www.muzikosbarai.lt
2003 LIEPA-RUGPJÛTIS
Muzikos meno ir mokslo þurnalas ISSN 1392-4966
Kaina 5 Lt 20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt
Trio „Kaskados" 5 p.
M.K.Èiurlionio pianistø konkursui artëjant 24 p.
Ðiame numeryje:
PASAULIO LIETUVIØ DAINØ ÐVENTË Numeris su CD
Alb in a Ðikðn iût ë (fortepijonas) Rusn ë Mat ait yt ë (smuikas) Edm und as Kul ik ausk as (viol onè el ë)
VISI "MUZIKOS BARØ" PRENUMERATORIAI GAUNA ÞURNALÀ SU KOMPAKTINE PLOKÐTELE. Publikacijà apie fortepijoninÁ trio „KASKADOS" parëmë Sauliaus Karoso paramos ir labdaros fondas
www.muzikosbarai.lt
2003 LIEPA-RUGPJÛTIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Numerá parengë redaktorë Lina NAVICKAITË Redaktoriai Rimtautas GARNELIS
barai
2003 liepa-rugpjûtis Nr.7-8 (306-307) Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.
Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone. Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.139. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.
ISSN 1392-4966
Turinys
Ramûno VIRKUÈIO nuotr.
V.Markeliûnienë Trio “Kaskados” – ant naujo etapo slenksèio 6 p. Þ.Ramoðkaitë, Halina Radvilaitë, Þana Lebedeva, Elvyra Uþkurëlytë-Baltinienë Didþioji salë 10 p. E.Þukauskaitë Nauja iniciatyva 16 p. R. Gaidamavièiûtë, Tomas Bakuèionis, Þivilë Ramoðkaitë Vilniaus festivalis 2003 16 p. L.Navickaitë Muzikiniai konkursai: talentø paieðka 22 p. M.K.Èiurlionio pianistø konkursui artëjant 24 p. R.Povilionienë M.K.Èiurlionio vargonininkø konkursas: problemos ir perspektyvos 26 p. M.Dvarionaitë Justinas Baðinskas 28 p. J. Adomonytë-Ðlekaitienë Charles’o Gounod “Romeo ir Dþuljetos” sugráþimas 30 p. D.Petrauskaitë Nuo mandolinos iki muzikologijos 32 p. I.Uss-Armonienë Lied ðventë LMA Didþiojoje salëje 34 p. M.Èiuþaitë “Brevis” – geriausias Europos choras 36 p. O.Petkevièius “Þilvinas ir Eglë” atstovavo Lietuvai tarptautiniame festivalyje 38 p. Lietuvos muzikos link 39 p. Panorama 40 p. R.Zubovas Johnas Browningas: “Yra tiek daug ávairiausiø emocijø...” 56 p. L.Jonuðienë “Klangbogen” – skambantys skliautai 60 p. L.Navickaitë Vilniaus festivalio intermedija: diena su Yo-Yo Ma 63 p. J.Terleckaitë Kai profesija ir pomëgis sutampa 64 p. A.Ruzgaitë A.Cholinos “Romeo ir Dþuljetos” interpretacija 67 p. Septintasis ðokio festivalis 68 p. J.Kuèinskaitë Tryliktasis “Kaunas Jazz” – stiliø ávairovë, kûrybos polëkis ir rizikingi iððûkiai 70 p. T.Bakuèionis Svingo epocha atkeliavo á Vilniø 73 p. Þ.Lebedeva Mes atviri pasiûlymams – INTRO: 75 p. Kas atsitinka, kai opera lenkiasi futbolui, arba geguþës 1-oji Milane 76 p. J.Kaubrytë-Melienë Kaip buvo ið tiesø 78 p. Lietuvos muzikø sàjungoje 80 p.
PASAULIO LIETUVIAI SUSIRINKO Á BÛRÁ
1 p.
Kaina 5 Lt 20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt
Trio „Kaskados" 5 p.
M.K.Èiurlionio pianistø konkursui artëjant 24 p.
Ramûno VIRKUÈIO nuotraukos
Ðventë
Pasaulio lietuviai susirinko á bûrá Ð
Justinas Marcinkevièius
is Justino Marcinkevièiaus eilëraðtis 2003 metø Pasaulio lietuviø dainø ðventei, skirtai Lietuvos valstybës karaliaus Mindaugo karûnavimo 750 metø jubiliejui, suteikë ir temà, ir pavadinimà: „Mes – 2003”. Birþelio 30–liepos 6 d. Vilnius ðurmuliavo, klegëjo tautieèiais ið Lietuvos ir viso pasaulio ir labiausiai dþiugino aká jaunais, linksmais veidais. Keistu bambesiu skambëjo tai ðen, tai ten pasirodantys tekstai, esà nepatogu miegoti ar valgyti... Entuziastingas klegesys ir linksmybës liudijo kà kita: MES esame ir mums gera kartu. Palyginti su kitomis nepriklausomos Lietuvos dainø ðventëmis, ði ið tiesø iðsiskyrë pakilumu ir linksmy bëmis, kuriø netrikdë nei lietûs, nei pasitaikæ nesklandumai. Per septynias ðventës dienas prista tyta Lietuvos tautinio kostiumo kolekcija, Vingio parke parodytas miuziklas „Velnio nuotaka”, Katedros aikðtëje ávyko Vidmanto Bartulio kûrinio „Mûsø Lietuva” premjera, Sereikiðkiø parke ir piliø teritorijoje – folkloro diena „Slauna mûsø giminëlë”, Vilniaus universiteto Petro Skargos kieme – kankliø ansambliø popietë „Skambëkite, kanklës”, Kalnø parke – ansambliø vakaras „Virsmo spalvos”, Katedros ir Rotuðës aikðtëse – puèiamøjø orkestrø þygiuotë „Vario audra”,
MES Tai ir yra mes. Èia mes atrasti. Þemë èia su mumis vis kyla ir kyla á kalnà.
MES - jauni, graþûs, laimingi!
Ant kalno rugiai – Apsikabinam ir laikomës. Atrodo, kad jau ið krûtiniø èia pateka saulë.
Atbëga mûsø vaikai, Sukrinta jai á prijuostæ ir þiûri á kruvinas lûpas, garsiai tarianèias: mes.
Ramûno VIRKUÈIO nuotr.
Ar paukðèiø lizdai, Ar þmoniø namai Tenai, kur ant slenksèio sëdi sena kalba?
Muzikos barai /1
Ðventë
Pasaulio lietuviø dainø ðventës direktorius Juozas Mikuta vièius: Dainø ðventë buvo ir yra reikðmingas tautinio susitelkimo veiksnys, savotiðkas ðalies susirinkimas – Tautos sueiga. Dainø ðventës vienijo lie tuvius, taip pat latvius ir estus sunkiais priespaudos metais, o atgavus nepriklausomybæ jø tikslu tapo iðreikðti tautinës kultûros tæstinumà, paro dyti pasauliui unikalø, tik Baltijos regionui bûdingà visuotinio susiliejimo dainoje, ðokyje, instrumentinëje muzikoje reiðkiná, turintá turtingà ðimta metæ tradicijà. Ilgiausià dainø ðvenèiø istorijà turi estai. Estijos pirmoji ðventë ávyko 1869 m., Latvijos – 1873 m., Lietuvos – tik 1924 m. Taèiau bandymø jà surengti pas mus bûta ir anksèiau. Istorinæ dainø ðvenèiø tradicijà Balti jos regione lëmë keletas palankiø ir jam bûdingø aplinkybiø, pavyzdþiui, nacionalinis romantizmas ir ið to iðplaukiantis etninës kultûros sureikðmi nimas. Sovietinës okupacijos metais ðventë laikytina neoficialia pasiprieði nimo jëga, o atkûrus nepriklausomybæ – kultûrinio patriotizmo sklaidos priemone. Kultûriniu poþiûriu Dainø ðventë yra tautos identiteto iðraiðka, besire mianti masiniu meno mëgëjø – choro dainininkø, ðokëjø ir muzikantø – sàjûdþiu. Dainø ðventës padëjo formuoti nacionalinæ kultûrà, aktualizavo reikðmingiausià tradicinës kultûros palikimà bei svarbiausius praeities ir dabarties profesinës kultûros klodus. Be to, jos yra galingas stimulas, ska tinantis kurtis chorus, liaudies ðokiø kolektyvus, rastis naujoms kultûros raiðkos formoms. Pilietiniu ir politiniu poþiûriu ðvenèiø tradicija, ypaè okupacijos laiko tarpiu, buvo tarsi slaptas ginklas siekti nepriklausomybës. Tai, kad trijø Baltijos ðaliø nepriklausomybë 1990 m. buvo atkuriama kaip „dainuojanti revoliucija”, yra nemaþas Dainø ðvenèiø tradicijø suformuotos pasaulëjau tos nuopelnas. Dainø ðvenèiø tradicija gyvuoja dël poreikio iðreikðti tautos galias, todël naivu bûtø jas vadinti fasadinës kultûros „numeriu”. Atminkime, kad pirmosios dainø ðventës Europos ðalyse vyko antrojoje XIX a. pusëje, spontaniðkai pasireiðkus meninei þmoniø iniciatyvai. Lietuvoje dainø ðven èiø tradicija susiformavo gerokai vëliau, taèiau ji perduodama ið kartos á kartà, su ja suaugama nuo vaikystës, dalyvaujant vaikø, vëliau – suaugu siøjø meno mëgëjø kolektyvø veikloje, apþiûrose, konkursuose ir galiau siai – nacionalinëje Dainø ðventëje. Manyèiau, kad bûdingiausias ðiø metø ðventës bruoþas – ryðys su ðian diena. Turiu omenyje etnografiniø akcentø, klasikinio repertuaro ir ðiø dienø meno sintezæ. Vienas svarbiausiø mûsø ðiandienos rûpesèiø – siekti, kad nacionaliniø dainø ðvenèiø tradicija bûtø paskelbta pasaulio þodinio ir nematerialiojo paveldo ðedevru. Tai pirmiausia padëtø sutvirtinti ðio unikalaus kultûros reiðkinio statusà ðalyse, kuriose jis gyvuoja. Ðá pasaulyje analogø neturintá kultûros bei visuomeniná reiðkiná áraðius á pasaulio kultûros ðedevrø sàraðà, daugiakultûrë pasaulio erdvë pasipuoðtø savitu ir ásimintinu Baltijos ðaliø meno skambesiu ir vaizdu. Lietuva siûlo Baltijos ðaliø parlamentinei asam blëjai parengti ir patvirtinti dokumentà dël Dainø ðvenèiø tradicijø iðsau gojimo. Siekiant iðsaugoti Lietuvos dainø ðvenèiø tradicijà, siûloma ákurti visuomeninæ asamblëjà ir jos vykdomàjá komitetà.
Muzikos barai /2
Tautinis kostiumas – tautos identiteto iðraiðka
Ð i u ol a ik in ëj e naujojo pramogø centro „Forum palace” aplinko je bir þe lio 30 ir liepos 1 d. pirmà kartà Dainø ðven èiø istorijoje buvo dem onstr uoj am i lietuviø tautiniai kostiumai (86 tautiniø drabu þiø pavyzdþiai) – iðeiginiø XIX a. liaudies drabu þiø kopijos. Ne Tautinius kostiumus demonstravo savamaþiau ádomus noriai buvo ir vakaro tæsinys – ðiuolai kiniø drabuþiø dizaineriø sukurtos kolekcijos lietuviø tautinio kostiumo motyvais. Muzikinis programos fonas – autentiðko folkloro, dþiazo ir roko muzikos atlikëjai. Parodytos XIX a. iðeiginiø liaudies drabuþiø kopijos sukur tos remiantis muziejiniais pavyzdþiais, o ten, kur tokiø pavyz dþiø neuþteko, pasitelkta kitokia – archyvø ar publikacijø – me dþiaga. Kostiumus atkûrë dailininkës Danutë Keturakienë, Laisvë Aðmonaitienë ir mokslinë vadovë Teresë Jurkuvienë. Kostiumus demonstravo ne profesionalûs manekenai, bet sa vanoriai, kaip ir visi Dainø ðventës dalyviai. Kiek teatralizuotà vaizdà lydëjo minimalûs komentarai ir atitinkama muzikinë palyda – skambëjo prie regionø drabuþiø priderinta folkloro muzika ir stilizacijos. Renginá reþisavo Vytenis Pauliukaitis. Antroje dalyje matëme áprastà madø demonstravimà. Þino mi kostiumø dizaineriai Julija Þilënienë, Ramunë Strazdaitë, Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simonavièiûtë bei Sandra Straukaitë parodë savo kolekcijas, pasak jø paèiø, „inspiruotas etnografiniø ðaknø”. Toks praeities ir dabarties gretinimas da vë savotiðkà tonà interpretuoti ir vertinti tolesnius ðventës regi nius: visas dienas galëjai justi praeities kruopðtumà, tobulumà ir nûdienos atsainumà, skubotumà, netgi vienadieniðkumà... Iðskirtiná, ankstesnëse ðventëse nebûtà renginá papraðëme pakomentuoti tautinio kostiumo kolekcijos kûrimo mokslinæ vadovæ Teresæ Jurkuvienæ: Ramûno VIRKUÈIO nuotr.
Þalgirio stadione – ðokiø diena „Gyvybës þalias medis”, visø ðventës dalyviø eitynës-manifestacija ið Katedros aikðtës á Vin gio parkà ir dainø diena „Karûna Tëvynei” Vingio parke. Ðven tës dienomis Lietuvos liaudies kultûros centro Didþiojoje salëje veikë Dainos klubas, o Mokytojø namø kiemelyje – Mëgëjø teat ro svetainë. Á ðiø metø ðventæ atvyko per 35 000 dalyviø. Tad, në nemëgindami diskutuoti apie tokiø ðvenèiø bûtinu mà ir iðlikimà (keista, kad panaðias kalbas kaþkas vis dar drásta pradëti...), prisiminkime svarbiausiø „Mes – 2003” renginiø akimirkas ir ðventës organizatorius.
Toks renginys ið tikro vyko pirmà kartà, bet prognozuoti, kad jis bus kiekvienoje Dainø ðventëje, nesiryþèiau, nes tradiciniai tautiniai kostiumai ið esmës nesikeièia. Kita vertus, kartà per ketverius ar penkerius metus pateikti publikos apþiûrai mûsø nacionaliná turtà (o tautiniai kostiumai tokie ir yra) bûtø naudinga ir ádomu. Apskritai ðis pristatymas – tai tik tautinio kostiumo rekonstravimo, vyks tanèio ne vienà deðimtmetá, etapas. Muziejiniai pavyzdþiai nuolat tiriami. Tiesa, kai kas mano, kad mûsø regionø kostiumai lyg ir nusistovëjæ, nesà kà ten tirti. Taèiau daugelis tø „nusistovëjusiø” tautiniø drabuþiø modeliø ne visada turi daug bendra su tikraisiais kaimiðkais etnografiniais mode liais. Pateiksiu tik vienà pavyzdá: manydami, kad aukðtaitiðki drabuþiai paprastai turi bûti tik ðviesûs, dailininkai spalvotosioms ðiø drabuþiø dalims daþnai suteikia „limonadiðkai” þalsvà, gelsvà ar oranþiná atspalvá. Ið tikro aukðtaitiðki drabuþiai – sijonai, liemenës – yra intensyvesniø spalvø, anaiptol ne pasteliniø. Lietuviø tautiniø kostiumø pirmiausia reikia paèiam Liaudies kultûros centrui, nes ligi ðiol tokiø neturëjome. Konsultuoti tautiniø drabuþiø kûrë jus galëjome tik teoriðkai, o dabar galësime ir praktiðkai – turëdami prieð akis tikrà drabuþá.
Ið praktikos galiu pasakyti, kad ðalyse, kur á tautiná kostiumà kreipiama daug dëmesio, pavyzdþiui, Japonijoje, Norvegijoje, Suomijoje, atsiranda ir vykusios kûrybinës jø kaitos. Ten kostiumø dizaineriai jau studijuodami gauna nuodugniø þiniø apie savo tautos drabuþius. Daug dëmesio tautiniams drabuþiams skiria Skandinavijos ðalys. Þmonës pasisiuva juos, kaip sakoma, visam gyvenimui, ir ne tik naciona linëms, bet ir asmeninëms ðventëms. Taèiau improvizuojant tautiniø kos tiumø tema, kaip pastebëjau jø leidiniuose, paprastai nurodomi ðaltiniai, ið kur paimta viena ar kita detalë, ir pan. Lietuvoje tautinius drabuþius daugiausia puoselëja folkloro ansambliai. Ðiuo poþiûriu esame atsilikæ. Europoje nacionaliniais kostiumais pradëta domëtis dar XVIII a., tuo metu, kai kaimuose jie buvo neðiojami kaip dëvimi drabuþiai. Miestieèiai irgi panoro turëti tautiná apdarà. Kadangi buvo brangus, tai já paprastai ásigydavo visam gyvenimui. Beje, ir tada tuos kostiumus stengtasi atpiginti, stilizuoti, taip sakant, pritaikyti visuo menës ir gyvenimo reikmëms. Toje paèioje Norvegijoje tikslios autentiðkø drabuþiø kopijos labai brangios, taèiau eiliniam þmogui visiðkai ámanu ásigyti paprastesná ir pigesná variantà.
„Velniðkas” „Velnio nuotakos” pastatymas
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
1974 m. Lietu vos kompozito riaus Viaèeslavo Ganelino (dabar gyvena Izraelyje), poeto Sigito Ge dos ir reþisieriaus Arûno Þebriûno sukurtas filmasmiuziklas „Velnio nuotaka” prieð tris deðimtis metø sulaukë neregë tos sëk mës. Kiek Marijonas Mikutavièius - chrestomatinis Pinèiukas vë liau – 1979 m. – baletmeisterio Vytauto Brazdylio iniciatyva jis tapo baleto spektakliu, o Pasau lio lietuviø dainø ðventës metu dar kartà atgimë milþiniðkoje Vingio parko estradoje. Poetiðkus Kazio Borutos legendos „Baltaragio malûnas” personaþus, Jurgos ir Girdvainio meilæ kiekvienas lietuvis me na jau nuo mokyklos. Dël filmo ekranizacijos gal ir bûta kiek ginèø, bet jo muzikos vertæ pripaþino visi. „Velnio nuotakos” muzika nepaprastai ávairi. Greta lyriniø ir humoristiniø momentø joje ryðkûs dramatiniai epizodai, o vietomis muzika kupina tragizmo. Labiausiai iðpopuliarëjo Bal taragio arija „Dangau, kaip tu toli”, finalinë Jurgos arija, ange lø choro motyvai. Muzikinë kûrinio dramaturgija, grindþiama leitmotyvø plëtra, suteikia V.Ganelino muzikai vientisumo ir priartina jà prie roko operos þanro. Naudodamasis paèiomis ávairiausiomis iðraiðkos priemonëmis, spalvinga instrumen tuote, anuomet negirdëtomis naujovëmis, aktyviais ritmais, kompozitorius á muzikà ápynë ir lietuviðkø bruoþø. Nors tiesio giniø folkloro citatø „Nuotakoje” nëra (beje, ir paèiame filme nepiktnaudþiaujama etnografiniais elementais), vis dëlto muzi kinëse charakteristikose esama liaudiðkø intonacijø, nuotaikø, emocinio temperamento. Baigus partitûrà, anuomet problema tapo áraðas, kartu ir atlikëjai. Tuometinis Filharmonijos orkestras, papildytas ritmo grupe, – tais laikais tai buvo nemaþa „nuodëmë” – pasirodë gana paslankus ir, Juozo Domarko diriguojamas, puikiai ágrojo jam neáprastà muzikà. Vokalo partijoms buvo pakviesti tuomet dar maþai þinomi atlikëjai – Vytautas Kernagis (Girdvainis),
Viktoras Malinauskas (Baltaragis), Tatjana Èiumièova (Marce lë), Birutë Dambrauskaitë (Urðulë) ir neregëtai tyro balso Aldo na Chomentauskienë (Jurga). Pasirinkimas buvo labai vykæs. Kompozitoriaus þodþiais, dauguma specialistø tuomet stebëjo si ne tiek paèia muzika, kiek charakteringais balsais ir miuziklo stiliø puikiai jauèianèiais dainininkais. Filmo kûrëjai prisimena, kad bûtent muzika anuomet ta po daugelio reþisûriniø sprendimø atspirties taðku, bûtent ji ákvëpë netikëtus sumanymus ir padëjo kurti iðraiðkingus cha rakterius. Kita vertus, galima dràsiai tvirtinti, kad gretinti itin kontrastingus muzikos epizodus daþnai skatino kaip tik kine matografo specifika – kadrinë dramaturgija. Tad teatrinis, o juo labiau masinio teatro þanras – didelis iðbandymas reþisieriui Kæstuèiui Jakðtui ir scenografui Mariui Nekroðiui. Jiems talki no latviø choreografas Agris Danilevièas. Bûtent ðios trijulës pastangomis nuo pirmøjø spektaklio akimirkø Vingio parko estradoje uþvirë tikra velniava, kurià itin efektingai atskleisti padëjo gausûs specialieji efektai. Jau paèioje pradþioje kanopomis skeldami ugná nuo estrados kupo lo lynais nusileido keli „velniai”, vëliau á dangø kilo sparnuoti „angelai”, estrados papëdëje oru skraidë galingi motociklai, pro þiûrovus pralëkë þirgø kavalkada. Spektaklio dramaturgi jà paávairino ðviesø, pirotechnikos ir dûmø efektai. Paèioje est radoje efektingai ðoko deðimtys ilgaplaukiø ðokëjø su baltomis vëliavomis, kurios prireikus virsdavo valties irklais, malûno sparnais ar ðienpjoviø dalgiais. Lakoniðka scenografijos deta lë – Pinèiuko buveinë katilas, kuris finale virsta varpu, – tapo iðkalbinga, ilgam á atmintá ástringanèia konceptualia metafora. Atgimusioje muzikos, dainos ir ðokio ðventëje dalyvavo Lietu vos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rin kevièiaus, ritmo grupë, choras „Brevis”, ðokiø studija „Gama”, „Keistuoliø teatro” aktoriai, Muzikos akademijos studentai, policijos raitininkai ir... motociklininkai kaskadininkai. Apmaudu, kad visà ðià iðmoningai statytojø uþvirtà „ko ðæ” anaiptol ne ðaukðtu deguto sugadino naujojo pastatymo atlikëjai. Vienintelë Neringa Èereðkevièienë puikiai paruoðë savàjá Urðulës vaidmená ir netgi nukonkuravo anuometinæ Ur ðulæ (B.Dambrauskaitæ ir R.Varnaitæ). Prie jos dar kiek derëjo Povilo Meðkëlos Baltaragis. Kiti dainininkai, ðiame pastatyme neturintys vaidinanèiø dubleriø, pirmiausia atkreipë dëmesá neparengtomis partijomis. Kadangi „Velnio nuotakos” komercija nurungë rengëjø norà bûti áamþintiems spaudoje, dauguma ðio pastatymo apra ðinëtojø turëjo tenkintis stovimomis vietomis renginio prieigo se. O ten negalëjai gerai nei matyti, nei girdëti. Tie, kurie toká keblumà numanë ir vis dëlto norëjo bûti objektyvûs pastatymo vertintojai, pasirinko galimybæ stebëti ne tik premjerà ið pakrað èiø, bet ir generalinæ repeticijà reprezentacinëse vietose. Taigi, nesidangstydami nei blogu matomumu, nei prastu ágarsinimu, konstatuojame, kad ðiandieninës popmuzikos ir ðou renginiø þvaigþdës á savo profesijà þvelgia pernelyg atsainiai. Sunku bûtø ávardyti bent vienà akademinio pastatymo (ir muzikinio, ir sceninio) premjerà, kurios metu pagrindiniø partijø atlikëjai dar nemokëtø savo vaidmenø! Tai sau leido ðiaip jau puikø renginá dideliu ðaukðtu deguto sugadinæ naujieji „Velnio nuo takos” atlikëjai. Beje, vaizdà áamþinusi Lietuvos televizija irgi parodë savo technines galimybes: filmuotoje versijoje nesunku atskirti generalinës repeticijos ir premjeros montaþà (kad tik bûtø iðgelbëtas bendras vaizdas). Tad nors ir puikiai savo vaidmenims tiko Marijonas Mi kutavièius (galëjo bûti chrestomatinis Pinèiukas!) ar Èeslovas Gabalis (Girdvainis), Kostas Smoriginas (pirðlys Anupras) ar Andrius Kaniava (arkliavagis Raupys), jø atlikimo laisvæ gero kai varþë teksto kliûtys. Ir galëjai tik stebëtis, kad publikos at
Muzikos barai /3
Ðventë tà pradëjo visas kanklininkø orkestras ilgameèio Skriaudþiø „Kankliø” ansamblio vadovo Prano Puskunigio „Kanklininkø himnu”. Visus klausytojus iðkilmingai nuteikë jo nesudëtinga muzika, nuoðirdumo ir patriotinio jausmo kupini paprasti þo dþiai. Ðis ansamblis, dabar vadovaujamas Onos Patronaitienës, pasirodë ir atskirai, primindamas autentiðkà suvalkietiðkø kan kliø skambesá. Ið Ðiaurës Aukðtaitijos – Uþpaliø – kanklininkø stovyklos „Skambantys kankleliai” dalyviø suburtas tradiciniø kankliø ansamblis kankliavo ðio regiono dainas „Ant kalno agla” ir „Gieda gaideliai”. Atskiras programas taip pat parodë Panevë þio, Ðiauliø ir Vilniaus kraðto kanklininkës. Koncerte skambëjo ðiuolaikinëmis kanklëmis kankliuojami mûsø kankliø muzikos klasiko J.Ðvedo, ðiuolaikiniø lietuviø kompozitoriø V.Paketûro, V.Klovos, L.Povilaièio, A.Lapins ko, Z.Bruþaitës, B.Kutavièiaus, V.Bagdono ir A.Braþinsko kû riniai. Kankliø ansambliø koncerto meno vadovë ir dirigentë – Lietuvos muzikos akademijos profesorë Lina Naikelienë. Jos rûpesèiu kankliø koncertas buvo surengtas ir ankstesnëje Dainø ðventëje, tad dþiugu, kad puiki tradicija toliau puoselëja ma. Koncerte taip pat dirigavo mûsø þymiausios kanklininkës: Regina Vaiðnorienë ið Ðiauliø, Janina Turauskienë, Vida Zele nienë, Nijolë Tetenskienë ir Algytë Merkelienë ið Klaipëdos, Asta Motuzienë ið Uþpaliø, Danutë Ðimukauskaitë, Zita Rudze vièienë ir Dileta Kubilienë ið Kauno, Birutë Sakalienë, Auðra Juðkevièienë, Rûta Jonynienë, Jolanta Babaliauskienë, Dainora Kinderienë ir Regina Vaiðnoraitë ið Vilniaus.
mintinai iðmoktus S.Gedos þodþius net profesionalûs aktoriai vograuja taip, jog nieko negali suprasti. O Jurgos vaidmeniui pasirinkta Indrë Dirgëlaitë apskritai neatitinka nei K.Borutos, nei V.Mainelytës sukurto mergiðkai skaistaus tipaþo. Ypaè su dëtingà aukðto registro Marcelës partijà atlikdamas lauke, ne galëjo suþërëti ir skaidrus Editos Bagdonaitës sopranas. Taèiau generalinëje repeticijoje galëjai jausti, kad uþdaroje erdvëje (lyg tyèia vakarai nebuvo ðilti) Marcelës balsui nieko nebûtø trûkæ.
„Skambëkite, kanklës” Vilniaus universiteto kieme
Ramûno VIRKUÈIO nuotr.
Kankliø orkestras jau antrà kartà susibûrë pasirodyti Dainø ðventës koncerte „Skambëkite, kanklës”. Þiûrint á istorijà, net keista, kad dar prieð deðimtmetá ðventës rengëjai nebuvo áver tinæ kankliø – tokio bendrai muzikuoti tinkamo instrumento – galimybiø, nors ansamblinio kankliavimo tradicijos Lietuvoje þinomos jau visas ðimtmetis. Lietuvoje kankliø vardas pirmà kartà minimas XVI a. Jono Bretkûno Biblijos verti me. Kanklës tradiciðkai skirs tomos á aukðtaièiø, þemaièiø ir suvalkieèiø. Kiekviename ðiø regionø buvo daug kan kliø meistrø ir kanklininkø, sukurta nemaþai kankliø liaudies muzikos. Aukðtaièiø kanklëmis atliekamos sutarti nës laikytinos Europos liau dies instrumentinës muzikos unikumu. Tuoj visomis garsø spalvomis Kanklës, buvæs primirðtas suskambës aisûs kankleliai etnografinis eksponatas, ne priklausomoje Lietuvoje vël prikeltos gyventi. Ðá kilnø darbà aktyviai skatino ir to meto þiniasklaida. 1925–1940 m. veikë Lietuvos kanklininkø draugija, 1930 m. buvo ásteigta kankliø muzikos mokykla, vëliau perorganizuota á kankliø ir skuduèiø kursus. 1932 m. iðleistas P.Puskunigio „Kankliø muzikos vado vëlis”. 1940 m. ákurtas Dainø ir ðokiø liaudies ansamblis, kurio orkestre buvo ir kanklës, po karo Muzikos akademijoje ásteigta Liaudies instrumentø katedra. Visa tai buvo svarbus stimulas plëtoti kankles ir kitus liaudies instrumentus. Ðiandien kanklës skamba visoje Lietuvoje, jomis mokoma groti Muzikos akade mijoje, Klaipëdos universitete, konservatorijose, muzikos mo kyklose. Tai gyvybingas nacionalinis muzikos instrumentas. Beje, neiðnyko ir etnografinio modelio kanklës – jomis kankliuoja nemaþai folkloro kolektyvø. Minëtinas Skriaudþiø „Kankliø” ansamblis, atliekantis Uþnemunës liaudies dainas. Jis ásikûrë dar 1906 m. ir su keliomis pertraukomis gyvuoja iki ðiol. Nepaisant dideliø iðtobulinto instrumento galimybiø, kan kliø muzika iðliko tautiðkai santûri, kartu pakili ir dvasinga. Gæstantys kankliø akordai susilieja su sklindanèiu aidu, todël toks originalus ir subtilus skambesys visada tauriai nuteikia klausytojus. Vilniaus universiteto Petro Skargos kiemas su savo banguojanèiø galerijø anfiladomis kaip tik ir suteikia kankliø garsams akustinio tæstinumo virpesá, dël to ði senojo Vilniaus erdvë ir buvo pasirinkta. Ðios ðventës kankliø muzikos koncerte skambëjo gana ávairi muzika, leidþianti atskleisti visas dinamines ir technines kankliø galimybes: ir ilgiau skambantys akordai, ir vienbalsës melodijos, ir santûraus lietuviðko linksmumo gaidos. Koncer
Muzikos barai /4
Ðventë Trijø kryþiø kalno papëdëje
Ansambliø vakaras susijæs su savita meno rûðimi – dainø ir ðokiø ansambliu. Jame susipynë liaudies muzikos instrumentø ir kaimo kapelø, vëlyvojo folkloro reiðkinio, skambesys, choro gaidos ir liaudies ðokiø raðtai. Folkloras èia sceniðkai stilizuo tas, teatralizuotas, net, galima sakyti, demokratizuotas. Kalnø parke jungtinio ansamblio koncertà dar sustiprina erdvës ir ðviesø þaismë, dalyviø ir þiûrovø gausa, spontaniðka reakcija á sceniná vyksmà – ásitraukimas daina ar judesiu á patikusá moty và ar ðokio ritmà. Ansambliø vakaro programos „Virsmo spalvos” scenarijaus autorius ir vyriausiasis orkestro vadovas – Saulius Prûsevièius, vyriausiasis baletmeisteris – Vytautas Buterlevièius, baletmeis teris Alfredas Kondratavièius, koordinatorë ir baletmeisterë – Genovaitë Juknevièienë.
Ramûno VIRKUÈIO nuotr.
Klumpakojis
Ramûno VIRKUÈIO nuotr.
vienybës ir stiprybës simbolis „Àþuolas” (kaip tik todël ðioje dalyje dalyvavo apie 400 sveèiø ið JAV, Kanados, Lenkijos ir Latvijos), „Obelis” ir „Kupolio roþë” – saulëgráþos, arba Kupo liø, ðventëje nupintas vainikas. Ðokiø dienos kompozicijos iðsaugojo aukso fondo ðokius, kuriø autoriai – choreografai J.Lingys, V.Buterlevièius, J.Guda vièius, R.Tamutis, T.Kalibataitë, kompozitoriai J.Ðvedas, V.Juo zapaitis, A.Martinaitis, L.Povilaitis, R.Þigaitis. Greta iðvydome ir naujesnius ðokius, kuriuos sukûrë choreografai L.Kisielienë, V.Maèiulskis, S.Einikytë ir D.Þièkuvienë bei kompozitoriai J.Baltramiejûnaitë, A.Lapinskas ir V.Aleksandravièius.
Margi ðokiø raðtai
Vakarà pradëjo Algirdo Martinaièio kompozicija liaudies dainos tema „Oi ant kalno karûnëlë”, skirta karaliaus Mindau go karûnavimo 750 metø jubiliejui. Toliau programa buvo plëtojama remiantis kalendoriniø apeigø motyvais. Pavasario atbudimas vyravo „Pasvydo” ir „Pavasario iðdaigø” dalyje, vasaros dþiaugsmai – „Vasaros ðokio”, pabaigtuviø linksmybës – „Rudens dainos” ir „Pabaig tuviø puotos” dalyse. Skambëjo kûriniai liaudies instrumentø orkestrui, kapeloms, chorui, þiûrovai iðvydo naujus ðokius. Kadangi vakaro scenarijus aprëpë kalendoriniø paproèiø tema tikà, kompozitoriø ir choreografø kûriniai turëjo bûti vienaip ar kitaip su jais susijæ. Dþiugu, kad ðventëje skambëjo visas pluoðtas naujø kûriniø. Kas kita, kad áprastai tokio vakaro di namikai ir azartui kiek kenkë didelës dalies muzikos lëtumas, o kartais – pernelyg keista, lietuviams ne itin bûdinga ritmika (galëjai girdëti publikos komentarus apie kaukazietiðkas tradi cijas su oþiais ir oþkomis). Naujoji Algirdo Klovos kompozicija „Pavasario iðdaigos” paspalvinta elektroniniais garsais ir roko ritmais. Itin dþiugu, kad Ansambliø vakaro dalyviø amþiaus vidur kis – kiek daugiau nei dvi deðimtys metø. Tai reiðkia, kad abso liuti dauguma dalyviø – jaunimas. Vyresniø þmoniø daugiau ansambliø choruose.
Ðokiø ðventës tema – „Gyvybës medis”
Jau daugiau nei pusðimtis metø á Dainø ðventes reikðmin gai ásilieja ir kiti renginiai, ið kuriø seniausia yra Ðokiø ðventë – daugiatûkstantinio ðokëjø bûrio pasirodymas stadiono aikð tëje. Jungtiniø keliø ðimtø ar net tûkstanèio ðokëjø pasirody mø bûta ir 1937–1940 m. Vis dëlto nacionaliniu mastu Ðokiø ðvenèiø istorijos pradþia reikëtø laikyti 1950 metus. Nuo tada susiformavo liaudies ðokiø aukso fondas, sukurta nemaþai ori ginalaus turinio ir formos ðokiø. Nuo 1970 m. kiekviena Ðokiø ðventë turi savo temà. 2003 m. ðventës tema – „Gyvybës me dis”. Tai vaizdinys, leidþiantis þmogui suvokti save pasaulyje, pulsuojanèiame amþinàja gimimo–vaisingumo–mirties–atgimi mo galia. Ðiø metø Ðokiø dienos programà sudarë ðeðios dalys. Kiek viena jø skirta kokiam nors medþiui, ðakeliø puokðtei, gëliø vainikui. Ðie ið kalendoriniø paproèiø kilæ simboliai perteikë nuolatiná gamtos atsinaujinimà, parodë tautos tvirtybæ, geis mà dþiaugtis gyvenimu. „Jievaras”, „Verba”, „Berþas”, tautos
Dainø diena – „Karûna Tëvynei”
„Ði ðventë ið lietuviø sielos verþte verþiasi”, – pasitikdamas pirmàjà Lietuvos dainø ðventæ, 1924 m. raðë kunigas ir kompo zitorius Teodoras Brazys. Nors apsiribota jungtinio choro kon certais, o dainininkø tebuvo trys tûkstanèiai, ði Dainø ðventë tautos gyvenimui turëjo didelæ reikðmæ. Tuomet nuoðirdþiai tikëta, kad lietuviðkos dainos „uþgaus ne tik susipratusiøjø të vynës vaikø jautresnes ðirdþiø stygas, bet galbût uþdegs ir sve timø sirenø suviliotø lietuviø sielose uþgesusià tëvynës meilës liepsnelæ”. Ðie þodþiai visiðkai tinka ir ðiandien, nuo pirmosios Dainø ðventës praëjus beveik 80 metø. Pagrindinis 2003 m. Pasaulio lietuviø dainø ðventës akcen tas – Dainø dienos koncertas „Karûna Tëvynei”. Pirmiausia Vingio parko puðø virðûnëmis nuvilnijo valsty bës himnas „Tautiðka giesmë”, kuris pradëjo ðià visuotinæ mû sø tautos sueigà. Susikaupimo akimirkà pratæsë A.Kaèanausko „Salvam fac Rempublicam nostra” – iðkilminga malda uþ tëvy næ. Lietuviø muzikos klasikø M.K.Èiurlionio, J.Naujalio, S.Ðim kaus ir kitø kompozitoriø aukso fondo dainos sudarë „Giesmiø lietuviø dainai” dalá. „Tavæs, lietuvi, ieðkau ateityje” – ðioje patriotinëmis spal vomis nuðviestoje dalyje skambëjo specialiai ðventei paraðytos naujos V.Miðkinio ir A.Martinaièio dainos B.Brazdþionio, Mai ronio ir V.Braziûno þodþiais. Pluoðtas populiariø dainø ákaitino anaiptol ne vasariðko lietaus atvësintà publikà. B.Gorbulskio „Saulëlydá tëviðkëje”, T.Makaèino „Berniukus”, A.Raudonikio „Vien tik tango”, V.Kernagio dainà „Mûsø dienos kaip ðventë” lydëjo Klaipëdos sportiniø ðokiø kolektyvas „Þuvëdra”, vadovaujamas Skaistës ir Romo Idzelevièiø. Linksmybes keitë pakili puèiamøjø orkestrø muzika, o pa baigoje entuziastingai ðmaikðtavo jungtinis jaunimo choras, kuris atliko nuotaikingas B.Gorbulskio, A.Noviko, D.Pulaus ko, J.Kalco, N.Sinkevièiûtës, Z.Bruþaitës, T.Leiburo, J.Cechano vièiaus, V.Augustino, G.Abariaus ir kitø kompozitoriø dainas. Ðventæ tradiciðkai vainikavo antrasis mûsø tautos himnas – J.Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi”. Ðventëje dirigavo þinomi Lietuvos chorø vadovai – P.Bin gelis, P.Gylys, R.Katinas, V.Miðkinis, V.Augustinas, A.Petraus kas ir kiti, taip pat iðeivijos chorvedþiai – D.Viskantienë, R.Klio rienë, D.Polikaitis ir B.Praðmutaitë. Dainø dienos vyriausiasis dirigentas ir kûrybinës grupës vadovas – Alfonsas Vildþiûnas, reþisierius – Alvydas Vizgirda. Dþiugià ðventës nuotaikà kiek gadino ne tik lietus, bet ir kaip priekaiðtas sklandantis klausimas – o kur ðios ðventës chorvedþiai patriarchai? Tai èia, tai ten girdëjai prisimintus ankstesniø ðvenèiø patriarchus – ið pradþiø Juozà Karosà, vë liau – Konradà Kaveckà. Ðiai ðventei tokiø autoritetø trûko. n Parengë Anatolijus LAPINSKAS ir Audronë NEKROÐIENË
Muzikos barai /5
Paþintis Vytautë MARKELIÛNIENË
S
Trio “Kaskados” ant naujo etapo slenksèio
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
eptyneri metai nuolat dirbanèiam kolektyvui – gana ilgas ir iðraiðkin gas laikotarpis, taèiau kartu tai ir pradþios, ávairialypiø paieðkø bei pastangø ásitvirtinti metas, for muluojantis esminius kriterijus, patvir tinantis (arba ne) poreikio muzikuoti, kartu dirbti toliau bûtinybæ. Septyneriø metø etapà jau patyrë ir fortepijoninis trio „Kaskados”, be triukðmo, be reper tuariniø efektø, taèiau solidþia, tvirta akademine laikysena ásiliejæs á Lietuvos kamerinës muzikos terpæ. Per metus kol kas po vienà koncertinæ programà paren gianèio ansamblio nepastebëti neámano ma, juolab kad trio kamerinës muzikos gerbëjus nuolat akina, provokuoja sekti jø paliekamais meniniais pëdsakais, ku rie klausytojus vedþioja po ávairios sti listikos – klasikinio ir modernaus – trio repertuaro erdves. O tos erdvës kaskart vis pleèiasi pasirinktø programø dëka, kiekvienam koncertui suteikiant vis nau jà, nors þanriniu poþiûriu ir tradiciná, pavidalà. Fortepijoninio trio „Kaskados” muzi
1996 m., po pirmojo „Kaskadø” koncer to Filharmonijos Maþojoje salëje
2002-ieji. Ðio nuostabaus Wörtersee eþero pakrantëmis mëgo vaikðèioti
kantai susibûrë á ansamblá anaiptol ne atradæ savo veikloje kokià nors niðà, bet siekdami ir taip aktyviai individualiai savo muzikinei gyvensenai, profesinio meistriðkumo sklaidai suteikti dar vienà dimensijà, joje iðryðkinti ir apibendrinti meninæ sampratà. Visi trys ansamblio nariai – pianistë Albina Ðikðniûtë, smui kininkë Rusnë Mataitytë ir violonèelinin kas Edmundas Kulikauskas – bendraam þiai, keturiasdeðimtmeèiai, buvæ moks ladraugiai Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mokykloje, Maskvos P.Èaikovskio konservatorijoje. Visiðkai natûralu, kad paralelës, susiejusios mokslø, studijø laikà, lydëjo trio narius ir pradëjus sa varankiðkà muzikiná kelià, susiðaukë ir vëliau, pajutus muzikavimo kartu
reikmæ bei 1996 m. pavasará susibûrus á „Kaskadas”. Tai buvo dràsus ir ryþtingas þingsnis, turint omenyje tai, kad visi trys atlikëjai ir be to uoliai puoselëja skirtin gø srièiø muzikinæ veiklà. Norëtøsi bent trumpai jà apþvelgti. A.Ðikðniûtë dirba fortepijono peda goge Lietuvos muzikos akademijoje ir M.K.Èiurlionio menø mokykloje, kurio je, be to, atlieka ir Fortepijono skyriaus vedëjos pareigas. Jos pedagoginë patir tis, ágûdþiai paþástami ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio jauniesiems pianistams – mat jau vienuolika metø A.Ðikðniûtë nuolat kvieèiama á Austrijà, Krems am der Donau miestà, vesti fortepijono meistriðkumo kursø jaunimui. Austrijos muzikinë terpë A.Ðikðniûtei kaip pia
Muzikos barai /6
nistei paþástama ir kitu rakursu – jau keleri metai ji koncertuoja tenykðèiame tarptautiniame festivalyje „Ost-West Mu sikfest”. Ðios atlikëjos muzikinëje biogra fijoje rasime ir reèitaliø, ir parengtø su kitais muzikais kameriniø programø, ir koncertø su orkestrais. 1995 m. drauge su S.Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru A.Ðikðniûtë áraðë trijø J.S.Bacho klavyriniø koncertø kom paktinæ plokðtelæ. Smuikininkës Rusnës Mataitytës muzikinë veikla driekiasi kiek kitokia kryptimi, pagaliau ði atlikëja jau bemaþ deðimt metø gyvena uþsienyje – anks èiau Vokietijoje, o nuo 1995 m. – Anglijo je, Oksforde. Tapusi dviejø tarptautiniø konkursø laureate – D.Oistracho (1988)
1999 m. festivalyje Kaskados Kasselyje (Vokietija)
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
ir L.Spohro (1990), ji trejus metus dirbo Getingeno simfoninio ir kamerinio or kestrø koncertmeistere. Ðià patirtá keitë kita – smuikininkë atsidëjo solistës ir kameriniø ansambliø muzikës veiklai. Pastaraisiais metais aktyviai bendradar biauja su „Tate Ensemble” (Londonas) bei „Gaidos” ansambliu, neretai iðgirs tame jà grieþiant smuiko koncertus su orkestrais. R.Mataitytës iniciatyvai pri klauso ir keleto kompaktiniø plokðteliø pasirodymas uþsienyje, kuriose drauge su kitais atlikëjais (A.Ðikðniûte, E.Kuli kausku, M.J.Zimmermann ir Ðv. Kristo foro kameriniu orkestru, vadovaujamu D.Katkaus) ji áraðë O.Balakausko, V.Bar kausko, A.Schnittke’s ir A.Pärto muzikà. Plokðteles iðleido anglø firmos „Proud Sound”, ASV bei ðvedø – BIS. Violonèelininko Edmundo Kulikaus ko muzikinis kelias labiausiai susijæs su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriame nuo 1996 m. jis dirba violon èeliø grupës koncertmeisteriu. Taèiau lygiagreèiai atlikëjas koncertuoja kameri niuose ansambliuose: devynerius metus
2001 m. po koncerto Maþojoje salëje: A.Ðikðniûtë, R.Mataitytë, A.Kniazevas, F.Bajoras
2000 m. po koncerto Ðeremetjevø rûmø Baltojoje salëje St.Peterburge. Su „Kas kadomis” – pianistë N.Seriogina
Muzikos barai /7
Paþintis
2003 m. kovas, po koncerto Filharmoni jos Didþiojoje salëje
grieþë Lietuvos kvartete, rengia ðiuolai kinës muzikos programas su „Gaidos” ansambliu, o ðámet ásitraukë ir á naujai susibûrusá Vilniaus festivalio orkestrà, kurio meno vadovas J.Baðmetas. Ko gero, dràsiai galima teigti, jog visi fortepijoninio trio muzikantai jau perþen gæ spontaniðkø ieðkojimø, kûrybiniø eks perimentø slenkstá. Tai puikûs savos sri ties þinovai, turá aiðkià nuomonæ, subran dinæ profesiniø siekiø galimybes, be to, matantys ir principingai bei ambicingai planuojantys ateitá. Ansamblio pagrin dai gyvuoti iðties labai tvirti – tai liudija ne tik akivaizdus publikos pripaþinimas, bet ir materialusis kraitis – sukauptas gausus repertuaras, pagaliau áraðyta kompaktinë plokðtelë. O repertuare jau 21 trio kompozicija (J.Haydno, W.A.Mo zarto, J.Brahmso, M.Ravelio, G.Fauré, so ir kt.), R.Schumanno, C.Saint-Saën ið kuriø septyni lietuviø kompozitoriø opusai, priklausantys O.Balakauskui, F.Bajorui, B.Kutavièiui, L.Narvilaitei, A.Martinaièiui. Kas skatina A.Ðikðniûtæ, R.Mataity tæ ir E.Kulikauskà nuolat gráþti prie trio, telktis ties vis naujomis trio pro gramomis, kokià patirtá formuoja jø pa sirinktas þanras, ar jis netrikdo solinës veiklos? Ðiuo klausimu ir pradëjome pokalbá su atlikëjais. Rusnë: Kamerinis muzikavimas ið tiesø netrukdo, o tik padeda solinei veiklai. Tereikia atkreipti dëmesá kad ir á visø didþiøjø solistø pastangas kartkartëmis burtis á ansamblius su bendraminèiais ir draugais, norint patirti bendro muzikavimo dþiaugsmà. To negali pajusti kaip solistas grodamas su orkestru, nes esi vieniðesnis, iðskirtas ið visos partitûros. Be to, ir pats repeticijø procesas kitoks – su orkestru, didþiule muzikantø grupe, tenka repetuoti neilgai, èia nepatiri to ypatingo intymumo, kurio kupina kameriniø ansambliø muzikavimo specifika. Kitas dalykas, kad fortepijoninio trio þanras, kuriame visø instru mentø partijos ganëtinai iðplëtotos, sudëtingos, visiðkai patenkina ir nevarþo soliniø ambicijø – èia negali „nuobodþiauti”.
Muzikos barai /8
Albina: Man, kaip pianistei, þinoma, studijø metais ir vëliau buvo geriausiai paþástama solinë, individuali raiðka, prieðingai nei stygininkams, kuriems bûtinai tenka pagroti ir kameriniuose ansambliuose, ir orkestruose. Tad kamerinis, o ypaè fortepijoninio trio, þanras man labai arti mas bei priimtinas ir iðplëtota technine raiðka, ir ávairiø instrumentø prigimèiø darna, ir kame riðkumo, kaip muzikinio bendravimo formos, galimybëmis. Negaliu sakyti, kad iki „Kaskadø” nebuvau susijusi su kamerine muzika – grojau duetø su Maskvos konservatorijos stygininkais (tarp jø nemaþai su Rusne), Lietuvoje bendra darbiavau su vokalistais I.Zelenkauskaite, D.Sa dausku, violonèelininke R.Kalnënaite, fleitininku V.Kazlausku, Austrijoje dalyvavau ávairiø sudëèiø kameriniuose ansambliuose. Taèiau nuosekliau siai savo muzikinæ sampratà galiu gludinti bûtent „Kaskadø” veikloje. Edmundas: Kamerinis muzikavimas man nuo vaikystës pati graþiausia grojimo forma, prie kurios esu linkæs jau seniai. Kaip solistas taip pat groju, bet ypatingo noro tam nejauèiu. O fortepijoniniame trio, manau, ir vienas, ir kitas poreikiai tarsi susijungia – gali reikðtis ir kaip solis tas (tam ápareigoja sudëtingos, lygiavertës trio partijos), jausdamas individualià atsakomybæ, ir sykiu esi bendraminèiø ansamblio narys, kas ypaè malonu. Kamerinis ansamblis ið tiesø turëtø bûti ypatinga bendraminèiø draugija. Ar visa tai jauèiate ir jûs? Kas jus vie nija? Rusnë: Mus sieja ir M.K.Èiurlionio mokykla, ir P.Èaikovskio konservatorija, ir bendras amþius, ir vaikai „èiurlioniukai”, ir, aiðku, meilë kameriniam muzikavimui. Tai, kad esame tos paèios mokyklos atstovai, labai palengvina darbà siekiant to vie nintelio kelio, kurá renkamës ruoðdami koncertø programas. Svarbu ir vidinis muzikos girdëjimas, dël kurio beveik nediskutuojame. Kalbame tik apie tai, kaip pasiekti tinkamà skambesio kokybæ, ieðkome geriausiø bûdø, dalijamës patirtimi. Esu grojusi daugelyje ansambliø, bet toks „komfor tas”, kai nereikia nieko árodinëti, per jëgà prie kaþko nepriimtina tau taikytis, nedaþnai pasi taiko. Todël labai nuoðirdþiai dþiaugiuosi mûsø kûrybiniu profesiniu bendradarbiavimu, kurá lydi nuoðirdi draugystë su Albina ir Edmundu. Albina: Ið tikrøjø vienas pagrindiniø veiksniø, kodël jau septyneri metai grojame kartu, ko gero, ir yra mûsø mentalitetø, temperamentø panaðumas, kuriantis gerà psichologiná tarpu savio klimatà, darbingà atmosferà. Juk ne su kiekvienu þmogumi sekasi ilgà laikà sklandþiai kûrybiðkai bendrauti. Be to, mes su Rusne dþiau giamës trio turëdamos vienà vyrà, Edmundà, kuris nuramina kartais beásiplieskianèias verþles nes diskusijas, tampa tarytum laidininku. Kalbant apie gerà psichologinæ atmosferà, atkreipèiau dëmesá ir á mûsø visø uþimtumà, skirtingas gyvenamàsias vietas. Tai, kad kiekvienas esame ásitraukæ á intensyvø darbà – mokykloje, orkestre, kad Rusnë didelæ laiko dalá gyvena Anglijoje, neleidþia vieni kitiems nusibosti, trio repeticijos nevirsta kasdiene rutina. Ir tuomet, kai susiren
kame intensyviai repetuoti, vis tiek iðlieka malo nus ðvieþumo jausmas, malonumo pojûtis, nepai sant sunkaus darbo ar átempto grafiko. Bendras repeticijas palengvina ir tai, kad vieni kitus jau ilgokai ir gerai paþástame, po ilgesniø pertraukø nepatiriame jokiø netikëtumø. Edmundas: Norëèiau pratæsti repeticijø temà ir pasakyti, jog visi sykiu studijuoti, kartu gilintis á atliekamà muzikà bemaþ neturime galimybës. Groti trio sëdame jau gerai paruoðæ kiekvienas savo partijà, savarankiðkai ásigilinæ á partitûrà, jà apmàstæ. Iðkart pradedame konstruktyviai dirbti; ðnekamës, diskutuojame maþai, nors kameri niø ansambliø praktikoje ilgi aptarimai áprasti. Stengiamës iðbandyti kuo daugiau skambëjimo kokybës variantø, ið kuriø vëliau atsirenkame tinkamiausià.
Norëtøsi priminti, jog aðtuntuosius gyvavimo metus trio „Kaskados” pasi tinka rezultatyviais laimëjimais. Viena jø – pirmoji premija, iðkovota IX tarptau tiniame J.Brahmso konkurse, skirtame kamerinei muzikai. Konkursas vyko 2002 m. rugpjûèio 25–rugsëjo 1 dienomis Austrijos Alpiø kurorte Piortðache, me nanèiame ir paties J.Brahmso, ir G.Mahle rio bei A.Bergo ðiame puikiame gamtos prieglobstyje praleistas dienas. Ðeðiose kategorijose, atspindëjusiose bemaþ vi sas J.Brahmso kamerinës muzikos sritis, varþësi gausybë muzikantø. Kameriniø ansambliø kategorijoje, kurioje grieþë ir „Kaskados”, dalyvavo 17 trio, duetø ir kvartetø ið Vokietijos, Vengrijos, Austri jos, Italijos, Ðveicarijos, Èekijos, Rusijos, kitø ðaliø. Ypatingà sëkmæ „Kaskadø” ansambliui pelnë pagrotas P.Èaikov skio Trio a-moll, op. 50, ku rio II da lá mûsø muzikantai buvo papraðyti atlikti ir laureatø koncerte. Priminsime, jog ðá rugpjûtá fortepijoninis trio „Kaskados” pakviestas á minëtà konkursà jau kaip garbingas sveèias. Su minëtu P.Èaikovskio opusu susi jæs ir kitas reikðmingas ansamblio gyve nimo ávykis – pastarasis kûrinys vaini kuoja ir pirmàjà „Kaskadø” kompaktinæ plokðtelæ, kurià iðleido Lietuvos muzikø sàjunga. Á ðio leidinio kompozicijà atlikë jai átraukë ir dar du kûrinius – J.Hayd no Trio G-dur, Nr. 25, Hob. 15/25, bei J.Françaix Trio. Gal ðie neeiliniai ávykiai skelbia naujà „Kaskadø” veiklos etapà? Toliau kalbiname A.Ðikðniûtæ, R.Mataitytæ ir E.Kulikauskà. Rusnë: Gal tai ir naujas etapas. Gal mums tuo konkursu pavyko ðiek tiek labiau atkreipti á save dëmesá. Pasiruoðimas minëtam konkursui privertë pirmà kartà gráþti prie tam tikrø kûriniø, nes iki tol tik „ðuoliavome” per naujas progra mas, bandydami aprëpti kuo platesná repertu arà. Taigi konkurso metas buvo labai reikalingas.
Tiesa, nepaprastai nudþiugino pilna klausytojø Filharmonijos Didþioji salë ð.m. kovo 12 d. – tai buvo mûsø pirmasis pasirodymas Vilniuje po konkurso. Albina: Man irgi norëtøsi áþvelgti tam tikrø naujø bruoþø dabartiniame mûsø etape. Paga liau èia Rusnës jau minëtam koncertui Vilniuje gavome Filharmonijos Didþiàjà salæ (anksèiau pasirodymus tekdavo rengti Maþojoje), sàlygo jusià brandesnæ, aukðtesnæ koncerto akustinæ kokybæ. Susirinko nemaþai publikos, o tai árodo, jog jau turime iðtikimø klausytojø bûrá. Nors po konkurso poþiûris á muzikà nepasikeitë, bet jëgø iðbandymas tarptautiniu mastu suteikë naujø impulsø, minèiø apie dràsesnius planus. Edmundas: Kon kur sai – pa tin ka jie ar ne – priverèia rasti ir skirti repeticijoms labai daug laiko. O tai lemia kokybiná ðuolá. Aiðku, kruopðèiai rengiamës kiekvienai naujai koncertinei progra mai, taèiau konkurso specifika ápareigoja itin aukðtai darbo intensyvumo temperatûrai. Jau po to tos paèios partitûros liejasi laisviau, jas kelintà kartà interpretuodamas patiri tikrà muzikavimo dþiaugsmà. Pagaliau ryþotës áraðyti ir pirmàjà kompaktinæ plokðtelæ. Albina: Tapæ pirmosios premijos laureatais J.Brahmso konkurse, susidûrëme su problema, jog planuojant, bandant organizuoti koncertus ateièiai bûtinas gyvas profesinio lygio liudijimas – muzikos áraðai. Reklamai nepakanka recenzijø. Tad kompaktinë plokðtelë – natûrali bûtinybë. Ádomu, kokias esmines profesines uþduotis sau keliate ruoðdami kiekvie nà naujà programà ar kitoká projektà? Rusnë: Mums labai svarbu bendradarbia vimas su lietuviø autoriais, naujausiø opusø atlikimas. Stengiamës kiekvienai naujai progra mai parengti po premjerà. Èia matome tikslà ir prasmæ, nes lietuviø muzikos ateitis – tai ir visø mûsø ateitis. Kita vertus, nauji kûriniai teikia netikëtø kûrybiniø impulsø, laisvæ fantazijai. Eiti nepramintais takais – kas gali bûti ádomiau? Kita svarbi ir viena ádomiausiø uþduoèiø – ásigilinti ir pajusti stiliø ávairovæ. Gal todël pastaraisiais metais ir atliekame daug ávairiø epochø muzikos, kad aprëptume kuo platesná kamerinës muzikos lobynà. Vëliau galësime labiau gilintis á mums patiems artimiausiø autoriø kûrybà. Albina: Ko gero, bûtent programos pasi rinkimas tampa pirmàja, esmine uþduotimi, nuo kurios vëliau daug kas priklauso. Siekiame neapsiriboti vienu stiliumi, idant pavyktø ávairia pusiðkiau atsiskleisti. Teminës programos kol kas neatrodo aktualios dabartiniame mûsø veiklos etape. Man, kaip pianistei, þinoma, iðkyla ir labai svarbus uþdavinys ieðkant fortepijono ir styginiø darnos, formuojant ansambliðkai motyvuotà for tepijono garso kokybæ, kuri gerokai skiriasi nuo solinës iðraiðkos. Ið darbo proceso dar norëtøsi paminëti pradþios ir pabaigos ryðá, vaizduotës projektuojamà ir galø gale pasiekiamà koncerto metu rezultatà. Jeigu jie abu sutampa, jauti didelá pasitenkinimà.
Edmundas: Kad ir koks bûtø kûrinys, man visada svarbûs tie patys dalykai – maksimaliai pre ciziðkai perskaityti autoriaus tekstà. Ar neketinate keisti koncertø pro gramø sudarymo principø? Rusnë: Galvojame ir apie monografinius vakarus-koncertus. Pavyzdþiui, pagroti visus 41 J.Haydno arba 12 L. van Beethoveno trio. Aiðku, tokiam darbui reikia paaukoti ne vienerius metus. Juk, sakykime, Anne-Sophie Mutter dve jus metus visiðkai nekoncertavo, kad paruoðtø visas Beethoveno sonatas smuikui ir fortepijo nui… Jei kalbëtume apie bûsimus CD, pirmiausia norëtøsi áraðyti visas mûsø trio pagrotas lietuviø autoriø premjeras – susidarytø solidus rinkinys plokðtelei. Kaip vertintumëte kamerinës muzi kos terpæ, kuri jus supa, kurios dalimi patys esate? Albina: Lietuvoje daug koncertuojanèiø ansambliø, taèiau nemaþa dalis tokiø, kuriø atli këjai susiburia pamuzikuoti keletui kartø, o ne nuolat rengti koncertus. Tarp tokiø rasime irgi labai ádomiai màstanèiø, kupinø idëjø þmoniø, tarkim, pianistai Rokas ir Sonata Zubovai, inicijuo jantys patrauklius projektus, labai aukðtu lygiu interpretuojantys kamerinæ muzikà. Ar pas mus intensyviai verda kamerinës muzikos gyvenimas? Ko gero, ðiuo poþiûriu svarbus pasiûlos ir paklau sos santykis. O paklausa nëra tokia didelë, ypaè jei kalbësime apie nedidelius miestelius, dar sto kojanèius jaukiø kameriniø salyèiø ir á jas noriai besirenkanèios ðios muzikos gerbëjø. O juk kame riniai þanrai galëtø kaip tik ten sutelkti, patraukti nemaþai publikos. Rusnë: Pavyzdþiui, Vokietijoje ir Anglijoje tiesiog pribloðkia nenusakoma gausybë jaunø vardø, naujø ansambliø pavadinimø bei fantas tiðka jø interpretacijø kokybë. Jauni muzikantai fanatiðkai atsiduoda savo specialybei, nors þino, jog ðis verslas nëra pelningas. Jei dirbsi po dvy lika valandø per dienà, galbût po deðimties metø galësi sau leisti atsisakyti vieno ar kito antraeilio, ne tokio patrauklaus pasiûlymo. Tokia realybë, taèiau tik taip pasiekiamas bendras aukðtas muzi kinis lygis. Atsidavimas ir iðtikimybë pasirinktam keliui – bûtini. Labai svarbu ðiuose kraðtuose ir funkcionuo janti objektyvi vertinimo sistema, atrankos, sutei kianèios lygias galimybes visiems, norintiems var þytis dël koncertø gerose salëse. Tarkim, norint pagroti dieniniame „Wigmore Hall” koncerte, kuris automatiðkai transliuojamas per BBC, reikia ne tik sumokëti kelis tûkstanèius svarø sterlingø (jauniems artistams taikomos nuolaidos, be to, padeda fondai), bet ir pateikti vaizdo áraðà. Kon certas tokioje salëje suteikia jauniems atlikëjams progà bûti pastebëtiems kritikos, o jos vertinimai turi nepaprastai didelæ galià, sàlygoja tolesnes galimybes. Kas jums daro didþiausià áspûdá ið profesijos „broliø” – kamerinës muzi
kos interpretatoriø? Rusnë: Fortepijoninio trio karaliumi pava dinèiau „Beaux Art”, áraðiusá visus klasikinius trio, J.Haydno, L. van Beethoveno ir kitus monografi nius CD. Tai tobulo ansambliðkumo pavyzdys. Albina: Be Rusnës minëto ansamblio, dar pri durèiau jaunà vokieèiø trio „Opus 8”, savo veiklà pradëjusio fortepijoniniu J.Brahmso Trio H-dur, op. 8, ir taip pasivadinusio. Su didþiuliu malo numu visada klausausi Valstybinio Vilniaus kvar teto – labai aukðto lygio kamerinio ansamblio. Gal galëtumëte atskleisti tas savo veiklos kerteles, kurios nëra susijusios su trio, tiesioginiu darbu, taèiau teikia atgaivos, jus kûrybiðkai ákvepia? Rusnë: Jauèiu didelá malonumà tapydama, nors mano, kaip dailininkës, veikla smarkiai ribojama intensyvaus muzikinio gyvenimo. Vis dëlto nuo vaikystës lydëjusi meilë dailei ir dabar nepalieka. Prieð dvejus metus surengiau keturias parodas Vokietijoje. Jauèiu, kad spalvomis galiu perteikti tai, ko nepajëgiu garsais, arba tiesiog papildyti savo pasaulá. Mano darbai turi muzi kinius pavadinimus ir yra labai artimi muzikai savo prigimtiniu skambëjimu. Pieðdama nejauèiu ásipareigojimø laikytis tam tikrø stiliaus taisykliø, tiesiog jauèiuosi visiðkai laisva ir nevarþoma jokios mokyklos. Albina: Ávairiø kitokiø poreikiø, þinoma, turime kiekvienas – man, tarkim, tai bûtø teat ras, ypaè knygos. Taèiau didþiausios laiko dalies pareikalauja muzika ir pedagoginis darbas. Kas já dirba, puikiai supranta, jog egzistuoja þavioji jo pusë, bet yra ir dideliø jëgø, sutelkties bei daugybës valandø reikalaujantis procesas, po kurio asmeniniams poreikiams bemaþ visiðkai nebelieka laiko. Tad dþiaugiuosi, kad uþtenka energijos groti trio, taip pat kartais pakoncer tuoti atliekant ir kitus þanrus. Ðámet sausio mënesá buvau pakviesta á Rygà, á koncertuojanèiø Balti jos ðaliø pedagogø festivalá, kuriame grojau solo. Vadinasi, vertinami tie pedagogai, kurie plëtoja koncertinæ praktikà. Malonu ir tai, kad dirbdama Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mokykloje Fortepijono skyriaus vedëja ir mokytoja ið vado vybës taip pat sulaukiu palankaus poþiûrio á savo koncertinæ veiklà. Dël to jauèiuosi dëkinga. Edmundas: Ko gero, að esu visiðkai pasinëræs vien á atlikëjo gyvenimà – Nacionalinis simfoninis orkestras, trio „Kaskados”, „Gaidos” ansamblis. O gráþæs namo padedu violonèelës specialybës besi mokanèiam septintokui sûnui Justui…
Iðsiilgusiesiems susitikimø su „Kas kadomis” ilgai laukti nereikës – liepos 17 d. ansamblis koncertuos Nidoje, Th. Manno festivalyje, liepos 20-àjà trio iðgirsime Paþaislio festivalyje, liepos 21 d. – Ðv. Kristupo vasaros festivalyje. Jau liepos 26 d. „Kaskados” koncertuos Aust rijoje, Piortðache. Na, o tarp koncertø ðio ansamblio interpretacijø meistriðkumu galësime mëgautis naujojoje kompaktinë je plokðtelëje. n
Muzikos barai /9
Didþioji salë Vilhelmas Èepinskis ir Pave las Bermanas: uþburiantis smuikø duetas Vilhelmas Èepinskis nejuèiomis tapo itin retu sostinës koncertø saliø sveèiu. Apie to prieþastis galima tik spëlioti. Neseniai spau doje jis teigë, jog pastaruoju metu daþniau koncertuoja uþsienyje nei Lietuvoje. Konkreèiau apie koncer tus kituose kraðtuose smuikininkas nepasakojo, tad nori – tikëk, nori – ne. Keli jo koncertai, turëjæ vykti Nacionalinëje filharmonijoje, pamenu, buvo nukelti dël ligos. Gal kaip tik dël to Fil har mo ni ja neskubëjo smuikininko vël kviesti? Kad ir kaip bûtø, po geguþës 7 d. koncerto, ávykusio Filharmonijos Didþiojoje salëje, galima nustoti nerimavus ir pasidþiaugti: Vilhel mas Èepinskis groja, yra geros formos, be to, itin kûrybingai nusiteikæs! Publikai jis pateikë tikrà siurprizà, nelauktai pasirodyda mas duetu su smuikininku Pavelu Bermanu. Pasiklausius ðiø atlikëjø idealiai deranèio dueto, sunku pati këti, kad tai buvo pirmas bendras jo koncertas. Ðitoks susiklausymas iki subtilybiø, bendras muzikos pojû tis, skambesio pusiausvyra ir idealus intonavimas paprastai atsiranda tik ilgai drauge muzikavus ir kruopðèiai dirbus. O ðiems dviem virtuozams tai pavyko tarsi savaime. Bandymas smalsauti, kada atlikëjai pradëjo repetuoti, baigësi Èepinskio ðypte lëjimu: „Neseniai”... to tai, kad du etas at si Vis dël rado, ne atsitiktinis ávykis, juk dabar abu smuikininkai – kaunieèiai, tad jø gyvenimo keliai nesyk susipina. Bermanas jau keleri metai vado vauja Kauno kameriniam orkestrui, nors lygia greta daug koncertuoja ávairiuose kraðtuose. Po studijø Maskvoje jis mokësi Niujorko Juil liardo muzikos mokykloje pas profe
soræ Dorothy de Lay, kurios klasëje studijavo ir Èepinskis. Vienodø instrumentø, ypaè stygi niø, duetui daþnai sunkoka per visà koncertà iðlaikyti publikos dëmesá: pasiklausai vieno kito kûrinio, þiû rëk, jau ir norisi kitokios spalvos – fortepijono ar kito pritarianèio instrumento. Èepinskio ir Bermano koncertas ðiuo poþiûriu buvo tikra prieðingybë. Jø klausydamas, ne tik nieko papildomo nepasigedai, prieðingai, nuostabus smuikø skam besys taip átraukë á savo tembrø ir raiðkos laukà, jog norëjosi klausytis ir klausytis. Turbût prie to prisidëjo ir patraukli programa, sudaryta ið maþai þinomø arba visai pas mus neatliekamø kûriniø, kuriø muzika traukë dëmesá. Koncerto pradþioje skambëjo A.Vivaldi Sonata dviem smuikams G-dur, atskleidusi juvelyriðkà abiejø atlikëjø technikà, stilingà ir skoningà frazuotæ, muzikavimo gyvybæ ir þaismingumà. Ði muzika bu vo pa teik ta ne tik raið kiai, bet ir ádomiai, leidþiant sau finale net ðiek tiek „popsiðkos” improvizacijos (gerai, kad ne akiplëðiðkos, kaip pastaruoju metu daro anglø smui kininkas N.Kennedy). Po Vivaldi publikos simpatijos jau buvo atlikëjø pusëje. E.Ysaye Sonata dviem smuikams (1915) Lietuvoje skambëjo pirmàsyk. Áþy miojo belgø smuikininko Ðeðios sonatos smuikui solo, op. 27, sukur tos 1924 m., priklauso smuiko lite ratûros aukso fondui ir yra beveik nuolatinë tarptautiniø konkursø privalomojo repertuaro dalis, nes kaip ant delno parodo smuiki ninko meistriðkumo lygá. Sonatø autorius, pats bûdamas puikus smuikininkas, gerokai praplëtë ir praturtino instrumento galimybiø ribas. Neatsitiktinai stygininkai já laiko antruoju po Paganini smuiko meno novatoriumi. Pasirodo, gerokai anksèiau Ysaye buvo sukûræs dar vienà sonatà,
P.Bermano ir V.Èe pinskio smuikø duetas
Muzikos barai /10
kurià skyrë Belgijos karalienei. Sonata karalienei buvo pernelyg sudëtinga, tad autorius jà perdirbo dviem smuikams. Ðá kûriná ir turë jome progà iðgirsti. Trijø kontrastingø daliø opusà sieja bûdinga muzikinë kalba, kurioje gausu alteruotos harmo nijos ir jos pagrindu besirutulio janèios savitos melodikos, artimos Chaussonui ir kartais priartëjanèios prie Debussy. Kaip ir kitose solo sonatose, autorius niekuomet nepamirðta J.S.Bacho, kurio sona tos ir partitos jam buvo ákvepiantis pavyzdys: pirmoje sonatos dalyje ir iðgirstame minorinæ fugà. Beje, ðios dalies kulminacijoje, kai smuiki ninkai nepaprastai intensyviu garsu gráþo prie pradþioje skambëjusios lëtos temos (Poco lento maestoso), niekaip negalëjai patikëti, kad gro jama tik dviem smuikais: skambe sys buvo toks, tarsi grotø visas jø ansamblis. Ne maþiau áspûdingai buvo atliktos ir kitos dvi sonatos dalys, leidusios gërëtis paèia muzika ir itin tiksliu atlikimu – nuo vientisø ðtrichø iki idealaus intona vimo. Nebus per stipriai pasakyta, jog neiðgirdome në vieno neðva raus akordo ar unisono! Antrojoje dalyje Èepinskis ir Bermanas atliko S.Prokofjevo Sonatà C-dur, op. 56, ir Lietuvoje pirmàsyk skambëjusià Miklóso Rózsos (1907–1995) Sonatà dviem smui kams, op. 15. Opu so na tas atlikëjai parsisiøsdino ið Niujorko, nes ðis vengrø kompozitorius nuo 1939 m. gy ve no JAV. Ðis pas ku tinis programos numeris galbût buvo lengvesnio þanro, taèiau ne maþiau þavus. Sonatos muzika grásta vengrø liaudies melodijomis, kurios naudojamos taip pat meist riðkai kaip ir Zoltáno Kodály, kito vengro, kûryboje. Kûrinyje atsisklei dþia visa liaudiðkø temø ir liaudiðko muzikavimo skalë, prasidedanti der mës ádomybëmis pirmojoje dalyje, o pasibaigianti paðëlusiu ðokiu ir iðdaigomis finale. Smuikininkai ðià virtuozinæ faktûrà atskleidë azartið kai ir elegantiðkai. Aplodismentø audra netilo, kol finalas nebuvo pakartotas. Ádomi detalë: vienu metu kompozitoriø labai iðgarsino patrauklus ir Amerikos koncertø salëse daþnai skambëjæs Koncertas smuikui ir orkestrui (1953), kurá jis sukûrë legendiniam J.Heifetzui. Ar ðá duetà dar iðgirsime? Tikrai norëtøsi. Þivilë RAMOÐKAITË
Graþiausias C-dur ir c-moll Pianistë Birutë Vainiûnaitë gerai paþástama muzikos mëgëjams kaip nenuilstanti lietuviðkos muzikos atlikëja ir propaguotoja. Sunku per vertinti ilgametës jos veiklos ðioje srityje reikðmæ. Daugelis Lietuvos kompozitoriø patiki jai atlikti savo naujausius kûrinius. Be to, ji pirmoji Lietuvos klausytojus supaþindino su þymiø XX a. kompozitoriø O.Messia eno, J.Cage’o, G.Crumbo, P.Vasko ir kt. muzika. Nuolatinis sàlytis su ðiuolaikine muzika suformavo savità pianistës braiþà, kuriam bûdingas gilinimasis á interpretuojamø kûriniø esmæ, kruopðtus teksto studijavi mas, artistinë veikla. Pastaruoju metu, toliau populia rindama lietuviðkà muzikà, pianistë vis daþniau atsigræþia á klasikø ir romantikø kûrybà. Tai – tarsi amþina gyvybës versmë, ið kurios bene kiekvienas menininkas jau èia poreiká nuolatos atsigaivinti ir pasisemti dvasinës stiprybës. Antra vertus, tai – muzika, prieinama bei suprantama ir nepatyrusiam klau sytojui. Ð.m. balandþio 26 d. Kongresø rûmuose ávykusio Birutës Vainiûnai tës koncerto tema „Graþiausias Cdur ir c-moll”, gal kiek populistiniu pavadinimu sutrikdþiusi profesio nalus, buvo, be abejo, orientuota á platesná klausytojø ratà. Ið pirmo þvilgsnio netikëta, taèiau originali idëja – sugretinti ávairiø epochø ir stiliø kompozitoriø poþiûrá á tas paèias tonacijas – pasiekë tikslà ir sudomino nemenkà muzikos mëgëjø auditorijà. Pianistë kon certo programà suskirstë á tris dalis, kuriø pirmàjà galima bûtø ávardyti kaip klasikinæ, antràjà – kaip roman tinæ, o treèiàjà – kaip XX amþiaus. Koncerto pradþioje skambëjo iðkilmingo liûdesio apgaubta F.Cou perino Èakona-rondo „Mylimoji” c-moll, po kurios prasmingai ásikom ponavo W.A.Mozarto Fantazija c-moll K396, tarsi atvërusi plates nius vartus á dramatiná ðio minoro pasaulá. Klasikinæ dalá uþbaigë ir praskaidrino J.Brahmso, nutiesusio tiltà ið klasikos á romantikà, grakðtus ir linksmas Intermezzo, op. 119, Nr. 3, C-dur. Romantinëje dalyje skambëjo trijø didþiøjø ðedevrø kûrëjø F.Shuberto, R.Shumanno ir F.Chopino muzika. F.Shuberto „Muzikinis monumentas”, op. 94, Nr. 1, C-dur, perëmë ðviesaus ir ðvaraus trigarsinio maþoro estafetæ ið J.Brahmso. Po to skambëjusios
R.Shumanno Fantazijos Cdur, op. 17, pirmoji dalis paslëpë ir „uþðifravo” maþorà aistrø verpetuose ir grynu pavi dalu iðniro tik Birutë dalies pabai Vainiûnaitë goje – auto riaus iðpa þintyje. Romantinæ dalá uþbaigæs F.Chopino Etiudas, op. 25, Nr. 12, c-moll, antrasis revoliucinis, ðiek tiek priminæs W.A.Mozarto Fantazi jos arpeggio, sugràþino ir átvirtino minorà, kurá treèiojoje, ðiuolaikinëje dalyje, nelauktai perëmë J.Gruodis „Rytmeèio dainoje”. Ir ðià, ir vëliau nuskambëjusià J.Gruodþio Pjesæ C-dur su valiûkiðkais, taip publikos mëgstamais glissando Birutë Vai niûnaitë skambino ypaè meistriðkai, þavëdama klausytojus. Kaip taikliai pastebëjo prof. A.Ambrazas, turbût ir pats J.Gruodis nebuvo girdëjæs, o gal net ir ásivaizdavæs tokio pui kaus atlikimo. Koncertà optimistiðkai uþbaigë virtuoziðkas C.Debussy „Judëjimas” ið ciklo „Vaizdai”. Pub likai karðtai plojant ir praðant biso, B.Vainiûnaitë ðmaikðèiai pateikë C.Debussy preliudà „Generolas Liavinas – ekscentrikas”, taip pat paraðytà C-dur tonacija. Tarpus tarp koncerto daliø uþpildë turiningi Auksuolës Petraus kaitës komentarai. Halina RADVILAITË
Kingos Firlej koncertas Lenkø instituto, ásteigto 1996 m. Vilniuje, veikla reikðmingai papildo ir praturtina Lietuvos kultûriná gyvenimà. Institutas kasmet organizuoja apie 100 ávairiø renginiø: parodø, koncertø, paskaitø, filmø perþiûrø ir pan. Muzi kos mëgëjams ypaè svarbus instituto dalyvavimas Vilniaus rotuðës, „Kaunas Jazz”, Paþaislio muzikos festivaliuose. Lenkø institutas bendradarbiauja su F.Chopino draugija Lietuvoje, LMA, aktyviai parëmë tarptautiniø lenkø for tepijoninës muzikos festivaliø-konkursø, skirtø F.Chopinui, organizavimà. Ðie fes tivaliai – tai puikios muzikos ðventës, kuriose dalyvavo gausus jaunøjø Lietu vos ir kaimyniniø ðaliø pianistø bûrys. Viena ið 1999 m. Vilniuje vykusio festivalio-konkurso prizininkiø, jauna pianistë ið Lenkijos Kinga Firlej ð.m. balandþio 24 d. surengë reèitalá LMA
Didþiojoje salëje. Konkurse pianistë lai mëjo pirmàjà vietà ir pelnë klausytojø simpatijas romantiðka bei átaigia F.Cho pino Sonatos h-moll interpretacija. Kinga Firlej gimë 1978 m., mokësi Lodzëje. 2002 m. ji gavo Lodzës muzi kos akademijos diplomà su pagyrimu. Pianistë yra pelniusi nemaþai apdo vanojimø tarptautiniuose kamerinës muzikos konkursuose Lenkijoje, kon certavo su ávairiais orkestrais Lenkijoje ir uþsienyje. Po konkurso Vilniuje Kinga Firlej tapo „Estrada mlodych” (Jaunøjø estrada) laureate XXXIV lenkø muzi kos festivalyje Slupske (2000), laimëjo pirmàjá prizà vokalo ir fortepijoniniø duetø kategorijoje XIV tarptautiniame konkurse Lodzëje (2001). Koncerte LMA Didþiojoje salëje K.Firlej pateikë ávairià ir sudëtingà programà. Pradþioje skambëjo trys D.Scar lat ti so na tos – C-dur, h-moll ir G-dur. Ádomu prisiminti, jog D.Scarlatti savo sonatas apibûdino kaip teikiantá malonumà meniná pokðtà ir didelës prasmës jose siûlë neieðkoti. Ðiuolaiki niam pianistui tenka pasitelkti nemenkà pianistiná arsenalà norint áveikti ðiuos D.Scarlatti „pokðtus”. Sonatas C-dur ir G-dur K.Firlej skambino su jaunatviðku azartu, gyvai ir virtuoziðkai, o Sonatoje h-moll þavëjo darni melodijos tëkmë. Galima bûtø palinkëti tikslesniø ðuoliø, didesnio dëmesio detalëms. Likusià koncerto programà sudarë daþnai koncertuose skambantys roman tiniai kûriniai: J.Brahmso Trys inter mezzo, op. 117, F.Chopino „Andante Spianato and Grande Polonaise” Es-dur, op. 22, bei R.Schumanno „Kreis leriana”, op. 16. Toks dràsus pianistës pasirinkimas visiðkai pasitvirtino. Kinga Firlej – romantinës jausenos, ryðkaus artistinio temperamento pianistë. Vëly vasis J.Brahmso lyrinis bei filosofinis 117-asis opusas skambëjo tarsi bûtø iðdainuotas aksominiu garsu, gerai jauèiant muzikos tëkmæ. Gal nevertëjo Intermezzo Es-dur ieðkoti dinaminiø virðumø, nes jø ðioje lopðinëje tiesiog nëra. Labiausiai ásimintina ir sëkmingiausia koncerte pasirodë F.Chopino „Andante Spianato and Grande Polonaise” Esdur, op. 22, interpretacija. Ðis kûrinys bûtø labai tikæs koncerto pabaigai. Á E.T.A.Hoffmanno inspiruotà R.Schumanno „Kreislerianà” K.Firlej paþvelgë impulsyvaus Kreislerio akimis. Ðaltas katino Murklio racionalumas jai nebuvo artimas. Taèiau klausytojams spontaniðkas pianistës muzikavimas, kûrinio visumos pojûtis suteikë daug maloniø akimirkø. Tikimës ir ateityje ádomiø susitikimø su lenkø menininkais. Halina RADVILAITË
Pavasarinis kamerinës muzikos koncertas Geguþës 26 d. Vilniaus paveikslø galerijoje (Chodkevièiø rûmuose) ávyko Lietuvos muzikos akademijos pedagogës, pianistës Audronës Kisieliûtës koncertmeisterio klasës studenèiø kamerinës muzikos vakaras. Koncerto tema – „Johanneso Brahmso ir Sergejaus Rachmaninovo kame rinë muzika” – buvo pasirinkta neatsitiktinai. Ðiø metø pavasará minimos 170-osios Brahmso (1833 m. geguþës 7 d.) ir 130-osios Rachmaninovo (1873 m. balandþio 1 d.) gimimo metinës. Abu kompozitorius, pianistus virtuozus, sieja ir panaðûs likimai: didþiausià gyvenimo dalá jie buvo pri versti praleisti sveèiose ðalyse. Vakaras prasidëjo muzika – Dominykas Vyðniauskas (trimitas) drauge su Audrone Kisieliûte atliko populiariàjà Rachmaninovo Vokalizæ, op. 34, Nr. 14 – ir nedideliu komentaru: „1863 metais Johannesas Brahmsas ryþosi palikti Hamburgà ir apsi gyveno Vienoje. Kompozitorius nepritapo prie tuo metu Vokietijoje konfrontuojanèiø dviejø muzikos mokyklø – Veimaro, vadinamosios Naujosios vokiðkos mokyklos su Richardu Wagneriu prieðakyje, ir Leip cigo mokyklos, kuriai atstovavo Felixas Mendelssohnas ir Robertas Schu mannas. Brahmso sprendimas buvo teisingas. Metai, praleisti Austrijoje, buvo patys produktyviausi. Paskutiniame gyvenimo deðimtmetyje, kai Brah mso kûryba pasiekë ðlovës virðûnæ, jam buvo siûloma gráþti á Vokietijà, taèiau jaunystëje patirtos nuoskaudos iðliko kompozitoriaus ðirdyje. Kom pozitorius sakë: „Kodël tik dabar, taip vëlai, o, jei tai bûtø buvæ prieð 30 metø…” Sergejø Rachmaninovà palikti tëvynæ 1917 metais privertë Spalio revoliucija. Kompozitorius suvokë, kad vienintelis iðsigelbëjimo kelias yra emigracija. 1918 m. apsigyvenæs Amerikoje jis raðë: „Praradæs tëvynæ, praradau ir norà kurti…” Taèiau Amerika atvërë pianistui visø pasaulyje þinomiausiø koncertø saliø duris. Beje, Sergejø Rachmaninovà ir Vilniø sieja dar ir ádomus istorinis faktas – 1895-øjø pabaigoje, savo pirmøjø tarptautiniø gastroliø metu, kompozi torius koncertavo Vilniuje. Ir tàkart Rachmaninovas Vilniuje skambino ne kaip solistas, o kaip tuo metu garsios italø smuikininkës Marijos Felicita de Tua koncertmeisteris”, – pasakojo Audronë Kisieliûtë. Pianistës Audronës Kisieliûtës parengtos koncertø programos visuo met pasiþymi minties vientisumu, logiðka kûriniø iðdëstymo tvarka ir profesionalumu. Pavasarinio studentø kamerinës muzikos vakaro metu Johanneso Brahmso ir Sergejaus Rachmaninovo opusai darniai keitë vie nas kità. Pagirtina ir tai, kad prieð atliekant Brahmso vokalinius kûrinius klausytojø patogumui buvo skaitomas laisvas poetinio teksto vertimas. Vakaro metu kartu su skirtingø Lietuvos muzikos akademijos kursø stu dentais solistais drauge koncertavo ir dainininkai Regina Ðilinskaitë (sop ranas), Eugenija Klivickaitë (mecosopranas), Dainius Puiðys (baritonas). Jiems akompanavo Audronës Kisieliûtës studentës Jurgita Ubartaitë, Inga Navikaitë ir Agnë Valiulytë. Brahmso dainas Serenate („Serenada”, þ. J.W. von Goethe’s), Mädchenlied („Mergaitës daina”, þ. P.Heyse) ir Ver gebliches Städchen („Nereikalinga serenada”, þ. liaudies) atliko magist rantë Raminta Vaicekauskaitë (sopranas) ir Gintarë Baltuðkaitë. Graþiai ir ádomiai nuskambëjo Brahmso dainos, op. 91, Gestillte Sensucht („Nuri mæs ilgesys”, þ. F.Rückerto) ir Geistliches Wiegenlied („Mergelës Marijos lopðinë”, þ. E.Geibelio), kurias atliko Ieva Prudnikovaitë (mecosopranas), Þydrûnë Stonytë (altas) ir Laura Jovaiðaitë (fortepijonas). Ankstyvojo Sergejaus Rachmaninovo laikotarpio pjeses smuikui – Romansà (op. 6, Nr. 1) ir Serenadà (op. 3, Nr. 5) atliko Svetlana Maigienë ir pianistë Akvilë Ruzgytë. Koncerto kulminacija tapo gabiø jaunø muzikantø smuikininko Dainiaus Pesecko ir pianistës Kotrynos Gurklytës atliktas Johanneso Brah mso Scherzo c-moll bei vakaro pabaigoje nuskambëjæs Rûtos Tamutytës (violonèelë) ir Linos Krëpðtaitës (fortepijonas) ansamblis, atlikæs Sergejaus Rachmaninovo Dvi pjeses, op. 2: Preliudà, Rytietiðkà ðoká ir koncertà uþbaigæs ta paèia S.Rachmaninovo Vokalize, op. 34, Nr. 14, – tik versija violonèelei. Þana LEBEDEVA
Muzikos barai /11
Didþioji salë Nedos – Kolombinos vaidmená atliko vieðnia ið Australijos Jacqueline Mabardi
Pajaco trage dija fokusinin kø, akrobatø ir klounø apsuptyje
Muzikos barai /12
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
nografë Marta Vosyliûtë ir kostiumø kûrëjas Juozas Statkevièius. Ðviesas kûrë dailininkas Levas Kleinas, dai navo Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras bei puikus solistø ansamblis, ðalia minëtø sve èiø – Dainius Stumbras, Vytautas Kurnickas ir Giedrius Þalys. Taèiau tai ne visi spektaklio daly viai. Ákûnyti originalø reþisierës sumanymà iðvardytø kûrëjø nepa kako. Spektaklyje dar dalyvavo Balti jos cirko reþisieriaus Petro Variakojo vadovaujami artistai – akrobatai, fakyras, du klounai, oro gimnastë ir... daili nedidelë meðkutë, tikrø tikriausia, gyvø gyviausia. Dalia Ibel hauptaitë apie ðá sumanymà sakë: iðklausiusi operos áraðà ji supratusi, jog tai vienintelis ðansas jos gyve nime iðreikðti savàjà meilæ cirkui, juolab kad siuþetas tai leidþia. Prieð spektaklá Kongresø rûmø neteatriðka erdvë ir kalbos apie cirkà bei meðkà këlë ðioká toká nepasitikë jimà, taèiau pamaèius ir iðklausius spektaklá jo neliko në ðeðëlio. Cirko paralelë, o dar tiksliau, kontekstas, á kurá buvo áraðytas operos veiksmas, atrodë labai organiðkas ir pasiteisino su kaupu. Matëme tikrà operos spektaklá; be specialios scenos, be uþdan gos, tarp nykiø betoniniø sienø apsigyveno paslaptingoji teatro dvasia, kuri ir po spektaklio, praëjus kuriam laikui, tûno mumyse, kursto fantazijà, jaudina vaizduotæ ir laukia tà sos... Ið ties lau kia, nes ðis spek taklis kartu yra tarsi þavus eskizas, kuris dar reikalauja vienas spalvas paryðkinti, kitas pablukinti, galbût patikslinti iki visiðkos ðvaros kai kurias detales, kad visas vyksmo mechaniz mas suktøsi sklandþiai. Per trumpà laikà pastatyta opera trykðte trykðta kaitriomis emocijomis, pulsuojanèiomis per visà spektaklá kone be atvangos. Muzikoje tai pasi reiðkë ðiek tiek forsuotu skambëjimu,
nors ðitai teig da mas ne ga li uþ tai atsakyti ðimtu procentø: ðioje salëje vos ne kiekviename taðke vis kitokia akustika. Pirmose balkono eilëse orkestras forte vietose buvo girdi mas gerokai ryðkiau uþ dainininkus, tuo tarpu paskutinës eilës, pasak ten sëdëjusiø, to nejuto. Pagrindi nio, Kanijaus, vaidmens atlikëjas Badri Maisuradzë savo herojaus bûsimà tragedijà iðreiðkë nuo pirmo
interpretavo gana savitai, – tyliau, lyriðkiau, kiek kitaip artikuliuodamas frazes, nei tai esame ápratæ girdëti italø áraðuose. Kitos operos herojës, Nedos, vaidmená atliko vieðnia ið Australi jos Jacqueline Mabardi, virtuozið kai vykdþiusi reþisierës jai skirtas uþduotis. Jos dainavimas, palyginti su vaidyba, tiesà sakant, atsidûrë antrame plane, kartais goþiamas orkestro, o kartais, regis, dël balso jëgos stygiaus. Po pirmojo veiksmo per pertraukà nejuèiomis svarstei, kam reþisierei prireikë „modernizuoti” ðios tradicið kos cirko artistës, nemylinèios vyro graþuolës, portretà? Reþisierë ið jos padarë grubokà ir besimaivanèià staèiokæ, tiesa, turinèià nepaprastai dailias kojas (Juozas Statkevièius galbût pirmasis tai ávertino, apavæs
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Lietuvos operos teatras nuo seno mëgo italø operas. Ruggiero Leon cavallo „Pajacai” Kauno valstybës teatre buvo pastatyti 1922 m., taigi antraisiais mûsø nacionalinës ope ros gyvavimo metais. Tàsyk pasi renkant veikalà lemiamas veiksnys, be abejo, buvo unikalusis Kipro Petrausko balsas. Nematëme anø „Pajacø”, taèiau, ko gero, dauge lis esame girdëjæ senà prieðkariná áraðà, kuriame Petrauskas dainuoja Kanijaus ariozo. Ið ðio áraðo atmin tin ásirëþë solisto kuriamo herojaus sielvartas, iðreikðtas ypatingu balso tembru, gilia raudiðka aimana: „juo kis, pajace, savo laimæ praradæs, juo kis, nors plyð ta tau ið skaus mo ðirdis”. Vëliau tik vienàsyk, 1964 m., buvo pastatyti „Pajacai”. Klau sinëjant apie ðá spektaklá vyresniø kolegø, pirmiausia buvo prisiminta puiki jo Neda - Elena Saulevièiûtë... Naujausiame „Pajacø” spektak lyje abi pagrindines Kanijaus ir Nedos partijas dainavo kviestiniai solistai – tarptautiná pripaþinimà pelnæs gruzinø tenoras ið Maskvos Badri Maisuradzë ir australø ope ros solistë, dabar dainuojanti taip pat Maskvoje, Jacqueline Mabardi. Beje, idëja su Gintaro Rinkevièiaus vadovaujamu Valstybiniu simfoni niu orkestru pastatyti bûtent ðià operà priklauso irgi Badri Maisura dzei. Taigi laikai keièiasi, daromës atviresni, ðiuolaikiðkesni, judresni; stokodami lëðø, ieðkome partneriø ir draugø kitose ðalyse, orientuoja mës ne vien á tai, kà galima rodyti namuose, bet ir á tai, kà bûtø galima parduoti svetur. Kongresø rûmuose geguþës 24 d. ávykusi Leoncavallo „Pajacø” premjera iðkilmingai uþbaigë keturio liktàjá Valstybinio simfoninio orkestro koncertø sezonà. Nors Rinkevièiaus diriguojamas orkestras koncertuose ar kitose scenose yra atlikæs jau ne vienà operà, tai buvo pirmasis sceninis operos pastatymas ðiuose rûmuose. Gintaras Rinkevièius prasitarë, jog pradþioje planavo koncertiná atlikimà, taèiau, pasikalbëjæs su reþi siere Dalia Ibelhauptaite, nusprendë parengti tikrà spektaklá. Sumanymui ágyvendinti buvo pakviesti kiti bendraminèiai, kartu dirbæ statant Giuseppe’s Verdi „Kaukiø baliø”: sce
Kanijaus vaidmens atlikëjas Badri Maisuradzë savo hero jaus tragedijà iðreiðkë nuo pir mo pasirodymo scenoje
pasirodymo scenoje: kiekvienà frazæ jis siekë sureikðminti ir dramatizuoti, negailëdamas tam balso jëgos. Partijà jis dainavo laisvai ir uþtikrin tai, lengvai áveikdamas sunkiausias vietas, nebijodamas ilgø aukðtos tesitûros fermatø, kurios jam leido pademonstruoti didþiulius vokalo resursus. Galbût todël maþiau dëme sio dainininkas skyrë subtilesnëms detalëms, turtingesnei tembro pale tei, kurios vis dëlto lauki italiðkoje operoje. Taèiau pats vaidmuo buvo tarsi suaugæs su solistu: jo plastika, eigastis, ánirðio priepuoliai atrodë natûralûs, tarsi tiesiogiai iðplaukian tys ið pietietiðko temperamento. Vienà ið operos populiariausiø numeriø, pradþioje minëtà Kanijaus ariozo „Vesti la giubba”, Maisuradzë
jà dailiais „erotiðkais” aukðtakulniais bateliais), nuostabius plaukus ir hip notizuojanèià figûrà. Tai pabrëþë ir tariamai nekaltas Nedos drabuþis. Kai Neda uþsisvajojusi dainuoja dainà apie paukðèius „Stridono lassu” ir „apvaidina” jà dabartinëms akcelerantëms bûdingais gestais, entuziastingu rankø iðkëlimu, kaip daroma masiniuose muzikos rengi niuose, tai tikrai nepadeda atskleisti herojës vidinës bûsenos; gal net prieðingai, darosi visai nebeaiðku, kas vyksta. Tuo tarpu antrojo veiksmo Kolom binos vaidmenukas, pradedant þais mingu kostiumu, plastika, mimika ir baigiant vokalinëmis replikomis, buvo tikras perliukas. Meistriðkai Mabardi balansavo (ir vaidyba, ir
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr. Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Spektaklyje dalyvavo ir P.Variakojo vadovaujamo Baltijos cirko artistai
vokalo priemonëmis) tarp stilizacijos ir realybës, kai staiga sugráþtama á tikrosios Nedos pasaulá, o Pajaco (Kanijaus) grasinimai vis stiprëja, keldami siaubà. Lygiaverèiai sveèiø partneriai spek taklyje buvo Lietuvos dainininkai, sukûræ raiðkius vokalinius vaidmenis. Dainius Stumbras áspûdingai padai navo Prologà ir Tonijaus partijà. Ási minë jo duetas su Neda ið I veiksmo, kuriame solistas atvërë turtingà savo balso spalvø paletæ. Vytautas Kurnickas ypaè suþërëjo antrajame veiksme, lengvai ir ðvelniai atlik damas melancholiðkàjà Arlekino Serenadà. Giedrius Þalys Silvijaus vaidmenyje atrodë kaip tikras ásimy lëjæs valstietis, kunkuliuojantis aistra – tai solistas meistriðkai demonst ravo balsu – ir sykiu negrabus, ðiek tiek komiðkas, neþinantis „kur dëti akis ir rankas”. Jo dainavimo nesu trikdë net kopëèios, kuriomis jam teko nesyk laipioti ar nepatogiai balansuoti. Visas operos veiksmo linksmybes ir tragedijà stebëjo valstieèiai, kuriø paveikslà spalvingai kûrë Kauno valstybinio choro artistai. Ðis choras jau ne pirmàsyk bendradarbiauja su Gintaru Rinkevièiumi bei jo orkestru ir kaskart atsiskleidþia jo naujos galimybës. Ðásyk, ðalia tikslaus ir niuansuoto dainavimo – organiðka vaidyba, judrumas. Rinkevièius operos dramaturgijà „vairavo” tragiðko finalo link. Dirigen tas taip pat apsivilko cirko vaidinimui pritaikytà raudonà frakà, o antrojo veiksmo áþangoje visi pamatëme,
jog jis – dar ir specialiai klouniðkai nugrimuotas. Maestro puikiai vykdë savo uþduotá. Nors ið orkestro tem peramentas verþësi jau pirmajame veiksme, antrajame jis kilo toliau. Nukeltas nuo scenos orkestras skam bëjo kiek kitaip, gerokai stipriau, garsas laisviau sklido á virðø. Savo partijà jis atliko pagirtinai, o vienas kitas nesutapimas, matyt, atsirado dël ypatingø akustiniø sàlygø. Gráþtant prie spektaklio visumos, reikëtø pasidþiaugti vykusiai suma nyta scenografijà su visais salës api pavidalinimo balaganiðkais priedais, linksmai apðvietusiomis smulkiomis lemputëmis, daugybe spalvingø kopëèiø ir cirko plakatø, skoningai parinkto rekvizito ir vykusio, nors ir minimaliø galimybiø, apðvietimo. Taip pat pa vy kæ ir spal vin gi kos tiumai bei grimas, kuriuos sukûrë Juozas Statkevièius, pastebëjæs ir subtiliai iðnaudojæs operos solistø fizinius duomenis. Pirmasis operos pastatymas Kongresø rûmuose iðties pavyko. Norisi palinkëti, kad tai nebûtø tik vienkartinis, nors ir ðventiðkas, pro jektas. Reþisierë Dalia Ibelhauptaitë, pasikviesdama á operos spektaklá cirko artistus, siekë, kad „Pajacus” paþiûrëtø ne tiktai prisiekæ operos mëgëjai, bet ávairesniø sluoksniø publika. Kad tai ið tiesø ávyktø, reikia spektaklá rodyti. Þivilë RAMOÐKAITË Geguþës 30 d. „7 meno dienos” iðspausdino Edmundo Ged gaudo recenzijà „Verizmas naujiesiems lietuviams”, skirtà „Pajacø” premjerai Vilniaus kongresø rûmuose apþvelgti: Norë dami pateikti ávairesniø nuomoniø, „Muzikos barø” skaitytojams siûlome susipaþinti su ðios recenzijos frag mentais. Nesitikëjau, kad neaiðkios paskir ties erdvë, esanti Kongresø rûmø salëje (simfonine jà tik ið bëdos vadi nam), bus taip sumaniai pritaikyta operos spektakliui. Matyt, reþisierës Dalios Ibelhauptaitës ir scenogra fës Martos Vosyliûtës kaip reikiant „ranka rankon” padirbëta. Atsirado ir „teatras teatre”, ir vieta Lietuvos simfoniniam orkestrui, ir dideliam, vaidybiniø funkcijø nesibaidanèiam Kauno chorui, kurio galybë – Petro Bingelio rankose. Na, o muzikinei (nors ma nau, jog ne tik) vi su mai „tonà davë” Gintaras Rinkevièius. Scenos ribø nebeliko. Ant salës sienø – tarsi palëpëj atrastø vaikys tës knygeliø paveikslëliai. Ið jø kaþ
Muzikos barai /13
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Didþioji salë
Taikli scenografija pavertë Kongresø rûmus operos teatru
kada susikûrëm „pajaciuko” vaizdiná – lyg kokio nykðtuko, gnomo ar dar kito pasakø personaþo. Puoðdavo jie ir Kalëdø eglutes. Ðvelnus vaikystës dienø kièas uþtvindë salæ. Arleki niðkai languota, laiko pamurzinta scenos giluma, raudonos ir gelto nos kopëtëlës á virðutinæ jos dalá. Galima þaisti arba vaidinti. Pasijausti „lunaparke”, cirke, Kalëdø mugëje, vaikø baliuje. Taip meiliai siûloma „suvaikëti”, kad ir nesiprieðini. Saky tum, tai pigaus (tik, deja, ne tiesio gine prasme) uþsimirðimo vietelë, þaidimas „pajacinëmis” lëkðtybëmis ir maloniai atpalaiduojanèiomis iliu zijomis. Þaidþiama „senojo gerojo cirko” kièu, pasitelkiant ðviesø girlian das, ðaltàsias ugneles, tikrø tikriausià liepsnà, akrobatus, meðkutæ. Na, ir meniná to siautulio rangà kelianèius Juozo Statkevièiaus kostiumus. Ið vaikystës pasaulëlio mus turi iðtraukti operos prologas. Kompozi torius Ruggiero Leoncavallo (1858– zi kos, bet ir 1919) yra ne tik mu teksto autorius. Siuþeto dingstis – tik ras tragiðkas ávykis, todël taip tiksliai nurodyta ir ávykiø vieta, ir laikas. Tai nutiko Kalabrijoj, Montalto kaime, 1865 m. rugpjûèio 15-tà. Taigi pro loge teigiama, jog visa ði mirganti matomybë – melas, o komediantai yra þmonës, kaip ir vaidinimo þiûro vai. Garsiuoju prologu kompozito rius paprastais, tobulai su muzika suauganèiais þodþiais iðsako operà savaip atnaujinusiø veristø (siekusiø rodyti nepagraþintà gyvenimo tiesà) kredo. Taèiau ar tik tiek? Ar ne èia bûta ir postûmio per visà praëjusá ðimtmetá nusiritusiai komediantø, cirko artistø, klajokliø temai – nuo Picasso iki Fellini ir Bergmano. „Pajacø” („I Pagliacci”) verizmas kitoks, negu daþnai tà patá vakarà ðalia jø rodomos Pietro Mascagni operos „Kaimo garbë” („Cavalleria
Muzikos barai /14
rusticana”). Pastaroji labiau viena reikðmë, ji nepajëgi tapti metafora, giminiuotis su labai skirtingai palie èiama ta paèia tema. Bet gráþkime á prologà. Banalûs, skaudûs, nuskaidrinantys jo þodþiai ið artisto pareikalauja maksimaliai sutelktø dvasios galiø. Antraip gali likti tik graþiø melodijø tëkmë, „ausies pamaloninimas” puikiais baritoniniais Dainiaus Stumbro balso skambesiais. Jau vien savo muzikine iðore prologas yra tiek pui kus, kad giluminë jo drama, tragið kieji akcentai gali pasirodyti ne itin bûtini. Ir tada unikalioji opera lieka „be kertinio akmens”. Regis, taip ir nutiko Kongresø rûmuose geguþës 24-osios vakarà. „Akmuo”, kurá bendrom (taip manyèiau) jëgom turëjo iðkelti ir ton kertën nugabenti dainininkas D.Stumbras, dirigentas G.Rinkevi èius ir reþisierë D.Ibelhauptaitë, liko nuoðalëj. Ausis pamaloninta, bet ðirdis nepalytëta. Nubunda negera nuojauta, kad èia daug visko vyks, bet svarbiausi dalykai gali nuslinkti á paraðtes. Veiksmui bujojant, ðvys telint grësmingumui, vis daþniau matyti (ir girdëti), jog artistai siu þetà iliustruoja. Tai ir nepaðiurpsti, kai artistams kaiman vos atvykus pavydusis Kanijas (pasaulyje garsus gruzinas Badri Maisuradzë) áspëja vo þmo nà Ne dà ir jos ke rams sa neabejingus. Tai – anaiptol ne „tarp kitko” praslenkanti scenelë, ir nors jos uþtaisas kol kas gana giliai paslëp tas, ji – tikras dinamitas. Neþinau kaip, taèiau salë privalo tà pajausti. Regis, nepajautë. Á kuriamà spektaklá ásimetë nelemtoji imitavimo bacila. Neaplenkë ji ir meistriðkai padainuo tos (ar ne paradoksas?), „sprogiu miðiniu” pripildytos, tragiðkosios Kanijaus arijos „Vesti la giubba”. O kai jai (ir drauge pirmajam veiksmui)
pasibaigus tamsioje salëje aðtrus spindulys primygtinai rodë iðsivie pusá pajaciukà, nenorom pagalvo jau apie gimnazistø reþisuoto spek taklio vertà „filosofiná” akcentà. O kas yra teatrëlio artistë ir Kani jaus þmona Neda? Kà ne kà apie jà pasako puikioji paukðèiø èiulbesio, upelio vandens vësos (taiklus veris tinis reþisierës potëpis), susiliejimo su gamta ákvëptoji balatelë „Qual fiamma”. Pakankamai iðlavëjusiu balsu Jacqueline Mabardi (Maskvoj, kaip ir Maisuradzë, gyvenanti aust ralë) meno aukðtumø siekti, regis, neketina. Tuoj po to pratrûksta tûþminga Nedos ir Tonijaus scena, bet kontrasto galimybës toli graþu neiðnaudotos. Ir èia pat dar vienas kontrastas – susitikimas su seniai nematytu mylimu Silvijumi (barito nas Giedrius Þalys), romantiðkiausiu operos personaþu. Tarsi tarp kitko vienas kitam iðsako savo meilæ, tarp kitko nusprendþia drauge pabëgti, tarp kitko sugula pasimylëti. Ir vël – neprabilæ visais poþiûriais puikaus dueto iðtekliai. J.Mabardi kuriama Neda – daili moterëlë, vidutinë klajojanèio teat relio artistë. Ir neþinia, ar jos tvirtybæ neiðduodant mylimojo vardo ákve pia tikra meilë, ar akimirkos afekta cija. Beje, verizmui abu variantai tinka... Ar reþisierë pajëgi ákvëpti akto rius tikrai veristinei kûrybai? Ar toks „aukso vidurys” (ne visada, beje, aiðku, kiek ðis auksas tikras) tenkina G.Rinkevièiø, ne syká savo interpreta cijomis pademonstravusá sukreèian èià operos þanro jëgà? Kas brëþia tà „neblogos kokybës” lygmená, kurio klastingø pinkliø vienaip ar kitaip èia bemaþ visi neiðvengia? Ir dar – kuriø galø dramatine savo tenoro jëga ne kartà mus átikinæs Vytautas Kurnickas puola jà tiesmukai demonstruoti dai nuodamas Arlekino serenadà, be gailesèio menkindamas jos lyrizmà? O gal tai – ne jo idëja? Bet savaip spektaklis konceptu alus. Jame Petro Variakojo vado vaujamo cirko artistø numeriai, „lunaparkinës” staigmenos, iðorinë veiksmø iðdaila (ir solistø, ir didelio kaimieèiø bûrio) kuria akiai ir ausiai malonià darnà. Galima sakyti, kad ir verizmo jame esama. Tik „sukirptas” jis pagal kaþkoká mûsiðkai ðiandiená modelá. Gal aplenkiant tai, ko „nau jasis lietuvis” nelabai suprastø? Dalia Ibelhauptaitë sako, jog tai spektaklis „...apie mus, apie ðian die nà”. Gal tad ir siuva „pagal Jurgá kepuræ”?
„Sugráþimai2003”
Per penkis pavasarius – penki muzikos festivaliai, kuriø koncer tuose dalyvavo sugráþtantys ir sugráþæ jauni, vyresni ir vyriausiosios kartos mûsø ðalies muzikai. Penki fes tivaliai – tai gerokai daugiau negu ðimtas ádomiø koncertø, susitikimø ir, þinoma, tûkstanèiai klausytojø, apsilankiusiø koncertuose ir paty rusiø iðgirstos muzikos, susitikimo, naujo paþinimo dþiaugsmà. Taigi kiekviena festivalio ðventë – koncer tas, profesinë diskusija, meistriðkumo pamoka, net spaudos konferencija – ir atlikëjui, ir klausytojui, ir peda gogui, ir mokiniui – prasmingas dvasinës kultûros turtinimo ávykis. Tai daugiaplanis veiklos procesas, be abejonës, paliekantis pëdsakà Lietuvos kultûros istorijoje. Nepavadinsi penktojo „Sugráþimø” festivalio ypaè svarbiu jubiliejumi, bet darbø apimtis, susijusi su festi valiais, jau turi savo patirties erdvæ ir þenklius akcentus. Nuo antrojo „Sugráþimø” festivalio, vykusio 2000 m., dalyvauja atlikëjai ið sveèiø ðaliø. Daugiausia, þinoma, ið Europos. Atli këjø programose visuomet yra Lietu vos kompozitoriø kûriniø, kurie, tiki mës, lieka mûsø sveèiø – uþsienieèiø repertuare ir kuriuos galbût ne kartà iðgirs kitø ðaliø klausytojai. Ðiø metø festivalyje ávyko 20 kon certø prestiþinëse didþiøjø miestø salëse, kukliose muzikos mokyklø patalpose, baþnyèiose. Renginys truko pusantro mënesio, jame daly vavo mûsø atlikëjø kolegos ið Austri jos, Vokietijos, Prancûzijos. Festivalio pradþios koncertuose, vykusiuose balandþio 9 d. ir balandþio 13 d. Vilniaus rotuðëje, skambëjo sudëtinga klasika. Tris ávairias epochas ir stilius atspindëjo L. van Beethoveno, J.Brahmso, D.Ðostakovièiaus sonatos fortepijo nui ir violonèelei, kurias balandþio 9-àjà koncerte atliko Guoda Gedvi laitë (fortepijonas) ir Tonio Henkelis (violonèelë), atvykæ ið Vokietijos. Koncerte skambëjo B.Kutavièiaus „Perpetuum mobile”. Guoda Gedvi laitë jau þinoma Vakaruose ir Lietu voje pianistë, pelniusi daug tarptau tiniø apdovanojimø, baigë studijas Lietuvos muzikos akademijoje, o dabar mokosi ir dirba Frankfurte prie Maino. Jos kolega Tonio Henke lis taip pat yra pelnæs ne vienà tarp tautinio konkurso prizà, koncertuoja solo ir kameriniuose ansambliuose Europoje ir Amerikoje. Koncerte dalyvavo ir sveikinimo þodá tarë
Vokietijos Federacinës Respublikos ambasadorius dr. Alexanderis von Romas, Lietuvos Vyriausybës, savi valdybës atstovai, gausûs klausyto jai, tarp jø – ir neágalûs þmonës. Perpildytoje salëje balandþio 13 d. vyko Dianos Galvydytës (smuikas) ir Evelinos Puzaitës (for tepijonas), atvykusiø ið Didþiosios Britanijos, koncertas. Abi jaunosios muzikës nuo vaikystës iðsiskyrë ið savo bendraamþiø talentu, darbð tumu, dalyvavo ir laimëjo daugelá tarptautiniø konkursø. Ðiuo metu jos tæsia mokslus Londone, prestiþi nëse muzikos mokyklose. Klausytojai iðgirdo puikià instrumentinæ klasikà. Solo smuiku Diana grieþë J.S.Bacho Sonatà ir tris E.Balsio pjeses ið baleto „Eglë þalèiø karalienë”. Evelina skam bino F.Lisztà, A.Skriabinà, M.K.Èiur lioná. Gausûs aplodismentai ir gëlës bylojo apie graþià muzikos ðventæ. Muzikologø vertinimai buvo itin palankûs jaunoms atlikëjoms. Jauni, bet jau þinomi muzikos atli këjai Leonas Livðinas (fortepijonas, JAV) ir Renaud Dejardinas (violon èelë, Prancûzija, daþnai pristatomas „Mezzo” televizijos programai) áspû dingai grojo J.Brahmso, J.Stravins kio kûrinius fortepijonui ir violonèe lei. L.Livðinas skambino F.Chopinà ir dvi A.Ðenderovo pjeses ið kûrinio „M.K.Èiurlionio eskizai”. Smuikininkas Atis Bankas, baigæs studijas Lietuvos muzikos akademi joje, aspirantûrà Maskvos konservato rijoje, prieð 20 metø iðvyko á Kanadà. Ten, Toronte, tapo smuiko peda gogu, profesoriumi, tarptautiniø meistriðkumo kursø ir tarptautiniø fes tivaliø meno vadovu. Koncertuose, kurie vyko Vilniaus rotuðëje ir Kauno filharmonijoje, fortepijono partijà atliko taip pat Lietuvos muzikos akademijos absolventë, gyvenanti Toronte, Ilona Damaðiûtë-Beres. Jø programoje Lietuvoje pirmà kartà klausytojai iðgirdo Kanados kompozitoriaus H.Willano Sonatà, F.Poulenco, C.Debussy kûrinius. Ðiuolaikinei muzikai atstovavo subti liai pagroti O.Balakausko, V.Bartulio opusai. Pirmuosiuose festivalio „Sugráþi mai-2003” koncertuose dalyvavo jauni, bet jau pripaþinti, tarptautiná koncertiná patyrimà ir aukðtus áver tinimus turintys atlikëjai. Á jø tarpà dràsiai ásiliejo ir dar labai jauni, bet turintys pakankamai kûrybiniø ambicijø menininkai. Tai fleitininkë Þivilë Barauskaitë ir jos mokslo bièiulë gitaristë Kerstin Neubauer. Ne daþnai aptinkamas ir tuo ádomus instrumentinis duetas atliko sudëtin
gos klasikos ir ðiuolaikiniø kûriniø. Koncerto klausësi daug moksleiviø, studentø, besidominèiø ðiais instru mentais. Jauni klausytojai vyravo ir koncerte, kuris vyko toje pat puoð nioje Paveikslø galerijos salëje. Kris tupo Kellero (smuikas) ir Andriaus Ilgevièiaus (fortepijonas) duetas savo programoje lyg ir pabrëþë dëmesá lietuviø muzikai – grojo B.Dvariono, S.Vainiûno kûrinius ir, þinoma, klasikà. „Sugráþimø” festivalio renginiuose Lietuvos muzikø rëmimo fondas kas met gráþta prie iðeivijoje sukaupto kultûrinio palikimo. Ðiame festivalyje net ðeði koncertai, kûrybos vakarai buvo skirti iðeivijos menininkams pagerbti. Festivalio pradþioje (balandþio 17 d.) Stasio Vainiûno namuose ávyko áþymaus poeto Ber nardo Brazdþionio (1907–2002) kûrybai skirtas vakaras. Buvo skaito mos jo eilës, dainuojami jo tekstais sukurti vokaliniai kûriniai, dalytasi prisiminimais. Sunku buvo sutalpinti visus, norinèius pabûti iðkilaus Lietu vos poeto, didþiàjà gyvenimo dalá praleidusio priverstinëje emigraci joje, pagerbimo vakare. Naujoje Lietuvos muzikos aka demijos Kamerinëje salëje ávyko vakaras, skirtas þinomam tenorui ir iðeivijos visuomenës veikëjui, Lie tuvos muzikos akademijos garbës daktarui Stasiui Barui pagerbti. Klau sytojai iðgirdo S.Baro áraðø, pamatë fragmentus ið solisto vieðnagës Lie tuvoje. Net septyni S.Baro konkurso laureatai – E.Dauskurdis, A.Raulina vièius, J.Chrebtovas, K.Smoriginas, D.Staponkus, A.Virþbickas, M.Zim kus – dainavo vokalo klasikà. Jau nieji solistai, turintys gerà mokyklà, patvirtino, jog auga puiki daini ninkø karta, prie kurios ugdymo prisidëjo ir prisideda maestro Stasys Baras. Susirinkusieji negailëjo aplo dismentø vakare dainavusiam ir pri siminimais apie susitikimus su S.Baru pasidalijusiam áþymiam mûsø teno rui Virgilijui Noreikai. Vakarà vedë muzikologë Ona Narbutienë. Taikomosios dailës muziejuje (geguþës 12 d.) dainavo Vakaruose þinomas tenoras, gráþæs á Lietuvà, Leonas Baltrus, kuris neseniai ðventë 70-metá. Solistas dainavo italø kom pozitoriø kûrinius. Koncerte vyres nës kartos solistui graþiai talkino jauni Lietuvos dainininkai E.Seilius, V.Monèytë, A.Virþbickas, pasirinkæ vokalo klasikà. Vakarà vedë muziko logas Vaclovas Juodpusis. Tris koncertus surengë sveèias ið Vokietijos, profesionalus vargoninin kas, geofizikos profesorius Vytenis
M.Vasyliûnas. Tai viduriniosios iðeivi jos kartos atstovas. Jo koncertuose Vilniaus ðv. Jonø baþnyèioje, Ðiauliø katedroje dalyvavo Ðiauliø valsty binis kamerinis choras „Polifonija”. Vytenis M.Vasyliûnas „Sugráþimø2003” koncertà surengë ir Ðv. Mato baþnyèioje Rokiðkyje. Malonu, kad sveèio koncertuose skambëjo daug lietuviø religinës muzikos – I.Ka èinsko, T.Makaèino, B.Jankausko, J.Tamulionio, A.Klovos, M.Urbaièio kûriniai. Visà festivalio „Sugráþimai-2003” programos dalá, skirtà iðeivijos meni nio palikimo pristatymui Lietuvoje, parengë muzikologas Vaclovas Juodpusis. Fortepijoninës muzikos koncertø surengë jaunas pianistas, studijuo jan tis Juil liar de (JAV) ir LMA (prof. V.Vitaitës klasëje), Kasparas Uinskas. Koncerte, ávykusiame geguþës 15 d. Lietuvos muzikos akademijoje, áspû dingai skambëjo ne tik F.Chopinas, bet ir kitø klasikø kûriniai. Pianistas surengë dar tris koncertus periferi joje, skirtus besimokanèiam jaunimui ir neágaliesiems, – Jonavoje, Ukmer gëje, Varënoje. Jauni klausytojai ir vyresni, neágalûs þmonës ðiuose „Sugráþimø-2003” renginiuose ne tik klausë J.S.Bacho ir F.Chopino kûriniø, bet galëjo pasidalyti áspû dþiais apie koncertà – iðgirdo jauno pianisto nuomonæ apie studijas Vakaruose. Ðiame festivalyje nemaþai koncertø buvo susijæ su vokaline muzika – net trys koncertai, skirti iðeivijos vokalinio me no at sto vams, ir trys – jau nø, tæsianèiø studijas Vakaruose, solistø koncertai. Du koncertus surengë Rita Novi kaitë (mecosopranas), studijuojanti Grace (Austrija). Sudëtinga mecosop ranui skirta programa labai patiko klausytojams. Minoru paþymëti sudëtingi pirmosios dalies kûriniai (R.Straussas, B.Brittenas) buvo paly dëti originalaus F.Bajoro kûrinio „Monotonija” (þ. L.Gutausko). Antro joje koncerto dalyje atliktos operø arijos. Bisui nuskambëjo populiarioji Karmen habanera. Paþymëtina sub tili fortepijono partija, kurià atliko pianistë, Ritos studijø draugë, LMA absolventë, gyvenanti ir dirbanti Ðko tijoje, Marija Dzenkauskaitë-Scott. Festivalis baigësi áspûdingu baigia muoju koncertu, geguþës 16 d. ávy kusiu Nacionalinëje filharmonijoje. Ðis vakaras buvo skirtas partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuome nës vienybës dienai. Susirinkusiuo sius sveikino Lietuvos kariuomenës vadas generolas J.Kronkaitis. Kon
certo programa buvo turtinga atli këjø gausa, ádomiø kûriniø. Jaunas tenoras, S.Baro konkurso laureatas, tæsiantis studijas Vokietijoje, Gedimi nas Tiðkevièius á koncertà pakvietë ir buvusá savo pedagogà prof. Virgilijø Noreikà bei koleges Aistæ Mikðtienæ, Mildà Smalakytæ. Koncertà puikiais Lietuvos kompozitoriø E.Balsio, K.Kavecko, J.Karoso, J.Gruodþio, J.Karnavièiaus kûriniais pradëjo maestro Virgilijus Noreika. Tai – lietuviø vokalo klasika, leidþianti pajusti tautos dvasios romantinius ir dramatinius niuansus. Pakiliai skambëjo arijos ið J.Karnavièiaus operos „Graþina”. Áþymaus tenoro pasirodymas scenoje, aplodis mentais iðsakyta publikos pagarba nenustelbë, o gal net padràsino jaunà solistà Gediminà Tiðkevièiø. Gediminas dainavo sudëtingus, bet labai balso galimybiø skalæ iðryðki nanèius R.Wagnerio, G.Mahlerio vokalinius kûrinius. Nedaþnai atlie kamas G.Mahlerio vokalinis ciklas „Keliaujanèios pameistrio dainos” skambëjo átaigiai, solistas atskleidë apdainuojamo personaþo charak terá. Publikà þavëjo þaismingai jau nojo atlikëjo dainuojamos arijos ið F.Leharo opereèiø. Duetas su Milda Smalakyte spinduliavo jaunatviðku artistiðkumu. Subtiliai A.Kaèanausko, V.Kairiûkðèio romansus ir Mimi arijà ið G.Puccini operos „Bohema” dai navo Aistë Ðirvinskaitë-Mikðtienë. Visiems dainininkams, atlikusiems sudëtingus, skirtingo þanro stiliaus kûrinius, profesionaliai akompanavo pianistë Lina Giedraitytë. Vakarà vedë Janina Pranaitytë. Daugelá kitø koncertø vedë jauni praneðëjai Agnë Kubilienë ir Vytautas Rumðas, maloniai bendravæ su klausytojais. Festivalio metu vyko spaudos konferencijos, susitikimai su buvu siais pedagogais ir þymiais Lietuvos muzikais, diskutavo jauni ir patyræ atlikëjai. Buvo surengti improviza cijø vakarai, meistriðkumo, atviros pamokos. Gausiø rëmëjø, ypaè visuomeni nës invalidø organizacijos „Spindu lio draugija”, dëka festivalis iðleido bukletà, informacinio pobûdþio kvietimus, afiðas… Visur paminëti rëmëjai, kuriems dar kartà reiðkiame nuoðirdþià padëkà. Dëkojame gausiems ir iðtikimiems klasikinës muzikos klausytojams ir jø visuomet laukiame savo renginiuose. Penktasis muzikos festivalis „Sugrá þimai-2003” baigësi, jau rengiame ðeðtàjá! Muzikø rëmimo fondas lau kia nuomoniø, pasiûlymø. Elvyra UÞKURËLYTË-BALTINIENË
Muzikos barai /15
Vilniaus festivalis 2003 Pavasario koncertø ir festivaliø gausoje kartais sunku pastebëti kitokio pobûdþio – tylias ir rim tas – iniciatyvas. Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mokykloje, kur pavasaris simbolizuoja egza minø ákarðtá, pradëta ágyven dinti nauja leidybos programa, galinti tapti graþia tradicija. Mokyklos Didþiojoje salëje kas met ketinama áraðyti po vienà kompaktinæ plokðtelæ, kurioje bûtø áamþinti geriausiø atlikëjø, ðios mokyklos auklëtiniø, darbai. Tai praturtins mokyklos archyvà gyvais prisiminimais apie gabius ávairiø kartø muzikus, taps aktua lia ir ðiuolaikiðka sklaidos forma, garsinanèia meninius „èiurlio niukø” laimëjimus. Dailës klasiø moksleiviai turi progø ásiamþinti drobëse, popieriuje, raiþiniuose, o dabar tokià galimybæ ágis ir geriausi muzikantai – pianistai, stygininkai ar pûtikai. Balandþio 23 d. mokyklos Didþiojoje salëje buvo pristatytas pirmasis toks leidinys – pianistës Evelinos Puzaitës kompaktinë plokðtelë. Ði 2000 m. menø mokyklà baigusi viena talen tingiausiø savo kartos jaunøjø pianisèiø mokësi ir tobulëjo Jûratës Karosaitës klasëje. Nuo pat maþens Evelina þavëjo nuo ðirdþiu ir átaigiu skambinimu. Jau pradinëse klasëse ji daug koncer tavo, dalyvavo ávairiuose muzikos renginiuose, festivaliuose. Ant roje klasëje ji koncertavo Kaune, o bûdama deðimties iðvyko á Ðvedijà – pirmàjà koncertinæ uþsienio kelionæ. Vëliau Puzaitë yra grojusi Vokietijoje, Rusijoje, Izraelyje, Didþiojoje Britanijoje, dalyvavo pirmajame EPTA fes tivalyje Kipre ir kitur. Jaunoji pianistë ne syká pasirodë ir su Lietuvos orkestrais – Nacionaliniu simfoniniu (1996, 1999, 2000), Kameriniu (1994, 1999). 1991 m. Puzaitë laimëjo „Naujø vardø” programos, o 2001 m. – Baltijos ðaliø stipendijà. Be to, ji yra vie nuolikos tarptautiniø konkursø, tarp jø Tel-Hai (Izraelis, 1999, I premija), M.K.Èiurlionio (1999, III premija) ir Oksfordo (Didþioji Bri tanija, 2002, I premija), laureatë. Pridursime, kad 2000 m. Puzaitë studijavo Lietuvos muzikos aka demijos prof. Petro Geniuðo klasëje, o 2001 m. studijas tæsë Londone, Guildhallo aukðtosios muzikos ir dramos mokyklos
Muzikos barai /16
prof. J.Havill klasëje. Pakviesta koncertuoti Muzikø rëmimo fondo rengiamame „Sugráþimø” festivalyje, ðá pava sará pianistë dviem savaitëms gráþo á Lietuvà. Balandþio 13 d. sausakimðoje Vilniaus rotuðës salëje Puzaitë grojo solo ir duetu su toje paèioje Londono aukð tojoje mokykloje studijuojanèia smuikininke Diana Galvydyte. Balandþio 23 d. M.K.Èiur lionio menø mokykloje buvo pristatyta ir minëtoji pianistës kompaktinë plokðtelë, kurioje áraðyta J.S.Bacho, C.Debussy, F.Liszto ir R.Schumanno muzika. Ávairiapusis leidinio repertuaras liudija spalvingà Puzaitës màsty senà, stilistinæ orientacijà, plaèius uþmojus ir technines galimybes, meistriðkumà. Ðtai Bacho Anglið kojoje siuitoje Nr. 2 atsiskleidþia pianistës racionalumas, kûrybið kas polifonijos pojûtis. Debussy „Images I” („Paveikslai”) Puzaitei suteikia galimybæ iðryðkinti kolo ristiná pastabumà. Sunku ásivaiz duoti ðios talentingos pianistës repertuarà be jai labai artimø Liszto kompozicijø. Plokðtelëje skamba Transcendentinis etiudas Nr. 9 „Ricordanza” („Prisimini mas”), kuriame visiðkai atsiduo dama romantiniam polëkiui, vaizduotei, o sykiu – techninei disciplinai. Áraðo pabaigai pasi rinktas virtuozinis Schumanno ciklas – Sonata Nr. 2, g-moll, aprëpianti ypaè plaèià Puzaitës meniniø ir techniniø galimybiø skalæ. Pabaigoje norëtøsi pridurti, kad prie naujojo leidinio prisi dëjo gausus talkininkø bûrys: efektingu ir vaisingu jaunosios pianistës darbu þavëjosi garso reþisierius M.Omeljanèiukas; plokðtelæ apipavidalino dailininkë R.Paberþienë; tekstà á anglø kalbà vertë G.Milaknienë. Emilija ÞUKAUSKAITË
Viena didþiausiø ðiø metø Vil niaus festivalio intrigø buvo naujas stambus Vidmanto Bartulio kûrinys. Pirmà kartà per festivalio istorijà jo atidarymui pasirinktas naujas lietu viø autoriaus darbas. Ðiandien, kai daug kas kûryboje uþsiima konstrukcijomis ir dekonst rukcijomis, Bartulis tarsi tikrina mûsø sugebëjimà jausti ir neretai kuria paskatas tiesiog bûti muzikoje. Gal dël to jis yra vienas ið tø autoriø, kuris gali kalbëti ne tik su profesio nalia auditorija, jo muzikoje esama visuotinumo dimensijos. Requiem, kitos sakraliosios krypties partitûros (Miðios, „Vërinys Marijai”, Te Deum) leido tikëtis, kad jo kûrybos sàraðe galëtø rastis ir daugiau panaðaus uþmojo darbø. Oratorija „Nelaimëlis Jobas” solistams, chorui ir simfoni niam orkestrui (premjera 2003 m. birþelio 9 d.) kaip tik ir tapo tokiø spëjimø patvirtinimu. Ðios dienos mûsø visuomenës laikysenoje maþa amþinybës dimen sijos. Tad rétos tai primenanèios temos daugelio savaime yra labai laukiamos. Senojo Testamento Jobo knyga priklauso Iðminties knygø gru pei. Pagrindinë ðios knygos mintis – iðtikimybë Dievui kanèios akivaiz doje, tvirtybë iðtveriant jo apleidimo bûsenà. „Tokia lemtis – bûti pasiruo ðusiam viskam. Jobas tapo ákaitu ir neþino, ko ið jo norima. Galø gale paaiðkëja, kad visa ko prasmë ir yra kanèia”, – sako kompozitorius. Kûrinys brandintas beveik deðimt metá. Ðis siuþetas tarsi laukë, kol kom pozitorius apsispræs, kokiu pavidalu já ákûnyti – ar tæsti operos „Pamoka” kryptimi, ar nusileisti ant þemës ir kal bëti labiau visiems priimtina kalba. Kaip pasakojo autorius, baisiausia jam buvo kupiûruoti ðventraðèio teks tà – tai ne da bar ties po etas, kuriam gali paskambinti ir susitarti. „Todël teko keisti pavadinimà, keisti þiûrëjimo kampà, kad galëtum imti tik tai, kas atrodo reikalinga. Teko atsisakyti poetiniø dalykø, kurie nors ir graþûs, bet jø pasikartojimai stabdo veiksmà”. Kaip savo veikale „Jobo drama” raðo Antanas Maceina, „mes kiek vienas esame didesnis ar maþesnis Jobas”. Ðis bendraþmogiðkas mat muo, matyt, ir paskatino autoriø pasirinkti pakankamai demokratiðkà kalbëjimo bûdà, áprastà oratoriniø kûriniø modelá. Per kanèià á iðskaidrë
jimà. Dievui atidavus dievobaimingà þmogø Jobà þiauriems ðëtono iðban dymams, kai prarandama viskas, iðskyrus gyvybæ (pagrobti ir sunai kinti turtai, nuþudyti tarnai, uþleistos vëtros sugriauti namai, palaidojæ vi sus de ðimt Jo bo vai kø, o já pa tá „iðtiko dvokianèiomis votimis nuo
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Vidmanto Bartulio oratori ja „Nelaimëlis Jobas”
Nauja iniciatyva
Kompozitorius Vidmantas Bar tulis
padø iki virðugalvio. Sëdëdamas pelenuose, jis gramdësi ðuke pûlius” (Job 2, 7). Ir po tokiø iðbandymø, apleistas draugø, iðplûstas þmonos, jis nepradëjo keikti Dievo). Manau, kad viena pagrindiniø problemø, su kuriomis susidûrë autorius, tai ilgalaikis vienos bûse nos vyravimas. Jo kûrybai, kurioje svarbûs ávaizdþiai, emocinë logika, stambios apimties kûrinio reikiamam efektui pasiekti bûtini kontrastai. Jø autorius èia siekë nuolat kaitalioda mas solo, choro epizodus, nuotaikø niuansus. Ðia linkme dar turbût bus einama kûriná ruoðiant jau ne prem jeriniam gyvenimui. Tikrai neturiu jokiø priekaiðtø premjerà dirigavu siam dirigentui Robertui Ðervenikui, taèiau atsimenu, kad ir Requiem visu paveikumu suskambo tik treèià kartà. Oratorija publikos buvo sutikta palankiai, o apskritai premjerinis atli kimas leido susidaryti aiðkø kûrinio vaizdà. Ypaè dideliø komplimentø nusipelno pagrindinio vaidmens atli këjas Arûnas Malikënas, kuris savo partijà paruoðë labai kruopðèiai, ne tik intonaciðkai, bet ir psichologið kai – pagal prasminá krûvá oratorija artima monodramai. Ið pradþiø autorius net galvojo apie operà, bet, tuo paèiu siuþetu paraðius Gied riui Kuprevièiui, tos minties atsisakë. Visos vokalo partijos reikalauja ir charakterio kûrimo (kompozitorius apskritai màstë apie aktorius). Bil dadà Ðuhietá dainavo Vladimiras
Septintasis Vilniaus festivalis, nors ir kuklesnës apimties palyginti su ankstesniaisiais, pratæsë jau tradicines festivalio tematines linijas. Antra jame ðiømeèio festivalio koncerte turëjome progà iðgirsti plaèiai þinomà italø baroko orkestrà „Il Giardino Armonico”. Per septyniolika gyvavimo metø orkestras grojo þymiausiuose pasauliniuose, tarp jø ir specializuo tuose, baroko muzikos festivaliuose bei koncertø cikluose prestiþinëse koncertø salëse. Ið itin gausios orkestro diskografijos galima bûtø iðskirti ilgà ávairiø autoriø kûriniø sàraðà, kuriø áraðai pelnë svarbius tarptautinius apdovanojimus. Tai – A.Vivaldi instrumentiniai koncertai, J.S.Bacho Bran denburgo koncertai, H.I. von Biberio kûriniai. Nuo 1989 m. orkestrui vadovaujantis fleitininkas Giovanni Antonini, kaip baroko muzikos inter pretavimo autoritetas, daþnai kvieèiamas diriguoti kitiems orkestrams. Koncerto programà ansamblis sudarë tarsi ið dviejø stilistiniø baroko krypèiø – italiðkosios (sàlyginai) ir vokiðkosios. Pirmiausia iðgirdome G.F.Händelio Concerto grosso B-dur, kuris yra septintasis ið dvylikos koncertø, sukurtø Londone apie 1739-uosius. Kompozitorius, sekdamas italø baroko meistrø tradicija, gerokai pralenkë savo pirmtakus A.Corelli ir A.Vivaldi, iðplëtodamas þanro formas ir raiðkos bûdus. Italø ansamblis interpretavo gyva, teatraliðka kalba, perauganèia á kraðtutiná retoriðkumà, kurá tarsi provokavo keistai ekscentriðka Antonini dirigavimo maniera, ant rinanti vingrioms dinamikos linijoms, uþaðtrintai artikuliacijai. Dirigentas „apþaidë” kiekvienà muzikos audinio niuansà. Klausantis dviejø Vivaldi instrumentiniø koncertø atrodë, kad ansamblis grieþia laisviau, tarytum nevarþomas dirigento rafinuotumo. Koncertà a-moll obojui ir styginiams ansamblis atliko su solistu Marco Cera. Jo barokinis obojus, ið pirmo þvilgsnio ne itin tobulas instrumen tas, skambëjo labai lanksèiai, dina Liutnininkas Luca Pianca miðkai, paskleisdamas turtingà dina mikos ir retorikos niuansø spektrà. Ansamblio vadovas atliko Vivaldi Koncertà C-dur flautinai ir stygi niams. Flautina – maþiausioji iðilginë fleita, kurià Antonini valdo labai emocionaliai ir stebëtinai laisvai formuodamas garsà. Jo raiðka labai savita ir autentiðka, galbût ne kiekvienam priimtina. Antrojoje koncerto dalyje ansamblis grieþë vyriausiøjø J.S.Bacho sûnø Wilhelmo Friedemanno ir Carlo Philippo Emanuelio simfonijas (F-dur ir B-dur – Wtq 82). Abu jie – madingi savojo laikmeèio kompozitoriai, popu liarumu ir garsumu pralenkæ tëvà. „Madingi” – nereikëtø suprasti neigia mai. Abu paliko ádomios kûrybos, apimanèios baroko teatraliðkumà ir rokoko rafinuotumà bei elegancijà. Vis dëlto po puoðniu drabuþiu slypi sudëtinga dramaturgija. Italø atlikëjai labiau akcentavo puoðnøjá rokokiná rûbà. Tarp abiejø simfonijø savitai ásiterpë C.Ph.E.Bacho nepublikuota ir Lietuvoje neskambëjusi sonata liutniai „Sautschek”, kurià paskambino ansamblio liutnininkas Luca Pianca. Kaip pasakojo pats atlikëjas, sonata buvo sukurta to meto eksperimentiniam instrumentui – liutnios ir klavi kordo hibridui. Manau, kad ir áprastinë liutnia daugeliui klausytojø tà vakarà buvo nemaþa staigmena, nes per pastaruosius trejus ketverius metus vargu bau priskaièiuotume nors keletà koncertø, kuriuose solo skambëjo liutnia. Vis dëlto Pianco liutniavimas padarë didelá áspûdá, kai mirtinoje tyloje skendinèioje Filharmonijos salëje, daþniau reginèioje orkestrus, liejosi ðvelnûs liutnios garsai… Galima tik spëlioti, kaipgi skambëtø èia tas paslaptingas liutnios ir klavikordo hibridas, juolab kad klavikordas daugumai klausytojø taip pat neþinomas arba þinomas tik ið muziejø kolekcijø. Vël galëjome prisiliesti prie dalelës baroko neþinomybës, tarsi nubrauk dami laiko ir nuþengusiø kartø minèiø apnaðas. Tai padaryti mums padëjo italø muzikø atsidavimas ir jø tapatumas skambëjusiai muzikai, kuris negalëjo neimponuoti. Tomas BAKUÈIONIS
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
„Il Giardino Armonico”: paþintis su baroku tæsiasi
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Prudnikovas, iðryðkinæs didaktines savo veikëjo savybes. Graþiai pasi rodë jaunieji dainininkai Deividas Staponkus (Cofaras Naamatietis) ir Mindaugas Zimkus (Elihuvas Buzie tis), kiek daugiau dël savo partijos problemø turëjo Jonas Valuckas (Eli fazas Temanietis). Lanksèiai savo par tijà dainavo choras, ávaldydamas ir netradicinius garso iðgavimo bûdus (vadovas Petras Bingelis). Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkest rui (vadovas Juozas Domarkas) teko daugiau tembriðko charakte ringumo reikalaujanti nei techniðkai sudëtinga partija. Ypaè efektingai skambëjo rytietiðko atspalvio kanèia paþenklinta kûrinio pradþia, ið karto apibendrintai nusakanti Jobà iðtiku sios dramos esmæ. Iðsamesniam kûrinio suvokimui bûtø nepakenkæs teksto publikavi mas programëlëje. Tikrai ne kiek vienas klausytojas prieð ateidamas á koncertà perskaitë Jobo knygà, tad lietuviðkas vertimas bûtø priartinæs kûrinio sumanymà. Kai dainuojama lotynø kalba, retas gali sekti prasmi nius niuansus, o ir vienodai efekty viai suvokti naujà partitûrà geba ne kiekvienas. Nors pats kompozitorius sakë, kad raðant jam paþodinë prasmë nebuvo svarbi, taèiau kai kûrinys yra pagrástas istorijos pasako jimu, toji istorija turi bûti iðgirsta. Kompozitoriui pavyko kûrinio nesuskaidyti dalimis ir apie 70 minu èiø trunkanèioje drobëje laisvai klausytojà pravesti ir pro ðios dienos kalbos, ir pro gilios tradicijos rifus. Daugelyje Bartulio darbø esanèiø akivaizdþiø kitø autoriø muzikos inkrustacijø èia nesama, tik paèioje pabaigoje lyg pro ðydà galima iðgirsti J.S.Bacho Miðiø h-moll Cruci fixus kontûrus. Panaðiai kaip poezi joje, nepavejamai slystanti mintis staiga padaro netikëtà iðriðimo kilpà, taip ir daþnoje kompozitoriaus partitûroje, kai pasidavæs muzikos tëkmei prarandi budrumà, nepa stebimai bûni ásuptas á saugià, jau anksèiau iðgyventos muzikos oazæ. Ðiuo atveju Bacho, kaip muzikos sakralumo simbolio, ðeðëlis labai tiko Dievo þodþiø paskelbimui opuso pabaigoje. Kûrinys, nepaisant vyrau janèio kanèios motyvo, pakankamai skaidrus, tarpais netgi kameriðkas, tæsiantis groþio ir teisingumo idealø kanonà. Rûta GAIDAMAVIÈIÛTË
Giedrë Lukðaitë-Mrazkova
Giedrës LukðaitësMrazkovos baro ko refleksijos Septintojo Vilniaus festivalio þymiausiø lietuviø atlikëjø rubrikai atstovavo þinoma mûsø tautietë, Prahos muzikos akademijos profe sorë klavesinininkë ir vargonininkë Giedrë Lukðaitë-Mrazkova, kurià neseniai, 2002-øjø spalá, girdëjome Filharmonijos salëje, kai ji su talen tinga èekø smuikininke Gabriela Demetrova atliko visas ðeðias J.S.Ba cho sonatas smuikui ir klavesinui. Vilniaus festivaliui atlikëja paruoðë ne maþiau ádomià ir kartu sudëtingà programà – J.S.Bacho fantazijas ir fugas, kurias birþelio 13 d. grojo jau Liuteronø baþnyèioje. O kad klausytojo per daug nenuvargintø ganëtinai sudëtinga ir intelektualia Bacho muzika, anot paèios Giedrës, ji pridëjusi tris koncertines J.Ph.Ra meau pjeses. Koncerto pradþioje klavesinininkë pasidalijo mintimis apie J.S.Bacho kûrybà baroko muzikos interpreta vimo ir estetiniø principø kontekste. Pirmosios trys skambëjusios fantazi jos ir fugos paraðytos a-moll tonacija apie 1720–1725 m., ta èiau vi sos skirtingø apimèiø, charakteriø. Kaip taikliai pastebëjo pati atlikëja, ðio laikotarpio Bacho kûriniuose dau giau klausimø negu atsakymø, tai iðryðkëjo treèiojoje – a-moll fugoje (BWV 904), o harmoninë Fantazijos ir nebaigtosios fugos c-moll (BWV 906) kalba toli perþengia XVIII ar net XIX a. ribas. Galima tik spëlioti, kad, galbût tai suvokæs, Bachas ir nutarë nebaigti ðios fugos… Chromatinëje fantazijoje ir fugoje itin gausu dia logø ir reèitatyvø motyvø, kuriuos net vieno manualo klavesinu Giedrë
Muzikos barai /17
Vilniaus festivalis 2003 perteikia sklandþiai ir meistriðkai. Iðties puiki Giedrës idëja – prijungti kito XVIII a. muzikos grando Rameau pjeses – tikrai pasiteisino. „Les Turbil lons” („Sû ku riai”), „L’Entretien des Muses” („Mûzø pokalbis”), „Les Cyc lopes” („Kiklopai”) – visos trys pjesës su kur tos apie 1724 m., tai gi tuo paèiu metu kaip ir Bacho fantazijos. Taèiau, kaip pastebëjo pati atlikëja, èia – kita kalba, kita retorika, kitas mentalitetas. „Sûkuriai” ir „Kiklopai” – nepaprastai virtuoziðkos, reikalau janèios atlikëjo valios ir iðtvermës, kurios Giedrei Lukðaitei-Mrazkovai Dievas atseikëjo nepagailëjæs, kaip ir jautraus muzikavimo dovanos „Mûzø pokalbyje”. Vienas bet… Manau, koncerte vertëjo padaryti pertraukà, juolab kad ir oras lauke tam buvo palankus, tad klausytojui bûtø buvæ neproðal po sudëtingø Bacho opusø kvëp telti vakaro oro. Taèiau svarbiausia pertraukos prieþastis – klavesinas. Beveik në vienas instrumentas neat laiko dël gausiai susirinkusiø klausy tojø salëje pakilusios temperatûros ir drëgmës, kuri padaro savo „juodà darbà” jo derëjimui. Nori to ar ne, klavesinà reikia paderinti. Tai paste bëjo ir pati atlikëja, prieð sësdama groti biso (Rameau „Miuzetë”). Tad ateityje koncerto rengëjams reikëtø turëti omenyje visø pirma „klavesino nuovargá”. Tomas BAKUÈIONIS
Vilniaus festivaly je – Vilniaus kvar tetas Valstybinis Vilniaus kvartetas – Audronë Vainiûnaitë, Artûras Ðilalë, Girdutis Jakaitis, Augustinas Vasiliauskas – pastaruoju metu daþ nai masina klausytojus ádomiomis programomis, ieðkodamas Lietu voje dar neskambëjusiø opusø. Ne iðimtis ir ðis, beje, pirmasis kvarteto pasirodymas Vilniaus festivalyje. Festivalio programoje, sutrauku sioje itin gausià publikà senajame Vilniaus arsenale, dalyvavo britø fleitininkas Williamas Bennetas. Koncerto programà kvartetas tarsi árëmino dviem Lietuvoje dar neatlik tais vëlyvojo klasicizmo laikotarpio kûriniais. Tai XVIII–XIX a. sandûros kompozitoriø Andreaso Jakobo Rombergo ir Ferdinando Rieso kvin tetai fleitai, smuikui, dviem altams ir violonèelei. Pirmasis skambëjo koncerto pradþioje, antrasis – já uþbaigë. Vargu ar galima bûtø ið kitø to
Muzikos barai /18
laikotarpio opusø kaip nors iðskirti ðiuos du kûrinius. Kompozicijos stiliumi ir kalba jie artimi Beethove nui, ið dalies Mozartui; tai nenuos tabu, nes abu su jais buvo gerai paþástami, be to, Rombergas, to meto Europoje garsus smuikinin kas, grojo su Haydnu. Riesas, þino mas tais laikais pianistas virtuozas, mokësi pas Beethovenà. Vilniaus kvarteto interpretacijas visuomet lydi aukðtos meninës kokybës þenklas. Regis, iki smul kmenø iðgvildentuose klasikø opu suose kvartetas randa ganëtinai daug þaviø niuansø ir ádomiø deta liø, kurias kaskart pateikia savitu rakursu. Ne iðimtis ir ðio vakaro programa. Kvarteto sveèio Williamo Ben neto fleitos tembrà muzikos kritikai daþnai prilygina þmogaus balsui. Ið tiesø turtingu, plaèiu ir dainuojan èiu jo fleitos tembru galëjo gërëtis ir ðávakar mûsø klausytojai. Bet… nedavë ramybës mintis, ar vien tokio „dainavimo” pakanka inter pretuojant klasicistinæ muzikà kaip ðávakar. Juk Mozartas ir kiti klasicis tai – labai arti tos labiau kalbanèios (o ne dainuojanèios), teatraliðkos baroko epochos tiek laiko, tiek stiliaus prasme. Klausantis W.A.Mo zarto kvarteto (fleitai, smuikui, altui, violonèelei) antrosios dalies, susidarë áspûdis, kad fleitininkas sàmoningai atsisakë tokiø svarbiø stiliaus segmentø kaip artikuliacija ir retorika, vien tik þavëdamasis dainavimu ir plaèiu vibrato. Tai buvo kontrastinga ir gana svetima iðkalbingiems styginiams… Pirmojoje koncerto dalyje Vil niaus kvartetas dar grieþë ir Franzo Schuberto vienadalá kvartetà Quar tettsatz, o antrojoje iðgirdome nepaprastai spalvingà XX a. èekø– austrø kompozitoriaus Erwino Schulhoffo penkiø pjesiø styginiø kvartetui ciklà, kuris, Vilniaus kvar teto interpretuojamas, suþibo áspû dingais ávairiø nacionaliniø ðokiø ritmais ir spalvomis. Tomas BAKUÈIONIS
Gidonas Kremeris, Marija Nemanytë ir „Kremerata Bal tica” Áþymiojo mûsø laikø menininko Gidono Kremerio suburtas ir va dovaujamas Latvijos, Lietuvos ir Estijos jaunøjø stygininkø orkestras „Kremerata Baltica”, gyvuojantis septintus metus, pelnë tarptautiná
pripaþinimà, jis nuolat kvieèiamas koncertuoti garsiausiose pasaulio salëse, jo áraðai jau apdovanoti „Grammy”, kurio kartais nesulaukia net daugybæ metø áraðinëjantys me nininkai. Taèiau namuose orkestras, sakyèiau, vis dar nepakankamai ver tinamas, ypaè oficialiuoju lygiu. Juk iki ðiol jo nesugebëta apdovanoti net Baltijos Asamblëjos kultûros pre mija, kurià yra ásteigusios kaip tik vi sos trys valstybës. O argi kolektyvas nëra aukðèiausio lygio Baltijos ðaliø kultûros ambasadorius? Paskutinásyk Vilniuje orkestras grojo 2001 m. rudená, tad Vilniaus festivalyje numatytas jo pasirodymas buvo ypaè nekantriai laukiamas. Ðie lûkesèiai iðsipildë su kaupu: birþelio 17 d. Nacionalinëje filhar monijoje ávykæs koncertas suteikë nepamirðtamø áspûdþiø. Ádomu ir tai, kad iðgirdome pirmàsyk su G.Kremeriu ir orkestru soluojanèià orkestro naræ vilnietæ smuikininkæ Marijà Nemanytæ. Tarsi áþanga á ðá ðventiðkà vakarà buvo kitos tarptautinës áþymybës, amerikieèiø violonèelininko Yo-Yo Ma, á Vilniø atvykusio pagal ame rikieèiø kultûriniø ryðiø programà, birþelio 16 d. surengtos atviros meistriðkumo pamokos Lietuvos muzikos akademijoje ir ásimintinas solo koncertas Filharmonijoje. Já violonèelininkas uþbaigë nuostabiu F.Schuberto Adagio ið Kvinteto C-dur, op. 163, ku rá jis pa gro jo su styginiø kvartetu, sudarytu ið „Kremerata Baltica” muzikantø. Neti këtai suþinojæs, kad orkestras yra Vilniuje, Yo-Yo Ma labai nudþiugo ir panoro pamuzikuoti kartu. Schu berto muzika, skambëjusi ir paèios „Kremerata Baltica” koncerte, tapo spindinèia gija, sujungusia skirtingø þemynø bei skirtingø ðaliø muzikan tus ir muzikos mëgëjus. Programa, kurià birþelio 19 d. atliko Gidonas Kremeris ir jo vado vaujama „Kremerata Baltica”, buvo ádomi ir Vilniaus publikai nauja, nepaisant ðiokio tokio margumo – A.Vivaldi, K.Pendereckis, A.Schnit tke, F.Schubertas. Galbût orkestro vadovas sudarë jà vadovaudama sis kokiais nors motyvais, kuriuos atspëti ið ðalies ne taip paprasta. Beje, Vivaldi á programà nebuvo átrauktas, bet tai, kad turëjome gali mybæ iðgirsti visai neþinomà, neseniai archyvuose atrastà Koncertà A-dur smuikui ir styginiø orkestrui, tapo tikra staigmena. Jei nebûtø pasakyta, jog tai – Vivaldi, galëjai pamanyti, kad èia kaþkoks pokðtas „à la...”. Ðis koncertas visai nepanaðus
á kitus kompozitoriaus koncertus. Vivaldi já sukûrë Dresdeno kapelos koncertmeisteriui, kurio grojimo ypa tumus turbût gerai þinojo. Solisto partija kupina gana netipiðkø tech niniø uþduoèiø ir ið klausos ji beveik priartëjo prie Paganini. Matyt, kom pozitorius ðiame koncerte sàmonin gai plëtë styginiø raiðkos galimybes ir smuikavimo technikos arsenalà. Taèiau G.Kremeris solo partijà grojo ne tik nesiekdamas ðiø dalykø iðryð kinti, bet, atvirkðèiai, norëdamas juos kuo gi liau pa slëp ti. Jis gro jo tarsi puse garso, taèiau pakankamai raiðkiai brëþdamas muzikines linijas, ieðkodamas netradiciðkø skambesio spalvø, kartais be vibrato; tai panë ðëjo á þavø þaidimà. Panaðiai suskam bëjo ir treèiojoje dalyje esanti gana savotiðka, itin komplikuota kaden cija, natomis uþraðyta paties kom pozitoriaus; kituose koncertuose jis to nedarë. Pendereckio „Sinfonietta per archi” („Simfonetë styginiams”) – kûri nys, kurio pirmoji versija buvo skirta styginiø trio. Paskui pats kompozito rius já perdirbo styginiø orkestrui. Áþy mus lenkø teoretikas Mieczyslawas Tomaszewskis ðiek tiek groteskiðkas kûrinio temas sieja su kompozito riaus opera „Karalius Ûbas”. Kûrinio neoklasicistinë aura, alto, violonèelës, smuiko solo deriniai su tutti, dominuojantis verþlus judëji mas – dëkinga medþiaga atskleisti styginiø orkestro raiðkos arsenalui. Jaunieji muzikantai kûriná grojo be dirigento, puikiai jausdami vienas kità, kûrinio pulsà ir visumà. Suþa vëjo jø laisvas ir kartu itin preciziðkas grojimas. Ðiuolaikinës muzikos dalá tæsë Schnittke’s Concerto grosso Nr. 3 dviem smuikams ir sumaþintos sudëties kameriniam orkestrui, papil dytam varpais ir klaviðiniais (klavesi nas, fortepijonas, èelesta). Palyginti su pirmuoju, ðis Concerto grosso – dar dramatiðkesnis. Jau po keliø pirmøjø g-moll tonacija suskambë jusiø motyvø iðkart patenkama á chaosà; „ardydamas” dermæ kompo zitorius iðgauna labai ryðkø „slystan èio pagrindo” efektà. Toliau viskas vyksta jau ðioje „suirusioje” plot mëje, kurioje tarsi maþytës prasmës salelës suskamba klaviðiniø instru mentø replikos. Vienu momentu klavesino partijoje tarsi ið anapus uþdangos pasigirsta b–a–c–h tema. Smuikø partija liûdnai ir beviltiðkai trûkèioja tarp pauziø ir orkestro, kuriame dominuoja tamsios niûrios spalvos, kraðtutiná dramatiná taðkà pasiekdama solo kadencijoje. Ðis
Nauji Sibeliuso ir Britteno muzikos rakursai Birþelio 19 d. Vilniaus festivalio programà Nacionalinëje filharmo nijoje tæsë Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas jo meno vadovo ir vyriausiojo diri gento Juozo Domarko. Koncerte dalyvavo solistai – smuikininkas Gidonas Kremeris ir altininkë Ûla Ulijona Þebriûnaitë. Jeano Sibeliuso Koncertas smui kui ir orkestrui d-moll, kuriuo vaka
ras buvo pradëtas, itin turiningas veikalas, artimesnis simfonijai su solo partija nei áprastam koncertui, daugiau leidþianèiam pasireikðti solistui. G.Kremeris, atliekantis ðá kon certà jau daugybæ metø ir pateikæs, atrodytø, prie idealo priartëjusiø jo interpretacijø, ðákart á kûriná paþvelgë naujai ir pateikë tokià neti këtà jo versijà, jog buvo pagrindo svarstyti, ar èia ne kita kûrinio redakcija. Klausëmës tos paèios muzikos, bet kartu – tarsi visai kitos, kiek sulëtintos ir tarsi iðdidintos, bet labai raiðkiai artikuliuotos, iðskan duotos, kai kur – iðtartos tyliai tyliai ir subtiliai... Soluojantis smuikas ir J.Domarko vedamas orkestras susilydë á hipnotizuojantá simfoniná vyksmà, kupinà grësmingos jëgos, neramaus oðimo, verþliø energijos protrûkiø ir gilaus susikaupimo. G.Kremeris, paskendæs muzikoje, átemptai klausësi orkestro, o Juozo Domarko diriguojamas Nacionalinis simfoninis – solisto, tad simfoninis vyksmas ágijo tvirtus ritmo rëmus. Sutapo visi orkestro balsai ir pobal siai, polifoninës linijos bei harmoni niai sàskambiai. Turbût ið èia ir tas muzikos naujumo áspûdis. Ásigilinæs á giluminius kûrinio klodus G.Kreme ris visose dalyse á pirmà planà iðkëlë savitas dramatiðkas ir filosofines kûrinio mintis, kiekvienai jø suteik damas beveik tobulà formà, nepalik damas neáprasminto në maþiausio motyvo. Tai buvo akivaizdus pavyzdys, kaip Gidonas Kremeris ágyvendina vienà ið savo nuostatø: prie kla sikiniø koncertø gráþti tam, kad paþvelgtum á juos naujomis akimis, kaskart atvertum juose kaþkà nauja, tarsi nupûstum susikaupusias dul kes. Benjamino Britteno Koncertas smuikui, altui ir orkestrui ne per seniai skambëjo Filharmonijoje. Ðis kompozitoriaus jaunystës kûrinys, pasiþymintis darnia forma, suteikia galimybæ iðgirsti soluojantá smuiko ir alto duetà, gana retà instru mentø deriná muzikos literatûroje. Vilniaus festivalio publikai tai buvo proga pasiklausyti G.Kremerio ir Û.U.Þebriûnaitës bendro muzika vimo. Jis buvo ið tiesø pasigërëtinas – darnus, prasmingas, ákvëptas. Britteno Koncerte tarp instru mentø vyksta tarsi mini varþybos, kai tà paèià mintá sako vienas, paskui perima kitas instrumentas; vëliau jie gali susijungti arba iðsi skirti, – kiekvienoje koncerto dalyje kiek kitaip. Muzikoje juntama tam
tikra stilizacija ðá veiksmà perkelia á þaidimo konvencijos plotmæ, tik þaidimas èia – rimtas, be ðypsenos, iðdaigø ir didesnio azarto. Turbût dël to bisui buvo pasirinktas kûri nëlis (R.Lischkos „Tango dviem”), kuriame ðie bruoþai trykðte tryðko. Senokai Vilniuje girdëjæ Û.U.Þeb riûnaitæ ypaè ádëmiai sekëme jos muzikavimà, nejuèiomis prisimin dami ankstesnius pasirodymus su „Kremerata Baltica” ir Lietuvos kolektyvais. Malonu pasidþiaugti jaunosios altininkës ðuoliu á brandà, gilëjanèia muzikos samprata, didesniu atsivërimu klausytojams. Û.U.Þebriûnaitë kaskart labiau gludina grojimo meistriðkumà, o jos instrumentas prabyla vis tur tingesnëmis spalvomis ir gilesniu tonu. Jos sceninë patirtis taip pat nuolat kaupiama: kasmet ji groja ne tik bendruose koncertuose su „Kremerata Baltica”, bet ir viena. Altininkë ypaè dþiaugësi kvietimu á Kronberge vykusá „Altinininkø fes tivalá”, á kurá atvyko ryðkiausios ðio instrumento þvaigþdës. Û.U.Þebriû naitë dabar studijuoja Hanso Eis lerio aukðtosios muzikos mokyklos Berlyne aspirantûroje pas profesoræ T.Zimmermann. Koncertà baigë Britteno Variaci jos ir fuga Purcello tema, kûrinys, atskleidþiantis orkestro tutti, grupiø ir paskirø instrumentø skambesá bei raiðkos specifikà. Melomanas, ádë miai klausantis kûrinio, akivaizdþiai ásitikins, kà galima iðreikðti mediniø puèiamøjø, vario grupiø, o kà – intensyviu styginiø skambesiu ir t.t. Kûrinys ádomus ir grynai muzikos prasme, meistriðku Purcello temos varijavimu. Ði skambanti orkestrinë enciklopedija buvo ágarsinta be priekaiðtø. J.Domarko diriguojami artistai suþërëjo taip, jog publika nepaleido jø nuo scenos. Virtuo ziðkà finalinæ fugà orkestras turëjo pakartoti! Þivilë RAMOÐKAITË
kuluariniø svarstymø sukëlæs naujai buriamas kolektyvas, tepasirodë vie name, birþelio 23 d., koncerte. Pati idëja festivaliui turëti savo orkestrà nëra nauja ar originali. Melomanai nesyk yra klausæsi áraðø, kuriø atlikëjai – vieno ar kito festivalio orkestrai. Jau gana seniai gyvuoja tradicija suburti specialius festivaliø orkestrus, kuriø buvimas padeda organizatoriams lanksèiau sudarinëti programas, operatyviai parengti festivaliui reikalingà reper tuarà, pritarti solistams, groti spe cialiai sukurtus kûrinius, dalyvauti sudëtinguose bendruose projek tuose ir pan. Tai ir finansiniu poþiû riu nau din ga, nes yra pi giau, nei kiekvienam koncertui pirkti vis kità orkestrà. Tokius festivalio orkestrus turi þymûs Europos festivaliai – Liu cernos, Budapeðto, Ðlëzvigo-Holð teino ir kt., o Lietuvoje – Paþaislio festivalis. Vilniaus festivalio orkestras – palyginti nedidelis kolektyvas, kurá sudaro, pasak festivalio meno vadovo G.Këviðo, „geriausi Lietuvos orkestrø artistai ir gabiausias ðalies muzikinis jaunimas”. Pasiklausius orkestro galima patvirtinti, jog tai – teisybë, orkestre silpnø ir negro janèiø iðties nëra. Taèiau didþiausia ðio sumanymo intriga turbût tai, jog orkestrui vadovauti pakviestas áþy musis altininkas ir dirigentas Jurijus Baðmetas. Pirmasis festivalio orkestro koncer tas birþelio 23 d. sukëlë ypaè didelá susidomëjimà; jo pasiklausyti atvyko pirmieji valstybës asmenys, politikos ir kultûros vadovai ir, þinoma, gau sus bûrys melomanø. Programa, pasiþyminti gana margu klasikos ir ðiuolaikinës muzikos deriniu (tai, atrodo, ðio festivalio bruoþas), buvo pradëta lietuviðku opusu, specialiai festivalio uþsakytu Gintarui Sodei kai. Kûrinys, pavadintas „Maranata” („Ateik, mûsø Vieðpatie!”) altui ir styginiam orkestrui skambëjo tyliai ir monotoniðkai, kaip malda, be ryðkesniø pakilimø ar kulminaciniø taðkø; tarsi kvietimas susikaupti ir
Vilniaus festivalio staigmena – naujai suburtas orkestras Ðiømeèio Vilniaus festivalio nau jovë – gana aktyviai reklamuotas ir anonsuotas festivalio orkestras. Tikriausiai bûtø buvæ efektingiau ðiam orkestrui dalyvauti bent keliose programose. Dabar daug gandø ir Po “Maranatos” premjeros: J.Baðmetas ir G.Sodeika
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
opusas buvo sukurtas 1985 m. Lie tuvos kamerinio orkestro 25-meèio proga. Su G.Kremeriu antràjà smuiko partijà áspûdingai grojo Marija Nemanytë, kurios tvirta valia, uþmo jis ir intelektas puikiai derëjo greta maestro. Ði „Kremerata Baltica” orkestro narë baigë M.K.Èiurlionio menø mokyklà (prof. J.Urbos klasë), paskui studijavo Lietuvos muzikos akademijoje pas prof. R.Katiliø ir R.Vosyliûtæ. Dabar ji studijas tæsia Karaliðkajame muzikos koledþe Lon done (prof. N.Boyarski). M.Nema nytë yra Lietuvos jaunøjø atlikëjø ir Y.Heifetzo tarptautinio konkurso, surengto Vilniuje, laureatë, koncer tavusi su Lietuvos kameriniu bei Nacionaliniu simfoniniu orkestrais. Greta intensyvaus orkestrinio muzi kavimo ji groja Katiliaus smuikininkø kvartete, nesyk yra pasirodþiusi su orkestru kaip solistë. 2002 m. buvo pakviesta á Kronbergo muzikos festivalá, kuriame koncertavo kame riniuose ansambliuose su B.Perga menðèikovu, G.Kremeriu ir Guarneri kvartetu. Koncertà baigë Schuberto Kvarte tas G-dur, op. posth. 161 (V.Kissino versija orkestrui). Orkestras Schu bertà interpretuoja jau keleri metai ir da ro tai taip meist rið kai, kad, uþmirðus viskà, belieka palaimingai pasinerti á jos tëkmæ ir groþëtis. Kaip prasmingai suskambëdavo ið orkestro faktûros vis iðnyrantys tra pûs Gidono Kremerio smuiko ir kitø grupiø koncertmeisteriø solo! Audringais aplodismentais pub lika iðpraðë bisà, skambëjusá ausyse visà likusá vakarà – Schuberto Valsà (smuikui solo já redagavo D.Oistra chas, orkestrui pritaikë latviø kom pozitorius G.Pelecis). G.Kremeris já grojo fantastiðkai, orkestras – taip pat. Þivilë RAMOÐKAITË
Muzikos barai /19
nesiblaðkyti. Jame vyravo polifoninis minimalistiðkø diatoniniø struktûrø judëjimas, pertraukiamas arba papil domas soluojanèio alto balso. Kom pozitorius per visà veikalà iðlaiko ne tik gana siauros amplitudës dina mikà, bet ir dermæ. Pacituosime ið koncerto pro gramëlës patá G.Sodeikà: „Kartais kûrinys gimsta anksèiau nei jo pava dinimas, panaðiai kaip ir þmogus. Vartydamas Naujàjá Testamentà, apaðtalo Pauliaus pirmojo laiðko korintieèiams pabaigoje radau iðraið kingà þodá – þenklà Maranata”. W.A.Mozarto Koncertinë simfo nija Es-dur, K364 – kûrinys, kurá per paskutinius kelerius metus J.Baðme tas Vilniuje atliko nesyk ir vis su kitu partneriu. Ðá kartà smuiko solo grojo pirmàsyk Lietuvoje vieðintis jaunas smuikininkas ið Kopenhagos Niko lajus Znaideris. Jis yra prestiþinio karalienës Elþbietos tarptautinio kon kurso Briuselyje 1997 m. I premijos laureatas, gerai þinomas solistas ir kamerinës muzikos atlikëjas. Neáprastai aukðtas ir elegantiðkas muzikas suþavëjo savo brandþiu, tarsi spontaniðku muzikalumu, subtiliu skoniu, lengva ir lanksèia technika, savita artikuliacija. Jis neju èiomis priminë F.Kreislerio ir kitø anos epochos atlikëjø menà, mums paþástamà ið áraðø. Taèiau N.Znaide ris savo grojimo nestilizuoja pagal anuos pavyzdþius, regis, jis tiesiog taip pat jauèia muzikà ir grojimà smuiku. Galbût tai ir pedagogø, tarp jø – D.de Lay, B.Kushniro, M.Vi teko átaka. Kai ðalia N.Znaiderio atsistojo J.Baðmetas, pradþioje suklusome, kaip jis reaguos á jaunojo kolegos muzikavimà, ar nepasiliks su „savàja tiesa”, kà esame nesyk girdëjæ. Taèiau J.Baðmetas nuo pirmos frazës á N.Znaiderio grieþimo stiliø reagavo adekvaèiai, ir abu solistai, apsupti suklususio ir dëmesingo orkestro (tikslûs buvo ir styginiai, ir pûtikai), tiesiog paniro á Mozarto kûrinio gelmes. Jautëme karðto ir gyvo, ið tiesø gimstanèio èia pat sce noje, muzikavimo dþiaugsmà. (Beje, po koncerto netyèia suþinojau, kad jie Mozarto simfonijà kartu grojo pir màkart, ið tiesø nerepetavæ!) Koncertà tæsë Benjamino Brit teno „Lachrymae” altui ir styginiø orkestrui (J.Dowlando dainos apmàstymas), kurio klausantis ið tiesø drauge su muzika màstei apie J.Dowlando minoriðkas ir melancho liðkas dainas – jø nuotaikos daþnai atskamba ir kitø anglø kompozitoriø opusuose. Altas – ypaè parankus
Muzikos barai /20
dël savo skambesio specifikos ðias nuotaikas reikðti; tai meistriðkai darë J.Baðmetas. Festivalio orkestro debiutas buvo uþbaigtas Franzo Schuberto Treèiàja simfonija d-moll, leidusia gërëtis muzikos raiðka ir kartu áver tinti orkestro galimybes, jo techniná paslankumà, kokybiðkà skambesá, tarpusavio darnà, gebëjimà paklusti dirigento valiai. J.Baðmetas diri guo ja ne tik ran ko mis, jis vei kia muzikantus visa savo esybe, kûnu, mimika, þvilgsniu. Ðiuos kûrybinius impulsus jaunieji orkestrantai nuo ðirdþiai siekë perkelti á muzikà. Taigi kryptis yra: belieka siekti tobulumo. Þivilë RAMOÐKAITË
Jubiliejinis Krzysztofo Pendereckio koncertas Vil niaus festivalyje 70-metá ðvenèiantis áþymusis lenkø kompozitorius Krzysztofas Pendereckis ne maþiau þinomas ir kaip dirigentas. Jo koncertinës gastrolës, kuriose maestro diriguoja klasikinius ir savo veikalus, siekia tolimiausius pasaulio kraðtus. Nors mûsø kraðto menininkø kontaktai su Pendereckiu mena „geleþinës uþdangos” laikus, Lietuvai atkûrus Nepriklausomybæ jie ágavo kità mastà, tapo nepalyginti glaudesni ir platesni. Pendereckis jau nëra retas sveèias Lietuvos koncertø salëse, taip pat Kauno ir Vilniaus muzikos festivaliuose. Nemaþai bendrø koncertø su Nacionaliniu simfoniniu orkestru maestro suren gia uþsienyje. Vilniaus festivalis ðiemet ypatin gai pagerbë iðkiløjá muzikà: nema þai jo kûriniø skambëjo skirtingø kolektyvø koncertuose, o vienas atskiras vakaras (birþelio 26 d.) buvo skirtas kompozitoriaus jubi liejui. Jame Pendereckis buvo ir autorius, ir atlikëjas: maestro diri guojamas Nacionalinis simfoninis orkestras atliko L. van Beethoveno Simfonijà Nr. 6 ir vilnieèiams negir dëtà paties Pendereckio Concerto grosso trims violonèelëms ir orkest rui (2000–2001). Ðio naujo kûrinio soliniø partijø atlikti buvo pakviestas Lietuvos nacionalinës premijos lau reatas, violonèelininkas ir dirigentas Davidas Geringas su dviem savo mokiniais, dabar jau irgi koncertuo janèiais menininkais, Tatjana Vasil jeva ir Borisu Andrianovu. Pradþioje Nacionalinis simfo
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Vilniaus festivalis 2003
Diriguoja Krzystofas Pende reckis
ninis orkestras pagrojo L. van Beethoveno Ðeðtàjà („Pastoralinæ”) simfonijà. Didþiojo genijaus kûriná maestro pasirinko, manau, norëda mas pabrëþti didþiøjø meno verty biø svarbà ðiuolaikiniame pasaulyje, apie kà nuolat kalba visi kultûrai neabejingi þmonës. Tai, kad ðiuolai kinis kompozitorius, buvæs avangar distas, ne tik ranka nemoja á klasikà (tai anaiptol ne retas reiðkinys mûsø kasdienybëje), bet netgi jà atlieka ir puoselëja, – taurus, muzikos ateitimi susirûpinusio menininko gestas. Tokiu rakursu þvelgdama á koncerte atliktà simfonijà, jos interpretacijos lygá ðásyk esu linkusi palikti antrajame plane ir vertinti labiau patá L. van Beethoveno muzikos buvimo festivalyje faktà. (Neneigsiu, jog tai kompromisinë pozicija.) Klausydamasi ðio veikalo jaut resnë siela, neabejoju, ilgëjosi ryðkiau artikuliuotø muzikiniø pavidalø, kuriø gausa jam ypaè bûdinga, taip pat – turtingesniø skambesio spalvø, pastoraliðko lengvumo, gyvesnio muzikos ban gavimo. Girdëjome drausmingà ir ritmiðkai tikslø, taèiau gal kiek mechaniðkà grojimà... Antrojoje dalyje buvo atliktas naujas Vilniuje pirmàkart skambë jæs Pendereckio opusas Concerto grosso trims violonèelëms ir orkest rui. Apibendrinant já galima bûtø pavadinti kompozitoriaus apmàsty mais apie mûsø laikmetá. Kûrinyje labai ryðkus asmeninio pasisakymo pradmuo, nors barokinë concerto grosso konvencija siûlo visai prie ðingà kalbësenos tipà. Kûrinio dau giatemiðkumas – ausis nuolat fik savo vis naujus motyvus, skirtingø stiliø nuolauþas, iki ðvystelëjusio ir vos identifikuojamo dþiazo, – nesu trukdë sekti jo prasmës skleidimosi; pakilumà, verþimàsi, gilø susikau pimà ir ramià lyrikà nuolat nutrau kia neviltimi ir gedulu alsuojantys epizodai. Kûrinio gale vis dëlto atmosfera praskaidrëja ir paskutiniai du garsai iðtirpsta begalybës tyloje. Kûrinio solo partijas atliko trys puikûs violonèelininkai – publikos
mylimas Davidas Geringas su savo mokiniais Tatjana Vasiljeva ir Borisu Andrianovu (jie abu yra sëkmingai grojæ Vilniuje). Atlikëjai savo uþduotá ávykdë nepaprastai átaigiai: mums skleidësi ðiø partijø panaðumai ir skirtumai, tarpusavio polifonizuotas dialogas ir unisonas, prieðprieða ir susiliejimas su orkestru bei dar daugybë raiðkos niuansø, leidusiø suvokti arba nujausti muzi kos prasmæ. Maestro Pendereckis jautriai ir valingai vadovavo ðios áspûdingos kûrinio visumos staty bai. Þivilë RAMOÐKAITË
vël dþiazo þvaigþdës Galbût greit ateis laikas, kai raðy dami Vilniaus festivalio istorijà galë sime dþiaugtis áspûdinga pasaulio dþiazo þvaigþdþiø galerija. Jau ir dabar prisimenami vardai dþiazo þinovams ir mëgëjams daug kà sa ko: McCoy Ty ne rio trio (2000), Her bie Han coc kas (2001), Al Jar reau (2002). Ðiemet, 2003-iøjø festivalyje, prisiminsime net dviejø þvaigþdþiø vardus: jaunesniosios kartos kubietá fleitininkà virtuozà Orlando „Maraca” Valle ir jau tikra legenda tapusá amerikietá gitaristà Al Di Meolà. KUBOS KAITRA „FORUM PALACE” SALËJE Birþelio 29 d. „Forum palace” „Galaxy” salëje dvylikos þmoniø grupë visus panardino á Lotynø Amerikos ritmø sûkurá. Tai ansamblis „Otra vision”, kurá 1996 m. subûrë Orlando Valle (pravarde „Maraca”), anksèiau ðeðerius metus buvæs garsios kubietiðkojo dþiazo grupës „Irakere” fleitininkas, pianistas ir aran þuotojas. Savo karjerà Valle pradëjo ðeðiolikos metø Emiliano Salvatore ir Bobby Carcasèso ansambliuose. Pravardë „Maraca”, be abejo, kilusi ið Lotynø Amerikoje populiaraus muðamojo instrumento, pagaminto ið dþiovinto akmenukø pripildyto moliûgo. Toká barðkutá, dar apvilktà specialiu barðkanèiu tinkleliu, tarðkino ir pats Orlando koncerte Vilniuje. Savo ðaknimis afrokubietiðkasis dþiazas siekia afrikieèiø, ispanø, taip pat Kubos ir Karibø regiono tradici nës muzikos intonacijas bei ritmus. Iðpopuliarëjæs 8–9 deðimtmeèiais, „Otra vision” grupëje ðis stilius tarsi ágavo naujà kvëpavimà. Ádomu, jog dauguma pastarøjø metø dþiazo analitikø afrokubietiðkàjá stiliø linkæ
tojø priëmimu, prisipaþino pajutæs, jog publika tokios muzikos klausosi bene pirmà kartà. AL DI MEOLA IR DRAUGAI Jø garsø magijà patyrëme birþelio 30 d. Renesanso dvasia alsuojan èiame universiteto Skargos kieme. Ðá mënesá 49-àjá gimtadiená ðvæ siantis Al Di Meola, bûdamas devy niolikos, pateko á legendinæ Chicko Coreos grupæ „Return to Forever”, su kuria ásitraukë á konkuravimo dva sia alsuojantá 8-ajame deðimtmetyje
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
priskirti Lotynø Amerikos dþiazui, nors, jeigu atidþiau ásiklausytume, pavyzdþiui, á brazilø dþiazà, skirtumø tikrai pastebëtume. Tiesa, afrokubie tiðkasis dþiazas tapo komerciðkesnis, taèiau ðiø dienø klausytojui, turint omenyje dabarties gyvenimo ritmà ir tempà, tai – tiesiog lengviau „virð kinama”. Iðties geras rengëjø suma nymas ðio þanro koncertà rengti bûtent pramogø centre „Forum palace”, praðmatnioje „Galaxy” klubo salëje. Vieninteliai bet: salëje tokiam koncertui maþoka vietos,
Kubos kaitra “Forum Palace” salëje
klausos netenkino ir ágarsinimo kokybë (akivaizdus atskirø kanalø disbalansas), norëjosi ir ádomesnio bei iðradingesnio apðvietimo (vis dël to – galaxy!). „Otra vision” grupëje surinkti iðties stiprûs muzikantai. Tiesiog tobulu virtuoziðkumu pasiþymëjo puèia møjø kvartetas – du trimitai, altinis bei tenorinis saksofonai, galinga ritmo grupë – perkusija, bosas ir du bûgnininkai bei pianistas. Du grupës vokalistai þavëjo ne tiek dai navimu, kiek plastiðku ir nepaprastai rimiðku judëjimu scenoje. To ið jø galëtø pasimokyti ne viena scenos „þvaigþdë”. Tuo tarpu Lotynø Ame rikos dþiazo vokalas labai specifinis, kartais tarsi „laukinis”, taèiau ir ðis niu ansas teikia autentiðko þavesio. Pats grupës lyderis Orlando „Maraca” Valle fleita grojo áspûdingai vir tuoziðkai, improvizacijø ritminës struktûros tiesiog pranoko fantazi jos ribas. Darniai á viso ansamblio audiná ásiliejo pritariantis Orlando vokalas, o jo barðkanti maraca buvo tiesiog viso ansamblio siela. Ritmas, ritmas, ritmas visur: scenoje, salëje – dalis publikos savæs tikrai negalëjo valdyti, nes ritmas uþvaldë jø kûnus ir sielas, nors kità dienà vykusioje spaudos konferencijoje Orlando, iðsakydamas pasitenkinimà klausy
iðplitusá fusion judëjimà. „Tai buvo laikas, kai norëjau tapti greièiausiai pasaulyje grojanèiu gitaristu; dabar man daug svarbiau, kà noriu pasa kyti savo instrumentu”, – prisimena Al Di Meola. Al Di Meolos kaip menininko bren dimui didelæ átakà padarë þymus to meto gitaristas Larry Coryellas, kurá pats Al Di Meola vadino fusion muzi kos tëvu. Su Chicko Coreos grupe jauna sis gitaristas áraðë tris albumus (LP), ið ku riø du – „Ro man tic War rior” ir „No Mystery” 1975-aisiais pelnë „Grammy” apdovanojimà, o þurna las „Guitar Player”, ávertindamas Al Di Meolos indëlá á ðiuos albumus, pavadino já geriausiu naujuoju metø talentu ir nominavo geriausiu dþiazo gitaristu. Kai 1976-aisiais dvideðimt dvejø metø gitaristas pradëdamas solinæ karjerà áraðë savo pirmàjà plokðtelæ „Land of the Midnight Sun”, kritikai ið karto pastebëjo jo iðskirtinumà ir originalumà. Tokios „etiketës” lydës gitaristà per visà jo karjerà: nepakartojamas, nepaprastas, vienintelis. Ið tiesø, kai kaþkas ið kolegø Vilniuje, „Omnitel” bûstinëje vykusioje spaudos konferencijoje, gitaristo paklausë apie svarbiausià nesikeièiantá jo kûrybos principà,
ðis lakoniðkai atsakë – individualus skambesys. Reikëtø pridurti – indi vidualus stilius, kuris per dvideðimt penkerius metus ne kartà keitësi, taèiau iðliko unikalus. Kaip prisipa þino pats Al Di Meola, JAV kritikai jam bûdavo visada grieþtesni ir ne tokie palankûs negu muzikos apþval gininkai uþ jos ribø. Kiekvienas naujas Al Di Meolos albumas priversdavo suklusti, tap davo muzikos pasaulio ávykiu. 1977aisiais pasirodþiusá antràjá albumà „Elegant Gipsy” lydëjo tikras furo ras: minëtas þurnalas „Guitar Player” ðá albumà nominavo geriausio metø gitaros albumo nominacija, kurià pelnë ir 1978-øjø „Casino” bei dvi gubas 1980-øjø „Splendido Hotel”. Nuo 1975-øjø penkerius metus paei liui Al Di Meola buvo kone „etatinis” nominantas, pelnydamas geriausio dþiazo gitaristo nominacijas. Tikrai legendiniu tapo 1981 m. áraðytas koncertinis albumas „Friday Night in San Francisco”, kur Al Di Meola grojo kartu su kitais dviem kultiniais gitaristais Johnu McLaug hlinu ir „flamenko karaliumi” Paco De Lucia. Ðiame albume naujomis spalvomis suþërëjo paties Al Di Meo los kompozicijos. Albumà kritikai labai greitai paskelbë geriausiu visø laikø akustiniø gitarø albumu. Su gitarø trio Al Di Meola áraðë dar du albumus – „Passion Grace and Fire” (1983) ir „The Guitar Trio” (1996). 1983-iøjø LP „Scenario” pasiekë absoliuèià virðûnæ ir tapo ne tik dþiazo, bet ir popmuzikos hitø lyderiu. Vis dël to la bai smal su ið pa ties gitaristo lûpø buvo iðgirsti (net ir numanant atsakymà), kas tapo svarbiausiu jo muzikos lûþiu, turint omenyje stiliaus kaità. Anot paties gitaristo, karjeros pradþioje labai svarbus buvo bendradarbiavimas su Chicko Coreos grupe „Return to Forever” bei vëliau gitarø trio, taèiau didþiausià átakà jo kuriamai muzikai padarë draugystë su Astoru Piazzolla ir paþintis su jo muzika, kurioje Al Di Meola atrado tai, ko neretai pasigesdavo dþiaze – jaudi nantá paprastumà. Apie tai kalbant, net itin romus ir santûrus muziko veidas iðdavë, koks jam svarbus Piaz zolla ir jo muzika. „Tai muzika ne tik protui, bet pir miausia ðirdþiai, jausmams”, – sakë Al Di Meola. Ðià Al Di Meolos stiliaus kaità pastebime 1990–1994 m. Jis tapo „minkðtesnis”, kontempliaty vesnis, ágavo daugiau intymumo ir jausminës iðraiðkos. Taèiau Al Di Meola – toks pat nepaprastas,
nenuspëjamas, savitas, drauge jo muzikoje gausu to, kas bûdinga gitarai apskritai, dþiazui, flamenkui: egzotiðki instrumentai ir dar egzotið kesni sàskambiai. Kaip kompozitorius ir atlikëjas Al Di Meola kuria aprëpdamas du – akustinës ir elektroninës muzi kos polius, kita vertus, jo muzika pasiþymi unikalia ðiø poliø darna. Ði savybë bûdinga visai jo muziki nei kar je rai: „Fri day Night in San Francisco” (1981), „World Sinfo nia” (1991), „The Grande Passion” (2002) áraðyti akustinëmis gitaromis. Ið akustiniø albumø paminëtinas ir 1996-øjø „Ri te of Strigs”, ára ðy tas su dþiazo smuikininku Jeanu-Lucu Ponty ir bosininku Stanley Clarke. 2002 m. CD „Flesh on Flesh” ára ðytas elektrine gitara, o 1980-øjø „Splendido Hotel” – tiek akustinë mis, tiek elektrinëmis gitaromis. 1998 m. CD „The Infinite Desire” labai sëkmingai pritaikomos skaitme niniø garso efektø – midi technolo gijos – tiek elektrinei, tiek akustinei gitarai. Ðià akustikos ir elektronikos darnà, kuri kûrë neátikëtinai plaèios erdvës áspûdá, galëjome iðgirsti ir koncerte Vilniuje. Kaip Al Di Meola þadëjo spaudos konferencijoje, Vilniaus koncerte, be paties gitaristo kompozicijø, skam bëjo ir Astoro Piazzollos muzika. Jau koncerto pradþioje iðgirdome Piazzollos „Libertango” – neátikëti nai ekspresyvaus, tiesiog gigantiðko skambesio versijà. Maþdaug pusan tros valandos trukusiame Vilniaus koncerte klausëmës Al Di Meolos kompozicijø tiek ið vëlyvøjø, tiek ið ankstesniøjø albumø. Tai nebûtø nepaprastasis Al Di Meola, jeigu dauguma kompozicijø nebûtø skambëjusios gerokai transformuo tos. Kartu su gitaristu á Vilniø atvyko argentinietis klaviðininkas Mario Parmisano, perkusininkas Gamalie lis „Gumbi” Ortizas ir bûgnininkas Ernie Adamsas. Su ðiais muzikantais Al Di Me o la jau yra ára ðæs ke tu ris albumus. Tai iðties fantastiðki muzi kantai, pasiþymëjæ tokiu pat vidiniu temperamentu, subtiliu jausmin gumu ir aukðèiausio lygio sceniniu bendravimu, galbût ið savo lyderio perëmæ tà nepakartojamumà ir uni kalumà. Manau, visiems klausiusiems ðio koncerto liko daug stipriø áspûdþiø, kuriuos kiekvienas turbût ávardijame savaip. Dalis áspûdþiø kaip visada liko tarp eiluèiø arba „juodraðèiø” paraðtëse. Tai buvo septintojo Vil niaus festivalio finiðas. Tomas BAKUÈIONIS
Muzikos barai /21
Konkursas
Muzikiniai konkursai: talentø paieðka Lina NAVICKAITË
X
X a. fortepijono meno pradþia galima bûtø laikyti 1890-uo sius, þyminèius romantinio pianizmo vertybiø perkaino jimà ar bent naujà áprasmini mà. Tuo metu pianistinæ veiklà pradëjo didieji ano amþiaus pianistai: Ignazy Ja nas Paderewskis, Leopoldas Godowskis, Józefas Hofmannas, Arthuras Rubinstei nas, o Feruccio Busoni atliko Johanno Sebastiano Bacho ir Ferenczo Liszto kûri niø ciklus. Tais metais ávyko itin svarbus fortepijono meno raidai ávykis: Antonas Rubinðteinas suorganizavo pirmàjá tarp tautiná pianistø ir kompozitoriø konkur sà. Bûtent konkursai ilgainiui tapo vienu ryðkiausiø ir kartu prieðtaringiausiø XX a. muzikinio gyvenimo atributø, pa dedanèiø atskleisti ávairiø ðaliø atlikimo kultûros bei muzikinio iðsilavinimo lygá, pademonstruoti profesionalaus jaunøjø muzikantø ruoðimo rezultatus. Ávairios atlikëjø rungtynës tarp to meto muzikantø, daþniausiai skirtos improvizacijos menui, vykdavo jau Ba roko epochoje. Vienas ryðkesniø tokio pobûdþio ávykiø – 1717 m. turëjæs vykti J.S.Bacho ir prancûzø vargonininko bei kompozitoriaus Louis’o Marchand’o susitikimas. Po triumfo Dresdene, taip ir neávykus varþyboms su Marchand’u (kuris, kaip pasakojama, pabûgo Bacho konkurencijos ir á varþybas neatvyko),
Muzikos barai /22
visur paplito Bacho kaip neprilygstamo klavyristo ir vargonininko ðlovë. Þino mos taip pat dviejø þymiø XVIII a. pir mosios pusës meistrø Georgo Friedricho Händelio ir Domenico Scarlatti varþybos Romoje, kardinolo Ottoboni rûmuose. Tuomet Händelis pasirodë geriau kaip vargonininkas, o Scarlatti – kaip klave sinininkas. Ryðkios varþybos fortepijono istorijoje buvo Mozarto ir Muzio Clemen ti susitikimas Vienoje (imperatoriaus Josepho II dvare) 1781-aisiais. Ðio susi tikimo metu abu kompozitoriai atliko savo kûrinius bei demonstravo improvi zacinius gebëjimus. Vienos ir Londono pianizmo mokyklø pradininkø susitiki mas ryðkiai atskleidë ðiø mokyklø skirtu mus XVIII a. pabaigoje. Clementi puikiai ávertino dainingà, subtilø ir iðraiðkingà savo varþovo grojimà, tuo tarpu Mozar tas kritikavo italø virtuozo pabrëþiamà motorikà ir sausokà grojimo manierà, ta èiau pripaþino jo, kaip kompozitoriaus, talentà: Clementi atliktos Sonatos B-dur temà vëliau jis pavertë Uþburtosios fleitos uvertiûros pagrindu. Galima sakyti, jog XIX amþius pakei të atlikimo meno paskirties suvokimà. Anksèiau nuo Baþnyèios ar pasaulieti niø magnatø priklausæ muzikai buvo pripaþinti laisvais menininkais ir kartu tapo priklausomi nuo visuomenës nuo monës bei estetiniø poreikiø. Pleèiantis
koncertiniam gyvenimui, daugëjant operos teatrø ir simfoniniø orkestrø, augant jaunimo poreikiui ágyti specialø muzikiná iðsilavinimà, radosi modernios konservatorijos. Buvusi kompleksinë mu ziko profesija pamaþu uþleido vietà vis didesnei diferenciacijai. Ðiuo laikotarpiu vis didëjo muzikantø atsiskyrimas pagal veiklos pobûdá á kompozitorius, muziko logus, atlikëjus ir pedagogus. Ðio laikotarpio kûrybiniø varþybø pa vyzdys – 1844 m. Leipcigo Gewandhaus vykæs smuikininkø Heinricho Ernsto, A.Boccini, Ferdinando Davido ir Josepho Joachimo susitikimas. Visi keturi muzi kai atliko Ludwigo Maurerio Koncertantæ keturiems smuikams, kuriai kiekvienas turëjo sukurti savo kadencijà (ðio kon kurso nugalëtoju tapo Joachimas). Nors ankstesniøjø amþiø þymiø mu zikø susitikimai buvo gana reikðmingi, taèiau vis dëlto pavieniai muzikinio gy venimo ávykiai. Tuo tarpu XX a. jie tapo itin populiarûs ir, iðaugæ á tarptautinius konkursus, labai ryðkiai paveikë mûsø amþiaus atlikëjø menà. Konkursai XX a. muzikiniame gyvenime ásitvirtino kaip specifinë talentingø atlikëjø pasirodymo forma, atkreipianti dëmesá á jø kûrybi nius laimëjimus ir atverianti kelius toles nei koncertinei veiklai. Ðiuo metu esantys vienu svarbiausiø rinkos instrumentø, pirmieji tarptauti niai konkursai buvo surengti paramos jaunimui tikslais. Tokius uþdavinius sau këlë ir pirmøjø ðiuolaikiniø konkursø ini ciatoriai – daþniausiai þymûs muzikai, jau paþinæ kûrybinës asmenybës tapsmo sunkumus, taip pat – paþangios visuome ninës ir muzikinës organizacijos. Kita vertus, koncertø organizavimo, o vëliau ir garso áraðø firmos siekë paversti kon kursus daug þadanèiø atlikëjø atrankos priemone. Ðiuolaikiniø muzikiniø konkursø pirmavaizdþiu daugeliu aspektø galima laikyti kompozitoriø ir pianistø kon kursà, 1890 m. suorganizuotà Antono Rubinðteino iniciatyva. Þymus rusø muzikas sugebëjo pirmasis perprasti to meto reikalavimus, suprasti, kokià svarbà gali turëti konkursai kaip jaunø muzikantø karjeros pagrindas. Rubinð teino vardu pavadinti konkursai tapo pirmosiomis tarptautinëmis varþybo mis, vykstanèiomis reguliariai nustatytu laiku, pagal tam tikrà programà, grieþtus nuostatus ir dalyvaujant autoritetingam tarptautiniam þiuri. Þinoma, ne viskas toje programoje ir ypaè ástatuose buvo tobula. Visiðkai archaiðkas ðiandien atro do punktas, draudþiantis konkurse daly vauti moterims. Vis dëlto ðie konkursai suvaidino svarbø teigiamà vaidmená,
praktiðkai parodydami tokio jaunø talen tø atrankos metodo naudà. Naujà raidos pagreitá Rubinðteino idëjos ágavo XX a. treèiajame–ketvirtaja me deðimtmeèiuose. 1927 m. Varðuvoje buvo surengtas Pirmasis tarptautinis Chopino pianistø konkursas. Ðis kon kursas tapo didþiuliu ávykiu ir patrau kë þymiausiø muzikantø dëmesá; apie já raðë viso pasaulio spauda, konkurso laureatai tapo plaèiai þinomi. Chopino konkursai ðiuo metu yra seniausias pla taus masto panaðaus pobûdþio renginys, kurio tradicija iðsaugota iki ðiø dienø. Chopino konkursø sëkmë ákvëpë Europos muzikus. Ketvirtajame deðimt metyje pradedami rengti stambûs tarp tautiniai konkursai Vienoje, Budapeðte, Briuselyje, o Varðuvoje, be Chopino kon kurso, vyksta ir Henryko Wieniawskio vardu pavadintas smuikininkø konkur sas. Visi ðie konkursai buvo sumanyti kaip reguliarûs, juose jau buvo ryðkûs tie bruoþai, kurie vëliau tapo visuotine daugelio tarptautiniø konkursø norma: dalyviø amþiaus ribø nustatymas, kon kurso iðskaidymas á atskirus etapus – tu rus, programø sudarymo principai, þiuri sudarymas, konkursantø pasirodymø vertinimai. Nepaisant pavieniø skirtu mø, bûtent tuo laiku kristalizavosi tam tikra bendra konkursø rengimo formulë, kurios esminiai ypatumai iðliko iki ðiø dienø. Pirmieji konkursinio judëjimo þings niai pasirodë daug þadantys. Labai grei tai buvo pripaþinta, jog konkursai yra puiki artistiniø gabumø raiðkos forma ir apskritai naudingi muzikinës kultûros plëtojimui. Pirmøjø tarptautiniø konkur sø laureatai uþëmë atitinkamà vietà tiek vienos ar kitos ðalies, tiek tarptautinëje koncertinëje estradoje. Daugelyje Euro pos ðaliø ketvirtojo deðimtmeèio pabai goje gimsta naujø konkursø planai. Ta èiau konkursø rengëjø uþmojus sugriovë Antrojo pasaulinio karo pradþia. Karo metais iðsiskyrë smuikininkø ir pianistø konkurso Paryþiuje, kurio iniciatoriais tapo pianistai Marguerite Long ir Jacques Thibaud, organizavimas 1943-iaisiais. Ðis ið pradþiø nacionalinis konkursas netruko peraugti á vienà reikð mingiausiø tarptautiniø konkursø. Naujas konkursinio judëjimo etapas prasidëjo pokario metais, á já ásiliejo vis daugiau ðaliø. Be Europos, pirmieji tarp tautiniai konkursai pradëti rengti JAV, Brazilijoje, Kanadoje, o nacionaliniai konkursai vyko apskritai beveik visur. Beje, iki karo konkursinës disciplinos apsiribojo daugiausia fortepijonu, smui ku ir dainavimu, o laikui bëgant beveik neliko muzikiniø specialybiø, neturinèiø
savo srities varþybø. Ið tarptautiniø pokario metø kon kursø verta paminëti Long ir Thibaud konkursà Paryþiuje (1946), konkursà Þe nevoje, vël ágavusá tarptautiná charakte rá, smuikininkø konkursà Carlo Flescho medaliui gauti Londone, taip pat kartu su festivaliu „Prahos pavasaris” vyku sius atlikëjø konkursus. Visi jie tapo re guliarûs. Be ðiø varþybø, 1948 m. ávyko didelës apimties tarptautinis konkursas Olandijos mieste Cheveningene, sutrau kæs daugybæ pianistø, smuikininkø ir vokalistø bei daugeliu aspektø tapæs pokario kartos meninio jaunimo perþiû ra. Netrukus atgimë ir kiti konkursai, turintys dar ikikariniø laikø tradicijø: Budapeðte (1948), Chopino (1949), Briu selio (1951), Wieniawskio (1952) ir ðiek tiek vëliau – Vienos (1959). 1958 m. stambiø tarptautiniø konkur sø organizatoriø gretas pirmà kartà papil dë tuometinë Sovietø Sàjunga. Maskvoje buvo surengtas Pirmasis tarptautinis Èaikovskio smuikininkø ir pianistø kon kursas. Konkursai pamaþu skverbësi ir á Amerikos þemynà. Èia tarptautiniø kon kursø pradininke tapo Brazilija. 1957 m. Rio de Þaneire ávyko tarptautinis pianis tø konkursas, kurio sëkmë pavertë já tra diciniu. 1959 m. Meksike buvo surengtas Antrasis tarptautinis Pablo Casalso kon kursas. Tik po amerikieèio Vano Clibur no sëkmës tarptautiniame Èaikovskio konkurse Maskvoje susidomëjimas pana ðiø konkursø organizavimu atsirado ir JAV. Ilgainiui nacionalinis smuikininkø ir pianistø Edgaro Leventritto konkursas Niujorke tapo tarptautiniu, o septintojo deðimtmeèio pradþioje pradedami rengti Dimitrijaus Mitropouloso (Niujorke) ir Vano Cliburno (Fort Jorte, Teksaso vals tijoje) konkursai. Vis augantis konkursinio judëjimo spektras, naujø konkursø organizavimas atvedë prie bûtinybës suvienyti ir koor dinuoti konkursus organizuojanèiø þmo niø pastangas. Iðkilo poreikis uþmegzti nuolatinius kontaktus tarp konkursø organizacijø, garantuoti dalijimàsi patir timi ir pan. Ðiuo tikslu 1957 m. Þenevoje keleto dideliø konkursø organizatoriø iniciatyva buvo ákurta Pasaulinë muzi kos konkursø federacija, kurios pirminin ku tapo þymus ðveicarø kompozitorius ir muzikos veikëjas, Þenevos konser vatorijos direktorius Anri Ganebenas (dabar federacijai vadovauja Marianne Granvig). Ið pradþiø á federacijos sudë tá buvo priimti 13 konkursø, o dabar jai priklauso jau 112 muzikiniø konkursø (ið viso pasaulyje yra per 4500 tarptau tiniø akademinës muzikos konkursø). Tarptautinis M.K.Èiurlionio pianistø ir
vargonininkø konkursas á ðià organizaci jà buvo priimtas 1994 m. Nemaþà átakà konkursø organiza toriams (kaip ir visam meniniam gyve nimui) daro socialinës aplinkybës bei muzikinës rinkos ypatybës. Daugeliu at vejø ðiuolaikiniai muzikiniai konkursai vyksta valstybiø sostinëse, dideliuose kultûros centruose. Pavyzdþiui, pirmø jø gretas sudaro tokie konkursai kaip Èaikovskio – Maskvoje, karalienës Elþ bietos – Briuselyje, Enescu – Bukareðte, Chopino – Varðuvoje ir kiti. Neretai to kiø konkursø vietai parenkami miestai, vienaip ar kitaip susijæ su gyvenimu ir veikla to muziko, kurio vardas suteik tas konkursui: Bacho konkursas Leipci ge, Beethoveno – Vienoje, Schumanno – Cvikau, Mozarto – Zalcburge, Paganini – Genujoje, Carlo Flescho – Londone, Vano Cliburno – Fort Jorte. Ne paskuti næ vietà organizuojant konkursus uþima ir turistinis aspektas. Norint pritraukti á tam tikrà vietà kuo daugiau þmoniø, o kartu ir suteikti kuo geresnes sàlygas konkursantams, konkursai rengiami ma þuose miesteliuose, ypatinguose savo kurortinëmis savybëmis ar istorinëmis áþymybëmis: Hertogenbosas – Olandijo je, Bolcano – Italijoje, Verbje – Belgijoje ir kt. Paprastai dauguma konkursø vyks ta maþdaug tuo paèiu metø laiku. Gana daþnai konkursus remia ar net inicijuoja tam tikros firmos, besirûpinanèios savo reklama. Pavyzdþiui, pianistø konkursà Vienoje inicijavo firma Bösendorfer, Lietu vos muzikos akademijoje instrumentalis tø konkursus kasmet rengia muzikos in strumentø gamybos koncernas Yamaha. Regis, savaime suprantama, jog ðiuo metu rengiamø konkursø taisyklës lei dþia juose dalyvauti visø tautybiø bei lyèiø atstovams. Vienintelis grieþtas apribojimas – dalyviø amþius: daþniau siai dalyvauti rimtame tarptautiniame konkurse leidþiama ne jaunesniems kaip 15–20 ir ne vyresniems kaip 30–35 metø atlikëjams. Konkursø programa atspindi XX a. ávairiapusiðkø atlikëjø tendencijà: daþniausiai (iðskyrus vieno autoriaus kû rybai skirtus konkursus) skirtinguose tu ruose reikalaujama atlikti XVII–XVIII a., romantizmo, XX a. bei ðalies, kurioje vyksta konkursas, muzikà. Pasaulinis muzikanto pripaþinimas ðiuo metu daþniausiai prasideda nuo jo pergalës kuriame nors tarptautiniame konkurse (nors neiðsiverèiama ir be le gendiniø iðimèiø – tokiø kaip Ivo Pogo relichiaus „nesëkmë” 1980-øjø Chopino konkurse). Tarp savo karjerà pradëju siø nuo konkursø – pianistai Arthuras Rubinsteinas, Levas Oborinas, Arturo Benedetti Michelangeli, Emilis Gilelsas,
Muzikos barai /23
Konkursas Jakovas Flieras, Vanas Cliburnas ir kt. Be to, tarptautiniai muzikiniai konkursai vis labiau tampa ne tiek atskirø atlikëjø, kiek skirtingø ðaliø atlikimo meno mo kyklø varþytinëmis. Nors tarptautiniai konkursai, galima sakyti, gimë tik XX a. pradþioje, jau jam baigiantis vis garsiau ëmë ryðkëti prieð konkursus protestuojantys balsai. Pagrin dinis priekaiðtas tas, jog konkursams ir jø vertinimams ne svetimas sportinis pradas yra visiðkai nesuderinamas su menu. Norëdami átikti visiems þiuri na riams, konkursø dalyviai turi stengtis groti taip, kad nebûtø kontroversiðki, ne perþengtø bendrø vertinimo standartø ribos. Nuo XIX a. vidurio lydëdami vis didëjantá atlikëjø virtuoziðkumà, muziki niai konkursai padëjo formuoti tam tikrà atlikimo etalonà, kurio svarbiausia dalis – profesinis meistriðkumas (aprëpian tis techniðkai virtuoziðkà instrumento valdymà, garso iðgavimà, tempà, ritmà, dinamikà, frazuotæ), nepriekaiðtingas tikslumas (ðalia grynai techniniø gebë jimø – iðtikimybë tekstui bei stiliaus pojûtis) ir poveikis klausytojui (meninë asmenybë ir jos pateikimas). Muziko logas Davidas Rabinovièius knygoje Atlikëjas ir stilius (1981) apibûdina kon kursanto tipà: „Puikus pianistas, ávaldæs visus apparences ir malonus visais savo artistiniais bruoþais, bûtinais þymiam mûsø dienø koncertantui; aukðèiausio technicizmo klasë, nuðlifuotas meistrið kumas, daugiaspalvë tembrinë paletë ir graþus tuðë, stiliaus „jautrumas”, skonis, saiko jausmas…” Tad nenuostabu, jog kûrybinë menininko individualybë tar si atsiduria antrajame plane: konkurso dalyviai priversti derintis prie tam tikrø kolektyvinio vertinimo kriterijø. Vis dëlto, nepaisant „sportiniø” ele mentø bei aðtrios kai kuriø ryðkiø meni ninkø kritikos, konkursø aistra neblësta ir XXI a. pradþioje. Iðties sunku bûtø pa neigti jø reikðmæ talentingiems jauniems þmonëms. Konkursui subrandintos tam tikros charakterio savybës bei profesinis meistriðkumas – geriausias savæs patikri nimas ir iðbandymas, realus savo trûku mø bei galimybiø ávertinimas. n Literatûra: E.Ignatonis, XX amþiaus pianistai, Vilnius: Lietu vos muzikos akademija, 1997. E.Rohlfs, „Wettbewerbe und Preise”, in Die Mu sik in Geschichte und Gegenwart, ed. Ludwig Fischer, Sachteil 9, Bärenreiter/Metzler, 1998.
Ìóçûêàëüíûå êîíêóðñû â ïðîøëîì è íàñòîÿùåì. Ñïðàâî÷íèê, Ìîñêâà: Ìóçûêà, 1966.
M.K.Èiurlionio pianistø konkur sui artëjant
R
egis, visai neseniai pasibaigë daug aistrø ir diskusijø su këlæs 1999-øjø tarptautinis M.K.Èiurlionio pianistø kon kursas, o ðiø metø rugsëjo 22–29 dienomis á Lietuvos muzikos aka demijà ir Lietuvos nacionalinæ filharmo nijà – tradicines ðio konkurso vyksmo vietas – vël kvieèiami jaunieji fortepijo no talentai bei klausytojai, kuriuos intri guoja nauji veidai ir meniniai atradimai. Apie artëjantá M.K.Èiurlionio pianistø konkursà kalbëjomës su jo vertinimo komisijos vicepirmininke, Lietuvos mu zikos akademijos Fortepijono katedros vedëja profesore Veronika Vitaite:
Kokie paruoðiamieji renginiai prieð M.K.Èiurlionio konkursà laukia jame dalyvausianèiø lietuviø atlikëjø?
Kasmet rugpjûèio mënesá Druski
Muzikos barai /24
ninkø muzikos mokykloje vyksta tarp tautinis konkursas-festivalis „Muzika be sienø”. Konkursas vyksta ðeðiose amþiaus kategorijose: varþosi pianistai solo, ávai riø sudëèiø kameriniai ansambliai, o ðiø metø naujiena – konkursas fortepijonui su kameriniu orkestru. Visø amþiaus kate gorijø pianistams ir fortepijonø duetams talkins Balio Dvariono deðimtmetës muzi kos mokyklos mokytojø orkestras, kuriam vadovauja prof. Petras Kunca. Ka dan gi taip su ta po, jog ðiais me tais „Muzika be sienø” vyksta prieð pat M.K.Èiurlionio konkursà, ðalia visø festi valio metu vykstanèiø renginiø pakvietë me profesoriø Vytautà Landsbergá, kuris skambins Èiurlionio muzikos reèitalá, o tiems M.K.Èiurlionio konkurso daly viams, kurie pageidavo dalyvauti Drus kininkø renginyje, prof. Landsbergis ves meistriðkumo pamokas ið Èiurlionio kûry
bos. Beje, su bûsimaisiais M.K.Èiurlionio konkurso dalyviais Druskininkuose dirbs ir konkurso „Muzika be sienø” þiuri na riai: garsi Maskvos konservatorijos profe sorë, puiki J.S.Bacho muzikos þinovë Vera Nosina, Kijevo konservatorijos profesorë Eleonora Tkaè, ið Vaðingtono atvykstantis pianistas prof. Levas Kaplanas, ið Izraelio – prof. Jana Jampolskaja. Be ðio vasaros renginio, jau pasirûpin ta, kad lietuviai, dalyvausiantys M.K.Èiur lionio pianistø konkurse, turëtø galimybæ dalyvauti jaunøjø atlikëjø festivalyje Lie tuvos muzikos akademijoje. Kiekvienà vakarà rugsëjo pradþioje LMA Didþiojoje salëje skambës tos programos, kurias pa sirinks patys bûsimieji konkurso dalyviai. Kaip matome, dauguma jø iki konkurso turës ne vienà galimybæ pakoncertuoti, be to, nemaþa dalis jø jau ðià vasarà dalyvau ja ávairiuose meistriðkumo kursuose Olan dijoje, Rusijoje ir kitose ðalyse. Koks þiuri ðiemet vertins konkurso atlikëjø pasirodymus?
Labai didþiuojamës, kad konkurso þiuri pirmininku sutiko tapti þinomas pa saulyje britø pianistas Peteris Donohoe, savo laiku tapæs Èaikovskio konkurso laureatu. Bernardas Ringeissenas (Pran cûzija) yra Chopino konkurso laureatas, buvæs pirmojo M.K.Èiurlionio pianistø konkurso þiuri narys. Puikus pianistas, surengsiantis pas mus soliná koncertà, yra Joaquinas Soriano – Madrido karalið kosios muzikos akademijos profesorius, kuris jau yra vedæs meistriðkumo kursus Lietuvos muzikos akademijoje. Peepas Lassmannas yra Talino muzikos akade mijos rektorius, Erikas T.Tawaststjerna – Helsinkio Sibeliuso muzikos akademi jos Fortepijono katedros vedëjas (jis bu vo ir praëjusio M.K.Èiurlionio pianistø konkurso þiuri narys). Didelis Lietuvos
The M.K. Èiurlionis Competition for Pianists Approaching Though it seems that not much time has passed since the 1999 International M.K. Èiurlionis Piano and Organ Competition, which generated a good deal of heat and discussion, young talented pianists, as well as listeners intrigued by new names and artistic discoveries, are again being invited to the traditional venues for this event – the Lithuanian Academy of Music and the Lithua nian National Philharmonic Society. The author of the article and the ViceChair of the Jury, the head of the Piano Department of the Lithuanian Academy of Music Professor Veronika Vitaitë, talk about the forthcoming competition for pianists, which is to take place on 22 – 29 September this year. Lina NAVICKAITË
bièiulis yra pasaulinio garso pedagogas Peteris Eicheris. Ðis pianistas pastaraisiais deðimtmeèiais daugiau dëmesio skyrë ne atlikëjiðkai, o pedagoginei veiklai: jis dës to Karlsruhëje (Vokietija) bei Japonijoje, Italijoje, Prancûzijoje, yra daugelio garbin gø tarptautiniø pianistø konkursø þiuri narys. Po vienà kartà Eicheris yra buvæs ir tarptautiniø S.Vainiûno bei B.Dvariono pianistø konkursø vertinimo komisijos nariu. Tai iðties didelë asmenybë, puikus vokieèiø muzikos þinovas. 2003-iøjø M.K.Èiurlionio pianistø konkurso þiuri Lietuvai atstovaus Vero nika Vitaitë, Petras Geniuðas, Jurgis Kar navièius ir Zbignevas Ibelhauptas. Beje, pastarieji du pianistai 1978 ir 1982 metais yra tapæ tarprespublikiniø M.K.Èiurlionio konkursø pirmøjø premijø laureatais. Koks lietuviø kompozitoriaus kû rinys fortepijonui bus privalomas ðiø metø pianistø konkurse?
Specialiai ðiø metø konkursui buvo sukurta Felikso Bajoro pjesë fortepijonui „Sideralis”. Taèiau tai nebus vienintelis privalomas lietuviðkas kûrinys – laikomës principo, kad galima rinktis ið visø anks èiau specialiai M.K.Èiurlionio konkursui sukurtø lietuviø kompozitoriø kûriniø. Pirmajame, respublikiniame, M.K.Èiur lionio pianistø konkurse dalyvavo 15 pianistø ið Vilniaus ir Kauno. Ðiemet ið 41 uþsiregistravusio dalyvauti pianisto konkursui ruoðiasi taip pat 15 lietuvaièiø (beje, vargonininkai – tik du). Kà tai liudi ja apie lietuviðkàjà fortepijono mokyklà? Visø pirma galime pasidþiaugti labai turtingomis tradicijomis: ðiemet LMA Fortepijono katedra ðventë savo 70-metá. Ið archyviniø duomenø þinome, kad nuo pat Konservatorijos ákûrimo pradþios Fortepijono katedroje mokësi daugiausiai pianistø. Ir ðiandien neslûgstant susido mëjimui ðia specialybe, að savæs nekart klausiau, kokios to populiarumo prieþas tys. Visø pirma, manau, atsakymas glûdi karaliðkajame instrumente – fortepijone. Ðio instrumento galimybës neiðsemiamos: juo galima dainuoti, imituoti orkestrà, vargonus ar bet kurá kità instrumentà. Be to, jei pianistas nerealizuoja savæs kaip so listas, jis gali atrasti save muzikuodamas ávairiø kameriniø ansambliø sudëtyse, akompanuodamas kaip koncertmeisteris ar uþsiimdamas pedagogine veikla. Antra, paþvelgæ á neiðsemiamà forte pijoninæ literatûrà, pamatysime, kad visø laikø genijai ðiam instrumentui raðë ypaè gausiai. Bachas buvo puikus vargoninin kas ir klavyristas, Beethovenas – neprilygs tamas savo laikø pianistas, Chopinas raðë vien tik ðiam instrumentui, prisiminkime dar Lisztà, Rachmaninovà... Jø sukurti kû riniai – tai ir nuostabios miniatiûros, forte
pijoniniai ciklai, fugos, sonatos, koncertai. Ðiam instrumentui sukurta daugybë ðe devrø, kurie visais laikais traukë ir trauks jaunimà rinktis ðià specialybæ. Ne maþiau svarbus ir faktas, jog nuo seno Lietuvoje dëstë ryðkûs pedagogai. Konservatorijos ásikûrimo laikais èia dirbo Lidija Dauguvietytë, Elena StanekLaumenskienë, rusø mokyklos atstovas Viktoras Ruþickis – nepaprastai puikus atlikëjas virtuozas, padaræs didelæ átakà lietuviðkajai fortepijono mokyklai. Tuo metu mokslus baigë Balys Dvarionas, Al dona Dvarionienë, Stasys Vainiûnas, jau po karo – prof. Jurgis Karnavièius. Vëliau Kauno konservatorijai susiliejus su Vilniu je egzistavusiomis mokyklomis, didesnæ átakà ágavo Stanislavo Ðpinalskio ir kitø puikiø lenkø pianistø veikla. Dabartinës lietuviðkosios fortepijono mokyklos iðtakos glûdi rusø, lenkø bei vokieèiø-austrø mokyklose. Rusø mokyk lai po Antrojo pasaulinio karo atstovavo Jakovas Ginzburgas, Olga Ðteinberg, Ma rieta Azizbekova, Rusijoje mokësi Aldona ir Halina Radvilaitës. Jaunesniosios kartos pianistai Aleksandra Þvirblytë, Jurgis Kar navièius, Sergejus Okruðko taip pat staþa vo arba baigë meno aspirantûrà Maskvoje. Austriðkoji linija neabejotinai prasideda nuo Sta sio Vai niû no, ku ris bu vo ne tik pirmasis lietuviø atlikëjas, Vienoje tapæs tarptautinio konkurso laureatu, taèiau ten pat metus mokësi pas Emilá Sauerá. Vë liau metus staþuoti Vienoje teko ir man, o ðiuo metu LMA dirba jaunas pianistas Daumantas Kirilauskas, ðeðerius metus mokæsis Zalcburgo Mozarteume. Vokieèiø mokyklai atstovavo Leipcige mokæsis Ba lys Dvarionas, Aldona Dvarionienë, taip pat ir M.K.Èiurlionis, kurá vertinèiau ne tik kaip kompozitoriø, bet ir kaip atlikëjà pianistà, nemaþai raðiusá ðiam instrumen tui. Prancûzø mokyklos atstovais galima bûtø vadinti prof. Jurgá Karnavièiø bei Mûzà Rubackytæ, su kuria ir ðiandien pa laikomi glaudûs kûrybiniai kontaktai. Senosios kartos profesoriø tradicijas muzikos akademijoje plëtoja ðiandieniniai pedagogai – dideli nuopelnai lietuviø for tepijoninës mokyklos raidai priklauso Lie tuvos EPTA prezidentui prof. Kæstuèiui Grybauskui. Labai svarbûs ir ðiandien vis intensyvëjantys tarptautiniai kontaktai: uþsienio pedagogø vedami meistriðkumo kursai bei paèiø studentø aktyvumas, dalyvaujant ávairiuose tarptautiniuose renginiuose. Prieð porà deðimtmeèiø konkursai buvo bene vienintelis kelias jaunam atlikëjui bûti pastebëtam. Ðiandien muzikams atsiveria kur kas daugiau galimybiø. Kà nûdienos muzikiniame gyvenime reiðkia konkursai, kokie jø
Muzikos barai /25
Konkursas tikslai, kokias perspektyvas jie atve ria?
Mano manymu, jau pats pasirengimas konkursui turi labai teigiamà poveiká – jis mobilizuoja þmogø. Kiekvienas tokiu at veju padaro daugiau, parengia kur kas platesnæ programà, nei ið jo bûtø reika laujama pagal akademinius standartus. Rengiantis konkursui paprastai koncer tuojama daugiau, kaupiama sceninë patir tis. Galbût kur nors Paryþiuje ar Londone iðeidamas á scenà jaunas atlikëjas per tà vienà vakarà iðgyvena kur kas intensyves ná minties, kûrybiniø ieðkojimø momentà, nei diena ið dienos vien bûdamas tiesiog studentu. Þinoma, tam tikru laiku konkursai buvo galbût ir vienintelis kelias bûti pa stebëtam, ávertintam. Ðiandien jau nëra visiðkai taip, taèiau vis dëlto pagrindinis konkursø tikslas iðliko tas pats: suteikti ga limybæ jaunam þmogui atverti naujus ke lius, padëti jam tapti þinomam. Beje, kon kursø nauda gali bûti labai ávairiapusiðka – turtingas tradicijas turinèiø konkursø pirmosios premijos neretai siekia ðimtà tûkstanèiø doleriø; yra konkursø, kuriuo se pirmøjø premijø laimëtojams dovano jami puikûs instrumentai. Beje, ðiemet að labai dþiaugiuosi, kad M.K.Èiurlionio konkurso pirmoji premija irgi jau bus ga na solidi – deðimt tûkstanèiø JAV doleriø. Vis dëlto pagal tarptautinius standartus mes vis dar esame þemiau vidurkio, ir atei tyje tikrai reiktø galvoti, kaip tokià padëtá pakeisti – didesnës premijos konkursui suteiktø ir didesná prestiþà. M.K.Èiurlionio pianistø ir vargoninin kø konkursas priklauso Pasaulinei mu zikos konkursø federacijai, kuri kasmet rengia tarptautinius kongresus. Ðiemet toks kongresas vyko Lenkijoje, Pozna nëje. Èia buvo labai daug kalbama apie tai, koks yra radijo, muzikinës spaudos propagandos vaidmuo populiarinant jaunuosius konkursø laureatus. Vis dëlto svarbiausias sëkmës konkurse rezultatas turëtø bûti daþni koncertai – tik juose ámanoma toliau tobulëti, meniðkai augti. Maþa suteikti atlikëjui konkurso laureato vardà. Dþiugu, kad Poznanëje mums bu vo pasiûlyta aktyviai bendradarbiauti su Fryderyko Chopino konkursu Varðuvoje, keièiantis Chopino ir Èiurlionio konkursø pirmøjø, antrøjø, treèiøjø premijø laurea tais – Lietuvoje ir Lenkijoje rengti jø kon certus. Bendradarbiaudami su Lietuvos nacionaline filharmonija, mûsø dirigen tais, mëginsime ieðkoti vis daugiau gali mybiø konkurso laureatams kuo daþniau pasirodyti Lietuvos koncertø salëse. Dëkoju uþ pokalbá. Kalbëjosi Lina NAVICKAITË
Muzikos barai /26
M.K.Èiurlionio vargonininkø konkursas: problemos ir perspektyvos Rima POVILIONIENË
Nors Lietuvoje pastebimas vargonø muzikos meno sàstingis – antai Lietuvos nacionalinës filharmonijos 2002–2003 m. koncertiniame sezono repertuare solo vargonø muzikos negirdëjome, jau ket virtàjá kartà pagerbiant M.K.Èiurlionio kûrybiná fenomenà rengiamas tarptauti nis M.K.Èiurlionio pianistø ir vargoni ninkø konkursas.
Konkurso þiuri
Ðiømetis vargonininkø konkursas vyks 2003 m. rug së jo 13–22 die no mis. Minëtina, jog þiuri sudarys vargoninin kai, dalyvavæ ir ankstesniøjø M.K.Èiur lionio vargonininkø konkursø vertinimo komisijose. Pavyzdþiui, jau treèià kartà konkurso þiuri pirmininku kvieèiamas prof. dr. Ludgeris Lohmannas (Vokieti ja), daugelio tarptautiniø vargonininkø konkursø þiuri narys. Beje, garsëjanèio
kaip artikuliacijos J.S.Bacho kûryboje þinovo Ludgerio Lohmanno (1981 m. profesorius apgynë disertacijà „Klaviði niø instrumentø artikuliacija XVI–XVIII a.”) kursuose jau yra tobulinæsi ir Lietu vos muzikos akademijos vargonininkai. Prof. Lohmannas metus vadovavo Gete borgo universiteto surengtam vargonø tyrimo projektui Tyrimø centro (GOArt). GOArt kartu su Lietuvos Respublikos kultûros ministerija inicijuoja ir finansuo ja tarptautiná projektà restauruojant Vil niaus Ðventosios Dvasios (Dominikonø) baþnyèios, ðiandien daþnai vadinamos Lietuvos lenkø katedra, vargonus – ga lima sakyti, vertingiausià ir seniausià Lietuvos baroko instrumentà, garsiojo Karaliauèiaus vargonø meistro A.G.Cas parini kûriná, pastatytà 1776 m. Þiuri narys Luigi Celeghinas (Italija) Lietuvoje vieðëjo pirmojo tarptautinio
vargonininkø konkurso metu, vëliau buvo atvykæs èia koncertuoti. Austrø vargonininkas Bernhardas Gfereris M.K.Èiurlionio konkurso þiuri dalyva vo 1999-aisiais. Pirmàkart á ðá konkursà kvieèiami atlikëjai Andersas Riberis (Da nija), Michelis Bouvard’as (Prancûzija) ir Talivaldis Deksnis (Latvija). Maestro Deksnis nuo 1986 m. vadovauja Latvijos muzikos akademijos Vargonø katedrai, domisi savo ðalies vargonø dokumen tacija. Ðis vargonininkas dalyvavo ið leidþiant “Istoriniø Latvijos vargonø” áraðus (Lietuvà analogiðkai reprezentuo ja vargonø maestro – profesionalaus at likëjo, vargonø meistro ir intonatoriaus Bernardo Vasiliausko ágrota ir 2000 m. iðleista kompaktinë plokðtelë “Lietuvos vargonai”). Prof. Leopoldo Digrio (var gonininkø konkurso þiuri vicepirminin ko) teigimu, simbolinis konkurso istori jos akcentas bus tai, jog á ðio konkurso þiuri pakviestos pirmojo vargonininkø konkurso laureatës lietuvës Renata Mar cinkutë-Leseur (sekretoriavusi 1999-øjø vargonininkø konkurse) ir Renata Bud rytë-Kummer.
Konkurso instrumentai
Kadangi M.K.Èiurlionio konkurse gretinamos dvi muzikavimo sritys – for tepijonas ir vargonai, reikëtø paminëti bûtent vargonavimui savità bruoþà, susi jusá su ðio instrumento specifika. Jei kal bëtume apie technologinius fortepijono ypatumus, pastebëtume, jog daþniausiai dëmesys kreipiamas á klaviatûros kietu mà bei minkðtumà, tembro atspalvius, dinaminiø niuansø iðgavimo galimybes. Taèiau vargonai itin ávairûs tembrinës
The M.K. Èiurlionis Competition for Organists: Problems and Perspectives Despite the fact that the Lithuanian organ art has been enduring stagnation for almost a decade, or that, for example, the 2002/03 concert season of the Lithuanian National Philharmonic Society offered not even a single concert of organ music, it will be already the fourth time that the International M.K. Èiurlionis Piano and Organ Competition has taken place. This year’s competition for organists will be held on 13 – 22 September at the Lithuanian National Philharmonic and St Casimir’s Church. The author of the article provides readers with detailed information about the mem bers of the panel of judges, the instruments to be played on, the repertoire, and the par ticipants in the competition. Rima POVILIONIENË
bei spalvinës, registrø skalës poþiûriais, tad neatsitiktinai ðiuo atveju diferencijuo jamos skirtingos ne tik grojimo, bet netgi vargonø statybos mokyklos. Pavyzdþiui, ispaniðkuosius vargonus apibûdina lie þuvëliniø registrø dominavimas, prancû zø vargonuose skiriami plaèiø menzûrø fleitiniai registrai, savarankiðkas pedalø choras, italiðkieji instrumentai pasiþymi skaidyta mikstûra, barokiniai italiðkieji vargonai neturi pedalø, vokiðkàjà mo kyklà reprezentuoja savarankiðkø manu alø principas. Minëtina, jog Lietuvoje dominuoja vokiðkosios–prûsiðkosios vargonø staty bos átaka (beje, ir mûsø ðalies vargonø grojimo menas yra artimiausias vokiðka jai grojimo vargonais mokyklai). Pirmojo turo metu vargonininkai grieð Lietuvos nacionalinës filharmonijos Didþiojoje sa lëje esanèiais neobarokiniais vargonais. Antrasis ir treèiasis vargonininkø kon kurso turai vyks Ðv. Kazimiero baþny èioje. Pasak prof. Leopoldo Digrio, ðios baþnyèios vargonø dispozicijoje galima naudoti apie 3000 programuojamø kom binacijø (analogiðka kompiuterizuota instrumento traktûra ádiegta perdarytuo se istoriniuose Paryþiaus Dievo Motinos katedros vargonuose). 7-ajame deðimtmetyje suintensyvëjus vargonø statybai, klestëjo didelës vargo nø statybos firmos, staèiusios naujus, modernizavusios senus instrumentus. Todël svarbu þinoti, jog kompiuterizuo ta traktûra ámontuojama tik á nesenus vargonus, turinèius elektrinæ traktûrà (palyginimui – senuose, t.y. istoriniuose, vargonuose aptinkami mechaninës iki 10 kombinacijø turinèios pneumatinës traktûros tipai). Vis dëlto Europoje (ir pa saulyje) tokiø vargonø, turinèiø moder nius priedus, nëra daug. Tad atlikëjams daþniausiai tenka grieþti istoriniais in strumentais, prieð tai daug laiko skirian tiems dispozicijos sudarymui, konkreèiø vargonø registrø parinkimui. Ðie ir kiti grojimo vargonais bruoþai sàlygoja gerokai ilgesnio repeticijø kon kursiniu instrumentu (lyginant su for tepijonu) laiko bûtinybæ. Pavyzdþiui, sudarant 2003 m. konkurso repeticijø tvarkaraðtá, vadovaujamasi elementaria matematine formule – repeticijai skiria mas laikas triskart virðija konkurso pro gramos trukmæ.
Konkurso programa
Ðiø metø konkurso pirmojo turo pro gramà kaip ir anksèiau sudaro trys kûri niai. Chrestomatiniu vargonininko meni nës brandos ir technikos, netgi iðtvermës iðbandymu kaip ir 1999 m. konkurse pa
sirinkta F.Liszto kompozicija B–A–C–H tema (garsusis Preliudas ir fuga). 1999 m. konkurse atlikëjai turëjo pagrieþti Dietricho Buxtehude’s Preliudà ir fugà, o ðiemet privaloma kompozitoriaus moki nio, vokieèiø muziko ir kûrëjo Nicolauso Bruhnso (1665–1697) Didysis preliudas ir fuga e-moll. Kitos dvi kompozicijos paliktos tos paèios, t.y. ið ankstesnio konkurso programos, – minëtoji F.Lis zto kompozicija ir vienas J.S.Bacho Trio Allein Gott in der Hoh’sei Ehr tema, BWV 664 arba 676. Lyginant vargonininkø ir pianistø konkursø programas, vargonø programos, galima sakyti, itin reglamen tuojamos, èia suformuluoti konkretûs interpretavimo reikalavimai, net ir at liekant vos tris kompozicijas leisiantys atskleisti menininko savybes. Antrajame ture visuose keturiuose programos punk tuose vargonininkams taip pat nustatyti konkretûs ávairiø epochø, stiliø kûriniai – J.S.Bacho, C.Francko, M.K.Èiurlionio ir specialiai konkursui paraðytas lietu viø kompozitoriaus opusas. Beje, tik á treèiàjá turà atrinkti atlikëjai, be Èiurlio nio ir M.Regerio pjesiø, galës pagrieþti laisvai pasirinktà programà (pianistø konkurse dalyviai laisvà programà skam bina antrajame ture). Kitaip nei pianistø konkurse, vargonininkø scenoje garsioji M.K.Èiur lio nio Fu ga b-moll (VL 345) skambës ne antrajame, bet treèiajame tu re. Ir nors susipaþinus su ðia programa matyti jos dalyviams siûlomas palyginti siauras privalomosios programos spek to ji leis taik liai at skleis ti tras, vis dël svarbiausius vargonininko muzikavimo ypatumus ir talento raiðkà.
Konkurso dalyviai
2003 m. M.K.Èiurlionio vargoninin kø konkursui pateiktos 34 dalyviø pa raiðkos ið Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Èekijos, Is panijos, Prancûzijos, Belgijos, Austrijos, Korëjos ir Kanados. Perþvelgus atlikëjø sàraðà, bene ketvirtadalis – aðtuoni var gonininkai – atstovaus Latvijai. Ádomu tai, jog visuose trijuose – 1991, 1995 ir 1999 m. – konkursuose latviø vargoninin kai pelnë laureato vardus. Antai pirmaja me konkurse 1991 m. III vietos laureato diplomus pelnë ir dvi Lietuvos vargonø meno atlikëjos Renata Marcinkutë-Le seur ir Renata Budrytë-Kummer, 1995 m. antrosios vietos premija apdovanotas vargonininkas Balys Vaitkus, taèiau ið 1999-aisiais dalyvavusiø keturiø Lie tuvos vargonininkø laureatø nebuvo. Savotiðkai paradoksalu, taèiau ðiemeti niame konkurse Lietuvai teatstovaus dvi vargonininkës – Jurgita Kazakevièiûtë
Muzikos barai /27
Sukaktys ir Dovilë Savickaitë, studijas tæsianèios Zalcburge ir Leipcige (Lietuvos muzikos akademijoje vargonø atlikëjos kvalifika cijà ágijusi Julija Naroþnaja atstovaus Uk rainai). Ðia proga norëtøsi paminëti, kad 2002–2003 m. LMA vargonø specialybæ studijavo 12 bakalaurø, 7 magistrantai ir 1 aspirantë. Deja, M.K.Èiurlionio vargo nininkø konkurse nedalyvauja në vienas LMA studijuojantis vargonininkas (pa vyzdþiui, pianistø konkursui pateiktø paraiðkø sàraðe ið penkiolikos Lietuvos atstovø bene pusë pianistø fortepijono meno mokosi Lietuvos muzikos akade mijoje). Vis dëlto kalbant apie Lietuvos vargo nø menà kaþkodël pirmiausia iðkeliama kokybiðko koncertinio instrumento pro blema. Norëdami atsakyti á klausimà, kodël M.K.Èiurlionio konkurso laureatai vargonininkai retai gráþta á Lietuvà kon certuoti, pirmiausia turëtume pagalvoti apie tinkamas ðiai veiklai sàlygas. Pavyz dþiui, rengti koncertus dideliais Vilniaus arkikatedros vargonais retai ámanoma dël baþnytinës cenzûros. Visà Lietuvos nacionalinës filharmonijos salës vargonø instrumento groþá, kaip þinoma, nustel bia instrumentui absoliuèiai netinkama architektûra – sceninës arkos. Taèiau nu siminti nereikëtø: ðiø metø birþelá atida rius Ðv. Kazimiero baþnyèios vargonus kiekvienà savaitgalá èia pradëti rengti vargonø muzikos koncertai. Ne paslap tis, kad pagrindinë problema, su kuria susiduria jaunieji Lietuvos vargoninin kai, ta, jog jie neturi galimybës prisiliesti prie tikrø – dideliø koncertiniø vargonø, tinkamos akustikos. LMA vargonø klasë se stovinèiø pozityvø – mokomøjø vargo nø (studio orgel) ðiuo atveju nepakanka. Juk visais laikais þymiausi vargoninin kai greta atlikëjiðkos veiklos vargonavo baþnyèiose, kasdien susidurdavo su baþnytine akustika, dideliø vargonø spe cifika. Todël norëtøsi tikëti, jog ir LMA studentai turës galimybæ pagrieþti Ðv. Kazimiero baþnyèios vargonais, – pavyz dþiui, per baigiamuosius egzaminus. n
Muzikos barai /28
Justinas Baðinskas Margarita DVARIONAITË
K
artà su Juliumi Juzeliûnu samprotavome apie mûsø kompozitoriø jaunàjà kartà: kas yra kas, kas dar bus kas, kas netaps kuo nors visai. Kal bëjomës ir apie abiejø dievinamàjá Juozà Gruodá, Juzeliûno mokytojà, kelrodá mû sø klasikos galiûnà. Taip pat ir apie Justinà Baðinskà. Tuo metu ruoðiau koncertui jo „Varpø” sim fonijà, ir tai buvo malonios man dienos. Nuo pat pirmos repeticijos iki paskutinio atodûsio koncerte. Iðsakiau Juliui, kad labiausiai vertinu Baðinsko iðtikimybæ savo kûrybai, ir Julius nuoðirdþiai prita rë: Baðinsko kûrybà Julius visada buvo linkæs vertinti teigiamai. O iðtikimas sau Justinas buvo ir liko toks, nes niekada nesinaudojo iðmo ningais kompozitoriðkøjø priemoniø þaidimais, ypaè koliaþais, ar aleatoriðka akrobatika. Mûsø dailininkai taip pat tada buvo uþsikrëtæ vienadieniais novatoriðkais sin dromais. (Vienas þinomas ir talentingas dailininkas jaunystëje savo personalinë je parodoje á paveikslà buvo ámontavæs þadintuvà, ir dabar vis prisimenu, tik vis tiek nesuprantu.) O vienas kompozi torius, seniai jau tapæs iðkiliausiu, savo koliaþui buvo panaudojæs J.S.Bacho pre liudà, apjuosæs já máslingais savosios kûrybos ðydais. Tuo tarpu originalusis A.R. tobulinosi tada aleatorikos naujybë se (tai reiðkia, kompozitorius nurodo tik kûrinio struktûrà ar faktûrà, o uþpildyti kûriná paliekama sutrikusiø atlikëjø nuo
Kompozitorius Justinas Baðinskas
þiûrai). Nenoriu menkinti tø naujø kom pozitoriðkøjø atradimø, taèiau jie priva lo pateisinti giluminá kûrybos tikslà. Tuo metu jauniesiems tai buvo aukso amþius, dideli pinigai, patogi priemonë uþdengti tuðèias vietas, nieko nesuvo kianèios visuomenës audringos ovacijos, o spaudoje triukðmingos liaupsës apsi nuoginusiems karaliams. Prie ðiø svetimø muzikai iðradimø Justinas niekada neprisiliesdavo, buvo grynas, orus ir iðtikimas savajai mûzai, ëjo pasirinktuoju keliu klausydamas vien savo ðirdies plakimo. Maþakalbis, rûstokas, Justinas yra ðiltos ðirdies, kaip
ta jo gimtinës duona: kietos plutos, bet perlauþta - kvapni ir minkðta. Suvalkijos þemës vaikas gimë Mari jampolës apskrityje, Maþosios Trakiðkës kaime. Ðeimoje augo vienturtis. Dainuo janèiø namuose ir visame kaime nestigo, taigi liaudiðkos intonacijos negalëjo ne siekti bûsimojo kompozitoriaus. Pirmà kartà vargonø klaviðus jis palietë Bagotosios baþnytkaimyje, tre èiajame kilometre nuo namø, kur jam vadovavo pirmasis mokytojas Juozapas Jurgelevièius - tradicinis, tada, kaip visoj Lietuvoj, baþnytkaimiø vargonininkas, choro vadovas ir bûsimøjø muzikø puo selëtojas. Áveikæs pradþiamokslá, Justinas pradëjo savarankiðkai vargonininkauti, chorams vadovauti Petraðiûnuose, Kau ne, Zapyðkyje, Varniuose, paskui Bago tojoje. Kaþkoks vidaus balsas paskatino vyk ti á Kaunà, stoti á muzikos mokyklà pas jaunà tada dar dëstytojà, kompozitoriø Antanà Raèiûnà. Vëliau - pas prof. Juliø Juzeliûnà Vilniaus konservatorijoje, kur 1955 m. studijas ir baigë. Buvo reiklus sau studentas, sàþiningas ir patikimas, tad netrukus ástojo á Kompozitoriø sàjun gà. Nuo tada prasideda intensyvëjantis jo kûrybos metas, paskleidæs didþiulá kû riniø ðûsná, taip pat pelnæs ir apdovanoji mø - 1983 m. Respublikos nusipelniusio kultûros veikëjo vardà, o tais paèiais me tais ir Valstybinës premijos ávertinimà bei daug kitø apdovanojimø. Dëstë Vilniaus kultûros ðvietimo technikume, Pedagoginiame institute ëjo vyresniojo dëstytojo pareigas, vëliau - katedros vedëjo. Á pedagogikos veiklà Konservatorijoje (dabar Akademijoje) nesiverþë, nusprendæs atsidëti kûrybai. Rodos, viskas klostësi sëkmingai. Bet kartà prieð deðimtmetá liûdnai pa siguodë, jog silpnëja regëjimas. O dabar jau ir plunksnos á rankà paimti, ir kûry bos tæsti nepajëgia. Taip pat apsunko kojos, sunku iðkelti jas ið namø á tokià, sakytum, romantiðkà Neries pakrantæ Kompozitoriø namø paðonëje. Ðiø metø sausá Justinas sulaukë 80-meèio. Amþius - ne riba, kaip teigia iðminèiai. Tik nevie nodai jis nulemia mûsø trapaus lukðto dilimà. Jau ðeðtus ar septintus metus kom pozitorius nebegirdi nei atliekant, nei transliuojant savo kûriniø, iðskyrus mi niatiûras, kartà kità skambant kokiame nereikðmingame koncerte. Lietuvos muzikos akademijos fono tekos kataloge teiðsaugotos kelios sim foninës muzikos kortelës. Ir namuose neatrodo, kad kûriniai bûtø tvarkingai saugomi, klasifikuojami. Gal ir paèiam autoriui sunku jais kruopðèiai rûpintis,
daþnai tûnant vienumoje savo minèiø „voljere” rezignavus, silpnëjanèiai svei katai pasidavus. „Kûryba, - kaip pats sako, - uþsibaigë”… Tuo tarpu palikimo ploèiai solidûs. Sunku aptikti þanrà, kurá kompozitorius bûtø aplenkæs. Dar sunkiau èia visus iðvardyti. Daugiausia muzikos skirta vokalui. Tai - dainos chorams, solinës, ciklai (iðskirtinis „Apuoko valanda”, atliekamas Giedrës Kaukaitës), liaudies harmonizuotos, dainelës vaikams, orato rija „Neverk, àþuolëli”, kantatos „Drau gystë”, „Sakmë apie kareivio duonà”, „Laimës þiburys”, „Èia mano tëvynë”, poema „Mano pavasaris”, „Requiem”… Ir begalinë, kaip minëjau, dainø ávaireny bë. Taip pat kamerinë muzika - Kameri në simfonija; sceniniai - baletas „Uþkeik ti vienuoliai” (1982), opera „Marti” (dël neaiðkiø aplinkybiø neiðvydusi scenos), trys simfoniniai ðokiai ir keturios simfo nijos: „Varpai” (1973), „Buvimas” (1977), „Raudos” (1979), „Verpetuose” (1983) - kûriniai, kurie skambëjo ne tik Lietuvo je, bet ir uþ jos ribø - Europoje, Ameriko je ir, þinoma, Rusijoje. Simfonijos - vientisos, taèiau kiekvie na akivaizdþiai sudalyta á kontrastingas, sujungtas tarp savæs skiltis. Kalbëdamas apie „Verpetus”, mûsø iðkilusis Eduardas Balsys palinkëjo kom pozitoriui „visada likti verpetuose”, taik liai nuspëjæs kûrëjo pagrindinæ savybæ - „verþlø, dramatiðkà nerimastingumà”. Juk kompozitoriaus kûrybos kamerto nas ir yra dramatizmas, tarsi dar gimda mas Justinas buvo juo apsisiautæs. Visos simfonijos paþenklintos maið tingais proverþiais. Skaidrios properðos tik retkarèiais praskleidþia debesø ka muolius. Muzika - neglostanti, vilties joje ma þa. Bûdinga tai, kad jos paèios diktuoja atlikëjui (dirigentui), kokiomis spalvo mis jà prasminti, kokiais tempais regu liuoti, kokiai dinamikai pasiduoti. „Varpais” kûrëjas paminëjo Vilniaus 650-øjø metø ákûrimà. Tai nëra miesto vaizdiniø ar jo istorijos vingiø panora ma, o greièiau kûryba, dovanota myli mam miestui. „Varpai” prasmingi tuo, kad ðiais instrumentais nespekuliuoja ma, jie neákyrûs, o tik aprëmina ávairiø kûrëjo bûsenø kaitas ir kaip aukso smilte lës blyksteli brangiame paveiksle. Ypaè prasmingi varpai simfonijos pabaigoje: èia jie ne vien jos pakeleiviai, bet viso kûrinio apibendrintojai, ir uþbaigia já ne triumfalinëm kaskadom, o tyliu ðnabþde siu, po kurio ne ið karto kyla rankos ova cijoms, pratæsia susimàstymà dar keletui akimirkø. Átampà ðiame „Varpø” himne nu
skaidrina ne ilgas, bet ðventumu dvel kiantis fragmentas, darniai kûrinyje áterptas, tarsi koks paglostymas, gerumu spalvinantis. Savo brandumu iðsiskiria „Buvi mas”, ákvëptas to paties pavadinimo Justino Marcinkevièiaus soneto. „Buvi mas” skiriasi nuoseklesne formos eiga, epizodø iðbaigtumu. „Buvime” keliskart primygtinai ásiterpia maiðtingi protesto proverþiai, atliekami taikliai parinktø instrumentø, ir jie tokie áspûdingi - tar tum ne orkestro balsai, o pats autorius prabyla valingais þodþiais, ir tie jo þo dþiai kaip karkasai laiko ðià simfonijà savo rankose. Kompozitorius nesistengia tapatinti Marcinkevièiaus soneto su savuoju „Bu vimu”, kurti savo ir poeto portretinës vie numos. Tai labiau poetinio ir filosofinio poveikio pëdsakai muzikoje. Tirðèiausiais sovietmeèio laikotar piais ne vienas kompozitorius buvo priverstas krikðtyti savo kûriná privers tiniu pavadinimu ir iliustruoti jo turiná. Daugeliui, ypaè silpniems savo profesi niais sugebëjimais, suviliotiems stambiø atpildø, nesunku buvo pigiai vaidinti, pataikauti, meluoti. Pasipylë srautai be verèiø, beveidþiø dariniø. Dalá etikeèiø teko ir Justinui klijuoti savo antraðtëse, bet jis niekada nevaidino ir savo sàþinës nuostatø nekeitë, tad etiketës puikavosi tik ant virðeliø, neliesdamos muzikos. Justinas ir èia buvo sau iðtikimas ir etike èiø siuþetø neiliustravo. „Raudø” simfonija, skirta tarybø valdþios atkûrimo Lietuvoje keturiasde ðimtmeèiui, taip pat netarnavo valdþios institucijoms. Ne pergalës fanfaros skam ba simfonijoje, o kompozitoriaus kuria ma karo vaizdø panorama, vaiduokliðkø griuvësiø atbrailos, juodi gaisrø pëdsa kai, ðermenø atgarsiai. „Raudas” kompozitorius ne citato mis, o patrauklia savo kalba jas tauriai sudvasindamas èia perteikia. Kai pasiklausai Baðinsko áraðø, negali ásivaizduoti, kaip galëjo jis savo kûrybiná srautà uþrakinti, nutylëti dar neiðsakytà muzikà, pasislëpti tylos kertëje. Juk didysis Ludwigas, vos 32-ejø sulaukæs, prarado klausà, bet Heiligens tadto gedulo bûsenos sugebëjo sukurti verþliausià, netgi humoristiðkiausià, gy venimà teigianèià Antràjà simfonijà. Ar neverta ið naujo gimti Justinui ir kurti gyvenimà teigianèià muzikà, neðykðtint netgi humoristiðkø blykstelë jimø, nusimetant savo iðtikimàjà tamsias palvæ skraistæ? n
Muzikos barai /29
Premjera
Charles’o Gounod “Romeo ir Dþuljetos” sugráþimas Justa ADOMONYTË-ÐLEKAITIENË
G
eguþës 16, 17 ir 22 dienomis Kauno valstybinis mu zikinis teat ras parodë treèiàjà (ir paskutinæ) ðio se zono premjerà – Charles’o Gounod operà „Romeo ir Dþuljeta”. Spektaklá statë muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Aleksa, reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumø dailininkë Aleksandra Jacovskytë, choreografë Vesta Grabðtaitë, chormeisteriai Ramûnas Tilvikas ir Rasa Vaitkevièiûtë, Julës Barbier ir Michel Carre libretà vertë Ramutë Skuèaitë. Sveikintinas teatro þingsnis „iðtraukti” á dienos ðviesà jau keletà deðimtmeèiø nestatytà ir net daþnam melomanui neþinomà veikalà bei apskritai retà Lietuvos scenoje prancûzø lyrinæ operà. Ar daug mûsø dienomis girdime Gounod muzikos? Manau, ne. O juk XIX amþiuje tai buvo vienas populiariausiø prancûzø kompozitoriø. Simfonijø, oratorijø, kantatø, miðiø, dainø, gies miø, daugelio kûriniø chorui, muzikos spektakliams autorius, apdovanotas Garbës legiono ordinu, iðrinktas Prancûzijos ins tituto Dailës akademijos nariu. Taèiau labiausiai já traukë opera. Atsiribojæs nuo prancûzø didþiosios operos, Gounod pradëjo romantinës lyrinës operos kelià ir sukûrë 12 operø. Populiariausia ið jø, aiðku, „Faustas”. Kartais statoma „Mireilë”, o pastaruoju metu vis daþniau pri simenama „Romeo ir Dþuljeta”. Jos premjera ávyko 1867 m. „Theatre Lyrique” ir suþavëjo Paryþiaus publikà. To meto spauda raðë, kad labiausiai paryþieèius pakerëjo þavingi meilës duetai. Netrukus opera jau buvo vaidinama ne tik kituose Paryþiaus teatruose, bet ir pasaulyje. Nuo 1894 m. „Metropoli tan Opera” ðiuo spektakliu ne kartà pradëjo sezonà.
Muzikos barai /30
Lietuvoje Gounod „Romeo ir Dþuljeta” statyta keletà kartø: pradedant 1925 m. ávyko bene ðeðios premjeros ir pora atnau jinimø. Paskutinë premjera – 1961-aisiais. Prie dirigento pulto yra stovëjæ J.Tallat-Kelpða, V.Marijoðius, M.Bukða, V.Virþonis ir kt. Publika regëjo ir girdëjo daug puikiø Dþuljetø: A.Galauni enæ, J.Dvarionaitæ, E.Kardelienæ, J.Jasaitytæ, R.Tumalevièiûtæ, G.Kraskauskaitæ, E.Èiudakovà. Romeo yra dainavæ A.Kutkus, K.Petrauskas, J.Indra, K.Gutauskas, V.Èesas, V.Noreika ir kt. Ðio pastatymo pagrindiniø vaidmenø atlikti statytojai pakvietë vien jaunus solistus: Dþuljetos vaidmens Joanà Ged mintaitæ, Julijà Stupnianek ir Kristinà Zmailaitæ, Romeo – Aud riø Rubeþiø ir Edmundà Seiliø. Teko matyti pirmàjá ir treèiàjá spektaklius (16 ir 22 d.), taigi dvi Dþuljetas – J.Gedmintaitæ ir K.Zmailaitæ bei vienà Romeo – E.Seiliø. Visi trys solistai ne naujokai scenoje, jø teatriniai „pasai” jau iðmarginti ávairiais vaidmenimis. J.Gedmintaitë praeitø metø spalá maloniai nu stebino Donos Anos vaidmeniu (W.A.Mozarto „Don Þuanas”) LNOBT pastatyme. K.Zmailaitë Kauno teatre dainuoja Adinà „Meilës gërime”, Pepi „Vienos kraujyje”, Þiuljetæ „Grafe Liuk semburge”, o E.Seilius, be Nemorino „Meilës gërime” ir Alfre do „Ðikðnosparnyje” Kaune, balandþio mënesá dainavo Pangà G.Puccini „Turandot” premjeroje Vilniuje. Tiek Dþuljetos, tiek Romeo partijos ganëtinai sudëtingos, èia labai daug dainavimo ir dainininkai turi bûti uþsigrûdinæ „ilgoms distancijoms”. J.Gedmintaitë – átikinanti Dþuljeta. Ji kuria kiek naivokà savo herojës charakterá, tad norëtøsi daugiau vidinës jëgos. Solistë turi graþø, plataus diapazono, stiprø balsà, ji puikiai jauèia Gounod muzikos dvasià. Tikslià ir aiðkià vaidmens kûrimo trajektorijà nusibrëþusi K.Zmailaitë. Jos Dþuljeta – ne tik trapi, efemeriðka bûtybë, Romeo – Edmundas Seilius ir Dþuljetà – Kristina Zmailaitë sutuo kia Tëvas Lorenco – Tomas Ladoga
Amþinas ðeimø konfliktas ir rûmuose, ir gatvëje
bet ir stipri asmeny bë. Zmailaitës herojë degte dega meile, ðvelnumu, pasiaukojimu. Jos ðiltas, lakus sopranas puikiai tinka ðiai partijai. E.Seiliaus Ro meo – natûraliai nuoðirdus, santûrus, susi kaupæs. Jame irgi þiba ugnelë, kuri galëtø ir liepsna pavirsti. Solistas, dainuojantis maloniu, ðviesaus tembro balsu, parodë gerà atliekamos muzikos stiliaus nuovokà. Apskritai spektaklyje daug ryðkiai, ásimenamai sukurtø vaid menø. Savo stichijoje „maudosi” Laimono Pautieniaus Merkucijus: ðmaikðtus, sarkastiðkas, nuoþmiai kovojan tis su prieðingo klano atstovais, visø pirma su Tebaldu. Ar tik ne pirmà kartà maèiau Kæstutá Alèiauská, vaidinantá neigiamà personaþà? Ir kà – ganëtinai arðus tas jo Tebaldas. Tiek L.Paut ienius, tiek K.Alèiauskis be priekaiðtø ávaldæ vokalines partijas. Maloniai nuteikë Tomo Ladigos ir Rièardo Karalevièiaus kuria mas Tëvo Lorenco paveikslas. Savaip ádomûs ir átaigûs teatro solistø vaidmenys: Þano Voronovo Tebaldas, Giedriaus Pruns kaus Kapuletis, Giedrës Juknevièiûtës Gertrûda, Nomedos Vilkanauskaitës ir Ievos Vaznelytës Stefanas, Tomo Vaitkaus Paris, Benjamino Þelvio Gregorijus ir kt. Lygiaverèiai solistø partneriai ðiame spektaklyje yra teatro choras ir orkestras. Tik suskambëjus uvertiûros – prologo ir I veiksmo scenos – valso garsams negalëjau patikëti, kad èia tie patys, daug kartø matyti ir girdëti kolektyvai. Ðvari intonacija (smulkiø netikslumø neminësim), spalvingi niuansai, grakðtûs choristø judesiai, natûrali vaidyba, regis, ávykdomas kiekvie nas dirigento, reþisieriaus ar choreografës pageidavimas. Du kardinaliai prieðingi veiksmai (kiek pakupiûravus ir, aiðku, atsisakius to meto prancûzø operai bûtino baleto, opera buvo „padalyta” á du veiksmus): pirmasis kupinas veiksmo, judesio ir energijos, o antrasis, iðskyrus kautyniø scenà, labai lëto vyksmo. Spektaklio statytojai iðkelia tyros meilës dramà kovojanèiø ðeimø fone: ádomus ir savitas vaizdinis ir emocinis klanø prieðpastatymas. Spektaklyje daug ásimenanèiø scenø, net sunku jas iðskirti ið susilydþiusio vyksmo. Ko vertos I veiksmo Kapuleèiø baliaus, Merkucijaus baladës scenos, visi meilës duetai, operos finalas! (Tiesa, niekaip nesuvokiau dviejø dalykø: II veiksmo Dþuljetos ir Pario vestuviø scenos „apipa vidalinimo” bei varganos Pario iðvaizdos?!) Ðá kartà Adomo Jacovskio scenovaizdþio aðis – besisukanti siena – rûmas (artima „Karalienëje Bonoje” matytam bokðtui). Ji
vizualiai padidina nedidelæ Kauno teatro scenà, sukuria erdvës ir judesio áspûdá, tampa savotiðka „skambanèia” dekoracija. Viena didþiausiø pastatymo sëkmiø – Jono Aleksos darbas. Ir jaunieji solistai, ir visas teatro kolektyvas, tikiuosi, ávertino ðià progà padirbëti su Maestro. Savo ruoþtu seniai bemaèiau dirigentà taip tëviðkai þvelgiantá á artistus scenoje. J.Aleksa, regis, uþbûrë atlikëjus, jie alsuote alsavo muzika drauge su dirigentu. Visoje interpretacijoje jautei prancûziðkos muzikos þavesá. Manau, Kauno valstybinis muzikinis teatras laikosi nuo statos gyventi ir dirbti pagal „savo kepuræ” (tikriausiai ir pagal kiðenæ). Ðis spektaklis – kamerinis, kupinas romantikos (ko verti vien meilës duetai!), jaudinanèios lyrinës muzikos. Sceno je þaiþaruoja gyvybë – ar ko daugiau reikia? n
Romeo – Audrius Rubeþius ir Dþuljeta – Julija Stupnianek
Muzikos barai /31
Sukaktys Danutë PETRAUSKAITË Klaipëdos muzikinë visuomenë ge rai paþásta muzikologæ, humanitariniø mokslø daktaræ, Klaipëdos universiteto profesoræ Daivà Kðanienæ. Jos pavardë nuolat mirga vietinës spaudos bei pres tiþiniø mokslo leidiniø puslapiuose, koncertø, vieðø paskaitø afiðose. Ji yra nemaþai paraðiusi apie Klaipëdos kom pozitorius bei atlikëjus, bet apie jà paèià paraðyta labai nedaug. Artëjanèio garbin go jos jubiliejaus proga norisi stabtelëti ties nueitu muzikologës gyvenimo keliu bei atliktais darbais ir pasidomëti, ið ko kio ðaltinio ji semiasi jëgø, kurios lyg smagratis padeda sukti Klaipëdos muzi kiná gyvenimà.
Tëvø pastogëje
Daiva Vainauskaitë-Kðanienë gimë ir augo Ðiauliuose. Jos tëvai prieð Antràjá pasauliná karà gyveno Klaipëdoje: tëvas uþëmë garbingas paðto virðininko pava duotojo pareigas, kurias ëjo iki pat pensi jos, o mama, baigusi Rietavo þemës ûkio mokyklà, garsëjo kaip puiki namø ruo ðos specialistë – mokëjo skaniai gaminti valgá, daug iðmanë apie sodininkystæ ir darþininkystæ, graþiai mezgë ir audë, vëliau net ágijo liaudies meistrës vardà. Vainauskai mëgo muzikà – vienas jø dainavo Ðauliø sàjungos chore, o mama, jûrø skautininkë, – skautø chore, abu lankë koncertus, kartais pabendraudavo ir su á Klaipëdà retkarèiais atvykstanèiu Vydûnu. Bet 1939 m. ávykiai apvertë jaunos ðeimos gyvenimà aukðtyn kojo mis. Teatro aikðtëje stebëjæ hitlerininkø manifestacijà ir iðsigandæ baisiø Hitlerio ðûkavimø, jie nutarë palikti Klaipëdà, tuo labiau kad Lietuvos valdþia skati no vietinius lietuvius pasitraukti ið ðio neramaus regiono. Vainauskams buvo pasiûlyta vykti á Kaunà arba Ðiaulius. Jie nutarë apsigyventi pastarajame mieste, kur netoliese, Joniðkyje, gyveno Vainaus ko tëvas – stambaus ûkio savininkas, vëliau iðbuoþintas ir praradæs visas savo þemes. Vainauskø ðeimoje augo keturios mergaitës. Tëvai siekë jas visas iðleisti á mokslus ir áskiepyti meilæ menui. Ma þoji Daiva per daug neraginama iðmoko groti mandolina ir grojo ja vidurinës mokyklos orkestre, kuris tuomet nebu vo tradicinis – susidëjo ið mandolinø, gitarø, smuikø, puèiamøjø instrumentø. Bet tëvai, supratæ, kad su mandolina nedaug kà tepasieksi, patarë Daivai pasirinkti smuikà, ir ji ëmë mokytis pri vaèiai grieþti pas buvusá klaipëdietá ir S.Ðimkaus auklëtiná Viktorà Jauniðká.
Muzikos barai /32
Nuo mandolinos iki muzikologijos smuikuoti. Tuomet Daiva perëjo á Chori nio dirigavimo skyriø, kurá sëkmingai ir baigë. Bet ji blaiviai vertino savo sugebë jimus bei interesus ir nusprendë, kad ge ros chorvedës ið jos nebus, kad jai daug ádomiau yra tyrinëti ir gilintis á muzikos teorijos bei istorijos dalykus. Vaikystës laikais ji su didþiuliu entuziazmu klau sydavo per radijà transliuojamø operø, prieð tai ið mokyklos atsineðusi klauso mo kûrinio klavyrà. Vidinio balso veda ma ir pedagogo, dabartinio Klaipëdos kompozitoriaus Jono Domarko, tuomet dirbusio Ðiauliuose, paraginta, ji 1960 m. tolimesnëms studijoms pasirinko Lie tuvos valstybinës konservatorijos (dabar Muzikos akademija) Muzikos istorijos bei teorijos fakultetà.
From the Mandolin to Musicology Muzikologë Daiva Kðanienë
Bet jos smuikelis buvo gana prastas – net geri smuikininkai nepajëgdavo iðgauti ið jo geros kokybës garsø. Mokytojas siûlë ásigyti kokybiðkà instrumentà, bet dël sunkiø ekonominiø gyvenimo sà lygø tëvai to padaryti neástengë. Vis dëlto mokytojas V.Jauniðkis Daivà pui kiai parengë stoti á Ðiauliø aukðtesnià- jà muzikos mokyklos smuiko klasæ, bet tas prastas smuikelis greitai atmuðë norà
The name of Daiva Kðanienë is very well known to the musical community of Klaipëda. She is a musicologist, Doctor of Arts, professor at the University of Klaipëda, and a frequent contributor to the local press as well as to many prestigious science publi cations. Her name regularly appears on con cert and lecture posters. She has written a lot about Klaipëda’s composers and performers, but not much has yet been written about her. On the eve of Kðanienë’s jubilee, the author of the article reviews her life, career and work. Danutë PETRAUSKAITË
Studijos
Tuo metu muzikologus buvo galima suskaièiuoti vos ne ant vienos rankos pirðtø. Daivos kurse pradþioje jø buvo trys, o baigë tik du. Pagrindinis muzi kos istorijos specialybës dëstytojas buvo prof. Juozas Gaudrimas. Jis labai dþiau gësi stropia studente ið Ðiauliø, kuri ne studentavo, o rimtai studijavo pasirink tus mokslus. J.Gaudrimas savo auklëti niams paskirdavo ir diplominiø darbø temas. Daugiausia jos buvo susijusios su lietuviø muzika. Mat tuo metu pats profesorius raðë daugiatomæ Lietuviø muzikinës kultûros istorijà ir jam buvo reikalinga studentø pagalba. Daivai teko raðyti apie siuitos þanrà lietuviø kompo zitoriø kûryboje, nors ta tema jos visai neviliojo. Jà labiau traukë þymaus tar pukario laikø Kauno Valstybës operos teatro dirigento M.Bukðos asmenybë bei meninë veikla, taèiau tuomet buvo tokie laikai, kai su profesoriais nebuvo gali ma ginèytis. Teko raðyti apie siuitas, ir studentë savo diplominá darbà parengë puikiai. O idëja raðyti apie M.Bukðà atsirado studijø metais, papildomai dirbant Lie tuvos dailës muziejuje Vilniuje, kuriame kûrësi Teatro ir muzikos padalinys. Ðis darbas itin viliojo Daivà. Jai patiko rinkti ið nusipelniusiø menui þmoniø istorinæ medþiagà, jà klasifikuoti ir archyvuoti. Jai nepaprastai giliai atmintin ástrigo diri gento M.Bukðos ir reþisieriaus R.Juknevi èiaus muziejui perduoti ávairûs rankrað èiai bei asmeniniai daiktai, pokalbis su R.Juknevièiaus þmona O.Knapkyte apie jos vyro Klaipëdoje nugyventus metus. Ástrigo ir tuo metu muziejuje dirbanèiø þmoniø, ypaè direktoriaus P.Gudyno ir jo pavaduotojo R.Budrio, entuziazmas ir betarpiðkumas. Jie visi kartu iki iðnaktø ruoðdavo parodas – rinkdavo ekspo natus, kabindavo ant sienø, plaudavo grindis, ir iki nustatyto termino patalpos blizgëte blizgëdavo. Muziejaus valdþia buvo labai patenkinta Daivos veikla ir Konservatorijos skirstymo komisijai nu siuntë specialø raðtà, kuriame praðë jà nuolatiniam darbui palikti dirbti muzie juje. Apie ðá darbà svajojo ir pati Daiva, taèiau Studentø skirstymo komisija buvo negailestinga. Joje dalyvavæs Klaipëdos aukðtesniosios muzikos mokyklos direk torius H.Kybelka pareiðkë ultimatumà – jei Vilnius nepaskirs á Klaipëdà në vieno muzikologo, jis atsistatydins ið uþimamø pareigø. Priremta prie sienos komisija tu rëjo nusileisti – duoti neigiamà atsakymà P.Gudynui, o Daivà Vainauskaitæ paskir ti darbuotis á Klaipëdà.
Pedagogë ir visuomenës veikëja
1965 m. Klaipëda svetingai priëmë jaunàjà specialistæ. Jaunatviðkai atrodan ti ir graþi pedagogë buvo labai pareigin ga ir reikli, dëstydama teorinius ir istori nius dalykus. Kartais tik ástojæ á mokyklà moksleiviai sunkiai galëdavo patikëti, kad Daiva jiems dëstys, nes savo amþiu mi jie kartais bûdavo gerokai vyresni uþ jà. Draugiðkas mokyklos kolektyvas ir demokratiðkas H.Kybelkos elgesys sukûrë psichologiðkai palankià darbo atmosferà. Direktorius visas pertraukas praleisdavo dëstytojø kambaryje, kartais ásigudrindavo su kolegomis ir badminto nà paloðti, visiems rasdavo palankø ar paguodþiantá þodá. Taigi á darbà buvo malonu eiti, o ir poilsiui uþtekdavo lai ko. Daivos atvykimas á Klaipëdà ið esmës pakeitë jos gyvenimà – ji tapo kûrybine iniciatyva pasiþyminèia pedagoge, pelnë plataus profilio muzikologës autoritetà, sukûrë ðeimà su dar nuo studijø laikø paþástamu chorvedþiu Kaziu Kðanu ir ið Vainauskaitës tapo Kðaniene. K.Kða nas tuomet vadovavo Liaudies operai, tad tiek jo, tiek ir jo þmonos pagrindinis laisvalaikio uþsiëmimas buvo sëkmingai pasiruoðti spektakliui. Liaudies opera abiem tapo lyg antraisiais namais. 1971 m. atsidarius Klaipëdoje Muzi kos fakultetams, Daiva Kðanienë ið karto pasisiûlë juose dëstyti muzikologinius dalykus. Ji buvo maloniai sutikta ir 1972 m., atsisakiusi S.Ðimkaus aukðtes niosios muzikos mokyklos, savo darbà susiejo su daug reformø iðgyvenusia institucija, kuri dabar yra ágijusi Klaipë dos universiteto Menø fakulteto statusà. Kodël nutarë palikti ankstesnæ savo dar bovietæ? Visø pirma todël, kad, perëjus á aukðtàjà mokyklà, buvo galimybë dirbti moksliná darbà, kuris pedagogæ labai viliojo. Tiesa, sovietiniais laikais maþai kas domëjosi muzikologija kaip mokslo sritimi – nebuvo nei konkurencijos, nei specialiø uþsakymø. Taèiau tiems, kurie norëjo reikðtis tiriamojo darbo baruose, vartai visada buvo atviri. Fakultetuose D.Kðanienë dëstë beveik visas teorinio-istorinio ciklo disciplinas. Ir visoms joms reikëjo paruoðti progra mas, parengti metodinæ medþiagà. Ypaè ðis darbas suintensyvëjo prisijungus prie Klaipëdos universiteto, kai reikëjo ávesti daug naujø dalykø ir perþiûrëti anksèiau dëstomus kursus. Atsakomybë dar labiau padidëjo, kai 1979 m. ji tapo Muzikos istorijos ir teorijos katedros vedëja. Bet atsidëti vien pedagoginiam darbui nebuvo galimybiø – ávairios orga nizacijos bei I.Simonaitytës bibliotekos
Muzikos skyrius nuolat kvietë jà kaip lektoræ skaityti vieðø paskaitø, miesto laikraðèiai – raðyti koncertø anotacijas bei recenzijas, koncertø organizatoriai – vesti muzikinius renginius. Dël vaiz dingo ir átaigaus þodþio, argumentuotos kalbos, auditorijos pojûèio ji, kaip lekto rë ir straipsniø autorë, tapo itin populia ri. Bet visuomeninë veikla pedagoginio darbo neuþgoþë. Studentai ir toliau raðë praðymus pakliûti pas D.Kðanienæ, kuri labai metodiðkai ir nuosekliai su jais dir bo ir iki ðiol tebedirba. Pamaþu Menø fakultetas, kiti Klaipëdos universiteto padaliniai, net miesto ávairios organizaci jos pradëjo neiðsiversti be D.Kðanienës. 1990–1995 m. ji ëjo Fakultetø mokslo ir meno prorektorës pareigas, buvo 1-osios Klaipëdos miesto Tarybos narë, 1998– 2002 m. Lietuvos kompozitoriø sàjungos Klaipëdos skyriaus pirmininkë. Ðiuo me tu ji yra Klaipëdos universiteto Senato narë ir Akademinës komisijos pirminin kë, Muzikos istorijos bei teorijos kated ros vedëja, nuo 2002 m. eina profesorës pareigas, Menø fakulteto Tarybos, Ates tacinës komisijos, Programø komiteto narë, Redakcinës komisijos pirmininkë, Lietuvos Mokslo tarybos ekspertë, Klai pëdos miesto Kultûros ir meno tarybos pirmininko pavaduotoja, Maþosios Lietu vos akademijos viceprezidentë.
Muzikologijos baruose
Nors didþiàjà D.Kðanienës laiko dalá sudaro pedagoginë ir visuomeninë veik la, muzikologija jos gyvenime uþima labai svarbià vietà. Pagrindinis moksli ninkës tyrimø objektas – Maþosios Lietu vos muzikinë kultûra. Domëtis ðia tema jà paskatino dar vaikystëje girdëti tëvo pasakojimai apie ðá kraðtà ir Vydûnà. Vëliau, atsidûrusi Klaipëdoje, ji pati ëmë rinkti medþiagà apie ðio regiono muziki næ praeitá. Tik tai padaryti tuomet buvo ganëtinai sunku – beveik visi Klaipëdos archyvai buvo iðveþti á Vilniø ir paslëpti specialiuose fonduose. Á juos patekti bu vo galima tik turint ástaigos vadovo ar Komunistø partijos sekretoriaus raðtus. Jais apsiginklavusi D.Kðanienë pirmiau sia pasuko á dabartinæ Martyno Maþvy do bibliotekà. Ten ji atrado tarpukario metais Klaipëdoje ëjusius periodinius spaudinius bei ávairios kitos vertin gos medþiagos. Taip gimë pirmieji jos straipsniai apie Maþosios Lietuvos muzi kos istorijà. Radus siûlo galà, kamuolys vyniojosi toliau ir buvo vainikuotas 1996 m. iðleista knyga „Muzika Klaipëdos kraðte”, kurioje iðanalizuotos lietuvinin kø dainos bei giesmës, „Birutës” ir Tilþës
Muzikos barai /33
Interviu lietuviø giedotojø draugijos, chorø sàjû dis bei Klaipëdos opera ir intensyvus ðio kraðto koncertinis gyvenimas. 1998 m. knygos pagrindu D.Kðanienë Lietuvos muzikos akademijoje apgynë muzikolo ginæ disertacijà ir tapo humanitariniø mokslø daktare. Taèiau tuo nesibaigë jos muzikologinë veikla. Prieðingai, ji dar labiau suintensyvëjo. Pasipylë straips niai apie ðiuolaikiniø Klaipëdos kompo zitoriø kûrybà, pradëta labiau gilintis á protestantiðkosios giesmës specifikà, Vydûno muzikinæ veiklà. Tad nenuosta bu, kad uþ disertacijos rankraðtá ji buvo apdovanota dr. Vydûno literatûrine ir moksline premija, o 2002 m. jai patikëtos profesorës pareigos. Ðiandien bûtø sunku suskaièiuoji mokslinius ir ðvietëjiðko pobûdþio D.Kða nienës straipsnius, skaitytus praneðimus Lietuvos ir uþsienio konferencijose, radi jo ir televizijos laidas, kuriose jai teko dalyvauti. Netrukus turëtø pasirodyti nauja jos knyga „Muzikinis gyvenimas Maþojoje Lietuvoje ir Klaipëdos kraðte. Lietuviø ir vokieèiø kultûrø sàveika (XVI a.–XX a. 4 deðimtmetyje)”. Tik tie nelemti pinigai leidybos iðlaidoms, kuriø Klaipëdos universitetas nelabai linkæs dalyti, vis nutolina ðios solidþios ir ver tingos visam Klaipëdos kraðtui knygos pasirodymà. Taèiau D.Kðanienë nenulei dþia rankø – ji yra kupina naujø idëjø ir renka medþiagà bûsimiems moksliniams darbams Klaipëdos kraðto tema. D.Kðan ien ë sunk iai rand a laik o poi l siui. Kai jo pas it aik o, moksl in ink ë vas a ros met u su knyg a rank os e skub a á sav o sod à, o þiem à ar rud en á – á pajûr á, kur gal i pas im ëg aut i vien atv e ir ram yb e. Ji gal i dþiaugt is ne tik atl ikt ais darb ais, bet ir uþa ug int ais vaik ais: Migl e, kur i pas ir ink o pian ist ës prof es ij à, ir Ugn iu mi, sëkm ing ai Viln iuj e bes id arb uoj an èiu neur oc hir urg u. Prof. dr. D.Kðan ie nës jub il iej in io gimt ad ien io prog a nor is i jai pal ink ët i sveik at os, nei ðs enk am os kûr yb in ës energ ij os, kur i trykðt a ið mei lës sav o tëv ø kraðt ui, neb lëst anè io pas i auk oj im o Klaip ëd os kraðt o kult ûr in iam pav eld ui ir sav o ðeim ai, vis ø nauj ø su man ym ø real iz av im o ir daug iau ram iø poi ls io val and ël iø. n
Muzikos barai /34
Lied ðventë LMA Didþiojoje salëje Irena USS-ARMONIENË
L
ietuvos muzikos akademijos Di dþioji salë 2003 m. geguþës 22 d. atvërë duris gausiam klausytojø bûriui, pakviesdama juos á gana retà mûsuose koncertà – Dainø vakarà. Ðio þanro mëgëjai turëjo progà pasiklausyti sveèio ið Vokietijos tenoro Carsteno Süßo bei pianistës Rûtos Mike laitytës, LMA koncertmeisterio specialy bës meno aspirantës, koncerto. Beje, tai buvo ir Rûtos meno aspirantûros baigia masis projektas. Ðis koncertas iðsiskyrë ið gausybës koncertø. Tà vakarà klausytojams buvo pateikta Lied þanro retrospektyva – Ro berto Schumanno vokalinis ciklas „Poeto meilë” (Dichterliebe), op. 48 (þ. H.Hei ne’s), Claros Schumann dainos ið op. 12 ir op. 13, Johanesso Brahmso ir Richardo Strausso ekspresyvi lyrika. Klausytojø praðomi biso atlikëjai subtiliai atliko Claros Schumann dainà Beim Abschied. Koncertà pagyvino ádomûs muzikologo Viktoro Gerulaièio komentarai ir ekskur sai á atliekamos muzikos istoriná bei kul tûriná kontekstà. Jaunøjø atlikëjø muzikavimas ir inter pretaciniai ieðkojimai þavëjo klausytojus daugeliu aspektø – tai abiejø partneriø profesionalumas, meninë branda, mokë jimas ansamblyje iðgirsti, suformuoti ir realizuoti muzikinæ mintá, jos iðraiðkà ir tembrinæ skalæ. Imponavo atlikëjø gebë jimas perteikti subtiliausias Schumanno personaþo emocines bûsenas nuo tra paus intymumo iki subtilaus dramatiz mo ir net herojiðko patoso. Patraukliai atliekama jaunøjø menininkø atsiskleidë
C.Schumann meilës lyrika. Ypaè átikina mai nuskambëjo Brahmso dainos, kurios atlikëjams buvo itin artimos. Sunku buvo patikëti, kad scenoje muzikavo me nininkai, kurie ðioje programoje susitiko pirmà kartà. Carstenui Süßui, jaunam talentingam vokieèiø dainininkui, ðis koncertas bu vo pirmasis Lietuvoje. Jis – keleto ope ros bei operetës dainininkø konkursø Vokietijoje laureatas: 1992 m. Berlyne jam áteiktas specialusis þiuri apdovano jimas, 1993 m. Kotbuje – I premija ir kt. Dainininkas sukûrë daugelá vaidmenø W.A.Mozarto, G.Rossini, G.Monteverdi, G.Verdi ir kitø kompozitoriø operose Vokietijos teatruose – Kylyje, Saksonijos valstybiniame teatre Dresdene, Ðtutgar to, Vysbadeno valstybiniuose teatruose, bendradarbiavo su tokiais þinomais di rigentais kaip G.Sinopoli, seras Colinas Davisas, S.Bychkovas ir kt. Gastroliavo JAV, Austrijoje, Pietø Korëjoje, Kinijoje ir kitose ðalyse. Pastaruoju metu Süßas yra valstybinio Karlsruhës teatro solis tas. Jo kûrybinë veikla neapsiriboja vien operos þanru – svarbià vietà repertuare uþima oratorinio þanro bei kamerinës vokalinës muzikos kûriniai. Jis yra ir ádomiø kûrybiniø projektø, pavyzdþiui, muzikiniø literatûriniø skaitymø tram vajuje, baseine atliekamø operø ir pan., autorius bei ágyvendintojas. Pianistë Rûta Mikelaitytë jau paþásta ma Lietuvos klausytojams. Tai aktyviai besireiðkianti jauna atlikëja, kurios kû rybinës veiklos spektras labai platus: jà daþnai girdime ávairiuose kameriniuose
ansambliuose, ji talkina solistams voka listams, akompanuoja instrumentinin kams. 1999 m. Rûta baigë LMA magistro studijas doc. J.Karnavièiaus fortepijono ir doc. R.Vaitkevièiûtës koncertmeisterio klasëse. Jau ketverius metus dirba kon certmeistere LMA Styginiø instrumentø katedroje, o ðiais metais, vadovaujama doc. R.Vaitkevièiûtës, baigë LMA meno aspirantûrà. Pianistë lankë fortepijono, kamerinës muzikos bei Lied interpre tacijos seminarus pas daugelá þymiø pedagogø – R.Muraro, B.Ringeissen, K.H.Kämmerling, P.Eicher, A.Reynolds, B.Skov hus ir kt. 1997 m. ta po LMA pianistø koncertmeisteriø konkurso lau reate, 2000 m. tarptautiniame Kociano jaunøjø smuikininkø konkurse Èekijoje buvo apdovanota geriausio koncert meisterio diplomu. Solo ir su solistais vokalistais ji koncertavo Austrijoje, Di dþiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Norve gijoje, Danijoje, kitose ðalyse, dalyvavo ávairiuose tarptautiniuose festivaliuose. Su tarptautiniu orkestru Junge Europa Philharmonie koncertavo þymiausiose Europos koncertø salëse Berlyne, Miun chene, Vienoje, Bonoje ir kt. LMA Koncertmeisterio katedros ve dëja doc. Ramutë Vaitkevièiûtë, kurios vadovaujama Rûta Mikelaitytë ávaldë pianisto koncertmeisterio profesijos meno paslaptis, dþiaugësi baigiamuoju kulminaciniu aspirantës studijø akcen tu: „Ðis kon cer tas man su tei kë daug dþiaugsmo kaip klausytojai ir, þinoma, kaip pedagogei. Lietuvoje apie pianistà gaji nuomonë: „Jeigu geras solistas, tai ir geras koncertmeisteris”. Pasaulinio atli këjiðko meno specializacija akivaizdi, pro fesionalus pianistas koncertmeisteris yra lygiavertis menininkas koncertinëje estra doje. Jo atlikëjiðka raiðka turi aprëpti ne tik aukðto lygio pianistiná meistriðkumà, bet ir literatûrinæ, estetinæ potekstæ. Ðiuo atveju – vokieèiø kalbos mokëjimà, ypaè dikcijos specifikà. O tai ágyjama tikslingo mis ir atkakliomis Lied studijomis”. Po koncerto pakalbinau atlikëjus ir papraðiau pasidalyti mintimis apie kon certà. Kaip susipaþinote su Carstenu Süßu? Rûta Mikelaitytë: Susitikome 2001-
øjø vasarà Vokietijoje gastroliø su tarptau tiniu orkestru Junge Europa Philharmonie metu. Carstenas èia atliko tenoro partijas G.Verdi Requiem ir L. van Beethoveno IX simfonijoje, kur að dirbau su solistais kaip korepetitorë. Mano pasiûlymà surengti Lied vakarà Lietuvoje jis priëmë labai noriai. Ir ðtai dabar pasitaikë puiki proga ágyvendinti ðá sumanymà.
Kas padëjo organizuoti koncertà?
R.M.: Ðiais laikais atlikëjas turi bûti ne tik tikras profesionalas, ávaldæs savo in strumentà, bet ir vadybininkas, mokantis keletà uþsienio kalbø, iðmanantis techninæ koncertø organizavimo sritá ir gebantis juos organizuoti. Finansiðkai sveèio ke lionæ á Lietuvà parëmë „Vereins” bankas, apgyvendino naujasis „Reval Hotel Lietu va”, na, o visa kita atlikau að… Kaip ruoðëtës ðiam koncertui, þino dama, kad repeticijoms su solistu tetu rësite dvi dienas? R.M.: Koncertui ruoðiausi ir teorið
kai, ir praktiðkai. Mano mokslo darbo aspirantûroje tema – „Lied þanro raida (besikeièianti fortepijono partijos funkcija ansamblyje)”. Pravertë ir patirtis mokantis Lied interpretavimo meno pas ávairius pe dagogus. Ðalia darbo su tekstu klausiausi þymiø Lied atlikëjø áraðø – ypaè D.Fische rio-Dieskau su puikiu pianistu A.Brende liu. Susitikus su solistu, be abejonës, teko koreguoti savo ásivaizduojamà interpreta cijà, na, o koncerte beveik visi ðie variantai buvo atmesti. Kà nauja Lied interpretacijoje at radote sau, bendraudama su vokieèiø dainininku? R.M.: Jau pirmojo kontakto metu
supratau, kad Lied – tai gyva muzika, nevarþoma standartø. C.Süßas kilæs ið muzikø ðeimos, mokësi grieþti smuiku, altu, skambinti fortepijonu. Vëliau, be ger manistikos, filosofijos ir politikos studijø, mokësi dainavimo pas savo tëvà, þinomà vokalo pedagogà. Jo manymu, interpretuo jant Lied , bûtinas naujas, ðvieþias poþiûris á atliekamà kûriná, vadovaujantis intuicija neperþengiant muzikinës logikos ribø. Ta èiau svarbiausia – dvasinis atlikëjø ryðys, atsidavimas momentui. Tai reikalauja þai biðkos reakcijos, kurios pagrindu vyksta kûrybinis procesas. O kaip renkatës pianistà? Carsten Süß: Su kiekvienu pianistu
randu naujà bendravimo kalbà. Tenka dirbti su ávairiais pianistais, taèiau daþ nai atsitinka taip, kad tik tà vienintelá kartà. Europoje labai daug gerø pianistø, taèiau problema ta, kad dël didþiulës dainininkø pasiûlos jaunam dainininkui labai sunku patekti á paèiø geriausiø pianistø tarpà, todël daþnai tenka ten kintis tuo, kà pasiûlo gyvenimas. Sunku rasti gerà koncertø partnerá. Man ðis koncertas Vilniuje suteikë be galo daug dþiaugsmo. Dþiaugiuosi galëdamas mu zikuoti kartu su Rûta, ji puiki pianistë, su ja scenoje jauèiausi puikiai. Lietuvoje Lied vakarø galbût nëra daug, taèiau ir publika nuoðirdþiai klausësi. Tiesiog esu labai patenkintas. Jeigu sunku pianistà átikinti savo
interpretacija, o laiko repeticijoms nëra daug, kas tada? C.S.: Að su juo kalbuosi, ilgai pasakoju, kodël taip manau. O jeigu nesupranta, ban dau prisitaikyti. Muzikavimas kartu – tai kompromiso ieðkojimas, taèiau geràja pras me. Man renkantis pianistà jau po penkiø minuèiø aiðku, ar jis domisi tuo, kà daro, ar ne. Pianistas turi bûti intelektualus, spinduliuoti kûrybinæ energijà, ypaè per koncertà. Atlikime gali bûti atsitiktiniø netikslumø, taèiau svarbiausia – ðirdis, meilë muzikai. Nemëgstu tokiø, kurie ið karto klausia apie pinigus. Per koncertà pianistas yra atsakingas ir turi galvoti bei jausti uþ du, tuo tarpu solistas – tik uþ save. Todël pianistas privalo pamirðti netgi apie interpretacijos susitarimus ir atsiduoti tëkmei, taèiau labai kûrybiðkai, átikinamai. Interpretacija turi bûti gyva, spontaniðka. Klausytojas ið karto pajunta, kai ansamblyje muzikuoja dviese, kartu, taip pat pajunta, ir kai muzikuoja kiekvie nas atskirai… Pianistas turi bûti absoliu èiai lygiavertis partneris. Koncerto sëkmë priklauso nuo abiejø. Be pianisto nëra muzikos. Todël reikia, kad darbas bûtø kûrybiðkas ir malonus. Bûtina pamirðti technikà – pianistui fortepijoninæ, solistui vokalinæ. Reikia pamirðti viskà, kà moki, ir pasikliauti patirtimi. Be technikos nega li bûti interpretacijos, taèiau su metais ji keièiasi… Ir þmogus bræsta, keièiasi… Ko gero, kai bûsiu 50-ties, „Poeto meilæ” dai nuosiu visai kitaip. Kà labiausiai vertinate Lied þanro kûriniuose? C.S.: Pasaulyje vokalinës kamerinës
muzikos padëtis yra gera – daug Lied va karø, taèiau daug pinigø ið to neuþdirbsi. Bet man dainø vakarai teikia be galo daug dþiaugsmo, tai – idealizmas. Taèiau muzi ka be idealizmo negali egzistuoti. Dainose að matau idealø pasaulá – jis gali bûti geras ar blogas. Kalbant apie menà, að siekiu ide alo, tai, kas realiai neapèiuopiama. Að esu laisvas menininkas, todël galiu sau leisti iðgyventi tai, kas teikia malonumà, netgi be piniginës iðraiðkos. Ar turite kûrybiniø planø ateièiai? C.S.: Noriu iðduoti paslaptá, kad rugsë
já Rûtà pakvieèiau gastroliø á Vokietijà, kur dalyvausime ávairiuose festivaliuose. R.M.: Netrukus pradësime ruoðti F.Schuberto vokaliná ciklà „Graþioji malû nininkë” (Die schöne Müllerin), kurá netoli moje ateityje atliksime ir Lietuvoje. Belieka palinkëti jauniesiems meninin kams sëkmës ágyvendinant savo kûrybi nius pla nus bei ku riant nau jus ádo mius projektus. Lauksime jø koncertinëse estradose su naujomis programomis ir idëjomis! n
Muzikos barai /35
Laureatai Milda ÈIUÞAITË Ðiø metø birþelio pradþioje Ture (Pran cûzija) Vilniaus kamerinis choras „Bre vis” laimëjo aukðèiausià Europoje mëgëjø chorams skiriamà apdovanojimà – „Eu ro pe an Grand Prix in Cho ral Sin ging”. Konkurse „Brevis” nugalëjo pernykðèius svarbiausiø Europos chorø konkursø „Grand Prix” laimëtojus – kolektyvus ið Vokietijos, Jungtiniø Amerikos Valstijø, Norvegijos bei Suomijos. Ði sëkmë – septyneriø intensyvios mu zikinës veiklos, dalyvaujant tarptautiniuo se chorø konkursuose, metø rezultatas. Po itin sëkmingo debiuto tarptautinëje arenoje, kai 1996 m. pavasará choras tapo absoliuèiu nugalëtoju konkurse Maribore (Slovënija), ávairûs prizai ir apdovanoji mai pasipylë tarsi ið gausybës rago: ko lektyvas pelnë pirmàsias vietas Belgijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Lenki joje, Italijoje. Ið viso „Brevis” dalyvavo deðimtyje ávairiø konkursø ir ið visø jø parsiveþë bent po vienà pirmàjá prizà, o penkiuose tapo absoliuèiu nugalëtoju. Lietuvos muzikos akademijos (LMA) rektorius prof. Juozas Antanavièius pa brëþë choro „Brevis” laimëjimø svarbà garsinant Lietuvos muzikinæ kultûrà pa saulyje. „Tai – aukðèiausio lygio kamerinis choras, kurio vadovas ir dauguma daini ninkø baigë mokslus LMA. Todël turiu progos didþiuotis ðiais jaunais atlikëjais. „Brevis” – tai akivaizdus árodymas, kad savo kultûriniu gyvenimu Lietuva visið kai nenusileidþia iðsivysèiusiam pasau liui, o kai kuriais atvejais net já lenkia”, – sakë J.Antanavièius. Taèiau, pasak LMA rektoriaus, apmau du tai, kad mûsø valstybëje dar daugeliu atvejø svarbûs materialûs, o ne dvasiniai da ly kai. Gal dël to á ðá ið skir ti ná cho ro „Brevis” laimëjimà nesureagavo valdþios institucijos.
Ligoninë ant ratø – geras þenklas Per kelerius metus choras ágijo ne tik solidþios kûrybinës patirties. Choristai pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo: „Tapome prietaringi, nejuèiomis pradëjo me tikëti kai kuriais þenklais. Pavyzdþiui, jeigu ruoðiantis konkursui ima dingti daiktai, kas nors suserga, kelionës me tu sugenda autobusas arba pasienieèiai sulaiko prie sienos – geras þenklas. Kita vertus, jei viskas klostosi per daug sklan dþiai – metas susirûpinti: gal konkurse nepasiseks?” Ðiemet nesklandumø buvo kaip nie kad daug. Vaþiuojant á konkursà susirgo
Muzikos barai /36
“Brevis” geriausias Europos choras daugiau kaip pusë choristø. Visas autobu sas buvo panaðus á ligoninæ ant ratø. Svei kieji slaugë tolydþio kosëjanèius ligonius: virë arbatà, matavo temperatûrà, gydë vaistais. „Sunku buvo ásivaizduoti, kaip choras skambës, kai uþkimusiø dainininkø dau giau nei sveikø. Taèiau didþiulis noras laimëti nugalëjo visas kliûtis”, – prisiminë viena choristë.
Klausytojai negailëjo gerø þodþiø Po konkurso kai kurie klausytojai ir vertinimo komisijos nariai neslëpë susiþavëjimo: chorui dëkojo uþ nepakar tojamas akimirkas, gyrë jo vadovo Gin tauto Venislovo ir dainininkø gebëjimà subtiliai ir stilingai interpretuoti ávairiø amþiø muzikà, pabrëþë puikø tarpusa vio susiklausymà, emocinæ átaigà. Pagal konkurso reikalavimus chorai turëjo atlikti skirtingø epochø kûrinius. Be to, vienas jø turëjo bûti prancûzø kompozitoriaus, dar vienas – su akompa nimentu. Kiekvieno choro pasirodymo trukmë taip pat buvo grieþtai apibrëþta – ne daugiau kaip 20 minuèiø. Taèiau tai nesutrukdë chorui „Bre vis” iðlikti jaunatviðkam, originaliam ir ðmaikðèiam. Pavyzdþiui, G.Venislovo aranþuotas spirièiuelas „I Wanna Die Easy” buvo atliktas pritariant… tûbai! Trykðtantis energija kolektyvas kai ku riuos kûrinius paávairino vaidybos ir ðo kio elementais. Subtilus muzikavimas ir
meninë átaiga netruko paveikti klausyto jus: prieð paskutiná programos kûriná vi sa salë prapliupo galingomis ovacijomis, nors pagal konkurso reglamentà ploti tarp kûriniø grieþtai uþdrausta. Choristai dalijosi áspûdþiais: „Prieð konkursà stengiamës neklausyti konku rentø pasirodymø, tai dar vienas mûsø prietaras. Tai gali iðblaðkyti, verèia dar la biau jau din tis, o ko jau ko – ner vø – konkurso metu ir taip uþtenka. Ðá kartà dainavome prieðpaskutiniai, o kai bai gus programà plojimai ir ðûksniai nenuti lo kelias minutes, supratome, kad viskas bus gerai! Po pasirodymo kaþkodël no rëjosi verkti. Kai dainuodamas publikai stengiesi perteikti visa, kas uþkoduota muzikos kûrinyje, ir dar daugiau, kartais tai pavyksta. Tada jautiesi atidavæs visà save, o paèiam lieka tik didþiulis nuovar gis ir labai savotiðka, maloni, tuðtuma”.
Antrasis kartas nemelavo „Brevis” dël „European Grand Prix” varþësi jau antrà kartà: 2001 m. Debrecene (Vengrija) ðá apdovanojimà laimëjo veng rø vaikø choras. Ðis prestiþinis prizas jau treèià kartà atiteko chorui ið Lietuvos: 1991 m. „Eu ropean Grand Prix” pelnë jau nebeegzis tuojantis Tado Ðumsko vadovaujamas Lietuvos konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos akademija) kamerinis choras, o 1993 m. – Vaclovo Augustino vadovauja ma „Jauna muzika”.
Choristai juokavo: „Jauèiamës nema þai prisidëjæ prie Lietuvos integracijos á Europos Sàjungà. Juk reikëjo reabilituoti Lietuvos vardà po nesëkmingø tautieèiø pasirodymø „Eurovizijos” konkursuose!” Artimiausiu metu vargu ar galima tikëtis tokio lygio laimëjimo, nes ðiuose konkursuose leidþiama dalyvauti tik mëgëjø kolektyvams, o aukðto meninio lygio neprofesionaliø chorø Lietuvoje tëra vienas kitas. Kalbëdamas apie choro „Brevis” sëk mæ Lietuvos chorø sàjungos prezidentas profesorius V.Miðkinis sakë: „Kadangi choras, ðiaip ar taip, yra dirigento veid rodis, visi pasiekimai visø pirma yra G.Venislovo nuopelnas. Jis – kûrybinga ir ambicinga asmenybë, ir iki ðiol ambici jas jam pavykdavo sëkmingai realizuoti. Stebiuosi jo sugebëjimu per trumpà laikà pasiekti gerø rezultatø. Be to, „Brevis” unikalus tuo, kad sugeba iðsilaikyti be jo kio finansavimo, já palaiko tik dainininkø entuziazmas”.
Klausytojui – muzikinë kokybë ir subtilios staigmenos Kokiø minèiø gali kilti afiðoje perskai èius, kad koncerte dalyvauja choras „Bre vis”? Atsiras tokiø, kuriems ðis kolektyvas bus neþinomas. Dalis tokiø ramiai praeis pro ðalá. Kiti galbût susidomës koncerto programa ir ateis pasiklausyti jiems patin kanèiø kûriniø. Taèiau atsiras nemaþai ir tokiø, kurie nuolat lankosi „Brevio” koncer tuose. Jie þino, kad visada iðgirs kokybiðkà atlikimà, átikinanèià, logiðkai pagrástà inter pretacijà, ir tikriausiai bus maloniai nuste binti subtiliomis staigmenomis. „Galima koncertuoti kad ir kiekvienà savaitæ, tik ar verta: manau, „zulindami” tuos paèius kûrinius netrukus ákyrëtume ir patys sau, ir klausytojams. Todël kas kart noriu naujoviø – naujos programos arba naujø interpretacijø, kad bûtø ádomu ir klausytojams, ir choristams. Bet subran dinti tai reikia pakankamai daug laiko”, – paþymëjo choro vadovas G.Venislovas. Choro „Brevis” lankstumà ir nuoðirdu mà akcentavo muzikologë, Lietuvos mu zikos akademijos docentë Z.Kelmickaitë: „Kolektyvas imponuoja jaunatviðku atvi rumu, temperamentu ir atviru kûrybingu mu, jaunø þmoniø gebëjimu kurti muzikà èia pat. Jie skirtingai interpretuoja ávairiø epochø muzikà: patys bando tapti baroko þmonëmis, svajokliais romantikais, o kai reikia, atlikdami 20 amþiaus muzikà, – ra cionaliais pragmatikais, nenuobodþiais muzikos konstruotojais. G.Venislovas – tikras kûrybos þmogus. Jo kûrybinë idë ja chorà uþkreèia, valdo, bet nepavergia”.
Jaunatviðkas kolektyvas nebijo eksperimentuoti „Brevis” dalyvauja ávairaus pobûdþio projektuose, o jo repertuare – ávairiø epo chø ir stiliø muzika, kurios didelë dalis – ðiuolaikiniai opusai. Choras iki ðiol dau giau koncertavo uþsienyje, pavyzdþiui, prestiþiniuose tarptautiniuose festivaliuo se Italijoje, Prancûzijoje. Paþymëtina, kad uþsienyje klausytojai itin palankiai vertina choro atliekamus lietuviø kompozitoriø kûrinius: ávairiose ðalyse audringø ovaci jø susilaukë V.Miðkinio „Pater noster” ir „Oi ðàla ðàla”, G.Svilainio „Laudate Do minum” ir „Þuvø dainos”, V.Tamulionio „Erzinimai”. Beje, pastarieji du kûriniai paraðyti specialiai chorui „Brevis”. Pasak kompozitoriaus G.Svilainio, choro vadovas G.Venislovas – kûrybingas þmogus, su kuriuo labai ádomu dirbti. „Yra tokiø atlikëjø, kurie stengiasi tiks liai iðgroti ar iðdainuoti tai, kas paraðyta, taèiau to ne visada uþtenka. G.Venislovas mato muzikà tarp natø, man tai aktualiau sia. Todël kartais, jam interpretuojant, ið girstu tai, ko në nesitikëjau. Jis ið kûrinio iðgauna tokius niuansus, apie kuriuos pats nepagalvoju. Mano kûrybines idëjas jis papildo savomis, taip vyksta kompozi toriaus ir atlikëjo kûrybinis bendradarbia vimas”, – paþymëjo G.Svilainis. Lietuvoje „Brevis” bent kartà per me tus rengia solinius koncertus, be to, daþ nai dalyvauja ávairiuose projektuose kartu su kitais Lietuvos bei uþsienio atlikëjais. Kolektyvas yra surengæs koncertà-instalia cijà „Amþinoji ðviesa”, kur á vienà visumà susijungë muzika, monumentalioji dailë ir architektûra. 2001 m. birþelá choras pirmà kartà Lietuvoje suorganizavo Filipinø ir kitø Azijos ðaliø chorinës muzikos inter pretavimo kursus, kuriems vadovavo diri gentas J.A.Pamintuan (Filipinai). „Brevis” kartu su þymiais Lietuvos roko ir populia riosios muzikos atlikëjais áraðë ir iðleido albumà „Kalëdø gëlës”, dalyvavo vaikø muzikinës studijos „Tele-Bim-Bam” ðven tiniame ture per Lietuvà, muzikiniame projekte „Klasikos diversijos” su Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos or kestru, dþiazo, roko ir operos dainininkais ir kt. Ðiemet „Brevis” dalyvavo Pasaulio lietuviø dainø ðventës atidarymo koncer te, kuriame skambëjo V.Ganelino miuzik las „Velnio nuotaka”.
Choro namai – Ðv. Kazimiero baþnyèia Choras „Brevis” susikûrë globojamas Vilniaus ðv. Kazimiero baþnyèios. Èia iki ðiol dalis choro nariø renkasi sekmadie niais ir gieda per ðv. miðias. Pasak cho ristø, giedojimas baþnyèioje jiems tapo
savotiðku gyvenimo bûdu: „Susirenka me, pamuzikuojame, o po miðiø einame iðgerti kavos, pabendrauti”. Eksperimentuoti mëgstantis kolekty vas ir baþnytinës liturgijos metu stengia si atlikti ávairios muzikos: nuo grigaliðko jo choralo iki ðiuolaikiniø kûriniø. Kaip pusiau juokais sako dainininkai, dabar ir Ðv. Kazimiero baþnyèioje „Brevis” turi ne vienà iðtikimà savo gerbëjà. Cho re ðiuo me tu dai nuo ja apie 30 þmoniø, kuriø dauguma turi aukðtàjá muzikiná iðsilavinimà. Vieni jø jau bai gë Lietuvos muzikos akademijà, kiti dar studijuoja. Kas skatina iðsilavinusius muzikus „gaiðti” laikà – tris kartus per savaitæ vakarais lankyti repeticijas, auko ti vasaros atostogas gana varginanèioms kelionëms su choru, uþ tai negaunant ma terialinio atlygio? Choristai dainavimà ðiame kolektyve vadina turiningai praleistu laisvalaikiu. Pirmiausia jiems tai galimybë plësti mu zikiná akiratá, dvasiðkai ir profesiðkai tobulëti. Tam didelæ átakà daro choro vadovo G.Venislovo autoritetas. Þino mo chorvedþio V.Miðkinio auklëtinis, 30 metø amþiaus G.Venislovas buvo apdo vanotas specialiais geriausio dirigento prizais: 1996 m. Slovënijoje, 1998 m. Pa saulio lietuviø dainø ðventës chorø kon kurse ir 2002 m. Italijoje. Be to, jis jau dir bo prestiþinio Europos chorø konkurso vertinimo komisijoje, o ðiais metais þiuri nariu bus net dviejuose konkursuose. Choro „Brevis” dainininkø nuomone, jø vadovas yra neeilinë asmenybë, savi tas menininkas, turintis gerà muzikiná skoná. Jis – jausmingas ir subtilus inter pretatorius, kuriam patirtis ir asmeninis þavesys padëjo labai skirtingas asme nybes suburti á darnø kolektyvà. Bene svarbiausiu vadovo bruoþu choristai laiko jo gebëjimà betarpiðkai bendrauti: „Bûdamas autoritetas, jis kartu yra ir draugas”. Þinomas ir vertinamas Vakaruose, pastaraisiais metais buvo pripaþintas ir Lietuvoje. 2001 m. Liaudies kultûros centras uþ ilgalaikæ sëkmingà muzikinæ veiklà Lietuvoje bei svetur chorui „Bre vis” áteikë „Aukso paukðtæ”. Tais paèiais metais Lietuvos muzikø sàjunga iðra dingas bei meniðkas choro programas ávertino „Auksiniu disku”. Dabar, kai choras „Brevis” tapo geriausiu Europos choru, belieka palinkëti ðiam jaunam ir energingam kolektyvui kuo daugiau ádomiø koncertø Lietuvos baþnyèiose ir koncertø salëse. n
Muzikos barai /37
Gastrolës Klaipëdos muzi kinio teatro na cionalinë opera – A.Þigaitytës “Þilvinas ir Eglë” – atstova vo Lietuvai tarptautiniame festivalyje Nëra prasmës diskutuoti apie tai, kad besirengdami tapti Europos Sàjungos nariais ádomûs esame pirmiausia savo nacionaliniais autoriais bei jø kûriniø sceniniais pastatymais. Tai patvirtina ir tai,
Operos autorë A.Þigaitytë su maestro Stasiu Domarku
kad Klaipëdos muzikinio teatro kolektyvas su Audronës Þigaity tës opera “Þilvinas ir Eglë” buvo pakviestas atstovauti Lietuvai X tarptautiniame Baltijos ðaliø muzi kos ir dailës festivalyje “Probaltica”. Beje, tai pirmoji lietuviø opera, parodyta uþsienyje. Dràsiai galima teigti, jog maestro Stasio Domarko diriguojama nacio nalinë opera “Þilvinas ir Eglë” tapo didþiausiu festivalio ávykiu. Bûtent lietuviø nacionaline opera ir buvo atidarytas X festivalis “Probaltica” Torûnëje. Chrestomatinë lietuviø tautos mitu tapusi legenda apie Þilvinà ir Eglæ puikiai buvo ávertinta rafinuotos ir reiklios Torûnës pub likos. Tuo stebëtis lyg ir nereikia – dirigento Stasio Domarko, jauno reþisieriaus Ramûno Kaubrio, balet meisterës Birutës Banevièiûtës ir dailininkës Sofijos Kanaverskytës sukurtame spektaklyje pagrindi nius vaidmenis itin ákvëptai atliko puikûs solistai – dainininkai vilnie tis baritonas Vytautas Juozapaitis (LNOBT) ir Klaipëdos muzikinio teatro solistë, ðiø metø Kultûros ministerijos nominantë uþ geriau sià metø vaidmená Dalia Kuþmars kytë bei ðokëjai Aurelijus Liðkauskas ir Inga Briazkolovaitë. Ðiuolaikinæ lietuviø operà stebëjæ lenkø muzikologai bei teatrologai akcentavo modernià kûrinio inter pretacijà. Ðis apibûdinimas buvo
Muzikos barai /38
skiriamas ir Audronës Þigaitytës muzikinei kalbai, ir reþisûriniam spektaklio sprendimui. Ádomu ir tai, jog muzikinëje “Þilvino ir Eglës” paletëje naudojamas lietuviø instru mentas birbynë iðsiverþia ið specifi niø, “sodietiðkø” rëmø. Solo partijà atliko puikiai þinomas birbyninin kas klaipëdietis Vytautas Tetenskas. Kompozitorës ir atlikëjo interpreta cijoje birbynë tapo universaliu, net kosmopolitiðku instrumentu. Savo pirmøjø kûrybiniø gastroliø áspûdþiais pasidalijo drauge su Klai pëdos muzikinio teatro kolektyvu Torûnëje vieðëjusi kompozitorë A.Þigaitytë: – Sunku apsakyti savo dþiaugsmà – juk nacionalinës operos kelias á scenà Lietuvoje apskritai labai komplikuotas. Tuo tarpu Klaipëdos muzikinio teatro vadovas Stasys Domarkas sugebëjo ne tik pastatyti “Þilvinà ir Eglæ”, bet ir suorgani zuoti kolektyvo gastroles prestiþi niame kaimyninës Lenkijos festi valyje. Tai neákainojama dovana. Kol dviem dviaukðèiais autobusais kolektyvas vaþiavo sudëtingais Len kijos keliais (ið Klaipëdos “pajudëjo” daugiau nei ðimtas teatro þmoniø), mes, vilnieèiai (Vytautas Juozapai tis su þmona ir að), kiek anksèiau atvykæ á Torûnæ, galëjome pasiklau syti nuostabaus Sankt Peterburgo orkestro “Camerata” grieþimo reto
groþio miesto rotuðës salëje. Po koncerto maestro Saulius Sondec kis ne tik dþiaugësi ðiltu publikos sutikimu, bet ir nuolatos kartojo komplimentus Klaipëdos muziki niam teatrui uþ lietuviðko veikalo propagavimà kaimyninëje ðalyje. “Tu tikriausiai net pati nesupranti, kà tai reiðkia”, – ðie Maestro þodþiai ne tik dþiugino, bet ir këlë papil domà atsakomybës jaudulá. Kità rytà su reþisieriumi Ramûnu Kaubriu apsilankæ teatre buvome priblokðti: tokio prabangaus ir graþaus teatro Torûnëje nesitikë jom. 1889 m. pastatytas, 1959 m. restauruotas teatras savo architek tûra ir suplanavimu nepaprastai priminë mano vaikystës operos teatrà Vilniuje, Basanavièiaus gat vëje. Þinoma, apie tokià teatro prabangà – paauksuota droþyba iðpuoðtà scenà ir balkonus, nepa prastai jaukià salæ ir puikià akustikà – Vil niu je ir tuo met, ir ðian dien galëjome tik svajoti. Torûnëje ið tiesø supratau, kad teatras prasi deda net ne nuo rûbinës, o dar kaþkur gerokai toliau... Stebino ir uþkulisiø tvarka, ir aptarnaujan èiojo personalo nuoðirdumas... Vakare atrodë, kad klausausi visai kito spektaklio nei Klaipëdos salëje. Beje, gastrolëse S.Domarko vado vaujamas kolektyvas muzikavo itin pakiliai ir nuoðirdþiai. Apie pagrin
“Þilvino ir Eglës” pirmo veiksmo finalas
diniø vaidmenø atlikëjø ðokanèià ir dainuojanèià poras jau nuo prem jeros kartoju tik paèius graþiausius ir nuoðirdþiausius þodþius – kuo toliau, tuo labiau jie visi ásijauèia á, regis, jau jø paèiø dalimi tapu sià muzikinæ dramà. Esu be galo dëkinga ir Daliai su Vytautu, ir Ingai, ir Aurelijui. Itin ádomu buvo stebëti publikà – juk þodþiø ji nesuprato, vadinasi, muzikai teko kur kas didesnis povei kio krû vis. Ar pa sieks ji uþ sie nio klausytojà, ar paveiks? Pirmasis veiksmas praëjo jauèiant begalinæ átampà. “Nesupranta, neveikia”, – gal ir papildomo jaudulio kelia mas nerimas nedavë ramybës. Taèiau nuo pat pirmøjø antrojo veiksmo taktø átampa atslûgo: taip ir jautei besimezgantá kontaktà tarp salës ir scenos. Po spektaklio ir garbingi festivalio sveèiai, ir pats H.Giza negailëjo mums visiems komplimentø. Ne maþiau palankiai buvo sutikta ir koncertinë Klaipëdos muzikinio teatro programa Grudziondzës miesto katedroje. Dirigento Stasio Domarko vadovaujamas Maþo sios Lietuvos simfoninis orkestras, Klaipëdos muzikinio teatro choras (chormeisteris Vladimiras Kon stantinovas) ir solistai Vytautas Juozapaitis bei Dalia Kuþmarskytë
Lietuvos muzikos link atliko Gabrielio Fauré Requiem. Puikiai klausytojai priëmë premje rinæ klaipëdieèio kompozitoriaus Alvydo Remesos Melodijà birbynei ir simfoniniam orkestrui, kurià sub tiliai perteikë birbynininkas Vytau tas Tetenskas. Kûrinius dirigavo maestro Stasys Domarkas. Festivalio “Probaltica” lygá dera mai patvirtina jo dalyviø sàraðas, tarp kuriø – Torûnës kamerinis orkestras, Hamburgo ir Lenkijos nacionaliniai simfoniniai orkestrai, kamerinës muzikos ansambliai ið Ðvedijos, Suomijos, Danijos, Esti jos, Ry gos. Áspû din ga ir tai, kad festivalá pradëjo lietuviø naciona linë opera, o baigë legendinio lenkø kompozitoriaus ir dirigento Krzysztofo Pendereckio autorinis koncertas su Filharmonijos choru ir orkestru “Sinfonia Warsowia”. Beje, ðiø metø festivalyje daly vavo nemaþai lietuviø atlikëjø bei dirigentø. Varðuvoje, Gdanske ir Torûnëje koncertavo prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Sankt Peterburgo orkestras “Camerata”, o su Raivo Tafenau kvintetu ið Estijos geguþës 14-àjà Torûnëje koncertavo ir mûsø dþiazo atlikëja Neda Malûnavièiûtë. Ðios pavar dës patvirtina ir þanrinæ festivalio ávairovæ: klasikinë muzika, dþiazas, ðiuolaikiniø kompozitoriø kûriniø premjeros – tik maþa dalis plaèios festivalio programos. Ðalia muziki niø projektø svarbià vietà festivalio programoje uþima dailës parodos. Jau keleri metai puoselëjama tra dicija plaèiau pristatyti kurios nors Baltijos ðaliø dailæ. Ðákart áspûdingà parodà Torûnëje pristatë Sankt Peterburgo dailininkø grupë “Pira midë”. Grupë skandalinga ne tik Rusijoje neþabota vaizduote bei praeities mitø ir archetipø lau þymu. Atskirà ekspozicijà surengë vokieèiø dailininkas Klausas Was chkas, iðsiskiriantis ryðkia ir ekspre syvia grafika. X Baltijos ðaliø muzikos ir dailës festivalis “Probaltica” pateikë tikrai nemaþai intriguojanèiø projektø. Taèiau neabejotinai svarbus mûsø kultûrinis identitetas Europos kontekste ðiandien, kada tarëme þodá uþ Europos Sàjungà: Stasio Domarko diriguota nacionalinë opera – Audronës Þigaitytës “Þilvi nas ir Eglë” – puikiai patvirtino, jog esame ádomûs, ryðkûs, galintys ir turintys kà pasakyti. Ovidijus PETKEVIÈIUS
Algirdo Martinaièio greitø ávykiø muzika
8 d-meèio pabaigoje–9 d-meèio pradþioje tapæs vienu lietuviðkojo neoromantizmo lyderiø, ðiandien Algirdas Martinaitis (g. 1950) yra pripaþintas profesionalas, meistrið kai ávaldæs ávairiø þanrø subtilybes – nuo dainos, muzikos teatrui ir kinui iki vaikiðkø operø ir simfoni nës muzikos. Savo naujausiuose kûriniuose kompozitorius nuola tos provokuoja apmàstymus apie autorystës ribas, individualumo ir originalumo sàvokoms prieðin damas banalybæ, mëgdþiojimà ir jau atrastø, iðmëgintø dalykø kartojimà. Á jo kûriniø partitûras vis daþniau atklysta jam mentaliai giminingø kompozitoriø muzika, aliuzijos ar tiesiog persismelkia jø kûrybos apmàstymas. Ir inspi racijomis, ir konkreèia medþiaga Martinaièio muzikà maitina ávairios Vakarø muzikos epochos – baro kas, klasicizmas, romantizmas, avangardas, taip pat lietuviø liau dies, Rytø muzika ir rokas. Nesto kojantis autoironijos kompozitorius pats tai linkæs vadinti „muzika ið antrø rankø” arba „postsistemine muzika” – tokia, kurios formali sàranga nesiremia jokia susikurta ar perimta sistema, technika ar juo labiau teorija. Taèiau muzika – toli graþu ne vie nintelis kompozitoriaus kûrybos ðal tinis. Kompozitorius savo kûryboje remiasi plaèia kultûrine aplinka – kinu, proza ir poezija (kompozito rius ir pats yra raðæs eiles Martyno Raseinio slapyvardþiu), Ðventuoju Raðtu, daile: „Man labiau rûpi ben draintelektualiniai dalykai. Ið to, kuo að uþsiimu ir kuo domiuosi, pa èiam gar sui ten ka gal tik 10 procentø. Raðydamas muzikà, á tuos 10 procentø sutalpinu ne tik tai, kas pri klau so mu zi kai, bet ir visus likusius procentus, kuriuos uþpildo aplinka, ávairiausia infor macija. Bûtent tai ir yra muzikos pagrindas, o ne tas deðimtadalis. Klausytojas mano muzikoje turi jausti tam tikrà kultûrinæ aplinkà, suvokti bendrumus, kurie neáparei gotø, kad jis ar ji kaþko neþino ar nesupranta”. Siekdamas labiau bendraþmogið kos komunikacijos, naujausiame savo kûrinyje Bienenmensch stygi niø kvartetui, sutartiniø atlikëjoms
ir fonogramai (jo premjerà festi valyje „MaerzMusik” Berlyne kovo mënesá atliko „Chordos” kvartetas, ansamblis „Trys keturiose” ir pats autorius) kompozitorius tyèia nefik suoja ávairiø kultûriniø muzikos klodø, kurie paþyra ir pralekia pro klausytojø ausis pavieniais, veikiau nuspëjamais motyvais. „Staigus sekundiniø ávykiø judëjimas, kryp tingumas, tëkmë ryðkûs ir mano koncerte smuikui Europos periodo parkas (2002). Taip daroma tam, garsas visada aplenktø klausà ir ji nespëtø identifikuoti ávykiø. Tai vadinu greitø ávykiø muzika. O klau sytojui lieka tik þiûrëti pro langà, lekiant plentu 140 km/h greièiu...” – kaip visada juokais rimtà ðnekà nuleidþia kompozitorius. Origina lios folkloro grupës dainuojamos bièiø tematikos sutartinës, Tristano ir Izoldos áþangos nuotrupos kvar teto áþangoje ir finale skanduojami atskiri Friedricho Schillerio „Odës dþiaugsmui” þodþiai, ið juostos pasi girstantis áraðytas bièiø zvimbimas jungiami tarsi be jokios sistemos, klojami vienas ant kito vis kitokios spalvos sluoksniais. Tam kompozi torius irgi randa savo paaiðkinimà: „Muzika pati sisteminasi per kitus dalykus. Ðiuo atveju imant kaip þenklà bites ir medaus – idealo – ieðkojimà. Apsirengæs bitininku, atsidaræs fortepijonà lendu á já ir kopinëju medø, kurdamas tam tikrà triukðmà, kol pabaigoje ið for tepijono iðtraukiu bièiø korá”. Algirdas Martinaitis yra vienas tø kompozitoriø, kurie linkæ it kruopðtûs bitininkai sistemingai kopinëti savo kûrybos korius, t.y. perdirbinëti savo senus kûrinius vis naujoms instrumentø sudëtims arba uþpildyti juos naujomis kon cepcijomis. Todël po tais paèiais pavadinimais kartais slepiasi kelios visiðkai skirtingos kûrinio versijos. Viena tokiø kompozicijø – 1997 m. Strazdo mokinys fleitai solo, kurios naujà iðplëstinæ versijà Lie tuvos nacionalinëje filharmonijoje balandþio 2 d. pirmàkart atliko þymus lietuviø fleitininkas Algirdas Vizgirda. Ið 6 minuèiø vienadalës pjesës ji virto 10 minuèiø trijø daliø sonata, numatant galimybæ sonatos dalis atlikti atskirai. Muzi kos pobûdá, pasak kompozitoriaus, perteikia daliø pavadinimai: „Viskas èia remiasi þodþiø þaidyba. Kûrinio pavadinimui idëjà davë aliuzija á Paulio Dukas Burtinininko mokiná. Vëliau paëmæs þodynà pradëjau ieðkoti posakiø apie strazdà. Pran
cûziðkai „baltas strazdas” reiðkia maþdaug tà patá kaip „balta varna” mûsø kalboje. Taip pavadinau ant ràjà dalá – joje ryðkus prancûziðkos kultûros pëdsakas, jos kitoniðku mas. Treèioji dalis Na ir paukðtelis! – rondo formos. Nuolatinis sugráþi mas, bet vis á kità variacijà”. Martinaièio kûrybos branduolá sudaranèiø kameriniø kûriniø spie èiø ðià vasarà papildys kol kas dar niekaip neávardyta vokalinë kom pozicija baritonui, smuikui, violon èelei ir fortepijonui pagal Thomo Manno „Daktarà Faustà”. Kûrinio premjerà Thomo Manno festivalyje Nidoje liepos 17 d. atliks lenkø bari tonas Benonas Maliszewski ir trio „Kaskados”. Veronika JANATJEVA
Muzikalus www.mic.lt
Lietuviðkos muzikos tinklapyje www.mic.lt nuo ðiol galima klau sytis lietuviø kompozitoriø muzikos áraðø fragmentø bei vartyti kompo zitoriø partitûras. Ðis puslapis veikia jau nuo 1997 metø ir yra vienas seniausiø kultû ros puslapiø Lietuvoje. Já kuriant buvo siekiama ágyvendinti kelis tikslus: suteikti lietuviø kompozi toriams galimybæ publikuoti savo kûrinius internete; telkti kompo zitoriø ir besidominèiø lietuviø muzika bendruomenæ; sukurti profesionalø lietuviø muzikos por talà, kuriame kiekvienas narðytojas galëtø pats susirasti bûtinø þiniø ar tiesiog pramogauti. Puslapyje veikia keliø lygiø paieð kos sistema, kuri suteikia galimybæ partitûrø ieðkoti ne tik pagal kom pozitoriaus pavardæ, bet ir pagal tikslià instrumentø sudëtá, kûrinio teksto autoriø, teksto kalbà ir t.t. Á atnaujintà puslapá taip pat buvo integruotas tæstinis Muzikos infor macijos ir leidybos centro leidinys „Lietuvos muzikos link”, kuriame skelbiami tekstai apie svarbiausias lietuviø muzikos premjeras, kûri niø uþsakymus, garsø áraðø, natø leidinius, lietuviø muzikos atlikimus uþsienyje. Tai lietuviðka spausdinto leidinio „Lithuanian Music Link” ver sija. Visa tinklapio medþiaga skel biama lietuviø ir anglø kalbomis. Lietuviø muzikos tinklapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas, UAB „Naujoji komunikacija” bei UAB „Naujosios komunikacijos prekyba”. LMILC inf.
Muzikos barai /39
Panorama
Palangos S.Vainiûno muzikos mokyklos akordeonininkiø trio – tarptautinio konkur so diplomantas
Kovo 27–30 d. Latvijos miestas Limbaþiai svetingai atvërë vartus muzi kantams – VII tarptautinio festivalio ir II tarptautinio akordeonininkø ansambliø konkurso dalyviams. Limbaþiø muzikos mokyklos direktorius Viktoras Nikandro vas, renginio iniciatorius ir akordeono muzikos entuziastas bei propaguoto jas, ðákart sukvietë akordeonininkus ið Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Estijos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos. Festivalio metu vyko koncertai, buvo virtuoziðkai atliekama ávairiø epochø, sti liø ir þanrø muzika. Renginyje dalyvavo þinomi atlikëjai solistai Olegas Blochas ið Rusijos, tarptautiniø konkursø laure atai Aleksandras Ðuvalovas ið Baltarusi jos, Irina ir Marija Seretjuk ið Ukrainos, Sergejus Abkerimovas ið Rusijos, Maris Balaðko ir kompozitorius Jurijus Peðko vas ið Latvijos, koncertavo tarptautiniø konkursø laureatai – trio „Ars harmoni ca” ið Lenkijos, instrumentinis kvartetas „Voroneþo solistai” ið Rusijos, Eduardo Gabnio ir Genadijaus Savkovo due tas ið Lietuvos, Vladimiro Uðakovo ir Svetlanos Stavickos duetas ið Rusijos, instrumentinis ansamblis „Cafe de Mu sette” ið Latvijos bei Baltijos internacio nalinis kvintetas – Eduardas Gabnys, Genadijus Savkovas (Lietuva), Svetlana Stavicka (Latvija), Vladimiras Uðakovas ir Sergejus Lichaèiovas (Rusija), taip pat kiti gerai þinomi ansambliai ið Latvijos. Gausiai susirinkæ akordeono muzikos mëgëjai negailëjo plojimø ir ovacijø.
Muzikos barai /40
Festivalio metu vyko tarptautinis akordeonininkø konkursas. Jaunøjø atlikëjø programas ir muzikavimà verti no autoritetinga þiuri: Olegas Blochas, Maskvos valstybinio kultûros ir mokslo universiteto profesorius, Mironas Bula, Minsko valstybinës muzikos akademijos docentas, Aldis Jurisonas, Rygos J.Medi nos vidurinës muzikos mokyklos peda gogas, ir Eduardas Gabnys, Lietuvos muzikos akademijos prorektorius, pro fesorius, ðios komisijos pirmininkas. Dalyviai, kuriø amþius – nuo 12 iki 16 metø, atvyko ið Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Konkurso laureatës – sesuèiø Irinos ir Marijos Seretjuk duetas ið Ukrainos, kurá paruoðë mergaièiø tëvelis Piotras Seretjukas. Lietuvai puikiai atstovavo diplomus pelnæs akordeonininkiø trio ið Vilniaus – Julijana Malinovska, Neringa Mikailionytë ir Rita Lukaitë (vad. Vida Kuirikevièiûtë) – bei treèiàjà vietà lai mëjæs akordeonininkiø trio ið Palangos S.Vainiûno muzikos mokyklos – Ieva Raliugaitë, Greta Knieþaitë ir Rasa Vit kutë (ansamblá ruoðë mokytojos Irena Buèionienë, Nijolë Daukðienë ir Jelena Kravcova). „Komisijai padarë didelá áspûdá tiek originaliai parinkta programa (J.S.Ba cho „Choralas”, R.Baþilino „Siuita”, „Snieguolë ir septyni nykðtukai”, A.Chol mos aranþuotas „Venesuelos valsas”), tiek profesionalus atlikimas. Mergaièiø trio uþimta garbinga tre èioji vieta – iðties didelis laimëjimas, nes tarptautiniame akordeonininkø konkurse dalyvavome pirmà kartà. Respublikiniuose konkursuose mus jau gerai þino, esame pelnæ nemaþai laimëjimø. Neseniai mokyklos akordeo nininkø orkestras ir ansamblis dalyvavo Kretingos meno mokyklos organizuo tame festivalyje, skirtame mokyklos 45-meèiui, o balandþio 5 d. – akorde onininkø festivalyje Maþeikiuose. Latvi joje buvo ádomu palyginti savo jëgas su kitø ðaliø muzikantais, iðgirsti, kaip groja profesionalai, pasiklausyti Rygos muzikos mokyklos orkestro (vad. Jurijus Riþovas), Limbaþiø muzikos mokyklos orkestro (vad. Viktoras Nikandrovas) ir tarptautiniø konkursø laureato Maskvos A.Schnittke’s muzikos instituto orkestro „Vivat Akordeons!” (vad. doc. Valentina Bobiðeva), pasisemti patirties”, – áspû dþiais dalijosi mergaites lydëjusios bei jas konkursui rengusios mokytojos Bu èionienë, Daukðienë ir Kravcova. Nuvykti á festivalá padëjo Palangos kultûros rëmimo fondas, Palangos S.Vainiûno muzikos mokyklos administ racija ir moksleiviø tëvai. Palangiðkes suþavëjo puikus konkurso ir festivalio organizavimas. „Spëjome ne tik pagro ti, bet ir apsilankyti Rygoje, pasiklausyti vargonø muzikos Tomo katedroje, pailsëti milþiniðkame „Lido” pramogø centre, – pasakojo Buèionienë. – Di dþiulá áspûdá padarë Limbaþiai – tylus, tvarkingas miestelis ðalia nuostabaus eþero. Dþiugu, kad ðis reikðmingas tarp
tautinis renginys sutapo su 780-uoju Limbaþiø jubiliejumi”. Loreta ÞULKUVIENË
E.Griego ir M.K.Èiurlionio muzikos festivalis Kaune
Baigësi graþia tradicija tapæs jau ðeð tasis kompozitoriø E.Griego ir M.K.Èiur lionio muzikos festivalis. Iðtikimiems klausytojams jis padovanojo ádomiø ir prasmingø meniniø iðgyvenimø. Atke liaujanti á mûsø miestà kartu su atgims tanèia pavasarine gamta ði muzikos ðventë tarsi árodinëja didþiøjø meno tiesø amþinybæ. Atrodytø, viskas jau pa sakyta apie ðiuos du vieno laikotarpio kûrëjus ankstesniuose festivaliuose, tad kà nauja gali iðgirsti gerai susipaþinusi su jø muzika Kauno publika? Ðioms kri tinëms pastaboms akivaizdþiai prieðtara vo pilnutëlës daugumos koncertø salës ir nuðvitæ klausytojø veidai koncertams pasibaigus. Nuo 1998 m., kai Kauno filharmoni jos ir Nordalando (Norvegija) kultûros skyriaus iniciatyva buvo surengtas pir masis festivalis, paþintis su dviejø tautø iðkiliausiø menininkø kûryba iðaugo á nuoðirdø abipusá bendradarbiavimà ir vaisingus kultûrinius Norvegijos bei Lietuvos mainus. Festivalis iðsiplëtë lai ko, dalyviø, atliekamos muzikos autoriø atþvilgiu. Su meno – universaliosios bendrakultûrinës kalbos – pagalba ðis renginys sëkmingai puoselëja dviejø Europos tautø abipusá pasitikëjimà, paþinimà ir tolerancijà, be to, parodo lietuviðkàjà muzikà Europos meno kontekste. Balandþio 29–geguþës 4 dienomis vykusio festivalio programà sudarë ne tik abiejø autoriø simfoninës, kameri nës, chorinës muzikos koncertai. Kaip ir kiekvienais metais ðá pavasará rengë jai pateikë naujø originaliø projektø, bandë plësti koncertø erdvæ, pasiûlyti muzikiniø staigmenø, surasti naujø var dø. Koncertuose dalyvavo daug jaunø atlikëjø, skambëjo ðiuolaikinë muzika, ávyko kûriniø premjeros Lietuvoje (nau jas instrumentinis ansamblis „In focus” atliko Jarmo Sermilos ir Tonu Korvitso kamerinius kûrinius). Pirmasis festivalio koncertas supaþindino su naujausiu G.Kuprevièiaus kûriniu – liturginæ dra mà „Septyni Dovydo klausimai ir rauda” smuikui, chorui, vyrø ir moterø okte tams atliko þymus virtuozas P.Berma nas ir P.Bingelio diriguojamas Kauno valstybinis choras. Kitas netikëtumas – norvegø muzikø – vieno ið festivalio sumanytojø Espeno Selviko ir kompo zitoriaus E.Griego giminaièio pianisto Jano Alexanderio Griego surengtas dþiazo koncertas. Padëtas paskutinis festivalio taðkas nuteikia apmàstymams. Ið E.Griego mu ziejaus direktoriaus suþinojome, kad jø muziejus Bergeno mieste kasmet
rengia apie 300 koncertø, kartais per dienà ávyksta net trys koncertai. Tokios pagarbos savo nacionalinio klasiko palikimui norvegams galima bûtø pa vydëti. Ðiame kontekste dar svaresnës atrodo festivalio rengëjø pastangos propaguojant M.K.Èiurlionio kûrybà, ðvieèiant Kauno muzikinæ visuomenæ. Malonu, kad ðis festivalis pleèiasi, tar si demonstruodamas dar neiðnaudotas muzikos klasikø paþinimo galimybes. Jevgenija ÞAKIENË
Fortepijono katedros pedagogai – LMA 70-meèio jubiliejui
Ðá pavasará buvo plaèiai paminëtas Lietuvos muzikos akademijos 70-ties metø jubiliejus. Greta visø Akademijos bendrøjø renginiø kiekviena katedra savitai minëjo ðià svarbià sukaktá. Ta proga buvo rengiami studentø ir pe dagogø koncertai, rodomos ádomios, ávairios programos. Á jubiliejiniø renginiø maratonà graþiai ásiliejo ir Fortepijono katedra, kuri per visà Akademijos egzistavimo laikotarpá pasiþymëjo dideliu kûrybingu mu. Balandþio 29-àjà Lietuvos muzikos akademijos salëje ávyko Fortepijono katedros pedagogø koncertas, skirtas Lietuvos muzikos akademijos 70-meèio jubiliejui. Neatsitiktinai tokio jubiliejaus proga atlikëjai pasirinko ir reprezenta vo lietuviø kompozitoriø fortepijoninæ kûrybà. Simboliðka, kad koncertas buvo pradëtas lietuviø profesionaliosios muzi kos pradininko M.K.Èiurlionio Keturiais Druskininkø preliudais, kuriuos átaigiai ir prasmingai atliko genialiojo kompozi toriaus palikuonis Rokas Zubovas. Garsi Lietuvos pianistë Birutë Vainiûnaitë pasirinko ir meistriðkai atliko Lietuvos konservatorijos (dabar Akademija) ákû rëjo J.Gruodþio Pjesæ C-dur, taip pat pristatë jauno lietuviø kompozitoriaus A.Jasenkos kûriná „Me-ka”. B.Dvariono Ekspromtà es-moll, Noktiurnà fis-moll ir Serenadà Des-dur jautriai, ðiltai ir vaizdþiai paskambino profesorë Aldona Radvilaitë. XX a. moderniosios muzikos atstovø lietuviø iðeivijos kompozitoriaus V.Bacevièiaus Kaprièà op. 28 ir pran cûzø kompozitoriaus O.Messiaeno „Pirmàjà Mergelës Komunijà” ið ciklo „Dvideðimt þvilgsniø á Kûdikëlá Jëzø” sëk mingai sugretino ir stilingai interpreta vo docentas Jurgis Karnavièius. Roman tinës muzikos dvasià puikiai atskleidë docentas Sergejus Okruðko, subtiliai paskambinæs F.Chopino Noktiurnà Fisdur, op. 15, Nr. 2. Docentë Aleksandra Þvirblytë savo pasirodymu uþèiuopë ir iðryðkino C.Debussy muzikos prieðingus spalvø polius, prieðpastatydama pre liudo „Þingsniai sniege” akvarelinëmis spalvomis þërinèià preliudo „Fejerver kas” virtuozikà. Koncertà paávairino greta tradiciniø fortepijoniniø kûriniø á programà átrauk
tos fortepijoninës improvizacijos, at spindinèios naujus katedros þingsnius ugdant improvizacinio meno atlikëjus. Lektorius Egidijus Buoþis atliko improvi zacijà George’o Shearingo tema „Paukð èiø ðalies lopðinë”. Jo skambinimas pasiþymëjo subtiliu skoniu ir iðradinga fantazija. Koncerte iðgirdome du ádomius ðiuo laikiniø autoriø kûrinius. Tai australø kompozitoriaus C.Vine Sonata fortepijo nui, kurià atliko Daumantas Kirilauskas, sugebëjæs nepriekaiðtingai perteikti ðio stambaus kûrinio architektûrinæ formà. Kitas ryðkus ðiuolaikinës muzikos pavyz dys – latviø kompozitoriaus P.Vasko kûrinys „In memoriam” dviem fortepi jonams. Já atliko fortepijoninis duetas „ViVa” – profesorë Veronika Vitaitë ir docentë Ramutë Vaitkevièiûtë. Atlikëjos – gerai ávaldþiusios moderniosios muzi kos atlikimo technikos elementus, taigi, iðryðkindamos kûrinio tembriná spalvin gumà, suteikë jam gilø ir prasmingà filosofiná aspektà. Lietuvos muzikos akademijos 70-me èio jubiliejui skirtas Fortepijono kated ros pedagogø koncertas tarsi simboli zavo ilgametæ katedros pedagogø kû rybinæ veiklà ir prasmingai atspindëjo ávairiø kartø katedros pedagogø indëlá á Lietuvos pianistinio meno kultûrà. Vilma RINDZEVIÈIÛTË
Ðventinis vakaras, skirtas LMA 70-meèiui
Ð.m. geguþës 12 d. LMA Didþiojoje salëje ávyko Koncertmeisterio katedros pedagogø koncertas, skirtas aukðto sios muzikos mokyklos 70-meèiui. Tai buvo paskutinis koncertas ið studentø ir pedagogø koncertø ciklo, skirto ðiam graþiam jubiliejui. Vakarà vedë Koncert meisterio katedros vedëja doc. Ramutë Vaitkevièiûtë. Trumpame áþanginiame þodyje ji pristatë Koncertmeisterio ka tedrà, jos pedagogus, kurie scenoje kartu su savo partneriais, þinomais Lie tuvos vokalistais ir instrumentininkais, publikai pateikë visà spektrà ávairiø epochø ir stiliø vokalinës bei instrumen tinës muzikos. „Pranyko prie klaviatûros blyðkus ðeðëlis – jis visame kame lygus savo partneriui. Visiðkai akivaizdu, kad tai unikalus ir naujas koncertmeisterio ti pas”, – taip savo kolegos áþymaus anglø pianisto G.Moore’o grojimà apibûdino vienas þymiausiø XX a. vokalistø D.Fis cheris-Dieskau. Ðie þodþiai tapo Kon certmeisterio katedros pedagoginës ir atlikëjiðkos veiklos kredo. Ðia proga norëtøsi paminëti ir prisi minti þymiausius pianistus koncertmeis te rius, ku rie dës të ir dir bo LMA. Tai prof. Ch.Potaðinskas, prof. R.Geniuðas, prof. G.Landsbergienë, L.Paðkevièiûtë ir V.Korys, R.Biveinienë ir R.Biveinis, A.Znaidziliauskaitë ir dar daug kitø. Koncerto pradþioje skambëjo J.Mas senet, G.Bizet ir G.Rossini operø arijos,
kurias atliko Laima Jonutytë (mecosop ranas) ir Irena Èiurilaitë (fortepijonas). Pasak I.Èiurilaitës, „ðiuolaikinis pianistas koncertmeisteris – tai ryðkus, profesio nalus interpretatorius, ávaldæs aukðèiau sià pianistiná meistriðkumà, pianistas dirigentas, reþisierius, puikus poezijos þinovas, psichologas. Tai ypaè darbð tus, ásimylëjæs savo profesijà þmogus. Operinë muzika – aukðèiausia vokalinës muzikos forma, turinti aiðkø dramaturgi ná ir reþisûriná sumanymà, reikalaujanti orkestro partitûros paþinimo, gero rit mo, tempo pojûèio, tikslaus dinamikos formavimo, ásijautimo á personaþo psi chologinæ bûsenà. Akompanuodama solistei að dainuoju kartu su ja”. Toliau programoje skambëjo J.Juoza paièio Sonata birbynei ir fortepijonui, atlikëjai – Kastytis Mikiðka ir Justinas Brûzga. Vincento Kuprio (bosas) ir Melitinos Diamandidi (fortepijonas) duetas savo pasirodymà skyrë didþiojo rusø kompozitoriaus S.Rachmanino vo 130-osioms gi mi mo ir 60-osioms mirties metinëms. Koncerte skambëjæ romansai „Naktis liûdna”, op. 26, Nr. 11 (þ. I.Bunino), „Að vël vieniðas”, op. 26, Nr. 12 (þ. I.Bunino), „Kaip man skaudu”, op. 21, Nr. 12 (þ. G.Galinos), A.de Musset fragmentas, op. 21, Nr. 6 (A.Apuchtino vert.) – ið skirtingø opu sø, taèiau pagal tematikà sudarë tarsi bendrà ciklà, tai þmogaus bûties ap màstymo monologai. Beje, jubiliejinæ 30-ties kûrybinës veiklos metø datà kaip tik ðiais metais ir mini ðis duetas. Kitas koncerto programos opusas – Jûratës Rudþianskaitës ir pianistës Eglës Perkumaitës atliktas A.Schoenber go vokalinis ciklas „Kabareto dainos”. Girdëjome dainas „Puoðeiva” (þ. Bier baumo), „Kvaila daina” (þ. H.Salus’o), „Santûrus meiluþis” (þ. H.Salus’o), „Kai tiek daug moterø maèiau” (þ. E.Schika nederio). V.Gavrilino vokalinio ciklo „Vakarë lis” I dalies fragmentai skambëjo atlir kami Juditos Leitaitës (mecosopranas) ir Graþinos Ruèytës-Landsbergienës. Jauniesiems koncerto klausytojams G.Ruèytë-Landsbergienë linkëjo: „Mû sø profesijos pasirinktas kelias ilgas, todël linkiu nuolat kaupti þiniø bagaþà, mokytis „kalbinti” instrumentà, turtinti artikuliacijà, tembrinæ skalæ. Stengiausi tai daryti tam, kad bûèiau verta partne rio vardo, mokëèiau valdyti ir ginti savo teiginius. Linkiu neiðgirsti „grok tyliau”, o pasidþiaugti pilnaverèiu bendravimu. Ir kad jo nestigtø!” Instrumentinis duetas Rimantas Ar monas (violonèelë) ir Irena Uss-Armo nienë ðiame koncerte grojo A.Dvorako „Miðko ramybæ”, op. 68, ir G.Cassado „Requiebros”. Prasmingai ir pakiliai ðventiná vakarà uþbaigë Vladimiro Prudnikovo ir pianistës Nijolës Ralytës atliekamos G.Sviridovo dainos „Find lëjus” (þ. R.Bernso, S.Marðalo vert.), „Tremtinys” (þ. A.Isakiano, D.Brodskio vert.), „Kaip rausvas obuoliukas” (þ. P.Béranger, V.Kuroèkino vert.) bei
N.Ralytës þodþiai: „Tiek muzikoje, tiek gyvenime didþiausia palaima – jausti partnerá, kvëpuoti viena mintimi, kurti, pasinerti á beribá, nuostabiausià pasau lyje harmonijos okeanà, kuris vadinasi Muzika…” Ramutë VAITKEVIÈIÛTË
Tarptautinis projektas ES Socrates Comenius – Tauragëje
Balandþio 7–12 dienomis Tauragës rajono muzikos mokykla dirbo neápras tai. Suvaþiavus 70-èiai sveèiø ið Ðvedijos Kopingo miesto ir Estijos Piarnu-Jaagu pi miestelio, pamokos ir repeticijos vyko anglø kalba. Tai tarptautinio muzikinio Europos Sàjungos Socrates programos Comenius mokyklinio projekto dalis, kuri pirmiausiai buvo pradëta ágyven dinti Tauragëje mokyklos direktoriaus Roberto Kazlausko iniciatyva. Bendro mokiniø darbo tikslas ir rezultatas – iðleista bendra kompaktinë plokðtelë, todël paruoðiamasis darbas vyko inter netu. Pasirinkta po tris kiekvienos ðalies kûrinius ávairiems instrumentiniams ansambliams: variniø puèiamøjø, gita ristø, fleitininkø, klarnetininkø, smuiko ir fortepijono ansambliams, puèiamøjø instrumentø orkestrams. Visus metus vaikai ne tik mokësi estø ir ðvedø ðaliø kûriniø, bet ir plëtë savo þinias apie tas ðalis, jø muzikà, kultûrà. Projektui ágyvendinti sukurtas atskiras interneto puslapis, kiekvienai muzikos mokyklai áregistruota po dvideðimt pað to dëþuèiø. Internetu buvo tariamasi dël kûriniø, diskutuojama dël jø atliki mo, kas savaitæ siunèiami repeticiniai kûriniø variantai. Uþduotis tikrai nebu vo lengva. Pavyzdþiui, mûsø smuikinin kas mokësi estø kompozitoriaus kûriná, kuriam koncertø ir áraðø metu turëjo akompanuoti ðvedø pianistas. Suvaþiavus vaikams ir pailsëjus ðeimose po ilgos kelionës, prasidëjo repeticijos. Per rekordiðkai trumpà lai kà muzikos mokykloje áraðyta ir iðleista kompaktinë plokðtelë. Repeticijø ir áraðø metu vaikai demonstravo puikø susiklausymà ir geranoriðkumà. Sve èiai atveþë ir savo paruoðtà programà, kurià galëjo iðgirsti Tauragës miesto vi suomenë. Nors dienotvarkë buvo labai átempta, vaikai turëjo progos pasiklausy ti Klaipëdos variniø puèiamøjø kvinteto koncerto, suþaisti draugiðkas krepðinio, futbolo, stalo teniso ir kitas rungtynes, susipaþinti su miestu bei kartu pasilinks minti diskotekoje. Vieðnagës pabaigà vainikavo ben dras trijø ðaliø jaunøjø muzikantø koncertas. Pirmojoje koncerto dalyje savo programà atliko visi jungtiniai instrumentiniai ansambliai, o antrojo je scenoje pasirodë jungtinis Ðvedijos Kopingo miesto ir Tauragës muzikos mokyklø puèiamøjø instrumentø orkest ras. Pradþioje kiekvienas orkestras atliko savo programà. Varþytuvës buvo tikrai
átemptos, nes mûsø vaikai, grodami se nais, dar tarybiniø laikø instrumentais, nenorëjo nusileisti ðvedams, turintiems aukðèiausios klasës instrumentus. Kon certo pabaigoje jungtinis septynias deðimties muzikantø orkestras atliko tris bendrus abiejø ðaliø kompozitoriø kûrinius. Ið Tauragës sveèiai iðvyko suþavëti lietuviø vaiðingumu, dëmesiu ir puikiai organizuotu projekto ágyvendinimu. Kità pavasará projektas tæsis jau Esti joje. Jo tikslas – liaudies instrumentø, liaudies drabuþiø, paproèiø pristatymas ir propagavimas. Projektà numatoma baigti po dvejø metø Ðvedijoje. Norintys plaèiau suþinoti apie ðá pro jektà informacijos gali rasti internete adresu www.musicplease.net Vaiva ir Virginijus BARTUÐIAI
Viktoro Paukðtelio reèitalis LMA
Ðiuolaikiniame pasaulyje, kai meni ninko karjera priklauso ne tik nuo talen to, teisingas ir laiku padarytas postûmis á karjerà jaunimui tampa esminiu daly ku. Organizacija International Holland Music Sessions (IHMS) siûlo ðià pagalbà jauniems talentingiems muzikams. IHMS talentø paieðkai sukûrë pasauliná tinklà. Atrinktiesiems siûloma dalyvauti tarptautiniuose meistriðkumo kursuose, sudaromos galimybës ágyti koncertinës patirties. Dël jau pripaþintos IHMS siû lomos karjeros planavimo formulës ði organizacija gali realiai padëti talentin giems muzikams. Nuo 1988 m. IHMS rengia meistrið kumo kursus. Vasaros akademijø metu jaunieji solistai gali mokytis pas gar siausiø muzikos institucijø pedagogus. Pripaþinta kursø kokybë bei tarptautinë reputacija atveria jaunimui duris á pa saulines scenas. IHMS koncertinæ veiklà laiko esminiu dalyku pradedant karjerà. Ðio kelio pra dþia – perklausos ávairiuose pasaulio miestuose: Amsterdame, Londone, Los Andþele, Monrealyje, Maskvoje, Niujor ke, Paryþiuje, Rygoje, Sankt Peterbur ge, Taline, Vienoje, Varðuvoje, Vilniuje. Ðiø perklausø metu atrinktiems jaunie siems talentams suteikiama galimybë dalyvauti Vasaros akademijoje Bergene (Norvegija) bei Olandijoje. Sëkmingas dalyvavimas meistriðkumo kursuose ir koncertuose gali atvesti á áspûdingà fi nalà – kvietimà atlikti reèitalá áþymiojoje Amsterdamo Concertgebouw koncertø salëje, po kurio grupei jaunøjø muzikø bus suteiktas IHMS koncertuojanèiø ar tistø statusas. Jiems atsivers koncertø rinka, pasiûlyta IHMS vadybininkø. Ðiø metø kovo mënesá IHMS atstovai lankësi Lietuvos muzikos akademijoje ir atrinko keletà gabiausiø studentø. Teisë dalyvauti vasaros meistriðkumo akademijoje buvo suteikta smuikininkei Julijai Okruðko, violonèelininkui Povilui Jacunskui ir pianistui Viktorui Paukðte liui. Be to, kovo 9 d. Vilniuje koncerta
Muzikos barai /41
vo talentingas pianistas ið Izraelio Ino nas Barnatanas, kuris, kaip 2000 metø IHMS Vasaros akademijos dalyvis, tapo vienu ið ðeðiø muzikantø, atrinktø kon certuoti Concertgebouw salëje. Be to, Barnatanas surengë reèitalius Londo ne, Paryþiuje, Milane, Niujorke. Vilniuje jis stilingai skambino Franzo Schuberto Ekspromtus, op. 142, bei áspûdingai, su simfoniniu uþmoju – Modesto Mu sorgskio „Parodos paveikslëlius”. Kursams besiruoðiantis pianistas Viktoras Paukðtelis, prof. Mariam Aziz bekovos II kurso studentas ir anûkas, ðiø metø geguþës 13 d. surengë reèitalá LMA Didþiojoje salëje, kuris pradþiugino puikiu meniniu lygiu. Ver þlus temperamentas, geras pianizmas, gilinimasis á atliekamø kûriniø stilistikà – neabejotinai vilèiø teikianèios pianis to perspektyvos gairës. Koncertà pianistas pradëjo Wolfgan go Amadeuso Mozarto Sonata G-dur, K283. Nuo pat pirmøjø garsø suþavëjo natûralus, lengvas skambesys, iðraið kingas frazavimas, stiliaus pojûtis. Tik finalui pritrûko iðtvermës, o gal ir laiko já deramai iðtobulinti. Po Mozarto Sona tos skambëjo visas pluoðtas Fryderyko Chopino kûriniø: Noktiurnas f-moll, dai – a-moll, op. 55, Nr. 1, du etiu op. 10, Nr. 2, c-moll, op. 10, Nr. 12, Baladë Nr. 1 g-moll, op. 23, ir Sonata Nr. 2 b-moll, op. 35. Noktiurne f-moll V.Paukðteliui pavyko rasti ðvelniø, pasteliniø spalvø, pajusti noktiurniðkà ramybæ, tik kiek keistai dirbtinokas at rodë frazavimas, pirðdamas mintá, kad tai – nelabai sëkminga kaþkokio gero áraðo kopija. Tikriausiai retam pianistui pavyksta scenoje be priekaiðtø atlikti Chopi dà op. 10, Nr. 2, a-moll. Tai no Etiu – bene pats „neparankiausias” atlikëjui kompozitoriaus etiudas, atskleidþiantis menkiausius silpnøjø deðinës rankos pirðtø trûkumus. Norëdamas to iðveng ti, Paukðtelis pasirinko labai atsargø tempà, pernelyg paryðkindamas kairës rankos akompanimentà. Deja, tai – ne iðeitis... Po to tikra revoliucine dvasia paskambintas Etiudas op. 10, Nr. 12, leido dràsiai pasireikðti kairei rankai. Chopino baladës – tai epiniai dra matiniai kûriniai, pasiþymintys beveik simfoniniu meniniø vaizdø plëtojimu. Baladë g-moll, op. 23, amþininkø tei gimu, buvo inspiruota Adomo Mickevi èiaus poemos „Konradas Valenrodas”. Perteikti ðio kûrinio draminæ formà – nemenka uþduotis ir patyrusiems pianistams. Paukðtelio interpretacijoje buvo nemaþai teigiamø bruoþø, vyku siø charakteristikø, taèiau kûrinio drami næ idëjà dar reikia subrandinti. Matyt, pianistas kaupë jëgas pagrindiniam ir sudëtingiausiam savo reèitalio kûriniui – Sonatai b-moll, kurios traktuotë nuste bino draminiu uþmoju, emocijø gausa. Ypaè átikinamai skambëjo pirmoji dalis ið Marche funebre. Ne viskas dar buvo tobula techniniu atþvilgiu, ne visur pasi sekë iðvengti garsinio forsavimo, taèiau
Muzikos barai /42
gerà áspûdá paliko sumanymo mastas, romantinis polëkis. Koncerto pabaigoje Paukðtelis átai giai paskambino keturis Aleksandro Skriabino etiudus: Fis-dur op. 42, Nr. 4, Fis-dur op. 42, Nr. 3, cis-moll op. 42, Nr. 5, dis-moll op. 8, Nr. 12. Atrodo, kad pianistui artimi Skriabino meniniai vaizdai, taèiau dar reikëtø ieðkoti specifiniø kompozitoriaus braiþà iðryðkinanèiø spalvø. Norëtøsi palinkëti Viktorui Paukðteliui sëkmës IHMS meistriðkumo kursuose. Halina RADVILAITË
Lietuvos EPTA Ðiauliuose ir Grace
Ðá pavasará Lietuvos ir Europos pianistø pedagogø veiklà praturtino du svarbûs, vienas kità papildantys ávykiai. Kovo 6–8 d. Ðiauliø konserva torijoje vyko XXII Lietuvos fortepijono pedagogø asociacijos (Lietuvos EPTA)
Kæstuèio Grybausko pianistø kvartetas ir fleitininkë Vikto rija Zabrodaitë po koncerto Graco menø universitete konferencija-seminaras. Daugiau nei ðimtà á ðá renginá atvykusiø dalyviø nuo ðirdþiai ir ðiltai priëmë jo organizatoriai ir ðeimininkai – Ðiauliø konservatorijos direktorius Jonas Lamauskas ir forte pijono skyriaus vedëja Laima Mame niðkytë. Ðiais metais seminare buvo gvildenami kompozitoriø romantikø kû riniø interpretavimo klausimai. Atviras meistriðkumo pamokas vedë Lietuvos muzikos akademijos doc. Zbignevas Ibelhauptas. Ádomios, originalios pia nisto Z.Ibelhaupto romantinës muzikos interpretavimo idëjos davë puikø im pulsà tolesniems kûrybiniams jaunøjø pianistø ir jø pedagogø ieðkojimams. Konferencijà-seminarà vainikavo ðalies pianistø pedagogø koncertas, kuria me puikiai pasirodë Lietuvos muzikos akademijos prof. V.Vitaitës ir doc. R.Vaitkevièiûtës fortepijonø duetas, Na cionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyk los pedagogë G.Kondrotaitë, Vilniaus konservatorijos dëstytojai M.Radvilaitë, V.Kaplûnas ir L.Jaraminienë, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos peda gogai N.Lukoðienë ir D.Kudirka, Kauno J.Gruodþio konservatorijos dëstytojas A.Andruðkevièius, Klaipëdos E.Balsio menø gimnazijos mokytojas S.Ðiauèiu lis, Panevëþio konservatorijos dëstytojø J.Vilienës ir D.Matulienës fortepijonø duetas. Pedagogø koncertà uþbaigë
pianistø trio – prof. K.Grybauskas, V.Rindzevièiûtë ir I.Maknavièienë. Kon ferencijos-seminaro metu vyko Lietuvos EPTA vadovybës rinkimai. Prezidentu visais balsais iðrinktas Lietuvos muzikos akademijos profesorius K.Grybauskas. Viceprezidentës – Lietuvos muzikos aka demijos profesorë V.Vitaitë ir Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorijos fortepijono skyriaus vedëja V.Ruzgienë. Lietuvos EPTA seminarai, prieð 22 metus inici juoti prof. K.Grybausko, tapo graþiu kasmeèiu mûsø pianistø sàskrydþiu, skatinanèiu nuolatiná atsinaujinimà, kûrybingumà ir domëjimàsi pianizmo naujovëmis. Ðiame seminare buvo ypaè pabrëþta idëja plëtoti pedagogø metodinæ mintá. Tam nutarta leisti kas metá ðalies pianistø pedagogø metodi niø straipsniø leidiná. Lietuvos EPTA veikla labai glaudþiai siejasi ir su pagrindinëmis visos Euro pos pianistø pedagogø asociacijos (European Piano Teachers Association) idëjomis. Pagrindinis ðios organizacijos tikslas – skatinti aktyvià metodinæ, kon certinæ, meninæ ir organizacinæ ávairiø ðaliø pianistø pedagogø veiklà, siekti glaudaus jø bendradarbiavimo. Þy mios Anglijos pianistës Karolos Grindea 1978 m. Londone ákurta EPTA dabar jau vienija 37 Europos ðaliø ir kitø þemy nø valstybiø – JAV, Kanados, Japonijos – pianistus. Gausi ir darni Europos pia nistø ðeima, á kurià Lietuva ásiliejo 1991 m., ðiemet jau ðventë 25 metø jubiliejø. Balandþio 24–26 d. ðiø metø Europos kultûros sostinëje Grace (Austrija) vyko XXV tarptautinë EPTA konferencija. Á Graco menø universitetà susirinko pia nistai ið Anglijos, Austrijos, Belgijos, Èe kijos, Estijos, Italijos, Izraelio, Kanados, Kroatijos, Norvegijos, Portugalijos, Ru munijos, Rusijos, Slovënijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos. Lietuvai ðiame tarptautiniame renginyje atstovavo K.Grybausko pianistø kvartetas (Vilma Rindzevièiûtë, Inga Maknavièienë, Luiza Ambarcumian, prof. Kæstutis Gry bauskas) ir fleitininkë Viktorija Zabrodai të. Prof. K.Grybauskas, aktyviai puoselë damas fortepijoninio ansamblio þanrà ir siekdamas já integruoti á bendrà Europos bei viso pasaulio muzikos atli kimo meno kultûrà, jubiliejinëje EPTA konferencijoje su savo vadovaujamu kvartetu atliko koncertinæ programà, sudarytà ið kûriniø vienam ir dviem fortepijonams ðeðioms ir aðtuonioms rankoms. Pianistø kvartetas, ruoðda mas koncertinæ programà tokiems tarptautiniams pianistø forumams, visuomet pristato ir naujausius lietuviø kompozitoriø kûrinius fortepijoniniam ansambliui. Anksèiau vykusiose tarp tautinëse EPTA konferencijose buvo atlikti V.Barkausko, V.Bagdono, B.Ku tavièiaus, V.Montvilos, G.Kuprevièiaus ir V.Mikalausko kûriniai fortepijoniniam ansambliui. Ðiemet á savo koncerto pro gramà atlikëjai átraukë jauno lietuviø kompozitoriaus M.Krukausko kûrinius fortepijonui aðtuonioms rankoms ir
fleitai. Lietuvos atlikëjø pasirodymas su laukë labai didelio publikos susidomëji mo ir puikaus ávertinimo. Tai patvirtina iðkart po pasirodymo gauti nuoðirdûs kvietimai kitàmet surengti reèitalius keliose Europos ðalyse. Tarptautinëje pianistø konferencijoje nestigo ádomiø samprotavimø fortepijono pedagogi kos, muzikos istorijos ir interpretacijos klausimais. Buvo platinami ávairiose ða lyse organizuojamø pianistø konkursø reklaminiai lankstinukai, pateikiama in formacijos apie þymiø pasaulio pianistø meistriðkumo pamokas. Visos Europos ir net kitø þemynø pianistø susitikimai, kasmet vykstantys vis kitoje ðalyje, skati na graþià tarpusavio draugystæ ir puo selëja ádomiø ateities darbø idëjas. Vilma RINDZEVIÈIÛTË
Vaikø koncertas Seime
Geguþës 15-àjà, Seimo steigimo dienà, Pagiriø muzikos mokyklos (Ne menèinës muzikos mokyklos filialo, vadovaujamo Martyno Simanavièiaus) auklëtiniai surengë koncertà Seimo rûmuose. Scenoje muzikavo ávairiø klasiø solinio dainavimo, smuiko, fortepijono, puèiamøjø instrumentø, kankliø ir akordeono specialybiø moki niai, dainavo Pagiriø muzikos mokyklos choras. Maþytis koncertas paliko daug áspûdþiø jame pasirodþiusiems jaunie siems muzikantams, ið kuriø turbût ne visi ketina tapti muzikos profesionalais, taèiau mokykloje áskiepytà meilæ mu zikai, groþiui, tikëtina, iðsaugos ilgai. Kita vertus, norisi tikëti, kad koncerte apsilankæ valdþios vyrai ásitikino, jog muzikos mokyklos ir apskritai estetinio ugdymo ástaigos bûtinos nûdienos gy venime, jei galvojame apie savo vaikø ateitá ir ateities visuomenæ. Beata BAUBLINSKIENË
Variacijos fortepijono tema
Geguþës pradþioje Klaipëdos S.Ðim kaus konservatorija ûþë lyg bièiø avilys. Vyko ðalies jaunøjø pianistø konkursas, kuris ðios ástaigos iniciatyva organi zuojamas jau ketvirtà kartà. Renginá parëmë Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija ir Klaipëdos vaikø dailës mokykla, kuri ásteigë specialøjá prizà. Dalyvavo fortepijono specia lybës moksleiviai ið penkiø Lietuvos konservatorijø, kurie, suskirstyti á dvi amþiaus grupes, rungësi dël laureatø ir diplomantø vardø bei specialiøjø prizø. Jaunuosius atlikëjus vertino fortepijono muzikos autoritetai – Lietuvos EPTA viceprezidentë, LMA Spec. fortepijono katedros vedëja prof. Veronika Vitaitë, EPTA prezidentas, LMA Kauno fakulte to Spec. fortepijono katedros vedëjas prof. Kæstutis Grybauskas, Vilniaus nacionalinës M.K.Èiurlionio menø gimnazijos mokytojas ekspertas Alek
sandras Jurgelionis, KU Menø fakulteto Fortepijono katedros doc. Stanislovas Þilevièius, S.Ðimkaus konservatorijos direktorë Biruta Vaiðienë. Anot þiuri pirmininkës prof. Vitaitës, ðis konkursas turi aiðkià pozicijà. Jame gali rungtis panaðaus pajëgumo kon servatorijø studentai. Jai antrindama, Vaiðienë paþymëjo, kad tai – jaunatvið kas, spalvingas ir vienintelis Lietuvoje renginys. Jis unikalus ir savo kintanèiu turiniu, nes kiekvienà kartà turi kità ad resatà (ketvirtasis skirtas F.J.Haydnui). Svarbiausia renginio dalis vyko nese niai atnaujintoje konservatorijos salëje, kurià dar labiau papuoðtø naujas, koky biðkas koncertinis fortepijonas – sena konservatorijos bendruomenës ir jos di rektorës svajonë. Jaunieji muzikai sten gësi kuo ávairiapusiðkiau atskleisti savo kûrybinæ individualybæ, prisistatyti þiuri, nenuvilti pedagogø. Ðtai S.Ðimkaus kon servatorijos vyr. dëstytoja Jûratë Liutkie në, lydëdama auklëtinius á scenà, linki jiems iðlikti savimi, kvëpuoti muzika, o vyr. dëstytoja Virginija Ruzgienë visuo met primena, kad reikia kalbëti muzikos garsais, o pasitaikanèios nesëkmës yra laikinos... Scenoje skambëjo ávairiø epochø muzika – laiko patikrintas repertuaras, kuris yra kiekvieno pianisto mokykla, formuojanti stiliaus pojûtá, meniná sko ná, ir, þinoma, technines galimybes. Dþiugu paþymëti, kad draugø ar tie siog bendraamþiø (o galbût konkuren tø?) pasirodymà stebëjo daug jaunimo. Turint galvoje masinës kultûros diegia mus prioritetus ir vertybes, toks aktyvus dalyvavimas nuteikë viltingai. Konkurso finalas daugeliui dalyviø ir pedagogø buvo ðventiðkas. Vertinimo komisija paskelbë 12 laureatø, 5 diplo mantus, 11 prizininkø bei specialiojo prizo laimëtojà. Jaunesniøjø grupëje I vieta skirta Anai Glazovskajai (Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorija, vyr. dëst. Ruz gienë), II vietos – Milanai Dunauskaitei (Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorija, vyr. dëst. Vaiðienë), Justinui Kvedaraus kui (Panevëþio konservatorija, vyr. dëst. J.Jocienë) ir Þygimantui Ðaukliui (Pane vëþio konservatorija, vyr. dëst. L.Golu beva), III vietos – Deimantei Ponelytei (Ðiauliø konservatorija, vyr. dëst. L.Ma meniðkytë), Irinai Martos (Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorija, vyr. dëst. Liutkienë) ir Viktorui Gerasimovui (Klai pëdos S.Ðimkaus konservatorija, vyr. dëst. Vaiðienë). Diplomais apdovanoti Danas Juðkevièius (Kauno J.Gruodþio konservatorija, vyr. dëst. L.Aksamitaus kienë), Andrius Ðveikauskas (Kauno J.Gruodþio konservatorija, dëst. R.Sta binskienë) ir Eglë Minèiûnaitë (Ðiauliø konservatorija, vyr. dëst. Mameniðky të). Vyresniøjø grupëje laureatëmis ta po Marija Struèkova (I vieta, Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorija, vyr. dëst. Liutkienë), Anastasija Govorova (II vie ta, Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorija, vyr. dëst. Ruzgienë), Lina Verbickaitë (II vieta, Vilniaus konservatorija, dëst.
L.Maèiulaitienë), Þana Achmedova (III vieta, Kauno J.Gruodþio konservatori ja, dëst. Stabinskienë), Ieva Ðataitë (III vieta, Panevëþio konservatorija, vyr. dëst. Golubeva). Diplomanèiø vardai suteikti Marinai Grièianikovai (Vilniaus konservatorija, dëst. N.Gylienë) ir Er nestai Aleksaitei (Panevëþio konserva torija, vyr. dëst. J.Vilienë). Vaikø dailës mokyklos ásteigtas prizas perspektyviau siam konkurso dalyviui áteiktas Justinui Kvedarauskui ið Panevëþio. Per konkurso perklausø pertraukas vykusiame improvizuotame spaudos klube iðsakyta daug ádomiø minèiø, profesiniø pastebëjimø, pasidþiaugta labai geru organizavimu ir ðilta atmo sfera. Prof. Grybauskas pasidalijo pir maisiais konkurso áspûdþiais, paþymëjo iðaugusá atlikëjø kûrybiðkumà, pabrëþë reikðmingà pedagogø vaidmená. Pasak mokytojo eksperto Jurgelionio, Lietuvo je yra labai daug muzikai gabiø vaikø, o konservatorijos – puiki ugdymo gran dis tiems, kurie, baigæ vaikø muzikos mokyklas, nori tobulëti toliau. Doc. Þi levièius pasidþiaugë, kad toká unikalø ir visø lauktà konkursà rengia Klaipëda, o ne kuris kitas miestas. Savo áspûdþius ið sakë ir jaunøjø pianistø pedagogës. Jø mintys – tai átempto, kruopðtaus darbo apibendrinimas. Kodël ðios patyrusios profesionalës, nesitenkindamos rames niu gyvenimu auditorijose, ieðko stipriø pojûèiø konkursuose? Vilniaus konservatorijos vyr. dësty toja Marija Radvilaitë: „Á ðá konkursà vaþiuojame todël, kad tai gana aukðto lygio renginys, kuriame moksleiviai pa sitikrina savo jëgas. Dauguma jø nëra turtingø tëvø vaikai ir neturi galimybiø iðvykti svetur”. Kauno J.Gruodþio kon servatorijos vyr. dëstytoja Danutë Var nienë: „Konkurse dalyvauja panaðaus pajëgumo pianistai, taèiau konkurenci ja labai didelë, meninis lygis vis kyla”. Panevëþio konservatorijos fortepijono skyriaus vedëja, vyr. dëstytoja Liudmila Golubeva: „Moksleiviai nori dalyvauti kon kur suo se. Jiems tai – ðven të. Pe dagogai taip pat negali apsamanoti. Konservatorijø darbo ypatumas – per itin trumpà laiko tarpà reikia parengti moksleivius studijoms aukðtojoje mo kykloje”. Klaipëdos S.Ðimkaus konserva torijos vyr. dëstytoja Jûratë Liutkienë: „Ruoðimasis konkursams – savotiðkas moksleivio polëkis dirbti. Mums smagu dalyvauti, o vëliau – laukti rezultato...” Buvo iðsakyta ir minèiø, tiesiogiai nesusijusiø su pianizmo problemomis, bet atspindinèiø kità mûsø gyvenimo pusæ. Prof. Vitaitë apgailestavo, kad Lietuva, turëdama tokià gerà muzikinio ugdymo sistemà, kurià jau diegia ir ki tos iðsivysèiusios ðalys, ið Europos ir JAV ásileidþia tiek daug netikros, pigios ir populistinës kultûros. Ðvietimo reforma – tai procesas, kurá bûtina gerai apmàs tyti, taèiau kol kas neaiðku, ar Lietuvai reikia kultûringø ir iðsilavinusiø þmoniø. Anot profesorës, kuo maþiau lëðø skiria ma vaikø muzikos mokykloms, tuo dau
giau jø reikia panaudoti narkomanijos prevencijai. Þiuri pirmininkei antrino ir konservatorijø pedagogës, kurios vylë si, kad gimtajam kraðtui ateityje prireiks jø auklëtiniø talento ir gebëjimø. Rûpesèio gaideles keitë linkëjimai konkurso organizatorëms – direktorei Vaiðienei ir fortepijono skyriaus vedëjai Ruzgienei. Prof. Vitaitë: „Þinau, kad ki tam konkursui jos vël sugalvos ádomià temà. Kaip stebuklo lauksiu naujo kûry biðkumo polëkio”. Mokytojas ekspertas Jurgelionis: „Daugiau tokiø entuziastø, kokie dirba èia, Klaipëdoje. Vien tik isto rinio pastato aplinka sukuria ypatingà nuotaikà ir liudija nuoseklø darbø tæs tinumà”. Rita JUÐKIENË
Linksmas akordeonas – linksma ðventë
Ankstyvà pavasará, kai dar saulë ðykð èiai dalijo spindulius, Ðiauliø muzikinës visuomenës nuotaikà praskaidrino 4-asis tarptautinis akordeono muzikos festivalis „Linksmasis akordeonas”. Tà kartà ið tiesø renginio pavadini ti ko jo tu ri ná: net tris die nas mas ati Ðiauliø konservatorijoje skambëjo nuo taikinga ir vingri akordeono muzika, atliekama ir moksleiviø, ir suaugusiøjø. Festivalio metu vyko vaikø iki 12 metø konkursas. Jame dalyvavo 21 jaunasis akordeonininkas, puikiai mu zikavæ ir bandæ savaip atskleisti kûrinio groþá. Taèiau tik deðimèiai ið jø buvo suteikti laureatø vardai. Ádomiu, links mu, ðiuolaikiðku repertuaru, laisvu ir charakteringu grojimu iðsiskyrë Ðiauliø konservatorijos muzikos mokyklos moki niai Martynas Levickis (mokyt. M.Marke vièienë) ir Laimonas Èesnakas (mokyt. L.Deðriuvienë) bei Kauno 1-osios muzi kos mokyklos mokinys Graþvydas Volko vas (mokyt. M.Martinkienë) Antroji festivalio diena patikëta an sambliams. Maloniai nustebino, kad á draugystæ akordeonui perðasi ávairiau si instrumentai: ðalia jo galëjai girdëti fleità, fortepijonà, birbynæ, kontrabosà. Ávairiausios sudëties ansambliai leido patirti naujø sàskambiø groþá, iðgirsti netikëto spalvingumo kûriniø. Puikaus ansamblinio grojimo moksleivius mo ko Ðiauliø konservatorijos ir muzikos mokyklø mokytojai D.Vasauskienë, V.Ponelienë (Ðiauliai), R.Bakavièienë (Kurðënai), F.Bondarevas, (Joniðkis), V.Skrodenienë (Ventos), V.Mikalauskie në (Akmenë) ir kt. Sveikintina Maþeikiø muzikos mo kyklos iniciatyva: á festivalá atvyko akor deonininkø orkestras, vadovaujamas mokyt. V.Mikalauskienës. Tai tartum paraiðka apie galimø kolektyvø ávairovæ mokyklose. Festivalá praturtino sveèiai – Rygos ir Talino muzikos akademijø studentai. Ypaè gebëjimu iðraiðkingai ir tempera mentingai groti klausytojus stebino Len kijos ir Austrijos tarptautiniø konkursø laureatas akordeonø trio „ARS Harmo
nica”. Þavëjo ansamblio gebëjimas su dëtingus ðiuolaikinius kûrinius pritaikyti plaèiajam klausytojø ratui. Lietuvoje gerai þinomas ir paþásta mas tarptautiniø konkursø laureatas akordeonø ansamblis ið Sankt Peter burgo „Musette” nenuvylë ir ðá kartà. Puikus muzikinis lygis leido suvokti akordeono galimybes. Klausytojai buvo pamaloninti dar tik porà metø gyvuojanèio, bet jau spëju sio tapti tarptautiniø konkursø laureatu Baltijos akordeonø kvinteto (E.Gabnys, V.Savkovas, V.Uðakovas, S.Stavickaja, S.Lichaèiovas) muzikavimu. Visi festi valio sveèiai pateikë labai ádomias pro gramas, kurias atlikdami ávairiausiais bûdais demonstravo akordeono tech nikà. Visa tai atskleidë neaprëpiamas instrumento galimybes, jo iðraiðkos prie mones. Dar kartà buvo patvirtinta, jog meistro rankose instrumentas ir verkia, ir dainuoja. Pasisekimà pelnë tarptautiniø konkur sø laureatas, vienas ryðkiausiø Lietuvos akordeonø duetø Eduardas Gabnys ir Genadijus Savkovas. Visur spëjantis ansamblis sugebëjo dalyvauti ir ðiame festivalyje. Ne tik Lietuvoje, bet ir ávai riose pasaulio ðalyse koncertuojantys atlikëjai pademonstravo puikià techni kà, muzikavimo lankstumà. Raimondas Sviackevièius savitai per teikë originalius ðiuolaikinës muzikos
Baltijos akordeonø kvintetas kûrinius, ðitaip sudomindamas klausyto jus. Pademonstruotos akordeono efek tø galimybës, puiki garso kokybë, kultû ra brandino mintá, jog jo instrumentu atliekama ðiuolaikinë muzika gali skam bëti spalvingai, ádomiai, netikëtai ir, be abejo, átikinamai bei graþiai. Treèioji festivalio diena buvo skirta teorijai: Ðiauliø kraðto klausytojai buvo pakviesti á seminarà „Grojimo akordeo nu meistriðkumo raidos tendencijos”. Teorinëmis þiniomis ir patirtimi dalijosi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos mu zikos akademijø dëstytojai ir Rusijos bei Lietuvos muzikos mokyklø mokytojai. Gausiai prisodrintà trijø dienø darbà vainikavo puikus ádomiausiø atlikëjø baigiamasis koncertas ir ekskursijos: vaikams – á vienintelá ðalyje Dviraèiø mu ziejø, sveèiams – á Kryþiø kalnà. Kad per ðimtà akordeonininkø Ðiau liuose gerai jaustøsi, kad vyrautø sveika konkurencija ir dþiaugsmingos ðventës nuotaika, nuoðirdþiai rûpinosi festivalio koordinatoriai: Ðiauliø konservatorijos direktorius J.Lamauskas, pedagogai
Muzikos barai /43
M.Markevièienë, J.Markevièius, I.Asaus kienë, D.Vasauskienë. Dþiugu, kad Ðiauliuose atsiranda fes tivalio rëmëjø, ypatingo dëmesio buvo susilaukta ir Ðiauliø savivaldybës Kultû ros skyriaus vedëjos P.Bielskienës. Buvo klausytojø, buvo atlikëjø, dirba puikûs pedagogai, muzika domimasi, renginiai remiami, – todël tikiuosi, jog akordeono muzika turi niðà mûsø kultû riniame gyvenime. Festivalio koordinatoriai: M.Marke vièienë, J.Lamauskas, J.Markevièius, I.Asauskienë, D.Vasauskienë Ðiauliø muziko mokyklos mokiniai ir konservatorijos studentai Koncertuoja Ðiauliø konservatorijos akordeonø kvintetas
Marija MARTINKIENË
Naujas konkursas Daina debesis sklaido, Daina rûpesèius baido, Daina dienà trumpina, Daina darbà lengvina... Ne tik liaudies dainos skambëjo pas kutiná kovo savaitgalá – Vilniaus konser vatorijoje kovo 29 d. vyko 2-asis vaikø muzikos ir meno mokyklø muzikologi jos konkursas „Dainuojanti plunksnelë”, kuriame dalyvavo 27 jaunieji muzikai ið Elektrënø, Molëtø, Ðirvintø, Ðvenèioniø, Vilniaus, Visagino ir Zarasø. Pasak renginio organizatorës ir ko ordinatorës Vilniaus konservatorijos vyr. dëstytojos Dalios Babeckienës, nuo ðiol konkursas taps tradicinis ir bus rengiamas kas dveji metai. 13 jaunesniøjø dalyviø varþësi 1-ojo je grupëje: raðë solfedþio diktantà, klau së intervalø ir akordø, skaitë ið lapo, atliko teorines uþduotis raðtu (testas), dainavo ið anksto pasirinktà liaudies dainà. Skambant programinei muzikai, raðë apie jà. 14 vyresniøjø teko ðiek tiek sudëtin gesnës uþduotys: diktantas, intervalai, akordø jungtys, 10 teoriniø uþduoèiø, liaudies daina ir tema raðtu. Visi dalyviai buvo gerai pasiruoðæ, dþiugino greita orientacija ir sklandþiu dainavimu. Pedagogai turëjo progà aptarti ðiandienos aktualijas, dþiaugësi teoriniø disciplinø prestiþo áteisinimu. „Teorinës disciplinos „sintetina” þinias, ugdo intelektà, o specialybei teikia kryptingumo. Toká poþiûrá reikia ugdyti visose grandyse”, – teigë vertinimo ko misijos pirmininkë, LMA docentë Vida Umbrasienë. Jaunesniøjø grupëje I laipsnio diplo mu ávertinta Justina Petkevièiûtë (moky toja ekspertë Galina Savièienë, Vilniaus kø mu zi kos mo kyk la), II – Do IV vai mantë Janaudytë (mokytoja Audronë Vainiuvienë, Zarasø meno mokykla) ir Tomas Kerbed (mokytoja metodininkë
Muzikos barai /44
Ona Petraðiûnienë, Naujosios Vilnios vaikø muzikos mokykla). Treèiàjà vie tà laimëjo Irma Petraðiûnaitë (mokyt. Audronë Vainiuvienë, Zarasø meno mokykla) ir Julija Slavinskaja (mokyt. Nijolë Gaidelienë, Vilniaus B.Jonuðo vaikø muzikos mokykla). Vyresniøjø grupëje pirmàjà vietà iðkovojo Dmitrijus Berezinas ið Naujo sios Vilnios vaikø muzikos mokyklos (mokytoja metodininkë L.Sriubienë). Antràsias premijas pasidalijo Eglë Koja laitë ið Ðirvintø vaikø muzikos mokyklos (mokyt. Rita Barauskaitë) ir Kðiðtofas Markevièius ið Vilniaus „Lyros” vaikø mu zikos mokyklos (mokytoja metodininkë Elvyra Pakalnienë). Treèiosios premijos atiteko Ritai Juozënaitei (mokyt. Vida Buivienë) ið Zarasø meno mokyklos ir Tomui Palubeckui ið Vilniaus „Lyros” vaikø muzikos mokyklos (vyr. mokytoja Nadeþda Dambrauskienë). Specialusis prizas buvo paskirtas geriausio raðinio autorei Ringailei Jurgelevièiûtei ið Elek trënø (vyr.mokytoja Regina Vaidokie në). Visi dalyviai pagerbti simbolinëmis dovanëlëmis, o jø pedagogai – 2003 metø muzikos kalendoriais. Vaikus konkursui rengæ pedagogai dëkojo uþ laiku suteiktà informacijà, gerà renginio organizavimà. Gerano riðka atmosfera nulëmë jaukø klimatà, beveik nesijautë konkursams bûdingos átampos – renginys veikiau priminë nuo taikingà ðventæ. Vis dëlto kasdienybëje teoriniø disciplinø visuma VMM kartais traktuo jama kaip pagalbinë, atimanti brangø atlikëjo laikà. Turbût ðypteltume iðgir dæ, kad abëcëlës ar daugybos lentelës mokymasis atima daug laiko... Taigi ðis konkursas skatina santûrø optimizmà. R.Schumannas „Gyvenimo taisykles ir patarimus jauniesiems muzikantams” pradeda palinkëjimu: „Visø svarbiausia – lavinti klausà; nuo maþens stenkis at paþinti tonacijas ir atskirus garsus. Var pas, lango stiklas, gegutë, – ásiklausyk, kokius garsus jie skleidþia”. Tad iki susitikimo 3-iajame muzikolo gijos konkurse 2005-aisiais! Emilija ÈEPULYTË
Tarptautinis seminaras
Vilniaus Balio Dvariono deðimtmetë muzikos mokykla garsëja ávairiø rengi niø gausa, o artëjant mokyklos 55-eriø metø jubiliejui koncertai, vakarai, semi narai pasipylë lyg ið gausybës rago. Nesnaudë ir mokyklos teoretikai (be je, kasmet sukvieèiantys kolegas aptarti ávairiø klausimø), surengæ tarptautinæ teorinæ konferencijà „Muzikinis lavini mas Lietuvoje ir uþsienyje”. Seminaro organizatoriai – mokyklos direktorës pavaduotojas Julius Andrejevas, Teori nio skyriaus vedëja Svetlana Puidokie në, konferencijà inicijavo ir programà parengë mokytoja Daina Maþeikaitë. Daug pagelbëjo mokyklos direktorë Lai mutë Uþkuraitienë ir jos pavaduotoja
Leokadija Buchmalecienë. Praneðimai buvo labai ávairûs. „De ðimtmeèio muzikinio ugdymo sistema B.Dvariono muzikos mokykloje” – tokia tema vienijo mokytojos metodininkës L.Uþkuraitienës ir mokytojos ekspertës S.Puidokienës praneðimus. „Tapome ir iðlikome vienintele deðimtmete muzi kos mokykla Lietuvoje, jau iðleidome 27 absolventø laidas...” – tà patirtá susumavo S.Puidokienë, kartu pateik dama ádomius mokiniø apklausos (jø mokymosi ðioje mokykloje tikslai, norai, pasiûlymai ir pan.) rezultatus. Apie mo kytojo misijà, paðaukimà, jo vaidmená ugdant jaunàjà asmenybæ, pedagogo ir mokinio bendravimà kalbëjo L.Uþku raitienë, daugiau nei trisdeðimt metø dirbanti ðá darbà. Sveèias ið Latvijos – Rygos 2-osios mu zikos mokyklos mokytojas, mokyklos ka merinio orkestro vadovas ir dirigentas Ojaras Melnbardis iðsamiai papasakojo Latvijos smuiko mokyklos raidos istorijà bei jos ryðius su Lietuva, drauge pasi dþiaugdamas talentingais Lietuvos ir Latvijos smuikininkais. Savo darbo patirtimi rëmësi ir vieš nios ið Lenkijos: Gdynës 1-ojo laipsnio muzikos mokyklos mokytoja mgr. Mar ta Plocka nagrinëjo darbo metodus su choru ir vokaliniu bei instrumentiniu ansambliu, o dr. Elþbieta Frolowicz (Gdynës 2-ojo laipsnio visuomeninë muzikos mokykla) pateikë savo paèios diegiamus aktyvizavimo metodus. Panevëþio muzikos mokyklos mo kytoja metodininkë Giedrë Jatautytë kalbëjo apie projektø metodo taikymà mokant solfedþio: tai þadina mokiniø savarankiðkumà, vaizduotæ ir kûrybið kumà. Ne vienà sudomino Vilniaus 4-osios muzikos mokyklos mokytojos ekspertës Galinos Savinienës praneðimas. Pateik dama ávairiø pavyzdþiø, prelegentë pri statë muzikos raðto ir kultûros paþinimà pagal prancûzø sistemà. Neretai vienas kebliausiø momen tø pedagogo darbe – mokinio þiniø ávertinimas, tad vertinimo problemà muzikinio ugdymo procese nagrinëjo vyr. mokytoja D.Maþeikaitë. Apie muzikiná lavinimà uþsienyje kalbëjo du ðios duonos „ragavæ” B.Dva riono muzikos mokyklos pedagogai. Mokytojo eksperto Pauliaus Koncës praneðimo tema – „LOGSE muzikos mokymo programa Ispanijoje”, o apie Guild Hoolo (Anglija) muzikos mokymo sistemà iki studijø aukðtojoje mokykloje papasakojo Lietuvos muzikos akademi jos docentas J.Andrejevas. Visø dalyviø praneðimai buvo sa vaip pa trauk lûs ir nau din gi, kaip ir kiekvienas susitikimas, pabendravimas, kiekviena tokia konferencija savaip rei kalingi. Svarbiausia, kad daugybë þmo niø – mokytojø, auklëtojø, pedagogø – trokðta iðgirsti, suþinoti, perteikti, ieð ko vis naujø keliø ugdant ir prusinant jaunàjà kartà. Justa ÐLEKAITIENË
Pro vaikystës langà…
...Pasaulis rodos geras ir graþus... – norisi pridurti prie koncerto pavadi nimo. Ypaè kai langas atveriamas á vai kiðkas muzikos erdves, kai harmoningai jungiasi maþojo þmogaus nuoðirdumas su jau pakankamai ávaldyta muzikos kalba. Koncertà, skirtà Vilniaus B.Dvario no deðimtmetës muzikos mokyklos 55-meèiui, surengë Chorinio dainavi mo skyriaus pradiniø klasiø chorai ir jaunesniøjø klasiø styginiø orkestras, tembriðkai paspalvino Puèiamøjø ir Muðamøjø skyriø solistai. Nors proga svarbi, dþiaugsmingos vakaro nuotai kos nevarþë pompastika. Maþiesiems maþai rûpi jubiliejinës prasmës ir reikð mës, bet norisi koncertuoti „ið tikro”, o tai, matyt, svarbiausia. Anot kalbëjusios mokyklos direktorës L.Uþkuraitienës, I–III klasiø chorai, turëjæ tik ruoðti bûsi muosius dainininkus jauniø chorui, pa tys sëkmingai dalyvauja koncertiniuose projektuose, ir ne tik mokykloje. Maþøjø koncertai stebina entuziaz mu. Gal noras konkuruoti su vyresniai siais, varþytuviø momentas, muzikavi mo dþiaugsmas kuria ypatingà vaikø muzikos pasaulio mikrokosmosà, kurá stebëti, suprasti – didelë dovana mums visiems. Vëliau atlikëjø meistrytë auga, bræsta, taèiau kartais kaþkas svarbaus ir iðsibarsto, pasimeta, iðsisklaido vaikys tës pasaulio magija. Koncerte skambëjo ávairûs kûriniai. Kaip ir dera ugdymo procese, – nuo XVI a. anonimo „Gloria” iki negrø spiri èiueliø, nuo liaudies dainø iki naujausiø „karðtø” autoriniø. Puikiai formuojamas vokalas, tiksli intonacija, interpretaci nës niuansuotës teikë pasigërëtinà malonumà ausiai. Jaunatviðki vadovai ðalia muzikos iðraiðkos priemoniø pynë humoro, þaismës elementus, linksmin dami klausytojø ðirdis. Kulminacija tapo jungtinio choro ir orkestro atliekamas I.Maþuikaitës „Pro vaikystës langà”... Ðiame koncerte dalyvavo I kl. choras (vad. Steponas ir Diana Mikai, koncert meisterë V.Sulþicka), II kl.choras (vad. Dalë Petkevièienë, chormeisterës N.Kru pavièiûtë, E.Plioplienë, koncertmeisterë J.Ðarkuvienë), III kl. choras (vad. Aldo na Einorienë, chormeisterë N.Krupa vièiûtë, koncertmeisterë V.Blaþienë), jaunesniøjø klasiø styginiø orkestras (vad. A.Alenskas ir T.Kuc). D.MAÞEIKAITË
Treèiasis Klaipëdos kraðto liaudies instru mentinës muzikos fes tivalis
Jau treèius metus kiekvienà pavasará tradiciðkai á bendrà renginá – festivalá renkasi Klaipëdos kraðto tautiniø instru mentø ansambliai ir orkestrai. Pirmasis ðio þanro kolektyvø festivalis vyko Gargþduose, antrasis – Klaipëdoje, o
ðiø metø balandþio 9 dienà Klaipëdos kraðto liaudies instrumentinës muzikos atlikëjai susirinko Kretingoje. Festivalis buvo skirtas Kretingos meno mokyklos 45-meèiui paminëti. Po iðkilmingo festivalio atidarymo kolektyvai pasklido po Kretingos mies to ir apylinkiø vidurines mokyklas. Koncertai vyko Kretingos Pranciðkonø ir J.Pabrëþos gimnazijose, Dovilø vidu rinëje mokykloje. Koncertø klausytojai, mokyklø moksleiviai ir pedagogai su didþiuliu susidomëjimu ir nuostaba þiû rëjo á daugeliui pirmà kartà matomus liaudies instrumentus ir þavëjosi jø atlie kama muzika. Po koncertø mokyklose liaudies instrumentø pedagogai susirinko á meno mokykloje vykusià praktinæ bei metodinæ konferencijà „Lietuviø kan kliø ir suomiø kanteliø realijos ir per spektyvos”. Konferencijoje praneðimus skaitë Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Liaudies muzikos katedros ma gistrantë, Palangos S.Vainiûno muzikos mokyklos kankliø mokytoja J.Petkutë ir Lietuvos muzikos akademijos Liaudies instrumentø ir akordeono katedros magistrantë R.Vaiðnoraitë. J.Petkutë susirinkusiems pedagogams iðsakë savo mintis apie kanklininkiø ruoðimo problemas ir galimus jø sprendimo muzikos mokyklose bûdus, taip pat pristatë metodiná leidiná „Sekvencijos kankliavimui pirðtais ir brauktuku”. R.Vaiðnoraitë klausytojus supaþindino su suomiø patirtimi mokant kankliuoti tradicinëmis ir patobulintomis kantelë mis, lygino lietuviø kankliø ir suomiø kanteliø tobulinimo laimëjimus, iðsakë galimas ðiø instrumentø tobulinimo perspektyvas. Praneðëja ragino liaudies instrumentø ansamblius, orkestrus ir so listus daþniau koncertuoti, supaþindinti kuo platesná visuomenës ratà su mûsø protëviø iðlaikytais ir jau iðtobulintais liaudies instrumentais. Ðie praneðimai sulaukë aktyvios pedagogø diskusijos. Festivalá vainikavo baigiamasis kon certas, kuriame dalyvavo 28 liaudies instrumentø ansambliai ir orkestrai. Juose grojo apie 300 jaunøjø muzi kantø ið Klaipëdos, Kretingos, Salantø,
Ðilutës, Gargþdø, Veivirþënø, Neringos, Skuodo, Plungës, Rietavo muzikos, meno ir viduriniø mokyklø, Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Liaudies muzikos katedros skuduèiø ansamblis ir liaudies instrumentø orkestras (vad. A.Merkelienë, V.Tetenskas), Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorijos liaudies in strumentø ansamblis (vad. V. ir V.Zele niai), taip pat festivalio sveèiai – liaudies instrumentø orkestras ið Ðiauliø konser vatorijos (vad. R.Vaiðnorienë). Kolek tyvø sudëtys, kaip ir jø programos, buvo labai ávairios – nuo tradiciniø kankliø, skuduèiø ansambliø iki didelës sudëties liaudies instrumentø orkestrø, kuriø repertuare girdëjome ir liaudies melodijas, ir sudëtingus autorinës kû rybos kûrinius. Baigiamasis koncertas, prasidëjæs jungtinio skudutininkø an samblio atliekamomis lietuviø liaudies melodijomis, baigësi jungtinio liaudies orkestro atliekamu kûriniu – A.Braþins ko „Linarûtës paveikslu”. Dþiugu, kad repertuaro liaudies instrumentø orkest rams ir ansambliams trûkumà kompen suoja puikios paèiø pedagogø atliktos instrumentuotës. Kretingos kultûros rûmuose susirinkæ klausytojai liaudies instrumentine muzika galëjo gërëtis net tris valandas. Apibendrinant treèiàjá Klaipëdos kraðto tautiniø instrumentø ansambliø ir orkestrø festivalá, norëtøsi pasidþiaug ti, kad ðiame festivalyje pirmà kartà daugiau dëmesio buvo skirta skuduèiø ansambliams. Ðio þanro kolektyvai kurá laikà buvo lyg ir pamirðti, nes many ta, kad skudutininkø ansambliai nëra populiarûs. Taèiau rengiant festivalá ir sumanius já pradëti bendru skudu tininkø pasirodymu, buvo atskleistas netikëtas reiðkinys: pasirodo, skuduèiø ansambliø dar yra ir jie egzistuoja ne tik prie liaudies instrumentø orkestrø, bet taip pat ir kaip savarankiðki kolekty vai vidurinëse mokyklose. Festivalyje ið viso dalyvavo net septyni skudutininkø ansambliai. Norëtøsi manyti, kad ðiø pasirodymø paskatinti ir kiti pedagogai atgaivins ankstesnæ tradicijà bei sieks kiekvienoje mokykloje turëti skudutinin kø ansambliø.
Groja jungtinis liaudies instrumentø orkestras, diriguoja Vytautas Tetenskas
Taip pat norëtøsi pasidþiaugti puikiu kolektyvø vadovø darbu. Dauguma su savo paruoðtais kolektyvais ðiuose festivaliuose dalyvauja kasmet, tai: V.Zelenienë, V.Tetenskas, M.Damalie në, D.Brazdeikis, K.Spalinskienë, G.Jo naitis, V.Jeselskienë, V.Þapnickienë, A. ir L.Tumanovai, B.Barakauskienë, D.Liutikienë, I.Kisarauskienë, I.Urbo nienë, V.Vaièionis, A.Alðauskienë, B.Barzdienë. Puikiai festivalá organizavo mokytojos B.Barzdienë, V.Vitkauskienë, Kretingos meno mokyklos pedagogø kolektyvas. Jau antràjá Klaipëdos kraðto tautiniø instrumentø ansambliø ir orkestrø festi valá nufilmavo ir visam regionui parodë Vakarø Lietuvos televizija. Kitais metais teisæ organizuoti festivalá perëmë Ðilu tës meno mokyklos pedagogai. Algytë MERKELIENË
Dainos ið Vydûno rinkiniø
Taip pavadintoje kompaktinëje plokð telëje skamba Auðros Liutkutës atlieka mos dainos. Ðios jaunos dainininkës kûrybinëje biografijoje persipynë raðy tojo, filosofo, kultûros veikëjo Vydûno, operos solistës Vincës Jonuðkaitës-Zau nienës vardai ir lietuviðkos dainos. JAV iðeivijos Akademinio skautø sà jûdþio Vydûno fondas ákurtas Èikagoje 1952 m. Jam savo vardà sutikæs duoti Vydûnas taip suformulavo Fondo tiks là: skatinti, kad mokslas nesibaigtø vien þiniomis, bûtina sàlyga – asmenybës tobulinimas. 2000 m. penkiose aukðtosiose Lietu vos mokyklose Vydûno fondas ásteigë penkias mokslo premijas, kurias pava dino ðio Sàjûdþio garbës nariø vardais. Viena ið premijø, pavadinta tarpukario operos dainininkës Vincës JonuðkaitësZaunienës vardu, skiriama geriausiai Lietuvos muzikos akademijos studentei dainininkei. Taip norëta pagerbti kultû ros veikloje pasiþymëjusià Akademinio skautø sàjûdþio garbës naræ. Dainininkë mecosopranas Vincë Jonuðkaitë-Zaunienë (1901–1987) – ilgametë Valstybës teatro solistë. Su kûrë 47 vaidmenis operose, Lietuvoje buvo labai populiari. Savo koncertuose dainuodavo ir lietuviø liaudies dainas, daug koncertavo Lietuvoje bei uþsieny je. 1944 m. pasitraukë á JAV. Koncerti næ veiklà tæsë iðeivijoje, buvo studenèiø Skauèiø draugovës garbës narë. Pirmasis dainininkiø konkursas Vicës Jonuðkaitës-Zaunienës premijai laimëti ávyko 2000-aisiais. Nugalëtoja tada tapo magistrantë Auðra Liutkutë. Pro fesorës Vlados Mikðtaitës studentë jau buvo atkreipusi á save dëmesá Dainavi mo katedros koncertuose, festivalyje „Paþintis su jaunaisiais dainininkais”. Jos pasirodymas konkurse buvo toks ryðkus, kad niekam nekilo abejoniø dël nugalëtojos titulo. JAV Vydûno fondo kvietimu tø paèiø metø rudená ji sëkmingai koncertavo
Dainuoja Auðra Liutkutë lietuviø bendruomenëms Los Andþele, Finikse, Detroite ir Èikagoje, kur sulau kë paèiø graþiausiø vertinimø. Vydûno fondo premija suvedë jaunàjà dainininkæ ir su Lietuvos vydû nieèiais. Taip Auðros Liutkutës rankose atsirado Vydûno dainø rinkiniai. 40 metø Vydûnas vadovavo Tilþës lietuviø giedotojø draugijai, ávairiose Prûsø Lietuvos vietose rengusiai lietu viðkus vaidinimus ir koncertus. Jis pats dirigavo draugijos chorui, kûrë dainø tekstus, o kartais ir melodijas. Vydûno iðleisti dainø rinkiniai – tai lietuviø liau dies dainos, pritaikytos miðriam chorui, kuriø tekstus jis daþnai keisdavo, per kurdavo arba paraðydavo savo eiles. To kiuose pakeistuose tekstuose Vydûnas iðlaikydavo tà paèià ritmikà bei strofos struktûrà, imituojanèià liaudies dainas, taip siekdamas didesnio minties apiben drinimo. Ir nors poezijoje Vydûnui bu vo sunku prasimuðti pro neiðtobulintos, germanizmais uþterðtos prûsø lietuviø kalbos barjerà, jis siekë stiprinti paèiø lietuvninkø pagarbà gimtajai tautosa kai, perteikti savo idëjas liaudies dainø forma, kiek sumoderninti, supaprastinti dainø tekstus, priartinti juos prie tuome tinio klausytojo skonio. Plokðtelëje áraðyta 21 daina, solistës dainuojama be pritarimo. Skaidrus vo kalas, átaigiai pasakojamas dainos turi nys ðià originalià kompaktinæ plokðtelæ daro nenuobodþià. Padainuoti liaudies dainà sugeba toli graþu ne kiekvienas dainininkas. Tokiu talentu pasiþymëjo Beatrièë Grincevièiûtë. Tad gal neat sitiktinai ir Auðra Liutkutë yra pirmojo B.Grincevièiûtës dainininkø konkurso laureatë? Plokðtelës leidybà parëmë Èikagos akademinio skautø sàjûdþio Vydûno fondas, Èikagos Maþosios Lietuvos lietuviø draugija bei Lietuvos radijas ir televizija. Auðra MOTUZIENË
Vilniuje koncertavo klaipëdieèiai
Geguþës 24 d.Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje koncertavo Klaipë dieèiai. Koncerte dalyvavo tarptautiniø chorø konkursø Europoje laureatas Klaipëdos jaunimo centro mergaièiø choras „Auðrinë” (vadovas ir dirigentas prof. Fabijonas Sereika, chormeisterë Birutë Ðidlauskienë) bei XIII tarptauti nio jaunøjø atlikëjø konkurso „Citta di
Muzikos barai /45
Vakaras Jonui Motiekaièiui paminëti
Klaipëdos universiteto Menø fakul teto Chorvedybos katedra kartu su chorine bendrija „Aukuras” Menø fa kulteto koncertø salëje geguþës 15 d. surengë vakarà-koncertà, skirtà choro dirigento, muzikos veikëjo docento Jono Motiekaièio (1903–1982) ðimto sioms gimimo metinëms paminëti. Ilgametë J.Motiekaièio muzikinë, pedagoginë veikla, prasidëjusi tarpu kario Lietuvoje, o ypaè vaisingas 36 metø darbas LMA Chorinio dirigavi mo katedroje – ryðkus baras mûsø chorinës kultûros plotmëse. Jei, prabëgus jau dvideðimt viene riems metams nuo jo mirties, akade minëje muzikø visuomenëje, gausiø mokiniø tarpe jo atminimas yra ryð kus ir gyvas, maþiau já paþinojusiems, jaunimui, dera priminti, jog tai bûta didþiulës energijos, ávairiapusës muzi kinës erudicijos, talentingo dirigento ir pedagogo asmenybës. Gyvastingas, verþlus bûdas, paðaukimas 1924 m. ið Panevëþio mokytojø seminarijos atvedë á S.Ðim kaus vadovaujamà muzikos mokyklà Klaipëdoje smuiko, chorvedybos, o vëliau, jam dirbant ávairiose Lietuvos vietose, ir á J.Gruodþio kompozicijos klasæ Kaune. Nerami J.Motiekaièio natûra nelei do apsiriboti vien smuikavimu, vado vavimu chorams – jis ir pirmojo mu zikos þurnalo „Atþalynas” redaktorius (1928, Klaipëda), ir Lietuvos muzikø draugijos valdybos narys, sekcijos pir mininkas, lektorius, o pokario metais (1945–1947) – ir gana aukðto rango administratorius – Muzikos skyriaus virðininkas Meno reikalø valdyboje prie tuometinës Ministrø Tarybos. Ir tuo paèiu metu pradëjæs darbà Valstybinëje konservatorijoje sëk mingai ëmësi chorvedþio darbo su jaunimo choru Vilniaus universitete. J.Motiekaièio, kaip choro dirigento, karjeros apogëjus – meno vadovo ir vyr. dirigento pareigos vadovaujant profesionaliam Valstybinës filharmoni jos miðriam chorui (1947–1949). Per tà laikà parengæs ne vienà koncertinæ programà, didelá dëmesá skyrë lietuvið kam repertuarui. Reikðminga, jog mû sø chorø istorijai liko choro padarytos programos Rygos plokðteliø studijoje iðleista plokðtelë, teikianti informacijà apie choro skambëjimà bei maestro muzikines aspiracijas. Reikia atsiminti, jog tais sunkiais pokario metais tokie muzikos áraðai buvo retas, iðskirtinis ávykis. Dirbdamas Choro dirigavimo ka tedroje, doc. J.Motiekaitis parengë ir iðleido apie 40 choro dirigentø, tarp kuriø nemaþa þinomø Lietuvos choro meno puoselëtojø. Tai prof. A.Armi
Muzikos barai /46
Jonas Motiekaitis nas, prof. A.Zaboras, doc. V.Puèins kas, R.Maleckaitë, E.Sapranavièius, P.Puo ðiû nas, taip pat ir ðiø ei lu èiø autorius. Su pagarba ir dëkingumu prisi mindami Mokytojà, buvæ jo mokiniai klaipëdieèiai pasirûpino, jog ðios asmenybës 100 metø jubiliejus ne liktø nepaminëtas. Á kvietimà atvykti maloniai atsiliepë J.Motiekaièio arti mieji, mokiniai. Prisiminimus laiðkais atsiuntë buvæs mokinys akademikas Kostas Navickas, LMA docentë Na dieþda Kazakauskienë, anûkë Rûta Indraðienë. Salës fojë S.Rimkevièiûtës ir doc. V.Blûðiaus parengta parodëlë ávairiais dokumentais papildë viso va karo programà. Vakaro vedëjas ir pagrindinis mi nëjimo kuratorius prof. A.Zaboras pa sirûpino, kad auditorijai, ypaè mûsø jauniesiems choro dirigentams, bûtø suteikta kuo iðsamesnë informacija apie jubiliatà, kad bûtø iðgirsti visø sveèiø vilnieèiø prisiminimai apie tëve lá ir senelá, o buvusiø mokiniø – apie savo Mokytojà. Malonia staigmena klausytojams ta po daugeliui pirmàkart iðgirstos J.Mo tiekaièio harmonizuotos septynios lietuviø liaudies dainos ið 1981 m. „Vagos” leidyklos iðleisto autorinio leidinio „Tarë barë”. Ádomiai, nepriekaiðtingai, nuoðir dþiai mëgëjø chorams adresuotas liaudies dainø iðdailas pademonstra vo KU Menø fakulteto Chorvedybos katedros merginø choras, diriguoja mas doc. Zitos Kariniauskienës, bei prof. A.Zaboro kuruojamas ansam blis, kuriam dirigavo magistrantë Jolanta Goleckytë. Vakaras-koncertas priminë, jog prisiminti, pagerbti iðëjusius Mokyto jus, muzikinës kultûros puoselëtojus – visø mûsø ðventa pareiga. Robertas VARNAS
Barletta” laureatas KU Menø fakulteto Puèiamøjø ir styginiø katedros kameri nis orkestras (vadovas ir dirigentas Algis Jonas Lukoðevièius). Su nepaprastu verþlumu ir polëkiu koncertà pradëjo kamerinis orkestras, atlikdamas dvi Benjamino Britteno „Paprastosios simfonijos” dalis. Pirmàjà simfonijos dalá – siautulingàjà burë kei të treèioji – sentimentalioji sarabanda. Þavëjo orkestro jaunatviðkumas, tikslus atsakas á dirigento mostà. Koncerte iðgirdome tris Lietuvoje dar neskambëjusios Johano Michaelio Haydno „Missa St. Aloysii” dalis (Sanc tus, Benedictus, Agnus Dei). Jas atliko choras „Auðrinë”, solistai Valentina Vadoklienë, Jana Osipova (sopranas), Aurelija Dovydaitienë (mecosopranas), vargonininkë Elena Pazauc ir orkestras. Dirigavo Fabijonas Sereika. Reikðmin giausià XVIII a. austrø kompozitoriaus J.M.Haydno (kompozitoriaus J.Haydno brolio) kûrybos dalá sudaro baþnytiniai kûriniai, kuriuose kompozitorius baroko polifonijos muzikos tradicijas derina su Vienos klasicistinës mokyklos stiliumi. Ádomu buvo pajusti ðio ne taip daþ nai skambanèio kompozitoriaus stiliø. Choro vadovas prof. F.Sereika þadëjo Vilniaus klausytojams visà ðá kûriná at likti rudená. Koncerto pabaigoje nuskambëjo vëlyvojo renesanso kompozitoriaus Claudio Monteverdi „Magnificat”. Esame ápratæ girdëti ðá kûriná atliekant chorui, solistams ir vargonams. Ðá kar tà „Magnificat” atliko choras „Auðrinë”, solistai Valentina Vadoklienë, Jana Osipova, Viaèeslavas Tarasovas, Tomas Vilaniðkis, vargonininkë Elena Pazauc ir kamerinis orkestras. Dirigavo prof. Fabijonas Sereika. Choro tutti ir solistø, instrumentø ir vokalo epizodø kaita atskleidë turtingà, spalvingà, puoðnø kûrinio skambëjimà. Ðvariai ir iðraiðkin gai dainavo choras, jautriai ir stilistiðkai tiksliai muzikavo solistai. Ypaè norëèiau pasidþiaugti Valentinos Vadoklienës graþaus tembro balsu ir nepaprastu muzikalumu. Koncertas baigësi, o jo atlikëjø sukur tas áspûdis sujaudino ir ákvëpë koncerto klausytojus. Taigi laukiame kitø klaipë dieèiø koncertø. Audronë STEPONAVIÈIÛTË-ZUPKAUSKIENË
Karðtas darbymetis B.Dvariono deðimtmetëje muzikos mokykloje
Geguþës 17-oji, ðeðtadienio popietë. Vilniuje ðilta, saulëta – tikras pavasaris. Regis, gamta antrina tai nuotaikai, su kuria praveriu Balio Dvariono deðimt metës muzikos mokyklos duris. Ant slenksèio sveèius pasitinka pasipuoðæ moksleiviai, koridoriuose – ðurmulys. Di dþioji salë – sausakimða: moksleiviai, jø tëvai, buvæ ir esami pedagogai, garbûs
sveèiai... Gëlës, ðypsenos, netikëti susiti kimai – visa tokios ðventës „atributika”. Nuo pirmøjø pavasario dienø vienas po kito „byrëjæ” koncertai mokyklos 55meèio sukakèiai ðá vakarà vainikuojami Didþiuoju jubiliejiniu koncertu. Kaip visada jaukiai ir elegantiðkai vakarà vedusi Janina Pranaitytë pirmiausia á scenà pakvietë nepamainomà visø iðkilmiø dalyvá, mokyklos jauniø chorà bei jo vadovus Virginijà Katinienæ ir Rai mondà Katinà. Skambëjo skirtingø epo chø muzika: G.Abariaus daina „Ðviesa amþinoji dainos”, G.Rossini „Viltis” bei R.Schumanno „Èigonai”, kurià su cho ru padainavo solistës Rasa Juzukonytë, Nomeda Vilkanauskaitë ir Raimonda Tallat-Kelpðaitë (R.Katino aranþuotës). Èia á scenà pabiro „simfukai” – B.Dva riono deðimtmetës muzikos mokyklos moksleiviø simfoninis orkestras (vado vai Tatjana Kuc, Artûras Alenskas, Vilius Pocius, Saulius Auglys ir Arvydas Bar zinskas). Iðraiðkingas dirigento Modesto Pitrëno mostas – ir suskamba E.Balsio baleto „Eglë þalèiø karalienë” garsai. Staigmena veja staigmenà – á scenà kvieèiami solistai Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava ir Vladimiras Prud nikovas: publikà pakeri lyriðkoji T.Gior danio „Caro mio ben”. „Trims tigrams” nenusileidþia „Trys panteros” – jos dai nuoja valiûkiðkuosius Adelës kupletus ið J.Strausso operetës „Ðikðnosparnis”, kuriuos, publikai primygtinai praðant, tenka kartoti. O koncerto kulminacija? Galbût jø buvo net kelios? Sunku nuspræsti, ar tai smagusis J.Strausso „Persø marðas” (chorui ir orkestrui diriguoja R.Katinas), ar L.Denzos „Funiculi funicula” („Trys tigrai”, „Trys panteros”, choras, orkest ras, diriguoja M.Pitrënas), ar, skambant V.Klovos „Pilënø” sveèiø pasveikinimo chorui, á scenà áneðtas gigantiðkas tor tas su fejerverkais! Kaip visada prasmingas, átaigus ir nuoðirdus mokyklos direktorës Laimu tës Uþkuraitienës þodis – ir pasipila sveikinimai, vienas uþ kità ádomesni ir ámantresni: Lietuvos Respublikos Prezi dentûra, Ðvietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybës Ðvietimo skyrius, Lietuvos muzikø sàjunga, Lietu vos muzikø rëmimo fondas, Pasaulio lie tuviø bendrijos pirmininkas Gabrielius Þemkalnis, Vilniaus apskritis, Lietuvos muzikos akademija, Vilniaus miesto muzikos mokyklos ir daugelis kitø. O labiausiai jaudino buvusiø mokiniø laiðkai ir telegramos, atkeliavæ ne tik ið Lietuvos, bet ir ið JAV, Didþiosios Brita nijos ir kitur. Po ðio nepamirðtamo vakaro B.Dva riono mokyklos moksleiviø koncertø maratonas tæsësi toliau. Ir kokiose scenose! Geguþës 29 d. Nacionalinëje filharmonijoje mokyklos simfoninio or kestro koncerto mokslo metø pabaigos proga klausësi ðiø metø abiturientai. Dainavo Irena Zelenkaustë, Judita Leitaitë, ðoko Vilniaus mokytojø namø choreografinë trupë „Svajonë” (vadovë
Koncerto akimirka: „Trys pan teros”, „Trys tigrai” ir B.Dvario no mokyklos moksleiviai vo orkestras. Pastaruoju metu druskinin kieèiai savo mieste tikrai nedaþnai girdi simfoninæ muzikà. Tad birþelio 8-osios vakarà Druskininkø pramogø aikðtëje su didþiuliu pasisekimu ir ovacijomis koncertavo Virgilijus Noreika ir Modes to Pitrëno diriguojamas B.Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos moks leiviø simfoninis orkestras. Ir sklido Druskininkø padange E.Balsio, B.Dva riono, G.Bizet, P.Mascagni, T.Giordani, L.Denzos, J.Strausso muzikos garsai. O pats pirmasis nuskambëjæs – didþiai simbolinis ðiam miestui, ðiam festivaliui ir kiekvienam klausytojui kûrinys – Mika lojaus Konstantino Èiurlionio simfoninë poema „Miðke”... Justa ÐLEKAITIENË
Vaikø ir jaunimo chorø ðventës Ðiauliuose
Du puikius ir áspûdingus chorinës muzikos renginius geguþæ ðiaulieèiams ir miesto sveèiams dovanojo Ðiauliø miesto jaunuèiø ir Lietuvos berniukø chorai. „Uþ þaliø miðkeliø, kur aukðta kalva, Ten mano Tëvynë, graþi Lietuva”...– skaidria ir paprasta liaudies melodija prasidëjo antroji tradicinë jaunuèiø chorø ðventë „Að maþytë pasaulio da lis”. Ðventëje dalyvavo per 200 Ðiauliø miesto 1-osios muzikos mokyklos (va dovë Daina Kavaliauskienë), 2-osios muzikos mokyklos (vadovë Eugenija Balvoèienë), „Juventos” vidurinës mo kyklos (vadovë Auðra Adomaitienë), berniukø dainavimo mokyklos „Dagi lëlis” (vadovës Janina Bartkutë, Vitalija Sadauskienë, Rima Korþanovienë), Kur ðënø muzikos mokyklos (vadovës Hana Pastaukienë, Asta Jablonskienë) chorø dainininkø. Ðventæ paávairino Ðiauliø konservato
rijos muzikos mokyklos penktokas, ke leto jaunøjø akordeonininkø konkursø laureatas Martynas Levickis (mokytoja Marytë Markevièienë). Jaunasis muzi kas þavëjo ne tik atlikimo technika, bet ir natûraliu artistiniu laisvumu, subtiliai perteikta nuotaikø ávairove. Chorai, lydimi þiûrovø aplodismentø, keitë vienas kità. Iðdainuota daug skam biø melodijø. Iðkilmingai nuskambëjo paskutinis ðventës akordas – jungtinio choro atliekama S.Albrechto ir J.Althou se daina „Að maþytë pasaulio dalis”. Jaunieji dainininkai, jø tëveliai, bro liukai, sesutës ir draugai, kupini graþiø áspûdþiø, iðëjo namo, tuo tarpu chorø vadovai dar ilgai dalijosi mintimis, dis kutavo apie repertuaro meniðkumà, garso iðgavimo kultûrà, liaudies dainos svarbà vaiko dvasiniame ugdyme, o ðventës organizatorës „Dagilëlio” dai navimo mokyklos mokytojos Rima Kor þanovienë ir Janina Bartkutë jau kûrë ateinanèiø metø ðventës scenarijø. Tre èioji ðventë pakvies ne tik muzikos mo kyklø, bet ir miesto bendrojo lavinimo mokyklø jaunuèiø chorus bei chorus ið kitø Lietuvos miestø. Dvi dienas vyko ketvirtoji tæstinë Lie tuvos berniukø chorø akcija „Lietuvos berniukai prieð smurtà ir narkomanijà”, nuo 2000 m. keliaujanti per didþiuo sius Lietuvos miestus – Vilniø, Klaipëdà, Kaunà ir Ðiaulius. Apie pusantro tûkstanèio berniu kø ir jaunuoliø susiëjo draugën, kad skambia daina iðsakytø savo pilietinæ pozicijà, gëriu ir groþiu sujaudintø ben draamþiø ðirdis, priverstø susimàstyti visuomenæ. Ðventæ pradëjo Ðiauliø „Dagilëlio” ir Kauno „Varpelio” dainavimo mokyklø berniukai koncertais miesto vidurinëse mokyklose. Antràjà dienà vyko jungtiniø chorø koncertai Ðiauliø teniso kortuose. Jung tinis jaunuèiø choras atliko V.Miðkinio dainø ciklà „Kà þvëreliai veikë” (dirigen tai Irena Visockienë-Ðumauskaitë, Ona Amulytë, Regina Vindþigalskienë, Regi na Leskauskienë, Rima Korþanovienë, Aloyzas Þilys, Eglë Èigriejûtë-Strolienë). Prie jaunuèiø prisidëjus jauniams skambëjo Artûro Noviko „Kelias á mo kyklà” (dirigentas Vytautas Tamulis), lietuviø liaudies daina, harmonizuota Dainiaus Pulausko, „Uþ þaliø miðkeliø” (dirigentas Vidas Normantas), Benjami no Gorbulskio „Ant kiekvieno kalnelio” (dirigentas Remigijus Adomaitis). Pasigërëjimo ir dþiugesio banga nuvilnijo þiûrovø eilëmis, kai scenoje su stojo jungtinis jauniø ir jaunuoliø cho ras. Skambëjo V.A.Mozarto, J.Rutterio, E.Elgaro, J.Strausso (tëvo ir sûnaus), J.Gudavièiaus, G.Abariaus, T.Leiburo muzika, pritariant Ðiauliø kameriniam (meno vadovas Borisas Traubas) ir Ðiau liø kultûros centro puèiamøjø (meno vadovas Virginijus Stonkus) orkestrams, diriguojant berniukø dainavimo tradici jø puoselëtojams Lietuvoje Vytautui Miðkiniui, Margaritai Viesulienei, Juozui
„Dagilëlio” dainavimo mokyk los pir mos kla sës cho ras. Va dovë Janina Bartkutë Kubiliui, Remigijui Adomaièiui, Ksaverui Planèiûnui. Koncertà reþisavo ir vedë aktorë Olita Dautartaitë. Festivalio meno vado vas Remigijus Adomaitis, organizatoriai – LLKC, LCHS, iniciatorius – Lietuvos vaikø teisiø gynimo organizacija ir jos pirmininkas, Seimo narys prof. dr. Alo yzas Sakalas. Koncerto dienà teniso kortø, virtusiø koncertø sale, ðventinæ nuotaikà pa pildë didþiulë Ðiauliø dailës mokyklos mokiniu darbø paroda. Adelë PIRAGYTË
Opera Ðiauliø filharmonijoje
Áspûdingai ðiuos mokslo metus uþ baigë Ðiauliø 2-osios muzikos mokyklos mokytojø ir mokiniø kolektyvas. Gegu þës 30 d. miesto Filharmonijos salëje ávyko kompozitoriaus A.Bruþo operos vaikams „Miðko pasaka” premjera (pa gal raðytojos V.Bladykaitës pjesæ, lib retas A.Bruþo). Jà atliko ðios mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Tai jau antroji ðio autoriaus opera vaikams, taèiau mûsø mokyklos moki niams tai pirmoji opera, suteikusi daug áspûdþiø, patirties bei dþiaugsmo jau niesiems atlikëjams. Ðiauliuose nedaug kompozitoriø, kurianèiø muzikà vaikams, o ypaè ope rinio þanro. Kompozitorius A.Bruþas kuria ávairiø þanrø muzikà (4 operos, oratorija, trys choriniai ciklai, minia tiûrø ciklai ávairiems instrumentams). Opera „Miðko pasaka” – sëkmingai ágyvendintas projektas, kurio idëjos au
torë mokytoja E.Balvoèienë. Ji taip pat pastatymo vadovë ir reþisierë. 2-oji muzikos mokykla jau keletà metø graþiai bendradarbiauja su Dai lës mokykla. Ðios mokyklos direktorë I.Ðliuþelienë ir mokytojas A.Vasiliauskas paruoðë operos scenografijà, kûrë kos tiumus, garso reþisierius – V. Jasiûnas. Operoje dalyvavo 9 solistai, choras bei instrumentinis ansamblis. Fortepijonu grojo mokytojas J.Balvoèius, smuiko partijà atliko mokytoja J.Fokienë, vio lonèele grieþë mokyklos direktorius A.Zakaras. Solistai ir choristai – moks leiviai. Operoje vaizduojami miðko gyvento jø rûpesèiai, dþiaugsmai bei lûkesèiai. Muzika átikinamai perteikia besikei èianèiø nuotaikø ávairovæ. Graþios ir iðraiðkingos solistø ir choro partijos atskleidþia herojø muzikines charakte ristikas. Kaip ir gyvenime, tarp operos veikëjø yra ir neigiamø herojø, taèiau kûrinio pabaigoje triumfuoja gëris ir draugystë. Ásijausdami á herojø iðgyve nimus ir juos perteikdami, atlikëjai turë jo progos ásitikinti, kad per gërá ir groþá einama á tiesà. Vaikai noriai dalyvavo repeticijose, nekantriai laukë premjeros – ir ne veltui, nes Filharmonijos salë buvo pilnutëlë. Nuoðirdus moksleiviø dainavimas suteikë daug maloniø aki mirkø klausytojams. 2-osios muzikos mokyklos operos atlikëjai ateityje ketina kompozitoriaus A.Bruþo operà „Miðko pasaka” parodyti miesto viduriniø mokyklø moksleiviams, miesto visuomenei bei kitø miestø klau sytojams. Vaikai, lankantys muzikos mokyklas, nuo vaikystës turi galimybæ paþinti akademinæ muzikà, mokytis jà suvokti, pajusti asmeninæ naudà, dalyvauti jà propaguojant. Tai labai gerai, nes mu zikos reikðmë mûsø gyvenime didelë ir ávairialypë. Ji ne tik teikia malonumà, bet ir ugdo jausmus, moko paþinti save ir aplinkiná pasaulá. Ði opera – reikðmingas autoriaus, operos pastatyme dalyvavusiø peda gogø ir moksleiviø indëlis á miesto bei Lietuvos muzikinæ kultûrà. Jovita VENGRIENË Opera „Miðko pasaka”
Olego ZAZEVIÈIAUS nuotr.
Olga Tamaðauskienë). Birþelio 2 d. Vil niaus kongresø rûmuose – jau tradici nis mokyklos kolektyvø koncertas Vaikø gynimo dienai. Visai naujas ir netikëtas buvo Lietu vos muzikø rëmimo fondo direktorës Liucijos Stulgienës pasiûlymas orkestrui dalyvauti menø festivalio „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” atidaryme. Jadvyga Èiurlionytë savo atsiminimuo se raðo, kad iki Pirmojo pasaulinio karo Druskininkuose kiekvienà vasarà groda
Muzikos barai /47
Lietuvos reþisieriui suteiktas mokslo daktaro laipsnis
Tarptautinis Sauliaus Sondeckio smuikininkø konkursas
Birþelio 10–15 d. Ðiauliø 1-ojoje muzikos mokykloje vyko tarptautinis Sauliaus Sondeckio smuikininkø kon kursas. Dþiugu, kad konkurse dalyvavo jaunieji smuikininkai ið garsiø uþsienio muzikinio auklëjimo centrø – Maskvos, Sankt Peterburgo, Rygos. Lietuvai at stovavo Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø, Kauno J.Naujalio, Klaipëdos E.Balsio bei Ðiauliø, Panevëþio, Pa langos, Tauragës muzikos mokyklø auklëtiniai. Konkurso garbës pirmininkas – prof. S.Sondeckis. Þiuri pirmininkas – Rygos J.Vytuolio muzikos akademi jos profesorius J.Ðvolkovskis, nariai – prof. K.Kaniðauskas, garsûs moky tojai ið Sankt Peterburgo, Maskvos, Kijevo S.M.Ðalmanas, V.Bereznickis, T.Muchina. Konkurse dalyvavo net 68 smuikininkai nuo 5 iki 16 metø penkio se amþiaus grupëse, vyko du turai. Á finaliná turà buvo atrinkti ne daugiau kaip penki dalyviai ið kiekvienos am þiaus grupës. Vienas ið svarbiausiø konkurso tiks lø – propaguoti lietuviø kompozitoriø muzikà, siekti, kad konkurso dalyviai patirtø ne tik varþytuviø azartà, bet ir dalyvavimo dþiaugsmà. Privalomieji T.Ðerno, V.Klovos, J.Pakalnio kûriniai tapo malonia staigmena dalyviams ið uþsienio mokyklø. Nepatekæ á antràjá turà smuikininkai ðiaulieèiams surengë du koncertus, kurie vyko Ch.Frenkelio rûmø salëje. Baigiamasis laureatø kon certas ávyko Filharmonijos salëje, o privalomuosius lietuviø kompozitoriø kûrinius vaikai grojo kartu su Ðiauliø ka meriniu orkestru (vad. B.Traubas), bet groti teisæ turëjo tik tie, kurie netapo laureatais. „Tarp profesionaliø muzikø egzistuo ja þiauri konkurencija, konkursuose verda arði kova, o vaikams ðito tikrai ne reikia. Jiems konkursas – puikus naudin gas þaidimas, teikiantis tik dþiaugsmà. Mes, pedagogai, turime ugdyti jø ge bëjimus”, – apibendrindamas konkursà sakë prof. S.Sondeckis. Profesorius teigë á ðá konkursà þiûrás kaip á mokyklà, ugdanèià maþøjø meniná skoná, meilæ muzikai, ypaè pabrëþë auklëjamuosius konkurso aspektus. Konkurso organiza
Muzikos barai /48
toriai pasistengë pagerbti ne tik laurea tus, bet ir visus konkurso dalyvius. Konkurse trijose grupëse nugalëto jais tapo Latvijos smuikininkai. Jauniau sia – penkeriø metø konkurso dalyvë Augustë Emilija Janonytë laimëjo II vietà (Ðiauliø I MM, mokyt. ekspertë N.Prascevièienë), R.Ginkutë, I.Daugir daitë – treèiàsias vietas (Ðiauliø I MM, mokyt. ekspertë N.Prascevièienë). Ryð kiai Lietuvai atstovavo Nacionalinës M.K.Èiurlionio MM, J.Naujalio MG, E.Balsio MG moksleiviai. Agata Darað kaitë laimëjo I vietà (doc. U.Jagëlaitë), Algirdas Ðochas, Dalia Kuznecovaitë (mokyt. ekspertë B.Vasiliauskaitë-Ðmid tienë), Kristina Rimkevièiûtë (mokyt. I.Klusaitë), Algirdas Galdikas – antràsias vietas, treèiàsias pelnë Giedrë Þarënai të (mokyt. R.Bandzaitytë), Monika Bui nevièiûtë (mokyt. G.Vitënaitë). Labai simboliðka, kad konkursas vyko prof. S.Sondeckio gimtajame mieste, kuriame turtingos smuikavimo tradicijos. Ðiauliuose gimë E.Paulaus kas, J.Urba, K.Ivaðkevièius, V.Jauniðkis, K.Kaniðauskas, J.Fledþinskas ir kiti gar sûs menininkai. Lietuva turtinga gabiø mokytojø ir darbðèiø vaikø. Esame dëkingi kon kurso iniciatorei mokytojai ekspertei B.Vasiliauskaitei-Ðmidtienei ir Naciona linës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Dailës skyriaus vaikams uþ surengtà graþià parodà. „Laimëjæ muzikos gro þio teikiamà dþiaugsmà savo ðirdyse, bûsite nenugalimi ne tik ðiose varþybo se, bet ir visà gyvenimà”, – teigë prof. S.Sondeckis. Na, o birþelio 16–21 d. vyko II tarp tautinis jaunøjø stygininkø seminaras „Skambanèios stygos ‘03”. Suvaþiavo maþieji smuikininkai ir jø mokytojai ið vi
sos Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Serbijos. Seminaras vyko stovykloje, ásikûrusioje Ðiauliø rajono Kurtuvënø regioninio parko apylinkëse. Konkurso þiuri tapo mokytojais, o prof. S.Sondeckis vedë orkestro pamokas. Susirinko apie 100 dalyviø. Visà savaitæ vyko smuiko pa mokos, buvo þiûrimos vaizdajuostës, vyko diskusijos. Na, o prof. S.Son deckio orkestro pamokos buvo tikra dovana maþiesiems. Parengta progra ma atlikta Ðiauliø filharmonijos salëje. Maþieji smuikininkai, diriguojami prof. S.Sondeckio, turëjo progos pagroti ir kartu su Ðiauliø kameriniu orkestru. Seminaro uþdarymo koncerte dalyvavo sveèiai ið Rygos – violonèeli ninkø ansamblis „Linksmosios èelës” (doc. L.Zemberga). „Tokiø renginiø vaikams labai trûks ta. Esu ásitikinæs, jog patirti áspûdþiai jiems niekad neiðblës ið atminties”, – sakë prof. S.Sondeckis. Maestro dvi savaites buvo kartu su jaunaisiais smui kininkais, juos mokë, skatino tobulëti, ugdë muzikavimo dþiaugsmà. Visi iðsi skirstë kupini nepakartojamø áspûdþiø, vildamiesi ir vël susitikti. Nijolë PRASCEVIÈIENË Diriguojant prof. S.Sondec kiui, groja maþieji Ðiauliø smuikininkai Konkurso þiuri nariai ir se minaro pedagogai: J.Ðvol kovskis, S.Sondeckis, S.M. Ðalman, T.S.Muchina, V.Be reznickis, N.Prascevièienë II tarptautinio jaunøjø sty gininkø seminaro “Skamban èios stygos 2003” dalyviai su maestro S.Sondeckiu
Lietuvos mokslø akademijos Mokslø taryba ð.m. kovo 16 d. nostrifikavo mokslo laipsná, suteiktà Egidijui Ma þintui uþ menotyros krypties darbà, apgintà praëjusiais metais Maskvos akademijoje (Rusija), ir suteikë humani tariniø mokslø daktaro vardà. Dr. E.Maþintas – vienas ið keleto lietuviø teatro artistø, dainininkø ir reþisieriø bûrio, kuriam pavyko pelnyti aukðtà moksliná laipsná. Sveikintina, kad pripaþinimas ávyko Maskvoje, nuo seno garsëjanèioje aukðtu meno srièiø moks lo tarptautiniu prestiþu ir autoritetu.
Prof. B.Pokrovskis su staþuoto ju reþisieriumi dr. E.Maþintu Maskvos kameriniame muziki niame teatre E.Maþintas gimë Þemaitijoje, Ra seiniuose. Iðaugo Raseiniø apskrities burmistro Boleslovo Jackevièiaus (1860–1927) dukters Janinos ir Felik so Maþintø ðeimoje. Vaikystëje mokësi Raseiniø muzikos mokykloje, vëliau studijavo Lietuvos þemës ûkio univer sitete, ágijo hidrotechnikos inþinieriaus specialybæ. Studijø metais Kaune kartu su kurso draugais – vëliau kantri muzi kos atlikëju tapusiu Vytu Babravièiumi (Simu) ir estrados solistu Romu Bubne liu – dalyvavo universiteto estradinio ansamblio veikloje. 1988 m. E.Maþintas Vilniuje baigë Lietuvos muzikos akademijà (prof. V.Daunoro solinio dainavimo klasæ), ágijo operos dainininko specialy bæ. Baigæs akademijà dainavo Kauno, Klaipëdos muzikiniuose teatruose, JAV operø kompanijose „Utha opera” ir „Sunstate” Jutos bei Floridos valstijose. Staþavo Auburno universiteto Teatrinia me fakultete Alabamos valstijoje. JAV su ðeima praleido apie 10 metø. Vëliau mokësi pas Vokietijos reþisieriø Peterá Konvyèny (þurnalo „Opernwelt” 1999–2002 m. duomenimis, jis pripa þintas geriausiu operø reþisieriumi), scenos meno paslapèiø sëmësi reþisûros meistriðkumo seminare Maskvoje pas þymius Rusijos dramos teatrø reþisierius P.Fomenkà, M.Zacharovà ir A.Vasiljevà. Baigë asistentûrà staþuotæ Maskvos vals tybiniame akademiniame kameriniame muzikiniame teatre, vadovaujamas me no vadovo prof. Boriso Pokrovskio.
2003 m. E.Maþintas Maskvos akade mijoje baigë muzikinio teatro reþisûrà, ágijo muzikinio teatro reþisieriaus specia lybæ ir aspirantûrà (vadovai prof. B.Po krovskis ir Didþiojo teatro reþisierius, Maskvos P.Èaikovskio konservatorijos profesorius N.Kuznecovas). Maskvoje sëkmingai apgynë disertacijà, kurios te ma „Kûrybinë rusø ir lietuviø muzikiniø bei teatriniø kultûrø sàveika kaip dviejø tautø turtinimo faktorius (XX a. 3–4 dmeèiai)”. Rusijos ðvietimo ministerijos aukðtoji atestacinë komisija lietuviø reþisieriui vienbalsiai suteikë menotyros mokslø kandidato laipsná. Disertacinës tarybos pirmininkas Rusijos liaudies artistas prof. V.Diominas, áteikdamas mokslines regalijas lietuviui reþisieriui, pasidþiaugë bendravæs su labai rimtu mokslininku ir menininku ið Lietuvos, prisilietæs prie operinës kultûros laikotar pio, kuris sovietmeèiu buvo nepelnytai ignoruojamas ir nutylimas. Linkime dr. Egidijui Maþintui ásilieti á Lietuvos teatro pasaulá ir sukurti átaigiø muzikiniø pastatymø. Sëkmës! Rûta MIKELAITYTË
„Meno atlaidai” Jonavoje
Neseniai Jonavos meno mokykla atsisveikino su 64 mokyklos absolven tais, kurie ágijo muzikos, dailës, choreo grafijos ir teatro paslapèiø pradþiamoks lá. Jiems buvo áteikti Ðvietimo ir mokslo ministerijos Papildomojo ugdymo paþymëjimai. Ði atsisveikinimo su mokykla ðventë ðiemet ypatinga tuo, kad mokyklos absolventams pirmàkart mokyklos istorijoje koncertà dovanojo visame pasaulyje garsus Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas profesoriaus Sauliaus Sondeckio. Koncerte, be nuostabiøjø W.A.Mozarto, A.Vivaldi, J.Naujalio, M.K.Èiurlionio kûriniø, kulminacija tapo mûsø mokyklos ab solvento, respublikiniø ir tarptautiniø konkursø laureato ir diplomanto klar netininko Justo Sadzevièiaus debiutas su garsiuoju orkestru. Ugdytinis atliko S.Rachmaninovo „Vokalizæ”. Justo pe dagogas – ilgametis mokyklos klarneto instrumento mokytojas metodininkas Leonas Grigas. Prof. S.Sondeckis pasi dþiaugë, kad orkestras turëjo toká gerà solistà, ir visiems priminë, jog niekada nevalia uþmirðti ilgo ir kruopðtaus mo kytojo darbo. Profesorius sakë esàs nustebintas tokio nuostabaus renginio: „Iðvaþinëjau visà pasaulá, bet neþinojau, kad Lietuvo je dar yra tokiø gyvybingø meno puose lëjimo kampeliø, kur policija sustabdo eismà, kad miestelio gatvëmis, orkest rui garsiai trenkiant marðus, galëtø á savo – kaip á meno atlaidus – ðventæ eiti meno mokyklos absolventai. Visa Lietu va turëtø jumis groþëtis. Dþiaugiuosi, kad turite tokià tvirtà ir graþià tradicijà, kad jau 38 metus skiepijate jaunimui
groþio daigus, paþindami menà jûs visada bûsite laimingesni uþ kitus, to nepatyrusius”. „Maþosios menø akademijos” ben druomenës vardu noriu garbiajam Profesoriui nusilenkti ir padëkoti uþ parodytà dëmesá Jonavos mokyklai, miesto bendruomenei. Sykiu dëkoju ir visiems orkestro artistams. Tegul bûna laimingi vaikai, prisilietæ prie meno paletës; pradëjæ nuo „sol” ir „mi” nateliø ir baigæ galingais septakor do akordais; tebûna laimingi tie, kurie savo gyvenime turëjo menø Mokytojà. Roma JURGILIENË
Klaipëdos koncertø scenoje – jaunosios solistës
Birþelio 4 d. Klaipëdos miesto Muzi kos centro koncertø salëje ávyko voka linës muzikos koncertas. Jame dainavo jaunoji Klaipëdos solistë Rasa Ulteravi èiûtë (sopranas). Mokytis muzikos dainininkë pradëjo dar vaikystëje. Fortepijonu skambino muzikos mokykloje, dainavimo meno paslapèiø mokësi S.Ðimkaus konserva torijoje, vëliau studijas tæsë Klaipëdos universiteto Menø fakulteto docentës Valentinos Vadoklienës dainavimo klasëje. Solistë jau yra paþástama Klaipëdos klausytojams, nes ne kar tà dainavo su ávairiais miesto meno kolektyvais: chorais, „Brass kvintetu”, Maþosios Lietuvos simfoniniu orkestru ir kt. Ðiais metais solistë sëkmingai de biutavo Klaipëdos muzikiniame teatre, sukûrusi Lizos vaidmená Imrës Kalmano operetëje „Grafaitë Marica”. Vokalistø konkursuose R.Ulteravièiûtë yra pelniu si keletà apdovanojimø. Dar moksleivë ji laimëjo pirmàjà vietà Klaipëdos jaunø jø dainininkø konkurse. O prieð dvejus metus Elþbietos Kardelienës dainininkø konkurse solistë pelnë laureatës vardà bei vienkartinæ stipendijà (prieðkario Lietuvos valstybinës operos teatro primadonos E.Kardelienës konkursà ir stipendijà ásteigë Kanados lietuviø fondas). Ðiuo metu R.Ulteravièiûtë stu dijuoja Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros magistrantûroje. Koncerte solistei akompanavo pia nistë Edita Ambrozaitienë, baigusi Lietuvos muzikos akademijos docento Jurgio Karnavièiaus fortepijono klasæ bei staþavusi garsiajame Zalcburgo Mozarteume. Abi jaunosios atlikëjos ne tik koncer tuoja, bet ir dirba pedagoginá darbà: R.Ulteravièiûtë – E.Balsio menø gim nazijoje, E.Ambrozaitienë – J.Kaèinsko muzikos mokykloje. R.Ulteravièiûtë, turinti graþø, skaid rø, aukðtos tesitûros balsà, parengë labai ávairià programà. Koncerte skam bëjo ávairiø þanrø kûriniai: techniðkai sudëtingos klasikiniø operø arijos, rusø kompozitoriø romansai, opereèiø
fragmentai bei lietuviø kompozitoriø dainos. Ið visø dainininkës atliktø kûri niø ypaè iðsiskyrë Dþildos scena ir arija ið G.Verdi operos „Rigoletas”. Solistë profesionaliai atliko ðià techniðkai sudë tingà arijà, o skaidrus jos balso tembras padëjo átikinamai perteikti þaismingà, ðviesià nuotaikà. Puikø áspûdá klausy tojams paliko R.Ulteravièiûtës atlikti Adelës kupletai ið J.Strausso operetës „Ðikðnosparnis”. Juos solistë padaina vo labai tiksliai, puikia vaidyba átaigiai perteikdama subtiliausius niuansus. Koncerte skambëjæ rusø kompozitoriø romansai buvo atlikti átaigiai ir prasmin gai. Juose ryðkiai jautësi solistës ir pia nistës tarpusavio meninë sàveika. E.Ambrozaitienë ypaè jautriai skam bino fortepijono partijà ir padëjo dainininkei atskleisti melancholiðkà, o kartais dramatiðkà romansø nuotaikà. Þiûrovams ypatingà áspûdá padarë A.Vlasovo romansas „Fontanas” pagal A.Puðkino eiles. Jame skaidriai, ðvelniai ir virtuoziðkai skambinusi E.Ambrozaitie në átikinamai perteikë fontano èiurleni mo áspûdá. Vakarà ðiltai vedë Klaipëdos univer siteto Menø fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros studentë Laura Ðeðkauskytë. Koncertas ávairia progra ma ir puikiomis atlikëjomis suþavëjo klausytojus, kurie kiekvienà kûriná pa lydëdavo palaikanèiais ir nuoðirdþiais aplodismentais. Koncerto pabaigoje R.Ulteravièiûtë ir E.Ambrozaitienë buvo apdovanotos gëlëmis ir ðypsenomis. Ti kiu, jog jaunosios atlikëjos ir toliau dþiu gins Klaipëdos miesto klausytojus. Sandra LATANAUSKAITË
Antrasis respublikinis fortepijoniniø ansam bliø festivalis „Muzikinës pavasario akimirkos” Utenoje
Baigiantis mokslo metams, jau antrà pavasará á Utenos muzikos mokyklà su vaþiavo jaunieji pianistai ið Kauno, Ro kiðkio, Birþø, Ignalinos, Molëtø, Zarasø, Dusetø muzikos bei meno mokyklø. Pastaruoju metu visoje Lietuvoje jauèiamas ansamblinio muzikavimo pa gyvëjimas. Utenos muzikos mokykloje tai ypaè mëgstama muzikavimo forma: grojama ne tik keturiomis, bet ir ðeðio mis bei aðtuoniomis rankomis. Ilgai brandinta idëja tapo realybe. Ðio festivalio sumanytojai fortepijono mokytojai Aidai Driukaitei-Maliðauskie nei pakvietus nereikëjo ilgai laukti. Vie na po kitos mokyklos siuntë paraiðkas, tad norinèiøjø dalyvauti ansamblinës muzikos ðventëje netrûko. Susirinko netoli keturiasdeðimties ávairaus am þiaus duetø. Festivalis vyko geguþës 17 dienà. Prieð penkiolika metø, 1988 m. gegu þës 17-àjà, nutrûko pirmojo profesiona laus Lietuvos fortepijoninio dueto – Liu dos ir Kæstuèio Grybauskø ansamblinis
muzikavimas. Tà dienà mirë Lietuvos nusipelniusi artistë Liuda Grybauskie në. Festivalio dalyviai ir jø pedagogai pagerbë ðviesø pianistës atminimà tylos minute. Nuskambëjo istorinis 1964 m. áraðas – dueto atliekama D.Milhaud Bra zileira ið siuitos „Scaramouche”. Po prasmingos áþangos kalbëjo daþ na uteniðkiø vieðnia, festivalio garbës pirmininkë LMA profesorë Veronika Vitaitë. Pati daþnai muzikuojanti su dukra doc. Aleksandra Þvirblyje ir su kolege Ramute Vaitkevièiûte profesorë pabrëþë ansamblinio muzikavimo svar bà besimokant mokykloje. Festivalá pradëjo patys maþiausieji – pirmokëliø duetai, juos keitë jau pa augæ viduriniø klasiø duetai, o baigë vyriausieji. Kelios muzikinës valandos neprailgo, nebuvo monotoniðkos, nes skambëjo ávairi muzika: nuo G.F.Händelio, J.S.Ba cho iki S.Joplino regtaimø bei ðiuolaiki nës lietuviø muzikos. Zita LUKOÐIÛNIENË
Jaunøjø pianistø ir stygininkø festivaliskonkursas Panevëþyje
Ð.m. geguþës 8–10 d. Panevëþyje vyko tarptautinis jaunøjø pianistø ir stygininkø festivalis-konkursas, kuriame dalyvavo per 70 konkursantø ne tik ið Lietuvos, bet ir dviejø Latvijos miestø – Jekabpilio ir Valmieros. Muzikos mo kykloje toks konkursas vyko jau ðeðtàjá kartà. Ðiuo metu Lietuvos muzikos mo kyklø kolektyvai aktyviai organizuoja ávairias varþytuves, konkuruodami dël idëjø ávairovës, taèiau ðis Panevëþio muzikinio teatro direktoriaus, miesto kamerinio orkestro vadovo Vidmanto Kapuèinsko projektas iðsiskiria ið visø kitø. Kaip raðoma festivalio-konkurso buklete, „groþis gimsta bendroje kartø kûrybinëje kartoje. Pagrindinis prizas atlikëjams ðiame konkurse – galimybë atlikti iðmoktà kûriná su profesionalais – Panevëþio kameriniu orkestru”. Ði nuostabi idëja taip iðjudino muzikos mokyklø mokytojus bei jø auklëtinius, kad stygininkø, norinèiø pagroti su or kestru, buvo net daugiau nei pianistø. Dalyvavo vaikai nuo ðeðeriø iki ðeðioli kos metø ið Panevëþio kraðto, Ukmer gës, Birþø, kitø miesteliø, keliø Kauno muzikos mokyklø, Ðiauliø, Klaipëdos. Stygininkø grieþimà vertino þiuri pir mininkë LMA docentë Undinë Jagëlaitë ir nariai – mokytojas ekspertas Arûnas Alðauskas (Nacionalinë M.K.Èiurlionio menø mokykla) bei konkurso idëjos autorius ir vadovas, Panevëþio kameri nio orkestro meno vadovas ir vyr. diri gentas Vytautas Kapuèinskas. Pianistø komisijos pirmininkas – Lietuvos EPTA prezidentas, LMA profesorius Kæstutis Grybauskas, nariai – Aldona Radvilaitë (LMA profesorë) ir mokytoja ekspertë Violeta Lipniagovienë (Nacionalinë
Muzikos barai /49
M.K.Èiurlionio menø mokykla). Konkursui buvo pateiktas gana soli dus sàraðas koncertø ar atskirø jø daliø, kurias galëjo pasirinkti atlikëjai. Noras koncertuoti su orkestru – puikus stimu las ir nuostabi svajonë, kuri daugeliui moksleiviø iðsipildë geguþës 10-àjà Panevëþio muzikiniame teatre. Be svar biausio laimëjimo – teisës koncertuoti su orkestru (tokiø laimingøjø buvo net 24), dvi vertinimo komisijos paskirstë ir kitus prizus bei nominacijas. Pane vëþio MM diplomantui pianistui Rokui Valuntoniui buvo áteiktas specialus nepriklausomo miesto ir rajono dien raðèio „Panevëþio balsas” prizas. Tarp pianistø gabiausiojo titulas atiteko vos trejus metus muzikos besimokanèiam klaipëdieèiui Arsenijui Èechoninui, mo kytojos Irinos Rutkaitienës auklëtiniui, smagiai paskambinusiam J.Andrejevo Minikoncertà. Buvo apdovanoti net du Anykðèiø MM mokytojos Irinos Mel daikienës maþyliai: ryðkiai, nuotaikingai atlikusiam N.Silvanskio Lengvà koncer tà Tadui Niaurai atiteko artistiðkiausio konkursanto, o nepaprastai jautriai skambinusiai A.Raulo Koncerto I dalá Guodai Indriuðkaitei – brandþiausios atlikëjos nominacijos. Jauniausios smuikininkës nominacija apdovanota ðeðiametë Diana Moun vad, Kauno 1-osios MM mokytojos Violetos Polianskienës auklëtinë, pa grieþusi A.Vivaldi Koncerto G-dur I d. Artistiðkiausiu smuikininku pripaþintas Panevëþio MM mokytojos Vidmantos Luomanienës mokinys Simonas Lauèka, atlikæs A.Vivaldi Koncerto a-moll I d., o brandþiausio atlikëjo prizas atiteko tos paèios mokyklos mokytojos Vitalijos Laukaitienës mokinei Vidmantei Andriû naitei, pagrieþusiai Ch.Berio Koncer tà Nr. 9 a-moll. Specialusis Panevëþio apskrities virðininko administracijos pri zas paskirtas gabiam Birþø V.Jakubëno MM mokytojos Daivos Razguvienës mo kiniui Karoliui Variakojui, pagrieþusiam A.Huberio Koncertà F-dur. Visiems daly viams átekta ávairiø diplomø. Ðventinis laureatø koncertas Pane vëþio muzikiniame teatre truko beveik keturias valandas. Já pradëjo sveèias ið sostinës, Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokinys, doc. A.Þvir blytës auklëtinis Vainius Sodeika, atlikæs W.A.Mozarto Koncerto C-dur I dalá, o baigë kitas pianistas, Panevëþio MM mokytojos Graþinos Beleckionës moki nys Rokas Valuntonis, atlikæs W.A.Mo to Kon cer to A-dur I da lá. Be je, ði zar neparastai darbðti ir puikiai dirbanti mokytoja konkursui parengë net pen kis mokinius, ið kuriø net keturi tapo laureatais. Be jau minëto talentingo R.Valuntonio, puikiai pasirodë jo sesutë Neringa, natûraliai, gyvai skambinanti Akvilë Vitkûnaitë, ansambliðka Gabrielë Lelytë. Dar dvi mokytojos pianistës kon kursui parengë po du mokinius, kurie tapo laureatais: jau minëta Anykðèiø MM mokytoja I.Meldaikienë ir VðÁ Pane vëþio MM „Muzikinis raktas” mokytoja
Muzikos barai /50
Jûratë Vilienë, kurios maþosios pianis tës Brigita Èepanauskaitë ir Urtë Kutle rytë skambino tikrai sëkmingai. Sunku iðvardyti visus, graþiai pasi rodþiusius ne tik ðventiniame koncerte, bet ir paèiame konkurse. Taèiau bûtina paþymëti, kiek pastangø turëjo ádëti di rigentas, repetavæs su tokia minia maþy liø, prieð iðeinat á scenà juos dràsinæs, o koncerto metu nuoðirdþiausiai padëjæs savo dëmesiu ir tëviðka ðiluma. Puikiai vakarà vedë muzikologë Valentina Þi gienë, taip pat kalbinusi vaikus prieð ðiems iðeinant groti, o klausytojams pasakojusi apie atlikëjø nuotaikas, savi jautà. Pilnutëlë teatro salë nepaprastai ðiltai sveikino kiekvienà atlikëjà, sprag sëjo ir þybèiojo fotoaparatai, mirksëjo vaizdo kameros. Tai buvo didelë ðventë ir dþiaugsmas. O kiek pastangø kaina vo konkurso sekretorëms – Panevëþio konservatorijos Styginiø skyriaus ve dëjai dëstytojai Vitalijai Laukaitienei ir pianistei, ðio miesto konservatorijos vyriausiajai dëstytojai Astai Kapuèinskie nei, kurios net dukrelë Justina visà laikà átemptai dirbo: praneðinëjo konkurso metu, palaikë ryðá tarp vyriausiojo di rigento ir vertinimo komisijos dalyviø, jø mokytojø. Be to, A.Kapuèinskienë parengë laureatæ, Panevëþio MM auk lëtinæ Rûtà Miðkinytæ. Panevëþio MM kolektyvui, jos direktoriui, suteikusiam mokyklos salæ ir klases pianistø per klausoms, taip pat teko sutelkti jëgas sëkmingam ir sklandþiam darbui. Norisi palinkëti, kad ir ateityje bûtø rengiamas ðis puikus festivalis, kad ne iðblëstø ðio projekto idëjos autoriaus ir vadovo V.Kapuèinsko bei jo vadovauja mo kamerinio orkestro azartas. Aldona RADVILAITË
Koncertuoja jaunieji vargonininkai
Kauno ðv. Pranciðkaus Ksavero (Jëzui tø) baþnyèia garsi ne tik savo turininga istorija bei prasminga ðiø dienø ben druomenës veikla. Baþnyèios vargonai – didþiausias iðraiðkos ir technines ga limybes turintys vargonai Kaune. Tad neretai vargonø muzikos koncertai èia tampa natûralia ðv. Miðiø tàsa. Geguþës 25 d. á tokià dvasinio su sikaupimo valandà ðv. Pranciðkaus Ksavero baþnyèioje pakvietë docentës Marijos Èepinskienës mokiniai ir studen tai. Tai pirmas Kaune jaunøjø, dar besi mokanèiø, vargonininkø koncertas. Marija Èepinskienë – aktyvià peda goginæ veiklà plëtojanti pedagogë berniukø chorinio dainavimo mokyklo je „Varpelis” ir LMA Kauno fakultete. Jos darbas skirtingø pakopø ugdymo ástai gose áprasmina mokymo perimamumà, atskleidþia jaunøjø muzikø ugdymo perspektyvas. Koncerte iðgirdome vargonuojant berniukø chorinio dainavimo mokyk los „Varpelis” mokinius Gabrieliø Buzà (6 kl.), Danieliø Vargonà (6 kl.), Tadà
Dailydà (9 kl.) bei LMA Kauno fakulteto Choro dirigavimo katedros studentes Jolantà Ruginytæ (III k.) ir Dianà Macie jauskaitæ (IV k.). Visø atlikëjø specialybë – chorinis dainavimas ar dirigavimas, vargonai jiems – papildomas instru mentas. Taèiau koncerte jaunimas árodë vargonø studijø poreiká ir svarbà. Nepaisant skirtingo atlikëjø amþiaus ir muzikavimo patirties, visø kûriniø interpretacijos buvo átaigios, atitiko
Marija Èepinskienë su moki niais stilistinius reikalavimus, jautësi pedago gës suformuotas atsakingas poþiûris á autoriaus tekstà. „Varpelio” mokykloje, prieð kelerius metus pradëjusioje skaièiuoti antrà savo veiklos deðimtmetá, toliaregiðkos vadovø politikos dëka mokomieji var gonai stovi nuo jos ákûrimo pradþios. Adekvatûs vargonai pastatyti ir LMA no fa kul te te, kur nuo 1989 m. Kau Chorinio dirigavimo katedros studen tai trejus metus mokomi vargonuoti. Minëti vargonai Marijampolës meistrø darbo, trejø registrø, dviejø manualø ir pedalø, visiðkai tenkinantys pradinio vargonø mokymo etapo reikalavimus. Todël stebëtina, kad tiek „Varpelio” mokyklos, tiek Muzikos akademijos stu dentës sugebëjo per trumpà repeticijø laikà prisitaikyti prie gerokai aukðtesnës klasës instrumento (Jëzuitø baþnyèios vargonai – kompiuteriniai, amerikieèiø mos, apie 90 re gist rø, tri jø ALLEN fir manualø) ir prasmingai pasinaudoti jo galimybëmis. Koncerte skambëjo G.F.Händelio, J.S.Bacho, M.K.Èiurlio nio, S.Karg Elerto, C.Francko kûriniai. Ryðkiu koncerto pabaigos akcentu tapo T.Dailydos atlikta paties sukurta kompozicija „Lietuva ne ta ðalis, kur tik lyja…”. Ðis M.Èepinskienës klasës mokiniø bei studentø koncertas atspindëjo ir pa èios pedagogës metodines nuostatas, meniná skoná, darbo stiliø. M.Èepinskie në dràsiai naudojasi atskirø ugdymo grandþiø integracijos teikiamomis galimybëmis, geba áþvelgti kiekvieno jauno þmogaus individualumà, poten cialiausià raiðkos sritá. Linkime kûrybi nës sëkmës pedagogei ir bûreliui jaunø þmoniø, o mes, klausytojai, lauksime naujø koncertø. Ina VAIÈIENË
Skambantis „Baltijos gintaras” Atlantoje
Balandþio 25–27 dienomis ame rikieèiai turëjo progà susipaþinti su beveik negirdëta Lietuvos, Latvijos bei Estijos muzikos dalele – Atlantos mieste (JAV) surengti du sakralinës chorinës muzikos koncertai „Balti jos gintaras” bei pirmosios lietuvið kos miðios ðio miesto istorijoje (!). Ir visa tai ávyko vienos entuziastingos amerikieèiø choro dirigentës dr. Marian E.Dolan dëka. Kaipgi ji atra do mûsø ðalá? Pirmoji paþintis su Baltijos muzi ka M.Dolan buvo labai paprasta ir kartu netikëta. Dirbant su chorais Haverfordo koledþe Pensilvanijoje, viena studentë ið Talino atsiveþë ðûsná natø, ið kurios buvo atlikta keletas kûriniø. 1996 m. Marian E.Dolan persikelia dirbti á Emory universitetà Atlantoje ir èia, Teolo gijos fakultete, ji vël susipaþásta su studentu ið Estijos… Nuo tada susidomëjimas Baltijos ðaliø muzika ima sparèiai augti, ieðkoma naujø kontaktø. Pradëjusi savo paþintá nuo estø bei latviø, Dolan atranda ir mûsø kompozitoræ Kristinà Vasi liauskaitæ bei pakvieèia jà á ðiømeti ná „Baltijos gintarà” Atlantoje. Kristinos Vasiliauskaitës muzika jau nuo 1997 m. buvo paþástama amerikieèiams: tai Tikiu, giesmë, kuri buvo atlikta popieþiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje (1996) metu (B.Brazdþionio tekstas, á an glø kalbà iðvertë V.Suþiedëlis), tai ir dvejos lotyniðkos miðios, iðleistos Santa Barbaros leidykloje (vien tik atskirai Agnus Dei dalis ið Missa Brevis buvo iðleista 6000 egzem plioriø) bei dainos chorams Varpas ir Ein bernelis. Atlantos mieste vykusiø Baltijos sakralinës chorinës muzikos kon certø programoje skambëjo estø R.Tobiaso (1873–1918), U.Sisasko (1960), E.Mägi (1922) bei lat viø E.Men gai lio (1874–1954) ir J.Vy tuolio (1893–1948) kompozitoriø kûryba. Lietuviø muzikai atstovavo Kristinos Vasiliauskaitës kûriniai: skambëjo giesmës Tikiu, Ryto mal doj, Kyrie ið Missa Brevis, Miðios Ðv. Cecilijos garbei, taip pat dvi Kalëdø giesmës vargonams Gul ðiandienà bei Tyliàjà naktá. Paminë tina, jog ðalia iðvardytø kompozito rës kûriniø amerikieèiai á programà átraukë Vytauto Miðkinio Gloria in excelsis ið Missa Brevis. Ðià Baltijos ðaliø muzikinæ kûrybà atliko Emory universiteto Teologi jos fakulteto miðrus choras „The Candler Choraliers”, kuriam ir vado vauja M.E.Dolan. Chorui vargonais pritarë kompozitorë bei Ðv. Onos (Ann’s) baþnyèios vargonininkë Linda Cable Shute. Pasak Kristinos Vasiliauskaitës, ðis choras, kuriame daugiausia mëgëjø, puikiai jauèia
bei atlieka religinæ muzikà. Autorë buvo labai patenkinta jautriu, emo cionaliu, dvasingu atlikimu. Ypaè ji buvo suþavëta, kai prieð atliekant miðias ðio kûrinio Agnus Dei dalis buvo surepetuota su visais klausy tojais, kurie koncerte giedojo kar tu. Autorei buvo gera pajusti, kad kûryba virsta á sujaudintà, vieningà maldà. Koncertai atlikti Emory universite to Cannon koplyèioje bei Ðv. Onos baþnyèioje. Po pirmojo koncerto (balandþio 25 d.) lietuviø, latviø bei estø bendruomenës surengë susi tikimo su K.Vasiliauskaite vakarà, kuriame autorë pelnë daug kompli mentø, susipaþino su savo kûrybos gerbëjais ne tik ið JAV, bet ir Kana dos, Korëjos. Kompozitorë, choris tai, jø vadovë M.Dolan bei lietuviø bendruomenë gavo raðtiðkà Lie tuvos Respublikos ambasadoriaus JAV Vygando Uðacko padëkà. Kitas Atlantos miesto istorijai svarbus reiðkinys – pirmosios lietu viðkos miðios, ávykusios balandþio 27 d. Emory universiteto Cannon koplyèioje. Jas laikë kunigas Vaido tas Labaðauskas, ðiuo metu studi juojantis Vaðingtono universitete. Miðiose skambëjo Juozo Naujalio Linksma diena ir Vasiliauskaitës Ti kiu, Alleliuja uþgiedokim, Jeremijo giesmë, Ið Tavo rankos. Padedama Atlantos lietuviø bendruomenës nariø ir M.E.Dolan, kûrinius atliko pati autorë. Taigi smagu pasveikinti kompozi toræ Kristinà Vasiliauskaitæ su tokiu ðiltu amerikieèiø dëmesiu jos kûry bai. Ji ið tiesø yra ryðkiausia lietuviø kompozitorë, ðiuo metu kurianti profesionalià religinæ muzikà. Taip pat gera pasidþiaugti, jog Lietuvos vardas tapo þinomas Atlantos mies tui bei ðio renginio sveèiams. Virginija ZIMINSKAITË
Lietuviø gitaristo kon certas Londone
Ð.m. birþelio 9 d. vienoje Londo no pagrindiniø koncertiniø saliø „Royal Festival Hall” ávyko jauno lietuviø gitaristo, tarptautiniø kon kursø laureato Sauliaus Lipèiaus reèitalis. Koncerte dalyvavo ir jo të tis – Lietuvos nacionalinës premijos laureatas violonèelininkas Saulius Lipèius. Koncertà organizavo Lo tynø Amerikos ir Karibø kultûros asociacija LACCS bei Lietuvos Res publikos ambasada Jungtinëje Kara lystëje. Tai buvo jubiliejinë, 20-oji, ðios asociacijos tarptautinë gitaros serija. Ðalia tokiø pasaulyje pripa þintø klasikinës gitaros atlikëjø kaip Carlos Barbosa-Lima ir Fabio Zanon ið Brazilijos, èilieèio Jose Antonio Es cobaro, Vladislavo Blahos ið Èeki jos, austro Alexanderio Swete’s ir
Pianistë ið Vokietijos suþavëjo interpretaci jø tikslumu
Klaipëdos universiteto koncertø salë vos sutalpina á jà besiverþianèius atlikëjus. Nors Klaipëdoje Filharmoni ja nebefunkcionuoja, minëtoje salëje nuolat skamba muzika: beveik kasdien koncertuoja studentai, pedagogai, Klaipëdos universiteto pakviesti Lietu vos bei kitø ðaliø atlikëjai. Birþelio mënesá tarp daugelio koncertø iðsiskyrë ið pirmo þvilgsnio kuklus, taèiau labai ryðkus, aukðto me ninio lygio fortepijoninës muzikos va karas. Skambino vieðnia ið Vokietijos, Berlyno menø universiteto profesorë Linde Grossmann. Á Klaipëdà L.Grossmann atvyko pa kviesta universiteto Menø fakulteto Fortepijono katedros pedagogø. Jau trejus metus ji vadovauja ðios kated ros diplomantø baigiamøjø egzaminø kvalifikacinëms komisijoms. Puiki peda gogë objektyviai vertina akademinius jaunøjø pianistø pasirodymus, atkreip dama dëmesá á gerà, profesionalø jø paruoðimà. Pianistinio meno aukðtumø prof. L.Grossmann siekë savo gimtaja me mieste Veimare, vëliau – Maskvos Gnesinø pedagoginiame institute (dabar Rusijos muzikos akademija), profesoriø M.Grinberg ir A.Aleksan drovo klasëse. Pianistë yra daug koncertavusi kaip solistë bei ávairiø kameriniø ansambliø dalyvë. Pastaruoju metu ji daþnai koncertuoja fortepijoniniame duete, taèiau rengia ir solinius koncertus. At likëja skambina ávairiø epochø ir stiliø kûrinius: nuo baroko iki ðiuolaikinës muzikos, dalyvauja ðiuolaikinës muzi kos festivaliuose Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kt. Bûdama plaèiø interesø menininkë prof. L.Grossmann ne tik koncertuoja, bet ir raðo mokslinius darbus, meto dinius straipsnius, skaito praneðimus konferencijose. Ji taip pat yra Vokie tijos EPTA valdybos narë. Koncerto Klaipëdoje programà pianistë sudarë ið Vienos klasikø, ro mantikø ir naujosios muzikos kompo zitoriø kûrybos: J.Haydno Andante su variacijomis f-moll (1793), A.Weberno Variacijos, op. 27 (1936), L. van Be kitø Lietuvos muzikos akademijos dëstytojo Juliaus Kurausko pirmojo kurso studento pasirodymas sukëlë nemaþà iðrankios anglø publikos su sidomëjimà. Dviejø daliø programa aprëpë ne tik XVIII–XIX a. kompozitoriø A.Krafto, F.Burgmuelerio, H.VillaLoboso, F.Taregos, P.Èaikovskio, Abner Rossi, bet ir ðiuolaikiniø kompozitoriø kubieèio Leo Brou werio ir anglo S.Myerso kûrinius klasikinei gitarai bei violonèelës ir
Linde Grossmann ethoveno Sonata Fis-dur, op. 78 (1806), ir F.Schuberto Sonata a-moll, op. 42 (1825). To dël ðis kon cer tas buvo ne tik iðkilus meninis aktas, bet ir puiki chrestomatinë pamoka mu zikiniam jaunimui. Pianistei, tobulai ávaldþiusiai fortepijoninæ technikà, profesionaliai iðstudijavusiai savo (Vo kietijos) ir artimo jai kraðto (Austrijos) kompozitoriø muzikos stilistikà, nekilo jokiø interpretavimo problemø, tuo la biau sunkumø. L. van Beethoveno Sonata Fis-dur nuskambëjo labai organiðkai ir átiki namai. Atlikëja pajuto jos giliausià prasmæ ir idëjà. Atrodë, kad ði Sona ta sukurta specialiai L.Grossmann. Pianistë subtiliai perteikë jos temø, meniná ornamentacijos kilnumà, muzikiniø minèiø lakoniðkumà, netgi tam tikrà „moteriðkumà”. Juk Sonatà Beethovenas dedikavo savo mylimajai T.Brunsvik. Sonatos lakoniðkumas pasireiðkia jos nedidele apimtimi bei tik dviejø kontrastingø daliø ciklo kompozicija. L.Grossmann sugebëjo natûraliai ir paprastai perteikti pagrindiniø pirmo sios dalies (Adagio cantabile. Allegro ma non troppo) intonacijø ðvelnu mà, plastiðkà, neskubios muzikinës tëkmës nuotaikà, turtingà choraliniø skambesiø, teikianèiø kilnaus susimàs tymo iliuzijà. Á antràjà, visiðkai kitokià, kupinà þaismingumo, iðmonës, mote riðko gracingumo bei koketiðkumo, dalá (Allegro vivace) pianistë „perëjo” lengvai ir átikinamai. Ji klausytojams áspûdingai perteikë ðios dalies poeti zuoto ðokio charakterá, gyvà, þërinèià
gitaros duetams. Publikà sudomino koncerte atliktos lietuviø kompozi toriø Dianos Èemerytës („Dygiose þolëse stovi vieniðas Picasso”) bei Jurgio Juozapaièio („SEGONATA”) kûriniø pasaulinës premjeros. Kon certo pabaigoje skambëjæs kompo zitoriaus J.Juozapaièio dviejø daliø kûrinys violonèelei ir gitarai „Juoda ir balta” sukëlë audringus publikos plojimus. Jaunojo gitaristo Sauliaus Lip èiaus atliekamos muzikos ðià vasarà
jos muzikinæ sferà. Ástabus J.Haydno kûrinys Andante su variacijomis f-moll – nedaþnai gir dimas koncertuose kaip ir apskritai for tepijoninë ðio kompozitoriaus muzika. Klasicistinio tikslumo reikalaujanèias dvigubas Variacijas L.Grossmann atli ko ypaè preciziðkai, kartu perteikdama ðviesiu liûdesiu nuspalvintà haidniðkà muzikos skaidrumà (pirmoji tema) bei ðvelnø, be jokio sentimentalumo (o tai daþnai pasitaiko interpretuojant klasi cistinæ muzikà) lyrizmà (antroji tema). A.Weberno Variacijos, op. 27, pa siþyminèios tikslia ir tobula visumos bei detaliø garsine kompozicija, inter pretacine prasme labai sudëtingos, sonoristiðkai ámantrios. Pianistë klau sytojams atvërë plaèià ðioje muzikoje slypinèià emocinæ amplitudæ – nuo ðviesiø, ramiø, paslaptingø nuotaikø, uþslëptø dejoniø iki akordø kaskado mis besiliejanèio ekstaziðkumo. Koncertà L.Grossmann baigë di dele F.Schuberto Sonata a-moll. Tai ne atsitiktinis pasirinkimas. Sonata prasmingai apibendrino viso koncer to programà. Pianistë sudëtingos, maðtabiðkos koncepcijos, meniniø vaizdiniø turtingà veikalà atliko tarsi vienu atsikvëpimu: kontrastingos da lys logiðkai pynësi á vientisà meniná paveikslà. Dramatiðka pirmoji dalis (Moderato), atliekama L.Grossmann, tarsi nejuèia susiliejo su romantiðkai daininga, kupina susimàstymo, lyri nio ákvëpimo antràja (Andante, poco mosso), þaisminga, ðmaikðèia treèiàja (Scherzo. Allegro vivace) bei ðokio in tonacijø prisodrinta ketvirtàja (Rondo. Allegro vivace) dalimi. Puikiai jausda ma stiliø, pianistë iðryðkino ir átvirtino F.Schuberto muzikai bûdingà aiðkø, ryðkø romantiná tematizmà, jo variaci nio plëtojimo dramaturgijà. L.Grossmann skambinimas impona vo ne tik interpretacijø natûralumu ir tikrumu, stiliaus pojûèiu, bet ir graþiu, prasmingu garsu, nepriekaiðtinga technika. Viliamës, kad kità pavasará klaipë dieèiø pamëgta atlikëja savo koncer tu vël pradþiugins jos laukianèius klausytojus. Daiva KÐANIENË
dar klausysis Lenkijos, Lietuvos, Vo kietijos publika. MB inf.
„XXI amþiaus menas” Danijoje
Birþelio 15–25 d. Danijoje, Helsin goro mieste, vyko tarptautinis forumas „XXI amþiaus menas”, kuriame kaip ðio forumo dalis buvo surengtas ir tarptau tinis jaunøjø atlikëjø konkursas. Ðeðiose
Muzikos barai /51
Rimtautui Kaðponiui – 70
Ðià vasarà þinomas muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitariniø mokslø daktaras (muzikologija), prof. Rimtautas Kaðponis ðvenèia labai graþø ir reikðmingà savo gyvenimo 70-meèio jubiliejø. Turbût labiausiai profesorius þinomas muzikos pedagogø ir moksleiviø sferoje kaip puikus solfedþio vadovëlio (susilaukusio jau septintos laidos) autorius. Reikðmingi ir kiti R.Kaðpo nio darbai: “Harmonijos pagrindai” (1965), “Choro pratybos” (kartu su Povilu Tamuliûnu, 1973), “Har monija” (I dalis – 1984, II dalis – 1988), monografi ja “Lietuviø muzikos metodika ir harmonija” (1992), Rimtautas Kaðponis istorinë apybraiþa “Lietuvos muzikos akademija” (1994), straipsniai ir praneðimai mokslinëse konfe rencijose Lietuvoje bei uþsienyje. R.Kaðponis gimë 1933 07 24 Panevëþyje, mokytojø ðeimoje. Dar mokydama sis Kupiðkio vidurinëje mokykloje vadovavo mokytojø ir moksleiviø kameriniam orkestrui, smuiku ir saksofonu grojo ávairiuose ansambliuose. 1951-56 Vilniaus valstybiniame universitete studijavo ekonomikà ir lygia greta mokësi J.Tallat-Kelp ðos muzikos mokykloje kompozicijos P.Tamuliûno klasëje. Universitete suorgani zavo studentø kameriná orkestrà. 1957-62 choro dirigavimà studijavo Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (prof. A.Budriûno klasëje). Studijas baigë su pagy rimu. 1968 staþavo Budapeðto F.Liszto aukðtojoje muzikos mokykloje (pas prof. E.Sionë ir F.Parkoi), dalyvavo tarptautiniame choro dirigentø seminare Berlyne. 1980 – 81 këlë kvalifikacijà Maskvos valstybinëje P.Èaikovskio konservatorijoje (prof. A.Chazanovo choro dirigavimo klasëje). 1956m. R.Kaðponis Ukmergëje ákûrë vaikø muzikos mokyklà ir iki 1959m. Buvo jos direktorius, vadovavo chorams. Nuo 1959m. Rudens Vilniaus vaikø mu zikos mokyklos, J.Tallat – Kelpðos muzikos mokyklos, vëliau M.K.Èiurlionio vidu rinës meno mokyklos teoriniø disciplinø dëstytojas, pastarosios mokyklos ir mu zikos teorijos metodinës komisijos pirmininkas. Nuo 1965 Lietuvos valstybinës konservatorijos Choro dirigavimo katedros dëstytojas, nuo 1984 docentas, nuo 1992 Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Iðugdë 12 choro dirigentø, 1981 apgynë menotyros mokslø kandidatinæ disertacijà, sukûrë kuriniø chorams. R.Kaðponis buvo 1964 I respublikinës moksleiviø dainø ðventës konsultantas, chorø apþiûrø ir konkursø þiuri narys, respublikiniø moksliniø – metodiniø tarybø muzikos mokymo komisijos narys, kultûros mokyklø valstybiniø egzaminø komisi jos pirmininkas, oficialusis oponentas; Lietuvos muzikos akademijos mokslo vardø teikimo komisijos ekspertas. Mielas Rimantai! Ið tiesø svarûs ir reikðmingi Tavo atlikti darbai. Visø Lietuvos muzikos pedagogø bei chorvedþiø vardu sveikinu Tave, sulaukus brandaus ir graþaus amþiaus. Linkime Tau ir toliau taip kruopðèiai darbuotis mûsø muziki nës kultûros baruose, iðlikti tokiu pat inteligentiðku ir subtiliu paðnekovu su bet kuriuo þmogumi:moksleiviu, studentu, pedagogu, mokslininku, muzikos kûrëju ir atlikëju. Boleslovas ZUBRICKAS kategorijose rungësi smuikininkai, pia nistai, fortepijoniniai duetai (dalyviø amþius nuo 10 iki 30 metø) ið Danijos, Ukrainos, Èekijos, Rusijos, Latvijos, Lietuvos. Juos vertino tarptautinë 11 nariø vertinimo komisija, kuriai vado vavo Kijevo P.Èaikovskio konservatori jos profesorë Eleonora Tkaè. Ðiame konkurse Lietuvai atstovavo dvi pianistës: LMA Fortepijono kated ros I kurso studentë Inga Vyðniauskai të (prof. V.Vitaitës kl.) ir Rita Savulytë (doc. A.Þvirblytës kl.). Inga ketvirtojo je kategorijoje laimëjo II vietà, o Rita penktojoje kategorijoje buvo apdova nota III premija. Ðalia konkurso Helsingore buvo or ganizuojami koncertai, kuriuose savo meistriðkumà demonstravo ne tik kon kurso dalyviai, bet ir þiuri nariai, tarp kuriø buvo nemaþai ryðkiø koncertuo janèiø pianistø. Helsingoro „Vasaros teatro” salëje skambino pianistë Katha
Muzikos barai /52
rina Olivia Brand (Vokietija), Aleksejus Skovronskis (Rusija). Ðie pianistai taip pat vedë meistriðkumo kursus. Konkurso dalyviams buvo surengtos ádomios ekskursijos á Kopenhagà, Hel singoro apylinkes, á netoliese esantá Ðve dijos miestà Helsinborgà, kuriame vyko ávairiø atlikëjø koncertai. Juose sëkmin gai dalyvavo ir atlikëjos ið Lietuvos. MB inf.
Baltijos gintarëliai
Ð.m. geguþës 28–30 d. Klaipëda muzikos gerbëjams padovanojo graþià ðventæ – jaunuosius pianistus sukvietë pirmasis tarptautinis konkursas „Baltijos gintarëliai”. Tris dienas vykusiame renginyje varþë si 53 pianistai ið Lietuvos, Lenkijos ir Ka liningrado. Dalyviø pasirodymus vertino tarptautinis þiuri – LMA doc. Aleksandra
Þvirblytë (pirmininkë), Kaliningrado R.Gliero muzikos mokyklos Spec. forte pijono skyriaus vedëja Vera Ðèiukina, KUMF doc. Tatjana Romaðkina, S.Ðim kaus konservatorijos Spec. fortepijono skyriaus vedëja, EPTA viceprezidentë Virginija Ruzgienë ir A.Kaèanausko MM mokytoja ekspertë Liudmila Ragoþina. Konkursas prasidëjo nuotaikingu ir simboliðku koncertu – vietoj ðventëse áprastø pirotechnikos efektø scenoje nuskambëjo C.Debussy “Fejerverkas”, atliekamas A.Þvirblytës, T.Romaðkina paskambino F.Schuberto–F.Liszto Barkarolæ. Abi þiuri narës atliko ir po nuotaikingà pjesæ ið vaikø repertuaro. “Baltijos gintarëlius” muzikiniu numeriu pasveikino choras “Gintarëliai”, vado vaujamas J.Kubiliaus. Dþiugu, kad laiko konkursui pasveikinti rado Klaipëdos me ras Rimantas Taraðkevièius, pasidþiaugæs tokiu dideliu jaunøjø muzikø aktyvumu ir palinkëjæs konkursui tapti tradiciniu. Konkurso renginiai vyko J.Kaèinsko ir J.Karoso muzikos mokyklose. Dalyviai varþësi trijose amþiaus kategorijose. Ab soliuèiu konkurso nugalëtoju tapo jau daugelio tarptautiniø konkursø prizinin kas Sergejus Markinas ið Kaliningrado, kuriam vienbalsiu komisijos sprendimu buvo paskirtas Didysis prizas. Pirmosios premijos buvo suteiktos D.Stankeviciu tei, A.Ðileikaitei (mokyt. T.Romaðkina) ir E.Seiliui (mokyt. V.Revutienë); antrosios – M.Pleðkytei (mokyt. V.Kontautienë), A.Karèiamovai (mokyt. O.Parfeniuk), K.Michaleviè (mokyt. R.Baranauskiene); treèiosios – S.Petrosian (mokyt. V.Ðarku vienë), M.Miðkinytei (mokyt. V.Kontautie në), G.Simaitytei (mokyt. R.Fabijonavièie në), A.Pavliucenko (mokyt. I.Tarnovska ja), J.Zazeckytei (mokyt. V.Ðarkuviene), D.Uþpalytei (mokyt. J.Jonkauskienë). Tarp apdovanotø diplomais buvo ir jauniausia konkurso dalyvë ðeðiametë T.Kuscenko (mokyt. T.Þagarienë). Malonu, kad konkurso organizatoriai pasirûpino ir pedagogø profesinës kva lifikacijos këlimu – jiems buvo sureng ta metodinë konferencija, sulaukusi didelio dalyvavusiøjø susidomëjimo ir pageidavimo ateityje jà dar plësti. Ádo mu ir tai, jog dalyviø pasirodymus greta tarptautinio þiuri vertino ir S.Ðimkaus konservatorijos studentø þiuri, vadovau jama vyr. dëstytojos J.Liutkienës. Savo apdovanojimà studentai skyrë Didþiojo prizo laimëtojui S.Markinui. Buvo pasi rûpinta ir laisvalaikiu – visiems konkurso dalyviams ir jø mokytojams suteikta pro ga apsilankyti Klaipëdos pilies muziejuje ir delfinariume. Daug ðiltø þodþiø norëtøsi tarti ðio konkurso sielai Vandai Ðarkuvienei, kitiems konkurso iniciatoriams bei or ganizatoriams, o ypaè – J.Kaèinsko ir J.Karoso muzikos mokykloms bei jø direktoriams R.Garuckui ir S.Kusui bei konkurso koordinatorëms mokytojoms R.Budzinauskienei ir J.Ðlajienei, taip pat rëmëjams. Norisi tikëti, kad konkursas “Baltijos gintarëliai” taps tradicinis. Aleksandra ÞVIRBLYTË
Raimundo Katiliaus paðaukti
Balandþio 14–15 dienomis Vil niuje, Muzikos akademijoje, vyko þymaus lietuviø smuikininko ir pedagogo, tarptautiniø konkursø laureato profesoriaus Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunøjø atlikëjø konkursas. 20 moksleiviø varþësi grieþdami smuikais (17), altais (2) ir violonèele (1). Kaip ir dera, gau siausiai (17) ir sëkmingiausiai pasi rodë Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos aukðtesniøjø klasiø moksleiviai. Maloniai nustebino Klai pëdos E.Balsio menø gimnazija, ne blogai paruoðusi net 5 savo auklë tinius. Ið Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos atvyko 4 moksleiviai. Pagirtina Panevëþio konservatorijos pozicija – atvykti, dalyvauti. Laureatais tapo 8 vilnieèiai ir vie nas kaunietis. Tokiu pasiskirstymu nereikëtø stebëtis, nes Nacionalinë je M.K.Èiurlionio menø mokykloje suburti gabiausi moksleiviai ið visos Lietuvos, o ir dirba èia ðiuo metu þy miausi pedagogai stygininkai. Pirmàjà vietà ir laureatø vardus iðkovojo 3 konkurso dalyviai – Ieva Paukðtytë (doc. I.Armonaitës klasë), Monika Mikalajûnaitë (prof. P.Ra dzevièiaus klasë) ir Danutë Kunigë lytë (prof. J.Dvariono klasë). Sunku ið ðios trijulës iðskirti vienà – geriau sià. Visi savaip þavûs. I.Paukðtytë blizgëjo techniniu iðbaigtumu, pagirtinu ritmu, ryð kia artikuliacija, garso kultûra, frazavimu. N.Paganini Koncertas – verþlus, be kompromisø. H.Wie niawskio fantazija operos „Faustas” temomis – áspûdinga. Gal tik B.Dva riono Adagio pritrûko kompozito riaus nurodyto adagio esmës. M.Mikalajûnaitë, grieþusi altu, nudþiugino muzikiniu brandumu, logiðka muzikine màstysena, galin gu, vyriðku, kokybiðku forte. Ypaè tai girdëjome pirmojoje S.Forsyth Koncerto dalyje, E.Blocho Rapso dijoje. Ðauniai pagrieþtas H.Vie uxtemps Kaprièas Nr. 9. Laukèiau iðraiðkingesnio piano, o M.Muso rgskio–V.Borisovskio triukðmingasis „Gopakas” buvo per daug akade miðkas, santûrokas. Ðias dvi lau reates girdëjau ir anksèiau, todël buvo malonu pastebëti jø padarytà ryðkià paþangà. Danutë Kunigëlytë, nors grieþë paskutinë, apvertë konkurso eilës tvarkà aukðtyn kojomis ir nudþiugi no þiuri bei gausià publikà artistiðku pasirodymu. B.Dvariono Elegija – puiki, nuoðirdi, gal geriausia konkurse. C.Saint-Saënso „Hava nezas” suskambo iðties ispaniðkai. Pabrëþèiau H.Wieniawskio Kaprièo Nr. 3 atlikimà – tikra virtuozinë, bet muzikinë pjesë, jokiu bûdu ne etiudas. Labai gero pasirodymo fo ne F.Mendelssohno Koncerto II–III
dalys atrodë silpniau. Antràjà vietà konkurse iðkovojo moksleiviai – Saulë Rinkevièiûtë (doc. U.Jagëlaitës klasë), Domas Juðkys (prof. A.Vainiûnaitës klasë) ir Silvija Vaitkevièiûtë (mokyt. D.Dik ðaitis). S.Rinkevièiûtë grieþë plaèiai, plas tiðkai, „tapybiðkai”. Aistringai – J.Si beliuso Koncerto I dalá. S.Vainiûno „Prisiminimas” – tikrai ásimintinas, pabrëþèiau iðraiðkingà piano, kokio ðiame konkurse apskritai pasige dau. M.Ravelio „Èigonë” man atro dë pernelyg civilizuota. D.Juðkys – pavyzdingai formuoja garsà, kuria meistriðko iðdidumo ávaizdá, ypaè C.Saint-Saënso pjesëje „Introdukcija ir rondo capriccioso”. Subalansuoti tempai, niuansai. N.Paganini Kaprièas Nr. 23 – vie nas ið konkurse labiau vykusiø. J.Pa kal nio „Rau da” – vi sai ge rai, gal vertëjo krypti daugiau á piano, kontrastuojant kitiems kûriniams. J.Brahmso Koncerto I dalis, nors ir sàþiningai, kruopðèiai paruoðta, nepadarë didelio áspûdþio. Pagirtini S.Vaitkevièiûtës bandy mai savaip interpretuoti kûrinius. Gal ir ne visur pavyko, taèiau labai graþiai pagrieþtas S.Vainiûno „Prisi minimas” – stilingai, su skoniu, su saiku, nuoðirdþiai. W.A.Mozarto Koncerto G-dur II ir III dalys – nuo taikingai, elegantiðkai. P. de Sarasa te’s „Èigonø melodijos”, ypaè lëtoji dalis, deja, ne kà skyrësi nuo neèi goniðkø melodijø... III vietos laureatais tapo Eglë Januðauskaitë (mokyt. A.Karpavi èienë), vienintelë laureatë ið Kau no J.Naujalio muzikos gimnazijos, Simona Venslovaitë, vël ið Nacio nalinës M.K.Èiurlionio menø mo kyklos (mokyt. doc. U.Jagëlaitë), ir ið tos paèios mokyklos vienintelis (deja) violonèelininkas Giedrius Þukauskas (mokytojas ekspertas A.Palðauskas). E.Januðkaitës programa nesu balansuota. Ðalia puikiai atliktos B.Dvariono Koncerto II dalies, P. de Sarasate’s Habaneros pradþios ir stebinanèios virtuozine koor dinacija kodos F.Mendelssohno Koncerto I dalis buvo pagrieþta visai neblogai, bet taip greit, kad, atrodo, kito, muzikinio, tikslo lyg ir neturëta. S.Venslovaitë temperamentingai grieþë E.Ysaye „Eleginæ poemà”. Ádomi, solidi, graþios piano vie tos, nors retokai ir vartojamos, uþtikrintos forte. J.Karnavièiaus Kaprièas smuikui solo – sëkmingai pasirinktas ir atliktas muzikos kûri nys. H.Wieniawskio Kaprièas Nr. 3, nors greit ir sëkmingai pagrieþtas, liko etiudu. Retas F.Mendelssohno Koncertas d-moll (klausëmës II ir III daliø), be dideliø virtuoziniø preten zijø, leido Simonai dràsiai ir vykusiai
interpretuoti. G.Þukauskas nuostabiai pagrojo G.Fauré Elegijà, ðauniai ir labai grei tai N.Rimskio-Korsakovo „Kamanës skridimà”, taèiau F.Grutzmacherio Etiudas buvo tos paèios smulkios technikos kaip ir atliekant „Kama nës skridimà” demonstravimas, deja, ne toks sëkmingas, ypaè in tonuojant. L.Boccherini Koncertas violonèelei B-dur padarë dvejopà áspûdá – muzikinë, turinio iðraiðka buvo stipresnë nei techninë. Dþiu gu, kad tu ri me tiek daug gabiø, perspektyviø, netgi talentin gø stygininkø. Todël, manyèiau, nuo mokyklos suolo ugdydami instrumentalistinæ atlikëjiðkà kultû rà, reikalavimø kartelæ turëtume kilstelëti aukðèiau. Konkursas – ne egzaminas, net ne vieðas koncer tas. Nesvarbu, kiek tau metø, kurio je esi klasëje. Konkursas – tai savo ðiuo metu turimø geriausiø savybiø ir gebëjimø demonstravimas, sykiu ir varþytuvës, pasilyginimas, muzi kinio akiraèio praplëta. Konkursas – ne vieta iðmokti, o vieta pasirody ti. Dabar gi daþnas dalyvis bandë apsidrausti áþymiø kompozitoriø pavardëmis, grieþë populiarius, bet techniðkai jam dar labai sunkius kûrinius. Muzikos esmei, turiniui atskleisti nelikdavo nei techniniø, nei fiziniø, nei psichologiniø jëgø. Vieðo pasirodymo, o ypaè konkur sø, ðûkiu turëtø tapti ne kà grojam, o kaip grojam! Mokantis galima ir bûtina ieðkoti, bandyti grieþti per grei tai, per gar siai, per ty liai, na, kaip mokame ir kà mokame. Taèiau á konkursà prekë turi bûti pateikta gerai padaryta, puikiai supakuota, graþiai apipavidalinta, be ábrëþimø, áskilimø, suvëlimø, sulamdymø ir – nebûtinai sunki... Pasimatë þalinga tendencija prisi taikyti kûrinius sau, o ne pasirinkti pagal savo ðiandieninius sugebë jimus. Nuvylë N.Paganini kaprièai, pra radæ þaiþaruojanèiø, kibirkðèiuojan èiø, kaprizingø, graþiø virtuoziniø pjesiø, o ne etiudø prasmæ, jø iðraið ka kai kuriems konkurso dalyviams pakiðo kojà... Pasirinkusieji H.Wieniawskio, A.Vjetano, P.Roveli, K.Hertelio, B.Campagnoli ir kitø etiudus-kapri èus, rizikavo maþiau. Apskritai, kalbant apie visà konkursà, atrodo, kad kolegos ið Klaipëdos, Kauno, beje, visada garsëjanèio gabiu jaunimu, ir net kai kurie ið Vilniaus lyg ir pamirðo, kad ðiø varþytuviø tema – „Katilius”. Kaip tik R.Katiliaus muzikavimo ypatumai turëjo sudominti ir pa skatinti konkurso dalyvius bei jø mokytojus. R.Katiliaus smuikavimas stebindavo, þavëdavo filosofine mu zikos visumos pajauta, dar labiau – nepaprastai prasminga, nuoðir
dþia, net dramatiðka, skausmingai iðgyvenama ir ryðkiai interpretuo jama muzika. Net ir virtuoziniuose kûriniuose muzikos esmë visada iðlikdavo virðesnë uþ formà. Taigi dalyvaujant prof. R.Ka tiliaus konkurse derëjo atidþiau rinktis programas, neperkrautas techniðkai, kruopðèiau paieðkoti kû riniø, atitinkanèiø konkretø atlikëjà (tyèia nesakau – moksleivá). Ádëmiai besiklausant visø 20 konkurso dalyviø, kai kada jautësi pernelyg smulkmeniðka mokytojø prieþiûra, átaka ir átaiga konkurso dalyviams, smulkinanti kûrinio visumà. Sunku scenoje áveikti tris banginius – pa grieþti, kaip paraðë kompozitorius, kaip liepë mokytojas ir kaip norisi ar iðeina paèiam. Geriausi rezultatai – jei sutampa trys nuomonës, jei ne – geriau sce noje tegu sutampa kompozitoriaus ir atlikëjo nuomonës. Tikriausiai visi esame susidûræ su kurioziniais atve jais, kai po koncerto atlikëjas ver kia, jo pedagogas nepatenkintas, o klausytojams, þiuri – patiko! Vienas nepatenkintas, kad nepadarë to, ko praðë mokytojas, o tas pyksta, kad moksleivis nepagrieþë taip, kaip praðyta... Taèiau mes, klausyto jai, neþinome, kas ko ir kaip praðë, mums patiko, mes girdëjome vie nintelá variantà, be pataisymø, be galimybës pakartoti, negalint savo pasirodymui pasirinkti patogaus ar áprasto grojimo laiko, patalpos, apðvietimo, temperatûros ir t.t. Tokioms ekstremalioms sàlygoms rei kia ruoð tis vos ne kas dien. Pa groti iðtisai ar bent jau uþsibrëþtà atkarpà draugams, kitiems dësty tojams, namiðkiams. Veiksminga ir mobilizuojanti jëga – nusistatyti sau „kon cer to” pra dþià, kur nors kitur susiderinti, apðilti, o atëjus „laikui” – þengiam á paskirtà kampà ir... pilam visa artistine, emocine jë ga nuo pra dþios li gi ga lo! Nei telefono, nei durø skambuèiai, nei namiðkiø ðurmulys neturëtø trukdy ti. Po to skaièiuojam viðèiukus – kas gerai, kas ne, kur buvo nepatogu, ypaè – kur norëjosi sustoti ar pasi taisyti. O visø geriausia – ásiraðyti á magnetofonà ir atidþiai pasiklausyti paðalinio muzikanto ausimis. Ma nau, kad iðgirsite, ko negirdëjote, kai buvote uþsiëmæ begrodami, o dabar sàlyginis „gerai–blogai” gali net vietomis sukrësti... Kai kurie konkurso dalyviai aiðkiai per menkai klausosi savo grieþimo, „girdi” tik tai, kà turi pagroti. Pradë jus mokytis naujà kûriná, tai – bûtina sàlyga, bet kuo toliau, tuo labiau reikia dvejintis ir interpretuojant bûsimas muzikinis vaizdas, garso jëga, tembras tvyro pasàmonëje, o visas dëmesys kreipiamas á min tinai grieþiamo kûrinio rezultatà, grieþimo garsà ið salës, kas dabar
R.Katiliaus konkurso laurea tës: M.Mikalajûnaitë, I.Paukð tytë, D.Kunigëlytë ið po stryko teka, dainuoja, kalba, koks ðiuo mo men tu gar so temb þis, jë ga. Juk ir ner vi në, ras, gro psichologinë bûsena visai kitokia nei klasëje, raumenys, pirðtai dirba ne taip, kaip mes manëm, automa tiðkai pakartoti, kà iðmokæ, nors ir gerai, nepavyks negirdint faktiðko, ðià akimirkà girdimo garso. Todël la bai besistengdami daþniausiai per spaudþiam ir to ne gir dim, gar sas negrabus, piano – neiðraiðkingas, tik „tylus”, vibruojame nuobodþiai, viskà vienodai, nors galvoje bûsi mas garsas visai graþus... Atsipraðau kolegø uþ jiems seniai þinomas tiesas, neperðu jø, viliuosi, kad kai kuriuos, gal jaunesniuosius bendraþygius, jos ir sudomins. Taigi. Kaip mûsø konkursas þvel giant gera linkinèio pedagogo stygininko akimis? Pavyko? Dràsiai atsakau – taip! Vertinimo komisija, vadovaujama prof. J.Urbos, dirbo sklandþiai ir nesunkiai suderino ga lutinæ nuomonæ. Laureatams áteikti diplomai, premijos, kurias maloniai pasiûlë verslininkas p. Vytautas Vainikonis, beje, pats buvæs smui kininkas. Konkursà rëmë ir p. Rita Vaitkevièienë. Muzikos akademijos Styginiø instrumentø katedrai (ve dëjas prof. P.Radzevièius) teko visas administravimas. Buvo paþymëti ir koncertmeisteriai, o diplomà gavo jø flagmanas Auðra Banaitytë. R.Katiliaus Lietuvos jaunøjø atlikëjø konkursas pasiekë savo tikslà – atrado talentø, muzikantø, perspektyviø, daug þadanèiø stygi ninkø. Gaila, kad nepasirodë kon trabosininkai, arfininkai, tikëjomës daugiau violonèelininkø. Konkur sas galëjo ir turëjo bûti gera mokyk la stygininkams ið visos Lietuvos. Vertëjo paieðkoti galimybiø atvykti, pasiklausyti, pamatyti, pa bendrauti su dalyviais, kolegomis, mokytojais. Dirbame vienà darbà. Bendrai dirbdami pasieksime dau giau. Nevalia uþsisklæsti klasëje, mo kykloje, reikia domëtis ðiuolaikine pedagogika, pamatyti plaèiau, kas darosi Lietuvos jaunøjø stygininkø pasaulyje. Rimtautas ÈEKUOLIS
Muzikos barai /53
Dviguba operos premjera sukëlë neregëtà anðlagà
Jei iki ðiø metø birþelio 1-osios Alytu je kas nors manë, jog muzikos mokyk la – tik vaikams, ðià ðiemet simboliðkai sutapusià Tëvo ir Vaikø gynimo dienà ásitikino, kad jaunimas – jëga, su kuria reikia skaitytis. Jaunas, graþus, þydin tis muzikos mokyklos kolektyvas árodë esàs pajëgus pastatyti rimtojo þanro kûriná – operà, kurio 422-àsias Magde burgo teisiø suteikimo metines ðven èiantis miestas lig ðiol nebuvo matæs. Tiesa, pasak istorijos ðaltiniø, tarpuka riu Alytuje mëginimø imtis operos þan ro bûta, taèiau në vienas jø neatitiko visø charakteringø reikalavimø. Niekur nematyta dviguba operos premjera miesto teatre verèia valdinin kus pakelti galvà nuo popieriø ir ati dþiau ásiþiûrëti á papildomojo ugdymo ástaigà, galinèià dovanoti visuomenei Alytaus miesto kultûrinio gyvenimo metø ávykio nominacijos vertà darbà. Dësninga ir neiðvengiama Kaip ir dera rimtam ávykiui, jis bren do nuosekliai. Projekto „kaltininkë” – muzikos mokyklos mokytoja Danutë Vaitkienë sako, jog trauktis nebuvæ kur: pasiekta branda verèia kurti to liau, be to, norëjosi iðbandyti naujà þanrà. D.Vaitkienë dirba jau 37 metus ir þinoma ne tik savame mieste, bet ir ðalyje. Kaip ir visas muzikos mokyklos kolektyvas. „Mûsø kolektyvai yra tokio meninio lygio, kad iðëjo uþ mokyklos ribø, – sako solfedþio mokytoja eksper të. – Pianistai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, plaèiai þinomas styginiø kvintetas, nuolat vykdome ávairius pro jektus, tad opera – ne uþgaida”. Kam jau kam, o projekto iniciatorei, autorei ir vykdytojai D.Vaitkienei aiðkintis dël savo sumanymo tikrai neprivalu, nes rezultatas lûkesèius atpirko su kaupu. Tiesa, reikia pripaþinti, kad idëja statyti operà – jausmø dramà – paðali niam iðties galëjo pasirodyti avantiûris tiðka. Paèiais kukliausiais skaièiavimais, reikëjo bent 4 tûkstanèiø litø – laimëjus projektø konkurse, gauta pustreèio. Jø turëjo vos uþtekti simboliðkai atsilyginti
kompozitoriui, reþisieriui, dailininkei, o rûpintis medþiagomis dekoracijoms ir kostiumams teko patiems. Sàmatoje netgi nebuvo numatyta iðlaidø apðvie tëjui, choreografui, reklamai, salës nuomai. Jokio piniginio uþmokesèio D.Vaitkienë neskyrë ir sau. „Svarbiau sia, – sako mokytoja, – ugdyti vaikø kû rybingumà, matyti, kaip dega jø akys. Jie jau pradeda pamilti muzikà. Kai jauni þmonës turi veiklos motyvacijà, patys kuria groþá – jiems nereikalinga jokia kita nusikalstamumo prevencija”. Parama ir geranoriðkumas Operos vaikams „Jauèio trobelë” muzikà sukûrë vilnietis kompozitorius Jurgis Gaiþauskas, beje, turintis senti mentø Alytui, mat èia muzikos mokyk loje mokosi net trys gabios jo anûkës – Vilija, Rimantë ir Rimgailë. Scenarijø pagal eiliuotà Kosto Kubilinsko pasakà paraðë ir kûriná reþisavo kompozito riaus sûnus, Alytaus teatro aktorius Jonas Gaiþauskas, melodiniø reèita tyvø ir arijø autorë – pati solfedþio mokytoja D.Vaitkienë. Kurti kostiumø ir scenografijos buvo pakviesta pro fesionali kostiumø dailininkë Gintarë Markevièienë, choreografas – Artûras Zakalskis, koncertmeisterë – Alytë Vit kauskienë, orkestrà subûrë ir dirigavo Daiva Martikonytë. Pasak meno vadovës D.Vaitkienës, dauguma buvo geranoriðki. Tiesa, mokytoja ásitikino, kad uþmojis statyti operà – tikrai nekasdieniðkas reiðkinys, nebûtinai sveikinamas kad ir, sakyki me, ðeimoje, kur ið tikrøjø geriausiai regimos titaniðkos, visos kantrybës ir sutelktumo reikalaujanèios pastangos. Bet kai visas darbas jau uþ peèiø, o jo vaisius graþus paþiûrëti ir malonus atsi kàsti, ak, kaip gera ant ðirdies! Publika ir artistai Taigi gero pusmeèio repeticijos (apie 100 choro dainininkø, 30 orkest ro nariø ir 9 pagrindiniø dviejø sudë èiø solistø), ir birþelio 1-àjà – operos premjera nuo þiûrovø gausos bei gerø emocijø antplûdþio dûste dûstanèiame Alytaus miesto teatre. Tàdien susirin ko nestandartinë premjerinë publika.
Orkestro idëja ir rezultatas
Vietoj politikø, kritikø, tikrø operos gerbëjø, snobø ir visur dalyvaujanèiø aktyvistø traukë vaikais vedini tëveliai ir mamos, sesës ir broliukai, draugai ir kiti jaunøjø artistø „palaikymo grupiø” na riai. Ir, þinoma, muzikai, teatralai, atëjæ smalsia akimi paþvelgti á kolegø darbà. Ið nemenko bûrelio kviestøjø asmenø, nieko stebëtina, apsilankë ne tiek ir daug. Gal dar geriau, nes ir be jø buvo perpildyta ne tik salë, bet ir balkonas, operatorinë. Kad patektø visi norintieji, teko iðkart skelbti antrà spektaklá. J.Gaiþausko opera vaikams „Jauèio trobelë” – puikus kûrinys, muzikos spal vomis atgaivinæs girdëtà pasakà apie jautá, nepakëlusá pono jungo, apie darbðtumà ir draugystæ. Muzika iðraið kinga, vaizdinga, átaigiai iðryðkinanti pa grindiniø personaþø charakteristikas. Jautis, Gaidelis, Vilkas, Katinas, Avinë lis, Þàsinëlis, Ponas, du Tarnai – pa grindiniai operëlës veikëjai. Iðskirti kurá talentingesná artistà bûtø gana sunku, nes visi itin nuoðirdþiai stengësi perteik ti savo veikëjo bûdà. Dramaturgijos pagrindas – chorai, ypaè baigiamieji. Per ðimto kostiumuotø choristø bûrys nesitenkino statiðku dainavimu, o akty viai, pasitelkdami judesá ir artistiðkumà, talkino veiksmo linijos plëtotei. Pasakyti, kad vaikai grojo, dainavo ir vai di no, bû tø per kuk lu ir reikð tø milþiniðko triûso ir jaunøjø artistø bei jø vadovø pastangø nuvertinimà. Spek taklio statytojai padovanojo iðties áspû dingà reginá, muzikos, ðokio ir þodþio puokðtæ, o nuo scenos á perpildytà salæ sruvo gera energija. Nenuostabu, kad apimti euforijos þiûrovai negailëjo kom plimentø ir aplodismentø. Ir gëliø – tiek artistams, tiek operos kûrëjams. Su kuo teko dalytis áspûdþiais, visø nuomonë ta pati: sveikintina, ðaunu, áspûdinga, o ne vienas kalbintasis sakë drovëjæsis besitvenkianèiø aðarø bei kûnu bëgan èiø ðiurpuliukø. Po emocijø antplûdá sukëlusios dvigubos premjeros kolektyvas sëdëti rankas sudëjæs neketina. Kitas „Jauèio trobelës” spektaklis turëtø bûti skirtas draugams, bendraamþiams, paskui – visiems. Tokià sekà yra numaèiusi projekto meno vadovë D.Vaitkienë. Be abejo, pasiþiûrëti „Jauèio trobelæ” bûtø pravartu ir tiems, kas nori susipaþinti ar supaþindinti kitus su operos þanro ypa tumais. Repeticijø metu atsargiai kalbë jusi apie numatomà premjerà, dabar mokytoja gali pagrástai didþiuotis savo ir savo ugdytiniø darbu ir tikëtis dides nio valdininkø dëmesio bei paramos. J.Gaiþausko opera vaikams “Jauèio trobelë”
Muzikos barai /54
Turime fundamentalø savo tau tos þmoniø meno palikimà, genia liai sukurtà ir ðimtmeèiø gludintà. Iðliko jis giesmëmis, raudomis, dainomis, sutartinëmis, raliavimais, ridavimais… Mûsø folkloras origina lus tuo, kad jame dominuoja unika lûs saviti daininiai ir instrumentiniai ansambliai – skuduèiø, ragø, dau dyèiø, kankliø, ir tuo, kad gausiai turime kitokiø nepaprastai individu aliø instrumentø – lamzdeliø, dûd maiðiø, skrabalø, tabalø, dþinguliø, orþragiø, rageliø, bûgnø, bûgne liø… daugybæ originaliø muzikos spalvø, tembrinës ávairovës. Ið pir mo þvilgsnio atrodytø, jog kai kurie ðiø instrumentø bûdingi ir kitoms tautoms. Ið dalies taip. Taèiau kitkà byloja muzikos turinys, kurá neleng va palyginti net su kaimynø liau dies muzika. Todël gal turëtume teisæ apibendrintai pasakyti – iðli ko lietuviø tautinës muzikos klasika, þmoniø iðneðiota ir iki ðiø dienø nepamesta, nors ir veikiama svetimø kultûrø. Ir kai iðkyla klausi mas, kad jaunoji karta, veikiama to kio gausaus svetimybiø antplûdþio, gali su jomis susilieti bei iðsiþadëti savøjø vertybiø – nesijaudinkim per daug dël tokios grësmës, nors ji ir labai reali atrodytø. Doras lietuvis neiðsiþadës ðventø dalykø – tëvy nës, kalbos, dainos. Taèiau dabar kaip niekad reikia suremti peèius, o pirmiausia, þinoma, jaunimui. Ir vis dëlto ðalia nûdien veðanèio dvasinio skurdo ryðkiai matome ir dvasiná turtà. Ðitiek graþiausiø tau tinio pobûdþio renginiø, originaliø koncertø! O juose – iðmonës, kûry bos, tradicijø ir nûdienos sàveikos, þanrø ávairovës. Pastaraisiais metais lyg ir netikëtai iðvydome, jog bene visus tradicinio meno þanrus ðalyje „uþvaldë” jaunimas. Tai didelio opti mizmo ir vilties teikiantis faktas, dël kurio daraisi ramesnis ir stengiesi kiek kitaip suvokti jaunosios kartos pastangas bei raiðkos formas, tegu ir ne visuomet, atrodytø, priimti nas. Gana daþnai mintimis (ir ne vien) sugráþtu á Klaipëdà, kur teko áspausti tam tikrà tradicijø pëdà… Á Universiteto Menø fakultetà, Liau dies muzikos katedrà, kur triûsia vieninga pedagogø ir studentø ðei ma. Vie nin ga gal to dël, kad ji Klaipëdoje? Kad ten akivaizdus tau tinës kultûros renesansas? Kad ten aukðto meistriðkumo ir originalumo meno kolektyvai ir tikri, ne formalûs tautiðkumo pradai? Iðties taip! Natûralu, jog ir ðioms mintims at sirasti padëjo ðaunûs Klaipëdos uni versiteto Liaudies muzikos katedros tradiciniø ansambliø bei orkestro koncertai Lietuvos muzikos akade mijoje bei Kauno filharmonijoje,
kurie verèia ne vien gërëtis, bet ir galvoti apie þanro savastá bei per spektyvà. Juk nedaug turime tokiø meniniø vienetø, kuriuos galëtume pavadinti liaudies muzikos instru mentø orkestru, ið esmës naciona liniu ir iðsamiu savo spalvomis bei raiðkos priemonëmis. Nacionaliniu! – kitaip jo nepavadinsi – dël ryðkaus tautinio turinio, atlikimo profesiona lumo, instrumentarijaus ypatybiø ir gausos, atlikëjø universalumo, jø gebëjimo gerai groti ne vien savo specialybës instrumentu, o ir ávairiais kitais, gerai dainuoti, jaus ti liaudies kûrybos stiliø, dermæ, atlikimo manierà ir kitus bûdingus komponentus – visa, kas bûdinga tokiam meno kolektyvui. Èia esi priverstas kitaip suvokti profesiona lumo kriterijus. Bûtent – liaudies muzikos ir jos atlikimo profesio nalumo, kai dominuoja lietuviø liaudies klasika, iðreikðta jos paèios atlikimo priemonëmis, tegu ðian dieniðkomis, tobulesnëmis, taèiau aiðkiai tautinëmis. Svarbiausia – ðis tautiðkumas nëra formaliai iðreikð
Groja jungtinis liaudies instru mentø orkestras, diriguoja Vy tautas Tetenskas tas ir vien ið natø iðmoktas. Aiðkiai jauti, kas uþ natø – liaudiðkosios interpretacijos siekimas, kûrybos dvasinis pojûtis, tikrumas, individu alumas. Todël dar kartà ásitikini, jog suvokti lietuviø liaudies klasikà ir jà interpretuoti yra visai kas kita negu Europos klasikø kûrybà. Tai nepaly ginami dalykai. Bëda, kai á liaudies muzikà ir jos atlikimà þiûrima vien per Europos muzikos prizmæ. Straipsnio autorius ne prieð kla sikà, o prieð klasikiná unifikuotà liaudies kûrybos bei jos aranþuo èiø interpretavimà, prieð ðtampus ir trafaretus, vis labiau ásigalinèius ðalies liaudies instrumentø ansam bliuose bei orkestruose. Apskritai á liaudies kûrybà turëtume þiûrëti kûrybiðkiau, joje daugybë variantø, neiðreikðtø natomis, neuþraðytø. Vi sa tai reikia þinoti, o dar daugiau – jausti. Visa, kas liaudies muzikoje uþraðyta natomis, tëra tik tam tikras orientyras. Todël ir á bet kokio liau dies instrumentø junginio (orkest ro) modelá turëtume þvelgti ne dog matiko, o kûrëjo akimis, iðreikðdami visø pirma tautos kûrybos bruoþus jai bûdinga maniera. Ðia prasme Klaipëdos universite
to Liaudies muzikos katedros an sambliai ir orkestras yra pavyzdys, kaip pasiremiant folkloro savybëmis galima kurti naujas menines verty bes ir jas originaliai interpretuoti. Visa koncerto programa pareng ta labai kûrybiðkai. Joje gausu katedros absolventø ir pedagogø kûrybos bei aranþuoèiø. Graþûs vienarûðiø instrumentø ansambliai, preciziðkas, laisvas, bûdingas atliki mas. Jauti, kad atlikëjams malonu kankliuoti, skuduèiuoti, demonst ruoti ðiuolaikiðkà, þvalø birbyniø ansamblá, o kartu netikëtai visiems pavirsti folkloro ansambliu, origina liai atlikti lauko darbø dainas, su meile iðreikðti autentiðkà vokalinæ bei instrumentinæ kûrybà. Toks fol kloro ir nûdienos junginys, atlieka mas tø paèiø atlikëjø, ðalyje kol kas dar neturi analogø. Visi atlikëjai koncerto finalui ir jo kulminacijai sëda á orkestrà. Jis kupinas lygiareikðmiai traktuojamø spalvø (prieðingai kitiems orkest rams, kur dominuoja vien aukðtu registru skambanèios birbynës ir kanklës). Èia puikiai subalansuotos visos instrumentø grupës. Gausu savaimingø individualiø instrumen si jie tu ri sa vo reikð min gà tø – vi vietà orkestre, kurio repertuaras so lidus ir ádomus. Kad visi orkestran tai ne vien gerai groja, bet ir gerai dainuoja – retas reiðkinys tokio po bûdþio orkestrø veikloje. Jis teikia bûdingumo, nacionalinio kolorito, ádomiai iðpleèia orkestro meninæ visumà. Todël orkestrø vadovai tu rëtø vis daþniau galvoti apie tokio, bûtent tokio – folkloriðko, ið esmës nacionalinio – orkestro principà, suvokiant kas bûdinga jam, nelygi namam prie kitø orkestrø. Ðios kuklios recenzijos ir pamàsty mø autorius, gerai þinodamas, kiek daug kûrybiniø pastangø, iðmany dies rei kia to kio liau dies mo ir ðir muzikos þanro meniniam rezultatui pasiekti, norëtø tik palinkëti ir to liau ieðkoti stiprybës bei atramos senosios baltø kultûros kloduose, kur daug realios medþiagos tokio kûrybiðko orkestro veiklai. Koncerto programa atspindi visos katedros studentø ugdymo esmës ir prasmës principus, orkest ro vadovo ir dirigento, katedros vedëjo prof. Vytauto Tetensko, orkestro chorvedës ir folkloro an samblio vadovës doc. Irenos Nakie nës, kanklininkiø vadovës doc. Ni jolës Tetenskienës, skudutininkø – vyr. asist. Algytës Merkelienës ir visø atlikëjø teisingai suvokiamà, kûrybingà ir sutelktà darbà. Toks meninis vienetas gali origi naliai atstovauti valstybei Europoje ir pasaulyje. Algirdas VYÞINTAS
Tarp Estijos ir Lietuvos
Birþelio 2 d. te at ro Estonia Þiemos sode ávyko jubiliejinis Estijos muzikos akademijos profesorës, tarptautinio M.K.Èiurlionio konkurso laureatës, Lietuvos Respublikos nusipelniusios artistës, Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Gedimino Riterio kryþiaus kavalierës, H.Ellerio muzikos pre mijos laureatës, Estijos lietuviø bendruomenës garbës narës Aleksandros Juozapënaitës-Eesmaa vakaras. Sveikindami savo tëvynainæ graþios sukakties proga, norime priminti skaitytojams svarbiausius jos veiklos laimëjimus. Aleksandra Juozapë naitë-Eesmaa – lietuviø pianistë, nuo 1977 m. gyve nanti Taline. Jos muzikiniai gabumai iðryðkëjo ankstyvoje vaikystëje: ketveriø metø pra dëjo skambinti fortepijonu, bûdama devyneriø – su Fil harmonijos orkestru (dabar Lietuvos nacionalinis simfoni nis orkestras) atliko Haydno Aleksandra Juozapënaitë-Eesmaa Koncertà D-dur, keturiolikos – surengë pirmàjá didelá reèitalá. A.Juozapënaitë mokësi Vilniuje, prof. O.Ðteinberg klasëje, baigë Maskvos konservatorijà ir ðios konservatorijos aspirantûrà (prof. Jakovas Zakas). Pianistë sëkmingai dalyvavo svarbiausiuose buvusios Sovietø Sàjungos pianistø konkursuose. 1960 m. ji tapo tarptautinio konkurso Minske laureate, 1961 m. tarptautiniame pianistø konkurse Maskvoje buvo apdovanota pagyrimo raðtu, o 1968 m. M.K.Èiurlionio pianistø konkurse Vilniuje laimëjo pirmàjà premijà ir prizà uþ geriausià Èiurlionio kûriniø interpretacijà. 1976–1977 m. A. Juozapënaitë-Eesmaa staþavo Paryþiaus nacionalinëje konservatorijoje pas þymø prancûzø pianistà Claude’à Heifferà. Ji studijavo ðiuolaikinæ prancûzø kompozitoriø C.De bussy, M.Ravelio, P.Boulezo, J.Xenakio muzikos interpretacijà. Vëliau ypaè susidomëjo Olivier Messiaeno kûryba ir paties kompozitoriaus reko menduota pradëjo lankyti pianistës Yvonne Loriod klasæ bei ásitraukë á nuodugnias Messiaeno muzikos studijas. „Dvideðimt þvilgsniø á Kûdikëlá Jëzø” Juozapënaitë-Eesmaa nagrinëjo ir rengë su Yvonne Loriod – kom pozitoriaus þmona, kuriai ðis veikalas ir buvo dedikuotas. Staþuojant Paryþiuje, A.Juozapënaitei-Eesmaa teko keletà kartø skam binti legendiniam XX a. pianistui Arthurui Rubinsteinui, kuris pripaþino jà turint didelá talentà. Vienà jo patarimà – áraðyti kuo daugiau muzikos – pianistë uoliai vykdo. Juozapënaitës-Eesmaa meninei individualybei bûdinga racionalumo ir emocionalumo darna, padedanti atrasti átikinamas klasikos ir ðiuolaiki nës muzikos interpretacijas. Puikus formos pojûtis, jausmø gelmë, min èiø logika bei visa gaubianti rimtis – ryðkiausi jos interpretacijø bruoþai. Ávairiø ðaliø kritikai gerai ávertino jos stiprià, màslià ir savarankiðkà pianis tës asmenybæ. „Ðis meistriðkas grojimas jaudina iki ðirdies gelmiø”, – teigë þymi vokieèiø pianistë ir pedagogë Edith Picht-Axen’eld. Po 1998 m. Taline vykusio festivalio „Klaver ‘98” spauda pianistës koncertà pavadino ryðkiausiu, o paèià atlikëjà – festivalio þvaigþde. Atlikëjos repertuaras didelis ir ávairus. Be klasikos ir XX a. pasaulio muzi kos, ji skambina lietuviø ir estø kompozitoriø kûrinius, parengë nemaþai jø premjerø, redagavo natas. Daug kûriniø áraðë Vilniaus, Maskvos, Talino, Paryþiaus ir Amsterdamo radijo studijose. Deðimt jos plokðteliø ir kompaktiniø diskø iðleido Lietuvos, Estijos, Vokietijos, Prancûzijos, Japoni jos áraðø firmos. Pianistë skambino su þymiais dirigentais – J.Aleksa, S.Son deckiu, N.Jarviu, R.Matsovu, A.Chaèaturianu ir kt. Koncertavo Lietuvoje, daugelyje Sovietø Sàjungos miestø, Lenkijoje, Prancûzijoje, Ðvedijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Suomijoje. 1968–1977 m. A.Juozapënaitë-Eesmaa dirbo pedagoginá darbà Lietu vos muzikos akademijoje, nuo 1977 m. – Estijos muzikos akademijoje. Uþ nuopelnus Lietuvos kultûrai pianistë apdovanota LDK Gedimino ordinu. MB inf.
Muzikos barai /55
Ið pianisto varpinës Pavasará netikëtai ið pasaulio pasitrau kë pianistas Johnas Browningas. Lietuvos koncertø lankytojai neturëjo progos iðgirsti ðio iðskirtinio virtuozo, mûsø bibliotekose nedaug rasi jo áraðø, taèiau ðis vienas stabi liausiø ir nenuilstamiausiai meistriðkumo bei artistiðkumo virðukalniø siekusiø me nininkø kvieèia vël prisiminti po Antrojo pasaulinio karo atsiradusá amerikietiðkojo pianizmo fenomenà. Straipsnio autoriui pasitaikë proga ne tik iðgirsti puikøjá virtuozà Èikagos koncer tø salëse, bet ir iðklausyti jo meistriðkumo kursø, garsëjusiø aðtriomis maestro repli komis ir taikliai atrastais palyginimais, ne eiline inteligencija ir nuoðirdþiu kolegiðku mu. Þinia buvo netikëta dar ir todël, kad maestro, visada pasitempæs, elegantiðkas ir, sakytum, be debesëlio rûpesèiø, atrodë tarsi þmogus, kuriam laikas neturëjo jokios átakos. Ðmaikðtumas, energija, betarpiðkas bendravimas darë jo amþiø dar labiau nenuspëjamà. Visø meistriðkumo kursø metu lydimas aplinkiniø susiþavëjimo ir nuolat keldamas geros energijos laukus savo laikysena, maestro pats buvo tarsi sta bilumo ir optimizmo ásikûnijimas.
Johnas Browningas: ”Yra tiek daug ávairiausiø emocijø...”
Rokas ZUBOVAS
T
ai, kà ðiandien galime vadin ti amerikietiðkàja pianizmo mokykla, susiformavo jau po Antrojo pasaulinio karo. Anks èiau, dar iki Pirmojo, JAV salëse „karaliavo” þymiausi Europos pianistai, viliojami nepaþintø erdviø ir dideliø kon certiniø honorarø. Kai kurie jø pasilikdavo Jungtinëse Valstijose visam gyvenimui, ne tik koncertuodavo, bet ir tapdavo þymiais pedagogais, apie kuriuos formuodavosi ið tisos konservatorijos. Paminëtinas iki ðiol garsëjantis Curtis Institute of Music, ásteig tas stambiø mecenatø Filadelfijoje 1924 m. siekiant iðsaugoti mieste garsøjá virtuozà Josefà Hofmannà. Á ðá institutà Hofman nas ið karto sukvietë visà bûrá þymiausiø Europos muzikø ir dëstytojø: Fritzà Rei nerá, Marcellà Sembrich, Leopoldà Auerá ir kitus. Ðioje mokykloje mokësi plaèiai pasaulyje þinomi kompozitoriai ir atlikëjai Samuelis Barberis, Leonardas Bernsteinas, Richardas Goode’as, Gianas Carlo Menot ti, Anna Moffo, Nedas Roremas, Peteris Serkinas, Benita Valente, ne taip seniai jà baigë ir pianistas ið Lietuvos Andrius Þlabys. Ðiuo metu vienintelës JAV prak tiðkai nemokamos muzikos konservatori jos (kiekvienas priimtas studijuoti gauna stipendijà) tradicijas èia tæsia visas bûrys geriausiø Amerikos pedagogø, vadovau jamø pianisto Gary Graffmano, prieð dvi deðimtis metø dël deðinës rankos traumos
Muzikos barai /56
Johnas Browningas
pasitraukusio ið aktyvios koncertinës veik los. Labai plaèiø interesø (nuo fotografijos ir literatûriniø ambicijø iki orientalistinio meno kolekcionavimo) Graffmanas dabar yra vienas aktyviausiø pianistø, á scenà neðanèiø vis naujus jam sukurtus fortepijo ninius koncertus kairei rankai. Po Pirmojo pasaulinio karo ir revoliu cijos Rusijoje á JAV atvyko ir èia ásikûrë Europà dël politiniø prieþasèiø palikæ menininkai. Tai þymûs pianistai Vladimi ras Horowitzas, Sergejus Rachmaninovas, Josefas Lhévinne’as, Rosina Lhévinne ið Rusijos, o kiek vëliau faðizmo ir Antrojo pasaulinio karo vëjø nublokðti þymûs muzikai Arturo Toscanini, Rudolfas Serki nas, Mieczyslawas Horszowskis, Claudio Arrau, Georgas Szellas, Arnoldas Scho enbergas. Ðios muzikos áþymybës buvo ne tik pagrindinës koncertiniø estradø þvaigþdës, bet savo dëstymu, asmeniniu pavyzdþiu, charakteriu „lipdë” Amerikos klausytojø supratimà apie muzikos stiliø, koncertuojanèio menininko vietà ir prasmæ visuomenëje. Po Antrojo pasaulinio karo ðie Europos muzikos patriarchai tapo pagrindiniais jau nøjø JAV talentø ugdytojais. Kai vienas po kito þymiausiuose Europos konkursuose – karalienës Elþbietos Briuselyje, Èaikov skio Maskvoje ir kituose – laurus skynë jaunieji JAV virtuozai Gary Graffmanas, Leonas Fleisheris, Malcolmas Frageris, Eu gene’as Istominas, Seymouras Lipkinas, Claude’as Frankas, Byronas Janis, Vanas Cliburnas, Danielis Pollackas ir Johnas Browningas, tarsi varþydamiesi dël „Ame rikos Horowitzo” vardo, buvo akivaizdu, kad visi jie yra paþenklinti Europos pianis tiniø tradicijø. Taèiau taip pat buvo aiðku,
John Browning: „There are many kinds of emotions, it just doesn’t have to be physical; it can arise from other things.” This spring saw the untimely death of the American pianist John Browning. Unfortu nately, the Lithuanian audience had no op portunity to hear this brilliant virtuoso, one of those artists who never cease striving for mastery and accomplishment; our libraries do not contain any recordings of his either. The author of this article considers himself very lucky to have had a chance not only to hear this outstanding pianist play in Chica go’s concert halls, but also to attend his mas ter classes, famed for the maestro’s incisive comments and apt metaphors as well as for his acute intelligence and sense of genuine colleagueship. The article introduces readers to the Ame rican piano school and focuses on one of its leading representatives, John Browning. Rokas ZUBOVAS
kas ði plejada talentø su savimi atsineða ir naujà garsiná pasaulá. Jame á vienà lydiná laisvai lydësi ir XIX a. pabaigos–XX a. pra dþios virtuozø þavesys, ir nuo Rubinsteino laikø susiformavusi Rusijos konservatorijø techninio preciziðkumo bei emocinio in tensyvumo tradicija, ir lenkø fortepijono korifëjø Hofmanno, Paderewskio bei Rubinsteino elegancija, ir Schnabelio bei Arrau puoselëtas vokiðkas preciziðkumas bei specifinis filosofinis emocionalumas. Daugelá muzikø, tarpukariu persikëlusiø á JAV, vienijæs nepasitenkinimas totalitari niais Europà niokojusiais reþimais paþen klino ðiø jaunøjø pianistø braiþà dràsa nevarþomai perkainoti nusistovëjusius atlikimo kanonus, kartais net sunkiai tvar domu maiðtingumu. Tereikia prisiminti, koká aþiotaþà sukëlë tradicijø nesuvarþy tos Vano Cliburno interpretacijos Èaikov skio konkurse, arba iðgirsti neiðpasakytu ðvieþumu alsuojanèius Leono Fleisherio Beethoveno ir Brahmso koncertø áraðus, kuriuose pianistas kartais tiesiog svaigina si virtuozinëmis ámantrybëmis. Kartu su Klyvlendo simfoniniu orkestru ir Georgu Szellu ðeðtojo deðimtmeèio pradþioje pada ryti áraðai – tai puikiausi amerikietiðkosios pianistinës mokyklos pavyzdþiai. Tarsi spyruoklë átemptas, energija ir dþiaugsmu pulsuojantis ritmas, lakoniðku pedalu ir neperkrauta harmonine horizontale kuria ma skaidri faktûra, azartiðkai skriejantys greitøjø daliø tempai, þërintys þaismingi rondo finalai, sulaikytos, emocingos, ta èiau ne subjektyvios lëtosios dalys. Tai ne filosofiðkasis Beethovenas, bet veikiau dþiugus pianisto dalijimasis muzika, kuri já þavi ir dþiugina visais savo kompoziciniais parametrais bei minties vingiais. Vertindama pokario Amerikos pianistø þvaigþdynà, Lynnda Greene paþymi, kad „tarp visø ðiø þvaigþdþiø niekada nebuvo kito tokio pianisto kaip Johnas Brownin gas. Jau daug metø kritikai bergþdþiai ban do já apibûdinti, „árëminti” jo laimëjimus. Nuo pat jo debiuto 1954 m. kritikai tiesiog be pertraukos raðo puikius kritinius verti nimus, kurie tampa vis geresni ir geresni. Pasiþymintis stulbinanèia technika, taèiau visad iðsiskiriantis elegancija, kurios iðmok ti neámanoma, kupinas patriciðko susilai kymo ir tuo pat metu likdamas nuoðirdus Browningo pianizmas – tai geriausia JAV pianizmo mokyklai, iðkilusiai po Antrojo pasaulinio karo, bûdingø garso savybiø koncentracija: taupus, bet lyriðkas, inten syvus, bet ne (kaip kartais bûdavo priekaið taujama jo amþininkams) mechaniðkas ar apskaièiuotas” (Piano, 37). Nors gimæs nedideliame nuostabios Kolorado gamtos ir kalnø apsuptame Den veryje, o ne viename ið JAV rytinës ar va karinës pakranèiø kultûros centrø, Johnas
Browningas nuo maþens buvo supamas europietiðkø muzikiniø tradicijø. Jo tëvas – smuikininkas, mama – pianistë, studija vusi pas Leschetizká. „Mano gimdytojai buvo ne vien puikûs muzikai, bet ir nuosta bûs tëvai. Mama gerai suprato, kad manæs ne rei kia per daug vers ti gro ti; tai bu vo ypaè svarbu auganèiam vaikui”. Sulaukæs dvylikos metø, jaunasis Browningas turëjo progà dvi vasaras ið eilës mokytis Josefo ir Rosinos Lhévinne’ø vasaros kursuose. Ðie puikûs pianistai, emigrantai ið Rusijos (Rosina Lhévinne ðeðtajame deðimtmetyje buvo gerbiamiausia Juilliardo mokyklos Niujorke pedagogë, kurios klasëje mokë si Vanas Cliburnas, Martinas Canninas, Danielis Pollackas, Mischa Dichteris, Garrickas Ohlssonas ir daug kitø ryðkiø pianistø), ávertinæ neeilinius pianistinius Browningo sugebëjimus, pasiûlë jam tæs ti studijas Juilliardo mokykloje. Taèiau èia atsiskleidë iðskirtinis jaunojo pianisto sàmoningumas. „Að suabejojau ðiuo pa siûlymu, – gerokai vëliau interviu prisi paþino pianistas, – kadangi norëjau pilno akademinio iðsilavinimo ir þinojau, kad tai bus sudëtinga pasiekti Juilliarde; todël apsisprendþiau verèiau stoti á Occidental College Los Andþele ir ten dvejus metus stu dijavau ið karto tris specialybes: anglø kal bos, istorijos ir filosofijos. Ir ðiandien labai dþiaugiuosi, kad gavau solidø akademiná iðsilavinimà, kadangi tai man suteikë rimtà humanitariniø mokslø bazæ, kuria galëjau remtis koncentruodamasis á fortepijono stu dijas. Iki ðiol tai man neiðsenkantis ðaltinis, að já nuolatos puoselëju. Subtiliausioms muzikinëms emocijoms atskleisti atlikëjas turi pasitelkti giliausius savo jausmus ir, jei ðie jausmai nëra „maitinami”, muzika negims” (Piano, 37). Dar viena aplinkybë, neleidusi greit palikti Los Andþelo, tai fortepijono mo kytojas Lee Pattisonas, pasirûpinæs, kad jaunasis pianistas kuo anksèiau ávaldytø visà pagrindiná koncertiná repertuarà: „Jis vertë mane visà uþduotà muzikà iðmokti mintinai […]. Nortvesterno (kuriame inter viu metu Browningas vedë meistriðkumo kursus. – R.Z.) studentai ðiurpsta iðgirdæ, kad að turëdavau kiekvienà savaitæ iðmokti naujà sonatà. Jie dabar nepratæ prie tokiø darbo apimèiø. Vis dëlto abiejø mano mo kytojø – Rosinos Lhévinne ir Pattisono – reikalavimai buvo bûtent tokie, ir tai tikrai atsipirko, kadangi kiekvienø studijø metø pabaigoje að bûdavau mintinai iðmo kæs penkiasdeðimt kûriniø”. Tæsdamas apie atmintá, pianistas ko mentuoja, kad daug studentø mano, jog egzistuoja kokia nors slapta formulë, kuria meistrai naudojasi mokydamiesi naujà kû riná, taèiau pats prisipaþásta, kad „jei tokia formulë yra – að jos neþinau. Að tiesiog gro
Muzikos barai /57
ju kûriná, kol já iðmokstu. Að neturiu vadi namosios fotografinës atminties, todël man mokymasis mintinai – tai tiesiog átemptas ir sunkus darbas. Jei að, pavyzdþiui, no rëèiau iðmokti Skriabino Treèiàjà sonatà, gal sugebëèiau tai padaryti per tris dienas grodamas po deðimt valandø per dienà. Be abejo, negroèiau jos ið karto koncerte. Min tinai iðmoktas kûrinys bûtinai turi kurá lai kà ramiai subræsti galvoje, tarsi po truputá virtø, kol ateina laikas já atlikti scenoje. Mo kymasis mintinai – labai asmeniðkas proce sas, ir kiekvienas pianistas turi atrasti kelià, kuris jam geriausiai tinka” (Mach, 43). Studijø Juilliarde metais, tapæs keliø konkursø JAV bei antrosios premijos lau reatu karalienës Elþbietos konkurse Briu selyje 1956-aisiais, pianistas buvo laikomas ryðkiausiu savo kartos talentu Jungtiniø Valstijø pianizmo istorijoje. Tai patvirtino koncertiniai turai Europoje, sutartis su vadybos kompanija. 1958 m. Èaikovskio konkurse suþibo Vano Cliburno þvaigþ dë. Sensacijø ieðkantys þurnalistai bandë iðkapstyti kà nors apie konfliktà tarp dvie jø ryðkiausiø Rosinos Lhévinne mokiniø, taèiau abu jaunieji pianistai visada tvirtino jokios trinties nebuvus. „Mes nejautëme jo kios tarpusavio konkurencijos, nes esame visiðkai skirtingi pianistai”, – teigë Johnas Browningas. Kiekvienas jø natûraliai atra do ir savo niðas fortepijoniniame Olimpe. Cliburnas ir toliau viskà grindë vulkaniðku temperamentu, sodriu garsu ir natûraliai bravûriðku virtuoziðkumu, o Browningas virtuoziðkumà pajungë muzikoje slypin èioms emocinëms gelmëms atskleisti. Praëjus daugiau nei keturiems deðimt meèiams, Browningas, vienintelis savo kartos JAV pianistø turëjæs tokià stabilià koncertinæ karjerà, nepertrauktà rankø traumø ar kitokiø problemø, taip ávertino savo patyrimà: „Taip, tikrai labai daug pianistø mano laikais turëjo rankø pro blemø. Mano manymu, að to iðvengiau, kadangi netikëjau fortepijono dauþymo teorija. Taip pat, manau, labai didelæ átakà darë ir tai, kad mane labai anksti iðmokë, kaip grojant naudoti rankas ir peèius. Ro sina Lhévinne labai daug dëmesio skyrë fiziniams grojimo aspektams, ir að tikrai þi nau, kaip man tai buvo svarbu, ypaè anks tyvojoje karjeros stadijoje, kai koncertø salëse grojome tokiais baisiais instrumen tais. Bet pedagogika dabar… man rodos, kad mes prarandame tradicijas, ir ið to, kà að girdþiu, man atrodo, kad posovietinëje Rusijoje darosi tas pats… Ðiandieniniame JAV pianizme pasigendu tos kokybës, ku ria visi taip þavëjosi prieð trisdeðimt metø, ir að manau, kad tai atsitinka dël nedëme singo mokymo ankstyvuoju mokymo peri odu. Að linkæs manyti, kad dabar talentin giausi JAV dþiazo pianistai” (Piano, 40).
Muzikos barai /58
Kitame interviu komentuodamas jaunøjø pianistø klaidas ir problemas, Browningas atskleidë savo grojimo sti liaus ypatumus bei estetinius prioritetus: „Ko labiausiai ðiandienos pianistams trûksta – tai legato. Jau nuo Bacho laikø kontrapunktu besiremianti muzika moko pianistus lineariðkai girdëti balsus, frazuo ti juos drauge. Tai moko muzikinës discip linos. Kita vertus, pianistai turëtø kur kas laisviau interpretuoti klasikinæ muzikà ir gerokai „suverþti” romantinæ muzikà. Èia glûdi muzikos laisvë. Daug atlikëjø kaþko dël mano, kad Mozartas turi bûti grojamas ritmiðkai suverþtai, o Chopinas gali bûti grojamas taip laisvai, kaip uþsigeidþiama. Að laikausi visiðkai prieðingos nuomonës. Lëtoji Mozarto dalis turi bûti atliekama laisvai ir iðraiðkingai, o tuo tarpu Chopino rubato turi bûti daug grieþèiau kontro liuojamas […]. Mano technika – plaèios apimties, ir ji nukreipta dideliø emocijø ið raiðkai. Pavyzdþiui, Liszto Vengriðkosios rapsodijos daþnai neturi per daug emocijø ar muzikinës prasmës, todël techniðkai man bûtø sunku imtis jas groti. Að ið tiesø neturiu jokio noro jø groti, todël renkuosi kitoká repertuarà” (Mach, 43). Samuelis Barberis, ko gero, romantið kiausias XX a. JAV kompozitorius, 1956 m. iðgirdæs Johno Browningo debiutà Niujorke, buvo taip suþavëtas, kad po kon certo parsivedë jaunàjá pianistà pas save, norëdamas parodyti tuo metu Horowitzui paraðytà fortepijoninæ sonatà, vëliau tapu sià ne tik vienu mëgstamiausiø Browningo koncertiniø numeriø, bet ir uþkariavusià viso pasaulio koncertø sales. Po keleriø metø, 1962-aisiais, Lincolno kultûros cen tro atidarymo proga, Samueliui Barberiui buvo uþsakytas kûrinys. Kompozitorius paraðë fortepijoniná koncertà atsiþvelg damas á Browningo grojimo specifikà ir ilgai gludino detales kartu su bûsimuoju pirmuoju koncerto atlikëju. Procesas ne apsiëjo be kuriozø. Pianistas atsimena, jog kompozitorius labai ilgai taisë partitûrà ir, „kai að pagaliau gavau klavyrà, buvo liku sios vos dvi savaitës iki koncerto. Grojau po keturiolika valandø per dienà, kadan gi niekaip negalëjau pasiekti autoriaus praðomo tempo!” Pagaliau neapsikentæs pianistas ákalbëjo kompozitoriø nueiti pas Horowitzà pasiklausti, ar tai ámanoma atlikti autoriaus reikalaujamu tempu. „Ma ne pylë prakaitas vien pagalvojus, kad Ho rowitzas prisës ir ið karto kuo lengviausiai viskà sugros. Bet jis perþiûrëjo partitûrà ir sutiko, kad to neámanoma padaryti, taigi Samuelis skubiai pataisë fortepijono parti jà” (Piano, 38). Nuo pat pirmosios akimir kos Browningas tapo neginèijamu koncer to „savininku”, ir tai, kad koncertas tapo toks populiarus pasaulio koncertø salëse,
didelis pianisto nuopelnas. Net ir ðiandien kiekvienas naujas koncerto atlikimas ar ára ðas paprastai vertinamas Browningo áraðø ir atlikimø kontekste. Ðis atsitikimas taikliai iliustruoja, kas siejo visus pokario kartos jaunuosius JAV pianistus – tai jø þavëjimasis fenomenaliu Horowitzo grojimu. Viename savo inter viu Johnas Browningas paminëjo, kad pokario JAV pianistø karta augo veikiama tiesioginës Horowitzo átakos. Visi siekë imituoti jo garsà, virtuoziðkumà, fortepijo nines spalvas, rubato, net sceniná ávaizdá. Pianistas Arnoldas Schultzas net paraðë knygà, kaip iðmokti Horowitzo technikos („Riddle of the Pianist’s Finger”), kuri, pa sak visad ðmaikðèiai elegantiðko ir þodþio kiðenëje neieðkanèio Browningo, taip ir ne pateikë atsakymo á „milijono doleriø ver tës klausimà”, kadangi „Schultzas ásigilino ne á tà Horowitzo grojimo aspektà. Atsaky mo reikia ieðkoti visai ne jo technikoje, bet garse. Schnabelis turëjo tam tikrà garsà, taip pat ir Horowitzui buvo bûdingas tam tikras garsas. Technikos esmë ne tai, kaip greitai jûs galite pagroti vienà ar kità pasa þà, bet gebëjimas iðgauti ið fortepijono kuo ávairesnius garsus. Tai – aukðèiausias tech nikos idealas” (Mach, 40). Taèiau maestro ne per daug optimistið kai þiûri á jaunøjø pianistø darbà ir pastan gas, áþvelgdamas èia ir pedagogø kaltæ: „Labai sunku apibûdinti, á kà studentai telkia savo dëmesá. Viena vertus, jie daþ nai mano, kad technika – visko tikslas, bet, antra, jiems daþnai trûksta polëkio ir ener gijos troðkimams ágyvendinti. Pirmasis uþdavinys, kurá laikau svarbiausiu, – tai iðguiti ið jø màstysenos nesusipratimà, kuris vadinasi „visø pirma technika”. Juos reikia priversti suvokti, kaip, sëdint prie fortepijono, svarbu màstyti orkestriðkai. Geras pianistas ne ðiaip groja melodijà, bet jà atlieka tarsi medinis puèiamasis ar valtorna. Tai suteikia muzikai spalvø, tø savybiø, kuriø taip trûksta ðiandienos jauniesiems pianistams ir kurios nëra susijusios su technika per se. Vis kas, kà jie atsineða prie fortepijono, – tai pirðtai. Jie nepaþadina savo vaizduotës, kad in strumentas skambëtø kaip, pavyzdþiui, atliekant Horowitzui, gebanèiam groti deðimèia balsø, skambanèiø tarsi atliekant deðimèia skirtingø instrumentø. Jie tiesiog nesuvokia garso kokybës svarbos. Tiesa, Chopinas, Debussy, kiti kompozitoriai paraðë muzikos, kurios spalvas ámanomos iðgauti tik fortepijonu” (Mach, 37). Toliau kalbëdamas apie fortepijoninio garso pasaulá Browningas atkreipia dëme sá ir á nepanaudojamas ar net uþmirðtas pedalizavimo galimybes: „Pedalas taip pat vaidina svarbø vaidmená intonuojant. Dauguma ðiandienos pianistø naudojasi
pedalu kaip gelbëjimosi priemone. Gal todël, kad uþaugo automobiliø amþiuje, jie naudoja pedalà tarsi akceleratoriø ma ðinoje. Jø paèiø þodþiais tariant, jie tiesiog pamiðæ dël pedalo. Ir jiems neramu, jei akceleratoriaus pedalas nëra nuspaustas. Todël retai galima iðgirsti tikrà legato. Nuolat mankðtinant vien technikà, groji mas tampa toks „iðbaladotas”, kad jaunieji pianistai nebesugeba pagroti legato nukë læ kojà nuo pedalo. Jø niekas nemokë groti kitaip. O juk pedalas turëtø bûti naudoja mas tik ðeðëliams iðgauti ir akcentuojant. Tai viena ið Horowitzo grojimo paslapèiø. Kartais jis nenaudoja pedalo iðtisais pus lapiais, bei kai jo prireikia, pasiekiami subtiliausi atspalviai. Pedalas Horowitzui daþnai nereikalingas todël, kad jo grojimo linijos stiprios, balsai aiðkûs. Mokydamas stengiuosi studentams áteigti, kad jei ir toliau naudos tiek pedalo, kiek iki ðiol, jie turi labai „nusmailinti” visas linijas. Kitu atveju pedalas padarys, kad muzika kriok tø ir blaðkytøsi ore”. Toliau tame paèiame interviu pianis tas kategoriðkai pakomentuoja: „Georgas Szellas teisingai pasakë, kad niekas ne gali laikyti savæs pianistu, jei nesugeba pagroti Bacho preliudo ir fugos be pedalo […]. Tuo tarpu kairysis pedalas – tai in dividualaus skonio reikalas. Èia bûtinai reikalingas eksperimentavimas. Ðiandien Bacho, Mozarto, Beethoveno ar Schuberto kûriniai atliekami visai ne tokiais instru mentais, kokiems buvo raðomi. Net atlik dami Chopinà mes nesinaudojame tokiu instrumentu, koká girdëjo jis. Vien dël to reikalingas eksperimentavimas. Að vado vaujuosi teorija – jei tinka, tai ir naudok” (Mach, 41). Reguliariai grodamas daugiau kaip ðimtà koncertø per metus ir labai rimtai þiûrëdamas á pedagogo darbà, Brownin gas niekada neturëjo savo nuolatinës kla sës. Taèiau jo inteligencija, visapusiðkas muzikos bei pianistinio amato iðmany mas neliko nepastebëtas, jis buvo nuolat kvieèiamas vesti meistriðkumo kursø garsiausiose JAV muzikos mokyklose. Á ðá darbà pianistas þvelgë rimtai ir filosofið kai, tiksliai suvokdamas tokio sàlyèio su jaunaisiais pianistais galimybes ir ribas. „Meistriðkumo kursuose að visiðkai neski riu laiko darbo metodikai, nes dirbu su studentais, kurie jau turi nuolatiná moky tojà, ir nenoriu kiðtis á tai, ko jie mokomi. Jei fiziniai jø grojimo aspektai iðties blogi, tikrai negaliu daug ðiuo klausimu padëti per penkiolika ar dvideðimt minuèiø. O jei ðie aspektai geri, visai nenoriu jø keisti. Pa prastai stengiuosi, kad jie suvoktø, kodël fortepijonas vienaip ar kitaip skamba. Be abejo, nenoriu pasakyti, kad visada ðiuo poþiûriu mane lydi sëkmë. Keli ið klasës
ið karto supras, ko praðau, ir rezultatas bus girdimas vietoje. Bet, deja, að net per daug gerai þinau, kad daugelis jø jau po að tuoniø valandø nebeprisimins, kà darëme klasëje. Taèiau gal kas nors, kà pasakiau, ar jie padarë pamokos metu, slypës kaþ kur jø pasàmonëje ir kada nors staiga jie tai atsimins. Svarbiausia, kad jie tiesiog tai þinos; ir tai taps jø grojimo dalimi; ir gal tai padarys juos geresniais pianistais”. Troðkimas nuolat tobulëti paèiam, uþ degti norà kitiems tobulinti save visà gyve nimà trykðte tryðko ið Browningo. Iki pat paskutiniø metø grojæs po penkias ðeðias valandas kasdien, niekada „neuþmetæs” dar Juilliardo mokykloje sudarytos prasi grojimo sistemos, pianistas „personifikavo taip daþnai literatûroje ir filmuose aptin kamà archetipiná amerikietiðkà vieniðo herojaus ávaizdá: mielà, þvalø, iðsiskiriantá ir tikrai „þygiuojantá pagal savo bûgnà”. Tarsi puikus raðytojas jis visada pasiþymë jo puikia kalba ir visada rasdavo reikiamà þodá, poetiðkà frazæ, kuri nuðviestø visu mà. Bet taip pat kaip geras raðytojas, kurio knygà laikome virðutinëje lentynoje dël jos laiko nesendinamos iðminties, jo grojimas visada reikalavo ir klausytojø pastangø. Kolegos, klausytojai ir kritikai vienu bal su teigë, kad nors Browningo ir nebuvo galima pavadinti atlapaðirdþiu pianistu, taèiau tobulai nuðlifuotas pianizmas pa dëdavo jam ásiskverbti á kûrinio gelmes, „iðèiupinëti” visas jo sudëtines dalis ir pa teikti muzikà tokià nuolatos emocionaliai ir intelektualiai „gardþià”, kad norëjosi prie jos vis ið naujo gráþti, kaip mes gráþ tame prie literatûros klasikø veikalø. Jis mëgdavo sakyti: „Yra tiek daug ávairiau siø emocijø. Viskas juk neturi bûti vien fiziðka; daug kas gali atsirasti ið visai kitø ðaltiniø” (Piano, 37). Prieð dvideðimt penkerius metus, pa klaustas, koká paliksiàs po savæs pëdsakà ir kaip ðis pëdsakas atrodysiàs „ið ana pus”, Browningas atsakydamas liko iðti kimas þaismingumui ir giedrai nuotaikai: „Að labai abejoju, ar yra koks nors gyveni mas greta ðio. Að manau, kad anapus yra tiesiog ilgas miegas. Kaip á daugelá kitø dalykø, að stengiuosi á tai þiûrëti pragma tiðkai. Taigi jei po mirties nëra gyvenimo – gerai; jei yra – puiku; tik að tikiuosi, kad ten nebus begalës grojanèiø arfø. Man la bai patinka, kaip jos skamba orkestre, bet manau, kad klausytis kokiø trisdeðimt pen kiø arfø, grojanèiø kartu, gali bûti gana erzinantis patyrimas”. n Literatûra: E.Mach, Great Contemporary Pianists Speak for Themselves, NY: Dover Publications. D.Dubal, The Art of the Piano, San Diego: A Har vest Book, 1995. L.Greene, „Aiming Higher”, International Piano, March/April, 2003, pp. 36–40.
Paryþiaus valsai
Jau ne pirmus metus Sankt Peterburgo an samblis „Musette” rengia koncertø ciklà „Drau gø susitikimai prie Nevos krantø”. Paskutiná ðio sezono ciklo koncertà grojo Rygoje gyvenantis kompozitorius, pedagogas, akordeonininkas Jurijus Peðkovas. „Paryþiaus valsas” – taip buvo pavadintas akordeonininko autorinis vakaras. J.Peðkovas gerai þinomas Lietuvoje – 1971 m. èia baigë Lietuvos valstybinæ konservatorijà (da bartinæ Muzikos akademijà), doc. A.Baikos akor deono klasæ. Mums jis labiau paþástamas kaip estradinio bei koncertinio þanro kompozitorius ir atlikëjas, jo kûriniai skamba ávairiose ðalyse, at liekami þymiø akordeono ir bajano meistrø. Koncertas „Paryþiaus valsas” – nepaprastai ádomus savo sumanymu, nes J.Peðkovo kûrinius atliko ne tik þymûs muzikantai ir kolektyvai, bet ir pats autorius pritariant tarptautiniam Baltijos akordeonininkø kvintetui. Idëja ákurti akordeonininkø kvintetà gimë 1999 m. tarptautinio akordeono ir bajano muzi kos festivalio Èeliabinske (Rusija) metu. Tuomet èia susitiko du duetai: Vladimiras Uðakovas ir Sergejus Lichaèiovas (Sankt Peterburgas, Rusija) bei Eduardas Gabnys ir Genadijus Savkovas (Vil nius, Lietuva). Viename festivalio koncertø mu zikantai atliko kompozicijà dviem ansambliais, jà ið anksto paruoðæ. Bendro atlikimo patirtis patiko, todël buvo nuspræsta kaupti repertuarà naujajam kolektyvui. Ansamblio muzikantai susi tikdavo ávairiose ðalyse visà pastaràjá laikotarpá. Kiek vëliau nutarta padidinti sudëtá iki kvinteto. Ansamblyje pradëjo groti akordeonininkë Svetla na Stavickaja (beje, baigusi Muzikos akademijà, prof. E.Gabnio kl.), tuo metu tapusi Sankt Peter burgo ansamblio „Musette” soliste. Kvinteto debiutas – 2001 m. minëto Sankt Peterburgo festivalio „Draugø susitikimai prie Nevos krantø”, kurá taip pat organizavo ansam blis „Musette”, estradinëje programoje „Akor deonomanija”. Po ðio koncerto kvinteto nariai susitiko 2001 m. rugpjûtá ávykusiame Palangos seminare-festivalyje, kurá organizavo Lietuvos akordeonininkø asociacija, èia atliko naujà pro gramà. Tais paèiais metais kvintetas taip pat kon certavo tarptautiniuose festivaliuose Vilniuje, Daugpilyje, Sankt Peterburge. 2002 m. geguþæ, parengæs naujà progra mà, kvintetas koncertavo ávairiuose Lietuvos miestuose, tarptautiniame festivalyje-seminare Palangoje, tarptautiniame akordeono muzikos festivalyje Vilniuje. Ypaè ásimintinas koncertinis turnë Italijoje, kur kvintetas dalyvavo dviejuose tarptautiniuose konkursuose Lanciano ir Castelfi dardo miestuose. Kolektyvo pasirodymai buvo labai sëkmingi – uþimtos trys prizinës vietos: pirmoji – kamerinës muzikos kategorijoje, ant roji – estradinës muzikos kategorijoje ir treèioji – Astoro Piazzolos muzikos kategorijoje. Ðiuo metu kvintetas ruoðia naujà programà, kurià artimiausiu metu þada atlikti Lietuvos akor deoninës muzikos gerbëjams. Be to, kvintetas yra parengæs kompaktinæ plokðtelæ, áraðæs garso kasetæ. Rudená klausytojus turëtø pasiekti kon certo „Paryþiaus valsas” áraðai. Liudmila VINDZBERG
Muzikos barai /59
Vasaros festivaliai svetur
“KlangBogen” skambantys skliautai Ð Laima JONUÐIENË
io sudurtinio þodþio nëra vokie èiø kalbos þodyne, taèiau jis gana iðkalbingai apibûdina dar vieno amþinai muzikuojanèios Austrijos sostinës festivalio pavadinimà. Kas aidës po jo skliautais ðiemet nuo liepos vidurio – kiek ilgiau nei mënesá – tuo metu, kai, regis, beveik visi legen diniai Vienos orkestrai, chorai, solistai, dirigentai kaip visada reziduos Zalcbur go, Liucernos ar kituose pasaulinio garso provincijø festivaliuose? „KlangBogen” dar nëra nei tokio gar bingo amþiaus, nei tokios ðlovës kaip pasta rieji, taèiau ne maþesniø ambicijø: turëti aið kià nuostatà, patirti atradimø dþiaugsmà vis atsinaujinanèiais ryðiais su praeities ver tybëmis. „KlangBogen” drauge su Velykø festivaliu yra rengiami ir iðlaikomi Vienos savivaldybës. Ðiam tikslui dirba deðimt þmoniø: kûrëjai, administratoriai, vadybi ninkai, Ryðiø su visuomene skyrius, ku riame niekad neteko girdëti susirûpinimo – kaip patiksime atvykëliams, kaip jiems sukursime savo ávaizdá? Nors sveèiø gausa ir jø dëmesys festivaliui – svarbu, taèiau vi sø pirma – ðventë savo miestui ir jo gyvam santykiui su tuo, kas èia uþgyventa. „Pasaulis norëtø bûti apgaunamas” – tokià meninio suvedþiojimo bûtinybæ yra konstatavæs vienas vokiðkosios kultû ros protëviø penkioliktajame ðimtmetyje Sebastianas Brantas. Ðiuos jo þodþius skai tëme 2001-øjø „KlangBogen” festivalio epigrafuose, kuriuos buvo pasirinkæs jo meno vadovas Rolandas Geyeris – amþinas nenuorama, dirbantis èia jau nuo 1997 m. Vienoje jis ágyvendino ir Velykø festivalá, taip pat visø pirma skirtà savo miesto þmo nëms bei jø norams naujai atrasti kûrybos lobius. Miestui tapo labai priimtinas Geye rio siekimas sutelkti dëmesá Muzikiniam teatrui ir patraukliai jo spektakliø drama turgijos misijai – bûti geru pasakotoju... Taip á festivalio akiratá pateko talentingiau
Muzikos barai /60
si pasakojimai apie aistras ir saviapgaulæ, nusivylimus ar iðdavystes: Verdi „Luiza Miler”, Èaikovskio „Jolanta”, Massenet „Don Kichotas”, „Verteris”. „KlangBogen” festivalis paþadino ið uþmarðties ir Louiso Spohro „Faustà”. Retai statomos romantinës operos atra do ypaè tinkamà erdvæ istoriniame miesto teatre „an der Wien”. Savivaldybës dëme sys festivalio idëjoms, rimta ir nuolatinë jos parama leido „prisijaukinti” garsøjá Bertrand’à de Billy, daþnai diriguojantá Niujorko „Metropolitan Opera”, Paryþiaus Bastilijoje, Miunchene ir, þinoma, Vienos operoje. Nuo praëjusiøjø metø jis sëkmin gai vadovauja Vienos radijo simfoniniam orkestrui, kuris ðià vasarà gros pagrindi niuose „KlangBogen” spektakliuose. Ðiuolaikinës muzikos teatras – ypaè svarbus festivalio komponentas. Rolan das Geyeris tokiems pastatymams atrado idealià vietà viename ið Dailës akademijos pastatø „Semper Depot” su visa èia esanèia menø aplinka. „KlangBogen” palaiko garsiàsias Vie nos operetës tradicijas, ir spektakliai dabar vyksta taip pat Rolando Geyerio neseniai ðiam tikslui atrastoje buvusioje „Rona cher” ámonëje, pastatytoje 1888 m. „Lust – Power – Desire” („Aistra – Ga lia – Troðkimas”) – taip festivalio spaudos biure anglø kalba buvo paskelbta ðiø metø „KlangBogen” programinë nuostata. To kios amþinosios meninës kûrybos temos ðio festivalio sumanytojams priminë ir J.P.Sartre’o nuomonæ: þmoniø tarpusavio konfliktø jëga yra pagrásta egzistencine bû tinybe priklausyti nuo kitø, kad galëtum atrasti save. Kas valdo aistras? Ar jas skati na galia ir kada prasideda savidestrukcija? Prisiminæs Nietzschæ R.Geyeris klausë: kas lengviau – kontroliuoti savo troðkimus ar jø atsisakyti? Gal labiau ásimylima pati aist ra, o ne jos objektas? Su tokiais pasvarstymais siejasi ir Mak betas, ir Idomenëjas, ir Mozarto bei Salie ri’o ar Benvenuto Cellini’o kûrybos temos arba strindbergiðka jausmø átampa. Nebijo damas uþsitraukti kritikø rûstybës dël „su siliteratûrinimo”, festivalio sumanytojas dràsiai imasi ðios nuodëmës, kuri ne taip jau retai primetama daugeliui kûrëjø. Po tokios nuodëmës þenklu ir formuo jasi palyginti dar jauno festivalio konceptu alumas drauge su jo dëmesiu Muzikiniam teatrui. Ðiemet trys nauji operø pastatymai „Ju lija ir Þanas”, „Makbetas”, „Idomenëjas” susijæ su ta paslaptingàja trejybe: „Lust – Power – Desire”. Kad ir paskutinë Gerchardo Schedlio muzikinë drama, sukurta 1999 m. prieð kompozitoriaus mirtá. Ji pagrásta Augusto Strindbergo „Panele Julija” („Fraülen Ju
lie”). Atitolæs, pasak festivalio sumanytojø, nuo sociorealistinës antifeministo Strind bergo atmosferos, kompozitorius kuria aukðtà vyro ir moters emociniø santykiø „átampà”. Beje, kas prisimena, tokià átam pà áspûdingai buvo ðvystelëjæs ir mûsø reþisierius G.Padegimas 1977-øjø dramos spektaklyje. Kompozitorius Gerchardas Schedlis ir gi yra sakæs, komentuodamas savo operà, kad vyras ir moteris taip pat atsiduria sa votiðkoje vienas kito nelaisvëje, o didþioji abipusë trauka kuria ir nepasiekiamybës atmosferà. Troðkimo ritualas, kova dël mei lës grobio – pavojingas, potencialiai fatalið kas þaidimas, pavirstantis destrukcija. „Dvylikos ratø varþybos” („A match in twelve rounds”) – tokia ðio spektaklio po tekstë. Premjera ávyks rugpjûèio 4, 7, 12 ir 18 d. minëtoje Dailës akademijos „Semper Depot” salëje. Spëjama, kad architektoninë ðio originalaus pastato struktûra labai tiks konstruktyviai tvirtam muzikiniam spek takliui. Jo reþisierius G.H.Seebachas ir mu zikos vadovas P.Keuschingas prisiminë, kad jiems dar su paèiu operos autoriumi ne kartà yra tekæ aptarti originalios erdvës atitikimà visam pastatymo sumanymui. Jis ðià vasarà ir ágyvendinamas drauge su Zalcburgo þemiø teatru (Landestheatre), kuriame kasmet vyksta ir garsiøjø vasaros festivaliø „Salzburger Festspiele” muziki niai spektakliai. Ðiam pastatymui „KlangBogen” festiva lis pirmà kartà ákûrë savo orkestrà, kurio dalyviai – aukðèiausio lygio naujosios mu zikos atlikëjai. Operoje dalyvauja Vienos kamerinis choras. Senasis „Theater an der Wien” ypaè pa mëgtas Austrijos sostinës þiûrovø. Jo salë nuomojama beveik visiems muzikos festi va liams. Èia lie pos 15-àjà „KlangBogen” atidarymui atnaujinta Ernesto Blocho ope ra „Makbetas”. Jos premjera ávyko 1910 m. Paryþiuje. Ðià vasarà Vienoje opera skam bës anglø kalba. Paties kompozitoriaus paraðytas angliðkasis libretas pagrástas Shakespeare’o tekstu. Spektaklá reþisavo Keith Warner. Teksto skambëjimui skiria mas ypatingas dëmesys. Tamsioji sielos pu së, galybës manija – pagrindinis spektaklio akcentas. 1904-aisiais dvideðimt ketveriø metø Ernestas Blochas ëmësi pirmøjø operos eskizø. Tuo metu Verdi „Makbetas” buvo labai retai atliekamas. Savo veikalà Blochas kûrë penkerius metus. Premjera ávyko Pa ryþiaus „Opera Comique”. Ðá kûriná prista tanèioje programoje vardijamos muzikinës átakos Ernestui Blochui – Debussy, Wag neris, Musorgskis ir tai, kad, interpretuo damas vienà pesimistiðkiausiø Shakespea re’o kûriniø, kompozitorius padaro tamsà perregimà. „KlangBogen” festivalis prista
to ðá veikalà drauge su Frankfurto opera. Groja Vienos radijo simfoninis orkestras, dalyvauja „KlangBogen” festivalio choras. Chormeisteris Janko Kastelicas, dirigentas Shao-Chia Liu ið Hanoverio. Makbetà dai nuoja Donnie Ray Albertas, Ledi Makbet – Susan Bullock. Tame paèiame istoriniame „Theater an der Wien” festivalis pakvies á Mozarto „Idomenëjà” – ðiaip jau retokai statomà operà. Lietuvos klausytojai prieð kurá laikà yra turëjæ puikià progà su ja susipaþinti tie sioginëje transliacijoje ið Niujorko „Metro politan Opera” su Placido Domingo, Anne Sophie von Otter. Vienoje ði opera skambës rugpjûèio 2, 5, 8, 11 ir 14 d. Nors ir nedainuos tokio masto garsenybës, kokias tada girdëjome spektaklyje ið Niujorko, taèiau ði festivalio premjera turëtø bûti ásimintinas kultûros ávykis gal ir todël, kad „Idomenëjo” istorija – tai savotiðka áþanga á tolesná, kûrybingiau sià, kompozitoriaus laikotarpá Vienoje. Po premjeros Miunchene Mozartas nebegráþo á Zalcburgà... Ðioje seria operoje dar teberan dama prancûzø stichijos pëdsakø, dar likæ Glucko ir italø operos atðvaitø, o pats kom pozitorius èia, sakoma, yra „Sturm und Drang” sûnus – po Manheimo jaunatviðkø áspûdþiø. „Idomenëjuje” ir jauèiamas aud ringas jo temperamentas, kuriuo, beje, pasi þymëjo ir Niujorko pastatymas. Tikriausiai ið Manheimo ir á Miuncheno premjerà jau Mozartas buvo atsineðæs stiliaus ilgesá, bo dëjimàsi bel canto saldumynais. Ðio Vienos klasiko operø didysis þa vesys turbût savaip donþuaniðkas, kai jis balansuoja aðtrokomis þanrø ir formø briaunomis tarp tragedijos ir dramos gioco so. Skaitant jo amþininkø prisiminimus, ten ka ásidëmëti þodá „Mischformen”, ypaè kai kalbama apie jo operas. Tie „þanrø sprog dintojo” bruoþai turëtø ryðkëti ir „Klang Bogen” festivalio premjeroje, kuri, beje, skirsis nuo Zalcburgo 2000-øjø „Idomenë jo”, kai jis tada buvo átrauktas á graikiðko sios atminties ciklà „Troja ir meilë”. Tada „Idomenëjas” pateko á prarastosios Trojos atminimø laukà, kuris paplitæs po pasaulá ne tik ðio tikëjimo knygose „Iliada”, „Odi sëja”, „Eneida”, bet ir visoje Europos kûry bos istorijoje. Ðios vasaros festivalio „Ido menëjas” – tiek meno vadovui Rolandui Geyeriui, tiek reþisieriui Nicolas Briegeriui ar dirigentui Bertrand’ui de Billy – tai karo sukurtos vienatvës apsupti þmonës, kuriø santykius lemia nesusipratimai, baimë, aist ra ir jëga, taip pat paskutinë vilties akimir ka: ten, kur, regis, neámanoma meilë, jos galutinis árodymas yra mirtis. Spektaklio statytojø sumanymà ryðkina apibendrinto „belaikio” stiliaus Hanso Dieterio Schaalio dekoracijos, Jorges Jara kostiumai. Dar dvi koncertinio atlikimo operos
festivalyje skirtos menininko temai, telpan èiai trijuose ðios menø ðventës epigrafo þo dþiuose: „Aistra – Galia – Troðkimas”. Gar siojoje Vienos „Konzerthaus” salëje rugpjû èio 19 d. skambës sero Rogero Norringtono diriguojama H.Berliozo opera „Benvenuto Cellini”. Gros Ðtutgarto radijo simfoninis orkestras, dainuos Leipcigo radijo choras. Pagrindinës partijos atlikëjas Bruce’as Fordas. Ði Berliozo opera, kurios herojus skulptorius ir auksakalys Benvenuto Celli ni, – vienas maþiausiai þinomø kompozito riaus kûriniø. Po premjeros 1838 m. opera buvo netrukus pamirðta, kol jà atrado F.Lis ztas ir pastatë Veimare 1852-aisiais. Po to vël nebeskambëjo daugiau nei 100 metø, kol buvo atgaivinta Londone 1966 m. Net ir ðiandien „Benvenuto Cellini” labai retai pasirodo teatrø programose, todël, kaip sako „KlangBogen” organizatoriai, idealiai tinka festivaliui, kurio vienas svarbiausiø tikslø ir yra prikelti ðiuolaikiniam gyveni mui toká primirðtà kûrybos palikimà. Pristatydami Rimskio Korsakovo operà „Mozartas ir Salieri” festivalio sumanytojai daþnai jà apibûdindavo angliðku þodþiu in genious. Tai reikðtø – iðradingas, sumanus, sàmojingas. Buvo pastebima, kad Mozarto nunuodijimo gandas yra labai nekorek kas. Kad ir kaip bû tø, ta èiau Puð ki no tið talentas „Maþosiose tragedijose” ðá gandà pavertë á klausimà „genij i zlodejstvo – ne sovmestno?” Vienoje skambësianti opera nuteiks pamàstymams – ar menininko genijus – tik Dievo duotas, ar sukurtas sunkiu darbu? Kultûros atmintyje dar tebëra iðlikæs legen dinis F.Ðaliapino dainavimas ðios operos premjeroje. Turëdami tai galvoje, Vienos festivalio rengëjai Salieri vaidmens atlikti kvieèia Sergejø Leiferkusà. Ðios operos vakare taip pat skambës Antonio Salieri Simfonija D-dur „Ill giorno onomastico” ir W.A.Mozarto Koncertas fortepijonui d-mol, Kv466. Solistas Olegas Maisenber gas, gros Rusijos nacionalinis orkestras, diriguos Vladimiras Spivakovas. Liepos 22-àjà, vëlgi senajame „Thea ter an der Wien”, kon cer tuos a cappella dainavimo meistrai – „King’s Singers” ðe ðetukas, paprastai muzikos mëgëjø jau ið anksto pasitinkamas ovacijomis. Jø balsai – du kontratenorai, tenoras, du baritonai, bosas – labai lankstûs ir jautrûs ávairiems þanrams bei stiliams. Ðiuokart jie pasirinko a cappella kûrinius muzikiniam teatrui nuo Heinricho Schützo ir Gioachino Rossini iki R.Murray Shafer, kurio muzikinë Tristano ir Izoldos versija buvo ðio ansamblio specia liai uþsakyta. Paulio Draytono – pocket opera „Ðeði veikëjai ieðko operos” – taip pat sukurta specialiai ðiam ansambliui ir, kaip juokau jama, atitinka visus jos þanro „pilnamet
Muzikos barai /61
raþo” reikalavimus, – èia bus emocijø ir skausmo, iðsiskyrimø ir iðtikimybës, nusi vylimø ir dþiaugsmo. „Ðeðetas, ieðkantis operos” – taip pavadintas ðio garsaus an samblio koncertas, atitinkantis festivalio idëjà akcentuoti muzikiná teatrà. Tame paèiame „an der Wien” su ðia po tekste parengtas ir gana þaismingas pianis to Rudolfo Buchbinderio koncertas skam bës ki tà die nà – lie pos 23-iàjà. Kon cer te dalyvaus ir Vienos virtuozai su pirmuoju smuiku Julijanu Rachlinu ið garsiojo „Wie ner Philharmoniker” orkestro. Rugpjûèio 10 d. Vienos ir jos sveèiø taip pat tame istoriniame senojo teatro pastate laukia penkiø valandø Beethoveno muzi kos maratonas, prasidësiantis 17 val. Pirmà kartà po jo premjeros, kuri ávyko 1808 m. gruodþio 22-àjà, bus pakartotas ðis vieðas koncertas. Jis primins, kokie Beethoveno kûriniai pirmà kartà buvo atlikti ðiame teatre „an der Wien”: „Likimo” ir „Pasto ralinë” simfonijos, Koncertas fortepijonui Nr. 4 ir Didþioji choralinë fantazija, kurià Beethovenas uþbaigë prieð pat koncertà. Se nosios muzikos akademijos orkestras, Vie nos kamerinis choras ir atnaujintas solistø ansamblis, pianistas Robertas Levinas, diri gentas Paulas Goodwinas atnaujins ðiame teatre prieð daug metø ávykusià Beethove no kûriniø istorinæ premjerà. Su ðiuo teatru bus susijæs ir rugpjûèio 13-osios koncertas „Mozartas teatre „an der Wien”. Jo sumanytojas, dirigentas ir atlikëjas – pasaulinio garso fleitininkas Jamesas Galway. Kartu tai bus savotiðkas ávairiø laikø kûrybos polilogas: ðalia Mo zarto Koncerto fleitai skambës Viotti Kon certas dviem fleitoms ir Ernesto Blocho „Siuite Modale”. Ðis nepaprastai temperamentingas Mozarto kûrinys raðytas specialiai pagal uþsakymà to meto fleitininkui virtuozui. Vëliau, praëjus vienuolikai metø, garsus smuikininkas Giovanni Battista Viotti aran þavo savo Pirmàjá smuiko koncertà dvi em fleitoms solo. Ernesto Blocho kûrinys „Siuite Modale” paraðytas 1956 m. O visà ðità laikmeèiø „polilogà” koncerte árëmins Mozarto uvertiûra „Bastienas ir Bastjenë”, Kv50, ir Simfonija Nr. 34 C-dur, Kv338. Á du specialius projektus „KlangBogen” festivalis kvieèia dramos artistus. Vienos „Schauspielhaus” salëje Hermanas Beilis pirmà kartà ðiame festivalyje pristatys toká þodþio ir muzikos junginá su Thomo Bernhardo bei Albertto Giraud tekstais ir Eislerio, Spohro, Schoenbergo muzika. Èia bus atgaivintas ir praëjusiojo ðimtmeèio pradþioje klestëjæs vadinamasis „Sprech gesang”. Naujà programà specialiai ðios vasaros „KlangBogen Wien” festivaliui parengë operetë buvusios senosios „Ronacher” ga
Muzikos barai /62
myklos salëje, kurià festivaliui, kaip jau minëta, atrado meno vadovas. „Operette sich wer kann” – tokia programos tema. Jà pristato Michaelis Heltau dainomis ir ðan sonetëmis nuo Paulo Abrachamo iki Carlo Zellerio drauge su aukðèiausios klasës pro fesionalais ið Vienos muzikinio teatro. Kriti kai pranaðauja, kad ði programa su Tscho Theissing aranþuotëmis bus labai perspek tyvi garsiajame operetës mieste Vienoje. Dar dvi istorinës ðio festivalio erdvës – tai F.Schuberto gimtieji namai ir Lobko witzø rûmai, kuriuose vyks klausytojø pamëgti ir laukiami kamerinës muzikos koncertai. Paprastai F.Schuberto kûrybai tokiø koncertø cikluose parenkamas savo tiðkas dialogas su kitu kompozitoriumi. Ðá kartà tas „kitas” bus Ernestas Blochas, gimæs 1880-aisiais Þenevoje, miræs 1959-ai siais Oregone. Jo kamerinë kûryba drauge su Schuberto kûriniais skambës net septy niuose festivalio koncertuose. Lobkowitzø rûmuose liepos 20–rugsëjo 16 d. vyks penki festivalio kameriniai kon certai, kuriuose solistai – puèiamøjø instru mentø meistrai (fleita, klarnetas, obojus, fa gotas, valtorna) – gros drauge su „Quartet to d’archi di Venezia”, „Auryn Quartett”, „Munchner streichquartett”, „KODA’LY Quartett”, „Mozarteum Quartett”. Taip sudarytas ciklas turi savo istorinæ potekstæ: nuo XVIII a. daugiausia pagal pu èiamøjø instrumentø virtuozø uþsakymà kompozitoriai ëmë pakeisti pirmàjá smui kà kvartete á puèiamàjá instrumentà ir jo partija, skirta virtuozui, turëdavo suteikti tokiam atlikimui iðskirtinæ „quatuor bril lant” spalvà. Penki styginiø kvartetai ðia me festivalyje bei solistai pûtikai primins: tenebûna kamerinëje muzikoje solo parti jos puèiamiesiems nepelnytai apleistos. Ir pagaliau „KlangBogen” festivalis, leidæs klausytojams ir atlikëjams kiek atsi kvëpti vieniems nuo kitø, savo paskutiná, tradiciná, akcentà nukels á Auksinæ „Musik verein” salæ. Rugsëjo 4-àjà garsusis „Wie ner Philharmoniker”, diriguojamas Bobby Mc Ferrino, atliks programà nuo Vivaldi iki Bernsteino. Klausytojai, be abejo, turës progos iðgirsti ir unikalø paties Mc Ferrino balsà. Jis atliks „pirmojo smuiko” partijà A.Vivaldi Dvigubo koncerto a cappella im provizacijoje. „Wiener Philharmoniker” dar atliks Mozarto „Maþàjà simfonijà” g-moll. Ðimtmeèio lûþio prancûzø muzikà pri statys G.Bizet Siuita Nr. 1 ið „Arlietës”, P.Dukas „Burtininko mokinys” („Der Zau berlehrling”) ir Ravelio „Bolero”. Apie já pats autorius juokais yra minëjæs – tai tik ðedevras, kuriame, deja, nëra muzikos… Teisus buvo Ravelis ar ne – festivalio uþda ryme dar kartà parodys garsusis „Wiener Philharmoniker”… n
Saksofono ir birbynës duetas Strasbûre
Ð.m. geguþës 27 d. Strasbûre, Napole ono rûmuose, koncertavo saksofoninin kas Petras Vyðniauskas ir birbynininkas prof. Antanas Smolskus. Koncertas buvo skirtas Lietuvos narystës Europos Tary boje 10-meèiui paminëti. Publika, kurios didþiàjà dalá sudarë daugelio Europos ða liø diplomatai, buvo suþavëta originalaus birbynës ir saksofono dueto pasirodymo. Koncerte skambëjo lietuviø ir uþsienio kompozitoriø kûriniai bei jø improvizaci jos. Audringas publikos ovacijas sukëlë ið seno avino rago pagaminto muzikos in strumento ir saksofono improvizacija. Po koncerto, per oficialøjá priëmimà, atlikëjai ið Lietuvos susilaukë daug graþiø atsiliepi mø ir komplimentø ið koncertà klausiusiø sveèiø. Apie koncerto sëkmæ byloja ir ne seniai ið Strasbûro gautas Lietuvos atstovy bës prie Europos Tarybos ambasadoriaus R.Bagdono padëkos raðtas. A.Smolskaus ir P.Vyðniausko duetas, susikûræs 1997 m., daþnai reprezentuoja Lietuvà ávairiose pasaulio ðalyse. Dueto atliekama muzika skambëjo Norvegijos, Izraelio, Olandijos, Rusijos, Japonijos, Prancûzijos, Latvijos, Australijos prestiþinë se koncertø salëse. Iðleistos keturios kom paktinës plokðtelës, kuriose skamba dueto muzika. P.Vyðniausko ir A.Smolskaus duetà netrukus iðgirsime ir Lietuvoje, „Di dþiajame muzikø parade ‘03”. Èia jiems talkins pianistas Saulius Ðiauèiulis. MB inf.
P.Vyðniauskas ir A.Smolskus Stras bûre
Pasaulio didieji Iðties nepamenu, kada yra tekæ Vilniuje iðgyventi tokiø ryðkiø muzikiniø ávy kiø prisodrintà savaitæ: birþelio 17 ir 19 dienomis Vilniaus festivalis pateikë ási mintinus orkestro „Kremerata Baltica” bei smuiko maestro Gidono Kremerio koncertus, o birþelio 16-àjà turëjome progà stebëti vieno þymiausiø pasau lio menininkø – violonèelininko Yo-Yo Ma vedamus meistriðkumo kursus Lie tuvos muzikos akademijoje bei jo pasirodymà Nacionalinëje filharmonijoje, ne vieno pusiau juokais vadintà „geriausiu Vilniaus festivalio koncertu”. Menkai anonsuotas þymiojo violonèelininko vizitas, apie kurá iki paskutinës dienos neþinojo net ir daugelis muzikinës þiniasklaidos atstovø, buvo kultûri niø ryðiø programos „Culture Connect” dalis – Yo-Yo Ma atvyko á Vilniø kaip ðios programos JAV ambasadorius. Siekiant skatinti aktyvesná komunikavimà tarp geriausiøjø Amerikos kultûros pavyzdþiø ir pasaulio akademinio jau nimo, pagal JAV valstybës departamento ásteigtà programà rengiami ávairiø meno srièiø atstovø meistriðkumo kursai, iðkiliø JAV menininkø pasirodymai, mokymo sesijos. Á soliná þymiojo violonèelininko koncertà Vilniuje susirinkusi marga publika – nuo aukðtø valdþios pareigûnø bei diplomatinio rango atstovø iki muzikos mokyklø moksleiviø – parodë, kaip ði kultûriniø mainø programa, galima sakyti, kiek paradoksaliai sieja du kraðtutinius polius – biu rokratiðkàjá, siekiant atitikti tam tikro projekto reikalavimus, ir entuziastingàjá, kurá savo asmenybës bruoþais labiausiai atliepë pats violonèelininkas. Pastarasis Yo-Yo Ma vizito aspektas – entuziazmas – neabejotinai dominavo Lietuvos muzikos akademijoje tàdien vykusiose meistriðkumo pamokose, kuriose (reikia paþymëti, labai sëkmingai) dalyvavo keturi jauni violonèelininkai: Glebas Pyðniakas (B.Dvariono muzikos mokykla), Justina Laptevaitë (M.K.Èiurlionio menø mokykla), Povilas Jacunskas (LMA) ir Edvar das Armonas (Kelno aukðtoji muzikos mokykla). Neátikëtinu komunikabilumu pasiþymintis maestro tris kursø valandas þavëjo susirinkusiuosius neformaliu elgesiu ir bendravimu, meniniais patarimais bei improvizuotu grieþimu. Atviros pamokos – sudëtingas ir ávairialypis fenomenas, keliantis specifi niø keblumø tiek jø vedëjams, tiek dalyviams. Turint galimybæ iðgirsti tik vienà konkreèiu momentu mokinio pateiktà interpretacijà galima lengvai pasiduoti pagundai arba ánikti á technologines detales, arba „praslysti pavir ðiumi” kalbant apie bendruosius dalykus. Regis, violonèelës maestro kaip vienà svarbiausiø uþduoèiø meistriðkumo pamokose iðkëlë bûtinybæ padëti studentams atsipalaiduoti, skatinti juos aktyviai màstyti ir analizuoti savo interpretacijas, ásigilinti á grojamà muzikà: „Að ne mokytojas – man tiesiog patinka klausytis”, – teigë Yo-Yo Ma. Beje, maestro siekis þûtbût „iðjudinti” jaunuosius violonèelininkus atskleidë vienà mûsø atlikimo meno mokyklos ypatybæ, nuolatos iðryðkëjanèià uþsienio pedagogams atvykstant vesti atvirø pamokø. Klausantis pastabø ið ðalies, tampa akivaizdu, jog mokiniai mokyk lose, o vëliau ir Muzikos akademijoje nëra pratinami sàmoningai formuluoti savo minèiø bei keliamø uþduoèiø, patys vertinti to, kà, ir kodël bûtent taip, jie daro. Ávairiø stiliø bei epochø muzikos kûriniø intepretacijose akcentuo damas emocionalumà, paveikumà, laisvæ ir mëgavimàsi atliekama muzika, Yo-Yo Ma siûlë studentams daugiau ieðkoti inspiracijø galvojant apie kitø instrumentø skambesá, iðlaisvinti vaizduotæ domintis aplinkoje esanèiais paèiais ávairiausiais dalykais. Ðalia profesiniø grieþimo violonèele aspektø atkreipdamas dëmesá á grynai þmogiðkas muzikantø savybes, Yo-Yo Ma iðreiðkë poþiûrá, prieðtaraujantá vien tik sausam muzikos amato mokymui. Idëjos, apie kurias violonèelininkas siûlë pamàstyti meistriðkumo kursø dalyviams, buvo átaigiai perteiktos jam grieþiant soliná koncertà Naciona linëje filharmonijoje. Ypatingo lengvumo bei natûralumo pojûtis, muzika vimo laisvë ir ypatingas kontaktas su klausytoju þavëjo Yo-Yo Ma interpretuo toje kûriniø violonèelei solo programoje. Girdëjome kompozicijas, atspin dinèias platø ðio violonèelininko interesø spektrà: country stilistika dvelkiantá amerikieèiø smuikininko Marko O’Connoro „Apalaèiø valsà”, J.S.Bacho siui tas violonèelei Nr. 1 ir 3, Yo-Yo Ma gimimo metais – 1955-aisiais – sukurtà George’o Crumbo Sonatà violonèelei solo. Klausytojams, kuriø nemaþai daliai J.S.Bacho siuitø violonèelei interpretacijos etalonas greièiausiai buvo 2001-aisiais Vilniuje skambëjæs rusø violonèelininko Aleksandro Kniazevo atlikimas, birþelio 16-osios vakarà teko persiorientuoti prie visiðkai kitokios skambesio, prasminiø niuansø tendencijos. Yo-Yo Ma grie þiamas Bachas – ne draskanèios kanèios, bet neþemiðko dþiaugsmo simbolis, visiðkas antipodas slaviðkajam tragizmui. Kiekviena nata ðio violonèelininko tarsi
pateikiama klausytojo ir paties atlikëjo pasigërëjimui, tarsi ið visø pusiø apþiû rinëjamas kriðtolinis rutulys. Yo-Yo Ma interpretacijose Bacho muzika atgyja, nuþengia nuo kanonizuoto pjedestalo ir tarsi pati pradeda kvëpuoti. Palygi nimui mintyse iðkyla Glenno Gouldo ágroti klavyrinës Bacho muzikos áraðai. Juose – toks pats þërintis gyvybingumas, detaliø precizika ir þaismë. Gouldo mëgtus medijinius „þaidimus” su Bacho ir kitø autoriø muzika primena ir projektas „Ákvëpti Bacho”, kuriame Yo-Yo Ma dalyvavo kartu su ávairiø srièiø menininkais. Kiekvienos ið Bacho siuitø violonèelei pagrindu Bullfrog Films kompanijos projekte buvo sukurti ðeði filmai, jau pelnæ dau gybæ apdovanojimø ávairiuose filmø festivaliuose. Julie Moir Messervy sodø dizainas, Bacho amþininko Giovanni Battista Piranesi architektûra, Marko Morriso choreografija, reþisieriaus Atomo Egoyano filmas, Kabuki teatro aktoriaus Tamasaburo Bando ðokis, Jayne Torvill ir Christopherio Deano ðokiai ant ledo, kuriems akompanuoja Yo-Yo Ma violonèelë – tai skirtingi meno kûriniai, skirtingi pasauliai, kuriuos gyvenimui ákvëpë Bacho siuitos. Tad ir solo Yo-Yo Ma interpretuojamas Bachas – aistringas ir daugiaspalvis, kaskart keliantis nuostabà ir þvilgsnio nauju, netikëtu rakursu pojûtá. Itin subtiliu Yo-Yo Ma reèitalio postliudu tapo kartu su á Vilniø koncertuoti atvykusio orkestro „Kremerata Baltica” nariais pagrieþta Franzo Schuberto Kvinteto C-dur, D. 956, antroji dalis, tarsi paruoðusi melomanus kità dienà toje paèioje salëje „Kremeratos” koncerte skambëjusiam Schuberto Kvarteto G-dur, op. posth. 161, atlikimui. Ið pradþiø, regis, dar kiek ásiverþæ, netrukus „Kremeratos” muzikantai kartu su þymiuoju violonèelininku pateikë nepa prastai jautrià, ðnabþdanèiø pianissimo, ákvëptø audringø epizodø bei subti liø smuiko (Eva Binderë) ir violonèelës (Yo-Yo Ma) dialogø kupinà Schuberto kûrinio interpretacijà. n Lina NAVICKAITË Muzikuoja Yo-Yo Ma
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Vilniaus festivalio intermedija: diena su Yo-Yo Ma
Muzikos barai /63
Baletas 1998 m. sausá pirmàkart pasirodë þur nalas „Muzikos barai”. Tada ir prasidëjo graþi draugystë su nenuilstanèia baleto istorike ir kritike Aliodija Ruzgaite. Ðian dien, sveikindami savo autoræ graþios sukakties proga, siûlome þurnalo skai tytojams pluoðtelá su ja bendraujanèiø ir gerai jà paþástanèiø buvusiø mokiniø ir kolegø pasisakymø.
Jûratë TERLECKAITË Nuo maþumës Aliodijà Ruzgaitæ su po ðviesi dvasinë aplinka: augo ji darbð èiø, inteligentiðkø, tauriø tëvø ðeimoje, bendravusia su þymiais raðytojais. Mokë si prestiþinëje Marijos Peèkauskaitës gim nazijoje, turëjo laimës studijuoti Vytauto Didþiojo universitete, kur dëstë visas pulkas þymiø asmenybiø, mokslininkø.
Aliodija Ruzgaitë dabar ir...
Pakanka paminëti Z.Ivinskio, J.Ambraze vièiaus, A.Maceinos pavardes. Aliodijos þodþiais, Z.Ivinskis buvæs eruditas, tole rantiðka asmenybë. Kokio tuomet bûta mokymo lygio, rodo ir faktas, kad baigu sieji minëtà gimnazijà laisvai kalbëdavo prancûziðkai ir lotyniðkai, humanitarinis iðsilavinimas apskritai buvo nuodugnus. Nenuostabu, kad puikûs pedagogai iðug dë daug garsiø þmoniø. Kaip yra iðsitaru si jubiliatë, anuometiniai jos pedagogai – ir gimnazijos, ir universiteto – buvo tik ri, kilnûs ir dvasingi inteligentai, geban tys ðias vertybes perteikti savo imliems klausytojams. Ðtai raðytojo J.Kralikausko
Muzikos barai /64
Kai profesija ir pomëgis sutampa Dvasios aristokratës Aliodijos Ruzgaitës jubiliejui
dëka Aliodija visam gyvenimui pamëgo literatûrà, kuri turtina jos bendravimà, recenzijø kalbà ir stiliø. Jos gyvenime literatûra, muzika ir baletas yra inteligen cijos ir dvasingumo ðaltiniai. Aliodijà, gimusià groþiui ir menui, visam gyvenimui pakerëjo pirmas maty tas baletas „Kopelija”. Ðokio lengvumas, spalvos, ðviesos mergaitæ uþbûrë ir atve dë á Kauno valstybës teatro Baleto studi jà. Ten þymioji Vera Nemèinova ir kiti at vërë Aliodijai kultûros, baleto paslaptis. Kartu ji studijavo lituanistikà. Svajones vaþiuoti tobulintis á Sorbonà nutraukë 1940 m. okupantø nuleista uþdanga. Tais nelaimingais Lietuvai metais ji bu vo priimta á teatrà ðokëja, ir prasidëjo baleto artistës gyvenimas. Choreografas B.Kelbauskas, áþvelgæs iðlakios merginos dvasios turtus, laikë jà charakteriniø vaidmenø atlikëja. Aliodija debiutavo 1942 m. „Mieganèiojoje graþuolëje”. Tu rëjo laimës ðokti operose, kuriose daina vo nepakartojami artistai K.Petrauskas, J.Maþeika, A.Kuèingis. Jaunajai ðokëjai tai buvo puiki aktorinio meno mokykla. Per 26 metø ðokëjos karjerà sukûrë daug ásimintinø vaidmenø: Laurensijà, Ispanæ, Karabos, Raganà. Mëgstamiausi vaidmenys – Zarema (baletas „Bachèisa rajaus fontanas”) ir Venera („Faustas”). Labiau mëgo ðokti operose, nes jø muzi ka dramatiðkesnë, ádomesnë. Jø baleto miniatiûrose ji suþibëdavo ryðkiausiai. Kaip yra prisipaþinusi pati, jai nebuvo nemielo ar maþo vaidmens. Antrasis gyvenimas – ilgametis pe dagogës darbas: 1952–1959 m. Vilniaus konservatorijoje dëstë ðokio menà ir teat ro istorijà, M.K.Èiurlionio meno mokyk loje – klasikiná ðoká. Per ketvirtá amþiaus parengë daug ðokëjø laidø. Treèiasis
gyvenimas – baleto kritikës, recenzentës, knygø kûrëjos. Tokie yra pagrindiniai Aliodijos Ruz gaitës turiningo gyvenimo klodai. Esant gausiai bibliografijai (þr. Leokadijos Að kelovièiûtës straipsná „Muzikos barø” 1998 m. birþelio numeryje), tiesiog ne patogu kartotis skrupulingai pasakojant apie jos gyvenimà ir darbus. Antra ver tus, ar tai padëtø atskleisti jos pilnatvæ? Vargu. Just.Marcinkevièius apie monsin jorà K.Vasiliauskà yra pasakæs: „Ðiame þmoguje tilpo viskas”. Ta pati metafora puikiai tinka ir Aliodijai. Juk þmogaus pilnatvë begalinë. Nutariau pasikviesti á talkà bûrá jos studentø, mokiniø, kolegø. Kaip þemuoges ant smilgos verdama jø atmintyje ástrigusius prisiminimus, ban dysiu atverti jos ryðkià dvasinæ ðviesà, noriai dalytà ir dalijamà kitiems. Pradþioje norëèiau prisiminti vieno poeto, Aliodijos gerbëjo, eiles, raðytas 1950 m.: Kada nutols, kas ðiandien taip brangu, Ðirdies kaitra kai pasitrauks pavësin, Ar tarti, Lialia, viens kitam galësim: „Þinau að vienà draugà tarp draugø”? O bûtø gera tarti ir pavësëj: „Ja pomniu èiudnoje mgnovenije”.
Aktorë Graþina Urbonaitë, buvu si A.Ruzgaitës studentë: Ji buvo ir yra pavyzdys, kaip apgal votai siekti tikslo. Imponuoja jos valia: kad ir kaip bûtø sunku, ji lieka iðtikima principui „reikia” – reikia neiðduoti savo sàþinës, gyvenimo nuostatø. Kartu ji yra þaisminga. Prislëgtà juodos gyvenimo prozos ji gali pradþiuginti prancûziðkai pacituodama V.Hugo ar kito autoriaus kûrinio iðtraukà. Ji moka groþá atskleisti ir juo þavëtis. Kai bûna ypaè sunku, sie
Su Edmundu Gedgaudu
...1954 m., Barbora I.Morozovo balete “Daktaras Aiskauda”
... 1958 m. prie jûros
kiu bent pasëdëti, pabûti ðalia jos. Labai jà myliu. Mus intrigavo, stebino, kad ji, bale rina, baigë teatrologijà. Juk ðokis – þais mingumas, o antikinio teatro istorija – akademiðkumas. Ji iðaiðkino, kas yra choras antikinëse tragedijose. Tai – sà þinës balsas, bûdingas kiekvienam þmo gui, tik reikia á já ásiklausyti. Studijø metais mëgdavome þiûrëti jai á kojas – ar nedreba ið baimës. O ji bû davo rami kaip sfinksas. Mylëjome jà uþ ðvelnø grieþtumà, ðià aksomine pirðtinai te apmautà geleþinæ rankà. Ji yra labai apsiskaièiusi, mes dalija mës nuomonëmis apie perskaitytas kny gas. Ji traukia nepaprasta baleto meile. Jos pristatyti videosiurprizai – visas bale to pasaulis. Ji pamiðusi dël groþio, noriai juo dalijasi su kitais. Remiesi á jos valià, gyvenimo tikslingumà. Pasako, kà darei blogai. Tokiais þmonëmis tiki, ir labai svarbu jø turëti. Ji iðtikima savo profesi jai, draugams. Jei kas apie jos profesijos kolegas kalba neigiamai, ji pateikia prie ðingø argumentø, tokiø, kad nepaneigsi. Aktorë, teatro pedagogë, re þisierë Alvyda Èepaitytë, buvusi A.Ruzgaitës studentë: Ji buvo reikli, grieþta, þavinga – visa da þavëdavomës, kaip iðradingai ji puo ðiasi. Maloni – kvatodavo ið juokingø da lykø, dþiaugdavosi mûsø sëkmëmis, ið jos suþinojome, kad kûnas turi kalbëti. Ji – nuostabi teoretikë. Þavimës jos straips niais apie baletà. Ji visàlaik domëjosi vi so pasaulio baletu, puikiai paþinojo Aust ralijos baletà, Meno darbuotojø rûmuose rengdavo baleto vakarus. Bendravo su þymiausiais baleto meistrais. Platus jos
baltà ðviesà. Gal tyèia? A.Ruzgaitë davë pylos apðvietëjui. Ji buvo avantiûrø më gëja.
domëjimosi laukas: jà pamatysi ne tik baleto, bet ir teatro spektakliuose, Filhar monijoje. Gal per maþai ji ðoko, iðreiðkë save, atsiskleidë kaip ðokëja, balerina, nes buvo liekna, aukðta, o vyrai solistai – maþuèiai. Jos meilë – klasika, taip pat baliniai ðokiai – ávairûs valsai, polone zai, mazurkos. Mano laikais studentams nebuvo galima apsinuoginti. Menu, A.Ruzgaitë Naujøjø metø iðvakarëse parengë mums septynioms gyvaèiø ðoká. Dël tokiø gra þuoliø kaip Pleðkytë, Paliukaitytë, Mule vièiûtë, Lozoraitytë mus pravardþiavo „Holivudu”. A.Ruzgaitë nutarë, kad tokios graþuolës gali ðokti nuogos. Ap sirengusios buvome minimaliai, basos, su apyrankëmis, ávairiais papuoðalais. Turëjo bûti tamsiai raudonas apðvieti mas. Staiga vietoj tamsios uþdegë ryðkiai
Aktorius, Lietuvos muzikos aka demijos dëstytojas Vytautas Èibi ras, buvæs A.Ruzgaitës studentas: Su A.Ruzgaite susipaþinau 1954 m., ástojæs á Valstybinæ konservatorijà. Ji dës të ðokio pagrindus ir teatro istorijà. Vaka rais dauguma studentø plûste plûsdavo me á teatrus, tarp jø – ir á Operos ir baleto teatrà, kurio scenoje matydavome savo dëstytojà, tuo metu paèiame kûrybiniø jëgø þydëjime, ðokanèià ávairias baleto partijas. Tai buvo tikrai áspûdinga, nepa kartojama. Plastika ir ðokis neabejotinai yra neatsiejama kiekvieno scenos þmo gaus raiðkos dalis. Mums, jauniesiems, dar nesusiformavusiems, kampuotiems, daugumai kilusiems ið kaimo, ji këlë didelius reikalavimus. Buvo savotiðkai negailestinga ir priekabi, bet tai davë rezultatø. Pavyzdþiui, po dvejø metø pradëjæs studijuoti Maskvos teatriniame institute, buvau atleistas nuo ðokio pa mokø, nes A.Ruzgaitës dëka pagrindus buvau gavæs Vilniuje, ir maskvieèiai tai pripaþino. Turbût retas dalykas, kad ðokio mo kytoja dëstytø teatro istorijà. Tuo metu spaudoje gan daþnai pasirodydavo ir A.Ruzgaitës kritikos straipsniø. Þodþiu, tai yra plaèiø interesø teatro þmogus, ir visada malonu prisiminti tas dienas. Dëkingumo ir pagarbos jausmai jai neið blëso. Tai maksimalistë, plataus iðsilavi nimo, sukaupusi didelá þiniø bagaþà, o ne vien siauros specialybës dëstytoja. Ji þavinga, gracinga, aristokratiðka ir kiek vieno gatvëje pastebima.
Muzikos barai /65
Baletas Aktorë Irena Tamoðiûnaitë, bu vusi A.Ruzgaitës studentë: A.Ruzgaitë – þmogus, davæs geras drausmës pamokas. Labai puiki, profe sionali ðokio dëstytoja. Að buvau my limiausia jos mokinë. Ðokau neblogai, turbût todël, kad kaip aktorë gavau ið jos gerus pagrindus, galëdavau viskà leng vai atlikti. Aliodija buvo labai grieþta ir labai maloni, ðvelni, niekada neðaukian ti, kantri. Kai jà pamatau, ðirdyje geriau pasidaro, o juk, kitus dëstytojus pama tæ, pereidavome á kità gatvës pusæ… Ji iðmokë darbðtumo, buvo kûrybinga, disciplinuota. Visi jà labai mëgome. Ji mokëdavo prie kiekvieno prieiti, áskie pijo ðokio meilæ. A.Ruzgaitæ átraukèiau á geriausiø, ádomiausiø dëstytojø – asme nybiø, kuriø dëstomà dalykà iðmokome visam gyvenimui – ketvertukà. Pradëjus savarankiðkà darbà, Aliodijos labai labai trûko: jos dëstomø disciplinø, jos kaip þmogaus, kaip moters. Gyvenime buvo visokiø situacijø, ir visada labai malo niai, ðiltai jà prisimenu. Muzikologas Edmundas Gedgau das: Aliodijà pirmàkart pamaèiau Kauno valstybës teatre atliekant ekspresyvø aktoriná Zaremos vaidmená „Bachèisara jaus fontane”. Juozapaitytë ðoko Marijà, H.Kunavièius – Vaclovà, A.Livodon gro jo solo smuiku. Man atrodo, kad Aliodija á mûsø baleto istorijà kaip tik ir áëjo cha rakteriniais vaidmenimis. Tai buvo savo vaidmenis aiðkiai suvokianti, sàmonin gai juos kurianti artistë. Inteligentiðka, fotogeniðka, todël Kauno fotostudijos fotografas Baulas yra pridaræs daug jos nuotraukø. Jos gyvenimas – tai atvejis, kai profe sija sutampa su pomëgiu. Ji ir dabar do misi baleto istorija. A.Ruzgaitë, kaip ir J.Jovaiðaitë-Olekienë, buvo savita mûsø baleto asmenybë. Tokiø charakteriø, kai þmogus áneða ánaðà kaip asmenybë, bale te reta (V.Chlebinskas taip pat sugebëjo savo individualybæ perkelti á kuriamus vaidmenis). Tokie menininkai turi ryðkø „að”. Antraip baletas, pirmiausia klasi kinis, darosi sterilus, linkæs niveliuoti asmenybæ, ypaè mûsø laikais. A.Ruzgaitë – nuostabi, komunika bili kolegë, neuþsisklendþianti savo profesijoje, siauro amato ceche. Jà ma tau simfoniniø orkestrø koncertuose, ji – nuolatinë Filharmonijos vieðnia. Turi savo nuomonæ muzikos gyvenimo klau simais. Jai tai rûpi, artima, to reikia. Ba letas – muzikos dalis. Ji lankosi visuose dramos spektakliuose. Turi vidinës aistros, smalsumo, kurie metams bëgant nesumenko, netapo siauru pasaulëliu.
Muzikos barai /66
Manau, kad ji mielai keliautø, matytø, ko pasaulyje nematë. Mokytojø kolektyve su ja visada bûda vo malonu bendrauti, nes ji kûrë kitokià atmosferà. Mokykloje ji buvo tarsi katali zatorius, jai nebûdingas uþsisklendimas, smulkios problemëlës. Mokyklos ðventë se bûdavo ið tikrøjø pirmoji dama. Aliodijà regiu tarsi paskutiná mohika nà. Metai jai lemiamo vaidmens neturi. Nedaug tokiø yra. M.K.Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyriaus vadovas, buvæs ba leto solistas Petras Skirmantas: Pirmiausia norëèiau pasveikinti jà jubiliejaus proga, palinkëti daug daug sveikatos ir kartu su daugeliu gerbëjø pasidþiaugti ja kaip puikiu þmogumi. Ji buvo ir mano pedagogë, ir kai kuriø sce ninio gyvenimo etapø kelrodë, ákvëpëja. Kaþkada yra prasitarusi, kad jeigu vël rei këtø rinktis profesijà ir þinotø, jog ðokti teks tik paskutinëje kordebaleto linijoje, vël ateitø ir vël bûtø ðokëja. Tai rodo beprotiðkà jos atsidavimà, ðokio meilæ. Þavi jos dvasios jaunystë. M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokytoja Angelë Rasimavièienë: Ið jos reikia mokytis. Scenoje ji kaip viesulas, pavasario audra, jos vaidmenys – ryðkûs. Ji paþinojo ne vienà egzodo literatû ros þmogø – J.Aistá, B.Brazdþioná, kitus. Eruditë, literatûros, meno þmogus. Nepa prastai pareiginga. „Reikia” – jai atrodo svarbiausia. A.Ruzgaitë – labai ðviesi asmenybë. Ji yra ne tik garsi balerina, bet ir nuosta bi literatë. Visada þavi puikus jos þodis, raðymo mintis, idëja. Paprastai A.Ruzgai tës straipsnius su didþiausiu malonumu perskaitau net du kartus. Raðydama, kalbëdama apie kitus menininkus, ji visada ieðko didþiøjø vertybiø, remiasi jomis. Mokykloje daug yra kalbëjusi apie J.Jovaiðaitæ-Olekienæ, kitus menininkus, kultûros, literatûros reiðkinius. Retas literatas taip kuria kultûros þmoniø, menininkø portretus. Ji visada ieðko ir suranda patá graþiausià, ðviesiausià to kio þmogaus bruoþà, mato já plaèiame Lietuvos kultûros, savo srities konteks te, kontekste Lietuvos prieðkario, kurio kultûra, literatûra, teatro menas maþai kam þinomi. Savo straipsniuose, pokal biuose, susitikimuose mokykloje A.Ruz gaitë visada labai miela, átaigi. Ji tiesiog hipnotizuoja savo þodþiu: su nuostaba klausaisi jos pasakojimø apie raðytojus, poetus, kuriuos paþinojo. Prieðkaris, jo kultûra man buvo nauji universitetai. Visa, kà ji kalbëdavo, darydavo, tai tik ið
esmës, apgalvojusi. Savo mokinëms bu vo begalinio darbðtumo pavyzdys. Labai svarbus mokinëms buvo jos þodis, tonas, pavyzdys. Mergaitës stengësi girdëti, su prasti, dirbti, kalbëti, bendrauti kaip jø specialybës mokytoja. Ji mokëjo gyventi savo mokiniø rûpesèiais, gyvenimais ir turbût visada manë, kad mokytojas yra tas ðviesulys, kuris, pasak V.Maèernio, veda „neðti tà ðviesà, matyti ir ðviesti kitiems”. Man ji visada imponuoja kaip labai ðviesi, darbðti ir iðskirtinës kultûros as menybë. Á koká kultûros renginá nueitum – á poezijos ar ðiaip literatûros vakarà, á teatrà, operà, baleto premjerà, visada pa matysi A.Ruzgaitæ. Visur ji suspëja, suka si, klausinëja, bendrauja. Visada jà supa bûrelis þmoniø, ji yra traukos centras tø, kuriems ádomi, svarbi kultûra. Graþiai prisimenu tà metà, kai dirbo me su ja mokykloje. Kai atëjau dirbti, im ponavo vyresniøjø mokytojø A.Ruzgai tës, J.Jovaiðaitës-Olekienës asmenybës. Per mokyklos ðventes visada bûdavo nepakartojamas A.Ruzgaitës ir E.Ged gaudo duetas. Þavëjomës A.Ruzgaitës talentu, humoru, iðradingumu, gera nuo taika. Ji visada geba bûti renginio siela, yra tasai retas þmogus, kurio klausaisi neatsiklausai, þiûri neatsiþiûri. A.Ruzgaitë neða ðviesà kitiems ir pati amþinai visur jos ieðko, ypaè þmogaus ðviesos, ir be galo moka jà parodyti, pasakyti, atskleisti. Að visà laikà ið jos mokausi. Stalauskienë, buvusi Irena A.Ruzgaitës kolegë, M.K.Èiurlionio menø mokyklos senjorø klubo stei gëja, kaimynë: Senjorø klubas labai dþiaugiasi tu rëdamas tokià entuziastæ, tokià visur pritampanèià asmenybæ. Mano kaimynë visada geros nuotaikos, þavi, ðmaikðti. Jos pajuokavimai – prasmingi, visada labai laukiami ir pageidaujami. Ðtai kad ir toks pavyzdys. Labai apgailestavo, kad nustojo vaþinëjusi „ðiukðliø dëþë”. Mat anksèiau „iðeidavome á „Brodvëjø” pabendrauti, pasimatyti, o dabar visi sulindæ á savo niðas, tik maiðiukus neða, dëlioja ir vieni su kitais nebendrauja”. Visi kaimynai jà nepaprastai myli, nes ji neiðdidi, paprasta, net á turgø nuëjusi suþavi visus prekeivius. Vienàsyk ji man sako: „Visi savo metus slepia, o að toms turgaus bobelëms pasakau, kiek man me tø, tai tik stebisi”. Jos labai graþi dienotvarkë: nieka dos nesëdi namie, visada kur nors eina, priklauso kelioms draugijoms. Tiesiog pavydþiu, kokia ji pasitempusi, bendrau janti su þmonëmis, ðviesios nuotaikos.
Baleto solistë Deimantë Kupstai të, buvusi A.Ruzgaitës mokinë: Ji mumis, susirinkusiomis ið visos Lietuvos, rûpindavosi, priþiûrëdavo, pa dëdavo mums kaip mama. Nebuvo taip, kad padirbo per pamokà, ir viskas baigë si. Ji rûpinosi ir po pamokø, domëjosi kiekvienu, stebëjo, kaip kam sekasi. Kai pradëjome dirbti teatre, ji ir toliau stebë jo tolesná mûsø kelià. Visada ateidavo paþiûrëti mûsø spektakliø. Net rûpinasi mûsø vaikais kaip moèiutë. Labai ðiltas þmogus. Ji mums buvo gyvas valingumo, darbðtumo pavyzdys. Savo pavyzdþiu átikino, kad tik nuosekliai dirbant galima pasiekti rezultatø. Pamokas ji vesdavo taip, kad neturëjai kada tinginiauti. Ji su þiûrëdavo kiekvienà vaikà, kiekvienà su gebëdavo uþdegti. Ið visos ðirdies linkiu Mokytojai sveikatos, energijos, entuziaz mo, uþkreèianèio, trykðte trykðtanèio op timizmo ir kad ðios labai ryðkios savybës niekuomet neiðblëstø. Amsterdamo nacionalinio ope ros ir baleto teatro baleto solistë Rûta Jezerskytë: Esu nepaprastai dëkinga likimui uþ paþintá su tokios aukðtos kultûros þmo gu mi kaip A.Ruz gai të. Kiek kar tø esu prisilietusi prie jos turtingos ir visuomet optimistiðkos asmenybës! Kiekvienas ið jos pasiëmëme po dalelæ: kas þiniø, kas ákvëpimo, o kas motiniðko rûpesèio. Vi sa tai ji davë veltui ir su meile. Nedaþnai sutiksi þmogø, toká turtingà þiniø ir tuo pat metu toká vaikiðkai atvirà ðiø dienø pasaulio naujovëms. Galbût Aliodijos asmenybës traukos paslaptis slypi nuo latiniame vidiniame atsinaujinime, gebë jime visuotinæ paþangà atpaþinti maþose kultûros, meno kibirkðtëlëse, galbût tie siog neblëstanèioje meilëje ateinanèioms kartoms, jø svajonëms ir siekiams. Kartu su daugeliu A.Ruzgaitës talen to gerbëjø dþiaugiuosi laiko neáveiktu jos moteriðku groþiu ir sveikinu sulau kus solidaus kûrybos derliaus. n
A.Cholinos „Romeo ir Dþuljetos” interpretacija Originalios afiðos kvietë þiûrovus á choreografës A.Cholinos ðokio spektaklá „Romeo ir Dþuljeta”, kurio premjera ávyko ð.m. kovo 28 ir 29 d. Nacionaliniame dramos teatre. Programëlëje Cholina raðo, kad „á Romeo ir Dþuljetà paþvelgs amþininkës akimis”. Bet juk visi cho reografës spektakliai – ir jos „Medëja”, ir „Karmen” – ádomûs todël, kad netradiciðki, originalûs. Spektaklyje nenaudojama nei S.Prokofjevo, nei H.Berliozo muzikos. Programëlëje nurodyta, kad skamba ðiuolaikiniø kompozitoriø kûryba, bet kodël nenurodytos jø pavardës? Vienodoka, perdëm garsi spektaklio muzika ilgainiui nustoja poveikio. Spektaklio pradþioje prosceniume prieðais þiûrovus sëdi ir á salæ þvelgia dvi artistø grupës. Pasigir dus muzikai, prasideda gyvi atskirø ðokëjø ir grupiø ðokiai, kuriantys linksmo ðurmulio, karnavalo atmosferà. Jà paryðkina ir margaspalviai eklektiðki ávairiø epochø kostiumai, kuriuos sukûrë dailinin kës M.Rubavièiûtë ir K.Pociûnaitë. Ðioje scenoje choreografë lengvus ðuolius derina su nelauktais kûno rakursais, staigiais „gyvenimiðkais” rankø judesiais. Ið virðaus nusileidus suriðtoms këdëms su deganèiomis ant jø þvakutëmis (tai priminë Kalëdø eglutæ), choreografë veiksmà perkëlë á baliø, kuriame kartu dalyvauja Romeo ir Dþuljetos tëvai – baleto solistë A.Gineitytë ir aktorius S.Balandis bei baleto solistë D.Kupstaitë ir aktorius E.Jaras. Baliuje jaunas, þavus baleto artisto D.Bakëjaus Paris þaismingai meilinasi jaunutei Dþuljetai. Humoru dvelkia Dþuljetos kambario scenos. Vaikiðkos Dþuljetos draugës, aprengtos trumpais baltais marðkinëliais, kepuraitëmis, þaidþia su baltomis pagalvëlëmis ir pargriauna ant jø Dþuljetà, skaito laiðkà... Tai dar viena originali choreografës „pamiðusiø mergaièiø” versija. Kurdama spektaklá, Cholina atsakingus vaidmenis skyrë visai jauniems teatro ðokëjams M.Rimei kiui (Romeo) ir A.Þuþalkinui (Merkucijus), Dþuljetà pirmame spektaklyje ðoko balerina Þ.Baikðtytë, o antrame – Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos dvyliktos klasës mokinë M.Makejeva. Þ.Baikðtytës Dþuljeta patraukia iðoriniu groþiu, moteriðku ðvelnumu, o M.Makejevos – vaikiðku nuoðirdumu. Ásiminë pirmosios Romeo ir Dþuljetos susitikimo scenos. Joms kenkë vienodo ritmo, triukðminga muzika, „uþslopinanti” duetø choreografijà, ðokio niuansus. Muzikos ir choreografijos vienovë iðryðkëjo Tebaldo (baleto solistas A.Daraðkevièius), Benvoli jaus (baleto artistas E.Butkus), Merkucijaus ir Romeo muðtyniø scenose, kuriø átampà didino ne tik muzika, bet ir netikëtos dramatizmà stiprinanèios pauzës. Ið uþkulisiø bëgantys ir juos besivejantys jaunuoliai po mûðio scenoje vël dingdavo, vydami savo prieðininkus. Dëmesio centre buvo valin gas, ambicingas, savimi pasitikintis A.Þuþalkino Merkucijus, tuo tarpu kituose baletuose ðá ðokëjà buvome pratæ matyti nerûpestingà linksmuolá. Èia jis – savita individualybë. Ádomi mûðio choreo grafija atskleidë stiprià ðokëjo technikà, ðuoliø lengvumà. Iðskirèiau ir dramatiðkà spektaklio finalà (dekoracijas kûrë dailininkas M.Jacovskis): uþtemdytoje scenos gilumoje ánirtingai kaunasi dvi ðokëjø grupës juodais apdarais (turbût visi þiûrovai prisiminë Irake vykstantá karà), o priekyje – ðviesos nutvieksti Romeo ir Dþuljeta – amþinos meilës simbolis. Jø suglaustos galvos ir puoðia ðio spektaklio afiðas, programëles. Cholina daþnai mini, kad seniai svajojo pastatyti „Romeo ir Dþuljetà”. Gal ir gerai, kad pastatë tik dabar, nes ðiame spektaklyje dalyvauja ir jos Muzikos akademijos studentai. Nemaþa trupë leido choreografei pastatyti daug savitø (ypaè kovos paveiksle) muzikiniø ðokiø. Aliodija RUZGAITË Scena ið A.Cholinos “Romeo ir Dþuljeta”
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Niekada negirdëjau, kad kuo nors skøs tøsi. Kai sirgo, kai buvo sunku, ji viskà pakëlë, iðkentë. Kai pamatai jà pro langà, tai diena ðviesesnë. Mane pamaèiusi, ji suðunka: „Na, prezidente, na, kaip?” Tik þavëtis galima tokiu þmogumi. Ji tiesiog ðvyti ir teigiamai veikia aplinkinius. Jos taktas – pakerintis. Laiminga, kad turiu tokià kaimynæ, bendradarbæ.
Muzikos barai /67
Festivalis
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Septintasis ðokio festivalis Tero Saarinenas (Suomija)
Aliodija RUZGAITË
Muzikos barai /68
kurianèio prancûzo Xaviero Le Roy’aus spektaklis „Self unfi nished”. Ðis mikrobio logijos mokslininkas 50 minuèiø laikë prikaustæs þiûrovø dë mesá sëdëdamas prie stalo, vëliau lëtai judë damas, aptraukdamas kûnà juodu drabuþiu, transformavosi á keis tà keturkojæ begalvæ bûtybæ. Netikëti ran kø, kojø judesiai këlë ðypsenà. Visa vyko be muzikos, tyloje. Tada ir iðryðkëjo, kokia svarbi scenoje akto riaus átaiga. Solo spektaklá „Tchourai” parodë ið Afrikos atvykusi senegalietë Germaine Acogny. Aktoriø namuose ji pasakojo, kad baleto, ðokio mo kësi Prancûzijoje. Iki 1982 m. buvo „Mud ra Afrikos” ðiuolaikinio ðokio mokyklos vadovë. Ðiuo metu su vyru dirba ðokio centre, kuris rengia profesionalius Afrikos ðokëjus. Áëjus á þiûrovø salæ, padvelkë smil kalais, pasigirdo bûgnø muzika, pradëjo ryðkëti sëdinèios ðokëjos siluetas. Spektak lyje penkiasdeðimt devyneriø metø ðokëja tik retkarèiais atlikdavo filmuose matytus egzotiðkus afrikieèiø rankø, klubø jude sius, o vyravo statiðkos pozos, minimalûs judesiai. Festivalyje netrûko duetø. Didþiosios Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
G
eguþës 5–11 d. Vilniuje vyko sep tintasis tarptautinis ðiuolaikinio ðokio festivalis „Naujasis Balti jos ðokis ‘03”. Renginio direkto rius A.Imbrasas dþiaugësi, kad ðiemet iðsiplëtë festivalio ribos, – atvyko trupë ið Kanados, vieðnia ið Senegalo. Þiû rovai matë 20 ávairiø ðokio trupiø. Dëmesá patraukë reklaminis festivalio plakatas, vaizduojantis iðmargintà ðokan èio vyro figûrà. Pirmàjà festivalio dienà þymus suomiø ðokëjas ir choreografas T.Saarinenas ðoko du monospektaklius. Pirmàjá – „Þmogus kambaryje” – ðokëjui sukûrë þymi choreografë Carolyn Carlson. Saarinenas savita plastika, daþydamas kû nà daþais, o veikiau juos tepdamas popie riuje, perteikë dailininko kûrybos vizijas. Vëliau rinkdamas, derindamas skirtingus drabuþius, ðokëjas vaizduotëje kûrë, repe tavo vaidmenis. Saarineno individualybë, savita plastikos raiðka dar labiau iðryðkëjo jo paties sukurtame monospektaklyje „Me dþioklë”. Ádomu, kad ðokëjas pasirinko I.Stravinskio baleto „Ðventasis pavasaris” muzikà, kurios stichijà baletmeisteriai paprastai perteikia grupiniais ðokiais. Stebino átaigi solisto kûno plastika, veido iðraiðka. Virð scenos susiformavæs spalvø pieðinys leisdamasis apgaubë ðokëjo kûnà, kurdamas mistiðkai paslaptingà bûtybæ, archetipà. Saarinenas yra baigæs Suomijos klasikinio baleto mokyklà, ðoko Nacionali niame baleto teatre. 1992 m., pasitraukæs ið ðios trupës, studijavo nepalieèiø, japonø ðokius. Bûtø ádomu pamatyti jo kurtus „Petruðkos”, „Pulèinelos” pastatymus. Originalumu iðsiskyrë ir Vokietijoje
Senegalietë Germai ne Acogny
Britanijos choreo grafës Lisos Torun „Triptike” matëme tris ðokius. Pirmame ðoko du vyrai, antra me – dvi moterys. Ádo mesnë choreografija ðokio, kurá atliko vy ras ir moteris. Gerokai átaigesnis buvo Suomijos ðokë jø duetas „Paþadai”. Já sukûrë ir ðoko A.Aaltokoski ir P.YliMaunula. Festivalyje buvo nemaþai vaizdo technikos, taèiau ðo kio ir vaizdo sintezæ pasiûlë nedaugelis. Ðiame duete scenos grindimis ðniokðèiantis vanduo, pavasa ris, vëjo ðuorai sustiprino besikeièianèius moters ir vyro santykius, jø reiðkiamas emocijas. Ið duetø lyrizmu, ðokio ir nuotaikø niu ansais iðsiskyrë V.Jankausko „Nuskendæs slënis” (muz. S.Sasnausko), kurá jis ðoko su G.Kirkilyte. Linksma gaida festivalá baigë Didþio sios Britanijos solistai T.Roden ir P.Shen ton, parodæ komiðkà spektaklá „Tai yra modernu”, kuriame ðmaikðèiu tekstu (gaila tø, kurie nesuprato anglø kalbos), judesiais ir ðokiais solistai papasakojo ðim tametæ ðokio istorijà.
Festivalyje matëme ir naujà A.Cholinos spektaklá „Romeo ir Dþuljeta”, apie kurá ra ðoma kitame ðio numerio straipsnyje. *** Pasibaigus septintajam festivaliui, or ganizatoriai jau rûpinasi ir þvalgosi, kà pakviesti á kità. Pagirtina ir kartu rizikin ga, kad þiûrovams norima parodyti prem jeras, nes ir þymø ðokio kûrëjà gali iðtikti nesëkmë. Ðiame festivalyje irgi matëme, kaip vis labiau nyksta ðokio þanrø ribos. Daugelis choreografø ðiuolaikiná ðoká jungia su klasikinio baleto, akrobatikos, gyvenimiðkais judesiais. Vis daþniau pasi telkiama videotechnikos ir maþiau scenog rafijos. Keletà metø vyravusius darbinius ðokëjø drabuþius – kelnes ir marðkinëlius – keièia ádomesni sceniniai kostiumai. Dar neseniai daugelis choreografø kurda mi naudojo këdes. Ðiemet matëme labai daug butaforijos. Festivalyje choreografai daugiau reikðmës skyrë muzikai. Spektak liuose girdëjome teksto intarpø. Malonu, kad ðiuolaikiná ðoká kuria daug moterø. Klasikiniame balete jø beveik nëra. Tad iki kito, aðtuntojo, festivalio! n Baletas vaikams “Alisa” “La La La Humans Steps” (Kanada)
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Trys Lenkijos ðokëjai (dvi merginos ir vaikinas) Nacionalinio dramos teatro fojë parodë „Bylà Nr. 1”. Þiûrovai kompiute ryje galëjo iðsirinkti vaizdo, ðokio ar mu zikos numerius, kuriuos ðokëjai atlikdavo scenoje. Mûsø televizijos laidà „Pagauk kampà” primenantis spektaklis áspûdþio nepadarë. Improvizacijai stigo ádomesnës choreografijos, geresnio ðokio. Prieð Kauno ðokio teatro „Aura” spek taklio eskizà „Aseptinë zona, arba Lietu viðkos sutartinës” ðá kolektyvà Kultûros ministerijos vardu sveikino J.Ðirvinskas ir festivalio rëmëjo „Philip Morris Lietuva” atstovas, kurie trupës vadovei B.Letukai tei áteikë premijà ir prizà. Kûriná ðokëjai ðoko darniai, lengvai. Vëliau ðoká uþgoþë pernelyg greitas videokadrø judëjimas, mirgëjimas. Nesupratau ir spektaklio pa vadinimo. Pasaulyje garsi Kanados trupë „La La La Humans Steps” Nacionaliniame operos ir baleto teatre parodë spektaklá „Amelia”, uþ kurá choreografas E.Lockas buvo áver tintas „Prix Benois de la Danse” premija. Ið pradþiø suþavëjo ir nustebino kosminis ðokëjø duetø greitis, virtuozinë technika. Taèiau ilgainiui (spektaklis trunka 90 mi nuèiø) ëmë pabosti „kompiuteriniai” ran kø judesiai, pasikartojantys sukiniai ant puantø, tos paèios kojø „petit lattement”, „battu” judesiai. Patiko ádomus ðokëjø apðvietimas. Spektaklio tempà maþino kartkarèiais pasirodantys moterø ðokëjø videokadrai. Ávairia choreografija pasiþy mëjo vyrø ðokis. Danijos trupë iðsiskyrë neáprasta choreografo Timo Feldmanno premjera „Hendrix House”. Neáprasta ji todël, kad þiûrovai sëdëjo arba stovëjo scenoje. Jiems áeinant, ðokëjai ir orkestrantai repetavo. Programoje raðoma, kad ðis spektaklis skiriamas laukinei asmenybei, rokenrolo karaliui J.Hendrixui, todël pasirinkta kom promisø nepripaþástanèio A.Schnittke’s muzika (jà grojo lietuviø styginiø kvarte tas „Chordos”). Ðokëjø stiliø irgi apibûdin èiau kaip laukiná. Programoje taikliai ra
ðoma, kad „(...) fizinis judëjimas tarsi skaldo ðokëjø kûnus á atskiras dalis...” Estijos „Von Krah lio” teatras ið Talino, pasikvietæs þymø rusø choreografà A.Pepelia jevà, pastatë dar vienà „Gulbiø eþero” versi jà. Iki ðiol prisimenu Londono choreografo Matthew Bourne’o „Gulbiø eþerà”, kuria me vietoj gulbiø ðoka basi, nuogi, bet labai plastiðki gulbinai. Ðis spektaklis man priminë cirkà. Pradþioje ðe ðios aukðtai po kirpëjø gaubtais ðokanèios merginos, laikydamosi virvës, po vienà leidosi þemyn. Scenoje besiritinëjanèios statinës, valdomos viduje esanèiø ðokëjø, kaip ir „triukai” su kibirais, tiktø cirkui. Ant sienos nuolat keitësi ávairûs vaizdai. Pagal P.Èaikovskio valsø ir visai kitokià kompozitoriaus S.Zagnyj muzikà ðokëjos ðoko tuos paèius, vienas á kità panaðius ðiuolaikinius ðokius. Kûrëjai paþadà ávykdë: programëlëje paraðyta, kad „mes turime padaryti galà istorijai, (...) kanonið kiems sceniniams sprendimams...” Kasmet festivalyje dalyvaujanti Latvi jos choreografë O.Þitluchina su Rygos cho reografijos mokyklos mokiniais pastatë ba letà vaikams ir visai ðeimai „Alisa” (muz. A.Vilcano). Spektaklyje buvo ádomiø scenø, iðradingai panaudotos pripuèiamos dekoracijos. Jaunieji artistai parodë gerus ðiuolaikinio ðokio ágûdþius. Taèiau Alisos charakteris maþai iðryðkintas. Kaþin ar maþiesiems vaikams ðis spektaklis bus ádo mus ir suprantamas? Èeliabinsko ðokio teatras parodë cho reografës O.Ponos spektaklá „Þvelgian tys á amþinybæ”, skirtà pernai þuvusiam J.Panfilovui. Ðeðiø vyrø ðokiai pasiþymëjo ádomia, savita plastika, ðokiø kompozicija, bendravimu. Rimties, susikaupimo atmo sferà kûrë ir dviejø solistø iðraiðkingai atliekamos rusø dainos. Nepakartojamà áspûdá padarë rusø trupës „Provincialnyje tancy” spektaklis „Skrydis arbatëlës metu”. Já pastatë talen tinga choreografë ir ðokëja T.Baganova. Dar yra prisimenanèiø jos spektaklá „Kle vø sodas”. Choreografës spektakliuose ne trûksta ðilumos. Ðiam jos suteikia apðvies tas besisukantis ir giedantis parðiukas, scenoje kabanti nuotakos suknelë... Visa tai kûrë savità atmosferà, kuriai nestigo subtilaus humoro, rimties, reikðmingø pauziø. Ádomi ir ávairi ðokiø leksika, trupë geba ðokiu atskleisti reikiamus charakte rius.
Muzikos barai /69
Dþiazas Jûratë KUÈINSKAITË
P
askutinæ balandþio savaitæ Kaunas tradiciðkai pulsavo dþiazo ritmais, kurie aidëjo ir sostinëje. Jau tryliktà syká vyko tarptautinis festivalis „Kaunas Jazz 2003”, ávairiose Vilniaus ir Kauno scenose pateikæs bemaþ 30 projek tø. Savo gyvavimo metais iðpuoselëjæs unikaliø tradicijø puokðtæ, pristatæs gau sià áspûdingø dþiazo asmenybiø galeri jà, iðugdæs nuovokià ir reiklià auditorijà, „Kaunas Jazz” tapo vienu reikðmingiau siø kultûros renginiø Lietuvoje. Siekdamas patenkinti ávairaus skonio publikà, ðis dþiazo forumas iðaugo á dau giasluoksná plataus – kaip ir pats dþia zas – stilistinio akiraèio kultûros renginá, vykstantá daugelyje scenø su jose galio janèiomis „þaidimo taisyklëmis”. Plaèio je ir turiningoje nemokamø renginiø pro gramoje, pristatytoje Vienybës aikðtës lauko scenoje, skambëjo komerciðkesnio atspalvio dþiazas; Vytauto baþnyèioje ir Kauno sinagogoje girdëjome sakralinio dþiazo projektus, naujoje festivalio kon certø erdvëje – „Arteritorijos” galerijoje – radikalesnius projektus; aktyviø ðokiø ritmø ir novatoriðkø dþiazo bei ðiandie nos klubinës kultûros samplaikø buvo kupina klubinë festivalio programa, skambëjusi „Combo” muzikos klube; elitiniai garsiausiø dþiazo kûrëjø kon certai tradiciðkai vyko Vytauto Didþiojo universiteto salëje; ryðkiausiais „Kaunas Jazz” festivalio programos akcentais ir ðiemet gërëjosi Vilniaus klausytojai. Plaèiausià klausytojø bûrá sutraukian èiø nemokamø koncertø Vienybës aikðtë je programa ir ðiemet tradiciðkai tirpdë dþiazo bei populiariosios muzikos ribas. Ðiø koncertø klausytojai buvo ypaè pa gerbti – ðalia dþiazo madø ir fejerverkø, ðalia galimybës iðgirsti „Combo” muzi kos klube muzikuojanèias grupes „New Cool Collective” ið Olandijos ir „No Jazz” ið Prancûzijos, ðalia kitø paties ávairiausio lygio ir stiliaus projektø èia ir tik èia skambëjo þymaus amerikieèiø gi taristo, vokalisto ir dainø kûrëjo Hiramo Bullocko koncertas. Buvæs garsiø dþiazo muzikø bendraþygis jau dvideðimt metø verèiasi soline karjera, ið dþiazo pasuku sia á roko vagà, papildytà bliuzo, latin ir funk raiðkos priemoniø. Deja, komerciniams projektams duok læ atiduodanti lauko scenos koncertø pro grama këlë daugiausia abejoniø. Dþiazo èia buvo maþoka, vieðpatavo kitokia – tiesiog patraukli, brandi ir kokybiðka – muzika, kvieèianti ne tik trypèioti kojo mis ritmà, bet ir ásiklausyti. Ekspresyvø
Muzikos barai /70
Tryliktasis ”Kaunas Jazz” stiliø ávairovë, kûrybos polë kis ir rizikingi iððûkiai The 13th Kaunas Jazz Festival: Marked by Pluralism, Creativity and Risky Challenges During the last week of April, as eve ry year, Kaunas was pulsating with jazz rhythms: the traditional Kaunas Jazz festival was taking place for the thirteenth time, presenting around 30 projects at various venues in Kaunas and Vilnius. Over the years of its existence, Kaunas Jazz has established a set of unique traditions, has introduced a great number of imposing jazz musicians and has nurtured a learned and demanding audience, thus becoming one of the most si gnificant cultural events in Lithuania. Meeting the needs of the listeners of various musical tastes, this year’s festival presented a varied and eventful programme. The concerts were held at an array of ve nues, such as the city’s squares, clubs and art galleries, the synagogue and the Assembly Hall of Vytautas the Great University. Some of the most interesting concerts were held also in Vilnius. Jûratë KUÈINSKAITË
ir kaitinantá Bullocko pasirodymà festiva lyje teisino garbinga ðio muziko patirtis dþiazo scenose. Taèiau ir jis, ir ávairiai au ditorijai patrauklûs „G & G Sindikatas”, grupë „Skamp” ar svariomis dþiazo mu zikø pajëgomis papildyta universalioji „Studija” neturintiems galimybiø á kitus festivalio koncertus patekti jauniesiems klausytojams, manyèiau, gali formuoti gana iðkreiptà dþiazo ávaizdá. Apmau du ir tai, kad maþiau dëmesio sulaukë èia skambëjæ dþiazo muzikos projektai, kuriuos pristatë pajëgus britø jaunimo bigbendas, Petro Tadaro vadovaujamas Kauno jaunimo bigbendas, taip pat ryð kiø jaunøjø Lietuvos dþiazo muzikantø ansamblis „No Name”, kuris LMA studi juojanèio latviø saksofonininko A.Raièe noko bei laikinai Vilniuje gyvenanèio ir dirbanèio gitaristo R.G.Aristoreno dëka tapo tarptautiniu. Vienybës aikðtëje dþiazo bangos ska lavo populiariosios muzikos pakrantæ, o „Arteritorijos” galerijoje skambëjo kito dþiazo „pasienio” pavyzdþiai: radikalûs
Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotraukos
klubinës ðvedø grupës „Koop” kûryboje, lydësi dþiazo ir elektronikos raiðka; ar stulbinantis prancûzø „No Jazz” skre èas, ásiliejantis á sodrià drum’n’bass, tech nomuzikos ir kitø ðokiø muzikos stiliø sintezæ; ar itin neáprastas world muzikos, ritualo, ritmo stichijos ir meditacijos kok teilis, kurá plakë egzotiðka persø kilmës vokalisto ir dilruba atlikëjo Mado Sheero Khano grupë ið Prancûzijos; ar ryðkiø funk potëpiø ir latin ritmø turtinga „New Cool Collective” ið Olandijos kûryba. Dinamiðki klubiniai festivalio koncertai tradiciðkai vedë á „Kaunas Jazz” þenklu tapusias iðskirtines jam session, kuriose ávairiø kartø, ðaliø ir krypèiø dþiazo kûrëjai turi galimybæ susiburti á vienà ansamblá.
Danielis Messina Kæstutis Vaiginis ir Danielis Messina Chico Freemanas ir “Guataca”
noise, free, elektroninio dþiazo ir vide oinstaliacijø projektai. Ðiø nemokamø koncertø klausytojai taip pat gavo ypa tingà rengëjø dovanà – tik èia skambëjo gitaros virtuozo Envero Izmailovo, 1991 m. vykusio pirmojo Kauno dþiazo festi valio dalyvio, solinis projektas. Unikalia tapping technika iðsiskiriantis ir savo mu zikoje Krymo totoriø muzikiná folklorà bei dþiazà jungiantis gitaristas sulaukë ypatingo dëmesio. Beje, ðalia koncertø èia vyko konferencijos ir diskusijos apie ðiuolaikinio meno vietà ir reikðmæ demo kratinëse bendruomenëse. Bëgant metams, iðsikristalizavo savi ti „Kaunas Jazz” festivalio naktiniø kon certø dësningumai. Èia ryðkëja dar kitas dþiazo „pasienis”, sulaukiantis ne tik dþiazo mëgëjø atgarsio. Puikiai tokiems renginiams tinkanèioje „Combo” muzi kos klubo erdvëje ir ðiemet skambëjo stip rûs, originalûs ir novatoriðki projektai, þenklinantys ðiandienos klubinio dþiazo raidos kelius, kuriuose, kaip ir puikios
Svarbiausi Kauno dþiazo festivalio projektai, kuriami elitiniø dþiazo atlikëjø, skamba Kauno Vytauto Didþiojo univer siteto salëje, taip pat Vilniuje. Kaunieèiai tikrai turi pagrindo reikðti nepasitenkini mà, mat vieni áspûdingiausiø ðio festivalio koncertø vyksta kaip tik sostinëje. Ðalia pamëgtø ir antrà syká á festivalá gráþtanèiø muzikø (ðiemet tai buvo Barbaros Denner lein ir Danielio Messinos duetas bei Richar das Bona) èia klausytojams suteikiama proga pamatyti pirmà syká pas mus vieðin èià dþiazo garsenybæ. Ðiemet sostinës Kon gresø rûmuose su savo kvintetu muzikavo amerikietë Regina Carter, viena garsiausiø pasaulyje dþiazo smuikininkiø, kuri paávai rino Kauno dþiazo festivalius puoðianèiø iðskirtinai stipriø vadinamosios silpnosios lyties dþiazo kûrëjø galerijà. Jos kûrybiniø partneriø sàraðe – tokios garsios dþiazo asmenybës kaip O.Lake’as, W.Marsalis, C.Wilson, A.Franklin, S.Turre, D.Perezas ir K.Barronas. Ðiemet iðleistame Carter al bume „Paganini: After a Dream” jai teko garbë pirmajai ið dþiazo muzikantø grieþti neákainojamuoju Paganini smuiku. Jos kon certo, vykusio sostinës Kongresø rûmuo se, klausytojai turëjo progà ásitikinti, koks ðis pasirinkimas prasmingas, – subtilus formos jausmas, neeilinis improvizacinis màstymas ir grubokas, kiek prikimæs, tarsi „pasendintas” ar dþiazo dirty imituojantis jos smuiko tembras, supamas ryðkaus, itin vieningo ansamblio, jautriai atsiliepianèio á kiekvienà lyderës intonacijos niuansà ar frazës vingá, kûrë iðties neeiliná muzikos potyrá. Carter muzikos burtai, regis, pelnë dar daugiau simpatijø nei „klausytojø pagei davimu” ðiømetá Kauno dþiazo festivalá koncertu vainikavæs pernykðèio festivalio publikos numylëtinis bosininkas ir voka listas Richardas Bona. Prieð metus tiesiog pakerëjæs festivalio publikà savo talentu, nuoðirdumu ir originalumu, ðiemet Bona
ið esmës pakartojo pernykðtæ programà, subtiliai valdydamas ir publikà, ir pajëgø savo ansamblá, ið kurio ypaè iðskirèiau grupës nariø dialogus inspiravusá klaviði ninkà Etienne’à Standwijkà. Nors ne vienas kauniðkis dþiazo aist ruolis piktinosi, kad geriausius koncertus festivalio rengëjai pristato Vilniuje, vis dëlto laukiamiausia ðiømeèio „Kaunas Jazz” festivalio þvaigþdë trimitininkas Roy Hargrove’as grojo Kaune, pagrindi nëje festivalio scenoje. Jam dar nëra në trisdeðimt penkeriø, o laikomas vienu ge riausiø ðiandienos dþiazo trimitininkø. Á tarptautinæ dþiazo scenà jis ásiverþë devin tojo deðimtmeèio pabaigoje, tuoj pat pelny damas pripaþinimà skambesio grynumu ir skaidrumu. Nepaprastai talentingas muzikantas savo debiutiná albumà áraðë sulaukæs vos dvideðimties, o ðiandien jis kaip lygiavertis narys ir lyderis muzikuo ja su tokiais legendiniais dþiazo muzikais kaip H.Hancockas ar M.Breckeris. Nuo 1995 m., kai prestiþiðkiausia laikomoje þurnalo „Down Beat” anketoje dvideðimt ðeðeriø metø Hargrove’as buvo iðrinktas geriausiu dþiazo trimitininku, muzikas neuþleidþia ðiø pozicijø. Vis dëlto legendinio trimitininko Harg rove’o kvinteto muzikavime, vainikavu siame festivalio programà pagrindinëje Vytauto Didþiojo universiteto scenoje, pasigedau emocinio atvirumo. Gal dël sunkaus skrydþio ir prastos savijautos, o gal dël ne pagrindinës sudëties á „Kaunas Jazz” atvykusio ansamblio karðèiausiu pa saulio trimitininku vadinamas muzikas á Lietuvos dþiazo klausytojus ypatingo „karðèio” nespinduliavo. Meistriðkai val dantis instrumentà, þavintis nepaprastai minkðtu garsu, „besimaudantis” ávairiuo se stiliuose – nuo svinguojanèio post bop iki fusion ir M-Base, – garsusis trimitininkas ðá syk, regis, tiesiog sàþiningai ir kokybiðkai atliko darbà, taip primindamas savo paties þodþius, jog kadaise Kubos muzikantai já iðmokæ groti taip, tarsi kiekviena nata bû tø paskutinë… Kauno dþiazo festivalis dþiazo þinovus dþiugina netikëtumais ir atradimø galimy bëmis. Ðiemet tokiu netikëtumu tapo jo sti listiniam modeliui apskritai nebûdingas, regis, visiðkai nekomercinis amerikieèiø bûgnininko Bobby’o Previte’o projektas „Bobby Previte’s Bump electric plays coun terclockwise”. Ðiame ansamblyje bendrai kûrybai susijungë Niujorko downtown sce nos atstovai, J.Zorno, E.Sharpo, F.Fritho ir T.Berne’o bendraþygiai, – kvarteto lyderis bûgnininkas Bobby Previte’as ir klaviðinin kas Wayne’as Horvitzas, ECM garsavaiz dþio kûrëjas smuikininkas Mattas Manerri bei dþiazo tradicijoms iðtikimas, du deðimt
Muzikos barai /71
meèius geriausiu boso gitaristu renkamas legendinis bosininkas Stewe’as Swalow. Neseniai drauge grojanèios þvaigþdþiø grupës muzika pakluso savitiems, kiek neáprastiems plëtojimo principams, o jø kuriamas introvertiðkas, elektroniðkai ðaltas, taèiau nepaprastai spalvingas muzi kos pasaulis þenklino galimus ðiandienos elektroninio dþiazo raidos kelius. Visiðka ðalto „Bobby Previte’s Bump electric plays counterclockwise” skambe siø pasaulio prieðprieða tapo dosni ir ðilta kûrybinë amerikieèiø saksofonininko Chi co Freemano ir jo grupës „Guataca” aura. Gràþindami á dþiazà akustines spalvas ir ðalia áprastø raiðkos priemoniø – afroku bietiðkø bei hip hopo ritmø, ritmenbliuzo intonacijø – praturtindami já flamenko sti listika, jie kûrë gaivø, originalø skambesá, iðsiskiriantá savo jausmingumu. Ðiømeèio Kauno dþiazo festivalio klausytojai turëjo galimybæ atrasti „nau jas þemes” dþiazo þemëlapyje – festivalio programà praturtino net dvi grupës ið Iz raelio, kurios tæsë prieð metus pradëtà pa þintá su ðios ðalies dþiazu. Nepakartojamà skambesio aurà tradiciniame sakralinio dþiazo koncerte Kauno sinagogoje kûrë garsi ðios ðalies vokalistë ir pianistë Ora Sittner, o ryðkø nacionaliná ðios ðalies mu zikos kolorità perteikë grupë „Esta”, pasi telkusi hebrajiðkus dainø tekstus, gausybæ nacionaliniø instrumentø ir þanrø. Jos profesionalioje ir nuoðirdþioje, egzotiðkais atðvaitais þërinèioje world stilistikos kûry boje darniai siejosi nacionaliniai tembrai ir savitas derminis koloritas, fusion, roko ir dþiazo priemonës. Greta didþiøjø ypaè ryðkëjo talento ir meistrystës skirtumai. Tad nenuostabu, jog ne visi pagrindinëje scenoje skambëjæ projektai buvo aukðèiausios meninës ko kybës. Ðalia minëtø dþiazo grandø JAV saksofonininko Larry Price’o ir jo tarptau tinio kvarteto muzikavimas skambëjo grei èiau mëgëjiðkai, o populiariàjà bei ðokiø muzikà propaguojanèio Victoro Daviso ið Didþiosios Britanijos pasirodymas bûtø puikiausiai skambëjæs „Combo” klube. Deja, reikia pripaþinti, kad festivalis „Kaunas Jazz”, raðkantis pasaulio dþiazo þvaigþdyno þvaigþdes, yra bene uþsienie tiðkiausias renginys Lietuvoje. Ir ðiemet pagrindinëje scenoje Lietuvos dþiazo pa jëgoms buvo atstovaujama itin negausiai. Nors ir apmaudu, tai puikiai atspindi dabartinæ dþiazo padëtá Lietuvoje. Ðiemet ðioje scenoje neskambëjo në vienas gry nai lietuviðkas projektas. Tai grësmingas ir verèiantis susimàstyti faktas. Daugelá metø pripratæ dþiaugtis Lietuvos dþiazo muzikø laimëjimais, retai susimàstome
Muzikos barai /72
apie dþiazo kûrëjø unikalumà: regis, ne tyèia akademinëje kultûroje „pasisëjæs” ir laiku „neiðravëtas” Lietuvos dþiazas turi augti, veðëti ir klestëti savaime, be jokiø pastangø. Tad ypaè dþiugios pastarojo „Kaunas Jazz” rengëjø, kurie dël kukliai pristatomo Lietuvos dþiazo sulaukia bene daugiausia priekaiðtø, pastangos kilstelëti Lietuvos dþiazà á aukðtesná lygmená. Nepabûgæ rizikos, jie ryþosi Lietuvos dþiazo muzi kus sujungti su pernykðèiame festivalyje publikos simpatijas uþkariavusiu duetu – Hamondo vargonëliø virtuoze Barba ra Dennerlein ið Vokietijos ir nuolatiniu jos partneriu argentinieèiø bûgnininku Danieliu Messina. Jø kûrybiniais partne riais festivalio rengëjø valia tapo Kauno bigbendas ir jaunas, sparèiai tobulëjantis lietuviø saksofonininkas, Petro Vyðniaus ko mokinys Kæstutis Vaiginis. Pastarasis atsakingai ir kûrybiðkai iðstudijavo garsias dueto kompozicijas ir vykusiai jas praturti no savo saksofono tembru. Pavyko ir Dennerlein bei Messinos eks perimentinë sàjunga su Kauno bigbendu. Kolektyvas padirbëjo ið peties ir, pastipri næs sudëtá trimitininku Valerijumi Ramoð ka, trombonininku Donatu Bukausku bei latviø kontrabosininku Ivaru Galenieku, siekë lygiavertës kûrybinës partnerystës su garsiuoju duetu. Bigbendo nariai árodë esà pajëgûs muzikantai ir jautrûs pokalbio partneriai – puikios Tomo Botyriaus, Va lerijaus Ramoðkos, Donato Bukausko ir Aleksandro Dunio improvizacijos vertë ap gailestauti, kad solo teises gavo tik keletas orkestro muzikantø. Deja, rizikingieji eksperimentiniai fes tivalio projektai, regis, buvo subrandinti atsakingiau nei, anot Vyðniausko, specia liai festivaliui rengtas tarptautinis projek tas „Poksis”, kuriame Lietuvos dþiazo pajëgoms atstovavo trombonininkas Skir mantas Sasnauskas ir tituluotasis mûsø saksofonininkas. Në vieno Kauno dþiazo festivalio nepraleidþiantis ir tradiciðkai pagrindinëje jo scenoje muzikuojantis Vyð niauskas tradiciðkai sulaukë gana prieð taringø vertinimø: nuo lobistiniø ðûkiø iki visiðko nusivylimo. Pridursiu tik, kad pastaruoju metu gana atsainiai á scenà ir á klausytojà þvelgiantá legendiná Lietuvos dþiazo saksofonininkà gelbëjo þymûs partneriai – treèiàsyk á festivalio scenà gráþtantis ðvedø pianistas Bobo Stensonas, vokieèiø bûgnininkas Klausas Kugelis, amerikieèiø kontrabosininkas Kentas Car teris ir savitos lenkø smuikininkës Katri nos Mickiewicz kompozicijos. Dar vienu rizikingu þingsniu laikyèiau „Kaunas Jazz” rengëjø sprendimà itin ápareigojantá sakralinio dþiazo projektà patikëti debiutuojanèiam saksofonininkui
Sergejui Vichrovui. Pasitelkæs vilnieèius Gediminà Laurinavièiø, klaviðininkà Raimundà Dauginà ir vokalistæ Jurgità Èesnakaitæ, jaunasis muzikas parengë pro jektà „Arti”, anot festivalio lankstinuko, siekiantá „priartëti prie senosios lietuviø etninës muzikos ir dainuojamosios tauto sakos melodijas apvilkti sakralumo rûbu”. Ir nors susidoroti su minëtàja ápareigojimø naðta debiutantui, manyèiau, pavyko, savo kûrybiniø simpatijø neslepiàs muzi kantas vientisame lietuviðkomis intonacijo mis paremtame projekte átartinai priartëjo prie dþiazo þinovams gerai þinomø dþiazo pavyzdþiø, á jau paþástamas struktûras per keldamas plataus spektro lietuviø liaudies dainø vëriná. Lietuvos muzikantai rengë ir tradicið kai festivalio pradþià skelbiantá varpø dþiazo muzikos projektà. Ðá syká já kûrë tituluoti klaipëdieèiai karilionininkai Kæs tutis Kaèinskas ir Stanislovas Þilevièius, programos pagrindu pasirinkæ populia rias melodijas – nuo Walto Disney’aus ki no filmø garso takelio iki Dave’o Brubecko kompozicijø. Nors programa atlikta koky biðkai ir brandþiai, vis dëlto su nostalgija prisiminiau ankstesnius áspûdingus varpø dþiazo muzikos koncertus, kurtus specia liai ðiam ánoringam ir ne visada tradicinio dþiazo ritmams bei skambesio dësniams paklûstanèiam instrumentui. Kaip sakiau, mûsø muzikantai grojo ir lauko scenoje. Ið tokiø dera paminëti jau kelintà metø naujomis spalvomis Lietuvos dþiazo paletæ turtinantá kompozitoriø Li nà Rimðà. Ðá syká drauge su saksofoninin ku Danieliumi Praspaliauskiu jis parengë vienà radikaliausiø projektø su pajëgiais jaunais dþiazo muzikantais ir viena skan dalingiausiø grupiø „G & G Sindikatas”. Tradiciðkai sklandþiai vykæs tryliktasis „Kaunas Jazz”, paþëræs nepaprastà stiliø ávairovæ, dþiugino nevienadiene organiza toriø strategija, kryptingumu ir nuoseklu mu, naujais rizikingais uþmojais ir puikiu dþiaziniu polëkiu improvizuojant pagal gerai apgalvotà struktûrà. O rûpestingai puoselëjamos tradicijos padëjo dþiazo aist ruoliams orientuotis gausiame festivalio renginiø sraute. Dþiazo mëgëjø bûrá ðiemet dar labiau padidino radijo stotis „Pûkas-2”, kuri áteikë neákainojamà dovanà – tiesiogiai transliavo visus mokamus festivalio kon certus, paávairindama juos dþiazo muzikø ir þinovø komentarais. n
Dþiazas
Svingo epocha atkeliavo á Vilniø Visà savaitgalá geguþës 16–18 dienomis, nepaisant nei
lietaus, nei þvarbaus vëjo, Vilniaus mokytojø namai ûþë nuo svingo
Tomas BAKUÈIONIS
J
au antrus metus paeiliui Vilniaus mokytojø namai rengia dþiazo festivalá „Vilnius Band”. Dar prieð festivalá jo direktorë Zita Þepnickienë spaudos konferen cijoje kalbëjo, kad beveik prieð deðimt metá ðviesios atminties muzikologo ir dþiazo istoriko Liudo Ðaltenio brandinta idëja ágavo ne tik realø pavidalà, bet ir tapo graþia tradicija. Galbût skeptikas pa klaus, kam gi Vilniuje dar vienas dþiazo festivalis, juk yra „Vilnius Jazz”, „Kau nas Jazz”, Klaipëdos pilies dþiazo festi valis, o kur dar ilgametëmis tradicijomis pagarsëjæs Birðtonas ar bene jauniausias vokalinio dþiazo festivalis Panevëþyje. Taèiau bet koks skepticizmas iðtirpsta prieð ðimtametæ dþiazo istorijà, stiliø ir krypèiø ávairovæ. Turint omenyje ir tai, kad kiekvienas dþiazo stilius yra ganëti nai turiningas ir talpus, penki ar ðeði fes tivaliai nepasirodys daug. Kà jau kalbëti apie svingà. Tai – ir epocha, ir stilius, kelissyk atgimæs ávairiais pavidalais ir ávairiame – kultûriniame, tautiniame, socialiniame, istoriniame bei politiniame kontekste. Bûtent svingo epochos ávairo væ pabandë atskleisti festivalis „Vilnius Band”. Nors pagrindinis renginio ak centas buvo bigbendø pasirodymai, fes tivalio organizatoriø iðradingumo dëka per kelias dienas pajutome svingo stiliø plaèiàja prasme (retro automobiliai, kos tiumai, aksesuarai) epochos dvasià. Ori ginalumu ir demokratiðkumu iðsiskyrë
Svingo aksesuarai... Svingo ðokiø Lietuvoje pradininkai Solia ir Ichtis
dailininkës Jûratës Raèinskaitës sukurta festivalio scenografija, kurios pagrin dinis leitmotyvas – it karoliai suvertos senosios gerosios (dabar vël gráþtanèios) vinilo plokðtelës. Ðiømetis festivalis, ásiliedamas á „Eras mus” projektà, pateikë plaèià edukacinæ programà. Visà savaitæ nuo geguþës 12 d. veikë festivalio sveèiø ir lietuviø dþia zo muzikantø vadovaujami kûrybiniai seminarai, paskaitos, repeticijos. Pagrindinis festivalio renginys – di dysis dþiazo savaitgalis – pateikë klau sytojams visà puokðtæ puikiø kolektyvø ir ádomiø solistø. Pirmàjá, penktadienio, vakarà pradëjo jungtinis festivalio orkest ras „Vilnius Euroband”, kuriame grojo lietuviø, estø, ðvedø, norvegø dþiazo muzikantai. Ádomu buvo stebëti savotið kà orkestro stiliaus virsmà scenoje kei èiantis dirigentui: ðaltokam, racionaliam danø dirigento ir saksofonininko Ander so T.Anderseno inspiruotam skambesiui (skambëjo paties Anderseno kompozici jos) tarsi oponavo emocionali, kiek eks centriðka, karðtakraujiðka vokieèio Ralfo Schrabbe’s maniera. Antrojoje vakaro dalyje pasirodë Baltarusijos valstybinio koncertinio orkestro bigbendas, kuris atliko svingo epochos grandø D.Elling tono, C.Basie’o, G.Millerio kompozicijas. Galbût sveèiai ið Baltarusijos nenustebi no inovacijomis ar originalumu, taèiau iðgirdome itin aukðto lygio dþiazo profe sionalus, unikalius virtuoziðka grojimo maniera. Ið jø ypaè reikëtø iðskirti orkest ro solistus V.Ðèericà, S.Antiðinà, D.Bu darinà, P.Beliavská, D.Chomenkà. Ðis Michailo Finbergo 1987 m. ákurtas ir jo vadovaujamas kolektyvas tæsia garsaus prieðkario laikø E.Rosnerio bigbendo tra dicijas. Tai liudija Baltarusijos bigbendo populiarumas prestiþiniuose festivaliuo se ir plati koncertø geografija. Jau de vintà kartà kolektyvo iniciatyva ðiemet rengiamas Minsko dþiazo festivalis. Gaila, kad pirmàjá vakarà lietuviðki orai nelepino organizatoriø, atlikëjø ir klausytojø. Nors lyti nustojo prieð pat koncerto pradþià, vakaras buvo þvarbus, tad po koncerto visi mielai glaudësi jau kioje Mokytojø namø svetainës erdvëje, kur vyko naktinë programa, pavadinta „New Orleans Style”. Jos pradþioje grojo kaunieèiø diksi lendas „DIXxBAND”, susibûræs tik prieð metus dabartinio primarijaus trimitinin ko Raimundo Arnaðiaus iniciatyva. An samblio pasirodymà papildë retro ðokiø grupë. Muzikantai ir ðokëjai taip smagiai „uþkûrë” klausytojus, kad ðie ilgai neno rëjo grupës paleisti nuo scenos. Tikrà publikos entuziazmà sukëlë Algirdo Klo vos vokalinis ekspromtas (tarsi tribute to
Muzikos barai /73
Louis Armstrong) – kar tu su kau nie èiø diksilendu padainuotas tradicinis „When the Saints Go Marching In”. Ðis A.Klovos ekspromtas tapo savotiðku jam session sim boliu, nes numerá teko kartoti ir kità naktá bei baigiamajame festivalio koncerte sek madiená su ðvedø ansambliu „Blommans Dixieland Band”. O pirmojoje naktinëje sesijoje klausëmës dar ne vienos improvi zacijos pagal dþiazo standartus. Svetainës scenoje kartu su sveèiais ið Danijos A.Kie rulff, A.T.Andersenu muzikavo mûsø dþiazo meistrai Danielius Praspaliauskas ir Skirmantas Sasnauskas. Svarbiu festivalio akcentu tapo svingo eros stiliaus kostiumai. Jau pirmàjá vaka rà juos dëvëjo ne tik dalyviai, bet ir kai kurie klausytojai, o daugelis, be abejo, atkreipë dëmesá á stilingai apsirengusius p. Elvyrà Zalatorienæ ir festivalio koordi natoriø Vladà Zalatorá. Ðeðtadiená, geguþës 17-àjà, iðlindusi saulutë ir atðilæs pavasariðkas oras padëjo privilioti gausø klausytojø bûrá – erdvia me Mokytojø namø kieme vos begalima buvo rasti laisvø vietø. Popietës koncer te meistriðkumà rodë jaunimo orkestrai – „Tartu Junior Big Band”, diriguojamas Loito Lepalaano, taip pat Sigito Stalmoko vadovaujamas Gargþdø muzikos mokyk los saksofonø ansamblis „Rapid Saxopho nes” bei Ralfo Schrabbe’s diriguojamas Lietuvos muzikos akademijos (LMA) bigbendas. Vakaro koncertà pradëjo legendinio Lietuvos dþiazo veterano Romualdo Grabðto vadovaujamas Kauno bigbendas, su kuriuo pasirodë ir Neda Malûnavièiû të bei norvegø trombonininkas E.Dag Ei lertsenas – pastarojo atvykimà á festivalá rëmë Norvegijos ambasada. Po praðmat naus Kauno bigbendo skambesio pakiliai nusiteikusi publika akis galëjo paganyti stebëdami svingo ðokëjø Solveigos Griu ðytës ir Ichtiandro Veliulio akrobatinius triukus. Sceniniais Solia ir Ichti vardais þinomi klaipëdieèiai ðokëjai yra neosvin go judëjimo pradininkai Lietuvoje, taèiau toli graþu ne pirmus metus kvieèiami dëstyti svingo ðokiø á prestiþinius Mask vos svingo klubus, o kvietimas dëstyti lindihopà ðià vasarà Ðvedijoje vyksian èioje pasaulinëje „Harrang Dance Camp” stovykloje – reikðmingas jø pripaþinimas Vakaruose. Solia ir Ichtis festivalio kûry binëse dirbtuvëse pristatë svingo ðokius ir vedë ðokio pamokas. Svingo arba lindi hopo atgimimas pasaulyje prasidëjo prieð gerà deðimtmetá, mes, kaip paprastai, vëluojame. Solia ir Ichtis, kartu ðokdami nuo 1998-øjø, pasirinko rafinuoèiausià lindihopo – Holivudo stiliø. Ðá vakarà entuziastingà publikos pritarimà pelnë ir jø vadovaujama ðokiø grupë „Èarlis”,
Muzikos barai /74
Baltarusijos valstybinis bigbendas Diskusija svetainëje Ðvedø ansamblis Blommans Dixieland Band ir A.Klovos vokalinis ekspromtas
kur puikø meistriðkumà parodë ávairiø amþiaus grupiø – nuo 7 iki 18 metø – ðo këjai. Antrojoje vakaro koncerto dalyje iðgirdome „Estonian Dream Big Band”. Orkestras, ákurtas 1998 m. prie Talino filharmonijos, subûrë geriausius Estijos dþiazo muzikantus. Ðá vakarà orkestrui dirigavo þinomas suomiø kompozitorius, pianistas ir dirigentas Jukka Linkola, solo grojo Petras Vyðniauskas. Su P.Vyðniaus ku ir J.Linkola orkestras koncertavo ir 2001–2002 m. sezonà, o festivalio „Vilnius Band” programa skambës taip pat Estijo je, Ðvedijoje ir Suomijoje. Vilniuje orkest ras grojo labiau ðiuolaikinio ir miðraus, artimo fusion ir jazzrock stiliams muzikà. Per penkerius metus orkestras bendradar biavo su daugeliu þinomø uþsienio dþia zo atlikëjø ir dirigentø: saksofonininku Franku Fosteriu, trimitininku Alanu Mat hesonu, suomiø bigbendo dirigentu Eero Koivistoinenu. Orkestras paruoðë origina liø, netradiciniø programø, pavyzdþiui,
„Jazz in Opera” (1999), kuriai dirigavo Estijos nacionalinio operos teatro dirigen tas Paulas Magi. Antrojoje naktinëje programoje „Quite Dizzy Night Party” dël tragiðkø praëjusios nakties ávykiø negalëjo daly vauti, kaip buvo planuota, ansamblis „Groovy Taxi”, todël didesnæ nakties dalá klausëmës ðvedø ansamblio „Blommans Dixieland Band”. Kiek vëliau scenoje ið vydome mûsø dþiazo atlikëjus – Leonidà Ðinkarenkà, Dariø Rudá ir kaip ir pirmojo je naktinëje programoje – Anne Kierulff. Iðties ádomu buvo iðgirsti Jono Sakalaus ko vadovaujamo vokalinio ansamblio „Peace Harbor” atliekamus gospelus. Nors tobulëti dar bûtø galima, sveikinti na, kad jauni dþiazo vokalistai imasi ðio Lietuvoje reto ir labai specifinio, gal net egzotiðko þanro. Sekmadienio oras vël atbaidë dalá klausytojø, taèiau á dieniná „Svinguojan èia popiete” pavadintà koncertà atëjo iðtikimiausieji, panûdæ iðgirsti ne tik Þe maitijos sostinës Telðiø bigbendà, bet ir bene jauniausius festivalio dalyvius. Tel ðiø bigbendas, kuriam dirigavo Robertas Surblys, ákurtas 2000 m. pabaigoje. Nuo stabu tai, kad orkestro instrumentininkai ir vokalistas nëra dþiazo profesionalai, o paèiø ávairiausiø profesijø þmonës, nors ir turintys muzikiná iðsilavinimà. Tad dar labiau þavi ganëtinai profesionalus groji mas, darnus, estetiðkas skambëjimas. Po Telðiø bigbendo pasirodþiusi ðokiø grupë „Allegro” ið Visagino, kuriai vado vauja Vera Katajeva, iðaugo ið nedidelio aistruoliø bûrelio. Beveik deðimtmeèio kolektyvo darbà vainikavo þenklûs laimë jimai konkursuose 1997–2002 m. Ðokdami lindihopà, meistriðkumu ir entuziazmu „Allegro” stengësi nenusileisti kolegoms ið klaipëdieèiø „Èarlio”. Antrojoje popietës dalyje klausëmës „Corals Orchestra”. Tai Eugenijaus Ve decko vadovaujamas jaunimo bigbendas, ákurtas 1995 m. Karoliniðkiø muzikos mokykloje. Su ðiuo kolektyvu ðásyk muzi kavo jauniausi festivalio solistai: vienuoli kametis pianistas Damianas Borkovskis ir birbynininkas Kæstutis Bruþas (abu B.Dva riono muzikos mokyklos auklëtiniai) bei iðties puikiai ávaldæs vokalinæ scat tech nikà Jurgis Brûzga. Jaunasis vokalistas dainuoja lietuvos vaikø ir jaunimo dþiazo centre, taip pat mokosi Karoliniðkiø muzi kos mokyklos fortepijono klasëje. Prie „Corals Orchestra” prisidëjo ir festivalio sveèiai ið Ðvedijos, tikri mul tiinstrumentininkai Bertilas Faltas ir Matsas Siggstedtas. B.Faltas nuo 1975 m. moko groti visø rûðiø orkestro instru mentais, taip pat fortepijonu, bosu, dar iki studijø metø Stokholme yra grojæs
saksofonu ir „Hammond” vargonais, kuria ir aranþuoja muzikà orkestrams. M.Siggstedtas groja ávairiuose Ðvedijos orkestruose ávairiais variniais puèiamai siais instrumentais, dësto bent keliose Ðvedijos mokyklose. Abu sveèiai dalyva vo festivalio kûrybinëse dirbtuvëse, kaip programos vadovai repetavo su Karolinið kiø muzikos mokyklos bigbendu. Baigiamojo vakarinio koncerto pirmo joje dalyje iðgirdome dar vienà, o tiksliau, ið karto du orkestrus ið Kauno, kuriems vadovauja þinomas trombonininkas ir pe dagogas Petras Tadaras. Tai „Old Cellar Band” ir „Old Cellar Dixie Band”. Pastara jame groja ávairiø Kauno aukðtøjø mokyk lø studentai, o pirmajame su akademiniu jaunimu kartu groja ir tokie patyræ bei þi nomi atlikëjai kaip bosininkas Janas Skro botas, trimitininkas Rièardas Kukulskis, bûgnininkas Aldas Danëlius, pianistas Rolandas Babraitis. Per koncerto pertraukà visus intriga vo þaviausiø retro kostiumø konkursas. Turint omenyje santûrø lietuviø bûdà, ant pakylos susirinko visai nemaþas bû relis pretendentø. Viena ponia panoro dalyvauti vedina vilkðuniu, taèiau festi valio taisyklës gyvûno atsivesti neleido. Vis dëlto iðimtis padaryta: jau skambant paskutiniams renginio akordams, specia liuoju prizu buvo paþymëtas… simpatið kasis keturkojis, vilkás kaklaryðá ir, turiu pripaþinti, gerai iðauklëtas. O konkurso nugalëtoju tapo festivalio koordinatorius Vladas Zalatoris, apie kurio stilingà kos tiumà jau buvau uþsiminæs. Antrojoje vakarinio koncerto dalyje vël klausëmës jau ðeðtadienio naktinëje programoje koncertavusio ðvedø ansam blio „Blom mans Di xie land Band”. 1977 m. susibûræs ansamblis, kurio lyderis – bandþa grojantis Svenas-Ericas Blomas (ið èia ir grupës pavadinimas), groja Nau jojo Orleano ir Èikagos treèiojo deðimtme èio stiliaus muzikà. Tai legendiniø Kingo Oliverio, Louiso Armstrongo, Jelly Roll Mortono ir Johnny Doddso orkestrø lai kai. Akivaizdu, kad ðis stilius tapo grupës ávaizdþio, o gal ir gyvenimo bûdo dalimi. Tai, kà ir kaip jie groja scenoje, yra taip tikra ir autentiðka, nelyginant nuo draudi mo laikø uþsilikæs kontrabandinis viskio butelis. Dar kartà iðgirdome ekspromtu A.Klovos atliktà ir ne maþiau autentiðkai nuskambëjusá „When the Saints Go Mar ching In”… Festivalis nenumaldomai ëjo á pabaigà, kartu su paskutiniais ðvedø atlie kamo standarto „High Society” akordais vël pravirko Vilniaus dangus – lietus grá þo… Galbût mûsø padangei reikëtø daþ niau girdëti svingà? Todël neabejoju, jog visi vël lauksime kitø metø geguþës… n
Mes atviri pasiûlymams – INTRO:
Pasibaigæs pavasario sezonas buvo dosnus klubinës muzikos gerbëjams. Vienas po kito Vilniuje duris atvërë nauji naktiniai klubai – Helios Club, Galaxy (Forum Palace), Reset ir Intro:. Ðá kartà „Muzikos baruose” pristatome vienà progresyviausiø patogioje senamiesèio vietoje ásikûrusiø naktiniø klubø INTRO:. Þana Naujas ðokiø muzikos klubas INTRO: turi daug privalumø. Tai jau minëta patogi vieta senamiestyje (Maironio g. 3), kur visada
galima nueiti pësèiomis, didelës klubo erdvës ir baltos sienos. INTRO:, ko gero, ðviesiausias naktinis klubas ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Idëjos sumanytojai specialiai nedai lino seno gamyklinio pastato sienø, o tik jas nudaþë baltai. Baltos sienos palieka daug vietos fantazi joms. Taip labai patogu transliuoti ávairias vaizdines projekcijas ir rodyti skaidres. Klube yra trys ekranai, taèiau ir paèios baltos sie nos atlieka ekranø funkcijà. Èia patogiai ir sumaniai galima perteikinëti vizualiuosius menus, vakaro temà atitinkanèias vaizdo instaliacijas. Ðalia ðokiø salës klube yra meno galerija, kurioje demonstruojami fotodarbai, meno kûriniai ir videoprojekcijos. Naktinio klubo interjero dizainà sukûrë jau nas menininkas Modestas Ðëpila. Pradþioje tai buvo klubo sumanytojø komandinë kûryba, bet vëliau prisidëjæs Ðëpila bendras kûrybines mintis uþbaigë. Projekto vadovas Vygandas Ðimbelis pasa koja: „Klubo koncepcija buvo tokia: ilgas apei namas baras, daug videoprojekcijø, balta kaip galerijoje, erdvë keièiama ðviesa, projek cijomis, skaidrëmis, videoinstaliacijomis. Mes visiðkai nekeitëme esamø sienø, stengëmës prisitaikyti prie to, kas yra. Todël palikome natûralias netobulas sienas”. Klubo ðeimininkai nebijo iðgàsdinti lanky tojø ðalta balta ðviesa. Tereikia minimalaus apðvietimo ar videoprojekcijos, ir erdvë kardi naliai pasikeièia. INTRO: klubo atidarymo vakarà organi zatoriai nustebino publikà, internetu tran sliuodami muzikà ir vaizdà ið Rimo Ðapausko buto Antakalnyje. Buvo smagu ir ádomu per ekranà stebëti didþëjø. Ðá originalø projektà INTRO: klube ketinama tæsti. Bus ágyvendina mas renginiø ciklas su muzikos ir videotran
sliacijomis ið ávairiø vietø. Atidarymo vakarà didþëjai grojo be atgalinio ryðio, taèiau pade dami mobiliøjø telefonø ryðio puikiai jautë ðurmulingà vakarëlio nuotaikà. Ateityje INTRO: klubas turëtø tapti savo tiðku kultûros centru, vienijanèiu ðokiø klubà,
kavinæ, meno galerijà ir interneto svetainæ (www.intro.lt). Visi klube rengiami projektai yra tarp savæs susijæ ir progresyvûs. Savo salëse INTRO: komanda norëtø matyti progresyviai màstanèius, linksmus ir gerai nusiteikusius jaunus þmones. Ypatingas dëmesys skiriamas kûrybingam akademiniam jaunimui. Naujajame ðokiø klube jau rengiami temi niai projektai, pavyzdþiui, „Welcome”, kuris skirtas konkreèiam miestui arba ðaliai. Ðio projekto metu bus ne tik supaþindinama su vieno ar kito miesto bei ðalies muzikos ten dencijomis ir architektûra, bet bus paávairina mas ir meniu, o klubo sveèiø lauks netikëta maloni miesto bei ðalies dvasià atspindinti atributika. Ir svarbiausia – INTRO: klube planuojama rengti nekomercinës elektroninës muzikos vakarus, kuriuose dalyvaus lietuviø kompo zitoriai, kuriantys elektroninæ muzikà, bei projektai su gyvais atlikëjais. Progresyviosios ðokiø muzikos klubas INTRO: þada tapti kon kreèia erdve, kur galës eksperimentuoti ir susilieti komercinë bei akademinë ðiuolaikinë muzika. Telydi sëkmë INTRO: klubà nelengvame kelyje!
Muzikos barai /75
Laisvalaikis
Kas atsitinka, kai opera lenkiasi futbolui, arba gegu þës 1-oji Milane
Muzikos barai /76
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Ðito neþinojo ir patys lietuviai, kol gavo kvietimà dalyvauti 35-ajame Europos teat rø futbolo èempionate, vykusiame ð.m. ge guþës 1 d. Italijos mieste Milane. Á kasmet organizuojamà èempionatà ðá kartà atvyko net 28 komandos ið Vokietijos, Ðveicarijos, Prancûzijos, Anglijos, Kroatijos, Italijos bei kitø ðaliø. Ðiemet já organizavo vienas þy miausiø pasaulio operos teatrø „La Scala”. Nepavykus suformuoti LNOBT komandos, renginio organizatoriai pakvietë keturis teatro savanorius – Uþsienio ryðiø sky riaus vedëjà Neringà Ðakinienæ, to paties skyriaus koordinatoræ Jolità Vadopalaitæ, fotografà Michailà Raðkovská ir prodiuserá Mantà Urbonà – atvykti á renginá ir kartu su ðvedais, bulgarais bei italais sudaryti jungti næ komandà „Visos Europos þvaigþdës”. Kas gi paskatino keturis lietuvius vykti á toká neáprastà renginá? Michailà – jo „ne áprastumas”, o Mantas ðia kelione iðreiðkë atsidavimà futbolui bei teatrui. Neringà, kelionës ákvëpëjà ir organizatoræ, labiau siai domino nauji neformalûs ryðiai su uþsienio kolegomis. Pasak jos, tokios paþin tys labai svarbios. Tai puiki proga pristatyti sau liui ne tik te at rà, bet ir Lie tu và. Ið pa tiesø ðá kartà futbolas puikiai pagelbëjo menui, á vienà vietà suburdamas operos, baleto, teatro ir netgi cirko artistus. Europos teatrø futbolo èempionatas truko tik vienà dienà, taèiau komanda „Vi sos Europos þvaigþdës” sugebëjo suþaisti ir net laimëti septynerias rungtynes, ir tik finalinëse, po 11 metrø baudiniø serijos pralaimëjæ Vokietijos miesto Rostoko teat ro komandai, iðkovojo sidabro tauræ. Ko manda vieningai nutarë, jog taurë privalo keliauti á Lietuvà. Kodël? Vienas ið þaidëjø, milanietis Roberto Brancato, pavadino lietuvius paèiais aistringiausiais ðioje ko mandoje. O komandos kapitonas Månsas Petterssonas ið Karaliðkojo Ðvedijos dramos teatro prisipaþino, jog jam sunku sulaikyti aðaras, kai jis prisimena komandoje „vyra vusià chemijà, padëjusià eiti iki galo”. Be galo susiþavëjæs renginiu, Månsas sakosi
LNOBT savanoriai Milane
Europos teatrø futbolo èempionatas Prie renovuojamos”La Scalos”
praleidæs nuostabià dienà su savo komanda. Susitikæ visi tik prieð pat rungtynes, po trumpo susipaþini mo, strategijos aptarimo ir greito apðili mo pradëjo visà dienà trukusiø rungtyniø maratonà ir laimëjo prizinæ vietà. Pasiro do, artistai gali stebinti ne tik scenoje, bet ir futbolo aikðtëje.
„Ðokis lenkiasi futbolo menui” Bandydamas atsakyti á klausimà, kas atsitinka, kai opera lenkiasi futbolui, Mi chailas prisiminë Vilniuje, ðiuolaikiniame ðokio festivalyje „Naujasis Baltijos ðokis 2000”, parodytà norvegø choreografo Jo Strömgreno valandos trukmës vaidinimà „Ðokis lenkiasi futbolo menui”. Remdamie si ðiuolaikinio ðokio judesiais ir dëvëdami futbolininkø uniformà, scenoje ðokëjai vaizdavo situacijas, daþnai atsitinkanèias futbolo aikðtëje. Nuo tada Michailas pradë jo á futbolà þiûrëti kaip á spektaklá. Pasak jo, daugelis genialiø Jo Strömgreno sprendi mø puikiai atspindëjo reginá, matytà Mila no futbolo varþybose.
Futbolo menas Italijoje Reginys nustebino ir suþavëjo visus lietuvius. Pirmiausia – neáprastai geru èem pionato organizavimu. Aplink – daugybë þmoniø, vienu metu vykdavo po keletà rungtyniø skirtingose vietose, taèiau ne teko patirti nei maþiausiø nesklandumø. Nuotaikà këlë draugiðkumo pojûtis ir besiðypsantys veidai. Per pertraukëles ko mandos galëjo atsipûsti savo kambariuose arba stebëti net penkerias aikðtëse vyks tanèias varþybas. Lietuvius tiesiog uþbûrë visø komandø þaidëjø profesionalumas. Vienu metu net imta abejoti, ar tik lietuviai neatvyko á tikrà Italijos lygos futbolo èem pionatà. Þaidëjø verþlumas ir pasirinkta þai dimo strategija pribloðkë net Mantà, kuris draugø ir kolegø þinomas kaip aistringas futbolo þaidëjas. Ir visai nebuvo keista, jog po paskutiniø rungtyniø jis jautësi apimtas transo bûsenos – dienos karðtis ir septy
jo muzika ðiame teatre. Pasak kompozito riaus, „orkestras gadino jo muzikà”. Ðian dien „La Sca la” vis dar yra kiek vieno operos dainininko svajonë ir viltis, pritraukianti begales þiûrovø bei turistø. Deja, „futbolininkams” ið Lietuvos nepavy ko patekti á teatro vidø. Miesto valdþios iðlaikomas teatras uþdarytas trejø metø re novacijai, kainuosianèiai apie 54 mln. JAV doleriø. Teatrà planuojama vël atidaryti 2004 m. gruodþio 7-àjà. nerios rungtynës nuo kojø nuvarë visà komandà. Na, o vë liau ið tie sø pa aið kë jo, kad áteikti aukso taurës èempionams atvyko buvæs vienas þymiausiø Milano INTER FC komandos þaidëjø Giuseppe Bergomi. Jo komanda 1982-aisiais Ispanijoje iðkovojo pasaulio èempiono vardà.
Italø opera Niekas nesuklystø Italijà pavadinæs ope ros gimtine, nes ðis muzikos þanras bûtent ir atsirado ðioje ðalyje vëlyvuoju renesanso laikotarpiu. Kaip þinoma, pirmàja opera laikoma Jacopo Peri’o „Dafnë”, pastatyta 1597 m. Florencijoje. Mantua Claudio Monteverdi tampa pirmuoju þinomu ope ros kompozitoriumi – jo operoje „Orfëjas”, pastatytoje 1607 m., visokeriopai atsklei dþiamos operos raiðkos galimybës. Nuo ma tam pa ope ros 1620 iki 1630 m. Ro centru. Vëliau, 1637 m. atsidarius pirma jam vieðam operos teatrui Venecijoje, ðis miestas laikomas operos sostine iki XVII a. pabaigos.
Operos persikëlimas á Milanà Nedaugelis sustotø, pamatæs niekuo neiðsiskiriantá pasagos formos neoklasiki ná pastatà Milano centre. Galbût ir mes nebûtume stabtelëjæ ties ðiuo pastatu, jei nebûtume þinojæ, jog ten puikuojasi 1778 m. atidarytas vienas þymiausiø pasaulio operos teatrø „La Scala”. Jo pavadinimas siejasi su faktu, jog ðá pastatà Santa Maria della Scala baþnyèios vietoje, sudegus Milano karaliðkajam „Duccel” teatrui, sta të Beatrièë Regina della Scala, þiaurumu garsëjusio Milano lordo Bernabo Visconti þmona. 1867 m. teatras buvo permo deliuotas, 1921 m. – modernizuotas, o 1946 m. atstatytas po Antrojo pasaulinio karo sugriovimø. „La Scala” tapo þymiausiu Milano pa statu, nes bûtent jame buvo pastatyti didþiausiø muzikos talentø, tokiø kaip Ros sini, Bellini, Verdi, Donizzetti, Mascagni ir Puccini, kûriniai. Þinoma, kad G.Verdi turë jo ypatingø ryðiø su „La Scala”, nors keletà metø maestro neleido, jog bûtø atliekama
„La Scala” – „Arcimboldi” teatro prieglobstyje Renovuoti uþdaryta „La Scala” rado puikø prieglobstá neseniai pastatytame „Arcimboldi” teatre, esanèiame naujajame Milano rajone. Jau kità dienà po èempionato Nerin ga, Jolita, Michailas ir Mantas dþiûgavo pirmøjø neformaliø paþinèiø vaisiais. Tai – Andrea Vitalini, dirbantis teatre „La Sca la”, Uþsienio ryðiø skyriuje. Jis pakvietë lie tuvius susipaþinti su „Arcimboldi” teatru. Grandiozinis „Arcimboldi” teatro pasta tas kiek priminë teatrà Vilniuje – masyvus ir nelabai iðvaizdus. Taèiau jo viduje ga lëjai justi tikrà prabangà. Turëjome pro gos pabûti scenoje, apþiûrëti ðvieþumu kvepianèià salæ, galinèià pakviesti 2375 þiûrovø (375 daugiau nei „La Scala”). Sa lëje árengta vienintelë Italijoje daugiakalbë individuali rodomo teksto sistema. Kiekvie nas þiûrovas titrus gali matyti prieð save, o ne nuolat kilnoti galvà, kaip tai áprasta daugelyje teatrø. Lietuviai atkreipë dëmesá ir á tai, jog spektakliø pradþia 20 val., tuo tarpu Lietuvoje jie prasideda 18 val.
Roberto Brancato ir iðtaigingi kostiumai Reikia pripaþinti, kad mûsø teatro at stovams puikiai sekësi uþmegzti ádomius ryðius Europos teatrø futbolo èempionate. Kita paþintis – Roberto Brancato, dirbantis kostiumø dirbtuvëse „Brancato Costumi Teatrali”, kuri gyvuoja jau 40 metø. Ðiuo metu ði didelë ámonë priklauso Roberto moèiutei Eufemiai Brancato ir jos sûnui Mario Brancato. Teatras „La Scala” – vie nas pagrindiniø dirbtuvës klientø. Be ðio teatro, ámonë siuva kostiumus daugeliui kitø Italijos, JAV, Japonijos ir kitø ðaliø te atrams. Studijavæs topografijà, kirpimà, o vë liau ir literatûrà, Roberto prisipaþino esàs „skersinë figûra” ðioje ámonëje, prasidedan ti nuo administracijos ir einanti iki pat ga mybos (pirkimas, kirpimas, detalizavimas ir t.t). Jis taip pat privalo pas juos atvykstan tiems kostiumø dizaineriams suteikti visus bûtinus reikmenis bei uþtikrinti geras dar bo sàlygas kokybiðkam darbui.
Kità dienà po èempionato Neringa, Jo lita, Michailas ir Mantas buvo pakviesti ap þiûrëti ðios gerai þinomos teatro pasaulyje ámonës. Grandioziniame pastate ásikûrusi „Brancato Costumi Teatrali” padalyta á ke turis skyrius, kuriuose ið viso dirba 20 þmo niø, taèiau jø padaugëja, esant keliems di deliems uþsakymams. Be to, ámonë teikia puikià galimybæ ávairiø ðaliø studentams, ketinantiems savo ateitá sieti su teatru, padirbëti kartu su jais ir ágyti praktikos. Netgi pats Roberto èia praleido ketverius metus vien tik studijuodamas medþiagas, dekoracijas, po truputá ágydamas „teatriná skoná” nepakartojamø mokytojø, kuriuos èia sutiko, dëka. Viename ið siuvyklos skyriø áspûdingai atrodë daugybë lentynø su medþiago mis, taip pat iðdëstyti sagø bei kitø ávairiø siuvimo reikmenø pavyzdþiai. Siuvyklos darbuotojams nereikia pirkti medþiagø kiekvienam uþsakymui. Jie viskà gali ras ti èia pat, uþ ke le riø du rø. Tai be ga lo palengvina darbà, nes, pavyzdþiui, Lietu vos nacionalinio operos ir baleto teatrui siuvanti ámonë priversta gavusi kiekvienà naujà uþsakymà ieðkoti reikalingø medþia gø ávairiose Vilniaus parduotuvëse. Grupë taip pat lankësi sandëlyje, kuriame ypaè tvarkingai saugomi visi ðioje ámonëje siûti kostiumai. Kai kada juos nuperka teatrai, bet daþniausiai jie nuomojami. Ádomu tai, kad prie ðiø kostiumø yra prisilietæ þymûs kostiumø dizaineriai, reþisieriai bei patys artistai, tokie kaip Luisa Spinatelli, Franca Squarciapino, Richardas Hudsonas, Bobas Wilsonas, Gianni Versace, Jeanas Paulas Gaultier ir kt. Ne paslaptis, kad be galo norëtøsi ir Lietuvoje matyti tokio lygio siuvyklà, nors kaip ir visur mûsø ðalyje daug kas priklau so nuo finansø. Taèiau ði paþintis, be abe jo, tapo svarbi reklamuojant mûsø Operos ir baleto teatrà bei ðalá. Roberto Brancato, pamatæs reprezentaciná mûsø teatro CD dis kà, bu vo taip nu ste bæs, kad net pla nuoja atvykti á ðiø metø Trakø festivalá. O lietuviai jam pasirodë labai mieli, bet sykiu ir ryþtingi þmonës.
Kitais metais – á Zagrebà Daugelá metø Ðveicarijoje, Italijoje bei Vokietijoje vykæ èempionatai kitais metais keliaus á Kroatijos sostinæ Zagrebà. Nors ðiemet tik keturi lietuviai atstovavo mûsø Operos ir baleto teatrui, jie neliko nepaste bëti. Tad kitø metø tikslas – surinkti visà teatro komandà ir rimtai pasiruoðti futbolo èempionatui. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gin tautas Këviðas, palaikydamas teatro dar buotojø entuziazmà, paþadëjo padaryti viskà, kad ðis tikslas virstø realybe. n
Muzikos barai /77
Puslapis vaikams
Kaip buvo ið tiesø P
radëjau kurti dar bûdamas maþas – ðeðeriø, septyneriø ar aðtuoneriø metø, gerai neprisimenu. Pirmàjà kompozicijà su klaidomis ir raðalo dëmëmis tu bet kokiu atveju turi pamatyti: Sesuo Nanerlë klavyru grojo puikiai, o að tesugebëjau paspausti vos kelis kla viðus. Man sukako ketveri, o jai devyneri metai. Nepaisant to, vis norëjau bûti toks kaip tëvas ir sesuo. Susierzindavau ir rimtai supykdavau, kai per Nanerlës pamokas liepdavo ramiai sëdëti ir netriukðmauti. Visai neádomu likti ramiu ir tyliu stebëto ju, – tai ne man, triukðmadariui linksmuo liui! Be paliovos garsiai dainuodavau, kada tik ðaudavo á galvà; ir tëvas pradëjo mane mokyti groti. Pirmajai pamokai jis ryþosi tik ið meilës bei gailesèio, nes matë, kokios maþos mano rankos, pirðtai trumpuèiai – tegalëjau tris klaviðus apimti. Begalinis noras sësti prie instrumento átempdavo mano sielos stygas ir atsipalaiduodavau tik tuomet, kai klavyras prabildavo. Jis labai greitai pakluso mano valiai. Pajutau tona cijø ir harmonijos traukos þaismà. Tëvas nustebo, kai per gana trumpà laikà sudë tingus kûrinius ëmiau be klaidø skaityti ið lapo. Ir smuiku iðgaudavau graþø, minkðtà garsà. Grieþiau taip, tarsi grotø pats ponas Ðachtneris, kurá labai mëgau. Tuomet të vui toptelëjo mintis, kad ðiuo instrumentu manæs niekad nemokë groti, ir neþinojo, kaip tai paaiðkinti. Kûrinius raðydavau paprastai ir greitai. Jausmas ir intuicija diktuodavo natas, o þinojimas likdavo nuoðaly. Þmonës mane praminë vunderkindu. Nors muzikavimas man savaime suprantamas ir paprastas uþsiëmimas, daugelis stebëjosi maþo ber niuko sugebëjimais. Pagaliau ëmiau jaus tis ypatingu. Labiausiai norëjau kurti. Kai sësdavau prie klavyro, nauji melodijos ir harmonijos sàskambiai mane taip uþbur
Muzikos barai /78
davo, jog be paliovos improvizuodavau tai, kà liepdavo sàmonë. Nesiliaudavau tol, kol tëvai pikta veido iðraiðka grieþtai pareikðdavo, jog yra labai vëlus metas, ir liepdavo eiti á lovà. Buvau maþas ir muzi kos negalëjau uþraðyti. Kà sukurdavau, tà ir uþmirðdavau. Oi, kaip pikta! Kartà grie biau plunksnà ir ëmiau raðyti. Jei tu sugalvotum pritrenkianèià istori jà, kupinà átampos ir netikëtø minties vin giø, kurià bûtinai norëtum áamþinti, nemo këdamas raidþiø ir nieko nesuvokdamas apie gerà stiliø, galbût iðgyventum panaðø jausmà, kaip að tuo metu, besidauþant ðir dþiai, besiverþiant kûrybos aistrai. Muzikos raðto raidës – natos. O stilius – harmonijos traukos dësniai tonacijose, dieviðka melodija ir klasikinë forma. Jø nesimokiau, bet visa tai tarsi ið prigimties þ in oj a u . Skrebinau plunksna
Imperatorienë Maria Teresë W.A.Mocarto Menueto ir Trio auto grafas
natø popieriø, o raðydamas akordus net lieþuvá raðalu iðsitepiau. Pagaliau baigiau ir parodþiau tëvui. Nusijuokë, pamatæs raðalo dëmes, vëliau sulaikëm akimirksniu kvëpavimà abu, o po to jis atidþiai ásiste beilijo á tekstà ir, suraukæs kaktà, paskendo mintyse. Uþraðyta laikantis komponavimo dësniø. Melodija nesuvarþyta ir harmonija svari, þodþiu, tikra kompozicija! Pirmasis kû rinys, uþraðytas maþojo Volfgango! Tëvas pripuolë prie instrumento, pa grojo kartà kità, po to nubëgo pas motinà, susirinko draugai, ir visi buvo sujaudinti vien todël, kad paraðiau menuetà. Bet ar kompozicija yra menas, jei visa skamba tik tavo vieno galvoje ir pasikliauji tik intuici ja? Gal taip, gal ne. Að girdëjau kûriná vidi ne klausa ir maèiau jo visumà prieð save. Likusá gyvenimà paðvenèiau kûrybai. O jei tu kartà pabandytumei? Uþraðyti nebûtina, bet savo muzikà gali sukurti be abejoniø. Sësk prie fortepijono arba paimk fleità, savo gitarà ar kità mëgstamiausià instrumentà ir pabandyk, kas iðeis. Ne nusimink, jei skambës nedarniai: tai tavo muzika, kuri tokia, kokia yra. Grok, nors tik tau vienam ji patiktø, niekam daugiau. Svarbiausia, kad teiktø malonumà! Jei tau nesmagu, tai ir muzikos nëra. Gali manimi
patikëti, að tai iðbandþiau! Tëvas didþiavosi manimi ir ambi cingai vylësi, jog greit tapsiu garsiu kompozitoriumi. Dabar jis noriai ma ne mokë kiekvienà dienà iðtisas valan das ne tik groti, bet ir kurti, norëjo, kad pasirodyèiau visuomenei: kon certuodavau ir gaudavau atlyginimà. Vëliau sumanëme iðvaþiuoti á uþsiená. Ið Zalcburgo á Miunchenà keliavome dvi die nas paðto karieta. Ne taip jau linksma visà dienà tupëti vienoje vietoje, dardëti, lin guoti ir kæsti nusëdëto uþpakalio skausmà. Miunchene su seserimi grojome kunigaikð èiui Maksimilianui III Jozefui fon Bajernui, kuris mëgo muzikà. Aplink viskas nauja! Iðkilminga koncertø salë su veidrodþiais pasieniuose ir kriðtolo þibintais palubëje, su visa dvaro svita, kambarinëmis ir kitais muzikai prijauèianèiais þmonëmis. Nesijau dinau në per nago juodymà. Instrumentas èia geresnis nei namuose. Koncertas tapo malonumu. Likæ namuose draugai gavo þi nutæ apie sëkmingà pasirodymà ir audrin gas ovacijas. Geros þinios banga nuvilnijo iki Vienos – ten mûsø laukë imperatorienë Marija Teresë. Dunojumi plaukti labiau patiko, nei ramiai sëdëti paðto karietoje, taèiau laikas slinko vëþlio greitumu (nuo Zalcburgo iki Vienos uþtrukome apie tris savaites). Pasau, Lince ir kituose maþesniuose mies teliuose uþ koncertus gavome pinigø ir ga lëjome sumokëti uþ ilgà kelionæ, kurios pri valumai padëjo uþmirðti nuovargá: þmoniø ðypsenos su pagarbia nuostaba veiduose,
pasakojimai ið lûpø á lûpas ir laiðkai ið ran kø á rankas. Todël Vienoje jau buvome þinomi dar iki mûsø atvykimo. Buvau suþavë tas. Ásivaizduok, jei tu atsidurtumei prieð televizijos kameras, tikriausiai suvirpëtø ðirdis. Bet juokinga: në kiek nesijaudinau, nes þinojau savo galimybes, ir faktas, jog imperatorienë – dainininkë, o jos vaikai groja ne vienu instrumentu, mane taip pat dþiugino. Koncerto metu ásivyravo stulbinanti ty la, ir klausytojø dëmesys atvërë dangaus lopinëlá, – ant debesëlio sëdëjæs mano an gelas sargas ðypsojosi. Kai imperatorius suþinojo, jog groju ne tik mintinai iðmoktus kûrinius, bet ir im provizacijas, panoro mane iðegzaminuoti. Jis uþdengë klaviatûrà ir padainuotà me lodijà papraðë akompanuojant pakartoti. Man tai patiko. Atskleidæs jiems didesnius savo gabumus, paklausiau, ar galëèiau at likti ádomesnæ uþduotá, pavyzdþiui, pagroti pono Christofo Vagenseilio, tuometinio þymaus kompozitoriaus ir Marijos Teresës klavyro mokytojo, koncertà. Èia buvo pa kviestas pats kompozitorius, kuris atvertë man naujai sukurto kûrinio natas. Pagro jau be klaidø, o porà taktø suimprovizavau ádomesniu variantu… taip ir atsisëdo impe ratorienë be þado praverta burna. Didþia vausi savo tëvu, seserimi ir savimi. Pribë gau prie Marijos Teresës ir, klestelëjæs jai ant keliø, apkabinæs abiem rankom kaklà, padovanojau seilëtà buèiná tiesiai á nosá. Akistatos pagauta meiliai nusiðypsojo. Uþ nugaros stovëjæs tëvas sudraudë mane. Bet niekai! Jos didenybë nesupyko, kaip tik prieðingai: po poros dienø pristatë siuntiná su praðmatniais vaikø iðaugtais, vos porà kartø dëvëtais drabuþiais. Jie buvo skirti man ir seseriai. Taip ásigijome puoðnià, ele gantiðkà koncertinæ aprangà! Tu bû ti nai pa klau si, ið kur mes tu rë jo me tiek daug lais vo lai ko. Ar mums nereikëjo eiti á mokyklà ir namuose ruoðti pamokø. – Ne, nereikëjo! Ásivaizduoji, kaip ðau nu, ar ne? Jokiø namø darbø, jokios mo kyklos! Taèiau… XVIII amþiuje dar nebuvo visuomeninio vaikø auklëjimo ir mokymo kaip ðiandien. Ir jeigu kam nors sukakdavo ðeðeri metai, tai nereiðkë, jog atëjo metas mokytis. Vienoje imperatorienë Marija Teresë buvo ásteigusi mokyklà vaikams. Austrijoje – naujovë! De ja, Zalcburgas buvo ne Austrijos miestas, todël ir á mokyklà að nëjau. Tëvas iðmokë skaityti, raðyti, skaièiuoti, italø, prancûzø, lotynø ir anglø kalbø, kuriø mokëjimas man pravertë tolimesnëse kelionëse. n Parengë Jurgita KAUBRYTË-MELIENË
MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI :
1. Pasaulio lietuviø dainø ðventës Dainø dienos koncertas „… Tëvynei”. 2. M.Pitrëno vado vaujamas kamerinis choras. 3. Pirmasis Vilniaus kongresø rûmuose pastatytas operos spektaklis. 4. Folkloro ansamblis ið Kaiðiadoriø. 5. Energingo ritmo, þingsná atitinkanèio tempo muzikos kûri nys. 6. Senovës graikø dainius. 7. Ðalis, Pasaulio lietuviø dainø ðventës dalyvë. 8. Lietuvos grupë, pasivadinusi Europos valstybës vardu. 9. Styginis ukrainieèiø liaudies instrumentas. 10. Pirmasis Lietuvos muzikos akademijos direktorius. 11. Pasaulio lietuviø dainø ðventei specialiai sukurta daina ir vaizdo klipas „… mes”. 12. „Vilniaus festivalá 2003” pradëjo V.Bartulio oratorija „Nelaimëlis …”. 13. „Balsas” lotyniðkai. 14. M.Musorgskio ciklo „Parodos paveikslëliai” dalis „Sena …”. 15. Pa grindinis veikëjas ið operos, kurios premjera ávyko geguþës mënesá Kauno muzikiniame teatre. 16. Pirmosios Lietuviø dainø ðventës vyriausiasis dirigentas. 17. Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro vadovas. 18. Ávairiø variantø þemaièiø kadrilio tipo ðokis. 19. Mëgstamiausias J.Rimo instrumentas. 20. Daina mylimosios garbei viduramþiø Italijoje. 21. Alteracijos þenklas. 22. Pasaulio lietuviø dainø ðventës Ðokiø diena „… þalias medis”. 23. Antonijaus Vivaldþio opera. 24. Raidinis garso rebemol pavadinimas. 25. Pianisto Gilelso vardas. 26. Vilniaus vyrø choras. 27. Giesmë „… Maria”. 28. Pasaulio lietuviø dainø ðventëje atliktas miuziklas „… nuotaka”. 29. Ðalis, ðiemet laimëjusi „Euro vizijos” dainø konkursà. 30. Miestas, ið kurio atvyko „Vilniaus festivalyje 2003” dalyvavæs ansamblis „Il Giardino Armonico”. 31. Valstybinio Vilniaus kvarteto narys. 32. Zodiako þenklas, po kuriuo gimë kompozitorius V.Lauruðas. Sudarë Viktoras Paulavièius Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides. Trys skaitytojai, pirmieji atsiun tæ teisingus atsakymus adresu: „Muzikos barai”, Mickevièiaus g. 33/9–4 arba el. paðtu: audra@muzi kosbarai.lt, gaus prizus: CD komplektus ið „Mokykliniø CD” kolekcijos. ATSAKYMAI á kryþiaþodþio spausdinto 2003 metø nr. 3-4 klausimus: 1. Bukða. 2. Cantus. 3. Kaunas. 4. “Pienë”. 5. Muilas. 6. Vokietis. 7. “Sausis”. 8. De cima. 9. “Lietus”. 10. Geiða. 11. “Antis”. 12. Budriûnas. 13. “Daliboras”. 14. Klarnetas. 15. Amûras. 16. “Rytas”. 17. Alytus. 18. “Bravo”. 19. “Virgo”. 20. Dambrava. 21. “Turan dot”. 22. Antifona. 23. Laikas. 25. Valsas. 24. Gracas. 26. Rytis. 27. “Tamara”. 28. Gar sas. 29. Dainos. 30. Edita. 31. Patefonas. 32. Justë. 33. “Gaida”. 34. Lukas. 35. Stabat. 36. Poðetë. IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: KONCERTAS FLEITAI
Muzikos barai /79
Muzikø sàjungoje SVEIKINAME LMS NARIUS APDOVANOTUS LR VALSTYBËS ORDINAIS Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso dekretu Liepos 6–osios Valstybës (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karûnavimo) dienos proga uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai Vytauto Didþiojo ordino Karininko kryþiumi apdovanoti: Pranas STEPULIS – kanklininkas, buvæs ilgametis Lietuvos muzikos aka demijos Liaudies instrumentø katedros vedëjas, profesorius; Veronika VITAITË – pianistë, Lietuvos muzikos akademijos Fortepijono kated ros vedëja, profesorë; Rimvydas Dionizas ÞIGAITIS – kom pozitorius, Lietuvos muzikø sàjungos prezidentas, profesorius.
Birþelio 19 d. Vilniuje teatro, muzikos ir kino muzie jaus galeroje surengta tradicinë LMS sen jorø vakaronë. Nusipelniusiems Lietuvos muzikams Muzikø sàjungos 2002 – 2003 m. sezono veiklà pristatë ir apibendrino LMS prezidentas prof. R.Þigaitis. Senjo rams koncertavo tarptautinio konkurso laureatai akordeonistai Modestas Jukna ir Povilas Velykis, smuikininkas Vytautas Mikeliûnas ir gitaristas Jaroslavas Cecha novièius, senjorai Jurgis Gaiþauskas, Vytautas Skripkauskas ir Zigmas Þukas, dainavo Gaudentas Januðas.
LR Seimo narys Vytenis ANDRIUKAITIS 2003 metø þurnalo “Muzikos ba rai”prenumeratà su 6 CD komplektu padovanojo keturioms mokykloms: VILNIAUS Þirmûnø gimnazijai, Ðv. Kristupo ir Tuskulënø vidurinëms mo kykloms, KAUNO P.Vileiðio vidurinei mokyklai.
JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: Operos solistë, LMS senjora Irena YLIENË (rugpjûèio 4 d.) Kauno I MM fortepijono mokytoja-metodininkë Kristina BALTUÐIENË (rugsëjo 27 d.)
Á LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGÀ ÁSTOJO perkusininkas Tomas KULIKAUSKAS LMS skiltis parengë R.Þigaitis
2003 07 13 d. ankstyvà rytà netikëtai uþgæso kompozito rius Vytautas MONTVILA. Vytautas MONTVILA (g. 1935) 1954 m. baigë Kauno J.Gruodþio muzikos mokyklà, 1959 m. - Lietuvos muzikos akademijos fagoto klasæ. 1959-1964 m. ten pat studijavo kom pozicijà (prof. Juliaus Juzeliûno klasëje). 1959-1975 m. dirbo Televizijos ir radijo komitete garso reþisieriumi. 1975-1999 m. buvo Lietuvos kompozitoriø sàjungos garso reþisierius. Vytautas Montvila septintajame deðimtmetyje buvo vienas radikaliausiø lietuviø kompozitoriø. Yra sukûræs apie 300 simfoniniø, kame riniø, vokaliniø bei choriniø kûriniø. Harmonizavo nemaþai lietuviø liaudies dainø. Savo kûryboje plaèiai naudojo sutartines - kitaip nei kiti lietuviø kompo zitoriai, pabrëþiantys sinkopinæ sutartiniø ritmikà bei disonansinæ harmonijà, Vytautas Montvila iðryðkino jø melodingumà. Daugelyje kûriniø kompozito rius savitai jungë ðiuolaikines iðraiðkos priemones - serijinæ technikà, puanti lizmà, aleatorikà - su lietuviø liaudies dainø elementais. Visuomet nuoðirdus ir dëmesingas aplinkiniams, Vytautas Montvila ilgam iðliks visø ji paþinusiø atmintyje. O tautiðka gaida jo kûryboje ápareigos ir atei ties kompozitorius naujoviø paieðkà derinti su prigimties tradicija. LMS
Muzikos barai /80
Liepos 18 d., penktadiená, 17 val. Ðv. Trejybës (Seminarijos) baþnyèioje “Europa Lietuvos ðirdy” J.S.Bacho, F.Schuber to, V.Bar tulio, A.Mar tinaièio, F.Bajoro ir kitø kompozitoriø kûriniai Judita Leitaitë (mecosopranas) Jûratë Landsbergytë (vargonai)
Liepos 19 d., ðeðtadiená, 17 val. Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje W.A.Mozar to, J.Haydno, A.Navako kûriniai Kamerinës muzikos ansamblis “Musica Humana” Meno vadovas Algirdas Vizgirda Aistë Ðir vinskaitë (sopranas)
Liepos 20 d., sekmadiená, 17 val. Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje A.Mar tinaièio, B.Kutavièiaus, J.Haydno, P.Èaikovskio ir kitø kompozitoriø kûriniai
For tepijoninis trio “Kaskados”: Rusnë Mataitytë (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violonèelë), Albina Ðikðniûtë (for tepijonas)
Liepos 25 d., penktadiená, 17 val. Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á Dangø (Vytauto Didþiojo) baþnyèioje C.Ph.E.Bacho, G.Ph.Telemanno, C.Stamitzo, W.A.Mozar to, A.Briliaus kûriniai Kamerinis ansamblis “Vilniaus arsenalas”: Laima Ðulskutë (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okr uðko (klavesinas), Natalija Katilienë (sopranas)
Liepos 26 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje F.Schuber to, I.Albenizo ir kitø kompozitoriø kûriniai Valstybinis Vilniaus kvar tetas: Audronë Vainiûnaitë (I smuikas) Ar tûras Ðilalë (II smuikas) Girdutis Jakaitis (altas) Augustinas Vasiliauskas (violonèelë) Petras Geniuðas (for tepijonas) Arnoldas Gurinavièius (kontrabosas)
Rugpjûèio 2 d., ðeðtadiená, 18 val. ðv. Pranciðkaus Ksavero (Jëzuitø) baþnyèioje A.Vivaldi-J.S.Bacho, W.A.Mozar to, C.M.Weberio ir kitø kompozitoriø kûriniai Irena Budr ytë-Kummer (vargonai) Algirdas Budr ys (klarnetas)
Rugpjûèio 3 d., sekmadiená, 18 val. Paþaislio vienuolyno Saulës laikrodþio kiemelyje W.A.Mozar to, F.Mendelssohno-Bar tholdy, P.Sarasate, G.Rossini ir kitø kompozitoriø kûriniai
Lietuvos kamerinis orkestras Meno vadovas ir vyr. dirigentas Saulius Sondeckis Solistas Vilhelmas Èepinskis (smuikas) Dirigentas Saulius Sondeckis
Rugpjûèio 9 d., ðeðtadiená, 17 val. Pociûnø aerodrome S.Dariaus ir S.Girëno skrydþio per Atlantà 70-osioms metinëms paminëti W.A.Mozar to, A.Vivaldi, G.Bizet-R.Ðèedrino kûriniai Kauno kamerinis orkestras Meno vadovas ir dirigentas Pavel Berman (Italija) Solistas ir dirigentas - Pavel Berman
Rugpjûèio 10 d., sekmadiená, 18 val. Pranciðkonø vienuolyno ðv. Jurgio baþnyèioje E.Griego, J.Turinos, A.Vivaldi kûriniai Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus Solistë Li-Ming Chen (fleita, Taivanis) Dirigentas Jean Ferrandis (Prancûzija)
Rugpjûèio 16 d., ðeðtadiená, 17 val. Kauno filharmonijoje “Muzika vienija mus…”
Atlikëjai: Lazario, Valentinos ir Pavelo Bermanø meistriðkumo kursø dalyviai Kauno kamerinis orkestras Dirigentas Pavel Berman (Italija)
Rugpjûèio 17 d., sekmadiená, 17 val. Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Premjera! “Giesmë suskambo…” J.Gr uodþio, J.Karnavièiaus, V.Klovos, K.Br undzaitës, A.Braþinsko, D.Kairaitytës, Z.Br uþaitës ir kitø kompozitoriø kûriniai, M.K.Èiurlionio, V.Kudirkos, Maironio ir K.Bradûno poezija Sabina Mar tinaitytë (sopranas) Audronë Eitmanavièiûtë (for tepijonas) Ar tistë Rûta Staliliûnaitë
Festivalio mecenatas
Rugpjûèio 23 d., ðeðtadiená, 17 val. Kauno filharmonijoje L. van Beethoveno, M.Glinkos, J.Brahmso kûriniai Trio Luwigana (Slovënija): Darko Brlek (klarnetas),Igor Ðkerjanec (violonèelë),Vladimir Mlinariæ (for tepijonas)
Rugpjûèio 24 d., sekmadiená, 19 val. Kauno sinagogoje (E.Oþeðkienës g. 13, Kaunas) Premjera! G.Kuprevièius – “Septyni Dovydo klausimai ir rauda” (Liturginë drama smuikui solo, chorui, vyrø ir moterø oktetams) Kauno valstybinis choras Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistas Pavel Berman (smuikas, Italija) Dirigentas Petras Bingelis
Rugpjûèio 27 d., treèiadiená, 18 val. Kauno rotuðëje “Ansambliø fiesta” F.Hermano, C.Galos, C.Czerny, C.Saint-Saënso, M.Ipolitovo-Ivanovo ir kitø kompozitoriø kûriniai Kæstuèio Gr ybausko pianistø kvar tetas: Vilma Rindzevièiûtë, Giedrë Gabnytë, Luiza Ambarcumian, Kæstutis Gr ybauskas Trio “Grazioso”: Renata Tarosaitë (sopranas), Viktorija Zabrodaitë (fleita), Vilma Rindzevièiûtë (for tepijonas)
Rugpjûèio 30 d., ðeðtadiená, 17 val. Þemaitkiemio dvare “Tango Nuevo” A.Piazzollos ir H.Villa-Loboso kûriniai
M.K.Èiurlionio styginiø kvar tetas: Jonas Tankevièius (I smuikas), Darius Dikðaitis (II smuikas), Gediminas Daèinskas (altas), Saulius Lipèius (violonèelë) Genadijus Savkovas (akordeonas) Saulius S.Lipèius (gitara)
Rugpjûèio 31 d., sekmadiená, 19 val. Paþaislio vienuolyne BAIGIAMASIS KONCERTAS Premjera! J.Loussier – “Barokinës miðios XXI amþiui” Paþaislio festivalio simfoninis orkestras Kauno valstybinis choras Solistai: Joana Gedmintaitë (sopranas), Erik Kurmangaliev (kontratenoras, Rusija) Dirigentas Petras Bingelis
TARPTAUTINIO M.K.ÈIURLIONIO PIANISTØ IR VARGONININKØ KONKURSO TVARKARAÐTIS VARGONININKAI
rugsëjo 10–21 d. 10 d. 19.00 val. Burtø traukimas (Lietuvos nacionali nës filharmonijos Maþoji salë) 12 d. 19.00 val. Konkurso atidarymas (Ðv. Kazimie ro baþnyèia) I turas (Lietuvos nacionalinë filharmonija) Perklausos: 13–14 d. 16.00–19.00 20.00–23.00 II turas (Ðv. Kazimiero baþnyèia) 17–18 d. 13.30–16.30 18.30–21.30 Finalas (Ðv. Kazimiero baþnyèia) 20 d. 13.30–16.30 18.30–21.30 22.30 val. Konkurso rezultatø paskelbimas (Lietu vos nacionalinës filharmonijos Maþoji salë) 21 d. 13.00 val. Laureatø koncertas (Ðv. Kazimiero baþ nyèia) 19.00 val. Vargonininkø konkurso uþdarymas, pia nistø konkurso atidarymas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas dalyvaujant pianistø konkurso þiuri pirmininkui Peteriui Donohoe (Di dþioji Britanija). (Lietuvos nacionalinës filharmoni jos Didþioji salë)
PIANISTAI
rugsëjo 21–30 d. 21 d. 17.30 val. Burtø traukimas (Lietuvos nacionali nës filharmonijos Maþoji salë) I turas (Lietuvos muzikos akademija) Perklausos: 23–24 d. 9.00–14.15 16.00–21.15 II turas (Lietuvos muzikos akademija) 25–26 d. 9.00–14.15 16.00–21.15 Finalas (Lietuvos nacionalinës filharmonijos Didþio ji salë) 28 d. 19.00 (trys koncertai fortepijonui su simfoniniu orkestru) 29 d. 19.00 (trys koncertai fortepijonui su simfoniniu orkestru) 23.00 val. Konkurso rezultatø paskelbimas (Lietu vos nacionalinës filharmonijos Didþioji salë) 30 d. 19.00 val. Konkurso uþdarymas, laureatø kon certas (Lietuvos nacionalinës filharmonijos Didþioji salë) Pianistø konkurso finale ir laureatø koncerte daly vauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir dirigentas Juozas Domarkas.
TARPTAUTINIO M.K.ÈIURLIONIO PIANISTØ IR VARGONININKØ KONKURSO ÞIURI VARGONININKAI
Dr. Ludger LOHMANN (Vokietija), Leopoldas DIGRYS (Lietuva), Michel BOUVARD (Prancûzija), Renata BUDRYTË-KUMMER (Lietuva), Luigi CELEGHIN (Italija), Talivaldis DEKSNIS (Latvija), Bernhard GFRERER (Austrija), Renata MARCINKUTË-LESIEUR (Lietuva), Anders RIBER (Danija)
PIANISTAI
Peter DONOHOE (Didþioji Britanija), Veronika VITAITË (Lietuva), Peter EICHER (Vokietija), Petras GENIUÐAS (Lietuva), Zbignevas IBELHAUPTAS (Lietuva), Jurgis KARNAVIÈIUS (Lietuva), Peep LASSMANN (Estija), Bernard RINGEISSEN (Prancûzija) Joaquin SORIANO (Ispanija), Erik T. TAWASTSTJERNA (Suomija)
VARGONININKAI
Avr am enk o Eug en y (Rus ij a), Bag in ets Tar as (Ukr ain a), Bag insk ay a Nat al ia (Rus ij a), Bart ová Ver on ik a (Èek ij a), Bies em ans Els (Belgija), Bulcsú Bencze László (Vengrija, Burkhard Just (Vokietija), Chulilla Sillvia Márquez (Ispanija), Èernecova Ilona (Latvija), Friedler Magdolna (Vengrija), Hwayoun Diana Cho (Korëja), Geka Beata (Latvija), Grab Szymon (Lenkija), Guilois Bruno Louis-Marie Maurice (Prancûzija), Yang Young Keum (Korëja), Yuriychuk Nadiya (Ukraina), Jageùùo Cyprian (Lenkija), Jaunzeme Diâna (Latvija), Kalniòa Laura (Latvija), Kazakevièiûtë Jurgita (Lietuva), Lorenzon Jason Todd (Kanada), Maierhofer Matthias Franz (Austrija), Markuszewski Michaù (Lenkija), Naroþnaja Julia (Ukraina), Németh Chaba (Vengrija), Owowiejska Bogna (Lenkija), Ozola-Ozoliòa Inese (Latvija), Pelse Janis (Latvija), Piedziewicz Andzej (Lenkija), Savickaitë Dovilë (Lietuva), Semeina Yevgenia (Rusija), Turùukovska Bogumiùa Marta (Lenkija), Vilcane Gundega (Latvija), Volostnov Konstantin (Rusija), Zingite Aija (Latvija)
PIANISTAI
Alðauskaitë Sonata (Lietuva), Crutarciuc Erich Christian (Vokietija), Gylytë Gabrielë (Lietuva), Hergott Charles (Prancûzija), Iino Asuka (Japonija), Yoshii Aya (Japonija), Januðevièius Gintaras (Lietuva), Jegunova Olga (Latvija), Jeon Hyeun Joo (Korëja), Juhòevièa Veronika (Latvija), Kabanov Pavel (Rusija), Kalnciema Liene Andreta (Latvija), Kamai Natallia (Baltarusija), Kanop kaitë Mintarë (Lietuva), Kärkkäinen Matilda (Suomija), Kato Go (Japonija), Kirkaitë Eglë (Lietuva), Koseki Hiroko (Japonija), Kozùowska Patrycja (Lenkija), Larionova Tatyana (Rusija), Latonen Timo (Suomija), Manioukov Maxim (Rusija), Maþintas Darius (Lietuva), Mikulska Aleksandra (Lenkija), Minkevièius Simas (Lietuva), Minkðtimas Edvinas (Lietuva), Montvolinskaya Daria (Baltarusija), Muceniece Lelde (Latvija), Mustonen Julia (Suomija), Naplekova Anastasia (Ukraina), Nemceva Evgenia (Rusija), Paukðtelis Viktoras (Lietuva), Popova Natalija (Baltarusija), Prjadko Olga (Latvija), Racevièius Andrius (Lietuva), Savulytë Rita (Lietuva), Stadalnykaitë Rûta (Lietuva), Ðablevièiûtë Laurina (Lietuva), Ðakuras Vytis (Lietuva), Uinskas Kaspar (Lietuva), Zah harenkova Irina (Estija, Þemaitytë Ieva (Lietuva)
Áëjimas á Tarptautinio M.K.Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkurso renginius Ðv. Kazimiero baþnyèioje ir Lietuvos muzikos akademijoje nemokamas. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje renginiai mokami. Bilietø galima ásigyti Filharmonijos kasose Auðros Vartø g. 5, tel. pasiteirauti: 2665 259, 2665 216, 2665 233. Konkurso direkcija pasilieka teisæ keisti konkurso tvarkaraðtá.
2 0 0 3
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06
A.Rubinðteinas „Demonas”, 1921 m. Dailininkas - V.Didþiokas. II paveikslo scena.