Mb 2004 12is

www.muzikosbarai.lt

2004 gruodis

Muzikos meno ir mokslo þurnalas ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Vykintas BALTAKAS 16 p.

Lie­tu­vos sce­no­je „Ka­ba­re­tas”

26 p.

Dþiazo atsiskyrëlis

52 p.

Ðiame numeryje:

Juozas Gruodis

Di­ri­gen­tas Ge­or­gas SOL­TI

58 p.

www.muzikosbarai.lt

2004 gruodis Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Redaktorius Rimtautas GARNELIS Redakcinë taryba: R. Þigaitis (vadovas), V. Gerulaitis, G. Kuprevièius, L. Navickaitë, M. Urbaitis, A. Nekroðienë

barai

2004 gruodis Nr. 12 (323)

Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Dailininkas Arvydas Nekroðius

Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, audra@muzikosbarai.lt SL 203A. Ofsetinë spauda. 8 sp. l. Spausdino petro kalibato ái "petro ofsetas", þalgirio g. 90, Vilnius. Uþs. Nr.139. Tiraþas 2000 egz. Indeksas 5216.

ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt

Turinys Al­gir­das Amb­ra­zas Pa­va­sa­rio nak­tis Ber­ly­ne 1 p.

Ri­ma Po­vi­lio­nie­në, Vi­ta­li­ja Moc­ku­të, As­ta Lin­ke­vi­èiû­të, Al­gir­das Klo­va, As­ta Pa­kar­kly­të Di­dþio­ji sa­lë 4 – 15 p.

Lai­ma Jo­nu­ðie­në Mu­zi­kos te­at­rið­ku­mas 16 p.

Mil­da Ce­lie­ðiû­të Auk­si­niai ba­tu­tos mos­tai Len­ki­jo­je 19 p.

Dai­no­ra Mer­èai­ty­të Devintasis festivalis „Ið arti” 20 p.

Dai­va Kða­nie­në „Dvy­lik­ta­jam Ma­riø kla­vy­rø ’04” fes­ti­va­liui pa­si­bai­gus 22 p.

Li­na Stan­ke­vi­èiû­të Pir­mà kar­tà Lie­tu­vos sce­no­je “Ka­ba­re­tas” 26 p.

Aud­ro­në Þi­gai­ty­të-Ne­kro­ðie­në Kaip Kau­no mu­zi­ki­nis vos ne­ta­po ka­ba­re­tu 28 p.

Eu­ge­ni­ja Þa­kie­në Mu­zi­ki­nio te­at­ro pri­ma­do­na ir reik­li mo­ky­to­ja 30 p.

Gied­rius Kup­re­vi­èius Aud­ro­në Eit­ma­na­vi­èiû­të: Nuo­la­ti­nio vir­smo pu­siau­svy­ra 33 p.

Nau­ji lei­di­niai 35 p.

Pa­no­ra­ma 36 p.

Ro­kas Zu­bo­vas At­gal prie ver­smës 44 p.

Li­na Na­vic­kai­të „To­li­mo­ji mei­lë”: ke­lio­në á sa­ve 48 p.

Ole­gas Mo­lo­ko­je­do­vas Dþia­zo at­si­sky­rë­lis 52 p.

Vik­to­ras Ja­kov­le­vas „Vil­niaus Ma­ma Jazz” mið­rai­në – nuo world mu­sic iki sar­kaz­mo 54 p.

Auð­ra Ur­ni­ky­të Mo­kan­tis mu­zi­kos, to­bu­lë­ti ir aug­ti sma­giau 56 p.

Ju­lius Fin­kelðtei­nas Mu­zi­ka ir tik mu­zi­ka 58 p.

Aud­ro­në Þi­gai­ty­të-Ne­kro­ðie­në „Don Kar­lo” su­grá­þi­mas 65 p.

Egi­di­jus Ma­þin­tas Kiek­vie­nas me­ni­nin­kas á te­at­rà at­si­ne­ða sa­vo akus­ti­kà 66 p.

Ni­jo­lë Ja­èë­nie­në Mu­zi­ka te­le­vi­zi­jos ek­ra­ne: iliu­zi­jos ir tik­ro­vë (2) 69 p.

Kryþiaþodis 71 p.

Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­go­je 72 p.

Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Vykintas BALTAKAS 16 p.

Lie­tu­vos sce­no­je „Ka­ba­re­tas”

26 p.

Dþiazo atsiskyrëlis

52 p.

Di­ri­gen­tas Ge­or­gas SOL­TI

58 p.

Prenumeruokite

‘’Muzikos barus’’!

Prenumeruosite “Muzikos barus” dovanas gausite visus metus!

Geriausiø Lietuvos atlikëjø ádomiausios programos Lietuvos muzikø sàjungos CD kolekcijoje "Muzika - visiems"!

Visi, uþsiprenumeravæ „Muzikos barus” 2005 metø sausio-gruodþio mënesiams, gaus þurnalà su 6 CD uþ prenumeratos kainà – 60 Lt “Muzikos barus” galima uþsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt

Lietuvos muzikø sàjungoje (Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius) galima uþsakyti „Muzikos barus” á uþsiená.

Leidinys bus siunèiamas oro paðtu.

Kaina metams - 60 EUR

Sukaktys

Pa­va­sa­rio nak­tis Ber­ly­ne Juo­zo Gruo­dþio 120-osioms gi­mi­mo me­ti­nëms

Al­gir­das AMB­RA­ZAS

V

o­kie­ti­jo­je 1920-øjø Ka­lë­dos.

Vi­si ðven­èia – kas ðei­mo­je, prie pa­puoð­tø, þva­ku­të­mis spin­din­ èiø eg­lu­èiø, kas sve­èiuo­se ar uþ­ ei­go­se, ður­mu­liuo­da­mi drau­gø bû­ry­je. Leip­ci­go kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­ tas Juo­zas Gruo­dis së­di vie­nas nuo­mo­ ja­ma­me kam­ba­rë­ly­je ir ra­ðo il­gà laið­kà sa­vo bi­èiu­liui dai­ni­nin­kui Juo­zui Bie­liû­ nui á Kau­nà. Da­li­ja­si stu­di­jø áspû­dþiais, ke­ti­na, ne­pai­sy­da­mas vi­sø ma­te­ria­li­niø sun­ku­mø, siek­ti uþ­si­brëþ­to tiks­lo: „No­ riu, kad ne­gë­da bû­tø mums, lie­tu­viams, ro­dy­tis ir Eu­ro­poj su sa­vo mu­zi­ka” („Juo­ zas Gruo­dis. Straips­niai, laið­kai, uþ­ra­ðai.

Am­þi­nin­kø at­si­mi­ni­mai”, Vil­nius, 1965, p. 53.). Tu­ri ir kon­kre­èiø kû­ry­bi­niø su­ ma­ny­mø: „Að ma­nau, nu­trauk­da­mas lai­kà, pa­ra­ðy­ti dar bið­ká ro­man­sø; tik ne­tu­riu jo­kiø ei­liø. Ar ne­at­siøs­tum Tu

A Spring Night in Berlin This article, dedicated to the 120th anniversary of the birth of the Lithuanian composer Juozas Gruodis, tells about his studies at the Leipzig Conservatoire, where he was recognized as the author of some of the most interesting compositions, and about the composer’s burning desire for making Lithuanian music known in Europe. The author of the article also recalls one spring evening in 1993, when at the Festival of Artists (Künstlerfest) in Berlin he presented a song

by Gruodis, “A Spring Night in Berlin”, which was a phenomenal success with Berlin’s art connoisseurs.

Algirdas AMBRAZAS

so­nan­si­niø sà­skam­biø, ir eks­pre­sy­viø, kam­puo­tø me­lo­di­jos vin­giø. O sy­kiu mu­ zi­ko­je jau­èia­ma san­tû­riai ele­gið­ka nuo­ tai­ka, ret­sy­kiais su­skam­ba net bû­din­gos lie­tu­við­kos in­to­na­ci­jos. Tar­si po Ber­ly­nà dai­ry­tø­si uþ­kly­dæs lie­tu­vis…

1922 m. lap­kri­èio 14 d. Gruo­dis vël ra­ðo Bie­liû­nui: „Tai ma­no smui­ko so­na­ta tu­rë­jo kon­ser­va­to­ri­joj man ne­ma­ty­tà nei Mask­vos, nei Leip­ci­go kon­ser­va­to­ri­jo­se pa­si­se­ki­mà. Vi­sa kla­së su­ju­do; pro­fe­so­ rius (Pau­lius Gra­e­ne­ris. – A. A.) ir smui­ki­ nin­kø kla­sæ, ir rað­ti­næ nu­bë­gæs su­ju­di­no (greit jà grieð vie­ða­me kon­cer­te èia). Tarp kit­ko, pa­sa­kë pro­fe­so­rius, juog se­niai ne­ per­gy­ve­no to­kio dþiaugs­mo, ko­ká jis tu­rë­ jo klau­sy­da­mas tà vei­ka­là. <…> Va­kar nu­neðiau Bin­kio „Pa­va­sa­ris Ber­ly­ne” vie­nam bal­sui su for­te­pi­jo­nu (12 pus­la­piø ið­ëjo) – taip­gi fu­ro­ras. Pro­fe­ so­rius glos­të kaip sû­nø pri­sig­lau­dæs, sa­ ko: „pil­nas ta­len­to þmo­gus”. Pa­si­se­kë ir pa­ra­ðyt. Kà to­liau, tà dau­giau lie­tu­við­koj dva­sioj ra­ðo­si. Vo­kie­èiai uþ­si­puo­la, kad teks­tà vo­kið­kai ið­verst” (Ten pat, p. 64.).

Ne­tru­kus at­si­ra­do ir ver­të­jas. Tai bu­vo Va­le­ria­nas Tor­nius (1883–1970)

man ei­liø rin­ki­në­lio Ka­zio Bin­kio; nors ten mu­ zi­ kuot bus sun­ ku, bet man kai kas vaiz­di­nas. Ten „Aguo­në­lës”, vël to­ki „Vien tik më­ly­na aky­se” ir ki­tos – ga­li­ma cha­rak­te­rin­go kas nors pa­dirbt! Ne­mëgs­ tu að to­kiø ro­man­sø, kur trau­kia nuo pra­ dþios iki ga­lo ra­miai, vie­no­dai, ne­þi­nia kà” (Ten pat, p. 51.).

Ga­væs K. Bin­kio po­ezi­jos rin­ki­ná „Ei­lë­rað­èiai” (1920), Gruo­dis daug ne­ dels­da­mas su­ku­ria pluoð­tà so­lo dai­nø: „Aguo­në­lës”, „Ru­gia­gë­lës”, „Rû­ta”, „Ko èia taip il­gu”. Kiek­vie­no­je ið jø, ási­skai­tæs á po­eti­ná teks­tà, ási­jau­tæs á reið­kia­mas nuo­ tai­kas, sie­kia ið­gau­ti ati­tin­ka­mà mu­zi­kos cha­rak­te­rio ávai­ro­væ, kai­tà.

Pa­ga­liau at­ëjo ei­lë ir Bin­kio ei­lë­rað­ èiui „Vo­kið­kas pa­va­sa­ris”, ku­rio ran­ krað­tá Gruo­dis ga­vo ið pa­ties au­to­riaus, kny­gø lei­dy­bos rei­ka­lais uþ­kly­du­sio á Leip­ci­gà. Tai fu­tu­ris­ti­nio „Ke­tu­riø vë­jø” sà­jû­dþio dva­sia 1921 m. ko­vo më­ne­sá su­kur­ta po­emë­lë, ku­pi­na iro­ni­jos ir gro­ tes­ko. „Ber­ly­nas aukð­tyn ko­jom dryb­so”, o virð jo klai­dþio­jan­tis „më­nuo, se­nas idio­tas, elek­tros vie­la pa­þa­bo­tas”, ste­bi did­mies­èio nak­ti­nio gy­ve­ni­mo sce­nas.

Gruo­dþio mu­zi­ko­je at­si­spin­dë­jo vi­sas tas stai­giai kin­tan­èiø vaiz­dø ka­lei­do­ skopas (au­to­mo­bi­liø kad­ri­lis, zo­o­lo­gi­jos so­do gy­vû­nai, ku­ran­tø dû­þiams ai­dint, vi­lø kvar­ta­le nu­si­ren­gian­èios aris­tok­ra­ tës…). Jau­na­sis kom­po­zi­to­rius ne­ven­gë ir drà­ses­nës har­mo­ni­jos, aðt­res­niø di­ Juo­zas Gruo­dis – Leip­ci­go kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­tas

Muzikos barai /1

Sukaktys me­to lie­tu­viø pub­li­ kos sko­niui bu­vo per daug mo­der­nus, kad bû­tø tu­rë­jæs pa­si­se­ ki­mà.

Pir­mai­siais po­ka­ rio me­tais „Pa­va­sa­ rio nak­tis Ber­ly­ne” ta­po so­vie­ti­niø ide­o­lo­gø pa­smerk­ tos „for­ma­lis­ti­nës” mu­zi­kos pa­vyz­dþiu, apie vie­ðà kû­ri­nio at­li­ki­mà ne­ga­lë­jo bû­ti në kal­bos. Be­ne pir­mo­ji ig­no­ra­vi­mo le­dà pra­lau­þë Ele­na Èiu­da­ko­va. Drau­ge su Ha­li­na Znai­dzi­ laus­kai­te 1971 m. ára­ðy­to­je ke­tu­rio­li­kos Gruo­dþio so­lo dai­nø plokð­te­lë­je skam­ba ir „Pa­va­sa­rio nak­tis ly­ ne”. Po to ðá Ber­ kû­ri­ná ëmë at­lik­ti bei ára­ði­në­ti ir ki­ti þy­mûs lie­tu­viø dai­ni­ nin­kai, tarp jø – Gied­ rë Kau­kai­të, Al­gir­das Ja­nu­tas.

Uþ­sie­ny­je ið­leis­to­je Gruo­dþio so­lo dai­nø plokð­te­lë­ je „Pa­va­sa­rio nak­tis Ber­ly­ne” su­skam­bo Leip­ci­go kon­ser­va­to­ri­jos bai­gi­mo di­plo­mas at­lie­ka­ma „Met­ro­po­ li­tan Ope­ra” þvaigþ­dës – tuo me­tu Leip­ci­ge stu­di­ja­væs vo­kie­èiø Li­li­jos Ðu­ky­tës (Li­lian Su­kis) ir pia­nis­tës fi­lo­lo­gas ir li­te­ra­tas, J. W. Go­et­he’s gy­ve­ ni­mo ir kû­ry­bos ty­rë­jas, pa­gar­së­jæs biog­ Ra­ðy­to­jø ir me­ni­nin­kø dar­bo ir po­il­sio ra­fi­niais ro­ma­nais apie Mo­zar­tà ir Remb­ na­mai Wie­pers­dor­fo pi­ly­je (Vo­kie­ti­ja) rand­tà. (Pas­ta­ra­sis kû­ri­nys „Tarp ðvie­sos ir tam­sos”, be­je, ið­vers­tas ir á lie­tu­viø kal­bà, ka­dai­se bu­vo ek­ra­ni­zuo­tas.) 1973 m. man pa­vy­ko su­si­siek­ti su V. Tor­niu­so nað­le po­nia Hil­de­gard. Ji ra­ðë, kad vy­ras jau­nys­të­je gy­ve­næs Ry­go­je, ge­rai mo­kë­jæs ru­sið­kai. Bin­kio ei­les pa­teik­da­mas vo­kið­ kai, ma­tyt, nau­do­jo­si ru­sið­ku pa­þo­di­niu teks­to ver­ti­mu.

Gruo­dþio so­lo dai­nà „Pa­va­sa­rio nak­tis Ber­ly­ne” su teks­tais lie­tu­viø ir vo­kie­èiø kal­bo­mis 1926 m. Kau­ne ið­lei­ do „Auð­ros” ben­dro­vë. Ta­èiau kû­ri­nio ke­lias á kon­cer­ti­ná gy­ve­ni­mà bu­vo il­gas ir ne­leng­vas. Kom­po­zi­to­rius sva­jo­jo, kad „Pa­va­sa­rio nak­tá Ber­ly­ne” pa­dai­nuo­tø Kip­ras Pet­raus­kas (mat ir pats kû­ri­nys bu­vo nu­ma­ty­tas te­no­rui). Bet nei Pet­raus­ kui, nei ku­riam nors ki­tam tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos dai­ni­nin­kui vei­ka­las ne­pa­si­ro­ dë tin­ka­mas gra­þiam vo­ka­lui pa­de­monst­ ruo­ti. Ap­skri­tai ga­na su­dë­tin­ga mu­zi­ki­në kal­ba at­li­kë­jams bu­vo per­ne­lyg kie­tas rie­ðu­të­lis, o ir sti­lius kon­ser­va­ty­viam to

Pau­lius Gre­ne­ris

Ka­zys Bin­kis

Ra­min­tos Lamp­sa­ty­tës.

Ne­si­ti­kë­jau, kad ðiai plokð­te­lei teks at­ lik­ti kiek ne­ti­kë­tà vaid­me­ná. 1993 m. pra­ dþio­je ga­vau Vo­kie­ti­jos Bran­den­bur­go þe­mës Moks­lo, ty­ri­mø ir kul­tû­ros mi­nis­ te­ri­jos pa­siû­ly­tà sti­pen­di­jà kû­ry­bi­niam dar­bui. Ke­ti­nau, pa­si­nau­do­da­mas tur­ tin­gais Ber­ly­no vals­ty­bi­nës bib­lio­te­kos fon­dais, pa­nag­ri­në­ti ma­ne do­mi­nan­èià áþy­maus aust­rø mu­zi­ko­lo­go Hein­ri­cho Schen­ke­rio te­ori­næ kon­cep­ci­jà. Ir ðtai tø me­tø ko­vo vi­du­ry­je að jau pa­skir­ties vie­to­je – Ra­ðy­to­jø ir me­ni­nin­kø dar­bo ir po­il­sio na­muo­se. Ási­kû­ræ jie nuo­ða­lia­ me Ry­tø Vo­kie­ti­jos kam­pe­ly­je, apie 60 ki­lo­met­rø á pie­tus nuo Ber­ly­no, mið­kø su­pa­mo­je Vy­pers­dor­fo pi­ly­je. Nuo XVIII

a. pa­bai­gos ji pri­klau­së kil­min­gai Ar­ ni­ mø ðei­ mai. Èia 1781 m. gi­më po­ etas Achi­mas von Ar­ni­mas, èio­nai 1811 m. jis par­si­ve­þë sa­vo þa­vi­à­jà nuo­ta­kà Bet­ti­nà Bren­ta­no, jau­nys­të­je ko­ke­ta­vu­sià su Go­ et­he ir Be­et­ho­ve­nu, vë­liau pa­gar­së­ju­sià li­te­ra­tû­ri­ne ir vi­suo­me­ni­ne veik­la. (Pa­gal Bet­ti­nos bro­lio po­eto Cle­men­so Bren­ta­no ei­les ið rin­ki­nio „Ste­buk­lin­ga­sis ber­niu­ko ra­gas” Gus­ta­vas Mah­le­ris yra pa­ra­ðæs ne vie­nà reikð­min­gà kû­ri­ná.) Bet­ti­na il­si­si Vy­pers­dor­fo pi­lies te­ri­to­ri­jo­je sto­vin­èios baþ­ny­të­lës ðven­to­riu­je, ða­lia sa­vo vy­ro ir ki­tø gi­mi­nai­èiø. Pa­èià Ar­ni­mø val­dà po­ka­rio me­tais na­cio­na­li­za­vo Vo­kie­ti­jos De­mo­kra­tinës Res­pub­li­kos vy­riau­sy­bë, áren­gë èia Ar­ni­mø me­mo­ria­li­ná mu­zie­jø ir kû­ry­bos na­mus, pa­va­din­tus Bet­ti­nos von Ar­nim var­du.

Jau pir­mo­sio­mis die­no­mis su­si­pa­þi­ nau su ko­le­go­mis sti­pen­di­nin­kais. Be vo­ kie­èiø ra­ðy­to­jø, ver­të­jø, dai­li­nin­kø, tarp Vy­pers­dor­fo pi­lies sve­èiø bu­vo ir ke­le­tas me­ni­nin­kø, at­vy­ku­siø ið Ry­tø Eu­ro­pos ða­ liø – Len­ki­jos, Ru­mu­ni­jos, Es­ti­jos. Re­tai ið­si­blai­van­tis ru­mu­nø ta­py­to­jas abst­rak­ cio­nis­tas Mi­ka­jus Olo­sas, su­þi­no­jæs, kad esu ið Lie­tu­vos, ne­slë­pë sa­vo en­tu­ziaz­ mo: „Li­tau­en? Ja, ja, Ma­ciû­nas, Flu­xus, bra­vo!” ir kaþ­kà le­men­da­mas lau­þy­ta vo­kie­èiø kal­ba karð­tai spau­dë ran­kà.

Vel­tui dai­riau­si ko­le­gø mu­zi­kø. Kar­tà pa­va­ka­ry, klai­dþio­da­mas pi­lies me­në­mis, ap­si­dþiau­giau ið­gir­dæs ið sa­lës sklin­dant for­te­pi­jo­no gar­sus. Skam­bë­jo man ne­þi­no­ ma mu­zi­ka – lë­ta, ele­gið­ka, ret­kar­èiais nu­ trûks­tan­ti. Gar­sams nu­ti­lus, pa­si­tei­ra­vau nuo for­te­pi­jo­no pa­ki­lu­sio vi­du­ti­nio am­ þiaus vy­rið­kio, kà skam­bi­næs. „Nie­ko, tai tie­siog im­pro­vi­za­ci­ja…” Ne, jis ne­sàs nei kom­po­zi­to­rius, nei pia­nis­tas. Ul­ri­chas Chris­tian­se­nas (to­kia ma­no pa­ðne­ko­vo pa­var­dë) – po­etas, eseis­tas, bet mu­zi­kuo­ jàs nuo ma­þens.

Grei­tai su­si­bi­èiu­lia­vo­me. Chris­tian­ se­nas pa­si­ro­dë ge­ras ávai­riø me­no ða­kø þi­no­vas. Vaikð­ti­në­jant po par­kà, oran­þe­ ri­jà, ste­bint kla­si­cis­ti­niø rû­mø in­ter­je­rà ir eks­ter­je­rà, kuk­lus, ma­þa­kal­bis ko­le­ga ste­bi­no sa­vo taik­lio­mis, áþval­gio­mis pa­ sta­bo­mis apie ar­chi­tek­tû­ros, skulp­tû­ros, ta­py­bos de­ta­les.

Tu­rë­jo­me pui­kias dar­bo sà­ly­gas. Rû­ mø fly­ge­ly­je, ka­dai­se – dva­ro tar­nø pa­ tal­po­se, áreng­tos ne­di­de­lës stu­di­jos kiek­ vie­nam sti­pen­di­nin­kui. Vis­kas tar­si ge­ro vieð­bu­èio vie­nu­të­je. Kiek­vie­nas tu­rë­jo­me ne tik te­le­vi­zo­riø, bet ir ra­di­jà, mu­zi­kos ára­ðø klau­sy­mo apa­ra­tû­rà. Chris­tian­se­ nas pa­ro­dë, ko­kio­mis ban­go­mis tran­sliuo­ ja­mos dvi vo­kie­èiø ra­di­jo pro­gra­mos, skir­tos vien tik kla­si­ki­nei mu­zi­kai.

Ap­si­dþiau­giau, kad „dël vi­sa ko” bu­ vau ási­dë­jæs ir lie­tu­við­kos mu­zi­kos pa­vyz­

dþiø. Tai­gi pa­var­gæs nuo átemp­to dar­bo ar grá­þæs ið pa­si­vaikð­èio­ji­mo tuoj uþ pi­lies var­tø be­si­drie­kian­èia­me veð­lia­me mið­ke (be­je, tai tas pats Rau­don­ke­pu­rai­tës mið­ kas, ku­rá ap­ra­ðë bro­liai Grim­mai), mëg­da­ vau pri­gu­læs pa­si­klau­sy­ti ge­ros mu­zi­kos.

Kar­tà pa­va­ka­ry klau­siau­si Gruo­dþio kû­ry­bos ára­ðø. Pa­si­bel­dæs uþ­ëjo Chris­ tian­se­nas ir pa­si­tei­ra­vo, kas yra tas jam vi­sið­kai ne­þi­no­mos mu­zi­kos au­to­rius.

Ei­da­mas pro ða­lá ið­gir­dæs ir su­si­þa­vë­jæs il­gai klau­sæ­sis uþ du­rø. Su ma­lo­nu­mu pa­ sko­li­nau at­si­veþ­tuo­sius Gruo­dþio ir ki­tø lie­tu­viø au­to­riø kû­ri­niø ára­ðus.

Kiek ne­ti­kë­ta bu­vo þi­nia, kad ne­tru­ kus, ko­ vo 29 d., ávyks vie­ ða Bet­ ti­ nos von Ar­nim ra­ðy­to­jø ir me­ni­nin­kø dar­bo ir po­il­sio na­mø sti­pen­di­nin­kø dar­bø ap­ þiû­ra. Ði me­ni­nin­kø ðven­të (Künstler­fest) ren­gia­ma ne bet kur, o vie­na­me ið so­li­ dþiau­siø Ber­ly­no te­at­rø („Schaubühne am Leh­ni­ner Platz”). Jau pla­ti­na­mi kvie­ ti­mai me­ni­niam Ber­ly­no eli­tui ir spau­dos at­sto­vams, par­duo­da­mi bi­lie­tai pla­èia­jai vi­suo­me­nei.

Su­ne­ri­mau pa­ty­ræs, kad ren­gi­nio pro­ gra­mo­je pen­kios mi­nu­tës skir­tos ir ma­no pa­si­ro­dy­mui. Kà ga­lë­èiau pa­pa­sa­ko­ti ið­ ran­kia­jai Ber­ly­no pub­li­kai? Ne­gi re­fe­ruo­ si apie ra­ðo­mà Schen­ke­rio te­ori­jos ap­þval­ gà… O pa­skai­tai apie Lie­tu­và ir lie­tu­viø mu­zi­kà skir­to­jo lai­ko nie­kaip ne­uþ­teks.

Stai­ga kaip þai­bas nu­ðvi­to ið­ga­nin­ga min­tis: Ber­ly­nas, anks­ty­vas pa­va­sa­ris…

O ma­no ke­lio­nës la­ga­mi­ne – Ðu­ky­tës ir Lamp­sa­ty­tës at­lie­ka­mø Gruo­dþio so­lo dai­nø plokð­te­lë!

Mums at­vy­kus á Ber­ly­nà, prieð ren­gi­ nio pra­dþià pa­pra­ðiau te­at­ro gar­so re­þi­sie­ riaus per­ra­ðy­ti „Pa­va­sa­rio nak­tá Ber­ly­ne” á mag­ne­to­fo­no juos­te­læ. Dû­sau­da­mas dël ne­ko­kios ára­ðo tech­ni­nës bûk­lës (plokð­te­ lë jau ne­kart bu­vo nau­do­ta), dar­bà at­li­ko kaip ga­li­ma ge­riau.

Me­ni­nin­kø ðven­të pra­si­dë­jo. Ste­bë­ ti­nai daug pub­li­kos – erd­vio­je sa­lë­je ne­pa­ste­bë­jau tuð­èios vie­tos. Þi­no­mo ra­ðy­to­jo Hors­to Dres­che­rio áþan­gi­nis þo­dis. Po­pu­lia­raus Ti­mo Fis­che­rio est­ ra­di­nio an­sam­blio in­ter­me­di­jos. Po­etai skai­to nau­jau­sias ei­les, ver­të­jai – pa­rink­ tus li­te­ra­tû­ri­niø teks­tø ver­ti­mus. Dai­lë­ ty­ri­nin­kai pri­sta­to te­at­ro sce­no­je ir fo­jë eks­po­nuo­ja­mus dai­li­nin­kø – vo­kie­èio Mi­cha­e­lio Vo­ge­so, len­ko Ja­ce­ko Ma­li­now­ skio, mi­në­to­jo ru­mu­no Mi­ka­jaus Olo­so – ta­py­bos dar­bus. Þavi ir þais­min­ga kon­cer­to ve­dë­ja Ge­or­get­te Dee su­tei­kia þo­dá „sve­èiui ið Lie­tu­vos”. Pa­sa­ko­ju apie se­nus me­ni­nius Lie­tu­vos ry­ðius su Vo­kie­ti­ja, pri­me­nu M. K. Èiur­lio­nio ir Gruo­dþio stu­di­jas Leip­ ci­ge. Skai­tau Tor­niu­so vers­tas Bin­kio ei­les apie pa­va­sa­rio nak­ties áspû­dþius

Gruo­dþio dai­nø at­li­kë­ja Li­lia­na Ðu­ky­të (Su­kis)

prieð­ka­rio Ber­ly­ne: „Ber­lin streckt sei­ne Rie­sen­tat­zen…”

Sa­lë­je pa­gy­vë­ji­mas, ret­sy­kiais juo­kas.

O po to jau vi­sið­ko­je ty­lo­je su­skam­bo Gruo­dþio mu­zi­ka.

Nu­ma­niau, kad „Pa­va­sa­rio nak­tis Ber­ly­ne” tu­rë­tø pa­tik­ti, bet to­kios aplo­ dis­mentø aud­ros tik­rai ne­si­ti­kë­jau.

Man grá­þus á sa­vo vie­tà sa­lë­je, kai­my­në ver­të­ja ið ru­sø kal­bos, so­li­dþio­ji Bri­git­te Hein­rich, su­si­jau­di­nu­si su­ðnabþ­dë­jo: „Ber­ly­nas ne­ver­tas to­kios gra­þios mu­ zi­kos…” Per per­trau­kà su klau­si­mais pri­sto­jo kaþ­ko­kio Vo­kie­ti­jos laik­rað­èio þur­na­lis­të. Tu­rë­jau nuo­dug­niai pa­sa­ko­ti ir apie Gruo­dá, ir apie Lie­tu­vos mu­zi­kà.

Tai bu­vo tik­ra trium­fo va­lan­da…

Tà nuo­sta­bø pa­va­sa­rio va­ka­rà Ber­ly­ ne daþ­nai pri­si­min­da­vau grá­þæs á Lie­tu­ và. Pa­si­dþiaug­da­vau dël ið­si­pil­dþiu­sios Gruo­dþio sva­jo­nës, „kad ne­gë­da bû­tø mums, lie­tu­viams, ro­dy­tis ir Eu­ro­poj su sa­vo mu­zi­ka”. O juk po­kal­biuo­se su kai ku­riais aro­gan­tið­kais mû­sø mu­zi­kais pa­si­tai­ky­da­vo ið­girs­ti, esà Gruo­dis – jau se­niai pra­ei­tas eta­pas. Ma­nau, kad Gruo­ dþio mu­zi­ka – tai tar­si lak­mu­so po­pie­rë­ lis, ku­ris ro­do, ko ver­tas apie jà kal­ban­tis ar juo­lab jà at­lie­kan­tis mu­zi­kas. Tuo ga­lë­jo ási­ti­kin­ti kiek­vie­nas, ku­ris klau­së Gruo­dþio 110-osioms gi­mi­mo me­ti­nëms skir­tus kon­cer­tus, o ypaè – Jo­no Alek­sos pui­kiai di­ri­guo­tus sim­fo­ni­nës mu­zi­kos kû­ri­nius. (Ne­gir­dë­ju­siems siû­ly­èiau pa­si­klau­sy­ti ðio kon­cer­to ára­ðà gar­so ka­se­të­je.) Di­die­ji me­ni­nin­kai ne­sens­ta, lai­kui bë­gant ne­pra­ran­da ak­tu­a­lu­mo ir átai­gos. To­kie bu­vo Ba­chas, Mo­zar­tas, Be­et­ho­ve­nas, Cho­pi­nas. Toks mû­sø die­ no­mis yra ir Juo­zas Gruo­dis, ku­ris, te­gul ir 120-me­tis, sa­vo kû­ry­bos dva­sia ir jë­ga ið­lie­ka jau­nas. n

Muzikos barai /3

Na­cio­na­li­në fil­har­mo­ni­ja mi­ni B. Dva­rio­no ju­bi­lie­jø To­liau mi­në­da­ma jau pa­va­sa­rá pra­dë­tas þy­më­ti Ba­lio Dva­rio­no gi­mi­mo 100-àsias me­ti­nes, Lie­tu­vos na­cio­na­li­në fil­har­mo­ni­ja ðá ru­de­ná su­ren­gë du te­mi­nius kon­cer­tus, skir­tus ið­im­ti­nai ðio kom­po­zi­to­riaus mu­zi­kai. Dar ko­vo më­ne­sá ávy­ko pir­ma­sis gau­sus ren­gi­niø cik­las – mu­zi­ko­lo­gø kon­fe­ren­ci­ja „Ba­lys Dva­rio­nas”, jau ke­le­tà me­tø ren­gia­ mas kom­po­zi­to­riaus var­du pa­va­din­ tas tarp­tau­ti­nis jau­nø­jø pia­nis­tø ir smui­ki­nin­kø kon­kur­sas, kon­cer­tai

smui­kui in­ter­pre­ta­ci­jas, pa­ma­ty­ti, kaip tas pats smui­ki­nin­kas á tà pa­tá kû­ri­ná þvel­gia pri­ta­ria­mas dvie­jø skir­tin­gø or­kest­rø, kaip pa­na­ðiai ar skir­tin­gai ðie­du or­kest­rai su­vo­kia tà pa­èià uver­tiû­ros par­ti­tû­rà. Ðiuo­du kû­ri­nius bei ant­ro­je kon­cer­to da­ly­je at­lik­tà Sim­fo­ni­jà e-moll (1947), pa­ra­ðy­tus be­ne èiu me­ tu, taip pat sie­ ja tuo pa­ ir tuo lai­ko­tar­piu kom­po­zi­to­riui bû­din­gas kû­ry­bos brai­þas, su­tel­ kæs ávai­riø epo­chø, ávai­riø sti­liø mu­zi­kos kû­ri­niø, ne­re­tai pa­ties B. Dva­rio­no at­lik­tø kaip pia­nis­to ir di­ri­ gen­to, áta­kà. Vis dël­to B. Dva­rio­no mu­zi­ka, ku­rios ga­li klau­sy­tis ga­na „pa­to­giai”, ku­rios sà­skam­biai ir

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Didþioji salë

Va­ka­ro so­lis­tai – Vir­gi­li­jus No­rei­ka, Arû­nas Din­ge­lis ir Ire­na Ze­len­kaus­kai­të su di­ri­gen­tu Vy­tau­tu Lu­ko­èiu­mi

Vil­hel­mas Èe­pins­kis ir Juo­zas Do­mar­kas tà va­karà at­li­ko Ba­ lio Dva­rio­no Kon­certà smui­kui su or­kest­ru

ávai­rio­se sa­lë­se, tarp jø ir Vil­niaus kon­gre­sø rû­muo­se. Na, o da­bar, ru­de­ná, vi­sus tað­kus ant „i” su­dë­jo dar du ju­bi­lie­ji­niø kon­cer­tø va­ka­rai Fil­har­mo­ni­jos sce­no­je bei gruo­dþio pra­dþio­je ávyk­sian­tis, re­gis, svar­biau­ sias ðio ju­bi­lie­jaus akor­das – kom­po­ zi­to­riaus ope­ros „Da­lia” prem­je­ra Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re.

Spa­lio 9 d. Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­ jo­je sa­lë­je su­reng­to kon­cer­to pir­ mo­je da­ly­je bu­vo at­kar­to­ta be­ne pu­së pro­gra­mos, gir­dë­tos dar ko­vo 12 d. Vil­niaus kon­gre­sø rû­muo­se: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas ma­est­ro Juo­zo Do­mar­ko, kaip tà­kart LVSO su di­ri­gen­tu Ju­liu­mi Ge­niu­ðu, at­li­ko B. Dva­rio­no uver­tiû­rà „Prie gin­ta­ro kran­to” (1945) ir su smui­ki­nin­ku Vil­ hel­mu Èe­pins­kiu pa­grie­þë Kon­cer­tà smui­kui ir or­kest­rui (1948). Ir toks pro­gra­mos at­kar­to­ji­mas anaip­tol ne­trik­dë, net­gi in­tri­ga­vo ið ne­di­de­ lës lai­ko per­spek­ty­vos pa­ly­gin­ti dvi gy­vai kon­cer­tø sa­lë­se skam­ban­èias B. Dva­rio­no uver­tiû­ros ar Kon­cer­to

Muzikos barai /4

der­mës aðt­riø nû­die­nos di­so­nan­sø ir triukð­mø ið­mankð­tin­tà au­sá glos­to tar­si minkð­ta pa­gal­vë, o su­lig fi­na­li­ niu sim­fo­ni­jos no­na­kor­du pri­ver­èia nos­tal­gið­kai at­si­græþ­ti á ro­man­ti­næ har­mo­ni­jà, ðia­me kon­cer­te su­lau­kë vos treè­da­lio sa­lës klau­sy­to­jø. Tur­ bût B. Dva­rio­no mu­zi­ka ðiais lai­kais „ne­ma­din­ga”. Pa­sa­ky­siu tik tai, kad ne­pa­si­nau­do­ju­sie­ji ga­li­my­be at­ei­ti á ðá kon­cer­tà ne­ið­gir­do tik­rai daug pins­ kio grie­ þi­ mo, nes ko – V. Èe­ ðá smui­ki­nin­kà ne­gin­èi­ja­mai lai­ky­ èiau vie­nu mu­zi­ka­liau­siø, ke­rin­èiu ly­riz­mu ir ge­bë­ji­mu ið­gau­ti tar­si ne­þe­mið­kà smui­ko temb­rà ap­do­va­ no­tø me­ni­nin­kø.

Na, o ant­ra­ja­me B. Dva­rio­no kû­ry­bi­nës ret­ros­pek­ty­vos kon­cer­te lap­kri­èio më­ne­sá kar­tu su Lie­tu­vos ka­me­ri­niu or­kest­ru bei lie­tu­viø so­lis­ tais sce­no­je sim­bo­lið­kai mu­zi­ka­vo ir Dva­rio­nø di­nas­ti­jos at­sto­vai – kom­ po­zi­to­riaus anû­kai pia­nis­tas Jus­tas Dva­rio­nas ir smui­ki­nin­kë Ais­të Dva­ rio­nai­të.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Sa­vo­tið­ku fes­ti­va­liu ta­pæ ren­gi­ niai Ba­lio Dva­rio­no (1904–1972) 100-osioms gi­mi­mo me­ti­nëms pa­mi­në­ti vis dar tæ­sia­si. Po pa­va­sa­rá vy­ku­siø kon­cer­tø ir kon­fe­ren­ci­jos ðá ru­de­ná vël pa­si­ro­dë afi­ðos, kvie­èian­ èios á kom­po­zi­to­riui skir­tus kon­cer­ tus. Lap­kri­èio 10 d. Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je ið­vy­do­me Lie­tu­vos ka­me­ri­ná or­kest­rà, daug kar­tø kon­cer­ta­vu­sá su pa­èiu kom­po­zi­to­riu­mi B. Dva­ rio­nu, po­pu­lia­ri­nu­sá jo mu­zi­kà. Ðá kar­tà ko­lek­ty­vui di­ri­ga­vo jau­nas di­ri­ gen­tas Vy­tau­tas Lu­ko­èius. Taip pat gir­dë­jo­me kom­po­zi­to­riaus anû­kø Ais­tës Dva­rio­nai­tës (smui­kas) ir Jus­to Dva­rio­no (for­te­pi­jo­nas) bei vi­siems pa­þás­ta­mø Min­dau­go Ge­ce­ vi­èiaus (val­tor­na), Ire­nos Ze­len­kaus­ kai­tës (sop­ra­nas), Vir­gi­li­jaus No­rei­ kos (te­no­ras) mu­zi­ka­vi­mà.

Kon­cer­tui pa­rink­ta pro­gra­ma, su­skirs­ty­ta sa­vo­tið­ko­mis pa­da­lo­mis,

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Ba­lys Dva­rio­nas ir jo kû­ry­ba

at­sklei­dë B. Dva­rio­no in­stru­men­tø pa­þi­ni­mà bei pri­si­lie­ti­mà prie jø.

Skam­bë­jo Kon­cer­tas val­tor­nai ir or­kest­rui d-moll (1963) – vie­nas pas­ ku­ti­niø kom­po­zi­to­riaus opu­sø, tie­sa, ne itin ádo­mus ar sëk­min­gas. Ta­èiau já pû­tæs M. Ge­ce­vi­èius pa­si­þy­më­jo pro­fe­sio­na­liu at­li­ki­mu, tech­ni­ka, in­ter­pre­ta­ci­jos dar­na su or­kest­ru.

Ki­tà pro­gra­mos pa­da­là ga­lë­ tu­me pa­va­din­ti „mu­zi­ka smui­kui ir or­kest­rui”. Èia ka­ra­lia­vo so­lis­të A. Dva­rio­nai­të, ku­ri at­li­ko ke­tu­rias kom­ po­zi­ci­jas smui­kui: Pez­zo ele­gia­co („Prie eþe­rë­lio”), Im­promp­tu, Ada­gio ir „At­gi­ju­si fres­ka”. Itin grei­tas tem­ pas, lëkð­tas gar­sas (ypaè for­te epi­ zo­duo­se), ne­tiks­liai at­lik­ti tech­nið­ki pa­sa­þai, dve­jo­nës dël in­to­na­ci­jos ir nuo­la­ti­nis tiek so­lis­tës, tiek or­kest­ro akor­dø gli­san­di­nis „áva­þia­vi­mas” grakð­èias, net ele­gan­tið­kas pje­ses pa­ver­të gre­mëz­dið­ku ðo­kiu.

Pa­le­pin­ti klau­sà þiû­ro­vai ga­lë­jo klau­sy­da­mi Kon­cer­to for­te­pi­jo­nui ir sty­ gi­ niø or­ kest­ rui Nr. 2 e-moll (1961), at­lie­ka­mo pia­nis­to J. Dva­ rio­ no. Pra­ ëjus vos me­ tams po pir­mo­jo Kon­cer­to for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui g-moll, B. Dva­rio­nas pub­li­ kai pri­sta­të ant­rà­já. Ðis kon­cer­tas itin ek­lek­tið­kas (be­je, kaip ir dau­gu­ma kom­po­zi­to­riaus kû­ri­niø), te­mos kei­èia vie­na ki­tà kaip ka­lei­do­skope.

Bet ðá mo­zai­kið­kà kû­ri­ná J. Dva­rio­ nas at­li­ko sub­ti­liai þa­viai – leng­vas, þais­min­gas, kar­tais erd­vus, sod­rus gar­sas (aliu­zi­ja á kon­cer­to de­di­ka­ci­jà „jau­ni­mui, ku­riam pri­klau­so at­ei­tis”), áti­ki­na­ma di­na­mi­ka. Ta­èiau or­kest­ras ne­pa­si­da­vë pia­nis­to eks­pre­si­jai, tuo lem­da­mas nuo­la­ti­ná ne­su­ta­pi­mà, ypaè kei­èian­tis tem­pui.

Ið­tver­min­gie­siems klau­sy­to­jams kon­cer­to pa­bai­go­je skam­bë­jo Kom­po­zi­to­riaus anû­kë smui­ki­ nin­kë Ais­të Dva­rio­nai­të

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Trys gai­dos apie „Gai­dà”

Kon­cer­tà val­tor­nai „pri­kë­lë” Min­dau­gas Ge­ce­vi­èius

Ðiø me­tø „Gai­dos” lanks­ti­nu­ko tu­ri­ny­je kon­cer­tai tu­rë­jo sa­vo­tið­kus pa­va­di­ni­mus: „Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras”, „‘Chor­dos’ sty­gi­niø kvar­te­tas”, „Ka­me­ri­nis cho­ ras ‘Jau­na mu­zi­ka’”, „Mu­ða­mie­ji ir for­te­pi­jo­nai” ir t. t. Ar ið tie­sø tam tik­ra in­stru­men­tø su­dë­tis ga­li tap­ti pa­ti­ki­mu ko­du, ðif­ruo­jan­èiu jiems pa­ra­ðy­tos mu­zi­kos skam­be­sá? O gal, ei­da­mi klau­sy­tis XXI a. kû­ri­niø sty­gi­ niø kvar­te­tui ar cho­rui, në ne­nu­ma­ no­me, kà ið­gir­si­me?

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Cho­ri­në

Kom­po­zi­to­riaus anû­kas pia­ nis­tas Jus­tas Dva­rio­nas

B. Dva­rio­no vo­ka­li­nës mu­zi­kos ðe­dev­riu­kai. „Þvaigþ­du­tæ” ir Da­lios ari­ jà ið ope­ ros „Da­ lia” (1957) at­li­ko Ire­na Ze­len­kaus­kai­të, „Sku­ du­èio ba­la­dæ” – Vir­gi­li­jus No­rei­ka, Jur­ge­lio ari­jà – Arû­nas Din­ge­lis, o Da­lios ir Jur­ge­lio du­e­tà – I. Ze­len­ kaus­kai­të ir V. No­rei­ka. So­lis­tø, ypaè V. No­rei­kos, at­li­ki­mas pa­si­ þy­më­jo aið­kia dik­ci­ja, tiks­lia in­to­ na­ci­ja, aið­kiu for­mos pa­jau­ti­mu.

V. No­rei­ka, Sku­du­èio vaid­me­ná at­li­kæs ope­ros prem­je­ro­je, þa­vë­jo emo­ci­jø – juo­ko, skaus­mo – spek­ tru bal­se.

Tai­gi Fil­har­mo­ni­jos sce­no­je skam­bë­jo ið­ties mar­ga pro­ gra­ma. Ta­èiau ðis kon­cer­tas, kaip në vie­nas prieð tai reng­tas kom­po­zi­to­riaus kû­ri­niø va­ka­ras, su­tei­kë pui­kià pro­gà ið­girs­ti ne­ma­þà pluoð­tà gy­vai at­lie­ka­ mos kom­po­zi­to­riaus, pia­nis­to, di­ri­gen­to B. Dva­rio­no mu­zi­kos, pri­si­min­ti ðios kû­ry­bos sa­vi­tu­mà ir ið­vys­ti sce­no­je abu jo mu­zi­kuo­ jan­èius vai­kai­èius.

Vi­ta­li­ja MOC­KU­TË

Po me­tø per­trau­kos „Gai­dos” fes­ti­ va­lis at­ski­rà kon­cer­tà vël sky­rë cho­ri­ nëms kom­po­zi­ci­joms, ku­rias ðie­met pa­ren­gë cho­ras „Jau­na mu­zi­ka”, di­ri­guo­ja­mas Vac­lo­vo Au­gus­ti­no.

Va­lan­dos truk­mës kon­cer­to pro­gra­ mo­je ða­lia tri­jø lie­tu­við­kø prem­je­rø – Fe­lik­so Ba­jo­ro „It Is”, Gied­riaus Svi­lai­nio „Eu­roc­lo­ne.lt” ir V. Au­gus­ ti­no „Lux aeter­na” – skam­bë­jo ir ðiø me­tø fes­ti­va­lio kvies­ti­nio kom­po­zi­ to­riaus Mi­cha­e­lo Gor­do­no opu­sas „XVI” (1993).

Ið­sky­rus V. Au­gus­ti­nà, vi­si ðie kom­ po­zi­to­riai sa­vo kû­ri­nius ra­ðë uo­liai va­do­vau­da­mie­si dviem pa­grin­di­në­ mis, iro­nið­kai pa­sa­ky­tu­mei, pri­va­lo­ mo­mis „mo­der­nios” vo­ka­li­nës mu­zi­ kos tai­syk­lë­mis: pa­si­tel­kæ ne­ápras­tus ir daþ­niau­siai la­bai ne­pa­to­gius ar­ti­ku­lia­ci­jos bû­dus, më­gi­no keis­ti na­tû­ra­lø, tra­di­ci­ná vo­ka­lo ar cho­ro skam­bë­ji­mà ir ávai­rio­mis tech­ni­ko­ mis mas­ka­vo pa­si­rink­tà­já þo­di­ná teks­tà. Re­zul­ta­tai, þi­no­ma, to­li gra­þu ne­to­ly­gûs.

Dau­giau­sia abe­jo­niø su­kë­lë F. Ba­jo­ro kom­po­zi­ci­ja „It Is”, pa­ra­ðy­ta an­glið­ku Kah­li­lo Gib­ra­no teks­tu. Gal­ bût XX a. ðeð­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je Li­ge­ti, Stoc­khau­se­nas ir ki­ti vo­ka­li­niø eks­pe­ri­men­tø pio­nie­riai, to­kio po­bû­ dþio efek­tus ið­ban­dy­da­mi pir­mà kar­tà, ne­bû­tø bu­væ ap­kal­tin­ti jø sa­vi­ tiks­lið­ku­mu, jei­gu to­ká ir bû­tø pa­vy­kæ uþ­èiuop­ti. Ta­èiau F. Ba­jo­ro kû­ri­ny­je dau­gy­bës skir­tin­gø gar­so ið­ga­vi­mo bû­dø, ges­tø ir ju­de­siø sce­no­je mið­ rai­në pa­si­ro­dë bû­tent to­kia: ne­tei­kë nei akus­ti­nio, nei emo­ci­nio pa­si­ten­ki­ ni­mo. Taip ir ne­pa­vy­ko su­pras­ti, nei kà ga­lë­tø reikð­ti ne­ran­gus cho­ris­tø lin­ga­vi­mas girgþ­dan­èiais laip­tais, nei kà ben­dra tu­ri per­krau­ta pa­grin­ di­në opu­so da­lis su keis­to­ka kû­ri­nio áþan­ga cho­rui te­at­ra­lið­kai ið­ei­nant á sce­nà. Ko ge­ro, ir pa­tys „Jau­nos mu­zi­kos” cho­ris­tai ið­gy­ve­no ne­þi­nià,

kom­po­zi­to­riaus nu­ro­dy­tus ju­de­sius at­lik­da­mi me­cha­nið­kai, o ato­na­ lias me­lo­di­jas ið­dai­nuo­da­mi gan ne­tvir­ta in­to­na­ci­ja.

Nors ir ðab­lo­nið­kø cho­ri­niø fak­ tû­rø, ir su ba­na­lo­ko­mis su­tar­ti­niø nuo­tru­po­mis, G. Svi­lai­nio opu­sas „eu­roc­lo­ne.lt” pa­si­ro­dë kur kas áti­ki­na­mes­nis ir pa­grás­tes­nis. Ir vis dël­to nu­ga­lë­ti „eu­ros­vi­lai­nið­kai” pre­ ten­zin­go pa­va­di­ni­mo ið­pro­vo­kuo­tà ið­anks­ti­ná skep­sá pa­si­se­kë tik pa­ties kû­ri­nio pa­bai­go­je – nuo­sta­bia­me ty­liø ðnabþ­de­siø ir ávai­rias­pal­vio, èia ðvil­pian­èio, èia dþerþ­gian­èio, èia gli­san­duo­jan­èio mor­mo­ran­do epi­zo­de, kai kom­po­zi­to­riui pa­vy­ko ið­gau­ti ið­ties stul­bi­nan­tá cho­ro skam­ bë­ji­mà.

To­na­lus ir bal­sø ne­trau­muo­jan­tis V. Au­gus­ti­no opu­sas „Lux aeter­na”, pa­ra­ðy­tas pagal lo­ty­nið­kà li­tur­gi­ná teks­tà, ta­po sa­vo­tið­ka ðio kon­cer­to oaze, lei­du­sia at­si­pûs­ti tiek klau­sy­ to­ jams, tiek, sun­ ku bû­ tø bu­ væ to ne­pa­ste­bë­ti, ir pa­tiems at­li­kë­jams.

Par­ti­tû­ro­je trims vo­ka­li­nëms gru­ pëms uþ­fik­suo­ti ið­ra­din­gi fak­tû­ri­niai spren­di­mai, lë­mæ ir spe­ci­fi­ná þo­di­nio teks­to mig­ra­vi­mà po skir­tin­gas par­ ti­jas, o áspû­din­gai re­zo­nuo­jan­tys akor­dai ir pa­to­giø re­gist­rø þi­no­ji­mas þy­më­jo pui­kø ðio in­stru­men­to, t. y. cho­ro, ával­dy­mà. Nors gal­bût to­kiai mu­zi­kai la­biau pri­tik­tø skam­bë­ti baþ­ ny­ti­në­je erd­vë­je?

Va­ka­ro kul­mi­na­ci­ja ta­po iliust­ ra­ty­vi, nors anaip­tol ne pri­mi­ty­vi fes­ti­va­lio sve­èio ame­ri­kie­èio M. Gor­do­no kom­po­zi­ci­ja „XVI” ðe­ðio­li­ kai bal­sø, pa­de­monst­ra­vu­si kur kas sà­mo­nin­ges­næ „mo­der­nios” vo­ka­ li­nës mu­zi­kos prie­mo­niø at­ran­kà nei gir­dë­to­ji kon­cer­to pra­dþio­je. Èia þo­di­nis teks­tas skai­do­mas á skie­ me­nis, ku­rie ið­më­to­mi po skir­tin­gas par­ti­jas, pa­kar­to­ja­mi po ke­le­tà kar­tà, dël to pa­si­telk­to teks­to – Mor­ to­no Feld­ma­no pa­skai­tos – pras­më kom­po­zi­to­riaus ir at­li­kë­jø la­bo­ra­to­ ri­jos ri­bø ne­per­þen­gia ir pub­li­kos ne­pa­sie­kia. Pir­ma, gal­bût pa­si­rink­ tas ver­ba­li­nis teks­tas ir të­ra vien ar­ti­ku­lia­ci­jos me­dþia­ga, ir klau­sy­to­ jui ne­tu­rë­tø rû­pë­ti jo pra­ne­ði­mas.

An­tra, toks þais­mas þo­dþiø nuo­tru­ po­mis, vis ið­sprûs­tant jø pras­mëms, la­bai ti­ko mu­zi­ki­nei kom­po­zi­to­riaus idë­jai – imi­tuo­ti tar­pu­sa­vy­je ne­de­ ran­èiam, ið pro­to va­ran­èiam dvie­jø gre­ta sto­vin­èiø var­pi­niø skam­be­siui.

Fi­zio­lo­gið­kai pa­vei­kûs nuo­la­ti­niai mik­ro­to­nø di­so­nan­sai, ak­cen­tuo­tas, ne­re­gu­lia­rus rit­mas, aðt­rios ata­kos ir nuo­la­ti­në dvie­jø cho­rø kon­fron­ta­ci­ jos átam­pa kû­ri­ná bai­giant itin aukð­to re­gist­ro skan­duo­të­mis lei­dþia ir

klau­sy­to­jams ið­gy­ven­ti M. Gor­do­no áspû­dþius, pa­tir­tus 1992 m. va­sa­rà ap­si­sto­jus pi­giau­sia­me Ciu­ri­cho vieð­bu­ty­je ir ákvë­pu­sius pa­ra­ðy­ti ðá opu­sà. O be pui­kios „Jau­nos mu­zi­ kos” ko­or­di­na­ci­jos, raið­kios ar­ti­ku­ lia­ci­jos bei emo­ci­nio nu­si­tei­ki­mo to­kio stip­raus áspû­dþio tik­rai ne­bû­tø pa­vy­kæ ið­gau­ti.

Kvar­te­ti­në Sep­tin­ta­ja­me „Gai­dos” kon­cer­te – sty­gi­niø kvar­te­tas „Chor­dos”, trom­bo­ni­nin­kas Mi­ke’as Svo­bo­da, sak­so­fo­ni­nin­kas Liu­das Moc­kû­nas ir akor­de­o­ni­nin­kas Rai­mon­das Sviac­ ke­vi­èius. Dar – sep­ty­ni prem­je­ri­niai opu­sai, su­kur­ti No­me­dos Va­lan­ èiû­tës, Onu­tës Nar­bu­tai­tës, Jo­no Ta­mu­lio­nio, Ana­to­li­jaus Ðen­de­ro­vo, Ra­mû­no Mo­tie­kai­èio, Þi­buok­lës Mar­ ti­nai­ty­tës ir Re­mi­gi­jaus Mer­ke­lio. At­li­ ki­mas, re­gis, ne­kë­lë jo­kiø abe­jo­niø, o ðio kon­cer­to pro­gra­mos su­da­ry­to­ jai nu­si­pel­no ypa­tin­gø pa­gy­ri­mø uþ pa­siû­ly­mà kom­po­zi­to­riams pa­ra­ðy­ti ið tie­sø ádo­mioms ir sëk­min­goms in­stru­men­tø kom­bi­na­ci­joms, sty­gi­ niø kvar­te­tà ap­au­gi­nant akor­de­o­no, sak­so­fo­no ar trom­bo­no par­ti­jo­mis.

Ta­èiau trum­pai apie pa­èià mu­zi­kà, spa­lio 25 d. skam­bë­ju­sià Vil­niaus ro­tu­ðë­je.

At­ro­do, kad mi­ni­ma­lis­ti­niais prin­ci­ pais su­kom­po­nuo­tas N. Va­lan­èiû­tës „Mei­lës pa­krað­èio efek­tas” sty­gi­niø kvar­te­tui pa­ra­ðy­tas tuo pa­èiu prin­ ci­ pu kaip ir jos „Nymp­ ha­ eum” 6 vio­lon­èe­lëms, ku­ris 2001 m. Lie­tu­ vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­gos bu­vo ið­rink­tas ge­riau­siu tø me­tø kû­ri­niu.

Dar kû­ri­nio pra­dþio­je bu­vo ne­sun­ku nu­ma­ny­ti, kad arit­mið­ki, il­gi gar­sai pa­ma­þu ágaus vis ryð­kes­ná rit­mi­ná rel­je­fà, siau­ras dia­pa­zo­nas plë­sis, kils ar­ba lei­sis, o au­siai ma­lo­ni kon­so­nan­si­në har­mo­ni­ja ap­dai­riai sau rink­sis nau­jus at­spal­vius, ku­riø kiek­vie­nas pa­si­ro­dy­mas mak­si­ma­liai ið­gry­nin­tos, ko­ne ste­ri­lios raið­kos kon­teks­te kas­kart pri­lyg­tø svai­gi­ nan­èiam nuo­ty­kiui. Gal­bût 2001 m. ðio kû­ri­nio „ver­si­ja” (?) bu­vo kiek ádo­mes­në dël spe­ci­fi­nio 6 vio­ lon­èe­liø skam­bë­ji­mo, o ðiø­me­tei kom­po­zi­ci­jai pri­sti­go eu­fo­rið­kos „Nymp­ha­eum” pa­bai­gos. Vis dël­to klau­sy­tis nau­jos mu­zi­kos ir nu­jaus­ti, kur link ji su­ka, taip pat ma­lo­nu, kaip ir leis­tis ve­dþio­ja­mam uþ no­sies po ne­ti­kë­tu­mø la­bi­rin­tus.

Es­te­tiðkai, o gal net ir fi­lo­so­fiðkai ar­ti­mas N. Va­lan­èiû­tei pa­si­ro­dë as­ke­ tið­kas R. Mo­tie­kai­èio mu­zi­ki­nis màs­ty­ mas. Tie­sa, sty­gi­niø kvar­te­tui ir trom­ bo­nui pa­ra­ðy­tas jo opu­sas „Light on Light” reið­kë kur kas abst­rak­tes­nes ir

Muzikos barai /5

Didþioji salë ra­fi­nuo­tes­nes min­tis, tar­si pa­ki­lu­sias virð ap­èiuo­pia­mø rit­mø, at­pa­þás­ ta­mø struk­tû­ri­niø for­mu­liø ar net­gi gir­dë­tø gar­sø aukð­èiø.

Jau ket­vir­ta­sis O. Nar­bu­tai­tës sty­ gi­niø kvar­te­tas „Drap­peg­gio”, pa­ra­ ðy­tas aust­rø fes­ti­va­lio „Klangs­pu­ren” uþ­sa­ky­mu ir de­di­kuo­tas pir­ma­jam jo at­li­kë­jui Ar­dit­ti kvar­te­tui, su­þa­vë­jo ti­pið­ku ðiai kom­po­zi­to­rei ori­gi­na­liu mu­zi­ki­nio lai­ko po­jû­èiu ir sa­vi­tu mu­zi­ki­nës me­dþia­gos pa­tei­ki­mu. Èia nuo­lat ba­lan­suo­ja­ma tarp to, kas ap­èiuo­pia­ma, ir to, kas vos jun­ ta­ma, – tarp ver­þlaus ëji­mo pir­myn ir baikð­èiø stab­te­lë­ji­mø pa­ke­lë­se (tar­si du þings­niai pir­myn, o vie­nas – at­gal), tarp be­si­plaiks­tan­èiø so­no­ ris­ti­niø klos­èiø ir ryð­kes­niø me­lo­di­niø ar akor­di­niø kon­tû­rø (pa­ski­ri gar­sai tai su­si­lie­ja á nuo­sek­les­nius da­ri­nius, tai vël pa­by­ra). Dël to kul­mi­na­ci­jos ir ato­slû­giai la­bai nuo­sek­lûs, bet kar­tu ir ne­ti­kë­ti, ko­ne ne­pa­ste­bi­mi – taip ið­lai­ko­ma nuo­la­ti­në átam­pa ir klau­sy­ to­jø dë­me­sys.

Duok­læ fes­ti­va­lio te­mai – mu­zi­kos ir te­at­ro jung­èiai – ati­da­vë R. Mer­ke­ lys ir A. Ðen­de­ro­vas. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar haid­nið­ka „At­si­svei­ki­ni­mo sim­fo­ni­ jos” idë­ja yra pa­ti pa­lan­kiau­sia nau­ joms in­ter­pre­ta­ci­joms (R. Mer­ke­lio „Eva­ku­a­ci­ja” sty­gi­niø kvar­te­tui, trom­ bo­nui, sak­so­fo­nui ir akor­de­o­nui), o ho­li­vu­dið­kai efek­tin­gas, ne­ti­kë­tai ið Ro­tu­ðës sa­lës bal­ko­no pa­si­gir­dæs trom­bo­nas, sce­no­je gro­jan­tiems at­li­ kë­jams pa­sie­kus kul­mi­na­ci­jà, ga­lë­tø teik­ti ko­kios sub­ti­les­nës in­for­ma­ci­jos (A. Ðen­de­ro­vo „Exo­dus” klar­ne­tui ar sop­ra­ni­niam sak­so­fo­nui, akor­de­o­ nui, sty­gi­niø kvar­te­tui ir trom­bo­nui ad li­bi­tum). Ki­ta ver­tus, to­kia kon­ cer­tið­ka ir kiek kom­pro­mi­sið­kes­në mu­zi­ka gal­bût net daþ­niau su­si­ran­da erd­væ bei au­di­to­ri­jà kon­cer­ti­nia­me gy­ve­ni­me. To­kiai pri­skir­èiau ir be­ne ið­ra­din­giau­siai tà va­ka­rà in­stru­men­ tus pa­nau­do­ju­sios Þ. Mar­ti­nai­ty­tës opu­sà „Dri­ving For­ce” trom­bo­nui, sak­so­fo­nui ir akor­de­o­nui bei emo­cin­ gà­já J. Ta­mu­lio­nio kû­ri­ná „Ver­kian­èio paukð­èio aða­ros” sak­so­fo­nui, smui­ kui, vio­lon­èe­lei ir akor­de­o­nui.

Muðamo­ji „Mu­ða­mø­jø ir for­te­pi­jo­nø” skam­be­ sio ko­dà spa­lio 26 d. „Gai­dos” kon­ cer­te ðif­ra­vo Zi­ta Bru­þai­të, Ma­rius Ba­ra­naus­kas, Ian­nis Xe­na­kis ir Ry­tis Ma­þu­lis, ku­riø mu­zi­kà at­li­ko pia­nis­tø Rû­tos ir Zbig­ne­vo Ibel­haup­tø du­e­ tas bei per­ku­si­nin­kai Ped­ro Car­nei­ro ir Pa­ve­las Giun­te­ris.

Kaip ne­to­ni­niams mu­ða­mie­siems in­stru­men­tams so­lo pa­ra­ðy­tas kû­ri­ nys tam­pa mu­zi­ki­niu? Ar rit­mas

Muzikos barai /6

ir temb­ras ga­li kom­pen­suo­ti to­ká svar­bø va­ka­rie­tið­kos tra­di­ci­jos au­siai mu­zi­kos as­pek­tà kaip gar­so aukð­èiø pa­ra­met­ras, ku­rio mi­në­tø­jø in­stru­ men­tø at­lie­ka­mo­je mu­zi­ko­je tie­siog në­ra? I. Xe­na­kio „Psap­pha” (1975) ir „Re­bonds” (1978–1989) bei M. Ba­ra­ naus­ko „TAI (spin­du­liai... ðe­ðë­liai... uþ...)” (2004) de­monst­ra­vo vi­sið­kai prie­ðin­gus ðios pro­ble­mos spren­di­ mus. Vir­tuo­zið­kos I. Xe­na­kio jë­gos mu­zi­kos mu­ða­mie­siems so­lo cen­tru ta­po gai­va­lið­kas, kar­tu ezo­te­rið­kas rit­mø pa­sau­lis bei tik­ras jo gy­ven­ to­jas P. Car­nei­ro. O ðiø me­tø nau­ jau­sias M. Ba­ra­naus­ko opu­sas „TAI (spin­du­liai... ðe­ðë­liai... uþ...)” – di­de­lë ir áspû­din­ga per­ku­si­niø temb­rø ko­lek­ ci­ja su ávai­riau­siais ne­ti­kë­tais skir­tin­gø in­stru­men­tø jun­gi­niais, tuo tar­pu rit­mi­nës fi­gû­ros vos jun­ta­mos, ret­ kar­èiais ið­ryð­kë­jan­èios, ágau­nan­èios aið­kes­nius kon­tû­rus, nors daþ­niau­siai sub­ti­liai mas­kuo­ja­mos ir tam­pan­èios ðvel­niais temb­rø ðe­ðë­liais.

R. Ma­þu­lio, re­gis, ne­vei­kia jo­kie ki­tø mu­zi­ki­niø skam­be­siø ko­dai, vien tik jo pa­ties su­si­kur­ta­sis, ku­ris ne­kin­ta kar­tu su skir­tin­gais in­stru­men­tuo­tës spren­di­mais. Kaip au­to­rius ra­ðo sa­vo nau­jo­jo opu­so „pu­ja” (2004) ano­ta­ci­ jo­je, ðio kû­ri­nio ins­pi­ra­ci­ja ta­po ci­ta­ta ið vi­du­ram­þiø èan­bu­diz­mo teks­to: „Laips­nið­ka min­èiø tëk­më ne­tu­ri su­sto­ti, su­si­lai­ky­ti ties kuo nors; pra­ ëju­sios, da­bar­ti­nës ir bû­si­mo­sios min­tys tu­ri ne­per­trau­kia­mai sek­ti vie­na pas­kui ki­tà. /.../ Nuo­sek­lia­me màs­ty­mo pro­ce­se ne­rei­kia su­sto­ti, su­si­lai­ky­ti ties jo­kiu daik­tu, nes vos tik min­tis uþ­si­lai­ko, vi­sa laips­nið­ka tëk­më su­sto­ja ir su­ke­lia sà­ry­ðá. Tuo tar­pu pa­si­ne­riant á vi­sus daik­tus laips­nið­ka min­èiø tëk­më ties nie­kuo ne­su­lai­ ko­ma, ir sà­ry­ðis ne­at­si­ran­da. To­dël vis­ko es­më yra „ne-bu­vi­mas”. Ins­pi­ ruo­tas „ne-bu­vi­mo”, R. Ma­þu­lis ðio­je kom­po­zi­ci­jo­je vël de­monst­ruo­ja sa­vo uni­ka­lø ge­bë­ji­mà ba­lan­suo­ti ant kû­ri­nio „bu­vi­mo” be­dug­nës krað­to.

Ku­riant „pu­jà” kom­po­zi­to­riui pa­ka­ko vos ke­liø ges­tø: tri­jø temb­rø (vi­sà kû­ri­ná kar­tu gro­jan­èiø dvie­jø for­te­pi­ jo­nø, ma­rim­bos ir me­ta­lo­fo­no, tai­gi in­stru­men­tuo­të ið­lie­ka ne­pa­ki­tu­si), grei­to, mo­no­to­nið­ko ðe­ðio­lik­ti­niø ju­dë­ji­mo ir mi­ni­ma­liø der­miø bei tem­po po­ky­èiø, ku­rie tam­pa vie­nin­te­ liais ðios mu­zi­kos „ávy­kiais”. Taip mak­ si­ma­liai re­du­kuo­da­mas par­ti­tû­rà ir su­kur­da­mas uni­ka­lià jos klau­sy­mo­si ir su­vo­ki­mo si­tu­a­ci­jà, R. Ma­þu­lis jau ne pir­mà kar­tà sa­vo kû­ry­bo­je klau­sy­to­ jams at­sklei­dþia vis nau­jas, la­bai re­tas lai­ko tëk­mës for­mas, ku­rias pa­þin­ti ga­li­ma tik klau­san­tis mu­zi­kos.

Jus­të JA­NU­LY­TË

XIV „Gai­da” – mu­zi­ka ir te­at­ras

Pa­grin­di­në XIV „Gai­dos” fes­ti­va­lio te­ma – mu­zi­kos ir te­at­ro jung­tis. Ða­lia vo­ka­li­niam te­at­rui at­sto­vau­jan­ èiø kom­po­zi­ci­jø, to­kiø kaip György Li­ge­ti „Aven­tu­res” (1962) ir „Nou­vel­ les aven­tu­res” (1965) bei Tan Du­no „Or­chest­ral The­at­re II: Re” (1993), þiû­ro­vai ið­vy­do lie­tu­viø ir uþ­sie­nio au­to­riø ka­me­ri­niø ope­rø prem­je­ras.

Kaip ir de­ra ak­tu­a­lio­sios mu­zi­kos fes­ti­va­liui, „Gai­dos” ope­ros no­va­to­ rið­kos ir itin ne­stan­dar­ti­nës.

Te­at­ri­në ak­tu­a­lio­sios mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Gai­da” ata­ka pra­si­dë­jo spa­lio 24 d. Ðiuo­lai­ki­nio me­no cen­ tre Vil­niu­je. Vie­na stip­riau­siø lie­tu­ viø te­at­ro ko­man­dø – re­þi­sie­rius Os­ka­ras Kor­ðu­no­vas, kom­po­zi­to­rius Gin­ta­ras So­dei­ka ir ra­ðy­to­jas, po­etas bei dra­ma­tur­gas Si­gi­tas Pa­ruls­kis – pri­sta­të ka­me­ri­næ ope­rà „Vie­nat­vë dvie­se” (2003). Idë­ja jau bu­vo ágy­ ven­din­ta per­nai Pran­cû­zi­jos fes­ti­va­ ly­je „Les Bo­re­a­les”, kur pa­ro­dy­tas tarp te­at­ri­nio ir mu­zi­ki­nio spek­tak­lio þan­rø ba­lan­suo­jan­tis pra­di­nis „Vie­ nat­vës dvie­se” va­rian­tas. Rem­da­ma­ sis ðia me­dþia­ga, S. Pa­ruls­kis su­kû­rë siu­þe­to tæ­si­ná, ku­rio at­spir­ties tað­kas – pir­ma­sis lie­tu­við­kas ve­dy­bø skel­ bi­mas. Spek­tak­lio veiks­mas vyks­ta at­si­tik­ti­nia­me vieð­bu­èio kam­ba­ry­je, mies­to par­ke, trau­ki­ny­je. Mo­te­ris ir vy­ras pa­sa­ko­ja sa­vo is­to­ri­jà, o ne­pa­ ke­lia­mà jød­vie­jø vie­nat­vës po­jû­tá nu­skaid­ri­na tik ke­le­tas po­lë­kio ir geis­mo aki­mir­kø.

Var­gu ar ga­li­ma kû­ri­ná lai­ky­ti ka­me­ri­ne ope­ra, nes tai vyks­mas, pa­grás­tas ju­de­sio ir mu­zi­kos te­at­ru, di­dþë­jaus im­pro­vi­za­ci­ja, ðvel­niais ne­di­de­lio or­kest­ro gar­sais, ðvie­sø ir di­ri­gen­to mos­tais, cho­reo­grafija...

Në vie­nos gai­dos ne­su­dai­nuo­ta, o ope­ra... Ðis spek­tak­lis pri­mi­në ra­di­jo te­at­rà: mu­zi­kos fo­ne vaiz­dþiai skai­to­mas teks­tas, ku­ris yra ádo­mus, meist­rið­kai at­lik­tas, gal kiek per daug më­gau­ja­ma­si dras­tið­ku­mu (klie­de­siai apie më­sas ir ið­kry­pi­mus).

Cho­reo­grafija grin­dþia­ma vien bau­ giø ne­by­liø me­cha­niz­mø-zom­biø vei­ki­mu, tiks­liais me­cha­ni­zuo­tais „þmo­ge­liu­kø-ma­ði­nø” ju­de­siais.

Mu­zi­ka jiems ne­truk­dë, nes jie ðo­ko sa­vo rit­mu. Ðo­kio sce­na, kur vy­ras (Vik­to­ras Kar­pu­ðen­ko­vas) tvar­ko mo­te­rá lë­læ (Ves­ta Grabð­tai­të), bu­vo net gàs­di­nan­ti. „Gai­dos” fes­ti­va­ly­je pri­va­lo­ma ta­pu­si vaiz­do ins­ta­lia­ci­ja vis dël­to nau­do­ja­ma ge­ro­kai ið­ra­din­giau

nei te­at­re. Tai pui­kiai ro­do Li­no Rim­ðos ir Li­no Pau­laus­kio pro­jek­tas „Die Welt ist T­raum(a)”. „Vie­nat­vë­je dvie­se” se­ka­ma pas­kui S. Pa­ruls­kio teks­tà, mei­lës sce­nas ly­di mik­ro­ sko­pi­nis odos ty­ri­në­ji­mas, vë­liau – upe­liø van­de­nys, kra­te­riai ir la­vos pro­ver­þiai.

Spa­lio 28 d. Ru­sø dra­mos te­at­re ta pa­ti ko­man­da – O. Kor­ðu­no­vo Vil­niaus mies­to te­at­ras ir „Gai­da En­sem­ble” – pa­ro­dë kom­po­zi­to­ riaus ir di­ri­gen­to Vy­kin­to Bal­ta­ko (Bie­liaus­ko) ka­me­ri­næ ope­rà „Can­ tio”, ku­ri su­kur­ta ðiø­me­tës Miun­ che­no bie­na­lës uþ­sa­ky­mu (Miun­ che­ne ir ávy­ko jos prem­je­ra). Ope­ra su­kur­ta pa­gal ame­ri­kie­èiø ra­ðy­to­jos Sha­ron Lynn Jo­y­ce lib­re­tà. „Can­tio” idë­ja ið­si­ru­tu­lio­jo ið an­ti­ki­niø at­si­svei­ ki­ni­mo him­nø, gie­da­mø sie­kiant kuo il­giau su­lai­ky­ti mies­tà pa­lie­kan­ èius die­vus.

Ope­ro­je bu­vo dai­nuo­ja­ma grai­kø kal­ba. Anot kom­po­zi­to­riaus, au­di­to­ri­jai tai lei­do ati­dþiau ási­klau­ sy­ti á pa­tá kal­bos skam­be­sá, ki­ta ver­ tus, pri­ver­të klau­sy­to­jus pa­si­telk­ti vaiz­duo­tæ. Ne­su­pran­ta­ma kal­ba pa­slap­tin­gas, mis­tið­kas Sh. L. Jo­y­ce teks­tas skam­bë­jo dar pa­slap­tin­giau ir po­etið­kiau, nors kiek ir var­gi­no ver­ti­mo skai­ty­mas. O dau­giau­sia dë­me­sio bu­vo ski­ria­ma klau­sy­to­ jams su­do­min­ti ges­tø, mi­mi­kos, gar­sø, tem­po, ju­de­siø, spal­vø ir ðvie­sø vi­su­ma. Ope­ra pra­si­de­da skie­me­ni­mis, at­ski­rais þo­dþiais, kol pa­ga­liau ið pa­si­kar­to­ji­mø ir trans­ for­ma­ci­jø, gar­sø ir mo­ty­vø, rit­mø ir in­to­na­ci­jø su­si­for­muo­ja raið­ki kal­ba, èia pat virs­tan­ti mu­zi­ka. Anot kom­ po­zi­to­riaus V. Bal­ta­ko ir re­þi­sie­riaus O. Kor­ðu­no­vo, „pa­ti kom­po­zi­ci­ja daug kà le­mia, ji pra­si­de­da ðna­re­siu ir ið­au­ga á di­de­lá srau­tà”. Èia mu­zi­ka at­si­ran­da ið ta­ria­mo þo­dþio. Gre­ta so­lis­tø (Ri­ta Bal­ta, Ro­ber­to Mor­vai, Ig­nas Mi­siû­ra) bei pen­kio­li­kos at­li­ kë­jø an­sam­blio bu­vo nau­do­ja­ma ir gy­va elek­tro­ni­ka. Kû­ri­nys for­muo­ja­ mas ap­link elek­tro­nið­kai at­lie­ka­mà pa­grin­di­ná bal­sà, ku­ris ne­su­si­jæs su jo­kiais kon­kre­èiais sce­no­je ma­to­ mais cha­rak­te­riais. Ki­ti so­lis­tai pa­ly­di pa­grin­di­ná bal­sà, re­a­guo­ja á já, jam opo­nuo­ja, sa­vaip já ko­men­tuo­ja ir 15 in­stru­men­tø an­sam­blis.

Kaip tei­gia pats ope­ros kom­po­ zi­to­rius, „spek­tak­lio es­më – die­vai pa­lie­ka mies­tà. Tai – me­ta­fo­ra.

Svar­biau­sias da­ly­kas – bû­ti­ny­bë grieb­tis uþ gy­ve­ni­mo, kad kaþ­kas ga­li ið­vyk­ti.” „Gai­dos” fes­ti­va­lio uþ­sa­ky­mu bu­vo su­kur­ta An­ta­no Ku­èins­ko ir

„Gai­dos” fes­ti­va­lis, pa­tei­kæs net tri­jø lie­tu­við­kø ka­me­ri­niø ope­rø prem­je­ras, su­pa­þin­di­no ir su JAV mu­zi­ki­niu te­at­ru. Bai­gia­muo­ju „Gai­dos” ak­cen­tu lap­kri­èio 3 d. ta­po vie­no þy­miau­siø Ame­ri­kos kom­po­zi­to­riø eks­pe­ri­men­tuo­to­jø, ra­ðy­to­jo, ak­to­riaus, vi­de­o­me­ni­nin­ko Ro­ber­to As­hley (g. 1930) ope­ra „Dan­gið­ko­sios eks­kur­si­jos” („Ce­les­tial ex­cur­sions”). Tai nau­jau­sia kom­ po­zi­to­riaus ope­ra, su­kur­ta 2003 m. Ber­ly­no „MaerzMuzik” fes­ti­va­lio uþsa­ky­mu.

Kom­po­zi­to­rius R. As­hley ið­gar­së­jo nau­jø for­mø ope­ro­mis, ra­ðë elek­ tro­ni­næ mu­zi­kà eks­pe­ri­men­ti­niam

ðvie­sø te­at­rui, or­ga­ni­za­vo le­gen­di­ná ðiuo­lai­ki­nio me­no fes­ti­va­lá ONCE, su­bû­rë to pa­ties pa­va­di­ni­mo kû­ry­ bi­næ gru­pæ. Vë­liau jo ini­cia­ty­va bu­vo ásteig­ta kom­po­zi­to­riø eks­pe­ ri­men­tuo­to­jø gru­pë „So­nic Arts Union”. 1975 m. R. As­hley pa­ren­gë te­le­vi­zi­nës ope­ros kon­cep­ci­jà, vir­ tu­sià 14 va­lan­dø truk­mës sep­ty­niø JAV kom­po­zi­to­riø ir jø mu­zi­kos vi­de­o­por­tre­tø ga­le­ri­ja „Mu­sic with ro­ots in the aether”. Vi­sa R. As­hley kû­ry­ba api­brë­þia­ma kaip at­sto­vau­ jan­ti tik­ram ame­ri­kie­tið­kam sti­liui su bû­din­gu kon­cep­tu­a­liz­mu, grieþ­ta struk­tû­ri­ne lo­gi­ka, kur vaiz­di­niai ele­men­tai to­kie pat svar­bûs kaip ir mu­zi­ki­niai.

Ope­ra „Ce­les­tial ex­cur­sions” kal­ba apie se­nat­væ, vi­suo­me­nës ir ðei­mos at­stum­tus þmo­nes, gy­ve­nan­ èius glo­bos na­muo­se. Spek­tak­lio siu­þe­tas në­ra kon­kre­ti, nuo­sek­li is­to­ri­ja, o kom­po­zi­to­riui svar­biau­ sia bu­vo pa­èios kal­bos skam­be­sys, pri­ar­tin­tas prie ðne­ka­mo­sios kal­bos, bei no­ras Ame­ri­kos an­glø kal­bà var­to­ti pa­na­ðiai, kaip kad ita­lø kal­ba var­to­ja­ma Gia­co­mo Puc­ci­ni „Tos­ ko­je”.

Vil­niu­je ðià ope­rà at­li­ko „Ro­bert As­hley En­sem­ble”. Sce­no­je kar­tu su kom­po­zi­to­riu­mi ke­tu­ri so­lis­tai, së­din­tys prie ne­di­de­liø sta­le­liø vei­du á pub­li­kà, vai­di­no se­ny­vus, at­stum­tus þmo­nes, ku­riems tai­syk­ lës ne­ga­lio­ja, ku­rie pri­vers­ti kal­bë­ti, ne­svar­bu, ar kas nors jø klau­so­si.

Ori­gi­na­lu ne­bu­vo, ir ope­ra da­rë mu­lia­þo áspû­dá – tai pui­kiai, meist­rið­ kai su­re­pe­tuo­tas, at­lik­tas ir ágar­sin­ tas kû­ri­nys, skir­tas ti­pið­kai ame­ri­kie­ èiø pub­li­kai. Sun­ku bu­vo su­pras­ti, kà tie mie­li se­nu­kai dvi va­lan­das sce­no­je kal­ba­si, tad te­li­ko klau­sy­tis „dan­giðkai” graþios mu­zi­kos.

Vi­sø ope­rø au­to­riai sie­kë no­va­ to­rið­ku­mo, at­ras­ti kà nors nau­ja ir ne­ápras­ta. Vi­sos ka­me­ri­nës ope­ros, pa­ro­dy­tos XIV „Gai­dos” fes­ti­va­ly­je, bu­vo ope­ros iki tol, kol jas ið­gir­ do­me. Da­bar jau ga­li­ma svars­ty­ti, ar tai ati­ti­ko ope­ros þan­rà, o gal tai la­biau spek­tak­liai, hu­mo­ris­ti­niai ðou ar ðiaip ko­kie vyks­mai. Anot re­þi­sie­riaus O. Kor­ðu­no­vo, „vi­sas tris lie­tu­við­kas ope­ras rei­kë­tø lai­ky­ti mu­zi­ki­në­mis dra­mo­mis”. Gal­bût á ki­tà ak­tu­a­lio­sios mu­zi­kos fes­ti­va­lá „Gai­da” gráð tik­ro­ji ope­ra, no­va­to­ rið­ka ope­ra, bet ope­ra...

As­ta LIN­KE­VI­ÈIÛ­TË

Eis­mas „Gai­dos” ke­liuo­se Su­ri­zi­kuo­ki­te ma­ny­ti, kad kom­po­ zi­to­riaus su­kom­po­nuo­tas kû­ri­nys yra kon­struk­to­riaus su­konst­ruo­tas au­to­mo­bi­lis, o kû­ri­nio at­li­kë­jas – au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas. „Gai­dos” fes­ti­va­lis tam­pa ke­liu (-iais) – eis­mo juos­ta. Ir ga­liau­siai au­to­mo­bi­lis – trans­por­to prie­mo­ne, ga­be­nan­èia kro­vi­nius, ku­rie ðiuo kar­tu yra idë­ja, in­for­ma­ci­ja, im­pre­si­ja, nuo­tai­ka ar tie­siog skam­ban­ti mu­zi­ka, ve­þa­ma mums, klau­sy­to­jams ir gir­dë­to­jams.

Pa­mi­në­siu, kad ta­pau pen­kiø „Gai­ dos” fes­ti­va­lio or­kest­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­tø, do­va­no­ki­te, eis­mo ke­liø, da­ly­ve.

So­di­nin­kai prie vai­ro Aki­mirks­niu ne­pa­vyks­ta at­min­ti ar su­ma­ny­ti, kas ga­lë­jo lik­ti ne­þi­no­my­ bë­je apie gan­dais api­pin­tà Onu­tës Nar­bu­tai­tës kû­ri­ná „Tres Dei Mat­ris symp­ho­niae”. Kas li­ko ne­pa­þin­ta po eg­zal­tuo­tos vo­kie­èiø kri­ti­kos pub­li­ka­ci­jø mû­sø laik­rað­èiuo­se, po kom­po­zi­to­rës pa­si­sa­ky­mø prieð kon­ cer­tà Vil­niu­je, ga­lø ga­le po mu­zi­kos klau­sy­mo, ran­ko­se lai­kant ati­dþiai per­skai­ty­tà O. Nar­bu­tai­tës kû­ry­bi­niø ins­pi­ra­ci­jø ir idë­jø ið­aið­ki­ni­mø kny­ ge­læ, vë­liau – po dos­naus ap­ta­ri­mo ir de­ba­tø?

Man slap­tas vis dël­to li­ko ne­su­ klas­to­tas kû­ri­nio skam­bë­ji­mas, tik­ro­ji pri­kel­tos ið na­tø mu­zi­kos, skam­be­sio ið­vaiz­da. Vel­tui kom­po­zi­to­rë ap­gai­ les­ta­vo, kad pa­slap­ties skrais­të nuo kû­ri­nio nu­gob­ta, nes skrais­të, ro­dos, uþ­klo­ta dvi­gu­ba, gal net ne skrais­të, o bre­zen­ti­në uþ­dan­ga. Ta­èiau ki­tas jos nuo­gàs­ta­vi­mas, kad klau­sy­to­jai su­si­ku­ria ið­anks­ti­nius lû­kes­èius, be abe­jo­nës, bu­vo ne­ið­ven­gia­mas.

Men­kai svar­bu, kad kom­po­zi­ci­ja jau bu­vo at­lik­ta ir gau­siai ið­rek­la­muo­ta, vis tiek ti­kë­èiau­si at­pa­þin­ti mu­zi­ki­næ

O. Nar­bu­tai­tës ra­ðy­se­nà.

Tar­si ty­èia ap­ti­kau in­ter­viu su kvar­te­to „Chor­dos” ðir­di­mi Ro­ber­tu Blið­ke­vi­èiu­mi. Jis at­si­me­na: „Aust­ ri­jo­je (fes­ti­va­ly­je „Klangs­pu­ren”) dir­bo­me su kom­po­zi­to­riais po 12 va­lan­dø, kad ið­gau­tu­me tà skam­ be­sá, ku­rio jiems rei­kë­jo. Ið tie­sø ten rei­ka­la­vi­mai ne­pa­ly­gin­ti di­des­ni. Tai pa­kei­të po­þiû­rá: at­pa­lai­da­vo, nes ið kar­to ruo­ðie­si stip­riau ir þi­nai, kad rei­ka­la­vi­mai bus di­des­ni.” Ki­ti il­gam ákliu­ væ á ma­ no min­ tis jo þo­ dþiai: „Ge­rai kû­ri­ná at­lie­kan­tis ko­lek­ty­vas já pa­tei­kia taip, kad þmo­gus ið kar­to su­pran­ta, kas yra gro­ja­ma. Jei at­ei­ni á kon­cer­tà ir tau nuo­bo­du, va­di­na­si, kaþ­kas ne­ge­rai su at­li­ki­mu.” O. Nar­ bu­tai­tës kû­ri­ná „Gai­do­je” di­ri­ga­væs Ro­ber­tas Ðer­ve­ni­kas prieð kon­cer­tà pa­þy­më­jo (ci­tuo­ju ori­gi­na­là): „Ìû – êîëåêòèâ íå ðåïåòèðóþùèé, ìû – êîëåêòèâ êîíöåðòèðóþùèé.”

Þi­no­ma, di­ri­gen­tas pokð­ta­vo, ta­èiau juk pokð­ta­vi­muo­se ir juo­kuo­se sly­pi 80 pro­cen­tø tie­sos.

Pra­si­tar­siu, kad sa­vo mëgs­ta­mø kû­rë­jø ir jø kom­po­zi­ci­jø sà­ra­ðe O. Nar­bu­tai­tës kû­ry­bai pir­mo­sios vie­ tos ne­ski­riu, ta­èiau puo­lu pri­dur­ti, kad ke­li jos kû­ri­niai, pa­vyz­dþiui, ora­to­ri­ja „Cen­to­nes me­ae ur­bi”, ma­ne pa­ke­rë­jo il­gam. Tai­gi ir spa­lio 14 d., ei­da­ma á kon­cer­tà Fil­har­mo­ ni­jo­je, ti­kë­jau­si pa­na­ðaus efek­to, vy­liau­si pa­tir­sian­ti ma­lo­nu­mà ir jaus­mais, ir pro­tu, bet... At­li­ki­mas (Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ ras, ka­me­ri­nis cho­ras „Ai­di­ja”) bu­vo nuo­bo­dþiai mo­no­to­nið­kas, tie­siog bui­tið­kas. Mu­zi­kan­tø apa­ti­ja ið­sun­kë ið O. Nar­bu­tai­tës mu­zi­kos gy­vas­ties sy­vus. Tiek to, pri­si­pa­þin­siu, kad ið pra­dþiø dël to kal­ti at­ro­dë ne vien at­li­kë­jai, bet ir pats kû­ri­nys, ta­èiau kai ið­gir­dau trum­pà at­li­ki­mo Vo­kie­ ti­jo­je epi­zo­dà, to­kia min­tis pa­si­ro­dë at­gra­si. Net su­sku­bau pa­si­tiks­lin­ti, ar tik­rai klau­sau to pa­ties kû­ri­nio.

Iki ðiol ne­ga­liu pa­mirð­ti ty­liø pu­an­ti­ lis­ti­niø mirk­te­lë­ji­mø, tar­si nuo vë­jo

„Gai­dos” pub­li­ka

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

teks­to au­to­rës bei re­þi­sie­rës Bi­ru­ tës Mar (Mar­cin­ke­vi­èiû­tës) „Gri­mo ope­ra”. Jos pa­sau­li­næ prem­je­rà ið­vy­do­me spa­lio 30 d. Ðiuo­lai­ki­nio me­no cen­tre. Anot au­to­riø, kû­ri­nys su­si­jæs su ávai­rio­mis ope­ros kaip idë­ jos trak­tuo­të­mis – mui­lo ope­ra, à la ope­ra, an­ti­ope­ra ir pan. „Gri­mo ope­ra” yra vien tik bal­sø ope­ra (be mu­zi­kos in­stru­men­tø, ið­sky­rus bal­sus trans­for­muo­jan­tá apa­ra­tà), ku­rio­je vy­rau­ja tik­rai ne kla­si­ki­nis vo­ka­las. Ope­ros teks­tas – gry­na gri­mo prak­ti­ka, pa­á­vai­rin­ta au­ten­tið­kais da­bar­ties „þvaigþ­dþiø” pa­si­sa­ky­mais ko­mer­ci­niuo­se þur­ na­luo­se, te­le­vi­zi­jos lai­do­se ir pan.

Ak­to­riai ten­ki­na­si raið­kiu de­kla­ma­ vi­mu. Pir­mø­jø dvie­jø ope­rø me­tu mu­zi­ka skam­bë­jo nuo­la­tos, o „Gri­mo ope­ro­je” gy­vos mu­zi­kos ne­bu­vo. Vie­nin­te­liai ðio kû­ri­nio „in­stru­men­tai” – sem­ple­riai, ku­rie skam­bë­jo tarp vei­kë­jø so­lis­tø – Ba­le­ ri­nos, Ak­to­rës ir Dai­ni­nin­ko (Ra­sa Sa­muo­ly­të, Bi­ru­të Mar ir Dai­nius Ga­ve­no­nis) – mo­no­lo­gø, su­si­de­ dan­èiø ið skir­tin­gais bal­so temb­rais skai­to­mo teks­to frag­men­tø.

Ant sie­nos ka­ban­èia­me di­de­lia­me vei­do kon­tû­re bu­vo ro­do­mi be­si­ mai­nan­tys, vis ki­taip nu­gri­muo­ti per­so­na­þø vei­dai. Ávai­rûs vei­dai – tai þmo­niø nuo ma­þos mer­gy­tës iki ðim­ta­me­èio se­nu­ko fi­zio­no­mi­ jos, skirs­to­mos pa­gal cha­rak­te­rius, pra­de­dant pan­kais, sek­su­a­lio­mis mo­te­ri­mis, dro­vio­mis mer­gai­të­mis...

Kei­èian­tis per­so­na­þams, ki­to ir skai­to­vø bal­so in­to­na­ci­jos – kal­bë­ ji­mas, juo­kas, ato­dû­sis, ðauks­mas, ðnabþ­de­sys... Vi­sa tai bu­vo kruopð­ èiai ap­gal­vo­ta ir su­de­rin­ta, tad skam­bë­jo áti­ki­na­mai ir kë­lë pub­li­kos juo­kà. Vis dël­to skir­tin­gø þmo­niø vei­dø su ágar­sin­tu pa­sa­ko­ji­mu bu­vo pa­ro­dy­ta la­bai ne­ma­þai, tad jie, nors ir ko­kie ðmaikð­tûs bû­tø, lai­kui bë­gant, pra­il­go.

Muzikos barai /7

„Gai­dos” pe­ri­pe­ti­jos: dis­ku­tuo­ja Ry­tis Maþulis, Ða­rû­nas Na­kas ir Gra­þi­na Dau­no­ra­vi­èie­në

dvelks­mo vis su­þai­þa­ruo­jan­èiø gar­sø þie­þir­bø. At­me­nu, kaip ple­èia­si mu­zi­ ki­në erd­vë, lyg nuo ne­di­de­lës Die­vo Mo­ti­nos skulp­tû­rë­lës ið­aug­da­ma iki pat ka­ted­ros ku­po­lo vir­ðaus.

Kom­po­zi­to­rës su­da­ry­to­je kny­ge­ lë­je „Tres Dei Mat­ris symp­ho­niae” ra­ðo­ma: „Ta­èiau jei ðvie­sa liks ne­gy­va, dra­pe­ri­jos ne­su­ban­guos vë­jy­je, o po ar­ko­mis ne­vir­pës oras, – vi­sa per­niek.”

Stai­ga ka­þin ko­dël at­kû­riau ka­dai­se „Tarp­tau­ti­niø þo­dþiø þo­dy­ne” skai­ty­tus or­kest­ro api­brë­þi­ mus: „1. Mu­zi­kos at­li­kë­jø in­stru­men­ ti­nin­kø ko­lek­ty­vas; 2. Mu­zi­kos in­stru­ men­tø kom­plek­tas, ku­riuo gro­ja ðio ko­lek­ty­vo na­riai” (cho­rui ðiuos api­brë­þi­mus ir­gi ga­li­ma pri­tai­ky­ti – da­bar vis­kas áma­no­ma). Jei ka­da ne­ty­èia vi­sai at­si­tik­ti­nai átar­tu­më­te, kad tu­ri­te ke­lias mi­nu­tes lais­vo lai­ko, pa­màs­ty­ki­te, kuo jie ski­ria­si. *** Lai­dos „Ke­liai. Ma­ði­nos. Þmo­nës” ve­dë­jas ki­ta­dos sa­kë, kad pras­èiau­si vai­ruo­to­jai yra ne mo­te­rys (!), o so­di­ nin­kai. Jie sa­vo au­to­mo­bi­lá ne­nau­ do­ja­mà lai­ko ga­ra­þe nuo ðe­ðiø iki de­vy­niø më­ne­siø per me­tus. Ir tik ta­da, kai nak­ties tem­pe­ra­tû­ra ne­nu­ krin­ ta þe­ miau 0 °C, t. y. ápu­ së­ jus pa­va­sa­riui, tie þmo­nës vyks­ta á so­dus sta­ty­ti ðilt­na­miø ir so­din­ti agur­kø. Be abe­jo, au­to­mo­bi­lio vai­ra­vi­mo ágû­ dþius ir eis­mo tai­syk­les per tà lai­kà bû­na pa­mir­ðæ.

Oro srau­tø po­vei­kis Prieðpas­ku­ti­nis or­kest­ri­nës mu­zi­ kos kon­ cer­ tas, vy­ kæs spa­ lio 27 d.

Fil­har­mo­ni­jo­je, bu­vo aki­vaiz­dþiai pro­vo­kuo­jan­tis, ska­ti­nan­tis pa­svars­ ty­ti, koks gi „apa­ra­tas” yra or­kest­ras, ko­kias funk­ci­jas jis ga­li at­lik­ti, ko­kias ga­li­my­bes ge­ba su­teik­ti kom­po­zi­to­ riui ir kaip kom­po­zi­to­rius lin­kæs tas ga­li­my­bes pa­nau­do­ti.

Pir­mo­je kon­cer­to da­ly­je te­ko

Muzikos barai /8

ið­klau­sy­ti Ða­rû­no Na­ko ir Ri­èar­do Ka­be­lio kom­po­zi­ci­jas. Pir­ma grie­ biuo­si R. Ka­be­lio kû­ri­nio „Mo­no­po­ lis”, nes jis ap­stul­bi­no smar­kiau­siai, bû­tent dël or­kest­ro, ku­ris man pa­si­ro­dë pa­na­ðus á mo­no­chor­dà – vie­nas­ty­gá mu­zi­kos in­stru­men­tà, – ávaiz­dþio. Pa­tei­si­nant mu­zi­ki­nës or­kest­ro an­ti­plë­to­tës bû­dà (nuo­lat kar­to­ja­mas vie­nas akor­das), ne­del­ siant knie­ti pa­klaus­ti (vis dar sa­væs ir jû­sø) – kam kom­po­zi­to­riui ið vi­so pri­rei­kë or­kest­ro? Ne­jau­gi tik tam, kad ap(si)rû­pin­tø gar­ses­niu skam­be­ siu? Kam kom­po­zi­to­rius nu­spren­dë ka­muo­ti (ar­gi ne­áþvel­gë­te at­li­kë­jø vei­duo­se kan­èios) to­ká di­de­lá bû­rá or­kest­ran­tø, kai ga­lë­jo pa­si­ten­kin­ti ge­ro­kai ma­þes­niu, ne­pa­kenk­da­mas kû­ri­nio ko­ky­bei? O mi­nint trom­bo­ni­ nin­kà Mi­ke Svo­bo­dà, ap­mau­du tik dël vie­no – dël ma­no dë­me­sio sto­ kos pa­va­di­ni­mo reikð­mei. Bû­da­ma ati­des­në, tuoj pat bû­èiau per­pra­tu­si, kad so­lis­tas pa­teks á ne­kon­ku­ren­ci­næ or­kest­ro at­þvil­giu pa­dë­tá. Ð. Na­ko kom­po­zi­ci­ja „Nu­oga” mu­zi­kos iner­tið­ku­mu ir bû­tent or­kest­ro trak­tuo­te, jo tei­kia­mø ga­li­ my­biø ne­nau­do­ji­mu ar net ig­no­ra­ vi­mu ið da­lies pa­na­ði á R. Ka­be­lio kû­ri­ná. Vis dël­to Ð. Na­kas ið kar­to at­vi­ rai pa­si­sa­kë, kad jam or­kest­ras – „ne in­di­vi­dø ko­lek­ty­vas, o in­stru­men­tas, ne­gy­vas gar­sø ag­re­ga­tas”.

Jei ant­ro­je da­ly­je ne­bû­tø bu­væ at­lik­ta uþ­sie­nio au­to­riø kom­po­zi­ci­jø, abu lie­tu­viø kû­ri­niai tik­rai ne­bû­tø su­kë­læ to­kios re­ak­ci­jos ir man ið­ties bû­tø pa­si­ro­dæ sa­vo­tið­kai pa­trauk­lûs, san­tû­riai ir su­pran­ta­mai „lie­tu­við­ki”, bet ki­tø kom­po­zi­ci­jø bu­vo...

Klau­sy­da­ma­si aust­ro Ge­or­go Fried­ri­cho Ha­a­so „Na­tu­res mor­tes”, at­si­mi­niau, kad at­vy­kau á sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­tà. Kû­ri­nys ið­ties smar­kus, gar­so ma­së tie­siog pri­ spau­dë prie kë­dës (at­jau­èiu tuos, ku­rie së­dë­jo pir­mo­sio­se de­ðim­ty­je ei­liø). Jei kom­po­zi­to­rius or­kest­rà bû­tø trak­ta­væs kaip in­stru­men­tà, ðis

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Didþioji salë

Di­ri­gen­tas ir mu­zi­ko­lo­gas Do­na­tas Kat­kus svei­ki­na au­to­riø Juo­ zà Ðir­vins­kà

bû­tø var­go­nai su ke­tu­riais ar dau­ giau dau­ge­rio­pai nau­do­ja­mø ma­nu­ a­lø. Ið­klau­siu­si kû­ri­ná, pa­ma­niau: an­tai kom­po­zi­to­rius, ága­li­nan­tis or­kest­rà mak­si­ma­liai pa­nau­do­ti sa­vo akus­ti­nius, di­na­mi­nius, temb­ri­nius ir ki­tus -inius pa­jë­gu­mus. Ið es­mës prie­ ðin­gas ir mu­zi­kos plë­to­ji­mas, ta­èiau apie já ne­ra­ðy­siu, ðiuo at­ve­ju uþ­tek­tø pa­sa­ky­ti, kad jis tie­siog bu­vo.

To­ru Ta­ke­mit­su „Gi­ti­ma­lya” ga­li­ma ly­gin­ti su G. F. Ha­a­so kû­ri­ niu, nors ja­po­no mu­zi­ka pra­dvel­kë it sil­pnas vë­je­lis, ta­èiau jo þvilgs­nis á or­kest­rà gan gi­mi­nið­kas aust­ro po­þiû­riui temb­ri­niu, gar­so erd­vu­mo ir or­kest­ro spal­vin­gu­mo at­þvil­giu. *** Vai­ra­vi­mo in­struk­to­rius kar­tà ma­ne per­spë­jo: „Kai prie­ky­je va­þiuo­ jan­ti di­de­liø ga­ba­ri­tø trans­por­to prie­mo­në uþ­sto­ja ke­lià, orien­tuo­tis te­lie­ka pa­gal jos veiks­mus ir ro­do­ mus sig­na­lus. Be to, va­þiuo­jant di­de­liu grei­èiu, prie­ðais trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ga­lin­gos oro ban­gos, ku­rios stu­mia oro srau­tus á abi pu­ses nuo trans­por­to prie­mo­ nës. Pra­si­len­kiant dvie­jø trans­por­to prie­mo­niø oro srau­tai su­si­du­ria, ir jø vei­kia­ma ku­ri nors trans­por­to prie­mo­në ga­li ne­tek­ti sta­bi­lu­mo.

Ypaè tai pa­vo­jin­ga ma­þø ga­ba­ri­tø trans­por­to prie­mo­nëms, pra­si­len­ kian­èioms su di­de­liø ga­ba­ri­tø trans­ por­tu.”

San­tû­rus eis­mas Ty­tu­vë­nuo­se Bei­eð­kant vie­no þo­dþio, ku­ris api­ bû­din­tø spa­lio 20 d. kon­cer­tà Ro­tu­ ðë­je, á gal­và (be ei­lës) ási­bro­vë þo­dis san­tû­rus. Ne­ási­vaiz­duo­ju, kaip ið vi­so toks rai­dþiø da­ri­nys ásten­gë pra­ si­verþ­ti pro (ne)abe­jo­ti­nus þo­dþius ly­de­rius – ak­tu­a­lus, po­pu­lia­rus ir ma­din­gas, ku­rie ge­ba api­bû­din­ti vi­sus „Gai­dos” kon­cer­tus. Bet pa­li­ ki­me tai. Ka­dan­gi fes­ti­va­lio or­ga­ni­ za­to­riai ðie­met pa­si­sten­gë su­da­ry­ti

itin per­mai­nin­gà vi­sø or­kest­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­tø pro­gra­mà, tai mi­në­ta­sis san­tû­rus kon­cer­tas tu­rës pus­an­tros ið­im­ties.

Pa­gar­bos ver­tas Ðv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas im­po­zan­tið­ko­jo Do­na­to Kat­kaus, pro­gra­mà pra­dë­jo la­bai nuo­sai­kaus mo­der­nis­to Juo­zo Ðir­vins­ko kû­ri­niu „Ma­þo­ji nak­ties sim­fo­ni­ja”. Ne­pa­ pras­tai þa­vi ir grakð­ti mu­zi­ka (tiems, ku­rie mëgs­ta kla­si­kà), be pa­stan­gø at­pa­þás­ta­ma tra­di­ci­në sim­fo­ni­jos for­ma ne­tru­kus pri­mi­në ge­nia­li­à­jà Mo­zar­to mu­zi­kà, pri­tai­ky­tà lem­tø chro­ma­tiz­mø ir ato­na­lu­mo „su­ga­ din­tai” ðiuo­lai­ki­nio klau­sy­to­jo au­siai.

Ki­ta api­brëþ­tos for­mos va­ka­ro kom­ po­zi­ci­ja, Ar­vy­do Mal­cio „Per­skel­ta ty­la”, ga­lë­tø tap­ti tik­ra at­gai­va ið­si­il­ gu­siems an­ti­mi­ni­ma­lis­ti­nës mu­zi­kos, nes jos kom­po­zi­ci­nis ðû­kis – kon­ tras­tai, efek­tai, kon­tras­tai. Ta­èiau ávai­ro­vë ne vien pa­trauk­li, ðiuo at­ve­ju ji ta­po at­stu­mian­ti ir per­ne­lyg stan­dar­ti­në. Á ðá san­tû­ru­mo sky­re­lá drás­tu ára­ðy­ti ir kom­po­zi­to­riø at­vy­kë­lá Mi­cha­e­là Gor­do­nà. Ne­slëp­siu, ti­kë­ jau­si, kad jo kû­ri­nys ypaè su­do­mins, gal net ðo­ ki­ ruos, juk vis dël­ to tai kvies­ti­nis fes­ti­va­lio kom­po­zi­to­rius, ir ne ið bet kur, o ið New Yorko. Ar­gi ne jis mû­sø pro­vin­ci­jai (pa­ly­gin­ti su Niu­jor­ku) tu­rë­jo pa­de­monst­ruo­ti kà nors ne­re­a­laus, ne­pa­þin­to ir vi­sa pra­noks­tan­èio?

Ne­pri­ekaið­tin­gai su­kom­po­nuo­tas M. Gor­do­no kû­ri­ nys „We­at­her” – ame­ri­kie­tið­ko mi­ni­ ma­liz­mo pa­vyz­dys. Mi­ni­ma­liz­mas man vi­sa­da pa­ti­ko ir te­be­pa­tin­ka, ta­èiau ar vis dar ak­tu­a­lus toks ga­në­ti­ nai ties­mu­kas jo pa­vi­da­las?

Paþeis­da­ma re­cen­zen­to eti­kà ir tap­da­ma per­ne­lyg sub­jek­ty­vi, ri­zi­ kuo­ju uþ­si­trauk­ti jû­sø ne­ma­lo­næ, bet su­pras­ki­te, juk tai – Ku­ta­vi­èius.

Ne­sma­gu, bet kol kas ne­ásten­giu kon­kre­èiai ávar­dy­ti, kuo man pa­ti­ko Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus kû­ri­nys „Dribs­ niai rek­ru­tams”. Rei­kë­tø ið­klau­sy­ti ir pa­ ma­ ty­ ti já dar kar­ tà. Gal dël

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

*** Ty­tu­vë­nai të­ra pir­mas pa­si­tai­ kæs gy­ven­vie­tës pa­va­di­ni­mas. Tik svar­bu pa­þy­më­ti, kad tai – gy­ven­ vie­të. Gy­ven­vie­të, ku­rio­je eis­mas yra sau­gus ir tik­rai ne­pri­me­na in­ten­sy­vaus ir jud­raus eis­mo ma­gist­ ra­lë­je ar did­mies­ty­je. Gy­ven­vie­të­je eis­mo sau­gu­mas tam­pa net áky­rus, drau­dþia­mie­ji þen­klai ten ga­lio­ja

An­ta­nà Ja­sen­kà in­ter­pre­tuo­ja Gin­ta­rë Ske­ry­të

iki pat jos pa­bai­gos. Ta­èiau kar­tais drau­dþia­mie­ji þen­klai yra tam, kad jø bû­tø ne­pai­so­ma. Vie­ni ne­pai­so drau­di­mo ri­bo­ti aðies ap­kro­và, ki­ti – drau­di­mo va­þiuo­ti su pa­vo­jin­gais kro­vi­niais, tre­ti – drau­di­mo suk­ti á de­ði­næ. Kai ku­rie au­to­mo­bi­liai á ma­gist­ra­læ taip ir ne­ið­le­kia. Jie va­þi­ në­ja to­mis pa­èio­mis pro­vë­þo­mis.

„In­ki­lo” duo­me­nys Spa­lio 16 d. kon­cer­tas Fil­har­mo­ ni­jo­je dþiu­gi­no ne­pa­kar­to­ja­mais ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­jø „Gai­da En­sem­ble”, smui­ki­nin­ko Ir­vi­ne’o Ar­dit­ti ir vo­ka­lis­tø ak­to­riø trio – Sa­rah Ma­rios Sun, An­neg­ret Schrei­ter, Do­mi­nik Ho­se­fel­der – ge­bë­ji­mais.

Tad pra­de­du nuo pas­ta­ro­jo, ku­ris at­li­ko György Li­ge­ti „Aven­tu­res” ir „Nou­vel­les Aven­tu­res”. Klau­san­tis ir ste­bint net pa­vy­das ëmë grauþ­ti – tai pa­si­se­kë vo­kie­èiams. Aki­mirks­

*** Grei­tis dau­ge­liui – ma­lo­nu­mas.

Di­dë­jan­tis grei­tis ma­lo­niai dir­gi­na jaus­mus – kaip ge­ri kve­pa­lai. Lë­ki­ mas á kaþ­kur vei­kia lais­vës ins­tink­tà.

Vai­ruo­to­jas jau­èia, kad va­rik­lio su­ku­ ria­mas ste­buk­las – mil­þi­nið­ka ener­ gi­ja – vi­sið­kai pri­klau­so nuo jo va­lios. „In­ki­lu” vai­ruo­to­jai va­di­na pa­ke­lë­se sto­vin­tá prie­tai­sà, fik­suo­jan­tá au­to­ mo­bi­liø grei­tá. Daþ­nas vai­ruo­to­jas, mëgs­tan­tis grei­tá, pro já pra­va­þiuo­ da­mas, au­to­mo­bi­lá pri­stab­do, ta­èiau vi­sa­da at­si­ran­da drà­suo­liø, ku­rie smar­kiai pra­le­kia pro ðá prie­tai­sà. Ki­ti jo tie­siog ne­pa­ste­bi.

De­ði­nës ran­kos tai­syk­lë Pas­ku­ti­nis or­kest­ri­nës mu­zi­kos kon­ cer­ tas vy­ ko spa­ lio 29 d. Kon­ gre­sø rû­muo­se, gro­jo stul­bi­na­mas Gin­ta­ro Rin­ke­vi­èiaus sim­fo­ni­nis or­kest­ras (LVSO). Tà va­ka­rà bu­vo at­lik­tas mi­në­to­jo „Gai­dos” sve­èio M. Gor­do­no kû­ri­nys „Got­ham”.

Man­da­gu kiek dau­giau dë­me­sio skir­ti sve­èiui, tai­gi po­ra áspû­dþiø ið su­si­ti­ki­mo su juo Kom­po­zi­to­riø na­muo­se. La­biau­siai ástri­go kom­po­ zi­to­riaus nuo­lat kar­to­ja­mi (gal dël to ir ástri­gæ) þo­dþiai ve­ry sim­ple ir re­èiau – ve­ry com­pli­ca­te. Anot M. Gor­ do­no, jo kû­ry­bo­je pa­pras­ta be­veik vis­kas: me­lo­di­ja, har­mo­ni­ja, for­ma, kom­po­zi­ci­në idë­ja. Pa­pras­ta vis­kas, ið­sky­rus rit­mà, ku­ris ne­re­tai es­ti be ga­lo su­dë­tin­gas. Pui­kiai pa­me­nu ir ðiuos jo sa­ki­nius: „Niu­jor­ke gy­ve­nu 25 me­tus. Èia tûks­tan­èiai kom­po­zi­to­ riø. Nu­ë­jæs á ko­ká kon­cer­tà, ið­girs­tu nie­ka­da ne­gir­dë­to au­to­riaus kû­ri­ná.

Bet to­kia pa­dë­tis la­bai ge­ra – jei no­ri kà nors pa­siek­ti, ne­ga­li sau leis­ti në se­kun­dës at­si­pa­lai­duo­ti, uþ­mig­ti.

Ki­tà die­nà tu jau ga­li bû­ti pa­mirð­tas ir at­stum­tas.” Ne­þi­nia, ar pa­vy­dë­ti to­kios kul­tû­ri­nës si­tu­a­ci­jos, ar ja bo­dë­tis, kai mû­sið­kë kol kas ið es­mës prie­ðin­ga.

Tai­gi „Got­ham” – M. Gor­do­no kom­po­zi­ci­nio prin­ci­po pa­vyz­dys, tik har­mo­ni­ja èia kar­tais ne­bu­vo to­kia jau pa­pras­ta. Kû­ri­nys su­per­iliust­ra­ty­ vus. Ka­dan­gi apie sve­èius kal­ba­ma tik ge­rai ar­ba nie­ko, ra­ðau pas­ku­ ti­nius sa­ki­nius M. Gor­do­no te­ma.

Klau­san­tis ant­ros kû­ri­nio da­lies, sà­mo­në­je kaþ­ko­dël ið­ki­lo ky­lan­èiø na­ciø lëk­tu­vø vaiz­di­nys (te­le­vi­zi­jos po­vei­kis), ku­riam vi­sa­da pa­ren­ka­ma R. Wag­ne­rio kom­po­zi­ci­ja „Val­ki­ri­jø skry­dis”. At­ro­do, kad „Val­ki­ri­jø skry­ dis” su­lau­kë rim­to kon­ku­ren­to.

Jei Tan Du­no in­stru­men­ti­ná te­at­rà ir kom­po­zi­ci­jà „Re” bû­èiau ið­gir­du­si prieð ko­kius pen­ke­rius ar gal tre­jus me­tus, su­si­þa­vë­ji­mo bû­èiau ne­pa­jë­ gu­si nu­slëp­ti sa­vai­tæ. Ta­èiau spa­lio 29 d. jo kû­ri­nys man ro­dës er­zi­nan­ tis (gal dël to, kad dra­bu­þi­në­je pa­li­ kau þais­min­gu­mo po­jû­tá ir hu­mo­ro jaus­mà). Ta­èiau pa­ma­èius su­kû­ri­mo da­tà – 1993 m. – ir ano­ta­ci­jà, pa­si­ pik­ti­ni­mas ëmë slûg­ti. Ano­ta­ci­jo­je ra­ðo­ma, jog „uþ­sa­ky­mo sà­ly­gos rei­ka­lau­ja, kad kû­ri­nys at­spin­dë­tø jam da­riu­sius áta­kà me­ni­nin­kus”. Ar pa­ste­bë­jo­te D. Ðos­ta­ko­vi­èiaus, T. Ta­ke­mit­su ir J. Ca­ge’o mu­zi­kos bruo­ þus? Pri­si­pa­þin­siu, D. Ðos­ta­ko­vi­èiø pa­ste­bë­ti bu­vo gan sun­ku, bet ki­ti du ma­ty­ti kuo aið­kiau­siai.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

niu nie­kaip ne­at­ei­na á gal­và, kas ið lie­tu­viø vo­ka­lis­tø ge­bë­tø de­ra­mai at­lik­ti ðias G. Li­ge­ti „Avan­tiû­ras”, pa­de­monst­ruo­da­mi ke­rin­tá, eks­pre­ sy­vø ir ne­pri­ekaið­tin­gà tiek vo­ka­lo, tiek vai­dy­bos me­no ádir­bá. Kû­ri­nio idë­ ja – vien tik prie­ bal­ siø ar vien tik bal­siø kal­ba iliust­ruo­ti kas­die­nes, vir­tu­vi­nes is­te­rið­kas si­tu­a­ci­jas. Vis dël­to dþiu­gu, kad or­ga­ni­za­to­riai nu­spren­dë su­pa­þin­din­ti su ki­ta – þais­min­ga ir taip to­li­ma „At­mo­sfe­ ros” rim­èiai bei sla­pu­mui – kû­ry­bi­ne G. Li­ge­ti as­me­ny­bës da­li­mi.

Mu­zi­ki­nis in­ten­sy­vë­ji­mas, ðël­smas ir pa­grei­tis pa­si­reið­kë ir Al­gir­do Mar­ ti­nai­èio „Ma­dam But­ter­fly, Ma­da­me Bo­va­ry...” bei Ra­min­tos Ðerkð­ny­tës „Vor­tex”. Sti­lin­gas kom­po­zi­to­rës kû­ri­ nys ga­lë­tø tap­ti vir­tuo­zø, sie­kian­èiø pa­de­monst­ruo­ti vien sa­vo tech­ni­kà, sva­jo­niø kû­ri­niu. Ne­jau eks­tre­ma­ laus ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­jo Ir­vi­ne’o Ar­dit­ti sta­tu­sas pa­aki­no su­kur­ti bû­tent to­kià so­lis­to par­ti­jà? Áno­rin­gam ir ek­lek­tið­kam A. Mar­ti­nai­ èio kû­ri­niui bû­din­ga me­lo­di­niø krei­ viø, temb­rø gau­sa, spal­vin­gu­mas, rit­mi­niø for­mu­liø ávai­ru­mas, dau­gy­ bës mu­zi­kos sti­liø aliu­zi­jos, ta­èiau ma­gið­kø kom­po­zi­to­riaus ga­liø dë­ka cha­o­so ver­pe­te vi­sa tai ne­pa­skæs­ta.

Itin ko­rek­tið­ka ir kon­kre­ti, vien jau kom­po­zi­ci­nës idë­jos aið­ku­mu, pa­si­ ro­dë Vy­kin­to Bal­ta­ko kom­po­zi­ci­ja „Ou­ro­bo­ros”. Mu­zi­ka, ap­su­ku­si ra­tà, gráþ­ta á pra­di­ná tað­kà (Ou­ro­bo­ros – gy­va­të, kan­dan­ti sau á uo­de­gà).

Ne­pik­tnau­dþia­vi­mas kon­tras­tais, di­na­mi­ka ir gar­sø kie­kiu at­sklei­dë kom­po­zi­to­riaus mu­zi­ki­ná de­li­ka­ tu­mà. Tie­sa, V. Bal­ta­kas ástri­go ir kaip sa­vi­to sti­liaus di­ri­gen­tas. San­ tû­rûs, tiks­lûs, kam­puo­ti ir gal kiek aðt­ro­ki ran­kø mos­tai at­li­kë­jams tik­rai ne­ga­lë­jo kel­ti jo­kiø dvi­pras­my­biø, tik aið­ku­mà.

„Gai­dos” kom­po­zi­to­riai: Ar­vy­ das Mal­cys ir…

La­bai ra­cio­na­li Os­val­do Ba­la­ kaus­ko kom­po­zi­ci­ja „Cap­ric­cio”, su­kur­ta pia­nis­tui Pet­rui Ge­niu­ðui.

Sa­vo­tið­kai im­po­na­vo O. Ba­la­kaus­ko mu­zi­ki­në ra­ðy­se­na, dþia­zas, pa­dai­ lin­tas in­te­lek­tu­a­liais po­të­piais, mak­ si­ma­li rit­mi­në ir te­mi­në gi­mi­nys­të.

Abe­jo­næ kë­lë tik vie­na – for­ma­lu­mo ir emo­ci­jø san­ty­kis. *** Vie­no­dos svar­bos ke­liø san­kry­þo­je pir­me­ny­bë tei­kia­ma ið de­ði­nës ar­të­ jan­èioms trans­por­to prie­mo­nëms.

Bet jei­gu prie to­kios san­kry­þos vie­nu me­tu ið vi­sø ke­tu­riø pu­siø pri­ar­të­tø po au­to­mo­bi­lá, no­rin­tá per san­kry­þà va­þiuo­ti tie­siai, kil­tø nesu­si­pra­ti­mas – ku­ris au­to­mo­bi­lis de­ði­niau­sias.

Ir vos ne­pa­mir­ðau pa­mi­në­ti Vid­ man­to Bar­tu­lio „I li­ke G. Puc­ci­ni (Tos­ca)”, bet gal dël to, kad „Gai­ dos” ke­liais nu­spren­dë va­þiuo­ti au­to­sto­pu.

As­ta PA­KAR­KLY­TË … Bro­nius Ku­ta­vi­èius

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

uþ­tem­dy­tø po­eti­nio teks­to pras­miø („Jau­tie­si krin­tàs ið aukð­to me­dþio vir­ ðû­nës, kliû­da­mas uþ skau­dþiø ða­kø, ruo­ðie­si pas­ku­ti­niam smû­giui á þe­mæ – o þe­mës në­ra...”), dël aso­cia­ci­jø su ki­tais nuo­sta­biais jo kû­ri­niais, dël mu­zi­kos po­bû­dþio, o gal tie­siog dël iner­tið­ko po­þiû­rio á kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bà.

An­ta­no Ja­sen­kos „ja­nis­ca” bu­vo lyg sim­pa­tið­ka staig­me­na. To­na­li, tiks­liau, ne­oto­na­li, lai­ba vie­nos spal­vos kom­po­zi­ci­ja ro­dë­si su­kur­ta tar­si at­sar­giais mu­zi­ki­niais po­të­piais.

Vi­sið­ka dþerþ­gian­èios, elek­tri­nës kom­po­zi­to­riaus mu­zi­kos prie­ðy­bë.

Muzikos barai /9

Didþioji salë „La Ma­est­ran­za” Jau ne pir­mà kar­tà mu­zi­kos më­gë­jai ap­si­gau­na dël ne­ap­dai­ riai kaþ­kie­no pri­li­pin­tø eti­ke­èiø. Þo­dis „fla­men­kas” Lie­tu­vos pub­li­kà vei­kia tie­siog ma­gið­kai. Ið­gir­dæ já, me­lo­ma­nai le­kia kaip mu­sës prie me­daus. Ne­sun­ku pa­aið­kin­ti ko­dël – ðal­to­ki lie­tu­viai pa­si­il­gæ pie­tie­tið­kø me­lo­di­jø tem­pe­ra­men­to ir aist­ros.

Ta­èiau kar­tais bû­na, kad kon­cer­tø or­ga­ni­za­to­riai, vos pa­ma­tæ is­pa­nø at­li­kë­jà, tie­siog sku­ba jam pri­seg­ti tà ma­gið­kà þo­dá „fla­men­kas” – gal pa­ga­liau su­lauks pub­li­kos?!

Taip ir ðá­kart – apie lap­kri­èio 12 d. kon­cer­tà Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ ni­jo­je bu­vo skel­bia­ma, kad kon­cer­ tuos mo­der­nio­jo fla­men­ko gru­pë „La Ma­est­ran­za”.

Kas ið tie­sø to­ji „La Ma­est­ran­za”?

Pa­tys is­pa­nai ðá ka­me­ri­ná an­sam­blá, ar­ba sep­te­tà, api­bû­di­na kaip nau­ jo­sios is­pa­nø mu­zi­kos at­li­kë­jà. Tai tik­rai na­cio­na­li­nio at­spal­vio ðiuo­lai­ ki­nës mu­zi­kos an­sam­blis. Aþû­ri­në­se, per­ma­to­mo­se, leng­vu­të­se aran­þuo­ të­se ga­li ras­ti ir fla­men­ko, ir Lo­ty­nø Ame­ri­kos ar dþia­zo ele­men­tø, ly­giai kaip ir E. Sa­tie ar P. Èai­kov­skio, ar ro­man­ti­niø fil­mø mu­zi­kos kva­po.

Ne­abe­jo­ti­nai pui­kus gi­ta­ris­tas vir­ tuo­zas ir ne­pa­pras­tai sa­vi­tas kom­po­ zi­to­rius Jo­se Ma­ria Gal­lar­do Del Rey – taip pat ir pui­kus in­stru­men­tuo­tës meist­ras. Jo kom­po­zi­ci­jos per­smelk­ tos is­pa­nø liau­dies mu­zi­kos, ðiuo­ lai­ki­niø na­cio­na­li­niø rit­mø. Toks mu­zi­kos de­mo­kra­tiðkumas lei­dþia jam kon­cer­tuo­ti su ávai­riau­siø þan­rø mu­zi­kos þvaigþ­dë­mis: Je­a­nu Pier­ re’u Ram­pa­liu, Sei­ji Oza­wa, El­to­nu Joh­nu, Te­re­sa Ber­gan­za ir ki­tais.

J. M. G. Del Rey gro­ja ir ku­ria nuo vai­kys­tës. Gru­pæ „La Ma­est­ran­za” jis su­bû­rë 1994 m. An­sam­bly­je gro­ja sep­ty­ni pro­fe­sio­na­lûs mu­zi­kai, ið ku­riø, be pa­ties ma­est­ro, ne­sun­ku ið­skir­ti dar ke­lis. Tai flei­tos vir­tuo­zas, at­ro­do, tem­pe­ra­men­tin­giau­sias ir emo­cin­giau­sias gru­pës na­rys Eze­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

„La Ma­est­ran­za”

Muzikos barai /10

qui­e­lis Cor­ta­ba­ria, kiek sen­ti­men­ta­ les­nis, ta­èiau la­bai gra­þø klar­ne­to gar­sà for­muo­jan­tis ir grakð­èiai fra­zuo­jan­tis Vi­cen­te’­as Sa­ba­ter ir, be abe­jo, la­bai tech­nið­kas, bet jaus­ min­gas vio­lon­èe­li­nin­kas Mi­cha­las Dmo­chow­sky.

Ta­len­tin­gas ir pro­tin­gas mu­zi­kas J. M. G. Del Rey taip aið­kiai ið­dës­to par­ti­tû­ro­je sa­vo gru­pës in­stru­men­ tus, kad kiek­vie­nas jø at­lie­ka sa­vo funk­ci­jà, ir, re­gis, net ne­áma­no­ma èia kà nors pa­ keis­ ti, nes aþû­ ri­ nis sta­ti­nys, ið­ëmus vie­nà de­ta­læ, ga­li su­griû­ti. At­ro­dy­tø, vi­sur vy­rau­ja gi­ta­ra, ta­èiau jos part­ne­rys­të su ki­tais in­stru­men­tais ne­ið­ven­gia­ma.

Ið pir­ mo þvilgs­ nio kiek keis­ to­ ka ir ne­ti­kë­ta gru­pës su­dë­tis pa­si­tvir­ti­na tik dël ge­nia­laus temb­rø spe­ci­fi­kos pa­nau­do­ji­mo ir tar­pu­sa­vio su­au­ di­mo. Jau po pir­mø­jø gar­sø pa­jun­ti ne­pa­pras­tai aukð­to ly­gio gru­pës skam­be­sio kul­tû­rà.

Meist­rið­ka in­stru­men­tuo­të lei­do su­þib­ti nau­joms pir­mo­je kon­cer­to da­ly­je skam­bë­ju­siø dvie­jø Ma­nu­e­lio de Fal­los ðo­kiø spal­voms. To­liau gir­ dë­jo­me pa­ties Del Re­y’­aus kû­ri­nius.

Emo­cin­gu­mo jiems gal kiek ir pri­ trû­ko, ne vel­tui kaþ­kas ið klau­sy­to­jø pa­sa­kë, kad ta mu­zi­ka per­ne­lyg ste­ ri­li. Ta­èiau vis­kà at­pir­ko mu­zi­ka­vi­mo kul­tû­ra.

Ant­ro­je da­ly­je pri­si­dë­jus per­ ku­si­nin­kui Ro­ber­to Voz­me­dia­no, klau­si­mø dël emo­cin­gu­mo ir tem­ pe­ra­men­to lyg ir ne­be­li­ko, ta­èiau pub­li­kà „uþ va­de­liø” vi­sà­laik pri­lai­kë pro­tin­gas san­tû­ru­mas. Gal èia kal­ta in­ter­na­cio­na­li­në gru­pës su­dë­tis? O gal pro­fe­si­nis mu­zi­kø pa­si­ren­gi­mas, kla­si­ki­në mo­kyk­la? Ðiaip ar taip, tai bu­vo pui­kus kon­ cer­tas, ir nors ne vi­si þiû­ro­vai ga­vo, ko ti­kë­jo­si, bet pra­plë­të sa­vo aki­ra­tá ir ið­si­ne­ðë þiups­ne­lá tik­rai aukð­to ly­gio mu­zi­ki­niø áspû­dþiø.

Al­gir­das KLO­VA

Kà ben­dra tu­ri dþia­zas ir ro­man­tiz­mas?

Dar ne­nu­slû­gus ku­pi­no rim­ties XIV „Gai­dos” fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­to áspû­dþiams, jau ki­tà die­nà, spa­lio 15-àjà, Ðiuo­lai­ki­nio me­no cen­tre trink­te­lë­jo „rûgð­ èiuo­ju” (acid) dþia­zu apðlaks­ty­tas sub­jek­ty­viai ro­man­ti­nis Li­no Rim­ ðos ir Li­no Pau­laus­kio pro­jek­tas „Die Welt ist Traum(a)” („Pa­sau­lis yra sap­nas (trau­ma)”), ku­ria­me au­to­riai ir at­li­kë­jai, at­sto­vau­jan­ tys, re­gis, la­bai kon­tras­tin­goms mu­zi­kos sri­tims, më­gi­no su­de­rin­ti skir­tin­gus pa­sau­lius – ro­man­ti­næ ir dþia­zo mu­zi­kà.

Po „Ope­ra in da Hou­se” ir „Su­tar­ti­nës Par­ty” tai jau tre­èias ben­dras L. Rim­ðos ir L. Pau­laus­kio pro­jek­tas. Dar prieð tai L. Rim­ða ir jo gru­pë de­biu­ta­vo „Gai­dos” fes­ti­va­ly­je 2001 m. su „Acid pa­ra­ fra­zë­mis” ðiuo­lai­ki­niø lie­tu­viø kom­ po­zi­to­riø te­mo­mis. Anks­tes­niuo­se sa­vo pro­jek­tuo­se sie­jæ dþia­zà ir ðiuo­lai­ki­næ lie­tu­viø mu­zi­kà, dþia­zà ir ope­rà, dþia­zà ir su­tar­ti­nes, ko­ká ben­drà ro­man­tiz­mo ir dþia­zo var­ dik­lá Li­nai su­ra­do ðá­kart?

Pro­jek­te „Die Welt ist Traum(a)” jie ban­do su­ðvel­nin­ti ri­bà tarp dþia­zo ir ro­man­tiz­mo, tarp to, kas sal­du, ir to, kas rûgð­të­liau.

To, kas me­lo­din­ga ir leng­vai at­pa­ þás­ta­ma, kaip koks Schu­ber­tas ar Èiur­lio­nis. Tai ro­man­ti­në mu­zi­ka, ro­man­tið­ki sap­nai ir jaus­mai, nors sal­dus per­sir­pæs ro­man­tiz­mo vai­sius èia ap­ðlaks­to­mas leng­vai tok­sið­ku rûgð­èiu pa­da­þu... Á pro­jek­tà bu­vo pa­kvies­ta ne­ei­li­niø ðiuo­lai­ki­nio dþia­zo as­me­ ny­biø, ku­rios ak­ty­viai mu­zi­kuo­ja dþia­zo sce­no­je. Kla­si­kos pa­sau­liui pro­jek­te at­sto­va­vo Lie­tu­vos ka­me­ ri­nia­me or­kest­re gro­jan­tis vio­lon­ èe­li­nin­kas Dai­nius Pal­ðaus­kas, ku­ris ste­bi­no tam tik­rais vio­lon­èe­ lës temb­rà kei­èian­èiais apa­ra­tais, ir pia­nis­tas Pet­ras Ge­niu­ðas, ku­ris pa­nei­gë pa­pras­tai gir­di­mà ak­ty­vø, dau­þo­mà, smai­lø, aðt­rø dþia­zo pia­nis­tø gar­sà, net ir dþia­zo pa­sau­ly­je pri­tai­ky­da­mas ðvel­nø ðu­ber­tið­kà pri­si­lie­ti­mà prie in­stru­men­to, for­muo­da­mas ro­man­ti­zuo­tà skam­be­sá. Amà gniau­þian­tis gar­so sa­vi­tu­mas, eks­tra­va­gan­tið­kas sce­ni­nis ávaiz­ dis – vi­sa tai fes­ti­va­lio pub­li­kai pa­tei­kë olan­dø dþia­zo ir ðo­kiø mu­zi­kos die­vai­të tri­mi­ti­nin­kë Sas­ kia La­roo, va­di­na­ma La­dy Mi­les

Da­vis. Ji reið­kia­si ávai­riau­siø sti­liø mu­zi­ko­je – nuo dþia­zo iki ðo­kiø, world ar po­pmu­zi­kos. Pa­ti sa­ve va­di­na dan­ce jazz tri­mi­ti­nin­ke.

Kar­tu su sa­vi­mi á Vil­niø Sas­kia at­si­ ve­þë ir re­pe­rá MC Vlas­hà, èia pat ku­rian­tá teks­tus.

Pro­jek­te da­ly­va­vo jau tarp­tau­ ti­nës dþia­zo sce­nos þvaigþ­dës: sak­so­fo­ni­nin­kas Kæs­tu­tis Vai­gi­nis, ne­se­niai per­si­kë­læs á Olan­di­jà, ir kon­tra­bo­si­nin­kas Vy­tis Ni­vins­ kas, ku­ris lai­kas gy­ve­nan­tis JAV. Gy­vi, aist­rin­gi rit­mai – tik­ra per­ku­si­nin­ko Da­riaus Ru­dþio fies­ta. Su pa­si­gë­rë­ji­mu ste­bë­jau ir klau­siau­si, kaip lanks­èiai jis re­a­ guo­ja á men­kiau­sià an­sam­blio na­riø uþuo­mi­nà, pa­þer­da­mas ne­áti­kë­ti­nø rit­mo fi­gû­rø. Sa­ko­ma: „gi­mæs su marð­ki­në­liais”, o apie Da­riø rei­kë­tø pa­sa­ky­ti: „gi­mæs su bûg­no laz­de­lë­mis”. Klau­sy­to­jus su­þa­vë­jo ir dvi jau­nos, þa­vios dai­ ni­nin­kës: As­mik Gri­go­rian ir Li­na Na­va­kai­të. Ða­lia akus­ti­niø in­stru­men­tø (sak­so­fo­no, for­te­pi­jo­no, mu­ða­ mø­jø), ku­rie tar­si su­da­ro gy­và­já, dva­si­ná mu­zi­kos pra­dà, bu­vo pui­ kiai pa­nau­do­ta elek­tro­ni­ka – sin­ te­za­to­riai, plokð­te­liø gro­tu­vai ir ki­ta áran­ga. Fil­muo­ti ir kom­piu­te­ ri­ne gra­fi­ka su­kur­ti vaiz­dai (ðe­ðiø juos­tø ke­liu rie­dan­tys au­to­mo­ bi­liai, þmo­niø grûs­tys, Þir­mû­nø þie­do vaiz­dai) plau­kë sa­va­ran­kið­ kai, su­teik­da­mi dau­giau erd­vës aso­cia­ci­joms.

Tai pro­jek­to, ku­riam ne­trûks­ta ið­mo­nës, spal­vø, di­na­mi­kos ir ener­gi­jos, pa­vyz­dys. Vi­sa ði mu­zi­ka bu­vo ávar­dy­ta dai­nos þan­ru, o dai­nø pa­va­di­ni­mai ga­na sa­vo­tið­ki: „Schu­bert hip­hop”, „Free Scria­bin”, „Tchai­kov­sky’s dis­co”, „Të­te, at­spëk, kas èia” ir „Dru­ge­lio mir­tis”. Dþia­zo mu­zi­kan­ tai, meist­rið­kai at­lik­da­mi pro­jek­to kom­po­zi­ci­jas, taip áaud­ri­no klau­ sy­to­jus, kad fi­na­li­në­je kom­po­zi­ci­ jo­je jie pa­ki­lo ðok­ti.

Au­to­riø pla­nai bu­vo sëk­min­gai ágy­ven­din­ti, pro­jek­tas „Die Welt ist Traum(a)” su­lau­kë dau­gy­bës gy­vø dis­ku­si­jø ir net­gi kontr­ak­ cijø. Gal­bût ki­tuo­se „Gai­dos” fes­ti­va­liuo­se ið­gir­si­me dar kà nors nau­jo, ne­áti­kë­ti­no...

As­ta LIN­KE­VI­ÈIÛ­TË

Þvilgs­nis: Boc­che­ri­ni ir Ge­rin­gas Da­vi­do Ge­rin­go (Vo­kie­ti­ja) pri­sta­ ty­ti tur­bût jau ne­rei­kia. Vio­lon­èe­li­ nin­kas, di­ri­gen­tas daþ­nai pa­si­ro­do Lie­tu­vos mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me, ypaè „Gai­dos” fes­ti­va­lio me­tu. Mû­sø pub­li­ka jau pa­þás­ta ir ðio ávai­ria­pu­ sið­ko me­ni­nin­ko mo­ki­nius, taip pat kon­cer­tuo­jan­èius Lie­tu­vo­je („GeriCelli” 2001 m. „Gai­do­je” ir t. t.). Tai­gi po spa­lio 20 d. va­ka­rà Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je ávy­ku­sio pa­ties D. Ge­rin­go kon­cer­to kar­tu su Vil­niaus kvar­te­tu ir al­ti­nin­ke Ka­ri­ne Let­hiec spa­lio 23-iàjà to­je pa­èio­je sce­no­je me­lo­ma­nai tu­rë­jo pro­gà at­nau­jin­ti pa­þin­tá su D. Ge­rin­go mo­ki­niais.

Kar­tu su ke­tu­riais jau­nai­siais at­li­kë­ jais kon­cer­ta­vo Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas pa­ties D. Ge­rin­go.

Kon­cer­to pro­gra­mo­je pui­ka­vo­si ke­tu­ri ita­lø kom­po­zi­to­riaus Lui­gi Boc­che­ri­ni (1743–1805) kon­cer­tai vio­lon­èe­lei ir or­kest­rui, skir­ti ar­të­jan­ èioms 200-osioms kom­po­zi­to­riaus mir­ties me­ti­nëms pa­mi­në­ti. Pats bû­da­mas pui­kus vio­lon­èe­li­nin­kas, þi­no­da­mas in­stru­men­to spe­ci­fi­kà, kom­po­zi­to­rius ra­ðë ðiam in­stru­men­ tui daug opu­sø, kon­cer­tø. Jung­da­ mas ba­ro­ko ir kla­si­ciz­mo epo­chø bruo­þus, L. Boc­che­ri­ni su­kû­rë sa­vi­tà, in­di­vi­du­a­lø – per­ei­na­mà­já – sti­liø, jo kû­ri­niams bû­din­gas me­lo­din­gu­mas, grakð­tu­mas, nuo­ðir­du­mas, sa­vo­tið­ko po­lë­kio su­tei­kia is­pa­nø, ita­lø fol­klo­ro ele­men­tai. Be­si­lie­jan­ti me­lo­di­ka, tem­ pe­ra­men­tin­ga ðo­ki­në rit­mi­ka, kar­tais pra­si­ver­þian­tis ly­riz­mas uþ­go­þia su­dë­tin­gà mu­zi­kos at­li­ki­mo spe­ci­fi­kà – tech­ni­nius pa­sa­þus, ávai­riø re­gist­rø nau­do­ji­mà, fak­tû­ros kon­tras­tus (an­sam­bli­nius in­tar­pus tarp so­lis­to ir or­kest­ro at­li­kë­jø).

Kon­cer­ta­væ ke­tu­ri jau­nie­ji at­li­kë­jai Sol Ga­bet­ta (Ar­gen­ti­na), Tbo­el­sas

Sva­ne (Vo­kie­ti­ja), Jing Zhao (Ki­ni­ja) ir In­ga Ra­al (Vo­kie­ti­ja) grie­þë Kon­cer­ tus vio­lon­èe­lei ir or­kest­rui Nr. 7, 12, 11 ir 10. Skir­tin­gà mu­zi­ki­næ pa­tir­tá tu­rin­tys, pas ávai­rius pe­da­go­gus mo­kæ­si da­bar­ti­niai D. Ge­rin­go mo­ki­ niai pa­do­va­no­jo klau­sy­to­jams nuo­ sta­bø at­li­ki­mo at­þvil­giu kon­cer­tà.

Nors vi­si vio­lon­èe­li­nin­kai grie­þë ne­pri­ekaið­tin­gai, no­rë­tø­si ið­skir­ti Jing Zhao ir In­gà Ra­al, su­þa­vë­ju­sias itin tem­pe­ra­men­tin­gu, me­lo­din­gu mu­zi­ ka­vi­mu, ar­tis­tiðku­mu sce­no­je.

Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas D. Ge­rin­go, grie­þë sti­lin­gai, tem­po at­þvil­giu pa­slan­kiai ir itin dar­niai – su so­lis­tais (ne­ga­liu sa­ky­ti, kad de­ri­no­si prie jø, tai bu­vo ly­giø part­ne­riø du­e­tas). Va­lin­gos, lo­gið­kos pir­mo­sios da­lys, grakð­èios, kar­tais sva­jin­gos ant­ro­sios, þai­þa­ruo­ jan­tys fi­na­lai pri­pil­dë sa­læ ávai­riau­sias nuo­tai­kas sklei­dþian­èiø fra­ziø.

Nors L. Boc­che­ri­ni mu­zi­ka bu­vo at­lik­ta pro­fe­sio­na­liai, kon­cer­to kon­ cep­ci­ja klau­sy­to­jams (ir or­kest­ran­ tams) pa­si­ro­dë su­dë­tin­ga. Be­veik dvi va­lan­das klau­sy­ti vie­no kom­po­ zi­to­riaus to pa­ties þan­ro kû­ri­niø ne to­kia jau leng­va uþ­duo­tis, juo la­biau kad vi­sø jø sti­lis­ti­ka pa­na­ði, sun­ku áþvelg­ti ið­skir­ti­nu­mà (nors D. Ge­rin­ gas, re­pe­tuo­da­mas su or­kest­ru, kiek­vie­nà kom­po­zi­ci­jà in­ter­pre­ta­vo kaip uni­ka­lià, kiek­vie­no­je ra­do sa­vi­tà trak­ta­vi­mo po­zi­ci­jà).

Pa­bai­go­je klau­sy­to­jai ga­lë­jo juok­da­mie­si at­si­pa­lai­duo­ti gir­dë­ da­mi Krzys­zto­fo Me­y­e­rio (g. 1943) kom­po­zi­ci­jà „Ca­ro Lui­gi” („Mie­la­sis Lui­gi”) ke­tu­rioms vio­lon­èe­lëms ir sty­gi­niø or­kest­rui, op. 73. K. Me­y­e­ ris, pats bû­da­mas vio­lon­èe­li­nin­kas, pui­kiai pa­þi­no­da­mas L. Boc­che­ri­ni kû­ry­bà, ðià kom­po­zi­ci­jà grin­dë gar­siuo­ju ba­ro­ko mu­zi­kos kû­rë­jo Me­nu­e­tu bei ki­tø opu­sø ci­ta­to­mis.

L. Boc­che­ri­ni mu­zi­ki­nës in­to­na­ci­jos, ávilk­tos á XX a. sti­lis­ti­kà, har­mo­ni­jà, skam­bë­jo vi­sið­kai nau­jai, var­giai

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Da­vi­das Ge­rin­gas Vil­niu­je kon­cer­ta­vo ne tik su mo­ki­niais, bet ir su Vil­niaus kvar­te­tu bei al­ti­nin­kë Ka­ri­ne Let­hiec

be­at­pa­þás­ta­mai, ta­èiau në kiek ne pras­èiau. K. Me­y­e­ris daug dë­me­sio sky­rë tech­ni­nëms vio­lon­èe­lës ga­li­ my­bëms (ávai­rûs pa­sa­þai glis­san­do, ty­lo­je skam­ban­tys fla­þo­le­tai, vë­jà ar elek­tro­ni­nius gar­sus pri­me­nan­tys ûþe­siai, stai­gûs re­gist­rø kon­tras­tai).

In­to­na­ci­jo­mis, in­ter­va­li­ne, rit­mi­ne struk­tû­ra kû­ri­nys pri­mi­në ki­tø XX a. kom­po­zi­to­riø mu­zi­kà, pa­vyz­dþiui, Igo­rio Stra­vins­kio „Ka­rei­vio is­to­ri­jas”.

Ne­sve­ti­mas ir te­at­ra­lið­ku­mo ele­men­ tas – A. Gu­ri­na­vi­èius, at­si­ne­ðæs á sce­nos cen­trà kon­tra­bo­sà, pra­dë­jo kû­ri­ná su­dar­ky­tu Me­nu­e­tu. Aka­de­ mi­næ nuo­tai­kà ið­blað­kiu­si ir kar­tu ba­ro­ki­niø ci­ta­tø pa­no­ra­mà pa­tei­ku­si kom­po­zi­ci­ja „Ca­ro Lui­gi” dar il­gai po kon­cer­to ver­të niû­niuo­ti ryð­kiau­sias to va­ka­ro me­lo­di­jas.

Vi­ta­li­ja MOC­KU­TË

Hände­lio „Me­si­jas” ir vël sce­no­je

No­rë­èiau, kad ma­no mu­zi­ka pa­dë­tø þmo­nëms tap­ti ge­res­niems.

Yehu­di Me­nu­hi­nas

Þy­maus me­ni­nin­ko (smui­ki­nin­ko, di­ri­gen­to), nuo­lat pa­si­ro­dy­da­vu­sio Lie­tu­vos kul­tû­ri­nia­me gy­ve­ni­me, ma­est­ro (tie­sio­gi­ne þodþio pras­me – mo­ky­to­jo) lor­do Yehu­di Me­nu­ hi­no at­mi­ni­mui lap­kri­èio 14 d.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­ jo­je skam­bë­jo vie­na po­pu­lia­riau­ siø Ge­or­go Fried­ri­cho Hände­lio (1685–1759) ora­to­ri­jø „Me­si­jas”.

Kaip ir bû­din­ga ba­ro­ki­nëms ora­to­ri­joms, „Me­si­jas” pil­nas puoð­ nu­mo, im­pro­vi­za­ci­nës, „krið­to­li­nës” tech­ni­kos, átam­pos, pa­si­þy­mi for­mø ávai­ro­ve ir mil­þi­nið­ku mas­tu, di­na­ mi­niø kon­tras­tø gau­sa, nuo­la­ti­ne mu­zi­kos kom­po­na­vi­mo sis­te­mø – po­li­fo­ni­jos, ho­mo­fo­ni­jos – kai­ta.

Nors ora­to­ri­jos var­das „Me­si­jas”, ðia­me opu­se Hände­lis ne­at­pa­sa­ko­ja Bib­li­jos siu­þe­to (be­je, J. S. Ba­chas sa­vo pa­si­jo­se ðá siu­þe­tà trak­ta­vo pa­rai­dið­kiau), o tik pri­me­na já cho­ro – liau­dies – ko­men­ta­rais. Tai­gi ora­ to­ri­jos (be­je, ir dau­ge­lio to pa­ties þan­ro kû­ri­niø) pa­grin­dà su­da­ro cho­ro nu­me­riai, ku­riuos at­li­ko Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras (me­no va­do­vas Pet­ras Bin­ge­lis), tà va­ka­rà pa­si­ro­dæs gan pro­fe­sio­na­liai: di­na­ mi­niai kon­tras­tai, tur­tin­gas temb­ras, tiks­li tech­ni­niø epi­zo­dø in­ter­pre­ ta­ci­ja, aið­kûs bal­sai, ko kiek sti­go pir­mo­je ora­to­ri­jos da­ly­je, o ant­ro­je

ir tre­èio­je da­ly­se at­si­sklei­dë aukð­tas ðio ko­lek­ty­vo at­li­ki­mo ly­gis.

Dau­giau­sia dë­me­sio sky­ræs cho­ro par­ti­jai, Hände­lis ne­pa­mir­ðo ir so­lis­tø. Dai­na­væ Min­dau­gas Zim­kus (te­no­ras) ir Ig­nas Mi­siû­ra (bo­sasba­ri­to­nas) pub­li­kai jau pa­þás­ta­mi kaip pui­kûs se­no­sios mu­zi­kos at­li­kë­ jai. Tiek M. Zim­kaus, tiek I. Mi­siû­ros dai­na­vi­mas pa­si­þy­mi raið­kia dik­ci­ja, pla­èiu nuo­tai­kø spek­tru (bal­so skam­ be­sys at­skleis­da­vo ari­jos po­bû­dá, cha­rak­te­rá), sub­ti­liu, ly­giu gar­so fi­li­ra­vi­mu ir pre­ci­zið­kai at­lik­tais smul­ kiø­jø gai­dø pa­sa­þais. De­ja, vi­so to trû­ko so­lis­tëms Mil­dai Sma­la­ky­tei (sop­ra­nas), ku­riai sce­no­je pri­sti­go pa­si­ti­kë­ji­mo, ir Sau­lei Ðe­ry­tei (me­co­ sop­ra­nas). Pas­ta­rà­jà no­rë­tø­si pri­ sta­ty­ti kaip vieð­nià ið Aust­ri­jos, mat kaip tik ten, Gra­co mies­te, so­lis­të stu­di­ja­vo so­li­nio ir ka­me­ri­nio dai­na­ vi­mo me­nà, ági­jo me­nø ma­gist­ro di­plo­mà. Ta­èiau minkð­to, gra­þaus temb­ro S. Ðe­ry­tës bal­sui kiek pri­ trû­ko ið­ski­rian­èio raið­ku­mo, tra­di­ci­ nës gar­so for­ma­vi­mo po­zi­ci­jos ir su­do­mi­nan­èios in­ter­pre­ta­ci­jos.

Ir, þi­no­ma, or­kest­ras. Tà va­ka­rà grie­þæs Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras skam­bë­jo pui­kiai – jam ge­rai pa­þás­ ta­ma sti­lis­ti­ka, spal­vin­gas (me­lo­di­jø, rit­mo ir tem­po) ba­ro­ko mu­zi­kos pul­ sa­vi­mas. So­li­niai or­kest­ro epi­zo­dai þa­vë­jo sin­chro­nið­ku­mu, grakð­èiu, skaid­riu gar­su, átai­giais di­na­mi­niais, fak­tû­ri­niais kon­tras­tais ir so­li­në­mis in­stru­men­tø par­ti­jo­mis. Ne­de­ra pa­mirð­ti ir tà va­ka­rà di­ri­ga­vu­sio Jus­tu­so Frant­zo (Vo­kie­ti­ja). Ðio mu­zi­ko (pia­nis­to, di­ri­gen­to) var­das sie­ja­mas su kla­si­kos pro­pa­ga­vi­mu, þy­miais or­kest­rais („Phil­har­mo­nia of the Na­tions”, Sankt Pe­ter­bur­go Ma­ri­jos te­at­ro, Mask­vos di­dþiuo­ju sim­fo­ni­niu, Ki­ni­jos fil­har­mo­ni­jos ir kt.) bei nau­jø ta­len­tø pa­ieð­ko­mis ir rë­mi­mu. Þa­vë­jo kom­pak­tið­ki di­ri­gen­to mos­tai ir kaip at­li­kë­jai pa­klûs­ta jo ran­kø ju­de­siams.

Me­si­jo is­to­ri­ja ne vie­nà ver­èia pa­gal­vo­ti. Kiek­vie­nas jà ap­màs­to sa­vaip. Hände­lio trak­tuo­të, mu­zi­ ki­nis ási­vaiz­da­vi­mas ne­li­ko sve­ti­mi at­li­kë­jams, tad, na­tû­ra­lu, – ir klau­ sy­to­jams, jau­èian­tiems kiek­vie­nà in­to­na­ci­jos, ið­tar­to þo­dþio, pa­sa­þo niu­an­sà. Ti­kiu, kad ið ðio kon­cer­to ne vie­nas ið­ëjo su ðyp­se­na…

Vi­ta­li­ja MOC­KU­TË

Muzikos barai /11

Didþioji salë In me­mo­riam: Jus­ti­ nas Baðins­kas, Vy­ tau­tas Mont­vi­la, An­ta­nas Re­kaðius Lie­tu­vos na­cio­na­li­në fil­har­mo­ ni­ja lap­kri­èio 19 d. pa­kvie­të kar­tu pri­si­min­ti tris 2003 m. ið gy­ve­ni­mo ið­ëju­sius kom­po­zi­to­rius: Vy­tau­tà Mont­vi­là (1935–2003), Jus­ti­nà Ba­ðins­kà (1923–2003) ir An­ta­nà Re­ka­ðiø (1928–2003). Skir­tin­gus, ori­gi­na­lius lie­tu­viø kom­po­zi­to­rius, be­je, bai­gu­sius prof. Ju­liaus Ju­ze­ liû­no kom­po­zi­ci­jos kla­sæ, rep­re­ zen­ta­vo be­ne ryð­kiau­si jø opu­sai, ku­riuos at­li­ko Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Juo­zo Do­mar­ko.

Kon­cer­to pra­dþio­je skam­bë­jo sub­ti­lus mu­zi­ki­nis go­ti­ki­nio Vil­niaus pa­veiks­las – V. Mont­vi­los „Go­tið­ka po­ema” (1970) sim­fo­ni­niam or­kest­ rui. Vie­no ra­di­ka­liau­siø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø V. Mont­vi­los „Go­tið­ka po­ema” (pir­mo­ji po­emø cik­lo da­lis), kaip ir vi­sa jo kû­ry­ba, ne­at­sie­ja­ma nuo lie­tu­viø pa­mëg­tø su­tar­ti­niø.

Ta­èiau nuo ki­tø kom­po­zi­to­riø (ypaè Juo­zo Gruo­dþio) V. Mont­vi­la ski­ria­si tuo, kad, sa­vi­tai jung­da­mas XX a. tech­ni­kas (pu­an­ti­liz­mà, ale­a­to­ri­kà, se­ri­næ tech­ni­kà) su au­ten­tið­kais lie­tu­viø liau­dies mu­zi­kos ele­men­ tais, at­krei­pë dë­me­sá á su­tar­ti­niø me­lo­din­gu­mà, po­etið­ku­mà, o ne á jø su­dë­tin­gà, „aðt­rø” rit­mà ar se­kun­di­næ har­mo­ni­jà. Mu­zi­ki­në sim­fo­ni­nës po­emos te­ma­ti­ka grin­ dþia­ma su­tar­ti­ne „So­dau­to” (be­je, cho­ri­nis opu­sas „So­dau­to” vy­rø cho­rui 1969 m. su­lau­kë pa­si­se­ki­mo cho­ri­nës mu­zi­kos kon­kur­se Ita­li­jo­je).

Pa­grin­di­niu go­ti­kos ar­chi­tek­tû­ri­nio me­no prin­ci­pu pa­grás­ta ir ðios sim­ fo­ni­nës po­emos struk­tû­ra – ið tvir­to pa­grin­do (su­tar­ti­nës „So­dau­to”) ið­au­ga aukð­tyn be­si­ver­þian­èios la­kios, leng­vos for­mos, sub­ti­li or­na­ men­ti­ka, kol vi­sa tai su­si­jun­gia á gau­dþian­tá vien­ti­sà, dau­gia­fak­tû­rá þë­rin­èios in­stru­men­tuo­tës mu­zi­ki­ná au­di­ná. Or­kest­ro ir di­ri­gen­to J. Do­mar­ko vi­di­nës rim­ties ir ener­gi­jos dë­ka ðis kû­ri­nys skam­bë­jo kon­cep­tu­ a­liai, ar­gu­men­tuo­tai.

J. Baðins­ko kû­ry­bai pri­sta­ty­ti tà va­ka­rà pa­si­rink­ti du stam­bie­ji kom­ po­zi­to­riaus opu­sai – sim­fo­ni­ja „Ver­ pe­tuo­se” (1983) ir ope­ros „Mar­ti” (1990) ari­jos, at­lik­tos pir­mà kar­tà.

Kom­po­zi­to­rius kû­rë ne­ma­þai sim­fo­ ni­nës mu­zi­kos, pa­ra­ðë ðe­ðias sim­fo­ ni­jas (ið tie­sø de­vy­nias, ta­èiau tris pir­mà­sias ið­brau­kë pats), ku­riø pa­va­ di­ni­mai („Var­pø sim­fo­ni­ja”, „Rau­dø sim­fo­ni­ja”, „Þe­mës ðauks­mas”)

Muzikos barai /12

krei­pia kon­kre­èios, kom­po­zi­to­riaus nie­ka­da ne­skelb­tos pro­gra­mos link.

Tik pra­dë­jæs kur­ti, J. Ba­ðins­kas nau­ do­jo­si tra­di­ci­në­mis, et­ni­në­mis mu­zi­ kos kom­po­na­vi­mo prie­mo­në­mis, o vë­liau jo kû­ri­niuo­se ryð­kë­ja li­ne­a­ri­nis màs­ty­mas, kon­flik­ti­në dra­ma­tur­gi­ja, mo­der­nios tech­ni­kos. Pui­kus to pa­vyz­dys – sim­fo­ni­ja „Ver­pe­tuo­se”.

Jos pro­gra­ma, ku­rià ga­li­ma nu­spë­ti ið mu­zi­kos, – dra­ma­tið­kø vi­di­niø þmo­gaus ið­gy­ve­ni­mø at­spin­dys. Ir ið tie­sø sim­fo­ni­jos mu­zi­ka itin dra­ ma­tið­ka, kon­flik­tið­ka, fak­tû­ra tirð­ta, kiek­vie­na par­ti­ja in­di­vi­du­a­li­zuo­ta.

Pats kom­po­zi­to­rius ðá opu­sà lai­kë ge­riau­sia sa­vo sim­fo­ni­ja. Sa­vo­tið­ka sim­bo­li­ka pa­dvel­kë tai, kad „Ver­pe­ tai” de­di­kuo­ti tà va­ka­rà di­ri­ga­vu­siam J. Do­mar­kui. Pre­ci­zið­kas ir sin­chro­nið­ kas or­kest­ro grie­þi­mas su­tei­kë ga­li­ my­bæ pa­jus­ti kom­pak­tið­kà sim­fo­ni­jos for­mà (trys da­lys at­lie­ka­mos be per­ trau­kos), tur­tin­gà temb­ri­næ pa­le­tæ, be ku­rios ði kom­po­zi­ci­ja ne­tek­tø daug þa­ve­sio, bei emo­ci­ná krû­vá, per­teik­tà aðt­ria rit­mi­ka, eks­pre­sy­via, ener­gin­ga mu­zi­kos kal­ba, ryð­kia mu­ða­mø­jø in­stru­men­tø par­ti­ja.

J. Ba­ðins­ko sce­nos dar ne­ið­vy­du­ sios ope­ros „Mar­ti” (Jû­ra­tës Vi­liû­tës lib­re­tas) vo­ka­li­niai nu­me­riai – Vin­ gie­nës (at­li­ko Jo­vi­ta Vað­ke­vi­èiû­të), Kat­rës (As­mik Gri­go­rian) ir Jo­no (Egi­ di­jus Daus­kur­dis) ari­jos mu­zi­ki­niu po­þiû­riu ne to­kios pa­trauk­lios. Jau­ nie­ji so­lis­tai pa­si­þy­më­jo ið­raið­kin­gu mu­zi­ki­niu, ges­ti­niu in­ter­pre­ta­vi­mu, nors A. Gri­go­rian kar­tais sti­go aið­ kios dik­ci­jos. Þa­viai – kar­tais þais­min­ gai, kar­tais liûd­nai – skam­bë­jo ref­ re­ni­niai E. Daus­kur­dþio at­lie­ka­mos ari­jos þo­dþiai „Tai­gis tai­gis”.

Kon­cer­tà bai­gë A. Re­ka­ðiaus „Au­to­ ko­lia­þas”. Pa­sak va­ka­rà ve­du­sios mu­zi­ko­lo­gës Þi­vi­lës Ra­moð­kai­tës, ðis „Au­to­ko­lia­þas” në­ra nei mums þi­no­mas pir­ma­sis, nei ant­ra­sis. Tai­gi tà va­ka­rà ávy­ko sa­vo­tið­ka prem­je­ra. „Au­to­ko­lia­þas” da­tuo­ja­mas 1995 m., jo par­ti­tû­ro­je ára­ðy­ta pa­an­trað­të „Tra­gi­cus in mor­tem” („Ati­duo­tas mir­èiai”). Kom­po­zi­to­riaus mu­zi­kai bû­din­gi te­at­ra­lið­ku­mo, ko­mið­ku­mo ir tra­gið­ku­mo, dar­nos ir cha­o­so ele­men­tai, tad ne­nuos­ta­bu, kad A. Re­ka­ðius, më­gæs pa­si­juok­ti ið sa­væs, o ne­re­tai ir ki­tus pa­ðiep­ti, kû­rë ko­lia­þus – ge­riau­siø sa­vo kom­po­zi­ci­jø ið­trau­ kas ávai­riai (daþ­nai ðo­ki­ruo­ja­mai) su­jung­da­vo vie­na­me kû­ri­ny­je, tar­si siek­da­mas uto­pi­nës to­bu­ly­bës. „Èiur­ lio­nið­ku” mo­ty­vu pa­grás­ta sek­ven­ci­ja kom­po­zi­ci­jos pra­dþio­je skam­ba tar­si pa­juo­ka, gal net gro­tes­kas, tu­rint gal­vo­je nu­si­sto­vë­ju­sius dve­jo­pus kon­ven­ci­nius rë­mus: vie­na, kla­si­cis­

ti­nis mu­zi­kos kom­po­na­vi­mo bû­das vi­siems su­pran­ta­mas ir pri­im­ti­nas, ki­ta, ið XX a. ant­ro­sios pu­sës kom­ po­zi­to­riaus ne­be­si­ti­ki­me dar­nios, tri­gar­siais pa­grás­tos har­mo­ni­jos.

Ko­lia­þo prin­ci­pu á mu­zi­ki­ná au­di­ná pa­ma­þu ási­py­næ dþia­zo, po­pmu­zi­kos epi­zo­dai ne­slë­pë gai­va­lið­kos, tem­pe­ ra­men­tin­gos kom­po­zi­to­riaus pa­sau­ lë­jau­tos, kol vi­sa pa­mai­við­ka èiur­lio­ nia­na-dþia­zas ið­si­plë­to­jo á, at­ro­dy­tø, ne­si­bai­gian­èias, klau­sy­to­jø kan­try­bæ ban­dan­èias va­ria­ci­jas ne­kin­ta­mu bo­su. (Ne­ti­kë­tai pa­èiai sau pa­gal ðià mu­zi­kà min­ty­se su­kur­piau ið­ti­sà tri­le­rá ir ta­da su­si­màs­èiau – kà gi kom­ po­zi­to­rius „ati­da­vë mir­èiai”?)

Ret­ros­pek­ty­vus þvilgs­nis vi­sa­da yra pa­ gar­ bus. Tà va­ ka­ rà trims ið gy­ve­ni­mo ið­ëju­siems kom­po­zi­to­ riams pa­gar­bà pa­ro­dë tiek Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, at­sa­kin­gai at­li­kæs sa­vo uþ­duo­tá, tiek pub­li­ka, at­ëju­si pri­si­min­ti drau­gø, ko­le­gø, ben­dra­min­èiø.

Vi­ta­li­ja MOC­KU­TË

Pu­èia­mø­jø kvin­te­ to þy­gis Þy­gis – pui­ki ga­li­my­bë ið­ban­dy­ti sa­ve ir pa­þin­ti ben­dra­þy­gius. Jo me­tu itin ver­ta þi­no­ti, ko ti­kie­si ið sa­væs ir ki­tø. Vien tik þi­niø, ryþ­to, va­lios ar at­kak­lu­mo ne­ga­na. Svar­ biau­sia – pa­si­rink­ti tin­ka­mus þy­gio drau­gus, nes ki­taip ke­lio­në ne­bus sëk­min­ga, o gal ir ið vi­so ne­ávyks. Ðias klo­tin­go þy­gio sà­ly­gas Lie­tu­ vos vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro pu­èia­mø­jø kvin­te­tas per­pra­to ir ávyk­dë be­maþ ne­peik­ti­nai. Kiek­ vie­nas de­ra­mai pû­të sa­và­já in­stru­ men­tà (net­gi val­tor­nà, ku­rià daþ­nas lai­ko ne­su­val­do­mu in­stru­men­tu), sy­kiu gir­dë­da­mas ki­tus ir ne­nu­stelb­ da­mas jø. Uþ­si­mer­kus ro­dës, kad gro­ja ne pen­kie­se, o dvie­se, la­bai re­tai – tri­se. Þy­gá, lap­kri­èio 6 d. vy­ku­sá Kon­ gre­sø rû­muo­se, mu­zi­kai pa­va­di­no „Ðe­ðiais þings­niais pa­kran­te”. Kvin­ te­tas ko­ja ko­jon þings­nia­vo Bal­ti­jos jû­ros pa­kran­te, at­lik­da­mas ðe­ðiø ða­liø (Vo­kie­ti­jos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Es­ti­jos, Da­ni­jos ir Lie­tu­vos) kom­po­zi­ to­riø kû­ri­nius. Tik­riau­siai jau áta­ria­te, kad pa­va­di­ni­mas „Ðe­ði þings­niai pa­kran­te” ir pa­ska­ti­no su­sie­ti ðá ren­ gi­ná su þy­gio sà­vo­ka. Bet­gi þen­ki­me to­lyn.

Pu­èia­mø­jø kvin­te­to (pro­fe­sio­na­ lio­je sce­no­je jis ro­do­si nuo 1997 m.) kon­cer­tas pa­ke­rë­jo jo pa­ties su­kur­ta kul­tû­rin­ga ap­lin­ka. Im­po­

na­vo at­sa­kin­gas mu­zi­kø po­þiû­ris á pa­trauk­laus ir tvar­kin­go at­li­ki­mo bû­ti­ny­bæ. Þa­vë­jo kruopð­èiai su­da­ ry­ta pro­gra­ma pa­si­ren­kant „ðe­ðis þings­nius pa­kran­te”, ku­rie ið pir­mo þvilgs­nio pa­si­ro­dë itin skir­tin­gi (XVIII–XXI a. kom­po­zi­ci­jos). Ta­èiau þvilg­te­lë­jus ðeð­tà­kart, pa­si­rink­tø kû­ri­niø ávai­ry­bë (net jei ir sà­mo­ nin­gai jos siek­ta) ne­re­tai at­ro­dë vie­na­rû­ðë, pir­me­ny­bæ tei­kiant kla­si­ cis­tið­kai ro­man­tið­koms (ir at­virkð­èiai) bei har­mo­nin­gø sà­skam­biø ku­pi­ noms kom­po­zi­ci­joms (at­me­tant tà aðt­rø ir ðai­þø ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos ga­ba­là). Tai­gi pa­na­ðus po­bû­dis sie­ja kla­si­cis­ti­ná ma­þo­ri­niø tri­gar­siø dë­lio­ji­mà vo­kie­èio Fran­zo Dan­zi’o Kvin­te­te Nr. 3; ið­ti­si­ná ir be­sà­ly­gi­ná to­na­lu­mà da­no Car­lo Niel­se­no Pu­èia­mø­jø kvin­te­te; skar­dø ro­man­ tiz­mo at­gar­sá, kad ir kaip bû­tø keis­ta, ne­ok­la­si­cis­tës, daþ­nai ato­na­ lis­tës Graýynos Ba­ce­wicz Kvin­te­te me­di­niams pu­èia­mie­siems; net an­ti­chro­ma­ti­ná, sta­tið­ko har­mo­ni­jos ak­ty­vu­mo „nau­jà­já to­na­lu­mà” es­to Ar­vo Pärto „Quin­tet­ti­no”.

Kol kas ne­pa­tin­ka man nei kla­ si­ka, nei ro­man­ti­ka (be abe­jo, ið­sky­ rus ke­le­tà ðe­dev­rø), ta­èiau pu­èia­ mø­jø kvin­te­to pû­ti­mas net ke­lio­li­ka aki­mir­kø áti­ki­no su­klus­ti ir gë­rë­tis ðia mu­zi­ka. Gal taip nu­ti­ko ir dël to, kad kla­si­ki­në­je ir ro­man­ti­në­je mu­zi­ ko­je pu­èia­mø­jø temb­ras (ko ne­pa­sa­ ky­èiau apie for­te­pi­jo­nà ar sim­fo­ni­ná or­kest­rà) në­ra per­ne­lyg ápras­tas ir kas­die­nis.

Vi­sai ki­to­nið­kos bu­vo Pe­te­rio Vas­ko ir Vai­dos Striau­pai­tës-Bei­na­ rie­nës ðiuo­lai­ki­nës kom­po­zi­ci­jos.

Lat­viø kom­po­zi­to­riaus Kvin­te­tas Nr. 2 „Mu­zi­ka mi­ru­siam drau­gui” per­smelk­tas ar­cha­ji­niais lat­viø fol­ klo­ro ele­men­tais ir sa­vi­tu­mais, ku­rie daþ­no­kai at­ro­dë tie­siog iden­tið­ki lie­tu­viø liau­dies mu­zi­kai sa­vo mo­no­ to­ni­ja, siau­ra in­ter­va­li­ka ir slo­gu­mu bei grau­du­mu. Gal to­dël at­li­kë­jams be var­go pa­vy­ko per­teik­ti per­ma­ to­mo liû­de­sio mu­zi­kos dva­sià. Lie­ tu­vë sa­vo Kvin­te­te Nr. 2 me­di­niams pu­èia­mie­siems (prem­je­ra), skir­ta­me tà va­ka­rà kon­cer­ta­vu­siam kvin­te­tui, ban­dë at­kur­ti bë­gan­èio ar lë­tai slen­ kan­èio lai­ko áspû­dá, ta­èiau aið­kiau bu­vo re­gë­ti jos no­ras ið­ban­dy­ti ávai­ riau­sias gar­sø ið­ga­vi­mo tech­ni­kas.

Pas­ku­ti­në­je pa­strai­po­je dë­me­sin­ gai ir rû­pes­tin­gai skel­biu þy­gei­viø var­dus ir pa­var­des: Li­nas Gai­liû­nas (flei­ta), Ro­ber­tas Bei­na­ris (obo­jus), Ju­ri­jus Rez­ni­èen­ko (klar­ne­tas), An­drius Pup­laus­kis (fa­go­tas) ir Egi­di­ jus Sta­ne­lis (val­tor­na).

As­ta PA­KAR­KLY­TË

„Jau­nos mu­zi­kos” va­do­vas Vac­lo­vas Au­gus­ti­nas

liu­di­jan­èius ne tik in­ter­pre­ta­ci­niu po­þiû­riu (nuo se­no­sios mu­zi­kos iki mo­der­niø kom­po­zi­ci­jø ar dþia­zo), bet ir da­ly­va­vi­mu sin­te­ti­niuo­se mu­zi­kos ir ki­tø me­nø pro­jek­tuo­se – mu­zi­ki­niuo­se spek­tak­liuo­se ar te­at­ra­li­zuo­tuo­se mu­zi­kos kû­ri­niø pa­sta­ty­muo­se.

Tru­pu­të­lis is­to­ri­jos Kom­po­zi­to­riaus Re­mi­gi­jaus Mer­ke­ lio ir cho­ro di­rek­to­riaus Al­gi­man­to Gu­re­vi­èiaus ini­cia­ty­va su­si­kû­ru­si 1989-ai­siais, po pen­ke­riø me­tø „Jau­na mu­zi­ka” ta­po Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bës cho­ru. Nuo 1992 m. cho­rui va­do­vau­ja di­ri­gen­tas ir kom­ po­zi­to­rius Vac­lo­vas Au­gus­ti­nas.

Nuo pat pir­mø­jø veik­los me­tø cho­ ras pel­në ið­ties daug ap­do­va­no­ji­mø – net pen­kio­li­ka di­dþiø­jø pri­zø, I ir II vie­tas ávai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se cho­ri­nës mu­zi­kos kon­kur­suo­se (nuo fol­klo­ro iki po­li­fo­ni­nës mu­zi­kos, nuo an­sam­bli­nës iki ka­me­ri­nio, mið­raus cho­ro su­dë­ties) Eu­ro­po­je, Ja­po­ni­ jo­je. 1994 m. cho­ras áver­tin­tas Lie­ tu­vos kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos pre­mi­ja uþ lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ry­bos rep­re­zen­ta­vi­mà uþ­sie­ny­je, 2000 m. „Jau­nai mu­zi­kai” ati­te­ko ge­riau­sio Lie­tu­vos cho­ro no­mi­na­ci­ja „Auk­so paukð­të”, o 2002 m. ji pel­në Lie­tu­ vos mu­zi­kø sà­jun­gos ap­do­va­no­ji­mà „Auk­si­nis dis­kas”.

Nors „Jau­na mu­zi­ka” ypaè þa­vi

ir kt.) bei þy­ miais di­ ri­ gen­ tais (P. Stein­ber­gu, W. Gönnen­wei­nu, N. She­rif­fu, Ch. Mat­su­ba­ra, P. Han­ke, V. Að­ke­na­zy, V. Spi­va­ko­vu, taip pat S. Son­dec­kiu, G. Rin­ke­vi­èiu­mi, R. Ðer­ ve­ni­ku, D. Kat­ku­mi). Kas­met per 60 kon­cer­tø Lie­tu­vo­je ir uþ­sie­nio ða­ly­se su­ren­gian­èià „Jau­nà mu­zi­kà” jau yra gir­dë­ju­sios be­ne vi­sos Eu­ro­pos ða­lys, Iz­ra­e­lio, Ru­si­jos, Ja­po­ni­jos, Ki­ni­ jos pub­li­ka. Jos re­per­tu­a­re – kû­ri­niai nuo XVI iki XX a., þy­miau­sia ðiø die­nø kû­ry­ba, ru­sø sta­èia­ti­kiø mu­zi­ka, lie­tu­ viø kom­po­zi­to­riø opu­sai, ku­riø da­lis ára­ðy­ta jau að­tuo­niuo­se CD. Dar vie­ nas ið svar­bes­niø pro­fe­si­niø „Jau­nos mu­zi­kos” veik­los pro­jek­tø – kas­met nuo 1995 m. ren­gia­mi tarp­tau­ti­niai cho­ro mu­zi­kos in­ter­pre­ta­vi­mo kur­ sai, á ku­riuos kvie­èia­mi ryð­kûs cho­ri­ nës mu­zi­kos in­ter­pre­tuo­to­jai.

„Po­eto mei­lë” Bet gráþ­ki­me prie ðiø­me­tës cho­ro ðven­tës, ku­rià su­da­ro ið­ties ori­gi­na­lûs mu­zi­kos pro­jek­tai. Pir­mà­já ju­bi­lie­ji­ nës kon­cer­tø se­ri­jos ren­gi­ná „Jau­na mu­zi­ka” sky­rë se­na­jai ita­lø mu­zi­kai, su ku­ria cho­ras pa­þás­ta­mas jau se­no­ kai ir ku­rià, sa­ky­èiau, yra pro­fe­sio­na­ liai per­kan­dæs. Tai liu­di­ja dar 2002 m. at­lik­tas meist­rið­kas kom­pak­ti­nës plokð­te­lës „Ita­lø mu­zi­ka Va­zø dva­re” ára­ðas – vio­li­nin­ko Da­riaus Sta­bins­ko kar­tu su cho­ru pa­reng­ti ita­lø kom­ po­zi­to­riø kû­ri­niai, ku­riø be­veik prieð ke­tu­ris ðimt­me­èius klau­së­si Lie­tu­vos val­do­vai ir di­di­kai.

„Car­mi­na bu­ra­na”

Ðá­kart „Jau­na mu­zi­ka”, tæs­da­ma se­no­sios mu­zi­kos tra­di­ci­jà, spa­lio 22 d. Lie­tu­vos ru­sø dra­mos te­at­re kar­tu su Bi­ru­te Mar (re­þi­sû­ra), Bi­ru­te Ba­ne­vi­èiû­te (cho­reo­grafija), Jo­lan­ta Rim­ku­te (sce­nog­ra­fi­ja), ak­to­ riais, ðo­kë­jais ir an­sam­bliu „Mu­si­ca hu­ma­na”, di­ri­guo­ja­mi ita­lø ma­est­ro An­dre­os An­ge­li­ni, pa­ren­gë mu­zi­ki­ná spek­tak­lá „Po­eto mei­lë”, skir­tà ne tik 15-ajam „Jau­nos mu­zi­kos” ju­bi­lie­jui, bet ir ne­pa­ly­gin­ti so­li­des­nei su­kak­èiai – ita­lø po­eto Fran­ces­co Pet­rar­cos 700-osioms gi­mi­mo me­ti­nëms.

Vai­dy­bos, ðo­kiø ir Pet­rar­cos so­ne­tø fo­ne kon­cer­to va­ka­rà skam­bë­jo kom­po­zi­to­riø C. de Ro­re’s, G. P. da Pa­lest­ri­nos, L. Ma­ren­zio, C. Mon­te­ ver­di mad­ri­ga­lai.

Tai, kad ðio po­ eto kû­ ry­ ba ke­ lis am­þius smar­kiai vei­kë ki­tø me­ni­nin­kø po­ezi­jà, taip pat ir dai­læ bei mu­zi­kà, tarp­tau­ti­næ UNESCO or­ga­ni­za­ci­jà pa­ska­ti­no 2004-uo­sius pa­va­din­ti pa­sau­li­niais Pet­rar­cos me­tais. Tad ir ðis kon­cer­tas Lie­tu­vo­je, su­reng­tas ben­dra­dar­biau­jant su Ita­lø kul­tû­ros

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad sa­vo gim­ta­die­ nio ðven­tæ „Jau­na mu­zi­ka” pra­dë­jo mu­zi­ka, pa­kan­ka­mai pri­ar­të­ju­sia prie is­to­rið­kai pir­mi­nio sa­vo pa­vi­ da­lo. „Po­eto mei­lë­je” su­lig kiek­vie­nu cho­ro ir an­sam­blio pa­si­ro­dy­mu sklei­ dë­si ðiuo­lai­ki­nei au­siai itin jaut­rûs ir ne­ti­kë­ti XIV a. har­mo­ni­jø vin­giai bei tra­pus mad­ri­ga­lø skam­be­sio gro­ þis. Bet, kaip jau kal­bë­ta pra­dþio­je, in­ter­pre­ta­ci­nës ðio cho­ro ga­li­my­bës ne­pa­pras­tai di­de­lës, o re­per­tu­a­ras lai­ko po­þiû­riu mak­si­ma­liai ávai­rus – nuo se­no­sios mu­zi­kos iki ðiø­me­të­je „Gai­do­je” skam­bë­ju­siø prem­je­rø – nau­jau­sio „ma­dos ðauks­mo” mu­zi­ ko­je. Cho­ro uni­ver­sa­lu­mu ir in­ter­ pre­ta­ci­niu lanks­tu­mu bu­vo ga­li­ma ási­ti­kin­ti ap­si­lan­kius ant­ra­ja­me ju­bi­lie­ ji­nës tet­ra­lo­gi­jos kon­cer­te. Ir nors ðis ren­gi­nys – te­at­ra­li­zuo­tas XX a. su­kur­ tos Car­lo Orf­fo kan­ta­tos „Car­mi­na bu­ra­na” pa­sta­ty­mas – sa­vo­tiðkai taip pat at­si­græ­þia ko­ne að­tuo­nis ðimt­me­ èius at­gal á vi­du­ram­þiø mu­zi­kos ir po­ezi­jos ið­ta­kas (1230 m. da­tuo­ja­

Ju­bi­lie­jaus va­ka­rà pa­puo­ðë is­pa­nø ðo­kiai

ins­ti­tu­tu, sa­vo­tið­kai ápras­mi­no po­eto as­me­ny­bæ, jo me­nà su­jung­da­mas su ki­tø to laik­me­èio me­ni­nin­kø kû­ry­ba.

Ben­dra­dar­biau­da­ma su cho­ru „Jau­na mu­zi­ka”, ðio spek­tak­lio siu­ þe­tà su­kû­rë re­þi­sie­rë, dra­mos ak­to­rë B. Mar, o mu­zi­kà ren­gi­niui pa­rin­ko di­ri­gen­tas, se­no­sios mu­zi­kos eks­per­ tas A. An­ge­li­ni.

Pir­ma­ja­me „Jau­nos mu­zi­kos” pen­kio­lik­to­jo gim­ta­die­nio kon­cer­te, ku­rá tiks­liau­sia bû­tø lai­ky­ti mu­zi­ki­niu spek­tak­liu, ke­liø me­nø sin­te­ze, iliust­ ra­ty­vu­sis cho­ro ir in­stru­men­ti­nio an­sam­blio, ly­din­èiø siu­þe­ti­næ Lau­ros ir Pet­rar­cos mei­lës li­ni­jà, vaid­muo itin taik­liai, at­kur­da­mas to laik­me­èio mu­zi­ ki­næ sti­lis­ti­kà, o kar­tu átai­giai at­lie­pë spek­tak­lio tu­ri­ná. Ma­nau, tai lë­më ir pro­fe­sio­na­lus pa­èiø mu­zi­kø at­li­ki­mas, ir sub­ti­lus ma­est­ro A. An­ge­li­ni sko­nis pa­ren­kant kon­kre­èias mu­zi­kos kom­ po­zi­ci­jas.

mas 250 dai­nø ir po­emø ran­krað­tis 1847 m. bu­vo pub­li­kuo­tas ir pa­va­ din­tas „Car­mi­na bu­ra­na”), ta­èiau Orf­fo mu­zi­kai jau bû­din­ga vi­sið­kai ki­ta skam­be­sio ko­ky­bë, ir var­gu ar jo­je bû­tø áma­no­ma ieð­ko­ti sà­sa­jø su sep­ty­niø ðimt­me­èiø se­nu­mo mad­ri­ ga­lais. An­tai ir pats kom­po­zi­to­rius tei­gë vi­du­ram­þiø teks­tuo­se áþvel­gi­às uni­ver­sa­lu­mo veiks­ná: „Ne­jau­èiu jø

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bës cho­ ras „Jau­na mu­zi­ka”, ðie­met pa­þy­min­ tis sa­vo pen­kio­li­kos me­tø ju­bi­lie­jø, iki me­tø pa­bai­gos su­rengs ke­tu­ris skir­tin­gos te­ma­ti­kos kon­cer­tus, ko­lek­ty­vo pro­fe­si­nës veik­los ávai­ro­væ

temb­rið­kai skaid­riu ir gry­nu a cap­ pel­la dai­na­vi­mo sti­liu­mi bei aukð­ èiau­siu meist­rið­ku­mu, ta­èiau cho­ras ne­si­ten­ki­na vien ðiuo mu­zi­ka­vi­mu ir ren­gia pro­gra­mas su ávai­riais ko­lek­ ty­ vais (LNSO, LVSO, LKO, Ðv. Kris­ to­fo­ro or­kest­ru, Ber­ly­no sim­fo­ni­niu or­kest­ru, „Mask­vos vir­tuo­zais”, Sankt Pe­ter­bur­go „Ka­me­ra­ta”, Tel Avi­vo sim­fo­ni­niu or­kest­ru, Iz­ra­e­lio „Ka­me­ ra­ta”, Je­ru­za­lës sim­fo­ni­niu or­kest­ru

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

„Jau­na mu­zi­ka” dai­nuo­ja pen­kio­lik­tuo­sius

Vie­no ge­riau­siø Lie­tu­vos cho­rø su­kak­tá ap­si­lan­ky­mu pa­ger­bë Lie­tu­vos pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus

Muzikos barai /13

Didþioji salë kaip se­nø, lai­kau juos la­bai ver­tin­ gais ir ðiuo­lai­kið­kais. Lai­ko ele­men­tas ið­nyks­ta, lie­ka tik dva­sios jë­ga”.

Tai­gi lap­kri­èio 14 d. Vil­niaus kon­gre­sø rû­muo­se „Jau­na mu­zi­ka” ðven­të ant­rà­jà sa­vo pen­kio­lik­to­jo gim­ta­die­nio da­lá. Te­at­ra­li­zuo­tam „Car­mi­na bu­ra­na” pa­sta­ty­mui va­do­ va­vo is­pa­nø re­þi­sie­rius ir cho­reo­ grafas Ju­a­nas An­to­nio de los Re­y­e­ sas, cho­rui di­ri­ga­vo pats ma­est­ro V. Au­gus­ti­nas, o ju­bi­lie­ji­niam ður­mu­liui su­kur­ti dar bu­vo pa­si­telk­tos to­kios pa­jë­gos: Jo­a­na Ged­min­tai­të (sop­ ra­nas), Kæs­tu­tis Al­èaus­kis (te­no­ras), Gied­rius Þa­lys (ba­ri­to­nas), Rû­tos ir Zbig­ne­vo Ibel­haup­tø for­te­pi­jo­ni­nis du­e­tas, an­sam­blis „Giun­ter Per­cus­ sion” ir J. A. de los Re­ y­e­so tru­pë „Bra­vo Fla­men­co” ið Is­pa­ni­jos.

Drà­sûs di­so­nuo­jan­tys sà­skam­ biai, su­dë­tin­gi rit­mai, ne­pa­pras­tai spal­vin­ga temb­rø pa­le­të, ku­rios or­kest­ri­ná va­rian­tà kon­cer­te pa­kei­të dvi mu­ða­mø­jø ka­te­go­ri­jos – plak­tu­ki­ nius „mu­ða­muo­sius” at­sto­jan­tis for­te­ pi­jo­ni­nis du­e­tas bei tem­pe­ra­men­tin­ ga­sis mu­ða­mø­jø an­sam­blis „Giun­ter Per­cus­sion”, taip pat ne­pa­ki­tu­si vo­ka­ li­në par­ti­tû­ros da­lis – cho­ro ir so­lis­tø par­ti­jos, – vi­sa ði gar­si­në me­dþia­ga, da­bar dar ap­vilk­ta ðo­kë­jø ið Is­pa­ni­jos tru­pës vaiz­di­në­mis ins­pi­ra­ci­jo­mis, vie­to­mis grës­min­gai pa­brëþ­to­mis, at­ro­dy­tø, ele­men­ta­raus ir vis dël­to ne­pa­pras­tai átai­gaus trep­së­ji­mo ar ly­ri­niuo­se epi­zo­duo­se pa­pil­dy­to­mis ðo­kë­jø kû­nus plas­tið­kai ap­si­ve­jan­èiø ran­kø vai­ni­ko (be­je, tru­pë ðià mu­zi­kà ðo­ka jau dau­giau kaip de­ðimt me­tø – po „Car­mi­na bu­ra­na” pa­sta­ty­mo 1990 m. Bos­to­ne de los Re­y­e­sas Ma­sa­èu­set­so vals­ti­jo­je (JAV) bu­vo ap­do­va­no­tas uþ vi­sø lai­kø ge­riau­sià cho­reo­grafijos dar­bà), ága­vo dar vie­nà at­spal­vá – ið Orf­fo kan­ta­tos vir­to spal­vin­gu ne tik mu­zi­ki­niu, bet ir vi­zu­a­liai te­at­ra­li­zuo­tu pa­sta­ ty­mu. Ir ga­li­ma sa­ky­ti, kad, kan­ta­tà „Car­mi­na bu­ra­na” su­vi­zu­a­li­nus, mu­zi­ki­nis áspû­dis tik dar su­stip­rë­jo.

Na, o ðio va­ka­ro ðei­mi­nin­kë „Jau­na mu­zi­ka” vël pa­tvir­ti­no, kad at­lie­ka­ mos ir ge­rai at­lie­ka­mos mu­zi­kos vir­ðu­ti­në ri­ba cho­rui tar­si ne­eg­zis­ tuo­ja. Tad be­lie­ka lauk­ti dar dvie­jø tet­ra­lo­gi­jos da­liø – dþia­zo mu­zi­kos pro­jek­to ir Gied­riaus Kup­re­vi­èiaus ope­ros „Da­li­ga­la” pa­sta­ty­mo.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Muzikos barai /14

Gim­ta­die­nis Kon­ gre­sø rû­muo­se „Gar­siau­sias vi­sø lai­kas bur­ti­nin­ kas, vie­nin­te­lis iliu­zio­nis­tas” – taip apie at­vyks­tan­tá á Vil­niø Da­vi­dà Cop­per­fiel­dà be per­sto­jo jau dau­giau nei du më­ne­sius skel­bia te­le­vi­zi­jos re­kla­ma. Ar­ba á „ma­gið­kà lieps­no­jan­èio le­do fies­tà” áky­riai vi­lio­ja­mai iki pat „Sie­mens” are­nos ati­da­ry­mo va­ka­ro kvie­èia­mi þiû­ro­ vai. Ir ðtai vi­sið­kai ki­ta­me kon­teks­te – Kon­gre­sø rû­mø sce­no­je – spa­lio 22-osios va­ka­rà nu­skam­bë­jo be­veik su­tam­pan­tis su ðiais pom­pas­tið­kais ðau­ki­niais kon­cer­to „kal­ti­nin­ko” pri­ sta­ty­mas: „Á sce­nà þen­gia di­dy­sis bûg­nø ma­gas Pa­ve­las Giun­te­ris”.

Pil­nu­të­lë sa­lë, sau­sa­kim­ðai nu­sës­ti bal­ko­no laip­tai, daug pla­tes­nis, pa­ly­gin­ti su penk­ta­die­nio va­ka­rais á ðià kon­cer­tø sa­læ su­plau­kian­èia pub­ li­ka, klau­sy­to­jø ir þiû­ro­vø am­þiaus dia­pa­zo­nas. Tra­di­ci­ná penk­ta­die­ ni­ná sim­fo­ni­nës mu­zi­kos kon­cer­tà ðá­va­kar kei­èia sce­no­je ið­dës­ty­ta va­di­na­mo­ji „sun­kio­ji ar­ti­le­ri­ja”, be­si­pui­kuo­jan­ti vi­sa sa­vo ga­ly­be ir be­maþ vi­sa su­dë­ti­mi. Ne per se­niau­siai, prieð ke­le­tà me­tø, to­ká re­gi­ná te­ko ið­vys­ti tarp­tau­ti­nio per­ ku­si­nin­kø fes­ti­va­lio Vil­niu­je me­tu.

Ar­ba – pa­ly­gin­ti se­niai, jei at­kreip­ tu­me dë­me­sá á ðá ru­dens va­ka­rà an­ðla­gu vir­tu­sá per­ku­si­nës mu­zi­kos kon­cer­tà. Va­di­na­si, pub­li­ka go­dþiai il­gi­si to­kiø ren­gi­niø, to­kios mu­zi­kos – „gry­nak­rau­jës” mu­ða­mø­jø fies­tos.

Bet ðá­kart – ne per­ku­si­nin­kø fes­ti­va­ lis ar jo ati­da­ry­mas. Ðá­kart kon­cer­to tai­ki­nys – P. Giun­te­ris, ðven­èian­tis sa­vo gim­ta­die­ná. Ðven­èian­tis triukð­ min­gai. Su gau­siu bû­riu drau­gø ir gar­siais mu­zi­kais, su­ti­ku­siais gim­ta­ die­nio pro­ga pa­kon­cer­tuo­ti, su tik­ru vi­sø ðven­èiø atri­bu­tu ug­nies fe­jer­ver­ku ðio­je, kaip iki tol ma­niau, kur kas aka­de­mið­kes­nës pa­skir­ties sce­no­je (na, þi­no­ma, ne­skai­tant ko­mer­ci­niø ðios sa­lës ren­gi­niø).

Kon­cer­to pro­gra­ma bu­vo iðties il­ga (tru­ko dau­giau nei tris va­lan­ das) ir iki kraðtu­ti­nu­mø kon­tras­tin­ga – nuo jau ga­li­mø kla­si­ka va­din­ti ðe­dev­rø ma­rim­bai iki te­at­ra­li­zuo­tos ho­li­vu­di­nës „Þie­dø val­do­vo” mu­zi­ kos ins­ce­ni­za­ci­jos. Tai tar­si ro­dik­liai, pra­na­ðau­jan­tys ga­li­mà klau­sy­to­jø ið­var­gi­ni­mà, mu­zi­kos mið­rai­næ ir net­gi lai­ky­ti­ni ri­zi­kos, kad kon­cer­tas bus pa­va­din­tas be­sko­niu, veiks­ niais. Bet – di­dþiu­lis „bet” – tai, kas ne­tel­pa á tra­di­ci­nio kon­cer­to rë­mus ir ne­tin­ka aka­de­mi­nio sko­nio kon­ cep­ci­jai, vi­sið­kai na­tû­ra­liai ási­lie­jo á

mar­gas­pal­væ ðven­ti­nio ren­gi­nio, juo­lab gim­ta­die­nio, mo­zai­kà. O P. Giun­te­rio ju­bi­lie­ji­nio va­ka­ro in­ten­ci­ja, re­gis, kaip tik to­kia ir bu­vo – su­reng­ti tik­rà ðven­tæ. Ne tik sau, bet ir vi­siems ap­lin­kui, bû­tent vi­siems – ávai­riau­siems sko­niams, ávai­riau­siems am­þiams ir t. t.

An­tai áþan­gi­nis akor­das, ku­ria­me skam­bë­jo Ney Ro­sau­ro kom­po­zi­ ci­ja „Ja­po­nið­ko­ji uver­tiû­ra” (at­li­ko P. Giun­te­ris ir jo ini­cia­ty­va su­bur­tas an­sam­blis „Giun­ter Per­cus­sion”), at­ro­do, pa­ti­ko vi­sai sa­lei – tai liu­di­jo griau­dë­jan­tys vi­suo­ti­niai aplo­dis­ mentai. Bet to­les­nis ið­orið­kai kuk­lus „Per­cus­sion Duo” – ma­rim­bi­nin­kø Lo­ren­zo Fer­ran­di­zo ir Gus­ta­vo Gi­me­no ið Olan­di­jos – pa­si­ro­dy­ mas, kad ir kaip já pri­sta­ty­da­mi ðou­ me­nið­ka ma­nie­ra spal­vi­no va­ka­ro ve­dë­jai Ag­në Ku­bi­lie­në ir An­drius Bia­lob­þes­kis, su kau­pu ten­ki­no aka­de­mi­nës mu­ða­mø­jø mu­zi­kos më­gë­jø no­rus. Tai ne­pa­pras­tai sub­ti­lus ir ku­pi­nas vir­tuo­zið­ku­mo, vi­sið­kai ne­si­vai­kan­tis efek­tø Kop­pe­ lio „To­ka­tos” at­li­ki­mas bei ju­ve­ly­ rið­kai ið­to­bu­lin­tà an­sam­blið­ku­mà de­monst­ruo­jan­ti Rei­cho kom­po­zi­ ci­ja „Na­go­ya ma­rim­bas”. Ið­ties ku­rá lai­kà – tiek ðio du­e­to pa­si­ro­dy­mo me­tu, tiek po to, skam­bant A. Ðen­ de­ro­vo „Su­la­mi­tos gies­mei”, – gran­ dio­zi­niø efek­tø ið­troð­ku­si pub­li­kos da­lis lei­do sau pa­nuo­bo­dþiau­ti ir pa­er­ze­liuo­ti. Nors më­gi­ni­mu átik­ti ðiai klau­sy­to­jø gru­pei ga­lë­èiau lai­ ky­ti Ðen­de­ro­vo kû­ri­ná ly­din­èius á sce­nà nu­kreip­tø spal­vo­tø pro­þek­to­ riø blyks­nius, ba­na­liai më­gi­nu­sius pa­sod­rin­ti „Su­la­mi­tos gies­mës” kul­ mi­na­ci­jà. At­virkð­èiai, ma­nau, kad tam jo­kiø pa­pil­do­mø veiks­niø ne­rei­ kia – Se­no­jo Tes­ta­mento pa­slap­èiai kur­ti uþ­ten­ka hip­no­ti­zuo­jan­èio Ju­di­ tos Lei­tai­tës vo­ka­lo vin­gu­ria­vi­mo, ly­di­mo P. Giun­te­rio mu­ða­mø­jø. Bet – ir vël „bet” – to­bu­lai pa­ten­kin­ti vi­sið­kai skir­tin­gø sko­niø re­cep­to­riai.

Ir vël – vi­suo­ti­nës ova­ci­jos.

Kas ne kas, o jau rit­mas pa­þa­ di­na net slap­èiau­sias þmo­gaus gai­va­lið­ku­mo ker­tes ar­ba net­gi pir­mykð­èius, tie­siog „gy­vu­lið­kus” ho­mo sa­piens jaus­mus ir po­jû­èius.

Ir, ma­nau, to­bu­liau­siai tai at­lie­ka mu­ða­mø­jø rim­tai. Ne­im­siu ieð­ko­ti ðios átai­gos ðak­nø ir ana­lo­gi­jø ða­ma­nø ke­rë­ji­muo­se – tai per­ne­lyg aki­vaiz­du. Ko ge­ro, dël to mu­ða­ mø­jø mu­zi­ka ir trau­kia be ga­lo ávai­ rià au­di­to­ri­jà, nes vi­sai jai ben­dra gai­va­lið­ku­mo pa­jau­ti­mas. Ir kai ðià jë­gà ima meist­rið­kai val­dy­ti to­kie kaip P. Giun­te­ris, pa­tys ne­bi­jan­tys

pa­si­ner­ti á, ið­drá­siu pa­sa­ky­ti, pir­ mykð­èiø ins­tink­tø sti­chi­jà, tuo uþ­si­ kre­èia ir ap­lin­ka. Bet kai ri­ba per­þen­ gia­ma, o tai ðia­me kon­cer­te liu­di­jo for­suo­tas, net­gi dras­tið­kas vy­rø ið cho­ro „Bre­vis” vo­ka­las Ziv­ko­vi­ciaus kû­ri­ny­je „Une­ven souls”, rit­mas ir já su­pan­tys ele­men­tai tam­pa ne­be me­no ið­raið­ka. Gal­bût dai­ni­nin­kai tie­sio­giai per­skai­të „Ne­ra­miø sie­lø” pa­skir­tá ir jà rëk­te ið­rë­kë pri­ta­ria­mi kur kas sub­ti­les­nës Sau­liaus Aug­lio ma­rim­bos. To­dël ma­nau, kad rit­ mas, pa­þa­din­da­mas pa­sà­mo­ni­næ þmo­gaus sti­chi­jà, tai da­ro kur kas ele­gan­tið­kiau. Tai pui­kiai ro­do P. Giun­te­rio mu­zi­ka­vi­mas, vi­suo­met ku­pi­nas ir gàs­di­nan­èios ug­nies bei ener­gi­jos, ir es­te­ti­nio þa­ve­sio.

Ir vis dël­to ne­sie­kiu smul­kiai ap­tar­ti ir ana­li­zuo­ti skam­bë­ju­ siø kom­po­zi­ci­jø in­ter­pre­ta­ci­niø niu­an­sø – ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas, ma­nau, vi­sið­kai tei­së­tai to tu­rë­tø ið­veng­ti. Kad ir kà iki ðiol èia dës­ èiau, ið tik­rø­jø vi­sa ta­po ne­pa­kar­ to­ja­ma ðven­te, tar­si di­dþiu­le mar­ga gë­liø puokð­te, ku­rio­je, kaip ir sa­kiau, vi­si ga­lë­jo ras­ti tai, kas jiems pa­tik­tø. Ku­rio­je prie P. Giun­te­rio mu­ða­mo af­ri­kie­tið­ko djem­be þa­vin­ gai de­rë­jo ir Ne­dos Ma­lû­na­vi­èiû­ tës vo­ka­las bei flei­ta, ir fi­lo­so­fi­niu va­ka­ro cen­tru ta­pæs Lou Ha­ris­so­no Kon­cer­tas smui­kui ir mu­ða­mø­jø or­kest­rui (so­lis­tas Zbig­ne­vas Le­vic­ kis ir „Giun­ter Per­cus­sion”), ir tem­ pe­ra­men­tin­ga ug­ni­mi spjau­dan­tis Ala­no Ke­ow­no „Funk for two”, at­lie­ ka­mas Ar­vy­do Jo­fës ir P. Giun­te­rio du­e­to, ir aukð­èiau­siu meist­rið­ku­mu al­suo­jan­tis á sce­nà grá­þu­sio du­e­to ið Olan­di­jos pa­si­ro­dy­mas su Ma­xo Let­ho kom­po­zi­ci­ja „Ef­fu­go­net­rom” bei Ma­nu­e­lio de Fal­los „La vi­da Bre­ve”, ir vi­sið­kai ho­li­vu­di­në, vai­kið­ kai te­at­ra­li­zuo­ta kom­po­zi­ci­ja „Urukhai” („Ko­ va”) ið ki­ no fil­ mo „Þie­ dø val­do­vas”, ir ðven­ti­ná ren­gi­ná uþ­bai­ gu­si tiek pa­ties P. Giun­te­rio veik­los, tiek jo su­bur­to an­sam­blio „Giun­ter Per­cus­sion” kul­mi­na­ci­ja – kom­po­zi­ ci­ja „Spi­rits Ri­sing” (taip pa­va­din­tas ir kà tik pa­si­ro­dæs bei kon­cer­te pri­ sta­ty­tas pir­ma­sis lie­tu­við­kas mu­ða­ mø­jø an­sam­blio al­bu­mas) pa­gal Mat­tà Sa­va­ge’à su cho­reo­grafiniais ele­men­tais, at­lie­ka­mais jau­nø­jø ðo­kë­jø ið M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los. „Su mei­le ir ener­gi­ja” – tiks­liau ir ne­api­bû­din­si nu­skam­bë­ju­sios ðven­tës. Ga­li­ma tik pri­dur­ti, kad kiek­vie­nas gy­ve­ni­me no­rë­tø bent kar­tà tu­rë­ti pa­na­ðø gim­ta­die­ná.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Kon­gre­sø rû­muo­ se ka­ra­liau­ja sty­gi­nin­kai...

Re­gis, Vil­niaus kon­gre­sø rû­mai ðá kon­cer­ti­ná se­zo­nà ið­skir­ti­niu dë­me­siu ap­do­va­no­jo sty­gi­niø me­no më­gë­jus.

Spa­lio–g­ruo­dþio më­ne­siais á ðià kon­ cer­ti­næ sce­nà mu­zi­kuo­ti pa­kvies­ti net trys smui­ki­nin­kai ir du vio­lon­èe­li­nin­kai.

(Pa­ly­gi­ni­mui pa­sa­ky­siu, kad sim­fo­ni­ nës mu­zi­kos kon­cer­tui su for­te­pi­jo­nu kon­cer­ti­nio se­zo­no at­kar­po­je iki Nau­ jø­jø me­tø skir­tas vos vie­nas va­ka­ras.)

Tik ne­áþvel­ki­te èia skep­sio uþuo­mi­nø, nes no­riu vien pa­si­dþiaug­ti ga­li­my­be per trum­pà lai­kà pa­þin­ti ke­le­tà nau­jø var­dø ar gy­vai ið­girs­ti gar­sius mu­zi­ kus. Kad ir, pa­vyz­dþiui, gy­vai klau­sy­tis pa­sau­li­nio mas­to smui­ki­nin­kës Lia­nos Isa­ka­dzës grie­þi­mo ar bû­ti á mu­zi­kø olim­pà spar­èiai ko­pian­èio ðe­ðio­lik­me­ èio smui­ko vir­tuo­zo Piot­ro Ja­siur­kow­ skio pa­si­ro­dy­mo liu­dy­to­ja. Ar­ba – kaip bu­ vo lap­ kri­ èio 5 d. – su ádo­ mu­ mu klau­sy­tis prieð pen­kio­li­ka me­tø B. Dva­ rio­no smui­ki­nin­kø kon­kur­sà lai­më­ju­sio Yuri Þis­li­no. Ðio­je re­cen­zi­jo­je no­rë­èiau pla­èiau ap­þvelg­ti dvie­jø smui­ki­nin­kø – L. Isa­ka­dzës ir Y. Þis­li­no – bei jiems ta­ru­sio LVSO kon­cer­tus.

Ma­nau, kad da­lis klau­sy­to­jø, ei­da­mi á Y. Þis­li­no pa­si­ro­dy­mà, svars­të, kaip ðis smui­ki­nin­kas, ant vie­no ið kar­je­ros laip­te­liø uþ­li­pæs Lie­tu­vos kon­kur­si­në­je sce­no­je, gro­ja ðian­dien, pra­ëjus pen­ kio­li­kai me­tø, kar­tu gal no­rë­da­mi pa­tik­rin­ti ir tuo­me­ti­nës kon­kur­so þiu­ri to­lia­re­gið­ku­mà. O èia dar pro­gra­mai pa­si­rink­ta­sis P. Èai­kov­skio Kon­cer­tas smui­kui, vi­sus so­lis­to ge­bë­ji­mus ið­ke­ lian­tis kaip ant del­no, gro­tas nu­gro­tas vi­sø smui­ki­nin­kø ir dël to pra­ðy­te be­si­ pra­ðan­tis ne­ti­kë­tø, ori­gi­na­liø in­ter­pre­ ta­ci­niø po­sû­kiø. Nors Y. Þis­li­nas sce­ no­je anaip­tol ne­sie­kë ið­ras­ti dvi­ra­èio, bet ir ne­su­do­mi­no jo­kia in­tri­ga, ne­su­ kë­lë jo­kio vi­di­nio vir­pe­sio. At­sar­giai sva­jin­ga pir­mo­ji kon­cer­to da­lis, ta­ry­ tum glos­to­ma með­kos le­te­nos, gë­rë­ ji­ma­sis to­ta­liu le­ga­to, pa­to­giai, re­zer­ vuo­tai at­lie­ka­mi pa­sa­þai (kart­kar­èiais ne­ðva­rûs net ir esant to­kiam – ge­ro­kai lë­tes­niam – tem­pui), le­tar­gið­kai ið­tá­su­si màs­li me­lo­di­në li­ni­ja ant­ro­jo­je da­ly­je – de­ja, to­kia at­li­kë­jo kon­cep­ci­ja ne­su­ lau­kë at­gar­sio or­kest­re – ðis ta­po tar­si ne­ran­giu pri­ta­rë­ju, ne­pa­jë­gian­èiu vi­sið­kai ið­si­ju­din­ti ir ne­ti­kë­tai grei­tu tem­pu pra­pliu­pu­sia­me fi­na­le. At­ro­ dy­tø, tà va­ka­rà di­ri­ga­vu­sio jau­no es­tø di­ri­gen­to Ola­ri Elt­so uþ­duo­tis ðia­me links­ma­me ron­do bu­vo su­spë­ti pas­kui so­lis­tà, kaip ir vi­so kon­cer­to me­tu – be kom­pro­mi­sø pa­klus­ti Y. Þis­li­no min­èiai, or­kest­rà tar­si lai­kant

be­vei­dþiu akom­pa­ni­men­tu. Gal tik pa­èiø or­kest­ran­tø mu­zi­ka­vi­mo dë­ka tà va­ka­rà skam­bë­ju­si G. Enes­cu pir­mo­ji „Ru­mu­nið­ko­ji rap­so­di­ja”, ri­zi­kuo­da­ma nu­blank­ti kam­puo­tuo­se O. Elt­so ju­de­ siuo­se, ne­pra­ra­do vi­so sa­vo þa­ve­sio.

Klau­sy­da­ma­si klar­ne­to (Ju­ri­jaus Rez­ni­ èen­kos) ir obo­jaus (Ro­ber­to Bei­na­rio) áþan­gi­nio du­e­to, tik dar kar­tà ási­ti­ki­ nau, kad su­lig kiek­vie­nu kon­cer­tu ne­nu­sto­ju þa­vë­tis spar­èiai ky­lan­èia LVSO pu­èia­mø­jø gru­pës at­li­ki­mo ko­ky­be. Vis dël­to or­kest­ro mu­zi­ka­vi­ mas ga­lë­jo bû­ti dar lais­ves­nis, pa­vyz­ dþiui, val­so epi­zo­de trû­ko ðio ðo­kio rit­mi­nio ma­nie­rin­gu­mo. Ir ne­ju­èia klau­san­tis kû­ri­nio pir­ðo­si min­tis, kad lie­tu­viø or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas es­tø di­ri­gen­to, – tai de­ri­nys, vi­sið­kai kon­ tras­tuo­jan­tis su tem­pe­ra­men­tin­ga ru­mu­nø mu­zi­kos pri­gim­ti­mi. Kiek ar­ti­mes­nio – ðiau­rie­tið­ko – po­bû­dþio bu­vo ant­rai kon­cer­to da­liai pa­rink­ta Je­a­no Si­be­liau­s Penk­to­ji sim­fo­ni­ja, bet ji nu­skam­bë­jo kaip di­dþiu­lë áþan­ga, uþ­si­tæ­sæs lau­ki­mo efek­tas, ne­at­sver­tas per grei­tai nu­kirs­tø kul­mi­na­ci­niø epi­ zo­dø. Ir ne­keis­ta, kad ne­ti­kë­ta kul­mi­ na­ci­në pa­bai­ga klau­sy­to­jø bu­vo ne­ið­ kart su­pras­ta – pa­si­bai­gus sim­fo­ni­jai, ne­drà­si aplo­dis­mentø pra­dþia ro­dë ne­su­si­vo­ki­mà, ar kû­ri­nys jau ið­ties bai­gë­si. Kaip ir G. Enes­cu kû­ri­ny­je, au­sá ma­lo­ni­no at­ski­rø in­stru­men­tø so­lo gro­ji­mas, kom­pen­suo­da­mas po­jû­tá, kad di­dþiu­lë par­ti­tû­ra di­ri­gen­to mos­tams vis dël­to ne­pa­val­di. Be­je, di­ri­gen­tas O. Elt­sas mû­sø pub­li­kai pui­ kiai pa­þás­ta­mas ið vy­ku­sio prieð po­rà me­tø „Gai­dos” fes­ti­va­lio kon­cer­to kaip ðiuo­lai­ki­næ mu­zi­kà at­lie­kan­èio es­tø an­sam­blio va­do­vas ir di­ri­gen­tas; ðios re­cen­zi­jos au­to­rë jo pa­si­ro­dy­mà su sa­vo an­sam­bliu dar ste­bë­jo ir Leip­ci­go „Ge­wand­haus” Ka­me­ri­nës sa­lës sce­no­je. Pa­ly­gi­nus ðiuos O. Elt­so pa­si­ro­dy­mus, su­si­da­ro áspû­dis, kad di­ri­gen­tui sa­ves­në ir la­biau pa­klûs­ta an­sam­bli­nës su­dë­ties par­ti­tû­ra, juo­ lab kad jo ka­te­go­rið­kà bû­dà taik­liau nei ro­man­ti­në at­spin­di ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka. Ðiuos pa­màs­ty­mus su­kë­læs lap­kri­ èio 5 d. va­ka­ro kon­cer­tas ta­ry­tum nu­trau­kë vir­ti­næ ið­ties ási­min­ti­nø ir ádo­ miø LVSO penk­ta­die­ni­niø kon­cer­tø, bet tik trum­pam – po po­ros sa­vai­èiø Kon­gre­sø rû­muo­se pel­ny­tai griau­dë­jo aplo­dis­mentø la­vi­na ir ne­ti­lo „bra­vo” ðûks­niai di­ri­gen­tui Vla­di­mi­rui Pon­ki­ nui. Bet gráþ­ki­me prie smui­ki­nin­kø Kon­gre­sø rû­mø sce­no­je. Ir ðá­kart – prie L. Isa­ka­dzës.

Spa­lio 15 d. va­ka­ro kon­cer­tas su L. Isa­ka­dze ir veng­rø di­ri­gen­tu Pe­te­ riu Csa­ba bu­vo tre­èia­sis ðio se­zo­no

sim­fo­ni­nës mu­zi­kos ren­gi­nys (po ati­ da­ry­mo kon­cer­to ir ju­bi­lie­ji­nio Fe­lik­so Ba­jo­ro va­ka­ro) Kon­gre­sø rû­muo­se. Ir tre­èi­à­kart po kon­cer­to ið­ëjau su min­ ti­mi, kad ðio­je sa­lë­je vyks­ta ste­buk­lai.

Pir­miau­sia tai su­si­jæ su Lie­tu­vos vals­ ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro grie­þi­mo ko­ky­be, pas­ta­rà­já pus­me­tá ne­pa­pras­tai pa­ge­rë­ju­sia ir ko­ne su­lig kiek­vie­nu kon­cer­tu ste­bi­nan­èia kas­kart aukð­tes­ niu meist­rið­ku­mu. Tà va­ka­rà ko­lek­ty­vo at­lik­ta ið­ties su­dë­tin­ga sim­fo­ni­në par­ti­tû­ra – Ri­char­do Straus­so sim­fo­ ni­në po­ema „Did­vy­rio gy­ve­ni­mas”, – drás­èiau teig­ti, þy­mi net­gi pa­ly­gin­ti aukð­tà ko­lek­ty­vo meist­rið­ku­mo ly­gá. Jà di­ri­guo­jant P. Csa­bai, au­sá nuo­la­tos ma­lo­ni­no ir dþiu­gi­no or­kest­ro kaip mil­þi­nið­ko vir­tuo­zo grie­þi­mas, ku­pi­nas tech­nið­kai ne­pri­ekaið­tin­gø pa­sa­þø, þais­min­gi „paukð­tið­ki” me­di­nu­kø mo­ty­vai, ðva­rios, tie­siog tvis­kan­èios va­rio fan­fa­ros. O kai ið­girs­ti ke­le­tà sub­ ti­liai nu­ðli­fuo­tø fra­ziø, jaut­raus smui­ko mo­no­lo­gà (so­lo gro­jo or­kest­ro smui­kø gru­pës kon­cert­meis­te­ris Zbig­ ne­vas Le­vic­kis) ar an­sam­blið­kai ko­ne to­bu­là smui­ki­nin­ko ir obo­ji­nin­ko (R. Bei­na­rio) du­e­tà, su­pran­ti, kad jau vien dël to ver­të­jo at­ei­ti á ðá kon­cer­tà.

O juk tà va­ka­rà dar grie­þë pa­sau­li­nio gar­so smui­ki­nin­kë L. Isa­ka­dzë. Klau­sy­ da­ma­si tar­si ið ki­to pa­sau­lio atai­din­èio smui­ko temb­ro F. Men­dels­soh­no Kon­cer­te smui­kui ir or­kest­rui e-moll, il­gai ne­ga­lë­jau su­vok­ti, kuo tie­siog ma­gið­kai trau­kia ðis skam­be­sys, kol ga­lø ga­le min­tis uþ­stri­go uþ gir­dë­to tik ið ára­ðø ar te­le­vi­zi­jos Da­vi­do Oist­ ra­cho (L. Isa­ka­dzë pas já mo­kë­si) grie­þi­mo, iki ðiol net ir pri­si­mi­ni­muo­se te­be­ke­rin­èio jo smui­ko temb­ro, kar­tu to­kio sve­ti­mo nû­die­nos ur­ba­nis­ti­nei sam­pra­tai. L. Isa­ka­dzës gro­to­ji pro­ gra­ma ta­po tar­si til­tu, jun­gian­èiu se­nà­sias jau ro­man­tiz­mu dvel­kian­èio kla­si­cis­ti­nio kon­cer­to tra­di­ci­jas su ávai­ ria­ly­pe XX a. pa­sau­lë­þiû­ra. Tau­ri aris­ tok­ra­tið­ka lai­ky­se­na, su­lig kiek­vie­nu kû­ri­niu vi­sið­kai ki­tas gar­so temb­ras, ne­at­pa­þás­ta­mai pa­si­kei­èian­tis smui­ko skam­be­sys – nuo sal­daus, minkð­to Men­dels­soh­no Kon­cer­te, pa­ly­di­mo jaut­raus, su­si­klau­siu­sio or­kest­ro (ir tai ne vien di­ri­gen­to nuo­pel­nas), iki at­vi­res­nio, plokð­tes­nio, tie­siog „su­mo­ der­nin­to” smui­ko gar­so pen­kia­da­lë­je L. Bern­stei­no Se­re­na­do­je smui­kui, ar­fai, pen­kiems mu­ða­mie­siems ir sty­gi­niø or­kest­rui ar ne­pa­kar­to­ja­mo bi­so ið D. Ðos­ta­ko­vi­èiaus Pir­mo­jo kon­ cer­to smui­kui Pa­sa­ka­li­jos – iro­nið­kai tra­gið­ko, uþ­gau­nan­èio ir iki pat ga­lo ne­pa­lei­dþian­èio sa­vo átai­ga, be­ga­li­nës átam­pos kû­ri­mu ka­den­ci­jo­je...

Fil­har­mo­ni­jo­je – pia­nis­tai Na, o ðtai Fil­har­mo­ni­jos sim­fo­ni­ niuo­se kon­cer­tuo­se ðá se­zo­nà ka­ra­ liau­ja for­te­pi­jo­nas ir ko­ne ið­im­ti­nai – gar­sûs lie­tu­viø pia­nis­tai: se­zo­no pra­dþios pro­ga skam­bi­no Pet­ras Ge­niu­ðas, po il­go­kos per­trau­kos Lie­ tu­vo­je vël gro­jo Po­vi­las Stra­vins­kas, per­nai su­ren­gu­si re­èi­ta­lá, Fil­har­mo­ ni­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je ðá se­zo­nà su sim­fo­ni­niu or­kest­ru skam­bi­no Li­ja­na Ba­ro­nai­të, gruo­dþio më­ne­sá Mû­za Ru­bac­ky­të. Ir keis­tas su­ta­pi­mas – vi­sø ðiø pia­nis­tø pa­si­ro­dy­mas Fil­har­mo­ni­ jo­je su­si­jæs su Ðos­ta­ko­vi­èiaus mu­zi­ka: per­nai M. Ru­bac­ky­tës pran­cû­zið­kai pa­skam­bin­tà for­te­pi­jo­ni­ná Cho­pi­no Kon­cer­tà Nr. 1 pa­pil­dë Ðos­ta­ko­vi­èiaus Vie­nuo­lik­to­ji sim­fo­ni­ja, ðie­met ant­ro­ sio­se P. Stra­vins­ko ir L. Ba­ro­nai­tës kon­ cer­tø da­ly­se skam­bë­jo Pen­kio­lik­to­ji ir Penk­to­ji kom­po­zi­to­riaus sim­fo­ni­jos, o M. Ru­bac­ky­tës re­per­tu­a­re gruo­dá ið­gir­dome ðio kom­po­zi­to­riaus Ant­rà­já kon­cer­tà for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui. Ðá kar­tà – apie grá­þu­sá po il­go­kos per­trau­kos á Lie­tu­vos sce­nà pia­nis­tà P. Stra­vins­kà, ku­ris lap­kri­èio 6 d. va­ka­rà klau­sy­to­jams pa­do­va­no­jo L. van Be­et­ho­ve­no Tre­èio­jo for­te­pi­jo­ni­nio kon­cer­to c-moll at­li­ki­mà, ra­di­ka­liai nu­to­lu­sá nuo nu­si­sto­vë­ju­sios, ápras­tos, tra­di­ci­nës ðio kû­ri­nio kon­cep­ci­jos.

Leng­vas ga­mu­èiø per­bë­gi­mas ko­ne kla­vi­ðø pa­vir­ðiu­mi, pir­mos da­lies áþan­gi­në­se ok­ta­vo­se vi­sið­kai ne­be­li­kæ Be­et­ho­ve­nui taip sa­vi­to, ðio­je vie­to­je tie­siog chres­to­ma­tið­kai pa­si­reið­kian­èio ka­te­go­rið­ku­mo, for­te­pi­jo­no tar­si dar vie­no or­kest­ro na­rio, per­ne­lyg ne­ið­ky­ lan­èio virð ben­dro skam­be­sio, trak­ta­ vi­mas, kin­tan­èiø har­mo­ni­jø ar­peg­gio gro­ji­mas tar­si ben­dro po­bû­dþio ju­dë­ ji­mas – vi­sa tai la­bai ne­ti­kë­tai pri­ver­të pa­þvelg­ti á ðá Be­et­ho­ve­no opu­sà vi­sið­kai pa­nei­giant ryþ­tin­gà, vie­to­mis tra­gið­kà Kon­cer­to at­spal­vá, lyg nuo­la­ti­ niais ru­ba­to, ádë­miau ási­klau­sant, bû­tø sie­kia­ma at­skleis­ti jo ly­rið­ku­mà, tar­si tai bû­tø ðo­pe­nið­kos pa­sau­lë­jau­tos pa­ieð­kos. Gal­bût dël to tre­èio­je da­ly­je bu­vo pa­si­rink­tas lë­tes­nis tem­pas, kad ið va­liû­kið­ko ron­do virs­tø gra­cin­gu ðo­kiu su ið­to­bu­lin­tais re­ve­ran­sais ir sa­lo­nið­ku­mo po­za, to­kia sve­ti­ma Be­et­ ho­ve­nui. Ta­èiau Do­me­ni­co Scar­lat­ti So­na­tos, pa­skam­bin­tos bi­sui, sti­lin­ gu­mas, ðtri­chø ra­fi­nuo­tu­mas, vi­sið­kai pa­si­kei­tæs for­te­pi­jo­no skam­be­sys, ta­ry­tum gyv­si­dab­rio þais­min­gu­mas ir to­kia­me ma­þa­me kû­ri­në­ly­je su­kaup­ta ener­gi­ja vi­sið­kai uþ­tu­ða­vo iki tol P. Stra­ vins­ko pa­si­ro­dy­mo kel­tas abe­jo­nes.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Muzikos barai /15

Paþintis Lai­ma JO­NU­ÐIE­NË

Ð

iø me­tø „Gai­dos” fes­ti­va­lio ope­ ros, ak­cen­ta­vu­sios ási­klau­sy­mà á kal­bos skam­be­sá ir tuo su­kë­lu­sios mû­sø klau­sy­to­jams prieð­ta­rin­gø áspû­dþiø, ko ge­ro, pir­miau­sia nu­dþiu­gi­no fi­lo­lo­gus ir pri­mi­në, kad þo­ dis „ope­ra”, ið­vers­tas ið lo­ty­nø kal­bos, reið­kia dar­bà, pa­stan­gas, taip pat yra ar­ti­ mas þo­dþiui „opus” – kû­ri­nys, vei­ka­las, dar­bas. Ir jei­gu mi­në­tuo­se „Gai­dos” kû­ ri­niuo­se pri­veng­ta uþ­dai­nuo­ti ar gy­vai mu­zi­kuo­ti, tai dar ne­reið­kia, kad su­kil­ta prieð gar­bin­gà ke­tu­riø ðim­tø me­tø se­nu­ mo tra­di­ci­ná ir sy­kiu kin­tan­tá ope­ros þan­ rà. Tam ki­ti­mui ir at­si­nau­ji­ni­mui ben­dra ir tai, kà no­rë­tø­si pa­va­din­ti me­nø sin­te­ ze. O kad jos sie­kia­ma ir ðian­dien, „Gai­ dos” fes­ti­va­ly­je pa­ro­dë su­si­do­më­ji­mas

Muzikos teatriðkumas rë­me skai­ty­da­mi Jû­sø ir lib­re­to au­to­rës po­kal­bá apie „Can­tio” su­ma­ny­mà. Po­kal­bis in­tri­guo­ja at­vi­ru­mu, liu­di­jan­èiu pa­èià kû­ry­bi­nio pro­ce­so uþuo­maz­gà ir átam­pà, ku­rià dik­tuo­ja sa­vo­tið­ka me­dþia­gos at­si­rin­ki­mo dra­ma­tur­gi­ja. Rink­da­ ma­sis Jûs taip pat at­me­ta­te ápras­tus ope­ros kû­ri­mo rei­ka­la­vi­mus ir þo­di­nio teks­to funk­ci­jas pri­ski­ria­te mu­zi­kos gar­sams, „ku­riais per­tei­ kia­ma is­to­ri­ja tu­ri sa­vo rai­dà, sa­vi­tus raið­kos bû­dus”, tu­rin­èius for­muo­ti tik­rà­já pa­sa­ko­ji­mà.

Taip pat siû­lo­te su­telk­ti dë­me­sá á kal­bë­ji­mà, nes vien tik jo skam­be­sys yra sa­vi­tas pa­sa­ko­ji­mas, ku­riam pa­si­rin­ko­te se­nà­jà grai­kø kal­bà. Tai­gi lyg ir pro­vo­ka­vo­te lib­re­to au­to­ræ ra­ðy­ti teks­tà, ku­rio net ne­bus áma­no­ma su­pras­ti.

...lai­min­gie­ji die­vai pa­si­sle­pia tam, kad... ...paþadai, ant van­dens su­raðyti...

Vy­kin­tas Bal­ta­kas kol kas uþsie­ny­je þino­ mas ge­riau nei Lie­tu­vo­je

te­at­ro ir elek­tro­ni­nës mu­zi­kos san­ty­kiø tarp­dis­cip­li­ni­nës kû­ry­bos ga­li­my­bë­mis, pa­èio­je ðiuo­lai­ki­në­je ope­ro­je vis la­biau ási­ga­lint vie­na­lai­kës re­a­ly­bës iliu­zi­joms, ira­cio­na­lu­mui kaip eg­zis­ten­ci­nei bû­se­ nai. Sy­kiu vis dar ne­pra­ran­da­ma no­ro da­bar­ties ar at­ei­ties reið­ki­nius ma­tuo­ti kul­tû­ros at­min­ti­mi. Áþvel­gu­si punk­ty­ri­nius to­kios at­min­ ties kon­tû­rus ope­ro­je „Can­tio”, þur­na­ lis­të Lai­ma Jo­nu­ðie­në krei­pë­si laið­ku á Va­ka­ruo­se gy­ve­nan­tá jos au­to­riø jau­nà kom­po­zi­to­riø Vy­kin­tà Bal­ta­kà.

Ger­bia­ma­sis Vy­kin­tai, daug klau­si­mø su­kë­lë sub­ti­lus Jû­sø pa­stan­gø (ope­ros) san­ty­kis su kul­tû­ros at­min­ti­mi. Kaip tas san­ty­kis at­si­ve­ria kû­ri­niui dar net ne­gi­mus, la­biau­siai ir su­do­mi­no, Jums vis ak­cen­tuo­jant mu­zi­kos te­at­rið­ku­mà. Su juo pir­miau­sia su­si­dû­

Muzikos barai /16

Ið ið­li­ku­siø an­ti­ki­nës po­ezi­jos fra­ziø, ið pra­ei­ ties ðu­kiø dë­lio­ja­ma sce­nos vei­ka­lo vi­su­ma su lau­ki­mo átam­pa, sap­no nuo­jau­to­mis, su tar­si ne­ty­èia pra­skren­dan­èiais jo la­bai þe­mið­kais ko­men­ta­rais. Tik spek­tak­liui bai­gian­tis uþ­dai­ nuo­ja te­no­ras, ba­ri­to­nas, sop­ra­nas – ope­ros vei­kë­jai be jo­kiø lib­re­ti­niø var­dø... Kas le­mia ben­drà spek­tak­lio trau­kà? Gal tai ap­skri­tai sun­ kiai at­spë­ja­ma ta­len­to más­lë, ku­ri ga­lio­ja ir kon­ ven­ci­jø lau­þy­to­jams, ir tra­di­ci­jø tæ­së­jams?

Prieð dau­ge­lá me­tø ga­na skaus­min­gai ir uni­

Theatricality of Music This year’s Gaida festival of contemporary music featured several operas, including Cantio by Vykintas Baltakas, a young Germany-based Lithuanian composer. This article presents the correspondence between the journalist Laima Jonuðienë and Baltakas, in which the composer writes about the relationship between theatre and music; considers the dangers that an opera composer might face in his work; describes his attitude towards myth as a universal value; and tells about his IRCAM studies in Paris and the policy of cultural decentralisation in the West.

Re­pe­ti­ci­jos me­tu Miun­che­ne

ver­sa­liai tà pa­slap­tá ban­dë aið­kin­tis li­te­ra­tû­ros kri­ti­kas Vy­tau­tas Ku­bi­lius. Ku­riant, ra­ðë jis, „be pa­lio­vos vyks­ta rit­mi­niai svy­ra­vi­mai, pa­na­ðûs á tuos pro­ce­sus, ku­rie su­da­ro kal­nus, vë­jus, jû­rø sro­ves. Pa­sau­lis ási­lie­ja á þmo­gø tûks­tan­èiais sig­ na­lø, (...) áspû­dþiø, ku­riø sà­mo­në ne­pa­ste­bi, bet jie var­to­si, ju­da ir ðnabþ­da pa­tam­sy­je, su­da­ ry­da­mi as­me­ny­bës vi­du­je pa­sto­vià átam­pà (...).

Kar­tais ne­gir­di­mas þo­dþiø srau­tas ir ne­re­gi­ma vi­daus átam­pa pa­lie­èia sà­mo­næ keis­tu ûþe­siu.

Dar në­ra jo­kiø vaiz­dø ir idë­jø. Tik ne­aið­kus rit­mi­ nis gaus­mas... Pa­leng­va ið­ny­ra ið su­te­mø bi­rûs vaiz­di­niai, pa­dri­ki re­gë­ji­mai, min­ties frag­men­ tai. Mig­lo­ta gi­lu­mos ban­ga, dar ne­ið­si­di­fe­ren­ ci­ja­vu­si, at­ne­ða me­ni­nio su­ma­ny­mo ge­ma­là, ku­rá dar il­gai bran­di­na tiek sme­ge­nø po­þie­vio au­to­ma­ti­nës li­ni­jos, tiek kû­rë­jo in­te­lek­tas, pa­tir­ tis, kul­tû­ra.”

Tai­gi kû­ry­bos kos­mo­sas kiek­vie­nu at­ve­ju ku­ria­mas ið cha­o­so gau­de­sio, pra­de­dant mu­zi­ka ir bai­giant... li­te­ra­tû­ros kri­ti­ka. O kû­ri­ nio po­vei­ká, ko ge­ro, su­da­ro to „le­kian­èio vi­di­nës kal­bos in­ten­sy­vu­mo” ir kû­rë­jo in­te­ lek­to, pa­tir­ties, kul­tû­ros sà­vei­ka. Kal­bant apie „Can­tio”, ði sà­vei­ka bu­vo ke­le­rio­pa, ne­svar­bu,

kiek gin­èy­ta­si su lib­re­to au­to­re ar re­þi­sie­riu­mi ku­riant sce­no­je to pa­sta­to – avi­lio – gau­de­sá, ðvie­sas, ju­de­sius, su­val­dant cha­o­sà be­lai­kë­je erd­vë­je ið uni­ver­sa­liø eu­ro­pie­tið­kø mi­tø, prie jø pri­si­lie­èiant tik­tai kal­bos ar vaiz­do nuo­tru­po­mis, ju­de­siu, ðvie­so­mis, gar­su. O dra­mi­næ átam­pà, mu­zi­kà, re­þi­sû­rà ir vi­sas eks­pre­sy­vias vei­ka­lo da­lis Jums le­mia Ora­to­riaus bal­sas. Spek­tak­ly­je (akt. E. Mi­ku­lio­ny­të) tai tar­si nuo Del­fø tri­ko­jo at­si­kë­lu­si pi­ti­ja – bal­tai ap­si­tem­pu­si bû­ty­bë, be pa­lio­vos kal­ban­ti, ju­dan­ti, ne­rims­tan­ti ta­me avi­ ly­je, tar­si di­ri­guo­jan­ti jo gy­vy­bei.

Ið kul­tû­ros at­min­ties – ir Ko­lom­bi­nos ap­da­ rais ap­reng­tas sop­ra­nas Ri­ta Bie­liaus­kai­të, ku­rios kon­kre­èiam bal­sui pa­gal ge­ras tra­di­ci­jas ra­ðë­te ðià par­ti­jà. Toks ási­klau­sy­mas á bal­so ga­li­ my­bes, á tra­pià aukð­tà­jà gai­dà tar­si nu­da­þë kû­ri­ nio fi­na­là sa­vi­ta ëji­mo á ne­þi­nià spal­va.

O kai dël mu­zi­kos, ku­ri ky­la ið kal­bos skam­ be­sio, – Jû­sø kû­ri­nys for­te­pi­jo­nui „Pa­sa­ka” bei ki­ti taip pat liu­di­ja kryp­tá „Can­tio” link. Ðtai dar 2001 m. spa­lio mën. „The New York Ti­mes” api­ bû­di­na pia­nis­tës Ma­ri­jos Ilic at­lie­ka­mà ðá Jû­sø kû­ri­ná, ku­ria­me ji tu­rë­jo drau­ge kal­bë­ti ir gro­ti, sy­kiu ben­drau­ti su ára­ðy­tais gar­sais. At­ro­dë, kad juos, pa­sak kri­ti­ko Pau­lo Grif­fit­hso, sklei­dë ir spin­du­lia­vo pats in­stru­men­tas.

Ope­ro­je „Can­tio” vël ypaè svar­bus kal­bos ir mu­zi­kos skam­bë­ji­mo te­at­rið­ku­mas, tar­si ne­lei­ dþian­tis „uþ­dai­nuo­ti ne lai­ku”.

Ko­kie pa­vo­jai ty­ko ðiuo­lai­ki­nës ope­ros au­to­ riaus? Ar jau­èia­te bû­din­gà dau­ge­liui kû­ry­bos þmo­niø su­si­li­te­ra­tû­ri­ni­mo, is­to­rið­ku­mo bai­mæ?

Prie mi­to kaip uni­ver­sa­lios ver­ty­bës gráþ­ta­te la­bai punk­ty­rið­kai, rem­da­ma­sis á re­þi­sie­riaus pa­tir­tá jû­sø su­kur­ta­me pa­sta­te – avi­ly­je, – pro ku­rio lan­gø, du­rø, gro­tø ply­ðius ver­þia­si kal­bos nuo­tru­pos, li­te­ra­tû­ri­niø ir mi­to­lo­gi­niø siu­þe­tø aliu­zi­jos. To be­lai­kio sta­ti­nio lan­ge vei­kian­èio te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nas ne­siû­lo jo­kiø tie­sio­gi­niø nuo­ro­dø á „nû­die­nà”. Vi­sa tai ly­do­si á to­kià sce­ni­næ þais­mæ, kai, re­gis, nie­kur në­ra ne­rei­ka­ lin­go nei þings­nio, nei þo­dþio ar ju­de­sio. Kaip ið­sau­go­ti to­kio kû­ri­nio efe­me­rið­ku­mà? Á ope­ros te­at­rà brau­na­si ki­no re­þi­sû­ra, elek­ tro­ni­ka ir kaip ele­men­ta­rus lai­ko þen­klas, ir tar­si ið bai­mës, kad tra­di­ci­në ope­ra ne­virs­tø mu­zie­ju­mi. O sy­kiu kruopð­èiau­siai at­ku­ria­mi mu­zie­ji­niai mu­zi­kos in­stru­men­tai, ir ið­le­pin­tai ðiuo­lai­ki­nei au­siai tai jau skam­ba ne­ápras­tai. O gal bë­gi­mà nuo „mu­zie­jaus” pa­lik­ti tik nau­ja­jai ope­rai, tik jai pri­tai­ky­to­je erd­vë­je? Nors per Jû­sø „Can­tio” gal kiek pa­mir­ðo­me, kad së­di­me 90 me­tø se­nu­mo pa­sta­te, o „Gai­dos” an­sam­ blis gro­ja tra­di­ci­në­je or­kest­ro duo­bë­je, nors ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka tu­ri sa­vø rei­ka­la­vi­mø at­li­kë­jø ið­dës­ty­mui. Ádo­mu, kaip at­ro­do „Can­tio” par­ti­ tû­ra, kur, be na­tø, yra ðim­tai ne ma­þiau svar­biø kom­po­zi­to­riaus nuo­ro­dø?

Ar ga­lë­jo ki­tas re­þi­sie­rius ið es­mës pa­keis­ti ðios ope­ros pa­vi­da­là? Ar ne­bû­na pa­vo­jaus kom­po­zi­to­riaus su­ma­ny­mui tap­ti „su­val­gy­tam” re­þi­sie­riaus? To­kie da­ly­kai jau nu­jau­èia­mi net Bai­roi­to sce­no­je, ku­ri ka­dai­se bu­vo kom­po­zi­to­ riaus su­kur­ta ási­klau­sant á jos erd­væ... O gal ir mi­tas kaip kû­ry­bos rams­tis jau pa­kan­ka­mai nu­a­ lin­tas ope­ros re­for­muo­to­jø – nuo Wag­ne­rio iki

Sce­na ið spek­tak­lio: Eg­lë Mi­ku­lio­ny­të, Ves­ta Grabð­tai­të, Ei­mu­tis Kvað­èiaus­kas, Ju­ di­ta Za­rec­kai­të, Edi­ta Uzai­të, Egi­di­jus Ba­kas, Jur­ga Ja­lia­naus­kie­në, To­mas Zei­bus, Pau­lius Bud­rai­tis

Stoc­khau­se­no, o kà jau kal­bë­ti apie pla­èiau­sio var­to­ji­mo sri­tá – ki­no fil­mus. Bet te­ko gir­dë­ti, kad ðiuo­lai­ki­nës ope­ros kû­ry­bo­je ap­skri­tai sëk­min­gai pri­gy­ja ki­no mon­ta­þo frag­men­tið­ku­ mas. 1999 m. „Wie­ner Fest­wo­chen” pa­ro­dy­ta O. Neu­wirth ope­ra „Bah­lamms Fest” taip pat re­mia­si ki­no prie­mo­niø pa­tir­ti­mi, o 2002 m. va­sa­rà Liu­cer­nos fes­ti­va­ly­je kri­ti­kø ji bu­vo pa­va­ din­ta bû­din­ga ope­ros at­ei­ties pra­na­ðe, su­kur­ta pa­gal ki­no sce­na­ri­jø, su­kom­po­na­vus mu­zi­kà á 13 pa­veiks­lø drau­ge su E. Je­li­nek lib­re­tu. Ði kom­po­zi­to­rë, kaip ir Jûs, at­ro­do, pa­èiu lai­ku pra­dë­jo sa­vo ke­lio­næ po akus­ti­nius la­bi­rin­ tus IRCAM stu­di­jo­se Pa­ry­þiu­je. Bet ma­nau, kad pa­ti anks­ty­viau­sia me­ni­niø áspû­dþiø ap­lin­ka, ku­ri nuo pat vai­kys­tës, sa­ko­ma, le­mia ir to­les­ná pa­si­rin­ki­mà, pa­da­rë Jus daug at­spa­res­ná ðiuo­ lai­ki­niø tech­ni­niø prie­mo­niø ata­koms. Kad ir kaip svars­ty­tu­me, IRCAM pa­tir­tis tur­bût vis vien yra eta­pi­në.

Kà reið­kia va­ka­rie­tið­kas gy­ve­ni­mo bû­das, tu­rint gal­vo­je ten su­si­klos­èiu­sá kul­tû­ros de­cen­ tra­li­za­vi­mà? Karl­srû­hë – vie­ta, pa­to­gi per­sës­ti vyks­tant trau­ki­niu ið Bai­roi­to fes­ti­va­lio á Liu­ cer­nà. Gal tai bu­vo dës­nin­gas at­si­tik­ti­nu­mas to­kia­me tar­pi­nës sto­ties mies­te Jums su­si­tik­ti vie­nà stip­riau­siø ðiuo­lai­ki­nës ope­ros kû­rë­jø P. Eötvösà ir èia stu­di­juo­ti nie­kam ne­si­ste­bint, kad ða­lies re­gio­nuo­se per daug aukð­tø­jø mo­kyk­lø?

O to­kia as­me­ny­bë mu­zi­kos is­to­ri­jo­je kaip vie­ni­ðius mak­si­ma­lis­tas K. Stoc­khau­se­nas, at­si­ sky­ræs nuo pa­sau­lio triukð­mo ne­to­li Kel­no, po to­li­mø il­gø ke­lio­niø kû­ræs vi­sa­tos for­mu­læ, tà DNR mo­le­ku­lës ana­lo­gi­jà, ið ku­rios ið­au­go sep­ty­niø ope­rø or­ga­niz­mas. Be­je, ið­au­gin­ti ið pa­na­ðaus grû­do kû­ri­ná ir vël gráþ­ti at­gal á pra­ dþià – ne­sve­ti­ma ir Jû­sø kû­ry­bai. O „Can­tio” sce­ no­vaiz­dis – tà be­lai­ká avi­lá pri­me­nan­tis sta­ti­nys – yra kiek pa­na­ðus á Stoc­khau­se­no „De­ri­ni­mo” par­ti­tû­ros gra­fi­ná vaiz­dà...

Be­je, gal ðiais lai­kais iðvis ab­sur­dið­ka klaus­ti apie kû­ry­bà pro­vin­ci­jo­je ar sos­ti­në­je...

Mie­lo­ji p. Jo­nuðie­ne, at­sa­ky­ti á Jû­sø laið­kà pra­dë­siu nuo mu­zi­kos ir te­at­ro ry­ðio. Ra­ðo­te, kad ope­ro­je „Can­tio” vël ypaè svar­bus kal­bos ir mu­zi­kos skam­bë­ji­mo te­at­rið­ku­mas, tar­si ne­lei­dþian­tis „uþ­dai­nuo­ti ne lai­ku”.

Pri­si­me­nu, kaþ­ka­da su­pra­tau, kad mu­zi­kos per­cep­ci­ja, tai yra jos ju­ti­mi­nis su­vo­ki­mas, ið es­mës pa­si­kei­èia at­si­ra­dus vaiz­di­niam, ðiuo at­ve­ju sce­ni­niam, ele­men­tui. Kaip ir lai­ko su­vo­ki­mas, gar­sø svo­rio (svar­bos) san­ty­kiai.

Tai na­tû­ra­lu, nes pri­si­dë­jus nau­jam ele­men­ tui mes tu­ri­me juos vi­sus drau­ge ap­rëp­ti ir da­ro­me tai at­ran­kos ar re­duk­ci­jos bû­du.

Ruoðda­ma­sis dirb­ti su „Can­tio”, stu­di­ja­vau daug sce­nos kû­ri­niø, pa­sta­ty­mø. De­ja, kaip tik, ne­pai­sant ðio pa­ki­tu­sio su­vo­ki­mo, daþ­niau­ siai sce­no­je mu­zi­ka ir nu­ver­ti­na­ma, at­ima­mos jos ga­lios ir átai­ga. Pa­pras­tai kal­bant, kom­po­ zi­to­rius ne­ga­li sce­nai ra­ðy­ti taip pat kaip ir kon­cer­ti­niam at­li­ki­mui, nes klau­sy­to­jai vi­sa tai ir gir­di skir­tin­gai. Mu­zi­ki­nës in­ten­ci­jos tu­ri bû­ti ið­vers­tos á vos ne kaþkokios kitokios mu­zi­kos kal­bà. Gal­bût tai pa­aið­kin­tø tam tik­rà „Can­tio” mu­zi­kos tau­pu­mà – sten­giau­si ið­lai­ky­ti prie­ mo­nes, sy­kiu ne­uþ­goþ­ti ki­tø ben­dro te­at­ri­nio kû­ri­nio ele­men­tø. Tiek mu­zi­kos gar­sai, tiek sce­ no­je skam­ban­tys þo­dþiai ar at­lie­ka­mi veiks­mai yra to pa­ties re­gi­nio su­de­da­mo­sios da­lys. Kad ir þings­niai sce­no­je ar du­rø girgþ­de­sys jau yra mu­zi­kos da­lis. Tie gar­sai at­si­ran­da, o kom­po­zi­ to­riui ten­ka ar­ba ap­si­mes­ti, kad jø ne­bu­vo, ar pa­ban­dy­ti juos ið­girs­ti... Tai gal ir siek­ti tos taip daþ­nai ieð­ko­mos mu­zi­kos ir te­at­ro sin­te­zës, in­teg­ruo­jant sce­ni­ná gar­sà á mu­zi­ki­ná? Kuo þings­niø gar­sai ma­þiau mu­zi­ka­lûs uþ bûg­nø tra­të­ji­mà? Ðiuos gar­sus ga­li­ma plë­to­ti, ið jø ga­li kil­ti tik­ro­ji mu­zi­ka.

Að la­bai dþiau­giuo­si, kad Os­ka­ras Kor­ðu­ no­vas màs­to pa­na­ðiai, ir mes grei­tai ra­do­me ben­drà kal­bà, pa­si­skirs­ty­da­mi á spek­tak­lio Au­sis

Muzikos barai /17

Paþintis ir Akis.

Ne­svar­bu, kad tra­di­cið­kai lau­kia­mos mu­zi­ kos pra­dþio­je tar­tum ir ne­si­gir­di, ta­èiau ak­to­riø bruz­de­sys, krebþ­de­siai, èerð­kë­ji­mai, ðiø gar­sø fak­tû­ra ir di­na­mi­ka lai­ke jau yra mu­zi­ki­nës for­mos da­lis – taip jie bu­vo kur­ti ir to­kià tu­ri for­mos funk­ci­jà. Mu­zi­ki­në par­ti­tû­ra sie­kia kiek áma­no­ma lanks­èiau ið­lai­ky­ti ga­li­my­bæ re­a­guo­ti á sce­nos ávy­kius.

Man ne­svar­bu, ko­kiam þan­rui rei­kë­tø pri­skir­ti „Can­tio”. Pri­klau­sy­mo ope­ros þan­rui nie­ka­da ne­sie­kiau. At­virkð­èiai – ma­ty­da­mas ten be­ga­læ pro­ble­mø, ban­dþiau nuo jos at­si­ri­bo­ti, kad bû­èiau lais­vas tam, ko ið ma­næs pa­rei­ka­laus pa­grin­di­në idë­ja. „Can­tio” man yra tie­siog TEATRAS, ku­ria­me gar­sas tu­ri sa­vo pras­mæ ir në­ra nu­ver­tin­tas iki pi­gios at­mo­sfe­ros ar tie­siog tuð­tu­mos uþ­pil­dy­mo to­se vie­to­se, kur ið­sen­ka re­þi­sie­riaus fan­ta­zi­ja. Gal­bût nu­vy­liau tuos, ku­rie ëjo á spek­tak­lá no­rë­da­mi ið­girs­ti tai, kà jau pa­þás­ta ið tra­di­ci­jos, tik su lie­tu­við­ku prie­sko­niu ir gal ðiek tiek mo­der­niau...

Bet ar kar­tais toks BENDRO KÛRINIO, me­nø sin­te­zës sie­ki­mas ir ne­bu­vo vie­nas di­dþiau­siø kla­si­ki­nës ope­ros tiks­lø? Gal­bût ðia­me lyg­me­ ny­je ir ga­li­ma bû­tø gal­vo­ti apie ko­ká þan­ro ben­dru­mà, tà lyg­me­ná, ku­ris yra virð to­kiø spe­ ci­fi­niø atri­bu­tø kaip tam tik­ro ti­po is­to­ri­ja, tam tik­ras or­kest­ras, dai­na­vi­mas (bel can­to) ar pa­na­ ðiai. Gal­bût tai ir yra tað­kas, ku­ris „Can­tio” sie­ja su ope­ros þan­ru ir tuo pat me­tu nuo jo ski­ria.

Klau­sia­te apie pa­vo­jus, ty­kan­èius ðiuo­lai­ki­nës ope­ros au­to­riaus. Ar jau­èiu dau­ge­liui kû­ry­bos þmo­niø bû­din­gà su­si­li­te­ra­tû­ri­ni­mo, is­to­rið­ku­mo bai­mæ?

Daþ­nai pa­ste­biu, kad kom­po­zi­to­rius, ga­væs uþ­sa­ky­mà ko­kiam kon­kre­èiam þan­rui, pa­kliû­va á tam þan­rui bû­din­gø po­þy­miø pin­kles – pra­ de­da màs­ty­ti rem­da­ma­sis ne kû­ri­nio idë­ja, o þan­ri­nës tra­di­ci­jos rei­ka­la­vi­mais. Ið to daþ­niau­ siai ir ky­la vi­sos bë­dos: su­si­li­te­ra­tû­ri­ni­mas, nuo­bo­dus is­to­rið­ku­mas, taip at­si­ran­da ir pras­ tos jau pa­ra­ðy­tø kû­ri­niø ko­pi­jos. Tai su­ke­lia þan­ro stag­na­ci­jà, pa­da­ro já mu­zie­ji­ne ver­ty­be. Þan­ras gy­vas tol, kol kon­fron­tuo­ja­mas su tos die­nos re­a­ly­be, o ne su pra­ei­ties ðe­dev­rais.

Ne­rei­kia bi­jo­ti ið­si­lais­vin­ti ið tra­di­ci­jos, ji nie­kur ne­pa­bëgs! Nuo jos mes, kaip nuo sa­væs pa­èiø, ne­pa­spruk­si­me net ir la­bai no­rë­da­mi...

Mes sie­kë­me drau­ge kur­ti VIENÀ kû­ri­ná.

O to­kie ben­dri dar­bai, kai au­to­rius, ne­ási­vaiz­ duo­da­mas mu­zi­ki­nio ar sce­ni­nio kon­teks­to, pir­ma pa­ra­ðo li­te­ra­tû­ri­ná siu­þe­tà, pas­kui kom­ po­zi­to­rius ant jo „uþ­de­da” mu­zi­kà, o re­þi­sie­rius ga­liau­siai ban­do vi­sa tai su­dë­ti á vie­nà krû­và, la­biau pri­me­na sluoks­niuo­tà tor­tà nei ben­dra­ dar­bia­vi­mà. Daþ­niau­siai to­kiuo­se „ne­sin­chro­ni­ zuo­tuo­se” kû­ri­niuo­se la­bai daug ne­rei­ka­lin­gø da­ly­kø, dub­lia­vi­mø, kar­tais net skir­tin­gø tiks­lø.

Ben­dra­vi­mas pa­pras­tai ap­si­ri­bo­ja kok­tei­liu po prem­je­ros...

Mes dir­bo­me ki­taip. Að þai­dþiau mu­zi­ki­niais es­ki­zais dar ta­da, kai siu­þe­to idë­jos tik for­ma­ vo­si. Ðie es­ki­zai vël at­ga­li­niu ry­ðiu da­rë áta­kà teks­to au­to­rei. Vë­liau jau ben­dras idë­jas ar da­li­nius re­zul­ta­tus drau­ge dis­ku­ta­vo­me ar net ban­dë­me su re­þi­sie­riu­mi. Tai, ma­tyt, lei­do

Muzikos barai /18

la­biau su­telk­ti pa­grin­di­nes in­ten­ci­jas ir pa­dë­jo ið­veng­ti prie­mo­niø dub­lia­vi­mo skir­tin­guo­se raið­ kos bû­duo­se.

Jûs do­mi­tës, kaip at­ro­do „Can­tio” par­ti­tû­ra, kur, be na­tø, yra ðim­tai ne ma­þiau svar­biø kom­ po­zi­to­riaus nuo­ro­dø.

Par­ti­tû­ra dar në­ra mu­zi­ka. Tai tik tar­pi­nës in­struk­ci­jos tarp idë­jos ir at­li­kë­jo, kad ga­lë­tø at­si­ras­ti mu­zi­ka. Man pa­grin­di­nis par­ti­tû­ros ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus yra jos ge­bë­ji­mas kuo tiks­liau at­spin­dë­ti kom­po­zi­to­riaus ási­vaiz­duo­tà skam­be­sá. Tai në­ra pa­pras­ta, nes skam­be­sys kom­po­zi­to­riaus gal­vo­je ir gau­sy­bë in­for­ma­ci­ jos, ku­rios rei­kia at­li­kë­jui (partitûra), yra tar­si vi­sið­kai skir­tin­gos kal­bos. Par­ti­tû­ra èia at­lie­ka lyg ver­të­jo, kon­ver­to­riaus vaid­me­ná. Kaip jau mi­në­jau, sie­kiau mak­si­ma­laus mu­zi­kos ir sce­nos ben­dru­mo, lanks­tu­mo. Tai par­ti­tû­ro­je la­biau­siai ir at­si­spin­di – mu­zi­kos ásto­ji­mai, tem­ pai ne­re­tai pri­klau­so nuo veiks­mo sce­no­je, mu­zi­kan­tai daþ­nai pri­vers­ti sa­vo at­li­ki­mà de­rin­ti su sce­nos veiks­mu. Kar­tais tai pri­me­na kla­si­ki­ná re­èi­ta­ty­và.

Ar ga­lë­jo ki­tas re­þi­sie­rius ið es­mës pa­keis­ti ðios ope­ros pa­vi­da­là?

Nors „Can­tio” ir kur­tas la­bai ar­ti­mai ben­dra­ dar­biau­jant su O. Kor­ðu­no­vu, ágy­ven­di­ni­mas ir ið­raið­kos bû­dai ga­li bû­ti vi­sið­kai skir­tin­gi. Að net­gi sie­kiu baig­da­mas par­ti­tû­rà su­kur­ti tam tik­rà lais­væ tiems, ku­rie ga­lë­tø ja pa­si­nau­do­ti.

Svar­biau­sia spek­tak­lio li­ni­ja ten­ka pa­grin­di­nei skai­to­vei, ki­ti ak­to­riai ga­li pa­si­telk­ti ávai­riau­sias raið­kos prie­mo­nes, net ne­bû­ti­nai þo­di­nes.

Ma­nau, kad „Can­tio” raið­kos am­pli­tu­dë ga­li bû­ti la­bai pla­ti – nuo gy­vo, fi­zi­nio, te­at­ro iki mi­ni­ma­laus, as­ke­ti­nio.

Abe­jo­ja­te, ar ne­sa­ma pa­vo­jaus kom­po­zi­ to­riaus su­ma­ny­mui bû­ti „su­val­gy­tam” re­þi­sie­ riaus, ir tvir­ti­na­te, kad to­kiø da­ly­kø jau nu­jau­ èia­ma net Bai­roi­to sce­no­je.

Pa­þy­mi­te, kad ðiuo­lai­ki­nës ope­ros kû­ry­bo­je sëk­min­gai pri­gy­ja ki­no mon­ta­þo frag­men­tið­ ku­mas.

Ga­lë­èiau dar pa­pil­dy­ti, kad bû­si­mo­jo Bai­ roi­to fes­ti­va­lio pa­grin­di­niu re­þi­sie­riu­mi pa­kvies­ tas gar­sus ki­no re­þi­sie­rius Lar­sas von Trie­ras.

Ma­ny­èiau, kad tai ádo­mus su­ma­ny­mas. Jei ki­no re­þi­sie­rius ge­ba gir­dë­ti ir skai­ty­ti par­ti­tû­rà, tai ope­ros raið­kà ga­li tik pra­tur­tin­ti. Ádo­mu, kad þy­mus ita­lø ra­ðy­to­jas Ales­san­dro Ba­ric­co, be­je, tu­rin­tis ir mu­zi­kos kri­ti­ko ið­si­la­vi­ni­mà, sa­vo mu­zi­kai skir­to­je kny­go­je kal­ba apie XX a. pra­ dþio­je pra­ras­tà mu­zi­kos ga­li­my­bæ ei­ti bû­tent tuo ke­liu, ku­riuo vë­liau nu­ë­jo ki­nas. To­kiø uþuo­maz­gø jis áþiû­ri jau Mah­le­rio ir Puc­ci­ni kû­ry­bo­je. Ne­þi­nau, ar ga­li­ma vi­sið­kai pri­tar­ti to­kioms ne­pa­tik­ri­na­moms ið­va­doms, ta­èiau pa­màs­ty­ti apie tai tik­rai ádo­mu.

O dël pa­tir­ties IRCAM stu­di­jo­se Pa­ry­þiu­je, tai nie­ka­da ne­tei­kiau per daug svar­bos vie­nai ku­riai nors tech­ni­nës raið­kos idë­jai ar tech­ni­nei prie­mo­nei. Vi­sa tai tik me­to­dai, bû­dai, lei­dþian­ tys ágy­ven­din­ti kû­ry­bi­næ idë­jà. Pa­þo­di­nis tech­ni­ kos su­vo­ki­mas ar­ti­miau­siai nu­sa­ko jos pras­mæ ir funk­ci­jà – tai të­ra áran­kis idë­joms re­a­li­zuo­ti. Ðis áran­kis kiek­vie­nu at­ve­ju ga­li bû­ti ki­toks.

Vis­kà tu­ri lem­ti idë­ja, o ne at­virkð­èiai. Su­si­ta­pa­

ti­nus su ko­kia vie­na tech­ni­ka – ne­svar­bu, ar tai bû­tø kû­ry­bos me­to­das, ar ma­te­ria­lus in­stru­ men­tas, – ap­ri­bo­ja­ma to­les­në raið­ka, þais­mas pa­èiø idë­jø lyg­me­ny­je. gi, jei at­ ro­ do, kad tam tik­ ros esa­ mos Tai­ tech­ni­kos ar bû­dai ne­pa­de­da re­a­li­zuo­ti spe­ci­ fi­nës idë­jos, tuo­met tu­ri bû­ti ras­ta nau­jø ar­ba ið­mok­tos tos, ku­riø dar ne­mo­ka­ma. Su to­kio­ mis nuo­sta­to­mis ëjau á Pa­ry­þiaus elek­tro­ni­nës mu­zi­kos cen­trà IRCAM. Sie­kiau ási­sa­vin­ti nau­jà prie­mo­næ – elek­tro­ni­kà, po­ten­cia­liai tu­rin­èià la­bai daug ga­li­my­biø. O nau­do­ju jà tiek, kiek to rei­kia me­ni­nei idë­jai.

IRCAM daþ­nai kri­ti­kuo­ja­mas kaip tu­rin­tis spe­ci­fi­næ es­te­ti­kà, skam­be­sá... Ta­èiau juk pa­ti sa­vai­me prie­mo­në ne­ga­li tu­rë­ti skam­be­ sio! Skam­be­sá ku­ria þmo­nës. Ðtai èia ir glû­di pa­grin­di­në pro­ble­ma tø kû­rë­jø, ku­rie, ával­dæ prie­mo­næ, ne­be­su­ge­ba nuo jos at­si­ri­bo­ti ir tie­ siog bû­ti sa­vi­mi.

Kà reið­kia va­ka­rie­tið­kas gy­ve­ni­mo bû­das, tu­rint gal­vo­je ten su­si­klos­èiu­sá kul­tû­ros de­cen­ tra­li­za­vi­mà?

Ne vi­sur kul­tû­ra de­cen­tra­li­zuo­ta. Pa­vyz­ dþiui, Pran­cû­zi­jo­je tiek po­li­ti­nis, tiek kul­tû­ri­nis gy­ve­ni­mas su­telk­tas Pa­ry­þiu­je, ki­tus mies­tus ar re­gio­nus pa­lie­kant ðe­ðë­ly­je. Pa­na­ði pa­dë­tis ir Lie­tu­vo­je, o tai, ma­no nuo­mo­ne, tik­rai ne­pri­ si­de­da prie kul­tû­ros kles­të­ji­mo. (Te­rei­kia pri­si­ min­ti, koks kul­tû­rið­kai skur­dus ant­ra­sis pa­gal dy­dá Kau­nas...)

Ta­èiau, vos at­vy­kus stu­di­juo­ti á Vo­kie­ti­jà, su­þa­vë­jo jos de­cen­tra­li­zuo­tos kul­tû­ros ávai­ro­vë ir gy­vy­bið­ku­mas. Uþ­ten­ka pa­ly­gin­ti skai­èius: Vo­kie­ti­jo­je yra net 27 aukð­to­sios mu­zi­kos mo­kyk­los, lie­tu­við­kai va­di­na­mos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­mis. Kiek­vie­nas di­des­nis Vo­kie­ti­jos mies­tas – tai ir sa­vo­tið­kas kul­tû­ros cen­tras su te­at­rais, an­sam­bliais, or­kest­rais, vi­sa­ver­èiu ðios sri­ties gy­ve­ni­mu. Cen­trai ben­dra­dar­biau­ja ir kon­ku­ruo­ja, taip pa­lai­ky­da­mi ak­ty­vø vi­sos Vo­kie­ti­jos in­te­lek­ti­ná gy­ve­ni­mà.

At­si­vë­rus Eu­ro­pos sie­noms, kul­tû­ra ir­gi ver­þia­si ið vals­ty­bi­niø kiau­tø. Bû­tent sa­vo in­te­ lek­tu­a­lios min­ties ávai­ro­ve ir gy­vu­mu Eu­ro­pos Sà­jun­ga ir yra pra­na­ðes­në. Mes da­bar, bû­da­mi to­je erd­vë­je, tu­ri­me pui­kias ga­li­my­bes nau­do­ tis ðiuo ne­ið­se­mia­mu po­ten­cia­lu ir pa­tys prie jo pri­si­dë­ti. Að dar stu­di­jø me­tais bu­vau la­bai ak­ty­vus ir, ne­pai­sy­da­mas var­ga­nos stu­den­to ki­ðe­nës, nuo­lat ke­lia­vau po meist­rið­ku­mo kur­sus, kon­cer­tus, fes­ti­va­lius. Bu­vau ið­troð­kæs þi­niø, no­rë­jau ma­ty­ti, gir­dë­ti, da­ly­vau­ti ðia­me mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me tie­sio­giai, o ne ið nuo­ gir­dø ar vie­no ki­to at­li­ki­mo Lie­tu­vo­je.

Tai lei­do vie­naip ar ki­taip su­si­tik­ti su dau­ge­ liu þy­miau­siø ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos kû­rë­jø – pra­ de­dant Wolf­gan­gu Rih­mu, Péte­riu Eötvösu, pas ku­riuos tie­sio­giai stu­di­ja­vau Karl­srû­hë­je, ar Em­ma­nu­e­liu Nu­ne­su Pa­ry­þiu­je, bai­giant Karl­hein­zu Stoc­khau­se­nu, su ku­riuo te­ko ben­ dra­dar­biau­ti. Vi­sa tai, kar­tu su­dë­jus, ir bu­vo ma­no tik­ro­sios stu­di­jos, o aka­de­mi­në­mis jø tik­rai ne­pa­va­din­si.

Su ge­riau­siais lin­kë­ji­mais, Vy­kin­tas Bal­ta­kas

Auk­si­niai ba­tu­tos mos­tai Len­ki­jo­je Ly­giai prieð me­tus Lie­tu­ vos sim­fo­ni­nio di­ri­ga­vi­mo is­to­ri­jo­je su­þi­bo auk­sas. Pres­ ti­þi­nio 7-ojo G. Fi­tel­ber­go di­ ri­gen­tø kon­kur­so nu­ga­lë­to­ju ir auk­so me­da­lio pri­zi­nin­ku ta­po Mo­des­tas Pit­rë­nas.

Lai­më­ji­mas di­ri­gen­tui at­vë­ rë Len­ki­jos fil­har­mo­ni­jø sa­les.

M. Pit­rë­nas kon­cer­ta­vo Ka­to­ vi­cø „Fil­har­mo­nia Slàns­ka” ir Byd­goð­èiaus „Fil­har­mo­nia Po­mors­ka” pub­li­kai.

Di­ri­gen­tas dþiau­gë­si, kad ði kon­kur­so lau­re­a­tus uþ­klu­ pu­si „prie­vo­lë” ne­ta­po vien for­ma­lu­mu – kon­cer­tai pa­vy­ ko, o M. Pit­rë­nas pa­kvies­tas ki­tà­met di­ri­guo­ti ne tik Len­ ki­jos, bet ir ki­tø Eu­ro­pos ða­liø di­dþio­sio­se sa­lë­se.

Kiek pa­rø rei­kia skir­ti Be­et­ho­ve­nui?

Grá­þæs ið Len­ki­jos, di­ri­gen­ tas da­li­jo­si min­ti­mis apie di­ri­ ga­vi­mà ir áspû­dþiais ið gast­ ro­liø Byd­goð­èiu­je. Èia kar­tu su „Fil­har­mo­nia Po­mors­ka” or­kest­ru at­lik­ta Lud­vi­go van Be­et­ho­ve­no „Pas­to­ralinë” sim­fo­ni­ja Nr. 6 bei Ca­mil­le’o Saint-Sa­ën­so Kon­cer­tas smui­ kui ir or­kest­rui Nr. 3 h-moll, ku­rá grie­þë de­vy­nio­li­ka­me­tis len­kø so­lis­tas Krzys­zto­fas Spec­jaùas.

Pro­gra­mà di­ri­gen­tui pa­rin­ ko kon­cer­tø or­ga­ni­za­to­riai, ir nors dël jos tar­tis pra­dë­ta ko­ ne prieð tris më­ne­sius, ko­kie kû­ri­niai skam­bës kon­cer­te, M. Pit­rë­nui pra­neð­ta vos prieð sa­vai­tæ. „Esu di­ri­ga­væs be­veik vi­ sas Be­et­ho­ve­no sim­fo­ni­jas, bet len­kai kaþ­ko­dël pa­si­rin­ko „Pas­to­ralinæ”, ku­rios aky­se ne­bu­vau ma­tæs. Ma­þa to, man bu­vo leis­ta su­pras­ti, kad jau ið­ka­bin­tos kon­cer­to afi­ðos, tis ne­ bë­ ra kur. Te­ tad trauk­ ko pri­im­ti ið­ðû­ká. Vis dël­to Be­et­ho­ve­nas tik­rai në­ra tas

kom­po­zi­to­rius, ku­rá ga­li ið­ mok­ti per nak­tá”, – pa­sa­ko­jo M. Pit­rë­nas.

Dar ádo­mes­në is­to­ri­ja, pa­ sak di­ri­gen­to, su­si­ju­si su C. Saint-Sa­ën­so kon­cer­tu. ðios par­ti­tû­ros Lie­tu­vo­je në­ra, tad len­kai pri­þa­dë­jo dar iki di­ri­ gen­tui ið­vyks­tant á Byd­goð­èiø jà at­siøs­ti grei­tuo­ju pað­tu.

De­ja, Vil­niu­je par­ti­tû­ros M. Pit­rë­nas taip ir ne­ið­vy­do – or­ ga­ni­za­to­riai die­va­go­jo­si lai­ku ne­ga­væ na­tø ið lei­dyk­los, tad nu­siun­tæ jas tie­siai agen­tui Var­ðu­vo­je, ku­ris na­tas M. Pit­ rë­nui áteiks pa­ke­liui. „Þi­no­ma, Var­ðu­vo­je su tuo agen­tu taip ir ne­su­si­ti­kau.

Lai­kas vis tir­po. Ga­lø ga­le, li­ kus 18 va­lan­dø iki re­pe­ti­ci­jos, par­ti­tû­ra at­si­dû­rë ma­no ran­ko­ se”, – pai­nià is­to­ri­jà pri­si­mi­në M. Pit­rë­nas.

Ki­ta ver­tus, ðie ne­sklan­du­ mai, nors ir su­tei­kë stre­so, kar­ tu ið­ryð­ki­no pa­tir­tá, ágy­tà per de­ðimt dar­bo su sim­fo­ni­niais or­kest­rais me­tø. „Jau­nam þmo­gui di­ri­guo­ti Be­et­ho­ve­nà yra ma­þø ma­þiau­siai per sun­ ku. Ðiam kom­po­zi­to­riui, kaip ir J. Bah­msui, R. Schu­man­nui ar A. Bruc­kne­riui, at­lik­ti rei­ kia bran­dos, gy­ve­ni­mo ir, þi­no­ma, mu­zi­ki­nës pa­tir­ties, tuo tar­pu C. Saint-Sa­ën­sas – vi­ sai kas ki­ta. Jis – ro­man­ti­kas ir tur­bût dël to man ar­ti­mes­nis”, – ma­no M. Pit­rë­nas. Vis dël­to C. Saint-Sa­ën­so kon­cer­tas di­ ri­gen­tui taip pat su­dë­tin­gas, mat rei­ kia nuo­ lat ati­ dþiai ir sub­ti­liai akom­pa­nuo­ti, sek­ti, „gau­dy­ti” so­lis­tà.

Ben­dros kal­bos paieðkos re­pe­ti­ci­jo­se Ne­to­li To­rû­nës ási­kû­ræs Byd­goð­èiaus mies­tas, ku­ria­me vy­ko M. Pit­rë­no di­ri­guo­ta­sis kon­cer­tas, pa­sak di­ri­gen­to, dy­dþiu pri­me­na Klai­pë­dà, o mu­zi­ki­niu gy­ve­ni­mu – Ðiau­ lius. Ta­èiau bû­tent ðio mies­to „Fil­har­mo­nia Po­mors­ka” sa­lë, sta­ty­ta 1950 m., akus­ti­kos at­ þvil­giu lai­ko­ma vie­na ge­riau­ siø Eu­ro­po­je. Tuo ási­ti­ki­no ir Lie­tu­vos di­ri­gen­tas.

Tuo tar­pu ras­ti ben­drà kal­bà su or­kest­ru tik­rà­ja to

þo­dþio pras­me bu­vo sun­ku.

Tik at­vy­ku­sá M. Pit­rë­nà im­pre­ sa­ri­jus per­spë­jo, kad bran­dus „Fil­har­mo­nia Po­mors­ka” or­ kest­ras ne­la­bai mei­liai el­gia­si su at­ vy­ ku­ siais, o ypaè – su jau­nais di­ri­gen­tais.

Pa­na­ðia pa­tir­ti­mi da­bar ga­li da­ly­tis ir M. Pit­rë­nas: „At­ si­sto­ji ir jau­ti tie­siog de­gi­nan­tá ðal­tá. Së­di að­tuo­nias­de­ðimt þmo­niø, ku­rie tu­ri sa­vo nuo­ mo­næ ir pa­tir­tá. Ta­èiau le­dus pra­lauþ­ti pa­vy­ko, or­kest­ran­ tai man net dë­ko­jo, bet tai kai­ na­vo be­ga­læ ener­gi­jos.”

Pir­mo­sios re­pe­ti­ci­jos vy­ko vo­kið­kai. Pa­ju­tæs, kad ði kal­ba, nors ir su­pran­ta­ma, mu­zi­kan­ tams ne­pa­tin­ka, di­ri­gen­tas ëmë ben­drau­ti an­glið­kai, var­ to­ti ita­lið­kus ter­mi­nus. „Pa­ste­ bë­jau, kad jau ge­riau, bet ir­gi dar kaþ­ko trûks­ta. Ga­liau­siai, su­tel­kæs vi­sas len­kø kal­bos þi­nias, ëmiau áterp­ti vie­nà ki­ tà fra­zæ. Pa­vyz­dþiui, vi­sa­da len­kið­kai sa­ky­da­vau tak­tø skai­èiø. Aið­ku, tai su­kel­da­vo juo­kà, ta­èiau ry­ðys pa­si­da­rë ðil­tes­nis. Lû­þis ávy­ko, kai pra­ dë­jau kal­bë­ti apie di­ri­gen­to ir or­kest­ro san­ty­ká. Man tai yra es­mi­nis, svar­biau­sias da­ly­kas.

Len­kø kal­ba pa­sa­kiau, kad di­ ri­gen­tas – ne Die­vas, mu­zi­kan­ tai yra part­ne­riai, o ne pa­val­di­ niai. Pa­ju­tau, kad to­ká po­þiû­rá mu­zi­kan­tai su­tin­ka ga­na re­tai, ir gal­bût tai juos pa­pir­ko.”

Di­ri­guo­jan­tis Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam, Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro, Ba­lio Dva­ rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los sim­ fo­ni­niams or­kest­rams, nuo­lat kvie­èia­mas dirb­ti su Ðiau­rës Rei­no-Vest­fa­li­jos jau­ni­mo sim­ fo­ni­niu ir ka­me­ri­niu or­kest­ rais, da­ly­vau­jan­tis ávai­riuo­se mu­zi­kos pro­jek­tuo­se, M. Pit­rë­ nas pa­ste­bë­jo, kad ávai­riø tau­ tø, skir­tin­gø kar­tø mu­zi­kan­tai tu­ri sa­vø lû­kes­èiø, su­si­ju­siø su di­ri­gen­tu. „Vi­sur tu­ri var­to­ti ki­to­kius po­sa­kius, ki­to­kias me­ta­fo­ras.

Ypaè man ádo­mus dar­bas su pa­aug­liais. O, pa­vyz­dþiui, vo­ kie­èiø ma­ny­mu, mes esa­me la­ bai emo­cin­gi. Pa­ste­bë­jau, kad jiems pa­tin­ka ávaiz­dþiai, kai aið­ki­na­ma, kas sly­pi uþ na­tø”, – kal­bë­jo M. Pit­rë­nas.

Pa­sak jo, ðiuos skir­tu­mus

pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti, kad þi­no­tum, kaip pa­siek­ti ge­ riau­sià re­zul­ta­tà.

Pa­ti­kë­jo ir áti­kë­jo mu­zi­ka Ðian­dien M. Pit­rë­nas pir­ me­ny­bæ tei­kia sim­fo­ni­niam di­ri­ga­vi­mui, kur, pa­sak jo, ma­þiau­sia ru­ti­nos, daug per­ mai­nø, daug pro­gra­mø, daug kai­tos. „Kol kas man ta kie­ ky­ bë la­bai ádo­mi ir svar­bi. Ta­èiau bû­tø tie­siog kvai­la at­si­ri­bo­ti, sa­ky­kim, nuo te­at­ro veik­los.

Te­at­ras – lyg tram­pli­nas á ávai­ rias sri­tis, tai sin­te­ti­nis me­nas.

Jis ne­ga­li ne­do­min­ti di­ri­gen­ to”, – ma­no M. Pit­rë­nas.

Taip pat di­ri­gen­tas, mu­ zi­ki­nës kar­je­ros pra­dþià sie­jan­tis su pa­ties su­bur­tu cho­ru „Psal­mos”, nie­ka­da ne­ at­si­sa­ko pro­jek­tø, su­si­ju­siø su vo­ka­li­ne mu­zi­ka ar jun­gian­ èiø in­stru­men­ti­ná ir vo­ka­li­ná þan­rus.

Pri­si­min­da­mas mu­zi­ki­nio ke­lio pra­dþià, M. Pit­rë­nas mi­ ni pro­fe­so­riø Juo­zà Do­mar­kà ir... skai­èiø mei­læ: „Nie­ka­da ne­no­rë­jau bû­ti di­ri­gen­tu, vi­sà gy­ve­ni­mà bu­vau tiks­liu­kas.

No­rë­jau stu­di­juo­ti ma­te­ma­ ti­kà ar fi­zi­kà, da­ly­vau­da­vau olim­pia­do­se, ir man la­bai ge­rai se­kë­si. Bet vë­liau gy­ve­ ni­mas pa­su­ko mu­zi­kos link, su­pra­tau, kad èia ga­liu ge­riau­ siai sa­ve re­a­li­zuo­ti. Jau stu­di­ juo­jant Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je di­dþiau­sià áta­kà man pa­da­rë pro­fe­so­rius J. Do­mar­kas – pui­kus pe­da­go­ gas ir fan­tas­tið­ka as­me­ny­bë.

Jo geis­tø bet ku­rios Eu­ro­pos ða­lies mu­zi­kos aka­de­mi­jos.

Esu lai­min­gas, kad bu­vau jo stu­den­tas.

Pa­ra­dok­sas, kad mu­zi­ka ma­ne kei­èia ir au­gi­na kaip as­me­ny­bæ. Ma­tyt, þmo­gus vi­ sa­da ieð­ko to, kur ga­li ge­riau­ siai at­si­ver­ti. Að pa­ti­kë­jau ir áti­kë­jau mu­zi­ka.” n Mil­da CE­LIE­ÐIÛ­TË

Muzikos barai /19

Festivaliai Dai­no­ra MER­ÈAI­TY­TË

P

en­kis niû­raus lap­kri­èio va­ka­ rus Kau­nas gy­ve­no mo­der­ nio­sios mu­zi­kos dva­sia. Jau de­vin­tà kar­tà kon­cer­tø sa­lës kvie­të klau­sy­to­jus su­si­pa­þin­ ti su nau­jau­siais Lie­tu­vos ir uþ­sie­nio kom­po­zi­to­riø dar­bais. Pir­ma­sis fes­ti­va­lio ak­cen­tas, pa­brë­þæs mû­sø bu­vi­mà Eu­ro­ pos Sà­jun­go­je, – Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rës Chris­tos Prets svei­ki­ni­mo þo­dis.

Sa­ky­da­ma, kad „mu­zi­ka – tai to­kia kal­ba, ku­rià su­pran­ta vi­sas pa­sau­lis”, Ch. Prets pa­brë­þë bû­ti­ny­bæ pa­þin­ti Eu­ro­pos kul­tû­ rà tie­sio­giai, nes tik bû­nant kar­tu ga­li­ma ge­riau su­pras­ti vie­niems ki­tus. Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rës ir pa­grin­di­nës Aust­ri­jo­ je vy­ku­sio me­no pro­jek­to „Ziel 1 = Kunst = Ziel 1”, skir­to Eu­ro­pos Sà­jun­gos plët­rai ápras­min­ti, ini­cia­to­rës vieð­na­gë Kau­ne bu­vo ma­lo­nus ne­ti­kë­tu­mas fes­ti­va­lio or­ga­ ni­za­to­riams. Lie­tu­vai mi­në­ta­me pro­jek­te at­sto­va­vo kom­po­zi­to­rë Zi­ta Bru­þai­të, ku­ri ir pa­kvie­të par­la­men­ta­ræ ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­ vo­je. Vieð­nios dë­me­sys nau­jo­sios Eu­ro­pos

H. van Ko­ol­wij­ko gar­so skulp­tû­ros

Sà­jun­gos na­rës kul­tû­rai tei­kia vil­èiø, kad ir Lie­tu­vos po­li­ti­kai de­ra­mai áver­tins kul­ tû­ros po­li­ti­kos svar­bà.

Jau ta­po tra­di­ci­ja pa­kvies­ti á fes­ti­va­lá pa­sau­ly­je gar­siø ko­lek­ty­vø, ku­rie á sa­vo pro­gra­mà átrau­kia ir prem­je­ri­niø lie­tu­ viø au­to­riø kû­ri­niø. Ðá kar­tà kau­nie­èiai ga­vo pro­gà pa­si­klau­sy­ti bel­gø klar­ne­tø kvar­te­to „Ebo­ny kwar­tet”, ka­na­die­èiø „Er­go An­sam­ble” ir olan­dø me­ni­nin­ko Han­so van Ko­ol­wij­ko pir­mà kar­tà Lie­tu­ vo­je de­monst­ruo­ja­mø gar­so skulp­tû­rø – in­stru­men­tø. Gau­saus sa­vo ger­bë­jø bû­ rio su­lau­kë cho­ras „Jau­na mu­zi­ka”, ku­ris pra­dë­jo fes­ti­va­lio pro­gra­mà, ir an­sam­blis „Lu­mi­nai­re” su Kau­no sty­gi­niø kvar­te­tu, su­þy­më­jæ bai­gia­mo­jo kon­cer­to ðtri­chus.

Muzikos barai /20

De­vin­ta­sis fes­ti­va­lis “Ið ar­ti” Nu­ri­mus ður­mu­liui, bû­tø pras­min­ga pa­si­dþiaug­ti fes­ti­va­lio sëk­me ir ið­nag­ri­ në­ti klai­das prieð ju­bi­lie­ji­ná – de­ðim­tà­já – „Ið ar­ti” ren­gi­ná. De­vin­to­jo fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je bu­vo pri­sta­to­ma la­bai ávai­ri tiek ge­og­ra­fi­niu, tiek ir sti­liaus po­þiû­riu mu­zi­ka, ta­èiau ðio­je ávai­ro­vë­je trû­ko vi­sà fes­ti­va­lá sie­jan­èios idë­jos, ku­ri pa­dë­tø ið­ veng­ti at­si­tik­ti­nu­mo.

Trys gar­so skulp­tû­rø per­for­man­sai ta­ po spal­vin­giau­siais fes­ti­va­lio ren­gi­niais, su­lau­ku­siais di­de­lio klau­sy­to­jø su­si­do­më­ ji­mo. H. van Ko­ol­wij­ko gar­so skulp­tû­ros þi­no­mos vi­sa­me pa­sau­ly­je, o ðio fes­ti­va­lio ren­gë­jø dë­ka ir kau­nie­èiai tu­rë­jo ga­li­my­bæ ið­girs­ti ir pa­ma­ty­ti ori­gi­na­lius hib­ri­di­nius mu­zi­kos in­stru­men­tus. Sa­vo mu­zi­kos pro­jek­tus H. van Ko­ol­wij­kas ágy­ven­di­na kar­tu su elek­tro­a­kus­ti­nës mu­zi­kos gru­pës „Screck-En­sem­ble” ákû­rë­ju Han­su van Ec­ ku. Ðie me­ni­nin­kai Kau­ne de­monst­ra­vo jau se­niau su­kur­tus in­stru­men­tus, o M. Þi­lins­ko dai­lës ga­le­ri­jo­je ávy­ko pa­sau­li­në prem­je­ra – vos prieð sa­vai­tæ baig­tos gar­ so skulp­tû­ros – in­stru­men­to BassBoxen – pri­sta­ty­mas. Kau­no fil­har­mo­ni­jo­je bu­ vo eks­po­nuo­ja­mos ir gar­so skulp­tû­ros Glij­bas ir Rol­bas, o sek­ma­die­nio po­pie­tæ klau­sy­to­jai ga­lë­jo pa­tir­ti nau­jø áspû­dþiø vie­no­je sce­no­je ma­ty­da­mi vi­sas olan­dø at­veþ­tas gar­so skulp­tû­ras ir jø klau­sy­da­ mi. Tai bu­vo uni­ka­li ga­li­my­bë pa­ma­ty­ti me­ni­nin­kø fan­ta­zi­jos ir kruopð­taus dar­bo re­zul­ta­tus ku­riant ne­ápras­tus in­stru­men­ tus, ku­riuo­se gar­so for­ma­vi­mas pa­rem­tas tiek me­cha­ni­niais, tiek elek­tro­ni­niais reið­ ki­niais. Ðiø per­for­man­sø idë­jà ko­men­ta­vo

pats au­to­rius, teig­da­mas, kad gar­sà jis su­vo­kia kaip ma­te­ri­jà, ku­rià ga­li­ma val­ dy­ti, o ku­riant gar­so skulp­tû­ras vyks­ta sa­vo­tið­kas gar­so for­ma­vi­mo pro­ce­sas, rei­ka­lau­jan­tis fi­zi­niø at­li­kë­jo pa­stan­gø, jë­gos kon­kre­èiam gar­sui ið­gau­ti. Ar tai, kà de­monst­ra­vo olan­dø me­ni­nin­kai, ga­li­ma lai­ky­ti mu­zi­ka? Á ðá klau­si­mà kiek­vie­nas at­sa­kys skir­tin­gai, bet áspû­dis, ne­abe­jo­ju, ið­liks il­gam. Ðá ádo­mø pro­jek­tà uþ­bai­gë kom­po­zi­to­riaus V. Bar­tu­lio ban­dy­mas „su­si­drau­gau­ti” su gar­so skulp­tû­ro­mis kom­po­zi­ci­jo­je „Al­lian­ce – 2004”, ku­rià at­li­ko sve­èiai kar­tu su sak­so­fo­ni­nin­ku P. Vyð­niaus­ku ir au­to­riu­mi. De­ja, ði „gar­so skulp­tû­ra” Fil­har­mo­ni­jos sa­lei bu­vo tru­ pu­tá „per di­de­lë”, nes de­ci­be­lai ge­ro­kai

The Ninth Ið Arti Festival This November, the Ið Arti festival of contemporary music took place for the ninth time in Kaunas. It has already become a nice tradition to invite world-famous musicians and ensembles to perform works by Lithuanian composers, so this time residents and visitors to the city had a chance to listen to the Ebony-Kwartet from Belgium, the Ergo Ensemble from Canada, and sound sculptures by Hans van Koolwijk from The Netherlands. Lithuanian performers, the Jauna Muzika choir, who appeared in the opening concert, and the Kaunas String Quartet and the Ensemble Luminaire, who concluded the festival, also attracted a large audience.

All the festival events are reviewed in the article.

Dainora MERÈAITYTË

vir­ði­jo leis­ti­nas nor­mas.

Vie­nas ið­skir­ti­niø ðio fes­ti­va­lio bruo­þø – di­de­lis dë­me­sys jau­nie­siems kû­rë­jams.

Pui­kio­je VDU Te­olo­gi­jos fa­kul­te­to kon­ cer­tø sa­lë­je bu­vo pri­sta­to­mi LMTA Kom­ po­zi­ci­jos ka­ted­ros stu­den­tø kû­ri­niai, o M. K. Èiur­lio­nio dai­lës ga­le­ri­jos kon­cer­tø sa­lë sve­tin­gai pri­ëmë nak­ti­niø kon­cer­tø më­gë­jus, at­ëju­sius su­si­pa­þin­ti su elek­tro­ a­kus­ti­nës mu­zi­kos pa­sau­liu. Klau­san­tis jau­nø­jø kom­po­zi­to­riø kû­ry­bos, dþiu­gi­no sti­lis­ti­kos ir ra­ðy­mo ma­nie­ros ávai­ro­vë, pu­ siau­svy­ros tarp tech­no­lo­gi­niø ir emo­ci­niø sri­èiø ieð­ko­ji­mas. Klau­sy­to­jai ge­ra­no­rið­kai pri­ëmë kû­ry­bi­ná jau­ni­mo de­biu­tà, o pro­fe­ sið­kai aug­ti ir to­bu­lë­ti jam dar yra lai­ko.

Kiek ki­to­kios nuo­tai­kos vy­ra­vo pri­sta­ tant elek­tro­a­kus­ti­nës ir kom­piu­te­ri­nës mu­ zi­kos bei gar­so ir vaiz­do pro­jek­tus. Áþan­ gi­nia­me þo­dy­je ma­est­ro Gied­rius Kup­re­ vi­èius da­ly­vius pri­sta­të skai­èiø for­mu­le „16–61” (tai jau­niau­sio ir vy­riau­sio au­to­ riaus am­þius), ro­dan­èia di­de­læ am­þiaus ir kû­ry­bi­nës pa­tir­ties am­pli­tu­dæ. Gre­ta lie­tu­viø pro­jek­tø bu­vo pri­sta­to­mi sve­èiø ið JAV ir Aust­ri­jos dar­bai, lei­dþian­tys su­gre­tin­ti ir pa­ly­gin­ti kû­ry­bos pro­ce­sus skir­tin­go­se ge­og­ra­fi­në­se erd­vë­se. Di­dþi­à­ jà da­lá kon­cer­to skam­bë­jo de­biu­tuo­jan­èiø jau­nø­jø au­to­riø kû­ry­ba. Ste­bint ðiuos dar­ bus, na­tû­ra­liai ki­lo klau­si­mas, kas tai yra – ar fes­ti­va­lio ren­gi­nys, ku­ria­me ga­lio­ja tam tik­ri ko­ky­bës kri­te­ri­jai, ar pra­de­dan­ èiø­jø kû­rë­jø dar­bø per­þiû­ra. Grieþ­tes­në da­ly­viø at­ran­ka su­teik­tø bû­si­miems to­kio po­bû­dþio kon­cer­tams dau­giau so­li­du­ mo. Ta­èiau bu­vo pro­gra­mo­je ir dë­me­sio ver­tø, net in­tri­guo­jan­èiø kû­ri­niø. Nau­jà am­plua pa­de­monst­ra­vo kom­po­zi­to­rius A. Mar­ti­nai­tis, pri­sta­ty­da­mas kom­po­zi­ci­jà „Tei­sin­go­jo þo­dþio mal­da” DVD ir dviem vio­lon­èe­lëms. Si­gi­to Ge­dos „þo­dþiui” kom­ piu­te­ri­niø tech­no­lo­gi­jø la­bo­ra­to­ri­jo­je te­ko pa­tir­ti vi­sas áma­no­mas me­ta­mor­fo­zes ir var­þy­tis su gy­vai skam­ban­èia vio­lon­èe­liø „mal­da”. Ar toks stai­gus kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bos po­sû­kis ne­nu­ves prie „nau­jo­jo kom­piu­te­riz­mo”?..

G. Kup­re­vi­èiaus ir Pau­liaus Sluð­ko­ nio kom­po­zi­ci­ja „Kai Mar­sas pa­bu­èia­vo Þe­mæ” ro­dë dar­bo tiek su re­gi­mà­ja, tiek su gar­si­ne me­dþia­ga ga­li­my­bes, ta­èiau kë­lë mu­zi­kos kaip me­no sa­va­ran­kið­ku­mo klau­si­mà. Kar­tu su Eu­ro­pos par­la­men­ta­re Ch. Prets at­vy­kæs aust­rø kom­po­zi­to­rius Ger­har­das Kram­me­ris pri­sta­të dvi sa­vo gar­so ir vaiz­do kom­po­zi­ci­jas, ku­rio­se mu­ zi­kos ir vaiz­do san­ty­kis spren­dþia­mas pir­ mo­sios nau­dai. Dar vie­nas kon­cer­tas M. K. Èiur­lio­nio dai­lës mu­zie­jaus kon­cer­tø sa­lë­je bu­vo skir­tas Pran­cû­zi­jo­je gy­ve­nan­ èio lie­tu­viø kil­mës kom­po­zi­to­riaus Pau­lo Dir­mei­kio elek­tro­ni­nei, kon­kre­èia­jai ir ka­ me­ri­nei mu­zi­kai. Nors ðis kom­po­zi­to­rius

2003 m. ta­po Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­ gos na­riu, jo kû­ry­ba Lie­tu­vo­je ma­þai kam þi­no­ma. Ðis kon­cer­tas bu­vo ir pir­ma­sis kom­po­zi­to­riaus pri­sis­ta­ty­mas fes­ti­va­lio klau­sy­to­jams.

Kiek­vie­na­me fes­ti­va­ly­je pub­li­ka ne­ kan­triau­siai lau­kia prem­je­rø. „Ið ar­ti” jø taip pat bu­vo daug. Dau­giau­sia su­si­do­ më­ji­mo su­lau­kë lie­tu­viø, ypaè kau­nie­èiø, kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai. Ta­èiau prem­je­ros sëk­mæ le­mia ne tik pa­ti mu­zi­ka, bet ir jos at­li­ki­mas. Ðià tie­sà pa­tvir­ti­no fes­ti­va­lio da­ ly­viai. Cho­ras „Jau­na mu­zi­ka” meist­rið­kai at­li­ko prem­je­ri­nius kû­ri­nius, su­þa­vë­da­ mas klau­sy­to­jus, kom­pen­suo­da­mas kai ku­riø au­to­riø kû­ry­bos trû­ku­mus. Kon­cer­ to pro­gra­mà su­da­rë kau­nie­èiø kom­po­zi­to­ riø G. Kup­re­vi­èiaus, D. Kai­rai­ty­tës, V. Bar­ tu­lio ir Z. Bru­þai­tës kû­ri­niai, su­kur­ti „ðiuo lai­ku”, bet ne­ðiuo­lai­ki­në­mis prie­mo­në­mis (jei ðiuo­lai­kið­ku­mà su­pra­si­me kaip nau­jo­ viø gau­su­mà), ir vil­nie­èiø V. Au­gus­ti­no, G. Svi­lai­nio kom­po­zi­ci­jos, ku­rios la­bai ðiuo­lai­kið­kai rep­re­zen­ta­vo cho­ri­nës mu­zi­ kos ga­li­my­bes. Ku­ris va­rian­tas ge­res­nis – at­sa­kë klau­sy­to­jø aplo­dis­mentai. „Ebo­ny” kvar­te­tas, tarp­tau­ti­ná pri­pa­þi­ni­mà pel­næs ypa­tin­gu dë­me­siu ðiuo­lai­ki­nei mu­zi­kai, su­þa­vë­jo ir kau­nie­èius. Gar­so kul­tû­ra, an­sam­blið­ku­mas, at­lie­ka­mos mu­zi­kos sti­ liaus su­pra­ti­mas at­si­sklei­dë kon­cer­to pro­ gra­mo­je, ku­rio­je skam­bë­jo pla­taus spek­tro mu­zi­ka: nuo pir­mo­sios kom­po­zi­ci­jos (V. Run­cha­ko „The Art of Mu­te Sounds”), pa­ ro­dþiu­sios ne­áti­kë­ti­nai ávai­rø so­no­ris­ti­niø prie­mo­niø ar­se­na­là, iki bai­gia­mo­jo Z. Bru­ þai­tës kû­ri­nio „Cob­ra – Ca­pel­la”, su­kur­to spe­cia­liai ðiam an­sam­bliui ir pui­kiai de­ri­ nan­èio vir­tuo­zi­næ mu­zi­kan­tø tech­ni­kà su kû­ri­nio idë­jos „vi­zu­a­li­za­vi­mu”. Ið­le­pin­ti pui­kiø at­li­kë­jø ir ádo­mios mu­zi­kos, ið­ti­ki­ miau­si nau­jo­sios mu­zi­kos më­gë­jai daug vil­èiø dë­jo ir á an­sam­blio „Er­go” kon­cer­tà.

De­ja... Tai bu­vo la­biau­siai ne­vy­kæs fes­ti­va­ lio va­ka­ras, ku­ria­me skam­bë­jo ka­na­die­èiø ir lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø ðiam an­sam­bliui pa­ra­ðy­ti kû­ri­niai. Kan­triau­si klau­sy­to­jai, su­lau­kæ kon­cer­to pa­bai­gos, taip ir li­ko su­ glu­mæ ne­su­pras­da­mi, ar ge­ri mu­zi­kan­tai gro­jo ne­vy­ku­sius kû­ri­nius, ar at­virkð­èiai – at­li­kë­jai ne­su­ge­bë­jo per­teik­ti mu­zi­ko­je sly­pin­èio au­to­riø in­di­vi­du­a­lu­mo. Mu­zi­ kan­tø blað­ky­ma­sis po sce­nà, il­gas „re­pe­ ta­vi­mas” ver­èiant klau­sy­to­jus ste­bë­ti vi­sà pa­si­ruo­ði­mà (krep­ðiai ir ran­ki­nës sce­no­je tik­riau­siai ro­dë ne­pa­si­ti­kë­ji­mà pa­lik­tø daik­tø sau­gu­mu) vei­kiau pri­mi­në at­si­tik­ ti­nai su­si­bû­ru­sius þmo­nes, ban­dan­èius kaþ­kà da­ry­ti kar­tu. Taip ir li­ko ne­aið­ku, kiek ge­ros mu­zi­kos „su­ga­di­no” ðis an­sam­ blis. Gai­la, kad to­je pil­ku­mo­je ið­tir­po ir mû­sø kom­po­zi­to­riø prem­je­ros (Vy­tau­to Ger­ma­na­vi­èiaus „Plains”, Ða­rû­no Na­ko „Þvilgs­nis, apa­kin­tas Ðiau­rës”, Al­gir­do

Mar­ti­nai­èio „Ma­dam But­ter­fly, Ma­dam Bo­va­ry...”).

Pa­bai­gos kon­cer­tas re­a­bi­li­ta­vo ge­rà fes­ ti­va­lio var­dà. An­sam­blis „Lu­mi­nai­re” ir Kau­no sty­gi­niø kvar­te­tas at­li­ko kau­nie­èiø kom­po­zi­to­riø ka­me­ri­næ mu­zi­kà (ið­im­tys – ne­kau­nie­tis A. Bru­þas ir ne­prem­je­ri­në A. Ku­bi­liû­no Kon­cer­ti­në pje­së). Kiek­vie­nas kû­ri­nys bu­vo sa­vaip þa­vus, at­sklei­dþian­ tis in­di­vi­du­a­lø au­to­riø brai­þà, ve­dan­tis á su­dë­tin­gus mu­zi­ki­nës kal­bos la­bi­rin­tus ar tie­siog lei­dþian­tis më­gau­tis mu­zi­ki­ne in­ tri­ga, ku­rios meist­ras yra G. Kup­re­vi­èius.

Jo „In­tra­da Fest” – ðve­dið­kai lie­tu­við­kas kû­ri­në­lis, ku­ria­me kom­po­zi­to­rius su­gre­ ti­no pu­èia­mø­jø kvin­te­to „dai­nuo­ja­mà” po­pu­lia­rià ðve­dø liau­dies dai­nà ir lie­tu­viø liau­dies ðo­kio „Kal­ve­lis” mo­ty­vus, grie­þia­ mus sty­gi­niø kvar­te­to. Kas ið to ið­ëjo? Nuo­ tai­kin­ga pje­së, ne­pre­ten­duo­jan­ti á di­des­næ ana­li­zæ. V. Ðve­do „Duo so­na­ta” klar­ne­tui ir fa­go­tui ið­si­sky­rë mu­zi­ki­nës kal­bos rim­ tu­mu, po­li­fo­ni­nio plë­to­ji­mo prie­mo­në­mis ku­ria­mu vir­tuo­zið­ku dvie­jø temb­ri­niø li­ni­ jø dia­lo­gu. Mi­nia­tiû­ra sty­gi­niø kvar­te­tui „Or­ga­na” fes­ti­va­ly­je „Ið ar­ti” de­biu­ta­vo kom­po­zi­to­rë Dai­va Ro­kai­të-Dþen­kai­tie­ në. Kû­ri­nio pa­va­di­ni­mà ir jo struk­tû­rà ins­pi­ra­vo vi­du­ram­þiø or­ga­nu­mo þan­ras. Èia pui­kiai de­rë­jo lie­tu­viø liau­dies dai­ nos in­to­na­ci­jos, at­lik­da­mos can­tus fir­mus vaid­me­ná su ið­gry­nin­tu bal­sø de­ri­ni­mu, pri­me­nan­èiu is­to­ri­næ dau­gia­bal­sës mu­zi­ kos pra­dþià. Þa­viu kon­cer­to ak­cen­tu ta­po kom­po­zi­to­riaus A. Ku­bi­liû­no Kon­cer­ti­në pje­së, ku­rios nau­jà re­dak­ci­jà su­gro­jo pu­èia­ mø­jø kvin­te­tas. Z. Bru­þai­tës kû­ri­nys „Hi, Vis­by, Hi!” pu­èia­mø­jø kvin­te­tui ir sty­gi­ niø kvar­te­tui pa­dë­jo pas­ku­ti­ná tað­kà to va­ka­ro ir vi­so fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je. Ant­ ra­sis kom­po­zi­to­rës opu­sas „Hi” (pir­ma­sis „Hi, Ha­ydn” skir­tas se­mi­na­rui Aust­ri­jo­je „Ziel 1 = Kunst = Ziel 1”) – tai kas­die­ny­ bës ður­mu­lio ir nos­tal­gið­ko pri­si­mi­ni­mo apie Got­lan­de, Vis­biaus tarp­tau­ti­nia­me kom­po­zi­to­riø cen­tre, ið­gy­ven­tà kû­ry­bi­ná po­lë­ká su­gre­ti­ni­mas. Ne­ti­kë­ta mo­du­lia­ci­ ja ið eks­pre­sy­vaus pul­suo­jan­èio rit­mo á ðvie­sios ly­ri­kos oazæ ið­ly­dë­jo klau­sy­to­jus á lap­kri­èio nak­ties tam­sà...

Ge­rai, kad ru­duo do­va­no­ja ga­li­my­bæ gam­tos pil­ku­mà nu­spal­vin­ti gar­sais (Z. Bru­þai­tës „Bal­to­ji im­pre­si­ja” ir „Raus­vo­ ji eks­pre­si­ja”), pa­si­juok­ti ið sku­ban­èiø á Eu­ro­pà lie­tu­viø (D. Kai­rai­ty­tës „Buf­fo­di­ li­jos”) ar tie­siog pa­bû­ti gam­tos ra­my­bë­je su ðir­dies ne­ri­mu (A. Bru­þas „Nen­driø gies­ mës”), nes mu­ zi­ ka mums lei­ dþia ið ar­ti pa­jus­ti da­b ar­t ies pul­s à. n

Muzikos barai /21

Festivaliai Daiva KÐANIENË

K

laipëdos naujosios muzikos festivalis „Mariø klavyrai”, 2004 m. spalio 15–21 d. surengtas jau dvyliktà kartà, pratæsë susiformavusias ðio tarptautinio muzikos forumo tradicijas bei paþërë nemaþai naujoviø. Ðiømetis renginys – neeilinis reikðmingomis sukaktimis: Lietuvos kompozitoriø sàjungos Klaipëdos skyrius paþymëjo savo veiklos 25-metá, kompozitoriai docentai Jonas Domarkas ir Jonas Paulikas ðventë garbingus jubiliejus, surengdami autorinius kûrybos vakarus. „Mariø klavyrø ‘04” programoje buvo numatyti penki koncertai, taèiau Ðvedijos trio „Tribukaitpetterssonberg” (vargonai / fortepijonas, fleitos, perkusiniai / marimba) koncertas buvo nukeltas á lapkrièio 17 d., nes vienas ðvedø atlikëjas dël labai svarbios ir skaudþios prieþasties turëjo gráþti namo.

Visuose festivaliuose visada tradiciðkai buvo rengiami þymiø Lietuvos kompozitoriø (J. Juzeliûno, O. Balakausko, B. Kutavièiaus, V. Lauruðo, V. Bartulio, A. Martinaièio, O. Narbutaitës, G. Sodeikos, J. Juozapaièio ir kt.) autoriniai koncertai. Ðá kartà ávyko net du – J. Domarko ir J. Pauliko – autoriniai koncertai. Kompozitoriai gyvena ir kuria Klaipëdoje jau daugiau kaip 30 metø, tad ðiø menininkø muzika ir pedagoginë, organizacinë veikla svariai turtina Klaipëdos kraðto muzikinæ kultûrà.

Jubiliejiniai autoriniai vakarai Festivalis prasidëjo jubiliejiniu autoriniu J. Domarko koncertu. Ávairiø þanrø muzikà kuriantis kompozitorius pateikë klausytojams malonià staigmenà – programà sudarë vien ið simfoniniø kûriniø, kuriuos atliko Maþosios Lietuvos simfoninis orkestras, diriguojamas Stasio Domarko. Klaipëdos kompozitoriai ir ðis orkestras bendradarbiauja jau seniai. Kolektyvas yra atlikæs ne vienà klaipëdieèiø kûrëjø muzikos veikalà, o ðiame festivalyje surengtas iðtisas simfoninis koncertas nuteikia labai dþiugiai bei leidþia viltis, kad ir toliau bus rengiami bendri projektai.

Sausakimðoje Klaipëdos universiteto koncertø salëje (joje vyko visi festivalio koncertai) renginá pradëjusiame J. Domarko autoriniame koncerte orkestras atliko ðeðis simfoninius kompozitoriaus kûrinius: „Þemaitiðkàjà rapsodijà”, „Divertismentà”, Variacijas M. K. Èiurlionio Preliudo Nr. 4, op. 7 tema, „Badineræ” birbynei ir orkestrui, „Tris tan-

Muzikos barai /22

Dvyliktajam “Mariø klavyrø ‘04” festivaliui pasibaigus go” ir „Capriccio”. Visos ðios struktûra, idëjomis ir nuotaikomis besiskirianèios kompozicijos atskleidë bûdingiausius J. Domarko stiliaus bruoþus, kurie kaip tik labiausiai iðryðkëja kompozitoriaus mëgstamiausiuose instrumentiniuose þanruose. Jam paklûsta ir sudëtingas simfoninio orkestro instrumentarijus, nes autorius jauèiasi kaip þuvis vandenyje derindamas tembrus, atrasdamas netikëèiausius, originalius jø skambesius, kolorito þaismæ, puikiai jausdamas simfoninës muzikos dramaturgijos reikalavimus. Dauguma koncerte skambëjusiø J. Domarko kûriniø klausytojus patraukë gyvybingu jaunatviðku polëkiu, optimizmu, gyvenimo dþiaugsmo teigimu. Kaip ir kitø þanrø veikaluose, juose vyravo aktyvus ritminis pulsavimas, aiðki, logiðkai plëtojama tematika, sodriø harmonijø ðuorai. Átaigiausiai skambëjo daugiau nei prieð 25 metus sukurtas „Capriccio”, kupinas ekspresijos, melodinio raiðkumo, netikëèiausio metro ir ritmo þaismo, taikliø tembriniø spalvø. Panaðø áspûdá darë ir gyvybingo, energingo „Divertismento” I ir III dalys bei „Þemaitiðkoji rapsodija” (atlikta pirmà kartà), kurioje su humoru, iðradingai ir savitai iðplëtotos lietuviø liaudies dainø „Einu per kiemelá”, „Mamumël, pjausim gaidá” ir „Lek’ gervë” melodijos.

Variacijose M. K. Èiurlionio Preliudo Nr. 7, op. 4 tema (sukurtos 1995 m., minint M. K. Èiurlionio 120-àsias gimimo metines) J. Domarkas atsivërë kaip santûrus,

susikaupæs lyrikas, meistriðkai moduliuojantis sugestyvias vidines emocines bûsenas. Partitûra èia daug paprastesnë, atliepianti ramybës, susikaupimo sieká.

Vietoj skelbtøjø ðiemet sukurtø „Trijø tango” orkestras pagrojo tik du (pirmas atlikimas). Ði naujausia kompozicija dar kartà átvirtino J. Domarkui bûdingà stilistikà ir polinká á aktyvius, ðokinius þanrus.

Neseniai paraðytoji „Badinerë” birbynei ir simfoniniam orkestrui savitai atgaivino vienos ið barokinës siuitos daliø tradicijà. Tik klaipëdietiðkoji J. Domarko

Impressions from the Twelfth Mariø Klavyrai Festival Klaipëda’s festival of modern music, Mariø Klavyrai, which took place for the twelfth time this year, not only continued already established tradition of this international music forum but also introduced a number of innovations. This year’s festival was very special, because in 2004 the Klaipëda Branch of the Lithuanian Composers Union celebrated its 25th anniversary, and the composers Jonas Domarkas and Jonas Paulikas’ jubilee anniversaries were marked by concerts of their music. Highly interesting and successful were also concerts featuring music by composers from Lithuania’s major cities of Kaunas, Klaipëda and Ðiauliai, and by student composers from the Lithuanian Academy of Music and Theatre.

All the festival concerts are reviewed in the article.

Daiva KÐANIENË

„Badinerë” yra ðiuolaikiðkai iðraiðkinga, ávairiø dermiø, savita savo nepastovia, daþnai sinkopuota ritmika. Birbynës solo partijà meistriðkai ir átaigiai atliko prof.

Vytautas Tetenskas.

Klaipëdos Maþosios Lietuvos simfoninis orkestras ne tik parodë gerà valià ir dëmesá J. Domarko kûrybai, bet ir pagirtinai sklandþiai atliko visus kûrinius, dëmesingai perskaitë jø partitûras. Dirigentas S. Domarkas interpretavo jas tiksliai, o kartu kûrybingai ir individualiai.

Sëkmë lydëjo ir jubiliejiná autoriná kompozitoriaus J. Pauliko koncertà. Jo programa buvo sudaryta daugiausia ið anksèiau sukurtø kameriniø kûriniø, tad klausytojams tarsi retrospektyvus kaleidoskopas vërësi meniniai ðio kûrëjo muzikos vaizdai.

Kaip ir kolegà J. Domarkà, labiausiai J. Paulikà traukia instrumentiniai þanrai.

Muzikinë visuomenë já paþásta kaip ðiuolaikiniø neoklasicistiniø tradicijø ðalininkà ir puoselëtojà. Todël natûralu, kad su ðiuo stiliumi siejami vyraujantys J. Pauliko muzikos bruoþai: polinkis á polifoniðkumà, atonalumà, serijiðkumà, racionalø, apgalvotà muzikos elementø organizavimà, nestokojantá emocingumo ir dvasingumo.

Smalsu buvo iðgirsti naujausià – ðiemet paraðytà – kompozitoriaus kûriná „Muzika styginiams” (atliktas pirmà kartà). Dviejø daliø kûrinys priminë dar jaunystëje J. Pauliko pamëgtà polifoninei muzikai bûdingà preliudo ir fugos þanrà, taèiau jo muzikinë raiðka pasirodë besanti visiðkai nauja ir originali. Lëta pirmoji dalis þavëjo emocijø tikrumu ar net apibendrintø filosofiniø idëjø koncentracija. Greita antroji dalis, sukomponuota fugos bûdu, atliepë aktyvias bûsenas. Naudodamas ir natûraliai jungdamas ávairiausias technikas, „Muzikoje styginiams” kompozitorius, ágyvendindamas savo idëjà, pasiekë átaigos. Svarbus vaidmuo èia teko derminiam bei metro ir ritmo modifikavimui, tembriniam koloritui. Klaipëdos muzikos centro kamerinis orkestras (meno vadovë Liuda Kuraitienë), diriguojamas Tomo Ambrozaièio, „Muzikà styginiams” atliko deramai, nors akivaizdu, kad rengiant ðá nelengvà kûriná repeticijø pritrûkta.

Prieð 23 metus sukurtame Antrajame kvintete mediniams puèiamiesiems ir valtornai atsispindi bûdingiausi ir ádomiausi tada jau brandaus kompozitoriaus J. Pauliko stiliaus bruoþai: subtilus formos pojûtis, laisva serinë technika, kuri sëkmingai jungiama su polifoniniu plëtojimu, lanksti ritmika ir pan. Lakoniðkame trijø daliø ir introdukcijos kûrinyje autorius ádomiai panaudojo visø ansamblyje dalyvaujanèiø instrumentø – fleitos, altinës fleitos, obo-

jaus, anglø rago, klarneto, bosinio klarneto, fagoto ir valtornos – tembro ir ðtricho galimybes. Rezultatas – organiðkos visø instrumentiniø linijø sàveikos. Kvinteto struktûra glausta, kompaktiðka, ið esmës grásta kontrasto principu, nors daliø vidus nekonfliktiðkas. J. Pauliko Kvintetà atliko aukðto meninio meistriðkumo instrumentininkø ansamblis ið Vilniaus: V. Viðinskas, R. Staðkus, A. Þiûra, A. Anèerevièius ir P. Lukauskas. Penki atlikëjai itin jautriai ir iðraiðkingai interpretavo lakoniðkà, iki smulkmenø iðtobulintà kûriná ir suteikë jam nepakartojamo patrauklumo.

Savo instrumentø virtuozai R. Staðkus (obojus), A. Þiûra (klarnetas) ir A. Anèerevièius (fagotas) gyvai ir iðraiðkingai pagrojo beveik prieð 20 metø kritikø pripaþinimo ir klausytojø simpatijø sulaukusià þaismingà trijø daliø kompozicijà „Ið Mikës Pûkuotuko istorijø” obojui, klarnetui ir fagotui pagal A. Milne’o knygelæ vaikams. Ðis kûrinys, laiko patikrintas ir iðbandytas, nepaseno ir ðiandien. Jis þavi gaivumu, reiðkiamø nuotaikø nuoðirdumu, humoru. Nepaprastai originalios iðraiðkos kompozitorius pasiekë savitai naudodamas daugelá muzikos elementø: iðradingus, neáprastus ritmus, artikuliacijà, ðtrichus, o ypaè – adekvaèià struktûrà.

Kûriniai lietuviø liaudies instrumentams – tai sritis, kurioje J. Paulikas reiðkiasi ypaè naujai ir talentingai. Autoriniame koncerte skambëjusioje Siuitoje kanklëms ir „Trijose legendose” birbynei ir fortepijonui (kanklëms) dar kartà ásitikinome, kad kompozitorius geba rasti ðiuolaikinës muzikinës kalbos ir tautinio emocinio prado sàsajø. Atsargiai, su meile, jautriai ir subtiliai jis panyra á liaudies pasaulëjautos gelmes ir, pasitelkdamas modernià muzikos kalbà, prabyla visiðkai naujai, átaigiai. Siuità kanklëms santûriai (o norëjosi kiek subtiliau ir átaigiau) atliko Klaipëdos S. Ðimkaus konservatorijos kankliø trio (L. Murauskaitë, E. Jasèënskaitë ir R. Pudþmytë, vadovë V. Zelenienë). „Tris legendas” birbynei ir fortepijonui virtuoziðkai, ekspresyviai grojo prof. V. Tetenskas ir Jelena Kutuzova (fortepijonas).

J. Pauliko autoriná koncertà uþbaigë kûriniai kameriniam orkestrui – Baladëkoncertas fleitai ir kameriniam orkestrui bei minëtoji „Muzika styginiams” (ðias kompozicijas, sukurtas 1972 ir 2004 m., skiria 32 metai). Baladë-koncertas – pirmasis savarankiðkas J. Pauliko darbas, paraðytas vos baigus Muzikos akademijà, jau be profesoriø prieþiûros ir nurodymø.

Taèiau jame jau akivaizdþiai jauèiamas dar jauno kompozitoriaus stiliaus, artimo neoklasicistinëms tendencijoms, savitu-

mas. Èia galima áþvelgti J. Pauliko polinká á kruopðèià, detalizuotà muzikos elementø atrankà, kai nëra në vienos nereikalingos natos, viskas iki smulkmenø apgalvota ir tikslu; suderinta virtuozinë fleitos partija ir koloristiðkas orkestro skambëjimas; dramaturgiðkai pateisinama kontrastingø padalø kaita, primenanti sonatiðkumà.

Kûrinyje autorius rëmësi nuosekliai modernia muzikos kalba, nesivaikydamas dirbtinai jà sumoderninti. Nors vyrauja serinë komponavimo technika, taèiau jauèiamas organiðkas ryðys ir su tonalia muzika. Nelengvà fleitos solo partijà nepriekaiðtingai muzikaliai ir tiksliai atliko R. Giedraitis, geriausias ðio instrumento atlikëjas Klaipëdoje. Dirigavo T. Ambrozaitis.

Kauno, Klaipëdos ir Ðiauliø kompozitoriø kûrybos koncertas Daugelis nekantraudami laukë neeilinio festivalio koncerto – Kauno, Klaipëdos ir Ðiauliø kompozitoriø vakaro. Buvo labai ádomu ir smalsu patirti, kuo gi skiriasi ávairiuose miestuose gyvenanèiø kûrëjø muzika.

Sumanymas surengti jungtiná trijø didþiøjø Lietuvos miestø kompozitoriø kûriniø koncertà – dþiugus ir sveikintinas reiðkinys. Juk ið daugiau kaip ðimto Lietuvos kompozitoriø ðiuose miestuose gyvena tik ðiek tiek per deðimt, o Ðiauliuose – vos vienas. Tad buvo tiesiog bûtina jiems susiburti ir imtis bendrø renginiø, nes toks bendravimas skatina kûrybà, padeda orientuotis tendencijose, atveria galimybes kûrybiðkai bendradarbiauti. Vilniuje gyvenanti Lietuvos kompozitoriø dauguma turi savo terpæ, reguliariai rengia net keletà prestiþiniø ðiuolaikinës muzikos festivaliø (pavyzdþiui, „Gaidà”), taèiau kitø miestø kûrëjams, iðskyrus vienà kità, á juos patekti ið esmës neámanoma. Visi jungtiniame koncerte skambëjæ kûriniai rodo, kad dauguma kompozitoriø turi gaiviø kûrybiniø jëgø, kupini puikiø sumanymø ir geba rasti netikëtø sprendimø.

Pirmà kartà atlikti skambëjo du ðiaulieèio Algirdo Bruþo naujuoju romantizmu dvelkiantys kameriniai kûriniai – „Ant þydinèiø vandens lelijø” (fleitai, altui ir klasikinei gitarai) bei „Laiko erdvës” (smuikui, altui ir violonèelei). Gaivios, skaidrios faktûros, melodingø intonacijø kupinos kompozicijos liudijo glaudø kompozitoriaus ryðá su gamta, atskleidë polinká á pastoralinæ lyrikà. Ðiek tiek subtilumo pritrûko gitaros skambesiui, galbût nereikëjo jos ágarsinti. Kûrinius stilingai atliko Klaipëdos atlikëjai: R. Giedraitis (fleita), E. Kaziukaitis (altas), D. Kontrimas

Muzikos barai /23

Festivaliai (klasikinë gitara), R. Vizgaudienë (smuikas) ir J. Karbauskas (violonèelë).

Klaipëdietis Remigijus Ðileika klausytojams pateikë naujausià, 2004 m. paraðytà, kompozicijà „Rudens prãnã” klarnetui solo ir fonogramai (prãnã – indø kalbos þodis, reiðkiantis orà, gyvybinæ energijà, vitaliðkumà). Tai vientisas vienos dalies kûrinys, liudijantis nuolatiná R. Ðileikos gebëjimà atsinaujinti, rasti netikëtø idëjø, savitai jas spræsti. Þinodamas beveik neribotas klaipëdieèio klarnetininko P. Naruðio virtuozines ir interpretacines galimybes, kompozitorius paraðë ðvieþià ir áspûdingà muzikà, pilnà ekspresijos ir ðvelniausios lyrikos, iðradingø sonoristiniø efektø, subtiliø tembriniø klarneto galimybiø. P. Naruðis „Rudens prãnã” grojo jaudinamai ir subtiliai. Ypaè puikûs buvo lëtieji epizodai – tæsiamos natos tarsi priminë ilgus, gilius atodûsius. Ginèytinas skaitovo intarpas kûrinio pabaigoje. Tai skonio ir muzikos suvokimo klausimas – vieniems gali atrodyti, kad filosofinës eilës apie gyvenimo prasmæ papildo kûriná ir natûraliai ásikomponuoja á finalinæ padalà, kitiems – kad tai nereikalingas muzikos „palengvinimas”.

Naujas Loretos Narvilaitës kûrinys „Labirintas” fortepijonui keturioms rankoms dar kartà sustiprino nuomonæ, kad nuosekliai ir produktyviai kurianti kompozitorë vis ryðkiau teigia savo meninæ individualybæ, pasireiðkianèià racionalios kûrinio struktûros ir emocingos raiðkos sàveika. Pianistai Sonata ir Rokas Zubovai „Labirintà” paskambino virtuoziðkai, nepriekaiðtingai pajusdami ir iðorinæ (kriðtoliniø pasaþø virtinës, energingi, dþiazo ritmà primenantys epizodai ir pan.), ir vidinæ, psichologinæ (minèiø kaita, jø netikëti posûkiai, „aklavietës”, iðsiverþimas ir t. t.), jo esmæ.

Klaipëdieèiams kompozitoriams skirtoje koncerto dalyje skambëjo ir prieð keletà metø á amþinybæ iðëjusio Zigmo Virkðo „Paskutinis rudens divertismentas” dviem fortepijonams. Ðá kompozicinës technikos poþiûriu minimalistiná, bet nuotaikos atþvilgiu ekspresyvø kûriná yra skambinæs ne vienas fortepijoninis duetas.

S. ir R. Zubovai já interpretavo jautriai ir savitai, labiau iðryðkindami dvasiniø bûsenø niuansus.

Visa antroji koncerto dalis buvo skirta Kauno kompozitoriø kûrybai. Jie paþërë iðtisà ádomiø ir jaudinanèiø kûriniø kaleidoskopà. Lietuvos nacionalinës premijos laureato kompozitoriaus Vidmanto Bartulio kûryba Klaipëdoje gerai þinoma: prieð keletà metø „Mariø klavyrø” kontekste buvo surengtas autorinis jo muzikos vakaras, ðiemet prieð keletà savaièiø irgi klausëmës kompozitoriaus kûriniø jo

Muzikos barai /24

50-meèiui skirtame autoriniame koncerte.

Kad ir kiek besiklausytum, V. Bartulio muzikos niekada nebûna per daug. Kaip taikliai pasakë vakaro vedëjas J. Kuzinas, ðiam autoriui niekaip nepavyksta paraðyti nevykusio kûrinio. Koncerte skambëjusi jo kompozicija styginiø kvartetui „Tyliai Naujalis kalbina Viðtelá” leido dar kartà gërëtis ypatingu V. Bartulio muzikos subtilumu, dvasiniu tyrumu. Ji taip pagauna klausytojus, kad nebesvarbu, kaip, kokiomis kompozicinëmis priemonëmis tai padaroma. Paprasèiausiai pasineri á jà ir pasiduodi gaivios muzikos tëkmei, daþnø prasmingø pauziø màslumui, muzikinës tylos þavesiui.

Iðkili XIX a. pab.–XX. a. pr. Kaune gyvenusio pirmojo lietuviø kompozitoriaus, lietuviø muzikos patriarcho J. Naujalio asmenybë ádomi ne tik muzikos istorijai ar atlikëjams. Pagarbiai prie jos lieèiasi ir muzikos kûrëjai kaunieèiai. J. Naujalá „kalbino” ne tik V. Bartulis, bet dar ir kompozitorius Giedrius Kuprevièius – koncerte skambëjo jo kûrinys styginiø kvartetui „Vasaros naktis su Naujaliu”. Tai irgi labai pagarbus prisilietimas prie J. Naujalio, taèiau èia stilius jau kitoks, artimesnis neoklasicizmui. Kompozicijos muzika paprasta, melodinga, lyrinius epizodus keièia judrûs, þvalûs.

Algimantas Kubiliûnas, vienas produktyviausiø Kauno kompozitoriø, ávairiø muzikos þanrø autorius, koncerte pateikë III styginiø kvartetà. Dviejø daliø kûrinys sulaukë didelio publikos palankumo, nes jo muzika labai átaigi ir pagavi. Kvartete jauèiama tikro meistro ranka: tobulai ávaldyta kompozicinë technika, puikus formos sprendimas, racionalumo ir autentiðkø dvasiniø iðgyvenimø sintezë, originali tematika. Gausûs kontrastai, lyrikos ir audringø proverþiø momentai liudija romantiðkà kûrinio prigimtá.

Dalia Kairaitytë prisistatë labai netikëta kompozicija styginiø kvartetui „Balto þmogaus sapnas”. Jau pats pavadinimas kelia tam tikrø minèiø ir aliuzijø á romantizmà. Klausantis tuo dar labiau ásitikinama: kûrinyje vyrauja lyrinës nuotaikos, ðvelnios intonacijos, daininga melodika, daþna ðokio ritmika, taèiau kartais prasiverþia drastiðki ðtrichai, aðtrûs skambesiai. Muzikos kalba primena neoklasicistinæ manierà, ji paprasta, bet nauja ir savita. J. Kuzino þodþiais tariant, ðios kompozitorës D. Kairaitytës „pjesës herojus – lyrinis personaþas, kuris tarp kitø jauèiasi esantis balta varna”.

Jauniausiai Kauno kompozitorei Zitai Bruþaitei koncerte atstovavo kûrinys styginiø kvartetui „Mozaikos”. Keturios skirtingø nuotaikø mozaikos susipynë á vientisà, bet kontrasto principu paremtà

kompozicijà. Autorë surado ádomià, savità, ðiuolaikinæ muzikos kalbà (sonoristika, poliritmika, polidermiðkumas), perteikianèià trapias bûties akimirkas, nuotaikø, minties ir emocijø kaità bei nuoseklumà.

Visus ðiuos Kauno kompozitoriø kûrinius atliko Kauno styginiø kvartetas – K. Beinarytë (I smuikas), D. Terminaitë (II smuikas), D. Sauspreikðaitytë (altas) ir S. Bartulis (violonèelë), – nustebinæs labai aukðtu meistriðkumu, puikiu ansambliu, intonaciniu tikslumu. Vienas subtiliausiø kameriniø ansambliø þanrø – styginis kvartetas – ðá kartà ið tiesø pateisino savo prigimtá. Keturi puikûs savo instrumentø virtuozai susiliejo á nuostabø ansamblá, grieþë puikiai, nepriekaiðtingai jausdami kiekvieno kompozitoriaus kûrinio stilistikos savitumus, átikinamai interpretavo.

Ne veltui Kauno kompozitoriai ðiam kolektyvui daþnai dedikuoja savo kûrinius.

Neretai ir pats kvartetas inspiruoja ar net uþsako kompozicijas savo miesto muzikos kûrëjams.

Koncerte skambëjo ir vyriausio Kauno kompozitoriaus Vlado Ðvedo Sonata smuikui solo, grojama G. Þiliukaitës, kuriai ðis kûrinys (beje, atliktas pirmà kartà) ir dedikuotas. Smuikininkë G. Þaliukaitë kûriná atliko temperamentingai, tiksliai ir muzikaliai.

Iðklausius trijø valandø trukmës trijø miestø kompozitoriø kûriniø koncertà, pasidarë aiðku, kad visi autoriai yra meistriðkai ávaldæ kompozicinæ technikà, turi puikiø sumanymø ir profesionaliø gebëjimø jiems realizuoti.

Jaunøjø kompozitoriø paradas Áþvalgiai toliaregiðkai vienà „Mariø klavyrø” koncertà festivalio rengëjai skyrë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos klasës studentø kûrybai.

Neabejotinai ne vienas ið jø netrukus taps puikiu, þymiu profesionaliu kompozitoriumi. Girdëjome net vienuolika deðimties jaunøjø autoriø kompozicijø, kurias atliko taip pat studentai. Daugiausia pasirodë prof. Osvaldo Balakausko klasës studentø: skambëjo A. Navicko „Ikebana” violonèelei (atl. R. Jaraminaitë), U. Giedraitytës „Daina” sopranui ir fortepijonui (atl. V. Stanelytë ir autorë), J. Janulytës „Þydinèiø obelø muzika” dviem fortepijonams (atl. U. Giedraitytë ir A. Navickas), T. Þukausko „Seeing Red” fleitai, smuikui, klarnetui ir violonèelei (atl. R. Vebeliûnaitë, I. Paukðtytë, A. Daukðys ir T. Ramanèiûnas), A. Bumðteino „Be pavadinimo” smuikui, altui ir elektronikai (atl. L. Lapelytë ir K. Pleika).

Kûriniø pateikë ir kitø kompozicijos pedagogø studentai. Klausëmës dvi-

ejø prof. Vytauto Lauruðo studentës G. Gaiþauskaitës kompozicijø – „Misija neámanoma” fleitai ir fortepijonui (atl. G. Gelgotas ir K. Nekroðiûtë) bei vokalinio ciklo „Aklas birþelis” sopranui, smuikui ir fortepijonui (atl. A. Miknytë, I. Paukðtytë ir K. Nekroðiûtë); prof. Vytauto Barkausko studentës R. Vitkauskaitës „Paramazgyno dueto skambëjime” fleitai ir preparuotam fortepijonui (atl. G. Gelgotas ir K. Nekroðiûtë) ir studento J. Jurkûno „The Dancer” fortepijonui ir elektronikai (atl.

A. Railaitë); dëstytojo Ryèio Maþulio studentës E. Medekðaitës „Non-such” fortepijonui ir elektronikai (atl. U. Giedraitytë); docento Rimanto Janeliausko studentës V. Rimënaitës „Fregatos Nr. 5” smuikui, altui ir violonèelei (atl. L. Lapelytë, K. Pleita ir J. Poðkutë).

Viename straipsnyje neámanoma net ir trumpai aptarti tokios daugybës kûriniø ir jø atlikëjø. Taèiau viena aiðku, kad bûsimoji Lietuvos muzikos kûrëjø karta labai talentinga ir daug þadanti. Dauguma jaunøjø kûrëjø nustebino savo vaizduote, kûrybiniø idëjø naujumu, neáprastumu, o ypaè – muzikinës raiðkos individualumu, siekiu iðmanyti ávairias kompozicijos technikas. Malonu buvo patirti, kad jaunieji nëra muzikiniø eksperimentø vergai, jau dabar iðsisako muzikoje gyvai, natûraliai, ádomiai.

Koncertus vedë R. Ðileika, J. Kuzinas, V. Mockutë ir D. Kðanienë. Lietuvos kompozitoriø sàjungos Klaipëdos skyrius, o ypaè jo vadovas kompozitorius R. Ðileika suorganizavo iðties ádomø, savità ir labai reikalingà dvyliktàjá „Mariø klavyrø ‘04” festivalá. Já organizuoti taip pat padëjo Klaipëdos universiteto Menø fakultetas. Festivalis nebûtø ávykæs be rëmëjø ir globëjø dëmesio, tad ir dalyviai, ir klausytojai dëkingi Klaipëdos miesto savivaldybës Kultûros skyriui, Kultûros ir sporto rëmimo fondui, Klaipëdos muzikiniam teatrui, Klaipëdos S. Ðimkaus konservatorijai, Klaipëdos E. Balsio menø gimnazijai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, vieðbuèiui „Radisson SAS”, „Geonaftai”, laikraðèiams „Klaipëda” ir „Vakarø ekspresas”, radijo stoèiai „Vox maris”, televizijai „Balticum”, S. Jokuþio leidyklai-spaustuvei, gëliø salonui „Euro Florist”, italiðko stiliaus restoranui „San Marino”. „Mariø klavyrø” festivalio reikðmës Klaipëdos muzikinei kultûrai neámanoma neávertinti: tai vienintelis (deja, vykstantis kas antri metai) Vakarø Lietuvos ðiuolaikinës, elitinës muzikos renginys, atveriantis ðiame kraðte kelius naujajai muzikai. n

EU Mu­sic Pro­jects SKELBIA TARPTAUTINÁ KONKURSÀ XXI am. MUZIKOS RAIDOS ESTETINËMS TENDENCIJOMS NUMATYTI

MODERNAUS MUZIKOS KÛRINIO KONCEPCIJA Pre­a m­b u­l ë Mu­z i­k o­l o­g ai (ir mu­z i­k os kri­t i­k ai) iki ðiol ne­g a­l ë­j o áta­k o­t i mu­z i­k os rai­d os – tai kû­r ë­j ø pre­r o­g a­t y­v a. Ðian­d ien mu­z i­k os moks­l as pa­s ie­k ë ið­s kir­t i­n æ bran­d à, EU Mu­s ic Pro­j ects siû­l o mu­z i­k os moks­l i­n in­k ams (ir kri­t i­k ams) nu­m a­t y­t i mu­z i­k os rai­d os es­t e­t i­n es ten­d en­c i­j as ir su­k ur­t i ide­a­l aus mu­z i­k i­n io kû­r i­n io kon­c ep­c i­j à. Pa­g ei­d au­t i­n a stam­b ios for­m os (sim­f o­n i­j a, ope­r a, ba­l e­t as). At­r ink­t os ge­r iau­s ios kon­c ep­c i­j os bus pa­ teik­t os kom­p o­z i­t o­r iams (ðiuo at­v e­j u, te­o re­t i­k ø ben­d ra­a u­t o­r iams) ir pa­ tik­r in­t os prak­t ið­k ai pa­g al pa­t eik­t as koncepcijas ku­r iant kû­r i­n ius.

PREMIJOS I pre­mi­ja – 10 000 EU II pre­mi­ja – 7 000 EU III pre­mi­ja – 3 000 EU Ver­ti­ni­mas vyks 3 tu­rais Bai­gia­ma­sis pa­gal te­ori­nes kon­cep­ci­jas su­kur­tø kû­ri­niø kon­cer­tas ávyks 2006 m. sau­sio më­ne­sá Ber­ly­ne Mu­zi­kos kû­ri­nio kon­cep­ci­jos (lie­tu­viø ar­ba vo­kie­èiø kal­ba), pa­si­ra­ðy­ tos sla­py­var­dþiu tu­ri bû­ti pa­teik­tos iki 2005 m. sau­sio 1 d. Kar­tu bû­ti­na ádë­ ti uþ­kli­juo­tà vo­kà su kon­cep­ci­jos au­to­riaus duo­me­ni­mis: var­du, pa­var­de, trum­pu veik­los ap­raðymu Siøs­ti ad­re­su: TARPTAUTINIAM KONKURSUI MODERNAUS MUZIKOS KÛRINIO KONCEPCIJA EU Mu­sic Pro­jects Ge­di­mi­no pr. 32 – 2 LT – 01104 Vil­nius, Lie­tu­va I tu­ro at­sto­vas Lie­tu­vo­je – þur­na­las „Mu­zi­kos ba­rai”

Muzikos barai /25

Anonsas

Pir­mà kar­tà Lie­tu­vos sce­no­je “Ka­ba­re­tas” Lina STANKEVIÈIÛTË

G

ruo­dþio 16, 18, 19 ir 22 d. Kau­no vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me te­at­ re ram­pos ðvie­sas ið­vydo il­gai bran­din­tas pro­jek­tas – vie­nas po­pu­lia­riau­siø vi­sø lai­kø ame­ri­ kie­èiø miu­zik­lø, pa­si­þy­min­tis vi­sais ly­ gia­ver­èiais pri­va­lo­mais atri­bu­tais: dai­na­ vi­mu, ðo­kiais ir meist­rið­ka ak­to­riø vai­dy­ ba, be ko ðis su­dë­tin­gas þan­ras ne­te­ktø sa­vo ið­skir­ti­nu­mo. Tai ryð­kiau­siø JAV miu­zik­lo ko­ri­fë­jø – kom­po­zi­to­riaus Joh­ no Kan­de­rio ir dra­ma­tur­go, po­eto, dai­nø ei­liø au­to­riaus Fre­do Eb­bo – kû­ri­nys pa­ gal Joe Mas­te­rof­fo pje­sæ „Ka­ba­re­tas”.

Su­dë­tin­ga, o ið da­lies per­ne­lyg ge­rai þi­no­ma miu­zik­lo me­dþia­ga yra di­de­lis ið­ban­dy­mas te­at­ro ko­lek­ty­vui, ápa­rei­go­ jan­tis ðá sy­ká bur­ti ne­tra­di­ci­ná at­li­kë­jø an­sam­blá, telk­ti pa­jë­gas Lie­tu­vos mas­ tu, ieð­ko­ti ga­baus jau­ni­mo. Pa­grin­di­niø vaid­me­nø at­li­kë­jø bu­vo ieð­ko­ma ir tarp ak­to­riø, ir tarp est­ra­dos þvaigþ­dþiø.

Miu­zik­lo „Ka­ba­re­tas” prem­je­ra ávy­ko 1966 m. lap­kri­èio 20 d. Niu­jor­ke, Brod­vë­ jaus te­at­re „Bro­ad­hurst”. Èia bu­vo pa­ro­ dy­ta 1166 spek­tak­liai. Miu­zik­lo siuþetas apie vo­kie­èiø ka­ba­re­to ar­tis­tës ir ame­ri­ kie­èiø ra­ðy­to­jo san­ty­kius Ber­ly­ne na­ciø valdþios prieðauðry­je pa­grás­tas Joh­no Van Dru­te­no pje­sës „I Am a Ca­me­ra”, pa­ raðytos pa­gal Chris­top­he­rio Is­her­wo­o­do kny­gà „Ber­lin Sto­ries”, mo­ty­vais.

Kom­po­zi­to­riui J. Kan­de­riui ir ei­liø au­ to­riui F. Eb­bui miu­zik­las pel­në „To­ny” (An­toi­net­te Per­ry) ap­do­va­no­ji­mà. 1966 m. spek­tak­lio ar­tis­tø ádai­nuo­tas áraðas

Muzikos barai /26

tais pat me­tais pel­në „Gram­my” ap­do­ va­no­ji­mà. gal ðá miu­ zik­ là bu­ vo pa­ 1972 m. pa­ sta­ty­tas ki­no fil­mas, ku­ria­me vai­di­no ir pa­sau­li­næ ðlo­væ pel­në ame­ri­kie­èiø te­at­ro ir ki­no þvaigþdë Li­za Min­nel­li. Fil­mas ap­do­va­no­tas aðtuo­niais JAV ki­no aka­de­ mi­jos „Os­ka­rais”.

Apie spek­tak­lio ir ki­no fil­mo sta­ty­mà F. Eb­bas kal­bë­jo: „‘Ka­ba­re­tas’ – vie­nas lai­min­giau­siø ma­no kû­ry­bos iðgy­ve­ni­mø ir pri­si­mi­ni­mø, nes ge­riau­sia, kà bu­vau su­ ma­næs, ge­riau­siai ir pa­vy­ko ágy­ven­din­ti”.

Spek­tak­lis vël pa­sta­ty­tas 1987 m. Brod­ vë­jaus te­at­re „Im­pe­rial”, ja­me vai­di­no ke­le­tas ar­tis­tø ið pir­mo­jo pa­sta­ty­mo. Dar kar­tà „Ka­ba­re­tas” pa­sta­ty­tas 1998 m. ir pel­në „To­ny” ap­do­va­no­ji­mà kaip ge­riau­ sias at­nau­jin­tas me­tø spek­tak­lis.

Po ke­liø taip pat sëk­min­gø prem­je­rø ki­tà mil­þi­nið­kà sëk­mæ J. Kan­de­riui ir F. Eb­bui at­neðë 1975 m. reþisie­riaus ir cho­ reo­grafo Bo­bo Fos­se pa­sta­ty­tas miu­zik­las „Èi­ka­ga”. Miu­zik­las pri­sta­ty­tas vie­nuo­li­ kai „To­ny” ap­do­va­no­ji­mø, bet jø ne­lai­më­ jo, nes bu­vo ap­lenk­tas ki­to tais pat me­tais pa­si­rodþiu­sio, sëk­min­gai á ki­no ek­ra­nus per­kel­to miu­zik­lo „Cho­rus Li­ne”. Bet ant­ ra­sis miu­zik­lo „Èi­ka­ga” pa­sta­ty­mas 1997 m. au­to­riams pel­në ðeðis „To­ny” ap­do­va­ no­ji­mus.

Pa­sau­li­næ ðlo­væ pel­næs miu­zik­las „Ka­ ba­re­tas” Lie­tu­vo­je sta­to­mas pir­mà kar­tà.

Spek­tak­lio mu­zi­ki­niu va­do­vu pa­kvies­tas þy­mus Lie­tu­vos pia­nis­tas, Na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­re­a­tas Pet­ras Ge­niu­ðas. Tai,

be abe­jo, nau­jas ðio pui­kaus me­ni­nin­ko am­plua. Ta­èiau ir ðia­me pa­sta­ty­me P. Ge­ niu­ðas ne­ke­ti­na ið­si­þa­dë­ti sa­vo in­stru­men­ to – þiû­ro­vai já ma­tys kiek­vie­no spek­tak­lio me­tu sce­no­je skam­bi­nant for­te­pi­jo­no par­ti­jà. Pa­sta­ty­mo re­þi­sie­riu­mi pa­kvies­tas „Keis­tuo­liø” te­at­ro va­do­vas Ai­das Gi­nio­

First Time on the Lithuanian Stage: Cabaret On December 16, 18, 19 and 22 at the Kaunas Musical Theatre, a long-awaited production of one of the most popular American musicals of all times, John Kander and Fred Ebb’s Cabaret, will have its Lithuanian première.

Cabaret’s complicated and extremely popular music was a serious challenge to both the staff and producers, who had to assemble an unconventional line-up of performers from all over the country and even to search for young talent.

The production is directed by Aidas Giniotis of the Keistuoliai Theatre, the music director is Petras Geniuðas, the illustrious Lithuanian pianist and recipient of the National Prize, who will also play the piano part, and the orchestra will be conducted by the principal conductor of the Kaunas Musical Theatre, Julius Geniuðas. Together with the choreographer Andrius Kurienis, the set designer Laura Luðaitytë, the costume designer Vilma Masteikienë and the choir master Rasa Vaitkevièiûtë they all combined their efforts to present an intriguing version of this internationally popular stage work.

Sce­na ið spek­tak­lio

tis, net ir tra­di­ci­nia­me miu­zik­le ban­dan­tis ras­ti nau­jø re­þi­sû­ri­nio spren­di­mo spal­vø.

Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro or­kest­rui miu­zik­ lo pa­sta­ty­mas taip pat ke­lia nau­jus uþ­da­ vi­nius ir dik­tuo­ja ki­tas at­li­ki­mo sà­ly­gas. Ðias pro­ble­mas spren­dþia te­at­ro vy­riau­sia­ sis di­ri­gen­tas Ju­lius Ge­niu­ðas. „Ka­ba­re­tas” yra vie­nas ið tø miu­zik­ lø, kur ða­lia re­þi­sie­riaus itin reikð­min­gas vaid­muo ten­ka cho­reo­grafui. Ið­lai­ky­ti ame­ri­kie­tið­ko miu­zik­lo ðo­kio tra­di­ci­jas pa­ti­kë­ta cho­reo­grafui An­driui Ku­rie­niui, ku­rio sëk­min­gus pa­sta­ty­mus „Au­ros” ðo­kio te­at­re, Kau­no dra­mos ir mu­zi­ki­nia­ me te­at­ruo­se jau spë­jo pa­mëg­ti pub­li­ka, jis ge­rai þi­no­mas Lie­tu­vos ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio meist­rø ap­lin­ko­je. Spek­tak­lio kos­tiu­ mus su­kû­rë dai­li­nin­kë Vil­ma Mas­tei­kie­në (ge­riau­si jos sce­ni­niai dar­bai sie­ja­mi su re­ þi­sie­riaus R. Tu­mi­no spek­tak­liais), o miu­ zik­lo sce­nog­ra­fë – jau­na dai­li­nin­kë Lau­ra Lui­ðai­ty­të. Su­vo­kiant vo­ka­li­næ miu­zik­lo sti­lis­ti­kà ne­men­kà dar­bà su cho­ro ar­tis­tais ir so­lis­tais pa­sta­ty­me nu­vei­kë chor­meis­te­ rë Ra­sa Vait­ke­vi­èiû­të.

Pas­ku­ti­në­mis spek­tak­lio sta­ty­mo sa­ vai­të­mis di­de­læ pa­gal­bà ar­tis­tams su­tei­kë

Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je Ak­to­riaus meist­rið­ku­mo ka­ted­ros stu­den­ tams ame­ri­kie­tið­ko miu­zik­lo pa­slap­tis ðiuo me­tu dës­tan­tis lie­tu­viø kil­mës ame­ri­ kie­tis, pui­kus ðio þan­ro spe­cia­lis­tas Joh­nas Sta­niû­nas.

Vie­nà ryð­kiau­siø ir svar­biau­sià emo­ci­ ná spek­tak­lio krû­vá for­muo­jan­èiø vaid­me­ nø ku­ria Klai­pë­dos dra­mos te­at­ro ak­to­rius Da­rius Með­kaus­kas ir cho­reo­grafas bei ak­ to­rius A. Ku­rie­nius. Prem­je­ro­je Niu­jor­ke ðá vaid­me­ná su­kû­rë gar­sus ame­ri­kie­èiø mu­zi­ki­nës sce­nos ar­tis­tas Jo­e­las Grey.

Sa­li Bauls, ku­rios sun­kiai ið at­min­ties iðbrau­kia­mà pa­veiks­là nu­ta­pë gar­sio­ji L. Min­nel­li, vaid­me­ná Kau­no sce­no­je at­liks trys mer­gi­nos – Ra­sa Kau­ðiû­të (pas­ta­ruo­ju me­tu daug kon­cer­tuo­jan­ti su po­pu­lia­riuo­ ju Lie­tu­vos est­ra­dos „Þvaig­þdþiø kvar­te­ tu”), Vik­to­ri­ja Strei­èa (Lat­vi­jos kul­tû­ros aka­de­mi­jos dra­mos ir miu­zik­lo ar­tis­tø spe­cia­ly­bës bei Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos ak­to­riaus meist­rið­ku­mo spe­ cia­ly­bës ma­gist­ran­të – ak­to­rë, dai­ni­nin­kë, ðo­kë­ja, ver­të­ja) ir Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro ar­tis­të Ie­va Vaz­ne­ly­të, su­kû­ru­si ke­le­tà þa­ vin­gø vaid­me­nø.

Miu­zik­lo pje­së ge­ro­kai ski­ria­si nuo ki­ no ver­si­jos. Te­at­rui skir­ta­me va­rian­te itin daug dë­me­sio ten­ka dvie­jø pa­gy­ve­nu­siø, vie­nas ki­tam ne­abe­jin­gø þmo­niø – kam­ba­ rius nuo­mo­jan­èios vo­kie­tës ir þy­do vai­siø par­da­vë­jo – tar­pu­sa­vio san­ty­kiams ir dra­mai. Ðiuos vaid­me­nis su­kû­rë ak­to­rë Gra­þi­na Ba­lan­dy­të, ar­tis­tës Ri­ta Preik­ðai­të ir Ele­o­no­ra Kliu­èiû­të bei Na­cio­na­li­nës pre­ mi­jos lau­re­a­tas ak­to­rius Vla­das Bag­do­nas ir ryð­kiau­sias Kau­no mu­zi­ki­nës sce­nos ar­ tis­tas Ge­di­mi­nas Ma­ciu­le­vi­èius. Vie­na­me po­pu­lia­riau­siø miu­zik­lo mu­zi­kos ára­ðø ðias par­ti­jas ádai­na­vo gar­sus ame­ri­kie­èiø ak­to­rius Jac­kas Gil­for­das ir nuo­sta­bio­ji Lot­te Le­nya, ku­rià ið­gar­si­no vaid­muo jos vy­ro vo­kie­èiø kom­po­zi­to­riaus Kur­to Weil­ lio spek­tak­ly­je „Tri­jø gra­ðiø ope­ra”.

Sa­li drau­go ame­ri­kie­èiø ra­ðy­to­jo Kli­fo, ieð­kan­èio nau­jø po­ty­riø ir gy­ve­ni­mo spal­ vø, vaid­me­ná su­kû­rë ir dai­nuos Kau­no dra­mos te­at­ro ak­to­rius Dai­nius Svo­bo­nas ir mu­zi­ki­nio te­at­ro ar­tis­tas To­mas La­di­ ga.

Dar vie­nà ryð­kø leng­vo el­ge­sio mo­ters vaid­me­ná ku­ria Vik­to­ri­ja Strei­èa ir Rû­ta Zai­kaus­kai­të, o Kli­fo drau­ge­lio Ern­sto, ið­nau­do­jan­èio uþ­sie­nie­èius sa­viems juo­ diems dar­bams, vaid­me­ná – Rai­mon­das Ba­ra­naus­kas ir Þa­nas Vo­ro­no­vas.

Be abe­jo, di­dþiau­sias krû­vis teks mu­ zi­ki­nio te­at­ro ar­tis­tams. Ypaè rei­kë­tø ið­ skir­ti dai­nuo­jan­èiø ir ðo­kan­èiø mer­gi­nø gru­pæ, jau pa­ren­gu­sià siu­þe­ti­næ kon­cer­ti­ næ pro­gra­mà „Su­du­þu­siø vil­èiø bul­va­ras” (cho­reo­grafas A. Ku­rie­nius), ku­rià pui­kiai áver­ti­no te­at­ro uþ­sa­ko­mø­jø kon­cer­tø þiû­ ro­vai.

Vie­na ið prie­þas­èiø, ko­dël taip il­gai uþ­tru­ko ðio miu­zik­lo ke­lio­në á Lie­tu­vos te­at­ro sce­nà, yra ta, kad ðio ir ðian­dien nei po­pu­lia­ru­mo, nei siu­þe­to ak­tu­a­lu­mo ne­pra­ra­du­sio pa­sau­li­nio gar­so miu­zik­lo pa­sta­ty­mo au­to­ri­nës tei­sës ga­na bran­gios, o su­tar­tá tu­ri pa­si­ra­ðy­ti jo au­to­riai J. Kan­de­ ris, F. Eb­bas ir J. Mas­te­rof­fas, at­sto­vau­ja­mi JAV au­to­riø tei­siø agen­tû­ros „In­ter­na­tio­ nal Cre­a­ti­ve Ma­na­ge­ment Inc.” Kau­no vals­ty­bi­nis mu­zi­ki­nis te­at­ras ági­jo ðio vei­ka­lo pa­sta­ty­mo, lib­re­to ver­ti­mo á lie­tu­ viø kal­bà ir vie­ðo at­li­ki­mo tei­ses ir yra vie­ nin­te­lis ðiø tei­siø tu­rë­to­jas Lie­tu­vo­je. Be­je, Kau­no mu­zi­ki­nis te­at­ras, ko ge­ro, ga­li bû­ ti ir pas­ku­ti­në te­at­ri­në or­ga­ni­za­ci­ja, tu­rin­ti po­eto, dai­nø ei­liø au­to­riaus, pro­diu­se­rio F. Eb­bo pa­ra­ðà, nes ðis vie­nas gar­siau­siø JAV miu­zik­lo is­to­ri­jo­je me­ni­nin­kø ðiø me­ tø rug­së­jo 27 d. mi­rë.

Tai­gi, kaip sa­ko­ma gar­siau­sia­me vi­sø lai­kø miu­zik­le, – gy­ve­ni­mas yra ka­ba­re­ tas, at­eik á „Ka­ba­re­tà”, pa­mirðk nuos­kau­ das, ne­gan­das, links­min­kis, nes, kas bus ry­toj, ne­þi­no nie­kas. n

Muzikos barai /27

Po premjeros Aud­ro­në ÞI­GAI­TY­TË-NE­KRO­ÐIE­NË

J

AV miu­zik­lo ko­ri­fë­jø – kom­ po­zi­to­riaus Joh­no Kan­de­rio ir dra­ma­tur­go, po­eto, dai­nø ei­liø au­to­riaus Fre­do Eb­bo – kû­ri­nys pa­gal Joe Mas­te­rof­fo pje­sæ „Ka­ ba­re­tas” þen­gia á Lie­tu­vos sce­nà. Gruo­ dþio 16-àjà ávy­ko pir­mo­ji prem­je­ra. Þi­ no­ma, spek­tak­lio sëk­mei la­bai svar­bu su­si­gu­lë­ti, su­bræs­ti, bet pub­li­kai, në ne­ke­ti­nan­èiai va­þiuo­ti á Kau­nà, sa­vo­tið­ ku gun­dy­mu gal pa­si­tar­naus ir pir­mie­ji áspû­dþiai. Juk Lie­tu­va tik­rai ne­di­de­lë ir nu­va­þiuo­ti 100 km iki Kau­no ar 300 iki Klai­pë­dos te­at­rø kar­tais ið tie­sø ver­ta.

Kaip Kau­no mu­zi­ki­nis vos ne­ta­po ka­ba­re­tu

Ak, tas keis­tuo­lis Ai­das Gi­nio­tis! Vi­ sur, kur pa­si­su­ka, vis sa­vaip, vis taip, kaip dar ne­ma­tëm ir ne­gir­dë­jom keis­tuo­ kar­të­mis rû­ko­ma ci­ga­re­të (cic! rû­ky­mas ken­kia ap­lin­ki­niø svei­ka­tai!) ir sa­vo­tið­kà kul­mi­na­ci­jà pa­sie­kë... ne­re­a­liu dvo­ku!

Ka­þin kur su­kan­èia­me siu­þe­to vin­gy­je re­þi­sie­riaus fan­ta­zi­jai at­si­vë­rë ga­li­my­bë pa­nau­do­ti mil­þi­nið­kà ðla­pià maz­go­tæ grin­dims, „pa­gar­biai” ið­ke­liant jà tar­si vë­lia­và ir vaiz­do pro­jek­ci­ja „ið­pai­ðy­ti” ant jos svas­ti­kà. Ne­þi­nia kiek mir­ku­si, ji sklei­dë dar ir ne­þmo­nið­kà dvo­kà.

Kiek­vie­nà, su­ma­niu­sá po ðio veiks­ mo ap­leis­ti te­at­rà, drás­tu su­lai­ky­ti. Nes bû­tent ji, ta ðla­pia maz­go­të, kar­tu ági­ ju­si vie­nam re­þi­sie­riui te­þi­no­mø, o po pir­mo­jo spek­tak­lio dar sun­kiai ið ða­lies ávar­di­ja­mø þen­klø kie­ká, ta­po tuo pa­slap­ tin­guo­ju ko­li­zi­jos tað­ku, ties ku­riuo sce­ no­je ási­vy­ra­vo tik te­at­ras, vie­na­reikð­miai at­me­tæs pre­ten­zi­jas ir á ca­ba­ret, ir á miu­ zik­là. Ne vel­tui miu­zik­lo pje­së ski­ria­si nuo ki­no ver­si­jos vi­sø pir­ma te­at­rui skir­ ta­me va­rian­te itin daug dë­me­sio ski­riant Emo­cio­na­lio­ji po­ra – Gra­þi­na Ba­lan­dy­të ir Vla­das Bag­do­nas

„Ka­ba­re­tas”

lið­kai tvar­ko­si. Ðá kar­tà kiek­vie­nà, kas ke­ti­no ei­ti á Kau­no mu­zi­ki­ná te­at­rà Kan­ de­rio miu­zik­lo prem­je­ron, jau nuo Lais­ vës alë­jos pa­si­ti­ko vie­na­reikð­mæ pras­mæ tu­rin­tis uþ­ra­ðas „Ca­ba­ret” (ne­þi­nau, kur þiû­ri kal­bi­nin­kai!). Kà gi, ið­ðû­kis mes­tas rim­tas. Kaip ne kaip, o bû­tent èia gi­më Lie­tu­vos pro­fe­si­nis mu­zi­ki­nis te­at­ras ir ið­gui­ti tiek de­ðimt­me­èiø aka­de­mi­nës ope­ros vis dar pa­lai­ko­mà pa­sta­to dva­ sià leng­va­bû­dið­ku ca­ba­ret, ne­tu­rë­tø bû­ti leng­va.

Pir­mo­jo veiks­mo me­tu tas nuo­gàs­ta­ vi­mas, lai­më, ab­so­liu­èiai pa­si­tvir­ti­no.

Sce­no­je ávai­riau­sio dy­dþio ir ap­va­lu­mo uþ­pa­ka­liu­kais þa­vë­ti më­gi­nan­èios sig­re­

Muzikos barai /28

tës, net per­dë­tai sek­su­a­lu­mà de­monst­ ruo­jan­tys vy­ru­kai, sun­kiai pa­grei­tá ágau­nan­tis siu­þe­tas ir... jau aka­de­mið­ kai ne­be­dai­nuo­jan­tis te­at­ro ko­lek­ty­vas aki­vaiz­dþiai su­ko ca­ba­ret pu­sën. Tie­sa, pa­ke­liui - þy­mu­sis pa­sau­lio miu­zik­las, dau­ge­liui pa­þás­ta­mas ir ið pui­kios ki­no ver­si­jos. Ta­èiau ho­li­vu­dið­ko þai­þa­ra­vi­ mo vi­so­mis spal­vo­mis, sin­chro­nið­ku­mo ðo­kiuo­se ir gy­vy­bës sto­ka tam, kà ma­të­ me sce­no­je (nors Gi­nio­tis vir­tuo­zið­kai de­monst­ra­vo fan­ta­zi­jà te­at­ra­lið­kiems „de­ri­nu­kams”) miu­zik­lo bruo­þø tei­kë ne­daug. Prie vir­pu­lá ke­lian­èio sce­nos de­ko­ra­ci­jø kva­po pra­tu­sá aka­de­mi­nio te­ at­ro þiû­ro­vo uos­læ ðá kar­tà ávai­ri­no kart­

Cen­tre – Sa­li Ie­va Vaz­ne­ly­të Kli­fas – Dai­nius Svo­bo­nas, Kon­fe­rans­jë – Da­rius Með­kaus­kas Froi­len Kost – Vik­to­ri­ja Strei­èa

dvie­jø pa­gy­ve­nu­siø þmo­niø – kam­ba­rius nuo­mo­jan­èios vo­kie­tës ir þy­do vai­siø par­da­vë­jo – tar­pu­sa­vio san­ty­kiø dra­mai.

Vla­das Bag­do­nas (her Ðulc) ir Gra­þi­na Ba­ lan­dy­të (froi­len Ðnai­der) vie­nu ypu „nu­ ra­ðë„ vi­sas jau­nø­jø pa­stan­gas gar­bin­ti sek­su­a­lu­mà, su­kû­ræ tau­rios ero­ti­kos skli­ di­nà mei­lës dra­mà. Na ir kas, kad juo­du taip il­gai lau­kë to, kas ki­tus pa­sie­kia kur kas anks­èiau. Na ir kas, kad svei­ka­ta ne­ be to­kia kaip jau­nys­të­je. Bet juk ðir­dþiai ne­ása­ky­si – ir ji su skaus­mu pra­de­da plak­ ti tà lem­tin­gà­já pir­mà­já kar­tà tik­tai ta­da, kai ið­mu­ða li­ki­mo tam skir­ta va­lan­da...

Se­nu­kø jaus­mø tik­ru­mas jau vi­sai ki­ to­mis spal­vo­mis nu­ðvie­të ir jau­nes­niuo­ sius. Ne tik per­so­na­þus – bet ir pa­èius ak­to­rius. Stai­ga pa­si­ju­tau pra­re­gë­ju­si ir, ro­dos, tik da­bar áver­ti­nau Klai­pë­dos dra­ mos te­at­ro ak­to­riaus Da­riaus Með­kaus­ko su­kur­tà Kon­fe­rans­jë. Kol sce­no­je ne­ju­tau te­at­ro, á já þiû­rë­jau tik kaip á sun­kiai ma­ ne pra­links­min­ti be­si­sten­gian­tá per­so­na­ þà. O da­bar jo vaid­mens tra­jek­to­ri­ja ga­lë­ jo kon­ku­ruo­ti su gar­siau­siais ve­ris­ti­nës ope­ros dar­bais. Ir te­at­ri­në­se pras­më­se jau vi­sai ki­taip ási­pras­mi­no ir jo ju­de­sys (kom­pli­men­tai di­dþiau­si!), ir vo­ka­las...

Pro­gra­më­lë­je skai­tau, kad Sa­li Bauls vaid­me­ná ku­ria ne tik prem­je­ro­je vai­di­ nu­si Ra­sa Kau­ðiû­të, bet ir pir­ma­ja­me spek­tak­ly­je pros­ti­tutæ ákû­ni­ju­si Vik­to­ri­ja Strei­èa. Ma­nau, bû­tent jos Sa­li pa­ke­rës nuo pir­mø spek­tak­lio aki­mir­kø. Nes vis­ kà, kà ji da­ro (net ir vul­ga­rio­se sce­no­se), tar­si jai skir­ta. Grakð­èiai ju­dë­da­ma, ji ið vi­sø jau­nø mo­te­rø ið­si­ski­ria ir dai­na­vi­ mo na­tû­ra­lu­mu. Mu­zi­ki­në me­dþia­ga, re­gis, jos ab­so­liu­èiai ne­var­þo. Ir dël to pats na­tû­ra­liau­sias siu­þe­to po­sû­kis, kad bû­tent ji tam­pa ka­ba­re­to þvaigþ­de, uþ­im­

da­ma Sa­li vie­tà.

Ati­dus Kon­fe­rans­jë þvilgs­nis ir da­ ly­va­vi­mas si­tu­a­ci­jo­se pa­de­da me­lod­ra­ ma­tið­kà ame­ri­kie­èiø ra­ðy­to­jo Kli­fo vaid­ me­ná ku­rian­èiam Kau­no dra­mos te­at­ro ak­to­riui Dai­niui Svo­bo­nui ben­drau­ti su Sa­li. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kias spal­vas ðis vie­nas pa­grin­di­niø vaid­me­nø ágis, kai Kli­fas uþ­dai­nuos (já ku­ria ir dai­ni­nin­kas To­mas La­di­ga), ta­èiau tiek, kiek ir kaip dai­na­vo Svo­bo­nas, te­at­rui at­skleis­ti pa­ ka­ko. Þa­nas Vo­ro­no­vas ápras­mi­no vei­ka­lui ak­tu­a­lu­mo ne­lei­dþian­èios pra­ras­ti grës­ mës sim­bo­lá – na­cá Ern­stà. Bû­tent su juo su­si­jæs dau­giap­ras­mis froi­len Ðnai­der mo­no­lo­gas – ið­gy­ven­ti bû­ti­na (ir áma­no­ ma!) vi­sas grës­mes. Ir ka­rus, ir re­vo­liu­ci­ jas, ir in­flia­ci­jas... Ið­gy­ven­si­me ir ðá kar­tà.

Svas­ti­kos, oran­þi­niai apel­si­nai, pi­ni­gai (pui­kiai su­re­þi­suo­ta „Mo­ney„ dai­ne­lë, pri­mi­nu­si ir rub­lius, ir fran­kus, ir... ant men­èiø ne­pa­gul­do­mà, bet ðian­dien pa­ gul­dy­tà vag­ne­rið­kø val­ki­ri­jø skry­dþiu pa­ly­dë­tà vo­kið­kà mar­kæ) ir vi­sø rû­ðiø mei­lë su keis­tuo­lið­ka Gi­nio­èio fan­ta­zi­ja su­kû­rë gal ir ne miu­zik­là, bet ir ne ca­ ba­ret, nors aka­de­mi­në­je mu­zi­ki­në­je sce­ no­je, bet ne mu­zi­ki­ná mums ápras­to­mis pras­më­mis, o tie­siog – ge­rà spek­tak­lá, ne­lei­du­sá pa­mirð­ti nei nuos­kau­dø, nei ne­ gan­dø. Spek­tak­lis tik­rai ne­pra­links­mi­no, bet pri­ver­të su­si­màs­ty­ti, kad, to, kas bus ry­toj, neþino nie­kas.

Nors vie­na­reikð­mið­kai þan­ru ir ne­ ávar­di­na­ma (ne­pa­mirðki­me – pro­fe­sio­na­ liø miu­zik­lo at­li­kë­jø Lie­tu­vo­je dar nieks ne­ruo­ðia, o ir ðio þan­ro at­li­ki­mo tra­di­ci­jø dar ne­tu­ri­me), vis dël­to mu­zi­ka ðia­me pa­sta­ty­me la­bai svar­bi, ypaè at­min­tin pui­kiau­sio­mis in­ter­pre­ta­ci­jo­mis ástri­gæ nu­me­riai. To­dël ir ðio pa­sta­ty­mo te­at­ ra­lið­ku­mui la­bai svar­bus ið pri­gim­ties te­at­ro þmo­gaus pia­nis­to Pet­ro Ge­niu­ðo bu­vi­mas ða­lia – jis ne tik skam­bi­na, bet su­ti­ko tap­ti mu­zi­ki­niu spek­tak­lio va­do­ vu. Ka­dan­gi jo bro­lis di­ri­gen­tas Ju­lius në aki­mir­kai ne­uþ­lei­do po­zi­ci­jø prie or­kest­ ro (mat te­at­ro vyr. di­ri­gen­tas!) tu­rë­jo­me re­tà pro­gà ið kar­to dvi te­at­ra­lø Ge­niu­ðø at­þa­las ste­bë­ti sce­no­je drau­ge. Kom­pli­ men­tø ver­ti ir ki­tø sta­ty­to­jø dar­bai - cho­ reo­grafas An­drius Ku­rie­nis, nuo­sta­bius kos­tiu­mus su­kû­ru­si Vil­ma Mas­tei­kie­në ir ið­raið­kin­gà sce­nog­ra­fi­jà – Lau­ra Lui­ ðai­ty­të. n

Muzikos barai /29

Portretas Eu­ge­ni­ja ÞA­KIE­NË

Ð

iø­me­èia­me „Pa­þais­lio fes­ti­va­ly­ je” ávy­ko ne­tra­di­ci­nës su­dë­ties an­sam­blio – sop­ra­no, obo­jaus ir for­te­pi­jo­no – prem­je­ra. Dþiu­gu, kad gar­sios Kau­no me­ni­nin­kës dai­ ni­nin­kë Sa­bi­na Mar­ti­nai­ty­të ir pia­nis­të Aud­ro­në Eit­ma­na­vi­èiû­të bei jau­nas obo­ ji­nin­kas Ro­ber­tas Bei­na­ris su­ra­do vie­ni ki­tus. „Vi­sið­kai su­ta­po mû­sø ir R. Bei­na­ rio mu­zi­kos ir mu­zi­ka­vi­mo su­pra­ti­mas, me­ni­niai sie­kiai”, – po kon­cer­to kal­bë­jo S. Mar­ti­nai­ty­të. Skam­bë­jo dva­sin­ga V. Striau­ pai­tës, A. Vi­val­di, B. Mar­cel­lo, aist­rin­ga G. Kup­re­vi­èiaus, J. Mas­se­net, dra­ma­tið­ka E. Gra­na­do­so, G. Ver­di bei kiek sti­li­zuo­ta, spin­din­ti D. Kai­rai­ty­tës ir Z. Bru­þai­tës mu­ zi­ka. Nors sun­ku bû­tø ið­skir­ti svar­biau­sià to va­ka­ro at­li­kë­jà, vis dël­to ðil­èiau­siø þo­ dþiø nu­si­pel­në Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro so­lis­të S. Mar­ti­nai­ty­të. Sa­vo ávai­rias­pal­viu sop­ra­nu – dan­gið­kai ðvie­siu vir­ðu­ti­nia­me re­gist­re, tam­siai pur­pu­ri­niu þe­ma­ja­me – ji pa­ke­rë­jo klau­sy­to­jus ir nu­si­ve­dë á gra­þiau­ sius mu­zi­ki­nius to­lius. Tiek sy­kiø dë­kin­ gos pub­li­kos „Bra­vo!” tur­bût ne­gir­dë­jo joks ki­tas ðio fes­ti­va­lio at­li­kë­jas. Be­je, pra­ ei­tà va­sa­rà dai­ni­nin­kë bu­vo ir ki­tø mu­zi­ kos ðven­èiø vieð­nia – da­ly­va­vo „Ope­re­të­je Kau­no pi­ly­je”, Klai­pë­dos „Mu­zi­ki­nia­me rug­pjû­ty­je pa­jû­ry­je”, lan­kë­si Pa­ne­vë­þy­je ir Sa­re­mos sa­lo­je (Es­ti­ja), kur dai­na­vo G. Ver­di ope­ro­je „Tra­via­ta”.

Su Sa­bi­na kal­ba­mës apie jos ávai­ria­ly­ pæ veik­là, apie mu­zi­ki­ná ke­lià, apie mu­zi­ kà ap­skri­tai.

Mu­zi­ki­nio te­at­ro pri­ma­ do­na ir reik­li mo­ky­to­ja

Stu­di­jø me­tai „Kai sto­jau á J. Gruo­dþio aukð­tes­ni­à­jà mu­zi­kos mo­kyk­là, ne­mo­kë­jau na­tø, keis­ tas ne­su­si­vo­ki­mas! Da­bar, kai jau­ni þmo­ nës at­ei­na mo­ky­tis vo­ka­lo be mu­zi­ki­nio ið­si­la­vi­ni­mo, toks ne­ið­pru­si­mas ste­bi­na...

Sto­da­ma á LMTA, spe­cia­ly­bës ga­vau dve­je­ tà. Ásto­jau ki­tais me­tais. Pir­mas svar­bes­nis pri­si­mi­ni­mas su­si­jæs su kon­cert­meis­te­rës Be­tës Ðvar­cai­tës dar­bo aist­ra. Kaip ji ma­ ne ið­ju­di­no, kiek dir­bo su ma­ni­mi pa­pil­ do­mai, ska­ti­no do­më­tis, keis­tis, dau­giau dai­nuo­ti! Li­ki­mas lë­më, kad po tri­jø kur­sø pa­te­kau pas Vla­dà Mikð­tai­tæ. Ðtai ta­da pra­

Prima Donna of the Musical Theatre and a Strict Teacher Sabina Martinaitytë, the principal soprano with the Kaunas Musical Theatre and a lector at the Kaunas Faculty of the Lithuanian Academy of Music and Theatre, talks about her career in music and diverse musical activities, her operatic roles, and work with her regular stage partner Audronë Eitmanavièiûtë.

Eugenija ÞAKIENË

Muzikos barai /30

Sa­bi­na Mar­ti­nai­ty­të

si­dë­jo dar­bas ir di­dy­sis moks­las! Á vis­kà pa­þvel­giau tar­si ið nau­jo, pro­fe­so­rës dë­ka pra­dë­jau ma­ty­ti gy­ve­ni­mà, gir­dë­ti ir vi­sið­ kai ki­taip su­vok­ti mu­zi­kà. Þings­nis po þings­nio ji ve­dë ma­ne pro­fe­sio­na­liu ke­liu.

Lig tol pe­da­go­gø tar­si ir ne­bu­vo, o gal að jø ne­su­pra­tau?!

Sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lë, fa­na­tið­kai at­si­da­vu­si te­at­rui, dai­na­vi­mui, mu­zi­kai, ið­raið­kai, sce­nos lo­gi­kai, pro­fe­so­rë da­li­jo mums sa­vo þi­nias ir ener­gi­jà. Tuo me­tu

jos ska­ti­na­mi klau­së­mës nau­jø ope­rø ára­ ðø, ne ta­ry­bi­niø ðab­lo­nø. V. Mikð­tai­tës pa­tir­tis tu­rë­jo áta­kos Vo­ka­lo ka­ted­ros þmo­niø sko­nio ir dar­bo me­to­di­kos po­ ky­èiams. Þy­mi vo­ka­lo pe­da­go­gë, drà­siai lau­þy­da­ma ste­re­o­ti­pus, su­ra­do ávai­rias ma­no sop­ra­no spal­vas ir re­gist­rus, pra­plë­ të ka­me­ri­nio ko­lo­ra­tû­ri­nio bal­so rë­mus”, – pri­si­me­na Sa­bi­na. Dë­kin­gos mo­ki­nës kal­ba apie pro­fe­so­ræ su di­dþiu­le pa­gar­ba ir iki ðiol jà va­di­na po­nia.

Du­e­tas su Aud­ro­ne Eit­ma­na­vi­èiû­te S. Mar­ti­nai­ty­të pri­si­me­na: „Su­si­pa­þi­ no­me mo­kyk­lo­je. Po to su­si­tik­da­vo­me, ið­si­skir­da­vo­me, pa­mu­zi­kuo­da­vo­me kar­ tu, kol ga­liau­siai su­si­ti­ko­me V. Mikð­tai­ tës kla­së­je, kur A. Eit­ma­na­vi­èiû­të dir­bo grá­þu­si ið as­pi­ran­tû­ros Sankt Pe­ter­bur­ge.

Smal­si kon­cert­meis­te­rë da­ly­vau­da­vo vi­sà pa­mo­kos lai­kà, kol pro­fe­so­rë dirb­ da­ vo su stu­ den­ tais, net tuo­ met, kai vyk­da­vo gry­nai vo­ka­li­nis dar­bas. Tar­si nu­jaus­da­ma, kad ðiø ágû­dþiø jai pri­reiks at­ei­ty­je.”

Pa­klaus­ta, kas su­gal­vo­ja du­e­to pro­ gra­mas, idë­jas, Sa­bi­na ið kar­to at­sa­ko: „Að – tik­rai ne. Per tiek me­tø ne­su nie­ ko su­gal­vo­ju­si. Pui­ku, kai yra þmo­gus, su­ma­nan­tis nau­jus pro­jek­tus, pa­si­ti­kin­ tis ma­ni­mi, mu­mis.” Aud­ro­në ant­ri­na: „Be­pi­gu su­gal­vo­ti nau­jø da­ly­kø, kai yra kam juos at­lik­ti.” Dai­ni­nin­kë pri­pa­þás­ ta da­ly­vau­jan­ti ágy­ven­di­nant pro­jek­tà, nu­sa­ko nu­me­riø tvar­kà, su­de­da re­þi­sû­ ri­nius ak­cen­tus, tai­so sce­ni­ná vi­zu­a­li­ná vaiz­dà. Ðia­me dar­be jai pa­de­da sce­ni­në nuo­jau­ta. Á klau­si­mà, koks am­plua ar­ ti­mes­nis, Sa­bi­na at­sa­ko, kad anks­èiau lai­kë sa­ve „il­gø­jø dis­tan­ci­jø bë­gi­ke”, t. y. ope­ros dai­ni­nin­ke. Da­bar po­þiû­ris pa­si­ kei­të. „Gal gy­ve­ni­mas pri­ver­të? O gal la­ biau su­bren­dau?” – svars­to dai­ni­nin­kë.

Re­per­tu­a­ras Dar stu­di­juo­da­ma LMTA, Sa­bi­na pa­ dai­na­vo ne­ma­þai ope­rø par­ti­jø. Pa­reng­ ta Mar­ta F. Flo­to­wo „Mar­to­je”, Eg­lë V. Klo­vos „Pi­lë­nuo­se”, Fa­ni G. Ros­si­ni „Ve­ dy­bø vek­se­ly­je”, Tat­ja­na P. Èai­kov­skio „Eu­ge­ni­ju­je One­gi­ne” (dvi pas­ta­ro­sios – LNOBT). Dirb­ti Kau­no mu­zi­ki­nia­me te­at­re dai­ni­nin­kë pra­dë­jo 1987 m., pa­ dai­nuo­da­ma Anà W. A. Mo­zar­to ope­ro­je „Don Þu­a­nas” ir Ne­dà R. Le­on­ca­val­lo „Pa­ja­cuo­se” (jai bu­vo pa­ti­kë­ta prem­je­ri­ në par­ti­ja). Ypaè sëk­min­gi bu­vo 1989 m., kai so­lis­të lai­më­jo pri­zi­nes vie­tas tri­juo­se tarp­tau­ti­niuo­se dai­ni­nin­kø kon­kur­suo­ se: jau­nø­jø dai­ni­nin­kø kon­kur­se (Ki­ði­ nio­vas, Mol­do­va) – I pre­mi­jà, M. Glin­kos dai­ni­nin­kø kon­kur­se (Ry­ga, Lat­vi­ja) – IV vie­tà ir G. Ot­so ope­ros dai­ni­nin­kø kon­ kur­se (Ta­li­nas, Es­ti­ja) ta­po ab­so­liu­èia nu­ ga­lë­to­ja. Pas­ta­ra­ja­me kon­kur­se pre­mi­jà ga­vo ir kon­cert­meis­te­rë A. Eit­ma­na­vi­èiû­ të. Tø pa­èiø me­tø ko­vo 11 d. ávy­ko ir G. Ver­di „Tra­via­tos” de­biu­tas (ðiuo me­tu su­dai­nuo­ta jau per 100 spek­tak­liø!).

Tuo­me­ti­nia­me te­at­ro re­per­tu­a­re bu­ vo daug ope­rø. Su­vai­din­ta Èio Èio San G. Puc­ci­ni „Ma­dam Ba­ter­flai”, Fior­di­li­ dþë W. A. Mo­zar­to „Vi­sos jos to­kios”, Le­o­no­ra L. van Be­et­ho­ve­no „Fi­de­li­juje”,

Dþil­da G. Ver­di „Ri­go­le­te”, Mar­ga­ri­ta Ch. Gou­nod „Faus­te”, Jû­ra­të K. V. Ba­ nai­èio „Jû­ra­të­je ir Kas­ty­ty­je”. 2000 m. at­li­kë­ja áver­tin­ta Kau­no te­at­ra­lø „For­tû­ nos” pri­zu uþ Ma­da­le­nos vaid­me­ná U. Gior­da­no ope­ro­je „An­drë Ðen­jë” ir uþ Vio­le­tà G. Ver­di „Tra­via­to­je”. Ar­tis­tës sëk­mæ pa­tvir­ti­no ne tik pub­li­kos mei­lë, bet ir pa­lan­kûs kri­ti­kø at­si­lie­pi­mai. Ka­ mi­lë Ru­pei­kai­të („Mu­zi­kos ba­rai”, 1994, Nr. 10–11), kal­bë­da­ma apie Ch. Gou­nod ope­ros „Faus­tas” prem­je­rà, ste­bë­jo­si: „S. Mar­ti­nai­ty­të – nuo­sta­bi! Ne­pri­ekaið­tin­ gas in­to­na­vi­mo tiks­lu­mas, ið­raið­ka, gi­li, me­nið­ka in­ter­pre­ta­ci­ja, na­tû­ra­lu­mas jau­ di­no vi­so spek­tak­lio me­tu. Áspû­din­go­je Mar­ga­ri­tos mir­ties sce­no­je, su­kre­èian­ èio­je sa­vo eks­pre­si­ja, tik­ru­mu, ið­ryð­kë­ja Sa­bi­nos – dra­ma­ti­nës ak­to­rës – ta­len­tas.”

Ali­na Ra­ma­naus­kie­në („Kau­no die­na”, 1996 03 30) apie K. V. Ba­nai­èio ope­ros „Jû­ra­të ir Kas­ty­tis” prem­je­rà ra­ðë: „Ið­ties daug­ga­lin­gas, pui­kus, ðvy­tin­tis, ðá­syk ága­væs kaþ­ko­kio le­di­nio ðal­tu­ko at­spal­vá, bu­vo S. Mar­ti­nai­ty­tës sop­ra­nas. Bal­sas, ku­ris ga­lë­tø dai­nuo­ti ir su­lauk­tø pa­si­se­ ki­mo bet ku­ria­me Eu­ro­pos di­dþia­ja­me te­at­re.” Ðiai nuo­mo­nei pri­ta­ria ir Be­ata Leð­èins­ka („7 me­no die­nos”, 2000 05 26), kal­bë­da­ma apie Ma­da­le­nos par­ti­jà U. Gior­da­no ope­ro­je „An­drë Ðen­jë”: „Ypaè ási­mi­në S. Mar­ti­nai­ty­tës pa­slan­kus, ma­lo­naus temb­ro ir kar­tu stip­rus, bet ne­for­suo­tas sop­ra­nas – iðties eu­ro­pi­nio ly­gio bal­sas.” Spek­tak­lius, ku­riuo­se vai­ di­no S. Mar­ti­nai­ty­të, ma­të ne tik Kau­no, bet ir Vil­niaus, Klai­pë­dos, Tar­tu (Es­ti­ja), Ka­za­nës (To­to­ri­ja), Èi­ka­gos (JAV) ir ki­tø mies­tø þiû­ro­vai. 2002 m. „For­tû­nos” ap­ do­va­no­ji­mà, taip pat ge­riau­sios Lie­tu­vos me­tø so­lis­tës var­dà ir Lie­tu­vos kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos pre­mi­jà dai­ni­nin­kë pel­në uþ Bo­nos vaid­me­ná Gied­riaus Kup­re­vi­èiaus ope­ro­je „Ka­ra­lie­në Bo­na”.

èia aps­tu „mo­der­ny­biø”. Tai tar­si ið­ðû­kis ir kar­tu do­va­na at­li­kë­jai, nes, ma­nau, su­ kur­ti to­ká su­dë­tin­gà cha­rak­te­rá yra tam tik­ras meist­rið­ku­mo áro­dy­mas ir sau, ir ki­tiems. S. Mar­ti­nai­ty­të vir­tuo­zið­kai ir la­bai tiks­liai su­si­do­ro­jo su uþ­duo­ti­mi.

Ma­nau, to­kios dai­ni­nin­kës Kau­no mu­zi­ ki­niam te­at­rui ga­lë­tø pa­vy­dë­ti ir Na­cio­ na­li­në ope­ra. Sod­rus ir skaid­rus bal­sas, tvir­tai skam­ban­tis vi­suo­se re­gist­ruo­se, nuo­sek­li vai­dy­ba, liu­di­jan­ti apie sce­ni­næ pa­tir­tá ir meist­rið­ku­mà, nu­si­pel­no pa­èiø aukð­èiau­siø áver­ti­ni­mø.”

Po ðios ope­ros uþ­megz­tas itin glau­ dus ry­ðys su kom­po­zi­to­riu­mi, gi­më „Me­ta­fi­zi­niai ro­man­sai”, „Dvi­kal­biai ro­ man­sai”, „Dai­nø sau” cik­las. Ki­ta ver­tus, dai­ni­nin­kë ma­no, kad, „pri­si­jau­ki­nus” Bo­nos par­ti­jà, pa­si­kei­të ir jos po­þiû­ris á ðiuo­lai­ki­næ mu­zi­kà. S. Mar­ti­nai­ty­të sam­ pro­tau­ja, kad Bo­na tar­si „at­vë­rë du­ris ir ki­tiems ðiuo­lai­ki­niams kû­ri­niams, áti­ki­ no, kad dai­nuo­ti to­kià mu­zi­kà në­ra la­bai sun­ku. Vi­sa par­ti­ja pa­si­da­rë na­tû­ra­li, aið­ki, ið­dai­nuo­ja­ma. Au­to­rius, kur­da­mas vo­ka­li­næ par­ti­jà, gal­vo­jo apie kon­kre­èià at­li­kë­jà. Kom­po­zi­to­rius bu­vo ási­ti­ki­næs, kad ga­li ne­pai­sy­ti vo­ka­li­nës li­ni­jos sun­ ku­mo ar ne­pa­to­gu­mo, nes ji bus at­lik­ta ne­pri­ekaið­tin­gai. Te­ko steng­tis jo ne­nu­ vil­ti... Að jau ge­ro­kai jau­èiu ðio au­to­riaus brai­þà, me­lo­di­jos na­tû­ra­lu­mà, rit­mi­kà.

Kiek­vie­nas kom­po­zi­to­rius, prieð tap­da­ mas sa­vas, tu­ri pri­sip­ra­tin­ti, uþ­si­au­gin­ti at­li­kë­jà. Pa­na­ðiai pra­ti­nuo­si prie ki­tø „sa­ vo” au­to­riø – Da­lios Kai­rai­ty­tës, Zi­tos Bru­þai­tës.

Ne be Bo­ nos áta­ kos ne­ se­ niai Klai­ pë­do­je pa­dai­nuo­ta A. Schönber­go mo­ nod­ra­ma „Er­war­tung” (vo­ka­li­nis-cho­ reo­grafinis dip­ti­kas „Vil­tis ir nak­ties pra­re­gë­ji­mas”).”

„Ka­ra­lie­në Bo­na”

Dai­ni­nin­kë yra pa­ren­gu­si be­veik tris de­ðim­tis so­lo pro­gra­mø, tarp jø – G. Ver­ di ari­jas ir du­e­tus (kar­tu su V. Juo­za­pai­ èiu), G. Puc­ci­ni, F. Schu­ber­to mo­nog­ra­fi­ nius kon­cer­tus, pran­cû­zø, ru­sø, aust­rø ir vo­kie­èiø kom­po­zi­to­riø vo­ka­li­næ ly­ri­kà (uþ ðià pro­gra­mà bei Ma­da­le­nos ir Vio­le­ tos vaid­me­nis S. Mar­ti­nai­ty­të pri­pa­þin­ta ási­min­ti­niau­sia 2000 m. Kau­no me­ni­nin­ ke), apie 20 au­to­riø „Ave Ma­ria” pro­ gra­mà su Èiur­lio­nio sty­gi­niø kvar­te­tu, ope­re­èiø ir miu­zik­lø pro­gra­mà „Nuo J. Straus­so iki L. Bern­stei­no”. Kar­tu su A. Eit­ma­na­vi­èiû­te ið vi­so pa­ruoð­ta dau­giau nei trys ðim­tai kon­cer­tø Lie­tu­vo­je ir uþ­ sie­ny­je. S. Mar­ti­nai­ty­të kvie­èia­ma da­ly­ vau­ti ávai­riuo­se Lie­tu­vos ir uþ­sie­nio ða­ liø te­at­rø spek­tak­liuo­se, fes­ti­va­liuo­se ir

Ma­ny­èiau, kad ðis spek­tak­lis reikð­ min­gas ne tik pa­grin­di­nës par­ti­jos at­li­kë­ jai. Tai ir þy­mus ávy­kis kom­po­zi­to­riaus G. Kup­re­vi­èiaus kû­ry­bi­në­je biog­ra­fi­jo­je, ir lie­tu­við­kos ope­ros is­to­ri­jo­je ap­skri­tai.

Spau­do­je pa­si­ro­dë ne­ma­þai ið­sa­miø at­ si­lie­pi­mø, liu­di­jan­èiø S. Mar­ti­nai­ty­tës sëk­mæ. Vi­da Sa­vi­èiû­nai­të („Lie­tu­vos ry­ tas”, 2002 02 19) ra­ðë: „S. Mar­ti­nai­ty­të ka­ra­lie­në­je Bo­no­je at­ra­do sa­ve. Pui­kiai pa­reng­tas vaid­muo... Ási­vaiz­duo­ki­me, ko­kia ga­ly­be tap­tø S. Mar­ti­nai­ty­tës Bo­ na, jei­ gu jai dau­ giau svo­ rio ir gel­ mës bû­tø su­tei­kæs kom­po­zi­to­rius.” B. Leð­ èins­ ka („7 me­ no die­ nos”, 2003 01 24) sam­pro­ta­vo: „Bo­nos par­ti­ja mu­zi­kos po­þiû­riu eks­pre­sy­ves­në, su­dë­tin­ges­në,

Ka­me­ri­niø kon­cer­tø pro­ gra­mos

Muzikos barai /31

Paþintis

Sa­bi­na Mar­ti­nai­ty­të daþnai kon­cer­tuo­ja

kon­cer­tuo­se (Azer­bai­dþa­ne, Bal­ta­ru­si­jo­ je, Es­ti­jo­je, JAV, Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je, Mol­ do­vo­je, Pran­cû­zi­jo­je, Ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je, Vo­kie­ti­jo­je). Dai­ni­nin­kës ádai­nuo­ti ára­ðai skam­ba Lie­tu­vos ra­di­jo pro­gra­mo­se. „Pa­þais­lio fes­ti­va­liui” su ak­to­re R. Sta­li­liû­nai­te su­kur­tos lie­tu­viø kom­po­ zi­to­riø ir po­etø pro­gra­mos „Gies­më su­skam­bo” ir „Val­do­viø pa­ðne­ke­siai” – mo­te­rø val­do­viø ari­jos ið ope­rø. Bu­vo ir dau­giau mu­zi­kos ir po­ezi­jos pro­jek­tø: su ak­to­riu­mi E. Stan­ci­ku pa­reng­ta pro­ gra­ma „Mei­lës ke­ly­je”, su A. Ru­bi­no­vu – „Mo­te­rys jo gy­ve­ni­me” (pa­gal ru­sø po­eto A. Puð­ki­no teks­tus), ðios va­sa­ros „Pa­þais­lio fes­ti­va­liui” – pro­gra­ma su po­ ete D. Tei­ðers­ky­te.

S. Mar­ti­nai­ty­të nuo­lat da­ly­vau­ja ávai­rio­se edu­ka­ci­në­se pro­gra­mo­se, skir­ to­se vai­kams ir stu­den­tams, lab­da­ros ren­gi­niuo­se. Ne­ga­li­ma ne­pa­mi­në­ti ir stam­bio­sios for­mos kû­ri­niø, ku­riuos Sa­bi­na at­li­ko su ávai­riais or­kest­rais ir di­ri­gen­tais. So­lis­të da­ly­va­vo ára­ðant L. van Be­et­ho­ve­no IX sim­fo­ni­jà „Eu­ro­vi­zi­ jos” ka­na­lui Lat­vi­jo­je, at­lik­tas W. A. Mo­ zar­to „Re­qui­em” su Kau­no vals­ty­bi­niu cho­ru ir P. Bin­ge­liu, F. Po­ulen­co „Sta­bat Ma­ter” su G. Rin­ke­vi­èiu­mi, taip pat Ch. Gou­nod ir F. Schu­ber­to Mi­ðios, A. Vi­val­ di „Glo­ria”, G. Ros­si­ni „Sta­bat Ma­ter” ir kt. Mu­zi­kuo­ta drau­ge su Lie­tu­vos na­cio­ na­li­niu sim­fo­ni­niu, Lie­tu­vos ka­me­ri­niu, Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­niu, Lat­vi­jos sim­fo­ni­niu, Èi­ka­gos ly­ri­nës ope­ros, Kau­no ka­me­ri­niu, Pa­ne­vë­þio ir kt. or­ kest­rais. Jos part­ne­riai bu­vo S. La­ri­nas, V. No­rei­ka, V. Prud­ni­ko­vas, E. Ka­nia­va, A. Ja­nu­tas, V. Juo­za­pai­tis, A. Ru­be­þius, L. Pau­tie­nius, J. Lei­tai­të ir kt.

Pe­da­go­gi­në veik­la Nuo 1990 m. S. Mar­ ti­ nai­ ty­ të yra LMTA Kau­no fa­kul­te­to Dai­na­vi­mo ka­ ted­ros lek­to­rë. Jos bu­væ stu­den­tai (ið so 11, ið jø 7 – ma­ gist­ rai) jau ku­ ria vi­ sa­va­ran­kið­kas kar­je­ras. Dau­gu­ma jø ne­ ap­vy­lë sa­vo mo­ky­to­jos lû­kes­èiø: N. Vil­ ka­naus­kai­të-Ku­kuls­kie­në, tarp­tau­ti­nio J.

Muzikos barai /32

Vy­tuo­lio (Lat­vi­ja) dai­ni­nin­kø kon­kur­so I pre­mi­jos lai­më­to­ja, Kau­no mu­zi­ki­nio te­ at­ro so­lis­të, LMTA KF Dai­na­vi­mo ka­ted­ ros lek­to­rë; R. Zai­kaus­kai­të, K. Siur­by­të, I. Vaz­ne­ly­të – Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro so­lis­tës; D. Ged­vi­lai­të dai­nuo­ja Vo­kie­ti­jo­ je, Ðvei­ca­ri­jo­je, Èe­ki­jo­je; M. Stan­kû­nai­të – tarp­tau­ti­nio Bal­ti­jos ða­liø kon­kur­so (Tar­tu, Es­ti­ja) lau­re­a­të (III pre­mi­ja); R. Ja­ni­lio­nis, N. Ka­ða­je­va ir J. Au­gu­ly­të – tarp­tau­ti­nio Bel­ve­de­rio dai­ni­nin­kø kon­kur­so Bal­ti­jos re­gio­no (Vent­spi­lis, Lat­vi­ja) lau­re­a­tai; E. Ba­vi­ki­nas ðiuo me­ tu da­ly­vau­ja G. Kup­re­vi­èiaus miu­zik­lo „Ug­nies me­dþiok­lë su va­ro­vais” pa­sta­ty­ me (be­je, S. Mar­ti­nai­ty­të ir A. Eit­ma­na­vi­ èiû­të yra ðio pro­jek­to vo­ka­lo pe­da­go­gës) ir kar­tu su R. Ja­ni­lio­niu bei M. Stan­kû­ nai­te dir­ba Pa­ne­vë­þio ope­re­tës te­at­re. S. Mar­ti­nai­ty­të ve­dë meist­rið­ku­mo kur­sus Klai­pë­do­je, Pa­ne­vë­þy­je, Èi­ka­go­je (JAV), yra tarp­tau­ti­niø dai­na­vi­mo kon­kur­sø ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­rë. Pa­klaus­ta, ko­ kiais kri­te­ri­jais va­do­vau­ja­si pe­da­go­go dar­be, Sa­bi­na at­sa­kë: „Esu la­bai reik­li, tais per daug... Dir­ bu, kaip ir gal kar­ ma­no pe­da­go­gë V. Mikð­tai­të, fa­na­tið­kai.

Dai­ni­nin­kui svar­bu ne tik bal­sas – jis tu­ri su­vok­ti ir mu­zi­ki­næ kû­ri­nio dra­ma­tur­gi­ jà, sti­lis­ti­kà, pa­gar­biai per­teik­ti mu­zi­ki­ ná ir li­te­ra­tû­ri­ná teks­tà. Sa­vo stu­den­tus sten­giuo­si pa­ruoð­ti la­bai sun­kiam ir at­sa­ kin­gam te­at­ro ar­tis­to ir kon­cer­tuo­jan­èio dai­ni­nin­ko gy­ve­ni­mui. Þvaigþ­dþiø „ne­ ga­mi­nu”, kad vë­liau ne­tek­tø nu­si­vil­ti.

Ban­dau ið­ug­dy­ti màs­tan­èius, sa­va­ran­kið­ kus, lais­vus ir do­rus me­ni­nin­kus, be­sio­ rien­tuo­jan­èius ðiuo­lai­ki­në­je mu­zi­ki­në­je kul­tû­ro­je, jau­èian­èius da­bar­ties pul­sà ir me­ni­nes kryp­tis. Ne­mëgs­tu tin­gi­niø ir abe­jin­gø þmo­niø.”

Pla­nai Da­bar­ti­nis so­lis­tës gy­ve­ni­mas su­si­jæs su ope­ros pa­sta­ty­mais Klai­pë­dos mu­zi­ki­ nia­me te­at­re, su pe­da­go­gi­ne veik­la (ðiuo me­tu jos vo­ka­lo kla­së­je yra 6 stu­den­tai, ið jø – 3 ma­gist­ran­tai) ir su ka­me­ri­në­mis pro­ gra­mo­mis, kaip ápras­ta, ið­syk su ke­lio­mis. Ðiuo me­tu ku­ria­mas nau­jas mu­zi­kos ir po­ ezi­jos pro­jek­tas su po­ete Eri­ka Drun­gy­te (mu­zi­ka pa­gal W. Go­et­he’s teks­tà, ku­ria­ me vy­rau­ja Faus­to te­ma). An­sam­blis su R. Bei­na­riu ne­tru­kus tu­rë­tø su­lauk­ti nau­jo G. Kup­re­vi­èiaus cik­lo pa­gal ja­po­nø po­etø teks­tus. Ka­lë­dø sa­vai­tæ pla­nuo­ja­mas kon­ cer­tas su Vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro pu­èia­mø­jø kvin­te­tu „Mu­zi­kan­tai pokð­tau­ ja”. O gruo­dþio 7 d. – ávyko J. Gruo­dþiui skir­tas lie­tu­viø ka­me­ri­nës mu­zi­kos kon­ cer­tas. n

Gied­rius KUP­RE­VI­ÈIUS – Vai­kys­të­je mu­zi­ka mes su­ser­ga­me kaip ir vi­so­mis vai­kið­ko­mis li­go­mis – ty­ mais, skar­la­ti­na ar kiau­ly­te – vi­suo­met ne­ti­kë­tai ir ne­pa­aið­ki­na­mai. Tuo­met mus glo­bo­ja, sau­go, mû­sø gai­li, mus le­pi­na. Ly­giai taip á mû­sø vai­kys­tæ áþen­gia ir me­nai – vie­ni juos per­ser­ga leng­vai ir be aið­kes­niø pa­da­ri­niø, ki­ti ser­ ga lig ðiol. Vie­ ni – ra­ miai ir ty­ liai, ki­ti – ryð­kiai ir su vi­so­kio­mis kom­pli­ ka­ci­jo­mis... Kai pir­mà kar­tà su­si­ti­kau su AUDRONE EITMANAVIÈIÛTE, su­pra­ tau, kad ði me­ni­nin­kë ser­ga ir dël ben­ drø­jø mu­zi­kos kul­tû­ros reið­ki­niø. Jai rû­pi ne vien sa­vo pa­èios ama­tas, bet ir to ama­to sie­kian­tie­ji. Ak­ty­vi ir gra­þi pi­lie­ti­në me­ni­nin­ko po­zi­ci­ja – ar jau toks daþ­nas reið­ki­nys mû­sø prag­ma­ tið­ko­je vi­suo­me­në­je? Mu­zi­ko pra­dþia – ðis klau­si­mas daþ­nai ne­tu­ri tiks­laus at­sa­ko. O vis dël­to...

– Mu­zi­kos þi­nias pra­dë­jau kaup­ti ásto­ju­si ið kar­to á ant­rà­jà 1-osios Kau­no vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­los kla­sæ. Pri­si­me­ nu pir­mà­já kon­cer­tà Fil­har­mo­ni­jo­je, sa­vo pir­mà­jà mu­zi­kos mo­ky­to­jà So­fi­jà Kuz­ ne­co­vie­næ. Vë­liau – gau­sy­bë kon­kur­sø, fes­ti­va­liø, kon­cer­tø. Apie da­ly­va­vi­mà juo­se pri­me­na di­plo­mai, pa­dë­kos rað­tai, pri­zai... Mu­zi­ki­ná sko­ná for­ma­vo li­te­ra­tû­ ra. J. Ke­rou­a­cas, F. Niet­zsche, mu­zi­ki­nës Aud­ro­në Eit­ma­na­vi­èiû­të

Aud­ro­në Eit­ma­na­viè­ iû­të: nuo­la­ti­nio vir­smo pu­siau­svy­ra

pa­þi­nau nau­jà­jà ir mo­der­ni­à­jà mu­zi­kà, pa­më­gau S. Pro­kof­je­vo, C. De­bus­sy kû­ ri­nius. Gro­jau daug lie­tu­við­kos mu­zi­kos.

Pro­fe­so­rë – reik­li ir grieþ­ta, o sy­kiu to­ le­ran­tið­ka ir jaut­ri – da­rë man di­dþiu­læ áta­kà. O kai la­bai pa­varg­da­vo­me, va­þiuo­ da­vo­me á mið­kà. Daug gin­èy­da­vo­mës, bet tie gin­èai ir­gi bu­vo pui­kios pa­mo­kos.

Gal dël to ir jos ne­pa­pras­tas reik­lu­mas ki­ tiems (kaip ir pa­èiai sau) nie­ka­da ne­slë­gë ir ne­þei­dë.

– Bi­ru­të Vai­niû­nai­të ið tik­rø­jø yra re­tø ga­bu­mø pe­da­go­gë – re­giu, kai ji at­va­þiuo­ja su bû­riu jau­nø­jø pia­nis­tø á Drus­ki­nin­kus, kaip gra­þiai juos glo­bo­ ja, pa­lai­ko, ska­ti­na. O kaip jau­di­na­si dël jø sëk­miø ir ne­sëk­miø!

– Be­je, jos pro­fe­si­nës pa­sta­bos ir me­to­ di­ka grás­tos gy­ve­ni­mo tie­sa – juk ne vi­si mes tap­si­me di­dþiais pia­nis­tais, rei­kia pa­pras­èiau­siai ával­dy­ti ama­tà, kad ga­lë­ tu­mei at­lik­ti ávai­rius dar­bus, tap­tu­mei uni­ver­sa­liu mu­zi­kan­tu. Ma­no ke­ly­je stip­ rus po­stû­mis link to uni­ver­sa­lu­mo bu­vo ir su­si­ti­ki­mas su Do­na­tu Kat­ku­mi. Jo ve­da­muo­se va­ka­ruo­se kar­tu su pro­fe­so­ riaus an­sam­bliu te­ko gro­ti ávai­riø tau­tø – ar­më­nø, lat­viø, ðve­dø – mu­zi­kà. Jis tuos va­ka­rus ves­da­vo ne­pa­pras­tai átai­giai, su bû­din­gu hu­mo­ru ir ið­ma­ny­mu. Tai bu­vo pui­ki ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos pa­þin­tis.

– O kaip pa­te­ko­te á kon­cert­meis­te­ riø luo­mà?

– Yra kon­ser­va­to­ri­jo­je to­kia tvar­ka, kad ðalia spe­cia­ly­bës vi­siems pia­nis­tams po­pie­tës Kau­no vie­ðo­jo­je bib­lio­te­ko­je, F. Dos­to­jev­skis, A. Èe­cho­vas, Just. Mar­cin­ ke­vi­èius, M. Mar­ti­nai­tis, anks­ti mi­ræs po­etas A. Amb­ra­sas. Dar – eg­zis­ten­cia­ liz­mas, Ry­tai, R. M. Ril­ke, o ypaè – ja­ po­nai. O ið mu­zi­kø? Net ir ne­ga­lë­èiau pa­sa­ky­ti...

– Pro­fe­sio­na­lûs mu­zi­kai vi­suo­met sun­kiai at­sa­ko á ðá klau­si­mà. Jei ir tu­ri ko­kià sa­vo „mei­læ”, tai ji daþ­nai kin­ta, me­tams bë­gant stip­rë­ja ar­ba blës­ta.

Jie tu­ri bû­ti at­vi­ri ávai­ria­ly­piam mu­zi­ kos pa­sau­liui, ki­taip – sil­pnë­ja me­ni­ nës ga­lios, gre­sia pa­vo­jus uþ­si­sklæs­ti sa­vy­je, áti­kë­ti sa­vo vie­nin­te­le tie­sa ir

Audronë Eitmanavièiûtë: Equi­ librium in Continuous Transfor­ mation In her interview, the pianist Audronë Eitmanavièiûtë talks about her studies in Vilnius and St Petersburg, about her teachers and her students, her work as a teacher, accompanist and organiser of various musical events in Kaunas, and about her long-standing musical friendship with the soprano Sabina Martinaitytë.

Giedrius KUPREVIÈIUS

A. Eit­ma­na­vi­èiû­të – pia­nis­të, pe­da­go­gë, lek­to­rë

sko­niu.

– Vil­niu­je, tuo­me­ti­në­je kon­ser­va­to­ri­ jo­je, að tu­rë­jau nuo­sta­bià pro­fe­so­ræ Bi­ru­ tæ Vai­niû­nai­tæ. Jos glo­bo­ja­ma ir ug­do­ma,

pri­va­lo­ma kon­cert­meis­te­rio dis­cip­li­na. Ðiuo­se uþ­si­ë­mi­muo­se mo­kë­mës akom­ pa­nuo­ti in­stru­men­ti­nin­kams ir vo­ka­lis­ tams. Pen­kis kar­tus lai­kiau vals­ty­bi­nius

Muzikos barai /33

eg­za­mi­nus su ávai­riais mu­zi­kan­tais – sty­gi­nin­kais, pû­ti­kais. Ven­giau tik vo­ka­lis­tø. Ko­dël? Tie­siog dar­buo­tis su in­stru­men­ti­nin­kais man ta­da at­ro­dë ádo­miau. Kon­cert­meis­te­rio stu­di­joms va­ do­va­vo pui­ki spe­cia­lis­të, prof. Sau­liaus Son­dec­kio ka­me­ri­nio or­kest­ro pia­nis­të ir kla­ve­si­ni­nin­kë doc. Vir­gi­ni­ja Dap­ku­të.

Fa­kul­ta­ty­viai mo­kiau­si ir var­go­nø. Kon­ ser­va­to­ri­jà bai­giau re­èi­ta­liu – S. Pro­kof­ je­vas, S. Rach­ma­ni­no­vas... Tuo­met no­ri ne­no­ri tek­da­vo va­þiuo­ti dirb­ti ten, kur pa­sky­rë. Man te­ko Klai­pë­da... Ne itin ten no­rë­jau vyk­ti. Ir ðtai ne­ti­kë­tai su­si­tin­ku Juo­zà An­ta­na­vi­èiø. Jis klau­sia, kà vei­kiu, – gal no­riu va­þiuo­ti á as­pi­ran­tû­rà tuo­me­ ti­nia­me Le­ning­ra­de? Þi­no­ma, kad taip!

Tai­gi pa­trau­kiau á ðiau­ræ, á N. Rims­ kio-Kor­sa­ko­vo kon­ser­va­to­ri­jà. Ma­no pro­ fe­so­rë tik­rai ne­ti­kë­jo, kad þy­gis pa­vyks, nes bu­vo li­kæ la­bai ma­þai lai­ko. Tie­siog ban­dþiau lai­mæ. O ten – mës­ma­lë: vie­tos 3, o no­rin­èiø­jø 28, ir vi­si su siun­ti­mais, ið vi­sos pla­èio­sios të­vy­nës... Pra­dþio­je to­les­niam kon­kur­sui pa­li­ko 11, o ið jø at­rin­ko 3 lai­min­guo­sius. Jais ta­po pia­nis­ tai ið Lat­vi­jos ir Vla­di­kau­ka­zo. Na, ir að.

Sa­vo di­dþiu­lei nuo­sta­bai. Taip pra­si­dë­jo pil­ni áspû­dþiø ir pa­tir­ties dve­ji as­pi­ran­ tû­ros me­tai tuo­me­ti­nia­me Le­ning­ra­de. tas man, nors ir kaip keis­ ta, Ðis mies­ pir­miau­sia bu­vo lais­vo màs­ty­mo mies­ tas: G. Tov­sto­no­go­vas, J. Mra­vins­kis, J. Te­mir­ka­no­vas, E. Gi­lel­sas... Ryð­kiau­sios mu­zi­kos þvaigþ­dës ið vi­so pa­sau­lio, dra­ ma, o vë­liau po tru­pu­tá – ir ope­ra, mu­zi­ki­ nis te­at­ras. Pa­ga­liau mu­zie­jai. Pa­me­nu, á te­at­rus ar kon­cer­tus per nak­tis sto­vë­da­ vo­me bi­lie­tø, ei­lës nu­me­rá uþ­si­ra­ðæ ant del­nø...

– Kas bu­vo jû­sø pro­fe­so­rë?

– Pa­ti iðsi­rin­kau. Kon­ser­va­to­ri­jo­je bu­vo to­kia tvar­ka – vaikð­tai po kla­ses, ste­bi pa­mo­kas ir ren­kie­si. Per më­ne­sá ap­si­spren­dþiau stu­di­juo­ti pas gar­bin­go am­þiaus, bet la­bai gy­vos dva­sios pro­fe­so­ ræ Liud­mi­là Umans­ka­jà.

Tai bu­vo gry­nos tech­ni­kos stu­di­jos: kas sa­vai­tæ po 2–3 so­na­tas, o pir­mai­siais me­tais bu­vau pa­so­din­ta prie ro­man­ti­kos.

Dve­jus me­tus mo­kiau­si pas jà. Pa­me­nu, per pa­mo­kas kal­bë­da­vo­mës ne vien apie mu­zi­kà, bet ir apie li­te­ra­tû­rà. Skai­èiau ir Sol­þe­ni­cy­nà, ir Le­ni­nà... Ki­to pa­sau­lë­ þiû­ra, ási­ti­ki­ni­mai. Ma­no pe­da­go­gë bu­vo tik­ra ru­sø in­te­li­gen­të, ðvie­suo­lë. Ji su­pa­ þin­di­no ma­ne su gar­siau­siais ak­to­riais, mu­zi­kan­tais. Pa­bai­go­je skam­bi­nau J. Brah­mso 32 va­ria­ci­jas, J. S. Ba­cho To­ka­tà ir fu­gà d-moll (F. Bu­so­ni transk­rip­ci­ja) ir M. Ra­ve­lio For­te­pi­jo­ni­ná kon­cer­tà kai­rei ran­kai.

Gráþ­tu at­gal, o èia nie­kas ne­lau­kia.

Ban­dau vie­nur, ki­tur – nie­kas ne­siû­lo jo­

Muzikos barai /34

kio dar­bo... Ar taip ir së­dë­siu të­vams ant spran­do? Kar­tà pa­skam­bi­no pro­fe­so­rius K. Gry­baus­kas – yra dar­bas Vals­ty­bi­nës kon­ser­va­to­ri­jos (da­bar – Mu­zi­kos ir te­at­ ro aka­de­mi­ja) ope­ros stu­di­jo­je. Pa­siû­lë nuo ant­ro­jo se­mest­ro. Pa­kliu­vau pas du vul­ka­nus – prof. Vla­dà Mikð­tai­tæ ir prof.

Jo­nà Alek­sà. Tuo­met stu­di­ja re­pe­ta­vo „Fi­ga­ro ve­dy­bas”. Ko­kios tai bu­vo re­pe­ti­ ci­jos! Per më­ne­sá ga­vau ne­áti­kë­ti­nà kie­ká nau­jos ir ne­pa­pras­tos in­for­ma­ci­jos apie Mo­zar­to re­èi­ta­ty­vus, pra­dë­jau su­vok­ti, kas yra mu­zi­ki­në dra­ma­tur­gi­ja. Stai­ga pa­ju­tau – imu sirg­ti ope­ri­ne mu­zi­ka.

Tuo­met klau­sy­da­vo­me la­bai daug ára­ðø.

A. Boi­to „Me­fis­to­fe­lis” ir Of­fen­ba­cho „Hof­ma­no pa­sa­kos” man pa­da­rë ko­ne di­dþiau­sià áspû­dá. Ne­su­sto­da­mi ðne­kë­jo­ mës apie ope­rà, re­þi­sû­rà, vo­ka­là. Nors að vis tu­rë­jau nuo­mo­næ apie dai­ni­nin­kus, lû­þis ávy­ko, kai V. Mikð­tai­të pa­kvie­të ma­ne dirb­ti sa­vo kla­sës kon­cert­meis­te­ re. Nuo èia pra­si­de­da la­bai kon­kre­tus dar­bas, kon­cer­tai. Ly­gia­gre­èiai vie­ne­rius me­tus dir­bau ir Kau­no mu­zi­ki­nia­me te­at­ re. Ne vi­suo­met tai bu­vo ádo­mus dar­bas, ne­ga­lë­jau su­pras­ti, ko­dël tu­riu mo­ky­ti so­lis­tus mu­zi­ki­nio teks­to.

Pas­kui per­ëjau á prof. Edu­ar­do Ka­nia­ vos so­li­nio dai­na­vi­mo kla­sæ ir dës­èiau kon­cert­meis­te­rio dis­cip­li­nà pia­nis­tams.

– Kas yra kon­cert­meis­te­ris? Ar sun­ ku su­si­tai­ky­ti su pia­nis­to ne so­lis­to sta­tu­su?

– Ne­þi­nau, kaip da­bar ren­gia­mi pia­ nis­tai, bet ga­liu pa­sa­ky­ti apie sa­vo vir­ smà. Kiek­vie­nas pia­nis­tas sva­jo­ja bû­ti pa­sau­li­nio mas­to pia­nis­tu, bet mu­zi­kan­ to reikð­mæ nu­sa­ko ne vien tai.

Nuo­lat ben­drau­jant su in­stru­men­ti­ nin­kais, man at­si­vë­rë ki­to­kios pia­nis­to ga­li­my­bës. Ma­ne do­mi­no, kaip for­te­pi­ jo­nas, ku­rio vie­nas temb­ras, ma­no ge­bë­ ji­mø dë­ka ga­li pri­si­de­rin­ti prie ki­tø. V. Dap­ku­të tik­riau­siai pir­mo­ji at­sklei­dë, kaip skai­ty­ti ope­ros kla­vy­rà, ko­kius nau­do­ti ðtri­chus. Sankt Pe­ter­bur­ge ir­gi daug apie tai dis­ku­tuo­da­vo­me. Rei­kia la­ bai ge­rai pa­þin­ti vi­sà ka­me­ri­næ, ope­ri­næ mu­zi­kà, skir­ti sti­lius, ma­nie­ras, kû­rë­jø brai­þà... Kon­cert­meis­te­ris – tai daug dau­ giau nei pia­nis­tas so­lis­tas. B. Vai­niû­nai­të vis klau­sia, ko­dël ne­gro­ju vie­na. O man ne­ádo­mu. Kon­cert­meis­te­rys­të – tai vyks­ mas, net­gi im­pro­vi­za­ci­ja: tu ta­ri, ir tau ati­ta­ria, tau ta­ria, ir tu tu­ri ið­girs­ti. Tai la­bai pa­trauk­lu, lauk­ti­na. Rei­kia ge­rai ið­ma­ny­ti ir vo­ka­li­ná me­cha­niz­mà, ge­bë­ ti pa­aið­kin­ti, kà so­lis­tas da­ro ge­rai ar blo­gai, pa­dë­ti jam. Juk ne­at­si­tik­ti­nai sa­ ko­ma: „To­ji dai­ni­nin­kë nu­si­dai­na­vo, jai rei­kia keis­ti kon­cert­meis­te­rá.” Að tu­riu bû­ti tar­si sa­vo­tið­kos so­lis­to au­sys, akys, tu­rë­ti kiek áma­no­ma ob­jek­ty­ves­ná po­þiû­

rá á sa­vo part­ne­rá.

– Da­bar dir­ba­te Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­te­te. Èia uþ­si­mez­gë ir pui­kiø me­ni­niø re­zul­ ta­tø duo­dan­ti jû­sø mu­zi­ki­në drau­gys­ të su Sa­bi­na Mar­ti­nai­ty­te.

– Dai­na­vi­mo ka­ted­ra Kau­ne kaþka­da bu­vo la­bai vie­nin­ga ir pa­trauk­li. Tuo­met man pa­siû­lë dës­ty­ti ka­me­ri­ná dai­na­vi­mà.

Taip ga­lu­ti­nai ir pa­ni­rau á vi­sið­kai ki­tà pa­sau­lá. Èia su­si­ë­jo ma­no ir dai­ni­nin­kës S. Mar­ti­nai­ty­tës, su ku­ria kar­tu dir­ba­me jau 18 me­tø, ke­liai. Gy­ve­no­me ar­ti, ji man iliust­ruo­da­vo pa­skai­to­se. Tà­syk Sa­ bi­na bu­vo penk­to­jo kur­so stu­den­të. Mo­ kë­si pas V. Mikð­tai­tæ. Pir­ma­sis ben­dras mû­sø kon­cer­tas ávy­ko 1986 m. gruo­dþio më­ne­sá Vil­niu­je, kon­ser­va­to­ri­jos sa­lë­je, di­plo­man­tø kon­cer­tø cik­le. Ne­slëp­siu – su­kë­lë­me tik­rà fu­ro­rà. Prof. V. Dau­no­ras sa­kë: „Èia tai kon­cert­meis­te­rë. O ko­kia ope­ri­në pro­gra­ma!” Pra­dë­jo­me ruoð­tis ávai­riau­siems kon­kur­sams. Va­þi­në­jau ir su Sa­bi­na, ir su ki­tais vo­ka­lis­tais. Man kon­kur­sai vi­sa­da yra di­dþiu­lë mo­kyk­la, ku­rios nie­kas ne­ga­li pa­keis­ti. Ten ver­da aist­ros, bet kar­tu bræs­ta ir pro­fe­sio­na­lu­ mas, ko­vos ir per­ga­lës sko­nis. Kur ki­tur ra­si to­kià ga­li­my­bæ? Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja vi­suo­met skir­da­vo pi­ni­gø. Ste­bë­da­vau vi­sà ei­gà, lyg ko­kia ko­mi­si­jos na­rë. Vi­ suo­met gráþ­da­vo­me su lau­re­a­tø di­plo­ mais...

– Ar kon­kur­sai ne­trau­muo­ja?

– Ne vi­ si ga­ li juos iðtver­ ti. Vie­ nus suþadi­na, ki­tus þlug­do.

– Esa­te ne vien at­li­kë­ja. Ge­rai ver­ ti­na­mas jû­sø ini­ci­juo­tas tarp­tau­ti­nis jau­nø­jø dai­ni­nin­kø kon­kur­sas „Dai­na mies­ tui”, jau tre­ ti me­ tai á Kau­ no me­ ni­nin­kø na­mus kvie­èia la­bai ávai­rûs ir ne­pa­kar­to­ja­mi me­ni­nin­kø „Por­tre­tai”, da­ly­vau­ja­te fes­ti­va­liuo­se, ávai­rio­se me­ no ak­ci­jo­se. Ar pa­ten­kin­ta da­bar­ti­niu sa­vo bû­viu?

– Ar ga­li bû­ti pa­ten­kin­ta, kai rug­së­jo 1-àjà su­þi­nai, kad po 13 me­tø ið ta­væs at­ ima­ma ka­me­ri­nio dai­na­vi­mo dis­cip­li­na ar­ba kai ta­ve ba­ra uþ „pra­vaikð­tas” dël kon­cer­tø Fil­har­mo­ni­jo­je?..

– Yra ástai­gø, ku­riø veik­lu­mas er­zi­ na. Kuo gy­do­te nuos­kau­das?

– Dþiau­giuo­si, kad Kau­ne yra R. Sta­ li­liû­nai­të, pui­kiø kom­po­zi­to­riø, nuo­lat ben­drau­ja­me ne tik siau­ra­me aka­de­mi­ nia­me ra­te, bet ir su vi­sais ryð­kiau­siais Kau­no me­ni­nin­kais, in­te­li­gen­tais. Tai vi­suo­met guodþia ir pa­re­mia.

– Vi­sas me­ni­nin­ko gy­ve­ni­mas yra dra­ma, bet jo­je sly­pi ir ne­ið­ven­gia­mai pra­si­ver­þia kû­ry­bi­nis dþiaugs­mas. Ko ge­ro, jis ir le­mia me­ni­nin­ko mi­si­jos sëk­mæ.

n

Nauji leidiniai Lie­tu­viø mu­zi­ka – tarp ára­ðø kom­pa­ni­jos „Guild” nau­jie­nø Nau­jos kom­pak­ti­nës plokð­te­lës jau tam­pa ápras­ta mu­zi­ki­nës kas­die­ny­bës da­li­mi, ta­èiau jø vie­ði, ið­kil­min­gi pri­sta­ty­mai yra ma­lo­nios tos kas­die­ny­bës ðven­tës, pa­de­ dan­èios ge­riau ási­klau­sy­ti, pa­þin­ti ir at­ras­ti. Tai pa­liu­di­jo ir lap­kri­èio 5 d. Chod­ke­vi­èiø rû­muo­se su Mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do pa­gal­ba su­reng­tas va­ka­ras vos tik pa­si­ro­dþiu­siai kom­pak­ti­nei plokð­te­lei „Vël” pri­sta­ty­ti, ku­ris su­tel­kë daug pub­li­kos bei ávai­riais po­þiû­ riais pa­si­sa­kan­èiø kal­bë­to­jø bû­rá. Nau­jo­jo lei­di­nio ver­tæ le­mia ke­le­tas da­ly­kø. Pir­ma, tai ben­dras bri­tø, ðvei­ca­rø, vo­kie­èiø ir lie­tu­viø dar­bas: O. Nar­bu­tai­tës, B. Ku­ta­vi­èiaus, O. Ba­la­kaus­ko, R. Mer­ke­lio ir M. Ur­bai­èio mu­zi­ka bu­vo ára­ðy­ta Vo­kie­ti­jos piet­va­ka­riø ra­di­jo „Hans–Rosbaud” stu­di­jo­je Ba­den Ba­de­ne, plokð­te­læ ið­lei­do bri­tø ára­ðø kom­pa­ ni­ja „Guild”, tu­rin­ti at­sto­vy­bæ Ðvei­ca­ri­jo­je, be to, pla­ti­nan­ti sa­vo lei­di­nius Eu­ro­po­je, JAV, Ja­po­ni­jo­je, Ka­na­do­je. Lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø ka­me­ri­nius kû­ri­nius èia ágro­jo tarp­tau­ti­nis an­sam­blis – Aud­ro­në Pði­bils­kie­në (al­tas), In­gri­da Ar­mo­nai­të (smui­kas), Cars­te­nas Hus­ted­tas (Vo­kie­ti­ja, flei­ta) ir Ute Sto­ec­klin (Ðvei­ca­ri­ja, for­te­pi­jo­nas). An­tra, mu­zi­ki­niam plokð­te­lës tu­ri­niui ben­dra tiek kon­kre­ti in­stru­men­tø su­dë­tis, tiek tai, kad kom­po­zi­ci­jos pa­ra­ðy­tos 1991–2001 m., lai­ko­tar­piu, ku­rá pia­nis­të ir pub­li­cis­të U. Sto­ ec­klin, vie­na ðio lei­di­nio ren­gë­jø, lanks­ti­nu­ko teks­te ið­ski­ria kaip me­tà, kai „Eu­ro­po­je sklan­dë op­ti­mis­ti­në dva­sia ir nau­jos pra­dþios nuo­jau­ta”. To­liau áþan­gi­nia­me teks­te au­to­rë ra­ðo: „Pas­ta­rai­siais me­tais Bal­ti­jos ða­lys vis aki­vaiz­dþiau ið pa­krað­èio gráþ­ta á Va­ka­rø kul­tû­ros sà­mo­næ, ypaè dël áspû­din­gø per­mai­nø, ku­rias ákvë­pë jø lais­vës dva­ sia. Ðis at­si­nau­ji­ni­mo po­lë­kis þen­kli­na grá­þi­mà á Vi­du­rio Eu­ro­pos màs­ty­mà, á Eu­ro­pos vi­zi­jà, ku­rio­je ryð­kë­ja Eu­ro­pos kul­tû­ros sam­pra­ta, o kar­tu þo­dis „vël” èia ágy­ja sa­vo pras­mæ, tap­da­mas kom­pak­ti­nës plokð­te­lës mo­to.”

Plokð­te­lë­je „Vël” ára­ðy­ti kû­ri­niai gru­puo­ja­mi ne pa­gal kom­po­zi­to­riø kar­tos pa­na­ðu­ mus ar sti­lis­ti­nes ana­lo­gi­jas, o tie­siog pa­si­ti­kint ir ver­ti­nant vi­sø pen­kiø mu­zi­kos au­to­ riø sti­lius, apie ku­riuos U. Sto­ec­klin, spe­cia­liai at­vy­ku­si á lei­di­nio pri­sta­ty­mà Vil­niu­je, kal­bë­jo, esà svar­biau­sios ðios mu­zi­kos ypa­ty­bës – in­di­vi­du­a­lu­mas, sa­va­ran­kið­ku­mas, gy­vy­bin­gu­mas, ener­gi­ja, in­te­lek­tas, be to, jo­je at­si­sklei­dþia sub­ti­lus ir gi­lus per­mai­nø ir po­ky­èiø su­vo­ki­mas. Á mi­në­tà­já va­ka­rà at­vy­ko ir vo­kie­èiø flei­ti­nin­kas C. Hus­ted­tas, jau de­vy­ne­ri me­tai mez­gan­tis ávai­ria­ly­pæ pa­þin­tá su Lie­tu­vos mu­zi­ki­nës kul­tû­ros erd­ve, ren­gian­tis ðiuo­lai­ki­nës ir kla­si­ki­nës mu­zi­kos pro­jek­tus su mû­sø at­li­kë­jais (jam, be ki­ta ko, yra te­kæ gro­ti su Ðv. Kris­to­fo­ro or­kest­ru, su pia­nis­tais P. Ge­niu­ðu, J. Kar­na­vi­èiu­mi, smui­ki­nin­ku R. Ka­ti­liu­mi, var­go­ni­nin­ke J. Land­sber­gy­te, vio­lon­èe­li­nin­ke R. Kal­në­nai­te ir ki­tais). Jis pri­si­pa­þi­no, kad at­ra­dæs lie­tu­viø mu­zi­kà sy­kiu at­ra­do ir jos pa­tva­riø ver­ty­ biø klo­dà, pa­ly­të­tà min­ties ir in­te­lek­to, ðir­dies ir sie­los der­mës. Ðiuo at­ra­di­mø ke­liu C. Hus­ted­tas, re­gis, lin­kæs at­ei­ty­je ei­ti ir to­lyn bei puo­se­lë­ti ry­ðá tiek su mû­sø at­li­kë­jais, tiek su kom­po­zi­to­riais.

Nau­ja­ja­me lei­di­ny­je ára­ðy­tas vie­nas pla­èiau­siai pa­skli­du­siø lie­tu­við­kø ka­me­ri­niø opu­sø – O. Nar­bu­tai­tës „Win­ter­se­re­na­de”, ku­riam bu­vo lem­ta tap­ti svar­biu im­pul­su ðiø ke­tu­riø mu­zi­kø ke­ly­je. Ðis opu­sas, su­kur­tas 1997 m., pri­klau­so plokð­te­lë­je ára­ðy­tø kû­ri­niø, pa­þen­klin­tø Eu­ro­pos kla­si­kø kû­ry­bos ðe­ðë­liais, gru­pei, ku­rià su­da­ro ir ki­tas mi­ni­mos au­to­rës kû­ri­nys – „Mo­zart­som­mer” flei­tai, smui­kui, al­tui ir for­te­pi­jo­nui – bei M. Ur­bai­èio „Der Fall Wag­ner” flei­tai, smui­kui ir al­tui. B. Ku­ta­vi­èiaus kû­ry­bai at­sto­ vau­ja „Að­tuo­nios Sta­sio mi­nia­tiû­ros”, ins­pi­ruo­tos dai­li­nin­ko S. Eid­ri­ge­vi­èiaus dar­bø. Ðis kû­ri­nys, kaip ir „Win­ter­se­re­na­de” bei „Der Fall Wag­ner”, skam­bë­jo ir lap­kri­èio 5 d. pri­sta­ty­mo me­tu. Grá­þus prie plokð­te­lës „Vël” tu­ri­nio, rei­kë­tø pa­sa­ky­ti, kad tri­jø jos opu­sø, pa­reng­tø A. Pði­bils­kie­nës, I. Ar­mo­nai­tës ir C. Hus­ted­to trio, prem­je­ros ápras­ mi­no vie­nà ið 2001 m. „Gai­dos” fes­ti­va­lio kon­cer­tø – an­tai tà­syk skam­bë­jo mi­në­to­ji B. Ku­ta­vi­èiaus kom­po­zi­ci­ja, O. Ba­la­kaus­ko „Rex Re” ir R. Mer­ke­lio „FlaVio”. Ðá skir­tin­go­mis kom­po­zi­to­riø ra­ðy­se­no­mis pa­grás­tà „Vël” mu­zi­ki­ná vë­ri­ná ko­men­tuo­ jan­èius teks­tus pa­ra­ðë J. Land­sber­gy­të, plokð­te­lës vir­ðe­liui pa­nau­do­tas dai­li­nin­ko R. Bi­èiû­no dar­bas. Va­ka­ro me­tu gir­dë­jo­me ir ke­le­tà mi­në­tø­jø kû­ri­niø, ku­riuos at­li­ko jau at­si­nau­ji­næs trio – flei­ti­nin­kas C. Hus­ted­tas, smui­ki­nin­kë I. Ar­mo­nai­të ir al­ti­nin­kas Ge­di­ mi­nas Da­èins­kas, ku­rá sa­vo kon­cer­ti­næ veik­là bai­gu­si A. Pði­bils­kie­në api­bû­di­no kaip per­spek­ty­vø, mu­zi­ka­lø ka­me­ris­tà. Pri­sta­ty­mo pa­bai­go­je bu­vo ið­reikð­ta dar vie­na min­ tis apie ki­tà mums svar­bø ðio lei­di­nio mat­me­ná: dvi plokð­te­læ ára­ðiu­sio an­sam­blio na­rës – A. Pði­bils­kie­në ir I. Ar­mo­nai­të – yra Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos pro­fe­so­rës.

O tai, pa­sak ðios aukð­to­sios mo­kyk­los rek­to­riaus prof. J. An­ta­na­vi­èiaus, ro­do nuo­lat puo­se­lë­ja­mo tiks­lo – kad aka­de­mi­jo­je dës­ty­tø pe­da­go­gai, pui­kiai ið­ma­nan­tys ávai­rias mu­zi­ki­nës veik­los sri­tis, – pras­mæ. Ir ðis lei­di­nys tai pa­tvir­ti­na. Tai­gi ti­kë­ki­mës, kad Vil­niu­je ið­kil­min­gai pri­sta­ty­tos ir pa­ly­dë­tos lie­tu­viø ka­me­ri­nës mu­zi­kos kom­pak­ti­nës plokð­te­lës „Vël”, jau su­lau­ku­sios pa­lan­kiø ver­ti­ni­mø uþ­sie­ny­je, bus ne tik klau­so­ma­si, – ma­no­me, kad ji taps ir nau­jø lei­dy­bos ini­cia­ty­vø, uþ­sa­ky­mø, kon­cer­tø im­pul­su.

Vy­tau­të MAR­KE­LIÛ­NIE­NË

Da­rius Ku­èins­kas.

M. K. Èiur­lio­nio for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos teks­tas (ge­ne­ zës as­pek­tas).

Kau­nas: Tech­no­lo­gi­ja, 2004, 194 p., 100 egz. Red. P. Kimb­ rys, vir­ðe­lio dail. I. Ve­ri­kai­të. Ðiø me­tø rug­së­jo më­ne­sá Kau­no tech­no­ lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas ið­lei­do hu­ma­ni­ta­ri­ niø moks­lø dak­ta­ro Da­riaus Ku­èins­ko mo­nog­ra­fi­jà „M. K. Èiur­lio­nio for­te­pi­jo­ni­ nës mu­zi­kos teks­tas (ge­ne­zës as­pek­tas)”.

Jo­je au­to­rius uþ­si­ brë­þë tiks­là per mu­zi­ ki­nio teks­to (na­tø) ana­li­zæ at­skleis­ti Èiur­ lio­nio for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos for­ma­vi­mo­si pro­ce­sà.

Nors XX a. teks­ tas ta­po pa­grin­di­niu dau­ ge­lio moks­lo sri­èiø ty­ri­mo ob­jek­tu, Lie­tu­vos mu­zi­ko­lo­gi­jo­je dë­me­sys iki ðiol bu­vo su­telk­tas á at­ski­rus mu­zi­ki­nës kal­bos ele­men­tus, o ne á teks­tà kaip sa­va­ran­kið­kà reið­ki­ná. Tai­gi pra­plës­da­mas pa­ties teks­to sà­vo­kà ir su­teik­da­mas jam nau­jø funk­ci­jø (ávar­dy­da­mas já kaip sa­vo­tið­kà kû­ry­bi­nio pro­ce­so „kar­diog­ra­mà”), mo­nog­ra­fi­jos au­to­rius pir­mà kar­tà Lie­tu­vos mu­zi­ko­lo­gi­jo­je pa­tei­kia kom­po­zi­to­riaus (ðiuo at­ve­ju Èiur­lio­ nio) kû­ry­bi­nio pro­ce­so ana­li­zæ rem­da­ma­sis tik pa­èiø mu­zi­kos ran­krað­èiø ir mu­zi­ki­niø teks­tø ty­ri­mais. Èia pir­miau­sia vi­sais as­pek­tais ana­li­zuo­ja­mi mu­zi­kos ðal­ti­niai ir ar­chy­vas, nuo­sek­ liai at­sklei­dþia­ma mu­zi­ki­niø teks­tø kil­më ir in­stru­men­ti­në for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos pri­gim­tis, kruopð­èiai nag­ri­në­ja­mos me­dþia­gi­nës ran­krað­èiø ypa­ty­bës – po­pie­rius ir ra­ðy­mo prie­ mo­nës. Po to ana­li­zuo­ja­mas ra­ðy­mo (áteks­ti­ni­mo) pro­ce­sas ir nu­sta­to­mos Èiur­lionio mu­zi­ki­nio rað­to ypa­ty­bës, api­bû­di­ na­mi jo mu­zi­kos re­da­ga­vi­mo prin­ci­pai, ga­liau­siai ti­ria­mos kom­piu­te­ri­nës mu­zi­ki­nio teks­to ana­li­zës gali­mybës. Vi­so to re­zul­ta­tas: mo­nog­ra­fi­jos au­to­rius ga­lë­jo pa­tiks­lin­ti ne vie­no for­te­pi­jo­ni­nio kû­ri­nio at­si­ra­di­mo ap­lin­ky­bes, chro­no­lo­gi­jà, nu­sta­ty­ti da­lies kû­ri­niø cik­lið­ku­mà, in­stru­men­ti­næ pri­gim­tá (ne vi­si ðiuo me­tu for­te­pi­jo­nui pri­ski­ria­mi Èiur­lio­nio kû­ri­niai ið tie­sø yra su­kur­ti ðiam in­stru­men­tui), at­skleis­ti for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos ir ki­tø me­no rû­ðiø (dai­lës ir li­te­ra­tû­ros) struk­tû­ri­nius ry­ðius, áro­dy­ti si­mul­ta­nið­kà Èiur­lio­nio kû­ry­bos po­bû­dá ir dar kar­tà ið­ryð­kin­ti bû­din­gà ne­uþ­baig­tu­mo (non fi­ni­to) prin­ci­pà.

Vie­nas reikð­min­giau­siø mo­nog­ra­fi­jos sky­riø skir­tas Fu­gai b-moll (VL 345). Ge­ne­ti­në ðio kû­ri­nio teks­to ana­li­zë lei­do at­kur­ti tiks­lià jo kom­po­na­vi­mo chro­no­lo­gi­jà ir pa­gal tai pa­reng­ti pir­mi­ná kû­ri­nio teks­tà (Ur­text), ku­ris jau yra pub­li­kuo­ tas sa­va­ran­kiðku lei­di­niu1 .

Mo­nog­ra­fi­jos prie­duo­se pa­tei­kia­mos Èiur­lio­nio for­te­pi­jo­ni­ nës mu­zi­kos teks­tø ið­klo­ti­nës, su­da­ry­tos ávai­riais teks­to­lo­gi­nës ana­li­zës as­pek­tais. Aki­vaiz­du, kad mo­nog­ra­fi­jos au­to­rius at­li­ko mil­þi­nið­kà ti­ria­mà­já dar­bà, ku­ris lei­do pa­reng­ti prie­ duo­se esan­èias len­te­les ir su­ves­ti­nes.

Sau­lius GE­RU­LIS 1 M. K. Èiur­lio­nis. Fu­ga b-moll. Fak­si­mi­lë ir ur­teks­tas. Pa­ren­gë Da­rius Ku­èins­kas. Kau­nas: J. Pet­ro­nio lei­dyk­la, 2000.

Muzikos barai /35

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Pa­no­ra­ma

Pet­ras Kun­ca, Ma­riam Aziz­be­ko­va ir Pet­ras Ra­dze­vi­èius LMTA prof. Vik­to­ro Ra­do­vi­èiaus at­mi­ni­mui skir­ta­me va­ka­re

Pri­si­me­nant pro­fe­so­ riø Vik­to­rà Ra­do­vi­èiø

Daþ­niau­siai pri­si­me­na­me tuos, su ku­riais dau­giau ben­drau­ja­me.

Ta­èiau to ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie pro­fe­so­riø Vik­to­rà Ra­do­vi­èiø – jo dva­sia tarp Lie­tu­vos me­ni­nin­kø dar la­bai gy­va. Dau­gy­bë jo auk­lë­ti­niø, pa­skli­du­siø po Lie­tu­và ir uþ jos ri­bø, dar gy­vai me­na kil­nià, kuk­lià, ne­pa­ pras­tos eru­di­ci­jos ir aukð­to pro­fe­si­ nio ly­gio V. Ra­do­vi­èiaus as­me­ny­bæ.

Ne­ra­si­me Lie­tu­vo­je në vie­no kon­ kur­so, fes­ti­va­lio ar se­mi­na­ro, ku­ria­ me ne­bû­tø pa­mi­në­ti pro­fe­so­riaus me­to­di­niai ko­men­ta­rai, in­ter­pre­ta­ci­ nës pa­sta­bos, pa­ga­liau ku­ria­me ne­ da­ly­vau­tø jo mo­ki­niø mo­ki­niai. Vis dël­to jau­nes­nio­ji smui­ki­nin­kø kar­ta per­ne­lyg ma­þai þi­no apie V. Ra­do­vi­ èiø – at­li­kë­jà ir pe­da­go­gà. Bû­da­ma pro­fe­so­riaus mo­ki­në, jau­èiu pa­rei­ gà 85-øjø gi­mi­mo me­ti­niø pro­ga per­þvelg­ti jo gy­ve­ni­mo pus­la­pius, pe­da­go­gi­næ ir at­li­kë­jo veik­là.

Vik­to­ras Ra­do­vi­èius gi­më 1919 m. lap­kri­èio 28 d. Ab­cha­zi­jos ATSR, Gul­rip­ðo ra­jo­ne, Vla­di­mi­rov­kos kai­me. 1924 m. ðei­ma per­si­kë­lë gy­ven­ti á Ros­to­và prie Do­no, kur ir pra­si­dë­jo pro­fe­so­riaus mu­zi­kos moks­lai. Áspû­din­ga, kad jis mo­kë­si pas L. Au­e­rio mo­ki­ná prof. V. Por­ tu­ga­lo­và.

1938 m. Ra­do­vi­èius ásto­jo á Mask­ vos P. Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ri­jos prof. D. Oist­ra­cho smui­ko kla­sæ, ku­ rio­je mo­kë­si iki 1948 m., nes per ka­ rà moks­lus te­ko ne kar­tà nu­trauk­ti.

Dar mo­ky­da­ma­sis kon­ser­va­to­ri­jo­je, jis dir­bo Mask­vos cen­tri­nio vai­kø te­ at­ro or­kest­ro kon­cert­meis­te­riu. Bai­

Muzikos barai /36

gæs kon­ser­va­to­ri­jà, V. Ra­do­vi­èius bu­vo pa­skir­tas á Ðiau­rës Ose­ti­jà, Or­dþo­ni­ki­dzës aukð­tes­ni­à­jà mu­zi­ kos mo­kyk­là, grie­þë Ðiau­rës Ose­ti­ jos vals­ty­bi­nia­me or­kest­re – bu­vo jo kon­cert­meis­te­ris. Á Or­dþo­ni­ki­dzæ Ra­do­vi­èius at­vy­ko kar­tu su bû­si­ma gy­ve­ni­mo drau­ge pia­nis­te Ma­riam Aziz­be­ko­va.

1950 m. TSRS kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja pa­sky­rë du pui­kius jau­nuo­sius spe­ cia­lis­tus dirb­ti Lie­tu­vo­je. V. Ra­do­ vi­èius dir­bo Vil­niaus spe­cia­lio­jo­je vi­du­ri­në­je me­no mo­kyk­lo­je (da­bar Na­cio­na­li­në M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­la) ir grie­þë Ra­di­jo ko­mi­te­to sim­fo­ni­nia­me or­kest­re. Nuo 1952 m. pra­dë­jo dës­ty­ti ir da­bar­ti­në­je LMTA, ku­rio­je dir­bo iki mir­ties.

1961–1974 m. Ra­do­vi­èius grie­þë Lie­tu­vos ka­me­ri­nia­me or­kest­re, bu­ vo jo kon­cert­meis­te­ris.

Tai­gi ga­li­ma ið­skir­ti dvi ryð­kias V. Ra­do­vi­èiaus kû­ry­bi­nës veik­los gran­ dis – at­li­kë­jo ir pe­da­go­gi­næ veik­là.

Ið V. Por­tu­ga­lo­vo ir D. Oist­ra­cho ga­væs pui­kius in­stru­men­to val­dy­mo pa­grin­dus, V. Ra­do­vi­èius ak­ty­viai reið­kë­si kaip at­li­kë­jas – so­lis­tas, an­sam­blis­tas, kon­cert­meis­te­ris. Ka­ me­ri­niuo­se an­sam­bliuo­se grie­þë su pia­nis­te M. Aziz­be­ko­va ir vio­lon­èe­ li­nin­ku M. Ðen­de­ro­vu. Ra­do­vi­èiaus grie­þi­mas ið­si­sky­rë ryð­kiu tem­pe­ ra­men­tu, sub­ti­liu sko­niu, pui­kiu sti­liaus ir for­mos po­jû­èiu, gra­þiu, spal­vin­gu gar­su. Jo kon­cer­ti­në­je biog­ra­fi­jo­je – 83 so­li­niai ir ka­me­ ri­nio an­sam­blio bei 824 kon­cer­tai kar­tu su Lie­tu­vos ka­me­ri­niu or­kest­ ru Lie­tu­vo­je ir uþ­sie­ny­je.

Vis dël­to ryð­kiau­sià pëd­sa­kà prof.

V. Ra­do­vi­èius pa­li­ko pe­da­go­gi­në­je veik­lo­je. Tarp jo mo­ki­niø – A. Vai­ niû­nai­të, M. Ðmi­tas, Z. Kap­la­nas, U. Ja­gë­lai­të, H. Ban­kas, A. Paukð­të, J. Tan­ke­vi­èius, E. Mik­la­ðev­ska­ja, ta­pæ res­pub­li­ki­niø jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­sø lau­re­a­tais ir di­plo­man­ tais. Jo mo­ki­niai ið­si­sky­rë ypa­tin­ga in­stru­men­to val­dy­mo lais­ve, ran­kø nu­sta­ty­mo ra­cio­na­lu­mu, ið­raið­kin­ gu gar­su, at­lie­ka­mo kû­ri­nio sti­liaus, for­mos ir tu­ri­nio su­pra­ti­mu. Prof.

V. Ra­do­vi­èiaus kla­sæ bai­gæ 47 mo­ ki­niai pa­skli­do po vi­sà pa­sau­lá ir sëk­ min­gai tæ­sia sa­vo mo­ky­to­jo dar­bà.

Ið D. Oist­ra­cho ági­jæs uni­ka­liø smui­ko me­to­di­kos þi­niø, V. Ra­do­ vi­èius tu­rë­jo di­dþiu­lá au­to­ri­te­tà kaip pe­da­go­gas ne tik Lie­tu­vo­je. Be jo ne­vyk­da­vo joks res­pub­li­ki­nis sty­gi­ nin­kø ren­gi­nys. Jis bu­vo kvie­èia­mas ne tik á kon­kur­sø þiu­ri, bet ir kaip ávai­riø aukð­tø­jø mo­kyk­lø vals­ty­bi­niø eg­za­mi­nø ko­mi­si­jø pir­mi­nin­kus.

Sa­vo pe­da­go­gi­næ veik­là Ra­do­vi­ èius api­ben­dri­no 17 moks­li­niø ir me­to­di­niø dar­bø. Kai ku­rias jo dar­ bø te­zes („Kai ku­rios J. S. Ba­cho so­ na­tø ir par­ti­tø smui­kui so­lo at­li­ki­mo pro­ble­mos” ir „Kai ku­rios ðiuo­lai­ki­ nës smui­ko me­to­di­kos pro­ble­mos”) ið­lei­do anuo­me­ti­në Aukð­to­jo ir vi­du­ ri­nio moks­lo mi­nis­te­ri­ja.

Mil­da PU­PE­LIE­NË

Ju­bi­lie­ji­nis Pa­gi­riø mu­zi­kos mo­kyk­los kon­cer­tas

Gruo­dþio 3 d. Pa­gi­riø gy­ven­ vie­të­je (Vil­niaus r.) ávy­ko di­de­lë ðven­të – Pa­gi­riø mu­zi­kos mo­kyk­la (Ne­men­èi­nës mu­zi­kos mo­kyk­los fi­ lia­las) ðven­të gra­þø de­ðim­ties me­tø ju­bi­lie­jø.

Mo­kyk­los ko­lek­ty­vas

Pir­mai reikðmin­gai mu­zi­kos mo­ kyk­los su­kak­èiai pa­mi­në­ti bu­vo su­reng­ta pa­ro­da, ku­rios sten­duo­se pui­ka­vo­si di­plo­mai, gar­bës rað­tai, liu­di­jan­tys apie jos auk­lë­ti­niø lai­ më­ji­mus ávai­riuo­se re­gio­ni­niuo­se, res­pub­li­ki­niuo­se, tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se ir fes­ti­va­liuo­se, bei mo­ki­niø, mo­ky­to­jø ir mo­kyk­los ab­ sol­ven­tø kon­cer­tas. Sau­sa­kim­ðo­je Pa­gi­riø vi­du­ri­nës mo­kyk­los sa­lë­je jø klau­së­si mo­ki­niai, të­ve­liai, se­ne­ liai, bu­væ ir da­bar­ti­niai mo­kyk­los pe­da­go­gai, gar­bûs sve­èiai. Su­si­ rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­no mo­kyk­los va­do­vas M. Si­mo­na­vi­èius.

Ne­pa­pras­tai nuo­ðir­dþiai, nuo­ tai­kin­gai ir dþiu­giai kon­cer­to pra­ dþio­je su­skam­bo cho­ro „Gi­riu­kas” (vad. J. Pa­mar­nac­kie­në) at­lie­ka­mos dai­nos. Ma­þie­ji cho­ris­tai drà­siai mu­ zi­ka­vo jaus­da­mi, kad jø dai­na­vi­mas tei­kia daug ma­lo­nu­mo ne tik jiems pa­tiems, bet ir pub­li­kai.

Kon­cer­to me­tu sce­no­je vie­nas ki­ tà kei­të jau­nie­ji at­li­kë­jai ir mo­ky­to­jai – dai­ni­nin­kai, pia­nis­tai, smui­ki­nin­ kai, kan­kli­nin­kës, akor­de­o­ni­nin­kai, pû­ti­kai. Klau­sy­to­jai ið­gir­do daug ir ávai­rios mu­zi­kos.

La­bai pra­smin­gai sce­no­je at­ro­dë kar­tu mu­zi­kuo­jan­tys mo­ki­niai ir jø mo­ky­to­jai. Pir­mo­ji mu­zi­kos mo­kyk­ los va­do­vë, dai­na­vi­mo sky­riaus mo­ ky­to­ja N. Èi­èins­kie­në kar­tu su mo­ ki­në­mis J. Èës­nai­te, R. Ali­ðaus­kai­te, ab­sol­ven­të­mis I. Si­mo­na­vi­èiû­te, R. Ka­na­pic­kai­te at­li­ko J. Tal­lat-Kelp­ðos dai­nà „Ma­no sie­loj ðian­dien ðven­të” (B. Sruo­ gos þ.). Dai­ na ta­ po vi­ so kon­cer­to mo­to – ren­gi­ny­je tvy­ro­jo pa­ki­li, ðven­tið­ka, jau­di­nan­ti nuo­tai­ ka. Su sa­vo auk­lë­ti­niais an­sam­blius kar­tu gro­jo kan­kliø kla­sës mo­ky­to­ja R. Moc­kû­nie­në, for­te­pi­jo­no sky­ riaus mo­ky­to­jos R. Pi­lec­ka, B. Tu­bi­ ny­të-Mer­lo, pu­èia­mø­jø in­stru­men­ tø kla­sës mo­ky­to­jas V. Jur­je­vas.

Aud­rin­gø pub­li­kos ova­ci­jø su­lau­ kë sim­bo­lið­kas Pa­gi­riø mu­zi­ki­nës ben­druo­me­nës an­sam­blis – mu­zi­ kos mo­kyk­los mo­ki­në V. Veè­ky­të (mo­kyt. J. Uðins­kai­të) su të­ve­liu J. Veè­kiu, taip pat mo­ki­në R. Ali­ðaus­ kai­të ir mo­ky­to­ja J. Pa­mar­nac­kie­në

Nau­ja­sis fes­ti­va­lis „Can­ta­te Do­mi­no”

Lap­kri­èio 26 ir 28 d. Kau­ne ai­dë­ jo „Can­ta­te Do­mi­no” – XII jau­ni­mo ka­me­ri­niø cho­rø sak­ra­li­nës mu­zi­ kos fes­ti­va­lis-kon­kur­sas, su­lau­kæs gau­sios pub­li­kos dë­me­sio, pro­fe­ sio­na­liø me­ni­nin­kø ir sak­ra­li­nës mu­zi­kos më­gë­jø sim­pa­ti­jø.

Fes­ti­va­lis „Can­ta­te Do­mi­no” – vie­nas pir­mø­jø to­kio po­bû­dþio ren­gi­niø Kau­ne. Fes­ti­va­lio su­ma­ ny­to­jas ir or­ga­ni­za­to­rius – Kau­no Vy­tau­to Di­dþio­jo baþ­ny­èios ka­me­ ri­nio cho­ro va­do­vas ir di­ri­gen­tas Ro­lan­das Dau­gë­la, 1992 m. þie­mà su­ren­gæs pir­mà­já ka­me­ri­niø cho­rø sak­ra­li­nës mu­zi­kos fes­ti­va­lá „Can­ ta­te Do­mi­no”. Ið ki­tø tuo­me­ti­niø mies­to ren­gi­niø fes­ti­va­lis ið­si­sky­rë tuo, kad ja­me da­ly­va­vo tik ka­me­ri­ niai cho­rai, skam­bë­jo tik sak­ra­li­në mu­zi­ka, gie­do­jo tik jau­ni þmo­nës.

Su­þi­no­jæ apie ðá ren­gi­ná, dau­ge­lis cho­rø taip pat ið­reið­kë no­rà ja­me da­ly­vau­ti. Iki penk­to­jo „Can­ta­te Do­mi­no” fes­ti­va­lio tai bu­vo vie­nos die­nos ren­gi­nys. O penk­ta­sis tru­ ko net pen­ kias die­ nas, ja­ me jau da­ly­va­vo aukðto me­ni­nio ly­gio ko­ lek­ty­vai, daug­kar­ti­niai ir bû­si­mie­ji kon­kur­sø lau­re­a­tai: Kau­no vals­ty­bi­ nis cho­ras, Ry­gos ka­me­ri­nis cho­ras „Sal­ve”, Vil­niaus ka­me­ri­nis cho­ras „Psal­mos”, Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to miðrus cho­ras „Ave vi­ta”, Vil­niaus ka­me­ri­nis cho­ras „Ave ve­rum”, Vil­niaus ber­niu­kø ir jau­nuo­liø cho­ras „Àþuo­liu­kas”, Kau­no ka­me­ri­nis cho­ras „Var­pe­lis” ir dau­ge­lis ki­tø. Ðiø me­tø XII fes­ti­va­ly­je gie­do­jo dau­giau ne­gu dvi de­ðim­tys ko­lek­ ty­vø. „Can­ta­te Do­mi­no” ati­da­ry­mà vai­ni­ka­vo vai­kø bal­sai. Pir­mà­jà fes­ ti­va­lio die­nà po Vy­tau­to baþ­ny­èios skliau­tais su­si­rin­ko mu­zi­kuo­jan­tys Lie­tu­vos ber­niu­kai ir mer­gai­tës.

Ki­taip nei anks­tes­niuo­siuo­se fes­ ti­va­liuo­se, ðie­met jø bu­vo ypaè daug: Kau­no „Var­pe­lio” jau­nu­èiø cho­ ras ir so­ lis­ tai (vad. V. Ma­ sie­ në, so­lis­tø mo­kyt. R. Dau­gë­lie­në), Kau­no 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los cho­ ras „Sac­ rum” (vad. J. Krau­ ja­ lie­në) ir mið­rus vo­ka­li­nis an­sam­blis (vad. A. Ja­ku­bo­nie­në), Kau­no vai­ kø ir moks­lei­viø lais­va­lai­kio rû­mø mer­gai­èiø cho­ras „Ly­ra” (vad. A. Mik­nie­në) ir pir­mà kar­tà fes­ti­va­ly­je da­ly­va­væs Kau­no J. Nau­ja­lio mu­zi­ kos gim­na­zi­jos jau­niø cho­ras (vad.

A. Mar­cin­ke­vi­èiû­të, R. Þi­do­nie­në), Pa­ne­vë­þio ra­jo­no Vel­þio vi­du­ri­nës mo­kyk­los cho­ras „Mo­zai­ka” (vad. L. Ba­jo­ri­nie­në), Vil­niaus A. Kul­vie­èio vi­du­ri­nës mo­kyk­los vai­kø cho­ras „Ry­tas” (vad . I. Ðu­maus­kai­të-Vi­soc­ kie­në). Nuo pir­mø­jø gar­sø jau­nie­ji mu­zi­kan­tai pa­ke­rë­jo klau­sy­to­jus be­ga­li­niu ty­ru­mu ir nuo­ðir­du­mu,

Kon­cer­tas Kau­no fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je ste­bi­no ir þa­vë­jo pro­fe­sio­na­liu itin su­dë­tin­gø kû­ri­niø at­li­ki­mu.

Kau­nie­èiai „Var­pe­lio” mo­kyk­los auk­lë­ti­niai, ið­si­sky­ræ vo­ka­li­niais ge­ bë­ji­mais, pui­kiai at­li­ko C. Franc­ko „Pa­nis An­ge­li­cus”, J. S. Ba­cho-Ch. Gou­nod „Ave Ma­ria”, o juk ðie kû­ ri­niai – kie­tas rie­ðu­të­lis ne vie­nam pro­fe­sio­na­liam vo­ka­lis­tui. Vai­kams gie­dant, Vy­tau­to baþ­ny­èio­je sun­ kiai til­po klau­sy­to­jai.

Fes­ti­va­lis „Can­ta­te Do­mi­no” – kas­me­tis Kau­no Vy­tau­to Di­dþio­ jo Ðvè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos Dan­gun Ëmi­mo baþ­ny­èios sve­èias. Sek­ma­ die­ná po mi­ðiø èia rin­ko­si vy­res­ nie­ji Vil­ka­við­kio, Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pë­dos cho­ris­tai. Nuo­sta­bi nuo­tai­ka ly­dë­jo vi­sà die­nà. La­biau­ siai ið­si­sky­rë LMTA Kau­no fa­kul­te­to mer­gi­nø cho­ras (vad. V. Vait­ke­vi­ èie­në). Sko­nin­gai pa­rink­ti kû­ri­niai ne­nu­vy­lë nei se­no­sios sak­ra­li­nës mu­zi­kos, nei dþia­zo më­gë­jø. Cho­ ras þa­vë­jo átai­gia in­ter­pre­ta­ci­ja, ly­ giu gar­su, tiks­lia rit­mi­ka ir ðtri­chais.

Ki­ti ko­lek­ty­vai – Vil­ka­við­kio kul­tû­ros rû­mø ir ka­ted­ros cho­ras (vad. A. ir L. Venc­lo­vai), Vil­niaus pe­da­go­gi­ nio uni­ver­si­te­to Mu­zi­kos ka­ted­ros mer­gi­nø cho­ras (vad. V. Ta­vo­ras), Klai­pë­dos jau­ni­mo cen­tro mer­gi­nø cho­ras „Auð­ri­në” (B. Ðid­laus­kie­në), Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­ te­to mer­gi­nø cho­ras (vad. A. Ðums­ kis) – bu­vo ðil­tai su­tik­ti pub­li­kos ir ap­do­va­no­ti aplo­dis­mentais. De­ja, ypa­tin­gø pro­fe­si­niø ge­bë­ji­mø jiems ne­pa­vy­ko at­skleis­ti. O pa­stan­ gos ge­rai su­gie­do­ti kû­ri­nius kar­tais truk­dë pa­tiems cho­ris­tams.

Kon­kur­sai vi­sa­da in­tri­guo­ja. Fes­ ti­va­lio „Can­ta­te Do­mi­no” kon­kur­ sas – pir­ma­sis. Tai kë­lë dar di­des­ná su­si­do­më­ji­mà. Ant­rà­jà fes­ti­va­lio „Can­ta­te Do­mi­no” die­nà á Kau­no fil­har­mo­ni­jà su­si­rin­kæ cho­rai var­ þë­si dël ge­riau­siø­jø ti­tu­lo. Pa­ki­li, dþiaugs­min­ga nuo­tai­ka sie­jo da­ ly­vius ir or­ga­ni­za­to­rius, jau­du­lys ir lû­kes­èiai – kon­ku­ren­tus. Ku­ris cho­ras taps nu­ga­lë­to­ju?

Kon­kur­se da­ly­va­vo de­vy­ni Lie­tu­ vos ko­lek­ty­vai. Þiu­ri su­da­rë kom­ pe­ten­tin­gi mu­zi­kai pro­fe­sio­na­lai: ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas prof. Po­vi­las

Gy­lys (LMTA Cho­ro di­ri­ga­vi­mo ka­ted­ros ve­dë­jas, cho­ro „Vil­nius” me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas), na­ riai – prof. Pet­ras Bin­ge­lis (Kau­no vals­ty­bi­nio cho­ro me­no va­do­vas), Le­o­ka­di­ja Ja­nuð­kie­në (Lie­tu­vos cho­rø sà­jun­gos Kau­no sky­riaus pre­zi­den­të, KKC mið­raus cho­ro „Gin­ta­ras” me­no va­do­vë ir di­ri­ gen­të), kom­po­zi­to­rë Zi­ta Bru­þai­të

Ma­est­ro P. Bin­ge­lis átei­kia ap­ do­va­no­ji­mà R. Dau­gë­lai ir ko­mi­si­jos sek­re­to­rius Ro­lan­das Dau­gë­la.

Kon­kur­so nuo­sta­tos la­bai de­mo­ kra­tiðkos, tad ap­do­va­no­ji­mus pel­ në vi­si ko­lek­ty­vai – pra­lai­më­ju­siø­jø ne­bu­vo. Kon­kur­so bron­zà – tre­èi­à­ sias vie­tas – þiu­ri sky­rë trims ko­lek­ ty­vams: Vil­niaus dai­lës aka­de­mi­jos ka­me­ri­niam cho­rui (vad. Ar­vy­das Ada­mo­nis), Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jos mið­riam cho­rui (vad. Iri­da Mo­tie­kai­ tie­në) ir Kau­no águ­los baþ­ny­èios cho­rui (vad. Aud­rius Pet­raus­kas). Átai­gios in­ter­pre­ta­ci­jos sto­ka, vie­ no­da kû­ri­niø di­na­mi­ka, ne­to­ly­gus cho­rø bal­sø ba­lan­sas, ma­tyt, ir lë­më to­ká ðiø ko­lek­ty­vø ver­ti­ni­mà, o tai, rei­kia ti­kë­ti, pa­ska­tins juos to­bu­lë­ti, siek­ti aukð­tes­nio ly­gio.

Si­dab­ri­niais di­plo­man­tais ta­po ir­gi trys ko­lek­ty­vai: jau­niau­sias ið vi­sø kon­kur­so da­ly­viø ber­niu­kø ir jau­ nuo­liø cho­ras „Var­pe­lis” (vad. Ksa­ ve­ras Plan­èiû­nas), so­li­dus jau­nø þmo­niø ko­lek­ty­vas, va­do­vau­ja­mas Do­na­to Jo­kû­bo­nio, ir Kau­no ka­me­ ri­nis cho­ras „Ka­mer­to­nas”.

Pir­ma­ja­me „Can­ta­te Do­mi­no”

kon­kur­se pa­èiu ge­riau­siu, mu­zi­ka­ liau­siu ir pro­fe­sio­na­liau­siu pri­pa­ þin­tas Vil­ka­við­kio krikð­èio­nið­ko­sios kul­tû­ros cen­tro Èes­lo­vo Sas­naus­ko cho­ras (vad. Min­dau­gas Ra­dze­vi­ èius). Jis ap­do­va­no­tas pa­grin­di­niu pri­ zu ir auk­ so di­ plo­ mu. Dar du auk­si­nius di­plo­mus þiu­ri sky­rë Klai­ pë­dos mu­zi­kos cen­tro ka­me­ri­niam cho­rui „Can­ta­re” (vad. Ar­tû­ras Damb­raus­kas) ir Lie­tu­vos mu­zi­ kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­te­to mið­riam cho­rui (vad.

Ro­lan­das Dau­gë­la). Pa­si­ro­dþius Vil­ka­við­kio cho­ris­tams, ta­po aið­ku, kad ðis ko­lek­ty­vas su­rinks dau­giau­ sia ba­lø. Jis itin ge­rai su­gie­do­jo pri­va­lo­mà­já kon­kur­so kû­ri­ná En­ri­ co Cur­rao „Can­ta­te Do­mi­no”. Ði kom­po­zi­ci­ja pa­si­þy­më­jo minkð­tu, ðvie­siu cho­ro gie­do­ji­mu, sub­ti­liu har­mo­ni­jos pa­jau­ti­mu, jaut­riais di­na­mi­niais vin­giais. Ste­bi­no aið­ki cho­ris­tø dik­ci­ja, ið­lai­ky­tas tem­pas ir tiks­li rit­mi­ka. Be­je, toks lai­më­ji­mas ko­lek­ty­vui në­ra pir­ma­sis. Tarp­tau­ti­ nia­me Pa­lest­ri­nos baþ­ny­ti­niø cho­ rø kon­kur­se Ro­mo­je 1993 m. jis lai­më­jo pir­mà­jà, o tarp­tau­ti­nia­me cho­rø kon­kur­se Bad Ið­ly­je (Aust­ri­ ja) 1997 m. ir Pa­sau­lio lie­tu­viø dai­ nø ðven­tës kon­kur­se Vil­niu­je 1998 m. – ant­rà­jà vie­tà.

Klai­pë­die­èiø cho­ras „Can­ta­re” pra­no­ko ka­me­ri­nio cho­ro sta­tu­sà ir dai­na­vi­mu pri­ly­go mið­riam cho­ rui. Ási­mi­në vi­si ðio ko­lek­ty­vo at­lik­ti opu­sai, bet ryð­kiau­siai skam­bë­jo J. Ta­mu­lio­nio „Lac­ry­mo­sa” – su­dë­tin­ gas, ge­ro pa­si­ren­gi­mo rei­ka­lin­gas kû­ri­nys.

Tre­èia­sis auk­si­nio di­plo­mo lai­ më­to­jas LMTA KF mið­rus cho­ras ste­bi­no skaid­ru­mu ir har­mo­ni­ja.

Ko­lek­ty­vas su­lau­kë ir gau­siø pub­ li­kos aplo­dis­mentø bei bu­vo vie­ nin­te­lis, ap­do­va­no­tas di­plo­mu uþ ádo­miau­sià pro­gra­mà.

Fes­ti­va­lis ir kon­kur­sas „Can­ta­te Do­mi­no” svar­bus ne tik Kau­no, bet ir vi­sos Lie­tu­vos cho­rø gy­ve­ni­ mui. Or­ga­ni­za­to­riø kom­pe­ten­ci­ja ir su­ma­nu­mas lë­më, kad ren­gi­nys su­lau­kë ið­skir­ti­nio dë­me­sio, su­ tei­kë pui­kià pro­gà mu­zi­kan­tams ið­ban­dy­ti jë­gas ir áver­tin­ti ki­tø ga­ li­my­bes. Kau­nie­èiai ga­li di­dþiuo­tis so­li­dþiu ren­gi­niu, jo or­ga­ni­za­to­ riais ir da­ly­viais. Sma­gu, kad kaip tik ðia­me mies­te su­si­tin­ka daug ko­lek­ty­vø, gie­dan­èiø sak­ra­li­næ mu­zi­kà. Ki­tà­met ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­riai þa­da dar vie­nà nau­jo­væ – tarp­tau­ti­ná sak­ra­li­nës mu­zi­kos fes­ ti­va­lá-kon­kur­sà „Can­ta­te Do­mi­no”, ku­ris Kau­ne su­burs ne tik Lie­tu­vos, bet ir uþ­sie­nio sak­ra­li­nës mu­zi­kos puo­se­lë­to­jus.

Gied­rë PAU­LIU­KE­VI­ÈIÛ­TËDA­BULS­KIE­NË

Muzikos barai /37

pa­dai­na­vo Ado­mo dai­ne­læ ið K. Ce­ le­rio ope­ros „Paukð­èiø par­da­vë­jas”.

Dai­nos þo­dþius, spe­cia­liai skir­tus mo­kyk­los ju­bi­lie­jui, su­kû­rë mo­ky­to­ja J. Uðins­kai­të.

Kon­cer­tà pa­puo­ðë mu­zi­kos mo­ kyk­los ab­sol­ven­tai. 2002 m. „Dai­nø dai­ne­lës” lau­re­a­tas Þy­gi­man­tas Ma­ tu­se­vi­èius, bu­væs dai­na­vi­mo kla­sës mo­ky­to­jos N. Èi­èins­kie­nës mo­ki­nys, pa­dai­na­vo D. Ka­ba­lev­skio „Don Ki­cho­to se­re­na­dà”, o tarp­tau­ti­nio vo­ka­lis­tø kon­kur­so „XXI am­þiaus me­nas” lau­re­a­të Ie­va Si­mo­na­vi­èiû­ të, bu­vu­si dai­na­vi­mo kla­sës mo­ky­ to­jos J. Uðins­kai­tës mo­ki­në, at­li­ko Dþis­ mon­ dos ari­ jà ið G. F. Häde­ lio ope­ros „Oto­nas”. Be­je, Ie­va pa­si­rin­ ko pro­fe­sio­na­lias mu­zi­kos stu­di­jas ir da­bar yra LMTA pa­ren­gia­mo­jo dai­na­vi­mo kur­so stu­den­të (doc. I. Ar­gus­tie­nës kl.). L. van Be­et­ho­ve­no „Tur­kø mar­ðà” grie­þë mo­ky­to­jos D. Baub­lie­nës smui­ko kla­sës ab­sol­ven­ tai O. Gor­na ir A. Ver­sec­kas, ðiuo me­tu mu­zi­kos to­liau be­si­mo­kan­tys B. Dva­rio­no mo­kyk­lo­je.

Pras­min­gà mo­kyk­los pe­da­go­gø dar­bà liu­di­jo kon­cer­te dai­na­vu­si mo­ ky­to­jos J. Uðins­kai­tës mo­ki­në Ro­ber­ ta Ali­ðaus­kai­të, ku­ri 2002 m. ta­po I tarp­tau­ti­nio A. Ku­èin­gio jau­nø­jø dai­ni­nin­kø kon­kur­so di­plo­man­te, ir Lau­re­tos ari­jà ið G. Puc­ci­ni ope­ros „Dþa­nis Ski­kis” at­li­ku­si mo­ky­to­jos N. Èi­èins­kie­nës mo­ki­në, 2004 m. „Dai­ nø dai­ne­lës” fes­ti­va­lio lau­re­a­të Jur­ ga Èës­nai­të. Klau­sy­to­jai en­tu­zias­tin­ gai plo­jo mo­ky­to­jø E. Ka­rað­kie­nës, I. Zda­na­vi­èie­nës, D. Baub­lie­nës, D. La­zaus­kie­nës, J. Uðins­kai­tës mo­ki­ niams. Jau­nie­siems at­li­kë­jams tal­ki­ no kon­cert­meis­te­rës I. Ake­lai­ty­të, I. Cym­bal, D. En­cie­në, B. Na­vic­kie­në, J. Ðmulkð­tie­në. Kon­cer­to puoð­me­na ta­po mar­ðus ir pje­ses gro­jæs mo­kyk­ los pu­èia­mø­jø or­kest­ras (di­rig. V. Jur­je­vas), ku­riam va­do­vau­ja mo­kyk­ los va­do­vas M. Si­mo­na­vi­èius. Ðven­ti­ná ren­gi­ná uþ­bai­gë mo­ki­niø ir mo­ky­to­jø at­lie­ka­ma ið­trau­ka ið J. Ly­gu­to ope­ros vai­kams „Du gai­ de­liai”. Ðiuo me­tu Pa­gi­riø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je ruo­ðia­mas ðios ope­ros pa­sta­ty­mas, ku­ria­me da­ly­vau­ja vi­sas mo­kyk­los ko­lek­ty­vas ir bu­væ mo­ki­niai.

Ju­bi­lie­ji­ná va­ka­rà pa­pil­dë ir sve­èiø svei­ki­ni­mai bei lin­kë­ji­mai. LR ðvie­ti­ mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos rað­tu bu­vo ap­do­va­no­ta mo­ky­to­ja eks­per­të I. Zda­na­vi­èie­në. Þo­dá ta­rë ir pa­dë­ kos rað­tus mo­kyk­los va­do­vui bei pe­da­go­gams átei­kë Vil­niaus r. sa­vi­ val­dy­bës Ðvie­ti­mo sky­riaus at­sto­vai, svei­ki­no Pa­gi­riø vi­du­ri­nës mo­kyk­los di­rek­to­rë, Pa­gi­riø ðilt­na­miø va­do­ vas, rë­më­jai.

O di­dþiau­sia pa­dë­ka pe­da­go­ gams – tai vai­kø no­ras ir pa­stan­gos mu­zi­kuo­ti, mu­zi­kos, me­no mei­lë.

Aki­vaiz­du, kad mo­ky­to­jø triû­sas ne­nu­ei­na vel­tui, kad jie pa­de­da

Muzikos barai /38

ma­þø­jø mu­zi­kan­tø ðir­dy­se áþieb­ti mu­zi­kos, dva­si­niø ver­ty­biø mei­læ, þeng­ti pir­muo­sius þings­nius á nuo­ sta­bø­já me­no pa­sau­lá.

Nel­li BA­RY­SIE­NË

Ket­vir­ta­sis in­ter­pre­ ta­ci­jos se­mi­na­ras jau­ nie­siems Klai­pë­dos pia­nis­tams

Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­te lap­kri­èio 9–13 d. bu­vo jau­èia­mas di­de­lis pa­gy­vë­ji­mas: kon­ cer­tø sa­lë­je vy­ko pro­jek­to „Pa­pil­ do­mas pia­nis­tø ren­gi­mo tarp­tau­ti­ niams kon­kur­sams as­pek­tas: at­vi­ros meist­rið­ku­mo pa­skai­tos ir pa­mo­kos” ket­vir­ta­sis in­ter­pre­ta­ci­jos se­mi­na­ras jau­nie­siems Klai­pë­dos pia­nis­tams. Ðio pro­jek­to au­to­rë ir ko­or­di­na­to­rë – Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­ te­to For­te­pi­jo­no ka­ted­ros do­cen­të In­ga Mak­na­vi­èie­në. Jai tal­ki­no or­ ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas, su­da­ry­tas ið vi­sø mies­to mu­zi­kos mo­kyk­lø for­te­ pi­jo­no sky­riø ve­dë­jø. vir­ tus me­ tus ið ei­ lës ðá Jau ket­ tarp­tau­ti­ná pro­fe­si­nio meist­rið­ku­mo se­mi­na­rà ve­da þy­miau­si Lie­tu­vos ir uþ­sie­nio pe­da­go­gai pia­nis­tai. Ðie­met su se­mi­na­ro da­ly­viais dir­bo Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ jos pro­fe­so­rius Pet­ras Ge­niu­ðas, do­ cen­tas Jur­gis Kar­na­vi­èius ir Ber­ly­no me­nø uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rë Lin­de Gros­smann. Ðio uni­ka­laus se­mi­na­ro, ku­ria­me ga­lë­jo da­ly­vau­ti tiek ma­þiau­si vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­lø mo­ki­nu­kai, tiek uni­ver­si­te­to stu­den­tai, ma­gist­ran­tai, svar­bà áti­ki­na­mai ro­do ir vis di­dë­jan­ tis skai­èius da­ly­viø, ku­rie ðie­met vos be­til­po á pen­kias dar­bo die­nas. Áþy­maus pia­nis­to P. Ge­niu­ðo kon­ cer­tai vi­sa­da yra Klai­pë­dos mu­zi­ki­ nio gy­ve­ni­mo ðven­të. Ma­lo­nu, kad, ne­pai­sy­da­mas di­de­lio uþ­im­tu­mo, pro­fe­so­rius nuo­lat ran­da ga­li­my­bæ da­ly­vau­ti ir jau­nø­jø Klai­pë­dos pia­ nis­tø pro­fe­si­nio meist­rið­ku­mo se­mi­ na­ruo­se. Ðie­met per vie­nà se­mi­na­ro die­nà jis dir­bo su pen­kio­li­ka jau­nø­jø pia­nis­tø, ku­rie at­li­ko ávai­raus þan­ro dau­giau­sia vir­tuo­zi­nius kû­ri­nius.

Drau­ge su se­mi­na­ro klau­sy­to­jais

Lin­de Gros­smann ve­da at­vi­ras meist­rið­ku­mo pa­mo­kas KU MF kon­cer­tø sa­lë­je. Prie for­te­pi­ jo­no se­mi­na­ro da­ly­vë Lau­ra Mak­na­vi­èiû­të at­li­kë­jai tu­rë­jo pui­kià ga­li­my­bæ ið­klau­sy­ti pro­fe­so­riaus pa­sta­bas, pa­ rem­tas pla­èia at­li­kë­jo eru­di­ci­ja. Pui­ kaus pia­nis­to iliust­ruo­ja­mi kû­ri­niai, kart­kar­èiais pa­ly­di­mi aplo­dis­mentø ban­gos, þa­vë­jo sa­lë­je gau­siai su­si­rin­ ku­sius klau­sy­to­jus.

Ber­ly­no me­nø uni­ver­si­te­to pro­fe­ so­rë L. Gros­smann á Klai­pë­dos uni­ ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­tà at­vyks­ta ne pir­mà kar­tà. Pro­fe­so­rë ke­le­rius me­ tus bu­vo KU Me­nø fa­kul­te­to For­te­ pi­jo­no ka­ted­ros spe­cia­ly­bës kva­li­fi­ka­ ci­niø eg­za­mi­nø pir­mi­nin­kë. Ji daug kon­cer­tuo­ja kaip so­lis­të, for­te­pi­jo­ni­ nio du­e­to, ávai­riø ka­me­ri­niø an­sam­ bliø na­rë, yra nuo­la­ti­në ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liø Vo­kie­ti­jo­je, Aust­ri­ jo­je, Ru­si­jo­je da­ly­vë. Su ma­lo­nu­mu pri­si­me­na­me ðios pui­kios pia­nis­tës re­èi­ta­lius Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­ nø fa­kul­te­to kon­cer­tø sa­lë­je, Ni­dos Tho­mo Man­no na­me­ly­je, Kau­ne.

Be­je, per­nai pro­fe­so­rës stu­den­tas Sve­nas Wit­ze­man­nas Klai­pë­dos tarp­ tau­ti­nia­me kon­cert­meis­te­riø kon­kur­ se pel­në pir­mà­jà vie­tà.

Jau­nø­jø Klai­pë­dos pia­nis­tø se­ mi­na­re pro­fe­so­rë L. Gros­smann da­ly­va­vo pir­mà kar­tà. Per dvi jos dar­bo se­mi­na­re die­nas skam­bë­jo giau­ sia J. S. Ba­ cho, taip pat dau­ Vie­nos kla­si­kø, ro­man­ti­kø ir ðiuo­lai­ ki­niø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai. Daug dë­me­sio pro­fe­so­rë sky­rë te­ori­nei kû­ri­niø ana­li­zei, skam­be­sio ið­raið­kos, in­ter­pre­ta­ci­jos ga­li­my­bëms, taip pat ran­kø, vi­so kû­no lais­vu­mui, kas jau­ nie­siems pia­nis­tams ypaè ak­tu­a­lu.

Ket­vir­to­jo in­ter­pre­ta­ci­jos se­mi­ na­ro, skir­to jau­nie­siems Klai­pë­dos

pia­nis­tams, dar­bà bai­gë Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos do­cen­ tas, Klai­pë­dos pub­li­kos pui­kiai pa­þás­ ta­mas pia­nis­tas Jur­gis Kar­na­vi­èius.

Do­cen­to dvie­jø die­nø se­mi­na­ro te­ma – „Stam­bio­sios for­mos for­te­pi­ jo­ni­niai kû­ri­niai”, to­dël jo ið­klau­sy­ tas re­per­tu­a­ras dau­giau­sia apë­më Vie­nos kla­si­kø ir ki­tø kom­po­zi­to­riø stam­bio­sios for­mos kû­ri­nius. Sa­vo in­te­lek­tu­a­lio­mis, átai­gio­mis pa­sta­ bo­mis, ori­gi­na­lio­mis in­ter­pre­ta­ci­jos idë­jo­mis do­cen­tas jau­nie­siems se­ mi­na­ro da­ly­viams nu­ro­dë ke­lià siek­ti pro­fe­si­niø aukð­tu­mø.

Per pen­kias se­mi­na­ro die­nas skam­bë­jo net 75 kû­ri­niai, ku­riuos at­li­ko 26 pe­da­go­gø pa­reng­ti 43 jau­nie­ji at­li­kë­jai. Bu­vo pri­pa­þin­tas pa­ki­læs jau­nø­jø pia­nis­tø ly­gis, o tai liu­di­ja ge­rà ir pro­fe­sio­na­lø Klai­pë­ dos pe­da­go­gø dar­bà.

Ypaè daug jau­nø­jø at­li­kë­jø ðiam se­mi­na­rui pa­ren­gë E. Bal­sio me­nø gim­na­zi­jos mo­ky­to­jos me­to­di­nin­kës B. Bui­ne­vi­èie­në, Z. Þi­lins­kie­në, M. Pet­rai­ty­të, S. Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­ jos vyr. dës­ty­to­jos J. Liut­kie­në, V. Ruz­gie­në, KU Me­nø fa­kul­te­to do­ cen­tai T. Ro­mað­ki­na, S. Þi­le­vi­èius.

Sëk­min­gai se­mi­na­re pa­si­ro­dë ir J. Ka­ro­so bei J. Ka­èins­ko mu­zi­kos mo­ kyk­lø mo­ki­niai. No­rë­tø­si pa­mi­në­ti jau­nø­jø at­li­kë­jø ak­ty­vu­mà: vi­suo­se tri­juo­se se­mi­na­ruo­se da­ly­va­vo M. Struè­ko­va, I. Mar­tos (vyr. dës­ty­to­ja J. Liut­kie­në), R. Ri­mei­kai­të, S. Ri­mu­ ty­të, A. Vait­ku­të (mo­ky­to­ja me­to­di­ nin­kë B. Bui­ne­vi­èie­në). Dvie­juo­se se­mi­na­ruo­se da­ly­va­vo net 16 jau­ nø­jø pia­nis­tø.

Su di­de­liu su­si­do­më­ji­mu se­mi­na­ ro klau­së­si ne tik klai­pë­die­èiai, bet ir Va­ka­rø Lie­tu­vos mies­tø, taip pat Kau­no, Vil­niaus, Ðiau­liø, Nau­jo­sios Ak­me­nës, Jur­bar­ko mu­zi­kos mo­kyk­ lø pe­da­go­gai.

Rei­kia pri­pa­þin­ti, kad ðis tu­ri­nin­ gas ir ne tik Klai­pë­dos pia­nis­tams rei­ka­lin­gas se­mi­na­ras ne­bû­tø ávy­kæs be rë­më­jø pa­gal­bos, uþ ku­rià esa­ me dë­kin­gi Klai­pë­dos sa­vi­val­dy­bës Kul­tû­ros sky­riui, va­do­vau­ja­mam N. Lau­þi­kie­nës, Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Tæs­ti­niø stu­di­jø ins­ti­tu­tui, va­do­vau­ ja­mam doc. dr. R. M. An­drie­kie­nës, taip pat Me­nø fa­kul­te­to de­ka­nui prof. V. Te­tens­kui, Me­ni­nës veik­los ska­ti­ni­mo fon­dui, va­do­vau­ja­mam prof. V. Bru­þo.

Ti­ki­mës, kad ki­tas, penk­ta­sis, pro­fe­si­nio meist­rið­ku­mo se­mi­na­ras bus toks pat ádo­mus ir nau­din­gas jau­nie­siems pia­nis­tams, jø pe­da­go­ gams, taip pat ir vis la­biau juo be­si­ do­min­tiems klau­sy­to­jams.

Ja­ni­na NE­NIЭKY­TË-LY­VENS Nuo­trau­ko­je (ið kai­rës) pro­jek­ to va­do­vë doc. In­ga Mak­na­vi­ èie­në, LMTA doc. Jur­gis Kar­na­ vi­èius, B. Bui­ne­vi­èie­në, J. Ma­þo­nie­në, V. Ruz­gie­në ir KU Me­nø fa­kul­te­to de­ka­nas prof. V. Te­tens­kas

Kaz­lø Rû­dos mu­zi­kos mo­kyk­lai – 25-eri

Ten, kur þa­lias­ka­rës eg­lës, di­din­ gos pu­ðys, ðim­ta­me­èiai àþuo­lai ke­ lia vir­ðû­nes á dan­gø, pa­si­tin­ka ne­ di­de­lis þe­mës kam­pe­lis – Kaz­lø Rû­ da. Èia gy­ve­na darbð­tûs Sû­du­vos krað­to þmo­nës, mëgs­tan­tys dai­nà, ðo­ká, mu­zi­kà. Ðie me­tai Kaz­lø Rû­ dos mies­tui ju­bi­lie­ji­niai – 260-ie­ji.

Sa­vo is­to­ri­jà tu­ri ir mies­to mu­zi­kos mo­kyk­la, ati­da­ry­ta 1979 m.

Pir­mo­jo mu­zi­kos mo­kyk­los di­ rek­to­riaus Ka­zi­mie­ro Ka­mins­ko pa­stan­go­mis bu­vo pa­si­reng­ta dar­ bui: su­pirk­ti in­stru­men­tai, mo­ky­mo prie­mo­nës, pa­ruoð­tos pa­tal­pos kû­ ry­bi­niam dar­bui, su­bur­tas pro­fe­sio­ na­lus ir en­tu­zias­tin­gas ko­lek­ty­vas.

Pir­mie­ji mo­ky­to­jai bu­vo V. Kaz­ las, mo­kyk­lo­je ið­dir­bæs 16 me­tø, V. ir G. Pus­ku­ni­giai, dir­ban­tys ir ðian­dien, taip pat mo­ky­to­jos N. Rim­kû­nai­të, N. Bar­kaus­kai­të, D. Kno­rai­të, D. Ben­do­rai­tie­në, L. Ja­ nuð­kai­të, po me­tø á mo­kyk­là at­ëjo L. Ad­vi­lo­nie­në, vë­liau ko­lek­ty­và pa­pil­dë mo­ky­to­jos S. Vi­tu­ky­nie­në, D. Le­ke­ðy­të, R. Sta­ni­ðaus­kie­në, L. Va­lut­ke­vi­èie­në ir ki­ti.

Me­tams bë­gant, dau­gë­jo mo­ki­ niø, kei­të­si mo­ky­to­jai ir mo­kyk­los va­do­vai. 1988–1995 m. mo­kyk­lai va­do­va­vo tri­mi­to dis­cip­li­nà dës­tæs da­bar­ti­nis mies­to me­ras Val­das Kaz­las, 1995–2003 m. – Li­na Va­lut­ ke­vi­èie­në, nuo 2003 m. – Sa­lo­më­ja Vi­tu­ky­nie­në.

Mo­ky­to­jø ko­lek­ty­vas me­na ir pui­kius bu­vu­sius spe­cia­lis­tus: L. Ka­ti­lie­næ, B. Gu­dai­ty­tæ, N. Li­be­rá, J. Ged­vi­lai­tæ, R. Ei­no­rie­næ, A. Les­kaus­ kà, ðvie­saus at­mi­ni­mo D. Sa­lie­næ ir ki­tus. Ðiuo me­tu mo­kyk­lo­je mo­ko­si 120 mo­ki­niø, dir­ba 18 pe­da­go­gø. For­te­ pi­jo­no sky­riu­je dir­ba vyr. mo­ky­to­jos L. Ad­vi­lo­nie­në, V. Pus­ku­ni­gie­në, L. Va­lut­ke­vi­èie­në, R. Mi­chel­ber­tai­të, E. Ber­no­tie­në, mo­ky­to­ja J. Ru­gi­ny­ të. Dþiu­gu, kad mo­ky­to­jo­mis ta­po ir bu­vu­sios mo­kyk­los mo­ki­nës S. Kal­vai­ty­të, Þ. Sa­mu­lio­nie­në. Smui­ ku gro­ti mo­ko vyr. mo­ky­to­jos V. Ma­li­ðaus­kie­në ir G. Þur­ke­vi­èie­në, pu­èia­mai­siais in­stru­men­tais – vyr. mo­ky­to­jas G. Pus­ku­ni­gis ir mo­ky­ to­jas V. Nor­kus, akor­de­o­nu – vyr. mo­ky­to­jos N. Do­bi­liaus­kie­në ir A. Kun­ce­vi­èie­në, cho­ri­nio dai­na­vi­mo – vyr. mo­ky­to­ja L. Va­lut­ke­vi­èie­në ir mo­ky­to­ja L. Po­die­nok (taip pat bu­vu­si mû­sø mo­kyk­los mo­ki­në), di­ ri­ga­vi­mo – vyr. mo­ky­to­jos S. Vi­tu­ky­ nie­në ir L. Va­lut­ke­vi­èie­në, mu­zi­kos te­ori­jos da­ly­kus dës­to vyr. mo­ky­to­ jos S. Vi­tu­ky­nie­në, E. Ber­no­tie­në ir L. Ci­buls­kie­në.

Mo­kyk­lo­je su­bur­ti 8 mo­ko­mie­ji ko­lek­ty­vai. Tai jau­nu­èiø ir jau­niø cho­rai bei 6 an­sam­bliai: smui­ki­nin­

Kaz­lø Rû­dos mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jai kø, akor­de­o­ni­nin­kø, pu­èia­mø­jø in­stru­men­tø, ka­me­ri­nis in­stru­men­ti­ nis, ber­niu­kø vo­ka­li­nis ir vy­res­niø­jø kla­siø mer­gi­nø vo­ka­li­nis.

Mû­sø mo­ki­niai daug kon­cer­ tuo­ja sa­vi­val­dy­bës mo­kyk­lo­se, da­ly­vau­ja ávai­riuo­se fes­ti­va­liuo­se, dai­nø ðven­të­se ir kon­kur­suo­se, kur pel­në daug di­plo­man­tø ir lau­ re­a­tø var­dø. Ðian­die­nos mo­kyk­los þvaigþ­du­tës yra sak­so­fo­ni­nin­kë Mo­ni­ka Pi­ke­ly­të, obo­ji­nin­kë Sil­vi­ja Gurs­ky­të, smui­ki­nin­kë Ag­në Barð­ kë­ty­të, pia­nis­tai Gin­ta­rë Gurs­ky­të ir Min­dau­gas Að­mens­kas, cho­ri­nio

Mo­kyk­los dai­no­rë­liai bu­ria­si á ke­lis mo­ky­to­jø L. Va­lut­ke­vi­èie­ nës va­do­vau­ja­mus ko­lek­ty­vus (mo­ky­to­ja – pir­ma ið kai­rës) dai­na­vi­mo kla­sës mo­ki­në Gin­ta­rë Þem­gu­ly­të, tri­mi­ti­nin­kas Al­gir­das Na­va­sai­tis ir ki­ti.

Mo­kyk­lo­je tur­tin­gos ir cho­ri­nio dai­na­vi­mo tra­di­ci­jos. Jos cho­rai – nuo­la­ti­niai dai­nø ðven­èiø da­ly­viai.

1986 m. vai­kø cho­ras, va­do­vau­ja­ mas J. Ged­vi­lai­tës, ta­po moks­lei­viø dai­nø ðven­tës lau­re­a­tu. 1998 m. mer­gai­èiø vo­ka­li­nis an­sam­blis, o 2000 m. – ðei­my­ni­nis bro­liø Na­va­ sai­èiø trio ta­po „Dai­nø dai­ne­lës” kon­kur­so lau­re­a­tais (va­do­vë – vyr. mo­ky­to­ja L. Va­lut­ke­vi­èie­në).

Mu­zi­kos mo­kyk­lo­je kon­cer­tuo­ja ávai­rûs at­li­kë­jai: Juo­zo Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­jos, Mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos stu­den­tai, M. K. Èiur­lio­ nio me­nø gim­na­zi­jos moks­lei­viai, daug pro­fe­sio­na­liø at­li­kë­jø, vyks­ta su­si­ti­ki­mai su kom­po­zi­to­riais.

Ne­ma­þai mû­sø ab­sol­ven­tø pa­si­rin­ko mu­zi­ko ke­lià. Tai jau mi­në­ti mo­ky­to­jai, dir­ban­tys mû­sø mo­kyk­lo­je, taip pat R. Ado­mai­tis (ma­lo­nu pa­þy­më­ti, kad jis jau yra pro­fe­sio­na­lus chor­ve­dys, su ber­niu­

Akor­de­o­no kla­sës moks­lei­viai ju­bi­lie­ji­nia­me va­ka­re mu­zi­ka­ vo su mo­ky­to­jo­mis kø cho­ru „Da­gi­lë­lis” (Ðiau­liai) ðie­met lai­më­jæs tarp­tau­ti­nio kon­kur­so Ita­li­ jo­je pa­grin­di­ná pri­zà), D. Pa­ba­ly­të, A. Þiugþ­dai­të, I. Ma­la­daus­kai­të, D. Mi­liaus­kas, K. Rim­dei­ka, O. Ru­dy­të, R. Ci­ci­nas, L. Be­lo­ded, J. Za­la­tai­ të, R. Kup­rins­kai­të, I. Ake­lai­ty­të, I. Juo­dai­ty­të, A. Bud­re­vi­èiû­të ir ki­ti. Ðian­dien Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je stu­di­juo­ja flei­ti­nin­kë A. Si­dab­rai­të ir tri­mi­ti­nin­kas R. Ul­dys, Me­co kon­ser­va­to­ri­jo­je (Pran­cû­zi­ja) – obo­ji­nin­kas A. Pus­ku­ni­gis, Kau­no J. Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­jo­je – klar­ ne­ti­nin­kas G. Poð­ka, Ma­ri­jam­po­lës ko­le­gi­jo­je – R. A. Með­ko­va ir ki­ti.

Mus la­bai dþiu­gi­na të­vø po­þiû­ris á vai­kø mu­zi­ki­ná la­vi­ni­mà, kai vi­sos ðei­mos at­þa­los lei­dþia­mos á mu­zi­kos mo­kyk­là. Mo­kyk­lo­je mo­kë­si ir jà bai­ gë trys se­se­rys Bie­lû­nai­tës ir Jak­niû­ nai­tës, trys bro­liai Na­va­sai­èiai, po dvi Mic­ke­vi­èiø, Pet­ru­lio­niø, Ve­lio­nið­ kiø, Va­lat­kø, Len­ku­èiø, Skirps­tû­nø, Vaið­no­rø, Gra­þu­liø, Bar­ta­ðiû­nø, Kal­ vai­èiø, Le­dø ir ki­tø ðei­mø at­þa­las, o ðiuo me­tu jà lan­ko net ðe­ði Gurs­kiø ðei­mos mu­zi­kan­tai.

Pra­ëjo ket­vir­tis am­þiaus nuo pir­ mø­jø Mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lo me­ tø, ir da­bar­ti­në mo­kyk­los di­rek­to­rë S. Vi­tu­ky­nie­në ëmë bur­ti ko­lek­ty­và 25-me­èio mi­në­ji­mui. Fo­jë ap­þiû­ rë­jæ sten­dus, pa­var­tæ met­rað­èius, sve­èiai rin­ko­si á gë­lë­mis ir nau­ja em­ble­ma pa­puoð­tà mo­kyk­los sa­læ.

Ren­gi­ná ei­lë­mis pra­dë­jo mo­kyk­los di­rek­to­rë: „Mes ver­þia­mës prie mu­ zi­ kos vi­ si, nes mu­ zi­ ka – tai mû­ sø ðven­të. Obo­jaus, flei­tos, smui­ko skam­be­sy gir­dþiu kvie­ti­mà vil­ti­mi gy­ven­ti.”

Po ðil­tø áþan­gos þo­dþiø pri­sta­to­mi sve­èiai: ið Kaz­lø Rû­dos ki­læs Lie­tu­vos

mu­zi­kø sà­jun­gos pre­zi­den­tas prof.

Rim­vy­das Þi­gai­tis, jo duk­ra kom­po­ zi­to­rë, „Mu­zi­kos ba­rø” vyr. re­dak­to­ rë Aud­ro­në Þi­gai­ty­të-Ne­kro­ðie­në, sa­vi­val­dy­bës at­sto­vai ir ki­ti.

Di­rek­to­rë pri­mi­në mu­zi­kos mo­ kyk­los is­to­ri­jos frag­men­tus, pa­mi­ në­da­ma jos ákû­ri­mo ini­cia­to­rius – prof. R. Þi­gai­tá, J. Z. Pal­ta­na­vi­èiø, L. Þu­kaus­kà. Ðven­ti­niam kon­cer­tui il­gai ir kruopð­èiai ren­gë­si vi­si – nuo ma­ þiau­siø­jø at­li­kë­jø iki mo­kyk­los ab­sol­ven­tø, at­li­ku­siø svei­ki­ni­mo dai­nà. At­li­kë­jus ðil­tai su­ti­ko ren­gi­ nio sve­èiai – ne tik mo­ki­niø të­ve­liai ir vie­ti­niai mu­zi­kos më­gë­jai, bet ir ið ávai­riø Lie­tu­vos krað­tø at­vy­kæ bu­ væ mo­ky­to­jai, mo­ki­niai, ki­ti gar­bûs þmo­nës.

Mo­kyk­los gim­ta­die­nio pro­ga mo­ky­to­jams skir­ta daug gë­liø ir do­va­nø. Svei­ki­ni­mo þo­dá ta­rë Kaz­lø Rû­dos me­ras V. Kaz­las, ap­do­va­no­ da­mas mo­ky­to­jus pa­dë­kos rað­tais.

Ypaè ðil­tai pub­li­ka su­tin­ka á sce­nà li­ pan­èius mo­kyk­los ve­te­ra­nus Val­dà ir Gin­tau­tà Pus­ku­ni­gius, ið­dir­bu­sius jo­je vi­sus 25-erius me­tus. „Vi­siems pa­ta­riu var­to­ti mu­zi­kos elik­sy­rà”, – pokðtau­ja mo­ky­to­jas Gin­tau­tas, ið­ug­dæs ne vie­nà mu­zi­kos më­gë­jø kar­tà. Prof. R. Þi­gai­tis, dþiaug­da­ma­ sis kles­tin­èia gim­to­jo mies­te­lio mu­zi­ ki­ne kul­tû­ra, pri­si­me­na sa­ve, sa­vo të­ve­lá: „Kai ma­þas bu­vau, nie­ko pa­na­ðaus ne­bu­vo. Bu­vo smë­ly­nai, á ku­riuos klimp­da­vo ve­þi­mai, bu­vo var­go­ni­nin­kas ir ma­þas jo sû­nus – ðtai ir vi­sa mu­zi­ki­në kul­tû­ra.” Mo­ ky­to­jus svei­ki­no Kau­no J. Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­jos pu­èia­mø­jø sky­riaus ve­dë­jas Kæs­tu­tis Bliu­jus, pa­ra­pi­jos kle­bo­nas T. Va­lia­nas, mies­te­lio mo­kyk­lø, vai­kø dar­þe­lio, mið­kø urë­ di­jos, ávai­riø ben­druo­me­nës or­ga­ni­ za­ci­jø at­sto­vai, ki­ti sve­èiai. Svei­ki­no ir vie­na pir­mø­jø ab­sol­ven­èiø D. Damb­raus­kie­në, da­bar jau pa­ti mu­ zi­kos mo­ky­to­ja.

Ga­liau­siai á sce­nà kvie­èia­mi vi­si at­ li­kë­jai, mo­ky­to­jai ir, mos­te­lë­jus tvir­ tai mo­kyk­los va­do­vës ir di­ri­gen­tës ran­kai, su­skam­ba Him­nas mu­zi­kai.

Pa­bai­go­je – tra­di­ci­nis gim­ta­die­nio tor­tas ma­þie­siems at­li­kë­jams, fe­jer­ ver­kai...

Tarp dau­gy­bës svei­ki­ni­mø, gau­tø pað­tu, – ir jau­di­nan­tys Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos mu­zi­kos, me­no mo­kyk­lø va­do­vø aso­cia­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­to Ri­èar­do Gru­ðo þodþiai: „Lin­ki­me ir at­ei­ty­je ið­lik­ti ryð­kiu re­gio­no kul­tû­ ros þi­di­niu – ma­þà­ja Fil­har­mo­ni­ja.

Te­gu nuo Jû­sø mo­kyk­los me­no au­ ku­ro ði­lu­mos su­ðy­la vi­sø mu­zi­kos my­lë­to­jø ðir­dys. Skleis­ki­te Ge­ru­mà, Gro­þá, Pa­gal­bà ir Mei­læ! Bû­ki­te, nes Jûs èia la­bai, la­bai rei­ka­lin­gi!”

Vir­gi­ni­ja MA­LI­ÐAUS­KIE­NË

Muzikos barai /39

Stu­den­èiø ir dës­ty­to­ jos sëk­më Vo­kie­ti­jo­je

2004 m. rug­së­jo 23 d. Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to For­te­ pi­jo­no ka­ted­ros do­cen­të Tat­ja­na Ro­mað­ki­na su sa­vo stu­den­të­mis Je­le­na Brun ir Vik­to­ri­ja Khleb­ni­ko­va kon­cer­ta­vo Vo­kie­ti­jo­je, Pot­sda­me. Á ðá Vo­kie­ti­jos mies­tà jas ma­lo­niai pa­ kvie­të kom­po­zi­to­rius, Pot­sda­mo J. S. Ba­cho mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­ rius prof. dr. Wolf­gan­gas Thie­lis. Ði mo­kyk­la puo­se­lë­ja pui­kias tra­ di­ci­jas nuo­lat kvies­tis kon­cer­tuo­ti ávai­riø pa­sau­lio ða­liø at­li­kë­jus. Kon­ cer­tø cik­las taip ir va­di­na­si – „Mû­sø sve­èiai”. Mo­kyk­lo­je yra ðiuo­lai­ki­në kon­cer­tø sa­lë su ge­ru kon­cer­ti­niu „Au­gust Fors­ter” fir­mos ro­ja­liu.

Pa­sak T. Ro­mað­ki­nos, kla­së­se ten sto­vi dar ge­res­ni in­stru­men­tai.

Juk bû­ti­na, kad in­stru­men­tai, ku­ riais stu­den­tai skam­bi­na kiek­vie­nà die­nà, bû­tø ko­ky­bið­ki, ge­rø fir­mø.

Kon­cer­tø sa­lë­je në­ra nei pa­veiks­ lø, nei uþuo­lai­dø – kad ne­su­ger­tø gar­so, ta­èiau ko­ri­do­riai pri­lygs­ta ge­roms pa­ro­dø sa­lëms – ant sie­nø ka­bo tik­ri me­no ðe­dev­rai. Ad­mi­nist­ ra­ci­ja net­gi pa­si­rû­pi­no pro­fe­so­riø ir stu­den­tø re­lak­sa­ci­ja: mo­kyk­lo­je yra pui­kus kie­me­lis su nuo­sta­biau­siais au­ga­lais ir ávai­riau­siais mankð­tos áran­kiais.

Doc. T. Ro­mað­ki­na ir jos stu­den­ tës nu­ve­þë pro­gra­mà, itin su­dë­tin­ gà jau vien tuo po­þiû­riu, kad gre­ta ki­tø kû­ri­niø skam­bë­jo ir vo­kie­èiø kom­po­zi­to­riø R. Schu­man­no, L. van Be­et­ho­ve­no kû­ri­niai. Skam­bë­jo ir klau­sy­to­jus tie­siog su­þa­vë­jæ ðvie­ saus at­mi­ni­mo Z. Virk­ðo kû­ri­niai, at­ lie­ka­mi doc. T. Ro­mað­ki­nos. Pro­fe­so­ riai, su ku­riais do­cen­të kal­bë­jo­si po kon­cer­to, pa­þy­më­jo mu­zi­kos sub­ti­ lu­mà, nuo­ðir­du­mà, pa­pras­tu­mà, o kar­tu ir no­va­to­rið­ku­mà. Ne ma­þes­ná áspû­dá pa­da­rë ir doc. T. Ro­mað­ki­nos at­lie­ka­mi A. Re­me­sos kû­ri­niai. Bu­vo pa­si­dþiaug­ta mu­zi­ki­nës min­ties ir fi­lo­so­fi­jos gi­lu­mu, vaiz­din­gu­mu ir emo­cin­gu­mu. Klau­sy­to­jams la­bai pa­ti­ko tiek kon­cer­to pro­gra­ma, tiek pui­kus at­li­ki­mas. O tie klau­sy­ to­jai – be­veik vien pro­fe­sio­na­lai!

Tarp jø bu­vo ir pro­fe­so­rius Ral­fas Tors­te­nas Zich­ne­ris ið Ber­ly­no kon­ ser­va­to­ri­jos, su ku­riuo uþ­megz­ta gra­þi bi­èiu­lys­të.

Vi­da GA­NU­SAUS­KIE­NË

Pa­mi­në­ta mu­zi­kos glo­bë­ja Ðv. Ce­ci­li­ja

Lap­kri­èio 18 d. Lie­tu­vos te­at­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­jaus sa­lë at­ vë­rë du­ris sak­ra­li­nës mu­zi­kos më­ gë­jams pa­si­klau­sy­ti kon­cer­to, skir­to mu­zi­kos glo­bë­jai Ðv. Ce­ci­li­jai.

Nors stai­ga ir ne­ti­kë­tai sto­jo þie­mið­ki orai, sa­lë­je tvy­ro­jo ðil­tas ir pa­ki­lus kli­ma­tas.

Muzikos barai /40

Tai jau ket­vir­ta­sis sak­ra­li­nës mu­zi­ kos kon­cer­tas, inicijuotas Tat­ja­nos Ðlaus­tie­nës.

Ren­gi­nio da­ly­viai ið­lai­kë ben­drà kon­cer­to kon­cep­ci­jà, pa­rem­tà tra­di­ ci­niu sak­ra­li­nës mu­zi­kos su­pra­ti­mu.

Gë­rio ir blo­gio, gy­ve­ni­mo ir mir­ ties, dþiaugs­mo ir liû­de­sio at­gar­siai skam­bë­jo ið sce­nos be aist­rin­gu­mo ir pa­to­so, o lyg ið to­lo, vers­da­mi su­ si­kaup­ti ir su­si­màs­ty­ti.

Iðkil­min­gas G. F. Hände­lio Lar­ go (A. ir V. Sta­siu­liai), fi­lo­so­fið­kai kon­tem­plia­ty­vus J. S. Ba­cho-A. Zi­ lo­ti Pre­liu­das h-moll (T. Ðlaus­tie­në), ku­pi­nas su­si­kau­pi­mo D. Ðos­ta­ko­ vi­èiaus Ada­gio (M. Ged­mi­nie­në ir R. Ba­go­ty­rie­në), pa­ki­li ir ly­rið­ka A. Dvo­r­á­ko „Le­gen­da” (J. Puodþiu­kie­ në ir S. Jo­gë­lie­në) bei grakð­tus J. J. Qu­ant­zo Al­leg­ro (L. Ðuls­ku­të ir R. Gu­þie­në), – at­ro­dë, kad kû­ri­niai ir at­li­kë­jai pa­pil­dë vie­ni ki­tus.

At­ski­rai no­rë­tø­si pa­mi­në­ti Ro­ lan­do Ai­du­ko ir jo mo­ki­niø Ais­èio Jo­ku­baus­ko, Alek­se­jaus Knu­to­vo ir Ma­riaus Nor­kû­no gri­ga­lið­kà­já cho­ra­ là – mið­pa­rus Ðv. Ce­ci­li­jos gar­bei.

Nu­ste­bi­no su­si­tel­ki­mas, au­ten­tið­ku­ mas, aukð­tas pro­fe­sio­na­lu­mas. Ne ma­þiau nu­ste­bi­no ir pub­li­ka, ku­ri ádë­miai ið­klau­së as­ke­tið­kas, be jo­ kiø ið­ori­niø efek­tø ke­tu­riø an­ti­fo­nø mo­no­di­jas.

Kon­cer­to pa­bai­go­je pa­si­ro­dë pia­nis­tø Ro­mo Lu­ko­ðiaus ir Ri­man­to Jur­ko­nio du­e­tas. Ðiø ge­rai þi­no­mø ir mëgs­ta­mø at­li­kë­jø im­pro­vi­za­ci­jà „Bar­ka­ro­liø ban­go­mis” (F. Schu­ber­ to, G. Ver­di ir F. Cho­pi­no te­mo­mis) ga­li­ma lai­ky­ti sa­vo­tið­ka me­ta­mor­fo­ ze. Ðmaikð­tu­mu ir mu­zi­kos ka­lam­ bû­rais gar­së­jan­tys pia­nis­tai ðá kar­tà pa­ren­gë kom­po­zi­ci­jà, pa­rem­tà in­te­ lek­tu, plas­ti­ka, san­tû­ru­mu.

Kon­cer­tà pra­tur­ti­no El­vy­ros Pa­ kal­nie­nës ko­men­ta­rai ir Bib­li­jos ci­ta­tos.

Ada VIT­KAUS­KIE­NË

Trys die­nos su èe­kø mu­zi­ka

Nuo se­nø lai­kø Lie­tu­và ir Èe­ki­jà sie­ja gra­þios mu­zi­ki­nio ben­dra­vi­mo tra­di­ci­jos. Jau XVIII a. Rad­vi­lø rû­mø or­kest­re gro­jo èe­kø in­stru­men­ti­nin­ kai Dusíkai, nuo 1797 m. Vil­niu­je gy­ve­no ir kû­rë èe­kø ar­fi­nin­kas ir pia­nis­tas J. Sich­ra, 1883–1904 m.

Pra­hos kon­ser­va­to­ri­jos ir var­go­nø mo­kyk­los auk­lë­ti­nis R. Lieh­man­nas, ar­ti­mas A. Dvo­r­á­ko bi­èiu­lis, va­do­va­ vo Ro­kiðkio dva­ro mu­zi­kos mo­kyk­lai (tarp mo­ki­niø – J. Gruo­dis, M. Pet­ raus­kas, J. Tal­lat-Kelp­ða), o èe­kø mu­zi­kas J. Ma­ðe­kas 1883–1903 m. va­do­va­vo Rie­ta­vo ku­ni­gaikð­èio B. Ogins­kio dva­re vei­ku­siam sim­fo­ni­ niam or­kest­rui. Prieð ke­lis ðimt­me­ èius pra­dë­ti puo­se­lë­ti abie­jø ða­liø kul­tû­ri­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ry­ðiai kles­ti ir ðian­dien.

Vil­niaus 4-oji mu­zi­kos mo­kyk­la ir Vil­niaus Ka­ro­li­nið­kiø mu­zi­kos mo­kyk­la drau­ge su Èe­ki­jos Res­ pub­li­kos am­ba­sa­da gruo­dþio 2–4 d. or­ga­ni­za­vo tarp­tau­ti­ná èe­kø mu­ zi­kos fes­ti­va­lá, skir­tà A. Dvo­r­á­ko 100-osioms mir­ties me­ti­nëms. Ðio ren­gi­nio idë­jos au­to­rës ir ko­or­di­ na­to­rës – Vil­niaus 4-osios mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja Ni­jo­lë Ka­rað­kai­ të ir Vil­niaus Ka­ro­li­nið­kiø mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jos Lo­re­ta Sta­ së­nie­në ir Skir­man­të Sta­së­nai­të.

Sie­kiant pa­þin­ti ne­pa­pras­tai gau­sø ir ver­tin­gà ávai­riø epo­chø èe­kø kom­po­zi­to­riø kû­ry­bi­ná pa­li­ki­mà, su­reng­tas res­pub­li­ki­nis jau­nø­jø at­li­kë­jø èe­kø mu­zi­kos fes­ti­va­lis, ku­ ris tru­ko dvi die­nas, o pas­ku­ti­næ ren­gi­nio die­nà ávy­ko tarp­tau­ti­niai meist­rið­ku­mo kur­sai, ku­riuos ve­dë res­pub­li­ki­nio èe­kø mu­zi­kos fes­ti­va­ lio þiu­ri na­riai – pia­nis­tas Ma­xi­mas Aver­kie­vas ir smui­ki­nin­kas Ðte­pá­nas Praþákas. Tarp­tau­ti­nio èe­kø mu­zi­kos fes­ti­va­lio pro­gra­mà vai­ni­ka­vo gruo­ dþio 4 d. Vil­niaus ro­tu­ðë­je vy­kæs ðiø dvie­jø jau­no­sios èe­kø me­ni­nin­kø kar­tos at­sto­vø kon­cer­tas. Jaut­rus ir ið­raið­kin­gas Ð. Pra­þá­ko ir M. Aver­kie­ vo an­sam­bli­nis mu­zi­ka­vi­mas iðsyk uþbû­rë klau­sy­to­jus. At­li­kë­jai ne­sto­ ko­jo ro­man­ti­nio po­lë­kio ir su­þa­vë­jo pub­li­kà sti­lin­ga, na­tû­ra­lia, átai­gia me­ni­ne kû­ri­niø in­ter­pre­ta­ci­ja.

Dþiu­ gu, kad ðià tris die­nas tru­ ku­sià èe­kø mu­zi­kos ðven­tæ taip nuo­ðir­dþiai glo­bo­jo Èe­ki­jos Res­ pub­li­kos am­ba­sa­da. Am­ba­sa­do­rius po­nas Pet­ras Voz­ni­ca su po­nia Mi­la­da Voz­ni­ca ren­gi­nio ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je svei­ki­no fes­ti­va­lio or­ ga­ni­za­to­rius, da­ly­vius, klau­sy­to­jus ëmu­sis ðios pui­kios idë­jos ir vi­siems pa­lin­kë­jo ryð­kiø me­ni­niø áspû­dþiø, o Vil­ niaus 4-osios mu­ zi­ kos mo­ kyk­los di­rek­to­rius Sta­sys Striè­ka pa­si­dþiau­gë, kad to­kie fes­ti­va­liai su­da­ro pui­kià ga­li­my­bæ su­si­pa­þin­ti su ki­tos ða­lies mu­zi­ki­ne kul­tû­ra. Res­ pub­li­ki­nia­me jau­nø­jø at­li­kë­jø èe­kø mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo net 116 da­ly­viø ið ávai­riau­siø Lie­tu­vos mies­tø: Vil­niaus, Kau­no, Klai­pë­dos, Ðiau­liø, Bir­þø, Elek­trë­nø, Ði­lu­tës, Tra­kø, Ute­nos, Vei­ve­riø, Vie­vio.

Da­ly­vius ver­ti­no þy­mûs Lie­tu­vos ir Èe­ki­jos me­ni­nin­kai: pir­mi­nin­kas LMTA do­cen­tas Jur­gis Kar­na­vi­èius, na­riai – LMTA pro­fe­so­riai Juo­zas Ri­mas, Au­gus­ti­nas Va­si­liaus­kas, do­ cen­tas Le­o­nar­das Ule­vi­èius, Pil­ze­no kon­ser­va­to­ri­jos dës­ty­to­jas M. Aver­ kie­vas ir Pra­hos bei Pil­ze­no kon­ser­ va­to­ri­jos or­kest­ro kon­cert­meis­te­ris Ð. Praþákas. Fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo so­lis­tai, for­te­pi­jo­ni­niai ir ka­me­ri­niai an­sam­bliai ið Lie­tu­vos mu­zi­kos ir me­no mo­kyk­lø, gim­na­zi­jø. Da­ly­ viai su­skirs­ty­ti á ke­tu­rias am­þiaus gru­pes: iki 10, 13, 16 ir 19 me­tø.

Kiek­vie­no­je gru­pë­je bu­vo dvi ka­te­ go­ri­jos – mu­zi­kos mo­kyk­lø ir me­no

mo­kyk­lø bei gim­na­zi­jø moks­lei­viø.

Jau­nie­ji at­li­kë­jai pri­va­lo­mai tu­rë­jo at­lik­ti du skir­tin­go po­bû­dþio èe­kø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius ar­ba vie­nà stam­bio­sios for­mos kû­ri­ná ar mi­ nia­tiû­rø cik­là. Au­to­ri­te­tin­gos þiu­ri spren­di­mu lau­re­a­tø var­dus pel­në 28 jau­nie­ji at­li­kë­jai, o di­plo­man­tais ta­po net 45 fes­ti­va­lio da­ly­viai. Ma­ lo­nu pa­þy­më­ti, kad ren­gi­ná rë­më Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, Vil­niaus ro­tu­ðë, vieð­bu­tis „Vil­niaus eu­ro­po­lis”, S. Ka­ ro­so lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das ir dau­ge­lis ki­tø. Di­dþiu­lio su­si­do­ më­ji­mo su­lau­kæs tarp­tau­ti­nis èe­kø mu­zi­kos fes­ti­va­lis liu­di­ja kul­tû­ri­nio dia­lo­go svar­bà ðiuo­lai­ki­në­je vi­suo­ me­në­je. No­ri­si ti­kë­ti, kad gra­þus kû­ry­bi­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas vyks ir at­ei­ty­je.

Vil­ma RIN­DZE­VI­ÈIÛ­TË

Va­sa­ros meist­riðku­mo kur­sai Olan­di­jo­je

Lie­tu­vo­je kas­met ap­si­lan­ko pro­fe­ so­riø ið Olan­di­jos at­rink­ti ávai­riø mu­ zi­ki­niø spe­cia­ly­biø ta­len­tin­go jau­ni­ mo sa­vo ða­ly­je vyks­tan­tiems meist­ rið­ku­mo kur­sams ir kon­cer­tams. Ðá kar­tà jie ið­rin­ko M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los 12 kla­sës moks­lei­vá pia­nis­tà An­driø Ra­ce­vi­èiø (prof. V. Vi­tai­tës kl.). An­drius dar bû­da­mas vie­nuo­lik­to­kas, ta­po jau­niau­siu lie­ tu­viø pia­nis­tu (17 me­tø), pel­niu­siu di­plo­man­to var­dà tarp­tau­ti­nia­me M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø ir var­go­ ni­nin­kø kon­kur­se. Kaip per­spek­ ty­vus at­li­kë­jas jis bu­vo pa­kvies­tas kon­cer­tuo­ti, taip pat á pro­gra­mos „Nau­ji var­dai” (Ru­si­ja) meist­rið­ku­mo pa­mo­kas, o pel­næs Di­dá­já pri­zà tarp­ tau­ti­nia­me kon­kur­se „Mu­zi­ka be sie­nø”, su­ren­gë re­èi­ta­lius Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je Va­ðing­to­ne ir JAV lie­ tu­viø ben­druo­me­nei.

Tai­gi pro­fe­so­riø ið Olan­di­jos spren­di­mas po per­klau­sos pa­kvies­ ti An­driø á meist­rið­ku­mo kur­sus ir fi­nan­suo­ti jo da­ly­va­vi­mà ten gal ir ne­bu­vo ne­ti­kë­ti­nas. A. Ra­ce­vi­èiui te­ ko lai­më to­bu­lin­ti sa­vo þi­nias þy­miø pro­fe­so­riø P. Pa­lec­kyj (Len­ki­ja), M. Vosk­re­sens­kio (Ru­si­ja), M. Hui­zin­go (Olan­di­ja) kla­së­se.

Ne­pa­mirð­ta­mà áspû­dá pa­da­rë gra­ þia­me Olan­di­jos Al­kma­ro mies­te­ly­je An­driaus su­reng­tas re­èi­ta­lis, kur pui­kio­je baþ­ny­èio­je jis skam­bi­no J. S. Ba­cho, F. Cho­pi­no, S. Rach­ma­ni­ no­vo ir F. Lis­zto kûrinius. Pil­nu­të­lë baþ­ny­èios sa­lë sto­vë­da­ma aud­rin­ gais plo­ji­mais svei­ki­no Lie­tu­vos pia­nis­tà. O prof. M. Vosk­re­sens­kis, po kon­cer­to pa­klau­sæs, kiek An­driui me­tø, bu­vo nu­ste­bin­tas jau­no, per­ spek­ty­vaus me­ni­nin­ko mu­zi­ki­nës bran­dos, ar­tis­tið­ku­mo, vir­tuo­zi­nio po­ten­cia­lo.

Alek­san­dra ÞVIR­BLY­TË

Ru­dens me­lan­cho­li­jà sklai­dë þais­min­gas jau­nø­jø sty­gi­nin­kø mu­zi­ka­vi­mas

Spa­lio 25–29 d. per pen­kis Lie­ tu­vos mies­tus nu­vil­ni­jo fes­ti­va­lio „Vio­li­no, vio­la, vio­lon­cel­lo” kon­cer­ ti­niai pa­si­ro­dy­mai, su­lau­kæ karð­tø aplo­dis­mentø ir pa­lin­kë­ji­mø, kad ðis no­va­to­rið­kas ren­gi­nys vyk­tø bei plë­to­tø­si ir at­ei­ty­je.

Fes­ti­va­lio pro­jek­to ini­cia­to­rë ir au­to­rë – Kau­no J. Gruo­dþio kon­ser­ va­to­ri­jos sty­gi­niø or­kest­ro va­do­vë Kris­ti­na Do­mar­kie­në. Jos idë­joms ágy­ven­din­ti lë­ðø sky­rë Lie­tu­vos kul­tû­ros ir spor­to rë­mi­mo fon­das, tal­ki­no J. Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­jos di­rek­ci­ja, su­teik­da­ma prie­globs­tá dar­bui ir po­il­siui, ir sty­gi­niø or­kest­ ras, su­kur­da­mas kû­ry­bi­næ ba­zæ.

Ren­gi­nio glo­bë­jas – Kau­no me­ras Ar­vy­das Gar­ba­ra­vi­èius. Fes­ti­va­lio „Vio­li­no, vio­la, vio­lon­cel­lo” tiks­las – su­bur­ti ke­liø Lie­tu­vos re­gio­nø vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­lø at­sto­vus pa­si­da­ly­ ti pro­fe­si­ne pa­tir­ti­mi, o svar­biau­sia – ska­tin­ti kû­ry­bi­næ ta­len­tin­gø vai­kø sa­vi­raið­kà ir leis­ti ið­si­pil­dy­ti jø slap­tai sva­jo­nei – gro­ti so­lo pri­ta­ria­miems or­kest­ro.

J. Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­jos sty­ gi­niø or­kest­ras pa­siû­lë la­bai ávai­rø re­per­tu­a­rà (nuo ba­ro­ko iki XX a.), ku­ria­me daug ga­li­my­biø pa­si­reikð­ti tu­rë­jo vai­kai, be­si­mo­kan­tys gro­ti smui­ku, al­tu, vio­lon­èe­le. Fes­ti­va­lio dar­bo­tvarkë bu­vo ku­pi­na ren­gi­ niø, tem­pas – vi­va­cis­si­mo. Pen­kios in­ten­sy­vaus mu­zi­ka­vi­mo die­nos – kas­dien re­pe­ti­ci­jos ir kon­cer­tai vis ki­ta­me mies­te: Aly­tu­je, Uk­mer­gë­je, Klai­pë­do­je, Kau­ne ir Anykð­èiuo­se.

Kiek­vie­na­me kon­cer­te so­lo su or­ kest­ru gro­jo po 8 vai­kus. Vy­ra­vo so­lis­tai to mies­to, ku­ria­me kon­cer­ tuo­ja­ma. Skam­bë­jo su ási­jau­ti­mu at­lik­tos F. Kreis­le­rio, H. Ve­niav­skio, J. Mas­se­net ro­man­ti­nës mi­nia­tiû­ ros, F. Ve­ra­ci­ni, F. A. Hof­fmeis­te­ rio cik­li­niø kû­ri­niø da­lys. Ne vie­nà pro­gra­mo­se skam­ban­tá kû­ri­ná bu­vo pa­ren­gæ ke­li so­lis­tai. Ypaè karð­tos kû­ry­bi­nës var­þy­ti­nës kil­da­vo tarp þe­mes­nio­sios (vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­ lø) ir aukð­tes­nio­sios (kon­ser­va­to­ri­jø) mo­ky­mo pa­ko­pø at­sto­vø. Kar­tais gin­èà, kam teks gar­bë gro­ti ki­ta­me kon­cer­te, net rei­kë­da­vo spræs­ti bur­ tais. Aud­rin­gi plo­ji­mai ly­dë­jo vi­sus so­lis­tus, to­dël ne­si­no­ri në vie­no ið­skir­ti uþ­de­dant þvaigþ­dës ka­rû­nà.

Jei­gu to­kia ir bû­tø, tai jos uþ di­dþiu­ lá triû­sà nu­si­pel­no fes­ti­va­lio or­ga­ni­ za­to­rë K. Do­mar­kie­në ir jos va­do­ vau­ja­mas sty­gi­niø or­kest­ras, ku­ris at­li­ko ne tik akom­pa­nia­to­riaus, bet ir sa­va­ran­kið­ko ko­lek­ty­vo vaid­me­ná gra­þiai árë­min­da­mas kon­cer­tø pro­ gra­mas W. A. Mo­zar­to, S. Ira­die­ro, S. Jop­li­no kû­ri­niais ir átrauk­da­mas vi­sus fes­ti­va­lio da­ly­vius á spal­vin­gà

mu­ða­mø­jø gru­pæ. Pa­va­sa­riu kve­ pian­ti mu­zi­kos ðven­të pra­sklai­dë ru­dens me­lan­cho­li­jà vi­sur, kur tik pa­si­ro­dë jau­nie­ji sty­gi­nin­kai. Ðven­tës vir­ðû­në – pas­ku­ti­nës fes­ ti­va­lio die­nos kon­cer­tas Anykð­èiø kop­ly­të­lë­je.

Anykð­èiø die­na jau prieð kon­cer­ tà bu­vo la­bai tu­ri­nin­ga: ap­lan­ky­ta A. Vie­nuo­lio-Þu­kaus­ko so­dy­ba, Anykð­èiø ge­le­þin­ke­lio sto­tis-mu­zie­ jus, va­þiuo­ta uni­ka­liu siau­ruo­ju ge­le­þin­ke­liu, at­si­rem­ta á Pun­tu­kà bei, su­gal­vo­jus di­dþiau­sià no­rà, kaip þi­lo­je se­no­vë­je, ra­te­liu ei­ta ap­link ðven­tuo­sius Anykð­èiø ði­le­lio àþuo­lus.

Po kon­cer­to bai­gia­mo­ji ren­gi­ niø ka­den­ci­ja nu­skam­bë­jo prie Anykð­èiø esan­èia­me La­ði­niø kai­me, fes­ti­va­lio sie­los K. Do­mar­kie­nës so­dy­bo­je. Ir èia jos en­tu­ziaz­mas ir fan­ta­zi­ja trykð­te tryð­ko. So­dy­bà pa­ sie­kë­me jau die­nà gau­biant va­ka­ro su­te­moms ir tirð­to rû­ko ðy­dui. Au­ to­bu­sui ið­ni­rus ið siau­ro ke­liu­ko, ei­ nan­èio per mið­ko glû­du­mà, ið­vy­do­ me de­gan­èius lau­þus, ku­rie mums lyg var­tai at­vë­rë ke­lià á so­dy­bà, nu­tvieks­tà lieps­no­jan­èiø fa­ke­lø ðvie­ sos. Áva­þia­vo­me tar­si á XIX a. dva­rà. Ðià eg­zo­tið­kà nuo­tai­kà su­stip­ri­no ir tro­bos in­ter­je­ras – tik­rø tik­riau­sias et­no­gra­fi­nis mu­zie­jus.

Die­nos nuo­var­gis kaip mat din­ go pa­si­kai­ti­nus kai­mið­ko­je pir­te­lë­je ir pûkð­te­lë­jus á gai­vø Ðven­to­sios van­de­ná. O tro­bo­je lau­kë duon­ke­ pë­je kros­ny­je sma­giai sprag­sin­ti ug­ne­lë, ku­riai pri­ge­sus vai­kai ga­lë­ jo pa­tys li­þe pa­ðau­ti á kros­ná ant ko­ pûs­to la­po ke­pa­mas ban­das. Krykð­ ta­vi­mai ir kal­bos... O joms ne­bu­vo ga­lo, ir vis apie tà pa­tá: „Kà to­liau gro­si­me? Ka­da vël su­si­tik­si­me?” Va­ do­vë, lai­min­ga ðyp­se­na slëp­da­ma nuo­var­gá, vi­sus ska­ti­no im­tis sa­va­ ran­kið­kø ieð­ko­ji­mø ir ra­mi­no, kad jos su­ma­ny­ta­sis pro­jek­tas bus tæ­ sia­mas – trokð­tan­tie­ji mu­zi­kuo­ti po fes­ti­va­lio vë­lia­va vël bur­sis pa­va­sa­rá.

Ta­da ke­ti­na­ma pa­si­kvies­ti da­ly­viø ið Len­ki­jos ir Lat­vi­jos.

Va­ka­ro tam­sa su­gë­rë lau­þø ðvie­ sà, sklai­dë­si rû­ko tin­klai, ban­dë ðyp­so­tis më­nu­lio pil­na­tis. Vi­sø lau­ kë ke­lio­në na­mo. Dþiaugs­min­gai skan­duo­da­mi „Aèiû va­do­vei!” ir „Iki pa­si­ma­ty­mo!” fes­ti­va­lio „Vio­li­no, vio­la, vio­lon­cel­lo” da­ly­viai su­li­po á au­to­bu­sà ir ne­tru­kus nu­grimz­do á sa­vus ap­màs­ty­mus. Kur ne kur dar bu­vo gir­dë­ti áspû­dþiø nuo­tru­pos, pa­var­gæ bal­sai pri­mi­në, kad vël lau­kia pa­mo­kos ir ar­të­ja eg­za­mi­nai, o þva­les­nie­ji jiems ati­ta­rë, kad nuo ðiol – pa­þi­nus dar­bo tem­pà ir tu­rint tiks­là pa­va­sa­rá vël kon­cer­tuo­ti – mo­ ky­tis bus daug leng­viau. Pa­ga­liau vi­si pa­si­në­rë á svai­gø sva­jo­niø snau­ du­lá, ir ási­vieð­pa­ta­vo ty­la.

Auð­ra SVIRS­KIE­NË

Mu­zi­ka be sie­nø

Rug­pjû­èio 14-23 die­no­mis Drus­ki­nin­kuo­se vy­ko ket­vir­ta­sis tarp­tau­ti­nis pia­nis­tø, ka­me­ri­niø, for­te­pi­jo­ni­niø an­sam­bliø, kon­cer­tø for­te­pi­jo­nui su ka­me­ri­niu or­kest­ ru kon­kur­sas-fes­ti­va­lis „Mu­zi­ka be sie­nø”. Á kon­kur­sà-fes­ti­va­lá at­vy­ko ne­ma­ þai da­ly­viø ið Bal­ti­jos ða­liø, Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos, Ja­ku­ti­jos, Ja­po­ni­jos. Kon­kur­sas vy­ko so­lo - ðe­ðio­se am­þiaus ka­te­go­ri­jo­se, ka­ me­ri­niø an­sam­bliø ir kon­cer­tø su or­kest­ru - po ke­tu­rias am­þiaus ka­te­ go­ri­jas. Ádo­mu, kad ðia­me kon­kur­se pas­ku­ti­në ka­te­go­ri­ja ne­ap­ri­bo­ja­ma amþiu­mi.

Du pa­grin­di­nius pri­zus pel­në LMA lek­to­rius D. Ki­ri­laus­kas – jo lau­kia kon­cer­ti­në ke­lio­në á JAV – ir ja­po­në T. Mi­y­a­dza­ki, ku­ri su­rengs ke­lis kon­cer­tus Lie­tu­vo­je. O lau­re­ a­tais ta­po vi­sas pul­kas per­spek­ty­ viø jau­nø mu­zi­kø. Im­pro­vi­za­to­riø ka­te­go­ri­jo­je su­bliz­gë­jo fan­ta­zi­ja M. Rost­ro­po­vi­èiaus fon­do sti­pen­di­ nin­kas, B. Dva­rio­no de­ðimt­me­tës MM moks­lei­vis D. Bor­kov­sky, pel­ næs Grand Prix. Ávai­ raus am­ þiaus at­li­kë­jø kon­kur­so þiu­ri pir­mi­nin­kais bu­vo prof. R. Vait­ke­vi­èiû­të, prof. V. Vi­tai­të ir doc. R. Ðer­ve­ni­kas. Na­riais bu­vo þy­mûs at­li­kë­jai, pe­da­go­gai, pro­fe­so­riai V. No­si­na (Ru­si­ja), E. Tkach (Uk­rai­na), A. Yampols­ky (Is­ ra­el), L. Kap­lan (JAV), pro­fe­so­riai P. Kun­ ca, B. Vai­ niû­ nai­ të, doc. A. Þvir­bly­të, G. Ged­vi­lai­të, mo­ky­to­joseks­per­tës G. Be­lec­kie­në, O. Sy­èe­va, O. Mo­lo­ko­je­do­vas.

Ne­ma­þa ren­gi­nio pro­gra­mos da­ lis bu­vo skir­ta fes­ti­va­liui. Jo tiks­las - nuo ma­þens ug­dy­ti tik­rus ar­tis­tus, pra­tin­ti ben­drau­ti su pub­li­ka. „Eu­ro­ pos þvaigþ­dþiø ir þvaigþ­du­èiø” kon­ cer­tai vy­ko „Lie­tu­vos”, „Eg­lës”, „Vil­ niaus”, „Sû­ru­èio” sa­na­to­ri­jo­se, M. K. Èiur­lio­nio mu­zie­ju­je, „Drus­ki­nin­kø” res­to­ra­ne. Tra­di­ci­nis ben­dras ne­ ága­liø­jø bei Eu­ro­pos þvaigþ­dþiø ir þvaigþ­du­èiø kon­cer­tas su­vie­ni­jo ben­dra­me mu­zi­ka­vi­me pro­fe­sio­na­ lus ir ne­ága­liø­jø an­sam­blá „Spal­vo­to­ ji ga­ma” ið Aly­taus.

LMA stu­den­tø ka­me­ri­nis or­kest­ ras, di­ri­guo­ja­mas R. Ðer­ve­ni­ko, su­ren­gë lab­da­ros kon­cer­tà su so­lis­ tais ið Gru­zi­jos, Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Ru­si­jos Drus­ki­nin­kø mies­to li­go­ni­në­ je. Taip pat pil­nu­të­lës sa­lës su­lau­kë ir so­lis­tø su or­kest­ru pa­si­ro­dy­mas VMM di­dþio­jo­je sa­lë­je, su­teik­da­mas vi­sam kon­kur­sui-fes­ti­va­liui ypaè pa­ ki­lios nuo­tai­kos.

Kon­kur­so-fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­te skam­bi­no vir­tuo­zë G. Ged­vi­lai­të, at­lik­da­ma ávai­riø epo­ chø val­sus. Ori­gi­na­lia mu­zi­kos ir dai­lës sin­te­zës M. K. Èiur­lio­nio mies­ te idë­ja bei jos re­a­li­za­vi­mas daug klau­sy­to­jø pa­trau­kë pia­nis­tës A. Þvir­bly­tës ir dai­li­nin­ko A. Ðu­liaus­ko

ben­dras kon­cer­tas, ku­ria­me bu­vo pri­sta­ty­tas dai­li­nin­ko po­etið­kas trip­ ti­kas „Grû­te­lës” te­ma bei skam­bë­jo F. Cho­pin’o, is­pa­nø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai for­te­pi­jo­nui. Vi­so kon­kur­ so-fes­ti­va­lio bai­gia­ma­sis kon­cer­tas ávy­ko pui­kio­je „Drau­gys­tës” sa­na­ to­ri­jos rau­do­no­jo­je sa­lë­je, bu­vo gau­siai su­si­rin­ku­siø klau­sy­to­jø áver­tin­tas aud­rin­gais plo­ji­mais bei ðûks­niais „bra­vo”.

Tu­ri­nin­ga bu­vo ir ðio ren­gi­nio edu­ka­ci­në pro­gra­ma. Moks­li­në­jeme­to­di­në­je kon­fe­ren­ci­jo­je pre­le­ gen­tai da­li­no­si sa­vo ar­tis­ti­ne, pe­da­ go­gi­ne pa­tir­ti­mi, pri­sta­ti­në­jo sa­vo ða­liø kû­ry­bà. „Kul­tû­ros Mi­nis­te­ri­jos Vals­ty­bi­nës pa­ra­mos for­mos jau­nie­ siems me­ni­nin­kams” (pra­ne­ðë­ja O. Ser­vai­të), pa­tei­kë Lie­tu­vos kul­tû­ros po­li­ti­kos pri­ori­te­tus, kri­te­ri­jus. Prof.

L. Kap­lanas (JAV) nag­ri­në­jo so­cia­li­ nius eti­kos as­pek­tus mu­zi­ki­nës pe­ da­go­gi­kos dar­be. Prof. V. No­si­na (Ru­si­ja) pa­tei­kë ádo­miø idë­jø pra­ne­ ði­me „Mu­zi­ki­nës pras­mës at­vë­ri­mo ke­liai”. Gar­si prof. E. Tkach (Uk­rai­ na) gvil­de­no anks­ty­vo­jo (pra­di­nio) mu­zi­ki­nio vys­ty­mo psi­cho­lo­gi­jà, o tik­ra­sis Tarp­tau­ti­nës psi­cho­lo­gø aso­cia­ci­jos na­rys prof. L. Ne­mi­ rov­sky (Ru­si­ja), pa­tei­kë ádo­mios me­dþia­gos pra­ne­ði­me „Psi­chot­re­ ni­ruo­të ruo­ðiant pia­nis­tà”. Prof.

B. Vai­niû­nai­të gvil­de­no ak­tu­a­lius at­li­kë­jams skai­ty­mo ið la­po prin­ci­ pus. Prof. R.Vait­ke­vi­èiû­të pa­tei­kë pia­nis­to pro­fe­si­nio ið­si­la­vi­ni­mo evo­liu­ci­jà, o doc. A. Þvir­bly­të su­pa­ þin­di­no su þy­mios dës­ty­to­jos prof.

O. Ðtein­berg pe­da­go­gi­niais prin­ci­ pais. S. Pa­kut­kie­në pa­lie­të svar­bius mu­zi­kos for­te­pi­jo­nui in­to­na­vi­mo prin­ci­pus. Gar­sûs im­pro­vi­za­to­riai O. Mo­lo­ko­je­do­vas ir A. Anu­saus­kas nag­ri­në­jo dþia­zo im­pro­vi­za­ci­jos reikð­mæ ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­ jui, mi­ni ka­den­ci­jø kû­ri­mà mu­zi­ki­në­ je pe­da­go­gi­ko­je.

Prof. L. Ne­mi­rov­sky, O. Mo­lo­ko­je­ do­vo kû­ry­bi­niai se­mi­na­rai, vi­sø þiu­ ri na­riø in­di­vi­du­a­lios pa­mo­kos su vi­sais kon­kur­so da­ly­viais, vi­de­o­te­ka pa­dë­jo da­ly­viams ir jø mo­ky­to­jams kel­ti sa­vo kva­li­fi­ka­ci­jà. Vi­so­se kon­ kur­so per­klau­so­se, se­mi­na­ruo­se ir kon­fe­ren­ci­jo­je dis­pu­tams va­do­va­vo mu­zi­ko­lo­gas V. Ja­nuð­ke­vi­èius.

Ma­lo­nu, kad ðá ren­gi­ná pa­rë­ më KSRF bei Drus­ki­nin­kø mies­to sa­vi­val­dy­bë. At­ski­rø pa­dë­kos ir pa­gar­bos þo­dþiø nu­si­pel­në me­no me­ce­na­të Vio­le­ta Kaub­rie­në, taip pat V. Ðim­ko­nis, V. Ta­le­ta­vi­èius, V. Ðniukð­tie­në, V. Trin­kû­nas, LR Am­ba­ sa­da Va­ðing­to­ne, L. Kap­lan, G. Nor­ kus-Kra­mer, LMS ir jos pre­zi­den­tas kom­po­zi­to­rius prof. R. Þigai­tis, UAB „Ga­luo­tas”, Aly­taus mies­to sa­vi­val­ dy­bë ir kt.

Alek­san­dra ÞVIR­BLY­TË

Muzikos barai /41

Deðim­ta­sis tarp­tau­ti­nis akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­lis

Ju­bi­lie­ji­nio X tarp­tau­ti­nio akor­ de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­lio, spa­lio 27–30 d. vy­ku­sio Vil­niu­je, tiks­las – su­kvies­ti pro­fe­sio­na­lius akor­de­ o­no mu­zi­kos at­li­kë­jus, ryð­kiau­sius Lie­tu­vos so­lis­tus ir ko­lek­ty­vus, o sy­kiu ir nu­brëþ­ti ar­të­jan­èio Lie­tu­vos akor­de­o­ni­nin­kø kon­kur­so gai­res.

Die­ni­niai fes­ti­va­lio kon­cer­tai vy­ko Mo­ky­to­jø na­mø Di­dþio­jo­je sa­lë­je, o va­ka­ri­niai – Mu­zi­kos aka­de­mi­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je. Ið tie­sø ir kon­cer­ tø ko­ky­be, ir klau­sy­to­jø gau­sa tai bu­vo vie­nas ge­riau­siø akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­liø.

Vos prieð ke­le­tà de­ðimt­me­èiø akor­de­o­nas akom­pa­na­vo ðo­kiams ir dai­ noms, o da­ bar jis lai­ ko­ mas daug at­li­ki­mo ga­li­my­biø tu­rin­èiu in­stru­men­tu, da­ly­vau­jan­èiu dau­ge­ ly­je nû­die­nos mu­zi­ki­niø sri­èiø, at­lie­ kan­èiu ori­gi­na­lià ðiuo­lai­ki­næ mu­zi­kà so­lo ir an­sam­bliuo­se, in­ter­pre­tuo­ jan­èiu kla­si­ciz­mo, ba­ro­ko, re­ne­san­ so opu­sus ir leng­và­jà mu­zi­kà.

Ati­da­ry­mo kon­cer­tui ið­skir­ti­nu­mo

Ru­si­jos pa­jë­gas (prof. E. Gab­nys, doc. G. Sav­ko­vas, S. Sta­vic­ka­ja, V. Uða­ko­vas, S. Li­cha­èio­vas). Tai bu­ vo ga­na ne­ti­kë­ta ir drà­si ba­ro­ko opu­so in­ter­pre­ta­ci­ja, ke­tu­rias con­ cer­to gros­so par­ti­jas transk­ri­ba­vus akor­de­o­nams. Dar at­lik­tas ne taip daþ­nai akor­de­o­ni­nin­kø in­ter­pre­ tuo­ja­mo ne­oro­man­ti­nio sti­liaus F. Po­ulen­co Kon­cer­tas g-moll var­go­ nams, or­kest­rui ir trims tim­pa­nams.

Kon­cer­to pa­bai­go­je kaip sa­vo­tið­kas

Kon­stan­ti­nas Iðèen­ko

Alek­san­dras Sklia­ro­vas ir ðven­tið­ku­mo su­tei­kë Ðv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nis or­kest­ras (me­no va­do­vas prof. D. Kat­ kus), ku­ riam tà­ kart di­ri­ga­vo þi­no­mas Vo­kie­ti­jos di­ri­ gen­tas Ste­fa­nas Fra­a­sas. Kû­ri­nys, skam­bë­jæs kon­cer­to pra­dþio­je, – A. Piaz­zol­los Kon­cer­tà ban­do­ni­jai ir or­kest­rui. Prieð ge­rà pus­ðim­tá me­tø kom­po­zi­to­rius, pa­ra­ðy­da­mas kû­ri­ná ke­lioms ban­do­ni­joms su sim­fo­ni­niu or­kest­ru, Ar­gen­ti­nos aka­de­mi­nës mu­zi­kos pa­sau­ly­je su­kë­lë skan­da­ là. Ta­èiau in­stru­men­tui ir þan­rui, be­si­ski­nan­èiam ke­lià á kon­cer­tø sa­les, tai bu­vo ge­ra þi­nia. Da­bar ðio au­to­riaus kon­cer­tus gro­ja pui­ kiau­si pa­sau­lio or­kest­rai ir þy­miau­si so­lis­tai. At­lik­da­mas „Acon­ca­gua”, Rai­mon­das Sviac­ke­vi­èius, ryð­kiau­ sias jau­no­sios kar­tos akor­de­o­ni­nin­ kas so­lis­tas, tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tas, pa­de­monst­ra­vo gro­ji­mo su or­kest­ru pa­tir­tá, átai­gà, di­na­mi­ná lanks­tu­mà ir tech­nið­ku­mà.

Vë­liau skam­bë­jo A. Vi­val­di Kon­ cer­tas h-moll, ku­rá at­li­ko or­kest­ras ir Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­tas „Ex­ cel­sior” – ko­lek­ty­vas, prieð ke­le­tà me­tø su­bû­ræs Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir

Muzikos barai /42

pa­lin­kë­ji­mas ðiam akor­de­o­no mu­zi­ kos fes­ti­va­liui nu­skam­bë­jo ðmaikð­ tus or­kest­ro bi­sas.

Ant­rà­já kon­cer­tà pra­dë­jo 26 me­tus mu­zi­kuo­jan­tis akor­de­o­nø kvin­te­tas „Con­cer­ti­no” – tarp­tau­ti­ niø kon­kur­sø lau­re­a­tai I. Plun­gai­të, R. Pan­ce­kaus­kie­në, Þ. Gu­me­na­ja, R. Mi­kið­kie­në ir va­do­vas prof. R. Sviac­ke­vi­èius. Jo­no Ta­mu­lio­nio, su ku­riuo kvin­te­tas nuo­lat ben­dra­ dar­biau­ja, kû­ri­ny­je „Kon­tras­tai” kon­tras­tin­ga mu­zi­ki­në me­dþia­ga pa­nau­do­ja pla­èià temb­ri­næ, di­na­ mi­næ in­stru­men­to ska­læ, ið­ryð­ki­na kom­po­zi­to­riui bû­din­gas in­to­na­ci­jas ir rit­mo mo­de­lius. Kaip ðio kû­ri­nio spal­vø, nuo­tai­kø ir ne­nu­spë­ja­mø rit­mø kai­tos at­sva­ra nu­skam­bë­jo kiek ro­man­tið­ka ir slë­pi­nin­ga, tar­si at­ëju­si ið se­no­vës is­pa­nø re­li­gi­niø ðven­èiø Gab­rie­lio Fauré „Pa­va­na” (so­lis­tas – bir­by­ni­nin­kas K. Mi­kið­ka), ir kla­si­kos transk­rip­ci­ja – Jo­sep­ho Ha­yd­no sim­fo­ni­jos „Lo­kys” pir­mo­ji da­lis.

Akor­de­o­nø kvin­te­tas „Mo­dus” (A. Ba­la­cho­vi­èius, E. Vin­ce­lo­viè, T. Vai­ðë, I. Lo­ða­ke­viè, D. Mi­chai­lo­vas), va­do­vau­ja­mas prof. R. Sviac­ke­vi­ èiaus, pe­ri­ma ge­riau­sias „Con­cer­ ti­no” tra­di­ci­jas – ren­gia kla­si­ki­nës ir ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos kon­cer­tus, sëk­min­gai da­ly­vau­ja kon­kur­suo­se ir fes­ti­va­liuo­se. Mis­tið­kà­jà kon­cer­to li­ni­jà jis pra­tæ­së A. Piaz­zol­los Fu­ga ir mis­te­ri­ja su ryð­kiai ar­ti­ku­liuo­ta fu­gos te­ma, ið­si­ru­tu­lio­jan­èia á ug­ nin­gà ðël­smà ir tie­siog ið­tirps­tan­èia mis­te­ri­jos epi­zo­de. Fu­gos pro­trû­kio

ener­ge­ti­ka na­tû­ra­liai ási­lie­jo á Zu­ bic­kio tri­jø da­liø so­na­tà „Fa­tum”, kur aki­sta­tos su lem­ti­mi bû­se­noms ið­reikð­ti mu­zi­kan­tai pa­nau­do­jo ir dum­pliø orà, ir sa­vo bal­sus.

Sa­vo­tiðkas di­ver­tis­men­tas – Alek­ san­dro Nai­dio­no­vo ið Sankt Pe­ter­ bur­go pa­si­ro­dy­mas, pra­si­dë­jæs Ku­sia­ko­vo „Di­ver­tis­men­to” Pre­liu­du ir Sker­co. Vë­liau so­lis­tas ati­da­vë duok­læ A. Piaz­zol­lai ir lais­va­jam tan­go (Zu­bic­kio „Hom­ma­ge ad A. Piaz­zol­la”), o Uða­ko­vo „Miu­ze­tës sti­liaus kom­po­zi­ci­ja SVS” nu­tei­kë ðil­tam ir nuo­tai­kin­gam Vil­niaus mo­ky­to­jø akor­de­o­nø or­kest­ro „Con­ so­na” at­li­ki­mui. Ðis 1997 m. prof. R. Sviac­ke­vi­èiaus ini­cia­ty­va ákur­tas ko­ lek­ty­vas – pui­ki ga­li­my­bë pe­da­go­ gø sa­vi­raið­kai, gro­ji­mo ágû­dþiams at­si­skleis­ti. Kon­cer­te tem­pe­ra­men­ tin­gai at­lik­tos su­dë­tin­gos tech­ni­kos D. Ðos­ta­ko­vi­èiaus „Me­dþiok­lë” ir Kaþ­la­je­vo „Kon­cer­ti­në lez­gin­ka”, o Las­to pje­së­je „Ry­tais sep­tin­tà va­lan­ dà” mo­ky­to­jos (ab­so­liu­ti dau­gu­ma or­kest­re – mo­te­rys) ne­sto­ko­jo hu­ mo­ro. Kon­cer­tà or­kest­ras (di­ri­ga­vo prof. R. Sviac­ke­vi­èius ir bu­væs jo stu­ den­tas V. Vos­ka­nas) kaip vi­suo­met pa­puo­ðë kû­ri­niais su so­lis­tais. Sak­so­ fo­ni­nin­kë Jus­të Sa­ka­ly­të su or­kest­ru pa­gro­jo A. Piaz­zol­los „Re­mi­nis­cen­ cia”, ðio kom­po­zi­to­riaus at­mi­ni­mui skir­tà Bol­lo pje­sæ „In­mor­tal” for­te­pi­ jo­no gar­sais nu­spal­vi­no pia­nis­tas Vla­di­mi­ras Uða­ko­vas. Dai­ni­nin­kë Zi­ta Mar­ti­na­vi­èiû­të jaus­min­gai at­ li­ko Ðiau­èiu­lio ir Fauré vo­ka­li­nes kom­po­zi­ci­jas.

Tre­èi­à­já kon­cer­tà ga­li­ma lai­ky­ti sa­vo­tið­ka ly­ri­ne fes­ti­va­lio kul­mi­ na­ci­ja. Mie Mi­ki, ja­po­nø kil­mës akor­de­o­no pro­fe­so­rë, ðiuo me­tu dës­tan­ti Vo­kie­ti­jos aukð­to­sio­se mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, su­þa­vë­jo ta­py­ bið­ku, ðil­tu, mo­te­rið­ku mu­zi­ka­vi­mu.

Aki­vaiz­du, kad ðios me­ni­nin­kës pa­grin­di­në ið­raið­kos ir sa­vi­raið­kos prie­mo­në yra gar­sas, ku­rá pa­va­din­ èiau „ta­py­ba ant ja­po­nið­ko ðil­ko”.

Ren­zo Rug­gie­ri Tai pui­kiai iliust­ra­vo J. Ph. Ra­me­au pje­siø „Paukð­èiø kle­ge­sys”, „Við­ta”, „Miu­ze­tës sti­liaus ron­do” temb­ri­niai spren­di­mai ir ypaè ja­po­nø akor­de­ o­ni­nin­kei de­di­kuo­tas au­to­riaus Yuji Ta­ka­has­hi kû­ri­nys „Kaip van­dens bui­vo­las”, pa­ku­te­næs au­sá tech­ni­ nei akor­de­o­no cha­rak­te­ris­ti­kai ne­ ápras­tu mik­ro­to­nø skam­be­siu. Anot au­to­riaus, ðis kû­ri­nys – tai sie­los

Mie Mik­ki mu­zi­ka Mie akor­de­o­nui: „Þo­dþiai gims­ta ið þmo­niø bai­mës, mu­zi­ka au­ga mai­ti­na­ma þmo­niø aða­ro­mis: ne­ga­liu api­brëþ­ti lais­vës skam­be­sio, bet kai já gir­dþiu, þi­nau – jis ma­no.

Dai­ni­nin­kai ne­am­þi­ni, bet dai­na iria­ si lyg van­dens bui­vo­las.” Tra­di­ci­nis ry­tie­tið­kas mu­zi­ka­vi­mas bei in­to­na­ci­ jos ir èia pra­by­la pa­si­tel­kus eu­ro­pie­ tið­kà in­stru­men­tà.

M. Mi­ki sub­ti­liai at­sklei­dë ir ke­liø tan­go cha­rak­te­rá. Jos tei­gi­ná, kad re­ne­san­so mu­zi­ka yra la­bai jau­na, ákû­ni­jo AYUO su­kur­tas Eu­ra­zi­jos tan­ go Nr. 5, pa­grás­tas VI a. Ja­po­ni­jos, Ki­ni­jos, Per­si­jos mu­zi­ka ir ið­ke­lian­tis idë­jà, kad se­no­vës Ja­po­ni­jos ir ki­tø Azi­jos kul­tû­rø ry­ðiai yra kur kas glau­ des­ni, nei iki ðiol ma­ny­ta.

Mu­zi­kø trio „Por­ten­to” at­lik­tas A. Piaz­zol­los cik­las „4 me­tø lai­kai” ið­si­ sky­rë ori­gi­na­lia aran­þuo­te ir lë­tais tem­pais. Aki­vaiz­du, kad vi­du­ri­nës kar­tos mu­zi­kai ið Len­ki­jos (J. Mad­ rav­ski, akor­de­o­nas, A. Vag­ner, smui­kas, U. Mi­cia, vio­lon­èe­lë) tan­ go nu­e­vo sti­liø in­ter­pre­tuo­ja kaip kla­si­ki­ná trio, ir jø at­li­ki­mas ryð­kiai ski­ria­si nuo lie­tu­viø, ru­sø ar pa­ties kom­po­zi­to­riaus in­ter­pre­ta­ci­jos.

Sa­vi­tai nu­skam­bë­jo ir gar­sio­ji „Uþ­ marð­tis”, „Ið­si­lais­vi­ni­mas”, „Lais­vës tan­go”.

Vi­sið­kai ki­to­kio tem­pe­ra­men­to bu­ vo G. Sav­ko­vo ir Èiur­lio­nio kvar­te­to at­lik­tos ke­tu­rios pje­sës: „Mie­gant”, „Ne­ri­mas”, „Pa­bu­di­mas” ir „Bai­më” ið A. Piaz­zol­los cik­lo „Pen­ki tan­go po­jû­èiai”. Pa­brëþ­ti­nai ne­ðo­ki­nio, emo­ci­nio po­bû­dþio mu­zi­ka skam­ bë­jo daug eks­pre­sy­viau nei me­tø lai­kø kai­ta ir ið­reið­kë tik­rà­jà tan­go es­mæ – bû­se­nas, ku­rios sly­pi po ðo­kio kau­ke. Pub­li­ka gau­siais aplo­ dis­mentais ap­do­va­no­jo pas­ku­ti­ná kon­cer­to kû­ri­ná – Zu­bic­kio „Hom­ ma­ge ad A. Piaz­zol­la”, ku­rá at­li­ko G. Sav­ko­vas, S. Ok­ruð­ko ir Èiur­lio­nio kvar­te­tas.

Ka­dan­gi vie­nas ið fes­ti­va­lio tiks­lø – edu­ka­ci­nis, o akor­de­o­no mu­zi­ ka ne­ið­ven­gia­mai bro­liau­ja­si su leng­vuo­ju þan­ru, Ren­zo Rug­gie­ri su­reng­tas se­mi­na­ras „Dþia­zo mu­zi­ kos at­li­ki­mo akor­de­o­nu sub­ti­ly­bës” ta­po ak­tu­a­liu ren­gi­niu, ku­ria­me kal­ bë­ta apie tai, kad ne­ma­þa akor­de­

Rai­mon­das Sviac­ke­vi­èius

Kon­cer­to aki­mir­ka

o­ni­nin­kø re­per­tu­a­ro da­lis, pri­ski­ria­ ma leng­va­jam þan­rui, bû­tø at­lie­ka­ ma kuo pro­fe­sio­na­liau ir taip kel­tø ðios mu­zi­kos sta­tu­sà. Rem­da­ma­sis pia­nis­ti­nio dþia­zo prin­ci­pais, R. Rug­ gie­ri kal­bë­jo apie dþia­zo har­mo­ni­jà ir im­pro­vi­za­ci­jà. Pil­nu­të­lë Mo­ky­to­jø na­mø sve­tai­në liu­di­jo di­dþiu­lá su­si­ do­më­ji­mà ðiuo mu­zi­ka­vi­mu.

Vie­nas ið fes­ti­va­lio kon­cer­tø bu­ vo skir­tas jau­nø­jø at­li­kë­jø, ta­pu­siø tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tais, pa­si­ro­dy­mui. Jau­niau­sias ið jø bu­vo per­spek­ty­vus di­dþiø­jø meist­rø tra­di­ ci­jø tæ­së­jas try­li­ka­me­tis Jev­ge­ni­jus Bon­da­re­vas ið Bal­ta­ru­si­jos, tarp­tau­ti­ nia­me kon­kur­se „Gra­dus ad Par­nas­ sum” Kau­ne lai­më­jæs Di­dá­já pri­zà.

Re­ne­san­si­nës pje­sës transk­rip­ci­ja „Þa­lio­sios ran­ko­vës” bei J. S. Ba­cho Pre­liu­du ir fu­ga Fis-dur (GTK, I t.) J. Bon­da­re­vas pa­de­monst­ra­vo pui­kià po­li­fo­ni­næ klau­sà, o at­li­kë­jo am­þiø taik­liai at­spin­dë­jo në kiek ne in­fan­ ti­lið­kai nu­skam­bë­ju­sios trys pje­sës ið P. Èai­kov­skio „Vai­kø al­bu­mo”. Tech­ ni­ná vir­tuo­zið­ku­mà pa­ro­dë An­ge­lis „Bu­bu­net” ir Olei­ni­ko­vo „Jan­ka”.

Jau­na­sis ba­ja­nis­tas per­sky­rë dvie­ jø pa­na­ðaus pla­no mu­zi­kan­tø – Igo­ rio Kva­ðe­vi­èiaus ir Kon­stan­ti­no Ið­ èen­kos – pa­si­ro­dy­mus. Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bi­nës fil­har­mo­ni­jos so­lis­to, ke­ le­to tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­to I. Kva­ðe­vi­èiaus, gro­jan­èio kla­vi­ði­niu akor­de­o­nu, pro­gra­mo­je gre­ta Scar­ lat­ti ir Chan­doð­ki­no kû­ri­niø skam­bë­ jo vir­tuo­zi­nis ba­ja­no re­per­tu­a­ras – Zo­lo­to­rio­vo So­na­ta Nr. 2, Na­jun­ ki­no Kon­cer­ti­në im­pro­vi­za­ci­ja M. Du­na­jev­skio „Ka­pi­to­no” te­ma, Gri­ di­no Pa­ra­fra­zë ru­sø liau­dies dai­nos „Pie­vø an­te­lë” te­ma, Ma­ca­no­vo „Bi­ tu­të” (be­je, vë­liau ðá kû­ri­ná kur kas ádo­miau at­li­ko K. Ið­èen­ka). Pa­si­rink­ti kû­ri­niai liu­di­ja Mins­ko mo­kyk­los po­ lin­ká á ru­sø au­to­rius ir vir­tuo­zið­ku­mo de­monst­ra­vi­mà. Tad I. Kva­ðe­vi­èiaus pro­gra­ma pa­si­ro­dë vien­pu­së, ato­ kvë­piui no­rë­jo­si ir ra­mes­nio, ly­ri­nio pla­no kû­ri­nio, o im­pul­sy­vi at­li­kë­jo eks­pre­si­ja ið­ryð­ki­no kai ku­riuos tech­ ni­kos ne­sklan­du­mus.

Tuo tar­pu ba­ja­nis­to K. Ið­èen­kos ið Èe­lia­bins­ko „me­niu” bu­vo la­bai ge­ rai su­ba­lan­suo­tas. Jo pro­gra­ma pui­ kiai ið­reið­kë ar­tis­ti­ná tem­pe­ra­men­tà, ku­rá pa­ly­gin­èiau su ug­ni­kal­niu: pra­

si­dë­jo blyks­te­lë­ji­mu (Nord­hei­mo „Flas­hing”), po to – emo­ci­jø vul­ka­ nas at­lie­kant tech­nið­kà­jà Scar­lat­ti So­na­tà A-dur ir aist­rin­ga, gal kiek per­ne­lyg eg­zal­tuo­ta A. Piaz­zol­los „Ave Ma­ria”. Zu­bic­kio „Jazz-par­ti­ta”, Lie­tu­vos akor­de­o­ni­nin­kø itin ge­rai pa­þás­ta­ma, bu­vo at­lik­ta la­bai átai­giai ir anaip­tol ne­dvel­kë pi­gia est­ra­di­ne in­ter­pre­ta­ci­ja. Pro­gra­mà vai­ni­ka­vo A. Cha­èa­tu­ria­no „To­ka­ta” – kû­ri­nys, jau ta­pæs chres­to­ma­ti­ne akor­de­o­ni­ nin­kø re­per­tu­a­ro da­li­mi. Ne­pri­ekaið­ tin­ga ba­ja­no tech­ni­ka ir ori­gi­na­lus mu­zi­ki­nis màs­ty­mas áro­dë, ko ver­tas dau­ge­lio kon­kur­sø lau­re­a­to var­das ir të­vø ba­ja­nis­tø mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­ jos. Bai­gë kon­cer­tà Gargþ­dø mu­zi­ kos mo­kyk­los akor­de­o­nø or­kest­ras, va­do­vau­ja­mas V. Ste­po­na­vi­èiaus, vos prieð më­ne­sá lai­më­jæs pir­mà­jà vie­tà tarp­tau­ti­nia­me akor­de­o­ni­nin­ kø kon­kur­se Mon­te­se (Ita­li­ja), o fes­ti­va­ly­je pa­trau­kæs dë­me­sá ðva­riu at­li­ki­mu, pui­kiu an­sam­blio po­jû­èiu, at­min­ti­nai at­lik­ta pro­gra­ma. ðeðta­sis kon­cer­tas – il­gai Lie­tu­vos sce­no­je lauk­to ba­ja­no ið Ru­si­jos prof. Alek­san­dro Sklia­ro­vo pa­si­ro­dy­ mas. Aris­tok­ra­tið­kas mu­zi­ka­vi­mas tà va­ka­rà pil­nu­të­lë­je Mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos sa­lë­je pri­ver­të sto­vë­ti uþ­gniau­þus kva­pà ne vie­nà so­li­dø po­nà. Pro­gra­ma – W. A. Mo­zar­to So­na­ta A-dur, Ben­dos So­na­ta Esdur, – vi­sið­kai ne­sie­kian­ti áro­dy­ti vir­tuo­zið­ku­mo ar pa­pirk­ti pub­li­kos pi­gio­mis me­lo­di­jo­mis, skam­bë­jo ne­ pri­ekaið­tin­gai pia­nis­tið­kai, kar­tu ið­lai­ kant ru­sið­kà eks­pre­si­jà. Spal­vin­ga ir áno­rin­ga Der­ben­kos „Vai­kið­ka siu­i­ ta”, ug­ni­nis Be­lo­ðic­kio „Is­pa­nið­ka­sis trip­ti­kas” ir svai­gi No­vi­ko­vo ba­la­dë „Ka­ra­va­nas” ne­abe­jo­ti­nai ro­do, ko­kia pui­ki ga­li bû­ti ori­gi­na­li akor­ de­o­no ar ba­ja­no mu­zi­ka ir ko­kiø ne­ið­sen­ka­mø ið­raið­kos prie­mo­niø jo­je sly­pi. Ir lyg tarp kit­ko, lyg ma­ þas re­ve­ran­sas leng­va­jam þan­rui, at­lik­tas Zu­bic­kio „Straus­so sti­liaus val­sas”, du Der­ben­kos ðo­kiai ir Ast­jë „Nos­tal­gi­ja akor­de­o­nui”.

O ant­ro­je kon­cer­to da­ly­je lau­kë au­to­ri­në dþia­zo akor­de­o­ni­nin­ko ið Ita­li­jos R. Rug­gie­ri pro­gra­ma su Lie­tu­vos at­li­kë­jais Egi­di­ju­mi Buo­þiu (for­te­pi­jo­nas), Ser­ge­ju­mi So­pe­le­vu (bo­si­në gi­ta­ra) ir Da­riu­

mi Ru­dþiu (mu­ða­mie­ji). Skam­bë­jo sve­èio ið Ita­li­jos bei jo ko­le­gos P. di Sa­ba­ti­no kom­po­zi­ci­jos, ati­duo­ta duok­lë dþia­zo tra­di­ci­jai at­lie­kant G. Gers­hwi­no, Kos­mos ir Gar­ne­rio kû­ri­nius. At­ro­do, kad pir­mà­syk su ita­lu sce­no­je gro­jan­tys mu­zi­kan­tai ne­pa­ty­rë jo­kiø ben­dra­vi­mo sun­ ku­mø, lie­tu­viø im­pro­vi­za­ci­jos ir R. Rug­gie­ri ko­mu­ni­ka­bi­lu­mas kû­rë ne­pa­kar­to­ja­mà at­mo­sfe­rà. Kom­po­ zi­ci­jos tie­siog al­sa­vo ðmaikð­tu­mu, svei­ku hu­mo­ru, tar­si ið dep­re­si­jos va­duo­jan­ti sau­lë­ta ir gy­vy­bin­ga mu­zi­ka (ma­tyt, ne­at­si­tik­ti­nai ir R. Rug­gie­ri al­bu­mas, ku­ria­me ára­ðy­tos ðios kom­po­zi­ci­jos, va­di­na­si „Spa­ge­ti lai­kas”).

Sep­tin­tà­já kon­cer­tà pra­dë­jo vieð­ nia ið Lat­vi­jos Evi­ta Du­u­ra, mu­zi­kuo­ jan­ti su ke­le­tu an­sam­bliø, at­lie­kan­ èiø ar­gen­ti­nie­èiø mu­zi­kà. Ðá­kart ji pa­gro­jo aka­de­mi­næ pro­gra­mà – J. S. Ba­cho, Scar­lat­ti, I. Albéni­zo ir Peð­ ko­vo kû­ri­nius, ku­riuo­se at­si­sklei­dë me­nið­kas, sub­ti­lus, tech­nið­kas gro­ ji­mo sti­lius. Po to „Sankt Pe­ter­burg Miu­zet” an­sam­blis pa­tei­kë prem­je­rà – Je­rio­mi­no Kon­cer­to dviem akor­ de­o­nams ir sin­te­za­to­riui pir­mà­jà da­lá (ðis kû­ri­nys skam­bë­jo kom­po­ zi­to­riaus, ku­ris yra ge­rai þi­no­mas mu­zi­kos akor­de­o­nui ir liau­dies in­ stru­men­tams au­to­riaus, 70-me­èio ju­bi­lie­ju­je Sankt Pe­ter­bur­ge).

Kaip vi­suo­met ið­raið­kin­gai ir jaus­ min­gai skam­bë­jo an­sam­blio so­lis­tø S. Sta­vic­ka­jos ir V. Uða­ko­vo du­e­tas, ku­rio na­riai pa­si­keis­da­mi gro­jo akor­de­o­nu ir for­te­pi­jo­nu, o at­lik­ta mu­zi­ka – A. Piaz­zol­los „Ne­tek­tys Au­ sen­cias” ir „Me­di­tan­go” – gro­þiu ir dra­ma­tið­ku­mu pri­ly­go ba­le­ti­niams ada­gio.

Lie­tu­viø an­sam­blis „Tan­gu­e­dia”, gy­vuo­jan­tis nuo 1999 m. ir pro­pa­ guo­jan­tis ðiuo­lai­ki­næ tan­go mu­zi­kà, jau ára­ðæs tris kom­pak­ti­nes plokð­te­ les, pa­gro­jo sa­vo nau­jau­sià pro­gra­ mà, sim­bo­li­zuo­jan­èià gru­pës for­ ma­vi­mo­si pro­ce­sà: nuo ma­þiau­sios su­dë­ties at­lik­tos A. Piaz­zol­los „Ca­fe 1930” (akor­de­o­nis­të K. Þeb­raus­kai­ të ir al­ti­nin­kë B. Bag­do­nie­në), prie to pa­ties kom­po­zi­to­riaus „Bor­del 1900” su an­sam­blá pa­pil­dþiu­siu kon­tra­bo­si­nin­ku B. Ba­gurs­ku ir „Es­ cu­a­lo”, pri­si­dë­jus pia­nis­tui F. Zak­

rev­skiui. Vi­sos su­dë­ties an­sam­blio pa­si­ro­dy­mà vai­ni­ka­vo klau­sy­to­jø ova­ci­jo­mis ap­do­va­no­tas Mo­re­so „Ka­rei­viðkas ba­tu­kas”.

Bai­gia­mo­jo­je fes­ti­va­lio pro­gra­ mo­je pa­si­ro­dë jau anks­tes­niuo­se kon­cer­tuo­se gir­dë­ti so­lis­tai J. Bon­da­re­vas, M. Mi­ki, R. Rug­gie­ri bei an­sam­bliai „Mo­dus”, „Sankt Pe­ter­burg Miu­zet” ir „Tan­gu­e­dia”, o fi­na­li­ná kon­cer­tà, kar­tu ir pa­tá fes­ti­va­lá tra­di­cið­kai uþ­bai­gë Daug­ pi­lio akor­de­o­nø or­kest­ras, ki­tà­met ðvæ­sian­tis sa­vo gy­va­vi­mo 45-me­tá.

Or­kest­ro va­do­vo ir di­ri­gen­to Va­le­ ri­jaus Cho­du­ki­no nuo­mo­ne, blo­gø þan­rø mu­zi­ko­je në­ra, ga­li bû­ti tik nuo­bo­dþiø. Ðá „ne­nu­obo­du­mo” prin­ci­pà ákû­ni­jo itin spal­vin­gas fes­ ti­va­lio re­per­tu­a­ras – nuo­lat kei­të­si ir nuo­tai­kos, ir sti­liai, ir kû­ri­niø ge­ og­ra­fi­ja, ir so­lis­tai. Net pa­var­gu­sià po tri­jø die­nø kon­cer­tø ma­ra­to­no pub­li­kà or­kest­ras su­ge­bë­jo uþ­val­ dy­ti ir ið­ju­din­ti at­lik­da­mas trum­pas, ryð­kias ir cha­rak­te­rin­gas Kums­te­do, Ori­ko pje­ses, il­ge­sin­gà A. Piaz­zol­ los „Adios No­ni­no” ar ku­bie­tið­kà me­lo­di­jà „Aguo­na”, ku­rio­je mu­zi­ ki­næ gë­lës vi­zi­jà ákû­ni­jo so­lis­të E. Bo­re­le. Lie­tu­við­kà links­mu­mà lat­viai pa­de­monst­ra­vo sam­bà „Sku­bant á Pa­lan­gà” at­lik­da­mi su au­to­riu­mi, jau­nu lie­tu­viø akor­de­o­ni­nin­ku Mo­des­tas Juk­na, ku­ris gro­jo so­lo.

Ben­dra­dar­bia­vi­mas su lie­tu­viais tuo ne­si­bai­gia – ne vie­nas or­kest­ro so­lis­tas lat­vis stu­di­juo­ja ar stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ jo­je (pa­vyz­dþiui, Dmit­ri­jus Mi­chai­lo­ vas, da­bar „Mo­dus” kvin­te­to na­rys, stu­di­juo­jan­tis mû­sið­kë­je al­ma ma­ ter, kon­cer­te su or­kest­ru pa­gro­jo Kov­tu­no „Pa­þin­tá su Pa­ry­þiu­mi”).

Na, ir pas­ku­ti­nis fes­ti­va­lio akor­das – ener­gin­gas suo­miø liau­dies ðo­kis „Pol­kis”, at­lik­tas kar­tu su so­lis­tu ið Sankt Pe­ter­bur­go V. Uðako­vu. Ðtai mes ir vël prie to pa­ties kal­ no. Ti­ki­mës, kad ðia­me fes­ti­va­ly­je pa­ly­pë­jo­me ge­ro­kai aukð­èiau. Ir kad mû­sø pa­stan­gos – ne Si­zi­fo dar­bas. Be­lie­ka pa­dë­ko­ti Lie­tu­vos akor­de­o­ni­nin­kø aso­cia­ci­jos pre­zi­ den­tui prof. R. Sviac­ke­vi­èiui ir prof.

E. Gab­niui, vi­siems pa­dë­jë­jams ir rë­më­jams, ku­riø ini­cia­ty­va jau de­ðim­tà kar­tà ávy­ko svar­biau­sias Lie­tu­vos akor­de­o­ni­nin­kø ren­gi­nys.

Bû­tø ðau­nu, jei mû­sø fes­ti­va­ly­je at­si­ras­tø tra­di­ci­ja at­lik­ti ir po ke­le­tà lie­tu­við­kø prem­je­rø. Tai pa­ska­tin­tø kom­po­zi­to­rius ra­ðy­ti ðiam pui­kiam in­stru­men­tui. O da­bar lauk­si­me fes­ti­va­lio at­gar­siø – ki­tø me­tø pa­ va­sa­rá vyk­sian­èia­me Lie­tu­vos akor­ de­o­ni­nin­kø kon­kur­se at­si­ra­sian­èiø jau­nø ta­len­tø, nau­jø an­sam­bliø, ge­rø akor­de­o­no mu­zi­kos kon­cer­tø ir klau­sy­to­jø.

Kris­ti­na ÞEB­RAUS­KAI­TË

Muzikos barai /43

Ið pianisto varpinës Ro­kas ZU­BO­VAS

2

005 m. su­ kan­ ka 320 me­ tø nuo J. S. Ba­cho gi­mi­mo ir 255 me­tai – nuo jo mir­ties. Ba­chas ðian­dien lai­ko­mas vi­sos da­bar­ti­nës Eu­ro­ pos mu­zi­ki­nës kul­tû­ros të­vu.

Nuo ta­da, kai dvi­de­ðimt­me­tis Men­dels­ soh­nas Ber­ly­ne 1829 m. at­li­ko Ba­cho „Pa­si­jà pa­gal Ma­tà”, ku­ri þy­mi Leip­ci­go To­mo baþ­ny­èios di­dþio­jo kan­to­riaus mu­ zi­kos at­gi­mi­mo pra­dþià, kiek­vie­na kar­ta pa­lie­ka sa­vo pëd­sa­kà ðio kom­po­zi­to­riaus kû­ri­niø in­ter­pre­ta­vi­mo is­to­ri­jo­je. Ba­cho mu­zi­ka pa­si­þy­mi ir tuo, kad në vie­no ki­ to au­to­riaus kû­ri­niai ne­bu­vo tiek kar­tø ið nau­jo re­da­guo­ti, trans­for­muo­ti, pri­tai­ky­ ti ávai­riau­siems in­stru­men­tams ir në vie­ nas ki­tas kom­po­zi­to­rius ne­pa­da­rë to­kios áta­kos vi­sai Eu­ro­pos ir pa­sau­lio mu­zi­kai, – juk di­dy­sis lû­þis Mo­zar­to ar Be­et­ho­ve­ no kû­ry­bo­je ávy­ko jiems su­si­pa­þi­nus su Ba­cho mu­zi­ka, já gar­bi­no Cho­pi­nas, Schu­ man­nas, Ja­ná­èe­kas, Èiur­lio­nis, Bartókas, Vil­la-Lo­bo­sas, nau­jie­ji Vie­nos kla­si­kai. Þvel­giant á pia­nis­tø in­dë­lá pa­lai­kant Ba­cho mu­zi­kos pul­sà, ne­ga­li­ma ne­pa­ste­ bë­ti, kad kiek­vie­nai kar­tai èia taip pat bû­din­gas vis ki­tas in­ter­pre­ta­ci­nis bal­ sas. Vien XX a. ant­ro­jo­je pu­së­je ga­li­ma pa­mi­në­ti ne vie­nà „spe­cia­lis­tà” (Glen­nà Goul­dà, Ro­sa­lyn Tu­reck, Tat­ja­nà Ni­ko­la­ je­và), ið­si­sky­ru­sá la­bai sa­vi­tu po­þiû­riu á Ba­cho kla­vy­ri­næ mu­zi­kà, sa­vo in­ter­pre­ta­ ci­ja pa­vei­ku­sá ið­ti­sas gro­ji­mo mo­kyk­las, at­li­kë­jø kar­tas. Klau­san­tis tri­jø mi­në­tø­jø in­ter­pre­ta­to­riø ára­ðø, kar­tais sun­ku ási­sà­ mo­nin­ti, kad tai yra ne tik to pa­ties kom­ po­zi­to­riaus kû­ri­niai, bet net­gi tos pa­èios epo­chos mu­zi­ka, at­lie­ka­ma be­veik tuo pat me­tu skir­tin­go­se pa­sau­lio ða­ly­se. Pas­ ta­rai­siais de­ðimt­me­èiais es­ta­fe­tæ ið jø tar­ si pe­rë­më An­ge­la He­witt bei An­drá­sas Schif­fas, ku­riø áta­kà bus ga­li­ma leng­viau api­ben­drin­ti tik po ke­liø de­ðimt­me­èiø.

Ne­trû­ko pas­ta­rai­siais de­ðimt­me­èiais ir Ba­cho mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ci­jo­je sva­rø pëd­sa­kà pa­li­ku­siø la­bai ávai­riø „ne­spe­ cia­lis­tø” – nuo dþia­zo vir­tuo­zo Keit­ho Jar­re­to, jau­no­jo len­kø vir­tuo­zo Piot­ro An­ders­zev­skio iki Char­le­so Ro­se­no ir Svia­tos­la­vo Rich­te­rio. Kiek­vie­nas jø sa­ vaip at­sa­ko á pa­grin­di­ná vi­sø lai­kø Ba­cho in­ter­pre­ta­to­riø klau­si­mà – ko­kiu in­stru­ men­tu gro­ti ðio kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bà?

Kiek­vie­nam jau­na­jam pia­nis­tui, ku­ rio svar­bià stu­di­jø da­lá su­da­ro J. S. Ba­cho kû­ri­niai, ðis klau­si­mas ne­pa­pras­tai svar­ bus. Juo la­biau kad Ba­cho mu­zi­ka kiek­ vie­nam ga­li tap­ti ne tik stu­di­jø áran­kiu, bet ir ðal­ti­niu, prie ku­rio pa­si­sem­ti stip­ ry­bës, ið­min­ties, drà­sos, va­lios, mei­lës, dar­nos ver­ta gráþ­ti vi­sais gy­ve­ni­mo tarps­ niais, vi­sais gy­ve­ni­mo at­ve­jais, – tiek jo­je

Muzikos barai /44

At­gal prie ver­smës (1)* emo­ci­nio, dva­si­nio ir es­te­ti­nio pe­no. Ðia­me straips­ny­je – veng­rø pia­nis­ to A. Schif­fo min­tys ir sam­pro­ta­vi­mai, ku­riais ieð­ko­ma at­sa­ky­mo á tuos pa­èius am­þi­nuo­sius klau­si­mus, su­si­ju­sius su kla­vy­ri­ne Ba­cho mu­zi­ka. 1953 m. Bu­da­ peð­te gi­mæs pia­nis­tas, jo pa­ties þo­dþiais ta­riant, la­bai daug lai­më­jæs, kad Lis­zto aka­de­mi­jo­je mo­kë­si pas György Kur­tágà ir Pálà Ka­dosà, kur kas la­biau kom­po­ zi­to­rius nei pia­nis­tus, o Lon­do­ne – pas gar­sø­já se­no­sios mu­zi­kos in­ter­pre­ta­to­riø Ge­or­ge’à Mal­col­mà, taip pat la­biau kla­ve­ si­ni­nin­kà nei pia­nis­tà, jau yra spë­jæs ára­ ðy­ti vi­sà kla­vy­ri­ná J. S. Ba­cho pa­li­ki­mà, ið­sky­rus „Fu­gos me­nà”, á ku­rá pia­nis­tas þiû­ri su ypa­tin­ga pa­gar­ba ir kaip tik ðiuo me­tu ren­gia­si jo ára­ðui. Kai ku­riuos kû­ ri­nius („Gold­ber­go va­ria­ci­jas”, „Ge­rai tem­pe­ruo­tà kla­vy­rà” ir kt.) A. Schif­fas ðë du kar­ tus. Pa­ klaus­ tas apie jau ára­ ára­ðø vie­tà kar­je­ro­je, pia­nis­tas at­sa­ko: „Ára­ðas – tai ta­vo po­jû­èiø ir min­èiø apie kon­kre­tø kû­ri­ná kon­kre­èiu mo­men­tu do­ ku­men­tas. Nei dau­giau nei ma­þiau. Tai fo­to­gra­fi­ja to, kaip at­ro­dei tà die­nà. Juk po de­ðim­ties me­tø taip pat ne­at­ro­dy­si.

Tai ma­no fi­lo­so­fi­nis po­þiû­ris á ára­ðus, lei­ dþian­tis ára­ði­në­ti. Jei ma­ny­èiau, kad tai, kà da­rau, skir­ta am­þi­ny­bei, toks po­jû­tis bû­tø pa­ra­ly­þiuo­jan­tis, ir nie­ka­da ne­su­ge­ bë­èiau ára­ðy­ti jo­kio kû­ri­nio.”

Ið es­mës ne­ga­li­ma ras­ti straips­nio apie ðá pia­nis­tà, gar­së­jan­tá ir sa­vo Ha­ yd­no, Mo­zar­to, Schu­ber­to, Bartóko in­ter­pre­ta­ci­jo­mis, ku­ris ne­pa­mi­në­tø uni­ka­lios at­li­kë­jo at­min­ties ar po­lin­kio á ma­ra­to­ni­nius kon­cer­tø cik­lus, kai, pa­vyz­ dþiui, per tris va­ka­rus at­lie­ka­mi abu „Ge­

rai tem­pe­ruo­to kla­vy­ro” to­mai ir „Gold­ ber­go va­ria­ci­jos”. Tie­sa, pa­klaus­tas apie at­min­tá, pia­nis­tas ban­do kreip­ti kal­bà á spe­ci­fi­nius mu­zi­kos klau­si­mus, teig­da­ mas, kad jo at­min­tis – tai do­va­na, ku­ri pa­ti sa­vai­me në­ra ver­ty­bë, o pras­min­ga tik tai, kas su ja nu­vei­kia­ma. Ta­èiau pia­ nis­to at­min­tis vien mu­zi­ka ne­si­ri­bo­ja – jis ga­li ið­sa­miai kal­bë­ti apie kla­si­ki­næ po­ezi­jà, ta­py­bà, te­at­rà, fi­lo­so­fi­jà ar kad ras­tas svar­bus ran­krað­tis, taip pat apie spe­ci­fi­nes pe­da­li­za­ci­jos pro­ble­mas for­te­ pi­jo­nu gro­jant Ba­chà ar Schu­ber­tà. Ið­ties, kaip aið­kë­ja ið po­kal­biø su at­li­kë­ju, jam la­bai svar­bios vi­sos me­no for­mos, da­ ran­èios tie­sio­gi­næ áta­kà jo mu­zi­ki­niams spren­di­mams, le­mian­èios ir spe­ci­fi­niø for­te­pi­jo­no pro­ble­mø ana­li­zæ: „Kiek­vie­nam mu­zi­kan­tui bû­din­ga „gar­si­në vaiz­duo­të”. Vie­nø ji la­bai men­ ka, o ki­tø – ne­pa­pras­tai pui­ki. Tai tar­si spal­vø gau­sa: vie­niems þmo­nëms pa­kan­ ka juo­dos ir bal­tos spal­vos, ki­ti mëgs­ta dau­giau spal­vø, tre­ti – vi­sà pa­le­tæ. Að vi­sa­da gir­dë­da­vau gau­sy­bæ spal­vø, tik ne­ga­lë­da­vau jø ið­reikð­ti, nes bu­vau per jau­nas. Þmo­nës la­bai daug kal­ba apie tech­ ni­ kà – kad ðio ar ano pia­ nis­ to pui­ ki tech­ni­ka. Ta­èiau daþ­niau­siai tech­ni­ka su­vo­kia­ma klai­din­gai – pia­nis­tas, ðian­ dien kri­ti­kø aukð­ti­na­mas kaip tu­rin­tis „fan­tas­tið­kà tech­ni­kà”, pa­pras­tai yra tas, ku­ris gro­ja grei­èiau­siai ir gar­siau­siai, ne­ uþ­ka­bin­da­mas në vie­nos ne­rei­ka­lin­gos na­tos. Ta­èiau, ma­no su­pra­ti­mu, tech­ni­ka pir­miau­sia reið­kia ne­nu­trûks­ta­mai gy­và „gar­si­næ vaiz­duo­tæ”, ið­ra­din­gu­mà ir ge­

bë­ji­mà jà re­a­li­zuo­ti. Ði­taip ir pa­sie­kia­ma spal­vø gau­sos ið­raið­ka. Jei pia­nis­tas gir­di tik dvi spal­vas, jas ið­reikð­ti – ne toks jau di­dis me­nas. Ðiuo at­þvil­giu, ma­no nuo­ mo­ne, Al­fre­do Cor­tot, nors jis ir gro­jo daug klai­din­gø na­tø, tech­ni­ka bu­vo pui­ kiau­sia. Jis ge­bë­jo for­te­pi­jo­nu ið­gau­ti ne­ ási­vaiz­duo­ja­mà gau­sà spal­vø, mi­li­jo­nus spal­vø – tar­si di­dis ta­py­to­jas. Man tai la­ bai svar­bu. To­dël að taip ver­ti­nu ta­py­bà ir ki­tus me­nus /…/. Pir­ma tu­ri ei­ti idë­ja, tik ta­da – tech­ni­ka. Bet ne at­virkð­èiai!

Tech­ni­kos kon­cep­ci­ja ðian­dien ne­ re­tai su­pran­ta­ma klai­din­gai. Kas daþ­ niau­siai lai­ko­ma tech­ni­ka, ið tie­sø yra vien me­cha­ni­ka. Me­cha­ni­ka su­si­ju­si su va­rik­liais, ma­ði­noms. Tech­ni­ka – kur kas sub­ti­les­nis da­ly­kas, kai kas, kà þmo­nës ið­to­bu­li­no.”

N

ors jau dau­giau nei dvi­de­ðimt me­tø yra tarp­tau­ti­nio mu­zi­ki­ nio gy­ve­ni­mo cen­tre, A. Schif­ fas vi­sai ne­pa­na­ðus á þvaigþ­dæ ar áþy­my­bæ. Kaip þur­na­le „An­ dan­te” ra­ðo Tho­mas May, „tai þmo­gus, esan­tis prie­ðin­ga­me spek­tro po­liu­je nei toks pia­nis­tas kaip Vla­di­mi­ras Ho­ro­ wit­zas ar jo pa­ties tau­tie­tis Fe­renc­zas Lis­ztas (kom­po­zi­to­rius, ku­rio kû­ri­niø Schif­fo re­per­tu­a­re në­ra). Schif­fas – kuk­ lus ar­tis­tas, ir jo egoiz­mo sty­gius kar­tais ri­bo­ja­si su as­ke­tiz­mu”. Ðiuos bû­do bruo­ þus pia­nis­tas at­pa­þás­ta bei la­bai bran­gi­na ir sa­vo la­biau­siai ver­ti­na­mo kom­po­zi­to­ riaus cha­rak­te­ry­je. Vie­na­me sa­vo po­kal­ biø Schif­fas apie Ba­chà sam­pro­ta­vo taip:

„Pir­miau­sia Ba­chui vi­sið­kai stin­ga egoiz­mo – jis yra ne­áti­kë­ti­nai kuk­lus ir at­si­da­væs. Mes ne­su­vo­kia­me jo kaip „ge­ni­jaus” tuo po­þiû­riu, kaip ðis þo­dis api­bû­di­na Mo­zar­tà. Ta­èiau bû­ti­na la­bai aið­kiai su­pras­ti ne­áti­kë­ti­no mas­to Ba­cho do­va­nà, jo uni­ka­lu­mà. Man Ba­chas – la­ bai re­li­gin­gas þmo­gus pa­èia ge­riau­sia to þo­dþio pras­me, þmo­gus, su­pran­tan­tis mu­zi­kos kû­ri­mà kaip sa­vo mi­si­jà ir pa­ rei­gà. Ko­ky­bë, ku­rià gim­do jo ta­len­tas, – ið tie­sø stul­bi­na­ma: jis ra­ðo kas­dien, bet kû­ri­niai nie­ka­da ne­skam­ba dirb­ti­nai.

Ba­cho mu­zi­ka spin­du­liuo­ja po­li­fo­ni­jos gry­nu­mà, vi­sø kom­po­zi­ci­jos pa­ra­met­ rø ðva­rà ir leng­vu­mà. Èia la­bai svar­bu kiek­vie­nas bal­sas, kiek­vie­na na­ta. Ba­cho kû­ry­bo­je në­ra nie­ko ant­ra­ei­lio.”

K

ad ir koks bû­tø in­te­li­gen­tið­kas ir kuk­lus, A. Schif­fas nie­ka­da ne­si­bo­di uþ­im­ti ka­te­go­rið­kos po­zi­ci­jos. 2000 m. Aust­ri­jo­je á val­dþià at­ëjus an­ti­se­mi­ti­niais lo­zun­gais gar­së­jan­èiai Jörgo Hai­de­rio par­ti­jai, pia­nis­tas, ku­rio abu të­vai pa­ty­rë

kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lø siau­bà, at­ðau­kë sa­vo kon­cer­tus Aust­ri­jo­je, pa­va­din­da­ mas to­ká spren­di­mà „as­me­ni­ne pa­rei­ga”.

Ne ma­þiau at­li­kë­jui svar­bus ir ben­dras kul­tû­ros kli­ma­tas. Kal­bo­se apie klau­sy­to­ jus ir ap­skri­tai kul­tû­ros pa­dë­tá, at­si­sklei­ dþia pia­nis­to hu­ma­niz­mas ir kiek­vie­no as­me­ni­nës at­sa­ko­my­bës svar­ba: „Taip, klau­sy­to­jai vi­sa­da la­bai su­pra­ tin­gi ir la­bai at­vi­ri. Ir at­si­dë­ko­da­mas jiems, vi­sa­da no­riu pa­ro­dy­ti, kad jais vi­sið­kai pa­si­ti­kiu. Ne­ga­li­ma ma­ny­ti, kad þmo­nës yra kvai­liai. Nors vis ten­ka pa­ste­ bë­ti, kad mû­sø kul­tû­ros sklai­da vyks­ta la­bai klai­din­gai, ir tai la­bai blo­gai. Pa­ vyz­dþiui, kaip te­le­vi­zi­jos su­da­ro pro­gra­ mas? Pro­gra­mø su­da­ry­to­jai ma­no þi­nà, kà þiû­ro­vai no­ri gir­dë­ti. Ta­èiau mes taip pat þiû­ro­vai, o juk mû­sø nie­ka­da ne­bu­vo pa­klaus­ta. Tai­gi pro­gra­mø su­da­ry­to­jai au­to­ri­ta­rið­kai spren­dþia, kad mes ne­no­ri­ me ma­ty­ti jo­kiø kul­tû­ros pro­gra­mø, bent jau nor­ma­liu te­le­vi­zi­jos lai­ku, – jei­gu jau kul­tû­ros pro­gra­ma ir ro­do­ma, tai bû­ti­nai po vi­dur­nak­èio. O vi­sa, kas mums siû­lo­ ma per te­le­vi­zi­jà, – tai tik ne­ðvan­ky­bës.

Að­tuo­nias­de­ðimt ka­na­lø, o ro­do­ma vien pur­vas. Ko­dël? Ogi to­dël, kad tie, ku­rie uþ tai at­sa­ko, la­bai tiks­liai þi­no, kà da­ro.

Aki­vaiz­du, kad kul­tû­ra sà­mo­nin­gai þe­mi­na­ma. Tai þy­mu net ir smul­kme­no­ se. Pa­ vyz­ dþiui, net ir èia, Ham­ bur­ ge.

Va­kar, áë­jæs á sa­læ, pa­ma­èiau pla­ka­tus su sa­vo pro­gra­ma, ta­èiau vi­sið­kai su­pai­ nio­ta! O að tiek gal­vo­jau apie pro­gra­mos su­da­ry­mà ir ei­gà, at­siun­èiau or­ga­ni­za­ to­riams in­for­ma­ci­jà ko­ne prieð dve­jus me­tus. Ir ði­to­kios klai­dos! (In­ter­viu vy­ ko po A. Schif­fo kon­cer­to Ham­bur­ge, ku­ria­me jis gro­jo Ba­cho, Schu­man­no, Ja­ná­èe­ko ir Bartóko kû­ri­nius. Ja­ná­èe­ko ir Bartóko, kaip ðiuo­lai­ki­niø, ne­po­pu­lia­riø kom­po­zi­to­riø, pa­var­dës pla­ka­te ne­bu­vo pa­mi­në­tos – vei­kiau­siai, kad ne­at­bai­dy­ tø klau­sy­to­jø. – Aut.) Ði tar­si ið virðaus pri­mes­ta kul­tû­ros, ypaè te­le­vi­zi­jos lai­dø su­da­ry­mo, po­li­ ti­ka, ku­rià esa­me ver­èia­mi pri­im­ti, yra la­bai þa­lin­ga. At­ro­dy­tø, kad vi­suo­me­nës sà­mo­nei pa­skelb­tas kul­tû­ri­nis ka­ras.

Vyks­ta tiks­liai su­re­þi­suo­tas, di­de­liø pi­ ni­gø ir áta­kos vai­ruo­ja­mas vi­suo­me­nës nuo­mo­nës for­ma­vi­mas ir ma­ni­pu­lia­vi­ mas ja. Jis tiks­liai ir ið vi­sø jë­gø nu­kreip­ tas prieð tai, kà taip bran­gi­na­me kla­si­kos kû­ ri­ niuo­ se, – prieð jø ver­ tæ ug­ dant ir la­vi­nant sub­ti­lu­mà, es­te­ti­ná, dva­si­ná ir in­ te­lek­ti­ná ið­gy­ve­ni­mà! Kla­si­ki­në mu­zi­ka ið­ties yra ge­riau­sia ter­pë tie­sio­giai ska­ tin­ti pro­ti­næ ir dva­si­næ vai­kø rai­dà. Vi­sa tai griau­na­ma pa­si­tel­kus ro­ko mu­zi­kà ir nar­ko­ti­kus, vi­sið­kai sà­mo­nin­gai ku­riant kul­tû­ri­næ ap­lin­kà, ku­ri ap­sun­ki­na ar­ba

da­ro ne­áma­no­mà pro­duk­ty­vø þmo­gaus gy­ve­ni­mà. Be ypa­tin­gos va­lios ar be ypa­tin­go ug­dy­mo ðei­mo­je, ar be ko­kiø nors ypa­tin­gø as­me­ni­niø ry­ðiø jau­nam þmo­gui ðian­dien ið es­mës ne­áma­no­ma „vi­sið­kai nor­ma­liai” la­vin­tis ar aug­ti nuo vai­kys­tës.”

V

is dël­to, bû­da­mas op­ti­mis­tas ið pri­gim­ties, A. Schif­fas, nors ir ne­þeng­da­mas ko­ja ko­jon su nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, ðian­die­nos mu­zi­ki­në­je re­a­ly­bë­ je ma­to la­bai daug ge­ro, o jo lais­ve ir at­vi­ ro­mis ga­li­my­bë­mis al­suo­jan­èios min­tys apie Ba­chà tik­rai ver­tos dë­me­sio:

„Esu vi­siðkas tech­no­lo­gi­nis idio­tas – ne­tu­riu net mo­bi­lio­jo te­le­fo­no, kom­ piu­te­rio ir net ne­vai­ruo­ju. Bet að þi­nau ðiuos reið­ki­nius esant, ir man jie at­ro­do la­bai ádo­mûs. Taip, rei­kia su­tik­ti, kad ára­ðø in­dust­ri­jos pa­dë­tis liûd­na, bet ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad kla­si­ki­ne mu­zi­ka þmo­nës ne­si­do­mi. Ma­no nuo­mo­ne, yra vi­sai prie­ðin­gai. Pa­sau­lis ta­po ge­ro­kai di­ des­nis. Los An­dþe­le ar Niu­jor­ke, kur kà tik kon­cer­ta­vau, tiek daug þmo­niø at­ei­na á kon­cer­tus. Nors skai­èiais ir ne­ti­kiu, bet jûs tik pa­gal­vo­ki­te – sa­vo gy­ve­na­muo­ju me­tu kom­po­zi­to­riai kû­rë vos gru­pe­lei þmo­niø. O da­bar klau­sy­to­jø tiek daug.”

An­drÁ­sas Schif­fas „Nuo Ba­cho iki pa­grin­dø” Gre­ta ávai­riø aki­vaiz­des­niø su­kak­èiø 2000 m. bu­vo mi­ni­mos ir 250-osios Jo­han­ no Se­bas­tia­no Ba­cho mir­ties me­ti­nës. Pa­ na­ðiai kaip 1950 ir 1975 m., 2000-ai­siais vy­ko be­ga­lës ðven­èiø ir ið­kil­miø Va­ka­ rø mu­zi­kos të­vui pa­gerb­ti. Ðian­dien jo þvaigþ­ dë þi­ ba ðvie­ siau nei ka­ da nors is­to­ri­jo­je, o jo vie­ta olim­pe yra vi­suo­ti­nai pri­pa­þin­ta. Dau­gu­ma mu­zi­kø ir mu­zi­kos më­gë­jø já gar­bi­na, o tie, ku­rie nu­si­tei­kæ prie­ðin­gai, pa­pras­tai gë­di­ja­si tai pa­sa­ky­ ti. Ir ið tie­sø jie tu­rë­tø jaus­ti gë­dà. Juk jis su­kû­rë vi­sø mu­zi­kos þan­rø – re­li­gi­niø ir pa­sau­lie­ti­niø, vo­ka­li­niø ir in­stru­men­ti­ niø – gro­þio, meist­rið­ku­mo ir to­bu­lu­mo pa­min­klus, ku­riems ne­pri­lygs­ta vë­les­niø epo­chø meist­rø dar­bai.

Schu­man­nas ra­ðë, kad „Ge­rai tem­pe­ ruo­tas kla­vy­ras” tu­ri bû­ti kas­die­në kiek­ vie­no mu­zi­kan­to duo­na. Iro­nið­ka, kad ið vi­sø in­stru­men­ti­nin­kø kaip tik pia­nis­tø gy­vas ry­ðys su Ba­cho mu­zi­ka yra pats men­kiau­sias. Vi­si smui­ki­nin­kai stu­di­ juo­ja jo so­lo so­na­tas ir par­ti­tas, vi­si vio­ lon­èe­li­nin­kai mo­ko­si grieþ­ti ðe­ðias so­lo siu­i­tas, o bai­gæ mo­kyk­là ir to­liau kon­cer­ tuo­se gro­ja ðiuos jo kû­ri­nius. Vi­sai ki­taip

Muzikos barai /45

yra su pia­nis­tais – dar vai­kys­të­je ið­mo­kæ ke­lias in­ven­ci­jas, o stu­di­jø me­tais kon­ser­ va­to­ri­jo­je – ke­lis pre­liu­dus ir fu­gas, nes tai pri­va­lo­mi kû­ri­niai, ið kar­to po pas­ku­ ti­nio eg­za­mi­no jie pa­de­da Ba­cho gai­das á len­ty­nà, kur jos liks ne­at­vers­tos vi­sà gy­ ve­ni­mà. O juk tai – di­dþiu­lë ne­tek­tis. Juk mu­zi­kan­to gy­ve­ni­mas be Ba­cho yra tar­si ak­to­riaus – be Sha­kes­pe­a­re’o. Ko­dël tiek daug mu­zi­kan­tø at­ima ið sa­væs tai, kas ge­riau­sia, ir ten­ki­na­si leis­da­mi lai­kà su ávai­riau­sios ko­ky­bës ki­tø kom­po­zi­to­riø mu­zi­ka? Tei­sy­bë, vie­nà ki­tà Ba­cho kû­ri­ ná, pa­pras­tai re­èi­ta­lio pra­dþio­je, ið­girs­ti ga­li­ma, taip pat yra ke­le­tas pia­nis­tø, ku­rie Ba­cho mu­zi­kà at­lie­ka nuo­lat ir aist­rin­gai, bet tai la­biau ið­im­tis nei tai­ syk­lë. Pa­nag­ri­në­ki­me ðià keis­tà si­tu­a­ci­jà.

Ga­li­mos trys prie­þas­tys, dël ko at­si­sa­ko­ ma gro­ti Ba­cho mu­zi­kà: tam stin­ga ar­ba mei­lës, ar­ba su­pra­ti­mo, ar­ba drà­sos. Pir­ mo­ji prie­þas­tis – sun­kiai áti­kë­ti­na, ant­ro­ji – kiek la­biau áma­no­ma, o tre­èio­ji – ti­kë­ti­ niau­sia. Bet ar sty­gi­nin­kai Ba­cho mu­zi­kà su­vo­kia ge­riau? Tik­rai ne. Jie kur kas ma­ þiau pra­tæ prie po­li­fo­ni­nës fak­tû­ros. Tad jei­gu pia­nis­tams ið­ma­ny­mo ir su­pra­ti­mo ne­trûks­ta ir jei­gu jiems ði mu­zi­ka pa­tin­ ka, ko gi jie taip bi­jo?

Da­lis at­sa­ky­mo á ðá klau­si­mà sie­ti­na su klai­din­gai su­pras­tu þo­dþiu „au­ten­tið­ ku­ mas”. Kai ku­ rie þmo­ nës ma­ no, kad at­lik­ti Ba­cho mu­zi­kà ðiuo­lai­ki­niu for­te­pi­ jo­nu – tie­siog mir­ti­na nuo­dë­më. Jie tei­gia at­kû­ræ Ba­cho lai­kø mu­zi­ka­vi­mo sà­ly­gas ir si­tu­a­ci­jà. Ka­dan­gi for­te­pi­jo­nas, koks jis yra da­bar, Ba­cho lai­kais ne­eg­zis­ta­vo, tai jis tu­ri bû­ti uþ­draus­tas, pa­ða­lin­tas, lik­vi­duo­tas. Jø po­þiû­riu, Ba­chà bû­ti­na gro­ti vien kla­ve­si­nu ir kla­vi­kor­du. Anot ði­taip ma­nan­èiø­jø, Ha­yd­nas, Mo­zar­tas, Be­et­ho­ve­nas ir Schu­ber­tas, at­lie­ka­mi jø lai­ko­tar­pio for­te­pi­jo­nu, taip pat skam­ba daug pa­trauk­liau. O kà gi mes tu­rë­tu­me gro­ti 1990 m. pa­ga­min­tu „Stein­way” for­te­pi­jo­nu? Gal­bût El­liot­to Car­te­rio mu­zi­kà. Aèiû Die­vui, „au­ten­tið­ku­mas” ne­gàs­di­na mû­sø dik­ta­to­rið­ku­mu, ir at­ lik­ti Ba­cho mu­zi­kà for­te­pi­jo­nu dar vis ne­uþ­draus­ta. (Ver­të­tø pa­skai­ty­ti pui­kø Ri­char­do Ta­rus­ki­no straips­ná „Aut­hen­ti­ ci­ty and Early Mu­sic”, re­da­guo­tà Ni­cho­ la­so Ke­ny­o­no, OUP, 1988.)

Ið vi­sø Ba­cho kû­ri­niø kla­vy­ri­niams in­stru­men­tams tik trys – „Ita­lið­ka­sis kon­cer­tas”, „Pran­cû­zið­ko­ji uver­tiû­ra” ir „Gold­ber­go va­ria­ci­jos” – su­kur­ti bû­tent dvie­jø ma­nu­a­lø kla­ve­si­nui. Daug kû­ri­ niø bu­vo skir­ta kla­vi­kor­dui – jaut­riam ir ðvel­niam in­stru­men­tui, pa­si­þy­min­èiam to­kiu in­ty­mu­mu, kad di­des­nia­me kam­ ba­ry­je jo gar­sas tie­siog ið­nyks­ta. „In­ven­ ci­jø” áþan­go­je Ba­chas ra­ðë apie can­ta­bi­le me­nà, dai­nin­go gro­ji­mo ma­nie­rà. Ið to

Muzikos barai /46

ga­li­ma su­pras­ti, kad ðie kû­ri­niai la­biau tin­ka kla­vi­kor­dui nei skam­bes­niam ir per­ku­sið­kes­niam kla­ve­si­nui. Nie­kas ne­þi­ no „to vie­nin­te­lio” in­stru­men­to, ku­riam pa­ra­ðy­tas „Ge­rai tem­pe­ruo­tas kla­vy­ras”.

Kai ku­rie kû­ri­niai èia tar­si tin­ka kla­vi­ kor­dui, ki­ti – kla­ve­si­nui, var­go­nams ar pe­da­li­niam kla­ve­si­nui. Në vie­nas ið ðiø in­stru­men­tø ne­ga­li vi­sa­ver­tið­kai ati­tik­ti vi­sø ðio cik­lo kû­ri­niø rei­ka­la­vi­mø. O mo­der­nu­sis for­te­pi­jo­nas ga­li. Dvie­juo­se pas­ku­ti­niuo­se ðe­dev­ruo­se – „Fu­gos me­ ne” ir „Mu­zi­ki­në­je au­ko­je” – Ba­chas ið vi­so at­si­sa­kë nu­ro­dy­ti in­stru­men­tà. Mes tik ga­li­me nu­ma­ny­ti, kad jie skir­ti kla­vi­ ði­niam in­stru­men­tui, – taip vi­sa­pu­sið­kai juos áma­no­ma pa­gro­ti dviem ran­ko­mis. „Ba­cho mu­zi­kà ir ben­drà jo am­þiaus mu­zi­kos ly­gá ski­ria ast­ro­no­mi­nis nuo­to­ lis” (Ador­no, cit. pa­gal Ta­rus­ki­no str.).

Steng­da­mie­si at­skleis­ti vi­suo­ti­næ ðios mu­zi­kos pras­mæ, ne­ga­li­me ástrig­ti gin­ èy­da­mie­si apie in­stru­men­tus. Pa­grin­di­ nis klau­si­mas tu­ri bû­ti ðis – kaip mes jà gro­si­me? Taip pat, jei no­ri­me ið­girs­ti ðià mu­zi­kà gy­vai, o ne vien ma­þuo­se kam­ba­ riuo­se ir ára­ðy­tà, for­te­pi­jo­nà pa­tei­sin­ti bû­ti­na. „Bet luk­tel­ki­te mi­nu­të­læ, – pra­tars prieð­ta­rau­jan­tis bal­sas, – kaip ga­li­te sa­ky­ti, kad for­te­pi­jo­nas yra ig­no­ruo­ja­ mas? Ar­gi ne­skam­ba kon­cer­tø sa­lë­se ga­na daug Ba­cho-Lis­zto, Ba­cho-Tau­si­go, Ba­cho-Bu­so­ni?” Taip, skam­ba, ir kuo dau­ giau – tuo blo­ giau. Ðioms Ba­ cho transk­rip­ci­joms bû­din­ga XIX a. ant­ro­ sios pu­sës dva­sia. Kaip ir ar­chi­tek­tû­ro­je, kur daug nuo­sta­biø ro­ma­ni­niø baþ­ny­èiø bu­vo dras­tið­kai pa­keis­tos go­ti­ka ar, dar bai­siau, ba­ro­ko sti­liu­mi, transk­rip­ci­jø au­ to­riai taip pat jau­të bû­ti­ny­bæ keis­ti mu­zi­ ki­ná teks­tà. Ið­ori­nës baþ­ny­èiø sie­nos li­ko tos pa­èios, o á vi­dø, „ðlo­vi­nant Aukð­èiau­ si­à­já”, bu­vo pri­grûs­ta be­ga­lë auk­su ir si­dab­ru spin­din­èiø puo­ðy­bos ele­men­tø.

Taip ir mu­zi­ko­je – pri­dë­ti ma­sy­vûs akor­ dai, griaus­min­gos ok­ta­vos ir áman­trûs pa­sa­þai, vi­sai neat­si­þvel­giant á tai, kad jie dar­ko Ba­cho kon­tra­punk­to ðva­rà.

De­ja, ori­gi­na­liu van­da­li­zuo­tø baþ­ ny­èiø þa­ve­siu gro­þë­tis ne­be­ga­li­me. Su Ba­cho mu­zi­ka yra ki­taip – vis dar ga­li­ me gráþ­ti prie pir­mi­nio teks­to ir iðmes­ti vi­sas transk­rip­ci­jas. Gar­sio­ji Cha­con­ne ið Par­ti­tos so­lo smui­kui d-moll – vie­nas nuo­sta­biau­siø mu­zi­kos kû­ri­niø. Jo­je Ba­ chas vien ke­tu­rio­mis sty­go­mis su­ku­ria di­din­gai ka­ted­rai pri­lygs­tan­èià mu­zi­ ki­næ struk­tû­rà. Bu­so­ni transk­rip­ci­jo­je for­te­pi­jo­nui vi­sa pa­tir­tis su­griau­na­ma.

Mes ne­be­da­ly­vau­ja­me smui­ki­nin­ko pa­stan­go­se pa­siek­ti, at­ro­dy­tø, ne­áma­ no­ma. Grie­þiant smui­ku, ke­tu­riø bal­sø po­li­fo­ni­ja – eks­tra­or­di­na­rus re­zul­ta­tas, o

at­lie­kant for­te­pi­jo­nu, tai skam­ba tie­siog nor­ma­liai. Daug ge­riau bû­tø ori­gi­na­lo teks­tà gro­ti for­te­pi­jo­nu, bet Bu­so­ni’ui tai bû­tø per pa­pras­ta ir nuo­bo­du, to­dël jis pri­sod­ri­na teks­tà ok­ta­vø ir ki­tø pia­nis­ti­ niø áman­try­biø. Net ir ðian­dien ðis abe­jo­ ti­nas „per­kû­ri­mas”* * yra la­bai þy­miø ir ne to­kiø þy­miø pia­nis­tø, dau­giau Ba­cho mu­zi­kos ne­gro­jan­èiø në na­tos, re­per­tu­a­ re. Be­je, ne­si­var­gi­na jie ið­mok­ti ir Bu­so­ni kû­ri­niø, pa­vyz­dþiui jo nuo­sta­bio­sios „Fan­ta­sia con­trap­pun­tis­ti­ca”. Ka­dai­se, kai Ba­cho mu­zi­ka ne­bu­vo pla­èiai þi­no­ma ir at­lie­ka­ma, XIX a. transk­rip­ci­jos ti­ko. Ðian­dien tai – vi­siðkas anach­ro­niz­mas, anaip­tol ne­pa­de­dan­tis jos su­vok­ti.

Be­je, pui­kus transk­rip­ci­jø meist­ras bu­ vo ir pats Ba­ chas. Jis aran­ þa­ vo net ðe­ðio­li­ka ávai­riø kom­po­zi­to­riø – Vi­val­di, Mar­cel­lo, Te­le­man­no ir t. t. – kon­cer­tø.

Kur­da­mas ðias transk­rip­ci­jas, jis mo­kë­ si ita­lið­ko kon­cer­to þan­ro. Be to, Ba­chas re­konst­ruo­da­vo ir sa­vo kû­ri­nius: taip Kon­cer­tas smui­kui E-dur vir­to Kon­cer­tu kla­vy­rui D-dur, o ke­lios ki­tø kla­vy­ri­niø kon­cer­tø da­lys pa­si­sko­lin­tos ið ávai­riø kan­ta­tø. Nuo­sta­bu, kaip jis kei­èia to­na­ ci­jas. Kon­cer­to smui­kui pir­mo­ji in­to­na­ ci­ja kla­vy­ro va­rian­te kiek pa­keis­ta, ir tai vi­sið­kai kei­èia te­mos cha­rak­te­rá. Ba­chas aran­þa­vo tik sa­vo pa­ties ir am­þi­nin­kø kû­ ri­nius. Jis nie­ka­da ne­per­dir­bo Schützo, Pa­lest­ri­nos ar Oc­keg­he­mo.

Pa­si­rink­tà­sias re­dak­ci­jas tu­ri­me áver­ tin­ti teks­to tiks­lu­mo po­þiû­riu. Czer­ny, Bu­so­ni, d’Albert, von Bu­lo­was ir dau­ge­ lis ki­tø þy­miø mu­zi­kan­tø, taip pat Bartókas – vi­si pri­si­dë­jo kur­da­mi di­dþiu­læ Ba­cho kû­ri­niø re­dak­ci­jø ko­lek­ci­jà. Svar­ bios taip pat Bis­chof­fo ir To­vey re­dak­ci­ jos. Yra ir ne vie­na „pir­mi­në” ver­si­ja, ið ku­riø þi­no­miau­sios – Hen­le’s Ba­ren­rei­te­ rio ir „Wie­ner Ur­text”. Taip pat yra dvi kri­ti­nës vi­sø vei­ka­lø re­dak­ci­jos – „Bach Ges­sels­chaft” ir „Neue Bach-Aus­ga­be”.

Kaip pa­si­rink­ti ir ar ga­li tas pa­si­rin­ki­mas bû­ti ge­ras?

Czer­ ny ir jo se­ kë­ jø, be jo­ kios abe­ jo­nës, rei­kë­tø veng­ti: ðios re­dak­ci­jos pri­lygs­ta transk­rip­ci­joms. Bis­chof­fo ir To­vey re­dak­ci­jos abi pui­kios, ant­ro­ji dar ir su áþval­gia pre­liu­dø bei fu­gø ana­li­ze.

Va­di­na­mie­ji „Ur­text” lei­di­niai në­ra iden­ tið­ki, bet ver­ti nag­ri­në­ti. Jø trû­ku­mas tas, kad vi­suo­se, ið­sky­rus Hen­le’s Ba­ren­rei­ te­rio, yra re­dak­to­riø ar ki­tø „eks­per­tø” su­ra­ðy­tos pirð­tuo­tës. Kai ku­riems stu­den­ tams ir më­gë­jams ði in­for­ma­ci­ja – ge­ra pa­gal­ba, ki­tus tai pa­pras­èiau­siai er­zi­na. Ðiuos at­li­kë­jus pa­guos dvi gra­þios kri­ ti­nës re­dak­ci­jos, spaus­di­nan­èios vi­sus esa­mus ðal­ti­nius, kur nie­ko ne­pri­dë­ta re­dak­to­riø.

Vis dël­to, no­rint dar nuo­dug­niau

pa­þin­ti Ba­cho min­tá, rei­kia pa­þvelg­ti ir á jo ran­krað­èius. Net ir gra­þiau­siai ið­spaus­ din­tas lei­di­nys ne­ga­li at­kur­ti Ba­cho ra­ðy­ se­nos gro­þio, ele­gan­ci­jos ir vi­di­nës jë­gos.

Tos nuo­sta­biai ban­guo­jan­èios li­ni­jos yra to­kios ið­raið­kin­gos, kad kar­tais mums pa­ro­do, kaip tu­ri lie­tis mu­zi­ka. Nie­kas ne­ga­li ása­ky­ti van­de­ny­nui liau­tis kë­lus ban­gas. Ran­krað­èiai mums taip pat su­ tei­kia ga­li­my­bæ skai­ty­ti skir­tin­gø rak­tø no­ta­ci­jà, tuo tar­pu dau­gu­ma ðiuo­lai­ki­ niø re­dak­ci­jø var­to­ja vien smui­ko ir bo­so rak­tà. Tie, ku­rie jau­di­na­si, kad ran­krað­tá bus sun­ku ðif­ruo­ti, te­skai­to ðá rað­tà kaip my­li­mo ðei­mos na­rio laið­kà.

Ba­cho at­li­ki­mas for­te­pi­jo­nu, nors ir bai­siai „ne­au­ten­tiðkas”, be­je, ga­li bû­ti is­ to­rið­kai pa­grás­tas. Nau­ji ge­riau­siø Ba­cho lai­kø trak­ta­tø ir va­do­vë­liø, pa­ra­ðy­tø C. Ph. E. Ba­cho, Qu­ant­zo, Kirn­ber­ge­rio ir ki­tø, lei­di­mai pri­ei­na­mi net pia­nis­tams!

Di­dþio­sios mu­zi­ka­vi­mo pa­slap­ties ðie ðal­ti­niai mums ne­at­skleis, bet tai in­for­ ma­ci­jos lo­bis sti­liui, es­te­ti­kai, or­na­men­ ti­kai, im­pro­vi­za­ci­jai, bo­so ðif­ra­vi­mui ir ki­tiems laik­me­èio ele­men­tams pa­þin­ti.

C. Ph. E. Ba­chas ra­ðë, kad vis­kas ga­lø ga­le pri­klau­so nuo buon gus­to – ge­ ro sko­nio. Vei­kiau­siai tais lai­kais ir­gi bu­vo pa­kan­ka­mai cat­ti­vo gus­to þmo­niø.

Ran­krað­èiuo­se la­bai ma­þai nuo­ro­dø tam tik­rais at­li­ki­mo – tem­po, di­na­mi­kos, fra­zuo­tës, ar­ti­ku­lia­ci­jos, or­na­men­ti­kos ir pan. – klau­si­mais. Be abe­jo, vis­ko iki ga­lo uþ­ra­ðy­ti ne­rei­kë­jo, nes tiems, ku­rie tu­ri ge­rà sko­ná, sa­vo me­to mu­zi­kos kal­ ba bu­vo su­pran­ta­ma. At­li­kë­jas tu­rë­jo uþ­pil­dy­ti spra­gas rem­da­ma­sis mu­zi­kos ið­ma­ny­mu ir ins­tink­tu. Be­veik ne­abe­jo­ ti­na, kad pats Ba­chas to pa­ties kû­ri­nio nie­kuo­met ne­gro­da­vo du kar­tus taip pat. To­dël ið­li­ko ke­li „Chro­ma­ti­nës fan­ta­ zi­jos”, „Pran­cû­zið­kø­jø siu­i­tø”, ki­tø kû­ri­ niø va­r ian­tai. Ðian­d ien mes la­b ai nu­t o­l æ nuo tos pui­kios epo­c hos ir ne­g a­l i­m e (net ir ne­t u­r ë­tu­me ban­d y­ti) at­k ur­t i jos ápro­ èiø ir ap­lin­ky­biø. Mes tik mir­t in­g ie­j i, bet tu­r i­me pa­si­kliau­ti sa­vo ins­t ink­t ais ir pa­si­t elk­ti mu­zi­ki­næ fan­t a­z i­j à, o ne ak­l ai sek­t i ne­ma­to­mo mu­zi­ki­n ës po­l i­ci­j os pirð­ to þen­k lu, tar­si sa­kan­è iu: „Ðiukð­t u taip ne­da­r yk!” Pia­nis­tas tu­ri bû­t i ne ver­g as, bet vei­k iau tar­pi­nin­kas ir at­k û­rë­j as, be­ veik ant­ra­sis kom­po­zi­to­rius. Ba­cho teks­ tas yra ðven­tas, bet jis su­tei­k ia mums lais­væ pa­si­rink­ti ir pri­i m­t i tam tik­rus spren­di­mus. Czer­ny ir ki­t ø re­d ak­ci­j os blo­g os kaip tik tuo, kad ðià ga­li­m y­b æ ið mû­sø at­ima. Jos pri­sta­t o re­d ak­t o­riaus in­t er­p re­ta­c i­j à kaip at­l i­k i­m o va­rian­t à, ta­èiau ið­s paus­d in­tos stu­m ia at­l i­k ë­j us ne va­do­v au­tis sa­v o pa­è iø fan­t a­z i­j a, o tap­t i ne­màs­t an­è iais ro­bo­tais.

Ba­cho mu­zi­ko­j e la­bai ma­þ ai kur pa­

þy­m ë­t as tem­pas. Pir­ma­ja­me „Ge­rai tem­ pe­ruo­t o kla­v y­ro” to­me jis nu­ro­dy­tas tik pen­k is­k art, ant­ra­ja­me – në kar­to. In­v en­ ci­jos ir dau­ge­lis ki­tø kû­ri­niø – taip pat be tem­p o nuo­ro­dø. Vos ke­lio­s e ið „Gold­ ber­g o va­ria­c i­jø” pa­þy­më­ta: Nr. 7 – tem­po di Gi­g a; Nr. 15 – An­dan­te; Nr. 25 emo­c i­në vi­s o kû­ri­nio kul­mi­na­c i­ja – Ada­gio. Siu­i ­ tos ir par­ti­tos – tai ið es­mës al­le­man­de, cou­ran­te, sa­r a­b an­de, gi­gue ir ki­tø to me­to ðo­k iø se­k os. Su­s i­pa­þi­næs su siu­i­to­mis, at­l i­k ë­j as at­pa­þins ðo­kius ir ki­tuo­s e kû­ ri­n iuo­s e ir su­gre­tins pir­mo­jo to­mo Pre­ liu­d à cis-moll su cou­r an­te, ant­ro­jo to­mo Fu­g à F-dur – su gi­gue, o to pa­ties to­mo Fu­g à B-dur – su me­nu­e­tu. Ne­áma­no­ma ir be­p ras­mið­ka tiks­liai api­b rëþ­ti ðo­kio tem­p à. Pa­slap­tis yra ne at­li­ki­mo grei­tis, o rit­m o api­b û­di­ni­mas. Taip pat ne­áma­no­ ma tiks­l iai at­s a­ky­ti, kaip lë­tai yra ada­gio ar an­d an­te ar kaip grei­tai – al­leg­r o ar pres­ to. An­d an­te reið­kia „þings­nio grei­è iu” ir, be abe­jo, yra grei­è iau nei ada­gio, bet net ir Ba­cho ada­gio nie­ka­da ne­ga­li­ma ly­gin­ti su Bruc­k ne­rio pla­ty­b ë­mis. Al­leg­r o – tai tie­siog links­mai ir dþiu­giai, o ir pres­to XVIII a. ne­b u­v o sie­ja­ma su virð­gar­s i­niu grei­èiu. Ba­c has yra dos­niau­s ias ið vi­s ø kom­p o­z i­t o­riø, nes jo mu­zi­kà ga­li­ma áti­k i­n a­m ai gro­ti la­b ai ávai­riu tem­pu. Ðiuo at­þ vil­giu jis yra vi­s ið­ka Mo­zar­to prie­ð in­g y­b ë. Ge­ras tem­pas jo mu­zi­ko­je yra pa­t a­ria­mas har­mo­ni­niu ki­ti­mu, su­ tei­k ian­èiu ga­li­my­b æ at­li­kë­jui be jo­kios sku­b os ar­ti­ku­liuo­ti net ir smul­kiau­s ios ver­t ës na­t as.

Po­l i­fo­ni­jos ir kon­tra­punk­to gry­nu­ mas rei­k a­lau­ja ypaè ðva­raus at­li­ki­mo.

To sie­k ian­tis pia­nis­tas tu­ri þi­no­ti, kad jo mir­t i­n as prie­ð as – de­ð i­ny­s is pe­da­las. Ðis pui­k us átai­s as yra ne­pa­mai­no­mas XIX ir XX a. mu­z i­kos ele­men­tas, bet Ba­c ho mu­ zi­k o­j e já bû­ti­na nau­do­ti tau­piai ir la­b ai pa­m a­t uo­t ai. Tei­s y­b æ sa­kant, vi­s à Ba­c ho kû­ry­b à ga­li­ma pui­kiau­s iai at­lik­ti net ne­p a­l ie­t us pe­da­lo. (Taip at­lie­ka­mas, bet ku­ris Cho­pi­no ar Schu­man­no kû­ri­nys skam­b ë­t ø ab­s ur­dið­kai.) Ðian­die­nos sty­ gi­n in­k ai vi­s ur var­to­ja vib­r a­to, o pia­nis­tai nie­k aip ne­ga­li nu­lai­ky­ti ko­jos ne ant pe­d a­l o. Vie­nas ið mû­s ø lai­kø mu­zi­ki­nio la­vi­n i­m o ab­s ur­dø – po­þiû­ris á pa­þy­më­ji­ mus sen­za vib­r a­to ir sen­z a pe­da­le kaip á be­ veik ne­á ma­no­mus. Joks Ba­c ho lai­kø kla­ vi­ð i­n is in­s tru­men­tas ne­tu­rë­jo ðios nau­ jo­vës, ir aki­v aiz­du, kad kom­po­zi­to­rius sa­vo kû­ri­nius sky­rë at­lik­ti ran­ko­mis.

No­rë­d a­m as gro­ti ir ko­jo­mis, tam gre­ta jis vi­s a­d a tu­rë­jo var­go­nus. Be abe­jo, bû­ tø kvai­l a ir dog­ma­tið­ka Ba­c ho mu­zi­ko­je vi­s ið­k ai uþ­draus­ti de­ð i­ná­já pe­da­là. Pia­nis­ tai pui­k iau­s iai ga­li já pa­s i­telk­ti siek­da­mi spal­vi­n iø ar ypa­tin­gø re­zo­nan­s o efek­tø, bet ne dël su­lie­tos po­li­fo­ni­nës fak­tû­ros

ar no­rë­da­mi pa­s lëp­ti ne­s u­ge­bë­ji­mà pa­ siek­ti ko­ky­b ið­kà le­ga­to vien pirðtais.

At­li­kë­jai tu­ri pa­tys pa­s i­rink­ti ar­ti­ku­ lia­c i­jà ir fra­zuo­tæ. Se­no­ji Ba­cho at­li­ki­mo ma­nie­ra sem­pre le­ga­to, vis dar vy­r au­jan­ti kon­s er­v a­to­ri­jo­s e, po tru­pu­tá nyks­ta, o at­kur­ti Ba­c ho lai­kø in­s tru­men­tai mus ið­mo­kë áver­tin­ti ávai­rias jø ar­ti­ku­lia­ci­ nes ga­li­my­b es. Ide­a­lia­me pa­sau­ly­je du krað­tu­ti­nu­mai ga­lë­tø bû­ti su­de­r i­na­mi, ir mes gir­dë­tu­me ne tik pui­kiai ar­ti­ku­liuo­ tus gar­s us, skie­me­nis ir þo­dþius, bet ir sa­ki­nius ar pa­ra­gra­fus.

Or­na­men­tas – la­b ai svar­bus ðio sti­ liaus ele­men­tas. Vie­nais at­ve­jais puo­ ðy­b os ele­men­tai bû­na uþ­r a­ðy­ti, ki­tais – siû­lo­mi trum­pi­ni­mai ar þen­klai. Sa­vo „Cla­v ier-Büchlein”, su­kur­to­je sû­nui Wil­ hel­mui Frie­de­man­nui, Ba­chas su­da­r ë len­te­læ, kaip ðif­ruo­ti pa­gra­þi­ni­mus. C. Ph. E. Ba­c ho ir ki­tø te­o re­ti­kø trak­ta­tuo­ se il­gi straips­niai skir­ti pa­gra­þi­ni­mø gro­ ji­mo me­nui, ir da­b ar­ties at­li­kë­jai tu­r ë­tø su ðia tra­di­c i­ja su­s i­pa­þin­ti. Pa­þi­n us ðal­ti­ niais, bus ga­li­ma lais­v ai, su pa­si­ti­kë­ji­mu pa­gra­þi­ni­mus var­to­ti kû­ri­niuo­se net ir ten, kur jie ne­pa­þy­më­ti.

De­rë­tø pai­s y­ti kar­to­ji­mo þen­klø, nes jie su­tei­kia klau­s y­to­jams ga­li­my­bæ dar kar­tà ið­girs­ti kû­ri­nio at­kar­pà. Bet ar­gi pa­ kar­to­to­ji at­kar­pa tu­ri bû­ti me­cha­n ið­kas at­kû­ri­mas to, kas jau kar­tà gir­dë­ta? Dvi­ na­rës for­mos ðo­kiø siu­i­tø da­ly­se pa­kar­ to­ji­mus pa­tei­s ins pa­gra­þi­n i­mai, ar­ti­ku­ lia­c i­jos ar di­na­mi­niai pa­kei­ti­mai. Ge­r as sko­nis pa­s a­kys, kur ir kiek pa­gra­þi­ni­mø rei­kia. Ge­riau ma­þiau nei dau­giau.

Kû­ri­niuo­s e kla­v e­s i­nui, to­kiuo­se kaip „Ita­lið­ka­s is kon­c er­tas”, pa­þy­më­ji­mus for­te ir pia­no Ba­c has var­to­ja ma­n u­a­lo pa­s i­kei­ti­mui pa­ro­dy­ti. Jo­kiu ki­tu at­ve­ju di­na­mi­kos jis ne­nu­ro­do. Ðie di­na­mi­niai þen­klai ne­tu­rë­tø mû­s ø klai­din­ti, kad jo mu­zi­ka vien tik „juo­da ir bal­ta”. Ðian­die­ ni­nis for­te­pi­jo­nas yra ne­pa­ly­gin­ti di­na­ mið­kai pra­na­ð es­nis uþ sa­v o pirm­ta­kus, ta­è iau bû­tø ab­s ur­dið­ka at­lie­kant Ba­cho mu­zi­kà nau­do­ti vi­s à jo jë­gà ir re­zo­nan­ sà. Tarp tra­piø „Pran­c û­zið­kø­jø siu­i­tø” ir la­b ai dra­ma­tið­kos ðeð­to­s ios par­ti­tos ga­li­ ma ras­ti mi­li­jo­nus at­s pal­v iø. Di­na­mi­ka taip pat tu­ri at­s pin­dë­ti ir sa­lës, ku­r io­je vyks­ta kon­c er­tas, ap­im­tá ir akus­ti­kà.

Pa­b lo Ca­s al­s as, vie­nas ge­r iau­siø vi­sø lai­kø Ba­c ho at­li­kë­jø, nu­ro­dë, kad ak­cen­ tai – tai mu­zi­kos drus­ka ir pi­pi­rai. Tai sa­ky­da­mas, jis tu­rë­jo ome­ny­je ne me­cha­ nið­kà kiek­v ie­nos stip­rio­s ios tak­to da­lies pa­b rë­þi­mà, o gy­v y­b in­gà pul­sa­vi­mà ir drà­s à pa­ro­dy­ti mu­zi­ki­nës tëk­mës ne­pe­ rio­dið­ku­mà. Ðian­dien ky­la pa­vo­jus, kad, dis­ku­tuo­da­mi apie ðá ar ki­tà in­stru­men­ tà ar­b a apie tre­lës pra­dë­ji­mà pa­grin­di­n e ar vir­ð u­ti­ne pri­dë­ti­ne na­ta, mes tie­siog

Muzikos barai /47

Svetur gaið­ta­me lai­k à. Rei­k ia pri­p a­þ in­t i, kad Ba­chas – gy­vy­bið­kai svar­bi mû­sø mu­zi­ ki­nio pa­vel­do da­lis. Kaip ðio pa­sau­lio áva­dà vai­kams jau ko­ne nuo pir­mø­jø pa­mo­kø ga­li­ma pa­teik­ti „Ma­þuo­sius pre­liu­dus” ar­ba „Anos Mag­da­le­nos Bach sà­siu­vi­ná”. Pa­þin­tá tæ­siant, ke­lias per in­ ven­ci­jas ir „Ge­rai tem­pe­ruo­tà kla­vy­rà” ve­da iki pat „Gold­ber­go va­ria­ci­jø” ir „Fu­ gos me­no”. Ðia­me ke­ly­je lau­kia ir to­kios gro­þy­bës kaip „Pran­cû­zið­ko­sios siu­i­tos”, „An­glið­ko­sios siu­i­tos”, par­ti­tos ir dau­ge­ lis ki­tø kû­ri­niø. (Jau­ni stu­den­tai, sie­kian­ tys per­ðok­ti vie­nà ið eta­pø ir no­rin­tys, ne­stu­di­ja­væ leng­ves­niø kû­ri­niø, ið kar­to im­tis „Gold­ber­go va­ria­ci­jø”, tu­rë­tø bû­ti kan­trûs. Ne­áma­no­ma áveik­ti Eve­res­to, prieð tai ne­áko­pus á ma­þes­ná kal­ne­lá.)

Ba­cho áta­ka vë­les­niems kom­po­zi­to­ riams – nuo Mo­zar­to ir Be­et­ho­ve­no iki Cho­pi­no ir Bartóko – pui­kiai þi­no­ma.

Jo me­ nas to­ liau þa­ vi ir ákve­ pia mû­ sø die­nø kom­po­zi­to­rius. Ba­chas bu­vo la­bai ti­kin­tis þmo­gus. Uni­ka­liai dva­sin­ga jo mu­zi­ka vi­sa­da su­ku­ria tarp at­li­kë­jø ir klau­sy­to­jø, kad ir ko­kie skir­tin­gi bû­tø jø ási­ti­ki­ni­mai ir pa­þiû­ros, ben­dru­mo po­jû­tá. n Li­te­ra­tû­ra

Schiff, An­drás. „Bach to Ba­sics”, In­ter­na­tio­nal Pia­no, Sep­tem­ber / Oc­to­ber 2004.

Du­chen, Jes­si­ca. „Ke­y­bo­ard Al­che­mist”, In­ter­na­tio­ nal Pia­no, March / Ap­ril 2003.

May, Tho­mas. „An­drás Schiff’s Clas­si­cal Va­lu­es”, An­dan­te, May 2001.

Kra­mer, Or­trun and Hart­mun. „The be­au­ty of Bach is the fre­ e­ dom he gi­ ves us!”, Fi­de­lio, Win­ter 2001–Spring 2002.

* „Pia­no In­ter­na­tio­nal” 2004 m. rug­së­jo–s­pa­lio nu­me­ry­je spaus­di­na­mas veng­rø pia­nis­to A. Schif­fo straips­nis „Bach to Ba­sics”. Ðia­me pa­ va­di­ni­me sly­pi þo­dþiø þais­mas: an­glai, o ypaè ame­ri­kie­èiai, rai­des „ch” ta­ria „k”, to­dël ta­riant „Bach” su­tam­pa su „back” (at­gal). Tai­gi straips­ nio pa­va­di­ni­mà ga­li­ma vers­ti ir „At­gal prie pa­grin­dø”, ir „Nuo Ba­cho iki prad­me­nø”. Ðio straips­nio au­to­rius, tar­si to­liau plë­to­da­mas pia­ nis­to A. Schif­fo pa­siû­ly­tà þo­dþiø þais­mà, pa­va­di­ ni­me pa­var­to­jo vo­kið­kà Ba­cho pa­var­dës reikð­mæ (vok. Bach – upokðnis, upe­lis, ðal­ti­nis, ver­smë). ** A. Schif­fas straips­ny­je èia var­to­ja þo­dá „rec­re­a­ tion”. Tin­ka­mes­nis transk­rip­ci­jai bû­tø an­glø kal­ bos þo­dis „re-cre­a­tion”, t. y. „at­kû­ri­mas”, ta­èiau ið­nyk­tø þo­dþiø þais­mas, nes „rec­re­a­tion” dar reið­kia ir pa­si­links­mi­ni­mà, po­il­sá, pra­mo­gà. Aki­ vaiz­du, kad au­to­riui svar­bu pa­brëþ­ti transk­rip­ ci­jo­je pa­si­kei­tu­sá, tar­si nu­pi­gin­tà vi­sà pras­miná kû­ri­nio kon­teks­tà. At­gal prie ver­smës*

Muzikos barai /48

“To­li­mo­ji mei­lë”: ke­lion­ ë á sa­ve

Li­na NA­VIC­KAI­TË

R

ai­bu­liuo­jan­èio van­dens at­ðvai­ tai ant sie­nø. Sce­na, pa­vers­ta jû­ra, ðvie­èian­tis Pi­lig­ri­mo lai­ ve­lis vi­du­ry­je. Kai­rë­je – Jis, ne­ ri­mas­tin­gai ky­lan­tis ir be­si­lei­ dþian­tis jû­ros spal­vo­mis be­si­mai­nan­èiais ávi­jais laip­tais; de­ði­në­je – Ji, sa­va­ja­me orien­ta­lis­ti­nia­me bokð­te be­si­il­gin­ti gim­ ti­nës. Sub­ti­liai aist­rin­ga XII a. tru­ba­dû­ rø es­te­ti­ka, Vi­dur­þe­mio jû­ros kran­tai, eu­ro­pie­tið­kos (Pro­van­so) ir ara­bið­kos (Tri­po­lio) kul­tû­rø su­si­lie­ti­mas, var­tai ið re­a­ly­bës á fan­ta­zi­jà.

2000 m. „Zalc­bur­go fes­ti­va­lio” uþsa­ ky­ta ir nuo to lai­ko Pa­ryþiaus „Châte­let” te­at­re, Ber­no ir Darmðta­to ope­ros te­at­ruo­ se bei San­ta Fë ope­ro­je Nau­jo­jo­je Mek­si­ ko­je pa­sta­ty­ta suo­miø kom­po­zi­to­rës Kai­jos Sa­a­ria­ho ope­ra „To­li­mo­ji mei­lë” („L’a­mour de loin”) ðie­met pa­sie­kë kom­ po­zi­to­rës gim­tà­já Hel­sin­ká: rug­së­jo–s­pa­ lio më­ne­siais ji bu­vo ro­do­ma Suo­mi­jos na­cio­na­li­në­je ope­ro­je.

Tarp dvie­jø kran­tø Kiek­vie­nas nau­jas K. Sa­a­ria­ho (g.

1952) kû­ri­nys Suo­mi­jo­je su­tin­ka­mas kaip dar vie­nas ðe­dev­ras, o kà jau kal­bë­ti apie jos de­biu­tà ope­ros þan­re. Ðá kû­ri­ná ne vie­nas kri­ti­kas va­di­na „pir­mà­ja di­dþia XXI a. ope­ ra”, uþ já kom­ po­ zi­ to­ rë 2003 m. ap­do­va­no­ta vie­nu di­dþiau­siø ir pres­ ti­þið­kiau­siø pa­sau­ly­je pri­zø uþ kom­po­zi­ ci­jà – Gra­we­me­y­e­rio pre­mi­ja. „To­li­mo­ji mei­lë” Hel­sin­ky­je ið­ties ta­po di­dþiu­liu ávy­kiu: du më­ne­sius jos spek­tak­liai vy­ko pil­nu­të­lë­je Ope­ro­je, bi­lie­tai á juos bu­vo ið­par­duo­ti jau ko­ne va­sa­rà.

Tra­pus spal­vø þais­mas, pa­slap­tin­ ga, kar­tais kiek jaus­min­ga at­mo­sfe­ra, dë­me­sys temb­rui ir har­mo­ni­jai, vaiz­ di­nës ar po­eti­nës aso­cia­ci­jos – tai K. Sa­a­ria­ho kû­ry­bos sti­lius, ryð­kus jau jai be­bai­giant stu­di­jas Hel­sin­kio Si­be­liaus mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. Kom­piu­te­ri­nës tech­no­lo­gi­jos, pa­dë­ju­sios dar la­biau ási­gi­lin­ti á gar­so pri­gim­tá ir ðio mik­ro­ pa­sau­lio ty­ri­mus, – tai, kà kom­po­zi­to­rë Ry­tø pa­sau­lis “To­li­mo­jo­je mei­lë­je”: Tri­ po­lio ku­ni­gaikð­ty­të Cle­men­ce

Cle­men­ce - nuo­la­ti­në Kai­jos Sa­a­ria­ho kû­ri­niø at­li­kë­ja Dawn Ups­haw

at­ra­do Mu­zi­kos ir akus­ti­kos ty­ri­mo ir ko­or­di­na­vi­mo ins­ti­tu­te (IRCAM) Pa­ry­ þiu­je. Nuo 1982 m. ðis mies­tas ta­po K. Sa­a­ria­ho na­mais ir at­ra­mi­niu tarp­tau­ti­ nës kar­je­ros tað­ku, o ið­skir­ti­nis „pran­cû­ zið­ku­mas” – ypa­ty­be, ku­rià të­vy­nai­niai pri­ski­ria ðios kom­po­zi­to­rës mu­zi­kai. Ádo­ mu, kad uþ Suo­mi­jos sie­nø jos kû­ry­ba su­tar­ti­nai pri­ly­gi­na­ma „ðal­to þvaigþ­dë­to Ðiau­rës dan­gaus gro­þiui”...

Kad ir kaip bû­tø, suo­mið­ku­mo ap­raið­ kø pir­mo­jo­je K. Sa­a­ria­ho ope­ro­je ieð­ko­ti ne­ver­ta. Ðio kû­ri­nio „ge­o­po­li­ti­ka” vi­ sið­kai ki­ta. Tai Ry­tø ir Va­ka­rø, „to­li” ir „èia”, ara­bið­kos ir eu­ro­pie­tið­kos kul­tû­rø su­si­lie­ti­mas. Be­je, Ry­tus K. Sa­a­ria­ho ne vie­na­me sa­vo kû­ri­ny­je vaiz­duo­ja ro­man­ ti­zuo­tai. Ide­a­lis­ti­niai ara­bið­ko pa­sau­lio vaiz­di­niai ypaè ryð­kûs kom­po­zi­to­rës ke­liu ope­ros link ta­pu­siuo­se tri­juo­se di­de­liuo­se vo­ka­li­niuo­se kû­ri­niuo­se: „Sie­ los rû­mai” („Châte­au de l’âme”, 1995), „To­li” („Lonh”, 1996) ir „Ki­ta­pus jû­ros” („Ol­tra mar”, 1998–1999). Pri­tai­ky­da­ma se­no­vi­nius In­di­jos, Egip­to ar orien­ta­lis­ ti­në­mis vi­zi­jo­mis per­smelk­to Pro­van­so teks­tus mo­der­nis­ti­nei mu­zi­kos kal­bai, K. Sa­a­ria­ho ási­vaiz­duo­ja Ry­tus tar­si im­preg­ nuo­tus vë­ly­vo­jo XIX am­þiaus or­kest­ro

Ope­ros siuþetas „To­li­mo­sios mei­lës” pa­grin­das – Jaufré Ru­de­lio, prin­co ir tru­ba­dû­ro, gy­ve­nu­sio Pie­tø Pran­cû­zi­ jo­je XII a., is­to­ri­ja. Jau­nuo­me­nës pra­mo­go­mis ir ma­lo­nu­mais nu­si­vy­læs Jaufré ið pi­lig­ri­mo su­þi­no apie Ry­tuo­se gy­ve­nan­èià gra­þià mo­te­rá, ir já uþ­val­do to­bu­los to­li­mo­sios mei­lës idë­ja. Ne­tru­kus ir Clémen­ce, vai­kys­të­je Pran­cû­zi­jà pa­li­ku­si Tri­po­lio ku­ni­gaikð­ty­të, ið­girs­ta apie jos gro­þá ir do­ry­bes sa­vo ei­lë­mis aukð­ti­nan­tá po­età. Ið pra­dþiø dël to su­glu­mu­si, vë­liau ji pra­de­da sva­jo­ti apie ðá keis­tà ne­pa­þás­ta­mà­já, kar­tu vis klaus­da­ma sa­væs, ar to­kios mei­lës nu­si­pel­no. Pa­ty­ræs, kad to­li­mo­ji my­li­mo­ji jau þi­no apie já, tru­ba­dû­ras nu­spren­dþia vyk­ti pas jà. Jaufré ið­plau­kia á Tri­po­lá, kur ji gy­ve­na, ta­èiau ke­lio­nës me­tu sun­kiai su­ser­ga ir ga­liau­siai mirð­ta uos­te ant my­li­mo­sios, ku­rià pa­ma­to pir­mà kar­tà, ran­kø. Siel­var­tau­jan­ti Clémen­ce pa­si­þa­da tap­ti vie­nuo­le.

spal­vo­mis, H. Du­til­leux ar O. Mes­sia­e­no sti­liø aso­cia­ci­jo­mis.

Skai­tant „To­li­mo­sios mei­lës” kû­rë­jø pa­si­sa­ky­mus apie ope­rà ar vos me­tant þvilgs­ná á jø pa­èiø biog­ra­fi­jas, jus­ti, kad ypa­tin­gà san­ty­ká su kû­ri­nio te­ma­ti­ka (be­ne jaut­riau­siai ape­liuo­jan­èia ne tiek á ide­a­lios mei­lës be­si­il­gin­èius, kiek á „tarp dvie­jø kran­tø” at­si­dû­ru­sius þmo­ nes) tu­rë­jo ne tik kom­po­zi­to­rë. Ope­ros lib­re­to au­to­rius Ami­nas Ma­a­lou­fas, kaip ir K. Sa­a­ria­ho, – emig­ran­tas Pa­ry­þiu­je.

Ro­ma­nø au­to­rius, eseis­tas, þur­na­lis­tas (kaip va­di­na pats sa­ve, – emig­ran­tas, pi­lig­ri­mas, pa­sa­ko­to­jas). Ki­taip nei ope­ ros per­so­na­þams, Li­ba­ne gi­mu­siam A. Ma­a­lou­fui „ki­ta­pus jû­ros” reið­kë Pran­cû­

L’amour de loin: A Journey to Oneself The opera L’amour de loin by the Finnish composer Kaija Saariaho, which was premièred at the Salzburg Festival in 2000 and since then has been staged at the Châtelet Theatre in Paris, Santa Fé Opera in New Mexico, and the opera theatres in Bern and Darmstadt, has finally reached the composer’s native Helsinki: this autumn it was staged at the Finnish National Opera. Called “the first great opera of the 21st century” by many music critics, this work received the 2003 Grawemeyer Award for Music Composition, one of the most prestigious music prizes in the world. In Helsinki, the première of L’amour de loin was a really important event: for two months it was performed in a crowded Opera House, and the tickets had been sold out months ago.

The author of the article analyses the opera and reviews the production.

Lina NAVICKAITË

Muzikos barai /49

Svetur Ide­a­lios mei­lës be­si­il­gin­tis Jauf­re – ka­na­ die­èiø ba­ri­to­nas Ge­rald Fin­ley

zi­jà, ku­rio­je jis gy­ve­na nuo 1976 m. Be­je, ope­ros prem­je­rai Suo­mi­jo­je di­ri­ga­væs Esa Pek­ka Sa­lo­ne­nas – taip pat sve­tur (Los An­dþe­le, JAV) gy­ve­nan­tis suo­mis.

Su­si­þa­vë­ji­mà Pie­tø Pran­cû­zi­jos, jam sim­ bo­li­zuo­jan­èios ara­bið­ko ir eu­ro­pie­tið­ko màs­ty­mo san­kir­tà, sa­vi­tu­mais ne­kart ið­sa­kë ir kon­tro­ver­sið­ka­sis ame­ri­kie­èiø re­þi­sie­rius Pe­te­ris Sel­lar­sas, „To­li­mo­sios mei­lës” sta­ty­to­jas.

Tu­rë­da­ma gal­vo­je itin kryp­tin­gà vi­sø kû­ri­nio ele­men­tø kon­cep­ci­jà, sa­ky­èiau, kad ðis ope­ros pa­sta­ty­mas liu­di­ja vi­so­ke­ rio­pà du­a­liz­mà, ta­èiau jis toks sub­ti­lus ir sko­nin­gas, kad bet ku­rie sim­bo­li­niai þen­ klai – jø èia ið­ties aps­tu – nu­së­da ja­me la­bai sa­vai­min­gai, be di­des­niø no­va­ci­jø ar pri­myg­ti­nio de­monst­ra­vi­mo.

Sce­nog­ra­fo Ge­or­go Tsy­pi­no mo­der­ nûs spi­ra­li­niai laip­tai ir stik­li­nës ko­lo­nos ne­pri­ki­ða­mai sim­bo­li­zuo­ja vy­rið­kuo­sius ir mo­te­rið­kuo­sius gy­ve­ni­mo im­pul­sus (kol tie ávi­ji bokð­tai ne­pra­de­da blyk­së­ti þvaigþ­dë­mis, pa­si­bai­së­ti­nai ne­sko­nin­gai pri­min­da­mi þë­rin­tá Ei­fe­lio bokð­tà...).

Van­dens ap­sem­ta sce­na – ási­my­lë­jë­lius ski­rian­ti Vi­dur­þe­mio jû­ra, o kar­tu ir tie­siog van­duo su dau­gia­ly­pe jam pri­ski­ ria­ma se­man­ti­ka. Mar­ti­no Pa­kle­di­na­zo kos­tiu­mai ne­rëþ­da­mi akies de­ra su sim­ bo­li­niu spal­vo­vaiz­dþiu: pran­cû­zið­kos pi­lies ir ási­my­lë­ju­sio prin­co to­nai þals­vai më­ly­ni; Li­bi­jos pa­sau­lis – rau­do­niu ir auk­su tvis­kan­tis (tik ke­lio­nës koð­ma­rø kan­ki­na­mam tru­ba­dû­rui jo ry­tie­të my­ li­mo­ji pa­si­ro­do bal­tu ap­da­ru); rûs­tus it uo­la Pi­lig­ri­mas – juo­das. Ási­min­ti­nas ir sub­ti­lus Ja­me­so F. In­gal­lso ap­ðvie­ti­mas, ku­rio vir­ðû­në, be abe­jo, – jû­rà at­spin­ din­èio dan­gaus vaiz­di­nys, ma­gið­kà at­ mo­sfe­rà vi­so­je sce­nos erd­vë­je ku­rian­tis ban­ga­vi­mas.

Muzikos barai /50

Mu­zi­ka. Spal­vos.

Cha­rak­te­riai Ope­ro­je – tik trys vei­kë­jai, tu­rin­tys la­bai aið­kias emo­ci­nes tra­jek­to­ri­jas. Jaufré sken­di ty­ros ir to­bu­los mei­lës, ku­rià ákû­ni­ja Clémen­ce, sva­jo­se (my­li­mà­jà pa­ma­tæs, jis ið­syk ir nu­mirð­ta tar­da­mas, kad nie­ko dau­giau ir ne­ga­lás trokð­ti); tre­ èia­sis vei­kë­jas – Pi­lig­ri­mas – dra­ma­ti­në jung­ tis. Jis uþ­ pil­ do sce­ nos (taip pat ir me­ta­fo­ri­næ) erd­væ tarp my­li­mø­jø, jun­gia du to­li­mus ir ne­pa­þás­ta­mus pa­sau­lius.

Bû­tent ðis be­ly­tis, be­as­me­nis, tar­si jo­kio cha­rak­te­rio ne­tu­rin­tis vaid­muo nu­tie­sia dra­ma­ti­næ kû­ri­nio li­ni­jà. Jis – ta­ry­tum Her­mis, siøs­tas per­duo­ti die­vø þi­nios mir­tin­gie­siems, ar, jei no­ri­te, – an­ge­las, sklan­dan­tis tarp ási­my­lë­jë­liø. O ret­sy­ kiais jis at­ro­do ne­lyg koks pa­ska­lø ne­ðio­ to­jas, sa­vo per­pa­sa­ko­ji­mais su­ke­lian­tis ne­rei­ka­lin­gø pro­ble­mø, – net­gi Jaufré, kar­tà ne­ap­si­ken­tæs, ve­ja drau­gà ða­lin, tie­sa, ne­tru­kus su­siz­grim­ba, kad be jo ne­gaus þi­niø ið my­li­mo­sios... Pa­ska­tin­ da­mas Jaufré vyk­ti á Tri­po­lá, Pi­lig­ri­mas pri­ar­ti­na ope­ros ato­maz­gà. Suo­miø me­ co­sop­ra­nas Mo­ni­ca Gro­op ðiam vaid­me­ niui su­tei­kia tam­siø, þe­mið­kø to­nø: stoið­ ka, me­di­ta­ty­vi ra­my­bë, sod­rus bal­sas ir itin pui­kiai ku­ria­ma átam­pa, nuo­sek­liai ve­dan­ti kul­mi­na­ci­jos link. Tie­sa, gir­dë­ju­ sie­ji ki­tà spek­tak­lio su­dë­tá, ku­rio­je Pi­lig­ ri­mà vai­di­na suo­më Lil­li Pa­asi­ki­vi, tvir­ti­ no, kad ðio­ji – dar áti­ki­na­mes­në. Ta­èiau ir Gro­op, san­tû­riai ir­kluo­jan­ti liu­mi­nes­cen­ ci­ná ke­liau­to­jo lai­ve­lá, ási­me­na il­gam.

Clémen­ce par­ti­ja bu­vo raðoma spe­cia­ liai sop­ra­nui ið JAV Dawn Ups­haw. Ji gy­ vy­bin­ga, bet kar­tu sle­gian­ti, eg­zal­tuo­ta, don­ki­cho­tiðka ir sy­kiu ku­pi­na il­ge­sin­go liû­de­sio. Dai­ni­nin­kës bal­sas ðia­me kû­

ri­ny­je ypaè in­ten­sy­viai ið­reið­kia vi­di­næ kri­zæ – nie­kas ne­ga­lë­jo ti­kë­tis, kad D. Ups­haw ga­li virs­ti to­kiu áti­ki­na­mu dra­ ma­ti­niu sop­ra­nu. Tik­riau­siai ne vel­tui sta­ty­to­jai pa­brë­þë, kad prieð pir­mà­já pa­sta­ty­mà dai­ni­nin­kë ne­pa­pras­tai daug dir­bo su kom­po­zi­to­re, jos mu­zi­kos pir­ mie­siems at­li­ki­mams sky­rë ne vie­ne­rius me­tus.

Ope­ra bai­gia­ma nuo­sta­bia, pa­vei­kia sce­na – dva­si­ne Clémen­ce trans­for­ma­ci­ ja, pa­sie­kia­ma po il­go blað­ky­mo­si. Sa­vo pa­bai­gos ari­jà, Izol­dos ver­tà Lie­bes­tod, D. Ups­haw at­lie­ka gu­lë­da­ma van­de­ny­je. Ji mel­dþia­si, ta­èiau mal­dos þo­dþiai to­kie mig­lo­ti, kad lie­ka ne­aið­ku, ar Clémen­ce mel­dþia­si sa­vo to­li­ma­jam Die­vui, ar to­li­ ma­jai Mei­lei. Jau­di­nan­ti ago­ni­jos ly­ri­ka, tik­ra siel­var­to eks­ta­zë, po kiek­vie­no spek­tak­lio vis su­ke­lian­ti ova­ci­jas sto­vint.

Ir tik­rai ne­daþ­nai ga­li­ma ið­vys­ti sce­nos þvaigþ­dæ, pri­iman­èià svei­ki­ni­mus su ap­siaus­tu ir rank­ðluosèiu, ku­rie den­gia kiau­rai per­ðla­pu­sius dra­bu­þius ir plau­ kus...

Jauf­re sapnas

Pui­kiai sa­vo vaid­me­ná ápras­mi­na ir ka­na­die­èiø ba­ri­to­nas Ge­ral­das Fin­ley – dra­ma­tið­kas, po­etið­kas, kle­jo­jan­tis ir vil­tin­gas, ga­liau­siai nu­skaid­rë­jan­tis.

Kû­ri­nio vo­ka­li­nës li­ni­jos la­bai ið­plë­to­ tos: il­gi vin­gu­riuo­jan­tys so­lo, ku­rie tai krin­ta á pa­sy­vø liû­de­sá, tai skub­riai ky­la aukð­tyn, o ne­re­tai virs­ta pu­siau kal­bë­ji­ mu. Ko­ne vie­nin­te­lë „tik­ra”, ási­me­nan­ti me­lo­di­ja ope­ro­je – kai Pi­lig­ri­mas ku­ni­ gaikð­ty­tei dai­nuo­ja vie­nà ið Jaufré dai­nø: tru­ba­dû­ro lû­po­se skam­bë­ju­sios mo­der­ nis­ti­nës nuo­tru­pos pa­ga­liau su­de­da­mos á vien­ti­sà vi­du­ram­þið­kà mo­da­li­næ li­ni­jà, pri­me­nan­èià ry­tie­tið­kà im­pro­vi­za­ci­jà su ápin­to­mis me­lo­di­në­mis ara­bes­ko­mis.

Cho­ras – tar­si ið an­ti­ki­niø grai­kø tra­ge­di­jø – gau­bia sce­nà, su­kur­da­mas ste­re­o­e­fek­tà. Ið kai­rio­jo (vy­rai) ir de­ði­ nio­jo (mo­te­rys) bal­ko­nø jis vis ási­ter­pia á pa­ma­þu plë­to­ja­mà fa­bu­là: gie­da, kvë­ puo­ja, prie­kaið­tau­ja, pa­ðie­pia be­vil­tið­kai ro­man­tið­kà Jaufré ir Clémen­ce nai­vu­mà.

Nuo tre­èio­jo veiks­mo ðioms dviem erd­ vëms leis­ta pa­ma­þu su­si­lie­ti, kol fi­na­le pa­ga­liau su­si­ti­kæ ir ási­my­lë­jë­liai, ir cho­ rai pra­de­da dai­nuo­ti ið­vien.

Mu­zi­ki­niu po­þiû­riu ope­ros siu­þe­tà re­a­li­zuo­ja pui­kiai grie­þian­èio or­kest­ro spal­vø mû­ða, ku­ri su­si­pi­na su elek­tro­ni­ ne par­ti­tû­ra: kar­tu jos su­ku­ria tvis­kan­ èius, rai­bu­liuo­jan­èius, ðiugþ­dan­èius, ðnabþ­dan­èius efek­tus. Di­de­lis or­kest­ras ið­skai­do­mas á ka­me­ri­nes gru­pes, ku­rios sà­vei­kau­ja su vo­ka­li­në­mis par­ti­jo­mis, sa­ vo­tið­kai jas at­spin­di, – kiek­vie­nas vei­kë­ jas tu­ri sa­vo gru­pæ. Ðiek tiek di­so­nan­sø, pa­si­tai­kan­tys virð­to­niai ir ðvel­niai ðai­þûs elek­tro­ni­niai gar­sai su­ar­do ban­guo­jan­ èias har­mo­ni­jas, ta­èiau ben­dras áspû­dis vis tiek ið­lie­ka ma­lo­niai kon­so­nan­sið­kas.

Be­je, elek­tro­ni­niai ele­men­tai ápi­na­mi á ben­drà in­stru­men­ti­næ teks­tû­rà taip sub­ti­ liai, kad veik ne­áma­no­ma jø ið­skir­ti.

Va­ka­rai ir Ry­tai – ta pa­ti skir­tis, brë­ þian­ti ri­bà tarp Jaufré ir Clémen­ce, – su­ si­tin­ka ir K. Sa­a­ria­ho mu­zi­ko­je. Ne­re­tos aliu­zi­jos á vi­du­ram­þiø tru­ba­dû­rø mu­zi­kà su jai bû­din­gais ar­fos ar­peg­gio, o Clémen­ ce dva­re – Pro­van­so es­tam­pi­dø ai­dais.

Ne ma­þiau kû­ri­ny­je svar­bi ir ima­nen­ti­në pran­cû­zø kal­bos „mu­zi­ka”, mad­ri­ga­lið­ki lib­re­to teks­tai: pa­ti kom­po­zi­to­rë ási­ti­ki­ nu­si, kad ðios ope­ros ne­bû­tø áma­no­ma ið­vers­ti á jo­kià ki­tà kal­bà, – jos mu­zi­ki­në kal­ba at­lie­pia ðne­ka­mà­jà.

Mu­zi­ka ir veiks­mas ðio­je ope­ro­je ju­da ið­ties lë­tai, tar­si sa­vo­tið­ka su­stab­dy­to lai­ ko idi­lë, ku­rio­je ner­vin­ga ener­gi­ja de­ra su „sto­vin­èiu” ju­dë­ji­mu. Ta­èiau to­kia ta­ria­ma sta­ti­ka – sà­mo­nin­gas re­þi­sû­ri­nis P. Sel­lar­so pa­si­rin­ki­mas ku­riant la­biau vi­di­næ, o ne ma­to­mà átam­pà. Jis pui­kiau­ siai de­ra su K. Sa­ar­ ia­ho lai­ko ir for­mos

po­jû­èiu, ku­ris vi­sið­kai skulp­tû­rið­kas (kom­po­zi­to­rë stu­di­ja­vo vaiz­duo­ja­muo­ sius me­nus!), ver­ti­ka­lus. To­kios mu­zi­kos rei­kia klau­sy­tis ne kaip dra­ma­tið­kai pri­ sod­rin­tø ávy­kiø tëk­mës, o vei­kiau kaip jau­di­nan­èiø gar­si­niø sluoks­niø. Vis dël­ to jos stag­na­ci­ja – tik iliu­zi­ja: nors pul­sas ir sun­kiai ap­èiuo­pia­mas, jis yra – tar­si vos gir­di­mas ðir­dies pla­ki­mas. Kad ir kaip bû­tø, be per­trau­kos dvi va­lan­das trun­kan­tis kû­ri­nys anaip­tol ne­pra­ilgs­ta.

Dar vie­na ope­ra apie mei­læ ir mir­tá?

Ir taip, ir ne. Pa­ti kom­po­zi­to­rë sa­ko, kad ra­ðy­da­ma sa­vo pir­mà­jà ope­rà (ðiuo me­tu jau ku­ria­ma ant­ro­ji – Pran­cû­zø na­ cio­na­li­nës ope­ros uþ­sa­ky­mas „Ad­ria­na Ma­ter”) ji no­rë­jo sa­vaip ási­gi­lin­ti, ið­me­di­ tuo­ti, as­me­nið­kai ið­tir­ti mei­lës ir mir­ties te­mà – ne taip, kaip tra­di­ci­në­se di­de­lë­se ope­ro­se. Ta­èiau nu­sta­ty­ti „To­li­mo­sios mei­lës” vie­tà sti­lis­ti­nia­me ope­ros þan­ ro þe­më­la­py­je në­ra la­bai leng­va. Nors ðio kû­ri­nio mu­zi­ki­në kal­ba ar­ti­miau­sia mo­der­niz­mui, jis ne­tu­ri jo­kiø ryð­kes­niø pa­ra­le­liø su dau­ge­liu ðiuo­lai­ki­niø ope­rø – ne­at­si­tik­ti­nai po prem­je­ros dau­gu­ma suo­miø kri­ti­kø ra­ðë, kad, ne­pai­sant mu­ zi­kos mo­der­nu­mo, tai ro­man­ti­në ope­ra.

Pen­kiø veiks­mø, su tri­mis pa­grin­di­niais vei­kë­jais ir cho­ru, pra­si­de­dan­ti uver­tiû­ ra, ku­rio­je pa­tei­kia­ma es­mi­në mu­zi­ki­në kû­ri­nio me­dþia­ga, anaip­tol ne­pa­ro­di­juo­ jan­ti ope­ri­niø kon­ven­ci­jø bei to­li gra­þu ne­men­ki­nan­ti lib­re­to reikð­mës ope­ro­je, „To­li­mo­ji mei­lë” rep­re­zen­tuo­ja tra­di­ci­ nes vag­ne­ri­nës ope­ros orien­ta­ci­jas. Ti­pið­ kai ope­ri­në ir jos te­ma, juk tai – pa­sa­ko­ji­ mas apie ne­pa­sie­kia­mà (bet ar tik­rai dël to ne­lai­min­gà?) mei­læ.

Idë­ji­nës „To­li­mo­sios mei­lës” pirm­ ta­kës ið­ties yra R. Wag­ne­rio „Tris­ta­nas

ir Izol­ da” bei C. De­ bus­ sy „Pe­ lë­ jas ir Me­li­san­da”, ta­èiau pa­grin­di­niu im­pul­su ra­ðy­ti ope­rà (bei trak­tuo­jant pa­tá ope­ros þan­rà) suo­miø kom­po­zi­to­rei ta­po O. Mes­ sia­e­no „Ðv. Pran­cið­kus Asy­þie­tis”. (Ðià ope­rà prieð ke­le­rius me­tus „Zalc­bur­go fes­ti­va­liui” taip pat sta­të P. Sel­lar­sas, tie pa­tys sce­nog­ra­fi­jos ir ðvie­sø meist­rai. Jos prem­je­rà, kaip ir „To­li­mà­jà mei­læ”, Zalc­ bur­ge di­ri­ga­vo Ken­tas Na­ga­nas, o pa­grin­ di­ná vaid­me­ná su­kû­rë D. Ups­haw.) Nors „To­li­mo­ji mei­lë” ir në­ra re­li­gi­nis kû­ri­ nys, jo trans­cen­den­ti­në, die­við­ko­ji mei­lës be at­sa­ko in­ter­pre­ta­ci­ja ir­gi ga­li­ma. Tiek ara­bø po­ezi­jo­je, tiek jos pa­veik­to­je vi­du­ ram­þiø tru­ba­dû­rø ly­ri­ko­je „to­li­mo­ji mei­ lë” ir Die­vas var­to­ja­mi kaip si­no­ni­mai.

Tad ne­at­si­tik­ti­nai ket­vir­ta­ja­me veiks­me Jaufré sap­nuo­ja Clémen­ce vaikð­tan­èià van­de­niu – juk tai Kris­taus ávaiz­dis. Ope­ ros fi­na­le Clémen­ce meldþia­si – my­li­ma­ sis ir Die­vas su­si­lie­ja...

Jis mirð­ta, ji pa­si­ren­ka vie­nuo­ly­nà: net­gi ope­ros pa­bai­go­je my­li­mie­siems ne­lem­ta pa­þin­ti vie­nam ki­to. Ið pra­dþiø „to­li­mo­ji” yra ji, po mir­ties „to­li­muo­ju” tam­pa jis. Ðá ne­ið­si­pil­dy­mo pro­ce­sà, nuo­ la­ti­nes trans­for­ma­ci­jas, ne­nu­trûks­ta­mà ëji­mà „á nie­kur” ga­li­ma áþvelg­ti ne tik lib­re­te – taip pat ir K. Sa­a­ria­ho par­ti­tû­ ro­je aps­tu mu­zi­ki­niø per­ëji­mø, ku­riuo­se vie­nas akor­das laips­nið­kai trans­for­muo­ ja­mas á ki­tà, dai­na­vi­mas per­ei­na á kal­ bë­ji­mà, triukð­mas virs­ta gar­su, gar­sas – ty­la. Tai tar­si ëji­mas ki­to link, net jei tas ki­tas yra ne­pa­sie­kia­mas. Jaufré ke­lio­ në ir Clémen­ce pa­si­þa­dë­ji­mas – tai ne tik trans­cen­den­ci­jos, Die­vo ar Ki­to, tai ir tik­ ro­jo sa­væs il­ge­sys. n

Fi­na­li­në sce­na

Muzikos barai /51

Dþiazas Ole­gas MO­LO­KO­JE­DO­VAS Pia­nis­tas

Dþia­zo at­si­sky­rë­lis Vytauto SUSLAVIÈIAUS nuotr.

Dþia­zas tar­si fe­nik­sas jau ne kar­tà ið pe­le­nø ki­lo nau­jam gy­ve­ni­mui. Bet kas­ kart prieð at­gim­da­mas jis tu­rë­jo mir­ti.

Ei­li­në mir­tis dþia­zà ið­ti­ko apie sep­tin­to­jo de­ðimt­me­èio pa­bai­gà, kai Ry­tuo­se já su­ nai­ki­no ide­o­lo­gi­ja, o Va­ka­ruo­se – bit­lai ir rollingai. 1967 m. bai­gë­si pats di­dþiau­sias ir pats ge­riau­sias ta­ry­bi­nis dþia­zo fes­ti­va­ lis Ta­li­ne. Po me­tø Lie­tu­vo­je, Elek­trë­nuo­ se, ávy­ko pir­mo­ji ir pas­ku­ti­në na­cio­na­li­në dþia­zo su­ei­ga „Jau­nys­të ‘68” – tra­gið­ka

Dþia­zo at­si­sky­rë­lis – Po­vi­las Ja­ra­mi­nas

ir ið­skir­ti­në, pa­siun­tu­si pas­ku­ti­ná bu­èi­ná anks­tes­nia­jai dþia­zo mu­zi­kan­tø kar­tai. Ðtai ten, Ener­ge­ti­kø kul­tû­ros rû­muo­se, ir ávy­ko jau­no pia­nis­to Po­vi­lo Ja­ra­mi­no de­biu­tas di­dþio­jo­je dþia­zo sce­no­je. Jis áspû­din­gai gro­jo tuo me­tu gar­saus smui­ki­ nin­ko Vin­co Þi­lio­nio kvar­te­te.

Po­vi­las at­ëjo á dþia­zà ið aka­de­mi­nës mu­zi­kos. Jo ið­si­moks­li­ni­mas la­bai so­li­dus – M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­la bei Mu­ zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ja. Ir mo­kyk­lo­je, ir aka­de­mi­jo­je ber­niûkð­tá ið Ðiau­liø á þmo­ nes ve­dë lie­tu­við­kos for­te­pi­jo­no mo­kyk­ los pa­grin­dë­ja pro­fe­so­rë Ol­ga Ðtein­ber­gai­ të. Sa­vo aka­de­mi­në­je sri­ty­je Po­vi­las bu­vo ir þi­no­mas, ir ger­bia­mas: nuo 1980 m. jis akom­pa­nuo­ja pa­èiam ma­est­ro Vir­gi­li­jui No­rei­kai! Ir ne tik. Net ir pats jis sun­kiai at­sa­ky­tø, kam ne­akom­pa­nuo­ja.

Jau pri­paþin­tas vie­nu ge­riau­siø mû­sø kon­cert­meis­te­riø, jis daþ­nai gro­da­vo so­lo su Lie­tu­vos ra­di­jo leng­vo­sios mu­zi­kos or­kest­ru, taip tur­tin­da­mas ra­di­jo fo­no­te­ kà ko­ky­bið­kais ára­ðais. Pir­mo­ji ke­lio­në á uþ­sie­ná – Len­ki­jà – ávy­ko ben­dra­dar­biau­

Muzikos barai /52

jant su Juo­zo Do­mar­ko va­do­vau­ja­mu Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ ru. Ka­dan­gi nuo að­tun­to­jo de­ðimt­me­èio pra­dþios dþia­zo Lie­tu­vo­je ið es­mës nie­kas ne­gro­jo, aud­rin­gai su­ve­ðë­jo est­ra­di­në ir ðo­kiø mu­zi­ka. Stu­di­jø me­tais Po­vi­las gro­jo ðo­kiams þi­no­ma­me Emi­lio Sko­bë­ jaus or­kest­re Ge­le­þin­ke­li­nin­kø kul­tû­ros rû­muo­se, Jo­no Ci­jû­në­lio va­do­vau­ja­ma­me or­kest­re Sta­ty­bi­nin­kø rû­muo­se ir Min­dau­ go Ta­mo­ðiû­no ko­lek­ty­vuo­se. Dþia­zo fes­ ti­va­liø tuo me­tu ne­bu­vo, bet ávai­riau­siø ap­þiû­rø ir est­ra­di­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liø – iki va­liai. Vis dël­to pa­grin­di­në pia­nis­to P. Ja­ra­mi­no veik­los sri­tis bu­vo ir li­ko kon­ cert­meis­te­rio dar­bas.

Kon­cert­meis­te­ ris Kaip tik ði pia­ nis­ to veik­los sri­tis pa­dë­jo at­si­skleis­ti pri­gim­ti­nei „dþia­zo sie­lai” ir uþ­im­ti de­ra­mà vie­tà Lie­tu­vos dþia­zo olim­pe. Ta vie­ta

– tar­si ko­kio at­si­sky­rë­lio tarp ki­tø dþia­zo ar­tis­tø. O vy­ko vis­kas taip.

Ta­ry­bi­niais me­tais dþia­zo mu­zi­kan­ tai (su la­bai re­to­mis ið­im­ti­mis) bu­vo tar­si izo­liuo­ti ir, ki­taip nei fol­klo­ro ar aka­de­mi­nës mu­zi­kos at­li­kë­jai, ne­ga­lë­jo nie­kur ið­va­þiuo­ti. Tuo tar­pu Po­vi­las ben­ dra­dar­bia­vo su pri­pa­þin­tais at­li­kë­jais, ku­rie gast­ro­liuo­da­vo uþ­sie­ny­je. Ir ne kur nors, o JAV ar Va­ka­rø Eu­ro­po­je... Tai­gi jis tu­rë­jo uni­ka­lià ga­li­my­bæ va­þi­në­ti po pa­sau­lá. V. No­rei­kos kon­cer­tuo­se jis pra­ dë­jo skam­bin­ti dþia­zo mu­zi­kos in­tar­pus.

Bet svar­biau­sia – ge­riau­sio­se pa­sau­lio par­duo­tu­vë­se su­si­pir­ko bran­giau­sias ge­riau­siø dþia­zo pia­nis­tø pro­fe­sio­na­liai pa­reng­tas na­tas. Pui­kus ið­si­la­vi­ni­mas ir pri­gim­ti­në aist­ra dþia­zui pa­dë­jo ágy­ven­ din­ti se­nà sva­jo­næ – skam­bin­ti dþia­zà ið na­tø. La­bai tiks­liai. Kaip anks­èiau gir­dë­ jo plokð­te­liø ára­ðuo­se. Tais lai­kais no­rin­ tie­ji skam­bin­ti kla­si­ki­ná Ame­ri­kos dþia­ zà dël in­for­ma­ci­jos sto­kos bu­vo tie­siog pri­vers­ti uþ­si­im­ti sa­vi­raið­ka. Dau­ge­lá ge­rø spe­cia­lis­tø tai er­zi­no ir lei­do dþia­zà lai­ky­ti ne tiek mu­zi­ki­niu, kiek pi­lie­ti­niu reið­ki­niu.

Esa­ma ir ki­to po­þiû­rio. Dþia­zui, ki­ lu­siam ið fol­klo­ri­nës mu­zi­kos, o pa­gal at­ëji­mà á pro­fe­si­nes aukð­tu­mas – ið­skir­ti­ nai im­pro­vi­za­ci­niam þan­rui, na­tø ap­skri­ tai ne­rei­kia. Ne­si­gi­lin­da­mas á ðià ga­na uni­ka­lià dis­ku­si­jà, tie­siog pa­reið­kiu ir pra­ðau ma­ni­mi ti­kë­ti – P. Ja­ra­mi­nas im­ pro­vi­zuo­ti mo­ka. Ir da­ro jis tai la­bai pa­ gar­biai tø kom­po­zi­to­riø, ku­riø kû­ri­nius skam­bi­na ið na­tø, at­þvil­giu. Ypaè pui­kiai Po­vi­las at­lie­ka Er­rol­là Gar­ne­rá.

Tà va­karà sce­no­je Ja­ra­mi­nas dþia­za­vo su bi­èiu­liais

kin­tas sa­vo kû­ry­bi­niu li­ki­mu, bet ávy­ko ne­lai­më...

Ne­lai­më Prieð ðe­ðe­rius me­tus va­sa­rà prie jû­ ros chu­li­ga­nø ðut­vë su­mu­ðë mu­zi­kan­tà.

Mu­ðë ne pa­pras­tai. Mu­ðë ið­lau­þy­da­mi pirð­tus. Pia­nis­tui!

Po to bu­vo ei­lë. Ge­riau­si mu­zi­kan­tai, at­ëjæ á Na­cio­na­li­næ fil­har­mo­ni­jà, sto­jo ei­ lën á sce­nà, kad su­gro­tø kon­cer­te-ak­ci­jo­je „Dþia­zas prieð smur­tà”. Su­rink­tos lë­ðos bu­vo skir­tos su­lau­þy­tiems pia­nis­to pirð­ tams gy­dy­ti. Pats jis tuo me­tu li­go­ni­në­je klau­së to kon­cer­to per ra­di­jà. Ko­le­gos já drà­si­no, lin­kë­jo sëk­min­gos ope­ra­ci­jos ir grei­tai ið­gy­ti. Bi­èiu­liai ti­kë­jo, kad Po­vi­las gráð ir gros drau­ge su jais.

Ir jis grá­þo. Po me­tø. Kar­tu su bi­èiu­ liais ir ko­le­go­mis, su tais, ku­rie já pa­lai­kë ið­ban­dy­mø va­lan­dà, to­je pa­èio­je Fil­har­ mo­ni­jos sa­lë­je su­gro­jo il­giau­sià dvie­jø va­lan­dø kon­cer­tà. Va­di­no­si jis „Sep­ty­ni pia­nis­tai”. Drau­ge su P. Ja­ra­mi­nu ir Lie­ tu­vos na­cio­na­li­ne fil­har­mo­ni­ja já or­ga­ni­ za­vo gar­sus me­ce­na­tas Eu­ge­ni­jus Ðal­tis.

Kon­cer­tà il­gam ási­mi­në jo pub­li­ka. Ir ne tik kaip reikð­min­gà mu­zi­ki­ná ávy­ká, bet ir kaip þyg­dar­biui ar­ti­mà do­ro­vi­ná po­el­gá.

Kon­cer­tas 2004 m. rug­së­jo pa­bai­go­je dvie­jø sos­ti­ niø – Kau­no ir Vil­niaus – fil­har­mo­ni­jo­se, pri­sta­ty­tas ne­ið­ven­gia­mai iro­nið­ko Vik­to­ ro Ge­ru­lai­èio, P. Ja­ra­mi­nas su­gro­jo sa­vo nau­jà­jà pro­gra­mà. Pa­va­di­no jà „Dþia­zo kla­si­ka for­te­pi­jo­nui”.

Gro­jo trio: Eu­ge­ni­jus Ka­ne­vi­èius – kon­tra­bo­sas, „jau­na­sis liû­tas” Da­rius Ru­dis – mu­ða­mie­ji ir pats ma­est­ro – prie for­te­pi­jo­no. Ga­na ne­ápras­tai dþia­zo sce­ no­je, bet vi­sai mie­lai at­ro­dë ðá kar­tà V. Ge­ru­lai­tis: jis ne tik iro­nið­kai in­for­ma­ vo, bet ir dis­cip­li­nuo­tai var­të pia­nis­tui na­tas.

Il­gas dvie­jø va­lan­dø kon­cer­tas bu­vo su­da­ry­tas pro­tin­gai. Pra­dþio­je, þi­no­ma, skam­bë­jo Gar­ne­ris ir tik Gar­ne­ris. So­lo ir trio. Su­gro­tos am­þi­nai gai­vios jo pje­sës „Play pia­no play”, „Te­ach me to­night” etc. Po to trio, pa­pil­dy­tas sak­so­fo­ni­nin­ ko Alek­san­dro Fe­do­to­vo, vir­to kvar­te­tu, o vë­liau Gin­ta­rë Ske­ry­të já pa­di­di­no iki kvin­te­to. Se­niai jau ne­bu­vau gir­dë­jæs tra­di­ci­niu dþia­zu taip be­si­më­gau­jan­èio Fe­do­to­vo.

Bet ðtai sa­læ su­dre­bi­no svai­gi­nan­ti aplo­dis­mentø ga­ly­bë. Jø bu­vo tiek daug.

Daug ir nuo­ðir­dþiai plo­jo ma­þa­jai de­ðimt­ me­tei þvaigþ­du­tei ið Kau­no Li­nai Ju­re­ vi­èiû­tei (mo­ky­to­ja Jû­ra­të Mi­liaus­kai­të).

Mer­gai­të bu­vo vos spë­ju­si gráþ­ti ið JAV, kur lai­më­jo pres­ti­þi­ná kon­kur­sà, kai jà

Vytauto SUSLAVIÈIAUS nuotr.

Ame­ri­kos dþia­zo pia­nis­tas, ypaè gar­ së­jæs po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Ne­di­de­ lio ûgio, pa­na­ðus á Du­ke’à El­ling­to­nà, jis bu­vo be­veik sa­va­moks­lis ir, kaip gar­sus të­vy­nai­nis kom­po­zi­to­rius Ir­vin­gas Ber­li­ nas, ne­pa­þi­no na­tø. Gar­ne­ris nie­ka­dos ne­þiû­rë­jo á kla­via­tû­rà. Vi­sà kon­cer­tà jis su ke­rin­èia, bal­tais dan­ti­mis tvis­kan­ èia ðyp­se­na þvelg­da­vo á pub­li­kà, tuo jà uþ­bur­da­mas ir be­pro­tið­kais akor­dais, at­lie­ka­mais kaþ­ko­kia ne­áti­kë­ti­na „sa­do­ ma­zo­chis­ti­ne” ma­nie­ra, va­ry­da­mas á sa­vo­tið­kà tran­sà. Ið tie­sø jo kai­rë akom­pa­ nuo­jan­èio­ji ran­ka gro­jo bû­si­muo­ju lai­ku, o de­ði­në, so­luo­jan­èio­ji, – bû­tuo­ju. Be ne­ nu­trûks­ta­mos „mik­ro­ka­tar­siø” gran­dies toks mu­zi­ka­vi­mas ti­ra­þa­vo ne­nu­trûks­ ta­ mà be­ pro­ tið­ kà svin­ gà. O juk dar tas pats di­dy­sis Du­ke’­as El­ling­to­nas, ðlo­ve pri­lygs­tan­tis tik Lou­i­sui Arm­stron­gui, tvir­ti­no, kad dþia­ze nie­ko në­ra svar­biau uþ svin­gà.

Fi­zio­lo­gi­niu po­þiû­riu Er­rol­las Gar­ne­ ris – Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo dvy­nys: abu vie­na ran­ka lais­vai „ëmë” pus­an­tros ok­ta­vos ir dar dau­giau. Ta­èiau plað­ta­kos ap­im­ti­mi pa­na­ðu­mai ir bai­gë­si: Gar­ne­ ris var­gu ar bû­tø sie­kæs Rach­ma­ni­no­vo pe­tá.

Su­si­da­riau áspû­dá, kad lie­tu­viø dþia­ zo au­di­to­ri­jai ge­riau þi­no­mi ir pri­im­ti­ni to­kie ame­ri­kie­èiø dþia­zo mil­þi­nai kaip Os­ka­ras Pe­ter­so­nas ir Bil­las Evan­sas.

Ta­èiau ne­ma­þai mu­zi­kan­tø Pe­ter­so­nà ar net pa­tá Ar­tà Ta­tu­mà prieð­prie­ði­na Er­rol­lui. Gal­bût dël to, kad në vie­nam ið mi­në­tø­jø pia­nis­tø ne­bû­din­gas toks uþ­de­gan­tis drai­vas ir ap­nuo­gin­tas iki nai­vu­mo (tar­si Pi­ros­ma­nio pa­veiks­lai) svin­gas. Ma­tyt, ne vel­tui Ba­lio Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, ðio­je pri­pa­þin­to­je ir nei kie­ky­be, nei ko­ky­be ne­pra­nok­to­je dþia­zo mu­zi­kan­tø kal­vë­je, vi­si vai­kai im­ pro­vi­zuo­ti for­te­pi­jo­nu mo­ko­mi Gar­ne­rio ma­nie­ra.

Pla­èio­jo­je ta­ry­bi­në­je dþia­zo sce­no­je Gar­ne­rá pui­kiai gro­jo pia­nis­tas ið Ode­ sos Ser­ge­jus Te­rent­je­vas. Jis tu­rë­jo sa­vo pub­li­kà, bu­vo pel­næs ðlo­væ ir vi­suo­met tei­gia­mas re­cen­zi­jas bei... kiek nu­to­læs nuo ben­dros po fes­ti­va­lius kla­jo­jan­èios pro­fe­sio­na­lø ko­man­dos. Taip pat „at­si­ sky­rë­lis”?

Tai­gi P. Ja­ra­mi­nas bu­vo ant­ra­sis pia­ nis­tas so­vie­ti­në­je ir po­so­vie­ti­në­je dþia­zo erd­vë­je, skam­bi­nan­tis Er­rol­là Gar­ne­rá so­lo kon­cer­tuo­se aka­de­mi­në­je Fil­har­mo­ ni­jos sce­no­je.

Kû­ry­bi­næ bran­dà Po­vi­las pa­sie­kë kaip eli­ti­nis mu­zi­kan­tas, sëk­min­gai re­a­ li­zuo­jan­tis sa­vo ga­li­my­bes ir kla­si­ko­je, ir dþia­ze, ir po­pu­lia­rio­jo­je mu­zi­ko­je.

Ga­li­ma bû­tø tvir­tin­ti, kad bu­vo pa­ten­

Dþia­zas pri­ver­të su­si­màs­ty­ti…

èia pat sa­vo kon­cer­tui pa­si­ga­vo Po­vi­las.

Tai bu­vo ne­áti­kë­ti­nas siur­pri­zas, ren­gi­ nio puoð­me­na.

Ant­ro­je kon­cer­to da­ly­je, ku­rio­je, þi­no­ma, jau skam­bë­jo ne tik Gar­ne­ris, taip pat bu­vo ðil­ta ir sma­gu. Kur­gi ne­ bus ðil­ta ir net­gi pa­vy­du, kai gir­di, kaip dai­nuo­ja ir gro­ja nuo­sta­bûs mu­zi­kan­tai Skir­man­tas Sas­naus­kas ir Vi­ta Ru­sai­ty­të.

Be kla­si­kos jie su­dai­na­vo „Kai tu ða­lia”, pa­ties Po­vi­lo su­kur­tà tar­si spe­cia­liai jiems: ne­se­niai juo­du su­si­tuo­kë. Uþ­bai­gë kon­cer­tà tra­di­ci­nis „What’s a won­der­ful world” ið Arm­stron­go re­per­tu­a­ro.

Bi­sui Po­vi­las pa­gro­jo to­kià nuo­sta­bià ak­lo an­glø pia­nis­to Ge­or­ge’o Shir­din­go dai­nos „My fun­ny Va­len­ti­ne” pa­ra­fra­ zæ, kad man no­ ri­ si ðá straips­ ná baig­ ti to­kiu pa­sa­þu. Gar­sus pa­sau­ly­je ki­no re­þi­sie­rius sa­vo ki­no fes­ti­va­lá áver­ti­no taip: „Blo­gø fil­mø mes ne­kû­rë­me, mes kû­rë­me tik ge­rus, la­bai ge­rus ir fil­mus at­si­vë­ri­mus.”

Tai, kà P. Ja­ra­mi­nas su­gro­jo kon­cer­to pa­bai­go­je, bu­vo at­si­vë­ri­mas. Tai pri­pa­þi­ no vi­si. Net­gi skep­ti­kai. Bet to­kiu at­ve­ju jau tu­ri­me rei­ka­là su di­dþiuo­ju me­nu.

Pa­lin­kë­ji­mai No­rë­èiau, kad P. Ja­ra­mi­nas kuo grei­ èiau ið­mok­tø Bil­là Evan­sà – jis man ro­dë pluoð­tà na­tø. Taip pat Os­ka­rà Pe­ter­so­ nà. No­rë­èiau, kad Po­vi­las ne­bû­tø toks vie­ni­ðas at­si­sky­rë­lis, kad tarp jau­nø­jø pia­nis­tø at­si­ras­tø jo se­kë­jø. O gal to ne­ rei­kia? n Karðti svei­ki­ni­mai po kon­cer­to

Vytauto SUSLAVIÈIAUS nuotr.

Er­rol­las Gar­ne­ris

Muzikos barai /53

Dþiazas

“Vil­niaus Ma­ma Jazz” mið­rai­në - nuo world mu­sic iki sar­kaz­mo T

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

Vik­to­ras JA­KOV­LE­VAS

Eks­cen­triðka­sis J. E. Gi­me­ris ne tik pui­ kiai gro­ja so­lo, bet ir im­pro­vi­zuo­ja kar­tu su le­gen­di­niu „Ta­ke fi­ve” au­to­riu­mi Da­ ve’u Bru­bec­ku R. Snij­der­so pro­jek­tas „West by West” – ug­nin­gø rit­mø, bra­zi­lið­kos sam­bos ir af­ri­ kie­tið­kos mu­zi­kos tra­di­ci­jø mi­ði­nys Skan­di­na­vø „Yg­gdra­sil & Tjant” lie­tu­ viams se­kë Fa­re­rø sa­lø pa­sa­kas

Muzikos barai /54

re­èia­sis tarp­tau­ti­nis „Vil­nius Ma­ma Jazz” ðie­met su­ðil­dë þie­ mos uþ­klup­tus dþia­zo më­gë­jus.

Or­ga­ni­za­to­riams be­lie­ka dþiaug­ tis pil­no­mis kon­cer­tø sa­lë­mis, mu­zi­kan­tams – pui­kia lie­tu­viø pub­li­ka, o dþia­zo më­gë­jams – at­li­kë­jais, nuo ku­ riø mu­zi­kos sà­la ðir­dis. Ðiø­me­èio „Ma­ma Jazz” sti­lis­ti­në ávai­ ro­vë ke­lia ðio­ká to­ká ne­ri­mà. Në­ra jo­kiø þan­ri­niø rë­mø ar kon­cep­ci­jos, ku­ri bû­tø at­spa­ros tað­kas ver­ti­nant vi­sà fes­ti­va­lá.

Or­ga­ni­za­to­riams, þi­no­ma, tik pa­to­giau – ga­li­ma kvies­tis bet ko­ká dþia­zo at­li­kë­jà ir ati­duo­ti já pub­li­kos teis­mui. Jei ge­rai gro­ja – tiks. Kaip tik toks – mar­gas – ir yra ðis fes­ti­va­lis. „Þmo­nës ga­li rink­tis”, – tvir­ti­no jo or­ga­ni­za­to­rë Ju­di­ta Bar­to­ðe­ vi­èie­në.

O pra­si­dë­jo vis­kas lap­kri­èio 16 d., ant­ ra­die­ná, kai á Lie­tu­và at­ëjo tik­ra þie­ma, o prie Vil­niaus kon­gre­sø rû­mø ka­sø nu­si­ drie­kë ei­lës no­rin­èiø­jø nu­si­pirk­ti bi­lie­tus á pir­mà­já fes­ti­va­lio kon­cer­tà.

Kom­po­zi­to­rius To­mas Ku­ta­vi­èius spe­cia­liai ðiam fes­ti­va­liui pa­ren­gë so­lo pro­gra­mà „Ru­dens gies­më”. T. Ku­ta­vi­ èiaus kû­ry­ba, ku­rios di­dþi­à­jà da­lá su­da­ro mu­zi­ka te­at­rui, – me­lo­din­ga, kon­cep­tu­a­ li, pui­kiai ba­lan­suo­jan­ti tarp aka­de­mi­nës mu­zi­kos ir dþia­zo. „Ru­dens gies­më” ku­pi­na et­ni­niø ir kla­si­ki­nës mu­zi­kos mo­ty­vø, pa­pil­dy­ta ne­tra­di­ci­ne har­mo­ni­ ja, sa­vi­tu plë­to­ji­mu ir ið­kal­bin­ga dra­ma­ tur­gi­ja.

T. Ku­ta­vi­èius da­ly­va­vo abie­juo­se anks­tes­niuo­siuo­se „Ma­ma Jazz” fes­ti­va­ liuo­se. Tuo­met pia­nis­tas gro­jo su „dþia­ zo vil­kais” Vla­di­mi­ru Èe­ka­si­nu ir Ana­to­ li­ju­mi Va­pi­ro­vu.

Suo­miø vo­ka­lis­të Bian­ca Mo­ra­les su gru­ pe „The Po­ ri Jazz All Stars Band”

vil­nie­èiams gro­jo „se­nà­já ge­rà­já” mainst­ re­am. „Ol­dies – gol­dies”, – pri­si­pa­þi­no pub­li­kai ir B. Mo­ra­les. Ku­bie­tið­ko krau­jo tu­rin­ti vo­ka­lis­të dai­na­vo pa­pras­tai (tik jo­kiu bû­du ne pras­tai), pro­fe­sio­na­liai, o pub­li­kà ðil­dë ne tik sa­vo ðvel­nio­mis im­pro­vi­za­ci­jo­mis, bet ir iðraiðkin­go­mis ru­do­mis aki­mis.

B. Mo­ra­les kon­cer­ta­vo su gru­pe „The Po­ri Jazz All Stars Band” – ne­abe­jo­ti­na mainst­re­am meist­re. Eks­tra­va­gan­tið­kiau­ sias vi­sos ðios kom­pa­ni­jos na­rys – ru­sø kil­mës pia­nis­tas Jev­ge­ni­jus Edu­ar­das Gi­me­ris. Vos së­dæs prie for­te­pi­jo­no, jis vi­sið­kai pri­kaus­të pub­li­kos dë­me­sá.

Stul­bi­na­ma tech­ni­ka, vir­tuo­zið­kos im­pro­

Vilnius Mama Jazz: From World Music to Sarcasm This year’s Vilnius Mama Jazz festival was especially variegated. Having started with a concert by Tomas Kutavièius, the festival featured an array of Lithuanian and international jazz stars: the vocalist Bianca Morales and The Pori Jazz All Stars Band (Finland); the flutist Ronald Snijders (The Netherlands) with his project West by West; the bassist Christian McBride and his band (USA); the legendary virtuoso violinist Jean-Luc Ponty and his group (France); Yggdrasil&Tjant from the Faeroe Islands (Denmark); and a discovery of the festival, the trio La Campagnie Des Muziques aì Ouïr (France), whose appearance in the closing concert was a real show. Lithuanian performers included Leonid ðinkarenko, with his project called “Remembrance”, in which he appeared with the American vocalist Eve Cornelious, and the celebrated jazz musicians Valerijus Ramoðka, Liudas Mockûnas, Eugenijus Kanevièius and Arkady Gotesman, who made their first appearance as the Traffic Quartet.

Viktoras JAKOVLEVAS

vi­za­ci­jos, mu­zi­ki­nis sko­nis... Ne vel­tui le­gen­di­nis pia­nis­tas Da­ve’­as Bru­bec­kas, vos ið­gir­dæs J. E. Gi­me­rá kon­cer­tuo­jant JAV, pa­kvie­të já á sa­vo gru­pæ. O gro­ja jis ne­ly­gi­nant M. Pet­ruc­cia­ni.

Ug­nin­gi, pul­suo­jan­tys rit­mai, la­tin mu­zi­kos mo­ty­vai – vis­kà fes­ti­va­lio klau­ sy­to­jams siû­lë olan­dø flei­ti­nin­ko Ro­nal­ do Snij­der­so pro­jek­tas „West by West”.

R. Snij­der­so gru­pës na­riai – dau­giau­sia ið­ei­viai ið Su­ri­na­mo, tad nieko ­nuos­ta­baus, kad jau­ èia­ ma Lotynø Amerikos mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jø áta­ka.

R. Snij­der­so gru­pë kon­cer­ta­vo Eu­ ro­po­je, Af­ri­ko­je, Pie­tø Ame­ri­ko­je, JAV. Ðia­me mu­zi­ki­nia­me ðël­sme jau­èia­ma Ka­ ri­bø re­gio­no áta­ka, pa­pil­dy­ta bra­zi­lið­kos sam­bos rit­mais, bei, þi­no­ma, dþia­zo im­ pro­vi­za­ci­jo­mis. R. Snij­der­sas nuo­sta­biai val­do flei­tà – im­pro­vi­zuo­ja, ið­da­ri­në­ja ne­áti­kë­ti­niau­sius triu­kus. Vos pra­dë­jæs gro­ti, mu­zi­kan­tas pel­në pub­li­kos sim­pa­ ti­jas. Flei­ti­nin­kà plo­ji­mais pa­si­tik­da­vo ir nak­ti­niø jam ses­sion klau­sy­to­jai.

Be­ne lau­kia­miau­si „Ma­ma Jazz” sve­ èiai – Chris­ti­nas McBride’as ir jo gru­pë.

Ir ne vel­tui – jie pri­kaus­të klau­sy­to­jø dë­ me­sá iki pas­ku­ti­niø akor­dø. Ch. McBride’as lai­ko­mas vie­nu ge­riau­siø pa­sau­ly­je bo­si­nin­kø. Ðiuo me­tu jis ára­ðo pa­èià ávai­ riau­sià mu­zi­kà su gar­siau­siais dþia­zo mu­zi­kan­tais: H. Han­coc­ku, Ch. Co­rea, D. Krall, Stin­gu. Pa­klaus­tas, ko­kios mu­ zi­kos gro­ti ne­ga­lë­tø, Ch. McBride’as at­ sa­kë, kad nie­ku gy­vu ne­gro­tø leng­vo­jo dþia­zo.

O „Ma­ma Jazz” pub­li­kà uþ­bû­rë tik­ ras ame­ri­kie­tið­kas, be ga­lo pro­fe­sio­na­lus dþia­zas. Ið­blu­ku­si bo­so li­ni­ja, ið­raið­kin­ gos me­lo­di­jø uþuo­maz­gos ir vir­tuo­zið­ kos im­pro­vi­za­ci­jos. Ch. McBride’as se­ka „We­at­her Re­port” ir Ja­co Pas­to­riuso puo­se­lë­to­mis skam­be­sio tra­di­ci­jo­mis. Sti­ lis­ti­në ávai­ro­vë taip pat ste­bi­na: fu­sion, fun­ky, rit­men­bliu­zas, net dþia­zo kla­si­ka – vis­kas pa­klûs­ta Ch. McBride’o tech­ni­ kai ir vik­riems pirð­tams. Á Vil­ niø Ch. McBride’as at­ vy­ ko su tri­jø meist­rið­kø mu­zi­kan­tø gru­pe. Anot jo pa­ties, ren­kà­sis tik tuos, ku­rie ga­li pa­ siû­ly­ti ðá tà nau­ja. „Svar­biau­sia, kad mu­ zi­kan­tas ne­gro­tø taip, kaip gro­jo Wei­nas Shor­te­ris, Joh­nas Col­tra­ne’­as ar dar kas nors”, – sa­kë jis.

Kar­ tu su Ch. McBride’u gro­ jo ir vie­nas ta­len­tin­giau­siø jau­no­sios kar­tos dþia­zo mu­zi­kan­tø kla­vi­ði­nin­kas Ge­of­ frey Ke­e­ze­ris. Pats bo­si­nin­kas G. Ke­e­ze­rá lai­ko ne­abe­jo­ti­nu ge­ni­ju­mi. JAV dien­rað­ tis „The Ti­mes” apie ðá pia­nis­tà ra­ðo, kad „ne­áti­kë­ti­nas mu­zi­ka­lu­mas, dau­giau nei pa­kan­ka­mas vir­tuo­zið­ku­mas ir mu­ zi­ki­nio sà­mo­jo, in­te­li­gen­tið­ku­mo bei áþval­gos de­ri­nys lei­dþia G. Ke­e­ze­riui

su­pin­ti, at­ro­dy­tø, pa­èius la­biau­siai ne­su­ si­ju­siø áta­kø sai­tus á sa­vi­tà ir áti­ki­na­mà vi­su­mà”.

Kon­gre­sø rû­mø sce­no­je G. Ke­e­ze­ris ap­si­sta­të vi­sais áma­no­mais kla­vi­ði­niais in­stru­men­tais, pe­da­lais, prie­tai­sais, at­ si­ne­ðë ne­ðio­ja­mà­já kom­piu­te­rá ir pa­da­rë tik­rà ðou. Ne­ma­nau, kad po ðio kon­cer­to at­si­ra­do bent vie­nas, ku­ris drás­tø su­abe­ jo­ti jo ge­nia­lu­mu.

Ki­ta do­va­na, pa­sak „Ma­ma Jazz” or­ga­ni­za­to­rës J. Bar­to­ðe­vi­èie­nës, bu­vo Je­a­no Lu­co Pon­ty gru­pë. Pran­cû­zas J. L. Pon­ty dþia­zo sce­no­je jau 40 me­tø, ne vel­tui ir ti­tu­luo­ja­mas dþiaz­ro­ko pra­di­ nin­ku. Smui­ki­nin­kas sa­vo in­stru­men­to skam­be­siu þy­mi ið­ti­sus de­ðimt­me­èius.

J. L. Pon­ty – tar­si re­vo­liu­cio­nie­rius, jo smui­ko temb­rai, fra­zuo­tës, no­va­to­rið­ka gro­ji­mo tech­ni­ka pa­ver­të smui­kà nau­ ju, pa­jë­giu in­stru­men­tu. Sa­ko­ma, kad smui­ku jis gro­ja taip, kaip J. Col­tra­ne’­as – sak­so­fo­nu. Á Vil­niø J. L. Pon­ty at­va­þia­vo su sa­vo ko­man­da – ke­tu­riais kû­ry­bin­gais mu­zi­ kan­tais. De­rë­tø tik nu­si­lenk­ti J. L. Pon­ ty kaip kom­po­zi­to­riui. Dau­gia­li­ni­ji­nës smui­ki­nin­ko kom­po­zi­ci­jos lip­do­mos ant world mu­sic pa­grin­do, uþ­de­gan­èiø rit­mø, fun­ky bo­so li­ni­jos. Rit­mi­në gru­pë su­tei­kë J. L. Pon­ty mu­zi­ka­vi­mui gy­vu­mo, ið­raið­ kin­gu­mo. Vis dël­to kai kur ðios kom­po­zi­ ci­jos, ádo­mios, ste­bi­nan­èios ne­ti­kë­tais po­ sû­kiais, be­si­kei­èian­èiais rit­mais, dvel­kë naf­ta­li­nu. Re­gis, bû­tø su­kur­tos sep­tin­ta­ ja­me ar að­tun­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je. Ðiaip ar taip, ne­abe­jo­ti­na, kad mu­zi­kan­tas Lie­ tu­vo­je ra­do daug ger­bë­jø – Na­cio­na­li­nio dra­mos te­at­ro sa­lë bu­vo sau­sa­kim­ða.

Be­ne ge­riau­siø Lie­tu­vos dþia­zo mu­ zi­kan­tø ko­man­dà su­vie­ni­jo Le­o­ni­do Ðin­ka­ren­kos pro­jek­tas „Re­memb­ran­ce”, skir­tas JAV gy­ve­nu­siam te­ni­si­nin­kui Vi­tui Ge­ru­lai­èiui at­min­ti. Bo­si­nin­kui tal­ki­no vo­ka­lis­të Eve Cor­ne­lio­us (JAV). Ðià va­sa­rà Ni­dos dþia­zo fes­ti­va­ly­je vie­ðë­ ju­sià at­li­kë­jà nuo sce­nos nu­lai­pi­no po­li­ci­ jos pa­rei­gû­nai, mat bu­vo ke­lios mi­nu­tës po de­ðim­tos va­ka­ro, kai Ni­do­je tu­ri bû­ti ty­lu.

Ener­gi­jos E. Cor­ne­lio­us, ro­dos, ne­sti­ go ir ðá­kart. Ji ne tik da­ly­va­vo L. Ðin­ka­ ren­kos pro­jek­te, bet ir ve­dë meist­rið­ku­ mo pa­mo­kas Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jos bei Ba­lio Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­viams. Soul ir rit­men­bliu­zo cho­ri­ nes kom­po­zi­ci­jas E. Cor­ne­lio­us mo­ki­niai dai­na­vo im­pro­vi­zuo­ta­me dþia­zo klu­be nak­ti­niø jam ses­sion me­tu. E. Cor­ne­lio­us tæ­sia di­dþiø­jø dþia­zo vo­ka­lis­èiø Sa­ros Vaug­han, El­los Fit­zge­rald, Bi­lie Ho­li­day tra­di­ci­jas. Jos klau­sy­da­ma­sis, ro­dos, nu­si­ ke­li pen­kias­de­ðimt me­tø á pra­ei­tá, á tuos lai­kus, kai bu­vo par­da­vi­në­ja­mos tik vi­ni­

lo plokð­te­lës.

Ki­taip nei E. Cor­ne­lio­us, mu­zi­kan­ tams ið Fa­re­rø sa­lø (Da­ni­ja) „Yg­gdra­sil & Tjant” aki­vaiz­dþiai trû­ko sau­lës. Ðiau­ rie­tið­kai ra­mûs mu­zi­kan­tai su­pa­þin­di­no „Ma­ma Jazz” klau­sy­to­jus su skan­di­na­vø mi­to­lo­gi­ja. Þodis „yg­gdra­sil” ðiau­rie­èiø mi­to­ lo­gi­jo­je reið­kia gy­ve­ni­mo me­dá, ku­rio pa­unks­në­je glau­dþia­si vi­sas pa­sau­lis.

Sa­vi­to­je ðiau­rie­èiø mu­zi­ko­je pi­na­si dþia­ zo, et­ni­nës mu­zi­kos ele­men­tai, Fa­re­rø sa­lø liau­dies mu­zi­ka, re­li­gi­niai him­nai, Gren­lan­di­jos, ðve­dø uþ­sta­lës dai­nos ir net Sha­kes­pe­a­re’o so­ne­tai. Mu­zi­kan­tø kû­ry­bai áta­kos ne­abe­jo­ti­nai tu­ri ir aka­de­ mi­në mu­zi­ka.

Pir­mà kar­tà Lie­tu­vo­je kon­cer­ta­vo ir nau­jo­sios kar­tos lie­tu­viø dþia­zo meist­rø ko­lek­ty­vas „Traf­fic Qu­ar­tet”. Kvar­te­to – Va­le­ri­jaus Ra­moð­kos, Liu­do Moc­kû­no, Eu­ge­ni­jaus Ka­ne­vi­èiaus ir Ar­ka­di­jaus Go­tes­ma­no – mu­zi­ka, anot mu­zi­ko­lo­gës Jû­ra­tës Ku­èins­kai­tës, yra „ne­or­to­dok­si­ nis ga­lin­gø in­stru­men­ti­niø ið­kro­vø ir me­lo­din­gø ba­la­dþiø rin­ki­nys de­ri­nant lais­vas im­pro­vi­za­ci­jas ir uþ­ra­ðy­tas struk­ tû­ras”. „Traf­fic Qu­ar­tet” mu­zi­ko­je itin ryð­ kus ato­trû­kis nuo stan­dar­ti­niø me­lo­di­jø, ne­abe­jo­ti­na kryp­tis free dþia­zo link. Mu­ zi­kan­tai gro­ja be jo­kio world mu­sic pa­grin­ do, be ku­rio, ro­dos, jau ne­ga­li ap­si­ei­ti në vie­nas dþia­zo ko­lek­ty­vas. Tai gry­nas, ne­nu­ðli­fuo­tas dþia­zas, ku­ria­me jau­èia­ma ir aka­de­mi­nës mu­zi­kos áta­ka.

Fes­ti­va­lio at­ra­di­mas – jau­nø mu­zi­kan­ tø trio ið Pran­cû­zi­jos „La Cam­pag­nie Des Mu­zi­qu­es á Ouïr”. Te­at­ra­liðku, iro­niðku pa­si­ro­dy­mu tri­ju­lë vi­sið­kai pa­ver­gë Na­ cio­na­li­nio dra­mos te­at­ro pub­li­kà. Prieð fes­ti­va­lá J. Bar­to­ðe­vi­èie­në pa­va­di­no „La Cam­pag­nie Des Mu­zi­qu­es á Ouïr” ka­te vus juos gir­ dë­ jo tik vie­ nas maiðe. „Gy­ lie­tu­vis, ku­rá jie su­þa­vë­jo”, – tei­gë Ma­ma Jazz.

Uþ­baig­da­mas tre­èi­à­já fes­ti­va­lá „Vil­ nius Ma­ma Jazz”, „La Cam­pag­nie Des Mu­zi­qu­es á Ouïr” su­ren­gë tik­rà ðou.

Mu­zi­kan­tai èia ra­miai ir sub­ti­liai gro­jo pran­cû­zið­kas me­lo­di­jas, èia vai­di­no ro­ ko, me­ta­lo gru­pæ ar re­pa­vo. Sar­kas­tið­kø uþuo­mi­nø su­lau­kë vi­si – „The Rol­ling Sto­nes”, Emi­ne­mas, net… lie­tu­viai – kad ðne­ka neiðta­ria­ma kal­ba.

Re­gis, no­rin­èiø­jø pa­klau­sy­ti ge­ro dþia­zo Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­gë­ja. Ir nie­ko èia ne­rei­kia kal­tin­ti ar liaup­sin­ti – nei ne­kon­cep­tu­a­laus „Vil­niaus Ma­ma Jazz”, nei þie­mos, ku­ri spë­jo uþ­klup­ti fes­ti­va­lá. n

Muzikos barai /55

Laisvalaikio muzika

Mo­kan­tis mu­zi­kos, to­bu­lë­ti ir aug­ti sma­giau Auð­ra UR­NI­KY­TË da­ma juos sce­nai, bet ir su­teik­da­ma ga­li­ my­bæ to­bu­lë­ti, aug­ti, ruoð­tis gy­ve­ni­mui. Ðiuo me­tu stu­di­jà lan­ko per ðim­tà pa­ties ávai­riau­sio am­þiaus vai­kø, ku­riuos ug­do ir su ku­riais dir­ba dai­na­vi­mo, ðo­kio pe­da­ go­gës: Lo­re­ta Sta­sy­ty­të, Gra­þi­na Gu­mu­ liaus­kie­në, Gi­ta­na Tri­mir­kai­të, Mar­ga­ri­ ta Ma­þei­kie­në ir Ste­la Grið­ke­vi­èiû­të.

Stu­di­jos „Re-mi-do” me­no va­do­vë „Re-mi-do” kon­cer­tuo­ja „Pop­ko­pë­èiø” fes­ ti­va­ly­je

Mu­zi­kos pra­de­da­ma mo­ky­tis nuo pir­ mø­jø gar­sø ið­dai­na­vi­mo, nuo pa­pras­èiau­ sios ga­mos, nuo pir­mø­jø do re mi pen­kli­ në­je. Vai­kas au­ga kas­dien pa­tir­da­mas nau­jø áspû­dþiø, pa­þin­da­mas já su­pan­tá pa­sau­lá ir su­si­dur­da­mas su nau­jais ið­ ban­dy­mais. Vis­kà ið­mok­ti ir aug­ti sek­sis daug leng­viau, jei ða­lia bus mo­ky­to­jas ar ved­lys, ku­rio pa­ta­ri­mai ir pa­lai­ky­mas pa­ dës ið­si­rink­ti tin­ka­miau­sià ke­lià.

Po­pmu­zi­kos stu­di­ja „Re-mi-do” ið Lie­tu­vos vai­kø ir jau­ni­mo cen­tro ðie­met ðven­èia de­ðim­ties me­tø ju­bi­lie­jø. Ði stu­di­ ja – tai ne tik dai­na­vi­mas, mu­zi­ka­vi­mas ar pa­si­ro­dy­mai sce­no­je, bet ir nau­ji mu­ zi­ki­niai pro­jek­tai, kû­ry­bi­nës sto­vyk­los ir ðiuo­lai­kið­ki su­ma­ny­mai. Jau de­ðimt me­tø stu­di­ja ug­do pa­ties ávai­riau­sio am­þiaus vai­kus ir jau­nuo­lius, ne tik reng­

Muzikos barai /56

Tai L. Sta­sy­ty­të, mu­zi­kos eks­per­të, sce­no­je dai­nuo­jan­ti nuo pen­ke­riø me­tø.

Pa­ti mu­zi­kà at­ra­du­si vi­du­ri­në­je mo­kyk­ lo­je ir me­di­ko pro­fe­si­jà ið­mai­niu­si á mu­ zi­ko. Toks ge­rai be­si­mo­kan­èios Lo­re­tos pa­si­rin­ki­mas ap­lin­ki­niams bu­vo ma­þø ma­þiau­siai ne­ti­kë­tas. Mu­zi­kos aka­de­ mi­jo­je ágy­tas chor­ve­dþio ið­si­la­vi­ni­mas pa­dë­jo ak­ty­viai ási­trauk­ti á mu­zi­ki­niø pro­jek­tø or­ga­ni­za­vi­mà ir pe­da­go­gi­næ veik­là. Jau 17 me­tø vai­kai ir jau­nuo­liai pe­ri­ma Lo­re­tos sce­ni­næ pa­tir­tá, da­ly­vau­ja jos ren­gia­muo­se pro­jek­tuo­se. Ið pra­dþiø tai bu­vo stu­den­tið­ki dþia­zo fes­ti­va­liai, vë­liau – po­pmu­zi­kos ir kan­tri ren­gi­niai vai­kams ir jau­nuo­liams. Pats gra­þiau­ sias auk­lë­ti­niø kom­pli­men­tas Lo­re­tai – grieþta, bet tei­sin­ga.

Ju­de­sio ir gar­so sin­te­zë Stu­di­jo­je „Re-mi-do” vai­kai ren­gia­mi pa­si­ro­dy­mams mo­kant dai­na­vi­mo ir la­vi­ nant sce­nos ju­de­sá, sta­tant ðo­kio kom­po­ zi­ci­jas. Èia kiek­vie­nas ju­de­sys ir gar­sas su­jung­ti tam­pa dar­nia vi­su­ma. Anot L.

Sta­sy­ty­tës, „ge­ras ðo­kë­jas ne­bû­ti­nai yra ge­ras dai­ni­nin­kas ir at­virkð­èiai. Bû­na vai­kø, ku­rie ge­rai dai­nuo­ja, bet jiems sun­kiau se­ka­si sce­no­je ju­dë­ti ir dai­na­ vi­mà ið­reikð­ti ðo­kiu, o ki­ti pui­kiai ðo­ka, bet ne­tu­ri ge­ro bal­so. Pats po­pmu­zi­kos þan­ras yra ga­na su­dë­tin­gas ir rei­ka­lau­ jan­tis darbð­tu­mo, kad ir kaip ste­bint pa­si­ ro­dy­mus vis­kas at­ro­dy­tø pa­pras­ta”. Tad ir pa­tiems va­do­vams rei­kia kan­try­bës, steng­tis nuo­lat vai­kus pa­ska­tin­ti, pa­lai­ ky­ti, dirb­ti su kiek­vie­nu stu­di­jos na­riu, kad vi­si kar­tu sce­no­je dar­niai su­jung­tø dai­nà ir ðo­ká.

No­vi­lë (10 m.): „Ma­no sva­jo­në bu­vo uþ­lip­ti ant sce­nos, o da­bar tai da­rau gal ðim­tà­já kar­tà…”

Nau­jas mu­zi­kos sti­lius, nau­jas ið­ðû­kis L. Sta­sy­ty­të: „Ski­ria­mës ið ki­tø vai­kø ko­lek­ty­vø, kad ne­si­ri­bo­ja­me vie­nu mu­ zi­kos sti­liu­mi. Mo­ko­mës ne tik po­pmu­ zi­kos sub­ti­ly­biø, tu­ri­me ir pro­gi­næ re­li­ gi­nës mu­zi­kos pro­gra­mà, o pas­ku­ti­niu me­tu sie­kia­me vai­kus su­do­min­ti kan­tri mu­zi­ka, ku­ri tarp Lie­tu­vos jau­ni­mo dar në­ra la­bai po­pu­lia­ri. Taip at­si­ra­do „Vi­sa­ gi­no kan­tri” da­li­mi ta­pæs vai­kø fes­ti­va­lis „Kan­tri vil­tys”, ku­ris jau tre­ji me­tai kiek­ vie­nà va­sa­rà sëk­min­gai su­kvie­èia ko­lek­ ty­vus ið vi­sos Lie­tu­vos ir au­gi­na pa­mai­ nà da­bar­ti­nei kan­tri mu­zi­kan­tø kar­tai. Ðis pa­á­vai­ri­ni­mas ne tik ple­èia aki­ra­tá ir yra svar­bus ben­dra­jam ið­pru­si­mui, bet ir tei­kia nau­jø idë­jø, ga­li­my­biø. Mo­ko­mës ir mes, va­do­vai, ir mû­sø vai­kai. Tar­si kar­ tu au­ga­me.”

Mu­zi­ka pa­de­da ruoð­tis at­ei­èiai ir aug­ti Ðio­je stu­di­jo­je vai­kai ið­moks­ta ne tik dai­nuo­ti, sce­nos ju­de­sio, vai­dy­bos ele­ men­tø, ben­drau­ti su pub­li­ka. Anot stu­di­ jos me­no va­do­vës, tai tik bû­das, kaip vai­ kus átrauk­ti á daug pla­tes­næ veik­là, taip ren­giant juos su­au­gu­siø­jø gy­ve­ni­mui.

Pa­vyz­dþiui, stu­di­jos vai­kai fil­ma­vo­si, da­ly­va­vo sta­tant vai­dy­bi­ná fil­mà ir su­vo­ kë, kad tai tik­rai ne­leng­va, ne kiek­vie­nas ga­li tap­ti þvaigþ­de, nes èia rei­kia ádë­ti tik­rai daug ir kruopðtaus dar­bo.

Da­ly­vau­da­mi ávai­riuo­se mu­zi­ki­niuo­ se pro­jek­tuo­se, vai­kai bræs­ta kaip as­ me­ny­bës, mo­ko­si su­vok­ti sa­vo klai­das, ste­bë­ti sa­ve, pri­si­tai­ky­ti prie nau­jø ið­ðû­ kiø. Ypaè tai svar­bu, kai rei­kia pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bæ uþ sa­ve, stu­di­jos drau­gus, o gal net uþ tarp­tau­ti­nio fes­ti­va­lio sve­ èius. Jau­nuo­liai átrau­kia­mi á vi­sø stu­di­ jos ren­gia­mø fes­ti­va­liø or­ga­ni­za­vi­mà ir kiek­vie­nas tu­ri sa­vo dar­bà. O ir pats

Lei­bu­ro mu­zi­ka, J. Li­niaus­ko þo­dþiai), mu­zi­ki­nës kom­po­zi­ci­jos Lie­tu­vos ra­di­ju­ je, kom­pak­ti­nës plokð­te­lës, vaiz­do kli­pai „Va­sa­ra”, „Pa­dau­þos”, „Dai­ne­lë apie uþ­trauk­tu­kà”, „Ke­liau­to­jø mar­ðas”, ki­ti gar­so ára­ðai. Nau­jau­sia, jau ket­vir­to­ji, kom­pak­ti­në plokð­te­lë bus ið­leis­ta dar ðie­ met ir va­din­sis „Pa­dau­þos”.

Lie­tu­vos vai­kø ir jau­ni­mo cen­tras „Re-mi-do” me­no va­do­vës L. Sta­sy­ty­tës

Vi­sa­da ge­ra gráþ­ti

Po ope­ros „Du gai­de­liai” su au­to­riais V. Mið­ki­niu ir L. Ly­gu­tu

kon­cer­ti­niø nu­me­riø kû­ri­mas pa­lie­ka­ mas vai­kø ini­cia­ty­vai: ðo­kio kom­po­zi­ci­ ja, sce­ni­niai dra­bu­þiai – tai ir­gi ben­dro dar­bo re­zul­ta­tas. Vi­si mo­ko­si kû­ry­bið­kai spræs­ti ben­dras uþ­duo­tis ir pro­ble­mas. „Tik kur­da­mi sa­vo ma­þy­tæ ben­druo­me­ næ vai­kai ga­li ið­ei­ti á vi­suo­me­næ, – tei­gia L. Sta­sy­ty­të. – Kuo jie la­biau uþ­si­ë­mæ – ir ne­bû­ti­nai mu­zi­ki­nia­me ko­lek­ty­ve, – tuo la­biau la­vë­ja ir to­bu­lë­ja.”

Stu­di­ja „Re-mi-do” kas va­sa­rà ren­ gia kû­ry­bi­nes sto­vyk­las, kur vai­kai ben­ drau­ja su ko­lek­ty­vais ið vi­sos Lie­tu­vos.

Kar­tais da­lis ðiø sto­vyk­lø pro­gra­mø vi­sið­kai ne­su­si­ju­sios su mu­zi­ka. Vis­kas skir­ta kû­ry­bið­ku­mui la­vin­ti – tai ir vai­ dy­bi­nës uþ­duo­tys, kur rei­kia su­kur­ti ávai­rius per­so­na­þus, etiu­dus, ir dar­be­liø pa­mo­kos, kur ga­li­ma ið­mok­ti pa­si­da­ry­ti ávai­riø þais­lø, pa­puo­ða­lø ar do­va­në­liø të­ vams. Kiek­vie­no­je sto­vyk­lo­je su­bu­ria­ma ko­man­da ið kom­pe­ten­tin­gø mo­ky­to­jø, ku­rie su­da­ro spe­cia­lià pro­gra­mà sto­vyk­ lau­to­jams, tam­pa jø ákvë­pë­jais, ska­tin­to­ jais ir guo­dë­jais.

Sto­vyk­los ir ke­lio­nës á ki­tas ða­lis mo­ ko vai­kus sa­va­ran­kið­ku­mo – jie su­vo­kia, kad të­èiai ir ma­mos ne vi­sa­da lai­kys uþ ran­kos, kad rei­kës pa­tiems ap­si­reng­ti, pa­ val­gy­ti ir dar ma­þes­ná stu­di­jos drau­gà pa­ glo­bo­ti. Pa­sak L. Sta­sy­ty­tës, pe­da­go­gams sma­giau­sia ste­bë­ti, kaip vai­kai da­ro­si vis sa­va­ran­kið­kes­ni, ku­ria­ma ben­druo­me­në.

No­vi­lë (10 m.): „Að dar su drau­gais ið­moks­tu ben­drau­ti. Anks­èiau bû­da­vau ne­man­da­gi, o kai èia mo­ky­to­jai su­draus­ mi­na, tai ir iðmoks­tu. Ir dar daug suþinau vis­ko sto­vyk­lo­je.”

Kû­ry­bos pla­ty­bës L. Sta­sy­ty­të: „Ne­ga­li­ma kû­ry­bi­niø stu­di­jos pro­jek­tø ið­dë­lio­ti len­ty­no­se ir sa­ ky­ti, kad vie­nas jø svar­bes­nis, o ki­tas ne toks svar­bus. Kiek­vie­nas da­vë pa­tir­ties ir ne­ið­dil­do­mø áspû­dþiø tiek vai­kams, tiek stu­di­jos pe­da­go­gams.”

O kû­ry­bos lo­by­nas ið­ties ávai­rus: ope­ ra „Du gai­de­liai” (J. Li­niaus­ko þo­dþiai, J. Ly­gu­to mu­zi­ka), ope­ra ir fil­mas „Ið­girsk mo­kyk­là” (V. Pau­liu­kai­èio lib­re­tas, T.

ir daug do­va­nø, bet, kad taip ávyk­tø, rei­kia ádë­ti ir daug dar­bo.”

Rû­ta (12 m.): „Per kon­cer­tus mes dar la­biau pa­si­sten­gia­me ir tuo net sa­vo mo­ky­ to­jas nu­ste­bi­na­me. Anks­èiau ma­ny­da­vau, kad „Lau­mës juos­ta” – ne­pa­sie­kia­mas fes­ti­ va­lis, o da­bar þi­nau, kad tai – ran­ka pa­sie­ kia­ma ir ga­li­ma ið­mok­ti gra­þiai pa­si­ro­dy­ti sce­no­je.”

Ið fes­ti­va­lio Tur­ki­jo­je 2002 m.

L. Sta­sy­ty­të: „Bû­na, kad ap­lan­ko, su­si­ran­da per in­ter­ne­tà, pa­skam­bi­na bu­ væ auk­lë­ti­niai. Ne vie­nas pra­si­ta­rë, kad trûks­ta mû­sø ko­lek­ty­vo, anks­tes­nës veik­ los. Yra stu­di­juo­jan­èiø mu­zi­kos va­dy­bà, ir tai mus, jø mo­ky­to­jus, ypaè dþiu­gi­na.

Gal­bût sce­nos ar­tis­to ke­lio jie ne­pa­si­rin­ ko, bet mu­zi­ka pa­dë­jo ras­ti gy­ve­ni­mo ke­lià. Man sma­gu, kai vai­kai, me­tus ne­ lan­kæ stu­di­jos, su­gráþ­ta vël. Va­di­na­si, jie ra­do tai, kas stu­di­jo­je pa­ti­ko. Svar­biau­sia at­ras­ti sa­ve ir veik­là, ku­ri yra ma­lo­ni.”

Lie­tu­vos vai­kø ir jau­ni­mo cen­tre gruo­ dþio më­ne­sá vyk­sian­èia­me ju­bi­lie­ji­nia­me „Re-mi-do” kon­cer­te bu­væ stu­di­jos na­riai pa­si­ro­dys sce­no­je su da­bar­ti­niais auk­lë­ti­ niais ir ga­lës nors trum­pam pri­si­min­ti sa­vo pa­si­ro­dy­mus ir ke­lio­nes.

ini­cia­ty­va kas­met or­ga­ni­zuo­ja tarp­tau­ti­ ná vai­kø po­pmu­zi­kos kon­kur­sà „Pop­ko­ pë­èios” ir „Kan­tri vil­tys”. Il­ga­me­tis ðiø pro­jek­tø tal­ki­nin­kas yra Vy­te­nis Pau­liu­ kai­tis.

Lau­ra (8 m.): „Èia la­bai links­ma.”

No­vi­lë (10 m.): „Èia sma­ gu, nes dai­nuo­ja­me, ke­liau­ja­me, ben­drau­ja­me, su­si­pa­þás­ta­me.”

Rû­ta (12 m.): „Pa­si­kal­ba­me apie ke­lio­ nes ir vi­sa­da pra­links­më­ja­me.”

Olim­pi­nis tiks­las

Stu­di­ja po 10 me­tø

Stu­di­jos vai­kai, da­ly­vau­da­mi ávai­riuo­ se mu­zi­kos kon­kur­suo­se ir fes­ti­va­liuo­se, yra ið­mai­ðæ ko­ne pu­sæ Eu­ro­pos – lan­kë­si An­gli­jo­je, Èe­ki­jo­je, Ita­li­jo­je, Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je, Pran­cû­zi­jo­je, Ðvei­ca­ri­jo­je, Tur­ki­jo­je, Uk­rai­no­je, Veng­ri­jo­je, Vo­kie­ ti­jo­je. Stu­di­ja yra ir nuo­la­ti­në Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja­mø kon­kur­sø „Lau­mës juos­ ta”, „Ma­þø­jø þvaigþ­dþiø va­lan­da” bei be­ga­lës fes­ti­va­liø da­ly­vë, o jos kon­cer­ti­ nës pro­gra­mos ve­þa­mos vi­siems ða­lies vai­kams – su ope­ra „Ið­girsk mo­kyk­là” ap­ke­liau­ta try­li­ka Lie­tu­vos mies­tø ir net vie­na Lat­vi­jos lie­tu­viø mo­kyk­la.

L. Sta­sy­ty­të: „Per tuos de­ðimt me­tø mes tik­rai ne­së­dë­jo­me vie­to­je, o ju­dë­ jo­me, ke­lia­vo­me. Ne­ke­lia­me sau tiks­lo lai­më­ti kon­kur­suo­se. Pats svar­biau­sias da­ly­kas, ku­rio sie­kia­me, – da­ly­vau­ti, net­gi mo­ky­tis pra­lai­më­ti, mo­ky­tis bû­ti ir kur­ti drau­ge. Kar­tu pa­tik­ri­na­me, kiek pa­to­bu­lë­jo­me, á kà dar rei­kë­tø at­kreip­ti dë­me­sá.”

No­vi­lë (10 m.): „Bu­vo daug kon­cer­tø

L. Sta­sy­ty­të: „Èia at­ei­na vai­kø ið tø pa­èiø ðei­mø, ir taip lip­do­ma ben­druo­me­ në. Ti­kiuo­si, kad „Re-mi-do” ra­tas dar la­biau pra­si­plës ir bu­væ pir­mie­ji auk­lë­ti­ niai at­ves èia sa­vo vai­kus.

Be abe­jo, ieð­ko­si­me nau­jø ga­li­my­biø, kaip dirb­ti su ki­tø sti­liø mu­zi­ka, at­si­ þvelg­da­mi á ðios kar­tos jau­ni­mo po­rei­ kius ir no­rus. Rei­kia sa­ve ið­ban­dy­ti ne vie­no­je sri­ty­je, kad ið­mok­tum su­pras­ti ir ver­tin­ti.”

Tiems, ku­rie skep­tið­kai þiû­ri á po­pmu­zi­kà L. Sta­sy­ty­të: „Kad ga­lë­tum kri­ti­kuo­ti, rei­kia tu­rë­ti ar­gu­men­tø ir mo­kë­ti juos pa­ grás­ti. Ir ki­tas da­ly­kas – rei­kia at­kreip­ti dë­me­sá á tai, kà jau­ni­mas ið tik­rø­jø ma­to sce­no­je. Ne pa­tá þan­rà rei­kia kri­ti­kuo­ti, o at­li­kë­jus. Në­ra at­ran­kos, to­dël á sce­nà li­pa bet kas ir bet kaip. Kaip ir kiek­vie­nà mu­zi­kos rû­ðá, po­pmu­zi­kà rei­kia puo­se­ lë­ti or­ga­ni­zuo­jant kon­kur­sus, ren­giant jau­nuo­sius at­li­kë­jus.” n

Muzikos barai /57

Pasaulio garsieji

P

as­ku­ti­niais sa­vo gy­ve­ni­mo me­tais gar­su­sis veng­rø kil­mës di­ri­gen­tas Ge­or­gas (György) Sol­ti (1912–1997) an­glø kal­ba pa­ra­ðë au­to­biog­ra­fi­næ kny­gà, ku­ri su­kë­lë di­de­lá mu­zi­kø su­si­do­më­ji­ mà ir ne­tru­kus bu­vo ið­vers­ta á vo­kie­èiø, pran­cû­zø, is­pa­nø ir ita­lø kal­bas. (Jos pra­ dþio­je au­to­rius skai­ty­to­jams aið­ki­na, kad pa­gal veng­rø kal­bos ra­ðy­bos tai­syk­les pir­mo­ji jo pa­var­dës rai­dë yra prie­bal­së, ku­ri skai­to­ma kaip an­glø sh ar­ba vo­kie­ èiø sch, tai­gi di­ri­gen­to pa­var­dæ tu­ri­me tar­ti ne Sol­ti, o Ðol­ti.)

Tar­tum kal­bë­da­ma­sis su bi­èiu­liais, pri­ty­ræs mu­zi­kas, ku­ris pel­në pro­fe­si­ná pri­pa­þi­ni­mà ko­ne pu­sæ ðimt­me­èio di­ri­ guo­da­mas ge­riems ir la­bai ge­riems dau­ ge­lio ða­liø or­kest­rams, be to, 1946–1951 m. va­do­va­vo Miun­che­no, 1952–1961 m.

– Frank­fur­to ope­ros te­at­rui, 1969–1991 m. bu­vo Èi­ka­gos sim­fo­ni­nio or­kest­ro mu­zi­ki­nis va­do­vas, o nuo 1961 m. ly­gia gre­ta il­gai va­do­va­vo Lon­do­no te­at­rui „Co­vent Gar­den Ope­ra”, kny­go­je tem­pe­ ra­men­tin­gai, sà­mo­jin­gai ir sa­vi­kri­tiðkai pa­sa­ko­ja apie ne­leng­và gy­ve­ni­mo ke­lià.

Jis pa­gar­biai api­bû­di­na sa­vo mo­ky­to­jus – Zol­táną Ko­dá­ly, Bélą Bar­tóką ir Leó Wei­ne­rá, drau­gið­kai at­si­lie­pia apie ko­le­ gas ir ávai­riø tau­ty­biø þmo­nes, su ku­riais ben­dra­vo nuo 13 me­tø stu­di­juo­da­mas Bu­da­peð­to Fe­renc­zo Lis­zto mu­zi­kos aka­ de­mi­jo­je for­te­pi­jo­no spe­cia­ly­bæ, o nuo 20 me­tø, jau dirb­da­mas kon­cert­meis­te­riu, – dar ir ope­ri­ná bei sim­fo­ni­ná di­ri­ga­vi­ mà. 1972 m. An­gli­jos ka­ra­lie­në Elþ­bie­ta II já, jau se­niai vi­sa­me Va­ka­rø pa­sau­ly­je pri­pa­þin­tà di­ri­gen­tà, pa­kë­lë á di­di­kus, su­ teik­da­ma se­ro gar­bës ti­tu­là.

Pas­ku­ti­nio G. Sol­ti kny­gos sky­riaus ant­rað­të – „Mu­zi­ka ir tik mu­zi­ka”. Pa­ tei­kia­me skai­ty­to­jams jo su­trum­pin­tà at­pa­sa­ko­ji­mà. *** Daug kam at­ro­do, kad di­ri­guo­ti ne­sun­ku: at­seit, tu­rë­da­mas prieð akis par­ti­tû­rà, mo­si­kuo­ji sau ran­ko­mis, ir mu­ zi­ka lie­ja­si sa­vai­me… Ta­èiau ið tik­rø­jø di­ri­gen­to „mo­si­ka­vi­mas” yra su­dë­tin­gas pro­ce­sas. Já su­vok­ti ga­li tik tas, ku­ris þi­ no, kad mu­zi­ka­lus ir darbð­tus þmo­gus, kol tam­pa di­ri­gen­tu pro­fe­sio­na­lu, tu­ri per­pras­ti ge­ro­kai dau­giau da­ly­kø, ne­gu kad mo­ka ge­ras pia­nis­tas, smui­ki­nin­kas ar­ba ki­tos spe­cia­ly­bës mu­zi­kan­tas. Juk di­ri­gen­tas, dirb­da­mas sa­vo kas­die­ná dar­bà, no­ro­mis ne­no­ro­mis tu­ri mo­ky­ti ki­tus – or­kest­ran­tus, cho­ris­tus, daþ­nai ir dai­ni­nin­kus so­lis­tus. O kaip mo­ky­si ki­tus to, ko ne­ið­ma­nai pats? Be to, „mo­ si­ka­vi­mas” juk yra bai­gia­ma­sis di­ri­gen­to veik­los eta­pas, o kad jis ga­lë­tø pra­si­dë­ti,

Muzikos barai /58

Mu­zi­ka ir tik mu­zi­ka Áþy­maus di­ri­gen­to mu­zi­ki­nis tes­ta­mentas

Vie­na ið pas­ku­ti­niø ma­est­ro nuo­trau­kø

bû­ti­na at­lik­ti di­dþiu­lá pa­ren­gia­mà­já dar­ bà – pla­nin­gà ir ap­gal­vo­tà, rei­ka­lau­jan­tá su­ma­nu­mo, pa­tir­ties ir, kaip sa­ky­da­vo ma­no mo­ky­to­jai, ge­bë­ji­mo tei­sin­gai at­sa­ ky­ti á 1001 ne­leng­và klau­si­mà.

Stu­di­juo­ti di­ri­ga­vi­mà man bu­vo sun­kiau ne­gu dau­ge­liui ko­le­gø, nes ið pri­gim­ties ne­tu­riu re­gi­mo­sios at­min­ties – ne­su­ge­bu ási­dë­më­ti par­ti­tû­ros vien ati­ dþiai á jà ási­þiû­rë­jæs, kaip da­ry­da­vo tie di­ ri­gen­tai, ku­riuos ger­biau la­biau­siai, – Ar­ tu­ro Tos­ca­ni­ni, Her­ber­tas von Ka­ra­ja­nas ir kai ku­rie ki­ti. Vi­sà gy­ve­ni­mà gi­li­nau­si

á par­ti­tû­ras, steng­da­ma­sis ási­dë­më­ti kiek­ vie­nà gai­dà, kiek­vie­nà kom­po­zi­to­riaus nuo­ro­dà ir þy­më­da­mas na­to­se vie­tas, ku­rias lai­kiau ypaè svar­bio­mis. Ta­èiau pa­vy­do ge­rà re­gi­mà­jà at­min­tá tu­rin­tiems ko­le­goms ne­jau­èiu – ge­rai þi­nau, kad ir ma­no mi­në­tie­ji ðu­lai, ir dau­gy­bë kuk­les­ nio ran­go di­ri­gen­tø vi­sà gy­ve­ni­mà dir­bo (o jau­nes­nie­ji ir da­bar kas­dien dir­ba) sun­kø dar­bà. Te­gul nie­kas ne­ma­no, kad bû­ti di­ri­gen­tu leng­va, kad jo gy­ve­ni­mas ir dar­bas – tar­si vi­sà am­þiø trun­kan­ti pra­mo­ga.

Su­lau­kæs ko­ne 70 me­tø, tvir­tai ási­ti­ki­ næs, kad di­ri­gen­to veik­lo­je ne­reikð­min­gø men­knie­kiø ne­bû­na, ápra­tau ádë­miai nag­ ri­në­ti kiek­vie­nà par­ti­tû­ros de­ta­læ. Be to, mo­ku ið­rei­ka­lau­ti ið kiek­vie­no or­kest­ro, ku­riam ten­ka di­ri­guo­ti, mak­si­mu­mà to, kà jis su­ge­ba. Su­kaup­ta pa­tir­tis, pa­rem­ ta di­dþiu­liu re­per­tu­a­ru, ku­rá ási­sa­vi­nau per ke­le­tà de­ðimt­me­èiø, ir per me­tø me­tus tvir­tais ágû­dþiais ta­pæs ge­bë­ji­mas pa­lai­ky­ti ko­rek­tið­kus san­ty­kius su or­kest­ ran­tais ir so­lis­tais ið­mo­kë ma­ne pa­dë­ti or­ kest­rams at­skleis­ti vi­sà sa­vo meist­rið­ku­ mà. Þi­nau dar vie­nà svar­bø da­ly­kà – tiek daug la­bai aukð­to ly­gio or­kest­rø kaip mû­sø die­no­mis dar nie­ka­da ne­bu­vo.

Tas, ku­ris ima­si va­do­vau­ti or­kest­rui, tu­ri tiks­liai ir smul­kiai þino­ti, kaip, jo nuo­mo­ne, tu­ri skam­bë­ti kû­ri­niai, átrauk­ ti á ren­gi­niø pro­gra­mà. Ma­no di­ri­ga­vi­mà pir­miau­sia le­mia kû­ri­niø ar­chi­tek­to­ni­ka. Þi­nau, kad kai ku­rie áþy­mûs ma­no pirm­ ta­kai, pa­vyz­dþiui, Art­hu­ras Ni­kis­chas, Wil­hel­mas Furtwängle­ris ir ki­ti, di­ri­ guo­da­mi ope­ras ar­ba sim­fo­ni­jas, nuo­lat im­pro­vi­zuo­da­vo (jie tai mi­ni at­si­mi­ni­ muo­se), bet man toks mu­zi­kos in­ter­pre­

ta­vi­mo bû­das sve­ti­mas. Pa­vyz­dþiui, at­ lik­da­mas Be­et­ho­ve­no „He­ro­ji­næ” (3-iàjà sim­fo­ni­jà Es-dur), tiks­liai þi­nau, kad tuo mo­men­tu, kai pra­si­dës pir­mo­sios da­lies ant­ro­ji te­ma, im­siu lë­tin­ti tem­pà, o jai nu­skam­bë­jus, grá­ðiu prie tem­po, ku­riuo pra­dë­jau kû­ri­ná... Di­ri­gen­tas tu­ri ið anks­ to aið­kiai ási­vaiz­duo­ti, kaip jo or­kest­ras gros kiek­vie­nos fra­zës pa­grin­di­næ te­mà ir kaip rei­kës ið­ryð­kin­ti vi­sus kom­po­zi­to­ riaus su­ma­ny­mus, ku­riuos le­mia kon­tra­ punk­to, har­mo­ni­jos ir rit­mo ele­men­tai.

Jis tu­ri þi­no­ti, ku­rio­se vie­to­se ant­ri­niai bal­sai tu­ri bû­ti gir­di­mi ryð­kiau ne­gu pir­mi­niai. La­bai svar­bu, kad di­ri­gen­tas, to siek­da­mas, mo­kë­tø ge­rai pa­aið­kin­ti or­ kest­rui sa­và­jà kû­ri­nio at­li­ki­mo stra­te­gi­jà, ar­ba kon­cep­ci­jà. Pra­dë­da­mas re­pe­ti­ci­jà, jis tu­ri pa­sa­ky­ti, ko ti­ki­si ið kiek­vie­nos ko­lek­ty­vo gru­pës, ko­kiø skam­bë­ji­mo at­spal­viø pa­gei­dau­ja. Di­ri­gen­to tiks­las – pa­siek­ti, kad ko­lek­ty­vas ágy­ven­din­tø vis­kà, kà jis, va­do­vas, nu­ma­të sa­vai­tæ, më­ne­sá, gal­bût dau­ge­lá me­tø gi­lin­da­ma­

Su JAV kom­po­zi­to­riu­mi Mi­cha­e­lu Tip­pet­ tu ruoðian­tis at­lik­ti jo Ket­vir­tà­jà sim­fo­ni­ jà (1977)

sis á par­ti­tû­rà. (...) Di­dy­sis Tos­ca­ni­ni kar­tà or­kest­ ran­tams pa­sa­kë: „Ne­ken­èiu jû­sø, nes su­ griau­na­te vis­kà, kà sva­jo­jau...” Ma­nau, kad tà­syk di­ri­gen­tas, kaip sa­ko­ma, su­tirð­ ti­no spal­vas, juk jis sa­vo or­kest­rà my­lë­ jo... Bet to pa­sa­ky­mo prie­þas­tá, di­dþio­jo mu­zi­ko dva­sios bû­se­nà ge­rai su­pran­tu: di­ri­gen­tas sva­jo­ja, tiks­liau pa­sa­kius, pla­ nuo­ja, kaip skam­bës jo ren­gia­mas at­lik­ti kû­ri­nys ir koks tu­ri bû­ti kiek­vie­nos, net smul­kiau­sios de­ta­lës at­spal­vis, o jei­gu or­kest­ro mu­zi­kan­tai jo sva­jo­nës ne­ágy­ ven­di­na, va­do­vui bû­na skau­du. Tos­ca­ ni­ni kar­to­da­vo, kad re­pe­ti­ci­jø tiks­las – steng­tis kuo tiks­liau ágy­ven­din­ti kom­ po­zi­to­riaus ir di­ri­gen­to ið­sva­jo­tà kû­ri­nio skam­bë­ji­mo vi­su­mà. Va­di­na­si, tu­riu kuo aið­kiau pa­sa­ky­ti kiek­vie­nai in­stru­men­tø gru­pei, kar­tais ir pa­vie­niams or­kest­ran­ tams, ko ið jø rei­ka­lau­ju.

Pa­si­tai­ko, kad re­pe­ti­ci­jo­je ið­girs­tu in­

stru­men­tø skam­bë­ji­mo niu­an­sø, ku­rie, nors ir ski­ria­si nuo ma­no „sva­jo­nës”, áti­ki­na sa­vo ðvie­þu­mu. Ne kar­tà re­pe­ti­ci­ jo­je esu pa­ste­bë­jæs, kad or­kest­ran­tø siû­ lo­mi „al­ter­na­ty­vûs” at­li­ki­mo at­spal­viai yra ori­gi­na­les­ni, ryð­kes­ni ar­ba sub­ti­les­ni uþ tai, kà bu­vau nu­ma­tæs. To­kius pa­siû­ly­ mus, þi­no­ma, pri­imu ir bû­ti­nai pa­dë­ko­ju mu­zi­kan­tams, ku­rie sa­vo ta­len­to, pa­tir­ ties ir meist­rið­ku­mo dë­ka man pa­ro­dë spal­vin­ges­ná kû­ri­nio at­li­ki­mo va­rian­tà.

Mû­sø lai­kais dau­ge­ly­je or­kest­rø gro­ja pui­kûs in­stru­men­ti­nin­kai – vie­ni la­bai pri­ty­ræ (se­ni vil­kai), ki­ti jau­ni – tik­ri XXI a. mu­zi­kan­tai, sva­jo­jà, ki­taip ne­gu tai da­rë ma­no kar­tos mu­zi­kai, nau­jo­við­kai – kar­tais spal­vin­giau, kar­tais sub­ti­liau, o kar­tais tie­siog sko­nin­giau... Su­tin­ku su dau­ge­lio áþy­miø di­ri­gen­tø tvir­ti­ni­mu, kad bai­gian­tis XX a. ge­riau­siø or­kest­rø pû­ti­kai jau­èia kur kas dau­giau at­sa­ko­my­ bës uþ ne­pri­ekaið­tin­gà sa­vo in­stru­men­to su­de­ri­ni­mà ne­gu anks­tes­niais de­ðimt­me­ èiais gro­jæ jø ko­le­gos. Þi­nau ir dar vie­nà nau­jo­við­ko, itin to­bu­lo ge­riau­siø or­kest­ rø mu­zi­ka­vi­mo pa­aið­ki­ni­mà: da­bar kon­ ser­va­to­ri­jø ir mu­zi­kos aka­de­mi­jø stu­ den­tai vi­sai jau­ni gro­ja kur kas dau­giau ka­me­ri­nës mu­zi­kos, ne­gu kai að bu­vau stu­den­tas. O ka­me­ri­nis mu­zi­ka­vi­mas la­ biau­siai pra­ti­na itin ádë­miai ási­klau­sy­ti, kaip gro­ja part­ne­riai, tuo to­bu­lin­da­mas an­sam­blið­ku­mà.

Or­kest­ran­tai ge­rai jau­èia, ar di­ri­gen­ tas ga­bus, pri­ty­ræs, ryþ­tin­gas, ar ási­ti­ki­ næs, kad tiks­liai ási­vaiz­duo­ja, kaip tu­ri skam­bë­ti re­pe­tuo­ja­ma mu­zi­ka. Di­ri­guo­ da­mas ko­vo­ju ne su or­kest­ru, o pats su sa­vi­mi. Ti­kiu, kad jei­gu ma­no kon­cep­ci­ja tei­sin­ga, pa­vyks kar­tu su ko­lek­ty­vu jà ágy­ven­din­ti. Bet þo­dþiais pa­aið­kin­ti, kaip (ge­ram) di­ri­gen­tui pa­vyks­ta mos­tais, þvilgs­niais, vi­sa sa­vo sie­la áti­kin­ti or­kest­ ran­tus, kad jo ku­ria­ma mu­zi­kos in­ter­pre­ ta­ci­ja yra pa­grás­ta, að ne­su­ge­bu...

Dar tik pra­dë­jæs di­ri­guo­ti, mëg­da­vau su ávai­riais or­kest­rais pir­miau­sia at­lik­ti trum­pà – ban­do­mà­já – sim­fo­ni­nës mu­zi­ kos frag­men­tà – 16 tak­tø. Ir gir­dë­da­vau, kad kiek­vie­nà kar­tà mu­zi­ka skam­ba vis ki­ taip. Ar­gi ne nuo­sta­bu, kad kiek­vie­nas mu­zi­kø ko­lek­ty­vas tu­ri sa­vø, tik jam bû­din­gø bruo­þø?

Ke­lio pra­dþio­je, dirb­da­mas dau­giau­ sia su ne pa­èiais ge­riau­siais or­kest­rais, pa­ste­bë­jau, kad jie daþ­nai mu­zi­kuo­ja blan­kiau, ne­gu ága­li­na gro­ti pro­fe­si­në kva­li­fi­ka­ci­ja. Kar­tu pa­tir­tis ma­ne áti­ki­ no, kad or­kest­ran­tai bû­na kur kas la­biau pa­ten­kin­ti sa­vo dar­bu ta­da, kai jau­èia, kad kiek­vie­no­je re­pe­ti­ci­jo­je ko­lek­ty­vas pa­sie­kia vis ge­res­niø re­zul­ta­tø, ne­gu kai in­ter­pre­ta­vi­mo ly­gis vis tas pats. Jei­gu di­ri­gen­tui pa­vyks­ta sa­vo dar­bu ákvëp­ti

or­kest­ran­tams jaus­mà, kad ðian­dien jie gro­ja ryð­kiai – ge­riau ne­gu va­kar, – ir jis, ir jie tu­ri tei­sæ jaus­ti pa­si­ten­ki­ni­mà.

At­si­me­nu Bru­no Wal­te­rio at­si­mi­ni­ muo­se pa­pa­sa­ko­tà epi­zo­dà ið Le­o­nar­do Bern­stei­no (ku­ris bu­vo ge­ro­kai uþ já jau­nes­nis) kar­je­ros. Pas­ta­ra­sis bu­vo, sa­ky­èiau, ge­nia­lus di­ri­gen­tas. Jis, XX a. vi­du­ry­je ta­pæs Niu­jor­ko fil­har­mo­ni­jos or­kest­ro va­do­vu, pir­miau­sia pa­siû­lë or­ kest­ran­tams kreip­tis á já var­du. Tai bu­vo klai­da. Su­tin­ku, kad or­kest­ro va­do­vas ko­lek­ty­ve ga­li tu­rë­ti bi­èiu­liø, ta­èiau esu ási­ti­ki­næs, kad de­mo­kra­tija èia ne­tu­ri bû­ti ne­ri­bo­ta, – juk lai­ve ka­pi­to­nas, ne­ pri­klau­so­mai nuo to, ar jo san­ty­kiai su águ­los na­riais bi­èiu­lið­ki, ar gry­nai ofi­cia­ lûs, vis dël­to yra as­me­nið­kai at­sa­kin­gas uþ tai, kad kiek­vie­nas lai­vo ma­nev­ras bû­tø tin­ka­mas; jis at­sa­ko ir uþ águ­los na­riø sau­gu­mà. Per­dë­tas lai­vo ka­pi­to­no de­mo­kra­tiðkumas ga­li pra­þu­dy­ti lai­và, jo águ­là, ke­lei­vius ir kro­vi­ná. Ana­lo­gið­kai ir or­kest­ro va­do­vas, per­ne­lyg pai­sy­da­

Su Ki­ri Te Ka­na­wa (sop­ra­nas), Lu­cia­no Pa­va­rot­ti (te­no­ras) ir Leo Nuc­ci (ba­ri­ to­nas) – dai­ni­nin­kais, ku­riuos ma­est­ro didþiai ver­ti­no (1991)

mas de­mo­kra­tijos „pa­ra­gra­fø”, ne­ga­li uþ­tik­rin­ti to­bu­lo, ryð­kaus, áspû­din­go mu­ zi­kos at­li­ki­mo. Tiek lai­ve, tiek ir or­kest­ re, ra­ðë Bru­no Wal­te­ris, tarp ko­lek­ty­vo ir va­do­vo tu­ri bû­ti tam tik­ra dis­tan­ci­ja, prie­ðin­gu at­ve­ju nei ei­li­nës re­pe­ti­ci­jos, nei kon­cer­tai ne­vyks sëk­min­gai.

Maþ­daug prieð 20 me­tø su­ren­giau jau­ nø­jø di­ri­gen­tø kon­kur­sà. Dau­giau kaip ðim­tas 18–35 me­tø ame­ri­kie­èiø di­ri­ga­vo ið anks­to su­tar­tà pro­gra­mà, ku­rià skam­bi­ no du pa­jë­gûs pia­nis­tai. Klau­sy­da­ma­sis var­þy­bø da­ly­viø gro­ji­mo, maþ­daug po pen­kiø mi­nu­èiø jau ga­lë­da­vau pa­sa­ky­ti, ar kon­kur­san­tas tu­ri di­ri­gen­to ta­len­tà.

Bet... Dau­gu­ma di­ri­ga­vi­mà stu­di­juo­jan­ èiø jau­nuo­liø (ne nau­jo­kø) ne­þi­no­jo, kaip tiks­liai pa­aið­kin­ti or­kest­rui, ko ið jo rei­ka­lau­ja, pa­vyz­dþiui, net ne­mo­kë­jo pa­ ro­dy­ti, kad kû­ri­nys pra­si­de­da prieð­tak­ èiu. Uþuot ið tie­sø va­do­va­væ or­kest­rui, jie tik mo­si­ka­vo ran­ko­mis skam­ban­èios mu­zi­kos rit­mu. Ið ðim­to da­ly­viø á le­ mia­mà „raun­dà” ið­ko­pë tik pen­kio­li­ka. Ði liûd­na pa­dë­tis pa­ro­dë, kad ma­no min­tis, jog di­ri­ga­vi­mo ið es­mës ne­áma­ no­ma ið­mok­ti – di­ri­gen­tu rei­kia gim­ti,

Muzikos barai /59

Pasaulio garsieji yra tei­sin­ga. Vis­kà (ar­ba be­veik vis­kà) le­mia ta­len­tas, darbð­tu­mas ir ge­bë­ji­mas lo­gið­kai pa­aið­kin­ti or­kest­ran­tams, ko ið jø rei­ka­lau­ja­ma.

Stu­di­juo­da­mas mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, kaip ir ma­no ben­dra­kur­siai, or­kest­rui pra­dë­jau di­ri­guo­ti tik pas­ku­ti­niais stu­ di­jø me­tais. Man se­kë­si – di­ri­ga­vau ne tik aka­de­mi­jos, bet ir pað­to dar­buo­to­jø (mu­zi­kos më­gë­jø) or­kest­rui. Þi­nau, kad pas­ta­ra­sis, ma­no di­ri­guo­ja­mas, skam­bë­jo pras­tai... Bet tai bu­vo re­a­li ga­li­my­bë kaup­ ti di­ri­gen­to pa­tir­tá.

Dau­giau­sia ið­mo­kau ta­da, kai ket­vir­ ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je, dirb­da­mas Bu­da­ peð­to ope­ros te­at­re, ste­bë­jau la­bai ryð­kius di­ri­gen­tus: Eri­chà Klei­be­rá, Is­sa­y’ø Dob­ro­ ve­nà, Frit­zà Bus­chà, Bru­no Wal­te­rá... Ge­ rai at­si­me­nu, kad ypaè ádo­mu man bu­vo akom­pa­nuo­ti pas­ta­ro­jo di­ri­guo­ja­miems or­kest­rui ir cho­rui, ku­rie re­pe­ta­vo Ver­di „Re­qui­em”. Di­dþiu­lá áspû­dá tiek in­ter­pre­ ta­vi­mo uni­ka­lu­mu, tiek mos­tø aið­ku­mu man da­rë Tos­ca­ni­ni di­ri­ga­vi­mas Zalc­bur­ ge. Itin reikð­min­gu sa­vo kar­je­ros pra­dþios epi­zo­du lai­kau die­nas, kai, bû­da­mas Bu­ da­peð­to ope­ros te­at­ro ko­re­pe­ti­to­rius (në kar­to ne­re­pe­ta­væs), uþ sce­nos di­ri­ga­vau ne­di­de­liam or­kest­rë­liui per Flo­to­wo ope­ ros „Mar­ta” spek­tak­lius. Ði prak­ti­ka man bu­vo la­bai nau­din­ga dar ir tuo, kad ta­da ga­lu­ti­nai su­vo­kiau: mes, at­li­kë­jai, esa­me pir­miau­sia tam, kad, su­kau­pæ tech­ni­nës pa­tir­ties, kuo ge­riau ágy­ven­din­tu­me kom­ po­zi­to­riø lû­kes­èius. Jie – kû­rë­jai, o mes – tik at­li­kë­jai.

Ma­no pa­grin­di­nis re­per­tu­a­ras ap­ima kû­ri­nius, pa­ra­ðy­tus ávai­riø kom­po­zi­to­riø per 250 mu­zi­kos is­to­ri­jos me­tø. Mu­zi­kos, su­kur­tos iki Ba­cho, be­veik ne­te­ko di­ri­ guo­ti (ne­bent vie­nà ki­tà Hen­ry Pur­cel­lo kû­ri­ná, kai 1949 m. dir­bau Bai­roi­to ope­ros te­at­re). Jei kal­bë­tu­me apie Ba­cho kû­ry­bà, tai ma­no stu­di­jø lai­kais ji bu­vo la­biau­siai ver­ti­na­ma dël me­cha­nið­ku­mo, o jos ne­ap­ sa­ko­mai di­de­lës mu­zi­ki­nës ver­tës ma­no la­bai ge­ri pe­da­go­gai man ne­aið­ki­no.

Toks ri­bo­tas ge­nia­lio­jo vo­kie­èiø kom­po­ zi­to­riaus kû­ri­niø su­vo­ki­mas anais lai­kais bu­vo bû­din­gas ne tik Veng­ri­jos mu­zi­kos pe­da­go­gams. Su­pra­ti­mas, kad ba­ro­ko epo­chos mil­þi­no Ba­cho kû­ri­nius rei­kia at­ lik­ti ne sau­sai, o la­bai emo­cin­gai, pa­ma­þu ási­ga­lë­jo tik po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro to­kiø mil­þi­nø kaip Furtwängle­ris, Ca­sal­ sas, Art­hu­ras Ru­bins­tei­nas, Gie­se­kin­gas, Tos­ca­ni­ni dë­ka. Jau­nys­të­je mo­ky­da­ma­sis at­lik­ti „Ge­rai tem­pe­ruo­tà kla­vy­rà”, dvi­bal­ ses ir tri­bal­ses in­ven­ci­jas, Ita­lið­kà­já kon­cer­ tà, vë­liau ir Par­ti­tà c-moll, ðios uni­ka­lios mu­zi­kos tu­ri­nio ir ver­tës dar ne­ið­ma­niau, skam­bi­nau jà vien me­cha­nið­kai. „Pa­si­ja pa­gal Ma­tà” bu­vo pir­mas di­des­nis Ba­cho kû­ri­nys, ku­rá di­ri­ga­vau

Muzikos barai /60

dirb­da­mas Miun­che­ne. Kiek kar­tø jos at­li­ki­mui va­do­va­vau pas­kiau, ne­be­ga­liu su­skai­èiuo­ti. Ji man në­ra vien re­li­gi­në mu­zi­ka. Tai, sa­ky­èiau, ope­ra – ypa­tin­ga ir uni­ka­li, nuo­sta­biai at­spin­din­ti tra­gið­ kà, þmo­niø siel­var­to ku­pi­nà is­to­ri­jà.

Ne­ga­na to, ma­no su­pra­ti­mu, tai vie­nas reikð­min­giau­siø ið vi­sø ka­da nors pa­ra­ðy­ tø mu­zi­kos opu­sø. Di­dþiai ver­tin­da­mas Wag­ne­rio mu­zi­ki­næ dra­ma­tur­gi­jà, „Pa­si­jà pa­gal Ma­tà” lai­kau ope­rið­kes­ne uþ „Par­ si­fa­lio” ir „Niurn­ber­go meis­ter­zin­ge­riø” au­to­riaus ope­ras. Nors in­stru­men­tuo­të pa­ly­gin­ti ne­su­dë­tin­ga, jos dra­ma­tið­ku­ mui, po­vei­kiui, ku­rá da­ro klau­sy­to­jams, pri­lygs­ta tik la­bai ne­daug man þi­no­mø mu­zi­kos kû­ri­niø. Ba­cho Mi­ðios h-moll – re­li­gi­nis kû­ri­nys, bet jos spal­vin­ges­nës, pa­ra­ðy­tos ne ma­þiau meist­rið­kai ne­gu „Pa­si­ja pa­gal Ma­tà”. Gai­la, kad di­ri­guo­ti ðioms mi­ðioms man te­ko tik du kar­tus.

Di­dþiu­lá pa­si­ten­ki­ni­mà jau­èiau di­ri­guo­ da­mas „Bran­den­bur­go kon­cer­tus”, kai ku­riuos in­stru­men­ti­nius Leip­ci­go kan­ to­riaus kon­cer­tus, jo or­kest­ri­nes siu­i­tas.

Ap­gai­les­tau­ju, kad su jo baþ­ny­ti­në­mis ir pa­sau­lie­ti­në­mis kan­ta­to­mis esu ma­þai su­si­pa­þi­næs. Ma­ne sle­gia min­tis, kad mir­siu nie­ka­da ne­at­li­kæs dau­ge­lio Ba­cho kû­ri­niø, ma­þai nag­ri­në­jæs di­de­læ da­lá ðio vi­sai þmo­ni­jai reikð­min­go ir bran­gaus kul­ tû­ros lo­bio.

Pa­na­ðus ma­no ry­ðys ir su dau­gu­ma Hände­lio kû­ri­niø. Ið jo ora­to­ri­jø di­ri­ga­ vau tik „Me­si­jà”, o ið ðio mil­þi­no ope­rø – në vie­nos... Ar ne­klys­tu teig­da­mas, kad tarp Ba­cho ir Hände­lio kû­ry­bos – di­dþiu­ lis prin­ci­pi­nis skir­tu­mas? Ba­cho mu­zi­ka taip su­kur­ta, kad jo ne tik re­li­gi­niai, bet ir pa­sau­lie­ti­niai opu­sai klau­sy­to­jams da­ro di­de­lá dva­si­ná po­vei­ká, o Hände­lio – tai net Bib­li­jos siu­þe­tais grás­tos ora­to­ri­ jos tu­ri ope­roms ar­ti­mø bruo­þø. Lai­kau Hände­lá aukð­èiau­sio ly­gio ope­rø kû­rë­ju, bet ap­skri­tai jo opu­sai, ma­no ma­ny­mu, Ba­cho kû­ry­bai reikð­min­gu­mu ne­pri­lygs­ ta. Ba­chas man – uni­ka­lus, ne­pra­noks­ta­ mas...

Re­þi­sie­riai, su ku­riais te­ko ávai­rio­se ða­ly­se ben­dra­dar­biau­ti, man daþ­nai aið­ ki­no, kad jiems ky­la daug sun­ku­mø ren­ giant Gluc­ko ope­rø pa­sta­ty­mus. Jie ið ma­ næs rei­ka­lau­da­vo kuo spal­vin­ges­nës ðiø ope­rø mu­zi­ki­nës in­ter­pre­ta­ci­jos. Ta­èiau tik vie­nas ki­tas ið jø pri­si­pa­þin­da­vo, kad or­kest­ro skam­be­sio spal­vo­mis sten­gia­si kom­pen­suo­ti tam tik­rà ðio kom­po­zi­to­ riaus mu­zi­kos sta­tið­ku­mà. Ten­kin­da­mas re­þi­sie­riø pra­ðy­mus, bû­da­vau itin reik­lus tiek dai­ni­nin­kams, tiek cho­rui ir or­kest­ rui. Ta­èiau at­lik­da­mas ðio mu­zi­kos mil­ þi­no opu­sus, mû­sø lai­kais re­to­kai átrau­ kia­mus á pro­gra­mas, pa­tir­da­vau di­dþiu­lá es­te­ti­ná pa­si­ten­ki­ni­mà.

Gi­mæs ir au­gæs Veng­ri­jo­je, nuo jau­nu­ mës su­pra­tau, koks reikð­min­gas ma­no gim­to­sios ða­lies kul­tû­ros rai­dai yra Jo­ sep­has Ha­yd­nas. Ma­nau, kad në vie­no­je ki­to­je ða­ly­je ma­þie­ji ir jau­nie­ji pia­nis­tai ne­ skam­bi­na tiek daug ðio mu­zi­kos mil­þi­no kû­ri­niø kaip ma­no gim­to­jo­je Veng­ri­jo­je.

Tai ne­sun­ku pa­aið­kin­ti – juk ðio kom­po­ zi­to­riaus darb­da­viai ir me­ce­na­tai bu­vo tur­tin­gi ir ga­lin­gi veng­rø ku­ni­gaikð­èiai Es­zter­há­zy’­ai. Bû­da­mas jau­nuo­lis, Ha­ yd­no mu­zi­kos skam­bi­nau kur kas dau­ giau ne­gu Mo­zar­to. Þa­viuo­si jo kû­ry­ba ir da­bar, per­þen­gæs 80 me­tø slenks­tá. Ir ge­rai at­si­me­nu, kad, Mo­zar­tui dar esant vun­der­kin­du, ku­ni­gaikð­èiø Es­zter­há­zy’ø ka­pel­meis­te­ris to ge­nia­laus vai­ko të­vui ra­ðë: „Die­vaþ, ga­bes­nio mu­zi­kan­to ir kom­po­zi­to­riaus uþ jû­sø sû­nø nie­kur ne­su su­ti­kæs!”

Kvë­puo­ti Mo­zar­to mu­zi­ka ápra­tau nuo ma­þens. Ji ma­ne ly­dë­jo ir ly­di vi­sà gy­ve­ni­mà. Kai dir­bau Bu­da­peð­to ope­ros te­at­re, jo re­per­tu­a­re bu­vo pen­kios ðio di­ dþio­jo kom­po­zi­to­riaus ope­ros, ta­èiau jø at­li­ki­mo ly­gis ten ne­bu­vo pa­kan­ka­mai aukð­tas. (Be to, bu­vo dai­nuo­ja­ma ne ori­ gi­na­lo, o veng­rø kal­ba.) Da­bar su­pran­tu, kad ta­da bu­vau per­ne­lyg jau­nas – net ne­ su­vo­kiau, ko­kios tos ope­ros nuo­sta­bios.

Bet pas­kiau Zalc­bur­ge ga­vau uni­ka­lià ga­li­my­bæ su­vok­ti di­dþiu­læ Mo­zar­to ope­ rø reikð­mæ. Ste­bë­jau, kaip Bru­no Wal­te­ ris re­pe­tuo­ja „Don Þu­a­nà”, o Tos­ca­ni­ni – „Uþ­bur­tà­jà flei­tà”. Tik ge­ro­kai vë­liau ási­sà­mo­ni­nau, kad ten su­kaup­ta pa­tir­tis be ga­lo ver­tin­ga. Be­je, il­gai­niui man pa­ aið­kë­jo, kad an­dan­te – tai ne „lë­tai”, o maþ­ daug „þings­niuo­jant na­tû­ra­liu þings­niu”, kad at­lie­kant Mo­zar­to kû­ri­nius nie­ka­da ne­ga­li­ma gro­ti ar­ba dai­nuo­ti grioz­dið­kai ar­ba lë­èiau ne­gu kom­po­zi­to­riaus uþ­ra­ðy­ ta. Vien tik­ri pro­fe­sio­na­lai (ir itin águ­dæ, pri­ty­ræ klau­sy­to­jai) þi­no, kaip sun­ku su­teik­ti ðio ge­ni­jaus opu­sams tà la­ku­mà, ne­sva­ru­mà, be ku­rio jo mu­zi­ka ne­ten­ka sa­vo ne­pa­kar­to­ja­mo þa­ve­sio.

Vi­sà gy­ve­ni­mà man rû­pë­jo ir rû­pi Mo­zar­to kû­ri­niø sti­lis­ti­ka. Ke­lio­li­ka ið 27 la­bai skir­tin­gø jo kon­cer­tø for­te­pi­jo­ nui, ne ma­þiau kaip pu­së tu­zi­no di­dþio­jo zalc­bur­gie­èio kon­cer­tø, su­kur­tø ki­tiems in­stru­men­tams, dau­ge­lis jo sim­fo­ni­jø, di­ din­ga­sis „Re­qui­em”, Mi­ðios c-moll, ðe­ðios vë­ly­vo­jo lai­ko­tar­pio ope­ros ma­ne áti­ki­no, kad kiek­vie­nam ið ðiø kû­ri­niø tin­ka tik vie­nas vie­nin­te­lis – „na­tû­ra­lus” tem­pas, o bet koks ki­tas ga­di­na vi­sà vaiz­dà. Ro­ man­tiz­mo ir po­stro­man­tiz­mo lai­ko­tar­pio kom­po­zi­to­riø – Wag­ne­rio, Bruc­kne­rio, Mah­le­rio, Ri­char­do Straus­so ir dau­ge­lio ki­tø – kû­ry­bà ga­li­ma at­lik­ti ávai­riu tem­ pu. O XVIII a. mu­zi­kai, ma­no ási­ti­ki­ni­mu, tem­pas tu­ri kur kas dau­giau reikð­mës ne­

gu kû­ri­niams, pa­ra­ðy­tiems XIX a.

Ið sa­vo mo­ky­to­jø pa­vel­dë­jæs XIX ir XX a. pra­dþios tra­di­ci­jas, il­gà lai­kà ma­niau, kad sim­fo­ni­nis or­kest­ras, ku­ria­me grie­þia ma­þiau kaip ðe­ðio­li­ka pir­mø­jø smui­kø (ir ati­tin­ka­ma ki­tø sty­gi­niø su­dë­tis), – tai ne­leis­ti­nas da­ly­kas. Ta­èiau il­gai­niui ási­ ti­ki­nau, kad ði nuo­mo­në klai­din­ga. Jau se­no­kai þi­nau, kad di­dþio­sios Mo­zar­to ope­ros skam­ba ge­riau­siai, kai pir­mø­jø smui­kø bû­na dvy­li­ka, kai ku­rio­se sa­lë­se dar ge­riau, kai jø tik de­ðimt... Ta­da sty­gi­ niø ir pu­èia­mø­jø in­stru­men­tø pu­siau­svy­ ra ge­res­në, ben­dras or­kest­ro skam­bë­ji­mas – „per­ma­to­mes­nis”. Ta­èiau bû­tø klai­din­ ga ma­ny­ti, kad mi­në­to­sios pro­por­ci­jos – ab­so­liu­èios. Ið­dës­ty­siu sa­vo nuo­mo­næ kon­kre­èiau: di­ri­guo­da­mas Ha­yd­no „Pa­ sau­lio su­kû­ri­mà”, sten­giuo­si, kad ten, kur dai­nuo­ja di­de­lis cho­ras, sty­gi­niø in­stru­ men­tø gru­pës bû­tø kuo gau­ses­nës, o kur pa­grin­di­ná vaid­me­ná vai­di­na dai­ni­nin­kai so­lis­tai, vi­sa­da pra­ðau, kad gro­tø tik pu­së ma­no sty­gi­nin­kø.

Ne­ga­liu ne­pa­mi­në­ti pa­dë­ties, ku­ri su­si­klos­të dël daug kur de­da­mø pa­stan­ gø uþ­tik­rin­ti „ori­gi­na­lø XVIII a. kû­ri­niø skam­bë­ji­mà”. Su­tin­ku, kad ty­ri­mø tiks­ lais më­gi­ni­mai at­kur­ti „au­ten­tið­kà” skam­ bë­ji­mà, bû­din­gà, pa­vyz­dþiui, Mo­zar­to epo­chai, yra ver­tin­gi. Ta­èiau ne­su­pran­tu, kam rei­kia kur­ti anø lai­kø in­stru­men­tø ko­ pi­ jas. O kà jau kal­ bë­ ti apie tai, kaip bran­giai tas at­si­ei­na... Ið pa­tir­ties þi­nau, kad su­de­rin­ti se­nus in­stru­men­tus la­bai ne­leng­va. Ðtai að ir svars­tau: ne­jau­gi tie ta­len­tin­gi meist­rai – mû­sø am­þi­nin­kai, ku­ rie sa­vo ne­pa­kar­to­ja­mø ga­bu­mø, na­gin­gu­ mo, be­ga­li­nio darbð­tu­mo ir aukð­èiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos dë­ka mû­sø lai­kais ge­ba su­ kur­ti la­bai ge­ros ko­ky­bës in­stru­men­tus, dir­ba ne­rei­ka­lin­gà dar­bà? Ne­su­pran­tu, ko­dël gar­si­à­jà Mo­zar­to So­na­tà plak­tu­ki­ niam for­te­pi­jo­nui rei­kë­tø skam­bin­ti XVIII a. su­kur­tu for­te­pi­jo­nu, ku­ris dar kom­po­ zi­to­riaus lai­kais ne­ga­lë­jo pa­ten­kin­ti ge­rø pia­nis­tø, o ne mo­der­niu – ne­pa­ly­gin­ti to­ bu­les­niu – in­stru­men­tu...

Ap­þvelg­da­mas Be­et­ho­ve­no ke­lià, bû­ti­nai tu­riu ypaè daug (dau­giau, ne­gu nag­ri­në­da­mas ki­tø kom­po­zi­to­riø kû­ry­bà) pa­sa­ky­ti apie jo kû­ri­niø in­ter­pre­ta­vi­mo sa­vi­tu­mus. Tai tur­bût lo­gið­ka – juk jie su­da­ro la­bai sva­rià ma­no in­stru­men­ti­nio re­per­tu­a­ro da­lá. Be to, juk jø reikð­më uni­ ka­li. Sun­ku pa­ti­kë­ti, kad to­kià skir­tin­gà mu­zi­kà, pa­vyz­dþiui, pra­di­nius Pir­mo­ sios sim­fo­ni­jos tak­tus ir ne­pa­kar­to­ja­mà­já De­vin­to­sios sim­fo­ni­jos fi­na­là, su­kû­rë tas pats þmo­gus. Að nie­ka­da ne­pa­mirð­tu, kad la­bai daug la­bai ver­tin­gø kû­ri­niø þmo­ni­ jai pa­li­ko ne jis vie­nas. Ar­gi Ver­di pa­ra­ðë ma­þiau mu­zi­kos ðe­dev­rø? Pri­si­min­ki­me pir­miau­sia jo ope­ras! Koks to­li­mas ke­lias

nuo pir­mo­sios – „Ober­to” – iki pas­ku­ti­ nës – „Fals­ta­fo”... Ko­kios jos skir­tin­gos!

Bet da­bar – apie Be­et­ho­ve­nà! Pir­mas jo kû­ri­nys, ku­rá skam­bi­nau bû­da­mas vai­kas, – So­na­ti­na G-dur. Vë­liau il­gai mo­ kiau­si at­lik­ti ki­tas so­na­tas ir pir­muo­sius du kon­cer­tus for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru.

Kom­po­zi­to­riaus Wei­ne­rio (1880–1965) kla­së­je skam­bi­nau la­bai daug Be­et­ho­ve­no ka­me­ri­nës mu­zi­kos. Pas­kui, kai dir­bau Bu­da­peð­to ope­ros te­at­ro ko­re­pe­ti­to­riu­mi, mû­sø re­per­tu­a­re bu­vo vie­nin­te­lë Be­et­ ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus”. 1937 m. Zalc­ bur­ge ste­bë­jau, kaip jà re­pe­ta­vo ir at­li­ko Tos­ca­ni­ni va­do­vau­ja­mi so­lis­tai, cho­ras ir pui­kus fes­ti­va­lio or­kest­ras. Joks pe­da­go­ gas ne­bû­tø ga­lë­jæs man pa­aið­kin­ti vi­so to, kà ta­da su­þi­no­jau Mo­zar­to mies­te ati­dþiai klau­sy­da­ma­sis kon­cer­tø ir spek­tak­liø ir steng­da­ma­sis kuo ge­riau ási­dë­më­ti vis­kà, kà gir­dë­jau. „Fi­de­li­jus” taip pat bu­vo pir­ mo­ji ope­ra, ku­rià di­ri­ga­vau po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro Ðtut­gar­te ir Miun­che­ne.

Dar jau­nas bû­da­mas, ge­rai su­si­paþinau ir su kai ku­rio­mis ðio mu­zi­kos milþino sim­fo­ni­jo­mis.

Vi­si þi­no­me, kad vie­nas ið Be­et­ho­ve­no pe­da­go­gø – Ha­yd­nas. Bet 1770 m. Bo­no­je gi­mu­sio Lud­wi­go Pir­mo­ji sim­fo­ni­ja la­bai ski­ria­si nuo vi­sø Ha­yd­no ir jo se­kë­jø su­ kur­tø sim­fo­ni­jø, ku­rios ta­da bu­vo at­lie­ ka­mos. Be­et­ho­ve­no Pir­mo­ji dar tu­ri ðiek tiek haid­nið­ko la­ku­mo, o Ant­ro­ji jau vi­sai ki­to­kia. Drás­èiau ma­ny­ti, kad ðis kû­ri­nys yra pir­mas tik­ras Be­et­ho­ve­no sim­fo­niz­ mo opu­sas. Bet mu­zi­ko­lo­gai tvir­ti­na, kad ne­gin­èi­ja­mai sa­va kal­ba kom­po­zi­to­rius pra­bi­lo Tre­èio­jo­je sim­fo­ni­jo­je – „He­ro­ji­ në­je”. Stu­di­juo­da­mas pri­sik­lau­siau daug gin­èø dël Be­et­ho­ve­no pa­þiû­rø á Mälze­lio met­ro­no­mà (tak­to­ma­tá), su­konst­ruo­tà 1813 m. Daug kas sa­kë, kad ðis prie­tai­sas ne­to­bu­las... Ta­èiau að, rem­da­ma­sis ke­le­to de­ðimt­me­èiø pa­tir­ti­mi, ðiai nuo­mo­nei ne­pri­ta­riu. Ára­ðy­da­mas Be­et­ho­ve­no sim­fo­ ni­jas á plokð­te­les, vi­sa­da nau­do­jau­si met­ ro­no­mu ir kruopð­èiai lai­kiau­si kom­po­zi­ to­riaus par­ti­tû­ro­se nu­ro­dy­tø met­ro­no­mo skai­èiø. Net la­bai prie­ka­bûs kri­ti­kai dël tem­po (at­lie­kant sim­fo­ni­jas) man nie­ko ne­ga­lë­jo pri­kið­ti.

Ne­ma­þai sun­ku­mø ne­pri­ty­ru­siam di­ri­ gen­tui ke­lia Be­et­ho­ve­no Ket­vir­to­ji sim­fo­ ni­ja. Pir­mo­sios da­lies áþan­ga tu­ri skam­bë­ ti pa­slap­tin­gai, bet gro­ti jà per­ne­lyg lë­tai ne­pa­tar­èiau. Ant­ro­ji da­lis ga­li pa­si­ro­dy­ti esan­ti ne­su­dë­tin­ga, bet jei­gu di­ri­gen­tas ne­pa­kan­ka­mai aið­kiai su­vo­kia jos struk­tû­ rà, mu­zi­ka ga­li nu­skam­bë­ti kaip ka­po­ta, be te­mø sa­vi­tar­pio ry­ðio. Ket­vir­to­ji sim­ fo­ni­jos da­lis di­de­liø tech­ni­niø sun­ku­mø ne­ke­lia, bet svar­bu, kad di­ri­gen­tas ge­rai su­pras­tø mu­zi­kos san­da­rà. Jam ne­pa­pras­ tai nau­din­ga tu­rë­ti la­bai ge­rà fa­go­ti­nin­kà,

nes nuo ryð­kaus fa­go­to so­lo at­li­ki­mo èia daug kas pri­klau­so. Ið pa­tir­ties þi­nau, kad jei­gu fa­go­ti­nin­kas sa­vo so­lo më­gi­na at­lik­ti kuo grei­èiau, ði meist­rið­kai su­kom­ po­nuo­ta mu­zi­ka klau­sy­to­jams ne­pa­da­ro rei­kia­mo áspû­dþio. Ðuo­lis nuo Ket­vir­to­sios sim­fo­ni­jos prie Penk­to­sios di­ri­gen­tui toks pat ne­leng­ vas kaip ir nuo Ant­ro­sios prie Tre­èio­sios.

Pir­mie­ji Be­et­ho­ve­no Penk­to­sios sim­fo­ni­ jos tak­tai tur­bût gar­siau­si vi­so­je mu­zi­kos li­te­ra­tû­ro­je. Ið kur jie at­si­ra­do? Kaip Be­ et­ho­ve­nui ki­lo min­tis pa­ra­ðy­ti tuos „pli­ kus” uni­so­nus ir tas ok­ta­vas? Tra­di­cið­kai pen­ki pir­mie­ji tak­tai vi­suo­met gro­ja­mi la­bai lë­tai, o ðeð­ta­sis – jau nor­ma­liu tem­ pu. Man vi­sà lai­kà at­ro­dë, kad taip at­lik­ti – ne­tei­sin­ga. Pri­si­pa­þás­tu, kad dau­giau kaip 40 me­tø ne­þi­no­jau, kaip di­ri­guo­ti ðià áþan­gà. Pas­kui su­pra­tau, kad pir­mà­já tak­ tà (ja­me tik trys na­tos) tu­riu ási­vaiz­duo­ti kaip ke­tur­tak­tës fra­zës pa­bai­gà. Taip áþan­ ga ágy­ja áti­ki­na­mà „ið­vaiz­dà”. Pa­pra­ðæs pir­muo­sius pen­kis tak­tus gro­ti to­kiu pat tem­pu kaip ir ðeð­tà­já, leng­vai pa­aið­kin­da­ vau or­kest­ran­tams, ko ið jø no­riu. Gro­da­ mas Penk­tà­jà su ávai­riais or­kest­rais, ási­ti­ki­ nau, kad per vi­sà tà sim­fo­ni­jos da­lá tu­riu pa­lai­ky­ti ga­na grei­tà tem­pà, ið­sky­rus aki­mir­kas, kai skam­ba obo­jaus ka­den­ci­ja, ir gal­bût dar kai gro­ja­mi pas­ku­ti­niai ty­lûs pa­sa­þai prieð bai­gia­mà­já „pra­si­ver­þi­mà”. (...) Olan­dø di­ri­gen­tas Wil­le­mas Men­ gel­ber­gas (1871–1951) kar­tà, per­trau­kæs re­pe­ti­ci­jà, „pa­skai­të” obo­ji­nin­kui il­gà ir nuo­bo­dþià pa­skai­tà apie mi­në­to­sios obo­ jaus ka­den­ci­jos fra­za­vi­mà. Jis aið­ki­no to­ká fra­za­vi­mà pe­rë­mæs ið Lis­zto mo­ki­nio, gir­ dë­ju­sio tà is­to­ri­jà ið Be­et­ho­ve­no bi­èiu­lio Schind­le­rio, ku­riam vi­sa tai pa­sa­ko­jæs pats kom­po­zi­to­rius... Kai di­ri­gen­tas bai­gë sa­vo ið­ve­dþio­ji­mus, obo­ji­nin­kas pa­klau­ së: „Dak­ta­re Men­gel­ber­gai, kaip da­bar tu­rë­siu tuos tak­tus gro­ti – for­te ar pia­no?”

Ge­res­nës pa­mo­kos di­ri­gen­tas ne­ga­lë­jo gau­ti; jos es­më to­kia: „Ne­kal­bëk il­gai ir nuo­bo­dþiai – to nie­kam ne­rei­kia!”

Penk­to­sios sim­fo­ni­jos ant­ro­ji da­lis An­dan­te con mo­to tu­ri bû­ti at­lie­ka­ma dai­nin­gai, bet ne per lë­tai. Nu­ro­dy­mo Ri­tar­dan­do (ðio ita­lø kal­bos þo­dþio reikð­ më – „lë­tin­ti”), ku­ris ne kar­tà pa­þy­më­tas tre­èio­jo­je da­ly­je, ne­ga­li­ma vyk­dy­ti nei stai­giai, nei vi­sà lai­kà vie­no­du mas­tu. Ði da­lis sun­ko­ka kon­tra­bo­sams, bet ge­ri in­ stru­men­ti­nin­kai sa­vo par­ti­jà at­liks gra­þiai ir ið­raið­kin­gai. Apie pas­ku­ti­næ da­lá Be­et­ ho­ve­nas uþ­ra­ðë, kad ji tu­ri skam­bë­ti ryþ­ tin­gai, bet jà at­lie­kant ne­ga­li­ma sku­bë­ti.

Ko­da (sim­fo­ni­jos pa­bai­ga) au­to­riaus nu­ro­dy­mu tu­ri bû­ti at­lie­ka­ma kuo grei­ tes­niu tem­pu.

Në vie­nà Be­et­ho­ve­no sim­fo­ni­jà në­ra taip sun­ku to­bu­lai at­lik­ti kaip Ðeð­tà­jà, ku­

Muzikos barai /61

Pasaulio garsieji riai pri­gi­jo „Pas­to­ralinës” pa­va­di­ni­mas.

Struk­tû­ra at­ro­do pa­pras­ta ir na­tû­ra­li, bet ið tik­rø­jø ðis kû­ri­nys yra sim­fo­ni­në dra­ ma. Tai – pir­mo­ji pro­gra­mi­në sim­fo­ni­ja, ku­rios kiek­vie­nos da­lies tu­ri­ná kom­po­zi­ to­rius uþ­ra­ðë þo­dþiais. Ðiuo pa­vyz­dþiu pas­kui se­kë to­kie mil­þi­nai kaip Ber­lio­ zas, Wag­ne­ris, Lis­ztas, R. Straus­sas. Kas þings­nis tiek or­kest­ras, tiek di­ri­gen­tas su­si­du­ria su sun­ku­mais. Nuo­tai­ka gy­va, in­stru­men­tø par­ti­jos tu­ri bû­ti at­lie­ka­mos gra­þiu ly­ri­niu to­nu, ypaè tai pa­sa­ky­ti­na apie sty­gi­nius. Akor­dai gro­ja­mi for­te, bet jo­kiu bû­du ne dra­ma­tið­kai, ne grieþ­tai.

Pa­gal au­to­riaus su­ra­ðy­tà „sce­na­ri­jø” ant­ ro­ji da­lis tu­ri te­kë­ti tar­tum upe­lis, o prie tre­èio­sios kom­po­zi­to­rius uþ­ra­ðë pa­gei­da­ vi­mà: „Links­mas kai­mie­èiø po­bû­vis”, rei­ ka­lau­da­mas ne­re­gë­tai grei­to tem­po. Ket­ vir­to­jo­je da­ly­je nuo­tai­ka stai­ga pa­kin­ta – ar­të­ja aud­ra, pra­plium­pa lie­tus, já ly­di griaus­ti­nis su þai­bais... Bet tai trun­ka ne­ il­gai. Po to penk­tà­jà da­lá su­gro­ti ðvel­niai, kaip rei­ka­lau­ja au­to­rius, tik­rai ne­leng­va – sun­ku uþ­tik­rin­ti lo­gið­kà tem­po ir di­ na­mi­kos ba­lan­sà, tiks­lø vi­sø mu­zi­kos ele­men­tø sa­vi­tar­pio san­ty­ká. Pas­ku­ti­nius akor­dus bû­ti­na leng­vai ak­cen­tuo­ti, ta­ èiau jo­kiu bû­du ne­ga­li­ma to pa­brë­þi­mo per­dë­ti, jis ne­tu­ri bû­ti nei per­ne­lyg stai­ gus, nei áky­rus.

Sep­tin­to­jo­je sim­fo­ni­jo­je bû­ti­na grieþ­tai lai­ky­tis Be­et­ho­ve­no nu­ro­dy­tø met­ro­no­mo skai­èiø, bet lanks­èiai siek­ti po­ky­èiø. Ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti di­ri­gen­tø, ku­rie tem­pà Al­leg­ret­to pa­ver­èia Ada­gio ir net ge­du­lin­gu mar­ðu. Ma­ny­èiau, kad ge­riau­sias spren­di­mas – gro­jant pa­ly­gin­ ti grei­tu tem­pu, steng­tis su­teik­ti fra­zëms ðio­kio to­kio pa­slap­tin­gu­mo. Trum­po­sios gai­dos ne­tu­ri bû­ti per­ne­lyg trum­pos. Að vi­sa­da siû­lau or­kest­ran­tams ási­vaiz­duo­ ti, kad jie gro­ja mis­te­rið­koms bu­dis­tø ei­ty­nëms. Fu­ga­to skam­bës nuo­sta­biai, jei­gu ðis epi­zo­das, prie ku­rio pri­ra­ðy­ta: „Sem­pre pia­nis­si­mo” (vi­sà lai­kà la­bai ty­ liai), bus su­gro­tas vir­tuo­zið­kai. Ar­të­jant Cres­cen­do, tem­po ne­de­rë­tø lë­tin­ti. Tre­ èio­jo­je da­ly­je rei­kia steng­tis gro­ji­mo per daug ne­lë­tin­ti. Pir­mie­ji ke­tu­ri fi­na­lo tak­ tai ið kar­to tu­ri ðo­ki­ruo­ti klau­sy­to­jus...

Aðtun­to­ji sim­fo­ni­ja – vie­nin­te­lë Be­et­ ho­ve­no kû­ry­bo­je, ku­ri nuo pra­dþios iki pa­bai­gos links­ma ir dþiu­gi. Ji trum­pa ir gied­ra kaip Ha­yd­no ir Mo­zar­to kû­ri­niai, ta­èiau nuo­tai­ka la­biau pri­me­na Ha­yd­no ne­gu Mo­zar­to mu­zi­kà. Be­et­ho­ve­nas sà­ mo­nin­gai pa­si­rin­ko se­na­ma­dæ san­da­rà, bet tu­ri­nys su­kom­po­nuo­tas la­bai ið­ra­ din­gai. Sun­ku gra­þiai su­gro­ti pu­èia­mø­jø pia­nis­si­mo ir stac­ca­to epi­zo­dus ant­ro­jo­je ir ið da­lies tre­èio­jo­je da­ly­je. Ky­la pa­vo­jus, kad val­tor­nos sku­bë­da­mos ne­su­gro­tø sa­vo par­ti­jos ne­ið­raið­kin­gai; tais at­ve­jais,

Muzikos barai /62

kai at­ro­do, lyg akom­pa­ni­men­tas ðlu­buo­ tø, ne­ásteng­da­mas pa­si­vy­ti ki­tø in­stru­ men­tø, vio­lon­èe­liø par­ti­jos skam­ba ne­ gra­þiai. Ne­leng­va ir fi­na­li­në sim­fo­ni­jos da­lis – cha­rak­te­rin­gi aðt­rûs di­so­nan­sai tu­ri bû­ti de­ri­na­mi su vir­tuo­zi­niu sub­ti­lu­ mu ir trykð­tan­èiu hu­mo­ru. Á vi­sið­kai nau­jas sri­tis kom­po­zi­to­rius þen­gë kur­da­mas De­vin­to­sios sim­fo­ni­jos struk­tû­rà, har­mo­ni­jà ir in­stru­men­tuo­tæ.

At­li­kë­jams vi­sas ðis kû­ri­nys ne­pa­pras­ tai sun­kus. Ne­re­gë­tø sun­ku­mø jiems ky­la pir­mo­jo­je da­ly­je – daug pro­ble­mø at­si­ran­da jau pra­di­niuo­se ðe­ðio­li­ko­je tak­tø. Sim­fo­ni­ja pra­si­de­da smui­kø gro­ja­ mo­mis kvin­to­mis ir kvar­to­mis, ku­rio­mis kom­po­zi­to­rius pri­sta­to pa­grin­di­nius me­ lo­di­nius da­lies ele­men­tus. Jis rei­ka­lau­ja gro­ti la­bai grei­tu tem­pu. Pa­grin­di­në te­ma skam­ba ga­lin­gai, ta­èiau ir ly­ri­ në­je ant­ro­jo­je te­mo­je ne­ma­þa smar­kiø pro­trû­kiø. Tik ne­se­niai su­þi­no­jau, kad Be­et­ho­ve­nas ant vie­no ðios da­lies es­ki­ zo uþ­ra­ðë þo­dá „Des­pe­ra­tion” (ne­vil­tis).

Gal­bût tai pa­aið­ki­na, kà at­spin­di tie tvyks­niai. Kom­po­zi­to­rius su­ku­ria kaip pa­pras­tai di­din­gà „kon­struk­ci­jà”, vis pa­teik­da­mas ke­le­tà mo­ty­vø ir rit­mi­niø fi­gû­rø, ir, nuo­lat trans­for­muo­da­mas, jas kar­to­ja. Di­ri­gen­tui ky­la ne­leng­vas uþ­da­ vi­nys tuos frag­men­tus su­jung­ti, su­teik­ti jiems ho­mo­ge­ni­næ for­mà ir ras­ti tin­ka­ mà tem­pà. Da­lis bai­gia­si il­ga ko­da. Jos te­mos tiks­las – ið­reikð­ti siel­var­tà, ku­rio tiek daug mû­sø gy­ve­ni­me. Ko­da bai­gia­si ne­vil­ties sle­gia­mu ge­du­lin­gu mar­ðu. Ta­ èiau su­lë­tin­ti bai­gia­muo­sius tak­tus bû­tø ne­tei­sin­ga, mu­zi­ka èia tu­ri baig­tis stai­ga, aðt­riai, ðiurkð­èiai.

Ge­ram or­kest­rui kom­po­zi­to­riaus pa­ dik­tuo­tas ant­ro­sios da­lies – nuo­sta­baus Scher­zo – met­ro­no­mo tem­pas, ku­ris la­bai grei­tas, sun­ku­mø ne­tu­rë­tø kel­ti. O tre­èio­ jo­je da­ly­je mu­zi­ka tu­ri te­kë­ti kaip „Pas­to­ ralinës” sim­fo­ni­jos ant­ro­jo­je da­ly­je.

Ir su­dë­tin­giau­sia, þi­no­ma, fi­na­li­në ðios di­din­gos sim­fo­ni­jos da­lis. Èia ne­ ma­þa aud­rin­gø epi­zo­dø, ir kiek­vie­nà il­ ges­næ te­mà Be­et­ho­ve­nas pra­de­da tar­tum pa­tik­rin­da­mas, bet pas­kui at­me­ta su­kel­ da­mas áspû­dá, lyg bû­tø ne­pa­vy­kæ ras­ti to, ko ieð­ko­jo. Pa­ga­liau jis pri­ei­na mu­ zi­kà, ku­rià su­kû­rë rem­da­ma­sis F. Schil­ le­rio ode „Dþiaugs­mui”: pas­ku­ti­niais re­èi­ta­ty­vo þo­dþiais jis pa­tvir­ti­na – ðtai mo­ty­vas, ku­rá no­rë­jo ið­girs­ti. Ma­nau, jog bai­gia­mo­jo­je da­ly­je Be­et­ho­ve­nas pa­nau­ do­jo vo­ka­li­nes par­ti­jas dël to, kad tre­èio­ ji da­lis bu­vo tar­tum be­ga­li­në kan­ti­le­na.

Jo­je ávai­riems in­stru­men­tams jis pa­ve­dë gro­ti mu­zi­kà, ku­rià at­lik­da­mi or­kest­ran­ tai tu­ri pa­de­monst­ruo­ti ko­ne vo­ka­li­nius ge­bë­ji­mus – mak­si­ma­lø dai­nin­gu­mà. O po to mu­zi­ka vers­te pri­ver­të Be­et­ho­ve­nà

pa­si­telk­ti dai­ni­nin­kø bal­sus, nes ki­taip ke­lia­mos idë­jos ne­bu­vo ga­li­ma ið­reikð­ti.

Schil­le­rio ei­lës kiek pom­pas­tið­kos, ta­èiau bû­tent jos ins­pi­ra­vo kom­po­zi­to­riø su­kur­ ti kul­mi­na­ci­næ ðio nuo­sta­baus kû­ri­nio da­ lá. De­vin­to­sios sim­fo­ni­jos fi­na­las trun­ka maþ­daug tiek lai­ko, kiek vi­sa Að­tun­to­ji.

Vo­ka­li­nës par­ti­jos ge­ro­kai ri­zi­kin­gos.

Kai ku­riø pa­sa­þø be­veik ne­áma­no­ma at­ lik­ti, nes Be­et­ho­ve­nas þmo­niø – so­lis­tø ir cho­ro – bal­sus nau­do­ja tar­tum in­stru­ men­tus... De­vin­to­ji sim­fo­ni­ja – ið da­lies kla­si­ki­nis, ið da­lies ro­man­ti­nis kû­ri­nys.

Jos, kaip ir kom­po­zi­to­riaus, ðak­nys XVIII am­þiu­je, bet kû­ri­nys aið­kiai nu­kreip­tas á at­ei­tá, á XIX a. pa­bai­gà, gal­bût net á XX am­þiø. Kû­ri­ny­je skam­ban­tys di­so­nan­sai mus dar ir ðian­dien ste­bi­na.

De­vy­nios Be­et­ho­ve­no sim­fo­ni­jos su­ kur­ tos vie­ no ge­ ni­ jaus. Bet jos be ga­ lo skir­tin­gos. Kiek­vie­na ið jø mus tar­tum per­ke­lia á nuo­sta­bø sa­vo pa­sau­lá.

O po Be­et­ho­ve­no? Schu­ber­tas, ma­no ma­ny­mu, – tra­gið­kiau­sia as­me­ny­bë mu­ zi­kos is­to­ri­jo­je. Su­kû­ræs dau­gy­bæ nuo­ sta­biø kû­ri­niø, jis mi­rë jau­nas ir ne­tur­ tin­gas, ne­su­lau­kæs de­ra­mo vi­suo­me­nës pri­pa­þi­ni­mo. Net jei­gu bû­tø su­kû­ræs tik dai­nas (Lie­der), já bû­tø rei­kë­jæ pri­pa­þin­ti vie­nu ið reikð­min­giau­siø kom­po­zi­to­riø – ne tik dël nuo­sta­bios bal­sa­va­dos, bet ir dël mo­kë­ji­mo su­kur­ti la­bai sub­ti­lià for­te­pi­jo­no par­ti­jà ir meist­rið­kai ðiuos du ele­men­tus su­de­rin­ti. Ne­su nei gir­dë­jæs at­lie­kant jo ope­rø, nei di­ri­ga­væs ke­tu­riø pir­mø­jø jo sim­fo­ni­jø, bet pas­ku­ti­nes ke­ tu­rias di­ri­ga­vau ne kar­tà. Ver­tin­giau­sio­ mis lai­kau „Ne­baig­tà­jà” ir „Di­dþi­à­jà” C-dur.

Di­de­lá áspû­dá man da­ro Ber­lio­zo kû­ry­ ba, de­ja, at­li­kau tik ne­daug jo opu­sø. Tai pir­ma­sis kom­po­zi­to­rius, ku­ris, at­ro­do, la­biau ste­bi­no in­stru­men­ta­vi­mo meist­ rið­ku­mu ne­gu sa­vo mu­zi­kos es­me. Kai kà ið jo kû­ry­bos kri­ti­kai pa­grás­tai lai­ko re­vo­liu­ci­në­mis nau­jo­vë­mis. Daug kar­tø at­li­kau ir du kar­tus ára­ðiau á plokð­te­les jo „Fan­tas­ti­næ sim­fo­ni­jà”. Esu di­ri­ga­væs jo „Faus­to pa­smer­ki­mà”, ið­trau­kas ið sim­fo­ ni­jos „Ro­meo ir Dþul­je­ta”.

Ne­pa­pras­tu ávai­ria­pu­sið­ku­mu pa­si­ þy­më­jo Lis­ztas. Dar bû­da­mas pia­nis­tas, skam­bi­nau jo „Kla­jo­niø me­tus”, bet ne­drá­sau at­lik­ti „Kam­pa­ne­los”. Jau baig­ da­mas pia­nis­to kar­je­rà, gro­jau So­na­tà h-moll ir „Me­fis­to val­sà”, ku­rio for­te­pi­jo­ ni­næ ver­si­jà lai­kau la­biau vy­ku­sia uþ sim­ fo­ni­næ. La­bai daþ­nai yra te­kæ di­ri­guo­ti „Pre­liu­dus”. Ádo­mu, kad në vie­no­je kny­ go­je apie Lis­ztà ne­ra­dau pa­aið­ki­ni­mo, kaip ðiam di­dþia­jam mu­zi­kui, vie­nam ið ryð­kiau­siø is­to­ri­jo­je pia­nis­tø, „pa­vy­ko” sa­vo sim­fo­ni­në­je kû­ry­bo­je vi­sið­kai ne­ nau­do­ti jo­kiø pia­niz­mo ele­men­tø.

Men­dels­soh­no kû­ri­niø di­ri­ga­vau ne­daug – abu kon­cer­tus for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru, la­bai daþ­nai grie­þia­mà Kon­cer­ tà smui­kui su or­kest­ru, Tre­èi­à­jà („Ðko­tið­ kà­jà”) ir Ket­vir­tà­jà („Ita­lið­kà­jà”) sim­fo­ni­ jas... Ne­si­i­mu spræs­ti, kuo jo mu­zi­ka þavi la­biau – neiðsen­ka­mu me­lo­din­gu­mu ar meist­riðka in­stru­men­tuo­te.

Su Schu­man­no mu­zi­ka ge­rai su­si­pa­ þi­nau dar bû­da­mas stu­den­tas pia­nis­tas, taip pat akom­pa­nuo­da­mas jau­niems dai­ ni­nin­kams, ku­rie më­go jo dai­nas. Daug kas (pa­vyz­dþiui, Mah­le­ris) to­bu­li­no Schu­man­no sim­fo­ni­nës kû­ry­bos in­stru­ men­tuo­tæ, o að jo kon­cer­tus for­te­pi­jo­nui, taip pat vio­lon­èe­lei su or­kest­ru ir vi­sas jo sim­fo­ni­jas di­ri­ga­vau ne­keis­da­mas në gai­dos, nes, ma­no nuo­mo­ne, au­to­rius ðiuos kû­ri­nius in­stru­men­ta­vo la­bai ge­ rai. Nie­ka­da ne­bu­vau mu­zi­kos kri­ti­kas, bet lai­kiau bû­ti­na vie­ðai pa­reikð­ti, kad Mah­le­rio per­dirb­ti Schu­man­no sim­fo­ni­ niai kû­ri­niai skam­ba la­biau kaip Mah­le­ rio ne­gu kaip Schu­man­no mu­zi­ka. Ðio áþy­maus mu­zi­ko Pir­mo­ji sim­fo­ ni­ja – pui­kus kû­ri­nys, de­ja, já di­ri­ga­vau ne tiek jau daug kar­tø, kur kas daþ­niau átrauk­da­vau á pro­gra­mà Ant­rà­jà. Sa­ky­ èiau, kad jo Tre­èio­ji („Rei­no sim­fo­ni­ja”), ku­ri bu­vo ir pas­ku­ti­në, – la­biau­siai vy­ ku­si. Daþ­nai kri­ti­kai ma­ne klaus­da­vo, ar, jà re­pe­tuo­da­mas ar­ba at­lik­da­mas, jau­èiau, kad kom­po­zi­to­rius ðià mu­zi­kà kû­rë ar­të­da­mas prie sun­kios dep­re­si­jos ir ið­pro­të­ji­mo. Vi­sa­da at­sa­ky­da­vau: „Jo­ kiu bû­du!” Ið tie­sø: pir­mo­sios trys da­lys ku­pi­nos gy­ve­ni­mo dþiaugs­mo, ket­vir­to­ji – ið­kil­min­ga ir liûd­na. Su­tin­ku su Èai­ kov­skio nuo­mo­ne, kad tai – ne­pa­pras­tai gra­þi mu­zi­ka. Jo­je at­si­spin­di Kel­no ka­ted­ ros, ku­ri pa­da­rë kom­po­zi­to­riui di­dþiu­lá áspû­dá per vys­ku­po áðven­ti­ni­mo ið­kil­mes 1850 m., di­din­gu­mas. Ta­èiau pra­ëjus pen­ ke­riems me­tams Schu­man­nas më­gi­no nu­ si­þu­dy­ti, o dar po dve­jø me­tø bai­gë sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lià psi­chiat­ri­jos li­go­ni­në­je.

Man bû­t ø sun­k u þo­d þiais api­b û­d in­t i Brah­m so kû­r y­b à – ji ávai­r i þan­r ø ir tu­r i­ nio po­þ iû­r iu ir at­s pin­d i la­b ai su­d ë­t in­g à ðio mu­z i­k o vi­d i­n á pa­s au­l á. Di­r i­g a­v au ir Pir­m à­j à jo sim­f o­n i­j à, ir Ant­r à­j à bei Tre­ èi­à­j à, bet, be abe­j o, daþ­n iau­s iai ma­n o di­r i­g uo­t ø kon­c er­t ø pro­g ra­m o­j e bû­d a­v o Ket­v ir­t o­j i. Bi­è iu­l iai su­s kai­è ia­v o, kad ma­ no re­p er­t u­a­r e ji ið­b u­v o ne ma­þ iau kaip 50 me­t ø. Kiek­vie­na jos da­lis kuo nors ypa­tin­ga, bet ge­nia­liau­siu ðio kom­po­zi­ to­riaus kû­ri­niu lai­kau pas­ku­ti­næ jos da­lá, ku­rio­je au­to­rius ið að­tuo­niø gai­dø sek­ ven­ci­jos plë­to­jo ne­áti­kë­ti­nai tu­ri­nin­gas va­ria­ci­jas. Ádo­mu, ar pa­vyks man ku­riam lai­kui ðià sim­fo­ni­jà ati­dë­ti ir kiek vë­liau pa­më­gin­ti su­kur­ti ki­to­kio po­bû­dþio in­ ter­pre­ta­ci­jà? Ke­lis kar­tus esu di­ri­ga­væs

ðio kom­po­zi­to­riaus „Vo­kið­kà­já re­qui­ em”, „Tra­gið­kà­jà uver­tiû­rà”, „Aka­de­mi­ næ ðven­ti­næ uver­tiû­rà”... Kiek­vie­nas ðiø la­bai skir­tin­gø kû­ri­niø ke­lia di­ri­gen­tui dau­gy­bæ ne­leng­vai ið­spren­dþia­mø uþ­ da­vi­niø. (...) Ið dau­ge­lio Ðiau­rës Vo­kie­ti­jo­ je gi­mu­siø kom­po­zi­to­riø, ku­rie sa­vo bran­dþiau­sius kû­ri­nius pa­ra­ðë Vie­no­je, Brah­msas, nors ir su­kû­rë ne­ma­þai opu­ sø, ku­riuos pats va­di­no aust­rið­kais ar­ba veng­rið­kais, nie­ka­da ne­pra­leis­da­vo pro­ gos pa­brëþ­ti, kad jo ðak­nys – ne Vi­du­rio Eu­ro­po­je, o Ðiau­rës Vo­kie­ti­jo­je.

Ma­no de­ðim­ties mëgs­ta­miau­siø kom­ po­zi­to­riø sà­ra­ðe bû­ti­nai bû­tø ir Ver­di.

Dar ko­re­pe­ti­to­riau­da­mas Bu­da­peð­te, su­ si­pa­þi­nau su þi­no­miau­sio­mis ir vi­sa­me pa­sau­ly­je mëgs­ta­mo­mis ðio nuo­sta­baus mu­zi­kos dra­ma­tur­go ope­ro­mis – „Ri­go­ le­tu”, „Tru­ba­dû­ru”, „Tra­via­ta”, „Ai­da”, „Kau­kiø ba­liu­mi”, „Li­ki­mo ga­lia”, „Ote­ lu”... Zalc­bur­ge 1936 m. pir­mà kar­tà ið­gir­ dau Tos­ca­ni­ni di­ri­guo­ja­mà „Fals­ta­fà”, ir ðis kû­ri­nys ma­ne pa­ke­rë­jo. Vë­liau sà­ra­ðà pa­pil­dë dar ne vie­na Ver­di ope­ra. Kaip ávai­riø ða­liø pub­li­ka mëgs­ta ðá ne­blës­ tan­tá re­per­tu­a­rà, þi­no vi­si. Ma­nau, kad bû­ti­na pa­brëþ­ti: de­ra­mai áver­tin­ti sub­ ti­liau­sius ope­rø „Si­mo­nas Bo­ka­neg­ra”, „Don Kar­las” ir „Fals­ta­fas” bruo­þus, jø me­ni­nes ver­ty­bes ir sti­liaus áman­try­bes ga­li tik la­biau águ­dæ klau­sy­to­jai, nuo­dug­ niai su­si­pa­þi­næ su ðiø kû­ri­niø tu­ri­niu, su­pra­tæ ir ási­dë­më­jæ mu­zi­ko­lo­gø ko­men­ ta­rus. Pri­si­pa­þin­siu, kad man la­bai sun­ ku su­vok­ti, kaip Ver­di, bû­da­mas la­bai ne­ jau­nas, ge­bë­jo gy­ve­ni­mo ke­lio pa­bai­go­je su­kur­ti to­kias Sha­kes­pe­a­re’o ðe­dev­rais grin­dþia­mas be ga­lo skir­tin­gas ope­ras kaip tra­gið­ka­sis „Ote­las” ir ko­mið­ku­mu trykð­tan­tis, dau­ge­liu po­þiû­riø no­va­to­rið­ kas „Fals­ta­fas”...

Man ne­pa­pras­tai ádo­mi Ver­di as­me­ ny­bë. La­bai pa­tar­èiau vi­siems, ku­rie, kaip að, sten­gia­si kuo ge­riau su­vok­ti ðio kom­po­zi­to­riaus màs­ty­mà, pa­skai­ty­ti jo laið­kus (ið­leis­tus ávai­rio­mis kal­bo­mis), ypaè su­si­ra­ði­në­ji­mà su Boi­to, ku­ris, pats bû­da­mas kom­po­zi­to­rius, meist­rið­kai su­ kû­rë pas­ku­ti­niø dvie­jø itin reikð­min­gø Ver­di ope­rø lib­re­tus. Kiek ið­min­ties ir hu­ma­nið­kø min­èiø þi­la­gal­vis Ver­di ið­dës­ të sa­vo laið­kuo­se be­veik 30 me­tø jau­nes­ niam ko­le­gai! Ir kiek nuo­sta­biø lab­da­ros þings­niø „se­na­sis ûki­nin­kas”, kaip se­nat­ vë­je Ver­di va­di­no pats sa­ve, þen­gë pas­ ku­ti­niais XIX a. me­tais! Prieð ko­kius 20 me­tø ma­ne ap­stul­bi­no vie­no an­glo mu­ zi­kos kri­ti­ko þo­dþiai, kad se­nà­já Ver­di jis lin­kæs lai­ky­ti „ge­nia­liu ope­rø kû­rë­ju – Mo­zar­to mo­ki­niu, nuo vai­kys­tës kvë­pa­ vu­siu Vi­dur­þe­mio jû­ros pa­kran­èiø oru”.

Vi­si þi­no, kad „se­na­sis ûki­nin­kas” nie­ka­

da ne­bu­vo di­dþio­jo zalc­bur­gie­èio mo­ki­ nys. Bet da­bar, kai man be­veik tiek pat me­tø, kiek bu­vo Giu­sep­pe’­ei Ver­di, kai kû­rë sa­vo pas­ku­ti­næ ope­rà „Fals­ta­fas”, imu su­vok­ti to keis­to po­sa­kio po­teks­ tæ... Ir pa­tar­èiau ko­le­goms di­ri­gen­tams steng­tis at­lik­ti „Fals­ta­fà” taip, tar­tum ðià ope­rà bû­tø su­kû­ræs Mo­zar­tas. Be­je, di­ri­ gen­tas, ku­rio or­kest­ro pû­ti­kai në­ra tik­ri vir­tuo­zai, ðios ope­ros te­gul në ne­më­gi­na at­lik­ti. Bet ar daug pa­sau­ly­je ope­ros te­at­ rø, ku­riø va­do­vai ási­ti­ki­næ, kad jø obo­ ji­nin­kai, fa­go­ti­nin­kai ir val­tor­ni­nin­kai ver­ti to­kio gar­bin­go „ti­tu­lo”?

Se­nat­vë­je vy­rau­jan­tys Ver­di cha­rak­te­ rio bruo­þai bu­vo ið­min­tis ir hu­ma­nið­ku­ mas, ge­ros ðir­dies pa­dik­tuo­ti veiks­mai – la­bai sva­rûs kom­po­zi­to­riaus lab­da­ros ak­tai. Pas­ku­ti­niais gy­ve­ni­mo me­tais tai ypaè ryð­ku: jis pa­sta­ty­di­no li­go­ni­næ ûki­ nin­kams, gy­ve­nan­tiems kai­muo­se ne­to­li jo dva­ro „Sant’ Aga­ta”, ákû­rë „Ca­sa di ri­ po­so” prie­glau­dà vie­ni­ðiems, ið­ëju­siems á pen­si­jà mu­zi­kan­tams ir sky­rë jai ið­lai­ky­ ti di­dþiu­læ su­mà, ne­ið­se­ku­sià per vi­sà XX am­þiø, ku­rio pir­mai­siais me­tais tas „ûki­ nin­kas” mi­rë... Ðiuos bû­do ypa­tu­mus steng­da­vau­si ið­ryð­kin­ti di­ri­guo­da­mas jo pas­ku­ti­nes ope­ras.

Skai­ty­da­mas Ver­di laið­kus, ási­dë­më­ jau, kad sen­da­mas jis vis la­biau ver­ti­no dai­ni­nin­kø ge­bë­ji­mà to­bu­lai vai­din­ti sce­no­je. Vo­ka­lis­tams, da­ly­vau­jan­tiems jo ope­ro­se, kom­po­zi­to­rius teik­da­vo daug kû­ry­bos lais­vës, bet la­bai pyk­da­vo ant tø so­lis­tø, ku­rie mëg­da­vo il­gai „lai­ky­ ti” aukð­tà­sias na­tas, no­rë­da­mi pa­ke­rë­ti ma­þai ið­ma­nan­èià pub­li­kà... Kol bû­siu gy­vas, gi­lin­siuos á Ver­di biog­ra­fi­jà ir laið­kus.

Vi­sai ki­toks mu­zi­kas yra Puc­ci­ni. Be abe­jo, ir jis bu­vo la­bai reik­lus sau ir at­li­ kë­jams, ne­nuos­ta­bu, kad jo ope­ros tu­rë­jo ir tu­ri di­de­lá pa­si­se­ki­mà vi­sur, net ten, kur þiû­ro­vø sa­lë­je ne­daug tik­rø þi­no­vø.

30 me­tø jis kû­rë ákve­pia­mas di­dþiu­lio sa­ vo kû­ri­niø pa­si­se­ki­mo. Net tos ope­ros, ku­rios per prem­je­rà pub­li­kos ne­su­þa­vë­ jo, il­gai­niui bu­vo la­bai ge­rai áver­tin­tos. „Bo­he­mà”, „Tos­kà”, Di­ri­guo­da­mas „Dþa­ná Ski­ká”, „Tu­ran­dot”, tu­rë­da­vau daug ma­lo­nu­mo. Ko ne­më­gau, tai „Ma­ dam Ba­ter­flai” – la­biau­siai dël to, kad ðios ope­ros „ja­po­nið­ku­mas” man at­ro­do dirb­ti­nis, ne­tik­ras...

Pa­tin­ka Èai­kov­skio kû­ri­niai – vi­sos jo sim­fo­ni­jos, „Eu­ge­ni­jus One­gi­nas”, Pir­ma­sis kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui su or­ kest­ru, taip pat Kon­cer­tas smui­kui, siu­i­tos, su­da­ry­tos ið vi­sø tri­jø jo ba­le­tø mu­zi­kos. Ti­kiuos, kad ne­tru­kus di­ri­guo­ siu ir „Pi­kø da­mà” – dra­ma­tiz­mo ku­pi­nà ope­rà. Èai­kov­skis vie­nà po ki­tos kû­rë la­bai áspû­din­gas me­lo­di­jas, be to, bu­vo

Muzikos barai /63

Pasaulio garsieji ko­ne ne­pri­lygs­ta­mas in­stru­men­ta­vi­mo meist­ras. Pa­slap­tis, kaip pa­da­ry­ti ðio kom­po­zi­to­riaus mu­zi­kà áti­ki­na­mà, þi­no­ ma dau­gu­mai pa­jë­giø di­ri­gen­tø: ne­rei­kia per­si­steng­ti, kad gro­ja­ma ar­ba dai­nuo­ja­ ma mu­zi­ka skam­bë­tø itin vaiz­din­gai, ne­rei­kia pul­ti á krað­tu­ti­nu­mus, ne­rei­kia ma­ny­ti, kad vi­sa, kas ru­sið­ka, – sen­ti­men­ ta­lu... Rei­kia kuo ma­þiau siek­ti „kla­si­ki­ nio san­tû­ru­mo”.

Dar ga­lë­èiau pa­sam­pro­tau­ti apie Wag­ne­rio, Bruc­kne­rio, Mah­le­rio, Ri­char­ do Straus­so kû­ry­bos at­li­ki­mo pro­ble­mas, bet to ne­da­ry­siu. Taip pat ne­aið­kin­siu, ko­dël ne­leng­vai se­kë­si su­kur­ti áti­ki­na­ mas Schönber­go mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ci­jas. Ðeð­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je re­pe­tuo­da­mi jà su Èi­ka­gos sim­fo­ni­niu or­kest­ru, tiek or­kest­ran­tai, tiek að dë­jo­me la­bai daug pa­stan­gø... Ta­èiau pa­sa­ky­ti, kad pub­li­ka Schönber­go kû­ry­bà la­bai mëgs­ta, ne­drás­ èiau. Man as­me­nið­kai „ki­ti XX a. kla­si­ kai” uþ Schönber­gà ar­ti­mes­ni.

Pri­si­min­da­mas lai­kus, kai bu­vau pia­nis­tas, vis pa­ma­nau, kad, bû­da­mas di­ri­gen­tas, tik­rai pa­si­gen­du De­bus­sy kû­ri­niø for­te­pi­jo­nui, ku­rie man tei­kë daug ma­lo­nu­mo.

Per­si­kva­li­fi­ka­væs nie­ka­da ne­pra­leis­da­vau ga­li­my­bës pa­ si­klau­sy­ti, kaip juos skam­bi­na Wal­te­ris Gie­se­kin­gas. Pran­cû­zø mu­zi­kos kri­ti­kai daþ­nai sa­vo straips­niuo­se klaus­da­vo, kaip pa­aið­kin­ti, kad pran­cû­zo De­bus­sy kû­ry­bos dva­sios nie­kam ið áþy­miø pia­ nis­tø jo tau­tie­èiø ne­pa­vyk­da­vo at­skleis­ti taip sub­ti­liai, kaip tai da­ry­da­vo vo­kie­tis Gie­se­kin­gas... Ðio­jo ára­ðai tuo áti­ki­no ir ðiaip klau­sy­to­jus, ir pro­fe­sio­na­lus. Að pats daug es­te­ti­nio pa­si­ten­ki­ni­mo pa­tir­ da­vau di­ri­guo­da­mas De­bus­sy kû­ri­nius „Jû­ra”, „Nok­tiur­nai”, „Ibe­ri­ja”, „Fau­no po­pie­të”.

Jau mi­në­jau, kad stu­di­juo­da­mas Bu­ da­peð­to mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je di­dþiu­læ gar­ bà jau­ èiau Bartókui. Iki ðiol esu pa­ ási­ti­ki­næs, kad jo „Mik­ro­kos­mas” man bu­vo ne ma­þiau reikð­min­gas uþ Ba­cho „Ge­rai tem­pe­ruo­tà kla­vy­rà”. Skam­bi­ nau, þi­no­ma, ir ki­tus ðio pui­kaus veng­rø mu­zi­ko kû­ri­nius. Man kaip pia­nis­tui la­ bai daug nau­dos bu­vo ið to, kad kruopð­ èiai mo­kiau­si at­lik­ti Bartóko kon­cer­tus for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru. Pir­ma­sis la­bai sun­kus, o Ant­ra­sis dar sun­kes­nis. Kai kom­po­zi­to­rius su­kû­rë Tre­èi­à­já, tru­pu­tá leng­ves­ná, jau bu­vau nu­spren­dæs at­si­sa­ ky­ti pia­nis­to kar­je­ros ir vi­sas jë­gas skir­ti di­ri­ga­vi­mui.

Siu­i­ta ið ba­le­to „Ste­buk­lin­ga­sis man­ da­ri­nas”, ope­ra „Her­co­go Më­lyn­barz­ dþio pi­lis”, vi­si trys kon­cer­tai for­te­pi­jo­ nui su or­kest­ru, abu kon­cer­tai smui­kui, dvi rap­so­di­jos smui­kui, „Du por­tre­tai”, „Can­ta­ta pro­fa­na”, „Di­ver­tis­men­tas”,

Muzikos barai /64

„Mu­zi­ka sty­gi­niams in­stru­men­tams, mu­ ða­mie­siems ir èe­les­tai” ir, þi­no­ma, Kon­ cer­tas or­kest­rui bu­vo ma­no re­per­tu­a­re dau­ge­lá me­tø, be­veik vi­sus juos taip pat ára­ðiau á plokð­te­les. Sun­kiau­sias ið ðiø kû­ri­niø – „Ste­buk­lin­ga­sis man­da­ri­nas”, la­bai ne­leng­vi tiek so­lis­tui, tiek or­kest­rui Bartóko for­te­pi­jo­ni­niai kon­cer­tai. Dau­ giau­sia ma­lo­nu­mo man su­tei­kë tie ke­li sy­kiai, kai Lon­do­ne di­ri­ga­vau Bartókui skir­tø ren­gi­niø cik­le vi­sus tris kon­cer­tus, o so­lis­tas bu­vo An­dras Schif­fas.

Su ma­lo­nu­mu da­ly­va­vau at­lie­kant So­na­tà dviem for­te­pi­jo­nams ir muðamie­ siems in­stru­men­tams, taip pat Al­leg­ro bar­ba­ro. La­bai më­gau ir mëgs­tu klau­sy­tis ðe­ðiø Bartóko sty­gi­niø kvar­te­tø.

Vie­nas ið ma­no die­vai­èiø bu­vo ir yra Stra­vins­kis, de­ja, ne­daþ­nai pa­vyk­da­vo jo mu­zi­kà átrauk­ti á kon­cer­tø pro­gra­mà.

Bû­siu la­bai pa­ten­kin­tas, jei­gu at­ei­ty­je ga­lë­siu di­ri­guo­ti dau­giau ir jo tau­tie­èio Pro­kof­je­vo (sa­vo kû­ry­ba vi­sai ne­pa­na­ ðaus á já) opu­sø.

Il­gà lai­kà ven­giau di­ri­guo­ti Ðos­ta­ ko­vi­èiaus mu­zi­kà, ma­ny­da­mas, kad ðis kom­po­zi­to­rius – ið­ti­ki­mas ko­mu­nis­ti­nio re­þi­mo tar­nas. Ta­èiau per­skai­tæs Vol­ko­ vo kny­gà apie po­kal­bius su ðiuo XX a. mu­zi­kos mil­þi­nu, su­pra­tau, ko­kio­mis ne­pa­ken­èia­mai sun­kio­mis sà­ly­go­mis kû­rë le­ning­ra­die­tis, pas­kiau ta­pæs mask­ vie­èiu. Pra­dë­jæs di­ri­guo­ti jo sim­fo­ni­jas, átrau­kiau á kon­cer­tø pro­gra­mà Pir­mà­jà ir De­vin­tà­jà, po ku­rio lai­ko – Að­tun­tà­jà, De­ ðim­tà­jà, Penk­tà­jà, Try­lik­tà­jà. Pa­ly­gin­ti ne­ se­niai – ir Pen­kio­lik­tà­jà. Jos man su­tei­kë tiek pa­si­ten­ki­ni­mo, kad ke­ti­nu di­ri­guo­ti ir tas að­tuo­nias, ku­riø dar ne­te­ko at­lik­ti.

Siek­siu dar ne kar­tà di­ri­guo­ti Try­lik­tà­jà – „Ba­bij jar”, nes lai­kau jà ypaè reikð­min­ gu kû­ri­niu. Ge­rai þi­nau, koks sva­rus po­eto Jev­tu­ðen­kos su­kur­tas jos teks­tas.

Taip pat gir­dë­jau daug pa­sa­ko­jant apie tai, ko­kio­mis ap­lin­ky­bë­mis vy­ko ðio kû­ ri­nio prem­je­ra 1962 m., kai á kon­cer­tø sa­læ bu­vo áleis­ti tik val­dþios at­rink­ti ir pa­ kvies­ti as­me­nys, o ka­so­je bi­lie­tø ne­bu­vo.

Sim­fo­ni­ja „Ba­bij jar” man pa­aið­ki­no, kad mu­zi­kas, ken­të­da­mas prie­spau­dà, ne­tu­ri mo­ra­li­nës tei­sës ty­lë­ti, ne­tu­ri at­si­tver­ti nuo to, kas vyks­ ta jo ða­ ly­ je ir vi­ sa­ me pa­sau­ly­je. (...) Þinau, kad to­li gra­þu ne vi­siems lem­ta di­ri­guo­ti iki to­kio am­þiaus, ko­ ká esu pa­sie­kæs. Dirb­ti tu­rëdamas to­ká krû­ vá kaip prieð de­ ðimt­ me­ tá ar du jau ne­be­ga­liu. Bet, kol pa­jëg­siu, sa­vo veik­là tæ­siu. Tie­sa, bu­vau pri­vers­tas kiek pa­ keis­ti dar­bo re­þi­mà. Ta­èiau ma­tau, kad vai­sin­giau­siai dir­bu ta­da, kai ne­kar­to­ju se­nø in­ter­pre­ta­ci­jø, o ku­riu nau­jas. Da­ rau taip: ati­de­du á ða­lá par­ti­tû­ras, ku­rio­se ka­dai­se ávai­riø spal­vø pieð­tu­kais pa­si­þy­

më­jau su­dë­tin­giau­sias vie­tas, nu­si­per­ku nau­jas ir á kû­ri­nius, ku­riø ke­le­rius me­tus sà­mo­nin­gai ne­di­ri­ga­vau, pa­þvel­giu tar­ tum ki­taip. Man pa­vyks­ta ras­ti nau­jø niu­an­sø, nau­jo­við­kai su­dë­ti ak­cen­tus.

Ne­sle­piu nuo or­kest­ran­tø, kad da­bar ma­tau blo­giau ne­gu ka­dai­se ir kad, prieð pra­dë­da­mas reng­ti nau­jas in­ter­pre­ta­ci­ jas, ap­si­rû­pi­nu di­des­niais par­ti­tû­ros la­ pais. Taip ga­liu dirb­ti be aki­niø.

Kaip ka­dai­se, par­ti­tû­ros man at­ve­ria ga­li­my­bæ „kal­bë­tis” su kom­po­zi­to­riais.

Kaip ir prieð de­ðimt­me­tá, prieð du, tai – at­li­kë­jo dia­lo­gas su kû­rë­ju, tar­no po­kal­ bis su po­nu. (...) Tuo ir baig­siu pa­sa­ko­ji­mà apie ke­lià, ku­rá nu­ë­jau per 85 me­tus. Baig­siu pa­kar­to­da­mas jau­nie­siems skai­ty­to­jams – mu­zi­kams ir mu­zi­kos më­gë­jams – sa­vo de­vi­zà: „Nie­ka­da ne­pa­si­duo­ki­te!” *** Prie to, kà pa­ra­ðë þi­la­gal­vis di­ri­gen­ tas, pri­dur­siu tik vie­nà ki­tà pa­strai­pë­læ (ti­kiuo­si, tai bus ádo­mu skai­ty­to­jams, ne­su­si­paþinu­siems su ðio me­ni­nin­ko biog­ra­fi­ja).

Kaip ma­të­me, di­ri­gen­tas, ku­ris, vi­sà gy­ve­ni­mà bû­da­mas darbð­tus, draus­min­ gas ir at­si­da­væs sa­vo pro­fe­si­jai, su­kau­pë di­dþiu­læ pa­tir­tá ir la­bai daug nu­vei­kë in­ ter­pre­tuo­da­mas la­bai ávai­rius kû­ri­nius, 1997 m. dar tu­rë­jo daug pla­nø, ke­ti­no di­ri­guo­ti dau­gy­bæ to­kiø opu­sø, ku­riø dël ávai­riø prie­þas­èiø anks­èiau ne­pa­ vy­ko átrauk­ti á sa­vo re­per­tu­a­rà. Ta­èiau li­ki­mas vis­kà pa­tvar­kë ki­taip. 1997 m. vi­dur­va­sa­rá Ge­or­gas Sol­ti, at­skri­dæs á gim­tà­jà Veng­ri­jà, ára­ðë á plokð­te­les ke­le­ tà sa­vo mo­ky­to­jø kû­ri­niø – B. Bartóko „Can­ta­ta pro­fa­na”, Z. Ko­dá­ly „Psal­mus hun­ga­ri­cus” ir L. Wei­ne­rio Se­re­nadà fmoll. Kar­tu su ge­ro­kai jau­nes­niais bi­èiu­ liais jis ap­lan­kë kai­mà, ið ku­rio bu­vo ki­læ jo të­vas, se­ne­lis, pro­se­ne­lis ir dar ke­le­to kar­tø pro­të­viai, nu­si­len­kë jø ka­pams se­ no­sio­se ka­pi­në­se. Kà jis po to màs­të së­dë­da­mas ant kal­vos ir þvelg­da­mas á to­ lu­mà, kur ty­vu­lia­vo di­dþiau­sias Vi­du­rio Eu­ro­pos eþe­ras Ba­la­to­nas? To jau nie­kas ne­be­su­þi­nos...

Ið Ba­la­ton­fe­ka­ja­ro kai­mo Sol­ti nu­vy­ ko á Pie­tø Pran­cû­zi­jà. Èia ke­ti­no ko­kià sa­vai­tæ po­il­siau­ti na­me, ku­rá ge­ro­kai anks­èiau ási­gi­jo nuo­ða­lia­me Roc­ca­ma­rës mies­te­ly­je. Rug­së­jo 5 d. jis, ne­sir­gæs ir ne­si­skun­dæs blo­ga sa­vi­jau­ta, stai­ga mi­ rë. Tai, kà bu­vo uþ­si­brë­þæs to­mis die­no­ mis at­lik­ti, di­ri­gen­tas nu­veik­ti su­spë­jo – ið­va­ka­rë­se bai­gë skai­ty­ti ðios kny­gos ko­rek­tû­rà. n At­pa­sa­ko­jo Ju­lius FIN­KELÐTEI­NAS

„Don Kar­lo” su­grá­þi­mas.

Ið kur mes at­ei­na­me? Kas mes esa­me? Kur ke­liau­ja­me?

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Giu­sep­pes Ver­di „Don Kar­las” su­grá­þo! Tie­sa, trum­pam – vie­nam va­ka­rui, skir­tam dai­li­nin­ko Liu­do Trui­kio (1904–1987) ðimt­me­èiui pa­mi­në­ti. Bet grá­þo, su­jauk­da­mas min­tis ir jaus­mus, su­kel­da­mas ai­bæ pri­si­mi­ni­mø ir ið­kel­da­mas ne ma­þiau klau­si­mø. Lai­mei – ko ne tiek pat ir at­sa­ky­mø á tuos klau­si­mus. Ðeð­ta­die­nio (spa­lio 30) pub­li­kà ga­lë­jai da­lin­ti á dvi da­lis: ma­þes­nio­ji – ávai­ria­kal­bë uþ­sie­nie­èiø da­lis, të­ si gal net kiek su­ tri­ ku­ si – ëjo ma­ po die­nos kla­jo­niø á „kaþ­ko­ká„ te­at­rà (ne­ma­þa jø da­lis tà po­þiû­ri de­monst­ ra­vo ne ope­rai skir­ta ap­ran­ga), o pa­tai­kë... Ki­ta – di­des­nio­ji pub­li­kos da­lis – þi­no­jo, kur ëjo ir kà gir­dës bei re­gës. Sie­los dþiu­ge­sá ro­dë ir pa­si­ren­gi­mas TEATRUI – puoð­niau­si rû­bai, ku­riø puoð­nu­mà anaip­tol ju­ mas ir ne pra­ ban­ ga, o ne nau­ vi­di­nis nu­si­tei­ki­mas ro­dë; nuo­ðir­dûs pa­si­svei­ki­ni­mo bu­èi­niai ir ðil­tø akiø þvilgs­niai by­lo­te by­lo­jo: ðtai, ir vël su­si­ti­kom, su­grá­þom!

Ir vël su­si­ti­kom. Vi­si, ku­rie dau­ gy­bæ kar­tø nuo 1978 (lie­tu­viø kal­ba) ir 1981 – spek­tak­lio prem­je­ros ita­ liðkai – vis dar ir dar kar­tà ëjom á ðá vi­so­mis su­dë­ti­në­mis da­li­mis vien­ti­sai su­kri­tu­sá pa­sta­ty­mà.

Kiek­vie­nas is­to­ri­jos ðimt­me­tis ne­pa­ liau­ja skai­èia­væs mu­zi­kus, ma­tan­èius gar­sø spal­vo­mis ir dai­li­nin­kus, gir­din­ èius spal­vø mu­zi­kà. Trui­kys – vie­nas ið tø „gir­dë­ju­siø”. To­dël ásta­bio­je vie­ ny­bë­je su­si­jun­gia dai­lë ir mu­zi­ka jo te­at­re, kas­kart at­ver­da­mos nau­jam gir­dë­ji­mui ir pa­þás­ta­mus par­ti­tû­rø pus­la­pius. Pa­ties dai­li­nin­ko „sro­vë­ mis„ va­di­na­mos gra­vi­ruo­tos li­ni­jos, sod­riai pra­tur­tin­tos spal­vø mu­zi­ka, ku­ria be­ri­bæ erd­væ, pa­de­dan­èià ið­si­ lie­ti mu­zi­kos emo­ci­joms. Ir – svar­biau­ sia – ope­ros sce­na dai­li­nin­kui – vi­sø pir­ma sak­ra­laus vyks­mo ðven­to­vë.

Ir tai ga­lë­jai pa­tir­ti ly­giai „Ai­do­je”, „Tra­via­to­je” ar „Don Kar­le”. Ið­au­gu­si to­kio­je me­nø sin­te­zës ðven­to­vë­je, vë­liau, jau pa­ti re­cen­zuo­da­ma spek­ tak­lius në ne­su­si­màs­ty­da­vau, ko­dël lyg ir ádo­mios, vi­zu­a­lios sce­nog­ra­ fi­jos ne­pri­imu. Ðian­dien prie­þas­tis aið­kë­ja – daþ­nai net ir ge­rai pa­sta­ty­ti vei­ka­lai ne­ati­tin­ka ope­ros mu­zi­kos vi­di­nio skam­bë­ji­mo. O di­dþiø me­ni­ nin­kø ið­ug­dy­ta vi­su­mos klau­sa lei­

dþia tai jaus­ti. Ir – kas bran­giau­sia – ðeð­ta­die­ná vi­sið­kai ra­miai ga­lë­jau kon­sta­tuo­ti, kad vi­sos ei­lës pas­ku­ti­ niø uþ­sie­nio sta­ty­to­jø dar­bø mû­sø sce­no­je, ku­riais pa­si­ðau­ta pa­mo­ky­ti mus ðiuo­lai­ki­nës te­at­ro kal­bos, kon­ teks­te „Don Kar­las„ su­skam­bo ir sak­ ra­liai, ir átai­giai, ir... mo­der­niai.

Ra­ðy­da­ma ðias ei­lu­tes gráþ­tu ir á anks­tes­nes re­cen­zi­jas – apie „Don Kar­là„ jø virð de­ðim­ties su­rink­èiau.

Ir ne­pa­me­nu, kad ku­rio­je jø bû­tø te­kæ prie­kaið­tau­ti at­li­kë­jams. Tai – dar vie­nas nuo­sta­bus spek­tak­lio bruo­þas. Ið­au­gau tie­siog kiek­vie­nà Pi­ly­po II gar­sio­sios sce­nos na­tà min­ ti­nai ið­mo­ku­si su Vac­lo­vu Dau­no­ru.

Já liaup­së­mis ir á JAV iðly­dë­jau at­si­ svei­ki­ni­mui tà pa­tá Pi­ly­pà pa­si­rin­ku­sá (sun­ku nu­ty­lë­ti „Tos­kos” spek­tak­lio tran­slia­ci­jà ið Met­ro­po­li­tan ope­ros – vi­sus Tos­kos ir Ka­va­ra­do­sio aist­rø pro­ver­þius nu­run­gë vie­nas vie­nin­ te­lis V. Dau­no­ro – ka­lë­ji­mo sar­go – sa­ki­nys...). Ste­bë­jau Vla­di­mi­ro Prud­ni­ko­vo kiek­vie­nà þings­ná sce­ no­je – o tarp jø vël­gi vie­nas ryð­kiau­ siø tas pats Pi­ly­pas. O kiek kar­tø ir pa­ti sau, ir re­to­rið­kai re­cen­zi­jø pus­la­piuo­se uþ­duo­da­vau tà pa­tá klau­si­mà – ko­dël ne­ei­li­niu ar­tis­to ta­len­tu ap­do­va­no­to dai­ni­nin­ko

ne­ið­nau­do­ja te­at­ras, á re­per­tu­a­rà ne­átrauk­da­mas tar­si spe­cia­liai jam su­kur­tø gar­siau­siø bo­so vaid­me­nø – Bo­ri­so, Me­fis­to­fe­lio ir Pi­ly­po II (pri­dë­èiau dar ir sa­và­já, spe­cia­liai V. Prud­ni­ko­vui skir­tà Maþ­vy­dà – po pen­kio­li­kos me­tø per­trau­kos li­kau pa­ke­rë­ta jo su­kur­to vaid­mens emo­ cio­na­lia átai­ga ir be­ri­biu dai­ni­nin­ko ir ak­to­riaus meist­rið­ku­mu, uþ­fik­suo­tu vaiz­da­juos­të­je).

Prieð pen­ke­rius me­tus sa­vo­jo pen­ kias­de­ðimt­me­èio be­ne­fi­sui pa­si­rin­kæs „Don Kar­là”, V. Prud­ni­ko­vas mums pa­þë­rë kal­nà do­va­nø: pir­mà kar­tà á Lie­tu­vos ope­ros sce­nà nuo­ðir­dþios bi­èiu­lys­tës ska­ti­na­mas po il­gø me­tø per­trau­kos grá­þo Ser­ge­jus La­ri­nas, spe­cia­liai mo­ky­to­jo ju­bi­lie­jui vie­nà su­dë­tin­giau­siø ba­ri­to­no par­ti­jø pa­ruo­ðë pir­ma­sis mo­ki­nys Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis, Eli­za­be­tæ dai­na­vo kaip vi­suo­met ne­pa­kar­to­ja­ma Ire­na Mil­ ke­vi­èiû­të.

Nors spek­tak­lis ðian­dien ir ne­ro­ do­ mas (nuim­ tas! – tik ko­ dël?), vi­ si so­lis­tai ir ðá kar­tà kaip re­ta ku­ria­me spek­tak­ly­je þë­rë­jo vi­so­mis meist­rys­ tës spal­vo­mis: pir­miau­sia – pui­kiai per­tei­kë vei­ka­lo dra­ma­tur­gi­jà. Ir, kas ne ma­þiau svar­bu – ke­rë­jo ne tik pri­gim­ti­niu bal­sø gro­þiu, bet ir

vir­tuo­zi­ne su­dë­tin­gø par­ti­jø at­li­ki­mo tech­ni­ka. V. Prud­ni­ko­vo Pi­ly­pas, I. Mil­ke­vi­èiû­tës Eli­za­be­të, I. Li­na­bur­ gy­tës Ebo­li, V. Juo­za­pai­èio Po­za.

Se­niai ne­te­ko gir­dë­ti to­kios átam­pos pa­sie­ku­sià Pi­ly­po ir Di­dþio­jo ink­vi­zi­ to­riaus (V. Bag­do­nas) sce­nos – du ga­lin­gi bo­sai var­þë­si dël áta­kos sfe­ ros ir vei­ka­lo dra­mo­je, ir sce­no­je.

Psi­cho­lo­gi­ne átai­ga nu­ga­lë­jo pa­tir­tis – Pi­ly­po II ben­dra­amþis V. Prud­ni­ ko­vas ðian­dien ir re­a­laus gy­ve­ni­mo pe­ri­pe­ti­jo­mis pra­tur­ti­no gar­sio­jo ti­ro­no vaid­me­ná.

Don Kar­là ðá kar­tà dai­na­vo sve­èias ið JAV Hug­h‘o Smit­h‘as. Nors jo biog­ ra­fi­ja ir tur­tin­ga so­lidþio­mis pa­sau­lio sce­no­mis ir vaid­me­ni­mis, jis ne­ta­po spek­tak­lio aði­mi, o tik kuk­liai ási­lie­jo á dar­nø lie­tu­við­kà an­sam­blá. Lai­mei, su mû­sø an­sam­blio dar­na ir ne­di­ so­na­vo. Nors jo pa­teik­tai vaid­mens trak­tuo­tei – vai­kë­zið­kam uþ­si­spy­ri­mui ir ak­lam fa­na­tiðkam mak­si­ma­liz­mui sun­kiai pri­tar­èiau – psi­cho­lo­giz­mo sve­èio in­ter­pre­ta­ci­jo­je man trû­ko la­biau­siai.

Vël dau­gy­bës kom­pli­men­tø ver­ tas cho­ras, gal kiek ma­þiau jø tek­tø or­kest­rui. Su spek­tak­lá di­ri­ga­vu­siu Jo­nu Alek­sa bû­tø sma­gu leis­tis dis­ ku­si­jon dël tem­pø ir or­kest­ro san­ty­ kio su so­lis­tais, ypaè pa­si­re­miant ir spek­tak­liø ára­ðais (o jø LR ar­chy­vuo­se ne­ma­þai), ir pri­si­mi­ni­mais – tarp „Don Kar­lo„ re­cen­zi­jø ne vie­na skir­ta ir mû­sø di­ri­gen­tams, ir sve­èiams ið uþ­sie­nio krað­tø.

Po spek­tak­lio kai­my­nas at­si­du­so: „Vi­sà ope­rà kar­tu dai­na­vau lie­tu­við­kà teks­tà. Ar ir tu já at­si­me­ni?”

At­si­me­nu. Kaip­gi ne­at­si­min­si. Ir pra­tæ­sëm vie­nin­gà sa­vo ato­dû­sá klau­si­mu, ko­dël ið ope­ros – me­nø sin­te­zës (mu­zi­ka – dra­ma – dai­lë) mû­sø pub­li­kai at­ima­ma to­kia svar­bi dra­ma­tur­gi­jos su­vo­ki­mo da­lis. O, be to, juk „Don Kar­ là” Ver­ di ra­ ðë Pa­ry­þiaus ope­rai pran­cû­zið­kai! Tad ko­dël ori­gi­na­lo kal­ba sta­to­mas ne pran­cû­zið­kai? „Ið kur mes at­ ei­ na­ me? Kas mes esa­me? Kur ke­liau­ja­me?” – spek­tak­ lio pro­gra­më­lë­je þo­dy­je apie Trui­ká Pau­lá Gau­gui­nà ci­tuo­ja Ed­mun­ das Ged­gau­das. Dai­li­nin­kas tuos þodþius uþ­ra­ðë nuo ci­vi­li­za­ci­jos pa­bë­ gæs á Ta­hi­èio sa­là ant 1897 me­tais nu­ta­py­to pa­veiks­lo. Ar ne­ver­të­tø ir mums kuo daþ­niau sa­væs to pa­ties klaus­ti – gal tà­syk ir at­sa­ky­mus leng­ viau ras­tu­me. Da­bar gi svar­bu, kad bent tà vie­nà va­ka­rà tu­rë­jo­me kur su­gráþ­ti... Ar tu­rë­si­me ry­toj?

Aud­ro­në ÞI­GAI­TY­TË-NE­KRO­ÐIE­NË Eli­za­be­të – Ire­na Mil­ke­vi­èiû­të

Muzikos barai /65

Palikimas

Kiek­vie­nas me­ni­nin­kas á te­at­rà at­si­ne­ða sa­vo akus­ti­kà Áþy­miam lie­tu­viø sce­nog­ra­fui L. Trui­kiui – 100 me­tø

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Don Kar­las – sve­èias ið JAV Hug­h’o Smit­h’as ir Po­za – Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis

Egi­di­jus MAÞIN­TAS Jis troðko dan­giðko au­dek­lo Ðiø me­tø spa­lio 10-àjà áþy­miam lie­tu­ viø te­at­ro sce­nog­ra­fui Liu­dui Trui­kiui (1904–1987) bû­tø su­ka­kæ 100 me­tø. Tarp­ tau­ti­ná pri­pa­þi­ni­mà pel­niu­sio me­ni­nin­ko dar­bai bu­vo ávai­riai in­ter­pre­tuo­ja­mi ir su­ lauk­da­vo ne tik pa­gy­ri­mø, bet ir prie­kaið­ tø, ypaè po­ka­ry­je, kai kles­të­jo pri­va­lo­ma so­cia­lis­ti­nio re­a­liz­mo ten­den­ci­ja. Ta­èiau,

Muzikos barai /66

nors ir kaip bû­tø keis­ta, XX a. ket­vir­to­jo de­ðimt­me­èio me­ni­nin­ko sce­nog­ra­fi­jos dar­bai në­ra pa­kan­ka­mai ið­tir­ti, to­dël trum­pai pa­gvil­den­si­me jam bû­din­gas in­ter­pre­ta­ci­jos kryp­tis, tu­rë­ju­sias áta­kos sa­vi­tai sce­nog­ra­fi­jos tra­di­ci­jai. XX a. tre­ èia­ja­me de­ðimt­me­ty­je L. Trui­kys dir­bo sa­vi­ta mu­zi­kos ir plas­ti­kos sin­te­zës pa­ ieð­kø ma­nie­ra. Tar­si ke­liau­jan­tis mal­di­ nin­kas ty­rë ðven­tà­sias ávai­riø pa­sau­lio kul­tû­rø erd­ves. Dau­gia­ða­kei me­ni­nin­ko kû­ry­bai tu­rë­jo áta­kos krað­tie­èiø me­ni­nin­ kø dar­bai. Vil­niaus vie­ða­jam te­at­rui, vei­

ku­siam XVIII a., de­ko­ra­ci­jas kû­rë gar­sûs to me­to Lie­tu­vos dai­li­nin­kai Jo­nas Rus­ te­mas, An­ta­nas ir Juo­za­pas Glo­vac­kiai, Mar­ce­li­nas Ja­nuð­ke­vi­èius, Vin­cen­tas Dma­chaus­kas, Al­ber­tas Þa­me­tas. Te­at­ro ir dai­lës sà­sa­jø, nau­jø im­pul­sø sce­nog­ra­ fi­jai at­si­nau­jin­ti su­tei­kë Vil­niu­je gy­ve­næs dai­li­nin­kas Fer­di­nan­das Ruð­èi­cas, ku­ris Ju­li­jaus Slo­vac­kio „Li­lia Ve­ne­da” (1911) ir Ed­mon­d’o Ros­tan­d’o „Ere­ly­je” (1912) sëk­min­gai puo­se­lë­jo sim­bo­liz­mui ar­ti­mà brai­þà. Jis taip pat ins­ce­ni­za­vo gy­vø­jø pa­veiks­lø va­ka­rus „Sap­nai apie gro­þá”, „Vil­niaus pri­si­mi­ni­mai”. Di­dþiau­sià kû­ ry­bos im­pul­sà L. Trui­kys yra ga­væs ið M. K. Èiur­lio­nio kû­ry­bos, pa­sau­lë­jau­tai áta­ kos tu­rë­jo Vy­dû­no fi­lo­so­fi­ja. Sim­bo­liz­mo sti­lis­ti­ka pa­si­þy­mi ið­li­kæ M. K. Èiur­lio­ nio taip ir ne­pa­ra­ðy­tos ope­ros „Jû­ra­të” es­ki­zai. Kaip heb­ra­jø bei ki­tø se­no­vës kul­tû­rø þi­no­vas ir ty­rë­jas, anot Juo­zo Ðal­ èiaus, „ka­ta­li­kø pra­na­ðas O. Mi­la­ðius”, be abe­jo, ir­gi bu­vo at­krei­pæs jau­no­jo L. Trui­kio dë­me­sá.

Sce­nog­ra­fi­jos me­no pa­slap­èiø L. Trui­ kys mo­kë­si ste­bë­da­mas dra­mos, ba­le­to ir ope­ros spek­tak­lius Kau­no vals­ty­bës te­at­re, kur dir­bo pieð­da­mas afiðas ir pla­ ka­tus.

Me­ni­nin­kas gi­më Þe­mai­ti­jo­je – Plun­ gës ap­skri­ties Pa­gi­lai­èiø kai­me. Bai­gæs „Sau­lës” gim­na­zi­jà, nuo 1923 m. mo­kë­si Kau­no me­no mo­kyk­los J. Vie­no­þins­kio ir A. Var­no ta­py­bos stu­di­jo­je, 1931–1932 m. dir­bo Ðiau­liø dra­mo­je. 1934–1935 m. bu­vo Éco­le des be­aux Arts à Pa­ris lais­va­ sis klau­sy­to­jas, o 1937 m. Ber­ly­no Kunst Schul­e mo­kë­si sce­nog­ra­fi­jos. „Rei­kia sa­ ve ty­ri­në­ti. Pa­þin­si þmo­ni­jà tik su­pra­tæs sa­ve” – toks dai­li­nin­ko cre­do.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Don Kar­las ir Eli­za­be­të – Hug­h’o Smit­ h’as ir Ire­na Mil­ke­vi­èiû­të

Tik­ruo­ju ke­liu Pir­mie­ji L. Trui­kio Kau­no vals­ty­bës te­ at­re su­kur­ti dra­mos spek­tak­liø – Pet­ro Vai­ èiû­no „Auk­so þais­mo” (1932) ir „Tik­ruo­ju ke­liu” (1933) – sce­no­vaiz­dþiai pa­si­þy­më­jo abst­rak­èia de­ko­ra­ty­via plas­ti­ka, o api­pa­ vi­da­lin­to­se la­bai skir­tin­go dra­ma­ti­nio tu­ ri­nio ir mu­zi­kos sti­liaus ope­ro­se – nuo B. Sme­ta­nos „Par­duo­to­sios nuo­ta­kos” (1934) iki G. Ver­ di „Kau­ kiø ba­ liaus” (1934) ir lo” (1937) bei G. Of­ fen­ ba­ cho „Hof­ „Ote­ ma­no pa­sa­kø” (1935) – dai­li­nin­kas rë­më­si sti­li­zuo­tais mo­ty­vais, kon­tras­tin­gu ko­lo­ ri­tu. Te­at­ri­nës mu­zi­kos ir vaiz­do te­ori­jos L. Trui­kio sce­nog­ra­fi­jo­je bu­vo glau­dþiai

Liudas Truikys (1904 – 1987) The famous Lithuanian scenographer Liudas Truikys would have celebrated his 100th birthday on 10 September this year.

This internationally acknowledged artist’s work was not only praised, but also attacked, especially during the post-war years, when the only acceptable artistic style was the state-approved socialist realism.

In his article Every artist brings his own acoustics to theatre, Egidijus Maþintas analyses Truikys’ most significant works of the thirties and his individual style, due to which a unique artistic tradition in Lithuanian scenography has been established.

Nijolë Jaèënienë recalls how a performance of Verdi’s Don Carlos, a production of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre with magnificent scenography by Truikys, was recorded for Lithuanian National Television in 2000.

su­si­ju­sios su es­te­ti­ka, fi­lo­so­fi­ja, ma­te­ma­ ti­ka ir ki­to­mis moks­lo ða­ko­mis. Ne­ra­mià pi­lig­ri­mið­kà sce­nog­ra­fo L. Trui­kio dva­sià ge­riau­siai at­spin­di dau­gia­ða­kë kû­ry­ba, ku­riai da­rë áta­kà fi­lo­so­fi­niai Ry­tø, Azi­jos, Bi­zan­ti­jos mu­zi­ki­nës ir te­at­ri­nës kul­tû­ros ty­ri­mai. L. Trui­kys ið­siug­dë sa­vi­tà in­ter­ pre­ta­to­riaus sti­liø jau XX a. tre­èia­ja­me de­ ðimt­me­ty­je leis­da­ma­sis á uni­ka­lius sce­nog­ ra­fi­jos ieð­ko­ji­mus kur­da­mas spek­tak­lius Kau­no vals­ty­bës te­at­re.

Ope­ros dra­ma­tur­gi­ja dai­li­nin­kà do­mi­ no kaip pui­ki ga­li­my­bë sin­te­tin­ti me­nus. Ákvë­pi­mo L. Trui­kys ieð­ko­jo se­no­sio­se pra­ei­ties kul­tû­ro­se – já tar­si pi­lig­ri­mà vi­lio­jo se­no­vës grai­kø me­nas, mau­rø ar­chi­tek­tû­ra, se­no­ji go­ti­ka, to­dël, anot pa­sa­ko­ji­mo, vi­sam gy­ve­ni­mui jam da­rë áspû­dá be­si­skver­bian­tys sau­lës spin­du­ liai, sa­vaip nu­da­þan­tys vi­du­ram­þið­kos ar­chi­tek­tû­ros epi­zo­dà. Nuo se­no her­me­ neu­ti­ka bu­vo api­brë­þia­ma kaip me­nas in­ ter­pre­ta­ci­në­mis pa­stan­go­mis ið­aið­kin­ti ir per­teik­ti tai, kas pa­sa­ky­ta ki­tø ir pa­sie­kë mus kaip tra­di­ci­ja. Me­ni­niam pa­ty­ri­mui bû­din­ga tai, kad me­no kû­ri­nys vi­suo­met yra ðiuo­lai­kið­kas, o jo is­to­ri­në kil­më – sà­ly­gi­në. Ðiuo­lai­kið­kà L. Trui­kio sce­ nog­ra­fi­jos mo­der­nu­mà le­mia jo be­ga­li­nis at­vi­ru­mas nau­jai ávai­ria­kul­tû­rei in­teg­ ra­ci­jai. Me­no pa­þi­ni­mo pro­ce­se te­ori­në min­tis ga­li skverb­tis gi­liau uþ pa­tá me­nà.

To­kio­mis sà­ly­go­mis ypaè svar­bus tam­pa moks­las apie me­nà.

Ge­rus dar­bus da­ryk ty­ liai ir rausk jiems ið­gar­ së­jus L. Trui­kys ið­plë­to­jo sti­lis­ti­næ me­to­di­ kà, pri­tai­ky­da­mas es­mi­niø sti­liø spek­trà me­ni­nës fak­tû­ros ir for­mos sti­liø rai­dos ty­ri­mams. Nuo­sek­liai plë­to­da­mas sti­lis­ ti­niø po­þy­miø pe­ri­ma­mu­mo sis­te­mà, ypa­tin­gà reikð­mæ jis tei­kë ið­ori­nëms kon­kre­taus sce­nos kû­ri­nio ypa­ty­bëms.

Sëk­min­gai su­sie­jo at­ko­duo­tas im­pre­sio­ nis­ti­nes ir eks­pre­sio­nis­ti­nes mu­zi­kos ten­den­ci­jas, pa­da­ly­da­mas sce­nos erd­væ á ke­le­tà pla­nø, niu­an­suo­ja­mø sub­ti­lia, aið­kios for­mos sam­pra­ta. Ðtai to­kios ti­ pið­kos nau­jo­jo L. Trui­kio sti­liaus ypa­ty­ bës. Bet, siek­da­mas per­teik­ti dra­ma­tið­kà mu­zi­kos ju­dë­ji­mà, me­ni­nin­kas ne­bû­ti­nai nau­do­jo plas­ti­nes prie­mo­nes, ku­rias sa­vo kom­po­zi­ci­jo­se tai­kë Crai­gas, Rain­ char­das. Mu­zi­kos ir vaiz­do vie­no­vës L. Trui­kys siek­da­vo pa­si­tel­kæs ap­ðvie­ti­mà.

Tuo me­tu tai bu­vo la­bai bran­gus ir la­bai ðiuo­lai­kið­kas bruo­þas. Sce­nog­ra­fi­jos ir kla­si­ki­nës mu­zi­kos sà­ly­èio tað­kai ávai­ riø kul­tû­ros sri­èiø as­pek­tais ma­þai tir­ti.

Daug ðimt­me­èiø me­ni­nin­kø ir tau­tos cha­ rak­te­ris for­ma­vo­si ið anks­tes­niø­jø kar­tø

su­kaup­tos pa­tir­ties ir me­ni­niø ver­ty­biø, skie­pi­ja­mø kar­tø tæs­ti­nu­mo pa­grin­du.

Te­at­ro sce­nog­ra­fi­jos pra­ei­tá ir da­bar­tá su­ ar­ti­na, su­sie­ja vi­siems þmo­nëms ben­dri me­ni­nio tæs­ti­nu­mo, pe­ri­ma­mu­mo tiks­lai, ið kar­tos á kar­tà per­duo­da­ma tra­di­ci­nio ug­dy­mo dva­sia ir bû­dai. L. Trui­kys kaip sce­nog­ra­fas su­pra­to, kad anks­tes­nes ir ðiuo­lai­ki­nes me­ni­nin­kø kar­tas sie­ja daug kas ben­dra – me­ni­nin­kas ið­gy­ve­na tuos pa­èius in­di­vi­du­a­lios rai­dos lai­ko­tar­pius.

„Að vis­kà ten pa­me­la­vau” 1925 m. á Lie­tu­và at­vy­kus dirb­ti lie­tu­ viø kil­mës pa­sau­li­nio gar­so sce­nog­ra­fui Mstis­la­vui Do­bu­þins­kiui, pro­fe­sio­na­lu­ sis Vals­ty­bës te­at­ro sce­nog­ra­fi­jos me­nas pra­dë­jo spar­èiai to­bu­lë­ti. Itin sva­riø lai­ më­ji­mø pa­siek­ta ant­rà­já kû­ry­bos de­ðimt­ me­tá. Ðtai kaip sa­vo my­li­miau­sio mo­ky­ to­jo de­biu­tà Lie­tu­vo­je áver­ti­no tuo me­tu Vals­ty­bës te­at­re pla­ka­tus ir afi­ðas kû­ræs bû­si­ma­sis sce­nog­ra­fas: „‘Pi­kø da­ma’ 1925 m. Kau­ne, pir­ma­sis M. Do­bu­þins­ kio dar­bas Lie­tu­vo­je, dau­ge­liu at­þvil­giø bu­vo tie­siog per­kû­nas ið gied­ro dan­gaus.

Vi­sos de­ko­ra­ci­jos su­kur­tos vie­nu ta­py­bi­ niu sti­liu­mi, tik pas­ku­ti­nia­me veiks­me M. Do­bu­þins­kis sa­kë­si pa­si­þiû­rë­jæs á sce­ nà pa­mi­ðu­sio Ger­ma­no aki­mis. Tai bu­vo de­ko­ra­ci­jos me­no ðe­dev­ras, to­kiø re­tai su­ku­ria­ma. Kar­tà kal­bë­da­mas su M. Do­ bu­þins­kiu að taip ir pa­reið­kiau. Ádo­mus bu­vo jo at­sa­ky­mas: ‘Að pa­ten­kin­tas, kad vis­kà ten su­me­la­vau.’” Kal­bë­da­mas apie su­nai­kin­tas ge­nia­lias po ka­ro á Va­ka­rus pa­si­trau­ku­sio M. Do­bu­þins­kio sce­nog­ra­ fi­jas, L. Trui­kys ap­si­aða­ro­da­vo.

Tei­sy­bë ir tai­ka pa­si­bu­ èiuos 1925 m. birþelio 24 d. pir­mà kar­tà P. Èai­kov­skio ope­ro­je „Pi­kø da­ma” prieð­ ta­ra­vi­mø ka­muo­ja­mà Ger­ma­nà dai­na­vo Kip­ras Pet­raus­kas, o Li­zà – ápras­min­ta vo­ka­li­ne ir ar­tis­ti­ne in­ter­pre­ta­ci­ja pa­si­ þy­min­ti, vos po­rà se­zo­nø te­at­re dai­nuo­ jan­ti de­biu­tan­të Ma­ri­jo­na Ra­kaus­kai­të, at­vy­ku­si á gim­ti­næ ið Ame­ri­kos. „Jaut­rià, fa­ta­lið­kai Ger­ma­nui at­si­da­vu­sià Li­zà in­ter­pre­ta­vo M. Ra­kaus­kai­të. Ir á vai­ dy­bi­næ, ir á vo­ka­li­næ par­ti­jos pu­sæ jos ádë­ta daug pa­trau­kia­mo nuo­ðir­du­mo. Èia ji, dar to­bu­liau at­bai­gu­si mu­zi­ka­li­à­jà me­dþia­gà ir kiek la­biau pa­ryð­ki­nu­si pas­ ku­ti­næ tra­gið­kà­jà sce­nà, ga­li tu­rë­ti vie­nà áspû­din­giau­siø sa­vo par­ti­jø”, – ra­ðë to me­to spau­da (ci­ta­tø kal­ba ne­tai­sy­ta. – E. M.). O so­lis­tës de­ðimt­me­tá Vals­ty­bës te­at­ re 1934 m. ko­vo 2 d. kri­ti­kas V. Þa­dei­ka api­bû­di­no taip: „Se­kant mû­sø ope­ros au­gi­mà ir jos da­ly­viø pa­þan­gà, rei­kia pa­ste­bë­ti, kad M. Ra­kaus­kai­të yra vie­

Muzikos barai /67

na aikð­tin­gø me­ni­nin­kiø ieð­ko­to­jø, ku­ri kruopð­èiu dar­bu ran­da nau­jas ir ádo­mias sce­ni­nio, mu­zi­ka­li­nio ir vo­ka­li­nio me­no for­mas. To­dël ðian­dien M. Ra­kaus­kai­tæ ten­ka lai­ky­ti ir ver­tin­ti kai­po rim­tà pir­ ma­ei­læ me­ni­næ pa­jë­gà.” Ðios nuo­sta­bios Kau­no te­at­ra­lø ðei­mos – ið Ame­ri­kos á gim­ti­næ grá­þu­sios so­lis­tës Ma­ri­jo­nos Ra­ kaus­kai­tës ir Liu­do Trui­kio – mei­lë il­gus de­ðimt­me­èius þa­vë­jo dar­na, to­le­ran­ci­ja, pa­gar­ba ir ry­tie­tið­ka pa­slap­ti­mi. „Ar­tis­të, ma­tyt, ið tø skai­èiaus, ku­rios pir­mas þings­nis jau yra ga­na to­bu­las me­ no þings­nis. Ji ap­gal­vo­jo sa­vo vaid­me­ná li­gi smul­kme­nos ir, pvz., ypa­tin­gos do­ mës kreip­ta á kos­tiu­mus”, – ra­ðë to me­to kri­ti­kai.

Vie­nas ið svar­biau­siø kri­te­ri­jø api­bû­ di­nant sce­nog­ra­fi­ná L. Trui­kio pa­li­ki­mà yra me­ni­nin­ko san­ty­kis su so­cia­li­niu vi­ suo­me­nës gy­ve­ni­mu ir kul­tû­ra, ku­rio­je pra­ei­tis, da­bar­tis ir at­ei­tis su­da­ro ne­da­ lo­mà vi­su­mà. Ðiuo me­tu ypaè svar­bu L. Trui­kio sce­nog­ra­fi­jos idë­jas, dva­si­nius, pi­lig­ri­mi­nius me­ni­nin­ko orien­ty­rus ir pa­tir­tá su­sie­ti su moks­li­në­mis mu­zi­kos ir vaiz­do sà­ly­èio te­ori­jo­mis, fi­lo­so­fið­kai – su sce­nog­ra­fi­nio pa­li­ki­mo ug­dy­mo prak­ti­ka. Tra­di­ci­ja – tai ne­per­trau­kia­ma gi­ja, ei­nan­ti per kar­tø kar­tas. Kul­tû­ros ir tra­di­ci­jos ati­ti­ki­mas ir yra te­at­ri­nës ir mu­ zi­ki­nës kul­tû­ros is­to­ri­në ver­të.

Nei si­dab­ro, nei auk­so að ne­tu­riu, bet kà tu­riu, tà ir duo­du Plë­to­da­mas vi­di­nius ope­ros dra­ma­ tur­gi­jos sti­liaus for­ma­vi­mo­si me­cha­niz­ mus, fi­lo­so­fi­jos ir vaiz­do sin­te­ti­ni­mo pro­ce­se L. Trui­kys at­gai­vi­no ir ið­lais­vi­no dra­ma­ti­næ ope­rà ið vien­pu­sio ita­lið­ko kos­tiu­mi­nio te­at­ro de­ko­ra­ci­jø mëg­dþio­ji­ mo ðab­lo­nø. Tai­gi svar­biu L. Trui­kio ana­ li­zës ob­jek­tu ta­po mu­zi­ki­nio sti­liaus pa­ ieð­kø do­mi­nan­të. Pa­èia­me ryð­kiau­sia­me eks­pe­ri­men­tuo­ti ne­ven­gian­èio L. Trui­kio ðio lai­ko­tar­pio dar­be An­ta­no Ra­èiû­no ope­ro­je „Trys ta­lis­ma­nai” (1936), taip pat G. Ver­di „Ote­lo” (1937) sce­nog­ra­fi­jo­ je pra­dë­jo ryð­kë­ti gra­fi­nis pra­das, sie­kis at­ras­ti spal­vi­nius, li­ni­ji­nius mu­zi­kos te­mø ati­tik­me­nis. Uþ ðios ope­ros sce­nog­ ra­fi­jà L. Trui­kys 1937 m. ap­do­va­no­tas Pa­ry­þiaus pa­sau­li­nës pa­ro­dos di­plo­mu.

Tai bu­vo svar­bus tarp­tau­ti­nis lie­tu­viø sce­nog­ra­fi­jos áver­ti­ni­mas. Pi­lig­ri­mið­kai at­kak­liai me­ni­nin­kas ieð­ko­jo ávai­riø me­ no sti­liø ry­ðiø ir ki­tø kul­tû­rø ðven­to­vë­se.

Ak­sio­lo­gi­nio sti­liaus rai­dos prie­þas­tis L. Trui­kys ap­ti­ko ne ið­ori­niuo­se veiks­ niuo­se, bet ima­nen­ti­niuo­se (vi­di­niuo­se) mu­zi­ki­nës par­ti­tû­ros me­cha­niz­muo­se.

Plë­to­da­mas in­ter­pre­ta­ci­næ ope­ros sce­

Muzikos barai /68

nog­ra­fi­jos sis­te­mà, sce­nog­ra­fas rë­më­si em­pi­ri­nës, ly­gi­na­mo­sios, kul­tû­ro­lo­gi­ nës, so­cio­lo­gi­nës, psi­cho­lo­gi­nës ir her­me­ neu­ti­nës me­to­do­lo­gi­jos as­pek­tais. „Nie­kas ne­nu­gin­èys, kad jau po­ros li­ni­jø san­ty­kis yra sà­skam­bis”, – ra­ðë tuo­met L. Trui­kys. Di­dþiau­sià im­pul­sà me­ni­nin­kas yra ga­væs ið lie­tu­viø liau­dies me­ni­nin­kø kû­ry­bos.

At­ras­ti tai, kas ne­eg­zis­tuo­ja Kaip tik tuo me­tu – ket­vir­ta­ja­me deðimt­me­ty­je – Lie­tu­vo­je ási­tvir­ti­no nau­ ja te­at­ro dai­li­nin­ko sce­nog­ra­fo pro­fe­si­ja.

Kur­da­mi spek­tak­lius, dai­li­nin­kai dir­bo su ga­biais, ta­len­tin­gais re­þi­sie­riais. Dau­ giau­sia L. Trui­kys ben­dra­dar­bia­vo su B. Dau­gu­vie­èiu (dra­ma) ir T. Pa­vlov­skiu (ope­ra). Ypaè sëk­min­gi bu­vo dar­bai su ru­sø emig­ran­tu T. Pa­vlov­skiu ieð­kant mu­zi­kos dra­ma­tur­gi­jo­je sly­pin­èiø mu­ zi­ki­niø vaiz­dø. Sie­da­mi ra­cio­na­lis­ti­næ tra­di­ci­jà su akus­ti­kos at­ra­di­mais, jie su­tei­kë te­ori­ná pa­grin­dà bû­si­moms sce­ nog­ra­fi­nëms in­ter­pre­ta­ci­joms nag­ri­në­ jant vaiz­do ir mu­zi­kos sà­ly­èio sà­sa­jas su is­to­ri­ja ir tra­di­ci­ja bei sce­ni­nio vei­ka­lo funk­cio­na­vi­mo kon­teks­tu.

Laið­ke ko­rin­tie­èiams sa­ko­ma: „Ðtai sklei­ dþiu pa­ slap­ tá: nors mes að jums at­ vi­si uþ­mig­si­me, bet vi­si bû­si­me pa­keis­ ti stai­ga, vie­nà aki­mir­kà, gau­dþiant pas­ku­ti­niam tri­mi­tui.” No­va­to­rið­ka sin­ te­zës sam­pra­ta, ið­reikð­ta kon­kre­èio­mis kom­po­zi­ci­jos prie­mo­në­mis bei mu­zi­kai ar­ti­mais plas­ti­kos dës­niais, pa­teik­ta G. Ver­di ope­rø „Don Kar­las” (1959 ir 1978), „Ai­da” (1975), „Ote­las” (es­ki­zai, 1981) de­ko­ra­ci­jo­se. Tik 1980 m. so­vie­ti­në vy­ riau­sy­bë re­ko­men­da­vo Kul­tû­ros mi­nis­ te­ri­jai 76 me­tø me­ni­nin­kà ap­do­va­no­ti LTSR vals­ty­bi­ne pre­mi­ja.

Ko­kiø pa­lin­kë­ji­mø bû­si­miems sce­ nog­ra­fams ras­tu­me gau­sia­me me­ni­nin­ko dar­bø ir min­èiø pa­li­ki­mo aruo­de? Gal to­kius: „Jei tu­ri­te mil­þi­nið­kus su­ge­bë­ji­ mus, darbð­ tu­ mas tik pa­ ge­ rins juos, jei tu­ri­te tik vi­du­ti­nius su­ge­bë­ji­mus, jis kom­pen­suos jø trû­ku­mus. Net lai­kas, ku­ris pa­si­i­ma mû­sø die­nas, dþiaugs­ mus ir vi­sa, kà tu­rim, pa­lie­ka se­nat­væ ir pe­le­nus. Tam­so­je jis niû­riai ty­ko­ja, kol mes ið­vaikð­èio­sim sa­vo ke­lius, ir ta­da uþ­bai­gia mû­sø die­nø is­to­ri­jà. Trys aist­ ros, pa­pras­tos ir drau­ge pri­bloð­kian­èiai ga­lin­gos, val­do ma­no gy­ve­ni­mà: mei­lës il­ge­sys, þi­niø sie­ki­mas ir di­dþiu­lë uþuo­ jau­ta ken­èian­tiems þmo­nëms. Ten, kur bai­gia­si þmo­gus, pra­si­de­da me­ni­nin­kas. Þmo­gui lem­ta nu­gy­ven­ti sa­vo þmo­gið­kà gy­ve­ni­mà, me­ni­nin­kui – at­ras­ti tai, kas ne­eg­zis­tuo­ja.” n

„Kiek­vie­na Prie­þas­tis tu­ri sa­vo Pa­sek­mæ, kiek­vie­na Pa­sek­më tu­ri sa­vo Prie­þas­tá; vi­sa kà val­do Dës­nis; at­si­tik­ti­nu­mas të­ra ne­at­pa­ þin­to Dës­nio pa­va­di­ni­mas...”1

2000 m., Vil­nius Ty­liai ûþia kil­no­ja­mo­sios te­le­vi­zi­jos sto­ties áren­gi­niai. Vi­du­je, prie pul­to, ðal­ta, suþ­var­bu­siais pirð­tais sun­ku jun­ gi­në­ti ka­me­rø myg­tu­kus. Pa­pra­ðau bent trum­pam ið­jung­ti ven­ti­lia­ci­jà, ku­ri vë­di­ na kais­tan­èià apa­ra­tû­rà.

Ek­ra­nuo­se – ak­li­na tam­sa, net ge­riau­ sio­mis ka­me­ro­mis ne­áma­no­ma nu­fil­muo­ ti ne­ap­ðvies­tos sce­nos, o sa­lë­je þiû­ro­vai taip pat vos áþiû­ri il­gà sta­là, ant ku­rio – tik ma­þas ðvie­sos tað­ke­lis, de­gan­ti þva­kë, ir gir­di ne­pa­pras­to gro­þio me­lo­ di­jà, gar­si­à­jà Pi­ly­po II ari­jà ið tre­èio­jo veiks­mo. „Ak, jei ðir­din þmo­gaus að ga­lë­èiau pa­þvelgt, skai­tyt jo min­tis! Ne, ji ma­næs ne­my­li, ne­my­li ji ma­næs…” – nu­skam­ ba ðir­dá dras­kan­tis akor­das, ir sce­no­je pa­si­ro­do ki­tas per­so­na­þas, Di­dy­sis ink­ vi­zi­to­rius.

Apðvie­ti­mas kiek su­stip­rë­ja, pa­ga­liau pro ka­me­ras, nors dar la­bai ne­ryð­kiai, ma­ty­ti abu vei­kë­jai.

G. Ver­di ope­rà „Don Kar­las” fil­ma­ vau tris kar­tus: pir­mà – 1999 m., kai bo­sas Vla­di­mi­ras Prud­ni­ko­vas ðven­të 50 me­tø ju­bi­lie­jø. Tà­kart Don Kar­là dai­na­vo spe­ cia­liai dël to á Lie­tu­và at­vy­kæs gar­su­sis te­no­ras Ser­ge­jus La­ri­nas, o mar­ki­zà Po­zà – pir­mà kar­tà – ba­ri­to­nas Vy­tau­tas Juo­ za­pai­tis. An­trà – 2000 m., kai tuo­me­ti­nei LNOBT ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­vy­ko su­de­rin­ti gar­siø vi­sa­me pa­sau­ly­je ope­ros dai­ni­nin­ kø Vio­le­tos Ur­ma­nos ir Ser­ge­jaus La­ri­no gast­ro­liø marð­ru­tus ir jie su stul­bi­na­mu pa­si­se­ki­mu pa­si­ro­dë Vil­niaus sce­no­je, tre­èià – 2003 m., kai ope­ra at­si­svei­ki­no su ðiuo spek­tak­liu. Ta­da Eli­za­be­tæ dai­na­ vo ne­pri­lygs­ta­mo­ji Ire­na Mil­ke­vi­èiû­të, Don Kar­là – vi­sa­da sve­tin­gai Lie­tu­vo­je su­tin­ka­mas Ge­ha­mas Gri­go­ria­nas, Pi­ly­ pà – Si­mo­nas Es­tes ið JAV. Vi­sus tris kar­tus te­le­vi­zi­jai taip ir ne­ pa­vy­ko (kal­bu tik apie vaiz­dà!) ge­rai ára­ ðy­ti Pi­ly­po ari­jos, ku­ri la­bai svar­bi, nes yra ðios ope­ros kul­mi­na­ci­jos pra­dþia... Ir man at­ro­dë, tar­si esu li­ki­mo per­se­kio­ja­ mas ne­ma­to­mas ope­ros per­so­naþas.

Tie­sa, te­le­vi­zi­jos ar­chy­vuo­se sau­go­ mas do­ku­men­ti­nis fil­mas apie áþy­mø­já Vac­lo­và Dau­no­rà, ku­ria­me yra ko­ky­bið­ kai nu­fil­muo­tas Pi­ly­po II ari­jos frag­men­ tas, bet jis bu­vo ára­ðo­mas ne spek­tak­lio me­tu, stab­dant, tai­sant ap­ðvie­ti­mà.

Krûp­te­liu, kai Ink­vi­zi­to­rius uþ­dai­ nuo­ja: „Ra­my­bei ka­ra­lys­tës Baþ­ny­èia daug at­lei­dþia”, o ka­ra­lius klau­sia: „Ar ga­liu þu­dy­ti sa­vo sû­nø að, krikð­èio­nis?”

Kitu rakursu

Mu­zi­ka te­le­vi­zi­ jos ek­ra­ne: iliu­zi­jos ir tik­ro­vë (2) 1561 m., Mad­ri­das In­fan­tës Kot­ry­nos ðir­dis dai­na­vo! Is­pa­ni­jos ka­ra­liaus Pi­ly­po II duk­të lei­do­si pla­èiais sli­dþiais laip­tais – sku­bë­jo á ki­tà rû­mø spar­nà, á di­de­læ ðal­tà me­næ, kur tu­rë­jo su­si­tik­ti su An­to­nio Mo­ro – ási­mi­në ir var­dà, ir gy­vas þi­ban­èias akis, ir ma­lo­nø jaus­mà, ku­ris pra­þás­da­vo, kai dai­ li­nin­ kas pa­si­þiû­rë­da­vo… Ka­ra­lius ása­kë kuo grei­èiau baig­ti por­tre­tà, ir ji vël pa­vargs, nes ne­ju­dë­da­ma sto­vës tol, kol su­tirð­tës su­te­mos ir tar­nai sku­ bës uþ­deg­ti þva­kes… Tik ðian­dien, gal dar ki­tà die­ne­læ á jà nie­kas ne­kreips dë­me­sio – rû­muo­se daug sve­èiø: jau per­si­kë­lë vi­sas dva­ras, be to, at­vyks­ta bro­lis Don Kar­las su pa­ly­da, be to, vyks ere­ti­kø de­gi­ni­mas – ið pa­grin­di­nës te­ra­sos ta vie­ta ge­rai ma­ty­ti…

Pla­èiais auk­so ir bran­gak­me­niø or­na­men­ tais ið­puoð­ta juo­do ak­so­mo suk­ne­lë var­þë ju­de­sius ir truk­dë spar­èiai ju­dë­ti, o aukð­ta apy­ kak­lë tie­siog du­si­no… Jau at­ro­dë, ne­si­baigs ko­ri­do­riø, ga­le­ri­jø vin­giai – nau­juo­siuo­se rû­muo­se jø tiek daug! To­le­de tik­rai nepa­si­ klys­tø, o èia… Tar­nai at­vë­rë sun­kias du­ris, ir prin­ce­së, ðla­më­da­ma si­jo­nais, áë­jo vi­dun…

Uþ­gro­jo mu­zi­kan­tai. Dai­li­nin­kas nu­si­len­kë ir pa­ly­dë­jo á vie­tà, prie spal­vo­to stik­lo lan­go. „Ko­kios spin­din­èios akys!

Ar jis my­ li ma­ ne? Kaip smir­da da­þai!” In­fan­të Kot­ry­na kres­te­lë­jo ru­das gar­ba­nas ir ap­mi­rë...

„Klasikos” vedëjas operos solistas Vy­ tautas Juozapaitis ir reþisierë Nijolë Jaèënienë su kûrybine grupe

ir ið­girs­ta at­sa­ky­mà: „Ka­ra­liau, kam va­di­nies ka­ra­lium, jei ieð­kai tu tik­tai þmo­gaus? Ere­zi­jos dva­sia á ta­ve vël skver­bias!..”

Prieð ára­ðà pa­pras­tai ste­biu re­pe­ ti­ci­jà. Ji vy­ko sklan­dþiai. Di­ri­gen­tas Jo­nas Alek­sa vie­nin­te­lá kar­tà su­stab­dë or­kest­rà ir pa­pra­ðë mu­zi­kan­tø lai­ky­tis tem­po, o so­lis­tø – aið­kiau tar­ti dai­nuo­ ja­mø fra­ziø teks­tà. Re­þi­sie­rë Ni­jo­lë Krot­ku­të „ve­dþio­jo” so­lis­tus ir cho­ris­ tus, pri­min­da­ma mi­zan­scenas. Ge­rai nu­si­tei­kæ ar­tis­tai ty­liai kri­ze­no ið sa­vo þiop­lu­mo...

Sten­giau­si ási­min­ti mi­zan­scenas, at­gai­vin­ti gal­vo­je siu­þe­tà, per­pras­ti spek­tak­lio sta­ty­to­jø su­ma­ny­mà.

Per per­trau­kë­læ pri­ëjau prie re­þi­sie­ rës, no­rë­da­ma pa­si­tei­rau­ti, ar ne­bû­tø ga­li­ma ari­jos me­tu ryð­kiau ap­ðvies­ti ar­tis­to. Ji ge­ra­no­rið­kai pa­aið­ki­no, kad ðvie­saus at­mi­ni­mo sce­nog­ra­fas Liu­das Trui­kys ðio­je sce­no­je ne­at­si­tik­ ti­nai rei­ka­la­væs ak­li­nos tam­sos, ku­ri ið­reið­kia ne­gai­les­tin­go ir þiau­raus ka­ ra­liaus ko­và su sa­vi­mi... Ope­ros veiks­ mas vyks­ta Is­pa­ni­jo­je, ku­rio­je siau­të­ja ink­vi­zi­ci­ja, o ma­þa þva­kës lieps­ne­lë – tai vis dar ru­se­nan­èio þmo­gið­ku­mo, mei­lës il­ge­sio ið­raið­ka. Tam­sa ir ðvie­sa sce­no­je at­spin­di prieð­ta­rin­gus Pi­ly­po jaus­ mus, be to, ðis kon­ tras­ tas yra ir G. Ver­di mu­zi­ko­je...

Stai­ga vie­nas ek­ra­nas su­mir­gu­liuo­ ja ir uþ­gæs­ta – ka­me­ra su­ge­do. Pul­te pa­ni­ka, nes, kol vyks­ta veiks­mas, in­þi­ nie­riai á sa­læ ne­áeis ir neið­si­aið­kins, kas nu­ti­ko. Fil­muo­ja­me li­ku­sio­mis.

Keb­lu ára­ðy­ti kvar­te­tà, ypaè ið „Don Alon­so San­ces Ko­el­jo Pi­ly­po II por­tre­tas

Muzikos barai /69

Kitu rakursu Kar­lo”, nes so­lis­tai vie­na li­ni­ja su­sto­ja to­li vie­nas nuo ki­to. Þiû­ro­vams pa­bos­ta ma­ty­ti ben­drà pla­nà, t. y. vi­sus ke­tu­ris, nes ek­ra­ne jie at­ro­do kaip ma­þi tað­ke­liai, to­dël ten­ka dai­ni­nin­kus ro­dy­ti po vie­nà, va­di­na­muo­ju stam­ biu pla­nu, bet taip ádo­miau, nes pa­ma­tai ar­tis­tø vei­do ið­raið­kas...

Tei­sy­bës dë­lei pri­dur­siu, kad kar­tais per­so­na­þø gri­mas per te­le­vi­zi­jà ne­at­ro­do toks efek­tin­gas kaip sce­no­je...

Kar­tà jau­nas dai­

ni­nin­kas, pro­tin­gai ðyp­so­da­ma­sis, pa­klau­ së, ko­dël, kai dai­nuo­ja ke­tu­rie­se, ro­do­me po vie­ nà, juk tuo me­tu skam­ba ke­tu­ri bal­sai, – ar te­le­vi­zi­ja ne­tu­ri au­sø?! Kà at­sa­ky­ tu­më­te?

N u­f i l­m u o­j a­m e kvar­te­tà ir tri­mis ka­me­ ro­mis. Ke­lios mi­nu­tës, ir veiks­mas baig­sis.

Spek­tak­lis vyks­ta pa­ ki­liai, so­lis­tai dai­nuo­ja ir vai­di­na pui­kiai, or­kest­ras þë­ ri... Jau­èia­ma ge­ra kû­ry­bi­në átam­pa, pa­pras­tai bû­din­ga prem­je­roms, o ne daug kar­tø ro­dy­tam spek­tak­liui... Per­trau­ ka!

Te­at­ro ba­re vie­nas nuo­ðir­dus mu­zi­ko­lo­gas, prieð de­gan­tá sie­ty­ nà pa­kë­læs tau­ræ rau­do­no vy­no ir gro­þë­da­ma­sis ðo­ki­në­jan­èiais ðvie­sos blyks­niais, liûd­nai pa­reið­kë, kad ope­ros þan­ ras mû­sø lai­kais yra su­sta­ ba­rë­jæs ir be­vil­tið­kai pa­se­næs... Nuo an­ti­kos lai­kø – nie­ko nau­jo, tik pa­si­kar­to­ji­mai... Þi­no­ma, þmo­nëms ir to pa­kan­ka, o mu­zi­ kan­tams, kom­po­zi­to­riams?.. Kiek ga­li­ma dai­nuo­ti tas pa­èias pra­ëju­siø ðimt­me­èiø is­to­ri­jas, ir dar dau­gin­ti per te­le­vi­zi­jà? „Vis­kas yra dve­jo­pa; vis­kas tu­ri sa­vo po­ lius; vis­kas tu­ri sa­vo prie­ðy­bæ; pa­na­ðus ir ne­pa­na­ðus yra vie­nas ir tas pats; prie­ðy­bës iden­tið­kos sa­vo pri­gim­ti­mi, bet ski­ria­si laips­ niu; krað­tu­ti­nu­mai su­tam­pa; vi­sos tie­sos – tik pu­siau tie­sos...”2

Muzikos barai /70

2004 m., Del­fai Tvy­ro ali­nan­tis karð­tis, o ap­lin­kui, po be­krað­èiu më­ly­nu dan­gu­mi, – ið­de­gu­si þo­lë ir þa­liuo­jan­ tys aukð­ti, pla­èia­ða­kiai me­dþiai... Pra­skren­da ci­ka­da, ir tuoj pa­si­girs­ta gar­sus èirð­kë­ji­mas. Bal­ti ak­me­nys, ap­tru­pë­ju­sios ko­lo­nos, nu­si­try­nu­sio uþ­ra­ðo „Del­fai” pëd­sa­kas... Èia, ap­sup­ti aukð­tø kal­nø gran­di­niø, prie PARNASO kal­no, stûk­so an­ti­ki­nio pa­sau­lio griu­vë­siai.

Cen­tre – la­bai ne­di­de­lë, mû­sø aki­mis þiû­rint, sce­nos aikð­te­lë, o ap­link jà stat­me­nai ky­la ak­me­ni­ nës te­ra­sos, ant ku­riø prieð dau­gy­bæ am­þiø së­dë­da­vo ir ste­bë­da­vo vai­di­ni­mus se­no­vës grai­kai.

Pri­þiû­rë­to­jø ne­ste­bi­na tu­ris­tø ðûk­èio­ji­mai, pa­dai­na­vi­mai, jie su at­lai­dþia ðyp­se­na þiû­ri ir klau­so... O akus­ti­ka ðio­je vie­to­je ypa­tin­ga, ne­rei­kia jo­kiø mik­ro­fo­nø – kal­nai su­stip­ri­na gar­sà, ir ðis nu­vil­ni­ja, nu­ai­di, per­smel­kia nuo gal­vos iki ko­jø...

Pats se­niau­sias ir ga­lin­giau­sias mu­zi­kos in­stru­men­tas yra þmo­gaus bal­ sas. Ir pats tra­piau­sias – kol gy­vas þmo­gus, gy­vas ir bal­sas. Sa­ko­ma, kad graþus ir stip­rus bal­sas – Die­vo do­va­na, sa­ko­ma, kad vi­sa­ta yra be­ga­li­niai vir­pe­siai ir rit­mai, sa­ko­ma, kad ka­tar­sis, ku­rá ið­gy­ven­da­vo se­no­vës grai­kai, yra ne kas ki­ta kaip ið­ori­niø ir vi­di­niø vir­pe­siø daþ­niø su­ta­pi­mai, ku­rie su­ke­lia re­zo­nan­sà, o ðis – spro­gi­mà, ap­si­va­ly­mà... Þmo­gus ge­ba bal­su at­kur­ti vi­sø mu­zi­kos in­stru­men­tø, net mu­ða­ mø­jø, gar­sà, be to, jis ga­li to­bu­lai imi­tuo­ti gam­tos gar­sus bei su­kur­ti sa­vi­tà, ki­tur ne­pa­si­tai­kan­tá gar­sà, ne­pri­lygs­ta­mà daþ­niø ir temb­rø spek­ trà.

Do­nas Kemp­be­las kny­go­je „Ty­los riau­mo­ji­mas” raðo: „Dai­nuo­ja­mas gar­sas vir­pi­na kû­nà ir su­ku­ria gar­si­nio ákro­vi­mo efek­tà. Bal­su ið­gau­na­mo gar­so aukð­tis nu­sta­to po­vei­kio epi­cen­trà. Në­ra ki­to bû­do per to­ká trum­pà lai­ko tar­pà taip pa­pras­tai pri­sod­rin­ti kû­nà de­guo­ni­mi, su­kel­ti ener­gi­jos te­kë­ji­mà ir pul­sa­ci­jà”3 .

Dau­ge­lio kul­tû­rø mi­tai by­lo­ja, kad vi­sa­tà su­kû­rë gar­so ban­ga, be to, se­no­sio­se kul­tû­ro­se ðven­ti­kai, þy­niai ir ma­gai bû­da­vo ir mu­zi­kan­tai.

Aið­kia­re­gá Apo­lo­nà, dai­ni­nin­kø ir mu­zi­kos glo­bë­jà, mû­zø va­do­và, Olim­po die­và, Del­fø gy­ven­to­jai ðlo­vi­no pe­o­nu – ðven­tuo­ju him­nu, jo gar­ bei vyk­da­vo te­ofa­ni­jos, te­ok­se­ni­jos, pi­ti­nës þai­dy­nës, pra­ban­ga ir po­pu­lia­ru­mu nu­si­leis­da­vu­sios tik olim­pi­nëms...

Ið­li­ko ir ávai­riø le­gen­dø apie Apo­lo­no, ku­ris lai­ko­mas ir vy­rið­ko gro­þio ide­ a­lu, ne­lai­min­gà mei­læ nim­fai, þa­via­jai Daf­nei, apie tai, kaip jis, ið Her­mio mai­nais uþ kar­ves ga­væs ki­ta­rà, gro­da­vo Olim­po die­vams... Ta­da nu­til­ da­vo kru­vi­nø kau­ty­niø triukð­mas, Dzeu­sas ne­be­ðvyt­ruo­da­vo þai­bais, nes, skam­bant ki­ta­ros gar­sams, die­vus uþ­lie­da­vo auk­si­niai spin­du­liai, ir ðir­dy­se pra­þás­da­vo Mei­lë...

2000 m.,

Vil­nius

Per per­trau­kà kil­no­ja­ mo­sios sto­ties in­þi­nie­riai su­ra­do ka­me­ros ge­di­mo prie­þas­tá. Aèiû Die­vui, tai te­su­si­jæ su lai­dø jung­ti­mi, to­dël ope­rà vël ma­ty­siu ke­tu­rio­mis „aki­mis”, vël fil­muo­siu ke­tu­rio­mis ka­me­ ro­mis...

Tre­èia­sis gon­gas. Pa­si­ ro­do di­ri­gen­tas, nu­si­len­ kia, nu­ty­la ður­mu­lys, ir kas­ka­do­mis pa­si­pi­la gar­ sai, ku­riais kom­po­zi­to­rius G. Ver­di uþ­ðif­ra­vo ir per­ da­vë mums sa­vo epo­chos

þmo­niø min­tis ir jaus­mus... Vie­na sce­na kei­èia ki­tà, pra­si­de­da ir bai­gia­si mu­zi­ki­ niai nu­me­riai.

Nors ir sa­vaip in­ter­pre­tuo­da­mi ope­ ros mu­zi­kà ir siu­þe­tà, spek­tak­lio kû­rë­jai kiek­vie­nà kar­tà kal­ba apie tà pa­tá – apie þmo­gaus esy­bæ. Aki­vaiz­du, kad ávai­rias in­ter­pre­ta­ci­jas, ypaè sce­no­vaiz­dþio, le­mia nau­jo­vës. Aki­vaiz­du ir tai, kad pa­èios ðiuo­lai­kið­kiau­sios tech­no­lo­gi­jos ne­nu­þu­dys þmo­gaus po­rei­kio kur­ti, nes kû­ry­ba yra þmo­gaus pri­gim­ties ðer­dis.

Te­lie­ka pa­si­rink­ti, kà kur­ti... „Po­za. Ak, að ski­riuos jau su pa­sau­liu, bet tu ja­me pa­si­lie­ki, tu ið­lais­vin­si Is­pa­ni­jà, Kar­lai, su­die...

Pi­ly­pas. Sû­nau, grà­þi­nu tau kar­dà!

Don Kar­las. Ða­lin, ta­vo kru­vi­nos ran­ kos... þu­di­ke! Am­þiams su­jun­gë mus drau­gys­të... Jis mi­rë, kad lik­èiau að gy­vent...”

Pul­to ek­ra­nuo­se kei­èia­si „gy­vie­ji pa­ veiks­lai”... Ðio ope­ros pa­sta­ty­mo – ir mu­zi­ kos, ir þo­dþiø, ir vaiz­dø (de­ko­ra­ci­jø, kos­tiu­ mø, ap­ðvie­ti­mo) – vi­su­ma har­mo­nin­ga. Ne­ at­si­tik­ti­nai sce­nog­ra­fas L. Trui­kys, ku­riam bu­vo ar­ti­ma bu­dis­tø pa­sau­lë­jau­ta, gar­sus vi­zu­a­li­za­vo áspû­din­gais li­ni­jø rað­tais, su­ ku­rian­èiais ypa­tin­gà mu­zi­kos, ávy­kiø, ap­ lin­ky­biø at­mo­sfe­rà. Gal èia ir sly­pi ope­ros „Don Kar­las” sëk­më Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro sce­no­je?

Uþ­dan­ga grà­þi­na su­si­rin­ku­siuo­sius ið vi­zi­jø pa­sau­lio á re­a­ly­bæ. Po mi­nu­tæ tru­ku­ sios ty­los nu­ai­di aud­rin­gi plo­ji­mai, ku­rie iki ga­lo ið­sklai­do re­gi­nio fan­to­mus ir yra bal­za­mas ar­tis­tams. Á sce­nà dar kar­tà gráþ­ta pa­grin­di­niø vaid­me­nø at­li­kë­jai, cho­ro ar­tis­tai, di­ri­gen­ tas. Jie len­kia­si, ðyp­so­si, jø ran­ko­se – gë­ lës... Pas­ku­ti­nës ðven­tës aki­mir­kos – mu­zi­ ka jau „per­plau­kë” á þiû­ro­vø pu­sæ...

Kil­no­ja­mo­sios sto­ties dar­buo­to­jai ne­ rims­ta – nu­fil­ma­vo­me il­giau­sius ope­ros veiks­mus, rei­kia grei­èiau skirs­ty­tis. Va­lan­ dos pri­reiks apa­ra­tû­rai su­krau­ti, ta­èiau pra­ðau dar ke­lias mi­nu­tes pa­lauk­ti, nes no­ riu ára­ðy­ti be­si­skirs­tan­èiø þmo­niø vei­dus, tuð­të­jan­èià sa­læ... „Tik­ra tie­sa, kad net plunks­na ne­nu­kris ið þvir­blio uo­de­gos ne­pa­ste­bë­ta, ne­pa­ste­bë­ta Vis­ko Pro­to, kad net vi­si plau­kai ant mû­sø gal­vos su­skai­èiuo­ti, kaip ra­ðo­ma ðven­trað­èiuo­se.

Ir vis dël­to ne­da­ry­ki­te klai­dos ma­ny­da­mi, kad þmo­gus yra ak­las au­to­ma­tas, – to­li gra­þu në­ra taip”4 . n

1 Ki­ba­lio­nas, Èi­ka­ga, 1912.

2 Ten pat.

3 Jo­nat­han Gold­man, Gy­do­mie­ji gar­sai, Kau­nas, 2004.

4 Ki­ba­lio­nas, Èi­ka­ga, 1912.

KLAUSIMAI:

KRYÞIAÞODIS

1. Sce­nog­ra­fas, ku­rio 100-me­èiui de­di­kuo­tas Dþ. Ver­dþio „Don Kar­lo” pa­sta­ty­mas. 2. Pje­së ið P. Èai­kov­ skio cik­lo „Me­tø lai­kai”. 3. Vie­nas se­niau­siø dau­gia­bal­sës mu­zi­kos ti­pø. 4. De­vy­niø na­tø rit­mi­në gru­pë, ly­gi að­tuo­nioms to­kio pat il­gio na­toms. 5. (ho­ri­zont.) Mies­te­lis, ku­ria­me gi­më kom­po­zi­to­rius V. Bau­mi­ las. 5. (ver­tik.) B. Ku­ta­vi­èiaus cik­las „Je­ru­za­lës ...”. 6. X tarp­tau­ti­nio akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­lio me­no va­do­vas. 7. Lie­tu­viø liau­dies mer­gi­nø ðo­kis – jau­no­sios at­si­svei­ki­ni­mas. 8. S. ðim­kaus „Lie­tu­viais esa­me ... gi­mæ”. 9. (ho­ri­zont.) Kiek at­li­kë­jø gro­ja an­sam­bly­je „Mu­si­ca ca­me­ra­ta Bal­ti­ca”? 9. (ver­tik.) Pa­grin­di­në mu­zi­kos kû­ri­nio min­tis. 10. Dþiaz­ro­ko gru­pë „Earth, Wind & ...”. 11. Ið­pjo­vos sty­gi­niø mu­zi­kos in­stru­ men­tø re­zo­na­to­riaus vir­ðe­ly­je. 12. Flei­ti­nin­kës Ðuls­ku­tës var­das. 13. (ho­ri­zont.) A. Re­kaðiaus cik­lo „Ma­no spal­vos” da­lis. 13. (ver­tik.) ... con­ti­nuo – þy­më­ti­nis bo­sas. 14. Su­tar­ti­në „... pra­ðë gra­þiai pa­së­ti”. 15. Þy­mi dai­ni­nin­kë, M. Ka­bal­jë duk­ra. 16. Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras. 17. Se­no­vës grai­kø dia­ to­ni­nis pus­to­nis. 18. Vo­ka­li­nio ir in­stru­men­ti­nio an­sam­blio „Est­ra­di­nës me­lo­di­jos” va­do­vas. 19. Vie­no at­li­kë­jo pa­si­ro­dy­mas. 20. L. Bern­stai­no miu­zik­las. 21. Per­so­na­þas ið J. Haid­no ora­to­ri­jos „Me­tø lai­kai”.

22. Dës­nin­gas mu­zi­ki­niø gar­sø pa­si­kar­to­ji­mas. 23. Brûkð­ne­liai, ku­riais jun­gia­mi na­tø ko­te­liai. 24. Þy­mus ja­po­nø di­ri­gen­tas. 25. Gruo­dþio më­ne­sio prem­je­ra Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re. 26. A. Fo­ko va­do­vau­ja­ma tau­tiðka ka­pe­li­ja. 27. Est­ra­dos dai­ni­nin­kø kon­kur­sas „Vil­niaus ...”. 28.

Ter­mi­nas, var­to­ja­mas kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø chro­no­lo­gi­nei ei­lei þy­më­ti. 29. Bai­gia­mo­ji mu­zi­kos kû­ri­nio da­lis. 30. Rai­di­nis gar­so re-diez pa­va­di­ni­mas. 31. Ra­ðy­to­jas, pa­gal ku­rio ro­ma­nà su­kur­ta G. Do­ni­ce­èio ope­ra „Liu­èi­ja di La­mer­mûr”. 32. „..., ... pe­lë ið ur­vo”. 33. Gar­sio­jo V. Ga­ne­li­no trio na­rys.

Tei­sin­gà at­sa­ky­mà su­þi­no­si­te pa­ei­liui su­ra­ðæ su­nu­me­ruo­tas rai­des.

Su­da­rë Vik­to­ras PAU­LA­VI­ÈIUS ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2004 m. spalio-lapkrièio numeryje, klausimus: 1. Dez­de­mo­na. 2. „Vlta­va”. 3. „Can­tio”. 4. Pa­ra­fra­zë. 5. Re­èi­ta­lis. 6. Ara­bes­kas. 7. Ke­le­lis. 8. (ho­ri­zont.) „Me­tai”. 8. (ver­tik.) Me­dis. 9. Ute­na. 10. „Aud­ra”. 11. Al­leg­ro. 12. Eolina. 13. Akor­das. 14. (ho­ri­zont.) Ver­gai.

14. (vertik.) Vakarai. 15. (horizont.) Prima. 15. (vertik.) Puota. 16. „Arija”. 17. „Chor­dos”. 18. Finalas. 19.

Pianistas. 20. „Sa­ka­las”. 21. Akademija. 22. Ansas. 23. AGATA. 24. „Sadko”. 25. Kaunas. 26. Italas. 27. (horizont.) Navakas. 27. (vertik.) „Nerija”. 28. Seks­ta. 29. Sabre. 30. Skoto. 31. Ba­zi­li­jus. 32. Ortoepija.

IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: EUROPOS HIMNAS

Muzikos barai /71

Muzikø sàjungoje Mu­zi­kø sà­jun­go­je Gruodþio 5 d. Ðiau­liuo­se Pir­mo­jo tarp­tau­ti­nio Pra­no Ste­pu­lio ka­me­ri­niø tau­ti­nës mu­zi­kos in­stru­men­tø an­sam­bliø fes­ti­va­lio-kon­kur­so da­ly­viai Gar­lia­vos me­no mo­kyk­los kan­kli­nin­kiø kvar­te­tas (Ag­në Si­mu­ly­të, Gin­ta­rë Þal­taus­kai­të, Ne­rin­ga Þal­taus­kai­të, Li­na Þi­liû­të, va­do­ vë mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kë Jo­lan­ta Ti­jaus­ kie­në) ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos spe­cia­liu pri­zu uþ ge­riau­sià tau­ti­nio kû­ri­nio at­li­ki­mà; Lat­vi­jos J.Vi­to­lio mu­zi­kos aka­de­mi­jos kok­li­nin­kiø du­e­tas (Li­ga An­ces­ta, Ie­va Auks­mus­ta, va­do­vë lek­to­rë Ma­ra Va­na­ga) ap­do­va­no­tas Lie­tu­ vos mu­zi­kø sà­jun­gos spe­cia­liu pri­zu uþ ge­riau­sià ðiuo­lai­ki­nio kû­ri­nio at­li­ki­mà.

LMS ren­gi­niai Lap­kri­èio 23, 29, 30, gruo­dþio 7 d.

Aly­taus, N. Ak­me­nës, Se­dos, Ma­þei­kiø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, Prie­nø, Kur­ðë­nø me­no mo­kyk­lo­se, Ute­nos Dau­nið­kio ir Sau­lës gim­na­zi­jo­se su­reng­ti kon­cer­taisu­si­ti­ki­mai su tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­ re­a­tais akor­de­o­ni­nin­kø kvin­te­tu MODUS – An­drium Ba­la­cho­vi­èium, Eva Vin­ce­lo­ viè, To­mu Vai­ðe, Ire­na Lo­ða­ke­viè, Dmit­ri­ jum Mi­chai­lo­vu.

Lap­kri­èio 25, 26 d. Kre­tin­gos ir Plun­ gës me­no mo­kyk­lo­se, Klai­pë­dos J. Ka­ro­ so ir Pla­te­liø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se su­reng­ ti kon­cer­tai-su­si­ti­ki­mai su tarp­tau­ti­niø ir res­pub­li­ki­niø kon­kur­sø lau­re­a­tais kan­kli­ nin­ke Jo­lan­ta BABALIAUSKIENE, bir­by­ni­ nin­ku Egi­di­jum ALIÐAUSKU ir dai­ni­nin­ke Ie­va MATULIONYTE. Kon­cer­tus ve­dë ir akom­pa­na­vo Kot­ry­na Ne­kro­ðiû­të.

Lap­kri­èio 29 d. Jo­na­vos me­no mo­ kyk­lo­je su­reng­tas kon­cer­tas-su­si­ti­ki­mas su tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­të­mis dai­ni­nin­ke Na­ta­li­ja KATILIENE ir pia­nis­te Eg­le PERKUMAITE. Kon­cer­tuo­se da­ly­va­ vo flei­tis­të Lai­ma ÐULSKUTË.

Gruodþio 5 d. Vil­niaus ro­tu­ðë­je su­ reng­ta po­pie­të, skir­ta bir­by­ni­nin­ko, tarp­ tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­to, 2004 me­tø „Auk­si­nio dis­ko” lau­re­a­to pro­fe­so­riaus An­ta­no SMOLSKAUS at­mi­ni­mui. Kon­ cer­te da­ly­va­vo A. Smols­kaus auk­lë­ti­niai bir­by­ni­nin­kai Kas­ty­tis Mi­kið­ka, Ir­man­tas An­driû­nas, Rai­mon­das Ja­ku­tis, Da­rius ir Me­dar­tas Tri­mo­niai, sak­so­fo­ni­nin­kas Pet­ras Vyð­niaus­kas, dai­ni­nin­kë Ilo­na Oren­tai­të-Mu­kie­në, pia­nis­tai Ro­mu­al­das Lu­ko­ðius, Sau­lius Ðiau­èiu­lis, Lie­tu­vos moks­lø aka­de­mi­jos liau­dies in­stru­men­tø an­sam­blis „Su­tar­ti­në” - va­do­vas Egi­di­jus

Muzikos barai /72

Ali­ðaus­kas. Bu­vo de­monst­ruo­ja­mi do­ku­ men­ti­niai vi­de­o­á­ra­ðai. A. Smols­kø pri­si­ mi­në mu­zi­kai Edu­ar­das Gab­nys, Auð­ra Mo­tu­zie­në, Aud­ro­në Ne­kro­ðie­në, Sta­sys Liup­ke­vi­èius, þur­na­lis­tas Vi­lius Ka­va­liaus­ kas. Po­pie­tæ ve­dë Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis Gruodþio 7, 8 d. Ðiau­liuo­se J. Ja­no­ nio gim­na­zi­jo­je ir „Ju­ven­tos” vi­du­ri­në­je mo­kyk­lo­je, Ma­ri­jam­po­lës ko­le­gi­jo­je, Kaz­ lø Rû­dos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je su­reng­ti kon­cer­tai-su­si­ti­ki­mai su liau­dies in­stru­ men­tø an­sam­bliu „VAIVORA” - kan­kli­ nin­kë­mis Li­na Nai­ke­lie­ne (va­do­vë), Ais­te Bru­þai­te, Auð­ra Juð­ke­vi­èie­ne, bir­by­ni­nin­ kais Ir­man­tu An­driû­nu ir Ge­di­mi­nu Ber­þo­ niu. Dai­na­vo Ilo­na Oren­tai­të-Mu­kie­në.

LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGOS VEIKLÀ REMIA LR KULTÛROS MINISTERIJA IR KULTÛROS IR SPORTO RËMIMO FONDAS

Gruodþio 7, 9 d. Aly­taus, Kë­dai­niø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, Jo­na­vos ir Prie­nø me­no mo­kyk­lo­se su­reng­ti kon­cer­tai-su­ si­ti­ki­mai su VARINIØ PUÈIAMØJØ KVAR­ TETU – tri­mi­ti­nin­kais Ar­vy­du Bar­zins­ku, Au­ri­mu Jan­ke­vi­èium, trom­bo­ni­nin­kais To­mu Kar­ka ir Aud­rium Sta­siu­liu.

Gruodþio 8 d. Elek­trë­nuo­se „Ver­ smës” gim­na­zi­jo­je su­reng­tas kon­cer­tassu­si­ti­ki­mas su dþia­zo at­li­kë­jais trom­bo­ni­ nin­ku Skir­man­tu SASNAUSKU ir pia­nis­tu Po­vi­lu JARAMINU. LMS skil­tis pa­ren­gë R. Þi­gai­tis

JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: Mu­zi­kø sà­jun­gos sen­jo­ras fa­go­ti­nin­kas Vla­das KAIRYS (sau­sio 15 d.)

Kau­no I mu­zi­kos mo­kyk­los akor­de­o­no mo­ky­to­ja eks­per­të Ma­ri­ja MARTINKIENË (sau­sio 24 d.)

Mu­zi­kø sà­jun­gos sen­jo­rë kan­kli­nin­kë Ona MIKULSKIENË (sau­sio 30 d.)

Mu­zi­kø sà­jun­gos sen­jo­ras cho­ro di­ri­gen­tas, do­cen­tas Vy­tau­tas BLÛÐIUS (va­sa­rio 16 d.)

“Muzikos barus”

galima uþsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt

PADËKA Lap­kri­èio 20 d. Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je per 400 ávai­riø þan­rø at­li­kë­jø kû­rë áspû­din­gà de­vy­nias va­ lan­das tru­ku­sià VIII Lie­tu­vos mu­zi­kø ðven­tæ „Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das 2004”. Bu­vo pa­skelb­ti ir ap­do­va­no­ti 2004 me­tø „Auk­si­nio dis­ko” lau­re­a­tai: bir­by­ni­nin­kas prof. An­ta­nas Smols­kus (po mir­ties), ope­ros so­lis­tas Al­gir­das Ja­nu­tas, smui­ki­nin­kas Vil­hel­mas Èe­pins­kis, dþia­zo kon­tra­bo­si­nin­kas Eu­ge­ni­jus Ka­ne­vi­èius, M.K. Èiur­ lio­nio kvar­te­tas – Jo­nas Tan­ke­vi­èius, Da­rius Dik­ðai­tis, Ge­di­mi­nas Da­èins­kas, Sau­lius Lip­èius. Ðven­tæ tie­sio­giai tran­slia­vo Lie­tu­vos ra­di­jo pro­gra­ma „Kla­si­ka”. Pen­kias va­lan­das tru­ko tie­sio­gi­në ren­gi­nio tran­slia­ci­ja per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos II pro­gra­mà. O prieð di­dþi­à­jà ðven­tæ fil­har­mo­ni­jo­je, lap­kri­èio 11 ir 13 d. ðven­tës da­ly­viø kon­cer­tus su­ren­gë­me Ma­ri­jam­po­lë­je ir Drus­ki­nin­kuo­se.

Dë­ko­ju vi­siems ðven­tës da­ly­viams.

Nuo­ðir­d þiai dë­k o­ju vi­siems, pa­dë­j u­siems su­r eng­ti ðá áspû­d in­gà ren­gi­ná.

PAGRINDINIAMS RËMËJAMS: UAB „Mer­k o sta­ty­b a” p. Si­gi­tui Ag­lins­kui UAB „Ka­san­dros gru­p ë” p. Lai­mai Ci­cë­nie­nei INFORMACINIAMS RËMËJAMS Lie­tu­vos ra­di­jui ir te­le­vi­zi­jai p. Kæs­tu­è iui Pet­raus­kiui p. Rim­gau­d ui Ge­le­þe­vi­èiui p. Ða­rû­nui Ka­li­naus­kui Dien­rað­èiui „Lie­tu­vos ry­tas” p. Al­gi­man­tui Bud­r iui RËMËJAMS UAB „Gar­sø pa­sau­lis” p. Vy­tau­tui Vai­ni­ko­niui AB „Ry­tø skirs­to­mie­ji tin­klai” p. Ri­man­tui Mi­liðaus­kui UAB „Hro­nas” p. Gin­tau­tui Ka­li­naus­kui UAB „Ben­net di­stri­bu­tors” p. Step­h en Mag­liu­la p. Dai­vai Ma­liðkie­nei UAB”West ex­p ress” p. Ar­k a­di­jui Mai­ze­liui Na­cio­na­li­nei fil­har­mo­ni­jai p. Egi­di­jui Mikðiui Sau­liaus Ka­ro­so fon­dui p. Bi­ru­tei Ka­ro­sie­nei AB „Au­d ë­j as” p. Jo­nui Kar­è iaus­kui UAB „Pen­ki kon­ti­nen­tai” p. Id­r a­kui Da­daðovui „Cle­ar Chan­nel” p. Ar­tû­r ui Ðtau­d ei UAB „Flex­p ro” p. Gin­ta­rui Kai­re­vi­èiui UAB „Map Lie­tu­va” p. Egi­di­jui Su­sla­vi­èiui UAB „Tau­r a­kal­nis” p. Ire­nai Èe­reð­kie­nei p. Lai­mu­è iui Ruk­ðiui p Ro­ma­nui Son­gai­lai

Svei­ki­nu vi­sus Ðv. Ka­lë­dø ir Nau­jø­jø me­tø pro­ga.

Ne­blës­tan­èios ug­nies - kû­ry­bo­je, tvir­tø þings­niø - dar­buo­se.

Pras­min­gø Jums Nau­jø­jø me­tø. Bû­ki­te lai­min­gi.

Pa­gar­biai, Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos pre­zi­den­tas prof. Rim­vy­das Þigai­tis

Mie­li mu­zi­kos mo­ky­to­jai !

Kad mu­zi­kos pa­mo­kos vyk­tø ádomiai ir tu­ri­nin­gai, Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga lei­dþia „Mokykliniø CD” kolekcijà Jau iðleis­ta 30 val. 16 min. 16 sek. nuo­sta­biau­sios pa­sau­lio ir lie­tu­viø mu­zi­kos, ku­rios ne­þi­no­ti ne­ga­li­ma!

V kla­së – „Elementarioji mu­zi­ka”, 3 CD kom­plek­tas (25 Lt) VI kla­së – „Pro­gra­mi­në mu­zi­ka”, 3 CD kom­plek­tas (25 Lt) VII kla­së – „Ho­mo­fo­ni­në mu­zi­ka”, 3 CD kom­plek­tas (25 Lt) VIII kla­së – „Po­li­fo­ni­në mu­zi­ka”, 4 CD kom­plek­tas (30 Lt) IX kla­së – „Epo­chø mu­zi­kos an­to­lo­gi­ja” 4 CD kom­plek­tas (30 Lt) X kla­së – „Lie­tu­viø mu­zi­kos an­to­lo­gi­ja” 4 CD kom­plek­tas (30 Lt) In­for­ma­ci­ja tei­kia­ma Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­go­je, Ge­di­mi­no pr. 32-2, 2001 Vil­nius. te­le­fo­nais 230 43, 263 62 30 fak­su 212 03 02 Elek­tro­ni­niu paðtu: muz­sa­jun­ga@ta­kas.lt; zurnalas@muzikosbarai.lt Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga Ámo­nës ko­das 9074927 Ban­kas „Han­sa – LTB”.

At­si­skai­to­mo­ji sàskai­ta Nr. 10002450037 Ban­ko ko­das 73000

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06

B. Dvarionas „Dalia", 1959 m. Dirigentas – Balys Dvarionas, reþisierius – Juozas Gustaitis, dailininkas – Vytautas Palaima.