Mb 2003 7 8 is

www.muzikosbarai.lt

2003 LIEPA-RUGPJÛTIS

Muzikos meno ir mokslo þurnalas ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt 20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Trio „Kaskados" 5 p.

M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­sui ar­të­jant 24 p.

Ðiame numeryje:

PASAULIO LIETUVIØ DAINØ ÐVENTË Numeris su CD

Al­b i­n a Ðikð­n iû­t ë (fortepijonas) Rus­n ë Ma­t ai­t y­t ë (smuikas) Ed­m un­d as Ku­l i­k aus­k as (vio­l on­è e­l ë)

VISI "MUZIKOS BARØ" PRENUMERATORIAI GAUNA ÞURNALÀ SU KOMPAKTINE PLOKÐTELE. Publikacijà apie fortepijoninÁ trio „KASKADOS" parëmë Sauliaus Karoso paramos ir labdaros fondas

www.muzikosbarai.lt

2003 LIEPA-RUGPJÛTIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Numerá parengë redaktorë Lina NAVICKAITË Redaktoriai Rimtautas GARNELIS

barai

2003 liepa-rugpjûtis Nr.7-8 (306-307) Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.139. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.

ISSN 1392-4966

Turinys

Ramûno VIRKUÈIO nuotr.

V.Mar­ke­liû­nie­në Trio “Kas­ka­dos” – ant nau­jo eta­po slenks­èio 6 p. Þ.Ra­moð­kai­të, Ha­li­na Rad­vi­lai­të, Þa­na Le­be­de­va, El­vy­ra Uþ­ku­rë­ly­të-Bal­ti­nie­në Di­dþio­ji sa­lë 10 p.

E.Þu­kaus­kai­të Nau­ja ini­cia­ty­va 16 p.

R. Gai­da­ma­vi­èiû­të, To­mas Ba­ku­èio­nis, Þi­vi­lë Ra­moð­kai­të Vil­niaus fes­ti­va­lis 2003 16 p.

L.Na­vic­kai­të Mu­zi­ki­niai kon­kur­sai: ta­len­tø pa­ieð­ka 22 p.

M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­sui ar­të­jant 24 p.

R.Po­vi­lio­nie­në M.K.Èiur­lio­nio var­go­ni­nin­kø kon­kur­sas: pro­ble­mos ir per­spek­ty­vos 26 p.

M.Dva­rio­nai­të Jus­ti­nas Baðins­kas 28 p.

J. Ado­mo­ny­të-Ðle­kai­tie­në Char­le­s’o Gou­nod “Ro­meo ir Dþul­je­tos” su­grá­þi­mas 30 p.

D.Pet­raus­kai­të Nuo man­do­li­nos iki mu­zi­ko­lo­gi­jos 32 p.

I.Uss-Armonienë Lied ðven­të LMA Di­dþio­jo­je sa­lë­je 34 p.

M.Èiu­þai­të “Bre­vis” – ge­riau­sias Eu­ro­pos cho­ras 36 p.

O.Pet­ke­vi­èius “Þil­vi­nas ir Eg­lë” at­sto­va­vo Lie­tu­vai tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je 38 p.

Lie­tu­vos mu­zi­kos link 39 p.

Pa­no­ra­ma 40 p.

R.Zu­bo­vas Joh­nas Brow­nin­gas: “Yra tiek daug ávai­riau­siø emo­ci­jø...”

56 p.

L.Jo­nu­ðie­në “Klang­bo­gen” – skam­ban­tys skliau­tai 60 p.

L.Na­vic­kai­të Vil­niaus fes­ti­va­lio in­ter­me­di­ja: die­na su Yo-Yo Ma 63 p.

J.Ter­lec­kai­të Kai pro­fe­si­ja ir po­më­gis su­tam­pa 64 p.

A.Ruz­gai­të A.Cho­li­nos “Ro­meo ir Dþul­je­tos” in­ter­pre­ta­ci­ja 67 p.

Sep­tin­ta­sis ðokio fes­ti­va­lis 68 p.

J.Ku­èins­kai­të Try­lik­ta­sis “Kau­nas Jazz” – sti­liø ávai­ro­vë, kû­ry­bos po­lë­kis ir ri­zi­kin­gi ið­ðû­kiai 70 p.

T.Ba­ku­èio­nis Svin­go epo­cha at­ke­lia­vo á Vil­niø 73 p. Þ.Le­be­de­va Mes at­vi­ri pa­siû­ly­mams – INTRO: 75 p.

Kas at­si­tin­ka, kai ope­ra len­kia­si fut­bo­lui, ar­ba ge­gu­þës 1-oji Mi­la­ne 76 p.

J.Kaub­ry­të-Me­lie­në Kaip bu­vo ið tie­sø 78 p.

Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­go­je 80 p.

PASAULIO LIETUVIAI SUSIRINKO Á BÛRÁ

1 p.

Kaina 5 Lt 20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Trio „Kaskados" 5 p.

M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­sui ar­të­jant 24 p.

Ramûno VIRKUÈIO nuotraukos

Ðventë

Pa­sau­lio lie­tu­viai su­si­rin­ko á bû­rá Ð

Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­èius

is Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­èiaus ei­lë­rað­tis 2003 me­tø Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tei, skir­tai Lie­tu­vos vals­ty­bës ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rû­na­vi­mo 750 me­tø ju­bi­lie­jui, su­tei­kë ir te­mà, ir pa­va­di­ni­mà: „Mes – 2003”. Bir­þe­lio 30–lie­pos 6 d. Vil­nius ður­mu­lia­vo, kle­gë­jo tau­tie­èiais ið Lie­tu­vos ir vi­so pa­sau­lio ir la­biau­siai dþiu­gi­no aká jau­nais, links­mais vei­dais. Keis­tu bam­be­siu skam­bë­jo tai ðen, tai ten pa­si­ro­dan­tys teks­tai, esà ne­pa­to­gu mie­go­ti ar val­gy­ti...

En­tu­zias­tin­gas kle­ge­sys ir links­my­bës liu­di­jo kà ki­ta: MES esa­me ir mums ge­ra kar­tu. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos dai­nø ðven­të­mis, ði ið tie­sø ið­si­sky­rë pa­ki­lu­mu ir links­my­ bë­mis, ku­riø ne­trik­dë nei lie­tûs, nei pa­si­tai­kæ ne­sklan­du­mai. Per sep­ty­nias ðven­tës die­nas pri­sta­ ty­ta Lie­tu­vos tau­ti­nio kos­tiu­mo ko­lek­ci­ja, Vin­gio par­ke pa­ro­dy­tas miu­zik­las „Vel­nio nuo­ta­ka”, Ka­ted­ros aikð­të­je ávy­ko Vid­man­to Bar­tu­lio kû­ri­nio „Mû­sø Lie­tu­va” prem­je­ra, Se­rei­kið­kiø par­ke ir pi­liø te­ri­to­ri­jo­je – fol­klo­ro die­na „Slau­na mû­sø gi­mi­në­lë”, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Pet­ro Skar­gos kie­me – kan­kliø an­sam­bliø po­pie­të „Skam­bë­ki­te, kan­klës”, Kal­nø par­ke – an­sam­bliø va­ka­ras „Vir­smo spal­vos”, Ka­ted­ros ir Ro­tu­ðës aikð­të­se – pu­èia­mø­jø or­kest­rø þy­giuo­të „Va­rio aud­ra”,

MES Tai ir yra mes. Èia mes at­ras­ti. Þe­më èia su mu­mis vis ky­la ir ky­la á kal­nà.

MES - jauni, graþûs, laimingi!

Ant kal­no ru­giai – Ap­si­ka­bi­nam ir lai­ko­mës.

At­ro­do, kad jau ið krû­ti­niø èia pa­te­ka sau­lë.

At­bë­ga mû­sø vai­kai, Su­krin­ta jai á pri­juos­tæ ir þiû­ri á kru­vi­nas lû­pas, gar­siai ta­rian­èias: mes.

Ramûno VIRKUÈIO nuotr.

Ar paukð­èiø liz­dai, Ar þmo­niø na­mai Te­nai, kur ant slenks­èio së­di se­na kal­ba?

Muzikos barai /1

Ðventë

Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tës di­rek­to­rius Juo­zas Mi­ku­ta­ vi­èius: Dai­nø ðven­të bu­vo ir yra reikð­min­gas tau­ti­nio su­si­tel­ki­mo veiks­nys, sa­vo­tið­kas ða­lies su­si­rin­ki­mas – Tau­tos su­ei­ga. Dai­nø ðven­tës vie­ni­jo lie­ tu­vius, taip pat lat­vius ir es­tus sun­kiais prie­spau­dos me­tais, o at­ga­vus ne­pri­klau­so­my­bæ jø tiks­lu ta­po ið­reikð­ti tau­ti­nës kul­tû­ros tæs­ti­nu­mà, pa­ro­ dy­ti pa­sau­liui uni­ka­lø, tik Bal­ti­jos re­gio­nui bû­din­gà vi­suo­ti­nio su­si­lie­ji­mo dai­no­je, ðo­ky­je, in­stru­men­ti­në­je mu­zi­ko­je reið­ki­ná, tu­rin­tá tur­tin­gà ðim­ta­ me­tæ tra­di­ci­jà.

Il­giau­sià dai­nø ðven­èiø is­to­ri­jà tu­ri es­tai. Es­ti­jos pir­mo­ji ðven­të ávy­ko 1869 m., Lat­vi­jos – 1873 m., Lie­tu­vos – tik 1924 m. Ta­èiau ban­dy­mø jà su­reng­ti pas mus bû­ta ir anks­èiau. Is­to­ri­næ dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­jà Bal­ti­ jos re­gio­ne lë­më ke­le­tas pa­lan­kiø ir jam bû­din­gø ap­lin­ky­biø, pa­vyz­dþiui, na­cio­na­li­nis ro­man­tiz­mas ir ið to ið­plau­kian­tis et­ni­nës kul­tû­ros su­reikð­mi­ ni­mas. So­vie­ti­nës oku­pa­ci­jos me­tais ðven­të lai­ky­ti­na ne­ofi­cia­lia pa­si­prie­ði­ ni­mo jë­ga, o at­kû­rus ne­pri­klau­so­my­bæ – kul­tû­ri­nio pa­trio­tiz­mo sklai­dos prie­mo­ne.

Kul­tû­ri­niu po­þiû­riu Dai­nø ðven­të yra tau­tos iden­ti­te­to ið­raið­ka, be­si­re­ mian­ti ma­si­niu me­no më­gë­jø – cho­ro dai­ni­nin­kø, ðo­kë­jø ir mu­zi­kan­tø – sà­jû­dþiu. Dai­nø ðven­tës pa­dë­jo for­muo­ti na­cio­na­li­næ kul­tû­rà, ak­tu­a­li­za­vo reikð­min­giau­sià tra­di­ci­nës kul­tû­ros pa­li­ki­mà bei svar­biau­sius pra­ei­ties ir da­bar­ties pro­fe­si­nës kul­tû­ros klo­dus. Be to, jos yra ga­lin­gas sti­mu­las, ska­ ti­nan­tis kur­tis cho­rus, liau­dies ðo­kiø ko­lek­ty­vus, ras­tis nau­joms kul­tû­ros raið­kos for­moms.

Pi­lie­ti­niu ir po­li­ti­niu po­þiû­riu ðven­èiø tra­di­ci­ja, ypaè oku­pa­ci­jos lai­ko­ tar­piu, bu­vo tar­si slap­tas gin­klas siek­ti ne­pri­klau­so­my­bës. Tai, kad tri­jø Bal­ti­jos ða­liø ne­pri­klau­so­my­bë 1990 m. bu­vo at­ku­ria­ma kaip „dai­nuo­jan­ti re­vo­liu­ci­ja”, yra ne­ma­þas Dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­jø su­for­muo­tos pa­sau­lë­jau­ tos nuo­pel­nas.

Dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­ja gy­vuo­ja dël po­rei­kio ið­reikð­ti tau­tos ga­lias, to­dël nai­vu bû­tø jas va­din­ti fa­sa­di­nës kul­tû­ros „nu­me­riu”. At­min­ki­me, kad pir­mo­sios dai­nø ðven­tës Eu­ro­pos ða­ly­se vy­ko ant­ro­jo­je XIX a. pu­së­je, spon­ta­nið­kai pa­si­reið­kus me­ni­nei þmo­niø ini­cia­ty­vai. Lie­tu­vo­je dai­nø ðven­ èiø tra­di­ci­ja su­si­for­ma­vo ge­ro­kai vë­liau, ta­èiau ji per­duo­da­ma ið kar­tos á kar­tà, su ja su­au­ga­ma nuo vai­kys­tës, da­ly­vau­jant vai­kø, vë­liau – su­au­gu­ siø­jø me­no më­gë­jø ko­lek­ty­vø veik­lo­je, ap­þiû­ro­se, kon­kur­suo­se ir ga­liau­ siai – na­cio­na­li­në­je Dai­nø ðven­të­je.

Ma­ny­èiau, kad bû­din­giau­sias ðiø me­tø ðven­tës bruo­þas – ry­ðys su ðian­ die­na. Tu­riu ome­ny­je et­no­gra­fi­niø ak­cen­tø, kla­si­ki­nio re­per­tu­a­ro ir ðiø die­nø me­no sin­te­zæ.

Vie­nas svar­biau­siø mû­sø ðian­die­nos rû­pes­èiø – siek­ti, kad na­cio­na­li­niø dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­ja bû­tø pa­skelb­ta pa­sau­lio þo­di­nio ir ne­ma­te­ria­lio­jo pa­vel­do ðe­dev­ru. Tai pir­miau­sia pa­dë­tø su­tvir­tin­ti ðio uni­ka­laus kul­tû­ros reið­ki­nio sta­tu­sà ða­ly­se, ku­rio­se jis gy­vuo­ja. Ðá pa­sau­ly­je ana­lo­gø ne­tu­rin­tá kul­tû­ros bei vi­suo­me­ni­ná reið­ki­ná ára­ðius á pa­sau­lio kul­tû­ros ðe­dev­rø sà­ra­ðà, dau­gia­kul­tû­rë pa­sau­lio erd­vë pa­si­puoð­tø sa­vi­tu ir ási­min­ti­nu Bal­ti­jos ða­liø me­no skam­be­siu ir vaiz­du. Lie­tu­va siû­lo Bal­ti­jos ða­liø par­la­men­ti­nei asam­ blë­jai pa­reng­ti ir pa­tvir­tin­ti do­ku­men­tà dël Dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­jø ið­sau­ go­ji­mo. Sie­kiant ið­sau­go­ti Lie­tu­vos dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­jà, siû­lo­ma ákur­ti vi­suo­me­ni­næ asam­blë­jà ir jos vyk­do­mà­já ko­mi­te­tà.

Muzikos barai /2

Tau­ti­nis kos­tiu­mas – tau­tos iden­ti­te­to iðraiðka

Ð i u o­l a i­k i­n ë­j e nau­jo­jo pra­mo­gø cen­tro „Fo­rum pa­la­ce” ap­lin­ko­ je bir­ þe­ lio 30 ir lie­pos 1 d. pir­mà kar­tà Dai­nø ðven­ èiø is­to­ri­jo­je bu­vo de­m onst­r uo­j a­m i lie­tu­viø tau­ti­niai kos­tiu­mai (86 tau­ti­niø dra­bu­ þiø pa­vyz­dþiai) – ið­ei­gi­niø XIX a. liau­dies dra­bu­ þiø ko­pi­jos. Ne Tautinius kostiumus demonstravo savama­þiau ádo­mus noriai bu­vo ir va­ka­ro tæ­si­nys – ðiuo­lai­ ki­niø dra­bu­þiø di­zai­ne­riø su­kur­tos ko­lek­ci­jos lie­tu­viø tau­ti­nio kos­tiu­mo mo­ty­vais. Mu­zi­ki­nis pro­gra­mos fo­nas – au­ten­tið­ko fol­klo­ro, dþia­zo ir ro­ko mu­zi­kos at­li­kë­jai.

Pa­ro­dy­tos XIX a. ið­ei­gi­niø liau­dies dra­bu­þiø ko­pi­jos su­kur­ tos re­mian­tis mu­zie­ji­niais pa­vyz­dþiais, o ten, kur to­kiø pa­vyz­ dþiø ne­uþ­te­ko, pa­si­telk­ta ki­to­kia – ar­chy­vø ar pub­li­ka­ci­jø – me­ dþia­ga. Kos­tiu­mus at­kû­rë dai­li­nin­kës Da­nu­të Ke­tu­ra­kie­në, Lais­vë Að­mo­nai­tie­në ir moks­li­në va­do­vë Te­re­së Jur­ku­vie­në.

Kos­tiu­mus de­monst­ra­vo ne pro­fe­sio­na­lûs ma­ne­ke­nai, bet sa­ va­no­riai, kaip ir vi­si Dai­nø ðven­tës da­ly­viai. Kiek te­at­ra­li­zuo­tà vaiz­dà ly­dë­jo mi­ni­ma­lûs ko­men­ta­rai ir ati­tin­ka­ma mu­zi­ki­në pa­ly­da – skam­bë­jo prie re­gio­nø dra­bu­þiø pri­de­rin­ta fol­klo­ro mu­zi­ka ir sti­li­za­ci­jos. Ren­gi­ná re­þi­sa­vo Vy­te­nis Pau­liu­kai­tis.

Ant­ro­je da­ly­je ma­të­me ápras­tà ma­dø de­monst­ra­vi­mà. Þi­no­ mi kos­tiu­mø di­zai­ne­riai Ju­li­ja Þi­lë­nie­në, Ra­mu­në Straz­dai­të, Alek­san­dras Po­greb­no­jus ir Vi­da Si­mo­na­vi­èiû­të bei San­dra Strau­kai­të pa­ro­dë sa­vo ko­lek­ci­jas, pa­sak jø pa­èiø, „ins­pi­ruo­tas et­no­gra­fi­niø ðak­nø”. Toks pra­ei­ties ir da­bar­ties gre­ti­ni­mas da­ vë sa­vo­tið­kà to­nà in­ter­pre­tuo­ti ir ver­tin­ti to­les­nius ðven­tës re­gi­ nius: vi­sas die­nas ga­lë­jai jus­ti pra­ei­ties kruopð­tu­mà, to­bu­lu­mà ir nû­die­nos at­sai­nu­mà, sku­bo­tu­mà, net­gi vie­na­die­nið­ku­mà...

Ið­skir­ti­ná, anks­tes­në­se ðven­të­se ne­bû­tà ren­gi­ná pa­pra­ðë­me pa­ko­men­tuo­ti tau­ti­nio kos­tiu­mo ko­lek­ci­jos kû­ri­mo moks­li­næ va­do­væ Te­re­sæ Jur­ku­vie­næ: Ramûno VIRKUÈIO nuotr.

Þal­gi­rio sta­dio­ne – ðo­kiø die­na „Gy­vy­bës þa­lias me­dis”, vi­sø ðven­tës da­ly­viø ei­ty­nës-ma­ni­fes­ta­ci­ja ið Ka­ted­ros aikð­tës á Vin­ gio par­kà ir dai­nø die­na „Ka­rû­na Të­vy­nei” Vin­gio par­ke. Ðven­ tës die­no­mis Lie­tu­vos liau­dies kul­tû­ros cen­tro Di­dþio­jo­je sa­lë­je vei­kë Dai­nos klu­bas, o Mo­ky­to­jø na­mø kie­me­ly­je – Më­gë­jø te­at­ ro sve­tai­në. Á ðiø me­tø ðven­tæ at­vy­ko per 35 000 da­ly­viø.

Tad, në ne­më­gin­da­mi dis­ku­tuo­ti apie to­kiø ðven­èiø bû­ti­nu­ mà ir ið­li­ki­mà (keis­ta, kad pa­na­ðias kal­bas kaþ­kas vis dar drás­ta pra­dë­ti...), pri­si­min­ki­me svar­biau­siø „Mes – 2003” ren­gi­niø aki­mir­kas ir ðven­tës or­ga­ni­za­to­rius.

Toks ren­gi­nys ið tik­ro vy­ko pir­mà kar­tà, bet prog­no­zuo­ti, kad jis bus kiek­vie­no­je Dai­nø ðven­të­je, ne­si­ryþ­èiau, nes tra­di­ci­niai tau­ti­niai kos­tiu­mai ið es­mës ne­si­kei­èia. Ki­ta ver­tus, kar­tà per ket­ve­rius ar pen­ke­rius me­tus pa­teik­ti pub­li­kos ap­þiû­rai mû­sø na­cio­na­li­ná tur­tà (o tau­ti­niai kos­tiu­mai to­kie ir yra) bû­tø nau­din­ga ir ádo­mu.

Ap­skri­tai ðis pri­sta­ty­mas – tai tik tau­ti­nio kos­tiu­mo re­konst­ra­vi­mo, vyks­ tan­èio ne vie­nà de­ðimt­me­tá, eta­pas. Mu­zie­ji­niai pa­vyz­dþiai nuo­lat ti­ria­mi.

Tie­sa, kai kas ma­no, kad mû­sø re­gio­nø kos­tiu­mai lyg ir nu­si­sto­vë­jæ, ne­sà kà ten tir­ti. Ta­èiau dau­ge­lis tø „nu­si­sto­vë­ju­siø” tau­ti­niø dra­bu­þiø mo­de­liø ne vi­sa­da tu­ri daug ben­dra su tik­rai­siais kai­mið­kais et­no­gra­fi­niais mo­de­ liais. Pa­teik­siu tik vie­nà pa­vyz­dá: ma­ny­da­mi, kad aukð­tai­tið­ki dra­bu­þiai pa­pras­tai tu­ri bû­ti tik ðvie­sûs, dai­li­nin­kai spal­vo­to­sioms ðiø dra­bu­þiø da­lims daþ­nai su­tei­kia „li­mo­na­dið­kai” þals­và, gels­và ar oran­þi­ná at­spal­vá. Ið tik­ro aukð­tai­tið­ki dra­bu­þiai – si­jo­nai, lie­me­nës – yra in­ten­sy­ves­niø spal­vø, anaip­tol ne pas­te­li­niø.

Lie­tu­viø tau­ti­niø kos­tiu­mø pir­miau­sia rei­kia pa­èiam Liau­dies kul­tû­ros cen­trui, nes li­gi ðiol to­kiø ne­tu­rë­jo­me. Kon­sul­tuo­ti tau­ti­niø dra­bu­þiø kû­rë­ jus ga­lë­jo­me tik te­orið­kai, o da­bar ga­lë­si­me ir prak­tið­kai – tu­rë­da­mi prieð akis tik­rà dra­bu­þá.

Ið prak­ti­kos ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ða­ly­se, kur á tau­ti­ná kos­tiu­mà krei­pia­ma daug dë­me­sio, pa­vyz­dþiui, Ja­po­ni­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Suo­mi­jo­je, at­si­ran­da ir vy­ku­sios kû­ry­bi­nës jø kai­tos. Ten kos­tiu­mø di­zai­ne­riai jau stu­di­juo­da­mi gau­na nuo­dug­niø þi­niø apie sa­vo tau­tos dra­buþius.

Daug dë­me­sio tau­ti­niams dra­bu­þiams ski­ria Skan­di­na­vi­jos ða­lys. Þmo­nës pa­si­siu­va juos, kaip sa­ko­ma, vi­sam gy­ve­ni­mui, ir ne tik na­cio­na­ li­nëms, bet ir as­me­ni­nëms ðven­tëms. Ta­èiau im­pro­vi­zuo­jant tau­ti­niø kos­ tiu­mø te­ma, kaip pa­ste­bë­jau jø lei­di­niuo­se, pa­pras­tai nu­ro­do­mi ðal­ti­niai, ið kur pa­im­ta vie­na ar ki­ta de­ta­lë, ir pan.

Lie­tu­vo­je tau­ti­nius dra­bu­þius dau­giau­sia puo­se­lë­ja fol­klo­ro an­sam­bliai. Ðiuo po­þiû­riu esa­me at­si­li­kæ. Eu­ro­po­je na­cio­na­li­niais kos­tiu­mais pra­dë­ta do­më­tis dar XVIII a., tuo me­tu, kai kai­muo­se jie bu­vo ne­ðio­ja­mi kaip dë­vi­mi dra­bu­þiai. Mies­tie­èiai ir­gi pa­no­ro tu­rë­ti tau­ti­ná ap­da­rà. Ka­dan­gi bu­vo bran­gus, tai já pa­pras­tai ási­gy­da­vo vi­sam gy­ve­ni­mui. Be­je, ir ta­da tuos kos­tiu­mus steng­ta­si at­pi­gin­ti, sti­li­zuo­ti, taip sa­kant, pri­tai­ky­ti vi­suo­ me­nës ir gy­ve­ni­mo reik­mëms. To­je pa­èio­je Nor­ve­gi­jo­je tiks­lios au­ten­tið­kø dra­bu­þiø ko­pi­jos la­bai bran­gios, ta­èiau ei­li­niam þmo­gui vi­sið­kai áma­nu ási­gy­ti pa­pras­tes­ná ir pi­ges­ná va­rian­tà.

„Vel­niðkas” „Vel­nio nuo­ta­kos” pa­sta­ty­mas

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

1974 m. Lie­tu­ vos kom­po­zi­to­ riaus Via­èes­la­vo Ga­ne­li­no (da­bar gy­ve­na Iz­ra­e­ly­je), po­eto Si­gi­to Ge­ dos ir re­þi­sie­riaus Arû­no Þeb­riû­no su­kur­tas fil­masmiu­zik­las „Vel­nio nuo­ta­ka” prieð tris de­ðim­tis me­tø su­lau­kë ne­re­gë­ tos sëk­ mës. Kiek Marijonas Mikutavièius - chrestomatinis Pinèiukas vë­ liau – 1979 m.

– ba­let­meis­te­rio Vy­tau­to Braz­dy­lio ini­cia­ty­va jis ta­po ba­le­to spek­tak­liu, o Pa­sau­ lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tës me­tu dar kar­tà at­gi­më mil­þi­nið­ko­je Vin­gio par­ko est­ra­do­je.

Po­etið­kus Ka­zio Bo­ru­tos le­gen­dos „Bal­ta­ra­gio ma­lû­nas” per­so­na­þus, Jur­gos ir Gird­vai­nio mei­læ kiek­vie­nas lie­tu­vis me­ na jau nuo mo­kyk­los. Dël fil­mo ek­ra­ni­za­ci­jos gal ir bû­ta kiek gin­èø, bet jo mu­zi­kos ver­tæ pri­pa­þi­no vi­si. „Vel­nio nuo­ta­kos” mu­zi­ka ne­pa­pras­tai ávai­ri. Gre­ta ly­ri­niø ir hu­mo­ris­ti­niø mo­men­tø jo­je ryð­kûs dra­ma­ti­niai epi­zo­dai, o vie­to­mis mu­zi­ka ku­pi­na tra­giz­mo. La­biau­siai ið­po­pu­lia­rë­jo Bal­ ta­ra­gio ari­ja „Dan­gau, kaip tu to­li”, fi­na­li­në Jur­gos ari­ja, an­ge­ lø cho­ro mo­ty­vai. Mu­zi­ki­në kû­ri­nio dra­ma­tur­gi­ja, grin­dþia­ma leit­mo­ty­vø plët­ra, su­tei­kia V.Ga­ne­li­no mu­zi­kai vien­ti­su­mo ir pri­ar­ti­na jà prie ro­ko ope­ros þan­ro. Nau­do­da­ma­sis pa­èio­mis ávai­riau­sio­mis ið­raið­kos prie­mo­në­mis, spal­vin­ga in­stru­men­ tuo­te, anuo­met ne­gir­dë­to­mis nau­jo­vë­mis, ak­ty­viais rit­mais, kom­po­zi­to­rius á mu­zi­kà ápy­në ir lie­tu­við­kø bruo­þø. Nors tie­sio­ gi­niø fol­klo­ro ci­ta­tø „Nuo­ta­ko­je” në­ra (be­je, ir pa­èia­me fil­me ne­pik­tnau­dþiau­ja­ma et­no­gra­fi­niais ele­men­tais), vis dël­to mu­zi­ ki­në­se cha­rak­te­ris­ti­ko­se esa­ma liau­dið­kø in­to­na­ci­jø, nuo­tai­kø, emo­ci­nio tem­pe­ra­men­to.

Bai­gus par­ti­tû­rà, anuo­met pro­ble­ma ta­po ára­ðas, kar­tu ir at­li­kë­jai. Tuo­me­ti­nis Fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, pa­pil­dy­tas rit­mo gru­pe, – tais lai­kais tai bu­vo ne­ma­þa „nuo­dë­më” – pa­si­ro­dë ga­na pa­slan­kus ir, Juo­zo Do­mar­ko di­ri­guo­ja­mas, pui­kiai ágro­jo jam ne­ápras­tà mu­zi­kà. Vo­ka­lo par­ti­joms bu­vo pa­kvies­ti tuo­met dar ma­þai þi­no­mi at­li­kë­jai – Vy­tau­tas Ker­na­gis (Gird­vai­nis),

Vik­to­ras Ma­li­naus­kas (Bal­ta­ra­gis), Tat­ja­na Èiu­mi­èo­va (Mar­ce­ lë), Bi­ru­të Damb­raus­kai­të (Ur­ðu­lë) ir ne­re­gë­tai ty­ro bal­so Al­do­ na Cho­men­taus­kie­në (Jur­ga). Pa­si­rin­ki­mas bu­vo la­bai vy­kæs.

Kom­po­zi­to­riaus þo­dþiais, dau­gu­ma spe­cia­lis­tø tuo­met ste­bë­jo­ si ne tiek pa­èia mu­zi­ka, kiek cha­rak­te­rin­gais bal­sais ir miu­zik­lo sti­liø pui­kiai jau­èian­èiais dai­ni­nin­kais.

Fil­mo kû­rë­jai pri­si­me­na, kad bû­tent mu­zi­ka anuo­met ta­ po dau­ge­lio re­þi­sû­ri­niø spren­di­mø at­spir­ties tað­ku, bû­tent ji ákvë­pë ne­ti­kë­tus su­ma­ny­mus ir pa­dë­jo kur­ti ið­raið­kin­gus cha­ rak­te­rius. Ki­ta ver­tus, ga­li­ma drà­siai tvir­tin­ti, kad gre­tin­ti itin kon­tras­tin­gus mu­zi­kos epi­zo­dus daþ­nai ska­ti­no kaip tik ki­ne­ ma­tog­ra­fo spe­ci­fi­ka – kad­ri­në dra­ma­tur­gi­ja. Tad te­at­ri­nis, o juo la­biau ma­si­nio te­at­ro þan­ras – di­de­lis ið­ban­dy­mas re­þi­sie­riui Kæs­tu­èiui Jakð­tui ir sce­nog­ra­fui Ma­riui Ne­kro­ðiui. Jiems tal­ki­ no lat­viø cho­reo­grafas Ag­ris Da­ni­le­vi­èas.

Bû­tent ðios tri­ju­lës pa­stan­go­mis nuo pir­mø­jø spek­tak­lio aki­mir­kø Vin­gio par­ko est­ra­do­je uþ­vi­rë tik­ra vel­nia­va, ku­rià itin efek­tin­gai at­skleis­ti pa­dë­jo gau­sûs spe­cia­lie­ji efek­tai. Jau pa­èio­je pra­dþio­je ka­no­po­mis skel­da­mi ug­ná nuo est­ra­dos ku­po­ lo ly­nais nu­si­lei­do ke­li „vel­niai”, vë­liau á dan­gø ki­lo spar­nuo­ti „an­ge­lai”, est­ra­dos pa­pë­dë­je oru skrai­dë ga­lin­gi mo­to­cik­lai, pro þiû­ro­vus pra­lë­kë þir­gø ka­val­ka­da. Spek­tak­lio dra­ma­tur­gi­ jà pa­á­vai­ri­no ðvie­sø, pi­ro­tech­ni­kos ir dû­mø efek­tai. Pa­èio­je est­ ra­do­je efek­tin­gai ðo­ko de­ðim­tys il­gap­lau­kiø ðo­kë­jø su bal­to­mis vë­lia­vo­mis, ku­rios pri­rei­kus virs­da­vo val­ties ir­klais, ma­lû­no spar­nais ar ðienp­jo­viø dal­giais. La­ko­nið­ka sce­nog­ra­fi­jos de­ta­ lë – Pin­èiu­ko bu­vei­në ka­ti­las, ku­ris fi­na­le virs­ta var­pu, – ta­po ið­kal­bin­ga, il­gam á at­min­tá ástrin­gan­èia kon­cep­tu­a­lia me­ta­fo­ra.

At­gi­mu­sio­je mu­zi­kos, dai­nos ir ðo­kio ðven­të­je da­ly­va­vo Lie­tu­ vos vals­ty­bi­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Gin­ta­ro Rin­ ke­vi­èiaus, rit­mo gru­pë, cho­ras „Bre­vis”, ðo­kiø stu­di­ja „Ga­ma”, „Keis­tuo­liø te­at­ro” ak­to­riai, Mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tai, po­li­ci­jos rai­ti­nin­kai ir... mo­to­cik­li­nin­kai kas­ka­di­nin­kai.

Ap­mau­du, kad vi­sà ðià ið­mo­nin­gai sta­ty­to­jø uþ­vir­tà „ko­ ðæ” anaip­tol ne ðaukð­tu de­gu­to su­ga­di­no nau­jo­jo pa­sta­ty­mo at­li­kë­jai. Vie­nin­te­lë Ne­rin­ga Èe­reð­ke­vi­èie­në pui­kiai pa­ruo­ðë sa­và­já Ur­ðu­lës vaid­me­ná ir net­gi nu­kon­ku­ra­vo anuo­me­ti­næ Ur­ ðu­læ (B.Damb­raus­kai­tæ ir R.Var­nai­tæ). Prie jos dar kiek de­rë­jo Po­vi­lo Með­kë­los Bal­ta­ra­gis. Ki­ti dai­ni­nin­kai, ðia­me pa­sta­ty­me ne­tu­rin­tys vai­di­nan­èiø dub­le­riø, pir­miau­sia at­krei­pë dë­me­sá ne­pa­reng­to­mis par­ti­jo­mis.

Ka­dan­gi „Vel­nio nuo­ta­kos” ko­mer­ci­ja nu­run­gë ren­gë­jø no­rà bû­ti áam­þin­tiems spau­do­je, dau­gu­ma ðio pa­sta­ty­mo ap­ra­ ði­në­to­jø tu­rë­jo ten­kin­tis sto­vi­mo­mis vie­to­mis ren­gi­nio pri­ei­go­ se. O ten ne­ga­lë­jai ge­rai nei ma­ty­ti, nei gir­dë­ti. Tie, ku­rie to­ká keb­lu­mà nu­ma­në ir vis dël­to no­rë­jo bû­ti ob­jek­ty­vûs pa­sta­ty­mo ver­tin­to­jai, pa­si­rin­ko ga­li­my­bæ ste­bë­ti ne tik prem­je­rà ið pa­krað­ èiø, bet ir ge­ne­ra­li­næ re­pe­ti­ci­jà rep­re­zen­ta­ci­në­se vie­to­se. Tai­gi, ne­si­dangs­ty­da­mi nei blo­gu ma­to­mu­mu, nei pras­tu ágar­si­ni­mu, kon­sta­tuo­ja­me, kad ðian­die­ni­nës po­pmu­zi­kos ir ðou ren­gi­niø þvaigþ­dës á sa­vo pro­fe­si­jà þvel­gia per­ne­lyg at­sai­niai. Sun­ku bû­tø ávar­dy­ti bent vie­nà aka­de­mi­nio pa­sta­ty­mo (ir mu­zi­ki­nio, ir sce­ni­nio) prem­je­rà, ku­rios me­tu pa­grin­di­niø par­ti­jø at­li­kë­jai dar ne­mo­kë­tø sa­vo vaid­me­nø! Tai sau lei­do ðiaip jau pui­kø ren­gi­ná di­de­liu ðaukð­tu de­gu­to su­ga­di­næ nau­jie­ji „Vel­nio nuo­ ta­kos” at­li­kë­jai. Be­je, vaiz­dà áam­þi­nu­si Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ja ir­gi pa­ro­dë sa­vo tech­ni­nes ga­li­my­bes: fil­muo­to­je ver­si­jo­je ne­sun­ku at­skir­ti ge­ne­ra­li­nës re­pe­ti­ci­jos ir prem­je­ros mon­ta­þà (kad tik bû­tø ið­gel­bë­tas ben­dras vaiz­das).

Tad nors ir pui­kiai sa­vo vaid­me­nims ti­ko Ma­ri­jo­nas Mi­ ku­ta­vi­èius (ga­lë­jo bû­ti chres­to­ma­ti­nis Pin­èiu­kas!) ar Èes­lo­vas Ga­ba­lis (Gird­vai­nis), Kos­tas Smo­ri­gi­nas (pir­ðlys Anup­ras) ar An­drius Ka­nia­va (ar­klia­va­gis Rau­pys), jø at­li­ki­mo lais­væ ge­ro­ kai var­þë teks­to kliû­tys. Ir ga­lë­jai tik ste­bë­tis, kad pub­li­kos at­

Muzikos barai /3

Ðventë tà pra­dë­jo vi­sas kan­kli­nin­kø or­kest­ras il­ga­me­èio Skriau­dþiø „Kan­kliø” an­sam­blio va­do­vo Pra­no Pus­ku­ni­gio „Kan­kli­nin­kø him­nu”. Vi­sus klau­sy­to­jus ið­kil­min­gai nu­tei­kë jo ne­su­dë­tin­ga mu­zi­ka, nuo­ðir­du­mo ir pa­trio­ti­nio jaus­mo ku­pi­ni pa­pras­ti þo­ dþiai. Ðis an­sam­blis, da­bar va­do­vau­ja­mas Onos Pa­tro­nai­tie­nës, pa­si­ro­dë ir at­ski­rai, pri­min­da­mas au­ten­tið­kà su­val­kie­tið­kø kan­ kliø skam­be­sá.

Ið Ðiau­rës Aukð­tai­ti­jos – Uþ­pa­liø – kan­kli­nin­kø sto­vyk­los „Skam­ban­tys kan­kle­liai” da­ly­viø su­bur­tas tra­di­ci­niø kan­kliø an­sam­blis kan­klia­vo ðio re­gio­no dai­nas „Ant kal­no ag­la” ir „Gie­da gai­de­liai”. At­ski­ras pro­gra­mas taip pat pa­ro­dë Pa­ne­vë­ þio, Ðiau­liø ir Vil­niaus krað­to kan­kli­nin­kës.

Kon­cer­te skam­bë­jo ðiuo­lai­ki­në­mis kan­klë­mis kan­kliuo­ja­mi mû­sø kan­kliø mu­zi­kos kla­si­ko J.Ðve­do, ðiuo­lai­ki­niø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø V.Pa­ke­tû­ro, V.Klo­vos, L.Po­vi­lai­èio, A.La­pins­ ko, Z.Bru­þai­tës, B.Ku­ta­vi­èiaus, V.Bag­do­no ir A.Bra­þins­ko kû­ ri­niai. Kan­kliø an­sam­bliø kon­cer­to me­no va­do­vë ir di­ri­gen­të – Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rë Li­na Nai­ke­lie­në.

Jos rû­pes­èiu kan­kliø kon­cer­tas bu­vo su­reng­tas ir anks­tes­në­je Dai­nø ðven­të­je, tad dþiu­gu, kad pui­ki tra­di­ci­ja to­liau puo­se­lë­ja­ ma. Kon­cer­te taip pat di­ri­ga­vo mû­sø þy­miau­sios kan­kli­nin­kës: Re­gi­na Vaið­no­rie­në ið Ðiau­liø, Ja­ni­na Tu­raus­kie­në, Vi­da Ze­le­ nie­në, Ni­jo­lë Te­tens­kie­në ir Al­gy­të Mer­ke­lie­në ið Klai­pë­dos, As­ta Mo­tu­zie­në ið Uþ­pa­liø, Da­nu­të Ði­mu­kaus­kai­të, Zi­ta Ru­dze­ vi­èie­në ir Di­le­ta Ku­bi­lie­në ið Kau­no, Bi­ru­të Sa­ka­lie­në, Auð­ra Juð­ke­vi­èie­në, Rû­ta Jo­ny­nie­në, Jo­lan­ta Ba­ba­liaus­kie­në, Dai­no­ra Kin­de­rie­në ir Re­gi­na Vaið­no­rai­të ið Vil­niaus.

min­ti­nai ið­mok­tus S.Ge­dos þo­dþius net pro­fe­sio­na­lûs ak­to­riai vog­rau­ja taip, jog nie­ko ne­ga­li su­pras­ti. O Jur­gos vaid­me­niui pa­si­rink­ta In­drë Dir­gë­lai­të ap­skri­tai ne­ati­tin­ka nei K.Bo­ru­tos, nei V.Mai­ne­ly­tës su­kur­to mer­gið­kai skais­taus ti­pa­þo. Ypaè su­ dë­tin­gà aukð­to re­gist­ro Mar­ce­lës par­ti­jà at­lik­da­mas lau­ke, ne­ ga­lë­jo su­þë­rë­ti ir skaid­rus Edi­tos Bag­do­nai­tës sop­ra­nas. Ta­èiau ge­ne­ra­li­në­je re­pe­ti­ci­jo­je ga­lë­jai jaus­ti, kad uþ­da­ro­je erd­vë­je (lyg ty­èia va­ka­rai ne­bu­vo ðil­ti) Mar­ce­lës bal­sui nie­ko ne­bû­tø trû­kæ.

„Skam­bë­ki­te, kan­klës” Vil­niaus uni­ver­si­te­to kie­me

Ramûno VIRKUÈIO nuotr.

Kan­kliø or­kest­ras jau an­trà kar­tà su­si­bû­rë pa­si­ro­dy­ti Dai­nø ðven­tës kon­cer­te „Skam­bë­ki­te, kan­klës”. Þiû­rint á is­to­ri­jà, net keis­ta, kad dar prieð de­ðimt­me­tá ðven­tës ren­gë­jai ne­bu­vo áver­ ti­næ kan­kliø – to­kio ben­drai mu­zi­kuo­ti tin­ka­mo in­stru­men­to – ga­li­my­biø, nors an­sam­bli­nio kan­klia­vi­mo tra­di­ci­jos Lie­tu­vo­je þi­no­mos jau vi­sas ðimt­me­tis.

Lie­tu­vo­je kan­kliø var­das pir­mà kar­tà mi­ni­mas XVI a.

Jo­no Bret­kû­no Bib­li­jos ver­ti­ me. Kan­klës tra­di­cið­kai skirs­ to­mos á aukð­tai­èiø, þe­mai­èiø ir su­val­kie­èiø. Kiek­vie­na­me ðiø re­gio­nø bu­vo daug kan­ kliø meist­rø ir kan­kli­nin­kø, su­kur­ta ne­ma­þai kan­kliø liau­dies mu­zi­kos. Aukð­tai­èiø kan­klë­mis at­lie­ka­mos su­tar­ti­ nës lai­ky­ti­nos Eu­ro­pos liau­ dies in­stru­men­ti­nës mu­zi­kos uni­ku­mu.

Tuoj visomis garsø spalvomis Kan­klës, bu­væs pri­mirð­tas suskambës aisûs kankleliai et­no­gra­fi­nis eks­po­na­tas, ne­ pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je vël pri­kel­tos gy­ven­ti. Ðá kil­nø dar­bà ak­ty­viai ska­ti­no ir to me­to þi­niask­lai­da. 1925–1940 m. vei­kë Lie­tu­vos kan­kli­nin­kø drau­gi­ja, 1930 m. bu­vo ásteig­ta kan­kliø mu­zi­kos mo­kyk­la, vë­liau pe­ror­ga­ni­zuo­ta á kan­kliø ir sku­du­èiø kur­sus. 1932 m. ið­leis­tas P.Pus­ku­ni­gio „Kan­kliø mu­zi­kos va­do­ vë­lis”.

1940 m. ákur­tas Dai­nø ir ðo­kiø liau­dies an­sam­blis, ku­rio or­kest­re bu­vo ir kan­klës, po ka­ro Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je ásteig­ta Liau­dies in­stru­men­tø ka­ted­ra. Vi­sa tai bu­vo svar­bus sti­mu­las plë­to­ti kan­kles ir ki­tus liau­dies in­stru­men­tus. Ðian­dien kan­klës skam­ba vi­so­je Lie­tu­vo­je, jo­mis mo­ko­ma gro­ti Mu­zi­kos aka­de­ mi­jo­je, Klai­pë­dos uni­ver­si­te­te, kon­ser­va­to­ri­jo­se, mu­zi­kos mo­ kyk­lo­se. Tai gy­vy­bin­gas na­cio­na­li­nis mu­zi­kos in­stru­men­tas.

Be­je, neiðny­ko ir et­no­gra­fi­nio mo­de­lio kan­klës – jo­mis kan­kliuo­ja ne­ma­þai fol­klo­ro ko­lek­ty­vø. Mi­në­ti­nas Skriau­dþiø „Kan­kliø” an­sam­blis, at­lie­kan­tis Uþ­ne­mu­nës liau­dies dai­nas.

Jis ási­kû­rë dar 1906 m. ir su ke­lio­mis per­trau­ko­mis gy­vuo­ja iki ðiol.

Ne­pai­sant di­de­liø ið­to­bu­lin­to in­stru­men­to ga­li­my­biø, kan­ kliø mu­zi­ka ið­li­ko tau­tið­kai san­tû­ri, kar­tu pa­ki­li ir dva­sin­ga.

Gæs­tan­tys kan­kliø akor­dai su­si­lie­ja su sklin­dan­èiu ai­du, to­dël toks ori­gi­na­lus ir sub­ti­lus skam­be­sys vi­sa­da tau­riai nu­tei­kia klau­sy­to­jus. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Pet­ro Skar­gos kie­mas su sa­vo ban­guo­jan­èiø ga­le­ri­jø an­fi­la­do­mis kaip tik ir su­tei­kia kan­kliø gar­sams akus­ti­nio tæs­ti­nu­mo vir­pe­sá, dël to ði se­no­jo Vil­niaus erd­vë ir bu­vo pa­si­rink­ta. Ðios ðven­tës kan­kliø mu­zi­kos kon­cer­te skam­bë­jo ga­na ávai­ri mu­zi­ka, lei­dþian­ti at­skleis­ti vi­sas di­na­mi­nes ir tech­ni­nes kan­kliø ga­li­my­bes: ir il­giau skam­ban­tys akor­dai, ir vien­bal­sës me­lo­di­jos, ir san­tû­raus lie­tu­við­ko links­mu­mo gai­dos. Kon­cer­

Muzikos barai /4

Ðven­të Tri­jø kry­þiø kal­no pa­pë­dë­je

An­sam­bliø va­ka­ras su­si­jæs su sa­vi­ta me­no rû­ði­mi – dai­nø ir ðo­kiø an­sam­bliu. Ja­me su­si­py­në liau­dies mu­zi­kos in­stru­men­tø ir kai­mo ka­pe­lø, vë­ly­vo­jo fol­klo­ro reið­ki­nio, skam­be­sys, cho­ro gai­dos ir liau­dies ðo­kiø rað­tai. Fol­klo­ras èia sce­nið­kai sti­li­zuo­ tas, te­at­ra­li­zuo­tas, net, ga­li­ma sa­ky­ti, de­mo­kra­tizuotas. Kal­nø par­ke jung­ti­nio an­sam­blio kon­cer­tà dar su­stip­ri­na erd­vës ir ðvie­sø þais­më, da­ly­viø ir þiû­ro­vø gau­sa, spon­ta­nið­ka re­ak­ci­ja á sce­ni­ná vyks­mà – ási­trau­ki­mas dai­na ar ju­de­siu á pa­ti­ku­sá mo­ty­ và ar ðo­kio rit­mà.

An­sam­bliø va­ka­ro pro­gra­mos „Vir­smo spal­vos” sce­na­ri­jaus au­to­rius ir vy­riau­sia­sis or­kest­ro va­do­vas – Sau­lius Prû­se­vi­èius, vy­riau­sia­sis ba­let­meis­te­ris – Vy­tau­tas Bu­ter­le­vi­èius, ba­let­meis­ te­ris Al­fre­das Kon­dra­ta­vi­èius, ko­or­di­na­to­rë ir ba­let­meis­te­rë – Ge­no­vai­të Juk­ne­vi­èie­në.

Ramûno VIRKUÈIO nuotr.

Klumpakojis

Ramûno VIRKUÈIO nuotr.

vie­ny­bës ir stip­ry­bës simbolis „Àþuo­las” (kaip tik to­dël ðio­je da­ly­je da­ly­va­vo apie 400 sve­èiø ið JAV, Ka­na­dos, Len­ki­jos ir Lat­vi­jos), „Obe­lis” ir „Ku­po­lio ro­þë” – sau­lëg­rá­þos, ar­ba Ku­po­ liø, ðven­të­je nu­pin­tas vai­ni­kas. Ðo­kiø die­nos kom­po­zi­ci­jos ið­sau­go­jo auk­so fon­do ðo­kius, ku­riø au­to­riai – cho­reo­grafai J.Lin­gys, V.Bu­ter­le­vi­èius, J.Gu­da­ vi­èius, R.Ta­mu­tis, T.Ka­li­ba­tai­të, kom­po­zi­to­riai J.Ðve­das, V.Juo­ za­pai­tis, A.Mar­ti­nai­tis, L.Po­vi­lai­tis, R.Þi­gai­tis. Gre­ta ið­vy­do­me ir nau­jes­nius ðo­kius, ku­riuos su­kû­rë cho­reo­grafai L.Ki­sie­lie­në, V.Ma­èiuls­kis, S.Ei­ni­ky­të ir D.Þiè­ku­vie­në bei kom­po­zi­to­riai J.Bal­tra­mie­jû­nai­të, A.La­pins­kas ir V.Alek­san­dra­vi­èius.

Margi ðokiø raðtai

Va­ka­rà pra­dë­jo Al­gir­do Mar­ti­nai­èio kom­po­zi­ci­ja liau­dies dai­nos te­ma „Oi ant kal­no ka­rû­në­lë”, skir­ta ka­ra­liaus Min­dau­ go ka­rû­na­vi­mo 750 me­tø ju­bi­lie­jui.

To­liau pro­gra­ma bu­vo plë­to­ja­ma re­mian­tis ka­len­do­ri­niø apei­gø mo­ty­vais. Pa­va­sa­rio at­bu­di­mas vy­ra­vo „Pa­svy­do” ir „Pa­va­sa­rio ið­dai­gø” da­ly­je, va­sa­ros dþiaugs­mai – „Va­sa­ros ðo­kio”, pa­baig­tu­viø links­my­bës – „Ru­dens dai­nos” ir „Pa­baig­ tu­viø puo­tos” da­ly­se. Skam­bë­jo kû­ri­niai liau­dies in­stru­men­tø or­kest­rui, ka­pe­loms, cho­rui, þiû­ro­vai ið­vy­do nau­jus ðo­kius.

Ka­dan­gi va­ka­ro sce­na­ri­jus ap­rë­pë ka­len­do­ri­niø pa­pro­èiø te­ma­ ti­kà, kom­po­zi­to­riø ir cho­reo­grafø kû­ri­niai tu­rë­jo bû­ti vie­naip ar ki­taip su jais su­si­jæ. Dþiu­gu, kad ðven­të­je skam­bë­jo vi­sas pluoð­tas nau­jø kû­ri­niø. Kas ki­ta, kad ápras­tai to­kio va­ka­ro di­ na­mi­kai ir azar­tui kiek ken­kë di­de­lës da­lies mu­zi­kos lë­tu­mas, o kar­tais – per­ne­lyg keis­ta, lie­tu­viams ne itin bû­din­ga rit­mi­ka (ga­lë­jai gir­dë­ti pub­li­kos ko­men­ta­rus apie kau­ka­zie­tið­kas tra­di­ ci­jas su oþiais ir oþ­ko­mis). Nau­jo­ji Al­gir­do Klo­vos kom­po­zi­ci­ja „Pa­va­sa­rio ið­dai­gos” pa­spal­vin­ta elek­tro­ni­niais gar­sais ir ro­ko rit­mais.

Itin dþiu­gu, kad An­sam­bliø va­ka­ro da­ly­viø am­þiaus vi­dur­ kis – kiek dau­giau nei dvi de­ðim­tys me­tø. Tai reið­kia, kad ab­so­ liu­ti dau­gu­ma da­ly­viø – jau­ni­mas. Vy­res­niø þmo­niø dau­giau an­sam­bliø cho­ruo­se.

Ðo­kiø ðven­tës te­ma – „Gy­vy­bës me­dis”

Jau dau­giau nei pus­ðim­tis me­tø á Dai­nø ðven­tes reikð­min­ gai ási­lie­ja ir ki­ti ren­gi­niai, ið ku­riø se­niau­sia yra Ðo­kiø ðven­të – dau­gia­tûks­tan­ti­nio ðo­kë­jø bû­rio pa­si­ro­dy­mas sta­dio­no aikð­ të­je. Jung­ti­niø ke­liø ðim­tø ar net tûks­tan­èio ðo­kë­jø pa­si­ro­dy­ mø bû­ta ir 1937–1940 m. Vis dël­to na­cio­na­li­niu mas­tu Ðo­kiø ðven­èiø is­to­ri­jos pra­dþia rei­kë­tø lai­ky­ti 1950 me­tus. Nuo ta­da su­si­for­ma­vo liau­dies ðo­kiø auk­so fon­das, su­kur­ta ne­ma­þai ori­ gi­na­laus tu­ri­nio ir for­mos ðo­kiø. Nuo 1970 m. kiek­vie­na Ðo­kiø ðven­të tu­ri sa­vo te­mà. 2003 m. ðven­tës te­ma – „Gy­vy­bës me­ dis”. Tai vaiz­di­nys, lei­dþian­tis þmo­gui su­vok­ti sa­ve pa­sau­ly­je, pul­suo­jan­èia­me am­þi­nà­ja gi­mi­mo–­vai­sin­gu­mo–­mir­tie­s–at­gi­mi­ mo ga­lia. Ðiø me­tø Ðo­kiø die­nos pro­gra­mà su­da­rë ðe­ðios da­lys. Kiek­ vie­na jø skir­ta ko­kiam nors me­dþiui, ða­ke­liø puokð­tei, gë­liø vai­ni­kui. Ðie ið ka­len­do­ri­niø pa­pro­èiø ki­læ sim­bo­liai per­tei­kë nuo­la­ti­ná gam­tos at­si­nau­ji­ni­mà, pa­ro­dë tau­tos tvir­ty­bæ, geis­ mà dþiaug­tis gy­ve­ni­mu. „Jie­va­ras”, „Ver­ba”, „Ber­þas”, tau­tos

Dai­nø die­na – „Ka­rû­na Të­vy­nei”

„Ði ðven­të ið lie­tu­viø sie­los verþ­te ver­þia­si”, – pa­si­tik­da­mas pir­mà­jà Lie­tu­vos dai­nø ðven­tæ, 1924 m. ra­ðë ku­ni­gas ir kom­po­ zi­to­rius Te­odo­ras Bra­zys. Nors ap­si­ri­bo­ta jung­ti­nio cho­ro kon­ cer­tais, o dai­ni­nin­kø te­bu­vo trys tûks­tan­èiai, ði Dai­nø ðven­të tau­tos gy­ve­ni­mui tu­rë­jo di­de­læ reikð­mæ. Tuo­met nuo­ðir­dþiai ti­kë­ta, kad lie­tu­við­kos dai­nos „uþ­gaus ne tik su­si­pra­tu­siø­jø të­ vy­nës vai­kø jaut­res­nes ðir­dþiø sty­gas, bet gal­bût uþ­degs ir sve­ ti­mø si­re­nø su­vi­lio­tø lie­tu­viø sie­lo­se uþ­ge­su­sià të­vy­nës mei­lës lieps­ne­læ”. Ðie þo­dþiai vi­sið­kai tin­ka ir ðian­dien, nuo pir­mo­sios Dai­nø ðven­tës pra­ëjus be­veik 80 me­tø.

Pa­grin­di­nis 2003 m. Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tës ak­cen­ tas – Dai­nø die­nos kon­cer­tas „Ka­rû­na Të­vy­nei”.

Pir­miau­sia Vin­gio par­ko pu­ðø vir­ðû­në­mis nu­vil­ni­jo vals­ty­ bës him­nas „Tau­tið­ka gies­më”, ku­ris pra­dë­jo ðià vi­suo­ti­næ mû­ sø tau­tos su­ei­gà. Su­si­kau­pi­mo aki­mir­kà pra­tæ­së A.Ka­èa­naus­ko „Sal­vam fac Rem­pub­li­cam nost­ra” – ið­kil­min­ga mal­da uþ të­vy­ næ. Lie­tu­viø mu­zi­kos kla­si­kø M.K.Èiur­lio­nio, J.Nau­ja­lio, S.Ðim­ kaus ir ki­tø kom­po­zi­to­riø auk­so fon­do dai­nos su­da­rë „Gies­miø lie­tu­viø dai­nai” da­lá. „Ta­væs, lie­tu­vi, ieð­kau at­ei­ty­je” – ðio­je pa­trio­ti­në­mis spal­ vo­mis nu­ðvies­to­je da­ly­je skam­bë­jo spe­cia­liai ðven­tei pa­ra­ðy­tos nau­jos V.Mið­ki­nio ir A.Mar­ti­nai­èio dai­nos B.Braz­dþio­nio, Mai­ ro­nio ir V.Bra­ziû­no þo­dþiais.

Pluoð­tas po­pu­lia­riø dai­nø ákai­ti­no anaip­tol ne va­sa­rið­ko lie­taus at­vë­sin­tà pub­li­kà. B.Gor­buls­kio „Sau­lë­ly­dá të­við­kë­je”, T.Ma­ka­èi­no „Ber­niu­kus”, A.Rau­do­ni­kio „Vien tik tan­go”, V.Ker­na­gio dai­nà „Mû­sø die­nos kaip ðven­të” ly­dë­jo Klai­pë­dos spor­ti­niø ðo­kiø ko­lek­ty­vas „Þuv­ë­dra”, va­do­vau­ja­mas Skais­tës ir Ro­mo Idze­le­vi­èiø.

Links­my­bes kei­të pa­ki­li pu­èia­mø­jø or­kest­rø mu­zi­ka, o pa­ bai­go­je en­tu­zias­tin­gai ðmaikð­ta­vo jung­ti­nis jau­ni­mo cho­ras, ku­ris at­li­ko nuo­tai­kin­gas B.Gor­buls­kio, A.No­vi­ko, D.Pu­laus­ ko, J.Kal­co, N.Sin­ke­vi­èiû­tës, Z.Bru­þai­tës, T.Lei­bu­ro, J.Ce­cha­no­ vi­èiaus, V.Au­gus­ti­no, G.Aba­riaus ir ki­tø kom­po­zi­to­riø dai­nas. Ðven­tæ tra­di­cið­kai vai­ni­ka­vo ant­ra­sis mûsø tau­tos him­nas – J.Nau­ja­lio ir Mai­ro­nio „Lie­tu­va bran­gi”. Ðven­të­je di­ri­ga­vo þi­no­mi Lie­tu­vos cho­rø va­do­vai – P.Bin­ ge­lis, P.Gy­lys, R.Ka­ti­nas, V.Mið­ki­nis, V.Au­gus­ti­nas, A.Pet­raus­ kas ir ki­ti, taip pat ið­ei­vi­jos chor­ve­dþiai – D.Vis­kan­tie­në, R.Klio­ rie­në, D.Po­li­kai­tis ir B.Prað­mu­tai­të. Dai­nø die­nos vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas ir kû­ry­bi­nës gru­pës va­do­vas – Al­fon­sas Vil­dþiû­nas, re­þi­sie­rius – Al­vy­das Viz­gir­da.

Dþiu­già ðven­tës nuo­tai­kà kiek ga­di­no ne tik lie­tus, bet ir kaip prie­kaið­tas sklan­dan­tis klau­si­mas – o kur ðios ðven­tës chor­ve­dþiai pa­triar­chai? Tai èia, tai ten gir­dë­jai pri­si­min­tus anks­tes­niø ðven­èiø pa­triar­chus – ið pra­dþiø Juo­zà Ka­ro­sà, vë­ liau – Kon­ra­dà Ka­vec­kà. Ðiai ðven­tei to­kiø au­to­ri­te­tø trû­ko. n Pa­ren­gë Ana­to­li­jus LA­PINS­KAS ir Aud­ro­në NE­KRO­ÐIE­NË

Muzikos barai /5

Pa­þin­tis Vy­tau­të MAR­KE­LIÛ­NIE­NË

S

Trio “Kas­ka­dos” ant nau­jo eta­po slenks­èio

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

ep­ty­ne­ri me­tai nuo­lat dir­ban­èiam ko­lek­ty­vui – ga­na il­gas ir ið­raið­kin­ gas lai­ko­tar­pis, ta­èiau kar­tu tai ir pra­dþios, ávai­ria­ly­piø pa­ieð­kø bei pa­stan­gø ási­tvir­tin­ti me­tas, for­ mu­luo­jan­tis es­mi­nius kri­te­ri­jus, pa­tvir­ ti­nan­tis (ar­ba ne) po­rei­kio mu­zi­kuo­ti, kar­tu dirb­ti to­liau bû­ti­ny­bæ. Sep­ty­ne­riø me­tø eta­pà jau pa­ty­rë ir for­te­pi­jo­ni­nis trio „Kas­ka­dos”, be triukð­mo, be re­per­ tu­a­ri­niø efek­tø, ta­èiau so­li­dþia, tvir­ta aka­de­mi­ne lai­ky­se­na ási­lie­jæs á Lie­tu­vos ka­me­ri­nës mu­zi­kos ter­pæ. Per me­tus kol kas po vie­nà kon­cer­ti­næ pro­gra­mà pa­ren­ gian­èio an­sam­blio ne­pa­ste­bë­ti ne­áma­no­ ma, juo­lab kad trio ka­me­ri­nës mu­zi­kos ger­bë­jus nuo­lat aki­na, pro­vo­kuo­ja sek­ti jø pa­lie­ka­mais me­ni­niais pëd­sa­kais, ku­ rie klau­sy­to­jus ve­dþio­ja po ávai­rios sti­ lis­ti­kos – kla­si­ki­nio ir mo­der­naus – trio re­per­tu­a­ro erd­ves. O tos erd­vës kas­kart vis ple­èia­si pa­si­rink­tø pro­gra­mø dë­ka, kiek­vie­nam kon­cer­tui su­tei­kiant vis nau­ jà, nors þan­ri­niu po­þiû­riu ir tra­di­ci­ná, pa­vi­da­là.

For­te­pi­jo­ni­nio trio „Kas­ka­dos” mu­zi­

1996 m., po pir­mo­jo „Kas­ka­dø” kon­cer­ to Fil­har­mo­ni­jos Ma­þo­jo­je sa­lë­je

2002-ie­ji. Ðio nuo­sta­baus Wörter­see eþe­ro pa­kran­të­mis më­go vaikð­èio­ti

kan­tai su­si­bû­rë á an­sam­blá anaip­tol ne at­ra­dæ sa­vo veik­lo­je ko­kià nors ni­ðà, bet siek­da­mi ir taip ak­ty­viai in­di­vi­du­a­liai sa­vo mu­zi­ki­nei gy­ven­se­nai, pro­fe­si­nio meist­rið­ku­mo sklai­dai su­teik­ti dar vie­nà di­men­si­jà, jo­je ið­ryð­kin­ti ir api­ben­drin­ti me­ni­næ sam­pra­tà. Vi­si trys an­sam­blio na­riai – pia­nis­të Al­bi­na Ðikð­niû­të, smui­ ki­nin­kë Rus­në Ma­tai­ty­të ir vio­lon­èe­li­nin­ kas Ed­mun­das Ku­li­kaus­kas – ben­dra­am­ þiai, ke­tu­rias­de­ðimt­me­èiai, bu­væ moks­ lad­rau­giai Na­cio­na­li­në­je M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je, Mask­vos P.Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ri­jo­je. Vi­sið­kai na­tû­ra­lu, kad pa­ra­le­lës, su­sie­ju­sios moks­lø, stu­di­jø lai­kà, ly­dë­jo trio na­rius ir pra­dë­jus sa­ va­ran­kið­kà mu­zi­ki­ná ke­lià, su­si­ðau­kë ir vë­liau, pa­ju­tus mu­zi­ka­vi­mo kar­tu

reik­mæ bei 1996 m. pa­va­sa­rá su­si­bû­rus á „Kas­ka­das”. Tai bu­vo drà­sus ir ryþ­tin­gas þings­nis, tu­rint ome­ny­je tai, kad vi­si trys at­li­kë­jai ir be to uo­liai puo­se­lë­ja skir­tin­ gø sri­èiø mu­zi­ki­næ veik­là. No­rë­tø­si bent trum­pai jà ap­þvelg­ti.

A.Ðikð­niû­të dir­ba for­te­pi­jo­no pe­da­ go­ge Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je ir M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je, ku­rio­ je, be to, at­lie­ka ir For­te­pi­jo­no sky­riaus ve­dë­jos pa­rei­gas. Jos pe­da­go­gi­në pa­tir­ tis, ágû­dþiai pa­þás­ta­mi ne tik Lie­tu­vos, bet ir uþ­sie­nio jau­nie­siems pia­nis­tams – mat jau vie­nuo­li­ka me­tø A.Ðikð­niû­të nuo­lat kvie­èia­ma á Aust­ri­jà, Krems am der Do­nau mies­tà, ves­ti for­te­pi­jo­no meist­rið­ku­mo kur­sø jau­ni­mui. Aust­ri­jos mu­zi­ki­në ter­pë A.Ðikð­niû­tei kaip pia­

Muzikos barai /6

nis­tei pa­þás­ta­ma ir ki­tu ra­kur­su – jau ke­le­ri me­tai ji kon­cer­tuo­ja te­nykð­èia­me tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je „Ost-West Mu­ sik­fest”. Ðios at­li­kë­jos mu­zi­ki­në­je biog­ra­ fi­jo­je ra­si­me ir re­èi­ta­liø, ir pa­reng­tø su ki­tais mu­zi­kais ka­me­ri­niø pro­gra­mø, ir kon­cer­tø su or­kest­rais. 1995 m. drau­ge su S.Son­dec­kio va­do­vau­ja­mu Lie­tu­vos ka­me­ri­niu or­kest­ru A.Ðikð­niû­të ára­ðë tri­jø J.S.Ba­cho kla­vy­ri­niø kon­cer­tø kom­ pak­ti­næ plokð­te­læ.

Smui­ki­nin­kës Rus­nës Ma­tai­ty­tës mu­zi­ki­në veik­la drie­kia­si kiek ki­to­kia kryp­ti­mi, pa­ga­liau ði at­li­kë­ja jau be­maþ de­ðimt me­tø gy­ve­na uþ­sie­ny­je – anks­ èiau Vo­kie­ti­jo­je, o nuo 1995 m. – An­gli­jo­ je, Oks­for­de. Ta­pu­si dvie­jø tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­te – D.Oist­ra­cho (1988)

1999 m. fes­ti­va­ly­je Kas­ka­dos Kas­se­ly­je (Vo­kie­ti­ja)

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

ir L.Spoh­ro (1990), ji tre­jus me­tus dir­bo Ge­tin­ge­no sim­fo­ni­nio ir ka­me­ri­nio or­ kest­rø kon­cert­meis­te­re. Ðià pa­tir­tá kei­të ki­ta – smui­ki­nin­kë at­si­dë­jo so­lis­tës ir ka­me­ri­niø an­sam­bliø mu­zi­kës veik­lai.

Pas­ta­rai­siais me­tais ak­ty­viai ben­dra­dar­ biau­ja su „Ta­te En­sem­ble” (Lon­do­nas) bei „Gai­dos” an­sam­bliu, ne­re­tai ið­girs­ ta­me jà grie­þiant smui­ko kon­cer­tus su or­kest­rais. R.Ma­tai­ty­tës ini­cia­ty­vai pri­ klau­so ir ke­le­to kom­pak­ti­niø plokð­te­liø pa­si­ro­dy­mas uþ­sie­ny­je, ku­rio­se drau­ge su ki­tais at­li­kë­jais (A.Ðikð­niû­te, E.Ku­li­ kaus­ku, M.J.Zim­mer­mann ir Ðv. Kris­to­ fo­ro ka­me­ri­niu or­kest­ru, va­do­vau­ja­mu D.Kat­kaus) ji ára­ðë O.Ba­la­kaus­ko, V.Bar­ kaus­ko, A.Schnit­tke’s ir A.Pärto mu­zi­kà.

Plokð­te­les ið­lei­do an­glø fir­mos „Proud Sound”, ASV bei ðve­dø – BIS. Vio­lon­èe­li­nin­ko Ed­mun­do Ku­li­kaus­ ko mu­zi­ki­nis ke­lias la­biau­siai su­si­jæs su Na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru, ku­ria­me nuo 1996 m. jis dir­ba vio­lon­ èe­liø gru­pës kon­cert­meis­te­riu. Ta­èiau ly­gia­gre­èiai at­li­kë­jas kon­cer­tuo­ja ka­me­ri­ niuo­se an­sam­bliuo­se: de­vy­ne­rius me­tus

2001 m. po kon­cer­to Ma­þo­jo­je sa­lë­je: A.Ðikð­niû­të, R.Ma­tai­ty­të, A.Knia­ze­vas, F.Ba­jo­ras

2000 m. po kon­cer­to Ðere­met­je­vø rû­mø Bal­to­jo­je sa­lë­je St.Pe­ter­bur­ge. Su „Kas­ ka­do­mis” – pia­nis­të N.Se­rio­gi­na

Muzikos barai /7

Pa­þin­tis

2003 m. ko­vas, po kon­cer­to Fil­har­mo­ni­ jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je

grie­þë Lie­tu­vos kvar­te­te, ren­gia ðiuo­lai­ ki­nës mu­zi­kos pro­gra­mas su „Gai­dos” an­sam­bliu, o ðá­met ási­trau­kë ir á nau­jai su­si­bû­ru­sá Vil­niaus fes­ti­va­lio or­kest­rà, ku­rio me­no va­do­vas J.Bað­me­tas.

Ko ge­ro, drà­siai ga­li­ma teig­ti, jog vi­si for­te­pi­jo­ni­nio trio mu­zi­kan­tai jau per­þen­ gæ spon­ta­nið­kø ieð­ko­ji­mø, kû­ry­bi­niø eks­ pe­ri­men­tø slenks­tá. Tai pui­kûs sa­vos sri­ ties þi­no­vai, tu­rá aið­kià nuo­mo­næ, su­bran­ di­næ pro­fe­si­niø sie­kiø ga­li­my­bes, be to, ma­tan­tys ir prin­ci­pin­gai bei am­bi­cin­gai pla­nuo­jan­tys at­ei­tá. An­sam­blio pa­grin­ dai gy­vuo­ti ið­ties la­bai tvir­ti – tai liu­di­ja ne tik aki­vaiz­dus pub­li­kos pri­pa­þi­ni­mas, bet ir ma­te­ria­lu­sis krai­tis – su­kaup­tas gau­sus re­per­tu­a­ras, pa­ga­liau ára­ðy­ta kom­pak­ti­në plokð­te­lë. O re­per­tu­a­re jau 21 trio kom­po­zi­ci­ja (J.Ha­yd­no, W.A.Mo­ zar­to, J.Brah­mso, M.Ra­ve­lio, G.Fauré, so ir kt.), R.Schu­man­no, C.Saint-Sa­ën­ ið ku­riø sep­ty­ni lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø opu­sai, pri­klau­san­tys O.Ba­la­kaus­kui, F.Ba­jo­rui, B.Ku­ta­vi­èiui, L.Nar­vi­lai­tei, A.Mar­ti­nai­èiui.

Kas ska­ti­na A.Ðikð­niû­tæ, R.Ma­tai­ty­ tæ ir E.Ku­li­kaus­kà nuo­lat gráþ­ti prie trio, telk­tis ties vis nau­jo­mis trio pro­ gra­mo­mis, ko­kià pa­tir­tá for­muo­ja jø pa­ si­rink­tas þan­ras, ar jis ne­trik­do so­li­nës veik­los? Ðiuo klau­si­mu ir pra­dë­jo­me po­kal­bá su at­li­kë­jais.

Rus­në: Ka­me­ri­nis mu­zi­ka­vi­mas ið tie­sø ne­truk­do, o tik pa­de­da so­li­nei veik­lai. Te­rei­kia at­kreip­ti dë­me­sá kad ir á vi­sø di­dþiø­jø so­lis­tø pa­stan­gas kart­kar­të­mis bur­tis á an­sam­blius su ben­dra­min­èiais ir drau­gais, no­rint pa­tir­ti ben­dro mu­zi­ka­vi­mo dþiaugs­mà. To ne­ga­li pa­jus­ti kaip so­lis­tas gro­da­mas su or­kest­ru, nes esi vie­ni­ðes­nis, ið­skir­tas ið vi­sos par­ti­tû­ros. Be to, ir pats re­pe­ti­ci­jø pro­ce­sas ki­toks – su or­kest­ru, di­dþiu­le mu­zi­kan­tø gru­pe, ten­ka re­pe­tuo­ti ne­il­gai, èia ne­pa­ti­ri to ypa­tin­go in­ty­mu­mo, ku­rio ku­pi­na ka­me­ri­niø an­sam­bliø mu­zi­ka­vi­mo spe­ci­fi­ka. Ki­tas da­ly­kas, kad for­te­pi­jo­ni­nio trio þan­ras, ku­ria­me vi­sø in­stru­ men­tø par­ti­jos ga­në­ti­nai ið­plë­to­tos, su­dë­tin­gos, vi­sið­kai pa­ten­ki­na ir ne­var­þo so­li­niø am­bi­ci­jø – èia ne­ga­li „nuo­bo­dþiau­ti”.

Muzikos barai /8

Al­bi­na: Man, kaip pia­nis­tei, þi­no­ma, stu­di­jø me­tais ir vë­liau bu­vo ge­riau­siai pa­þás­ta­ma so­li­në, in­di­vi­du­a­li raið­ka, prie­ðin­gai nei sty­gi­nin­kams, ku­riems bû­ti­nai ten­ka pa­gro­ti ir ka­me­ri­niuo­se an­sam­bliuo­se, ir or­kest­ruo­se. Tad ka­me­ri­nis, o ypaè for­te­pi­jo­ni­nio trio, þan­ras man la­bai ar­ti­ mas bei pri­im­ti­nas ir ið­plë­to­ta tech­ni­ne raið­ka, ir ávai­riø in­stru­men­tø pri­gim­èiø dar­na, ir ka­me­ rið­ku­mo, kaip mu­zi­ki­nio ben­dra­vi­mo for­mos, ga­li­my­bë­mis. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad iki „Kas­ka­dø” ne­bu­vau su­si­ju­si su ka­me­ri­ne mu­zi­ka – gro­jau du­e­tø su Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos sty­gi­nin­kais (tarp jø ne­ma­þai su Rus­ne), Lie­tu­vo­je ben­dra­ dar­bia­vau su vo­ka­lis­tais I.Ze­len­kaus­kai­te, D.Sa­­ daus­ku, vio­lon­èe­li­nin­ke R.Kal­në­nai­te, flei­ti­nin­ku V.Kaz­laus­ku, Aust­ri­jo­je da­ly­va­vau ávai­riø su­dë­èiø ka­me­ri­niuo­se an­sam­bliuo­se. Ta­èiau nuo­sek­liau­ siai sa­vo mu­zi­ki­næ sam­pra­tà ga­liu glu­din­ti bû­tent „Kas­ka­dø” veik­lo­je.

Ed­mun­das: Ka­me­ri­nis mu­zi­ka­vi­mas man nuo vai­kys­tës pa­ti gra­þiau­sia gro­ji­mo for­ma, prie ku­rios esu lin­kæs jau se­niai. Kaip so­lis­tas taip pat gro­ju, bet ypa­tin­go no­ro tam ne­jau­èiu. O for­te­pi­jo­ni­nia­me trio, ma­nau, ir vie­nas, ir ki­tas po­rei­kiai tar­si su­si­jun­gia – ga­li reikð­tis ir kaip so­lis­ tas (tam ápa­rei­go­ja su­dë­tin­gos, ly­gia­ver­tës trio par­ti­jos), jaus­da­mas in­di­vi­du­a­lià at­sa­ko­my­bæ, ir sy­kiu esi ben­dra­min­èiø an­sam­blio na­rys, kas ypaè ma­lo­nu.

Ka­me­ri­nis an­sam­blis ið tie­sø tu­rë­tø bû­ti ypa­tin­ga ben­dra­min­èiø drau­gi­ja.

Ar vi­sa tai jau­èia­te ir jûs? Kas jus vie­ ni­ja?

Rus­në: Mus sie­ja ir M.K.Èiur­lio­nio mo­kyk­la, ir P.Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ri­ja, ir ben­dras am­þius, ir vai­kai „èiur­lio­niu­kai”, ir, aið­ku, mei­lë ka­me­ri­niam mu­zi­ka­vi­mui. Tai, kad esa­me tos pa­èios mo­kyk­los at­sto­vai, la­bai pa­leng­vi­na dar­bà sie­kiant to vie­ nin­te­lio ke­lio, ku­rá ren­ka­mës ruoð­da­mi kon­cer­tø pro­gra­mas. Svar­bu ir vi­di­nis mu­zi­kos gir­dë­ji­mas, dël ku­rio be­veik ne­dis­ku­tuo­ja­me. Kal­ba­me tik apie tai, kaip pa­siek­ti tin­ka­mà skam­be­sio ko­ky­bæ, ieð­ko­me ge­riau­siø bû­dø, da­li­ja­mës pa­tir­ti­mi. Esu gro­ju­si dau­ge­ly­je an­sam­bliø, bet toks „kom­for­ tas”, kai ne­rei­kia nie­ko áro­di­në­ti, per jë­gà prie kaþ­ko ne­pri­im­ti­na tau tai­ky­tis, ne­daþ­nai pa­si­ tai­ko. To­dël la­bai nuo­ðir­dþiai dþiau­giuo­si mû­sø kû­ry­bi­niu pro­fe­si­niu ben­dra­dar­bia­vi­mu, ku­rá ly­di nuo­ðir­di drau­gys­të su Al­bi­na ir Ed­mun­du.

Al­bi­na: Ið tik­rø­jø vie­nas pa­grin­di­niø veiks­niø, ko­dël jau sep­ty­ne­ri me­tai gro­ja­me kar­tu, ko ge­ro, ir yra mû­sø men­ta­li­te­tø, tem­pe­ra­men­tø pa­na­ðu­mas, ku­rian­tis ge­rà psi­cho­lo­gi­ná tar­pu­ sa­vio kli­ma­tà, dar­bin­gà at­mo­sfe­rà. Juk ne su kiek­vie­nu þmo­gu­mi se­ka­si il­gà lai­kà sklan­dþiai kû­ry­bið­kai ben­drau­ti. Be to, mes su Rus­ne dþiau­ gia­mës trio tu­rë­da­mos vie­nà vy­rà, Ed­mun­dà, ku­ris nu­ra­mi­na kar­tais be­ásip­lies­kian­èias ver­þles­ nes dis­ku­si­jas, tam­pa ta­ry­tum lai­di­nin­ku. Kal­bant apie ge­rà psi­cho­lo­gi­næ at­mo­sfe­rà, at­kreip­èiau dë­me­sá ir á mû­sø vi­sø uþ­im­tu­mà, skir­tin­gas gy­ve­na­mà­sias vie­tas. Tai, kad kiek­vie­nas esa­me ási­trau­kæ á in­ten­sy­vø dar­bà – mo­kyk­lo­je, or­kest­re, kad Rus­në di­de­læ lai­ko da­lá gy­ve­na An­gli­jo­je, ne­lei­dþia vie­ni ki­tiems nu­si­bos­ti, trio re­pe­ti­ci­jos ne­virs­ta kas­die­ne ru­ti­na. Ir tuo­met, kai su­si­ren­

ka­me in­ten­sy­viai re­pe­tuo­ti, vis tiek ið­lie­ka ma­lo­ nus ðvie­þu­mo jaus­mas, ma­lo­nu­mo po­jû­tis, ne­pai­ sant sun­kaus dar­bo ar átemp­to gra­fi­ko. Ben­dras re­pe­ti­ci­jas pa­leng­vi­na ir tai, kad vie­ni ki­tus jau il­go­kai ir ge­rai pa­þás­ta­me, po il­ges­niø per­trau­kø ne­pa­ti­ria­me jo­kiø ne­ti­kë­tu­mø.

Ed­mun­das: No­rë­èiau pra­tæs­ti re­pe­ti­ci­jø te­mà ir pa­sa­ky­ti, jog vi­si sy­kiu stu­di­juo­ti, kar­tu gi­lin­tis á at­lie­ka­mà mu­zi­kà be­maþ ne­tu­ri­me ga­li­my­bës.

Gro­ti trio së­da­me jau ge­rai pa­ruo­ðæ kiek­vie­nas sa­vo par­ti­jà, sa­va­ran­kið­kai ási­gi­li­næ á par­ti­tû­rà, jà ap­màs­tæ. Ið­kart pra­de­da­me kon­struk­ty­viai dirb­ti; ðne­ka­mës, dis­ku­tuo­ja­me ma­þai, nors ka­me­ri­ niø an­sam­bliø prak­ti­ko­je il­gi ap­ta­ri­mai ápras­ti.

Sten­gia­mës ið­ban­dy­ti kuo dau­giau skam­bë­ji­mo ko­ky­bës va­rian­tø, ið ku­riø vë­liau at­si­ren­ka­me tin­ka­miau­sià.

No­rë­tø­si pri­min­ti, jog að­tun­tuo­sius gy­va­vi­mo me­tus trio „Kas­ka­dos” pa­si­ tin­ka re­zul­ta­ty­viais lai­më­ji­mais. Vie­na jø – pir­mo­ji pre­mi­ja, ið­ko­vo­ta IX tarp­tau­ ti­nia­me J.Brah­mso kon­kur­se, skir­ta­me ka­me­ri­nei mu­zi­kai. Kon­kur­sas vy­ko 2002 m. rug­pjû­èio 25–rug­së­jo 1 die­no­mis Aust­ri­jos Al­piø ku­ror­te Piort­ða­che, me­ nan­èia­me ir pa­ties J.Brah­mso, ir G.Mah­le­ rio bei A.Ber­go ðia­me pui­kia­me gam­tos prie­globs­ty­je pra­leis­tas die­nas. Ðe­ðio­se ka­te­go­ri­jo­se, at­spin­dë­ju­sio­se be­maþ vi­ sas J.Brah­mso ka­me­ri­nës mu­zi­kos sri­tis, var­þë­si gau­sy­bë mu­zi­kan­tø. Ka­me­ri­niø an­sam­bliø ka­te­go­ri­jo­je, ku­rio­je grie­þë ir „Kas­ka­dos”, da­ly­va­vo 17 trio, du­e­tø ir kvar­te­tø ið Vo­kie­ti­jos, Veng­ri­jos, Aust­ri­ jos, Ita­li­jos, Ðvei­ca­ri­jos, Èe­ki­jos, Ru­si­jos, ki­tø ða­liø. Ypa­tin­gà sëk­mæ „Kas­ka­dø” an­sam­bliui pel­në pa­gro­tas P.Èai­kov­ skio Trio a-moll, op. 50, ku­ rio II da­ lá mû­sø mu­zi­kan­tai bu­vo pa­pra­ðy­ti at­lik­ti ir lau­re­a­tø kon­cer­te. Pri­min­si­me, jog ðá rug­pjû­tá for­te­pi­jo­ni­nis trio „Kas­ka­dos” pa­kvies­tas á mi­në­tà kon­kur­sà jau kaip gar­bin­gas sve­èias.

Su mi­në­tu P.Èai­kov­skio opu­su su­si­ jæs ir ki­tas reikð­min­gas an­sam­blio gy­ve­ ni­mo ávy­kis – pas­ta­ra­sis kû­ri­nys vai­ni­ kuo­ja ir pir­mà­jà „Kas­ka­dø” kom­pak­ti­næ plokð­te­læ, ku­rià ið­lei­do Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga. Á ðio lei­di­nio kom­po­zi­ci­jà at­li­kë­ jai átrau­kë ir dar du kû­ri­nius – J.Ha­yd­ no Trio G-dur, Nr. 25, Hob. 15/25, bei J.Françaix Trio.

Gal ðie ne­ei­li­niai ávy­kiai skel­bia nau­jà „Kas­ka­dø” veik­los eta­pà? To­liau kal­bi­na­me A.Ðikð­niû­tæ, R.Ma­tai­ty­tæ ir E.Ku­li­kaus­kà.

Rus­në: Gal tai ir nau­jas eta­pas. Gal mums tuo kon­kur­su pa­vy­ko ðiek tiek la­biau at­kreip­ti á sa­ve dë­me­sá. Pa­si­ruo­ði­mas mi­në­tam kon­kur­sui pri­ver­të pir­mà kar­tà gráþ­ti prie tam tik­rø kû­ri­niø, nes iki tol tik „ðuo­lia­vo­me” per nau­jas pro­gra­ mas, ban­dy­da­mi ap­rëp­ti kuo pla­tes­ná re­per­tu­ a­rà. Tai­gi kon­kur­so me­tas bu­vo la­bai rei­ka­lin­gas.

Tie­sa, ne­pa­pras­tai nu­dþiu­gi­no pil­na klau­sy­to­jø Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­ji sa­lë ð.m. ko­vo 12 d. – tai bu­vo mû­sø pir­ma­sis pa­si­ro­dy­mas Vil­niu­je po kon­kur­so.

Al­bi­na: Man ir­gi no­rë­tø­si áþvelg­ti tam tik­rø nau­jø bruo­þø da­bar­ti­nia­me mû­sø eta­pe. Pa­ga­ liau èia Rus­nës jau mi­në­tam kon­cer­tui Vil­niu­je ga­vo­me Fil­har­mo­ni­jos Di­dþi­à­jà sa­læ (anks­èiau pa­si­ro­dy­mus tek­da­vo reng­ti Ma­þo­jo­je), sà­ly­go­ ju­sià bran­des­næ, aukð­tes­næ kon­cer­to akus­ti­næ ko­ky­bæ. Su­si­rin­ko ne­ma­þai pub­li­kos, o tai áro­do, jog jau tu­ri­me ið­ti­ki­mø klau­sy­to­jø bû­rá. Nors po kon­kur­so po­þiû­ris á mu­zi­kà ne­pa­si­kei­të, bet jë­gø ið­ban­dy­mas tarp­tau­ti­niu mas­tu su­tei­kë nau­jø im­pul­sø, min­èiø apie drà­ses­nius pla­nus.

Ed­mun­das: Kon­ kur­ sai – pa­ tin­ ka jie ar ne – pri­ver­èia ras­ti ir skir­ti re­pe­ti­ci­joms la­bai daug lai­ko. O tai le­mia ko­ky­bi­ná ðuo­lá. Aið­ku, kruopð­èiai ren­gia­mës kiek­vie­nai nau­jai kon­cer­ti­nei pro­gra­ mai, ta­èiau kon­kur­so spe­ci­fi­ka ápa­rei­go­ja itin aukð­tai dar­bo in­ten­sy­vu­mo tem­pe­ra­tû­rai. Jau po to tos pa­èios par­ti­tû­ros lie­ja­si lais­viau, jas ke­lin­tà kar­tà in­ter­pre­tuo­da­mas pa­ti­ri tik­rà mu­zi­ka­vi­mo dþiaugs­mà.

Pa­ga­liau ry­þo­tës ára­ðy­ti ir pir­mà­jà kom­pak­ti­næ plokð­te­læ.

Al­bi­na: Ta­pæ pir­mo­sios pre­mi­jos lau­re­a­tais J.Brah­mso kon­kur­se, su­si­dû­rë­me su pro­ble­ma, jog pla­nuo­jant, ban­dant or­ga­ni­zuo­ti kon­cer­tus at­ei­èiai bû­ti­nas gy­vas pro­fe­si­nio ly­gio liu­di­ji­mas – mu­zi­kos ára­ðai. Re­kla­mai ne­pa­kan­ka re­cen­zi­jø.

Tad kom­pak­ti­në plokð­te­lë – na­tû­ra­li bû­ti­ny­bë. Ádo­mu, ko­kias es­mi­nes pro­fe­si­nes uþ­duo­tis sau ke­lia­te ruoð­da­mi kiek­vie­ nà nau­jà pro­gra­mà ar ki­to­ká pro­jek­tà?

Rus­në: Mums la­bai svar­bu ben­dra­dar­bia­ vi­mas su lie­tu­viø au­to­riais, nau­jau­siø opu­sø at­li­ki­mas. Sten­gia­mës kiek­vie­nai nau­jai pro­gra­ mai pa­reng­ti po prem­je­rà. Èia ma­to­me tiks­là ir pras­mæ, nes lie­tu­viø mu­zi­kos at­ei­tis – tai ir vi­sø mû­sø at­ei­tis. Ki­ta ver­tus, nau­ji kû­ri­niai tei­kia ne­ti­kë­tø kû­ry­bi­niø im­pul­sø, lais­væ fan­ta­zi­jai. Ei­ti ne­pra­min­tais ta­kais – kas ga­li bû­ti ádo­miau? Ki­ta svar­bi ir vie­na ádo­miau­siø uþ­duo­èiø – ási­gi­lin­ti ir pa­jus­ti sti­liø ávai­ro­væ. Gal to­dël pas­ta­rai­siais me­tais ir at­lie­ka­me daug ávai­riø epo­chø mu­zi­kos, kad ap­rëp­tu­me kuo pla­tes­ná ka­me­ri­nës mu­zi­kos lo­by­nà. Vë­liau ga­lë­si­me la­biau gi­lin­tis á mums pa­tiems ar­ti­miau­siø au­to­riø kû­ry­bà.

Al­bi­na: Ko ge­ro, bû­tent pro­gra­mos pa­si­ rin­ki­mas tam­pa pir­mà­ja, es­mi­ne uþ­duo­ti­mi, nuo ku­rios vë­liau daug kas pri­klau­so. Sie­kia­me ne­ap­si­ri­bo­ti vie­nu sti­liu­mi, idant pa­vyk­tø ávai­ria­ pu­sið­kiau at­si­skleis­ti. Te­mi­nës pro­gra­mos kol kas ne­at­ro­do ak­tu­a­lios da­bar­ti­nia­me mû­sø veik­los eta­pe. Man, kaip pia­nis­tei, þi­no­ma, ið­ky­la ir la­bai svar­bus uþ­da­vi­nys ieð­kant for­te­pi­jo­no ir sty­gi­niø dar­nos, for­muo­jant an­sam­blið­kai mo­ty­vuo­tà for­ te­pi­jo­no gar­so ko­ky­bæ, ku­ri ge­ro­kai ski­ria­si nuo so­li­nës ið­raið­kos. Ið dar­bo pro­ce­so dar no­rë­tø­si pa­mi­në­ti pra­dþios ir pa­bai­gos ry­ðá, vaiz­duo­tës pro­jek­tuo­ja­mà ir ga­lø ga­le pa­sie­kia­mà kon­cer­to me­tu re­zul­ta­tà. Jei­gu jie abu su­tam­pa, jau­ti di­de­lá pa­si­ten­ki­ni­mà.

Ed­mun­das: Kad ir koks bû­tø kû­ri­nys, man vi­sa­da svar­bûs tie pa­tys da­ly­kai – mak­si­ma­liai pre­ ci­zið­kai per­skai­ty­ti au­to­riaus teks­tà.

Ar ne­ke­ti­na­te keis­ti kon­cer­tø pro­ gra­mø su­da­ry­mo prin­ci­pø?

Rus­në: Gal­vo­ja­me ir apie mo­nog­ra­fi­nius va­ka­rus-kon­cer­tus. Pa­vyzdþiui, pa­gro­ti vi­sus 41 J.Ha­yd­no ar­ba 12 L. van Be­et­ho­ve­no trio.

Aiðku, to­kiam dar­bui rei­kia pa­au­ko­ti ne vie­ne­rius me­tus. Juk, sa­ky­ki­me, An­ne-Sop­hie Mut­ter dve­ jus me­tus vi­siðkai ne­kon­cer­ta­vo, kad pa­ruoð­tø vi­sas Be­et­ho­ve­no so­na­tas smui­kui ir for­te­pi­jo­ nui… Jei kal­bë­tu­me apie bû­si­mus CD, pir­miau­sia no­rë­tø­si ára­ðy­ti vi­sas mû­sø trio pa­gro­tas lie­tu­viø au­to­riø prem­je­ras – su­si­da­ry­tø so­li­dus rin­ki­nys plokð­te­lei.

Kaip ver­tin­tu­më­te ka­me­ri­nës mu­zi­ kos ter­pæ, ku­ri jus su­pa, ku­rios da­li­mi pa­tys esa­te?

Al­bi­na: Lie­tu­vo­je daug kon­cer­tuo­jan­èiø an­sam­bliø, ta­èiau ne­ma­þa da­lis to­kiø, ku­riø at­li­ kë­jai su­si­bu­ria pa­mu­zi­kuo­ti ke­le­tui kar­tø, o ne nuo­lat reng­ti kon­cer­tus. Tarp to­kiø ra­si­me ir­gi la­bai ádo­miai màs­tan­èiø, ku­pi­nø idë­jø þmo­niø, tar­kim, pia­nis­tai Ro­kas ir So­na­ta Zu­bo­vai, ini­ci­juo­ jan­tys pa­trauk­lius pro­jek­tus, la­bai aukð­tu ly­giu in­ter­pre­tuo­jan­tys ka­me­ri­næ mu­zi­kà. Ar pas mus in­ten­sy­viai ver­da ka­me­ri­nës mu­zi­kos gy­ve­ni­mas?

Ko ge­ro, ðiuo po­þiû­riu svar­bus pa­siû­los ir pa­klau­ sos san­ty­kis. O pa­klau­sa në­ra to­kia di­de­lë, ypaè jei kal­bë­si­me apie ne­di­de­lius mies­te­lius, dar sto­ ko­jan­èius jau­kiø ka­me­ri­niø sa­ly­èiø ir á jas no­riai be­si­ren­kan­èios ðios mu­zi­kos ger­bë­jø. O juk ka­me­ ri­niai þan­rai ga­lë­tø kaip tik ten su­telk­ti, pa­trauk­ti ne­maþai pub­li­kos.

Rus­në: Pa­vyz­dþiui, Vo­kie­ti­jo­je ir An­gli­jo­je tie­siog pri­bloð­kia ne­nu­sa­ko­ma gau­sy­bë jau­nø var­dø, nau­jø an­sam­bliø pa­va­di­ni­mø bei fan­tas­ tið­ka jø in­ter­pre­ta­ci­jø ko­ky­bë. Jau­ni mu­zi­kan­tai fa­na­tið­kai at­si­duo­da sa­vo spe­cia­ly­bei, nors þi­no, jog ðis ver­slas në­ra pel­nin­gas. Jei dirb­si po dvy­ li­ka va­lan­dø per die­nà, gal­bût po de­ðim­ties me­tø ga­lë­si sau leis­ti at­si­sa­ky­ti vie­no ar ki­to ant­ra­ei­lio, ne to­kio pa­trauk­laus pa­siû­ly­mo. To­kia re­a­ly­bë, ta­èiau tik taip pa­sie­kia­mas ben­dras aukð­tas mu­zi­ ki­nis ly­gis. At­si­da­vi­mas ir ið­ti­ki­my­bë pa­si­rink­tam ke­liui – bû­ti­ni.

La­bai svar­bu ðiuo­se krað­tuo­se ir funk­cio­nuo­ jan­ti ob­jek­ty­vi ver­ti­ni­mo sis­te­ma, at­ran­kos, su­tei­ kian­èios ly­gias ga­li­my­bes vi­siems, no­rin­tiems var­ þy­tis dël kon­cer­tø ge­ro­se sa­lë­se. Tar­kim, no­rint pa­gro­ti die­ni­nia­me „Wig­mo­re Hall” kon­cer­te, ku­ris au­to­ma­tið­kai tran­sliuo­ja­mas per BBC, rei­kia ne tik su­mo­kë­ti ke­lis tûks­tan­èius sva­rø ster­lin­gø (jau­niems ar­tis­tams tai­ko­mos nuo­lai­dos, be to, pa­de­da fon­dai), bet ir pa­teik­ti vaiz­do ára­ðà. Kon­ cer­tas to­kio­je sa­lë­je su­tei­kia jau­niems at­li­kë­jams pro­gà bû­ti pa­ste­bë­tiems kri­ti­kos, o jos ver­ti­ni­mai tu­ri ne­pa­pras­tai di­de­læ ga­lià, sà­ly­go­ja to­les­nes ga­li­my­bes.

Kas jums da­ro di­dþiau­sià áspû­dá ið pro­fe­si­jos „bro­liø” – ka­me­ri­nës mu­zi­

kos in­ter­pre­ta­to­riø?

Rus­në: For­te­pi­jo­ni­nio trio ka­ra­liu­mi pa­va­ din­èiau „Be­aux Art”, ára­ðiu­sá vi­sus kla­si­ki­nius trio, J.Ha­yd­no, L. van Be­et­ho­ve­no ir ki­tus mo­nog­ra­fi­ nius CD. Tai to­bu­lo an­sam­blið­ku­mo pa­vyz­dys.

Al­bi­na: Be Rus­nës mi­në­to an­sam­blio, dar pri­ dur­èiau jau­nà vo­kie­èiø trio „Opus 8”, sa­vo veik­là pra­dë­ju­sio for­te­pi­jo­ni­niu J.Brah­mso Trio H-dur, op. 8, ir taip pa­si­va­di­nu­sio. Su didþiu­liu ma­lo­ nu­mu vi­sa­da klau­sau­si Vals­ty­bi­nio Vil­niaus kvar­ te­to – la­bai aukðto ly­gio ka­me­ri­nio an­sam­blio.

Gal ga­lë­tu­më­te at­skleis­ti tas sa­vo veik­los ker­te­les, ku­rios në­ra su­si­ju­sios su trio, tie­sio­gi­niu dar­bu, ta­èiau tei­kia at­gai­vos, jus kû­ry­bið­kai ákve­pia?

Rus­në: Jau­èiu di­de­lá ma­lo­nu­mà ta­py­da­ma, nors ma­no, kaip dai­li­nin­kës, veik­la smar­kiai ri­bo­ja­ma in­ten­sy­vaus mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo. Vis dël­to nuo vai­kys­tës ly­dë­ju­si mei­lë dai­lei ir da­bar ne­pa­lie­ka. Prieð dve­jus me­tus su­ren­giau ke­tu­rias pa­ro­das Vo­kie­ti­jo­je. Jau­èiu, kad spal­vo­mis ga­liu per­teik­ti tai, ko ne­pa­jë­giu gar­sais, ar­ba tie­siog pa­pil­dy­ti sa­vo pa­sau­lá. Ma­no dar­bai tu­ri mu­zi­ ki­nius pa­va­di­ni­mus ir yra la­bai ar­ti­mi mu­zi­kai sa­vo pri­gim­ti­niu skam­bë­ji­mu. Pieð­da­ma ne­jau­èiu ási­pa­rei­go­ji­mø lai­ky­tis tam tik­rø sti­liaus tai­syk­liø, tie­siog jau­èiuo­si vi­sið­kai lais­va ir ne­var­þo­ma jo­kios mo­kyk­los.

Al­bi­na: Ávai­riø ki­to­kiø po­rei­kiø, þi­no­ma, tu­ri­me kiek­vie­nas – man, tar­kim, tai bû­tø te­at­ ras, ypaè kny­gos. Ta­èiau di­dþiau­sios lai­ko da­lies pa­rei­ka­lau­ja mu­zi­ka ir pe­da­go­gi­nis dar­bas. Kas já dir­ba, pui­kiai su­pran­ta, jog eg­zis­tuo­ja þa­vio­ji jo pu­së, bet yra ir di­de­liø jë­gø, su­telk­ties bei dau­gy­bës va­lan­dø rei­ka­lau­jan­tis pro­ce­sas, po ku­rio as­me­ni­niams po­rei­kiams be­maþ vi­sið­kai ne­be­lie­ka lai­ko. Tad dþiau­giuo­si, kad uþ­ten­ka ener­gi­jos gro­ti trio, taip pat kar­tais pa­kon­cer­ tuo­ti atliekant ir ki­tus þan­ru­s. Ðá­met sau­sio më­ne­sá bu­vau pa­kvies­ta á Ry­gà, á kon­cer­tuo­jan­èiø Bal­ti­ jos ða­liø pe­da­go­gø fes­ti­va­lá, ku­ria­me gro­jau so­lo.

Va­di­na­si, ver­ti­na­mi tie pe­da­go­gai, ku­rie plë­to­ja kon­cer­ti­næ prak­ti­kà. Ma­lo­nu ir tai, kad dirb­da­ma Na­cio­na­li­në­je M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je For­te­pi­jo­no sky­riaus ve­dë­ja ir mo­ky­to­ja ið va­do­ vy­bës taip pat su­lau­kiu pa­lan­kaus po­þiû­rio á sa­vo kon­cer­ti­næ veik­là. Dël to jau­èiuo­si dë­kin­ga.

Ed­mun­das: Ko ge­ro, að esu vi­sið­kai pa­si­në­ræs vien á at­li­kë­jo gy­ve­ni­mà – Na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, trio „Kas­ka­dos”, „Gai­dos” an­sam­blis. O grá­þæs na­mo pa­de­du vio­lon­èe­lës spe­cia­ly­bës be­si­ mo­kan­èiam sep­tin­to­kui sû­nui Jus­tui…

Ið­si­il­gu­sie­siems su­si­ti­ki­mø su „Kas­ ka­do­mis” il­gai lauk­ti ne­rei­kës – lie­pos 17 d. an­sam­blis kon­cer­tuos Ni­do­je, Th. Man­no fes­ti­va­ly­je, lie­pos 20-àjà trio ið­gir­si­me Pa­þais­lio fes­ti­va­ly­je, lie­pos 21 d. – Ðv. Kris­tu­po va­sa­ros fes­ti­va­ly­je. Jau lie­pos 26 d. „Kas­ka­dos” kon­cer­tuos Aust­ ri­jo­je, Piort­ða­che. Na, o tarp kon­cer­tø ðio an­sam­blio in­ter­pre­ta­ci­jø meist­rið­ku­mu ga­lë­si­me më­gau­tis nau­jo­jo­je kom­pak­ti­në­ je plokð­te­lë­je. n

Muzikos barai /9

Didþioji salë Vil­hel­mas Èe­pins­kis ir Pa­ve­ las Ber­ma­nas: uþ­bu­rian­tis smui­kø du­e­tas Vil­hel­mas Èe­pins­kis ne­ju­èio­mis ta­po itin re­tu sos­ti­nës kon­cer­tø sa­liø sve­èiu. Apie to prie­þas­tis ga­li­ma tik spë­lio­ti. Ne­se­niai spau­ do­je jis tei­gë, jog pas­ta­ruo­ju me­tu daþ­niau kon­cer­tuo­ja uþ­sie­ny­je nei Lie­tu­vo­je. Kon­kre­èiau apie kon­cer­ tus ki­tuo­se krað­tuo­se smui­ki­nin­kas ne­pa­sa­ko­jo, tad no­ri – ti­këk, no­ri – ne. Ke­li jo kon­cer­tai, tu­rë­jæ vyk­ti Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je, pa­me­nu, bu­vo nu­kel­ti dël li­gos.

Gal kaip tik dël to Fil­ har­ mo­ ni­ ja ne­sku­bë­jo smui­ki­nin­ko vël kvies­ti?

Kad ir kaip bû­tø, po ge­gu­þës 7 d. kon­cer­to, ávy­ku­sio Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je, ga­li­ma nu­sto­ti ne­ri­ma­vus ir pa­si­dþiaug­ti: Vil­hel­ mas Èe­pins­kis gro­ja, yra ge­ros for­mos, be to, itin kû­ry­bin­gai nu­si­tei­kæs! Pub­li­kai jis pa­tei­kë tik­rà siur­pri­zà, ne­lauk­tai pa­si­ro­dy­da­ mas du­e­tu su smui­ki­nin­ku Pa­ve­lu Ber­ma­nu. Pa­si­klau­sius ðiø at­li­kë­jø ide­a­liai de­ran­èio du­e­to, sun­ku pa­ti­ kë­ti, kad tai bu­vo pir­mas ben­dras jo kon­cer­tas. Ði­toks su­si­klau­sy­mas iki sub­ti­ly­biø, ben­dras mu­zi­kos po­jû­ tis, skam­be­sio pu­siau­svy­ra ir ide­a­lus in­to­na­vi­mas pa­pras­tai at­si­ran­da tik il­gai drau­ge mu­zi­ka­vus ir kruopð­èiai dir­bus. O ðiems dviem vir­tuo­zams tai pa­vy­ko tar­si sa­vai­me. Ban­dy­mas smal­sau­ti, ka­da at­li­kë­jai pra­dë­jo re­pe­tuo­ti, bai­gë­si Èe­pins­kio ðyp­te­ lë­ji­mu: „Ne­se­niai”... to tai, kad du­ et­as at­ si­ Vis dël­ ra­do, ne at­si­tik­ti­nis ávy­kis, juk da­bar abu smui­ki­nin­kai – kau­nie­èiai, tad jø gy­ve­ni­mo ke­liai ne­syk su­si­pi­na.

Ber­ma­nas jau ke­le­ri me­tai va­do­ vau­ja Kau­no ka­me­ri­niam or­kest­rui, nors ly­gia gre­ta daug kon­cer­tuo­ja ávai­riuo­se krað­tuo­se. Po stu­di­jø Mask­vo­je jis mo­kë­si Niu­jor­ko Juil­ liar­do mu­zi­kos mo­kyk­lo­je pas pro­fe­

so­ræ Do­rot­hy de Lay, ku­rios kla­së­je stu­di­ja­vo ir Èe­pins­kis.

Vie­no­dø in­stru­men­tø, ypaè sty­gi­ niø, du­e­tui daþ­nai sun­ko­ka per vi­sà kon­cer­tà ið­lai­ky­ti pub­li­kos dë­me­sá: pa­si­klau­sai vie­no ki­to kû­ri­nio, þiû­ rëk, jau ir no­ri­si ki­to­kios spal­vos – for­te­pi­jo­no ar ki­to pri­ta­rian­èio in­stru­men­to. Èe­pins­kio ir Ber­ma­no kon­cer­tas ðiuo po­þiû­riu bu­vo tik­ra prie­ðin­gy­bë. Jø klau­sy­da­mas, ne tik nie­ko pa­pil­do­mo ne­pa­si­ge­dai, prie­ðin­gai, nuo­sta­bus smui­kø skam­ be­sys taip átrau­kë á sa­vo temb­rø ir raið­kos lau­kà, jog no­rë­jo­si klau­sy­tis ir klau­sy­tis. Tur­bût prie to pri­si­dë­jo ir pa­trauk­li pro­gra­ma, su­da­ry­ta ið ma­þai þi­no­mø ar­ba vi­sai pas mus ne­at­lie­ka­mø kû­ri­niø, ku­riø mu­zi­ka trau­kë dë­me­sá.

Kon­cer­to pra­dþio­je skam­bë­jo A.Vi­val­di So­na­ta dviem smui­kams G-dur, at­sklei­du­si ju­ve­ly­rið­kà abie­jø at­li­kë­jø tech­ni­kà, sti­lin­gà ir sko­nin­gà fra­zuo­tæ, mu­zi­ka­vi­mo gy­vy­bæ ir þais­min­gu­mà. Ði mu­zi­ka bu­ vo pa­ teik­ ta ne tik raið­ kiai, bet ir ádo­miai, lei­dþiant sau fi­na­le net ðiek tiek „po­psið­kos” im­pro­vi­za­ci­jos (ge­rai, kad ne aki­plë­ðið­kos, kaip pas­ta­ruo­ju me­tu da­ro an­glø smui­ ki­nin­kas N.Ken­ne­dy).

Po Vi­val­di pub­li­kos sim­pa­ti­jos jau bu­vo at­li­kë­jø pu­së­je. E.Ysa­ye So­na­ta dviem smui­kams (1915) Lie­tu­vo­je skam­bë­jo pir­mà­syk. Áþy­ mio­jo bel­gø smui­ki­nin­ko Ðe­ðios so­na­tos smui­kui so­lo, op. 27, su­kur­ tos 1924 m., pri­klau­so smui­ko li­te­ ra­tû­ros auk­so fon­dui ir yra be­veik nuo­la­ti­në tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø pri­va­lo­mo­jo re­per­tu­a­ro da­lis, nes kaip ant del­no pa­ro­do smui­ki­ nin­ko meist­rið­ku­mo ly­gá. So­na­tø au­to­rius, pats bû­da­mas pui­kus smui­ki­nin­kas, ge­ro­kai pra­plë­të ir pra­tur­ti­no in­stru­men­to ga­li­my­biø ri­bas. Ne­at­si­tik­ti­nai sty­gi­nin­kai já lai­ko ant­ruo­ju po Pa­ga­ni­ni smui­ko me­no no­va­to­riu­mi.

Pa­si­ro­do, ge­ro­kai anks­èiau Ysa­ye bu­vo su­kû­ræs dar vie­nà so­na­tà,

P.Ber­ma­no ir V.Èe­ pins­kio smui­kø du­e­tas

Muzikos barai /10

ku­rià sky­rë Bel­gi­jos ka­ra­lie­nei.

So­na­ta ka­ra­lie­nei bu­vo per­ne­lyg su­dë­tin­ga, tad au­to­rius jà per­dir­bo dviem smui­kams. Ðá kû­ri­ná ir tu­rë­ jo­me pro­gà ið­girs­ti.

Tri­jø kon­tras­tin­gø da­liø opu­sà sie­ja bû­din­ga mu­zi­ki­në kal­ba, ku­rio­je gau­su al­te­ruo­tos har­mo­ ni­jos ir jos pa­grin­du be­si­ru­tu­lio­ jan­èios sa­vi­tos me­lo­di­kos, ar­ti­mos Chaus­so­nui ir kar­tais pri­ar­të­jan­èios prie De­bus­sy. Kaip ir ki­to­se so­lo so­na­to­se, au­to­rius nie­kuo­met ne­pa­mirð­ta J.S.Ba­cho, ku­rio so­na­ tos ir par­ti­tos jam bu­vo ákve­pian­tis pa­vyz­dys: pir­mo­je so­na­tos da­ly­je ir ið­girs­ta­me mi­no­ri­næ fu­gà. Be­je, ðios da­lies kul­mi­na­ci­jo­je, kai smui­ki­ nin­kai ne­pa­pras­tai in­ten­sy­viu gar­su grá­þo prie pra­dþio­je skam­bë­ju­sios lë­tos te­mos (Po­co len­to ma­es­to­so), nie­kaip ne­ga­lë­jai pa­ti­kë­ti, kad gro­ ja­ma tik dviem smui­kais: skam­be­ sys bu­vo toks, tar­si gro­tø vi­sas jø an­sam­blis. Ne ma­þiau áspû­din­gai bu­vo at­lik­tos ir ki­tos dvi so­na­tos da­lys, lei­du­sios gë­rë­tis pa­èia mu­zi­ka ir itin tiks­liu at­li­ki­mu – nuo vien­ti­sø ðtri­chø iki ide­a­laus in­to­na­ vi­mo. Ne­bus per stip­riai pa­sa­ky­ta, jog ne­ið­gir­do­me në vie­no neðva­ raus akor­do ar uni­so­no!

Ant­ro­jo­je da­ly­je Èe­pins­kis ir Ber­ma­nas at­li­ko S.Pro­kof­je­vo So­na­tà C-dur, op. 56, ir Lie­tu­vo­je pir­mà­syk skam­bë­ju­sià Miklóso Rózsos (1907–1995) So­na­tà dviem smui­ kams, op. 15. Opu­ so na­ tas at­li­kë­jai par­si­siøs­di­no ið Niu­jor­ko, nes ðis veng­rø kom­po­zi­to­rius nuo 1939 m. gy­ ve­ no JAV. Ðis pas­ ku­ ti­nis pro­gra­mos nu­me­ris gal­bût bu­vo leng­ves­nio þan­ro, ta­èiau ne ma­þiau þa­vus. So­na­tos mu­zi­ka grás­ta veng­rø liau­dies me­lo­di­jo­mis, ku­rios nau­do­ja­mos taip pat meist­ rið­kai kaip ir Zol­tá­no Ko­dá­ly, ki­to veng­ro, kû­ry­bo­je. Kû­ri­ny­je at­si­sklei­ dþia vi­sa liau­dið­kø te­mø ir liau­dið­ko mu­zi­ka­vi­mo ska­lë, pra­si­de­dan­ti der­ mës ádo­my­bë­mis pir­mo­jo­je da­ly­je, o pa­si­bai­gian­ti pa­ðë­lu­siu ðo­kiu ir ið­dai­go­mis fi­na­le. Smui­ki­nin­kai ðià vir­tuo­zi­næ fak­tû­rà at­sklei­dë azar­tið­ kai ir ele­gan­tið­kai. Aplo­dis­mentø aud­ra ne­ti­lo, kol fi­na­las ne­bu­vo pa­kar­to­tas. Ádo­mi de­ta­lë: vie­nu me­tu kom­po­zi­to­riø la­bai ið­gar­si­no pa­trauk­lus ir Ame­ri­kos kon­cer­tø sa­lë­se daþ­nai skam­bë­jæs Kon­cer­tas smui­kui ir or­kest­rui (1953), ku­rá jis su­kû­rë le­gen­di­niam J.Hei­fet­zui.

Ar ðá du­e­tà dar ið­gir­si­me? Tik­rai no­rë­tø­si. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

Graþiau­sias C-dur ir c-moll Pia­nis­të Bi­ru­të Vai­niû­nai­të ge­rai pa­þás­ta­ma mu­zi­kos më­gë­jams kaip ne­nuils­tan­ti lie­tu­við­kos mu­zi­kos at­li­kë­ja ir pro­pa­guo­to­ja. Sun­ku per­ ver­tin­ti il­ga­me­tës jos veik­los ðio­je sri­ty­je reikð­mæ. Dau­ge­lis Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø pa­ti­ki jai at­lik­ti sa­vo nau­jau­sius kû­ri­nius. Be to, ji pir­mo­ji Lie­tu­vos klau­sy­to­jus su­pa­þin­di­no su þy­miø XX a. kom­po­zi­to­riø O.Mes­sia­ e­no, J.Ca­ge’o, G.Crum­bo, P.Vas­ko ir kt. mu­zi­ka. Nuo­la­ti­nis sà­ly­tis su ðiuo­lai­ki­ne mu­zi­ka su­for­ma­vo sa­vi­tà pia­nis­tës brai­þà, ku­riam bû­din­gas gi­li­ni­ma­sis á in­ter­pre­tuo­ja­mø kû­ri­niø es­mæ, kruopð­tus teks­to stu­di­ja­vi­ mas, ar­tis­ti­në veik­la.

Pas­ta­ruo­ju me­tu, to­liau po­pu­lia­ rin­da­ma lie­tu­við­kà mu­zi­kà, pia­nis­të vis daþ­niau at­si­græ­þia á kla­si­kø ir ro­man­ti­kø kû­ry­bà. Tai – tar­si am­þi­na gy­vy­bës ver­smë, ið ku­rios be­ne kiek­vie­nas me­ni­nin­kas jau­ èia po­rei­ká nuo­la­tos at­si­gai­vin­ti ir pa­si­sem­ti dva­si­nës stip­ry­bës. An­tra ver­tus, tai – mu­zi­ka, pri­ei­na­ma bei su­pran­ta­ma ir ne­pa­ty­ru­siam klau­ sy­to­jui. Ð.m. ba­lan­dþio 26 d. Kon­gre­sø rû­muo­se ávy­ku­sio Bi­ru­tës Vai­niû­nai­ tës kon­cer­to te­ma „Gra­þiau­sias Cdur ir c-moll”, gal kiek po­pu­lis­ti­niu pa­va­di­ni­mu su­trik­dþiu­si pro­fe­sio­ na­lus, bu­vo, be abe­jo, orien­tuo­ta á pla­tes­ná klau­sy­to­jø ra­tà. Ið pir­mo þvilgs­nio ne­ti­kë­ta, ta­èiau ori­gi­na­li idë­ja – su­gre­tin­ti ávai­riø epo­chø ir sti­liø kom­po­zi­to­riø po­þiû­rá á tas pa­èias to­na­ci­jas – pa­sie­kë tiks­là ir su­do­mi­no ne­men­kà mu­zi­kos më­gë­jø au­di­to­ri­jà. Pia­nis­të kon­ cer­to pro­gra­mà su­skirs­të á tris da­lis, ku­riø pir­mà­jà ga­li­ma bû­tø ávar­dy­ti kaip kla­si­ki­næ, ant­rà­jà – kaip ro­man­ ti­næ, o tre­èi­àj­à – kaip XX amþiaus.

Kon­cer­to pra­dþio­je skam­bë­jo ið­kil­min­go liû­de­sio ap­gaub­ta F.Cou­ pe­ri­no Èa­ko­na-ron­do „My­li­mo­ji” c-moll, po ku­rios pra­smin­gai ási­kom­ po­na­vo W.A.Mo­zar­to Fan­ta­zi­ja c-moll K396, tar­si at­vë­ru­si pla­tes­ nius var­tus á dra­ma­ti­ná ðio mi­no­ro pa­sau­lá. Kla­si­ki­næ da­lá uþ­bai­gë ir pra­skaid­ri­no J.Brah­mso, nu­tie­su­sio til­tà ið kla­si­kos á ro­man­ti­kà, grakð­tus ir links­mas In­ter­mez­zo, op. 119, Nr. 3, C-dur. Ro­man­ti­në­je da­ly­je skam­bë­jo tri­jø di­dþiø­jø ðe­dev­rø kû­rë­jø F.Shu­ber­to, R.Shu­man­no ir F.Cho­pi­no mu­zi­ka. F.Shu­ber­to „Mu­zi­ki­nis mo­nu­men­tas”, op. 94, Nr. 1, C-dur, pe­rë­më ðvie­saus ir ðva­raus tri­gar­si­nio ma­þo­ro es­ta­fe­tæ ið J.Brah­mso. Po to skam­bë­ju­sios

R.Shu­man­no Fan­ta­zi­jos Cdur, op. 17, pir­mo­ji da­lis pa­slë­pë ir „uþ­ðif­ra­vo” ma­þo­rà aist­rø ver­pe­tuo­se ir gry­nu pa­vi­ da­lu ið­ni­ro tik Bi­ru­të da­lies pa­bai­ Vai­niû­nai­të go­je – au­to­ riaus ið­pa­ þin­ty­je. Ro­man­ti­næ da­lá uþ­bai­gæs F.Cho­pi­no Etiu­das, op. 25, Nr. 12, c-moll, ant­ra­sis re­vo­liu­ci­nis, ðiek tiek pri­mi­næs W.A.Mo­zar­to Fan­ta­zi­ jos ar­peg­gio, su­grà­þi­no ir átvir­ti­no mi­no­rà, ku­rá tre­èio­jo­je, ðiuo­lai­ki­në­je da­ly­je, ne­lauk­tai pe­rë­më J.Gruo­dis „Ryt­me­èio dai­no­je”. Ir ðià, ir vë­liau nu­skam­bë­ju­sià J.Gruo­dþio Pje­sæ C-dur su va­liû­kið­kais, taip pub­li­kos mëgs­ta­mais glis­san­do Bi­ru­të Vai­ niû­nai­të skam­bi­no ypaè meist­rið­kai, þa­vë­da­ma klau­sy­to­jus. Kaip taik­liai pa­ste­bë­jo prof. A.Amb­ra­zas, tur­bût ir pats J.Gruo­dis ne­bu­vo gir­dë­jæs, o gal net ir ási­vaiz­da­væs to­kio pui­ kaus at­li­ki­mo. Kon­cer­tà op­ti­mis­tið­kai uþ­bai­gë vir­tuo­zið­kas C.De­bus­sy „Ju­dë­ji­mas” ið cik­lo „Vaiz­dai”. Pub­ li­kai karð­tai plo­jant ir pra­ðant bi­so, B.Vai­niû­nai­të ðmaikð­èiai pa­tei­kë C.De­bus­sy pre­liu­dà „Ge­ne­ro­las Lia­vi­nas – eks­cen­tri­kas”, taip pat pa­ra­ðy­tà C-dur to­na­ci­ja.

Tar­pus tarp kon­cer­to da­liø uþ­pil­dë tu­ri­nin­gi Auk­suo­lës Pet­raus­ kai­tës ko­men­ta­rai.

Ha­li­na RAD­VI­LAI­TË

Kin­gos Fir­lej kon­cer­tas Len­kø ins­ti­tu­to, ásteig­to 1996 m.

Vil­niu­je, veik­la reikð­min­gai pa­pil­do ir pra­tur­ti­na Lie­tu­vos kul­tû­ri­ná gy­ve­ni­mà.

Ins­ti­tu­tas kas­met or­ga­ni­zuo­ja apie 100 ávai­riø ren­gi­niø: pa­ro­dø, kon­cer­tø, pa­skai­tø, fil­mø per­þiû­rø ir pan. Mu­zi­ kos më­gë­jams ypaè svar­bus ins­ti­tu­to da­ly­va­vi­mas Vil­niaus ro­tu­ðës, „Kau­nas Jazz”, Pa­þais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se.

Len­kø ins­ti­tu­tas ben­dra­dar­biau­ja su F.Cho­pi­no drau­gi­ja Lie­tu­vo­je, LMA, ak­ty­viai pa­rë­më tarp­tau­ti­niø len­kø for­ te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liø-kon­kur­sø, skir­tø F.Cho­pi­nui, or­ga­ni­za­vi­mà. Ðie fes­ ti­va­liai – tai pui­kios mu­zi­kos ðven­tës, ku­rio­se da­ly­va­vo gau­sus jau­nø­jø Lie­tu­ vos ir kai­my­ni­niø ða­liø pia­nis­tø bû­rys.

Vie­na ið 1999 m. Vil­niu­je vy­ku­sio fes­ti­va­lio-kon­kur­so pri­zi­nin­kiø, jau­na pia­nis­të ið Len­ki­jos Kin­ga Fir­lej ð.m. ba­lan­dþio 24 d. su­ren­gë re­èi­ta­lá LMA

Di­dþio­jo­je sa­lë­je. Kon­kur­se pia­nis­të lai­ më­jo pir­mà­jà vie­tà ir pel­në klau­sy­to­jø sim­pa­ti­jas ro­man­tið­ka bei átai­gia F.Cho­ pi­no So­na­tos h-moll in­ter­pre­ta­ci­ja.

Kin­ga Fir­lej gi­më 1978 m., mo­kë­si Lo­dzë­je. 2002 m. ji ga­vo Lo­dzës mu­zi­ kos aka­de­mi­jos di­plo­mà su pa­gy­ri­mu.

Pia­nis­të yra pel­niu­si ne­ma­þai ap­do­ va­no­ji­mø tarp­tau­ti­niuo­se ka­me­ri­nës mu­zi­kos kon­kur­suo­se Len­ki­jo­je, kon­ cer­ta­vo su ávai­riais or­kest­rais Len­ki­jo­je ir uþ­sie­ny­je. Po kon­kur­so Vil­niu­je Kin­ga Fir­lej ta­po „Est­ra­da mlo­dych” (Jau­nø­jø est­ra­da) lau­re­a­te XXXIV len­kø mu­zi­ kos fes­ti­va­ly­je Slups­ke (2000), lai­më­jo pir­mà­já pri­zà vo­ka­lo ir for­te­pi­jo­ni­niø du­e­tø ka­te­go­ri­jo­je XIV tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se Lo­dzë­je (2001).

Kon­cer­te LMA Di­dþio­jo­je sa­lë­je K.Fir­lej pa­tei­kë ávai­rià ir su­dë­tin­gà pro­gra­mà. Pra­dþio­je skam­bë­jo trys D.Scar­ lat­ ti so­ na­ tos – C-dur, h-moll ir G-dur. Ádo­mu pri­si­min­ti, jog D.Scar­lat­ti sa­vo so­na­tas api­bû­di­no kaip tei­kian­tá ma­lo­nu­mà me­ni­ná pokð­tà ir di­de­lës pras­mës jo­se siû­lë ne­ieð­ko­ti. Ðiuo­lai­ki­ niam pia­nis­tui ten­ka pa­si­telk­ti ne­men­kà pia­nis­ti­ná ar­se­na­là no­rint áveik­ti ðiuos D.Scar­lat­ti „pokð­tus”. So­na­tas C-dur ir G-dur K.Fir­lej skam­bi­no su jau­nat­við­ku azar­tu, gy­vai ir vir­tuo­zið­kai, o So­na­to­je h-moll þa­vë­jo dar­ni me­lo­di­jos tëk­më.

Ga­li­ma bû­tø pa­lin­kë­ti tiks­les­niø ðuo­liø, di­des­nio dë­me­sio de­ta­lëms.

Li­ku­sià kon­cer­to pro­gra­mà su­da­rë daþ­nai kon­cer­tuo­se skam­ban­tys ro­man­ ti­niai kû­ri­niai: J.Brah­mso Trys in­ter­ mez­zo, op. 117, F.Cho­pi­no „An­dan­te Spia­na­to and Gran­de Po­lo­nai­se” Es-dur, op. 22, bei R.Schu­man­no „Kreis­ le­ria­na”, op. 16. Toks drà­sus pia­nis­tës pa­si­rin­ki­mas vi­sið­kai pa­si­tvir­ti­no. Kin­ga Fir­lej – ro­man­ti­nës jau­se­nos, ryð­kaus ar­tis­ti­nio tem­pe­ra­men­to pia­nis­të. Vë­ly­ va­sis J.Brah­mso ly­ri­nis bei fi­lo­so­fi­nis 117-asis opu­sas skam­bë­jo tar­si bû­tø ið­dai­nuo­tas ak­so­mi­niu gar­su, ge­rai jau­èiant mu­zi­kos tëk­mæ. Gal ne­ver­të­jo In­ter­mez­zo Es-dur ieð­ko­ti di­na­mi­niø vir­ðu­mø, nes jø ðio­je lop­ði­në­je tie­siog në­ra.

La­biau­siai ási­min­ti­na ir sëk­min­giau­sia kon­cer­te pa­si­ro­dë F.Cho­pi­no „An­dan­te Spia­na­to and Gran­de Po­lo­nai­se” Esdur, op. 22, in­ter­pre­ta­ci­ja. Ðis kû­ri­nys bû­tø la­bai ti­kæs kon­cer­to pa­bai­gai. Á E.T.A.Hoff­ma­nno ins­pi­ruo­tà R.Schu­man­no „Kreis­le­ria­nà” K.Fir­lej pa­þvel­gë im­pul­sy­vaus Kreis­le­rio aki­mis. Ðal­tas ka­ti­no Mur­klio ra­cio­na­lu­mas jai ne­bu­vo ar­ti­mas. Ta­èiau klau­sy­to­jams spon­ta­nið­kas pia­nis­tës mu­zi­ka­vi­mas, kû­ri­nio vi­su­mos po­jû­tis su­tei­kë daug ma­lo­niø aki­mir­kø.

Ti­ki­mës ir at­ei­ty­je ádo­miø su­si­ti­ki­mø su len­kø me­ni­nin­kais.

Ha­li­na RAD­VI­LAI­TË

Pa­va­sa­ri­nis ka­me­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­tas Ge­gu­þës 26 d. Vil­niaus pa­veiks­lø ga­le­ri­jo­je (Chod­ke­vi­èiø rû­muo­se) ávy­ko Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pe­da­go­gës, pia­nis­tës Aud­ro­nës Ki­sie­liû­tës kon­cert­meis­te­rio kla­sës stu­den­èiø ka­me­ri­nës mu­zi­kos va­ka­ras.

Kon­cer­to te­ma – „Jo­han­ne­so Brah­mso ir Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo ka­me­ ri­në mu­zi­ka” – bu­vo pa­si­rink­ta ne­at­si­tik­ti­nai. Ðiø me­tø pa­va­sa­rá mi­ni­mos 170-osios Brah­mso (1833 m. ge­gu­þës 7 d.) ir 130-osios Rach­ma­ni­no­vo (1873 m. ba­lan­dþio 1 d.) gi­mi­mo me­ti­nës. Abu kom­po­zi­to­rius, pia­nis­tus vir­tuo­zus, sie­ja ir pa­na­ðûs li­ki­mai: di­dþiau­sià gy­ve­ni­mo da­lá jie bu­vo pri­ vers­ti pra­leis­ti sve­èio­se ða­ly­se.

Va­ka­ras pra­si­dë­jo mu­zi­ka – Do­mi­ny­kas Vyð­niaus­kas (tri­mi­tas) drau­ge su Aud­ro­ne Ki­sie­liû­te at­li­ko po­pu­lia­ri­à­jà Rach­ma­ni­no­vo Vo­ka­li­zæ, op. 34, Nr. 14 – ir ne­di­de­liu ko­men­ta­ru: „1863 me­tais Jo­han­ne­sas Brah­msas ry­þo­si pa­lik­ti Ham­bur­gà ir ap­si­ gy­ve­no Vie­no­je. Kom­po­zi­to­rius ne­pri­ta­po prie tuo me­tu Vo­kie­ti­jo­je kon­fron­tuo­jan­èiø dvie­jø mu­zi­kos mo­kyk­lø – Vei­ma­ro, va­di­na­mo­sios Nau­jo­sios vo­kið­kos mo­kyk­los su Ri­char­du Wag­ne­riu prieðaky­je, ir Leip­ ci­go mo­kyk­los, ku­riai at­sto­va­vo Fe­li­xas Men­dels­soh­nas ir Ro­ber­tas Schu­ ma­nnas.

Brah­mso spren­di­mas bu­vo tei­sin­gas. Me­tai, pra­leis­ti Aust­ri­jo­je, bu­vo pa­tys pro­duk­ty­viau­si. Pas­ku­ti­nia­me gy­ve­ni­mo deðimt­me­ty­je, kai Brah­ mso kû­ry­ba pa­sie­kë ðlo­vës vir­ðû­næ, jam bu­vo siû­lo­ma gráþ­ti á Vo­kie­ti­jà, ta­èiau jau­nys­të­je pa­tir­tos nuos­kau­dos ið­li­ko kom­po­zi­to­riaus ðir­dy­je. Kom­ po­zi­to­rius sa­kë: „Ko­dël tik da­bar, taip vë­lai, o, jei tai bû­tø bu­væ prieð 30 me­tø…”

Ser­ge­jø Rach­ma­ni­no­và pa­lik­ti të­vy­næ 1917 me­tais pri­ver­të Spa­lio re­vo­liu­ci­ja. Kom­po­zi­to­rius su­vo­kë, kad vie­nin­te­lis ið­si­gel­bë­ji­mo ke­lias yra emig­ra­ci­ja. 1918 m. ap­si­gy­ve­næs Ame­ri­ko­je jis ra­ðë: „Pra­ra­dæs të­vy­næ, pra­ra­dau ir no­rà kur­ti…” Ta­èiau Ame­ri­ka at­vë­rë pia­nis­tui vi­sø pa­sau­ly­je þi­no­miau­siø kon­cer­tø sa­liø du­ris.

Be­je, Ser­ge­jø Rach­ma­ni­no­và ir Vil­niø sie­ja dar ir ádo­mus is­to­ri­nis fak­tas – 1895-øjø pa­bai­go­je, sa­vo pir­mø­jø tarp­tau­ti­niø gast­ro­liø me­tu, kom­po­zi­ to­rius kon­cer­ta­vo Vil­niu­je. Ir tà­kart Rach­ma­ni­no­vas Vil­niu­je skam­bi­no ne kaip so­lis­tas, o kaip tuo me­tu gar­sios ita­lø smui­ki­nin­kës Ma­ri­jos Fe­li­ci­ta de Tua kon­cert­meis­te­ris”, – pa­sa­ko­jo Aud­ro­në Ki­sie­liû­të.

Pia­nis­tës Aud­ro­nës Ki­sie­liû­tës pa­reng­tos kon­cer­tø pro­gra­mos vi­suo­ met pa­si­þy­mi min­ties vien­ti­su­mu, lo­gið­ka kû­ri­niø ið­dës­ty­mo tvar­ka ir pro­fe­sio­na­lu­mu. Pa­va­sa­ri­nio stu­den­tø ka­me­ri­nës mu­zi­kos va­ka­ro me­tu Jo­han­ne­so Brah­mso ir Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo opu­sai dar­niai kei­të vie­ nas ki­tà. Pa­gir­ti­na ir tai, kad prieð at­lie­kant Brah­mso vo­ka­li­nius kû­ri­nius klau­sy­to­jø pa­to­gu­mui bu­vo skai­to­mas lais­vas po­eti­nio teks­to ver­ti­mas.

Va­ka­ro me­tu kar­tu su skir­tin­gø Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos kur­sø stu­ den­tais so­lis­tais drau­ge kon­cer­ta­vo ir dai­ni­nin­kai Re­gi­na Ði­lins­kai­të (sop­ ra­nas), Eu­ge­ni­ja Kli­vic­kai­të (me­co­sop­ra­nas), Dai­nius Pui­ðys (ba­ri­to­nas).

Jiems akom­pa­na­vo Aud­ro­nës Ki­sie­liû­tës stu­den­tës Jur­gi­ta Ubar­tai­të, In­ga Na­vi­kai­të ir Ag­në Va­liu­ly­të. Brah­mso dai­nas Se­re­na­te („Se­re­na­da”, þ. J.W. von Go­et­he’s), Mädchen­lied („Mer­gai­tës dai­na”, þ. P.He­y­se) ir Ver­ geb­li­ches Städchen („Ne­rei­ka­lin­ga se­re­na­da”, þ. liau­dies) at­li­ko ma­gist­ ran­të Ra­min­ta Vai­ce­kaus­kai­të (sop­ra­nas) ir Gin­ta­rë Bal­tuð­kai­të. Gra­þiai ir ádo­miai nu­skam­bë­jo Brah­mso dai­nos, op. 91, Ges­til­lte Sen­sucht („Nu­ri­ mæs il­ge­sys”, þ. F.Rücker­to) ir Geist­li­ches Wie­gen­lied („Mer­ge­lës Ma­ri­jos lop­ði­në”, þ. E.Gei­be­lio), ku­rias at­li­ko Ie­va Prud­ni­ko­vai­të (me­co­sop­ra­nas), Þyd­rû­në Sto­ny­të (al­tas) ir Lau­ra Jo­vai­ðai­të (for­te­pi­jo­nas). Anks­ty­vo­jo Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo lai­ko­tar­pio pje­ses smui­kui – Ro­man­sà (op. 6, Nr. 1) ir Se­re­na­dà (op. 3, Nr. 5) at­li­ko Svet­la­na Mai­gie­në ir pia­nis­të Ak­vi­lë Ruz­gy­të. Kon­cer­to kul­mi­na­ci­ja ta­po ga­biø jau­nø mu­zi­kan­tø smui­ki­nin­ko Dai­niaus Pe­sec­ko ir pia­nis­tës Kot­ry­nos Gur­kly­tës at­lik­tas Jo­han­ne­so Brah­ mso Scher­zo c-moll bei va­ka­ro pa­bai­go­je nu­skam­bë­jæs Rû­tos Ta­mu­ty­tës (vio­lon­èe­lë) ir Li­nos Krëpð­tai­tës (for­te­pi­jo­nas) an­sam­blis, at­li­kæs Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo Dvi pje­ses, op. 2: Pre­liu­dà, Ry­tie­tið­kà ðo­ká ir kon­cer­tà uþ­bai­gæs ta pa­èia S.Rach­ma­ni­no­vo Vo­ka­li­ze, op. 34, Nr. 14, – tik ver­si­ja vio­lon­èe­lei. Þana LE­BE­DE­VA

Muzikos barai /11

Didþioji salë Ne­dos – Ko­lom­bi­nos vaid­me­ná at­li­ko vieðnia ið Aust­ra­li­jos Jac­qu­e­li­ne Ma­bar­di

Pa­ja­co tra­ge­ di­ja fo­ku­si­nin­ kø, ak­ro­ba­tø ir klou­nø ap­sup­ty­je

Muzikos barai /12

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

nog­ra­fë Mar­ta Vo­sy­liû­të ir kos­tiu­mø kû­rë­jas Juo­zas Stat­ke­vi­èius. Ðvie­sas kû­rë dai­li­nin­kas Le­vas Klei­nas, dai­ na­vo Pet­ro Bin­ge­lio va­do­vau­ja­mas Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras bei pui­kus so­lis­tø an­sam­blis, ða­lia mi­në­tø sve­ èiø – Dai­nius Stumb­ras, Vy­tau­tas Kur­nic­kas ir Gied­rius Þa­lys.

Ta­èiau tai ne vi­si spek­tak­lio da­ly­ viai. Ákû­ny­ti ori­gi­na­lø re­þi­sie­rës su­ma­ny­mà ið­var­dy­tø kû­rë­jø ne­pa­ ka­ko. Spek­tak­ly­je dar da­ly­va­vo Bal­ti­ jos cir­ko re­þi­sie­riaus Pet­ro Va­ria­ko­jo va­do­vau­ja­mi ar­tis­tai – ak­ro­ba­tai, fa­ky­ras, du klou­nai, oro gim­nas­të ir... dai­li ne­di­de­lë með­ku­të, tik­rø tik­riau­sia, gy­vø gy­viau­sia. Da­lia Ibel­ haup­tai­të apie ðá su­ma­ny­mà sa­kë: ið­klau­siu­si ope­ros ára­ðà ji su­pra­tu­si, jog tai vie­nin­te­lis ðan­sas jos gy­ve­ ni­me ið­reikð­ti sa­và­jà mei­læ cir­kui, juo­lab kad siu­þe­tas tai lei­dþia.

Prieð spek­tak­lá Kon­gre­sø rû­mø ne­te­at­rið­ka erd­vë ir kal­bos apie cir­kà bei með­kà kë­lë ðio­ká to­ká ne­pa­si­ti­kë­ ji­mà, ta­èiau pa­ma­èius ir ið­klau­sius spek­tak­lá jo ne­li­ko në ðe­ðë­lio. Cir­ko pa­ra­le­lë, o dar tiks­liau, kon­teks­tas, á ku­rá bu­vo ára­ðy­tas ope­ros veiks­mas, at­ro­dë la­bai or­ga­nið­kas ir pa­si­tei­si­no su kau­pu.

Ma­të­me tik­rà ope­ros spek­tak­lá; be spe­cia­lios sce­nos, be uþ­dan­ gos, tarp ny­kiø be­to­ni­niø sie­nø ap­si­gy­ve­no pa­slap­tin­go­ji te­at­ro dva­sia, ku­ri ir po spek­tak­lio, pra­ëjus ku­riam lai­kui, tû­no mu­my­se, kurs­to fan­ta­zi­jà, jau­di­na vaiz­duo­tæ ir lau­kia tà­ sos... Ið­ ties lau­ kia, nes ðis spek­ tak­lis kar­tu yra tar­si þa­vus es­ki­zas, ku­ris dar rei­ka­lau­ja vie­nas spal­vas pa­ryð­kin­ti, ki­tas pa­blu­kin­ti, gal­bût pa­tiks­lin­ti iki vi­sið­kos ðva­ros kai ku­rias de­ta­les, kad vi­sas vyks­mo me­cha­niz­ mas suk­tø­si sklan­dþiai.

Per trum­pà lai­kà pa­sta­ty­ta ope­ra trykð­te trykð­ta kait­rio­mis emo­ci­jo­mis, pul­suo­jan­èio­mis per vi­sà spek­tak­lá ko­ne be at­van­gos. Mu­zi­ko­je tai pa­si­ reið­kë ðiek tiek for­suo­tu skam­bë­ji­mu,

nors ðitai teig­ da­ mas ne­ ga­ li uþ tai at­sa­ky­ti ðim­tu pro­cen­tø: ðio­je sa­lë­je vos ne kiek­vie­na­me tað­ke vis ki­to­kia akus­ti­ka. Pir­mo­se bal­ko­no ei­lë­se or­kest­ras for­te vie­to­se bu­vo gir­di­ mas ge­ro­kai ryð­kiau uþ dai­ni­nin­kus, tuo tar­pu pas­ku­ti­nës ei­lës, pa­sak ten së­dë­ju­siø, to ne­ju­to. Pa­grin­di­ nio, Ka­ni­jaus, vaid­mens at­li­kë­jas Bad­ri Mai­su­ra­dzë sa­vo he­ro­jaus bû­si­mà tra­ge­di­jà ið­reið­kë nuo pir­mo

in­ter­pre­ta­vo ga­na sa­vi­tai, – ty­liau, ly­rið­kiau, kiek ki­taip ar­ti­ku­liuo­da­mas fra­zes, nei tai esa­me ápra­tæ gir­dë­ti ita­lø ára­ðuo­se.

Ki­tos ope­ros he­ro­jës, Ne­dos, vaid­me­ná at­li­ko vieð­nia ið Aust­ra­li­ jos Jac­qu­e­li­ne Ma­bar­di, vir­tuo­zið­ kai vyk­dþiu­si re­þi­sie­rës jai skir­tas uþ­duo­tis. Jos dai­na­vi­mas, pa­ly­gin­ti su vai­dy­ba, tie­sà sa­kant, at­si­dû­rë ant­ra­me pla­ne, kar­tais go­þia­mas or­kest­ro, o kar­tais, re­gis, dël bal­so jë­gos sty­giaus.

Po pir­mo­jo veiks­mo per per­trau­kà ne­ju­èio­mis svars­tei, kam re­þi­sie­rei pri­rei­kë „mo­der­ni­zuo­ti” ðios tra­di­cið­ kos cir­ko ar­tis­tës, ne­my­lin­èios vy­ro gra­þuo­lës, por­tre­tà? Re­þi­sie­rë ið jos pa­da­rë gru­bo­kà ir be­si­mai­van­èià sta­èio­kæ, tie­sa, tu­rin­èià ne­pa­pras­tai dai­lias ko­jas (Juo­zas Stat­ke­vi­èius gal­bût pir­ma­sis tai áver­ti­no, apa­væs

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Lie­tu­vos ope­ros te­at­ras nuo se­no më­go ita­lø ope­ras. Rug­gie­ro Le­on­ ca­val­lo „Pa­ja­cai” Kau­no vals­ty­bës te­at­re bu­vo pa­sta­ty­ti 1922 m., tai­gi ant­rai­siais mû­sø na­cio­na­li­nës ope­ ros gy­va­vi­mo me­tais. Tà­syk pa­si­ ren­kant vei­ka­là le­mia­mas veiks­nys, be abe­jo, bu­vo uni­ka­lu­sis Kip­ro Pet­raus­ko bal­sas. Ne­ma­të­me anø „Pa­ja­cø”, ta­èiau, ko ge­ro, dau­ge­ lis esa­me gir­dë­jæ se­nà prieð­ka­ri­ná ára­ðà, ku­ria­me Pet­raus­kas dai­nuo­ja Ka­ni­jaus ario­zo. Ið ðio ára­ðo at­min­ tin ási­rë­þë so­lis­to ku­ria­mo he­ro­jaus siel­var­tas, ið­reikð­tas ypa­tin­gu bal­so temb­ru, gi­lia rau­dið­ka ai­ma­na: „juo­ kis, pa­ja­ce, sa­vo lai­mæ pra­ra­dæs, juo­ kis, nors plyð­ ta tau ið skaus­ mo ðir­dis”. Vë­liau tik vie­nà­syk, 1964 m., bu­vo pa­sta­ty­ti „Pa­ja­cai”. Klau­ si­në­jant apie ðá spek­tak­lá vy­res­niø ko­le­gø, pir­miau­sia bu­vo pri­si­min­ta pui­ki jo Ne­da - Ele­na Sau­le­vi­èiû­të...

Nau­jau­sia­me „Pa­ja­cø” spek­tak­ ly­je abi pa­grin­di­nes Ka­ni­jaus ir Ne­dos par­ti­jas dai­na­vo kvies­ti­niai so­lis­tai – tarp­tau­ti­ná pri­pa­þi­ni­mà pel­næs gru­zi­nø te­no­ras ið Mask­vos Bad­ri Mai­su­ra­dzë ir aust­ra­lø ope­ ros so­lis­të, da­bar dai­nuo­jan­ti taip pat Mask­vo­je, Jac­qu­e­li­ne Ma­bar­di.

Be­je, idë­ja su Gin­ta­ro Rin­ke­vi­èiaus va­do­vau­ja­mu Vals­ty­bi­niu sim­fo­ni­ niu or­kest­ru pa­sta­ty­ti bû­tent ðià ope­rà pri­klau­so ir­gi Bad­ri Mai­su­ra­ dzei. Tai­gi lai­kai kei­èia­si, da­ro­mës at­vi­res­ni, ðiuo­lai­kið­kes­ni, jud­res­ni; sto­ko­da­mi lë­ðø, ieð­ko­me part­ne­riø ir drau­gø ki­to­se ða­ly­se, orien­tuo­ja­ mës ne vien á tai, kà ga­li­ma ro­dy­ti na­muo­se, bet ir á tai, kà bû­tø ga­li­ma par­duo­ti sve­tur.

Kon­gre­sø rû­muo­se ge­gu­þës 24 d. ávy­ku­si Le­on­ca­val­lo „Pa­ja­cø” prem­je­ra ið­kil­min­gai uþ­bai­gë ke­tu­rio­ lik­tà­já Vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­tø se­zo­nà. Nors Rin­ke­vi­èiaus di­ri­guo­ja­mas or­kest­ras kon­cer­tuo­se ar ki­to­se sce­no­se yra at­li­kæs jau ne vie­nà ope­rà, tai bu­vo pir­ma­sis sce­ni­nis ope­ros pa­sta­ty­mas ðiuo­se rû­muo­se.

Gin­ta­ras Rin­ke­vi­èius pra­si­ta­rë, jog pra­dþio­je pla­na­vo kon­cer­ti­ná at­li­ki­mà, ta­èiau, pa­si­kal­bë­jæs su re­þi­ sie­re Da­lia Ibel­haup­tai­te, nu­spren­dë pa­reng­ti tik­rà spek­tak­lá. Su­ma­ny­mui ágy­ven­din­ti bu­vo pa­kvies­ti ki­ti ben­dra­min­èiai, kar­tu dir­bæ sta­tant Giu­sep­pe’s Ver­di „Kau­kiø ba­liø”: sce­

Ka­ni­jaus vaid­mens at­li­kë­jas Bad­ri Mai­su­ra­dzë sa­vo he­ro­ jaus tra­ge­di­jà ið­reið­kë nuo pir­ mo pa­si­ro­dy­mo sce­no­je

pa­si­ro­dy­mo sce­no­je: kiek­vie­nà fra­zæ jis sie­kë su­reikð­min­ti ir dra­ma­ti­zuo­ti, ne­gai­lë­da­mas tam bal­so jë­gos.

Par­ti­jà jis dai­na­vo lais­vai ir uþ­tik­rin­ tai, leng­vai áveik­da­mas sun­kiau­sias vie­tas, ne­bi­jo­da­mas il­gø aukð­tos te­si­tû­ros fer­ma­tø, ku­rios jam lei­do pa­de­monst­ruo­ti di­dþiu­lius vo­ka­lo re­sur­sus. Gal­bût to­dël ma­þiau dë­me­ sio dai­ni­nin­kas sky­rë sub­ti­les­nëms de­ta­lëms, tur­tin­ges­nei temb­ro pa­le­ tei, ku­rios vis dël­to lau­ki ita­lið­ko­je ope­ro­je. Ta­èiau pats vaid­muo bu­vo tar­si su­au­gæs su so­lis­tu: jo plas­ti­ka, ei­gas­tis, ánir­ðio prie­puo­liai at­ro­dë na­tû­ra­lûs, tar­si tie­sio­giai ið­plau­kian­ tys ið pie­tie­tið­ko tem­pe­ra­men­to.

Vie­nà ið ope­ros po­pu­lia­riau­siø nu­me­riø, pra­dþio­je mi­në­tà Ka­ni­jaus ario­zo „Ves­ti la giub­ba”, Mai­su­ra­dzë

jà dai­liais „ero­tið­kais” aukð­ta­kul­niais ba­te­liais), nuo­sta­bius plau­kus ir hip­ no­ti­zuo­jan­èià fi­gû­rà. Tai pa­brë­þë ir ta­ria­mai ne­kal­tas Ne­dos dra­bu­þis.

Kai Ne­da uþ­si­sva­jo­ju­si dai­nuo­ja dai­nà apie paukð­èius „Stri­do­no las­su” ir „ap­vai­di­na” jà da­bar­ti­nëms ak­ce­le­ran­tëms bû­din­gais ges­tais, en­tu­zias­tin­gu ran­kø ið­kë­li­mu, kaip da­ro­ma ma­si­niuo­se mu­zi­kos ren­gi­ niuo­se, tai tik­rai ne­pa­de­da at­skleis­ti he­ro­jës vi­di­nës bû­se­nos; gal net prie­ðin­gai, da­ro­si vi­sai ne­be­aið­ku, kas vyks­ta.

Tuo tar­pu ant­ro­jo veiks­mo Ko­lom­ bi­nos vaid­me­nu­kas, pra­de­dant þais­ min­gu kos­tiu­mu, plas­ti­ka, mi­mi­ka ir bai­giant vo­ka­li­në­mis re­pli­ko­mis, bu­vo tik­ras per­liu­kas. Meist­rið­kai Ma­bar­di ba­lan­sa­vo (ir vai­dy­ba, ir

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Spek­tak­ly­je da­ly­va­vo ir P.Va­ria­ko­jo va­do­vau­ja­mo Bal­ti­jos cir­ko ar­tis­tai

vo­ka­lo prie­mo­në­mis) tarp sti­li­za­ci­jos ir re­a­ly­bës, kai stai­ga su­gráþ­ta­ma á tik­ro­sios Ne­dos pa­sau­lá, o Pa­ja­co (Ka­ni­jaus) gra­si­ni­mai vis stip­rë­ja, kel­da­mi siau­bà.

Ly­gia­ver­èiai sve­èiø part­ne­riai spek­ tak­ly­je bu­vo Lie­tu­vos dai­ni­nin­kai, su­kû­ræ raið­kius vo­ka­li­nius vaid­me­nis.

Dai­nius Stumb­ras áspû­din­gai pa­dai­ na­vo Pro­lo­gà ir To­ni­jaus par­ti­jà. Ási­ mi­në jo du­e­tas su Ne­da ið I veiks­mo, ku­ria­me so­lis­tas at­vë­rë tur­tin­gà sa­vo bal­so spal­vø pa­le­tæ. Vy­tau­tas Kur­nic­kas ypaè su­þë­rë­jo ant­ra­ja­me veiks­me, leng­vai ir ðvel­niai at­lik­ da­mas me­lan­cho­lið­kà­jà Ar­le­ki­no Se­re­na­dà. Gied­rius Þa­lys Sil­vi­jaus vaid­me­ny­je at­ro­dë kaip tik­ras ási­my­ lë­jæs vals­tie­tis, kun­ku­liuo­jan­tis aist­ra – tai so­lis­tas meist­rið­kai de­monst­ ra­vo bal­su – ir sy­kiu ne­gra­bus, ðiek tiek ko­mið­kas, ne­þi­nan­tis „kur dë­ti akis ir ran­kas”. Jo dai­na­vi­mo ne­su­ trik­dë net ko­pë­èios, ku­rio­mis jam te­ko ne­syk lai­pio­ti ar ne­pa­to­giai ba­lan­suo­ti.

Vi­sas ope­ros veiks­mo links­my­bes ir tra­ge­di­jà ste­bë­jo vals­tie­èiai, ku­riø pa­veiks­là spal­vin­gai kû­rë Kau­no vals­ty­bi­nio cho­ro ar­tis­tai. Ðis cho­ras jau ne pir­mà­syk ben­dra­dar­biau­ja su Gin­ta­ru Rin­ke­vi­èiu­mi bei jo or­kest­ru ir kas­kart at­si­sklei­dþia jo nau­jos ga­li­my­bës. Ðá­syk, ða­lia tiks­laus ir niu­an­suo­to dai­na­vi­mo – or­ga­nið­ka vai­dy­ba, jud­ru­mas.

Rin­ke­vi­èius ope­ros dra­ma­tur­gi­jà „vai­ra­vo” tra­gið­ko fi­na­lo link. Di­ri­gen­ tas taip pat ap­si­vil­ko cir­ko vai­di­ni­mui pri­tai­ky­tà rau­do­nà fra­kà, o ant­ro­jo veiks­mo áþan­go­je vi­si pa­ma­të­me,

jog jis – dar ir spe­cia­liai klou­nið­kai nu­gri­muo­tas. Ma­est­ro pui­kiai vyk­dë sa­vo uþ­duo­tá. Nors ið or­kest­ro tem­ pe­ra­men­tas ver­þë­si jau pir­ma­ja­me veiks­me, ant­ra­ja­me jis ki­lo to­liau.

Nu­kel­tas nuo sce­nos or­kest­ras skam­ bë­jo kiek ki­taip, ge­ro­kai stip­riau, gar­sas lais­viau skli­do á vir­ðø. Sa­vo par­ti­jà jis at­li­ko pa­gir­ti­nai, o vie­nas ki­tas ne­su­ta­pi­mas, ma­tyt, at­si­ra­do dël ypa­tin­gø akus­ti­niø sà­ly­gø.

Gráþ­tant prie spek­tak­lio vi­su­mos, rei­kë­tø pa­si­dþiaug­ti vy­ku­siai su­ma­ ny­ta sce­nog­ra­fi­jà su vi­sais sa­lës api­ pa­vi­da­li­ni­mo ba­la­ga­nið­kais prie­dais, links­mai ap­ðvie­tu­sio­mis smul­kio­mis lem­pu­të­mis, dau­gy­be spal­vin­gø ko­pë­èiø ir cir­ko pla­ka­tø, sko­nin­gai pa­rink­to rek­vi­zi­to ir vy­ku­sio, nors ir mi­ni­ma­liø ga­li­my­biø, ap­ðvie­ti­mo.

Taip pat pa­ vy­ kæ ir spal­ vin­ gi kos­ tiu­mai bei gri­mas, ku­riuos su­kû­rë Juo­zas Stat­ke­vi­èius, pa­ste­bë­jæs ir sub­ti­liai ið­nau­do­jæs ope­ros so­lis­tø fi­zi­nius duo­me­nis.

Pir­ma­sis ope­ros pa­sta­ty­mas Kon­gre­sø rû­muo­se ið­ties pa­vy­ko.

No­ri­si pa­lin­kë­ti, kad tai ne­bû­tø tik vien­kar­ti­nis, nors ir ðven­tið­kas, pro­ jek­tas. Re­þi­sie­rë Da­lia Ibel­haup­tai­të, pa­si­kvies­da­ma á ope­ros spek­tak­lá cir­ko ar­tis­tus, sie­kë, kad „Pa­ja­cus” pa­þiû­rë­tø ne tik­tai pri­sie­kæ ope­ros më­gë­jai, bet ávai­res­niø sluoks­niø pub­li­ka. Kad tai ið tie­sø ávyk­tø, rei­kia spek­tak­lá ro­dy­ti. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË Ge­gu­þës 30 d. „7 me­no die­nos” ið­spaus­di­no Ed­mun­do Ged­ gau­do re­cen­zi­jà „Ve­riz­mas nau­jie­siems lie­tu­viams”, skir­tà „Pa­ja­cø” prem­je­rai Vil­niaus kon­gre­sø rû­muo­se apþvelgti: No­rë­ da­mi pa­teik­ti ávai­res­niø nuo­mo­niø, „Mu­zi­kos ba­rø” skai­ty­to­jams siû­lo­me su­si­pa­þin­ti su ðios re­cen­zi­jos frag­ men­tais.

Ne­si­ti­kë­jau, kad ne­aið­kios pa­skir­ ties erd­vë, esan­ti Kon­gre­sø rû­mø sa­lë­je (sim­fo­ni­ne jà tik ið bë­dos va­di­ nam), bus taip su­ma­niai pri­tai­ky­ta ope­ros spek­tak­liui. Ma­tyt, re­þi­sie­rës Da­lios Ibel­haup­tai­tës ir sce­nog­ra­ fës Mar­tos Vo­sy­liû­tës kaip rei­kiant „ran­ka ran­kon” pa­dir­bë­ta. At­si­ra­do ir „te­at­ras te­at­re”, ir vie­ta Lie­tu­vos sim­fo­ni­niam or­kest­rui, ir di­de­liam, vai­dy­bi­niø funk­ci­jø ne­si­bai­dan­èiam Kau­no cho­rui, ku­rio ga­ly­bë – Pet­ro Bin­ge­lio ran­ko­se. Na, o mu­zi­ki­nei (nors ma­ nau, jog ne tik) vi­ su­ mai „to­nà da­vë” Gin­ta­ras Rin­ke­vi­èius.

Sce­nos ri­bø ne­be­li­ko. Ant sa­lës sie­nø – tar­si pa­lë­pëj at­ras­tø vai­kys­ tës kny­ge­liø pa­veiks­lë­liai. Ið jø kaþ­

Muzikos barai /13

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Didþioji salë

Taik­li sce­nog­ra­fi­ja pa­ver­të Kon­gre­sø rû­mus ope­ros te­at­ru

ka­da su­si­kû­rëm „pa­ja­ciu­ko” vaiz­di­ná – lyg ko­kio nykð­tu­ko, gno­mo ar dar ki­to pa­sa­kø per­so­na­þo. Puoð­da­vo jie ir Ka­lë­dø eg­lu­tes. Ðvel­nus vai­kys­tës die­nø ki­èas uþ­tvin­dë sa­læ. Ar­le­ki­ nið­kai lan­guo­ta, lai­ko pa­mur­zin­ta sce­nos gi­lu­ma, rau­do­nos ir gel­to­ nos ko­pë­të­lës á vir­ðu­ti­næ jos da­lá.

Ga­li­ma þais­ti ar­ba vai­din­ti. Pa­si­jaus­ti „lu­na­par­ke”, cir­ke, Ka­lë­dø mu­gë­je, vai­kø ba­liu­je. Taip mei­liai siû­lo­ma „su­vai­kë­ti”, kad ir ne­si­prie­ði­ni. Sa­ky­ tum, tai pi­gaus (tik, de­ja, ne tie­sio­ gi­ne pras­me) uþ­si­mir­ði­mo vie­te­lë, þai­di­mas „pa­ja­ci­në­mis” lëkð­ty­bë­mis ir ma­lo­niai at­pa­lai­duo­jan­èio­mis iliu­ zi­jo­mis. Þai­dþia­ma „se­no­jo ge­ro­jo cir­ko” ki­èu, pa­si­tel­kiant ðvie­sø gir­lian­ das, ðal­tà­sias ug­ne­les, tik­rø tik­riau­sià lieps­nà, ak­ro­ba­tus, með­ku­tæ. Na, ir me­ni­ná to siau­tu­lio ran­gà ke­lian­èius Juo­zo Stat­ke­vi­èiaus kos­tiu­mus.

Ið vai­kys­tës pa­sau­lë­lio mus tu­ri ið­trauk­ti ope­ros pro­lo­gas. Kom­po­zi­ to­rius Rug­gie­ro Le­on­ca­val­lo (1858– zi­ kos, bet ir 1919) yra ne tik mu­ teks­to au­to­rius. Siu­þe­to dings­tis – tik­ ras tra­gið­kas ávy­kis, to­dël taip tiks­liai nu­ro­dy­ta ir ávy­kiø vie­ta, ir lai­kas. Tai nu­ti­ko Ka­lab­ri­joj, Mon­tal­to kai­me, 1865 m. rug­pjû­èio 15-tà. Tai­gi pro­ lo­ge tei­gia­ma, jog vi­sa ði mir­gan­ti ma­to­my­bë – me­las, o ko­me­dian­tai yra þmo­nës, kaip ir vai­di­ni­mo þiû­ro­ vai. Gar­siuo­ju pro­lo­gu kom­po­zi­to­ rius pa­pras­tais, to­bu­lai su mu­zi­ka su­au­gan­èiais þo­dþiais ið­sa­ko ope­rà sa­vaip at­nau­ji­nu­siø ve­ris­tø (sie­ku­siø ro­dy­ti ne­pa­gra­þin­tà gy­ve­ni­mo tie­sà) kre­do. Ta­èiau ar tik tiek? Ar ne èia bû­ta ir po­stû­mio per vi­sà pra­ëju­sá ðimt­me­tá nu­si­ri­tu­siai ko­me­dian­tø, cir­ko ar­tis­tø, kla­jok­liø te­mai – nuo Pi­cas­so iki Fel­li­ni ir Berg­ma­no. „Pa­ja­cø” („I Pa­gliac­ci”) ve­riz­mas ki­toks, ne­gu daþ­nai tà pa­tá va­ka­rà ða­lia jø ro­do­mos Piet­ro Mas­cag­ni ope­ros „Kai­mo gar­bë” („Ca­val­le­ria

Muzikos barai /14

rus­ti­ca­na”). Pas­ta­ro­ji la­biau vie­na­ reikð­më, ji ne­pa­jë­gi tap­ti me­ta­fo­ra, gi­mi­niuo­tis su la­bai skir­tin­gai pa­lie­ èia­ma ta pa­èia te­ma.

Bet gráþ­ki­me á pro­lo­gà. Ba­na­lûs, skau­dûs, nu­skaid­ri­nan­tys jo þo­dþiai ið ar­tis­to pa­rei­ka­lau­ja mak­si­ma­liai su­telk­tø dva­sios ga­liø. Ant­raip ga­li lik­ti tik gra­þiø me­lo­di­jø tëk­më, „au­sies pa­ma­lo­ni­ni­mas” pui­kiais ba­ri­to­ni­niais Dai­niaus Stumb­ro bal­so skam­be­siais. Jau vien sa­vo mu­zi­ki­ne ið­ore pro­lo­gas yra tiek pui­ kus, kad gi­lu­mi­në jo dra­ma, tra­gið­ kie­ji ak­cen­tai ga­li pa­si­ro­dy­ti ne itin bû­ti­ni. Ir ta­da uni­ka­lio­ji ope­ra lie­ka „be ker­ti­nio ak­mens”. Re­gis, taip ir nu­ti­ko Kon­gre­sø rû­muo­se ge­gu­þës 24-osios va­ka­rà. „Ak­muo”, ku­rá ben­drom (taip ma­ny­èiau) jë­gom tu­rë­jo ið­kel­ti ir ton ker­tën nu­ga­ben­ti dai­ni­nin­kas D.Stumb­ras, di­ri­gen­tas G.Rin­ke­vi­ èius ir re­þi­sie­rë D.Ibel­haup­tai­të, li­ko nuo­ða­lëj. Au­sis pa­ma­lo­nin­ta, bet ðir­dis ne­pa­ly­të­ta. Nu­bun­da ne­ge­ra nuo­jau­ta, kad èia daug vis­ko vyks, bet svar­biau­si da­ly­kai ga­li nu­slink­ti á pa­rað­tes. Veiks­mui bu­jo­jant, ðvys­ te­lint grës­min­gu­mui, vis daþ­niau ma­ty­ti (ir gir­dë­ti), jog ar­tis­tai siu­ þe­tà iliust­ruo­ja. Tai ir ne­pa­ðiurps­ti, kai ar­tis­tams kai­man vos at­vy­kus pa­vy­du­sis Ka­ni­jas (pa­sau­ly­je gar­sus gru­zi­nas Bad­ri Mai­su­ra­dzë) áspë­ja vo þmo­ nà Ne­ dà ir jos ke­ rams sa­ ne­abe­jin­gus. Tai – anaip­tol ne „tarp kit­ko” pra­slen­kan­ti sce­ne­lë, ir nors jos uþ­tai­sas kol kas ga­na gi­liai pa­slëp­ tas, ji – tik­ras di­na­mi­tas. Ne­þi­nau kaip, ta­èiau sa­lë pri­va­lo tà pa­jaus­ti.

Re­gis, ne­pa­jau­të. Á ku­ria­mà spek­tak­lá ási­me­të ne­lem­to­ji imi­ta­vi­mo ba­ci­la.

Ne­ap­len­kë ji ir meist­rið­kai pa­dai­nuo­ tos (ar ne pa­ra­dok­sas?), „spro­giu mi­ði­niu” pri­pil­dy­tos, tra­gið­ko­sios Ka­ni­jaus ari­jos „Ves­ti la giub­ba”. O kai jai (ir drau­ge pir­ma­jam veiks­mui)

pa­si­bai­gus tam­sio­je sa­lë­je aðt­rus spin­du­lys pri­myg­ti­nai ro­dë ið­si­vie­ pu­sá pa­ja­ciu­kà, ne­no­rom pa­gal­vo­ jau apie gim­na­zis­tø re­þi­suo­to spek­ tak­lio ver­tà „fi­lo­so­fi­ná” ak­cen­tà.

O kas yra te­at­rë­lio ar­tis­të ir Ka­ni­ jaus þmo­na Ne­da? Kà ne kà apie jà pa­sa­ko pui­kio­ji paukð­èiø èiul­be­sio, upe­lio van­dens vë­sos (taik­lus ve­ris­ ti­nis re­þi­sie­rës po­të­pis), su­si­lie­ji­mo su gam­ta ákvëp­to­ji ba­la­te­lë „Qu­al fiam­ma”. Pa­kan­ka­mai ið­la­vë­ju­siu bal­su Jac­qu­e­li­ne Ma­bar­di (Mask­voj, kaip ir Mai­su­ra­dzë, gy­ve­nan­ti aust­ ra­lë) me­no aukð­tu­mø siek­ti, re­gis, ne­ke­ti­na. Tuoj po to pra­trûks­ta tûþ­min­ga Ne­dos ir To­ni­jaus sce­na, bet kon­tras­to ga­li­my­bës to­li gra­þu ne­ið­nau­do­tos. Ir èia pat dar vie­nas kon­tras­tas – su­si­ti­ki­mas su se­niai ne­ma­ty­tu my­li­mu Sil­vi­ju­mi (ba­ri­to­ nas Gied­rius Þa­lys), ro­man­tið­kiau­siu ope­ros per­so­na­þu. Tar­si tarp kit­ko vie­nas ki­tam ið­sa­ko sa­vo mei­læ, tarp kit­ko nu­spren­dþia drau­ge pa­bëg­ti, tarp kit­ko su­gu­la pa­si­my­lë­ti. Ir vël – ne­pra­bi­læ vi­sais po­þiû­riais pui­kaus du­e­to ið­tek­liai.

J.Ma­bar­di ku­ria­ma Ne­da – dai­li mo­te­rë­lë, vi­du­ti­në kla­jo­jan­èio te­at­ re­lio ar­tis­të. Ir ne­þi­nia, ar jos tvir­ty­bæ ne­ið­duo­dant my­li­mo­jo var­do ákve­ pia tik­ra mei­lë, ar aki­mir­kos afek­ta­ ci­ja. Be­je, ve­riz­mui abu va­rian­tai tin­ka...

Ar re­þi­sie­rë pa­jë­gi ákvëp­ti ak­to­ rius tik­rai ve­ris­ti­nei kû­ry­bai? Ar toks „auk­so vi­du­rys” (ne vi­sa­da, be­je, aið­ku, kiek ðis auk­sas tik­ras) ten­ki­na G.Rin­ke­vi­èiø, ne sy­ká sa­vo in­ter­pre­ta­ ci­jo­mis pa­de­monst­ra­vu­sá su­kre­èian­ èià ope­ros þan­ro jë­gà? Kas brë­þia tà „ne­blo­gos ko­ky­bës” lyg­me­ná, ku­rio klas­tin­gø pin­kliø vie­naip ar ki­taip èia be­maþ vi­si ne­ið­ven­gia? Ir dar – ku­riø ga­lø dra­ma­ti­ne sa­vo te­no­ro jë­ga ne kar­tà mus áti­ki­næs Vy­tau­tas Kur­nic­kas puo­la jà ties­mu­kai de­monst­ruo­ti dai­ nuo­da­mas Ar­le­ki­no se­re­na­dà, be gai­les­èio men­kin­da­mas jos ly­riz­mà?

O gal tai – ne jo idë­ja?

Bet sa­vaip spek­tak­lis kon­cep­tu­ a­lus. Ja­me Pet­ro Va­ria­ko­jo va­do­ vau­ja­mo cir­ko ar­tis­tø nu­me­riai, „lu­na­par­ki­nës” staig­me­nos, ið­ori­në veiks­mø ið­dai­la (ir so­lis­tø, ir di­de­lio kai­mie­èiø bû­rio) ku­ria akiai ir au­siai ma­lo­nià dar­nà. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ir ve­riz­mo ja­me esa­ma. Tik „su­kirp­tas” jis pa­gal kaþ­ko­ká mû­sið­kai ðian­die­ná mo­de­lá. Gal ap­len­kiant tai, ko „nau­ ja­sis lie­tu­vis” ne­la­bai su­pras­tø? Da­lia Ibel­haup­tai­të sa­ko, jog tai spek­tak­lis „...apie mus, apie ðian­ die­ nà”. Gal tad ir siu­va „pa­gal Jur­gá ke­pu­ræ”?

„Su­grá­þi­mai2003”

Per pen­kis pa­va­sa­rius – pen­ki mu­zi­kos fes­ti­va­liai, ku­riø kon­cer­ tuo­se da­ly­va­vo su­gráþ­tan­tys ir su­grá­þæ jau­ni, vy­res­ni ir vy­riau­sio­sios kar­tos mû­sø ða­lies mu­zi­kai. Pen­ki fes­ ti­va­liai – tai ge­ro­kai dau­giau ne­gu ðim­tas ádo­miø kon­cer­tø, su­si­ti­ki­mø ir, þi­no­ma, tûks­tan­èiai klau­sy­to­jø, ap­si­lan­kiu­siø kon­cer­tuo­se ir pa­ty­ ru­siø ið­girs­tos mu­zi­kos, su­si­ti­ki­mo, nau­jo pa­þi­ni­mo dþiaugs­mà. Tai­gi kiek­vie­na fes­ti­va­lio ðven­të – kon­cer­ tas, pro­fe­si­në dis­ku­si­ja, meist­rið­ku­mo pa­mo­ka, net spau­dos kon­fe­ren­ci­ja – ir at­li­kë­jui, ir klau­sy­to­jui, ir pe­da­ go­gui, ir mo­ki­niui – pra­smin­gas dva­si­nës kul­tû­ros tur­ti­ni­mo ávy­kis.

Tai dau­giap­la­nis veik­los pro­ce­sas, be abe­jo­nës, pa­lie­kan­tis pëd­sa­kà Lie­tu­vos kul­tû­ros is­to­ri­jo­je.

Ne­pa­va­din­si penk­to­jo „Su­grá­þi­mø” fes­ti­va­lio ypaè svar­biu ju­bi­lie­ju­mi, bet dar­bø ap­im­tis, su­si­ju­si su fes­ti­ va­liais, jau tu­ri sa­vo pa­tir­ties erd­væ ir þen­klius ak­cen­tus. Nuo ant­ro­jo „Su­grá­þi­mø” fes­ti­va­lio, vy­ku­sio 2000 m., da­ly­vau­ja at­li­kë­jai ið sve­èiø ða­liø.

Dau­giau­sia, þi­no­ma, ið Eu­ro­pos. At­li­ kë­jø pro­gra­mo­se vi­suo­met yra Lie­tu­ vos kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø, ku­rie, ti­ki­ mës, lie­ka mû­sø sve­èiø – uþ­sie­nie­èiø re­per­tu­a­re ir ku­riuos gal­bût ne kar­tà ið­girs ki­tø ða­liø klau­sy­to­jai. Ðiø me­tø fes­ti­va­ly­je ávy­ko 20 kon­ cer­tø pres­ti­þi­në­se di­dþiø­jø mies­tø sa­lë­se, kuk­lio­se mu­zi­kos mo­kyk­lø pa­tal­po­se, baþ­ny­èio­se. Ren­gi­nys tru­ko pus­an­tro më­ne­sio, ja­me da­ly­ va­vo mû­sø at­li­kë­jø ko­le­gos ið Aust­ri­ jos, Vo­kie­ti­jos, Pran­cû­zi­jos.

Fes­ti­va­lio pra­dþios kon­cer­tuo­se, vy­ku­siuo­se ba­lan­dþio 9 d. ir ba­lan­dþio 13 d. Vil­niaus ro­tu­ðë­je, skam­bë­jo su­dë­tin­ga kla­si­ka. Tris ávai­rias epo­chas ir sti­lius at­spin­dë­jo L. van Be­et­ho­ve­no, J.Brah­mso, D.Ðos­ta­ko­vi­èiaus so­na­tos for­te­pi­jo­ nui ir vio­lon­èe­lei, ku­rias ba­lan­dþio 9-àjà kon­cer­te at­li­ko Guo­da Ged­vi­ lai­të (for­te­pi­jo­nas) ir To­nio Hen­ke­lis (vio­lon­èe­lë), at­vy­kæ ið Vo­kie­ti­jos.

Kon­cer­te skam­bë­jo B.Ku­ta­vi­èiaus „Per­pe­tu­um mo­bi­le”. Guo­da Ged­vi­ lai­të jau þi­no­ma Va­ka­ruo­se ir Lie­tu­ vo­je pia­nis­të, pel­niu­si daug tarp­tau­ ti­niø ap­do­va­no­ji­mø, bai­gë stu­di­jas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, o da­bar mo­ko­si ir dir­ba Frank­fur­te prie Mai­no. Jos ko­le­ga To­nio Hen­ke­ lis taip pat yra pel­næs ne vie­nà tarp­ tau­ti­nio kon­kur­so pri­zà, kon­cer­tuo­ja so­lo ir ka­me­ri­niuo­se an­sam­bliuo­se Eu­ro­po­je ir Ame­ri­ko­je. Kon­cer­te da­ly­va­vo ir svei­ki­ni­mo þo­dá ta­rë

Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nës Res­pub­li­kos am­ba­sa­do­rius dr. Ale­xan­de­ris von Ro­mas, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bës, sa­vi­ val­dy­bës at­sto­vai, gau­sûs klau­sy­to­ jai, tarp jø – ir ne­ága­lûs þmo­nës.

Per­pil­dy­to­je sa­lë­je ba­lan­dþio 13 d. vy­ko Dia­nos Gal­vy­dy­tës (smui­kas) ir Eve­li­nos Pu­zai­tës (for­ te­pi­jo­nas), at­vy­ku­siø ið Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos, kon­cer­tas. Abi jau­no­sios mu­zi­kës nuo vai­kys­tës ið­si­sky­rë ið sa­vo ben­dra­am­þiø ta­len­tu, darbð­ tu­mu, da­ly­va­vo ir lai­më­jo dau­ge­lá tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø. Ðiuo me­tu jos tæ­sia moks­lus Lon­do­ne, pres­ti­þi­ në­se mu­zi­kos mo­kyk­lo­se. Klau­sy­to­jai ið­gir­do pui­kià in­stru­men­ti­næ kla­si­kà.

So­lo smui­ku Dia­na grie­þë J.S.Ba­cho So­na­tà ir tris E.Bal­sio pje­ses ið ba­le­to „Eg­lë þal­èiø ka­ra­lie­në”. Eve­li­na skam­ bi­no F.Lis­ztà, A.Skria­bi­nà, M.K.Èiur­ lio­ná. Gau­sûs aplo­dis­mentai ir gë­lës by­lo­jo apie gra­þià mu­zi­kos ðven­tæ.

Mu­zi­ko­lo­gø ver­ti­ni­mai bu­vo itin pa­lan­kûs jau­noms at­li­kë­joms.

Jau­ni, bet jau þi­no­mi mu­zi­kos at­li­ kë­jai Le­o­nas Liv­ði­nas (for­te­pi­jo­nas, JAV) ir Re­naud De­jar­di­nas (vio­lon­ èe­lë, Pran­cû­zi­ja, daþ­nai pri­sta­to­mas „Mez­zo” te­le­vi­zi­jos pro­gra­mai) áspû­ din­gai gro­jo J.Brahm­so, J.Stra­vins­ kio kû­ri­nius for­te­pi­jo­nui ir vio­lon­èe­ lei. L.Liv­ði­nas skam­bi­no F.Cho­pi­nà ir dvi A.Ðen­de­ro­vo pje­ses ið kû­ri­nio „M.K.Èiur­lio­nio es­ki­zai”.

Smui­ki­nin­kas Atis Ban­kas, bai­gæs stu­di­jas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jo­je, as­pi­ran­tû­rà Mask­vos kon­ser­va­to­ ri­jo­je, prieð 20 me­tø ið­vy­ko á Ka­na­dà.

Ten, To­ron­te, ta­po smui­ko pe­da­ go­gu, pro­fe­so­riu­mi, tarp­tau­ti­niø meist­rið­ku­mo kur­sø ir tarp­tau­ti­niø fes­ ti­va­liø me­no va­do­vu. Kon­cer­tuo­se, ku­rie vy­ko Vil­niaus ro­tu­ðë­je ir Kau­no fil­har­mo­ni­jo­je, for­te­pi­jo­no par­ti­jà at­li­ko taip pat Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos ab­sol­ven­të, gy­ve­nan­ti To­ron­te, Ilo­na Da­ma­ðiû­të-Be­res.

Jø pro­gra­mo­je Lie­tu­vo­je pir­mà kar­tà klau­sy­to­jai ið­gir­do Ka­na­dos kom­po­zi­to­riaus H.Wil­la­no So­na­tà, F.Po­ulen­co, C.De­bus­sy kû­ri­nius. Ðiuo­lai­ki­nei mu­zi­kai at­sto­va­vo sub­ti­ liai pa­gro­ti O.Ba­la­kaus­ko, V.Bar­tu­lio opu­sai.

Pir­muo­siuo­se fes­ti­va­lio „Su­grá­þi­ mai-2003” kon­cer­tuo­se da­ly­va­vo jau­ni, bet jau pri­pa­þin­ti, tarp­tau­ti­ná kon­cer­ti­ná pa­ty­ri­mà ir aukð­tus áver­ ti­ni­mus tu­rin­tys at­li­kë­jai. Á jø tar­pà drà­siai ási­lie­jo ir dar la­bai jau­ni, bet tu­rin­tys pa­kan­ka­mai kû­ry­bi­niø am­bi­ci­jø me­ni­nin­kai. Tai flei­ti­nin­kë Þi­vi­lë Ba­raus­kai­të ir jos moks­lo bi­èiu­lë gi­ta­ris­të Kers­tin Neu­bau­er.

Ne daþ­nai ap­tin­ka­mas ir tuo ádo­mus in­stru­men­ti­nis du­e­tas at­li­ko su­dë­tin­

gos kla­si­kos ir ðiuo­lai­ki­niø kû­ri­niø.

Kon­cer­to klau­së­si daug moks­lei­viø, stu­den­tø, be­si­do­min­èiø ðiais in­stru­ men­tais. Jau­ni klau­sy­to­jai vy­ra­vo ir kon­cer­te, ku­ris vy­ko to­je pat puoð­ nio­je Pa­veiks­lø ga­le­ri­jos sa­lë­je. Kris­ tu­po Kel­le­ro (smui­kas) ir An­driaus Il­ge­vi­èiaus (for­te­pi­jo­nas) du­e­tas sa­vo pro­gra­mo­je lyg ir pa­brë­þë dë­me­sá lie­tu­viø mu­zi­kai – gro­jo B.Dva­rio­no, S.Vai­niû­no kû­ri­nius ir, þi­no­ma, kla­si­kà. „Su­grá­þi­mø” fes­ti­va­lio ren­gi­niuo­se Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­das kas­ met gráþ­ta prie ið­ei­vi­jo­je su­kaup­to kul­tû­ri­nio pa­li­ki­mo. Ðia­me fes­ti­va­ly­je net ðe­ði kon­cer­tai, kû­ry­bos va­ka­rai bu­vo skir­ti ið­ei­vi­jos me­ni­nin­kams pa­gerb­ti.

Fes­ti­va­lio pra­dþio­je (ba­lan­dþio 17 d.) Sta­sio Vai­niû­no na­muo­se ávy­ko áþy­maus po­eto Ber­ nar­do Braz­dþio­nio (1907–2002) kû­ry­bai skir­tas va­ka­ras. Bu­vo skai­to­ mos jo ei­lës, dai­nuo­ja­mi jo teks­tais su­kur­ti vo­ka­li­niai kû­ri­niai, da­ly­ta­si pri­si­mi­ni­mais. Sun­ku bu­vo su­tal­pin­ti vi­sus, no­rin­èius pa­bû­ti ið­ki­laus Lie­tu­ vos po­eto, di­dþi­à­jà gy­ve­ni­mo da­lá pra­lei­du­sio pri­vers­ti­në­je emig­ra­ci­ jo­je, pa­ger­bi­mo va­ka­re.

Nau­jo­je Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos Ka­me­ri­në­je sa­lë­je ávy­ko va­ka­ras, skir­tas þi­no­mam te­no­rui ir ið­ei­vi­jos vi­suo­me­nës vei­kë­jui, Lie­ tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos gar­bës dak­ta­rui Sta­siui Ba­rui pa­gerb­ti. Klau­ sy­to­jai ið­gir­do S.Ba­ro ára­ðø, pa­ma­të frag­men­tus ið so­lis­to vieð­na­gës Lie­ tu­vo­je. Net sep­ty­ni S.Ba­ro kon­kur­so lau­re­a­tai – E.Daus­kur­dis, A.Rau­li­na­ vi­èius, J.Chreb­to­vas, K.Smo­ri­gi­nas, D.Sta­pon­kus, A.Virþ­bic­kas, M.Zim­ kus – dai­na­vo vo­ka­lo kla­si­kà. Jau­ nie­ji so­lis­tai, tu­rin­tys ge­rà mo­kyk­là, pa­tvir­ti­no, jog au­ga pui­ki dai­ni­ nin­kø kar­ta, prie ku­rios ug­dy­mo pri­si­dë­jo ir pri­si­de­da ma­est­ro Sta­sys Ba­ras. Su­si­rin­ku­sie­ji ne­gai­lë­jo aplo­ dis­mentø va­ka­re dai­na­vu­siam ir pri­ si­mi­ni­mais apie su­si­ti­ki­mus su S.Ba­ru pa­si­da­li­ju­siam áþy­miam mû­sø te­no­ rui Vir­gi­li­jui No­rei­kai. Va­ka­rà ve­dë mu­zi­ko­lo­gë Ona Nar­bu­tie­në.

Tai­ko­mo­sios dai­lës mu­zie­ju­je (ge­gu­þës 12 d.) dai­na­vo Va­ka­ruo­se þi­no­mas te­no­ras, grá­þæs á Lie­tu­và, Le­o­nas Bal­trus, ku­ris ne­se­niai ðven­të 70-me­tá. So­lis­tas dai­na­vo ita­lø kom­ po­zi­to­riø kû­ri­nius. Kon­cer­te vy­res­ nës kar­tos so­lis­tui gra­þiai tal­ki­no jau­ni Lie­tu­vos dai­ni­nin­kai E.Sei­lius, V.Mon­èy­të, A.Virþ­bic­kas, pa­si­rin­kæ vo­ka­lo kla­si­kà. Va­ka­rà ve­dë mu­zi­ko­ lo­gas Vac­lo­vas Juod­pu­sis.

Tris kon­cer­tus su­ren­gë sve­èias ið Vo­kie­ti­jos, pro­fe­sio­na­lus var­go­ni­nin­ kas, ge­o­fi­zi­kos pro­fe­so­rius Vy­te­nis

M.Va­sy­liû­nas. Tai vi­du­ri­nio­sios ið­ei­vi­ jos kar­tos at­sto­vas. Jo kon­cer­tuo­se Vil­niaus ðv. Jo­nø baþ­ny­èio­je, Ðiau­liø ka­ted­ro­je da­ly­va­vo Ðiau­liø vals­ty­ bi­nis ka­me­ri­nis cho­ras „Po­li­fo­ni­ja”.

Vy­te­nis M.Va­sy­liû­nas „Su­grá­þi­mø2003” kon­cer­tà su­ren­gë ir Ðv. Ma­to baþ­ny­èio­je Ro­kið­ky­je. Ma­lo­nu, kad sve­èio kon­cer­tuo­se skam­bë­jo daug lie­tu­viø re­li­gi­nës mu­zi­kos – I.Ka­­ èins­ko, T.Ma­ka­èi­no, B.Jan­kaus­ko, J.Ta­mu­lio­nio, A.Klo­vos, M.Ur­bai­èio kû­ri­niai.

Vi­sà fes­ti­va­lio „Su­grá­þi­mai-2003” pro­gra­mos da­lá, skir­tà ið­ei­vi­jos me­ni­ nio pa­li­ki­mo pri­sta­ty­mui Lie­tu­vo­je, pa­ren­gë mu­zi­ko­lo­gas Vac­lo­vas Juod­pu­sis.

For­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos kon­cer­tø su­ren­gë jau­nas pia­nis­tas, stu­di­juo­ jan­ tis Juil­ liar­ de (JAV) ir LMA (prof.

V.Vi­tai­tës kla­së­je), Kas­pa­ras Uins­kas.

Kon­cer­te, ávy­ku­sia­me ge­gu­þës 15 d.

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, áspû­ din­gai skam­bë­jo ne tik F.Cho­pi­nas, bet ir ki­tø kla­si­kø kû­ri­niai. Pia­nis­tas su­ren­gë dar tris kon­cer­tus pe­ri­fe­ri­ jo­je, skir­tus be­si­mo­kan­èiam jau­ni­mui ir ne­ága­lie­siems, – Jo­na­vo­je, Uk­mer­ gë­je, Va­rë­no­je. Jau­ni klau­sy­to­jai ir vy­res­ni, ne­ága­lûs þmo­nës ðiuo­se „Su­grá­þi­mø-2003” ren­gi­niuo­se ne tik klau­së J.S.Ba­cho ir F.Cho­pi­no kû­ri­niø, bet ga­lë­jo pa­si­da­ly­ti áspû­ dþiais apie kon­cer­tà – ið­gir­do jau­no pia­nis­to nuo­mo­næ apie stu­di­jas Va­ka­ruo­se. Ðia­me fes­ti­va­ly­je ne­ma­þai kon­cer­tø bu­vo su­si­jæ su vo­ka­li­ne mu­zi­ka – net trys kon­cer­tai, skir­ti ið­ei­vi­jos vo­ka­li­nio me­ no at­ sto­ vams, ir trys – jau­ nø, tæ­sian­èiø stu­di­jas Va­ka­ruo­se, so­lis­tø kon­cer­tai.

Du kon­cer­tus su­ren­gë Ri­ta No­vi­ kai­të (me­co­sop­ra­nas), stu­di­juo­jan­ti Gra­ce (Aust­ri­ja). Su­dë­tin­ga me­co­sop­ ra­nui skir­ta pro­gra­ma la­bai pa­ti­ko klau­sy­to­jams. Mi­no­ru pa­þy­më­ti su­dë­tin­gi pir­mo­sios da­lies kû­ri­niai (R.Straus­sas, B.Brit­te­nas) bu­vo pa­ly­ dë­ti ori­gi­na­laus F.Ba­jo­ro kû­ri­nio „Mo­no­to­ni­ja” (þ. L.Gu­taus­ko). Ant­ro­ jo­je kon­cer­to da­ly­je at­lik­tos ope­rø ari­jos. Bi­sui nu­skam­bë­jo po­pu­lia­rio­ji Kar­men ha­ba­ne­ra. Pa­þy­më­ti­na sub­ ti­li for­te­pi­jo­no par­ti­ja, ku­rià at­li­ko pia­nis­të, Ri­tos stu­di­jø drau­gë, LMA ab­sol­ven­të, gy­ve­nan­ti ir dir­ban­ti Ðko­ ti­jo­je, Ma­ri­ja Dzen­kaus­kai­të-Scott.

Fes­ti­va­lis bai­gë­si áspû­din­gu bai­gia­ muo­ju kon­cer­tu, ge­gu­þës 16 d. ávy­ ku­siu Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je. Ðis va­ka­ras bu­vo skir­tas par­ti­za­nø pa­ger­bi­mo, ka­riuo­me­nës ir vi­suo­me­ nës vie­ny­bës die­nai. Su­si­rin­ku­siuo­ sius svei­ki­no Lie­tu­vos ka­riuo­me­nës va­das ge­ne­ro­las J.Kron­kai­tis. Kon­

cer­to pro­gra­ma bu­vo tur­tin­ga at­li­ kë­jø gau­sa, ádo­miø kû­ri­niø. Jau­nas te­no­ras, S.Ba­ro kon­kur­so lau­re­a­tas, tæ­sian­tis stu­di­jas Vo­kie­ti­jo­je, Ge­di­mi­ nas Tið­ke­vi­èius á kon­cer­tà pa­kvie­të ir bu­vu­sá sa­vo pe­da­go­gà prof. Vir­gi­li­jø No­rei­kà bei ko­le­ges Ais­tæ Mikð­tie­næ, Mil­dà Sma­la­ky­tæ. Kon­cer­tà pui­kiais Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø E.Bal­sio, K.Ka­vec­ko, J.Ka­ro­so, J.Gruo­dþio, J.Kar­na­vi­èiaus kû­ri­niais pra­dë­jo ma­est­ro Vir­gi­li­jus No­rei­ka. Tai – lie­tu­viø vo­ka­lo kla­si­ka, lei­dþian­ti pa­jus­ti tau­tos dva­sios ro­man­ti­nius ir dra­ma­ti­nius niu­an­sus. Pa­ki­liai skam­bë­jo ari­jos ið J.Kar­na­vi­èiaus ope­ros „Gra­þi­na”. Áþy­maus te­no­ro pa­si­ro­dy­mas sce­no­je, aplo­dis­ mentais ið­sa­ky­ta pub­li­kos pa­gar­ba ne­nu­stel­bë, o gal net pa­drà­si­no jau­nà so­lis­tà Ge­di­mi­nà Tið­ke­vi­èiø.

Ge­di­mi­nas dai­na­vo su­dë­tin­gus, bet la­bai bal­so ga­li­my­biø ska­læ ið­ryð­ki­ nan­èius R.Wag­ne­rio, G.Mah­le­rio vo­ka­li­nius kû­ri­nius. Ne­daþ­nai at­lie­ ka­mas G.Mah­le­rio vo­ka­li­nis cik­las „Ke­liau­jan­èios pa­meist­rio dai­nos” skam­bë­jo átai­giai, so­lis­tas at­sklei­dë ap­dai­nuo­ja­mo per­so­na­þo cha­rak­ te­rá. Pub­li­kà þa­vë­jo þais­min­gai jau­ no­jo at­li­kë­jo dai­nuo­ja­mos ari­jos ið F.Le­ha­ro ope­re­èiø. Du­e­tas su Mil­da Sma­la­ky­te spin­du­lia­vo jau­nat­við­ku ar­tis­tið­ku­mu. Sub­ti­liai A.Ka­èa­naus­ko, V.Kai­riûkð­èio ro­man­sus ir Mi­mi ari­jà ið G.Puc­ci­ni ope­ros „Bo­he­ma” dai­ na­vo Ais­të Ðir­vins­kai­të-Mikð­tie­në.

Vi­siems dai­ni­nin­kams, at­li­ku­siems su­dë­tin­gus, skir­tin­go þan­ro sti­liaus kû­ri­nius, pro­fe­sio­na­liai akom­pa­na­vo pia­nis­të Li­na Gied­rai­ty­të. Va­ka­rà ve­dë Ja­ni­na Pra­nai­ty­të. Dau­ge­lá ki­tø kon­cer­tø ve­dë jau­ni pra­ne­ðë­jai Ag­në Ku­bi­lie­në ir Vy­tau­tas Rum­ðas, ma­lo­niai ben­dra­væ su klau­sy­to­jais.

Fes­ti­va­lio me­tu vy­ko spau­dos kon­fe­ren­ci­jos, su­si­ti­ki­mai su bu­vu­ siais pe­da­go­gais ir þy­miais Lie­tu­vos mu­zi­kais, dis­ku­ta­vo jau­ni ir pa­ty­ræ at­li­kë­jai. Bu­vo su­reng­ti im­pro­vi­za­ ci­jø va­ka­rai, meist­rið­ku­mo, at­vi­ros pa­mo­kos.

Gau­siø rë­më­jø, ypaè vi­suo­me­ni­ nës in­va­li­dø or­ga­ni­za­ci­jos „Spin­du­ lio drau­gi­ja”, dë­ka fes­ti­va­lis ið­lei­do buk­le­tà, in­for­ma­ci­nio po­bû­dþio kvie­ti­mus, afi­ðas… Vi­sur pa­mi­në­ti rë­më­jai, ku­riems dar kar­tà reið­kia­me nuo­ðir­dþià pa­dë­kà.

Dë­ko­ja­me gau­siems ir ið­ti­ki­miems kla­si­ki­nës mu­zi­kos klau­sy­to­jams ir jø vi­suo­met lau­kia­me sa­vo ren­gi­niuo­se.

Penk­ta­sis mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Su­grá­ þi­mai-2003” bai­gë­si, jau ren­gia­me ðeð­tà­já! Mu­zi­kø rë­mi­mo fon­das lau­ kia nuo­mo­niø, pa­siû­ly­mø.

El­vy­ra UÞ­KU­RË­LY­TË-BAL­TI­NIE­NË

Muzikos barai /15

Vilniaus festivalis 2003 Pa­va­sa­rio kon­cer­tø ir fes­ti­va­liø gau­so­je kar­tais sun­ku pa­ste­bë­ti ki­to­kio po­bû­dþio – ty­lias ir rim­ tas – ini­cia­ty­vas. Na­cio­na­li­në­je M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je, kur pa­va­sa­ris sim­bo­li­zuo­ja eg­za­ mi­nø ákarð­tá, pra­dë­ta ágy­ven­ din­ti nau­ja lei­dy­bos pro­gra­ma, ga­lin­ti tap­ti gra­þia tra­di­ci­ja.

Mo­kyk­los Di­dþio­jo­je sa­lë­je kas­ met ke­ti­na­ma ára­ðy­ti po vie­nà kom­pak­ti­næ plokð­te­læ, ku­rio­je bû­tø áam­þin­ti ge­riau­siø at­li­kë­jø, ðios mo­kyk­los auk­lë­ti­niø, dar­bai.

Tai pra­tur­tins mo­kyk­los ar­chy­và gy­vais pri­si­mi­ni­mais apie ga­bius ávai­riø kar­tø mu­zi­kus, taps ak­tu­a­ lia ir ðiuo­lai­kið­ka sklai­dos for­ma, gar­si­nan­èia me­ni­nius „èiur­lio­ niu­kø” lai­më­ji­mus. Dai­lës kla­siø moks­lei­viai tu­ri pro­gø ási­am­þin­ti dro­bë­se, po­pie­riu­je, rai­þi­niuo­se, o da­bar to­kià ga­li­my­bæ ágis ir ge­riau­si mu­zi­kan­tai – pia­nis­tai, sty­gi­nin­kai ar pû­ti­kai.

Ba­lan­dþio 23 d. mo­kyk­los Di­dþio­jo­je sa­lë­je bu­vo pri­sta­ty­tas pir­ma­sis toks lei­di­nys – pia­nis­tës Eve­li­nos Pu­zai­tës kom­pak­ti­në plokð­te­lë. Ði 2000 m. me­nø mo­kyk­là bai­gu­si vie­na ta­len­ tin­giau­siø sa­vo kar­tos jau­nø­jø pia­nis­èiø mo­kë­si ir to­bu­lë­jo Jû­ra­tës Ka­ro­sai­tës kla­së­je. Nuo pat ma­þens Eve­li­na þa­vë­jo nuo­ ðir­dþiu ir átai­giu skam­bi­ni­mu. Jau pra­di­në­se kla­së­se ji daug kon­cer­ ta­vo, da­ly­va­vo ávai­riuo­se mu­zi­kos ren­gi­niuo­se, fes­ti­va­liuo­se. Ant­ ro­je kla­së­je ji kon­cer­ta­vo Kau­ne, o bû­da­ma de­ðim­ties ið­vy­ko á Ðve­di­jà – pir­mà­jà kon­cer­ti­næ uþ­sie­nio ke­lio­næ. Vë­liau Pu­zai­të yra gro­ju­si Vo­kie­ti­jo­je, Ru­si­jo­je, Iz­ra­e­ly­je, Di­dþio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, da­ly­va­vo pir­ma­ja­me EPTA fes­ ti­va­ly­je Kip­re ir ki­tur. Jau­no­ji pia­nis­të ne sy­ká pa­si­ro­dë ir su Lie­tu­vos or­kest­rais – Na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu (1996, 1999, 2000), Ka­me­ri­niu (1994, 1999). 1991 m. Pu­zai­të lai­më­jo „Nau­jø var­dø” pro­gra­mos, o 2001 m. – Bal­ti­jos ða­liø sti­pen­di­jà. Be to, ji yra vie­ nuo­li­kos tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø, tarp jø Tel-Hai (Iz­ra­e­lis, 1999, I pre­mi­ja), M.K.Èiur­lio­nio (1999, III pre­mi­ja) ir Oks­for­do (Di­dþio­ji Bri­ ta­ni­ja, 2002, I pre­mi­ja), lau­re­a­të.

Pri­dur­si­me, kad 2000 m. Pu­zai­të stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos prof. Pet­ro Ge­niu­ðo kla­së­je, o 2001 m. stu­di­jas tæ­së Lon­do­ne, Guild­hal­lo aukð­to­sios mu­zi­kos ir dra­mos mo­kyk­los

Muzikos barai /16

prof. J.Ha­vill kla­së­je.

Pa­kvies­ta kon­cer­tuo­ti Mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do ren­gia­ma­me „Su­grá­þi­mø” fes­ti­va­ly­je, ðá pa­va­ sa­rá pia­nis­të dviem sa­vai­tëms grá­þo á Lie­tu­và. Ba­lan­dþio 13 d. sau­sa­kim­ðo­je Vil­niaus ro­tu­ðës sa­lë­je Pu­zai­të gro­jo so­lo ir du­e­tu su to­je pa­èio­je Lon­do­no aukð­ to­jo­je mo­kyk­lo­je stu­di­juo­jan­èia smui­ki­nin­ke Dia­na Gal­vy­dy­te.

Ba­lan­dþio 23 d. M.K.Èiur­ lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je bu­vo pri­sta­ty­ta ir mi­në­to­ji pia­nis­tës kom­pak­ti­në plokð­te­lë, ku­rio­je ára­ðy­ta J.S.Ba­cho, C.De­bus­sy, F.Lis­zto ir R.Schu­man­no mu­zi­ka. Ávai­ria­pu­sis lei­di­nio re­per­tu­a­ras liu­di­ja spal­vin­gà Pu­zai­tës màs­ty­ se­nà, sti­lis­ti­næ orien­ta­ci­jà, pla­èius uþ­mo­jus ir tech­ni­nes ga­li­my­bes, meist­rið­ku­mà. Ðtai Ba­cho An­glið­ ko­jo­je siu­i­to­je Nr. 2 at­si­sklei­dþia pia­nis­tës ra­cio­na­lu­mas, kû­ry­bið­ kas po­li­fo­ni­jos po­jû­tis. De­bus­sy „Ima­ges I” („Pa­veiks­lai”) Pu­zai­tei su­tei­kia ga­li­my­bæ ið­ryð­kin­ti ko­lo­ ris­ti­ná pa­sta­bu­mà. Sun­ku ási­vaiz­ duo­ti ðios ta­len­tin­gos pia­nis­tës re­per­tu­a­rà be jai la­bai ar­ti­mø Lis­zto kom­po­zi­ci­jø. Plokð­te­lë­je skam­ba Trans­cen­den­ti­nis etiu­das Nr. 9 „Ri­cor­dan­za” („Pri­si­mi­ni­ mas”), ku­ria­me vi­sið­kai at­si­duo­ da­ma ro­man­ti­niam po­lë­kiui, vaiz­duo­tei, o sy­kiu – tech­ni­nei dis­cip­li­nai. Ára­ðo pa­bai­gai pa­si­ rink­tas vir­tuo­zi­nis Schu­man­no cik­las – So­na­ta Nr. 2, g-moll, ap­rë­pian­ti ypaè pla­èià Pu­zai­tës me­ni­niø ir tech­ni­niø ga­li­my­biø ska­læ.

Pa­bai­go­je no­rë­tø­si pri­dur­ti, kad prie nau­jo­jo lei­di­nio pri­si­ dë­jo gau­sus tal­ki­nin­kø bû­rys: efek­tin­gu ir vai­sin­gu jau­no­sios pia­nis­tës dar­bu þa­vë­jo­si gar­so re­þi­sie­rius M.Omel­jan­èiu­kas; plokð­te­læ api­pa­vi­da­li­no dai­li­nin­kë R.Pa­ber­þie­në; teks­tà á an­glø kal­bà ver­të G.Mi­lak­nie­në.

Emi­li­ja ÞU­KAUS­KAI­TË

Vie­na di­dþiau­siø ðiø me­tø Vil­ niaus fes­ti­va­lio in­tri­gø bu­vo nau­jas stam­bus Vid­man­to Bar­tu­lio kû­ri­nys.

Pir­mà kar­tà per fes­ti­va­lio is­to­ri­jà jo ati­da­ry­mui pa­si­rink­tas nau­jas lie­tu­ viø au­to­riaus dar­bas. Ðian­dien, kai daug kas kû­ry­bo­je uþ­si­i­ma kon­struk­ci­jo­mis ir de­konst­ ruk­ci­jo­mis, Bar­tu­lis tar­si tik­ri­na mû­sø su­ge­bë­ji­mà jaus­ti ir ne­re­tai ku­ria pa­ska­tas tie­siog bû­ti mu­zi­ko­je. Gal dël to jis yra vie­nas ið tø au­to­riø, ku­ris ga­li kal­bë­ti ne tik su pro­fe­sio­ na­lia au­di­to­ri­ja, jo mu­zi­ko­je esa­ma vi­suo­ti­nu­mo di­men­si­jos. Re­qui­em, ki­tos sak­ra­lio­sios kryp­ties par­ti­tû­ros (Mi­ðios, „Vë­ri­nys Ma­ri­jai”, Te Deum) lei­do ti­kë­tis, kad jo kû­ry­bos sà­ra­ðe ga­lë­tø ras­tis ir dau­giau pa­na­ðaus uþ­mo­jo dar­bø. Ora­to­ri­ja „Ne­lai­më­lis Jo­bas” so­lis­tams, cho­rui ir sim­fo­ni­ niam or­kest­rui (prem­je­ra 2003 m. birþelio 9 d.) kaip tik ir ta­po to­kiø spë­ji­mø pa­tvir­ti­ni­mu. Ðios die­nos mû­sø vi­suo­me­nës lai­ky­se­no­je ma­þa am­þi­ny­bës di­men­ si­jos. Tad rétos tai pri­me­nan­èios te­mos dau­ge­lio sa­vai­me yra la­bai lau­kia­mos. Se­no­jo Tes­ta­mento Jo­bo kny­ga pri­klau­so Ið­min­ties kny­gø gru­ pei. Pa­grin­di­në ðios kny­gos min­tis – ið­ti­ki­my­bë Die­vui kan­èios aki­vaiz­ do­je, tvir­ty­bë ið­tve­riant jo ap­lei­di­mo bû­se­nà. „To­kia lem­tis – bû­ti pa­si­ruo­ ðu­siam vis­kam. Jo­bas ta­po ákai­tu ir ne­þi­no, ko ið jo no­ri­ma. Ga­lø ga­le pa­aið­kë­ja, kad vi­sa ko pras­më ir yra kan­èia”, – sa­ko kom­po­zi­to­rius.

Kû­ri­nys bran­din­tas be­veik de­ðimt­ me­tá. Ðis siu­þe­tas tar­si lau­kë, kol kom­ po­zi­to­rius ap­si­spræs, ko­kiu pa­vi­da­lu já ákû­ny­ti – ar tæs­ti ope­ros „Pa­mo­ka” kryp­ti­mi, ar nu­si­leis­ti ant þe­mës ir kal­ bë­ti la­biau vi­siems pri­im­ti­na kal­ba.

Kaip pa­sa­ko­jo au­to­rius, bai­siau­sia jam bu­vo ku­piû­ruo­ti ðven­trað­èio teks­ tà – tai ne da­ bar­ ties po­ etas, ku­riam ga­li pa­skam­bin­ti ir su­si­tar­ti. „To­dël te­ko keis­ti pa­va­di­ni­mà, keis­ti þiû­rë­ji­mo kam­pà, kad ga­lë­tum im­ti tik tai, kas at­ro­do rei­ka­lin­ga. Te­ko at­si­sa­ky­ti po­eti­niø da­ly­kø, ku­rie nors ir gra­þûs, bet jø pa­si­kar­to­ji­mai stab­do veiks­mà”.

Kaip sa­vo vei­ka­le „Jo­bo dra­ma” raðo An­ta­nas Ma­cei­na, „mes kiek­ vie­nas esa­me di­des­nis ar maþes­nis Jo­bas”. Ðis ben­draþ­mo­gið­kas mat­ muo, ma­tyt, ir pa­ska­ti­no au­to­riø pa­si­rink­ti pa­kan­ka­mai de­mo­kra­tiðkà kal­bë­ji­mo bû­dà, ápras­tà ora­to­ri­niø kû­ri­niø mo­de­lá. Per kan­èià á ið­skaid­rë­

ji­mà. Die­vui ati­da­vus die­vo­bai­min­gà þmo­gø Jo­bà þiau­riems ðë­to­no ið­ban­ dy­mams, kai pra­ran­da­ma vis­kas, ið­sky­rus gy­vy­bæ (pa­grob­ti ir su­nai­ kin­ti tur­tai, nu­þu­dy­ti tar­nai, uþ­leis­tos vët­ros su­griau­ti na­mai, pa­lai­do­jæ vi­ sus de­ ðimt Jo­ bo vai­ kø, o já pa­ tá „ið­ti­ko dvo­kian­èio­mis vo­ti­mis nuo

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Vid­man­to Bar­tu­lio ora­to­ri­ ja „Ne­lai­më­lis Jo­bas”

Nau­ja ini­cia­ty­va

Kom­po­zi­to­rius Vid­man­tas Bar­ tu­lis

pa­dø iki vir­ðu­gal­vio. Së­dë­da­mas pe­le­nuo­se, jis gram­dë­si ðu­ke pû­lius” (Job 2, 7). Ir po to­kiø ið­ban­dy­mø, ap­leis­tas drau­gø, ið­plûs­tas þmo­nos, jis ne­pra­dë­jo keik­ti Die­vo).

Ma­nau, kad vie­na pa­grin­di­niø pro­ble­mø, su ku­rio­mis su­si­dû­rë au­to­rius, tai il­ga­lai­kis vie­nos bû­se­ nos vy­ra­vi­mas. Jo kû­ry­bai, ku­rio­je svar­bûs ávaiz­dþiai, emo­ci­në lo­gi­ka, stam­bios ap­im­ties kû­ri­­nio rei­kia­mam efek­tui pa­siek­ti bû­ti­ni kon­tras­tai. Jø au­to­rius èia sie­kë nuo­lat kai­ta­lio­da­ mas so­lo, cho­ro epi­zo­dus, nuo­tai­kø niu­an­sus. Ðia lin­kme dar tur­bût bus ei­na­ma kû­ri­ná ruo­ðiant jau ne prem­ je­ri­niam gy­ve­ni­mui. Tik­rai ne­tu­riu jo­kiø prie­kaið­tø prem­je­rà di­ri­ga­vu­ siam di­ri­gen­tui Ro­ber­tui Ðer­ve­ni­kui, ta­èiau at­si­me­nu, kad ir Re­qui­em vi­su pa­vei­ku­mu su­skam­bo tik tre­èià kar­tà.

Ora­to­ri­ja pub­li­kos bu­vo su­tik­ta pa­lan­kiai, o ap­skri­tai prem­je­ri­nis at­li­ ki­mas lei­do su­si­da­ry­ti aið­kø kû­ri­nio vaiz­dà. Ypaè di­de­liø kom­pli­men­tø nu­si­pel­no pa­grin­di­nio vaid­mens at­li­ kë­jas Arû­nas Ma­li­kë­nas, ku­ris sa­vo par­ti­jà pa­ruo­ðë la­bai kruopð­èiai, ne tik in­to­na­cið­kai, bet ir psi­cho­lo­gið­ kai – pa­gal pras­miná krû­vá ora­to­ri­ja ar­ti­ma mo­nod­ra­mai. Ið pra­dþiø au­to­rius net gal­vo­jo apie ope­rà, bet, tuo pa­èiu siu­þe­tu pa­ra­ðius Gied­ riui Kup­re­vi­èiui, tos min­ties at­si­sa­kë.

Vi­sos vo­ka­lo par­ti­jos rei­ka­lau­ja ir cha­rak­te­rio kû­ri­mo (kom­po­zi­to­rius ap­skri­tai màs­të apie ak­to­rius). Bil­ da­dà Ðu­hie­tá dai­na­vo Vla­di­mi­ras

Sep­tin­ta­sis Vil­niaus fes­ti­va­lis, nors ir kuk­les­nës ap­im­ties pa­ly­gin­ti su anks­tes­niai­siais, pra­tæ­së jau tra­di­ci­nes fes­ti­va­lio te­ma­ti­nes li­ni­jas. Ant­ra­ ja­me ðiø­me­èio fes­ti­va­lio kon­cer­te tu­rë­jo­me pro­gà ið­girs­ti pla­èiai þi­no­mà ita­lø ba­ro­ko or­kest­rà „Il Giar­di­no Ar­mo­ni­co”. Per sep­ty­nio­li­ka gy­va­vi­mo me­tø or­kest­ras gro­jo þy­miau­siuo­se pa­sau­li­niuo­se, tarp jø ir spe­cia­li­zuo­ tuo­se, ba­ro­ko mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se bei kon­cer­tø cik­luo­se pres­ti­þi­në­se kon­cer­tø sa­lë­se. Ið itin gau­sios or­kest­ro dis­kog­ra­fi­jos ga­li­ma bû­tø ið­skir­ti il­gà ávai­riø au­to­riø kû­ri­niø sà­ra­ðà, ku­riø ára­ðai pel­në svar­bius tarp­tau­ti­nius ap­do­va­no­ji­mus. Tai – A.Vi­val­di in­stru­men­ti­niai kon­cer­tai, J.S.Ba­cho Bran­ den­bur­go kon­cer­tai, H.I. von Bi­be­rio kû­ri­niai. Nuo 1989 m. or­kest­rui va­do­vau­jan­tis flei­ti­nin­kas Gio­van­ni An­to­ni­ni, kaip ba­ro­ko mu­zi­kos in­ter­ pre­ta­vi­mo au­to­ri­te­tas, daþ­nai kvie­èia­mas di­ri­guo­ti ki­tiems or­kest­rams.

Kon­cer­to pro­gra­mà an­sam­blis su­da­rë tar­si ið dvie­jø sti­lis­ti­niø ba­ro­ko kryp­èiø – ita­lið­ko­sios (sà­ly­gi­nai) ir vo­kið­ko­sios. Pir­miau­sia ið­gir­do­me G.F.Hände­lio Con­cer­to gros­so B-dur, ku­ris yra sep­tin­ta­sis ið dvy­li­kos kon­cer­tø, su­kur­tø Lon­do­ne apie 1739-uo­sius. Kom­po­zi­to­rius, sek­da­mas ita­lø ba­ro­ko meist­rø tra­di­ci­ja, ge­ro­kai pra­len­kë sa­vo pirm­ta­kus A.Co­rel­li ir A.Vi­val­di, ið­plë­to­da­mas þan­ro for­mas ir raið­kos bû­dus. Ita­lø an­sam­blis in­ter­pre­ta­vo gy­va, te­at­ra­lið­ka kal­ba, per­au­gan­èia á krað­tu­ti­ná re­to­rið­ku­mà, ku­rá tar­si pro­vo­ka­vo keis­tai eks­cen­trið­ka An­to­ni­ni di­ri­ga­vi­mo ma­nie­ra, ant­ ri­nan­ti ving­rioms di­na­mi­kos li­ni­joms, uþ­aðt­rin­tai ar­ti­ku­lia­ci­jai. Di­ri­gen­tas „ap­þai­dë” kiek­vie­nà mu­zi­kos au­di­nio niu­an­sà. Klau­san­tis dvie­jø Vi­val­di in­stru­men­ti­niø kon­cer­tø at­ro­dë, kad an­sam­blis grie­þia lais­viau, ta­ry­tum ne­var­þo­mas di­ri­gen­to ra­fi­nuo­tu­mo.

Kon­cer­tà a-moll obo­jui ir sty­gi­niams an­sam­blis at­li­ko su so­lis­tu Mar­co Ce­ra. Jo ba­ro­ki­nis obo­jus, ið pir­mo þvilgs­nio ne itin to­bu­las in­stru­men­ tas, skam­bë­jo la­bai lanks­èiai, di­na­ Liut­ni­nin­kas Lu­ca Pian­ca mið­kai, pa­skleis­da­mas tur­tin­gà di­na­ mi­kos ir re­to­ri­kos niu­an­sø spek­trà.

An­sam­blio va­do­vas at­li­ko Vi­val­di Kon­cer­tà C-dur flau­ti­nai ir sty­gi­ niams. Flau­ti­na – ma­þiau­sio­ji ið­il­gi­në flei­ta, ku­rià An­to­ni­ni val­do la­bai emo­cio­na­liai ir ste­bë­ti­nai lais­vai for­muo­da­mas gar­sà. Jo raið­ka la­bai sa­vi­ta ir au­ten­tið­ka, gal­bût ne kiek­vie­nam pri­im­ti­na.

Ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je an­sam­blis grie­þë vy­riau­siø­jø J.S.Ba­cho sû­nø Wil­hel­mo Frie­de­man­no ir Car­lo Phi­lip­po Ema­nu­e­lio sim­fo­ni­jas (F-dur ir B-dur – Wtq 82). Abu jie – ma­din­gi sa­vo­jo laik­me­èio kom­po­zi­to­riai, po­pu­ lia­ru­mu ir gar­su­mu pra­len­kæ të­và. „Ma­din­gi” – ne­rei­kë­tø su­pras­ti nei­gia­ mai. Abu pa­li­ko ádo­mios kû­ry­bos, ap­iman­èios ba­ro­ko te­at­ra­lið­ku­mà ir ro­ko­ko ra­fi­nuo­tu­mà bei ele­gan­ci­jà. Vis dël­to po puoð­niu dra­bu­þiu sly­pi su­dë­tin­ga dra­ma­tur­gi­ja. Ita­lø at­li­kë­jai la­biau ak­cen­ta­vo puoð­nø­já ro­ko­ki­ná rû­bà. Tarp abie­jø sim­fo­ni­jø sa­vi­tai ási­ter­pë C.Ph.E.Ba­cho ne­pub­li­kuo­ta ir Lie­tu­vo­je ne­skam­bë­ju­si so­na­ta liut­niai „Saut­schek”, ku­rià pa­skam­bi­no an­sam­blio liut­ni­nin­kas Lu­ca Pian­ca. Kaip pa­sa­ko­jo pats at­li­kë­jas, so­na­ta bu­vo su­kur­ta to me­to eks­pe­ri­men­ti­niam in­stru­men­tui – liut­nios ir kla­vi­ kor­do hib­ri­dui. Ma­nau, kad ir ápras­ti­në liut­nia dau­ge­liui klau­sy­to­jø tà va­ka­rà bu­vo ne­ma­þa staig­me­na, nes per pas­ta­ruo­sius tre­jus ket­ve­rius me­tus var­gu bau pri­skai­èiuo­tu­me nors ke­le­tà kon­cer­tø, ku­riuo­se so­lo skam­bë­jo liut­nia. Vis dël­to Pian­co liut­nia­vi­mas pa­darë di­de­lá áspû­dá, kai mir­ti­no­je ty­lo­je sken­din­èio­je Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je, daþ­niau re­gin­èio­je or­kest­rus, lie­jo­si ðvel­nûs liut­nios gar­sai… Ga­li­ma tik spë­lio­ti, kaip­gi skam­bë­tø èia tas pa­slap­tin­gas liut­nios ir kla­vi­kor­do hib­ri­das, juo­lab kad kla­vi­kor­das dau­gu­mai klau­sy­to­jø taip pat ne­þi­no­mas ar­ba þi­no­mas tik ið mu­zie­jø ko­lek­ci­jø.

Vël ga­lë­jo­me pri­si­lies­ti prie da­le­lës ba­ro­ko ne­þi­no­my­bës, tar­si nu­brauk­ da­mi lai­ko ir nu­þen­gu­siø kar­tø min­èiø ap­na­ðas. Tai pa­da­ry­ti mums pa­dë­jo ita­lø mu­zi­kø at­si­da­vi­mas ir jø ta­pa­tu­mas skam­bë­ju­siai mu­zi­kai, ku­ris ne­ga­lë­jo ne­im­po­nuo­ti.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

„Il Giar­di­no Ar­mo­ni­co”: pa­þin­tis su ba­ro­ku tæ­sia­si

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Prud­ni­ko­vas, ið­ryð­ki­næs di­dak­ti­nes sa­vo vei­kë­jo sa­vy­bes. Gra­þiai pa­si­ ro­dë jau­nie­ji dai­ni­nin­kai Dei­vi­das Sta­pon­kus (Co­fa­ras Na­a­ma­tie­tis) ir Min­dau­gas Zim­kus (Eli­hu­vas Bu­zie­ tis), kiek dau­giau dël sa­vo par­ti­jos pro­ble­mø tu­rë­jo Jo­nas Va­luc­kas (Eli­ fa­zas Te­ma­nie­tis). Lanks­èiai sa­vo par­ ti­jà dai­na­vo cho­ras, ával­dy­da­mas ir ne­tra­di­ci­nius gar­so ið­ga­vi­mo bû­dus (va­do­vas Pet­ras Bin­ge­lis). Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sim­fo­ni­niam or­kest­ rui (va­do­vas Juo­zas Do­mar­kas) te­ko dau­giau temb­rið­ko cha­rak­te­ rin­gu­mo rei­ka­lau­jan­ti nei tech­nið­kai su­dë­tin­ga par­ti­ja. Ypaè efek­tin­gai skam­bë­jo ry­tie­tið­ko at­spal­vio kan­èia pa­þen­klin­ta kû­ri­nio pra­dþia, ið kar­to api­ben­drin­tai nu­sa­kan­ti Jo­bà ið­ti­ku­ sios dra­mos es­mæ.

Ið­sa­mes­niam kû­ri­nio su­vo­ki­mui bû­tø ne­pa­ken­kæs teks­to pub­li­ka­vi­ mas pro­gra­më­lë­je. Tik­rai ne kiek­ vie­nas klau­sy­to­jas prieð at­ei­da­mas á kon­cer­tà per­skai­të Jo­bo kny­gà, tad lie­tu­við­kas ver­ti­mas bû­tø pri­ar­ti­næs kû­ri­nio su­ma­ny­mà. Kai dai­nuo­ja­ma lo­ty­nø kal­ba, re­tas ga­li sek­ti pra­smi­ nius niu­an­sus, o ir vie­no­dai efek­ty­ viai su­vok­ti nau­jà par­ti­tû­rà ge­ba ne kiek­vie­nas. Nors pats kom­po­zi­to­rius sa­kë, kad ra­ðant jam pa­þo­di­në pras­më ne­bu­vo svar­bi, ta­èiau kai kû­ri­nys yra pa­grás­tas is­to­ri­jos pa­sa­ko­ ji­mu, to­ji is­to­ri­ja tu­ri bû­ti ið­girs­ta.

Kom­po­zi­to­riui pa­vy­ko kû­ri­nio ne­su­skai­dy­ti da­li­mis ir apie 70 mi­nu­ èiø trun­kan­èio­je dro­bë­je lais­vai klau­sy­to­jà pra­ves­ti ir pro ðios die­nos kal­bos, ir pro gi­lios tra­di­ci­jos ri­fus.

Dau­ge­ly­je Bar­tu­lio dar­bø esan­èiø aki­vaiz­dþiø ki­tø au­to­riø mu­zi­kos in­krus­ta­ci­jø èia ne­sa­ma, tik pa­èio­je pa­bai­go­je lyg pro ðy­dà ga­li­ma ið­girs­ti J.S.Ba­cho Mi­ðiø h-moll Cru­ci­ fi­xus kon­tû­rus. Pa­na­ðiai kaip po­ezi­ jo­je, ne­pa­ve­ja­mai slys­tan­ti min­tis stai­ga pa­da­ro ne­ti­kë­tà ið­ri­ði­mo kil­pà, taip ir daþ­no­je kom­po­zi­to­riaus par­ti­tû­ro­je, kai pa­si­da­væs mu­zi­kos tëk­mei pra­ran­di bud­ru­mà, ne­pa­ ste­bi­mai bû­ni ásup­tas á sau­già, jau anks­èiau ið­gy­ven­tos mu­zi­kos oazæ. Ðiuo at­ve­ju Ba­cho, kaip mu­zi­kos sak­ra­lu­mo sim­bo­lio, ðe­ðë­lis la­bai ti­ko Die­vo þo­dþiø pa­skel­bi­mui opu­so pa­bai­go­je. Kû­ri­nys, ne­pai­sant vy­rau­ jan­èio kan­èios mo­ty­vo, pa­kan­ka­mai skaid­rus, tar­pais net­gi ka­me­rið­kas, tæ­sian­tis gro­þio ir tei­sin­gu­mo ide­a­lø ka­no­nà.

Rû­ta GAI­DA­MA­VI­ÈIÛ­TË

Gied­rë Luk­ðai­të-Mraz­ko­va

Gied­rës Luk­ðai­tësMraz­ko­vos ba­ro­ ko re­flek­si­jos Sep­tin­to­jo Vil­niaus fes­ti­va­lio þy­miau­siø lie­tu­viø at­li­kë­jø rub­ri­kai at­sto­va­vo þi­no­ma mû­sø tau­tie­të, Pra­hos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­ so­rë kla­ve­si­ni­nin­kë ir var­go­ni­nin­kë Gied­rë Luk­ðai­të-Mraz­ko­va, ku­rià ne­se­niai, 2002-øjø spa­lá, gir­dë­jo­me Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je, kai ji su ta­len­ tin­ga èe­kø smui­ki­nin­ke Gab­rie­la De­met­ro­va at­li­ko vi­sas ðe­ðias J.S.Ba­ cho so­na­tas smui­kui ir kla­ve­si­nui.

Vil­niaus fes­ti­va­liui at­li­kë­ja pa­ruo­ðë ne ma­þiau ádo­mià ir kar­tu su­dë­tin­gà pro­gra­mà – J.S.Ba­cho fan­ta­zi­jas ir fu­gas, ku­rias bir­þe­lio 13 d. gro­jo jau Liu­te­ro­nø baþ­ny­èio­je. O kad klau­sy­to­jo per daug ne­nu­var­gin­tø ga­në­ti­nai su­dë­tin­ga ir in­te­lek­tu­a­lia Ba­cho mu­zi­ka, anot pa­èios Gied­rës, ji pri­dë­ju­si tris kon­cer­ti­nes J.Ph.Ra­ me­au pje­ses.

Kon­cer­to pra­dþio­je kla­ve­si­ni­nin­kë pa­si­da­li­jo min­ti­mis apie J.S.Ba­cho kû­ry­bà ba­ro­ko mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ vi­mo ir es­te­ti­niø prin­ci­pø kon­teks­te.

Pir­mo­sios trys skam­bë­ju­sios fan­ta­zi­ jos ir fu­gos pa­ra­ðy­tos a-moll to­na­ci­ja apie 1720–1725 m., ta­ èiau vi­ sos skir­tin­gø ap­im­èiø, cha­rak­te­riø. Kaip taik­liai pa­ste­bë­jo pa­ti at­li­kë­ja, ðio lai­ko­tar­pio Ba­cho kû­ri­niuo­se dau­ giau klau­si­mø ne­gu at­sa­ky­mø, tai ið­ryð­kë­jo tre­èio­jo­je – a-moll fu­go­je (BWV 904), o har­mo­ni­në Fan­ta­zi­jos ir ne­baig­to­sios fu­gos c-moll (BWV 906) kal­ba to­li per­þen­gia XVIII ar net XIX a. ri­bas. Ga­li­ma tik spë­lio­ti, kad, gal­bût tai su­vo­kæs, Ba­chas ir nu­ta­rë ne­baig­ti ðios fu­gos… Chro­ma­ti­në­je fan­ta­zi­jo­je ir fu­go­je itin gau­su dia­ lo­gø ir re­èi­ta­ty­vø mo­ty­vø, ku­riuos net vie­no ma­nu­a­lo kla­ve­si­nu Gied­rë

Muzikos barai /17

Vilniaus festivalis 2003 per­tei­kia sklan­dþiai ir meist­rið­kai.

Ið­ties pui­ki Gied­rës idë­ja – pri­jung­ti ki­to XVIII a. mu­zi­kos gran­do Ra­me­au pje­ses – tik­rai pa­si­tei­si­no. „Les Tur­bil­ lons” („Sû­ ku­ riai”), „L’Entretien des Mu­ses” („Mû­zø po­kal­bis”), „Les Cyc­ lo­pes” („Kik­lo­pai”) – vi­sos trys pje­sës su­ kur­ tos apie 1724 m., tai­ gi tuo pa­èiu me­tu kaip ir Ba­cho fan­ta­zi­jos.

Ta­èiau, kaip pa­ste­bë­jo pa­ti at­li­kë­ja, èia – ki­ta kal­ba, ki­ta re­to­ri­ka, ki­tas men­ta­li­te­tas. „Sû­ku­riai” ir „Kik­lo­pai” – ne­pa­pras­tai vir­tuo­zið­kos, rei­ka­lau­ jan­èios at­li­kë­jo va­lios ir ið­tver­mës, ku­rios Gied­rei Luk­ðai­tei-Mraz­ko­vai Die­vas at­sei­kë­jo ne­pa­gai­lë­jæs, kaip ir jaut­raus mu­zi­ka­vi­mo do­va­nos „Mû­zø po­kal­by­je”.

Vie­nas bet… Ma­nau, kon­cer­te ver­të­jo pa­da­ry­ti per­trau­kà, juo­lab kad ir oras lau­ke tam bu­vo pa­lan­kus, tad klau­sy­to­jui bû­tø bu­væ ne­pro­ðal po su­dë­tin­gø Ba­cho opu­sø kvëp­ tel­ti va­ka­ro oro. Ta­èiau svar­biau­sia per­trau­kos prie­þas­tis – kla­ve­si­nas.

Be­veik në vie­nas in­stru­men­tas ne­at­ lai­ko dël gau­siai su­si­rin­ku­siø klau­sy­ to­jø sa­lë­je pa­ki­lu­sios tem­pe­ra­tû­ros ir drëg­mës, ku­ri pa­da­ro sa­vo „juo­dà dar­bà” jo de­rë­ji­mui. No­ri to ar ne, kla­ve­si­nà rei­kia pa­de­rin­ti. Tai pa­ste­ bë­jo ir pa­ti at­li­kë­ja, prieð sës­da­ma gro­ti bi­so (Ra­me­au „Miu­ze­të”). Tad at­ei­ty­je kon­cer­to ren­gë­jams rei­kë­tø tu­rë­ti ome­ny­je vi­sø pir­ma „kla­ve­si­no nuo­var­gá”.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Vil­niaus fes­ti­va­ly­ je – Vil­niaus kvar­ te­tas Vals­ty­bi­nis Vil­niaus kvar­te­tas – Aud­ro­në Vai­niû­nai­të, Ar­tû­ras Ði­la­lë, Gir­du­tis Ja­kai­tis, Au­gus­ti­nas Va­si­liaus­kas – pas­ta­ruo­ju me­tu daþ­ nai ma­si­na klau­sy­to­jus ádo­mio­mis pro­gra­mo­mis, ieð­ko­da­mas Lie­tu­ vo­je dar ne­skam­bë­ju­siø opu­sø. Ne ið­im­tis ir ðis, be­je, pir­ma­sis kvar­te­to pa­si­ro­dy­mas Vil­niaus fes­ti­va­ly­je.

Fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je, su­trau­ku­ sio­je itin gau­sià pub­li­kà se­na­ja­me Vil­niaus ar­se­na­le, da­ly­va­vo bri­tø flei­ti­nin­kas Wil­lia­mas Ben­ne­tas.

Kon­cer­to pro­gra­mà kvar­te­tas tar­si árë­mi­no dviem Lie­tu­vo­je dar ne­at­lik­ tais vë­ly­vo­jo kla­si­ciz­mo lai­ko­tar­pio kû­ri­niais. Tai XVIII–XIX a. san­dû­ros kom­po­zi­to­riø An­dre­a­so Ja­ko­bo Rom­ber­go ir Fer­di­nan­do Rie­so kvin­ te­tai flei­tai, smui­kui, dviem al­tams ir vio­lon­èe­lei. Pir­ma­sis skam­bë­jo kon­cer­to pra­dþio­je, ant­ra­sis – já uþ­bai­gë.

Var­gu ar ga­li­ma bû­tø ið ki­tø to

Muzikos barai /18

lai­ko­tar­pio opu­sø kaip nors ið­skir­ti ðiuos du kû­ri­nius. Kom­po­zi­ci­jos sti­liu­mi ir kal­ba jie ar­ti­mi Be­et­ho­ve­ nui, ið da­lies Mo­zar­tui; tai ne­nuos­ ta­bu, nes abu su jais bu­vo ge­rai pa­þás­ta­mi, be to, Rom­ber­gas, to me­to Eu­ro­po­je gar­sus smui­ki­nin­ kas, gro­jo su Ha­yd­nu. Rie­sas, þi­no­ mas tais lai­kais pia­nis­tas vir­tuo­zas, mo­kë­si pas Be­et­ho­ve­nà.

Vil­niaus kvar­te­to in­ter­pre­ta­ci­jas vi­suo­met ly­di aukð­tos me­ni­nës ko­ky­bës þen­klas. Re­gis, iki smul­ kme­nø ið­gvil­den­tuo­se kla­si­kø opu­ suo­se kvar­te­tas ran­da ga­në­ti­nai daug þa­viø niu­an­sø ir ádo­miø de­ta­ liø, ku­rias kas­kart pa­tei­kia sa­vi­tu ra­kur­su. Ne ið­im­tis ir ðio va­ka­ro pro­gra­ma.

Kvar­te­to sve­èio Wil­lia­mo Ben­ ne­to flei­tos temb­rà mu­zi­kos kri­ti­kai daþ­nai pri­ly­gi­na þmo­gaus bal­sui. Ið tie­sø tur­tin­gu, pla­èiu ir dai­nuo­jan­ èiu jo flei­tos temb­ru ga­lë­jo gë­rë­tis ir ðá­va­kar mû­sø klau­sy­to­jai. Bet… ne­da­vë ra­my­bës min­tis, ar vien to­kio „dai­na­vi­mo” pa­kan­ka in­ter­ pre­tuo­jant kla­si­cis­ti­næ mu­zi­kà kaip ðá­va­kar. Juk Mo­zar­tas ir ki­ti kla­si­cis­ tai – la­bai ar­ti tos la­biau kal­ban­èios (o ne dai­nuo­jan­èios), te­at­ra­lið­kos ba­ro­ko epo­chos tiek lai­ko, tiek sti­liaus pras­me. Klau­san­tis W.A.Mo­­ zar­to kvar­te­to (flei­tai, smui­kui, al­tui, vio­lon­èe­lei) ant­ro­sios da­lies, su­si­da­rë áspû­dis, kad flei­ti­nin­kas sà­mo­nin­gai at­si­sa­kë to­kiø svar­biø sti­liaus seg­men­tø kaip ar­ti­ku­lia­ci­ja ir re­to­ri­ka, vien tik þa­vë­da­ma­sis dai­na­vi­mu ir pla­èiu vib­ra­to. Tai bu­vo kon­tras­tin­ga ir ga­na sve­ti­ma ið­kal­bin­giems sty­gi­niams…

Pir­mo­jo­je kon­cer­to da­ly­je Vil­ niaus kvar­te­tas dar grie­þë ir Fran­zo Schu­ber­to vie­na­da­lá kvar­te­tà Qu­ar­ tet­tsatz, o ant­ro­jo­je ið­gir­do­me ne­pa­pras­tai spal­vin­gà XX a. èe­kø– ­aust­rø kom­po­zi­to­riaus Er­wi­no Schul­hof­fo pen­kiø pje­siø sty­gi­niø kvar­te­tui cik­là, ku­ris, Vil­niaus kvar­ te­to in­ter­pre­tuo­ja­mas, su­þi­bo áspû­ din­gais ávai­riø na­cio­na­li­niø ðo­kiø rit­mais ir spal­vo­mis.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Gi­do­nas Kre­me­ris, Ma­ri­ja Ne­ma­ny­të ir „Kre­me­ra­ta Bal­ ti­ca” Áþy­mio­jo mû­sø lai­kø me­ni­nin­ko Gi­do­no Kre­me­rio su­bur­tas ir va­ do­vau­ja­mas Lat­vi­jos, Lie­tu­vos ir Es­ti­jos jau­nø­jø sty­gi­nin­kø or­kest­ras „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca”, gy­vuo­jan­tis sep­tin­tus me­tus, pel­në tarp­tau­ti­ná

pri­pa­þi­ni­mà, jis nuo­lat kvie­èia­mas kon­cer­tuo­ti gar­siau­sio­se pa­sau­lio sa­lë­se, jo ára­ðai jau ap­do­va­no­ti „Gram­my”, ku­rio kar­tais ne­su­lau­kia net dau­gy­bæ me­tø ára­ði­në­jan­tys me­ ni­nin­kai. Ta­èiau na­muo­se or­kest­ras, sa­ky­èiau, vis dar ne­pa­kan­ka­mai ver­ ti­na­mas, ypaè ofi­cia­liuo­ju ly­giu. Juk iki ðiol jo ne­su­ge­bë­ta ap­do­va­no­ti net Bal­ti­jos Asam­blë­jos kul­tû­ros pre­ mi­ja, ku­rià yra ástei­gusios kaip tik vi­ sos trys vals­ty­bës. O ar­gi ko­lek­ty­vas në­ra aukð­èiau­sio ly­gio Bal­ti­jos ða­liø kul­tû­ros am­ba­sa­do­rius?

Pas­ku­ti­ná­syk Vil­niu­je or­kest­ras gro­jo 2001 m. ru­de­ná, tad Vil­niaus fes­ti­va­ly­je nu­ma­ty­tas jo pa­si­ro­dy­mas bu­vo ypaè ne­kan­triai lau­kia­mas. Ðie lû­kes­èiai ið­si­pil­dë su kau­pu: bir­þe­lio 17 d. Na­cio­na­li­në­je fil­har­ mo­ni­jo­je ávy­kæs kon­cer­tas su­tei­kë ne­pa­mirð­ta­mø áspû­dþiø. Ádo­mu ir tai, kad ið­gir­do­me pir­mà­syk su G.Kre­me­riu ir or­kest­ru so­luo­jan­èià or­kest­ro na­ræ vil­nie­tæ smui­ki­nin­kæ Ma­ri­jà Ne­ma­ny­tæ.

Tar­si áþan­ga á ðá ðven­tið­kà va­ka­rà bu­vo ki­tos tarp­tau­ti­nës áþy­my­bës, ame­ri­kie­èiø vio­lon­èe­li­nin­ko Yo-Yo Ma, á Vil­niø at­vy­ku­sio pa­gal ame­ ri­kie­èiø kul­tû­ri­niø ry­ðiø pro­gra­mà, bir­þe­lio 16 d. su­reng­tos at­vi­ros meist­rið­ku­mo pa­mo­kos Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je ir ási­min­ti­nas so­lo kon­cer­tas Fil­har­mo­ni­jo­je. Já vio­lon­èe­li­nin­kas uþ­bai­gë nuo­sta­biu F.Schu­ber­to Ada­gio ið Kvin­te­to C-dur, op. 163, ku­ rá jis pa­ gro­ jo su sty­gi­niø kvar­te­tu, su­da­ry­tu ið „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca” mu­zi­kan­tø. Ne­ti­ kë­tai su­þi­no­jæs, kad or­kest­ras yra Vil­niu­je, Yo-Yo Ma la­bai nu­dþiu­go ir pa­no­ro pa­mu­zi­kuo­ti kar­tu. Schu­ ber­to mu­zi­ka, skam­bë­ju­si ir pa­èios „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca” kon­cer­te, ta­po spin­din­èia gi­ja, su­jun­gu­sia skir­tin­gø þe­my­nø bei skir­tin­gø ða­liø mu­zi­kan­ tus ir mu­zi­kos më­gë­jus.

Pro­gra­ma, ku­rià bir­þe­lio 19 d. at­li­ko Gi­do­nas Kre­me­ris ir jo va­do­ vau­ja­ma „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca”, bu­vo ádo­mi ir Vil­niaus pub­li­kai nau­ja, ne­pai­sant ðio­kio to­kio mar­gu­mo – A.Vi­val­di, K.Pen­de­rec­kis, A.Schnit­ tke, F.Schu­ber­tas. Gal­bût or­kest­ro va­do­vas su­da­rë jà va­do­vau­da­ma­ sis ko­kiais nors mo­ty­vais, ku­riuos at­spë­ti ið ða­lies ne taip pa­pras­ta.

Be­je, Vi­val­di á pro­gra­mà ne­bu­vo átrauk­tas, bet tai, kad tu­rë­jo­me ga­li­ my­bæ ið­girs­ti vi­sai ne­þi­no­mà, ne­se­niai ar­chy­vuo­se at­ras­tà Kon­cer­tà A-dur smui­kui ir sty­gi­niø or­kest­rui, ta­po tik­ra staig­me­na. Jei ne­bû­tø pa­sa­ky­ta, jog tai – Vi­val­di, ga­lë­jai pa­ma­ny­ti, kad èia kaþ­koks pokð­tas „à la...”. Ðis kon­cer­tas vi­sai ne­pa­na­ðus

á ki­tus kom­po­zi­to­riaus kon­cer­tus.

Vi­val­di já su­kû­rë Dres­de­no ka­pe­los kon­cert­meis­te­riui, ku­rio gro­ji­mo ypa­ tu­mus tur­bût ge­rai þi­no­jo. So­lis­to par­ti­ja ku­pi­na ga­na ne­ti­pið­kø tech­ ni­niø uþ­duo­èiø ir ið klau­sos ji be­veik pri­ar­të­jo prie Pa­ga­ni­ni. Ma­tyt, kom­ po­zi­to­rius ðia­me kon­cer­te sà­mo­nin­ gai plë­të sty­gi­niø raið­kos ga­li­my­bes ir smui­ka­vi­mo tech­ni­kos ar­se­na­là.

Ta­èiau G.Kre­me­ris so­lo par­ti­jà gro­jo ne tik ne­siek­da­mas ðiø da­ly­kø ið­ryð­ kin­ti, bet, at­virkð­èiai, no­rë­da­mas juos kuo gi­ liau pa­ slëp­ ti. Jis gro­ jo tar­si pu­se gar­so, ta­èiau pa­kan­ka­mai raið­kiai brëþ­da­mas mu­zi­ki­nes li­ni­jas, ieð­ko­da­mas ne­tra­di­cið­kø skam­be­sio spal­vø, kar­tais be vib­ra­to; tai pa­në­ ðë­jo á þa­vø þai­di­mà. Pa­na­ðiai su­skam­ bë­jo ir tre­èio­jo­je da­ly­je esan­ti ga­na sa­vo­tið­ka, itin kom­pli­kuo­ta ka­den­ ci­ja, na­to­mis uþ­ra­ðy­ta pa­ties kom­ po­zi­to­riaus; ki­tuo­se kon­cer­tuo­se jis to ne­da­rë.

Pen­de­rec­kio „Sin­fo­niet­ta per ar­chi” („Sim­fo­ne­të sty­gi­niams”) – kû­ri­ nys, ku­rio pir­mo­ji ver­si­ja bu­vo skir­ta sty­gi­niø trio. Pas­kui pats kom­po­zi­to­ rius já per­dir­bo sty­gi­niø or­kest­rui. Áþy­ mus len­kø te­ore­ti­kas Miec­zys­la­was To­mas­zew­skis ðiek tiek gro­tes­kið­kas kû­ri­nio te­mas sie­ja su kom­po­zi­to­ riaus ope­ra „Ka­ra­lius Ûbas”.

Kû­ri­nio ne­ok­la­si­cis­ti­në au­ra, al­to, vio­lon­èe­lës, smui­ko so­lo de­ri­niai su tut­ti, do­mi­nuo­jan­tis ver­þlus ju­dë­ji­ mas – dë­kin­ga me­dþia­ga at­skleis­ti sty­gi­niø or­kest­ro raið­kos ar­se­na­lui.

Jau­nie­ji mu­zi­kan­tai kû­ri­ná gro­jo be di­ri­gen­to, pui­kiai jaus­da­mi vie­nas ki­tà, kû­ri­nio pul­sà ir vi­su­mà. Su­þa­ vë­jo jø lais­vas ir kar­tu itin pre­ci­zið­kas gro­ji­mas. Ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos da­lá tæ­së Schnit­tke’s Con­cer­to gros­so Nr. 3 dviem smui­kams ir su­ma­þin­tos su­dë­ties ka­me­ri­niam or­kest­rui, pa­pil­ dy­tam var­pais ir kla­vi­ði­niais (kla­ve­si­ nas, for­te­pi­jo­nas, èe­les­ta). Pa­ly­gin­ti su pir­muo­ju, ðis Con­cer­to gros­so – dar dra­ma­tið­kes­nis. Jau po ke­liø pir­mø­jø g-moll to­na­ci­ja su­skam­bë­ ju­siø mo­ty­vø ið­kart pa­ten­ka­ma á cha­o­sà; „ar­dy­da­mas” der­mæ kom­po­ zi­to­rius ið­gau­na la­bai ryð­kø „slys­tan­ èio pa­grin­do” efek­tà. To­liau vis­kas vyks­ta jau ðio­je „su­iru­sio­je” plot­ më­je, ku­rio­je tar­si ma­þy­tës pras­mës sa­le­lës su­skam­ba kla­vi­ði­niø in­stru­ men­tø re­pli­kos. Vie­nu mo­men­tu kla­ve­si­no par­ti­jo­je tar­si ið ana­pus uþ­dan­gos pa­si­girs­ta b–a–c–h te­ma.

Smui­kø par­ti­ja liûd­nai ir be­vil­tið­kai trûk­èio­ja tarp pau­ziø ir or­kest­ro, ku­ria­me do­mi­nuo­ja tam­sios niû­rios spal­vos, krað­tu­ti­ná dra­ma­ti­ná tað­kà pa­siek­da­ma so­lo ka­den­ci­jo­je. Ðis

Nau­ji Si­be­liu­so ir Brit­te­no mu­zi­kos ra­kur­sai Bir­þe­lio 19 d. Vil­niaus fes­ti­va­lio pro­gra­mà Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ ni­jo­je tæ­së Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas jo me­no va­do­vo ir vy­riau­sio­jo di­ri­ gen­to Juo­zo Do­mar­ko. Kon­cer­te da­ly­va­vo so­lis­tai – smui­ki­nin­kas Gi­do­nas Kre­me­ris ir al­ti­nin­kë Ûla Uli­jo­na Þeb­riû­nai­të.

Je­a­no Si­be­liu­so Kon­cer­tas smui­ kui ir or­kest­rui d-moll, ku­riuo va­ka­

ras bu­vo pra­dë­tas, itin tu­ri­nin­gas vei­ka­las, ar­ti­mes­nis sim­fo­ni­jai su so­lo par­ti­ja nei ápras­tam kon­cer­tui, dau­giau lei­dþian­èiam pa­si­reikð­ti so­lis­tui.

G.Kre­me­ris, at­lie­kan­tis ðá kon­ cer­tà jau dau­gy­bæ me­tø ir pa­tei­kæs, at­ro­dy­tø, prie ide­a­lo pri­ar­të­ju­siø jo in­ter­pre­ta­ci­jø, ðá­kart á kû­ri­ná pa­þvel­gë nau­jai ir pa­tei­kë to­kià ne­ti­ kë­tà jo ver­si­jà, jog bu­vo pa­grin­do svars­ty­ti, ar èia ne ki­ta kû­ri­nio re­dak­ci­ja. Klau­së­mës tos pa­èios mu­zi­kos, bet kar­tu – tar­si vi­sai ki­tos, kiek su­lë­tin­tos ir tar­si ið­di­din­tos, bet la­bai raið­kiai ar­ti­ku­liuo­tos, ið­skan­ duo­tos, kai kur – ið­tar­tos ty­liai ty­liai ir sub­ti­liai... So­luo­jan­tis smui­kas ir J.Do­mar­ko ve­da­mas or­kest­ras su­si­ly­dë á hip­no­ti­zuo­jan­tá sim­fo­ni­ná vyks­mà, ku­pi­nà grës­min­gos jë­gos, ne­ra­maus oði­mo, ver­þliø ener­gi­jos pro­trû­kiø ir gi­laus su­si­kau­pi­mo.

G.Kre­me­ris, pa­sken­dæs mu­zi­ko­je, átemp­tai klau­së­si or­kest­ro, o Juo­zo Do­mar­ko di­ri­guo­ja­mas Na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis – so­lis­to, tad sim­fo­ni­nis vyks­mas ági­jo tvir­tus rit­mo rë­mus.

Su­ta­po vi­si or­kest­ro bal­sai ir po­bal­ siai, po­li­fo­ni­nës li­ni­jos bei har­mo­ni­ niai sà­skam­biai. Tur­bût ið èia ir tas mu­zi­kos nau­ju­mo áspû­dis. Ási­gi­li­næs á gi­lu­mi­nius kû­ri­nio klo­dus G.Kre­me­ ris vi­so­se da­ly­se á pir­mà pla­nà ið­kë­lë sa­vi­tas dra­ma­tið­kas ir fi­lo­so­fi­nes kû­ri­nio min­tis, kiek­vie­nai jø su­teik­ da­mas be­veik to­bu­là for­mà, ne­pa­lik­ da­mas ne­ápras­min­to në ma­þiau­sio mo­ty­vo.

Tai bu­vo aki­vaiz­dus pa­vyz­dys, kaip Gi­do­nas Kre­me­ris ágy­ven­di­na vie­nà ið sa­vo nuo­sta­tø: prie kla­ si­ki­niø kon­cer­tø gráþ­ti tam, kad pa­þvelg­tum á juos nau­jo­mis aki­mis, kas­kart at­ver­tum juo­se kaþ­kà nau­ja, tar­si nu­pûs­tum su­si­kau­pu­sias dul­ kes.

Ben­ja­mi­no Brit­te­no Kon­cer­tas smui­kui, al­tui ir or­kest­rui ne per se­niai skam­bë­jo Fil­har­mo­ni­jo­je. Ðis kom­po­zi­to­riaus jau­nys­tës kû­ri­nys, pa­si­þy­min­tis dar­nia for­ma, su­tei­kia ga­li­my­bæ ið­girs­ti so­luo­jan­tá smui­ko ir al­to du­e­tà, ga­na re­tà in­stru­ men­tø de­ri­ná mu­zi­kos li­te­ra­tû­ro­je.

Vil­niaus fes­ti­va­lio pub­li­kai tai bu­vo pro­ga pa­si­klau­sy­ti G.Kre­me­rio ir Û.U.Þeb­riû­nai­tës ben­dro mu­zi­ka­ vi­mo. Jis bu­vo ið tie­sø pa­si­gë­rë­ti­nas – dar­nus, pra­smin­gas, ákvëp­tas.

Brit­te­no Kon­cer­te tarp in­stru­ men­tø vyks­ta tar­si mi­ni var­þy­bos, kai tà pa­èià min­tá sa­ko vie­nas, pas­kui pe­ri­ma ki­tas in­stru­men­tas; vë­liau jie ga­li su­si­jung­ti ar­ba ið­si­ skir­ti, – kiek­vie­no­je kon­cer­to da­ly­je kiek ki­taip. Mu­zi­ko­je jun­ta­ma tam

tik­ra sti­li­za­ci­ja ðá veiks­mà per­ke­lia á þai­di­mo kon­ven­ci­jos plot­mæ, tik þai­di­mas èia – rim­tas, be ðyp­se­nos, ið­dai­gø ir di­des­nio azar­to. Tur­bût dël to bi­sui bu­vo pa­si­rink­tas kû­ri­ në­lis (R.Lis­chkos „Tan­go dviem”), ku­ria­me ðie bruo­þai trykð­te tryð­ko.

Se­no­kai Vil­niu­je gir­dë­jæ Û.U.Þeb­ riû­nai­tæ ypaè ádë­miai se­kë­me jos mu­zi­ka­vi­mà, ne­ju­èio­mis pri­si­min­ da­mi anks­tes­nius pa­si­ro­dy­mus su „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca” ir Lie­tu­vos ko­lek­ty­vais. Ma­lo­nu pa­si­dþiaug­ti jau­no­sios al­ti­nin­kës ðuo­liu á bran­dà, gi­lë­jan­èia mu­zi­kos sam­pra­ta, di­des­niu at­si­vë­ri­mu klau­sy­to­jams. Û.U.Þeb­riû­nai­të kas­kart la­biau glu­di­na gro­ji­mo meist­rið­ku­mà, o jos in­stru­men­tas pra­by­la vis tur­ tin­ges­në­mis spal­vo­mis ir gi­les­niu to­nu. Jos sce­ni­në pa­tir­tis taip pat nuo­lat kau­pia­ma: kas­met ji gro­ja ne tik ben­druo­se kon­cer­tuo­se su „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca”, bet ir vie­na.

Al­ti­nin­kë ypaè dþiau­gë­si kvie­ti­mu á Kron­ber­ge vy­ku­sá „Al­ti­ni­nin­kø fes­ ti­va­lá”, á ku­rá at­vy­ko ryð­kiau­sios ðio in­stru­men­to þvaigþ­dës. Û.U.Þeb­riû­ nai­të da­bar stu­di­juo­ja Han­so Eis­ le­rio aukð­to­sios mu­zi­kos mo­kyk­los Ber­ly­ne as­pi­ran­tû­ro­je pas pro­fe­so­ræ T.Zim­mer­mann.

Kon­cer­tà bai­gë Brit­te­no Va­ria­ci­ jos ir fu­ga Pur­cel­lo te­ma, kû­ri­nys, at­sklei­dþian­tis or­kest­ro tut­ti, gru­piø ir pa­ski­rø in­stru­men­tø skam­be­sá bei raið­kos spe­ci­fi­kà. Me­lo­ma­nas, ádë­ miai klau­san­tis kû­ri­nio, aki­vaiz­dþiai ási­ti­kins, kà ga­li­ma ið­reikð­ti me­di­niø pu­èia­mø­jø, va­rio gru­piø, o kà – in­ten­sy­viu sty­gi­niø skam­be­siu ir t.t.

Kû­ri­nys ádo­mus ir gry­nai mu­zi­kos pras­me, meist­rið­ku Pur­cel­lo te­mos va­ri­ja­vi­mu. Ði skam­ban­ti or­kest­ri­në en­cik­lo­pe­di­ja bu­vo ágar­sin­ta be prie­kaið­tø. J.Do­mar­ko di­ri­guo­ja­mi ar­tis­tai su­þë­rë­jo taip, jog pub­li­ka ne­pa­lei­do jø nuo sce­nos. Vir­tuo­ zið­kà fi­na­li­næ fu­gà or­kest­ras tu­rë­jo pa­kar­to­ti! Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

ku­lu­a­ri­niø svars­ty­mø su­kë­læs nau­jai bu­ria­mas ko­lek­ty­vas, te­pa­si­ro­dë vie­ na­me, bir­þe­lio 23 d., kon­cer­te.

Pa­ti idë­ja fes­ti­va­liui tu­rë­ti sa­vo or­kest­rà në­ra nau­ja ar ori­gi­na­li.

Me­lo­ma­nai ne­syk yra klau­sæ­si ára­ðø, ku­riø at­li­kë­jai – vie­no ar ki­to fes­ti­va­lio or­kest­rai. Jau ga­na se­niai gy­vuo­ja tra­di­ci­ja su­bur­ti spe­cia­lius fes­ti­va­liø or­kest­rus, ku­riø bu­vi­mas pa­de­da or­ga­ni­za­to­riams lanks­èiau su­da­ri­në­ti pro­gra­mas, ope­ra­ty­viai pa­reng­ti fes­ti­va­liui rei­ka­lin­gà re­per­ tu­a­rà, pri­tar­ti so­lis­tams, gro­ti spe­ cia­liai su­kur­tus kû­ri­nius, da­ly­vau­ti su­dë­tin­guo­se ben­druo­se pro­jek­ tuo­se ir pan. Tai ir fi­nan­si­niu po­þiû­ riu nau­ din­ ga, nes yra pi­ giau, nei kiek­vie­nam kon­cer­tui pirk­ti vis ki­tà or­kest­rà. To­kius fes­ti­va­lio or­kest­rus tu­ri þy­mûs Eu­ro­pos fes­ti­va­liai – Liu­ cer­nos, Bu­da­peð­to, Ðlëz­vi­go-Holð­ tei­no ir kt., o Lie­tu­vo­je – Pa­þais­lio fes­ti­va­lis.

Vil­niaus fes­ti­va­lio or­kest­ras – pa­ly­gin­ti ne­di­de­lis ko­lek­ty­vas, ku­rá su­da­ro, pa­sak fes­ti­va­lio me­no va­do­vo G.Kë­vi­ðo, „ge­riau­si Lie­tu­vos or­kest­rø ar­tis­tai ir ga­biau­sias ða­lies mu­zi­ki­nis jau­ni­mas”. Pa­si­klau­sius or­kest­ro ga­li­ma pa­tvir­tin­ti, jog tai – tei­sy­bë, or­kest­re sil­pnø ir ne­gro­ jan­èiø ið­ties në­ra. Ta­èiau di­dþiau­sia ðio su­ma­ny­mo in­tri­ga tur­bût tai, jog or­kest­rui va­do­vau­ti pa­kvies­tas áþy­ mu­sis al­ti­nin­kas ir di­ri­gen­tas Ju­ri­jus Bað­me­tas.

Pir­ma­sis fes­ti­va­lio or­kest­ro kon­cer­ tas bir­þe­lio 23 d. su­kë­lë ypaè di­de­lá su­si­do­më­ji­mà; jo pa­si­klau­sy­ti at­vy­ko pir­mie­ji vals­ty­bës as­me­nys, po­li­ti­kos ir kul­tû­ros va­do­vai ir, þi­no­ma, gau­ sus bû­rys me­lo­ma­nø. Pro­gra­ma, pa­si­þy­min­ti ga­na mar­gu kla­si­kos ir ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos de­ri­niu (tai, at­ro­do, ðio fes­ti­va­lio bruo­þas), bu­vo pra­dë­ta lie­tu­við­ku opu­su, spe­cia­liai fes­ti­va­lio uþ­sa­ky­tu Gin­ta­rui So­dei­ kai. Kû­ri­nys, pa­va­din­tas „Ma­ra­na­ta” („At­eik, mû­sø Vieð­pa­tie!”) al­tui ir sty­gi­niam or­kest­rui skam­bë­jo ty­liai ir mo­no­to­nið­kai, kaip mal­da, be ryð­kes­niø pa­ki­li­mø ar kul­mi­na­ci­niø tað­kø; tar­si kvie­ti­mas su­si­kaup­ti ir

Vil­niaus fes­ti­va­lio staig­me­na – nau­jai su­bur­tas or­kest­ras Ðiø­me­èio Vil­niaus fes­ti­va­lio nau­ jo­vë – ga­na ak­ty­viai re­kla­muo­tas ir anon­suo­tas fes­ti­va­lio or­kest­ras.

Tik­riau­siai bû­tø bu­væ efek­tin­giau ðiam or­kest­rui da­ly­vau­ti bent ke­lio­se pro­gra­mo­se. Da­bar daug gan­dø ir Po “Ma­ra­na­tos” prem­je­ros: J.Baðme­tas ir G.So­dei­ka

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

opu­sas bu­vo su­kur­tas 1985 m. Lie­ tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro 25-me­èio pro­ga.

Su G.Kre­me­riu ant­rà­jà smui­ko par­ti­jà áspû­din­gai gro­jo Ma­ri­ja Ne­ma­ny­të, ku­rios tvir­ta va­lia, uþ­mo­ jis ir in­te­lek­tas pui­kiai de­rë­jo gre­ta ma­est­ro. Ði „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca” or­kest­ro na­rë bai­gë M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­là (prof. J.Ur­bos kla­së), pas­kui stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je pas prof. R.Ka­ti­liø ir R.Vo­sy­liû­tæ. Da­bar ji stu­di­jas tæ­sia Ka­ra­lið­ka­ja­me mu­zi­kos ko­le­dþe Lon­ do­ne (prof. N.Bo­y­ars­ki). M.Ne­ma­ ny­të yra Lie­tu­vos jau­nø­jø at­li­kë­jø ir Y.Hei­fet­zo tarp­tau­ti­nio kon­kur­so, su­reng­to Vil­niu­je, lau­re­a­të, kon­cer­ ta­vu­si su Lie­tu­vos ka­me­ri­niu bei Na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­rais.

Gre­ta in­ten­sy­vaus or­kest­ri­nio mu­zi­ ka­vi­mo ji gro­ja Ka­ti­liaus smui­ki­nin­kø kvar­te­te, ne­syk yra pa­si­ro­dþiu­si su or­kest­ru kaip so­lis­të. 2002 m. bu­vo pa­kvies­ta á Kron­ber­go mu­zi­kos fes­ti­va­lá, ku­ria­me kon­cer­ta­vo ka­me­ ri­niuo­se an­sam­bliuo­se su B.Per­ga­ menð­èi­ko­vu, G.Kre­me­riu ir Gu­ar­ne­ri kvar­te­tu.

Kon­cer­tà bai­gë Schu­ber­to Kvar­te­ tas G-dur, op. posth. 161 (V.Kis­si­no ver­si­ja or­kest­rui). Or­kest­ras Schu­ ber­tà in­ter­pre­tuo­ja jau ke­le­ri me­tai ir da­ ro tai taip meist­ rið­ kai, kad, uþ­mir­ðus vis­kà, be­lie­ka pa­lai­min­gai pa­si­ner­ti á jos tëk­mæ ir gro­þë­tis.

Kaip pra­smin­gai su­skam­bë­da­vo ið or­kest­ro fak­tû­ros vis ið­ny­ran­tys tra­ pûs Gi­do­no Kre­me­rio smui­ko ir ki­tø gru­piø kon­cert­meis­te­riø so­lo!

Aud­rin­gais aplo­dis­mentais pub­ li­ka ið­pra­ðë bi­sà, skam­bë­ju­sá au­sy­se vi­sà li­ku­sá va­ka­rà – Schu­ber­to Val­sà (smui­kui so­lo já re­da­ga­vo D.Oist­ra­ chas, or­kest­rui pri­tai­kë lat­viø kom­ po­zi­to­rius G.Pe­le­cis). G.Kre­me­ris já gro­jo fan­tas­tiðkai, or­kest­ras – taip pat. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

Muzikos barai /19

ne­si­blað­ky­ti. Ja­me vy­ra­vo po­li­fo­ni­nis mi­ni­ma­lis­tið­kø dia­to­ni­niø struk­tû­rø ju­dë­ji­mas, per­trau­kia­mas ar­ba pa­pil­ do­mas so­luo­jan­èio al­to bal­so. Kom­ po­zi­to­rius per vi­sà vei­ka­là ið­lai­ko ne tik ga­na siau­ros am­pli­tu­dës di­na­ mi­kà, bet ir der­mæ.

Pa­ci­tuo­si­me ið kon­cer­to pro­ gra­më­lës pa­tá G.So­dei­kà: „Kar­tais kû­ri­nys gims­ta anks­èiau nei jo pa­va­ di­ni­mas, pa­na­ðiai kaip ir þmo­gus.

Var­ty­da­mas Nau­jà­já Tes­ta­mentà, apað­ta­lo Pau­liaus pir­mo­jo laið­ko ko­rin­tie­èiams pa­bai­go­je ra­dau ið­raið­ kin­gà þo­dá – þen­klà Ma­ra­na­ta”.

W.A.Mo­zar­to Kon­cer­ti­në sim­fo­ ni­ja Es-dur, K364 – kû­ri­nys, ku­rá per pas­ku­ti­nius ke­le­rius me­tus J.Bað­me­ tas Vil­niu­je at­li­ko ne­syk ir vis su ki­tu part­ne­riu. Ðá kar­tà smui­ko so­lo gro­jo pir­mà­syk Lie­tu­vo­je vie­ðin­tis jau­nas smui­ki­nin­kas ið Ko­pen­ha­gos Ni­ko­ la­jus Znai­de­ris. Jis yra pres­ti­þi­nio ka­ra­lie­nës Elþ­bie­tos tarp­tau­ti­nio kon­ kur­so Briu­se­ly­je 1997 m. I pre­mi­jos lau­re­a­tas, ge­rai þi­no­mas so­lis­tas ir ka­me­ri­nës mu­zi­kos at­li­kë­jas.

Ne­ápras­tai aukð­tas ir ele­gan­tið­kas mu­zi­kas su­þa­vë­jo sa­vo bran­dþiu, tar­si spon­ta­nið­ku mu­zi­ka­lu­mu, sub­ti­liu sko­niu, leng­va ir lanks­èia tech­ni­ka, sa­vi­ta ar­ti­ku­lia­ci­ja. Jis ne­ju­ èio­mis pri­mi­në F.Kreis­le­rio ir ki­tø anos epo­chos at­li­kë­jø me­nà, mums pa­þás­ta­mà ið ára­ðø. Ta­èiau N.Znai­de­ ris sa­vo gro­ji­mo ne­sti­li­zuo­ja pa­gal anuos pa­vyz­dþius, re­gis, jis tie­siog taip pat jau­èia mu­zi­kà ir gro­ji­mà smui­ku. Gal­bût tai ir pe­da­go­gø, tarp jø – D.de Lay, B.Kus­hni­ro, M.Vi­ te­ko áta­ka.

Kai ðalia N.Znai­de­rio at­si­sto­jo J.Baðme­tas, pradþio­je su­klu­so­me, kaip jis re­a­guos á jau­no­jo ko­le­gos mu­zi­ka­vi­mà, ar ne­pa­si­liks su „sa­và­ja tie­sa”, kà esa­me ne­syk gir­dë­jæ.

Ta­èiau J.Bað­me­tas nuo pir­mos fra­zës á N.Znai­de­rio grie­þi­mo sti­liø re­a­ga­vo adek­va­èiai, ir abu so­lis­tai, ap­sup­ti su­klu­su­sio ir dë­me­sin­go or­kest­ro (tiks­lûs bu­vo ir sty­gi­niai, ir pû­ti­kai), tie­siog pa­ni­ro á Mo­zar­to kû­ri­nio gel­mes. Jau­të­me karð­to ir gy­vo, ið tie­sø gims­tan­èio èia pat sce­ no­je, mu­zi­ka­vi­mo dþiaugs­mà. (Be­je, po kon­cer­to ne­ty­èia su­þi­no­jau, kad jie Mo­zar­to sim­fo­ni­jà kar­tu gro­jo pir­ mà­kart, ið tie­sø ne­re­pe­ta­væ!)

Kon­cer­tà tæ­së Ben­ja­mi­no Brit­ te­no „Lach­ry­mae” al­tui ir sty­gi­niø or­kest­rui (J.Dow­lan­do dai­nos ap­màs­ty­mas), ku­rio klau­san­tis ið tie­sø drau­ge su mu­zi­ka màs­tei apie J.Dow­lan­do mi­no­rið­kas ir me­lan­cho­ lið­kas dai­nas – jø nuo­tai­kos daþ­nai at­skam­ba ir ki­tø an­glø kom­po­zi­to­riø opu­suo­se. Al­tas – ypaè pa­ran­kus

Muzikos barai /20

dël sa­vo skam­be­sio spe­ci­fi­kos ðias nuo­tai­kas reikð­ti; tai meist­rið­kai da­rë J.Bað­me­tas.

Fes­ti­va­lio or­kest­ro de­biu­tas bu­vo uþ­baig­tas Fran­zo Schu­ber­to Tre­èi­à­ja sim­fo­ni­ja d-moll, lei­du­sia gë­rë­tis mu­zi­kos raið­ka ir kar­tu áver­ tin­ti or­kest­ro ga­li­my­bes, jo tech­ni­ná pa­slan­ku­mà, ko­ky­bið­kà skam­be­sá, tar­pu­sa­vio dar­nà, ge­bë­ji­mà pa­klus­ti di­ri­gen­to va­liai. J.Bað­me­tas di­ri­ guo­ ja ne tik ran­ ko­ mis, jis vei­ kia mu­zi­kan­tus vi­sa sa­vo esy­be, kû­nu, mi­mi­ka, þvilgs­niu. Ðiuos kû­ry­bi­nius im­pul­sus jau­nie­ji or­kest­ran­tai nuo­ ðir­dþiai sie­kë per­kel­ti á mu­zi­kà. Tai­gi kryp­tis yra: be­lie­ka siek­ti to­bu­lu­mo. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

Ju­bi­lie­ji­nis Krzys­zto­fo Pen­de­rec­kio kon­cer­tas Vil­ niaus fes­ti­va­ly­je 70-me­tá ðven­èian­tis áþy­mu­sis len­kø kom­po­zi­to­rius Krzys­zto­fas Pen­de­rec­kis ne ma­þiau þi­no­mas ir kaip di­ri­gen­tas. Jo kon­cer­ti­nës gast­ro­lës, ku­rio­se ma­est­ro di­ri­guo­ja kla­si­ki­nius ir sa­vo vei­ka­lus, sie­kia to­li­miau­sius pa­sau­lio kraðtus. Nors mû­sø krað­to me­ni­nin­kø kon­tak­tai su Pen­de­rec­kiu me­na „ge­le­þi­nës uþ­dan­gos” lai­kus, Lie­tu­vai at­kû­rus Ne­pri­klau­so­my­bæ jie ága­vo ki­tà mas­tà, ta­po ne­pa­ly­gin­ti glau­des­ni ir pla­tes­ni. Pen­de­rec­kis jau në­ra re­tas sve­èias Lie­tu­vos kon­cer­tø sa­lë­se, taip pat Kau­no ir Vil­niaus mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se. Ne­ma­þai ben­drø kon­cer­tø su Na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru ma­est­ro su­ren­ gia uþ­sie­ny­je.

Vil­niaus fes­ti­va­lis ðie­met ypa­tin­ gai pa­ger­bë ið­ki­lø­já mu­zi­kà: ne­ma­ þai jo kû­ri­niø skam­bë­jo skir­tin­gø ko­lek­ty­vø kon­cer­tuo­se, o vie­nas at­ski­ras va­ka­ras (bir­þe­lio 26 d.) bu­vo skir­tas kom­po­zi­to­riaus ju­bi­ lie­jui. Ja­me Pen­de­rec­kis bu­vo ir au­to­rius, ir at­li­kë­jas: ma­est­ro di­ri­ guo­ja­mas Na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras at­li­ko L. van Be­et­ho­ve­no Sim­fo­ni­jà Nr. 6 ir vil­nie­èiams ne­gir­ dë­tà pa­ties Pen­de­rec­kio Con­cer­to gros­so trims vio­lon­èe­lëms ir or­kest­ rui (2000–2001). Ðio nau­jo kû­ri­nio so­li­niø par­ti­jø at­lik­ti bu­vo pa­kvies­tas Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­ re­a­tas, vio­lon­èe­li­nin­kas ir di­ri­gen­tas Da­vi­das Ge­rin­gas su dviem sa­vo mo­ki­niais, da­bar jau ir­gi kon­cer­tuo­ jan­èiais me­ni­nin­kais, Tat­ja­na Va­sil­ je­va ir Bo­ri­su An­dria­no­vu.

Pra­dþio­je Na­cio­na­li­nis sim­fo­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Vilniaus festivalis 2003

Di­ri­guo­ja Krzys­to­fas Pen­de­ rec­kis

ni­nis or­kest­ras pa­gro­jo L. van Be­et­ho­ve­no Ðeð­tà­jà („Pas­to­ralinæ”) sim­fo­ni­jà. Didþio­jo ge­ni­jaus kû­ri­ná ma­est­ro pa­si­rin­ko, ma­nau, no­rë­da­ mas pa­brëþ­ti di­dþiø­jø me­no ver­ty­ biø svar­bà ðiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je, apie kà nuo­lat kal­ba vi­si kul­tû­rai ne­abe­jin­gi þmo­nës. Tai, kad ðiuo­lai­ ki­nis kom­po­zi­to­rius, bu­væs avan­gar­ dis­tas, ne tik ran­ka ne­mo­ja á kla­si­kà (tai anaip­tol ne re­tas reið­ki­nys mû­sø kas­die­ny­bë­je), bet net­gi jà at­lie­ka ir puo­se­lë­ja, – tau­rus, mu­zi­kos at­ei­ti­mi su­si­rû­pi­nu­sio me­ni­nin­ko ges­tas. To­kiu ra­kur­su þvelg­da­ma á kon­cer­te at­lik­tà sim­fo­ni­jà, jos in­ter­pre­ta­ci­jos ly­gá ðá­syk esu lin­ku­si pa­lik­ti ant­ra­ja­me pla­ne ir ver­tin­ti la­biau pa­tá L. van Be­et­ho­ve­no mu­zi­kos bu­vi­mo fes­ti­va­ly­je fak­tà.

(Ne­neig­siu, jog tai kom­pro­mi­si­në po­zi­ci­ja.)

Klau­sy­da­ma­si ðio vei­ka­lo jaut­ res­në sie­la, ne­abe­jo­ju, il­gë­jo­si ryð­kiau ar­ti­ku­liuo­tø mu­zi­ki­niø pa­vi­da­lø, ku­riø gau­sa jam ypaè bû­din­ga, taip pat – tur­tin­ges­niø skam­be­sio spal­vø, pas­to­raliðko leng­vu­mo, gy­ves­nio mu­zi­kos ban­ ga­vi­mo. Gir­dë­jo­me draus­min­gà ir rit­mið­kai tiks­lø, ta­èiau gal kiek me­cha­nið­kà gro­ji­mà...

Ant­ro­jo­je da­ly­je bu­vo at­lik­tas nau­jas Vil­niu­je pir­mà­kart skam­bë­ jæs Pen­de­rec­kio opu­sas Con­cer­to gros­so trims vio­lon­èe­lëms ir or­kest­ rui. Api­ben­dri­nant já ga­li­ma bû­tø pa­va­din­ti kom­po­zi­to­riaus ap­màs­ty­ mais apie mû­sø laik­me­tá. Kû­ri­ny­je la­bai ryð­kus as­me­ni­nio pa­si­sa­ky­mo prad­muo, nors ba­ro­ki­në con­cer­to gros­so kon­ven­ci­ja siû­lo vi­sai prie­ ðin­gà kal­bë­se­nos ti­pà. Kû­ri­nio dau­ gia­te­mið­ku­mas – au­sis nuo­lat fik­ sa­vo vis nau­jus mo­ty­vus, skir­tin­gø sti­liø nuo­lau­þas, iki ðvys­te­lë­ju­sio ir vos iden­ti­fi­kuo­ja­mo dþia­zo, – ne­su­ truk­dë sek­ti jo pras­mës sklei­di­mo­si; pa­ki­lu­mà, ver­þi­mà­si, gi­lø su­si­kau­ pi­mà ir ra­mià ly­ri­kà nuo­lat nu­trau­ kia ne­vil­ti­mi ir ge­du­lu al­suo­jan­tys epi­zo­dai. Kû­ri­nio ga­le vis dël­to at­mo­sfe­ra pra­skaid­rë­ja ir pas­ku­ti­niai du gar­sai ið­tirps­ta be­ga­ly­bës ty­lo­je.

Kû­ri­nio so­lo par­ti­jas at­li­ko trys pui­kûs vio­lon­èe­li­nin­kai – pub­li­kos

my­li­mas Da­vi­das Ge­rin­gas su sa­vo mo­ki­niais Tat­ja­na Va­sil­je­va ir Bo­ri­su An­dria­no­vu (jie abu yra sëk­min­gai gro­jæ Vil­niu­je). At­li­kë­jai sa­vo uþ­duo­tá ávyk­dë ne­pa­pras­tai átai­giai: mums sklei­dë­si ðiø par­ti­jø pa­na­ðu­mai ir skir­tu­mai, tar­pu­sa­vio po­li­fo­ni­zuo­tas dia­lo­gas ir uni­so­nas, prieð­prie­ða ir su­si­lie­ji­mas su or­kest­ru bei dar dau­gy­bë raið­kos niu­an­sø, lei­du­siø su­vok­ti ar­ba nu­jaus­ti mu­zi­ kos pras­mæ. Ma­est­ro Pen­de­rec­kis jaut­riai ir va­lin­gai va­do­va­vo ðios áspû­din­gos kû­ri­nio vi­su­mos sta­ty­ bai. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

vël dþia­zo þvaigþ­dës Gal­bût greit at­eis lai­kas, kai ra­ðy­ da­mi Vil­niaus fes­ti­va­lio is­to­ri­jà ga­lë­ si­me dþiaug­tis áspû­din­ga pa­sau­lio dþia­zo þvaigþ­dþiø ga­le­ri­ja. Jau ir da­bar pri­si­me­na­mi var­dai dþia­zo þi­no­vams ir më­gë­jams daug kà sa­ ko: McCoy Ty­ ne­ rio trio (2000), Her­ bie Han­ coc­ kas (2001), Al Jar­ re­au (2002). Ðie­met, 2003-iø­jø fes­ti­va­ly­je, pri­si­min­si­me net dvie­jø þvaigþ­dþiø var­dus: jau­nes­nio­sios kar­tos ku­bie­tá flei­ti­nin­kà vir­tuo­zà Or­lan­do „Ma­ra­ca” Val­le ir jau tik­ra le­gen­da ta­pu­sá ame­ri­kie­tá gi­ta­ris­tà Al Di Me­o­là.

KU­BOS KAIT­RA „FO­RUM PA­LA­CE” SA­LË­JE Bir­þe­lio 29 d. „Fo­rum pa­la­ce” „Ga­la­xy” sa­lë­je dvy­li­kos þmo­niø gru­pë vi­sus pa­nar­di­no á Lo­ty­nø Ame­ri­kos rit­mø sû­ku­rá. Tai an­sam­blis „Ot­ra vi­sion”, ku­rá 1996 m. su­bû­rë Or­lan­do Val­le (pra­var­de „Ma­ra­ca”), anks­èiau ðe­ðe­rius me­tus bu­væs gar­sios ku­bie­tið­ko­jo dþia­zo gru­pës „Ira­ke­re” flei­ti­nin­kas, pia­nis­tas ir aran­ þuo­to­jas. Sa­vo kar­je­rà Val­le pra­dë­jo ðe­ðio­li­kos me­tø Emi­lia­no Sal­va­to­re ir Bob­by Car­cas­èso an­sam­bliuo­se.

Pra­var­dë „Ma­ra­ca”, be abe­jo, ki­lu­si ið Lo­ty­nø Ame­ri­ko­je po­pu­lia­raus mu­ða­mo­jo in­stru­men­to, pa­ga­min­to ið dþio­vin­to ak­me­nu­kø pri­pil­dy­to mo­liû­go. To­ká barð­ku­tá, dar ap­vilk­tà spe­cia­liu barð­kan­èiu tin­kle­liu, tarð­ki­no ir pats Or­lan­do kon­cer­te Vil­niu­je.

Sa­vo ðak­ni­mis af­ro­ku­bie­tiðka­sis dþia­zas sie­kia af­ri­kie­èiø, is­pa­nø, taip pat Ku­bos ir Ka­ri­bø re­gio­no tra­di­ci­ nës mu­zi­kos in­to­na­ci­jas bei rit­mus.

Ið­po­pu­lia­rë­jæs 8–9 de­ðimt­me­èiais, „Ot­ra vi­sion” gru­pë­je ðis sti­lius tar­si ága­vo nau­jà kvë­pa­vi­mà. Ádo­mu, jog dau­gu­ma pas­ta­rø­jø me­tø dþia­zo ana­li­ti­kø af­ro­ku­bie­tið­kà­já sti­liø lin­kæ

to­jø pri­ëmi­mu, pri­si­pa­þi­no pa­ju­tæs, jog pub­li­ka to­kios mu­zi­kos klau­so­si be­ne pir­mà kar­tà.

AL DI ME­O­LA IR DRAU­GAI Jø gar­sø ma­gi­jà pa­ty­rë­me bir­þe­lio 30 d. Re­ne­san­so dva­sia al­suo­jan­ èia­me uni­ver­si­te­to Skar­gos kie­me. Ðá më­ne­sá 49-àjá gim­ta­die­ná ðvæ­ sian­tis Al Di Me­o­la, bû­da­mas de­vy­ nio­li­kos, pa­te­ko á le­gen­di­næ Chic­ko Co­re­os gru­pæ „Re­turn to Fo­re­ver”, su ku­ria ási­trau­kë á kon­ku­ra­vi­mo dva­ sia al­suo­jan­tá 8-aja­me de­ðimt­me­ty­je

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

pri­skir­ti Lo­ty­nø Ame­ri­kos dþia­zui, nors, jei­gu ati­dþiau ási­klau­sy­tu­me, pa­vyz­dþiui, á bra­zi­lø dþia­zà, skir­tu­mø tik­rai pa­ste­bë­tu­me. Tie­sa, af­ro­ku­bie­ tið­ka­sis dþia­zas ta­po ko­mer­cið­kes­nis, ta­èiau ðiø die­nø klau­sy­to­jui, tu­rint ome­ny­je da­bar­ties gy­ve­ni­mo rit­mà ir tem­pà, tai – tie­siog leng­viau „virð­ ki­na­ma”. Ið­ties ge­ras ren­gë­jø su­ma­ ny­mas ðio þan­ro kon­cer­tà reng­ti bû­tent pra­mo­gø cen­tre „Fo­rum pa­la­ce”, prað­mat­nio­je „Ga­la­xy” klu­bo sa­lë­je. Vie­nin­te­liai bet: sa­lë­je to­kiam kon­cer­tui ma­þo­ka vie­tos,

Ku­bos kait­ra “Fo­rum Pa­la­ce” sa­lë­je

klau­sos ne­ten­ki­no ir ágar­si­ni­mo ko­ky­bë (aki­vaiz­dus at­ski­rø ka­na­lø dis­ba­lan­sas), no­rë­jo­si ir ádo­mes­nio bei ið­ra­din­ges­nio ap­ðvie­ti­mo (vis dël to – ga­la­xy!). „Ot­ra vi­sion” gru­pë­je su­rink­ti ið­ties stip­rûs mu­zi­kan­tai. Tie­siog to­bu­lu vir­tuo­zið­ku­mu pa­si­þy­më­jo pu­èia­ mø­jø kvar­te­tas – du tri­mi­tai, al­ti­nis bei te­no­ri­nis sak­so­fo­nai, ga­lin­ga rit­mo gru­pë – per­ku­si­ja, bo­sas ir du bûg­ni­nin­kai bei pia­nis­tas. Du gru­pës vo­ka­lis­tai þa­vë­jo ne tiek dai­ na­vi­mu, kiek plas­tið­ku ir ne­pa­pras­tai ri­mið­ku ju­dë­ji­mu sce­no­je. To ið jø ga­lë­tø pa­si­mo­ky­ti ne vie­na sce­nos „þvaigþ­dë”. Tuo tar­pu Lo­ty­nø Ame­ ri­kos dþia­zo vo­ka­las la­bai spe­ci­fi­nis, kar­tais tar­si „lau­ki­nis”, ta­èiau ir ðis niu­ an­sas tei­kia au­ten­tið­ko þa­ve­sio. Pats gru­pës ly­de­ris Or­lan­do „Ma­ra­ca” Val­le flei­ta gro­jo áspû­din­gai vir­ tuo­zið­kai, im­pro­vi­za­ci­jø rit­mi­nës struk­tû­ros tie­siog pra­no­ko fan­ta­zi­ jos ri­bas. Dar­niai á vi­so an­sam­blio au­di­ná ási­lie­jo pri­ta­rian­tis Or­lan­do vo­ka­las, o jo barð­kan­ti ma­ra­ca bu­vo tie­siog vi­so an­sam­blio sie­la. Rit­mas, rit­mas, rit­mas vi­sur: sce­no­je, sa­lë­je – da­lis pub­li­kos sa­væs tik­rai ne­ga­lë­jo val­dy­ti, nes rit­mas uþ­val­dë jø kû­nus ir sie­las, nors ki­tà die­nà vy­ku­sio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Or­lan­do, ið­sa­ky­da­mas pa­si­ten­ki­ni­mà klau­sy­

ið­pli­tu­sá fu­sion ju­dë­ji­mà. „Tai bu­vo lai­kas, kai no­rë­jau tap­ti grei­èiau­siai pa­sau­ly­je gro­jan­èiu gi­ta­ris­tu; da­bar man daug svar­biau, kà no­riu pa­sa­ ky­ti sa­vo in­stru­men­tu”, – pri­si­me­na Al Di Me­o­la.

Al Di Me­o­los kaip me­ni­nin­ko bren­ di­mui di­de­læ áta­kà pa­da­rë þy­mus to me­to gi­ta­ris­tas Lar­ry Co­ry­el­las, ku­rá pats Al Di Me­o­la va­di­no fu­sion mu­zi­ kos të­vu.

Su Chic­ko Co­re­os gru­pe jau­na­ sis gi­ta­ris­tas ára­ðë tris al­bu­mus (LP), ið ku­ riø du – „Ro­ man­ tic War­ rior” ir „No Mys­te­ry” 1975-ai­siais pel­në „Gram­my” ap­do­va­no­ji­mà, o þur­na­ las „Gui­tar Pla­y­er”, áver­tin­da­mas Al Di Me­o­los in­dë­lá á ðiuos al­bu­mus, pa­va­di­no já ge­riau­siu nau­juo­ju me­tø ta­len­tu ir no­mi­na­vo ge­riau­siu dþia­zo gi­ta­ris­tu.

Kai 1976-ai­siais dvi­de­ðimt dve­jø me­tø gi­ta­ris­tas pra­dë­da­mas so­li­næ kar­je­rà ára­ðë sa­vo pir­mà­jà plokð­te­læ „Land of the Mid­night Sun”, kri­ti­kai ið kar­to pa­ste­bë­jo jo ið­skir­ti­nu­mà ir ori­gi­na­lu­mà. To­kios „eti­ke­tës” ly­dës gi­ta­ris­tà per vi­sà jo kar­je­rà: ne­pa­kar­to­ja­mas, ne­pa­pras­tas, vie­nin­te­lis. Ið tie­sø, kai kaþ­kas ið ko­le­gø Vil­niu­je, „Om­ni­tel” bûs­ti­në­je vy­ku­sio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je, gi­ta­ris­to pa­klau­së apie svar­biau­sià ne­si­kei­èian­tá jo kû­ry­bos prin­ci­pà,

ðis la­ko­nið­kai at­sa­kë – in­di­vi­du­a­lus skam­be­sys. Rei­kë­tø pri­dur­ti – in­di­ vi­du­a­lus sti­lius, ku­ris per dvi­de­ðimt pen­ke­rius me­tus ne kar­tà kei­të­si, ta­èiau ið­li­ko uni­ka­lus. Kaip pri­si­pa­ þi­no pats Al Di Me­ol­a, JAV kri­ti­kai jam bû­da­vo vi­sa­da grieþ­tes­ni ir ne to­kie pa­lan­kûs ne­gu mu­zi­kos ap­þval­ gi­nin­kai uþ jos ri­bø.

Kiek­vie­nas nau­jas Al Di Me­o­los al­bu­mas pri­vers­da­vo su­klus­ti, tap­ da­vo mu­zi­kos pa­sau­lio ávy­kiu. 1977ai­siais pa­si­ro­dþiu­sá ant­rà­já al­bu­mà „Ele­gant Gip­sy” ly­dë­jo tik­ras fu­ro­ ras: mi­në­tas þur­na­las „Gui­tar Pla­y­er” ðá al­bu­mà no­mi­na­vo ge­riau­sio me­tø gi­ta­ros al­bu­mo no­mi­na­ci­ja, ku­rià pel­në ir 1978-øjø „Ca­si­no” bei dvi­ gu­bas 1980-øjø „Splen­di­do Ho­tel”.

Nuo 1975-øjø pen­ke­rius me­tus pa­ei­ liui Al Di Me­o­la bu­vo ko­ne „eta­ti­nis” no­mi­nan­tas, pel­ny­da­mas ge­riau­sio dþia­zo gi­ta­ris­to no­mi­na­ci­jas.

Tik­rai le­gen­di­niu ta­po 1981 m. ára­ðy­tas kon­cer­ti­nis al­bu­mas „Fri­day Night in San Fran­cis­co”, kur Al Di Me­o­la gro­jo kar­tu su ki­tais dviem kul­ti­niais gi­ta­ris­tais Joh­nu McLaug­ hlinu ir „fla­men­ko ka­ra­liu­mi” Pa­co De Lu­cia. Ðia­me al­bu­me nau­jo­mis spal­vo­mis su­þë­rë­jo pa­ties Al Di Me­o­ los kom­po­zi­ci­jos. Al­bu­mà kri­ti­kai la­bai grei­tai pa­skel­bë ge­riau­siu vi­sø lai­kø akus­ti­niø gi­ta­rø al­bu­mu. Su gi­ta­rø trio Al Di Me­ol­a ára­ðë dar du al­bu­mus – „Pas­sion Gra­ce and Fi­re” (1983) ir „The Gui­tar Trio” (1996).

1983-iø­jø LP „Sce­na­rio” pa­sie­kë ab­so­liu­èià vir­ðû­næ ir ta­po ne tik dþia­zo, bet ir po­pmu­zi­kos hi­tø ly­de­riu.

Vis dël­ to la­ bai smal­ su ið pa­ ties gi­ta­ris­to lû­pø bu­vo ið­girs­ti (net ir nu­ma­nant at­sa­ky­mà), kas ta­po svar­biau­siu jo mu­zi­kos lû­þiu, tu­rint ome­ny­je sti­liaus kai­tà. Anot pa­ties gi­ta­ris­to, kar­je­ros pra­dþio­je la­bai svar­bus bu­vo ben­dra­dar­bia­vi­mas su Chic­ko Co­re­os gru­pe „Re­turn to Fo­re­ver” bei vë­liau gi­ta­rø trio, ta­èiau di­dþiau­sià áta­kà jo ku­ria­mai mu­zi­kai pa­da­rë drau­gys­të su As­to­ru Piaz­zol­la ir pa­þin­tis su jo mu­zi­ka, ku­rio­je Al Di Me­o­la at­ra­do tai, ko ne­re­tai pa­si­ges­da­vo dþia­ze – jau­di­ nan­tá pa­pras­tu­mà. Apie tai kal­bant, net itin ro­mus ir san­tû­rus mu­zi­ko vei­das ið­da­vë, koks jam svar­bus Piaz­ zol­la ir jo mu­zi­ka. „Tai mu­zi­ka ne tik pro­tui, bet pir­ miau­sia ðir­dþiai, jaus­mams”, – sa­kë Al Di Me­ol­a. Ðià Al Di Me­ol­os sti­liaus kai­tà pa­ste­bi­me 1990–1994 m. Jis ta­po „minkð­tes­nis”, kon­tem­plia­ty­ ves­nis, ága­vo dau­giau in­ty­mu­mo ir jaus­mi­nës ið­raið­kos. Ta­èiau Al Di Me­o­la – toks pat ne­pa­pras­tas,

ne­nu­spë­ja­mas, sa­vi­tas, drau­ge jo mu­zi­ko­je gau­su to, kas bû­din­ga gi­ta­rai ap­skri­tai, dþia­zui, fla­men­kui: eg­zo­tið­ki in­stru­men­tai ir dar eg­zo­tið­ kes­ni sà­skam­biai.

Kaip kom­po­zi­to­rius ir at­li­kë­jas Al Di Me­o­la ku­ria ap­rëp­da­mas du – akus­ti­nës ir elek­tro­ni­nës mu­zi­ kos po­lius, ki­ta ver­tus, jo mu­zi­ka pa­si­þy­mi uni­ka­lia ðiø po­liø dar­na. Ði sa­vy­bë bû­din­ga vi­sai jo mu­zi­ki­ nei kar­ je­ rai: „Fri­ day Night in San Fran­cis­co” (1981), „World Sin­fo­ nia” (1991), „The Gran­de Pas­sion” (2002) ára­ðy­ti akus­ti­në­mis gi­ta­ro­mis.

Ið akus­ti­niø al­bu­mø pa­mi­në­ti­nas ir 1996-øjø „Ri­ te of Strigs”, ára­ ðy­ tas su dþia­zo smui­ki­nin­ku Je­a­nu-Lu­cu Pon­ty ir bo­si­nin­ku Stan­ley Clar­ke.

2002 m. CD „Flesh on Flesh” ára­ ðy­tas elek­tri­ne gi­ta­ra, o 1980-øjø „Splen­di­do Ho­tel” – tiek akus­ti­në­ mis, tiek elek­tri­në­mis gi­ta­ro­mis.

1998 m. CD „The In­fi­ni­te De­si­re” la­bai sëk­min­gai pri­tai­ko­mos skait­me­ ni­niø gar­so efek­tø – mi­di tech­no­lo­ gi­jos – tiek elek­tri­nei, tiek akus­ti­nei gi­ta­rai. Ðià akus­ti­kos ir elek­tro­ni­kos dar­nà, ku­ri kû­rë ne­áti­kë­ti­nai pla­èios erd­vës áspû­dá, ga­lë­jo­me ið­girs­ti ir kon­cer­te Vil­niu­je.

Kaip Al Di Me­o­la þa­dë­jo spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je, Vil­niaus kon­cer­te, be pa­ties gi­ta­ris­to kom­po­zi­ci­jø, skam­ bë­jo ir As­to­ro Piaz­zol­los mu­zi­ka.

Jau kon­cer­to pra­dþio­je ið­gir­do­me Piaz­zol­los „Li­ber­tan­go” – ne­áti­kë­ti­ nai eks­pre­sy­vaus, tie­siog gi­gan­tið­ko skam­be­sio ver­si­jà. Maþ­daug pus­an­ tros va­lan­dos tru­ku­sia­me Vil­niaus kon­cer­te klau­së­mës Al Di Me­o­los kom­po­zi­ci­jø tiek ið vë­ly­vø­jø, tiek ið anks­tes­niø­jø al­bu­mø. Tai ne­bû­tø ne­pa­pras­ta­sis Al Di Me­o­la, jei­gu dau­gu­ma kom­po­zi­ci­jø ne­bû­tø skam­bë­ju­sios ge­ro­kai trans­for­muo­ tos. Kar­tu su gi­ta­ris­tu á Vil­niø at­vy­ko ar­gen­ti­nie­tis kla­vi­ði­nin­kas Ma­rio Par­mi­sa­no, per­ku­si­nin­kas Ga­ma­lie­ lis „Gum­bi” Or­ti­zas ir bûg­ni­nin­kas Er­nie Adam­sas. Su ðiais mu­zi­kan­tais Al Di Me­ o­ la jau yra ára­ ðæs ke­ tu­ ris al­bu­mus. Tai ið­ties fan­tas­tið­ki mu­zi­ kan­tai, pa­si­þy­më­jæ to­kiu pat vi­di­niu tem­pe­ra­men­tu, sub­ti­liu jaus­min­ gu­mu ir aukð­èiau­sio ly­gio sce­ni­niu ben­dra­vi­mu, gal­bût ið sa­vo ly­de­rio pe­rë­mæ tà ne­pa­kar­to­ja­mu­mà ir uni­ ka­lu­mà.

Ma­nau, vi­siems klau­siu­siems ðio kon­cer­to li­ko daug stip­riø áspû­dþiø, ku­riuos kiek­vie­nas tur­bût ávar­di­ja­me sa­vaip. Da­lis áspû­dþiø kaip vi­sa­da li­ko tarp ei­lu­èiø ar­ba „juod­rað­èiø” pa­rað­të­se. Tai bu­vo sep­tin­to­jo Vil­ niaus fes­ti­va­lio fi­niðas.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Muzikos barai /21

Konkursas

Mu­zi­ki­niai kon­kur­sai: ta­len­tø pa­ieð­ka Li­na NA­VIC­KAI­TË

X

X a. for­te­pi­jo­no me­no pra­dþia ga­li­ma bû­tø lai­ky­ti 1890-uo­ sius, þy­min­èius ro­man­ti­nio pia­niz­mo ver­ty­biø per­kai­no­ ji­mà ar bent nau­jà ápras­mi­ni­ mà. Tuo me­tu pia­nis­ti­næ veik­là pra­dë­jo di­die­ji ano am­þiaus pia­nis­tai: Ig­na­zy Ja­ nas Pa­de­rew­skis, Le­o­pol­das Go­dow­skis, Józe­fas Hof­man­nas, Art­hu­ras Ru­bins­tei­ nas, o Fe­ruc­cio Bu­so­ni at­li­ko Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho ir Fe­renc­zo Lis­zto kû­ri­ niø cik­lus. Tais me­tais ávy­ko itin svar­bus for­te­pi­jo­no me­no rai­dai ávy­kis: An­to­nas Ru­binð­tei­nas suor­ga­ni­za­vo pir­mà­já tarp­ tau­ti­ná pia­nis­tø ir kom­po­zi­to­riø kon­kur­ sà. Bû­tent kon­kur­sai il­gai­niui ta­po vie­nu ryð­kiau­siø ir kar­tu prieð­ta­rin­giau­siø XX a. mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo atri­bu­tø, pa­ de­dan­èiø at­skleis­ti ávai­riø ða­liø at­li­ki­mo kul­tû­ros bei mu­zi­ki­nio ið­si­la­vi­ni­mo ly­gá, pa­de­monst­ruo­ti pro­fe­sio­na­laus jau­nø­jø mu­zi­kan­tø ruo­ði­mo re­zul­ta­tus. Ávai­rios at­li­kë­jø rung­ty­nës tarp to me­to mu­zi­kan­tø, daþ­niau­siai skir­tos im­pro­vi­za­ci­jos me­nui, vyk­da­vo jau Ba­ ro­ko epo­cho­je. Vie­nas ryð­kes­niø to­kio po­bû­dþio ávy­kiø – 1717 m. tu­rë­jæs vyk­ti J.S.Ba­cho ir pran­cû­zø var­go­ni­nin­ko bei kom­po­zi­to­riaus Lou­i­s’o Mar­chan­d’o su­si­ti­ki­mas. Po trium­fo Dres­de­ne, taip ir ne­ávy­kus var­þy­boms su Mar­chan­d’u (ku­ris, kaip pa­sa­ko­ja­ma, pa­bû­go Ba­cho kon­ku­ren­ci­jos ir á var­þy­bas ne­at­vy­ko),

Muzikos barai /22

vi­sur pa­pli­to Ba­cho kaip ne­pri­lygs­ta­mo kla­vy­ris­to ir var­go­ni­nin­ko ðlo­vë. Þi­no­ mos taip pat dvie­jø þy­miø XVIII a. pir­ mo­sios pu­sës meist­rø Ge­or­go Fried­ri­cho Hände­lio ir Do­me­ni­co Scar­lat­ti var­þy­bos Ro­mo­je, kar­di­no­lo Ot­to­bo­ni rû­muo­se.

Tuo­met Hände­lis pa­si­ro­dë ge­riau kaip var­go­ni­nin­kas, o Scar­lat­ti – kaip kla­ve­ si­ni­nin­kas. Ryð­kios var­þy­bos for­te­pi­jo­no is­to­ri­jo­je bu­vo Mo­zar­to ir Mu­zio Cle­men­ ti su­si­ti­ki­mas Vie­no­je (im­pe­ra­to­riaus Jo­sep­ho II dva­re) 1781-ai­siais. Ðio su­si­ ti­ki­mo me­tu abu kom­po­zi­to­riai at­li­ko sa­vo kû­ri­nius bei de­monst­ra­vo im­pro­vi­ za­ci­nius ge­bë­ji­mus. Vie­nos ir Lon­do­no pia­niz­mo mo­kyk­lø pra­di­nin­kø su­si­ti­ki­ mas ryð­kiai at­sklei­dë ðiø mo­kyk­lø skir­tu­ mus XVIII a. pa­bai­go­je. Cle­men­ti pui­kiai áver­ti­no dai­nin­gà, sub­ti­lø ir ið­raið­kin­gà sa­vo var­þo­vo gro­ji­mà, tuo tar­pu Mo­zar­ tas kri­ti­ka­vo ita­lø vir­tuo­zo pa­brë­þia­mà mo­to­ri­kà ir sau­so­kà gro­ji­mo ma­nie­rà, ta­ èiau pri­pa­þi­no jo, kaip kom­po­zi­to­riaus, ta­len­tà: Cle­men­ti at­lik­tos So­na­tos B-dur te­mà vë­liau jis pa­ver­të Uþbur­to­sios flei­tos uver­tiû­ros pa­grin­du.

Ga­li­ma sa­ky­ti, jog XIX am­þius pa­kei­ të at­li­ki­mo me­no pa­skir­ties su­vo­ki­mà.

Anks­èiau nuo Baþ­ny­èios ar pa­sau­lie­ti­ niø mag­na­tø pri­klau­sæ mu­zi­kai bu­vo pri­pa­þin­ti lais­vais me­ni­nin­kais ir kar­tu ta­po pri­klau­so­mi nuo vi­suo­me­nës nuo­ mo­nës bei es­te­ti­niø po­rei­kiø. Ple­èian­tis

kon­cer­ti­niam gy­ve­ni­mui, dau­gë­jant ope­ros te­at­rø ir sim­fo­ni­niø or­kest­rø, au­gant jau­ni­mo po­rei­kiui ágy­ti spe­cia­lø mu­zi­ki­ná ið­si­la­vi­ni­mà, ra­do­si mo­der­nios kon­ser­va­to­ri­jos. Bu­vu­si kom­plek­si­në mu­ zi­ko pro­fe­si­ja pa­ma­þu uþ­lei­do vie­tà vis di­des­nei di­fe­ren­cia­ci­jai. Ðiuo lai­ko­tar­piu vis di­dë­jo mu­zi­kan­tø at­si­sky­ri­mas pa­gal veik­los po­bû­dá á kom­po­zi­to­rius, mu­zi­ko­ lo­gus, at­li­kë­jus ir pe­da­go­gus. Ðio lai­ko­tar­pio kû­ry­bi­niø var­þy­bø pa­ vyz­dys – 1844 m. Leip­ci­go Ge­wand­haus vy­kæs smui­ki­nin­kø Hein­ri­cho Ern­sto, A.Boc­ci­ni, Fer­di­nan­do Da­vi­do ir Jo­sep­ho Jo­a­chi­mo su­si­ti­ki­mas. Vi­si ke­tu­ri mu­zi­ kai at­li­ko Lud­wi­go Mau­re­rio Kon­cer­tan­tæ ke­tu­riems smui­kams, ku­riai kiek­vie­nas tu­rë­jo su­kur­ti sa­vo ka­den­ci­jà (ðio kon­ kur­so nu­ga­lë­to­ju ta­po Jo­a­chi­mas).

Nors anks­tes­niø­jø am­þiø þy­miø mu­ zi­kø su­si­ti­ki­mai bu­vo ga­na reikð­min­gi, ta­èiau vis dël­to pa­vie­niai mu­zi­ki­nio gy­ ve­ni­mo ávy­kiai. Tuo tar­pu XX a. jie ta­po itin po­pu­lia­rûs ir, ið­au­gæ á tarp­tau­ti­nius kon­kur­sus, la­bai ryð­kiai pa­vei­kë mû­sø am­þiaus at­li­kë­jø me­nà. Kon­kur­sai XX a. mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me ási­tvir­ti­no kaip spe­ci­fi­në ta­len­tin­gø at­li­kë­jø pa­si­ro­dy­mo for­ma, at­krei­pian­ti dë­me­sá á jø kû­ry­bi­ nius lai­më­ji­mus ir at­ve­rian­ti ke­lius to­les­ nei kon­cer­ti­nei veik­lai. Ðiuo me­tu esan­tys vie­nu svar­biau­siø rin­kos in­stru­men­tø, pir­mie­ji tarp­tau­ti­ niai kon­kur­sai bu­vo su­reng­ti pa­ra­mos jau­ni­mui tiks­lais. To­kius uþ­da­vi­nius sau kë­lë ir pir­mø­jø ðiuo­lai­ki­niø kon­kur­sø ini­ cia­to­riai – daþ­niau­siai þy­mûs mu­zi­kai, jau pa­þi­næ kû­ry­bi­nës as­me­ny­bës taps­mo sun­ku­mus, taip pat – pa­þan­gios vi­suo­me­ ni­nës ir mu­zi­ki­nës or­ga­ni­za­ci­jos. Ki­ta ver­tus, kon­cer­tø or­ga­ni­za­vi­mo, o vë­liau ir gar­so ára­ðø fir­mos sie­kë pa­vers­ti kon­ kur­sus daug þa­dan­èiø at­li­kë­jø at­ran­kos prie­mo­ne. Ðiuo­lai­ki­niø mu­zi­ki­niø kon­kur­sø pir­ma­vaiz­dþiu dau­ge­liu as­pek­tø ga­li­ma lai­ky­ti kom­po­zi­to­riø ir pia­nis­tø kon­ kur­sà, 1890 m. suor­ga­ni­zuo­tà An­to­no Ru­binð­tei­no ini­cia­ty­va. Þy­mus ru­sø mu­zi­kas su­ge­bë­jo pir­ma­sis per­pras­ti to me­to rei­ka­la­vi­mus, su­pras­ti, ko­kià svar­bà ga­li tu­rë­ti kon­kur­sai kaip jau­nø mu­zi­kan­tø kar­je­ros pa­grin­das. Ru­binð­ tei­no var­du pa­va­din­ti kon­kur­sai ta­po pir­mo­sio­mis tarp­tau­ti­në­mis var­þy­bo­ mis, vyks­tan­èio­mis re­gu­lia­riai nu­sta­ty­tu lai­ku, pa­gal tam tik­rà pro­gra­mà, grieþ­tus nuo­sta­tus ir da­ly­vau­jant au­to­ri­te­tin­gam tarp­tau­ti­niam þiu­ri. Þi­no­ma, ne vis­kas to­je pro­gra­mo­je ir ypaè ásta­tuo­se bu­vo to­bu­la. Vi­sið­kai ar­chaið­kas ðian­dien at­ro­ do punk­tas, drau­dþian­tis kon­kur­se da­ly­ vau­ti mo­te­rims. Vis dël­to ðie kon­kur­sai su­vai­di­no svar­bø tei­gia­mà vaid­me­ná,

prak­tið­kai pa­ro­dy­da­mi to­kio jau­nø ta­len­ tø at­ran­kos me­to­do nau­dà.

Nau­jà rai­dos pa­grei­tá Ru­binð­tei­no idë­jos ága­vo XX a. tre­èia­ja­me–­ket­vir­ta­ja­ me de­ðimt­me­èiuose. 1927 m. Var­ðu­vo­je bu­vo su­reng­tas Pir­ma­sis tarp­tau­ti­nis Cho­pi­no pia­nis­tø kon­kur­sas. Ðis kon­ kur­sas ta­po di­dþiu­liu ávy­kiu ir pa­trau­ kë þy­miau­siø mu­zi­kan­tø dë­me­sá; apie já ra­ðë vi­so pa­sau­lio spau­da, kon­kur­so lau­re­a­tai ta­po pla­èiai þi­no­mi. Cho­pi­no kon­kur­sai ðiuo me­tu yra se­niau­sias pla­ taus mas­to pa­na­ðaus po­bû­dþio ren­gi­nys, ku­rio tra­di­ci­ja ið­sau­go­ta iki ðiø die­nø.

Cho­pi­no kon­kur­sø sëk­më ákvë­pë Eu­ro­pos mu­zi­kus. Ket­vir­ta­ja­me de­ðimt­ me­ty­je pra­de­da­mi reng­ti stam­bûs tarp­ tau­ti­niai kon­kur­sai Vie­no­je, Bu­da­peð­te, Briu­se­ly­je, o Var­ðu­vo­je, be Cho­pi­no kon­ kur­so, vyks­ta ir Hen­ry­ko Wie­niaw­skio var­du pa­va­din­tas smui­ki­nin­kø kon­kur­ sas. Vi­si ðie kon­kur­sai bu­vo su­ma­ny­ti kaip re­gu­lia­rûs, juo­se jau bu­vo ryð­kûs tie bruo­þai, ku­rie vë­liau ta­po vi­suo­ti­ne dau­ge­lio tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø nor­ma: da­ly­viø am­þiaus ri­bø nu­sta­ty­mas, kon­ kur­so ið­skai­dy­mas á at­ski­rus eta­pus – tu­ rus, pro­gra­mø su­da­ry­mo prin­ci­pai, þiu­ri su­da­ry­mas, kon­kur­san­tø pa­si­ro­dy­mø ver­ti­ni­mai. Ne­pai­sant pa­vie­niø skir­tu­ mø, bû­tent tuo lai­ku kris­ta­li­za­vo­si tam tik­ra ben­dra kon­kur­sø ren­gi­mo for­mu­lë, ku­rios es­mi­niai ypa­tu­mai ið­li­ko iki ðiø die­nø.

Pir­mie­ji kon­kur­si­nio ju­dë­ji­mo þings­ niai pa­si­ro­dë daug þa­dan­tys. La­bai grei­ tai bu­vo pri­pa­þin­ta, jog kon­kur­sai yra pui­ki ar­tis­ti­niø ga­bu­mø raið­kos for­ma ir ap­skri­tai nau­din­gi mu­zi­ki­nës kul­tû­ros plë­to­ji­mui. Pir­mø­jø tarp­tau­ti­niø kon­kur­ sø lau­re­a­tai uþ­ëmë ati­tin­ka­mà vie­tà tiek vie­nos ar ki­tos ða­lies, tiek tarp­tau­ti­në­je kon­cer­ti­në­je est­ra­do­je. Dau­ge­ly­je Eu­ro­ pos ða­liø ket­vir­to­jo de­ðimt­me­èio pa­bai­ go­je gims­ta nau­jø kon­kur­sø pla­nai. Ta­ èiau kon­kur­sø ren­gë­jø uþ­mo­jus su­grio­vë Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pradþia.

Ka­ro me­tais ið­si­sky­rë smui­ki­nin­kø ir pia­nis­tø kon­kur­so Pa­ry­þiu­je, ku­rio ini­cia­to­riais ta­po pia­nis­tai Mar­gu­e­ri­te Long ir Jac­qu­es Thi­baud, or­ga­ni­za­vi­mas 1943-iai­siais. Ðis ið pra­dþiø na­cio­na­li­nis kon­kur­sas ne­tru­ko per­aug­ti á vie­nà reikð­ min­giau­siø tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø.

Nau­jas kon­kur­si­nio ju­dë­ji­mo eta­pas pra­si­dë­jo po­ka­rio me­tais, á já ási­lie­jo vis dau­giau ða­liø. Be Eu­ro­pos, pir­mie­ji tarp­ tau­ti­niai kon­kur­sai pra­dë­ti reng­ti JAV, Bra­zi­li­jo­je, Ka­na­do­je, o na­cio­na­li­niai kon­kur­sai vy­ko ap­skri­tai be­veik vi­sur.

Be­je, iki ka­ro kon­kur­si­nës dis­cip­li­nos ap­si­ri­bo­jo dau­giau­sia for­te­pi­jo­nu, smui­ ku ir dai­na­vi­mu, o lai­kui bë­gant be­veik ne­li­ko mu­zi­ki­niø spe­cia­ly­biø, ne­tu­rin­èiø

sa­vo sri­ties var­þy­bø.

Ið tarp­tau­ti­niø po­ka­rio me­tø kon­ kur­sø ver­ta pa­mi­në­ti Long ir Thi­baud kon­kur­sà Pa­ry­þiu­je (1946), kon­kur­sà Þe­ ne­vo­je, vël ága­vu­sá tarp­tau­ti­ná cha­rak­te­ rá, smui­ki­nin­kø kon­kur­sà Car­lo Fles­cho me­da­liui gau­ti Lon­do­ne, taip pat kar­tu su fes­ti­va­liu „Pra­hos pa­va­sa­ris” vy­ku­ sius at­li­kë­jø kon­kur­sus. Vi­si jie ta­po re­ gu­lia­rûs. Be ðiø var­þy­bø, 1948 m. ávy­ko di­de­lës ap­im­ties tarp­tau­ti­nis kon­kur­sas Olan­di­jos mies­te Che­ve­nin­ge­ne, su­trau­ kæs dau­gy­bæ pia­nis­tø, smui­ki­nin­kø ir vo­ka­lis­tø bei dau­ge­liu as­pek­tø ta­pæs po­ka­rio kar­tos me­ni­nio jau­ni­mo per­þiû­ ra. Ne­tru­kus at­gi­më ir ki­ti kon­kur­sai, tu­rin­tys dar iki­ka­ri­niø lai­kø tra­di­ci­jø: Bu­da­peð­te (1948), Cho­pi­no (1949), Briu­ se­lio (1951), Wie­niaw­skio (1952) ir ðiek tiek vë­liau – Vie­nos (1959).

1958 m. stam­biø tarp­tau­ti­niø kon­kur­ sø or­ga­ni­za­to­riø gre­tas pir­mà kar­tà pa­pil­ dë tuo­me­ti­në So­vie­tø Sà­jun­ga. Mask­vo­je bu­vo su­reng­tas Pir­ma­sis tarp­tau­ti­nis Èai­kov­skio smui­ki­nin­kø ir pia­nis­tø kon­ kur­sas. Kon­kur­sai pa­ma­þu skver­bë­si ir á Ame­ri­kos þe­my­nà. Èia tarp­tau­ti­niø kon­ kur­sø pra­di­nin­ke ta­po Bra­zi­li­ja. 1957 m.

Rio de Þa­nei­re ávy­ko tarp­tau­ti­nis pia­nis­ tø kon­kur­sas, ku­rio sëk­më pa­ver­të já tra­ di­ci­niu. 1959 m. Mek­si­ke bu­vo su­reng­tas Ant­ra­sis tarp­tau­ti­nis Pa­blo Ca­sal­so kon­ kur­sas. Tik po ame­ri­kie­èio Vano Cli­bur­ no sëk­mës tarp­tau­ti­nia­me Èai­kov­skio kon­kur­se Mask­vo­je su­si­do­më­ji­mas pa­na­ ðiø kon­kur­sø or­ga­ni­za­vi­mu at­si­ra­do ir JAV. Il­gai­niui na­cio­na­li­nis smui­ki­nin­kø ir pia­nis­tø Ed­ga­ro Le­ven­trit­to kon­kur­sas Niu­jor­ke ta­po tarp­tau­ti­niu, o sep­tin­to­jo de­ðimt­me­èio pra­dþio­je pra­de­da­mi reng­ti Di­mit­ri­jaus Mit­ro­pou­lo­so (Niu­jor­ke) ir Vano Cli­bur­no (Fort Jor­te, Tek­sa­so vals­ ti­jo­je) kon­kur­sai.

Vis au­gan­tis kon­kur­si­nio ju­dë­ji­mo spek­tras, nau­jø kon­kur­sø or­ga­ni­za­vi­mas at­ve­dë prie bû­ti­ny­bës su­vie­ny­ti ir ko­or­ di­nuo­ti kon­kur­sus or­ga­ni­zuo­jan­èiø þmo­ niø pa­stan­gas. Ið­ki­lo po­rei­kis uþ­megz­ti nuo­la­ti­nius kon­tak­tus tarp kon­kur­sø or­ga­ni­za­ci­jø, ga­ran­tuo­ti da­li­ji­mà­si pa­tir­ ti­mi ir pan. Ðiuo tiks­lu 1957 m. Þe­ne­vo­je ke­le­to di­de­liø kon­kur­sø or­ga­ni­za­to­riø ini­cia­ty­va bu­vo ákur­ta Pa­sau­li­në mu­zi­ kos kon­kur­sø fe­de­ra­ci­ja, ku­rios pir­mi­nin­ ku ta­po þy­mus ðvei­ca­rø kom­po­zi­to­rius ir mu­zi­kos vei­kë­jas, Þe­ne­vos kon­ser­ va­to­ri­jos di­rek­to­rius An­ri Ga­ne­be­nas (dabar federacijai vadovauja Marianne Granvig). Ið pra­dþiø á fe­de­ra­ci­jos su­dë­ tá bu­vo pri­im­ti 13 kon­kur­sø, o dabar jai pri­klau­so jau 112 mu­zi­ki­niø kon­kur­sø (ið vi­so pa­sau­ly­je yra per 4500 tarp­tau­ ti­niø aka­de­mi­nës mu­zi­kos kon­kur­sø).

Tarp­tau­ti­nis M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø ir

var­go­ni­nin­kø kon­kur­sas á ðià or­ga­ni­za­ci­ jà bu­vo pri­im­tas 1994 m.

Ne­ma­þà áta­kà kon­kur­sø or­ga­ni­za­ to­riams (kaip ir vi­sam me­ni­niam gy­ve­ ni­mui) da­ro so­cia­li­nës ap­lin­ky­bës bei mu­zi­ki­nës rin­kos ypa­ty­bës. Dau­ge­liu at­ ve­jø ðiuo­lai­ki­niai mu­zi­ki­niai kon­kur­sai vyks­ta vals­ty­biø sos­ti­në­se, di­de­liuo­se kul­tû­ros cen­truo­se. Pa­vyz­dþiui, pir­mø­ jø gre­tas su­da­ro to­kie kon­kur­sai kaip Èai­kov­skio – Mask­vo­je, ka­ra­lie­nës Elþ­ bie­tos – Briu­se­ly­je, Enes­cu – Bu­ka­reð­te, Cho­pi­no – Var­ðu­vo­je ir ki­ti. Ne­re­tai to­ kiø kon­kur­sø vie­tai pa­ren­ka­mi mies­tai, vie­naip ar ki­taip su­si­jæ su gy­ve­ni­mu ir veik­la to mu­zi­ko, ku­rio var­das su­teik­ tas kon­kur­sui: Ba­cho kon­kur­sas Leip­ci­ ge, Be­et­ho­ve­no – Vie­no­je, Schu­man­no – Cvi­kau, Mo­zar­to – Zalc­bur­ge, Pa­ga­ni­ni – Ge­nu­jo­je, Car­lo Fles­cho – Lon­do­ne, Vano Cli­bur­no – Fort Jor­te. Ne pas­ku­ti­ næ vie­tà or­ga­ni­zuo­jant kon­kur­sus uþ­ima ir tu­ris­ti­nis as­pek­tas. No­rint pri­trauk­ti á tam tik­rà vie­tà kuo dau­giau þmo­niø, o kar­tu ir su­teik­ti kuo ge­res­nes sà­ly­gas kon­kur­san­tams, kon­kur­sai ren­gia­mi ma­ þuo­se mies­te­liuo­se, ypa­tin­guo­se sa­vo ku­ror­ti­në­mis sa­vy­bë­mis ar is­to­ri­në­mis áþy­my­bë­mis: Her­to­gen­bo­sas – Olan­di­jo­ je, Bol­ca­no – Ita­li­jo­je, Verb­je – Bel­gi­jo­je ir kt. Pa­pras­tai dau­gu­ma kon­kur­sø vyks­ ta maþ­daug tuo pa­èiu me­tø lai­ku. Ga­na daþ­nai kon­kur­sus re­mia ar net ini­ci­juo­ja tam tik­ros fir­mos, be­si­rû­pi­nan­èios sa­vo re­kla­ma. Pa­vyz­dþiui, pia­nis­tø kon­kur­sà Vie­no­je ini­ci­ja­vo fir­ma Bösen­dor­fer, Lie­tu­ vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je in­stru­men­ta­lis­ tø kon­kur­sus kas­met ren­gia mu­zi­kos in­ stru­men­tø ga­my­bos kon­cer­nas Yama­ha.

Re­gis, sa­vai­me su­pran­ta­ma, jog ðiuo me­tu ren­gia­mø kon­kur­sø tai­syk­lës lei­ dþia juo­se da­ly­vau­ti vi­sø tau­ty­biø bei ly­èiø at­sto­vams. Vie­nin­te­lis grieþ­tas ap­ri­bo­ji­mas – da­ly­viø am­þius: daþ­niau­ siai da­ly­vau­ti rim­ta­me tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se lei­dþia­ma ne jau­nes­niems kaip 15–20 ir ne vy­res­niems kaip 30–35 me­tø at­li­kë­jams. Kon­kur­sø pro­gra­ma at­spin­di XX a. ávai­ria­pu­sið­kø at­li­kë­jø ten­den­ci­jà: daþ­niau­siai (ið­sky­rus vie­no au­to­riaus kû­ ry­bai skir­tus kon­kur­sus) skir­tin­guo­se tu­ ruo­se rei­ka­lau­ja­ma at­lik­ti XVII–XVIII a., ro­man­tiz­mo, XX a. bei ða­lies, ku­rio­je vyks­ta kon­kur­sas, mu­zi­kà.

Pa­sau­li­nis mu­zi­kan­to pri­pa­þi­ni­mas ðiuo me­tu daþ­niau­siai pra­si­de­da nuo jo per­ga­lës ku­ria­me nors tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se (nors ne­ið­si­ver­èia­ma ir be le­ gen­di­niø ið­im­èiø – to­kiø kaip Ivo Po­go­ re­li­chiaus „ne­sëk­më” 1980-øjø Cho­pi­no kon­kur­se). Tarp sa­vo kar­je­rà pra­dë­ju­ siø nuo kon­kur­sø – pia­nis­tai Art­hu­ras Ru­bins­tei­nas, Le­vas Obo­ri­nas, Ar­tu­ro Be­ne­det­ti Mi­che­lan­ge­li, Emi­lis Gi­lel­sas,

Muzikos barai /23

Konkursas Ja­ko­vas Flie­ras, Vanas Cli­bur­nas ir kt.

Be to, tarp­tau­ti­niai mu­zi­ki­niai kon­kur­sai vis la­biau tam­pa ne tiek at­ski­rø at­li­kë­jø, kiek skir­tin­gø ða­liø at­li­ki­mo me­no mo­ kyk­lø var­þy­ti­në­mis.

Nors tarp­tau­ti­niai kon­kur­sai, ga­li­ma sa­ky­ti, gi­më tik XX a. pra­dþio­je, jau jam bai­gian­tis vis gar­siau ëmë ryð­kë­ti prieð kon­kur­sus pro­tes­tuo­jan­tys bal­sai. Pa­grin­ di­nis prie­kaið­tas tas, jog kon­kur­sams ir jø ver­ti­ni­mams ne sve­ti­mas spor­ti­nis pra­das yra vi­sið­kai ne­su­de­ri­na­mas su me­nu. No­rë­da­mi átik­ti vi­siems þiu­ri na­ riams, kon­kur­sø da­ly­viai tu­ri steng­tis gro­ti taip, kad ne­bû­tø kon­tro­ver­sið­ki, ne­ per­þeng­tø ben­drø ver­ti­ni­mo stan­dar­tø ri­bos. Nuo XIX a. vi­du­rio ly­dë­da­mi vis di­dë­jan­tá at­li­kë­jø vir­tuo­zið­ku­mà, mu­zi­ki­ niai kon­kur­sai pa­dë­jo for­muo­ti tam tik­rà at­li­ki­mo eta­lo­nà, ku­rio svar­biau­sia da­lis – pro­fe­si­nis meist­rið­ku­mas (ap­rë­pian­ tis tech­nið­kai vir­tuo­zið­kà in­stru­men­to val­dy­mà, gar­so ið­ga­vi­mà, tem­pà, rit­mà, di­na­mi­kà, fra­zuo­tæ), ne­pri­ekaið­tin­gas tiks­lu­mas (ða­lia gry­nai tech­ni­niø ge­bë­ ji­mø – ið­ti­ki­my­bë teks­tui bei sti­liaus po­jû­tis) ir po­vei­kis klau­sy­to­jui (me­ni­në as­me­ny­bë ir jos pa­tei­ki­mas). Mu­zi­ko­ lo­gas Da­vi­das Ra­bi­no­vi­èius kny­go­je At­li­kë­jas ir sti­lius (1981) api­bû­di­na kon­ kur­san­to ti­pà: „Pui­kus pia­nis­tas, ával­dæs vi­sus ap­pa­ren­ces ir ma­lo­nus vi­sais sa­vo ar­tis­ti­niais bruo­þais, bû­ti­nais þy­miam mû­sø die­nø kon­cer­tan­tui; aukð­èiau­sio tech­ni­ciz­mo kla­së, nu­ðli­fuo­tas meist­rið­ ku­mas, dau­gias­pal­vë temb­ri­në pa­le­të ir gra­þus tu­ðë, sti­liaus „jaut­ru­mas”, sko­nis, sai­ko jaus­mas…” Tad ne­nuos­ta­bu, jog kû­ry­bi­në me­ni­nin­ko in­di­vi­du­a­ly­bë tar­ si at­si­du­ria ant­ra­ja­me pla­ne: kon­kur­so da­ly­viai pri­vers­ti de­rin­tis prie tam tik­rø ko­lek­ty­vi­nio ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jø.

Vis dël­to, ne­pai­sant „spor­ti­niø” ele­ men­tø bei aðt­rios kai ku­riø ryð­kiø me­ni­ nin­kø kri­ti­kos, kon­kur­sø aist­ra ne­blës­ta ir XXI a. pra­dþio­je. Ið­ties sun­ku bû­tø pa­ neig­ti jø reikð­mæ ta­len­tin­giems jau­niems þmo­nëms. Kon­kur­sui su­bran­din­tos tam tik­ros cha­rak­te­rio sa­vy­bës bei pro­fe­si­nis meist­rið­ku­mas – ge­riau­sias sa­væs pa­tik­ri­ ni­mas ir ið­ban­dy­mas, re­a­lus sa­vo trû­ku­ mø bei ga­li­my­biø áver­ti­ni­mas. n Li­te­ra­tû­ra: E.Ig­na­to­nis, XX amþiaus pia­nis­tai, Vil­nius: Lie­tu­ vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja, 1997.

E.Rohlfs, „Wet­tbe­wer­be und Prei­se”, in Die Mu­ sik in Ges­chich­te und Ge­gen­wart, ed. Lud­wig Fis­cher, Sach­teil 9, Bären­rei­ter/Met­zler, 1998.

Ìóçûêàëüíûå êîíêóðñû â ïðîøëîì è íàñòîÿùåì. Ñïðàâî÷íèê, Ìîñêâà: Ìóçûêà, 1966.

M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­ sui ar­të­jant

R

e­gis, vi­sai ne­se­niai pa­si­bai­gë daug aist­rø ir dis­ku­si­jø su­ kë­læs 1999-øjø tarp­tau­ti­nis M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­ kur­sas, o ðiø me­tø rug­së­jo 22–29 die­no­mis á Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jà ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­næ fil­har­mo­ ni­jà – tra­di­ci­nes ðio kon­kur­so vyks­mo vie­tas – vël kvie­èia­mi jau­nie­ji for­te­pi­jo­ no ta­len­tai bei klau­sy­to­jai, ku­riuos in­tri­ guo­ja nau­ji vei­dai ir me­ni­niai at­ra­di­mai.

Apie ar­të­jan­tá M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­sà kal­bë­jo­mës su jo ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos vi­ce­pir­mi­nin­ke, Lie­tu­vos mu­ zi­kos aka­de­mi­jos For­te­pi­jo­no ka­ted­ros ve­dë­ja pro­fe­so­re Ve­ro­ni­ka Vi­tai­te:

Ko­kie pa­ruo­ðia­mie­ji ren­gi­niai prieð M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­sà lau­kia ja­me da­ly­vau­sian­èiø lie­tu­viø at­li­kë­jø?

Kas­met rug­pjû­èio më­ne­sá Drus­ki­

Muzikos barai /24

nin­kø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je vyks­ta tarp­ tau­ti­nis kon­kur­sas-fes­ti­va­lis „Mu­zi­ka be sie­nø”. Kon­kur­sas vyks­ta ðe­ðio­se am­þiaus ka­te­go­ri­jo­se: var­þo­si pia­nis­tai so­lo, ávai­ riø su­dë­èiø ka­me­ri­niai an­sam­bliai, o ðiø me­tø nau­jie­na – kon­kur­sas for­te­pi­jo­nui su ka­me­ri­niu or­kest­ru. Vi­sø am­þiaus ka­te­ go­ri­jø pia­nis­tams ir for­te­pi­jo­nø du­e­tams tal­kins Ba­lio Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­ kos mo­kyk­los mo­ky­to­jø or­kest­ras, ku­riam va­do­vau­ja prof. Pet­ras Kun­ca.

Ka­ dan­ gi taip su­ ta­ po, jog ðiais me­ tais „Mu­zi­ka be sie­nø” vyks­ta prieð pat M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­sà, ða­lia vi­sø fes­ti­ va­lio me­tu vyks­tan­èiø ren­gi­niø pa­kvie­të­ me pro­fe­so­riø Vy­tau­tà Land­sber­gá, ku­ris skam­bins Èiur­lio­nio mu­zi­kos re­èi­ta­lá, o tiems M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­so da­ly­ viams, ku­rie pa­gei­da­vo da­ly­vau­ti Drus­ ki­nin­kø ren­gi­ny­je, prof. Land­sber­gis ves meist­rið­ku­mo pa­mo­kas ið Èiur­lio­nio kû­ry­

bos. Be­je, su bû­si­mai­siais M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­so da­ly­viais Drus­ki­nin­kuo­se dirbs ir kon­kur­so „Mu­zi­ka be sie­nø” þiu­ri na­ riai: gar­si Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos pro­fe­ so­rë, pui­ki J.S.Ba­cho mu­zi­kos þi­no­vë Ve­ra No­si­na, Ki­je­vo kon­ser­va­to­ri­jos pro­fe­so­rë Ele­o­no­ra Tkaè, ið Va­ðing­to­no at­vyks­tan­tis pia­nis­tas prof. Le­vas Kap­la­nas, ið Iz­ra­e­lio – prof. Ja­na Jam­pols­ka­ja.

Be ðio va­sa­ros ren­gi­nio, jau pa­si­rû­pin­ ta, kad lie­tu­viai, da­ly­vau­sian­tys M.K.Èiur­ lio­nio pia­nis­tø kon­kur­se, tu­rë­tø ga­li­my­bæ da­ly­vau­ti jau­nø­jø at­li­kë­jø fes­ti­va­ly­je Lie­ tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. Kiek­vie­nà va­ka­rà rug­së­jo pra­dþio­je LMA Di­dþio­jo­je sa­lë­je skam­bës tos pro­gra­mos, ku­rias pa­ si­rinks pa­tys bû­si­mie­ji kon­kur­so da­ly­viai.

Kaip ma­to­me, dau­gu­ma jø iki kon­kur­so tu­rës ne vie­nà ga­li­my­bæ pa­kon­cer­tuo­ti, be to, ne­ma­þa da­lis jø jau ðià va­sa­rà da­ly­vau­ ja ávai­riuo­se meist­rið­ku­mo kur­suo­se Olan­ di­jo­je, Ru­si­jo­je ir ki­to­se ða­ly­se.

Koks þiu­ri ðie­met ver­tins kon­kur­so at­li­kë­jø pa­si­ro­dy­mus?

La­bai di­dþiuo­ja­mës, kad kon­kur­so þiu­ri pir­mi­nin­ku su­ti­ko tap­ti þi­no­mas pa­ sau­ly­je bri­tø pia­nis­tas Pe­te­ris Do­no­hoe, sa­vo lai­ku ta­pæs Èai­kov­skio kon­kur­so lau­re­a­tu. Ber­nar­das Rin­geis­se­nas (Pran­ cû­zi­ja) yra Cho­pi­no kon­kur­so lau­re­a­tas, bu­væs pir­mo­jo M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so þiu­ri na­rys. Pui­kus pia­nis­tas, su­reng­sian­tis pas mus so­li­ná kon­cer­tà, yra Jo­a­qui­nas So­ria­no – Mad­ri­do ka­ra­lið­ ko­sios mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius, ku­ris jau yra ve­dæs meist­rið­ku­mo kur­sus Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. Pe­e­pas Las­sman­nas yra Ta­li­no mu­zi­kos aka­de­ mi­jos rek­to­rius, Eri­kas T.Ta­wast­stjer­na – Hel­sin­kio Si­be­liu­so mu­zi­kos aka­de­mi­ jos For­te­pi­jo­no ka­ted­ros ve­dë­jas (jis bu­ vo ir pra­ëju­sio M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so þiu­ri na­rys). Di­de­lis Lie­tu­vos

The M.K. Èiurlionis Competition for Pianists Approaching Though it seems that not much time has passed since the 1999 International M.K. Èiurlionis Piano and Organ Competition, which generated a good deal of heat and discussion, young talented pianists, as well as listeners intrigued by new names and artistic discoveries, are again being invited to the traditional venues for this event – the Lithuanian Academy of Music and the Lithua­ nian National Philharmonic Society.

The author of the article and the ViceChair of the Jury, the head of the Piano Department of the Lithuanian Academy of Music Professor Veronika Vitaitë, talk about the forthcoming competition for pianists, which is to take place on 22 – 29 September this year.

Lina NAVICKAITË

bi­èiu­lis yra pa­sau­li­nio gar­so pe­da­go­gas Pe­te­ris Ei­che­ris. Ðis pia­nis­tas pas­ta­rai­siais de­ðimt­me­èiais dau­giau dë­me­sio sky­rë ne at­li­kë­jið­kai, o pe­da­go­gi­nei veik­lai: jis dës­ to Karl­sru­hë­je (Vo­kie­ti­ja) bei Ja­po­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Pran­cû­zi­jo­je, yra dau­ge­lio gar­bin­ gø tarp­tau­ti­niø pia­nis­tø kon­kur­sø þiu­ri na­rys. Po vie­nà kar­tà Ei­che­ris yra bu­væs ir tarp­tau­ti­niø S.Vai­niû­no bei B.Dva­rio­no pia­nis­tø kon­kur­sø ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­riu. Tai ið­ties di­de­lë as­me­ny­bë, pui­kus vo­kie­èiø mu­zi­kos þi­no­vas.

2003-iø­jø M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so þiu­ri Lie­tu­vai at­sto­vaus Ve­ro­ ni­ka Vi­tai­të, Pet­ras Ge­niu­ðas, Jur­gis Kar­ na­vi­èius ir Zbig­ne­vas Ibel­haup­tas. Be­je, pas­ta­rie­ji du pia­nis­tai 1978 ir 1982 me­tais yra ta­pæ tar­pres­pub­li­ki­niø M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­sø pir­mø­jø pre­mi­jø lau­re­a­tais.

Koks lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus kû­ ri­nys for­te­pi­jo­nui bus pri­va­lo­mas ðiø me­tø pia­nis­tø kon­kur­se?

Spe­cia­liai ðiø me­tø kon­kur­sui bu­vo su­kur­ta Fe­lik­so Ba­jo­ro pje­së for­te­pi­jo­nui „Si­de­ra­lis”. Ta­èiau tai ne­bus vie­nin­te­lis pri­va­lo­mas lie­tu­við­kas kû­ri­nys – lai­ko­mës prin­ci­po, kad ga­li­ma rink­tis ið vi­sø anks­ èiau spe­cia­liai M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­sui su­kur­tø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø.

Pir­ma­ja­me, res­pub­li­ki­nia­me, M.K.Èiur­ lio­nio pia­nis­tø kon­kur­se da­ly­va­vo 15 pia­nis­tø ið Vil­niaus ir Kau­no. Ðie­met ið 41 uþ­si­re­gist­ra­vu­sio da­ly­vau­ti pia­nis­to kon­kur­sui ruo­ðia­si taip pat 15 lie­tu­vai­èiø (be­je, var­go­ni­nin­kai – tik du). Kà tai liu­di­ ja apie lie­tu­við­kà­jà for­te­pi­jo­no mo­kyk­là?

Vi­sø pir­ma ga­li­me pa­si­dþiaug­ti la­bai tur­tin­go­mis tra­di­ci­jo­mis: ðie­met LMA For­te­pi­jo­no ka­ted­ra ðven­të sa­vo 70-me­tá.

Ið ar­chy­vi­niø duo­me­nø þi­no­me, kad nuo pat Kon­ser­va­to­ri­jos ákû­ri­mo pra­dþios For­te­pi­jo­no ka­ted­ro­je mo­kë­si dau­giau­siai pia­nis­tø. Ir ðian­dien ne­slûgs­tant su­si­do­ më­ji­mui ðia spe­cia­ly­be, að sa­væs ne­kart klau­siau, ko­kios to po­pu­lia­ru­mo prie­þas­ tys. Vi­sø pir­ma, ma­nau, at­sa­ky­mas glû­di ka­ra­lið­ka­ja­me in­stru­men­te – for­te­pi­jo­ne. Ðio in­stru­men­to ga­li­my­bës ne­ið­se­mia­mos: juo ga­li­ma dai­nuo­ti, imi­tuo­ti or­kest­rà, var­go­nus ar bet ku­rá ki­tà in­stru­men­tà. Be to, jei pia­nis­tas ne­re­a­li­zuo­ja sa­væs kaip so­ lis­tas, jis ga­li at­ras­ti sa­ve mu­zi­kuo­da­mas ávai­riø ka­me­ri­niø an­sam­bliø su­dë­ty­se, akom­pa­nuo­da­mas kaip kon­cert­meis­te­ris ar uþ­si­im­da­mas pe­da­go­gi­ne veik­la.

An­tra, pa­þvel­gæ á ne­ið­se­mia­mà for­te­ pi­jo­ni­næ li­te­ra­tû­rà, pa­ma­ty­si­me, kad vi­sø lai­kø ge­ni­jai ðiam in­stru­men­tui ra­ðë ypaè gau­siai. Ba­chas bu­vo pui­kus var­go­ni­nin­ kas ir kla­vy­ris­tas, Be­et­ho­ve­nas – ne­pri­lygs­ ta­mas sa­vo lai­kø pia­nis­tas, Cho­pi­nas ra­ðë vien tik ðiam in­stru­men­tui, pri­si­min­ki­me dar Lis­ztà, Rach­ma­ni­no­và... Jø su­kur­ti kû­ ri­niai – tai ir nuo­sta­bios mi­nia­tiû­ros, for­te­

pi­jo­ni­niai cik­lai, fu­gos, so­na­tos, kon­cer­tai. Ðiam in­stru­men­tui su­kur­ta dau­gy­bë ðe­ dev­rø, ku­rie vi­sais lai­kais trau­kë ir trauks jau­ni­mà rink­tis ðià spe­cia­ly­bæ.

Ne ma­þiau svar­bus ir fak­tas, jog nuo se­no Lie­tu­vo­je dës­të ryð­kûs pe­da­go­gai.

Kon­ser­va­to­ri­jos ási­kû­ri­mo lai­kais èia dir­bo Li­di­ja Dau­gu­vie­ty­të, Ele­na Sta­nekLau­mens­kie­në, ru­sø mo­kyk­los at­sto­vas Vik­to­ras Ru­þic­kis – ne­pa­pras­tai pui­kus at­li­kë­jas vir­tuo­zas, pa­da­ræs di­de­læ áta­kà lie­tu­við­ka­jai for­te­pi­jo­no mo­kyk­lai. Tuo me­tu moks­lus bai­gë Ba­lys Dva­rio­nas, Al­ do­na Dva­rio­nie­në, Sta­sys Vai­niû­nas, jau po ka­ro – prof. Jur­gis Kar­na­vi­èius. Vë­liau Kau­no kon­ser­va­to­ri­jai su­si­lie­jus su Vil­niu­ je eg­zis­ta­vu­sio­mis mo­kyk­lo­mis, di­des­næ áta­kà ága­vo Sta­nis­la­vo Ðpi­nals­kio ir ki­tø pui­kiø len­kø pia­nis­tø veik­la.

Da­bar­ti­nës lie­tu­við­ko­sios for­te­pi­jo­no mo­kyk­los ið­ta­kos glû­di ru­sø, len­kø bei vo­kie­èiø-aust­rø mo­kyk­lo­se. Ru­sø mo­kyk­ lai po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro at­sto­va­vo Ja­ko­vas Ginz­bur­gas, Ol­ga Ðtein­berg, Ma­ rie­ta Aziz­be­ko­va, Ru­si­jo­je mo­kë­si Al­do­na ir Ha­li­na Rad­vi­lai­tës. Jau­nes­nio­sios kar­tos pia­nis­tai Alek­san­dra Þvir­bly­të, Jur­gis Kar­ na­vi­èius, Ser­ge­jus Ok­ruð­ko taip pat sta­þa­ vo ar­ba bai­gë me­no as­pi­ran­tû­rà Mask­vo­je.

Aust­rið­ko­ji li­ni­ja ne­abe­jo­ti­nai pra­si­de­da nuo Sta­ sio Vai­ niû­ no, ku­ ris bu­ vo ne tik pir­ma­sis lie­tu­viø at­li­kë­jas, Vie­no­je ta­pæs tarp­tau­ti­nio kon­kur­so lau­re­a­tu, ta­èiau ten pat me­tus mo­kë­si pas Emi­lá Sau­e­rá. Vë­ liau me­tus sta­þuo­ti Vie­no­je te­ko ir man, o ðiuo me­tu LMA dir­ba jau­nas pia­nis­tas Dau­man­tas Ki­ri­laus­kas, ðe­ðe­rius me­tus mo­kæ­sis Zalc­bur­go Mo­zar­teu­me. Vo­kie­èiø mo­kyk­lai at­sto­va­vo Leip­ci­ge mo­kæ­sis Ba­ lys Dva­rio­nas, Al­do­na Dva­rio­nie­në, taip pat ir M.K.Èiur­lio­nis, ku­rá ver­tin­èiau ne tik kaip kom­po­zi­to­riø, bet ir kaip at­li­kë­jà pia­nis­tà, ne­ma­þai ra­ðiu­sá ðiam in­stru­men­ tui. Pran­cû­zø mo­kyk­los at­sto­vais ga­li­ma bû­tø va­din­ti prof. Jur­gá Kar­na­vi­èiø bei Mû­zà Ru­bac­ky­tæ, su ku­ria ir ðian­dien pa­ lai­ko­mi glau­dûs kû­ry­bi­niai kon­tak­tai.

Se­no­sios kar­tos pro­fe­so­riø tra­di­ci­jas mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je plë­to­ja ðian­die­ni­niai pe­da­go­gai – di­de­li nuo­pel­nai lie­tu­viø for­ te­pi­jo­ni­nës mo­kyk­los rai­dai pri­klau­so Lie­ tu­vos EPTA pre­zi­den­tui prof. Kæs­tu­èiui Gry­baus­kui. La­bai svar­bûs ir ðian­dien vis in­ten­sy­vë­jan­tys tarp­tau­ti­niai kon­tak­tai: uþ­sie­nio pe­da­go­gø ve­da­mi meist­rið­ku­mo kur­sai bei pa­èiø stu­den­tø ak­ty­vu­mas, da­ly­vau­jant ávai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se.

Prieð po­rà de­ðimt­me­èiø kon­kur­sai bu­vo be­ne vie­nin­te­lis ke­lias jau­nam at­li­kë­jui bû­ti pa­ste­bë­tam. Ðian­dien mu­zi­kams at­si­ve­ria kur kas dau­giau ga­li­my­biø. Kà nû­die­nos mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me reið­kia kon­kur­sai, ko­kie jø

Muzikos barai /25

Konkursas tiks­lai, ko­kias per­spek­ty­vas jie at­ve­ ria?

Ma­no ma­ny­mu, jau pats pa­si­ren­gi­mas kon­kur­sui tu­ri la­bai tei­gia­mà po­vei­ká – jis mo­bi­li­zuo­ja þmo­gø. Kiek­vie­nas to­kiu at­ ve­ju pa­da­ro dau­giau, pa­ren­gia kur kas pla­tes­næ pro­gra­mà, nei ið jo bû­tø rei­ka­ lau­ja­ma pa­gal aka­de­mi­nius stan­dar­tus.

Ren­gian­tis kon­kur­sui pa­pras­tai kon­cer­ tuo­ja­ma dau­giau, kau­pia­ma sce­ni­në pa­tir­ tis. Gal­bût kur nors Pa­ry­þiu­je ar Lon­do­ne ið­ei­da­mas á sce­nà jau­nas at­li­kë­jas per tà vie­nà va­ka­rà ið­gy­ve­na kur kas in­ten­sy­ves­ ná min­ties, kû­ry­bi­niø ieð­ko­ji­mø mo­men­tà, nei die­na ið die­nos vien bû­da­mas tie­siog stu­den­tu. Þi­no­ma, tam tik­ru lai­ku kon­kur­sai bu­vo gal­bût ir vie­nin­te­lis ke­lias bû­ti pa­ ste­bë­tam, áver­tin­tam. Ðian­dien jau në­ra vi­sið­kai taip, ta­èiau vis dël­to pa­grin­di­nis kon­kur­sø tiks­las ið­li­ko tas pats: su­teik­ti ga­ li­my­bæ jau­nam þmo­gui at­ver­ti nau­jus ke­ lius, pa­dë­ti jam tap­ti þi­no­mam. Be­je, kon­ kur­sø nau­da ga­li bû­ti la­bai ávai­ria­pu­sið­ka – tur­tin­gas tra­di­ci­jas tu­rin­èiø kon­kur­sø pir­mo­sios pre­mi­jos ne­re­tai sie­kia ðim­tà tûks­tan­èiø do­le­riø; yra kon­kur­sø, ku­riuo­ se pir­mø­jø pre­mi­jø lai­më­to­jams do­va­no­ ja­mi pui­kûs in­stru­men­tai. Be­je, ðie­met að la­bai dþiau­giuo­si, kad M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­so pir­mo­ji pre­mi­ja ir­gi jau bus ga­ na so­li­di – de­ðimt tûks­tan­èiø JAV do­le­riø.

Vis dël­to pa­gal tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus mes vis dar esa­me þe­miau vi­dur­kio, ir at­ei­ ty­je tik­rai reik­tø gal­vo­ti, kaip to­kià pa­dë­tá pa­keis­ti – di­des­nës pre­mi­jos kon­kur­sui su­teik­tø ir di­des­ná pres­ti­þà.

M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø ir var­go­ni­nin­ kø kon­kur­sas pri­klau­so Pa­sau­li­nei mu­ zi­kos kon­kur­sø fe­de­ra­ci­jai, ku­ri kas­met ren­gia tarp­tau­ti­nius kon­gre­sus. Ðie­met toks kon­gre­sas vy­ko Len­ki­jo­je, Poz­na­ në­je. Èia bu­vo la­bai daug kal­ba­ma apie tai, koks yra ra­di­jo, mu­zi­ki­nës spau­dos pro­pa­gan­dos vaid­muo po­pu­lia­ri­nant jau­nuo­sius kon­kur­sø lau­re­a­tus. Vis dël­to svar­biau­sias sëk­mës kon­kur­se re­zul­ta­tas tu­rë­tø bû­ti daþ­ni kon­cer­tai – tik juo­se áma­no­ma to­liau to­bu­lë­ti, me­nið­kai aug­ti.

Ma­þa su­teik­ti at­li­kë­jui kon­kur­so lau­re­a­to var­dà. Dþiu­gu, kad Poz­na­në­je mums bu­ vo pa­siû­ly­ta ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­ti su Fry­de­ry­ko Cho­pi­no kon­kur­su Var­ðu­vo­je, kei­èian­tis Cho­pi­no ir Èiur­lio­nio kon­kur­sø pir­mø­jø, ant­rø­jø, tre­èiø­jø pre­mi­jø lau­re­a­ tais – Lie­tu­vo­je ir Len­ki­jo­je reng­ti jø kon­ cer­tus. Ben­dra­dar­biau­da­mi su Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne fil­har­mo­ni­ja, mû­sø di­ri­gen­ tais, më­gin­si­me ieð­ko­ti vis dau­giau ga­li­ my­biø kon­kur­so lau­re­a­tams kuo daþ­niau pa­si­ro­dy­ti Lie­tu­vos kon­cer­tø sa­lë­se.

Dë­ko­ju uþ po­kal­bá.

Kal­bë­jo­si Li­na NA­VIC­KAI­TË

Muzikos barai /26

M.K.Èiur­lio­nio var­go­ni­nin­kø kon­kur­sas: pro­ble­mos ir per­spek­ty­vos Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Nors Lie­tu­vo­je pa­ste­bi­mas var­go­nø mu­zi­kos me­no sà­stin­gis – an­tai Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos 2002–2003 m. kon­cer­ti­nia­me se­zo­no re­per­tu­a­re so­lo var­go­nø mu­zi­kos ne­gir­dë­jo­me, jau ket­ vir­tà­já kar­tà pa­ger­biant M.K.Èiur­lio­nio kû­ry­bi­ná fe­no­me­nà ren­gia­mas tarp­tau­ti­ nis M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø ir var­go­ni­ nin­kø kon­kur­sas.

Kon­kur­so þiu­ri

Ðiø­me­tis var­go­ni­nin­kø kon­kur­sas vyks 2003 m. rug­ së­ jo 13–22 die­ no­ mis.

Mi­në­ti­na, jog þiu­ri su­da­rys var­go­ni­nin­ kai, da­ly­va­væ ir anks­tes­niø­jø M.K.Èiur­ lio­nio var­go­ni­nin­kø kon­kur­sø ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jo­se. Pa­vyz­dþiui, jau tre­èià kar­tà kon­kur­so þiu­ri pir­mi­nin­ku kvie­èia­mas prof. dr. Lud­ge­ris Loh­man­nas (Vo­kie­ti­ ja), dau­ge­lio tarp­tau­ti­niø var­go­ni­nin­kø kon­kur­sø þiu­ri na­rys. Be­je, gar­së­jan­èio

kaip ar­ti­ku­lia­ci­jos J.S.Ba­cho kû­ry­bo­je þi­no­vo Lud­ge­rio Loh­man­no (1981 m. pro­fe­so­rius ap­gy­në di­ser­ta­ci­jà „Kla­vi­ði­ niø in­stru­men­tø ar­ti­ku­lia­ci­ja XVI–XVIII a.”) kur­suo­se jau yra to­bu­li­næ­si ir Lie­tu­ vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos var­go­ni­nin­kai.

Prof. Loh­man­nas me­tus va­do­va­vo Ge­te­ bor­go uni­ver­si­te­to su­reng­tam var­go­nø ty­ri­mo pro­jek­tui Tyrimø centro (GOArt).

GOArt kar­tu su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja ini­ci­juo­ja ir fi­nan­suo­ ja tarp­tau­ti­ná pro­jek­tà res­tau­ruo­jant Vil­ niaus Ðven­to­sios Dva­sios (Do­mi­ni­ko­nø) baþ­ny­èios, ðian­dien daþ­nai va­di­na­mos Lie­tu­vos len­kø ka­ted­ra, var­go­nus – ga­ li­ma sa­ky­ti, ver­tin­giau­sià ir se­niau­sià Lie­tu­vos ba­ro­ko in­stru­men­tà, gar­sio­jo Ka­ra­liau­èiaus var­go­nø meist­ro A.G.Cas­ pa­ri­ni kû­ri­ná, pa­sta­ty­tà 1776 m. Þiu­ri na­rys Lui­gi Ce­leg­hi­nas (Ita­li­ja) Lie­tu­vo­je vie­ðë­jo pir­mo­jo tarp­tau­ti­nio

var­go­ni­nin­kø kon­kur­so me­tu, vë­liau bu­vo at­vy­kæs èia kon­cer­tuo­ti. Aust­rø var­go­ni­nin­kas Bern­har­das Gfe­re­ris M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­so þiu­ri da­ly­va­ vo 1999-ai­siais. Pir­mà­kart á ðá kon­kur­sà kvie­èia­mi at­li­kë­jai An­der­sas Ri­be­ris (Da­ ni­ja), Mi­che­lis Bou­var­d’as (Pran­cû­zi­ja) ir Ta­li­val­dis Deks­nis (Lat­vi­ja). Ma­est­ro Deks­nis nuo 1986 m. va­do­vau­ja Lat­vi­jos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Var­go­nø ka­ted­rai, do­mi­si sa­vo ða­lies var­go­nø do­ku­men­ ta­ci­ja. Ðis var­go­ni­nin­kas da­ly­va­vo ið­ lei­dþiant “Is­to­ri­niø Lat­vi­jos var­go­nø” ára­ðus (Lie­tu­và ana­lo­gið­kai rep­re­zen­tuo­ ja var­go­nø ma­est­ro – pro­fe­sio­na­laus at­ li­kë­jo, var­go­nø meist­ro ir in­to­na­to­riaus Ber­nar­do Va­si­liaus­ko ágro­ta ir 2000 m. ið­leis­ta kom­pak­ti­në plokð­te­lë “Lie­tu­vos var­go­nai”). Prof. Le­o­pol­do Di­grio (var­ go­ni­nin­kø kon­kur­so þiu­ri vi­ce­pir­mi­nin­ ko) tei­gi­mu, sim­bo­li­nis kon­kur­so is­to­ri­ jos ak­cen­tas bus tai, jog á ðio kon­kur­so þiu­ri pa­kvies­tos pir­mo­jo var­go­ni­nin­kø kon­kur­so lau­re­a­tës lie­tu­vës Re­na­ta Mar­ cin­ku­të-Le­seur (sek­re­to­ria­vu­si 1999-øjø var­go­ni­nin­kø kon­kur­se) ir Re­na­ta Bud­ ry­të-Kum­mer.

Kon­kur­so in­stru­men­tai

Ka­dan­gi M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­se gre­ti­na­mos dvi mu­zi­ka­vi­mo sri­tys – for­ te­pi­jo­nas ir var­go­nai, rei­kë­tø pa­mi­në­ti bû­tent var­go­na­vi­mui sa­vi­tà bruo­þà, su­si­ ju­sá su ðio in­stru­men­to spe­ci­fi­ka. Jei kal­ bë­tu­me apie tech­no­lo­gi­nius for­te­pi­jo­no ypa­tu­mus, pa­ste­bë­tu­me, jog daþ­niau­siai dë­me­sys krei­pia­mas á kla­via­tû­ros kie­tu­ mà bei minkð­tu­mà, temb­ro at­spal­vius, di­na­mi­niø niu­an­sø ið­ga­vi­mo ga­li­my­bes.

Ta­èiau var­go­nai itin ávai­rûs temb­ri­nës

The M.K. Èiurlionis Competition for Organists: Problems and Perspectives Despite the fact that the Lithuanian organ art has been enduring stagnation for almost a decade, or that, for example, the 2002/03 concert season of the Lithuanian National Philharmonic Society offered not even a single concert of organ music, it will be already the fourth time that the International M.K. Èiurlionis Piano and Organ Competition has taken place. This year’s competition for organists will be held on 13 – 22 September at the Lithuanian National Philharmonic and St Casimir’s Church.

The author of the article provides readers with detailed information about the mem­ bers of the panel of judges, the instruments to be played on, the repertoire, and the par­ ticipants in the competition.

Rima POVILIONIENË

bei spal­vi­nës, re­gist­rø ska­lës po­þiû­riais, tad ne­at­si­tik­ti­nai ðiuo at­ve­ju di­fe­ren­ci­juo­ ja­mos skir­tin­gos ne tik gro­ji­mo, bet net­gi var­go­nø sta­ty­bos mo­kyk­los. Pa­vyz­dþiui, is­pa­nið­kuo­sius var­go­nus api­bû­di­na lie­ þu­vë­li­niø re­gist­rø do­mi­na­vi­mas, pran­cû­ zø var­go­nuo­se ski­ria­mi pla­èiø men­zû­rø flei­ti­niai re­gist­rai, sa­va­ran­kið­kas pe­da­lø cho­ras, ita­lið­kie­ji in­stru­men­tai pa­si­þy­mi skai­dy­ta miks­tû­ra, ba­ro­ki­niai ita­lið­kie­ji var­go­nai neturi pe­da­lø, vo­kið­kà­jà mo­ kyk­là rep­re­zen­tuo­ja sa­va­ran­kið­kø ma­nu­ a­lø prin­ci­pas.

Mi­në­ti­na, jog Lie­tu­vo­je do­mi­nuo­ja vo­kið­ko­sios–p­rû­sið­ko­sios var­go­nø sta­ty­ bos áta­ka (be­je, ir mû­sø ða­lies var­go­nø gro­ji­mo me­nas yra ar­ti­miau­sias vo­kið­ka­ jai gro­ji­mo var­go­nais mo­kyk­lai). Pir­mo­jo tu­ro me­tu var­go­ni­nin­kai grieð Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­jo­je sa­ lë­je esan­èiais ne­oba­ro­ki­niais var­go­nais.

Ant­ra­sis ir tre­èia­sis var­go­ni­nin­kø kon­ kur­so tu­rai vyks Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­ èio­je. Pa­sak prof. Le­o­pol­do Di­grio, ðios baþ­ny­èios var­go­nø dis­po­zi­ci­jo­je ga­li­ma nau­do­ti apie 3000 pro­gra­muo­ja­mø kom­ bi­na­ci­jø (ana­lo­gið­ka kom­piu­te­ri­zuo­ta in­stru­men­to trak­tû­ra ádieg­ta per­da­ry­tuo­ se is­to­ri­niuo­se Pa­ryþiaus Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ros var­go­nuo­se).

7-aja­me de­ðimt­me­ty­je su­in­ten­sy­vë­jus var­go­nø sta­ty­bai, kles­të­jo di­de­lës var­go­ nø sta­ty­bos fir­mos, sta­èiu­sios nau­jus, mo­der­ni­za­vu­sios se­nus in­stru­men­tus.

To­dël svar­bu þi­no­ti, jog kom­piu­te­ri­zuo­ ta trak­tû­ra ámon­tuo­ja­ma tik á ne­se­nus var­go­nus, tu­rin­èius elek­tri­næ trak­tû­rà (pa­ly­gi­ni­mui – se­nuo­se, t.y. is­to­ri­niuo­se, var­go­nuo­se ap­tin­ka­mi me­cha­ni­nës iki 10 kom­bi­na­ci­jø tu­rin­èios pneu­ma­ti­nës trak­tû­ros ti­pai). Vis dël­to Eu­ro­po­je (ir pa­ sau­ly­je) to­kiø var­go­nø, tu­rin­èiø mo­der­ nius prie­dus, në­ra daug. Tad at­li­kë­jams daþ­niau­siai ten­ka grieþ­ti is­to­ri­niais in­ stru­men­tais, prieð tai daug lai­ko ski­rian­ tiems dis­po­zi­ci­jos su­da­ry­mui, kon­kre­èiø var­go­nø re­gist­rø pa­rin­ki­mui. Ðie ir ki­ti gro­ji­mo var­go­nais bruoþai sà­ly­go­ja ge­ro­kai il­ges­nio re­pe­ti­ci­jø kon­ kur­si­niu in­stru­men­tu (ly­gi­nant su for­ te­pi­jo­nu) lai­ko bû­ti­ny­bæ. Pa­vyz­dþiui, su­da­rant 2003 m. kon­kur­so re­pe­ti­ci­jø tvar­ka­rað­tá, va­do­vau­ja­ma­si ele­men­ta­ria ma­te­ma­ti­ne for­mu­le – re­pe­ti­ci­jai ski­ria­ mas lai­kas tri­skart vir­ði­ja kon­kur­so pro­ gra­mos truk­mæ.

Kon­kur­so pro­gra­ma

Ðiø me­tø kon­kur­so pir­mo­jo tu­ro pro­ gra­mà kaip ir anks­èiau su­da­ro trys kû­ri­ niai. Chres­to­ma­ti­niu var­go­ni­nin­ko me­ni­ nës bran­dos ir tech­ni­kos, net­gi ið­tver­mës ið­ban­dy­mu kaip ir 1999 m. kon­kur­se pa­

si­rink­ta F.Lis­zto kom­po­zi­ci­ja B–A–C–H te­ma (gar­su­sis Pre­liu­das ir fu­ga). 1999 m. kon­kur­se at­li­kë­jai tu­rë­jo pa­grieþ­ti Diet­ri­cho Bux­te­hu­de’s Pre­liu­dà ir fu­gà, o ðie­met pri­va­lo­ma kom­po­zi­to­riaus mo­ki­ nio, vo­kie­èiø mu­zi­ko ir kû­rë­jo Ni­co­lau­so Bruh­nso (1665–1697) Di­dy­sis pre­liu­das ir fu­ga e-moll. Ki­tos dvi kom­po­zi­ci­jos pa­lik­tos tos pa­èios, t.y. ið anks­tes­nio kon­kur­so pro­gra­mos, – mi­në­to­ji F.Lis­ zto kom­po­zi­ci­ja ir vie­nas J.S.Ba­cho Trio Al­lein Gott in der Hoh’­sei Ehr te­ma, BWV 664 ar­ba 676. Ly­gi­nant var­go­ni­nin­kø ir pia­nis­tø kon­kur­sø pro­gra­mas, var­go­nø pro­gra­mos, ga­li­ma sa­ky­ti, itin reg­la­men­ tuo­ja­mos, èia su­for­mu­luo­ti kon­kre­tûs in­ter­pre­ta­vi­mo rei­ka­la­vi­mai, net ir at­ lie­kant vos tris kom­po­zi­ci­jas lei­sian­tys at­skleis­ti me­ni­nin­ko sa­vy­bes. Ant­ra­ja­me tu­re vi­suo­se ke­tu­riuo­se pro­gra­mos punk­ tuo­se var­go­ni­nin­kams taip pat nu­sta­ty­ti kon­kre­tûs ávai­riø epo­chø, sti­liø kû­ri­niai – J.S.Ba­cho, C.Franc­ko, M.K.Èiur­lio­nio ir spe­cia­liai kon­kur­sui pa­ra­ðy­tas lie­tu­ viø kom­po­zi­to­riaus opu­sas. Be­je, tik á tre­èi­à­já tu­rà at­rink­ti at­li­kë­jai, be Èiur­lio­ nio ir M.Re­ge­rio pje­siø, ga­lës pa­grieþ­ti lais­vai pa­si­rink­tà pro­gra­mà (pia­nis­tø kon­kur­se da­ly­viai lais­và pro­gra­mà skam­ bi­na ant­ra­ja­me tu­re). Ki­taip nei pia­nis­tø kon­kur­se, var­go­ni­nin­kø sce­no­je gar­sio­ji M.K.Èiur­ lio­ nio Fu­ ga b-moll (VL 345) skam­bës ne ant­ra­ja­me, bet tre­èia­ja­me tu­ re. Ir nors su­si­pa­þi­nus su ðia pro­gra­ma ma­ty­ti jos da­ly­viams siû­lo­mas pa­ly­gin­ti siau­ras pri­va­lo­mo­sios pro­gra­mos spek­ to ji leis taik­ liai at­ skleis­ ti tras, vis dël­ svar­biau­sius var­go­ni­nin­ko mu­zi­ka­vi­mo ypa­tu­mus ir ta­len­to raið­kà.

Kon­kur­so da­ly­viai

2003 m. M.K.Èiur­lio­nio var­go­ni­nin­ kø kon­kur­sui pa­teik­tos 34 da­ly­viø pa­ raið­kos ið Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Veng­ri­jos, Èe­ki­jos, Is­ pa­ni­jos, Pran­cû­zi­jos, Bel­gi­jos, Aust­ri­jos, Ko­rë­jos ir Ka­na­dos. Per­þvel­gus at­li­kë­jø sà­ra­ðà, be­ne ket­vir­ta­da­lis – að­tuo­ni var­ go­ni­nin­kai – at­sto­vaus Lat­vi­jai. Ádo­mu tai, jog vi­suo­se tri­juo­se – 1991, 1995 ir 1999 m. – kon­kur­suo­se lat­viø var­go­ni­nin­ kai pel­në lau­re­a­to var­dus. An­tai pir­ma­ja­ me kon­kur­se 1991 m. III vie­tos lau­re­a­to di­plo­mus pel­në ir dvi Lie­tu­vos var­go­nø me­no at­li­kë­jos Re­na­ta Mar­cin­ku­të-Le­ seur ir Re­na­ta Bud­ry­të-Kum­mer, 1995 m. ant­ro­sios vie­tos pre­mi­ja ap­do­va­no­tas var­go­ni­nin­kas Ba­lys Vait­kus, ta­èiau ið 1999-ai­siais da­ly­va­vu­siø ke­tu­riø Lie­ tu­vos var­go­ni­nin­kø lau­re­a­tø ne­bu­vo.

Sa­vo­tið­kai pa­ra­dok­sa­lu, ta­èiau ðie­me­ti­ nia­me kon­kur­se Lie­tu­vai te­at­sto­vaus dvi var­go­ni­nin­kës – Jur­gi­ta Ka­za­ke­vi­èiû­të

Muzikos barai /27

Sukaktys ir Do­vi­lë Sa­vic­kai­të, stu­di­jas tæ­sian­èios Zalc­bur­ge ir Leip­ci­ge (Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je var­go­nø at­li­kë­jos kva­li­fi­ka­ ci­jà ági­ju­si Ju­li­ja Na­roþ­na­ja at­sto­vaus Uk­ rai­nai). Ðia pro­ga no­rë­tø­si pa­mi­në­ti, kad 2002–2003 m. LMA var­go­nø spe­cia­ly­bæ stu­di­ja­vo 12 ba­ka­lau­rø, 7 ma­gist­ran­tai ir 1 as­pi­ran­të. De­ja, M.K.Èiur­lio­nio var­go­ ni­nin­kø kon­kur­se ne­da­ly­vau­ja në vie­nas LMA stu­di­juo­jan­tis var­go­ni­nin­kas (pa­ vyz­dþiui, pia­nis­tø kon­kur­sui pa­teik­tø pa­raið­kø sà­ra­ðe ið pen­kio­li­kos Lie­tu­vos at­sto­vø be­ne pu­së pia­nis­tø for­te­pi­jo­no me­no mo­ko­si Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­ mi­jo­je).

Vis dël­to kal­bant apie Lie­tu­vos var­go­ nø me­nà kaþ­ko­dël pir­miau­sia ið­ke­lia­ma ko­ky­bið­ko kon­cer­ti­nio in­stru­men­to pro­ ble­ma. No­rëdami at­sa­ky­ti á klau­si­mà, ko­dël M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­so lau­re­a­tai var­go­ni­nin­kai re­tai gráþ­ta á Lie­tu­và kon­ cer­tuo­ti, pir­miau­sia tu­rë­tu­me pa­gal­vo­ti apie tin­ka­mas ðiai veik­lai sà­ly­gas. Pa­vyz­ dþiui, reng­ti kon­cer­tus di­de­liais Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros var­go­nais re­tai áma­no­ma dël baþ­ny­ti­nës cen­zû­ros. Vi­sà Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­lës var­go­nø in­stru­men­to gro­þá, kaip þi­no­ma, nu­stel­ bia in­stru­men­tui ab­so­liu­èiai ne­tin­ka­ma ar­chi­tek­tû­ra – sce­ni­nës ar­kos. Ta­èiau nu­ si­min­ti ne­rei­kë­tø: ðiø me­tø bir­þe­lá ati­da­ rius Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èios var­go­nus kiek­vie­nà sa­vait­ga­lá èia pra­dë­ti reng­ti var­go­nø mu­zi­kos kon­cer­tai. Ne pa­slap­ tis, kad pa­grin­di­në pro­ble­ma, su ku­ria su­si­du­ria jau­nie­ji Lie­tu­vos var­go­ni­nin­ kai, ta, jog jie ne­tu­ri ga­li­my­bës pri­si­lies­ti prie tik­rø – di­de­liø kon­cer­ti­niø var­go­nø, tin­ka­mos akus­ti­kos. LMA var­go­nø kla­së­ se sto­vin­èiø po­zi­ty­vø – mo­ko­mø­jø var­go­ nø (stu­dio or­gel) ðiuo at­ve­ju ne­pa­kan­ka.

Juk vi­sais lai­kais þy­miau­si var­go­ni­nin­ kai gre­ta at­li­kë­jið­kos veik­los var­go­na­vo baþ­ny­èio­se, kas­dien su­si­dur­da­vo su baþ­ny­ti­ne akus­ti­ka, di­de­liø var­go­nø spe­ ci­fi­ka. To­dël no­rë­tø­si ti­kë­ti, jog ir LMA stu­den­tai tu­rës ga­li­my­bæ pa­grieþ­ti Ðv.

Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èios var­go­nais, – pa­vyz­ dþiui, per bai­gia­muo­sius eg­za­mi­nus. n

Muzikos barai /28

Justinas Baðinskas Mar­ga­ri­ta DVA­RIO­NAI­TË

K

ar­tà su Ju­liu­mi Ju­ze­liû­nu sam­pro­ta­vo­me apie mû­sø kom­po­zi­to­riø jau­nà­jà kar­tà: kas yra kas, kas dar bus kas, kas ne­taps kuo nors vi­sai. Kal­ bë­jo­mës ir apie abie­jø die­vi­na­mà­já Juo­zà Gruo­dá, Ju­ze­liû­no mo­ky­to­jà, kel­ro­dá mû­ sø kla­si­kos ga­liû­nà.

Taip pat ir apie Jus­ti­nà Ba­ðins­kà. Tuo me­tu ruo­ðiau kon­cer­tui jo „Var­pø” sim­ fo­ni­jà, ir tai bu­vo ma­lo­nios man die­nos.

Nuo pat pir­mos re­pe­ti­ci­jos iki pas­ku­ti­nio ato­dû­sio kon­cer­te. Ið­sa­kiau Ju­liui, kad la­biau­siai ver­ti­nu Ba­ðins­ko ið­ti­ki­my­bæ sa­vo kû­ry­bai, ir Ju­lius nuo­ðir­dþiai pri­ta­ rë: Ba­ðins­ko kû­ry­bà Ju­lius vi­sa­da bu­vo lin­kæs ver­tin­ti tei­gia­mai.

O ið­ti­ki­mas sau Jus­ti­nas bu­vo ir li­ko toks, nes nie­ka­da ne­si­nau­do­jo ið­mo­ nin­gais kom­po­zi­to­rið­kø­jø prie­mo­niø þai­di­mais, ypaè ko­lia­þais, ar ale­a­to­rið­ka ak­ro­ba­ti­ka.

Mû­sø dai­li­nin­kai taip pat ta­da bu­vo uþ­si­krë­tæ vie­na­die­niais no­va­to­rið­kais sin­ dro­mais. (Vie­nas þi­no­mas ir ta­len­tin­gas dai­li­nin­kas jau­nys­të­je sa­vo per­so­na­li­në­ je pa­ro­do­je á pa­veiks­là bu­vo ámon­ta­væs þa­din­tu­và, ir da­bar vis pri­si­me­nu, tik vis tiek ne­su­pran­tu.) O vie­nas kom­po­zi­ to­rius, se­niai jau ta­pæs ið­ki­liau­siu, sa­vo ko­lia­þui bu­vo pa­nau­do­jæs J.S.Ba­cho pre­ liu­dà, ap­juo­sæs já más­lin­gais sa­vo­sios kû­ry­bos ðy­dais. Tuo tar­pu ori­gi­na­lu­sis A.R. to­bu­li­no­si ta­da ale­a­to­ri­kos nau­jy­bë­ se (tai reið­kia, kom­po­zi­to­rius nu­ro­do tik kû­ri­nio struk­tû­rà ar fak­tû­rà, o uþ­pil­dy­ti kû­ri­ná pa­lie­ka­ma su­tri­ku­siø at­li­kë­jø nuo­

Kom­po­zi­to­rius Jus­ti­nas Baðins­kas

þiû­rai). Ne­no­riu men­kin­ti tø nau­jø kom­ po­zi­to­rið­kø­jø at­ra­di­mø, ta­èiau jie pri­va­ lo pa­tei­sin­ti gi­lu­mi­ná kû­ry­bos tiks­là.

Tuo me­tu jau­nie­siems tai bu­vo auk­so am­þius, di­de­li pi­ni­gai, pa­to­gi prie­mo­në uþ­deng­ti tuð­èias vie­tas, nie­ko ne­su­vo­ kian­èios vi­suo­me­nës aud­rin­gos ova­ci­jos, o spau­do­je triukð­min­gos liaup­sës ap­si­ nuo­gi­nu­siems ka­ra­liams.

Prie ðiø sve­ti­mø mu­zi­kai ið­ra­di­mø Jus­ti­nas nie­ka­da ne­pri­si­lies­da­vo, bu­vo gry­nas, orus ir ið­ti­ki­mas sa­va­jai mû­zai, ëjo pa­si­rink­tuo­ju ke­liu klau­sy­da­mas vien sa­vo ðir­dies pla­ki­mo. Ma­þa­kal­bis, rûs­to­kas, Jus­ti­nas yra ðil­tos ðir­dies, kaip

ta jo gim­ti­nës duo­na: kie­tos plu­tos, bet per­lauþ­ta - kvap­ni ir minkð­ta.

Su­val­ki­jos þe­mës vai­kas gi­më Ma­ri­ jam­po­lës ap­skri­ty­je, Ma­þo­sios Tra­kið­kës kai­me. Ðei­mo­je au­go vien­tur­tis. Dai­nuo­ jan­èiø na­muo­se ir vi­sa­me kai­me ne­sti­go, tai­gi liau­dið­kos in­to­na­ci­jos ne­ga­lë­jo ne­ siek­ti bû­si­mo­jo kom­po­zi­to­riaus.

Pir­mà kar­tà var­go­nø kla­vi­ðus jis pa­lie­të Ba­go­to­sios baþ­nyt­kai­my­je, tre­ èia­ja­me ki­lo­met­re nuo na­mø, kur jam va­do­va­vo pir­ma­sis mo­ky­to­jas Juo­za­pas Jur­ge­le­vi­èius - tra­di­ci­nis, ta­da, kaip vi­soj Lie­tu­voj, baþ­nyt­kai­miø var­go­ni­nin­kas, cho­ro va­do­vas ir bû­si­mø­jø mu­zi­kø puo­ se­lë­to­jas. Ávei­kæs pra­dþia­moks­lá, Jus­ti­nas pra­dë­jo sa­va­ran­kið­kai var­go­ni­nin­kau­ti, cho­rams va­do­vau­ti Pet­ra­ðiû­nuo­se, Kau­ ne, Za­pyð­ky­je, Var­niuo­se, pas­kui Ba­go­ to­jo­je.

Kaþ­koks vi­daus bal­sas pa­ska­ti­no vyk­ ti á Kau­nà, sto­ti á mu­zi­kos mo­kyk­là pas jau­nà ta­da dar dës­ty­to­jà, kom­po­zi­to­riø An­ta­nà Ra­èiû­nà. Vë­liau - pas prof. Ju­liø Ju­ze­liû­nà Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jo­je, kur 1955 m. stu­di­jas ir bai­gë. Bu­vo reik­lus sau stu­den­tas, sà­þi­nin­gas ir pa­ti­ki­mas, tad ne­tru­kus ásto­jo á Kom­po­zi­to­riø sà­jun­ gà. Nuo ta­da pra­si­de­da in­ten­sy­vë­jan­tis jo kû­ry­bos me­tas, pa­sklei­dæs di­dþiu­lá kû­ ri­niø ðûs­ná, taip pat pel­næs ir ap­do­va­no­ji­ mø - 1983 m. Res­pub­li­kos nu­si­pel­niu­sio kul­tû­ros vei­kë­jo var­dà, o tais pa­èiais me­ tais ir Vals­ty­bi­nës pre­mi­jos áver­ti­ni­mà bei daug ki­tø ap­do­va­no­ji­mø.

Dës­të Vil­niaus kul­tû­ros ðvie­ti­mo tech­ni­ku­me, Pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te ëjo vy­res­nio­jo dës­ty­to­jo pa­rei­gas, vë­liau - ka­ted­ros ve­dë­jo. Á pe­da­go­gi­kos veik­là Kon­ser­va­to­ri­jo­je (da­bar Aka­de­mi­jo­je) ne­si­ver­þë, nu­spren­dæs at­si­dë­ti kû­ry­bai.

Ro­dos, vis­kas klos­të­si sëk­min­gai.

Bet kar­tà prieð de­ðimt­me­tá liûd­nai pa­ si­guo­dë, jog sil­pnë­ja re­gë­ji­mas. O da­bar jau ir plunks­nos á ran­kà pa­im­ti, ir kû­ry­ bos tæs­ti ne­pa­jë­gia. Taip pat ap­sun­ko ko­jos, sun­ku ið­kel­ti jas ið na­mø á to­kià, sa­ky­tum, ro­man­tið­kà Ne­ries pa­kran­tæ Kom­po­zi­to­riø na­mø pa­ðo­në­je. Ðiø me­tø sau­sá Jus­ti­nas su­lau­kë 80-me­èio. Am­þius - ne ri­ba, kaip tei­gia ið­min­èiai. Tik ne­vie­ no­dai jis nu­le­mia mû­sø tra­paus lukð­to di­li­mà.

Jau ðeð­tus ar sep­tin­tus me­tus kom­ po­zi­to­rius ne­be­gir­di nei at­lie­kant, nei tran­sliuo­jant sa­vo kû­ri­niø, ið­sky­rus mi­ nia­tiû­ras, kar­tà ki­tà skam­bant ko­kia­me ne­reikð­min­ga­me kon­cer­te.

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos fo­no­ te­kos ka­ta­lo­ge teið­sau­go­tos ke­lios sim­ fo­ni­nës mu­zi­kos kor­te­lës. Ir na­muo­se ne­at­ro­do, kad kû­ri­niai bû­tø tvar­kin­gai sau­go­mi, kla­si­fi­kuo­ja­mi. Gal ir pa­èiam au­to­riui sun­ku jais kruopð­èiai rû­pin­tis,

daþ­nai tû­nant vie­nu­mo­je sa­vo min­èiø „vol­je­re” re­zig­na­vus, sil­pnë­jan­èiai svei­ ka­tai pa­si­da­vus. „Kû­ry­ba, - kaip pats sa­ko, - uþ­si­bai­gë”…

Tuo tar­pu pa­li­ki­mo plo­èiai so­li­dûs.

Sun­ku ap­tik­ti þan­rà, ku­rá kom­po­zi­to­rius bû­tø ap­len­kæs. Dar sun­kiau èia vi­sus ið­var­dy­ti. Dau­giau­sia mu­zi­kos skir­ta vo­ka­lui. Tai - dai­nos cho­rams, so­li­nës, cik­lai (ið­skir­ti­nis „Apuo­ko va­lan­da”, at­lie­ka­mas Gied­rës Kau­kai­tës), liau­dies har­mo­ni­zuo­tos, dai­ne­lës vai­kams, ora­to­ ri­ja „Ne­verk, àþuo­lë­li”, kan­ta­tos „Drau­ gys­të”, „Sak­më apie ka­rei­vio duo­nà”, „Lai­mës þi­bu­rys”, „Èia ma­no të­vy­në”, po­ema „Ma­no pa­va­sa­ris”, „Re­qui­em”…

Ir be­ga­li­në, kaip mi­në­jau, dai­nø ávai­re­ny­ bë. Taip pat ka­me­ri­në mu­zi­ka - Ka­me­ri­ në sim­fo­ni­ja; sce­ni­niai - ba­le­tas „Uþ­keik­ ti vie­nuo­liai” (1982), ope­ra „Mar­ti” (dël ne­aið­kiø ap­lin­ky­biø ne­ið­vy­du­si sce­nos), trys sim­fo­ni­niai ðo­kiai ir ke­tu­rios sim­fo­ ni­jos: „Var­pai” (1973), „Bu­vi­mas” (1977), „Rau­dos” (1979), „Ver­pe­tuo­se” (1983) - kû­ri­niai, ku­rie skam­bë­jo ne tik Lie­tu­vo­ je, bet ir uþ jos ri­bø - Eu­ro­po­je, Ame­ri­ko­ je ir, þi­no­ma, Ru­si­jo­je.

Sim­fo­ni­jos - vien­ti­sos, ta­èiau kiek­vie­ na aki­vaiz­dþiai su­da­ly­ta á kon­tras­tin­gas, su­jung­tas tarp sa­væs skil­tis.

Kal­bë­da­mas apie „Ver­pe­tus”, mû­sø ið­ki­lu­sis Edu­ar­das Bal­sys pa­lin­kë­jo kom­ po­zi­to­riui „vi­sa­da lik­ti ver­pe­tuo­se”, taik­ liai nu­spë­jæs kû­rë­jo pa­grin­di­næ sa­vy­bæ - „ver­þlø, dra­ma­tið­kà ne­ri­mas­tin­gu­mà”.

Juk kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bos ka­mer­to­ nas ir yra dra­ma­tiz­mas, tar­si dar gim­da­ mas Jus­ti­nas bu­vo juo ap­si­siau­tæs.

Vi­sos sim­fo­ni­jos pa­þen­klin­tos maið­ tin­gais pro­ver­þiais. Skaid­rios pro­per­ðos tik ret­kar­èiais pra­sklei­dþia de­be­sø ka­ muo­lius.

Mu­zi­ka - ne­glos­tan­ti, vil­ties jo­je ma­ þa. Bû­din­ga tai, kad jos pa­èios dik­tuo­ja at­li­kë­jui (di­ri­gen­tui), ko­kio­mis spal­vo­ mis jà pras­min­ti, ko­kiais tem­pais re­gu­ liuo­ti, ko­kiai di­na­mi­kai pa­si­duo­ti. „Var­pais” kû­rë­jas pa­mi­në­jo Vil­niaus 650-øjø me­tø ákû­ri­mà. Tai në­ra mies­to vaiz­di­niø ar jo is­to­ri­jos vin­giø pa­no­ra­ ma, o grei­èiau kû­ry­ba, do­va­no­ta my­li­ mam mies­tui. „Var­pai” pras­min­gi tuo, kad ðiais in­stru­men­tais ne­spe­ku­liuo­ja­ ma, jie ne­áky­rûs, o tik ap­rë­mi­na ávai­riø kû­rë­jo bû­se­nø kai­tas ir kaip auk­so smil­te­ lës blyks­te­li bran­gia­me pa­veiks­le. Ypaè pras­min­gi var­pai sim­fo­ni­jos pa­bai­go­je: èia jie ne vien jos pa­ke­lei­viai, bet vi­so kû­ri­nio api­ben­drin­to­jai, ir uþ­bai­gia já ne trium­fa­li­nëm kas­ka­dom, o ty­liu ðnabþ­de­ siu, po ku­rio ne ið kar­to ky­la ran­kos ova­ ci­joms, pra­tæ­sia su­si­màs­ty­mà dar ke­le­tui aki­mir­kø. Átam­pà ðia­me „Var­pø” him­ne nu­

skaid­ri­na ne il­gas, bet ðven­tu­mu dvel­ kian­tis frag­men­tas, dar­niai kû­ri­ny­je áterp­tas, tar­si koks pa­glos­ty­mas, ge­ru­mu spal­vi­nan­tis.

Sa­vo bran­du­mu ið­si­ski­ria „Bu­vi­ mas”, ákvëp­tas to pa­ties pa­va­di­ni­mo Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­èiaus so­ne­to. „Bu­vi­ mas” ski­ria­si nuo­sek­les­ne for­mos ei­ga, epi­zo­dø ið­baig­tu­mu. „Bu­vi­me” ke­lis­kart pri­myg­ti­nai ási­ter­pia maið­tin­gi pro­tes­to pro­ver­þiai, at­lie­ka­mi taik­liai pa­rink­tø in­stru­men­tø, ir jie to­kie áspû­din­gi - tar­ tum ne or­kest­ro bal­sai, o pats au­to­rius pra­by­la va­lin­gais þo­dþiais, ir tie jo þo­ dþiai kaip kar­ka­sai lai­ko ðià sim­fo­ni­jà sa­vo ran­ko­se.

Kom­po­zi­to­rius ne­si­sten­gia ta­pa­tin­ti Mar­cin­ke­vi­èiaus so­ne­to su sa­vuo­ju „Bu­ vi­mu”, kur­ti sa­vo ir po­eto por­tre­ti­nës vie­ nu­mos. Tai la­biau po­eti­nio ir fi­lo­so­fi­nio po­vei­kio pëd­sa­kai mu­zi­ko­je.

Tirð­èiau­siais so­viet­me­èio lai­ko­tar­ piais ne vie­nas kom­po­zi­to­rius bu­vo pri­vers­tas krikð­ty­ti sa­vo kû­ri­ná pri­vers­ ti­niu pa­va­di­ni­mu ir iliust­ruo­ti jo tu­ri­ná.

Dau­ge­liui, ypaè sil­pniems sa­vo pro­fe­si­ niais su­ge­bë­ji­mais, su­vi­lio­tiems stam­biø at­pil­dø, ne­sun­ku bu­vo pi­giai vai­din­ti, pa­tai­kau­ti, me­luo­ti. Pa­si­py­lë srau­tai be­ ver­èiø, be­vei­dþiø da­ri­niø. Da­lá eti­ke­èiø te­ko ir Jus­ti­nui kli­juo­ti sa­vo ant­rað­të­se, bet jis nie­ka­da ne­vai­di­no ir sa­vo sà­þi­nës nuo­sta­tø ne­kei­të, tad eti­ke­tës pui­ka­vo­si tik ant vir­ðe­liø, ne­lies­da­mos mu­zi­kos.

Jus­ti­nas ir èia bu­vo sau ið­ti­ki­mas ir eti­ke­ èiø siu­þe­tø nei­liust­ra­vo. „Rau­dø” sim­fo­ni­ja, skir­ta ta­ry­bø val­dþios at­kû­ri­mo Lie­tu­vo­je ke­tu­rias­de­ ðimt­me­èiui, taip pat ne­tar­na­vo val­dþios ins­ti­tu­ci­joms. Ne per­ga­lës fan­fa­ros skam­ ba sim­fo­ni­jo­je, o kom­po­zi­to­riaus ku­ria­ ma ka­ro vaiz­dø pa­no­ra­ma, vai­duok­lið­kø griu­vë­siø at­brai­los, juo­di gais­rø pëd­sa­ kai, ðer­me­nø at­gar­siai. „Rau­das” kom­po­zi­to­rius ne ci­ta­to­ mis, o pa­trauk­lia sa­vo kal­ba jas tau­riai su­dva­sin­da­mas èia per­tei­kia.

Kai pa­si­klau­sai Ba­ðins­ko ára­ðø, ne­ga­li ási­vaiz­duo­ti, kaip ga­lë­jo jis sa­vo kû­ry­bi­ná srau­tà uþ­ra­kin­ti, nu­ty­lë­ti dar ne­ið­sa­ky­tà mu­zi­kà, pa­si­slëp­ti ty­los ker­të­je.

Juk di­dy­sis Lud­wi­gas, vos 32-ejø su­lau­kæs, pra­ra­do klau­sà, bet Hei­li­gens­ tad­to ge­du­lo bû­se­nos su­ge­bë­jo su­kur­ti ver­þliau­sià, net­gi hu­mo­ris­tið­kiau­sià, gy­ ve­ni­mà tei­gian­èià Ant­rà­jà sim­fo­ni­jà.

Ar ne­ver­ta ið nau­jo gim­ti Jus­ti­nui ir kur­ti gy­ve­ni­mà tei­gian­èià mu­zi­kà, ne­ðykð­tint net­gi hu­mo­ris­tið­kø blyks­te­lë­ ji­mø, nu­si­me­tant sa­vo ið­ti­ki­mà­jà tam­sias­ pal­væ skrais­tæ? n

Muzikos barai /29

Premjera

Charles’o Gounod “Romeo ir Dþuljetos” sugráþimas Justa ADOMONYTË-ÐLEKAITIENË

G

eguþës 16, 17 ir 22 dienomis Kauno valstybinis mu­ zikinis teat­ ras parodë treèiàjà (ir paskutinæ) ðio se­ zono premjerà – Charles’o Gounod operà „Romeo ir Dþuljeta”. Spektaklá statë muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Aleksa, reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumø dailininkë Aleksandra Jacovskytë, choreografë Vesta Grabðtaitë, chormeisteriai Ramûnas Tilvikas ir Rasa Vaitkevièiûtë, Julës Barbier ir Michel Carre libretà vertë Ramutë Skuèaitë.

Sveikintinas teatro þingsnis „iðtraukti” á dienos ðviesà jau keletà deðimtmeèiø nestatytà ir net daþnam melomanui neþinomà veika­là bei apskritai retà Lietuvos scenoje prancûzø lyrinæ operà.

Ar daug mûsø dienomis girdime Gounod muzikos? Manau, ne.

O juk XIX amþiuje tai buvo vienas populiariausiø prancûzø kompozitoriø. Sim­fonijø, oratorijø, kantatø, miðiø, dainø, gies­ miø, daugelio kûriniø chorui, muzikos spektakliams autorius, apdovanotas Garbës legiono ordinu, iðrinktas Prancûzijos ins­ tituto Dailës akademijos nariu.

Taèiau labiausiai já traukë opera. Atsiribojæs nuo prancûzø didþiosios operos, Gounod pradëjo romanti­nës lyrinës operos kelià ir sukûrë 12 operø. Populiariausia ið jø, aiðku, „Faus­tas”.

Kartais statoma „Mireilë”, o pastaruoju metu vis daþniau pri­ simenama „Romeo ir Dþuljeta”. Jos premjera ávyko 1867 m. „Theatre Lyrique” ir suþavëjo Paryþiaus publikà. To meto spauda raðë, kad labiausiai paryþieèius pakerëjo þavingi meilës duetai. Netrukus opera jau buvo vaidinama ne tik kituose Paryþiaus teatruose, bet ir pasaulyje. Nuo 1894 m. „Metropoli­ tan Opera” ðiuo spek­takliu ne kartà pradëjo sezonà.

Muzikos barai /30

Lietuvoje Gounod „Romeo ir Dþuljeta” statyta keletà kartø: pra­dedant 1925 m. ávyko bene ðeðios premjeros ir pora atnau­ jinimø. Paskutinë premjera – 1961-aisiais. Prie dirigento pulto yra stovëjæ J.Tallat-Kelpða, V.Marijoðius, M.Bukða, V.Virþonis ir kt. Publika regëjo ir girdëjo daug puikiø Dþuljetø: A.Galauni­ enæ, J.Dvarionaitæ, E.Kardelienæ, J.Jasaitytæ, R.Tumalevièiûtæ, G.Kraskauskaitæ, E.Èiudakovà. Romeo yra dainavæ A.Kutkus, K.Petrauskas, J.Indra, K.Gutauskas, V.Èesas, V.Noreika ir kt. Ðio pastatymo pagrindiniø vaidmenø atlikti statytojai pakvietë vien jaunus solistus: Dþuljetos vaidmens Joanà Ged­ mintaitæ, Julijà Stupnianek ir Kristi­nà Zmailaitæ, Romeo – Aud­ riø Rubeþiø ir Edmundà Seiliø. Teko matyti pirmà­já ir treèiàjá spektaklius (16 ir 22 d.), taigi dvi Dþuljetas – J.Gedmintaitæ ir K.Zmailaitæ bei vienà Romeo – E.Seiliø. Visi trys solistai ne naujokai scenoje, jø teatriniai „pasai” jau iðmar­ginti ávairiais vaidmenimis. J.Gedmintaitë praeitø metø spalá maloniai nu­ stebino Donos Anos vaidmeniu (W.A.Mozarto „Don Þuanas”) LNOBT pastatyme. K.Zmailaitë Kauno teatre dainuoja Adinà „Meilës gërime”, Pepi „Vienos kraujyje”, Þiuljetæ „Grafe Liuk­ semburge”, o E.Seilius, be Nemorino „Meilës gërime” ir Alfre­ do „Ðikðnosparnyje” Kaune, balandþio mënesá dainavo Pangà G.Puccini „Turandot” premjeroje Vilniuje.

Tiek Dþuljetos, tiek Romeo partijos ganëtinai sudëtingos, èia labai daug dainavimo ir dainininkai turi bûti uþsigrûdinæ „ilgoms distancijoms”.

J.Gedmintaitë – átikinanti Dþuljeta. Ji kuria kiek naivokà savo herojës charakterá, tad norëtøsi daugiau vidinës jëgos.

Solistë turi graþø, plataus diapazono, stiprø balsà, ji puikiai jauèia Gounod muzikos dvasià.

Tikslià ir aiðkià vaidmens kûrimo trajektorijà nusibrëþusi K.Zmailaitë. Jos Dþuljeta – ne tik trapi, efemeriðka bûtybë, Ro­meo – Ed­mun­das Sei­lius ir Dþul­je­tà – Kris­ti­na Zmai­lai­të su­tuo­ kia Të­vas Lo­ren­co – To­mas La­do­ga

Am­þi­nas ðei­mø kon­flik­tas ir rû­muo­se, ir gat­vë­je

bet ir stipri asmeny­ bë. Zmailaitës herojë degte dega meile, ðvelnumu, pasiaukojimu. Jos ðiltas, lakus sopranas puikiai tinka ðiai partijai.

E.Seiliaus Ro­ meo – natûraliai nuoðirdus, santûrus, susi­ kaupæs. Jame irgi þiba ugnelë, kuri galëtø ir liepsna pavirsti.

Solistas, dainuojantis maloniu, ðviesaus tembro balsu, parodë gerà atliekamos muzikos sti­liaus nuovokà.

Apskritai spektaklyje daug ryðkiai, ásimenamai sukurtø vaid­ menø. Savo stichijoje „maudosi” Laimono Pautieniaus Merkucijus: ðmaikðtus, sarkastiðkas, nuoþmiai kovojan­ tis su prieðingo klano atstovais, visø pirma su Tebaldu. Ar tik ne pirmà kartà maèiau Kæstutá Alèiauská, vaidinantá neigiamà personaþà? Ir kà – ganëtinai arðus tas jo Tebaldas. Tiek L.Paut­ ienius, tiek K.Alèiauskis be priekaiðtø ávaldæ vokalines partijas.

Maloniai nu­teikë Tomo Ladigos ir Rièardo Karalevièiaus kuria­ mas Tëvo Lorenco paveikslas. Savaip ádomûs ir átaigûs teatro solistø vaidmenys: Þano Voronovo Tebaldas, Giedriaus Pruns­ kaus Kapuletis, Giedrës Juknevièiûtës Gertrûda, Nomedos Vilkanauskaitës ir Ievos Vaznelytës Stefanas, Tomo Vaitkaus Paris, Benjamino Þelvio Gregorijus ir kt.

Lygiaverèiai solistø partneriai ðiame spektaklyje yra teatro choras ir orkestras. Tik suskambëjus uvertiûros – prologo ir I veiksmo scenos – valso garsams negalëjau patikëti, kad èia tie patys, daug kartø matyti ir girdëti kolektyvai. Ðvari intonacija (smulkiø netikslumø neminësim), spalvingi niuansai, grakðtûs choristø judesiai, natûrali vaidyba, regis, ávykdomas kiekvie­ nas dirigento, reþisieriaus ar choreografës pageidavimas.

Du kardinaliai prie­ðingi veiksmai (kiek pakupiûravus ir, aiðku, atsisakius to meto prancûzø operai bûtino baleto, opera buvo „padalyta” á du veiksmus): pirmasis kupinas veiksmo, ju­desio ir energijos, o antrasis, iðskyrus kautyniø scenà, labai lëto vyksmo. Spektaklio statytojai iðkelia tyros meilës dramà kovojanèiø ðeimø fone: ádomus ir savitas vaizdinis ir emocinis klanø prieðpastatymas. Spektaklyje daug ásimenanèiø scenø, net sunku jas iðskirti ið susilydþiusio vyksmo. Ko vertos I veiksmo Kapuleèiø baliaus, Merkucijaus baladës scenos, visi meilës duetai, operos finalas! (Tiesa, niekaip nesu­vokiau dviejø dalykø: II veiksmo Dþuljetos ir Pario vestuviø scenos „apipa­ vidalinimo” bei varganos Pario iðvaizdos?!) Ðá kartà Adomo Jacovskio scenovaizdþio aðis – besisukanti siena – rûmas (artima „Karalienëje Bonoje” matytam bokðtui). Ji

vizualiai padidina nedidelæ Kauno teatro scenà, sukuria erdvës ir judesio áspûdá, tampa savotiðka „skambanèia” dekoracija.

Viena didþiausiø pastatymo sëkmiø – Jono Aleksos darbas.

Ir jaunieji solistai, ir visas teatro kolektyvas, tikiuosi, ávertino ðià progà padirbëti su Maestro. Savo ruoþtu seniai bema­èiau dirigentà taip tëviðkai þvelgiantá á artistus scenoje. J.Aleksa, regis, uþbûrë atlikëjus, jie alsuote alsavo muzika drauge su dirigentu. Visoje interpretacijoje jautei prancûziðkos muzikos þavesá.

Manau, Kauno valstybinis muzikinis teatras laikosi nuo­ statos gyventi ir dirbti pagal „savo kepuræ” (tikriausiai ir pagal kiðenæ). Ðis spektaklis – kamerinis, kupinas romantikos (ko verti vien meilës duetai!), jaudinanèios lyrinës muzikos. Sceno­ je þaiþaruoja gyvybë – ar ko daugiau reikia? n

Ro­meo – Aud­rius Ru­beþius ir Dþul­je­ta – Ju­li­ja Stup­nia­nek

Muzikos barai /31

Sukaktys Da­nu­të PET­RAUS­KAI­TË Klai­pë­dos mu­zi­ki­në vi­suo­me­në ge­ rai pa­þás­ta mu­zi­ko­lo­gæ, hu­ma­ni­ta­ri­niø moks­lø dak­ta­ræ, Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ræ Dai­và Kða­nie­næ. Jos pa­var­dë nuo­lat mir­ga vie­ti­nës spau­dos bei pres­ ti­þi­niø moks­lo lei­di­niø pus­la­piuo­se, kon­cer­tø, vie­ðø pa­skai­tø afi­ðo­se. Ji yra ne­ma­þai pa­ra­ðiu­si apie Klai­pë­dos kom­ po­zi­to­rius bei at­li­kë­jus, bet apie jà pa­èià pa­ra­ðy­ta la­bai ne­daug. Ar­të­jan­èio gar­bin­ go jos ju­bi­lie­jaus pro­ga no­ri­si stab­te­lë­ti ties nu­ei­tu mu­zi­ko­lo­gës gy­ve­ni­mo ke­liu bei at­lik­tais dar­bais ir pa­si­do­më­ti, ið ko­ kio ðal­ti­nio ji se­mia­si jë­gø, ku­rios lyg smag­ra­tis pa­de­da suk­ti Klai­pë­dos mu­zi­ ki­ná gy­ve­ni­mà.

Të­vø pa­sto­gë­je

Dai­va Vai­naus­kai­të-Kða­nie­në gi­më ir au­go Ðiau­liuo­se. Jos të­vai prieð Ant­rà­já pa­sau­li­ná ka­rà gy­ve­no Klai­pë­do­je: të­vas uþ­ëmë gar­bin­gas pað­to vir­ði­nin­ko pa­va­ duo­to­jo pa­rei­gas, ku­rias ëjo iki pat pen­si­ jos, o ma­ma, bai­gu­si Rie­ta­vo þe­mës ûkio mo­kyk­là, gar­së­jo kaip pui­ki na­mø ruo­ ðos spe­cia­lis­të – mo­kë­jo ska­niai ga­min­ti val­gá, daug ið­ma­në apie so­di­nin­kys­tæ ir dar­þi­nin­kys­tæ, gra­þiai mez­gë ir au­dë, vë­liau net ági­jo liau­dies meist­rës var­dà.

Vai­naus­kai më­go mu­zi­kà – vie­nas jø dai­na­vo Ðau­liø sà­jun­gos cho­re, o ma­ma, jû­rø skau­ti­nin­kë, – skau­tø cho­re, abu lan­kë kon­cer­tus, kar­tais pa­ben­drau­da­vo ir su á Klai­pë­dà ret­kar­èiais at­vyks­tan­èiu Vy­dû­nu. Bet 1939 m. ávy­kiai ap­ver­të jau­nos ðei­mos gy­ve­ni­mà aukð­tyn ko­jo­ mis. Te­at­ro aikð­të­je ste­bë­jæ hit­le­ri­nin­kø ma­ni­fes­ta­ci­jà ir ið­si­gan­dæ bai­siø Hit­le­rio ðû­ka­vi­mø, jie nu­ta­rë pa­lik­ti Klai­pë­dà, tuo la­biau kad Lie­tu­vos val­dþia ska­ti­ no vie­ti­nius lie­tu­vius pa­si­trauk­ti ið ðio ne­ra­maus re­gio­no. Vai­naus­kams bu­vo pa­siû­ly­ta vyk­ti á Kau­nà ar­ba Ðiau­lius. Jie nu­ta­rë ap­si­gy­ven­ti pas­ta­ra­ja­me mies­te, kur ne­to­lie­se, Jo­nið­ky­je, gy­ve­no Vai­naus­ ko të­vas – stam­baus ûkio sa­vi­nin­kas, vë­liau ið­buo­þin­tas ir pra­ra­dæs vi­sas sa­vo þe­mes.

Vai­naus­kø ðei­mo­je au­go ke­tu­rios mer­gai­tës. Të­vai sie­kë jas vi­sas ið­leis­ti á moks­lus ir áskie­py­ti mei­læ me­nui. Ma­ þo­ji Dai­va per daug ne­ra­gi­na­ma ið­mo­ko gro­ti man­do­li­na ir gro­jo ja vi­du­ri­nës mo­kyk­los or­kest­re, ku­ris tuo­met ne­bu­ vo tra­di­ci­nis – su­si­dë­jo ið man­do­li­nø, gi­ta­rø, smui­kø, pu­èia­mø­jø in­stru­men­tø.

Bet të­vai, su­pra­tæ, kad su man­do­li­na ne­daug kà te­pa­siek­si, pa­ta­rë Dai­vai pa­si­rink­ti smui­kà, ir ji ëmë mo­ky­tis pri­ va­èiai grieþ­ti pas bu­vu­sá klai­pë­die­tá ir S.Ðim­kaus auk­lë­ti­ná Vik­to­rà Jau­nið­ká.

Muzikos barai /32

Nuo man­do­li­nos iki mu­zi­ko­lo­gi­jos smui­kuo­ti. Tuo­met Dai­va per­ëjo á Cho­ri­ nio di­ri­ga­vi­mo sky­riø, ku­rá sëk­min­gai ir bai­gë. Bet ji blai­viai ver­ti­no sa­vo su­ge­bë­ ji­mus bei in­te­re­sus ir nu­spren­dë, kad ge­ ros chor­ve­dës ið jos ne­bus, kad jai daug ádo­miau yra ty­ri­në­ti ir gi­lin­tis á mu­zi­kos te­ori­jos bei is­to­ri­jos da­ly­kus. Vai­kys­tës lai­kais ji su di­dþiu­liu en­tu­ziaz­mu klau­ sy­da­vo per ra­di­jà tran­sliuo­ja­mø ope­rø, prieð tai ið mo­kyk­los at­si­ne­ðu­si klau­so­ mo kû­ri­nio kla­vy­rà. Vi­di­nio bal­so ve­da­ ma ir pe­da­go­go, da­bar­ti­nio Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riaus Jo­no Do­mar­ko, tuo­met dir­bu­sio Ðiau­liuo­se, pa­ra­gin­ta, ji 1960 m. to­li­mes­nëms stu­di­joms pa­si­rin­ko Lie­ tu­vos vals­ty­bi­nës kon­ser­va­to­ri­jos (da­bar Mu­zi­kos aka­de­mi­ja) Mu­zi­kos is­to­ri­jos bei te­ori­jos fa­kul­te­tà.

From the Mandolin to Musicology Mu­zi­ko­lo­gë Dai­va Kða­nie­në

Bet jos smui­ke­lis bu­vo ga­na pras­tas – net ge­ri smui­ki­nin­kai ne­pa­jëg­da­vo ið­gau­ti ið jo ge­ros ko­ky­bës gar­sø. Mo­ky­to­jas siû­lë ási­gy­ti ko­ky­bið­kà in­stru­men­tà, bet dël sun­kiø eko­no­mi­niø gy­ve­ni­mo sà­ ly­gø të­vai to pa­da­ry­ti ne­ásten­gë. Vis dël­to mo­ky­to­jas V.Jau­nið­kis Dai­và pui­ kiai pa­ren­gë sto­ti á Ðiau­liø aukð­tes­ni­à-­ jà mu­zi­kos mo­kyk­los smui­ko kla­sæ, bet tas pras­tas smui­ke­lis grei­tai at­mu­ðë no­rà

The name of Daiva Kðanienë is very well known to the musical community of Klaipëda. She is a musicologist, Doctor of Arts, professor at the University of Klaipëda, and a frequent contributor to the local press as well as to many prestigious science publi­ cations. Her name regularly appears on con­ cert and lecture posters. She has written a lot about Klaipëda’s composers and performers, but not much has yet been written about her. On the eve of Kðanienë’s jubilee, the author of the article reviews her life, career and work.

Danutë PETRAUSKAITË

Stu­di­jos

Tuo me­tu mu­zi­ko­lo­gus bu­vo ga­li­ma su­skai­èiuo­ti vos ne ant vie­nos ran­kos pirð­tø. Dai­vos kur­se pra­dþio­je jø bu­vo trys, o bai­gë tik du. Pa­grin­di­nis mu­zi­ kos is­to­ri­jos spe­cia­ly­bës dës­ty­to­jas bu­vo prof. Juo­zas Gaud­ri­mas. Jis la­bai dþiau­ gë­si stro­pia stu­den­te ið Ðiau­liø, ku­ri ne stu­den­ta­vo, o rim­tai stu­di­ja­vo pa­si­rink­ tus moks­lus. J.Gaud­ri­mas sa­vo auk­lë­ti­ niams pa­skir­da­vo ir di­plo­mi­niø dar­bø te­mas. Dau­giau­sia jos bu­vo su­si­ju­sios su lie­tu­viø mu­zi­ka. Mat tuo me­tu pats pro­fe­so­rius ra­ðë dau­gia­to­mæ Lie­tu­viø mu­zi­ki­nës kul­tû­ros is­to­ri­jà ir jam bu­vo rei­ka­lin­ga stu­den­tø pa­gal­ba. Dai­vai te­ko ra­ðy­ti apie siu­i­tos þan­rà lie­tu­viø kom­po­ zi­to­riø kû­ry­bo­je, nors ta te­ma jos vi­sai ne­vi­lio­jo. Jà la­biau trau­kë þy­maus tar­ pu­ka­rio lai­kø Kau­no Vals­ty­bës ope­ros te­at­ro di­ri­gen­to M.Buk­ðos as­me­ny­bë bei me­ni­në veik­la, ta­èiau tuo­met bu­vo to­kie lai­kai, kai su pro­fe­so­riais ne­bu­vo ga­li­ ma gin­èy­tis. Te­ko ra­ðy­ti apie siu­i­tas, ir stu­den­të sa­vo di­plo­mi­ná dar­bà pa­ren­gë pui­kiai.

O idë­ja ra­ðy­ti apie M.Buk­ðà at­si­ra­do stu­di­jø me­tais, pa­pil­do­mai dir­bant Lie­ tu­vos dai­lës mu­zie­ju­je Vil­niu­je, ku­ria­me kû­rë­si Te­at­ro ir mu­zi­kos pa­da­li­nys. Ðis dar­bas itin vi­lio­jo Dai­và. Jai pa­ti­ko rink­ti ið nu­si­pel­niu­siø me­nui þmo­niø is­to­ri­næ me­dþia­gà, jà kla­si­fi­kuo­ti ir ar­chy­vuo­ti.

Jai ne­pa­pras­tai gi­liai at­min­tin ástri­go di­ri­ gen­to M.Buk­ðos ir re­þi­sie­riaus R.Juk­ne­vi­ èiaus mu­zie­jui per­duo­ti ávai­rûs ran­krað­ èiai bei as­me­ni­niai daik­tai, po­kal­bis su R.Juk­ne­vi­èiaus þmo­na O.Knap­ky­te apie jos vy­ro Klai­pë­do­je nu­gy­ven­tus me­tus. Ástri­go ir tuo me­tu mu­zie­ju­je dir­ban­èiø þmo­niø, ypaè di­rek­to­riaus P.Gu­dy­no ir jo pa­va­duo­to­jo R.Bud­rio, en­tu­ziaz­mas ir be­tar­pið­ku­mas. Jie vi­si kar­tu iki ið­nak­tø ruoð­da­vo pa­ro­das – rink­da­vo eks­po­ na­tus, ka­bin­da­vo ant sie­nø, plau­da­vo grin­dis, ir iki nu­sta­ty­to ter­mi­no pa­tal­pos bliz­gë­te bliz­gë­da­vo. Mu­zie­jaus val­dþia bu­vo la­bai pa­ten­kin­ta Dai­vos veik­la ir Kon­ser­va­to­ri­jos skirs­ty­mo ko­mi­si­jai nu­ siun­të spe­cia­lø rað­tà, ku­ria­me pra­ðë jà nuo­la­ti­niam dar­bui pa­lik­ti dirb­ti mu­zie­ ju­je. Apie ðá dar­bà sva­jo­jo ir pa­ti Dai­va, ta­èiau Stu­den­tø skirs­ty­mo ko­mi­si­ja bu­vo ne­gai­les­tin­ga. Jo­je da­ly­va­væs Klai­pë­dos aukð­tes­nio­sios mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­ to­rius H.Ky­bel­ka pa­reið­kë ul­ti­ma­tu­mà – jei Vil­nius ne­pa­skirs á Klai­pë­dà në vie­no mu­zi­ko­lo­go, jis at­si­sta­ty­dins ið uþ­ima­mø pa­rei­gø. Pri­rem­ta prie sie­nos ko­mi­si­ja tu­ rë­jo nu­si­leis­ti – duo­ti nei­gia­mà at­sa­ky­mà P.Gu­dy­nui, o Dai­và Vai­naus­kai­tæ pa­skir­ ti dar­buo­tis á Klai­pë­dà.

Pe­da­go­gë ir vi­suo­me­nës vei­kë­ja

1965 m. Klai­pë­da sve­tin­gai pri­ëmë jau­nà­jà spe­cia­lis­tæ. Jau­nat­við­kai at­ro­dan­ ti ir gra­þi pe­da­go­gë bu­vo la­bai pa­rei­gin­ ga ir reik­li, dës­ty­da­ma te­ori­nius ir is­to­ri­ nius da­ly­kus. Kar­tais tik ásto­jæ á mo­kyk­là moks­lei­viai sun­kiai ga­lë­da­vo pa­ti­kë­ti, kad Dai­va jiems dës­tys, nes sa­vo am­þiu­ mi jie kar­tais bû­da­vo ge­ro­kai vy­res­ni uþ jà. Drau­gið­kas mo­kyk­los ko­lek­ty­vas ir de­mo­kra­tiðkas H.Ky­bel­kos el­ge­sys su­kû­rë psi­cho­lo­gið­kai pa­lan­kià dar­bo at­mo­sfe­rà. Di­rek­to­rius vi­sas per­trau­kas pra­leis­da­vo dës­ty­to­jø kam­ba­ry­je, kar­tais ási­gud­rin­da­vo su ko­le­go­mis ir bad­min­to­ nà pa­loð­ti, vi­siems ras­da­vo pa­lan­kø ar pa­guo­dþian­tá þo­dá. Tai­gi á dar­bà bu­vo ma­lo­nu ei­ti, o ir po­il­siui uþ­tek­da­vo lai­ ko. Dai­vos at­vy­ki­mas á Klai­pë­dà ið es­mës pa­kei­të jos gy­ve­ni­mà – ji ta­po kû­ry­bi­ne ini­cia­ty­va pa­si­þy­min­èia pe­da­go­ge, pel­në pla­taus pro­fi­lio mu­zi­ko­lo­gës au­to­ri­te­tà, su­kû­rë ðei­mà su dar nuo stu­di­jø lai­kø pa­þás­ta­mu chor­ve­dþiu Ka­ziu Kða­nu ir ið Vai­naus­kai­tës ta­po Kða­nie­ne. K.Kða­ nas tuo­met va­do­va­vo Liau­dies ope­rai, tad tiek jo, tiek ir jo þmo­nos pa­grin­di­nis lais­va­lai­kio uþ­si­ë­mi­mas bu­vo sëk­min­gai pa­si­ruoð­ti spek­tak­liui. Liau­dies ope­ra abiem ta­po lyg ant­rai­siais na­mais.

1971 m. at­si­da­rius Klai­pë­do­je Mu­zi­ kos fa­kul­te­tams, Dai­va Kða­nie­në ið kar­to pa­si­siû­lë juo­se dës­ty­ti mu­zi­ko­lo­gi­nius da­ly­kus. Ji bu­vo ma­lo­niai su­tik­ta ir 1972 m., at­si­sa­kiu­si S.Ðim­kaus aukð­tes­ nio­sios mu­zi­kos mo­kyk­los, sa­vo dar­bà su­sie­jo su daug re­for­mø ið­gy­ve­nu­sia ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri da­bar yra ági­ju­si Klai­pë­ dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to sta­tu­sà.

Ko­dël nu­ta­rë pa­lik­ti anks­tes­næ sa­vo dar­ bo­vie­tæ? Vi­sø pir­ma to­dël, kad, per­ëjus á aukð­tà­jà mo­kyk­là, bu­vo ga­li­my­bë dirb­ti moks­li­ná dar­bà, ku­ris pe­da­go­gæ la­bai vi­lio­jo. Tie­sa, so­vie­ti­niais lai­kais ma­þai kas do­më­jo­si mu­zi­ko­lo­gi­ja kaip moks­lo sri­ti­mi – ne­bu­vo nei kon­ku­ren­ci­jos, nei spe­cia­liø uþ­sa­ky­mø. Ta­èiau tiems, ku­rie no­rë­jo reikð­tis ti­ria­mo­jo dar­bo ba­ruo­se, var­tai vi­sa­da bu­vo at­vi­ri.

Fa­kul­te­tuo­se D.Kða­nie­në dës­të be­veik vi­sas te­ori­nio-is­to­ri­nio cik­lo dis­cip­li­nas.

Ir vi­soms joms rei­kë­jo pa­ruoð­ti pro­gra­ mas, pa­reng­ti me­to­di­næ me­dþia­gà. Ypaè ðis dar­bas su­in­ten­sy­vë­jo pri­si­jun­gus prie Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to, kai rei­kë­jo áves­ti daug nau­jø da­ly­kø ir per­þiû­rë­ti anks­èiau dës­to­mus kur­sus. At­sa­ko­my­bë dar la­biau pa­di­dë­jo, kai 1979 m. ji ta­po Mu­zi­kos is­to­ri­jos ir te­ori­jos ka­ted­ros ve­dë­ja. Bet at­si­dë­ti vien pe­da­go­gi­niam dar­bui ne­bu­vo ga­li­my­biø – ávai­rios or­ga­ ni­za­ci­jos bei I.Si­mo­nai­ty­tës bib­lio­te­kos

Mu­zi­kos sky­rius nuo­lat kvie­të jà kaip lek­to­ræ skai­ty­ti vie­ðø pa­skai­tø, mies­to laik­rað­èiai – ra­ðy­ti kon­cer­tø ano­ta­ci­jas bei re­cen­zi­jas, kon­cer­tø or­ga­ni­za­to­riai – ves­ti mu­zi­ki­nius ren­gi­nius. Dël vaiz­ din­go ir átai­gaus þo­dþio, ar­gu­men­tuo­tos kal­bos, au­di­to­ri­jos po­jû­èio ji, kaip lek­to­ rë ir straips­niø au­to­rë, ta­po itin po­pu­lia­ ri. Bet vi­suo­me­ni­në veik­la pe­da­go­gi­nio dar­bo ne­uþ­go­þë. Stu­den­tai ir to­liau ra­ðë pra­ðy­mus pa­kliû­ti pas D.Kða­nie­næ, ku­ri la­bai me­to­dið­kai ir nuo­sek­liai su jais dir­ bo ir iki ðiol te­be­dir­ba. Pa­ma­þu Me­nø fa­kul­te­tas, ki­ti Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to pa­da­li­niai, net mies­to ávai­rios or­ga­ni­za­ci­ jos pra­dë­jo ne­ið­si­vers­ti be D.Kða­nie­nës.

1990–1995 m. ji ëjo Fa­kul­te­tø moks­lo ir me­no pro­rek­to­rës pa­rei­gas, bu­vo 1-osios Klai­pë­dos mies­to Ta­ry­bos na­rë, 1998– 2002 m. Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­gos Klai­pë­dos sky­riaus pir­mi­nin­kë. Ðiuo me­ tu ji yra Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Se­na­to na­rë ir Aka­de­mi­nës ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kë, Mu­zi­kos is­to­ri­jos bei te­ori­jos ka­ted­ ros ve­dë­ja, nuo 2002 m. ei­na pro­fe­so­rës pa­rei­gas, Me­nø fa­kul­te­to Ta­ry­bos, Ates­ ta­ci­nës ko­mi­si­jos, Pro­gra­mø ko­mi­te­to na­rë, Re­dak­ci­nës ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kë, Lie­tu­vos Moks­lo ta­ry­bos eks­per­të, Klai­ pë­dos mies­to Kul­tû­ros ir me­no ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja, Ma­þo­sios Lie­tu­ vos aka­de­mi­jos vi­ce­pre­zi­den­të.

Mu­zi­ko­lo­gi­jos ba­ruo­se

Nors di­dþi­à­jà D.Kða­nie­nës lai­ko da­lá su­da­ro pe­da­go­gi­në ir visuo­meninë veik­ la, mu­zi­ko­lo­gi­ja jos gy­ve­ni­me uþ­ima la­bai svar­bià vie­tà. Pa­grin­di­nis moks­li­ nin­kës ty­ri­mø ob­jek­tas – Ma­þo­sios Lie­tu­ vos mu­zi­ki­në kul­tû­ra. Do­më­tis ðia te­ma jà pa­ska­ti­no dar vai­kys­të­je gir­dë­ti të­vo pa­sa­ko­ji­mai apie ðá krað­tà ir Vy­dû­nà.

Vë­liau, at­si­dû­ru­si Klai­pë­do­je, ji pa­ti ëmë rink­ti me­dþia­gà apie ðio re­gio­no mu­zi­ki­ næ pra­ei­tá. Tik tai pa­da­ry­ti tuo­met bu­vo ga­në­ti­nai sun­ku – be­veik vi­si Klai­pë­dos ar­chy­vai bu­vo ið­veþ­ti á Vil­niø ir pa­slëp­ti spe­cia­liuo­se fon­duo­se. Á juos pa­tek­ti bu­ vo ga­li­ma tik tu­rint ástai­gos va­do­vo ar Ko­mu­nis­tø par­ti­jos sek­re­to­riaus rað­tus.

Jais ap­si­gin­kla­vu­si D.Kða­nie­në pir­miau­ sia pa­su­ko á da­bar­ti­næ Mar­ty­no Maþ­vy­ do bib­lio­te­kà. Ten ji at­ra­do tar­pu­ka­rio me­tais Klai­pë­do­je ëju­sius pe­ri­odi­nius spau­di­nius bei ávai­rios ki­tos ver­tin­ gos me­dþia­gos. Taip gi­më pir­mie­ji jos straips­niai apie Ma­þo­sios Lie­tu­vos mu­zi­ kos is­to­ri­jà. Ra­dus siû­lo ga­là, ka­muo­lys vy­nio­jo­si to­liau ir bu­vo vai­ni­kuo­tas 1996 m. ið­leis­ta kny­ga „Mu­zi­ka Klai­pë­dos krað­te”, ku­rio­je ið­ana­li­zuo­tos lie­tu­vi­nin­ kø dai­nos bei gies­mës, „Bi­ru­tës” ir Til­þës

Muzikos barai /33

Interviu lie­tu­viø gie­do­to­jø drau­gi­jos, cho­rø sà­jû­ dis bei Klai­pë­dos ope­ra ir in­ten­sy­vus ðio krað­to kon­cer­ti­nis gy­ve­ni­mas. 1998 m. kny­gos pa­grin­du D.Kða­nie­në Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je ap­gy­në mu­zi­ko­lo­ gi­næ di­ser­ta­ci­jà ir ta­po hu­ma­ni­ta­ri­niø moks­lø dak­ta­re. Ta­èiau tuo ne­si­bai­gë jos mu­zi­ko­lo­gi­në veik­la. Prie­ðin­gai, ji dar la­biau su­in­ten­sy­vë­jo. Pa­si­py­lë straips­ niai apie ðiuo­lai­ki­niø Klai­pë­dos kom­po­ zi­to­riø kû­ry­bà, pra­dë­ta la­biau gi­lin­tis á pro­tes­tan­tið­ko­sios gies­mës spe­ci­fi­kà, Vy­dû­no mu­zi­ki­næ veik­là. Tad ne­nuos­ta­ bu, kad uþ di­ser­ta­ci­jos ran­krað­tá ji bu­vo ap­do­va­no­ta dr. Vy­dû­no li­te­ra­tû­ri­ne ir moks­li­ne pre­mi­ja, o 2002 m. jai pa­ti­kë­tos pro­fe­so­rës pa­rei­gos. Ðian­dien bû­tø sun­ku su­skai­èiuo­ji moks­li­nius ir ðvie­të­jið­ko po­bû­dþio D.Kða­ nie­nës straips­nius, skai­ty­tus pra­ne­ði­mus Lie­tu­vos ir uþ­sie­nio kon­fe­ren­ci­jo­se, ra­di­ jo ir te­le­vi­zi­jos lai­das, ku­rio­se jai te­ko da­ly­vau­ti. Ne­tru­kus tu­rë­tø pa­si­ro­dy­ti nau­ja jos kny­ga „Mu­zi­ki­nis gy­ve­ni­mas Ma­þo­jo­je Lie­tu­vo­je ir Klai­pë­dos krað­te.

Lie­tu­viø ir vo­kie­èiø kul­tû­rø sà­vei­ka (XVI a.–XX a. 4 de­ðimt­me­ty­je)”. Tik tie ne­lem­ti pi­ni­gai lei­dy­bos ið­lai­doms, ku­riø Klai­pë­dos uni­ver­si­te­tas ne­la­bai lin­kæs da­ly­ti, vis nu­to­li­na ðios so­li­dþios ir ver­ tin­gos vi­sam Klai­pë­dos krað­tui kny­gos pa­si­ro­dy­mà. Ta­èiau D.Kða­nie­në ne­nu­lei­ dþia ran­kø – ji yra ku­pi­na nau­jø idë­jø ir ren­ka me­dþia­gà bû­si­miems moks­li­niams dar­bams Klai­pë­dos krað­to te­ma.

D.Kða­n ie­n ë sun­k iai ran­d a lai­k o po­i l­ siui. Kai jo pa­s i­t ai­k o, moks­l i­n in­k ë va­s a­ ros me­t u su kny­g a ran­k o­s e sku­b a á sa­v o so­d à, o þie­m à ar ru­d e­n á – á pa­jû­r á, kur ga­l i pa­s i­m ë­g au­t i vie­n at­v e ir ra­m y­b e. Ji ga­l i dþiaug­t is ne tik at­l ik­t ais dar­b ais, bet ir uþ­a u­g in­t ais vai­k ais: Mig­l e, ku­r i pa­s i­r in­k o pia­n is­t ës pro­f e­s i­j à, ir Ug­n iu­ mi, sëk­m in­g ai Vil­n iu­j e be­s i­d ar­b uo­j an­ èiu neu­r o­c hi­r ur­g u. Prof. dr. D.Kða­n ie­ nës ju­b i­l ie­j i­n io gim­t a­d ie­n io pro­g a no­r i­s i jai pa­l in­k ë­t i svei­k a­t os, ne­i ð­s en­k a­m os kû­r y­b i­n ës ener­g i­j os, ku­r i trykð­t a ið mei­ lës sa­v o të­v ø krað­t ui, ne­b lës­t an­è io pa­s i­ au­k o­j i­m o Klai­p ë­d os krað­t o kul­t û­r i­n iam pa­v el­d ui ir sa­v o ðei­m ai, vi­s ø nau­j ø su­ ma­n y­m ø re­a­l i­z a­v i­m o ir dau­g iau ra­m iø po­i l­s io va­l an­d ë­l iø. n

Muzikos barai /34

Lied ðven­të LMA Di­dþio­jo­je sa­lë­je Ire­na USS-AR­MO­NIE­NË

L

ie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Di­ dþio­ji sa­lë 2003 m. ge­gu­þës 22 d. at­vë­rë du­ris gau­siam klau­sy­to­jø bû­riui, pa­kvies­da­ma juos á ga­na re­tà mû­suo­se kon­cer­tà – Dai­nø va­ka­rà. Ðio þan­ro më­gë­jai tu­rë­jo pro­gà pa­si­klau­sy­ti sve­èio ið Vo­kie­ti­jos te­no­ro Cars­te­no Süßo bei pia­nis­tës Rû­tos Mi­ke­ lai­ty­tës, LMA kon­cert­meis­te­rio spe­cia­ly­ bës me­no as­pi­ran­tës, kon­cer­to. Be­je, tai bu­vo ir Rû­tos me­no as­pi­ran­tû­ros bai­gia­ ma­sis pro­jek­tas. Ðis kon­cer­tas ið­si­sky­rë ið gau­sy­bës kon­cer­tø. Tà va­ka­rà klau­sy­to­jams bu­vo pa­teik­ta Lied þan­ro ret­ros­pek­ty­va – Ro­ ber­to Schu­man­no vo­ka­li­nis cik­las „Po­eto mei­lë” (Dich­ter­lie­be), op. 48 (þ. H.Hei­ ne’s), Cla­ros Schu­mann dai­nos ið op. 12 ir op. 13, Jo­ha­nes­so Brah­mso ir Ri­char­do Straus­so eks­pre­sy­vi ly­ri­ka. Klau­sy­to­jø pra­ðo­mi bi­so at­li­kë­jai sub­ti­liai at­li­ko Cla­ros Schu­mann dai­nà Beim Abs­chied.

Kon­cer­tà pa­gy­vi­no ádo­mûs mu­zi­ko­lo­go Vik­to­ro Ge­ru­lai­èio ko­men­ta­rai ir eks­kur­ sai á at­lie­ka­mos mu­zi­kos is­to­ri­ná bei kul­ tû­ri­ná kon­teks­tà.

Jau­nø­jø at­li­kë­jø mu­zi­ka­vi­mas ir in­ter­ pre­ta­ci­niai ieð­ko­ji­mai þa­vë­jo klau­sy­to­jus dau­ge­liu as­pek­tø – tai abie­jø part­ne­riø pro­fe­sio­na­lu­mas, me­ni­në bran­da, mo­kë­ ji­mas an­sam­bly­je ið­girs­ti, su­for­muo­ti ir re­a­li­zuo­ti mu­zi­ki­næ min­tá, jos ið­raið­kà ir temb­ri­næ ska­læ. Im­po­na­vo at­li­kë­jø ge­bë­ ji­mas per­teik­ti sub­ti­liau­sias Schu­man­no per­so­na­þo emo­ci­nes bû­se­nas nuo tra­ paus in­ty­mu­mo iki sub­ti­laus dra­ma­tiz­ mo ir net he­ro­jið­ko pa­to­so. Pa­trauk­liai at­lie­ka­ma jau­nø­jø me­ni­nin­kø at­si­sklei­dë

C.Schu­mann mei­lës ly­ri­ka. Ypaè áti­ki­na­ mai nu­skam­bë­jo Brah­mso dai­nos, ku­rios at­li­kë­jams bu­vo itin ar­ti­mos. Sun­ku bu­vo pa­ti­kë­ti, kad sce­no­je mu­zi­ka­vo me­ ni­nin­kai, ku­rie ðio­je pro­gra­mo­je su­si­ti­ko pir­mà kar­tà.

Cars­te­nui Süßui, jau­nam ta­len­tin­gam vo­kie­èiø dai­ni­nin­kui, ðis kon­cer­tas bu­ vo pir­ma­sis Lie­tu­vo­je. Jis – ke­le­to ope­ ros bei ope­re­tës dai­ni­nin­kø kon­kur­sø Vo­kie­ti­jo­je lau­re­a­tas: 1992 m. Ber­ly­ne jam áteik­tas spe­cia­lu­sis þiu­ri ap­do­va­no­ ji­mas, 1993 m. Kot­bu­je – I pre­mi­ja ir kt.

Dai­ni­nin­kas su­kû­rë dau­ge­lá vaid­me­nø W.A.Mo­zar­to, G.Ros­si­ni, G.Mon­te­ver­di, G.Ver­di ir ki­tø kom­po­zi­to­riø ope­ro­se Vo­kie­ti­jos te­at­ruo­se – Ky­ly­je, Sak­so­ni­jos vals­ty­bi­nia­me te­at­re Dres­de­ne, Ðtut­gar­ to, Vys­ba­de­no vals­ty­bi­niuo­se te­at­ruo­se, ben­dra­dar­bia­vo su to­kiais þino­mais di­ ri­gen­tais kaip G.Si­no­po­li, se­ras Co­li­nas Da­vi­sas, S.Bych­ko­vas ir kt. Gast­ro­lia­vo JAV, Aust­ri­jo­je, Pie­tø Ko­rë­jo­je, Ki­ni­jo­je ir ki­to­se ða­ly­se. Pas­ta­ruo­ju me­tu Süßas yra vals­ty­bi­nio Karl­sru­hës te­at­ro so­lis­ tas. Jo kû­ry­bi­në veik­la ne­ap­si­ri­bo­ja vien ope­ros þan­ru – svar­bià vie­tà re­per­tu­a­re uþ­ima ora­to­ri­nio þan­ro bei ka­me­ri­nës vo­ka­li­nës mu­zi­kos kû­ri­niai. Jis yra ir ádo­miø kû­ry­bi­niø pro­jek­tø, pa­vyz­dþiui, mu­zi­ki­niø li­te­ra­tû­ri­niø skai­ty­mø tram­ va­ju­je, ba­sei­ne at­lie­ka­mø ope­rø ir pan., au­to­rius bei ágy­ven­din­to­jas.

Pia­nis­të Rû­ta Mi­ke­lai­ty­të jau pa­þás­ta­ ma Lie­tu­vos klau­sy­to­jams. Tai ak­ty­viai be­si­reið­kian­ti jau­na at­li­kë­ja, ku­rios kû­ ry­bi­nës veik­los spek­tras la­bai pla­tus: jà daþ­nai gir­di­me ávai­riuo­se ka­me­ri­niuo­se

an­sam­bliuo­se, ji tal­ki­na so­lis­tams vo­ka­ lis­tams, akom­pa­nuo­ja in­stru­men­ti­nin­ kams. 1999 m. Rû­ta bai­gë LMA ma­gist­ro stu­di­jas doc. J.Kar­na­vi­èiaus for­te­pi­jo­no ir doc. R.Vait­ke­vi­èiû­tës kon­cert­meis­te­rio kla­së­se. Jau ket­ve­rius me­tus dir­ba kon­ cert­meis­te­re LMA Sty­gi­niø in­stru­men­tø ka­ted­ro­je, o ðiais me­tais, va­do­vau­ja­ma doc. R.Vait­ke­vi­èiû­tës, bai­gë LMA me­no as­pi­ran­tû­rà. Pia­nis­të lan­kë for­te­pi­jo­no, ka­me­ri­nës mu­zi­kos bei Lied in­ter­pre­ ta­ci­jos se­mi­na­rus pas dau­ge­lá þy­miø pe­da­go­gø – R.Mu­ra­ro, B.Rin­geis­sen, K.H.Kämmer­ling, P.Ei­cher, A.Re­y­nolds, B.Skov­ hus ir kt. 1997 m. ta­ po LMA pia­nis­tø kon­cert­meis­te­riø kon­kur­so lau­ re­a­te, 2000 m. tarp­tau­ti­nia­me Ko­cia­no jau­nø­jø smui­ki­nin­kø kon­kur­se Èe­ki­jo­je bu­vo ap­do­va­no­ta ge­riau­sio kon­cert­ meis­te­rio di­plo­mu. So­lo ir su so­lis­tais vo­ka­lis­tais ji kon­cer­ta­vo Aust­ri­jo­je, Di­ dþio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Nor­ve­ gi­jo­je, Da­ni­jo­je, ki­to­se ða­ly­se, da­ly­va­vo ávai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se.

Su tarp­tau­ti­niu or­kest­ru Jun­ge Eu­ro­pa Phil­har­mo­nie kon­cer­ta­vo þy­miau­sio­se Eu­ro­pos kon­cer­tø sa­lë­se Ber­ly­ne, Miun­ che­ne, Vie­no­je, Bo­no­je ir kt.

LMA Kon­cert­meis­te­rio ka­ted­ros ve­ dë­ja doc. Ra­mu­të Vait­ke­vi­èiû­të, ku­rios va­do­vau­ja­ma Rû­ta Mi­ke­lai­ty­të ával­dë pia­nis­to kon­cert­meis­te­rio pro­fe­si­jos me­no pa­slap­tis, dþiau­gë­si bai­gia­muo­ju kul­mi­na­ci­niu as­pi­ran­tës stu­di­jø ak­cen­ tu: „Ðis kon­ cer­ tas man su­ tei­ kë daug dþiaugs­mo kaip klau­sy­to­jai ir, þi­no­ma, kaip pe­da­go­gei. Lie­tu­vo­je apie pia­nis­tà ga­ji nuo­mo­në: „Jei­gu ge­ras so­lis­tas, tai ir ge­ras kon­cert­meis­te­ris”. Pa­sau­li­nio at­li­ kë­jið­ko me­no spe­cia­li­za­ci­ja aki­vaiz­di, pro­ fe­sio­na­lus pia­nis­tas kon­cert­meis­te­ris yra ly­gia­ver­tis me­ni­nin­kas kon­cer­ti­në­je est­ra­ do­je. Jo at­li­kë­jið­ka raið­ka tu­ri ap­rëp­ti ne tik aukð­to ly­gio pia­nis­ti­ná meist­rið­ku­mà, bet ir li­te­ra­tû­ri­næ, es­te­ti­næ po­teks­tæ. Ðiuo at­ve­ju – vo­kie­èiø kal­bos mo­kë­ji­mà, ypaè dik­ci­jos spe­ci­fi­kà. O tai ágy­ja­ma tiks­lin­go­ mis ir at­kak­lio­mis Lied stu­di­jo­mis”.

Po kon­cer­to pa­kal­bi­nau at­li­kë­jus ir pa­pra­ðiau pa­si­da­ly­ti min­ti­mis apie kon­ cer­tà.

Kaip su­si­paþino­te su Cars­te­nu Süßu?

Rû­ta Mi­ke­lai­ty­të: Su­si­ti­ko­me 2001-

øjø va­sa­rà Vo­kie­ti­jo­je gast­ro­liø su tarp­tau­ ti­niu or­kest­ru Jun­ge Eu­ro­pa Phil­har­mo­nie me­tu. Cars­te­nas èia at­li­ko te­no­ro par­ti­jas G.Ver­di Re­qui­em ir L. van Be­et­ho­ve­no IX sim­fo­ni­jo­je, kur að dir­bau su so­lis­tais kaip ko­re­pe­ti­to­rë. Ma­no pa­siû­ly­mà su­reng­ti Lied va­ka­rà Lie­tu­vo­je jis pri­ëmë la­bai no­riai. Ir ðtai da­bar pa­si­tai­kë pui­ki pro­ga ágy­ven­din­ti ðá su­ma­ny­mà.

Kas pa­dë­jo or­ga­ni­zuo­ti kon­cer­tà?

R.M.: Ðiais lai­kais at­li­kë­jas tu­ri bû­ti ne tik tik­ras pro­fe­sio­na­las, ával­dæs sa­vo in­ stru­men­tà, bet ir va­dy­bi­nin­kas, mo­kan­tis ke­le­tà uþ­sie­nio kal­bø, ið­ma­nan­tis tech­ni­næ kon­cer­tø or­ga­ni­za­vi­mo sri­tá ir ge­ban­tis juos or­ga­ni­zuo­ti. Fi­nan­sið­kai sve­èio ke­ lio­næ á Lie­tu­và pa­rë­më „Ve­reins” ban­kas, ap­gy­ven­di­no nau­ja­sis „Re­val Ho­tel Lie­tu­ va”, na, o vi­sa ki­ta at­li­kau að…

Kaip ruo­ðë­tës ðiam kon­cer­tui, þi­no­ da­ma, kad re­pe­ti­ci­joms su so­lis­tu te­tu­ rë­si­te dvi die­nas?

R.M.: Kon­cer­tui ruo­ðiau­si ir te­orið­

kai, ir prak­tið­kai. Ma­no moks­lo dar­bo as­pi­ran­tû­ro­je te­ma – „Lied þan­ro rai­da (be­si­kei­èian­ti for­te­pi­jo­no par­ti­jos funk­ci­ja an­sam­bly­je)”. Pra­ver­të ir pa­tir­tis mo­kan­tis Lied in­ter­pre­ta­vi­mo me­no pas ávai­rius pe­ da­go­gus. Ða­lia dar­bo su teks­tu klau­siau­si þy­miø Lied at­li­kë­jø ára­ðø – ypaè D.Fis­che­ rio-Dies­kau su pui­kiu pia­nis­tu A.Bren­de­ liu. Su­si­ti­kus su so­lis­tu, be abe­jo­nës, te­ko ko­re­guo­ti sa­vo ási­vaiz­duo­ja­mà in­ter­pre­ta­ ci­jà, na, o kon­cer­te be­veik vi­si ðie va­rian­tai bu­vo at­mes­ti.

Kà nau­ja Lied in­ter­pre­ta­ci­jo­je at­ ra­do­te sau, ben­drau­da­ma su vo­kie­èiø dai­ni­nin­ku?

R.M.: Jau pir­mo­jo kon­tak­to me­tu

su­pra­tau, kad Lied – tai gy­va mu­zi­ka, ne­var­þo­ma stan­dar­tø. C.Süßas ki­læs ið mu­zi­kø ðei­mos, mo­kë­si grieþ­ti smui­ku, al­tu, skam­bin­ti for­te­pi­jo­nu. Vë­liau, be ger­ ma­nis­ti­kos, fi­lo­so­fi­jos ir po­li­ti­kos stu­di­jø, mo­kë­si dai­na­vi­mo pas sa­vo të­và, þi­no­mà vo­ka­lo pe­da­go­gà. Jo ma­ny­mu, in­ter­pre­tuo­ jant Lied , bû­ti­nas nau­jas, ðvie­þias po­þiû­ris á at­lie­ka­mà kû­ri­ná, va­do­vau­jan­tis in­tui­ci­ja ne­per­þen­giant mu­zi­ki­nës lo­gi­kos ri­bø. Ta­ èiau svar­biau­sia – dva­si­nis at­li­kë­jø ry­ðys, at­si­da­vi­mas mo­men­tui. Tai rei­ka­lau­ja þai­ bið­kos re­ak­ci­jos, ku­rios pa­grin­du vyks­ta kû­ry­bi­nis pro­ce­sas.

O kaip ren­ka­tës pia­nis­tà?

Cars­ten Süß: Su kiek­vie­nu pia­nis­tu

ran­du nau­jà ben­dra­vi­mo kal­bà. Ten­ka dirb­ti su ávai­riais pia­nis­tais, ta­èiau daþ­ nai at­si­tin­ka taip, kad tik tà vie­nin­te­lá kar­tà. Eu­ro­po­je la­bai daug ge­rø pia­nis­tø, ta­èiau pro­ble­ma ta, kad dël di­dþiu­lës dai­ni­nin­kø pa­siû­los jau­nam dai­ni­nin­kui la­bai sun­ku pa­tek­ti á pa­èiø ge­riau­siø pia­nis­tø tar­pà, to­dël daþ­nai ten­ka ten­ kin­tis tuo, kà pa­siû­lo gy­ve­ni­mas. Sun­ku ras­ti ge­rà kon­cer­tø part­ne­rá. Man ðis kon­cer­tas Vil­niu­je su­tei­kë be ga­lo daug dþiaugs­mo. Dþiau­giuo­si ga­lë­da­mas mu­ zi­kuo­ti kar­tu su Rû­ta, ji pui­ki pia­nis­të, su ja sce­no­je jau­èiau­si pui­kiai. Lie­tu­vo­je Lied va­ka­rø gal­bût në­ra daug, ta­èiau ir pub­li­ka nuo­ðir­dþiai klau­së­si. Tie­siog esu la­bai pa­ten­kin­tas.

Jei­gu sun­ku pia­nis­tà áti­kin­ti sa­vo

in­ter­pre­ta­ci­ja, o lai­ko re­pe­ti­ci­joms në­ra daug, kas ta­da?

C.S.: Að su juo kal­buo­si, il­gai pa­sa­ko­ju, ko­dël taip ma­nau. O jei­gu ne­su­pran­ta, ban­ dau pri­si­tai­ky­ti. Mu­zi­ka­vi­mas kar­tu – tai kom­pro­mi­so ieð­ko­ji­mas, ta­èiau ge­rà­ja pras­ me. Man ren­kan­tis pia­nis­tà jau po pen­kiø mi­nu­èiø aið­ku, ar jis do­mi­si tuo, kà da­ro, ar ne. Pia­nis­tas tu­ri bû­ti in­te­lek­tu­a­lus, spin­du­liuo­ti kû­ry­bi­næ ener­gi­jà, ypaè per kon­cer­tà. At­li­ki­me ga­li bû­ti at­si­tik­ti­niø ne­tiks­lu­mø, ta­èiau svar­biau­sia – ðir­dis, mei­lë mu­zi­kai. Ne­mëgs­tu to­kiø, ku­rie ið kar­to klau­sia apie pi­ni­gus. Per kon­cer­tà pia­nis­tas yra at­sa­kin­gas ir tu­ri gal­vo­ti bei jaus­ti uþ du, tuo tar­pu so­lis­tas – tik uþ sa­ve. To­dël pia­nis­tas pri­va­lo pa­mirð­ti net­gi apie in­ter­pre­ta­ci­jos su­si­ta­ri­mus ir at­si­duo­ti tëk­mei, ta­èiau la­bai kû­ry­bið­kai, áti­ki­na­mai. In­ter­pre­ta­ci­ja tu­ri bû­ti gy­va, spon­ta­nið­ka. Klau­sy­to­jas ið kar­to pa­jun­ta, kai an­sam­bly­je mu­zi­kuo­ja dvie­se, kar­tu, taip pat pa­jun­ta, ir kai mu­zi­kuo­ja kiek­vie­ nas at­ski­rai… Pia­nis­tas tu­ri bû­ti ab­so­liu­ èiai ly­gia­ver­tis part­ne­ris. Kon­cer­to sëk­më pri­klau­so nuo abie­jø. Be pia­nis­to në­ra mu­zi­kos. To­dël rei­kia, kad dar­bas bû­tø kû­ry­bið­kas ir ma­lo­nus. Bû­ti­na pa­mirð­ti tech­ni­kà – pia­nis­tui for­te­pi­jo­ni­næ, so­lis­tui vo­ka­li­næ. Rei­kia pa­mirð­ti vis­kà, kà mo­ki, ir pa­si­kliau­ti pa­tir­ti­mi. Be tech­ni­kos ne­ga­ li bû­ti in­ter­pre­ta­ci­jos, ta­èiau su me­tais ji kei­èia­si… Ir þmo­gus bræs­ta, kei­èia­si… Ko ge­ro, kai bû­siu 50-ties, „Po­eto mei­læ” dai­ nuo­siu vi­sai ki­taip.

Kà la­biau­siai ver­ti­na­te Lied þan­ro kû­ri­niuo­se?

C.S.: Pa­sau­ly­je vo­ka­li­nës ka­me­ri­nës

mu­zi­kos pa­dë­tis yra ge­ra – daug Lied va­ ka­rø, ta­èiau daug pi­ni­gø ið to ne­uþ­dirb­si.

Bet man dai­nø va­ka­rai tei­kia be ga­lo daug dþiaugs­mo, tai – ide­a­liz­mas. Ta­èiau mu­zi­ ka be ide­a­liz­mo ne­ga­li eg­zis­tuo­ti. Dai­no­se að ma­tau ide­a­lø pa­sau­lá – jis ga­li bû­ti ge­ras ar blo­gas. Kal­bant apie me­nà, að sie­kiu ide­ a­lo, tai, kas re­a­liai ne­ap­èiuo­pia­ma. Að esu lais­vas me­ni­nin­kas, to­dël ga­liu sau leis­ti ið­gy­ven­ti tai, kas tei­kia ma­lo­nu­mà, net­gi be pi­ni­gi­nës ið­raið­kos.

Ar tu­ri­te kû­ry­bi­niø pla­nø at­ei­èiai?

C.S.: No­riu ið­duo­ti pa­slap­tá, kad rug­së­

já Rû­tà pa­kvie­èiau gast­ro­liø á Vo­kie­ti­jà, kur da­ly­vau­si­me ávai­riuo­se fes­ti­va­liuo­se.

R.M.: Ne­tru­kus pra­dë­si­me ruoð­ti F.Schu­ber­to vo­ka­li­ná cik­là „Gra­þio­ji ma­lû­ ni­nin­kë” (Die schöne Mülle­rin), ku­rá ne­to­li­ mo­je at­ei­ty­je at­lik­si­me ir Lie­tu­vo­je.

Be­lie­ka pa­lin­kë­ti jau­nie­siems me­ni­nin­ kams sëk­mës ágy­ven­di­nant sa­vo kû­ry­bi­ nius pla­ nus bei ku­ riant nau­ jus ádo­ mius pro­jek­tus. Lauk­si­me jø kon­cer­ti­në­se est­ra­do­se su nau­jo­mis pro­gra­mo­mis ir idë­jo­mis! n

Muzikos barai /35

Laureatai Mil­da ÈIU­ÞAI­TË Ðiø me­tø bir­þe­lio pra­dþio­je Tu­re (Pran­ cû­zi­ja) Vil­niaus ka­me­ri­nis cho­ras „Bre­ vis” lai­më­jo aukð­èiau­sià Eu­ro­po­je më­gë­jø cho­rams ski­ria­mà ap­do­va­no­ji­mà – „Eu­ ro­ pe­ an Grand Prix in Cho­ ral Sin­ ging”.

Kon­kur­se „Bre­vis” nu­ga­lë­jo per­nykð­èius svar­biau­siø Eu­ro­pos cho­rø kon­kur­sø „Grand Prix” lai­më­to­jus – ko­lek­ty­vus ið Vo­kie­ti­jos, Jung­ti­niø Ame­ri­kos Vals­ti­jø, Nor­ve­gi­jos bei Suo­mi­jos. Ði sëk­më – sep­ty­ne­riø in­ten­sy­vios mu­ zi­ki­nës veik­los, da­ly­vau­jant tarp­tau­ti­niuo­ se cho­rø kon­kur­suo­se, me­tø re­zul­ta­tas.

Po itin sëk­min­go de­biu­to tarp­tau­ti­në­je are­no­je, kai 1996 m. pa­va­sa­rá cho­ras ta­po ab­so­liu­èiu nu­ga­lë­to­ju kon­kur­se Ma­ri­bo­re (Slo­vë­ni­ja), ávai­rûs pri­zai ir ap­do­va­no­ji­ mai pa­si­py­lë tar­si ið gau­sy­bës ra­go: ko­ lek­ty­vas pel­në pir­mà­sias vie­tas Bel­gi­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Lie­tu­vo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Len­ki­ jo­je, Ita­li­jo­je. Ið vi­so „Bre­vis” da­ly­va­vo de­ðim­ty­je ávai­riø kon­kur­sø ir ið vi­sø jø par­si­ve­þë bent po vie­nà pir­mà­já pri­zà, o pen­kiuo­se ta­po ab­so­liu­èiu nu­ga­lë­to­ju.

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos (LMA) rek­to­rius prof. Juo­zas An­ta­na­vi­èius pa­ brë­þë cho­ro „Bre­vis” lai­më­ji­mø svar­bà gar­si­nant Lie­tu­vos mu­zi­ki­næ kul­tû­rà pa­ sau­ly­je. „Tai – aukð­èiau­sio ly­gio ka­me­ri­nis cho­ras, ku­rio va­do­vas ir dau­gu­ma dai­ni­ nin­kø bai­gë moks­lus LMA. To­dël tu­riu pro­gos di­dþiuo­tis ðiais jau­nais at­li­kë­jais. „Bre­vis” – tai aki­vaiz­dus áro­dy­mas, kad sa­vo kul­tû­ri­niu gy­ve­ni­mu Lie­tu­va vi­sið­ kai ne­nu­si­lei­dþia ið­si­vys­èiu­siam pa­sau­ liui, o kai ku­riais at­ve­jais net já len­kia”, – sa­kë J.An­ta­na­vi­èius.

Ta­èiau, pa­sak LMA rek­to­riaus, ap­mau­ du tai, kad mû­sø vals­ty­bë­je dar dau­ge­liu at­ve­jø svar­bûs ma­te­ria­lûs, o ne dva­si­niai da­ ly­ kai. Gal dël to á ðá ið­ skir­ ti­ ná cho­ ro „Bre­vis” lai­më­ji­mà ne­su­re­a­ga­vo val­dþios ins­ti­tu­ci­jos.

Li­go­ni­në ant ra­tø – ge­ras þen­klas Per ke­le­rius me­tus cho­ras ági­jo ne tik so­li­dþios kû­ry­bi­nës pa­tir­ties. Cho­ris­tai pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai pa­sa­ko­jo: „Ta­po­me prie­ta­rin­gi, ne­ju­èio­mis pra­dë­jo­ me ti­kë­ti kai ku­riais þen­klais. Pa­vyz­dþiui, jei­gu ruo­ðian­tis kon­kur­sui ima ding­ti daik­tai, kas nors su­ser­ga, ke­lio­nës me­ tu su­gen­da au­to­bu­sas ar­ba pa­sie­nie­èiai su­lai­ko prie sie­nos – ge­ras þen­klas. Ki­ta ver­tus, jei vis­kas klos­to­si per daug sklan­ dþiai – me­tas su­si­rû­pin­ti: gal kon­kur­se ne­pa­si­seks?” Ðie­met ne­sklan­du­mø bu­vo kaip nie­ kad daug. Va­þiuo­jant á kon­kur­sà su­sir­go

Muzikos barai /36

“Bre­vis” ge­riau­sias Eu­ro­pos cho­ras dau­giau kaip pu­së cho­ris­tø. Vi­sas au­to­bu­ sas bu­vo pa­na­ðus á li­go­ni­næ ant ra­tø. Svei­ kie­ji slau­gë to­ly­dþio ko­së­jan­èius li­go­nius: vi­rë ar­ba­tà, ma­ta­vo tem­pe­ra­tû­rà, gy­dë vais­tais. „Sun­ku bu­vo ási­vaiz­duo­ti, kaip cho­ras skam­bës, kai uþ­ki­mu­siø dai­ni­nin­kø dau­ giau nei svei­kø. Ta­èiau di­dþiu­lis no­ras lai­më­ti nu­ga­lë­jo vi­sas kliû­tis”, – pri­si­mi­në vie­na cho­ris­të.

Klau­sy­to­jai ne­gai­lë­jo ge­rø þo­dþiø Po kon­kur­so kai ku­rie klau­sy­to­jai ir ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­riai ne­slë­pë su­si­þa­vë­ji­mo: cho­rui dë­ko­jo uþ ne­pa­kar­ to­ja­mas aki­mir­kas, gy­rë jo va­do­vo Gin­ tau­to Ve­nis­lo­vo ir dai­ni­nin­kø ge­bë­ji­mà sub­ti­liai ir sti­lin­gai in­ter­pre­tuo­ti ávai­riø am­þiø mu­zi­kà, pa­brë­þë pui­kø tar­pu­sa­ vio su­si­klau­sy­mà, emo­ci­næ átai­gà.

Pa­gal kon­kur­so rei­ka­la­vi­mus cho­rai tu­rë­jo at­lik­ti skir­tin­gø epo­chø kû­ri­nius.

Be to, vie­nas jø tu­rë­jo bû­ti pran­cû­zø kom­po­zi­to­riaus, dar vie­nas – su akom­pa­ ni­men­tu. Kiek­vie­no cho­ro pa­si­ro­dy­mo truk­më taip pat bu­vo grieþ­tai api­brëþ­ta – ne dau­giau kaip 20 mi­nu­èiø.

Ta­èiau tai ne­su­truk­dë cho­rui „Bre­ vis” ið­lik­ti jau­nat­við­kam, ori­gi­na­liam ir ðmaikð­èiam. Pa­vyz­dþiui, G.Ve­nis­lo­vo aran­þuo­tas spi­ri­èiu­e­las „I Wan­na Die Easy” bu­vo at­lik­tas pri­ta­riant… tû­bai!

Trykð­tan­tis ener­gi­ja ko­lek­ty­vas kai ku­ riuos kû­ri­nius pa­á­vai­ri­no vai­dy­bos ir ðo­ kio ele­men­tais. Sub­ti­lus mu­zi­ka­vi­mas ir

me­ni­në átai­ga ne­tru­ko pa­veik­ti klau­sy­to­ jus: prieð pas­ku­ti­ná pro­gra­mos kû­ri­ná vi­ sa sa­lë pra­pliu­po ga­lin­go­mis ova­ci­jo­mis, nors pa­gal kon­kur­so reg­la­men­tà plo­ti tarp kû­ri­niø grieþ­tai uþ­draus­ta.

Cho­ris­tai da­li­jo­si áspû­dþiais: „Prieð kon­kur­sà sten­gia­mës ne­klau­sy­ti kon­ku­ ren­tø pa­si­ro­dy­mø, tai dar vie­nas mû­sø prie­ta­ras. Tai ga­li ið­blað­ky­ti, ver­èia dar la­ biau jau­ din­ tis, o ko jau ko – ner­ vø – kon­kur­so me­tu ir taip uþ­ten­ka. Ðá kar­tà dai­na­vo­me prieð­pas­ku­ti­niai, o kai bai­ gus pro­gra­mà plo­ji­mai ir ðûks­niai ne­nu­ti­ lo ke­lias mi­nu­tes, su­pra­to­me, kad vis­kas bus ge­rai! Po pa­si­ro­dy­mo kaþ­ko­dël no­ rë­jo­si verk­ti. Kai dai­nuo­da­mas pub­li­kai sten­gie­si per­teik­ti vi­sa, kas uþ­ko­duo­ta mu­zi­kos kû­ri­ny­je, ir dar dau­giau, kar­tais tai pa­vyks­ta. Ta­da jau­tie­si ati­da­væs vi­sà sa­ve, o pa­èiam lie­ka tik di­dþiu­lis nuo­var­ gis ir la­bai sa­vo­tiðka, ma­lo­ni, tuðtu­ma”.

Ant­ra­sis kar­tas ne­me­la­vo „Bre­vis” dël „Eu­ro­pe­an Grand Prix” var­þë­si jau an­trà kar­tà: 2001 m. Deb­re­ce­ne (Veng­ri­ja) ðá ap­do­va­no­ji­mà lai­më­jo veng­ rø vai­kø cho­ras. Ðis pres­ti­þi­nis pri­zas jau tre­èià kar­tà ati­te­ko cho­rui ið Lie­tu­vos: 1991 m. „Eu­ ro­pe­an Grand Prix” pel­në jau ne­be­eg­zis­ tuo­jan­tis Ta­do Ðums­ko va­do­vau­ja­mas Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­jos (da­bar Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja) ka­me­ri­nis cho­ras, o 1993 m. – Vac­lo­vo Au­gus­ti­no va­do­vau­ja­ ma „Jau­na mu­zi­ka”.

Cho­ris­tai juo­ka­vo: „Jau­èia­mës ne­ma­ þai pri­si­dë­jæ prie Lie­tu­vos in­teg­ra­ci­jos á Eu­ro­pos Sà­jun­gà. Juk rei­kë­jo re­a­bi­li­tuo­ti Lie­tu­vos var­dà po ne­sëk­min­gø tau­tie­èiø pa­si­ro­dy­mø „Eu­ro­vi­zi­jos” kon­kur­suo­se!”

Ar­ti­miau­siu me­tu var­gu ar ga­li­ma ti­kë­tis to­kio ly­gio lai­më­ji­mo, nes ðiuo­se kon­kur­suo­se lei­dþia­ma da­ly­vau­ti tik më­gë­jø ko­lek­ty­vams, o aukð­to me­ni­nio ly­gio ne­pro­fe­sio­na­liø cho­rø Lie­tu­vo­je të­ra vie­nas ki­tas.

Kal­bë­da­mas apie cho­ro „Bre­vis” sëk­ mæ Lie­tu­vos cho­rø sà­jun­gos pre­zi­den­tas pro­fe­so­rius V.Mið­ki­nis sa­kë: „Ka­dan­gi cho­ras, ðiaip ar taip, yra di­ri­gen­to veid­ ro­dis, vi­si pa­sie­ki­mai vi­sø pir­ma yra G.Ve­nis­lo­vo nuo­pel­nas. Jis – kû­ry­bin­ga ir am­bi­cin­ga as­me­ny­bë, ir iki ðiol am­bi­ci­ jas jam pa­vyk­da­vo sëk­min­gai re­a­li­zuo­ti.

Ste­biuo­si jo su­ge­bë­ji­mu per trum­pà lai­kà pa­siek­ti ge­rø re­zul­ta­tø. Be to, „Bre­vis” uni­ka­lus tuo, kad su­ge­ba ið­si­lai­ky­ti be jo­ kio fi­nan­sa­vi­mo, já pa­lai­ko tik dai­ni­nin­kø en­tu­ziaz­mas”.

Klau­sy­to­jui – mu­zi­ki­në ko­ky­bë ir sub­ti­lios staigmenos Ko­kiø min­èiø ga­li kil­ti afi­ðo­je per­skai­ èius, kad kon­cer­te da­ly­vau­ja cho­ras „Bre­ vis”? At­si­ras to­kiø, ku­riems ðis ko­lek­ty­vas bus ne­þi­no­mas. Da­lis to­kiø ra­miai pra­eis pro ða­lá. Ki­ti gal­bût su­si­do­mës kon­cer­to pro­gra­ma ir at­eis pa­si­klau­sy­ti jiems pa­tin­ kan­èiø kû­ri­niø. Ta­èiau at­si­ras ne­ma­þai ir to­kiø, ku­rie nuo­lat lan­ko­si „Bre­vio” kon­cer­ tuo­se. Jie þi­no, kad vi­sa­da ið­girs ko­ky­bið­kà at­li­ki­mà, áti­ki­nan­èià, lo­gið­kai pa­grás­tà in­ter­ pre­ta­ci­jà, ir tik­riau­siai bus ma­lo­niai nu­ste­ bin­ti sub­ti­lio­mis staig­me­no­mis. „Ga­li­ma kon­cer­tuo­ti kad ir kiek­vie­nà sa­vai­tæ, tik ar ver­ta: ma­nau, „zu­lin­da­mi” tuos pa­èius kû­ri­nius ne­tru­kus áky­rë­tu­me ir pa­tys sau, ir klau­sy­to­jams. To­dël kas­ kart no­riu nau­jo­viø – nau­jos pro­gra­mos ar­ba nau­jø in­ter­pre­ta­ci­jø, kad bû­tø ádo­mu ir klau­sy­to­jams, ir cho­ris­tams. Bet su­bran­ din­ti tai rei­kia pa­kan­ka­mai daug lai­ko”, – pa­þy­më­jo cho­ro va­do­vas G.Ve­nis­lo­vas.

Cho­ro „Bre­vis” lanks­tu­mà ir nuo­ðir­du­ mà ak­cen­ta­vo mu­zi­ko­lo­gë, Lie­tu­vos mu­ zi­kos aka­de­mi­jos do­cen­të Z.Kel­mic­kai­të: „Ko­lek­ty­vas im­po­nuo­ja jau­nat­við­ku at­vi­ ru­mu, tem­pe­ra­men­tu ir at­vi­ru kû­ry­bin­gu­ mu, jau­nø þmo­niø ge­bë­ji­mu kurti mu­zi­kà èia pat. Jie skir­tin­gai in­ter­pre­tuo­ja ávai­riø epo­chø mu­zi­kà: pa­tys ban­do tap­ti ba­ro­ko þmo­në­mis, sva­jok­liais ro­man­ti­kais, o kai rei­kia, atlikdami 20 am­þiaus mu­zi­kà, – ra­ cio­na­liais prag­ma­ti­kais, nenuo­bo­dþiais mu­zi­kos kon­struo­to­jais. G.Ve­nis­lo­vas – tik­ras kû­ry­bos þmo­gus. Jo kû­ry­bi­në idë­ ja cho­rà uþ­kre­èia, val­do, bet ne­pa­ver­gia”.

Jau­nat­viðkas ko­lek­ty­vas ne­bi­jo eks­pe­ri­men­tuo­ti „Bre­vis” da­ly­vau­ja ávai­raus po­bû­dþio pro­jek­tuo­se, o jo re­per­tu­a­re – ávai­riø epo­ chø ir sti­liø mu­zi­ka, ku­rios di­de­lë da­lis – ðiuo­lai­ki­niai opu­sai. Cho­ras iki ðiol dau­ giau kon­cer­ta­vo uþ­sie­ny­je, pa­vyz­dþiui, pres­ti­þi­niuo­se tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­ se Ita­li­jo­je, Pran­cû­zi­jo­je. Pa­þy­më­ti­na, kad uþ­sie­ny­je klau­sy­to­jai itin pa­lan­kiai ver­ti­na cho­ro at­lie­ka­mus lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius: ávai­rio­se ða­ly­se aud­rin­gø ova­ci­ jø su­si­lau­kë V.Mið­ki­nio „Pa­ter nos­ter” ir „Oi ðà­la ðà­la”, G.Svi­lai­nio „Lau­da­te Do­ mi­num” ir „Þu­vø dai­nos”, V.Ta­mu­lio­nio „Er­zi­ni­mai”. Be­je, pas­ta­rie­ji du kû­ri­niai pa­ra­ðy­ti spe­cia­liai cho­rui „Bre­vis”.

Pa­sak kom­po­zi­to­riaus G.Svi­lai­nio, cho­ro va­do­vas G.Ve­nis­lo­vas – kû­ry­bin­gas þmo­gus, su ku­riuo la­bai ádo­mu dirb­ti. „Yra to­kiø at­li­kë­jø, ku­rie sten­gia­si tiks­ liai ið­gro­ti ar ið­dai­nuo­ti tai, kas pa­ra­ðy­ta, ta­èiau to ne vi­sa­da uþ­ten­ka. G.Ve­nis­lo­vas ma­to mu­zi­kà tarp na­tø, man tai ak­tu­a­liau­ sia. To­dël kar­tais, jam in­ter­pre­tuo­jant, ið­ girs­tu tai, ko në ne­si­ti­kë­jau. Jis ið kû­ri­nio ið­gau­na to­kius niu­an­sus, apie ku­riuos pats ne­pa­gal­vo­ju. Ma­no kû­ry­bi­nes idë­jas jis pa­pil­do sa­vo­mis, taip vyks­ta kom­po­zi­ to­riaus ir at­li­kë­jo kû­ry­bi­nis ben­dra­dar­bia­ vi­mas”, – pa­þy­më­jo G.Svi­lai­nis.

Lie­tu­vo­je „Bre­vis” bent kar­tà per me­ tus ren­gia so­li­nius kon­cer­tus, be to, daþ­ nai da­ly­vau­ja ávai­riuo­se pro­jek­tuo­se kar­tu su ki­tais Lie­tu­vos bei uþ­sie­nio at­li­kë­jais.

Ko­lek­ty­vas yra su­ren­gæs kon­cer­tà-ins­ta­lia­ ci­jà „Am­þi­no­ji ðvie­sa”, kur á vie­nà vi­su­mà su­si­jun­gë mu­zi­ka, mo­nu­men­ta­lio­ji dai­lë ir ar­chi­tek­tû­ra. 2001 m. bir­þe­lá cho­ras pir­mà kar­tà Lie­tu­vo­je suor­ga­ni­za­vo Fi­li­pi­nø ir ki­tø Azi­jos ða­liø cho­ri­nës mu­zi­kos in­ter­ pre­ta­vi­mo kur­sus, ku­riems va­do­va­vo di­ri­ gen­tas J.A.Pa­min­tu­an (Fi­li­pi­nai). „Bre­vis” kar­tu su þy­miais Lie­tu­vos ro­ko ir po­pu­lia­ rio­sios mu­zi­kos at­li­kë­jais ára­ðë ir ið­lei­do al­bu­mà „Ka­lë­dø gë­lës”, da­ly­va­vo vai­kø mu­zi­ki­nës stu­di­jos „Te­le-Bim-Bam” ðven­ ti­nia­me tu­re per Lie­tu­và, mu­zi­ki­nia­me pro­jek­te „Kla­si­kos di­ver­si­jos” su Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo leng­vo­sios mu­zi­kos or­ kest­ru, dþia­zo, ro­ko ir ope­ros dai­ni­nin­kais ir kt. Ðie­met „Bre­vis” da­ly­va­vo Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tës ati­da­ry­mo kon­cer­ te, ku­ria­me skam­bë­jo V.Ga­ne­li­no miu­zik­ las „Vel­nio nuo­ta­ka”.

Cho­ro na­mai – Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èia Cho­ras „Bre­vis” su­si­kû­rë glo­bo­ja­mas Vil­niaus ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èios. Èia iki ðiol da­lis cho­ro na­riø ren­ka­si sek­ma­die­ niais ir gie­da per ðv. mi­ðias. Pa­sak cho­ ris­tø, gie­do­ji­mas baþ­ny­èio­je jiems ta­po

sa­vo­tið­ku gy­ve­ni­mo bû­du: „Su­si­ren­ka­ me, pa­mu­zi­kuo­ja­me, o po mi­ðiø ei­na­me ið­ger­ti ka­vos, pa­ben­drau­ti”.

Eks­pe­ri­men­tuo­ti mëgs­tan­tis ko­lek­ty­ vas ir baþ­ny­ti­nës li­tur­gi­jos me­tu sten­gia­ si at­lik­ti ávai­rios mu­zi­kos: nuo gri­ga­lið­ko­ jo cho­ra­lo iki ðiuo­lai­ki­niø kû­ri­niø. Kaip pu­siau juo­kais sa­ko dai­ni­nin­kai, da­bar ir Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èio­je „Bre­vis” tu­ri ne vie­nà ið­ti­ki­mà sa­vo ger­bë­jà.

Cho­ re ðiuo me­ tu dai­ nuo­ ja apie 30 þmo­niø, ku­riø dau­gu­ma tu­ri aukð­tà­já mu­zi­ki­ná ið­si­la­vi­ni­mà. Vie­ni jø jau bai­ gë Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jà, ki­ti dar stu­di­juo­ja. Kas ska­ti­na ið­si­la­vi­nu­sius mu­zi­kus „gaið­ti” lai­kà – tris kar­tus per sa­vai­tæ va­ka­rais lan­ky­ti re­pe­ti­ci­jas, au­ko­ ti va­sa­ros atos­to­gas ga­na var­gi­nan­èioms ke­lio­nëms su cho­ru, uþ tai ne­gau­nant ma­ te­ria­li­nio at­ly­gio?

Cho­ris­tai dai­na­vi­mà ðia­me ko­lek­ty­ve va­di­na tu­ri­nin­gai pra­leis­tu lais­va­lai­kiu.

Pir­miau­sia jiems tai ga­li­my­bë plës­ti mu­ zi­ki­ná aki­ra­tá, dva­sið­kai ir pro­fe­sið­kai to­bu­lë­ti. Tam di­de­læ áta­kà da­ro cho­ro va­do­vo G.Ve­nis­lo­vo au­to­ri­te­tas. Þi­no­ mo chor­ve­dþio V.Mið­ki­nio auk­lë­ti­nis, 30 me­tø am­þiaus G.Ve­nis­lo­vas bu­vo ap­do­ va­no­tas spe­cia­liais ge­riau­sio di­ri­gen­to pri­zais: 1996 m. Slo­vë­ni­jo­je, 1998 m. Pa­ sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tës cho­rø kon­ kur­se ir 2002 m. Ita­li­jo­je. Be to, jis jau dir­ bo pres­ti­þi­nio Eu­ro­pos cho­rø kon­kur­so ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jo­je, o ðiais me­tais þiu­ri na­riu bus net dvie­juo­se kon­kur­suo­se.

Cho­ro „Bre­vis” dai­ni­nin­kø nuo­mo­ne, jø va­do­vas yra ne­ei­li­në as­me­ny­bë, sa­vi­ tas me­ni­nin­kas, tu­rin­tis ge­rà mu­zi­ki­ná sko­ná. Jis – jaus­min­gas ir sub­ti­lus in­ter­ pre­ta­to­rius, ku­riam pa­tir­tis ir as­me­ni­nis þa­ve­sys pa­dë­jo la­bai skir­tin­gas as­me­ ny­bes su­bur­ti á dar­nø ko­lek­ty­và. Be­ne svar­biau­siu va­do­vo bruo­þu cho­ris­tai lai­ko jo ge­bë­ji­mà be­tar­pið­kai ben­drau­ti: „Bû­da­mas au­to­ri­te­tas, jis kar­tu yra ir drau­gas”. Þi­no­mas ir ver­ti­na­mas Va­ka­ruo­se, pas­ta­rai­siais me­tais bu­vo pri­pa­þin­tas ir Lie­tu­vo­je. 2001 m. Liau­dies kul­tû­ros cen­tras uþ il­ga­lai­kæ sëk­min­gà mu­zi­ki­næ veik­là Lie­tu­vo­je bei sve­tur cho­rui „Bre­ vis” átei­kë „Auk­so paukð­tæ”. Tais pa­èiais me­tais Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga ið­ra­ din­gas bei me­nið­kas cho­ro pro­gra­mas áver­ti­no „Auk­si­niu dis­ku”. Da­bar, kai cho­ras „Bre­vis” ta­po ge­riau­siu Eu­ro­pos cho­ru, be­lie­ka pa­lin­kë­ti ðiam jau­nam ir ener­gin­gam ko­lek­ty­vui kuo dau­giau ádo­miø kon­cer­tø Lie­tu­vos baþ­ny­èio­se ir kon­cer­tø sa­lë­se. n

Muzikos barai /37

Gastrolës Klai­pë­dos mu­zi­ ki­nio te­at­ro na­ cio­na­li­në ope­ra – A.Þi­gai­ty­tës “Þil­vi­nas ir Eg­lë” – at­sto­va­ vo Lie­tu­vai tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je Në­ra pras­mës dis­ku­tuo­ti apie tai, kad be­si­reng­da­mi tap­ti Eu­ro­pos Sà­jun­gos na­riais ádo­mûs esa­me pir­miau­sia sa­vo na­cio­na­li­niais au­to­riais bei jø kû­ri­niø sce­ni­niais pa­sta­ty­mais. Tai pa­tvir­ti­na ir tai,

Ope­ros au­to­rë A.Þi­gai­ty­të su ma­est­ro Sta­siu Do­mar­ku

kad Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro ko­lek­ty­vas su Aud­ro­nës Þi­gai­ty­ tës ope­ra “Þil­vi­nas ir Eg­lë” bu­vo pa­kvies­tas at­sto­vau­ti Lie­tu­vai X tarp­tau­ti­nia­me Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­ kos ir dai­lës fes­ti­va­ly­je “Pro­bal­ti­ca”.

Be­je, tai pir­mo­ji lie­tu­viø ope­ra, pa­ro­dy­ta uþ­sie­ny­je.

Drà­siai ga­li­ma teig­ti, jog ma­est­ro Sta­sio Do­mar­ko di­ri­guo­ja­ma na­cio­ na­li­në ope­ra “Þil­vi­nas ir Eg­lë” ta­po di­dþiau­siu fes­ti­va­lio ávy­kiu. Bû­tent lie­tu­viø na­cio­na­li­ne ope­ra ir bu­vo ati­da­ry­tas X fes­ti­va­lis “Pro­bal­ti­ca” To­rû­në­je. Chres­to­ma­ti­në lie­tu­viø tau­tos mi­tu ta­pu­si le­gen­da apie Þil­vi­nà ir Eg­læ pui­kiai bu­vo áver­tin­ta ra­fi­nuo­tos ir reik­lios To­rû­nës pub­ li­kos. Tuo ste­bë­tis lyg ir ne­rei­kia – di­ri­gen­to Sta­sio Do­mar­ko, jau­no re­þi­sie­riaus Ra­mû­no Kaub­rio, ba­let­ meis­te­rës Bi­ru­tës Ba­ne­vi­èiû­tës ir dai­li­nin­kës So­fi­jos Ka­na­vers­ky­tës su­kur­ta­me spek­tak­ly­je pa­grin­di­ nius vaid­me­nis itin ákvëp­tai at­li­ko pui­kûs so­lis­tai – dai­ni­nin­kai vil­nie­ tis ba­ri­to­nas Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis (LNOBT) ir Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro so­lis­të, ðiø me­tø Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos no­mi­nan­të uþ ge­riau­ sià me­tø vaid­me­ná Da­lia Kuþ­mars­ ky­të bei ðo­kë­jai Au­re­li­jus Lið­kaus­kas ir In­ga Briaz­ko­lo­vai­të. Ðiuo­lai­ki­næ lie­tu­viø ope­rà ste­bë­jæ len­kø mu­zi­ko­lo­gai bei te­at­ro­lo­gai ak­cen­ta­vo mo­der­nià kû­ri­nio in­ter­ pre­ta­ci­jà. Ðis api­bû­di­ni­mas bu­vo

Muzikos barai /38

ski­ria­mas ir Aud­ro­nës Þi­gai­ty­tës mu­zi­ki­nei kal­bai, ir re­þi­sû­ri­niam spek­tak­lio spren­di­mui. Ádo­mu ir tai, jog mu­zi­ki­në­je “Þil­vi­no ir Eg­lës” pa­le­të­je nau­do­ja­mas lie­tu­viø in­stru­ men­tas bir­by­në ið­si­ver­þia ið spe­ci­fi­ niø, “so­die­tið­kø” rë­mø. So­lo par­ti­jà at­li­ko pui­kiai þi­no­mas bir­by­ni­nin­ kas klai­pë­die­tis Vy­tau­tas Te­tens­kas.

Kom­po­zi­to­rës ir at­li­kë­jo in­ter­pre­ta­ ci­jo­je bir­by­në ta­po uni­ver­sa­liu, net kos­mo­po­li­tið­ku in­stru­men­tu.

Sa­vo pir­mø­jø kû­ry­bi­niø gast­ro­liø áspû­dþiais pa­si­da­li­jo drau­ge su Klai­ pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro ko­lek­ty­vu To­rû­në­je vie­ðë­ju­si kom­po­zi­to­rë A.Þi­gai­ty­të: – Sun­ku ap­sa­ky­ti sa­vo dþiaugs­mà – juk na­cio­na­li­nës ope­ros ke­lias á sce­nà Lie­tu­vo­je ap­skri­tai la­bai kom­pli­kuo­tas. Tuo tar­pu Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro va­do­vas Sta­sys Do­mar­kas su­ge­bë­jo ne tik pa­sta­ty­ti “Þil­vi­nà ir Eg­læ”, bet ir suor­ga­ni­ zuo­ti ko­lek­ty­vo gast­ro­les pres­ti­þi­ nia­me kai­my­ni­nës Len­ki­jos fes­ti­ va­ly­je. Tai ne­ákai­no­ja­ma do­va­na.

Kol dviem dvi­aukð­èiais au­to­bu­sais ko­lek­ty­vas va­þia­vo su­dë­tin­gais Len­ ki­jos ke­liais (ið Klai­pë­dos “pa­ju­dë­jo” dau­giau nei ðim­tas te­at­ro þmo­niø), mes, vil­nie­èiai (Vy­tau­tas Juo­za­pai­ tis su þmo­na ir að), kiek anks­èiau at­vy­kæ á To­rû­næ, ga­lë­jo­me pa­si­klau­ sy­ti nuo­sta­baus Sankt Pe­ter­bur­go or­kest­ro “Ca­me­ra­ta” grie­þi­mo re­to

gro­þio mies­to ro­tu­ðës sa­lë­je. Po kon­cer­to ma­est­ro Sau­lius Son­dec­ kis ne tik dþiau­gë­si ðil­tu pub­li­kos su­ti­ki­mu, bet ir nuo­la­tos kar­to­jo kom­pli­men­tus Klai­pë­dos mu­zi­ki­ niam te­at­rui uþ lie­tu­við­ko vei­ka­lo pro­pa­ga­vi­mà kai­my­ni­në­je ða­ly­je.

“Tu tik­riau­siai net pa­ti ne­su­pran­ti, kà tai reið­kia”, – ðie Ma­est­ro þo­dþiai ne tik dþiu­gi­no, bet ir kë­lë pa­pil­ do­mà at­sa­ko­my­bës jau­du­lá.

Ki­tà ry­tà su re­þi­sie­riu­mi Ra­mû­nu Kaub­riu ap­si­lan­kæ te­at­re bu­vo­me pri­blokð­ti: to­kio pra­ban­gaus ir gra­þaus te­at­ro To­rû­në­je ne­si­ti­kë­ jom. 1889 m. pa­sta­ty­tas, 1959 m. res­tau­ruo­tas te­at­ras sa­vo ar­chi­tek­ tû­ra ir su­pla­na­vi­mu ne­pa­pras­tai pri­mi­në ma­no vai­kys­tës ope­ros te­at­rà Vil­niu­je, Ba­sa­na­vi­èiaus gat­ vë­je. Þi­no­ma, apie to­kià te­at­ro pra­ban­gà – pa­auk­suo­ta dro­þy­ba ið­puoð­tà sce­nà ir bal­ko­nus, ne­pa­ pras­tai jau­kià sa­læ ir pui­kià akus­ti­kà – Vil­ niu­ je ir tuo­ met, ir ðian­ dien ga­lë­jo­me tik sva­jo­ti. To­rû­në­je ið tie­sø su­pra­tau, kad te­at­ras pra­si­ de­da net ne nuo rû­bi­nës, o dar kaþ­kur ge­ro­kai to­liau... Ste­bi­no ir uþ­ku­li­siø tvar­ka, ir ap­tar­nau­jan­ èio­jo per­so­na­lo nuo­ðir­du­mas...

Va­ka­re at­ro­dë, kad klau­sau­si vi­sai ki­to spek­tak­lio nei Klai­pë­dos sa­lë­je.

Be­je, gast­ro­lë­se S.Do­mar­ko va­do­ vau­ja­mas ko­lek­ty­vas mu­zi­ka­vo itin pa­ki­liai ir nuo­ðir­dþiai. Apie pa­grin­

“Þil­vi­no ir Eg­lës” pir­mo veiks­mo fi­na­las

di­niø vaid­me­nø at­li­kë­jø ðo­kan­èià ir dai­nuo­jan­èià po­ras jau nuo prem­ je­ros kar­to­ju tik pa­èius gra­þiau­sius ir nuo­ðir­dþiau­sius þo­dþius – kuo to­liau, tuo la­biau jie vi­si ási­jau­èia á, re­gis, jau jø pa­èiø da­li­mi ta­pu­ sià mu­zi­ki­næ dra­mà. Esu be ga­lo dë­kin­ga ir Da­liai su Vy­tau­tu, ir In­gai, ir Au­re­li­jui.

Itin ádo­mu bu­vo ste­bë­ti pub­li­kà – juk þo­dþiø ji ne­su­pra­to, va­di­na­si, mu­zi­kai te­ko kur kas di­des­nis po­vei­ kio krû­ vis. Ar pa­ sieks ji uþ­ sie­ nio klau­sy­to­jà, ar pa­veiks? Pir­ma­sis veiks­mas pra­ëjo jau­èiant be­ga­li­næ átam­pà. “Ne­su­pran­ta, ne­vei­kia”, – gal ir pa­pil­do­mo jau­du­lio ke­lia­ mas ne­ri­mas ne­da­vë ra­my­bës.

Ta­èiau nuo pat pir­mø­jø ant­ro­jo veiks­mo tak­tø átam­pa at­slû­go: taip ir jau­tei be­si­mez­gan­tá kon­tak­tà tarp sa­lës ir sce­nos. Po spek­tak­lio ir gar­bin­gi fes­ti­va­lio sve­èiai, ir pats H.Gi­za ne­gai­lë­jo mums vi­siems kom­pli­men­tø.

Ne ma­þiau pa­lan­kiai bu­vo su­tik­ta ir kon­cer­ti­në Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro pro­gra­ma Gru­dzion­dzës mies­to ka­ted­ro­je. Di­ri­gen­to Sta­sio Do­mar­ko va­do­vau­ja­mas Ma­þo­ sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nis or­kest­ras, Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro cho­ras (chor­meis­te­ris Vla­di­mi­ras Kon­ stan­ti­no­vas) ir so­lis­tai Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis bei Da­lia Kuþ­mars­ky­të

Lietuvos muzikos link at­li­ko Gab­rie­lio Fauré Re­qui­em.

Pui­kiai klau­sy­to­jai pri­ëmë prem­je­ ri­næ klai­pë­die­èio kom­po­zi­to­riaus Al­vy­do Re­me­sos Me­lo­di­jà bir­by­nei ir sim­fo­ni­niam or­kest­rui, ku­rià sub­ ti­liai per­tei­kë bir­by­ni­nin­kas Vy­tau­ tas Te­tens­kas. Kû­ri­nius di­ri­ga­vo ma­est­ro Sta­sys Do­mar­kas.

Fes­ti­va­lio “Pro­bal­ti­ca” ly­gá de­ra­ mai pa­tvir­ti­na jo da­ly­viø sà­ra­ðas, tarp ku­riø – To­rû­nës ka­me­ri­nis or­kest­ras, Ham­bur­go ir Len­ki­jos na­cio­na­li­niai sim­fo­ni­niai or­kest­rai, ka­me­ri­nës mu­zi­kos an­sam­bliai ið Ðve­di­jos, Suo­mi­jos, Da­ni­jos, Es­ti­ jos, Ry­ gos. Áspû­ din­ ga ir tai, kad fes­ti­va­lá pra­dë­jo lie­tu­viø na­cio­na­ li­në ope­ra, o bai­gë le­gen­di­nio len­kø kom­po­zi­to­riaus ir di­ri­gen­to Krzys­zto­fo Pen­de­rec­kio au­to­ri­nis kon­cer­tas su Fil­har­mo­ni­jos cho­ru ir or­kest­ru “Sin­fo­nia War­so­wia”.

Be­je, ðiø me­tø fes­ti­va­ly­je da­ly­ va­vo ne­ma­þai lie­tu­viø at­li­kë­jø bei di­ri­gen­tø. Var­ðu­vo­je, Gdans­ke ir To­rû­në­je kon­cer­ta­vo prof. Sau­liaus Son­dec­kio va­do­vau­ja­mas Sankt Pe­ter­bur­go or­kest­ras “Ca­me­ra­ta”, o su Rai­vo Ta­fe­nau kvin­te­tu ið Es­ti­jos ge­gu­þës 14-àjà To­rû­në­je kon­cer­ta­vo ir mû­sø dþia­zo at­li­kë­ja Ne­da Ma­lû­na­vi­èiû­të. Ðios pa­var­ dës pa­tvir­ti­na ir þan­ri­næ fes­ti­va­lio ávai­ro­væ: kla­si­ki­në mu­zi­ka, dþia­zas, ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø prem­je­ros – tik ma­þa da­lis pla­èios fes­ti­va­lio pro­gra­mos. Ða­lia mu­zi­ki­ niø pro­jek­tø svar­bià vie­tà fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je uþ­ima dai­lës pa­ro­dos.

Jau ke­le­ri me­tai puo­se­lë­ja­ma tra­ di­ci­ja pla­èiau pri­sta­ty­ti ku­rios nors Bal­ti­jos ða­liø dai­læ. Ðá­kart áspû­din­gà pa­ro­dà To­rû­në­je pri­sta­të Sankt Pe­ter­bur­go dai­li­nin­kø gru­pë “Pi­ra­ mi­dë”. Gru­pë skan­da­lin­ga ne tik Ru­si­jo­je ne­þa­bo­ta vaiz­duo­te bei pra­ei­ties mi­tø ir ar­che­ti­pø lau­ þy­mu. At­ski­rà eks­po­zi­ci­jà su­ren­gë vo­kie­èiø dai­li­nin­kas Klau­sas Was­ chkas, ið­si­ski­rian­tis ryð­kia ir eks­pre­ sy­via gra­fi­ka.

X Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­kos ir dai­lës fes­ti­va­lis “Pro­bal­ti­ca” pa­tei­kë tik­rai ne­ma­þai in­tri­guo­jan­èiø pro­jek­tø.

Ta­èiau ne­abe­jo­ti­nai svar­bus mû­sø kul­tû­ri­nis iden­ti­te­tas Eu­ro­pos kon­teks­te ðian­dien, ka­da ta­rë­me þo­dá uþ Eu­ro­pos Sà­jun­gà: Sta­sio Do­mar­ko di­ri­guo­ta na­cio­na­li­në ope­ra – Aud­ro­nës Þi­gai­ty­tës “Þil­vi­ nas ir Eg­lë” – pui­kiai pa­tvir­ti­no, jog esa­me ádo­mûs, ryð­kûs, ga­lin­tys ir tu­rin­tys kà pa­sa­ky­ti.

Ovi­di­jus PET­KE­VI­ÈIUS

Al­gir­do Mar­ti­nai­èio grei­tø ávy­kiø mu­zi­ka

8 d-me­èio pa­bai­go­je–9 d-me­èio pra­dþio­je ta­pæs vie­nu lie­tu­við­ko­jo ne­oro­man­tiz­mo ly­de­riø, ðian­dien Al­gir­das Mar­ti­nai­tis (g. 1950) yra pri­pa­þin­tas pro­fe­sio­na­las, meist­rið­ kai ával­dæs ávai­riø þan­rø sub­ti­ly­bes – nuo dai­nos, mu­zi­kos te­at­rui ir ki­nui iki vai­kið­kø ope­rø ir sim­fo­ni­ nës mu­zi­kos. Sa­vo nau­jau­siuo­se kû­ri­niuo­se kom­po­zi­to­rius nuo­la­ tos pro­vo­kuo­ja ap­màs­ty­mus apie au­to­rys­tës ri­bas, in­di­vi­du­a­lu­mo ir ori­gi­na­lu­mo sà­vo­koms prie­ðin­ da­mas ba­na­ly­bæ, mëg­dþio­ji­mà ir jau at­ras­tø, ið­më­gin­tø da­ly­kø kar­to­ji­mà. Á jo kû­ri­niø par­ti­tû­ras vis daþ­niau at­klys­ta jam men­ta­liai gi­mi­nin­gø kom­po­zi­to­riø mu­zi­ka, aliu­zi­jos ar tie­siog per­si­smel­kia jø kû­ry­bos ap­màs­ty­mas. Ir ins­pi­ ra­ci­jo­mis, ir kon­kre­èia me­dþia­ga Mar­ti­nai­èio mu­zi­kà mai­ti­na ávai­rios Va­ka­rø mu­zi­kos epo­chos – ba­ro­ kas, kla­si­ciz­mas, ro­man­tiz­mas, avan­gar­das, taip pat lie­tu­viø liau­ dies, Ry­tø mu­zi­ka ir ro­kas. Ne­sto­ ko­jan­tis au­to­iro­ni­jos kom­po­zi­to­rius pats tai lin­kæs va­din­ti „mu­zi­ka ið an­trø ran­kø” ar­ba „po­stsis­te­mi­ne mu­zi­ka” – to­kia, ku­rios for­ma­li sà­ran­ga ne­si­re­mia jo­kia su­si­kur­ta ar per­im­ta sis­te­ma, tech­ni­ka ar juo la­biau te­ori­ja.

Ta­èiau mu­zi­ka – to­li gra­þu ne vie­ nin­te­lis kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bos ðal­ ti­nis. Kom­po­zi­to­rius sa­vo kû­ry­bo­je re­mia­si pla­èia kul­tû­ri­ne ap­lin­ka – ki­nu, pro­za ir po­ezi­ja (kom­po­zi­to­ rius ir pats yra ra­ðæs ei­les Mar­ty­no Ra­sei­nio sla­py­var­dþiu), Ðven­tuo­ju Rað­tu, dai­le: „Man la­biau rû­pi ben­ drain­te­lek­tu­a­li­niai da­ly­kai. Ið to, kuo að uþ­si­i­mu ir kuo do­miuo­si, pa­ èiam gar­ sui ten­ ka gal tik 10 pro­cen­tø. Ra­ðy­da­mas mu­zi­kà, á tuos 10 pro­cen­tø su­tal­pi­nu ne tik tai, kas pri­ klau­ so mu­ zi­ kai, bet ir vi­sus li­ku­sius pro­cen­tus, ku­riuos uþ­pil­do ap­lin­ka, ávai­riau­sia in­for­ ma­ci­ja. Bû­tent tai ir yra mu­zi­kos pa­grin­das, o ne tas de­ðim­ta­da­lis.

Klau­sy­to­jas ma­no mu­zi­ko­je tu­ri jaus­ti tam tik­rà kul­tû­ri­næ ap­lin­kà, su­vok­ti ben­dru­mus, ku­rie ne­ápa­rei­ go­tø, kad jis ar ji kaþ­ko ne­þi­no ar ne­su­pran­ta”.

Siek­da­mas la­biau ben­draþ­mo­gið­ kos ko­mu­ni­ka­ci­jos, nau­jau­sia­me sa­vo kû­ri­ny­je Bie­nen­mensch sty­gi­ niø kvar­te­tui, su­tar­ti­niø at­li­kë­joms

ir fo­nog­ra­mai (jo prem­je­rà fes­ti­ va­ly­je „MaerzMusik” Ber­ly­ne ko­vo më­ne­sá at­li­ko „Chor­dos” kvar­te­tas, an­sam­blis „Trys ke­tu­rio­se” ir pats au­to­rius) kom­po­zi­to­rius ty­èia ne­fik­ suo­ja ávai­riø kul­tû­ri­niø mu­zi­kos klo­dø, ku­rie pa­þy­ra ir pra­le­kia pro klau­sy­to­jø au­sis pa­vie­niais, vei­kiau nu­spë­ja­mais mo­ty­vais. „Stai­gus se­kun­di­niø ávy­kiø ju­dë­ji­mas, kryp­ tin­gu­mas, tëk­më ryð­kûs ir ma­no kon­cer­te smui­kui Eu­ro­pos pe­ri­odo par­kas (2002). Taip da­ro­ma tam, gar­sas vi­sa­da ap­lenk­tø klau­sà ir ji ne­spë­tø iden­ti­fi­kuo­ti ávy­kiø. Tai va­di­nu grei­tø ávy­kiø mu­zi­ka. O klau­ sy­to­jui lie­ka tik þiû­rë­ti pro lan­gà, le­kiant plen­tu 140 km/h grei­èiu...”

– kaip vi­sa­da juo­kais rim­tà ðne­kà nu­lei­dþia kom­po­zi­to­rius. Ori­gi­na­ lios fol­klo­ro gru­pës dai­nuo­ja­mos bi­èiø te­ma­ti­kos su­tar­ti­nës, Tris­ta­no ir Izol­dos áþan­gos nuo­tru­pos kvar­ te­to áþan­go­je ir fi­na­le skan­duo­ja­mi at­ski­ri Fried­ri­cho Schil­le­rio „Odës dþiaugs­mui” þo­dþiai, ið juos­tos pa­si­ girs­tan­tis ára­ðy­tas bi­èiø zvim­bi­mas jun­gia­mi tar­si be jo­kios sis­te­mos, klo­ja­mi vie­nas ant ki­to vis ki­to­kios spal­vos sluoks­niais. Tam kom­po­zi­ to­rius ir­gi ran­da sa­vo pa­aið­ki­ni­mà: „Mu­zi­ka pa­ti sis­te­mi­na­si per ki­tus da­ly­kus. Ðiuo at­ve­ju imant kaip þen­klà bi­tes ir me­daus – ide­a­lo – ieð­ko­ji­mà. Ap­si­ren­gæs bi­ti­nin­ku, at­si­da­ræs for­te­pi­jo­nà len­du á já ir ko­pi­në­ju me­dø, kur­da­mas tam tik­rà triukð­mà, kol pa­bai­go­je ið for­ te­pi­jo­no ið­trau­kiu bi­èiø ko­rá”.

Al­gir­das Mar­ti­nai­tis yra vie­nas tø kom­po­zi­to­riø, ku­rie lin­kæ it kruopð­tûs bi­ti­nin­kai sis­te­min­gai ko­pi­në­ti sa­vo kû­ry­bos ko­rius, t.y. per­dir­bi­në­ti sa­vo se­nus kû­ri­nius vis nau­joms in­stru­men­tø su­dë­tims ar­ba uþ­pil­dy­ti juos nau­jo­mis kon­ cep­ci­jo­mis. To­dël po tais pa­èiais pa­va­di­ni­mais kar­tais sle­pia­si ke­lios vi­sið­kai skir­tin­gos kû­ri­nio ver­si­jos.

Vie­na to­kiø kom­po­zi­ci­jø – 1997 m. Straz­do mo­ki­nys flei­tai so­lo, ku­rios nau­jà ið­plës­ti­næ ver­si­jà Lie­ tu­vos na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je ba­lan­dþio 2 d. pir­mà­kart at­li­ko þy­mus lie­tu­viø flei­ti­nin­kas Al­gir­das Viz­gir­da. Ið 6 mi­nu­èiø vie­na­da­lës pje­sës ji vir­to 10 mi­nu­èiø tri­jø da­liø so­na­ta, nu­ma­tant ga­li­my­bæ so­na­tos da­lis at­lik­ti at­ski­rai. Mu­zi­ kos po­bû­dá, pa­sak kom­po­zi­to­riaus, per­tei­kia da­liø pa­va­di­ni­mai: „Vis­kas èia re­mia­si þo­dþiø þai­dy­ba. Kû­ri­nio pa­va­di­ni­mui idë­jà da­vë aliu­zi­ja á Pau­lio Du­kas Bur­ti­ni­nin­ko mo­ki­ná.

Vë­liau pa­ë­mæs þo­dy­nà pra­dë­jau ieð­ko­ti po­sa­kiø apie straz­dà. Pran­

cû­zið­kai „bal­tas straz­das” reið­kia maþ­daug tà pa­tá kaip „bal­ta var­na” mû­sø kal­bo­je. Taip pa­va­di­nau ant­ rà­jà da­lá – jo­je ryð­kus pran­cû­zið­kos kul­tû­ros pëd­sa­kas, jos ki­to­nið­ku­ mas. Tre­èio­ji da­lis Na ir paukðte­lis!

– ron­do for­mos. Nuo­la­ti­nis su­grá­þi­ mas, bet vis á ki­tà va­ria­ci­jà”.

Mar­ti­nai­èio kû­ry­bos bran­duo­lá su­da­ran­èiø ka­me­ri­niø kû­ri­niø spie­ èiø ðià va­sa­rà pa­pil­dys kol kas dar nie­kaip ne­ávar­dy­ta vo­ka­li­në kom­ po­zi­ci­ja ba­ri­to­nui, smui­kui, vio­lon­ èe­lei ir for­te­pi­jo­nui pa­gal Tho­mo Man­no „Dak­ta­rà Faus­tà”. Kû­ri­nio prem­je­rà Tho­mo Man­no fes­ti­va­ly­je Ni­do­je lie­pos 17 d. at­liks len­kø ba­ri­ to­nas Be­no­nas Ma­lis­zew­ski ir trio „Kas­ka­dos”.

Ve­ro­ni­ka JA­NAT­JE­VA

Mu­zi­ka­lus www.mic.lt

Lie­tu­viðkos mu­zi­kos tin­kla­py­je www.mic.lt nuo ðiol ga­li­ma klau­ sy­tis lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø mu­zi­kos ára­ðø frag­men­tø bei var­ty­ti kom­po­ zi­to­riø par­ti­tû­ras. Ðis pus­la­pis vei­kia jau nuo 1997 me­tø ir yra vie­nas se­niau­siø kul­tû­ ros pus­la­piø Lie­tu­vo­je. Já ku­riant bu­vo sie­kia­ma ágy­ven­din­ti ke­lis tiks­lus: su­teik­ti lie­tu­viø kom­po­zi­ to­riams ga­li­my­bæ pub­li­kuo­ti sa­vo kû­ri­nius in­ter­ne­te; telk­ti kom­po­ zi­to­riø ir be­si­do­min­èiø lie­tu­viø mu­zi­ka ben­druo­me­næ; su­kur­ti pro­fe­sio­na­lø lie­tu­viø mu­zi­kos por­ ta­là, ku­ria­me kiek­vie­nas nar­ðy­to­jas ga­lë­tø pats su­si­ras­ti bû­ti­nø þi­niø ar tie­siog pra­mo­gau­ti.

Pus­la­py­je vei­kia ke­liø ly­giø pa­ieð­ kos sis­te­ma, ku­ri su­tei­kia ga­li­my­bæ par­ti­tû­rø ieð­ko­ti ne tik pa­gal kom­ po­zi­to­riaus pa­var­dæ, bet ir pa­gal tiks­lià in­stru­men­tø su­dë­tá, kû­ri­nio teks­to au­to­riø, teks­to kal­bà ir t.t. Á at­nau­jin­tà pus­la­pá taip pat bu­vo in­teg­ruo­tas tæs­ti­nis Mu­zi­kos in­for­ ma­ci­jos ir lei­dy­bos cen­tro lei­di­nys „Lie­tu­vos mu­zi­kos link”, ku­ria­me skel­bia­mi teks­tai apie svar­biau­sias lie­tu­viø mu­zi­kos prem­je­ras, kû­ri­ niø uþ­sa­ky­mus, gar­sø ára­ðø, na­tø lei­di­nius, lie­tu­viø mu­zi­kos at­li­ki­mus uþ­sie­ny­je. Tai lie­tu­við­ka spaus­din­to lei­di­nio „Lit­hu­a­nian Mu­sic Link” ver­ si­ja. Vi­sa tin­kla­pio me­dþia­ga skel­ bia­ma lie­tu­viø ir an­glø kal­bo­mis.

Lie­tu­viø mu­zi­kos tin­kla­pá re­mia Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rë­mi­mo fon­das, UAB „Nau­jo­ji ko­mu­ni­ka­ci­ja” bei UAB „Nau­jo­sios ko­mu­ni­ka­ci­jos pre­ky­ba”.

LMILC inf.

Muzikos barai /39

Pa­no­ra­ma

Pa­lan­gos S.Vai­niû­no mu­zi­kos mo­kyk­los akor­de­o­ni­nin­kiø trio – tarp­tau­ti­nio kon­kur­ so di­plo­man­tas

Ko­vo 27–30 d. Lat­vi­jos mies­tas Lim­ba­þiai sve­tin­gai at­vë­rë var­tus mu­zi­ kan­tams – VII tarp­tau­ti­nio fes­ti­va­lio ir II tarp­tau­ti­nio akor­de­o­ni­nin­kø an­sam­bliø kon­kur­so da­ly­viams. Lim­ba­þiø mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius Vik­to­ras Ni­kan­dro­ vas, ren­gi­nio ini­cia­to­rius ir akor­de­o­no mu­zi­kos en­tu­zias­tas bei pro­pa­guo­to­ jas, ðá­kart su­kvie­të akor­de­o­ni­nin­kus ið Uk­rai­nos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Es­ti­jos, Ru­si­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos.

Fes­ti­va­lio me­tu vy­ko kon­cer­tai, bu­vo vir­tuo­zið­kai at­lie­ka­ma ávai­riø epo­chø, sti­ liø ir þan­rø mu­zi­ka. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo þi­no­mi at­li­kë­jai so­lis­tai Ole­gas Blo­chas ið Ru­si­jos, tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­ a­tai Alek­san­dras Ðu­va­lo­vas ið Bal­ta­ru­si­ jos, Iri­na ir Ma­ri­ja Se­ret­juk ið Uk­rai­nos, Ser­ge­jus Ab­ke­ri­mo­vas ið Ru­si­jos, Ma­ris Ba­lað­ko ir kom­po­zi­to­rius Ju­ri­jus Peð­ko­ vas ið Lat­vi­jos, kon­cer­ta­vo tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tai – trio „Ars har­mo­ni­ ca” ið Len­ki­jos, in­stru­men­ti­nis kvar­te­tas „Vo­ro­ne­þo so­lis­tai” ið Ru­si­jos, Edu­ar­do Gab­nio ir Ge­na­di­jaus Sav­ko­vo du­e­ tas ið Lie­tu­vos, Vla­di­mi­ro Uðako­vo ir Svet­la­nos Sta­vic­kos du­e­tas ið Ru­si­jos, in­stru­men­ti­nis an­sam­blis „Ca­fe de Mu­ set­te” ið Lat­vi­jos bei Bal­ti­jos in­ter­na­cio­ na­li­nis kvin­te­tas – Edu­ar­das Gab­nys, Ge­na­di­jus Sav­ko­vas (Lie­tu­va), Svet­la­na Sta­vic­ka (Lat­vi­ja), Vla­di­mi­ras Uða­ko­vas ir Ser­ge­jus Li­cha­èio­vas (Ru­si­ja), taip pat ki­ti ge­rai þi­no­mi an­sam­bliai ið Lat­vi­jos.

Gau­siai su­si­rin­kæ akor­de­o­no mu­zi­kos më­gë­jai ne­gai­lë­jo plo­ji­mø ir ova­ci­jø.

Muzikos barai /40

Fes­ti­va­lio me­tu vy­ko tarp­tau­ti­nis akor­de­o­ni­nin­kø kon­kur­sas. Jau­nø­jø at­li­kë­jø pro­gra­mas ir mu­zi­ka­vi­mà ver­ti­ no au­to­ri­te­tin­ga þiu­ri: Ole­gas Blo­chas, Mask­vos vals­ty­bi­nio kul­tû­ros ir moks­lo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, Mi­ro­nas Bu­la, Mins­ko vals­ty­bi­nës mu­zi­kos aka­de­mi­jos do­cen­tas, Al­dis Ju­ri­so­nas, Ry­gos J.Me­di­ nos vi­du­ri­nës mu­zi­kos mo­kyk­los pe­da­ go­gas, ir Edu­ar­das Gab­nys, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­rek­to­rius, pro­ fe­so­rius, ðios ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas.

Da­ly­viai, ku­riø am­þius – nuo 12 iki 16 me­tø, at­vy­ko ið Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos, Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos.

Kon­kur­so lau­re­a­tës – se­su­èiø Iri­nos ir Ma­ri­jos Se­ret­juk du­e­tas ið Uk­rai­nos, ku­rá pa­ruo­ðë mer­gai­èiø të­ve­lis Piot­ras Se­ret­ju­kas. Lie­tu­vai pui­kiai at­sto­va­vo di­plo­mus pel­næs akor­de­o­ni­nin­kiø trio ið Vil­niaus – Ju­li­ja­na Ma­li­nov­ska, Ne­rin­ga Mi­kai­lio­ny­të ir Ri­ta Lu­kai­të (vad. Vi­da Kui­ri­ke­vi­èiû­të) – bei tre­èi­à­jà vie­tà lai­ më­jæs akor­de­o­ni­nin­kiø trio ið Pa­lan­gos S.Vai­niû­no mu­zi­kos mo­kyk­los – Ie­va Ra­liu­gai­të, Gre­ta Knie­þai­të ir Ra­sa Vit­ ku­të (an­sam­blá ruo­ðë mo­ky­to­jos Ire­na Bu­èio­nie­në, Ni­jo­lë Dauk­ðie­në ir Je­le­na Krav­co­va). „Ko­mi­si­jai pa­da­rë di­de­lá áspû­dá tiek ori­gi­na­liai pa­rink­ta pro­gra­ma (J.S.Ba­ cho „Cho­ra­las”, R.Ba­þi­li­no „Siu­i­ta”, „Snie­guo­lë ir sep­ty­ni nykð­tu­kai”, A.Chol­ mos aran­þuo­tas „Ve­ne­su­e­los val­sas”), tiek pro­fe­sio­na­lus at­li­ki­mas.

Mer­gai­èiø trio uþ­im­ta gar­bin­ga tre­ èio­ji vie­ta – ið­ties di­de­lis lai­më­ji­mas, nes tarp­tau­ti­nia­me akor­de­o­ni­nin­kø kon­kur­se da­ly­va­vo­me pir­mà kar­tà.

Res­pub­li­ki­niuo­se kon­kur­suo­se mus jau ge­rai þi­no, esa­me pel­næ ne­ma­þai lai­më­ji­mø. Ne­se­niai mo­kyk­los akor­de­o­ ni­nin­kø or­kest­ras ir an­sam­blis da­ly­va­vo Kre­tin­gos me­no mo­kyk­los or­ga­ni­zuo­ ta­me fes­ti­va­ly­je, skir­ta­me mo­kyk­los 45-me­èiui, o ba­lan­dþio 5 d. – akor­de­ o­ni­nin­kø fes­ti­va­ly­je Ma­þei­kiuo­se. Lat­vi­ jo­je bu­vo ádo­mu pa­ly­gin­ti sa­vo jë­gas su ki­tø ða­liø mu­zi­kan­tais, ið­girs­ti, kaip gro­ja pro­fe­sio­na­lai, pa­si­klau­sy­ti Ry­gos mu­zi­kos mo­kyk­los or­kest­ro (vad. Ju­ri­jus Ri­þo­vas), Lim­ba­þiø mu­zi­kos mo­kyk­los or­kest­ro (vad. Vik­to­ras Ni­kan­dro­vas) ir tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­to Mask­vos A.Schnit­tke’s mu­zi­kos ins­ti­tu­to or­kest­ro „Vi­vat Akor­de­ons!” (vad. doc. Va­len­ti­na Bo­bi­ðe­va), pa­si­sem­ti pa­tir­ties”, – áspû­ dþiais da­li­jo­si mer­gai­tes ly­dë­ju­sios bei jas kon­kur­sui ren­gu­sios mo­ky­to­jos Bu­ èio­nie­në, Dauk­ðie­në ir Krav­co­va.

Nu­vyk­ti á fes­ti­va­lá pa­dë­jo Pa­lan­gos kul­tû­ros rë­mi­mo fon­das, Pa­lan­gos S.Vai­niû­no mu­zi­kos mo­kyk­los ad­mi­nist­ ra­ci­ja ir moks­lei­viø të­vai. Pa­lan­gið­kes su­þa­vë­jo pui­kus kon­kur­so ir fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­vi­mas. „Spë­jo­me ne tik pa­gro­ ti, bet ir ap­si­lan­ky­ti Ry­go­je, pa­si­klau­sy­ti var­go­nø mu­zi­kos To­mo ka­ted­ro­je, pail­së­ti mil­þi­nið­ka­me „Li­do” pra­mo­gø cen­tre, – pa­sa­ko­jo Bu­èio­nie­në. – Di­ dþiu­lá áspû­dá pa­da­rë Lim­ba­þiai – ty­lus, tvar­kin­gas mies­te­lis ða­lia nuo­sta­baus eþe­ro. Dþiu­gu, kad ðis reikð­min­gas tarp­

tau­ti­nis ren­gi­nys su­ta­po su 780-uo­ju Lim­ba­þiø ju­bi­lie­ju­mi”.

Lo­re­ta ÞUL­KU­VIE­NË

E.Grie­go ir M.K.Èiur­lio­nio mu­zi­kos fes­ti­va­lis Kau­ne

Bai­gë­si gra­þia tra­di­ci­ja ta­pæs jau ðeð­ ta­sis kom­po­zi­to­riø E.Grie­go ir M.K.Èiur­ lio­nio mu­zi­kos fes­ti­va­lis. Ið­ti­ki­miems klau­sy­to­jams jis pa­do­va­no­jo ádo­miø ir pras­min­gø me­ni­niø ið­gy­ve­ni­mø. At­ke­ liau­jan­ti á mû­sø mies­tà kar­tu su at­gims­ tan­èia pa­va­sa­ri­ne gam­ta ði mu­zi­kos ðven­të tar­si áro­di­në­ja di­dþiø­jø me­no tie­sø am­þi­ny­bæ. At­ro­dy­tø, vis­kas jau pa­ sa­ky­ta apie ðiuos du vie­no lai­ko­tar­pio kû­rë­jus anks­tes­niuose fes­ti­va­liuose, tad kà nau­ja ga­li ið­girs­ti ge­rai su­si­pa­þi­nu­si su jø mu­zi­ka Kau­no pub­li­ka? Ðioms kri­ ti­nëms pa­sta­boms aki­vaiz­dþiai prieð­ta­ra­ vo pil­nu­të­lës dau­gu­mos kon­cer­tø sa­lës ir nu­ðvi­tæ klau­sy­to­jø vei­dai kon­cer­tams pa­si­bai­gus.

Nuo 1998 m., kai Kau­no fil­har­mo­ni­ jos ir Nor­da­lan­do (Nor­ve­gi­ja) kul­tû­ros sky­riaus ini­cia­ty­va bu­vo su­reng­tas pir­ ma­sis fes­ti­va­lis, pa­þin­tis su dvie­jø tau­tø ið­ki­liau­siø me­ni­nin­kø kû­ry­ba ið­au­go á nuo­ðir­dø abi­pu­sá ben­dra­dar­bia­vi­mà ir vai­sin­gus kul­tû­ri­nius Nor­ve­gi­jos bei Lie­tu­vos mai­nus. Fes­ti­va­lis ið­si­plë­të lai­ ko, da­ly­viø, at­lie­ka­mos mu­zi­kos au­to­riø at­þvil­giu. Su me­no – uni­ver­sa­lio­sios ben­dra­kul­tû­ri­nës kal­bos – pa­gal­ba ðis ren­gi­nys sëk­min­gai puo­se­lë­ja dvie­jø Eu­ro­pos tau­tø abi­pu­sá pa­si­ti­kë­ji­mà, pa­þi­ni­mà ir to­le­ran­ci­jà, be to, pa­ro­do lie­tu­við­kà­jà mu­zi­kà Eu­ro­pos me­no kon­teks­te.

Ba­lan­dþio 29–ge­gu­þës 4 die­no­mis vy­ku­sio fes­ti­va­lio pro­gra­mà su­da­rë ne tik abie­jø au­to­riø sim­fo­ni­nës, ka­me­ri­ nës, cho­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­tai. Kaip ir kiek­vie­nais me­tais ðá pa­va­sa­rá ren­gë­ jai pa­tei­kë nau­jø ori­gi­na­liø pro­jek­tø, ban­dë plës­ti kon­cer­tø erd­væ, pa­siû­ly­ti mu­zi­ki­niø staig­me­nø, su­ras­ti nau­jø var­ dø. Kon­cer­tuo­se da­ly­va­vo daug jau­nø at­li­kë­jø, skam­bë­jo ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka, ávy­ko kû­ri­niø prem­je­ros Lie­tu­vo­je (nau­ jas in­stru­men­ti­nis an­sam­blis „In fo­cus” at­li­ko Jar­mo Ser­mi­los ir To­nu Kor­vit­so ka­me­ri­nius kû­ri­nius). Pir­ma­sis fes­ti­va­lio kon­cer­tas su­pa­þin­di­no su nau­jau­siu G.Kup­re­vi­èiaus kû­ri­niu – li­tur­gi­næ dra­ mà „Sep­ty­ni Do­vy­do klau­si­mai ir rau­da” smui­kui, cho­rui, vy­rø ir mo­te­rø ok­te­ tams at­li­ko þy­mus vir­tuo­zas P.Ber­ma­ nas ir P.Bin­ge­lio di­ri­guo­ja­mas Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras. Ki­tas ne­ti­kë­tu­mas – nor­ve­gø mu­zi­kø – vie­no ið fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jø Es­pe­no Sel­vi­ko ir kom­po­ zi­to­riaus E.Grie­go gi­mi­nai­èio pia­nis­to Ja­no Ale­xan­de­rio Grie­go su­reng­tas dþia­zo kon­cer­tas.

Pa­dë­tas pas­ku­ti­nis fes­ti­va­lio tað­kas nu­tei­kia ap­màs­ty­mams. Ið E.Grie­go mu­ zie­jaus di­rek­to­riaus su­þi­no­jo­me, kad jø mu­zie­jus Ber­ge­no mies­te kas­met

ren­gia apie 300 kon­cer­tø, kar­tais per die­nà ávyks­ta net trys kon­cer­tai. To­kios pa­gar­bos sa­vo na­cio­na­li­nio kla­si­ko pa­li­ki­mui nor­ve­gams ga­li­ma bû­tø pa­ vy­dë­ti. Ðia­me kon­teks­te dar sva­res­nës at­ro­do fes­ti­va­lio ren­gë­jø pa­stan­gos pro­pa­guo­jant M.K.Èiur­lio­nio kû­ry­bà, ðvie­èiant Kau­no mu­zi­ki­næ vi­suo­me­næ.

Ma­lo­nu, kad ðis fes­ti­va­lis ple­èia­si, tar­ si de­monst­ruo­da­mas dar ne­ið­nau­do­tas mu­zi­kos kla­si­kø pa­þi­ni­mo ga­li­my­bes.

Jev­ge­ni­ja ÞA­KIE­NË

For­te­pi­jo­no ka­ted­ros pe­da­go­gai – LMA 70-me­èio ju­bi­lie­jui

Ðá pa­va­sa­rá bu­vo pla­èiai pa­mi­në­tas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos 70-ties me­tø ju­bi­lie­jus. Gre­ta vi­sø Aka­de­mi­jos ben­drø­jø ren­gi­niø kiek­vie­na ka­ted­ra sa­vi­tai mi­në­jo ðià svar­bià su­kak­tá. Ta pro­ga bu­vo ren­gia­mi stu­den­tø ir pe­ da­go­gø kon­cer­tai, ro­do­mos ádo­mios, ávai­rios pro­gra­mos. Á ju­bi­lie­ji­niø ren­gi­niø ma­ra­to­nà gra­þiai ási­lie­jo ir For­te­pi­jo­no ka­ted­ra, ku­ri per vi­sà Aka­de­mi­jos eg­zis­ta­vi­mo lai­ko­tar­pá pa­si­þy­më­jo di­de­liu kû­ry­bin­gu­ mu. Ba­lan­dþio 29-àjà Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos sa­lë­je ávy­ko For­te­pi­jo­no ka­ted­ros pe­da­go­gø kon­cer­tas, skir­tas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos 70-me­èio ju­bi­lie­jui. Ne­at­si­tik­ti­nai to­kio ju­bi­lie­jaus pro­ga at­li­kë­jai pa­si­rin­ko ir rep­re­zen­ta­ vo lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø for­te­pi­jo­ni­næ kû­ry­bà. Sim­bo­lið­ka, kad kon­cer­tas bu­vo pra­dë­tas lie­tu­viø pro­fe­sio­na­lio­sios mu­zi­ kos pra­di­nin­ko M.K.Èiur­lio­nio Ke­tu­riais Drus­ki­nin­kø pre­liu­dais, ku­riuos átai­giai ir pra­smin­gai at­li­ko ge­nia­lio­jo kom­po­zi­ to­riaus pa­li­kuo­nis Ro­kas Zu­bo­vas. Gar­si Lie­tu­vos pia­nis­të Bi­ru­të Vai­niû­nai­të pa­si­rin­ko ir meist­rið­kai at­li­ko Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­jos (da­bar Aka­de­mi­ja) ákû­ rë­jo J.Gruo­dþio Pje­sæ C-dur, taip pat pri­sta­të jau­no lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus A.Ja­sen­kos kû­ri­ná „Me-ka”. B.Dva­rio­no Eks­prom­tà es-moll, Nok­tiur­nà fis-moll ir Se­re­na­dà Des-dur jaut­riai, ðil­tai ir vaiz­dþiai pa­skam­bi­no pro­fe­so­rë Al­do­na Rad­vi­lai­të. XX a. mo­der­nio­sios mu­zi­kos at­sto­vø lie­tu­viø ið­ei­vi­jos kom­po­zi­to­riaus V.Ba­ce­vi­èiaus Kap­ri­èà op. 28 ir pran­ cû­zø kom­po­zi­to­riaus O.Mes­sia­e­no „Pir­mà­jà Mer­ge­lës Ko­mu­ni­jà” ið cik­lo „Dvi­de­ðimt þvilgs­niø á Kû­di­kë­lá Jë­zø” sëk­ min­gai su­gre­ti­no ir sti­lin­gai in­ter­pre­ta­ vo do­cen­tas Jur­gis Kar­na­vi­èius. Ro­man­ ti­nës mu­zi­kos dva­sià pui­kiai at­sklei­dë do­cen­tas Ser­ge­jus Ok­ruð­ko, sub­ti­liai pa­skam­bi­næs F.Cho­pi­no Nok­tiur­nà Fisdur, op. 15, Nr. 2. Do­cen­të Alek­san­dra Þvir­bly­të sa­vo pa­si­ro­dy­mu uþ­èiuo­pë ir ið­ryð­ki­no C.De­bus­sy mu­zi­kos prie­ðin­gus spal­vø po­lius, prieð­pas­ta­ty­da­ma pre­ liu­do „Þings­niai snie­ge” ak­va­re­li­në­mis spal­vo­mis þë­rin­èià pre­liu­do „Fe­jer­ver­ kas” vir­tuo­zi­kà.

Kon­cer­tà pa­á­vai­ri­no gre­ta tra­di­ci­niø for­te­pi­jo­ni­niø kû­ri­niø á pro­gra­mà átrauk­

tos for­te­pi­jo­ni­nës im­pro­vi­za­ci­jos, at­ spin­din­èios nau­jus ka­ted­ros þings­nius ug­dant im­pro­vi­za­ci­nio me­no at­li­kë­jus.

Lek­to­rius Egi­di­jus Buo­þis at­li­ko im­pro­vi­ za­ci­jà George’o Shearin­go te­ma „Paukð­ èiø ða­lies lop­ði­në”. Jo skam­bi­ni­mas pa­si­þy­më­jo sub­ti­liu sko­niu ir ið­ra­din­ga fan­ta­zi­ja.

Kon­cer­te iðgir­do­me du ádo­mius ðiuo­ lai­ki­niø au­to­riø kû­ri­nius. Tai aust­ra­lø kom­po­zi­to­riaus C.Vi­ne So­na­ta for­te­pi­jo­ nui, ku­rià at­li­ko Dau­man­tas Ki­ri­laus­kas, su­ge­bë­jæs ne­pri­ekaið­tin­gai per­teik­ti ðio stam­baus kû­ri­nio ar­chi­tek­tû­ri­næ for­mà.

Ki­tas ryð­kus ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos pa­vyz­ dys – lat­viø kom­po­zi­to­riaus P.Vas­ko kû­ri­nys „In me­mo­riam” dviem for­te­pi­ jo­nams. Já at­li­ko for­te­pi­jo­ni­nis du­e­tas „ViVa” – pro­fe­so­rë Ve­ro­ni­ka Vi­tai­të ir do­cen­të Ra­mu­të Vait­ke­vi­èiû­të. At­li­kë­jos – ge­rai ával­dþiu­sios mo­der­nio­sios mu­zi­ kos at­li­ki­mo tech­ni­kos ele­men­tus, tai­gi, ið­ryð­kin­da­mos kû­ri­nio temb­ri­ná spal­vin­ gu­mà, su­tei­kë jam gi­lø ir pras­min­gà fi­lo­so­fi­ná as­pek­tà.

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos 70-me­ èio ju­bi­lie­jui skir­tas For­te­pi­jo­no ka­ted­ ros pe­da­go­gø kon­cer­tas tar­si sim­bo­li­ za­vo il­ga­me­tæ ka­ted­ros pe­da­go­gø kû­ ry­bi­næ veik­là ir pra­smin­gai at­spin­dë­jo ávai­riø kar­tø ka­ted­ros pe­da­go­gø in­dë­lá á Lie­tu­vos pia­nis­ti­nio me­no kul­tû­rà.

Vil­ma RIN­DZE­VI­ÈIÛ­TË

Ðven­ti­nis va­ka­ras, skir­tas LMA 70-me­èiui

Ð.m. ge­gu­þës 12 d. LMA Di­dþio­jo­je sa­lë­je ávy­ko Kon­cert­meis­te­rio ka­ted­ros pe­da­go­gø kon­cer­tas, skir­tas aukð­to­ sios mu­zi­kos mo­kyk­los 70-me­èiui. Tai bu­vo pas­ku­ti­nis kon­cer­tas ið stu­den­tø ir pe­da­go­gø kon­cer­tø cik­lo, skir­to ðiam gra­þiam ju­bi­lie­jui. Va­ka­rà ve­dë Kon­cert­ meis­te­rio ka­ted­ros ve­dë­ja doc. Ra­mu­të Vait­ke­vi­èiû­të. Trum­pa­me áþan­gi­nia­me þo­dy­je ji pri­sta­të Kon­cert­meis­te­rio ka­ ted­rà, jos pe­da­go­gus, ku­rie sce­no­je kar­tu su sa­vo part­ne­riais, þi­no­mais Lie­ tu­vos vo­ka­lis­tais ir in­stru­men­ti­nin­kais, pub­li­kai pa­tei­kë vi­sà spek­trà ávai­riø epo­chø ir sti­liø vo­ka­li­nës bei in­stru­men­ ti­nës mu­zi­kos. „Pra­ny­ko prie kla­via­tû­ros blyð­kus ðe­ðë­lis – jis vi­sa­me ka­me ly­gus sa­vo part­ne­riui. Vi­sið­kai aki­vaiz­du, kad tai uni­ka­lus ir nau­jas kon­cert­meis­te­rio ti­ pas”, – taip sa­vo ko­le­gos áþy­maus an­glø pia­nis­to G.Mo­o­re’o gro­ji­mà api­bû­di­no vie­nas þy­miau­siø XX a. vo­ka­lis­tø D.Fis­ che­ris-Dies­kau. Ðie þo­dþiai ta­po Kon­ cert­meis­te­rio ka­ted­ros pe­da­go­gi­nës ir at­li­kë­jið­kos veik­los kre­do. Ðia pro­ga no­rë­tø­si pa­mi­në­ti ir pri­si­ min­ti þy­miau­sius pia­nis­tus kon­cert­meis­ te­ rius, ku­ rie dës­ të ir dir­ bo LMA. Tai prof. Ch.Po­ta­ðins­kas, prof. R.Ge­niu­ðas, prof. G.Land­sber­gie­në, L.Pa­ðke­vi­èiû­të ir V.Ko­rys, R.Bi­vei­nie­në ir R.Bi­vei­nis, A.Znai­dzi­liaus­kai­të ir dar daug ki­tø.

Kon­cer­to pradþio­je skam­bë­jo J.Mas­ se­net, G.Bi­zet ir G.Ros­si­ni ope­rø ari­jos,

ku­rias at­li­ko Lai­ma Jo­nu­ty­të (me­co­sop­ ra­nas) ir Ire­na Èiu­ri­lai­të (for­te­pi­jo­nas).

Pa­sak I.Èiu­ri­lai­tës, „ðiuo­lai­ki­nis pia­nis­tas kon­cert­meis­te­ris – tai ryð­kus, pro­fe­sio­ na­lus in­ter­pre­ta­to­rius, ával­dæs aukð­èiau­ sià pia­nis­ti­ná meist­rið­ku­mà, pia­nis­tas di­ri­gen­tas, re­þi­sie­rius, pui­kus po­ezi­jos þi­no­vas, psi­cho­lo­gas. Tai ypaè darbð­ tus, ási­my­lë­jæs sa­vo pro­fe­si­jà þmo­gus.

Ope­ri­në mu­zi­ka – aukð­èiau­sia vo­ka­li­nës mu­zi­kos for­ma, tu­rin­ti aið­kø dra­ma­tur­gi­ ná ir re­þi­sû­ri­ná su­ma­ny­mà, rei­ka­lau­jan­ti or­kest­ro par­ti­tû­ros pa­þi­ni­mo, ge­ro rit­ mo, tem­po po­jû­èio, tiks­laus di­na­mi­kos for­ma­vi­mo, ási­jau­ti­mo á per­so­na­þo psi­ cho­lo­gi­næ bû­se­nà. Akom­pa­nuo­da­ma so­lis­tei að dai­nuo­ju kar­tu su ja”.

To­liau pro­gra­mo­je skam­bë­jo J.Juo­za­ pai­èio So­na­ta bir­by­nei ir for­te­pi­jo­nui, at­li­kë­jai – Kas­ty­tis Mi­kið­ka ir Jus­ti­nas Brûz­ga. Vin­cen­to Kup­rio (bo­sas) ir Me­li­ti­nos Dia­man­di­di (for­te­pi­jo­nas) du­e­tas sa­vo pa­si­ro­dy­mà sky­rë di­dþio­jo ru­sø kom­po­zi­to­riaus S.Rach­ma­ni­no­ vo 130-osioms gi­ mi­ mo ir 60-osioms mir­ties me­ti­nëms. Kon­cer­te skam­bë­jæ ro­man­sai „Nak­tis liûd­na”, op. 26, Nr. 11 (þ. I.Bu­ni­no), „Að vël vie­ni­ðas”, op. 26, Nr. 12 (þ. I.Bu­ni­no), „Kaip man skau­du”, op. 21, Nr. 12 (þ. G.Ga­li­nos), A.de Mus­set frag­men­tas, op. 21, Nr. 6 (A.Apuch­ti­no vert.) – ið skir­tin­gø opu­ sø, ta­èiau pa­gal te­ma­ti­kà su­da­rë tar­si bendrà cik­là, tai þmo­gaus bû­ties ap­ màs­ty­mo mo­no­lo­gai. Be­je, ju­bi­lie­ji­næ 30-ties kû­ry­bi­nës veik­los me­tø da­tà kaip tik ðiais me­tais ir mi­ni ðis du­e­tas.

Ki­tas kon­cer­to pro­gra­mos opu­sas – Jû­ra­tës Ru­dþians­kai­tës ir pia­nis­tës Eg­lës Per­ku­mai­tës at­lik­tas A.Scho­en­ber­ go vo­ka­li­nis cik­las „Ka­ba­re­to dai­nos”.

Gir­dë­jo­me dai­nas „Puo­ðei­va” (þ. Bier­ bau­mo), „Kvai­la dai­na” (þ. H.Sa­lu­s’o), „San­tû­rus mei­lu­þis” (þ. H.Sa­lu­s’o), „Kai tiek daug mo­te­rø ma­èiau” (þ. E.Schi­ka­ ne­de­rio).

V.Gav­ri­li­no vo­ka­li­nio cik­lo „Va­ka­rë­ lis” I da­lies frag­men­tai skam­bë­jo atlir­ kami Ju­di­tos Lei­tai­tës (me­co­sop­ra­nas) ir Gra­þi­nos Ru­èy­tës-Land­sber­gie­nës.

Jau­nie­siems kon­cer­to klau­sy­to­jams G.Ru­èy­të-Land­sber­gie­në lin­kë­jo: „Mû­ sø pro­fe­si­jos pa­si­rink­tas ke­lias il­gas, to­dël lin­kiu nuo­lat kaup­ti þi­niø ba­ga­þà, mo­ky­tis „kal­bin­ti” in­stru­men­tà, tur­tin­ti ar­ti­ku­lia­ci­jà, temb­ri­næ ska­læ. Sten­giau­si tai da­ry­ti tam, kad bû­èiau ver­ta part­ne­ rio var­do, mo­kë­èiau val­dy­ti ir gin­ti sa­vo tei­gi­nius. Lin­kiu ne­ið­girs­ti „grok ty­liau”, o pa­si­dþiaug­ti pil­na­ver­èiu ben­dra­vi­mu.

Ir kad jo ne­stig­tø!”

In­stru­men­ti­nis du­e­tas Ri­man­tas Ar­ mo­nas (vio­lon­èe­lë) ir Ire­na Uss-Ar­mo­ nie­në ðia­me kon­cer­te gro­jo A.Dvo­ra­ko „Miðko ra­mybæ”, op. 68, ir G.Cas­sa­do „Re­qui­eb­ros”. Pra­smin­gai ir pa­ki­liai ðven­ti­ná va­ka­rà uþ­bai­gë Vla­di­mi­ro Prud­ni­ko­vo ir pia­nis­tës Ni­jo­lës Ra­ly­tës at­lie­ka­mos G.Svi­ri­do­vo dai­nos „Find­ lë­jus” (þ. R.Bern­so, S.Mar­ða­lo vert.), „Trem­ti­nys” (þ. A.Isa­kia­no, D.Brod­skio vert.), „Kaip raus­vas obuo­liu­kas” (þ. P.Béran­ger, V.Ku­roè­ki­no vert.) bei

N.Ra­ly­tës þo­dþiai: „Tiek mu­zi­ko­je, tiek gy­ve­ni­me di­dþiau­sia pa­lai­ma – jaus­ti part­ne­rá, kvë­puo­ti vie­na min­ti­mi, kur­ti, pa­si­ner­ti á be­ri­bá, nuo­sta­biau­sià pa­sau­ ly­je har­mo­ni­jos oke­a­nà, ku­ris va­di­na­si Mu­zi­ka…”

Ra­mu­të VAIT­KE­VI­ÈIÛ­TË

Tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas ES Soc­ra­tes Co­me­nius – Tau­ra­gë­je

Ba­lan­dþio 7–12 die­no­mis Tau­ra­gës ra­jo­no mu­zi­kos mo­kyk­la dir­bo ne­ápras­ tai. Su­va­þia­vus 70-èiai sve­èiø ið Ðve­di­jos Ko­pin­go mies­to ir Es­ti­jos Piar­nu-Ja­a­gu­ pi mies­te­lio, pa­mo­kos ir re­pe­ti­ci­jos vy­ko an­glø kal­ba. Tai tarp­tau­ti­nio mu­zi­ki­nio Eu­ro­pos Sàjun­gos Soc­ra­tes pro­gra­mos Co­me­nius mo­kyk­li­nio pro­jek­to da­lis, ku­ri pir­miau­siai bu­vo pra­dë­ta ágy­ven­ din­ti Tau­ra­gë­je mo­kyk­los di­rek­to­riaus Ro­ber­to Kaz­laus­ko ini­cia­ty­va. Ben­dro mo­ki­niø dar­bo tiks­las ir re­zul­ta­tas – ið­leis­ta ben­dra kom­pak­ti­në plokð­te­lë, to­dël pa­ruo­ðia­ma­sis dar­bas vy­ko in­ter­ ne­tu. Pa­si­rink­ta po tris kiek­vie­nos ða­lies kû­ri­nius ávai­riems in­stru­men­ti­niams an­sam­bliams: va­ri­niø pu­èia­mø­jø, gi­ta­ ris­tø, flei­ti­nin­kø, klar­ne­ti­nin­kø, smui­ko ir for­te­pi­jo­no an­sam­bliams, pu­èia­mø­jø in­stru­men­tø or­kest­rams.

Vi­sus me­tus vai­kai ne tik mo­kë­si es­tø ir ðve­dø ða­liø kû­ri­niø, bet ir plë­të sa­vo þi­nias apie tas ða­lis, jø mu­zi­kà, kul­tû­rà.

Pro­jek­tui ágy­ven­din­ti su­kur­tas at­ski­ras in­ter­ne­to pus­la­pis, kiek­vie­nai mu­zi­kos mo­kyk­lai áre­gist­ruo­ta po dvi­de­ðimt pað­ to dë­þu­èiø. In­ter­ne­tu bu­vo ta­ria­ma­si dël kû­ri­niø, dis­ku­tuo­ja­ma dël jø at­li­ki­ mo, kas sa­vai­tæ siun­èia­mi re­pe­ti­ci­niai kû­ri­niø va­rian­tai. Uþ­duo­tis tik­rai ne­bu­ vo leng­va. Pa­vyz­dþiui, mû­sø smui­ki­nin­ kas mo­kë­si es­tø kom­po­zi­to­riaus kû­ri­ná, ku­riam kon­cer­tø ir ára­ðø me­tu tu­rë­jo akom­pa­nuo­ti ðve­dø pia­nis­tas.

Su­va­þia­vus vai­kams ir pail­së­jus ðei­mo­se po il­gos ke­lio­nës, pra­si­dë­jo re­pe­ti­ci­jos. Per re­kor­dið­kai trum­pà lai­ kà mu­zi­kos mo­kyk­lo­je ára­ðy­ta ir ið­leis­ta kom­pak­ti­në plokð­te­lë. Re­pe­ti­ci­jø ir ára­ðø me­tu vai­kai de­monst­ra­vo pui­kø su­si­klau­sy­mà ir ge­ra­no­rið­ku­mà. Sve­ èiai at­ve­þë ir sa­vo pa­ruoð­tà pro­gra­mà, ku­rià ga­lë­jo ið­girs­ti Tau­ra­gës mies­to vi­ suo­me­në. Nors die­no­tvarkë bu­vo la­bai átemp­ta, vai­kai tu­rë­jo pro­gos pa­si­klau­sy­ ti Klai­pë­dos va­ri­niø pu­èia­mø­jø kvin­te­to kon­cer­to, suþais­ti drau­giðkas krepðinio, fut­bo­lo, sta­lo te­ni­so ir ki­tas rung­ty­nes, su­si­paþin­ti su mies­tu bei kar­tu pa­si­links­ min­ti dis­ko­te­ko­je.

Vieð­na­gës pa­bai­gà vai­ni­ka­vo ben­ dras tri­jø ða­liø jau­nø­jø mu­zi­kan­tø kon­cer­tas. Pir­mo­jo­je kon­cer­to da­ly­je sa­vo pro­gra­mà at­li­ko vi­si jung­ti­niai in­stru­men­ti­niai an­sam­bliai, o ant­ro­jo­ je sce­no­je pa­si­ro­dë jung­ti­nis Ðve­di­jos Ko­pin­go mies­to ir Tau­ra­gës mu­zi­kos mo­kyk­lø pu­èia­mø­jø in­stru­men­tø or­kest­ ras. Pra­dþio­je kiek­vie­nas or­kest­ras at­li­ko sa­vo pro­gra­mà. Var­þy­tu­vës bu­vo tik­rai

átemp­tos, nes mû­sø vai­kai, gro­da­mi se­ nais, dar ta­ry­bi­niø lai­kø in­stru­men­tais, ne­no­rë­jo nu­si­leis­ti ðve­dams, tu­rin­tiems aukð­èiau­sios kla­sës in­stru­men­tus. Kon­ cer­to pa­bai­go­je jung­ti­nis sep­ty­nias­ de­ðim­ties mu­zi­kan­tø or­kest­ras at­li­ko tris ben­drus abie­jø ða­liø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius.

Ið Tau­ra­gës sve­èiai ið­vy­ko su­þa­vë­ti lie­tu­viø vai­ðin­gu­mu, dë­me­siu ir pui­kiai or­ga­ni­zuo­tu pro­jek­to ágy­ven­di­ni­mu.

Ki­tà pa­va­sa­rá pro­jek­tas tæ­sis jau Es­ti­ jo­je. Jo tiks­las – liau­dies in­stru­men­tø, liau­dies dra­bu­þiø, pa­pro­èiø pri­sta­ty­mas ir pro­pa­ga­vi­mas. Pro­jek­tà nu­ma­to­ma baig­ti po dve­jø me­tø Ðve­di­jo­je.

No­rin­tys pla­èiau su­þi­no­ti apie ðá pro­ jek­tà in­for­ma­ci­jos ga­li ras­ti in­ter­ne­te ad­re­su www.mu­sic­ple­a­se.net Vai­va ir Vir­gi­ni­jus BAR­TUÐIAI

Vik­to­ro Paukðte­lio re­èi­ta­lis LMA

Ðiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je, kai me­ni­ nin­ko kar­je­ra pri­klau­so ne tik nuo ta­len­ to, tei­sin­gas ir lai­ku pa­da­ry­tas po­stû­mis á kar­je­rà jau­ni­mui tam­pa es­mi­niu da­ly­ ku. Or­ga­ni­za­ci­ja In­ter­na­tio­nal Hol­land Mu­sic Ses­sions (IHMS) siû­lo ðià pa­gal­bà jau­niems ta­len­tin­giems mu­zi­kams.

IHMS ta­len­tø pa­ieð­kai su­kû­rë pa­sau­li­ná tin­klà. At­rink­tie­siems siû­lo­ma da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­niuo­se meist­rið­ku­mo kur­suo­se, su­da­ro­mos ga­li­my­bës ágy­ti kon­cer­ti­nës pa­tir­ties. Dël jau pri­pa­þin­tos IHMS siû­ lo­mos kar­je­ros pla­na­vi­mo for­mu­lës ði or­ga­ni­za­ci­ja ga­li re­a­liai pa­dë­ti ta­len­tin­ giems mu­zi­kams.

Nuo 1988 m. IHMS ren­gia meist­rið­ ku­mo kur­sus. Va­sa­ros aka­de­mi­jø me­tu jau­nie­ji so­lis­tai ga­li mo­ky­tis pas gar­ siau­siø mu­zi­kos ins­ti­tu­ci­jø pe­da­go­gus.

Pri­pa­þin­ta kur­sø ko­ky­bë bei tarp­tau­ti­në re­pu­ta­ci­ja at­ve­ria jau­ni­mui du­ris á pa­ sau­li­nes sce­nas.

IHMS kon­cer­ti­næ veik­là lai­ko es­mi­niu da­ly­ku pra­de­dant kar­je­rà. Ðio ke­lio pra­ dþia – per­klau­sos ávai­riuo­se pa­sau­lio mies­tuo­se: Ams­ter­da­me, Lon­do­ne, Los An­dþe­le, Mon­re­a­ly­je, Mask­vo­je, Niu­jor­ ke, Pa­ry­þiu­je, Ry­go­je, Sankt Pe­ter­bur­ ge, Ta­li­ne, Vie­no­je, Var­ðu­vo­je, Vil­niu­je. Ðiø per­klau­sø me­tu at­rink­tiems jau­nie­ siems ta­len­tams su­tei­kia­ma ga­li­my­bë da­ly­vau­ti Va­sa­ros aka­de­mi­jo­je Ber­ge­ne (Nor­ve­gi­ja) bei Olan­di­jo­je. Sëk­min­gas da­ly­va­vi­mas meist­rið­ku­mo kur­suo­se ir kon­cer­tuo­se ga­li at­ves­ti á áspû­din­gà fi­ na­là – kvie­ti­mà at­lik­ti re­èi­ta­lá áþy­mio­jo­je Ams­ter­da­mo Con­cert­ge­bouw kon­cer­tø sa­lë­je, po ku­rio gru­pei jau­nø­jø mu­zi­kø bus su­teik­tas IHMS kon­cer­tuo­jan­èiø ar­ tis­tø sta­tu­sas. Jiems at­si­vers kon­cer­tø rin­ka, pa­siû­ly­ta IHMS va­dy­bi­nin­kø. Ðiø me­tø ko­vo më­ne­sá IHMS at­sto­vai lan­kë­si Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je ir at­rin­ko ke­le­tà ga­biau­siø stu­den­tø.

Tei­së da­ly­vau­ti va­sa­ros meist­rið­ku­mo aka­de­mi­jo­je bu­vo su­teik­ta smui­ki­nin­kei Ju­li­jai Ok­ruð­ko, vio­lon­èe­li­nin­kui Po­vi­lui Ja­cuns­kui ir pia­nis­tui Vik­to­rui Paukð­te­ liui. Be to, ko­vo 9 d. Vil­niu­je kon­cer­ta­

Muzikos barai /41

vo ta­len­tin­gas pia­nis­tas ið Iz­ra­e­lio Ino­ nas Bar­na­ta­nas, ku­ris, kaip 2000 me­tø IHMS Va­sa­ros aka­de­mi­jos da­ly­vis, ta­po vie­nu ið ðe­ðiø mu­zi­kan­tø, at­rink­tø kon­ cer­tuo­ti Con­cert­ge­bouw sa­lë­je. Be to, Bar­na­ta­nas su­ren­gë re­èi­ta­lius Lon­do­ ne, Pa­ry­þiu­je, Mi­la­ne, Niu­jor­ke. Vil­niu­je jis sti­lin­gai skam­bi­no Fran­zo Schu­ber­to Eks­prom­tus, op. 142, bei áspû­din­gai, su sim­fo­ni­niu uþ­mo­ju – Mo­des­to Mu­ sorgs­kio „Pa­ro­dos pa­veiks­lë­lius”.

Kur­sams be­si­ruoðian­tis pia­nis­tas Vik­to­ras Paukð­te­lis, prof. Ma­riam Aziz­ be­ko­vos II kur­so stu­den­tas ir anû­kas, ðiø me­tø ge­gu­þës 13 d. su­ren­gë re­èi­ta­lá LMA Di­dþio­jo­je sa­lë­je, ku­ris pra­dþiu­gi­no pui­kiu me­ni­niu ly­giu. Ver­ þlus tem­pe­ra­men­tas, ge­ras pia­niz­mas, gi­li­ni­ma­sis á at­lie­ka­mø kû­ri­niø sti­lis­ti­kà – ne­abe­jo­ti­nai vil­èiø tei­kian­èios pia­nis­ to per­spek­ty­vos gai­rës.

Kon­cer­tà pia­nis­tas pra­dë­jo Wolf­gan­ go Ama­deu­so Mo­zar­to So­na­ta G-dur, K283. Nuo pat pir­mø­jø gar­sø su­þa­vë­jo na­tû­ra­lus, leng­vas skam­be­sys, ið­raið­ kin­gas fra­za­vi­mas, sti­liaus po­jû­tis. Tik fi­na­lui pri­trû­ko ið­tver­mës, o gal ir lai­ko já de­ra­mai ið­to­bu­lin­ti. Po Mo­zar­to So­na­ tos skam­bë­jo vi­sas pluoð­tas Fry­de­ry­ko Cho­pi­no kû­ri­niø: Nok­tiur­nas f-moll, dai – a-moll, op. 55, Nr. 1, du etiu­ op. 10, Nr. 2, c-moll, op. 10, Nr. 12, Ba­la­dë Nr. 1 g-moll, op. 23, ir So­na­ta Nr. 2 b-moll, op. 35. Nok­tiur­ne f-moll V.Paukð­te­liui pa­vy­ko ras­ti ðvel­niø, pas­te­li­niø spal­vø, pa­jus­ti nok­tiur­nið­kà ra­my­bæ, tik kiek keis­tai dirb­ti­no­kas at­ ro­dë fra­za­vi­mas, pirð­da­mas min­tá, kad tai – ne­la­bai sëk­min­ga kaþ­ko­kio ge­ro ára­ðo ko­pi­ja.

Tik­riau­siai re­tam pia­nis­tui pa­vyks­ta sce­no­je be prie­kaið­tø at­lik­ti Cho­pi­ dà op. 10, Nr. 2, a-moll. Tai no Etiu­ – be­ne pats „ne­pa­ran­kiau­sias” at­li­kë­jui kom­po­zi­to­riaus etiu­das, at­sklei­dþian­tis men­kiau­sius sil­pnø­jø de­ði­nës ran­kos pirð­tø trû­ku­mus. No­rë­da­mas to ið­veng­ ti, Paukð­te­lis pa­si­rin­ko la­bai at­sar­gø tem­pà, per­ne­lyg pa­ryð­kin­da­mas kai­rës ran­kos akom­pa­ni­men­tà. De­ja, tai – ne ið­ei­tis... Po to tik­ra re­vo­liu­ci­ne dva­sia pa­skam­bin­tas Etiu­das op. 10, Nr. 12, lei­do drà­siai pa­si­reikð­ti kai­rei ran­kai.

Cho­pi­no ba­la­dës – tai epi­niai dra­ ma­ti­niai kû­ri­niai, pa­si­þy­min­tys be­veik sim­fo­ni­niu me­ni­niø vaiz­dø plë­to­ji­mu.

Ba­la­dë g-moll, op. 23, am­þi­nin­kø tei­ gi­mu, bu­vo ins­pi­ruo­ta Ado­mo Mic­ke­vi­ èiaus po­emos „Kon­ra­das Va­len­ro­das”.

Per­teik­ti ðio kû­ri­nio dra­mi­næ for­mà – ne­men­ka uþ­duo­tis ir pa­ty­ru­siems pia­nis­tams. Paukð­te­lio in­ter­pre­ta­ci­jo­je bu­vo ne­ma­þai tei­gia­mø bruo­þø, vy­ku­ siø cha­rak­te­ris­ti­kø, ta­èiau kû­ri­nio dra­mi­ næ idë­jà dar rei­kia su­bran­din­ti. Ma­tyt, pia­nis­tas kau­pë jë­gas pa­grin­di­niam ir su­dë­tin­giau­siam sa­vo re­èi­ta­lio kû­ri­niui – So­na­tai b-moll, ku­rios trak­tuo­të nu­ste­ bi­no dra­mi­niu uþ­mo­ju, emo­ci­jø gau­sa.

Ypaè áti­ki­na­mai skam­bë­jo pir­mo­ji da­lis ið Mar­che fu­neb­re. Ne vis­kas dar bu­vo to­bu­la tech­ni­niu at­þvil­giu, ne vi­sur pa­si­ se­kë ið­veng­ti gar­si­nio for­sa­vi­mo, ta­èiau

Muzikos barai /42

ge­rà áspû­dá pa­li­ko su­ma­ny­mo mas­tas, ro­man­ti­nis po­lë­kis.

Kon­cer­to pa­bai­go­je Paukð­te­lis átai­ giai pa­skam­bi­no ke­tu­ris Alek­san­dro Skria­bi­no etiu­dus: Fis-dur op. 42, Nr. 4, Fis-dur op. 42, Nr. 3, cis-moll op. 42, Nr. 5, dis-moll op. 8, Nr. 12.

At­ro­do, kad pia­nis­tui ar­ti­mi Skria­bi­no me­ni­niai vaiz­dai, ta­èiau dar rei­kë­tø ieð­ko­ti spe­ci­fi­niø kom­po­zi­to­riaus brai­þà ið­ryð­ki­nan­èiø spal­vø.

No­rë­tø­si pa­lin­kë­ti Vik­to­rui Paukð­te­liui sëk­mës IHMS meist­rið­ku­mo kur­suo­se.

Ha­li­na RAD­VI­LAI­TË

Lie­tu­vos EPTA Ðiau­liuo­se ir Gra­ce

Ðá pa­va­sa­rá Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos pia­nis­tø pe­da­go­gø veik­là pra­tur­ti­no du svar­bûs, vie­nas ki­tà pa­pil­dan­tys ávy­kiai. Ko­vo 6–8 d. Ðiau­liø kon­ser­va­ to­ri­jo­je vy­ko XXII Lie­tu­vos for­te­pi­jo­no pe­da­go­gø aso­cia­ci­jos (Lie­tu­vos EPTA)

Kæs­tu­èio Gry­baus­ko pia­nis­tø kvar­te­tas ir flei­ti­nin­kë Vik­to­ ri­ja Zab­ro­dai­të po kon­cer­to Gra­co me­nø uni­ver­si­te­te kon­fe­ren­ci­ja-se­mi­na­ras. Dau­giau nei ðim­tà á ðá ren­gi­ná at­vy­ku­siø da­ly­viø nuo­ ðir­dþiai ir ðil­tai pri­ëmë jo or­ga­ni­za­to­riai ir ðei­mi­nin­kai – Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jos di­rek­to­rius Jo­nas La­maus­kas ir for­te­ pi­jo­no sky­riaus ve­dë­ja Lai­ma Ma­me­ nið­ky­të. Ðiais me­tais se­mi­na­re bu­vo gvil­de­na­mi kom­po­zi­to­riø ro­man­ti­kø kû­ ri­niø in­ter­pre­ta­vi­mo klau­si­mai. At­vi­ras meist­rið­ku­mo pa­mo­kas ve­dë Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos doc. Zbig­ne­vas Ibel­haup­tas. Ádo­mios, ori­gi­na­lios pia­ nis­to Z.Ibel­haup­to ro­man­ti­nës mu­zi­kos in­ter­pre­ta­vi­mo idë­jos da­vë pui­kø im­ pul­sà to­les­niems kû­ry­bi­niams jau­nø­jø pia­nis­tø ir jø pe­da­go­gø ieð­ko­ji­mams.

Kon­fe­ren­ci­jà-se­mi­na­rà vai­ni­ka­vo ða­lies pia­nis­tø pe­da­go­gø kon­cer­tas, ku­ria­ me pui­kiai pa­si­ro­dë Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos prof. V.Vi­tai­tës ir doc.

R.Vait­ke­vi­èiû­tës for­te­pi­jo­nø du­e­tas, Na­ cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­ los pe­da­go­gë G.Kon­dro­tai­të, Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jos dës­ty­to­jai M.Rad­vi­lai­të, V.Kap­lû­nas ir L.Ja­ra­mi­nie­në, Kau­no J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos pe­da­ go­gai N.Lu­ko­ðie­në ir D.Ku­dir­ka, Kau­no J.Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­jos dës­ty­to­jas A.An­druð­ke­vi­èius, Klai­pë­dos E.Bal­sio me­nø gim­na­zi­jos mo­ky­to­jas S.Ðiau­èiu­ lis, Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­jos dës­ty­to­jø J.Vi­lie­nës ir D.Ma­tu­lie­nës for­te­pi­jo­nø du­e­tas. Pe­da­go­gø kon­cer­tà uþ­bai­gë

pia­nis­tø trio – prof. K.Gry­baus­kas, V.Rin­dze­vi­èiû­të ir I.Mak­na­vi­èie­në. Kon­ fe­ren­ci­jos-se­mi­na­ro me­tu vy­ko Lie­tu­vos EPTA va­do­vy­bës rin­ki­mai. Pre­zi­den­tu vi­sais bal­sais ið­rink­tas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius K.Gry­baus­kas.

Vi­ce­pre­zi­den­tës – Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos pro­fe­so­rë V.Vi­tai­të ir Klai­pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos for­te­pi­jo­no sky­riaus ve­dë­ja V.Ruz­gie­në. Lie­tu­vos EPTA se­mi­na­rai, prieð 22 me­tus ini­ci­ juo­ti prof. K.Gry­baus­ko, ta­po gra­þiu kas­me­èiu mû­sø pia­nis­tø sà­skry­dþiu, ska­ti­nan­èiu nuo­la­ti­ná at­si­nau­ji­ni­mà, kû­ry­bin­gu­mà ir do­më­ji­mà­si pia­niz­mo nau­jo­vë­mis. Ðia­me se­mi­na­re bu­vo ypaè pa­brëþ­ta idë­ja plë­to­ti pe­da­go­gø me­to­di­næ min­tá. Tam nu­tar­ta leis­ti kas­ me­tá ða­lies pia­nis­tø pe­da­go­gø me­to­di­ niø straips­niø lei­di­ná.

Lie­tu­vos EPTA veik­la la­bai glau­dþiai sie­ja­si ir su pa­grin­di­në­mis vi­sos Eu­ro­ pos pia­nis­tø pe­da­go­gø aso­cia­ci­jos (Eu­ro­pe­an Pia­no Te­achers As­so­cia­tion) idë­jo­mis. Pa­grin­di­nis ðios or­ga­ni­za­ci­jos tiks­las – ska­tin­ti ak­ty­vià me­to­di­næ, kon­ cer­ti­næ, me­ni­næ ir or­ga­ni­za­ci­næ ávai­riø ða­liø pia­nis­tø pe­da­go­gø veik­là, siek­ti glau­daus jø ben­dra­dar­bia­vi­mo. Þy­ mios An­gli­jos pia­nis­tës Ka­ro­los Grin­dea 1978 m. Lon­do­ne ákur­ta EPTA da­bar jau vie­ni­ja 37 Eu­ro­pos ða­liø ir ki­tø þe­my­ nø vals­ty­biø – JAV, Ka­na­dos, Ja­po­ni­jos – pia­nis­tus. Gau­si ir dar­ni Eu­ro­pos pia­ nis­tø ðei­ma, á ku­rià Lie­tu­va ási­lie­jo 1991 m., ðie­met jau ðven­të 25 me­tø ju­bi­lie­jø.

Ba­lan­dþio 24–26 d. ðiø me­tø Eu­ro­pos kul­tû­ros sos­ti­në­je Gra­ce (Aust­ri­ja) vy­ko XXV tarp­tau­ti­në EPTA kon­fe­ren­ci­ja. Á Gra­co me­nø uni­ver­si­te­tà su­si­rin­ko pia­ nis­tai ið An­gli­jos, Aust­ri­jos, Bel­gi­jos, Èe­ ki­jos, Es­ti­jos, Ita­li­jos, Iz­ra­e­lio, Ka­na­dos, Kro­a­ti­jos, Nor­ve­gi­jos, Por­tu­ga­li­jos, Ru­ mu­ni­jos, Ru­si­jos, Slo­vë­ni­jos, Uk­rai­nos, Veng­ri­jos ir Vo­kie­ti­jos. Lie­tu­vai ðia­me tarp­tau­ti­nia­me ren­gi­ny­je at­sto­va­vo K.Gry­baus­ko pia­nis­tø kvar­te­tas (Vil­ma Rin­dze­vi­èiû­të, In­ga Mak­na­vi­èie­në, Lui­za Am­bar­cu­mian, prof. Kæs­tu­tis Gry­ baus­kas) ir flei­ti­nin­kë Vik­to­ri­ja Zab­ro­dai­ të. Prof. K.Gry­baus­kas, ak­ty­viai puo­se­lë­ da­mas for­te­pi­jo­ni­nio an­sam­blio þan­rà ir siek­da­mas já in­teg­ruo­ti á ben­drà Eu­ro­pos bei vi­so pa­sau­lio mu­zi­kos at­li­ ki­mo me­no kul­tû­rà, ju­bi­lie­ji­në­je EPTA kon­fe­ren­ci­jo­je su sa­vo va­do­vau­ja­mu kvar­te­tu at­li­ko kon­cer­ti­næ pro­gra­mà, su­da­ry­tà ið kû­ri­niø vie­nam ir dviem for­te­pi­jo­nams ðe­ðioms ir að­tuo­nioms ran­koms. Pia­nis­tø kvar­te­tas, ruoð­da­ mas kon­cer­ti­næ pro­gra­mà to­kiems tarp­tau­ti­niams pia­nis­tø fo­ru­mams, vi­suo­met pri­sta­to ir nau­jau­sius lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius for­te­pi­jo­ni­niam an­sam­bliui. Anks­èiau vy­ku­sio­se tarp­ tau­ti­në­se EPTA kon­fe­ren­ci­jo­se bu­vo at­lik­ti V.Bar­kaus­ko, V.Bag­do­no, B.Ku­ ta­vi­èiaus, V.Mont­vi­los, G.Kup­re­vi­èiaus ir V.Mi­ka­laus­ko kû­ri­niai for­te­pi­jo­ni­niam an­sam­bliui. Ðie­met á sa­vo kon­cer­to pro­ gra­mà at­li­kë­jai átrau­kë jau­no lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus M.Kru­kaus­ko kû­ri­nius for­te­pi­jo­nui að­tuo­nioms ran­koms ir

flei­tai. Lie­tu­vos at­li­kë­jø pa­si­ro­dy­mas su­ lau­kë la­bai di­de­lio pub­li­kos su­si­do­më­ji­ mo ir pui­kaus áver­ti­ni­mo. Tai pa­tvir­ti­na ið­kart po pa­si­ro­dy­mo gau­ti nuo­ðir­dûs kvie­ti­mai ki­tà­met su­reng­ti re­èi­ta­lius ke­lio­se Eu­ro­pos ða­ly­se. Tarp­tau­ti­në­je pia­nis­tø kon­fe­ren­ci­jo­je ne­sti­go ádo­miø sam­pro­ta­vi­mø for­te­pi­jo­no pe­da­go­gi­ kos, mu­zi­kos is­to­ri­jos ir in­ter­pre­ta­ci­jos klau­si­mais. Bu­vo pla­ti­na­mi ávai­rio­se ða­ ly­se or­ga­ni­zuo­ja­mø pia­nis­tø kon­kur­sø re­kla­mi­niai lanks­ti­nu­kai, pa­tei­kia­ma in­ for­ma­ci­jos apie þy­miø pa­sau­lio pia­nis­tø meist­rið­ku­mo pa­mo­kas. Vi­sos Eu­ro­pos ir net ki­tø þe­my­nø pia­nis­tø su­si­ti­ki­mai, kas­met vyks­tan­tys vis ki­to­je ða­ly­je, ska­ti­ na gra­þià tar­pu­sa­vio drau­gys­tæ ir puo­ se­lë­ja ádo­miø at­ei­ties dar­bø idë­jas.

Vil­ma RIN­DZE­VI­ÈIÛ­TË

Vai­kø kon­cer­tas Sei­me

Ge­gu­þës 15-àjà, Sei­mo stei­gi­mo die­nà, Pa­gi­riø mu­zi­kos mo­kyk­los (Ne­ men­èi­nës mu­zi­kos mo­kyk­los fi­lia­lo, va­do­vau­ja­mo Mar­ty­no Si­ma­na­vi­èiaus) auk­lë­ti­niai su­ren­gë kon­cer­tà Sei­mo rû­muo­se. Sce­no­je mu­zi­ka­vo ávai­riø kla­siø so­li­nio dai­na­vi­mo, smui­ko, for­te­pi­jo­no, pu­èia­mø­jø in­stru­men­tø, kan­kliø ir akor­de­o­no spe­cia­ly­biø mo­ki­ niai, dai­na­vo Pa­gi­riø mu­zi­kos mo­kyk­los cho­ras. Ma­þy­tis kon­cer­tas pa­li­ko daug áspû­dþiø ja­me pa­si­ro­dþiu­siems jau­nie­ siems mu­zi­kan­tams, ið ku­riø tur­bût ne vi­si ke­ti­na tap­ti mu­zi­kos pro­fe­sio­na­lais, ta­èiau mo­kyk­lo­je áskie­py­tà mei­læ mu­ zi­kai, gro­þiui, ti­kë­ti­na, ið­sau­gos il­gai.

Ki­ta ver­tus, no­ri­si ti­kë­ti, kad kon­cer­te ap­si­lan­kæ val­dþios vy­rai ási­ti­ki­no, jog mu­zi­kos mo­kyk­los ir ap­skri­tai es­te­ti­nio ug­dy­mo ástai­gos bû­ti­nos nû­die­nos gy­ ve­ni­me, jei gal­vo­ja­me apie sa­vo vai­kø at­ei­tá ir at­ei­ties vi­suo­me­næ.

Be­ata BAUB­LINS­KIE­NË

Va­ria­ci­jos for­te­pi­jo­no te­ma

Ge­gu­þës pra­dþio­je Klai­pë­dos S.Ðim­ kaus kon­ser­va­to­ri­ja ûþë lyg bi­èiø avi­lys.

Vy­ko ða­lies jau­nø­jø pia­nis­tø kon­kur­sas, ku­ris ðios ástai­gos ini­cia­ty­va or­ga­ni­ zuo­ja­mas jau ket­vir­tà kar­tà. Ren­gi­ná pa­rë­më Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja ir Klai­pë­dos vai­kø dai­lës mo­kyk­la, ku­ri ástei­gë spe­cia­lø­já pri­zà. Da­ly­va­vo for­te­pi­jo­no spe­cia­ ly­bës moks­lei­viai ið pen­kiø Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­jø, ku­rie, su­skirs­ty­ti á dvi am­þiaus gru­pes, run­gë­si dël lau­re­a­tø ir di­plo­man­tø var­dø bei spe­cia­liø­jø pri­zø.

Jau­nuo­sius at­li­kë­jus ver­ti­no for­te­pi­jo­no mu­zi­kos au­to­ri­te­tai – Lie­tu­vos EPTA vi­ce­pre­zi­den­të, LMA Spec. for­te­pi­jo­no ka­ted­ros ve­dë­ja prof. Ve­ro­ni­ka Vi­tai­të, EPTA pre­zi­den­tas, LMA Kau­no fa­kul­te­ to Spec. for­te­pi­jo­no ka­ted­ros ve­dë­jas prof. Kæs­tu­tis Gry­baus­kas, Vil­niaus na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø gim­na­zi­jos mo­ky­to­jas eks­per­tas Alek­

san­dras Jur­ge­lio­nis, KU Me­nø fa­kul­te­to For­te­pi­jo­no ka­ted­ros doc. Sta­nis­lo­vas Þi­le­vi­èius, S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos di­rek­to­rë Bi­ru­ta Vai­ðie­në.

Anot þiu­ri pir­mi­nin­kës prof. Vi­tai­tës, ðis kon­kur­sas tu­ri aið­kià po­zi­ci­jà. Ja­me ga­li rung­tis pa­na­ðaus pa­jë­gu­mo kon­ ser­va­to­ri­jø stu­den­tai. Jai ant­rin­da­ma, Vai­ðie­në pa­þy­më­jo, kad tai – jau­nat­við­ kas, spal­vin­gas ir vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je ren­gi­nys. Jis uni­ka­lus ir sa­vo kin­tan­èiu tu­ri­niu, nes kiek­vie­nà kar­tà tu­ri ki­tà ad­ re­sa­tà (ket­vir­ta­sis skir­tas F.J.Ha­yd­nui).

Svar­biau­sia ren­gi­nio da­lis vy­ko ne­se­ niai at­nau­jin­to­je kon­ser­va­to­ri­jos sa­lë­je, ku­rià dar la­biau pa­puoð­tø nau­jas, ko­ky­ bið­kas kon­cer­ti­nis for­te­pi­jo­nas – se­na kon­ser­va­to­ri­jos ben­druo­me­nës ir jos di­ rek­to­rës sva­jo­në. Jau­nie­ji mu­zi­kai sten­ gë­si kuo ávai­ria­pu­sið­kiau at­skleis­ti sa­vo kû­ry­bi­næ in­di­vi­du­a­ly­bæ, pri­sis­ta­ty­ti þiu­ri, ne­nu­vil­ti pe­da­go­gø. Ðtai S.Ðim­kaus kon­ ser­va­to­ri­jos vyr. dës­ty­to­ja Jû­ra­të Liut­kie­ në, ly­dë­da­ma auk­lë­ti­nius á sce­nà, lin­ki jiems ið­lik­ti sa­vi­mi, kvë­puo­ti mu­zi­ka, o vyr. dës­ty­to­ja Vir­gi­ni­ja Ruz­gie­në vi­suo­ met pri­me­na, kad rei­kia kal­bë­ti mu­zi­kos gar­sais, o pa­si­tai­kan­èios ne­sëk­mës yra lai­ki­nos...

Sce­no­je skam­bë­jo ávai­riø epo­chø mu­zi­ka – lai­ko pa­tik­rin­tas re­per­tu­a­ras, ku­ris yra kiek­vie­no pia­nis­to mo­kyk­la, for­muo­jan­ti sti­liaus po­jû­tá, me­ni­ná sko­ ná, ir, þi­no­ma, tech­ni­nes ga­li­my­bes.

Dþiu­gu pa­þy­më­ti, kad drau­gø ar tie­ siog ben­dra­am­þiø (o gal­bût kon­ku­ren­ tø?) pa­si­ro­dy­mà ste­bë­jo daug jau­ni­mo.

Tu­rint gal­vo­je ma­si­nës kul­tû­ros die­gia­ mus pri­ori­te­tus ir ver­ty­bes, toks ak­ty­vus da­ly­va­vi­mas nu­tei­kë vil­tin­gai.

Kon­kur­so fi­na­las dau­ge­liui da­ly­viø ir pe­da­go­gø bu­vo ðven­tið­kas. Ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja pa­skel­bë 12 lau­re­a­tø, 5 di­plo­ man­tus, 11 pri­zi­nin­kø bei spe­cia­lio­jo pri­zo lai­më­to­jà. Jau­nes­niø­jø gru­pë­je I vie­ta skir­ta Anai Gla­zov­ska­jai (Klai­pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. Ruz­ gie­në), II vie­tos – Mi­la­nai Du­naus­kai­tei (Klai­pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. Vai­ðie­në), Jus­ti­nui Kve­da­raus­ kui (Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst.

J.Jo­cie­në) ir Þy­gi­man­tui Ðauk­liui (Pa­ne­ vë­þio kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. L.Go­lu­ be­va), III vie­tos – Dei­man­tei Po­ne­ly­tei (Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. L.Ma­ me­nið­ky­të), Iri­nai Mar­tos (Klai­pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst.

Liut­kie­në) ir Vik­to­rui Ge­ra­si­mo­vui (Klai­ pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. Vai­ðie­në). Di­plo­mais ap­do­va­no­ti Da­nas Juð­ke­vi­èius (Kau­no J.Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. L.Ak­sa­mi­taus­ kie­në), An­drius Ðvei­kaus­kas (Kau­no J.Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­ja, dëst. R.Sta­ bins­kie­në) ir Eg­lë Min­èiû­nai­të (Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. Ma­me­nið­ky­ të). Vy­res­niø­jø gru­pë­je lau­re­a­të­mis ta­ po Ma­ri­ja Struè­ko­va (I vie­ta, Klai­pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst.

Liut­kie­në), Anas­ta­si­ja Go­vo­ro­va (II vie­ ta, Klai­pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. Ruz­gie­në), Li­na Ver­bic­kai­të (II vie­ta, Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­ja, dëst.

L.Ma­èiu­lai­tie­në), Þa­na Ach­me­do­va (III vie­ta, Kau­no J.Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­ ja, dëst. Sta­bins­kie­në), Ie­va Ða­tai­të (III vie­ta, Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­ja, vyr. dëst. Go­lu­be­va). Di­plo­man­èiø var­dai su­teik­ti Ma­ri­nai Gri­èia­ni­ko­vai (Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­ja, dëst. N.Gy­lie­në) ir Er­ nes­tai Alek­sai­tei (Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­ to­ri­ja, vyr. dëst. J.Vi­lie­në). Vai­kø dai­lës mo­kyk­los ásteig­tas pri­zas per­spek­ty­viau­ siam kon­kur­so da­ly­viui áteik­tas Jus­ti­nui Kve­da­raus­kui ið Pa­ne­vë­þio.

Per kon­kur­so per­klau­sø per­trau­kas vy­ku­sia­me im­pro­vi­zuo­ta­me spau­dos klu­be ið­sa­ky­ta daug ádo­miø min­èiø, pro­fe­si­niø pa­ste­bë­ji­mø, pa­si­dþiaug­ta la­bai ge­ru or­ga­ni­za­vi­mu ir ðil­ta at­mo­ sfe­ra. Prof. Gry­baus­kas pa­si­da­li­jo pir­ mai­siais kon­kur­so áspû­dþiais, pa­þy­më­jo ið­au­gu­sá at­li­kë­jø kû­ry­bið­ku­mà, pa­brë­þë reikð­min­gà pe­da­go­gø vaid­me­ná. Pa­sak mo­ky­to­jo eks­per­to Jur­ge­lio­nio, Lie­tu­vo­ je yra la­bai daug mu­zi­kai ga­biø vai­kø, o kon­ser­va­to­ri­jos – pui­ki ug­dy­mo gran­ dis tiems, ku­rie, bai­gæ vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­las, no­ri to­bu­lë­ti to­liau. Doc. Þi­ le­vi­èius pa­si­dþiau­gë, kad to­ká uni­ka­lø ir vi­sø lauk­tà kon­kur­sà ren­gia Klai­pë­da, o ne ku­ris ki­tas mies­tas. Sa­vo áspû­dþius ið­ sa­kë ir jau­nø­jø pia­nis­tø pe­da­go­gës. Jø min­tys – tai átemp­to, kruopð­taus dar­bo api­ben­dri­ni­mas. Ko­dël ðios pa­ty­ru­sios pro­fe­sio­na­lës, ne­si­ten­kin­da­mos ra­mes­ niu gy­ve­ni­mu au­di­to­ri­jo­se, ieð­ko stip­riø po­jû­èiø kon­kur­suo­se?

Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jos vyr. dës­ty­ to­ja Ma­ri­ja Rad­vi­lai­të: „Á ðá kon­kur­sà va­þiuo­ja­me to­dël, kad tai ga­na aukð­to ly­gio ren­gi­nys, ku­ria­me moks­lei­viai pa­ si­tik­ri­na sa­vo jë­gas. Dau­gu­ma jø në­ra tur­tin­gø të­vø vai­kai ir ne­tu­ri ga­li­my­biø ið­vyk­ti sve­tur”. Kau­no J.Gruodþio kon­ ser­va­to­ri­jos vyr. dës­ty­to­ja Da­nu­të Var­ nie­në: „Kon­kur­se da­ly­vau­ja pa­na­ðaus pa­jë­gu­mo pia­nis­tai, ta­èiau kon­ku­ren­ci­ ja la­bai di­de­lë, me­ni­nis ly­gis vis ky­la”.

Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­jos for­te­pi­jo­no sky­riaus ve­dë­ja, vyr. dës­ty­to­ja Liud­mi­la Go­lu­be­va: „Moks­lei­viai no­ri da­ly­vau­ti kon­ kur­ suo­ se. Jiems tai – ðven­ të. Pe­ da­go­gai taip pat ne­ga­li ap­sa­ma­no­ti.

Kon­ser­va­to­ri­jø dar­bo ypa­tu­mas – per itin trum­pà lai­ko tar­pà rei­kia pa­reng­ti moks­lei­vius stu­di­joms aukðto­jo­je mo­ kyk­lo­je”. Klai­pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­ to­ri­jos vyr. dës­ty­to­ja Jû­ra­të Liut­kie­në: „Ruo­ði­ma­sis kon­kur­sams – sa­vo­tið­kas moks­lei­vio po­lë­kis dirb­ti. Mums sma­gu da­ly­vau­ti, o vë­liau – lauk­ti re­zul­ta­to...”

Bu­vo iðsa­ky­ta ir min­èiø, tie­sio­giai ne­su­si­ju­siø su pia­niz­mo pro­ble­mo­mis, bet at­spin­din­èiø ki­tà mû­sø gy­ve­ni­mo pu­sæ. Prof. Vi­tai­të ap­gai­les­ta­vo, kad Lie­tu­va, tu­rë­da­ma to­kià ge­rà mu­zi­ki­nio ug­dy­mo sis­te­mà, ku­rià jau die­gia ir ki­ tos ið­si­vys­èiu­sios ða­lys, ið Eu­ro­pos ir JAV ási­lei­dþia tiek daug ne­tik­ros, pi­gios ir po­pu­lis­ti­nës kul­tû­ros. Ðvie­ti­mo re­for­ma – tai pro­ce­sas, ku­rá bû­ti­na ge­rai ap­màs­ ty­ti, ta­èiau kol kas ne­aið­ku, ar Lie­tu­vai rei­kia kul­tû­rin­gø ir ið­si­la­vi­nu­siø þmo­niø.

Anot pro­fe­so­rës, kuo ma­þiau lë­ðø ski­ria­ ma vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­loms, tuo dau­

giau jø rei­kia pa­nau­do­ti nar­ko­ma­ni­jos pre­ven­ci­jai. Þiu­ri pir­mi­nin­kei ant­ri­no ir kon­ser­va­to­ri­jø pe­da­go­gës, ku­rios vy­lë­ si, kad gim­ta­jam krað­tui at­ei­ty­je pri­reiks jø auk­lë­ti­niø ta­len­to ir ge­bë­ji­mø.

Rû­pes­èio gai­de­les kei­të lin­kë­ji­mai kon­kur­so or­ga­ni­za­to­rëms – di­rek­to­rei Vai­ðie­nei ir for­te­pi­jo­no sky­riaus ve­dë­jai Ruz­gie­nei. Prof. Vi­tai­të: „Þi­nau, kad ki­ tam kon­kur­sui jos vël su­gal­vos ádo­mià te­mà. Kaip ste­buk­lo lauk­siu nau­jo kû­ry­ bið­ku­mo po­lë­kio”. Mo­ky­to­jas eks­per­tas Jur­ge­lio­nis: „Dau­giau to­kiø en­tu­zias­tø, ko­kie dir­ba èia, Klai­pë­do­je. Vien tik is­to­ ri­nio pa­sta­to ap­lin­ka su­ku­ria ypa­tin­gà nuo­tai­kà ir liu­di­ja nuo­sek­lø dar­bø tæs­ ti­nu­mà”.

Ri­ta JUЭKIE­NË

Links­mas akor­de­o­nas – links­ma ðven­të

Anks­ty­và pa­va­sa­rá, kai dar sau­lë ðykð­ èiai da­li­jo spin­du­lius, Ðiau­liø mu­zi­ki­nës vi­suo­me­nës nuo­tai­kà pra­skaid­ri­no 4-asis tarp­tau­ti­nis akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Links­ma­sis akor­de­o­nas”.

Tà kar­tà ið tie­sø ren­gi­nio pa­va­di­ni­ ti­ ko jo tu­ ri­ ná: net tris die­ nas mas ati­ Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jo­je skam­bë­jo nuo­ tai­kin­ga ir ving­ri akor­de­o­no mu­zi­ka, at­lie­ka­ma ir moks­lei­viø, ir su­au­gu­siø­jø.

Fes­ti­va­lio me­tu vy­ko vai­kø iki 12 me­tø kon­kur­sas. Ja­me da­ly­va­vo 21 jau­nasis akor­de­o­ni­nin­kas, pui­kiai mu­ zi­ka­væ ir ban­dæ sa­vaip at­skleis­ti kû­ri­nio gro­þá. Ta­èiau tik de­ðim­èiai ið jø bu­vo su­teik­ti lau­re­a­tø var­dai. Ádo­miu, links­ mu, ðiuo­lai­kið­ku re­per­tu­a­ru, lais­vu ir cha­rak­te­rin­gu gro­ji­mu ið­si­sky­rë Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jos mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ki­ niai Mar­ty­nas Le­vic­kis (mo­kyt. M.Mar­ke­ vi­èie­në) ir Lai­mo­nas Èes­na­kas (mo­kyt.

L.Deð­riu­vie­në) bei Kau­no 1-osios mu­zi­ kos mo­kyk­los mo­ki­nys Graþ­vy­das Vol­ko­ vas (mo­kyt. M.Mar­tin­kie­në) Ant­ro­ji fes­ti­va­lio die­na pa­ti­kë­ta an­ sam­bliams. Ma­lo­niai nu­ste­bi­no, kad á drau­gys­tæ akor­de­o­nui per­ða­si ávai­riau­ si in­stru­men­tai: ða­lia jo ga­lë­jai gir­dë­ti flei­tà, for­te­pi­jo­nà, bir­by­næ, kon­tra­bo­sà. Ávai­riau­sios su­dë­ties an­sam­bliai lei­do pa­tir­ti nau­jø sà­skam­biø gro­þá, ið­girs­ti ne­ti­kë­to spal­vin­gu­mo kû­ri­niø. Pui­kaus an­sam­bli­nio gro­ji­mo moks­lei­vius mo­ ko Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jos ir mu­zi­kos mo­kyk­lø mo­ky­to­jai D.Va­saus­kie­në, V.Po­ne­lie­në (Ðiau­liai), R.Ba­ka­vi­èie­në (Kur­ðë­nai), F.Bon­da­re­vas, (Jo­nið­kis), V.Skro­de­nie­në (Ven­tos), V.Mi­ka­laus­kie­ në (Ak­me­në) ir kt.

Svei­kin­ti­na Ma­þei­kiø mu­zi­kos mo­ kyk­los ini­cia­ty­va: á fes­ti­va­lá at­vy­ko akor­ de­o­ni­nin­kø or­kest­ras, va­do­vau­ja­mas mo­kyt. V.Mi­ka­laus­kie­nës. Tai tar­tum pa­raið­ka apie ga­li­mø ko­lek­ty­vø ávai­ro­væ mo­kyk­lo­se.

Fes­ti­va­lá pra­tur­ti­no sve­èiai – Ry­gos ir Ta­li­no mu­zi­kos aka­de­mi­jø stu­den­tai.

Ypaè ge­bë­ji­mu ið­raið­kin­gai ir tem­pe­ra­ men­tin­gai gro­ti klau­sy­to­jus ste­bi­no Len­ ki­jos ir Aust­ri­jos tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tas akor­de­o­nø trio „ARS Har­mo­

ni­ca”. Þa­vë­jo an­sam­blio ge­bë­ji­mas su­ dë­tin­gus ðiuo­lai­ki­nius kû­ri­nius pri­tai­ky­ti pla­èia­jam klau­sy­to­jø ra­tui.

Lie­tu­vo­je ge­rai þi­no­mas ir pa­þás­ta­ mas tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tas akor­de­o­nø an­sam­blis ið Sankt Pe­ter­ bur­go „Mu­set­te” ne­nu­vy­lë ir ðá kar­tà.

Pui­kus mu­zi­ki­nis ly­gis lei­do su­vok­ti akor­de­o­no ga­li­my­bes.

Klau­sy­to­jai bu­vo pa­ma­lo­nin­ti dar tik po­rà me­tø gy­vuo­jan­èio, bet jau spë­ju­ sio tap­ti tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tu Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­to (E.Gab­nys, V.Sav­ko­vas, V.Uða­ko­vas, S.Sta­vic­ka­ja, S.Li­cha­èio­vas) mu­zi­ka­vi­mu. Vi­si fes­ti­ va­lio sve­èiai pa­tei­kë la­bai ádo­mias pro­ gra­mas, ku­rias at­lik­da­mi ávai­riau­siais bû­dais de­monst­ra­vo akor­de­o­no tech­ ni­kà. Vi­sa tai at­sklei­dë ne­ap­rë­pia­mas in­stru­men­to ga­li­my­bes, jo ið­raið­kos prie­ mo­nes. Dar kar­tà bu­vo pa­tvir­tin­ta, jog meist­ro ran­ko­se in­stru­men­tas ir ver­kia, ir dai­nuo­ja.

Pa­si­se­ki­mà pel­në tarp­tau­ti­niø kon­kur­ sø lau­re­a­tas, vie­nas ryð­kiau­siø Lie­tu­vos akor­de­o­nø du­e­tø Edu­ar­das Gab­nys ir Ge­na­di­jus Sav­ko­vas. Vi­sur spë­jan­tis an­sam­blis su­ge­bë­jo da­ly­vau­ti ir ðia­me fes­ti­va­ly­je. Ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ávai­ rio­se pa­sau­lio ða­ly­se kon­cer­tuo­jan­tys at­li­kë­jai pa­de­monst­ra­vo pui­kià tech­ni­ kà, mu­zi­ka­vi­mo lanks­tu­mà.

Rai­mon­das Sviac­ke­vi­èius sa­vi­tai per­ tei­kë ori­gi­na­lius ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos

Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­tas kû­ri­nius, ði­taip su­do­min­da­mas klau­sy­to­ jus. Pa­de­monst­ruo­tos akor­de­o­no efek­ tø ga­li­my­bës, pui­ki gar­so ko­ky­bë, kul­tû­ ra bran­di­no min­tá, jog jo in­stru­men­tu at­lie­ka­ma ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka ga­li skam­ bë­ti spal­vin­gai, ádo­miai, ne­ti­kë­tai ir, be abe­jo, áti­ki­na­mai bei gra­þiai.

Tre­èio­ji fes­ti­va­lio die­na bu­vo skir­ta te­ori­jai: Ðiau­liø krað­to klau­sy­to­jai bu­vo pa­kvies­ti á se­mi­na­rà „Gro­ji­mo akor­de­o­ nu meist­rið­ku­mo rai­dos ten­den­ci­jos”.

Te­ori­në­mis þi­nio­mis ir pa­tir­ti­mi da­li­jo­si Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Len­ki­jos mu­ zi­kos aka­de­mi­jø dës­ty­to­jai ir Ru­si­jos bei Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­kyk­lø mo­ky­to­jai.

Gau­siai pri­sod­rin­tà tri­jø die­nø dar­bà vai­ni­ka­vo pui­kus ádo­miau­siø at­li­kë­jø bai­gia­ma­sis kon­cer­tas ir eks­kur­si­jos: vai­kams – á vie­nin­te­lá ða­ly­je Dvi­ra­èiø mu­ zie­jø, sve­èiams – á Kry­þiø kal­nà.

Kad per ðim­tà akor­de­o­ni­nin­kø Ðiau­ liuo­se ge­rai jaus­tø­si, kad vy­rau­tø svei­ka kon­ku­ren­ci­ja ir dþiaugs­min­gos ðven­tës nuo­tai­ka, nuo­ðir­dþiai rû­pi­no­si fes­ti­va­lio ko­or­di­na­to­riai: Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jos di­rek­to­rius J.La­maus­kas, pe­da­go­gai

Muzikos barai /43

M.Mar­ke­vi­èie­në, J.Mar­ke­vi­èius, I.Asaus­ kie­në, D.Va­saus­kie­në.

Dþiu­gu, kad Ðiau­liuo­se at­si­ran­da fes­ ti­va­lio rë­më­jø, ypa­tin­go dë­me­sio bu­vo su­si­lauk­ta ir Ðiau­liø sa­vi­val­dy­bës Kul­tû­ ros sky­riaus ve­dë­jos P.Biels­kie­nës.

Bu­vo klau­sy­to­jø, bu­vo at­li­kë­jø, dir­ba pui­kûs pe­da­go­gai, mu­zi­ka do­mi­ma­si, ren­gi­niai re­mia­mi, – to­dël ti­kiuo­si, jog akor­de­o­no mu­zi­ka tu­ri ni­ðà mû­sø kul­tû­ ri­nia­me gy­ve­ni­me.

Fes­ti­va­lio ko­or­di­na­to­riai: M.Mar­ke­ vi­èie­në, J.La­maus­kas, J.Mar­ke­vi­èius, I.Asaus­kie­në, D.Va­saus­kie­në Ðiau­liø mu­zi­ko mo­kyk­los mo­ki­niai ir kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­tai Kon­cer­tuo­ja Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jos akor­de­o­nø kvin­te­tas

Ma­ri­ja MAR­TIN­KIE­NË

Nau­jas kon­kur­sas Dai­na de­be­sis sklai­do, Dai­na rû­pes­èius bai­do, Dai­na die­nà trum­pi­na, Dai­na dar­bà leng­vi­na...

Ne tik liau­dies dai­nos skam­bë­jo pas­ ku­ti­ná ko­vo sa­vait­ga­lá – Vil­niaus kon­ser­ va­to­ri­jo­je ko­vo 29 d. vy­ko 2-asis vai­kø mu­zi­kos ir me­no mo­kyk­lø mu­zi­ko­lo­gi­ jos kon­kur­sas „Dai­nuo­jan­ti plunks­ne­lë”, ku­ria­me da­ly­va­vo 27 jau­nie­ji mu­zi­kai ið Elek­trë­nø, Mo­lë­tø, Ðir­vin­tø, Ðven­èio­niø, Vil­niaus, Vi­sa­gi­no ir Za­ra­sø.

Pa­sak ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rës ir ko­ or­di­na­to­rës Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jos vyr. dës­ty­to­jos Da­lios Ba­bec­kie­nës, nuo ðiol kon­kur­sas taps tra­di­ci­nis ir bus ren­gia­mas kas dve­ji me­tai.

13 jau­nes­niø­jø da­ly­viø var­þë­si 1-ojo­ je gru­pë­je: ra­ðë sol­fe­dþio dik­tan­tà, klau­ së in­ter­va­lø ir akor­dø, skai­të ið la­po, at­li­ko te­ori­nes uþ­duo­tis rað­tu (tes­tas), dai­na­vo ið anks­to pa­si­rink­tà liau­dies dai­nà. Skam­bant pro­gra­mi­nei mu­zi­kai, ra­ðë apie jà.

14 vy­res­niø­jø te­ko ðiek tiek su­dë­tin­ ges­nës uþ­duo­tys: dik­tan­tas, in­ter­va­lai, akor­dø jung­tys, 10 te­ori­niø uþ­duo­èiø, liau­dies dai­na ir te­ma rað­tu.

Vi­si da­ly­viai bu­vo ge­rai pa­si­ruo­ðæ, dþiu­gi­no grei­ta orien­ta­ci­ja ir sklan­dþiu dai­na­vi­mu. Pe­da­go­gai tu­rë­jo pro­gà ap­tar­ti ðian­die­nos ak­tu­a­li­jas, dþiau­gë­si te­ori­niø dis­cip­li­nø pres­ti­þo átei­si­ni­mu. „Te­ori­nës dis­cip­li­nos „sin­te­ti­na” þi­nias, ug­do in­te­lek­tà, o spe­cia­ly­bei tei­kia kryp­tin­gu­mo. To­ká po­þiû­rá rei­kia ug­dy­ti vi­so­se gran­dy­se”, – tei­gë ver­ti­ni­mo ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kë, LMA do­cen­të Vi­da Umb­ra­sie­në.

Jau­nes­niø­jø gru­pë­je I laips­nio di­plo­ mu áver­tin­ta Jus­ti­na Pet­ke­vi­èiû­të (mo­ky­ to­ja eks­per­të Ga­li­na Sa­vi­èie­në, Vil­niaus kø mu­ zi­ kos mo­ kyk­ la), II – Do­ IV vai­ man­të Ja­nau­dy­të (mo­ky­to­ja Aud­ro­në Vai­niu­vie­në, Za­ra­sø me­no mo­kyk­la) ir To­mas Ker­bed (mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kë

Muzikos barai /44

Ona Pet­ra­ðiû­nie­në, Nau­jo­sios Vil­nios vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­la). Tre­èi­à­jà vie­ tà lai­më­jo Ir­ma Pet­ra­ðiû­nai­të (mo­kyt.

Aud­ro­në Vai­niu­vie­në, Za­ra­sø me­no mo­kyk­la) ir Ju­li­ja Sla­vins­ka­ja (mo­kyt.

Ni­jo­lë Gai­de­lie­në, Vil­niaus B.Jo­nu­ðo vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­la).

Vy­res­niø­jø gru­pë­je pir­mà­jà vie­tà ið­ko­vo­jo Dmit­ri­jus Be­re­zi­nas ið Nau­jo­ sios Vil­nios vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­los (mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kë L.Sriu­bie­në).

Ant­rà­sias pre­mi­jas pa­si­da­li­jo Eg­lë Ko­ja­ lai­të ið Ðir­vin­tø vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­los (mo­kyt. Ri­ta Ba­raus­kai­të) ir Kðið­to­fas Mar­ke­vi­èius ið Vil­niaus „Ly­ros” vai­kø mu­ zi­kos mo­kyk­los (mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kë El­vy­ra Pa­kal­nie­në). Tre­èio­sios pre­mi­jos ati­te­ko Ri­tai Juo­zë­nai­tei (mo­kyt. Vi­da Bui­vie­në) ið Za­ra­sø me­no mo­kyk­los ir To­mui Pa­lu­bec­kui ið Vil­niaus „Ly­ros” vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­los (vyr. mo­ky­to­ja Na­deþ­da Damb­raus­kie­në). Spe­cia­lu­sis pri­zas bu­vo pa­skir­tas ge­riau­sio ra­ði­nio au­to­rei Rin­gai­lei Jur­ge­le­vi­èiû­tei ið Elek­ trë­nø (vyr.mo­ky­to­ja Re­gi­na Vai­do­kie­ në). Vi­si da­ly­viai pa­gerb­ti sim­bo­li­në­mis do­va­në­lë­mis, o jø pe­da­go­gai – 2003 me­tø mu­zi­kos ka­len­do­riais.

Vai­kus kon­kur­sui ren­gæ pe­da­go­gai dë­ko­jo uþ lai­ku su­teik­tà in­for­ma­ci­jà, ge­rà ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mà. Ge­ra­no­ rið­ka at­mo­sfe­ra nu­lë­më jau­kø kli­ma­tà, be­veik ne­si­jau­të kon­kur­sams bû­din­gos átam­pos – ren­gi­nys vei­kiau pri­mi­në nuo­ tai­kin­gà ðven­tæ.

Vis dël­to kas­die­ny­bë­je te­ori­niø dis­cip­li­nø vi­su­ma VMM kar­tais trak­tuo­ ja­ma kaip pa­gal­bi­në, at­iman­ti bran­gø at­li­kë­jo lai­kà. Tur­bût ðyp­tel­tu­me ið­gir­ dæ, kad abë­cë­lës ar dau­gy­bos len­te­lës mo­ky­ma­sis at­ima daug lai­ko... Tai­gi ðis kon­kur­sas ska­ti­na san­tû­rø op­ti­miz­mà.

R.Schu­man­nas „Gy­ve­ni­mo tai­syk­les ir pa­ta­ri­mus jau­nie­siems mu­zi­kan­tams” pra­de­da pa­lin­kë­ji­mu: „Vi­sø svar­biau­sia – la­vin­ti klau­sà; nuo ma­þens sten­kis at­ pa­þin­ti to­na­ci­jas ir at­ski­rus gar­sus. Var­ pas, lan­go stik­las, ge­gu­të, – ási­klau­syk, ko­kius gar­sus jie sklei­dþia”.

Tad iki su­si­ti­ki­mo 3-ia­ja­me mu­zi­ko­lo­ gi­jos kon­kur­se 2005-ai­siais!

Emi­li­ja ÈE­PU­LY­TË

Tarp­tau­ti­nis se­mi­na­ras

Vil­niaus Ba­lio Dva­rio­no de­ðimt­me­të mu­zi­kos mo­kyk­la gar­së­ja ávai­riø ren­gi­ niø gau­sa, o ar­të­jant mo­kyk­los 55-eriø me­tø jubilie­jui kon­cer­tai, va­ka­rai, se­mi­ na­rai pa­si­py­lë lyg ið gau­sy­bës ra­go.

Ne­snau­dë ir mo­kyk­los te­ore­ti­kai (be­ je, kas­met su­kvie­èian­tys ko­le­gas ap­tar­ti ávai­riø klau­si­mø), su­ren­gæ tarp­tau­ti­næ te­ori­næ kon­fe­ren­ci­jà „Mu­zi­ki­nis la­vi­ni­ mas Lie­tu­vo­je ir uþ­sie­ny­je”. Se­mi­na­ro or­ga­ni­za­to­riai – mo­kyk­los di­rek­to­rës pa­va­duo­to­jas Ju­lius An­dre­je­vas, Te­ori­ nio sky­riaus ve­dë­ja Svet­la­na Pui­do­kie­ në, konferenci­jà ini­ci­ja­vo ir pro­gra­mà pa­ren­gë mo­ky­to­ja Dai­na Ma­þei­kai­të.

Daug pa­gel­bë­jo mo­kyk­los di­rek­to­rë Lai­ mu­të Uþ­ku­rai­tie­në ir jos pava­duotoja

Le­o­ka­di­ja Buch­ma­le­cie­në.

Pra­ne­ði­mai bu­vo la­bai ávai­rûs. „De­ ðimt­me­èio mu­zi­ki­nio ug­dy­mo sis­te­ma B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­lo­je” – to­kia te­ma vie­ni­jo mo­ky­to­jos me­to­di­nin­kës L.Uþ­ku­rai­tie­nës ir mo­ky­to­jos eks­per­tës S.Pui­do­kie­nës pra­ne­ði­mus. „Ta­po­me ir ið­li­ko­me vie­nin­te­le deðimtme­te mu­zi­ kos mo­kyk­la Lie­tu­vo­je, jau ið­lei­do­me 27 ab­sol­ven­tø lai­das...” – tà pa­tir­tá su­su­ma­vo S.Pui­do­kie­në, kar­tu pa­teik­ da­ma ádo­mius mo­ki­niø ap­klau­sos (jø mo­ky­mo­si ðio­je mo­kyk­lo­je tiks­lai, no­rai, pasiûly­mai ir pan.) re­zul­ta­tus. Apie mo­ ky­to­jo mi­si­jà, pa­ðau­ki­mà, jo vaid­me­ná ug­dant jau­nà­jà as­me­ny­bæ, pe­da­go­go ir mo­ki­nio ben­dra­vi­mà kal­bë­jo L.Uþ­ku­ rai­tie­në, dau­giau nei tris­de­ðimt me­tø dir­ban­ti ðá dar­bà.

Sve­èias ið Lat­vi­jos – Ry­gos 2-osios mu­ zi­kos mo­kyk­los mokyto­jas, mo­kyk­los ka­ me­ri­nio or­kest­ro va­do­vas ir di­ri­gen­tas Oja­ras Meln­bar­dis iðsa­miai pa­pa­sa­ko­jo Lat­vi­jos smui­ko mo­kyk­los rai­dos is­to­ri­jà bei jos ry­ðius su Lie­tu­va, drau­ge pa­si­ dþiaug­da­mas ta­len­tin­gais Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos smui­ki­nin­kais.

Sa­vo dar­bo pa­tir­ti­mi rë­më­si ir vieš­ nios ið Len­ki­jos: Gdy­nës 1-ojo laips­nio mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja mgr. Mar­ ta Ploc­ka nag­ri­në­jo dar­bo me­to­dus su cho­ru ir vo­ka­li­niu bei in­stru­men­ti­niu an­sam­bliu, o dr. Elþ­­bie­ta Fro­lo­wicz (Gdy­nës 2-ojo laips­nio vi­suo­me­ni­në mu­zi­kos mo­kyk­la) pa­tei­kë sa­vo pa­èios die­gia­mus ak­ty­vi­za­vi­mo me­to­dus.

Pa­ne­vë­þ­io mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ ky­to­ja me­to­di­nin­kë Gied­rë Ja­tau­ty­të kal­bëjo apie pro­jek­tø me­to­do tai­ky­mà mo­kant sol­fe­dþ­io: tai þ­a­di­na mo­ki­niø sa­va­ran­kið­ku­mà, vaiz­duo­tæ ir kû­ry­bið­ ku­mà.

Ne vie­nà su­do­mi­no Vil­niaus 4-osios mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jos eks­per­tës Ga­li­nos Sa­vi­nie­nës pra­ne­ði­mas. Pa­teik­ da­ma ávai­riø pa­vyz­dþ­iø, pre­le­gen­të pri­ sta­të mu­zi­kos rað­to ir kul­tû­ros pa­þi­ni­mà pa­gal pran­cû­zø sis­te­mà.

Ne­re­tai vie­nas keb­liau­siø mo­men­ tø pe­da­go­go dar­be – mo­ki­nio þi­niø áver­ti­ni­mas, tad ver­ti­ni­mo pro­ble­mà mu­zi­ki­nio ug­dy­mo pro­ce­se nag­ri­në­jo vyr. mo­ky­to­ja D.Maþ­ei­kai­të.

Apie mu­zi­ki­ná la­vi­ni­mà uþ­sie­ny­je kal­bë­jo du ðios duo­nos „ra­ga­væ” B.Dva­ rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los pe­da­go­gai.

Mo­ky­to­jo eks­per­to Pau­liaus Kon­cës pra­ne­ði­mo te­ma – „LOGSE mu­zi­kos mo­ky­mo pro­gra­ma Ispanijo­je”, o apie Guild Ho­o­lo (An­gli­ja) mu­zi­kos mo­ky­mo sis­te­mà iki stu­di­jø aukð­to­jo­je mo­kyk­lo­je pa­pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jos do­cen­tas J.An­dre­je­vas.

Vi­sø da­ly­viø pra­ne­ði­mai bu­vo sa­ vaip pa­ trauk­ lûs ir nau­ din­ gi, kaip ir kiek­vie­nas su­si­ti­ki­mas, pa­ben­dra­vi­mas, kiek­vie­na to­kia konferen­cija sa­vaip rei­ ka­lin­gi. Svar­biau­sia, kad dau­gy­bë þmo­ niø – mo­ky­to­jø, auk­lë­to­jø, pe­da­go­gø – trokð­ta ið­girs­ti, su­þi­no­ti, per­teik­ti, ieð­ ko vis nau­jø ke­liø ug­dant ir pru­si­nant jau­nà­jà kar­tà.

Jus­ta ÐLE­KAI­TIE­NË

Pro vai­kys­tës lan­gà…

...Pa­sau­lis ro­dos ge­ras ir graþus...

– no­ri­si pri­dur­ti prie kon­cer­to pa­va­di­ ni­mo. Ypaè kai lan­gas at­ve­ria­mas á vai­ kið­kas mu­zi­kos erd­ves, kai har­mo­nin­gai jun­gia­si ma­þo­jo þmo­gaus nuo­ðir­du­mas su jau pakan­kamai ával­dy­ta mu­zi­kos kal­ba.

Kon­cer­tà, skir­tà Vil­niaus B.Dva­rio­ no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mokyk­los 55-me­èiui, su­ren­gë Cho­ri­nio dai­na­vi­ mo sky­riaus pra­di­niø kla­siø cho­rai ir jau­nes­niø­jø kla­siø sty­gi­niø or­kest­ras, temb­rið­kai pa­spal­vi­no Pu­èia­mø­jø ir Mu­ða­mø­jø sky­riø so­lis­tai. Nors pro­ga svar­bi, dþiaugs­min­gos va­ka­ro nuo­tai­ kos ne­var­þë pom­pas­ti­ka. Maþie­siems ma­þai rû­pi ju­bi­lie­ji­nës pras­mës ir reikð­ mës, bet no­ri­si kon­cer­tuo­ti „ið tik­ro”, o tai, ma­tyt, svar­biau­sia. Anot kal­bë­ju­sios mo­kyklos di­rek­to­rës L.Uþ­ku­rai­tie­nës, I–III kla­siø cho­rai, tu­rë­jæ tik ruoð­ti bû­si­ muo­sius dai­ni­nin­kus jau­niø cho­rui, pa­ tys sëk­min­gai da­lyvauja kon­cer­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se, ir ne tik mo­kyk­lo­je.

Ma­þø­jø kon­cer­tai ste­bi­na en­tu­ziaz­ mu. Gal no­ras kon­ku­ruo­ti su vy­res­niai­ siais, var­þy­tu­viø mo­men­tas, mu­zi­ka­vi­ mo dþiaugs­mas ku­ria ypa­tingà vai­kø mu­zi­kos pa­sau­lio mik­ro­kos­mo­sà, ku­rá ste­bë­ti, su­pras­ti – di­de­lë do­va­na mums vi­siems. Vë­liau at­li­kë­jø meist­ry­të au­ga, bræs­ta, ta­èiau kar­tais kaþ­kas svar­baus ir ið­si­bars­to, pa­si­me­ta, ið­si­sklai­do vai­kys­ tës pa­sau­lio ma­gi­ja.

Kon­cer­te skam­bë­jo ávai­rûs kû­ri­niai.

Kaip ir de­ra ug­dy­mo pro­cese, – nuo XVI a. ano­ni­mo „Glo­ria” iki neg­rø spi­ri­ èiu­e­liø, nuo liau­dies dai­nø iki nau­jau­siø „karð­tø” au­to­ri­niø. Pui­kiai for­muo­ja­mas vo­ka­las, tiks­li in­to­na­ci­ja, in­ter­pre­ta­ci­ nës niu­an­suo­tës tei­kë pa­si­gë­rë­ti­nà malonu­mà au­siai. Jau­nat­við­ki va­do­vai ða­lia mu­zi­kos ið­raið­kos prie­mo­niø py­në hu­mo­ro, þais­mës ele­men­tus, links­min­ da­mi klau­sy­to­jø ðir­dis. Kul­mi­na­ci­ja ta­po jung­ti­nio cho­ro ir or­kest­ro at­lie­ka­mas I.Ma­þui­kai­tës „Pro vai­kys­tës lan­gà”... Ðia­me kon­cer­te da­ly­va­vo I kl. cho­ras (vad. Ste­po­nas ir Dia­na Mi­kai, kon­cert­ meis­te­rë V.Sul­þic­ka), II kl.cho­ras (vad.

Da­lë Pet­ke­vi­èie­në, chor­meis­te­rës N.Kru­ pa­vi­èiû­të, E.Pliop­lie­në, kon­cert­meis­te­rë J.Ðar­ku­vie­në), III kl. cho­ras (vad. Al­do­ na Ei­no­rie­në, chor­meis­te­rë N.Kru­pa­ vi­èiû­të, kon­cert­meis­te­rë V.Bla­þienë), jau­nes­niø­jø kla­siø sty­gi­niø or­kest­ras (vad. A.Alens­kas ir T.Kuc).

D.MA­ÞEI­KAI­TË

Tre­èia­sis Klai­pë­dos krað­to liau­dies in­stru­ men­ti­nës mu­zi­kos fes­ ti­va­lis

Jau tre­èius me­tus kiek­vie­nà pa­va­sa­rá tra­di­cið­kai á ben­drà ren­gi­ná – fes­ti­va­lá ren­ka­si Klai­pë­dos krað­to tau­ti­niø in­stru­ men­tø an­sam­bliai ir or­kest­rai. Pir­ma­sis ðio þan­ro ko­lek­ty­vø fes­ti­va­lis vy­ko Gargþ­duo­se, ant­ra­sis – Klai­pë­do­je, o

ðiø me­tø ba­lan­dþio 9 die­nà Klai­pë­dos krað­to liau­dies in­stru­men­ti­nës mu­zi­kos at­li­kë­jai su­si­rin­ko Kre­tin­go­je. Fes­ti­va­lis bu­vo skir­tas Kre­tin­gos me­no mo­kyk­los 45-me­èiui pa­mi­në­ti.

Po iðkil­min­go fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo ko­lek­ty­vai pa­skli­do po Kre­tin­gos mies­ to ir apy­lin­kiø vi­du­ri­nes mo­kyk­las.

Kon­cer­tai vy­ko Kre­tin­gos Pran­cið­ko­nø ir J.Pa­brë­þos gim­na­zi­jo­se, Do­vi­lø vi­du­ ri­në­je mo­kyk­lo­je. Kon­cer­tø klau­sy­to­jai, mo­kyk­lø moks­lei­viai ir pe­da­go­gai su di­dþiu­liu su­si­do­më­ji­mu ir nuo­sta­ba þiû­ rë­jo á dau­ge­liui pir­mà kar­tà ma­to­mus liau­dies in­stru­men­tus ir þa­vë­jo­si jø at­lie­ ka­ma mu­zi­ka.

Po kon­cer­tø mo­kyk­lo­se liau­dies in­stru­men­tø pe­da­go­gai su­si­rin­ko á me­no mo­kyk­lo­je vy­ku­sià prak­ti­næ bei me­to­di­næ kon­fe­ren­ci­jà „Lie­tu­viø kan­ kliø ir suo­miø kan­te­liø re­a­li­jos ir per­ spek­ty­vos”. Kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ði­mus skai­të Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to Liau­dies mu­zi­kos ka­ted­ros ma­ gist­ran­të, Pa­lan­gos S.Vai­niû­no mu­zi­kos mo­kyk­los kan­kliø mo­ky­to­ja J.Pet­ku­të ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Liau­dies in­stru­men­tø ir akor­de­o­no ka­ted­ros ma­gist­ran­të R.Vaið­no­rai­të. J.Pet­ku­të su­si­rin­ku­siems pe­da­go­gams ið­sa­kë sa­vo min­tis apie kan­kli­nin­kiø ruo­ði­mo pro­ble­mas ir ga­li­mus jø spren­di­mo mu­zi­kos mo­kyk­lo­se bû­dus, taip pat pri­sta­të me­to­di­ná lei­di­ná „Sek­ven­ci­jos kan­klia­vi­mui pirð­tais ir brauk­tu­ku”.

R.Vaið­no­rai­të klau­sy­to­jus su­pa­þin­di­no su suo­miø pa­tir­ti­mi mo­kant kan­kliuo­ti tra­di­ci­në­mis ir pa­to­bu­lin­to­mis kan­te­lë­ mis, ly­gi­no lie­tu­viø kan­kliø ir suo­miø kan­te­liø to­bu­li­ni­mo lai­më­ji­mus, ið­sa­kë ga­li­mas ðiø in­stru­men­tø to­bu­li­ni­mo per­spek­ty­vas. Pra­ne­ðë­ja ra­gi­no liau­dies in­stru­men­tø an­sam­blius, or­kest­rus ir so­ lis­tus daþ­niau kon­cer­tuo­ti, su­pa­þin­din­ti kuo pla­tes­ná vi­suo­me­nës ra­tà su mû­sø pro­të­viø ið­lai­ky­tais ir jau ið­to­bu­lin­tais liau­dies in­stru­men­tais. Ðie pra­ne­ði­mai su­lau­kë ak­ty­vios pe­da­go­gø dis­ku­si­jos.

Fes­ti­va­lá vai­ni­ka­vo bai­gia­ma­sis kon­ cer­tas, ku­ria­me da­ly­va­vo 28 liau­dies in­stru­men­tø an­sam­bliai ir or­kest­rai.

Juo­se gro­jo apie 300 jau­nø­jø mu­zi­ kan­tø ið Klai­pë­dos, Kre­tin­gos, Sa­lan­tø,

Ði­lu­tës, Gargþ­dø, Vei­vir­þë­nø, Ne­rin­gos, Skuo­do, Plun­gës, Rie­ta­vo mu­zi­kos, me­no ir vi­du­ri­niø mo­kyk­lø, Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to Liau­dies mu­zi­kos ka­ted­ros sku­du­èiø an­sam­blis ir liau­dies in­stru­men­tø or­kest­ras (vad.

A.Mer­ke­lie­në, V.Te­tens­kas), Klai­pë­dos S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos liau­dies in­ stru­men­tø an­sam­blis (vad. V. ir V.Ze­le­ niai), taip pat fes­ti­va­lio sve­èiai – liau­dies in­stru­men­tø or­kest­ras ið Ðiau­liø kon­ser­ va­to­ri­jos (vad. R.Vaið­no­rie­në). Ko­lek­ ty­vø su­dë­tys, kaip ir jø pro­gra­mos, bu­vo la­bai ávai­rios – nuo tra­di­ci­niø kan­kliø, sku­du­èiø an­sam­bliø iki di­de­lës su­dë­ties liau­dies in­stru­men­tø or­kest­rø, ku­riø re­per­tu­a­re gir­dë­jo­me ir liau­dies me­lo­di­jas, ir su­dë­tin­gus au­to­ri­nës kû­ ry­bos kû­ri­nius. Bai­gia­ma­sis kon­cer­tas, pra­si­dë­jæs jung­ti­nio sku­du­ti­nin­kø an­ sam­blio at­lie­ka­mo­mis lie­tu­viø liau­dies me­lo­di­jo­mis, bai­gë­si jung­ti­nio liau­dies or­kest­ro at­lie­ka­mu kû­ri­niu – A.Bra­þins­ ko „Li­na­rû­tës pa­veiks­lu”. Dþiu­gu, kad re­per­tu­a­ro liau­dies in­stru­men­tø or­kest­ rams ir an­sam­bliams trû­ku­mà kom­pen­ suo­ja pui­kios pa­èiø pe­da­go­gø at­lik­tos in­stru­men­tuo­tës. Kre­tin­gos kul­tû­ros rû­muo­se su­si­rin­kæ klau­sy­to­jai liau­dies in­stru­men­ti­ne mu­zi­ka ga­lë­jo gë­rë­tis net tris va­lan­das.

Api­ben­dri­nant tre­èi­à­já Klai­pë­dos krað­to tau­ti­niø in­stru­men­tø an­sam­bliø ir or­kest­rø fes­ti­va­lá, no­rë­tø­si pa­si­dþiaug­ ti, kad ðia­me fes­ti­va­ly­je pir­mà kar­tà dau­giau dë­me­sio bu­vo skir­ta sku­du­èiø an­sam­bliams. Ðio þan­ro ko­lek­ty­vai ku­rá lai­kà bu­vo lyg ir pa­mirð­ti, nes ma­ny­ ta, kad sku­du­ti­nin­kø an­sam­bliai në­ra po­pu­lia­rûs. Ta­èiau ren­giant fes­ti­va­lá ir su­ma­nius já pra­dë­ti ben­dru sku­du­ ti­nin­kø pa­si­ro­dy­mu, bu­vo at­skleis­tas ne­ti­kë­tas reið­ki­nys: pa­si­ro­do, sku­du­èiø an­sam­bliø dar yra ir jie eg­zis­tuo­ja ne tik prie liau­dies in­stru­men­tø or­kest­rø, bet taip pat ir kaip sa­va­ran­kið­ki ko­lek­ty­ vai vi­du­ri­në­se mo­kyk­lo­se. Fes­ti­va­ly­je ið vi­so da­ly­va­vo net sep­ty­ni sku­du­ti­nin­kø an­sam­bliai. No­rë­tø­si ma­ny­ti, kad ðiø pa­si­ro­dy­mø pa­ska­tin­ti ir ki­ti pe­da­go­gai at­gai­vins anks­tes­næ tra­di­ci­jà bei sieks kiek­vie­no­je mo­kyk­lo­je tu­rë­ti sku­du­ti­nin­ kø an­sam­bliø.

Gro­ja jung­ti­nis liau­dies in­stru­men­tø or­kest­ras, di­ri­guo­ja Vy­tau­tas Te­tens­kas

Taip pat no­rë­tø­si pa­si­dþiaug­ti pui­kiu ko­lek­ty­vø va­do­vø dar­bu. Dau­gu­ma su sa­vo pa­ruoð­tais ko­lek­ty­vais ðiuo­se fes­ti­va­liuo­se da­ly­vau­ja kas­met, tai: V.Ze­le­nie­në, V.Te­tens­kas, M.Da­ma­lie­ në, D.Braz­dei­kis, K.Spalinskienë, G.Jo­ nai­tis, V.Je­sels­kie­në, V.Þap­nic­kie­në, A. ir L.Tu­ma­no­vai, B.Ba­ra­kaus­kie­në, D.Liu­ti­kie­në, I.Ki­sa­raus­kie­në, I.Ur­bo­ nie­në, V.Vai­èio­nis, A.Al­ðaus­kie­në, B.Barz­die­në.

Pui­kiai fes­ti­va­lá or­ga­ni­za­vo mo­ky­to­jos B.Barz­die­në, V.Vit­kaus­kie­në, Kre­tin­gos me­no mo­kyk­los pe­da­go­gø ko­lek­ty­vas.

Jau ant­rà­já Klai­pë­dos krað­to tau­ti­niø in­stru­men­tø an­sam­bliø ir or­kest­rø fes­ti­ va­lá nu­fil­ma­vo ir vi­sam re­gio­nui pa­ro­dë Va­ka­rø Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ja. Ki­tais me­tais tei­sæ or­ga­ni­zuo­ti fes­ti­va­lá pe­rë­më Ði­lu­ tës me­no mo­kyk­los pe­da­go­gai.

Al­gy­të MER­KE­LIE­NË

Dai­nos ið Vy­dû­no rin­ki­niø

Taip pa­va­din­to­je kom­pak­ti­në­je plokð­ te­lë­je skam­ba Auð­ros Liut­ku­tës at­lie­ka­ mos dai­nos. Ðios jau­nos dai­ni­nin­kës kû­ry­bi­në­je biog­ra­fi­jo­je per­si­py­në ra­ðy­ to­jo, fi­lo­so­fo, kul­tû­ros vei­kë­jo Vy­dû­no, ope­ros so­lis­tës Vin­cës Jo­nuð­kai­tës-Zau­ nie­nës var­dai ir lie­tu­við­kos dai­nos.

JAV ið­ei­vi­jos Aka­de­mi­nio skau­tø sà­ jû­dþio Vy­dû­no fon­das ákur­tas Èi­ka­go­je 1952 m. Jam sa­vo var­dà su­ti­kæs duo­ti Vy­dû­nas taip su­for­mu­la­vo Fon­do tiks­ là: ska­tin­ti, kad moks­las ne­si­baig­tø vien þi­nio­mis, bû­ti­na sà­ly­ga – as­me­ny­bës to­bu­li­ni­mas.

2000 m. pen­kio­se aukð­to­sio­se Lie­tu­ vos mo­kyk­lo­se Vy­dû­no fon­das ástei­gë pen­kias moks­lo pre­mi­jas, ku­rias pa­va­ di­no ðio Sà­jû­dþio gar­bës na­riø var­dais.

Vie­na ið pre­mi­jø, pa­va­din­ta tar­pu­ka­rio ope­ros dai­ni­nin­kës Vin­cës Jo­nuð­kai­tësZau­nie­nës var­du, ski­ria­ma ge­riau­siai Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tei dai­ni­nin­kei. Taip no­rë­ta pa­gerb­ti kul­tû­ ros veik­lo­je pa­si­þy­më­ju­sià Aka­de­mi­nio skau­tø sà­jû­dþio gar­bës na­ræ.

Dai­ni­nin­kë me­co­sop­ra­nas Vin­cë Jo­nuð­kai­të-Zau­nie­në (1901–1987) – il­ga­me­të Vals­ty­bës te­at­ro so­lis­të. Su­ kû­rë 47 vaid­me­nis ope­ro­se, Lie­tu­vo­je bu­vo la­bai po­pu­lia­ri. Sa­vo kon­cer­tuo­se dai­nuo­da­vo ir lie­tu­viø liau­dies dai­nas, daug kon­cer­ta­vo Lie­tu­vo­je bei uþ­sie­ny­ je. 1944 m. pa­si­trau­kë á JAV. Kon­cer­ti­ næ veik­là tæ­së ið­ei­vi­jo­je, bu­vo stu­den­èiø Skau­èiø drau­go­vës gar­bës na­rë.

Pir­ma­sis dai­ni­nin­kiø kon­kur­sas Vi­cës Jo­nuð­kai­tës-Zau­nie­nës pre­mi­jai lai­më­ti ávy­ko 2000-ai­siais. Nu­ga­lë­to­ja ta­da ta­po ma­gist­ran­të Auð­ra Liut­ku­të. Pro­ fe­so­rës Vla­dos Mikð­tai­tës stu­den­të jau bu­vo at­krei­pu­si á sa­ve dë­me­sá Dai­na­vi­ mo ka­ted­ros kon­cer­tuo­se, fes­ti­va­ly­je „Pa­þin­tis su jau­nai­siais dai­ni­nin­kais”.

Jos pa­si­ro­dy­mas kon­kur­se bu­vo toks ryð­kus, kad nie­kam ne­ki­lo abe­jo­niø dël nu­ga­lë­to­jos ti­tu­lo.

JAV Vy­dû­no fon­do kvie­ti­mu tø pa­èiø me­tø ru­de­ná ji sëk­min­gai kon­cer­ta­vo

Dai­nuo­ja Auð­ra Liut­ku­të lie­tu­viø ben­druo­me­nëms Los An­dþe­le, Fi­nik­se, Det­roi­te ir Èi­ka­go­je, kur su­lau­ kë pa­èiø gra­þiau­siø ver­ti­ni­mø.

Vy­dû­no fon­do pre­mi­ja su­ve­dë jau­nà­jà dai­ni­nin­kæ ir su Lie­tu­vos vy­dû­ nie­èiais. Taip Auð­ros Liut­ku­tës ran­ko­se at­si­ra­do Vy­dû­no dai­nø rin­ki­niai.

40 me­tø Vy­dû­nas va­do­va­vo Til­þës lie­tu­viø gie­do­to­jø drau­gi­jai, ávai­rio­se Prû­sø Lie­tu­vos vie­to­se ren­gu­siai lie­tu­ við­kus vai­di­ni­mus ir kon­cer­tus. Jis pats di­ri­ga­vo drau­gi­jos cho­rui, kû­rë dai­nø teks­tus, o kartais ir me­lo­di­jas. Vy­dû­no ið­leis­ti dai­nø rin­ki­niai – tai lie­tu­viø liau­ dies dai­nos, pri­tai­ky­tos mið­riam cho­rui, ku­riø teks­tus jis daþ­nai keis­da­vo, per­ kur­da­vo ar­ba pa­ra­ðy­da­vo sa­vo ei­les. To­ kiuo­se pa­keis­tuo­se teks­tuo­se Vy­dû­nas ið­lai­ky­da­vo tà pa­èià rit­mi­kà bei stro­fos struk­tû­rà, imi­tuo­jan­èià liau­dies dai­nas, taip siek­da­mas di­des­nio min­ties api­ben­ dri­ni­mo. Ir nors po­ezi­jo­je Vy­dû­nui bu­ vo sun­ku pra­si­muð­ti pro ne­ið­to­bu­lin­tos, ger­ma­niz­mais uþ­terð­tos prû­sø lie­tu­viø kal­bos bar­je­rà, jis sie­kë stip­rin­ti pa­èiø lie­tuv­nin­kø pa­gar­bà gim­ta­jai tau­to­sa­ kai, per­teik­ti sa­vo idë­jas liau­dies dai­nø for­ma, kiek su­mo­der­nin­ti, su­pap­ras­tin­ti dai­nø teks­tus, pri­ar­tin­ti juos prie tuo­me­ ti­nio klau­sy­to­jo sko­nio.

Plokð­te­lë­je ára­ðy­ta 21 dai­na, so­lis­tës dai­nuo­ja­ma be pri­ta­ri­mo. Skaid­rus vo­ ka­las, átai­giai pa­sa­ko­ja­mas dai­nos tu­ri­ nys ðià ori­gi­na­lià kom­pak­ti­næ plokð­te­læ da­ro ne­nu­obo­dþià. Pa­dai­nuo­ti liau­dies dai­nà su­ge­ba to­li gra­þu ne kiek­vie­nas dai­ni­nin­kas. To­kiu ta­len­tu pa­si­þy­më­jo Be­at­ri­èë Grin­ce­vi­èiû­të. Tad gal ne­at­ si­tik­ti­nai ir Auð­ra Liut­ku­të yra pir­mo­jo B.Grin­ce­vi­èiû­tës dai­ni­nin­kø kon­kur­so lau­re­a­të?

Plokð­te­lës lei­dy­bà pa­rë­më Èi­ka­gos aka­de­mi­nio skau­tø sà­jû­dþio Vy­dû­no fon­das, Èi­ka­gos Ma­þo­sios Lie­tu­vos lie­tu­viø drau­gi­ja bei Lie­tu­vos ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja.

Auð­ra MO­TU­ZIE­NË

Vil­niu­je kon­cer­ta­vo klai­pë­die­èiai

Ge­gu­þës 24 d.Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ðv. Jo­nø baþ­ny­èio­je kon­cer­ta­vo Klai­pë­ die­èiai. Kon­cer­te da­ly­va­vo tarp­tau­ti­niø cho­rø kon­kur­sø Eu­ro­po­je lau­re­a­tas Klai­pë­dos jau­ni­mo cen­tro mer­gai­èiø cho­ras „Auð­ri­në” (va­do­vas ir di­ri­gen­tas prof. Fa­bi­jo­nas Se­rei­ka, chor­meis­te­rë Bi­ru­të Ðid­laus­kie­në) bei XIII tarp­tau­ti­ nio jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­so „Cit­ta di

Muzikos barai /45

Va­ka­ras Jo­nui Mo­tie­kai­èiui pa­mi­në­ti

Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­ te­to Chor­ve­dy­bos ka­ted­ra kar­tu su cho­ri­ne ben­dri­ja „Au­ku­ras” Me­nø fa­ kul­te­to kon­cer­tø sa­lë­je ge­gu­þës 15 d. su­ren­gë va­ka­rà-kon­cer­tà, skir­tà cho­ro di­ri­gen­to, mu­zi­kos vei­kë­jo do­cen­to Jo­no Mo­tie­kai­èio (1903–1982) ðim­to­ sioms gi­mi­mo me­ti­nëms pa­mi­në­ti.

Il­ga­me­të J.Mo­tie­kai­èio mu­zi­ki­në, pe­da­go­gi­në veik­la, pra­si­dë­ju­si tar­pu­ ka­rio Lie­tu­vo­je, o ypaè vai­sin­gas 36 me­tø dar­bas LMA Cho­ri­nio di­ri­ga­vi­ mo ka­ted­ro­je – ryð­kus ba­ras mû­sø cho­ri­nës kul­tû­ros plot­më­se.

Jei, pra­bë­gus jau dvi­de­ðimt vie­ne­ riems me­tams nuo jo mir­ties, aka­de­ mi­në­je mu­zi­kø vi­suo­me­në­je, gau­siø mo­ki­niø tar­pe jo at­mi­ni­mas yra ryð­ kus ir gy­vas, ma­þiau já pa­þi­no­ju­siems, jau­ni­mui, de­ra pri­min­ti, jog tai bû­ta di­dþiu­lës ener­gi­jos, ávai­ria­pu­sës mu­zi­ ki­nës eru­di­ci­jos, ta­len­tin­go di­ri­gen­to ir pe­da­go­go as­me­ny­bës.

Gy­vas­tin­gas, ver­þlus bû­das, pa­ðau­ki­mas 1924 m. ið Pa­ne­vë­þio mo­ky­to­jø se­mi­na­ri­jos at­ve­dë á S.Ðim­ kaus va­do­vau­ja­mà mu­zi­kos mo­kyk­là Klai­pë­do­je smui­ko, chor­ve­dy­bos, o vë­liau, jam dir­bant ávai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­se, ir á J.Gruo­dþio kom­po­zi­ci­jos kla­sæ Kau­ne.

Ne­ra­mi J.Mo­tie­kai­èio na­tû­ra ne­lei­ do ap­si­ri­bo­ti vien smui­ka­vi­mu, va­do­ va­vi­mu cho­rams – jis ir pir­mo­jo mu­ zi­kos þur­na­lo „At­þa­ly­nas” re­dak­to­rius (1928, Klai­pë­da), ir Lie­tu­vos mu­zi­kø drau­gi­jos val­dy­bos na­rys, sek­ci­jos pir­ mi­nin­kas, lek­to­rius, o po­ka­rio me­tais (1945–1947) – ir ga­na aukð­to ran­go ad­mi­nist­ra­to­rius – Mu­zi­kos sky­riaus vir­ði­nin­kas Me­no rei­ka­lø val­dy­bo­je prie tuo­me­ti­nës Mi­nist­rø Ta­ry­bos.

Ir tuo pa­èiu me­tu pra­dë­jæs dar­bà Vals­ty­bi­në­je kon­ser­va­to­ri­jo­je sëk­ min­gai ëmë­si chor­ve­dþio dar­bo su jau­ni­mo cho­ru Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

J.Mo­tie­kai­èio, kaip cho­ro di­ri­gen­to, kar­je­ros apo­gë­jus – me­no va­do­vo ir vyr. di­ri­gen­to pa­rei­gos va­do­vau­jant pro­fe­sio­na­liam Vals­ty­bi­nës fil­har­mo­ni­ jos mið­riam cho­rui (1947–1949). Per tà lai­kà pa­ren­gæs ne vie­nà kon­cer­ti­næ pro­gra­mà, di­de­lá dë­me­sá sky­rë lie­tu­við­ kam re­per­tu­a­rui. Reikð­min­ga, jog mû­ sø cho­rø is­to­ri­jai li­ko cho­ro pa­da­ry­tos pro­gra­mos Ry­gos plokð­te­liø stu­di­jo­je ið­leis­ta plokð­te­lë, tei­kian­ti in­for­ma­ci­jà apie cho­ro skam­bë­ji­mà bei ma­est­ro mu­zi­ki­nes as­pi­ra­ci­jas. Rei­kia at­si­min­ti, jog tais sun­kiais po­ka­rio me­tais to­kie mu­zi­kos ára­ðai bu­vo re­tas, ið­skir­ti­nis ávy­kis.

Dirb­da­mas Cho­ro di­ri­ga­vi­mo ka­ ted­ro­je, doc. J.Mo­tie­kai­tis pa­ren­gë ir ið­lei­do apie 40 cho­ro di­ri­gen­tø, tarp ku­riø ne­ma­þa þi­no­mø Lie­tu­vos cho­ro me­no puo­se­lë­to­jø. Tai prof. A.Ar­mi­

Muzikos barai /46

Jo­nas Mo­tie­kai­tis nas, prof. A.Za­bo­ras, doc. V.Pu­èins­ kas, R.Ma­lec­kai­të, E.Sap­ra­na­vi­èius, P.Puo­ ðiû­ nas, taip pat ir ðiø ei­ lu­ èiø au­to­rius.

Su pa­gar­ba ir dë­kin­gu­mu pri­si­ min­da­mi Mo­ky­to­jà, bu­væ jo mo­ki­niai klai­pë­die­èiai pa­si­rû­pi­no, jog ðios as­me­ny­bës 100 me­tø ju­bi­lie­jus ne­ lik­tø ne­pa­mi­në­tas. Á kvie­ti­mà at­vyk­ti ma­lo­niai at­si­lie­pë J.Mo­tie­kai­èio ar­ti­ mie­ji, mo­ki­niai. Pri­si­mi­ni­mus laið­kais at­siun­të bu­væs mo­ki­nys aka­de­mi­kas Kos­tas Na­vic­kas, LMA do­cen­të Na­ dieþ­da Ka­za­kaus­kie­në, anû­kë Rû­ta In­dra­ðie­në. Sa­lës fo­jë S.Rim­ke­vi­èiû­tës ir doc. V.Blû­ðiaus pa­reng­ta pa­ro­dë­lë ávai­riais do­ku­men­tais pa­pil­dë vi­so va­ ka­ro pro­gra­mà.

Va­ka­ro ve­dë­jas ir pa­grin­di­nis mi­ në­ji­mo ku­ra­to­rius prof. A.Za­bo­ras pa­ si­rû­pi­no, kad au­di­to­ri­jai, ypaè mû­sø jau­nie­siems cho­ro di­ri­gen­tams, bû­tø su­teik­ta kuo ið­sa­mes­në in­for­ma­ci­ja apie ju­bi­lia­tà, kad bû­tø ið­girs­ti vi­sø sve­èiø vil­nie­èiø pri­si­mi­ni­mai apie të­ve­ lá ir se­ne­lá, o bu­vu­siø mo­ki­niø – apie sa­vo Mo­ky­to­jà.

Ma­lo­nia staigmena klau­sy­to­jams ta­ po dau­ge­liui pir­mà­kart ið­girs­tos J.Mo­ tie­kai­èio har­mo­ni­zuo­tos sep­ty­nios lie­tu­viø liau­dies dai­nos ið 1981 m. „Va­gos” lei­dyk­los ið­leis­to au­to­ri­nio lei­di­nio „Ta­rë ba­rë”. Ádo­miai, ne­pri­ekaið­tin­gai, nuo­ðir­ dþiai më­gë­jø cho­rams ad­re­suo­tas liau­dies dai­nø ið­dai­las pa­de­monst­ra­ vo KU Me­nø fa­kul­te­to Chor­ve­dy­bos ka­ted­ros mer­gi­nø cho­ras, di­ri­guo­ja­ mas doc. Zi­tos Ka­ri­niaus­kie­nës, bei prof. A.Za­bo­ro ku­ruo­ja­mas an­sam­ blis, ku­riam di­ri­ga­vo ma­gist­ran­të Jo­lan­ta Go­lec­ky­të.

Va­ka­ras-kon­cer­tas pri­mi­në, jog pri­si­min­ti, pa­gerb­ti ið­ëju­sius Mo­ky­to­ jus, mu­zi­ki­nës kul­tû­ros puo­se­lë­to­jus – vi­sø mû­sø ðven­ta pa­rei­ga.

Ro­ber­tas VAR­NAS

Bar­let­ta” lau­re­a­tas KU Me­nø fa­kul­te­to Pu­èia­mø­jø ir sty­gi­niø ka­ted­ros ka­me­ri­ nis or­kest­ras (va­do­vas ir di­ri­gen­tas Al­gis Jo­nas Lu­ko­ðe­vi­èius).

Su ne­pa­pras­tu ver­þlu­mu ir po­lë­kiu kon­cer­tà pra­dë­jo ka­me­ri­nis or­kest­ras, at­lik­da­mas dvi Ben­ja­mi­no Brit­te­no „Pa­pras­to­sios sim­fo­ni­jos” da­lis. Pir­mà­jà sim­fo­ni­jos da­lá – siau­tu­lin­gà­jà bu­rë kei­ të tre­èio­ji – sen­ti­men­ta­lio­ji sa­ra­ban­da. Þa­vë­jo or­kest­ro jau­nat­við­ku­mas, tiks­lus at­sa­kas á di­ri­gen­to mos­tà.

Kon­cer­te ið­gir­do­me tris Lie­tu­vo­je dar ne­skam­bë­ju­sios Jo­ha­no Mi­cha­e­lio Ha­yd­no „Mis­sa St. Alo­y­sii” da­lis (Sanc­ tus, Be­ne­dic­tus, Ag­nus Dei). Jas at­li­ko cho­ras „Auð­ri­në”, so­lis­tai Va­len­ti­na Va­dok­lie­në, Ja­na Osi­po­va (sop­ra­nas), Au­re­li­ja Do­vy­dai­tie­në (me­co­sop­ra­nas), var­go­ni­nin­kë Ele­na Pa­zauc ir or­kest­ras.

Di­ri­ga­vo Fa­bi­jo­nas Se­rei­ka. Reikð­min­ giau­sià XVIII a. aust­rø kom­po­zi­to­riaus J.M.Ha­yd­no (kom­po­zi­to­riaus J.Ha­yd­no bro­lio) kû­ry­bos da­lá su­da­ro baþ­ny­ti­niai kû­ri­niai, ku­riuo­se kom­po­zi­to­rius ba­ro­ko po­li­fo­ni­jos mu­zi­kos tra­di­ci­jas de­ri­na su Vie­nos kla­si­cis­ti­nës mo­kyk­los sti­liu­mi. Ádo­mu bu­vo pa­jus­ti ðio ne taip daþ­ nai skam­ban­èio kom­po­zi­to­riaus sti­liø.

Cho­ro va­do­vas prof. F.Se­rei­ka þa­dë­jo Vil­niaus klau­sy­to­jams vi­sà ðá kû­ri­ná at­ lik­ti ru­de­ná.

Kon­cer­to pa­bai­go­je nu­skam­bë­jo vë­ly­vo­jo re­ne­san­so kom­po­zi­to­riaus Clau­dio Mon­te­ver­di „Mag­ni­fi­cat”.

Esa­me ápra­tæ gir­dë­ti ðá kû­ri­ná at­lie­kant cho­rui, so­lis­tams ir var­go­nams. Ðá kar­ tà „Mag­ni­fi­cat” at­li­ko cho­ras „Auð­ri­në”, so­lis­tai Va­len­ti­na Va­dok­lie­në, Ja­na Osi­po­va, Via­èes­la­vas Ta­ra­so­vas, To­mas Vi­la­nið­kis, var­go­ni­nin­kë Ele­na Pa­zauc ir ka­me­ri­nis or­kest­ras. Di­ri­ga­vo prof.

Fa­bi­jo­nas Se­rei­ka. Cho­ro tut­ti ir so­lis­tø, in­stru­men­tø ir vo­ka­lo epi­zo­dø kai­ta at­sklei­dë tur­tin­gà, spal­vin­gà, puoð­nø kû­ri­nio skam­bë­ji­mà. Ðva­riai ir ið­raið­kin­ gai dai­na­vo cho­ras, jaut­riai ir sti­lis­tið­kai tiks­liai mu­zi­ka­vo so­lis­tai. Ypaè no­rë­èiau pa­si­dþiaug­ti Va­len­ti­nos Va­dok­lie­nës gra­þaus temb­ro bal­su ir ne­pa­pras­tu mu­zi­ka­lu­mu.

Kon­cer­tas bai­gë­si, o jo at­li­kë­jø su­kur­ tas áspû­dis su­jau­di­no ir ákvë­pë kon­cer­to klau­sy­to­jus. Tai­gi lau­kia­me ki­tø klai­pë­ die­èiø kon­cer­tø.

Aud­ro­në STE­PO­NA­VI­ÈIÛ­TË-ZUP­KAUS­KIE­NË

Karð­tas dar­by­me­tis B.Dva­rio­no de­ðimt­me­të­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je

Ge­gu­þës 17-oji, ðeð­ta­die­nio po­pie­të.

Vil­niu­je ðil­ta, sau­lë­ta – tik­ras pa­va­sa­ris.

Re­gis, gam­ta ant­ri­na tai nuo­tai­kai, su ku­ria prave­riu Ba­lio Dva­rio­no de­ðimt­ me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los du­ris. Ant slenks­èio sve­èius pa­si­tin­ka pa­si­puo­ðæ moks­lei­viai, ko­ri­do­riuo­se – ður­mu­lys. Di­ dþio­ji sa­lë – sau­sa­kim­ða: moks­lei­viai, jø të­vai, bu­væ ir esa­mi pe­da­go­gai, gar­bûs

sve­èiai... Gë­lës, ðyp­se­nos, ne­ti­kë­ti su­si­ti­ ki­mai – vi­sa to­kios ðven­tës „atri­bu­tika”.

Nuo pir­mø­jø pa­va­sa­rio die­nø vie­nas po ki­to „by­rë­jæ” kon­cer­tai mo­kyk­los 55me­èio su­kak­èiai ðá va­ka­rà vai­ni­kuo­ja­mi Di­dþiuo­ju ju­bi­lie­ji­niu kon­cer­tu. Kaip vi­sa­da jau­kiai ir ele­gan­tið­kai va­ka­rà ve­du­si Ja­ni­na Pra­nai­ty­të pir­miau­sia á sce­nà pa­kvie­të ne­pa­mai­no­mà vi­sø ið­kil­miø da­ly­vá, mo­kyk­los jau­niø cho­rà bei jo va­do­vus Vir­gi­ni­jà Ka­ti­nie­næ ir Rai­ mon­dà Ka­ti­nà. Skam­bë­jo skir­tin­gø epo­ chø mu­zi­ka: G.Aba­riaus dai­na „Ðvie­sa am­þi­no­ji dai­nos”, G.Rossi­ni „Vil­tis” bei R.Schu­man­no „Èi­go­nai”, ku­rià su cho­ ru pa­dai­na­vo so­lis­tës Ra­sa Ju­zu­ko­ny­të, No­me­da Vil­ka­naus­kai­të ir Rai­mon­da Tal­lat-Kelp­ðai­të (R.Ka­ti­no aran­þuo­tës). Èia á sce­nà pa­bi­ro „sim­fu­kai” – B.Dva­ rio­no de­ðimt­me­tës muzi­kos mo­kyk­los moks­lei­viø sim­fo­ni­nis or­kest­ras (va­do­ vai Tat­ja­na Kuc, Ar­tû­ras Alens­kas, Vi­lius Po­cius, Sau­lius Aug­lys ir Ar­vy­das Bar­ zins­kas). Ið­raið­kin­gas di­ri­gen­to Mo­des­to Pit­rë­no mos­tas – ir su­skam­ba E.Bal­sio ba­le­to „Eg­lë þal­èiø ka­ra­lie­në” gar­sai.

Staig­me­na ve­ja staig­menà – á sce­nà kvie­èia­mi so­lis­tai Vir­gi­li­jus No­rei­ka, Edu­ar­das Ka­niava ir Vla­di­mi­ras Prud­ ni­ko­vas: pub­li­kà pa­ke­ri ly­rið­ko­ji T.Gior­ da­nio „Ca­ro mio ben”. „Trims tig­rams” ne­nu­si­lei­dþia „Trys pan­te­ros” – jos dai­ nuo­ja va­liûkiðkuosius Ade­lës kup­le­tus ið J.Straus­so ope­re­tës „Ðikð­nos­par­nis”, ku­riuos, pub­li­kai pri­myg­ti­nai pra­ðant, ten­ka kar­to­ti.

O kon­cer­to kul­mi­na­ci­ja? Gal­bût jø bu­vo net ke­lios? Sun­ku nu­spræs­ti, ar tai sma­gu­sis J.Straus­so „Per­sø mar­ðas” (cho­rui ir or­kest­rui diri­guoja R.Ka­ti­nas), ar L.Den­zos „Fu­ni­cu­li fu­ni­cu­la” („Trys tig­rai”, „Trys pan­te­ros”, cho­ras, or­kest­ ras, di­ri­guo­ja M.Pit­rë­nas), ar, skam­bant V.Klo­vos „Pi­lë­nø” sve­èiø pa­svei­ki­ni­mo cho­rui, á sce­nà áneð­tas gigan­tiðkas tor­ tas su fe­jer­ver­kais!

Kaip vi­sa­da pra­smin­gas, átai­gus ir nuo­ðir­dus mo­kyk­los di­rek­to­rës Lai­mu­ tës Uþ­ku­rai­tie­nës þo­dis – ir pa­si­pi­la svei­ki­ni­mai, vie­nas uþ ki­tà ádo­mes­ni ir áman­tres­ni: Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­ den­tû­ra, Ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bës Ðvieti­mo sky­rius, Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga, Lie­tu­ vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­das, Pa­sau­lio lie­ tu­viø ben­dri­jos pir­mi­nin­kas Gab­rie­lius Þem­kal­nis, Vil­niaus ap­skri­tis, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja, Vil­niaus mies­to mu­zi­kos mo­kyk­los ir dau­ge­lis ki­tø. O la­biau­siai jau­di­no bu­vu­siø mo­ki­niø laið­kai ir te­leg­ra­mos, at­ke­lia­væ ne tik ið Lie­tu­vos, bet ir ið JAV, Di­dþio­sios Bri­ta­ ni­jos ir ki­tur.

Po ðio ne­pa­mirð­ta­mo va­ka­ro B.Dva­ rio­no mo­kyk­los moks­lei­viø kon­certø ma­ra­to­nas tæ­së­si to­liau. Ir ko­kio­se sce­no­se! Ge­gu­þës 29 d. Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je mo­kyk­los sim­fo­ni­nio or­ kest­ro kon­cer­to moks­lo me­tø pa­bai­gos pro­ga klau­së­si ðiø me­tø abi­tu­rien­tai.

Dai­na­vo Ire­na Ze­len­kaus­të, Ju­di­ta Lei­tai­të, ðo­ko Vil­niaus mo­ky­to­jø na­mø choreogra­finë tru­pë „Sva­jo­në” (va­do­vë

Kon­cer­to aki­mir­ka: „Trys pan­ te­ros”, „Trys tig­rai” ir B.Dva­rio­ no mo­kyk­los moks­lei­viai vo or­kest­ras. Pas­ta­ruo­ju me­tu drus­ki­nin­ kie­èiai sa­vo mies­te tik­rai ne­daþ­nai gir­di sim­fo­ni­næ mu­zi­kà. Tad bir­þe­lio 8-osios va­ka­rà Drus­ki­nin­kø pra­mo­gø aikð­të­je su di­dþiu­liu pa­si­se­ki­mu ir ova­ci­jo­mis kon­cer­ta­vo Vir­gi­li­jus No­rei­ka ir Mo­des­ to Pit­rë­no diri­guojamas B.Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los moks­ lei­viø sim­fo­ni­nis or­kest­ras. Ir skli­do Drus­ki­nin­kø pa­dan­ge E.Bal­sio, B.Dva­ rio­no, G.Bi­zet, P.Mas­cag­ni, T.Gior­da­ni, L.Den­zos, J.Strau­sso mu­zi­kos gar­sai.

O pats pir­ma­sis nu­skam­bë­jæs – di­dþiai sim­bo­li­nis ðiam mies­tui, ðiam fes­ti­va­liui ir kiek­vie­nam klau­sy­to­jui kû­ri­nys – Mi­ka­ lo­jaus Kon­stan­ti­no Èiur­lio­nio sim­fo­ni­në po­ema „Mið­ke”...

Jus­ta ÐLE­KAI­TIE­NË

Vai­kø ir jau­ni­mo cho­rø ðven­tës Ðiau­liuo­se

Du pui­kius ir áspû­din­gus cho­ri­nës mu­zi­kos ren­gi­nius ge­gu­þæ ðiau­lie­èiams ir mies­to sve­èiams do­va­no­jo Ðiau­liø mies­to jau­nu­èiø ir Lie­tu­vos ber­niu­kø cho­rai. „Uþ þa­liø mið­ke­liø, kur aukð­ta kal­va, Ten ma­no Të­vy­në, gra­þi Lie­tu­va”...– skaid­ria ir pa­pras­ta liau­dies me­lo­di­ja pra­si­dë­jo ant­ro­ji tra­di­ci­në jau­nu­èiø cho­rø ðven­të „Að ma­þy­të pa­sau­lio da­ lis”. Ðven­të­je da­ly­va­vo per 200 Ðiau­liø mies­to 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los (va­ do­vë Dai­na Ka­va­liaus­kie­në), 2-osios mu­zi­kos mo­kyk­los (va­do­vë Eu­ge­ni­ja Bal­vo­èie­në), „Ju­ven­tos” vi­du­ri­nës mo­ kyk­los (va­do­vë Auð­ra Ado­mai­tie­në), ber­niu­kø dai­na­vi­mo mo­kyk­los „Da­gi­ lë­lis” (va­do­vës Ja­ni­na Bart­ku­të, Vi­ta­li­ja Sa­daus­kie­në, Ri­ma Kor­þa­no­vie­në), Kur­ ðë­nø mu­zi­kos mo­kyk­los (va­do­vës Ha­na Pa­stau­kie­në, As­ta Jab­lons­kie­në) cho­rø dai­ni­nin­kø. Ðven­tæ pa­á­vai­ri­no Ðiau­liø kon­ser­va­to­

ri­jos mu­zi­kos mo­kyk­los penk­to­kas, ke­ le­to jau­nø­jø akor­de­o­ni­nin­kø kon­kur­sø lau­re­a­tas Mar­ty­nas Le­vic­kis (mo­ky­to­ja Ma­ry­të Mar­ke­vi­èie­në). Jau­na­sis mu­zi­ kas þa­vë­jo ne tik at­li­ki­mo tech­ni­ka, bet ir na­tû­ra­liu ar­tis­ti­niu lais­vu­mu, sub­ti­liai per­teik­ta nuo­tai­kø ávai­ro­ve.

Cho­rai, ly­di­mi þiû­ro­vø aplo­dis­mentø, kei­të vie­nas ki­tà. Ið­dai­nuo­ta daug skam­ biø me­lo­di­jø. Ið­kil­min­gai nu­skam­bë­jo pas­ku­ti­nis ðven­tës akor­das – jung­ti­nio cho­ro at­lie­ka­ma S.Alb­rech­to ir J.Alt­hou­ se dai­na „Að ma­þy­të pa­sau­lio da­lis”.

Jau­nie­ji dai­ni­nin­kai, jø të­ve­liai, bro­ liu­kai, se­su­tës ir drau­gai, ku­pi­ni gra­þiø áspû­dþiø, ið­ëjo na­mo, tuo tar­pu cho­rø va­do­vai dar il­gai da­li­jo­si min­ti­mis, dis­ ku­ta­vo apie re­per­tu­a­ro me­nið­ku­mà, gar­so ið­ga­vi­mo kul­tû­rà, liau­dies dai­nos svar­bà vai­ko dva­si­nia­me ug­dy­me, o ðven­tës or­ga­ni­za­to­rës „Da­gi­lë­lio” dai­ na­vi­mo mo­kyk­los mo­ky­to­jos Ri­ma Kor­ þa­no­vie­në ir Ja­ni­na Bart­ku­të jau kû­rë at­ei­nan­èiø me­tø ðven­tës sce­na­ri­jø. Tre­ èio­ji ðven­të pa­kvies ne tik mu­zi­kos mo­ kyk­lø, bet ir mies­to ben­dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lø jau­nu­èiø cho­rus bei cho­rus ið ki­tø Lie­tu­vos mies­tø.

Dvi die­nas vy­ko ket­vir­to­ji tæs­ti­në Lie­ tu­vos ber­niu­kø cho­rø ak­ci­ja „Lie­tu­vos ber­niu­kai prieð smur­tà ir nar­ko­ma­ni­jà”, nuo 2000 m. ke­liau­jan­ti per di­dþiuo­ sius Lie­tu­vos mies­tus – Vil­niø, Klai­pë­dà, Kau­nà ir Ðiau­lius.

Apie pus­an­tro tûks­tan­èio ber­niu­ kø ir jau­nuo­liø su­si­ë­jo drau­gën, kad skam­bia dai­na ið­sa­ky­tø sa­vo pi­lie­ti­næ po­zi­ci­jà, gë­riu ir gro­þiu su­jau­din­tø ben­ dra­am­þiø ðir­dis, pri­vers­tø su­si­màs­ty­ti vi­suo­me­næ. Ðven­tæ pra­dë­jo Ðiau­liø „Da­gi­lë­lio” ir Kau­no „Var­pe­lio” dai­na­vi­mo mo­kyk­lø ber­niu­kai kon­cer­tais mies­to vi­du­ri­në­se mo­kyk­lo­se.

Ant­rà­jà die­nà vy­ko jung­ti­niø cho­rø kon­cer­tai Ðiau­liø te­ni­so kor­tuo­se. Jung­ ti­nis jau­nu­èiø cho­ras at­li­ko V.Mið­ki­nio dai­nø cik­là „Kà þvë­re­liai vei­kë” (di­ri­gen­ tai Ire­na Vi­soc­kie­në-Ðu­maus­kai­të, Ona Amu­ly­të, Re­gi­na Vin­dþi­gals­kie­në, Re­gi­ na Les­kaus­kie­në, Ri­ma Kor­þa­no­vie­në, Alo­y­zas Þi­lys, Eg­lë Èig­rie­jû­të-Stro­lie­në).

Prie jau­nu­èiø pri­si­dë­jus jau­niams skam­bë­jo Ar­tû­ro No­vi­ko „Ke­lias á mo­ kyk­là” (di­ri­gen­tas Vy­tau­tas Ta­mu­lis), lie­tu­viø liau­dies dai­na, har­mo­ni­zuo­ta Dai­niaus Pu­laus­ko, „Uþ þa­liø mið­ke­liø” (di­ri­gen­tas Vi­das Nor­man­tas), Ben­ja­mi­ no Gor­buls­kio „Ant kiek­vie­no kal­ne­lio” (di­ri­gen­tas Re­mi­gi­jus Ado­mai­tis).

Pa­si­gë­rë­ji­mo ir dþiu­ge­sio ban­ga nu­vil­ni­jo þiû­ro­vø ei­lë­mis, kai sce­no­je su­ sto­jo jung­ti­nis jau­niø ir jau­nuo­liø cho­ ras. Skam­bë­jo V.A.Mo­zar­to, J.Rut­te­rio, E.El­ga­ro, J.Straus­so (të­vo ir sû­naus), J.Gu­da­vi­èiaus, G.Aba­riaus, T.Lei­bu­ro mu­zi­ka, pri­ta­riant Ðiau­liø ka­me­ri­niam (me­no va­do­vas Bo­ri­sas Trau­bas) ir Ðiau­ liø kul­tû­ros cen­tro pu­èia­mø­jø (me­no va­do­vas Vir­gi­ni­jus Ston­kus) or­kest­rams, di­ri­guo­jant ber­niu­kø dai­na­vi­mo tra­di­ci­ jø puo­se­lë­to­jams Lie­tu­vo­je Vy­tau­tui Mið­ki­niui, Mar­ga­ri­tai Vie­su­lie­nei, Juo­zui

„Da­gi­lë­lio” dai­na­vi­mo mo­kyk­ los pir­ mos kla­ sës cho­ ras. Va­ do­vë Ja­ni­na Bart­ku­të Ku­bi­liui, Re­mi­gi­jui Ado­mai­èiui, Ksa­ve­rui Plan­èiû­nui.

Kon­cer­tà re­þi­sa­vo ir ve­dë ak­to­rë Oli­ta Dau­tar­tai­të. Fes­ti­va­lio me­no va­do­ vas Re­mi­gi­jus Ado­mai­tis, or­ga­ni­za­to­riai – LLKC, LCHS, ini­cia­to­rius – Lie­tu­vos vai­kø tei­siø gy­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja ir jos pir­mi­nin­kas, Sei­mo na­rys prof. dr. Alo­ y­zas Sa­ka­las.

Kon­cer­to die­nà te­ni­so kor­tø, vir­tu­siø kon­cer­tø sa­le, ðven­ti­næ nuo­tai­kà pa­ pil­dë di­dþiu­lë Ðiau­liø dai­lës mo­kyk­los mo­ki­niu dar­bø pa­ro­da.

Ade­lë PI­RA­GY­TË

Ope­ra Ðiau­liø fil­har­mo­ni­jo­je

Áspû­din­gai ðiuos moks­lo me­tus uþ­ bai­gë Ðiau­liø 2-osios mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jø ir mo­ki­niø ko­lek­ty­vas. Ge­gu­ þës 30 d. mies­to Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je ávy­ko kom­po­zi­to­riaus A.Bru­þo ope­ros vai­kams „Mið­ko pa­sa­ka” prem­je­ra (pa­ gal ra­ðy­to­jos V.Bla­dy­kai­tës pje­sæ, lib­ re­tas A.Bru­þo). Jà at­li­ko ðios mo­kyk­los moks­lei­viai ir mo­ky­to­jai.

Tai jau ant­ro­ji ðio au­to­riaus ope­ra vai­kams, ta­èiau mû­sø mo­kyk­los mo­ki­ niams tai pir­mo­ji ope­ra, su­tei­ku­si daug áspû­dþiø, pa­tir­ties bei dþiaugs­mo jau­ nie­siems at­li­kë­jams. Ðiau­liuo­se ne­daug kom­po­zi­to­riø, ku­rian­èiø mu­zi­kà vai­kams, o ypaè ope­ ri­nio þan­ro. Kom­po­zi­to­rius A.Bru­þas ku­ria ávai­riø þan­rø mu­zi­kà (4 ope­ros, ora­to­ri­ja, trys cho­ri­niai cik­lai, mi­nia­ tiû­rø cik­lai ávai­riems in­stru­men­tams).

Ope­ra „Mið­ko pa­sa­ka” – sëk­min­gai ágy­ven­din­tas pro­jek­tas, ku­rio idë­jos au­

to­rë mo­ky­to­ja E.Bal­vo­èie­në. Ji taip pat pa­sta­ty­mo va­do­vë ir re­þi­sie­rë.

2-oji mu­zi­kos mo­kyk­la jau ke­le­tà me­tø gra­þiai ben­dra­dar­biau­ja su Dai­ lës mo­kyk­la. Ðios mo­kyk­los di­rek­to­rë I.Ðliu­þe­lie­në ir mo­ky­to­jas A.Va­si­liaus­kas pa­ruo­ðë ope­ros sce­nog­ra­fi­jà, kû­rë kos­ tiu­mus, gar­so re­þi­sie­rius – V. Ja­siû­nas.

Ope­ro­je da­ly­va­vo 9 so­lis­tai, cho­ras bei in­stru­men­ti­nis an­sam­blis. For­te­pi­jo­nu gro­jo mo­ky­to­jas J.Bal­vo­èius, smui­ko par­ti­jà at­li­ko mo­ky­to­ja J.Fo­kie­në, vio­ lon­èe­le grie­þë mo­kyk­los di­rek­to­rius A.Za­ka­ras. So­lis­tai ir cho­ris­tai – moks­ lei­viai.

Ope­ro­je vaiz­duo­ja­mi mið­ko gy­ven­to­ jø rû­pes­èiai, dþiaugs­mai bei lû­kes­èiai.

Mu­zi­ka áti­ki­na­mai per­tei­kia be­si­kei­ èian­èiø nuo­tai­kø ávai­ro­væ. Gra­þios ir ið­raið­kin­gos so­lis­tø ir cho­ro par­ti­jos at­sklei­dþia he­ro­jø mu­zi­ki­nes cha­rak­te­ ris­ti­kas. Kaip ir gy­ve­ni­me, tarp ope­ros vei­kë­jø yra ir nei­gia­mø he­ro­jø, ta­èiau kû­ri­nio pa­bai­go­je trium­fuo­ja gë­ris ir drau­gys­të. Ási­jaus­da­mi á he­ro­jø ið­gy­ve­ ni­mus ir juos per­teik­da­mi, at­li­kë­jai tu­rë­ jo pro­gos ási­ti­kin­ti, kad per gë­rá ir gro­þá ei­na­ma á tie­sà. Vai­kai no­riai da­ly­va­vo re­pe­ti­ci­jo­se, ne­kan­triai lau­kë prem­je­ros – ir ne vel­tui, nes Fil­har­mo­ni­jos sa­lë bu­vo pil­nu­të­lë. Nuo­ðir­dus moks­lei­viø dai­na­vi­mas su­tei­kë daug ma­lo­niø aki­ mir­kø klau­sy­to­jams.

2-osios mu­zi­kos mo­kyk­los ope­ros at­li­kë­jai at­ei­ty­je ke­ti­na kom­po­zi­to­riaus A.Bru­þo ope­rà „Mið­ko pa­sa­ka” pa­ro­dy­ti mies­to vi­du­ri­niø mo­kyk­lø moks­lei­viams, mies­to vi­suo­me­nei bei ki­tø mies­tø klau­ sy­to­jams.

Vai­kai, lan­kan­tys mu­zi­kos mo­kyk­las, nuo vai­kys­tës tu­ri ga­li­my­bæ pa­þin­ti aka­de­mi­næ mu­zi­kà, mo­ky­tis jà su­vok­ti, pa­jus­ti as­me­ni­næ nau­dà, da­ly­vau­ti jà pro­pa­guo­jant. Tai la­bai ge­rai, nes mu­ zi­kos reikð­më mû­sø gy­ve­ni­me di­de­lë ir ávai­ria­ly­pë. Ji ne tik tei­kia ma­lo­nu­mà, bet ir ug­do jaus­mus, mo­ko pa­þin­ti sa­ve ir ap­lin­ki­ná pa­sau­lá. Ði ope­ra – reikð­min­gas au­to­riaus, ope­ros pa­sta­ty­me da­ly­va­vu­siø pe­da­ go­gø ir moks­lei­viø in­dë­lis á mies­to bei Lie­tu­vos mu­zi­ki­næ kul­tû­rà.

Jo­vi­ta VENG­RIE­NË Ope­ra „Miðko pa­sa­ka”

Ole­go ZA­ZE­VI­ÈIAUS nuotr.

Ol­ga Ta­ma­ðaus­kie­në). Bir­þe­lio 2 d. Vil­ niaus kon­gre­sø rû­muo­se – jau tra­di­ci­ nis mo­kyk­los ko­lek­ty­vø kon­cer­tas Vai­kø gy­ni­mo die­nai.

Vi­sai nau­jas ir ne­ti­kë­tas bu­vo Lie­tu­ vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do di­rek­to­rës Liu­ci­jos Stul­gie­nës pa­siû­ly­mas or­kest­rui da­ly­vau­ti me­nø fes­ti­va­lio „Drus­ki­nin­kø va­sa­ra su M.K.Èiur­lio­niu” ati­da­ry­me.

Jad­vy­ga Èiur­lio­ny­të sa­vo at­si­mi­ni­muo­ se ra­ðo, kad iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro Drus­ki­nin­kuo­se kiek­vie­nà va­sa­rà gro­da­

Muzikos barai /47

Lie­tu­vos reþisie­riui su­teik­tas moks­lo dak­ta­ro laips­nis

Tarp­tau­ti­nis Sau­liaus Son­dec­kio smui­ki­nin­kø kon­kur­sas

Bir­þe­lio 10–15 d. Ðiau­liø 1-ojo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je vy­ko tarp­tau­ti­nis Sau­liaus Son­dec­kio smui­ki­nin­kø kon­ kur­sas. Dþiu­gu, kad kon­kur­se da­ly­va­vo jau­nie­ji smui­ki­nin­kai ið gar­siø uþ­sie­nio mu­zi­ki­nio auk­lë­ji­mo cen­trø – Mask­vos, Sankt Pe­ter­bur­go, Ry­gos. Lie­tu­vai at­ sto­va­vo Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø, Kau­no J.Nau­ja­lio, Klai­pë­dos E.Bal­sio bei Ðiau­liø, Pa­ne­vë­þio, Pa­ lan­gos, Tau­ra­gës mu­zi­kos mo­kyk­lø auk­lë­ti­niai.

Kon­kur­so gar­bës pir­mi­nin­kas – prof. S.Son­dec­kis. Þiu­ri pir­mi­nin­kas – Ry­gos J.Vy­tuo­lio mu­zi­kos aka­de­mi­ jos pro­fe­so­rius J.Ðvol­kov­skis, na­riai – prof. K.Ka­ni­ðaus­kas, gar­sûs mo­ky­ to­jai ið Sankt Pe­ter­bur­go, Mask­vos, Ki­je­vo S.M.Ðal­ma­nas, V.Be­rez­nic­kis, T.Mu­chi­na. Kon­kur­se da­ly­va­vo net 68 smui­ki­nin­kai nuo 5 iki 16 me­tø pen­kio­ se am­þiaus gru­pë­se, vy­ko du tu­rai. Á fi­na­li­ná tu­rà bu­vo at­rink­ti ne dau­giau kaip pen­ki da­ly­viai ið kiek­vie­nos am­ þiaus gru­pës.

Vie­nas ið svar­biau­siø kon­kur­so tiks­ lø – pro­pa­guo­ti lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø mu­zi­kà, siek­ti, kad kon­kur­so da­ly­viai pa­tir­tø ne tik var­þy­tu­viø azar­tà, bet ir da­ly­va­vi­mo dþiaugs­mà. Pri­va­lo­mie­ji T.Ðer­no, V.Klo­vos, J.Pa­kal­nio kû­ri­niai ta­po ma­lo­nia staig­me­na da­ly­viams ið uþ­sie­nio mo­kyk­lø. Ne­pa­te­kæ á ant­rà­já tu­rà smui­ki­nin­kai ðiau­lie­èiams su­ren­gë du kon­cer­tus, ku­rie vy­ko Ch.Fren­ke­lio rû­mø sa­lë­je. Bai­gia­ma­sis lau­re­a­tø kon­ cer­tas ávy­ko Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je, o pri­va­lo­muo­sius lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius vai­kai gro­jo kar­tu su Ðiau­liø ka­ me­ri­niu or­kest­ru (vad. B.Trau­bas), bet gro­ti tei­sæ tu­rë­jo tik tie, ku­rie ne­ta­po lau­re­a­tais. „Tarp pro­fe­sio­na­liø mu­zi­kø eg­zis­tuo­ ja þiau­ri kon­ku­ren­ci­ja, kon­kur­suo­se ver­da ar­ði ko­va, o vai­kams ði­to tik­rai ne­ rei­kia. Jiems kon­kur­sas – pui­kus nau­din­ gas þai­di­mas, tei­kian­tis tik dþiaugs­mà.

Mes, pe­da­go­gai, tu­ri­me ug­dy­ti jø ge­ bë­ji­mus”, – api­ben­drin­da­mas kon­kur­sà sa­kë prof. S.Son­dec­kis. Pro­fe­so­rius tei­gë á ðá kon­kur­sà þiû­rás kaip á mo­kyk­là, ug­dan­èià ma­þø­jø me­ni­ná sko­ná, mei­læ mu­zi­kai, ypaè pa­brë­þë auk­lë­ja­muo­sius kon­kur­so as­pek­tus. Kon­kur­so or­ga­ni­za­

Muzikos barai /48

to­riai pa­si­sten­gë pa­gerb­ti ne tik lau­re­a­ tus, bet ir vi­sus kon­kur­so da­ly­vius.

Kon­kur­se tri­jo­se gru­pë­se nu­ga­lë­to­ jais ta­po Lat­vi­jos smui­ki­nin­kai. Jau­niau­ sia – pen­ke­riø me­tø kon­kur­so da­ly­vë Au­gus­të Emi­li­ja Ja­no­ny­të lai­më­jo II vie­tà (Ðiau­liø I MM, mo­kyt. eks­per­të N.Pras­ce­vi­èie­në), R.Gin­ku­të, I.Dau­gir­ dai­të – tre­èi­à­sias vie­tas (Ðiau­liø I MM, mo­kyt. eks­per­të N.Pras­ce­vi­èie­në). Ryð­ kiai Lie­tu­vai at­sto­va­vo Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio MM, J.Nau­ja­lio MG, E.Bal­sio MG moks­lei­viai. Aga­ta Da­rað­ kai­të lai­më­jo I vie­tà (doc. U.Ja­gë­lai­të), Al­gir­das Ðo­chas, Da­lia Kuz­ne­co­vai­të (mo­kyt. eks­per­të B.Va­si­liaus­kai­të-Ðmid­ tie­në), Kris­ti­na Rim­ke­vi­èiû­të (mo­kyt.

I.Klu­sai­të), Al­gir­das Gal­di­kas – ant­rà­sias vie­tas, tre­èi­à­sias pel­në Gied­rë Þa­rë­nai­ të (mo­kyt. R.Ban­dzai­ty­të), Mo­ni­ka Bui­ ne­vi­èiû­të (mo­kyt. G.Vi­të­nai­të).

La­bai sim­bo­liðka, kad kon­kur­sas vy­ko prof. S.Son­dec­kio gim­ta­ja­me mies­te, ku­ria­me tur­tin­gos smui­ka­vi­mo tra­di­ci­jos. Ðiau­liuo­se gi­më E.Pau­laus­ kas, J.Ur­ba, K.Ivað­ke­vi­èius, V.Jau­nið­kis, K.Ka­ni­ðaus­kas, J.Fle­dþins­kas ir ki­ti gar­ sûs me­ni­nin­kai.

Lie­tu­va tur­tin­ga ga­biø mo­ky­to­jø ir darbð­èiø vai­kø. Esa­me dë­kin­gi kon­ kur­so ini­cia­to­rei mo­ky­to­jai eks­per­tei B.Va­si­liaus­kai­tei-Ðmid­tie­nei ir Na­cio­na­ li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los Dai­lës sky­riaus vai­kams uþ su­reng­tà gra­þià pa­ro­dà. „Lai­më­jæ mu­zi­kos gro­ þio tei­kia­mà dþiaugs­mà sa­vo ðir­dy­se, bû­si­te ne­nu­ga­li­mi ne tik ðio­se var­þy­bo­ se, bet ir vi­sà gy­ve­ni­mà”, – tei­gë prof.

S.Son­dec­kis.

Na, o bir­þe­lio 16–21 d. vy­ko II tarp­ tau­ti­nis jau­nø­jø sty­gi­nin­kø se­mi­na­ras „Skam­ban­èios sty­gos ‘03”. Su­va­þia­vo ma­þie­ji smui­ki­nin­kai ir jø mo­ky­to­jai ið vi­

sos Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Ru­si­jos, Ser­bi­jos.

Se­mi­na­ras vy­ko sto­vyk­lo­je, ási­kû­ru­sio­je Ðiau­liø ra­jo­no Kur­tu­vë­nø re­gio­ni­nio par­ko apy­lin­kë­se. Kon­kur­so þiu­ri ta­po mo­ky­to­jais, o prof. S.Son­dec­kis ve­dë or­kest­ro pa­mo­kas. Su­si­rin­ko apie 100 da­ly­viø. Vi­sà sa­vai­tæ vy­ko smui­ko pa­ mo­kos, bu­vo þiû­ri­mos vaiz­da­juos­tës, vy­ko dis­ku­si­jos. Na, o prof. S.Son­ dec­kio or­kest­ro pa­mo­kos bu­vo tik­ra do­va­na maþie­siems. Pa­reng­ta pro­gra­ ma at­lik­ta Ðiau­liø fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je.

Ma­þie­ji smui­ki­nin­kai, di­ri­guo­ja­mi prof. S.Son­dec­kio, tu­rë­jo pro­gos pa­gro­ti ir kar­tu su Ðiau­liø ka­me­ri­niu or­kest­ru. Se­mi­na­ro uþ­da­ry­mo kon­cer­te da­ly­va­vo sve­èiai ið Ry­gos – vio­lon­èe­li­ nin­kø an­sam­blis „Links­mo­sios èe­lës” (doc. L.Zem­ber­ga). „To­kiø ren­gi­niø vai­kams la­bai trûks­ ta. Esu ási­ti­ki­næs, jog pa­tir­ti áspû­dþiai jiems nie­kad ne­ið­blës ið at­min­ties”, – sa­kë prof. S.Son­dec­kis. Ma­est­ro dvi sa­vai­tes bu­vo kar­tu su jau­nai­siais smui­ ki­nin­kais, juos mo­kë, ska­ti­no to­bu­lë­ti, ug­dë mu­zi­ka­vi­mo dþiaugs­mà. Vi­si ið­si­ skirs­të ku­pi­ni ne­pa­kar­to­ja­mø áspû­dþiø, vil­da­mie­si ir vël su­si­tik­ti.

Ni­jo­lë PRA­SCE­VI­ÈIE­NË Di­ri­guo­jant prof. S.Son­dec­ kiui, gro­ja ma­þie­ji Ðiau­liø smui­ki­nin­kai

Kon­kur­so þiu­ri na­riai ir se­ mi­na­ro pe­da­go­gai: J.Ðvol­ kov­skis, S.Son­dec­kis, S.M. Ðal­man, T.S.Mu­chi­na, V.Be­ rez­nic­kis, N.Pra­sce­vi­èie­në II tarp­tau­ti­nio jau­nø­jø sty­ gi­nin­kø se­mi­na­ro “Skam­ban­ èios sty­gos 2003” da­ly­viai su ma­est­ro S.Son­dec­kiu

Lie­tu­vos moks­lø aka­de­mi­jos Moks­lø ta­ry­ba ð.m. ko­vo 16 d. nost­ri­fi­ka­vo moks­lo laips­ná, su­teik­tà Egi­di­jui Ma­ þin­tui uþ me­no­ty­ros kryp­ties dar­bà, ap­gin­tà pra­ëju­siais me­tais Mask­vos aka­de­mi­jo­je (Ru­si­ja), ir su­tei­kë hu­ma­ni­ ta­ri­niø moks­lø dak­ta­ro var­dà.

Dr. E.Ma­þin­tas – vie­nas ið ke­le­to lie­tu­viø te­at­ro ar­tis­tø, dai­ni­nin­kø ir re­þi­sie­riø bû­rio, ku­riam pa­vy­ko pel­ny­ti aukð­tà moks­li­ná laips­ná. Svei­kin­ti­na, kad pri­pa­þi­ni­mas ávy­ko Mask­vo­je, nuo se­no gar­së­jan­èio­je aukð­tu me­no sri­èiø moks­ lo tarp­tau­ti­niu pres­tiþu ir au­to­ri­te­tu.

Prof. B.Po­krov­skis su staþuo­to­ ju reþisie­riu­mi dr. E.Maþin­tu Mask­vos ka­me­ri­nia­me mu­zi­ki­ nia­me te­at­re E.Ma­þin­tas gi­më Þe­mai­ti­jo­je, Ra­ sei­niuo­se. Ið­au­go Ra­sei­niø ap­skri­ties bur­mist­ro Bo­les­lo­vo Jac­ke­vi­èiaus (1860–1927) duk­ters Ja­ni­nos ir Fe­lik­ so Ma­þin­tø ðei­mo­je. Vai­kys­të­je mo­kë­si Ra­sei­niø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, vë­liau stu­di­ja­vo Lie­tu­vos þe­mës ûkio uni­ver­ si­te­te, ági­jo hid­ro­tech­ni­kos in­þi­nie­riaus spe­cia­ly­bæ. Stu­di­jø me­tais Kau­ne kar­tu su kur­so drau­gais – vë­liau kan­tri mu­zi­ kos at­li­kë­ju ta­pu­siu Vy­tu Bab­ra­vi­èiu­mi (Si­mu) ir est­ra­dos so­lis­tu Ro­mu Bub­ne­ liu – da­ly­va­vo uni­ver­si­te­to est­ra­di­nio an­sam­blio veik­lo­je.

1988 m. E.Ma­þin­tas Vil­niu­je bai­gë Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jà (prof. V.Dau­no­ro so­li­nio dai­na­vi­mo kla­sæ), ági­jo ope­ros dai­ni­nin­ko spe­cia­ly­ bæ. Bai­gæs aka­de­mi­jà dai­na­vo Kau­no, Klai­pë­dos mu­zi­ki­niuo­se te­at­ruo­se, JAV ope­rø kom­pa­ni­jo­se „Ut­ha ope­ra” ir „Suns­ta­te” Ju­tos bei Flo­ri­dos vals­ti­jo­se.

Sta­þa­vo Au­bur­no uni­ver­si­te­to Te­at­ri­nia­ me fa­kul­te­te Ala­ba­mos vals­ti­jo­je. JAV su ðei­ma pra­lei­do apie 10 me­tø.

Vë­liau mo­kë­si pas Vo­kie­ti­jos re­þi­sie­riø Pe­te­rá Kon­vyè­ny (þur­na­lo „Opern­welt” 1999–2002 m. duo­me­ni­mis, jis pri­pa­ þin­tas ge­riau­siu ope­rø re­þi­sie­riu­mi), sce­nos me­no pa­slap­èiø së­më­si re­þi­sû­ros meist­rið­ku­mo se­mi­na­re Mask­vo­je pas þy­mius Ru­si­jos dra­mos te­at­rø re­þi­sie­rius P.Fo­men­kà, M.Za­cha­ro­và ir A.Va­sil­je­và.

Bai­gë asis­ten­tû­rà sta­þuo­tæ Mask­vos vals­ ty­bi­nia­me aka­de­mi­nia­me ka­me­ri­nia­me mu­zi­ki­nia­me te­at­re, va­do­vau­ja­mas me­ no va­do­vo prof. Bo­ri­so Po­krov­skio.

2003 m. E.Ma­þin­tas Mask­vos aka­de­ mi­jo­je bai­gë mu­zi­ki­nio te­at­ro re­þi­sû­rà, ági­jo mu­zi­ki­nio te­at­ro re­þi­sie­riaus spe­cia­ ly­bæ ir as­pi­ran­tû­rà (va­do­vai prof. B.Po­ krov­skis ir Di­dþio­jo te­at­ro re­þi­sie­rius, Mask­vos P.Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ri­jos pro­fe­so­rius N.Kuz­ne­co­vas). Mask­vo­je sëk­min­gai ap­gy­në di­ser­ta­ci­jà, ku­rios te­ ma „Kû­ry­bi­në ru­sø ir lie­tu­viø mu­zi­ki­niø bei te­at­ri­niø kul­tû­rø sà­vei­ka kaip dvie­jø tau­tø tur­ti­ni­mo fak­to­rius (XX a. 3–4 dme­èiai)”. Ru­si­jos ðvie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos aukð­to­ji ates­ta­ci­në ko­mi­si­ja lie­tu­viø re­þi­sie­riui vien­bal­siai su­tei­kë me­no­ty­ros moks­lø kan­di­da­to laips­ná. Di­ser­ta­ci­nës ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ru­si­jos liau­dies ar­tis­tas prof. V.Dio­mi­nas, áteik­da­mas moks­li­nes re­ga­li­jas lie­tu­viui re­þi­sie­riui, pa­si­dþiau­gë ben­dra­væs su la­bai rim­tu moks­li­nin­ku ir me­ni­nin­ku ið Lie­tu­vos, pri­si­lie­tæs prie ope­ri­nës kul­tû­ros lai­ko­tar­ pio, ku­ris so­viet­me­èiu bu­vo ne­pel­ny­tai ig­no­ruo­ja­mas ir nu­ty­li­mas.

Lin­ki­me dr. Egi­di­jui Ma­þin­tui ási­lie­ti á Lie­tu­vos te­at­ro pa­sau­lá ir su­kur­ti átai­giø mu­zi­ki­niø pa­sta­ty­mø. Sëk­mës!

Rû­ta MI­KE­LAI­TY­TË

„Me­no at­lai­dai” Jo­na­vo­je

Ne­se­niai Jo­na­vos me­no mo­kyk­la at­si­svei­ki­no su 64 mo­kyk­los ab­sol­ven­ tais, ku­rie ági­jo mu­zi­kos, dai­lës, cho­reo­ grafijos ir te­at­ro pa­slap­èiø pra­dþia­moks­ lá. Jiems bu­vo áteik­ti Ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos Pa­pil­do­mo­jo ug­dy­mo pa­þy­më­ji­mai. Ði at­si­svei­ki­ni­mo su mo­kyk­la ðven­të ðie­met ypa­tin­ga tuo, kad mo­kyk­los ab­sol­ven­tams pir­mà­kart mo­kyk­los is­to­ri­jo­je kon­cer­tà do­va­no­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­sus Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, va­do­vau­ja­mas pro­fe­so­riaus Sau­liaus Son­dec­kio. Kon­cer­te, be nuo­sta­biø­jø W.A.Mo­zar­to, A.Vi­val­di, J.Nau­ja­lio, M.K.Èiur­lio­nio kû­ri­niø, kul­mi­na­ci­ja ta­po mû­sø mo­kyk­los ab­ sol­ven­to, res­pub­li­ki­niø ir tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­to ir di­plo­man­to klar­ ne­ti­nin­ko Jus­to Sa­dze­vi­èiaus de­biu­tas su gar­siuo­ju or­kest­ru. Ug­dy­ti­nis at­li­ko S.Rach­ma­ni­no­vo „Vo­ka­li­zæ”. Jus­to pe­ da­go­gas – il­ga­me­tis mo­kyk­los klar­ne­to in­stru­men­to mo­ky­to­jas me­to­di­nin­kas Le­o­nas Gri­gas. Prof. S.Son­dec­kis pa­si­ dþiau­gë, kad or­kest­ras tu­rë­jo to­ká ge­rà so­lis­tà, ir vi­siems pri­mi­në, jog nie­ka­da ne­va­lia uþ­mirð­ti il­go ir kruopð­taus mo­ ky­to­jo dar­bo.

Pro­fe­so­rius sa­kë esàs nu­ste­bin­tas to­kio nuo­sta­baus ren­gi­nio: „Ið­va­þi­në­jau vi­sà pa­sau­lá, bet ne­þi­no­jau, kad Lie­tu­vo­ je dar yra to­kiø gy­vy­bin­gø me­no puo­se­ lë­ji­mo kam­pe­liø, kur po­li­ci­ja su­stab­do eis­mà, kad mies­te­lio gat­vë­mis, or­kest­ rui gar­siai tren­kiant mar­ðus, ga­lë­tø á sa­vo – kaip á me­no at­lai­dus – ðven­tæ ei­ti me­no mo­kyk­los ab­sol­ven­tai. Vi­sa Lie­tu­ va tu­rë­tø ju­mis gro­þë­tis. Dþiau­giuo­si, kad tu­ri­te to­kià tvir­tà ir gra­þià tra­di­ci­jà, kad jau 38 me­tus skie­pi­ja­te jau­ni­mui

gro­þio dai­gus, pa­þin­da­mi me­nà jûs vi­sa­da bû­si­te lai­min­ges­ni uþ ki­tus, to ne­pa­ty­ru­sius”. „Ma­þo­sios me­nø aka­de­mi­jos” ben­ druo­me­nës var­du no­riu gar­bia­jam Pro­fe­so­riui nu­si­lenk­ti ir pa­dë­ko­ti uþ pa­ro­dy­tà dë­me­sá Jo­na­vos mo­kyk­lai, mies­to ben­druo­me­nei. Sy­kiu dë­ko­ju ir vi­siems or­kest­ro ar­tis­tams.

Te­gul bû­na lai­min­gi vai­kai, pri­si­lie­tæ prie me­no pa­le­tës; pra­dë­jæ nuo „sol” ir „mi” na­te­liø ir bai­gæ ga­lin­gais sep­ta­kor­ do akor­dais; te­bû­na lai­min­gi tie, ku­rie sa­vo gy­ve­ni­me tu­rë­jo me­nø Mo­ky­to­jà.

Ro­ma JUR­GI­LIE­NË

Klai­pë­dos kon­cer­tø sce­no­je – jau­no­sios so­lis­tës

Bir­þe­lio 4 d. Klai­pë­dos mies­to Mu­zi­ kos cen­tro kon­cer­tø sa­lë­je ávy­ko vo­ka­ li­nës mu­zi­kos kon­cer­tas. Ja­me dai­na­vo jau­no­ji Klai­pë­dos so­lis­të Ra­sa Ul­te­ra­vi­ èiû­të (sop­ra­nas).

Mo­ky­tis mu­zi­kos dai­ni­nin­kë pra­dë­jo dar vai­kys­të­je. For­te­pi­jo­nu skam­bi­no mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, dai­na­vi­mo me­no pa­slap­èiø mo­kë­si S.Ðim­kaus kon­ser­va­ to­ri­jo­je, vë­liau stu­di­jas tæ­së Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to do­cen­tës Va­len­ti­nos Va­dok­lie­nës dai­na­vi­mo kla­së­je. So­lis­të jau yra pa­þás­ta­ma Klai­pë­dos klau­sy­to­jams, nes ne kar­ tà dai­na­vo su ávai­riais mies­to me­no ko­lek­ty­vais: cho­rais, „Brass kvin­te­tu”, Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­niu or­kest­ru ir kt. Ðiais me­tais so­lis­të sëk­min­gai de­ biu­ta­vo Klai­pë­dos mu­zi­ki­nia­me te­at­re, su­kû­ru­si Li­zos vaid­me­ná Im­rës Kal­ma­no ope­re­të­je „Gra­fai­të Ma­ri­ca”. Vo­ka­lis­tø kon­kur­suo­se R.Ul­te­ra­vi­èiû­të yra pel­niu­ si ke­le­tà ap­do­va­no­ji­mø. Dar moks­lei­vë ji lai­më­jo pir­mà­jà vie­tà Klai­pë­dos jau­nø­ jø dai­ni­nin­kø kon­kur­se. O prieð dve­jus me­tus Elþ­bie­tos Kar­de­lie­nës dai­ni­nin­kø kon­kur­se so­lis­të pel­në lau­re­a­tës var­dà bei vien­kar­ti­næ sti­pen­di­jà (prieð­ka­rio Lie­tu­vos vals­ty­bi­nës ope­ros te­at­ro pri­ma­do­nos E.Kar­de­lie­nës kon­kur­sà ir sti­pen­di­jà ástei­gë Ka­na­dos lie­tu­viø fon­das). Ðiuo me­tu R.Ul­te­ra­vi­èiû­të stu­ di­juo­ja Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to Mu­zi­kos is­to­ri­jos ir te­ori­jos ka­ted­ros ma­gist­ran­tû­ro­je.

Kon­cer­te so­lis­tei akom­pa­na­vo pia­ nis­të Edi­ta Amb­ro­zai­tie­në, bai­gu­si Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos do­cen­to Jur­gio Kar­na­vi­èiaus for­te­pi­jo­no kla­sæ bei sta­þa­vu­si gar­sia­ja­me Zalc­bur­go Mo­zar­teu­me.

Abi jau­no­sios at­li­kë­jos ne tik kon­cer­ tuo­ja, bet ir dir­ba pe­da­go­gi­ná dar­bà: R.Ul­te­ra­vi­èiû­të – E.Bal­sio me­nø gim­ na­zi­jo­je, E.Amb­ro­zai­tie­në – J.Ka­èins­ko mu­zi­kos mo­kyk­lo­je.

R.Ul­te­ra­vi­èiû­të, tu­rin­ti gra­þø, skaid­ rø, aukð­tos te­si­tû­ros bal­sà, pa­ren­gë la­bai ávai­rià pro­gra­mà. Kon­cer­te skam­ bë­jo ávai­riø þan­rø kû­ri­niai: tech­nið­kai su­dë­tin­gos kla­si­ki­niø ope­rø ari­jos, ru­sø kom­po­zi­to­riø ro­man­sai, ope­re­èiø

frag­men­tai bei lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø dai­nos. Ið vi­sø dai­ni­nin­kës at­lik­tø kû­ri­ niø ypaè ið­si­sky­rë Dþil­dos sce­na ir ari­ja ið G.Ver­di ope­ros „Ri­go­le­tas”. So­lis­të pro­fe­sio­na­liai at­li­ko ðià tech­nið­kai su­dë­ tin­gà ari­jà, o skaid­rus jos bal­so temb­ras pa­dë­jo áti­ki­na­mai per­teik­ti þais­min­gà, ðvie­sià nuo­tai­kà. Pui­kø áspû­dá klau­sy­ to­jams pa­li­ko R.Ul­te­ra­vi­èiû­tës at­lik­ti Ade­lës kup­le­tai ið J.Straus­so ope­re­tës „Ðikð­nos­par­nis”. Juos so­lis­të pa­dai­na­ vo la­bai tiks­liai, pui­kia vai­dy­ba átai­giai per­teik­da­ma sub­ti­liau­sius niu­an­sus.

Kon­cer­te skam­bë­jæ ru­sø kom­po­zi­to­riø ro­man­sai bu­vo at­lik­ti átai­giai ir pra­smin­ gai. Juo­se ryð­kiai jau­të­si so­lis­tës ir pia­ nis­tës tar­pu­sa­vio me­ni­në sà­vei­ka.

E.Amb­ro­zai­tie­në ypaè jaut­riai skam­ bi­no for­te­pi­jo­no par­ti­jà ir pa­dë­jo dai­ni­nin­kei at­skleis­ti me­lan­cho­lið­kà, o kar­tais dra­ma­tið­kà ro­man­sø nuo­tai­kà. Þiû­ro­vams ypa­tin­gà áspû­dá pa­da­rë A.Vla­so­vo ro­man­sas „Fon­ta­nas” pa­gal A.Puð­ki­no ei­les. Ja­me skaid­riai, ðvel­niai ir vir­tuo­zið­kai skam­bi­nu­si E.Amb­ro­zai­tie­ në áti­ki­na­mai per­tei­kë fon­ta­no èiur­le­ni­ mo áspû­dá.

Va­ka­rà ðil­tai ve­dë Klai­pë­dos uni­ver­ si­te­to Me­nø fa­kul­te­to Mu­zi­kos is­to­ri­jos ir te­ori­jos ka­ted­ros stu­den­të Lau­ra Ðeð­kaus­ky­të. Kon­cer­tas ávai­ria pro­gra­ ma ir pui­kio­mis at­li­kë­jo­mis su­þa­vë­jo klau­sy­to­jus, ku­rie kiek­vie­nà kû­ri­ná pa­ ly­dë­da­vo pa­lai­kan­èiais ir nuo­ðir­dþiais aplo­dis­mentais. Kon­cer­to pa­bai­go­je R.Ul­te­ra­vi­èiû­të ir E.Amb­ro­zai­tie­në bu­vo ap­do­va­no­tos gë­lë­mis ir ðyp­se­no­mis. Ti­ kiu, jog jau­no­sios at­li­kë­jos ir to­liau dþiu­ gins Klai­pë­dos mies­to klau­sy­to­jus.

San­dra LA­TA­NAUS­KAI­TË

Ant­ra­sis res­pub­li­ki­nis for­te­pi­jo­ni­niø an­sam­ bliø fes­ti­va­lis „Mu­zi­ki­nës pa­va­sa­rio aki­mir­kos” Ute­no­je

Bai­gian­tis moks­lo me­tams, jau an­trà pa­va­sa­rá á Ute­nos mu­zi­kos mo­kyk­là su­ va­þia­vo jau­nie­ji pia­nis­tai ið Kau­no, Ro­ kið­kio, Bir­þø, Ig­na­li­nos, Mo­lë­tø, Za­ra­sø, Du­se­tø mu­zi­kos bei me­no mo­kyk­lø.

Pas­ta­ruo­ju me­tu vi­so­je Lie­tu­vo­je jau­èia­mas an­sam­bli­nio mu­zi­ka­vi­mo pa­ gy­vë­ji­mas. Ute­nos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je tai ypaè mëgs­ta­ma mu­zi­ka­vi­mo for­ma: gro­ja­ma ne tik ke­tu­rio­mis, bet ir ðeðio­ mis bei aðtuo­nio­mis ran­ko­mis.

Il­gai bran­din­ta idë­ja ta­po re­a­ly­be. Ðio fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jai for­te­pi­jo­no mo­ky­to­jai Ai­dai Driu­kai­tei-Ma­li­ðaus­kie­ nei pa­kvie­tus ne­rei­kë­jo il­gai lauk­ti. Vie­ na po ki­tos mo­kyk­los siun­të pa­raið­kas, tad no­rin­èiø­jø da­ly­vau­ti an­sam­bli­nës mu­zi­kos ðven­të­je ne­trû­ko. Su­si­rin­ko ne­to­li ke­tu­rias­de­ðim­ties ávai­raus am­ þiaus du­e­tø.

Fes­ti­va­lis vy­ko ge­gu­þës 17 die­nà.

Prieð pen­kio­li­ka me­tø, 1988 m. ge­gu­ þës 17-àjà, nu­trû­ko pir­mo­jo pro­fe­sio­na­ laus Lie­tu­vos for­te­pi­jo­ni­nio du­e­to – Liu­ dos ir Kæs­tu­èio Gry­baus­kø an­sam­bli­nis

mu­zi­ka­vi­mas. Tà die­nà mi­rë Lie­tu­vos nu­si­pel­niu­si ar­tis­të Liu­da Gry­baus­kie­ në. Fes­ti­va­lio da­ly­viai ir jø pe­da­go­gai pa­ger­bë ðvie­sø pia­nis­tës at­mi­ni­mà ty­los mi­nu­te. Nu­skam­bë­jo is­to­ri­nis 1964 m. ára­ðas – du­e­to at­lie­ka­ma D.Mil­haud Bra­ zi­lei­ra ið siu­i­tos „Sca­ra­mou­che”.

Po pra­smin­gos áþan­gos kal­bë­jo daþ­ na ute­nið­kiø vieð­nia, fes­ti­va­lio gar­bës pir­mi­nin­kë LMA pro­fe­so­rë Ve­ro­ni­ka Vi­tai­të. Pa­ti daþ­nai mu­zi­kuo­jan­ti su duk­ra doc. Alek­san­dra Þvir­bly­je ir su ko­le­ge Ra­mu­te Vait­ke­vi­èiû­te pro­fe­so­rë pa­brë­þë an­sam­bli­nio mu­zi­ka­vi­mo svar­ bà be­si­mo­kant mo­kyk­lo­je.

Fes­ti­va­lá pra­dë­jo pa­tys ma­þiau­sie­ji – pir­mo­kë­liø du­e­tai, juos kei­të jau pa­ au­gæ vi­du­ri­niø kla­siø du­e­tai, o bai­gë vy­riau­sie­ji.

Ke­lios mu­zi­ki­nës va­lan­dos ne­pra­il­go, ne­bu­vo mo­no­to­nið­kos, nes skam­bë­jo ávai­ri mu­zi­ka: nuo G.F.Hände­lio, J.S.Ba­ cho iki S.Jop­li­no reg­tai­mø bei ðiuo­lai­ki­ nës lie­tu­viø mu­zi­kos.

Zi­ta LU­KO­ÐIÛ­NIE­NË

Jau­nø­jø pia­nis­tø ir sty­gi­nin­kø fes­ti­va­liskon­kur­sas Pa­ne­vë­þy­je

Ð.m. ge­gu­þës 8–10 d. Pa­ne­vë­þy­je vy­ko tarp­tau­ti­nis jau­nø­jø pia­nis­tø ir sty­gi­nin­kø fes­ti­va­lis-kon­kur­sas, ku­ria­me da­ly­va­vo per 70 kon­kur­san­tø ne tik ið Lie­tu­vos, bet ir dvie­jø Lat­vi­jos mies­tø – Je­kab­pi­lio ir Val­mie­ros. Mu­zi­kos mo­ kyk­lo­je toks kon­kur­sas vy­ko jau ðeð­tà­já kar­tà. Ðiuo me­tu Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­ kyk­lø ko­lek­ty­vai ak­ty­viai or­ga­ni­zuo­ja ávai­rias var­þy­tu­ves, kon­ku­ruo­da­mi dël idë­jø ávai­ro­vës, ta­èiau ðis Pa­ne­vë­þio mu­zi­ki­nio te­at­ro di­rek­to­riaus, mies­to ka­me­ri­nio or­kest­ro va­do­vo Vid­man­to Ka­pu­èins­ko pro­jek­tas ið­si­ski­ria ið vi­sø ki­tø. Kaip ra­ðo­ma fes­ti­va­lio-kon­kur­so buk­le­te, „gro­þis gims­ta ben­dro­je kar­tø kû­ry­bi­në­je kar­to­je. Pa­grin­di­nis pri­zas at­li­kë­jams ðia­me kon­kur­se – ga­li­my­bë at­lik­ti ið­mok­tà kû­ri­ná su pro­fe­sio­na­lais – Pa­ne­vë­þio ka­me­ri­niu or­kest­ru”. Ði nuo­sta­bi idë­ja taip ið­ju­di­no mu­zi­kos mo­kyk­lø mo­ky­to­jus bei jø auk­lë­ti­nius, kad sty­gi­nin­kø, no­rin­èiø pa­gro­ti su or­ kest­ru, bu­vo net dau­giau nei pia­nis­tø.

Da­ly­va­vo vai­kai nuo ðe­ðe­riø iki ðe­ðio­li­ kos me­tø ið Pa­ne­vë­þio krað­to, Uk­mer­ gës, Bir­þø, ki­tø mies­te­liø, ke­liø Kau­no mu­zi­kos mo­kyk­lø, Ðiau­liø, Klai­pë­dos.

Sty­gi­nin­kø grie­þi­mà ver­ti­no þiu­ri pir­ mi­nin­kë LMA do­cen­të Un­di­në Ja­gë­lai­të ir na­riai – mo­ky­to­jas eks­per­tas Arû­nas Al­ðaus­kas (Na­cio­na­li­në M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­la) bei kon­kur­so idë­jos au­to­rius ir va­do­vas, Pa­ne­vë­þio ka­me­ri­ nio or­kest­ro me­no va­do­vas ir vyr. di­ri­ gen­tas Vy­tau­tas Ka­pu­èins­kas. Pia­nis­tø ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas – Lie­tu­vos EPTA pre­zi­den­tas, LMA pro­fe­so­rius Kæs­tu­tis Gry­baus­kas, na­riai – Al­do­na Rad­vi­lai­të (LMA pro­fe­so­rë) ir mo­ky­to­ja eks­per­të Vio­le­ta Lip­nia­go­vie­në (Na­cio­na­li­në

Muzikos barai /49

M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­la).

Kon­kur­sui bu­vo pa­teik­tas ga­na so­li­ dus sà­ra­ðas kon­cer­tø ar at­ski­rø jø da­liø, ku­rias ga­lë­jo pa­si­rink­ti at­li­kë­jai. No­ras kon­cer­tuo­ti su or­kest­ru – pui­kus sti­mu­ las ir nuo­sta­bi sva­jo­në, ku­ri dau­ge­liui moks­lei­viø ið­si­pil­dë ge­gu­þës 10-àjà Pa­ne­vë­þio mu­zi­ki­nia­me te­at­re. Be svar­ biau­sio lai­më­ji­mo – tei­sës kon­cer­tuo­ti su or­kest­ru (to­kiø lai­min­gø­jø bu­vo net 24), dvi ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos pa­skirs­të ir ki­tus pri­zus bei no­mi­na­ci­jas. Pa­ne­ vë­þio MM di­plo­man­tui pia­nis­tui Ro­kui Va­lun­to­niui bu­vo áteik­tas spe­cia­lus ne­pri­klau­so­mo mies­to ir ra­jo­no dien­ rað­èio „Pa­ne­vë­þio bal­sas” pri­zas. Tarp pia­nis­tø ga­biau­sio­jo ti­tu­las ati­te­ko vos tre­jus me­tus mu­zi­kos be­si­mo­kan­èiam klai­pë­die­èiui Ar­se­ni­jui Èe­cho­ni­nui, mo­ ky­to­jos Iri­nos Rut­kai­tie­nës auk­lë­ti­niui, sma­giai pa­skam­bi­nu­siam J.An­dre­je­vo Mi­ni­kon­cer­tà. Bu­vo ap­do­va­no­ti net du Anykð­èiø MM mo­ky­to­jos Iri­nos Mel­ dai­kie­nës ma­þy­liai: ryð­kiai, nuo­tai­kin­gai at­li­ku­siam N.Sil­vans­kio Leng­và kon­cer­ tà Ta­dui Niau­rai ati­te­ko ar­tis­tið­kiau­sio kon­kur­san­to, o ne­pa­pras­tai jaut­riai skam­bi­nu­siai A.Rau­lo Kon­cer­to I da­lá Guo­dai In­driuð­kai­tei – bran­dþiau­sios at­li­kë­jos no­mi­na­ci­jos.

Jau­niau­sios smui­ki­nin­kës no­mi­na­ci­ja ap­do­va­no­ta ðe­ðia­me­të Dia­na Moun­ vad, Kau­no 1-osios MM mo­ky­to­jos Vio­le­tos Po­lians­kie­nës auk­lë­ti­në, pa­ grie­þu­si A.Vi­val­di Kon­cer­to G-dur I d.

Ar­tis­tið­kiau­siu smui­ki­nin­ku pri­pa­þin­tas Pa­ne­vë­þio MM mo­ky­to­jos Vid­man­tos Luo­ma­nie­nës mo­ki­nys Si­mo­nas Lauè­ka, at­li­kæs A.Vi­val­di Kon­cer­to a-moll I d., o bran­dþiau­sio at­li­kë­jo pri­zas ati­te­ko tos pa­èios mo­kyk­los mo­ky­to­jos Vi­ta­li­jos Lau­kai­tie­nës mo­ki­nei Vid­man­tei An­driû­ nai­tei, pa­grie­þu­siai Ch.Be­rio Kon­cer­ tà Nr. 9 a-moll. Spe­cia­lu­sis Pa­ne­vë­þio ap­skri­ties vir­ði­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos pri­ zas pa­skir­tas ga­biam Bir­þø V.Ja­ku­bë­no MM mo­ky­to­jos Dai­vos Raz­gu­vie­nës mo­ ki­niui Ka­ro­liui Va­ria­ko­jui, pa­grie­þu­siam A.Hu­be­rio Kon­cer­tà F-dur. Vi­siems da­ly­ viams átek­ta ávai­riø di­plo­mø. Ðven­ti­nis lau­re­a­tø kon­cer­tas Pa­ne­ vë­þio mu­zi­ki­nia­me te­at­re tru­ko be­veik ke­tu­rias va­lan­das. Já p­ra­dë­jo sve­èias ið sos­ti­nës, Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los mo­ki­nys, doc. A.Þvir­ bly­tës auk­lë­ti­nis Vai­nius So­dei­ka, at­li­kæs W.A.Mo­zar­to Kon­cer­to C-dur I da­lá, o ­bai­gë ki­tas pia­nis­tas, Pa­ne­vë­þio MM mo­ky­to­jos Gra­þi­nos Be­lec­kio­nës mo­ki­ nys Ro­kas Va­lun­to­nis, at­li­kæs W.A.Mo­ to Kon­ cer­ to A-dur I da­ lá. Be­ je, ði zar­ ne­pa­ras­tai darbð­ti ir pui­kiai dir­ban­ti mo­ky­to­ja kon­kur­sui pa­ren­gë net pen­ kis mo­ki­nius, ið ku­riø net ke­tu­ri ta­po lau­re­a­tais. Be jau mi­në­to ta­len­tin­go R.Va­lun­to­nio, pui­kiai pa­si­ro­dë jo se­su­të Ne­rin­ga, na­tû­ra­liai, gy­vai skam­bi­nan­ti Ak­vi­lë Vit­kû­nai­të, an­sam­blið­ka Gab­rie­lë Le­ly­të. Dar dvi mo­ky­to­jos pia­nis­tës kon­ kur­sui pa­ren­gë po du mo­ki­nius, ku­rie ta­po lau­re­a­tais: jau mi­në­ta Anykð­èiø MM mo­ky­to­ja I.Mel­dai­kie­në ir VðÁ Pa­ne­ vë­þio MM „Mu­zi­ki­nis rak­tas” mo­ky­to­ja

Muzikos barai /50

Jû­ra­të Vi­lie­në, ku­rios ma­þo­sios pia­nis­ tës Bri­gi­ta Èe­pa­naus­kai­të ir Ur­të Kut­le­ ry­të skam­bi­no tik­rai sëk­min­gai.

Sun­ku iðvar­dy­ti vi­sus, graþiai pa­si­ rodþiu­sius ne tik ðven­ti­nia­me kon­cer­te, bet ir pa­èia­me kon­kur­se. Ta­èiau bû­ti­na pa­þy­më­ti, kiek pa­stan­gø tu­rë­jo ádë­ti di­ ri­gen­tas, re­pe­ta­væs su to­kia mi­nia ma­þy­ liø, prieð ið­ei­nat á sce­nà juos drà­si­næs, o kon­cer­to me­tu nuo­ðir­dþiau­siai pa­dë­jæs sa­vo dë­me­siu ir të­við­ka ði­lu­ma. Pui­kiai va­ka­rà ve­dë mu­zi­ko­lo­gë Va­len­ti­na Þi­ gie­në, taip pat kal­bi­nu­si vai­kus prieð ðiems ið­ei­nant gro­ti, o klau­sy­to­jams pa­sa­ko­ju­si apie at­li­kë­jø nuo­tai­kas, sa­vi­ jau­tà. Pil­nu­të­lë te­at­ro sa­lë ne­pa­pras­tai ðil­tai svei­ki­no kiek­vie­nà at­li­kë­jà, sprag­ së­jo ir þyb­èio­jo fo­to­apa­ra­tai, mirk­së­jo vaiz­do ka­me­ros. Tai bu­vo di­de­lë ðven­të ir dþiaugs­mas. O kiek pa­stan­gø kai­na­ vo kon­kur­so sek­re­to­rëms – Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­jos Sty­gi­niø sky­riaus ve­ dë­jai dës­ty­to­jai Vi­ta­li­jai Lau­kai­tie­nei ir pia­nis­tei, ðio mies­to kon­ser­va­to­ri­jos vy­riau­sia­jai dës­ty­to­jai As­tai Ka­pu­èins­kie­ nei, ku­rios net duk­re­lë Jus­ti­na vi­sà lai­kà átemp­tai dir­bo: pra­ne­ði­në­jo kon­kur­so me­tu, pa­lai­kë ry­ðá tarp vy­riau­sio­jo di­ ri­gen­to ir ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos da­ly­viø, jø mo­ky­to­jø. Be to, A.Ka­pu­èins­kie­në pa­ren­gë lau­re­a­tæ, Pa­ne­vë­þio MM auk­ lë­ti­næ Rû­tà Mið­ki­ny­tæ. Pa­ne­vë­þio MM ko­lek­ty­vui, jos di­rek­to­riui, su­tei­ku­siam mo­kyk­los sa­læ ir kla­ses pia­nis­tø per­ klau­soms, taip pat te­ko su­telk­ti jë­gas sëk­min­gam ir sklan­dþiam dar­bui.

No­ri­si pa­lin­kë­ti, kad ir at­ei­ty­je bû­tø ren­gia­mas ðis pui­kus fes­ti­va­lis, kad ne­ ið­blës­tø ðio pro­jek­to idë­jos au­to­riaus ir va­do­vo V.Ka­pu­èins­ko bei jo va­do­vau­ja­ mo ka­me­ri­nio or­kest­ro azar­tas.

Al­do­na RAD­VI­LAI­TË

Kon­cer­tuo­ja jau­nie­ji var­go­ni­nin­kai

Kau­no ðv. Pran­cið­kaus Ksa­ve­ro (Jë­zui­ tø) baþ­ny­èia gar­si ne tik sa­vo tu­ri­nin­ga is­to­ri­ja bei pras­min­ga ðiø die­nø ben­ druo­me­nës veik­la. Baþ­ny­èios var­go­nai – di­dþiau­sias ið­raið­kos ir tech­ni­nes ga­ li­my­bes tu­rin­tys var­go­nai Kau­ne. Tad ne­re­tai var­go­nø mu­zi­kos kon­cer­tai èia tam­pa na­tû­ra­lia ðv. Mi­ðiø tà­sa.

Ge­gu­þës 25 d. á to­kià dva­si­nio su­ si­kau­pi­mo va­lan­dà ðv. Pran­cið­kaus Ksa­ve­ro baþ­ny­èio­je pa­kvie­të do­cen­tës Ma­ri­jos Èe­pins­kie­nës mo­ki­niai ir stu­den­ tai. Tai pir­mas Kau­ne jau­nø­jø, dar be­si­ mo­kan­èiø, var­go­ni­nin­kø kon­cer­tas.

Ma­ri­ja Èe­pins­kie­në – ak­ty­vià pe­da­ go­gi­næ veik­là plë­to­jan­ti pe­da­go­gë ber­niu­kø cho­ri­nio dai­na­vi­mo mo­kyk­lo­ je „Var­pe­lis” ir LMA Kau­no fa­kul­te­te. Jos dar­bas skir­tin­gø pa­ko­pø ug­dy­mo ástai­ go­se ápras­mi­na mo­ky­mo pe­ri­ma­mu­mà, at­sklei­dþia jau­nø­jø mu­zi­kø ug­dy­mo per­spek­ty­vas.

Kon­cer­te ið­gir­do­me var­go­nuo­jant ber­niu­kø cho­ri­nio dai­na­vi­mo mo­kyk­ los „Var­pe­lis” mo­ki­nius Gab­rie­liø Bu­zà (6 kl.), Da­nie­liø Var­go­nà (6 kl.), Ta­dà

Dai­ly­dà (9 kl.) bei LMA Kau­no fa­kul­te­to Cho­ro di­ri­ga­vi­mo ka­ted­ros stu­den­tes Jo­lan­tà Ru­gi­ny­tæ (III k.) ir Dia­nà Ma­cie­ jaus­kai­tæ (IV k.). Vi­sø at­li­kë­jø spe­cia­ly­bë – cho­ri­nis dai­na­vi­mas ar di­ri­ga­vi­mas, var­go­nai jiems – pa­pil­do­mas in­stru­ men­tas. Ta­èiau kon­cer­te jau­ni­mas áro­dë var­go­nø stu­di­jø po­rei­ká ir svar­bà.

Ne­pai­sant skir­tin­go at­li­kë­jø am­þiaus ir mu­zi­ka­vi­mo pa­tir­ties, vi­sø kû­ri­niø in­ter­pre­ta­ci­jos bu­vo átai­gios, ati­ti­ko

Ma­ri­ja Èe­pins­kie­në su mo­ki­ niais sti­lis­ti­nius rei­ka­la­vi­mus, jau­të­si pe­da­go­ gës su­for­muo­tas at­sa­kin­gas po­þiû­ris á au­to­riaus teks­tà. „Var­pe­lio” mo­kyk­lo­je, prieð ke­le­rius me­tus pra­dë­ju­sio­je skai­èiuo­ti an­trà sa­vo veik­los de­ðimt­me­tá, to­lia­re­gið­kos va­do­vø po­li­ti­kos dë­ka mo­ko­mie­ji var­ go­nai sto­vi nuo jos ákû­ri­mo pra­dþios.

Adek­va­tûs var­go­nai pa­sta­ty­ti ir LMA no fa­ kul­ te­ te, kur nuo 1989 m.

Kau­ Cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo ka­ted­ros stu­den­ tai tre­jus me­tus mo­ko­mi var­go­nuo­ti.

Mi­në­ti var­go­nai Ma­ri­jam­po­lës meist­rø dar­bo, tre­jø re­gist­rø, dvie­jø ma­nu­a­lø ir pe­da­lø, vi­sið­kai ten­ki­nan­tys pra­di­nio var­go­nø mo­ky­mo eta­po rei­ka­la­vi­mus.

To­dël ste­bë­ti­na, kad tiek „Var­pe­lio” mo­kyk­los, tiek Mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­ den­tës su­ge­bë­jo per trum­pà re­pe­ti­ci­jø lai­kà pri­si­tai­ky­ti prie ge­ro­kai aukð­tes­nës kla­sës in­stru­men­to (Jë­zui­tø baþ­ny­èios var­go­nai – kom­piu­te­ri­niai, ame­ri­kie­èiø mos, apie 90 re­ gist­ rø, tri­ jø ALLEN fir­ ma­nu­a­lø) ir pra­smin­gai pa­si­nau­do­ti jo ga­li­my­bë­mis. Kon­cer­te skam­bë­jo G.F.Hände­lio, J.S.Ba­cho, M.K.Èiur­lio­ nio, S.Karg Eler­to, C.Franc­ko kû­ri­niai.

Ryð­kiu kon­cer­to pa­bai­gos ak­cen­tu ta­po T.Dai­ly­dos at­lik­ta pa­ties su­kur­ta kom­po­zi­ci­ja „Lie­tu­va ne ta ða­lis, kur tik ly­ja…”. Ðis M.Èe­pins­kie­nës kla­sës mo­ki­niø bei stu­den­tø kon­cer­tas at­spin­dë­jo ir pa­ èios pe­da­go­gës me­to­di­nes nuo­sta­tas, me­ni­ná sko­ná, dar­bo sti­liø. M.Èe­pins­kie­ në drà­siai nau­do­ja­si at­ski­rø ug­dy­mo gran­dþiø in­teg­ra­ci­jos tei­kia­mo­mis ga­li­my­bë­mis, ge­ba áþvelg­ti kiek­vie­no jau­no þmo­gaus in­di­vi­du­a­lu­mà, po­ten­ cia­liau­sià raið­kos sri­tá. Lin­ki­me kû­ry­bi­ nës sëk­mës pe­da­go­gei ir bû­re­liui jau­nø þmo­niø, o mes, klau­sy­to­jai, lauk­si­me nau­jø kon­cer­tø.

Ina VAI­ÈIE­NË

Skam­ban­tis „Bal­ti­jos gin­ta­ras” At­lan­to­je

Ba­lan­dþio 25–27 die­no­mis ame­ ri­kie­èiai tu­rë­jo pro­gà su­si­pa­þin­ti su be­veik ne­gir­dë­ta Lie­tu­vos, Lat­vi­jos bei Es­ti­jos mu­zi­kos da­le­le – At­lan­tos mies­te (JAV) su­reng­ti du sak­ra­li­nës cho­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­tai „Bal­ti­ jos gin­ta­ras” bei pir­mo­sios lie­tu­við­ kos mi­ðios ðio mies­to is­to­ri­jo­je (!). Ir vi­sa tai ávy­ko vie­nos en­tu­zias­tin­gos ame­ri­kie­èiø cho­ro di­ri­gen­tës dr.

Ma­rian E.Do­lan dë­ka. Kaip­gi ji at­ra­ do mû­sø ða­lá?

Pir­mo­ji paþin­tis su Bal­ti­jos mu­zi­ ka M.Do­lan bu­vo la­bai pa­pras­ta ir kar­tu ne­ti­kë­ta. Dir­bant su cho­rais Ha­ver­for­do ko­le­dþe Pen­sil­va­ni­jo­je, vie­na stu­den­të ið Ta­li­no at­si­ve­þë ðûs­ná na­tø, ið ku­rios bu­vo at­lik­ta ke­le­tas kû­ri­niø. 1996 m. Ma­rian E.Do­lan per­si­ke­lia dirb­ti á Emo­ry uni­ver­si­te­tà At­lan­to­je ir èia, Te­olo­ gi­jos fa­kul­te­te, ji vël su­si­pa­þás­ta su stu­den­tu ið Es­ti­jos… Nuo ta­da su­si­do­më­ji­mas Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­ka ima spar­èiai aug­ti, ieð­ko­ma nau­jø kon­tak­tø. Pra­dë­ju­si sa­vo pa­þin­tá nuo es­tø bei lat­viø, Do­lan at­ran­da ir mû­sø kom­po­zi­to­ræ Kris­ti­nà Va­si­ liaus­kai­tæ bei pa­kvie­èia jà á ðiø­me­ti­ ná „Bal­ti­jos gin­ta­rà” At­lan­to­je.

Kris­ti­nos Va­si­liaus­kai­tës mu­zi­ka jau nuo 1997 m. bu­vo pa­þás­ta­ma ame­ri­kie­èiams: tai Ti­kiu, gies­më, ku­ri bu­vo at­lik­ta po­pie­þiaus Jo­no Pau­liaus II vi­zi­to Lie­tu­vo­je (1996) me­tu (B.Braz­dþio­nio teks­tas, á an­ glø kal­bà ið­ver­të V.Su­þie­dë­lis), tai ir dve­jos lo­ty­nið­kos mi­ðios, ið­leis­tos San­ta Bar­ba­ros lei­dyk­lo­je (vien tik at­ski­rai Ag­nus Dei da­lis ið Mis­sa Bre­vis bu­vo ið­leis­ta 6000 eg­zem­ plio­riø) bei dai­nos cho­rams Var­pas ir Ein ber­ne­lis.

At­lan­tos mies­te vy­ku­siø Bal­ti­jos sak­ra­li­nës cho­ri­nës mu­zi­kos kon­ cer­tø pro­gra­mo­je skam­bë­jo es­tø R.To­bia­so (1873–1918), U.Si­sas­ko (1960), E.Mägi (1922) bei lat­ viø E.Men­ gai­ lio (1874–1954) ir J.Vy­ tuo­lio (1893–1948) kom­po­zi­to­riø kû­ry­ba. Lie­tu­viø mu­zi­kai at­sto­va­vo Kris­ti­nos Va­si­liaus­kai­tës kû­ri­niai: skam­bë­jo gies­mës Ti­kiu, Ry­to mal­ doj, Ky­rie ið Mis­sa Bre­vis, Miðios Ðv. Ce­ci­li­jos gar­bei, taip pat dvi Ka­lë­dø gies­mës var­go­nams Gul ðian­die­nà bei Ty­li­à­jà nak­tá. Pa­mi­në­ ti­na, jog ða­lia ið­var­dy­tø kom­po­zi­to­ rës kû­ri­niø ame­ri­kie­èiai á pro­gra­mà átrau­kë Vy­tau­to Miðki­nio Glo­ria in ex­cel­sis ið Mis­sa Bre­vis. Ðià Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­ki­næ kû­ry­bà at­li­ko Emo­ry uni­ver­si­te­to Te­olo­gi­ jos fa­kul­te­to mið­rus cho­ras „The Cand­ler Cho­ra­liers”, ku­riam ir va­do­ vau­ja M.E.Do­lan. Cho­rui var­go­nais pri­ta­rë kom­po­zi­to­rë bei Ðv. Onos (Ann’s) baþ­ny­èios var­go­ni­nin­kë Lin­da Cab­le Shu­te. Pa­sak Kris­ti­nos Va­si­liaus­kai­tës, ðis cho­ras, ku­ria­me dau­giau­sia më­gë­jø, pui­kiai jau­èia

bei at­lie­ka re­li­gi­næ mu­zi­kà. Au­to­rë bu­vo la­bai pa­ten­kin­ta jaut­riu, emo­ cio­na­liu, dva­sin­gu at­li­ki­mu. Ypaè ji bu­vo su­þa­vë­ta, kai prieð at­lie­kant mi­ðias ðio kû­ri­nio Ag­nus Dei da­lis bu­vo su­re­pe­tuo­ta su vi­sais klau­sy­ to­jais, ku­rie kon­cer­te gie­do­jo kar­ tu. Au­to­rei bu­vo ge­ra pa­jus­ti, kad kû­ry­ba virs­ta á su­jau­din­tà, vie­nin­gà mal­dà.

Kon­cer­tai at­lik­ti Emo­ry uni­ver­si­te­ to Can­non kop­ly­èio­je bei Ðv. Onos baþ­ny­èio­je. Po pir­mo­jo kon­cer­to (ba­lan­dþio 25 d.) lie­tu­viø, lat­viø bei es­tø ben­druo­me­nës su­ren­gë su­si­ ti­ki­mo su K.Va­si­liaus­kai­te va­ka­rà, ku­ria­me au­to­rë pel­në daug kom­pli­ men­tø, su­si­pa­þi­no su sa­vo kû­ry­bos ger­bë­jais ne tik ið JAV, bet ir Ka­na­ dos, Ko­rë­jos. Kom­po­zi­to­rë, cho­ris­ tai, jø va­do­vë M.Do­lan bei lie­tu­viø ben­druo­me­në ga­vo rað­tið­kà Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos am­ba­sa­do­riaus JAV Vy­gan­do Uðac­ko pa­dë­kà.

Ki­tas At­lan­tos mies­to is­to­ri­jai svar­bus reið­ki­nys – pir­mo­sios lie­tu­ við­kos mi­ðios, ávy­ku­sios ba­lan­dþio 27 d. Emo­ry uni­ver­si­te­to Can­non kop­ly­èio­je. Jas lai­kë ku­ni­gas Vai­do­ tas La­ba­ðaus­kas, ðiuo me­tu stu­di­ juo­jan­tis Va­ðing­to­no uni­ver­si­te­te.

Mi­ðio­se skam­bë­jo Juo­zo Nau­ja­lio Links­ma die­na ir Va­si­liaus­kai­tës Ti­ kiu, Al­le­liu­ja uþgie­do­kim, Je­re­mi­jo gies­më, Ið Ta­vo ran­kos. Pa­de­dama At­lan­tos lie­tu­viø ben­druo­me­nës na­riø ir M.E.Do­lan, kû­ri­nius at­li­ko pa­ti au­to­rë.

Tai­gi sma­gu pa­svei­kin­ti kom­po­zi­ to­ræ Kris­ti­nà Va­si­liaus­kai­tæ su to­kiu ðil­tu ame­ri­kie­èiø dë­me­siu jos kû­ry­ bai. Ji ið tie­sø yra ryð­kiau­sia lie­tu­viø kom­po­zi­to­rë, ðiuo me­tu ku­rian­ti pro­fe­sio­na­lià re­li­gi­næ mu­zi­kà. Taip pat ge­ra pa­si­dþiaug­ti, jog Lie­tu­vos var­das ta­po þi­no­mas At­lan­tos mies­ tui bei ðio ren­gi­nio sve­èiams.

Vir­gi­ni­ja ZI­MINS­KAI­TË

Lie­tu­viø gi­ta­ris­to kon­ cer­tas Lon­do­ne

Ð.m. birþelio 9 d. vie­no­je Lon­do­ no pa­grin­di­niø kon­cer­ti­niø sa­liø „Ro­y­al Fes­ti­val Hall” ávy­ko jau­no lie­tu­viø gi­ta­ris­to, tarp­tau­ti­niø kon­ kur­sø lau­re­a­to Sau­liaus Lip­èiaus re­èi­ta­lis. Kon­cer­te da­ly­va­vo ir jo të­ tis – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­re­a­tas vio­lon­èe­li­nin­kas Sau­lius Lip­èius. Kon­cer­tà or­ga­ni­za­vo Lo­ ty­nø Ame­ri­kos ir Ka­ri­bø kul­tû­ros aso­cia­ci­ja LACCS bei Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos am­ba­sa­da Jung­ti­në­je Ka­ra­ lys­të­je. Tai bu­vo ju­bi­lie­ji­në, 20-oji, ðios aso­cia­ci­jos tarp­tau­ti­në gi­ta­ros se­ri­ja. Ða­lia to­kiø pa­sau­ly­je pri­pa­ þin­tø kla­si­ki­nës gi­ta­ros at­li­kë­jø kaip Car­los Bar­bo­sa-Li­ma ir Fa­bio Za­non ið Bra­zi­li­jos, èi­lie­èio Jo­se An­to­nio Es­ co­ba­ro, Vla­dis­la­vo Bla­hos ið Èe­ki­ jos, aust­ro Ale­xan­de­rio Swe­te’s ir

Pia­nis­të ið Vo­kie­ti­jos su­þa­vë­jo in­ter­pre­ta­ci­ jø tiks­lu­mu

Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to kon­cer­tø sa­lë vos su­tal­pi­na á jà be­si­ver­þian­èius at­li­kë­jus. Nors Klai­pë­do­je Fil­har­mo­ni­ ja ne­be­funk­cio­nuo­ja, mi­në­to­je sa­lë­je nuo­lat skam­ba mu­zi­ka: be­veik kas­dien kon­cer­tuo­ja stu­den­tai, pe­da­go­gai, Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to pa­kvies­ti Lie­tu­ vos bei ki­tø ða­liø at­li­kë­jai.

Bir­þe­lio më­ne­sá tarp dau­ge­lio kon­cer­tø ið­si­sky­rë ið pir­mo þvilgs­nio kuk­lus, ta­èiau la­bai ryð­kus, aukð­to me­ ni­nio ly­gio for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos va­ ka­ras. Skam­bi­no vieð­nia ið Vo­kie­ti­jos, Ber­ly­no me­nø uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rë Lin­de Gros­smann. Á Klai­pë­dà L.Gros­smann at­vy­ko pa­ kvies­ta uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to For­te­pi­jo­no ka­ted­ros pe­da­go­gø. Jau tre­jus me­tus ji va­do­vau­ja ðios ka­ted­ ros di­plo­man­tø bai­gia­mø­jø eg­za­mi­nø kva­li­fi­ka­ci­nëms ko­mi­si­joms. Pui­ki pe­da­ go­gë ob­jek­ty­viai ver­ti­na aka­de­mi­nius jau­nø­jø pia­nis­tø pa­si­ro­dy­mus, at­kreip­ da­ma dë­me­sá á ge­rà, pro­fe­sio­na­lø jø pa­ruo­ði­mà.

Pia­nis­ti­nio me­no aukð­tu­mø prof. L.Gros­smann sie­kë sa­vo gim­ta­ja­ me mies­te Vei­ma­re, vë­liau – Mask­vos Gne­si­nø pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te (da­bar Ru­si­jos mu­zi­kos aka­de­mi­ja), pro­fe­so­riø M.Grin­berg ir A.Alek­san­ dro­vo kla­së­se.

Pia­nis­të yra daug kon­cer­ta­vu­si kaip so­lis­të bei ávai­riø ka­me­ri­niø an­sam­bliø da­ly­vë. Pas­ta­ruo­ju me­tu ji daþ­nai kon­cer­tuo­ja for­te­pi­jo­ni­nia­me du­e­te, ta­èiau ren­gia ir so­li­nius kon­cer­tus. At­ li­kë­ja skam­bi­na ávai­riø epo­chø ir sti­liø kû­ri­nius: nuo ba­ro­ko iki ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos, da­ly­vau­ja ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­ kos fes­ti­va­liuo­se Vo­kie­ti­jo­je, Ru­si­jo­je, Len­ki­jo­je ir kt.

Bû­da­ma pla­èiø in­te­re­sø me­ni­nin­kë prof. L.Gros­smann ne tik kon­cer­tuo­ja, bet ir ra­ðo moks­li­nius dar­bus, me­to­ di­nius straips­nius, skai­to pra­ne­ði­mus kon­fe­ren­ci­jo­se. Ji taip pat yra Vo­kie­ ti­jos EPTA val­dy­bos na­rë.

Kon­cer­to Klai­pë­do­je pro­gra­mà pia­nis­të su­da­rë ið Vie­nos kla­si­kø, ro­ man­ti­kø ir nau­jo­sios mu­zi­kos kom­po­ zi­to­riø kû­ry­bos: J.Ha­yd­no An­dan­te su va­ria­ci­jo­mis f-moll (1793), A.We­ber­no Va­ria­ci­jos, op. 27 (1936), L. van Be­ ki­tø Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos dës­ty­to­jo Ju­liaus Ku­raus­ko pir­mo­jo kur­so stu­den­to pa­si­ro­dy­mas su­kë­lë ne­ma­þà ið­ran­kios an­glø pub­li­kos su­ si­do­më­ji­mà.

Dvie­jø da­liø pro­gra­ma ap­rë­pë ne tik XVIII–XIX a. kom­po­zi­to­riø A.Kraf­to, F.Burg­mu­e­le­rio, H.Vil­laLo­bo­so, F.Ta­re­gos, P.Èai­kov­skio, Ab­ner Ros­si, bet ir ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø ku­bie­èio Leo Brou­ we­rio ir an­glo S.My­er­so kû­ri­nius kla­si­ki­nei gi­ta­rai bei vio­lon­èe­lës ir

Lin­de Gros­smann et­ho­ve­no So­na­ta Fis-dur, op. 78 (1806), ir F.Schu­ber­to So­na­ta a-moll, op. 42 (1825). To­ dël ðis kon­ cer­ tas bu­vo ne tik ið­ki­lus me­ni­nis ak­tas, bet ir pui­ki chres­to­ma­ti­në pa­mo­ka mu­ zi­ki­niam jau­ni­mui. Pia­nis­tei, to­bu­lai ával­dþiu­siai for­te­pi­jo­ni­næ tech­ni­kà, pro­fe­sio­na­liai ið­stu­di­ja­vu­siai sa­vo (Vo­ kie­ti­jos) ir ar­ti­mo jai krað­to (Aust­ri­jos) kom­po­zi­to­riø mu­zi­kos sti­lis­ti­kà, ne­ki­lo jo­kiø in­ter­pre­ta­vimo pro­ble­mø, tuo la­ biau sun­ku­mø.

L. van Be­et­ho­ve­no So­na­ta Fis-dur nu­skam­bë­jo la­bai or­ga­nið­kai ir áti­ki­ na­mai. At­li­kë­ja pa­ju­to jos gi­liau­sià pras­mæ ir idë­jà. At­ro­dë, kad ði So­na­ ta su­kur­ta spe­cia­liai L.Gros­smann.

Pia­nis­të sub­ti­liai per­tei­kë jos te­mø, me­ni­ná or­na­men­ta­ci­jos kil­nu­mà, mu­zi­ki­niø min­èiø la­ko­nið­ku­mà, net­gi tam tik­rà „mo­te­rið­ku­mà”. Juk So­na­tà Be­et­ho­ve­nas de­di­ka­vo sa­vo my­li­ma­jai T.Bruns­vik.

So­na­tos la­ko­nið­ku­mas pa­si­reið­kia jos ne­di­de­le ap­im­ti­mi bei tik dvie­jø kon­tras­tin­gø da­liø cik­lo kom­po­zi­ci­ja.

L.Gros­smann su­ge­bë­jo na­tû­ra­liai ir pa­pras­tai per­teik­ti pa­grin­di­niø pir­mo­ sios da­lies (Ada­gio can­ta­bi­le. Al­leg­ro ma non trop­po) in­to­na­ci­jø ðvel­nu­ mà, plas­tið­kà, ne­sku­bios mu­zi­ki­nës tëk­mës nuo­tai­kà, tur­tin­gà cho­ra­li­niø skam­be­siø, tei­kian­èiø kil­naus su­si­màs­ ty­mo iliu­zi­jà. Á ant­rà­jà, vi­sið­kai ki­to­kià, ku­pi­nà þais­min­gu­mo, ið­mo­nës, mo­te­ rið­ko gra­cin­gu­mo bei ko­ke­tið­ku­mo, da­lá (Al­leg­ro vi­va­ce) pia­nis­të „per­ëjo” leng­vai ir áti­ki­na­mai. Ji klau­sy­to­jams áspû­din­gai per­tei­kë ðios da­lies po­eti­ zuo­to ðo­kio cha­rak­te­rá, gy­và, þë­rin­èià

gi­ta­ros du­e­tams. Pub­li­kà su­do­mi­no kon­cer­te at­lik­tos lie­tu­viø kom­po­zi­ to­riø Dia­nos Èe­me­ry­tës („Dy­gio­se þo­lë­se sto­vi vie­ni­ðas Pi­cas­so”) bei Jur­gio Juo­za­pai­èio („SEGONATA”) kû­ri­niø pa­sau­li­nës prem­je­ros. Kon­ cer­to pa­bai­go­je skam­bë­jæs kom­po­ zi­to­riaus J.Juo­za­pai­èio dvie­jø da­liø kû­ri­nys vio­lon­èe­lei ir gi­ta­rai „Juo­da ir bal­ta” su­kë­lë aud­rin­gus pub­li­kos plo­ji­mus.

Jau­no­jo gi­ta­ris­to Sau­liaus Lip­ èiaus at­lie­ka­mos mu­zi­kos ðià va­sa­rà

jos mu­zi­ki­næ sfe­rà. Ásta­bus J.Ha­yd­no kû­ri­nys An­dan­te su va­ria­ci­jo­mis f-moll – nedaþ­nai gir­ di­mas kon­cer­tuo­se kaip ir ap­skri­tai for­ te­pi­jo­ni­në ðio kom­po­zi­to­riaus mu­zi­ka.

Kla­si­cis­ti­nio tiks­lu­mo rei­ka­lau­jan­èias dvi­gu­bas Va­ria­ci­jas L.Gros­smann at­li­ ko ypaè pre­ci­zið­kai, kar­tu per­teik­da­ma ðvie­siu liû­de­siu nu­spal­vin­tà haid­nið­kà mu­zi­kos skaid­ru­mà (pir­mo­ji te­ma) bei ðvel­nø, be jo­kio sen­ti­men­ta­lu­mo (o tai daþ­nai pa­si­tai­ko in­ter­pre­tuo­jant kla­si­ cis­ti­næ mu­zi­kà) ly­riz­mà (ant­ro­ji te­ma).

A.We­ber­no Va­ria­ci­jos, op. 27, pa­ siþymin­èios tiks­lia ir to­bu­la vi­su­mos bei de­ta­liø gar­si­ne kom­po­zi­ci­ja, in­ter­ pre­ta­ci­ne pras­me la­bai su­dë­tin­gos, so­no­ris­tið­kai áman­trios. Pia­nis­të klau­ sy­to­jams at­vë­rë pla­èià ðio­je mu­zi­ko­je sly­pin­èià emo­ci­næ am­pli­tu­dæ – nuo ðvie­siø, ra­miø, pa­slap­tin­gø nuo­tai­kø, uþ­slëp­tø de­jo­niø iki akor­dø kas­ka­do­ mis be­si­lie­jan­èio eks­ta­zið­ku­mo.

Kon­cer­tà L.Gros­smann bai­gë di­ de­le F.Schu­ber­to So­na­ta a-moll. Tai ne at­si­tik­ti­nis pa­si­rin­ki­mas. So­na­ta pra­smin­gai api­ben­dri­no vi­so kon­cer­ to pro­gra­mà. Pia­nis­të su­dë­tin­gos, mað­ta­bið­kos kon­cep­ci­jos, me­ni­niø vaiz­di­niø tur­tin­gà vei­ka­là at­li­ko tar­si vie­nu at­si­kvë­pi­mu: kon­tras­tin­gos da­ lys lo­gið­kai py­në­si á vien­ti­sà me­ni­ná pa­veiks­là. Dra­ma­tið­ka pir­mo­ji da­lis (Mo­de­ra­to), at­lie­ka­ma L.Gros­smann, tar­si ne­ju­èia su­si­lie­jo su ro­man­tið­kai dai­nin­ga, ku­pi­na su­si­màs­ty­mo, ly­ri­ nio ákvë­pi­mo ant­rà­ja (An­dan­te, po­co mos­so), þais­min­ga, ðmaikð­èia tre­èi­à­ja (Scher­zo. Al­leg­ro vi­va­ce) bei ðo­kio in­ to­na­ci­jø pri­sod­rin­ta ket­vir­tà­ja (Ron­do.

Al­leg­ro vi­va­ce) da­li­mi. Pui­kiai jaus­da­ ma sti­liø, pia­nis­të ið­ryð­ki­no ir átvir­ti­no F.Schu­ber­to mu­zi­kai bû­din­gà aið­kø, ryð­kø ro­man­ti­ná te­ma­tiz­mà, jo va­ria­ci­ nio plë­to­ji­mo dra­ma­tur­gi­jà.

L.Gros­smann skam­bi­ni­mas im­po­na­ vo ne tik in­ter­pre­ta­ci­jø na­tû­ra­lu­mu ir tik­ru­mu, sti­liaus po­jû­èiu, bet ir gra­þiu, pras­min­gu gar­su, ne­pri­ekaið­tin­ga tech­ni­ka.

Vi­lia­mës, kad ki­tà pa­va­sa­rá klai­pë­ die­èiø pa­mëg­ta at­li­kë­ja sa­vo kon­cer­ tu vël pra­dþiu­gins jos lau­kian­èius klau­sy­to­jus.

Dai­va KÐA­NIE­NË

dar klau­sy­sis Len­ki­jos, Lie­tu­vos, Vo­ kie­ti­jos pub­li­ka.

MB inf.

„XXI amþiaus me­nas” Da­ni­jo­je

Bir­þe­lio 15–25 d. Da­ni­jo­je, Hel­sin­ go­ro mies­te, vy­ko tarp­tau­ti­nis fo­ru­mas „XXI am­þiaus me­nas”, ku­ria­me kaip ðio fo­ru­mo da­lis bu­vo su­reng­tas ir tarp­tau­ ti­nis jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­sas. Ðe­ðio­se

Muzikos barai /51

Rim­tau­tui Kaðpo­niui – 70

Ðià va­sa­rà þi­no­mas mu­zi­kos te­ore­ti­kas, cho­ro di­ri­gen­tas, pe­da­go­gas, hu­ma­ni­ta­ri­niø moks­lø dak­ta­ras (mu­zi­ko­lo­gi­ja), prof. Rim­tau­tas Kað­po­nis ðven­èia la­bai gra­þø ir reikð­min­gà sa­vo gy­ve­ni­mo 70-me­èio ju­bi­lie­jø. Tur­bût la­biau­siai pro­fe­so­rius þi­no­mas mu­zi­kos pe­da­go­gø ir moks­lei­viø sfe­ro­je kaip pui­kus sol­fe­dþio va­do­vë­lio (su­si­lau­ku­sio jau sep­tin­tos lai­dos) au­to­rius. Reikð­min­gi ir ki­ti R.Kað­po­ nio dar­bai: “Har­mo­ni­jos pa­grin­dai” (1965), “Cho­ro pra­ty­bos” (kar­tu su Po­vi­lu Ta­mu­liû­nu, 1973), “Har­ mo­ni­ja” (I da­lis – 1984, II da­lis – 1988), mo­nog­ra­fi­ ja “Lie­tu­viø mu­zi­kos me­to­di­ka ir har­mo­ni­ja” (1992), Rim­tau­tas Kaðpo­nis is­to­ri­në apy­brai­þa “Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja” (1994), straips­niai ir pra­ne­ði­mai moks­li­në­se kon­fe­ ren­ci­jo­se Lie­tu­vo­je bei uþ­sie­ny­je.

R.Kað­po­nis gi­më 1933 07 24 Pa­ne­vë­þy­je, mo­ky­to­jø ðei­mo­je. Dar mo­ky­da­ma­ sis Ku­pið­kio vi­du­ri­në­je mo­kyk­lo­je va­do­va­vo mo­ky­to­jø ir moks­lei­viø ka­me­ri­niam or­kest­rui, smui­ku ir sak­so­fo­nu gro­jo ávai­riuo­se an­sam­bliuo­se. 1951-56 Vil­niaus vals­ty­bi­nia­me uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo eko­no­mi­kà ir ly­gia gre­ta mo­kë­si J.Tal­lat-Kelp­ ðos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je kom­po­zi­ci­jos P.Ta­mu­liû­no kla­së­je. Uni­ver­si­te­te suor­ga­ni­ za­vo stu­den­tø ka­me­ri­ná or­kest­rà. 1957-62 cho­ro di­ri­ga­vi­mà stu­di­ja­vo Lie­tu­vos vals­ty­bi­në­je kon­ser­va­to­ri­jo­je (prof. A.Bud­riû­no kla­së­je). Stu­di­jas bai­gë su pa­gy­ ri­mu. 1968 sta­þa­vo Bu­da­peð­to F.Lis­zto aukð­to­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je (pas prof.

E.Sio­në ir F.Par­koi), da­ly­va­vo tarp­tau­ti­nia­me cho­ro di­ri­gen­tø se­mi­na­re Ber­ly­ne.

1980 – 81 kë­lë kva­li­fi­ka­ci­jà Mask­vos vals­ty­bi­në­je P.Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ri­jo­je (prof. A.Cha­za­no­vo cho­ro di­ri­ga­vi­mo kla­së­je).

1956m. R.Kað­po­nis Uk­mer­gë­je ákû­rë vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­là ir iki 1959m.

Bu­vo jos di­rek­to­rius, va­do­va­vo cho­rams. Nuo 1959m. Ru­dens Vil­niaus vai­kø mu­ zi­kos mo­kyk­los, J.Tal­lat – Kelp­ðos mu­zi­kos mo­kyk­los, vë­liau M.K.Èiur­lio­nio vi­du­ ri­nës me­no mo­kyk­los te­ori­niø dis­cip­li­nø dës­ty­to­jas, pas­ta­ro­sios mo­kyk­los ir mu­ zi­kos te­ori­jos me­to­di­nës ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas. Nuo 1965 Lie­tu­vos vals­ty­bi­nës kon­ser­va­to­ri­jos Cho­ro di­ri­ga­vi­mo ka­ted­ros dës­ty­to­jas, nuo 1984 do­cen­tas, nuo 1992 Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius. Ið­ug­dë 12 cho­ro di­ri­gen­tø, 1981 ap­gy­në me­no­ty­ros moks­lø kan­di­da­ti­næ di­ser­ta­ci­jà, su­kû­rë ku­ri­niø cho­rams.

R.Kað­po­nis bu­vo 1964 I res­pub­li­ki­nës moks­lei­viø dai­nø ðven­tës kon­sul­tan­tas, cho­rø ap­þiû­rø ir kon­kur­sø þiu­ri na­rys, res­pub­li­ki­niø moks­li­niø – me­to­di­niø ta­ry­bø mu­zi­kos mo­ky­mo ko­mi­si­jos na­rys, kul­tû­ros mo­kyk­lø vals­ty­bi­niø eg­za­mi­nø ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas, ofi­cia­lu­sis opo­nen­tas; Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos moks­lo var­dø tei­ki­mo ko­mi­si­jos eks­per­tas.

Mie­las Ri­man­tai! Ið tie­sø sva­rûs ir reikð­min­gi Ta­vo at­lik­ti dar­bai. Vi­sø Lie­tu­vos mu­zi­kos pe­da­go­gø bei chor­ve­dþiø var­du svei­ki­nu Ta­ve, su­lau­kus bran­daus ir gra­þaus am­þiaus. Lin­ki­me Tau ir to­liau taip kruopð­èiai dar­buo­tis mû­sø mu­zi­ki­ nës kul­tû­ros ba­ruo­se, ið­lik­ti to­kiu pat in­te­li­gen­tið­ku ir sub­ti­liu pa­ðne­ko­vu su bet ku­riuo þmo­gu­mi:moks­lei­viu, stu­den­tu, pe­da­go­gu, moks­li­nin­ku, mu­zi­kos kû­rë­ju ir at­li­kë­ju.

Bo­les­lo­vas ZUB­RIC­KAS ka­te­go­ri­jo­se run­gë­si smui­ki­nin­kai, pia­ nis­tai, for­te­pi­jo­ni­niai du­e­tai (da­ly­viø am­þius nuo 10 iki 30 me­tø) ið Da­ni­jos, Uk­rai­nos, Èe­ki­jos, Ru­si­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos. Juos ver­ti­no tarp­tau­ti­në 11 na­riø ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, ku­riai va­do­ va­vo Ki­je­vo P.Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ri­ jos pro­fe­so­rë Ele­o­no­ra Tkaè. Ðia­me kon­kur­se Lie­tu­vai at­sto­va­vo dvi pia­nis­tës: LMA For­te­pi­jo­no ka­ted­ ros I kur­so stu­den­të In­ga Vyð­niaus­kai­ të (prof. V.Vi­tai­tës kl.) ir Ri­ta Sa­vu­ly­të (doc. A.Þvir­bly­tës kl.). In­ga ket­vir­to­jo­ je ka­te­go­ri­jo­je lai­më­jo II vie­tà, o Ri­ta penk­to­jo­je ka­te­go­ri­jo­je bu­vo ap­do­va­ no­ta III pre­mi­ja. Ða­lia kon­kur­so Hel­sin­go­re bu­vo or­ ga­ni­zuo­ja­mi kon­cer­tai, ku­riuo­se sa­vo meist­rið­ku­mà de­monst­ra­vo ne tik kon­ kur­so da­ly­viai, bet ir þiu­ri na­riai, tarp ku­riø bu­vo ne­ma­þai ryð­kiø kon­cer­tuo­ jan­èiø pia­nis­tø. Hel­sin­go­ro „Va­sa­ros te­at­ro” sa­lë­je skam­bi­no pia­nis­të Kat­ha­

Muzikos barai /52

ri­na Oli­via Brand (Vo­kie­ti­ja), Alek­se­jus Skov­rons­kis (Ru­si­ja). Ðie pia­nis­tai taip pat ve­dë meist­rið­ku­mo kur­sus.

Kon­kur­so da­ly­viams bu­vo su­reng­tos ádo­mios eks­kur­si­jos á Ko­pen­ha­gà, Hel­ sin­go­ro apy­lin­kes, á ne­to­lie­se esan­tá Ðve­ di­jos mies­tà Hel­sin­bor­gà, ku­ria­me vy­ko ávai­riø at­li­kë­jø kon­cer­tai. Juo­se sëk­min­ gai da­ly­va­vo ir at­li­kë­jos ið Lie­tu­vos.

MB inf.

Bal­ti­jos gin­ta­rë­liai

Ð.m. ge­gu­þës 28–30 d. Klai­pë­da mu­zi­kos ger­bë­jams pa­do­va­no­jo gra­þià ðven­tæ – jau­nuo­sius pia­nis­tus su­kvie­të pir­ma­sis tarp­tau­ti­nis kon­kur­sas „Bal­ti­jos gin­ta­rë­liai”.

Tris die­nas vy­ku­sia­me ren­gi­ny­je var­þë­ si 53 pia­nis­tai ið Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Ka­ li­ning­ra­do. Da­ly­viø pa­si­ro­dy­mus ver­ti­no tarp­tau­ti­nis þiu­ri – LMA doc. Alek­san­dra

Þvir­bly­të (pir­mi­nin­kë), Ka­li­ning­ra­do R.Glie­ro mu­zi­kos mo­kyk­los Spec. for­te­ pi­jo­no sky­riaus ve­dë­ja Ve­ra Ðèiu­ki­na, KUMF doc. Tat­ja­na Ro­mað­ki­na, S.Ðim­ kaus kon­ser­va­to­ri­jos Spec. for­te­pi­jo­no sky­riaus ve­dë­ja, EPTA vi­ce­pre­zi­den­të Vir­gi­ni­ja Ruz­gie­në ir A.Ka­èa­naus­ko MM mo­ky­to­ja eks­per­të Liud­mi­la Ra­go­þi­na.

Kon­kur­sas pra­si­dë­jo nuo­tai­kin­gu ir sim­bo­lið­ku kon­cer­tu – vie­toj ðven­të­se ápras­tø pi­ro­tech­ni­kos efek­tø sce­no­je nu­skam­bë­jo C.De­bus­sy “Fe­jer­ver­kas”, at­lie­ka­mas A.Þvir­bly­tës, T.Ro­mað­ki­na pa­skam­bi­no F.Schu­ber­to–F.Lis­zto Bar­ka­ro­læ. Abi þiu­ri na­rës at­li­ko ir po nuo­tai­kin­gà pje­sæ ið vai­kø re­per­tu­a­ro.

“Bal­ti­jos gin­ta­rë­lius” mu­zi­ki­niu nu­me­riu pa­svei­ki­no cho­ras “Gin­ta­rë­liai”, va­do­ vau­ja­mas J.Ku­bi­liaus. Dþiu­gu, kad lai­ko kon­kur­sui pa­svei­kin­ti ra­do Klai­pë­dos me­ ras Ri­man­tas Ta­rað­ke­vi­èius, pa­si­dþiau­gæs to­kiu di­de­liu jau­nø­jø mu­zi­kø ak­ty­vu­mu ir pa­lin­kë­jæs kon­kur­sui tap­ti tra­di­ci­niu.

Kon­kur­so ren­gi­niai vy­ko J.Ka­èins­ko ir J.Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­lo­se. Da­ly­viai varþësi tri­jo­se amþiaus ka­te­go­ri­jo­se. Ab­ so­liu­èiu kon­kur­so nu­ga­lë­to­ju ta­po jau dau­ge­lio tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø pri­zi­nin­ kas Ser­ge­jus Mar­ki­nas ið Ka­li­ning­ra­do, ku­riam vien­bal­siu ko­mi­si­jos spren­di­mu bu­vo pa­skir­tas Di­dy­sis pri­zas. Pir­mo­sios pre­mi­jos bu­vo su­teik­tos D.Stan­ke­vi­ciu­ tei, A.Ðilei­kai­tei (mo­kyt. T.Ro­maðki­na) ir E.Sei­liui (mo­kyt. V.Re­vu­tie­në); ant­ro­sios – M.Pleðky­tei (mo­kyt. V.Kon­tau­tie­në), A.Kar­èia­mo­vai (mo­kyt. O.Par­fe­niuk), K.Mi­cha­le­viè (mo­kyt. R.Ba­ra­naus­kie­ne); tre­èio­sios – S.Pet­ro­sian (mo­kyt. V.Ðar­ku­ vie­në), M.Miðki­ny­tei (mo­kyt. V.Kon­tau­tie­ në), G.Si­mai­ty­tei (mo­kyt. R.Fa­bi­jo­na­vi­èie­ në), A.Pa­vliu­cen­ko (mo­kyt. I.Tar­nov­ska­ ja), J.Za­zec­ky­tei (mo­kyt. V.Ðar­ku­vie­ne), D.Uþpa­ly­tei (mo­kyt. J.Jon­kaus­kie­në).

Tarp ap­do­va­no­tø di­plo­mais bu­vo ir jau­niau­sia kon­kur­so da­ly­vë ðeðia­me­të T.Kus­cen­ko (mo­kyt. T.Þaga­rie­në).

Ma­lo­nu, kad kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riai pa­si­rûpi­no ir pe­da­go­gø pro­fe­si­nës kva­ li­fi­ka­ci­jos këli­mu – jiems bu­vo su­reng­ ta me­to­di­në kon­fe­ren­ci­ja, su­lau­ku­si di­de­lio da­ly­va­vu­siøjø su­si­do­mëji­mo ir pa­gei­da­vi­mo at­ei­ty­je jà dar plës­ti. Ádo­ mu ir tai, jog da­ly­viø pa­si­ro­dy­mus gre­ta tarp­tau­ti­nio þiu­ri ver­ti­no ir S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­tø þiu­ri, va­do­vau­ ja­ma vyr. dës­ty­to­jos J.Liut­kie­nës. Sa­vo ap­do­va­no­ji­mà stu­den­tai sky­rë Didþio­jo pri­zo lai­mëto­jui S.Mar­ki­nui. Bu­vo pa­si­ rûpin­ta ir lais­va­lai­kiu – vi­siems kon­kur­so da­ly­viams ir jø mo­ky­to­jams su­teik­ta pro­ ga ap­si­lan­ky­ti Klai­pëdos pi­lies mu­zie­ju­je ir del­fi­na­riu­me.

Daug ðil­tø þo­dþiø no­rë­tø­si tar­ti ðio kon­kur­so sie­lai Van­dai Ðar­ku­vie­nei, ki­tiems kon­kur­so ini­cia­to­riams bei or­ ga­ni­za­to­riams, o ypaè – J.Ka­èins­ko ir J.Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­loms bei jø di­rek­to­riams R.Ga­ruc­kui ir S.Ku­sui bei kon­kur­so ko­or­di­na­to­rëms mo­ky­to­joms R.Bu­dzi­naus­kie­nei ir J.Ðla­jie­nei, taip pat rë­më­jams. No­ri­si ti­kë­ti, kad kon­kur­sas “Bal­ti­jos gin­ta­rë­liai” taps tra­di­ci­nis.

Alek­san­dra ÞVIR­BLY­TË

Rai­mun­do Ka­ti­liaus paðauk­ti

Ba­lan­dþio 14–15 die­no­mis Vil­ niu­je, Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, vy­ko þy­maus lie­tu­viø smui­ki­nin­ko ir pe­da­go­go, tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­to pro­fe­so­riaus Rai­mun­do Ka­ti­liaus Lie­tu­vos jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­sas. 20 moks­lei­viø var­þë­si grieþ­da­mi smui­kais (17), al­tais (2) ir vio­lon­èe­le (1). Kaip ir de­ra, gau­ siau­siai (17) ir sëk­min­giau­siai pa­si­ ro­dë Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los aukð­tes­niø­jø kla­siø moks­lei­viai. Ma­lo­niai nu­ste­bi­no Klai­ pë­dos E.Bal­sio me­nø gim­na­zi­ja, ne­ blo­gai pa­ruo­ðu­si net 5 sa­vo auk­lë­ ti­nius. Ið Kau­no J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos at­vy­ko 4 moks­lei­viai.

Pa­gir­ti­na Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­jos po­zi­ci­ja – at­vyk­ti, da­ly­vau­ti.

Lau­re­a­tais ta­po 8 vil­nie­èiai ir vie­ nas kau­nie­tis. To­kiu pa­si­skirs­ty­mu ne­rei­kë­tø ste­bë­tis, nes Na­cio­na­li­në­ je M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je su­bur­ti ga­biau­si moks­lei­viai ið vi­sos Lie­tu­vos, o ir dir­ba èia ðiuo me­tu þy­ miau­si pe­da­go­gai sty­gi­nin­kai.

Pir­mà­jà vie­tà ir lau­re­a­tø var­dus ið­ko­vo­jo 3 kon­kur­so da­ly­viai – Ie­va Paukð­ty­të (doc. I.Ar­mo­nai­tës kla­së), Mo­ni­ka Mi­ka­la­jû­nai­të (prof. P.Ra­ dze­vi­èiaus kla­së) ir Da­nu­të Ku­ni­gë­ ly­të (prof. J.Dva­rio­no kla­së). Sun­ku ið ðios tri­ju­lës ið­skir­ti vie­nà – ge­riau­ sià. Vi­si sa­vaip þa­vûs.

I.Paukð­ty­të bliz­gë­jo tech­ni­niu ið­baig­tu­mu, pa­gir­ti­nu rit­mu, ryð­ kia ar­ti­ku­lia­ci­ja, gar­so kul­tû­ra, fra­za­vi­mu. N.Pa­ga­ni­ni Kon­cer­tas – ver­þlus, be kom­pro­mi­sø. H.Wie­ niaw­skio fan­ta­zi­ja ope­ros „Faus­tas” te­mo­mis – áspû­din­ga. Gal tik B.Dva­ rio­no Ada­gio pri­trû­ko kom­po­zi­to­ riaus nu­ro­dy­to ada­gio es­mës.

M.Mi­ka­la­jû­nai­të, grie­þu­si al­tu, nu­dþiu­gi­no mu­zi­ki­niu bran­du­mu, lo­gið­ka mu­zi­ki­ne màs­ty­se­na, ga­lin­ gu, vy­rið­ku, ko­ky­bið­ku for­te. Ypaè tai gir­dë­jo­me pir­mo­jo­je S.For­syth Kon­cer­to da­ly­je, E.Blo­cho Rap­so­ di­jo­je. Ðau­niai pa­grieþ­tas H.Vie­ ux­temps Kap­ri­èas Nr. 9. Lauk­èiau ið­raið­kin­ges­nio pia­no, o M.Muso­ rgskio–V.Bo­ri­sov­skio triukð­min­ga­sis „Go­pa­kas” bu­vo per daug aka­de­ mið­kas, san­tû­ro­kas. Ðias dvi lau­ re­a­tes gir­dë­jau ir anks­èiau, to­dël bu­vo ma­lo­nu pa­ste­bë­ti jø pa­da­ry­tà ryð­kià pa­þan­gà.

Da­nu­të Ku­ni­gë­ly­të, nors grie­þë pas­ku­ti­në, ap­ver­të kon­kur­so ei­lës tvar­kà aukð­tyn ko­jo­mis ir nudþiu­gi­ no þiu­ri bei gau­sià pub­likà ar­tis­tiðku pa­si­ro­dy­mu. B.Dva­rio­no Ele­gi­ja – pui­ki, nuoðir­di, gal ge­riau­sia kon­kur­se. C.Saint-Sa­ën­so „Ha­va­ ne­zas” su­skam­bo iðties is­pa­niðkai.

Pa­brëþ­èiau H.Wie­niaw­skio Kap­ri­èo Nr. 3 at­li­ki­mà – tik­ra vir­tuo­zi­në, bet mu­zi­ki­në pje­së, jo­kiu bû­du ne etiu­das. La­bai ge­ro pa­si­ro­dy­mo fo­ ne F.Men­dels­soh­no Kon­cer­to II–III

da­lys at­ro­dë sil­pniau.

Ant­rà­jà vie­tà kon­kur­se ið­ko­vo­jo moks­lei­viai – Sau­lë Rin­ke­vi­èiû­të (doc. U.Ja­gë­lai­tës kla­së), Do­mas Juð­kys (prof. A.Vai­niû­nai­tës kla­së) ir Sil­vi­ja Vait­ke­vi­èiû­të (mo­kyt. D.Dik­ ðai­tis).

S.Rin­ke­vi­èiû­të grie­þë pla­èiai, plas­ tið­kai, „ta­py­bið­kai”. Aist­rin­gai – J.Si­ be­liu­so Kon­cer­to I da­lá. S.Vai­niû­no „Pri­si­mi­ni­mas” – tik­rai ási­min­ti­nas, pa­brëþ­èiau ið­raið­kin­gà pia­no, ko­kio ðia­me kon­kur­se ap­skri­tai pa­si­ge­ dau. M.Ra­ve­lio „Èi­go­në” man at­ro­ dë per­ne­lyg ci­vi­li­zuo­ta.

D.Juð­kys – pa­vyz­din­gai for­muo­ja gar­sà, ku­ria meist­rið­ko ið­di­du­mo ávaiz­dá, ypaè C.Saint-Sa­­ën­so pje­së­je „In­tro­duk­ci­ja ir ron­do cap­ric­cio­so”.

Su­ba­lan­suo­ti tem­pai, niu­an­sai.

N.Pa­ga­ni­ni Kap­ri­èas Nr. 23 – vie­ nas ið kon­kur­se la­biau vy­ku­siø. J.Pa­ kal­ nio „Rau­ da” – vi­ sai ge­ rai, gal ver­të­jo kryp­ti dau­giau á pia­no, kon­tras­tuo­jant ki­tiems kû­ri­niams.

J.Brah­mso Kon­cer­to I da­lis, nors ir sà­þi­nin­gai, kruopð­èiai pa­ruoð­ta, ne­pa­da­rë di­de­lio áspû­dþio.

Pa­gir­ti­ni S.Vait­ke­vi­èiû­tës ban­dy­ mai sa­vaip in­ter­pre­tuo­ti kû­ri­nius.

Gal ir ne vi­sur pa­vy­ko, ta­èiau la­bai gra­þiai pa­grieþ­tas S.Vai­niû­no „Pri­si­ mi­ni­mas” – sti­lin­gai, su sko­niu, su sai­ku, nuo­ðir­dþiai. W.A.Mo­zar­to Kon­cer­to G-dur II ir III da­lys – nuo­ tai­kin­gai, ele­gan­tið­kai. P. de Sa­ra­sa­ te’s „Èi­go­nø me­lo­di­jos”, ypaè lë­to­ji da­lis, de­ja, ne kà sky­rë­si nuo ne­èi­ go­nið­kø me­lo­di­jø...

III vie­tos lau­re­a­tais ta­po Eg­lë Ja­nu­ðaus­kai­të (mo­kyt. A.Kar­pa­vi­ èie­në), vie­nin­te­lë lau­re­a­të ið Kau­ no J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos, Si­mo­na Ven­slo­vai­të, vël ið Na­cio­ na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­ kyk­los (mo­kyt. doc. U.Ja­gë­lai­të), ir ið tos pa­èios mo­kyk­los vie­nin­te­lis (de­ja) vio­lon­èe­li­nin­kas Gied­rius Þu­kaus­kas (mo­ky­to­jas eks­per­tas A.Pal­ðaus­kas).

E.Ja­nuð­kai­tës pro­gra­ma ne­su­ ba­lan­suo­ta. Ða­lia pui­kiai at­lik­tos B.Dva­rio­no Kon­cer­to II da­lies, P. de Sa­ra­sa­te’s Ha­ba­ne­ros pra­dþios ir ste­bi­nan­èios vir­tuo­zi­ne ko­or­ di­na­ci­ja ko­dos F.Men­dels­soh­no Kon­cer­to I da­lis bu­vo pa­grieþ­ta vi­sai ne­blo­gai, bet taip greit, kad, at­ro­do, ki­to, mu­zi­ki­nio, tiks­lo lyg ir ne­tu­rë­ta.

S.Ven­slo­vai­të tem­pe­ra­men­tin­gai grie­þë E.Ysa­ye „Ele­gi­næ po­emà”. Ádo­mi, so­li­di, gra­þios pia­no vie­ tos, nors re­to­kai ir var­to­ja­mos, uþtik­rin­tos for­te. J.Kar­na­vi­èiaus Kap­ri­èas smui­kui so­lo – sëk­min­gai pa­si­rink­tas ir at­lik­tas mu­zi­kos kû­ri­ nys. H.Wie­niaw­skio Kap­ri­èas Nr. 3, nors greit ir sëk­min­gai pa­grieþ­tas, li­ko etiu­du. Re­tas F.Men­dels­soh­no Kon­cer­tas d-moll (klau­së­mës II ir III da­liø), be di­de­liø vir­tuo­zi­niø pre­ten­ zi­jø, lei­do Si­mo­nai drà­siai ir vy­ku­siai

in­ter­pre­tuo­ti.

G.Þu­kaus­kas nuo­sta­biai pa­gro­jo G.Fauré Ele­gi­jà, ðau­niai ir la­bai grei­ tai N.Rims­kio-Kor­sa­ko­vo „Ka­ma­nës skri­di­mà”, ta­èiau F.Grut­zma­che­rio Etiu­das bu­vo tos pa­èios smul­kios tech­ni­kos kaip ir at­lie­kant „Ka­ma­ nës skri­di­mà” de­monst­ra­vi­mas, de­ja, ne toks sëk­min­gas, ypaè in­ to­nuo­jant. L.Boc­che­ri­ni Kon­cer­tas vio­lon­èe­lei B-dur pa­da­rë dve­jo­pà áspû­dá – mu­zi­ki­në, tu­ri­nio ið­raið­ka bu­vo stip­res­në nei tech­ni­në.

Dþiu­ gu, kad tu­ ri­ me tiek daug ga­biø, per­spek­ty­viø, net­gi ta­len­tin­ gø sty­gi­nin­kø. To­dël, ma­ny­èiau, nuo mo­kyk­los suo­lo ug­dy­da­mi in­stru­men­ta­lis­ti­næ at­li­kë­jið­kà kul­tû­ rà, rei­ka­la­vi­mø kar­te­læ tu­rë­tu­me kils­te­lë­ti aukð­èiau. Kon­kur­sas – ne eg­za­mi­nas, net ne vie­ðas kon­cer­ tas. Ne­svar­bu, kiek tau me­tø, ku­rio­ je esi kla­së­je. Kon­kur­sas – tai sa­vo ðiuo me­tu tu­ri­mø ge­riau­siø sa­vy­biø ir ge­bë­ji­mø de­monst­ra­vi­mas, sy­kiu ir var­þy­tu­vës, pa­si­ly­gi­ni­mas, mu­zi­ ki­nio aki­ra­èio pra­plë­ta. Kon­kur­sas – ne vie­ta ið­mok­ti, o vie­ta pa­si­ro­dy­ ti. Da­bar gi daþ­nas da­ly­vis ban­dë ap­si­draus­ti áþy­miø kom­po­zi­to­riø pa­var­dë­mis, grie­þë po­pu­lia­rius, bet tech­nið­kai jam dar la­bai sun­kius kû­ri­nius. Mu­zi­kos es­mei, tu­ri­niui at­skleis­ti ne­lik­da­vo nei tech­ni­niø, nei fi­zi­niø, nei psi­cho­lo­gi­niø jë­gø.

Vie­ðo pa­si­ro­dy­mo, o ypaè kon­kur­ sø, ðû­kiu tu­rë­tø tap­ti ne kà gro­jam, o kaip gro­jam! Mo­kan­tis ga­li­ma ir bû­ti­na ieð­ko­ti, ban­dy­ti grieþ­ti per grei­ tai, per gar­ siai, per ty­ liai, na, kaip mo­ka­me ir kà mo­ka­me. Ta­èiau á kon­kur­sà pre­kë tu­ri bû­ti pa­teik­ta ge­rai pa­da­ry­ta, pui­kiai su­pa­kuo­ta, gra­þiai api­pa­vi­da­lin­ta, be ábrë­þi­mø, áski­li­mø, su­vë­li­mø, su­lam­dy­mø ir – ne­bû­ti­nai sun­ki...

Pa­si­ma­të þa­lin­ga ten­den­ci­ja pri­si­ tai­ky­ti kû­ri­nius sau, o ne pa­si­rink­ti pa­gal sa­vo ðian­die­ni­nius su­ge­bë­ ji­mus.

Nu­vy­lë N.Pa­ga­ni­ni kap­ri­èai, pra­ ra­dæ þai­þa­ruo­jan­èiø, ki­birkð­èiuo­jan­ èiø, kap­ri­zin­gø, gra­þiø vir­tuo­zi­niø pje­siø, o ne etiu­dø pras­mæ, jø ið­raið­ ka kai ku­riems kon­kur­so da­ly­viams pa­ki­ðo ko­jà...

Pa­si­rin­ku­sie­ji H.Wie­niaw­skio, A.Vje­ta­no, P.Ro­ve­li, K.Her­te­lio, B.Cam­pag­no­li ir ki­tø etiu­dus-kap­ri­ èus, ri­zi­ka­vo ma­þiau.

Ap­skri­tai, kal­bant apie vi­sà kon­kur­sà, at­ro­do, kad ko­le­gos ið Klai­pë­dos, Kau­no, be­je, vi­sa­da gar­së­jan­èio ga­biu jau­ni­mu, ir net kai ku­rie ið Vil­niaus lyg ir pa­mir­ðo, kad ðiø var­þy­tu­viø te­ma – „Ka­ti­lius”.

Kaip tik R.Ka­ti­liaus mu­zi­ka­vi­mo ypa­tu­mai tu­rë­jo su­do­min­ti ir pa­ ska­tin­ti kon­kur­so da­ly­vius bei jø mo­ky­to­jus. R.Ka­ti­liaus smui­ka­vi­mas ste­bin­da­vo, þa­vë­da­vo fi­lo­so­fi­ne mu­ zi­kos vi­su­mos pa­jau­ta, dar la­biau – ne­pa­pras­tai pras­min­ga, nuo­ðir­

dþia, net dra­ma­tið­ka, skaus­min­gai ið­gy­ve­na­ma ir ryð­kiai in­ter­pre­tuo­ ja­ma mu­zi­ka. Net ir vir­tuo­zi­niuo­se kû­ri­niuo­se mu­zi­kos es­më vi­sa­da ið­lik­da­vo vir­ðes­në uþ for­mà.

Tai­gi da­ly­vau­jant prof. R.Ka­ ti­liaus kon­kur­se de­rë­jo ati­dþiau rink­tis pro­gra­mas, ne­per­krau­tas tech­nið­kai, kruopð­èiau pa­ieð­ko­ti kû­ ri­niø, ati­tin­kan­èiø kon­kre­tø at­li­kë­jà (ty­èia ne­sa­kau – moks­lei­vá). Ádë­miai be­si­klau­sant vi­sø 20 kon­kur­so da­ly­viø, kai ka­da jau­të­si per­ne­lyg smul­kme­nið­ka mo­ky­to­jø prie­þiû­ra, áta­ka ir átai­ga kon­kur­so da­ly­viams, smul­ki­nan­ti kû­ri­nio vi­su­mà. Sun­ku sce­no­je áveik­ti tris ban­gi­nius – pa­ grieþ­ti, kaip pa­ra­ðë kom­po­zi­to­rius, kaip lie­pë mo­ky­to­jas ir kaip no­ri­si ar ið­ei­na pa­èiam.

Ge­riau­si re­zul­ta­tai – jei su­tam­pa trys nuo­mo­nës, jei ne – ge­riau sce­ no­je te­gu su­tam­pa kom­po­zi­to­riaus ir at­li­kë­jo nuo­mo­nës. Tik­riau­siai vi­si esa­me su­si­dû­ræ su ku­rio­zi­niais at­ve­ jais, kai po kon­cer­to at­li­kë­jas ver­ kia, jo pe­da­go­gas ne­pa­ten­kin­tas, o klau­sy­to­jams, þiu­ri – pa­ti­ko! Vie­nas ne­pa­ten­kin­tas, kad ne­pa­da­rë to, ko pra­ðë mo­ky­to­jas, o tas pyks­ta, kad moks­lei­vis ne­pa­grie­þë taip, kaip pra­ðy­ta... Ta­èiau mes, klau­sy­to­ jai, ne­þi­no­me, kas ko ir kaip pra­ðë, mums pa­ti­ko, mes gir­dë­jo­me vie­ nin­te­lá va­rian­tà, be pa­tai­sy­mø, be ga­li­my­bës pa­kar­to­ti, ne­ga­lint sa­vo pa­si­ro­dy­mui pa­si­rink­ti pa­to­gaus ar ápras­to gro­ji­mo lai­ko, pa­tal­pos, ap­ðvie­ti­mo, tem­pe­ra­tû­ros ir t.t.

To­kioms eks­tre­ma­lioms sà­ly­goms rei­ kia ruoð­ tis vos ne kas­ dien. Pa­ gro­ti ið­ti­sai ar bent jau uþ­si­brëþ­tà at­kar­pà drau­gams, ki­tiems dës­ty­ to­jams, na­mið­kiams. Veiks­min­ga ir mo­bi­li­zuo­jan­ti jë­ga – nu­si­sta­ty­ti sau „kon­ cer­ to” pra­ dþià, kur nors ki­tur su­si­de­rin­ti, ap­ðil­ti, o at­ëjus „lai­kui” – þen­giam á pa­skir­tà kam­pà ir... pi­lam vi­sa ar­tis­ti­ne, emo­ci­ne jë­ ga nuo pra­ dþios li­ gi ga­ lo! Nei te­le­fo­no, nei du­rø skam­bu­èiai, nei na­mið­kiø ður­mu­lys ne­tu­rë­tø truk­dy­ ti. Po to skai­èiuo­jam við­èiu­kus – kas ge­rai, kas ne, kur bu­vo ne­pa­to­gu, ypaè – kur no­rë­jo­si su­sto­ti ar pa­si­ tai­sy­ti. O vi­sø ge­riau­sia – ási­ra­ðy­ti á mag­ne­to­fo­nà ir ati­dþiai pa­si­klau­sy­ti pa­ða­li­nio mu­zi­kan­to au­si­mis. Ma­ nau, kad ið­gir­si­te, ko ne­gir­dë­jo­te, kai bu­vo­te uþ­si­ë­mæ be­gro­da­mi, o da­bar sà­ly­gi­nis „ge­rai–b­lo­gai” ga­li net vie­to­mis su­krës­ti...

Kai ku­rie kon­kur­so da­ly­viai aið­kiai per men­kai klau­so­si sa­vo grie­þi­mo, „gir­di” tik tai, kà tu­ri pa­gro­ti. Pra­dë­ jus mo­ky­tis nau­jà kû­ri­ná, tai – bû­ti­na sà­ly­ga, bet kuo to­liau, tuo la­biau rei­kia dve­jin­tis ir in­ter­pre­tuo­jant bû­si­mas mu­zi­ki­nis vaiz­das, gar­so jë­ga, temb­ras tvy­ro pa­sà­mo­në­je, o vi­sas dë­me­sys krei­pia­mas á min­ ti­nai grie­þia­mo kû­ri­nio re­zul­ta­tà, grie­þi­mo gar­sà ið sa­lës, kas da­bar

R.Ka­ti­liaus kon­kur­so lau­re­a­ tës: M.Mi­ka­la­jû­nai­të, I.Paukð­ ty­të, D.Ku­ni­gë­ly­të ið po stry­ko te­ka, dai­nuo­ja, kal­ba, koks ðiuo mo­ men­ tu gar­ so temb­ þis, jë­ ga. Juk ir ner­ vi­ në, ras, gro­ psi­cho­lo­gi­në bû­se­na vi­sai ki­to­kia nei kla­së­je, rau­me­nys, pirð­tai dir­ba ne taip, kaip mes ma­nëm, au­to­ma­ tið­kai pa­kar­to­ti, kà ið­mo­kæ, nors ir ge­rai, ne­pa­vyks ne­gir­dint fak­tið­ko, ðià aki­mir­kà gir­di­mo gar­so. To­dël la­ bai be­si­steng­da­mi daþniau­siai per­ spaudþiam ir to ne­ gir­ dim, gar­ sas ne­gra­bus, pia­no – ne­ið­raið­kin­gas, tik „ty­lus”, vib­ruo­ja­me nuo­bo­dþiai, vis­kà vie­no­dai, nors gal­vo­je bû­si­ mas gar­sas vi­sai gra­þus...

At­si­pra­ðau ko­le­gø uþ jiems se­niai þi­no­mas tie­sas, ne­per­ðu jø, vi­liuo­si, kad kai ku­riuos, gal jau­nes­niuo­sius ben­draþygius, jos ir su­do­mins.

Tai­gi. Kaip mû­sø kon­kur­sas þvel­ giant ge­ra lin­kin­èio pe­da­go­go sty­gi­nin­ko aki­mis? Pa­vy­ko? Drà­siai at­sa­kau – taip! Ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, va­do­vau­ja­ma prof. J.Ur­bos, dir­bo sklan­dþiai ir ne­sun­kiai su­de­ri­no ga­ lu­ti­næ nuo­mo­næ. Lau­re­a­tams áteik­ti di­plo­mai, pre­mi­jos, ku­rias ma­lo­niai pa­siû­lë ver­sli­nin­kas p. Vy­tau­tas Vai­ni­ko­nis, be­je, pats bu­væs smui­ ki­nin­kas. Kon­kur­sà rë­më ir p. Ri­ta Vait­ke­vi­èie­në. Mu­zi­kos aka­de­mi­jos Sty­gi­niø in­stru­men­tø ka­ted­rai (ve­ dë­jas prof. P.Ra­dze­vi­èius) te­ko vi­sas ad­mi­nist­ra­vi­mas. Bu­vo pa­þy­më­ti ir kon­cert­meis­te­riai, o di­plo­mà ga­vo jø flag­ma­nas Auð­ra Ba­nai­ty­të.

R.Ka­ti­liaus Lie­tu­vos jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­sas pa­sie­kë sa­vo tiks­là – at­ra­do ta­len­tø, mu­zi­kan­tø, per­spek­ty­viø, daug þa­dan­èiø sty­gi­ nin­kø. Gai­la, kad ne­pa­si­ro­dë kon­ tra­bo­si­nin­kai, ar­fi­nin­kai, ti­kë­jo­mës dau­giau vio­lon­èe­li­nin­kø. Kon­kur­ sas ga­lë­jo ir tu­rë­jo bû­ti ge­ra mo­kyk­ la sty­gi­nin­kams ið vi­sos Lie­tu­vos.

Ver­të­jo pa­ieð­ko­ti ga­li­my­biø at­vyk­ti, pa­si­klau­sy­ti, pa­ma­ty­ti, pa­ ben­drau­ti su da­ly­viais, ko­le­go­mis, mo­ky­to­jais. Dir­ba­me vie­nà dar­bà.

Ben­drai dirb­da­mi pa­siek­si­me dau­ giau. Ne­va­lia uþ­si­sklæs­ti kla­së­je, mo­ kyk­lo­je, rei­kia do­më­tis ðiuo­lai­ki­ne pe­da­go­gi­ka, pa­ma­ty­ti pla­èiau, kas da­ro­si Lie­tu­vos jau­nø­jø sty­gi­nin­kø pa­sau­ly­je.

Rim­tau­tas ÈE­KUO­LIS

Muzikos barai /53

Dvi­gu­ba ope­ros prem­je­ra su­kë­lë ne­re­gë­tà an­ðla­gà

Jei iki ðiø me­tø bir­þe­lio 1-osios Aly­tu­ je kas nors ma­në, jog mu­zi­kos mo­kyk­ la – tik vai­kams, ðià ðie­met sim­bo­lið­kai su­ta­pu­sià Të­vo ir Vai­kø gy­ni­mo die­nà ási­ti­ki­no, kad jau­ni­mas – jë­ga, su ku­ria rei­kia skai­ty­tis. Jau­nas, gra­þus, þy­din­ tis mu­zi­kos mo­kyk­los ko­lek­ty­vas áro­dë esàs pa­jë­gus pa­sta­ty­ti rim­to­jo þan­ro kû­ri­ná – ope­rà, ku­rio 422-àsias Mag­de­ bur­go tei­siø su­tei­ki­mo me­ti­nes ðven­ èian­tis mies­tas lig ðiol ne­bu­vo ma­tæs.

Tie­sa, pa­sak is­to­ri­jos ðal­ti­niø, tar­pu­ka­ riu Aly­tu­je më­gi­ni­mø im­tis ope­ros þan­ ro bû­ta, ta­èiau në vie­nas jø ne­ati­ti­ko vi­sø cha­rak­te­rin­gø rei­ka­la­vi­mø.

Nie­kur ne­ma­ty­ta dvi­gu­ba ope­ros prem­je­ra mies­to te­at­re ver­èia val­di­nin­ kus pa­kel­ti gal­và nuo po­pie­riø ir ati­ dþiau ási­þiû­rë­ti á pa­pil­do­mo­jo ug­dy­mo ástai­gà, ga­lin­èià do­va­no­ti vi­suo­me­nei Aly­taus mies­to kul­tû­ri­nio gy­ve­ni­mo me­tø ávy­kio no­mi­na­ci­jos ver­tà dar­bà.

Dës­nin­ga ir ne­ið­ven­gia­ma Kaip ir de­ra rim­tam ávy­kiui, jis bren­ do nuo­sek­liai. Pro­jek­to „kal­ti­nin­kë” – mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja Da­nu­të Vait­kie­në sa­ko, jog trauk­tis ne­bu­væ kur: pa­siek­ta bran­da ver­èia kur­ti to­ liau, be to, no­rë­jo­si ið­ban­dy­ti nau­jà þan­rà. D.Vait­kie­në dir­ba jau 37 me­tus ir þi­no­ma ne tik sa­va­me mies­te, bet ir ða­ly­je. Kaip ir vi­sas mu­zi­kos mo­kyk­los ko­lek­ty­vas. „Mû­sø ko­lek­ty­vai yra to­kio me­ni­nio ly­gio, kad ið­ëjo uþ mo­kyk­los ri­bø, – sa­ko sol­fe­dþio mo­ky­to­ja eks­per­ të. – Pia­nis­tai da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se, pla­èiai þi­no­mas sty­gi­niø kvin­te­tas, nuo­lat vyk­do­me ávai­rius pro­ jek­tus, tad ope­ra – ne uþ­gai­da”. Kam jau kam, o pro­jek­to ini­cia­to­rei, au­to­rei ir vyk­dy­to­jai D.Vait­kie­nei aið­kin­tis dël sa­vo su­ma­ny­mo tik­rai ne­pri­va­lu, nes re­zul­ta­tas lû­kes­èius at­pir­ko su kau­pu.

Tie­sa, rei­kia pri­pa­þin­ti, kad idë­ja sta­ty­ti ope­rà – jaus­mø dra­mà – pa­ða­li­ niam ið­ties ga­lë­jo pa­si­ro­dy­ti avan­tiû­ris­ tið­ka. Pa­èiais kuk­liau­siais skai­èia­vi­mais, rei­kë­jo bent 4 tûks­tan­èiø li­tø – lai­më­jus pro­jek­tø kon­kur­se, gau­ta pus­tre­èio. Jø tu­rë­jo vos uþ­tek­ti sim­bo­lið­kai at­si­ly­gin­ti

kom­po­zi­to­riui, re­þi­sie­riui, dai­li­nin­kei, o rû­pin­tis me­dþia­go­mis de­ko­ra­ci­joms ir kos­tiu­mams te­ko pa­tiems. Sà­ma­to­je net­gi ne­bu­vo nu­ma­ty­ta ið­lai­dø ap­ðvie­ të­jui, cho­reo­grafui, re­kla­mai, sa­lës nuo­mai. Jo­kio pi­ni­gi­nio uþ­mo­kes­èio D.Vait­kie­në ne­sky­rë ir sau. „Svar­biau­ sia, – sa­ko mo­ky­to­ja, – ug­dy­ti vai­kø kû­ ry­bin­gu­mà, ma­ty­ti, kaip de­ga jø akys.

Jie jau pra­de­da pa­mil­ti mu­zi­kà. Kai jau­ni þmo­nës tu­ri veik­los mo­ty­va­ci­jà, pa­tys ku­ria gro­þá – jiems ne­rei­ka­lin­ga jo­kia ki­ta nu­si­kals­ta­mu­mo pre­ven­ci­ja”.

Pa­ra­ma ir ge­ra­no­riðku­mas Ope­ros vai­kams „Jau­èio tro­be­lë” mu­zi­kà su­kû­rë vil­nie­tis kom­po­zi­to­rius Jur­gis Gai­þaus­kas, be­je, tu­rin­tis sen­ti­ men­tø Aly­tui, mat èia mu­zi­kos mo­kyk­ lo­je mo­ko­si net trys ga­bios jo anû­kës – Vi­li­ja, Ri­man­të ir Rim­gai­lë. Sce­na­ri­jø pa­gal ei­liuo­tà Kos­to Ku­bi­lins­ko pa­sa­kà pa­ra­ðë ir kû­ri­ná re­þi­sa­vo kom­po­zi­to­ riaus sû­nus, Aly­taus te­at­ro ak­to­rius Jo­nas Gai­þaus­kas, me­lo­di­niø re­èi­ta­ ty­vø ir ari­jø au­to­rë – pa­ti sol­fe­dþio mo­ky­to­ja D.Vait­kie­në. Kur­ti kos­tiu­mø ir sce­nog­ra­fi­jos bu­vo pa­kvies­ta pro­ fe­sio­na­li kos­tiu­mø dai­li­nin­kë Gin­ta­rë Mar­ke­vi­èie­në, cho­reo­grafas – Ar­tû­ras Za­kals­kis, kon­cert­meis­te­rë – Aly­të Vit­ kaus­kie­në, or­kest­rà su­bû­rë ir di­ri­ga­vo Dai­va Mar­ti­ko­ny­të.

Pa­sak me­no va­do­vës D.Vait­kie­nës, dau­gu­ma bu­vo ge­ra­no­rið­ki. Tie­sa, mo­ky­to­ja ási­ti­ki­no, kad uþ­mo­jis sta­ty­ti ope­rà – tik­rai ne­kas­die­nið­kas reið­ki­nys, ne­bû­ti­nai svei­ki­na­mas kad ir, sa­ky­ki­ me, ðei­mo­je, kur ið tik­rø­jø ge­riau­siai re­gi­mos ti­ta­nið­kos, vi­sos kan­try­bës ir su­telk­tu­mo rei­ka­lau­jan­èios pa­stan­gos.

Bet kai vi­sas dar­bas jau uþ pe­èiø, o jo vai­sius gra­þus pa­þiû­rë­ti ir ma­lo­nus at­si­ kàs­ti, ak, kaip ge­ra ant ðir­dies!

Pub­li­ka ir ar­tis­tai Tai­gi ge­ro pus­me­èio re­pe­ti­ci­jos (apie 100 cho­ro dai­ni­nin­kø, 30 or­kest­ ro na­riø ir 9 pa­grin­di­niø dvie­jø su­dë­ èiø so­lis­tø), ir bir­þe­lio 1-àjà – ope­ros prem­je­ra nuo þiû­ro­vø gau­sos bei ge­rø emo­ci­jø ant­plû­dþio dûs­te dûs­tan­èia­me Aly­taus mies­to te­at­re. Tà­dien su­si­rin­ ko ne­stan­dar­ti­në prem­je­ri­në pub­li­ka.

Or­kest­ro idë­ja ir re­zul­ta­tas

Vie­toj po­li­ti­kø, kri­ti­kø, tik­rø ope­ros ger­bë­jø, sno­bø ir vi­sur da­ly­vau­jan­èiø ak­ty­vis­tø trau­kë vai­kais ve­di­ni të­ve­liai ir ma­mos, se­sës ir bro­liu­kai, drau­gai ir ki­ti jau­nø­jø ar­tis­tø „pa­lai­ky­mo gru­piø” na­ riai. Ir, þi­no­ma, mu­zi­kai, te­at­ra­lai, at­ëjæ smal­sia aki­mi pa­þvelg­ti á ko­le­gø dar­bà.

Ið ne­men­ko bû­re­lio kvies­tø­jø as­me­nø, nie­ko ste­bë­ti­na, ap­si­lan­kë ne tiek ir daug. Gal dar ge­riau, nes ir be jø bu­vo per­pil­dy­ta ne tik sa­lë, bet ir bal­ko­nas, ope­ra­to­ri­në. Kad pa­tek­tø vi­si no­rin­tie­ji, te­ko ið­kart skelb­ti an­trà spek­tak­lá.

J.Gai­þaus­ko ope­ra vai­kams „Jau­èio tro­be­lë” – pui­kus kû­ri­nys, mu­zi­kos spal­ vo­mis at­gai­vi­næs gir­dë­tà pa­sa­kà apie jau­tá, ne­pa­kë­lu­sá po­no jun­go, apie darbð­tu­mà ir drau­gys­tæ. Mu­zi­ka ið­raið­ kin­ga, vaiz­din­ga, átai­giai ið­ryð­ki­nan­ti pa­ grin­di­niø per­so­na­þø cha­rak­te­ris­ti­kas.

Jau­tis, Gai­de­lis, Vil­kas, Ka­ti­nas, Avi­në­ lis, Þà­si­në­lis, Po­nas, du Tar­nai – pa­ grin­di­niai ope­rë­lës vei­kë­jai. Ið­skir­ti ku­rá ta­len­tin­ges­ná ar­tis­tà bû­tø ga­na sun­ku, nes vi­si itin nuo­ðir­dþiai sten­gë­si per­teik­ ti sa­vo vei­kë­jo bû­dà. Dra­ma­tur­gi­jos pa­grin­das – cho­rai, ypaè bai­gia­mie­ji.

Per ðim­to kos­tiu­muo­tø cho­ris­tø bû­rys ne­si­ten­ki­no sta­tið­ku dai­na­vi­mu, o ak­ty­ viai, pa­si­telk­da­mi ju­de­sá ir ar­tis­tið­ku­mà, tal­ki­no veiks­mo li­ni­jos plë­to­tei.

Pa­sa­ky­ti, kad vai­kai gro­jo, dai­na­vo ir vai­ di­ no, bû­ tø per kuk­ lu ir reikð­ tø mil­þi­nið­ko triû­so ir jau­nø­jø ar­tis­tø bei jø va­do­vø pa­stan­gø nu­ver­ti­ni­mà. Spek­ tak­lio sta­ty­to­jai pa­do­va­no­jo ið­ties áspû­ din­gà re­gi­ná, mu­zi­kos, ðo­kio ir þo­dþio puokð­tæ, o nuo sce­nos á per­pil­dy­tà sa­læ sru­vo ge­ra ener­gi­ja. Ne­nuos­ta­bu, kad ap­im­ti eu­fo­ri­jos þiû­ro­vai ne­gai­lë­jo kom­ pli­men­tø ir aplo­dis­mentø. Ir gë­liø – tiek ar­tis­tams, tiek ope­ros kû­rë­jams. Su kuo te­ko da­ly­tis áspû­dþiais, vi­sø nuo­mo­në ta pa­ti: svei­kin­ti­na, ðau­nu, áspû­din­ga, o ne vie­nas kal­bin­ta­sis sa­kë dro­vë­jæ­sis be­si­tven­kian­èiø aða­rø bei kû­nu bë­gan­ èiø ðiur­pu­liu­kø.

Po emo­ci­jø ant­plû­dá su­kë­lu­sios dvi­gu­bos prem­je­ros ko­lek­ty­vas së­dë­ti ran­kas su­dë­jæs ne­ke­ti­na. Ki­tas „Jau­èio tro­be­lës” spek­tak­lis tu­rë­tø bû­ti skir­tas drau­gams, ben­dra­am­þiams, pas­kui – vi­siems. To­kià se­kà yra nu­ma­èiu­si pro­jek­to me­no va­do­vë D.Vait­kie­në. Be abe­jo, pa­si­þiû­rë­ti „Jau­èio tro­be­læ” bû­tø pra­var­tu ir tiems, kas no­ri su­si­pa­þin­ti ar su­pa­þin­din­ti ki­tus su ope­ros þan­ro ypa­ tu­mais. Re­pe­ti­ci­jø me­tu at­sar­giai kal­bë­ ju­si apie nu­ma­to­mà prem­je­rà, da­bar mo­ky­to­ja ga­li pa­grás­tai di­dþiuo­tis sa­vo ir sa­vo ug­dy­ti­niø dar­bu ir ti­kë­tis di­des­ nio val­di­nin­kø dë­me­sio bei pa­ra­mos.

J.Gai­þaus­ko ope­ra vai­kams “Jau­èio tro­be­lë”

Muzikos barai /54

Tu­ri­me fun­da­men­ta­lø sa­vo tau­ tos þmo­niø me­no pa­li­ki­mà, ge­nia­ liai su­kur­tà ir ðimt­me­èiø glu­din­tà.

Ið­li­ko jis gies­më­mis, rau­do­mis, dai­no­mis, su­tar­ti­në­mis, ra­lia­vi­mais, ri­da­vi­mais… Mû­sø fol­klo­ras ori­gi­na­ lus tuo, kad ja­me do­mi­nuo­ja uni­ka­ lûs sa­vi­ti dai­ni­niai ir in­stru­men­ti­niai an­sam­bliai – sku­du­èiø, ra­gø, dau­ dy­èiø, kan­kliø, ir tuo, kad gau­siai tu­ri­me ki­to­kiø ne­pa­pras­tai in­di­vi­du­ a­liø in­stru­men­tø – lamz­de­liø, dûd­ mai­ðiø, skra­ba­lø, ta­ba­lø, dþin­gu­liø, orþ­ra­giø, ra­ge­liø, bûg­nø, bûg­ne­ liø… dau­gy­bæ ori­gi­na­liø mu­zi­kos spal­vø, temb­ri­nës ávai­ro­vës. Ið pir­ mo þvilgs­nio at­ro­dy­tø, jog kai ku­rie ðiø in­stru­men­tø bû­din­gi ir ki­toms tau­toms. Ið da­lies taip. Ta­èiau kit­kà by­lo­ja mu­zi­kos tu­ri­nys, ku­rá ne­leng­ va pa­ly­gin­ti net su kai­my­nø liau­ dies mu­zi­ka. To­dël gal tu­rë­tu­me tei­sæ api­ben­drin­tai pa­sa­ky­ti – ið­li­ ko lie­tu­viø tau­ti­nës mu­zi­kos kla­si­ka, þmo­niø ið­ne­ðio­ta ir iki ðiø die­nø ne­pa­mes­ta, nors ir vei­kia­ma sve­ti­mø kul­tû­rø. Ir kai ið­ky­la klau­si­ mas, kad jau­no­ji kar­ta, vei­kia­ma to­ kio gau­saus sve­ti­my­biø ant­plû­dþio, ga­li su jo­mis su­si­lie­ti bei ið­si­þa­dë­ti sa­vø­jø ver­ty­biø – ne­si­jau­din­kim per daug dël to­kios grës­mës, nors ji ir la­bai re­a­li at­ro­dy­tø. Do­ras lie­tu­vis ne­ið­si­þa­dës ðven­tø da­ly­kø – të­vy­ nës, kal­bos, dai­nos. Ta­èiau da­bar kaip nie­kad rei­kia su­rem­ti pe­èius, o pir­miau­sia, þi­no­ma, jau­ni­mui.

Ir vis dël­to ða­lia nû­dien ve­ðan­èio dva­si­nio skur­do ryð­kiai ma­to­me ir dva­si­ná tur­tà. Ði­tiek gra­þiau­siø tau­ ti­nio po­bû­dþio ren­gi­niø, ori­gi­na­liø kon­cer­tø! O juo­se – ið­mo­nës, kû­ry­ bos, tra­di­ci­jø ir nû­die­nos sà­vei­kos, þan­rø ávai­ro­vës. Pas­ta­rai­siais me­tais lyg ir ne­ti­kë­tai ið­vy­do­me, jog be­ne vi­sus tra­di­ci­nio me­no þan­rus ða­ly­je „uþ­val­dë” jau­ni­mas. Tai di­de­lio op­ti­ miz­mo ir vil­ties tei­kian­tis fak­tas, dël ku­rio da­rai­si ra­mes­nis ir sten­gie­si kiek ki­taip su­vok­ti jau­no­sios kar­tos pa­stan­gas bei raið­kos for­mas, te­gu ir ne vi­suo­met, at­ro­dy­tø, pri­im­ti­ nas.

Ga­na daþ­nai min­ti­mis (ir ne vien) su­gráþ­tu á Klai­pë­dà, kur te­ko áspaus­ti tam tik­rà tra­di­ci­jø pë­dà… Á Uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­tà, Liau­ dies mu­zi­kos ka­ted­rà, kur triû­sia vie­nin­ga pe­da­go­gø ir stu­den­tø ðei­ ma. Vie­ nin­ ga gal to­ dël, kad ji Klai­pë­do­je? Kad ten aki­vaiz­dus tau­ ti­nës kul­tû­ros re­ne­san­sas? Kad ten aukð­to meist­rið­ku­mo ir ori­gi­na­lu­mo me­no ko­lek­ty­vai ir tik­ri, ne for­ma­lûs tau­tið­ku­mo pra­dai? Ið­ties taip!

Na­tû­ra­lu, jog ir ðioms min­tims at­ si­ras­ti pa­dë­jo ðau­nûs Klai­pë­dos uni­ ver­si­te­to Liau­dies mu­zi­kos ka­ted­ros tra­di­ci­niø an­sam­bliø bei or­kest­ro kon­cer­tai Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­ mi­jo­je bei Kau­no fil­har­mo­ni­jo­je,

ku­rie ver­èia ne vien gë­rë­tis, bet ir gal­vo­ti apie þan­ro sa­vas­tá bei per­ spek­ty­và. Juk ne­daug tu­ri­me to­kiø me­ni­niø vie­ne­tø, ku­riuos ga­lë­tu­me pa­va­din­ti liau­dies mu­zi­kos in­stru­ men­tø or­kest­ru, ið es­mës na­cio­na­ li­niu ir ið­sa­miu sa­vo spal­vo­mis bei raið­kos prie­mo­në­mis. Na­cio­na­li­niu!

– ki­taip jo ne­pa­va­din­si – dël ryð­kaus tau­ti­nio tu­ri­nio, at­li­ki­mo pro­fe­sio­na­ lu­mo, in­stru­men­ta­ri­jaus ypa­ty­biø ir gau­sos, at­li­kë­jø uni­ver­sa­lu­mo, jø ge­bë­ji­mo ge­rai gro­ti ne vien sa­vo spe­cia­ly­bës in­stru­men­tu, o ir ávai­riais ki­tais, ge­rai dai­nuo­ti, jaus­ ti liau­dies kû­ry­bos sti­liø, der­mæ, at­li­ki­mo ma­nie­rà ir ki­tus bû­din­gus kom­po­nen­tus – vi­sa, kas bû­din­ga to­kiam me­no ko­lek­ty­vui. Èia esi pri­vers­tas ki­taip su­vok­ti pro­fe­sio­na­ lu­mo kri­te­ri­jus. Bû­tent – liau­dies mu­zi­kos ir jos at­li­ki­mo pro­fe­sio­ na­lu­mo, kai do­mi­nuo­ja lie­tu­viø liau­dies kla­si­ka, ið­reikð­ta jos pa­èios at­li­ki­mo prie­mo­në­mis, te­gu ðian­ die­nið­ko­mis, to­bu­les­në­mis, ta­èiau aið­kiai tau­ti­në­mis. Svar­biau­sia – ðis tau­tið­ku­mas në­ra for­ma­liai ið­reikð­

Gro­ja jung­ti­nis liau­dies in­stru­ men­tø or­kest­ras, di­ri­guo­ja Vy­ tau­tas Te­tens­kas tas ir vien ið na­tø ið­mok­tas. Aið­kiai jau­ti, kas uþ na­tø – liau­dið­ko­sios in­ter­pre­ta­ci­jos sie­ki­mas, kû­ry­bos dva­si­nis po­jû­tis, tik­ru­mas, in­di­vi­du­ a­lu­mas. To­dël dar kar­tà ási­ti­ki­ni, jog su­vok­ti lie­tu­viø liau­dies kla­si­kà ir jà in­ter­pre­tuo­ti yra vi­sai kas ki­ta ne­gu Eu­ro­pos kla­si­kø kû­ry­bà. Tai ne­pa­ly­ gi­na­mi da­ly­kai. Bë­da, kai á liau­dies mu­zi­kà ir jos at­li­ki­mà þiû­ri­ma vien per Eu­ro­pos mu­zi­kos priz­mæ.

Straips­nio au­to­rius ne prieð kla­ si­kà, o prieð kla­si­ki­ná uni­fi­kuo­tà liau­dies kû­ry­bos bei jos aran­þuo­ èiø in­ter­pre­ta­vi­mà, prieð ðtam­pus ir tra­fa­re­tus, vis la­biau ási­ga­lin­èius ða­lies liau­dies in­stru­men­tø an­sam­ bliuo­se bei or­kest­ruo­se. Ap­skri­tai á liau­dies kû­ry­bà tu­rë­tu­me þiû­rë­ti kû­ry­bið­kiau, jo­je dau­gy­bë va­rian­tø, ne­ið­reikð­tø na­to­mis, ne­uþ­ra­ðy­tø. Vi­ sa tai rei­kia þi­no­ti, o dar dau­giau – jaus­ti. Vi­sa, kas liau­dies mu­zi­ko­je uþ­ra­ðy­ta na­to­mis, të­ra tik tam tik­ras orien­ty­ras. To­dël ir á bet ko­kio liau­ dies in­stru­men­tø jun­gi­nio (or­kest­ ro) mo­de­lá tu­rë­tu­me þvelg­ti ne dog­ ma­ti­ko, o kû­rë­jo aki­mis, ið­reikð­da­mi vi­sø pir­ma tau­tos kû­ry­bos bruo­þus jai bû­din­ga ma­nie­ra. Ðia pras­me Klai­pë­dos uni­ver­si­te­

to Liau­dies mu­zi­kos ka­ted­ros an­ sam­bliai ir or­kest­ras yra pa­vyz­dys, kaip pa­si­re­miant fol­klo­ro sa­vy­bë­mis ga­li­ma kur­ti nau­jas me­ni­nes ver­ty­ bes ir jas ori­gi­na­liai in­ter­pre­tuo­ti.

Vi­sa kon­cer­to pro­gra­ma pa­reng­ ta la­bai kû­ry­bið­kai. Jo­je gau­su ka­ted­ros ab­sol­ven­tø ir pe­da­go­gø kû­ry­bos bei aran­þuo­èiø. Gra­þûs vie­na­rû­ðiø in­stru­men­tø an­sam­bliai, pre­ci­zið­kas, lais­vas, bû­din­gas at­li­ki­ mas. Jau­ti, kad at­li­kë­jams ma­lo­nu kan­kliuo­ti, sku­du­èiuo­ti, de­monst­ ruo­ti ðiuo­lai­kið­kà, þva­lø bir­by­niø an­sam­blá, o kar­tu ne­ti­kë­tai vi­siems pa­virs­ti fol­klo­ro an­sam­bliu, ori­gi­na­ liai at­lik­ti lau­ko dar­bø dai­nas, su mei­le ið­reikð­ti au­ten­tið­kà vo­ka­li­næ bei in­stru­men­ti­næ kû­ry­bà. Toks fol­ klo­ro ir nû­die­nos jun­gi­nys, at­lie­ka­ mas tø pa­èiø at­li­kë­jø, ða­ly­je kol kas dar ne­tu­ri ana­lo­gø.

Vi­si at­li­kë­jai kon­cer­to fi­na­lui ir jo kul­mi­na­ci­jai së­da á or­kest­rà. Jis ku­pi­nas ly­gia­reikð­miai trak­tuo­ja­mø spal­vø (prie­ðin­gai ki­tiems or­kest­ rams, kur do­mi­nuo­ja vien aukð­tu re­gist­ru skam­ban­èios bir­by­nës ir kan­klës). Èia pui­kiai su­ba­lan­suo­tos vi­sos in­stru­men­tø gru­pës. Gau­su sa­vai­min­gø in­di­vi­du­a­liø in­stru­men­ si jie tu­ ri sa­ vo reikð­ min­ gà tø – vi­ vie­tà or­kest­re, ku­rio re­per­tu­a­ras so­ li­dus ir ádo­mus. Kad vi­si or­kest­ran­ tai ne vien ge­rai gro­ja, bet ir ge­rai dai­nuo­ja – re­tas reið­ki­nys to­kio po­ bû­dþio or­kest­rø veik­lo­je. Jis tei­kia bû­din­gu­mo, na­cio­na­li­nio ko­lo­ri­to, ádo­miai ið­ple­èia or­kest­ro me­ni­næ vi­su­mà. To­dël or­kest­rø va­do­vai tu­ rë­tø vis daþ­niau gal­vo­ti apie to­kio, bû­tent to­kio – fol­klo­rið­ko, ið es­mës na­cio­na­li­nio – or­kest­ro prin­ci­pà, su­vo­kiant kas bû­din­ga jam, ne­ly­gi­ na­mam prie ki­tø or­kest­rø. Ðios kuk­lios re­cen­zi­jos ir pa­màs­ty­ mø au­to­rius, ge­rai þi­no­da­mas, kiek daug kû­ry­bi­niø pa­stan­gø, ið­ma­ny­ dies rei­ kia to­ kio liau­ dies mo ir ðir­ mu­zi­kos þan­ro me­ni­niam re­zul­ta­tui pa­siek­ti, no­rë­tø tik pa­lin­kë­ti ir to­ liau ieð­ko­ti stip­ry­bës bei at­ra­mos se­no­sios bal­tø kul­tû­ros klo­duo­se, kur daug re­a­lios me­dþia­gos to­kio kû­ry­bið­ko or­kest­ro veik­lai.

Kon­cer­to pro­gra­ma at­spin­di vi­sos ka­ted­ros stu­den­tø ug­dy­mo es­mës ir pras­mës prin­ci­pus, or­kest­ ro va­do­vo ir di­ri­gen­to, ka­ted­ros ve­dë­jo prof. Vy­tau­to Te­tens­ko, or­kest­ro chor­ve­dës ir fol­klo­ro an­ sam­blio va­do­vës doc. Ire­nos Na­kie­ nës, kan­kli­nin­kiø va­do­vës doc. Ni­ jo­lës Te­tens­kie­nës, sku­du­ti­nin­kø – vyr. asist. Al­gy­tës Mer­ke­lie­nës ir vi­sø at­li­kë­jø tei­sin­gai su­vo­kia­mà, kû­ry­bin­gà ir su­telk­tà dar­bà.

Toks me­ni­nis vie­ne­tas ga­li ori­gi­ na­liai at­sto­vau­ti vals­ty­bei Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je.

Al­gir­das VYÞIN­TAS

Tarp Es­ti­jos ir Lie­tu­vos

Birþelio 2 d. te­ at­ ro Es­to­nia Þie­mos so­de ávy­ko ju­bi­lie­ji­nis Es­ti­jos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rës, tarp­tau­ti­nio M.K.Èiur­lio­nio kon­kur­so lau­re­a­tës, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos nu­si­pel­niu­sios ar­tis­tës, Lie­tu­vos Di­dþio­jo ku­ni­gaikð­èio Ge­di­mi­no Ri­te­rio kry­þiaus ka­va­lie­rës, H.El­le­rio mu­zi­kos pre­ mi­jos lau­re­a­tës, Es­ti­jos lie­tu­viø ben­druo­me­nës gar­bës na­rës Alek­san­dros Juo­za­pë­nai­tës-Eesmaa va­ka­ras. Svei­kin­da­mi sa­vo të­vy­nai­næ gra­þios su­kak­ties pro­ga, no­ri­me pri­min­ti skai­ty­to­jams svar­biau­sius jos veik­los lai­më­ji­mus.

Alek­san­dra Juo­za­pë­ nai­të-Eesmaa – lie­tu­viø pia­nis­të, nuo 1977 m. gy­ve­ nan­ti Ta­li­ne. Jos mu­zi­ki­niai ga­bu­mai ið­ryð­kë­jo anks­ty­vo­je vai­kys­të­je: ket­ve­riø me­tø pra­ dë­jo skam­bin­ti for­te­pi­jo­nu, bû­da­ma de­vy­ne­riø – su Fil­ har­mo­ni­jos or­kest­ru (da­bar Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­ nis or­kest­ras) at­li­ko Ha­yd­no Alek­san­dra Juo­za­pë­nai­të-Eesmaa Kon­cer­tà D-dur, ke­tu­rio­li­kos – su­ren­gë pir­mà­já di­de­lá re­èi­ta­lá.

A.Juo­za­pë­nai­të mo­kë­si Vil­niu­je, prof. O.Ðtein­berg kla­së­je, bai­gë Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jà ir ðios kon­ser­va­to­ri­jos as­pi­ran­tû­rà (prof. Ja­ko­vas Za­kas). Pia­nis­të sëk­min­gai da­ly­va­vo svar­biau­siuo­se bu­vu­sios So­vie­tø Sà­jun­gos pia­nis­tø kon­kur­suo­se. 1960 m. ji ta­po tarp­tau­ti­nio kon­kur­so Mins­ke lau­re­a­te, 1961 m. tarp­tau­ti­nia­me pia­nis­tø kon­kur­se Mask­vo­je bu­vo ap­do­va­no­ta pa­gy­ri­mo rað­tu, o 1968 m. M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­se Vil­niu­je lai­më­jo pir­mà­jà pre­mi­jà ir pri­zà uþ ge­riau­sià Èiur­lio­nio kû­ri­niø in­ter­pre­ta­ci­jà. 1976–1977 m. A. Juo­za­pë­nai­të-Eesmaa sta­þa­vo Pa­ry­þiaus na­cio­na­li­në­je kon­ser­va­to­ri­jo­je pas þy­mø pran­cû­zø pia­nis­tà Clau­de’à Heif­fe­rà. Ji stu­di­ja­vo ðiuo­lai­ki­næ pran­cû­zø kom­po­zi­to­riø C.De­­ bus­sy, M.Ra­ve­lio, P.Bou­le­zo, J.Xe­na­kio mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ci­jà. Vë­liau ypaè su­si­do­më­jo Oli­vier Mes­sia­e­no kû­ry­ba ir pa­ties kom­po­zi­to­riaus re­ko­ men­duo­ta pra­dë­jo lan­ky­ti pia­nis­tës Yvon­ne Lo­riod kla­sæ bei ási­trau­kë á nuo­dug­nias Mes­sia­e­no mu­zi­kos stu­di­jas. „Dvi­de­ðimt þvilgs­niø á Kû­di­kë­lá Jë­zø” Juo­za­pë­nai­të-Eesmaa nag­ri­në­jo ir ren­gë su Yvon­ne Lo­riod – kom­ po­zi­to­riaus þmo­na, ku­riai ðis vei­ka­las ir bu­vo de­di­kuo­tas.

Sta­þuo­jant Pa­ry­þiu­je, A.Juo­za­pë­nai­tei-Eesmaa te­ko ke­le­tà kar­tø skam­ bin­ti le­gen­di­niam XX a. pia­nis­tui Art­hu­rui Ru­bins­tei­nui, ku­ris pri­pa­þi­no jà tu­rint di­de­lá ta­len­tà. Vie­nà jo pa­ta­ri­mà – ára­ðy­ti kuo dau­giau mu­zi­kos – pia­nis­të uo­liai vyk­do.

Juo­za­pë­nai­tës-Eesmaa me­ni­nei in­di­vi­du­a­ly­bei bû­din­ga ra­cio­na­lu­mo ir emo­cio­na­lu­mo dar­na, pa­de­dan­ti at­ras­ti áti­ki­na­mas kla­si­kos ir ðiuo­lai­ki­ nës mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ci­jas. Pui­kus for­mos po­jû­tis, jaus­mø gel­më, min­ èiø lo­gi­ka bei vi­sa gau­bian­ti rim­tis – ryð­kiau­si jos in­ter­pre­ta­ci­jø bruo­þai. Ávai­riø ða­liø kri­ti­kai ge­rai áver­ti­no jos stip­rià, màs­lià ir sa­va­ran­kið­kà pia­nis­ tës as­me­ny­bæ. „Ðis meist­rið­kas gro­ji­mas jau­di­na iki ðir­dies gel­miø”, – tei­gë þy­mi vo­kie­èiø pia­nis­të ir pe­da­go­gë Edith Picht-Axe­n’eld. Po 1998 m.

Ta­li­ne vy­ku­sio fes­ti­va­lio „Kla­ver ‘98” spau­da pia­nis­tës kon­cer­tà pa­va­di­no ryð­kiau­siu, o pa­èià at­li­kë­jà – fes­ti­va­lio þvaigþ­de.

At­li­kë­jos re­per­tu­a­ras di­de­lis ir ávai­rus. Be kla­si­kos ir XX a. pa­sau­lio mu­zi­ kos, ji skam­bi­na lie­tu­viø ir es­tø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius, pa­ren­gë ne­ma­þai jø prem­je­rø, re­da­ga­vo na­tas. Daug kû­ri­niø ára­ðë Vil­niaus, Mask­vos, Ta­li­no, Pa­ry­þiaus ir Ams­ter­da­mo ra­di­jo stu­di­jo­se. De­ðimt jos plokð­te­liø ir kom­pak­ti­niø dis­kø ið­lei­do Lie­tu­vos, Es­ti­jos, Vo­kie­ti­jos, Pran­cû­zi­jos, Ja­po­ni­ jos ára­ðø fir­mos. Pia­nis­të skam­bi­no su þy­miais di­ri­gen­tais – J.Alek­sa, S.Son­ dec­kiu, N.Jar­viu, R.Mat­so­vu, A.Cha­èa­tu­ria­nu ir kt. Kon­cer­ta­vo Lie­tu­vo­je, dau­ge­ly­je So­vie­tø Sà­jun­gos mies­tø, Len­ki­jo­je, Pran­cû­zi­jo­je, Ðve­di­jo­je, Veng­ri­jo­je, Olan­di­jo­je, Suo­mi­jo­je.

1968–1977 m. A.Juo­za­pë­nai­të-Eesmaa dir­bo pe­da­go­gi­ná dar­bà Lie­tu­ vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, nuo 1977 m. – Es­ti­jos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. Uþ nuo­pel­nus Lie­tu­vos kul­tû­rai pia­nis­të ap­do­va­no­ta LDK Ge­di­mi­no or­di­nu.

MB in­f.

Muzikos barai /55

Ið pianisto varpinës Pa­va­sa­rá ne­ti­kë­tai ið pa­sau­lio pa­si­trau­ kë pia­nis­tas Joh­nas Brow­nin­gas. Lie­tu­vos kon­cer­tø lan­ky­to­jai ne­tu­rë­jo pro­gos ið­girs­ti ðio ið­skir­ti­nio vir­tuo­zo, mû­sø bib­lio­te­ko­se ne­daug ra­si jo ára­ðø, ta­èiau ðis vie­nas sta­bi­ liau­siø ir ne­nuils­ta­miau­siai meist­rið­ku­mo bei ar­tis­tið­ku­mo vir­ðu­kal­niø sie­ku­siø me­ ni­nin­kø kvie­èia vël pri­si­min­ti po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro at­si­ra­du­sá ame­ri­kie­tið­ko­jo pia­niz­mo fe­no­me­nà.

Straips­nio au­to­riui pa­si­tai­kë pro­ga ne tik ið­girs­ti pui­kø­já vir­tuo­zà Èi­ka­gos kon­cer­ tø sa­lë­se, bet ir ið­klau­sy­ti jo meist­rið­ku­mo kur­sø, gar­së­ju­siø aðt­rio­mis ma­est­ro re­pli­ ko­mis ir taik­liai at­ras­tais pa­ly­gi­ni­mais, ne­ ei­li­ne in­te­li­gen­ci­ja ir nuo­ðir­dþiu ko­le­gið­ku­ mu. Þi­nia bu­vo ne­ti­kë­ta dar ir to­dël, kad ma­est­ro, vi­sa­da pa­si­tem­pæs, ele­gan­tið­kas ir, sa­ky­tum, be de­be­së­lio rû­pes­èiø, at­ro­dë tar­si þmo­gus, ku­riam lai­kas ne­tu­rë­jo jo­kios áta­kos. Ðmaikð­tu­mas, ener­gi­ja, be­tar­pið­kas ben­dra­vi­mas da­rë jo am­þiø dar la­biau ne­nu­spë­ja­mà. Vi­sø meist­rið­ku­mo kur­sø me­tu ly­di­mas ap­lin­ki­niø su­si­þa­vë­ji­mo ir nuo­lat kel­da­mas ge­ros ener­gi­jos lau­kus sa­vo lai­ky­se­na, ma­est­ro pats bu­vo tar­si sta­ bi­lu­mo ir op­ti­miz­mo ási­kû­ni­ji­mas.

Joh­nas Brow­nin­gas: ”Yra tiek daug ávai­riau­siø emo­ci­jø...”

Ro­kas ZU­BO­VAS

T

ai, kà ðian­dien ga­li­me va­din­ ti ame­ri­kie­tið­kà­ja pia­niz­mo mo­kyk­la, su­si­for­ma­vo jau po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Anks­ èiau, dar iki Pir­mo­jo, JAV sa­lë­se „ka­ra­lia­vo” þy­miau­si Eu­ro­pos pia­nis­tai, vi­lio­ja­mi ne­pa­þin­tø erd­viø ir di­de­liø kon­ cer­ti­niø ho­no­ra­rø. Kai ku­rie jø pa­si­lik­da­vo Jung­ti­në­se Vals­ti­jo­se vi­sam gy­ve­ni­mui, ne tik kon­cer­tuo­da­vo, bet ir tap­da­vo þy­miais pe­da­go­gais, apie ku­riuos for­muo­da­vo­si ið­ ti­sos kon­ser­va­to­ri­jos. Pa­mi­në­ti­nas iki ðiol gar­së­jan­tis Cur­tis Ins­ti­tu­te of Mu­sic, ásteig­ tas stam­biø me­ce­na­tø Fi­la­del­fi­jo­je 1924 m. sie­kiant ið­sau­go­ti mies­te gar­sø­já vir­tuo­zà Jo­se­fà Hof­man­nà. Á ðá ins­ti­tu­tà Hof­man­ nas ið kar­to su­kvie­të vi­sà bû­rá þy­miau­siø Eu­ro­pos mu­zi­kø ir dës­ty­to­jø: Frit­zà Rei­ ne­rá, Mar­cel­là Semb­rich, Le­o­pol­dà Au­e­rá ir ki­tus. Ðio­je mo­kyk­lo­je mo­kë­si pla­èiai pa­sau­ly­je þi­no­mi kom­po­zi­to­riai ir at­li­kë­jai Sa­mu­e­lis Bar­be­ris, Le­o­nar­das Bern­stei­nas, Ri­char­das Go­o­de’as, Gia­nas Car­lo Me­not­ ti, An­na Mof­fo, Ne­das Ro­re­mas, Pe­te­ris Ser­ki­nas, Be­ni­ta Va­len­te, ne taip se­niai jà bai­gë ir pia­nis­tas ið Lie­tu­vos An­drius Þla­bys. Ðiuo me­tu vie­nin­te­lës JAV prak­ tið­kai ne­mo­ka­mos mu­zi­kos kon­ser­va­to­ri­ jos (kiek­vie­nas pri­im­tas stu­di­juo­ti gau­na sti­pen­di­jà) tra­di­ci­jas èia tæ­sia vi­sas bû­rys ge­riau­siø Ame­ri­kos pe­da­go­gø, va­do­vau­ ja­mø pia­nis­to Ga­ry Graf­fma­no, prieð dvi de­ðim­tis me­tø dël de­ði­nës ran­kos trau­mos

Muzikos barai /56

Joh­nas Brow­nin­gas

pa­si­trau­ku­sio ið ak­ty­vios kon­cer­ti­nës veik­ los. La­bai pla­èiø in­te­re­sø (nuo fo­to­gra­fi­jos ir li­te­ra­tû­ri­niø am­bi­ci­jø iki orien­ta­lis­ti­nio me­no ko­lek­cio­na­vi­mo) Graf­fma­nas da­bar yra vie­nas ak­ty­viau­siø pia­nis­tø, á sce­nà ne­ðan­èiø vis nau­jus jam su­kur­tus for­te­pi­jo­ ni­nius kon­cer­tus kai­rei ran­kai.

Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir re­vo­liu­ ci­jos Ru­si­jo­je á JAV at­vy­ko ir èia ási­kû­rë Eu­ro­pà dël po­li­ti­niø prie­þas­èiø pa­li­kæ me­ni­nin­kai. Tai þy­mûs pia­nis­tai Vla­di­mi­ ras Ho­ro­wit­zas, Ser­ge­jus Rach­ma­ni­no­vas, Jo­se­fas Lhévin­ne’as, Ro­si­na Lhévin­ne ið Ru­si­jos, o kiek vë­liau fa­ðiz­mo ir Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro vë­jø nu­blokð­ti þy­mûs mu­zi­kai Ar­tu­ro Tos­ca­ni­ni, Ru­dol­fas Ser­ki­ nas, Miec­zys­la­was Hors­zow­skis, Clau­dio Ar­rau, Ge­or­gas Szel­las, Ar­nol­das Scho­ en­ber­gas. Ðios mu­zi­kos áþy­my­bës bu­vo ne tik pa­grin­di­nës kon­cer­ti­niø est­ra­dø þvaigþ­dës, bet sa­vo dës­ty­mu, as­me­ni­niu pa­vyz­dþiu, cha­rak­te­riu „lip­dë” Ame­ri­kos klau­sy­to­jø su­pra­ti­mà apie mu­zi­kos sti­liø, kon­cer­tuo­jan­èio me­ni­nin­ko vie­tà ir pras­mæ vi­suo­me­në­je.

Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ðie Eu­ro­pos mu­zi­kos pa­triar­chai ta­po pa­grin­di­niais jau­ nø­jø JAV ta­len­tø ug­dy­to­jais. Kai vie­nas po ki­to þy­miau­siuo­se Eu­ro­pos kon­kur­suo­se – ka­ra­lie­nës Elþ­bie­tos Briu­se­ly­je, Èai­kov­ skio Mask­vo­je ir ki­tuo­se – lau­rus sky­në jau­nie­ji JAV vir­tuo­zai Ga­ry Graf­fma­nas, Le­o­nas Fleis­he­ris, Mal­col­mas Fra­ge­ris, Eu­ ge­ne’as Is­to­mi­nas, Se­y­mou­ras Lip­ki­nas, Clau­de’as Fran­kas, By­ro­nas Ja­nis, Va­nas Cli­bur­nas, Da­nie­lis Pol­lac­kas ir Joh­nas Brow­nin­gas, tar­si var­þy­da­mie­si dël „Ame­ ri­kos Ho­ro­wit­zo” var­do, bu­vo aki­vaiz­du, kad vi­si jie yra pa­þen­klin­ti Eu­ro­pos pia­nis­ ti­niø tra­di­ci­jø. Ta­èiau taip pat bu­vo aið­ku,

John Browning: „There are many kinds of emotions, it just doesn’t have to be physical; it can arise from other things.”

This spring saw the untimely death of the American pianist John Browning. Unfortu­ nately, the Lithuanian audience had no op­ portunity to hear this brilliant virtuoso, one of those artists who never cease striving for mastery and accomplishment; our libraries do not contain any recordings of his either.

The author of this article considers himself very lucky to have had a chance not only to hear this outstanding pianist play in Chica­ go’s concert halls, but also to attend his mas­ ter classes, famed for the maestro’s incisive comments and apt metaphors as well as for his acute intelligence and sense of genuine colleagueship.

The article introduces readers to the Ame­ rican piano school and focuses on one of its leading representatives, John Browning.

Rokas ZUBOVAS

kas ði ple­ja­da ta­len­tø su sa­vi­mi at­si­ne­ða ir nau­jà gar­si­ná pa­sau­lá. Ja­me á vie­nà ly­di­ná lais­vai ly­dë­si ir XIX a. pa­bai­gos–XX a. pra­ dþios vir­tuo­zø þa­ve­sys, ir nuo Ru­bins­tei­no lai­kø su­si­for­ma­vu­si Ru­si­jos kon­ser­va­to­ri­jø tech­ni­nio pre­ci­zið­ku­mo bei emo­ci­nio in­ ten­sy­vu­mo tra­di­ci­ja, ir len­kø for­te­pi­jo­no ko­ri­fë­jø Hof­man­no, Pa­de­rew­skio bei Ru­bins­tei­no ele­gan­ci­ja, ir Schna­be­lio bei Ar­rau puo­se­lë­tas vo­kið­kas pre­ci­zið­ku­mas bei spe­ci­fi­nis fi­lo­so­fi­nis emo­cio­na­lu­mas.

Dau­ge­lá mu­zi­kø, tar­pu­ka­riu per­si­kë­lu­siø á JAV, vie­ni­jæs ne­pa­si­ten­ki­ni­mas to­ta­li­ta­ri­ niais Eu­ro­pà nio­ko­ju­siais re­þi­mais pa­þen­ kli­no ðiø jau­nø­jø pia­nis­tø brai­þà drà­sa ne­var­þo­mai per­kai­no­ti nu­si­sto­vë­ju­sius at­li­ki­mo ka­no­nus, kar­tais net sun­kiai tvar­ do­mu maið­tin­gu­mu. Te­rei­kia pri­si­min­ti, ko­ká aþio­ta­þà su­kë­lë tra­di­ci­jø ne­su­var­þy­ tos Va­no Cli­bur­no in­ter­pre­ta­ci­jos Èai­kov­ skio kon­kur­se, ar­ba ið­girs­ti ne­ið­pa­sa­ky­tu ðvie­þu­mu al­suo­jan­èius Le­o­no Fleis­he­rio Be­et­ho­ve­no ir Brah­mso kon­cer­tø ára­ðus, ku­riuo­se pia­nis­tas kar­tais tie­siog svai­gi­na­ si vir­tuo­zi­në­mis áman­try­bë­mis. Kar­tu su Klyv­len­do sim­fo­ni­niu or­kest­ru ir Ge­or­gu Szel­lu ðeð­to­jo de­ðimt­me­èio pra­dþio­je pa­da­ ry­ti ára­ðai – tai pui­kiau­si ame­ri­kie­tið­ko­sios pia­nis­ti­nës mo­kyk­los pa­vyz­dþiai. Tar­si spy­ruok­lë átemp­tas, ener­gi­ja ir dþiaugs­mu pul­suo­jan­tis rit­mas, la­ko­nið­ku pe­da­lu ir ne­per­krau­ta har­mo­ni­ne ho­ri­zon­ta­le ku­ria­ ma skaid­ri fak­tû­ra, azar­tið­kai skrie­jan­tys grei­tø­jø da­liø tem­pai, þë­rin­tys þais­min­gi ron­do fi­na­lai, su­lai­ky­tos, emo­cin­gos, ta­ èiau ne sub­jek­ty­vios lë­to­sios da­lys. Tai ne fi­lo­so­fið­ka­sis Be­et­ho­ve­nas, bet vei­kiau dþiu­gus pia­nis­to da­li­ji­ma­sis mu­zi­ka, ku­ri já þa­vi ir dþiu­gi­na vi­sais sa­vo kom­po­zi­ci­niais pa­ra­met­rais bei min­ties vin­giais.

Ver­tin­da­ma po­ka­rio Ame­ri­kos pia­nis­tø þvaigþ­dy­nà, Lyn­nda Gre­e­ne pa­þy­mi, kad „tarp vi­sø ðiø þvaigþ­dþiø nie­ka­da ne­bu­vo ki­to to­kio pia­nis­to kaip Joh­nas Brow­nin­ gas. Jau daug me­tø kri­ti­kai bergþ­dþiai ban­ do já api­bû­din­ti, „árë­min­ti” jo lai­më­ji­mus.

Nuo pat jo de­biu­to 1954 m. kri­ti­kai tie­siog be per­trau­kos ra­ðo pui­kius kri­ti­nius ver­ti­ ni­mus, ku­rie tam­pa vis ge­res­ni ir ge­res­ni.

Pa­si­þy­min­tis stul­bi­nan­èia tech­ni­ka, ta­èiau vi­sad ið­si­ski­rian­tis ele­gan­ci­ja, ku­rios ið­mok­ ti ne­áma­no­ma, ku­pi­nas pa­tri­cið­ko su­si­lai­ ky­mo ir tuo pat me­tu lik­da­mas nuo­ðir­dus Brow­nin­go pia­niz­mas – tai ge­riau­sia JAV pia­niz­mo mo­kyk­lai, ið­ki­lu­siai po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, bû­din­gø gar­so sa­vy­biø kon­cen­tra­ci­ja: tau­pus, bet ly­rið­kas, in­ten­ sy­vus, bet ne (kaip kar­tais bû­da­vo prie­kaið­ tau­ja­ma jo am­þi­nin­kams) me­cha­nið­kas ar ap­skai­èiuo­tas” (Pia­no, 37).

Nors gi­mæs ne­di­de­lia­me nuo­sta­bios Ko­lo­ra­do gam­tos ir kal­nø ap­sup­ta­me Den­ ve­ry­je, o ne vie­na­me ið JAV ry­ti­nës ar va­ ka­ri­nës pa­kran­èiø kul­tû­ros cen­trø, Joh­nas

Brow­nin­gas nuo ma­þens bu­vo su­pa­mas eu­ro­pie­tið­kø mu­zi­ki­niø tra­di­ci­jø. Jo të­vas – smui­ki­nin­kas, ma­ma – pia­nis­të, stu­di­ja­ vu­si pas Les­che­tiz­ká. „Ma­no gim­dy­to­jai bu­vo ne vien pui­kûs mu­zi­kai, bet ir nuo­sta­ bûs të­vai. Ma­ma ge­rai su­pra­to, kad ma­næs ne­ rei­ kia per daug vers­ ti gro­ ti; tai bu­ vo ypaè svar­bu au­gan­èiam vai­kui”. Su­lau­kæs dvy­li­kos me­tø, jau­na­sis Brow­nin­gas tu­rë­jo pro­gà dvi va­sa­ras ið ei­lës mo­ky­tis Jo­se­fo ir Ro­si­nos Lhévin­ne’ø va­sa­ros kur­suo­se. Ðie pui­kûs pia­nis­tai, emig­ran­tai ið Ru­si­jos (Ro­si­na Lhévin­ne ðeð­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je bu­vo ger­bia­miau­sia Juilliar­do mo­kyk­los Niu­jor­ke pe­da­go­gë, ku­rios kla­së­je mo­kë­ si Va­nas Cli­bur­nas, Mar­ti­nas Can­ni­nas, Da­nie­lis Pol­lac­kas, Mis­cha Dich­te­ris, Gar­ric­kas Ohl­sso­nas ir daug ki­tø ryð­kiø pia­nis­tø), áver­ti­næ ne­ei­li­nius pia­nis­ti­nius Brow­nin­go su­ge­bë­ji­mus, pa­siû­lë jam tæs­ ti stu­di­jas Juilliardo mo­kyk­lo­je. Ta­èiau èia at­si­sklei­dë ið­skir­ti­nis jau­no­jo pia­nis­to sà­mo­nin­gu­mas. „Að su­abe­jo­jau ðiuo pa­ siû­ly­mu, – ge­ro­kai vë­liau in­ter­viu pri­si­ pa­þi­no pia­nis­tas, – ka­dan­gi no­rë­jau pil­no aka­de­mi­nio ið­si­la­vi­ni­mo ir þi­no­jau, kad tai bus su­dë­tin­ga pa­siek­ti Juilliarde; to­dël ap­si­spren­dþiau ver­èiau sto­ti á Oc­ci­den­tal Col­le­ge Los An­dþe­le ir ten dve­jus me­tus stu­ di­ja­vau ið kar­to tris spe­cia­ly­bes: an­glø kal­ bos, is­to­ri­jos ir fi­lo­so­fi­jos. Ir ðian­dien la­bai dþiau­giuo­si, kad ga­vau so­li­dø aka­de­mi­ná ið­si­la­vi­ni­mà, ka­dan­gi tai man su­tei­kë rim­tà hu­ma­ni­ta­ri­niø moks­lø ba­zæ, ku­ria ga­lë­jau rem­tis kon­cen­truo­da­ma­sis á for­te­pi­jo­no stu­ di­jas. Iki ðiol tai man ne­ið­sen­kan­tis ðal­ti­nis, að já nuo­la­tos puo­se­lë­ju. Sub­ti­liau­sioms mu­zi­ki­nëms emo­ci­joms at­skleis­ti at­li­kë­jas tu­ri pa­si­telk­ti gi­liau­sius sa­vo jaus­mus ir, jei ðie jaus­mai në­ra „mai­ti­na­mi”, mu­zi­ka ne­gims” (Pia­no, 37).

Dar vie­na ap­lin­ky­bë, ne­lei­du­si greit pa­lik­ti Los An­dþe­lo, tai for­te­pi­jo­no mo­ ky­to­jas Lee Pat­ti­so­nas, pa­si­rû­pi­næs, kad jau­na­sis pia­nis­tas kuo anks­èiau ával­dy­tø vi­sà pa­grin­di­ná kon­cer­ti­ná re­per­tu­a­rà: „Jis ver­të ma­ne vi­sà uþ­duo­tà mu­zi­kà ið­mok­ti min­ti­nai […]. Nort­ves­ter­no (ku­ria­me in­ter­ viu me­tu Brow­nin­gas ve­dë meist­rið­ku­mo kur­sus. – R.Z.) stu­den­tai ðiurps­ta ið­gir­dæ, kad að tu­rë­da­vau kiek­vie­nà sa­vai­tæ ið­mok­ti nau­jà so­na­tà. Jie da­bar ne­pra­tæ prie to­kiø dar­bo ap­im­èiø. Vis dël­to abie­jø ma­no mo­ ky­to­jø – Ro­si­nos Lhévin­ne ir Pat­ti­so­no – rei­ka­la­vi­mai bu­vo bû­tent to­kie, ir tai tik­rai at­si­pir­ko, ka­dan­gi kiek­vie­nø stu­di­jø me­tø pa­bai­go­je að bû­da­vau min­ti­nai ið­mo­ kæs pen­kias­de­ðimt kû­ri­niø”.

Tæs­da­mas apie at­min­tá, pia­nis­tas ko­ men­tuo­ja, kad daug stu­den­tø ma­no, jog eg­zis­tuo­ja ko­kia nors slap­ta for­mu­lë, ku­ria meist­rai nau­do­ja­si mo­ky­da­mie­si nau­jà kû­ ri­ná, ta­èiau pats pri­si­pa­þás­ta, kad „jei to­kia for­mu­lë yra – að jos ne­þi­nau. Að tie­siog gro­

Muzikos barai /57

ju kû­ri­ná, kol já ið­moks­tu. Að ne­tu­riu va­di­ na­mo­sios fo­to­gra­fi­nës at­min­ties, to­dël man mo­ky­ma­sis min­ti­nai – tai tie­siog átemp­tas ir sun­kus dar­bas. Jei að, pa­vyz­dþiui, no­ rë­èiau ið­mok­ti Skria­bi­no Tre­èi­à­jà so­na­tà, gal su­ge­bë­èiau tai pa­da­ry­ti per tris die­nas gro­da­mas po de­ðimt va­lan­dø per die­nà. Be abe­jo, ne­gro­èiau jos ið kar­to kon­cer­te. Min­ ti­nai ið­mok­tas kû­ri­nys bû­ti­nai tu­ri ku­rá lai­ kà ra­miai su­bræs­ti gal­vo­je, tar­si po tru­pu­tá vir­tø, kol at­ei­na lai­kas já at­lik­ti sce­no­je. Mo­ ky­ma­sis min­ti­nai – la­bai as­me­nið­kas pro­ce­ sas, ir kiek­vie­nas pia­nis­tas tu­ri at­ras­ti ke­lià, ku­ris jam ge­riau­siai tin­ka” (Mach, 43).

Stu­di­jø Juilliarde me­tais, ta­pæs ke­liø kon­kur­sø JAV bei ant­ro­sios pre­mi­jos lau­ re­a­tu ka­ra­lie­nës Elþ­bie­tos kon­kur­se Briu­ se­ly­je 1956-ai­siais, pia­nis­tas bu­vo lai­ko­mas ryð­kiau­siu sa­vo kar­tos ta­len­tu Jung­ti­niø Vals­ti­jø pia­niz­mo is­to­ri­jo­je. Tai pa­tvir­ti­no kon­cer­ti­niai tu­rai Eu­ro­po­je, su­tar­tis su va­dy­bos kom­pa­ni­ja. 1958 m. Èai­kov­skio kon­kur­se su­þi­bo Va­no Cli­bur­no þvaigþ­ dë. Sen­sa­ci­jø ieð­kan­tys þur­na­lis­tai ban­dë ið­kaps­ty­ti kà nors apie kon­flik­tà tarp dvie­ jø ryð­kiau­siø Ro­si­nos Lhévin­ne mo­ki­niø, ta­èiau abu jau­nie­ji pia­nis­tai vi­sa­da tvir­ti­no jo­kios trin­ties ne­bu­vus. „Mes ne­jau­të­me jo­ kios tar­pu­sa­vio kon­ku­ren­ci­jos, nes esa­me vi­sið­kai skir­tin­gi pia­nis­tai”, – tei­gë Joh­nas Brow­nin­gas. Kiek­vie­nas jø na­tû­ra­liai at­ra­ do ir sa­vo ni­ðas for­te­pi­jo­ni­nia­me Olim­pe.

Cli­bur­nas ir to­liau vis­kà grin­dë vul­ka­nið­ku tem­pe­ra­men­tu, sod­riu gar­su ir na­tû­ra­liai bra­vû­rið­ku vir­tuo­zið­ku­mu, o Brow­nin­gas vir­tuo­zið­ku­mà pa­jun­gë mu­zi­ko­je sly­pin­ èioms emo­ci­nëms gel­mëms at­skleis­ti.

Pra­ëjus dau­giau nei ke­tu­riems de­ðimt­ me­èiams, Brow­nin­gas, vie­nin­te­lis sa­vo kar­tos JAV pia­nis­tø tu­rë­jæs to­kià sta­bi­lià kon­cer­ti­næ kar­je­rà, ne­per­trauk­tà ran­kø trau­mø ar ki­to­kiø pro­ble­mø, taip áver­ti­no sa­vo pa­ty­ri­mà: „Taip, tik­rai la­bai daug pia­nis­tø ma­no lai­kais tu­rë­jo ran­kø pro­ ble­mø. Ma­no ma­ny­mu, að to ið­ven­giau, ka­dan­gi ne­ti­kë­jau for­te­pi­jo­no dau­þy­mo te­ori­ja. Taip pat, ma­nau, la­bai di­de­læ áta­kà da­rë ir tai, kad ma­ne la­bai anks­ti ið­mo­kë, kaip gro­jant nau­do­ti ran­kas ir pe­èius. Ro­ si­na Lhévin­ne la­bai daug dë­me­sio sky­rë fi­zi­niams gro­ji­mo as­pek­tams, ir að tik­rai þi­ nau, kaip man tai bu­vo svar­bu, ypaè anks­ ty­vo­jo­je kar­je­ros sta­di­jo­je, kai kon­cer­tø sa­lë­se gro­jo­me to­kiais bai­siais in­stru­men­ tais. Bet pe­da­go­gi­ka da­bar… man ro­dos, kad mes pra­ran­da­me tra­di­ci­jas, ir ið to, kà að gir­dþiu, man at­ro­do, kad po­so­vie­ti­në­je Ru­si­jo­je da­ro­si tas pats… Ðian­die­ni­nia­me JAV pia­niz­me pa­si­gen­du tos ko­ky­bës, ku­ ria vi­si taip þa­vë­jo­si prieð tris­de­ðimt me­tø, ir að ma­nau, kad tai at­si­tin­ka dël ne­dë­me­ sin­go mo­ky­mo anks­ty­vuo­ju mo­ky­mo pe­ri­ odu. Að lin­kæs ma­ny­ti, kad da­bar ta­len­tin­ giau­si JAV dþia­zo pia­nis­tai” (Pia­no, 40).

Muzikos barai /58

Ki­ta­me in­ter­viu ko­men­tuo­da­mas jau­nø­jø pia­nis­tø klai­das ir pro­ble­mas, Brow­nin­gas at­sklei­dë sa­vo gro­ji­mo sti­ liaus ypa­tu­mus bei es­te­ti­nius pri­ori­te­tus: „Ko la­biau­siai ðian­die­nos pia­nis­tams trûks­ta – tai le­ga­to. Jau nuo Ba­cho lai­kø kon­tra­punk­tu be­si­re­mian­ti mu­zi­ka mo­ko pia­nis­tus li­ne­a­rið­kai gir­dë­ti bal­sus, fra­zuo­ ti juos drau­ge. Tai mo­ko mu­zi­ki­nës dis­cip­ li­nos. Ki­ta ver­tus, pia­nis­tai tu­rë­tø kur kas lais­viau in­ter­pre­tuo­ti kla­si­ki­næ mu­zi­kà ir ge­ro­kai „su­verþ­ti” ro­man­ti­næ mu­zi­kà. Èia glû­di mu­zi­kos lais­vë. Daug at­li­kë­jø kaþ­ko­ dël ma­no, kad Mo­zar­tas tu­ri bû­ti gro­ja­mas rit­mið­kai su­verþ­tai, o Cho­pi­nas ga­li bû­ti gro­ja­mas taip lais­vai, kaip uþ­si­gei­dþia­ma.

Að lai­kau­si vi­sið­kai prie­ðin­gos nuo­mo­nës.

Lë­to­ji Mo­zar­to da­lis tu­ri bû­ti at­lie­ka­ma lais­vai ir ið­raið­kin­gai, o tuo tar­pu Cho­pi­no ru­ba­to tu­ri bû­ti daug grieþ­èiau kon­tro­ liuo­ja­mas […]. Ma­no tech­ni­ka – pla­èios ap­im­ties, ir ji nu­kreip­ta di­de­liø emo­ci­jø ið­ raið­kai. Pa­vyz­dþiui, Lis­zto Veng­rið­ko­sios rap­so­di­jos daþ­nai ne­tu­ri per daug emo­ci­jø ar mu­zi­ki­nës pras­mës, to­dël tech­nið­kai man bû­tø sun­ku im­tis jas gro­ti. Að ið tie­sø ne­tu­riu jo­kio no­ro jø gro­ti, to­dël ren­kuo­si ki­to­ká re­per­tu­a­rà” (Mach, 43).

Sa­mu­e­lis Bar­be­ris, ko ge­ro, ro­man­tið­ kiau­sias XX a. JAV kom­po­zi­to­rius, 1956 m. ið­gir­dæs Joh­no Brow­nin­go de­biu­tà Niu­jor­ke, bu­vo taip su­þa­vë­tas, kad po kon­ cer­to par­si­ve­dë jau­nà­já pia­nis­tà pas sa­ve, no­rë­da­mas pa­ro­dy­ti tuo me­tu Ho­ro­wit­zui pa­ra­ðy­tà for­te­pi­jo­ni­næ so­na­tà, vë­liau ta­pu­ sià ne tik vie­nu mëgs­ta­miau­siø Brow­nin­go kon­cer­ti­niø nu­me­riø, bet ir uþ­ka­ria­vu­sià vi­so pa­sau­lio kon­cer­tø sa­les. Po ke­le­riø me­tø, 1962-ai­siais, Lin­col­no kul­tû­ros cen­ tro ati­da­ry­mo pro­ga, Sa­mu­e­liui Bar­be­riui bu­vo uþ­sa­ky­tas kû­ri­nys. Kom­po­zi­to­rius pa­ra­ðë for­te­pi­jo­ni­ná kon­cer­tà at­si­þvelg­ da­mas á Brow­nin­go gro­ji­mo spe­ci­fi­kà ir il­gai glu­di­no de­ta­les kar­tu su bû­si­muo­ju pir­muo­ju kon­cer­to at­li­kë­ju. Pro­ce­sas ne­ ap­si­ë­jo be ku­rio­zø. Pia­nis­tas at­si­me­na, jog kom­po­zi­to­rius la­bai il­gai tai­së par­ti­tû­rà ir, „kai að pa­ga­liau ga­vau kla­vy­rà, bu­vo li­ku­ sios vos dvi sa­vai­tës iki kon­cer­to. Gro­jau po ke­tu­rio­li­ka va­lan­dø per die­nà, ka­dan­ gi nie­kaip ne­ga­lë­jau pa­siek­ti au­to­riaus pra­ðo­mo tem­po!” Pa­ga­liau ne­ap­si­ken­tæs pia­nis­tas ákal­bë­jo kom­po­zi­to­riø nu­ei­ti pas Ho­ro­wit­zà pa­si­klaus­ti, ar tai áma­no­ma at­lik­ti au­to­riaus rei­ka­lau­ja­mu tem­pu. „Ma­ ne py­lë pra­kai­tas vien pa­gal­vo­jus, kad Ho­ ro­wit­zas pri­sës ir ið kar­to kuo leng­viau­siai vis­kà su­gros. Bet jis per­þiû­rë­jo par­ti­tû­rà ir su­ti­ko, kad to ne­áma­no­ma pa­da­ry­ti, tai­gi Sa­mu­e­lis sku­biai pa­tai­së for­te­pi­jo­no par­ti­ jà” (Pia­no, 38). Nuo pat pir­mo­sios aki­mir­ kos Brow­nin­gas ta­po ne­gin­èi­ja­mu kon­cer­ to „sa­vi­nin­ku”, ir tai, kad kon­cer­tas ta­po toks po­pu­lia­rus pa­sau­lio kon­cer­tø sa­lë­se,

di­de­lis pia­nis­to nuo­pel­nas. Net ir ðian­dien kiek­vie­nas nau­jas kon­cer­to at­li­ki­mas ar ára­ ðas pa­pras­tai ver­ti­na­mas Brow­nin­go ára­ðø ir at­li­ki­mø kon­teks­te. Ðis at­si­ti­ki­mas taik­liai iliust­ruo­ja, kas sie­jo vi­sus po­ka­rio kar­tos jau­nuo­sius JAV pia­nis­tus – tai jø þa­vë­ji­ma­sis fe­no­me­na­liu Ho­ro­wit­zo gro­ji­mu. Vie­na­me sa­vo in­ter­ viu Joh­nas Brow­nin­gas pa­mi­në­jo, kad po­ka­rio JAV pia­nis­tø kar­ta au­go vei­kia­ma tie­sio­gi­nës Ho­ro­wit­zo áta­kos. Vi­si sie­kë imi­tuo­ti jo gar­sà, vir­tuo­zið­ku­mà, for­te­pi­jo­ ni­nes spal­vas, ru­ba­to, net sce­ni­ná ávaiz­dá.

Pia­nis­tas Ar­nol­das Schult­zas net pa­ra­ðë kny­gà, kaip ið­mok­ti Ho­ro­wit­zo tech­ni­kos („Rid­dle of the Pia­nist’s Fin­ger”), ku­ri, pa­ sak vi­sad ðmaikð­èiai ele­gan­tið­ko ir þo­dþio ki­ðe­në­je ne­ieð­kan­èio Brow­nin­go, taip ir ne­ pa­tei­kë at­sa­ky­mo á „mi­li­jo­no do­le­riø ver­ tës klau­si­mà”, ka­dan­gi „Schult­zas ási­gi­li­no ne á tà Ho­ro­wit­zo gro­ji­mo as­pek­tà. At­sa­ky­ mo rei­kia ieð­ko­ti vi­sai ne jo tech­ni­ko­je, bet gar­se. Schna­be­lis tu­rë­jo tam tik­rà gar­sà, taip pat ir Ho­ro­wit­zui bu­vo bû­din­gas tam tik­ras gar­sas. Tech­ni­kos es­më ne tai, kaip grei­tai jûs ga­li­te pa­gro­ti vie­nà ar ki­tà pa­sa­ þà, bet ge­bë­ji­mas ið­gau­ti ið for­te­pi­jo­no kuo ávai­res­nius gar­sus. Tai – aukð­èiau­sias tech­ ni­kos ide­a­las” (Mach, 40).

Ta­èiau ma­est­ro ne per daug op­ti­mis­tið­ kai þiû­ri á jau­nø­jø pia­nis­tø dar­bà ir pa­stan­ gas, áþvelg­da­mas èia ir pe­da­go­gø kal­tæ: „La­bai sun­ku api­bû­din­ti, á kà stu­den­tai tel­kia sa­vo dë­me­sá. Vie­na ver­tus, jie daþ­ nai ma­no, kad tech­ni­ka – vis­ko tiks­las, bet, an­tra, jiems daþ­nai trûks­ta po­lë­kio ir ener­ gi­jos troð­ki­mams ágy­ven­din­ti. Pir­ma­sis uþ­da­vi­nys, ku­rá lai­kau svar­biau­siu, – tai ið­gui­ti ið jø màs­ty­se­nos nesu­si­pra­ti­mà, ku­ris va­di­na­si „vi­sø pir­ma tech­ni­ka”. Juos rei­kia pri­vers­ti su­vok­ti, kaip, së­dint prie for­te­pi­jo­no, svar­bu màs­ty­ti or­kest­rið­kai.

Ge­ras pia­nis­tas ne ðiaip gro­ja me­lo­di­jà, bet jà at­lie­ka tar­si me­di­nis pu­èia­ma­sis ar val­tor­na. Tai su­tei­kia mu­zi­kai spal­vø, tø sa­vy­biø, ku­riø taip trûks­ta ðian­die­nos jau­nie­siems pia­nis­tams ir ku­rios në­ra su­si­ju­sios su tech­ni­ka per se. Vis­ kas, kà jie at­si­ne­ða prie for­te­pi­jo­no, – tai pirð­tai.

Jie ne­pa­þa­di­na sa­vo vaiz­duo­tës, kad in­ stru­men­tas skam­bë­tø kaip, pa­vyz­dþiui, at­lie­kant Ho­ro­wit­zui, ge­ban­èiam gro­ti de­ðim­èia bal­sø, skam­ban­èiø tar­si at­lie­kant de­ðim­èia skir­tin­gø in­stru­men­tø. Jie tie­siog ne­su­vo­kia gar­so ko­ky­bës svar­bos. Tie­sa, Cho­pi­nas, De­bus­sy, ki­ti kom­po­zi­to­riai pa­ra­ðë mu­zi­kos, ku­rios spal­vas áma­no­mos ið­gau­ti tik for­te­pi­jo­nu” (Mach, 37).

To­liau kal­bë­da­mas apie for­te­pi­jo­ni­nio gar­so pa­sau­lá Brow­nin­gas at­krei­pia dë­me­ sá ir á ne­pa­nau­do­ja­mas ar net uþ­mirð­tas pe­da­li­za­vi­mo ga­li­my­bes: „Pe­da­las taip pat vai­di­na svar­bø vaid­me­ná in­to­nuo­jant.

Dau­gu­ma ðian­die­nos pia­nis­tø nau­do­ja­si

pe­da­lu kaip gel­bë­ji­mo­si prie­mo­ne. Gal to­dël, kad uþ­au­go au­to­mo­bi­liø am­þiu­je, jie nau­do­ja pe­da­là tar­si ak­ce­le­ra­to­riø ma­ ði­no­je. Jø pa­èiø þo­dþiais ta­riant, jie tie­siog pa­mi­ðæ dël pe­da­lo. Ir jiems ne­ra­mu, jei ak­ce­le­ra­to­riaus pe­da­las në­ra nu­spaus­tas.

To­dël re­tai ga­li­ma ið­girs­ti tik­rà le­ga­to.

Nuo­lat mankð­ti­nant vien tech­ni­kà, gro­ji­ mas tam­pa toks „ið­ba­la­do­tas”, kad jau­nie­ji pia­nis­tai ne­be­su­ge­ba pa­gro­ti le­ga­to nu­kë­ læ ko­jà nuo pe­da­lo. Jø nie­kas ne­mo­kë gro­ti ki­taip. O juk pe­da­las tu­rë­tø bû­ti nau­do­ja­ mas tik ðe­ðë­liams ið­gau­ti ir ak­cen­tuo­jant.

Tai vie­na ið Ho­ro­wit­zo gro­ji­mo pa­slap­èiø.

Kar­tais jis ne­nau­do­ja pe­da­lo ið­ti­sais pus­ la­piais, bei kai jo pri­rei­kia, pa­sie­kia­mi sub­ti­liau­si at­spal­viai. Pe­da­las Ho­ro­wit­zui daþ­nai ne­rei­ka­lin­gas to­dël, kad jo gro­ji­mo li­ni­jos stip­rios, bal­sai aið­kûs. Mo­ky­da­mas sten­giuo­si stu­den­tams áteig­ti, kad jei ir to­liau nau­dos tiek pe­da­lo, kiek iki ðiol, jie tu­ri la­bai „nu­smai­lin­ti” vi­sas li­ni­jas. Ki­tu at­ve­ju pe­da­las pa­da­rys, kad mu­zi­ka kriok­ tø ir blað­ky­tø­si ore”.

To­liau ta­me pa­èia­me in­ter­viu pia­nis­ tas ka­te­go­rið­kai pa­ko­men­tuo­ja: „Ge­or­gas Szel­las tei­sin­gai pa­sa­kë, kad nie­kas ne­ ga­li lai­ky­ti sa­væs pia­nis­tu, jei ne­su­ge­ba pa­gro­ti Ba­cho pre­liu­do ir fu­gos be pe­da­lo […]. Tuo tar­pu kai­ry­sis pe­da­las – tai in­ di­vi­du­a­laus sko­nio rei­ka­las. Èia bû­ti­nai rei­ka­lin­gas eks­pe­ri­men­ta­vi­mas. Ðian­dien Ba­cho, Mo­zar­to, Be­et­ho­ve­no ar Schu­ber­to kû­ri­niai at­lie­ka­mi vi­sai ne to­kiais in­stru­ men­tais, ko­kiems bu­vo ra­ðo­mi. Net at­lik­ da­mi Cho­pi­nà mes ne­si­nau­do­ja­me to­kiu in­stru­men­tu, ko­ká gir­dë­jo jis. Vien dël to rei­ka­lin­gas eks­pe­ri­men­ta­vi­mas. Að va­do­ vau­juo­si te­ori­ja – jei tin­ka, tai ir nau­dok” (Mach, 41).

Re­gu­lia­riai gro­da­mas dau­giau kaip ðim­tà kon­cer­tø per me­tus ir la­bai rim­tai þiû­rë­da­mas á pe­da­go­go dar­bà, Brow­nin­ gas nie­ka­da ne­tu­rë­jo sa­vo nuo­la­ti­nës kla­ sës. Ta­èiau jo in­te­li­gen­ci­ja, vi­sa­pu­sið­kas mu­zi­kos bei pia­nis­ti­nio ama­to ið­ma­ny­ mas ne­li­ko ne­pa­ste­bë­tas, jis bu­vo nuo­lat kvie­èia­mas ves­ti meist­rið­ku­mo kur­sø gar­siau­sio­se JAV mu­zi­kos mo­kyk­lo­se. Á ðá dar­bà pia­nis­tas þvel­gë rim­tai ir fi­lo­so­fið­ kai, tiks­liai su­vok­da­mas to­kio sà­ly­èio su jau­nai­siais pia­nis­tais ga­li­my­bes ir ri­bas. „Meist­rið­ku­mo kur­suo­se að vi­sið­kai ne­ski­ riu lai­ko dar­bo me­to­di­kai, nes dir­bu su stu­den­tais, ku­rie jau tu­ri nuo­la­ti­ná mo­ky­ to­jà, ir ne­no­riu kið­tis á tai, ko jie mo­ko­mi.

Jei fi­zi­niai jø gro­ji­mo as­pek­tai ið­ties blo­gi, tik­rai ne­ga­liu daug ðiuo klau­si­mu pa­dë­ti per pen­kio­li­ka ar dvi­de­ðimt mi­nu­èiø. O jei ðie as­pek­tai ge­ri, vi­sai ne­no­riu jø keis­ti. Pa­ pras­tai sten­giuo­si, kad jie su­vok­tø, ko­dël for­te­pi­jo­nas vie­naip ar ki­taip skam­ba. Be abe­jo, ne­no­riu pa­sa­ky­ti, kad vi­sa­da ðiuo po­þiû­riu ma­ne ly­di sëk­më. Ke­li ið kla­sës

ið kar­to su­pras, ko pra­ðau, ir re­zul­ta­tas bus gir­di­mas vie­to­je. Bet, de­ja, að net per daug ge­rai þi­nau, kad dau­ge­lis jø jau po að­ tuo­niø va­lan­dø ne­be­pri­si­mins, kà da­rë­me kla­së­je. Ta­èiau gal kas nors, kà pa­sa­kiau, ar jie pa­da­rë pa­mo­kos me­tu, sly­pës kaþ­ kur jø pa­sà­mo­në­je ir ka­da nors stai­ga jie tai at­si­mins. Svar­biau­sia, kad jie tie­siog tai þi­nos; ir tai taps jø gro­ji­mo da­li­mi; ir gal tai pa­da­rys juos ge­res­niais pia­nis­tais”.

Troð­ki­mas nuo­lat to­bu­lë­ti pa­èiam, uþ­ deg­ti no­rà ki­tiems to­bu­lin­ti sa­ve vi­sà gy­ve­ ni­mà trykð­te tryð­ko ið Brow­nin­go. Iki pat pas­ku­ti­niø me­tø gro­jæs po pen­kias ðe­ðias va­lan­das kas­dien, nie­ka­da „ne­uþ­me­tæs” dar Juilliardo mo­kyk­lo­je su­da­ry­tos pra­si­ gro­ji­mo sis­te­mos, pia­nis­tas „per­so­ni­fi­ka­vo taip daþ­nai li­te­ra­tû­ro­je ir fil­muo­se ap­tin­ ka­mà ar­che­ti­pi­ná ame­ri­kie­tið­kà vie­ni­ðo he­ro­jaus ávaiz­dá: mie­là, þva­lø, ið­si­ski­rian­tá ir tik­rai „þy­giuo­jan­tá pa­gal sa­vo bûg­nà”.

Tar­si pui­kus ra­ðy­to­jas jis vi­sa­da pa­si­þy­më­ jo pui­kia kal­ba ir vi­sa­da ras­da­vo rei­kia­mà þo­dá, po­etið­kà fra­zæ, ku­ri nu­ðvies­tø vi­su­ mà. Bet taip pat kaip ge­ras ra­ðy­to­jas, ku­rio kny­gà lai­ko­me vir­ðu­ti­në­je len­ty­no­je dël jos lai­ko ne­sen­di­na­mos ið­min­ties, jo gro­ji­mas vi­sa­da rei­ka­la­vo ir klau­sy­to­jø pa­stan­gø.

Ko­le­gos, klau­sy­to­jai ir kri­ti­kai vie­nu bal­ su tei­gë, kad nors Brow­nin­go ir ne­bu­vo ga­li­ma pa­va­din­ti at­la­pa­ðir­dþiu pia­nis­tu, ta­èiau to­bu­lai nu­ðli­fuo­tas pia­niz­mas pa­ dë­da­vo jam ási­skverb­ti á kû­ri­nio gel­mes, „ið­èiu­pi­në­ti” vi­sas jo su­dë­ti­nes da­lis ir pa­ teik­ti mu­zi­kà to­kià nuo­la­tos emo­cio­na­liai ir in­te­lek­tu­a­liai „gar­dþià”, kad no­rë­jo­si prie jos vis ið nau­jo gráþ­ti, kaip mes gráþ­ ta­me prie li­te­ra­tû­ros kla­si­kø vei­ka­lø. Jis mëg­da­vo sa­ky­ti: „Yra tiek daug ávai­riau­ siø emo­ci­jø. Vis­kas juk ne­tu­ri bû­ti vien fi­zið­ka; daug kas ga­li at­si­ras­ti ið vi­sai ki­tø ðal­ti­niø” (Pia­no, 37).

Prieð dvi­de­ðimt pen­ke­rius me­tus, pa­ klaus­tas, ko­ká pa­lik­si­às po sa­væs pëd­sa­kà ir kaip ðis pëd­sa­kas at­ro­dy­si­às „ið ana­ pus”, Brow­nin­gas at­sa­ky­da­mas li­ko ið­ti­ ki­mas þais­min­gu­mui ir gied­rai nuo­tai­kai: „Að la­bai abe­jo­ju, ar yra koks nors gy­ve­ni­ mas gre­ta ðio. Að ma­nau, kad ana­pus yra tie­siog il­gas mie­gas. Kaip á dau­ge­lá ki­tø da­ly­kø, að sten­giuo­si á tai þiû­rë­ti prag­ma­ tið­kai. Tai­gi jei po mir­ties në­ra gy­ve­ni­mo – ge­rai; jei yra – pui­ku; tik að ti­kiuo­si, kad ten ne­bus be­ga­lës gro­jan­èiø ar­fø. Man la­ bai pa­tin­ka, kaip jos skam­ba or­kest­re, bet ma­nau, kad klau­sy­tis ko­kiø tris­de­ðimt pen­ kiø ar­fø, gro­jan­èiø kar­tu, ga­li bû­ti ga­na er­zi­nan­tis pa­ty­ri­mas”. n Li­te­ra­tû­ra: E.Mach, Gre­at Con­tem­po­ra­ry Pia­nists Spe­ak for Them­sel­ves, NY: Do­ver Pub­li­ca­tions.

D.Du­bal, The Art of the Pia­no, San Die­go: A Har­ vest Bo­ok, 1995.

L.Gre­e­ne, „Ai­ming Hig­her”, In­ter­na­tio­nal Pia­no, March/Ap­ril, 2003, pp. 36–40.

Pa­ryþiaus val­sai

Jau ne pir­mus me­tus Sankt Pe­ter­bur­go an­ sam­blis „Mu­set­te” ren­gia kon­cer­tø cik­là „Drau­ gø su­si­ti­ki­mai prie Ne­vos kran­tø”. Pas­ku­ti­ná ðio se­zo­no cik­lo kon­cer­tà gro­jo Ry­go­je gy­ve­nan­tis kom­po­zi­to­rius, pe­da­go­gas, akor­de­o­ni­nin­kas Ju­ri­jus Peð­ko­vas. „Pa­ryþiaus val­sas” – taip bu­vo pa­va­din­tas akor­de­o­ni­nin­ko au­to­ri­nis va­ka­ras.

J.Peð­ko­vas ge­rai þi­no­mas Lie­tu­vo­je – 1971 m. èia bai­gë Lie­tu­vos vals­ty­bi­næ kon­ser­va­to­ri­jà (da­ bar­ti­næ Mu­zi­kos aka­de­mi­jà), doc. A.Bai­kos akor­ de­o­no kla­sæ. Mums jis la­biau pa­þás­ta­mas kaip est­ra­di­nio bei kon­cer­ti­nio þan­ro kom­po­zi­to­rius ir at­li­kë­jas, jo kû­ri­niai skam­ba ávai­rio­se ða­ly­se, at­ lie­ka­mi þy­miø akor­de­o­no ir ba­ja­no meist­rø.

Kon­cer­tas „Pa­ry­þiaus val­sas” – ne­pa­pras­tai ádo­mus sa­vo su­ma­ny­mu, nes J.Peð­ko­vo kû­ri­nius at­li­ko ne tik þy­mûs mu­zi­kan­tai ir ko­lek­ty­vai, bet ir pats au­to­rius pri­ta­riant tarp­tau­ti­niam Bal­ti­jos akor­de­o­ni­nin­kø kvin­te­tui.

Idë­ja ákur­ti akor­de­o­ni­nin­kø kvin­te­tà gi­më 1999 m. tarp­tau­ti­nio akor­de­o­no ir ba­ja­no mu­zi­ kos fes­ti­va­lio Èe­lia­bins­ke (Ru­si­ja) me­tu. Tuo­met èia su­si­ti­ko du du­e­tai: Vla­di­mi­ras Uða­ko­vas ir Ser­ge­jus Li­cha­èio­vas (Sankt Pe­ter­bur­gas, Ru­si­ja) bei Edu­ar­das Gab­nys ir Ge­na­di­jus Sav­ko­vas (Vil­ nius, Lie­tu­va). Vie­na­me fes­ti­va­lio kon­cer­tø mu­ zi­kan­tai at­li­ko kom­po­zi­ci­jà dviem an­sam­bliais, jà ið anks­to pa­ruo­ðæ. Ben­dro at­li­ki­mo pa­tir­tis pa­ti­ko, to­dël bu­vo nu­spræs­ta kaup­ti re­per­tu­a­rà nau­ja­jam ko­lek­ty­vui. An­sam­blio mu­zi­kan­tai su­si­ tik­da­vo ávai­rio­se ða­ly­se vi­sà pas­ta­rà­já lai­ko­tar­pá.

Kiek vë­liau nu­tar­ta pa­di­din­ti su­dë­tá iki kvin­te­to.

An­sam­bly­je pra­dë­jo gro­ti akor­de­o­ni­nin­kë Svet­la­ na Sta­vic­ka­ja (be­je, bai­gu­si Mu­zi­kos aka­de­mi­jà, prof. E.Gab­nio kl.), tuo me­tu ta­pu­si Sankt Pe­ter­ bur­go an­sam­blio „Mu­set­te” so­lis­te.

Kvin­te­to de­biu­tas – 2001 m. mi­në­to Sankt Pe­ter­bur­go fes­ti­va­lio „Drau­gø su­si­ti­ki­mai prie Ne­vos kran­tø”, ku­rá taip pat or­ga­ni­za­vo an­sam­ blis „Mu­set­te”, est­ra­di­në­je pro­gra­mo­je „Akor­ de­o­no­ma­ni­ja”. Po ðio kon­cer­to kvin­te­to na­riai su­si­ti­ko 2001 m. rug­pjû­tá ávy­ku­sia­me Pa­lan­gos se­mi­na­re-fes­ti­va­ly­je, ku­rá or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos akor­de­o­ni­nin­kø aso­cia­ci­ja, èia at­li­ko nau­jà pro­ gra­mà. Tais pa­èiais me­tais kvin­te­tas taip pat kon­ cer­ta­vo tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se Vil­niu­je, Daug­pi­ly­je, Sankt Pe­ter­bur­ge.

2002 m. ge­gu­þæ, pa­ren­gæs nau­jà pro­gra­ mà, kvin­te­tas kon­cer­ta­vo ávai­riuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je-se­mi­na­re Pa­lan­go­je, tarp­tau­ti­nia­me akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je Vil­niu­je. Ypaè ási­min­ti­nas kon­cer­ti­nis tur­në Ita­li­jo­je, kur kvin­te­tas da­ly­va­vo dvie­juo­se tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se Lan­cia­no ir Cas­tel­fi­ dar­do mies­tuo­se. Ko­lek­ty­vo pa­si­ro­dy­mai bu­vo la­bai sëk­min­gi – uþ­im­tos trys pri­zi­nës vie­tos: pir­mo­ji – ka­me­ri­nës mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je, ant­ ro­ji – est­ra­di­nës mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je ir tre­èio­ji – As­to­ro Piaz­zo­los mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je. Ðiuo me­tu kvin­te­tas ruo­ðia nau­jà pro­gra­mà, ku­rià ar­ti­miau­siu me­tu þa­da at­lik­ti Lie­tu­vos akor­ de­o­ni­nës mu­zi­kos ger­bë­jams. Be to, kvin­te­tas yra pa­ren­gæs kom­pak­ti­næ plokð­te­læ, ára­ðæs gar­so ka­se­tæ. Ru­de­ná klau­sy­to­jus tu­rë­tø pa­siek­ti kon­ cer­to „Pa­ry­þiaus val­sas” ára­ðai.

Liud­mi­la VIN­DZBERG

Muzikos barai /59

Vasaros festivaliai svetur

“KlangBogen” skam­ban­tys skliau­tai Ð Lai­ma JO­NU­ÐIE­NË

io su­dur­ti­nio þo­dþio në­ra vo­kie­ èiø kal­bos þo­dy­ne, ta­èiau jis ga­na ið­kal­bin­gai api­bû­di­na dar vie­no am­þi­nai mu­zi­kuo­jan­èios Aust­ri­jos sos­ti­nës fes­ti­va­lio pa­va­di­ni­mà.

Kas ai­dës po jo skliau­tais ðie­met nuo lie­pos vi­du­rio – kiek il­giau nei më­ne­sá – tuo me­tu, kai, re­gis, be­veik vi­si le­gen­ di­niai Vie­nos or­kest­rai, cho­rai, so­lis­tai, di­ri­gen­tai kaip vi­sa­da re­zi­duos Zalc­bur­ go, Liu­cer­nos ar ki­tuo­se pa­sau­li­nio gar­so pro­vin­ci­jø fes­ti­va­liuo­se? „KlangBogen” dar në­ra nei to­kio gar­ bin­go am­þiaus, nei to­kios ðlo­vës kaip pas­ta­ rie­ji, ta­èiau ne ma­þes­niø am­bi­ci­jø: tu­rë­ti aið­ kià nuo­sta­tà, pa­tir­ti at­ra­di­mø dþiaugs­mà vis at­si­nau­ji­nan­èiais ry­ðiais su pra­ei­ties ver­ ty­bë­mis. „KlangBogen” drau­ge su Ve­ly­kø fes­ti­va­liu yra ren­gia­mi ir ið­lai­ko­mi Vie­nos sa­vi­val­dy­bës. Ðiam tiks­lui dir­ba de­ðimt þmo­niø: kû­rë­jai, ad­mi­nist­ra­to­riai, va­dy­bi­ nin­kai, Ry­ðiø su vi­suo­me­ne sky­rius, ku­ ria­me nie­kad ne­te­ko gir­dë­ti su­si­rû­pi­ni­mo – kaip pa­tik­si­me at­vy­kë­liams, kaip jiems su­kur­si­me sa­vo ávaiz­dá? Nors sve­èiø gau­sa ir jø dë­me­sys fes­ti­va­liui – svar­bu, ta­èiau vi­ sø pir­ma – ðven­të sa­vo mies­tui ir jo gy­vam san­ty­kiui su tuo, kas èia uþ­gy­ven­ta. „Pa­sau­lis no­rë­tø bû­ti ap­gau­na­mas” – to­kià me­ni­nio su­ve­dþio­ji­mo bû­ti­ny­bæ yra kon­sta­ta­væs vie­nas vo­kið­ko­sios kul­tû­ ros pro­të­viø pen­kio­lik­ta­ja­me ðimt­me­ty­je Se­bas­tia­nas Bran­tas. Ðiuos jo þo­dþius skai­ të­me 2001-øjø „KlangBogen” fes­ti­va­lio epig­ra­fuo­se, ku­riuos bu­vo pa­si­rin­kæs jo me­no va­do­vas Ro­lan­das Ge­y­e­ris – am­þi­nas ne­nu­ora­ma, dir­ban­tis èia jau nuo 1997 m.

Vie­no­je jis ágy­ven­di­no ir Ve­ly­kø fes­ti­va­lá, taip pat vi­sø pir­ma skir­tà sa­vo mies­to þmo­ nëms bei jø no­rams nau­jai at­ras­ti kû­ry­bos lo­bius. Mies­tui ta­po la­bai pri­im­ti­nas Ge­y­e­ rio sie­ki­mas su­telk­ti dë­me­sá Mu­zi­ki­niam te­at­rui ir pa­trauk­liai jo spek­tak­liø dra­ma­ tur­gi­jos mi­si­jai – bû­ti ge­ru pa­sa­ko­to­ju...

Taip á fes­ti­va­lio aki­ra­tá pa­te­ko ta­len­tin­giau­

Muzikos barai /60

si pa­sa­ko­ji­mai apie aist­ras ir sa­viap­gau­læ, nu­si­vy­li­mus ar ið­da­vys­tes: Ver­di „Lui­za Mi­ler”, Èai­kov­skio „Jo­lan­ta”, Mas­se­net „Don Ki­cho­tas”, „Ver­te­ris”. „KlangBogen” fes­ti­va­lis pa­þa­di­no ið uþ­marð­ties ir Lou­iso Spoh­ro „Faus­tà”.

Re­tai sta­to­mos ro­man­ti­nës ope­ros at­ra­ do ypaè tin­ka­mà erd­væ is­to­ri­nia­me mies­to te­at­re „an der Wien”. Sa­vi­val­dy­bës dë­me­ sys fes­ti­va­lio idë­joms, rim­ta ir nuo­la­ti­në jos pa­ra­ma lei­do „pri­si­jau­kin­ti” gar­sø­já Ber­tran­d’à de Bil­ly, daþ­nai di­ri­guo­jan­tá Niu­jor­ko „Met­ro­po­li­tan Ope­ra”, Pa­ry­þiaus Bas­ti­li­jo­je, Miun­che­ne ir, þi­no­ma, Vie­nos ope­ro­je. Nuo pra­ëju­siø­jø me­tø jis sëk­min­ gai va­do­vau­ja Vie­nos ra­di­jo sim­fo­ni­niam or­kest­rui, ku­ris ðià va­sa­rà gros pa­grin­di­ niuo­se „KlangBogen” spek­tak­liuo­se. Ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos te­at­ras – ypaè svar­bus fes­ti­va­lio kom­po­nen­tas. Ro­lan­ das Ge­y­e­ris to­kiems pa­sta­ty­mams at­ra­do ide­a­lià vie­tà vie­na­me ið Dai­lës aka­de­mi­jos pa­sta­tø „Sem­per De­pot” su vi­sa èia esan­èia me­nø ap­lin­ka. „KlangBogen” pa­lai­ko gar­si­à­sias Vie­ nos ope­re­tës tra­di­ci­jas, ir spek­tak­liai da­bar vyks­ta taip pat Ro­lan­do Ge­y­e­rio ne­se­niai ðiam tiks­lui at­ras­to­je bu­vu­sio­je „Ro­na­ cher” ámo­në­je, pa­sta­ty­to­je 1888 m. „Lust – Po­wer – De­si­re” („Aist­ra – Ga­ lia – Troð­ki­mas”) – taip fes­ti­va­lio spau­dos biu­re an­glø kal­ba bu­vo pa­skelb­ta ðiø me­tø „KlangBogen” pro­gra­mi­në nuo­sta­ta. To­ kios am­þi­no­sios me­ni­nës kû­ry­bos te­mos ðio fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jams pri­mi­në ir J.P.Sar­tre’o nuo­mo­næ: þmo­niø tar­pu­sa­vio kon­flik­tø jë­ga yra pa­grás­ta eg­zis­ten­ci­ne bû­ ti­ny­be pri­klau­sy­ti nuo ki­tø, kad ga­lë­tum at­ras­ti sa­ve. Kas val­do aist­ras? Ar jas ska­ti­ na ga­lia ir ka­da pra­si­de­da sa­vi­dest­ruk­ci­ja?

Pri­si­mi­næs Niet­zschæ R.Ge­y­e­ris klau­së: kas leng­viau – kon­tro­liuo­ti sa­vo troð­ki­mus ar jø at­si­sa­ky­ti? Gal la­biau ási­my­li­ma pa­ti aist­ ra, o ne jos ob­jek­tas?

Su to­kiais pa­svars­ty­mais sie­ja­si ir Mak­ be­tas, ir Ido­me­në­jas, ir Mo­zar­to bei Sa­lie­ ri’o ar Ben­ve­nu­to Cel­li­ni’o kû­ry­bos te­mos ar­ba strind­ber­gið­ka jaus­mø átam­pa. Ne­bi­jo­ da­mas uþ­si­trauk­ti kri­ti­kø rûs­ty­bës dël „su­ si­li­te­ra­tû­ri­ni­mo”, fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jas drà­siai ima­si ðios nuo­dë­mës, ku­ri ne taip jau re­tai pri­me­ta­ma dau­ge­liui kû­rë­jø.

Po to­kios nuo­dë­mës þen­klu ir for­muo­ ja­si pa­ly­gin­ti dar jau­no fes­ti­va­lio kon­cep­tu­ a­lu­mas drau­ge su jo dë­me­siu Mu­zi­ki­niam te­at­rui. Ðie­met trys nau­ji ope­rø pa­sta­ty­mai „Ju­ li­ja ir Þa­nas”, „Mak­be­tas”, „Ido­me­në­jas” su­si­jæ su ta pa­slap­tin­gà­ja tre­jy­be: „Lust – Po­wer – De­si­re”.

Kad ir pas­ku­ti­në Ger­char­do Sched­lio mu­zi­ki­në dra­ma, su­kur­ta 1999 m. prieð kom­po­zi­to­riaus mir­tá. Ji pa­grás­ta Au­gus­to Strind­ber­go „Pa­ne­le Ju­li­ja” („Fraülen Ju­

lie”). Ati­to­læs, pa­sak fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jø, nuo so­cio­re­a­lis­ti­nës an­ti­fe­mi­nis­to Strind­ ber­go at­mo­sfe­ros, kom­po­zi­to­rius ku­ria aukð­tà vy­ro ir mo­ters emo­ci­niø san­ty­kiø „átam­pà”. Be­je, kas pri­si­me­na, to­kià átam­ pà áspû­din­gai bu­vo ðvys­te­lë­jæs ir mû­sø re­þi­sie­rius G.Pa­de­gi­mas 1977-øjø dra­mos spek­tak­ly­je.

Kom­po­zi­to­rius Ger­char­das Sched­lis ir­ gi yra sa­kæs, ko­men­tuo­da­mas sa­vo ope­rà, kad vy­ras ir mo­te­ris taip pat at­si­du­ria sa­ vo­tið­ko­je vie­nas ki­to ne­lais­vë­je, o di­dþio­ji abi­pu­së trau­ka ku­ria ir ne­pa­sie­kia­my­bës at­mo­sfe­rà. Troð­ki­mo ri­tu­a­las, ko­va dël mei­ lës gro­bio – pa­vo­jin­gas, po­ten­cia­liai fa­ta­lið­ kas þai­di­mas, pa­virs­tan­tis de­struk­ci­ja. „Dvy­li­kos ra­tø var­þy­bos” („A match in twel­ve rounds”) – to­kia ðio spek­tak­lio po­ teks­të. Prem­je­ra ávyks rug­pjû­èio 4, 7, 12 ir 18 d. mi­në­to­je Dai­lës aka­de­mi­jos „Sem­per De­pot” sa­lë­je. Spë­ja­ma, kad ar­chi­tek­to­ni­në ðio ori­gi­na­laus pa­sta­to struk­tû­ra la­bai tiks kon­struk­ty­viai tvir­tam mu­zi­ki­niam spek­ tak­liui. Jo re­þi­sie­rius G.H.Se­e­ba­chas ir mu­ zi­kos va­do­vas P.Keus­chin­gas pri­si­mi­në, kad jiems dar su pa­èiu ope­ros au­to­riu­mi ne kar­tà yra te­kæ ap­tar­ti ori­gi­na­lios erd­vës ati­ti­ki­mà vi­sam pa­sta­ty­mo su­ma­ny­mui.

Jis ðià va­sa­rà ir ágy­ven­di­na­mas drau­ge su Zalc­bur­go þe­miø te­at­ru (Lan­dest­he­at­re), ku­ria­me kas­met vyks­ta ir gar­siø­jø va­sa­ros fes­ti­va­liø „Salz­bur­ger Fest­spie­le” mu­zi­ki­ niai spek­tak­liai. Ðiam pa­sta­ty­mui „KlangBogen” fes­ti­va­ lis pir­mà kar­tà á­kû­rë sa­vo or­kest­rà, ku­rio da­ly­viai – aukð­èiau­sio ly­gio nau­jo­sios mu­ zi­kos at­li­kë­jai. Ope­ro­je da­ly­vau­ja Vie­nos ka­me­ri­nis cho­ras.

Se­na­sis „The­a­ter an der Wien” ypaè pa­ mëg­tas Aust­ri­jos sos­ti­nës þiû­ro­vø. Jo sa­lë nuo­mo­ja­ma be­veik vi­siems mu­zi­kos fes­ti­ va­ liams. Èia lie­ pos 15-àjà „KlangBogen” ati­da­ry­mui at­nau­jin­ta Er­nes­to Blo­cho ope­ ra „Mak­be­tas”. Jos prem­je­ra ávy­ko 1910 m.

Pa­ry­þiu­je. Ðià va­sa­rà Vie­no­je ope­ra skam­ bës an­glø kal­ba. Pa­ties kom­po­zi­to­riaus pa­ra­ðy­tas an­glið­ka­sis lib­re­tas pa­grás­tas Sha­kes­pe­a­re’o teks­tu. Spek­tak­lá re­þi­sa­vo Keith War­ner. Teks­to skam­bë­ji­mui ski­ria­ mas ypa­tin­gas dë­me­sys. Tam­sio­ji sie­los pu­ së, ga­ly­bës ma­ni­ja – pa­grin­di­nis spek­tak­lio ak­cen­tas.

1904-ai­siais dvi­de­ðimt ket­ve­riø me­tø Er­nes­tas Blo­chas ëmë­si pir­mø­jø ope­ros es­ki­zø. Tuo me­tu Ver­di „Mak­be­tas” bu­vo la­bai re­tai at­lie­ka­mas. Sa­vo vei­ka­là Blo­chas kû­rë pen­ke­rius me­tus. Prem­je­ra ávy­ko Pa­ ry­þiaus „Ope­ra Co­mi­que”. Ðá kû­ri­ná pri­sta­ tan­èio­je pro­gra­mo­je var­di­ja­mos mu­zi­ki­nës áta­kos Er­nes­tui Blo­chui – De­bus­sy, Wag­ ne­ris, Mu­sorgs­kis ir tai, kad, in­ter­pre­tuo­ da­mas vie­nà pe­si­mis­tið­kiau­siø Sha­kes­pe­a­ re’o kû­ri­niø, kom­po­zi­to­rius pa­da­ro tam­sà per­re­gi­mà. „KlangBogen” fes­ti­va­lis pri­sta­

to ðá vei­ka­là drau­ge su Frank­fur­to ope­ra.

Gro­ja Vie­nos ra­di­jo sim­fo­ni­nis or­kest­ras, da­ly­vau­ja „KlangBogen” fes­ti­va­lio cho­ras.

Chor­meis­te­ris Jan­ko Kas­te­li­cas, di­ri­gen­tas Shao-Chia Liu ið Ha­no­ve­rio. Mak­be­tà dai­ nuo­ja Don­nie Ray Al­ber­tas, Le­di Mak­bet – Su­san Bul­lock.

Ta­me pa­èia­me is­to­ri­nia­me „The­a­ter an der Wien” fes­ti­va­lis pa­kvies á Mo­zar­to „Ido­me­në­jà” – ðiaip jau re­to­kai sta­to­mà ope­rà. Lie­tu­vos klau­sy­to­jai prieð ku­rá lai­kà yra tu­rë­jæ pui­kià pro­gà su ja su­si­pa­þin­ti tie­ sio­gi­në­je tran­slia­ci­jo­je ið Niu­jor­ko „Met­ro­ po­li­tan Ope­ra” su Pla­ci­do Do­min­go, An­ne Sop­hie von Ot­ter.

Vie­no­je ði ope­ra skam­bës rug­pjû­èio 2, 5, 8, 11 ir 14 d. Nors ir ne­dai­nuos to­kio mas­to gar­se­ny­bës, ko­kias ta­da gir­dë­jo­me spek­tak­ly­je ið Niu­jor­ko, ta­èiau ði fes­ti­va­lio prem­je­ra tu­rë­tø bû­ti ási­min­ti­nas kul­tû­ros ávy­kis gal ir to­dël, kad „Ido­me­në­jo” is­to­ri­ja – tai sa­vo­tið­ka áþan­ga á to­les­ná, kû­ry­bin­giau­ sià, kom­po­zi­to­riaus lai­ko­tar­pá Vie­no­je. Po prem­je­ros Miun­che­ne Mo­zar­tas ne­be­grá­þo á Zalc­bur­gà... Ðio­je se­ria ope­ro­je dar te­be­ran­ da­ma pran­cû­zø sti­chi­jos pëd­sa­kø, dar li­kæ Gluc­ko ir ita­lø ope­ros at­ðvai­tø, o pats kom­ po­zi­to­rius èia, sa­ko­ma, yra „Sturm und Drang” sû­nus – po Man­hei­mo jau­nat­við­kø áspû­dþiø. „Ido­me­në­ju­je” ir jau­èia­mas aud­ rin­gas jo tem­pe­ra­men­tas, ku­riuo, be­je, pa­si­ þy­më­jo ir Niu­jor­ko pa­sta­ty­mas. Tik­riau­siai ið Man­hei­mo ir á Miun­che­no prem­je­rà jau Mo­zar­tas bu­vo at­si­ne­ðæs sti­liaus il­ge­sá, bo­ dë­ji­mà­si bel can­to sal­du­my­nais. Ðio Vie­nos kla­si­ko ope­rø di­dy­sis þa­ ve­sys tur­bût sa­vaip don­þu­a­nið­kas, kai jis ba­lan­suo­ja aðt­ro­ko­mis þan­rø ir for­mø briau­no­mis tarp tra­ge­di­jos ir dra­mos gio­co­ so. Skai­tant jo am­þi­nin­kø pri­si­mi­ni­mus, ten­ ka ási­dë­më­ti þo­dá „Mis­chfor­men”, ypaè kai kal­ba­ma apie jo ope­ras. Tie „þan­rø sprog­ din­to­jo” bruo­þai tu­rë­tø ryð­kë­ti ir „Klang­ Bogen” fes­ti­va­lio prem­je­ro­je, ku­ri, be­je, skir­sis nuo Zalc­bur­go 2000-øjø „Ido­me­në­ jo”, kai jis ta­da bu­vo átrauk­tas á grai­kið­ko­ sios at­min­ties cik­là „Tro­ja ir mei­lë”. Ta­da „Ido­me­në­jas” pa­te­ko á pra­ras­to­sios Tro­jos at­mi­ni­mø lau­kà, ku­ris pa­pli­tæs po pa­sau­lá ne tik ðio ti­kë­ji­mo kny­go­se „Ilia­da”, „Odi­ së­ja”, „Enei­da”, bet ir vi­so­je Eu­ro­pos kû­ry­ bos is­to­ri­jo­je. Ðios va­sa­ros fes­ti­va­lio „Ido­ me­në­jas” – tiek me­no va­do­vui Ro­lan­dui Ge­y­e­riui, tiek re­þi­sie­riui Ni­co­las Brie­ge­riui ar di­ri­gen­tui Ber­tran­d’ui de Bil­ly – tai ka­ro su­kur­tos vie­nat­vës ap­sup­ti þmo­nës, ku­riø san­ty­kius le­mia nesu­si­pra­ti­mai, bai­më, aist­ ra ir jë­ga, taip pat pas­ku­ti­në vil­ties aki­mir­ ka: ten, kur, re­gis, ne­áma­no­ma mei­lë, jos ga­lu­ti­nis áro­dy­mas yra mir­tis. Spek­tak­lio sta­ty­to­jø su­ma­ny­mà ryð­ki­na api­ben­drin­to „be­lai­kio” sti­liaus Han­so Die­te­rio Scha­a­lio de­ko­ra­ci­jos, Jor­ges Ja­ra kos­tiu­mai.

Dar dvi kon­cer­ti­nio at­li­ki­mo ope­ros

fes­ti­va­ly­je skir­tos me­ni­nin­ko te­mai, tel­pan­ èiai tri­juo­se ðios me­nø ðven­tës epig­ra­fo þo­ dþiuo­se: „Aist­ra – Ga­lia – Troð­ki­mas”. Gar­ sio­jo­je Vie­nos „Kon­zert­haus” sa­lë­je rug­pjû­ èio 19 d. skam­bës se­ro Ro­ge­ro Nor­ring­to­no di­ri­guo­ja­ma H.Ber­lio­zo ope­ra „Ben­ve­nu­to Cel­li­ni”. Gros Ðtut­gar­to ra­di­jo sim­fo­ni­nis or­kest­ras, dai­nuos Leip­ci­go ra­di­jo cho­ras.

Pa­grin­di­nës par­ti­jos at­li­kë­jas Bru­ce’­as For­das. Ði Ber­lio­zo ope­ra, ku­rios he­ro­jus skulp­to­rius ir auk­sa­ka­lys Ben­ve­nu­to Cel­li­ ni, – vie­nas ma­þiau­siai þi­no­mø kom­po­zi­to­ riaus kû­ri­niø. Po prem­je­ros 1838 m. ope­ra bu­vo ne­tru­kus pa­mirð­ta, kol jà at­ra­do F.Lis­ ztas ir pa­sta­të Vei­ma­re 1852-ai­siais. Po to vël ne­be­skam­bë­jo dau­giau nei 100 me­tø, kol bu­vo at­gai­vin­ta Lon­do­ne 1966 m. Net ir ðian­dien „Ben­ve­nu­to Cel­li­ni” la­bai re­tai pa­si­ro­do te­at­rø pro­gra­mo­se, to­dël, kaip sa­ko „KlangBogen” or­ga­ni­za­to­riai, ide­a­liai tin­ka fes­ti­va­liui, ku­rio vie­nas svar­biau­siø tiks­lø ir yra pri­kel­ti ðiuo­lai­ki­niam gy­ve­ni­ mui to­ká pri­mirð­tà kû­ry­bos pa­li­ki­mà.

Pri­sta­ty­da­mi Rims­kio Kor­sa­ko­vo ope­rà „Mo­zar­tas ir Sal­ieri” fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jai daþ­nai jà api­bû­din­da­vo an­glið­ku þo­dþiu in­ ge­nio­us. Tai reikð­tø – ið­ra­din­gas, su­ma­nus, sà­mo­jin­gas. Bu­vo pa­ste­bi­ma, kad Mo­zar­to nu­nuo­di­ji­mo gan­das yra la­bai ne­ko­rek­ kas. Kad ir kaip bû­ tø, ta­ èiau Puð­ ki­ no tið­ ta­len­tas „Ma­þo­sio­se tra­ge­di­jo­se” ðá gan­dà pa­ver­të á klau­si­mà „ge­nij i zlo­dej­stvo – ne­ sov­mest­no?”

Vie­no­je skam­bë­sian­ti ope­ra nu­teiks pa­màs­ty­mams – ar me­ni­nin­ko ge­ni­jus – tik Die­vo duo­tas, ar su­kur­tas sun­kiu dar­bu?

Kul­tû­ros at­min­ty­je dar te­bë­ra ið­li­kæs le­gen­ di­nis F.Ða­lia­pi­no dai­na­vi­mas ðios ope­ros prem­je­ro­je. Tu­rë­da­mi tai gal­vo­je, Vie­nos fes­ti­va­lio ren­gë­jai Salie­ri vaid­mens at­lik­ti kvie­èia Ser­ge­jø Lei­fer­ku­sà. Ðios ope­ros va­ka­re taip pat skam­bës An­to­nio Sa­lie­ri Sim­fo­ni­ja D-dur „Ill gior­no ono­mas­ti­co” ir W.A.Mo­zar­to Kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui d-mol, Kv466. So­lis­tas Ole­gas Mai­sen­ber­ gas, gros Ru­si­jos na­cio­na­li­nis or­kest­ras, di­ri­guos Vla­di­mi­ras Spi­va­ko­vas.

Lie­pos 22-àjà, vël­gi se­na­ja­me „The­a­ ter an der Wien”, kon­ cer­ tuos a cap­pel­la dai­na­vi­mo meist­rai – „King’s Sin­gers” ðe­ ðe­tu­kas, pa­pras­tai mu­zi­kos më­gë­jø jau ið anks­to pa­si­tin­ka­mas ova­ci­jo­mis. Jø bal­sai – du kontr­ate­no­rai, te­no­ras, du ba­ri­to­nai, bo­sas – la­bai lanks­tûs ir jaut­rûs ávai­riems þan­rams bei sti­liams. Ðiuo­kart jie pa­si­rin­ko a cap­pel­la kû­ri­nius mu­zi­ki­niam te­at­rui nuo Hein­ri­cho Schützo ir Gio­a­chi­no Ros­si­ni iki R.Mur­ray Sha­fer, ku­rio mu­zi­ki­në Tris­ta­no ir Izol­dos ver­si­ja bu­vo ðio an­sam­blio spe­cia­ liai uþ­sa­ky­ta.

Pau­lio Dra­y­to­no – poc­ket ope­ra „Ðe­ði vei­kë­jai ieð­ko ope­ros” – taip pat su­kur­ta spe­cia­liai ðiam an­sam­bliui ir, kaip juo­kau­ ja­ma, ati­tin­ka vi­sus jos þan­ro „pil­na­met­

Muzikos barai /61

ra­þo” rei­ka­la­vi­mus, – èia bus emo­ci­jø ir skaus­mo, ið­si­sky­ri­mø ir ið­ti­ki­my­bës, nu­si­ vy­li­mø ir dþiaugs­mo. „Ðe­ðe­tas, ieð­kan­tis ope­ros” – taip pa­va­din­tas ðio gar­saus an­ sam­blio kon­cer­tas, ati­tin­kan­tis fes­ti­va­lio idë­jà ak­cen­tuo­ti mu­zi­ki­ná te­at­rà.

Ta­me pa­èia­me „an der Wien” su ðia po­ teks­te pa­reng­tas ir ga­na þais­min­gas pia­nis­ to Ru­dol­fo Buch­bin­de­rio kon­cer­tas skam­ bës ki­ tà die­ nà – lie­ pos 23-iàjà. Kon­ cer­ te da­ly­vaus ir Vie­nos vir­tuo­zai su pir­muo­ju smui­ku Ju­li­ja­nu Rach­li­nu ið gar­sio­jo „Wie­ ner Phil­har­mo­ni­ker” or­kest­ro.

Rug­pjû­èio 10 d. Vie­nos ir jos sve­èiø taip pat ta­me is­to­ri­nia­me se­no­jo te­at­ro pa­sta­te lau­kia pen­kiø va­lan­dø Be­et­ho­ve­no mu­zi­ kos ma­ra­to­nas, pra­si­dë­sian­tis 17 val. Pir­mà kar­tà po jo prem­je­ros, ku­ri ávy­ko 1808 m. gruo­dþio 22-àjà, bus pa­kar­to­tas ðis vie­ðas kon­cer­tas. Jis pri­mins, ko­kie Be­et­ho­ve­no kû­ri­niai pir­mà kar­tà bu­vo at­lik­ti ðia­me te­at­re „an der Wien”: „Li­ki­mo” ir „Pas­to­ ralinë” sim­fo­ni­jos, Kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui Nr. 4 ir Di­dþio­ji cho­ra­li­në fan­ta­zi­ja, ku­rià Be­et­ho­ve­nas uþ­bai­gë prieð pat kon­cer­tà. Se­ no­sios mu­zi­kos aka­de­mi­jos or­kest­ras, Vie­ nos ka­me­ri­nis cho­ras ir at­nau­jin­tas so­lis­tø an­sam­blis, pia­nis­tas Ro­ber­tas Le­vi­nas, di­ri­ gen­tas Pau­las Go­od­wi­nas at­nau­jins ðia­me te­at­re prieð daug me­tø ávy­ku­sià Be­et­ho­ve­ no kû­ri­niø is­to­ri­næ prem­je­rà.

Su ðiuo te­at­ru bus su­si­jæs ir rug­pjû­èio 13-osios kon­cer­tas „Mo­zar­tas te­at­re „an der Wien”. Jo su­ma­ny­to­jas, di­ri­gen­tas ir at­li­kë­jas – pa­sau­li­nio gar­so flei­ti­nin­kas Ja­me­sas Gal­way. Kar­tu tai bus sa­vo­tið­kas ávai­riø lai­kø kû­ry­bos po­li­lo­gas: ða­lia Mo­ zar­to Kon­cer­to flei­tai skam­bës Viot­ti Kon­ cer­tas dviem flei­toms ir Er­nes­to Blo­cho „Siu­i­te Mo­da­le”. Ðis ne­pa­pras­tai tem­pe­ra­men­tin­gas Mo­zar­to kû­ri­nys ra­ðy­tas spe­cia­liai pa­gal uþ­sa­ky­mà to me­to flei­ti­nin­kui vir­tuo­zui.

Vë­liau, pra­ëjus vie­nuo­li­kai me­tø, gar­sus smui­ki­nin­kas Gio­van­ni Bat­tis­ta Viot­ti aran­ þa­vo sa­vo Pir­mà­já smui­ko kon­cer­tà dvi­ em flei­toms so­lo. Er­nes­to Blo­cho kû­ri­nys „Siu­i­te Mo­da­le” pa­ra­ðy­tas 1956 m. O vi­sà ði­tà laik­me­èiø „po­li­lo­gà” kon­cer­te árë­mins Mo­zar­to uver­tiû­ra „Bas­tie­nas ir Bast­je­në”, Kv50, ir Sim­fo­ni­ja Nr. 34 C-dur, Kv338. Á du spe­cia­lius pro­jek­tus „KlangBogen” fes­ti­va­lis kvie­èia dra­mos ar­tis­tus. Vie­nos „Schaus­piel­haus” sa­lë­je Her­ma­nas Bei­lis pir­mà kar­tà ðia­me fes­ti­va­ly­je pri­sta­tys to­ká þo­dþio ir mu­zi­kos jun­gi­ná su Tho­mo Bern­har­do bei Al­bert­to Gi­raud teks­tais ir Eis­le­rio, Spoh­ro, Scho­en­ber­go mu­zi­ka. Èia bus at­gai­vin­tas ir pra­ëju­sio­jo ðimt­me­èio pra­dþio­je kles­të­jæs va­di­na­ma­sis „Sprech­ ge­sang”.

Nau­jà pro­gra­mà spe­cia­liai ðios va­sa­ros „KlangBogen Wien” fes­ti­va­liui pa­ren­gë ope­re­të bu­vu­sios se­no­sios „Ro­na­cher” ga­

Muzikos barai /62

myk­los sa­lë­je, ku­rià fes­ti­va­liui, kaip jau mi­në­ta, at­ra­do me­no va­do­vas. „Ope­ret­te sich wer kann” – to­kia pro­gra­mos te­ma. Jà pri­sta­to Mi­cha­e­lis Hel­tau dai­no­mis ir ðan­ so­ne­të­mis nuo Pau­lo Ab­ra­cha­mo iki Car­lo Zel­le­rio drau­ge su aukð­èiau­sios kla­sës pro­ fe­sio­na­lais ið Vie­nos mu­zi­ki­nio te­at­ro. Kri­ti­ kai pra­na­ðau­ja, kad ði pro­gra­ma su Tscho Theis­sing aran­þuo­të­mis bus la­bai per­spek­ ty­vi gar­sia­ja­me ope­re­tës mies­te Vie­no­je.

Dar dvi is­to­ri­nës ðio fes­ti­va­lio erd­vës – tai F.Schu­ber­to gim­tie­ji na­mai ir Lob­ko­ wit­zø rû­mai, ku­riuo­se vyks klau­sy­to­jø pa­mëg­ti ir lau­kia­mi ka­me­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­tai. Pa­pras­tai F.Schu­ber­to kû­ry­bai to­kiø kon­cer­tø cik­luo­se pa­ren­ka­mas sa­vo­ tið­kas dia­lo­gas su ki­tu kom­po­zi­to­riu­mi. Ðá kar­tà tas „ki­tas” bus Er­nes­tas Blo­chas, gi­mæs 1880-ai­siais Þe­ne­vo­je, mi­ræs 1959-ai­ siais Ore­go­ne. Jo ka­me­ri­në kû­ry­ba drau­ge su Schu­ber­to kû­ri­niais skam­bës net sep­ty­ niuo­se fes­ti­va­lio kon­cer­tuo­se.

Lob­ko­wit­zø rû­muo­se lie­pos 20–rug­së­jo 16 d. vyks pen­ki fes­ti­va­lio ka­me­ri­niai kon­ cer­tai, ku­riuo­se so­lis­tai – pu­èia­mø­jø in­stru­ men­tø meist­rai (flei­ta, klar­ne­tas, obo­jus, fa­ go­tas, val­tor­na) – gros drau­ge su „Qu­ar­tet­ to d’ar­chi di Ve­ne­zia”, „Au­ryn Qu­ar­tett”, „Mun­chner streich­qu­ar­tett”, „KODA’LY Qu­ar­tett”, „Mo­zar­teum Qu­ar­tett”.

Taip su­da­ry­tas cik­las tu­ri sa­vo is­to­ri­næ po­teks­tæ: nuo XVIII a. dau­giau­sia pa­gal pu­ èia­mø­jø in­stru­men­tø vir­tuo­zø uþ­sa­ky­mà kom­po­zi­to­riai ëmë pa­keis­ti pir­mà­já smui­ kà kvar­te­te á pu­èia­mà­já in­stru­men­tà ir jo par­ti­ja, skir­ta vir­tuo­zui, tu­rë­da­vo su­teik­ti to­kiam at­li­ki­mui ið­skir­ti­næ „qu­a­tuor bril­ lant” spal­và. Pen­ki sty­gi­niø kvar­te­tai ðia­ me fes­ti­va­ly­je bei so­lis­tai pû­ti­kai pri­mins: te­ne­bû­na ka­me­ri­në­je mu­zi­ko­je so­lo par­ti­ jos pu­èia­mie­siems ne­pel­ny­tai ap­leis­tos.

Ir pa­ga­liau „KlangBogen” fes­ti­va­lis, lei­dæs klau­sy­to­jams ir at­li­kë­jams kiek at­si­ kvëp­ti vie­niems nuo ki­tø, sa­vo pas­ku­ti­ná, tra­di­ci­ná, ak­cen­tà nu­kels á Auk­si­næ „Mu­sik­ ve­rein” sa­læ. Rug­së­jo 4-àjà gar­su­sis „Wie­ ner Phil­har­mo­ni­ker”, di­ri­guo­ja­mas Bob­by Mc Fer­ri­no, at­liks pro­gra­mà nuo Vi­val­di iki Bern­stei­no. Klau­sy­to­jai, be abe­jo, tu­rës pro­gos ið­girs­ti ir uni­ka­lø pa­ties Mc Fer­ri­no bal­sà. Jis at­liks „pir­mo­jo smui­ko” par­ti­jà A.Vi­val­di Dvi­gu­bo kon­cer­to a cap­pel­la im­ pro­vi­za­ci­jo­je. „Wie­ner Phil­har­mo­ni­ker” dar at­liks Mo­zar­to „Ma­þà­jà sim­fo­ni­jà” g-moll. Ðimt­me­èio lû­þio pran­cû­zø mu­zi­kà pri­ sta­tys G.Bi­zet Siu­i­ta Nr. 1 ið „Ar­lie­tës”, P.Du­kas „Bur­ti­nin­ko mo­ki­nys” („Der Zau­ ber­lehr­ling”) ir Ra­ve­lio „Bo­le­ro”. Apie já pats au­to­rius juo­kais yra mi­në­jæs – tai tik ðe­dev­ras, ku­ria­me, de­ja, në­ra mu­zi­kos…

Tei­sus bu­vo Ra­ve­lis ar ne – fes­ti­va­lio uþ­da­ ry­me dar kar­tà pa­ro­dys gar­su­sis „Wie­ner Phil­har­mo­ni­ker”… n

Sak­so­fo­no ir bir­by­nës du­e­tas Stras­bû­re

Ð.m. ge­gu­þës 27 d. Stras­bû­re, Na­po­le­ o­no rû­muo­se, kon­cer­ta­vo sak­so­fo­ni­nin­ kas Pet­ras Vyð­niaus­kas ir bir­by­ni­nin­kas prof. An­ta­nas Smols­kus. Kon­cer­tas bu­vo skir­tas Lie­tu­vos na­rys­tës Eu­ro­pos Ta­ry­ bo­je 10-me­èiui pa­mi­në­ti. Pub­li­ka, ku­rios di­dþi­à­jà da­lá su­da­rë dau­ge­lio Eu­ro­pos ða­ liø di­plo­ma­tai, bu­vo su­þa­vë­ta ori­gi­na­laus bir­by­nës ir sak­so­fo­no du­e­to pa­si­ro­dy­mo.

Kon­cer­te skam­bë­jo lie­tu­viø ir uþ­sie­nio kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai bei jø im­pro­vi­za­ci­ jos. Aud­rin­gas pub­li­kos ova­ci­jas su­kë­lë ið se­no avi­no ra­go pa­ga­min­to mu­zi­kos in­ stru­men­to ir sak­so­fo­no im­pro­vi­za­ci­ja. Po kon­cer­to, per ofi­cia­lø­já pri­ëmi­mà, at­li­kë­jai ið Lie­tu­vos su­si­lau­kë daug gra­þiø at­si­lie­pi­ mø ir kom­pli­men­tø ið kon­cer­tà klau­siu­siø sve­èiø. Apie kon­cer­to sëk­mæ by­lo­ja ir ne­ se­niai ið Stras­bû­ro gau­tas Lie­tu­vos at­sto­vy­ bës prie Eu­ro­pos Ta­ry­bos am­ba­sa­do­riaus R.Bag­do­no pa­dë­kos rað­tas.

A.Smols­kaus ir P.Vyð­niaus­ko du­e­tas, su­si­kû­ræs 1997 m., daþ­nai rep­re­zen­tuo­ja Lie­tu­và ávai­rio­se pa­sau­lio ða­ly­se. Du­e­to at­lie­ka­ma mu­zi­ka skam­bë­jo Nor­ve­gi­jos, Iz­ra­e­lio, Olan­di­jos, Ru­si­jos, Ja­po­ni­jos, Pran­cû­zi­jos, Lat­vi­jos, Aust­ra­li­jos pres­ti­þi­në­ se kon­cer­tø sa­lë­se. Ið­leis­tos ke­tu­rios kom­ pak­ti­nës plokð­te­lës, ku­rio­se skam­ba du­e­to mu­zi­ka. P.Vyð­niaus­ko ir A.Smols­kaus du­e­tà ne­tru­kus ið­gir­si­me ir Lie­tu­vo­je, „Di­ dþia­ja­me mu­zi­kø pa­ra­de ‘03”. Èia jiems tal­kins pia­nis­tas Sau­lius Ðiau­èiu­lis.

MB inf.

P.Vyð­niaus­kas ir A.Smols­kus Stras­ bû­re

Pasaulio didieji Ið­ties ne­pa­me­nu, ka­da yra te­kæ Vil­niu­je ið­gy­ven­ti to­kiø ryð­kiø mu­zi­ki­niø ávy­ kiø pri­sod­rin­tà sa­vai­tæ: bir­þe­lio 17 ir 19 die­no­mis Vil­niaus fes­ti­va­lis pa­tei­kë ási­ min­ti­nus or­kest­ro „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca” bei smui­ko ma­est­ro Gi­do­no Kre­me­rio kon­cer­tus, o bir­þe­lio 16-àjà tu­rë­jo­me pro­gà ste­bë­ti vie­no þy­miau­siø pa­sau­ lio me­ni­nin­kø – vio­lon­èe­li­nin­ko Yo-Yo Ma ve­da­mus meist­rið­ku­mo kur­sus Lie­ tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je bei jo pa­si­ro­dy­mà Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je, ne vie­no pu­siau juo­kais va­din­tà „ge­riau­siu Vil­niaus fes­ti­va­lio kon­cer­tu”.

Men­kai anon­suo­tas þy­mio­jo vio­lon­èe­li­nin­ko vi­zi­tas, apie ku­rá iki pas­ku­ti­nës die­nos ne­þi­no­jo net ir dau­ge­lis mu­zi­ki­nës þi­niask­lai­dos at­sto­vø, bu­vo kul­tû­ri­ niø ry­ðiø pro­gra­mos „Culture Connect” da­lis – Yo-Yo Ma at­vy­ko á Vil­niø kaip ðios pro­gra­mos JAV am­ba­sa­do­rius. Sie­kiant ska­tin­ti ak­ty­ves­ná ko­mu­ni­ka­vi­mà tarp ge­riau­siø­jø Ame­ri­kos kul­tû­ros pa­vyz­dþiø ir pa­sau­lio aka­de­mi­nio jau­ ni­mo, pa­gal JAV vals­ty­bës de­par­ta­men­to ásteig­tà pro­gra­mà ren­gia­mi ávai­riø me­no sri­èiø at­sto­vø meist­rið­ku­mo kur­sai, ið­ki­liø JAV me­ni­nin­kø pa­si­ro­dy­mai, mo­ky­mo se­si­jos. Á so­li­ná þy­mio­jo vio­lon­èe­li­nin­ko kon­cer­tà Vil­niu­je su­si­rin­ku­si mar­ga pub­li­ka – nuo aukð­tø val­dþios pa­rei­gû­nø bei di­plo­ma­ti­nio ran­go at­sto­vø iki mu­zi­kos mo­kyk­lø moks­lei­viø – pa­ro­dë, kaip ði kul­tû­ri­niø mai­nø pro­gra­ma, ga­li­ma sa­ky­ti, kiek pa­ra­dok­sa­liai sie­ja du krað­tu­ti­nius po­lius – biu­ ro­kratiðkàjá, sie­kiant ati­tik­ti tam tik­ro pro­jek­to rei­ka­la­vi­mus, ir en­tu­zias­tin­gà­já, ku­rá sa­vo as­me­ny­bës bruo­þais la­biau­siai at­lie­pë pats vio­lon­èe­li­nin­kas.

Pas­ta­ra­sis Yo-Yo Ma vi­zi­to as­pek­tas – en­tu­ziaz­mas – ne­abe­jo­ti­nai do­mi­na­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je tà­dien vy­ku­sio­se meist­rið­ku­mo pa­mo­ko­se, ku­rio­se (rei­kia pa­þy­më­ti, la­bai sëk­min­gai) da­ly­va­vo ke­tu­ri jau­ni vio­lon­èe­li­nin­kai: Gle­bas Pyð­nia­kas (B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­la), Jus­ti­na Lap­te­vai­të (M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­la), Po­vi­las Ja­cuns­kas (LMA) ir Ed­var­ das Ar­mo­nas (Kel­no aukð­to­ji mu­zi­kos mo­kyk­la). Ne­áti­kë­ti­nu ko­mu­ni­ka­bi­lu­mu pa­si­þy­min­tis ma­est­ro tris kur­sø va­lan­das þa­vë­jo su­si­rin­ku­siuo­sius ne­for­ma­liu el­ge­siu ir ben­dra­vi­mu, me­ni­niais pa­ta­ri­mais bei im­pro­vi­zuo­tu grieþimu.

At­vi­ros pa­mo­kos – su­dë­tin­gas ir ávai­ria­ly­pis fe­no­me­nas, ke­lian­tis spe­ci­fi­ niø keb­lu­mø tiek jø ve­dë­jams, tiek da­ly­viams. Tu­rint ga­li­my­bæ ið­girs­ti tik vie­nà kon­kre­èiu mo­men­tu mo­ki­nio pa­teik­tà in­ter­pre­ta­ci­jà ga­li­ma leng­vai pa­si­duo­ti pa­gun­dai ar­ba ánik­ti á tech­no­lo­gi­nes de­ta­les, ar­ba „pra­slys­ti pa­vir­ ðiu­mi” kal­bant apie ben­druo­sius da­ly­kus. Re­gis, vio­lon­èe­lës ma­est­ro kaip vie­nà svar­biau­siø uþ­duo­èiø meist­rið­ku­mo pa­mo­ko­se ið­kë­lë bû­ti­ny­bæ pa­dë­ti stu­den­tams at­si­pa­lai­duo­ti, ska­tin­ti juos ak­ty­viai màs­ty­ti ir ana­li­zuo­ti sa­vo in­ter­pre­ta­ci­jas, ási­gi­lin­ti á gro­ja­mà mu­zi­kà: „Að ne mo­ky­to­jas – man tie­siog pa­tin­ka klau­sy­tis”, – tei­gë Yo-Yo Ma. Be­je, ma­est­ro sie­kis þût­bût „ið­ju­din­ti” jau­nuo­sius vio­lon­èe­li­nin­kus at­sklei­dë vie­nà mû­sø at­li­ki­mo me­no mo­kyk­los ypa­ty­bæ, nuo­la­tos ið­ryð­kë­jan­èià uþ­sie­nio pe­da­go­gams at­vyks­tant ves­ti at­vi­rø pa­mo­kø. Klau­san­tis pa­sta­bø ið ða­lies, tam­pa aki­vaiz­du, jog mo­ki­niai mo­kyk­ lo­se, o vë­liau ir Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je në­ra pra­ti­na­mi sà­mo­nin­gai for­mu­luo­ti sa­vo min­èiø bei ke­lia­mø uþ­duo­èiø, pa­tys ver­tin­ti to, kà, ir ko­dël bû­tent taip, jie da­ro. Ávai­riø sti­liø bei epo­chø mu­zi­kos kû­ri­niø in­tep­re­ta­ci­jo­se ak­cen­tuo­ da­mas emo­cio­na­lu­mà, pa­vei­ku­mà, lais­væ ir më­ga­vi­mà­si at­lie­ka­ma mu­zi­ka, Yo-Yo Ma siû­lë stu­den­tams dau­giau ieð­ko­ti ins­pi­ra­ci­jø gal­vo­jant apie ki­tø in­stru­men­tø skam­be­sá, ið­lais­vin­ti vaiz­duo­tæ do­min­tis ap­lin­ko­je esan­èiais pa­èiais ávai­riau­siais da­ly­kais. Ða­lia pro­fe­si­niø grie­þi­mo vio­lon­èe­le as­pek­tø at­kreip­da­mas dë­me­sá á gry­nai þmo­gið­kas mu­zi­kan­tø sa­vy­bes, Yo-Yo Ma ið­reið­kë po­þiû­rá, prieð­ta­rau­jan­tá vien tik sau­sam mu­zi­kos ama­to mo­ky­mui.

Idë­jos, apie ku­rias vio­lon­èe­li­nin­kas siû­lë pa­màs­ty­ti meist­rið­ku­mo kur­sø da­ly­viams, bu­vo átai­giai per­teik­tos jam grie­þiant so­li­ná kon­cer­tà Na­cio­na­ li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je. Ypa­tin­go leng­vu­mo bei na­tû­ra­lu­mo po­jû­tis, mu­zi­ka­ vi­mo lais­vë ir ypa­tin­gas kon­tak­tas su klau­sy­to­ju þa­vë­jo Yo-Yo Ma in­ter­pre­tuo­ to­je kû­ri­niø vio­lon­èe­lei so­lo pro­gra­mo­je. Gir­dë­jo­me kom­po­zi­ci­jas, at­spin­ din­èias pla­tø ðio vio­lon­èe­li­nin­ko in­te­re­sø spek­trà: coun­try sti­lis­ti­ka dvel­kian­tá ame­ri­kie­èiø smui­ki­nin­ko Mar­ko O’Connoro „Apa­la­èiø val­sà”, J.S.Ba­cho siu­i­ tas vio­lon­èe­lei Nr. 1 ir 3, Yo-Yo Ma gi­mi­mo me­tais – 1955-ai­siais – su­kur­tà Ge­or­ge’o Crum­bo So­na­tà vio­lon­èe­lei so­lo.

Klau­sy­to­jams, ku­riø ne­ma­þai da­liai J.S.Ba­cho siu­i­tø vio­lon­èe­lei in­ter­pre­ta­ci­jos eta­lo­nas grei­èiau­siai bu­vo 2001-ai­siais Vil­niu­je skam­bë­jæs ru­sø vio­lon­èe­li­nin­ko Alek­san­dro Knia­ze­vo at­li­ki­mas, bir­þe­lio 16-osios va­ka­rà te­ko per­sio­rien­tuo­ti prie vi­sið­kai ki­to­kios skam­be­sio, pra­smi­niø niu­an­sø ten­den­ci­jos. Yo-Yo Ma grie­ þia­mas Ba­chas – ne dras­kan­èios kan­èios, bet ne­þe­mið­ko dþiaugs­mo sim­bo­lis, vi­sið­kas an­ti­po­das sla­við­ka­jam tra­giz­mui. Kiek­vie­na na­ta ðio vio­lon­èe­li­nin­ko tar­si

pa­tei­kia­ma klau­sy­to­jo ir pa­ties at­li­kë­jo pa­si­gë­rë­ji­mui, tar­si ið vi­sø pu­siø ap­þiû­ ri­në­ja­mas krið­to­li­nis ru­tu­lys. Yo-Yo Ma in­ter­pre­ta­ci­jo­se Ba­cho mu­zi­ka at­gy­ja, nu­þen­gia nuo ka­no­ni­zuo­to pje­des­ta­lo ir tar­si pa­ti pra­de­da kvë­puo­ti. Pa­ly­gi­ ni­mui min­ty­se ið­ky­la Glen­no Goul­do ágro­ti kla­vy­ri­nës Ba­cho mu­zi­kos ára­ðai.

Juo­se – toks pats þë­rin­tis gy­vy­bin­gu­mas, de­ta­liø pre­ci­zi­ka ir þais­më.

Goul­do mëg­tus me­di­ji­nius „þai­di­mus” su Ba­cho ir ki­tø au­to­riø mu­zi­ka pri­me­na ir pro­jek­tas „Ákvëp­ti Ba­cho”, ku­ria­me Yo-Yo Ma da­ly­va­vo kar­tu su ávai­riø sri­èiø me­ni­nin­kais. Kiek­vie­nos ið Ba­cho siu­i­tø vio­lon­èe­lei pa­grin­du Bul­lfrog Films kom­pa­ni­jos pro­jek­te bu­vo su­kur­ti ðe­ði fil­mai, jau pel­næ dau­ gy­bæ ap­do­va­no­ji­mø ávai­riuo­se fil­mø fes­ti­va­liuo­se. Ju­lie Moir Mes­ser­vy so­dø di­zai­nas, Ba­cho am­þi­nin­ko Gio­van­ni Bat­tis­ta Pi­ra­ne­si ar­chi­tek­tû­ra, Mar­ko Mor­ri­so cho­reo­grafija, reþisie­riaus Ato­mo Ego­y­a­no fil­mas, Ka­bu­ki te­at­ro ak­to­riaus Ta­ma­sa­bu­ro Ban­do ðokis, Ja­y­ne Tor­vill ir Chris­top­he­rio De­a­no ðokiai ant le­do, ku­riems akom­pa­nuo­ja Yo-Yo Ma vio­lon­èe­lë – tai skir­tin­gi me­no kû­ri­niai, skir­tin­gi pa­sau­liai, ku­riuos gy­ve­ni­mui ákvë­pë Ba­cho siu­i­tos.

Tad ir so­lo Yo-Yo Ma in­ter­pre­tuo­ja­mas Ba­chas – aist­rin­gas ir dau­gias­pal­vis, kas­kart ke­lian­tis nuo­sta­bà ir þvilgs­nio nau­ju, ne­ti­kë­tu ra­kur­su po­jû­tá.

Itin sub­ti­liu Yo-Yo Ma re­èi­ta­lio po­stliu­du ta­po kar­tu su á Vil­niø kon­cer­tuo­ti at­vy­ku­sio or­kest­ro „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca” na­riais pa­grieþ­ta Fran­zo Schu­ber­to Kvin­te­to C-dur, D. 956, ant­ro­ji da­lis, tar­si pa­ruo­ðu­si me­lo­ma­nus ki­tà die­nà to­je pa­èio­je sa­lë­je „Kre­me­ra­tos” kon­cer­te skam­bë­ju­siam Schu­ber­to Kvar­te­to G-dur, op. posth. 161, at­li­ki­mui. Ið pra­dþiø, re­gis, dar kiek ási­ver­þæ, ne­tru­kus „Kre­me­ra­tos” mu­zi­kan­tai kar­tu su þy­miuo­ju vio­lon­èe­li­nin­ku pa­tei­kë ne­pa­ pras­tai jaut­rià, ðnabþ­dan­èiø pia­nis­si­mo, ákvëp­tø aud­rin­gø epi­zo­dø bei sub­ti­ liø smui­ko (Eva Bin­de­rë) ir vio­lon­èe­lës (Yo-Yo Ma) dia­lo­gø ku­pi­nà Schu­ber­to kû­ri­nio in­ter­pre­ta­ci­jà. n Li­na NA­VIC­KAI­TË Mu­zi­kuo­ja Yo-Yo Ma

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Vil­niaus fes­ti­va­lio in­ter­me­di­ja: die­na su Yo-Yo Ma

Muzikos barai /63

Baletas 1998 m. sau­sá pir­mà­kart pa­si­ro­dë þur­ na­las „Mu­zi­kos ba­rai”. Ta­da ir pra­si­dë­jo gra­þi drau­gys­të su ne­nuils­tan­èia ba­le­to is­to­ri­ke ir kri­ti­ke Alio­di­ja Ruz­gai­te. Ðian­ dien, svei­kin­da­mi sa­vo au­to­ræ gra­þios su­kak­ties pro­ga, siû­lo­me þur­na­lo skai­ ty­to­jams pluoð­te­lá su ja ben­drau­jan­èiø ir ge­rai jà pa­þás­tan­èiø bu­vu­siø mo­ki­niø ir ko­le­gø pa­si­sa­ky­mø.

Jû­ra­të TER­LEC­KAI­TË Nuo ma­þu­mës Alio­di­jà Ruz­gai­tæ su­ po ðvie­si dva­si­në ap­lin­ka: au­go ji darbð­ èiø, in­te­li­gen­tið­kø, tau­riø të­vø ðei­mo­je, ben­dra­vu­sia su þy­miais ra­ðy­to­jais. Mo­kë­ si pres­ti­þi­në­je Ma­ri­jos Peè­kaus­kai­tës gim­ na­zi­jo­je, tu­rë­jo lai­mës stu­di­juo­ti Vy­tau­to Di­dþio­jo uni­ver­si­te­te, kur dës­të vi­sas pul­kas þy­miø as­me­ny­biø, moks­li­nin­kø.

Alio­di­ja Ruz­gai­të da­bar ir...

Pa­kan­ka pa­mi­në­ti Z.Ivins­kio, J.Amb­ra­ze­ vi­èiaus, A.Ma­cei­nos pa­var­des. Alio­di­jos þo­dþiais, Z.Ivins­kis bu­væs eru­di­tas, to­le­ ran­tið­ka as­me­ny­bë. Ko­kio tuo­met bû­ta mo­ky­mo ly­gio, ro­do ir fak­tas, kad bai­gu­ sie­ji mi­në­tà gim­na­zi­jà lais­vai kal­bë­da­vo pran­cû­zið­kai ir lo­ty­nið­kai, hu­ma­ni­ta­ri­nis ið­si­la­vi­ni­mas ap­skri­tai bu­vo nuo­dug­nus.

Ne­nuos­ta­bu, kad pui­kûs pe­da­go­gai ið­ug­ dë daug gar­siø þmo­niø. Kaip yra ið­si­ta­ru­ si ju­bi­lia­të, anuo­me­ti­niai jos pe­da­go­gai – ir gim­na­zi­jos, ir uni­ver­si­te­to – bu­vo tik­ ri, kil­nûs ir dva­sin­gi in­te­li­gen­tai, ge­ban­ tys ðias ver­ty­bes per­teik­ti sa­vo im­liems klau­sy­to­jams. Ðtai ra­ðy­to­jo J.Kra­li­kaus­ko

Muzikos barai /64

Kai pro­fe­si­ja ir po­më­gis su­tam­pa Dva­sios aris­tok­ra­tës Alio­di­jos Ruz­gai­tës ju­bi­lie­jui

dë­ka Alio­di­ja vi­sam gy­ve­ni­mui pa­më­go li­te­ra­tû­rà, ku­ri tur­ti­na jos ben­dra­vi­mà, re­cen­zi­jø kal­bà ir sti­liø. Jos gy­ve­ni­me li­te­ra­tû­ra, mu­zi­ka ir ba­le­tas yra in­te­li­gen­ ci­jos ir dva­sin­gu­mo ðal­ti­niai.

Alio­di­jà, gi­mu­sià gro­þiui ir me­nui, vi­sam gy­ve­ni­mui pa­ke­rë­jo pir­mas ma­ty­ tas ba­le­tas „Ko­pe­li­ja”. Ðo­kio leng­vu­mas, spal­vos, ðvie­sos mer­gai­tæ uþ­bû­rë ir at­ve­ dë á Kau­no vals­ty­bës te­at­ro Ba­le­to stu­di­ jà. Ten þy­mio­ji Ve­ra Nem­èi­no­va ir ki­ti at­ vë­rë Alio­di­jai kul­tû­ros, ba­le­to pa­slap­tis.

Kar­tu ji stu­di­ja­vo li­tu­a­nis­ti­kà. Sva­jo­nes va­þiuo­ti to­bu­lin­tis á Sor­bo­nà nu­trau­kë 1940 m. oku­pan­tø nu­leis­ta uþ­dan­ga.

Tais ne­lai­min­gais Lie­tu­vai me­tais ji bu­ vo pri­im­ta á te­at­rà ðo­kë­ja, ir pra­si­dë­jo ba­le­to ar­tis­tës gy­ve­ni­mas. Cho­reo­grafas B.Kel­baus­kas, áþvel­gæs ið­la­kios mer­gi­nos dva­sios tur­tus, lai­kë jà cha­rak­te­ri­niø vaid­me­nø at­li­kë­ja. Alio­di­ja de­biu­ta­vo 1942 m. „Mie­gan­èio­jo­je gra­þuo­lë­je”. Tu­ rë­jo lai­mës ðok­ti ope­ro­se, ku­rio­se dai­na­ vo ne­pa­kar­to­ja­mi ar­tis­tai K.Pet­raus­kas, J.Ma­þei­ka, A.Ku­èin­gis. Jau­na­jai ðo­kë­jai tai bu­vo pui­ki ak­to­ri­nio me­no mo­kyk­la.

Per 26 me­tø ðo­kë­jos kar­je­rà su­kû­rë daug ási­min­ti­nø vaid­me­nø: Lau­ren­si­jà, Is­pa­næ, Ka­ra­bos, Ra­ga­nà. Mëgs­ta­miau­si vaid­me­nys – Za­re­ma (ba­le­tas „Bach­èi­sa­ ra­jaus fon­ta­nas”) ir Ve­ne­ra („Faus­tas”).

La­biau më­go ðok­ti ope­ro­se, nes jø mu­zi­ ka dra­ma­tið­kes­në, ádo­mes­në. Jø ba­le­to mi­nia­tiû­ro­se ji su­þi­bë­da­vo ryð­kiau­siai.

Kaip yra pri­si­pa­þi­nu­si pa­ti, jai ne­bu­vo ne­mie­lo ar ma­þo vaid­mens.

Ant­ra­sis gy­ve­ni­mas – il­ga­me­tis pe­ da­go­gës dar­bas: 1952–1959 m. Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jo­je dës­të ðo­kio me­nà ir te­at­ ro is­to­ri­jà, M.K.Èiur­lio­nio me­no mo­kyk­ lo­je – kla­si­ki­ná ðo­ká. Per ket­vir­tá am­þiaus pa­ren­gë daug ðo­kë­jø lai­dø. Tre­èia­sis

gy­ve­ni­mas – ba­le­to kri­ti­kës, re­cen­zen­tës, kny­gø kû­rë­jos.

To­kie yra pa­grin­di­niai Alio­di­jos Ruz­ gai­tës tu­ri­nin­go gy­ve­ni­mo klo­dai. Esant gau­siai bib­lio­grafijai (þr. Le­o­ka­di­jos Að­ ke­lo­vi­èiû­tës straips­ná „Mu­zi­kos ba­rø” 1998 m. bir­þe­lio nu­me­ry­je), tie­siog ne­ pa­to­gu kar­to­tis skru­pu­lin­gai pa­sa­ko­jant apie jos gy­ve­ni­mà ir dar­bus. An­tra ver­ tus, ar tai pa­dë­tø at­skleis­ti jos pil­nat­væ?

Var­gu. Just.Mar­cin­ke­vi­èius apie mon­sin­ jo­rà K.Va­si­liaus­kà yra pa­sa­kæs: „Ðia­me þmo­gu­je til­po vis­kas”. Ta pa­ti me­ta­fo­ra pui­kiai tin­ka ir Alio­di­jai. Juk þmo­gaus pil­nat­vë be­ga­li­në. Nu­ta­riau pa­si­kvies­ti á tal­kà bû­rá jos stu­den­tø, mo­ki­niø, ko­le­gø.

Kaip þe­muo­ges ant smil­gos ver­da­ma jø at­min­ty­je ástri­gu­sius pri­si­mi­ni­mus, ban­ dy­siu at­ver­ti jos ryð­kià dva­si­næ ðvie­sà, no­riai da­ly­tà ir da­li­ja­mà ki­tiems.

Pra­dþio­je no­rë­èiau pri­si­min­ti vie­no po­eto, Alio­di­jos ger­bë­jo, ei­les, ra­ðy­tas 1950 m.: Ka­da nu­tols, kas ðian­dien taip bran­gu, Ðir­dies kait­ra kai pa­si­trauks pa­vë­sin, Ar tar­ti, Lia­lia, viens ki­tam ga­lë­sim: „Þi­nau að vie­nà drau­gà tarp drau­gø”?

O bû­tø ge­ra tar­ti ir pa­vë­sëj: „Ja pom­niu èiud­no­je mgno­ve­ni­je”.

Ak­to­rë Gra­þi­na Ur­bo­nai­të, bu­vu­ si A.Ruz­gai­tës stu­den­të: Ji bu­vo ir yra pa­vyz­dys, kaip ap­gal­ vo­tai siek­ti tiks­lo. Im­po­nuo­ja jos va­lia: kad ir kaip bû­tø sun­ku, ji lie­ka ið­ti­ki­ma prin­ci­pui „rei­kia” – rei­kia ne­ið­duo­ti sa­vo sà­þi­nës, gy­ve­ni­mo nuo­sta­tø. Kar­tu ji yra þais­min­ga. Pri­slëg­tà juo­dos gy­ve­ni­mo pro­zos ji ga­li pra­dþiu­gin­ti pran­cû­zið­kai pa­ci­tuo­da­ma V.Hu­go ar ki­to au­to­riaus kû­ri­nio ið­trau­kà. Ji mo­ka gro­þá at­skleis­ti ir juo þa­vë­tis. Kai bû­na ypaè sun­ku, sie­

Su Ed­mun­du Ged­gau­du

...1954 m., Bar­bo­ra I.Mo­ro­zo­vo ba­le­te “Dak­ta­ras Ais­kau­da”

... 1958 m. prie jû­ros

kiu bent pa­së­dë­ti, pa­bû­ti ða­lia jos. La­bai jà my­liu.

Mus in­tri­ga­vo, ste­bi­no, kad ji, ba­le­ ri­na, bai­gë te­at­ro­lo­gi­jà. Juk ðo­kis – þais­ min­gu­mas, o an­ti­ki­nio te­at­ro is­to­ri­ja – aka­de­mið­ku­mas. Ji ið­aið­ki­no, kas yra cho­ras an­ti­ki­në­se tra­ge­di­jo­se. Tai – sà­ þi­nës bal­sas, bû­din­gas kiek­vie­nam þmo­ gui, tik rei­kia á já ási­klau­sy­ti.

Stu­di­jø me­tais mëg­da­vo­me þiû­rë­ti jai á ko­jas – ar ne­dre­ba ið bai­mës. O ji bû­ da­vo ra­mi kaip sfink­sas. My­lë­jo­me jà uþ ðvel­nø grieþ­tu­mà, ðià ak­so­mi­ne pirð­ti­nai­ te ap­mau­tà ge­le­þi­næ ran­kà.

Ji yra la­bai ap­si­skai­èiu­si, mes da­li­ja­ mës nuo­mo­në­mis apie per­skai­ty­tas kny­ gas. Ji trau­kia ne­pa­pras­ta ba­le­to mei­le.

Jos pri­sta­ty­ti vi­de­o­siur­pri­zai – vi­sas ba­le­ to pa­sau­lis. Ji pa­mi­ðu­si dël gro­þio, no­riai juo da­li­ja­si su ki­tais. Re­mie­si á jos va­lià, gy­ve­ni­mo tiks­lin­gu­mà. Pa­sa­ko, kà da­rei blo­gai. To­kiais þmo­në­mis ti­ki, ir la­bai svar­bu jø tu­rë­ti. Ji ið­ti­ki­ma sa­vo pro­fe­si­ jai, drau­gams. Jei kas apie jos pro­fe­si­jos ko­le­gas kal­ba nei­gia­mai, ji pa­tei­kia prie­ ðin­gø ar­gu­men­tø, to­kiø, kad ne­pa­neig­si.

Ak­to­rë, te­at­ro pe­da­go­gë, re­ þi­sie­rë Al­vy­da Èe­pai­ty­të, bu­vu­si A.Ruz­gai­tës stu­den­të: Ji bu­vo reik­li, grieþ­ta, þa­vin­ga – vi­sa­ da þa­vë­da­vo­mës, kaip ið­ra­din­gai ji puo­ ðia­si. Ma­lo­ni – kva­to­da­vo ið juo­kin­gø da­ ly­kø, dþiaug­da­vo­si mû­sø sëk­më­mis, ið jos su­þi­no­jo­me, kad kû­nas tu­ri kal­bë­ti. Ji – nuo­sta­bi te­ore­ti­kë. Þa­vi­mës jos straips­ niais apie ba­le­tà. Ji vi­sà­laik do­më­jo­si vi­ so pa­sau­lio ba­le­tu, pui­kiai pa­þi­no­jo Aust­ ra­li­jos ba­le­tà, Me­no dar­buo­to­jø rû­muo­se reng­da­vo ba­le­to va­ka­rus. Ben­dra­vo su þy­miau­siais ba­le­to meist­rais. Pla­tus jos

bal­tà ðvie­sà. Gal ty­èia? A.Ruz­gai­të da­vë py­los ap­ðvie­të­jui. Ji bu­vo avan­tiû­rø më­ gë­ja.

do­më­ji­mo­si lau­kas: jà pa­ma­ty­si ne tik ba­le­to, bet ir te­at­ro spek­tak­liuo­se, Fil­har­ mo­ni­jo­je.

Gal per maþai ji ðoko, iðreiðkë sa­ve, at­si­sklei­dë kaip ðo­kë­ja, ba­le­ri­na, nes bu­vo liek­na, aukð­ta, o vy­rai so­lis­tai – ma­þu­èiai. Jos mei­lë – kla­si­ka, taip pat ba­li­niai ðo­kiai – ávai­rûs val­sai, po­lo­ne­ zai, ma­zur­kos.

Ma­no lai­kais stu­den­tams ne­bu­vo ga­li­ma ap­si­nuo­gin­ti. Me­nu, A.Ruz­gai­të Nau­jø­jø me­tø ið­va­ka­rë­se pa­ren­gë mums sep­ty­nioms gy­va­èiø ðo­ká. Dël to­kiø gra­ þuo­liø kaip Pleð­ky­të, Pa­liu­kai­ty­të, Mu­le­ vi­èiû­të, Lo­zo­rai­ty­të mus pra­var­dþia­vo „Ho­li­vu­du”. A.Ruz­gai­të nu­ta­rë, kad to­kios gra­þuo­lës ga­li ðok­ti nuo­gos. Ap­ si­ren­gu­sios bu­vo­me mi­ni­ma­liai, ba­sos, su apy­ran­kë­mis, ávai­riais pa­puo­ða­lais.

Tu­rë­jo bû­ti tam­siai rau­do­nas ap­ðvie­ti­ mas. Stai­ga vie­toj tam­sios uþ­de­gë ryð­kiai

Ak­to­rius, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos dës­ty­to­jas Vy­tau­tas Èi­bi­ ras, bu­væs A.Ruz­gai­tës stu­den­tas: Su A.Ruz­gai­te su­si­pa­þi­nau 1954 m., ásto­jæs á Vals­ty­bi­næ kon­ser­va­to­ri­jà. Ji dës­ të ðo­kio pa­grin­dus ir te­at­ro is­to­ri­jà. Va­ka­ rais dau­gu­ma stu­den­tø plûs­te plûs­da­vo­ me á te­at­rus, tarp jø – ir á Ope­ros ir ba­le­to te­at­rà, ku­rio sce­no­je ma­ty­da­vo­me sa­vo dës­ty­to­jà, tuo me­tu pa­èia­me kû­ry­bi­niø jë­gø þy­dë­ji­me, ðo­kan­èià ávai­rias ba­le­to par­ti­jas. Tai bu­vo tik­rai áspû­din­ga, ne­pa­ kar­to­ja­ma. Plas­ti­ka ir ðo­kis ne­abe­jo­ti­nai yra ne­at­sie­ja­ma kiek­vie­no sce­nos þmo­ gaus raið­kos da­lis. Mums, jau­nie­siems, dar ne­su­si­for­ma­vu­siems, kam­puo­tiems, dau­gu­mai ki­lu­siems ið kai­mo, ji kë­lë di­de­lius rei­ka­la­vi­mus. Bu­vo sa­vo­tið­kai ne­gai­les­tin­ga ir prie­ka­bi, bet tai da­vë re­zul­ta­tø. Pa­vyz­dþiui, po dve­jø me­tø pra­dë­jæs stu­di­juo­ti Mask­vos te­at­ri­nia­me ins­ti­tu­te, bu­vau at­leis­tas nuo ðo­kio pa­ mo­kø, nes A.Ruz­gai­tës dë­ka pa­grin­dus bu­vau ga­væs Vil­niu­je, ir mask­vie­èiai tai pri­pa­þi­no.

Tur­bût re­tas da­ly­kas, kad ðo­kio mo­ ky­to­ja dës­ty­tø te­at­ro is­to­ri­jà. Tuo me­tu spau­do­je gan daþ­nai pa­si­ro­dy­da­vo ir A.Ruz­gai­tës kri­ti­kos straips­niø. Þo­dþiu, tai yra pla­èiø in­te­re­sø te­at­ro þmo­gus, ir vi­sa­da ma­lo­nu pri­si­min­ti tas die­nas.

Dë­kin­gu­mo ir pa­gar­bos jaus­mai jai ne­ið­ blë­so. Tai mak­si­ma­lis­të, pla­taus ið­si­la­vi­ ni­mo, su­kau­pu­si di­de­lá þi­niø ba­ga­þà, o ne vien siau­ros spe­cia­ly­bës dës­ty­to­ja. Ji þa­vin­ga, gra­cin­ga, aris­tok­ra­tið­ka ir kiek­ vie­no gat­vë­je pa­ste­bi­ma.

Muzikos barai /65

Baletas Ak­to­rë Ire­na Ta­mo­ðiû­nai­të, bu­ vu­si A.Ruz­gai­tës stu­den­të: A.Ruz­gai­të – þmo­gus, da­væs ge­ras draus­mës pa­mo­kas. La­bai pui­ki, pro­fe­ sio­na­li ðo­kio dës­ty­to­ja. Að bu­vau my­ li­miau­sia jos mo­ki­në. Ðo­kau ne­blo­gai, tur­bût to­dël, kad kaip ak­to­rë ga­vau ið jos ge­rus pa­grin­dus, ga­lë­da­vau vis­kà leng­ vai at­lik­ti. Alio­di­ja bu­vo la­bai grieþ­ta ir la­bai ma­lo­ni, ðvel­ni, nie­ka­da ne­ðau­kian­ ti, kan­tri. Kai jà pa­ma­tau, ðir­dy­je ge­riau pa­si­da­ro, o juk, ki­tus dës­ty­to­jus pa­ma­ tæ, per­ei­da­vo­me á ki­tà gat­vës pu­sæ… Ji ið­mo­kë darbð­tu­mo, bu­vo kû­ry­bin­ga, dis­cip­li­nuo­ta. Vi­si jà la­bai më­go­me. Ji mo­kë­da­vo prie kiek­vie­no pri­ei­ti, áskie­ pi­jo ðo­kio mei­læ. A.Ruz­gai­tæ átrauk­èiau á ge­riau­siø, ádo­miau­siø dës­ty­to­jø – as­me­ ny­biø, ku­riø dës­to­mà da­ly­kà ið­mo­ko­me vi­sam gy­ve­ni­mui – ket­ver­tu­kà. Pra­dë­jus sa­va­ran­kið­kà dar­bà, Alio­di­jos la­bai la­bai trû­ko: jos dës­to­mø dis­cip­li­nø, jos kaip þmo­gaus, kaip mo­ters. Gy­ve­ni­me bu­vo vi­so­kiø si­tu­a­ci­jø, ir vi­sa­da la­bai ma­lo­ niai, ðil­tai jà pri­si­me­nu.

Mu­zi­ko­lo­gas Ed­mun­das Ged­gau­ das: Alio­di­jà pir­mà­kart pa­ma­èiau Kau­no vals­ty­bës te­at­re at­lie­kant eks­pre­sy­vø ak­to­ri­ná Za­re­mos vaid­me­ná „Bach­èi­sa­ra­ jaus fon­ta­ne”. Juo­za­pai­ty­të ðo­ko Ma­ri­jà, H.Ku­na­vi­èius – Vac­lo­và, A.Li­vo­don gro­ jo so­lo smui­ku. Man at­ro­do, kad Alio­di­ja á mû­sø ba­le­to is­to­ri­jà kaip tik ir áë­jo cha­ rak­te­ri­niais vaid­me­ni­mis. Tai bu­vo sa­vo vaid­me­nis aið­kiai su­vo­kian­ti, sà­mo­nin­ gai juos ku­rian­ti ar­tis­të. In­te­li­gen­tið­ka, fo­to­ge­nið­ka, to­dël Kau­no fo­to­stu­di­jos fo­to­gra­fas Bau­las yra pri­da­ræs daug jos nuo­trau­kø.

Jos gy­ve­ni­mas – tai at­ve­jis, kai pro­fe­ si­ja su­tam­pa su po­më­giu. Ji ir da­bar do­ mi­si ba­le­to is­to­ri­ja. A.Ruz­gai­të, kaip ir J.Jo­vai­ðai­të-Ole­kie­në, bu­vo sa­vi­ta mû­sø ba­le­to as­me­ny­bë. To­kiø cha­rak­te­riø, kai þmo­gus áne­ða ána­ðà kaip as­me­ny­bë, ba­le­ te re­ta (V.Chle­bins­kas taip pat su­ge­bë­jo sa­vo in­di­vi­du­a­ly­bæ per­kel­ti á ku­ria­mus vaid­me­nis). To­kie me­ni­nin­kai tu­ri ryð­kø „að”. Ant­raip ba­le­tas, pir­miau­sia kla­si­ ki­nis, da­ro­si ste­ri­lus, lin­kæs ni­ve­liuo­ti as­me­ny­bæ, ypaè mû­sø lai­kais.

A.Ruz­gai­të – nuo­sta­bi, ko­mu­ni­ka­ bi­li ko­le­gë, neuþ­si­sklen­dþian­ti sa­vo pro­fe­si­jo­je, siau­ro ama­to ce­che. Jà ma­ tau sim­fo­ni­niø or­kest­rø kon­cer­tuo­se, ji – nuo­la­ti­në Fil­har­mo­ni­jos vieð­nia. Tu­ri sa­vo nuo­mo­næ mu­zi­kos gy­ve­ni­mo klau­ si­mais. Jai tai rû­pi, ar­ti­ma, to rei­kia. Ba­ le­tas – mu­zi­kos da­lis. Ji lan­ko­si vi­suo­se dra­mos spek­tak­liuo­se. Tu­ri vi­di­nës aist­ros, smal­su­mo, ku­rie me­tams bë­gant ne­su­men­ko, ne­ta­po siau­ru pa­sau­lë­liu.

Muzikos barai /66

Ma­nau, kad ji mie­lai ke­liau­tø, ma­ty­tø, ko pa­sau­ly­je ne­ma­të.

Mo­ky­to­jø ko­lek­ty­ve su ja vi­sa­da bû­da­ vo ma­lo­nu ben­drau­ti, nes ji kû­rë ki­to­kià at­mo­sfe­rà. Mo­kyk­lo­je ji bu­vo tar­si ka­ta­li­ za­to­rius, jai ne­bû­din­gas uþ­si­sklen­di­mas, smul­kios pro­ble­më­lës. Mo­kyk­los ðven­të­ se bû­da­vo ið tik­rø­jø pir­mo­ji da­ma.

Alio­di­jà re­giu tar­si pas­ku­ti­ná mo­hi­ka­ nà. Me­tai jai le­mia­mo vaid­mens ne­tu­ri.

Ne­daug to­kiø yra.

M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los Ba­le­to sky­riaus va­do­vas, bu­væs ba­ le­to so­lis­tas Pet­ras Skir­man­tas: Pir­miau­sia no­rë­èiau pa­svei­kin­ti jà ju­bi­lie­jaus pro­ga, pa­lin­kë­ti daug daug svei­ka­tos ir kar­tu su dau­ge­liu ger­bë­jø pa­si­dþiaug­ti ja kaip pui­kiu þmo­gu­mi. Ji bu­vo ir ma­no pe­da­go­gë, ir kai ku­riø sce­ ni­nio gy­ve­ni­mo eta­pø kel­ro­dë, ákvë­pë­ja.

Kaþ­ka­da yra pra­si­ta­ru­si, kad jei­gu vël rei­ kë­tø rink­tis pro­fe­si­jà ir þi­no­tø, jog ðok­ti teks tik pas­ku­ti­në­je kor­de­ba­le­to li­ni­jo­je, vël at­ei­tø ir vël bû­tø ðo­kë­ja. Tai ro­do be­pro­tið­kà jos at­si­da­vi­mà, ðo­kio mei­læ. Þa­vi jos dva­sios jau­nys­të.

M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los mo­ky­to­ja An­ge­lë Ra­si­ma­vi­èie­në: Ið jos rei­kia mo­ky­tis. Sce­no­je ji kaip vie­su­las, pa­va­sa­rio aud­ra, jos vaid­me­nys – ryð­kûs.

Ji pa­þi­no­jo ne vie­nà eg­zo­do li­te­ra­tû­ ros þmo­gø – J.Ais­tá, B.Braz­dþio­ná, ki­tus.

Eru­di­të, li­te­ra­tû­ros, me­no þmo­gus. Ne­pa­ pras­tai pa­rei­gin­ga. „Rei­kia” – jai at­ro­do svar­biau­sia.

A.Ruz­gai­të – la­bai ðvie­si as­me­ny­bë.

Ji yra ne tik gar­si ba­le­ri­na, bet ir nuo­sta­ bi li­te­ra­të. Vi­sa­da þa­vi pui­kus jos þo­dis, ra­ðy­mo min­tis, idë­ja. Pa­pras­tai A.Ruz­gai­ tës straips­nius su di­dþiau­siu ma­lo­nu­mu per­skai­tau net du kar­tus. Ra­ðy­da­ma, kal­bë­da­ma apie ki­tus me­ni­nin­kus, ji vi­sa­da ieð­ko di­dþiø­jø ver­ty­biø, re­mia­si jo­mis. Mo­kyk­lo­je daug yra kal­bë­ju­si apie J.Jo­vai­ðai­tæ-Ole­kie­næ, ki­tus me­ni­nin­kus, kul­tû­ros, li­te­ra­tû­ros reið­ki­nius. Re­tas li­te­ra­tas taip ku­ria kul­tû­ros þmo­niø, me­ni­nin­kø por­tre­tus. Ji vi­sa­da ieð­ko ir su­ran­da pa­tá gra­þiau­sià, ðvie­siau­sià to­ kio þmo­gaus bruo­þà, ma­to já pla­èia­me Lie­tu­vos kul­tû­ros, sa­vo sri­ties kon­teks­ te, kon­teks­te Lie­tu­vos prieð­ka­rio, ku­rio kul­tû­ra, li­te­ra­tû­ra, te­at­ro me­nas ma­þai kam þi­no­mi. Sa­vo straips­niuo­se, po­kal­ biuo­se, su­si­ti­ki­muo­se mo­kyk­lo­je A.Ruz­ gai­të vi­sa­da la­bai mie­la, átai­gi. Ji tie­siog hip­no­ti­zuo­ja sa­vo þo­dþiu: su nuo­sta­ba klau­sai­si jos pa­sa­ko­ji­mø apie ra­ðy­to­jus, po­etus, ku­riuos pa­þi­no­jo. Prieð­ka­ris, jo kul­tû­ra man bu­vo nau­ji uni­ver­si­te­tai.

Vi­sa, kà ji kal­bë­da­vo, da­ry­da­vo, tai tik ið

es­mës, ap­gal­vo­ju­si. Sa­vo mo­ki­nëms bu­ vo be­ga­li­nio darbð­tu­mo pa­vyz­dys. La­bai svar­bus mo­ki­nëms bu­vo jos þo­dis, to­nas, pa­vyz­dys. Mer­gai­tës sten­gë­si gir­dë­ti, su­ pras­ti, dirb­ti, kal­bë­ti, ben­drau­ti kaip jø spe­cia­ly­bës mo­ky­to­ja. Ji mo­kë­jo gy­ven­ti sa­vo mo­ki­niø rû­pes­èiais, gy­ve­ni­mais ir tur­bût vi­sa­da ma­në, kad mo­ky­to­jas yra tas ðvie­su­lys, ku­ris, pa­sak V.Ma­èer­nio, ve­da „neð­ti tà ðvie­sà, ma­ty­ti ir ðvies­ti ki­tiems”.

Man ji vi­sa­da im­po­nuo­ja kaip la­bai ðvie­si, darbð­ti ir ið­skir­ti­nës kul­tû­ros as­ me­ny­bë. Á ko­ká kul­tû­ros ren­gi­ná nu­ei­tum – á po­ezi­jos ar ðiaip li­te­ra­tû­ros va­ka­rà, á te­at­rà, ope­rà, ba­le­to prem­je­rà, vi­sa­da pa­ ma­ty­si A.Ruz­gai­tæ. Vi­sur ji su­spë­ja, su­ka­ si, klau­si­në­ja, ben­drau­ja. Vi­sa­da jà su­pa bû­re­lis þmo­niø, ji yra trau­kos cen­tras tø, ku­riems ádo­mi, svar­bi kul­tû­ra.

Gra­þiai pri­si­me­nu tà me­tà, kai dir­bo­ me su ja mo­kyk­lo­je. Kai at­ëjau dirb­ti, im­ po­na­vo vy­res­niø­jø mo­ky­to­jø A.Ruz­gai­ tës, J.Jo­vai­ðai­tës-Ole­kie­nës as­me­ny­bës.

Per mo­kyk­los ðven­tes vi­sa­da bû­da­vo ne­pa­kar­to­ja­mas A.Ruz­gai­tës ir E.Ged­ gau­do du­e­tas. Þa­vë­jo­mës A.Ruz­gai­tës ta­len­tu, hu­mo­ru, ið­ra­din­gu­mu, ge­ra nuo­ tai­ka. Ji vi­sa­da ge­ba bû­ti ren­gi­nio sie­la, yra ta­sai re­tas þmo­gus, ku­rio klau­sai­si neat­si­klau­sai, þiû­ri ne­at­si­þiû­ri.

A.Ruz­gai­të ne­ða ðvie­sà ki­tiems ir pa­ti am­þi­nai vi­sur jos ieð­ko, ypaè þmo­gaus ðvie­sos, ir be ga­lo mo­ka jà pa­ro­dy­ti, pa­sa­ky­ti, at­skleis­ti. Að vi­sà lai­kà ið jos mo­kau­si.

Sta­laus­kie­në, bu­vu­si Ire­na A.Ruz­gai­tës ko­le­gë, M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los sen­jo­rø klu­bo stei­ gë­ja, kai­my­në: Sen­jo­rø klu­bas la­bai dþiau­gia­si tu­ rë­da­mas to­kià en­tu­zias­tæ, to­kià vi­sur pri­tam­pan­èià as­me­ny­bæ. Ma­no kai­my­në vi­sa­da ge­ros nuo­tai­kos, þa­vi, ðmaikð­ti.

Jos pa­juo­ka­vi­mai – pras­min­gi, vi­sa­da la­bai lau­kia­mi ir pa­gei­dau­ja­mi. Ðtai kad ir toks pa­vyz­dys. La­bai ap­gai­les­ta­vo, kad nu­sto­jo va­þi­në­ju­si „ðiukð­liø dë­þë”.

Mat anks­èiau „ið­ei­da­vo­me á „Brod­vë­jø” pa­ben­drau­ti, pa­si­ma­ty­ti, o da­bar vi­si su­lin­dæ á sa­vo ni­ðas, tik mai­ðiu­kus ne­ða, dë­lio­ja ir vie­ni su ki­tais ne­ben­drau­ja”.

Vi­si kai­my­nai jà ne­pa­pras­tai my­li, nes ji ne­ið­di­di, pa­pras­ta, net á tur­gø nu­ë­ju­si su­þa­vi vi­sus pre­kei­vius. Vie­nà­syk ji man sa­ko: „Vi­si sa­vo me­tus sle­pia, o að toms tur­gaus bo­be­lëms pa­sa­kau, kiek man me­ tø, tai tik ste­bi­si”.

Jos la­bai gra­þi die­no­tvarkë: nie­ka­ dos ne­së­di na­mie, vi­sa­da kur nors ei­na, pri­klau­so ke­lioms drau­gi­joms. Tie­siog pa­vy­dþiu, ko­kia ji pa­si­tem­pu­si, ben­drau­ jan­ti su þmo­në­mis, ðvie­sios nuo­tai­kos.

Ba­le­to so­lis­të Dei­man­të Kups­tai­ të, bu­vu­si A.Ruz­gai­tës mo­ki­në: Ji mu­mis, su­si­rin­ku­sio­mis ið vi­sos Lie­tu­vos, rû­pin­da­vo­si, pri­þiû­rë­da­vo, pa­ dë­da­vo mums kaip ma­ma. Ne­bu­vo taip, kad pa­dir­bo per pa­mo­kà, ir vis­kas bai­gë­ si. Ji rû­pi­no­si ir po pa­mo­kø, do­më­jo­si kiek­vie­nu, ste­bë­jo, kaip kam se­ka­si. Kai pra­dë­jo­me dirb­ti te­at­re, ji ir to­liau ste­bë­ jo to­les­ná mû­sø ke­lià. Vi­sa­da at­ei­da­vo pa­þiû­rë­ti mû­sø spek­tak­liø. Net rû­pi­na­si mû­sø vai­kais kaip mo­èiu­të. La­bai ðil­tas þmo­gus.

Ji mums bu­vo gy­vas va­lin­gu­mo, darbð­tu­mo pa­vyz­dys. Sa­vo pa­vyz­dþiu áti­ki­no, kad tik nuo­sek­liai dir­bant ga­li­ma pa­siek­ti re­zul­ta­tø. Pa­mo­kas ji ves­da­vo taip, kad ne­tu­rë­jai ka­da tin­gi­niau­ti. Ji su­ þiû­rë­da­vo kiek­vie­nà vai­kà, kiek­vie­nà su­ ge­bë­da­vo uþ­deg­ti. Ið vi­sos ðir­dies lin­kiu Mo­ky­to­jai svei­ka­tos, ener­gi­jos, en­tu­ziaz­ mo, uþ­kre­èian­èio, trykð­te trykð­tan­èio op­ ti­miz­mo ir kad ðios la­bai ryð­kios sa­vy­bës nie­kuo­met ne­ið­blës­tø.

Ams­ter­da­mo na­cio­na­li­nio ope­ ros ir ba­le­to te­at­ro ba­le­to so­lis­të Rû­ta Je­zers­ky­të: Esu ne­pa­pras­tai dë­kin­ga li­ki­mui uþ pa­þin­tá su to­kios aukð­tos kul­tû­ros þmo­ gu­ mi kaip A.Ruz­ gai­ të. Kiek kar­ tø esu pri­si­lie­tu­si prie jos tur­tin­gos ir vi­suo­met op­ti­mis­tið­kos as­me­ny­bës! Kiek­vie­nas ið jos pa­si­ë­më­me po da­le­læ: kas þi­niø, kas ákvë­pi­mo, o kas mo­ti­nið­ko rû­pes­èio. Vi­ sa tai ji da­vë vel­tui ir su mei­le. Ne­daþ­nai su­tik­si þmo­gø, to­ká tur­tin­gà þi­niø ir tuo pat me­tu to­ká vai­kið­kai at­vi­rà ðiø die­nø pa­sau­lio nau­jo­vëms. Gal­bût Alio­di­jos as­me­ny­bës trau­kos pa­slap­tis sly­pi nuo­ la­ti­nia­me vi­di­nia­me at­si­nau­ji­ni­me, ge­bë­ ji­me vi­suo­ti­næ pa­þan­gà at­pa­þin­ti ma­þo­se kul­tû­ros, me­no ki­birkð­të­lë­se, gal­bût tie­ siog ne­blës­tan­èio­je mei­lë­je at­ei­nan­èioms kar­toms, jø sva­jo­nëms ir sie­kiams.

Kar­tu su dau­ge­liu A.Ruz­gai­tës ta­len­ to ger­bë­jø dþiau­giuo­si lai­ko ne­áveik­tu jos mo­te­rið­ku gro­þiu ir svei­ki­nu su­lau­ kus so­li­daus kû­ry­bos der­liaus. n

A.Cho­li­nos „Ro­meo ir Dþul­je­tos” in­ter­pre­ta­ci­ja Ori­gi­na­lios afi­ðos kvie­të þiû­ro­vus á cho­reo­grafës A.Cho­li­nos ðo­kio spek­tak­lá „Ro­meo ir Dþul­je­ta”, ku­rio prem­je­ra ávy­ko ð.m. ko­vo 28 ir 29 d. Na­cio­na­li­nia­me dra­mos te­at­re.

Pro­gra­më­lë­je Cho­li­na ra­ðo, kad „á Ro­meo ir Dþul­je­tà pa­þvelgs am­þi­nin­kës aki­mis”. Bet juk vi­si cho­ reo­grafës spek­tak­liai – ir jos „Me­dë­ja”, ir „Kar­men” – ádo­mûs to­dël, kad ne­tra­di­cið­ki, ori­gi­na­lûs.

Spek­tak­ly­je ne­nau­do­ja­ma nei S.Pro­kof­je­vo, nei H.Ber­lio­zo mu­zi­kos. Pro­gra­më­lë­je nu­ro­dy­ta, kad skam­ba ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø kû­ry­ba, bet ko­dël ne­nu­ro­dy­tos jø pa­var­dës? Vie­no­do­ka, per­dëm gar­si spek­tak­lio mu­zi­ka il­gai­niui nu­sto­ja po­vei­kio.

Spek­tak­lio pra­dþio­je pro­sce­niu­me prie­ðais þiû­ro­vus së­di ir á sa­læ þvel­gia dvi ar­tis­tø gru­pës. Pa­si­gir­ dus mu­zi­kai, pra­si­de­da gy­vi at­ski­rø ðo­kë­jø ir gru­piø ðo­kiai, ku­rian­tys links­mo ður­mu­lio, kar­na­va­lo at­mo­sfe­rà. Jà pa­ryð­ki­na ir mar­gas­pal­viai ek­lek­tið­ki ávai­riø epo­chø kos­tiu­mai, ku­riuos su­kû­rë dai­li­nin­ kës M.Ru­ba­vi­èiû­të ir K.Po­ciû­nai­të. Ðio­je sce­no­je cho­reo­grafë leng­vus ðuo­lius de­ri­na su ne­lauk­tais kû­no ra­kur­sais, stai­giais „gy­ve­ni­mið­kais” ran­kø ju­de­siais. Ið vir­ðaus nu­si­lei­dus su­rið­toms kë­dëms su de­gan­èio­mis ant jø þva­ku­të­mis (tai pri­mi­në Ka­lë­dø eg­lu­tæ), cho­reo­grafë veiks­mà per­kë­lë á ba­liø, ku­ria­me kar­tu da­ly­vau­ja Ro­meo ir Dþul­je­tos të­vai – ba­le­to so­lis­të A.Gi­nei­ty­të ir ak­to­rius S.Ba­lan­dis bei ba­le­to so­lis­të D.Kups­tai­të ir ak­to­rius E.Ja­ras. Ba­liu­je jau­nas, þa­vus ba­le­to ar­tis­to D.Ba­kë­jaus Pa­ris þais­min­gai mei­li­na­si jau­nu­tei Dþul­je­tai.

Hu­mo­ru dvel­kia Dþul­je­tos kam­ba­rio sce­nos. Vai­kið­kos Dþul­je­tos drau­gës, ap­reng­tos trum­pais bal­tais marð­ki­në­liais, ke­pu­rai­të­mis, þai­dþia su bal­to­mis pa­gal­vë­lë­mis ir par­griau­na ant jø Dþul­je­tà, skai­to laið­kà... Tai dar vie­na ori­gi­na­li cho­reo­grafës „pa­mi­ðu­siø mer­gai­èiø” ver­si­ja.

Kur­da­ma spek­tak­lá, Cho­li­na at­sa­kin­gus vaid­me­nis sky­rë vi­sai jau­niems te­at­ro ðo­kë­jams M.Ri­mei­ kiui (Ro­meo) ir A.Þu­þal­ki­nui (Mer­ku­ci­jus), Dþul­je­tà pir­ma­me spek­tak­ly­je ðo­ko ba­le­ri­na Þ.Baikð­ty­të, o ant­ra­me – Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los dvy­lik­tos kla­sës mo­ki­në M.Ma­ke­je­va. Þ.Baikð­ty­tës Dþul­je­ta pa­trau­kia ið­ori­niu gro­þiu, mo­te­rið­ku ðvel­nu­mu, o M.Ma­ke­je­vos – vai­kið­ku nuo­ðir­du­mu. Ási­mi­në pir­mo­sios Ro­meo ir Dþul­je­tos su­si­ti­ki­mo sce­nos. Joms ken­kë vie­no­do rit­mo, triukð­min­ga mu­zi­ka, „uþ­slo­pi­nan­ti” du­e­tø cho­reo­grafijà, ðo­kio niu­an­sus.

Mu­zi­kos ir cho­reo­grafijos vie­no­vë ið­ryð­kë­jo Te­bal­do (ba­le­to so­lis­tas A.Da­rað­ke­vi­èius), Ben­vo­li­ jaus (ba­le­to ar­tis­tas E.But­kus), Mer­ku­ci­jaus ir Ro­meo muð­ty­niø sce­no­se, ku­riø átam­pà di­di­no ne tik mu­zi­ka, bet ir ne­ti­kë­tos dra­ma­tiz­mà stip­ri­nan­èios pau­zës. Ið uþ­ku­li­siø bë­gan­tys ir juos be­si­ve­jan­tys jau­nuo­liai po mû­ðio sce­no­je vël ding­da­vo, vy­da­mi sa­vo prie­ði­nin­kus. Dë­me­sio cen­tre bu­vo va­lin­ gas, am­bi­cin­gas, sa­vi­mi pa­si­ti­kin­tis A.Þu­þal­ki­no Mer­ku­ci­jus, tuo tar­pu ki­tuo­se ba­le­tuo­se ðá ðo­kë­jà bu­vo­me pra­tæ ma­ty­ti ne­rû­pes­tin­gà links­muo­lá. Èia jis – sa­vi­ta in­di­vi­du­a­ly­bë. Ádo­mi mû­ðio cho­reo­ grafija at­sklei­dë stip­rià ðo­kë­jo tech­ni­kà, ðuo­liø leng­vu­mà.

Ið­skir­èiau ir dra­ma­tið­kà spek­tak­lio fi­na­là (de­ko­ra­ci­jas kû­rë dai­li­nin­kas M.Ja­cov­skis): uþ­tem­dy­to­je sce­nos gi­lu­mo­je ánir­tin­gai kau­na­si dvi ðo­kë­jø gru­pës juo­dais ap­da­rais (tur­bût vi­si þiû­ro­vai pri­si­mi­në Ira­ke vyks­tan­tá ka­rà), o prie­ky­je – ðvie­sos nu­tvieks­ti Ro­meo ir Dþul­je­ta – am­þi­nos mei­lës sim­bo­lis. Jø su­glaus­tos gal­vos ir puo­ðia ðio spek­tak­lio afi­ðas, pro­gra­më­les.

Cho­li­na daþ­nai mi­ni, kad se­niai sva­jo­jo pa­sta­ty­ti „Ro­meo ir Dþul­je­tà”. Gal ir ge­rai, kad pa­sta­të tik da­bar, nes ðia­me spek­tak­ly­je da­ly­vau­ja ir jos Mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tai. Ne­ma­þa tru­pë lei­do cho­reo­grafei pa­sta­ty­ti daug sa­vi­tø (ypaè ko­vos pa­veiks­le) mu­zi­ki­niø ðo­kiø.

Alio­di­ja RUZ­GAI­TË Sce­na ið A.Cho­li­nos “Ro­meo ir Dþul­je­ta”

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Nie­ka­da ne­gir­dë­jau, kad kuo nors skøs­ tø­si. Kai sir­go, kai bu­vo sun­ku, ji vis­kà pa­kë­lë, ið­ken­të. Kai pa­ma­tai jà pro lan­gà, tai die­na ðvie­ses­në. Ma­ne pa­ma­èiu­si, ji su­ðun­ka: „Na, pre­zi­den­te, na, kaip?” Tik þa­vë­tis ga­li­ma to­kiu þmo­gu­mi. Ji tie­siog ðvy­ti ir tei­gia­mai vei­kia ap­lin­ki­nius. Jos tak­tas – pa­ke­rin­tis. Lai­min­ga, kad tu­riu to­kià kai­my­næ, ben­dra­dar­bæ.

Muzikos barai /67

Festivalis

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Sep­tin­ta­sis ðokio fes­ti­va­lis Te­ro Sa­a­ri­ne­nas (Suo­mi­ja)

Alio­di­ja RUZ­GAI­TË

Muzikos barai /68

ku­rian­èio pran­cû­zo Xa­vie­ro Le Ro­y’­aus spek­tak­lis „Self un­fi­ nis­hed”. Ðis mik­ro­bio­ lo­gi­jos moks­li­nin­kas 50 mi­nu­èiø lai­kë pri­kaus­tæs þiû­ro­vø dë­ me­sá së­dë­da­mas prie sta­lo, vë­liau lë­tai ju­dë­ da­mas, ap­trauk­da­mas kû­nà juo­du dra­bu­þiu, trans­for­ma­vo­si á keis­ tà ke­tur­ko­jæ be­gal­væ bû­ty­bæ. Ne­ti­kë­ti ran­ kø, ko­jø ju­de­siai kë­lë ðyp­se­nà. Vi­sa vy­ko be mu­zi­kos, ty­lo­je. Ta­da ir ið­ryð­kë­jo, ko­kia svar­bi sce­no­je ak­to­ riaus átai­ga.

So­lo spek­tak­lá „Tchou­rai” pa­ro­dë ið Af­ri­kos at­vy­ku­si se­ne­ga­lie­të Ger­mai­ne Acog­ny. Ak­to­riø na­muo­se ji pa­sa­ko­jo, kad ba­le­to, ðo­kio mo­ kë­si Pran­cû­zi­jo­je. Iki 1982 m. bu­vo „Mud­ ra Af­ri­kos” ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio mo­kyk­los va­do­vë. Ðiuo me­tu su vy­ru dir­ba ðo­kio cen­tre, ku­ris ren­gia pro­fe­sio­na­lius Af­ri­kos ðo­kë­jus. Áë­jus á þiû­ro­vø sa­læ, pa­dvel­kë smil­ ka­lais, pa­si­gir­do bûg­nø mu­zi­ka, pra­dë­jo ryð­kë­ti së­din­èios ðo­kë­jos si­lu­e­tas. Spek­tak­ ly­je pen­kias­de­ðimt de­vy­ne­riø me­tø ðo­kë­ja tik ret­kar­èiais at­lik­da­vo fil­muo­se ma­ty­tus eg­zo­tið­kus af­ri­kie­èiø ran­kø, klu­bø ju­de­ sius, o vy­ra­vo sta­tið­kos po­zos, mi­ni­ma­lûs ju­de­siai.

Fes­ti­va­ly­je ne­trû­ko du­e­tø. Di­dþio­sios Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

G

e­gu­þës 5–11 d. Vil­niu­je vy­ko sep­ tin­ta­sis tarp­tau­ti­nis ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio fes­ti­va­lis „Nau­ja­sis Bal­ti­ jos ðo­kis ‘03”. Ren­gi­nio di­rek­to­ rius A.Imb­ra­sas dþiau­gë­si, kad ðie­met ið­si­plë­të fes­ti­va­lio ri­bos, – at­vy­ko tru­pë ið Ka­na­dos, vieð­nia ið Se­ne­ga­lo. Þiû­ ro­vai ma­të 20 ávai­riø ðo­kio tru­piø.

Dë­me­sá pa­trau­kë re­kla­mi­nis fes­ti­va­lio pla­ka­tas, vaiz­duo­jan­tis ið­mar­gin­tà ðo­kan­ èio vy­ro fi­gû­rà. Pir­mà­jà fes­ti­va­lio die­nà þy­mus suo­miø ðo­kë­jas ir cho­reo­grafas T.Sa­a­ri­ne­nas ðo­ko du mo­nos­pek­tak­lius.

Pir­mà­já – „Þmo­gus kam­ba­ry­je” – ðo­kë­jui su­kû­rë þy­mi cho­reo­grafë Ca­ro­lyn Carl­son.

Sa­a­ri­ne­nas sa­vi­ta plas­ti­ka, da­þy­da­mas kû­ nà da­þais, o vei­kiau juos tep­da­mas po­pie­ riu­je, per­tei­kë dai­li­nin­ko kû­ry­bos vi­zi­jas.

Vë­liau rink­da­mas, de­rin­da­mas skir­tin­gus dra­bu­þius, ðo­kë­jas vaiz­duo­të­je kû­rë, re­pe­ ta­vo vaid­me­nis. Sa­a­ri­ne­no in­di­vi­du­a­ly­bë, sa­vi­ta plas­ti­kos raið­ka dar la­biau ið­ryð­kë­jo jo pa­ties su­kur­ta­me mo­nos­pek­tak­ly­je „Me­ dþiok­lë”. Ádo­mu, kad ðo­kë­jas pa­si­rin­ko I.Stra­vins­kio ba­le­to „Ðven­ta­sis pa­va­sa­ris” mu­zi­kà, ku­rios sti­chi­jà ba­let­meis­te­riai pa­pras­tai per­tei­kia gru­pi­niais ðo­kiais.

Ste­bi­no átai­gi so­lis­to kû­no plas­ti­ka, vei­do ið­raið­ka. Virð sce­nos su­si­for­ma­væs spal­vø pie­ði­nys leis­da­ma­sis ap­gau­bë ðo­kë­jo kû­nà, kur­da­mas mis­tið­kai pa­slap­tin­gà bû­ty­bæ, ar­che­ti­pà. Sa­a­ri­ne­nas yra bai­gæs Suo­mi­jos kla­si­ki­nio ba­le­to mo­kyk­là, ðo­ko Na­cio­na­li­ nia­me ba­le­to te­at­re. 1992 m., pa­si­trau­kæs ið ðios tru­pës, stu­di­ja­vo ne­pa­lie­èiø, ja­po­nø ðo­kius. Bû­tø ádo­mu pa­ma­ty­ti jo kur­tus „Pet­ruð­kos”, „Pul­èi­ne­los” pa­sta­ty­mus.

Ori­gi­na­lu­mu ið­si­sky­rë ir Vo­kie­ti­jo­je

Se­ne­ga­lie­të Ger­mai­ ne Acog­ny

Bri­ta­ni­jos cho­reo­ grafës Li­sos To­run „Trip­ti­ke” ma­të­me tris ðo­kius. Pir­ma­me ðo­ko du vy­rai, ant­ra­ me – dvi mo­te­rys. Ádo­ mes­në cho­reo­grafija ðo­kio, ku­rá at­li­ko vy­ ras ir mo­te­ris.

Ge­ro­kai átai­ges­nis bu­vo Suo­mi­jos ðo­kë­ jø du­e­tas „Pa­þa­dai”.

Já su­kû­rë ir ðo­ko A.Aalto­kos­ki ir P.YliMau­nu­la. Fes­ti­va­ly­je bu­vo ne­ma­þai vaiz­do tech­ni­kos, ta­èiau ðo­ kio ir vaiz­do sin­te­zæ pa­siû­lë ne­dau­ge­lis. Ðia­me du­e­te sce­nos grin­di­mis ðniokð­èian­tis van­duo, pa­va­sa­ ris, vë­jo ðuo­rai su­stip­ri­no be­si­kei­èian­èius mo­ters ir vy­ro san­ty­kius, jø reið­kia­mas emo­ci­jas.

Ið du­e­tø ly­riz­mu, ðo­kio ir nuo­tai­kø niu­ an­sais ið­si­sky­rë V.Jan­kaus­ko „Nu­sken­dæs slë­nis” (muz. S.Sas­naus­ko), ku­rá jis ðo­ko su G.Kir­ki­ly­te.

Links­ma gai­da fes­ti­va­lá bai­gë Di­dþio­ sios Bri­ta­ni­jos so­lis­tai T.Ro­den ir P.Shen­ ton, pa­ro­dæ ko­mið­kà spek­tak­lá „Tai yra mo­der­nu”, ku­ria­me ðmaikð­èiu teks­tu (gai­la tø, ku­rie ne­su­pra­to an­glø kal­bos), ju­de­siais ir ðo­kiais so­lis­tai pa­pa­sa­ko­jo ðim­ ta­me­tæ ðo­kio is­to­ri­jà.

Fes­ti­va­ly­je ma­të­me ir nau­jà A.Cho­li­nos spek­tak­lá „Ro­meo ir Dþul­je­ta”, apie ku­rá ra­ ðo­ma ki­ta­me ðio nu­me­rio straips­ny­je. *** Pa­si­bai­gus sep­tin­ta­jam fes­ti­va­liui, or­ ga­ni­za­to­riai jau rû­pi­na­si ir þval­go­si, kà pa­kvies­ti á ki­tà. Pa­gir­ti­na ir kar­tu ri­zi­kin­ ga, kad þiû­ro­vams no­ri­ma pa­ro­dy­ti prem­ je­ras, nes ir þy­mø ðo­kio kû­rë­jà ga­li ið­tik­ti ne­sëk­më. Ðia­me fes­ti­va­ly­je ir­gi ma­të­me, kaip vis la­biau nyks­ta ðo­kio þan­rø ri­bos.

Dau­ge­lis cho­reo­grafø ðiuo­lai­ki­ná ðo­ká jun­gia su kla­si­ki­nio ba­le­to, ak­ro­ba­ti­kos, gy­ve­ni­mið­kais ju­de­siais. Vis daþ­niau pa­si­ tel­kia­ma vi­de­o­tech­ni­kos ir ma­þiau sce­nog­ ra­fi­jos. Ke­le­tà me­tø vy­ra­vu­sius dar­bi­nius ðo­kë­jø dra­bu­þius – kel­nes ir marð­ki­në­lius – kei­èia ádo­mes­ni sce­ni­niai kos­tiu­mai.

Dar ne­se­niai dau­ge­lis cho­reo­grafø kur­da­ mi nau­do­jo kë­des. Ðie­met ma­të­me la­bai daug bu­ta­fo­ri­jos. Fes­ti­va­ly­je cho­reo­grafai dau­giau reikð­mës sky­rë mu­zi­kai. Spek­tak­ liuo­se gir­dë­jo­me teks­to in­tar­pø. Ma­lo­nu, kad ðiuo­lai­ki­ná ðo­ká ku­ria daug mo­te­rø.

Kla­si­ki­nia­me ba­le­te jø be­veik në­ra.

Tad iki ki­to, aðtun­to­jo, fes­ti­va­lio! n Ba­le­tas vai­kams “Ali­sa” “La La La Hu­mans Steps” (Ka­na­da)

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Trys Len­ki­jos ðo­kë­jai (dvi mer­gi­nos ir vai­ki­nas) Na­cio­na­li­nio dra­mos te­at­ro fo­jë pa­ro­dë „By­là Nr. 1”. Þiû­ro­vai kom­piu­te­ ry­je ga­lë­jo ið­si­rink­ti vaiz­do, ðo­kio ar mu­ zi­kos nu­me­rius, ku­riuos ðo­kë­jai at­lik­da­vo sce­no­je. Mû­sø te­le­vi­zi­jos lai­dà „Pa­gauk kam­pà” pri­me­nan­tis spek­tak­lis áspû­dþio ne­pa­da­rë. Im­pro­vi­za­ci­jai sti­go ádo­mes­nës cho­reo­grafijos, ge­res­nio ðokio.

Prieð Kau­no ðo­kio te­at­ro „Au­ra” spek­ tak­lio es­ki­zà „Asep­ti­në zo­na, ar­ba Lie­tu­ við­kos su­tar­ti­nës” ðá ko­lek­ty­và Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos var­du svei­ki­no J.Ðir­vins­kas ir fes­ti­va­lio rë­më­jo „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va” at­sto­vas, ku­rie tru­pës va­do­vei B.Le­tu­kai­ tei átei­kë pre­mi­jà ir pri­zà. Kû­ri­ná ðo­kë­jai ðo­ko dar­niai, leng­vai. Vë­liau ðo­ká uþ­go­þë per­ne­lyg grei­tas vi­de­o­kad­rø ju­dë­ji­mas, mir­gë­ji­mas. Ne­su­pra­tau ir spek­tak­lio pa­ va­di­ni­mo.

Pa­sau­ly­je gar­si Ka­na­dos tru­pë „La La La Hu­mans Steps” Na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re pa­ro­dë spek­tak­lá „Ame­lia”, uþ ku­rá cho­reo­grafas E.Loc­kas bu­vo áver­ tin­tas „Prix Be­nois de la Dan­se” pre­mi­ja.

Ið pra­dþiø su­þa­vë­jo ir nu­ste­bi­no kos­mi­nis ðo­kë­jø du­e­tø grei­tis, vir­tuo­zi­në tech­ni­ka.

Ta­èiau il­gai­niui (spek­tak­lis trun­ka 90 mi­ nu­èiø) ëmë pa­bos­ti „kom­piu­te­ri­niai” ran­ kø ju­de­siai, pa­si­kar­to­jan­tys su­ki­niai ant pu­an­tø, tos pa­èios ko­jø „pe­tit lat­te­ment”, „bat­tu” ju­de­siai. Pa­ti­ko ádo­mus ðo­kë­jø ap­ðvie­ti­mas. Spek­tak­lio tem­pà ma­þi­no kart­kar­èiais pa­si­ro­dan­tys mo­te­rø ðo­kë­jø vi­de­o­kad­rai. Ávai­ria cho­reo­grafija pa­si­þy­ më­jo vy­rø ðo­kis.

Da­ni­jos tru­pë ið­si­sky­rë ne­ápras­ta cho­reo­grafo Ti­mo Feld­man­no prem­je­ra „Hen­drix Hou­se”. Ne­ápras­ta ji to­dël, kad þiû­ro­vai së­dë­jo ar­ba sto­vë­jo sce­no­je. Jiems áei­nant, ðo­kë­jai ir or­kest­ran­tai re­pe­ta­vo.

Pro­gra­mo­je ra­ðo­ma, kad ðis spek­tak­lis ski­ria­mas lau­ki­nei as­me­ny­bei, ro­ken­ro­lo ka­ra­liui J.Hen­dri­xui, to­dël pa­si­rink­ta kom­ pro­mi­sø ne­pri­pa­þás­tan­èio A.Schnit­tke’s mu­zi­ka (jà gro­jo lie­tu­viø sty­gi­niø kvar­te­ tas „Chor­dos”). Ðo­kë­jø sti­liø ir­gi api­bû­din­ èiau kaip lau­ki­ná. Pro­gra­mo­je taik­liai ra­

ðo­ma, kad „(...) fi­zi­nis ju­dë­ji­mas tar­si skal­do ðo­kë­jø kû­nus á at­ski­ras da­lis...”

Es­ti­jos „Von Krah­ lio” te­at­ras ið Ta­li­no, pa­si­kvie­tæs þy­mø ru­sø cho­reo­grafà A.Pe­pe­lia­ je­và, pa­sta­të dar vie­nà „Gul­biø eþe­ro” ver­si­ jà. Iki ðiol pri­si­me­nu Lon­do­no cho­reo­grafo Mat­thew Bour­ne’o „Gul­biø eþe­rà”, ku­ria­ me vie­toj gul­biø ðo­ka ba­si, nu­ogi, bet la­bai plas­tið­ki gul­bi­nai. Ðis spek­tak­lis man pri­mi­në cir­kà. Pra­dþio­je ðe­ ðios aukð­tai po kir­pë­jø gaub­tais ðo­kan­èios mer­gi­nos, lai­ky­da­mo­si vir­vës, po vie­nà lei­do­si þe­myn. Sce­no­je be­si­ri­ti­në­jan­èios sta­ti­nës, val­do­mos vi­du­je esan­èiø ðo­kë­jø, kaip ir „triu­kai” su ki­bi­rais, tik­tø cir­kui.

Ant sie­nos nuo­lat kei­të­si ávai­rûs vaiz­dai.

Pa­gal P.Èai­kov­skio val­sø ir vi­sai ki­to­kià kom­po­zi­to­riaus S.Zag­nyj mu­zi­kà ðo­kë­jos ðo­ko tuos pa­èius, vie­nas á ki­tà pa­na­ðius ðiuo­lai­ki­nius ðo­kius. Kû­rë­jai pa­þa­dà ávyk­dë: pro­gra­më­lë­je pa­ra­ðy­ta, kad „mes tu­ri­me pa­da­ry­ti ga­là is­to­ri­jai, (...) ka­no­nið­ kiems sce­ni­niams spren­di­mams...”

Kas­met fes­ti­va­ly­je da­ly­vau­jan­ti Lat­vi­ jos cho­reo­grafë O.Þit­lu­chi­na su Ry­gos cho­ reo­grafijos mo­kyk­los mo­ki­niais pa­sta­të ba­ le­tà vai­kams ir vi­sai ðei­mai „Ali­sa” (muz.

A.Vil­ca­no). Spek­tak­ly­je bu­vo ádo­miø sce­nø, ið­ra­din­gai pa­nau­do­tos pri­pu­èia­mos de­ko­ra­ci­jos. Jau­nie­ji ar­tis­tai pa­ro­dë ge­rus ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio ágû­dþius. Ta­èiau Ali­sos cha­rak­te­ris ma­þai ið­ryð­kin­tas. Ka­þin ar ma­þie­siems vai­kams ðis spek­tak­lis bus ádo­ mus ir su­pran­ta­mas? Èe­lia­bins­ko ðo­kio te­at­ras pa­ro­dë cho­ reo­grafës O.Po­nos spek­tak­lá „Þvel­gian­ tys á am­þi­ny­bæ”, skir­tà per­nai þu­vu­siam J.Pan­fi­lo­vui. Ðe­ðiø vy­rø ðo­kiai pa­si­þy­më­jo ádo­mia, sa­vi­ta plas­ti­ka, ðo­kiø kom­po­zi­ci­ja, ben­dra­vi­mu. Rim­ties, su­si­kau­pi­mo at­mo­ sfe­rà kû­rë ir dvie­jø so­lis­tø ið­raið­kin­gai at­lie­ka­mos ru­sø dai­nos.

Ne­pa­kar­to­ja­mà áspû­dá pa­da­rë ru­sø tru­pës „Pro­vin­cial­ny­je tan­cy” spek­tak­lis „Skry­dis ar­ba­të­lës me­tu”. Já pa­sta­të ta­len­ tin­ga cho­reo­grafë ir ðo­kë­ja T.Ba­ga­no­va.

Dar yra pri­si­me­nan­èiø jos spek­tak­lá „Kle­ vø so­das”. Cho­reo­grafës spek­tak­liuo­se ne­ trûks­ta ði­lu­mos. Ðiam jos su­tei­kia ap­ðvies­ tas be­si­su­kan­tis ir gie­dan­tis par­ðiu­kas, sce­no­je ka­ban­ti nuo­ta­kos suk­ne­lë... Vi­sa tai kû­rë sa­vi­tà at­mo­sfe­rà, ku­riai ne­sti­go sub­ti­laus hu­mo­ro, rim­ties, reikð­min­gø pau­ziø. Ádo­mi ir ávai­ri ðo­kiø lek­si­ka, tru­pë ge­ba ðo­kiu at­skleis­ti rei­kia­mus cha­rak­te­ rius.

Muzikos barai /69

Dþiazas Jû­ra­të KU­ÈINS­KAI­TË

P

as­ku­ti­næ ba­lan­dþio sa­vai­tæ Kau­nas tra­di­cið­kai pul­sa­vo dþia­zo rit­mais, ku­rie ai­dë­jo ir sos­ti­në­je. Jau try­lik­tà sy­ká vy­ko tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Kau­nas Jazz 2003”, ávai­rio­se Vil­niaus ir Kau­no sce­no­se pa­tei­kæs be­maþ 30 pro­jek­ tø. Sa­vo gy­va­vi­mo me­tais ið­puo­se­lë­jæs uni­ka­liø tra­di­ci­jø puokð­tæ, pri­sta­tæs gau­ sià áspû­din­gø dþia­zo as­me­ny­biø ga­le­ri­ jà, ið­ug­dæs nuo­vo­kià ir reik­lià au­di­to­ri­jà, „Kau­nas Jazz” ta­po vie­nu reikð­min­giau­ siø kul­tû­ros ren­gi­niø Lie­tu­vo­je.

Siek­da­mas pa­ten­kin­ti ávai­raus sko­nio pub­li­kà, ðis dþia­zo fo­ru­mas ið­au­go á dau­ gias­luoks­ná pla­taus – kaip ir pats dþia­ zas – sti­lis­ti­nio aki­ra­èio kul­tû­ros ren­gi­ná, vyks­tan­tá dau­ge­ly­je sce­nø su jo­se ga­lio­ jan­èio­mis „þai­di­mo tai­syk­lë­mis”. Pla­èio­ je ir tu­ri­nin­go­je ne­mo­ka­mø ren­gi­niø pro­ gra­mo­je, pri­sta­ty­to­je Vie­ny­bës aikð­tës lau­ko sce­no­je, skam­bë­jo ko­mer­cið­kes­nio at­spal­vio dþia­zas; Vy­tau­to baþ­ny­èio­je ir Kau­no si­na­go­go­je gir­dë­jo­me sak­ra­li­nio dþia­zo pro­jek­tus, nau­jo­je fes­ti­va­lio kon­ cer­tø erd­vë­je – „Ar­te­ri­to­ri­jos” ga­le­ri­jo­je – ra­di­ka­les­nius pro­jek­tus; ak­ty­viø ðo­kiø rit­mø ir no­va­to­rið­kø dþia­zo bei ðian­die­ nos klu­bi­nës kul­tû­ros sam­plai­kø bu­vo ku­pi­na klu­bi­në fes­ti­va­lio pro­gra­ma, skam­bë­ju­si „Com­bo” mu­zi­kos klu­be; eli­ti­niai gar­siau­siø dþia­zo kû­rë­jø kon­ cer­tai tra­di­cið­kai vy­ko Vy­tau­to Di­dþio­jo uni­ver­si­te­to sa­lë­je; ryð­kiau­siais „Kau­nas Jazz” fes­ti­va­lio pro­gra­mos ak­cen­tais ir ðie­met gë­rë­jo­si Vil­niaus klau­sy­to­jai.

Pla­èiau­sià klau­sy­to­jø bû­rá su­trau­kian­ èiø ne­mo­ka­mø kon­cer­tø Vie­ny­bës aikð­të­ je pro­gra­ma ir ðie­met tra­di­cið­kai tirp­dë dþia­zo bei po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos ri­bas. Ðiø kon­cer­tø klau­sy­to­jai bu­vo ypaè pa­ gerb­ti – ða­lia dþia­zo ma­dø ir fe­jer­ver­kø, ða­lia ga­li­my­bës ið­girs­ti „Com­bo” mu­zi­ kos klu­be mu­zi­kuo­jan­èias gru­pes „New Co­ol Col­lec­ti­ve” ið Olan­di­jos ir „No Jazz” ið Pran­cû­zi­jos, ða­lia ki­tø pa­ties ávai­riau­sio ly­gio ir sti­liaus pro­jek­tø èia ir tik èia skam­bë­jo þy­maus ame­ri­kie­èiø gi­ ta­ris­to, vo­ka­lis­to ir dai­nø kû­rë­jo Hi­ra­mo Bul­loc­ko kon­cer­tas. Bu­væs gar­siø dþia­zo mu­zi­kø ben­dra­þy­gis jau dvi­de­ðimt me­tø ver­èia­si so­li­ne kar­je­ra, ið dþia­zo pa­su­ku­ sia á ro­ko va­gà, pa­pil­dy­tà bliu­zo, la­tin ir funk raið­kos prie­mo­niø.

De­ja, ko­mer­ci­niams pro­jek­tams duok­ læ ati­duo­dan­ti lau­ko sce­nos kon­cer­tø pro­ gra­ma kë­lë dau­giau­sia abe­jo­niø. Dþia­zo èia bu­vo ma­þo­ka, vieð­pa­ta­vo ki­to­kia – tie­siog pa­trauk­li, bran­di ir ko­ky­bið­ka – mu­zi­ka, kvie­èian­ti ne tik tryp­èio­ti ko­jo­ mis rit­mà, bet ir ási­klau­sy­ti. Eks­pre­sy­vø

Muzikos barai /70

Try­lik­tasis ”Kau­nas Jazz” sti­liø ávai­ro­vë, kû­ry­bos po­lë­ kis ir ri­zi­kin­gi ið­ðû­kiai The 13th Kaunas Jazz Festival: Marked by Pluralism, Creativity and Risky Challenges During the last week of April, as eve­ ry year, Kaunas was pulsating with jazz rhythms: the traditional Kaunas Jazz festival was taking place for the thirteenth time, presenting around 30 projects at various venues in Kaunas and Vilnius. Over the years of its existence, Kaunas Jazz has established a set of unique traditions, has introduced a great number of imposing jazz musicians and has nurtured a learned and demanding audience, thus becoming one of the most si­ gnificant cultural events in Lithuania.

Meeting the needs of the listeners of various musical tastes, this year’s festival presented a varied and eventful programme.

The concerts were held at an array of ve­ nues, such as the city’s squares, clubs and art galleries, the synagogue and the Assembly Hall of Vytautas the Great University. Some of the most interesting concerts were held also in Vilnius.

Jûratë KUÈINSKAITË

ir kai­ti­nan­tá Bul­loc­ko pa­si­ro­dy­mà fes­ti­va­ ly­je tei­si­no gar­bin­ga ðio mu­zi­ko pa­tir­tis dþia­zo sce­no­se. Ta­èiau ir jis, ir ávai­riai au­ di­to­ri­jai pa­trauk­lûs „G & G Sin­di­ka­tas”, gru­pë „Skamp” ar sva­rio­mis dþia­zo mu­ zi­kø pa­jë­go­mis pa­pil­dy­ta uni­ver­sa­lio­ji „Stu­di­ja” ne­tu­rin­tiems ga­li­my­biø á ki­tus fes­ti­va­lio kon­cer­tus pa­tek­ti jau­nie­siems klau­sy­to­jams, ma­ny­èiau, ga­li for­muo­ti ga­na ið­kreip­tà dþia­zo ávaiz­dá. Ap­mau­ du ir tai, kad ma­þiau dë­me­sio su­lau­kë èia skam­bë­jæ dþia­zo mu­zi­kos pro­jek­tai, ku­riuos pri­sta­të pa­jë­gus bri­tø jau­ni­mo big­ben­das, Pet­ro Ta­da­ro va­do­vau­ja­mas Kau­no jau­ni­mo big­ben­das, taip pat ryð­ kiø jau­nø­jø Lie­tu­vos dþia­zo mu­zi­kan­tø an­sam­blis „No Na­me”, ku­ris LMA stu­di­ juo­jan­èio lat­viø sak­so­fo­ni­nin­ko A.Rai­èe­ no­ko bei lai­ki­nai Vil­niu­je gy­ve­nan­èio ir dir­ban­èio gi­ta­ris­to R.G.Aris­to­re­no dë­ka ta­po tarp­tau­ti­niu.

Vie­ny­bës aikð­të­je dþia­zo ban­gos ska­ la­vo po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos pa­kran­tæ, o „Ar­te­ri­to­ri­jos” ga­le­ri­jo­je skam­bë­jo ki­to dþia­zo „pa­sie­nio” pa­vyz­dþiai: ra­di­ka­lûs

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotraukos

klu­bi­nës ðve­dø gru­pës „Ko­op” kû­ry­bo­je, ly­dë­si dþia­zo ir elek­tro­ni­kos raið­ka; ar stul­bi­nan­tis pran­cû­zø „No Jazz” skre­ èas, ási­lie­jan­tis á sod­rià drum’n’­bass, tech­ no­mu­zi­kos ir ki­tø ðo­kiø mu­zi­kos sti­liø sin­te­zæ; ar itin ne­ápras­tas world mu­zi­kos, ri­tu­a­lo, rit­mo sti­chi­jos ir me­di­ta­ci­jos kok­ tei­lis, ku­rá pla­kë eg­zo­tið­ka per­sø kil­mës vo­ka­lis­to ir dil­ru­ba at­li­kë­jo Ma­do She­e­ro Kha­no gru­pë ið Pran­cû­zi­jos; ar ryð­kiø funk po­të­piø ir la­tin rit­mø tur­tin­ga „New Co­ol Col­lec­ti­ve” ið Olan­di­jos kû­ry­ba.

Di­na­mið­ki klu­bi­niai fes­ti­va­lio kon­cer­tai tra­di­cið­kai ve­dë á „Kau­nas Jazz” þen­klu ta­pu­sias ið­skir­ti­nes jam ses­sion, ku­rio­se ávai­riø kar­tø, ða­liø ir kryp­èiø dþia­zo kû­rë­jai tu­ri ga­li­my­bæ su­si­bur­ti á vie­nà an­sam­blá.

Da­nie­lis Mes­si­na Kæs­tu­tis Vai­gi­nis ir Da­nie­lis Mes­si­na Chi­co Fre­e­ma­nas ir “Gu­a­ta­ca”

noi­se, free, elek­tro­ni­nio dþia­zo ir vi­de­ oins­ta­lia­ci­jø pro­jek­tai. Ðiø ne­mo­ka­mø kon­cer­tø klau­sy­to­jai taip pat ga­vo ypa­ tin­gà ren­gë­jø do­va­nà – tik èia skam­bë­jo gi­ta­ros vir­tuo­zo En­ve­ro Iz­mai­lo­vo, 1991 m. vy­ku­sio pir­mo­jo Kau­no dþia­zo fes­ti­ va­lio da­ly­vio, so­li­nis pro­jek­tas. Uni­ka­lia tap­ping tech­ni­ka ið­si­ski­rian­tis ir sa­vo mu­ zi­ko­je Kry­mo to­to­riø mu­zi­ki­ná fol­klo­rà bei dþia­zà jun­gian­tis gi­ta­ris­tas su­lau­kë ypa­tin­go dë­me­sio. Be­je, ða­lia kon­cer­tø èia vy­ko kon­fe­ren­ci­jos ir dis­ku­si­jos apie ðiuo­lai­ki­nio me­no vie­tà ir reikð­mæ de­mo­ kra­tinëse ben­druo­me­në­se.

Bë­gant me­tams, ið­si­kris­ta­li­za­vo sa­vi­ ti „Kau­nas Jazz” fes­ti­va­lio nak­ti­niø kon­ cer­tø dës­nin­gu­mai. Èia ryð­kë­ja dar ki­tas dþia­zo „pa­sie­nis”, su­lau­kian­tis ne tik dþia­zo më­gë­jø at­gar­sio. Pui­kiai to­kiems ren­gi­niams tin­kan­èio­je „Com­bo” mu­zi­ kos klu­bo erd­vë­je ir ðie­met skam­bë­jo stip­ rûs, ori­gi­na­lûs ir no­va­to­rið­ki pro­jek­tai, þen­kli­nan­tys ðian­die­nos klu­bi­nio dþia­zo rai­dos ke­lius, ku­riuo­se, kaip ir pui­kios

Svar­biau­si Kau­no dþia­zo fes­ti­va­lio pro­jek­tai, ku­ria­mi eli­ti­niø dþia­zo at­li­kë­jø, skam­ba Kau­no Vy­tau­to Di­dþio­jo uni­ver­ si­te­to sa­lë­je, taip pat Vil­niu­je. Kau­nie­èiai tik­rai tu­ri pa­grin­do reikð­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­ mà, mat vie­ni áspû­din­giau­siø ðio fes­ti­va­lio kon­cer­tø vyks­ta kaip tik sos­ti­në­je. Ða­lia pa­mëg­tø ir an­trà sy­ká á fes­ti­va­lá gráþ­tan­èiø mu­zi­kø (ðie­met tai bu­vo Bar­ba­ros Den­ner­ lein ir Da­nielio Mes­si­nos du­e­tas bei Ri­char­ das Bo­na) èia klau­sy­to­jams su­tei­kia­ma pro­ga pa­ma­ty­ti pir­mà sy­ká pas mus vie­ðin­ èià dþia­zo gar­se­ny­bæ. Ðie­met sos­ti­nës Kon­ gre­sø rû­muo­se su sa­vo kvin­te­tu mu­zi­ka­vo ame­ri­kie­të Re­gi­na Car­ter, vie­na gar­siau­siø pa­sau­ly­je dþia­zo smui­ki­nin­kiø, ku­ri pa­á­vai­ ri­no Kau­no dþia­zo fes­ti­va­lius puo­ðian­èiø ið­skir­ti­nai stip­riø va­di­na­mo­sios sil­pno­sios ly­ties dþia­zo kû­rë­jø ga­le­ri­jà. Jos kû­ry­bi­niø part­ne­riø sà­ra­ðe – to­kios gar­sios dþia­zo as­me­ny­bës kaip O.La­ke’­as, W.Mar­sa­lis, C.Wil­son, A.Fran­klin, S.Tur­re, D.Pe­re­zas ir K.Bar­ro­nas. Ðie­met ið­leis­ta­me Car­ter al­ bu­me „Pa­ga­ni­ni: Af­ter a Dre­am” jai te­ko gar­bë pir­ma­jai ið dþia­zo mu­zi­kan­tø grieþ­ti ne­ákai­no­ja­muo­ju Pa­ga­ni­ni smui­ku. Jos kon­ cer­to, vy­ku­sio sos­ti­nës Kon­gre­sø rû­muo­ se, klau­sy­to­jai tu­rë­jo pro­gà ási­ti­kin­ti, koks ðis pa­si­rin­ki­mas pra­smin­gas, – sub­ti­lus for­mos jaus­mas, ne­ei­li­nis im­pro­vi­za­ci­nis màs­ty­mas ir gru­bo­kas, kiek pri­ki­mæs, tar­si „pa­sen­din­tas” ar dþia­zo dir­ty imi­tuo­jan­tis jos smui­ko temb­ras, su­pa­mas ryð­kaus, itin vie­nin­go an­sam­blio, jaut­riai at­si­lie­pian­èio á kiek­vie­nà ly­de­rës in­to­na­ci­jos niu­an­sà ar fra­zës vin­gá, kû­rë ið­ties ne­ei­li­ná mu­zi­kos po­ty­rá.

Car­ter mu­zi­kos bur­tai, re­gis, pelnë dar dau­giau sim­pa­ti­jø nei „klau­sy­to­jø pa­gei­ da­vi­mu” ðiø­me­tá Kau­no dþia­zo fes­ti­va­lá kon­cer­tu vai­ni­ka­væs per­nykð­èio fes­ti­va­lio pub­li­kos nu­my­lë­ti­nis bo­si­nin­kas ir vo­ka­ lis­tas Ri­char­das Bo­na. Prieð me­tus tie­siog pa­ke­rë­jæs fes­ti­va­lio pub­li­kà sa­vo ta­len­tu, nuo­ðir­du­mu ir ori­gi­na­lu­mu, ðie­met Bo­na

ið es­mës pa­kar­to­jo per­nykð­tæ pro­gra­mà, sub­ti­liai val­dy­da­mas ir pub­li­kà, ir pa­jë­gø sa­vo an­sam­blá, ið ku­rio ypaè ið­skir­èiau gru­pës na­riø dia­lo­gus ins­pi­ra­vu­sá kla­vi­ði­ nin­kà Etien­ne’à Stand­wij­kà.

Nors ne vie­nas kau­niðkis dþia­zo aist­ ruo­lis pik­ti­no­si, kad ge­riau­sius kon­cer­tus fes­ti­va­lio ren­gë­jai pri­sta­to Vil­niu­je, vis dël­to lau­kia­miau­sia ðiø­me­èio „Kau­nas Jazz” fes­ti­va­lio þvaigþ­dë tri­mi­ti­nin­kas Roy Harg­ro­ve’­as gro­jo Kau­ne, pa­grin­di­ në­je fes­ti­va­lio sce­no­je. Jam dar në­ra në tris­de­ðimt pen­ke­riø, o lai­ko­mas vie­nu ge­ riau­siø ðian­die­nos dþia­zo tri­mi­ti­nin­kø. Á tarp­tau­ti­næ dþia­zo sce­nà jis ási­ver­þë de­vin­ to­jo de­ðimt­me­èio pa­bai­go­je, tuoj pat pel­ny­ da­mas pri­pa­þi­ni­mà skam­be­sio gry­nu­mu ir skaid­ru­mu. Ne­pa­pras­tai ta­len­tin­gas mu­zi­kan­tas sa­vo de­biu­ti­ná al­bu­mà ára­ðë su­lau­kæs vos dvi­de­ðim­ties, o ðian­dien jis kaip ly­gia­ver­tis na­rys ir ly­de­ris mu­zi­kuo­ ja su to­kiais le­gen­di­niais dþia­zo mu­zi­kais kaip H.Han­coc­kas ar M.Brec­ke­ris. Nuo 1995 m., kai pres­ti­þið­kiau­sia lai­ko­mo­je þur­na­lo „Down Be­at” an­ke­to­je dvi­de­ðimt ðe­ðe­riø me­tø Harg­ro­ve’­as bu­vo ið­rink­tas ge­riau­siu dþia­zo tri­mi­ti­nin­ku, mu­zi­kas ne­uþ­lei­dþia ðiø po­zi­ci­jø.

Vis dël­to le­gen­di­nio tri­mi­ti­nin­ko Harg­ ro­ve’o kvin­te­to mu­zi­ka­vi­me, vai­ni­ka­vu­ sia­me fes­ti­va­lio pro­gra­mà pa­grin­di­në­je Vy­tau­to Di­dþio­jo uni­ver­si­te­to sce­no­je, pa­si­ge­dau emo­ci­nio at­vi­ru­mo. Gal dël sun­kaus skry­dþio ir pras­tos sa­vi­jau­tos, o gal dël ne pa­grin­di­nës su­dë­ties á „Kau­nas Jazz” at­vy­ku­sio an­sam­blio karð­èiau­siu pa­ sau­lio tri­mi­ti­nin­ku va­di­na­mas mu­zi­kas á Lie­tu­vos dþia­zo klau­sy­to­jus ypa­tin­go „karð­èio” ne­spin­du­lia­vo. Meist­rið­kai val­ dan­tis in­stru­men­tà, þa­vin­tis ne­pa­pras­tai minkð­tu gar­su, „be­si­mau­dan­tis” ávai­riuo­ se sti­liuo­se – nuo svin­guo­jan­èio post bop iki fu­sion ir M-Ba­se, – gar­su­sis tri­mi­ti­nin­kas ðá­ syk, re­gis, tie­siog sà­þi­nin­gai ir ko­ky­bið­kai at­li­ko dar­bà, taip pri­min­da­mas sa­vo pa­ties þo­dþius, jog ka­dai­se Ku­bos mu­zi­kan­tai já ið­mo­kæ gro­ti taip, tar­si kiek­vie­na na­ta bû­ tø pas­ku­ti­në…

Kau­no dþia­zo fes­ti­va­lis dþia­zo þi­no­vus dþiu­gi­na ne­ti­kë­tu­mais ir at­ra­di­mø ga­li­my­ bë­mis. Ðie­met to­kiu ne­ti­kë­tu­mu ta­po jo sti­ lis­ti­niam mo­de­liui ap­skri­tai ne­bû­din­gas, re­gis, vi­sið­kai ne­ko­mer­ci­nis ame­ri­kie­èiø bûg­ni­nin­ko Bob­by’o Pre­vi­te’o pro­jek­tas „Bob­by Pre­vi­te’s Bump elec­tric pla­ys coun­ terc­loc­kwi­se”. Ðia­me an­sam­bly­je ben­drai kû­ry­bai su­si­jun­gë Niu­jor­ko dow­ntown sce­ nos at­sto­vai, J.Zor­no, E.Shar­po, F.Frit­ho ir T.Ber­ne’o ben­dra­þy­giai, – kvar­te­to ly­de­ris bûg­ni­nin­kas Bob­by Pre­vi­te’­as ir kla­vi­ði­nin­ kas Wa­y­ne’­as Hor­vit­zas, ECM gar­sa­vaiz­ dþio kû­rë­jas smui­ki­nin­kas Mat­tas Ma­ner­ri bei dþia­zo tra­di­ci­joms ið­ti­ki­mas, du de­ðimt­

Muzikos barai /71

me­èius ge­riau­siu bo­so gi­ta­ris­tu ren­ka­mas le­gen­di­nis bo­si­nin­kas Ste­we’­as Swa­low.

Ne­se­niai drau­ge gro­jan­èios þvaigþ­dþiø gru­pës mu­zi­ka pa­klu­so sa­vi­tiems, kiek ne­ápras­tiems plë­to­ji­mo prin­ci­pams, o jø ku­ria­mas in­tro­ver­tið­kas, elek­tro­nið­kai ðal­tas, ta­èiau ne­pa­pras­tai spal­vin­gas mu­zi­ kos pa­sau­lis þen­kli­no ga­li­mus ðian­die­nos elek­tro­ni­nio dþia­zo rai­dos ke­lius.

Vi­sið­ka ðal­to „Bob­by Pre­vi­te’s Bump elec­tric pla­ys coun­terc­loc­kwi­se” skam­be­ siø pa­sau­lio prieð­prie­ða ta­po dos­ni ir ðil­ta kû­ry­bi­në ame­ri­kie­èiø sak­so­fo­ni­nin­ko Chi­ co Fre­e­ma­no ir jo gru­pës „Gu­a­ta­ca” au­ra.

Grà­þin­da­mi á dþia­zà akus­ti­nes spal­vas ir ða­lia ápras­tø raið­kos prie­mo­niø – af­ro­ku­ bie­tið­kø bei hip ho­po rit­mø, rit­men­bliu­zo in­to­na­ci­jø – pra­tur­tin­da­mi já fla­men­ko sti­ lis­ti­ka, jie kû­rë gai­vø, ori­gi­na­lø skam­be­sá, ið­si­ski­rian­tá sa­vo jaus­min­gu­mu. Ðiø­me­èio Kau­no dþia­zo fes­ti­va­lio klau­sy­to­jai tu­rë­jo ga­li­my­bæ at­ras­ti „nau­ jas þe­mes” dþia­zo þe­më­la­py­je – fes­ti­va­lio pro­gra­mà pra­tur­ti­no net dvi gru­pës ið Iz­ ra­e­lio, ku­rios tæ­së prieð me­tus pra­dë­tà pa­ þin­tá su ðios ða­lies dþia­zu. Ne­pa­kar­to­ja­mà skam­be­sio au­rà tra­di­ci­nia­me sak­ra­li­nio dþia­zo kon­cer­te Kau­no si­na­go­go­je kû­rë gar­si ðios ða­lies vo­ka­lis­të ir pia­nis­të Ora Sit­tner, o ryð­kø na­cio­na­li­ná ðios ða­lies mu­ zi­kos ko­lo­ri­tà per­tei­kë gru­pë „Es­ta”, pa­si­ tel­ku­si heb­ra­jið­kus dai­nø teks­tus, gau­sy­bæ na­cio­na­li­niø in­stru­men­tø ir þan­rø. Jos pro­fe­sio­na­lio­je ir nuo­ðir­dþio­je, eg­zo­tið­kais at­ðvai­tais þë­rin­èio­je world sti­lis­ti­kos kû­ry­ bo­je dar­niai sie­jo­si na­cio­na­li­niai temb­rai ir sa­vi­tas der­mi­nis ko­lo­ri­tas, fu­sion, ro­ko ir dþia­zo prie­mo­nës.

Gre­ta di­dþiø­jø ypaè ryð­kë­jo ta­len­to ir meist­rys­tës skir­tu­mai. Tad ne­nuos­ta­bu, jog ne vi­si pa­grin­di­në­je sce­no­je skam­bë­jæ pro­jek­tai bu­vo aukð­èiau­sios me­ni­nës ko­ ky­bës. Ða­lia mi­në­tø dþia­zo gran­dø JAV sak­so­fo­ni­nin­ko Lar­ry Pri­ce’o ir jo tarp­tau­ ti­nio kvar­te­to mu­zi­ka­vi­mas skam­bë­jo grei­ èiau më­gë­jið­kai, o po­pu­lia­ri­à­jà bei ðo­kiø mu­zi­kà pro­pa­guo­jan­èio Vic­to­ro Da­vi­so ið Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­ro­dy­mas bû­tø pui­kiau­siai skam­bë­jæs „Com­bo” klu­be.

De­ja, rei­kia pri­paþin­ti, kad fes­ti­va­lis „Kau­nas Jazz”, raðkan­tis pa­sau­lio dþia­zo þvaigþdy­no þvaigþdes, yra be­ne uþsie­nie­ tiðkiau­sias ren­gi­nys Lie­tu­vo­je. Ir ðie­met pa­grin­di­në­je sce­no­je Lie­tu­vos dþia­zo pa­ jë­goms bu­vo at­sto­vau­ja­ma itin ne­gau­siai.

Nors ir ap­mau­du, tai pui­kiai at­spin­di da­bar­ti­næ dþia­zo pa­dë­tá Lie­tu­vo­je. Ðie­met ðio­je sce­no­je ne­skam­bë­jo në vie­nas gry­ nai lie­tu­við­kas pro­jek­tas. Tai grës­min­gas ir ver­èian­tis su­si­màs­ty­ti fak­tas. Dau­ge­lá me­tø pri­pra­tæ dþiaug­tis Lie­tu­vos dþia­zo mu­zi­kø lai­më­ji­mais, re­tai su­si­màs­to­me

Muzikos barai /72

apie dþia­zo kû­rë­jø uni­ka­lu­mà: re­gis, ne­ ty­èia aka­de­mi­në­je kul­tû­ro­je „pa­si­së­jæs” ir lai­ku „ne­ið­ra­vë­tas” Lie­tu­vos dþia­zas tu­ri aug­ti, ve­ðë­ti ir kles­të­ti sa­vai­me, be jo­kiø pa­stan­gø.

Tad ypaè dþiu­gios pas­ta­ro­jo „Kau­nas Jazz” ren­gë­jø, ku­rie dël kuk­liai pri­sta­to­mo Lie­tu­vos dþia­zo su­lau­kia be­ne dau­giau­sia prie­kaiðtø, pa­stan­gos kils­te­lë­ti Lie­tu­vos dþia­zà á aukð­tes­ná lyg­me­ná. Ne­pa­bû­gæ ri­zi­kos, jie ry­þo­si Lie­tu­vos dþia­zo mu­zi­ kus su­jung­ti su per­nykð­èia­me fes­ti­va­ly­je pub­li­kos sim­pa­ti­jas uþ­ka­ria­vu­siu du­e­tu – Ha­mon­do var­go­në­liø vir­tuo­ze Bar­ba­ ra Den­ner­lein ið Vo­kie­ti­jos ir nuo­la­ti­niu jos part­ne­riu ar­gen­ti­nie­èiø bûg­ni­nin­ku Da­niel­iu Mes­si­na. Jø kû­ry­bi­niais part­ne­ riais fes­ti­va­lio ren­gë­jø va­lia ta­po Kau­no big­ben­das ir jau­nas, spar­èiai to­bu­lë­jan­tis lie­tu­viø sak­so­fo­ni­nin­kas, Pet­ro Vyð­niaus­ ko mo­ki­nys Kæs­tu­tis Vai­gi­nis. Pas­ta­ra­sis at­sa­kin­gai ir kû­ry­bið­kai ið­stu­di­ja­vo gar­sias du­e­to kom­po­zi­ci­jas ir vy­ku­siai jas pra­tur­ti­ no sa­vo sak­so­fo­no temb­ru.

Pa­vy­ko ir Den­ner­lein bei Mes­si­nos eks­ pe­ri­men­ti­në sà­jun­ga su Kau­no big­ben­du.

Ko­lek­ty­vas pa­dir­bë­jo ið pe­ties ir, pa­stip­ri­ næs su­dë­tá tri­mi­ti­nin­ku Va­le­ri­ju­mi Ra­moð­ ka, trom­bo­ni­nin­ku Do­na­tu Bu­kaus­ku bei lat­viø kon­tra­bo­si­nin­ku Iva­ru Ga­le­nie­ku, sie­kë ly­gia­ver­tës kû­ry­bi­nës part­ne­rys­tës su gar­siuo­ju du­e­tu. Big­ben­do na­riai áro­dë esà pa­jë­gûs mu­zi­kan­tai ir jaut­rûs po­kal­bio part­ne­riai – pui­kios To­mo Bo­ty­riaus, Va­ le­ri­jaus Ra­moð­kos, Do­na­to Bu­kaus­ko ir Alek­san­dro Du­nio im­pro­vi­za­ci­jos ver­të ap­ gai­les­tau­ti, kad so­lo tei­ses ga­vo tik ke­le­tas or­kest­ro mu­zi­kan­tø.

De­ja, ri­zi­kin­gie­ji eks­pe­ri­men­ti­niai fes­ ti­va­lio pro­jek­tai, re­gis, bu­vo su­bran­din­ti at­sa­kin­giau nei, anot Vyðniaus­ko, spe­cia­ liai fes­ti­va­liui reng­tas tarp­tau­ti­nis pro­jek­ tas „Po­ksis”, ku­ria­me Lie­tu­vos dþia­zo pa­jë­goms at­sto­va­vo trom­bo­ni­nin­kas Skir­ man­tas Sas­naus­kas ir ti­tu­luo­ta­sis mû­sø sak­so­fo­ni­nin­kas. Në vie­no Kau­no dþia­zo fes­ti­va­lio ne­pra­lei­dþian­tis ir tra­di­cið­kai pa­grin­di­në­je jo sce­no­je mu­zi­kuo­jan­tis Vyð­ niaus­kas tra­di­cið­kai su­lau­kë ga­na prieð­ ta­rin­gø ver­ti­ni­mø: nuo lo­bis­ti­niø ðû­kiø iki vi­sið­ko nu­si­vy­li­mo. Pri­dur­siu tik, kad pas­ta­ruo­ju me­tu ga­na at­sai­niai á sce­nà ir á klau­sy­to­jà þvel­gian­tá le­gen­di­ná Lie­tu­vos dþia­zo sak­so­fo­ni­nin­kà gel­bë­jo þy­mûs part­ne­riai – tre­èi­à­syk á fes­ti­va­lio sce­nà gráþ­tan­tis ðve­dø pia­nis­tas Bo­bo Sten­so­nas, vo­kie­èiø bûg­ni­nin­kas Klau­sas Ku­ge­lis, ame­ri­kie­èiø kon­tra­bo­si­nin­kas Ken­tas Car­ te­ris ir sa­vi­tos len­kø smui­ki­nin­kës Kat­ri­ nos Mic­kie­wicz kom­po­zi­ci­jos.

Dar vie­nu ri­zi­kin­gu þings­niu lai­ky­èiau „Kau­nas Jazz” ren­gë­jø spren­di­mà itin ápa­rei­go­jan­tá sak­ra­li­nio dþia­zo pro­jek­tà pa­ti­kë­ti de­biu­tuo­jan­èiam sak­so­fo­ni­nin­kui

Ser­ge­jui Vich­ro­vui. Pa­si­tel­kæs vil­nie­èius Ge­di­mi­nà Lau­ri­na­vi­èiø, kla­vi­ði­nin­kà Rai­mun­dà Dau­gi­nà ir vo­ka­lis­tæ Jur­gi­tà Èes­na­kai­tæ, jau­na­sis mu­zi­kas pa­ren­gë pro­ jek­tà „Ar­ti”, anot fes­ti­va­lio lanks­ti­nu­ko, sie­kian­tá „pri­ar­të­ti prie se­no­sios lie­tu­viø et­ni­nës mu­zi­kos ir dai­nuo­ja­mo­sios tau­to­ sa­kos me­lo­di­jas ap­vilk­ti sak­ra­lu­mo rû­bu”.

Ir nors su­si­do­ro­ti su mi­në­tà­ja ápa­rei­go­ji­mø nað­ta de­biu­tan­tui, ma­ny­èiau, pa­vy­ko, sa­vo kû­ry­bi­niø sim­pa­ti­jø ne­sle­pi­às mu­zi­ kan­tas vien­ti­sa­me lie­tu­við­ko­mis in­to­na­ci­jo­ mis pa­rem­ta­me pro­jek­te átar­ti­nai pri­ar­të­jo prie dþia­zo þi­no­vams ge­rai þi­no­mø dþia­zo pa­vyz­dþiø, á jau pa­þás­ta­mas struk­tû­ras per­ kel­da­mas pla­taus spek­tro lie­tu­viø liau­dies dai­nø vë­ri­ná.

Lie­tu­vos mu­zi­kan­tai ren­gë ir tra­di­cið­ kai fes­ti­va­lio pra­dþià skel­bian­tá var­pø dþia­zo mu­zi­kos pro­jek­tà. Ðá sy­ká já kû­rë ti­tu­luo­ti klai­pë­die­èiai ka­ri­lio­ni­nin­kai Kæs­ tu­tis Ka­èins­kas ir Sta­nis­lo­vas Þile­vi­èius, pro­gra­mos pa­grin­du pa­si­rin­kæ po­pu­lia­ rias me­lo­di­jas – nuo Wal­to Dis­ne­y’­aus ki­ no fil­mø gar­so ta­ke­lio iki Da­ve’o Bru­bec­ko kom­po­zi­ci­jø. Nors pro­gra­ma at­lik­ta ko­ky­ bið­kai ir bran­dþiai, vis dël­to su nos­tal­gi­ja pri­si­mi­niau anks­tes­nius áspû­din­gus var­pø dþia­zo mu­zi­kos kon­cer­tus, kur­tus spe­cia­ liai ðiam áno­rin­gam ir ne vi­sa­da tra­di­ci­nio dþia­zo rit­mams bei skam­be­sio dës­niams pa­klûs­tan­èiam in­stru­men­tui.

Kaip sa­kiau, mû­sø mu­zi­kan­tai gro­jo ir lau­ko sce­no­je. Ið to­kiø de­ra pa­mi­në­ti jau ke­lin­tà me­tø nau­jo­mis spal­vo­mis Lie­tu­vos dþia­zo pa­le­tæ tur­ti­nan­tá kom­po­zi­to­riø Li­ nà Rim­ðà. Ðá sy­ká drau­ge su sak­so­fo­ni­nin­ ku Da­nie­liu­mi Pra­spa­liaus­kiu jis pa­ren­gë vie­nà ra­di­ka­liau­siø pro­jek­tø su pa­jë­giais jau­nais dþia­zo mu­zi­kan­tais ir vie­na skan­ da­lin­giau­siø gru­piø „G & G Sin­di­ka­tas”.

Tra­di­cið­kai sklan­dþiai vy­kæs try­lik­ta­sis „Kau­nas Jazz”, pa­þë­ræs ne­pa­pras­tà sti­liø ávai­ro­væ, dþiu­gi­no ne­vie­na­die­ne or­ga­ni­za­ to­riø stra­te­gi­ja, kryp­tin­gu­mu ir nuo­sek­lu­ mu, nau­jais ri­zi­kin­gais uþ­mo­jais ir pui­kiu dþia­zi­niu po­lë­kiu im­pro­vi­zuo­jant pa­gal ge­rai ap­gal­vo­tà struk­tû­rà. O rû­pes­tin­gai puo­se­lë­ja­mos tra­di­ci­jos pa­dë­jo dþia­zo aist­ ruo­liams orien­tuo­tis gau­sia­me fes­ti­va­lio ren­gi­niø srau­te.

Dþia­zo më­gë­jø bû­rá ðie­met dar la­biau pa­di­di­no ra­di­jo sto­tis „Pû­kas-2”, ku­ri átei­kë ne­ákai­no­ja­mà do­va­nà – tie­sio­giai tran­slia­vo vi­sus mo­ka­mus fes­ti­va­lio kon­ cer­tus, pa­á­vai­rin­da­ma juos dþia­zo mu­zi­kø ir þi­no­vø ko­men­ta­rais. n

Dþiazas

Svin­go epo­cha at­ke­lia­vo á Vil­niø Vi­sà sa­vait­ga­lá ge­gu­þës 16–18 die­no­mis, ne­pai­sant nei

lie­taus, nei þvar­baus vë­jo, Vil­niaus mo­ky­to­jø na­mai ûþë nuo svin­go

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

J

au ant­rus me­tus pa­ei­liui Vil­niaus mo­ky­to­jø na­mai ren­gia dþia­zo fes­ti­va­lá „Vil­nius Band”. Dar prieð fes­ti­va­lá jo di­rek­to­rë Zi­ta Þep­nic­kie­në spau­dos kon­fe­ren­ ci­jo­je kal­bë­jo, kad be­veik prieð de­ðimt­ me­tá ðvie­sios at­min­ties mu­zi­ko­lo­go ir dþia­zo is­to­ri­ko Liu­do Ðal­te­nio bran­din­ta idë­ja ága­vo ne tik re­a­lø pa­vi­da­là, bet ir ta­po gra­þia tra­di­ci­ja. Gal­bût skep­ti­kas pa­ klaus, kam gi Vil­niu­je dar vie­nas dþia­zo fes­ti­va­lis, juk yra „Vil­nius Jazz”, „Kau­ nas Jazz”, Klai­pë­dos pi­lies dþia­zo fes­ti­ va­lis, o kur dar il­ga­me­të­mis tra­di­ci­jo­mis pa­gar­së­jæs Birð­to­nas ar be­ne jau­niau­sias vo­ka­li­nio dþia­zo fes­ti­va­lis Pa­ne­vë­þy­je.

Ta­èiau bet koks skep­ti­ciz­mas ið­tirps­ta prieð ðim­ta­me­tæ dþia­zo is­to­ri­jà, sti­liø ir kryp­èiø ávai­ro­væ. Tu­rint ome­ny­je ir tai, kad kiek­vie­nas dþia­zo sti­lius yra ga­në­ti­ nai tu­ri­nin­gas ir tal­pus, pen­ki ar ðe­ði fes­ ti­va­liai ne­pa­si­ro­dys daug. Kà jau kal­bë­ti apie svin­gà. Tai – ir epo­cha, ir sti­lius, ke­lis­syk at­gi­mæs ávai­riais pa­vi­da­lais ir ávai­ria­me – kul­tû­ri­nia­me, tau­ti­nia­me, so­cia­li­nia­me, is­to­ri­nia­me bei po­li­ti­nia­me kon­teks­te. Bû­tent svin­go epo­chos ávai­ro­ væ pa­ban­dë at­skleis­ti fes­ti­va­lis „Vil­nius Band”. Nors pa­grin­di­nis ren­gi­nio ak­ cen­tas bu­vo big­ben­dø pa­si­ro­dy­mai, fes­ ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riø ið­ra­din­gu­mo dë­ka per ke­lias die­nas pa­ju­to­me svin­go sti­liø pla­èi­à­ja pras­me (ret­ro au­to­mo­bi­liai, kos­ tiu­mai, ak­se­su­a­rai) epo­chos dva­sià. Ori­ gi­na­lu­mu ir de­mo­kra­tiðkumu ið­si­sky­rë

Svin­go ak­se­su­a­rai...

Svin­go ðo­kiø Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kai So­lia ir Ich­tis

dai­li­nin­kës Jû­ra­tës Ra­èins­kai­tës su­kur­ta fes­ti­va­lio sce­nog­ra­fi­ja, ku­rios pa­grin­ di­nis leit­mo­ty­vas – it ka­ro­liai su­ver­tos se­no­sios ge­ro­sios (da­bar vël gráþ­tan­èios) vi­ni­lo plokð­te­lës. Ðiø­me­tis fes­ti­va­lis, ási­lie­da­mas á „Eras­ mus” pro­jek­tà, pa­tei­kë pla­èià edu­ka­ci­næ pro­gra­mà. Vi­sà sa­vai­tæ nuo ge­gu­þës 12 d. vei­kë fes­ti­va­lio sve­èiø ir lie­tu­viø dþia­ zo mu­zi­kan­tø va­do­vau­ja­mi kû­ry­bi­niai se­mi­na­rai, pa­skai­tos, re­pe­ti­ci­jos.

Pa­grin­di­nis fes­ti­va­lio ren­gi­nys – di­ dy­sis dþia­zo sa­vait­ga­lis – pa­tei­kë klau­ sy­to­jams vi­sà puokð­tæ pui­kiø ko­lek­ty­vø ir ádo­miø so­lis­tø. Pir­mà­já, penk­ta­die­nio, va­ka­rà pra­dë­jo jung­ti­nis fes­ti­va­lio or­kest­ ras „Vil­nius Eu­ro­band”, ku­ria­me gro­jo lie­tu­viø, es­tø, ðve­dø, nor­ve­gø dþia­zo mu­zi­kan­tai. Ádo­mu bu­vo ste­bë­ti sa­vo­tið­ kà or­kest­ro sti­liaus vir­smà sce­no­je kei­ èian­tis di­ri­gen­tui: ðal­to­kam, ra­cio­na­liam da­nø di­ri­gen­to ir sak­so­fo­ni­nin­ko An­der­ so T.An­der­se­no ins­pi­ruo­tam skam­be­siui (skam­bë­jo pa­ties An­der­se­no kom­po­zi­ci­ jos) tar­si opo­na­vo emo­cio­na­li, kiek eks­ cen­trið­ka, karð­ta­kraujiðka vo­kie­èio Ral­fo Schrab­be’s ma­nie­ra. Ant­ro­jo­je va­ka­ro da­ly­je pa­si­ro­dë Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bi­nio kon­cer­ti­nio or­kest­ro big­ben­das, ku­ris at­li­ko svin­go epo­chos gran­dø D.El­ling­ to­no, C.Ba­sie’o, G.Mil­le­rio kom­po­zi­ci­jas.

Gal­bût sve­èiai ið Bal­ta­ru­si­jos ne­nu­ste­bi­ no ino­va­ci­jo­mis ar ori­gi­na­lu­mu, ta­èiau ið­gir­do­me itin aukð­to ly­gio dþia­zo pro­fe­ sio­na­lus, uni­ka­lius vir­tuo­zið­ka gro­ji­mo ma­nie­ra. Ið jø ypaè rei­kë­tø ið­skir­ti or­kest­ ro so­lis­tus V.Ðèe­ri­cà, S.An­ti­ði­nà, D.Bu­ da­ri­nà, P.Be­liav­ská, D.Cho­men­kà. Ðis Mi­chai­lo Fin­ber­go 1987 m. ákur­tas ir jo va­do­vau­ja­mas ko­lek­ty­vas tæ­sia gar­saus prieð­ka­rio lai­kø E.Ros­ne­rio big­ben­do tra­ di­ci­jas. Tai liu­di­ja Bal­ta­ru­si­jos big­ben­do po­pu­lia­ru­mas pres­ti­þi­niuo­se fes­ti­va­liuo­ se ir pla­ti kon­cer­tø ge­og­ra­fi­ja. Jau de­ vin­tà kar­tà ko­lek­ty­vo ini­cia­ty­va ðie­met ren­gia­mas Mins­ko dþia­zo fes­ti­va­lis.

Gai­la, kad pir­mà­já va­ka­rà lie­tu­við­ki orai ne­le­pi­no or­ga­ni­za­to­riø, at­li­kë­jø ir klau­sy­to­jø. Nors ly­ti nu­sto­jo prieð pat kon­cer­to pra­dþià, va­ka­ras bu­vo þvar­bus, tad po kon­cer­to vi­si mie­lai glau­dë­si jau­ kio­je Mo­ky­to­jø na­mø sve­tai­nës erd­vë­je, kur vy­ko nak­ti­në pro­gra­ma, pa­va­din­ta „New Or­le­ans Sty­le”.

Jos pra­dþio­je gro­jo kau­nie­èiø dik­si­ len­das „DIXxBAND”, su­si­bû­ræs tik prieð me­tus da­bar­ti­nio pri­ma­ri­jaus tri­mi­ti­nin­ ko Rai­mun­do Ar­na­ðiaus ini­cia­ty­va. An­ sam­blio pa­si­ro­dy­mà pa­pil­dë ret­ro ðo­kiø gru­pë. Mu­zi­kan­tai ir ðo­kë­jai taip sma­giai „uþ­kû­rë” klau­sy­to­jus, kad ðie il­gai ne­no­ rë­jo gru­pës pa­leis­ti nuo sce­nos. Tik­rà pub­li­kos en­tu­ziaz­mà su­kë­lë Al­gir­do Klo­ vos vo­ka­li­nis eks­prom­tas (tar­si tri­bu­te to

Muzikos barai /73

Lou­is Arm­strong) – kar­ tu su kau­ nie­ èiø dik­si­len­du pa­dai­nuo­tas tra­di­ci­nis „When the Saints Go Mar­ching In”. Ðis A.Klo­vos eks­prom­tas ta­po sa­vo­tiðku jam ses­sion sim­ bo­liu, nes nu­me­rá te­ko kar­to­ti ir ki­tà nak­tá bei bai­gia­ma­ja­me fes­ti­va­lio kon­cer­te sek­ ma­die­ná su ðve­dø an­sam­bliu „Blo­m­mans Di­xie­land Band”. O pir­mo­jo­je nak­ti­në­je se­si­jo­je klau­së­mës dar ne vie­nos im­pro­vi­ za­ci­jos pa­gal dþia­zo stan­dar­tus. Sve­tai­nës sce­no­je kar­tu su sve­èiais ið Da­ni­jos A.Kie­ rulff, A.T.An­der­se­nu mu­zi­ka­vo mû­sø dþia­zo meist­rai Da­nie­lius Pra­spa­liaus­kas ir Skir­man­tas Sas­naus­kas.

Svar­biu fes­ti­va­lio ak­cen­tu ta­po svin­go eros sti­liaus kos­tiu­mai. Jau pir­mà­já va­ka­ rà juos dë­vë­jo ne tik da­ly­viai, bet ir kai ku­rie klau­sy­to­jai, o dau­ge­lis, be abe­jo, at­krei­pë dë­me­sá á sti­lin­gai ap­si­ren­gu­sius p. El­vy­rà Za­la­to­rie­næ ir fes­ti­va­lio ko­or­di­ na­to­riø Vla­dà Za­la­to­rá. Ðeð­ta­die­ná, ge­gu­þës 17-àjà, ið­lin­du­si sau­lu­të ir at­ði­læs pa­va­sa­rið­kas oras pa­dë­jo pri­vi­lio­ti gau­sø klau­sy­to­jø bû­rá – erd­via­ me Mo­ky­to­jø na­mø kie­me vos be­ga­li­ma bu­vo ras­ti lais­vø vie­tø. Po­pie­tës kon­cer­ te meist­rið­ku­mà ro­dë jau­ni­mo or­kest­rai – „Tar­tu Ju­nior Big Band”, di­ri­guo­ja­mas Loi­to Le­pa­la­a­no, taip pat Si­gi­to Stal­mo­ko va­do­vau­ja­mas Gargþ­dø mu­zi­kos mo­kyk­ los sak­so­fo­nø an­sam­blis „Ra­pid Sa­xop­ho­ nes” bei Ral­fo Schrab­be’s di­ri­guo­ja­mas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos (LMA) big­ben­das.

Va­ka­ro kon­cer­tà pra­dë­jo le­gen­di­nio Lie­tu­vos dþia­zo ve­te­ra­no Ro­mu­al­do Grabð­to va­do­vau­ja­mas Kau­no big­ben­das, su ku­riuo pa­si­ro­dë ir Ne­da Ma­lû­na­vi­èiû­ të bei nor­ve­gø trom­bo­ni­nin­kas E.Dag Ei­ lert­se­nas – pas­ta­ro­jo at­vy­ki­mà á fes­ti­va­lá rë­më Nor­ve­gi­jos am­ba­sa­da. Po prað­mat­ naus Kau­no big­ben­do skam­be­sio pa­ki­liai nu­si­tei­ku­si pub­li­ka akis ga­lë­jo pa­ga­ny­ti ste­bë­da­mi svin­go ðo­kë­jø Sol­vei­gos Griu­ ðy­tës ir Ich­tian­dro Ve­liu­lio ak­ro­ba­ti­nius triu­kus. Sce­ni­niais So­lia ir Ich­ti var­dais þi­no­mi klai­pë­die­èiai ðo­kë­jai yra ne­os­vin­ go ju­dë­ji­mo pra­di­nin­kai Lie­tu­vo­je, ta­èiau to­li gra­þu ne pir­mus me­tus kvie­èia­mi dës­ty­ti svin­go ðo­kiø á pres­ti­þi­nius Mask­ vos svin­go klu­bus, o kvie­ti­mas dës­ty­ti lin­di­ho­pà ðià va­sa­rà Ðve­di­jo­je vyk­sian­ èio­je pa­sau­li­në­je „Har­rang Dan­ce Camp” sto­vyk­lo­je – reikð­min­gas jø pri­pa­þi­ni­mas Va­ka­ruo­se. So­lia ir Ich­tis fes­ti­va­lio kû­ry­ bi­në­se dirb­tu­vë­se pri­sta­të svin­go ðo­kius ir ve­dë ðo­kio pa­mo­kas. Svin­go ar­ba lin­di­ ho­po at­gi­mi­mas pa­sau­ly­je pra­si­dë­jo prieð ge­rà de­ðimt­me­tá, mes, kaip pa­pras­tai, vë­luo­ja­me. So­lia ir Ich­tis, kar­tu ðok­da­mi nuo 1998-øjø, pa­si­rin­ko ra­fi­nuo­èiau­sià lin­di­ho­po – Ho­li­vu­do sti­liø. Ðá va­ka­rà en­tu­zias­tin­gà pub­li­kos pri­ta­ri­mà pel­në ir jø va­do­vau­ja­ma ðo­kiø gru­pë „Èar­lis”,

Muzikos barai /74

Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bi­nis big­ben­das Dis­ku­si­ja sve­tai­në­je Ðve­dø an­sam­blis Blom­mans Di­xie­land Band ir A.Klo­vos vo­ka­li­nis eks­prom­tas

kur pui­kø meist­rið­ku­mà pa­ro­dë ávai­riø am­þiaus gru­piø – nuo 7 iki 18 me­tø – ðo­ kë­jai.

Ant­ro­jo­je va­ka­ro kon­cer­to da­ly­je iðgir­do­me „Es­to­nian Dre­am Big Band”.

Or­kest­ras, ákur­tas 1998 m. prie Ta­li­no fil­har­mo­ni­jos, su­bû­rë ge­riau­sius Es­ti­jos dþia­zo mu­zi­kan­tus. Ðá va­ka­rà or­kest­rui di­ri­ga­vo þi­no­mas suo­miø kom­po­zi­to­rius, pia­nis­tas ir di­ri­gen­tas Juk­ka Lin­ko­la, so­lo gro­jo Pet­ras Vyð­niaus­kas. Su P.Vyð­niaus­ ku ir J.Lin­ko­la or­kest­ras kon­cer­ta­vo ir 2001–2002 m. se­zo­nà, o fes­ti­va­lio „Vil­nius Band” pro­gra­ma skam­bës taip pat Es­ti­jo­ je, Ðve­di­jo­je ir Suo­mi­jo­je. Vil­niu­je or­kest­ ras gro­jo la­biau ðiuo­lai­ki­nio ir mið­raus, ar­ti­mo fu­sion ir jaz­zrock sti­liams mu­zi­kà.

Per pen­ke­rius me­tus or­kest­ras ben­dra­dar­ bia­vo su dau­ge­liu þi­no­mø uþ­sie­nio dþia­ zo at­li­kë­jø ir di­ri­gen­tø: sak­so­fo­ni­nin­ku Fran­ku Fos­te­riu, tri­mi­ti­nin­ku Ala­nu Mat­ he­so­nu, suo­miø big­ben­do di­ri­gen­tu Eero Koi­vis­toi­ne­nu. Or­kest­ras pa­ruo­ðë ori­gi­na­ liø, ne­tra­di­ci­niø pro­gra­mø, pa­vyz­dþiui,

„Jazz in Ope­ra” (1999), ku­riai di­ri­ga­vo Es­ti­jos na­cio­na­li­nio ope­ros te­at­ro di­ri­gen­ tas Pau­las Ma­gi.

Ant­ro­jo­je nak­ti­në­je pro­gra­mo­je „Qui­te Diz­zy Night Par­ty” dël tra­gið­kø pra­ëju­sios nak­ties ávy­kiø ne­ga­lë­jo da­ly­ vau­ti, kaip bu­vo pla­nuo­ta, an­sam­blis „Gro­o­vy Ta­xi”, to­dël di­des­næ nak­ties da­lá klau­së­mës ðve­dø an­sam­blio „Blom­mans Di­xie­land Band”. Kiek vë­liau sce­no­je ið­ vy­do­me mû­sø dþia­zo at­li­kë­jus – Le­o­ni­dà Ðin­ka­ren­kà, Da­riø Ru­dá ir kaip ir pir­mo­jo­ je nak­ti­në­je pro­gra­mo­je – An­ne Kie­rulff.

Ið­ties ádo­mu bu­vo ið­girs­ti Jo­no Sa­ka­laus­ ko va­do­vau­ja­mo vo­ka­li­nio an­sam­blio „Pe­a­ce Har­bor” at­lie­ka­mus gos­pe­lus.

Nors to­bu­lë­ti dar bû­tø ga­li­ma, svei­kin­ti­ na, kad jau­ni dþia­zo vo­ka­lis­tai ima­si ðio Lie­tu­vo­je re­to ir la­bai spe­ci­fi­nio, gal net eg­zo­tið­ko þan­ro.

Sek­ma­die­nio oras vël at­bai­dë da­lá klau­sy­to­jø, ta­èiau á die­ni­ná „Svin­guo­jan­ èia po­pie­te” pa­va­din­tà kon­cer­tà at­ëjo ið­ti­ki­miau­sie­ji, pa­nû­dæ ið­girs­ti ne tik Þe­ mai­ti­jos sos­ti­nës Tel­ðiø big­ben­dà, bet ir be­ne jau­niau­sius fes­ti­va­lio da­ly­vius. Tel­ ðiø big­ben­das, ku­riam di­ri­ga­vo Ro­ber­tas Sur­blys, ákur­tas 2000 m. pa­bai­go­je. Nuo­ sta­bu tai, kad or­kest­ro in­stru­men­ti­nin­kai ir vo­ka­lis­tas në­ra dþia­zo pro­fe­sio­na­lai, o pa­èiø ávai­riau­siø pro­fe­si­jø þmo­nës, nors ir tu­rin­tys mu­zi­ki­ná ið­si­la­vi­ni­mà. Tad dar la­biau þa­vi ga­në­ti­nai pro­fe­sio­na­lus gro­ji­ mas, dar­nus, es­te­tið­kas skam­bë­ji­mas.

Po Tel­ðiø big­ben­do pa­si­ro­dþiu­si ðo­kiø gru­pë „Al­leg­ro” ið Vi­sa­gi­no, ku­riai va­do­ vau­ja Ve­ra Ka­ta­je­va, ið­au­go ið ne­di­de­lio aist­ruo­liø bû­re­lio. Be­veik de­ðimt­me­èio ko­lek­ty­vo dar­bà vai­ni­ka­vo þen­klûs lai­më­ ji­mai kon­kur­suo­se 1997–2002 m. Ðok­da­mi lin­di­ho­pà, meist­rið­ku­mu ir en­tu­ziaz­mu „Al­leg­ro” sten­gë­si ne­nu­si­leis­ti ko­le­goms ið klai­pë­die­èiø „Èar­lio”.

Ant­ro­jo­je po­pie­tës da­ly­je klau­së­mës „Co­rals Or­chest­ra”. Tai Eu­ge­ni­jaus Ve­ dec­ko va­do­vau­ja­mas jau­ni­mo big­ben­das, ákur­tas 1995 m. Ka­ro­li­nið­kiø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je. Su ðiuo ko­lek­ty­vu ðá­syk mu­zi­ ka­vo jau­niau­si fes­ti­va­lio so­lis­tai: vie­nuo­li­ ka­me­tis pia­nis­tas Da­mia­nas Bor­kov­skis ir bir­by­ni­nin­kas Kæs­tu­tis Bru­þas (abu B.Dva­ rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los auk­lë­ti­niai) bei ið­ties pui­kiai ával­dæs vo­ka­li­næ scat tech­ ni­kà Jur­gis Brûz­ga. Jau­na­sis vo­ka­lis­tas dai­nuo­ja lie­tu­vos vai­kø ir jau­ni­mo dþia­zo cen­tre, taip pat mo­ko­si Ka­ro­li­nið­kiø mu­zi­ kos mo­kyk­los for­te­pi­jo­no kla­së­je.

Prie „Co­rals Or­chest­ra” pri­si­dë­jo ir fes­ti­va­lio sve­èiai ið Ðve­di­jos, tik­ri mul­ ti­inst­ru­men­ti­nin­kai Ber­ti­las Fal­tas ir Mat­sas Sig­gsted­tas. B.Fal­tas nuo 1975 m. mo­ko gro­ti vi­sø rû­ðiø or­kest­ro in­stru­ men­tais, taip pat for­te­pi­jo­nu, bo­su, dar iki stu­di­jø me­tø Stok­hol­me yra gro­jæs

sak­so­fo­nu ir „Ham­mond” var­go­nais, ku­ria ir aran­þuo­ja mu­zi­kà or­kest­rams.

M.Sig­gsted­tas gro­ja ávai­riuo­se Ðve­di­jos or­kest­ruo­se ávai­riais va­ri­niais pu­èia­mai­ siais in­stru­men­tais, dës­to bent ke­lio­se Ðve­di­jos mo­kyk­lo­se. Abu sve­èiai da­ly­va­ vo fes­ti­va­lio kû­ry­bi­në­se dirb­tu­vë­se, kaip pro­gra­mos va­do­vai re­pe­ta­vo su Ka­ro­li­nið­ kiø mu­zi­kos mo­kyk­los big­ben­du.

Bai­gia­mo­jo va­ka­ri­nio kon­cer­to pir­mo­ jo­je da­ly­je ið­gir­do­me dar vie­nà, o tiks­liau, ið kar­to du or­kest­rus ið Kau­no, ku­riems va­do­vau­ja þi­no­mas trom­bo­ni­nin­kas ir pe­ da­go­gas Pet­ras Ta­da­ras. Tai „Old Cel­lar Band” ir „Old Cel­lar Di­xie Band”. Pas­ta­ra­ ja­me gro­ja ávai­riø Kau­no aukð­tø­jø mo­kyk­ lø stu­den­tai, o pir­ma­ja­me su aka­de­mi­niu jau­ni­mu kar­tu gro­ja ir to­kie pa­ty­ræ bei þi­ no­mi at­li­kë­jai kaip bo­si­nin­kas Ja­nas Skro­ bo­tas, tri­mi­ti­nin­kas Ri­èar­das Ku­kuls­kis, bûg­ni­nin­kas Al­das Da­në­lius, pia­nis­tas Ro­lan­das Bab­rai­tis.

Per kon­cer­to per­trau­kà vi­sus in­tri­ga­ vo þa­viau­siø ret­ro kos­tiu­mø kon­kur­sas.

Tu­rint ome­ny­je san­tû­rø lie­tu­viø bû­dà, ant pa­ky­los su­si­rin­ko vi­sai ne­ma­þas bû­ re­lis pre­ten­den­tø. Vie­na po­nia pa­no­ro da­ly­vau­ti ve­di­na vilk­ðu­niu, ta­èiau fes­ti­ va­lio tai­syk­lës gy­vû­no at­si­ves­ti ne­lei­do.

Vis dël­to ið­im­tis pa­da­ry­ta: jau skam­bant pas­ku­ti­niams ren­gi­nio akor­dams, spe­cia­ liuo­ju pri­zu bu­vo pa­þy­më­tas… sim­pa­tið­ ka­sis ke­tur­ko­jis, vil­kás kak­la­ry­ðá ir, tu­riu pri­pa­þin­ti, ge­rai ið­auk­lë­tas. O kon­kur­so nu­ga­lë­to­ju ta­po fes­ti­va­lio ko­or­di­na­to­rius Vla­das Za­la­to­ris, apie ku­rio sti­lin­gà kos­ tiu­mà jau bu­vau uþ­si­mi­næs.

Ant­ro­jo­je va­ka­ri­nio kon­cer­to da­ly­je vël klau­së­mës jau ðeð­ta­die­nio nak­ti­në­je pro­gra­mo­je kon­cer­ta­vu­sio ðve­dø an­sam­ blio „Blom­ mans Di­ xie­ land Band”. 1977 m. su­si­bû­ræs an­sam­blis, ku­rio ly­de­ris – ban­dþa gro­jan­tis Sve­nas-Eri­cas Blo­mas (ið èia ir gru­pës pa­va­di­ni­mas), gro­ja Nau­ jo­jo Or­le­a­no ir Èi­ka­gos tre­èio­jo de­ðimt­me­ èio sti­liaus mu­zi­kà. Tai le­gen­di­niø Kin­go Oli­ve­rio, Lou­i­so Arm­stron­go, Jel­ly Roll Mor­to­no ir Joh­nny Dod­dso or­kest­rø lai­ kai. Aki­vaiz­du, kad ðis sti­lius ta­po gru­pës ávaiz­dþio, o gal ir gy­ve­ni­mo bû­do da­li­mi.

Tai, kà ir kaip jie gro­ja sce­no­je, yra taip tik­ra ir au­ten­tið­ka, ne­ly­gi­nant nuo drau­di­ mo lai­kø uþ­si­li­kæs kon­tra­ban­di­nis vis­kio bu­te­lis.

Dar kar­tà ið­gir­do­me eks­prom­tu A.Klo­vos at­lik­tà ir ne ma­þiau au­ten­tið­kai nu­skam­bë­ju­sá „When the Saints Go Mar­ ching In”… Fes­ti­va­lis ne­nu­mal­do­mai ëjo á pa­bai­gà, kar­tu su pas­ku­ti­niais ðve­dø at­lie­ ka­mo stan­dar­to „High So­cie­ty” akor­dais vël pra­vir­ko Vil­niaus dan­gus – lie­tus grá­ þo… Gal­bût mû­sø pa­dan­gei rei­kë­tø daþ­ niau gir­dë­ti svin­gà? To­dël ne­abe­jo­ju, jog vi­si vël lauk­si­me ki­tø me­tø ge­gu­þës… n

Mes at­vi­ri pa­siû­ly­mams – INTRO:

Pa­si­bai­gæs pa­va­sa­rio se­zo­nas bu­vo dos­nus klu­bi­nës mu­zi­kos ger­bë­jams. Vie­nas po ki­to Vil­niu­je du­ris at­vë­rë nau­ji nak­ti­niai klu­bai – He­lios Club, Ga­la­xy (Fo­rum Pa­la­ce), Re­set ir In­tro:. Ðá kar­tà „Mu­zi­kos ba­ruo­se” pri­sta­to­me vie­nà pro­gre­sy­viau­siø pa­to­gio­je se­na­mies­èio vie­to­je ási­kû­ru­siø nak­ti­niø klu­bø INTRO:. Þana Nau­jas ðo­kiø mu­zi­kos klu­bas INTRO: tu­ri daug pri­va­lu­mø. Tai jau mi­në­ta pa­to­gi vie­ta se­na­mies­ty­je (Mai­ro­nio g. 3), kur vi­sa­da

ga­li­ma nu­ei­ti pës­èio­mis, di­de­lës klu­bo erd­vës ir bal­tos sie­nos. INTRO:, ko ge­ro, ðvie­siau­sias nak­ti­nis klu­bas ne tik Vil­niu­je, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je. Idë­jos su­ma­ny­to­jai spe­cia­liai ne­dai­ li­no se­no ga­myk­li­nio pa­sta­to sie­nø, o tik jas nu­da­þë bal­tai.

Bal­tos sie­nos pa­lie­ka daug vie­tos fan­ta­zi­ joms. Taip la­bai pa­to­gu tran­sliuo­ti ávai­rias vaiz­di­nes pro­jek­ci­jas ir ro­dy­ti skaid­res. Klu­be yra trys ek­ra­nai, ta­èiau ir pa­èios bal­tos sie­ nos at­lie­ka ek­ra­nø funk­ci­jà. Èia pa­to­giai ir su­ma­niai ga­li­ma per­tei­ki­në­ti vi­zu­a­liuo­sius me­nus, va­ka­ro te­mà ati­tin­kan­èias vaiz­do ins­ta­lia­ci­jas. Ða­lia ðo­kiø sa­lës klu­be yra me­no ga­le­ri­ja, ku­rio­je de­monst­ruo­ja­mi fo­to­dar­bai, me­no kû­ri­niai ir vi­de­op­ro­jek­ci­jos.

Nak­ti­nio klu­bo in­ter­je­ro di­zai­nà su­kû­rë jau­ nas me­ni­nin­kas Mo­des­tas Ðë­pi­la. Pra­dþio­je tai bu­vo klu­bo su­ma­ny­to­jø ko­man­di­në kû­ry­ba, bet vë­liau pri­si­dë­jæs Ðë­pi­la ben­dras kû­ry­bi­nes min­tis uþ­bai­gë.

Pro­jek­to va­do­vas Vy­gan­das Ðim­be­lis pa­sa­ ko­ja: „Klu­bo kon­cep­ci­ja bu­vo to­kia: il­gas apei­ na­mas ba­ras, daug vi­de­op­ro­jek­ci­jø, bal­ta kaip ga­le­ri­jo­je, erd­vë kei­èia­ma ðvie­sa, pro­jek­ ci­jo­mis, skaid­rë­mis, vi­de­oins­ta­lia­ci­jo­mis. Mes vi­sið­kai ne­kei­të­me esa­mø sie­nø, sten­gë­mës pri­si­tai­ky­ti prie to, kas yra. To­dël pa­li­ko­me na­tû­ra­lias ne­to­bu­las sie­nas”.

Klu­bo ðei­mi­nin­kai ne­bi­jo ið­gàs­din­ti lan­ky­ to­jø ðal­ta bal­ta ðvie­sa. Te­rei­kia mi­ni­ma­laus ap­ðvie­ti­mo ar vi­de­op­ro­jek­ci­jos, ir erd­vë kar­di­ na­liai pa­si­kei­èia.

INTRO: klu­bo ati­da­ry­mo va­ka­rà or­ga­ni­ za­to­riai nu­ste­bi­no pub­li­kà, in­ter­ne­tu tran­ sliuo­da­mi mu­zi­kà ir vaiz­dà ið Ri­mo Ða­paus­ko bu­to Ant­akal­ny­je. Bu­vo sma­gu ir ádo­mu per ek­ra­nà ste­bë­ti di­dþë­jø. Ðá ori­gi­na­lø pro­jek­tà INTRO: klu­be ke­ti­na­ma tæs­ti. Bus ágy­ven­di­na­ mas ren­gi­niø cik­las su mu­zi­kos ir vi­de­ot­ran­

slia­ci­jo­mis ið ávai­riø vie­tø. Ati­da­ry­mo va­ka­rà di­dþë­jai gro­jo be at­ga­li­nio ry­ðio, ta­èiau pa­de­ da­mi mo­bi­liø­jø te­le­fo­nø ry­ðio pui­kiai jau­të ður­mu­lin­gà va­ka­rë­lio nuo­tai­kà.

At­ei­ty­je INTRO: klu­bas tu­rë­tø tap­ti sa­vo­ tið­ku kul­tû­ros cen­tru, vie­ni­jan­èiu ðo­kiø klu­bà,

ka­vi­næ, me­no ga­le­ri­jà ir in­ter­ne­to sve­tai­næ (www.in­tro.lt). Vi­si klu­be ren­gia­mi pro­jek­tai yra tarp sa­væs su­si­jæ ir pro­gre­sy­vûs.

Sa­vo sa­lë­se INTRO: ko­man­da no­rë­tø ma­ty­ti pro­gre­sy­viai màs­tan­èius, links­mus ir ge­rai nu­si­tei­ku­sius jau­nus þmo­nes. Ypa­tin­gas dë­me­sys ski­ria­mas kû­ry­bin­gam aka­de­mi­niam jau­ni­mui.

Nau­ja­ja­me ðo­kiø klu­be jau ren­gia­mi te­mi­ niai pro­jek­tai, pa­vyz­dþiui, „Wel­co­me”, ku­ris skir­tas kon­kre­èiam mies­tui ar­ba ða­liai. Ðio pro­jek­to me­tu bus ne tik su­pa­þin­di­na­ma su vie­no ar ki­to mies­to bei ða­lies mu­zi­kos ten­ den­ci­jo­mis ir ar­chi­tek­tû­ra, bet bus pa­á­vai­ri­na­ mas ir me­niu, o klu­bo sve­èiø lauks ne­ti­kë­ta ma­lo­ni mies­to bei ða­lies dva­sià at­spin­din­ti atri­bu­tika.

Ir svar­biau­sia – INTRO: klu­be pla­nuo­ja­ma reng­ti ne­ko­mer­ci­nës elek­tro­ni­nës mu­zi­kos va­ka­rus, ku­riuo­se da­ly­vaus lie­tu­viø kom­po­ zi­to­riai, ku­rian­tys elek­tro­ni­næ mu­zi­kà, bei pro­jek­tai su gy­vais at­li­kë­jais. Pro­gre­sy­vio­sios ðo­kiø mu­zi­kos klu­bas INTRO: þa­da tap­ti kon­ kre­èia erd­ve, kur ga­lës eks­pe­ri­men­tuo­ti ir su­si­lie­ti ko­mer­ci­në bei aka­de­mi­në ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka.

Te­ly­di sëk­më INTRO: klu­bà ne­leng­va­me ke­ly­je!

Muzikos barai /75

Laisvalaikis

Kas at­si­tin­ka, kai ope­ra len­kia­si fut­bo­lui, ar­ba ge­gu­ þës 1-oji Mi­la­ne

Muzikos barai /76

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Ði­to ne­þi­no­jo ir pa­tys lie­tu­viai, kol ga­vo kvie­ti­mà da­ly­vau­ti 35-aja­me Eu­ro­pos te­at­ rø fut­bo­lo èem­pio­na­te, vy­ku­sia­me ð.m. ge­ gu­þës 1 d. Ita­li­jos mies­te Mi­la­ne. Á kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mà èem­pio­na­tà ðá kar­tà at­vy­ko net 28 ko­man­dos ið Vo­kie­ti­jos, Ðvei­ca­ri­jos, Pran­cû­zi­jos, An­gli­jos, Kro­a­ti­jos, Ita­li­jos bei ki­tø ða­liø. Ðie­met já or­ga­ni­za­vo vie­nas þy­ miau­siø pa­sau­lio ope­ros te­at­rø „La Sca­la”.

Ne­pa­vy­kus su­for­muo­ti LNOBT ko­man­dos, ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pa­kvie­të ke­tu­ris te­at­ro sa­va­no­rius – Uþ­sie­nio ry­ðiø sky­ riaus ve­dë­jà Ne­rin­gà Ða­ki­nie­næ, to pa­ties sky­riaus ko­or­di­na­to­ræ Jo­li­tà Va­do­pa­lai­tæ, fo­to­gra­fà Mi­chai­là Rað­kov­ská ir pro­diu­se­rá Man­tà Ur­bo­nà – at­vyk­ti á ren­gi­ná ir kar­tu su ðve­dais, bul­ga­rais bei ita­lais su­da­ry­ti jung­ti­ næ ko­man­dà „Vi­sos Eu­ro­pos þvaigþ­dës”.

Kas gi pa­ska­ti­no ke­tu­ris lie­tu­vius vyk­ti á to­ká ne­ápras­tà ren­gi­ná? Mi­chai­là – jo „ne­ ápras­tu­mas”, o Man­tas ðia ke­lio­ne ið­reið­kë at­si­da­vi­mà fut­bo­lui bei te­at­rui. Ne­rin­gà, ke­lio­nës ákvë­pë­jà ir or­ga­ni­za­to­ræ, la­biau­ siai do­mi­no nau­ji ne­for­ma­lûs ry­ðiai su uþ­sie­nio ko­le­go­mis. Pa­sak jos, to­kios pa­þin­ tys la­bai svar­bios. Tai pui­ki pro­ga pri­sta­ty­ti sau­ liui ne tik te­ at­ rà, bet ir Lie­ tu­ và. Ið pa­ tie­sø ðá kar­tà fut­bo­las pui­kiai pa­gel­bë­jo me­nui, á vie­nà vie­tà su­bur­da­mas ope­ros, ba­le­to, te­at­ro ir net­gi cir­ko ar­tis­tus.

Eu­ro­pos te­at­rø fut­bo­lo èem­pio­na­tas tru­ko tik vie­nà die­nà, ta­èiau ko­man­da „Vi­ sos Eu­ro­pos þvaigþ­dës” su­ge­bë­jo su­þais­ti ir net lai­më­ti sep­ty­ne­rias rung­ty­nes, ir tik fi­na­li­në­se, po 11 met­rø bau­di­niø se­ri­jos pra­lai­më­jæ Vo­kie­ti­jos mies­to Ros­to­ko te­at­ ro ko­man­dai, ið­ko­vo­jo si­dab­ro tau­ræ. Ko­ man­da vie­nin­gai nu­ta­rë, jog tau­rë pri­va­lo ke­liau­ti á Lie­tu­và. Ko­dël? Vie­nas ið þai­dë­jø, mi­la­nie­tis Ro­ber­to Bran­ca­to, pa­va­di­no lie­tu­vius pa­èiais aist­rin­giau­siais ðio­je ko­ man­do­je. O ko­man­dos ka­pi­to­nas Månsas Pet­ters­so­nas ið Ka­ra­lið­ko­jo Ðve­di­jos dra­mos te­at­ro pri­si­pa­þi­no, jog jam sun­ku su­lai­ky­ti aða­ras, kai jis pri­si­me­na ko­man­do­je „vy­ra­ vu­sià che­mi­jà, pa­dë­ju­sià ei­ti iki ga­lo”. Be ga­lo su­si­þa­vë­jæs ren­gi­niu, Månsas sa­ko­si

LNOBT sa­va­no­riai Mi­la­ne

Eu­ro­pos te­at­rø fut­bo­lo èem­pio­na­tas Prie re­no­vuo­ja­mos”La Sca­los”

pra­lei­dæs nuo­sta­bià die­nà su sa­vo ko­man­da. Su­si­ti­kæ vi­si tik prieð pat rung­ty­nes, po trum­po su­si­pa­þi­ni­ mo, stra­te­gi­jos ap­ta­ri­mo ir grei­to ap­ði­li­ mo pra­dë­jo vi­sà die­nà tru­ku­siø rung­ty­niø ma­ra­to­nà ir lai­më­jo pri­zi­næ vie­tà. Pa­si­ro­ do, ar­tis­tai ga­li ste­bin­ti ne tik sce­no­je, bet ir fut­bo­lo aikð­të­je.

„Ðokis len­kia­si fut­bo­lo me­nui” Ban­dy­da­mas at­sa­ky­ti á klau­si­mà, kas at­si­tin­ka, kai ope­ra len­kia­si fut­bo­lui, Mi­ chai­las pri­si­mi­në Vil­niu­je, ðiuo­lai­ki­nia­me ðo­kio fes­ti­va­ly­je „Nau­ja­sis Bal­ti­jos ðo­kis 2000”, pa­ro­dy­tà nor­ve­gø cho­reo­grafo Jo Strömgre­no va­lan­dos truk­mës vai­di­ni­mà „Ðo­kis len­kia­si fut­bo­lo me­nui”. Rem­da­mie­ si ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio ju­de­siais ir dë­vë­da­mi fut­bo­li­nin­kø uni­for­mà, sce­no­je ðo­kë­jai vaiz­da­vo si­tu­a­ci­jas, daþ­nai at­si­tin­kan­èias fut­bo­lo aikð­të­je. Nuo ta­da Mi­chai­las pra­dë­ jo á fut­bo­là þiû­rë­ti kaip á spek­tak­lá. Pa­sak jo, dau­ge­lis ge­nia­liø Jo Strömgre­no spren­di­ mø pui­kiai at­spin­dë­jo re­gi­ná, ma­ty­tà Mi­la­ no fut­bo­lo var­þy­bo­se.

Fut­bo­lo me­nas Ita­li­jo­je Re­gi­nys nu­ste­bi­no ir su­þa­vë­jo vi­sus lie­tu­vius. Pir­miau­sia – ne­ápras­tai ge­ru èem­ pio­na­to or­ga­ni­za­vi­mu. Ap­link – dau­gy­bë þmo­niø, vie­nu me­tu vyk­da­vo po ke­le­tà rung­ty­niø skir­tin­go­se vie­to­se, ta­èiau ne­ te­ko pa­tir­ti nei ma­þiau­siø ne­sklan­du­mø.

Nuo­tai­kà kë­lë drau­gið­ku­mo po­jû­tis ir be­si­ðyp­san­tys vei­dai. Per per­trau­kë­les ko­ man­dos ga­lë­jo at­si­pûs­ti sa­vo kam­ba­riuo­se ar­ba ste­bë­ti net pen­ke­rias aikð­të­se vyks­ tan­èias var­þy­bas. Lie­tu­vius tie­siog uþ­bû­rë vi­sø ko­man­dø þai­dë­jø pro­fe­sio­na­lu­mas.

Vie­nu me­tu net im­ta abe­jo­ti, ar tik lie­tu­viai ne­at­vy­ko á tik­rà Ita­li­jos ly­gos fut­bo­lo èem­ pio­na­tà. Þai­dë­jø ver­þlu­mas ir pa­si­rink­ta þai­ di­mo stra­te­gi­ja pri­bloð­kë net Man­tà, ku­ris drau­gø ir ko­le­gø þi­no­mas kaip aist­rin­gas fut­bo­lo þai­dë­jas. Ir vi­sai ne­bu­vo keis­ta, jog po pas­ku­ti­niø rung­ty­niø jis jau­të­si ap­im­tas tran­so bû­se­nos – die­nos karð­tis ir sep­ty­

jo mu­zi­ka ðia­me te­at­re. Pa­sak kom­po­zi­to­ riaus, „or­kest­ras ga­di­no jo mu­zi­kà”. Ðian­ dien „La Sca­ la” vis dar yra kiek­ vie­no ope­ros dai­ni­nin­ko sva­jo­në ir vil­tis, pri­trau­kian­ti be­ga­les þiû­ro­vø bei tu­ris­tø.

De­ja, „fut­bo­li­nin­kams” ið Lie­tu­vos ne­pa­vy­ ko pa­tek­ti á te­at­ro vi­dø. Mies­to val­dþios ið­lai­ko­mas te­at­ras uþ­da­ry­tas tre­jø me­tø re­ no­va­ci­jai, kai­nuo­sian­èiai apie 54 mln. JAV do­le­riø. Te­at­rà pla­nuo­ja­ma vël ati­da­ry­ti 2004 m. gruo­dþio 7-àjà. ne­rios rung­ty­nës nuo ko­jø nu­va­rë vi­sà ko­man­dà.

Na, o vë­ liau ið tie­ sø pa­ aið­ kë­ jo, kad áteik­ti auk­so tau­rës èem­pio­nams at­vy­ko bu­væs vie­nas þy­miau­siø Mi­la­no INTER FC ko­man­dos þai­dë­jø Giu­sep­pe Ber­go­mi. Jo ko­man­da 1982-ai­siais Is­pa­ni­jo­je ið­ko­vo­jo pa­sau­lio èem­pio­no var­dà.

Ita­lø ope­ra Nie­kas ne­su­klys­tø Ita­li­jà pa­va­di­næs ope­ ros gim­ti­ne, nes ðis mu­zi­kos þan­ras bû­tent ir at­si­ra­do ðio­je ða­ly­je vë­ly­vuo­ju re­ne­san­so lai­ko­tar­piu. Kaip þi­no­ma, pir­mà­ja ope­ra lai­ko­ma Ja­co­po Pe­ri’o „Daf­në”, pa­sta­ty­ta 1597 m. Flo­ren­ci­jo­je. Man­tua Clau­dio Mon­te­ver­di tam­pa pir­muo­ju þi­no­mu ope­ ros kom­po­zi­to­riu­mi – jo ope­ro­je „Or­fë­jas”, pa­sta­ty­to­je 1607 m., vi­so­ke­rio­pai at­sklei­ dþia­mos ope­ros raið­kos ga­li­my­bës. Nuo ma tam­ pa ope­ ros 1620 iki 1630 m. Ro­ cen­tru. Vë­liau, 1637 m. at­si­da­rius pir­ma­ jam vie­ðam ope­ros te­at­rui Ve­ne­ci­jo­je, ðis mies­tas lai­ko­mas ope­ros sos­ti­ne iki XVII a. pa­bai­gos.

Ope­ros per­si­kë­li­mas á Mi­la­nà Ne­dau­ge­lis su­sto­tø, pa­ma­tæs nie­kuo neið­si­ski­rian­tá pa­sa­gos for­mos ne­ok­la­si­ki­ ná pa­sta­tà Mi­la­no cen­tre. Gal­bût ir mes ne­bû­tu­me stab­te­lë­jæ ties ðiuo pa­sta­tu, jei ne­bû­tu­me þi­no­jæ, jog ten pui­kuo­ja­si 1778 m. ati­da­ry­tas vie­nas þy­miau­siø pa­sau­lio ope­ros te­at­rø „La Sca­la”. Jo pa­va­di­ni­mas sie­ja­si su fak­tu, jog ðá pa­sta­tà San­ta Ma­ria del­la Sca­la baþ­ny­èios vie­to­je, su­de­gus Mi­la­no ka­ra­lið­ka­jam „Duc­cel” te­at­rui, sta­ të Be­at­ri­èë Re­gi­na del­la Sca­la, þiau­ru­mu gar­së­ju­sio Mi­la­no lor­do Ber­na­bo Vis­con­ti þmo­na. 1867 m. te­at­ras bu­vo per­mo­ de­liuo­tas, 1921 m. – mo­der­ni­zuo­tas, o 1946 m. at­sta­ty­tas po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­grio­vi­mø. „La Sca­la” ta­po þy­miau­siu Mi­la­no pa­ sta­tu, nes bû­tent ja­me bu­vo pa­sta­ty­ti di­dþiau­siø mu­zi­kos ta­len­tø, to­kiø kaip Ros­ si­ni, Bel­li­ni, Ver­di, Do­niz­zet­ti, Mas­cag­ni ir Puc­ci­ni, kû­ri­niai. Þi­no­ma, kad G.Ver­di tu­rë­ jo ypa­tin­gø ry­ðiø su „La Sca­la”, nors ke­le­tà me­tø ma­est­ro ne­lei­do, jog bû­tø at­lie­ka­ma

„La Sca­la” – „Ar­cim­bol­di” te­at­ro prie­globs­ty­je Re­no­vuo­ti uþ­da­ry­ta „La Sca­la” ra­do pui­kø prie­globs­tá ne­se­niai pa­sta­ty­ta­me „Ar­cim­bol­di” te­at­re, esan­èia­me nau­ja­ja­me Mi­la­no ra­jo­ne.

Jau ki­tà die­nà po èem­pio­na­to Ne­rin­ ga, Jo­li­ta, Mi­chai­las ir Man­tas dþiû­ga­vo pir­mø­jø ne­for­ma­liø pa­þin­èiø vai­siais. Tai – An­drea Vi­ta­li­ni, dir­ban­tis te­at­re „La Sca­ la”, Uþ­sie­nio ry­ðiø sky­riu­je. Jis pa­kvie­të lie­ tu­vius su­si­pa­þin­ti su „Ar­cim­bol­di” te­at­ru.

Gran­dio­zi­nis „Ar­cim­bol­di” te­at­ro pa­sta­ tas kiek pri­mi­në te­at­rà Vil­niu­je – ma­sy­vus ir ne­la­bai ið­vaiz­dus. Ta­èiau jo vi­du­je ga­ lë­jai jus­ti tik­rà pra­ban­gà. Tu­rë­jo­me pro­ gos pa­bû­ti sce­no­je, ap­þiû­rë­ti ðvie­þu­mu kve­pian­èià sa­læ, ga­lin­èià pa­kvies­ti 2375 þiû­ro­vø (375 dau­giau nei „La Sca­la”). Sa­ lë­je áreng­ta vie­nin­te­lë Ita­li­jo­je dau­gia­kal­bë in­di­vi­du­a­li ro­do­mo teks­to sis­te­ma. Kiek­vie­ nas þiû­ro­vas tit­rus ga­li ma­ty­ti prieð sa­ve, o ne nuo­lat kil­no­ti gal­và, kaip tai ápras­ta dau­ge­ly­je te­at­rø. Lie­tu­viai at­krei­pë dë­me­sá ir á tai, jog spek­tak­liø pra­dþia 20 val., tuo tar­pu Lie­tu­vo­je jie pra­si­de­da 18 val.

Ro­ber­to Bran­ca­to ir iðtai­gin­gi kos­tiu­mai Rei­kia pri­pa­þin­ti, kad mû­sø te­at­ro at­ sto­vams pui­kiai se­kë­si uþ­megz­ti ádo­mius ry­ðius Eu­ro­pos te­at­rø fut­bo­lo èem­pio­na­te.

Ki­ta pa­þin­tis – Ro­ber­to Bran­ca­to, dir­ban­tis kos­tiu­mø dirb­tu­vë­se „Bran­ca­to Cos­tu­mi Te­at­ra­li”, ku­ri gy­vuo­ja jau 40 me­tø. Ðiuo me­tu ði di­de­lë ámo­në pri­klau­so Ro­ber­to mo­èiu­tei Eu­fe­miai Bran­ca­to ir jos sû­nui Ma­rio Bran­ca­to. Te­at­ras „La Sca­la” – vie­ nas pa­grin­di­niø dirb­tu­vës klien­tø. Be ðio te­at­ro, ámo­në siu­va kos­tiu­mus dau­ge­liui ki­tø Ita­li­jos, JAV, Ja­po­ni­jos ir ki­tø ða­liø te­ at­rams.

Stu­di­ja­væs to­po­gra­fijà, kir­pi­mà, o vë­ liau ir li­te­ra­tû­rà, Ro­ber­to pri­si­pa­þi­no esàs „sker­si­në fi­gû­ra” ðio­je ámo­në­je, pra­si­de­dan­ ti nuo ad­mi­nist­ra­ci­jos ir ei­nan­ti iki pat ga­ my­bos (pir­ki­mas, kir­pi­mas, de­ta­li­za­vi­mas ir t.t). Jis taip pat pri­va­lo pas juos at­vyks­tan­ tiems kos­tiu­mø di­zai­ne­riams su­teik­ti vi­sus bû­ti­nus reik­me­nis bei uþ­tik­rin­ti ge­ras dar­ bo sà­ly­gas ko­ky­bið­kam dar­bui.

Ki­tà die­nà po èem­pio­na­to Ne­rin­ga, Jo­ li­ta, Mi­chai­las ir Man­tas bu­vo pa­kvies­ti ap­ þiû­rë­ti ðios ge­rai þi­no­mos te­at­ro pa­sau­ly­je ámo­nës. Gran­dio­zi­nia­me pa­sta­te ási­kû­ru­si „Bran­ca­to Cos­tu­mi Te­at­ra­li” pa­da­ly­ta á ke­ tu­ris sky­rius, ku­riuo­se ið vi­so dir­ba 20 þmo­ niø, ta­èiau jø pa­dau­gë­ja, esant ke­liems di­ de­liems uþ­sa­ky­mams. Be to, ámo­në tei­kia pui­kià ga­li­my­bæ ávai­riø ða­liø stu­den­tams, ke­ti­nan­tiems sa­vo at­ei­tá sie­ti su te­at­ru, pa­dir­bë­ti kar­tu su jais ir ágy­ti prak­ti­kos.

Net­gi pats Ro­ber­to èia pra­lei­do ket­ve­rius me­tus vien tik stu­di­juo­da­mas me­dþia­gas, de­ko­ra­ci­jas, po tru­pu­tá ágy­da­mas „te­at­ri­ná sko­ná” ne­pa­kar­to­ja­mø mo­ky­to­jø, ku­riuos èia su­ti­ko, dë­ka.

Vie­na­me ið siu­vyk­los sky­riø áspû­din­gai at­ro­dë dau­gy­bë len­ty­nø su me­dþia­go­ mis, taip pat ið­dës­ty­ti sa­gø bei ki­tø ávai­riø siu­vi­mo reik­me­nø pa­vyz­dþiai. Siu­vyk­los dar­buo­to­jams ne­rei­kia pirk­ti me­dþia­gø kiek­vie­nam uþ­sa­ky­mui. Jie vis­kà ga­li ras­ ti èia pat, uþ ke­ le­ riø du­ rø. Tai be ga­ lo pa­leng­vi­na dar­bà, nes, pa­vyz­dþiui, Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­rui siu­van­ti ámo­në pri­vers­ta ga­vu­si kiek­vie­nà nau­jà uþ­sa­ky­mà ieð­ko­ti rei­ka­lin­gø me­dþia­ gø ávai­rio­se Vil­niaus par­duo­tu­vë­se. Gru­pë taip pat lan­kë­si san­dë­ly­je, ku­ria­me ypaè tvar­kin­gai sau­go­mi vi­si ðio­je ámo­në­je siû­ti kos­tiu­mai. Kai ka­da juos nu­per­ka te­at­rai, bet daþ­niau­siai jie nuo­mo­ja­mi. Ádo­mu tai, kad prie ðiø kos­tiu­mø yra pri­si­lie­tæ þy­mûs kos­tiu­mø di­zai­ne­riai, re­þi­sie­riai bei pa­tys ar­tis­tai, to­kie kaip Lui­sa Spi­na­tel­li, Fran­ca Squ­ar­cia­pi­no, Ri­char­das Hud­so­nas, Bo­bas Wil­so­nas, Gian­ni Ver­sa­ce, Je­a­nas Pau­las Gaul­tier ir kt.

Ne pa­slap­tis, kad be ga­lo no­rë­tø­si ir Lie­tu­vo­je ma­ty­ti to­kio ly­gio siu­vyk­là, nors kaip ir vi­sur mû­sø ða­ly­je daug kas pri­klau­ so nuo fi­nan­sø. Ta­èiau ði pa­þin­tis, be abe­ jo, ta­po svar­bi re­kla­muo­jant mû­sø Ope­ros ir ba­le­to te­at­rà bei ða­lá. Ro­ber­to Bran­ca­to, pa­ma­tæs rep­re­zen­ta­ci­ná mû­sø te­at­ro CD dis­ kà, bu­ vo taip nu­ ste­ bæs, kad net pla­ nuo­ja at­vyk­ti á ðiø me­tø Tra­kø fes­ti­va­lá. O lie­tu­viai jam pa­si­ro­dë la­bai mie­li, bet sy­kiu ir ryþ­tin­gi þmo­nës.

Ki­tais me­tais – á Zag­re­bà Dau­ge­lá me­tø Ðvei­ca­ri­jo­je, Ita­li­jo­je bei Vo­kie­ti­jo­je vy­kæ èem­pio­na­tai ki­tais me­tais ke­liaus á Kro­a­ti­jos sos­ti­næ Zag­re­bà. Nors ðie­met tik ke­tu­ri lie­tu­viai at­sto­va­vo mû­sø Ope­ros ir ba­le­to te­at­rui, jie ne­li­ko ne­pa­ste­ bë­ti. Tad ki­tø me­tø tiks­las – su­rink­ti vi­sà te­at­ro ko­man­dà ir rim­tai pa­si­ruoð­ti fut­bo­lo èem­pio­na­tui. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Gin­ tau­tas Kë­vi­ðas, pa­lai­ky­da­mas te­at­ro dar­ buo­to­jø en­tu­ziaz­mà, pa­þa­dë­jo pa­da­ry­ti vis­kà, kad ðis tiks­las virs­tø re­a­ly­be. n

Muzikos barai /77

Puslapis vaikams

Kaip bu­vo ið tie­sø P

ra­dë­jau kur­ti dar bû­da­mas ma­þas – ðe­ðe­riø, sep­ty­ne­riø ar að­tuo­ne­riø me­tø, ge­rai ne­pri­si­me­nu. Pir­mà­jà kom­po­zi­ci­jà su klai­do­mis ir ra­ða­lo dë­më­mis tu bet ko­kiu at­ve­ju tu­ri pa­ma­ty­ti: Se­suo Na­ner­lë kla­vy­ru gro­jo pui­kiai, o að te­su­ge­bë­jau pa­spaus­ti vos ke­lis kla­ vi­ðus. Man su­ka­ko ket­ve­ri, o jai de­vy­ne­ri me­tai. Ne­pai­sant to, vis no­rë­jau bû­ti toks kaip të­vas ir se­suo. Su­sier­zin­da­vau ir rim­tai su­pyk­da­vau, kai per Na­ner­lës pa­mo­kas liep­da­vo ra­miai së­dë­ti ir ne­triukð­mau­ti.

Vi­sai ne­ádo­mu lik­ti ra­miu ir ty­liu ste­bë­to­ ju, – tai ne man, triukð­ma­da­riui links­muo­ liui! Be pa­lio­vos gar­siai dai­nuo­da­vau, ka­da tik ðau­da­vo á gal­và; ir të­vas pra­dë­jo ma­ne mo­ky­ti gro­ti. Pir­ma­jai pa­mo­kai jis ry­þo­si tik ið mei­lës bei gai­les­èio, nes ma­të, ko­kios ma­þos ma­no ran­kos, pirð­tai trum­pu­èiai – te­ga­lë­jau tris kla­vi­ðus ap­im­ti. Be­ga­li­nis no­ras sës­ti prie in­stru­men­to átemp­da­vo ma­no sie­los sty­gas ir at­si­pa­lai­duo­da­vau tik tuo­met, kai kla­vy­ras pra­bil­da­vo. Jis la­bai grei­tai pa­klu­so ma­no va­liai. Pa­ju­tau to­na­ ci­jø ir har­mo­ni­jos trau­kos þais­mà. Të­vas nu­ste­bo, kai per ga­na trum­pà lai­kà su­dë­ tin­gus kû­ri­nius ëmiau be klai­dø skai­ty­ti ið la­po. Ir smui­ku ið­gau­da­vau gra­þø, minkð­tà gar­sà. Grie­þiau taip, tar­si gro­tø pats po­nas Ðach­tne­ris, ku­rá la­bai më­gau. Tuo­met të­ vui top­te­lë­jo min­tis, kad ðiuo in­stru­men­tu ma­næs nie­kad ne­mo­kë gro­ti, ir ne­þi­no­jo, kaip tai pa­aið­kin­ti.

Kû­ri­nius ra­ðy­da­vau pa­pras­tai ir grei­tai.

Jaus­mas ir in­tui­ci­ja dik­tuo­da­vo na­tas, o þi­no­ji­mas lik­da­vo nuo­ða­ly. Þmo­nës ma­ne pra­mi­në vun­der­kin­du. Nors mu­zi­ka­vi­mas man sa­vai­me su­pran­ta­mas ir pa­pras­tas uþ­si­ë­mi­mas, dau­ge­lis ste­bë­jo­si ma­þo ber­ niu­ko su­ge­bë­ji­mais. Pa­ga­liau ëmiau jaus­ tis ypa­tin­gu. La­biau­siai no­rë­jau kur­ti. Kai sës­da­vau prie kla­vy­ro, nau­ji me­lo­di­jos ir har­mo­ni­jos sà­skam­biai ma­ne taip uþ­bur­

Muzikos barai /78

da­vo, jog be pa­lio­vos im­pro­vi­zuo­da­vau tai, kà liep­da­vo sà­mo­në. Ne­si­liau­da­vau tol, kol të­vai pik­ta vei­do ið­raið­ka grieþ­tai pa­reikð­da­vo, jog yra la­bai vë­lus me­tas, ir liep­da­vo ei­ti á lo­và. Bu­vau ma­þas ir mu­zi­ kos ne­ga­lë­jau uþ­ra­ðy­ti. Kà su­kur­da­vau, tà ir uþ­mirð­da­vau. Oi, kaip pik­ta! Kar­tà grie­ biau plunks­nà ir ëmiau ra­ðy­ti.

Jei tu su­gal­vo­tum pri­tren­kian­èià is­to­ri­ jà, ku­pi­nà átam­pos ir ne­ti­kë­tø min­ties vin­ giø, ku­rià bû­ti­nai no­rë­tum áam­þin­ti, ne­mo­ kë­da­mas rai­dþiø ir nie­ko ne­su­vok­da­mas apie ge­rà sti­liø, gal­bût ið­gy­ven­tum pa­na­ðø jaus­mà, kaip að tuo me­tu, be­si­dau­þant ðir­ dþiai, be­si­ver­þiant kû­ry­bos aist­rai.

Mu­zi­kos rað­to rai­dës – na­tos. O sti­lius – har­mo­ni­jos trau­kos dës­niai to­na­ci­jo­se, die­við­ka me­lo­di­ja ir kla­si­ki­në for­ma. Jø ne­si­mo­kiau, bet vi­sa tai tar­si ið pri­gim­ties þ i­n o­j a u . Skre­bi­nau plunks­na

Im­pe­ra­to­rie­në Ma­ria Te­re­së W.A.Mo­car­to Me­nu­e­to ir Trio au­to­ gra­fas

na­tø po­pie­riø, o ra­ðy­da­mas akor­dus net lie­þu­vá ra­ða­lu ið­si­te­piau. Pa­ga­liau bai­giau ir pa­ro­dþiau të­vui. Nu­si­juo­kë, pa­ma­tæs ra­ða­lo dë­mes, vë­liau su­lai­këm aki­mirks­niu kvë­pa­vi­mà abu, o po to jis ati­dþiai ási­ste­ bei­li­jo á teks­tà ir, su­rau­kæs kak­tà, pa­sken­do min­ty­se. Uþ­ra­ðy­ta lai­kan­tis kom­po­na­vi­mo dës­niø. Me­lo­di­ja ne­su­var­þy­ta ir har­mo­ni­ja sva­ri, þo­dþiu, tik­ra kom­po­zi­ci­ja! Pir­ma­sis kû­ ri­nys, uþ­ra­ðy­tas ma­þo­jo Volf­gan­go!

Të­vas pri­puo­lë prie in­stru­men­to, pa­ gro­jo kar­tà ki­tà, po to nu­bë­go pas mo­ti­nà, su­si­rin­ko drau­gai, ir vi­si bu­vo su­jau­din­ti vien to­dël, kad pa­ra­ðiau me­nu­e­tà. Bet ar kom­po­zi­ci­ja yra me­nas, jei vi­sa skam­ba tik ta­vo vie­no gal­vo­je ir pa­si­kliau­ji tik in­tui­ci­ ja? Gal taip, gal ne. Að gir­dë­jau kû­ri­ná vi­di­ ne klau­sa ir ma­èiau jo vi­su­mà prieð sa­ve.

Li­ku­sá gy­ve­ni­mà pa­ðven­èiau kû­ry­bai.

O jei tu kar­tà pa­ban­dy­tu­mei? Uþ­ra­ðy­ti ne­bû­ti­na, bet sa­vo mu­zi­kà ga­li su­kur­ti be abe­jo­niø. Sësk prie for­te­pi­jo­no ar­ba paimk flei­tà, sa­vo gi­ta­rà ar ki­tà mëgs­ta­miau­sià in­stru­men­tà ir pa­ban­dyk, kas ið­eis. Ne­ nu­si­mink, jei skam­bës ne­dar­niai: tai ta­vo mu­zi­ka, ku­ri to­kia, ko­kia yra. Grok, nors tik tau vie­nam ji pa­tik­tø, nie­kam dau­giau.

Svar­biau­sia, kad teik­tø ma­lo­nu­mà! Jei tau ne­sma­gu, tai ir mu­zi­kos në­ra. Ga­li ma­ni­mi

pa­ti­kë­ti, að tai ið­ban­dþiau!

Të­vas di­dþia­vo­si ma­ni­mi ir am­bi­ cin­gai vy­lë­si, jog greit tap­siu gar­siu kom­po­zi­to­riu­mi. Da­bar jis no­riai ma­ ne mo­kë kiek­vie­nà die­nà ið­ti­sas va­lan­ das ne tik gro­ti, bet ir kur­ti, no­rë­jo, kad pa­si­ro­dy­èiau vi­suo­me­nei: kon­ cer­tuo­da­vau ir gau­da­vau at­ly­gi­ni­mà.

Vë­liau su­ma­në­me ið­va­þiuo­ti á uþ­sie­ná. Ið Zalc­bur­go á Miun­che­nà ke­lia­vo­me dvi die­ nas pað­to ka­rie­ta. Ne taip jau links­ma vi­sà die­nà tu­pë­ti vie­no­je vie­to­je, dar­dë­ti, lin­ guo­ti ir kæs­ti nu­së­dë­to uþ­pa­ka­lio skaus­mà.

Miun­che­ne su se­se­ri­mi gro­jo­me ku­ni­gaikð­ èiui Mak­si­mi­lia­nui III Jo­ze­fui fon Ba­jer­nui, ku­ris më­go mu­zi­kà. Ap­link vis­kas nau­ja!

Ið­kil­min­ga kon­cer­tø sa­lë su veid­ro­dþiais pa­sie­niuo­se ir krið­to­lo þi­bin­tais pa­lu­bë­je, su vi­sa dva­ro svi­ta, kam­ba­ri­në­mis ir ki­tais mu­zi­kai pri­jau­èian­èiais þmo­në­mis. Ne­si­jau­ di­nau në per na­go juo­dy­mà. In­stru­men­tas èia ge­res­nis nei na­muo­se. Kon­cer­tas ta­po ma­lo­nu­mu. Li­kæ na­muo­se drau­gai ga­vo þi­ nu­tæ apie sëk­min­gà pa­si­ro­dy­mà ir aud­rin­ gas ova­ci­jas. Ge­ros þi­nios ban­ga nu­vil­ni­jo iki Vie­nos – ten mû­sø lau­kë im­pe­ra­to­rie­në Ma­ri­ja Te­re­së.

Du­no­ju­mi plauk­ti la­biau pa­ti­ko, nei ra­miai së­dë­ti pað­to ka­rie­to­je, ta­èiau lai­kas slin­ko vëþ­lio grei­tu­mu (nuo Zalc­bur­go iki Vie­nos uþ­tru­ko­me apie tris sa­vai­tes).

Pa­sau, Lin­ce ir ki­tuo­se ma­þes­niuo­se mies­ te­liuo­se uþ kon­cer­tus ga­vo­me pi­ni­gø ir ga­ lë­jo­me su­mo­kë­ti uþ il­gà ke­lio­næ, ku­rios pri­ va­lu­mai pa­dë­jo uþ­mirð­ti nuo­var­gá: þmo­niø ðyp­se­nos su pa­gar­bia nuo­sta­ba vei­duo­se,

pa­sa­ko­ji­mai ið lû­pø á lû­pas ir laið­kai ið ran­ kø á ran­kas.

To­dël Vie­no­je jau bu­vo­me þi­no­mi dar iki mû­sø at­vy­ki­mo. Bu­vau su­þa­vë­ tas. Ási­vaiz­duok, jei tu at­si­dur­tu­mei prieð te­le­vi­zi­jos ka­me­ras, tik­riau­siai su­vir­pë­tø ðir­dis. Bet juo­kin­ga: në kiek ne­si­jau­di­nau, nes þi­no­jau sa­vo ga­li­my­bes, ir fak­tas, jog im­pe­ra­to­rie­në – dai­ni­nin­kë, o jos vai­kai gro­ja ne vie­nu in­stru­men­tu, ma­ne taip pat dþiu­gi­no.

Kon­cer­to me­tu ási­vy­ra­vo stul­bi­nan­ti ty­ la, ir klau­sy­to­jø dë­me­sys at­vë­rë dan­gaus lo­pi­në­lá, – ant de­be­së­lio së­dë­jæs ma­no an­ ge­las sar­gas ðyp­so­jo­si.

Kai im­pe­ra­to­rius su­þi­no­jo, jog gro­ju ne tik min­ti­nai ið­mok­tus kû­ri­nius, bet ir im­ pro­vi­za­ci­jas, pa­no­ro ma­ne ið­eg­za­mi­nuo­ti.

Jis uþ­den­gë kla­via­tû­rà ir pa­dai­nuo­tà me­ lo­di­jà pa­pra­ðë akom­pa­nuo­jant pa­kar­to­ti.

Man tai pa­ti­ko. At­sklei­dæs jiems di­des­nius sa­vo ga­bu­mus, pa­klau­siau, ar ga­lë­èiau at­ lik­ti ádo­mes­næ uþ­duo­tá, pa­vyz­dþiui, pa­gro­ti po­no Chris­to­fo Va­gen­sei­lio, tuo­me­ti­nio þy­maus kom­po­zi­to­riaus ir Ma­ri­jos Te­re­sës kla­vy­ro mo­ky­to­jo, kon­cer­tà. Èia bu­vo pa­ kvies­tas pats kom­po­zi­to­rius, ku­ris at­ver­të man nau­jai su­kur­to kû­ri­nio na­tas. Pa­gro­ jau be klai­dø, o po­rà tak­tø su­im­pro­vi­za­vau ádo­mes­niu va­rian­tu… taip ir at­si­së­do im­pe­ ra­to­rie­në be þa­do pra­ver­ta bur­na. Di­dþia­ vau­si sa­vo të­vu, se­se­ri­mi ir sa­vi­mi. Pri­bë­ gau prie Ma­ri­jos Te­re­sës ir, kles­te­lë­jæs jai ant ke­liø, ap­ka­bi­næs abiem ran­kom kak­là, pa­do­va­no­jau sei­lë­tà bu­èi­ná tie­siai á no­sá.

Aki­sta­tos pa­gau­ta mei­liai nu­si­ðyp­so­jo. Uþ nu­ga­ros sto­vë­jæs të­vas su­drau­dë ma­ne.

Bet nie­kai! Jos di­de­ny­bë ne­su­py­ko, kaip tik prie­ðin­gai: po po­ros die­nø pri­sta­të siun­ti­ná su prað­mat­niais vai­kø ið­aug­tais, vos po­rà kar­tø dë­vë­tais dra­bu­þiais. Jie bu­vo skir­ti man ir se­se­riai. Taip ási­gi­jo­me puoð­nià, ele­ gan­tið­kà kon­cer­ti­næ ap­ran­gà!

Tu bû­ ti­ nai pa­ klau­ si, ið kur mes tu­ rë­ jo­ me tiek daug lais­ vo lai­ ko. Ar mums ne­rei­kë­jo ei­ti á mo­kyk­là ir na­muo­se ruoð­ti pa­mo­kø.

– Ne, ne­rei­kë­jo! Ási­vaiz­duo­ji, kaip ðau­ nu, ar ne? Jo­kiø na­mø dar­bø, jo­kios mo­ kyk­los! Ta­èiau…

XVIII am­þiu­je dar ne­bu­vo vi­suo­me­ni­nio vai­kø auk­lë­ji­mo ir mo­ky­mo kaip ðian­dien. Ir jei­gu kam nors su­kak­da­vo ðe­ðe­ri me­tai, tai ne­reið­kë, jog at­ëjo me­tas mo­ky­tis. Vie­no­je im­pe­ra­to­rie­në Ma­ri­ja Te­re­së bu­vo ástei­gu­si mo­kyk­là vai­kams. Aust­ri­jo­je – nau­jo­vë! De­ ja, Zalc­bur­gas bu­vo ne Aust­ri­jos mies­tas, to­dël ir á mo­kyk­là að në­jau. Të­vas ið­mo­kë skai­ty­ti, ra­ðy­ti, skai­èiuo­ti, ita­lø, pran­cû­zø, lo­ty­nø ir an­glø kal­bø, ku­riø mo­kë­ji­mas man pra­ver­të to­li­mes­në­se ke­lio­në­se. n Parengë Jurgita KAUBRYTË-MELIENË

MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI :

1. Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tës Dai­nø die­nos kon­cer­tas „… Të­vy­nei”. 2. M.Pit­rë­no va­do­ vau­ja­mas ka­me­ri­nis cho­ras. 3. Pir­ma­sis Vil­niaus kon­gre­sø rû­muo­se pa­sta­ty­tas ope­ros spek­tak­lis.

4. Fol­klo­ro an­sam­blis ið Kai­ðia­do­riø. 5. Ener­gin­go rit­mo, þings­ná ati­tin­kan­èio tem­po mu­zi­kos kû­ri­ nys. 6. Se­no­vës grai­kø dai­nius. 7. Ða­lis, Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tës da­ly­vë. 8. Lie­tu­vos gru­pë, pa­si­va­di­nu­si Eu­ro­pos vals­ty­bës var­du. 9. Sty­gi­nis uk­rai­nie­èiø liau­dies in­stru­men­tas. 10. Pir­ma­sis Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos di­rek­to­rius. 11. Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tei spe­cia­liai su­kur­ta dai­na ir vaiz­do kli­pas „… mes”. 12. „Vil­niaus fes­ti­va­lá 2003” pra­dë­jo V.Bar­tu­lio ora­to­ri­ja „Ne­lai­më­lis …”.

13. „Bal­sas” lo­ty­niðkai. 14. M.Mu­sorgs­kio cik­lo „Pa­ro­dos pa­veiks­lë­liai” da­lis „Se­na …”. 15. Pa­ grin­di­nis vei­kë­jas ið ope­ros, ku­rios prem­je­ra ávy­ko ge­gu­þës më­ne­sá Kau­no mu­zi­ki­nia­me te­at­re.

16. Pir­mo­sios Lie­tu­viø dai­nø ðven­tës vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas. 17. Maþosios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­do­vas. 18. Ávai­riø va­rian­tø þe­mai­èiø kad­ri­lio ti­po ðo­kis. 19. Mëgs­ta­miau­sias J.Ri­mo in­stru­men­tas.

20. Dai­na my­li­mo­sios gar­bei vi­du­ram­þiø Ita­li­jo­je. 21. Al­te­ra­ci­jos þen­klas. 22. Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­tës Ðo­kiø die­na „… þa­lias me­dis”. 23. An­to­ni­jaus Vi­valdþio ope­ra. 24. Rai­di­nis gar­so rebe­mol pa­va­di­ni­mas. 25. Pia­nis­to Gi­lel­so var­das. 26. Vil­niaus vy­rø cho­ras. 27. Gies­më „… Ma­ria”.

28. Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­të­je at­lik­tas miu­zik­las „… nuo­ta­ka”. 29. Ða­lis, ðie­met lai­më­ju­si „Eu­ro­ vi­zi­jos” dai­nø kon­kur­sà. 30. Mies­tas, ið ku­rio at­vy­ko „Vil­niaus fes­ti­va­ly­je 2003” da­ly­va­væs an­sam­blis „Il Giar­di­no Ar­mo­ni­co”. 31. Vals­ty­bi­nio Vil­niaus kvar­te­to na­rys. 32. Zo­dia­ko þen­klas, po ku­riuo gi­më kom­po­zi­to­rius V.Lau­ru­ðas.

Su­da­rë Vik­to­ras Pau­la­vi­èius Tei­sin­gà at­sa­ky­mà su­þi­no­si­te pa­ei­liui su­ra­ðæ su­nu­me­ruo­tas rai­des. Trys skai­ty­to­jai, pir­mie­ji at­siun­ tæ tei­sin­gus at­sa­ky­mus ad­re­su: „Mu­zi­kos ba­rai”, Mic­ke­vi­èiaus g. 33/9–4 ar­ba el. paðtu: aud­ra@mu­zi­ kos­ba­rai.lt, gaus pri­zus: CD kom­plek­tus ið „Mo­kyk­li­niø CD” ko­lek­ci­jos.

ATSAKYMAI á kryþiaþodþio spausdinto 2003 metø nr. 3-4 klausimus: 1. Bukða. 2. Can­tus. 3. Kau­nas. 4. “Pie­në”. 5. Mui­las. 6. Vo­kie­tis. 7. “Sau­sis”. 8. De­ ci­ma. 9. “Lie­tus”. 10. Geiða. 11. “An­tis”. 12. Bud­riû­nas. 13. “Daliboras”. 14. Klarnetas.

15. Amûras. 16. “Ry­tas”. 17. Alytus. 18. “Bravo”. 19. “Vir­go”. 20. Dambrava. 21. “Tu­ran­ dot”. 22. Antifona. 23. Lai­kas. 25. Valsas. 24. Gracas. 26. Rytis. 27. “Tamara”. 28. Gar­ sas. 29. Dainos. 30. Edita. 31. Pa­te­fo­nas. 32. Justë. 33. “Gai­da”. 34. Lukas. 35. Stabat.

36. Poðetë.

IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: KONCERTAS FLEITAI

Muzikos barai /79

Muzikø sàjungoje SVEIKINAME LMS NARIUS APDOVANOTUS LR VALSTYBËS ORDINAIS Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Ro­lan­do Pa­kso dek­re­tu Lie­pos 6–osios Vals­ty­bës (Lie­tu­vos Ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rû­na­vi­mo) die­nos pro­ga uþ nuo­pel­nus Lie­tu­vos Res­pub­li­kai Vy­tau­to Didþio­jo or­di­no Ka­ri­nin­ko kryþiu­mi ap­do­va­no­ti: Pra­nas STEPULIS – kan­kli­nin­kas, bu­væs il­ga­me­tis Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos Liau­dies in­stru­men­tø ka­ted­ros ve­dë­jas, pro­fe­so­rius; Ve­ro­ni­ka VITAITË – pia­nis­të, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos For­te­pi­jo­no ka­ted­ ros ve­dë­ja, pro­fe­so­rë; Rim­vy­das Dio­ni­zas ÞIGAITIS – kom­ po­zi­to­rius, Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos pre­zi­den­tas, pro­fe­so­rius.

Birþelio 19 d.

Vil­niu­je te­at­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­ jaus ga­le­ro­je su­reng­ta tra­di­ci­në LMS sen­ jo­rø va­ka­ro­në. Nu­si­pel­niu­siems Lie­tu­vos mu­zi­kams Mu­zi­kø sà­jun­gos 2002 – 2003 m. se­zo­no veik­là pri­sta­të ir api­ben­dri­no LMS pre­zi­den­tas prof. R.Þi­gai­tis. Sen­jo­ rams kon­cer­ta­vo tarp­tau­ti­nio kon­kur­so lau­re­a­tai akor­de­o­nis­tai Mo­des­tas Juk­na ir Po­vi­las Ve­ly­kis, smui­ki­nin­kas Vy­tau­tas Mi­ke­liû­nas ir gi­ta­ris­tas Ja­ros­la­vas Ce­cha­ no­vi­èius, sen­jo­rai Jur­gis Gai­þaus­kas, Vy­tau­tas Skrip­kaus­kas ir Zig­mas Þu­kas, dai­na­vo Gau­den­tas Ja­nu­ðas.

LR Sei­mo na­rys Vy­te­nis ANDRIUKAITIS 2003 me­tø þur­na­lo “Mu­zi­kos ba­ rai”pre­nu­me­ra­tà su 6 CD kom­plek­tu pa­do­va­no­jo ke­tu­rioms mo­kyk­loms: VILNIAUS Þir­mû­nø gim­na­zi­jai, Ðv.

Kris­tu­po ir Tus­ku­lë­nø vi­du­ri­nëms mo­ kyk­loms, KAUNO P.Vi­lei­ðio vi­du­ri­nei mo­kyk­lai.

JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: Ope­ros so­lis­të, LMS sen­jo­ra Ire­na YLIENË (rug­pjû­èio 4 d.)

Kau­no I MM for­te­pi­jo­no mo­ky­to­ja-me­to­di­nin­kë Kris­ti­na BALTUÐIENË (rug­së­jo 27 d.)

Á LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGÀ ÁSTOJO per­ku­si­nin­kas To­mas KULIKAUSKAS LMS skil­tis pa­ren­gë R.Þi­gai­tis

2003 07 13 d. anks­ty­và ry­tà ne­ti­kë­tai uþ­gæ­so kom­po­zi­to­ rius Vy­tau­tas MONT­VI­LA. Vy­tau­tas MONT­VI­LA (g. 1935) 1954 m. bai­gë Kau­no J.Gruo­dþio mu­zi­kos mo­kyk­là, 1959 m. - Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos fa­go­to kla­sæ. 1959-1964 m. ten pat stu­di­ja­vo kom­ po­zi­ci­jà (prof. Ju­liaus Ju­ze­liû­no kla­së­je). 1959-1975 m. dir­bo Te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo ko­mi­te­te gar­so re­þi­sie­riu­mi. 1975-1999 m. bu­vo Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­gos gar­so re­þi­sie­rius.

Vy­tau­tas Mont­vi­la sep­tin­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je bu­vo vie­nas ra­di­ka­liau­siø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø. Yra su­kû­ræs apie 300 sim­fo­ni­niø, ka­me­ ri­niø, vo­ka­li­niø bei cho­ri­niø kû­ri­niø. Har­mo­ni­za­vo ne­maþai lie­tu­viø liau­dies dai­nø. Sa­vo kû­ry­bo­je pla­èiai nau­do­jo su­tar­ti­nes - ki­taip nei ki­ti lie­tu­viø kom­po­ zi­to­riai, pa­brë­þian­tys sin­ko­pi­næ su­tar­ti­niø rit­mi­kà bei di­so­nan­si­næ har­mo­ni­jà, Vy­tau­tas Mont­vi­la ið­ryð­ki­no jø me­lo­din­gu­mà. Dau­ge­ly­je kû­ri­niø kom­po­zi­to­ rius sa­vi­tai jun­gë ðiuo­lai­ki­nes ið­raið­kos prie­mo­nes - se­ri­ji­næ tech­ni­kà, pu­an­ti­ liz­mà, ale­a­to­ri­kà - su lie­tu­viø liau­dies dai­nø ele­men­tais.

Vi­suo­met nuoðir­dus ir dë­me­sin­gas ap­lin­ki­niams, Vy­tau­tas Mont­vi­la il­gam ið­liks vi­sø ji pa­þi­nu­siø at­min­ty­je. O tau­tið­ka gai­da jo kû­ry­bo­je ápa­rei­gos ir at­ei­ ties kom­po­zi­to­rius nau­jo­viø pa­ieð­kà de­rin­ti su pri­gim­ties tra­di­ci­ja.

LMS

Muzikos barai /80

Liepos 18 d., penktadiená, 17 val. Ðv. Trejybës (Seminarijos) baþnyèioje “Europa Lietuvos ðirdy” J.S.Bacho, F.Schuber to, V.Bar tulio, A.Mar tinaièio, F.Bajoro ir kitø kompozitoriø kûriniai Judita Leitaitë (mecosopranas) Jûratë Landsbergytë (vargonai)

Liepos 19 d., ðeðtadiená, 17 val. Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje W.A.Mozar to, J.Haydno, A.Navako kûriniai Kamerinës muzikos ansamblis “Musica Humana” Meno vadovas Algirdas Vizgirda Aistë Ðir vinskaitë (sopranas)

Liepos 20 d., sekmadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje A.Mar tinaièio, B.Kutavièiaus, J.Haydno, P.Èaikovskio ir kitø kompozitoriø kûriniai

For tepijoninis trio “Kaskados”: Rusnë Mataitytë (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violonèelë), Albina Ðikðniûtë (for tepijonas)

Liepos 25 d., penktadiená, 17 val. Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á Dangø (Vytauto Didþiojo) baþnyèioje C.Ph.E.Bacho, G.Ph.Telemanno, C.Stamitzo, W.A.Mozar to, A.Briliaus kûriniai Kamerinis ansamblis “Vilniaus arsenalas”: Laima Ðulskutë (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okr uðko (klavesinas), Natalija Katilienë (sopranas)

Liepos 26 d., ðeðtadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje F.Schuber to, I.Albenizo ir kitø kompozitoriø kûriniai Valstybinis Vilniaus kvar tetas: Audronë Vainiûnaitë (I smuikas) Ar tûras Ðilalë (II smuikas) Girdutis Jakaitis (altas) Augustinas Vasiliauskas (violonèelë) Petras Geniuðas (for tepijonas) Arnoldas Gurinavièius (kontrabosas)

Rugpjûèio 2 d., ðeðtadiená, 18 val. ðv. Pranciðkaus Ksavero (Jëzuitø) baþnyèioje A.Vivaldi-J.S.Bacho, W.A.Mozar to, C.M.Weberio ir kitø kompozitoriø kûriniai Irena Budr ytë-Kummer (vargonai) Algirdas Budr ys (klarnetas)

Rugpjûèio 3 d., sekmadiená, 18 val.

Paþaislio vienuolyno Saulës laikrodþio kiemelyje W.A.Mozar to, F.Mendelssohno-Bar tholdy, P.Sarasate, G.Rossini ir kitø kompozitoriø kûriniai

Lietuvos kamerinis orkestras Meno vadovas ir vyr. dirigentas Saulius Sondeckis Solistas Vilhelmas Èepinskis (smuikas) Dirigentas Saulius Sondeckis

Rugpjûèio 9 d., ðeðtadiená, 17 val.

Pociûnø aerodrome S.Dariaus ir S.Girëno skrydþio per Atlantà 70-osioms metinëms paminëti W.A.Mozar to, A.Vivaldi, G.Bizet-R.Ðèedrino kûriniai Kauno kamerinis orkestras Meno vadovas ir dirigentas Pavel Berman (Italija) Solistas ir dirigentas - Pavel Berman

Rugpjûèio 10 d., sekmadiená, 18 val.

Pranciðkonø vienuolyno ðv. Jurgio baþnyèioje E.Griego, J.Turinos, A.Vivaldi kûriniai Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus Solistë Li-Ming Chen (fleita, Taivanis) Dirigentas Jean Ferrandis (Prancûzija)

Rugpjûèio 16 d., ðeðtadiená, 17 val.

Kauno filharmonijoje “Muzika vienija mus…”

Atlikëjai: Lazario, Valentinos ir Pavelo Bermanø meistriðkumo kursø dalyviai Kauno kamerinis orkestras Dirigentas Pavel Berman (Italija)

Rugpjûèio 17 d., sekmadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Premjera!

“Giesmë suskambo…”

J.Gr uodþio, J.Karnavièiaus, V.Klovos, K.Br undzaitës, A.Braþinsko, D.Kairaitytës, Z.Br uþaitës ir kitø kompozitoriø kûriniai, M.K.Èiurlionio, V.Kudirkos, Maironio ir K.Bradûno poezija Sabina Mar tinaitytë (sopranas) Audronë Eitmanavièiûtë (for tepijonas) Ar tistë Rûta Staliliûnaitë

Festivalio mecenatas

Rugpjûèio 23 d., ðeðtadiená, 17 val.

Kauno filharmonijoje L. van Beethoveno, M.Glinkos, J.Brahmso kûriniai Trio Luwigana (Slovënija): Darko Brlek (klarnetas),Igor Ðkerjanec (violonèelë),Vladimir Mlinariæ (for tepijonas)

Rugpjûèio 24 d., sekmadiená, 19 val.

Kauno sinagogoje (E.Oþeðkienës g. 13, Kaunas) Premjera!

G.Kuprevièius – “Septyni Dovydo klausimai ir rauda” (Liturginë drama smuikui solo, chorui, vyrø ir moterø oktetams) Kauno valstybinis choras Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistas Pavel Berman (smuikas, Italija) Dirigentas Petras Bingelis

Rugpjûèio 27 d., treèiadiená, 18 val.

Kauno rotuðëje “Ansambliø fiesta” F.Hermano, C.Galos, C.Czerny, C.Saint-Saënso, M.Ipolitovo-Ivanovo ir kitø kompozitoriø kûriniai Kæstuèio Gr ybausko pianistø kvar tetas: Vilma Rindzevièiûtë, Giedrë Gabnytë, Luiza Ambarcumian, Kæstutis Gr ybauskas Trio “Grazioso”: Renata Tarosaitë (sopranas), Viktorija Zabrodaitë (fleita), Vilma Rindzevièiûtë (for tepijonas)

Rugpjûèio 30 d., ðeðtadiená, 17 val. Þemaitkiemio dvare “Tango Nuevo” A.Piazzollos ir H.Villa-Loboso kûriniai

M.K.Èiurlionio styginiø kvar tetas: Jonas Tankevièius (I smuikas), Darius Dikðaitis (II smuikas), Gediminas Daèinskas (altas), Saulius Lipèius (violonèelë) Genadijus Savkovas (akordeonas) Saulius S.Lipèius (gitara)

Rugpjûèio 31 d., sekmadiená, 19 val.

Paþaislio vienuolyne BAIGIAMASIS KONCERTAS Premjera!

J.Loussier – “Barokinës miðios XXI amþiui” Paþaislio festivalio simfoninis orkestras Kauno valstybinis choras Solistai: Joana Gedmintaitë (sopranas), Erik Kurmangaliev (kontratenoras, Rusija) Dirigentas Petras Bingelis

TARPTAUTINIO M.K.ÈIURLIONIO PIANISTØ IR VARGONININKØ KONKURSO TVARKARAÐTIS VARGONININKAI

rug­së­jo 10–21 d.

10 d. 19.00 val. Bur­tø trau­ki­mas (Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nës fil­har­mo­ni­jos Ma­þo­ji sa­lë) 12 d. 19.00 val. Kon­kur­so ati­da­ry­mas (Ðv. Ka­zi­mie­ ro baþ­ny­èia) I tu­ras (Lie­tu­vos na­cio­na­li­në fil­har­mo­ni­ja) Per­klau­sos: 13–14 d.

16.00–19.00 20.00–23.00 II tu­ras (Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èia) 17–18 d.

13.30–16.30 18.30–21.30 Fi­na­las (Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èia) 20 d.

13.30–16.30 18.30–21.30 22.30 val. Kon­kur­so re­zul­ta­tø pa­skel­bi­mas (Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Ma­þo­ji sa­lë) 21 d.

13.00 val. Lau­re­a­tø kon­cer­tas (Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ ny­èia) 19.00 val. Var­go­ni­nin­kø kon­kur­so uþ­da­ry­mas, pia­ nis­tø kon­kur­so ati­da­ry­mas, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­tas da­ly­vau­jant pia­nis­tø kon­kur­so þiu­ri pir­mi­nin­kui Pe­te­riui Do­no­hoe (Di­ dþio­ji Bri­ta­ni­ja). (Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­ jos Di­dþio­ji sa­lë)

PIANISTAI

rug­së­jo 21–30 d.

21 d. 17.30 val. Bur­tø trau­ki­mas (Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nës fil­har­mo­ni­jos Ma­þo­ji sa­lë) I tu­ras (Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja) Per­klau­sos: 23–24 d.

9.00–14.15 16.00–21.15 II tu­ras (Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja) 25–26 d.

9.00–14.15 16.00–21.15 Fi­na­las (Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­ ji sa­lë) 28 d.

19.00 (trys kon­cer­tai for­te­pi­jo­nui su sim­fo­ni­niu or­kest­ru) 29 d.

19.00 (trys kon­cer­tai for­te­pi­jo­nui su sim­fo­ni­niu or­kest­ru) 23.00 val. Kon­kur­so re­zul­ta­tø pa­skel­bi­mas (Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­ji sa­lë) 30 d. 19.00 val. Kon­kur­so uþ­da­ry­mas, lau­re­a­tø kon­ cer­tas (Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­ji sa­lë) Pia­nis­tø kon­kur­so fi­na­le ir lau­re­a­tø kon­cer­te da­ly­ vau­ja Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras.

Me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Juo­zas Do­mar­kas.

TARPTAUTINIO M.K.ÈIURLIONIO PIANISTØ IR VARGONININKØ KONKURSO ÞIURI VARGONININKAI

Dr. Lud­ger LOHMANN (Vo­kie­ti­ja), Le­o­pol­das DIGRYS (Lie­tu­va), Mi­chel BOUVARD (Pran­cû­zi­ja), Re­na­ta BUDRYTË-KUMMER (Lie­tu­va), Lui­gi CELEGHIN (Ita­li­ja), Ta­li­val­dis DEKSNIS (Lat­vi­ja), Bern­hard GFRERER (Aust­ri­ja), Re­na­ta MARCINKUTË-LESIEUR (Lie­tu­va), An­ders RIBER (Da­ni­ja)

PIANISTAI

Pe­ter DONOHOE (Di­dþio­ji Bri­ta­ni­ja), Ve­ro­ni­ka VITAITË (Lie­tu­va), Pe­ter EICHER (Vo­kie­ti­ja), Pet­ras GENIUÐAS (Lie­tu­va), Zbig­ne­vas IBELHAUPTAS (Lie­tu­va), Jur­gis KARNAVIÈIUS (Lie­tu­va), Pe­ep LASSMANN (Es­ti­ja), Ber­nard RINGEISSEN (Pran­cû­zi­ja) Jo­a­quin SORIANO (Is­pa­ni­ja), Erik T. TAWASTSTJERNA (Suo­mi­ja)

VARGONININKAI

Av­r a­m en­k o Eu­g e­n y (Ru­s i­j a), Ba­g i­n ets Ta­r as (Uk­r ai­n a), Ba­g ins­k a­y a Na­t a­l ia (Ru­s i­j a), Bar­t o­vá Ve­r o­n i­k a (Èe­k i­j a), Bie­s e­m ans Els (Bel­gi­ja), Bulcsú Benc­ze László (Veng­ri­ja, Burk­hard Just (Vo­kie­ti­ja), Chu­lil­la Sil­lvia Már­qu­ez (Is­pa­ni­ja), Èer­ne­co­va Ilo­na (Lat­vi­ja), Fried­ler Mag­dol­na (Veng­ri­ja), Hwa­y­oun Dia­na Cho (Ko­rë­ja), Ge­ka Be­ata (Lat­vi­ja), Grab Szy­mon (Len­ki­ja), Gui­lois Bru­no Lou­is-Ma­rie Mau­ri­ce (Pran­cû­zi­ja), Yang Young Keum (Ko­rë­ja), Yuri­y­chuk Na­di­ya (Uk­rai­na), Ja­geùùo Cyp­rian (Len­ki­ja), Jaun­ze­me Diâna (Lat­vi­ja), Kal­niòa Lau­ra (Lat­vi­ja), Ka­za­ke­vi­èiû­të Jur­gi­ta (Lie­tu­va), Lo­ren­zon Ja­son Todd (Ka­na­da), Mai­er­ho­fer Mat­thias Franz (Aust­ri­ja), Mar­kus­zew­ski Mi­chaù (Len­ki­ja), Na­roþna­ja Ju­lia (Uk­rai­na), Németh Cha­ba (Veng­ri­ja), Owo­wiej­ska Bog­na (Len­ki­ja), Ozo­la-Ozo­liòa Ine­se (Lat­vi­ja), Pel­se Ja­nis (Lat­vi­ja), Pie­dzie­wicz An­dzej (Len­ki­ja), Sa­vic­kai­të Do­vi­lë (Lie­tu­va), Se­mei­na Yevge­nia (Ru­si­ja), Turùukov­ska Bo­gu­miùa Mar­ta (Len­ki­ja), Vil­ca­ne Gun­de­ga (Lat­vi­ja), Vo­lost­nov Kon­stan­tin (Ru­si­ja), Zin­gi­te Ai­ja (Lat­vi­ja)

PIANISTAI

Al­ðaus­kai­të So­na­ta (Lie­tu­va), Cru­tar­ciuc Erich Chris­tian (Vo­kie­ti­ja), Gy­ly­të Gab­rie­lë (Lie­tu­va), Her­gott Char­les (Pran­cû­zi­ja), Iino Asu­ka (Ja­po­ni­ja), Yoshii Aya (Ja­po­ni­ja), Ja­nu­ðe­vi­èius Gin­ta­ras (Lie­tu­va), Je­gu­no­va Ol­ga (Lat­vi­ja), Je­on Hy­eun Joo (Ko­rë­ja), Juhòevi­èa Ve­ro­ni­ka (Lat­vi­ja), Ka­ba­nov Pa­vel (Ru­si­ja), Kaln­cie­ma Lie­ne An­dre­ta (Lat­vi­ja), Ka­mai Na­tal­lia (Bal­ta­ru­si­ja), Ka­nop­ kai­të Min­ta­rë (Lie­tu­va), Kärkkäinen Ma­til­da (Suo­mi­ja), Ka­to Go (Ja­po­ni­ja), Kir­kai­të Eg­lë (Lie­tu­va), Ko­se­ki Hi­ro­ko (Ja­po­ni­ja), Kozùow­ska Pa­tryc­ja (Len­ki­ja), La­rio­no­va Ta­ty­a­na (Ru­si­ja), La­to­nen Ti­mo (Suo­mi­ja), Ma­nio­u­kov Ma­xim (Ru­si­ja), Maþin­tas Da­rius (Lie­tu­va), Mi­kuls­ka Alek­san­dra (Len­ki­ja), Min­ke­vi­èius Si­mas (Lie­tu­va), Minkðti­mas Ed­vi­nas (Lie­tu­va), Mont­vo­lins­ka­ya Da­ria (Bal­ta­ru­si­ja), Mu­ce­nie­ce Lel­de (Lat­vi­ja), Mus­to­nen Ju­lia (Suo­mi­ja), Nap­le­ko­va Anas­ta­sia (Uk­rai­na), Nem­ce­va Ev­ge­nia (Ru­si­ja), Paukðte­lis Vik­to­ras (Lie­tu­va), Po­po­va Na­ta­li­ja (Bal­ta­ru­si­ja), Prjad­ko Ol­ga (Lat­vi­ja), Ra­ce­vi­èius An­drius (Lie­tu­va), Sa­vu­ly­të Ri­ta (Lie­tu­va), Sta­dal­ny­kai­të Rû­ta (Lie­tu­va), Ðab­le­vi­èiû­të Lau­ri­na (Lie­tu­va), Ðaku­ras Vy­tis (Lie­tu­va), Uins­kas Kas­par (Lie­tu­va), Zah­ ha­ren­ko­va Iri­na (Es­ti­ja, Þe­mai­ty­të Ie­va (Lie­tu­va)

Áë­ji­mas á Tarp­tau­ti­nio M.K.Èiur­lio­nio pia­nis­tø ir var­go­ni­nin­kø kon­kur­so ren­gi­nius Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èio­je ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je ne­mo­ka­mas.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je ren­gi­niai mo­ka­mi. Bi­lie­tø ga­li­ma ási­gy­ti Fil­har­mo­ni­jos ka­so­se Auð­ros Var­tø g. 5, tel. pa­si­tei­rau­ti: 2665 259, 2665 216, 2665 233.

Kon­kur­so di­rek­ci­ja pa­si­lie­ka tei­sæ keis­ti kon­kur­so tvar­ka­rað­tá.

2 0 0 3

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06

A.Rubinðteinas „Demonas”, 1921 m. Dailininkas - V.Didþiokas. II paveikslo scena.