Mb 2003 5 6 is

Rėmėjai / Sponsors

VISI "MUZIKOS BARØ" PRENUMERATORIAI GAUNA ÞURNALÀ SU ÐIA KOMPAKTINE PLOKÐTELE.

www.muzikosbarai.lt

2003 GEGUÞË-BIRÞELIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Numerá parengë redaktorë Lina NAVICKAITË Redaktoriai Rimtautas GARNELIS

barai

2003 GEGUÞË-BIRÞELIS NR.5-6 (304-305) Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.139. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.

ISSN 1392-4966

Turinys E.Èerniauskaitë Keturi muzikos muðkietininkai 1 p.

T.Caregradskaja Muzikos kultûra: ekologinis aspektas 4 p.

D.Adamkevièiûtë “Turandot" metamorfozës 6 p.

L.Stankevièiûtë “Vienos kraujui” – 35-eri 15 p. Þ.Ramoðkaitë Savitas Davido Geringo koncertas 16 p.

T.Bakuèionis G.F.Händelio oratorijos premjera Lietuvoje 16 p.

V.Zalatoris Ðvedø chorinë muzika: dþiugi muzikinë kelionë 17 p.

T.Bakuèionis Jaunasis J.Baðmeto sekëjas Konstantinas Bojarskis 18 p.

T.Bakuèionis Kauno kamerinis orkestras ir Giedriaus Kuprevièiaus premjera 18 p. Þ.Ramoðkaitë Dmitrijus Sitkovetskis intepretuoja Ðostakovièiø 18 p.

E.Grigaliûnaitë Algirdas Vizgirda, Povilas Stravinskas ir duoklë sonatai 19 p.

T.Bakuèionis LNSO Ðvedijos turo programa Vilniuje 19 p.

R.Povilionienë Koncertai pirmuosiuose “Sugráþimø ‘03” festivalio vakaruose 20 p.

R.Povilionienë Kontroversiðkas Petro Geniuðo reèitalis 21 p.

R.Povilionienë Pianistës Lijanos Baronaitës sugráþimas 21 p.

T.Bakuèionis Dievo iðrinktasis trimitininkas ir Lietuvos kamerinis orkestras paminëjo Herberto von Karajano sukaktá 22 p.

T.Bakuèionis Jei “nuvaþiavo stogas” – paþvelk á þvaigþdes... 22 p.

T.Bakuèionis Didþiojo Penktadienio Requiem 23 p.

T.Bakuèionis M.K.Èiurlionio kvartetas pradëjo naujà koncertø ciklà 23 p.

T.Bajarkevièius Muzikiniø kontekstø ávairovë jubiliejiniame “Jaunos muzikos” festivalyje 24 p.

E.Grigaliûnaitë e-Savaitë 26 p.

L.Narvilaitë Pavasaris Klaipëdoje 28 p.

Z.Kelmickaitë Su Donatu Katkumi – beveik rimtai 30 p.

T.Bakuèionis Palydintis ðvelnius arfos garsus 33 p.

G.Povilionis Linkuvos Ðvè. Mergelës Marijos Ðkaplierinës baþnyèios vargonai 34 p.

V.Markova “Muzika – mano namai” 37 p.

E.Uþkurelytë-Baltinienë Skambi ir spalvinga jaunøjø muzikø ðventë 40 p.

R.Kryþauskienë Lietuviø pianistai JAV 42 p.

A.Þiûraitytë Onutës Narbutaitës keturiø kompaktiniø diskø serija 45 p.

Visa lietuviø muzika – informatyviuose kataloguose 46 p.

R.Gaidamavièiûtë Bronius Kutavièius: su ugnimi ir tikëjimu 47 p.

Panorama 48 p.

V.Umbrasienë ...Að jau þinau, kaip su tuo kovoti 54 p.

T.Bakuèionis Geguþæ Vilniuje karaliaus svingas 55 p.

A.Ruzgaitë Þinomi XX a. ðokëjai: T.Karsavina 56 p.

A.Ruzgaitë Pagerbtas Galinos Ulanovos atminimas 59 p.

A.Ruzgaitë Ðoka baleto atþalynas 61 p.

J.Terleckaitë Keli Afrikos ðiuolaikinio ðokio ðtrichai 62 p.

A.Þiûraitytë Skirtingos aistros spalvos 64 p. Þ.Lebedeva “Darai tai, kas patinka” 66 p.

A.Klova Jaunieji dþiazmenai verti didesnio publikos dëmesio 67 p.

G.Saroèka Vis aukðèiau “Popkopëèiomis” 68 p.

J.Kaubrytë-Melienë Kai að ir Zalcburgas buvome maþi 70 p.

Lietuvos muzikø sàjungoje 72 p.

Kaina 5 Lt 20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt

"Turandot" metamorfozës 6 p.

"Jaunos muzikos" festivalis

24 p.

Tamara Karsavina 56 p.

Paþintis

Keturi muzikos muðkietininkai “Muzikos barai” pristato: fortepijoninis trio - pianistas Leonidas Melnikas, smuikininkas Borisas Traubas, violonèelininkas Valentinas Kaplûnas - bei altininkas ið Berlyno Hansas Joachimas Greineris áraðë naujà kompaktinæ plokðtelæ.

Borisas Traubas, Leonidas Melnikas ir Valentinas Kaplûnas

Eglë ÈERNIAUSKAITË

Apie trio ir draugystæ

Trio susibûrë 1993-1994 m. visai spontaniðkai: prieð tai trys muzikai gerà deðimtmetá grodavæ kartu. L.Melnikas ir B.Traubas prisimena, kaip muzikuodavo Maþojoje baroko salëje... Pamaþu bendraujant kilo mintis suburti tradiciná kameriná kolektyvà. “Maþiausias tokio tipo kolektyvas, kurio vienas narys - fortepijonas, - yra trio. Taigi beliko pakviesti violonèelininkà, juo tapo V.Kaplûnas, su kuriuo irgi grota kartu”, - pasakoja L.Melnikas.

Paklaustas, kodël pasirinkta trio forma, juk muzika, kaip ir bet kuris menas, pirmiausia - individualumo iðraiðka, L.Melnikas sako: “Solisto karjerai reikia skirti daug laiko, o kiekvienas ið mûsø, be muzikavimo, turëjo dar daug veiklos barø: B.Traubas daug metø dirba Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteriu, vadovauja Ðiauliø kameriniam orkestrui, V.Kaplûnas - Nacionalinio simfoninio orkestro violonèeliø koncertmeisteris, dësto Vilniaus konservatorijoje, að - dëstau Lietuvos muzikos akademijoje, dirbu mokslo tiriamàjá darbà. 2000 m. Maskvoje iðleista mano monografija “Muzikos kultûros ekologija”. Kamerinis þanras labai ádomus, tai bendras

The Piano Trio The Piano Trio with Leonidas Melnikas, Borisas Traubas and Valentinas Kaplûnas came together as a permanently performing chamber ensemble in 1993. Even before forming the trio, each of its members had already performed numerous times with his future partners, and each possessed a depth and breadth of concert and recording experience that enhanced the sound of the whole.

The trio’s repertoire, fairly diverse in stylistic terms, includes works of composers of the Viennese classical school, romantic pieces, 20th century works. The trio has performed in Germany, Austria, France, Lithuania, and other countries. Critics have noted the marvelous harmoniousness of the ensemble, the high culture of its performance, its subtle sense of style, and the brilliance and artistry of its interpretations.

The trio’s musicians readily take part in performing chamber works meant for larger musical groupings, from piano quartets to any of a myriad combinations. One of their quartet programs is presented on the enclosed compact disc. It was prepared in 1998 for a concert tour of Germany (the tour included a concert in the famed Alte Oper hall in Frankfurt). The German viola master, Hans Joachim Greiner, took part in these performances together with the trio.

Muzikos barai /1

Borisas Traubas, Leonidas Melnikas, Hansas Joachimas Greineris, Valentinas Kaplûnas. Koncertas “Alte Oper” salëje Frankfurte, Vokietija

muzikavimas, kai grodamas jauti sàlytá su kitais muzikais. Ir, aiðku, nepaprastai graþus ir ádomus repertuaras. Kiek vyresni muzikantai apskritai linkæ á kamerinæ muzikà: net patys didieji, baigdami karjerà, nueidavo nuo scenos muzikuodami kameriniuose ansambliuose”.

Muzikantai ásitikinæ, kad trio - labai dëkingas þanras. Juk jis formavosi kaip betarpiðkas muzikø tarpusavio bendravimas, kalba per muzika, dalijimasis mintimis - per jà. Ir bûtent toks poþiûris nulëmë jo raidà, nes kamerinis þanras - tai pirmiausia galimybë bendrauti tarpusavyje ir su auditorija. Aiðku, dabar kameriniai koncertai vyksta ir didelëse salëse, o kadaise, XVIII-XIX a., buvo áprasta, kad muzikos mëgëjai paprasèiausiai susëda kartu pagroti. “Mums atrodo, kad tas kûrybos vektorius per pastaruosius du ar tris ðimtus metø nepakito, dël to ir mes esame scenoje kartu, - sako muzikantai.

- Grojame su pertraukomis, mûsø kalendorius sunkiai sutampa, vienas orkestras gráþta ið gastroliø, kitas - iðvaþiuoja.

Todël susitikæ stengiamës dþiaugtis buvimu drauge. Pernelyg daug yra pavyzdþiø, kai kameriniai muzikos kolektyvai, kartu muzikuojantys daug metø, praranda þmogiðkàjá bendravimo aspektà: scenoje sëdi vienas kitam nusibodæ þmonës, kurie tik ið reikalo pakenèia vienas kità.

Sakoma, kad bet kuris kolektyvas, net pats maþiausias, turi vadà. Bet trio - toks maþas sambûris, kad vado ambicijoms pasireikðti nëra kur. Kamerinis muzikavimas - trijø lygiø partneriø grojimas ir savo veikloje mes taip pat laikomës ðio principo. Taip susiklostë, kad kiekvienas ið mûsø kuruoja atitinkamà veiklos barà, bet niekur tos funkcijos nëra átvirtintos, todël stengiamës bet koká sprendimà priimti bendru sutarimu”.

Pasakodami apie savo kûrybinius ir þmogiðkuosius santykius, muzikantai pasitelkia ir istoriniø pavyzdþiø: baroko

Muzikos barai /2

laikais, kai kamerinë muzika formavosi, buvo populiarus concerto grosso þanras, kurá atlikdamas solistas buvo pirmas tarp lygiø. “Solisto ir orkestro prieðinimas prasidëjo tik romantinëje muzikoje, o mums artimesnis barokinis modelis, kai visi lygûs ir visi - solistai. Þodþiu, atlikdamas kamerinio þanro muzikà kiekvienas trio dalyvis jauèiasi kaip solistas”, - apibendrino B.Traubas.

Apie muzikantus ir pasirodymus

Vienas pirmøjø trio pasirodymø, kurá uþfiksavo muzikos kritika ir mëgëjai, buvo 1994 m. surengtas koncertas, skirtas Jaschos Heifetzo atminimui.

“Tikràja þodþio prasme J.Heifetzo meno ákvëptas grieþë dar tik prieð metus muzikuoti drauge sëdæs fortepijoninis trio B.Traubas, V.Kaplûnas ir L.Melnikas - “Musica camerata Baltica”. (Taip vienu metu vadinosi trio. - Red.) Sako, bûtent F.Mendelssohno Trio d-moll jie iðgirdæ, nuostabiai atliekamà unikalaus J.Heifetzo, M.Piatigorskio ir A.Rubinðteino trio.

Taigi jø muzikavimas ágijo dar ir atminties perimamumo prasmæ. Puikus ansamblis! Norëtøsi ir visà jo koncertà iðgirsti”, - po sëkmingo debiuto kritikai negailëjo gerø þodþiø.

Nuo to laiko nemaþai koncertuota Lietuvoje - Filharmonijoje, Rotuðëje, surengtos gastrolës Vokietijoje, Prancûzijoje. Ypaè ásimintinas koncertas Frankfurto “Alte Oper” salëje, kur skambëjo Mozartas, Mahleris, Fauré, Barkauskas.

Tada trio ir susipaþino su vokieèiø altininku H.J.Greineriu. Jis - vienas ið “Kreuzbergo” styginiø kvarteto ákûrëjø, ðio ansamblio ilgametis narys, dalyvavo rengiant geriausiø ðiø dienø vokieèiø kompozitoriø kvartetø premjeras, koncertavo su áþymiais muzikantais, pelnë pirmàjà premijà prestiþiniame Þenevos

konkurse. Pastaraisiais metais dirba Berlyno menø universitete, yra profesorius ir puikus muzikantas.

Beje, trio ypaè vertina koncertus Lietuvoje. “Sunkiau groti namuose, kai tavæs klausosi kolegos, - sako, ko gero, tyliausias ansamblio narys violonèelininkas V.Kaplûnas. - Pasirodyti tokioje salëje kaip “Alte Oper” - didelë garbë ir atsakomybë, bet sunkiau muzikuoti namuose.

Kiekvienas koncertas Vilniuje - didelës pastangos, atsakomybë, jaudulys ir iðbandymas”. Juo labiau kad jokiø ypatingø ritualø, malðinanèiø jaudulá prieð þengiant á scenà, kolektyvas neturi. “Gal tik Borisas iðgeria puodelá juodos stiprios kavos”, - nepiktai traukia per dantá kolegà L.Melnikas ir V.Kaplûnas. “Að visada jà geriu”, - nenusileidþia B.Traubas...

L.Melnikas, B.Traubas ir V.Kaplûnas neapsiriboja trio repertuaru: groja su kitais ansambliais, buvo parengæ vokalinæ programà su Regina Maciûte, su P.Radzevièiumi ir V.Jacunsku atliko Schuberto fortepijoniná kvintetà “Forelë”, jø áraðø yra LRT archyve. “Trio - natûrali tàsa to, kà kiekvienas ið mûsø darome atskirai”, - sako muzikantai.

Pats L.Melnikas yra áraðæs keletà vargonø kompaktiniø plokðteliø - juos iðleido JAV áraðø firma “Excelsior”. “Jie pasklido po visà pasaulá, draugai vis atsiunèia þinuèiø, kad kur nors Vokietijos ar JAV uþkampyje pirko mano áraðus”. Áraðø su ávairiais solistais yra padaræ B.Traubas ir V.Kaplûnas.

“Esame ápratæ vertinti veiklos, kûrybos rezultatus: konkreèià interpretacijà, muzikos kûriná, paveikslà, knygà, bet neretai pamirðtame, kad pats kûrybos procesas ne maþiau reikðmingas, svarbus ir vertingas. Visas mûsø gyvenimas.

Siekdami rezultato, realizuojame save.

Todël jei pajusime, kad draugystës ryðys ir malonumas groti drauge dingsta, tiesiog liausimës tai daræ. Neretai garsûs kolektyvai tampa savo ðlovës ákaitais, nenori iðsiskirstyti (nors jau bûtø metas), nes jø gyvenimas be tos ðlovës praranda prasmæ ir motyvacijà. Mums tai negresia - ið dalies ir dël to, kad kiekvienas turime ávairiø veiklos srièiø. Bet tai yra visai kitokio þanro muzika, ir kaskart, sësdami groti trio, atsinaujiname. Todël ir nenusibosta. Ne tiek daug koncertuojame ir mums visai nebûtina groti visà repertuarà, o jis toks gausus: trio raðë kone visi kompozitoriai. Taigi tikrai yra ið ko rinktis muzikà, kuri patiktø visiems trims ir mûsø publikai”, - sako muzikantai.

Apie naujàjá kompaktiná diskà

Naujojoje kompaktinëje plokðtelëje pristatomà programà trio parengë 1998 m. specialiai gastrolëms Vokietijoje.

“Tais metais koncertavome Frankfurte bei Eseno þemëje, mûsø papraðë parengti nurodytus kûrinius. Visi jie buvo nepaprastai puikûs. Parengæ juos atlikti Vokietijoje, vëliau pakartojome Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje ir nusprendëme áraðyti, - pasakojo muzikantai. - Mozartas - bene daþniausiai atliekamas kompozitorius, nors jo fortepijoniniai kvartetai - reèiau skambantis þanras. Mahleris grojamas dar reèiau - ðis kûrinys atrastas prieð koká deðimtmetá! G.Fauré vardas labiau þinomas specialistams. Juk muzikoje dominuoja vokieèiai ir austrai, prancûzø muzika visur kitur, iðskyrus savo tëvynæ, skamba kur kas reèiau, nors Fauré yra bûtent tas kompozitorius, kuris puikiausiai galëtø jà reprezentuoti”.

Beje, ði kompaktinë plokðtelë ypatinga dar ir tuo, kad muzikantai áraðë jà per vienà dienà. “Vasario 16-àjà turëjome repetuoti, bet nusprendëme uþuot repetavæ padaryti áraðà. Tik Mahlerá paëmëme ið koncerto, nes jis ten iðëjo gyvesnis.

Kas ákvëpë taip sparèiai dirbti? Kaip teigë P.Èaikovskis, jei nedirbsi, neateis ákvëpimas”, - sakë B.Traubas. n

Leonidas Melnikas:

Gera muzika - tai tokia, kurià smagu atlikti. Aiðku, muzikantas daþniausiai tokià ir renkasi. Muzika, turinti savo klausytojà.

Tai irgi nëra labai paprasta, juk klausytojas mieliau renkasi muzikà, prie kurios yra pripratæs. Klausytojo poreikis nulemia, kokios muzikos jis tikisi ið atlikëjø, antra vertus, atlikëjas, rinkdamasis repertuarà, formuoja klausytojo poreiká, juk klausytojas negali norëti muzikos, kurios nëra girdëjæs. Gal bûtent todël nauja, neþinoma muzika kartais sukelia nepalankià klausytojo reakcijà: jis neturi su kuo palyginti, tai jam visiðkai nauja, netikëta. Tik pamaþu, vis daþniau girdëdamas panaðià muzikà, prie jos pripranta, ateina laikas, kai nori jos klausytis ir girdëti.

Bloga muzika - tokia, kurià kompozitorius kûrë per prievartà, kurià atlikëjas atlieka per prievartà ir kurios klausytojas verèiamas klausytis per prievartà. Tai esminis kriterijus. Visa kita randa savo atlikëjà ir klausytojà.

Jauèiuosi patenkintas sugrota muzika,

jei per koncertà pavyksta pasiekti tokià bûsenà, kai visiðkai laisvai dëstau svetimas - kompozitoriaus - mintis, kai jos tampa savos. Tada vadinu koncertà pasisekusiu.

Juk muzika - maþytis pasaulio modelis, vyksmas, suspaustas laike. Kiekvienas muzikos kûrinys turi pradþià, pabaigà ir dramaturgijà - vyksmà. Manau, jei ðis vyksmas yra natûraliai organiðkas, muzika tekëte teka. Atlikëjo dalia - dëstyti svetimas mintis, ir kiekvienas atlikëjas, grodamas klausytojui, turëtø bûti jomis visiðkai tikras, kad svetimos mintys taptø jo kalba.

Publika - tai paveikslo rëmai. Jei þiûrëdamas á paveikslà matai, kad rëmas já atitinka, susilieja su paveikslo koloristika, vadinasi, jie atitinka vienas kità. Taip ir publika koncerte. Daþnai sakoma, kad atlikëjas groja publikai. Ne visai taip: kiekvienas atlikëjas scenoje iðreiðkia save. Ir jeigu ávyksta rezonansas, atlikëjas sukuria tam tikrà laukà, kuriame sutampa jo ir klausytojø virpesiai, koncertas buvo vykæs. Tada ir sakoma, kad publika buvo gera. O ðiaip gera ta publika, kuri ðiltai priima atlikëjà.

Kritika - kadaise vienas profesorius kalbëjo nemëgstàs, kad jo koncertø klausytøsi profesionalai, girdi, jie “anatomuoja” muzikà, nesugeba atsiriboti nuo savo turimø þiniø ir nuoðirdþiai jos vertinti.

Manyèiau, kad tai netiesa. Muzikas, kaip ir mëgëjas, gali nuoðirdþiai iðgyventi. Toks iðgyvenimas yra individualumo apraiðka.

Muzikos suvokimas visada individualus.

Tuo tarpu kritika daþnai suprantama kaip kaþkas objektyvu ir neginèijama. Bëda ta, kad ne kiekvienas koncertas sulaukia recenzijos arba jø pasirodo viena. Ir ji tampa ávertinimu, nors kiekviena recenzija pirmiausia yra nuomonë jà iðreiðkusio þmogaus, o ne vadovas muzikai paþinti.

Interpretacija. Kompozitoriø - klasikø, genijø - vienetai, atlikëjø - tûkstanèiai.

Interpretuodamas genijø muzikà atlikëjas lyg mëgina prilygti jiems, bet tokiø genialiø atlikëjø labai maþai. Perteikdamas genijaus mintis, atlikëjas imasi didelës atsakomybës. Bet jei jos vengs ir negros, muzika lyg ir nustos egzistuoti - nes ji gyva tik skambesyje, atlikëjo interpretacijoje.

Borisas Traubas:

Gera muzika - ta, kuri jaudina ir patinka. Jos daug ir visos tikrai nesu grojæs - nei su orkestru, nei trio. Esu ásitikinæs, kad gerai atlikta muzika turi patikti klausytojui ið pirmo karto. Nepripaþástu iðvedþiojimø, kad þmogus turi du ar tris kartus ateiti ir perklausyti koncertà, kad suprastø muzikà.

Jei jau kilo tokia dilema, vadinasi, muzika

per daug paprasta (ar per daug sudëtinga) arba neátaigiai atliekama.

Atlikëjai ir klausytojai. Að esu labai geras klausytojas. Niekada neskaièiuoju blogai sugrotø natø: kûrinys arba sujaudina, arba ne. Labai mëgstu klausytis, aiðku, muzikantai retai sëdi salëje. Bet jau kai nueinu, tai klausausi koncerto kaip normalus þmogus, o ne kaip klausytojas.

Prasta muzika - tokia, kuri klausytojo nesujaudina. Nieko nepalieka galvoje.

Sëdëjo þmogus salëje, kaþkokie garsai ið scenos sklinda, gal jie ir graþûs, bet iðëjus ið salës nieko nelieka: nei kokios minties galvoje, nei moralinio pasitenkinimo.

Valentinas Kaplûnas:

Klausytojas neturi bûti profesionalas. Ið viso negalima skirstyti þmoniø á profesionalius klausytojus ir mëgëjus. Muzikantas, sëdintis salëje, jau yra klausytojas.

Ir savo kûrybà jis paprastai plëtoja remdamasis savo, kaip klausytojo, patirtimi.

Kolegos yra gyvenimo dalis. Man labai ádomu bendrauti su þmonëmis. Ið jø patiriu naujø áspûdþiø, jausmø, suþinau kaþkà nauja. Trio partneriai - ne tik kolegos, puikûs profesionalai, bet ir draugai, plataus akiraèio, ðilti þmonës. L.Melnikas - keliø ádomiø knygø autorius, B.Traubas - puikiai aranþuoja muzikos kûrinius ávairioms sudëtims, taip pat ir dideliam orkestrui. Repetuodamas, bendraudamas su jais visada patiriu didelá malonumà.

Kamerinis ir simfoninis muzikavimas - ðie du muzikavimo bûdai papildo vienas kità: kamerinis muzikavimas - labai subtilus, betarpiðkas, tuo tarpu grieþdamas orkestre jauèiuosi didelio kolektyvo narys, esu vairuojamas dirigento, nors kartkarèiais tenka pagroti solo.

Pedagoginë veikla - jau beveik keturis deðimtmeèius dëstau. Pedagoginis darbas leidþia perduoti savo patirtá jauniems muzikams, nors kai kurie buvæ mano mokiniai jau seniai yra mano kolegos.

Esu labai dëkingas savo mokytojams, teko bendrauti ne tik su garsiausiais Lietuvos muzikais, bet ir pasaulio ðlovæ pelniusiais uþsienio atlikëjais. Tai praturtino mane, suteikë daug dvasinio peno. Ðiais man labai reikðmingais iðgyvenimais ir mintimis bandau pasidalyti su savo mokiniais. n

Muzikos barai /3

Knygos Tatjana CAREGRADSKAJA

Þ

odis “ekologija” pastaruoju metu tapo taip daþnai vartojamas (“dvasios ekologija”, “bûsto ekologija”, “atminties ekologija”, “idëjø ekologija”), jog ðios sàvokos biologinë genezë lyg ir nublanko, iðsitrynë ið mûsø atminties. Plaèiàja prasme uþ ðios sàvokos slypi santykiø tarp ávairiø biosferos, noosferos elementø, o pastaruoju metu - ir tarp þmogaus bei já supanèios aplinkos (analogiðkai, kaip tai vyksta biologinëse sistemose) harmonizavimo patosas. Iðties, jei þmonija ir susiduria su globaline problema, tai ðios problemos prasmë - kaip iðsaugoti kultûros ir gamtos tarpusavio pusiausvyrà, nepaþeisti gamtos, kultûrai suteikti iðlikimo ðansà. Tai lemia, kad neseniai pasirodþiusi Leonido Melniko knyga iðties yra aktuali tikràja ðio þodþio prasme: joje gvildenamos skausmingos, realiai egzistuojanèios ir kasdien pastebimos muzikos kultûros bûties problemos.

Kitas paslëptas “ekologijos” sàvokos vartojimo motyvas yra besiformuojanti muzikos kultûroje nepalanki situacija, gimininga tai, kuri pastebima mûsø planetos biosferoje ir kuri jaudina kiekvienà màstantá þmogø. Pacituosime vieno garsiausiø ðiuolaikiniø vokieèiø kompozitoriø K.Stockhauseno mintá, iðsakytà dar prieð ketvirtá amþiaus: “Kiekvienas þmogus savyje turi visà þmonijà. Europietis gali suprasti balieèiø, gyvenanèiø Indonezijos salose, muzikà, japonas - Mozambiko, meksikietis - indø muzikà. Turizmas teikia galimybæ daugybei þmoniø betarpiðkai paþinti kitø tautø muzikà.

Taèiau tuo pat metu turizmas pavojingiausias muzikos tradicijø iðsaugojimo poþiûriu. Juk tradicinë muzika - kaip ir visi kiti menai - nedaloma sudëtinë religinio gyvenimo dalis. Trumpam á Ceilonà atvykæs turistas ne tik pats patiria áspûdþiø dëka to, kà iðgirsta bei pamato, bet ir daro átakà þmonëms, kuriems uþmoka uþ tai, kad ðie jam grotø, dainuotø, ðoktø, vaidintø. Nebeámanoma sustabdyti ðio globalinio kultûros “tarðos” proceso” (Stockhausen, p. 46).

Palyginæ pacituotà fragmentà su tuo, apie kà savo knygoje raðo Leonidas Melnikas, galime prieiti iðvadà: ir garsus kompozitorius, ir þinomas kultûrologas ið esmës susirûpinæ ta paèia problema - kultûrinio paveldo iðsaugojimu.

Beje, knygoje paþymima, jog paveldo iðsaugojimas toli graþu nëra muziejinis “konservavimas”, bet sklaida ir tolesnë raida bendros kultûros proceso tëkmës kontekste. [...]

L.Melniko iðkelti uþdaviniai - suvokti

Muzikos barai /4

Muzikos kultûra: ekologinis aspektas Apie 2000 m. Maskvoje, “Kompozitor” leidykloje, iðleistà Leonido Melniko knygà “Muzikos kultûros ekologija”

muzikos kultûros problemas ekologiniu aspektu - ne tik aktualûs, bet ir formuluojami labai ðiuolaikiðkai. Uþbëgdami uþ akiø, paþymësime, jog, mûsø nuomone, natûralu ir logiðka bûtø surengti didelæ mokslinæ konferencijà ðioms problemoms spræsti, kurioje turëtø dalyvauti filosofai, sociologai, kultûrologai, muzi-

kologai. O dabar panagrinëkime tas idëjas, kuriomis autorius dalijasi su mumis knygos puslapiuose.

Du pirmieji knygos skyriai - “Muzikos kultûros ekologija kaip mokslo objektas” ir “Pagrindiniai muzikos kultûros ekologijos principai” - skirti teoriniam ðios naujos muzikologinës sampratos pagrindimui. Autorius remiasi sisteminës analizës metodu. Ekologija, anot jo, suprantama dvejopai: “Viena vertus, tai mokslinë disciplina, kurios objektas - supanèios kultûrinës erdvës iðsaugojimo, atkûrimo, pozityvaus modifikavimo, vidinës atskirø ðios erdvës komponentø tarpusavio pusiausvyros ir harmonijos, optimaliø meninës kûrybos, vartojimo ir sklaidos galimybiø, formø bei apraiðkø kompleksinis tyrimas; kita vertus, kultûros ekologija - tai ir nuolat egzistuojantis þmogaus bei já supanèios dvasinës aplinkos sàlyèio procesas, kokybinë ðio sàlyèio iðraiðka, liudijanti þmogaus veiksmø ir poelgiø atitikimà turiningos, “pilnakraujës” dvasinës bûties imperatyvui” (Melnikas, p. 18). [...]

Europietiðka civilizacija yra nemaþa nuveikusi iðsaugodama ir atkurdama supanèià kultûrinæ aplinkà. Taèiau pasaulyje gausu kultûrinio barbariðkumo aktø, kai vienokie ar kitokie siauri ideologiniai tikslai skatina praeities paveldo

naikinimà (prisiminkime visus sukrëtusá atvejá, kai vienoje Afganistano provincijoje talibai sunaikino senovines budistø statulas). Muzikos kultûroje tokiø atvejø taip pat bûta. [...]

Teoriðkai mes suprantame, jog kiekviena muzikos kultûra vertinga pati savaime. Bet ðis mûsø supratimas yra mûsø civilizacijos apraiðka - civilizacijos, kuri orientuota á visø kultûriniø vertybiø iðsaugojimà. Deja, mûsø planetoje esama ávairiø civilizacijø, tarp jø ir tokiø, kurioms tokios paþiûros nëra bûdingos.

Kultûros ekologija, kaip mums atrodo, neturëtø bûti apibrëþta vien teoriðkai; ji reikalauja praktiniø veiksmø, ir norëtøsi tikëti, jog autorius tæs ðios srities tyrimus, analizuos ávairiø ðaliø kultûros paveldo iðsaugojimo patirtá. Kultûros ekologija turëtø tapti konceptualiu visø pasaulio valstybiø kultûros politikos sudëtine dalimi, lygiai taip pat, kaip tai yra ávykæ su biosistemø ekologija: ji tapo visos þmonijos rûpesèiu. [...]

Knygoje pabrëþiami teoriniai uþdaviniai. Autorius iðkelia muzikos kultûros ekologijos problemà, formuluoja pagrindines nuostatas bei teorinius teiginius, formuoja terminijà. Geriausias argumentas, pagrindþiantis bûtent toká poþiûrá á tyrimà, yra vieno paèiø ryðkiausiø XX amþiaus muzikos filosofø T.Adorno þodþiai, iðsakyti ryðium su jo vykdytom studijom: “Jei kas atsakytø á klausimà, kas gi yra muzikos sociologija, jis, ko gero, nurodytø: tai - muzikos klausytojø kaip apibendrintø individø ir paèios muzikos santykio paþinimas. Toks paþinimas savo esybe reikalauja plaèiausiø empiriniø tyrimø, kurie, beje, vaisingi gali bûti tik tuomet, kai problemos atspindimos teorijos suformuotose struktûrose, kai jau þinome, kas yra relevantiðka ir kà dar privalu iðtirti” (Adorno, p. 11). Formuluodami T.Adorno þodþiais L.Melniko sau iðkeltus tyrimo uþdavinius, pamatysime, kad tai kaip tik ir yra muzikos kultûros ekologijos problemø “teorinis struktûravimas”. Kaip tai daro autorius?

Muzikos kultûros ekologijos principø, anot L.Melniko, yra trys: kompleksiðkumo, adaptacijos, evoliucijos. Autorius konstatuoja, jog muzikos kultûra yra “kompleksinë sistema, turinti sudëtingà elementø struktûrà, iðplëtotus jø tarpusavio organizacijos ir hierarchijos mechanizmus” (Melnikas, p. 42). Sistemai bûdinga þenkli atskirø jos elementø autonomija. Analizë leidþia teigti, jog “muzikos kultûra savo esme yra reliatyvios sistemos tipas” (Melnikas, p. 45-46).

Savyje ji turi regeneracijos, atsinaujinimo potencijø. Ji gyvybinga specifinës energijos ir informacijos tarpusavio sàvei-

kos (energijos sàvoka èia interpretuojama Teilhard de Chardino koncepcijos dvasia, remiasi poþiûriu á energijà kaip á varomàjà jëgà, suteikianèia impulsà evoliucijos procesams) dëka. Ðis teorinis energijos ir informacijos tarpusavio atskyrimas, mano nuomone, yra labai reikðmingas: literatûroje neretai aptinkama sàvoka “energijos informaciniai srautai” daþnai “supainioja” globaliniø procesø kultûros srityje esmæ, tuomet, kai siûloma takoskyra - informacija yra signalas veikti, o energija yra vyksmo sàlyga - leidþia aiðkiai suvokti sistemos varomøjø jëgø vaizdà. Bendra iðvada: “Muzikos kultûros kaip ir bet kokios kitos sistemos stabilumas priklauso nuo jos energetinio ir informacinio aprûpinimo” (Melnikas, p. 52). Autoriaus analizuojamos energijos iðsaugojimo formos kultûros srityje leidþia iðsakyti ádomias prielaidas apie praeities ðedevrø savybæ telkti savyje ir spinduliuoti dvasinæ energijà. Èia pat tyrëjas atsargiai palieèia kultûros valdymo problemas, gvildena jos savireguliacijos savybes.

Adaptacijos principas formuluojamas kaip bûtina sàveikos su supanèia aplinka sàlyga. Supantis pasaulis nuolat kinta, muzikos kultûra nuolat reaguoja á ðiuos procesus. Adaptacijà skatina realiai atsirandantis pokyèiø poreikis. Meniniø poreikiø realizacija apibûdinama kaip dinaminis procesas, veikiamas prieðingø tendencijø: aktualiø konkreèiø istoriniø poreikiø ir amþinø, neblëstanèiø dvasiniø paskatø.

Evoliucijos principas liudija muzikos kultûros pokyèius istorijos dinamikoje: “Evoliucija ið esmës yra visos sistemos egzistencijos optimizavimas” (Melnikas, p. 75). [...] Siekdamas apibûdinti muzikos kultûros raidos procesà tyrëjas vartoja ritmo, ciklo, periodo, fazës ir pan. sàvokas. Èia galima áþiûrëti naujas kultûros istorijos tyrimo perspektyvas, juk tradiciðkas ir labiau áprastas lig ðiol buvæs poþiûris á evoliucijà kaip á vektoriø arba spiralæ. [...]

“Muzikos istorijos proceso” sàvoka, pasirodþiusi aptariant evoliucijos principà, tampa tolesnio dëstymo “personaþu”. Ryðium su muzikos istorijos procesu taikomos dvi giminingos sàvokos: kompleksiðkumas ir lokaliðkumas bei aptariamos ávairios lokaliðkumo apraiðkos - dalykinë, regioninë, temporalinë.

Lokalizacijos, kaip paþymi autorius, atspindi kûrybos sàsajà su bendromis istorinëmis meninëmis tendencijomis, turinèiomis dalykines, regionines, temporalines apraiðkas, bei su kûrybos nepakartojamumu, kurio ðaltinis - individuali, suasmeninta meno prigimtis.

Lokalizacijos pasireiðkia per poliariniø pradø apraiðkas: specifiðkumà ir universalumà (dalykinë lokalizacija), tautiðkumà ir multinacionalumà (regioninë lokalizacija), tradiciðkumà ir inovatyvumà (temporalinë lokalizacija).

Ketvirtasis knygos skyrius skirtas muzikinës veiklos “ekologiniams mechanizmams” tyrinëti. Energijos, nukreiptos kultûros fenomenams formuoti, ðaltinis, anot autoriaus, yra muzikos kûrybinis potencialas, kuris “savo esybe yra muzikos kultûros energetinë charakteristika” (Melnikas, p. 235). Tyrëjas analizuoja ávairiø veiklos subjektø kûrybinius potencialus - kompozitoriaus, atlikëjo, klausytojo. Visi ðie potencialai yra integruoti á vadinamàjá “kompleksiná visuomenës muzikos kûrybiná potencialà” (Melnikas, p. 294). [...]

Iðdëstyti pastebëjimai leidþia prieiti prie iðvados, jog recenzuojamas veikalas - teorinis tyrimas, atliktas muzikos sociologijos, kultûrologijos ir filosofijos sankirtoje. Daugelis idëjø iðsakyta neutraliu tonu, taèiau savo esme jos yra diskusinës ir ðiandien labai opios. Tyrëjas remiasi plaèiu rusø ir uþsienio autoriø darbø ratu, taiko paèius moderniausius metodologinius principus. Kultûros sfera tradicinë idëjø prieðprieðos ir diskusijos sritis - turi bûti mûsø ásisàmoninta kaip saugoma zona, savo ruoþtu ekologija turëtø tapti tarpusavio pagarbos, paþiûrø ávairovës ir laisvës modusu. Mes màstome apie naujas problemas, generuojame naujas idëjas, mokomës geriau suprasti vienas kità: “Þmogui, suvokusiam save kaip pasaulio pilietá, kurio kultûra - bendra pasaulio kultûra; þmogui, kuris jauèia save esant atsakingà uþ þmonijos ateitá, domëjimasis muzika, sukurta kitø kultûrø, - dabar jau ne vien tik hobis.

Jam tai - bûtina paskata, teikianti galimybæ geriau paþinti kitus ir per ðá paþinimà paþadinti bendraþmogiðkà, “kultivuoti” ðià savybæ savyje” (Stockhausen, p. 46). n Literatûra T.Adorno, “Tipy otnoðenija k muzyke”, in T.Adorno, Izbrannoje: sociologija muzyki, Moskva-S. Peterburg, 1999.

L.Melnikas, Ekologija muzykalnoj kultury, Moskva: Kompozitor, 2000.

K.Stockhausen, “Mirovaja muzyka”, in XX vek. Zarubeþnaja muzyka, kn. 1, Moskva: Muzyka, 1995.

Versta ið: T.Caregradskaja, “Muzykalnaja kultura: ekologièeskij rakurs”, Muzykalnaja akademija, 2002, nr. 2.

Muzikos barai /5

Premjera Daina ADAMKEVIÈIÛTË

2

003-iøjø balandþio 4-5 dienomis pirmà kartà Lietuvos scenoje buvo parodyta paskutinë Giacomo Puccini opera “Turandot”. Epitetai “pirmasis”, “paskutinis” tapo tarsi simboliniai ðio spektaklio pastatyme. Visø pirma tai paskutinë premjera ðá LNOBT sezonà (nuo geguþës teatras, kaip þinome, uþdaromas renovacijai).

Pirmà kartà spektaklio statytojø komanda buvo sukomplektuota vien ið uþsienieèiø: dirigentas Stefanas Lano (Ðveicarija), reþisierius Detlefas Sölteris (Vokietija), scenografas Friedrichas Despalmesas (Austrija) ir kostiumø dailininkë Monika Biegler (Austrija). Reþisieriui D.Sölteriui ðis darbas tapo pirmu jo autoriniu “Turandot” pastatymu (iki tol jis du kartus buvo reþisieriaus asistentas ðios G.Puc-

Muzikos barai /6

“Turandot” metamorfozës 2 v. Másliø minimo scena

Michailo RAÐKOVSKIO nuotraukos

pastangø, tampa savotiðku trupës pajëgumo patikrinimu. Grandiozinis, “vario” ir muðamøjø aktyvumu stebinantis orkestras (dalis variniø puèiamøjø groja uþ scenos), didþiulis, plataus diapazono, ávairiø raiðkos priemoniø gausus choras, kartais iðbyrantis á nedideles, charakteringas grupes, uþ scenos dainuojantis vaikø choras… O kà jau kalbëti apie paèios Turandot partijà, kurios atlikëjø visame pasaulyje tëra vienetai. Malonu þinoti, kad viena jø - mûsø primadona Irena Milkevièiûtë, kurià su didþiule pagarba dirigentas S.Lano pavadino “pasaulinio masto Turandot”.

Tad ði opera pelnytai pretenduoja á “vienos sunkiausiø” titulà. Todël visi jos pastatyme dalyvavæ meninio bei techninio kolektyvo nariai verti ypatingo ávertinimo.

Kuo gi ði G.Puccini opera tokia ypatinga?.. Kuo ji uþburia ir patraukia?..

1 v. Vienà aukà þiauriosios princesës ágeidþiu keis kita: Mandarinas skelbia nuosprendá

cini operos inscenizacijose). Dirigentui S.Lano “Turandot” spektaklis taip pat savotiðkai simboliðkas, kadangi prieð kelerius metus, bûdamas dar pianistas, bûtent per “Turandot” premjerà jis pirmà kartà stojo uþ dirigento pulto, kad pakeistø staiga susirgusá dirigentà. Galbût yra ir daugiau simboliniø detaliø. Taèiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, jog vienø laukta, kitø - gal ir ne “þiaurioji kinø kunigaikðtytë” vis dëlto áþengë á lietuviðkà scenà.

“Turandot” atsiradimas kiekvieno teatro repertuare - ypatingas ávykis. Ði opera reikalauja didþiuliø kolektyvo

Metamorphoses of Turandot On April 4 – 5, Puccini’s Turandot was premièred at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. This is the last production of the season, because the theatre is going to be closed for renovation in May, and the first time that this last masterpiece by Puccini has been staged in Lithuania. The production was put on by an international team of artists: the conductor Stefan Lano from Switzerland, the director Detlef Sölter from Germany, and the scenographer Friedrich Despalmes and costume designer Monika Biegler from Austria. The role of Turandot – one of the most difficult operatic parts in the opera literature – was performed by Irena Milkevièiûtë, whom Stefan Lano named, with the deepest respect and admiration, “a world-class Turandot”.

The author of the article analyses in detail the production.

Daina ADAMKEVIÈIÛTË

3 v. Ar Turandot atspës Kalafo vardà?

Muzikos barai /7

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Premjera ateina momentas, kai gerklæ uþgniauþia aðaros. Ir tai neturi nieko bendra su sentimentalumu ar egzaltuotu jausmingumu.

“Turandot” stovi lyg ant slenksèio: vienoje pusëje ilgà kelià nuëjusi italø opera - kompozitoriaus savastis ir vagneriðka operos odisëja… Kitoje pusëje - jau C.Debussy, A.Schönbergas, A.Bergas ir neþinomas operos ateities likimas. “Turandot” tarsi brëþia ribà tarp dviejø skir-

“Á ðià operà sudëjau visà sielà; taigi paþiûrësim, ar manosios vibracijos atitiks publikos virpesius”, - sakë senstantis, nepagydomos ligos iðkamuotas genialusis maestro.

Ir nors daþnai árodinëjama, kad “Turandot” nëra geriausia G.Puccini opera, kad joje gausu ðiaip kompozitoriui nebûdingø uþuominø á plakatiðkumà, vis dëlto niekas nepaneigs, kad ið jos ir ðiandien sklinda tie uþburiantys sielos virpesiai.

Ji - kaip máslë, menama prie vis nepasisotinanèios, o ið tiesø - save apgaudinëjanèios ir kenèianèios Turandot kojø…

Kaip tyli, stipresnë uþ mirtá Liu meilë…

Tai keista opera G.Puccini kûrybiniame kelyje. Net ir siuþeto pasirinkimo prasme. Gyvenimo saulëlydyje G.Puccini atrado kaþkà nauja… pasakà, atkeliavusià ið senovës Persijos, XVIII a.

Italijoje þinomà kaip C.Gozzi komedija (pagal jà operà paraðë F.Busoni), vëliau F.Schillerio iðverstà á vokieèiø kalbà, kurià C.M.Weberis panaudojo kurdamas muzikà pjesei. Taèiau savo prigimtimi ðis kûrinys nëra nei pasaka, nei komedija… G.Puccini joje atskleidë nuostabius þmogiðkojo virsmo klodus. Tarsi R.Wagnerio sekëjas nuprausë kraujà, neapykantà ir þiaurià mirties jëgà vieninteliu tam tinkamu ginklu - Meile… Ið Gozzi ir Schillerio “Turandot” operos librete liko nedaug. G.Puccini libretistai G.Adami ir R.Simoni gerai paþinojo Kinijà, tad istorijos veiksmas pritvinko kiniðkøjø detaliø, buvo pakeistos máslës, ávestas Liu personaþas, suðildantis ir dar labiau suþmoginantis siuþeto fabulà… Tai naujas kûrinys, nauja idëja. Þinoma, “Turandot” bûtø kiek kitokia, jei genialusis kompozitorius bûtø jà raðæs nekamuojamas ligos kanèiø ir bûtø baigæs pats. Taèiau vieno dalyko, kaip ir visose savo operose, G.Puccini siekë be iðlygø: “kad bûtø daug poezijos, fantazijos ir tikrø, gyvø þmogiðkø jausmø”.

“Vis dar noriu priversti þmones raudoti. Èia ir yra visa esmë”. Taip, manau, kad bûtent èia ir slypi G.Puccini muzikos paveikumo paslaptis, jo galia, gebëjimas uþburti klausytojà. Jo kûrinyje visuomet

Muzikos barai /8

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Linksmieji ministrai Ping, Pang ir Pong

Mënuo karaliauja nakties danguje, Turandot – þemëje... Ar jie panaðûs?

tingø pasauliø. Pats Puccini jau yra beiðeinàs, taèiau ðia opera jis pradeda tam tikrà naujà savo kûrybos etapà, atverèia puslapá, kuris taip ir lieka vienintelis…

“Turandot” G.Puccini pradëjo kurti 1921 m., ákvëptas Berlyne, M.Reinhardt’o teatre, parodyto to paties pavadinimo F.Schillerio dramos pastatymo. Daugybë laiðkø liudija, kad libretistai vilkino darbà: “Jei tie þmonës nesiliaus delsæ, bûsiu priverstas praðyti, kad plunksnà, popieriø ir raðalinæ padëtø ant mano kapo…” Juokas pro aðaras!.. Puccini, matyt, nujausdamas artëjanèià mirtá, desperatiðkai priekaiðtavo, skubëjo. Taèiau pasitenkinimo, koká jam teikdavo raðymas anksèiau, negavo…

“Turandot” kaip jokia kita jo opera paþymëta kanèios þenklu: “Ákopiau á virðûnæ, taèiau tuðèioje, nykioje ðlovës aukðtumoje neradau prieglobsèio. Vesk, Lemtie, savo greit blëstanèia ðviesa á tylø ramybës slëná, kur protu regiu savo subrendusio gyvenimo pjûtá…” Tai pavargusio þmogaus þodþiai. O “Turandot” turëjo bûti tobula…

Kompozitorius mirë 1924 m., taip jos ir nebaigæs. Prie ðios operos dar beveik dvejus metus dirbo F.Alfano kartu su maestro

A.Toscanini, kuris ir dirigavo jà pirmàjá kartà Milano teatre “La Scala” 1926 m. balandþio 26-àjà. Kaip buvo prisakyta paties Puccini: “Po prieðmirtinës Liu arijos Toscanini tegul nutildo orkestrà ir pasako: “Èia mirë maestro…”, premjeros metu ðioje vietoje spektaklis nutrûko. Gedulingai apsirengusi publika tylomis pagerbë didájá savo tautos Maestro ir iðsiskirstë.

Liu prieðmirtinë arija, manau, taip ir liko magiðkojo lûþio taðku. Po jos opera, lyg sunkiai valdomas traukinys, netikëtu pagreièiu ir keistais orkestro-vokalo persipynimais lekia á finalà. Girdþiu lyg ir Puccini muzikà, bet negirdþiu jo màstymo, jo minèiø, jausmø ir sielos…

Taèiau niekada nebesuþinosime, kaip bûtø buvæ, jei paties autoriaus ranka bûtø baigusi ðià operà. Kiekvienas naujas “Turandot” pastatymas - tai lyg bandymas áminti ðià máslæ.

“Norëjau sukurti þmogiðkà kûriná; prabilus ðirdþiai, nesvarbu kaip, kinø ar olandø motyvais, jausmas lieka tas pats; troðkimai bendri visiems þmonëms”. Ði G.Puccini mintis tapo iðeities taðku Vilniaus pastatymo kûrëjams, kurie kiek ámanydami vengë ðabloniðko ir pompastiðko kiniðko stiliaus kièo, taip daþnai uþgoþianèio bet kokià gyvø þmoniø pasirodymo ðioje operoje galimybæ. Manau, kad tai jiems pavyko.

Pirmiausia á akis krito didelis pastatyminës grupës profesionalumas. Viskas buvo sudëliota ramiai, tiksliai ir per neátikëtinai tokiam grandioziniam spektakliui trumpà laikà.

Didþiausià pasitenkinimà teikë dirigentas. Manau, jog mûsø orkestras ir visas meno kolektyvas dar nebuvo patyræs tokios tikslios, iðmananèios ir geriausiø þmogiðkøjø savybiø kupinos asmenybës rankos. Jo dëka visos repeticijos stulbino gera nuotaika (beje, maestro labai greit ëmë skaièiuoti skaitlines taisyklinga lietuviø kalba, uþ kà nuolat susilaukdavo aplodismentø) ir pagarba kiekvienam didelio kolektyvo nariui. Jo darbas pasiþymëjo tikslumu, iðklausytomis cezûromis ir puikiu orkestro girdëjimu.

Maloniai nuteikë reþisieriaus ramybë, dëmesingumas, iki smulkmenø iðgirsta muzikinë medþiaga. Þiûrëjau á ðá reþisieriaus virtuvëje gimstantá patiekalà ir stebëjausi, nes tai, kà maèiau, patraukë… psichologizmu, ko niekada nebûèiau priskyrusi “Turandot”, dël atmintin ástrigusiø pompastiðkø ðios operos pastatymø vaizdø.

Nuo pirmøjø matytø repeticijø supratau, kad Vilniuje spektaklis gims kiek kitoks. Gims pirmiausia ið muzikos ir jausmo, uþkoduoto joje paties kompozitoriaus…

- scenos kostiumas toks negali bûti…

Visà laikà uþjauèiamai þiûri á kenèianèià vargðæ dainininkæ, kuri vos pavelka neþinia kiek kilogramø sveriantá, “Nijolës kailius” primenantá pretenzingà rûbà!

Turandot po tokiu kostiumu ir be Kalafo meilës sëkmingai tirpsta!..

Taigi prieð akis atsiveria nejaukus “Pekinas - mirusiø sielø miestas”… Asociacijø grandinë nusidriekia iki pat ðiø dienø. Tai tragiðkai liûdna atmosfera.

Tautos, þmoniø masë artima musorgskiðkam liaudies paveikslui. G.Puccini plëtoja siuþetà glaustai, ávykiai keièia vienas kità kontrasto principu, lyg filmo kadrai - be dideliø prieðistoriø ir paruoðimø.

Per visà spektaklá opera balansuoja tarp keisto beasmeniðkumo, uþuominø, transformacijø ir tikro gyvenimo. Jos veikëjai: Kalafas - pradþioje Princas be vardo, pabaigoje pavadintas paèia Meile; Liu - savanoriðka auka ant meilës aukuro, po mirties vadinama “gerumu” ir “ðvelnumu”; Trys ministrai - neþinia, ar lëlës, kaukës, ar - realûs personaþai; Timûras - aklo sugniuþdyto valdovo asmenybë, turintis galios komentuoti, maldauti, bet ne dalyvauti aktyviai; Turandot - mënulio, dangaus ir ledo dukra, lyg sakramentas savo ir tautos sàmonëje, sutirpstanti iki meilæ atradusios moters groþio; ir liaudis - beasmenë minia, kurioje baimë, uþguitumas, net fanatizmas, bet ir nuoðirdûs þmogiðkos atjautos proverþiai…

“Popolo di Pekino!” (“Pekino þmonës!”) - tarsi á kiekvienà mûsø sminga ledine grësme alsuojantis Mandarino pradþios kreipinys. Charakteringomis balsinëmis ir aktorinëmis savybëmis pasiþymëjo abu ðá vaidmená atlikæ solistai, grimo dëka ágavæ stilingai rytietiðkø bruoþø - E.Vasilevskis ir A.Markauskas. Kiek áspûdingesnë “radijo praneðimams” artima melodeklamacija nuskambëjo E.Vasilevskio balse.

V.Prudnikovo sukurtas Timûro vaidmuo buvo kupinas ryðkiø, teatralizuotø emocijø. Personaþas atsiskleidë ir per daugybæ vokaliniø niuansø, nuo ðvelnaus piano kreipinyje: “Figlio, che fai?” (“Sûnau, kà darai?”) iki ðauksmo kulminacinëje Liu mirties scenoje.

Antrasis ðio vaidmens atlikëjas V.Bakula, nors gana vienoda vokaline spalva tapydamas ávairiø emociniø iðgyvenimø kupinà Timûro paveikslà, vis dëlto sugebëjo sukurti stiprø vaidmená, artistui pavyko atskleisti aklo personaþo elgsenà.

Vienà puikiausiø operos charakteriø sukûrë Liu - S.Stonytë. Dþiugino jos “puKai meilë nugali þiaurumà... Turandot – Irena Milkevièiûtë ir Kalafas – Olegas Kulko

èiniðkas” balso skambëjimas, jautriai, niuansuotai atlikta partija. Apskritai Liu ir jos globojamo Timûro duetas niûrios aplinkos kontekste skleidë ypatingà ðilumà. Liu charakterá G.Puccini kûrë su didele meile. Nors ir nebûdama scenoje visà laikà, ji pasirodo lemiamais momentais, taip ágaudama beveik simbolinæ prasmæ. Juk Liu tarsi atiduoda savo meilës jausmà Turandot. Jos mirtis sukreèia “ledo Princesæ”, paskatina jos jau ir taip sunkiai tramdomà atsivërimà meilei. Iki tol þudþiusi su pasimëgavimu, Turandot pajauèia deginanèià kaltæ dël tos, kuri savo noru nusiþudë… “vardan meilës”.

S.Stonytë sugebëjo perteikti ðias ðvelnumo ir begalinës vidinës stiprybës akimirkas tiek vokalinëmis, tiek saikingomis, taèiau aktyvaus vidinio monologo pripildytomis vaidybinëmis priemonëmis. Jos dëka prieðmirtinë Liu arija tapo beveik hipnotinë.

Manau, jog antrajai Liu atlikëjai J.Stupnianek ðio vaidmens ruoðimas su puikiu dirigentu buvo neákainojama meistriðkumo pamoka. Jaunoji dainininkë scenoje atrodë nuoðirdi, kûrë ðvelnumo kupinà charakterá. Taèiau premjerinis jaudulys darë átakà vokalinei linijai.

Dainininkë bëgo nuo virðûniø, negalëjo pripildyti fraziø Puccini muzikai bûdingomis emocijø bangomis. To ypaè stigo prieðmirtinëje Liu arijoje, kuri neabejotinai yra didþiausios emocinës átampos taðkas operoje. Aktorinë dainininkës raiðka taip pat dar nëra átaigi, taèiau visø ðiø dalykø galima iðmokti tik bûnant scenoje. Tad galima pasidþiaugti, jog J.Stup-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Darbo perkëlimas á scenà visada nelengvas procesas. Neslëpsiu, jog pirmà kartà pamaèiusi pilkai plieninës spalvos dekoracijø karkasus, uþimanèius beveik visà scenos erdvæ, susigûþiau nuo slegianèio ir visai asociacijø su “ledo rûmais”, apie kuriuos tiek kalbëjo statytojai, nekelianèiø masyviø formø. O kai atsirado kostiumai, visa pakvipo pilku pseudokomunistinëmis (sargyba, “lagerinë” iki keliø kraujuose permirkusi liaudies masë), “arlekiniðkomis” (Ping, Pang ir Pong charakterizavimas commedia dell’ arte stiliumi) bei kiniðkomis stilizacijomis atsiduodanèiu kratiniu. Taèiau ðios operos gimimas buvo metamorfozinis. Nes vëliau atsirado apðvietimas, grimas, kiekvienà dienà pasirodydavo vis daugiau detaliø, kuriø dëka dekoracijø ir kostiumø raiðkos stilius ágavo prasmæ. Skeptiðkas poþiûris pamaþu ëmë tirpti. Vël po truputá ëmiau matyti þmones, jø santykius.

Taèiau prisipaþinsiu, jog visiðkai ðio jausmo atsikraèiau tik per paskutinæ generalinæ repeticijà. O galutinai jis, kaip paèiai Turandot ledas nuo ðirdies, nukrito ir atvërë pasigërëjimo vertà ávyká tik premjeriniuose spektakliuose. Kaip meilës sodas, iðaugæs ant nuskilusio suþaliavusio mënulio…

Pirmiausia tai padarë muzika, po to - tiksliais, bet ne smulkmeniðkais, o psichologiðkai jautriais potëpiais nutapyta reþisûrinë koncepcija. Reþisierius D.Sölteris sugebëjo prisiliesti prie veikalo gilumoje slypinèiø klodø ir papasakoti istorijà, nuo kurios nesinorëjo atsitraukti. Negalvojau, kad spektaklá galima þiûrët lyg filmà. Nuostabiausias dalykas - bûti átrauktam veiksmo ir muzikos vienovës …

Nors dël scenografijos, ypaè kostiumø, vis dar kyla klausimø, suprantu, jog bûtent toks sprendimas statytojams padëjo pasiekti norimà rezultatà. Scenoje atsiveriantis stilizuotas, lakoniðkas krauju pasruvæs urbanistinis peizaþas yra viena ið ðio sprendimo sudëtiniø daliø. Pasak reþisieriaus, “Turandot” daþnai keièiasi, nes “scenoje vyksta pompastiðkø pseudokiniðkø dekoracijø ir kostiumø ðou, kur viskas be galo prabangu - auksas, purpurinis raudonis… Bet tuomet nebematyti þmogaus!”

Puikus apðvietimo, scenos mechanizmø panaudojimas (pagaliau!) taip pat lëmë ðios koncepcijos sëkmæ. Reþisieriaus noras buvo ágyvendintas. Per premjerà tikrai dëmesys nuo iðorës krypo á vidø.

“Turandot” tapo psichologine, gyvenimiðka ir aktualia drama.

Tik negaliu sutikti su juodais Turandot atlikëjà apvilktais kailiais. Pavadinèiau tai tiesiog nusikalstamu drabuþiu

Muzikos barai /9

Premjera

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

nianek turi tokiø progø.

Puikiu galima bûtø pavadinti jau senokai scenoje matyto tenoro È.Nausëdos sukurtà nedidelá, bet ásimenamà imperatoriaus Altoumo, parkinsono ir Turandot þiaurybiø iðvarginto senuko, vaidmená.

Dainininkui labai tiko ðio personaþo vokalinë partija. Abiejuose spektakliuose È.Nausëda pasirodë uþtikrintai.

Pagaliau - “didþiøjø ministrø” trijulë.

Ji - lyg maþas kaukiø teatras operos viduje. “Simbolinës kaukës” - tokiø norëjo pats kompozitorius. Ðiame pastatyme interpretuota commedia dell’ arte stiliumi, kuris ryðkiausias, nors ir áspraustas á asociatyviai kiniðko interjero rëmus, II veiksmo pirmajame paveiksle. Ping, Pang, Pong toli ir nuo pilkos, kraujuose iki keliø braidþiojanèios masës, ir nuo pilkai juodo, grësmingo valdanèiøjø beveidiðkumo. Tai lyg juokdariai, þaidþiantys keistus þaidimus mirusiøjø sielø paðonëje. “Iki ko mes nusiritome? Esame budelio ministrai…”

- jiems tai lyg tragikomedija. Jie iðsilavinæ moralizuotojai, persisunkæ cinizmu, taèiau ið tikrøjø - prisiminimuose skæstantys svajotojai. Tik Liu mirtis juos netikëtai sukreèia (“Ak, pirmàkart iðvydæs mirtá, að nesiðaipau”; “Ði mirusi mergelë uþgulë ðirdá tarytum akmuo”), tarsi áprasmina jø paèiø pasakytus þodþius: “Gyvenimas - tai ne þaidimas!”

II veiksmo pirmojo paveikslo metu nuoðirdþiais plojimais palydëta pirmoji “didþiøjø ministrø” Ping, Pang, Pong trijulë - A.Malikënas, E.Seilius, A.Rubeþius veikë kaip vienas organizmas, þavëjo ansambliðkumu atlikdami vokalinæ linijà ir vykdydami plastines uþduotis. Teatro erdvæ sunkiausiai “uþpildyti” sekësi neturinèiam didelës patirties mûsø teatro scenoje E.Seiliui, taèiau jaunas dainininkas yra mobilus, turi gerà humoro pojûtá.

Jo ir A.Rubeþiaus, kurio balso savybës ðiam vaidmeniui ypaè tiko, duetiniai paðmaikðtavimai atrodë labai skoningi. O A.Ma-

Muzikos barai /10

Liu – Sigutë Stonytë, Ping – Arûnas Malikënas

likëno charakteriniø vaidmenø atlikimo talentas þavi jau ne pirmà kartà. Baritonas ir tapo pagrindine aðimi, apie kurià sukosi visas tercetas.

Antroji sudëtis (V.Juozapaitis, J.Valuckas, K.Alèiauskis) buvo ne monolitinë, o labiau individualistinë. V.Juozapaitis nei balsiniø, nei aktoriniø raiðkos priemoniø arsenalu nëra charakterinis dainininkas.

Tad jo Pingas buvo kitoks - solidesnis, pieðiamas platesniais vokaliniais ir vaidybiniais potëpiais. Gaila, kad dviejø tenorø - J.Valucko ir K.Alèiauskio tembriniai niuansai maþiau tarp savæs derëjo. Gal tai ir lëmë, jog ði trijulë scenoje atrodë labiau susikausèiusi, maþiau improvizavo. Tuo tarpu pirmosios premjeros atlikëjai skoningos improvizacijos dëka suteikë gyvybës visam pastatymui.

Ir pagaliau - pagrindiniai veikëjai: Kalafas (O.Kulko ir V.Kurnickas) bei Turandot (I.Milkevièiûtë ir premjeroje dël ligos taip ir nepasirodþiusi L.Biriukov).

Kalafo atlikëjas O.Kulko nëra paþástamas mûsø teatro publikai. Dainininkas dirba Maskvos didþiajame teatre, kur atlieka daugelá pagrindiniø tenoro partijø. 2001 m. solistas dalyvavo Latvijos nacionalinës operos gastrolëse Taivane, èia “Turandot” spektaklyje dainavo kartu su I.Milkevièiûte.

O.Kulko turi graþø, virðutiniame registre lengvai skrodþiantá net ir mûsø teatro erdvæ, balsà, pasiþymintá visomis tikro tenoro spalvinëmis savybëmis. Tiesa, vietomis dainininkas imdavo skambëti dusliai (apatiniame ir net viduriniame registre), atrodë, lyg jo balsas patirdavo staigø nuovargá. Gaila, kad O.Kulko vokalinës charakteristikos nebuvo adekvaèios artistinëms. Solistas leisdavo sau atsipalaiduoti, lyg nedainuojanèio scenoje jo niekas nepastebëtø… Susidarë áspûdis, kad jam rûpi tik vokalinis partijos aspektas. Taigi tenoras tik dainavo, bet negyveno scenoje.

O tuomet ir graþiausias vokalas ima nieko nereikðti. Jo abejingumas másliø minimo scenoje tiesiog stulbino. Keistas, niekuo nepamatuotas ir labai pretenzingas buvo jo tarsi kokio nugalëtojo “atsigulimas” ant laiptø II veiksmo pabaigoje. Tai rodë, jog solistui trûksta sceninës aplinkos pojûèio.

Tarsi ne jo likimas bûtø atiduotas á Turandot rankas, tarsi jis jai nejaustø jokios pagarbos (jau nekalbu apie meilës jausmà).

Solistas nemoka gyventi scenoje taip, kaip mokë dar Stanislavskis, - “tarsi neþinotum, kas atsitiks”…

Antrasis Kalafas, mûsø teatro tenoras V.Kurnickas, ðiuo metu vienintelis gali atlikti ðá vaidmená. Jis vienas (beje, kaip ir I.Milkevièiûtë) iðtvërë ilgà ir labai varginantá repeticijø procesà, greta dainuodamas repertuarinius spektaklius. Gal

dël to jo Kalafe buvo juntamos vokalinio nuovargio ir fizinës átampos gaidelës. Taèiau artistas, nors ir nedemonstruodamas tikrojo italiðkojo bel canto, nuoðirdumu ir vidine ekspresija buvo daug ádomesnis uþ sveèià.

Kalafas - gana keistas personaþas.

Nors jis turi dramatinio tenoro herojikai bûdingos specifikos (tai ryðkiausia bûtent jo garsiojoje “Nessun dorma!”), taèiau atrodo, jog á scenà jis atëjæs tik tam, kad Turandot bûtø iðlaisvinta, iðtirpinta meilës, gràþinta þmoniø pasauliui, nuleista ið savojo “tragico cielo” (“tragiðko dangaus”) á þemæ… Kalafas neturi autonomiðko gyvenimo. Kai jis ásimyli, “kiekviena sielos skaidula ðaukia visu balsu: “Turandot!” Ji - jo gyvenimas. Be jos jis niekas, klajojantis bevardis princas… Kalafas vienintelis pamato “dievybëje” þmogø, moterá. Jis vienintelis jauèia Turandot vidø: “Tavasis ledas tëra melas!”; “Jauèiu, kad tau trûksta ðvelnumo…” Keistas, paslaptingas ir Kalafo ásimylëjimas. Vilniaus pastatyme ðis epizodas kuriamas ypaè ádomiai. Turandot ir mënulio sutapatinimas I veiksme kelia labiau dieviðkojo nei þmogiðkojo groþio asociacijas, dël ko staigus ir ekstaziðkas Kalafo ásimylëjimas tampa panaðesnis á uþbûrimà.

Realiai scenoje Turandot pasirodo tik II veiksmo antrajame paveiksle. Ðiame pastatyme ji nusileidþia scenos tolumoje didþiuliame lyg ledinis ekranas ðvytinèiame kvadrate. Aplink jos sostà stilingai ir steriliai susmaigstytos buvusiø pretendentø galvos. Tikra “Dangaus duktë”, kaip ji pati save vadina…

Vienintelë lietuviø Turandot - I.Milkevièiûtë dar kartà patvirtino, jog yra nepralenkiama dramatiniø soprano partijø atlikëja. Dainininkë tiesiog stulbino iðtverme, balso skambumu, jëga ir groþiu. Du vakarus paeiliui sunkioji Turandot partija buvo atlikta stabiliai ir átaigiai. Ið pirmo þvilgsnio atrodo, kad Turandot personaþas artimesnis vagneriðkoms - be galo stiprioms ir kiek emancipuotoms moterims nei paties Puccini moteriðkiesiems charakteriams. Taèiau I.Milkevièiûtës atlikimas, kuriame netrûko lyriniø, ðilumos kupinø momentø, leido patikëti, kad Turandot - tik uþsisklendusi savyje, taèiau irgi meilës trokðtanti moteris. Jos atlikta arija “In questa reggia” taikliai atskleidë paties kompozitoriaus uþfiksuotà atmosferà, kurioje daug skausmo, liûdesio ir Turandot þiaurumo motyvacijos (“Lu-Ling, mano senolæ, suviliojo toks pat kaip tu, svetimðali…”; “Tas siaubas, kurs jà nuþudë, gyvas mano ðirdyje!”; “Að kerðiju uþ tà tyrumà, uþ tà ðauksmà ir tà mirtá!”).

I.Milkevièiûtë Turandot vaidmená atlieka ne pirmà kartà. Solistë já yra dainavu-

Operos finalas

.rtoun OIKSVOKÐAR oliahciM

si Latvijos operoje (ir 2001 m. gastroliavusi Taivane) bei 2002 m. vasarà festivalyje Norvegijoje. Atrodo, kad ði partija dainininkei labai patogi, tiesiog “yra balse”, kaip teatralai mëgsta sakyti…

Lyginant dvi “Turandot” premjeras, aiðkëja viena svarbi sceniniam menui bûdinga tiesa: kad ir kokius vienodus reikalavimus per repeticijas atlikëjams keltø reþisierius, spektaklio metu viskas priklauso nuo menininko individualybës.

Jo charakteris, temperamentas, sceninë bei vokalinë raiðka teikia nepakartojamø niuansø. Dël to kiekvienas spektaklis yra absoliuèiai savitas. Jau minëjau pagrindinius abiejø sudëèiø atlikëjø ypatumus bei skirtumus. Sakyèiau, kad ðiek tiek skyrësi ir viso meninio “mechanizmo” - choro, orkestro atlikimo detalës. Per antràjá spektaklá nebejautei tiek premjerinio virpulio, net tempai buvo vos vos lëtesni. Pasitaikë ir sunkesniø momentø. Pavyzdþiui, antrojoje premjeroje I veiksmo finalinis sekstetas pristigo kulminacinës átampos bruoþø, ko visiðkai nepasakytum apie orkestrà.

Solistø ansamblá veikë kiek maþiau jëgos ir skambumo turinti Kalafo ir Liu virðutiniojo registro spalva bei jau minëtos Ping, Pang, Pong trijulës ansambliðkumo stoka.

Taèiau tai tik smulkmenos. Abi premjeros ið tiesø buvo geros. Puikø áspûdá padarë choro skambesys (vad. È.Radþiûnas). O visø spektaklio muzikiniø komponentø vienovæ visø pirma lëmë dirigentas S.Lano.

Jo darbas ir spektaklio metu fantastiðkai valdomas orkestras, choras, ásiklausymas á solistø niuansuotæ padovanojo publikai ypatingø pojûèiø. Nieko nereikalinga negirdëjai ið choro ar orkestro, viskas alsavo vieninga, Puccini stebuklingà metroritmikà bei frazuotæ atskleidþianèia scenos gyvybe.

Prie iðbaigto muzikinio pieðinio derëjo ir bendra muzikalios reþisûrinës koncepcijos suformuota spektaklio atmosfera. Á atmintá ástrigo daug iðraiðkingø, vidujai pamatuotø, stipriø sceniniø sprendimø. Tai buvo panaðu á simboliø kûrimà derinant vidines veikëjø charakteristikas su iðoriniø sceninës raiðkos priemoniø detalëmis.

Paminësiu tik keletà tokiø momentø…

Turandot stebuklingas ir valdoviðkas pasirodymas Mënulio ovale, iððauktas suaugusiø ir vaikø balsø: “Princese, ateik, nuþenk!” Ðis Turandot beþodis nuosprendþio patvirtinimas, pasak dirigento S.Lano, genialus reþisieriaus sprendimas.

Ið kaþkur sklindanèio besisukanèio apðvietimo svaigulys, Kalafui þvelgiant á prieðais padëtà nukirstà persø princo galvà (“Bûk kuo toliau nuo Turandot másliø!”).

Mënulio - gongo iki sodraus raudonio aidinti spalva, tiksliai atspindinti tiek orkestro muzikinës, tiek herojø vidinës bûsenos esmæ.

Imperatoriaus Altoumo atgabenimas ir pasodinimas iðvyniojant ilgà, krauju permirkusià antklodæ - skraistæ, kurioje vëliau savo “apnuogintà” sielà dangstys Kalafo másliø áminimø sukrësta Turandot.

Juk ji tik finaliniame duete prisipaþins Kalafui: “Tavo akyse þibëjo nepaprastas ásitikinimas. Ir að dël to taip nekenèiau tavæs! Ir dël to tave að taip mylëjau!”; “Iðkankinta ir padalinta tarp dviejø vienodø baimiø: nugalët tave ar bûti nugalëtai”.

Apskritai másliø minimo scena tapo visos operos centru. Reþisieriaus sukurta gana iliustratyvi ir kartu labai paprasta mizanscena: laiptais besileidþianti ir vis “nuogesnë” po kiekvieno teisingo Kalafo atsakymo liekanti Turandot, tais paèiais laiptais prieðingai - kylantis Kalafas, leido iðraiðkingai atskleisti muzikoje sugretintà Turandot ir Kalafo vidiniø bûsenø kaità.

Másliø atsakymai tapo paèios Turandot deðifravimo simboliu, iðreiðkianèiu taip pat ir Kalafo meilës, gyvenimo esmæ: Viltis (“kiekvienà naktá ji gimsta, o kiekvienà dienà - mirðta!”); Kraujas (“Virpa kaip liepsna, bet ne liepsna. Kartais - tai ðëlsmas. Tai turi balsà, kurio virpëdama klausaisi, ir palieka ryðkià kaip saulëlydis paðvaistæ!”); Turandot (“Ðaltis, kuris kursto tavo ugná…”).

Nuo ðios akimirkos teliko laukti neiðvengiamai artëjanèios atomazgos. Ji, kaip uþfiksuota Puccini muzikinëje dramaturgijoje, sutapo su Liu mirtimi. “Tave jam atiduodu, Princese, o pati mirðtu!”; “Tu, kuri speigu apjuosta, ðios liepsnos bûsi nugalëta, ir dar pamilsi tu!” Tai tikrai tapo vidine kulminacija, vieta, kur kompozitorius “verèia þmones raudoti”…

Nieko originalaus ir naujo nepasaky-

siu, kad pats Puccini bûtø turëjæs daug priekaiðtø operos finalui. Po Liu arijos tikrai, kaip teigë reþ. D.Sölteris, viskas krinta bedugnën, lûþta…

Atlaikyti, atsverti ðiuos muzikoje vykstanèius nesklandumus - rimtas iðbandymas tiek reþisieriui, tiek artistams. Ðiuo atveju tai padaryti beveik pavyko. Nors finaliniame Turandot ir Kalafo duete buvo duobiø, kurios, deja, uþprogramuotos muzikiniame, neiðnyko ir mizanscenø pieðinyje. Dramaturgiðkai ðis momentas labai svarbus. Kalafo buèinys atveria erdvæ á spalvø ir dar nepatirtø þmogaus jausmø kupinà naujà Turandot gyvenimà.

Norëtøsi, kad Kalafo ir Turandot atlikëjai ypaè tiksliai vykdytø visus reþisieriaus, kad ir maþiausius, pageidavimus, nes nuo to priklauso viso finalo átaiga.

Gal dël to, kad taip ilgai braidyta pilkame, krauju ámirkusiame ðaltyje, operos finalas atveria tikrà palaimà sielos ir kûno akims keliantá vaizdà…

Minimalistinis ir stilizuotas, bet tikrai ne “kièinis”, kaip kaþkas mëgino pavadinti, auðtanèio meilës dangaus fone nuðvintantis asociatyvus sakurø aþûras yra puiki atsvara pompastiðkiems muzikos viraþams. Ðios pabaigos dëka slogi ir sunki spektaklio psichologinë atmosfera staiga nuðvinta gimstanèia ðiluma. Mënulis, kuriame pirmajame veiksme spindi didingas Turandot stotas, kuris lemtingu momentu virsta iki raudonumo virpanèiu gongu, á kurá abejoniø ir laukimo naktá tiesia rankas tiek Turandot, tiek Kalafas, staiga dingsta, ir scenos perspektyva pavirsta þydinèiu pavasario sodu. Tà persikinio saulëtekio tonais nuspalvintà ðilumà ir iðsineði su savimi… n

Muzikos barai /11

Premjera

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Reþisierius Detlefas Sölteris

“Turandot” pastatymo sveèiai - reþisierius Detlefas Sölteris ir...

Kaip jauèiatës Vilniuje, mûsø teatre? Kas Jums buvo þinoma apie lietuviø teatrà anksèiau? Ir kokius áspûdþius iðsiveþate?

Vilniuje man labai patinka. Ir miestas, ir teatro þmonës, kuriø anksèiau nepaþinojau, dabar tapo artimi. Nuo pat pradþiø, kai 2002 m. spalio mënesá kilo ðio spektaklio kûrimo projektas, visi, pradedant teatro generaliniu direktoriumi G.Këviðu, baigiant teatro dirbtuviø darbininkais, buvo labai geranoriðki ir dëmesingi. Iki tol að beveik nieko neþinojau apie lietuviø teatrà, lankydamasis Frankfurto knygø mugëse, ðiek tiek buvau susipaþinæs su jûsø literatûra. O ðtai dabar galiu pasakyti, kad Vilniaus teatras yra puikus.

Jau vien ið Jûsø biografijos aiðku, kad esate labai ávairiapusë asmenybë. Ágijote ávairialypá iðsilavinimà. Kaip jis padeda dabartiniame operos reþisieriaus kelyje? Ir kaip Jûsø gyvenime atsirado reþisûra?

Að niekada nestudijavau reþisûros - tiesiog klasikinis kelias (juokiasi). Daug bûsimø reþisieriø juo ëjo… (èia nejuèia prisimeni dar Stanislavskio pasakytà frazæ: “Mano patirtis sako, kad sukurti reþisieriaus negalima - reþisieriumi gimstama. Galima tik sukurti gerà atmosferà, kurioje jis gali iðaugti”. - Aut.) Studijavau muzikologijà, teatro istorijà, ðiek tiek þurnalistikà. Taip pat vokalà (pas prof. H.Grzymekà Berlyne ir kameriná dainavimà pas O.Edelmannà Vienoje.

- Aut.). Tai man, kaip operos reþisieriui, labai padeda. Ið patirties þinau, ko dainininkui reikia, kà jis gali, o kas jam nepatogu, neávykdoma.

Pradëjau Miunchene ir Berlyne, kurá laikà buvau reþisieriaus asistentas Vienoje, pirmiausia “Volksoper” teatre, vëliau - ir “Staatsoper”. Ten iðmokau didþiulá operø repertuarà, kuriame - ávairiø ðaliø kompozitoriø ávairiomis kalbomis paraðyti kûriniai: “Borisas Godunovas” rusiðkai, “Undinë” èekiðkai, italø, vokieèiø operos.

Muzikos barai /12

(Pridursiu, jog D.Sölteris dirbo reþisieriø asistentu Berlyno “Komische Oper” ir “Deutsche Oper” teatruose, “Covent Garden” karaliðkajame operos teatre ir Anglijos nacionalinëje operoje Londone, jau minëtuose Vienos “Volksoper”, “Staatsoper” teatruose bei “Burgtheater”, Vienos “Festwochen” renginiuose, Bregenco festivalio salëje. Nepriklausomo reþisieriaus karjerà jis pradëjo 1999 m., sukûrë spektakliø, tarp kuriø G.Puccini “Madam Baterflai”, J.Srausso “Ðikðnosparnis”, G.F.Händelio “Orlando” ir kt. 2000 m.

D.Sölteris pelnë 2-ojo tarptautinio reþisûros ir scenografijos konkurso Grace (Austrija) publikos prizà uþ R.Wagnerio “Parsifalio” reþisûrinæ koncepcijà. - Aut.) Reþisûros að visada norëjau… Vokietijoje, vokiðkai kalbanèioje erdvëje, ðiaip labai daþnas reiðkinys, kad tas, kuris studijuoja muzikologijà, nebûtinai tampa muzikologu. Að visada norëjau tapti reþisieriaus asistentu (nors mano ðeima neturi nieko bendra su teatru). Taèiau nesitikëjau, kad taip ið tikrøjø gali ávykti.

Ið kur tas noras? Kodël patraukë bûtent operos reþisûra?

Neþinau… Gal todël, kad taip að galiu pasakoti istorijas. Bûdamas reþisieriumi, stoviu scenoje ne pats vienas kaip solistas, kaip Figaro ar Papageno personaþo kûrëjas, - to man per maþa… Að kalbu visø veikëjø - solistø, choro, mimanso, kitø operos spektaklio dalyviø - vardu. Bûdamas reþisieriumi, galiu valdyti visà aparatà, paruoðti scenà, kostiumus pasirodymui, pasakoti istorijà nuo visø kartu. O tai man labai patinka. Reþisûra - graþiausia ir ádomiausia specialybë pasaulyje! Na, gal tik dramatiniu sopranu bûti ádomiau…

Kas Jums yra opera?

Opera - tai tobuliausia meno forma. Èia juk viskas sujungta - dainavimas, vaidyba, kartais ðokis, judëjimas pagal muzikà, ant muzikos, ið muzikos, muzikai…

Operoje vienas atskiras komponentas nieko nereiðkia. Pavyzdþiui, tekstas - vienas pats, atsietas nuo muzikos, jis man nieko nesako. Að turiu iðgirsti muzikà, nes ji komentuoja tekstà. Kaþkieno pasakyta frazë: “Að tave myliu” man neteikia pakankamai informacijos, jei negirdþiu ðios frazës muzikinës iðraiðkos. Ji gali bûti pasakyta labai ávairiai, atskleisti skirtingas emocijas. Þmogus, sakantis “að tave myliu”, gali meluoti, gali bûti ásimylëjæs, gali turëti pasalûniðkø minèiø, bûti nenuoðirdus, klastingas. Ir visa tai parodo, pasako muzika - orkestro, vokalo linija.

Operos muzika - tai komentaras to, kas vyksta scenoje. Ji nepaprastai svarbi, bûtina norint teisingai suprasti tekstà.

Taigi muzika - pirminis operos suvokimo ðaltinis?

Be jokios abejonës. Tai iðeities taðkas.

Grynas þodinis tekstas - tai dramos sritis.

Man tai nesako nieko. Dramoje egzistuoja kiti principai, ten daroma kitaip. Að niekada nedirbau dramos reþisieriumi, manæs tai netraukia, nëra taip ádomu. Man reikia muzikos. Ið jos kyla, ateina viskas. Að galiu analizuoti muzikà, skaityti natas, kaip ir dainininkas. Að galiu jausti muzikà, jà sekti. Juk kiekviena gera muzika pasako tiek daug detaliø! Apie personaþus, situacijà… Didieji operos kompozitoriai, tokie kaip Mozartas, Wagneris, Händelis, Puccini, Monteverdi, Verdi, - þinojo ir tai darë.

Dirbote su daugybe pasaulinio garso reþisieriø, tokiø kaip D.Poutney, H.Kupferis, J.Dew, P.Fliederis, M.A.Marelli, J.Herzas, O.Schenkas ir kitais. Kuris ið jø padarë didþiausià áspûdá, buvo tarsi Jûsø mokytojas?

Turëjau tikrai daug galimybiø dirbti su labai ávairiais reþisieriais, susipaþinti su ávairiø sroviø reþisûros mokyklomis. Juos stebëdamas supratau, kas yra gerai, pamaèiau, ko negalima daryti, kas man svetima.

Pavyzdþiui, esu matæs reþisieriø, kurie spektaklio pastatymui ruoðiasi perskaitæ…

CD ádëklà - man tai nesuvokiama!

Manau, kad didþiausià átakà man padarë garsusis buvusio Rytø Berlyno “Komische Oper” reþisierius H.Kupferis. Jis atëjo ið legendinio W.Felsensteino mokyklos ir savo laiku buvo vienas didþiausiø operos reþisieriø. Ið jo iðmokau, kaip daryti muzikinio teatro inscenizacijas. Ið jo perëmiau pomëgá scenoje rodyti gyvus þmones, vengti operoje nusistovëjusiø kliðiø. Ið H.Kupferio suþinojau vienà svarbø dalykà: dainininkas gali daugiau, nei mano galás… Daþnai atsitinka, kad dainininkas atsikalbinëja - ne, ðito að negaliu. Bet vëliau, darbo procese, paveiktas muzikos, padaro daugiau, nei buvo praðomas, - ávyksta stebuklingas pasikeitimas. Atlikëjai daþnai patys nustemba, kad gali daugiau, nei manë. To mane iðmokë H.Kupferis.

Kitas mano mokytojas - legendinis buvusio Vakarø Berlyno “Deutsche Oper” reþisierius G.Friedrichas. Tai genialus reþisierius, padaræs man didelæ átakà.

Kokios operos, kokie kompozitoriai Jums ádomûs. Ar turite kà nors ypaè sau brangø, mëgstamà?

Tai keièiasi. Þinoma, negaliu pasakyti, kad neturiu në vieno mëgstamo arba kad man patinka 500 ávairiausiø… Pasakysiu taip - mëgstu tai, kà ðiuo metu darau.

Juk kai dirbdamas giliniesi á kûriná, á já ásitrauki, jis tampa nepaprastai ádomus, atsiskleidþia vis labiau ir labiau. Daþnai pirmasis áspûdis susijæs su tam tikromis kliðëmis. Pavyzdþiui, “Karmen” ið karto mums asocijuojasi su èigonais, flamenku.

Privalai skaityti kûriná, gilintis, tuomet jis

pasirodo, koks yra ið tikrøjø!..

Man patinka slavø kompozitoriø (Dvoráko, Smetanos, Musorgskio, Glinkos) operos, jos mane labai domina ir traukia. Bet ðiaip skonis keièiasi.

dyti labiau þmogiðkus jausmus. Juk ðioje operoje tiek daug emocijos! Jos muzikoje tiek daug liûdesio, abejoniø, vilties - kiekvienas þmogus tai jauèia gyvenime.

Kaip prisilieèiate prie naujo kûrinio - protu ar ðirdimi?

Liu - tai moteriðko charakterio prieðingybë, tarsi atsvara Turandot. Tai du prieðingi poliai. Jø emociniai, meilës potyriai, bûdai jai patirti yra skirtingi. Taèiau abiejose atsispindi tie patys þenklai. Meilës Turandot negali, nenori rodyti - tai jos paèios pasirinkimas, apsisprendimas. Liu taip pat uþsidariusi. Jai bûdingos stiprios emocijos, kaip ir Turandot, bet dël savo kilmës (ji vergë) negali atskleisti meilës jausmo Kalafui. Pradþioje ji kalba uþuominomis, neryþtingai, nedràsiai. Tik paèioje pabaigoje leidþia sau iðtarti þodþius apie meilæ. Prieðmirtinëje scenoje ji iðsako, kas glûdi jos sieloje, jausmuose. Ji eina pirma, prieð Turandot. Ji jai rodo, kaip iðsilaisvinti ið savo kalëjimo. Liu atveju tai socialinë problema, jos kilmë neleidþia Kalafui atvirai pasakyti: “Að tave myliu”. O Turandot atveju - tai jos vidinë, psichologinë problema. Abiem savø jëgø iðsivaduoti neuþtenka. Abiem reikia Kalafo, kad galëtø iðtrûkti ið savø kalëjimø…

Taip - tai eina tik ið ðirdies. Juk pati muzika kyla ið ten. Prie naujo kûrinio að visada einu kaip muzikantas, vedamas jausmo. Jei klausausi kokio kûrinio, jis mane turi paliesti, palytëti, sujaudinti. Jis privalo man daug sakyti.

Yra kûriniø, kurie manæs nepalieèia, neuþkabina. Pavyzdþiui, “Laisvasis ðaulys”. Galbût iðsamiau kûriná studijuojant kas nors pasikeistø. Bet, ðiaip ar taip, jis manæs netraukia.

O kaip “Turandot”?

“Turandot” nelieèia, nejaudina áprastai. “Turandot” tiesiog parklupdo, parmeta, suvysto!.. Ið jos sklinda jëga. Tai ne muzikos garso dinamika, tai vidinë jëga, kokia pasiþymi kad ir tylioji Liu. Tai labai emocionali jëga.

Taigi “Turandot”. Ko siekëte ðiame pastatyme? Ðiek tiek apibûdinkite patá Turandot personaþà, juk daþnai jis sinonimiðkai vadinamas “þiauriàja kunigaikðtyte”.

Kaip jau ne kartà esu pabrëþæs, “Turandot” keièiasi dël “kiniðkø restoranëliø” stiliaus - prabangios dekoracijos, dideli raudoniu ir auksu spindintys kostiumai kuria kièiná, þmones skandinantá ðou, o ne G.Puccini “Turandot”. Reþisierius turi eiti gilyn, uþ to fasado - á þmoniø sielas, kurias ir norëjo parodyti Puccini.

Pati Turandot nëra joks monstras. Ji normali moteris, normalus þmogus. Ji turi normalius jausmus, taèiau jie giliai uþrakinti. Ji turi psichologiniø problemø. Ðiandien pasakytume - Turandot reikia psichologo pagalbos… (juokiasi) Tik Kalafas meile sulauþys ðiuos ledus. “Turandot” ðiuo poþiûriu vagneriðka - iðsivadavimas per meilæ. Tai bûdinga praktiðkai visoms R.Wagnerio operoms - nuo “Skrajojanèio olando” iki “Parsifalio”.

“Turandot” veikëjai - tik þmonës, ar jie gali turëti ir kokià nors simbolinæ, personifikuotà reikðmæ?

Man tai, be jokios abejonës, þmonës - nupieðti, parodyti didelio kompozitoriaus. Puccini rodë þmones, ir man svarbiausia - parodyti þmones. Suprantu, kur link sukate… Þinoma, “Turandot” turi kitokiø motyvø, jos medþiaga - ið pasakos. Ðiaip Puccini daugiau ar maþiau naudojosi realistiniais siuþetais, poemomis, dramomis. Tai natûralistiðkesnës, ið dalies veristinës medþiagos. “Turandot” - visai kas kita… Vis dëlto ið Puccini korespondencijos matyti, kad maestro norëjo paro-

Kas Jums yra Liu?

Pastebëjau, kad repeticijø metu dirbate labai ramiai, be streso. Ar taip bûna visada?

O!.. Vakar per anksti iðëjote ið repeticijos… (juokiasi) O ðiaip - taip, að esu ramus. Mëgstu dirbti ramiai, be isterijos.

Esu kantrus ir paprastai geranoriðkai nusiteikæs. Taèiau kai kada teatre reikia kaþkà pastumti, paspausti, paakinti. Vilnius - ne iðimtis. Tai normalu, tipiðka. Kartais pasitaiko nesusipratimø, gal nenoro suprasti, tam tikro tingumo priepuoliø. Tuomet reikia raginti: “Daryk, daryk tai! Bandyk dabar!..” Bet stengiuosi dirbti ramiai.

Dirbdamas noriu patirti malonumà - tai kur kas geriau, negu scenoje gauti ðirdies infarktà… (juokiasi) Kas Jums operos dainininkas - turiu galvoje ryðius tarp vokalinës ir aktorinës jo raiðkos?

Dainininkus labiau mëgstu vadinti menininkais. Þinoma, jie dainuoja, bet scenoje jie daugiau nei dainininkai, jie menininkai. Juk viskas eina ranka rankon, greta. Kai kas nors dainuoja, jis negali tik objektyviai dainuoti, jis taip pat ir vaidina. Juk emocijos yra visada, ne tik “piano”, “crescendo”, “diminuendo”…

Visi dainininkai tai privalo turëti. To siekë ir visi didieji kompozitoriai. Galima paskaityti Mozarto, Wagnerio laiðkus.

Juos erzindavo dainininkas, kuris tik stovëdavo ir dainuodavo. Tai viena ið operos kliðiø. Opera - drama ir, þinoma, ji turi bûti suvaidinta. Negana to, gera reþisûra padeda dainininkui ávykdyti net ir kai kuriuos

vokalinius uþdavinius. Reþisierius turi þinoti, koká judëjimà (tiek iðoriná, tiek vidiná) dainininkui pasiûlyti, kad virðutinë “do” suskambëtø taip, kaip reikia, o ne kaip ðûksnis: “Tegyvuoja respublika!..” Viskas turi kilti ið dramos situacijos. Tiesà sakant, jokio skirtumo tarp “dainuoti” ir “vaidinti” operoje nëra, tai visada eina kartu.

Ar keitësi “Turandot” reþisûrinis sumanymas berepetuojant? Ar preciziðkai ruoðiatës spektaklio pastatymui?

Þinoma, repeticijø metu kai kas keièiasi. Namuose að apgalvoju, bet niekada nesakau, kad tai, kà sukûriau sëdëdamas uþ raðomojo stalo, bûtinai turi atsitikti. Tai tik mano idëja, kuri vëliau koreguojama.

Tai normalu. Juk að nepaþástu þmoniø, su kuriais privalësiu dirbti, nieko neþinau apie operos teatrà, technines jo galimybes.

Suprantama, tokie darbai nepadaromi per savaitæ. Prieð “Turandot” mûsø komanda viskà aptarë, buvo gerai pasiruoðusi. Taèiau kai pamaèiau Turandot, Kalafà, Liu - konkreèius þmones, taip pat chorà, man gimë naujø idëjø, naujø sprendimo bûdø.

Scenoje sakydavau - pabandykime taip arba pabandykime kitaip… Tad ið anksto visko numatyti neámanoma.

Man svarbiausia, kà noriu parodyti, pasakyti. O kaip - gali keistis, varijuoti…

Kokiu judëjimu, kokia laikysena papildyti vienà ar kità scenà, turi jausti ir pats dainininkas. Jis taip pat privalo turëti sceninæ fantazijà. Padedamas vokalo ir kûno kalbos, dainininkas turi mokëti pasakyti. Tai labai svarbu!

Kokie Jûsø artimiausi planai?

Netolimoje ateityje manæs laukia labai svarbus ir ádomus projektas. Tapau “Millenium Opera” Vaðingtone meno vadovu.

Tai nëra paprastas festivalis. Tai - vienetinë operos kampanija, pasiryþusi atlikti R.Wagnerio ir jam artimø kompozitoriø kûrinius. Ðià vasarà bus rodomas pirmasis pastatymas - “Tanhoizeris”, kitais metais numatomas “Parsifalis”.

Noriu pridurti, kad “Millenium Opera” vis dar domisi dainininkais, kurie norëtø dalyvauti ðiame projekte. Taip pat nuoðirdþiai kvieèiami rëmëjai, kurie kartu su P.Domingo, kitais þymiais pasaulio menininkais norëtø prisidëti prie projekto.

Galbût kas nors susidomës ir Lietuvoje…

Kà dar norëtumëte apie save pridurti?

Noriu tik pabrëþti, kad esu operos, ne dramos reþisierius. Að mokiausi operos, ne dramos reþisûros. Daþnai sakoma, árodinëjama, kad operø atlikëjas - labiau vokalistas nei aktorius. Tai netiesa! Opera - tai drama geriausia savo prasme. Að nematau didelio skirtumo tarp aktoriaus ir dainininko. Ir visi didieji dainininkai tà puikiai supranta. Man teko dirbti su Do-

Muzikos barai /13

mingo, Baltsa, Freni - jie visi puikûs ir profesionalûs aktoriai. Jie tai þino. Dainininkas privalo viskà mokëti, þinoti. Taip turi bûti!..

...dirigentas Stefanas Lano

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Gerbiamas maestro, Jûsø kûrybinis kelias ypaè turtingas. Baigtos studijos Oberlino (JAV) muzikos ir biologijos konservatorijoje, stipendija Harvardo universitete, po kuriø - kompozicijos daktaro laipsnis. Rockfellerio fondo kompozicijos stipendija, Fullbrighto stipendija, leidusi studijuoti Berlyne. Vëliau atsitiktinumas lëmë, kad, dirbdamas Graco operoje pianistu, 1988 m. pakeitëte susirgusá dirigentà. Dabar - spalvinga, þymiausius pasaulio teatrus ir koncertines sales apimanti karjera. Ir visa tai Jûs vadinate atsitiktinumu…

Nuo 1991 m. gyvenate Europoje, pelnëte pripaþinimà sëkmingais operø spektakliø pastatymais bei Dirigentas Stefanas simfoninio þanLano ro repertuaro gausa. Pastaruoju metu vis dëlto daþniausiai diriguojate operà. Tad koks skirtumas tarp simfoninio ir operos simfoninio orkestro?

Skirtumas toks kaip tarp lengvojo automobilio ir krovininio sunkveþimio ar autobuso… Arba maþo ir didelio lëktuvo.

Abu skrenda, taèiau didysis turi daugiau komponentø, yra sunkiau valdomas. Tad koncertà kaip ir lengvàjá automobilá vairuoti kur kas lengviau nei sudëtingà operos mechanizmà. Operoje að turiu daug daugiau solistø, chorà, scenà, kartais choreografijà, apðvietimà… Opera - tai kompleksinis menas. Èia reikia labai daug kà sukontroliuoti.

Kokia yra “Turandot” partitûra?

Visø pirma, kaip ir visos Puccini partitûros, ji puikiai instrumentuota. Labai logiðka, tarpusavyje susieta muzika. Pirmiausia nurodanti á dramatiðkà kompozitoriaus gyvenimo baigtá.

Labiausiai mëgstu diriguoti G.Puccini ir A.Bergà. Abu jie turëjo nepaprastai stiprø teatro pojûtá. Ið tikrøjø jie yra arèiau vienas kito, negu atrodo. Puccini ir Bergas labai gerbë ir vertino vienas kità, sekë vienas kito kûrybà.

Ar ruoðimasis pastatymui apsiri-

Muzikos barai /14

boja repeticijomis? Nuo ko priklauso darbo procesas, kokia jo specifika operoje?

Neámanoma pasakyti visø dalykø per paprastas muzikines repeticijas. Darbo procesas tikrai tuo nesibaigia. Tikriausiai daug kas pastebi, kad daugelis tempø skamba greièiau atliekant fortepijonu nei orkestru. Orkestras ðiek tiek viskà sulëtina. Todël prasidëjus orkestro repeticijoms solistai daþnai turi kiek pakeisti áproèius, atrasti kiek kitoká vidiná tempà. Visada privalai labai apgalvoti tà medþiagà, kurià ruoði. Iki smulkiausiø gaideliø, kad jos netaptø lyg automatinës grojanèios dëþutës atliekamos. Manau, mums visa tai pavyko. Muzikinis dainininkø aspektas mane labai nudþiugino. Be to, kiekvienas dainininkas yra savitas. Turëjome dvi atlikëjø sudëtis. Ir, pavyzdþiui, abu Pingai buvo labai skirtingi, Turandot, Kalafai… Nuo to irgi labai priklauso atlikimas. Jiems visiems turiu suteikti tinkamà palydà.

Ar Jûs palydite solistà, taikotës prie jo, ar jam vadovaujate?

Ir taip, ir kitaip. Þinoma, bendra koncepcija, kurià að turiu, tai, kà noriu atlikti kûrinyje, lieka visada. Stengiuosi, kad viskas tarnautø vienam tikslui. Taèiau visada ásiklausau á asmeninius atlikëjø pageidavimus, siûlymus.

Koks Jums pasirodë mûsø teatro kolektyvas? Ar kilo kokiø keblumø, ar viskas pavyko, kaip norëjote?

Ne, jokiø keblumø nebuvo. Dirbti su jûsø teatro kolektyvu - didþiulis malonumas. Nuo pirmøjø muzikos taktø dþiugino ir tikrà pasitenkinimà teikë didelis orkestro profesionalumas ir disciplina.

Choras - puikus! Ið solistø pirmiausia turiu paminëti I.Milkevièiûtæ - tai pasaulinio masto dainininkë ir be galo nuoðirdus, geras þmogus. Ji turëtø bûti jûsø nacionalinis turtas ir pasididþiavimas.

Vienintelë jûsø teatro problema - tai akustika. Kartais tiesiog privalau tildyti orkestrà, nes dainininkai pakliûna tarsi á duobæ. Ðiaip teatras graþus - erdvi orkestro duobë, didelë scena, bet þiûrovø salë per plati, todël garsas neturi nuo ko atsimuðti, jis negali tolygiai sklisti á salæ ir kurti skambesiui palankios erdvës. Manyèiau, jei salæ bûtø galima susiaurinti keliais metrais, akustika pagerëtø… Idealia akustika gali pasidþiaugti tik keli pasaulio teatrai. Tarp jø - Monrealio ir Buenos Airiø, ið kuriø neseniai gráþau. “Colon” teatras tikriausiai turi geriausià akustikà pasaulyje. Bet ðiaip dauguma teatrø susiduria su problemomis.

Kaip reþisûrinë koncepcija gali paveikti dirigentà ir atvirkðèiai? Ar apskritai daþnai kyla dirigento ir reþisieriaus bendradarbiavimo sunkumø

ðiø dienø operos pasaulyje?

Ðiuo poþiûriu Vilniuje mes kuo puikiausiai sutarëme. Man svarbiausia, kad reþisûrinë koncepcija nelauþytø logiðko muzikos vyksmo. Ir tarnautø libreto autoriaus bei kompozitoriaus siekiams. Þinoma, visada egzistuoja ieðkojimø, savitø interpretavimø galimybë. Ðiame spektaklyje reþisierius D.Sölteris muzikai draugiðkas, tad neturëjau jokiø problemø.

Buvo nedideliø dalykø, dël kuriø vienas kitam turëjome ðiek tiek nusileisti. Bet tai ir yra bendradarbiavimas. Opera visø pirma turi bûti koloboratyvi. Labai daþnai, ypaè Vokietijoje, atsitinka prieðingai - ji konfliktyvi. Reþisûra eina prieð muzikà.

Tai dangstoma progresyvaus teatro apibrëþimu, taèiau að tai apibrëþiu vienu þodþiu - vaikiðka… Bûna, kad diriguodamas operà jos net neatpaþástu, nes reþisûrinë koncepcija nuteikta prieð muzikà. Taèiau kad ir kaip bûtø baisu, reikia stengtis rasti bendrà kalbà, juk ir gyvenime pasitaiko kebliø situacijø, taèiau jos nebûtinai turi vesti á praþûtá.

Dþiaugiuosi, kad Vilniuje buvo rasta muzikai neprieðtaraujanti reþisûrinë koncepcija. Nepaisant to, ji yra moderni. Tai ne tipiðkas, kaip Detlefas mëgsta sakyti, “kiniðkø restoranëliø” variantas. Pavyzdþiui, Turandot videoprojekcijos mënulyje idëja, taip pat mënulio - gongo idëja yra geniali… Mes kartu iðgyvenome malonø bendro darbo laikà. Þinau, kad ir toliau kuriate muzikà.

Kaip randate laiko ðiam pomëgiui?

Taip, kuriu, bet ne tiek, kiek norëèiau.

Stengiuosi bent palaikyti formà… Negaliu sau leisti tik komponuoti, Ðveicarijoje gyvenamojo ploto nuoma labai brangi… (juokiasi) Gal ðiuo poþiûriu turite kokiø planø Lietuvoje?

Aptarinëjamos kelios galimybës su Vilniaus filharmonija. Galbût bus atlikta Treèioji mano simfonija. Ðiemet tam tuputá per maþai laiko, nes ji kà tik paraðyta.

Gal 2005-aisiais. Taip pat laukia kai kuriø kameriniø opusø áraðai. Bet, tiesà sakant, neturiu daug laiko galvoti apie savo muzikos protegavimà. Daugiau esu kvieèiamas kaip dirigentas. Nors stengiuosi iðlaikyti pusiausvyrà…

Gaila, bet kai kurie kolegos dirigentai su nauju kûriniu susipaþásta ne pagal partitûrà, o ið áraðø. Bet juk dirigentas privalo mokëti skaityti partitûrà, þiûrëdamas á jà, girdëti muzikà!.. Juk atvirkðèiai - ið partitûros perskaitymo kyla áraðai.

O ðtai maestro J.Domarkas man pasiûlë atlikti mano simfonijà tik pamatæs jos natas. Tikiuosi, kad ateityje ðis sumanymas bus ágyvendintas. n Kalbëjosi Daina ADAMKEVIÈIÛTË

Sukaktis

Juozo POLIO nuotr.

D.Dirginèiûtë ir V.Blaþys (1968)

Juozo POLIO nuotr.

Trisdeðimt penkeri metai þmogaus gyvenimui - brandi jaunystë, artisto kûrybinës veiklos trisdeðimt penkmetis - solidi vertybë, o kas trisdeðimt penkeri metai spektakliui?

Sunku patikëti, bet Kauno valstybinio muzikinio teatro spektakliui - J.Strausso operetei “Vienos kraujas” - jau trisdeðimt penkeri. 1968 m. pavasará Estijos menininkams Po premjeros: B.Petrapavyko sukurti reþisûriniu, scenografijos ir vièiûtë, reþisierius kostiumø bei choreografijos vientisumu iðsi- P.Miagis ir D.Dirginèiûtë (1968) skiriantá spektaklá. Tai, matyt, ir lëmë jo ilgaamþiðkumà, þiûrovø pripaþinimà. Operetës reþisierius Paulius Miagis buvo tikras ðio þanro meistras, sugebëjæs taikliai perteikti kûrinio nuotaikà, lengvumà, siuþeto vingrybes, neieðkojæs subtiliø prasmiø, o tiesiog kûræs skoningà muzikiná reginá. Kruopðèiai parinkti dainininkai - vaidmenø atlikëjai, preciziðkai surepetuotos mizanscenos pelnë ir teatro artistø, ir spektaklio þiûrovø simpatijas. Operetës scenovaizdþio meistras Eldoras Renteris sukûrë puoðnias, efektingas dekoracijas ir kostiumus, demonstravo tikslø stiliaus iðmanymà. Artistai prisimena audringas þiûrovø ovacijas, kai pakildavo uþdanga ir atsiverdavo grakðtus scenovaizdis. Prasmingai dailininko ir reþisieriaus darbà papildë Heino Asalu choreografija, jis iðmokë artistus valso ritmu suktis kaip tikrus Vienos aristokratus. Tai buvo ir vienas pirmøjø dirigento Stasio Domarko pastatymø. Premjeriniuose 1968 m. spektakliuose dainavo, ðoko ir vaidino D.Dirginèiûtë ir M.Þilionytë, V.Blaþys ir A.Kunèius, A.Domeika ir J.Antanavièius, J.Ragaiðytë ir A.Mikðytë, L.Stanevièius ir K.Mikalauskas, A.Valiukënaitë ir F.Virþonytë, G.Ðmitas ir V.Èepkus, Z.Masiulevièiûtë ir B.Petravièiûtë, R.Dþenkaitytë, V.Èiþauskas, J.Janulevièius ir kt. Á teatro trupæ atëjus jaunø dainininkø, 1985 m. A.Ragauskaitë ðá spektaklá atnaujino, vaidmenis èia sukûrë G.Maciulevièius, D.Rakauskienë, L.Kinderytë, T.Èiumièiova, D.Vëbra, á spektaklá sëkmingai ásiliejo L.Vizbaraitë, L.Kuzmickaitë, P.Petryða, J.Januðaitis, A.Jacunskas, vëliau N.Vilkanauskaitë, G.Juknevièiûtë, T.Ladiga. Operetæ diriguoti perëmë teatro vyriausiasis dirigentas Julius Geniuðas. Atgijæs spektaklis traukë vis naujas þiûrovø kartas, rinko pilnas sales. Stulbinanèià þiûrovø meilæ operetei galima paaiðkinti þavinga J.Strausso muzika, daugelis jo melodijø tapo “perlais”, niûniuojamais visame pasaulyje jau antrà ðimtmetá.

Tad visiðkai nekeista, kad 2001 m. vël buvo nutarta nuskaidrinti ir atgaivinti mëgstamà operetæ. Dramaturgijos “siûlus” suverþë reþisierius G.Þilys, atkurti stilingà spektaklio vaizdà, pasiûti naujus kostiumus, paryðkinti spalvinius derinius padëjo dailininkës J.Malinauskaitës patirtis, gràþinti J.Strausso muzikos lengvumà, naujiems solistams B.Tamaðauskui, K.Zmailaitei, M.Zimkui ásilieti á darnø dainininkø kolektyvà pagelbëjo dirigentas J.Geniuðas.

Operetës “Vienos kraujas” istorija Kauno muzikiniame teatre glaudþiai susieta su ryðkiausios operetës solistës Danutës Dirginèiûtës kûryba. Þavi jaunutë dainininkë ið karto krito á aká áþvalgiam estø dailininkui E.Renteriui, o jis atkreipë ir reþisieriaus P.Miagio

D.DIRGINÈIÛTËS asmeninio archyvo nuotr.

“Vienos kraujui” - 35-eri

L.Vizbaraitë, P.Petryða, E.Gutauskas, F.Virþonytë (1991)

dëmesá; jo dëka Dirginèiûtei patikëtas svarbiausias moters vaidmuo.

Valiûkiðkai ir stilingai atliktas Grafienës Cedlau vaidmuo ið karto uþkariavo þiûrovø ðirdis ir ilgiems metams pelnë Dirginèiûtei nepamainomos operetës primadonos vardà.

Solistë ir ðiandien dëkinga P.Miagiui, dràsiai ávertinusiam ir patikëjusiam jauna dainininke, jos talentu. Jau daug metø ji yra vienintelë ðio vaidmens atlikëja, jai pavyko tiksliai iðlaikyti estø reþisieriaus sumanytà grafienës paveikslà ir subtiliai iki ðiol já atlikti. Talentingosios operetës primadonos D.Dirginèiûtës vaidmuo ðioje operetëje - vienas ið svarbiausiø kûrinio ilgaamþiðko gyvavimo Kauno scenoje sëkmës veiksniø.

Dainininkë, prisimindama 1968-uosius, sako: “Spektaklis nuo pat pradþiø buvo puikiai sustyguotas, estø menininkai siekë tiksliai perteikti kûrinio autoriø sumanymà. Statytojams teko ðá spektaklá matyti operetës gimtinëje - Vienoje, tad jiems buvo aktualu perteikti austriðkà dvasià. Manau, kuo autentiðkiau perteikiamas operetës þanras, tuo pastatymas sëkmingesnis. Operetëje reikia puoselëti herojø vidiná ðvytëjimà, subtilumà, operetë turi iðlikti grakðti, skoninga ir kaip moteris iðlaikyti dalelæ paslapties. Manau, kad pastangos operetæ suðiuolaikinti jà smukdo ir vulgarina. Toká ðio þanro supratimà perëmiau ið reþisieriaus R.Andrejevo, kuriam buvo svarbi pakylëta spektaklio dvasia, skaidrûs jausmai. Operetës “Vienos kraujas” ilgaamþiðkumà taip pat lemia ðios, vis dar puoselëjamos, savybës”.

Drauge su D.Dirginèiûte spektaklyje nuo pirmojo jo pastatymo dainuoja B.Petravièiûtë, A.Jacunskas, J.Janulevièius ir V.Èiþauskas.

Lina STANKEVIÈIÛTË

D.Dirginèiûtë ir G.Maciulevièius (1991)

Muzikos barai /15

Didþioji salë SAVITAS DAVIDO GERINGO KONCERTAS Kaip ir daugelá kitø, taip ir ðá Davido Geringo Nacionalinëje filharmonijoje kovo 23 d. vykusá koncertà gaubë ypatinga neeilinio muzikinio ávykio aura. Ðio menininko visuomet laukianti gausi publika pajuto ir drauge su juo darsyk iðgyveno paslaptingà muzikos galià.

Ji skleidësi Piotro Èaikovskio pjesëse, ypaè papildomai atliktoje “Andante cantabile”, Anatolijaus Ðenderovo “Con amore...” garsuose, gausybëje paskirø ir ilgesniø violonèele iðsakytø minèiø, kuriomis dosniai dalijosi Geringas.

Koncertas ásiminë dar ir dël to, jog jame bene pirmàsyk dràsiai, be kompromisø pabandyta muzikà jungti su poezija. Jungti ne ðiaip sau kaþkà sugalvojus, bet sàþiningai atsirëmus á istorinius faktus ir tikslius literatûrinius ðaltinius. Turiu omenyje antrojoje koncerto dalyje skambëjusá Èaikovskio “Metø laikø” ciklà, palydëtà aktorës Agnës Gregorauskaitës skaitomais poezijos posmais. Bet apie viskà ið eilës.

Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Saulius Sondeckis) su Davidu Geringu koncertuoja nuo pat violonèelininko kûrybinio kelio pradþios. Dabar, Geringui tapus dar ir dirigentu, orkestras neretai koncertuoja jo diriguojamas. Kolektyvo vadovas Saulius Sondeckis já ávardijo kaip nuolatiná Lietuvos kamerinio orkestro kviestiná dirigentà. Taigi nenuostabu, jog ðiame koncerte Geringà iðvydome dviejuose vaidmenyse - solisto ir dirigento.

Koncerte ávyko kelios premjeros, viena jø - 2001 m. sukurtas Peterio Vasko opusas “Viatore” (“Keliautojas”) styginiø orkestrui, kuriuo vakaras buvo pradëtas. Kûriná áþymusis latviø kompozitorius paskyrë estø muzikos grandui Arvo Pärtui, Vasko vadinamam savo kelrode þvaigþde.

Klausantis ðio opuso, ið tiesø nesyk iðkilo labai artimos muzikinës paralelës su Pärtu, ypaè jo “Tabula rasa”, daugybæ kartø atlikta Lietuvos kamerinio orkestro su Gidonu Kremeriu ir Tatjana Grindenko. Tiesa, programëlëje iðspausdintoje anotacijoje konkreèiai apie tai neuþsimenama; Vaskas kalba tik apie dvi muzikines idëjas - kontrabosø andante cantabile ir smuikø bei altø vivo, kuriø gretinimas ir laipsniðkas kiekybinis bei dinaminis kitimas sudaro kûrinio vyksmà.

Pirmasis programos numeris daþ-

Muzikos barai /16

nai tampa savotiðku muzikantø ir publikos apðilimu. Po jo Geringas iðëjo á scenà su violonèele; Èaikovskio Keturios pjesës violonèelei ir styginiø orkestrui buvo atliekamos vadovaujant solistui. Noktiurnas, op. 19, Melodija, op. 42, Humoreska, op. 10, ir “Pezzo capriccioso”, op. 62, - muzika, leidusi groþëtis violonèelës skambesiø raiðka ir styginiø orkestro skambesio groþiu. Geringas tobulai ásisavinæs kiekvienà ðios muzikos vingá, áprasminæs kiekvienà garsà; jam grojant “tuðèiø” vietø nëra, viskas reikðminga, kryptinga, apgaubta atitinkamos nuotaikos.

Taèiau kartu jauti, jog menininkas kuria dabar, nekartoja to, kà puikiai þino. Todël tokie þaviai spontaniðki jo rubato ar dvasinës energijos kupini emocingi kulminaciniai proverþiai. Ðis kûrybiðkumas kartkartëmis buvo ðiek tiek ribojamas bûtinybës parodyti orkestrui (galvos ar torso judesiu) ástojimà, pagreitinimà, sulëtinimà; klausytojui tekdavo nejuèiomis ásitempti drauge, kad viskas ávyktø laiku ir darniai. Ði átampa akimirksniu dingo, kai Geringas tik grieþë solo, o batutà paëmë maestro Sondeckis. Atliekant Ðenderovo “Con amore...”, galëjai visapusiðkai pasinerti á muzikà. Tas pirmasis motyvas, orkestro ðuolis aukðtyn, uþliejo tarsi dþiaugsmo banga, nepalikusi per visà ðilumà skleidusá opusà. Ásiminë iðraiðkingos lëtai iðsakomos violonèelës mintys ir reèitatyvai, spalvø (dermës) kaita, dialogas su orkestro èeliø ir kontrabosø grupe ir puikus muzikos áforminimas, kai reprizoje ta pati mintis suskamba kitame garsiniame kontekste, o solisto balsas slysta á pabaigos tylà. Ðià puikià pjesæ Ðenderovas sukûrë praëjusiais metais, remdamasis “Koncerto in Do”, uþ kurá Berlyne pelnë Europos kompozitoriø premijà, motyvais. Pjesës pageidavo Davidas Geringas, pirmasis Koncerto atlikëjas. “Con amore...” solistui ir ðeðioms violonèelëms jau buvo atlikta 2002 m. rudená Berlyne Emanuelio Feuermanno tarptautinio violonèelininkø konkurso pradedamajame koncerte. Nauja versija su styginiø orkestru suskambëjo pirmàsyk.

Antroji vakaro dalis buvo skirta, kaip jau minëjome, muzikos ir poetinio þodþio jungèiai. Geringo diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras ir Nacionalinio dramos teatro aktorë Agnë Gregorauskaitë atliko Èaikovskio “Metø laikø” ciklà. Forte-

pijono pjesiø ciklà styginiø orkestrui instrumentavo rusø kompozitorius, ilgametis Èaikovskio muziejaus Kline bendradarbis L.Schatzas ir D.Geringas. Literatûrinës kompozicijos autorë - Agnë Gregorauskaitë, rusø poetø - A.Puðkino, P.Viazemskio, A.Maikovo, A.Feto, A.Pleðèejevo, A.Kolcovo, A.Tolstojaus, A.Nekrasovo ir V.Þukovskio - eiles á lietuviø kalbà vertë Sigitas Geda.

Poetiðkam sumanymui ágyvendinti buvo pasitelktas ir specialus, kiek jis ámanomas Filharmonijoje, apðvietimas: salë pritemdyta, o scenoje kartu su metø laikais keitësi keturiø spalvø proþektoriø ðviesa. Èaikovskio pjesës, perkeltos styginiams, skambëjo ádomiai, nors retsykiais ir “rungtyniavo” su sàmonëje ásiðaknijusiais fortepijono tembrais.

Orkestrui kai kurie kûrinëliai, nepaisant apgaulingo paprastumo, këlë labai dideles uþduotis, ypaè intonavimo srityje: fortepijono klaviðais paskambinti kai kurias melodines slinktis kur kas lengviau, nei atlikti jas smuiku, altu ar violonèele.

Nors intonaciniu poþiûriu galima kai kà orkestrui prikiðti, jis puikiai atskleidë muzikos vaizdingumà, nuotaikø ir spalvø þaismà.

Kai prieð ðias, daþniausiai minoriðkas, pjeses Agnë Gregorauskaitë savo kriðtoliniu balsu paskaitydavo rusø poetø poezijos posmelá, meistriðkai iðverstà Sigito Gedos, jos tembras kartu su kiekvieno þodþio iðdainuota intonacija ir neákyriai pabrëþtais prasmës akcentais kûrë tarsi kità veikalo planà. Labai artimà ir jaudinantá, besiverþiantá erdvën uþ salës sienø, kur baltas snaiges keièia pavasariðka þaluma, o melancholijà ir liûdesá - ðviesi svaja: “ir gimsta svajonë, kad meilë dar bus”... Þivilë RAMOÐKAITË

G.F.HÄNDELIO ORATORIJOS PREMJERA LIETUVOJE Balandþio 27 d., baigiant Velykø savaitæ, á monumentalios G.F.Händelio oratorijos “Joshua” premjerà pakvietë prof. Juozo Domarko vadovaujamas ir diriguojamas Nacionalinis simfoninis orkestras. Kartu su orkestru oratorijà atliko prof. Povilo Gylio vadovaujami Lietuvos muzikos akademijos ir “Vilniaus” chorai. Solinius vaidmenis atliko Inga Ivanauskaitë (sopranas), jaunas latviø kontratenoras Andris

Sejanis, Audrius Rubeþius (tenoras) ir Ignas Misiûra-Tumanovas.

1746-1748 m. G.F.Händelis sukûrë keturias oratorijas - tai “Proginë oratorija”, “Judas Makabëjus” , “Joshua” (“Jozuë”) ir “Aleksandro puota”. Visoms keturioms libretus paraðë anglø dramaturgas Thomas Morellis. Oratorijos “Joshua” premjera ávyko 1748 metais, jos libreto pagrindas - Senojo Testamento Jozuës knyga, kovos prieð Jerichà ir penkis karalius vaizdai. Oratorijà sudaro labiau atskiri numeriai, o ne iðplëtotas siuþetas, nors veikëjø charakteriai gana ryðkûs.

Pastarøjø deðimtmeèiø Europos ðaliø skambesio autentiðkumu, retorine raiðka pagrástoje interpretacinëje praktikoje labiau linkstama redukuoti net monumentaliø veikalø atlikëjø skaièiø. Neagituoju nei uþ, nei prieð, pagaliau, kà èia “paagituosi”, nes lietuviai ganëtinai uþsispyræ. Dël Atvelykio vakarà Filharmonijos scenoje Händelio oratorijà grieþusio galingo orkestro, gausaus ir balsingo choro nereikëtø apgailestauti, tik gaila, kad net nesistengiama paieðkoti kito kelio, o pasitenkinama iðvaþinëtu kaimo vieðkelëliu. Labiau apgailëtina, kai gausus, regis, tikrai pajëgiø atlikëjø bûrys nesusidoroja su visiðkai elementariais uþdaviniais - suderinti artikuliacijà, subalansuoti dinamikà ir bent jau iðlaikyti muzikinio audinio vertikalæ, minimalø ansambliðkumà. Sunku pasakyti, kokiu tikslu A.Rubeþius ir I.Misiûra-Tumanovas bei choras dainavo ne anglø (originalo), o vokieèiø kalba, tuo tarpu I.Ivanauskaitë ir A.Sejanis dainavo angliðkai. Tokia dvikalbystë priminë sovietinius laikus mûsø Operos teatre, kai kokioje nors G.Verdi operoje ið “plaèiosios tëvynës” atvykæs solistas dainuodavo rusiðkai, o likusieji - lietuviðkai. Ðiandien tai veikiau nepagarba kûrinio autoriui, atsainus poþiûris á oratorijos tekstus ir dramaturgijà.

Kûrinio interpretacinë visuma atrodë labai nevienalytë ir prieðtaringa, nes latviø kontratenoras laikësi autentiðkosios barokinës dainavimo manieros (kitaip bûtø neámanoma), o likusieji solistai dainavo labiau italø dainavimo mokyklos dvasia, kuri daþnai prieðtarauja tiek angliðkam, tiek juolab vokiðkam tekstui. Neraiðkiai ir neartikuliuotai dainuojamà tekstà perteikë choras.

Tomas BAKUÈIONIS

ÐVEDØ CHORINË MUZIKA: DÞIUGI MUZIKINË KELIONË Kovo 22 diena. Fortepijonas nustumiamas á garbingà vietà salës viduryje. Jis - ir erdvës akcentas, ir nepamainomas darbo árankis, ir “muzikinë takoskyra” tarp choristø ir klausytojø. Ðalia scenos puslankiu iðrikiuojamos 24 këdës. Èia netrukus ásitaisys “Jauna muzika”. Prie fortepijono bus kursø vadovas, salëje kelios deðimtys klausytojø. Svarbià vietà uþima ir istorijos liudininkas - vaizdo kamera. Vilniaus tolerancijos centras paruoðtas jubiliejiniams, deðimtiesiems, choro muzikos interpretavimo kursams.

Vilniaus savivaldybës choras “Jauna muzika” nuo pat ákûrimo 1989 m. neapsiriboja vien koncertine veikla. Per septynerius metus apvaþiavæs 16 tarptautiniø konkursø, 15-oje laimëjæs pirmàsias vietas, 6 didþiuosius prizus, taip pat ir prestiþiðkiausià Didájá Europos prizà, kolektyvas, siekiantis bûti pasaulinës choro muzikos kontekste ir kuo plaèiau atskleisti nûdienos jos panoramà, 1995 m. inicijavo interpretavimo kursus. Sumanymas buvo taiklus ir vaisingas - per devynerius metus jiems vadovavo tikras chorinio dirigavimo þvaigþdynas. Garsius F.Berniuso, W.Pfaffo, H.Maxo (Vokietija), A.Hartingerio ir J.Prinzo (Austrija), A.Eby (Ðvedija), S.Halsey (Didþioji Britanija), I.Spauldingo (JAV), R.Alessandrini (Italija) vardus Lietuva suþinojo ne tik ið spaudos ar áraðø, bet ir ið arti, betarpiðkai - áþymiems meistrams besidalijant patirtimi kursø metu ar diriguojant per koncertus. Iðkart sukëlæ didelá muzikinës visuomenës atgarsá, kursai pamaþu tapo svarbia ir neatsiejama chorinio gyvenimo dalimi. Ðiemet jie irgi sulaukë aktyvaus susidomëjimo. Kursø klausytojai, atstovaujantys ne tik ávairiems sostinës ir didþiøjø miestø chorams bei muzikos mokymo ástaigoms, bet ir atvykæ ið atokiausiø Lietuvos vietoviø turëjo unikalià progà savaitæ stebëti profesionalø ir nuotaikingà kursø vadovo Gary Gradeno darbà, taip pat gërëtis neeiline “Jaunos muzikos” dainavimo kokybe.

Kas jis - Gary Gradenas? Trumpai - nepaprastai ádomi ir spalvinga asmenybë. Konkreèiau - vienas þymiausiø nûdienos Ðvedijos choro dirigentø, Stokholmo ðv. Jokûbo katedros choro vadovas, ðio miesto muzikos gimnazijos, ugdanèios chorinio dirigavimo specialistus, profesorius. Su savo chorais pelnæs pirmàsias vietas ir didþiuosius prizus ávairiuose prestiþiniuose Europos konkursuose ir festivaliuose, o su kameriniu ðv. Jokûbo choru - ir Didájá Europos prizà. Jis ir jo kolektyvai dalyvavo 1-ajame tarptautinës choro muzikos federacijos Europos simpoziume Liublianoje, 6-ajame pasauliniame ðios federacijos simpoziume Minesotoje, kituose renginiuose. Atvykæs á Ðvedijà ið JAV mokytis pas legendiná Ericà Ericsonà, jis ilgà laikà buvo garsaus E.Ericsono kamerinio choro solistas, vëliau dirbo su Stokholmo ir Estijos kameriniais orkestrais, Drotningholmo baroko ansambliu, 1983-1985 m. buvo pagrindinis kviestinis Kelno kamerinio choro dirigentas. Ir tai - tik nedidelë áspûdingø G.Gradeno nuopelnø dalis.

Bene patraukliausia jo savybë - laimingas gebëjimas kruopðtø darbà su choru nuolat lydëti pakilia ir dþiugia nuotaika. Malonus bendravimas su muzika ir per jà - toks yra dirigento credo. Në krislo nuobodaus zulinimo, ákyriø techniniø pastabø... Humoras, taiklios replikos, gyvas ir permainingas repeticijø pulsas, galop - net savotiðki pantomimos minietiudai - þodþiu, net sudëtingø partitûrø mokymuisi G.Gradeno talentas suteikia nuotaikingø ir patraukliø “spektakliø” pobûdá. Ir jeigu tai ið pradþiø kiek ir trikdo labai rimtø muzikiniø paþiûrø profesionalus, pamaþu tarsi þaidþiant pasiekti rezultatai átikina, jog G.Gradeno, pedagogo ir dirigento, metodika leidþia ne tik iðvengti nuovargio, bet ir skinti apèiuopiamus darbo vaisius. Didþiausias efektyvumas - su maþiausiomis pastangomis. Tiesa, visa tai kalbëdami, mes aiðkiai suvokiame, kad paruoðta kursø programa ir jø rezultatas - baigiamasis koncertas - kaþin ar bûtø tokie puikûs, jeigu ðalia dirigento nestovëtø paslankûs ir bemaþ akimirksniu viskà pagaunantys “Jaunos muzikos” dainininkai...

Kokius kûrinius iðgirdome? I.Lidholmo (g. 1921) “De profundis”, M.Waldenby (g. 1954) “Hominis dies”, dvi B.Hanssono (g. 1943) aranþuotas ðvedø liaudies dainas, J.Sandstroemo (g. 1954) “Joikà kalnø vëjui”, S.Dobrogoszo (g. 1956) Miðias ir du gospelus - programà, spalvingà kaip ir pats G.Gradenas. Iðskyrus senesnës kartos atstovà I.Lidholmà, tai - ðvedø choro muzikos ðiandiena.

Apskritai bendros jos tendencijos artimos lietuviø chorinei muzikai (juk skiria mus tiek nedaug...), bet, regis, pagrindinis Ðiaurës kaimynø siekis - kiek ámanoma humanizuoti (ar - neoromantizuoti) “moderniausias vokalo tech-

nologijas”. Jis objektyviai glûdi paèioje muzikos medþiagoje, motyvuose jà renkantis ir apdorojant bei - þvelgiant ið aukðèiau - jos idëjoje; subjektyviai - jis nuolat buvo jauèiamas kaip vienas esminiø kûrybiniø G.Gradeno principø. Dar syká kartojant kitaip - nugriauti iðdidþià “Jerichono sienà” tarp ðiuolaikinës akademinës muzikos ir praalkusiø “dvasinio peno” vartotojø - ðtai pagrindinis uþdavinys. Suprantama, aktualus visose platumose.

Iðkalbingas pavyzdys - T.Jennefelto “Brilliante clavioso”. Tai - þavi operinës bei oratorinës tradicijos parodija. Dirbtinës, lotynø ar italø kalbas primenanèios, fonetinës konstrukcijos. Besikartojanèios “klasikiniø” kadansø nuoðliauþos. Faktûra, primenanti sluoksniuotà ávairiø “senesniø muzikø” pyragà. Bet, kitapus ironijos, - puiki, moderni, be nuolaidø atlikëjams ir klausytojams komponavimo technika. Humoras èia kaip suvokimo Ariadnës siûlas. Na, ir maksimaliai suþmogintas vokalas.

Ne maþiau ádomus, ne tik specialistams, bet ir “eiliniam klausytojui”, A.Hillborgo “mouayiyoum”. Nors per koncertà opusas neiðsivertë be G.Gradeno komentarø (o jis yra ne tik puikus dirigentas, bet ir oratorius - ðmaikðtus, lakoniðkas ir akimirksniu uþkariaujantis visuotinæ simpatijà): “Ði muzika - tai spektrinë garso analizë. Pasiruoðkite klausytis 12 minuèiø...” Taèiau “mouayiyoum” në kiek neprailgo. O kûrinio sëkmæ lëmë tiek G.Gradenas ir “Jauna muzika”, tiek dëkinga, apèiuopiamai realizuota kompozitoriaus koncepcija: suteikti gyvybæ ið paþiûros ðaltam technologijos groþiui.

Kiek kitokio plano, labiau tradicinëmis sonorizmo paieðkomis grindþiamos B.Hanssono ir J.Sandstroemo kompozicijos. Vienoje choras ratu apstoja klausytojus, taip iðgaudamas erdviná multigarso efektà, kitoje, plëtojanèioje senoviná lapiø tautelës þanrà (joikas - ritualinis dvasiø iðkvietimas), folklorinë medþiaga tampa iðradingø eksperimentø branduoliu.

Kursuose ir jø baigiamajame koncerte kovo 27 d. Vilniaus rotuðëje G.Gradenui ir “Jaunai muzikai” talkino Steve’as Dobrogoszas - kompozitorius ir pianistas. Taip pat gimæs JAV, jis kaip ir G. Gradenas antràja tëvyne pasirinko Ðvedijà. Ne tik ðioje ðalyje, bet ir visoje Skandinavijoje þinomas kaip dþiazo atlikëjas, pastaruoju metu S.Dobrogoszas linksta prie kitø þanrø. Jo Miðios, kurioms per kursus buvo skirtas nemaþas dëmesys, giedamos ávairiose ðalyse - nuo Kanados ir JAV iki Japonijos.

Kaþin ar bûsime teisûs, sakydami, kad S.Dobrogoszas kaip kompozitorius pasirinko lengviausià kelià. Jis iðpaþásta principinæ polistilistikà, arba, vartojant artimà sàvokà, - eklektizmà. Tiems, kam svetimos estetinës refleksijos, ðis bruoþas nesukelia skausmingø dvejoniø. Kitiems...

Taèiau pasikliaukime kolektyvine XXI a. recipientø intuicija. Paþvelkime á salæ. Ji klausosi kaip uþhipnotizuota. Verdi, Bacho, Debussy, Chopino, Rachmaninovo ir t.t. pasaulis - tai jos kultûrinë savastis, jos áprasta muzikinë aplinka, þinoma ir mylima. Ir ðiø kûrëjø palikimo þenklais primargintos S.Dobrogoszo Miðios irgi tampa artimos ir, regis, paþástamos nuo pat vaikystës.

Ypaè kai partitûroje taip pat apstu ir dþiazo, roko, popmuzikos atgarsiø...

Salëje sugriaudëja ovacijos. Tai pripaþinimas. Já dar sutvirtina du S.Dobrogoszo gospelai. Èia kartu su juodosios Amerikos stichija siauèia jauni “Jaunos muzikos” balsai, fortepijonas virsta R.Charleso stage piano, o centrinë gospelø (kaip ir viso vyksmo) aðis - G.Gradenas. Karðtoms klausytojø emocijoms veikiant lyg dopingui, dirigentas, ir ðiaip pasirodæs kaip absoliutus rutinos prieðas, galutinai nutraukia akademiðkø konvencijø saitus. Dainuodamas solo, gestikuliuodamas, savo sceniná ávaizdá puoðdamas iðraiðkinga mimika, G.Gradenas triumfuoja. Persikûnijæs á tikrà “ðoumenà”... Beje, svarbus akcentas: pamenate, jis - baþnytinio choro regentas. O, kad taip mums...

Puikiai jausdamas publikà, turintis didþiulá meniná taktà ir reþisieriaus intuicijà, G.Gradenas vakarà nori baigti skoningu diminuendo. Ir èia - finalinë kursø ir koncerto scena. Pavargæs nuo emocijø, gal kiek apkurtæs nuo ovacijø, dirigentas “pasislepia” laisvoje pirmos eilës këdëje tarp þiûrovø... “Jau savaitë, kai að Lietuvoje, bet vis girdþiu vien ðvedø muzikà. Padainuokite man kà nors lietuviðko...” Tai - staigmena ne tik klausytojams, bet ir choristams. Bet - maloni staigmena. “Jaunos muzikos” meno vadovas Vaclovas Augustinas atsistoja prieðais chorà.

“Kur giria þaliuoja, ten mano namai...”, - tyliai uþveda moterø balsai. Po siautulio tai - palaimingos ramybës oazë. Nuskambëjus ðiam mûsø nacionalinës choro muzikos perlui, salë vël pratrûksta aplodismentais. Patriotinius jausmus sustiprina G.Gradenas. Jis þemai nusilenkia chorui.

Muzikinë kelionë á Ðvedijà baigiasi Lietuvoje...

Vladas ZALATORIS

Muzikos barai /17

Didþioji salë KONGRESØ RÛMUOSE - JAUNASIS J.BAÐMETO SEKËJAS KONSTANTINAS BOJARSKIS Balandþio 4 d. Kongresø rûmuose Gintaro Rinkevièiaus vadovaujamam Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dirigavo LNOBT dirigentas Martynas Staðkus, vis dar neretai kritikø priskiriamas jaunajai kartai.

Solo tàsyk grieþë iðties jaunas Jungtinëje Karalystëje gyvenantis rusø kilmës altininkas Konstantinas Bojarskis (Boyarski). Apie jaunàjá rusø muzikà biografiniø duomenø kol kas pateikiama nedaug: gimë 1976 m. muzikø ðeimoje, mokësi vaikø muzikos mokykloje prie Maskvos P.Èaikovskio konservatorijos, bûdamas keturiolikos, su ðeima emigravo á Didþiàjà Britanijà, kur studijavo Y.Menuhino mokykloje bei Karaliðkajame muzikos koledþe smuiko ir alto specialybiø, be Jungtinës Karalystës, yra koncertavæs Italijoje, Austrijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, grojo su þymiais menininkais Y.Menuhinu, P.Zukermanu, A.Davisu. K.Bojarskis þinomas ir kaip kompozitorius, sukûræs muzikà keletui baleto spektakliø.

Koncerto programai pasirinktas A.Schnittke’s Koncertas altui ir orkestrui bylojo apie didelius solisto uþmojus, turint omenyje tai, kad koncertas skirtas áþymiajam altininkui Jurijui Baðmetui. Platus filosofinis koncerto turinys, apimantis þmogaus, pasaulio bûties dþiaugsmà, skausmà ir galbût tragizmà, tarsi uþprogramuoja iðankstinæ nuostatà scenoje matyti tik solidaus amþiaus maestro… Ar gali 27 metø atlikëjas ðá kûriná atlikti brandþiai? Galbût kitaip reikëtø formuluoti klausimà, nes turbût kiekviena karta turi savo poþiûrá á esminius pasaulio bûties klausimus.

Manau, á taip formuluotà klausimà K.Bojarskis didþiàja dalimi savo interpretacijos atsakë teigiamai. Jau dabar solistas parodë suformuotà, puikià grojimo mokyklà, ypatingo groþio tembrà. Taigi duomenø pakanka.

Martynas Staðkus pastaruoju metu gerokai iðplëtë savo veiklos ribas, ðalia dirigento darbo LNOBT pradëjæs vadovauti ir Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos simfoniniam orkestrui. Antrojoje koncerto dalyje iðgirdome tris Bedricho Smetanos simfonines poemas “Vyðehrad”, “Vltava” ir “Blanik” ið ðeðiø populiariojo simfoniniø poemø ciklo “Mano tëvynë”. M.Staðkaus diriguojamas orkestras puikiai atskleidë Smetanos

Muzikos barai /18

muzikos groþá, melodingumà, turtingà harmonijà. Malonu pripaþinti, kad nedaþnai ðioje nestandartinës akustikos salëje tenka girdëti taip itin gerai dinamiðkai ir intonaciðkai subalansuotà orkestrà, kaip tà vakarà pavyko pasiekti M.Staðkui.

Tomas BAKUÈIONIS

KAUNO KAMERINIS ORKESTRAS IR GIEDRIAUS KUPREVIÈIAUS PREMJERA Paskutiná balandþio vakarà Filharmonijos salëje po ilgesnio laiko iðgirdome grieþiant Kauno kameriná orkestrà, diriguojamà Pavelo Bermano. Pirmojoje koncerto dalyje su pianistu ið Pietø Korëjos Chongu Parku orkestras atliko W.A.Mozarto operos “Uþburtoji fleita” uvertiûrà ir 17-àjá fortepijoniná koncertà. Iðties galima pasidþiaugti, kad antrajame Lietuvos mieste turime pajëgø orkestrà. Tokia mintis kilo klausantis “Uþburtosios fleitos” uvertiûros.

Pianistas Chongas Parkas imponavo subtiliu tuðë, elegantiðka fraziø retorika. Ypaè subtilus solisto piano reikalavo didesnio dinaminio orkestro lankstumo, juolab kad ðio orkestro pagrindinës pajëgos po “Litvanska sinfonietta” vëliava (o kur dar garsi “Sinfoniettos” biografija…) reprezentavo Lietuvà ðá sezonà Zagrebe…

Antrojoje vakaro dalyje skambëjo premjera. Prof. Petro Bingelio diriguojamas Kauno valstybinis choras ir smuikininkas Pavelas Bermanas atliko Giedriaus Kuprevièaus liturginæ dramà smuikui, chorui, vyrø ir moterø oktetams. Pasak paties autoriaus, kûrinio idëja gimë dar 2001 metais. Dramos pagrindà sudaro Senojo Testamento tekstai - Dovydo rauda þuvusiam Sauliui. Á akis pirmiausia krito savita atlikëjø sudëtis. Savotiðkas minimalizmas, bet apimantis gilià ir daugiaprasmæ raiðkà. Autentiðko skambesio ir archaiðkos dvasios suteikia vyrø okteto giedamas hebrajiðkas tekstas. Didysis choras gieda be teksto, ðitaip kûrinio dvasià pakylëdamas tarsi á dangiðkàjá lygmená, tuo tarpu solinë smuiko partija virtuoziðka, maiðtinga, tai lyg “riðamoji” dramaturginë medþiaga, perteikianti labiau þmogiðkàjá - þemiðkàjá, emociná aspektà. Pati muzikos kalba dvelkia tauriu paprastumu. Gaila, kad ne visi choro epizodai buvo pakankamai átikinantys, ið to supratau, kad a cappella dar nëra tikrasis Kauno choro amplua.

Tomas BAKUÈIONIS

DMITRIJUS SITKOVETSKIS INTERPRETUOJA ÐOSTAKOVIÈIØ Kovo 21 d. koncertas Kongresø rûmuose siûlë programà, sudarytà ið XX a. muzikos - Dmitrijaus Ðostakovièiaus ir anglo Gustavo Theodore’o Holsto kûriniø. Koncerto sveèiai - pirmàsyk Lietuvoje koncertuojantys muzikai: smuikininkas Dmitrijus Sitkovetskis (Sitkovetsky) ir estø dirigentas Arvo Volmeris. Kad ðiø menininkø vilnieèiai galëjo pasiklausyti, reikëtø dëkoti Estijos Respublikos ambasadai, parëmusiai koncertà.

D.Ðostakovièiaus Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui a-moll, op. 99, mûsø salëse skamba gana daþnai. 1948 m. sukurtas veikalas po reþimo iðpuoliø prieð kompozitoriø kelerius metus gulëjo autoriaus stalèiuje ir tik 1955 m. já pirmàsyk atliko legendinis Davidas Oistrachas. Atrodo, kaip tik dël ðio keleriø metø tarpo atsirado dvejopas kûrinio opusas. Pagal sukûrimo datà jis buvo paþymëtas 77 opusu, taèiau po pasaulinës premjeros atsirado ir kitas, 99 opuso numeris (artimas kitiems 6-ojo deðimtmeèio pradþioje sukurtiems kûriniams, kuriø atskambiø esama Smuiko koncerto muzikoje). Ar yra dvi skirtingos redakcijos, nepatvirtino në pats kompozitorius, bet jis teigë, jog jam artimesnis 99 opuso numeris. Apie tai pasakoja áþymus lenkø kompozitorius Krzysztofas Meyeris, dar anais sovietinës cenzûros laikais paraðæs ádomià knygà apie D.Ðostakovièiø.

Kongresø rûmø programëlëje paraðyta “op. 77” (taip raðo ir rusiðka muzikos enciklopedija).

D.Sitkovetskis pateikë subtiliai iðmàstytà ir áprasmintà, iðties filosofiðkà ðio veikalo traktuotæ. Stipriausios jo interpretacijos ypatybës - prasmingas intensyvus ir gilus garsas, iðryðkinantis tragiðkà bei niûrià kûrinio aurà, vyraujanèià iki pat finalo. Taip jis grojo net kadencijà, ásiklausydamas á kiekvienà smuiko replikà, akordà, pabrëþdamas ádomiai sumanytus koloristinius efektus, kai minorinis aukðtojo registro arpeggio uþbaigiamas maþorinës tercijos intonacija, primenanèia toli toli suspindusá ðviesos ruoþelá. Pirmojoje dalyje ypaè ásiminë meistriðkai perteikta skausminga, tarsi nevilties aimana, Noktiurno tëkmë. Nors smuikininkas grojo stradivarijumi, kuriam bûdingas labai ðviesus tonas, jis iðgavo tamsius ðeðëlius, meistriðkai perteikë spalvø kaità, iðvingiuodamas ilgas melodines linijas.

Koncerto muzikoje esama virtuozinës bravûros, leidþianèios instrumentininkui suþërëti. Taèiau D.Sitkovetskis to nesiekë; net ir antràjà dalá Scherzo grojo tarsi prilaikytu tempu, pabrëþdamas aðtrø kampuotà muzikos charakterá (tai tarsi didþiausio sarkazmo ir kandumo kvintesencija). Tiesa, su orkestru sutarti ne visur pavyko, gal orkestras grojo kiek “bendresniu” stiliumi, aðtriø sarkastiðkø bruoþø neryðkindamas. Finale triumfavo energija, verþlumas su bûdinga paðaipa bei ironija.

D.Sitkovetskis pasauliui þinomas taip pat kaip dirigentas; dabar jis diriguoja daþniau, nei groja smuiku, bet instrumento mesti neþada. Mûsø publikai - tai naujas vardas, nors vyriausieji muzikantai sakë prisimenà jo studentiðkà pasirodymà Vilniuje beveik prieð tris deðimtmeèius. Be Maskvos konservatorijos, kurioje lankë Jankelevièiaus klasæ, D.Sitkovetskis porà metø mokësi Juilliarde pas legendiná Ivanà Galamianà, sukûrusá iki ðiol neblëstantá ðios mokyklos mità.

Tai tokios mokymosi iðtakos; be to, áþymi mama, pianistë B.Davidoviè, ir tëvas, smuikininkas J.Sitkovetskis, deja, anksti miræs. Taèiau dabartinis D.Sitkovetskis - itin nepriklausomas, savajam “að” atstovaujantis menininkas, tai ypaè ryðkiai bylojo savita ir individuali J.S.Bacho muzikos samprata, iðryðkëjusi klausantis bisui atliekamos Sarabandos ið Partitos d-moll.

Antrojoje dalyje A.Volmerio diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras atliko anglø kompozitoriaus G.T.Holsto siuità “Planetos”. Septyniø daliø, pavadintø planetø vardais, veikalas leidþia atsiskleisti simfoninio orkestro grupëms ir solistams; tai tarsi patogus naudoti ir dëkingas pasirodyti chrestomatinis orkestro vadovas, demonstruojantis jo spalvø galimybes, grupiø skambesio skirtumus ir bûdingas savybes, brëþiantis garsinio ávaizdinimo ribas. Tai itin raiðkiai perteikë dirigentas A.Volmeris; taèiau greta vaizdingumo sveèias ne maþiau gilinosi ir ásijautë á kûrinio emocinæ sritá. Finalinëje dalyje prie orkestro prisideda choras (dainavo G.Venislovo vadovaujamo choro “Brevis”moterø grupë), sustiprindamas paslaptingai gaudþianèios visatos áspûdá. Þivilë RAMOÐKAITË

Regis, Lietuvos nacionalinës filharmonijos repertuare kameriniai vakarai jau uþima lygiavertes pozicijas drauge su simfoniniais koncertais. Faktas, jog ið Maþosios salës kamerinë muzika vis daþniau persikelia á Didþiàjà, liudija ir apie iðaugusá klausytojø dëmesá ðiai muzikavimo tradicijai. Be to, ádomu iðgirsti nuolat ávairuojanèias ansambliø sudëtis, ypaè tuomet, kai drauge koncertuoja aktyvios solinës veiklos nevengiantys atlikëjai. Pavydëtinas fleitininko Algirdo Vizgirdos kûrybinis aktyvumas, bendradarbiavimas vis su naujais scenos partneriais vël davë ðvieþià vaisiø - skoningu, inteligentiðku santûrumu iðsiskyrusá fleitos ir fortepijono duetà. Fortepijono partijà atliko ðiuo metu JAV gyvenantis, taèiau su koncertinëmis programomis á Lietuvà vis sugráþtantis pianistas Povilas Stravinskas. Abu solistai, kaip þinoma, savo atlikëjiðkose biografijose turi sukaupæ ir turtingà ansamblinio muzikavimo patirtá - Vizgirda intensyviai koncertuoja su “Musica humana” kolektyvu, kuriam pats ir vadovauja, Stravinskas, be solo pasirodymø Sietle, groja ir su ávairiais kameriniais ansambliais.

Prieð pat vakaro pradþià á rankas paëmus ir perþvelgus koncerto programà, pirmiausia dëmesá patraukë sonatø gausa (ið penkiø nuskambëjusiø kûriniø net keturi - bûtent sonatos). Neperdëèiau, jei ðá dueto pasirodymà pavadinèiau savotiðka dedikacija nemariam sonatos þanrui, be kurio, beje, bûtø neásivaizduojami fleitos ir fortepijono ar kitø panaðiø duetø repertuarai. Iðgirdome spalvingà sonatø ávairovæ - romantiðkà þanro traktuotæ, santûrià, “paukðtiðkà”, þaismingà. O ta vienintelë “ne sonata” - koncertà pradëjæs Roberto Schumanno Trijø romansø ciklas, op. 94 (1849), kuriame visas melodinis krûvis teko vokaliðkai fleitos partijai, fortepijonui paliekant “pritarianèiojo” vaidmená. Ciklas nuskambëjo su nuoðirdþiu paprastumu, su kokiu gali bûti atliekamos tik gerai paþástamos, senos mielos dainos. Ypaè jautriai muzikuotas vidurinysis, Affettuoso romansas, kurio vidurinëje dalyje galima buvo sekti savotiðkà tembro “mutacijà” - fleitos garsas susiliejo su fortepijono skambesiu, o tai sukûrë naujo organiðko tembro pojûtá. Romantiðkàjà programos linijà tæsë Césaro Francko Sonata A-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

ALGIRDAS VIZGIRDA, POVILAS STRAVINSKAS IR DUOKLË SONATAI

Fleitininkas Algirdas Vizgirda

dur (1886), sudariusi galimybes jau lygiavertiðkam fleitos ir fortepijono dialogizavimui. Ðiuo kûriniu prasidëjo tarsi antroji koncerto potemë (pirmoji - mano minëtasis “sonatiðkumas”), kurià galima pavadinti prancûziðkàja. Visi toliau atlikti kûriniai tiesiogiai ar netiesiogiai buvo susijæ su frankofoniðkàja tradicija, kas, beje, visiðkai nestebina, nes turi konkreèias prieþastis. Tereikia prisiminti Vizgirdos studijas Paryþiaus nacionalinëje konservatorijoje ir gilinimàsi á prancûzø fleitos mokyklà; Stravinskui taip pat nesvetimi prancûzø autoriai - pianistas yra skambinæs Claude’o Debussy, Paulio Dukas ir kt. kompozicijas. Dueto atlikta Osvaldo Balakausko “Impresonata” (1964) ne tik pavadinimu kelia aliuzijas su Prancûzijoje gimusia impresionizmo stilistika, bet ir paèiu skambesiu artima impresionistø muzikai.

Sonatos interpretacija, pasiþymëjusi saikingumo pojûèiu, santûrumu, ilgalaikiu vienos bûsenos tæsimu, drauge atskleidë ir bûdingiausius Balakausko kalbos bruoþus. Ðis kompozitorius - repertuarinis Vizgirdos koncertinëje veikloje. Beje, kaip ir Algirdas Martinaitis, kurio sonatos fleitai solo programiniu pavadinimu “Strazdo mokinys” (2002) premjerà parengë maestro - ji jam ir dedikuota. Daugelis klausytojø tikriausiai jau anksèiau buvo girdëjæ to paties pavadinimo Martinaièio pjesæ fleitai, kurià Algirdas Vizgirda pamëgo nuo pat jos sukûrimo 1997-aisiais. Ðios pjesës medþiaga panaudota pirmojoje sonatos dalyje “L’apprenti du merle” (“Strazdo mokinys”). Kitos dvi opuso dalys - “Merle blanc” (mûsiðkai - “balta varna”) ir “Un beau merle” (“Na, ir paukðtelis”; mûsiðkai - þmogus, pasiþymintis netikëtais

poelgiais - kompozitoriaus komentaras) jau kuria Martinaièiui bûdingà pasakojimo tonà su aitroku ironiðko humoro prieskoniu ir ryðkiu vizualiuoju momentu, teatraliðkumu. Vël prisimenu prancûziðkàjá koncerto kolorità - ðioje sonatoje jo atðvaitai itin ryðkûs: kompozitorius neabejotinai pasimokë didþiojo metro Olivier Messiaeno meistriðkumo - paukðèiø giesmiø inkrustavimo á muzikos audiná meno. Drásèiau teigti, kad sonata taps dar vienu mûsø fleitos meistro programos perliuku, nes èia yra visko, ko reikia efektingam koncertiniam kûriniui: ir technikà demonstruojanèio virtuoziðkumo, ir lyriniø atokvëpio momentø. Be to, kompozitoriaus muzikos kalba Vizgirdai jau gerai paþástama ir, reikia manyti, yra mëgstama ir artima. Paskutinë to vakaro sonata - þaismingojo paryþieèio Franciso Poulenco kûrinys (1957). Vizgirda ir Stravinskas muzikavo kurdami nerûpestingà atmosferà, perteikdami lengvà prancûziðkà humorà. Ir bisui buvo pasirinkti tokie kûriniai, kurie nesuardytø, o papildytø frankofoniðkàjà programos linijà - tai Gabrielio Fauré Siciliana ir Alberto Rousselio Pjesë. Jokios filosofinës perkrovos, tik garantuotai pakili nuotaika klausytojams ir entuziastingos ovacijos artistams.

Norisi manyti, kad ðis dviejø talentingø atlikëjø bendradarbiavimas nebuvo tiesiog vienkartinis pasirodymas - puikiai deranèiø ir viena kità jauèianèiø bei papildanèiø asmenybiø, muzikuojanèiø bendroje scenoje, niekada nebus per daug.

Eglë GRIGALIÛNAITË

LNSO ÐVEDIJOS TURO PROGRAMA VILNIUJE Juozo Domarko vadovaujamas Nacionalinis simfoninis orkestras balandþio 12 d. Filharmonijos salëje atliko programà, kurià neseniai pristatë penkiø koncertø turnë Ðvedijoje. Programà paruoðë ir orkestrui dirigavo Robertas Ðervenikas. Vilniuje vykusá koncertà parëmë Ðvedijos institutas, Ðvedijos koncertø agentûra “Rikskonserter” ir Ðvedijos karalystës ambasada.

Koncerto pradþioje nuskambëjo jaunos lietuviø kompozitorës Ramintos Ðerkðnytës 2000 m. sukurta simfonija “Aisbergas”. Tai - kompozitorës diplominis darbas. Kûrinio anotacijoje autorë deklaruoja ledkalnio ávaizdþio suformuotà vitalið-

kojo ir mistiðkojo pradø iðraðkà, kuri atsekama ir muzikiniame audinyje.

Kompozitorë iðties meistriðkai valdo orkestro faktûrà, èia lengvai atpaþástamos neoromantizmo tendencijos, sakyèiau, perteiktos su jaunatviðku kûrybingumu ir maksimalizmu.

Kûrinio premjerà taip pat dirigavo Robertas Ðervenikas, regis, per tuos kelerius metus po premjeros interpretacija dar labiau subrendo, tapo iðgryninta. Antrojoje koncerto dalyje diriguota S.Prokofjevo Penktoji simfonija B-dur negalëjo neþavëti didingais, epiniais vaizdais, átikinamomis kulminacijomis, subtiliai perteikta treèiosios dalies lyrika.

Bene svarbiausias koncerto akcentas - solistas, ðvedø klarnetininkas Håkanas Rosengrenas, kuris atliko suomiø kilmës kompozitoriaus Bernhardo Crusello Koncertà klarnetui ir orkestrui Nr. 2 f-moll. 17751838 m. gyvenæs B.Crusellas buvo garsus klarnetininkas virtuozas, Stokholmo karaliðkosios akademijos narys, ilgà laikà grojo karaliðkojoje kapeloje.

Antrasis ið trijø koncertas paraðytas meistriðkai panaudojant plaèias klarneto galimybes. Èia kompozitorius pasiekia áspûdingus virtuozinius efektus, tembro ir dinamikos platumà. Kûrinys atspindi XVIII-XIX a. sandûros klasicizmo tradicijas: grakðti ir aiðki forma, lanksèios ir ásimenamos melodijos.

Plati dinaminë amplitudë, ryðkesniø dramatiniø proverþiø lydimos kulminacijos liudija ganëtinai aiðkias bræstanèio romantizmo tendencijas.

Stilistiðkai B.Crusello kûryba tarsi ásiterpia tarp L. van Beethoveno, F.Schuberto ir F.Mendelssohno.

H.Rosengreno klarnetas skambëjo neátikëtinai lanksèiai. Atlikëjas pasigërëtinai lengvai valdë subtilius dinaminius niuansus ir rafinuotus viraþus visame instrumento diapazone. Manau, itin tiksliai H.Rosengrenà kaip atlikëjà apibûdina citata ið “Svenska Dagbladet”, paþyminti jo dvasiná ir fiziná susiliejimà su instrumentu.

Reikia pasidþiaugti, kad tà patá vakarà Vilniuje vyko dar du iðkilûs renginiai, ir sykiu apgailestauti, kad Vilniaus publikai teko pasidalyti tarp ðio ásimintino koncerto Filharmonijoje, “Turandot” premjeros ir M.Rostropovièiaus labdaros vakaro. Taèiau net ir negausiai susirinkæ klausytojai Filharmonijoje itin ðiltai palydëjo orkestrà ir solistà, entuziastingai trypdami ir ðaukdami “BRAVO!”.

Tomas BAKUÈIONIS

Muzikos barai /19

Didþioji salë KAMERINËS MUZIKOS KONCERTAI PIRMUOSIUOSE “SUGRÁÞIMØ ’03” FESTIVALIO VAKARUOSE Ðiø metø pavasará Lietuvos muzikø rëmimo fondas suorganizavo jau penktàjá muzikos festivalá “Sugráþimai”. Fondo direktorës Liucijos Stulgienës teigimu, á ðá renginá buvo pateikta kaip niekad daug paraiðkø ir iðsakyta pageidavimø dalyvauti koncertø cikle. Nuo balandþio 9 iki geguþës 26 dienos surengti 20 koncertø visoje Lietuvoje - Vilniuje, Kaune, Ðiauliuose, Ukmergëje, Jonavoje, Varënoje, Rokiðkyje. Festivalyje dominuoja kamerinës ir solinës muzikos pasirodymai, tad neatsitiktinai ir pirmuosius “Sugráþimø” ciklo koncertus pradëjo jaunø muzikø kameriniai duetai. Balandþio 9-osios vakarà po áþanginiø festivalio atidarymo kalbø ir sveikinimø á Rotuðës scenà iðëjo jau seniai plaèiai Lietuvos auditorijai paþástama, jau kurá laikà Vokietijoje gyvenanti ir studijuojanti pianistë Guoda Gedvilaitë bei violonèelininkas Tonio Henkelis (Vokietija), su kuriuo pastaruoju metu pianistë rengia kamerinës muzikos programas. Kaip vienà ið paskutiniø Guodos pasirodymø Lietuvos scenose reikëtø prisiminti koncertà sostinës klausytojams prieð bene metus pirmajame fortepijoninës muzikos festivalyje, dedikuotame Fryderykui Chopinui. Tuomet solistë þavëjo ne tik brandþiu interpretacijos skoniu, bet ir ypatinga fortepijono skambesio elegancija, moteriðka gracija, subtilumu. Kaip kamerinës muzikos atlikëja ir stygininkø partnerë, Guoda paþástama ið dueto su smuikininku Vilhelmu Èepinskiu. Klausantis Guodos Gedvilaitës skambinimo ðiø metø “Sugráþimuose” Rotuðës salëje, buvo matyti, kaip profesionaliai ji dalyvauja bendrame muzikavime, kaip dràsiai siûlo savo interpretacinius niuansus. Koncerte skambëjo trys kamerinës sonatos smuikui ir fortepijonui - L. van Beethoveno g-moll, J.Brahmso F-dur, D.Ðostakovièiaus d-moll bei B.Kutavièiaus kompozicija “Perpetuum mobile”.

Trijø epochø retrospektyvos akivaizdoje buvo formuojama kamerinio dueto interpretacinë saviraiðka ir iðties profesionalus muzikavimas. Ávairiø soliniø konkursø laureatai - tiek pianistë Guoda, tiek violonèelininkas Tonio - duete atsiskleidë kaip brandûs ir ádomûs menininkai, stulbinamai tiksliai jauèiantys kamerinio muzikavimo specifikà ir kuriantys

Muzikos barai /20

tobulai darnø ansamblá. Vis dëlto ðiame duete buvo girdëti aiðkus vieno atlikëjo - pianistës lyderiavimas tiek interpretacinio pateikimo, tiek profesionalumo prasme. Klausantis Beethoveno kompozicijos, tarsi trûko violonèelës skambesio intensyvumo ir dinaminës energijos, o tuo tarpu fortepijono partijoje, ypaè paskutinëje Sonatos dalyje, atvirai skleidësi temperamentingas ir virtuoziðkas pianistës polëkis. Ypaè ryðki Guodos kaip lyderës pozicija buvo girdëti J.Brahmso Sonatoje smuikui ir fortepijonui. Gausioje kulminacijø muzikoje pianistë tarsi gyvsidabris “nardë” po kunkuliuojanèius pasaþus, þavëjosi bramsiðku melodizmu ir sodria harmonijos palete, ðios muzikos groþá perteikdama ir klausytojams. Klausantis originalios lietuviø kompozitoriaus pjesës “Perpetuum mobile”, buvo matyti, kad abu atlikëjai vienodai suvokia B.Kutavièiaus kuriamus garsø pasaulio dësnius.

Kûrinys nuskambëjo iðties átaigiai, prikaustæs dëmesá nuo pat pirmø minimalistiniø garsiniø atkarpø, adityviðkai intensyvinamø ir dinamiðkai tirðtinamø bei pabaigoje sujungiamø á nenutrûkstamo judëjimo stichijà. Iki ðiol kameriniame duete savotiðkai buvo juntama pianistës muzikavimo persvara, taèiau klausantis Ðostakovièiaus Sonatos violonèelës partija suskambo ypaè sodriai ir iðraiðkingai.

Bûtent solinëse Sonatos pirmosios ir treèiosios dalies atkarpose, atliekamose Tonio Henkelio, suskambo ir sarkastiðka ekspresija, ir filosofinë “ðostakoviðko” skambesio gelmë, ir groteskinis ketvirtosios dalies virtuoziðkumas.

Taigi pirmajame “Sugráþimø” vakare klausytojai turëjo progà iðgirsti iðties profesionalaus, originalia interpretacija ir vientisu màstymu paþenklinto dviejø jaunø atlikëjø muzikavimo. Antrajame koncerte gausiai publikai pasirodë dar vienas Didþiojoje Britanijoje studijuojanèiø Dianos Galvydytës ir Evelinos Puzaitës duetas. Balandþio 13-àjà, Verbø sekmadiená, á Rotuðës salæ susirinko áspûdingai didelis klausytojø bûrys, tarp kuriø buvo mokytojø, bendramoksliø, artimøjø, bendraminèiø, atëjusiø pasiklausyti prieð bene porà trejetà metø M.K.Èiurlionio menø mokyklà baigusiø smuikininkës Dianos ir pianistës Evelinos muzikavimo. Ðiuo metu smuikininkë Diana Galvydytë studijuoja Yehudi Menuhino mokykloje, profesoriaus Bojarskio klasëje, o pianistë Evelina Puzaitë nuo 2001 metø fortepijono studijas tæsia Guildhallo aukðtojoje dramos

ir muzikos mokykloje Londone.

Kaip þinoma, neseniai pasirodë jaunosios pianistës Evelinos Puzaitës áraðø kompaktinë plokðtelë su joje áraðytais M.K.Èiurlionio, F.Liszto ir kt. kûriniais. Beje, ir “Sugráþimø” koncerto pradþioje buvo atliktos keturios M.K.Èiurlionio pjesës fortepijonui (preliudai Des-dur ir h-moll, “Ruduo” ið ciklo “Trys pjesës” bei Mazurka hmoll), atliekamos Evelinos, nuskambëjusios kaip jaunatviðkos miniatiûros. Pirmojoje koncerto dalyje pianistë dar paskambino tris F.Liszto koncertinius etiudus, kuriuose nepriekaiðtingas atlikëjos virtuoziðkumas buvo derinamas su aiðkiai apgalvotomis melodizmo interpretacijomis.

Savotiðku, bene ryðkiausiu ir átaigiausiu emociniu proverþiu nuskambëjo Evelinos paskambintos A.Skriabino poemos Fis-dur ir D-dur, op. 32. Ðias miniatiûras pianistë, atrodytø, iðsakë vienu atokvëpiu tiek muzikiniu, tiek laiko suvokimu. Gal todël ádomiai, bet veikiau netikëtai nuskambëjo elementariø pauziø vengimas tarp poemø, nuo vienos kompozicijos prie kitos pereinant attaca. Panaðiu principu pianistë sujungë ir M.K.Èiurlionio pjeses, kurios vis dëlto, kaip ir savarankiðkos Skriabino poemos, buvo parinktos ið skirtingø ciklø ir turëtø bûti interpretuojamos kaip atskiros miniatiûros. Apskritai pianistës Evelinos atlikimas labiau pasiþymëjo racionaliuoju muzikos suvokimo ir perteikimo pradu, diktuojanèiu tam tikras sàlygas kompozicijos emocinio pasaulio formavimui. Ir prieðingai, èia pat, pirmojoje koncerto dalyje, Dianos Galvydytës pagrieþta J.S.Bacho Sonata smuikui solo g-moll, Nr. 1, nuo pat pirmøjø garsø pavergë smuikininkës iðgaunamu instrumento tembru, garsiniø spalvø ávairove. Atrodytø, ðios Sonatos atlikimas tapo savotiðku meninio iðsakymo ir kilnios padëkos bei pagarbos aktu tiek muzikai, tiek jos kûrëjui, netgi ir klausytojui. Pradþioje nuostabà sukëlusios jaunos smuikininkës nepaprastai brandus ir profesionalus grieþimas pamaþu peraugo á nepaprastà þavëjimàsi paèia muzika. Diana, atrodytø, tarsi ákûnijo paties Bacho suvoktà misijà, kad atlikëjas, kaip ir kompozitorius, tëra þemiðkasis tarpininkas, dalijantis groþá kitiems. Pirmàjà koncerto dalá baigë P.Èaikovskio miniatiûra - Valsas-skerco smuikui ir fortepijonui, op. 34. Smuikininkë Diana dar kartà pakerëjo klausytojus átaigiu ir grakðèiu muzikavimu, pritariant, sakyèiau, nuosaikiam ir ne tokiam iðraiðkingam bei gausiam spalvø

palete Evelinos Puzaitës akompanimentui. Beje, duetas á scenà gráþo ir antrojoje koncerto dalyje ir atliko tris pjeses ið E.Balsio baleto “Eglë þalèiø karalienë” (“Drebulytë iðdykëlë”, “Rauda”, “Sutiktuviø marðas”), F.Waxmano fantazijà “Karmen” bei kamerinæ kompozicijà - J.Brahmso Treèiàjà sonatà smuikui ir fortepijonui d-moll, op. 108. E.Balsio pjesës, pritaikytos smuikui ir fortepijonui, nuskambëjo þaismingai ir grakðèiai.

Buvo matyti, kaip smuikininkës Dianos interpretaciniams posûkiams paklûsta ir fortepijono garsais atkartoja pianistë Evelina. Taèiau klausydamasi J.Brahmso kûrinio, nejuèia merginø duetà ëmiau lyginti su prieð kelias dienas girdëtu Guodos ir Tonio ansambliu. Ir iðties - pirmajame “Sugráþimø” koncerte þavëjausi, drásèiau sakyti, bene tobulu kameriniu ansambliu ir tarpusavio supratimu, o pastarajame - dviejø merginø duete - áþvelgiau dviejø soliniø atlikëjø konfrontacijà: bûtent ryðkø smuiko partijos pranaðumà kamerinio muzikavimo poþiûriu. Evelinos partijoje tarsi pasigedau to, kà violonèelininkui Tonio Henkeliui greta muzikuodama nuolat siûlë pianistë Guoda - ir meninæ inspiracijà, ir temperamentingà sufleravimà, ir apskritai - savarankiðkà ir meniðkai átaigià fortepijoninës partijos linijà. Evelina Puzaitë, manau, nuosaikiai derinosi prie smuikininkës muzikavimo, paklusdama smuiko partijos diktuojamiems meninës raiðkos principams, galbût siekdama neuþgoþti Dianos Galvydytës, kaip lyderës, pozicijos.

Koncerto pabaigoje pagrieþta Waxmano fantazija, virtuoziðkumu ir temperamentu sukëlusi klausytojø ovacijas, dar kartà atskleidë visapusiðkà smuikininkës meninio talento þavesá. Taèiau ir ðioje kompozicijoje ryðkiai dominavo Dianos Galvydytës scenarijus ir reþisûra. Pavyzdþiui, Dianos smuiku iðdainuojama Segidilja Evelinos - fortepijono partijoje tarytum prarasdavo dalá viliojamo þavesio, toreadorø marðo valingumas ir ryþtas Evelinos pirðtuose tapdavo kiek nuosaikesnis ir “moteriðkesnis”.

Paraleliai ásivaizdavau, kaip ði fortepijono partija nuskambëtø - iðsiskleistø visais intonaciniø niuansø, ðtrichø, skirtingø dinaminiø potëpiø þiedlapiais - prie instrumento atsisëdus Guodai Gedvilaitei.

Ir tai buvo tik pirmøjø penktojo “Sugráþimø” festivalio koncertø áspûdþiai, taèiau liudijantys iðties stiprø lietuviø menininkø bûrá, reprezentuojantá mûsø kraðtà svetur.

Rima POVILIONIENË

KONTROVERSIÐKAS PETRO GENIUÐO REÈITALIS

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Pianisto Petro Geniuðo pasirodymas Nacionalinës filharmonijos scenoje paskutinio kovo ðeðtadienio (29-osios) vakarà nuo pat pirmøjø Franzo Schuberto Sonatos B-dur akordø nuskambëjo kaip, atrodytø, kontroversiðkas atlikimas, sukëlæs ávairius poleminius pokalbius. Jei po pirmosios koncerto dalies (kurioje, beje, skambëjo vienintelë minëtoji sonata) auditorija koridoriuose ginèijosi, kodël Petras Geniuðas taip groja, kaip suprasti, kaip vertinti toká Schuberto opuso pateikimà, tai iðklausius visà maestro reèitalá iki galo, taðkai buvo sudëlioti labai aiðkiai. Ádomiausia, kad koncertas tarsi susilydë á bendrà visumà, kurios pagrindine aðimi, kaip, manau, ir turëtø bûti, ryðkëjo ne kokia triviali idëja, bet ypaè stiprus atlikëjo individualizmas, pats pianistas kaip kûrëjas.

Ir vis dëlto, kur slypëjo polemika: Schuberto Sonata B-dur, D 960 (1828), ir Petras Geniuðas?

Pradþioje á akis krito, atrodytø, demonstratyvus rankø nukëlimas, o gal tai - ásiklausymas á retoriðkai nutrûkstanèias frazes? Romantinë lyrika akivaizdþiai tarsi ir nedeklaruojama, nes, matyt, svarbiausia - po dþiaugsmingo þaidimo ir gal net ironizuoto ðaipymosi ðydu slypinti Sonatos prasmë - ateities nuojauta (kompozitorius mirë tais pat metais).

Manyèiau, visas keturiø daliø ciklas, visas meninis vyksmas, nepaisant daþno akompanuojanèiø figûracijø garsinio nelygumo, kartkartëmis techniniø netikslumø, buvo ruoðiamas tam, kad paskutiniuose Sonatos taktuose iðsiverþtø su Petro Geniuðo interpretacijai ypaè savitu ir artimu netikëtu emociniu krûviu. Todël nepasiduodant maestro “þaidimo taisyklëms”, bet kreipiant dëmesá á gryno pianizmo virtuvæ, ði Schuberto Sonatos interpretacija galëjo netekti tikrosios savo paskirties. Bet vargu ar reikëtø panaðios gilios prasmës ieðkoti antràjà koncerto dalá pradëjusioje Gintaro Sodeikos “Alzheimer” sonatoje (2000). Kaip ir ar tikslinga bûtø ieðkoti ðioje vienadalëje pjesëje sonatos rëmø arba intriguojamai skambø pavadinimà pateisinanèiø simboliø ar uþuominø. Vis dëlto iðties ekscentriðko ir impulsyvaus Geniuðo skambinimo dëka galëjai pajausti audialaus temperamento (tik klausimas - Sodeikos ar Geniuðo?) ákarðtá ir logiðkà atskirø

kompoziciniø detaliø suvërimà. Ir jeigu klausydamasis lietuviø kompozitoriaus opuso nuolat jautei vieno vedlio - pianisto-kûrëjo rankà, tai kitose kompozicijose - Claude’o Debussy “Alhambros vartuose” ir “Fejerverke” maestro Geniuðo autoritetas tolygiai susigretino su prancûzø impresionistu, idant atskleistø dviejø asmenybiø raiðkos lydiná. Ðá lydiná pradedant tarsi eterinës prigimties fortepijono garsais “Alhambros vartuose” pakeitë kiek netikëtai iki ðiol girdëtiems ir tarsi suformavusiems savotiðkà interpretacijos ðtampà “geniuðiðkas” “Fejerverkas” - netradiciðkai kartkartëmis nuosaikus ir subtilus, vengiàs atviro stipraus garso deklaracijos, bet labiau linkæs á, atrodytø, santûrius, betgi ne - ypaè subtilius dinaminius niuansus. Ir vëlgi - visa tai lyg ir daryta sàmoningai, tam, kad bûsimoji reèitalio vërinio dalis - Rachmaninovo

Pianistas Petras Geniuðas

Sonata - po elegantiðkø impresijø suputotø ir iðsilietø visa gaivaliðka jëga. Tereikëjo tik klausytis ir stebëti, kaip susiejamas rusø kompozitoriaus kuriamas pirmosios dalies agitato ir impulsyvi bei iðradinga Geniuðo reakcija á kompozicinio audinio vingius, kaip bene tobulai iðraiðkingai ir iki aðtrumo skausmingai iðsakoma antrosios dalies tema, kaip pianistas staèia galva puola á iki kraðtutinumø rizikingà (ne tik techniðkai, bet ir emocionaliai) Sonatos finalà. Arba kaip bisui paskambintuose Prokofjevo “Sarkazmuose” ðá kartà atsiveriama jau ðelmiðkai nutrûktgalviðkai.

Ir jei po koncerto dar ilgai, vidinës reakcijos vedamas, negali nurimti, patsai su savimi diskutuodamas, kas tai - teatras, vaidinimas ar ypaè stipri ir paveiki muziko impresija, tai dràsiai atmetæs visa, kas susijæ su kas-

diene pianisto duona, paneigæs ðio vyksmo buitinæ prieðistoræ, supranti, kad dalyvavai nekasdieniame genijaus iðsisakymo reiðkinyje.

Rima POVILIONIENË

PIANISTËS LIJANOS BARONAITËS SUGRÁÞIMAS. REÈITALIS NACIONALINËJE FILHARMONIJOJE Dar vienas nekasdienis reiðkinys (o juk bet kuris koncertas paèios garsø mûzos prigimties dëka ir yra nekasdienis vyksmas) Nacionalinës filharmonijos Didþiojoje salëje ávyko kovo 19-àjà, kai fortepijono muzikos gerbëjus pakvietë jau bene deðimtá metø Lietuvos scenose nekoncertavusi pianistë Lijana Baronaitë. Nuo 1995 metø Prancûzijoje gyvenanti pianistë yra baigusi M.K.Èiurlionio menø mokyklà.

Jai, kaip ir jos bendraklasiui Petrui Geniuðui, buvo numatoma perspektyvi solinës atlikëjos karjera. Baigusi Maskvos P.Èaikovskio konservatorijà, kurioje studijavo pas garsiuosius S.Neuhauzà, M.Voskresenská ir T.Nikolajevà, kurá laikà Lijana dëstë gimtojoje M.K.Èiurlionio mokykloje, o laimëjusi tarptautiná Paryþiaus Alfredo Cortot konservatorijos konkursà, liko gyventi ir dëstyti Paryþiuje. Lietuvoje palikusi savo muzikavimo gerbëjus, pianistë sugráþo po iðties ilgos pertraukos, tad iðgirsti jà buvo ádomu ne tik jaunesniøjø kartø muzikams, bet ir jà paþinojusiems.

Koncerte skambëjo, galima sakyti, pianistës meninei pasaulëjautai artimø ir savitø kompozitoriø Chopino, Debussy, Ravelio, Skriabino muzika. Reèitalio pradþioje Claude’o Debussy Siuitos fortepijonui garsais Lijana Baronaitë tarsi ramiai, primygtinai neragindama pakvietë klausytojus áþengti á pianistës kuriamà garsø pasaulá. Trys kûrinio dalys - Preliudas, Sarabanda ir Tokata - buvo atliktos su palyginti nuosaikiu tiek garsine, tiek emocine prasme poþiûriu á prancûzø impresionisto muzikà, regis, kiekvienam salëje sëdinèiam paliekant laisvës suformuoti individualø potyrá pianistës stabiliai sudëstytuose kûrinio rëmuose. Taèiau tolesnëmis - lenkø romantiko, fortepijono poetu tituluojamo Fryderyko Chopino kompozicijomis - Noktiurnu Desdur, op. 27, Nr. 2, ir ypaè pirmàja balade g-moll, Baronaitë tarsi teigë, kad tai - jos prigimties stichija, jai

artima ir nuolat grojama muzika.

Noktiurno poezijoje dominavo ryðki melodijos linija, iðgauta subtiliais fortepijono garsais. Ðios pjesës dainingumo tëkmæ kitoje kompozicijoje - baladëje pakeitë kiek sureikðmintas, retorizuotas, gal net per ryðkiai artikuliuotas garso iðgavimo principas. Atrodytø, pianistë tokiu bûdu siekë perteikti baladës - pasakojimo þanro specifikà, “iðtarti” kiekvienà þodá - muzikos garsà. Taèiau kulminacijos momentais ðis sureikðminimas, lyg norint pristabdyti, uþtæsti ar net pailginti patá ëjimo á kulminacijà procesà, tarsi trukdë natûraliam dinaminiam augimui. O ir po to buvæ ypaè virtuoziðkai paskambinti kulminaciniai epizodai proporcingai laiko prasme baigdavosi tarsi per greitai, neiðeikvodami iki tol kauptos energijos antplûdþio.

Antrojoje koncerto dalyje nuskambëjusios Aleksandro Skriabino pjesës - dvi fortepijoninës poemos, op. 32 (1903), Lijanos Baronaitës pirðtuose ágavo iðties kompozitoriaus muzikai savità ugningo polëkio charakterá. O klausydamasis Maurice’o Ravelio “Nakties vizijø” ciklo, dar kartà galëjai pasimëgauti fantazijos laisve, kokià sukûrë pianistës interpretacija. Garsiniø vaizdiniø kupiname Baronaitës pasakojime tiek apie Undinæ, Kartuves ar namø dvasià Skarbo klausytojas vëlgi galëjo kurti savo individualø muzikiniø poemø variantà. Atrodytø, èia ir slypi Lijanos Baronaitës pianizmo specifika, apibûdinama kaip subtilaus skambesio savotiðkai neápareigojanti (geràja prasme - t.y. neákyri), laisvai suvokiama ir vertinama interpretacija. Palyginimui norëèiau pateikti visiðkai prieðingos prigimties - Petro Geniuðo asmenybæ: klausantis maestro, turi arba priimti pianisto siûlomas taisykles ir ásijausti á jo interpretaciná pasaulá, arba atmesti, paneigti tokià pozicijà, nepaliekant jokios treèios galimybës. Prieðingai, nors Lijanos Baronaitës kuriamo fortepijono meno poetiðkumas ir subtilumas prikausto auditorijos dëmesá nuo pat pradþiø, taèiau leidþia kiekvienam jaustis patogiai. Bisui paskambintu Skriabino Noktiurnu kairei rankai pianistë tarsi dar kartà patvirtino jos kuriamo meno etalonà - poetiðkumà ir skambesio estetikà.

Rima POVILIONIENË

Muzikos barai /21

Didþioji salë DIEVO IÐRINKTASIS TRIMITININKAS IR LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS PAMINËJO HERBERTO VON KARAJANO SUKAKTÁ Balandþio 25 d. Filharmonijos salëje vykæs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas bene labiausiai iðsiskyrë ðá sezonà, nes buvo paþymëtas keliomis ypatingomis progomis tiek paèiam maestro Sauliui Sondeckiui, tiek jo vadovaujamam orkestrui. Balandþio 5 d. bûtø sukakæ 95-eri legendiniam austrø dirigentui Herbertui von Karajanui, kuris Sauliaus Sondeckio ir LKO kûrybinëje biografijoje suvaidino iðskirtiná vaidmená. Savo koncertu LKO ir jo vadovas norëjo pagerbti ðià svarbià sukaktá, taip pat priminti H. von Karajanà ir Lietuvà siejusius ryðius. Juk dabartiniame LKO groja tie buvæ M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokiniai, kuriø orkestras 1976 m. Herberto von Karajano konkurse Vakarø Berlyne pelnë pirmàjà vietà, o orkestro vadovui Sauliui Sondeckiui pats didysis austrø maestro áteikë aukso medalá. Ðá vakarà Austrijos ryðiai su Lietuva buvo prisiminti ir antrà kartà.

Austrijos ambasadorius Lietuvoje dr. Michaelis Schwarzingeris áteikë prof. Sauliui Sondeckiui aukðèiausià Austrijos valstybiná apdovanojimà - 1-ojo laipsnio Austrijos garbës kryþiø uþ nuopelnus mokslui ir menui. S.Sondeckio kûrybinë veikla Austrijoje trunka jau 25 metus. Á ðià ðalá, kurià pelnytai galima tituluoti Europos muzikos sostine, maestro vyksta kasmet (daþnai ir po kelis kartus): kaip gastroliuojantis dirigentas, su savo iðugdytais orkest-

rais (LKO, Sankt Peterburgo “Camerata”, Patros kameriniu orkestru), taip pat kaip tarptautiniø konkursø þiuri narys. S.Sondeckis dirigavo daugelyje Austrijos festivaliø, jis pirmasis Lietuvos muzikas, dalyvavæs þymiajame festivalyje “Salzburger Festspielen”. Apie tai, kokià iðskirtinæ vietà dirigento S.Sondeckio ir LKO repertuare uþima austrø muzika, nebûtina net priminti.

Svarbiausias muzikinis ðio koncerto akcentas - fenomenalusis rusø trimitininkas Sergejus Nakariakovas. Prasminga, ypaè ðio vakaro kontekste, kad S.Nakariakovo ir LKO debiutas ávyko 1991 m. rugpjûtá bûtent prestiþiniame “Salzburger Festspielen” festivalyje, o devintasis, naujausias, S.Nakariakovo CD “Echoes from the past”, áraðytas su LKO, 2002-øjø kovà pelnë prestiþinio þurnalo “Fono forum” aukðèiausià penkiø þvaigþduèiø ávertinimà. Ðá vakarà iðgirdome tai, kas vadinama trimito grojimo technikos inovacija, nes bet kuriuo kitu soliniu instrumentu (tiek puèiamuoju, tiek styginiu) groti taip virtuoziðkai ir taip pasigërëtinai preciziðkai, kaip grojo rusø trimitininkas, bûtø nelengva. S.Nakariakovas jau toli perþengë áprastinio trimito repertuaro ribas: pirmojoje koncerto dalyje su orkestru atliko P.Èaikovskio Variacijas rokoko tema violonèelei ir orkestrui; versijà trimitui aranþavo pats solistas. Dar viena naujovë - Variacijoms S.Nakariakovas pasirinko fliugelhornà, minkðto malonaus matinio tembro trimito “giminaitá”. Beje, ðis instrumentas pastaruosius deðimtmeèius buvo paplitæs tarp dþiazo muzikantø. Juo grojo tokios dþiazo þvaigþdës kaip Clarkas Terry, Freddy Hubbordas. Ðiømetis “Kaunas Jazz” festivalis

JEI “NUVAÞIAVO STOGAS” - PAÞVELK Á ÞVAIGÞDES…

taip pat sulaukë pirmojo ryðkumo þvaigþdës - fliugelhornu grojanèio Roy’aus Hargrove’o. Ðiuo instrumentu grodamas S.Nakariakovas iðgauna reto groþio skambesá, jo rankose ir lûpose fliugelhornas tarsi naujai atgyja, tampa neátikëtinai iðraiðkingu, virtuoziðku instrumentu. Taèiau tai - ne tik fenomenalios S.Nakariakovo technikos dëka. Tai ne maþiau fenomenalaus reto muzikalumo, ágimtos subtilios meninës nuojautos rezultatas.

Prasmingai ir logiðkai prie ðio vakaro progø ir S.Nakariakovo repertuaro derëjo orkestro atlikta programa. Pirmojoje dalyje orkestras grieþë rusø klasikø Antono Arenskio Variacijas Èaikovskio tema, op. 35, bei Sergejaus Rachmaninovo Romansà ir skerco. Po pertraukos, prof. Sauliui Sondeckiui áteikus Austrijos garbës kryþiø, jo diriguojamas orkestras atliko populiariàjà W.A.Mozarto Simfonijà Nr. 40 g-moll.

Koncerto pabaigoje vël girdëjome S.Nakariakovà, atlikusá Jeano-Baptiste’o Arbano Variacijas trimitui ir orkestrui “Venecijos karnavalas”, kurias instrumentavo orkestro koncertmeisteris Borisas Traubas. Kaip primityvaus siuþeto spektaklis, patekæs á gero reþisieriaus rankas ir suvaidintas talentingø aktoriø, gali tapti ádomus ir patrauklus, taip banalokas muzikos kûrinëlis, atliekamas tokio fenomenalaus trimitininko kaip S.Nakariakovas, tampa tikru “perliuku”.

S.Nakariakovas atliko ir du bisus: fliugelhornu - nuostabiàjà J.S.Bacho Arijà ið Siuitos D-dur bei trimitu - rumunø kompozitoriaus E.Diniku “Chora staccata”.

Belieka pakartoti dar 1993 m.

Montrë festivalyje Jeano-Jacques’o Rotho iðsakytà frazæ, kad Dievas, ieðkodamas trimitininko, pasirinko Sergejø Nakariakovà.

Tomas BAKUÈIONIS Trimitininkas Sergejus Nakariakovas Prof. Sauliui Sondeckiui áteikiamas 1-ojo laipsnio Austrijos garbës kryþius

Muzikos barai /22

Eikime abu á Paukðèiø Takà þvaigþdþiø oðimo paklausyt, pajusti, kaip ðirdis visatoj plaka, kaip dþiûgauja erdvëj naktis tamsi.

Nebus ten saulës nei planetø, nebus mënulio, deganèio þaros ugny, tik tu ir að, du tylus siluetai, du Dievo þodþiai amþini.

Aleksandras Radþius

Poezija ir muzika - muzika poezijoje, poezija muzikoje. Tarsi jau daugelio menininkø “eksploatuotas” derinys, taèiau savità poþiûrá á ðiø mûzø bendrabûvá pateikë akordeonø kvintetas “Cantus”, balandþio 11 d. Vilniaus planetariumo “Þvaigþdþiø salëje” itin gausiai publikai pristatæs savo naujàjá projektà ganëtinai keistu ir intriguojanèiu pavadinimu “Kai nuvaþiuoja stogas - pasimato þvaigþdës”.

Taèiau pirmiausia - apie “Cantus”. 1996-aisiais penki jauni akordeonininkai Diana Medëkðaitë, Sandra Kleizaitë, Oksana Treðèenko, Gintaras Balèiûnas, Audrius Kundrotas, visi, kaip sakoma, grojantys, jau iki tol pelnæ laurus nacionaliniuose konkursuose, susibûrë á kvintetà. Tais pat metais Castelfidardo konkurse Italijoje iðkovojo antràjà vietà. Per septynerius gyvavimo metus pelnë dar ne vieno solidaus tarptautinio konkurso laurus. 1998-aisiais tapo absoliuèiais nugalëtojais Insbruko festivalyje. 1999-aisiais Italijoje, jau minëtame Castelfidardo konkurse, dalyvavæs antrà kartà, ansamblis pelnë Didájá prizà uþ A.Piazzollos kûriniø interpretacijà. Ið pastarojo meto kvinteto darbø reikëtø paminëti itin didelio publikos dëmesio sulaukusá kartu su Ch.E.Gimenezo vadovaujamu ðokio ansambliu “Tango akademija” 2002 m.

Kongresø rûmuose pristatytà programà “Maestro del Tango”. 2001 m. pasirodë pirmasis ansamblio kompaktinis diskas “Ugnies ðokis”, o 2002-aisiais kvinteto atliktos A.Piazzollos kompozicijos buvo átrauktos á Muzikø sàjungos iðleistà kompaktiná diskà “Tango aistros”. Ðiø metø vasará “Cantus” kartu su þurnalistu Vaidotu Þuku ir kontrabosininku Arûnu Kuèinsku parengë unikalø projektà “Menø fiesta”, kai su muzika ir ðokiu buvo demonstruojamas originalus keramikos þiedimo bûdas raku.

Naujausiu savo projektu ansamblis tarsi pasiûlë receptà, kà daryti, kai “nuvaþiuoja stogas” (teatleidþia mums kalbininkai). Menininkai, kaip þinoma, yra jautriø sielø, tad juolab nuo dabartinio didesnës mûsø dalies bûvio (su kuriuo þygiuojame á Europà) “stogas nuvaþiuoja” ne vienam ir, matyt, periodiðkai… Jeigu jau taip atsitiko balandþio 11 d., vertëjo ateiti á planetariumà (buvo tikras anðlagas) pasiklausyti “Cantus” atliekamos A.Piazzollos muzikos, aktoriaus Petro Venslovo skaitomø V.Maèernio, G.Patacko, A.Mickevièiaus, O.Milaðiaus, A.Radþiaus, pigmëjø genèiø eiliø ir, aiðku, paþiûrëti á þvaigþdes, o tiksliau - Evaldo Daukðos (beje, taip pat poeto) demonstruojamas kosmoso projekcijas.

A.Piazzollos muzika pastaraisiais metais mûsø koncertø salëse skamba gana daþnai. Eidamas á ðá renginá kaþkodël net neabejojau, kad bûtent A.Piazzollos muzika þvaigþdþiø ðviesoje puikiai derës…

Tamsioje salëje palengva ásiþiebiant dangaus ðviesuliams, skriejant meteorams, sprogstant supernovoms, lekiant kometoms ir sukantis mûsø planetoms liejosi A.Piazzollos muzika, Petras Venslovas kimtelëjusiu balsu neskubomis, tarsi iðdainuodamas kiekvienà frazæ, dëstë filosofiðkas, romantiðkai svajingas, ironiðkas, erotiðkas poetø eiles. Visa tai sukûrë atmosferà, kurià verta pajusti betarpiðkai…

Angelo guolis mes já prieisime mieganèio guolis po lapais lelijom lianom spyruoklë ið sulenkto plieno matracas nematomam kûnui tai angelo guolis ant jo atsisësime mes ir gersim arbatà Gintaras Patackas

Negalëèiau labiau iðskirti kurio nors ðio renginio segmento. Vis dëlto A.Piazzollos muzika visuomet stebina universaliu poveikiu. Ji tuo paèiu metu ir ramina, ir jaudina, atpalaiduoja ir þadina aistrà.

Egzistuoja ðimtai A.Piazzollos kûriniø versijø ávairiems instrumentams, tad “Cantus” ðákart buvo tas “mediumas”, kurio dëka galëjome patirti A.Piazzollos terapijà, kurios poveiká, pasirodo, sustiprina þvaigþdës. Visoje sekoje dar iðskirèiau didelá kvinteto “Cantus” profesionalumà, nuoseklø ryþtà ir kûrybiðkà aistrà, su kuria jie ágyvendina savo sumanymus.

Nors 1989 m. baigtas statyti planetariumas prikimðtas moraliai atgyvenusios sovietinës projekcinës technikos, pabandþiau ásivaizduoti, kaip visa tai galëtø atrodyti naudojant skaitmeninæ lazerinæ projekcinæ technikà ir... ðokant tango! Manau, tuomet jau nereikëtø apgailestauti dël vienetinio projekto. Bet ir dabar, ypaè jei seniai besilankëte, èia galima pamatyti graþiø vaizdø, tad nueikite á planetariumà (jeigu “nuvaþiavo”), tik A.Piazzollos muzikà ten vargu bau iðgirsite.

Tomas BAKUÈIONIS

DIDÞIOJO PENKTADIENIO REQUIEM Balandþio 18-àjà, Didájá penktadiená, Kongresø rûmuose susirinkome pasiklausyti èekø klasiko Antonino Dvorako Requiem, kurá kartu su LVSO atliko Nacionalinio operos ir baleto teatro choras (vad. È.Radþiûnas) bei solistai Sigutë Stonytë, Inesa Linaburgytë, Algirdas Janutas, Vladimiras Prudnikovas. Dviejø kaimyniniø meno institucijø (LVSO ir LNOBT) bendram projektui dirigavo Gintaras Rinkevièius, kurá ðá sezonà kiek reèiau regime Kongresø rûmø scenoje, nes maestro dar vadovauja ir Malmës simfoniniam orkestrui.

Klausantis didingos muzikos ne kartà kilo klausimas, kokie gi buvo svarbiausi ir tikrieji impulsai, skatinæ kompozitoriø kurti bûtent tokius Requiem muzikinius vaizdinius. Gal to meto ilgos kelionës tarp Rytø ir Vakarø Europos tarsi iðbalansavo kompozitoriaus vidinæ pasaulëjautà? Tokiame dramaturginiame kontekste interpretatorius provokuojamas pasiduoti didingam fanfariðkumui nukrypstant nuo pagrindinës requiem idëjos. Ne visur tokios provokacijos pavyko iðvengti ir dirigentui G.Rinkevièiui.

Puikiai dainavo visi keturi solistai. S.Stonytës partija - itin plataus diapazono. Dainininkë bet kokioje situacijoje pasirodo kaip didþioji profesionalë! Orkestrui ir dirigentui vertëjo labiau ásiklausyti á solistës þemojo registro piano epizodus. V.Prudnikovo balse kartkartëmis tarsi svetimkûná nugirsdavau operetines gaideles. Ádomu buvo klausyti solistø ansambliø, kai á bendrà visumà

susiliejo skirtingø temperamentø vokalai. LNOBT chorui pasirodymas Kongresø rûmuose - gera proga iðlásti ið scenos kulisø.

Kongresø salëje adaptuotis chorui sekësi sunkokai. Tai iðdavë kiek “perspausti” balsai, tarsi bandantys “pramuðti” nepalankià operos teatro scenos akustikà. Vis dëlto tai taip pat naudinga ir reikalinga patirtis…

Tomas BAKUÈIONIS

M.K.ÈIURLIONIO KVARTETAS PRADËJO NAUJÀ KONCERTØ CIKLÀ Savo naujàjá ciklà M.K.Èiurlionio kvartetas (J.Tankevièius, D.Dikðaitis, G.Daèinskas, S.Lipèius) pradëjo Lotynø Amerikos kompozitoriø kûriniø programa. Balandþio 23 d.

Filharmonijos salëje kvartetas kartu su akordeonininku Genadijumi Savkovu, gitaristu Sauliumi S.Lipèiumi ir pianistu Sergejumi Okruðko atliko brazilo Heitoro Villa-Loboso bei argentinieèio Astoro Piazzollos kûrinius.

Koncerto pradþioje klausëmës H.Villa-Loboso Styginiø kvarteto Nr. 3, sukurto 1916 m. Rio de Þaneire. Kompozitorius sukûrë 16 kvartetø (ið viso per 1000 kûriniø). Klasicistinës struktûros keturiø daliø cikle atsiskleidë novatoriðka, su niekuo nepalyginama, “nesuðukuota” Villa-Loboso muzikos kalba, nestokojanti aðtriø sàskambiø egzotikos (Lotynø Amerika!), nors ir necituojanti. M.K.Èiurlionio kvartetà galima apibûdinti kaip stiliaus virtuozus, taikliai perteikianèius tiek baroko, tiek egzotiðkojo Villa-Loboso stiliaus subtilybes.

Po pikantiðkø kvarteto sàskambiø iðgirdome ir keletà kompozitoriaus pjesiø gitarai solo. Gitaristas Saulius S.Lipèius paskambino Ketvirtàjá preliudà ir du etiudus. Atlikdamas Villa-Loboso pjeses, Saulius atsiskleidë kaip jautrios nuojautos muzikas, puikiai jauèiantis ir sujungiantis atliekamos muzikos stiliø su instrumento specifika. Manau, ðios savybës prognozuoja jam gerà perspektyvà, nors jau dabar devyniolikametis gitaristas savo kûrybinëje biografijoje gali pasigirti keliø tarptautiniø konkursø laurais. Saulius jaunesnysis jau nemaþai koncertavæs, neabejotinos reikðmës jo kûrybinei brandai turi jau ketvirti metai grojami duetai su tëvu vio-

lonèelininku Sauliumi Lipèiumi.

Pirmàjà koncerto dalá uþbaigë Astoro Piazzollos pjesë akordeonui ir kvartetui “Adios, Nonino” (“Sudie, seneli”), tuo tarpu antrojoje dalyje A.Piazzollos kûryba ir dvasia dominavo. Anot koncerto vedëjo Viktoro Gerulaièio, ne vien Gidonas Kremeris Piazzollos “bacilos” paskleidimo Lietuvoje kaltininkas.

Prie to nemaþai prisidëjo ir mûsø þymieji akordeonininkai Eduardas Gabnys bei ðiame koncerte grojæs Genadijus Savkovas, nes bûtent lietuviø akordeono meistrams Piazzollos muzikos atëjimas á koncertinæ estradà buvo tarsi tyro oro gurkðnis. Beje, G.Savkovas dar 1994 m. tarptautiniame konkurse Italijoje laimëjo ne tik laureato vardà, bet ir specialøjá prizà uþ A.Piazzollos kûriniø aranþuotes, tad daugiau komentarø lyg ir nereikia…

Antrojoje koncerto dalyje jau girdëjome visas vakaro “pajëgas”.

“Milonga del Angel” - taip pavadinta A.Piazzollos pjesë akordeonui, fortepijonui, gitarai ir kvartetui (mûsø scenose - reta sudëtis!).

Pasirodo, milonga ne kas kita, o ðokis, kartu su habanera ir andalûziðkuoju tango paplitæs XIX-XX a. sandûroje.

“Penki tango pjûèiai” akordeonui ir kvartetui Lietuvoje skambëjo pirmà kartà. Tai vëlyvasis kompozitoriaus kûrinys, penkiø daliø ciklas.

Kiekviena dalis turi programiná pavadinimà - “Miegant”, “Meilë”, “Nerimas”, “Neviltis”, “Baimë”, kurie gana sàlygiðki, nes paèioje muzikoje sunku apèiuopti kokià nors programà, juolab kai kalbama apie pojûèius, o tai juk taip individualu.

Koncertà baigë A.Piazzollos dvasia ir stiliumi sukurtas Italijoje gyvenanèio ukrainieèio Vladimiro Zubickio “Omagio ad Astor Piazzola”.

Iðties nuotaikingas, margaspalvis kûrinys, nestokojantis (kaip ir dera) citatø, koliaþo. Já atliko vël visos koncerto “pajëgos”, iðties ákvëptai ir azartiðkai. Vis dëlto kiek suabejojau, ar “Omagio” tikrai tas kûrinys, kuris sietinas su Lotynø Amerikos muzikos kultûra. Liko ir vienas klausimas. Jeigu Lotynø Amerikos kompozitoriø kûryba pradedamas ciklas “Pasaulio ðaliø kamerinë muzika”, ar egzistuoja ðiame pasaulio regione dar kas nors - be H.Villa-Loboso ir A.Piazzollos?

Tomas BAKUÈIONIS

Muzikos barai /23

Festivalis Tautvydas BAJARKEVIÈIUS

Artûro BUMÐTEINO nuotraukos

Akivaizdu, kad pagrindinis solidaus, akademiðkai orientuoto muzikos festivalio uþdavinys - reprezentuoti aktualius muzikos srityje vykstanèius procesus bei tendencijas. Bet koks reprezentavimo veiksmas neiðvengiamai yra subjektyvus: nëra aiðkiø receptø, kà, kaip ir kodël pristatyti.

Festivaliø programos daþnai kuriamos aplink á statusà bei instituciná pripaþinimà nurodanèias sàvokas “ryðkiausias”, “þymiausias”, “geriausias”, jas aptarnaujant statusà patvirtinanèiais kontekstais.

Nesuklysiu pasakæs, jog jubiliejinis deðimtasis “Jaunos muzikos” festivalis, pastaraisiais metais skirtas elektroninei muzikai, klausytojams pateikë nemaþai maloniø netikëtumø, atsivërë Lietuvoje iki ðiol vis dar gana menkai paþástamiems bei retokai pristatomiems kontekstams. Bûtent pristatytø reiðkiniø pasirinkimas nulëmë naujus akcentus bei ádomius pokyèius. Ávairialypis, estetine bei idëjine prasme daugiakalbis elektroninës muzikos pasaulis, visame pasaulyje ágaunantis paèius ávairiausius pavidalus, Lietuvoje dar daþnai suprantamas bei vertinamas siaurokais profesionalumo, akademinio muzikinio iðsilavinimo standartais. Pats akademinio institucionalizavimo mechanizmas pakankamai konservatyvus ir vienpusiðkas.

Elektroninës muzikos terpës, ásikurianèios ne tik erdviose elitinëse koncertø salëse, bet ir ðiuolai-

Muzikiniø kontekstø ávairovë jubiliejiniame “Jaunos muzikos” festivalyje

Ryèio Maþulio “Komos kanonas”

Projektas eSuomi: “Ðiaurës paðvaistës paslaptis”

kinio meno galerijose, tampanèios subkultûriniø grupiø aksesuaru, vis daþniau ásiterpianèios á televizijos ekranus bei virtualiàsias erdves, kuria dinamiðkas audiovizualines tikroves. Aktyvus klausytojas-piligrimas kiekvienàkart susiduria su savitu reiðkiniu, turinèiu savà istorijà, vidinæ logikà, savaip artikuliuotà kalbà. Kiekvienas toks susidûrimas reikalauja visø pirma asmeninio santykio, nepaklûstanèio kokiai nors universaliai estetinei ideologijai, netelpanèio á fiksuotus tradicinius rëmus. Ko gero, tokiø intencijø skatinami “Jaunos muzikos” organizatoriai ðiemet klausytojui pasiûlë gana skirtingø kontekstø veikiamø elektroninës muzikos kûrëjø koncertus.

Apmàstymui bei vertinimui pasirinkau tuos festivalio koncertus, kurie, mano manymu, þenklina minëtus pokyèius, netelpa á akademinius rëmus bei muzikologinius diskursus. Toks pasirinkimas, be abejo, yra kiek subjektyvus. Tuo nenorima pasakyti, kad aptariami elektroninës muzikos kûrëjai kokybiðkai vertingesni uþ kitus. Leidybiniø

kompanijø “Electroshock Records” bei “Mego”, suomiø dueto Petri Kuljuntaustos ir Juhani Liimataineno, lietuviø garso menininkø Dariaus Èiutos, Orlando Naruðio, kompozitoriaus Antano Jasenkos kûriniø aptarimas galëtø bûti tiek pat ádomus, kaip ir eCello vakaro metu skambëjusiø elektroakustiniø kompozicijø (violonèelë - Mindaugas Baèkus, perkusija - Arkadijus Gotesmanas, kompozitoriai Michaelas Gordonas, Luca Pavanas, Carlas Vine’as, Algirdas Martinaitis, Gintaras Sodeika), vienintelio akustinio “Jaunos muzikos” Gotlando puèiamøjø kvinteto koncerto, saksofonininko Jörgeno Petterssono eSax koncerto (kompozitoriai Klasas Torstenssonas, Marie Samuelsson, Kentas Olofssonas, Tommy Zwedbergas, Rolfas Enströmas, Frederikas Edas, Antanas Kuèinskas, Jörgenas Petterssonas) ir ypaè lietuviø kompozitoriø Giedriaus Kuprevièiaus, Vytauto Barkausko jr., Vytauto Germanavièiaus, Vytauto V.Jurguèio, Arûno Dikèiaus, Ryèio Maþulio, Ðarûno Nako premjerø apþvalga.

Muzikos barai /24

Dariaus Èiutos “x 4:59 y 4:58 z 4:57”

On April 9–16, the Jauna Muzika (Young Music) Festival took place in Vilnius for the tenth time. Bearing an e-music subheading for the second year in a row, the festival offered a rich concert programme, which was based on three main themes: foreign projects of electronic music (Russian Electroshock; Finnish eSuomi, and Austrian eMego), premières by Lithuanian composers, and recitals (eCello and eSax). This year’s festival featured also projects of electronic club music by Lithuanian authors of the youngest generation, which were presented at the festival club, Café Jazz&Rock.

The festival concerts are reviewed in the articles “The Variety of Musical Contexts in the Jauna Muzika Festival” by Tautvydas Bajarkevièius and “E-Week” by Eglë Grigaliûnaitë.

Taèiau ðiame raðinyje - apie akademiniø muzikologiniø diskursø paraðtëse daþnai liekanèias tendencijas, kurias ðiemet ryþosi pristatyti festivalis “Jauna muzika”. Ðiø metø “Jaunos muzikos” festivalyje du koncertai skirti elektroninës muzikos áraðø kompanijø “Electroshock Records” (Rusija) bei “Mego” (Austrija) produkcijai pristatyti. Áraðø kompanijos jau seniai tapo svarbiomis elektroninës muzikos scenos formuotojomis, savarankiðkomis institucijomis, kuriø egzistavimui nereikia iðorinio palaikymo bei protekcijø. Èia galime prisiminti þymias 8-ojo deðimtmeèio áraðø kompanijas, padëjusias kompozitoriams iðsilaisvinti ið klasikinio istebliðmento standartø bei reikalavimø ir pristatyti savo kûrybà plaèiajai auditorijai, kartu formuojant savàjá klausytojà. Pavyzdþiui, “Obscure Records” savàjà niðà atrasti padëjo tokiems kompozitoriams kaip Philipas Glassas, Simonas Jeffesas, Jonas Hassellas, Michaelas Nymanas; 1978 metais Briano Eno ákurta kompanija “Ambient” padëjo jam bei jo aplinkos kompozitoriams panaudoti muzikiniø eksperimentø suformuotà patirtá kuriant niðà naujajai populiariajai muzikai.

Kaip tada, taip ir dabar áraðø kompanijos, formuluodamos savo estetines nuostatas, kurdamos savotiðkas muzikines bendruomenes, yra ne tik komercinës struktûros, bet ir aktyvios muzikos pasaulio procesø dalyvës bei skatintojos. Todël jø pristatymas muzikos festivaliuose, nors ir Lietuvoje dar ne visai áprastas, yra bûtinas, norint

projektà (kompozitoriai Artemijus Artemjevas, Edvardas Artemjevas, Anatolijus Peresleginas, Romanas Stoliaras, Valerijus Siveris, Stanislavas Kreièi, Aleksandras Karpuchinas; projektas “Tanquam”). Þinomi vardai, kompanijos prestiþas ir ádirbis propaguojant elektroninæ muzikà bei tarptautinë sëkmë leido ið koncerto tikëtis gerø áspûdþiø bei ádomiø muzikiniø patirèiø. Taèiau taip nusiteikæ klausytojai galëjo likti ir kiek nusivylæ “Electroshock Records” ðá kartà pasiûlyta programa. Muzikinës kompozicijos priminë 6-8 deðimtmeèiø estetikà, kurios orientyrais galëtume ávardyti jau minëtà Brianà Eno, Vangelá, Jeanà Michelá Jarre’à. Videoklipai, kuriø dauguma buvo savotiðkos þinomø filmø santraukos bei interpretacijos, ágarsinti saldoku sintezatoriø maþoru. Vizualiniuose kompiuterinës grafikos efektuose buvo galima pajusti neskoningus kièo prieskonius bei kliðes. Artemijus Artemjevas prieð kiekvienà videoklipà klausytojui-þiûrovui pateikdavo naratyvizuotas interpretacijos instrukcijas, taip susiaurindamas interpretacijos galimybes.

Vis dëlto galima iðskirti Anatolijaus Pereslegino kûriná “Psalm #5”, Stanislavo Kreièi “Muzikà medþiui ir metalui”, kuriø skambesys kiek artimesnis sudëtingoms elektroakustinëms garso struktûroms; taip pat jauno kompozitoriaus Aleksandro Karpuchino kompozicijà “Alt + Shift”, artimà industrinio techno estetikai. Ðios á objektyvø vertinimà nepretenduojanèios kritinës pastabos “Electroshock Records” parink-

audiovizualiniais meno projektais, tiek su pop- ir sub- kultûromis, prapleèia elektroninës muzikos scenos ribas. “Jaunos muzikos” festivalyje buvo pristatyti “Mego” audiovizualiniai darbai, vieno ið kompanijos ákûrëjø Pita bei garso menininko Pure gyvos elektroninës improvizacijos.

Audiovizualinë “Mego” programa iðsiskyrë tiek muzikinës stilistikos, tiek vizualinës raiðkos ávairove. Tarp þinomø elektroninës muzikos scenos atstovø èia buvo galima iðgirsti tiek vadinamojo “naujojo elektroninio lyrizmo” atstovà Fenneszà, artimà “Mille Plateaux” leidybinës kompanijos reprezentuojamai lyriðkai abstrakèios elektronikos estetikai, tiek “Farmers Manual” - ritmiðkø koliaþø - kruopðèiai sulipdytø ið triukðmo nuoplaiðø, iðgrynintø elektroniniø tembrø - meistrus, tiek paties Pita kompozicijas. Dinamiðkø videoklipø estetika kartais paklusdavo abstrakèia kompiuterine grafika sukurtø vaizdiniø tëkmei, kartais nustebindavo subtilia popkultûros vaizdiniø þaisme.

Vienas bûdingiausiø Pita garsiniø manipuliacijø bruoþø - triukðminga tembrø amplitude uþkloti melodiniai motyvai, laisva kûriniø kompozicija, pavaldi improvizacinei logikai. Gyvos improvizacijos priminë vienoje þymiausiø jo kompaktiniø plokðteliø “Get Out” naudojamas garso organizavimo strategijas. Jos atspindi paskutinio deðimtmeèio triukðmo muzikos tendencijas - nevaldomà bei agresyvø triukðmø konvejerá (Merzbow, Hijokaidan, Massona) keièia suvaldytos bei kur kas rafinuotesnës garso struktûros. Tai

Vytauto Germanavièiaus “Peng-Chau”

Ðarûno Nako “Að buvau nuðautas”

Antano Jasenkos “Electronic sutartinës”

pateikti plaèius su jomis susijusius kontekstus.

“Electroshock Records” - pasaulyje gerai þinoma áraðø kompanija, kurios ákûrëjai bei vadovai yra Edvardas ir Artemijus Artemjevai.

Kompanija propaguoja bei populiarina ávairias intelektualiosios elektroninës, elektroakustinës, avangardinës muzikos kryptis. Jø produkcija neapsiriboja Rusijos kompozitoriø kûrybos leidyba - leidþiami ir uþsienio autoriø darbai, dalyvaujama tarptautiniuose projektuose. Patys Artemjevai gerai þinomi kaip ádomiø eksperimentiniø elektroakustiniø kompozicijø autoriai bei garso takeliø filmams kûrëjai, apdovanoti daugybëje tarptautiniø festivaliø. Lietuvoje “Electroshock Records” kompanija geriausiai þinoma dël jos iðleistos Antano Jasenkos kompaktinës plokðtelës “Deusexmachina”, laimëjusios 2002 metø Kompozitoriø sàjungos prizà uþ geriausià metø elektroakustiná kûriná.

“Electroshock Records” festivalyje pristatë ið keturiolikos videoklipø sudarytà audiovizualiná

tiems kûriniams anaiptol nemenkina kompanijos statuso bei nenuvertina jos nuopelnø elektroninës muzikos srityje. Akivaizdu, kad muzika, kurià klausytojai iðgirdo festivalyje, turi plaèià auditorijà, savità estetikà, tarptautiná pripaþinimà - tai uþtikrina jai teisæ á gyvybingà egzistavimà.

Visiðkai kitokiu skambesiu pasiþymëjo austrø leidybinës kompanijos “Mego” pristatyti elektroninës muzikos kûriniai. “Mego” - viena ið ðiuolaikinës intelektualiosios elektroninës muzikos áraðø kompanijø lyderiø. Kartu su “Mute Records” (Didþioji Britanija), “Staalplaat” (Olandija), “Touch Music” (Didþioji Britanija), “Raster Noton” (Vokietija), “12K” (JAV), “Metamkine” (Prancûzija), “Mille Plateaux” (Vokietija) “Mego” yra viena pagrindiniø pasaulio eksperimentinës elektroninës muzikos scenos formuotojø. Garso menininkai, bendradarbiaujantys su ðiomis leidybinëmis firmomis, brëþia kryptis naujausioms, aktualiausioms elektroninës muzikos tendencijoms. Jø veikla, susijusi tiek su kompleksiniais

atsispindëjo ir Pure improvizacijose, kur jauèiami ið klubinës bei technokultûros paveldëti tembriniai atspalviai, taèiau jø komponavimo principai atspindi abstrakèiosios elektronikos stilistikà.

Suomiø duetas Petri Kuljuntausta ir Juhani Liimatainenas, be kita ko, buvo ádomus ir dël lietuviðkøjø stereotipø, susijusiø su akademiniu poþiûriu á elektroninæ bei elektroakustinæ muzikà, lauþymu. Petri Kuljuntausta - kompozitorius, garso menininkas, elektroakustinës muzikos teoretikas bei istorikas. Juhani Liitamainenas - garso dizaino dëstytojas Suomijos teatro akademijoje. Jis taip pat aktyvus kompleksiniø meno projektø dalyvis.

Ið biografinio kompozitoriø kûrybos konteksto, “Jaunos muzikos” festivalyje iðgirstø kompozicijø, suomiðkosios elektroninës muzikos terpës galima teigti, kad ten esama kiek kitokiø muzikos institucionalizavimo strategijø. Èia verta prisiminti kasmet Suomijoje rengiamà eksperimentinës elektroninës muzikos festivalá “Avanto”, á kurá kvieèiamos tokios jau ðiuolaikine

Muzikos barai /25

Festivalis klasika tapusios þvaigþdës kaip vienas triukðmo muzikos pradininkø Merzbow, minimalistinio techno bei sintetinio triukðmo krypties atstovai “Pan Sonic”, glitch muzikos (angl. glitch - “netikras signalas” - elektroninës muzikos kryptis, kurios atstovai naudoja ausimi beveik negirdimus daþnius, su garso vibracijø pagalba kurianèius neáprastas suvokimui psichosensorines situacijas) pradininkas Francas Pomasslis. Toks intensyvus elektroninës muzikos judëjimas reikalauja savito tarpdisciplininio jo áprasminimo akademinëse srityse, kartu jas smarkiai veikia ir keièia.

Dueto projektas “Ðiaurës paðvaistës paslaptis” derina dvi elektroninës muzikos garso organizavimo strategijas: lauko áraðus (field recordings) bei gyvà improvizacijà. Èia regimas pastaraisiais metais itin populiarus susidomëjimas garso erdviø, garsinio landðafto tyrinëjimais, áprasminamais juos áraðant bei naudojant kaip pirminæ medþiagà elektroakustinëms kompozicijoms kurti (tai anaiptol nëra nauja ir yra bûdinga visai elektroakustinei muzikai, taèiau ðiuo metu galime áþvelgti tam tikrà tokio muzikalumo atgimimà).

Kompozitoriai, naudodami paslaptingà Ðiaurës paðvaistëje gamtiniø magnetiniø iðkrovø metu áraðytà garsinæ medþiagà bei gyvai ja improvizuo-

Saksofonininkas Jörgenas Petterssonas ir Gotlando puèiamøjø kvintetas

dami ne itin sudëtingais techniniais instrumentais, priartëjo prie vadinamosios microsound estetikos (pasiþyminèios konceptualiu garso naudojimu, garso santykio su tyla tyrinëjimu, klausytojo aktyvumo reikalavimu) - prislopintos, ant tylos ribos balansuojanèios kompozicijos priminë tokius microsound krypties atstovus kaip “Immedia”, Tayloras Deupree. Orientacija á ðá elektroninës muzikos kontekstà ypaè iðryðkëjo, kai elektroakustiniai pasaþai nuosekliai perëjo prie Ryoji Ikedos á fonogramà áraðyto garso takelio, pasiþyminèio iðgrynintais, “skaidriais”, á fiziná poveiká nukreiptais elektroniniais daþniais.

Garso menininkas Ryoji Ikeda su japonø trupe “Dumb Type” (neseniai jø spektaklá “Voyage” buvo galima pamatyti Vilniuje) kuria kompleksiðkus audiovizualinius projektus, o jo muzikinë medþiaga - iki kraðtutinumø iðplësti aukðti bei þemi elektroniniai daþniai.

“Jaunos muzikos” festivalyje pirmà kartà buvo pristatyti ir lietuviø garso menininkø, neturinèiø akademinio muzikinio iðsilavinimo (kas anksèiau buvo suvokiama kaip bûtina dalyvavimo festivalyje sàlyga), taèiau besiorientuojanèiø á jau aptartus elektroninës muzikos kontekstus,

Muzikos barai /26

kûryba. Darius Èiuta bei Orlandas Naruðis - architektai, nuolat dalyvaujantys su garsu susijusiuose meno projektuose. Taip pat jie ir per pastaràjá deðimtmetá susiformavusios Lietuvos eksperimentinës elektroninës muzikos scenos atstovai, kuriø kûrybà galima buvo iðgirsti ðià scenà reprezentuojanèiuose projektuose “Baltas triukðmas”, “Didelis pasaulis”, “Garso zona”. Kompozitorius Antanas Jasenka taip pat artimas ðiam kontekstui, o jo institucinis pripaþinimas nekelia abejoniø. Èiutos “(x)plotis 4:59 (y)ilgis 4:58 (z)aukðtis 4: 57” ir Naruðio “Erdvës transformacija” - audiovizualinës kompozicijos, tyrinëjanèios erdviniø bei akustiniø santykiø paraleles. Keletà metø Darius Èiuta domisi ðiuolaikinio garso dizaino galimybëmis, prapleèianèiomis muzikos sampratà. Garsiniø erdviø kûrimas èia derinamas su muzikinëmis kompozicijø kokybëmis. Kartais èia ne tiek svarbu klausytis, kiek tiesiog bûti sukurtoje garsinëje erdvëje.

Kamerinë Nacionalinio dramos teatro Maþosios salës erdvë akustiniu poþiûriu idealiai tiko tokioms garso strategijoms - klausytojas pasijuto uþdaroje, garsiniø vibracijø prisodrintoje aplinkoje (ko, deja, negalima pasakyti apie Tolerancijos centro salëje sudarytas akustines sàlygas). Tiek Èiutos, tiek Naruðio garsinës kompozicijos buvo papildytos konceptualia vizualine raiðka, iðryðkinanèia erdvinius jø muzikiniø kompozicijø aspektus.

Antano Jasenkos kûrinys “Electronic sutartinës”, pirmà kartà pristatytas Berlyno festivalyje “MaerzMusik”, pasiþymëjo suvaldytu, á vientisà kompoziciná audiná komponuojamø triukðmø, traðkesiø bei elektroniniø daþniø koliaþu, kurio struktûra priminë kompozicinius lietuviðkø sutartiniø principus. Nuolat auganèios átampos atomazga - ðaiþus monotoniðkas triukðmas, artimas triukðmo muzikos klasikø, japonø grupës “Massona” skambesiui. “Sutartinës” - kur kas agresyvesnës estetikos, labiau dinamiðkas, tiesioginio klausytojo átraukimo siekiantis kûrinys nei santûrus elektroakustinis “Deusexmachina”.

Visos ðios festivalyje pristatytos elektroninës muzikos tendencijos gerokai praturtina Lietuvos muzikiná gyvenimà ir atveria já ávairiems tarpdisciplininiams diskursams. Tai ypaè aktualu daþnai pasigirstanèiø diskusijø apie elektroninæ muzikà kontekste. Radijo laidoje “Modus” Ðarûnas Nakas bei Mindaugas Urbaitis teigë pasigendà kokybiðko elektroninio skambesio: kompozitoriai esà pernelyg priklausomi nuo technologijø; jie pernelyg daþnai pasiduoda nusistovëjusiø kliðiø bei stereotipø pagundoms. Giedrius Kuprevièius, kalbëdamas apie “Jaunos muzikos” festivalá, diagnozavo pernelyg didelá atotrûká tarp kûrëjø ir klausytojø. Taèiau manau, kad atsivërimas platiems ir ávairialypiams muzikiniams kontekstams, neátelpantiems á apibrëþtus institucinius rëmus, kaip tik ir sprendþia ðias problemas: tai leidþia pateikti daugiakalbá muzikiná peizaþà, atsiriboti nuo grieþtø iðankstiniø nuostatø, daugybæ kartø tikrinti muzikos sampratà, jos funkcijas, artikuliuoti vis kitas estetines kokybes. Ðiø metø “Jaunos muzikos” festivalio programa prisidëjo prie gyvos idëjø bei procesø apykaitos skatinimo. Belieka palinkëti, kad ði tendencija iðliktø ir ateityje. n

e-Savaitë Eglë GRIGALIÛNAITË Antruosius savo gyvavimo metus ðiemet skaièiuojanti e-muzika tokia pat ávairi ir daugiaveidë kaip ir pernykðtë. Ið dalies pakeitusi savo dislokacijos vietà - nebe Nacionalinio operos ir baleto teatro Kamerinë salë, o Tolerancijos centras, keturioms dienoms virtæs tolerantiðku melomanø traukos centru (lyg savotiðkas e-muzikos pasitraukimas ið akademizmu dvelkianèios erdvës; kita pusë festivalio koncertø, tæsiant tradicijà, vyko Nacionalinio dramos teatro Maþojoje salëje) - ji iðlaikë ið esmës nesikeièiantá klausytojø-þiûrovø kontingentà. Daugumai tokio pobûdþio festivaliø bûdingas programø populizmas - ðiuo atþvilgiu ne iðimtis ir e-muzika - renginio organizatoriams vis dëlto nesutrukdë visà elektroninës muzikos festivalio turiná suskirstyti á atskiras, sàmojingais pavadinimais (emblemomis) ávardytas dalis. Apskritai viso festivalio “reþisûrinis sprendimas” suformuotas ið trijø ryðkiø linijø: uþsienio elektroninës muzikos superprojektø (Rusijos electroshock, Suomijos eSuomi, Austrijos eMego), lietuviø autoriø premjerø (eLit 1, eLit 2) ir dviejø “beveik soliniø” koncertø (eCello, eSax). Dël koncertø priklausomybës kuriai nors ið ðiø linijø ir, þinoma, paèiø autoriø asmenybiø festivalio veidas nuolat kito: vienais atvejais buvo galima stebëti laviravimà ant muzikos ir videomeno ribos, kitais - labiau á reèitalius panëðinèius “gyvø” atlikëjø pasirodymus ir ypaè retais - lygiavertiðkai subalansuotà audiovizualiná produktà (þinoma, ne visada to sàmoningai siekta ir ne visada to reikia perteikti minèiai).

Beje, festivalis jau nebetilpo á 2002 m. e-muzikos nubrëþtas erdves - ðiemet veikë ir festivalio klubas Café Jazz&Rock, kuriame buvo pristatyti jauniausios kûrëjø kartos klubinës-elektroninës muzikos ir videoprojektai.

e-Reèitaliai

Klausantis elektroninës muzikos, kurioje vienintelis “gyvas” dalyvis - klasikinë violonèelë ar labiau su dþiazo improvizacijomis asociacijas keliantis saksofonas, klausymasis noromis nenoromis virsta smalsiu laukimu: koks gi bus atlikëjo vaidmuo bendrame elektromasyve - kaip solisto ar kaip tiesiog á bendrà skambesá ásiliejanèio tembro? Nors bûta ir vieno, ir kito, taèiau pirmasis amplua vis dëlto dominavo - natûralu, nes muzikavo ryðkiaveidës, teatraliðkumu iðsiskirianèios asmenybës. eCello ávardyto vakaro (balandþio 10 d., Tolerancijos centras) pagrindinio vaidmens atlikëjas - violonèelininkas Mindaugas Baèkus. Lyg ir nederëtø abejoti klausytojo dëmesio koncentracija ties scenoje judanèiu ir garsà skleidþianèiu vieniðu objektu (t.y. atlikëju), juolab jei akies papildomai netraukia intensyvûs videoprojekcijos vaizdai, taèiau kartais, kaip pajëgesnë garso stiprumo atþvilgiu, visà klausymàsi pasiglemþdavo elektronika ar kitas gyvo garso ðaltinis, pavyzdþiui, radikalaus skambesio Gintaro Sodeikos “Al Samoud” - savotiðka pasauliniø realijø kapsulë - su minimalia violonèelës partija ir su maksimaliai panaudota Arkadijaus Gotesmano valdomos perkusijos jëga. Toks kûrinio modelis, kuriame veiksmo koordinavimas perleidþiamas muðamiesiems, jau paþástamas ið anksèiau “Gaidos”, “Jaunos muzikos” festivaliuose skambëjusiø kompozicijø (taip pat eksploatavusiø Gotesmano talentà). Labiau disputinio pobûdþio opusas - Carlo Vine’o “Vidinis pasaulis”, kurio varomoji jëga - violonèelës ir fonogramos varþymasis tarpusavyje. Èia jau galima kalbëti apie Koncerto þanro specifikà (“orkestro” partija teko fonogramai, ið kurios skambëjo violonèelininko Davido Pereiros grojimo áraðas), su jai bûdingu dëmesingumu solistui. Panaðiu “violonèelë (Baèkus) tarp violonèeliø (fonograma)” principu sukomponuoti Algirdo Martinaièio “Rojaus paukðèiai” (tai rekompozicija, kurios pirmavaizdþiu tapo 1981 m. “Rojaus paukðèiai”). Klausa, paruoðta festivalio buklete uþfiksuotais necenzûriniais þodþiais (autoriaus paraðyta kûrinio anotacija), buvo maloniai nustebinta romantiðkai ðvelnaus, paukðèiø èiulbesius pamëgdþiojanèio skambesio. Prieðinga stovykla - Michaelo Gordono “Industrija” ir Lucos Pavano “Nakties þiburiai”, kur labiau demonstruotos ne violonèelës, o elektronikos galimybës. Vis dëlto ir ðie du autoriai siekë nuosaikesnio, ausies neerzinanèio rezultato.

Elektroakustiná saksofonininko Jörgeno Petterssono (Ðvedija) reèitalá eSax (balandþio 15 d.) norisi pavadinti instrumentiniu vieno veikëjo teatru. Saksofono fiesta, prasidëjusi nuo pat pirmojo iðgauto garso, neiðsikvëpë iki koncerto pabaigos. Apskritai visas koncertas paliko labai vientiso áspûdá - tiek paèiais kûriniais, - visi jie buvo saksofonui su fonograma, panaðios trukmës ir didþioji dalis - ðvedø kompozitoriø, tiek paèiu jø skambesiu. Kaip vienijantá faktoriø ávardyèiau improvizacinius Petterssono intarpus su individualia ir, atrodo, net patá instrumentà atgaivinusia garso iðgavimo maniera: ávairiausi pûstelëjimai, iðkvëpimai, ákvëpimai, ðûktelëjimai, dauþtelëjimai ir t.t., ëjæ ið kûrinio á kûriná - Klaso Torstenssono

“Solo”, Kento Olofssono “Sumaiðties virvës”, Rolfo Enströmo “Saxplock”. Be to, kone visos kompozicijos paraðytos Stokholmo saksofonø kvarteto arba Ðvedijos koncertø instituto “Rikskonserter” uþsakymu ir bendradarbiaujant su paèiu atlikëju.

Beje, vienintelis nuskambëjæs lietuviø autoriaus opusas - Antano Kuèinsko “Arabeska” (jà atliekant dalyvavo ir mediniø puèiamøjø kvintetas ið Gotlando) - taip pat buvo uþsakytas “Rikskonserter”.

Bûtent po ðio koncerto kilo mintis apie intensyvø ðiuolaikinës muzikos judëjimà vizualumo link. Jei vaizdas, skambant muzikai, tiesiogiai neprojektuojamas ekrane, tai vizualumo siekiama kitais bûdais, kaip, tarkime, ðiame Petterssono reèitalyje - pasitelkiant “ðviesø reþisûrà”.

Kiekvienai kompozicijai buvo kuriamas individualus, profesionaliai atliktas apðvietimas, kuriuo stengtasi “pagauti” emociná kûrinio turiná: Marie Samuelsson “Vilko akyje” ir pamëkliðkai þalias tonas; kituose opusuose, atsiþvelgiant á garso stiprumà, taip pat atitinkamai buvo keièiamas ðviesos srauto intensyvumas, spalviniai niuansai.

Dar viena vizualumo apraiðka - Kuèinsko “Arabeskoje” - su tiesiogine nuoroda á vaizduojamàjá menà jau paèiu pavadinimu bei komponavimo principu: kiekvienas instrumentas vinguriuoja savo ámantrià ritminæ-intonacinæ linijà, kurios kartais susilieja á vienà bendrà kontûrà. Aiðku, pirmoji kilusi asociacija - arabiðka muzika, persiðkø kilimø ornamentika, o vëliau - ir ryðkiaspalvës, gausios arabeskiðkø linijø Henri Matisse’o drobës.

eLit tendencijos

Dviejuose eLit (aliuzija á “elitiná menà”?) vakaruose (eLit 1 balandþio 14 d. ir eLit 2 balandþio 16 d.) savo kûrybà pristatë kone tie patys keliolika lietuviø autoriø, festivalyje dalyvavusiø ir pernai. Stilistiðkai dauguma jø liko iðtikimi sau, kai kuriais atvejais net su polinkiu á kartojimàsi, - vieneri metai, matyt, per trumpas laiko tarpsnis ryðkesnëms kûrybinëms elektroninëms metamorfozëms. Vis dëlto bûta ne tik naujø originaliø idëjø, bet ir naujø, muzikos visuomenëje dar negirdëtø vardø: tai kaunieèiai “garsø menininkai” (pagal iðsilavinimà - architektai) Darius Èiuta su kompozicija “(x)plotis 4:59 (y)ilgis 4:58 (z)aukðtis 4:57” ir Orlandas Naruðis su “Erdvës transformacija”, kurioms labiau tiktø “skambanèiø videoinstaliacijø” sàvoka. Abu darbai man pasirodë labai panaðiõs (naudotasi net panaðiais garsø tembrais) minimalistinës estetikos, su ilgai besitæsianèia viena bûsena, kas primena monochrominius tapybos darbus. Ðiedu autoriai ir vaizdà, ir garsà savo darbams kûrë patys, o tai, be abejo, teikia daugiau galimybiø siekiant kûrinio vientisumo. Savo muzikai pats vaizdà kuria ir Vytautas V.Jurgutis (kiti kompozitoriai, regis, tuo neuþsiima). Rezultatas - ypatinga stiliaus ðvara ir net sterilumu iðsiskiriantys audiovizualiniai opusai. Kompozicijos “SU60” monotembrinë ritmointonacinë polifonija vykusiai iliustruojama realaus laiko nespalvota kompiuterine grafika, jautriai reaguojanèia á muzikiná vyksmà.

Autoriø, savo muzikos “videoklipo” gamybà patikëjusiø kitam kûrëjui, kompozicijos daþ-

niausiai brëþia dvigubà prasmiø laukà: tà, kurá formuoja pati muzika, ir kità - vaizdo kuriamà naratyvà. Prie tokiø kûriniø priskirèiau Vytauto Germanavièiaus gyvà garso videoinstaliacijà “Peng-Chau” (video Gintauto Trimako), Antano Jasenkos “Electronic sutartinës” (video G-LAB), Ryèio Maþulio “Komos kanonà” (video G-LAB)).

Pirmasis darbas - gyvas þaidybinis vyksmas, á kurá per tiesioginæ videotransliacijà ið þiûrovø salës netiesiogiai buvo átraukti ir þiûrovai. Aiðku, vaizdas traukë dëmesá kur kas sëkmingiau nei fono funkcijà atlikæs garsas, taèiau abu minimaliai kitæ faktoriai idealiai papildë vienas kità. Konkreèiø þanriniø ribø griovimas - bene ryðkiausia eLit tendencija. Jasenkos kûriná “Electronic sutartinës”, uþsakytà ir sukurtà specialiai 2003 m. Berlyno festivaliui “MaerzMusik”, bûtø galima ávardyti ir kaip “muzikà su video”, ir atvirkðèiai. Be to, scenoje gyvai sutartines dainavæs ansamblis “Trys keturiose” (vadovë Daiva Raèiûnaitë) brëþë dar vienà audiovizualià linijà - ratu sëdëjusiø dainininkiø ritmiðkas lingavimas kûrë èia pat atliekamos apeigos ávaizdá. “Sutartinëms” G-LAB) (Laura Garbðtienë ir Artûras Bumðteinas) nufilmuotas video postulavo Björk videoklipø estetikà - muzikos autoriaus veido demonstravimas stambiu planu, vëliau pereinant prie atskirø veido daliø observavimo. Beje, ir muzikos srityje buvo galima stebëti nuoseklø koncentracijos perkëlimà nuo vienø dalykø prie kitø: ðiuo atveju - nuo tembriniø prie dinaminiø garso parametrø. Maþulio “Komos kanonas”, kaip ir pernai festivalyje skambëjæs “Hanon virtualis”, sukurtas “neámanomam” ðeðiø klaviatûrø superfortepijonui (kiek pamenu, analogiðko skambesio). Nuolatinis dvylikos kanono linijø judëjimas aukðtyn ir þemyn, lydimas G-LAB) dueto sukurto video, kuris, pradþioje tiksliai “pagavæs” ir palaikæs nekintanèià muzikinæ vibracijà, vëliau nueina savu, mano manymu, nelabai argumentuotu “buitinio realizmo” keliu - tuomet paaiðkëja, kad ne itin suvokiamos kilmës virpëjimas yra kilimo faktûros tyrinëjimas, paskui pradedi atpaþinti ir paèià patalpà, ir joje veikianèius asmenis (atrodo, autoriai laikësi “Dogmos” filmø áþadø, bet Maþulio muzika ir “Dogma”, mano akimis þiûrint, pernelyg tolimos estetikos).

Nemaþa dalis kûriniø scenoje realizuota su “gyvø” atlikëjø pagalba: minëtosios Jasenkos “Sutartinës”, Vytauto Barkausko jr. elektroninë kompozicija Nr. 6 “Credo” (talkino Giedriaus Svilainio vokalinis ansamblis “Neo vox”), Arûno Dikèiaus “Elementai” ir solistas Darius Stabinskas, grieþæs viola da gamba, Ðarûno Nako “Að buvau nuðautas”. Pastaroji kompozicija, þanriniu poþiûriu perþengianti festivalio konteksto ribas, - tikro absurdo teatro apraiðka (pats autorius þanrà ávardijo “multimedijiniu performansu aktoriams, muzikantams ir áraðams”), postmoderniu koliaþo principu lipdanti skambanèio reginio vyksmà. Èia ir atpaþástami tipaþai ið kino filmø - poetas (Audrius Nakas) - ið P.T.Andersono “Apgirtæ nuo meilës”, Koma (Justë Janulytë) ir jos analogas - komos iðtikta P.Almodovaro ðokëjëlë ið “Pasikalbëk su ja”, ir populiariø klubiniø hitø nuotrupos, ir dar visa tai, ko nepavyko identifikuoti.

Hepiendas? Bet gal geriau ne “menà liaudþiai”, o atvirkðèiai?..n

Muzikos barai /27

Festivalis Loreta NARVILAITË

P

avasaris á Klaipëdà paprastai ateina kartu su “Klaipëdos muzikos pavasariu”. Ir ðiemet tradicinis festivalis klausytojus pakvietë jau dvideðimt aðtuntà kartà. Po ðalto ir koncertais nelepinusio þiemos sezono jis buvo puiki atgaiva suþvarbusiai ir didþiosios muzikos iðsiilgusiai sielai. Ðiemet pirmàkart ðá seniausià festivalá Lietuvoje, rengiamà nuo 1976 metø, organizavo nebe Lietuvos nacionalinës filharmonijos Klaipëdos skyrius, o Klaipëdos muzikos centras (projekto vadovas Alfonsas Vildþiûnas).

28-ojo “Klaipëdos muzikos pavasario” programà sudarë tik ðeði koncertai. Palyginti su praëjusiais festivaliais, tai nëra daug. Taèiau esant ðiandieninei festivalio situacijai svarbiausia buvo iðlikti… nepriklausomiems nuo centralizuotos valstybës kultûros politikos. Lietuvos kultûros ministerijos Kultûros ir sporto rëmimo fondas, tik renginiui ápusëjus, davë teigiamà atsakymà dël finansavimo. Todël, pasak A.Vildþiûno, “labai baisu yra iðsiplësti ir planuoti daugiau koncertø, kai dar neþinai, kiek turësi pinigø”.

Pagrindinis festivalio globëjas liko Klaipëdos miesto savivaldybës Kultûros skyrius. Jo vadovë Nijolë Lauþikienë, pradëdama renginá, publikos akivaizdoje paþadëjo, kad jis ávyks ir kitais metais. Atrodo, jog Kultûros skyrius supranta ne tik ðio festivalio svarbà, bet ir kritiðkà padëtá, kai mieste nëra rimtos, profesionaliai dirbanèios koncertinës organizacijos. Ðiømetis festivalis, nors ir pasiûlæs ávairià, daþnai netgi intriguojanèià programà, ið dalies liko tarsi pakibæs ore. Didþiosios muzikos iðsiilgusiø sielø KU Menø fakulteto koncertø salëje nebuvo tiek daug, kiek galëtø. Netgi paklausyti tokio þinomo ir Klaipëdoje labai populiaraus Lietuvos kamerinio orkestro koncerto susirinko vos du treèdaliai salës. Kà jau kalbëti apie èia pirmà kartà pasirodþiusá fortepijoniná trio “Kaskados”, kurio klausësi gal koks pusðimtis þmoniø. Matyt, trûko reklamos, nepalankus buvo ir koncertø iðdëstymas.

Jie vykdavo vienà kartà per savaitæ, daþniausiai penktadieniais ar ðeðtadieniais, todël nuolat sutapdavo su kitais renginiais Muzikiniame bei Dramos teatruose, netgi paèiame Muzikos centre. Tad nuolat nedavë ramybës mintis - ið kur toks klaipëdieèiø abejingumas renginiams, negi ðiame festivalyje tikrai nëra ko klausyti?

Taèiau ðilti, nors kartais ir negausios klausytojø auditorijos aplodismentai, nuoðirdûs dëkingumo þodþiai atlikëjams ir paèiø dalyviø noras vël sugráþti èia kon-

Muzikos barai /28

Pavasaris Klaipëdoje certuoti festivalio rengëjams buvo tarsi balzamas ðirdþiai, jø pastangø iðlaikyti ðá renginá ávertinimas.

Taigi kovo 7-balandþio 12 dienomis “Klaipëdos muzikos pavasaryje” ávyko du kamerinës, du vokalinës ir chorinës muzikos koncertai, taip pat klausëmës dviejø kameriniø orkestrø. Tarptautinio renginio statusà festivaliui suteikë vyrø choro “Svanholm Singers” (Ðvedija) dalyvavimas. Likusius penkis koncertus surengë mûsø ðalies atlikëjai: Lietuvos kamerinis orkestras (beje, muzikavæs su austrø pianistu Peteriu Langu), fortepijoninis trio “Kaskados”, jauni menininkai ið Vilniaus, parengæ projektà “Paryþius.

Garsas. Spalva. Þodis”, bei du klaipëdieèiø kolektyvai - Muzikos centro kamerinis orkestras ir choras “Aukuras”.

Tradiciðkai festivalá pradëjo Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas prof.

Sauliaus Sondeckio. Pirmojoje koncerto dalyje skambëjo W.A.Mozarto muzika - Simfonija G-dur ir Koncertas fortepijonui ir okestrui Nr. 16 D-dur. Solo partijà skambino P.Langas, pripaþintas Mozarto muzikos interpretatorius, Fortepijono instituto Zalcburgo “Mozarteum” universitete vadovas. Skambino jautriai, atsargiai, slëpdamas baltojo “Steinway” instrumento mechanikos netobulumus (kaip reikalingas naujas koncertinis fortepijonas!) ir kartais techniðkai neiðgrodamas pasaþø.

Orkestras grieþë nepriekaiðtingai.

Antrojoje koncerto dalyje, dalyvaujant autoriui, buvo atlikta Vytauto Lauruðo “Maldø simfonija” ir Nino Rotos Koncertas styginiø orkestrui. Lietuvos kamerinis orkestras patvirtino savo reputacijà, átai-

giai interpretuodamas ir ðiuos opusus.

Kitame “Klaipëdos muzikos pavasario” koncerte pirmàkart puikià KU Menø fakulteto salës akustikà ir scenos puoðmenà - baltàjá fortepijonà iðbandë fortepijoninis trio “Kaskados”. Smuikininkë Rusnë Mataitytë, violonèelininkas Edmundas Kulikauskas ir pianistë Albina Ðikðniûtë propaguoja naujàjà muzikà, tad savojo ansamblio vardui “pasiskolino” Osvaldo Balakausko fortepijoninio kûrinio pavadinimà. “Kaskados - tai kaþkas verþlaus, - sako R.Mataitytë, - be to, ðis þodis gerai skamba bet kokia kalba”.

“Verþlus ansamblis” labai sëkmingai debiutavo festivalyje, atlikdamas klasikiná Josepho Haydno, romantiná Antonino Dvorako, naujoviðkus Arvo Pärto, Jeano Françaix kûrinius bei specialiai ðiai programai paraðyto Loretos Narvilaitës opuso “Kai liepto nebus, pereisiu upæ” premjerà.

Pasak A.Ðikðniûtës, “visuomet skatiname mûsø kompozitorius kurti ðio þanro kûrinius, esame lietuviai ir norime populiarinti ðiuolaikinæ lietuviø muzikà”.

“Kaskados” nëra nuolat repetuojantis ir koncertuojantis kolektyvas, taèiau talentas ir patirtis leidþia jo nariams greitai “susigroti” ir savitai, ádomiai interpretuoti ávairiø epochø bei stiliø muzikà.

Nors, A.Ðikðniûtës nuomone, “pagal savo temperamentà ir amplua jauèiamës esà artimesni romantinei muzikai”.

Tai buvo galima pajusti ir ðiame koncerte - ðvelnus romantizmo debesëlis sklandë virð Haydno partitûros, o jos “vengriðkasis finalas” buvo atliktas taip temperamentingai (ne veltui ansamblis vadinasi “Kaskados”), kad Klaipëdos pub-

likai jau po pirmojo kûrinio neliko jokiø abejoniø dël ansamblio profesionalumo.

Taip, tai ið tiesø buvo vienas meniðkiausiø festivalio koncertø, pateiktas labai atsakingai toms kelioms deðimtims klausytojø.

Gausesnæ ir ávairesnæ auditorijà sutraukë labiausiai intrigavæs festivalio projektas “Paryþius. Garsas. Spalva. Þodis”.

Já pristatë aktorius Andrius Bialobþeskis, dainininkas Ignas Misiûra-Tumanovas, smuikininkas Zbignievas Levickis, fleitininkas Andrius Radziukynas, pianistai Sonata ir Rokas Zubovai.

Idëja sujungti XIX-XX a. sankirtoje Paryþiuje gimusià muzikà, tapybà ir poezijà kilo pianistui R.Zubovui. Tai nebe pirmasis skirtingus menus sintezuojantis jo sumanytas renginys. Tapytojø Édouardo Manet, Claude’o Monet, Pablo Picasso ir kitø paveikslø skaidrës buvo keièiamos pagal kruopðèiai apgalvotà ir sureþisuotà programà, kurioje pynësi poetø Paulo Elluardo, Charles’io Baudelaire’o eilës bei Claude’o Debussy, Eriko Satie, Arthuro Honeggerio bei kitø autoriø muzika.

Ieðkota garso, spalvos ir þodþio darnos, jø sàveikos, giluminiø ryðiø, neretai pasireiðkusiø ir paèiø Paryþiaus menininkø asmenybiø saviraiðkoje.

Pavyzdþiui, kompozitorius Francisas Poulencas, puikus tapybos ir literatûros þinovas, paraðë unikalø dainø ciklà “Dailininko darbas” pagal XX a. pradþios dailininkø paveikslus. O Maurice’as Ravelis buvo nuostabus koloristas, tiek fortepijoninëje, tiek orkestrinëje muzikoje puikiai ávaldæs impresionistines raiðkos priemones.

Manau, kad R.Zubovui ir jo bendraminèiams ðioje prancûziðkoje programoje pavyko átikinamai atskleisti naujus skirtingø menø saitus ir pagrásti bendras kûrybingumo iðtakas.

Apskritai festivalio programoje buvo galima pastebëti ne tik skirtingø menø sàveikos paieðkas, bet ir kelias tematines, stilistines bei þanrines arkas. Viena jø iðryðkëja lyginant dviejø, t.y. Lietuvos bei Klaipëdos muzikos centro kameriniø orkestrø, koncertø programas. Abu kolektyvai atliko Mozarto muzikà, tiksliau, koncertus vienam ar dviem fortepijonams su orkestru. Abu kolektyvai á programas átraukë ir ðiuolaikinës muzikos kûriniø.

Taip pat neseniai deðimtmetá atðventæs Klaipëdos kamerinis ákurtas vadovaujantis vilnieèiø orkestro principais ir nuolat jo vadovo prof. S.Sondeckio palaikomas bei globojamas.

Klaipëdos kamerinis orkestras pirmà kartà muzikavo kartu su pianistais Rûta ir Zbignevu Ibelhauptais. Ðio “aristokratiðko dueto” dalyvavimas suteikë koncertui ypatingà aurà, privertë orkestrantus

pasitempti. “Mes labai stengëmës”, - po koncerto pripaþino klaipëdieèiø kolektyvo vadovë Liuda Kuraitienë. Nuolat siekti geriausio meninio rezultato, atliekant tiek klasikinæ, tiek naujàjà muzikà, klaipëdieèiø orkestrà skatina dirigentas Robertas Ðervenikas.

Vienos dalies koncerte, trukusiame daugiau nei valandà, buvo atlikti J.Haydno, W.A.Mozarto, Raimo Kangro opusai. Taèiau po klasikiniø kûriniø, mano nuomone, reikëjo padaryti pertraukà ir ekspresyvø, “natûralistiná” R.Kangro Koncertà dviem fortepijonams ir orkestrui groti antrojoje dalyje. Ausyse dar ilgai skambëjo Mozartas, ir net naujosios muzikos ðalininkei sunku buvo persiorientuoti, klausà priderinant kitam skambesiui, o suvokimà - kitai estetikai.

Lietuviø muzikai “Klaipëdos pavasaryje” taip pat buvo skiriamas nemaþas dëmesys. Jau minëti L.Narvilaitës ir V.Lauruðo kûriniai papildë trio “Kaskados” ir Lietuvos kamerinio orkestro repertuarà, juolab kad jie buvo atlikti ne tik Klaipëdoje, bet ir kitur Lietuvoje.

Ne tik savame mieste, bet ir gausybëje konkursø bei festivaliø uþsienyje Klaipëdos muzikos centro miðrus choras “Aukuras” yra dainavæs Jono Tamulionio kûrinius. Minëto kolektyvo bei viso festivalio vadovui A.Vildþiûnui kilo mintis viename koncerte atlikti ðio kompozitoriaus kûrinius, paraðytus poeto Justino Marcinkevièiaus þodþiais. Jie vis dëlto uþima nemaþà J.Tamulionio kûrybos dalá. Paklaustas, kodël savo vokalinëms ar chorinëms kompozicijoms daþnai renkasi bûtent ðá poetà, kompozitorius atsakë: “Todël, kad jis man labai seniai patinka.

Savo dvasia - tai labai lietuviðka poezija, taèiau kurdamas muzikà jokiø liaudiðkø citatø nevartoju”.

J.Tamulionio ir J.Marcinkevièiaus autoriniame vakare skambëjo pastaruoju deðimtmeèiu sukurti kûriniai: “Vakaro psalmës” balsui ir fortepijonui (atliko Regina Maciûtë ir Sergejus Okruðko), “Gerøjø þodþiø kryptimi, “Atsisveikinimas” moterø chorui (dainavo “Aukuro” choro moterø grupë), “Neatsiskirkit manæs”, “Namø psalmës”, “Pieva, motinos pilnoji”, “Dvi alegorijos su paukðèiu” miðriam chorui.

Po ðio koncerto likau “truputá alkana”: ne itin “sotûs”, tarsi paskubomis paruoðti pasirodë choro atlikti numeriai, o ir R.Maciûtë toká tolimà kelià keliavo tik dël deðimties minuèiø muzikos. Gaila, kad vakare dël ligos negalëjo dalyvauti poetas Just. Marcinkevièius, tad jo eiles skaitë Klaipëdos dramos teatro aktorë Regina Ðaltenytë. Ðis renginys, sujungæs lietuviðkà muzikà ir poezijà, nutiesë arkà á prancûzø muzikos ir poezijos (bei dailës) pro-

jektà. Viso festivalio programos kontekste jis buvo tarsi atokvëpis prieð áspûdingà finalà, su kaupu pateisinusá tiek publikos lûkesèius, tiek organizatoriø pastangas.

“Klaipëdos muzikos pavasario” kulminacija tapo vyrø choro “Svanholm Singers” (Ðvedija) koncertas. “Svanholm Singers” - þymaus ðvedø dainininko pavarde pavadintas kolektyvas, kuriam ðiuo metu vadovauja jauna talentinga choro dirigentë Sofija Söderberg Eberhard. 2001 m. tarptautiniame chorø konkurse Suvalkuose (Lenkija) ji buvo apdovanota specialiuoju prizu, o pats choras pelnë pirmàjà vietà.

Bûtent ðiame festivalyje ðvedus iðgirdo A.Vildþiûnas ir liko labai suþavëtas choro pasirodymu, todël pakvietë atvykti á Klaipëdà, senos ir didelës chorinës kultûros miestà.

Choras “Svanholm Singers” ákurtas 1998 m. Jame dainuoja apie dvideðimt 2025 metø amþiaus vaikinø, kuriø dauguma studijuoja Lundo universitete. Klasikinë muzika sudaro kolektyvo repertuaro pagrindà. Vis dëlto klaipëdiðkio koncerto pirmojoje dalyje klausëmës XIX-XX a. kompozitoriø Edvardo Griego, Camille’o Saint-Saënso, Arnoldo Schönbergo, Maxo Regerio, Veljo Tormio ir kitø autoriø kûriniø, taip pat ðiuolaikinës ðvedø chorinës muzikos. Antrojoje koncerto dalyje skambëjo ávairiø tautø tradiciniø melodijø aranþuotës bei ðvedø liaudies dainos. Dainavo net pati vadovë, neþemiðku, tarsi ið amþiø glûdumos ateinanèiu balsu uþtraukusi liaudies dainà.

Vaikinai pelnë klaipëdieèiø publikos simpatijas vien jau uþlipæ á scenà. O kai uþdainavo, në vieno nepaliko abejingo.

Minkðtas, aksominis choro tembras nuostabiai derëjo su jaunatviðku polëkiu, o S.Söderberg Eberhard savo natûralumu ir ðypsena “valdë” tiek chorà, tiek gausià klausytojø auditorijà. Pastaroji net du kartus iðkvietë dainininkus á scenà, ðaukë “bravo” beveik po kiekvieno kûrinio.

Kità dienà “Svanholm Singers” koncertavo Vilniuje ir taip pat pavergë chorinës muzikos þinovø bei mëgëjø ðirdis. Ðio, paskutinio, koncerto sëkmë leidþia tikëtis, kad klaipëdieèiai nenuleis rankø ir ieðkos bûdø, kaip didþiajai muzikai nutiesti dar platesnius kelius. Juk kompozitoriaus Stasio Ðimkaus þodþiais tariant, “jeigu gamtos gyvybës ðaltinis yra saulës ðiluma ir ðviesa, tai muzika gyva tik þmogaus ðirdimi: þmogaus kurianèio, þmogaus dainuojanèio (grojanèio), þmogaus muzikos klausanèio.

Nëra kultûringos ateities be kultûringos muzikos”. n

Muzikos barai /29

Portretas MB DOSJË

Gimë 1942 m. rugsëjo 21 d. Kaune.

1949-1960 m. mokësi Kauno specialiosios vidurinës muzikos mokyklos (dabar Juozo Naujalio muzikos gimnazija) smuiko (mokyt. Antanas Rauchas) ir alto (mokyt. Eduardas Satkevièius) klasëse.

1960-1965 m. studijavo Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos akademija), prof. Jurgio Fledþinsko alto klasëje, kurià baigë su pagyrimu. Prof. Fledþinsko paskatintas, subûrë Jaunimo styginá kvartetà, vëliau tapusá neatsiejamu nuo mûsø muzikinës kultûros Vilniaus kvartetu (ðis vardas jam suteiktas 1973 m.): altininkas Donatas Katkus, smuikininkai Audronë Vainiûnaitë ir Petras Kunca, violonèelininkas Augustinas Vasiliauskas. 1968 m. ástojo á Maskvos P.Èaikovskio konservatorijos styginiø kvarteto aspirantûrà (prof. Asaturo Grigorjano klasë), vëliau tobulinosi pas prof. Viktorà Gvozdecká.

1964-1966 m. grieþë Lietuvos kameriniame orkestre.

1964-1968 m. - Vilniaus 1-osios muzikos mokyklos (dabar B.Dvariono deðimtmetë muzikos mokykla) Orkestro skyriaus vedëjas.

1965 m. ákûrë Jaunøjø muzikø sekcijà prie Lietuvos teatro draugijos (veikë iki 1970 m.), tapo jos pirmininku, organizavo ávairius menininkø vakarus ir koncertus.

1965 m. drauge su smuikininku Algirdu Stulgiu ir dirigentu Jonu Aleksa inicijavo Lietuvos kompozitoriø sàjungos kameriná orkestrà (veikë iki 1968 m.), kuriame grieþë ir pats.

1968 m. pakvieèiamas dëstyti á Lietuvos valstybinës konservatorijos kamerinio ansamblio klasæ.

1972 m. su Vilniaus kvartetu laimëjo pirmàjà premijà tarptautiniame kvartetø konkurse Lieþe (Belgija).

1974 m. priimamas á Lietuvos kompozitoriø sàjungà.

1984 m. uþ pedagoginá darbà ir meninæ veiklà suteikiamas docento vardas.

1990 m. paskirtas garso áraðø studijos “Tembras” direktoriumi (pareigas ëjo 5 metus).

1994 m., dirbæs 29 metus, pasitraukë ið Vilniaus kvarteto. Vasario 13 d. ávyko pirmasis Donato Katkaus ákurto kamerinio orkestro koncertas Druskininkuose (1995 m. orkestrui suteiktas Ðv. Kristoforo vardas, Vilniaus arkikatedroje kolektyvà paðventino monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas).

1995 m. - “Kristupo festivalio” Vilniuje iniciatorius ir steigëjas.

1996 m. - Radijo ir televizijos komiteto prie Lietuvos Respublikos Seimo narys.

2001 m. - nuolatinio komiteto “Televizija be sienø” Europos Taryboje Strasbûre narys.

Kaip solistas, kvarteto narys ir dirigentas dalyvavo daugiau nei 3500 koncertø, skaitë 700 muzikos populiarinimo paskaitø, paskelbë apie 300 straipsniø Lietuvos, Rusijos ir Estijos spaudoje, áraðë 50 plokðteliø, garso kaseèiø ir CD. Profesoriaus klasæ Muzikos akademijoje baigë daugiau kaip 430 absolventø.

Vaidino kino ir televizijos filmuose: “Kelionë á Tilþæ” (reþ. A.Þebriûnas), “Traukinys á Bulzibarà” (reþ. A.Araminas), “Kalio seklio nuotykiai” (reþ.

A.Þebriûnas), “Gaisrininkø baladës” (reþ. A.Grienis) ir kt.

Donatas Katkus su mama, su smuiku, su skrybële

Muzikos barai /30

Zita KELMICKAITË

V

isada “netelpantis savyje” nuo idëjø, sumanymø, noro kaþkà nuveikti netradiciðka, kà nors nepikta iðkrësti. Jeigu egzistuotø sandariai uþdarytas naujoviø sklidinas puodas, pirmasis já atidaryti pasiðautø Donatas Katkus - muzikas, kuriam nuolat rûpi muzikos sklaida, jos egzistencija, raiðkos formos ir bûdai. Dar studentas jis bendradarbiauja spaudoje ir radijuje, renkamas tuometinës Lietuvos valstybinës konservatorijos estetikos bûrelio pirmininku, visai rimtai buvo nusiteikæs raðyti ir filosofijos disertacijà Vilniaus universitete (net buvo iðlaikæs filosofijos istorijos kandidatinio minimumo egzaminus). Su Vilniaus kvartetu parengë klasikø ðedevrus, ðiuolaikinës muzikos opusus, inicijavo ne vienà koncertø ciklà, koncertavo visame pasaulyje. Jo plunksnai priklauso ne tik muzikos, bet ir bendraestetines problemas analizuojantys straipsniai: “Ar muzika turi teisæ á savo turinio autonomijà?” (Literatûra ir menas, 1984), “Muzikos spindëjimas” (Kultûros barai, 1987), “Menininko asmenybë - menininko tragedija” (Muzika, Nr. 12, 1987), “Realybës fikcija ir iliuzijos realybë” (Kinas, Nr. 9, 1988), “Ar dar ilgai valdys mus fantomai?” (Kultûros barai, 1992), “Kuriai lietuviø tautai priklauso kultûros darbuotojai?” (Kultûros barai, Nr. 3, 1994), “Muzikos kalba - muzikos stilius: miræs mitas ar amþinas fenomenas” (Naujasis þidinys, Nr. 6, 1995) ir t.t.

An Almost Serious Conversation with Donatas Katkus Always full of ideas and plans and wishes to do something extraordinary or to play a funny trick on somebody, Donatas Katkus is deeply concerned about music and musical life. He is curious and inquisitive; he can wink wickedly at you or pinch you playfully, but he would never speak cynically or depreciatingly about music. While still a student, he was an active contributor to the press and radio and a leader of an aesthetic circle at the Lithuanian State Conservatoire. As a member of the Vilnius State Quartet, he played in concerts all over the world, presented numerous masterpieces of classical and modern music and initiated a number of concert series. At present, he is artistic director and conductor of the St. Christopher Chamber Orchestra, which he has been leading since the day of its establishment.

In this interview Donatas Katkus remembers his late colleagues and friends and talks about his career, and about music, human happiness and humour.

Zita KELMICKAITË

Su Donatu Katkumi - beveik rimtai

sada yra naujas. Bûtent Venckus ir buvo tas nesenstantis, nepasitraukiantis, nors labai savotiðkas þmogus, kurio stipraus, savito màstymo net slegianti sovietinë realybë nesugebëjo sutraiðkyti. Tos sustabarëjusios muzikologinës kliðës jam buvo në motais. Jis turëjo daug vidinio tikëjimo tiesa, nepriklausomais nuo sàlygø principais, kurie kyla ið imanentiniø dalyko savybiø.

Bet kokiuose mokslo arba meno reiðkiniuose privalëtume gebëti áþvelgti esmingus dalykus ir turëti savàjà nuostatà. Ir ðiandien gal net daugiau nei sovietmeèiu mes priversti vizginti uodegà. Konformizmas ir toliau labai slegia. Paþvelgæs á Antanà Venckø, visada þinodavai, kad yra tam tikri nesugriaunami principai. Ir tu jø negali iðduoti, nes yra tiesa!

Labai didelis ryðys mane tebesieja su mama. Ir jai mirus su ja tebegyvenu. Að supratau, kad mama niekada nemirðta, ji mirðta drauge su tavimi.

Að visada su ja sapnuose gyvenu: kalbame, bûname, ginèijamës, planuojame

O kur dar visuomeniniø pareigø naðta, ávairiais gyvenimo tarpsniais nuolat gulusi ant muziko peèiø (SOS Kinderdorfo Lietuvos draugijos pirmininko pavaduotojas, Airijos ir Lietuvos draugijos prezidentas ir kt.)? 1997 m. Lietuvos muzikos akademijoje pradëjo skaityti kursà atlikëjams “Muzikos interpretacijos istorija ir teorija”, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete nuo 1998 m. skaitë kursà “Muzikos istorija kitø menø istorijø kontekste”.

Donatui Katkui rûpi viskas, kas vyksta muzikos pasaulyje. Jis smalsus, nerimstantis: valiûkiðkai mirktelës, smagiai gnybtelës, bet apie didþiàjà muzikà niekada nekalbës ciniðkai ar atsainiai.

Tad ir mûsø pokalbis vyko jo darbo kambaryje, kur daug nuotraukø tø þmoniø, kuriø jau nebëra tarp mûsø.

Kà tau reiðkia artimøjø, paþástamø muzikø, menininkø atminimas?

Tie visi iðëjusieji visada yra su manimi. Að su jais visais bûnu, në vieno nesu iðmetæs ið savo atminties. Yra þmoniø, kuriems jauèiuosi nusikaltæs, nes nebuvau jø laidotuvëse, nesu su jais atsisveikinæs. Pavyzdþiui, muzikologo Antano Venckaus figûra mane lydi iki ðiol. Koks ðiuolaikiðkas buvo þmogus! Ir ðiandien jis nepriklauso anai, praëjusiai, epochai.

Tai, apie kà jis raðë, samprotavo, yra modernu. Jo protas buvo aplenkæs laikmetá.

Modernumas visada yra ðvieþias. Patiko per radijà “Svoboda” pasakyta mintis, kad talentas niekada neatsibosta, jis vi-

“Kà sakai?

- Negali bûti!”

Muzikos barai /31

Donatas Katkus su kolegomis. Ið kairës: J.Juzeliûnas, D.Katkus, A.Vasiliauskas, R.Katilius, A.Budrys, F.Bajoras, P.KuncaPirmoje eilëje sëdi: G.Apanavièiûtë, A.Vainiûnaitë, L.Lobkova,

darbus…

Su savo buvusiu profesoriumi Jurgiu Fledþinsku taip pat polemizuoju, ypaè tada, kai pagalvoju, kà jis pasakytø vienu ar kitu muzikiniu klausimu áëjus á tà europinæ erdvæ. Kaip keistøsi jo poþiûris, kai dabar tiek visko muzikoje? Su Raimondu Katiliumi ir dabar “aktyviai” pasiðneku: “Ot matai, èia mano tiesa, o ten - tu buvai teisus…” Neiðëjo man ir smuikininkai Saulius Kiðkis, Rimantas Ðiugþdinis.

Að asmeniðkai nepaþinojau raðytojo Jurgio Kunèino, bet man jo taip pat trûks. Tai buvo ðviesaus proto þmogus, puikiai pagaudavæs ðiandieninio kvailumo, ribotumo elementus. Jo paraðyta literatûra - neáþeidþianti.

Kas jau kas, bet Donatas Katkus humorà supranta. Jam pakanka autoironijos, gebëjimo ið beviltiðkos situacijos padaryti siurrealistiná pokðtà ir nesupykti, kai kas nors tarsteli: “Tu ne Katkus, tu tikras kaktusas”.

Pas mus dabar formuojasi tokia kultûra - paþeminti ir áþeisti þmogø, pasijuokti ið jo. Ne ið kokios nors socialinës grupës, tipaþo, ne ið tam tikrø paproèiø, o ið þmogaus. Vienintelis, kuris parodijuoja paproèius, - Ðapranauskas, nors liûdna, kad jis dabar “nusichaltûrino” iliustruodamas anekdotus, kuriuos kà tik perskaitë laikraðtyje. Bet tai geriau nei “Dviraèio þynios”, nes tas nuolatinis konkreèiø asmenø paðiepimas man atgrasus. Pasirodo, ðito lietuviams ir reikia! Liumpeno masëms tokie ávaizdþiai greitai prigyja, ir tu matai, kaip televizija tokiu bûdu veikia þmoniø sàmonæ. Tai opiumas. Þinoma, tai tam tikra reiðkinio refleksija. Humoras reikalingas, bet kai Ðerënas vaidina prezidentà ir visai rimtai á já taiko, - nebejuokinga.

Ar kompiuteris pakeitë tavo þinojimo skalæ?

Kompiuteris niekada nepakeis smeDonatas Katkus su orkestru

Muzikos barai /32

genø. Jis yra priemonë, gebanti man atskleisti daugiau ðaltiniø. Þinojimas nëra plikas faktas. Net ir knygà reikia mokëti skaityti, tai nëra lûpø krutinimas. Kompiuteryje gali duomenø bazæ iðlaikyti, bet vis tiek turi galvoje turëti, kur kà padëjai. Iðkyla supratimo problema. Kas tau tampa svarbu, kas á tave prabyla?

Dabar akcentuojama - þiniø visuomenë.

O að sakau - smegenø problema! Svarbu - mokykla, metodika, kaip turi bûti auklëjamas þmogus, kad jis turëtø smegenø.

Tuomet ir kompiuteris turës savo vaidmená. Yra daug kompiuteriniø þaidimø, pateikianèiø màstymo, elgsenos modelius. Mano sûnus ið tokiø þaidimø nemaþai ko pasisëmë. Bet per tà patá laikà nuoðalëje lieka humanitarinis ugdymas.

Tad kokia muziko profesionalo ateitis?

Tai globaliniai procesai, priklausantys nuo bendro kultûros lygio. Daug kas priklausys nuo to, kokia bus Lietuvos bendruomenës kokybë. Ðiandien tai masinës kultûros pavirðutiniðkø dalykø spaudimas, kultûrinës tradicijos atsisakymas, menkinimas. Kultûros þmonës á tai reaguoja pasyviai, saugo savo individualius interesus. Vienas baisiausiø dalykø - bendros perspektyvos neturëjimas, nematymas (o gal tai pats patogiausias dalykas - nenorëti pamatyti? - Z.K.), koks yra visø mûsø bendras tikslas, siekis, interesas. Tai rodo, kad mûsø bendruomenë, kurioje gyvename, nëra aukðtos kokybës.

Be to, labai svarbu - mokymo proceso tikslas, o ne kova dël pedagoginiø valandø. Gaila, kad kalbama “instrumentininkai”, pragmatiðkai labai siaurai.

Europa ir jos katalikiðkosios vertybës kapituliuoja. Visame pasaulyje labai stiprus amerikonizmo puolimas. Reikia ginti

Europos kultûros tradicijà! Tas laukinis kapitalizmas - bauginantis!

Nemanau, kad buvo lengva 29 metus grieþus Vilniaus kvartete já palikti.

Bet nedramatizavai ðios situacijos ir staèia galva vël nërei á jaunø þmoniø tarpà, subûrei Ðv. Kristoforo orkestrà, kitais metais ðvæsiantá deðimties metø jubiliejø, jam sëkmingai diriguoji, vadovauji. Ar tai buvo seniai puoselëta svajonë?

Tik po daugelio metø supratau, kad mano kolegos kvartetistai, matydami mano paðëlusá norà pristatyti lietuviðkà muzikà èia, Lietuvoje ir pasaulyje, mano amþinà uþsidegimà keisèiausiais meniniais sumanymais, suvokë tai kaip norà bûti lyderiu, susireikðminti. Buvau toks naivus, kad maniau atliekàs misijà - átikinti visus vieno ar kito kûrinio reikðmingumu. Kuo að þavëjausi, man atrodë, turi þavëtis ir kiti. O orkestrà subûriau tarsi netikëtai. Jei dabar reikëtø tai padaryti, kaþin ar imèiausi. Muzikavome su jaunais þmonëmis, parengëme repertuarà, tuomet reikëjo rimto pirmojo koncerto, kad niekais nenueitø atliktas didelis darbas. Taip ir iðëjo… Niekada apie tai nesu svajojæs. Atvirkðèiai. Visada ðaipiausi ið dirigentø. Man visada buvo smagu pasijuokti ið tø, kurie mosuoja orà.

Sakydavau, kad kai atvaþiuos pianistas Sviatoslavas Richteris, að jam padiriguosiu “Mënesienos sonatà”. Pamatysit, kaip skambës! Tai toks mano humoras bûdavo. Dabar suprantu, kad tai rimtas amatas. Visi dirigentai lyg ir mosuoja vienodai, bet vieniems diriguojant orkestras skamba, kitiems - ne. Jau kai ásikandu kà, tai ir nepaleidþiu. Kartà Osvaldas Balakauskas pasakë: “Na, ir irkluoji abiem rankom…” Taip ir irklavau, nes þinojau, kà noriu padaryti su ta muzika. Truputá

apie kultûriniø poreikiø ugdymà mieste, miestelyje, kaime. Ar prioritetas yra masiniai renginiai, kur á orà iððaunama keliasdeðimt tûkstanèiø litø, alaus ðventës, ar galvojama apie þmogø - individualybæ? Savivaldybës turi apsispræsti, á kà jos orientuojasi.

Kada Donatas Katkus yra buvæs laimingas?

Laimingiausias buvau tuomet, kai su Vilniaus kvartetu konkurse Lieþe laimëjome pirmàjà premijà. Vëliau, kai prieð dvejus trejus metus pajutau, jog darbas su Ðv. Kristoforo orkestru pradëjo duoti rezultatø. Eidavau á repeticijas, bûdavau apimtas euforijos, nors lapkrièio-gruodþio mënesiais dël nepakankamo finansavimo muzikantai jau nebegaudavo algø, o Ðv. Kalëdos artëdavo…

Donatas Katkus su batuta

mokiausi pas Juozà Domarkà, Jonà Aleksà. Tik mano iðvaizda nëra efektinga, ganëtinai profesionali. Bet orkestras mane supranta, klauso. Esu dirigavæs daug labai atsakingø koncertø ne tik su orkestru, bet ir su choru.

Daþnai mëgstame pasigirti, jog mûsø muzikai yra gana kokybiðka prekë ir turëtume tuo labiau didþiuotis.

Ðiandien muzikos meno laimëjimai bent jau turi savo vietà. Mes nesame niekuo ypatingi. Turime gerø kompozitoriø, atlikëjø. O kas jø neturi? Reikia bûti objektyviems ir daþniau ið ðalies á save pasiþiûrëti. Danija, Norvegija, Suomija, Latvija, Estija - visi kaþkà turi. Unikali valstybë Suomija, kurioje po karo buvo labai kryptingai dirbamas kultûrinis darbas. Ðios ðalies kultûros infrastruktûra, terpë - tikras fenomenas. Kiek orkestrø, atlikëjø! Bet Suomijos ir Lietuvos ekonomikos lyginti negalima. Visos Lietuvos pinigai tëra vieno Suomijos regiono pinigai… Lietuvoje labai vëlai pradëta vykdyti koncertinio gyvenimo reforma.

Mano nuomone, vienintelis modelis bendruomeniø kultûra: miesto, rajono, kaimo. Kol kas - chaosas! Visiðkai nekuriama savivaldybiø kultûros politika.

Kuo skiriasi Vilniaus ir Birþø, Klaipëdos ir Ðiauliø kultûrinë padëtis?

Jeigu turime tris valstybës iðlaikomus operos teatrus, tai jie ir priklauso visai Lietuvai, o ne tik Vilniui, Klaipëdai, Kaunui. Þmonës tuose miestuose, kuriuose nëra simfoniniø orkestrø, operos teatrø, taip pat turi sulaukti ðiø teatrø gastroliø, pritaikytø jø scenoms koncertø, nes esama nemaþai miesteliø, kurie po karo në karto nematë gyvo kompozitoriaus ar atlikëjo. Miestai ir miesteliai turi galvoti

Visà laikà buvai matomas. Esi ne ið tø, kuris nuspiriamas, nebijai bûti provokuojamas ir pats provokuoti. Ið ko paveldëjai teatraliðkumo jausmà?

Að myliu þmones, kiekviename ið jø áþvelgiu kaþkà gera. Noriu bûti geras þmonëms. Gal tai ir naivu?..

Artistiná talentà paveldëjau ið mamos. Ji buvo Telðiø liaudies teatro artistë. Að ir pats vos “neperbëgau” á Teatro fakultetà. Profesorë Irena Vaiðytë, tuometinë Teatro fakulteto vedëja, man siûlë, bet Jurgis Fledþinskas atkalbëjo. Vëliau, kai pradëjo kviesti vaidinti ávairiuose kino ir televizijos filmuose, man suteikë pirmàjà sàjunginæ aktoriaus kategorijà.

Jei nematai savæs ið ðalies, tau galas.

Jei momentaliai sukuri kità situacijà, tai pamatai, kad niekam nëra taip, kaip tau atrodo. Humoras visada turi daug prasmës ir gelmës. Kita vertus, lietuviai sunkiagalviai, sunkiasvoriai. Su humoru man kur kas lengviau gyventi.

Kà tau reiðkia ðeima?

Að blogas ðeimos þmogus. Visà laikà buvau ðimtadarbis. Mano þmonai Laimai buvo nelengva, ir tà að sakau be jokio humoro.

Esi labai iniciatyvus þmogus, ar politikos vandenys nevilioja?

Sukausi juose kurá laikà. Nebuvau abejingas tam, kas vyksta mûsø visuomenëje, kas su mumis darosi ar su mumis daroma. Ákûrus Pilieèiø chartijà, dalyvavau jos veikloje, tikëdamas, jog mes ten ir bûsime pilieèiais. Bet kai reikëjo perregistruoti jà á partijà, pasitraukiau. Visà gyvenimà mano idealas buvo vidinis profesinis tobulëjimas. Tam, kad aukðtai iðlaikytum profesionalo kartelæ, reikia labai daug dirbti. Nusivyliau partine struktûra. Jei nori eiti á politikà, reikia mesti muzikà. Dekoracija að nenoriu bûti. n

PALYDINTIS ÐVELNIUS ARFOS GARSUS

Balandþio 5 d. Nacionalinës filharmonijos salëje koncertà surengë Vilniaus savivaldybës Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras. Koncertui orkestras pateikë tarsi tarp dviejø Europos kultûriniø erdviø padalytà programà. Prie dirigento pulto stojo orkestro meno vadovas prof. Donatas Katkus. Pirmojoje koncerto dalyje orkestras atliko orkestrui transkribuotà XX a. èekø kompozitoriaus Bohuslavo Martinù Sekstetà ir 2000aisiais mirusio vengrø kompozitoriaus Ferenco Farkaso Koncertinà arfai ir styginiams. Antrojoje koncerto dalyje vël iðgirdome arfà - C.Debussy Du ðokius arfai ir styginiams, o koncerto pabaigoje orkestras atliko XX a. ðveicarø kompozitoriaus Franko Martino Etiudus styginiø orkestrui.

Sekstetà B.Martinù sukûrë 1932 m. rudená Paryþiuje, iðties laimingu ir pripaþinimo kupinu gyvenimo laikotarpiu, - vos prieð metus kompozitorius vedë Ðarlotæ, buvo iðrinktas Èekijos meno akademijos nariu.

B.Martinù Seksteto, kaip ir bet kurio kito kamerinio kvarteto ar seksteto, orkestrinë versija yra neparanki, juolab turint omenyje intelektualizmu persmelktà B.Martinù muzikà. Orkestrui pavyko komplikuotà disonansinæ vertikalæ ávilkti á gana plastiðkà ir dinamiðkà horizontaliø linijø formà, jau nekalbant apie puikià intonacinæ kokybæ.

Prestiþiðkiausioje Vilniaus salëje labai retai tenka (o gal apskritai dar neteko) iðgirsti solo su orkestru grojanèià arfà. F.Farkaso Koncertinà arfai ir styginiams skambino ðio vakaro solistë Florence Sitruk ið Vokietijos. Pradedant 1992 m. ji yra laimëjusi daugelio tarptautiniø konkursø laurus. 28 metø arfininkë koncertavo su ávairiais garsiais orkestrais daugelyje Europos ir JAV metropolijø. Tik sëdus muzikei prie instrumento, buvo visiðkai aiðku, kad iðorinis atlikëjos patrauklumas - neatskiriama arfos meno dalis, kad ðis instrumentas skirtas tik dailiajai lyèiai…

Gaila, jog labai nuvylë paties instrumento kokybë. Kaip vëliau paaiðkëjo, atsigabenti savo arfos F.Sitruk neturëjo galimybës, o èia - Lietuva, geros arfos në su þiburiu nerasi. F.Sitruk asmeniðkai paþinojo Koncertino autoriø F.Farkasà, taèiau pats kûrinys paliko dvejopà áspûdá. Ið pirmo þvilgsnio autoriui tarsi pavyko optimaliai panaudoti arfos galimybes, taèiau ovaliø formø solinë partija pasirodë bekonfliktuojanti su kampuota, tarsi á bartokiðkà “folklorizmà” pretenduojanèia orkestro linija. Nepalyginamà áspûdá paliko antrojoje koncerto dalyje nuskambëjæ C.Debussy Du ðokiai arfai ir styginiams.

Solistë pasirodë esanti puiki stiliaus þinovë, tarsi meistro teptuku uþpildþiusi drobæ subtiliu impresionistiniø ðeðëliø ir atspalviø þaismu. F.Sitruk pastaruoju metu dësto Lietuvos muzikos akademijoje kaip gastroliuojanti dëstytoja. Anot prof.

D.Katkaus, F.Sitruk per trumpà laikà spëjo daug nuveikti LMA arfos klasës labui.

F.Martino Etiudai styginiø orkestrui - spalvingas ir efektingas, teikiantis ávairiø stilistiniø aspiracijø ciklas. Tikru meistriðkumu orkestras alsavo Antrajame etiude “Pour le pizzicato”, todël ði ciklo dalis buvo pakartota.

Anot orkestro meno vadovo prof. D.Katkaus, po sëkmingo pasirodymo Paryþiuje orkestras pakviestas dalyvauti ir kitø metø “Eliziejaus laukø” salës sezone.

Tomas BAKUÈIONIS

Muzikos barai /33

Palikimas Girënas POVILIONIS

S

enose Lietuvos baþnyèiose iðliko nemaþai vertingø istoriniø vargonø. Vieni ilgainiui buvo perstatyti ar kitaip modifikuoti, kiti mus pasiekë gana autentiðki. Daþnas vargonininkas ar ðiaip vargonø muzikos gerbëjas nedaug þino apie istorinius savo kraðto vargonus, juos staèiusius meistrus, o informacijos apie visa tai nëra. Ðio straipsnio tikslas - atkreipti dëmesá á vertingà ir ádomø Lietuvos vargonø paveldà, specifinius ir unikalius jo bruoþus, supaþindinti skaitytojà su neþinomais ir toliau nuo didmiesèiø esanèiais instrumentais. Vienas tokiø kûriniø iðliko Linkuvos baþnyèioje. Remiantis iðlikusia negausia archyvine medþiaga, tyrimais, straipsnyje apraðoma ðio instrumento istorija, techninës bei muzikinës galimybës ir unikalaus vargonø prospekto meninë dalis, trumpai apþvelgiamos Linkuvos vargonus staèiusiø bei perstatinëjusiø meistrø biografijos, darbai.

Linkuvos Ðvè. Mergelës Marijos Ðkaplierinës baþnyèios vargonai

Linkuvos baþnyèia

Kada ir kokie pirmieji vargonai pastatyti po Linkuvos baþnyèios skliautais, nëra þinoma. Taèiau dabar Linkuvos baþnyèioje stovinèius vargonus puoðia vienas seniausiø (XVIII a.) ir graþiausiø Lietuvoje barokinis prospektas, iðdailintas rokokiniais droþiniais. Remiantis Mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyriuje esanèiuose Linkuvos baþnyèios inventoriaus aktø duomenimis, dabartiniai ðios baþnyèios vargonai minimi 1764-1765 m., kai Vilniaus vargonø meistras Mikalojus Jansonas (Nicolaus Jantzon) su pagalbininkais pastatë naujus vargonus1 .

1772 m. staliui Adomui Ðeletai (Szelet) sumokëta uþ vargonø balsø spintà ir dvi klaviatûras. Tikriausiai jis padarë vargonø spintai skydus ir remontavo klaviatûrà. 1774 m. droþëjui Antanui

Muzikos barai /34

Kalkevièiui (Chalckiewicz) sumokëta uþ 70 droþiniø ant vargonø klijavimà. Tuo pat metu daþytojas Antanas Þyglinskis (Anton Ýyglinski) nudaþë vargonø prospektà imituodamas marmurà - alebastro spalva su aukso gyslelëmis, ir paauksavo droþinius. 1775 m. meistras Jonas Kalkevièius (Chalckiewicz) vargonus iðvalë ir remontavo: suklijavo keturis medinius vamzdþius, suderino balsus ir dvi klaviatûras. Remiantis 1828 m. Linkuvos baþnyèios inventoriaus knyga, vargonai tuo metu buvo dviejø manualiniø klaviatûrø ir 23 balsø2 , taèiau 1845 m. baþnyèios vizitacijos akte teigiama, kad vargonai 24 balsø3 .

Apþiûrëjus prie Linkuvos baþnyèios buvusio Karmelitø vienuolyno patalpose iðlikusiø senøjø oro skirstymo dëþiø liekanas, matyti, kad vargonai turëjo 21 registrà (manualuose), atskirà narvelá su voþtuvu oro dëþëje þvaigþdiniams varpeliams bei tikriausiai greta sumontuotà akustinio bûgno árenginá. Pastarieji du vargonø “priedai” Lietuvos barokiniams vargonams ypaè bûdingi. Jie bûdavo beveik visuose iki XIX a. vidurio pastatytuose instrumentuose, o kituose net po keletà4 .

Senøjø vargonø dispozicija (balsø sàraðas) lieka paslaptis, taèiau iðlikusios ir jau daugiau nei ðimtmetá nenaudojamos oro dëþës gali pateikti nemaþai informacijos: I manualo klaviatûra turëjo trumpàjà oktavà - CDEFGA-c’’’ (45 voþtuvai), 11

balsø, kuriø vamzdþiai diatonine tvarka buvo iðdëstyti ant dviejø àþuoliniø oro skirstymo dëþiø5 . II manualo klaviatûra taip pat turëjo trumpàjà oktavà - CDEFGA-c’’’ (45 voþtuvai), 10 balsø.

Vamzdþiai buvo iðdëstyti diatonine (CDEFGA-cis) ir chromatine (d-c’’’) tvarka. Ar senuosiuose Jansono vargonuose buvo pedalinë klaviatûra, spræsti sunku, kadangi originaliøjø pedalø oro dëþiø nëra. Taèiau jei buvo, tai turëjo tik 2-3 balsus (nes manualuose buvo 21 balsas).

1852 m. antrà kartà ðie vargonai paauksuoti Ðeduvos seniûno Jono Sanulenskio (Jana Sanulenskiego) ir Linkuvos klebono Macevièiaus (Macewicza) rûpesèiu6 .

1883 m. Linkuvos klebono kun.

Pranciðkaus Jasinskio (Jasinskiego Franciszka) rûpesèiu vargonus atnaujino

The Organ of St. Virgin Mary Ðkaplierinë’s Church in Linkuva Although it is unknown when and what type of organ was initially built under the vaulting of the church in Linkuva, according to documents from the archives of the Library of the Lithuanian Academy of Sciences, the present organ of St. Virgin Mary Ðkaplierinë’s Church was first mentioned in written records in 1764/65, when it was built by an organ master from Vilnius, Nicolaus Jantzon, and his helpers. The history, details of design and construction, and tonal characteristics of this instrument are given in the article.

Girënas POVILIONIS

fesionaliai, ið kokybiðkos alavo ir ðvino skardos.

Dispozicija (balsø sàraðas): I manualas (C-g’’’) Bordun 16’ Principal 8’ Gamba 8’ Flute harmonique Bordun 8’ Octave 4’ Viola di Gamba 4’ Hohlflöte 4’ Mixtur 4 fach Trompete 8’

8’

II manualas (C-g’’’) Bordun 16’ Geig. principal 8’ Viola d’amour 8’ Flut d’amour 8’ Liebl. Gedackt 8’ Voix Celeste 8’ Octava 4’ Viola 4’ Flauto 4’ Quintviola 2 2/3-2’ Senøjø vargonø bûklë

Linkuvos parapijos meistras Silvestras (Sylwestr)7 .

1897 m. senojo instrumento vietoje Vilniaus vargonø meistras Juozapas Radavièius pastatë naujà instrumentà8 .

Autentiðkas vargonø prospektas, pagilinus vargonø spintà, buvo patrauktas nuo galinës baþnyèios sienos iki choro parapeto. Centrinëje prospekto dalyje buvusi grieþykla panaikinta, o naujoji ámontuota kairëje vargonø pusëje. Senøjø vargonø instrumento mechaninës dalys ir vamzdþiai naujajame instrumente nepanaudoti, metaliniai vamzdþiai dël pernelyg suplonëjusiø alaviniø vamzdþiø sieneliø perlydyti, o kitos dalys iðmestos ir sunaikintos. Darbai atlikti tuometinio baþnyèios vargonininko Jono Giedeikos (Jan Giedejka)9 rûpesèiu.

Naujieji vargonai turëjo dvi manualines klaviatûras, pedalus ir 22 balsus.

1911 m. instrumentà remontavo Latvijos vargonø meistras Emilis Martinas1 0 .

Jis perklijavo ir padarë naujas papildomas dumples, pakeitë dvi pedalø oro skirstymo dëþes viena nauja bei, manoma, perdarë pedalø vamzdynà1 1 .

1981 m. geguþës-liepos mën., prelato Pratkelio L. rûpesèiu1 2 , vargonus remontavo meistrai: Pranciðkus Beinaris ir Kæstutis Ðleinys1 3 .

Dabar vargonai turi du manualus, pedalus, 23 balsus. Instrumento traktûra mechaninë, oro skirstymo dëþës sklendinës. Metaliniai vamzdþiai padaryti pro-

Pedalai (C-d’): Majorbass Octave Subbass

16’ 8’ 16’

Papildomi árengimai: II manualo þaliuzës; // II/I, I/ped, I/man, oktav. koppel

Vargonø prospektas

Prospekto fragmentas

Vargonø prospektas

Prospektas sukurtas 1764-1774 m.

- rokoko stiliaus vyravimo laikotarpiu, puoðyba rokokinë, taèiau struktûra ir proporcijos dar barokinës. Jo architektûrinë dalis - prospektas beveik identiðkas Vilniaus ðv. Pranciðkaus ir Bernardino baþnyèios vargonams (1764-1766 m. juos pastatë tas pats vargonø meistras

Muzikos barai /35

Jansonas), tik treèdaliu þemesnis ir kiek siauresnis. Droþiniai ir skulptûros, sprendþiant ið profesionalumo ir kokybës, padaryti skirtingø meistrø.

Prospekto architektûrinæ kompozicijà sudaro penki bokðtai su tarpinëmis plotmëmis tarp jø. Priekinë prospekto dalis banguota ir iðlankstyta, 18-os langø. Aukðtà cokolinæ dalá skaido piliastrai, tarpus uþpildo ásprûdiniai skydai.

Aiðkiai matyti priekinëje dalyje buvusios grieþyklos vieta, kuri XIX a. pabaigoje, ið pagrindø perstaèius ir patraukus nuo galinës sienos vargonus, buvo panaikinta (dabar grieþykla yra pietinëje vargonø spintos pusëje). Cokolinës dalies viduryje iðlikæs buvusios grieþyklos virðutinis aprëminimas - droþinëta lambrekeno juosta su pakabintais kutais. Pagrindinæ prospekto dalá nuo cokolio skiria platus lauþytas, banguoto pavirðiaus antablementas, atkartojantis pagrindinës prospekto dalies sandarà.

Prospekto centrinë dalis dviejø tarpsniø, jà sudaro centrinis, savo aukðèiu iðsiskiriantis bokðtas ir du siauri bokðteliai; tarp jø iðdëstytos jungiamosios plotmës, apatinëje plotmiø poroje langai iðdëstyti dviem aukðtais. Prospekto ðonuose dominuoja du stambûs kraðtiniai bokðtai su ðoninëmis plotmëmis abipus. Centrinis bei abu kraðtiniai bokðtai briaunoti, jø priekinës plokðtumos uþapvalintos, maþøjø bokðteliø sulenktos kampu. Prospekto langus uþpildo originalûs XVIII a. alaviniai vamzdþiai, po vargonø perstatymo turintys tik puoðybinæ paskirtá. Kiekviena prospekto dalis virðuje baigiasi plaèiu lauþytu antablementu, kuris plaèiausias virð bokðtø. Didþiøjø ðoniniø bokðtø virðuje pasodintos grakðèios trimituojanèiø angelø figûros, virð vidurinio - karaliaus Dovydo su arfa figûra. (Dovydo, grieþianèio arfa, figûra labai daþnai puoðdavo barokiniø, rokokiniø vargonø prospektus.

Nemaþai vargonø dar ir ðiandien puoðia ðios figûros: Vilniaus arkikatedroje, Ðv.

Pranciðkaus ir Bernardino, Ðv. Dvasios, Tytuvënø, Troðkûnø, Kurtuvënø ir keletoje kitø baþnyèiø.)

Antrojo tarpsnio ðoninius bokðtelius karûnuoja rokailiais apipinti kartuðai, kraðtiniø laukeliø virðø puoðia masyvios droþinëtos vazos.

Kartuðø iðorinëje ir vidinëje pusëse yra áraðai. Iðorinëje pusëje XIX a. pab. áraðytos vargonø pastatymo ir perstatymo datos: kairiajame 1764 (pastatymo), deðiniajame 1897 (perstatymo). Kairiojo kartuðo vidinëje pusëje yra áraðas: “1852 roku / drugi raz / zùocony ten / Organ przez / P. Jana / Sanulenskiego / Starosta Szadow[-] / [skiego …] / Staranie[m] / Macewicza Ple- / bana Linkowsk[ie-

Muzikos barai /36

go]” (1852 metais, antrà kartà ðie vargonai paauksuoti Ðeduvos seniûno P. Jono Sanulenskio [ir] Linkuvos klebono Macevièiaus rûpesèiu).

Deðiniojo kartuðo vidinëje pusëje áraðas: “1883 Roku. / Ten Organ odnowiony / Przez Ksiendza / Jasinskiego Franciszk. / Plebana Linkowskiego / […] S[y]lwestr. Maystra / Par. Linkow” (1883 metais Linkuvos klebono kun. Pranciðkaus Jasinskio (Jasinskiego Franciszka) rûpesèiu ðiuos vargonus atnaujino Linkuvos parapijos meistras Silvestras). Virð ðio áraðo yra naujas áraðas: “1981 m. prel. / Pratkelis L. vargonus / atremontavo”.

Vargonø prospektà puoðia gausûs aþûriniai droþiniai: vamzdþiø pëdas ir virðûnes dengia rokailiais ornamentuotos juostos, bokðtus remianèios konsolës dekoruotos rokailiais ir penkialapiø gëlyèiø, primenanèiø neuþmirðtuoles, þiedais, o ilgos iðlankstytos rokailiø juostos ið ðonø rëmina virðutines bokðtø dalis bei sudaro didingus ðoninius sparnus. Ðiuo metu vargonø bûklë nëra gera: gausybë dulkiø, smulkiø ðiukðliø sluoksnis, per ilgà laikà susikaupæs vamzdyne, neleidþia laisvai skambëti vamzdeliams, iðklibusi mechanika kelia didelá triukðmà, kuris trukdo ásiklausyti á vargonø balsus, o dalis vamzdþiø sumaitota dël netinkamo derinimo. Didelá pavojø vargonams kelia medþio kenkëjai - kinivarpos, sparèiai naikinanèios minkðtà droþiniø medienà.

Nebespindi auksu ir didingi vargonø prospekto droþiniai - ilgainiui jie buvo uþdaþyti blyðkiai gelsva bronzos pudra.

Norint vargonus atgaivinti bei iðsaugoti, reikia imtis skubiø konservavimo ir restauravimo darbø, kurie, þinoma, kainuoja daug pinigø ir laiko. Taèiau restauruoti Linkuvos baþnyèios vargonai galëtø bûti naudojami ne tik liturgikoje - jie atliktø svarbø vaidmená Linkuvos ir aplinkiniø miesteliø bei kaimeliø muzikiniame gyvenime.

Linkuvos vargonus statæ meistrai:

Mikalojus Jansonas (17??-1793) (Jantzon, Jantzen, Janson, Jansonas; Nicolaus, Mikolaj, Mikalojus) - vienas þymiausiø Vilniaus vargonø meistrø, kilæs ið Hamburgo.

Kaip vargonø statybø pameistrys pirmà kartà minimas Vilniaus evangelikø liuteronø bendruomenëje 1752 m.1 4 , kai naujus vargonus liuteronø baþnyèioje statë þymus Vilniaus vargonø meistras Arendtas Gerhardas Zelle. Vëliau M.Jansonas net vedë to paties vargonø meistro A.G.Zelle’s dukrà. Þinomi jo darbai:

dveji vargonai Vilniaus bernardinø vienuolyno baþnyèiai, Tytuvënø, Troðkûnø, Kurtuvënø baþnyèiose.

Juozapas Radavièius (1857-1911) - vienas þymiausiø Lietuvos vargonø meistrø, tobulinosi Prancûzijoje, todël jo instrumentuose atsispindi prancûzø romantizmo subtilumai. Dirbtuvæ J.Radavièius turëjo árengæs Vilniuje.

Tarp þymesniø vargonø minëtini Kauno arkikatedros, Panevëþio ðv. apaðtalø Petro ir Povilo, Vabalninko, Vilnius ðv.

Petro ir Povilo, Vilniaus bernardinø (sovietmeèiu sunaikintas) ir kt. baþnyèiose.

Emilis Martinas (1848-1922) - vargonø meistro A.Martino sûnus, tæsë tëvo tradicijas ir, perëmæs firmà, pavadino jà “Martin & Co”. Vargonuose stengësi diegti naujausias tuometines technologijas - pneumatinæ traktûrà. Latvijoje ðio meistro vargonai iðliko Liepojos ðv.

Juozapo katedroje, Rygos ðv. Alberto bei keletoje kitø baþnyèiø. Didþiausius vargonus E.Martinas pastatë Rygos ðv.

Jokûbo katedroje 1913 m. Lietuvoje þinomi iðlikæ jo instrumentai - Alsëdþiø, Kuliø, Paástrio, Raseiniø, Medingënø, Gruzdþiø baþnyèiose. n 1

V.Cibulsko nuoroda á archyvà; iðraðas: MAB RS, f. 42, b.13, l. 82-83. (MAB RS - Mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyrius.)

2 M.Zglinskio nuoroda á archyvà, iðraðas: MAB RS, f.

273-289, p. 2.

3 LVIA, f. 669, ap. 2, b. 267, l. 277. (LVIA - Lietuvos valstybës istorijos archyvas.)

4 Þvaigþdiniai varpeliai - 4-6 varpeliø (kartais iki 10) fiksuotos garsø kombinacijos varpeliø karilionas, naudotas religiniø ðvenèiø ar kitø iðkilmiø metu.

Akustinis bûgnas - árenginys, sudarytas ið dviejø (kartais ið keturiø), daþniausiai mediniø, pustoniu suderintø vamzdþiø. Ðiuo santykiu suderinti dideli, daþniausiai 8 pëdø, vamzdþiai vibruoja ir skleidþia á bûgno gausmà panaðius virpesius. Árenginys naudotas muðti per atlaidus, gavënios laikotarpiu.

5 Visi instrumento techniniai duomenys pateikti iðtyrus senøjø meistro M.Jansono vargonø oro skirstymo dëþes, kuriø liekanos aptiktos Linkuvos baþnyèios buvusio vienuolyno patalpose.

6 Vargonø prospekto kairiojo kartuðo vidinëje pusëje yra áraðas tuðu (þr. vargonø prospekto apraðymà).

7 Vargonø prospekto deðiniojo kartuðo vidinëje pusëje yra áraðas tuðu (þr. vargonø prospekto apraðymà).

8 Ant vargonø grieþyklos apatinës dalies skydo yra áraðas pieðtuku: “Na nowo Budowany organy Ten w roku 1897 przez majestra Jozefa Rudowicza / z Wilna” (1897 metais Vilniaus vargonø meistras Juozapas Radavièius pastatë naujus vargonus).

9 Ant vargonø grieþyklos apatinës dalies skydo yra áraðas pieðtuku: “Robota byla […] dobrze / Organista Jan Giedejkà” (uþ darbà dëkojama vargonininkui Jonui Giedeikai).

10 Ant vargonø grieþyklos apatinës dalies skydo yra áraðas pieðtuku: “Ten organ jezt strojony i miech przeklejony na nowo / 1911 r. Lipca miesiàca / przez majstra Emil Martin z Rygi” (Ðie vargonai statyti ir dumplës naujai perklijuotos 1911 m. liepos mënesá, meistro Emilis Martinas ið Rygos).

11 Senøjø (dviejø 16’ balsø, diapazonas C-c’) oro dëþiø liekanos yra Linkuvos baþnyèios buvusio vienuolyno patalpose, greta M.Jansono vargonø oro dëþiø.

12 Vargonø prospekto deðiniojo kartuðo vidinëje pusëje áraðas: “1981 m. prel. / Pratkelis L. vargonus / atremontavo”.

13 Ant vargonø grieþyklos apatinës dalies skydo yra áraðas pieðtuku: “1981 m geguþës-liepos mën. / vargonus remontavo Beinaris Pranciðkus ir Ðleinys Kæstutis”.

14 M.Paknys, “Vargonø meistrai Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje”, Menotyra, 2001, Nr. 2.

Sukaktys

“Muzika - mano namai” Jubiliejinio gimtadienio proga sveikiname Margarità Dvarionaitæ - pirmàjà Lietuvoje simfoninio orkestro dirigentæ!

jo laidose, prisiminimø vakaruose.

Uþ nuopelnus ugdant lietuviø menà 1975 metais jai suteiktas LSSR nusipelniusios artistës garbës vardas, o 1998 metais uþ nuopelnus Lietuvos valstybei ir pastangas garsinant Lietuvos vardà pasaulyje bei padedant jai integruotis á pasaulio valstybiø bendrijà ji apdovanota Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino V laipsnio ordinu.

Gabûs, ypaè menui, þmonës neretai turi polinká á keletà kûrybinës raiðkos bûdø. Margaritos Dvarionaitës daugialypis talentas taip pat lûþta skirtingomis briaunomis.

Rengdami ðià publikacijà, kreipëmës á Dirigentës kolegas, su kuriais jà sieja ilgi bendro darbo metai. Kiekvieno jø atmintyje iðkilo ryðkûs ir skirtingi talentingos muzikës portreto bruoþai.

Vera MARKOVA

Þ

mogus, pasirinkæs muzikà - trapius, nematerialius namus ðiame progreso ir agresijos, tobulëjanèiø technologijø ir egoistiniø interesø pasaulyje, rizikuoja gyventi nuoðalioje to pasaulio gatvëje, o gal net bûti nubaustas uþ tai, kad, susiþavëjæs tuo, kas aukðèiausia ir amþina, paniekino materialiàsias, þemiðkàsias vertybes... Taèiau bûtent tokiuose namuose neeilinë, talentinga asmenybë - pirmoji moteris simfoninio orkestro dirigentë Lietuvos muzikos istorijoje, þymiosios muzikø dinastijos atstovë, pianistë ir vargonininkë Margarita Dvarionaitë pasitinka savo 75-àjá gimtadiená. Gimusi pianisto, vargonininko ir instrumentø meistro Kazimiero Dvariono ðeimoje, ji nuo pirmøjø gyvenimo akimirkø susiliejo su gyvybinga ir masinanèia kûrybos energija, kuri vertë paþinti muzikos pasaulio dësnius. Paþinimo kelià vainikavo studijos prof. Jurgio Karnavièiaus fortepijono klasëje Kauno konservatorijoje (1944-1949) bei dirigavimo studijos Sankt Peterburgo konservatorijoje, prof. Iljos Musino klasëje. Iðkart po studijø ji tapo Lietuvos operos ir baleto teatro (1957-1961), vëliau (nuo 1961 metø) - Lietuvos nacionalinës filharmonijos simfoninio orkestro dirigente. Dirigavo pasaulinës simfoninës muzikos klasikø kûrybà, parengë daugelio lietuviø kompozitoriø kûriniø premjeras. Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos akademija) dëstë nuo 1969 metø. Beveik penkiasdeðimt metø aktyviai reiðkiasi periodinëje spaudoje - paskelbë daugiau kaip 160 publikacijø ávairiomis (ne tik muzikinëmis) temomis. Be to, Margarita Dvarionaitë aktyviai dalyvauja TV ir radiMargarita Dvarionaitë

Muzikos barai /37

Sukaktys Pasakoja kolegos LNSO meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Juozas Domarkas: Margarita Dvarionaitë buvo viena pirmøjø profesionaliø Lietuvos dirigentø ir iki ðiol - vienintelë moteris Lietuvoje simfoninio orkestro bei operos dirigentë.

Prieð 50 metø buvo ir dabar yra moterø, diriguojanèiø chorams, bet bûtent Margarita pirmoji ið Lietuvos nuvaþiavo á Sankt Peterburgà (tuometiná Leningradà) ir, 1957 metais ten baigusi konservatorijà, pirmoji ágijo simfoninio orkestro ir operos dirigento iðsilavinimà. Kartu ji pramynë takus kitiems Lietuvos dirigentams vykti mokytis á ðià konservatorijà. Að taip pat, jos patartas, iðvaþiavau mokytis á Peterburgà.

Tuo metu Vilniuje buvo tik du simfoniniai orkestrai, kuriems reikëjo dirigentø: Operos ir baleto teatro bei Filharmonijos.

Po karo Lietuvoje apskritai dar ilgà laikà stigo muzikantø, juk atstatyti namus ir atsodinti sodus galima lengviau ir greièiau, negu uþauginti specialistø. Kai Margarita gráþo, 1957 metais jà paskyrë á Operos teatrà, kur ji turëjo keletà sëkmingø pastatymø (prisimenu “Faustà”), diriguodavo ir ne savo statytus spektaklius. Vëliau dirbo Filharmonijos simfoniniame orkestre, ir tuo metu, kai iðëjo Balys Dvarionas, buvo paskirta laikinai uþimti vyriausiosios dirigentës pareigas.

Vertindami kiekvieno dirigento interpretacijas, sëkmes ir nesëkmes, pastebime, jog daug kas priklauso nuo jo bûsenos tà mënesá, savaitæ ar dienà. Ði bûsena daþnai lemia ir interpretacijos galimybes, ypatybes bei lygá. Tai pasakytina ir apie Margarità, gal net labiau negu apie kitus muzikus, nes ji labai jautri, subtilios prigimties, greitai paþeidþiama, priklausanti nuo nuotaikos, aplinkybiø, aplinkos visumos.

Todël ðios dirigentës interpretacijø bûta ávairiø, taèiau daþnai tai, kà ji darydavo, bûdavo tikrai ádomu, tai - geri atradimai ir ryðkios interpretacijos.

Vaþiuodama mokytis dirigavimo, Margarita jau turëjo tvirtus pagrindus, gerà muzikiná pasirengimà. Nepamirðkime, kad ji dar ir pianistë bei vargonininkë, mokësi kompozicijos. Galima kalbëti apie didelá repertuaro paþinimà. Be to, jai, turinèiai absoliuèià klausà, nei solfedþio, nei harmonija nekëlë jokiø problemø ir, aiðku, lengvino tiek mokslà, tiek darbà.

Tai didelis dirigento privalumas. Gamtos apdovanota Margarita turi puikø muzikiná iðsilavinimà. Ji labai myli muzikà - ne tik tiek, kiek ði susijusi su jos profesija, bet muzikà apskritai. Ji yra apsiskaièiusi, turi daug þiniø ið ávairiø srièiø, aktyviai raðo á

Muzikos barai /38

spaudà apie sostinës muzikiná gyvenimà, dalyvauja radijo laidose. Tam reikia ne tik savo specialybës iðmanymo, bet ir kitø menø bei kultûrø paþinimo. Jos veiklos baras didelis ir reikðmingas.

LMA profesorius smuikininkas Jonas Urba: Pirmasis Margaritos diriguotas spektaklis - G.Verdi “Rigoletas”. Þinoma, ne viskas klostësi puikiai, kai jauna dirigentë atsistojo prie pulto, taèiau jau nuo pirmøjø spektakliø ji nesijautë svetima, paþinojo teatrà ir jo repertuarà. Matyt, pravertë ilgametë Operos teatro pianistës patirtis (1944-1950 metais, bûdama Kauno konservatorijos studentë, M.Dvarionaitë dirbo teatro orkestre. - V.M.). Margarita repertuare “neplaukiojo”. Studijuodavo partitûras, gerai jas suprasdavo. Gebëdavo persiorientuoti nuo klasikiniø kûriniø (pavyzdþiui, G.Verdi operø) prie ðiuolaikiðkesniø spektakliø.

Visuomet bûdavo pasirengusi tiek repeticijoms, tiek spektakliams. Jeigu repeticijose galima skaidyti kûriná á “gabaliukus”, tai jokiu bûdu to neturi jaustis spektaklio metu, kai dirigentas privalo apimti visumà. Repeticijas paprastai vadiname “juodu darbu”, bet ir jis negali bûti vien bukas atskirø kûrinio vietø kartojimas. Ir tuomet Margarita mokëjo siekti prasmingos iðraiðkos. Tam reikia ypatingø sugebëjimø. Jos dirigavimui bûdinga atlikti tai, kas kompozitoriaus paraðyta bei jos paèios suvokta. Ir tokiai jaunai dirigentei, mano nuomone, tai pasisekdavo. Aiðku, dirbant su orkestru, ið pradþiø galbût trûko organizuotumo, mokëjimo sutelkti dëmesá á svarbiausius dalykus. Taèiau jos darbas pasiþymëjo kultûringumu, sukauptumu. Svarbiausia, kad ji stengësi iðreikalauti tai, kas iki galo atskleistø kompozitoriaus sumanymà. Jos darbas orkestre, mano manymu, vertintinas labai teigiamai.

Margarita nuo pat jaunystës mëgo Èaikovskio muzikà. Manau, jà tikrai jautë. Kiek þinau, jai patiko ir G.Verdi, G.Puccini kûryba. Bendravimas su ja man asmeniðkai davë labai daug naudos: tiek muzikos (ypaè fortepijoninës) ir meninës literatûros paþinimo, tiek bendro iðsilavinimo prasme. Ðiuo atþvilgiu Margaritos átaka man labai didelë.

Margarita buvo nepaprastai gera pianistë, ypaè operos spektakliuose. Ji skambino fortepijono partijà J.Pakalnio balete “Suþadëtinë”, diriguojant autoriui, kuris po spektakliø bûdavo labai patenkintas jos atlikimu. Pamenu vienà ryðkø jos kûrybinës biografijos faktà. Kartà ji atbëgo á spektaklá be natø ir visà baletà skambino mintinai. Po spektaklio Pakalnis jai netu-

rëjo jokiø priekaiðtø. Tai liudija jos puikià muzikinæ atmintá, muzikës talentà.

Ji nepaprastai jautri akompaniatorë, su ja bûdavo lengva groti. Tiesiog galëjai daryti tai, kà nori, nes þinojai, kad akompanimentas visuomet su tavimi. Margarita tarsi ið anksto pajusdavo tai, kà solistas bûdavo sumanæs. Ðito niekur neiðmoksi ir neiðlavinsi. Ji turi ypatingø gebëjimø, yra labai talentinga.

LNSO obojininkas Sigitas Sulþickas: Tada, kai Margarita Dvarionaitë dirbo su mûsø orkestru, jis buvo gerokai silpnesnis, nevienalytis. Stigo profesionalø, nors dauguma stygininkø jau buvo baigæ aukðtàjà muzikos mokyklà, bet pûtikø buvo labai ávairiø - kai kurie jø, pavyzdþiui, buvo atëjæ tiesiai ið pulko orkestro. Margarita vis dëlto sugebëdavo pasiekti átikinamà meniná rezultatà, dirbo atsidavusi muzikai. Kartais muzikantui pasakius kokià aðtresnæ pastabà, su kitais dirigentais bûdavo konfliktø, su Margarita jø niekad nekildavo. Ji buvo labai tolerantiðka, niekada neáþeisdavo. Nepeikë muzikantø, jø grojimo, viskà darë per muzikà. Ir pamaþu visi pasistengdavo atlikti tai, ko dirigentë pageidavo.

Anais laikais kiekvienà vasarà vaþinëdavome á Palangà gastroliø, kurios trukdavo ilgai, kartais po mënesá. Tada su mumis grodavo solistai ið visos SSRS - geriausi smuikininkai, pianistai. Atvaþiuodavo ir pasaulinio garso dirigentø.

Margaritos mylimas kompozitorius - S.Prokofjevas, nes jis labai dramatiðkas.

Margarita irgi dramatiðka. O ið lyriniø kompozitoriø diriguodavo P.Èaikovskio Ketvirtàjà simfonijà, uvertiûrà “Romeo ir Dþuljeta”, H.Berliozo “Fantastinæ simfonijà”... Jos diriguojami koncertai visada bûdavo pakilûs, kupini polëkio. Ji labai muzikali, todël publika jà ypaè ðiltai sutikdavo.

LMA dekanas, fagotininkas prof. Juozas Slankauskas: Margarita nepaprastai mëgo diriguoti L. van Beethoveno, P.Èaikovskio, S.Prokofjevo simfonijas. Kai pradëjo eiti vyriausiosios dirigentës pareigas, daþnai átraukdavo á repertuarà ir lietuviø kompozitoriø (V.Paltanavièiaus, A.Rekaðiaus, V.Barkausko, J.Gruodþio, J.Pakalnio, J.Juzeliûno, T.Makaèino) kûriniø, kurie ðiandien sudaro mûsø muzikos aukso fondà.

Taèiau tuomet dël nelygios orkestro sudëties juos atlikti nebuvo taip paprasta. Tuo metu orkestras nebuvo tokio lygio kaip dabar, taèiau pasiðventimo darbui pakako. Repeticijø metu Margarita elgdavosi nepaprastai maloniai, tolerantiðkai, niekada nekildavo problemø. Margarità gamta

apdovanojo menine intuicija, kurios dëka ji puikiai jautë kûrinio formà, visumà. Diriguodama D.Ðostakovièiaus, P.Èaikovskio, S.Prokofjevo muzikà ji matë jos vaizdiná ir niekada nuo jo nenutoldavo. Jos diriguojamos J.Brahmso, L. van Beethoveno, P.Èaikovskio simfonijos ir lietuviø kûriniai visuomet iðreikðdavo kompozitoriaus sumanymà. Ji turëjo nepaprastà átaigà, ypaè pasireiðkianèià koncerto metu. Tada ji bûdavo visai kitokia negu repeticijose.

Su jos diriguojamu orkestru solo grodavo tiek mûsø orkestro artistai (kai kuriems ji akompanuodavo ir kaip pianistë), tiek þymiausi rusø smuikininkai (pavyzdþiui, L.Koganas ir D.Oistrachas), violonèelininkas M.Rostropovièius bei pianistai.

Margarita labai gerai jautë meninæ solisto individualybæ. Jos muzikalumas, absoliuti klausa ir muzikinë atmintis liudija ypatingus gabumus, ji - muzikë ið prigimties. Tëvas Kazimieras jau nuo vaikystës ávedë jà á muzikos pasaulá.

Margarita Dvarionaitë - viena ryðkiausiø Dvarionø dinastijos muzikø, ir mes pagrástai jà vertiname, gretindami su þymiais dirigentais. Gili jos vaga ir pedagoginiame darbe. Dëstydama dirigavimà aukðtojoje muzikos mokykloje Vilniuje ir Kauno fakultete, perdavë jaunimui dirigavimo paslaptis. Studentai jà labai mëgo.

Margarita Dvarionaitë áraðë ryðkø puslapá ne tik á Lietuvos dirigentø, bet apskritai mûsø meno istorijà.

LNSO trombonininkas Gediminas Narijauskas: Kiekvienas dirigentas turi savo stiliø.

Kai kurie per repeticijas diriguoja vienaip, per koncertus - kitaip: repeticijø metu tobulina vien “techniðkàjà pusæ”, o emocijas taupo koncertams. Margarita dirba vienodai: kai atsistoja prie pulto, jos mostas jau yra tikras, nuoðirdus, “nuo savæs”. Pasitaiko dirigentø, kurie tik mojuoja (1, 2, 3, 4, garsiau, tyliau...), o Margarita - impulsyvi dirigentë, ji turi vidinæ nuostatà, per jos rankas pateikiama visa muzikinë iðraiðka, ji stengiasi “uþkabinti”... Nors repetuojant neretai stabdydavo dël smulkmenø. Pagrojom penkiolika taktø - ir atgal, maþumëlæ blaðkydavosi...

Vienas mëgstamiausiø jos autoriø - J.Sibeliusas, irgi impulsyvus, todël artimas Margaritos màstysenai, jos vidiniam pasauliui. Daþnai á programas ji átraukdavo ir J.Pakalná. Margarita jautë poreiká atlikti jaunøjø lietuviø kompozitoriø muzikà, stengësi pristatyti juos kaip galima geriau, nes nuo pirmojo kûrinio atlikimo daug kas priklausydavo.

Jeigu imdavosi kaþkà diriguoti, bandydavo tai daryti maksimaliai panaudodama savo galimybes. Jai bûdavo nesvarbu,

kas paraðë kûriná: jei daryti - daryti iki galo, siekti paties geriausio. Jai tai buvo ðventas reikalas - tikra muzikantë!

Vienø gastroliø á Lenkijà metu Margarita dirigavo Èaikovskio Penktàjà simfonijà. Per koncertà ji mus tiesiog pritrenkë, atsiskleisdama savo vidiniu muzikavimu.

Dirigavo taip, kad visas orkestras pripaþino: “Tai yra tai, ko reikia!” Suprask, gerai “sugulë” tempai ir visa jos vedama muzikos tëkmë. O muzikantams tai labai svarbu. Man Margarita yra tikra menininkë, dirigentë, kuri puikiai darë savo darbà. Jei lyginèiau jà su rusø dirigente Veronika Dudarova, tai tektø prisiminti, jog ir Margarita kartais “uþsidegdavo”, bet Dudarova buvo arðesnë, turëjo feministiniø nuostatø, todël groti su ja bûdavo ne taip smagu. Jei Margarita bûtø buvusi tokia, mano prisiminimai apie jà atrodytø gerokai blankesni.

P.S. Ar gali moteris diriguoti simfoniniam orkestrui?

Jonas Urba: Man atrodo, negalima dirigentø skirstyti pagal lytá. Gali bûti tik geras dirigentas ar blogas dirigentas. Þinoma, moteris, besirenkanti ðià profesijà, turëtø pagalvoti, kad, dirbant su vyrais, reikalingas ir draugiðkumas, ir distancija, kurià vyrui dirigentui lengviau iðlaikyti. Be to, dirbant su orkestru reikia ir susikaupimo. Taèiau, man rodos, jeigu moteris yra gabi ir muzikali - nëra jokio skirtumo, kas diriguoja orkestrui. Vienareikðmio atsakymo nëra. Neturëtø bûti ir jokio iðankstinio nusistatymo.

Sigitas Sulþickas: Áprasta, kad moterys reèiau diriguoja simfoniniam orkestrui, nors kartais jos gali bûti vyriðkesnës negu kiti vyrai (pavyzdþiui, Veronika Dudarova). Dirigavimas lyg ir vyriðka profesija, bet jeigu moteris jauèia ir iðmano muzikà bei geba tai pasakyti, ji visada susitvarko su orkestru, ir muzikantams nesvarbu, kas diriguoja - vyras ar moteris.

Gediminas Narijauskas: Dabar ypaè madinga lygios vyrø ir moterø teisës bei galimybës, bet, manyèiau, tiek atlikëjams instrumentalistams, tiek dirigentams galioja viena taisyklë - pirmiausia turi bûti vertinamas rezultatas...

Tada nelabai turi reikðmës, kas diriguoja.

Pradeda diriguoti - ir viskas aiðku, nes jokiø nuolaidø, kai diriguoja moteris, nedaroma. Orkestrantams turi reikðmës tik tai, kà kalba dirigento mostas.

Juozas Domarkas: Atsakydamas á klausimà apie moters kaip dirigentës profesijà, kiekvienas nebus nei teisus, nei neteisus. Jis bus kartu ir teisus, ir neteisus.

Dirigavimà kaip ir kariná vadovavimà áprasta laikyti nemoteriðka specialybe. Tiesa, yra moterø pulkininkiø ir galbût dar aukðtesná laipsná turinèiø moterø, bet vienas dalykas, kai moteris - karo medicinos pulkininkë, o visai kas kita karo lauko vadas - pulkininkas. Taip pat ir kalbant apie dirigentus: simfoninis orkestras - labai sudëtingas mechanizmas, reikalaujantis ne muðtro, ne tiesioginiø ásakymø, bet kaþko panaðaus á kariná vadovavimà - taktikos, strategijos.

Simfoninis orkestras - tai lyg maþa valstybë, turinti savus ástatymus, tradicijas.

Prisiminkime kad ir F.Fellini filmà “Orkestro repeticija”.

Kita vertus, nëra tokio kareivio, kuris nenorëtø bûti generolu, lygiai taip pat nëra në vieno muzikanto, kuris nesvajotø tapti dirigentu. Kiekvienas turi teisæ manyti: “Jeigu að bûèiau jo vietoje, padaryèiau kitaip, bûtø kur kas geriau...” Todël ne tik diriguojanèiai moteriai, bet ir vyrui reikia turëti labai tvirtà charakterá.

Moteriai - dvigubai labiau. Jeigu vyras, stovëdamas prieð orkestrà, pasitiki savimi ðimtu procentø, tai moteris turi pasitikëti savimi dviem ðimtais procentø. Be to, jai reikia bûti labai uþsigrûdinusiai, “turëti dantis”. Rasti tokiø diriguojanèiø moterø, kurios dviem ðimtais procentø pasitikëtø savimi ir dar “turëtø dantis”, nelengva. Manyèiau, dirigavimas nëra pernelyg moteriðka profesija. Daugumà orkestrø, bent jau taip bûdavo anksèiau, sudaro vyrai. Jeigu vyras dirigentas kartais bûna grubesnis, nusiþengia etinëms normoms, tai jam dauguma - tiek moterys, tiek vyrai - linkæ atleisti. Esu ásitikinæs, jeigu moteris leistø sau kaþkà panaðaus, daug kas tam nepritartø. Vis dëlto, vyras ar moteris turi diriguoti orkestrui, lemia tik talentas.

Juozas Slankauskas: Anuomet maþai kas ið moterø dráso rinktis tokià sunkià duonà... Manau, kad ir ðiuo metu moterys galbût tiesiog nedrásta stoti prie pulto. Mano, kaip orkestranto, kaip koncertø dalyvio, nuomonë tokia: Margarita Dvarionaitë deramai atstovauja tai vyriðkai, kaip manoma, profesijai. Ji visada buvo publikos mylima, gerbiama, giriama. Manau, jog Margarita Dvarionaitë tikrai yra didþioji menininkë tarp mûsø muzikø. n

Muzikos barai /39

Renginiai Skambi ir spalvinga jaunøjø muzikø ðventë

Vasario 20 d. Lietuvos muzikø rëmimo fondas jau dvyliktà kartà pagerbë jaunuosius muzikus - tarptautiniø konkursø laureatus. 2002 m. garbingus tarptautinius prizus pelnë net 183 Lietuvos muzikai, kuriuos rengë 106 pedagogai. Pirmojoje Fondo surengtoje laureatø pagerbimo ðventëje sunkiais Lietuvai 1991 metais buvo 19 laureatø ir 13 jø pedagogø.

Galime pasidþiaugti, jog kasmet didëja tarptautiná ávertinimà pelniusiø jaunøjø muzikø, pastebimas aukðtø apdovanojimø - Didþiøjø prizø, pirmøjø vietø - laureatø skaièiaus didëjimas tarptautiniuose konkursuose. Ádomus ir laureatø amþiaus diapazonas - nuo pirmøjø klasiø mokiniø iki jaunø docentø, profesoriø. Malonu þinoti ir tai, kad laureatø rengimo “geografija” pleèiasi á periferijà… Visi ðie poþymiai iðryðkëja Lietuvos muzikø rëmimo fondui kasmet kaupiant dokumentus apie tarptautiniø konkursø laureatus. Turbût nesuklysime pasakæ, jog Fondas - vienintelë vieta, á kurià “suplaukia” visos þinios apie kasmeèius jaunøjø muzikø laimëjimus tarptautiniu lygiu. Ðià ádomià medþiagà kruopðèiai kaupianti S.Vainiûno namø direktorë B.Markevièienë galëtø iðleisti ir muzikos istorijai reikðmingà leidiná. Tik stabdo… lëðos.

Suprantama, kad Lietuvoje, kaip ir kitose civilizuotose ðalyse, meilë muzikos menui, profesinio jaunøjø muzikø rengimo patirtis perduodama ið kartos á kartà. Ðios tradicijos ypaè ryðkios senuosiuose miestuose Kaune, Vilniuje ir, natûralu, atspindi ðiø miestø ávairiø pakopø muzikos mokyklø brandø pedagoginá mentalitetà, meninio jaunøjø muzikø ugdymo profesiná lygá.

Bet dþiugina tai, kad pastaraisiais metais konkursuose laimi Garliavos, Veiveriø, Pabradës muzikos mokyklø mokiniai. Laureatø vardus pelno

Klaipëdos, Panevëþio, Ðiauliø konservatorijø ir muzikos mokyklø auklëtiniai. Deja, gana daþnai iðgirstame tûlo snobo, uþ mokesèiø mokëtojø pinigus pasidairiusio po uþsienius ar panarðiusio po internetà, nuomonæ, jog Lietuvai per brangu esà iðlaikyti muzikos mokyklas periferijoje. Girdi, tokiø mokyklø nëra net turtingiausiose pasaulio ðalyse (pvz., JAV), tad jø nereikia ir Lietuvoje. Bet nedera pamirðti to, kas per deðimtmeèius Lietuvai padëjo iðsaugoti kultûriná identitetà.

Ir muzikos mokymo ástaigose, ir konkursuose, ir tarp laureatø tradiciðkai vyrauja pianistai.

Tai liudija ryðkià fortepijoninio meno mokyklà Lietuvoje. Èia persipina tolima tarpukario Lietuvos pianistø patirtis, ágyta Sankt Peterburgo, Maskvos, Vakarø Europos aukðtosiose muzikos mokyklose, ir dabartinës kartos profesinis lygis, pasiektas Lietuvoje ir praturtintas svetur.

Prisimename pianistà, kompozitoriø, pedagogà prof. Stasá Vainiûnà, 1933 m. pelniusá pirmàjá Lietuvai tarptautinio konkurso laureato vardà Vienoje. Tai kartai priklauso ilgametis Lietuvos muzikos akademijos rektorius pianistas prof. Jurgis Karnavièius, studijavæs Vokietijoje, Prancûzijoje ir iðugdæs nemaþai þymiø pianistø ir laureatø. Pianistas, kompozitorius, pedagogas prof. Balys Dvarionas ir þinoma pedagogë Aldona Dvarionienë, jø auklëtiniai, vaikai ir anûkai - þinomi muzikos atlikëjai. Kompozitoriaus prof. Eduardo Balsio ðeima, kurioje jau treèioji karta - pianistë Indrë Baikðtytë pelnë ne vienà tarptautiná apdovanojimà. Pianisto ir dirigento prof. Rimo Geniuðo sûnûs ir anûkai, tarp jø profesorius Petras Geniuðas ir jo mokiniai, turi garbingus tarptautiniø konkursø laureatø vardus.

Prof. S.Vainiûno duktë prof. Birutë Vainiûnaitë, pati laimëjusi ne vienà tarptautiná konkursà, kasmet parengia laureatø. Tarp ðios kartos pedagogø iðsiskiria dabartinë Fortepijono katedros vedëja prof. Veronika Vitaitë, parengusi arti penkiø deðimèiø tarptautiniø ir respublikiniø konkursø laureatø. Ðià tradicijà tæsia jos dukra doc.

A.Þvirblytë ir… treèioji ðios muzikø ðeimos karta.

Trijø kartø puikaus muzikavimo pavyzdys prof. Algirdo Budrio ryðki klarnetininkø mokykla Kaune ir Vilniuje. Jaunystës metais A.Budrys staþavo Paryþiuje, o gráþæs á tëvynæ dràsiai reformavo klarnetininkø rengimo metodikà. Bûdamas puikus solistas, ansambliø dalyvis, tokiai meninei veiklai rengë ir savo studentus. Ðtai jau kelinti metai buvæs prof. A.Budrio studentas, dabar mokytojas ekspertas Vitalius Þemaitis Kaune ugdo jauniausius klarnetininkus. Jo mokiniai - 8 kl. mokinys Vytautas Giedraitis ir deðimtokas Àþuolas Paulauskas - 2002 m. tarptautiniø konkursø laureatai, Didþiojo prizo laimëtojai.

Kaip teigia pats V.Þemaitis, Kaune auga graþus bûrys jaunø talentingø jo mokiniø. Lauksime ávertinimø.

Tradicijà perduoti meniná profesiná patyrimà ið kartos á kartà matome beveik kiekvienoje specialybëje. Pastaraisiais metais garsûs tapo akordeo-

Prezidentas V.Adamkus, A.Adamkienë ir fortepijoninis trio “Kaskados”

nininkai. Tai prof. Rièardo Sviackevièiaus klasë, jo sûnus ir buvæs studentas Raimondas, turás aukðtus tarptautinius ávertinimus, jau parengë savo laureatø. Nuolat konkursus laimi doc. Z.Abromavièiûtës studentai. Prof. E.Gabnys, pats laimëjæs ne vienà prestiþiná konkursà, parengë kelis puikius akordeonininkus laureatus. O ðtai 2002 m. ákurtas tarptautinis kvintetas “Baltic international accordion quintet”, kurio nariai yra ir prof.

E.Gabnys kartu su G.Savkovu, Italijoje laimëjo 1-àjà vietà. Kasmet laurus pelno Kauno 1-osios muzikos mokyklos pedagogës Marijos Martinkienës maþieji akordeono klasës mokiniai. Ðio þanro muzikos brangintojø ir vertintojø kraðte Italijoje mûsø akordeonininkai beveik kasmet gauna aukðèiausius ávertinimus.

Visada gausus smuikininkø bûrys parengiamas dalyvauti tarptautiniuose konkursuose. Tai doc. Undinës Jagëlaitës bei doc. Ingridos Armonaitës-Galinienës studentai ir mokiniai. Ðtai doc.

U.Jagëlaitës mokinei Agatai Daraðkaitei teko garbë smuiko garsais pasveikinti áþymøjá smuikininkà, gavusá Lietuvos muzikos akademijos garbës daktaro vardà, Yehudi Menuhinà, maþajai smuikininkei asmeniðkai palinkëjusá sëkmës.

Agata ðámet laimëjo dviejuose tarptautiniuose konkursuose. Kalbant apie styginius, Lietuvos muzikos akademijoje jau ne vienà deðimtmetá Jaunieji laureatai ir jø pedagogai su Ministru Pirmininku A.M.Brazausku

Muzikos barai /40

Prezidentas V.Adamkus, A.Adamkienë, Fondo direktorë L.Stulgienë su renginio dalyviais

ryðkûs smuiko, violonèelës specialistai. Lietuvos muzikos mokyklai garbingai atstovavo Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos auklëtinë prof. J.Dvariono mokinë Dalia Stulgytë-Schmalenberg, kuri pelnë net deðimt tarptautiniø apdovanojimø. Ðiuo metu ji gyvena ir dirba Vokietijoje, yra viena ið aukðèiausios klasës Vokietijos orkestrø - Dresdeno simfoninio orkestro koncertmeisterë, rengia solo programas. Smuikininkë Diana Galvydytë (doc. U.Jagëlaitës muzikos klasë) pelnë taip pat daug tarptautiniø apdovanojimø ir tæsia studijas Yehudi Menuhino muzikos mokykloje Londone. Styginiai instrumentai sudaro pagrindà orkestrams, kvartetams, ávairios sudëties kameriniams ansambliams. Ðiø specialybiø dëstytojai stygininkai - patys þinomi atlikëjai, iðsiskirià aukðtu jaunø specialistø ruoðimo lygiu.

Tai Styginiø instrumentø katedros vedëjas altininkas prof. P.Radzevièius, jo kolegos prof.

S.Sondeckienë ir buvæs jos violonèelës klasës studentas doc. Rimas Armonas, þinomi scenos meistrai ir pedagogai. Jø studentai, mokiniai ir ðeimos nariai - violonèelininkai Vytautas Sondeckis, Edvardas Armonas, Paulius Sondeckis - yra pelnæ tarptautiniø konkursø laureatø vardus. Studijas jie pradëjo Lietuvoje, tæsë Vakaruose. Kaip jau minëta, ir tarp 2002 m. laureatø yra gausus stygininkø bûrys.

Beveik kasmet tarp konkursø laimëtojø - Lietuvos muzikos akademijos vokalistai. Tarp pirmøjø laureatø buvo Violeta Urmanavièiûtë, Sigutë Stonytë, Judita Leitaitë, vëliau - Julija Stupnianek ir kt. 2002 m. laureatëmis tapo Jurgita Adamonytë (prof. V.Prudnikovo klasës studentë) ir Kauno fakulteto antrojo kurso studentë Minvydë Stankûnaitë (pedagogiø lektoriø Sabinos Martinaitytës ir Audronës Eitmanavièiûtës studentë).

Lietuvos muzikos mene nuo sunkiø pokario metø iðpopuliarëjo kamerinis muzikavimas, kameriniø ansambliø koncertai. Galbût ðio muzikavimo þanro prasminga pradþia buvo Lietuvos kvartetas, ákurtas 1946 m. ir pelnæs tarptautiniø konkursø 1959 m. Budapeðte (Vengrija) ir 1964 m. Lieþe (Belgija) laureatø vardus. Po to ákurti Vilniaus ir M.K.Èiurlionio kvartetai, kûrësi ir gyvavo studentiðki kvartetai. Ansamblinis muzikavimas persikëlë á fortepijono sritá. Pirmasis fortepijoninis ansamblis - Liudos ir Kæstuèio Grybauskø duetas

- ákurtas 1961 m., koncertavæs iki 1987 m. Pirmàjá fortepijoniná duetà ðiauliuose ákûrë tuomet jauni pianistai Veronika Vitaitë ir Andrius Povilaitis. Pianistø duetas Zbignevas ir Rûta Ibelhaubtai, aukðtai vertinti tarptautiniuose konkursuose, tapo Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno laureatais. Profesionalus ansamblinis muzikavimas labai prigijo tarp muzikø, sulaukë tarptautinio pripaþinimo. Jau kelerius metus Lietuvoje vyksta tarptautiniai fortepijoniniø ansambliø konkursai, kuriuos kartu su EPTA rengia Lietuvos muzikø rëmimo fondas. 2002 m. Kaune ávyko jau 3iasis! Malonu, kad ðis konkursas tampa Kauno vizitine kortele ir juo nuoðirdþiai rûpinasi Kauno miesto savivaldybës nuolatinis konkursø globëjas, Kauno miesto tarybos narys K.Starkevièius. Ðá ádomø konkursà jau pradëjo remti ir Kultûros ministerija. Ansamblinio muzikavimo pradininkas ir populiarintojas prof. K.Grybauskas iðugdë fortepijoniniø ansambliø pianistus, koncertuojanèius ir laiminèius tarptautines premijas. Prof.

K.Grybauskas nuo 1991 m. yra Europos fortepijono dëstytojø asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentas. 2002 m. net 14 fortepijoniniø ansambliø ávairiuose tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje pelnë pirmàsias treèiàsias vietas.

Net devyni kameriniai ansambliai Italijoje, ðveicarijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje tapo tarptautiniø konkursø laureatais.

Patiems atlikëjams labai svarbu jø meninio brandumo pripaþinimo faktas - laureato vardas.

Bet svarbu ir tai, jog apie tai gali pasidalyti ir pasidþiaugti su savo tëvynainiais, bièiuliais, þinoti, jog jø laimëjimai svarbûs Lietuvai ir jos kultûrai… Ðià þinià apie mûsø jaunøjø menininkø laimëjimus Fondas siekia kuo áspûdingiau pagarsinti Lietuvoje. Ir ne tik þinià, pagerbimo faktà, bet ir materialinæ paramà. Per keletà metø jau nusistovëjo Lietuvos muzikø rëmimo fondo tarptautiniø konkursø laureatø pagerbimo tradicija, kurioje daug ásimintinø momentø. Pagerbimo ceremonijoje sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, ministrai, rëmëjai. Surengiamas koncertas. Ðámet Prezidento Valdo Adamkaus ásteigtas premijas gavo jau minëta aðtuntokë smuikininkë A.Daraðkaitë ir jos pedagogë doc. U.Jagëlaitë.

Prezidentas pagerbë ir padëkomis apdovanojo visus pelniusius Didþiuosius prizus ir 1-àsias premijas tarptautiniuose konkursuose.

Premijas áteikë Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas. Tarp Ministro Pirmininko ir A.Brazausko fondo premijuotøjø buvo laureatai ir pedagogai, parengæ daugiausiai laureatø. Tai Lietuvos muzikos akademijos profesorës B.Vainiûnaitë ir V.Vitaitë, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos mokytojai B.Kumpikienë, A.Paðkauskienë, V.Þemaitis, Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytoja M.Martinkienë. Ðvietimo ir mokslo ministras A.Monkevièius apdovanojo prof. K.Grybauskà, Panevëþio konservatorijos dëstytojà V.Geleþiûtæ, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos mokytojà E.Andriuðkevièienæ, Garliavos muzikos mokyklos mokytojà S.Trifonkovà. Kultûros ministrë sveikino ir dovanø áteikë jaunø dëstytojø fortepijoniniam trio “Kaskados”, kuris laimëjo 1-àjà vietà J.Brahmso kameriniø ansambliø konkurse Austrijoje. Tai - Rusnë Mataitytë (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violonèelë), Albina Ðikðniûtë (fortepijonas). Padëkos raðtus ministrë áteikë Fondo direktorei L.Stulgienei, direktorës pavaduotojai E.Ugianskienei ir S.Vainiûno namø direktorei B.Markevièienei, kasmet kuruojanèioms aptariamà renginá. Prezidentas V.Adamkus Padëkos raðtais apdovanojo nuolatinius tarptautiniø konkursø laureatø rëmëjus. Tai AB “Lietuvos geleþinkeliai” generalinis direktorius J.Birþiðkis, UAB “Vilpra” generalinis direktorius A.S.Vëgëlë, AB “Grigiðkës” generalinis direktorius G.Pangonis, AB “Utenos trikotaþas” generalinë direktorë N.Dumbliauskienë, p. R. ir J.Karèiauskai, D. ir J.Budrikiai, M. ir R.Jasinavièiai. Visi tarptautiniø konkursø laureatai ir pedagogai gavo Fondo rëmëjø skirtas pinigines premijas ir atminimo dovanas.

Taip Lietuvos muzikø rëmimo fondas, kasmet sukviesdamas visus tarptautiniø konkursø laureatus á pagerbimo ðventæ Vilniuje, parengdamas ðá ávyká liudijanèius dokumentus, áprasmina jaunøjø muzikø pagerbimà tëvynëje, atkreipia ir aukðèiausiøjø valstybiniø institucijø dëmesá á muzikinës kultûros lygá bei bûvá Lietuvoje. Bet tuo Fondo bendravimas su meninës brandos siekianèiais muzikais nesibaigia. Parama ir dëmesys jauniesiems atlikëjams tæsiamas kasmetiniame Druskininkø vasaros smuiko festivalyje. Èia jie dalyvauja meistriðkumo pamokose, koncertuoja. Ðiemet Fondas kartu su Druskininkø savivaldybe pradeda rengti svarbø ir reikðmingà festivalá “Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”, kuris truks nuo birþelio pradþios iki M.K.Èiurlionio gimtadienio rugsëjo 22 d. Jauni muzikai laureatai, kurie iðvyksta studijuoti á uþsiená, kvieèiami dalyvauti áspûdingame “Sugráþimø” festivalyje, apie du mënesius vykstantá sostinëje, Kaune ir periferijoje.

Minëti ir nepaminëti projektai bei renginiai padeda jauniesiems muzikams ásitvirtinti koncertø arenoje. n Elvyra UÞKURELYTË-BALTINIENË

Muzikos barai /41

Ið praeities Ramunë KRYÞAUSKIENË

L

ietuviø iðeiviø fortepijoninë kultûra, ilgà laikà mums paþástama tik epizodiðkai, pamaþu vis labiau atsiveria. Daugelio iðkiliø pianistø veikla sëkmingai prasidëjo Lietuvoje, pagreitá ágavo okupuotos Vakarø Europos tremtiniø stovyklose, o meninæ brandà pasiekë jau uþ vandenyno. Kai kuriø menininkø jau nebëra tarp gyvøjø, jø indëlá á fortepijoninës kultûros plëtrà liudija nuveikti darbai - iðlikæ pavieniai koncertø áraðai, negausios plokðtelës ar CD áraðai, amþininkø ar mokiniø, tæsianèiø savo mokytojø kûrybines idëjas, prisiminimai.

Lietuviø emigracinis procesas, þenklinæs ávairius istorinius tarpsnius, neretai tapdavo svarbiu tautos gyvavimo iðbandymu. Didþiausià menininkø emigracijà paskatino Antrasis pasaulinis karas, iðkëlæs fizinio sunaikinimo grësmæ, vertæs juos radikaliai keisti savo gyvenimà.

Spaudþiami politiniø aplinkybiø, svetimðaliø okupacijos, þmonës masiðkai traukësi ið savo gimtojo kraðto. Susitelkæ Vokietijoje perkeltøjø asmenø stovyklose, pamaþu ëmësi aktyvios kultûrinës veiklos. Formavosi ávairûs muzikiniai vienetai, kûrësi chorai, teatrø trupës, aktyviai ëmë reikðtis ávairiø srièiø menininkai, taip pat ir pianistai. Kai kurie jø akompanavo, kiti tæsë pedagoginæ veiklà, treti, turëdami geresnes gyvenimo ir darbo sàlygas, koncertavo solo ar kameriniø ansambliø sudëtyse.

Antai pianistas Andrius Kuprevièius rengë reèitalius ávairiuose Austrijos miestuose, sëkmingai pasirodë tarptautiniame pianistø festivalyje Ðveicarijoje, kur áëjo á geriausiø atlikëjø deðimtukà.

Lithuanian Pianists in the USA The piano culture of Lithuanian emigrants, which has long been known to us only from episodic events, unfolds itself more and more. Many prominent pianists began their careers in Lithuania, improved their skills in exile camps in Western Europe, and reached their artistic maturity already overseas. Some of them worked as accompanists and piano teachers, while others, who had better living and working conditions, appeared in concerts as soloists and chamber musicians.

Many of them are no longer with us, and only sporadic concert recordings, few long plays and CDs, and reminiscences of their contemporaries and pupils remind us of their contribution to the piano culture.

The author of the article reviews Lithuanian pianists’ concert activities in the United States.

Ramunë KRYÞAUSKIENË

Muzikos barai /42

Lietuviø pianistai JAV

Vytautas Bacevièius

Andrius Kuprevièius ir Elena Kuprevièiûtë

Aldona Kepalaitë, laimëjusi nelengvà atrankos konkursà, ástojo ir keletà metø studijavo Miuncheno aukðtojoje meno mokykloje. Pianistas ir kompozitorius Vladas Jakubënas uoliai talkino solistams Antaninai Dambrauskaitei, Elenai Kalvaitytei, Izabelei Motekaitienei, Ipolitui Nauragiui, Stasiui Barui, su jais du kartus sëkmingai gastroliavo Anglijoje, puikiai reprezentuodami profesionalaus lietuviø meno laimëjimus.

1946-1949 m., ávairioms ðalims sutikus priimti karo pabëgëlius nuolatiniam gyvenimui, didþioji dauguma lietuviø persikëlë á Jungtines Amerikos Valstijas, nes ði ðalis pasiûlë palankiausias emigracijos sàlygas. Kiti tautieèiai apsigyveno Australijoje, Kanadoje, Pietø Amerikos ðalyse ar liko Vakarø Europoje.

Svetimuose kraðtuose lietuviai gyvenimà pradëjo tarsi ið naujo. Deja, ne

visø menininkø siekiams buvo lemta iðsipildyti. Neretai sunkûs fiziniai darbai, kova dël kasdienës duonos kàsnio trukdë puoselëti kûrybines galias, lygiomis teisëmis ásitraukti á svetimo kraðto muzikinæ kultûrà. Prisitaikæ prie naujos ðalies poreikiø, daugelis muzikø atsisakë savo profesijos, o meninæ veiklà plëtojo tik laisvalaikio valandomis. JAV lietuviai susitelkë didþiuosiuose miestuose, ten sukûrë svarbius tautinio meno centrus.

Juose reiðkësi kelios menininkø kartos, rasdavosi meniniø idëjø perimamumo tàsa.

Senieji lietuviø emigrantai taip pat turëjo savo kultûriná gyvenimà. Tëvynës ilgesys, tarpusavio bendravimo poreikis skatino juos telktis parapijø baþnyèiose.

Ganëtinai uþdaros, menkiau iðsilavinusios senosios lietuviø bendruomenës kultûrinius poreikius tuomet geriausiai

iðreiðkë vyravusi chorinë kultûra, pavieniai opereèiø spektakliai, daþniausiai statyti muzikos mëgëjø pastangomis. Kelios iðkilios meninës asmenybës - dainininkës Anna Kaskas (Onutë Katkauskaitë), Polyna Stoska (Apolonija Stoðkutë), Suzan Griska (Zuzana Griðkaitë) ir kt., sëkmingai koncertavusios JAV profesionalaus teatro scenose, nepadarë ryðkesnës átakos emigrantø kultûriniam lygiui.

Nepaisant pavieniø rimtosios muzikos koncertø, vyravo mëgëjiðko pobûdþio muzikos menas.

Naujieji pokario emigrantai, tarp jø pianistai, turëjo rimtà muzikiná iðsilavinimà. Dauguma jø - Birutë Smetonienë, Julija Rajauskaitë, Galina Leonienë, Andrius Kuprevièius, Aleksandras Kuèiûnas, Aleksas Mrozinskas ir kt. - puikius profesionalaus pianizmo pagrindus ágijo Kauno konservatorijoje, þymaus profesoriaus, rusø pianizmo mokyklos

Birutë Nasvytytë-Smetonienë

atstovo Viktoro Ruþickio fortepijono klasëje. Pedagogo iðugdytas auklëtiniø artistiðkumas, iðtobulintas virtuozinis meistriðkumas, nuolat skatinamas raiðkus kûriniø interpretavimas, subtilus stilistikos supratimas, be to, sukauptas platus ávairiø epochø koncertinis repertuaras daugeliui minëtø pianistø leido siekti tarptautinës karjeros, meninës interpretacijø brandos, visokeriopai atskleisti savo asmenybæ. Nesitenkindami pasiektais rezultatais, daugelis jø vëliau tobulinosi pas þymius muzikus: A.Kuprevièius studijavo pas W.Harbowská, I.Korolkovà, F.Masbachà, L.Shure, A.Rubinsteinà; J.Rajauskaitë pas J.Pembauerá, vëliau I.Philippà, E.Steurmannà, J.Bolet; B.Smetonienë profesionalaus pianizmo paslapèiø sëmësi Paryþiuje, pas garsø pianistà R.Casadesusà, G.Leonienë Lon-

done - pas legendiná menininkà E.Petri.

Turëdami solidþià atlikëjiðkà patirtá, ðie menininkai ëmësi kurti naujas koncertinio gyvenimo tradicijas, pasiaukojamu darbu skatino profesionalaus meno raidà. Populiarø choriná giedojimà atlikëjai paávairino instrumentinës kamerinës muzikos koncertais. Sureikðmindami meno svarbà tautiniam mentalitetui, dideliø ambicijø pianistai sugebëjo atkreipti á save dëmesá ir etniðkai margoje JAV kultûroje. Aktyvi meninë veikla, siekiai plëtoti profesionaløjá fortepijono menà davë savø rezultatø. Prestiþinëse koncertø salëse suskambo profesionaliai Andriaus Kuprevièiaus atliekama F.Chopino muzika, Julijos Rajauskaitës skambinami F.Liszto kûriniai, Vytauto Bacevièiaus fortepijoniniai opusai...

Vis dëlto didþioji dalis pianistø, supratæ ir ávertinæ finansines galimybes, telkësi pedagogikoje, atlikëjiðkà veiklà apribojæ pavieniais pasirodymais lietuviø kolonijø centruose, jaukiose, kamerinëse muziejø salëse, mecenatø rengiamuose vakaruose ar meno mokyklø auditorijose ir tik retkarèiais suteikæ sau galimybæ surengti reèitalá garsiausiose pasaulio koncertø scenose, tokiose kaip Niujorko “Carnegie Hall”, Èikagos “Orchestra Hall” ar kitose. Vienintelis Vytautas Bacevièius, átikëjæs savo talentu, nesëkmingai bandë árodyti, kad, neturint pradinio kapitalo, galima pasiekti didþiøjø meno aukðtumø. Deja, intensyvi koncertinë veikla, surengti septyni reèitaliai prestiþinëje “Carnegie Hall” salëje, nemaþas bûrys amerikieèiø publikos gerbëjø vis dëlto nesuteikë finansiðkai stabilaus gyvenimo garantijø.

Retus iðeivijoje rengiamus simfoninius koncertus sàlygojo keletas objektyviø aplinkybiø. Visø pirma neturëta finansiniø galimybiø suburti nuolat veikiantá nacionaliná orkestrà, o reguliariai samdyti svetimtauèius muzikus trûko lëðø. Antra vertus, siauras klausytojø muzikinis iðprusimas daugiausia skatino vokalistø pasirodymus ir operos meno atgimimà emigracijoje. Todël muzikos istorijos raidoje itin svarbûs tapo “didieji Marguèio koncertai”, vykdavæ Èikagos “Orchestra Hall” salëje, dalyvaujant lietuviø solistams ir dirigentams bei samdomam Èikagos simfoniniam orkestrui. Ðios koncertinës organizacijos dëka JAV debiutavo tuomet Argentinoje gyvenantys pianistas Andrius Kuprevièius ir jo sesuo smuikininkë Elena Kuprevièiûtë.

Su simfoniniu orkestru ávyko dirigento Aleksandro Kuèiûno debiutas, vëliau buvo kvieèiamas diriguoti Hartfordo universiteto profesorius Vytautas Marijoðius. Ðiuose koncertuose buvo pristatyti

lietuviø autoriø simfoniniai opusai.

Klausytojø poreikiai sàlygojo ne tik atlikëjø muzikinæ veiklà, bet ir jø koncertiná repertuarà. Siekiant programø ávairovës, koncertuose daþniausiai buvo derinami skirtingos stilistikos fortepijoniniai opusai, taèiau ilgus deðimtmeèius vengta XX a. modernistø palikimo. Koncertuose vyravusiø klasikø (Mozarto, Beethoveno) bei romantikø (daugiausia Schumanno, Chopino, Liszto, Brahmso) opusai buvo kukliai papildomi tik pavieniais XX a. muðamàjà fortepijono prigimtá fiksuojanèiais fortepijoniniais kûriniais. Lietuviø fortepijoninei kûrybai daþniausiai atstovavo mûsø klasikø M.K.Èiurlionio, J.Gruodþio, J.TallatKelpðos nedidelës apimties fortepijoninës pjesës. Ne kartà muzikos kritikai apgailestavo, jog ðalia didþiøjø pasauliniø korifëjø “mûsø didysis Èiurlionis átraukiamas á programà kaip “maþasis broliukas”, á kurá nereikia kreipti daug dëmesio” (Dirva, 1980 01 10).

Vienas kitas atlikëjas lauþë nusistovëjusius stereotipus. Andrius Kuprevièius nesibijojo JAV nepopuliariø monografiniø programø. 1975 m. Klivlende pianisto sëkmingai surengtas M.Ravelio kûriniø koncertas, skirtas ðio kompozitoriaus ðimtosioms gimimo metinëms, paskatino atlikëjà atskirus fortepijoninës muzikos vakarus skirti vien Beethoveno, Mozarto, Liszto fortepijoninei kûrybai.

Monografines A.Kuprevièiaus programas vainikavo 1977 m. Klivlendo mieste ir jo apylinkëse atliktas Chopino muzikos ðeðiø reèitaliø ciklas, apimantis beveik visà kompozitoriaus fortepijoninæ kûrybà. A.Kuprevièius nebuvo abejingas amþininkø kûrybai, ne kartà pateikë savo kolegø Herberto Elwello, Baino Murray’aus, Howardo Whittakerio, Rudolpho Bubalo ir Arthuro Shepherdo fortepijoniniø kûriniø pasaulines premjeras, buvo nuolatinis kompozitoriaus J.Ðvedo fortepijoninës muzikos puoselëtojas.

Svarø indëlá skleidþiant J.Kaèinsko, J.Gaidelio, V.Jakubëno, D.Lapinsko fortepijoninæ kûrybà áneðë Aldona Kepalaitë, kuri buvo pirmoji, o kartais ir vienintelë ðiø autoriø fortepijoniniø kûriniø atlikëja. Pianistë nuolat dalyvaudavo jø autoriniuose koncertuose, skambino kompozitoriø kûrinius ávairiuose JAV miestuose, lietuviø bendruomenës renginiuose. Ne kartà ji atliko ir premjerinius amerikieèiø kompozitoriaus Jacko Beesono fortepijoninius opusus, liudijanèius pianistës nuolatiná domëjimàsi ðiuolaikine muzika.

Daugelis pianistø solisto veiklà sëkmingai derino su kameriniu muzikavimu. A.Kuprevièius, jaunystëje aktyviai koncertavæs su seserimi smuikininke

Muzikos barai /43

E.Kuprevièiûte, 1957 m. kartu su Klivlendo orkestro koncertmeisteriu E.Silgersteinu atliko visà L. van Beethoveno sonatø ciklà violonèelei ir fortepijonui, su ávairiais partneriais parengë visas Mozarto, Beethoveno, Brahmso sonatas smuikui ir fortepijonui, visus F.Schuberto fortepijoninius trio, o gyvenimo saulëlydyje 1996 m. vasario-kovo mënesiais kartu su smuikininku E.Eihhornu surengë tris koncertus, kuriuose skambëjo deðimt Beethoveno sonatø smuikui ir fortepijonui.

Daugelis klausytojø lig ðiol prisimena atlikëjø perteiktà filosofinæ potekstæ, jausmø pilnatvæ, vientisà ir iðbaigtà monumentaliø ciklø interpretacijà.

Graþias kamerinio muzikavimo iniciatyvas skatino Vytauto Bacevièiaus Niujorke ákurtas Muzikos klubas, kurio vakaruose su ávairiais atlikëjais daþnai skambino ir pats pianistas. Jo pakviesta èia pasirodë Aldona Kepalaitë, kuri su þymiu anglø violonèelininku Livio Mannucci atliko K.V.Banaièio Sonatos violonèelei ir fortepijonui antràjà dalá. Ði pianistë taip pat talkino ávairiems dainininkams - Albinai Uknevièiûtei, Irenai Stankûnaitei, Lionei Juodytei, Janinai Liustikaitei, Operetës chorui ir pan.

Nepakeièiamas vokalistø partneris Èikagoje buvo Aleksandras Kuèiûnas.

Pradëjæs pianistinæ veiklà Alice’os Stephens dainavimo studijoje, vëliau uoliai talkino dainininkams, tarp kuriø buvo beveik visi þymiausi to meto vokalistai: Stasys Baras, Jonas Vaznelis, Izabelë Motekaitienë, Dana Stankaitytë, Juzë Kriðtolaitytë, Aldona Stempuþienë, Gina Èapkauskienë, Irena Stankûnaitë, Lilija Ðukytë bei keli instrumentininkai. Vokalistai vertino didelæ jo erudicijà, puikià pianistinæ technikà, subtilø stilistikos suvokimà. Labai svarbu buvo dirigentiðkas Kuèiûno màstymas, gebëjimas pateikti kûrinio formà kaip nedalomà muzikiná vyksmà. Jis nubrëþdavo atlikëjui dideles menines aukðtumas, kuriø kruopðtaus darbo dëka turëdavo pasiekti. Solistams sugebëdavo ákvëpti pasitikëjimo, neretai pagautas dvasinio ákvëpimo, juo uþkrësdavo ir koncertinius partnerius. Kuèiûno fortepijoninë partija visuomet buvo tobulai paruoðta, skambëdavo labai spalvingai, dinamiðkai ávairiai.

Niujorko apylinkëse itin populiarus koncertmeisteris buvo Aleksas Mrozinskas. Surengæs daugybæ vieðø pasirodymø, uoliai dalyvavæs miðriuose koncertuose, ávairiuose minëjimuose, radijo valandëlëse, su ávairiais vokaliniais ansambliais iðleidæs plokðteliø jis buvo vadinamas “menininko sàþine”. Pianistas puikiai skaitë natas ið lapo, buvo jautrus solistø palydovas scenoje, gelbëdavæs

Muzikos barai /44

juos ið netikëtai susiklosèiusiø kebliø situacijø.

Skurdus iðeiviø pianistø diskografijos palikimas ðiandien labai komplikuoja fortepijoninës kultûros tyrinëjimus. Vos viena kita J.Þilevièiaus bei J.Kreivëno muzikologijos archyve saugoma plokðtelë ar koncerto magnetofoninis áraðas neatspindi bendrø pianizmo raidos tendencijø.

1970 m. pasirodþiusi J.Rajauskaitës ágrota F.Liszto kûriniø plokðtelë patvirtino recenzentø nuolat pabrëþiamà atlikëjos virtuoziðkumà, jos iðgaunamà “plaèià dinaminæ skalæ - nuo tyliausiø iki dramatiðkiausiø spalvø”, natûraliai jauèiamà romantiná polëká, frazuotæ, agoginæ laisvæ, gerà atliekamo kûrinio architektonikos pojûtá.

1978 m. jaunojo pianisto Vytauto Smetonos Klivlende áraðyti F.Chopino, F.Liszto, S.Rachmaninovo fortepijoniniai opusai atskleidë platø atlikëjo pianistiniø virtuoziniø gebëjimø spektrà, romantinës muzikos stilistikos supratimà, kûriniø dramaturgijos, visumos ir detaliø santykio pojûtá. Gaila, jog ðis talentingas atlikëjas gana anksti nutraukë atlikëjiðkà veiklà ir pasirinko geriau mokamà specialybæ.

Andriaus Kuprevièiaus patriotizmas paskatino já áraðyti lietuviø kompozitoriø kûrybà, reprezentuojanèià 60 metø laikotarpá. Skirtingus savo dvasia ir stiliumi fortepijoninius opusus atlikëjas surikiavo chronologine tvarka, pradëdamas M.K.Èiurlioniu, J.Gruodþiu, J.Tallat-Kelpða ir baigdamas JAV subrandinusiais savo talentà kompozitoriais Dariumi Lapinsku ir Jonu Ðvedu. Pianistas raðë: “Mano noras buvo sudaryti tam tikrà rinkiná ið neilgø lietuviø kompozitoriø kûriniø [...]. Tai bûtø maþa muzikinë mûsø kompozitoriø antologija. Tad rinkau paèius tinkamiausius kûrinius, reprezentuojanèius atskirus kûrëjus” (Dirva, 1980 01 10). Áraðuose jauèiama subtili mintis ir tuo pat metu ðilti, nuoðirdûs jausmai, ritmo harmonija, kylanti ið atlikëjiðko sumanymo visumos. A.Kuprevièius pasirodë esàs puikus miniatiûrø interpretatorius, itin dëmesingas lietuviðkoms intonacijoms, natûraliai muzikos tëkmei. Subtilûs dinamikos, agogikos, artikuliacijos ir tembro niuansai, nepaprastas meninis skonis puikiai atskleidþia ávairiø kartø lietuviø autoriø stilistines nuostatas. Ðie áraðai prof. Rimui Geniuðui “padvelkia jaunystës nostalgija, tolimø metø atmosfera...” (Muzikos barai, 1997 03 06).

Gyvenimo saulëlydyje Vytautas Bacevièius iðleido savo kûriniø plokðtelæ, puikiai reprezentuojanèià já kaip pianis-

tà ir kompozitoriø. Autoriaus ágrotos aðtuonios ilgesnës ar trumpesnës fortepijoninës pjesës atskleidþia menininko idëjø pasaulá, turtingà meninæ vaizduotæ, ritminæ pjesiø ávairovæ. Tai savotiðka kûriniø antologija, liudijanti kompozitoriaus fortepijoninio meno raidà, tolimà pigiø efektø paieðkoms ar visuotinio populiarumo siekiams. Pasigërëtinas kûriniø interpretavimas remiasi techniðkai iðbaigtu, nepriekaiðtingu autoriaus skambinimu, jo individualaus màstymo savitumais, prasmingu savojo meno suvokimu.

Antrosios emigracinës kartos fortepijoninis menas ðiandien vis sunkiau randa tæstinumà. Pavieniai jaunesniø menininkø - Jûratës Veblaitytës, Dalios Sakaitës, Frances Covalevsky ir kt. - vardai, jø nuoðirdus tautinës kultûros puoselëjimas vis dëlto neatsveria praeitos kartos meniniø laimëjimø. Nepalanki nûdienë ðalies kultûros politika skatina jaunuosius menininkus lygia greta rinktis pelningesnes taikomosios krypties specialybes, kurios uþtikrina greitesnæ ir stabilesnæ ateitá. Tai siaurina aktyviai besireiðkianèiø atlikëjø ratà. Antra vertus, jaunoji karta, iðlaikiusi pagarbà tëvø kultûrai, pamaþu niveliuojasi, priimdama tenykðtes meno tradicijas ir paproèius.

Teisi muzikologë Loreta Venclauskienë, teigdama, jog neprotinga bûtø reikalauti, kad palikuonys tokiu pat intensyvumu tæstø egzodo kultûrà, nes “vyresniøjø lietuviðkumas buvo atsiveþtas, todël praeities ilgesio palaikomas, o jaunesniøjø tik þingeidumo pagrindu tegalëjæs susiformuoti. Tiek, kiek èia gimæs nori ir sugeba perimti tautiná savitumà ið savo tëvø ir kiek aplinkybës á naujà gyvenimo bûdà to lietuviðkumo ásileidþia” (Draugas, 1994 04 01).

Vis dëlto pastaruoju metu lietuviø pianizmas iðeivijoje ágauna naujø spalvø. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, á JAV atvyksta vis daugiau jaunø ryðkiø lietuviø pianistø. Gabrielius Alekna, Rudolfas Budginas, Eglë Janulevièiûtë, Andrius Þlabys, Ieva Jokûbavièiûtë ir kiti sëkmingai tæsia studijas aukðtosiose meno mokyklose, po truputá skinasi kelià koncertinëse salëse, bando jëgas tarptautiniuose pianistø konkursuose. Todël nenuostabu, jog tolesná lietuviø fortepijoninio meno suklestëjimà vyresnioji lietuviø karta vël sieja su perspektyviais jaunaisiais lietuviø iðeiviais. n

Diskografija Unikali kompozitorës Onutës Narbutaitës keturiø kompaktiniø diskø serija

Kovo 31 d. Kompozitoriø namuose ávykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta unikali kompozitorës Onutës Narbutaitës keturiø diskø serija, 2002-2003 metais iðleista Suomijos áraðø kompanijoje “Finlandia Records” (“Warner Classics” padalinys). Kà tik pasirodë paskutinis ðios serijos diskas, kuris uþbaigë ilgalaiká “Finlandia Records” bei Muzikos informacijos ir leidybos centro bendradarbiavimo projektà. Centro vadovë Daiva Parulskienë pabrëþë, kad Onutë Narbutaitë tapo pirmàja

ðiuolaikine lietuviø kompozitore, kurios visà kûrybos ciklà iðleido puikià reputacijà turinti uþsienio kompanija, platinanti áraðus visame pasaulyje. O uþsienio spauda netrukus teigë, kad “greta Peterio Vasko ir Arvo Pärto Onutë Narbutaitë yra svarbus muzikinis Baltijos balsas” (T.Urbach, “Errinerte Töne”, Fono Forum, 2003, nr. 2, p. 44).

2002 m. buvo iðleisti trys O.Narbutaitës muzikos diskai - “Autumn Ritornello” (“Rudens riturnelë”), “Gate of Oblivion” (“Uþmarðties vartai”) bei “June Music” (“Birþelio muzika”). Ketvirtasis serijos diskas pavadintas tiesiog “Symphony Nr. 2”. Su keliomis iðimtimis kûrinius atlieka ávairûs Lietuvos muzikantai, o paskutinius - Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Ðerveniko. Daugiakanalá kûriniø áraðà gamino Lietuvos radijas ir plokðteliø studija, garso reþisieriai Algirdas Mateika, Romualdas Federavièius, Rimas Motiejûnas.

O.Narbutaitës áraðø serijà parëmë Kultûros ministerija, Lietuvos nacionalinë filharmonija, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas. Serijos prodiuseris - Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras.

“Finlandia Records” O.Narbutaitës kûryba susidomëjo dar anksèiau, kai 1995 m. iðleido Ostrobotnijos kamerinio orkestro diskà, kuriame greta Lepo Sumeros, Erkki-Sven Tüüro, Peterio Vasko kûriniø áraðytas ir Onutës Narbutaitës “Opus lugubre” (“Liûdnas kûrinys”). Po penkeriø metø pasirodë dar viena rinktinë - kompaktinë plokðtelë su O.Balakausko, P.Vasko

Onutë Narbutaitë Autumn Ritornello Winterserenade for flute, violin and viola; The Eight String for violin and viola; Mozartsommer 1991 for flute, violin, viola and harpsichord; Autumn Ritornello.

Hommage à Fryderyk for violin, viola, cello and piano; Hoquetus for viola, cello and contrabass Audronë Pðibilskienë, viola; Ingrida Armonaitë, violin; Mûza Rubackytë, piano; Rimantas Armonas, cello; Valentinas Gelgotas, flute; Gediminas Kviklys, harpsichord; Arnoldas Gurinavièius, contrabass

Onutë Narbutaitë Gate of Oblivion

kûriniais ir O.Narbutaitës “Sinfonia col triangolo”. Geras ðiø diskø ávertinimas visame pasaulyje paskatino “Finlandia Records” ryþtis naujai, autorinei serijai, kurià, atrodo, ketinama pratæsti iðleidþiant ir O.Narbutaitës oratorijà “Centones meae urbi” (“Skiautinys mano miestui”).

Keturios kompaktinës plokðtelës sàlygiðkai gali bûti susietos su metø laikais, kurie ið dalies atsispindi jø pavadinimuose, virðelio nuotraukose (autorius A.Baltënas). Tuo tarpu disko “Rudens riturnelë” vidinë sandara tiksliai atkuria visø metø laikø tëkmæ. Po þiemos “Winterserenade” ðaiþø pavasario dvelksmà pajuntame skambant “Aðtuonstygei”, vasara sutinkama su Mozartu - “Mozartsommer”, “Rudens riturnelëje” kuriamas “Hommage à Fryderyk”, o “Hoquetus” skamba belaikëje griuvësiø erdvëje (lyg Chopino Sonatos bmoll finalinis “vëjas virð kapø”).

Plokðteliø serija, aprëpianti svarbiausius kompozitorës kûrinius, sudaro dramaturgiðkai átaigø ciklà, kontrasto principu grindþiamà visumà. Du diskai skirti maþesniø ir didesniø instrumentiniø sudëèiø muzikai. “Birþelio muzikà” sudaro: “Interludium”, “Birþelio muzika”,

Open the Gate of Oblivion (String Quartet No 2; Drawing for String Quartet and returning Winter (String Quartet No 3); Opus lugubre (“A Sad Creation”) for strings; Sinfonia col triangolo for strings and triangles Vilnius String Quartet (Audronë Vainiûnaitë, violin; Artûras Ðilalë, violin; Girdutis Jakaitis, viola; Augustinas Vasiliauskas, cello) Ostrobothnian Chamber orchestra/Juha Kangas

Onutë Narbutaitë June Music Interludium for flute, cello and organ; June Music 1981 for violin and cello; Climber for two pianos; Monogramme for 3 percussions Valentinas Gelgotas, flute; Edmundas Kulikauskas, cello; Jûratë Landsbergytë, organ; Audronë Vainiûnaitë, violin & Augustinas Vasiliauskas, cello; Rûta and Zbignevas Ibelhauptas, pianos; Saulius Astrauskas, Zenonas Bagavièius & Vladas Ðeibokas, percussions

“Vijoklis” ir “Monograma”. “Rudens riturnelë” atkartoja anksèiau Lietuvoje iðleistà CD. “Uþmarðties vartai” sieja du styginiø kvartetus (Nr. 2 - “Atverk uþmarðties vartus”, Nr. 3 - “Pieðinys styginiø kvartetui ir sugráþtanèiai þiemai”) bei du kameriniam orkestrui skirtus opusus (“Opus lugubre” ir “Sinfonia col triangolo”), kuriuos ágrojo Ostrobotnijos kamerinis orkestras, diriguojamas Juhos Kango. Paskutiniame diske, be Simfonijos Nr. 2, áraðyta “Metabolë” ir “Liberatio” nedideliems orkestrams.

Norisi atkreipti dëmesá, kad specialiuose leidiniuose (“Fono Forum”, “Klasik Heute”, “Neue Zeitschrift für Musik”) ðiø CD interpretacija, garso kokybë vertinama paèiais aukðèiausiais balais.

Plokðteliø pristatyme kalbëjusi O.Narbutaitë pabrëþë, kad kûriniø gyvenimo pradþia daþniausiai susijusi su savais atlikëjais, todël ypaè malonu, kad jø triûsas taip gerai ávertintas.

“Finlandia Records” leidiniai nelieka nepastebëti, bet tikrai ne visi sulaukia tokio plataus atgarsio, kaip aptariamoji serija. Suomiai pastebi O.Narbutaitës lokalinæ, etninæ priklausomybæ ir drauge jos universalumà. Taikliai apibrëþiama kompozitorës kûryboje egzis-

Onutë Narbutaitë Symphony No 2 Symphony No 2: 1) Symphony, 2) Melody; Liberatio for twelve winds, cymbals and four strings; Metabol for chamber orchestra Lithuanian National Symphony Orchestra Robertas Ðervenikas, conductor

tuojanti ypatinga modernistinio techniðkumo ir postmodernistinio dvasingumo darna (A.Häytynen,

Muzikos barai /45

Lietuvos muzikos link “Postmodern spirituality from Lithuania”, Finnish Music Quarterly, 2002, nr. 4), “stipresnis stuburas ir laikysena” nei daugelio kitø Baltijos kompozitoriø (A.Häytynen, Rondo, 2002, nr. 9). Lenkai iðskiria etinius, giliai krikðèioniðkus O.Narbutaitës kûrybos motyvus, universalø ir drauge gimtajam kraðtui prieraiðø jø pobûdá (M.Woùczek, “Onutë Narbutaitë na pùytach Finlandia Records”, Ruch muzyczny, 2003, nr. 3, p. 10-15).

Baltijos kompozitoriø bièiulis vokieèiø muzikologas Lutzas Lesle O.Narbutaitës kûrybà ávardija kaip “modernià prisiminimø muzikà”, kaip “atsigræþimà á ateitá”, kaip “europinës perspektyvos kultûrinæ sangràþà” (Neue Zeitschrift für Musik, 2003, nr. 1, p. 82). Kiti vokieèiø kritikai pastebi kompozitorës eklektikos iðvengimà, subtilø artëjimà prie muzikos istorijos didþiøjø, kai “krikðtatëviais tampa Schuberto “Þiemos kelionë”, vëlyvasis Mozartas ir ðvytintis Chopino pianizmas”. Raðoma, kad O.Narbutaitës muzikoje “reikðminga kiekviena làstelë, taèiau drauge neatitrûkstama nuo stabilaus kompozicinio pamato. Panyrant á skambesius, girdima Rytø Europa, bet tai neturi nieko bendra su kai kuriø amþininkø polinkiu á lëkðtà harmonijà. Taigi - paradoksas, taèiau stebuklingai skambantis!”

(T.Urbach, “Zwischen den Zeiten”, Fono Forum, 2002, nr. 10, p. 70).

Kritikas “R” þenklina ypatingà CD “Autumn Ritornello” repertuaro vertæ. Anksèiau cituotas to paties autoriaus straipsnis (Fono Forum, 2003, nr. 2, p. 45), recenzuojantis CD “Uþmarðties vartai” ir “Birþelio muzika”, uþbaigiamas teiginiu: “Jokios abejonës. Muzika Narbutaitei niekada nëra ðalta abstrakcija.

Ji lieka iðraiðkos galimybë, bendravimo ðaltinis ir pagaliau þmogiðkø jausmø atspindys”.

Vokieèiø spauda, ávertindama visà O.Narbutaitës kûrybà, entuziastingai raðë apie O.Narbutaitës Simfonijà Nr. 2: “Tai muzika, pasiþyminti nepaprastai tikslia raiðka.

Ji nieko nemaskuoja, nesislapsto uþ techninio þodyno. Technika yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Ji skirta tiksliam vaizdø formavimui, pasiþymi nepriklausoma ritmika, operuoja koliaþo laukais ir suteikia skambesio plotams bûdingà reljefà. Kad Narbutaitës

Muzikos barai /46

iðradingumas ir formalus aiðkumas nemaþëja, kuo puikiausiai árodo 2001 m. paraðyta Simfonija Nr. 2; tai dviejø daliø kûrinys, kuris du pagrindinius muzikos principus iðkelia iki apibendrinto vaizdo […]. Pirmosios dalies energija susitelkia viduje, taèiau dël to intensyvumo nepraranda. Tai ástabi koncepcija” (R.Schulz, “Niedestürzende Splittergestalten.

Eine Prophetin radikaler Klarheit: Die litauische Komponistin Onutë Narbutaitë” (“Krintanèiø skeveldrø pavidalai. Radikalaus aiðkumo pranaðë: lietuviø kompozitorë Onutë Narbutaitë”), Süddeutsche Zeitung, 2003 03 12).

O.Narbutaitës kompaktiniø plokðteliø pristatymà Kompozitoriø namuose papildë kompozitorës áspûdþiai ið Aboa (lotyniðkas Turku miesto pavadinimas) festivalio Suomijoje (2003 03 13-16), kuriame buvo atlikti septyni kompozitorës kûriniai. Festivalis skirtas tik dviem ðiuolaikiniams autoriams, o tai mûsø dienomis, pabrëþë kompozitorë, tikra prabanga. Prieð keletà metø jà patyrë Kaija Saariaho ir Aurlis Sallinen (2000), Magnus Lindberg ir Judith Weir (2001), o ðámet tandemà sudarë O.Narbutaitë ir Einojuhani Rautavaara.

Buvo surengti keturi koncertai, prieð kai kuriuos vyko susitikimai su klausytojais. Domëjimasis buvo neformalus. Filharmonijos artistai ir Muzikos akademijos studentai puikiai atliko maþai jiems paþástamà muzikà. Tai liudija didelá jø ádirbá ðiuolaikinës muzikos srityje. Iðgirdæ Antràjà simfonijà, suomiai dþiaugësi, kad O.Narbutaitë nëra “dar viena trypinëjanti baltø kompozitorë su savo kvazitonaliais pakartojimø motorais” (T.Norha, “Dþiaugsmingai nustebino Narbutaitë”, Turun Sanomat, 2003 03 16), pabrëþë meistriðkà orkestro valdymà bei stiprø kûrinio liûdesá. Nuolat buvo iðskiriama didelë muzikos poveikio jëga, kuri ðiuolaikinës muzikos pasaulyje aptinkama ne taip daþnai.

Audronë ÞIÛRAITYTË

Visa lietuviø muzika informatyviuose kataloguose

Muzikos informacijos ir leidybos centras, 2002 metais pradëjæs leisti lietuviø muzikos katalogø serijà, siekia palengvinti lietuviðko repertuaro paieðkas.

Svarbiausias ðiø leidiniø tikslas - surinkti ir pateikti vieðam vartojimui informacijà apie lietuviø kompozitoriø kûrinius, nurodyti vartotojui, kur galima rasti kûrinio natas, áraðus. Iki ðios dienos iðleisti trys katalogai: “Lietuviðka muzika styginiams”, “Lietuviðka muzika puèiamiesiems” (abiejø katalogø sudarytoja Loreta Narvilaitë) bei “Lietuviðka muzika fortepijonui” (sudarytoja Rûta Rudvalytë). Visi trys katalogai apima platø lietuviø muzikos repertuarà. Iðleisti lietuviø ir anglø kalbomis leidiniai skirti muzikos profesionalui, atlikëjui, pedagogui, muzikologui, koncertø programø sudarytojui, ieðkanèiam naujo ir ádomaus repertuaro.

Kûriniai kataloguose iðdëstomi pagal instrumentø grupes, grupëse kûriniai skirstomi pagal kompozitorius. Nurodoma kûriniø bibliografija ir diskografija, paaiðkinama, kur galima gauti jø partitûras ir partijas. Katalogai gausiai iliustruoti natø pavyzdþiais, kurie suteikia papildomos informacijos apie kompozitoriø raðymo stiliø. Á styginiø katalogà atrinkti kûriniai styginiams instrumentams (smuikui, altui, violonèelei, kontrabosui) solo bei su fortepijonu, styginiø instrumentø ansambliams (taip pat su fortepijonu, kitais solistais), styginiø orkestrui (taip pat su solistais, choru) bei koncertai styginiams instrumentams su orkestru. Taip pat átraukti kûriniai ávairiø kameriniø sudëèiø ansambliams, kuriuose styginiø instrumentø yra ne maþiau nei pusë. Ðiame kataloge ið viso paminëti 86 lietuviø autoriai ir 798 jø kûriniai.

Katalogas rodo, kad populiariausios instrumentø sudëtys lietuviø kompozitoriø kûryboje yra styginiø kvartetas (60 kompozitoriø sukûrë 133 kvartetus),

smuiko ir fortepijono ansamblis (43 kompozitoriai ir 122 kûriniai) bei styginiø orkestras (atitinkamai 52 ir 104). Á puèiamøjø katalogà buvo atrinkti kûriniai puèiamiesiems instrumentams (fleitai, obojui, anglø ragui, klarnetui, fagotui, saksofonui, valtornai, trimitui, trombonui, tûbai) solo bei su fortepijonu, puèiamøjø instrumentø ansambliams, puèiamøjø orkestrui (bendui) bei koncertai puèiamiesiems instrumentams su orkestru. Taip pat átraukti kûriniai ávairiø kameriniø sudëèiø ansambliams, kuriuose puèiamøjø instrumentø yra ne maþiau nei pusë. Maþesnës apimties puèiamøjø kataloge ið viso paminëti 78 autoriai ir 361 kûrinys. Daugiausiai sukurta kompozicijø ávairioms puèiamøjø instrumentø kombinacijoms su kitais instrumentais, vokalu (34 autoriai ir 57 kûriniai), mediniø puèiamøjø kvintetui (15 autoriø ir 29 kûriniai) bei fleitos ir fortepijono ansambliui (18 autoriø, 27 kûriniai). Á muzikos fortepijonui katalogà átraukti Lietuvos kompozitoriø sàjungos nariø kûriniai fortepijonui dviem, keturioms, ðeðioms rankoms, kûriniai dviem fortepijonams keturioms, ðeðioms ir aðtuonioms rankoms, kûriniai trims ir ðeðiems fortepijonams, taip pat paruoðtam fortepijonui, fortepijonui su sintezatoriumi, taip pat su fonograma. Kûriniai kitiems klaviðiniams instrumentams (klavesinui, klavikordui, vargonams ir kt.) neátraukti.

Visi katalogai centro iniciatyva platinami ávairiø lygiø muzikos mokymo institucijose - muzikos mokyklose, konservatorijose, universitetuose. Iðleistus katalogus galima ásigyti Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centre (Mickevièiaus g. 29, Vilnius). Minëti leidiniai taip pat publikuoti internetiniame centro puslapyje www.mic.lt 2003 metais turëtø pasirodyti dar du lietuviø muzikos katalogai - puèiamøjø instrumentø orkestrams bei kamerinës muzikos katalogas.

LMILC inf.

BRONIUS KUTAVIÈIUS: SU UGNIMI IR TIKËJIMU

Broniaus Kutavièiaus sugebëjimas kurti garsiná istorijos vaizdiná ðiuo metu yra visuotinai pripaþástamas. Todël neatsitiktinai jam teko valstybinis uþsakymas paraðyti didelës apimties kûriná pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karûnavimo 750-øjø metiniø iðkilmëms. Koncertinë Broniaus Kutavièiaus naujosios operos-oratorijos versija bus pirmàkart atlikta liepos 12 d. festivalyje “Vasaros sezonas Trakø pilyje”.

Kompozitorius paraðë didelá sceniná veikalà Ignis et fides (Ugnis ir tikëjimas) solistams, reèituotojams, chorui ir simfoniniam orkestrui, papildytam kanklëmis ir iðilginëmis fleitomis. Ðis diptichas sieja dvi Lietuvai reikðmingas datas: pirmàjá Lietuvos vardo paminëjimà istoriniuose ðaltiniuose ir karaliaus Mindaugo karûnavimà.

Uþduotis nebuvo lengva, nes istoriniø þiniø apie laikmetá ir patá faktà maþa. “Tikrai nenorëjau daryti tarybinio tipo pagarbinimo, paðlovinimo, kuris man yra absoliuèiai svetimas. Kreipiausi á istorikus ir jie man pasakë, kad apie tà ávyká yra iðlikæs tik vienas sakinys: kad karalius Mindaugas buvo karûnuotas 1253 m. liepos mënesá”.

Kadangi Mindaugo karûnavimas glaudþiai susijæs su krikðèionybës ávedimu Lietuvoje, kompozitorius ðiame kûrinyje susiejo dar vienà - vyskupo Brunono (á Prûsijà siøsto atversti pagonis) kankinystës istorijà, kuri ir tapo prieþastimi pirmajam þinomam istoriniam Lietuvos vardo paminëjimui 1009 metais. Toks junginys siejasi ir su ankstesne Kutavièiaus kûryba.

Pagonybës ir krikðèionybës susidûrimas yra pagrindinis konfliktas ir varomoji jëga bene populiariausiame kompozitoriaus kûrinyje - oratorijoje Paskutinës pagoniø apeigos (1978). Jis tampa esminiu ir naujajame kûrinyje. Pasak kompozitoriaus, jam labai artimi tokie sugretinimai.

Kûrinys yra dviejø daliø. Pirmosios dalies libretà, remdamasis trimis istoriniais ðaltiniais (Viberto pasakojimu, Petro Damianio

ostinato, retoriðkai disputà ákûnijanèios instrumentø sàsajos.

Bronius Kutavièius

“Ðv. Romualdo gyvenimu” ir neþinomo autoriaus “Ið ðv. Brunono gyvenimo ir kanèiø”), paraðë pats kompozitorius, o antrosios dalies teksto autorius religijotyrininkas Gintaras Beresnevièius paraðë tekstà intymesnei Mindaugo ir jo þmonos Mortos scenai. Vis dëlto tikëjimo keitimas yra itin asmeniðka drama. Kompozitorius meistriðkai átraukia atskiras autentiðkas istoriniø epochø detales, senàjá lietuviø liaudies muzikos instrumentà kankles, psalmiø, Sanctus, Te Deum tekstus, iðlikusius kelis prûsø kalbos þodþius, autentiðkas sutartines, katalikiðkà renesanso laikø pamokslà, Hildegardos von Bingen giesmæ, fanfaras, Vilniaus baþnyèiø varpø skambesá ir kt.

Tikro griaustinio áraðas kûrinio pabaigoje yra ne vien iliustratyvus efektas, o netrukus gráþusios pagonybës simbolis - vyriausiojo dievo Perkûno þenklas.

Pagoniðkajam pasauliui atskleisti Kutavièiaus naudoja neiðplëtotas puèiamøjø instrumentø frazes, nuolat kartojamas nedidelës apimties atkarpëles. Kai kur pasitaiko ádomiø dermiø, pavyzdþiui, Mindaugo ir Mortos duete. Pasak kompozitoriaus, “ði vieta buvo itin sunki, nes nesinorëjo nuslysti á operiná dainavimà”. Krikðèioniðka kûrinio pusë atskleidþiama per psalmes, kuriø melodika primena grigaliðkàsias giesmes. Kompozitorius viliasi, kad tam tikrose scenose atsiras ir tam tikras erdvinis efektas: vieni atlikëjai priartës, kiti nutols, kad vyktø garso judëjimas scenoje.

Kûrinyje vyrauja choraliniai epizodai, reèitatyvas, ritualiniai þaidimai,

Kompozitoriui yra svarbi pati apeigiðkumo dvasia, á kurià Kutavièius norëtø átraukti ir klausytojus.

Tam ið dalies padeda ir tekstas, kurio kiekis yra minimalus, o reikðmës redukuotos. Pasak Kutavièiaus, “tekstai lyg iðduoda tà tam tikrà paslaptá; jauèiu, kad be teksto galima daug daugiau pasakyti negu su tekstu. Psalmës skambës lotynø kalba, tekstas prûsø kalba pirmojoje dalyje taip pat bus neatpaþástamas. Publika, þinoma, pyks, sakys, kad nieko negalima suprasti.

Bet man svarbiau teksto spalva, o ne þodþiø reikðmë”. Trys kalbos - lotynø, prûsø ir lietuviø - atspindi Lietuvos istoriná likimà ir kartu veikia kaip pagrindiniø kûrinio istoriniø linijø þenklai.

Naujasis kûrinys turi operos, oratorijos ir baleto bruoþø. Baleto daugiausiai, nes vyrauja betekstë instrumentinë muzika. Kutavièius laisvai balansuoja tarp ávairiø tradicijø ir savitai jungia daugelá jam tuokart pravertusiø dalykø.

Daugelyje savo kûriniø kompozitorius sugebëjo sukurti itin savità ið paèios muzikos kalbos kylantá poetiná teatrà. Teatras persmelkia visas jo oratorijas; jo opera-poema Strazdas þalias paukðtis (reþisuota Jono Vaitkaus), ákûnijusi naujà ið etninës tradicijos iðplaukianèià muzikos ir vyksmo vienovës sampratà, tapo etapiniu lietuviø muzikos istorijos kûriniu. Naujojo kûrinio pastatymu taip pat rûpinsis Jonas Vaitkus. Pats kompozitorius teigia, kad naujajame pastatyme yra nemaþai rizikos: “Operojepoemoje Strazdas þalias paukðtis buvo nemaþai soliniø epizodø, daug teksto - tai buvo etnografinë opera. Èia surizikavau be siuþetiniø linijø suregzti didelá sceniná kûriná.

Tai, manau, yra gan dràsu”.

Bronius Kutavièius (g. 1932) Ignis et fides tekstai Broniaus Kutavièiaus ir Gintaro Beresnevièiaus (Liet, Lot, Prûs) Bar-Mez-satb14 male voices-female voice-4kankles-4ûþliai-orch[picc-2fl(mutta 2rec)-2ob-2cl-2bn-cbn-4hn-3tr-3tbtuba-timp-perc-cel-hrp-piano-orgstr] (2003). Trukmë: ca. 95’ Rûta GAIDAMAVIÈIÛTË

Muzikos barai /47

Panorama

Ið tarptautinio konkurso “Sàskambiai” - su laurais ir diplomais

Pastaraisiais metais suaktyvëjæs muzikinis gyvenimas suteikë galimybæ moksleiviams dalyvauti ávairiuose festivaliuose ir konkursuose. Dar dþiugiau, kad atsirado nemaþai kameriniø ansambliø konkursø, kuriuose gali dalyvauti moksleiviai, nesiruoðiantys tapti muzikais profesionalais. Ðie konkursai reikalauja daugiau ansamblinio susigrojimo ir muzikinës iðraiðkos nei profesionalaus instrumento valdymo.

Kauno A.Kaèanausko muzikos mokykla jau seniai garsëja savo kolektyvø laimëjimais. Daþnai ávairius apdovanojimus pelno chorai, puèiamøjø instrumentø orkestras, laureatais tampa ávairios sudëties kameriniai ansambliai.

Tarptautiniame kameriniø ansambliø konkurse “Sàskambiai”, kurá organizavo Vilniaus B.Dvariono deðimtmetë muzikos mokykla, mokytojø R.Brazauskaitës ir I.Ðtaraitienës paruoðto ansamblio dalyviai tapo laureatais, o mokytojø M.Pupelienës ir A.Laurinavièienës paruoðto ansamblio moksleiviai pelnë diplomus. Taèiau ðiø mokslo metø koncertinë veikla nesibaigia. Moksleiviø dar laukia tarptautiniai konkursai Italijoje ir Dzûkijoje.

Milda PUPELIENË

Muzikinis pavasaris Ukrainoje

“Pasaulyje egzistuoja daugybë muzikiniø krypèiø ir mokyklø. Pedagogo þinios, meistriðkumas ir patirtis visada

Muzikos barai /48

unikalûs. Taèiau jø visø profesija - menas”. Tai - Ukrainos muzikos akademijos profesorës Eleonoros Tkaè mintys. Jos iniciatyva ákurta tarptautinë organizacija “XIX a. ðvietimas ir menas”, kurios tikslas vienyti pedagogus ir dalytis patirtimi. Ði organizacija rengia tarptautinius seminarus, konkursus ávairiose pasaulio ðalyse: Ukrainoje, Danijoje, Austrijoje, Italijoje.

2003 m. kovo 29-balandþio 7 d. graþiame puðyne, kompozitoriø kûrybos namuose Vorzelio miestelyje netoli Kijevo, ávyko tarptautinis pianistø ir kameriniø ansambliø konkursas. Dalyviø skaièius áspûdingas - 143 ið Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Bulgarijos, Lietuvos. Tarptautinë þiuri - garsûs Ukrainos, Rusijos, Lietuvos pianistai bei pedagogai - Gnesinø muzikos akademijos profesorë Vera Nosina (Rusija), Gnesinø muzikos akademijos profesorius, tarptautiniø konkursø laureatas Aleksejus Skavronskis (Rusija), Ukrainos muzikos akademijos profesorë, tarptautinës organizacijos “XIX a. ðvietimas ir menas” prezidentë Eleonora Tkaè (Ukraina). Taip pat M.Dukanova (Bulgarija), Vilniaus Karoliniðkiø muzikos mokyklos mokytoja ekspertë Olga Syèeva (Lietuva) ir kiti.

Konkurso dalyviai stebino savo virtuoziðkumu, iðtverme. Daugelis ið jø jau subrendæ muzikantai. Þavëjo atlikëjø ið Rusijos pianizmo mokykla.

Kameriniø ansambliø kategorijoje Lietuvai atstovavo Vilniaus Karoliniðkiø muzikos mokyklos moksleivës Vera Bukina (fleita, mokytoja V.Vainienë) ir Liubovë Sergijenko (fortepijonas, mokytoja ekspertë O.Syèeva). Ðis ansamblis savo kategorijoje pelnë II vietà. Klausytojus sudomino dueto atliekamos Lietuvos kompozitoriø pjesës, ir mûsø atlikëjai su mielu noru padovanojo pjesiø natas. Solistø grupëje puikiai pasirodë Panevëþio konservatorijos 12 klasës moksleivë Ernesta Aleksaitë (vyr. dëstytoja J.Vilienë) - III vieta, Klaipëdos universiteto magistrë O.Petrova (doc.

T.Romaðkina) - pelnytas diplomas.

Pianistai ið Lietuvos iðsiskyrë garso kultûra, subtilumu, muzikiniu intelektu ir sulaukë puikiø klausytojø ir komisijos nariø atsiliepimø bei sveikinimø uþ dràsà varþytis su garsiausiø Rusijos ir Ukrainos pedagogø paruoðtais studentais.

Pasibaigus konkurso perklausoms, buvo organizuojami videovakarai, kuriø metu skambëdavo garsiausiø pasaulio pianistø áraðai. Po to - diskusijos, analizavimas. Pedagoginiø konferencijø metu skaityti praneðimai aktualiais muzikiniais pedagoginiais klausimais.

Didelio dëmesio susilaukë komisijos narës mokytojos ekspertës Olgos Syèevos praneðimas “Darbas su meniniu ávaizdþiu kaip vienas ið kompleksiniø mokinio ugdymo metodø”.

Teko reta galimybë dalyvauti prof.

Veros Nosinos ir prof. A.Skavrosnkio meistriðkumo pamokose.

Nors oras buvo dar vësokas, taèiau

muzika atneðë pavasará. Á Lietuvà gráþome ágavæ daugiau pasitikëjimo, didþiuodamiesi, kad galime varþytis su puikios rusø pianizmo mokyklos atstovais.

Olga SYÈEVA, Jûratë VILIENË

Turininga Lenkijos pedagogës patirtis

Ádomià ir turiningà popietæ surengë Vilniaus Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos Fortepijono skyrius

Pedagogë Miroslava Pruska atvirø pamokø metu - ð.m. kovo 16 d. atviras pamokas vedë vieðnia ið Gdansko meno mokyklos Miroslava Pruska. Mokyklos pedagogus nudþiugino turiningas susitikimas su þymia, didelæ patirtá turinèia talentinga pedagoge, galimybë pabendrauti su ðiltu, nuoðirdþiu þmogumi. Jaukià, ðiltà nuotaikà kûrë ir mokiniø atliekami kûriniai: skambëjo lenkø kompozitorës Janinos Garscios muzika. Ði kompozitorë itin didelá dëmesá skiria vaikams, pedagoginiam repertuarui, kuria spalvingà, nuotaikingà, vaiko fantazijà ir vaizduotæ þadinanèià muzikà. Tai - programiniai kûrinëliai: “Porceliano pilis”, “Uþkerëjimas”, “Ðokanti marionetë”, “Graþioji Kazuko” ir daugelis kitø. Pagal juos vaikai nupieðë pieðinëlius, kurie buvo eksponuojami parodëlëje. Áspûdþiais dalijasi Fortepijono skyriaus pedagogë, renginio iniciatorë Alicija Tryk: “Mûsø mokykla jau keleri metai artimai kûrybiðkai bendradarbiauja su Gdansko ir Gdynës muzikos mokyklomis, todël kilo poreikis pristatyti lenkø muzikà. Lenkijoje labai populiari Janinos Garscios kûryba: paminëtinas labai rimtas jos vardo konkursas Staliova Volioje, vykstantis kas dveji metai, jos vardu pavadintos keturios muzikos mokyklos. Lenkijos vaikai labai mëgsta groti ðios kompozitorës kûrybà, 2002 m. ji net apdovanota “Ðypsenos ordinu”. Ádomu tai, kad ðá apdovanojimà, skirtà suaugusiesiems, ásteigë vaikai. Susipaþinusi su Janinos Garscios kûryba, pajutau, kad tai vertinga muzika, kurià reikëtø pagroti ir mûsø mokiniams.

Todël dar prieð atvykstant Miroslavai

Pruskai, kovo 7 d. mûsø mokykloje ávyko Janinos Garscios (buvo atliekami kûriniai ið penkiø ciklø) ir kitø lenkø kompozitoriø kûriniø koncertas. Pedagogë Miroslava Pruska gerai paþásta Janinà Garscià, jos kûrybiðkai bendradarbiauja, todël kilo sumanymas, jog ta patirtimi galëtø pasidalyti ir su mumis. Tai daug nusipelniusi pedagogë: paruoðë apie 100 laureatø, veda seminarus Lenkijoje, taèiau yra labai kuklus þmogus...

Jos specializacija - pradinis mokymo etapas. Tai ir buvo dirbama atvirose pamokose. Esame dëkingi Lenkø institutui Vilniuje, kuris padëjo ágyvendinti ðià idëjà”.

Po atvirø pamokø ávykusio pokalbio metu buvo aptartos fortepijono dëstymo Lietuvoje ir Lenkijoje problemos.

Kompozitorius, B.Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos direktorës pavaduotojas ugdymo reikalams, Muzikos akademijos docentas Julius Andrejevas domëjosi lenkø kompozitoriais, raðanèiais vaikams, drauge su vieðnia svarstë galimø tolesnio bendradarbiavimo projektø kûrimà.

Susitikimas praturtino visus dalyvius naujais áspûdþiais, ádomiomis mintimis, suteikë naujø kûrybiniø impulsø fortepijono pedagogams.

Aurelija KIÐKELYTË

Graþiausios dainos apie meilæ

Kovo mënesio pradþioje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pakvietë klausytojus á koncertà, kurio atlikëjai

Vytautas Kurnickas, Graþina Skinderytë-Kurnickienë ir Renata Milaðiûtë ðá kartà buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Vytautas Kurnickas, Lietuvos muzikos akademijos magistrantë Graþina Skinderytë-Kurnickienë bei koncertmeisterë - Akademijos magistrantë Renata Milaðiûtë. Skambëjo W.A.Mozarto, G.Puccini, G.Verdi, N.Rimskio-Korsakovo, P.Èaikovskio operø arijos ir duetai, B.Dvariono, A.Raudonikio, V.Kurnicko dainos bei neapolieèiø dainø popuri.

V.Kurnickas - vienas þymiausiø Nacionalinio operos ir baleto teatro solistø tenorø. Uþtenka prisiminti sëkmingai jo atliekamus Germano, Ricardo, Chosë vaidmenis - tai naujausi solisto darbai operos scenoje, kurie árodo atlikëjo pro-

fesionalumà, gerà vokalinæ technikà.

Visai neseniai turëjome progà palyginti V.Kurnicko Ricardo “Kaukiø baliuje” su sveèio ið JAV - solisto J.Pajaro atliekamu tuo paèiu vaidmeniu. Reikia pripaþinti, jog V.Kurnicko atliekamas vaidmuo buvo pranaðesnis.

Kalbant apie ávykusá koncertà, Vytautas jame pasirodë kaip solidus, subrendæs menininkas. Pakanka paminëti koncerte atliktas Kavaradosio, Ricardo, Kalafo arijas bei duetus ið “Traviatos”, “Kaukiø baliaus”, “Pikø damos”, kurie ið solisto tenoro reikalauja didelio meistriðkumo bei plataus diapazono. Vytautas savitai ir ádomiai interpretavo populiarøjá A.Raudonikio “Ðvelnumà”, savo paties sukurtas dainas bei italø dainas.

Kaip lygiavertë partnerë stengësi bûti jaunoji vokalistë G.SkinderytëKurnickienë. Sëkmingiausiai ji atliko Snieguolës arijà ið N.Rimskio-Korsakovo operos, Konstancos arijà ið W.A.Mozarto operos “Pagrobimas ið seralio” bei dainas. Jos balsas graþaus tembro, ganëtinai stiprus, o dirbdama su savo dëstytoja docente Irena Argustiene Graþina turëtø tapti ádomia ir pajëgia vokaliste. Nuoðirdþiai palinkëkime jai graþios dainininkës ateities.

Didelis krûvis teko ir koncerto akompaniatorei R.Milaðiûtei, uþ kurios sëkmingà pasirodymà reikia pagirti jos koncertmeisterio klasës dëstytojà docentæ Virginijà Dabkutæ. Jaunoji studentë jauèia stiliø, akompanuoja ásiklausydama á solistø niuansus. Gal kiek sunkiau sekësi “áveikti” Puccini, bet viskas ateis su gabios pianistës patirtimi.

Tad sveikinu visus koncerto atlikëjus, áveikusius sudëtingos programos maratonà. Lauksime kitø V.Kurnicko koncertø, spektakliø ir premjerø.

Vidutis BAKAS

Tarptautinis lenkø fortepijoninës muzikos festivalis-konkursas, skirtas Fryderykui Chopinui

Áspûdinga ðvente Lietuvos muzikos akademijos salëje baigësi II tarptautinis lenkø fortepijoninës muzikos festivalis-konkursas, skirtas Fryderykui Chopinui, ð.m. kovo 13-14 dienomis vykæs Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje, o 15 d. visuomenei tarytum pateikæs ataskaità reprezentacinëje profesionaliø muzikø kalvëje. LMA koncertø salë negalëjo patogiai sutalpinti visø, norinèiø stebëti iðkilmingà festivalio uþdarymà, apdovanojimus, laureatø koncertà. Meno vadovës Irena Èekuriðvili ir Regina Malinauskienë sukûrë toká scenarijø, kad neprailgtø garbiø sveèiø ið Lenkijos ar Lietuvos, konkurso rëmëjø ar organizacinio komiteto nariø kalbos, apdovanojimai, kuriø buvo tikrai daug, áterpdamos tarp jø koncertinius maþøjø þvaigþduèiø solinius bei sensacingus pasirodymus su LMA simfoniniu

Publikos simpatijø prizà pelnæs Maciejus Ganskis (Gdansko muzikos mokykla)

Iðkilmingas konkurso atidarymas. Ið kairës: M.Kasner, Lenkø instituto Vilniuje direktorë, ir vertinimo komisija: M.Pruska, A.Radvilaitë, V.Vitaitë (pirm.), J.Bundzaitë, K.Grybauskas

orkestru, kuriam dirigavo Robertas Ðervenikas. Ðiø dviejø Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje dirbanèiø mokytojø iniciatyva 1999 m. sëkmingai ávyko pirmasis toks tarptautinis renginys. Ðiemet dalyviø amþiaus ribos buvo iðplëstos, organizacinio komiteto narës, LMA Fortepijono katedros vedëjos prof.

Veronikos Vitaitës siûlymu á renginá pakvietus konservatorijø ir aukðtøjø muzikos mokyklø pianistus. Norëdamos suteikti dþiaugsmo ir sceninës patirties vaikams, I.Èekuriðvili ir R.Malinauskienë kompozitoriams Leonui Povilaièiui ir Jurgiui Juozapaièiui uþsakë sukurti nedidelius kûrinëlius fortepijonui su orkestru, kuriuos ástengtø atlikti jaunieji muzikai.

Taip gimë nuotaikingi L.Povilaièio “Kujaviakas”, “Svajonë” bei J.Juozapaièio “Ekspromtas”. Aukðtøjø muzikos mokyklø studentai galëjo atlikti virtuoziðkà F.Chopino Andante spianato ir Didájá polonezà Es-dur, op. 22.

Organizacinio komiteto pirmininko, Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos direktoriaus prof. Rièardo Sviackevièiaus, Lenkø instituto Vilniuje direktorës Malgorzatos Kasner, prof.

V.Vitaitës, meno vadoviø I.Èekuriðvili ir R.Malinauskienës dëka festivalá-konkursà parëmë daugybë rëmëjø, kuriø sàraðas vos tilpo dviejuose festivalio programos puslapiuose, pradedant Lenkijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Jerzy Bahru, Lenkijos Respublikos generaliniu konsulu Lietuvoje Stanislawu Cygnarowskiu, beje, ásteigusiu prizà pirmosios premijos laureatui - lenkui, gyvenanèiam Lietuvoje. Juo konkurso vertinimo komisijos sprendimu apdovanota LMA I kurso studentë Agnë Valiulytë (prof. A.Radvilaitës kl.).

Tæsiant rëmëjø sàraðà, paþymëtini kaimyninës Lenkijos atstovai: M.Kasner, Lenkø instituto Vilniuje direktorë, jo muzikos programø koordinatorë Halina Maskovska, radijo stoties “Znad Wilii” generalinis direktorius Miroslavas Juchnevièius, ðios stoties pirmininkas Èeslavas Okinèicas; LR Seimo narys, Seimo þmogaus teisiø komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevièius, LR Seimo narys Vasilijus Fiodorovas, þymûs Lietuvos veikëjai Antanas Petrauskas, Rolandas Zuoza, Mindaugas Þilinskas,

Julius Skestenis, Þilvinas Meðkuotis, Aldona Skruibytë, Meèislavas Zaikovskis, nuolatiniai muzikø rëmëjai prof. dr. Juozas Antanavièius, prof. Rimvydas Þigaitis, Liucija Stulgienë, Birutë Karosienë, Jonas Girijotas, firmos “Arvi”, “Izidë”, “Titano vartai” ir daugelis kitø.

Baigiamàjá koncertà soliniu numeriu F.Chopino Scherzo b-moll, op. 31, Nr. 2, pradëjo pirmosios premijos laureatë, LMA doc. A.Þvirblytës III k. studentë Kotryna Gediminaitë. Antrosios konkurso grupës atstovë keturiolikametë Anna Marczuk (I premija, Gdansko F.Nowowiejskio MM, prof. W.Woital kl.) temperamentingai ir virtuoziðkai paskambino F.Chopino Etiudà cis-moll, op. 10, Nr. 4. Panevëþio MM II premijos laureatas, taip pat keturiolikametis Rokas Valuntonis (mokyt. G.Beleckienë) ásijautæs sodriu garsu atliko G.Muðelio Etiudà. Gdansko F.Nowowiejskio MM auklëtinë laureatë Katarzyna Dobosz (M.Pruskos kl.) dëmesingai, dainingai paskambino F.Chopino Cantabile.

Deðimtmetë Kinijos dalyvë, dabar besimokanti Vilniaus 4-ojoje MM, mokyt.

M.Daujotaitës klasëje (I premija), gyvybingai mëgavosi F.Rybickio Fokstrotu.

Solinius pasirodymus lietuviðku akcentu uþbaigë Agnë Valiulytë - V.Barkausko dviem ðiuolaikiðkomis bei ryðkiomis pjesëmis ið ciklo “Poezija”.

Orkestrinëje koncerto dalyje nuotaikingai, mëgaudamasi simfoniniu ansambliu L.Povilaièio “Kujaviakà” skambino Greta Praspaliauskytë (II premija, Vilniaus Naujosios Vilnios MM, mokyt.

J.Malina), ðio kompozitoriaus “Svajonæ” - Julija Demidova (diplomantë, Vilniaus Naujosios Vilnios MM, mokyt.

R.Malinauskienë), ryðkiai konkurse temperamentu ir meistriðkumu pasirodæs III grupës atstovas Denisas Grockis (I premija, B.Dvariono DMM, prof. V.Vitaitës kl.) atliko J.Juozapaièio “Ekspromtà”, o F.Chopino Andante spianato ir Didájá polonezà Es-dur, op. 22, - LMA magistrantë Auðra Kuprevièiûtë (diplomas uþ geriausiai atliktà pjesæ su orkestru, doc.

S.Okruðko kl.).

Festivalio-konkurso perklausas Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje kovo 13-osios rytà tarytum árëmino ðios mokyklos mokytojos Ievos Macei-

naitës atliktas F.Chopino Valsas e-moll, o 14 d. vakare - LMA docentës Aleksandros Þvirblytës solinis koncertas. Kiek anksèiau, pasibaigus dalyviø pasirodymams, Lenkijos pedagogë M.Pruska gausiai susirinkusiems mokytojams vedë praktiná seminarà - dirbo su jos pasirinktais gabiais vaikais. Mokykloje veikë ádomi Lenkø muzikos leidyklos parengta paroda, skirta Grazynos Bacewicz 90-osioms gimimo ir 30-osioms mirties metinëms, galima buvo ásigyti leidiniø.

Festivalio-konkurso metu skambëjo ne tik F.Chopino ar kitø lenkø kompozitoriø K.Serockio, W.Lutosùawskio, B.Matuszczako, F.Rybickio, W.Markewiczownos, A.Lewandowskio, G.Bacewicz, K.Szymanowskio, J.Garscios kûriniai, bet ir daugybë lietuviø kompozitoriø - R.Þigaièio, V.Bagdono, L.Povilaièio, B.Dvariono, A.Rekaðiaus, V.Barkausko, S.Vainiûno spalvingø pjesiø ar kitø ðaliø autoriø opusø.

Dalyvauti ðiame renginyje ketino net 97 jaunieji pianistai ið Lietuvos miestø, Lenkijos (Golynios, Gdansko), Latvijos (Rygos) bei Kinijos (dvi mergaitës, dabar besimokanèios Vilniuje). Nors aðtuoni neatvyko, vertinimo komisijai darbo netrûko: kaip kaleidoskope kovo 13 d. sparèiai keitësi pirmosios ir antrosios grupiø maþieji atlikëjai. Ádomu buvo stebëti beatsiskleidþianèiø gabumø daigus. Norëtøsi atskirai paminëti man patikusius gabius vaikus, taèiau jø buvo tikrai daug, o tai teikia vilèiø, kad jie pasirinks profesionaliø muzikø kelià.

Kovo 14 d. skambino vyresnieji - treèiosios ir ketvirtosios grupiø dalyviai.

Vertinimo komisijai nelengva buvo ið tokio bûrio gabiø pianistø iðskirti 13 laureatø. Be minëtø septyniø I ir II premijø laureatø bei laureatës vardà pelniusios K.Dobosz, laureatais dar tapo Agnë Mozûraitë (Garliavos VMM, mokyt. S.Trifonkova), Markas Barnatoviè (Ðalèininkø S.Moniuðkos MM, mokyt.

L.Jomantienë) bei LMA studentë Eglë Andrejevaitë (prof. H.Radvilaitës kl.), magistrantai Liubovë Èeglova (prof.

A.Radvilaitës kl.) ir Mantas Vaièiûnas (prof. K.Grybausko kl.).

Kadangi tai buvo konkursas-festivalis, apdovanotøjø gretos taip pat buvo

Muzikos barai /49

Perklausoms pasibaigus. Ið kairës: vertinimo komisijos pirmininkë V.Vitaitë, nariai A.Radvilaitë, K.Grybauskas, organizacinio komiteto narës R.Malinauskienë, I.Èekuriðvili, organizacinio komiteto pirmininkas R.Sviackevièius nemaþos. Sunku iðvardyti 23 diplomantus, 20 gavusiø specialiuosius prizus.

Taèiau ið gavusiøjø diplomus norëtøsi iðskirti LMA IV k. studentes Þanà Jankeleviè (doc. G.Bialobþeskio kl.) ir puikiu pianizmu pasiþyminèià Mintaræ Kanopkaitæ (prof. L.Dràsutienës kl.), gavusià ir F.Chopino draugijos prizà, bei tris skirtingø individualybiø sveèius ið Lenkijos, Gdansko MM moksleivius: graþiai skambinusá Tomaszà Mentelá (mokyt. W.M.Klosowska), publikos simpatijø prizà pelniusá iðraiðkingai muzikavusá Maciejø Ganská (mokyt. A.Artykiewicz), turinèià virtuoziniø gabumø Darià Ýurawlowà (prof. W.Woital kl.).

Reikëtø pasveikinti net ðeðis Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos mokytojø I.Èekuriðvili (Boþena Minko), R.Malinauskienës (Jelena Kladèenko, J.Demidova, Igoris Poliðèuk), V.Tabainik (Nadeþda Vasiljeva) ir J.Malinos (Justina Katinaitë), taip pat ðeðis Vilniaus B.Dvariono DMM mokytojø R.Jurkonienës (Beata Kovalèuk, Aurelija Bareikaitë), A.Rimienës (Justinas Armonas), J.Bundzaitës (Maksimas Ðumacheris), A.Velièkos (Rita Skrobina) ir T.Radoviè (Jurgis Aleknavièius) kruopðèiai parengtus perspektyvius mokinius. Nuoðirdþiai skambino ir diplomus pelnæ gabûs vaikai ið kitø Lietuvos mokyklø. Tai Marija Verbaitë (Kauno 1-oji MM, mokyt. O.Baranauskienë), Eglë Ignatavièiûtë (Vilniaus 4-oji MM, mokyt. M.Ignatavièienë), Neringa Valuntonytë (Panevëþio MM, mokyt. G.Beleckienë), Diana Zalevskaja (Visagino MM, mokyt. N.Bacienë), Gerda Mieliauskaitë (Utenos MM, mokyt. I.Dirmienë) ir jauniausia konkurso dalyvë Aleksandra Zviozdkina (Pabradës MM, mokyt. M.Beperðè). Po keturis dalyvius, nominuotus uþ geriausiai atliktus F.Chopino (K.Dobosz, Milda Rudokaitë, E.Andrejevaitë, L.Èeglova), lenkø (Kristina Prièina ið Latvijos, Katryna Bublieviè, Janas Rejnowiczius ið Lenkijos, Inga Janèytë), lietuviø (Agata Palinska, Boþena Minko, Eglë Ignatavièiûtë, Jurgis Aleknavièius) kompozitoriø kûrinius bei keturis - uþ geriausiai atliktà kûriná, skirtà F.Chopinui (Monika Masiulionytë, Inga Urbonavièiûtë, Rita Skrobina, K.Gediminaitë), neminint

Muzikos barai /50

keturiø laimingøjø, iðkovojusiø teisæ skambinti su orkestru.

Be to, Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla ásteigë keletà prizø sëkmingai pasirodþiusiems savo mokiniams, o atskiri asmenys maþomis dovanëlëmis apdovanojo patikusius maþuosius. Graþu buvo stebëti, kaip vieðnia ið Lenkijos M.Pruska baigiamøjø iðkilmiø metu LMA nepraleisdavo praeinanèio pro jà, sëdinèià pirmoje eilëje, maþojo pianisto neapkabinusi, nepabuèiavusi ir neáteikusi suvenyro.

Be didþiulio Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos kolektyvo darbo, entuziastingos ðeimos nariø pagalbos, rëmëjø paramos ði puiki ðventë nebûtø tokia sklandi ir prasminga. Jos metu ávairiø muzikos mokyklø mokytojai, mokiniai iðgirdo daug geros muzikos, turëjo progà susitikti, pabendrauti, aptarti aktualias problemas. Spauda, Lietuvos, net Lenkijos televizijos taip pat atkreipë dëmesá á ðá svarbø vaikø ugdymui renginá, o tai teikia vilèiø, kad energingø ir gabiø þmoniø dëka muzikos menas nebus iðbrauktas ið mûsø gyvenimo.

Aldona Eleonora RADVILAITË

Jaunojo violonèelininko ABC

Pirmàjà pavasario dienos popietæ jauki B.Dvariono muzikos mokyklos salë buvo pilna þiûrovø. Èia vyko pirmasis respublikinis violonèelininkø etiudø konkursas “Jaunojo violonèelininko ABC”. Tiek dalyviø, tiek klausytojø susidomëjimas konkursu buvo nemenkas.

Tai bylojo keturiasdeðimt jaunøjø atlikëjø, atvykusiø ið Vilniaus, Kauno, Ukmergës, Ðilutës, Alytaus, Marijampolës, Kurðënø muzikos mokyklø.

Muzikinës varþytuvës - turbût vienintelë galimybë jaunam þmogui átvirtinti save, mokytis sceninio artistiðkumo, kaupti pasitikëjimà savo jëgomis ir ugdyti charakterá. Tai iðties puiki proga maksimaliai ásigilinti á vienà kûriná ir já gerai atlikti. Ðio konkurso dalyviai turëjo grieþti vienà ið S.Lee, J.Dotzauer, F.A.Kummer, I.Merk, L.Majerdowskij etiudø ir pagal amþiø buvo suskirstyti á keturias kategorijas. Þiuri pirmininkavo M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokytojas ekspertas A.Palðauskas, nariai - Vilniaus konservatorijos dëstytojas V.Kaplûnas, B.Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos direktorës pavaduotoja I.Karsokienë bei ðio konkurso sumanytoja ir iniciatorë mokytoja ekspertë V.Simaitienë. Vertinimo komisijos nariø sprendimu vietos konkursantams nebuvo skiriamos, o geriausiai pasirodþiusiems suteiktas laureatø vardas.

Laureatais tapo gausus moksleiviø bûrys, todël dràsiai galima teigti, kad jaunieji konkurso dalyviai ruoðësi iðties atsakingai. Labai garbingai pasirodë B.Dvariono MM mokytojø T.Kuc, V.Si-

maitienës, E.Ramelio, J.Veiverienës, 4-osios muzikos mokyklos mokytojos M.Èetkauskaitës, Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojos D.Laptevienës mokiniai. Ukmergei deramai atstovavo mokytojos V.Maþeikienës, Kurðënams - mokytojos L.Braþaitës ugdytiniai. Þiuri nario V.Kaplûno þodþiais tariant, ðis konkursas iðsiskyrë gana aukðtu lygiu, ypaè nudþiuginæs profesionaliu vyresniøjø grupës techniniu atlikimu, muzikine raiðka. Apdovanojus dalyvius ir jø pedagogus diplomais, laimëtojus pasveikino ðio renginio kuratorë direktorës pavaduotoja L.Buchmalecienë ir palinkëjo renginiui tolesnës sëkmës. Ðis konkursas - reikðmingas þingsnis jaunøjø atlikëjø kûrybiniame kelyje.

Kai kuriems tai buvo pirmasis savarankiðkumo egzaminas, todël gal ne viskas pavyko taip, kaip norëjosi. Gal ne visi realiai ávertino savo galimybes, taèiau visus pakerëjo nuoðirdus noras ne tik varþytis, bet paprasèiausiai groti, dþiaugtis muzika. Manau, kad ði patirtis bûsimiems violonèelininkams pravers ir ateityje.

Enrika DÞIAUGIENË

Jaunos ir talentingos

Kiekvienà dienà iðgirstame vis naujus jaunøjø muzikø vardus. Inga Ulevièiûtë (mecosopranas) ir Vilma Monèytë (sopranas) - dvi jaunos dainininkës, Lietuvos muzikos akademijos Solinio dainavimo katedros lektorës Jolantos Èiurilaitës mokinës.

Inga Ulevièiûtë gimë ir augo Utenoje, baigë Utenos muzikos mokyklos fortepijono skyriø, tapo Balio Dvariono konkurso laureate. Atvaþiavusi á Vilniø, Vilniaus universitete studijavo rusø kalbà ir literatûrà, dainavo “Virgo” chore, kurio vadovë Rasa Gelgotienë veste atvedë Ingà á Lietuvos muzikos akademijà. Prabëgo devyneri metai, ir pernai ji baigë magistrantûrà. Ðiuo metu I.Ulevièiûtë daug koncertuoja.

Kvieèiama Lietuvos muzikø rëmimo fondo dainavo Juozo Pakalnio minëjime, festivalyje “Pavasario muzika Visagine”, “Musica terrae Vilnensis”. Kartu su LMA magistrante vargonininke Nora Grikðtaite Inga parengë baþnytinës muzikos programà, kurià jau atliko Vilniaus ðv. Kazimiero, Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo bei Kauno Vytauto Didþiojo baþnyèiose.

LMA operos studijoje I.Ulevièiûtë parengë ir padainavo Karmen (G.Bizet “Karmen”), Dorabelà (W.A.Mozarto “Visos jos tokios”) ir Misis Peidþ (O.Nicolai “Vindzoro ðmaikðtuolës”). Pastaràjá vaidmená Inga suvaidino ir Klaipëdos muzikiniame teatre, o Karmen - teatralizuotame koncerte Vilniaus rotuðëje. Be to, I.Ulevièiûtë yra paruoðusi Polinos (P.Èaikovskio “Pikø dama”) ir Raganos (E.Humperdincko “Jonukas ir Gretutë”) partijas. “Man artimi tie charakte-riniai vaidmenys, kuriems reikia ugnies, tem-

peramento, tikrai nesu “lyrinë herojë”, - pasakoja Inga.

Klaipëdietë Vilma Monèytë Juozo Karoso muzikos mokykloje grieþë smuiku, o Stasio Ðimkaus konservatorijoje mokësi choro dirigavimo. LMA ji taip pat pirmiausiai baigë chorvedybos specialybæ, o tik po to patraukë solinis dainavimas. Ðiuo metu Vilma yra pirmojo kurso magistrantë. LMA operos studijoje ji jau suvaidino Grafienæ W.A.Mozarto operoje “Figaro vedybos”, o dabar ruoðia Misis Ford par-tijà operoje “Vindzoro ðmaikðtuolës” bei Fatos Morganos vaidmená S.Prokofjevo operoje “Meilë trims apelsinams”.

V.Monèytë dainavo koncerte “Cantiamo!” (LNOBT scenoje), koncertavo Raðytojø klube, Teatro, muzikos ir kino muziejuje, giedojo baþnytinës muzikos programose Vilniaus arkikatedroje, Ðv. Jonø baþnyèioje, taip pat koncertø cikle “Magnificat” Vievio baþnyèioje.

Antraisiais namais abi dainininkës vadina Stasio Vainiûno namus: èia jos daþnai dalyvauja ciklo “Dainuoja jaunieji” koncertuose (juos kuruoja LMA Solinio dainavimo katedros vedëjas Vladimiras Prudnikovas).

I.Ulevièiûtës ir V.Monèytës teko klausytis viename ið ciklo “Jauni ir talentingi” (já rengia muzikologë Giedrë Konèienë) koncertø Vilniaus rotuðëje.

Suþavëjo jaunøjø dainininkiø graþaus tembro, sodrûs, stiprûs balsai, solisèiø imlumas ir muzikalumas.

Vakaro pradþioje skambëjo du vokaliniai ciklai. Raiðkiai, emocionaliai G.Gudauskienës “Metø laikus” padainavo I.Ulevièiûtë, o C.Debussy “Tris uþmirðtas arijetes” bei E.Griego dainà “Sapnas” átaigiai atliko V.Monèytë. Po tokios kamerinës uvertiûros toliau jau karaliavo opera. Svaria koncerto nata paþymëèiau P.Èaikovskio operos “Pikø dama” fragmentus. Santûria, ðvelnia kantilena nuskambëjo Polinos romansas (I.Ulevièiûtë), o Lizos ir Polinos duetà abi solistës nuspalvino ðiltomis pastelinëmis spalvomis. Dvi skirtingo stiliaus arijas pasirinko V.Monèytë. Dþuljetos reèitatyvas ir arija ið V.Belinio operos “Kapuleèiai ir Montekiai” reikalauja lengvos balso emisijos, tuo tarpu Elizabetës arija (R.Wagnerio “Tanhoizeris”) kupina verþlios aistros ir dramatizmo. Koncertas baigësi dviem kiek teatralizuotomis scenomis ið G.Bizet operos “Karmen” - Segidilija bei Karmen ir Chosë duetu, kuriuos ne tik stilingai padainavo, bet ir suvaidino Inga Ulevièiûtë ir LNOBT solistas Audrius Rubeþius.

Solistams talkino pianistës Graþina Zalatorienë ir Eleonora Taðkinaitë, dþiuginusios muzikalumu, jautrumu garsui ir puikiu stiliaus pojûèiu. Ðis koncertas - pati jaunøjø dainininkiø Ingos Ulevièiûtës ir Vilmos Monèytës kûrybinës biografijos pradþia.

Laukia ilgas kelias, kupinas sunkumø ir atradimo dþiaugsmø.

Justa ADOMONYTË-ÐLEKAITIENË

Vienuoliktasis J.Pakalnio jaunøjø atlikëjø konkursas

Ð.m. balandþio 10-13 dienomis Vilniuje ir Kaune vyko vienuoliktasis J.Pakalnio jaunøjø atlikëjø puèiamaisiais ir muðamaisiais instrumentais konkursas.

Konkurso laureatais savo laiku yra tapæ bene visi pagrindiniai ðiø dienø orkestrø muzikantai. Tai Valentinas Gelgotas, Violetas Viðinskas, Darius Gedvilas, Romualdas Staðkus, Robertas Beinaris, Algis Doveika, Ðarûnas Kaèionas, Stepas Einikis, Petras Vyðniauskas, Vytautas Labutis, Sigitas Petrulis, Tomas Gricius, Marius Balèytis, Sergejus Kirsenko, Liutauras Balèiûnas ir kt.

Konkursas vyksta dviem turais su

XI-ojo J.Pakalnio konkurso laureatai ir þiuri nariai: Mindaugas Rarivinas, Levas Ulevièius, Jelena Berezina, Vidmantas Kijauskas, Aleksandras Ðamaninas ið anksto pasirinkta privalomàja programa. Konkurse dalyvavo jaunieji muzikos gimnazijø ir konservatorijø solistai. Visi jie buvo suskirstyti á keturias amþiaus grupes.

Dalyvius vertino dvi autoritetingos vertinimo komisijos - mediniø puèiamøjø atlikëjø komisija: prof. A.Budrys (pirmininkas), prof. A.Vizgirda, prof.

J.Rimas, prof. J.Slankauskas, doc.

A.Fedotovas ir variniø instrumentø bei muðamøjø atlikëjø vertinimo komisija: doc. T.Adomavièius (pirmininkas), doc. L.Ulevièius, lekt. A.Kontautas, lekt.

M.Gecevièius, lekt. Z.Bagavièius, lekt.

V.Kijauskas. Vertinimo komisijoje trimitininkø pasirodymà vertino ir profesorius ið Malmës (ðvedija) muzikos akademijos Leifas Bengtssonas.

Balandþio 10 d. LMA Maþojoje salëje konkursà pradëjo muðamøjø instrumentø atlikëjai. Èia susirungë Broniaus Montvydo (S.Ðimkaus konservatorija), A.Povilaièio (Ðiauliø konservatorija), A.Vainiaus (Vilniaus konservatorija) ir Z.Bagavièiaus (M.K.Èiurlionio menø mokykla) auklëtiniai. Visi konkurso dalyviai grojo gana ryðkiai, taèiau pirmàja premija ávertintas tik vienas ketvirtosios grupës solistas Mindaugas Juðkevièius (M.K.Èiurlionio menø mokykla, mokyt.

Z.Bagavièius, koncertmeisterë N.Afanasjeva).

Balandþio 11 d. konkursas persikëlë á Kaunà, J.Gruodþio konservatorijos Didþiàjà ir Maþàjà sales. Ðià dienà rungësi visø grupiø fleitininkai, obojininkai, val-

tornininkai ir tûbininkai.

Pirmieji á scenà iðëjo fleitininkai, taèiau nelabai gausios jø gretos ir pademonstruotas programos atlikimo lygis parodë, kad konkurso kulminacija tà dienà nebus pasiekta. Ið keturiose grupëse dalyvavusiø atlikëjø pirmosios vietos skirtos tik treèiosios grupës solistams Rasai Olðauskaitei, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos 9 klasës moksleivei (mokyt. L.Gomolickaitë-Grudzinskaitë, koncertmeisteris S.Dirvanauskas) ir Vilniaus konservatorijos III k. moksleiviui Justinui Maèiui (dëst. L.Ðulskutë, koncertmeisterë I.Paberþienë).

Nors dalyviø gausa obojininkai beveik nenusileido fleitininkams, taèiau reikli komisija nelepino solistø. Pirmoji vieta paskirta tik antrosios grupës dalyviui, Vilniaus M.K.Èiurlionio menø mokyklos 7 klasës mokiniui Laurynui Duobai (mokytojas L.Ðalna, koncertmeisteris P.Jaraminas).

Tuo paèiu metu Maþojoje salëje varþytuves pradëjo valtornininkai.

Pasibaigus ðios specialybës solistø pasirodymui, daþniausiai buvo minima V.Vitarto pavardë. Pradþioje jis buvo kritikuojamas uþ dalyviø kieká (á konkursà atvyko net devyni V.Vitarto auklëtiniai), o po konkurso skendo pagyrimø jûroje (visose keturiose grupëse jo moksleiviai laimëjo pirmàsias vietas).

Pirmojoje grupëje nugalëtoju tapo Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos 6 kl. mokinys Darius Ðimënas (koncertmeisterë R.Makaraitienë), antrojoje - taip pat Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos 7 kl. mokinë Ona Damanskaitë (koncertmeisterë R.Makaraitienë), treèiojoje - Vilniaus konservatorijos III k. moksleivë Jurgita Staniulytë (koncertmeisteris J.Gaiþauskas) ir ketvirtojoje - Vilniaus konservatorijos moksleivis Julius Pranevièius (koncertmeisteris J.Gaiþauskas).

Beje, valtornininkø konkursas stebino ne tik aukðtu lygiu, bet ir dalyviø gausa (ið viso atvyko 22 valtornininkai).

Po pietø á Maþosios salës scenà iðëjo tûbininkai. Reikli komisija pirmàsias vietas skyrë treèiosios grupës dalyviui, Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorijos I k. moksleiviui Mariui Þutai (dëst. Z.Ðemeta, koncertmeisterë V.Ruzgienë) ir ketvirtosios grupës dalyviui, Kauno J.Gruodþio konservatorijos V k. moksleiviui Aleksandrui Ðamaninui (dëst. V.Kijauskas, koncertmeisterë J.Berezina).

Konkurso dienos pabaigoje komisijø pirmininkai áteikë apdovanojimus laureatams, jø dëstytojams ir koncertmeisteriams, taip pat iðsamiai iðanalizavo pagrindinius konkursinio repertuaro atlikimo trûkumus.

Balandþio 12-àjà, treèiàjà konkurso dienà, á Kaunà atvyko gausiausiø ir populiariausiø specialybiø - klarneto ir trimito - konkurso dalyviai. Klarnetininkai, kuriø ið viso atvyko 26, pademonstravo labai aukðtà techniná muzikavimo lygá.

Komisijos pirmininko prof. A.Budrio nuomone, klarnetø pasirodymas tapo savotiðka konkurso kulminacija. Pirmà-

Konkurso I vietos laureatas Jurgis Griðmanauskas, koncertmeisterë Rita Kochanauskaitë sias vietas iðkovojo: pirmojoje grupëje - Klaipëdos E.Balsio menø gimnazijos 5 kl. mokinys Mykolas Karijotas Vilys (mokyt. A.Daukðys, koncertmeisterë J.Kutuzova), antrojoje - Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos 5 kl. mokinys Þilvinas Brazauskas (mokyt. V.Þemaitis, koncertmeisterë M.Þemaitytë), treèiojoje - Klaipëdos E.Balsio menø gimnazijos 9 kl. mokinys Jonas Barzdþius (mokyt. A.Milerius, koncertmeisterë N.Dmitrijeva) ir Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorijos I k. moksleivis Viktoras Kusas (dëst. A.Milerius, koncertmeisterë V.Ruzgienë). Ketvirtojoje grupëje nugalëtojais tapo Kauno J.Gruodþio konservatorijos V k. moksleivis Jurgis Griðmanauskas (dëst. K.Bliujus, koncertmeisterë R.Kochanauskaitë) ir Vilniaus konservatorijos V k. moksleivis Mantas Buckus (dëst. A.Pupkevièius, koncertmeisterë D.Kraujalienë).

Trimitininkø konkurse taip pat buvo karðta. Vertinimo komisijos narys, Malmës muzikos akademijos profesorius L.Bengtssonas pasidþiaugë, kad Lietuvos trimito mokykla aukðto lygio ir kad tiek daug gerai grojanèio jaunimo Lietuvai gali pavydëti ir Ðvedija. Trimitininkø konkurse pirmøjø vietø laureatais tapo: treèiojoje grupëje - Vilniaus konservatorijos I k. moksleivis Vilandas Kazdailevièius (dëst. Z.Juozapavièius, koncertmeisterë B.Tûbinytë), ketvirtojoje grupëje - Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos 12 kl. mokinys Remigijus Ðereckis (mokyt. T.Gricius, koncertmeisterë D.Tumosienë).

Paskutinæ konkurso dienà rungësi saksofonininkai, fagotininkai, trombonininkai ir baritonininkai. Saksofono specialybëje pirmàsias vietas laimëjo Kauno J.Gruodþio konservatorijos II k. moksleivis Justas Þilinskas (dëst. L.Klebauskas, koncertmeisterë R.Girèienë) ir Ðiauliø konservatorijos V k. moksleivis Remigijus Dolibagas (dëst. R.Jonaitis, koncertmeisteris R.Lukoðius).

Fagotininkø pasirodymà þiuri ávertino gana reikliai ir pirmøjø vietø neskyrë.

Tarp ðeðiolikos trombono specialybës dalyviø pirmosios vietos paskirtos Vilniaus konservatorijos 10 kl. mokslei-

viui Linui Kazdailevièiui (dëst. T.Adomavièius, koncertmeisterë S.Lapënaitë), Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorijos I k. moksleiviui Valdui Surdokui (dëst.

J.Barakauskas, koncertmeisterë G.Misiûnienë) ir Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorijos V k. moksleiviui Vidui Saudargiui (dëst. J.Barakauskas, koncertmeisterë G.Misiûnienë). Baritono specialybës atstovai kaip ir fagotininkai pirmøjø vietø neiðkovojo.

Ið viso konkurso finale dalyvavo 174 dalyviai, juos ruoðë 68 pedagogai, talkino 55 koncertmeisteriai.

Konkursas pasiþymëjo iðaugusiu dalyviø profesiniu lygiu. Privalomieji kûriniai buvo parinkti taip, kad konkurse galëtø dalyvauti tik patys ryðkiausi mokyklø atstovai, taèiau rekordinë dalyviø gausa parodë, kad Lietuvoje daug gabaus ir gerai puèiamaisiais instrumentais grojanèio jaunimo.

Konkurso organizacinis komitetas dëkoja Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministerijai, finansiðkai parëmusiai konkursà.

Klarnetininkai dëkoja Jonui Ðileikai uþ atminimo dovanas. Organizacinis komitetas taip pat dëkoja Kauno J.Gruodþio konservatorijos direktoriui V.Pliskui, leidusiam tris dienas “okupuoti” konservatorijà ir ten organizuoti J.Pakalnio jaunøjø atlikëjø konkurso finaliná turà.

Iki pasimatymo “Pakalnyje!”

Kæstutis BLIUJUS

Sveèiuose pas Rygos lietuvius

Ne syká esu raðæs, kad Ðiauliai, o ypaè miesto universitetas, yra Ðiaurës Lietuvos mokslo ir kultûros centras. Ávairûs universiteto padaliniai turi uþmezgæ ryðius su kolegomis ið Vilniaus, Kauno, Klaipëdos aukðtøjø mokyklø. Neseniai universiteto ryðiai dar praturtëjo. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienos proga buvome pakviesti apsilankyti Rygos lietuviø vidurinëje mokykloje.

Tarp mûsø universiteto Edukologijos fakulteto Meno edukologijos katedros lektorës I.Lipinskienës ir studentës ið Rygos uþsimezgusi draugystë virto graþia lietuviø ir latviø tautø ðvente.

Rygoje buvome graþiai sutikti - iðkeltos valstybinës vëliavos, mus pasveikino mokyklos direktorë, nuo Priekulës kilusi Latvijos lietuvë Aldona Treija. Lietuviðka mokykla Rygoje gyvuoja jau 12 metø: 1991 m. spalio mënesá ið Lietuvos buvo komandiruota lietuviø kalbos mokytoja, ëmë atgimti lietuviø liaudies tradicijos ir kultûra. Imta ðvæsti lietuviðkas ðventes, buvo kvieèiami menininkai, poetai, etnografiniai ansambliai ið Kauno ir Vilniaus, o dabar - ir ið Ðiauliø. Mokykloje ásikûrë Ðvietimo ir kultûros centras, jo organizuotus renginius ëmë lankyti ne tik mokiniø tëvai, bet ir Rygos lietuviø visuomenë. 1996 m. mokykloje apsilankë abiejø respublikø prezidentai - A.Brazauskas ir G.Ulmanis, po dvejø metø èia sveèiavosi V.Adamkus. Prisiminæs savo mokslus iðeivijoje, JAV, jis paþadë-

Muzikos barai /51

jo visokeriopai remti ðià mokyklà.

Rygos moksleiviai mëgsta menà - dalyvauja dramos studijos, pieðimo, muzikos ansambliø veikloje, turi net savo himnà. Jie bendrauja su Panevëþio, Lenkijos Punsko ir Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijø kolektyvais. Ðiauliø universiteto Meno edukologijos katedros ir rygieèiø draugystës ðventiðkas nuotaikas sustiprino ðiaulieèiø liaudies muzikos instrumentø ansamblio koncertas. Latviai klausësi pasakojimø apie senuosius lietuviø liaudies instrumentus, jø kilmæ ir reikðmæ tuometiniame senoliø gyvenime. Koncerte skambëjo aranþuotø lietuviø liaudies ðokiø muzika, dëstytoja V.Sadauskienë padainavo keletà liaudies dainø. Vëliau latviai pakvietë atsikvëpti á Þiemos sodà: docentë A.Vaièienë, dëstytojos I.Sabienë, Z.Bartkuvienë ir L.Kulikauskienë, atsidëkodamos uþ malonø ir ðiltà priëmimà, áteikë rygieèiams atveþtas universitete iðleistas knygas, bukletus, liaudies muzikos instrumentus, suvenyrus bei pakvietë ðeimininkus apsilankyti Ðiauliuose. Ði draugystë neturëtø iðirti: Lietuvoje ruoðiasi studijuoti keletas Rygos lietuviø vidurinës mokyklos abiturientø.

Bûtø graþu, kad jie pasirinktø Ðiauliø universitetà.

Romanas ANDRIUÐKEVIÈIUS

Tadà Ðernà prisiminus

Kovo 7 d. Tauragës muzikos mokykloje ávyko graþus ir prasmingas renginys, skirtas paminëti altininko, pedagogo ir kompozitoriaus Tado Ðerno 70-àsias gimimo metines. Tà dienà èia suvaþiavo Klaipëdos, Ðilalës, Molëtø muzikos mokyklø mokytojai ir mokiniai.

Rinkosi ir viduriniø mokyklø pedagogai. Papasakoti apie ðá ádomø, jaunøjø smuikininkø ugdymui daug nusipelniusá þmogø atvyko Ðiauliø pirmosios muzikos mokyklos mokytoja ekspertë Nijolë Prascevièienë. Buvusi T.Ðerno mokinë, labai artimas jam ir jo ðeimai þmogus, susirinkusiems skaitë muziko motinos atsiminimus apie spalvingà jo vaikystæ, mokslo metus, iðsipildþiusias ir neiðsipildþiusias svajones... Vieðnia atsiveþë nuotraukø, kaip relikvijà ðeimos saugomà pageltusá nuo laiko pieðimo albumà, ið kurio á mus þvelgë nepaprastai kruopðèiai nupieðti vaikystës pieðiniai.

Buvusi mokinë prisiminë T.Ðernà ir kaip pedagogà - emocingà, nenuspëjamà, reiklø, bet labai mylintá savo mokinius, darbà su jais. Buvo parodyta videomedþiaga, kurioje uþfiksuotos tokios netolimos bendravimo su jaunaisiais smuikininkais akimirkos. O kur dar T.Ðerno kûrybinis palikimas: iliustruoti rankraðèiai, darbas “Do-re-mi” laidoje, taip pat garsusis smuikininkø ansamblis. Visko ir nesuminësi, kà vaikai iðgirdo ir pamatë ðiame vakare.

O po to skambëjo T.Ðerno sukurta muzika. Þinomus ir mylimus kûrinëlius grojo Klaipëdos, Ðilalës, Tauragës muzikos mokyklø mokiniai - nuo paèiø

Muzikos barai /52

maþiausiø iki jau baigianèiø mokyklas.

Skambëjo populiarios ir maþiau þinomos pjesës, o koncerto baigiamuoju akordu nuskambëjo “Liûdnas valsas”, kurá grieþë Tauragës ir Klaipëdos J.Kaèinsko muzikos mokyklø jungtinis smuikininkø ansamblis.

Vaiva BARTUÐIENË

V.JonuðkaitësZaunienës dainininkø konkursas

Graþia tradicija tapo jau ketvirtà pavasará LMA rengiamas V.Jonuðkaitës-Zaunienës dainininkø konkursas.

Jo iniciatorius, steigëjas ir rëmëjas - Lietuvos akademinio skautø sàjûdþio Vydûno fondas.

Fondo vizitinëje kortelëje raðoma, jog jis ákurtas 1952 m. Èikagoje, JAV, paremti lietuviams studentams. Per 50 veiklos metø suteikta daugiau negu 1 mln. JAV doleriø paramos lietuviams studentams, jaunimo organizacijoms ir ávairiems ðvietëjiðkiems leidiniams.

Pagrindinës pajamos - visuomenës aukos, kasmetis kalëdiniø atvirukø platinimas ir leidiniai. Fondo tikslas, kaip raðë Vydûnas, sutikdamas duoti savo vardà, yra skatinti, kad mokslas nesiribotø vien atskirø þiniø pasisavinimu, bet ir asmenybës tobulinimu.

Lietuvoje fondas remia leidybà, teikia paramà studentams ir yra ásteigæs premijas Kauno technologijos universitete, Klaipëdos universitete, Vilniaus universitete, Vytauto Didþiojo universitete bei Lietuvos muzikos akademijoje, kur rengiamas konkursas pavadintas Fondo Garbës narës V.JonuðkaitësZaunienës vardu.

Konkurso programoje - dvi arijos, lietuviø kompozitoriaus kûrinys ir lietuviø liaudies daina be pritarimo. Pastaroji pasirinkta neatsitiktinai. Kaip daþnai jaunieji mûsø dainininkai “traukia” sudëtingiausias arijas, spræsdami sudëtingiausias vokalinës technikos uþduotis, o susidûræ su paprasta lietuviðka daina, suklumpa. Paaiðkëja, kad gimtàja kalba dainuoti kur kas sudëtingiau, paaiðkëja, kad iðreikðti suprantamo þodþio prasmæ daug sunkiau, nei ið paþiûros atrodo. (Jau iðrinkusi konkurso nugalëtojas, vertinimo komisija atkreipë dëmesá á tai, kad visos laureatës liaudies dainas atliko iðties ásimintinai, nuoðirdþiai ir betarpiðkai.)

Dainavimo katedrai buvo pateikta 18 (!) paraiðkø dalyvauti konkurse.

Skaièiau merginø programas ir galvojau: “Gyvuos Lietuvos opera! Tik Dieve duok mûsø teatrø vadovams áþvalgumo, stiprybës ir… tø amþinai trûkstamø finansø pritraukiant jaunimà”. Juk bûtø be galo liûdna, jei jos tik Akademijos scenoje galëtø bûti donomis Elviromis, Grafienëmis, Miuzetomis ar Eleonoromis…

Konkurso dienà - kovo 27-àjà - da-

lyviø sàraðas sutrumpëjo iki 13. Kà padarysi, tokia jau toji profesija. Kartais atrodo, jog kone viskà joje lemia atsitiktinumas. Gali turëti puikiausius duomenis, o, þiûrëk, lemtingà dienà balsas neskamba, ir tiek. Pasitaiko?

Dar ir kaip! Arba atvirkðèiai - sëdëjai ant atsarginiø suolelio, gal tik slapta vildamasis sëkmës, o, þiûrëk, tie, kurie buvo pirmieji, staiga pasitraukë. Tuomet nebelieka kito pasirinkimo (ir kaip daþnai bûtent tai nulemia visà tolesná tavo gyvenimà!).

Solistes vertino patyræ, autoritetingi muzikai: prof. V.Prudnikovas, prof.

J.Domarkas, prof. E.Ignatonis, prof.

J.Slankauskas, doc. A.Stasiûnaitë, operos solistë I.Jasiûnaitë. Vydûno fondo pageidavimu ðiais metais á vertinimo komisijos veiklà buvo átraukta Fondo atstovë operos solistë B.Vizgirdienë.

Komisijos nariø vertinimai buvo beveik vienodi. Todël nekilo jokiø abejoniø dël konkurso laureaèiø.

Pirmoji premija buvo paskirta LMA meno aspirantei Renatai Tarosaitei (prof. V.Prudnikovo kl.), antroji - doc.

A.Stasiûnaitës klasës II kurso magistrantei Linai Urnieþiûtei. Treèiàjà pasidalijo dvi solistës: Jurgita Adamonytë (prof.

V.Prudnikovo kl. magistrantë) ir Inga Ivanauskaitë (LMA Kauno fakulteto magistrantë, lekt. T.Ladigos kl.).

Baigiamajame koncerte laureates sveikino ir premijas áteikë Vydûno fondo atstovas Lietuvoje Edmundas Kulikauskas. Padëkas gavo solisèiø pedagogai prof. Vladimiras Prudnikovas, doc. Auðra Stasiûnaitë, lekt. Tomas Ladiga ir koncertmeisterës Nijolë Ralytë, Renata Krikðèiûnaitë bei Audronë Juozauskaitë. Skambëjo laureaèiø atliekamos dainos bei arijos.

Galbût iðtikimieji konkurso klausytojai, stebintys jo þingsnius nuo pirmøjø akimirkø, pasigedo praëjusiø V.Jonuðkaitës-Zaunienës konkursø laureaèiø A.Liutkutës ir J.Stupnianek balsø. Optimistiðkai nuteikianti detalë - jas abi “pasiglemþë” Nacionalinis operos ir baleto teatras: A.Liutkutë tà vakarà dainavo Teatro Operos studijos koncerte, o J.Stupnianek dalyvavo “Turandot” repeticijoje - èia ji atlieka Liu vaidmená.

Muzikos akademijos salë buvo kupina graþios, garbios publikos. Tik… pasigedau konkurso dalyviø. Tø, kurios lyg ir liko uþ borto, konkursinës matematikos atskirtos á “nelaureates”.

Nejau baigiamasis koncertas skirtas tik laureatëms? Taip norëjosi, kad tai bûtø bendra ðventë. Ir taip norëtøsi, kad anksèiau ar vëliau pasisektø visoms.

Kad jø dovanos, talentai nepraþûtø, kad nepalûþtø ieðkodamos savo vietos gyvenime. Kad suprastume, jog turime tikrai gerà dainavimo mokyklà, jog esame turtingi gerø balsø, jautrumo ir ðirdies tikrumo.

Baigdamas ir laureatëms, ir nelaureatëms, ir tiems, kurie niekada net nemàstë apie konkursus, norëèiau priminti, jog vertingiausias laureato

vardas - tas, kurá laimësime Gyvenimo konkurse: uþ kantrybæ, pasiaukojimà ir ðirdimi subrandintus savo darbo vaisius.

“Varpelis” skamba uþsienyje

2002 m. spalio mënesá Italijoje, Agropolio mieste, vyko XXV tarptautinis jaunøjø pianistø konkursas “Le Muse”.

Dalyviø atvyko ið Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Rumunijos, Lietuvos ir kitø ðaliø. Jie varþësi keturiose kategorijose - nuo paèiø jauniausiø iki profesionalø.

Pirmojoje kategorijoje (iki 12 metø) dalyvavo ir Kauno “Varpelio” berniukø bei jaunuoliø chorinio dainavimo mokyklos 3 klasës mokinys Algirdas Urbonas, kuris uþëmë antràjà vietà.

Já konkursui parengë mokytoja metodininkë Ina Vaièienë. Algirdas buvo jauniausias konkurso dalyvis.

Pirmajame ture Algirdas skambino J.S.Bacho Maþàjá preliudà F-dur ir K.Czerny etiudà, op. 849, Nr. 8, antrajame ture atliko W.A.Mozarto Sonatos K545 III d., L.Povilaièio “Upeliûkðtá” ir E.Griego “Koboldà”.

A.Urbono sëkmë - sistemingas, kruopðtus darbas, atlikëjiðka patirtis ávairiuose koncertuose, dalyvavimas IX “Amadeus” konkurse Brno mieste ir “Gradus ad Parnassum” konkurse 2001 m. Kaune, kuriame buvo apdovanotas paskatinamuoju diplomu “Laiptelis á Parnasà”.

Apie Algirdà bei jo mokytojà I.Vaièienæ labai gerai atsiliepë komisijos nariai. Daniel Spiegelberg ið Ðveicarijos paþymëjo, kad mokinys skambino ne tik profesionaliai, bet ir nestokojo individualumo. Ðiais laikais net ir profesionalø atlikime - tai deficitas. Þinoma, tai ir pedagogës I.Vaièienës, kuri vadovauja “Varpelio” mokyklos fortepijono metodinei tarybai, nuopelnas. Nors netradicinio ugdymo mokykloje pagrindinis dëmesys skiriamas choriniam dainavimui, mokytoja parengë ir sëkmingai ádiegë integruotà fortepijono mokymo programà. Vaikai, muzikuodami nuo 3-4 metø, jau pradinëse klasëse aktyviai dalyvauja ðalies muzikiniame gyvenime: atlieka ansamblius, koncertus su orkestru, akompanuoja chorams, solistams. Nemaþai laimëjimø pasiekta konkursuose, festivaliuose, taèiau Algirdas, atstovaudamas Fortepijono skyriui, yra pirmasis “Varpelio” choristas, pralauþæs ledus tarptautiniame konkurse.

Gita KULBOKIENË

S.Ðimkaus konservatorijos sveèiai - Liubeko kamerinis orkestras

Kovo 14 d. KU Menø fakulteto salëje ávyko dviejø kameriniø orkestrø - Liubeko privaèios muzikos mokyklos (vadovë Britta von der Lippe) ir S.Ðimkaus konservatorijos (vadovas Edvinas Kaziukaitis) - koncertas, kurá dirigavo vieðnia ið Vokietijos Britta von der Lippe. Ðis koncertas buvo pirmasis ið S.Ðmkaus konservatorijos 80-meèiui skirtø renginiø.

Orkestrø draugystë turi jau keleriø metø istorijà - ðásyk bièiuliai ið Vokietijos mûsø uostamiestyje lankësi ketvirtà kartà, dusyk klaipëdieèiai vieðëjo Liubeke.

Liubekas - su Klaipëda susigiminiavæs miestas. Prieð septynerius metus á mûsø uostamiestá Liubeko muzikos mokyklos kamerinis orkestras pirmàkart atvyko kartu su buvusia mere, orkestro rëmëja I.Sommer. Klaipëdos miesto savivaldybës Uþsienio reikalø departamento darbuotojai pasiûlë S.Ðimkaus konservatorijos kolektyvui pagloboti sveèius.

Per septynerius metus surengta daug bendrø projektø, ne syká kartu muzikuota. Ypaè ásimintinas ir reikðmingas buvo mûsø bièiuliø pasirodymas Dramos teatre, kai Klaipëdai buvo áteikta Europos Sàjungos vëliava, o salëje sëdëjo visø susigiminiavusiøjø miestø delegacijos. Tàkart ir kilo mintis abiejø mokyklø orkestrams pagroti kartu. Susiraðinëjant, faksogramomis ilgai buvo derinama koncerto programa, ið Lietuvos á Vokietijà ir atgal skriejo partitûros... Jungtiniame koncerte - jie vyko ir Lietuvoje, ir Vokietijoje - tuomet nuskambëjo bendrai atliekama G.F.Händelio Pasakalija ir O.Respighi “Antikiniai ðokiai”.

Klaipëdieèiams neiðdildomà áspûdá padarë dalyvavimas didþiausioje Liubeko senamiesèio ðventëje, audiencija pas miesto prezidentà P.Oertlinkà miesto Rotuðëje.

Kûrybingas bendradarbiavimas plëtojamas toliau.

Beje, sveèiø orkestre groja per trisdeðimt atlikëjø, kuriø amþiaus vidurkis apie 20 metø. Daugumai jø muzikavimas yra hobis, jie - ávairiø profesijø atstovai, studentai. Ádomu ir tai, kad orkestre ðalia vokieèiø grieþia kroatai, japonai, persai, rusai.

Koncerto pradþioje sveèiai atliko J.S.Bacho Koncerto smuikui ir obojui treèiàjà dalá. Malonu buvo klausytis graþaus obojaus tembro (solistë D.Heidinger), techniðkos smuikininkës, kilusios ið Sankt Peterburgo, N.Nevoloviè. Dar vieno koncerto - W.A.Mozarto fortepijoninio Es-dur 2 ir 3 dalis su orkestru atliko pianistë ið Latvijos I.Vaivara. Tad kai prie sveèiø prisidëjo S.Ðimkaus konservatorijos orkestras, atlikëjø sudëtis tapo iðties internacionalinë. Ðio koncerto metu jungtinis orkestras kartu atliko B.Britteno “Simple Symphony”. Kaip po koncerto sakë dirigentë, jai ypaè malonu buvo diriguoti tokiam áspûdingo dydþio

stygininkø orkestrui. Ji pasidþiaugë, kad klaipëdieèiai buvo profesionaliai iðstudijavæ partitûrà, gerai pasiruoðæ (ðis pagiriamasis þodis labiausiai buvo skirtas naujajam orkestro vadovui E.Kaziukaièiui), tad á scenà jungtinis orkestras þengë po vienos bendros repeticijos. Prie stygininkø prisidëjus vokieèiø pûtikams, koncertà muzikai ið Vokietijos efektingai uþbaigë F.Schuberto Simfonija B-dur.

Koncertas padarë gerà áspûdá, o tie, kurie girdëjo visus ðio kolektyvo pasirodymus, vienbalsiai konstatavo, kad jo lygis per septynerius metus labai iðaugæs ir kad ðis sveèiø pasirodymas buvo pats brandþiausias. Ðimkaus konservatorijos bendruomenei ypaè dþiugu, kad bûtent mûsø seni draugai pradëjo jubiliejiniø renginiø ciklà.

Laima SUGINTIENË

“Amadeus - 2003”

Vasario 13-15 dienomis Èekijoje, Brno miesto Filharmonijos Didþiojoje salëje ávyko X-asis W.A.Mozarto jaunøjø pianistø konkursas “Amadeus”,

Konkurso diplomantë Ieva Miklaðevskaja su mokytoja Neringa Puiðyte kuriame dalyvavo nuo ðeðiø iki vienuolikos metø amþiaus vaikai. Septyniasdeðimt vienas konkurso dalyvis atvyko ið ðeðiø Europos ðaliø: Èekijos, Austrijos, Lietuvos, Rusijos, Slovakijos ir Latvijos.

Juos vertino ðeði þiuri komisijos nariai ið Èekijos, Austrijos ir Slovakijos.

Keletà pastarøjø metø ðiame konkurse Lietuvà atstovaudavo maþieji atlikëjai ið Kauno, o ðiemet, jubiliejiniame konkurse, pirmà kartà dalyvavo dvi mergaitës ir ið Vilniaus. Tai Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos penktos klasës mokinë Lolita Liamo (mokytoja V.Prekerytë) ir Vilniaus 4 - os muzikos mokyklos antros klasës mokinë Ieva Miklaðevskaja (mokytoja N.Puiðytë). Abi mergaites lydëjo sëkmë - jos tapo diplomantëmis.

Konkursas vyko áspûdingoje Brno Filharmonijos Didþiojoje salëje ir buvo labai graþiai organizuotas. Tai didelë ðventë konkurso dalyviams ir jø mokytojams.

Neringa PUIÐYTË

Pianistës Janinos Neniðkytës-Lyvens sëkmë Varðuvoje

Atidþiau stebintys Klaipëdos muzikos atlikëjø veiklà vis daþniau atkreipia dëmesá á pianistës, Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Fortepijono katedros docentës Janinos Neniðkytës-Lyvens koncertus.

Gaila, kad ði puiki pianistë, kaip ir kiti mûsø muzikai, daþniausiai savo koncertus rengia uþ savojo miesto ribø. Neniðkytë-Lyvens koncertuoja Kaune, Plungëje, Telðiuose, Nidoje ir kt. Jà, kaip þinomà M.K.ÈiurJaninos Neniðkytës-Lyvens konlionio bei F.Chopino muzikos certas Varðuvoje interpretatoræ, kvieèia rengti reèitalius Vokietijoje, Ðveicarijoje, Lenkijoje ir kt. Per pastaruosius trejus metus ji su didþiuliu pasisekimu koncertavo Berlyno ir Dresdeno aukðtosiose muzikos mokyklose, Liuneburge, dalyvavo tarptautiniame Usedomo (Vokietija) muzikos festivalyje, skirtame M.K.Èiurlionio 125-osioms gimimo metinëms ir kitiems lietuviø kûrëjams bei atlikëjams. Vokieèiø muzikos kritika negailëjo mûsø pianistei paèiø aukðèiausiø ávertinimø. Po koncerto Berlyne prof. L.Grosmannas raðë: “J.Neniðkytës meniðkas atlikimas ir puikus pianizmas sukëlë labai gerà publikos rezonansà. Ypaè norisi iðskirti jos subtilø M.K.Èiurlionio muzikos, stiliaus pajautimà...”

Gilindamasi á lietuviø muzikos genijaus menà - muzikà ir dailæ, iðsamiai já paþindama, pianistë ne tik koncertuoja, bet daþnai (ypaè uþsienio klausytojams) skaito paskaitas apie M.K.Èiurlionio fenomenà. Kaip M.K.Èiurlionio studijø rezultatas 2000 m. pasirodë J.Neniðkytës-Lyvens redaguotas ðio menininko jaunystës periodo fortepijoniniø kûriniø rinkinys bei iðskirtinë kompaktinë plokðtelë, nes joje J.Neniðkytës áraðyti M.K.Èiurlionio kûriniai atliekami pagal autentiðkus kompozitoriaus rankraðèius.

2003 m. balandþio mënesá J.Neniðkytë-Lyvens vël buvo pakviesta á Varðuvà dalyvauti iðkilminguose koncertuose, skirtuose paminëti M.K.Èiurlionio 92-àsias mirties metines. Lenkija ypaè gerbia ir vertina lietuviø menininko atminimà, kuris lenkams labai brangus. Juk jaunasis Èiurlionis baigë Varðuvos muzikos institutà, ðiame mieste ágijo dailininko iðsilavinimà; èia sukûrë savo pirmuosius kûrinius. Lenkijos sostinëje prabëgo graþiausi neilgo lietuviø menininko jaunystës metai, uþsimezgë tauri, neblëstanti bièiulystë su lenkø muziku, kompozitoriumi E.Morawskiu. Gerbdami mûsø genijaus atminimà, varðuvieèiai savo miesto dailës muziejuose nuolat rengia jo paveikslø parodas; pastatai, kuriuose yra gyvenæs Èiurlionis, paþymëti atminimo lentomis. Netrukus numatoma vienà ið centriniø Varðuvos gatviø pavadinti Èiurlionio vardu. Visapusiðku M.K.Èiurlionio meno propagavimu labai aktyviai rûpinasi veikli Varðuvos M.K.Èiurlionio kultûros ir mokslo draugija.

J.Neniðkytës-Lyvens koncertus organizavo bûtent ði Lenkijos M.K.Èiurlionio draugija ir turistinë bei kultûrinë bendrija “Carpe Diem”. Pianistë surengë du reèitalius. Vienas jø ávyko prestiþiðkoje Varðuvos istorijos muziejaus koncertø salëje, kitas - Suvaþiavimø rûmuose. Ðá kartà J.Neniðkytë-Lyvens ðalia didþiulës programos, sudarytos ið Èiurlionio kûriniø (preliudai a-moll, Des-dur, d-moll, h-moll; noktiurnai fis-moll, cis-moll, Impromtas fis-moll; Trys preliudai b-moll: Animato, Andante espressivo, Allegro con fuoco ir kt.), skambino ir Morawskio bei Chopino (Etiudas As-dur, Preliudas Des-dur, Fantazija-impromtas) fortepijoninius veikalus. Ásidëmëtinas reikðmingas istorinis faktas, kad mûsø pianistei buvo patikëta pirmà kartà atlikti dar neþinomà, ilgus metus Morawskiø ðeimos archyve gulëjusá E.Morawskio Preliudà fortepijonui C-dur.

Koncertai turëjo didþiulá pasisekimà, pianistë sulaukë gausiø aplodismentø, buvo apdovanota gëlëmis, nuoðirdþiausiomis ðypsenomis. Po koncerto Istorijos muziejuje Varðuvos þurnale “Mandragora” Èiurlionio draugijos pirmininkë J.Sedlecka raðë: “Janinos Neniðkytës koncertas tapo tikra ðvente. Kruopðèiai apgalvotas repertuaras, gebëjimas kurti muzikiniø nuotaikø poezijà, vidinis jausmas suþavëjo klausytojus”.

Dëmesá J.Neniðkytei-Lyvens bei jos atliekamai muzikai parodë Lietuvos ambasados Varðuvoje pareigûnas kultûros ataðë E.Stankevièius, taip pat Lietuvos radijo korespondentas Lenkijoje A.Degutis.

Uþsmegzsti glaudûs ryðiai tarp Varðuvos Èiurlionio draugijos, Lietuvos ambasados, lenkø muzikø ir pianistës J.Neniðkytës-Lyvens bus plëtojami ir toliau.

Ateityje numatomi nauji koncertai, susitikimai, minëjimai.

Daiva KÐANIENË

Muzikos barai /53

Atlikimo problemos

...Að jau þinau, kaip su tuo kovoti BAIMËS DEMONAI

“...tai buvo labiau psichologinës nei fizinës problemos [...] að jauèiausi emociðkai visiðkai nepasirengæs [...] kai labai nervinuosi, po truputá pradeda tirpti rankos, bet að jau þinau, kaip su tuo kovoti”.

Andriaus Þlabio þodþiai, iðtarti “Muzikos barø” interviu (þr. “Muzikos barai”, 2001, birþelis, p. 39), daugumai muzikos atlikëjø primena dramatiðkus asmeninius iðgyvenimus, patiriamus scenoje. Prakaituoja ar ðàla rankos, dreba keliai, suka vidurius, dþiûsta burna, ðirdis ðokinëja krûtinëje, apima nesuprantamas silpnumas, trûksta oro... Scenos baimë. Ji komplikuoja gyvenimà, trukdo atskleisti save, ji kaip piktasis demonas iðnyra net tuomet, kai tûkstantá kartø esi sau prisiekæs, kad kità kartà tai nepasikartos... Dauguma atlikëjø sëkmingai ar nelabai yra suradæ vienokiø ar kitokiø bûdø susitvarkyti su diskomfortà sukelianèiais nemaloniais pojûèiais. Þinovai siûlo prieð einant á scenà giliai kvëpuoti, galvoti apie muzikà, uþmirðti jaudulá, daþniau koncertuoti, atpalaiduoti pernelyg átemptus raumenis, mokytis relaksacijos, jogos, dzen, hipnozës ar autogeninës treniruotës, apsilankyti pas psichologà ir t.t. Bet ar viskas taip paprasta?

Kodël vieni atlikëjai labiau paþeidþiami nei kiti? Kaip apibrëþti jaudulio lygmená, kuris tonizuoja ir “áelektrina”, o kuris numeta á prarajà? O gal problema apskritai neiðsprendþiama?

Reiðkiniai, susijæ su scenos baime, gali bûti nagrinëjami dvejopai - moksliniu ir praktiniu poþiûriais. Mokslininko þvilgsnis visada siejamas su kruopðèiais stebëjimais, tiksliais pojûèiø, susijusiø su baime, apraðymu, eksperimentiniais tyrimais.

Remiantis jais, ieðkoma paveikiausiø

Muzikos barai /54

metodø, kurie savo ruoþtu vël stebimi ir apraðomi. Tokiø tyrimø tikslas - iðsiaiðkinti scenos baimës pasireiðkimo formas, jà sàlygojanèius veiksnius ir tokiu bûdu padëti ieðkoti labiausiai tinkanèiø jos gydymo formø. Praktinis sceninio jaudulio aspektas - tai konkreèiø þmoniø sëkmingo gydymo patirties apraðymai, kurie galbût galëtø bûti naudingi daugeliui, kurie patiria analogiðkà diskomfortà. Abu poþiûriai suteikia nemaþai naudingos informacijos, kuria galëtø pasinaudoti kiekvienas fiziologas, psichologas ar muzikos pedagogas.

IÐDRÁSK PAÞVELGTI BAIMEI Á AKIS Reiðkiniai, apie kuriuos kalbama, susijæ su kiekviename þmoguje gyvenanèiu “vidiniu teisëju”, kuris gàsdina ir neleidþia realizuoti savæs taip, kaip norëtume.

Psichologiniu poþiûriu tai reiðkia savitvardos praradimà, kurá lydi padidëjæs raumenø tonusas, sàlygojantis jau minëtus nemalonius fiziologinius reiðkinius. Literatûroje apraðomi ir kitokie, specifiðkesni, scenos baimës pasireiðkimo atvejai, kaip antai prieð atsakingà koncertà nuolat pakylanti temperatûra ar tarsi be prieþasties prasidedantis chroniðkas bronchitas. Tai tipiðki stresiniø situacijø reiðkiniai, susijæ su neigiamomis emocinëmis bûsenomis.

Psichologai teigia, jog ðis jausmas liudija nemokëjimà analizuoti savo nemaloniø iðgyvenimø prieþasèiø. Prisiimtas aukos vaidmuo rodo, kad susitelkiama ne á baimës prieþastá, bet á jà paèià: bijoma ne tiek galimos nesëkmës, kiek paèios baimës ir jos sàlygotø nemaloniø pojûèiø. Pasitaiko, kad, pasinaudodami sëkminga vienkarti-

ne patirtimi, atlikëjai mano suradæ bûdà valdyti baimës demonà, taèiau tai daþniausia yra iliuzija, kuri ne visada pasiteisina.

Atrodo, jog atlikëjai pasmerkti amþinoms scenos baimës kanèioms. Taèiau padëties be iðeities nebûna. Apraðydami daugelá atvejø, kai atlikëjams pavyko nugalëti savo baimæ, psichologai suteikia vilties, taèiau áspëja, kad tai ganëtinai sunkus darbas su paèiu savimi, kuriam taip pat reikia tvirtybës ir ryþto.

Psichologës E.Ristad siûlymu, tapkime savo pojûèiø detektyvais: stebëkime kûno reakcijas, vykstanèias prieð koncertà ir koncerto metu. Sudëtinga? Neámanoma? Tuomet toliau skaityti neverta. Be ðiø pastangø, psichologø nuomone, scenos baimës nugalëjimo filosofijos pakimba ore ir kaskart, kai jûs, bûdami uþkulisiuose, iðgirsite publikos plojimus, kvieèianèius á scenà, jums po kojomis siûbuos grindys...

Taigi pabandykime?

JAUDINKITËS DAR LABIAU Pirmiausia aptarkime pojûèius, kuriuos patiria didþioji dauguma atlikëjø.

Tikriausiai ne kartà ir jums, kaip daugumai, teko iðgyventi panaðius pojûèius, su kuriais kovodami jûs stebitës, kaip apimti tokios siaubingos bûsenos jûs apskritai galite groti? Taigi kà reiðkia “nervintis”? Þmonës labai skirtingi, todël ir streso pojûtá kiekvienas iðgyvename kitaip.

Kûnas turi specifinius kodus, susietus su baime, todël kiekvienam reikëtø visø pirma iðsiaiðkinti, kà konkreèiai jums reiðkia bijoti ar nervintis. Ði savianalizë parodys jums raktà, “surakinantá” jûsø kûnà atsakingiausiais gyvenimo momentais. Psichologai sako - jaudinatës? Tai jaudinkitës dar labiau! Kà tai reiðkia?

Prisiminkite, kà jûs jauèiate, stovëdami uþkulisiuose, pradëdami groti ar grodami. Jeigu màstote apie tai, koks minèiø chaosas verda jûsø galvoje ar kokia apëmusi panika - rakto ten nerasite. Jeigu raminate save ar ákalbinëjate nebijoti - jûsø pastangos primena bandymà sugrûsti krûvà daiktø á aiðkiai per maþà lagaminà.

Jûsø baimë, kaip tie daiktai, yra didesnë ir netelpa á kûnà, todël daþniausiai jûs jauèiatës taip, tarsi tuoj pat sprogsite. Neátikëtina, bet psichologø darbo patirtis rodo, kad baimæ reikia dar pakurstyti ir ðitaip leisti jai “iðgaruoti”.

Kaip tai konkreèiai daroma? Uþsimerkite ir susitelkite ties konkreèiai jums gerai paþástamu nemaloniu kûno pojûèiu.

Dþiûsta burna? Susikaupæ stebëkite, ar galite ásivaizduoti, kad jûsø burna iðvalyta dar sausiau, tarkim, vatos gumulu ar oro srove kaip stomatologo kabinete… Lieþuviu “diagnozuokite” savo burnos sausumo lygmená, pabandykite já “surinkti” ir

iðstumti á toká taðkà, ið kurio jis nebegalëtø sugráþti. Tà patá galima padaryti ir su prakaituojanèiomis rankomis ar drebanèiais keliais. Surinkite “prakaito pirðtinæ” á gumulà ir iðstumkite á nepasiekiamà vietà.

Nesistenkite savo nemalonaus pojûèio naikinti. Ristad teigia, kad jûsø pastangos turëtø bûti siejamos su nemaloniø kûno pojûèiø intensyvumo didinimu ir stebëjimu, kiek ilgai trunka konkretus simptomas, susijæs su baime. Mokydamiesi naudotis ðia technika, daugumas þmoniø pastebi, kad “iðstumti” pojûèio á pasirinktà taðkà nepavyksta. Bet kai tik ðis taðkas pasiekiamas, simptomas pradeda veikti prieðingai - burna sudrëksta, keliai nebedreba, rankos iðdþiûva. Pasirodo, kad nemalonûs pojûèiai trunka tiek laiko, kiek trunka jûsø pastangos já aðtrinti. Taigi leiskite adrenalinui siautëti savyje ir dar pakurstykite tà liepsnà.

ÐUOLIS PER PRARAJÀ Pirmieji kûno simptomø valdymo bandymai itin sudëtingi. Adrenalino antplûdis daþniausiai atima galimybæ save kontroliuoti. Tokiose situacijose atrodo, kad drebulys ar kiti nemalonûs pojûèiai kuo toliau, tuo labiau stiprës. Taèiau kai simptomus pasitinkate kaip savaime suprantamà dalykà ir reikalaujate, kad jie bûtø dar stipresni, tuomet suteikiate sau galimybæ nepageidaujamà situacijà ne tik valdyti, bet ir jà keisti. Ði metodika parodo, kad kûno gebëjimas gaminti adrenalinà turi ribas, kurias jûs aiðkiai pamatote.

Kitais þodþiais tariant, jûs pamatote, kad baimë turi ribà ir ta riba paprastai nëra nepasiekiama. Þvilgsnis baimei á akis tampa ðuoliu per prarajà, kuri, pasirodo, tëra nedidelis griovys. Sunku patikëti? Ristad teigia, kad visos ðios gudrybës ið tiesø veikia. Bet scenos baimës demonas gana ánoringas, nes ginklo jam nugalëti reikia paieðkoti. O rasite já tik tuomet, kai pradësite eksperimentuoti su savimi. Kai kas, kà suþinojote, gali átikinti tuojau pat, kai kas galbût nebus naudinga arba pareikalaus ðiek tiek laiko treniruotëms. Akimirksnio rezultato tikëtis neverta, nes psichologinis savæs valdymo menas reikalauja laiko ir kantrybës kaip pati muzika. Taèiau jeigu norite iðsivaduoti ið plieniniø adrenalino gniauþtø, pasistengti verta.

KAS TOLIAU? Þmonës pateikia daugybæ klausimø, susijusiø su scenos baime, nervingumu, átampa. Deja, atsakymo, tinkanèio visiems atvejams, nëra. Tikra tik tai, kad savæs raminimas ar barimas, jog nëra ko jaudintis, ar raginimas atsipalaiduoti - praktiðkai visø iðbandytas ir neveiksmingas metodas.

Visiðkai atsipalaiduoti grojant neámanoma, nes ðiai veiklai reikalinga energija.

Visa gudrybë ta, kad reikia iðmokti tà energijà valdyti. Mûsø kûnas ganëtinai protingas ir pats sugeba iðsivaduoti ið fizinës átampos pertekliaus. Todël belieka neapgaudinëjant savæs bendrauti su juo.

Dëmesio perjungimas á kûno pojûèius, sako mokslininkai, perkelia mus ið galvos á kûnà. Jis sujungia savàjá “að” su realybe - su tuo, kà galime pamatyti, iðgirsti, pajusti. Minèiø nukreipimas á kûnà iðgelbsti nuo trikdanèio vidinio blaðkymosi, kuris atlikimo mene nereikalingas. Dëmesio perjungimas reiðkia, kad jûs persikeliate ið kairiojo smegenø pusrutulio, kuriame ásikûræs minëtasis “vidinis teisëjas”, á deðinájá, kuris þino viskà, kà jûs iðmokote, ir negaiðta laiko. Toks keliavimas po savo kûnà geriausiai gelbsti nuo panikos priepuoliø.

Tinkamos terapijos visiems baimës atvejams ieðkojimas - moksliniø tyrimø objektas. Amerikos psichoterapeutas, psichiatrijos profesorius P.Lehreris teigia, jog klinikiniø apraðymø, kurie gali padëti, pakanka. Stokojama tik eksperimentø, nes jie susijæ su etika, asmeniniais artistø polinkiais, kurie daþniausiai turi átakos pasirenkamiems gydymo metodams. Ðiandien þinoma, kad artisto baimë pasireiðkia nerimu ir baimës baime, nesugebëjimu susikaupti ir atminties problemomis, jaudinimusi dël pripaþinimo ir abejonëmis dël asmeniniø gebëjimø. Kiekvieno baimës tipo gydymas gali bûti specifiðkas, todël metodas, tinkantis vienam atvejui, gali bûti visiðkai neveiksmingas kitur. Þinoma ir tai, kad scenos baimë nesusijusi su amþiumi. Jà daþniausiai sàlygoja emocinës atlikëjo problemos. Ðià iðvadà liudija faktas, kad asmenys, kuriems reikia pagalbos, linkæ labiau nei kiti jaudintis ne tik scenoje. Tokiems þmonëms reikia kompleksinës ir ilgalaikës terapijos. Psichologai tvirtina, kad jaudinimasis - jø asmenybës savybë. Padidëjusio jautrumo þmonës linkæ jaudintis visur - namie, darbe, bièiuliø draugijoje ir t.t. Mokslininkø nuomone, nerimastingumo riba gali bûti susijusi su þmogaus biologija, tikëtina, kad su ágimtu polinkiu, auklëjimu, ankstyvos vaikystës iðgyvenimais. Toks nerimastingumas iðlieka stabilus visà þmogaus gyvenimà.

Mokslas pateikia faktus, kuriø negali pasirinkti. Jie gali bûti naudingi pedagogams ir terapeutams. Taèiau ir terapija, ir mokymas, ir medicinos praktika, pasinaudodama faktais, liks menu áþvalgios ir kûrybiðkos asmenybës rankose. n Pagal uþsienio spaudà parengë Vida UMBRASIENË

GEGUÞÆ VILNIUJE KARALIAUS SVINGAS Geguþës 16-18 dienomis Vilniaus mokytojø namai, Vilniaus savivaldybë ir Lietuvos muzikos akademija rengia antràjá tarptautiná bigbendø ir diksilendø festivalá “Vilnius Band ‘03”. Kaip spaudos konferencijoje pristatydama programà kalbëjo festivalio direktorë Zita Þepnickienë, dar 1994 metais tokio festivalio idëjà iðkëlë ðviesios atminties muzikologas ir dþiazo puoselëtojas Liudas Ðaltenis. Ir ðtai jau antrasis festivalis klausytojams paruoðë ne vienà staigmenà, ið kuriø svarbiausia - debiutuojantis tarptautinis dþiazo orkestras “Vilnius Euroband”, kuriame gros dþiazo muzikantai ið ðeðiø Europos ðaliø. Á festivalá atvyksta visas bûrys þymiø dþiazo atlikëjø ið Skandinavijos ðaliø. Tai danø vokalistë Anne Kjerulff ir trimitininkas bei dirigentas Andersas T.Andersenas, norvegø trombonininkas E.Dagas Ellertsenas, ðvedø multiinstrumentininkai Bertilas Faltas ir Matsas Siggstedtas. Atvyksta þymus vokieèiø pianistas ir dirigentas prof. Ralfas Schrabbe bei suomiø pianistas, kompozitorius ir dirigentas Jukka Linkola. Festivalyje dalyvauja ir þinomi Lietuvos dþiazo meistrai Petras Vyðniauskas, Neda Malûnavièiûtë. Gros þymûs dþiazo orkestrai “Estonian Dream Big Band”, Baltarusijos koncertinio orkestro bigbendas, ðvedø ansamblis “Blommans Dixieland Band”, Kauno bigbendas.

Itin svarbus ðiømeèiame festivalyje - edukacinis aspektas. Jau nuo geguþës 12 dienos Muzikos akademijoje vyks tarptautinis dþiazo muzikos ir ðokio seminaras-praktikumas, organizuojamas kartu su ES programa “Erasmus”.

Seminaro metu paskaitas skaitys ir kûrybinëms dirbtuvëms vadovaus festivalio sveèiai bei Lietuvos dþiazo meistrai.

Svarbi festivalio programos dalis - jaunøjø dþiazo talentø pasirodymai. Dalyvaus jaunimo ansambliai ið Tartu, Vilniaus B.Dvariono ir Karoliniðkiø muzikos mokyklø, ðokiø grupës ið Klaipëdos, Visagino.

Specialus festivalio projektas skirtas neágaliøjø metams. Programoje “Muzika be sienø” dalyvaus neágalieji vaikai ið “Spalvø orkestro”, kuris muzikuos kartu su savo bendraamþiais ir þinomais dþiazo meistrais.

Svarbus festivalio akcentas - svingo eros stilius, kuris atsispindës ne tik muzikoje, bet ir dalyviø, koncertø vedëjø aprangoje, aksesuaruose, festivalio aplinkoje. Festivalio metu vyks ir retro kostiumø konkursas visiems norintiems, nugalëtojø laukia originalûs prizai. Kaip minëjo festivalio prodiuseris muzikologas Vladas Zalatorius, svingo muzikos ir ðokio atgimimas pasaulyje prasidëjo bemaþ prieð penkiolika metø, tad laikas ir lietuviams pradëti svinguoti.

Festivalio kontaktai: tel. 2623514, faksas 2616452 Interneto svetainë: www.vilniusband.lt Tomas BAKUÈIONIS

Muzikos barai /55

Baletas

Þinomi XX a. ðokëjai: T.Karsavina Skirtingi balerinos ir mokslininko likimai

Tamara Karsavina

Aliodija RUZGAITË

Ð

iais metais minësime dvideðimt penktàsias þymios rusø balerinos Tamaros Karsavinos mirties metines. Ði balerina ir gyvenime, ir scenoje buvo iðskirtinë individualybë. Mums ji ádomi ir kaip þymaus rusø istoriko, kultûrologo Levo Karsavino sesuo.

1930 m. balerina paraðë autobiografinæ knygà “Teatro gatvë” (iðleista anglø, prancûzø, o 1971 m. - ir rusø kalbomis).

Joje autorë apraðo savo vaikystæ, Sankt Peterburgo imperatoriðkojo teatro mokyklos tradicijas, geleþinæ drausmæ. Èia net aukðtesniøjø klasiø baleto auklëtinës visur buvo lydimos grieþtø klasës damø, po dvi eidavo á valgyklà, baleto pamokas, teatro spektaklius. Buvo draudþiama bendrauti su berniukais, o ðokant - þiûrëti partneriui á akis. Su meile ji raðo apie savo mokyklos ir teatro pedagogus, kalba apie savo charakterá, graþius santykius su teatro primadonomis A.Pavlova, M.Kðesinska, taip pat M.Fokinu. Rengdamasi raðyti straipsná, dar kartà perskaièiau ðià knygà, ypaè susitelkdama á balerinos ir jos brolio vaikystës ir jaunystës epizodus. Manau, tai sudomins ir skaitytojus.

Balerinos tëvelis Platonas Karsavinas buvo baleto ðokëjas. Ðeimoje augo dukra Tamara ir dvejais metais vyresnis sûnus Levas. Þiemà visi gyvendavo Sankt Peterburge, ir auklë po pietø vesdavo vaikus T.Karsavina – Þizel Adamo balete “Þizel”

Muzikos barai /56

pasivaikðèioti. Vasarà ðeima vaþiuodavo á kaimà, kur maþuosius irgi globojo auklë. Grieþtoka mama nusikaltusius vaikus bausdavo statydama á kampà. Tik Levas, kitaip nei sesë, nuoðirdþiai atgailaudamas, sulaukdavo ðvelnesnës bausmës.

Kai Levui sukako septyneri, mama já ëmë mokyti skaityti. Visø nuostabai, bûdama greta, skaityti iðmoko ir sesuo.

Nuo to laiko abu vaikai labai pamëgo knygas, iðmoko A.Puðkino, M.Lermontovo eiliø. Ið tëvo gavæ ðiek tiek pinigø, abu eidavo pirkti pigiø ðvietimo ministerijos leidþiamø knygø. Sesuo ir brolis ypaè laukdavo Kalëdø, kai tëvelis vesdavosi pirkti eglutës. Per tëèio benefisà vaikai pirmà kartà pamatë Marijos teatrà ir spektaklyje ne ið karto atpaþino nusigrimavusá tëvelá. Pradëjusi mokytis baleto, Tamara norëjo nustebinti brolá, parodydama jam iðmoktus judesius. O Levas, ið

jos juokdamasis, ëmë ðokti pats. Mama turëjo vaikus iðskirti.

Tëvui iðëjus á pensijà, ðeimos padëtis pasunkëjo, bet vis tiek buvo sutarta, kad Levas turi ágyti aukðtàjá iðsilavinimà.

Tëvas pirkdavo sûnui knygø ir pats jas áriðdavo. Vaikai dþiaugësi gavæ nenaujø “Aplink pasaulá” þurnalø. Levà domino ir teatras. Mat namie tëvas kurdavo dekoracijas ir kartu su vaikais vaidindavo.

Levas puikiai mokësi ir á kità klasæ buvo keliamas be egzaminø. O ðiaip, kaip ir visi vaikai, vasarà mëgdavo laipioti po medþius. Sesuo, nenorëdama nuo brolio atsilikti, gaudavo barti uþ suplëðytas sukneles. 1896 m. ðeima vyko á Maskvà, á naujojo caro karûnavimo iðkilmes. Maþoji susirgo, o gráþæ namiðkiai pasakojo, kad jiems laimingai pavyko iðvengti nelaimës, - álûþus lentoms, þuvo daug þmoniø.

T.Karsavina – Balerina I.Stravinskio balete “Petruðka”

T.Karsavina – Balerina I.Stravinskio balete “Petruðka”, S.Diagilevas ir V.Niþinskis

Sûnui studijuojant universitete, mama sakydavo, kad duktë paveldëjusi tëvo gabumus, o sûnus - jos ir senelio, þymaus poeto, filosofo Komianskio, talentà. Vasarà Levas iðtisas dienas skaitydavo filosofø knygas. Jam vis rodësi, kad Tamara per maþai iðsilavinusi. O ji su malonumu skaitë “Iliadà”, menininkø monografijas. Vienà vasarà brolá itin sudomino astrologija. Nusipirkæs senà teleskopà, naktimis ant stogo jis stebëdavo þvaigþdes.

Mama mielai priimdavo sûnaus draugus studentus, ateinanèius ruoðtis egzaminams. Jie mëgo baletà, ir Levas juos vadino baleto aistruoliais. Daugelis ðokëjø talentingai kûrë eiles.

Karsavina ádomiai apraðo vienà neramiø 1905-øjø ávyká. Revoliucinës nuotaikos pasiekë ir teatrà. Ávyko baleto trupës susirinkimas, kuris iðrinko tarybà, tarp kitø - Pavlovà, Fokinà ir Karsavinà. Motina grieþtai pasisakë prieð tokià dukters

Muzikos barai /57

Baletas

Levas Karsavinas

veiklà, bet brolis manë, kad prieðingu atveju Tamara bûtø iðdavusi draugus. Ávykiams aprimus, teatro vadovybë pasielgë tolerantiðkai: “sukilëliai” buvo nubausti kaip paþeidæ teatro drausmæ. Buvo ir auka: talentingas ðokëjas S.Legatas, deklaracijà pasiraðæs prieð savo valià, vëliau palaikæs save iðdaviku, persirëþë gerklæ.

Pagaliau paskutiniame savo knygos skyriuje, skirtame S.Diagilevo atminimui, Karsavina mini, kad ðokdama Romoje ji sutiko jau vedusá religijos istorijà studijuojantá brolá. Jiedu kaip kadaise klaidþiojo po miestà, tik jau ne pigiø knygø ieðkodami, o lankydami baþnyèias, pilis, katakombas.

Kaip skirtingai susiklostë ðiø artimø, talentingø þmoniø likimai. L.Karsavinas, 1922 m. iðtremtas ið tëvynës, pasirinko Lietuvà. Èia profesoriavo, lietuviðkai raðë knygas. Okupacijos metais paðalintas ið Vilniaus universiteto, buvo Vilniaus dailës muziejaus direktorius. Vëliau iðtremtas á Sibirà, kur 1952 m. Abezës lageryje mirë. Karsavina iki 1918 m. buvo Marijos teatro ir Diagilevo trupës primadona. Vëliau gyveno Anglijoje, Londone… *** Karsavinos kelias á baletà buvo sunkesnis nei ðiek tiek uþ jà vyresnës Pavlovos. Balerinos groþis, savitos rankos ir plastika ið karto patraukë galiniø eiliø publikà, bet nemaþai priekaiðtø ji iðgirsdavo ið pirmosiose eilëse sëdinèiø baleto aistruoliø. Ypaè daug kritikos dël ðokio technikos Tamara sulaukë ið baleto kritiko V.Svetkovo, kuris vëliau ávertino jos savità talentà.

Muzikos barai /58

Levas Karsavinas su dukromis Marijana, Susana ir Irina

Tamara Karsavina

1902 m. Karsavina, baigdama baleto mokyklà, ðoko Amûro vaidmená L.Minkaus balete “Don Kichotas”. Tais paèiais metais buvo priimta á Marijos teatro kordebaletà, bet ið karto sulaukë solo vaidmenø. Jos talentas atsiskleidë ðokant baletmeisterio Fokino pastatymuose, kuriuose ryðkëjo naujosios XX amþiaus baleto tendencijos. Pirmuosiuose impresarijaus Diagilevo “Rusø sezonuose” garsëjo Pavlova, kuri greitai sukûrë savo trupæ ir iki mirties gastroliavo po visà pasaulá. Vëliau jos vietà uþëmë Karsavina,

kuri su Diagilevo baleto trupe nenutraukë ryðiø iki pat jo mirties 1929 m. Taip dailininko V.Serovo plakatà, kuriame vaizduojama Pavlova, pakeitë naujas Karsavinos sukurtas mergaitës ið baleto “Roþës sapnas” ávaizdis.

Balerinai buvo nelengva derinti darbà Marijos teatre su Diagilevo trupës gastrolëmis. Ji raðë, kad buvo atvejis, kai gastroliø metu su grimu sëdo á traukiná ir á Marijos teatrà atvyko tik prieð pat spektaklá. Paryþiaus þiûrovai ávertino rytietiðkà balerinos groþá, savità plastikà.

Pasisekimo sulaukë I.Stravinskio baletas “Ugnies paukðtë”. Karsavinos Ugnies paukðtë, kaip ir Pavlovos Gulbë, buvo savojo meto simboliai. Rytietiðka plastika, moteriðkumu pasiþymëjo jos Tamara ið to paties pavadinimo M.Balakirevo baleto, Zokeidas ið N.Rimskio-Korsakovo “Ðecherazados” ir kt. Daugelis recenzentø raðë apie jos juodas, iðraiðkingas akis.

(Beje, skaitydama apie profesoriø L.Karsavinà, radau A.Steinbergà raðant apie gyvas, stulbinanèias profesoriaus akis: “Karsavino akys man buvo raktas á visà jo kûrybà”). Didþiausio pasisekimo sulaukë Fokino pastatyti baletai: C.M.Weberio “Roþës sapnas” ir Stravinskio “Petruðka”. Pirmajame Karsavina ðoko su Niþinskiu ir kûrë mergaitës, gráþusios ið pirmojo baliaus, áspûdþius, gimstanèià meilæ. Antrajame ji vaidino marionetæ, koketiðkà ir ðaltà balerinà, atstumianèià jà mylintá nelaimingà Petruðkà (Niþinská) ir besiþavinèià pasipûtusiu Arabu.

Marijos teatre Karsavina ðoko pagrindinius klasikiniø baletø vaidmenis - Þizel, Raimondos, Auroros, Kitri, Odetos-Odilijos. Paskutiná kartà ðiame teatre 1918 m. ji ðoko Nikëjà L.Minkaus balete ir netrukus su antruoju vyru anglø diplomatu H.Bruce’u iðvyko á uþsiená, kur apsigyveno Londone. Gastroliavo iki 1931 m., ðoko anglø balerinos M.Rambert trupëje. Vëliau padëdavo baleto trupei atnaujinti Fokino pastatymus.

Be minëtosios “Teatro gatvës”, dar paraðë knygà “Baleto technika”, kurioje pateikë daug vertingø patarimø klasikinio baleto pedagogams. Taip pat vertë J.Noverre’o “Laiðkus apie ðoká ir baletus”. 1930-1955 m. buvo Londono karaliðkosios ðokiø akademijos viceprezidentë.

Iki 1974 m. Karsavina gyveno netoli sûnaus, vëliau - seneliø namuose. Mirë 1978 m. geguþës 26 d., eidama 93-iuosius, netoli Londono, Bikonsfilde.

T.Sakalauskas yra minëjæs, jog manoma, kad profesorius Karsavinas buvæs suimtas uþ susiraðinëjimà su seserimi balerina… Ádomu, gal yra iðlikæ profesoriaus seseriai siøstø laiðkø?.. n

Pagerbtas Galinos Ulanovos atminimas Aliodija RUZGAITË

P

rieð penkerius metus, 1999 metø kovo 21 dienà, mirë viena þymiausiø XX amþiaus balerinø Galina Ulanova. Daugelis pasaulio baleto trupiø, tarp jø ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto trupë, ávairiais renginiais paminëjo genialiosios artistës mirties metines.

Baleto G.Ulanova mokësi Leningrado (dabar Sankt Peterburgo A.Vaganovos ðokio Galina Ulanova akademija) choreografijos mokykloje pas savo motinà M.Romanovà, o vëliau - A.Vaganovà. Pirmosiose klasëse su ja mokësi ir þinoma lietuviø baleto artistë O.Malëjinaitë (1929-1944). Ulanova ðoko Leningrado Kirovo (dabar Marijos), 1944-1954 m. - Maskvos didþiajame teatre, kuriame vëliau daug metø dirbo baleto solistø repetitore.

Nors po visà pasaulá sklandë gandai apie genialiàjà menininkæ, taèiau tik sulaukusi 46-eriø ji suðoko vienà geriausiø savo vaidmenø - Dþuljetà. Tai atsitiko pirmosiose Maskvos baleto trupës gastrolëse Londone. Bet ir tuomet þiûrovus þavëjo jos dvasingas ðokis. Visiems, kam yra tekæ matyti Ulanovos ðoká scenoje, ið atminties neiðdyla Dþuljetos bëgimo epizodas. Tai buvo ne bëgimas… o dvasios skrydis pas vienuolá Lorencà.

Apie Ulanovos ðoká paraðyta ne viena monografija, iðleista albumø. Pagarbiai apie jà yra atsiliepæ daugelis þymiø pasaulio menininkø, kaip antai kompozitorius S.Prokofjevas: “Ji - rusø baleto genijus, jo nesugaunama dvasia”; þymus pianistas S.Richteris: “Ji sukûrë ne tik neuþmirðtamus vaidmenis, bet ir savojo meno pasaulá”; dailininkas N.Benois: “Ulanova - tai Rafaelis Mikelandþelo siela”; choreografas M.Béjart’as: “Ji - balerina, sugebëjusi pasiekti meno paslapties gelmes”; choreografas

Ulanova – Odeta Èaikovskio balete “Gulbiø eþeras”

J.Neumeieris: “Ji ákvëpë ir nukreipë mane naujiems ieðkojimams mene”; M.Pliseckaja: “Ji - epocha. Ji - laikas. Ji atspindëjo savo epochà kaip Mozartas, Beethovenas ir Prokofjevas”.

1998 m. þymus rusø solistas ir baletmeisteris V.Vasiljevas su kitais rusø menininkais ásteigë G.Ulanovos fondà. Ðiuo metu fondà remia daug þymiø uþsienio menininkø. Fondo tikslas - áamþinti G.Ulanovos atminimà. Fondas skiria stipendijas gabiems ðoká studijuojantiems mokiniams, remia koncertus, parodas. Jau dabar svarstomas 2010 metø sausio 8 dienà numatomo Po G.Ulanovai skirto koncerto. Solistai E.Ðpokaitë, N.Juðka su V.Vasiljevu ir E.Maksimova

Muzikos barai /59

G.Ulanova – Dþuljeta, K.Sergejevas – Romeo Prokofjevo balete “Romeo ir Dþuljeta”

balerinos 100-øjø gimimo metiniø minëjimo scenarijus. Ð.m. kovo 21 dienà Maskvoje ávyko iðkilmingas G.Ulanovai paminëti skirtas koncertas, kuriame dalyvavo ir LNOB teatro trupë. Baleto trupës vadovës Tatjanos Sedunovos papraðiau pasidalyti vakaro áspûdþiais.

- Kur vyko koncertas? Kokie pagrindiniai jo programos aspektai?

- Koncertas vyko Maskvos “Naujosios operos” teatre. Labai patiko “nepompastiðka” teatro architektûra. Teatras ásikûræs parke, jame daug skoningø suoliukø, jaukios pavësinës, ið “senoviðkø” gramofonø sklinda rami muzika. Jauki þiûrovø salë. Ðiame teatre veikia operos trupë ir orkestras. Á koncertà susirinko visas meno elitas. Dalyvavo Maskvos didþiojo, Sankt Peterburgo ir Imperatoriðkojo rusø baleto solistai bei kordebaletas. Programoje buvo rodomos iðtraukos ið klasikiniø baletø “Þizel”, “Mieganèiosios graþuolës”, “Gulbiø eþero”, þymi balerina N.Ananaðvili ðoko G.Ulanovos mëgstamà C.SaintSaënso “Mirðtanèiàjà gulbæ”.

- Kada pasirodë mûsø trupë? Kaip buvo sukomponuotos S.Prokofjevo baleto “Romeo ir Dþuljeta” iðtraukos?

- Mes uþbaigëme koncertà. Pradþioje parodëme Dþuljetos variacijà, vëliau Romeo ir Dþuljetos meilës duetà (Balkono scenà), po trupës tarantelos - Romeo ir Tebaldo dvikovà, motinos raudà, Romeo ir Dþuljetos mirties scenà. Dþuljetà ðoko E.Ðpokaitë, Romeo - N.Juðka, o Tebaldà - Maskvos Stanislavskio teatro solistas.

- Repeticijoms neturëjote laiko. Ar kilo kokiø netikëtumø?

- Solistams buvo nelengva, nes dirigentas vietomis gerokai sulëtino tempus. Þiûrovai plojo. Pagal senà Maskvos tradicijà baleto sirgaliai laukë prie teatro iðeinanèiø artistø. Po koncerto parodytos filmø iðtraukos apie G.Ulanovos gyvenimà. Pradëjus kalbëti kultûros ministrui, ið salës pasigirdo replikos - kodël minëjimas vyksta ne Didþiajame teatre? Kodël ðio renginio nepadëjo ruoðti ministerija?

Muzikos barai /60

Tuo tarpu G.Ulanovos fondo prezidentui V.Vasiljevui þiûrovai plojo atsistojæ, turëdami omenyje plaèiai sklandanèius gandus apie tai, jog maestro netrukus atleidþiamas ið teatro…

- Sezonas baigiasi. Jau vienuolika metø vadovaujate baleto trupei. Kaip vertinate ðiuos metus, kokie darbai laukia ateinantá sezonà?

- Visuomet dþiugina nauja baleto premjera. Praëjusá sezonà jø ávyko dvi - tai C.Orffo “Carmina Burana” ir M.Urbaièio “Acid City”. Pastarasis baletas artimesnis jaunimui, þinau, jog ðá spektaklá gerai ávertino studentai.

O problemø netrûksta. Bijau, kad daug dëmesio skiriant operai nebûtø nuskriaustas baletas. Rengiant operø premjeras, susidaro ilgos pauzës, kai nevyksta spektakliai. Toks trupës neproduktyvumas neigiamai veikia spektakliø meniðkumà, be to, padaþnëja traumø. Geguþës-spalio mënesiais teatrà numatoma remontuoti. Vël didþulis laiko tarpas... Reikëtø, kad baletas daþniau gastroliuotø. Ðokëjø karjera trumpa, atlyginimai nedideli…

- Kaip vertinate trupës darbà? Ar esate patenkinta ðá sezonà priimtais ðokëjais?

- Trupe negaliu skøstis, daugelis jos nariø dirba nuoðirdþiai.

Dþiugina pirmà sezonà trupëje ðokantis T.Aoki, iðskirèiau ir solistus M.Hamanakà, R.Tauèiûtæ, E.Butkø, I.Cibulskytæ, pirmus metus ðokanèià J.Repet.

Daug kà lemia ir netikëtos aplinkybës. Solistas N.Juðka per trumpà laikà turëjo paruoðti nelengvà Romeo vaidmená, net nenujausdamas, kad já netrukus ðoks Rygoje ir Maskvoje. Malonu, jog mûsø teatro neuþmirðta ðiuo metu svetur ðokantys solistai R.Jezerskytë, M.Bauþys, A.Bazevièiûtë.

- Kokius naujus baleto spektaklius numatote statyti?

- Planai netrukus turëtø paaiðkëti. Norëtume pasikviesti tokius þymius choreografus kaip B.Eifmanas, J.Neumeieris, G.Arpino. n

G.Ulanova – Dþuljeta

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Ðoka baleto atþalynas

Ne tik tëveliai, bet ir baleto mëgëjai visus metus laukia tradicinio Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyriaus koncerto, kuriame dalyvauja visø klasiø mokiniai. Ðiais metais koncertas ávyko balandþio 8 dienà Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Prieð koncertà direktoriaus pavaduotojas baletui P.Skirmantas trims mokiniams J.Droninai, M.Makejevai ir R.Ceizariui áteikë Australijos Lietuvos baleto bièiuliø “Jaunos baleto viltys” prizus.

Dëmesio centre buvo penki ðiø metø diplomantai - K.Galalytë, O.Pavliukeviè, A.Ramoðkaitë, E.Voitechovièius ir J.Tiulenevas.

Klasikiná ðoká jiems dëstë pedagogai G.Sakalauskaitë-Dautartienë ir A.Semionovas.

Pirmojoje koncerto dalyje O.Pavliukeviè ir J.Tiulenevas suðoko technikos ir iðtvermës reikalaujantá pas de deux ið A.Adamo baleto “Korsaras”.

Pernai Ðvedijoje vykusio jaunøjø baleto ðokëjø konkurso laureatës O.Pavliukeviè ðokis pasiþymëjo graþiomis ðokio

pozomis, linijomis, artistiðkumu.

Lieknas, iðvaizdus J.Tiulenevas pasirodë esàs patikimas partneris.

Variacijoje jis gerai atliko ðuolius ratu. Silpnesnë buvo sukiniø ant scenos grindø technika. Kitas diplomantas E.Voitechovièius ir 11 klasës mokinys V.Jaresto lengvai ir þaismingai atliko nepriekaiðtingos technikos reikalaujantá pas de deux ið P.L.Hertelio baleto “Tuðèias atsargumas”.

Antrojoje koncerto dalyje trys diplomantës ir dvyliktokë M.Verigaitë ðoko baletà divertismentà Pas de quatre (muz.

C.Pugni), kurá baletmeisteris J.Perrot sukûrë þymiausioms romantizmo balerinoms M.Taglioni, C.Grizi, F.Cerrito, L.Grahn. Diplomantës ðoko A.Dolino choreografijà. Ðiame balete svarbu ne vien tekstas, bet ir mokëjimas perteikti to meto ðokio stilistikà. Malonø áspûdá paliko solisèiø solo variacijos, finalo ketveriukës ðokis. Aiðku, jaunoms atlikëjoms sunkoka buvo ásijausti á keturiø konkuruojanèiø balerinø santykius. Su uþkreèiamu temperamentu diplomantai atliko baskø ðoká ið B.Asafjevo baleto “Paryþiaus liepsna”, kurá parengë duetinio ðokio mokytoja A.Gineitytë-

Pas de deux ið Mukta “Afkary ritualø”. Ðoka Jurgita Dronina ir Romas Ceizaris

vyrø ðoká, kuriame ritmiðkai susilenkdami ir atsitiesdami, o vëliau atlikdami ðuolius artistai kuria laukiniø þmoniø ritualà. Antrojoje scenoje merginos, nors ir ðokdamos ant puantø, atlieka laisvos plastikos klubø, rankø judesius. Treèiojoje scenoje muzikaliai savo ðoká atliko trys 9 klasës mokinës (mokyt.

L.Bartusevièiûtë-Noreikienë). Finaliniame duete, kuriame ðoko J.Droni-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Variacija ið A.Adamo baleto “Korsaras”. Ðoka Olesia Pavliukeviè

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Bagdzevièienë. A.Ramoðkaitë, pirmojoje dalyje ðokusi princesës Florinos variacijà P.Èaikovskio balete “Mieganèioji graþuolë”, baskø ðokyje ið kitø iðsiskyrë moteriðku patrauklumu.

Koncerto pabaigoje diplomantai pademonstravo gerus duetinio ðokio ágûdþius. Jø mokytojas V.Kudþma pagal P.Èaikovskio “Mieganèiosios graþuolës” muzikà sukûrë savità kompozicijà, o diplomantø ðokis pasiþymëjo graþiomis linijomis, sukiniais.

Koncertà pagyvino ir jauniausi ðokëjai. Koncerto pradþioje 6 klasës mokinës, scenoje akompanuojant mokyklos jaunøjø smuikininkø ansambliui, paðoko mokytojø J.Liaugminienës pastatytà ðoká “Niekuèiai” (muz. W.A.Mozarto) ir M.Levickienës “Pavasará” (J.P.Rameauu). 7 klasës mokinë K.Gudþiûnaitë atliko linksmos, nerûpestingos mergaitës ðoká “Pagauk Bachà” (muz. J.S.Bacho), kurá sukûrë baletmeisteris J.Smoriginas. Koncerto perliuku tapo pas de trois ið J.Bayrio baleto “Lëliø fëja”. Baletà 1903 m.

Sankt Peterburge pastatë ðio teatro ðokëjai N. ir S.Legatai. Kolombinà koncerte ðoko viena gabiausiø mokyklos mokiniø vienuoliktokë

Fragmentas ið C.Pugni “Pas de quatre”

J.Dronina, taip pat pernai Ðvedijoje vykusio jaunøjø baleto ðokëjø konkurso laureatë. Pjero ðoko vienuoliktokai R. ir T.Ceizariai. Baltai nudaþyti Pjero veidai, komiðki gestai praðant juos pabuèiuoti, gyva Kolombinos mimika, ðokio lengvumas perteikë italø commedia dell’ arte stilistikà. Tai ir ðios klasës pedagogø J.Grincevièienës bei D.Kerðio nuopelnas. Ðiuolaikine choreografija iðsiskyrë P.Skirmanto pagal kompozitoriaus Mukta muzikà sukurtas vienaveiksmis baletas “Afkary ritualai”. Jau praëjusá sezonà matëme pirmàjá

na ir R.Ceizaris, vyravo abstrakèios pozos, aukðti solistës þingsniai.

Trijø daliø koncertas neprailgo.

Tai didelis P.Skirmanto, renginio reþisieriaus, nuopelnas. Graþiai scenà apipavidalino dailininkas H.Ciparis. Apgalvotas buvo kiekvieno ðokio apðvietimas (ðviesø dailininkas L.Kleinas). Skoningus originalius kostiumus sukûrë baleto specifikà iðmananti dailininkë V.Leonavièiûtë-Insodienë. Ruoðdami koncertà, daug triûso ádëjo visi Baleto skyriaus pedagogai, koncertmeisteris.

Aliodija RUZGAITË

Muzikos barai /61

Baletas Jûratë TERLECKAITË

L

ietuvos skaitytojai “Muzikos baruose” (2002, Nr. 12) buvo pirmà kartà trumpai supaþindinti su ðiuolaikiniu Afrikos ðokiu.

Manyèiau, kad Diuseldorfo festivalyje afrikieèiø ðokis þiûrovus patraukë ne kitokia atlikëjø odos spalva (þinoma, nenuneigtinas ir egzotikos, paslaptingo patrauklumo poveikis, europieèiø siejamas su visu tuo, kas áeina á þodá “Afrika”), bet originalia iðraiðka. Jø muzika, ðokis, pastatymai, kûno judesiai alsuote alsavo kultûriniu, istoriniu, etnografiniu paveldu. Visa Afrikos ðiuolaikinio ðokio dvasia nenukopijuojama, sunkiai perteikiama, pilna ávairios simbolikos.

Kiekvienas afrikieèio ðokëjo judesys kà nors reiðkia, sako.

Ið daugelio Diuseldorfo festivalyje dalyvavusiø choreografø iðsiskyrë aukðta, elegantiðka senegalietë Germaine Acogny - “Mudra-Afrikos”, pirmos ir vienintelës ðiame þemyne ðokio mokyklos, pedagogë, choreografë, ðokëja.

Klausantis jos pasakojimo apie Afrikos ðoká, negalëjo neþavëti jaunatviðkas entuziazmas, energija, valia ir ypaè ðokio bei gimtosios þemës meilë. Atrodë, jog ði meilë stipresnë uþ meilæ, jauèiamà vyrui vokieèiui Helmutui Vogtui, ðokio mokyklos talkininkui.

“Mudra-Afrikos”, kaip ir “Mudra-Briuselio”, ðokio mokyklas ákûrë choreografijos legenda Maurice’as Bejart’as. Jo tëvas filosofas Gastonas Bergeras taip pat buvo kilæs ið Senegalo. Bejart’as, ásikibæs á senegalietiðko ðokio ðaknis, ëmësi atnaujinti Europos baletà. Jis ieðkojo ákvëpimo Amerikoje, bet ypaè - Azijoje ir Afrikoje. Kaip tik

Keli Afrikos ðiuolaikinio ðokio ðtrichai Afrikos choreografës Germaine Acogny belaukiant Lietuvoje

Several Features of Modern African Dance Awaiting the African choreographer Germain Acogny’s arrival in Lithuania Muzikos Barai has already presented modern African dance in the article entitled “The Diversity of Modern Dance at the Düsseldorf Festival and Fair” (December 2002). Among the many choreographers who took part in the event was Germain Acogny, the famous Senegalese choreographer, dancer and teacher and a representative of the Mudra Afrique international dance school, which was established by Maurice Bejart in Senegal, in 1977. The article tells about the art of African dance, about Mudra Afrique and about the career of Germain Acogny, a production by whom is soon to be shown at the New Baltic Dance ’03 festival in Vilnius.

Jûratë TERLECKAITË

Muzikos barai /62

Afrikos ðiuolaikinio ðokio dvasia

ten ðokis iðliko arèiausiai savo iðtakø.

Jis tuose þemynuose - visa apimantis menas. Èia á organiðkà dermæ siejama muzika, ðokis, daina ir skanduojamoji poezija. Tai ir atvedë Bejart’à á savo tëvo gimtàjà þemæ, kur ðokis yra pirmasis ið menø, sukurtas prieðistoriniais laikais, kad iðreikðtø þmogaus kûno ir sielos vientisumà analoginiais simboliais - atvaizdais. Todël nestebina, kad afrikieèiø ðokiai já pavergë. Bejart’as yra prisipaþinæs: “...kai pamaèiau Afrikos ðoká, pajutau savyje dþiaugsmà, tikrumà suradæs já - þmogiðkumo ir artimumo realybei paèià tyriausià ir absoliuèiausià iðraiðkà”. Ákurdamas mokyklà, Bejart’as siekë suteikti Afrikai pasitikëjimo savo ðokiu tuo metu, kai neiðvengiamai, deja, daþnai destruktyviai skverbiasi vakarietiðka technika.

Daugelis esame girdëjæ, matæ, kad afrikieèiai ðokiui gabûs spontaniðkai ir natûraliai, kad uþtenka leisti pasireikðti jø instinktui. Taèiau ðià ágimtà dovanà reikia plëtoti praturtinant ðokius afroamerikieèiø, indø ir europieèiø ðokiø sinteze. Ðios sintezës vieta ir yra tarptautinë “Mudra-Afrikos” mokykla, ákurta 1977 m. Nestebina, kad mokyklai parinktas vardas, reiðkiantis ðventàjá ðiø laikø miðkà. Iðkalbinga!

Vadovauti “Mudra-Afrikos” mokyklai Bejart’as patikëjo Acogny. Savo ieðkojimø kelià ji nuëjo prieðinga nei pats Bejart’as seka. Profesionalià karjerà ji pradëjo nuo negrø afrikieèiø ðokiø, turinèiø ðaknis arabø kultûroje, ir tik vëliau susipaþino su Europos baletu. Pedagoginio darbo ji ëmësi pagal senegalietiðkà

metodikà, ið Europos pasiskolindama baleto technikà. Su savo mokiniais ji pradëjo pratimais prie lazdos, kurie moksleiviams ðokëjams padeda ávaldyti kûnà. Ðiuolaikinio ðokio pastatymuose Acogny renkasi populiariausius tradicinius savo tëvynainiø ðokius. Ji ëmësi sunkaus uþdavinio - nacionalinius ðokius perkelti á scenà nepatenkant á þiaurius folkloro spàstus. Ji stengiasi tradicinius ðokius ne uþkonservuoti, o tobulinti, suteikti Afrikos ðokiui galimybæ, iðsaugant vidaus struktûras, reikðti rytdienos Afrikà, o ne bûti vakarykðtës dienos muziejumi. Galima teigti, kad jos veiklos moto: te tradicija bûna sraunia srove!

Afrikoje ðokis yra vietos þmoniø gyvenimo bûdo dalis, meninës iðraiðkos priemonë. Ðokama norint judesiais geriau iðreikðti jausmus. Acogny pasakoja: “Prisimenu savo mamos reakcijà, kai gráþusi namo praneðiau sëkmingai baigusi universitetà. Ji nieko nesakë, neðaukë, neverkë ið dþiaugsmo, bet ëmë lëtai, su ðvytinèia veido iðraiðka ðokti”. Afrikoje kilmingieji ir senoliai ið tiesø ðoka pagal atitinkamà hierarchijà ir tuo iðryðkina nevienodà savo socialinæ padëtá visuomenëje. Ðokis Afrikoje susieja idëjas ir jausmus. Liaudies renginiuose senimas ðoka daugiau negu jaunimas. Senimas turi daugiau kà pasakyti, perteikti jaunimui patirtá, kad ji bûtø perduota bûsimoms kartoms. Afrikieèiai ápratæ ðokiu iðreikðti visus svarbiausius gyvenimo ávykius.

Jiems, kitaip nei europieèiams, ðokis - ne kolektyvinio iðsiblaðkymo priemonë, o labiau ðiandienos gyvenimo iðraiðka.

Ten nëra ðokio dël ðokio. Kaip ir kitus menus - skulptûrà, muzikà, poezijà, - ðoká sudaro melodingi, ritmiðki simboliniai ávaizdþiai. Pavyzdþiui, ðokant liûto ðoká, simbolizuojantá “þudiko” jëgà, dràsà, dosnumà, vienus judesius lydi riaumojimas, niurnëjimas, kitus - rami veido iðraiðka. Ritmiðkais plojimais publika pritaria rodomiems vaizdams.

Kaip þinoma, Europos choreografai sukûrë klasikinio baleto figûras, pavyzdþiui, pas (þingsniø visuma, kurià turi atlikti ðokëjas). Èia þingsnis - tai veiksmas pereinant nuo vienos kojos ant kitos.

Acogny pastatymø “þodynas” kitoks.

Ji vartoja þodá “judesys”, reiðkiantá padëties pakeitimà erdvëje. Europieèiai ðokiø þingsniais kuria abstraktø þaismà, kad þmogø pakylëtø nuo þemës link dangaus. Labiau mëgdama judesá, Acogny pabrëþia simbolinæ ðokio figûros vertæ ir ðokëjo ryðá su þeme, su Motina þeme, teikianèia sielà.

Kitas Acogny ðokio pastatymø bruoþas - judesys svarbiau uþ þingsná. Todël ðokio figûroms pasitelkiami palmës,

lietaus, erelio, vandens lelijos, viðtos ir kiti vaizdai, simboliai. Ðtai kodël afrikieèiø ðokiams bûdingi tokie natûralûs judesiai, kaip antai: bangavimas, sulinkimas, sukimasis, virpëjimas. Ið èia kyla vartojami konkretesni ir gyvesni veiksmaþodþiai: suvynioti, iðvynioti, ploti rankomis, ploti á kojas, mesti rankas, pakelti ir nuleisti pirðtus. Afrikieèiø ðokiai sugrupuoti grieþtai pagal kodus, kurie tikslûs ir imperatyvûs ne maþiau kaip Vakarø choreografija. Jie taip pat suinstitucinti, t.y. atliekami tam tikromis progomis ar tam tikru metø laiku ir turi aiðkø tikslà.

Acogny kûrybà veikë ávairiø srièiø Afrikos menininkai: tapytojai, skulptoriai, architektai, muzikantai, dainininkai ir ypaè poetai. Kad iðreikðtø patá aukðèiausià dvasingumà, prieglobsèio ji ieðko iðoriniame regimajame pasaulyje, taèiau tik tam, kad, á já ásiskverbusi, prisiliestø prie archetipiniø vaizdø, esanèiø jos protëviø atminties gelmëse. Tai vaizdai-simboliai, iðreiðkiantys realaus pasaulio anapusybæ. Vaizdai-analogijos neturëtø prasmës, nebûtø simboliai, jei nebûtø melodingai ir ritmiðkai ðokama ir dainuojama. Susipaþinusi su dþiazu ir ðiuolaikiniu ðokiu, pamaèiusi Alvino Ailey pastatymus, ákvëptus Afrikos ðokiø, Acogny pradëjo kurti “Sahel” (ðokio kojomis) ir “miðko ðokio” (peèiø ir klubø ðokio) elementø sintezæ.

Bejart’as apie Afrikos ðokius yra pasakæs paèius graþiausius þodþius. Anot jo, “ðokis - tai pirmiausia bendravimas, susiliejimas, kalbëjimas á kito sielos gelmes. Ðokis yra þmogaus susiliejimas su þmogumi, kosmosu, Dievu”. Jis teisingai paþymëjo, kad daþnai þodþiø kalba yra iliuzinë. Mes manome supratæ þodþius, bet ið tikrøjø jie paslepia nuo mûsø tiesà arba apgaulæ, nuveda á Babelio semantikos labirintà. Ilgai kalbëdami, þmonës retai pasiekia supratimà ir sutarimà.

Daþnai diskusijos virsta barniais, kalba padalija, iðskiria. Ðokis - tai kalbëjimas, ðnekëjimas gyvûnø kalba, bendravimas su akmenimis, jûros daina, vëjo ðnaresys, paðnekesys su þvaigþdëmis, priartëjimas prie paèios egzistencijos gelmës.

Kitaip sakant, ðokis negali meluoti. Ðokis visiðkai pakeièia varganà prigimtá, kad þmogus galëtø dalyvauti kosmoso gyvenime.

Visu tuo buvo galima ásitikinti Diuseldorfo ðiuolaikinio ðokio festivalyje pamaèius Burkina Fasos ir Èado ðokiø grupiø pasirodymus. Visu tuo skaitytojai greitai turës progà ásitikinti ðiuolaikinio ðokio festivalyje “Naujasis Baltijos ðokis 2003”, paþiûrëjæ Acogny pastatymà. n

Muzikos barai /63

Baletas Audronë ÞIÛRAITYTË

V

argu ar homoseksualumo tema ðiandien kà nors ðokiruoja.

Greièiau prieðingai - yra ðiek tiek pabodusi, o ir mûsø teatro scenose vis daþniau eksploatuojama - ðákart choreografo Jurijaus Smorigino balete “Bohema” pagal Oscaro Wilde’o iðpaþintá. Spektaklá Jaunimo teatro scenoje pastatë choreografiniø projektø teatras “Vilniaus baletas” (premjera vasario 25 d.). Minëta tema, manau, ádomi tuo, kiek gali bûti “naudinga” þmogui. Þmonijos dvasinë patirtis yra bendra ir drauge individuali, specifinë. Oscaras Wilde’as - iðskirtinë asmenybë. Genijus… homoseksualas - uþ tai nubaustas kalëti. “Buvau genialus, - teigia raðytojas, - turëjau

Skirtingos aistros spalvos

Ryðkûs, charakteringi buvo Igoris Zaripovas ir pagrindinio vaidmens atlikëjas Aurelijus Daraðkevièiu

iðskirtiná, verþlø protà, menà paverèiau filosofija, o filosofijà - menu… Genialumà daþnai lydi iðkrypusios aistros ir keisti norai”. Galbût dël to O.Wilde’as labiau nei kuris kitas kûryboje ieðkojo groþio ir gërio sàsajø, jautë þlugdantá amoralumo, cinizmo poveiká asmenybei, iðpaþintyje “De Profundis” atvedusá prie iðvados, kad kanèia - vienintelë tiesa, giliausias jausmas, tobulybës simbolis tiek mene, tiek gyvenime.

Daugeliu poþiûriø O.Wilde’o asmeny-

Muzikos barai /64

bë ypaè tinkama baleto þanrui, vizualiajam menui. Jos puoðeiviðkas estetizmas, bûdingas groþio kultas, kultivuojamas meno menui principas yra labai baletiðki. Keista, kad iki ðiol neiðnaudoti. Todël Wilde’o, kaip centrinës figûros, ávedimas á baleto scenà nekelia abejoniø, “pasirinkimas yra teisingas”, sakytume, subtiliai pastabus. Taèiau kalbëjimas apie tokià spalvingà asmenybæ gali bûti ávairus - grindþiamas jo kûrybos motyvais, biografijos faktais, filosofiniais apmàstymais.

J.Smoriginas, atrodo, vienaveiksmiame balete bandë aprëpti visa. Taèiau spektakliai, turintys “pikantiðkà” prieskoná, publikà ypaè intriguoja ir ið statytojo reikalauja tam tikro santûrumo, gebëjimo nepersûdyti. Didelë kûrybinës energijos dalis (tiek statytojo, tiek þiûrovo) eikvojama budrumui. Dëmesys sutelkiamas á tai, ar neperþengiama leistina riba. J.Smoriginas prie jos beveik pavojingai priartëja, sukurdamas efektingas, átampos kupinas kulminacijas (I.Zaripovo ir G.Bernotaitës duetas), bet laiku susitvardo. Lengviau atsidusæ, konstatuojame, kad bendras kultûringas vaizdas, kuriuo spektaklis pasiþymi, ir buvo pagrindinis vertinimo kriterijus. Taèiau juk tai gana pavirðutiniðkas ir vienpusiðkas veiksnys. Todël paþvelkime giliau.

Apie J.Smoriginà negalime kalbëti kaip apie perspektyvø choreografà, jis susiformavæs menininkas ir jam keliami reikalavimai - aukðtesni. Jo choreografija muzikali, emocionali, judesio sklaida plastiðka, logiðka. Kaip ir ankstesniuose pastatymuose J.Smoriginas pasirodo puikus moterø ðokio meistras. Taèiau pasigendame kûrybinës minties atsinaujinimo, ávairesnës fantazijos proverþiø.

Vertindami ðá pastatymà bendrame J.Smorigino kûrybos kontekste choreografinës minties sklaidos poþiûriu, galime sakyti, nepamatëme nieko naujo, taèiau spektaklis labiau nei kiti iðbaigtas, vientisas, organiðkas. Èia yra tam tikrø jausmø reiðkimo baleto scenoje ðtampø, vaizdiniø ðablonø.

Kai kurie, pavyzdþiui, këdë, ið anksto sukelia atmetimo reakcijà.

Daugybë XX a. choreografø savo pastatymuose naudoja këdes, tai sëkmingai darë ir pats J.Smoriginas. Taèiau dabar, jei tik ámanoma, norëtøsi apsieiti be jø. Tuo tarpu kitas daiktinis objektas - vyriðkio avimi þydri moteriðki bateliai - tampa tiks-

Puikiai ðoko Rûta Kudþmaitë, Jûratë Sodytë, iðryðkëjo maþiau þinomos Goda Bernotaitë, Ilva Juodpusytë

liu ir veiksmingu dramaturginiu baleto akcentu, pagrindiniu finalinës, kiek sentimentalios, bet átaigios kulminacijos atributu. Jie iðkelti ir á efektingà baleto afiðà, pabrëþianèià “iðkrypimo” motyvus, kurie atsispindi ir nesuprantamai iðdarkytame “boHemos” pavadinimo uþraðyme.

Choreografinë fabula daugiausia plëtoja sudëtingas, susidvejinusias veikëjø jausmø peripetijas (Wilde’as, Bozis, Þmona, Motina, Nuodëmë, Aistra), tuo tarpu á filosofines erdves spektaklá pakylëja skaitomas O.Wilde’o tekstas (Dainius Kazlauskas). Be to, paradoksaliu bûdu (balete bûdamas lyg svetimkûnis) jis tampa stabiliu vienijanèiu veiksniu, lyg refrenas rondo forma jungia, áprasmina choreografiná bei muzikiná fragmentiðkumà. Ágimtas J.Smorigino muzikalumas ir ðá kartà neapgavo. Wilde’o egocentrizmà perteikia didinga R.Wagnerio muzika, jausmø niuansus - rafinuotas F.Chopino pianizmas, homoseksualø sentimentalumà - D.Grusino melodizmas, vidinæ ir iðorinæ disharmonijà - A.Piazzollos muzikos ðiurkðèiai uþgaunamos ir “trûkinëjanèios stygos”, kampuoti ritmai.

Didelis pastatymo privalumas - naujø atlikëjø paieðkos arba neatskleistø artistø savybiø iðkëlimas. Puikiai ðoko Rûta Kudþmaitë, Jûratë Sodytë, iðryðkëjo maþiau þinomos Goda Bernotaitë, Ilva Juodpusytë. Ryðkûs, charakteringi buvo Igoris Zaripovas ir pagrindinio vaidmens atlikëjas Aurelijus Daraðkevièius. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistai “Vilniaus balete” turi galimybæ atsiskleisti kamerinës stilistikos þanre.

Profesionalià spektaklio kokybæ jie garantuoja ir, manau, suteikia stipriø kûrybiniø impulsø darbo su saviveikliniais kolektyvais skoná paþinusiam J.Smoriginui.

Galimybës statant tokiems ðokëjams - ganëtinai didelës. Taèiau kartais atrodo, kad

choreografas kuria ribojamas ankstesnës savo patirties.

Skoningi ir lyg nepastebimi buvo “Bohemos” ðokëjø kostiumai (Vitalijus Autukas) bei scenovaizdis. Didesnës judesio ir drabuþio darnos stigo pagrindiniam personaþui - Oscarui Wilde’ui. Galbût A.Daraðkevièiaus judesiai nebûtø atrodæ tokie patetiðki, jei jø nebûtø varþæs klasikinis saloninis kostiumas?

Tam tikrà raiðkos monotonijà gelbsti baleto trukmë - nedaug valandà virðijanti.

Ji nesuspëja tapti chaotiðka. Labai svarbu, kad spektaklis pasibaigia laiku, palikdamas tikrai gerà áspûdá.

Visai kiti, galime sakyti, prieðingi jausmø horizontai atsiveria balete “Trijø minuèiø romanas”, kurá Kauno muzikinio teatro scenoje pastatë debiutuojantis choreografas Andrius Kurienius (premjera kovo 7 d.). Paantraðtë - 2-jø daliø tango spektaklis - nuteikë retoriðkai: ir vël tas tango! Taèiau buvome maloniai nustebinti, kai susidomëjæ, be nuobodulio ar susierzinimo þiûrëjome spektaklá. Formuojant skoningà vizualià erdvæ svarus atrodë dailininkës Martos Vosiliûtës indëlis.

Subtili spalvinë gama, neperkrautas scenovaizdis, erdvæ dalijanèios plokðtumos ryðkino ðoká, já turtino. Moters sukiniai, tarsi èiuoþëjos judesiai, tvirtø vyro rankø nukreipiami veikë uþburiamai, skleidësi lyg vëduoklë, atrodë atpaþástamai ir naujai. Tai patvirtino spektaklio programëlës tezes, kad mums visiems paþástamo tango ritmo pagrindu galime kà nors kurti, o tango - tarsi baltas paveikslas, kuriame vyras juodu pieðtuku pieðia kontûrus, moters uþpildomus, nuspalvinamus.

Pagrindinë spektaklio aðis - Juanas Eduardo Gimenezas, autentiðkas jo temperamentas ir ðokis su partnere Brigita Urbietyte. Tarsi ribà tarp salës ir scenos ignoruojantis ðokëjo sugestyvumas daro

pastebimà kiekvienà jo judesá, veiksmà, iðtartà þodá. Todël, viena vertus, graþiu, jausmingu jo balsu perskaitytos Horacio Ferrero eilës ispanø kalba, sudainuotos dainos, pakeltas balso tonas ginèø scenose ir, suprantama, ðokis tapo originalia, nuo lietuviðko mentaliteto þenkliai besiskirianèia spektaklio vertybe, puikiai, natûraliai pateikta, eksploatuojama. Kita vertus, matyt, dël sceninës patirties stokos balansavimas ant menui pavojingos sàlyginumo-realumo ribos blaðkë dëmesá, trikdë bendrà teatriná spektaklio stiliø. Norëjai aiðkiai suvokti, ar tai atsitiktinumas, kad artistas atrodo taip “natûraliai”, ar taip spektaklio kûrëjø sumanyta. Kilo abejoniø - kiek èia reiðkiasi statytojo valia, kiek ðokëjo diktatas? Bent po vieno baleto perþiûros pasiliko daugiau “nesuvaldytos medþiagos”, nei átaigaus, tikslingo natûralumo áspûdis. Spektaklio kûrëjams, manau, praverstø vidinës, su pagrindiniu personaþu susijusios pusiausvyros paieðkos ir darnos su visa spektaklio “faktûra” siekis.

Beje, Kauno teatro baleto trupës ðokëjai gal kiek neáprastos stilistikos spektaklyje atrodë organiðki, prarajos tarp jø ir pagrindiniø atlikëjø neatsirado. Choreografas A.Kurienius rado jiems artimà raiðkos bûdà, atitinkantá bendrà spektaklio - tango ðokio stiliø. Naujasis Kauno muzikinio teatro baleto artistø “amplua” þiûrovams buvo labai patrauklus.

Pirmojoje spektaklio dalyje bandyta regzti “istorijà”, kurioje veikia keistø vardø personaþai - Ðmëkla, Ðeðëlis, Raganos “blondinës”, Marionetës (ar tai bûtina?).

Tuo tarpu antrojoje panaðiø pretenzijø atsisakyta - rodoma tiesiog ðokiø siuita, pasirinkus graþià, reèiau atliekamà muzikà ar þinomø numeriø originalias aranþuotes.

Skambëjo A.Villodo, C.Veloso, A.Piazzollos, “Gotan Project” muzika. Tokiu bûdu sukuriama átikinama, kontrastinga dviejø daliø visuma. Pirmoji dalis, lyg iðsëmusi siuþeto ir ðokio turiná (kas gi dar gali bûti rodoma toliau?), antrojoje netikëtai atsinaujina, pasinërusi á tango ðokio stichijà su puikiomis lyrinëmis kulminacijomis.

A.Kurieniaus choreografijoje kartais praslysta “Auros” ðokio teatro stilistika, kartais iðsiskleidþia graþûs atradimai - pavyzdþiui, trupës ðokis prie ir ant “stalo” pavirðiaus. Taèiau apskritai neeuropietiðkas “tekstas” lietuviðkame kontekste buvo naujas, ádomus.

Lietuvos baleto gyvenimas praturtëjo skirtingomis scenoje atkuriamos aistros spalvomis, ðalia “Carmina Burana” pastatymo Nacionaliniame operos ir baleto teatre maþose scenose parodþius Jurijaus Smorigino “BoHemà” ir Andriaus Kurieniaus “Trijø minuèiø romanà”. n

Muzikos barai /65

Laisvalaikio muzika “Darai tai, kas patinka” “Darau tai, kas man patinka”, - sako vienas kûrybingiausiø, produktyviausiø ir veikliausiø didþëjø Lietuvoje, interneto portale ore.lt iðrinktas geriausiu 2002-øjø didþëjumi, DJ Karalius (Ðarûnas Karalius). Ðásyk klubinës muzikos skyrelio skaitytojams siûlome pokalbá su juo. Þana

Turi daug epitetø – geriausias 2002-øjø didþëjus, hauso muzikos pionierius Lietuvoje, RyRalio records steigëjas ir t.t. Kaip pats save apibûdintum?

Titulai visada malonûs kaip tam tikros veiklos ávertinimas. Taèiau á juos negali kreipti ypatingo dëmesio. Tiesiog darai tai, kas tau patinka. Visada malonu, kai tave pamato ir ávertina, bet að titulams didelës reikðmës neteikiu. Sàvokos “geriausias” ir “blogiausias” labai abstrakèios ir asmeniðkos. Yra taip, kaip yra.

Kuo skiriasi geras didþëjø grojimas nuo blogo?

Tai turi spræsti patys þmonës.

Svarbiausia muzika, pats miksavimo bûdas. Daþniausiai grojama dviem arba trim patefonais, ájungiant CD grotuvà. Tarkime, miksuojami “patogios ritmikos” ir vokalinis a cappella kûriniai ir gaunamas visiðkai naujas rezultatas. O jeigu dar esi paruoðæs semplø kompakte… Tuomet tai galima pavadinti kûryba tiesiogine ðio þodþio prasme, kuriai privalai pasirengti.

Pasaulinio masto didþëjai groja maþiausiai penkiolika metø. Koks tai ilgas laikotarpis! Tai tas pats, kaip tapti kompozitoriumi. Ðioje srityje yra ko iðmokti, suþinoti, iðsiugdyti gabumus. Tai didelis darbas ir ilgas procesas.

Kokius reikalavimus sau kelia DJ Karalius?

Viskà daryti nuoðirdþiai, svarbiausia, kokybiðkai, ir atiduoti visà save.

Vytauto Didþiojo universitete esu baigæs menotyrà. Buvau ástojæs á magistrantûrà, bet pagailo laiko.

Pamaèiau, kad tai nëra tai, ko tikiuosi.

Gal turëjai minèiø kurti akademinæ muzikà?

Net neþinau, kokiu lygmeniu. Að neturiu profesionalaus muzikinio iðsilavinimo. Ðiuolaikinës elektroni-

Muzikos barai /66

DJ Karalius

kos laikais viskas apsivertë aukðtyn kojom. Daug kas tapo prieinama visiems.

RyRalio records - pirmoji ðokiø muzikos leidybinë kompanija Lietuvoje, iðleidusi Jazzus Juice plokðtelæ “Life is Long”. Kaip gimë idëja ákurti ðià kompanijà?

Hauso muzikos scenoje dalyvauju ganëtinai seniai. Viskas prasidëjo nuo pirmøjø uþsienio didþëjø gastroliø. Naujos paþintys, bendravimai, bendradarbiavimai ir t.t. Ilgainiui Lietuvoje atsirado pasaulinio lygio produktas. Pirmàjá iðleido áraðø kompanija Anglijoje.

Tuomet ëmëme màstyti, kodël turëtume kaþkam atiduoti leisti tà muzikà, jeigu galëtume padaryti tai patys. Taip prasidëjo ávairiausi administraciniai dalykai, kainavæ daug laiko, nemaþai pinigø ir truputá nervø. Taèiau visada malonu daryti tai, kas tau patinka. Ðiuo metu RyRalio þengia toliau, rengiame ávairius lounge tipo vakarëlius. Ðiais laikais esama tiek daug graþios ir tikrai profesionalios ðokiø muzikos. Jà grojame vakarëliuose, kur stengiamës publikà supaþindinti su ávairiomis ðokiø muzikos atmainomis.

Man nepriimtina, kai ðokiø muzikos stiliai visuomenëje vertinami kategoriðkai ir skirstomi á “gerus” ir “blogus”. Kalbëdamas apie muzikà, visada akcentuoju, kad klausytis galima bet kokios muzikos. Aiðku, yra tokia, kurios klausaisi tik kartà.

Taèiau að neturiu iðankstinës nuostatos ir nesiklausau, negroju vien hauso.

Nevengi ir projektø su instrumentalistais.

Turëjome labai ádomø tokio pobûdþio projektà Austrijoje su

puikiu dþiazo muzikantu saksofonininku Serþu ir Jurga. Su Serþu mes jau senokai bendradarbiavome. Tiesiog að grodavau, o jis “uþgrodavo” ant virðaus. Ilgainiui pabandëme surengti projektà. Paëmëme pusiau uþbaigtas ritmines struktûras, Serþas savo nuoþiûra grojo dþiazo improvizacijas, o Jurga atrinko ir dermiðkai priderino lietuviø folkloro dainas. Tai buvo visai ádomus, kaþkuo iðskirtinis sumanymas. Truputá juokinga, kad ðios idëjos autorius - mano kolega ið Austrijos. Lietuvoje tokie projektai neplëtojami.

Nuostabu, kad “Muzikos barø” þurnale pradëta raðyti apie ðokiø muzikà. Bûtø iðties malonu sulaukti Lietuvoje, nekalbant apie paramà, kokios nors kultûrinës ástaigos dëmesio.

Lietuva - nedidelë valstybë ir þmoniø, besidominanèiø progresyviàja ðokiø muzika, irgi nëra daug.

Aiðku, negalima skøstis. Visada reikia ne tik padaryti, bet ir parodyti, kad kiti þinotø. Man keistos menininkø pretenzijos dël blogo gyvenimo, dëmesio stokos. Arba darai tai, kà nori, arba daryk kà nors kitkà. Ypaè ðiais laikas, kai tiek daug visko yra, privalai save afiðuoti, rodyti, pristatyti tai, kà darai.

Aktyviai dalyvaujate

ðokiø muzikos scenoje, rengiate ávairius vakarëlius.

Pirmà pavasario savaitgalá koncertavote Vilniaus klube Graviti, o Kaune surengëte muzikinæ dvikovà su geriausiø Latvijos didþëjø duetu Trudno. Kaip ji praëjo?

Tai nebuvo dvikova tiesiogine ðio þodþio prasme. Mes pagrojome, jie pagrojo. Viskas puikiai pavyko, þmonëms patiko.

Grojate panaðià muzikà?

Kaip minëjau, groju labai ávairià ðokiø muzikà. Tai priklauso nuo nuotaikos. Kartais draugai, ypaè mano kolega Laurius Lee, pastebi: “Ðiandien tu keistai jautiesi”.

Vasario 28-àjà vykusi dvikova buvo ið mûsø vakarëliø serijos RyRalio House. Todël visa skambëjusi muzika buvo house stiliaus.

Kaip stebi pasaulines ðokiø muzikos naujoves?

Pagrindinë naujienø priemonë - internetas, kur galima ne tik pasiskaityti, bet ir iðgirsti naujausius darbus. Gana daþnai pats arba mano draugai iðvaþiuojame á uþsiená, ið kur parsiveþame spaudos, áraðø naujienø. Taigi nuolat stebi, renkiesi. Kartais pasidaro liûdna, kad Lietuvoje net norimo þurnalo nusipirkti negali. Tuomet gaila jaunimo, kuris atrodo tarsi pasmerktas. Visur Lietuvoje “rëmas”. Radijo stotys sugalvoja, kad tam tikra muzika yra “ne formatas”, ir jos negroja. Televizijos turi savo prioritetus. Spauda taip pat mano, kad ðia muzika domisi tik ribotas kiekis skaitytojø, tad, norint iðlaikyti gerà reitingà, neapsimoka apie tai raðyti. Visa tai riboja jaunimo pasaulëþiûrà. Norëtøsi, kad asmenybës bûtø plaèios, viskuo domëtøsi.

Kaip papildote savo plokðteliø kolekcijà?

Parveþame, uþsakinëjame ið interneto parduotuviø. Vëlgi - Lietuvoje neturime në vienos normalios plokðteliø parduotuvës. Esu dirbæs kompanijoje “Muzikos bomba”, ir mane stebina keistas þmoniø

“You do what you like” “I do what I like,” says DJ Karalius (Ðarûnas Karalius), one of the most creative, productive and energetic disc jockeys in Lithuania, who was named Best DJ of 2002 by visitors to the Internet portal ore.lt. In his interview, he talks about his career and work, about the music he plays and about Ry Ralio Records, the first dance music publishing company in Lithuania, established by him. Þana

poþiûris. Galbût tas dalykas jiems nesvarbus, metinës apyvartos koks vienas procentas, todël niekas tuo ir nesirûpina. Bet èia pasireiðkia lietuviðkas mentalitetas. Ið tiesø didþëjai kaþkur kitur perka nemaþai plokðteliø. Lietuvoje nëra ádiegtos sistemos, tie pinigai galëtø likti èia, bet iðkeliauja kitur.

Kokie svarbiausi RyRalio laimëjimai?

Iðleidome vienà plokðtelæ, dabar rengiame antrà. Þvelgiant bendru pasaulio mastu, tie mûsø laimëjimai nëra svarûs. Bet kaip Lietuvoje - gal ir ne tokie maþi. Taèiau jø nesureikðminu - reikia dirbti, o ne girtis. Turint omenyje viskà apskritai, ðioje srityje daug darbo. Tai darau septynias dienas per savaitæ.

Nuo ávairiø muzikiniø dalykø iki leidybos, vakarëliø organizavimo ir pan.

Ið pirmo þvilgsnio gali pasirodyti, kad nieko ypatingo mano gyvenime ir veikloje nëra. Iðleisti naujà plokðtelæ galima, bet kà paskui su ja daryti? Gyvenant Lietuvoje, jà reikia pristatyti pasaulinei rinkai.

Tai labai specifinis dalykas, reikalaujantis daug darbo. Tariesi su distributoriais, kuriø pasaulyje labai daug. Vieniems ádomu, kitiems ne.

Be darbo su distributoriais, privalai reklamuoti, bendradarbiauti su spauda. Net ir dabar tam trûksta laiko. Ðokiø muzikos leidyba - visiðkai naujas procesas Lietuvoje. Niekas neþino, kaip tai daryti, nëra kur pasiskaityti, su kuo pasikonsultuoti.

Tenka paèiam rasti geriausià sprendimà, kurti sistemà.

Kokie ðokiø muzikos pasaulio centrai tau ádomûs?

Man visada ádomus Londonas, pats daþnai ten vaþiuoju. Tai toks miestas, kur bet kokiø pomëgiø þmogus gali rasti savo terpæ. Aiðku, jei jis tø pomëgiø turi. Dauguma ten gyvenanèiø tautieèiø yra be jokios nuomonës, ir jiems tas pats, ar gyventi Rytø Londone, ar Alytuje arba Kaune.

Nuvykæs á Londonà, að tarsi palaikau rankà ant pulso. Tai man yra ákvëpimo ðaltinis. Gyvenant èia,

viskas atrodo tarsi ið ðalies - monitoriaus ekrane arba þurnale. Ten nuvaþiuoji ir susitinki þmones, apie kuriuos daug esi girdëjæs, su jais bendrauji. Londonas - tai toks miestas, kuriame visko tiek daug, jog tik spëk susigaudyti. Stengiuosi aplankyti kiek ámanoma daugiau vietø, kur, pavyzdþiui, Lietuvoje neièiau. Ádomu pasiklausyti kitos muzikos.

Gráþus visada bûna truputá liûdna.

Kita vertus, parsiveþi geros energijos dozæ.

O Amerika?

Nesu ten buvæs. Mano kolega Laurius Lee buvo San Franciske - Vakarø pakrantës hauso muzikos centre, kur gyvena geriausi ir þymiausi prodiuseriai. Per metus laiko jis spëjo susipaþinti, pabendrauti. Þmonës, kadaise buvæ “kaþkur egzistuojantys”, tapo ðalia.

Viskas gana ádomiai susiklostë.

Anksèiau vaþiuodavau á kitas Europos ðalis. Taèiau niekas neprilygsta Londonui. Ten viename rajone vyksta tiek, kiek visame Amsterdame ar visoje Kopenhagoje.

Tiesa, dar nesu buvæs Niujorke.

Ilgainiui ir Lietuvoje visko atsiras, auga naujoji karta, turinti meno supratimà. Reikia dar ir vadybos þiniø. Pasaulyje daug dalykø, kurie tarpusavyje persipina. Pavyzdþiui, Londono koncertø salëje vienà dienà skamba klasikinë muzika, kità - hausas, o treèià - eksperimentinë kûryba.

Esi profesionalas, tavo veikla - pagrindinis pinigø ðaltinis?

Prieð kokius deðimt mënesiø viskà meèiau. Kartais bûna sunku.

Savæs reklamavimas reikalauja lëðø, leidybinë veikla - taip pat.

Neturime rëmëjø, viskà darome patys. Kol kas susirasti tokios muzikos leidybos rëmëjø Lietuvoje nerealu. Nors reikëtø padirbëti.

Yra ávairiausiø fondø. Kita vertus, ilgainiui atsiranda naujø þmoniø, kompanijø, projektø.

Kol kas progresyviosios ðokiø muzikos kultûra Lietuvoje silpna. Ji susideda ið daugeliø dalykø - informacijos, renginiø, projektø ir t.t.

Pas mus viskas dar tik prasideda.

Taèiau juntamas pakilimas ir pagyvëjimas: vieni kaþkà daro, kiti þada naujoviø. Gyvenimas gerëja.

JAUNIEJI DÞIAZMENAI VERTI DIDESNIO PUBLIKOS DËMESIO Verbø sekmadienio savaitgalá, Vilniuje, Lietuvos vaikø ir jaunimo centre ávyko jau VII-sis vaikø ir jaunimo dþiazo festivalis “Junior Jazz 2003”. 1992 –aisiais metais renginys uþgimë ðiuose rûmuose.

Festivalá organizuoja LVJC dþiazo studija ir jos vadovas, o tuo paèiu ir festivalio meno vadovas A.Novikas. Ðiemet festivalis vyko tris dienas ir mes turëjome galimybe susipaþinti su daugiau nei 30 kolektyvø bei solistø ið 4 Valstybiø, o tame tarpe ið 5 Lietuvos miestø. Iðklausëme net 6 bigbendus, 15 vokaliniø, instrumentiniø ir vokaliniø-instrumentiniø grupiø, daugybæ solistø vokalistø ir instrumentalistø. Bendras vaizdas, kad turime ir Lietuvoje taip daug gerai muzikuojanèiø vaikø ir jaunuoliø, labai dþiugina, taèiau baimina tai, kad greitai nebebus kam jø klausytis, nes publikos gretos buvo tikrai retokos. “Junior Jazz” – ne konkursas, taèiau kiekvienas artistas mëgsta bûti pastebëtas, todël organizatoriai drauge su Lietuvos muzikø sàjunga ásteigë specialius prizus, tiems kuriø nuoðirdus darbas ir talentas labiausiai iðsiskyrë ið kitø.

Gal pirmiausiai juos ir paminëèiau.

Vienas jauniausiø festivalio dalyviø, pianistas D.Borkovskis, jau turi ne maþai titulø. Jis laimëjo prizines vietas Panevëþio ir Vilniaus jaunøjø dþiazo atlikëjø bei S.Moniuðkos konkurse, su pasisekimu koncertavo netik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. Damjanas festivalyje pagrojo labai ávairiapusiðkà programà, kuri parodë jo gerà meniná ir techniná pasiruoðimà bei dþiazinio stiliaus pajautimà. Nenuostabu, nes jam vadovauja gerai þinomas Lietuvos dþiazmenas O.Molokojedovas, o ðeimoje nuo maþens skamba gera muzika. Didelæ paþangà padarë jauna vokalistë Simona, kuriai ruoðimasis Eurovizijos ir Fizz Superstar konkursams tikrai davë daug naudos. Ji puikiai sujungia technikà, ágautà dþiazo scenoje su laisvumu atsineðtu ið pop muzikos. Galbût dar ðiektiek stilistikos ir frazuotës studijø nepakenktø siekiant tobulybës.

Kita kylanti þvaigþdelë – Julija Jaèënaitë taip pat ðeimos muzikalumo ir artistiðkumo átakos jauno talento formavimuisi pavyzdys. Turëdama puikià klasikinio pianizmo mokyklà, ji pradëjo dainuoti, sparèiai progresuoja ir ðiame festivalyje debiutavo

dar ir kaip kompozitorë. Jos kompozicijos, nors ir paraðytos su nemaþa jos pedagogo Jano Maksimovièiaus pagalba, darë gerà áspûdá.

Kitas jaunatviðko entuziazmo, maksimalizmo ir dràsos pavyzdys – grupë “Groovy Taksi”, kuria, að manau, po ðio pasirodymo negalës pasidalinti netik Lietuvos festivaliai ir klubai. Tai visur tinkantis, jaunø, bet jau neblogai þinomø talentingø muzikantø kolektyvas drauge muzikuojantis vos kelis mënesius ir grojantis uþdeganèià, þaismingà muzikà.

Festivalio aistruoliø negalëjo nedþiuginti ir kitø Lietuvos miestø atstovai. Labai maloniai, pukiu orkestro skambesiu, visus nustebino Këdainiø bigbendas (vad. R.Ðulcas).

Graþiai pasirodë Plungës meno mokyklos kolektyvai, nors “Drugys” ir “Padûkëliai” gal labiau tiktø nedþiazinës pakraipos festivaliui. Ðiemet kiek nuvylë festivalio sveèiai ið uþsienio, kurie galbût nevisai atskingai pasiþiûrëjo á “Junior Jazz” festivalá: Lenkijos atstovai visai neatvyko, o Daugpilieèiai, vietoje skelbto “Dixieland Junior” atvaþiavo keturi instrumentalistai ir nevisai susidainavusiø merguþëliø ansamblis.

Tikrai labai gaila, nes mes þinome kà gali ðiø puikiø pedagogø A. ir I.grinbertø auklëtiniai. Susidainavimo, balsø derëjimo ir intonavimo taip pat pritrûko ir Sankt Peterburgo Vaikø ir jaunimo kûtybos rûmø choro studijos HARMONIJA vokalinio dþiazo ansambliui. Manau, visi dar jauni ir turi daug galimybiø pasiekti savo aukðtumø.

Taèiau, kalbant apie sveèius, norëèiau pasidþiaugti Rygos 6-osios muzikos mokyklos bigbendu ir jø vokaliste Anna (vad.H.Barzdinð). Þinoma, kas jeigu ne pedagogas, savo uþkreèianèiu pavyzdþiu pamokose ir scenoje, gali padëti ateiti savo mokiniui á ðlovæ. Todël buvo labai dþiugu greta mokiniø iðvysti garsius Lietuvos dþiazo muzikantus S.Sopelevà, O.Molokojedovà, R.Paðiûnà, D.Praspaliauská, J.Maksimovièiø ir kitus bei puikø muzikantà ir kompozitoriø, gitaristà ið Italijos Enzo Rocco. Jis atveþë á festivalá savo mokiná, bosinæ gitara grojantá Fabio Crespiatiko ir specialià programà Lietuvai paruoðøsá jø abiejø duetà pavadino “Duo Lituano”.

Labai atsipraðau tø, kuriø nepaminëjau, taèiau jûsø buvo tiek daug…!

Algirdas KLOVA

Muzikos barai /67

Laisvalaikio muzika Vis aukðèiau “Popkopëèiomis” Kovo 28-30 dienomis Lietuvos vaikø ir jaunimo centre vyko tarptautinis vaikø ir jaunimo populiariosios muzikos festivaliskonkursas “Popkopëèios 2003”.

Festivalyje dalyvavo 19 Lietuvos ir 4 uþsienio kolektyvai, suskirstyti á 3 amþiaus grupes (6-9, 10-14 ir 15-18 metø).

Pirmàjà ir antràjà dienà þiûrovai stebëjo konkursines kolektyvø programas, sekmadiená, treèiàjà festivalio dienà, - sveèiø ir laureatø baigiamàjá koncertà. Laureatai apdovanoti Vilniaus rotuðëje.

Geriausiais savo amþiaus grupëse tapo “Tu ir að” ið Kauno, vilnieèiø popgrupë “Hey” bei “Vijolite” ið Latvijos. Jiems atiteko “Ingman vega”, “Lietuvos ryto”, “Gelsvos”, “Èipolino”, “Akropolio”, “Grûdos”, “Muzikos barø” ir “Bombos” prizai.

Solidþiomis dovanomis dþiaugësi ne tik atlikëjai, bet ir kolektyvø vadovai. Jie paskatinti kelionëmis á Vengrijà bei Lenkijà. “Daþnai juos pamirðtame. O juk vadovai yra tie þmonës, kurie dirba pagrindiná darbà”, - sakë festivalio organizatorë Loreta Stasytytë.

Festivalis-konkursas “Popkopëèios” - vienas reikðmingiausiø Lietuvos vaikø ir jaunimo centro muzikiniø renginiø, kuris tæsia ðio pavasario centro organizuojamø renginiø maratonà. Jis atspindi esminius LVJC veiklos siekius - átraukti á kultûrinæ veiklà kuo daugiau ðalies vaikø bei jaunimo, suteikti jiems saviraiðkos, tobulëjimo galimybes, ugdyti asmenybës savitumo poreiká, iniciatyvas, atsakomybæ.

“Popkopëèios” - vienintelis renginys ðalyje, kuriame jaunieji ðalies populiariosios muzikos atlikëjai ne tik pristato savo gebëjimus publikai ir yra vertinami kompetentingos þiuri, bet ir gauna ið jos konkreèiø pasiûlymø, naudingø pastabø bei rekomendacijø, kurios leidþia tobulëti, siekti aukðtesnës popmuzikos atlikimo kokybës. Sykiu popmuzikos kompozitoriams, tekstø autoriams, aranþuoèiø kûrëjams suteikiama galimybë susipaþinti su jø kûrybos atlikëjais ir atsiþvelgti á atlikëjø kûrybiná pajëgumà, pageidavimus, poreikius. Taigi festivalis tiesiogiai susijæs su ðalies vaikø ir jaunimo popmuzikos populiarinimu bei jos profesionalumu - kûriniø, jø atlikimo ir atlikëjø atþvilgiu.

Nuo “Dainø dainelës” konkursas skiriasi forma, turiniu ir tiks-

Muzikos barai /68

lais. “Mes nedainuojame liaudies dainø, klasikos. “Popkopëèios” - labiau ðou festivalis. Kiekvieno kolektyvo uþdavinys - atlikti neilgà 10 minuèiø trukmës ðou ne tik muzika, daina, bet ir ðokiu, vaidyba, kostiumu, dekoracijø detalëmis”, - sako renginio bendraautoris, scenaristas ir reþisierius Vytenis Pauliukaitis.

Anot L.Stasytytës, festivalio idëja gimë prieð trejus metus, kai ypaè iðaugo popmuzikos populiarumas vaikø ir jaunimo tarpe: sparèiai pradëjo burtis popmuzikos grupës ðalies miestuose ir miesteliuose. Tokio renginio poreiká ir lëmë bûtinybë popmuzikos atlikëjams pristatyti savo gebëjimus, kûrybiðkumà, lavinti muzikiná skoná, siekti tobulumo, plësti akiratá, kolektyvø vadovams dalytis patirtimi, bendradarbiauti su ðalies ir uþsienio vaikø bei jaunimo populiariosios muzikos kolektyvais.

“Popkopëèios” vyko jau treèiàjá kartà. Kiekvienà kartà festivaliskonkursas turi savo temà. Pirmojo festivalio tema buvo “Að myliu Vilniø”, antrojo - “Sudie XX a.”. Ðio festivalio tema - “Retro”.

Pavykus pirmiesiems festivaliams, sulaukæ gerø dalyviø, þiûrovø, spaudos vertinimø, organizatoriai ryþosi konkursà iðplësti iki tarptautinio. “Kad ásilietø naujø idëjø, kad neiðsisemtume”, - teigë L.Stasytytë. Organizatorë apgailestavo, jog paraiðkas á renginá pavëluotai pateikë Rusijos, Lenkijos ir net Irako populiariosios muzikos kolektyvai.

Dar nesibaigus festivaliui, uþsienio atlikëjai ir vadovai jau klausinëjo renginio organizatoriø, kokia bus kito festivalio tema.

“Tai labai dþiugina. Temos dar neþinau, bet festivalio sëkmë, populiarumas tarp þiûrovø ir atlikëjø, aukðtas atlikimo lygis garantuoja ir kitas “Popkopëèias” bûsiant tarptautiniu konkursu”, - dþiaugësi L.Stasytytë.

Atlikëjai scenoje dainavo gyvai.

Muzikinis pritarimas - daþniausiai fonograminis.

Kaip kiekvienais metais, organizatoriai ketina iðleisti geriausiø festivalio dainø CD ir MC. Tai jau tapo tradicija.

Tradicija tampa ir festivalio poilsinë dalis. Atlikëjai po koncertø kartu pietavo, bendravo, þaidë.

Festivalio akimirkos

Dalyviai aplankë Vilniaus senamiestá, Trakus, pramogavo “Akropolyje”, kopë á Televizijos bokðtà, valgë specialiai festivaliui iðkeptà 100 kg sveriantá tortà.

Uþsienio atlikëjai apsigyveno vilnieèiø ðeimose. Taip norëta artimiau supaþindinti su Lietuvos kultûra, Vilniumi, suteikti galimybæ pakalbëti su Lietuvos vaikais net apie paprasèiausius, kasdienius rûpesèius. Merginø grupë “Vijolite” ið Daugpilio, jau po pirmosios festivalio dienos spëjusi pakerëti þiûrovus ir ið anksto planavusi skubëti á kità festivalá, ákalbëjo savo vadovæ pakeisti ne tik planus, bet ir gráþimo bilietus, nes nenorëjo iðvykti nesulaukusi festivalio finalo.

Grupës dalyvës buvo teisios - finale jø laukë laureatø diplomai.

L.Stasytytë mano, kad toks renginys tikrai reikalingas. “Jis padeda vadovams ir klausytojams susiorientuoti tarp gausybës kolektyvø, suteikia galimybæ paþinti, atkreipia autoriø dëmesá. Jis skatina kompozitorius kurti muzikà vaikams, padeda pasaulá daryti graþesná. “Popkopëèios” - neeilinis ávykis jauniesiems muzikos atlikëjams ir gerbëjams, tai dþiugi ðventë ir puikus startas pradedantiesiems atlikëjams, kopiantiems á ðalies popmuzikos atlikëjø þvaigþdynà”.

Vertinimo komisijoje - þymûs ðalies ir uþsienio popmuzikos atlikëjai, poetai, kompozitoriai, dizaineriai, teatro artistai, pedagogai, muzikos leidybiniø kompanijø, valstybiniø ðvietimo ir kultûros institucijø atstovai, tad jos kompetencija nëra ko abejoti.

Linas Adomaitis, þinomas atlikëjas, prodiuseris, festivalá vadina ðvente vaikams: “Mano vertinimas teigiamas. Ðaunu, kad tiek atlikëjai, tiek komisija ið ávairiø ðaliø! Smagu, kad festivalis turi savo vardà ir statusà, gerai, kad apgalvojama festivalio koncepcija. Labai patiko “Hey” solistë - mergaitë valdo balsà, jei tobulës - toli eis... Ir grupë “Saulës vaikai”, kurioje beveik visi solistai kuria nepaprastai gerà nuotaikà ir áspûdá”, - teigë L.Adomaitis.

Renginá rengti padëjo apie 150 Lietuvos vaikø ir jaunimo centro “Rë mi do” studijos dainorëliø. Jie paruoðë nekonkursinæ atidarymo ir uþdarymo programas.

Treèius metus ið eilës renginá vedë vienuolikametë Þivilë Einikytë.

Jai talkino gerokai vyresnis Matas Aðkelavièius.

Gedas SAROÈKA

JUBILIEJINES SUKAKTIS ŠVENČIA: Muzikos mokytoja, Alytaus muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja, LMS Alytaus skyriaus atsakingoji sekretorė Danutė VAITKIENĖ (birželio 6 d.)

Choro dirigentas, rašytojas, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos mokytojas Vytautas ČEPLIAUSKAS (birželio 13 d.)

Choro dirigentė, KU Menų fakulteto lektorė, “Vyturio” vidurinės mokyklos mokytojametodininkė Vitalija VALEIKIENĖ (birželio 20 d.)

Choro dirigentas, Lietuvių folkloro teatro meno vadovas Povilas MATAITIS (birželio 26 d.)

Dirigentas, muzikologas, žurnalistas, LMS senjoras Algimantas KALINAUSKAS (liepos 27 d.)

Į LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGĄ ĮSTOJO Altininkas, LNOBT simfoninio orkestro artistas Andrius PLEŠKAITIS

Muzikos barai /69

Puslapis vaikams

Kai að ir Zalcburgas buvome maþi

Mocarto gimtasis namas Zalcburge

Marija Ana (Nanerlë) – Volfgango sesutë

Pirmasis Volfgango rankraðtis

N

eabejoju, jog tu turi namuose savo ðeimos nuotraukà. Ðiais laikais nusifotografuoti visai nesunku. Bet aðtuonioliktajame amþiuje tam reikalui tapydavo paveikslus. Ðtai tu matai keturis portretus: mano tëvø, sesers Nanerlës ir mano. Elegantiðkai pasipuoðæ atrodome daug rimtesni nei ið tikrøjø.

1756 m. sausio dvideðimt septintoji man buvo ypatinga diena. Að gimiau! “Atëjau á pasaulá” - skamba per daug pompastiðkai. Paprasèiausiai tai ávyko Zalcburge.

Uþaugau ðiame mieste, èia gyveno ir mano tëvai. Anais laikais viskas atrodë kitaip nei ðiandien. Pavyzdþiui, tramvajaus galëjai laukti visà amþinybæ, kuris taip ir neatvaþiuotø, nes tuomet jø kaip ir automobiliø nebuvo. Juos iðrado daug vëliau. Vienintelis susisiekimo transportas tebuvo þirgø traukiama karieta, kuri kainavo gerokai brangiau nei ðiandien taksi, todël daþniausiai þmonës vaikðèiojo pësèiomis. Mieste gyveno 16 000 gyventojø (ðiandien jau apie 140 000, beveik devynis kartus daugiau!).

Muzikos barai /70

Anuomet nedideli atstumai mums leisdavo bet kur greitai nukakti. Gerai atsimenu, kai su tëveliu aplankëme Hafneriø ðeimà (tai buvo geri mûsø draugai Loreto gatvelëje, miesto pakraðtyje, turëjæ vasarnamá). Ten mes repetavome naujà kûriná. Kai vakare susiruoðëme namo, kaip ið kibiro prapliupo lietus ir pylë taip smarkiai, jog, þengæ vos kelis þingsnius, likome ðlapi iki siûlo galo. Tëvas niekada neiðlaidaudavo, vis dëlto tàkart iðkvietë mudviem karietà. Mes dardëjome gatvëmis ir miesto skersgatviais, akmens skalda grástais keliais, kuriø pakraðèius vagojo upeliø srovës, o vanduo tekëjo á dideles ir gilias duobes. Buvo tamsu, nors á aká durk.

Tik pora plazdenanèiø dervos fakelø skleidë silpnos ðviesos ruoþelius. Aplink tvyrojo aklina tamsa.

Atsitiko ðtai kas: karietos priekinis ratas áklimpo á gilià vandens duobæ ir per plaukà vos neapvirto. Þirgai stojo piestu, veþëjas paspruko ir në minties nebuvo apie tolesnæ kelionæ. Taip mes, Mocartai, tëvas ir að, iðsikrapðtëme ið tos apgailëtinos karietos ir, pliaupiant lietui, per tamsø miestà pësèio-

mis patraukëme namo. Tëvas visà kelià bambëjo po nosim ir plûdosi ið pykèio, kad tiek daug pinigø iðleido nevykusiai kelionei. Tai buvo tikra pamoka ateièiai. Gráþæs namo, puolë prie klavyro ir visà pusvalandá grojo grubiu garsu, kol pyktis praëjo. Jei bûtø gyvenæs ðiais laikais, turbût bûtø ásijungæs televizoriø ir ásispoksojæs á reklaminá klipà.

Bet televizorius ir vaizdo aparatûra buvo iðrasti daug vëliau. Ásivaizduoji? Mano laikais jø nebuvo! Ne! Nieko panaðaus “apseliuèiai”, kaip sako Lisabetë - trimetë Madikës sesuo ið A.Lindgren knygos “Mûsø visø Madikë”. Ir ne tik televizoriø, bet ir jokios stereoaparatûros, nei radijo! Kûrinius, kuriø norëdavome klausytis, susikurdavom patys. Ir tai teikdavo didelá dþiaugsmà! Vakarais namuose nuolat skambëdavo muzika, nes daþnai lankydavosi tëvo kolegos, grodavo savo kompozicijas, jas perdirbdavo, repetuodavo. Tuomet neklausydavome to paties kûrinio ðimtà kartø nuo pradþios iki galo, kaip ðiandien gali iðgirsti per CD. Daþniausiai pagrodavome du tris kartus, o po to tuoj pat kaþkà nauja suimprovizuodavome ir uþraðydavome.

Ar mano laikø muzika tau nuobodi? Tik tiek galiu pasakyti: mums ji paprasèiausiai yra bendravimo bûdas. Gera, linksma, ir tiek. Bendraudavome triukðmingai, viens kità replikuodami, papildydami ar mëgstamos melodijos frazæ kartu karðtai sudainuodami… Puiki atmosfera! Netiki? Turiu tau pasiûlymà: paklausk savo tëvø, ar jie neturi namuose mano muzikos áraðo, pavyzdþiui “Maþosios nakties muzikos”, kurià paraðiau kaip tikrà ðlagerá. Jau tuomet hitø konkursuose ðis kûrinys pirmuoju numeriu skambëdavo iðtisà savaitæ. Ið tiesø! Taigi siûlau tau vienà kartà já paklausyti kaip naujausià kûriná ið savo mëgstamiausio albumo, ir tu pajusi, kad ði muzika ima taip “kutenti tau pilvà”, jog ramiai iðsëdëti tikrai negalësi.

Jei mes nenorëdavome nuolat to paties groti, þaibo greitumu paraðydavome kà nors nauja, ir muzika mums niekada nenusibosdavo. Taip greitai kurdavome, kad per tà laikà nespëtum në naujo disko nusipirkti ar jo iðklausyti. Kûryba - þaidimas! Mano tëvo muzika daugeliui labai patikdavo. Kai buvau dar maþas vaikëzas, didþiavausi ir ëmiau ið jo pavyzdá, svajojau tapti tokiu pat genialiu þmogumi, o gal ir pranokti já (bet atkakliai tylëjau ir jam to nesakiau).

Lygiuodavausi að ir á penkeriais metais uþ save vyresnæ seserá, kuri taip pat buvo labai muzikali, nuostabiai grojo klavyru, kûrë kompozicijas ir dëstydama iðugdë ne vienà iðkilià asmenybæ. Ðiame puslapyje tu matai Marijà Anà, nors mes jà vadindavome tiesiog Nanerle.

Kad sesuo netapo tokia áþymybe kaip að, tikra neteisybë! Daugiau neturiu broliø nei seserø, nors motina pagimdë dar penkis vaikus. Jie vienas po kito paliko ðá pasaulá.

Supranti, anuomet viskas buvo kitaip nei ðiandien: kvalifikuoti gydytojai ir ligoninës bûdavo tik turtingøjø privilegija. Ir medicinos pagalba tebuvo minimali. Turbût ne kartà ir tau teko susirgti, bet, aèiû Dievui, laimingai pasveikdavai. Kai að sirgdavau, gydytojai ne visuomet þinodavo, pasveiksiu ar ne. Buvau septintas, jauniausias, vaikas mûsø ðeimoje, todël tëvai labai manimi rûpinosi. Nors beturèiai jie nebuvo, bet susimokëti gydytojui neástengdavo. Gyvenome aukðtame name Getreidës gatvelëje Nr. 9 ir, nepatikësi, neturëjome namuose tualeto (savo naktinius puodukus kiekvienas iðtuðtindavome tamsiame ir ðaltame namo kieme).

Gëlo vandens atsineðdavome ir já ðildydavome ant viryklës. Jokio vandentiekio, jokio duðo, nei skalbimo maðinos, nei ðiukðliaveþës.

Aðtuonioliktajame amþiuje Zalcburgas nebuvo toks ðvarus miestas kaip ðiandien.

Parengë Jurgita KAUBRYTË-MELIENË

MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI:

1. Dirigentas, Valstybës teatre parengæs ir dirigavæs J.Karnavièiaus operas “Graþina” ir “Radvila Perkûnas”. 2. A.Martinaièio kantata “... ad futurum”. 3. Lietuvos miestas, kuriame balandþio mënesá vyko dþiazo festivalis. 4. Tikrasis M.Vaitkevièiaus dainos, daþnai vadinamos “Ðvelnus pûkeli”, pavadinimas. 5. Þaliava, ið kurios “operas” gamina telenoveliø kûrëjai. 6. Reþisieriaus, pastaèiusio Vilniuje D.Puèinio “Turandot”, tautybë. 7. Pjesë ið P.Èaikovskio ciklo “Metø laikai”. 8. Intervalas. 9.

Pramoginæ muzikà transliuojanti radijo stotis. 10. Operos “Madam Baterflai” pagrindinës veikëjos profesija. 11. Lietuvos roko grupë, nusifilmavusi filme “Kaþkas atsitiko”. 12. Pirmasis “Muzikos barø” redaktorius ir leidëjas. 13. B.Smetanos opera. 14. Instrumentas, vaizdavæs katæ S.Prokofjevo muzikinëje pasakoje “Petia ir vilkas”. 15. K.V.Gliuko operos “Orfëjas ir Euridikë” personaþas. 16. E.Grygo pirmosios siuitos “Peras Giuntas” pirmoji dalis. 17. Kompozitoriaus F.Bajoro gimtasis miestas. 18.

Kasmet teikiami lietuviðkos popmuzikos apdovanojimai. 19. Vilniaus universiteto merginø choras.

20. Ambasadorius, áskaitæs savo esë fragmentus naujame Lietuvos muzikø sàjungos leidinyje. 21.

Naujausias spektaklis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 22. Trumpas tekstas, giedamas prieð psalmæ ir po jos. 23. B.Gorbulskio operetë “... pamilti”. 24. Miestas, paskelbtas 2003 m. Europos kultûros sostine. 25. Trijø daliø metro ðokis. 26. Kompozitoriaus Maþulio vardas. 27.

M.Balakirevo simfoninë poema. 28. Svarbiausias muzikos elementas. 29. J.ðtrauso valsas “Vynas, moterys, ...”. 30. Prancûzø dainininkës Piaf vardas. 31. Muzikos mokymo priemonë, apie kurià raðë pirmasis “Muzikos barø” numeris. 32. V.Klovos operos “Ave, vita” personaþas. 33. Ðiuolaikinës muzikos festivalis. 34. Dainininkas, kartu su V.Noreika atlikæs dainà “Laikas”. 35. XIV a. katalikø religinë giesmë “... Mater”. 36. Maþas ðokiø mokytojø smuikelis senovës Prancûzijoje.

Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides.

Sudarë Viktoras PAULAVIÈIUS ATSAKYMAI á kryþiaþodþio spausdinto 2003 metø nr. 3-4 klausimus: 1. “Argo”. 2. Salë. 3. Artistas. 4. Orfas. 5. Balys. 6. “Flautino”. 7. Pragare. 8. Saulele. 9. Kitaip.

10. Sakinys. 11. “Elsis”. 12. Vitas. 13. “Sutaras”. 14. Konsolë. 15. Dangus. 16. Rozina. 17. Piano. 18. Bosas. 19. Kernagis. 20. “Pelenë”. 21. Libretas. 22. Tempas. 23. Gloria. 24. Panas. 25. Ðimis. 26. Juðka. 27. “Norma”. 28. Vilnius. 29. Ðeði. 30. Deep. 31. Ligetis. 32. Oktetas.

Ið sunumeruotø langeliø : MUZIKOS BARAI

Muzikos barai /71

Muzikø sàjungoje DIDÞIOSIOS SAVAITËS TREÈIADIENÁ, BALANDÞIO 16 D. TAIKOMOSIOS DAILËS MUZIEJAUS ARSENALO RÛMUOSE ÁVYKO “SKAMBANÈIOS KNYGOS” J.HAYDNO – V.A.DAMBRAVOS “SEPTYNI ÞODÞIAI” PRISTATYMAS. Didþiausia vakaro staigmena ir netikëtumas – specialiai ið Ispanijos atskridæs esë autorius.

Ir vakaro metu skambanèios muzikos rimtá tæsë nuoðirdus þodis. Ypatingà já visiems susirinkusiems dovanojo V.A.Dambrava.

Vilniaus kvarteto vardu kalbëjo Augustinas Vasiliauskas, trumpai papasakojæs kolektyvo biografijos fragmentus, susijusius su ðia nuostabia muzika ir esë bei jø autoriumi V.A.Dambrava. Apie CD turinio ir formos gimimà pasakojo vakaro vedëja Audronë Nekroðienë. Kalbëjo ir vakaro vieðnia muzikë ir politikë Vilija Aleknaitë – Abramikienë. Jos pasisakymo fragmentà siûlome ir mûsø skaitytojams: Ðio graþaus leidinio pristatymas visuomenei ne vien prisideda prie Didþiosios savaitës susikaupimo, bet ir vyksta iðties didþià Lietuvai dienà, kai Europos kultûros lopðyje Atënuose pasiraðyta Lietuvos stojimo á Europos Sàjungà sutartis. Daugelis mûsø ðiandien susimàstëme, kokia bus Lietuva, pagaliau ágyvendinusi nuo Karaliaus Mindaugo laikø puoselëtà viltá uþimti deramà vietà Senajame þemyne ir kokia bus ateities Europa, kokiems darbams ir kokioms vertybëms ásipareigojusi, vardan ko ir kam susivienijusi po Ðvenèiausiosios Mergelës Marijos rûbo spalvos vëliava, papuoðta spindinèiomis Jos karûnos þvaigþdëmis.

Mûsø Konstitucijoje ásipareigota savo dvasiai, gimtajai kalbai, raðtui ir paproèiams, tautinei santarvei, atvirai pilietinei visuomenei ir teisinei valstybei. Taigi, ásipareigota daugeliui dalykø, iðskyrus vienà. Dievo vardo mûsø pagrindiniame ástatyme nëra. Byloja garbinga istorinë atmintis, taèiau be transcendencijos. Ir kol kas vienintelis þmogus, neuþmirðæs vieðai dël to papriekaiðtauti Konstitucijos kûrëjams, yra J.E.Ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, kuris klausia: “Kodël, visiems atmetus Stalinà ir jo ðëtoniðkàjà doktrinà, Dievas mûsø Konstitucijoje nebuvo reabilituotas?” Tas pats Vytautas Dambrava, kuris ragina: “dráskime stoti uþ Dievo pirmumà Lietuvos valstybëje”.

Kas nors galëtø suabejoti, ar tai bûtina ðiais triukðmingo pliuralizmo laikais?

Esu ásitikinusi, jog to reikia pirmiausia kiekvienam asmeniui, nes, kaip taikliai pastebi gerbiamas Ambasadorius savo knygelëje “Septyni þodþiai”, gyvenimas be Dievo yra aukðèiausioji þmogaus vienatvë. Drásèiau pridurti: ir tautos vienatvë po atðiauriu þmonijos istorijos dangumi. Taèiau ið tiesø yra daugybë dalykø, kuriuos mes prarandame dël tautos ásipareigojimo Kûrëjui nebuvimo. Vienas jø - tai KULTÛRA. Ypaè mûsø laikmeèio patirtis liudija, jog be transcendencijos kultûra netenka savojo orientyro. Prarandama ne vien gërio ir blogio skirtis – prarandamas Harmonijos ir Groþio kriterijus, nes ir Groþiui tegali tarnauti vien pasiðventusi ðirdis.

Ar kultûra - vienintelis tautos tikslas?- Turbût ne, bet ji yra viena esminiø pilnaverèio tautos gyvenimo bei iðlikimo sàlygø. Ji teikia prasmes þmogaus bûèiai, tuos dvasinës atsparos þenklus, kuriø dëka nepasiklystame margame tikrovës sraute. Ji mus paþadina aukðtesniems tikslams ir galø gale nuveda pas tà, kuris yra tikrasis ir Bûties, ir Groþio ðaltinis.

Todël ne vien logiðka, bet ir dësninga, kad Vytautas Dambrava, bûdamas iki kaulø smegenø kultûros þmogus, yra nuolankiai ir iðkilmingai, asmeniðkai ir vieðai ásipareigojæs tam, kuris buvo paaukotas ant Kryþiaus uþ visà þmonijà.

Dëkodama uþ suteiktà galimybæ ðávakar padëkoti gerbiamam Ambasadoriui, ðlovingojo Vilniaus kvarteto grieþëjams ir mielajai buvusiai mano bendramokslei, bendrakursei, bendraklasei ir bendrasuolei Audronei, jauèiuosi laiminga ir tikiu Lietuvos ateitimi Europoje. Kol joje yra kultûros þmoniø, tol bus ir tø, kurie ragins mus pakylëti þvilgsná prie dideliø dalykø.

Kultûra yra vartai, o kelias prasideda kaip tik uþ vartø.

Jûs visi, mielieji, padarëte gerà darbà ir tam tikra prasme ðiandien galite tarti: consummatum est. Atlikta. Ir nors tasai darbas visai maþytis, palyginus já su didþiuoju þmonijos Atpirkimo darbu, tikiu, jog jis – taip pat Atpirkimo vardan.

Muzikos barai /72

Ambasadoriaus p. Vytauto Antano Dambravos mintys per kompaktinës plokðtelës “Septyni þodþiai” pristatymà Vieðpats Sinajaus kalne ásakë mylëti Dievà ir artimà - tai buvo vienintelis ir pagrindinis jo ásakymas visø laikø þmonijai. Patsai Dievas yra meilë. Meilë - aiðkiausiai ir labiausiai regima Dievo forma. Kas yra galia, jei ne meilë, kuri veikia.

Kas yra iðmintis, jei ne meilë, kuri moko. Kas yra gailestingumas, jei ne meilë, kuri atleidþia. Ir kas yra teisingumas, jei ne meilë pripaþinti kiekvienam, kas yra jo.

Ar galima ásivaizduoti þmogø, kuris neturëdamas meilës turëtø Dievà. Ar galëtumëte save pavesti Dievui be meilës?

Kas savo artimo nemyli, jo nekenèia ar já niekina, nekenèia, skaudina ir nepaþásta Vieðpaties, kuris yra tavo artimo namø ðeimininkas. Dël to Jëzus mus iðmokë nepapiktinti savo broliø, dël to Jis mus moko neteisti kitø, nerodyti neapykantos, neatstumti broliø, nesvarbu, ar jie bûtø geri, ar ne, tikintieji ar netikintys, draugai ar prieðai, turtingi ar vargðai.

Pasaulio pabaigoje jokia kita dorybë neiðliks - tiktai meilë. Turësime tik vienà dovanà: Dievà Kûrëjà, kuris surinks visus savo vaikus, gyvenusius teisingai, nes teisingumas atëjus pasaulio pabaigai skirs amþinas karalystes tiems, kurie savo laisva valia rinko gerus ir blogus vaisius. Kai kurie, pasirinkæ kad ir ðventà religijà, nebus tarp palaimintøjø, nes jie negyveno kaip ðventieji. Taèiau pagonis, kuris gyveno dorai klausydamas savo sàþinës, tikëdamas, kad jo religija yra gera, pasieks dangø. Iðganytojas taip pat kentëjo uþ juos…

Tikëjusieji tikràjá Dievà, kurie nesiryþo herojiðkai siekti ðventumo, turës ilgà skaistyklà sielos apvalymui, ir kai kuriems ji gali baigtis su pasaulio pabaiga.

Tiktai auka duoda nuopelnø. Neturtingiausias ið mûsø broliø gali bûti pats turtingiausias, ir jis gali daryti daug gero nesuskaièiuojamiems savo broliams, jei moka mylëti iki pasiaukojimo. Jeigu neturime artimui nei trupinio duonos, nei vandens stiklo, nei drabuþio gabalo - visuomet galime daryti gera.

Kokiu bûdu? Melsdamiesi ir kentëdami uþ savo brolius. Kam turime daryti gera? Visiems. Kokia forma? Ávairiausiais bûdais, dorais ir ðventais, nes jei mokame mylëti, mokësime dirbti, mokyti, atleisti tarnauti - ir net atpirkti, kaip patsai Jëzus.

Joks gyvenimo momentas negali bûti atskirtas nuo meilës - nuo þemiðkos iki dvasinës. Reikia, kad viskas bûtø daroma su meile ir meilei! Paðvæskime visus savo veiksmus, kiekvienà dienà: ádëkime druskos á savo maldas ir ðviesos á savo veiksmus. Meilë yra ðviesa, iðmintis, paðvenèiamoji malonë. Be jos nieko neverti iðoriniai veiksmai ir tuðèios mûsø maldos. Ðypsena, su kuria mus sveikina vargðas kaip savo brolius, turi daugiau vertës, nei pilna piniginë, nusviesta prie elgetos kojø, kad ir kiti matytø. Jei mokame mylëti, Dievas visada bus su mumis.

Gavënios ir kanèios Kristau, iðmokyk mus mylëti!

Að esu tikras, kad èia, dabar, tarp mûsø yra Jëzus. Paþvelk á Já, pasveikink, tark Jam þodá, ðaukis Jo, ir bematant Jo ausis bus prie tavo lûpø. Ðiandien Jëzus pas mus neateina kaip teisëjas, dar ne.

Palikæs savo dangiðkàjá galybiø sostà, Jis ateina pas tave kaip basas, nuskuræs elgeta, supleiðëjusiomis lûpomis praðydamas ir trokðdamas nors kiek meilës - uþ meilæ. Jis tau kalba: “Praðau, gráþk prie manæs ir mylëk mane. Mokyk mane mylëti. Iðmokyk mane mylëti. Susitaikyk su manimi. Skleisk taikà su manimi. Að tavæs neatstumsiu. Að esu Meilë ir mylësiu tave amþinai”.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Ásimintino vakaro akimirkos: Augustinas Vasiliauskas pasakoja “Septyniø þodþiø” istorijà Vilniaus valstybinio kvarteto biografijoje; autografø tà vakarà iðdalinta labai daug; V.A.Dambrava su kompozitore Audrone Þigaityte - Nekroðiene

LIETUVOS NACIONALINËS FILHARMONIJOS KAUNO SKYRIUS K A U N O F I L H A R M O N I JA VIEÐOJI ÁSTAIGA PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS MUZIKOS FESTIVALIØ PARAMOS FONDAS

2003 m. bir þe lio 1 d. – rug pjû èio 31 d.

Festivalio mecenatas

Birþelio 1 d., sekmadiená, 20 val.

PAÞAISLIO VIENUOLYNE PRADEDAMASIS KONCERTAS Premjera!

R.Leoncavallo – opera “Pajacai” (Koncertinis atlikimas)

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Meno vadovas ir vyr. dirigentas – Gintaras Rinkevièius Kauno valstybinis choras Meno vadovas ir vyr. dirigentas – Petras Bingelis Jacqueline Mabardi (sopranas, Australija) Badri Maisuradzë (tenoras, Gruzija) Vytautas Kurnickas (tenoras) Dainius Stumbras (baritonas) Giedrius Þalys (baritonas) Dirigentas - Gintaras Rinkevièius

Birþelio 7 d., ðeðtadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Kompozitoriaus J.Brahms (1833-1897) 170-osioms gimimo metinëms

Dalia Terminaitë (II smuikas), Laura Blaþytë (altas), Saulius Bartulis (violonèelë) Nomeda Vilkanauskaitë (sopranas)

Programoje kompozitoriø F.Schubert, D.Kairaitytës, G.Bizet, R.Strauss, Ch.Gounod, J.Brahms, J.Haydn kûriniai Birþelio 21 d., ðeðtadiená, 17 val.

Pranciðkonø vienuolyno ðv. Jurgio baþnyèioje Moterø choras “Kanoko-Kai” (Japonija) Dirigentë - Noriko Kato (Japonija) Kamerinis choras “Aidija” Meno vadovas ir dirigentas – Romualdas Graþinis

Birþelio 22 d., sekmadiená, 17 val.

Vytauto Didþiojo universiteto salëje

Maskvos èigonø teatro “Romen” koncertinë trupë (Rusija) Meno vadovas Moisei Oglu

Birþelio 25 d., treèiadiená, 18 val.

Kauno rotuðëje

Aleksandra Þvirblytë (fortepijonas), Algirdas Verbauskas (smuikas), Gintarë Skerytë (sopranas), Mindaugas Gecevièius (valtorna)

Rita Preikðaitë (mecosopranas) Rûta Blaðkytë (fortepijonas)

Birþelio 8 d., sekmadiená, 19 val.

Paþaislio vienuolyne L.Bernstein – Miðios

Birþelio 28 d., ðeðtadiená, 18 val.

Prisikëlimo baþnyèioje M.Zielenski - Magnificat A.Bruckner – Te Deum K.Penderecki – Te Deum

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Meno vadovas ir vyr. dirigentas – Juozas Domarkas Kauno valstybinis choras Berniukø ir jaunuoliø choras “Àþuoliukas” Meno vadovas ir dirigentas - Vytautas Miðkinis Vilniaus savivaldybës choras “Jauna muzika” Meno vadovas ir dirigentas – Vaclovas Augustinas Èeslovas Gabalis, Vitalis Kairiûkðtis, Vladas Kovaliovas, Rosita Èivilytë, Viktoras Malinauskas, Larisa Èekasina, Steponas Januðka, Asta Krikðèiûnaitë, Giedrius Þalys, Mindaugas Zimkus, Linas Sabaliauskas, Kunigo partija – Douglas Webster (baritonas, JAV) Dirigentas - Murry Sidlin (JAV)

Birþelio 14 d., ðeðtadiená, 18 val.

IX forto muziejaus salëje (Þemaièiø pl. 73, Kaunas) Premjera!

G.Kanšeli – “Styx” altui, miðriam chorui ir orkestrui W.A.Mozart – Simfonija g-moll Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Kauno valstybinis choras Arûnas Statkus (altas) Dirigentas - Juozas Domarkas

Birþelio 17 d., antradiená, 19 val.

Ryðiø istorijos muziejaus kiemelyje (Rotuðës a. 19, Kaunas) “Lehrer Big Band Bayern” (Vokietija) Dirigentas – Peter Salger (Vokietija)

Birþelio 20 d., penktadiená, 17 val. Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á Dangø (Vytauto Didþiojo) baþnyèioje Kauno styginiø kvartetas – Karolina Beinarytë (I smuikas),

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Kauno valstybinis choras ir solistai Asta Kriksciunaite (sopranas) Laima Jonutyte (mecosopranas) Audrius Rubezius (tenoras) Vladimiras Prudnikovas (bosas) Dirigentas – Krzysztof Penderecki (Lenkija)

Birþelio 29 d., sekmadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje “Romantiðkos dainos ir duetai” Asta Krikðèiûnaitë (sopranas) Algirdas Janutas (tenoras)

Audronë Kisieliûtë (fortepijonas)

Programoje kompozitoriø S.Ðimkaus, J.Gruodþio, F.Schubert, F.Mendelssohn-Bartholdy, G.Donizetti, F.Campana, G.Verdi, G.Rossini kûriniai Liepos 4 d., penktadiená, 2130 val.

Kauno pilyje Liepos 6 d., sekmadiená, 21 val.

Plungëje, prie kunigaikðèiø M. ir M.Oginskiø rûmø Premjera !

MINDAUGO KARÛNAVIMO – VALSTYBËS DIENAI MINDAUGO KARÛNAVIMO 750-OSIOMS METINËMS MINDAUGAS Vorutos vilkolakio giesmë Draminë kompozicija pagal V.Krëvës, Just.Marcinkevièiaus, M.Zyverto kûrinius

Autorius ir reþisierius - Vytautas Grigolis Kostiumø dailininkë – Virginija Idzelytë Scenografas – Algis Garbaèiauskas Pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai Vytautas Rumðas, Rimantas Bagdzevièius, Dþiugas Siaurusaitis, Jurga Kalvaitytë ir kiti

Plungëje: Áëjimas nemokamas Spektaklá Plungëje þiûrovams dovanoja festivalio mecenatas UAB “Vièiûnai”

Liepos 5 d., ðeðtadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje

Armonø trio – Ingrida Armonaitë (smuikas), Rimantas Armonas (violonèelë), Irena Uss (fortepijonas)

Programoje kompozitoriø A.Dvorak, J.Juozapaièio, D.Ðostakoviè kûriniai Liepos 8 d., antradiená, 18 val.

Kauno rotuðëje

Baroko ansamblis “Il Gardellino” (Belgija) Jan De Winne (skersinë fleita), Marcel Ponseele (obojus), Catherine Manson (smuikas), Renée Schiffer (violonèelë), Shalev Ad-El (klavesinas)

Programoje kompozitoriø J.S.Bach, J.Janitsch, C.Ph.E.Bach, G.F.Händel, J.Ch.Bach kûriniai Liepos 12 d., ðeðtadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje

Skaidra Janèaitë (sopranas), Ilona Klusaitë (smuikas), Rièardas Vytas (altas), Dainius Palðauskas (violonèelë), Algimantas Treikauskas (fleita), Algirdas Budrys (klarnetas), Sergejus Okruðko (for tepijonas)

Programoje A.Schönberg – “Mënulio Pjero” Liepos 13 d., sekmadiená, 17 val.

PRANCIÐKONS VIENUOLYNO ÐV. JURGIO BAÞNYÈIOJE Ciuricho styginiø kvintetas (Ðveicarija) Boris Livschitz (smuikas) Sibylle Tschopp (smuikas) Zvi Livschitz (altas) Dominik Ostertag (altas) Mikayel Hakhnazaryan (violonèelë)

Programoje kompozitoriø W.A.Mozart, L.Mettraux, A.Dvorak kûriniai Liepos 15 d., antradiená, 18 val.

Kauno rotuðëje Juozas Malikonis (bosas)

Virginija Daugirdienë (fortepijonas)

Programoje G.Verdi, P.Èaikovskij, A.Braþinsko, V.Bellini, J.Strauss ir kitø kompozitoriø kûriniai

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06

Silvijus – J.Bickûnas, Tonijas – A.Sodeika, Arlekinas – J.Kudirka, Kanijas – A.Kutkus, Neda – J.Dvarionaitë.

R.Leoncavallo “Pajacai”, 1922 m. Dirigentas - J.Tallat-Kelpða, dailininkas - V.Didþiokas. Chormeisteris J.Ðtarka, baletmeisteris O.Dubeneckienë.