Mb 2004 6 is

www.muzikosbarai.lt

2004 BIRÞELIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Numerá parengë redaktorë Lina NAVICKAITË Redaktorius Rimtautas GARNELIS

barai

2004 BIRÞELIS NR. 6 (317)

Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.139. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.

ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt

Turinys Audronë Nekroðienë „Kristupo vasaros festivalis 2004” stebins baikeriø simfonija ir lëktuvø baletu 2 p.

Loreta Narvilaitë, Vitalija Mockutë, Lina Navickaitë, Viktoras Zalcas, Beata Baublinskienë, Vera Markova, Asta Pakarklytë, Tamara Vainauskienë, Tomas Bakuèionis Didþioji salë 4 p.

Saulius Bartulis Kauno kvarteto koncertai Pietø Amerikoje 11 p.

Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Martynas Ðvëgþda von Bekkeris

16 p.

Ið Monrealio Gintaras gráþo su diplomu 12 p.

Danguolë Baltruðaitytë-Sher Muzikiniai susitikimai su Judita Leitaite 13 p.

Rûta Mikelaitytë Penktajam UPBEAT projektui pasibaigus 14 p.

Milda Celieðiûtë „Myliu pasaulá ir þmones”..., – Martynas Ðvëgþda von Bekkeris 16 p.

Vytautë Markeliûnienë Sugráþtanti kompozitoriaus Jurgio Karnavièiaus kûryba 19 p.

Rita Nomicaitë Vlado Jakubëno 100-øjø gimimo metiniø minëjimai 20 p.

Irena Skomskienë Þydø muzikantø ánaðas á Lietuvos muzikinæ kultûrà 1932 – 1944 m. 22 p.

Tamara Vainauskienë Prisiekæs savajai mûzai (Vladimiras Prudnikovas) 26 p.

Margarita Dvarionaitë Nepamirðtamas kolega – Stasio Èepinskio septyniasdeðimtmeèiui 29 p.

Rûta Gaidamavièiûtë „Nei pranaðas, nei teisëjas” (pokalbis su Vidmantu Bartuliu) 30 p.

Vlado Jakubëno 100-øjø gimimo metiniø minëjimai

20 p.

Veronika Janatjeva Marius Baranauskas: pradedant nuo abëcëlës 33 p.

Panorama 34 p.

Aliodija Ruzgaitë Mintys skaitant Mariaus Liepos knygà „Noriu ðokti ðimtà metø” 42 p.

Julius Finkelðteinas Kas iðrado ðiuolaikiná ksilofonà 44 p.

Muzikø sàjungoje 46 p.

Kryþiaþodis 47 p.

Vidmantas BARTULIS

30 p.

Muzikos barai /1

Anonsas

“Kristupo vasaros festivalis 2004” stebins baikeriø simfonija ir lëktuvø baletu N etrukus, liepos 1 d., prasidës „Kristupo vasaros festivalis 2004”. Drauge su festivalio meno vadovu Donatu Katkumi palinkome prie ðio renginio koncertø iðklotinës (jà rasite pirmuosiuose þurnalo puslapiuose). Donatas, kaip visuomet entuziastingas ir ðmaikðtus, taikliai sudëliojo akcentus ir atliko svarbià „gundytojo” misijà, kviesdamas lankytis koncertuose.

– Deðimtasis „Kristupo vasaros festivalis 2004” þada në kiek ne maþiau nei ankstesniais metais ávairiausiø koncertø – nuo klasikos ir dþiazo iki „muzikalaus” baikeriø motociklø gausmo, dangiðko akrobatiniø lëktuvø baleto ir klubinës muzikos improvizacijø Mozarto temomis.

Jeigu mëgintume konkuruoti su „Vilniaus festivaliu” (pabrëþiu, kad në nemëginame!), tai ruoðtume keletà – deðimt ar kiek daugiau – garsiø atlikëjø koncertø, ir vasarà Vilnius skendëtø tyloje. Taèiau man labiau imponuoja kauniðkio „Paþaislio muzikos festivalio” koncepcija – tai èia, tai ten ruoðti maþytes muzikos oazes, pristatyti ávairiausiø þanrø ir su-

Muzikos barai /2

Donatas Katkus tiki ir ðiø metø „Kristupo vasaros festivalio” sëkme

dëties kamerinius ansamblius. Þodþiu, muzikos teikiamais malonumais sudominti ir vilnieèius, ir sostinës sveèius.

Taigi nuo liepos 1 iki rugpjûèio 30 d.

ávairiose Vilniaus erdvëse ketiname surengti 36 koncertus, rimtai ir þaismingai pristatanèius Vilniaus ir Lietuvos muzikinæ kultûrà.

Taèiau tarp mûsø festivalio koncertø yra ir keli „Vilniaus festivalio” verti vakarai. Pirmiausia paminëèiau liepos 11 d. Vilniaus paveikslø galerijos kieme pasirodysianèià moderniojo baleto trupæ „City Dance Ensemble” ið Vaðingtono.

Amerikieèiai pristatys projektà „Baltijos ðvytëjimas” – ðokio kompozicijas pagal ðiuolaikiniø lietuviø ir latviø kompozitoriø kûrinius, tarp jø – ir Broniaus Kutavièiaus „Jeruzalës vartus”.

Kitas didelis muzikinis projektas vyks liepos 18 d. Lietuvos rusø dramos teatre. Jungtinis Europos aukðtøjø muzikos mokyklø studentø orkestras ir uþsienio solistai atliks ðiuolaikinio graikø kompozitoriaus Marko Anthony Turnage’o operà „Graikas”.

Europos Sàjungai skiriamas festivalis ðiemet pakvietë ir þinomø sveèiø – Europos Sàjungos jaunimo simfoniná orkestrà, kuriam diriguos Paavo Järvi, ir vienà geriausiø pasaulyje berniukø chorø „Aurelius” ið Vokietijos. Liepos 30 d. su ðiuo choru atliksime Jozepho Haydno oratorijà „Pasaulio sukûrimas”, kurios premjera, beje, ávyko Vilniuje. „Kristupo festivalis” ðiemet áspûdingai paþymës liepos 25-àjà, Vilniaus globëjo ðv. Kristoforo dienà. Tàdien Kalnø parke gros Vidaus reikalø ministerijos reprezentacinis puèiamøjø orkestras, miesto gatves kurtins baikeriø paradas, o vakare motociklø „virtuozai” dalyvaus performanse „Baikeriø simfonija”. Ðio sumanymo autorius ir vadovas – ðvedas Staffanas Mossenmarkas. Kol kas ið autoriaus pageidautø 100 baikeriø „muzikuoti” pavyko prikalbinti tik 50. Ir tai ið 2000 Lietuvos baikeriø! Bet laiko dar yra! Tà dienà virð Neries „ðoks” Jurgio Kairio vadovaujamø akrobatiniø lëktuvø baletas, o ðventæ baigs Ðv. Kristoforo kamerinio orkestro ir didþëjø ðokiø fiesta pagal W. A. Mozarto muzikà.

O pradësime festivalá liepos 1 d. koncertu Ðv. Kotrynos baþnyèioje. Vakaro akcentas – Algirdo Martinaièio „Serenada panelei Europai”. Kadangi festivalá skiriame Europos Sàjungai, tai pradþioje ir siûlome ironiðkà parafrazæ. Ðiemet mûsø festivalis tarsi susideda ið keliø maþesniø festivaliø. Pirmà kartà pristatome dar du naujus koncertø ciklus (tad ið viso jø bus trys!). Be jau tradicinio vargonø muzikos ciklo, kurá rengia Leopoldas Digrys (devyni koncertai su labai gerais solistais!), debiutuoja Petro Geniuðo globojamas fortepijono muzikos ciklas „Kristupo klavyrai” ir gitaros

muzikos ciklas „Karðta vasaros gitara”.

Vyks ir tarptautiniai pianistø kursai, kuriems vadovaus garsioji fortepijono pedagogë, Maskvos konservatorijos profesorë Vera Gornostajeva, o dëstys V. Vitaitë, P. Geniuðas ir sveèias ið Didþiosios Britanijos I. Fountainas. Man net keista, kad Lietuvoje turime tiek puikiø pianistø, o fortepijono muzikos festivalio nëra.

Norëjome surengti ir gitaros meistriðkumo kursus, gal net konkursà. Bet dël lëðø stygiaus ðio sumanymo kol kas atsisakyta.

Dar viena svajonë – kamerinës muzikos dainininkø festivalis. Gal kitais metais pavyks jà ágyvendinti. Daina – be galo ádomus ir sunkus þanras. Manau, per maþai ðiai formai skiriame dëmesio.

Visø atlikëjø net negaliu iðvardyti, bet pats, paþiûrëjæs á koncertø iðklotinæ, nuoðirdþiai noriu juos visus iðgirsti.

Tikiuosi, áspûdá darys ir atlikëjai, ir jø siûlomos programos.

Kadangi, pabendravæs su bièiuliu meteorologu, suþinojau svarbià „paslaptá”, jog vasara bus lietinga ir gana vësi, didþioji dalis koncertø vyks patalpose: Ðv.

Kazimiero, Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio, Ðv. Jonø, Ðv. Kotrynos baþnyèiose, Lietuvos muzikos akademijoje, Nacionalinëje filharmonijoje, Vilniaus rotuðëje ir Rusø dramos teatre. Tik kelis kartus rizikuosime – Vilniaus universiteto Didþiajame ir Vilniaus paveikslø galerijos kiemuose bei Kalnø parke vyks á sales niekaip neátelpantys renginiai.

– Panagrinëjus koncertø programas, akivaizdu, kad rûpinatës ir Lietuvos atlikëjais. Vadinasi, tikite jø meistriðkumu, kad jie nenuvils klausytojø?

– Dirbu Lietuvos muzikos akademijoje ir matau, kad sulig kiekviena diena muzika vis labiau praranda prestiþinës specialybës statusà – jos mokosi vis maþiau talentingø jaunuoliø. Tai labai blogai. Pastebiu ir paèios LMA klaidas.

Pavyzdþiui, viena ið jø laikyèiau tai, kad mokymo procese vis maþiau dëmesio skiriama kamerinei muzikai. Tuo tarpu pasaulyje tikrai daugiau nei 90 procentø visos skambanèios muzikos sudaro bûtent kamerinë muzika, áskaitant ir ðios muzikos festivalius. Be kamerinës muzikos, be kvartetø, duetø, ávairiø ansambliø nebûtø në vieno festivalio! Todël tikrai didelë klaida, kad jau keleri metai vis maþiau valandø skiriama kamerinio ansamblio studijoms.

Taèiau bendras mûsø atlikëjø lygis labai aukðtas. Dþiaugiuosi, kad nuolat atsiranda entuziastingø ir talentingø jaunuoliø. O tai, kad mes jø neþinome, – infrastruktûros problema. Panagrinëkime kad ir „Sugráþimø” festivalá – kiek jaunø

þmoniø yra iðvaþiavæ! Dabartinë padëtis yra visai kitokia nei anksèiau, kai manydavome, jog jeigu þmogus gyvena ne Vilniuje ar Kaune, o, tarkim, Berlyne, tai jo Lietuvoje jau ir nëra. Puikus pavyzdys – Rusnë Mataitytë. Jos gyvenimas lygiai svarbus tiek Oksforde, tiek Vilniuje. Ji neprisiriðusi prie vienos kurios vietos. Bet Rusnë – ðimtaprocentinë lietuviø atlikëja! Beje, jos net á „Sugráþimus” nekvieèia, nors ji jau labai seniai dirbo Vokietijoje, dabar – Anglijoje. Ðtai Rusnë turëtø bûti pakviesta ir ties jos pavarde paraðyta, kad ji ið Anglijos, o dabar ðià ðalá raðosi kokia nors vos pastudijuoti iðvaþiavusi pianistë. Kad ten studijuoja, tai mat jau ir ið Anglijos...

Taèiau reikëtø, kad ne tik didþiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje vyktø daugiau koncertø. Að vis klausiu – kas yra milijonas litø? Milijonas litø – tai 1000 koncertø po 1000 Lt honoraro.

Tad jeigu mûsø atlikëjas per metus turëtø 20 koncertø, gautø 20 000 Lt metiniø pajamø. Vadinasi, jau galëtø gyventi ir iðgyventi Lietuvoje. Kiek tuomet iðlaikytume solistø? O jeigu staiga paaiðkëja, kad mums reikia ne 1000, o 2000 koncertø, þiûrëk, jau turëtume kviestis ir ið svetur, pritrûktume savø.

Problema – ne atlikëjai, o màstymas, tai, kad nëra politikos. Viskas sutelkta Vilniuje. Èia pat, pavyzdþiui, Marijampolë, neturinti normalaus koncertinio sezono. Rimto – su orkestro koncertais, choru, kamerine muzika. Kada Marijampolëje koncertavo simfoninis orkestras?

Kodël jis ten nevaþiuoja? Juk dviem simfoniniams orkestrams iðlaikyti valstybë skiria daugybæ lëðø, o jie surengia vos po kelias deðimtis koncertø Vilniuje, gerai dar, jeigu á Kaunà pavaþiuoja. O juk abu orkestrai galëtø grieþti po 40–50 koncertø ir rengti simfoniná sezonà Alytuje, Marijampolëje, kituose miestuose.

Taèiau niekas apie tai negalvoja. Todël labai daug talentingø þmoniø, nerasdami vietos gimtinëje, ir iðvaþiuoja. Ir baisiausia, kad jie negráþta, nes neturi ko gráþti. Þinau apie dvylika puikiø altininkø, dirbanèiø Vokietijos simfoniniuose orkestruose...

Bet tikëkimës, jog kada nors bus geriau. Pirmiausia – ðiø metø „Kristupo vasaros festivalyje”, á kurá nuoðirdþiai kvieèiu visus „Muzikos barø” bièiulius.

Pabaigoje telieka pridurti, jog tie, kuriems nepavyks apsilankyti koncertuose Vilniuje, su liepos–rugpjûèio „Muzikos barais” gaus netikëtà staigmenà. Bet kokia ji, kol kas telieka paslaptis. Geros vasaros su Kristupu! n

VILNIAUS TARPTAUTINIAI PIANISTØ MEISTRIÐKUMO KURSAI Ð. m. liepos 16–24 d. „Kristupo vasaros festivalis” ir Lietuvos muzikos akademija organizuoja Vilniaus tarptautinius pianistø meistriðkumo kursus, kuriems vadovaus garsioji Maskvos konservatorijos profesorë V. Gornostajeva, dëstys LMA Fortepijono katedros vedëja prof. V. Vitaitë, prof. I. Fountainas (Didþioji Britanija) ir prof.

P. Geniuðas.

Lietuvos aukðtøjø ir viduriniø mokyklø muzikos mokytojai kvieèiami dalyvauti meistriðkumo kursuose kaip pasyvûs dalyviai.

Kursus iðklausiusiems pedagogams bus iðduotas kvalifikacijos këlimo paþymëjimas ir suteiktas nemokamas abonementas á visus „Kristupo vasaros festivalio 2004” rengiamo fortepijoninës muzikos ciklo „Kristupo klavyrai” (meno vadovas prof. P. Geniuðas) koncertus.

Kursø kaina – 70 Lt. Kvieèiame registruotis tel. + 370 5 210 7166 arba el. paðtu info@kristupofestivaliai.lt Daugiau informacijos ieðkokite adresu www.kristupofestivaliai.lt

Kalbëjosi Audronë NEKROÐIENË

Muzikos barai /3

Didþioji salë PERKUSIJOS VIRTUOZË KVIETË ÁSIKLAUSYTI Á TYLÀ

Muzikos barai /4

Saulius Sondeckis á Lietuvà pakvietë dar vienà unikalià asmenybæ – Evelyn Glennie

jimà (vëliau ji buvo nominuota dar dviem „Grammy”). Dvideðimt septyneriø metø perkusininkei suteiktas garbingas Britø imperijos ordinas OBE uþ nuopelnus muzikai. Daugiau nei penkiolika universitetø visame pasaulyje jai suteikë garbës vardus, „Rhythm magazin” kelerius metus jà rinko geriausia perkusininke. 2003 m. vienas svarbiausiø pasaulio muzikos verslo þurnalø „Musical America” E. Glennie paskelbë geriausia metø instrumentaliste. Ðiandien trisdeðimt aðtuoneriø metø perkusijos virtuozë koncertuoja garsiausiose pasaulio koncertø salëse su þymiausiais orkestrais ir dirigentais. Ji rengia áspûdingus solo reèitalius, bendradarbiauja su Gamelano orkestrais Indonezijoje ir Sambo grupëmis Brazilijoje, taip pat su þinoma islandø dainininke Björk. Per metus Glennie surengia daugiau nei 110 pasirodymø, kompozitoriai ið viso pasaulio dedikuoja jai savo kûrinius. Ji pati taip pat kuria muzikà filmams ir televizijai, konstruoja perkusinius instrumentus, kuriø turi daugiau nei 1400. Visà ðià áspûdingà karjerà E. Glennie padarë beveik negirdëdama savo atliekamos muzikos. Ji apkurto bûdama

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Vos kelioms dienoms likus iki istorinio susijungimo su Europa, balandþio 25 ir 26 dienomis pirmà kartà Lietuvoje koncertavo perkusijos virtuozë ið Didþiosios Britanijos Evelyn Glennie. Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, tada dar vadovaujamu ir diriguojamu profesoriaus Sauliaus Sondeckio, vieðnia pasirodë Lietuvos nacionalinës filharmonijos bei Klaipëdos þvejø rûmø salëse. Ðie koncertai turëjo ir svarbø politiná aspektà – jais prasidëjo tarptautinis projektas „Idëjø kryþkelë”, kurá ágyvendina Didþiosios Britanijos ambasada Lietuvoje ir Britø taryba Lietuvos narystës Europos Sàjungoje proga.

Minëtas koncertas uostamiestyje pakiliai ir ðventiðkai uþbaigë 29àjá „Klaipëdos muzikos pavasará”.

Renginio pradþioje klaipëdieèius pasveikino Jo Didenybë Didþiosios Britanijos Ambasadorius Lietuvos Respublikoje p. Colinas Robertsas, tà paèià dienà mieste atidaræs naujàjá savo valstybës konsulatà. Jis pasidþiaugë britø ir lietuviø muzikø bendradarbiavimu ir paþadëjo, kad ateityje Klaipëdà pasieks dar ne vienas bendras projektas.

Laukdama Evelin Glennie pasirodymo Klaipëdos scenoje, mintimis vis sugráþdavau á prieð ðeðerius metus vykusá jos soliná koncertà „Tarptautiniame Stokholmo muðamøjø ávykyje” (Stockholm International Percussion Event). Tada jis man padarë didþiulá áspûdá, neiðblësusá iki ðiol. Buvau nepaprastai suþavëta, kaip preciziðkai ir lengvai perkusininkës lazdelës bëgiojo juodais ir baltais marimbos klaviðais (Chopino Etiudo transkripcija marimbai ir fortepijonui). Prisimenu, kad klausydama ðiuolaikinio kûrinio muðamøjø instrumentø baterijai negalëjau atsistebëti jos milþiniðka energija ir fizine iðtverme, kai ji 15–20 minuèiø trankë peèiø aukðtyje iðdëstytus tomtomus ir dar aukðèiau kabanèias lëkðtes, o bisui privertë kariðkà bûgnelá atskleisti visà militariðkà savastá. Ádomu, kaip klostësi Glennie kelias á pasauliná pripaþinimà. Ji pradëjo groti muðamaisiais instrumentais bûdama dvylikos metø.

Devyniolikos metø baigë Karaliðkàjá muzikos koledþà Londone. Dvideðimt ketveriø áraðë pirmàjá albumà, kuris pelnë „Grammy” apdovano-

Nepakartojama Evelyn Glennie pakerëjo visus

dvylikos metø ir toliau mokësi pagal specialià metodikà. Ðis faktas skatina dar labiau stebëtis ir þavëtis jos talentu, valia ir nepaprastai átaigiu grojimu, kurie á koncertø sales sutraukia tûkstantinæ publikà.

Glennie pasirodymas Klaipëdoje ið tiesø pranoko visus lûkesèius.

Tûkstantinë klausytojø auditorija jos klausësi sulaikiusi kvëpavimà.

Atlikëjos muzikalumas ir artistiðkumas tiesiog pavergë visus. Tiek orkestrantai, tiek publika sëdëjo tarsi uþhipnotizuoti skambant bisui – solinei paèios E. Glennie kompozicijai „A Little Prayer” („Maþasis maldininkas”). Magiðkai veikë ne tik muzika, perkusininkës rankø judesiai. Áspûdinga buvo net tyla, kuri bene minutæ skyrë paskutinius marimbos garsus ir aplodismentø audrà. Klausiausi jos ir màsèiau, kad tokioje tyloje nuolat gyvena pati Evelyn, fantastiðkai sugebanti milijonams þmoniø atverti nuostabiø garsø pasaulá. Labai dþiugu, kad Klaipëdos klausytojai já iðgirdo.

Visai ne sentimentaliø vyrø ir moterø akyse blizgëjo aðaros, kiti net negalëjo rasti þodþiø patirtai bûsenai ávardyti. O pasaulinio lygio þvaigþdë paprastai ir nuoðirdþiai kalbëjosi su visais gerbëjais, jà sveikinusiais po koncerto vykusio priëmimo metu. Ir mudvi kalbëjomës, prisiminëme jos koncertà Stokholme, atlikëja pasidþiaugë sëkmingu pasirodymu Klaipëdoje ir iðreiðkë norà vël sugráþti èia koncertuoti.

Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru E. Glennie atliko barokinæ Antonio Vivaldi bei ðiuolaikinio brazilø kompozitoriaus Ney’aus Rosauro muzikà, kurià perkusininkë atliko vibrafonu bei marimba.

Orkestras dar grojo Henry Purcellà, Josephà Haydnà ir Benjaminà Brittenà. Kaip visuomet, grojo nepriekaiðtingai, taèiau nelinksmuose orkestrantø veiduose buvo matyti pastarøjø dienø konflikto su vadovu S. Sondeckiu þymës. Ðis koncertas, vienu metu skelbæs „Idëjø kryþkelës” pradþià ir „Klaipëdos muzikos pavasario” pabaigà, tapo itin reikðmingu miesto muzikinio gyvenimo ávykiu.

Jis pakëlë festivalá á naujà kokybiná lygá, kurio bus tikimasi ateinanèiais metais, jubiliejiniame 30-ajame „Klaipëdos muzikos pavasaryje”.

Renginys paliko paèius maloniausius áspûdþius tiek melomanui, tiek muzikos profesionalui.

Loreta NARVILAITË

KAMERINËS MUZIKOS „GRIPAS”: ÈIURLIONIO KVARTETAS IR „KASKADØ” TRIO Kamerinës muzikos pomëgis plinta sparèiai it gripas, juo uþsikreèia vis daugiau ir daugiau þmoniø. Bûkite atsargûs – susergama ne fizinio kontakto metu, o tiesiog bendraujant, sudominant pateikiama informacija.

Kartais liga pasireiðkia itin sunkiai iðgydomomis formomis. Simptomai – noras kuo daugiau girdëti ðios muzikos, ávairios þinios apie kamerinius ansamblius, jø dalyvius ir (daþniausiai) po koncerto Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje ðvytinèios akys, nuoðirdus susiþavëjimas.

Jei jums visa tai suprantama ir paþástama, suprasite ir mane – ðio pavasario kamerinës muzikos aistros „gripo” aukà. Atðilus orams, suþaliavus gamtai, atgijo ir renginiø, pasipylusiø tarsi ið gausybës rago, poreikis. Muzikinio gyvenimo ávairiaspalviðkumas sàlygoja ir opusø apie já gausà, jø iðsamumà ar neiðsamumà. Ðiame kritiniame opusëlyje apþvelgsiu du kamerinës muzikos koncertus, vykusius Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje.

Abu koncertinëse salëse pasirodæ ansambliai turi sukaupæ nemaþà koncertinæ patirtá – tai jau 35 metus muzikuojantis Lietuvos nacionalinës premijos laureatas, ávairiø festivaliø Lietuvoje ir uþsienyje konkursø dalyvis bei laureatas Èiurlionio kvartetas (Jonas Tankevièius, Darius Dikðaitis, Gediminas Daèinskas ir Saulius Lipèius) bei aðtuntus metus kartu aktyviai muzikuojantis IX tarptautinio J. Brahmso kameriniø ansambliø konkurso Austrijoje laureatas fortepijoninis trio „Kaskados” – Albina Ðikðniûtë, Rusnë Mataitytë ir Edmundas Kulikauskas.

Abiejø koncertø metu scenoje iðvydome kviestinius narius – Florence Sitruk, Algirdà Vizgirdà, Ramûnà Abukevièiø ir, trio koncerte, Jonæ Kaliûnaitæ. Èiurlionio kvarteto koncertas surengtas ne tik 35 metø jubiliejinei sukakèiai paminëti, bet ir pasidþiaugti Vokietijos ambasados Vilniuje dovana Lietuvos muzikos akademijai – naujàja arfa. Ir nors mes galime pasigirti turá Liudmilos Chetagurovos mokyklà, taèiau ðio instrumento soliniø koncertø reta, tarsi stokojome gero instrumento ar jam pasiðventusiø atlikëjø.

Ta proga galëjome pasigërëti profesionalios arfininkës, daugelio konkursø laureatës Florence Sitruk muzikavimu.

(Beje, 2000 m. ji tapo kviestine LMA kamerinio ansamblio klasës profesore – jauniausia vokieèiø profesore

uþsienyje.) To vakaro programa ið negilaus „miego” prikëlë prancûzø vëlyvojo romantizmo atstovø – Gabrielio Pierné (1863–1937), Marcelio Tournier (1879–1951) ir André Caplet (1878–1925) – kompozicijas ir leido pasigërëti nuostabiu arfos koloritu bei kompozitoriø meistriðkumu iðgaunant subtilius instrumentø tembrø ansamblius. Ðiame koncerte klausëmës ir fleitininko Algirdo Vizgirdos, kartu grojusio Pierné Variacijas ir Finalà op.

51 fleitai, smuikui, altui, violonèelei ir arfai. Arfà mëgæs kompozitorius ðio instrumento skambesio groþá atskleidë leisdamas jai skambëti duetais, kurdamas ryðkias kintanèias nuotaikas, svaidydamasis derminiais kontrastais. Átaigiai ir þaviai skambëjo nuolatinës temperamentingos fleitos replikos.

Caplet Fantastiniai pasakojimai „The Masque de la Mort Rouge” á scenà pakvietë dar vienà sveèià – skaitovà Ramûnà Abukevièiø, kuris su átaigia ekspresija bei dinamine kaita perskaitë Edgaro Allano Poe „Raudonosios mirties kaukës” fragmentà.

Kûrinio siuþetinæ linijà galima áþvelgti ir per muzikos kalbos – faktûriniø, derminiø elementø – virsmà. Kûrinio istorijà þymi Pirmasis pasaulinis karas, veikæs to meto menininkø pasaulëvaizdá – antroji kûrinio redakcija 1923 m., pirmoji – 1909 m. (neiðliko). Tai rodo, jog Caplet siekë permàstyti instrumentø naudojimo galimybes – kompozitorius iðlaisvina arfà nuo tradicinio pastoralinio-dekoratyvinio vaidmens. Ádomu ir tai, jog pasirinkta muzikinë kalba paranki ir siuþetinës linijos traktuotei – tradicinë faktûra, pentatonika tarsi suteikia aliuzijas á ramiàjà pasakojamosios istorijos siuþetinæ linijà, tuo tarpu sonoristiniai, aleatoriniai epizodai nuolat primena nerimà, iðgàstá, laukiantá Princo Prospero pilies-vienuolyno gyventojø. Èiurlionio kvartetas ir F. Sitruk demonstravo ansamblio dinamines galimybes – nuo vos girdimo (tiksliau, vos juntamo) piano pianissimo iki ryðkaus dinaminio kontrasto. Þavëjo atliekamos programos dinamikos, iðraiðkos priemoniø, ðtrichø tikslumas, vieningumas.

Trio „Kaskados” klausytojus dþiugino lietuviðkais Arvydo Malcio bei Broniaus Kutavièiaus kûriniais. Malcio „Erðkëèiø akys” (kûrinys turi dvi redakcijas – 1999 m. ir 2004 m., kurià ir girdëjome) ádomus savo ritmiðkai mozaikiðku paveikslu. Koliaþo principu sudëlioti ritminiai segmentai palaipsniui siejosi vienas su kitu, nulipdydami vieningà skulptûrà. Kontrastingas, iðraiðkingas instrumentiniø partijø polilogas, bûdingas kompozitoriaus brai-

þui, iðlaikytas ir ðioje kompozicijoje.

Pats pavadinimas kreipia vizualumo link. Opuso muzikinë dramaturgija – tarsi reginèiø erðkëèiø akiø vaizdas – netikëti tematiniai kontrastai (po aðtrios, arogantiðkos muzikos suskamba „melodingas” smuiko ir violonèelës duetas) tarsi atskleidë vaizduojamos panoramos platumà ir parodë atlikëjø sugebëjimà subtiliai perteikti staigø, nelauktà muzikiná kitimà. Finalinës smuiko ir violonèelës flaþoletø frazës – tarsi paskutinis vëjo gûsis tarp aðtriø erðkëèiø spygliø – nuskambëjusios paliko aðtrià tylà, kvieèianèios apmàstyti intensyvià, taèiau trapià (þmogaus) bûtá.

Kutavièiaus „Aðtuonios Stasio miniatiûros” (2000), sukurtos pagal Stasio Eidrigevièiaus miniatiûrø ciklà, kaustë dëmesá trumpais, taèiau dramaturgiðkai puikiai iðplëtotais epizodais; tarsi trumpametraþiai filmai, kuriø idëjos atlikimas pasiþymi minimaliu priemoniø naudojimu, glaustu iðskleidimu laike. Aðtuonios miniatiûros, turinèios pavadinimus (Gelsvi karoliai, Graudus, Riksmas, Klounas, Trikampis, Paukðtis uþ stiklo, Kartoninis þmogus, Amþinoji ramybë), sukomponuotos nuotaikø kontrasto principu. Pasak autoriaus, paèios kompozicijos padiktavo savà tempà, ritmikà, nuotaikà.

Nors kompozitorius èia lieka iðtikimas savo minimalistiniam komponavimo bûdui, minties koncentracijai – pasitelkia tik kelis muzikinius elementus, – taèiau dël epizodiðkos, glaustos struktûros atsisako ritualiðkojo repeticinio medþiagos pateikimo.

Abu minëtus koncertus vienijo ir tam tikras programos aspektas – repertuaro klasika. Tai Ludwigo van Beethoveno Variacijos originalia tema Es-dur, op. 46, Antonino Dvoráko Fortepijoninis kvartetas Es-dur, op. 87 „Kaskadø” koncerte ir Edvardo Griego Styginiø kvartetas g-moll, op. 27, pagrieþtas Èiurlionio kvarteto. Savo interpretacinius sugebëjimus ansambliai demonstravo, atrodytø, gerai þinomus kûrinius atlikdami naujaip. Klasikinë kûriniø daliø forma, reikalaujanti nuolatinio kartojimo, tradicinë muzikos kalba skambëjo gaiviai, tarytum pavasariðko gyvybingumo prisodrinta. Ðtai èia kyla klausimas: kas yra geras kûrinys be gero atlikëjo? Beveik aiðku ir kartu labai diskutuotina... Pasak paradoksaliø teziø autoriaus, Fluxus krikðtatëvio Johno Cage’o, kompozicija, atlikimas ir klausymas neturi beveik nieko bendro. Skaitytojui palieku paèiam nuspræsti, ar ði tiesa iðties yra tiesa ir ar verta uþsikrësti pavasariðku „kamerinio gripo” entuziazmu.

Vitalija MOCKUTË

PRANCÛZIÐKO SKONIO PASLAPTYS

„Nacionalistiðki” apibûdinimai tam tikroms kultûroms limpa geriau nei kitoms. Pavyzdþiui, prancûzams. Daþniausiai jø muzika ir apskritai kultûra apibûdinama tokiomis kliðëmis kaip þavesys, lengvumas, elegancija, turtinga spalvø paletë ir pan. Èia nesunku iðsyk kontratakuoti: ar Césaro Francko muzika tiek pat „prancûziðka” kaip ir Claude’o Debussy? ar prancûzø grand opéra geriau ar blogiau reprezentuoja prancûziðkà dvasià nei, tarkime, Eriko Satie muzika? ar galëtume surasti bendrà vardiklá – estetiná, stilistiná, mentaliná – tarp tokio „prancûziðko” kompozitoriaus kaip Olivier Messiaenas ir kito, ne maþiau „prancûziðko” – Darius Milhaud?

Su dar didesne skepsio doze nacionaliniø mokyklø, tautinës tapatybës klausimai sutinkami atlikëjø meno pasaulyje. Klausimas, ar kaþkurios tautos atlikëjai geriausiai iðmano, kaip tinkamai interpretuoti tos paèios tautos kompozitoriø muzikà, tikriausiai niekuomet negalëtø bûti vienareikðmiðkai atsakytas. Ir vis dëlto, jei galvoju apie prancûzø menininkus, atmintyje iðkyla bent keletas pavardþiø, kurios asocijuojasi su iðskirtiniu, „pavyzdiniu” prancûzø muzikos atlikimu. Tokios – etaloninës – yra ar buvo Philippe’o Entremonto, Marguerite Long, Roberto Casadesus, Walterio Giesekingo, Jean-Yves Thibaudet, Pierre-Laurent Aimard’o interpretacijos. Tokios yra ir pianisto Roger Muraro interpretacijos, kai ðis muzikas skambina Messiaenà, Ravelá, Debussy.

Geguþës 7 dienà Vilniaus kongresø rûmuose Muraro kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu puikaus estø dirigento Paulo Mägi’o, kaip tik ir atliko ávairialypæ prancûziðkos muzikos programà.

Pasigërëjimà prancûziðkàja estetika suþadino jau pirmasis koncerte skambëjæs kûrinys – fortepijoninio koncerto, simfoninës poemos ir koncerto orkestrui sintezë, Olivier Messiaeno „Paukðèiø pabudimas”. Tai muzika, kurioje, regis, nëra veiksmo, plëtojimo, temø. Taèiau nëra ir në vienos „nesvarbios” natos. Absoliuti naujovë muzikos istorijoje ir vienas pirmøjø tokiø Messiaeno kûriniø – charakteringiausiø paukðèiø ulbesiø kolekcija.

Pianistui ði stilistika imanentiðkai artima: jokios pozos, tik tobula precizika, savotiðka fortepijono juvelyrika. Klausantis aiðkëjo, kad visiðkai neturiu raktø apibûdinti ðiam pianizmo tipui, tokios muzikos atlikimui. Kaip pavadinti tà nepaprastai kibø, sakytum, „paukðtiðkà„, ir kartu subtilø, labai elegantiðkà ðtrichà?..

Nelengvai ðià estetikà uþèiuopti sekësi prie tokios muzikos atlikimo nepratusiam LVSO – tikriausiai todël ir tempas pasirinktas kiek per santûrus, pernelyg atsargus, paukðèiams pamaþël bundant iki chaotiðko klegesio.

Kur kas patogiau orkestras jautësi prancûziðkajai koncerto temai radikaliai migruojant nuo Messiaeno „paukðtiðko stiliaus” prie retsykiais kone vagneriðko Césaro Francko (tiesà sakant, jis belgas...). Nors savo bendra menine ir net iðoriðka stilistika solistas ir dirigentas atrodë tiek pat skirtingi kaip Messiaenas ir Franckas, pastarojo „Simfoninëse variacijose” þavëjo ypaè lankstus jø tarpusavio santykis, nepaprastai jautriai reaguojant á besimainanèius interpretacinius niuansus. Ádomu, kad grodamas Franckà Muraro pasirinko pianistiná metodà, daþnai naudojamà atliekant fortepijoninæ Debussy muzikà – kai abiejø rankø akordai uþgaunami ðiek tiek vëluojant, tarsi du skirtingi laikai gyventø vienoje erdvëje.

Sunku pasakyti, ar ðis keliasluoksnis efektas pasiteisina Francko muzikoje, savo esme kur kas labiau „sunkiasvorëje” nei Debussy. Taèiau man ði „Simfoniniø variacijø” interpretacija – improvizaciðkai lengva, ðvelniai plevenanti – pasirodë ne tik skoninga, bet ir visai átikinama.

Savo pasirodymà su LVSO Roger Muraro uþbaigë virtuoziðka, koncertø salëse retai skambanèia Claude’o Debussy Fantazija fortepijonui ir orkestrui.

Puikus atlikimas, atliepiantis Debussy muzikos sinesteziðkumà: tembriniø ir kone vizualiø spalvø, ðviesø, ðeðëliø þaismas.

Uþdeganèiai Maurice’o Ravelio Valsà pagrieþë pastaruoju metu savotiðkà meniná pakilimà iðgyvenantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (malonu buvo stebëti ir jam dirigavusá aristokratiðkà, tikslø ir paslankø Paulà Mägi). Tam tikrø nesklandumø, tiesa, pasitaikë, tobulos Ravelio orkestruotës niuansai ir valso sûkuriai galbût galëjo bûti svaigesni, ramesni epizodai – ne tokie kvadratiðkai tvarkingi, taèiau prancûziðko skonio paslaptis perkandusio pianisto ir, regis, neblogai jas iðmananèio dirigento ákvëpti orkestrantai, atrodo, skanavo ðià muzikà su pasimëgavimu.

Post scriptum. Tarptautinëje konferencijoje paklausiau prancûzø muzikologà – gal galëtø pasufleruoti dar kelias prancûzø atlikëjø, besispecializuojanèiø iðimtinai prancûzø muzikoje, pavardes. Iðgirdæs apie raðomos recenzijos koncepcijà, Jean-Marie kategoriðkai paprieðtaravo. Pasak jo, pavyzdþiui, Mûza Rubackytë – geniali Liszto muzikos interpretatorë, nors ji ir ne vengrë.

Iðties labai norëtøsi atsiriboti nuo iðankstinës nuomonës, kad prancûzus geriausiai groja prancûzai... Taèiau tai turbût yra vienas ið sunkiausiai paneigiamø mitø.

Lina NAVICKAITË

Muzikos barai /5

Didþioji salë NETIKËTAS MUZIKINIS ÁSPÛDIS Seniai bebuvo man taip nutikæ, kad koká „kultûriðkai ramø” pirmadiená patekèiau á Nacionalinës filharmonijos salæ ir, pasibaigus koncertui, iðeièiau kaip niekad daug gavæs teigiamos muzikinës energijos. Balandþio 26 d. tai patyriau Lenkijos nacionalinës filharmonijos simfoninio orkestro, pradëjusio Lenkijos kultûros dienø renginius Vilniuje, koncerte. Uþ dirigento pulto stovëjo Lenkijos nacionalinës filharmonijos direktorius ir meno vadovas Antoni Witas, grieþë solistai: Jadwiga Kotnowska (fleita) ir Krzysztofas Jakowiczius (smuikas). Jau sëdint salëje teko kantriai laukti koncerto, nes jo pradþioje skambëjo ne muzika, o gerbiamø Lenkijos ir Lietuvos kultûros ministrø kalbos, kurios, beje, ir taip buvo iðspausdintos graþioje koncerto broðiûroje.

Muzikine koncerto pradþia tapo Michaùo Spisako „Concerto giocoso” kameriniam orkestrui. Ðis neoklasicistinës stilistikos veikalas suskambëjo labai gyvai ir þaismingai (tai byloja ir pats kûrinio pavadinimas), kadangi visi soliniais instrumentais grieþiantys orkestro artistai pasirodë besà puikûs solistai, gebantys pavergti klausytojà virtuoziðkumu, spalvingais instrumentø tembrais, o kartu ir puikiu ansambliðkumu.

Po tokios nuotaikingos pradþios iðgirdome Henryko Mikoùajaus Góreckio „Concerto-Cantata”, op.

65, fleitai ir orkestrui. Anot paties autoriaus, „tai keista muzika”, taèiau man, kaip klausytojui, ádomiau buvo iðgirsti, kaip orkestras ir Jadwiga Kotnowska, kuri, beje, kaitaliojo altinæ fleità su flauto grande, sugeba persikûnyti á minimalistinës stilistikos muzikà, priimdami jos primetamas þaidimo taisykles. Nors tritonio ir kvintos pagrindinë kûrinio konstrukcinë làstelë pamaþël pradëjo ákyrëti, kompozitoriaus derinami kontrastingi elementai bei skirtingi muzikos þanrai, girdint kûriná pirmàkart, sudarë malonø muzikiná áspûdá. Tikrai nekasdieniðka matyti toká didþiulá orkestrà, palydintá vienà soluojanèià fleità ir savo grieþimu neuþgoþiantá ðio instrumento.

Koncertà tæsë dar vieno solisto pasirodymas, ðákart iðgirdome Krzysztofà Jakowicziø, pagrieþusá Karolio Szymanowskio Koncertà smuikui ir orkestrui Nr. 1. Tai tapo tikra

Muzikos barai /6

ðvente muzikos gerbëjams: nors salëje daugiau buvo susirinkæ kitokios – labiau „politiðkos” – publikos, taèiau ir atsitiktinai uþklydæ melomanai ovacijomis ávertino puikø smuikininko ir orkestro pasirodymà. Norisi prisiminti nepaprastai ekspresyvø Jakowicziaus smuiko skambëjimà: atrodë, kad garsas tarytum skriejo á klausytojus, uþliedamas visà salæ, o kartu su juo sklido ir smuikininko iðgyventa bei áprasminta Szymanowskio muzikinë mintis. Malonu matyti solistà, kuris preciziðkai atlikdamas tiek sudëtingus virtuozinius elementus, tiek gilius ir dainingus muzikinius momentus, neiðkelia savojo artistiðkumo ir savo pasirodymo á pirmà planà. Tà vakarà atrodë, kad Krzysztofas Jakowiczius savo grieþimu tarnauja kompozitoriui, tartum suaugæs su juo á vienà minties kamienà. Negalima nepastebëti ir to, kad ðiam garsø pasaulio atsiskleidimo fenomenui atsiskleisti padëjo, o gal ir lemiamos átakos turëjo vienu þodþiu neapibûdinamas Lenkijos nacionalinës filharmonijos simfoninio orkestro akompanavimas, diriguojamas dirigento Antoni Wito.

Norëtøsi iðskirti keletà ðio orkestro savybiø, kurios pasireiðkë labai greita reakcija á salës akustines savybes: jie parodë, kad galima grieþti ff ir kulminacijas sodriai, skambiai, bet kultûringu garsu, iðnaudojo tyliuosius ppp muzikinës spalvos perteikimo momentus tartum vienu stryko plauku, nors scenoje matëme didesnæ styginiø orkestro grupæ nei bet kuriame mûsø simfoniniame orkestre. Atmintyje iðkyla balandþio 24 d. toje paèioje salëje girdëta Gustavo Mahlerio Antrosios simfonijos interpretacija, kurios kulminacijoje kaip tik pasireiðkë kietas ir grubus garsø pasaulis, nuo kurio kone norëjosi prisidengti ausis. O lenkø orkestras puikiai iðnaudojo plaèià ir turtingà dinaminæ paletæ: kiek spalvø ir tembrø rado savo vietà po saule, kaip nepaprastai miela girdëti skirtingas instrumentø grupes, kuriø garsai susilieja á vienà didelá ir subalansuotà orkestro kaip instrumento skambëjimà, neperspausdami ir neforsuodami (net ir variniai su muðamaisiais) savo partijø. Þinoma, galime teigti, kad tà vakarà jie grieþë jiems gerai þinomà lenkø kompozitoriø muzikà ir dël to taip puikiai viskas klojosi, taèiau ar kas galëtø pasakyti, kad orkestras nuobodþiavo ar grieþë vangiai? Matëme aukðto lygio profesionalus, kurie priklausomai nuo

muzikos charakterio ir kompozitoriø sumanymø gyvai ir spalvingai, tartum pirmàkart, juos perteikë.

Negaliu geru þodþiu nepaminëti ðio orkestro dirigento Antoni Wito.

Nieko iðoriðkai nereikalingo, beveik visi judesiai ið salës buvo tarsi nepastebimi, taèiau labai veiksmingi prieðais sëdinèiam orkestrui.

Koncertà vainikavo Wojciecho Kilaro „Krzesany”: ávyko tai, kas galëtø vadintis visos vakaro programos sprogimu. Kûrinys, turintis tam tikrø iðoriniø bei garsiniø „ðou” elementø, pasiekë savo tikslà: publika, átraukta muzikos vaizdingumo ir orkestro polëkio, negalëjo likti abejinga. Kaip sako pats autorius: „Jei raðai tik sau, tada apskritai neverta raðyti”. Kompozitorius taikliai pasirinko adresatà: ne tik klausytojai, bet ir orkestro muzikai negalëjo ramiai iðsëdëti prie savo piupitrø – atrodë, tartum visi purkðtavo ir iðdykavo, argi galima kitaip, kai pati muzika „veþa”... Norëtøsi, kad ir kai kurie mûsø kompozitoriai pagautø ðá santyká su klausytojais ir atlikëjais, kuriems reikia gyventi su jø muzika – gal tuomet ðalia jau sukurtø opusø gimtø kaþkas nauja, kuo galëtume skleisti Lietuvos kultûros dienas svetur taip, kad klausytojai po koncerto iðeitø suþavëti.

Tad taip netikëtai pirmadienis, kai teatrai ir muziejai uþdaryti ir visi bëga po darbø namo, padovanojo ðtai ðià lenkø muzikos ir orkestro atradimo ðventæ. (Buvo labai malonu iðvysti ir maþà saujelæ Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistø, besidominèiø sveèiø pasirodymais.) Nereikëjo nei trijø ðimtø litø, kaip á „La Scala” orkestro pasirodymà, o rezultatas niekuo nenusileido „þvaigþdþiø” koncertui. Kas negirdëjo ðio kolektyvo, tikrai daug prarado. Bet pirmadienis visais laikais liks pirmadieniu...

Viktoras ZALCAS

ÐEIMYNINIS MUZIKAVIMAS SCENOJE Geguþës 18 d. festivalis „Sugráþimai” pakvietë á neeiliná koncertà Vilniaus filharmonijos salëje, kuriame muzikavo tëvas, motina ir sûnus – visi pianistai, solistai.

Tai Petras ir Lukas Geniuðai bei Ksenija Knorrè. Lukas Geniuðas – perspektyvus jaunas atlikëjas, teikiantis dideliø vilèiø ateièiai.

Ksenija Knorrè ir Petras Geniuðas

– jau árodæ pasauliui savo galimybiø mastà menininkai.

Koncerto programa buvo nemaþa, èia skambëjo Mozarto, Chopino, Bizet, Desiatnikovo, Griego ir Rachmaninovo opusai dviem, keturioms ir ðeðioms rankoms. Scenoje matëme muzikuojant ávairios sudëties duetus – motina ir sûnus, tëvas ir motina, tëvas ir sûnus, bisui visi trys draugiðkai susëdo prie fortepijono ir iðties nepaprastai jaudinamai paskambino Sergejaus Rachmaninovo Romansà ðeðioms rankoms.

Koncerto programoje vis dëlto labiausiai norëèiau iðskirti Lukà Geniuðà. Dar paauglys, gyvenantis ir besimokantis Maskvoje, dviejø itin muzikaliø ðeimø – ir ið tëvo, ir ið mamos pusës (jo senelë – þymioji Maskvos pedagogë Vera Gornostajeva ) – atþala, – tai buvo bûtent jo „sugráþimas” á Lietuvos scenà. Jaunasis pianistas skambino Fryderyko Chopino kûrinius: Baladæ Nr. 1 g-moll, Tris preliudus, op. 28, Noktiurnà Fis-dur, Du etiudus, op. 10, Polonezà As-dur, bisui dvi Mazurkas. Jau dabar girdima ekspresyvi Luko skambinimo maniera, raiðkûs ðtrichai, iðraiðkingi kontrastai. Ekspresyvià manierà prie fortepijono jis, regis, perëmë ið tëvo – ypaè toji dvasinë giminystë iðryðkëjo, kai Lukas ir Petras Geniuðai skambino Edvardo Griego Keturis norvegø ðokius. Vis dëlto kai Piotro Èaikovskio pjeses atliko Ksenija Knorrè, supratau, kad tàjà ekspresyviàjà manierà Lukas paveldëjo ir ið mamos. Pianistë Èaikovskio „Kaimo aidà”, Valsà, op. 40 Nr. 9, ir „Saloninæ polkà” atliko ákvëptai, laisvai.

Tai teigiamosios koncerto ypatybës, stiprieji áspûdþiai, taèiau bûta ir kitokiø. Perfrazuojant nemarios atminties serialo „Ir turtuoliai verkia” pavadinimà, norisi pasakyti – ir didieji „chaltûrina”. Petro Geniuðo ir Ksenijos Knorrè paskambintos Georges’o Bizet ciklo „Vaikø þaidimai” ðeðios dalys bei Leonido Desiatnikovo „Alikos albumas” – þavios pjesës, bet áspûdá padarë gan nykø, tarsi scenoje bûtø skaitoma ið lapo. Galima sakyti, tëvai neiðlaikë sûnaus „konkurencijos”.

Beata BAUBLINSKIENË

SEZONO PABAIGOJE – „SALDAINIUKAI” MELOMANAMS

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas ir diriguojamas Juozo Domarko, geguþës 15 d. baigë sezonà publikai pasiûlydamas itin patrauklià programà ir – pirmà kartà Lietuvos istorijoje – dovanodamas programoje skambësianèio kûrinio CD – Lietuvos muzikø sàjungos iðleistà Carlo Orffo „Carmina burana” áraðà. Su pianistu Alkesandru Gindinu (Rusija) orkestras atliko W. A. Mozarto Koncertà fortepijonui ir orkestrui Nr. 21 C-dur, dar turintá paantraðtæ „Elvyra Madigan”. (Antroji koncerto dalis Andante buvo panaudota to paties pavadinimo filme ir nuo tol itin iðpopuliarëjo paprastai klasikos nevartojanèios publikos gretose.) Antrojoje koncerto dalyje LNSO pateikë vienà ið savo repertuaro „perliukø” – nepaprastai publikos mëgstamà Carlo Orffo sceninæ kantatà „Carmina burana”. Sukurtos 1936 m. nacistinëje Vokietijoje kantatos muzika yra ganëtinai nekomplikuota, saikingai moderni ir kartu labai ekspresyvi. Tam tikrà kûrinio „plakatiðkumà” puikiai iðryðkino ir atlikëjai – be orkestro, solistai Irena Zelenkauskaitë (sopranas), Andris Lapinis (tenoras) ir Giedrius Þalys (baritonas) bei Kauno valstybinis choras (vadovaujamas Petro Bingelio). Kita vertus, tiek orkestras, diriguojamas J. Domarko, tiek choras, kuriam ðiame Orffo opuse tenka nemaþas krûvis, taip pat ir solistai sugebëjo perteikti ir subtiliuosius muzikos momentus. Iðties labai graþiai, preciziðkai skambëjo kameriniai kûrinio aspektai, tiek orkestro atliekami, tiek choro ir orkestro, tiek dalyvaujant solistams. Áspûdingai pasirodë Irena Zelenkauskaitë. Prabilti jai teko tik III kantatos dalyje, taèiau uþdainavusi, matyt, perteikë visà tà emociná uþtaisà, kurá kaupë klausydamasi pirmøjø dviejø daliø. Graþus, skaidrus dainininkës aukðtasis registras, puiki dikcija, teksto ir apskritai kûrinio prasmës suvokimas. Ir pagaliau – puikus drabuþis! Ryðkiai raudona suknelës spalva tarsi atliepë jos balso spalvà.

Puiki „kepta gulbë” – Andris Lapinis, kurio repertuare – daugelio klasikiniø operø vaidmenys, taip pat parengtos D. Ðostakovièiaus „Nosies” ir M. Ravelio veikalo „Vaikas ir stebuklas” partijos. Aukðtas, stiprus tenoras labai tiko groteskiðkai „Keptos gulbës arijai”. Giedrius Þalys taip pat meistriðkai atskleidë nuotaikas – tiek groteskà, tiek ðvelnumà, – charakteringai, paisydamas reikiamø ðtrichø padainavo ir vyriðkos jëgos balse reikalaujanèius epizodus.

Vis dëlto pradëjo koncertà W. A. Mozarto opusas. Scenoje iðgirdome virtuozà ið Rusijos. Aleksandras Gindinas gimë 1977 m., bûdamas trylikos tapo vienu pirmøjø programos „Nauji vardai” stipendininkø, 1994 m.

– jauniausiu P. Èaikovskio konkurso laureatu (IV premija). Dabar A. Gindinas yra Maskvos akademinës filharmonijos solistas. Scenoje iðvydome tikrà virtuozà: filigraniðka, iðpuoselëta technika, mocartiðkai lengvi pasaþai, skambinant neieðkoma patogiø tempø ar patogiø rubato. Netgi bisams solistas pasirinko virtuozinius kûrinius – Grigorijaus Ginsburgo aranþuotà gaminiø pasaþø prisodrintà Figaro arijà ið Gioachino Rossini „Sevilijos kirpëjo” bei Karlo Èerni (!) Variacijas Schuberto tema. Beje, klausydamasi pastarojo kûrinio ir dar neþinodama, kas yra jo autorius, pamaniau, kodël praðomas biso niekas negroja Èerni etiudø. Pasirodo, groja. LNSO Mozarto Koncertà pagrieþë visai neblogai, lengvesniu skambesiu, mëgino taikytis tiek prie Mozarto muzikos, tiek prie solisto interpretavimo stiliaus.

Beata BAUBLINSKIENË

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

LNSO sezonà uþbaigë ir þavinga programa, ir originalia dovana kiekvienam klausytojui – CD su C. Orffo „Carmina burana” áraðu

GALINGA MEILËS SIMFONIJA „Galinga Meilës simfonija” – bûtent taip norëèiau pavadinti Gustavo Mahlerio Aðtuntàjà. Kità, kiekybinæ, kûrinio charakteristikà apibûdinantá „Tûkstanèio atlikëjø simfonijos” pavadinimà yra davæs impresarijus Emilis Gutmannas reklamos sumetimais. Beje, á koncertà Kongresø rûmuose geguþës 23 d. buvome kvieèiami bûtent taip – „Tûkstanèio simfonija”.

Meilë yra ðio kûrinio prieþastis, esmë ir variklis, jos kokybës barometras. Metafizinë Meilë. Anot lenkø muzikologo Bohdano Pociejaus, „Mahleris – Metafizinis Klajûnas – ilgisi Dangaus kaip metafizinës, idealiosios, virðþemiðkos pilnatvës.

Taèiau kartu jis myli þemæ – þmoniø pasaulá ir Gamtà – myli, vadinasi, ir uþjauèia, visa esybe siurbdamas praeinanèio laiko, skausmo ir kanèios pojûèius. O toji Meilë – milþiniðka, neiðmatuojama, neaprëpiama, Meilë, kuri nuolat transformuojama á groþá, suteikia Mahlerio religingumui panteistiná atspalvá. (...) VIII simfonija – grynoji tikëjimo apoteozë: vienas puikiausiø galbût – nuo „Mesijo”, Miðiø h-moll, Missa solemnis – muzikiniø krikðèioniðkosios kultûros paminklø. Mahlerio intencijà galima aiðkinti taip – Tikëjimas neiðsakomos didybës, neiðmatuojamas ir begalinis. Absoliuti galia. Siekiant atsakyti á pastaràjà, reikëjo sukurti maksimalistiná muzikos kûriná, ákûnijant didybës idëjà pavidalu, kiekybës atþvilgiu lenkianèiu visas iki tol atsiradusias muzikos formas.

Taèiau galima kalbëti ne vien apie kiekybinius matmenis, bet, ir galbût pirmiausiai, – apie muzikos temperatûrà, jos ugningumà”. Grandioziniai Mahlerio sumanymai (mûsø sielas iðvalanti „paramuzika”) ir jø realizavimas, pasitelkus neregëtà priemoniø arsenalà, galëjo bûti iki galo (tiek atlikëjø, tiek klausytojø) suvokti ir ávertinti tik praëjus kuriam laikui – bent kelioms deðimtims metø.

Ir ðtai beveik po ðimto metø nuo jos premjeros, kuri ávyko 1910 m. rugsëjo 12 d. Miunchene, Gustavo Mahlerio VIII simfonija ðiemet vël skambëjo Vilniuje. Simfonijà, neretai vadinamà viena didþiausiø XX a. utopijø, galima laikyti ir þanrine utopija, nes ji sumanyta dar nesanèioms muzikinëms erdvëms ir kelia grieþtus reikalavimus koncertinio aparato apimèiai. Galbût todël ðio kûrinio atlikimas visada yra ypatingas muzikinio gyvenimo ávykis, ypaè

stokojant tinkamø „erdviø”.

Iðkilmingame geguþës 23 d. koncerte Kongresø rûmuose, vainikuojanèiame penkioliktàjá Valstybinio simfoninio orkestro sezonà, kartu su Gintaro Rinkevièiaus vadovaujamu orkestru Aðtuntàjà atliko keturi miðrûs chorai: Lietuvos muzikos akademijos (vad. Povilas Gylys), Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis, „Brevis” (vad. Gintautas Venislovas) bei Povilo Gylio vadovaujamas „Vilnius”; du berniukø chorai: Vilniðkis „Àþuoliukas” (vad.

Vytautas Miðkinis) bei Ksavero Planèiûno vadovaujamas Kauno berniukø choras „Varpelis”, aðtuoni solistai: trys sopranai – Irena Milkevièiûtë, Sigutë Stonytë, Joana Gedmintaitë, du mecosopranai – Inesa Linaburgytë, Laima Jonutytë, tenoras Algirdas Janutas, baritonas Dainius Stumbras, bosas Vladimiras Prudnikovas.

Kongresø rûmø scena net nepajëgë sutalpinti visos bûtinos simfonijai atlikti styginiø grupës – jos sudëtis buvo kiek sumaþinta. Taèiau ir jie, ir puèiamieji (penkiaguba sudëtis), itin svarbûs vargonai, èelesta, muðamieji ir abiejø daliø pabaigoje naudojamas atskirai palei sienas ðonuose iðdëstytas (isoliert positiert) variniø orkestras tiek kiekiu, tiek skambesiu darë nepakartojamà áspûdá.

Aðtuntajai simfonijai G. Mahleris parinko skirtingomis kalbomis paraðytus tekstus, kuriuos skiria visas tûkstantmetis: IX a. lotyniðkà baþnytiná himnà „Veni Creator Spiritus” („Ateik, gyvybingoji Dvasia”) ir didingàjà filosofinæ J. W. Goethe’s poemà „Faustas” (kuri buvo kuriama 59 metus: 1772–1831). Anot paties autoriaus, „visos simfonijos – tik preliudai á ðià, Aðtuntàjà”. Dviejø daliø simfonijoje-oratorijoje atskaitos taðku pasirenkama ankstesniø simfonijø apoteozës momentus apibendrinanti tema (I d., himnas „Veni Creator Spiritus”) ir parodomas tikslo (kurá simbolizuoja palaipsniui II dalyje susiformuojanti Chorus Mysticus tema) siekimo procesas. Pirmojoje dalyje ypaè daug liepsnos, ugnies simbolikos, juk Ðv.

Dvasia buvo vaizduojama Liepsnos pavidalu; jà simbolizuoja variniø tembras. (Minëtame koncerte jø átikinamo þaiþaravimo, ugningumo gal kiek ir trûko.)

Antroji dalis apimtimi trigubai didesnë uþ pirmàjà. Mahleris sekë Goethe’s teksto, paremto simboline hierarchija, tam tikrose jos pakopose periodiðkai atsirandant minëtà

Muzikos barai /7

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Didþioji salë

LVSO baigiamajame koncerte Mahlerio reikalaujami atlikëjai vos tilpo scenoje, o publika – salëje

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

hierarchijà simbolizuojantiems personaþams (Pater Ecstaticus, Pater Profundus, Doctor Marianus, Una Paentitentium, Magna Peccatrix, Mulier Samaritana, Maria Aegiptica,

Algirdas Janutas solistø tarpe iðsiskyrë ne tik subtiliai mahleriðku balsu, bet ir itin preciziðku muzikinio ir þodinio teksto pateikimu

Mater Gloriosa), filosofines prasmes, ypaè daug dëmesio skirdamas visa apimanèios Meilës idëjai. Kompozitorius iðdësto Meilës simboliø sekà kylanèia kryptimi, suteikdamas teksto þodþiams Accende-LiebeJungfrau anologiðkà intonacinæ struktûrà. Ypaè meistriðkai jis pavaizdavo neeiliná þemiðkumo, persmelkiamo dangiðkumu, procesà: nuo dalies pradþioje tarsi tolumoje (pirmøjø smuikø su tremolo surdinomis) ostinatiðkai kartojamø trumpø fraziø, pamaþu pasiekiant aukðèiausià ekstazæ „Tëvø” – Pater Extaticus ir Pater Profundus – vokalinëse partijose, nuolat verþiantis joms aukðtyn.

Tai atsispindi ir tembrinëje kûrinio semantikoje, moduliuojant á vis aukðtesnius tembrus. Choro balsai plëtojami analogiðkai – nuo tenorø ir bosø iki altø ir gerokai vëliau ástojanèiø sopranø. Ðià nuostabià dieviðkø balsø piramidæ baigia vaikø – angelø choras. Nuolatinis melodiniø dariniø muzikinës minties tembrinis atnaujinimas bûdingas Mahlerio orkestrui apskritai. Taip atsiranda tembrinis temos judëjimas, kurá

Muzikos barai /8

sudaro audinio elementø susiskaidymas, kaleidoskopiðkumas. Kurdamas „polichorinæ faktûrà”, Mahleris siekë áveikti orkestro skambesio tembriná uþdarumà (t. y. skaidymà á tam tikras garso „plokðtumas”). Su tam tikromis iðlygomis jau galima kalbëti apie stereofoninës orkestro struktûros uþuomazgas. Minëtas tembrinio judëjimo principas lemia G. Mahlerio orkestrinës faktûros netolygumà.

Jai bûdingas epizodiðkas sutirðtinimas ir iðsklaidymas, kartais labai trumpoje laiko atkarpoje. Vertikalë traktuojama kaip melodiniø linijø ir sluoksniø, turinèiø tam tikras (polifonines ar homofonines) funkcijas orkestriniame audinyje, kompleksas. Ðios funkcijos (kontrapunktu besiremianti melodija ir jos variantai arba homofoninis plëtojimas – pedalai, figûracijos, bosai) kinta ne tik sintaksiniø dariniø (periodø, sakiniø, fraziø, motyvø), bet ir jø viduje, kas nebuvo praktikuojama kompozitoriaus amþininkø ir jo pirmtakø kûryboje. Kitas iðskirtinis G. Mahlerio orkestrinës faktûros bruoþas – politematizmas, sàlygojantis balsø polifoniniø funkcijø (pagrindinis ar ðalutinis) kintamumà (R. Wagneris naudojo ðá principà formuodamas vidurinius balsus ir bosà). G. Mahlerio kûryboje minëtas principas taikomas visiems (ir virðutiniams) faktûros balsams. Atsiranda tembrinë visø balsø (sluoksniø) tëkmë.

Turbût sunkiausia atliekant tokià milþiniðkà politeminæ drobæ iðlaikyti tinkamà balansà tarp orkestro ir vokalo, pasiekti, kad þmogaus ir Dievo sukurti instrumentai (R. Wagnerio pasiûlyta aliuzija – „Apsilankymas pas Beethovenà”) susilietø, kaip ir buvo kompozitoriaus sumanyta, á vieningà Visatos skambesá.

Kartais tam trukdë akivaizdþiai skirtingi solistø ir orkestro tempai.

Sudëtingos, ðuolinës, plataus diapazono, instrumentinës prigimties dainininkø partijos reikalauja didelio meistriðkumo ir subtilaus visø muzikuojanèiø dëmesio, ypaè tikslios intonacijos. Autorines remarkas, dinamikos, ðtrichø ir tempø nuorodas Gintaras Rinkevièius iðlaikë maksimaliai (ypaè patiko kruopðèiai dirigento suplanuotos kulminacijos, paremtos Mahlerio mëgstamais ilgø garsø crescendo, ff , pereinanèiais á subito p). Þinoma, matyt, greièiausiai dël atlikëjus sunkiai galinèios sutalpinti salës akustikos kiek pritrûko subtilesniø atspalviø – dominavo ryðkûs garsiniai potëpiai. Vis dëlto pagrindiniam áspûdþiui iðgirsti realiai skambanèià didingàjà simfonijà tai nesutrukdë. Beje, girdëjusieji jà atliekant prieð deðimt metø vieningai sutarë, kad atlikëjai (didþioji jø dalis tie patys) subrandino ir kur kas laisviau atliko sudëtingàjá kûriná.

Gerai, kad Aðtuntoji buvo atlikta be pertraukos, nes kûrinio dalys glaudþiai susijusios, antrojoje yra tiesioginiø pirmosios dalies reminiscencijø. Taèiau apmaudu, kad mûsø publika vis dar ápratusi tarp daliø ploti...

Anot Bohdano Pociejaus, „Mahlerio muzikoje jauèiamas groþio perteklius. Galbût kompozitorius buvo ne tiek tikintis – tradicine ðio þodþio prasme, susijusia su tam tikro tikëjimo iðpaþinimu – þmogus, kiek þmogus, kuris nenuilstamai siekia tikëjimo, jo ieðko, nuolat yra jam atviras. Mahleris nebuvo toks kaip Schützas, Bachas ar Bruckneris.

Amþiø sandûroje, epochos pabaigoje gyvenantis þmogus, labai komplikuota asmenybë, kupina milþiniðkos vidinës átampos – tokios, kuri tampa labiausiai masinanèios kûrybos ðaltiniu”. Ir tokios genialios muzikos klausymas visada teikia daug laimës.

Vera MARKOVA

KITAS TÛBOS ÁVAIZDIS

Ar bus galima tikëtis dar kaþko nepaþástamo ar neáprasto ið koncertø, ávardijamø kaip ðiuolaikinis projektas ar ðiuolaikinë menø sintezë, formos? Regis, jie, atmesdami tradicinës akademinës muzikos bei jos koncertø normas, susikûrë savàsias. Vis daþniau Lietuvoje organizuojamø projektø pagrindu tapo ávairiausiø menø sintezë, o bûtiniausiais tokios sintezës elementais – gyva ðiuolaikinë muzika, fonograma ir videoprojekcija. Bet palikime

koncertø formas ir paþvelkime á intriguojantá turiná.

Vienas tokiø „netradiciniø” ðiuolaikiðkø projektø koncertas vyko geguþës 4 d. LNOBT kamerinëje salëje. Koncerto „Tûba+” metu Sergejus Kirsenka dar kartà grojo solo savuoju instrumentu – tûba. Ðalia gyvo atlikimo, fonogramos bei videoprojekcijos koncerte buvo galima iðvysti ir sàlyginá performansà arba tiesiog smagiø instrumentinio teatro detaliø (polkutë, eilëraðèio deklamavimas, ðûksniai).

Pro varinæ tauræ Kirsenka iðpûtë penkis originalius ðiuolaikiniø kompozitoriø – Mauricio Kagelio, Dubrovay Laszlo, Ibo Norholmo, Þibuoklës Martinaitytës, Jesse’o Ayerso – kûrinius tûbai solo, kuriems savybingi daugelis ðiuolaikinës muzikos atributø. Pirmiausia klausa èia fiksuoja, o tiksliau – nefiksuoja jokiø konkreèiø, nuolat pasikartojanèiø melodijø. Tai ateminë muzika, kurios principas – kita nata bus ta, kuri dar neskambëjo. Aðtrûs–buki, agresyvûs–ramûs motyvai bei frazës, atskirtos pauzëmis. Ðie áspûdþiai ir nereguliaraus, laisvo metro ritminiø formuliø kaita sukëlë specifiðkà melodijø sukimosi erdvëje efektà.

Sergejui Kirsenkai pavyko kûrinius atlikti ne kaip atskirybiø muzikà, bet kaip bendrybiø sankaupà. Apskritai galima bûtø teigti, kad jis pademonstravo daugiau tûbos galimybiø, nei buvo numaèiusi klausytojo vaizduotë. Susidarë áspûdis, jog garso aukðèio apribojimai neegzistuoja, plaèiø ðuoliø, greitai kintanti melika nesukelia pernelyg dideliø kliûèiø. Dëmesá kreipë girdimi intervalai, puèiama tûba skambëjo kartu su balsu iðgaunamais garsais. Kompozicijos kupinos ávairiø technikø ir garso efektø, kuriø dauguma asocijavosi su gyvojo pasaulio ir elektroniniø erdviø triukðmais. Muzikos charakteris nuolat balansavo tarp neramaus blaðkymosi, „átemptos” ramybës ir visiðkos ramybës.

Martinaitytës ir Ayerso kompozicijos buvo atliekamos su fonograma.

Vienoje jø tûbos garsai liejosi kartu su fonogramoje áraðytais Brazilijos, Australijos ir Afrikos paukðèiø balsais. Kitoje ateminës tûbos melodijos oponavo iðdykusiam glasiðkojo minimalizmo ir popmuzikos derinio fonogramai. Tuo tarpu Godos Skërytës sukurtoje abstrakèioje videoprojekcijoje, turëjusioje papildyti gyvà muzikà, plaukiojo, liejosi ir tirpo juodai baltos ir baltai juodos dëmës, ávairios geometrinës formos. Vaizdas asocijavo labai priartintø, iðsiliejusiø daiktø detales. Vienintelëje videopadaloje buvo pavaizduotos

PAMIRÐTA, NESENA IR NAUJA ARÛNO NAVAKO MUZIKA Kaþin ar sugebësiu geriau iðpasakoti penkiasdeðimt kompozitoriaus Arûno Navako gyvybës ir kûrybos metø, nei pasakojo muzikologas Julius Kuzinas geguþës 25-osios vakarà. Bet atpasakojimo neraðysiu.

Tiesiog sudarysiu Navako biografijos ir talentø „Top-10” pagal nepamirðtamas muzikologo frazes. Taèiau kol kas deðimtukà atidëkime.

Prisipaþinsiu, jog maþai man girdëtas ir visai nematytas kompozitorius nustebino kamerinëmis savo kompozicijomis. Sulig kiekvienu Arûnas Navakas – naujai atiðklausytu kûriniu mintyse formavosi rastos muzikos autorius Navako muzikos bruoþai, kol galiausiai styginiø kvartete, kulminacinëje ir aktyviausioje vakaro kompozicijoje, galutinai iðryðkëjo ir pasitvirtino stiliaus ypatybës. Kompozitoriaus muzikai savybinga klausa apèiuopiama forma, minimalistinis elementø ostinato, „nesugadintas” ir nedirbtinis sàskambiø ðvelnumas, atpalaiduojanti ramybë. Kiekvienam ansamblio instrumentui suteikiamas savitas ir nepriklausomas „balsas”, kuriama linijø polifonija. Kiekvienas kûrinys iðgirstamas kaip vienas platus ir didelis konsonansas, skambantis vis kitais pavidalais ir galiausiai persiformuojantis á kità, vëliau – á dar kità ir t. t.

Tai tik patys akivaizdþiausi muzikos bruoþai, bet norëèiau paminëti dar vienà, atkreipusá mano dëmesá ir suþavëjusá kai kuriuos pastabius vakaro sveèius. Bûtent mokëjimas tapyti vaizdus muzika. Ypaè ði savybë atsiskleidë kûriniuose „Ðaltinis” ir „Service-book for string quartet”. Pirmajame kûrinyje vandens tekëjimo ir kristalø virpëjimo muzikos áspûdá suþadinti, be abejonës, padëjo áraðyti krintanèiø á vandená laðø garsai.

Taèiau antrajame ðis bruoþas buvo juntamas ir be technikos pagalbos.

Jei kvarteto muzika bûtø atrinkta filmui, tai labiausiai tikëtina, jog ekrane vaiskiai ðviestø saulë, kristø „mikroskopiniai” vandens laðeliai, o vëliau iðryðkëtø skaidri vaivorykðtë.

Ir dar truputis formalumø. Kompozitoriaus, kuriam sukako „tik„ 50 metø, vakare Rotuðëje buvo atlikti du kûriniai ið praeities: „Vargonø muzika„ ir „Ðaltinis” (abu sukurti 1985 m.); neseniai sukurta muzika: „Cadenza” (2003 m.), beje, atlikëjø ansamblis savo sudëtimi (fleita, klavesinas ir violonèelë) ir muzikavimo maniera labai priminë kadaise gyvavusá namø muzikavimà; ir nauji, ðiø metø kûriniai: „Service-book for string quartet”, kuris, pasak vakaro vedëjo, yra tarsi asmeninë liturgija bei rimtos religinës muzikos „Litanei von der Demut” („Nuolankumo litanija” sopranui, mecosopranui ir vargonams, pagal Viliaus Orvydo Litanijà). O paèioje vakaro pabaigoje buvæ Navako mokiniai padovanojo seno gero dþiazo „porcijà”.

O dabar – þadëtasis kompozitoriaus Arûno Navako biografijos ir talentø „Top-10”: • valdyti fortepijonà mokë ponia Aldona Dvarionienë, netoleruoti anarchijos kompozicijoje ir derinti laisvà muzikinës minties polëká bei formos tvarkà – profesorius Eduardas Balsys; • vienas geriausiø dþiazo specialistø, dþiazo mokyklos Lietuvoje pradininkas; • pedagogas, mokantis koreguoti jauno þmogaus màstysenà; • maþai praktikuojantis kompozitorius; • nepraktikuojantis pianistas; • niekada nesakantis þodþio „ne”; • kuriantis ne tik muzikà: dailë, droþiniai, eilëraðèiai; • originaliai màstantis þmogus, savitai reiðkiantis mintis. Kûrinys kompozitoriui – tai skambanti forma, kurios norisi klausytis; • gebëjimas girdëti vaizdais, surasti prasmes muzikoje (ðià mintá iðreiðkë vienas ið Navakà sveikinusiø þmoniø); • vis tiek „nepapasakojamas”.

Asta PAKARKLYTË

realios paukðèiø figûros, bet iðlaikydama vientisà darbo stilistikà autorë vëlgi tirpdë vaizdà.

Sergejus Kirsenka tikrai vertas pagyrø. Juk bene populiariausias yra tûbos kaip inertiðko instrumento, kylanèiais tonais uþpildanèio kvartos intervalà, ávaizdis. Ðio atlikëjo dëka klausytojai pamirðo, jog tûba kada nors galëjo atlikti tik akompanuojanèio instrumento vaidmená. Sergejui Kirsenkai +.

Asta PAKARKLYTË

LIOROS GRODNIKAITËS SUGRÁÞIMAS „Sugráþimø” ciklà vainikavo birþelio pirmàjà Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje ávykæs dainininkës (mecosopranas) Lioros Grodnikaitës ir pianisto Giacomo Battarino koncertas. L. Grodnikaitë Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Reginos Maciûtës dainavimo klasëje, ágijo bakalaurës diplomà. Studijas tæsë Oberlino konservatorijoje (JAV, Ohajo valstija) pas prof. Richardà Millerá. Vëliau ágûdþius tobulino Minesotos, Saint Louis bei „Opera North” (Niu Hampðyras) teatrø jaunimo studijose. Pelnë tarptautiniø apdovanojimø. Gana solidø jaunos dainininkës repertuarà sudaro ávairiø epochø ir stiliø kûriniai: operø vaidmenys, daugelio autoriø miðiø bei kitø stambios formos vokaliniø instrumentiniø kûriniø mecosoprano partijos. Nuo ðiø metø rudens L. Grodnikaitë dalyvaus Londono karaliðkojo operos teatro „Covent Garden” Vilaro jaunøjø atlikëjø programoje (debiutuos Curros vaidmeniu Verdi operoje „Likimo galia”).

Pirmojoje koncerto dalyje dainininkë atliko tris H. Wolfo dainas pagal E. Mörike’s eilëraðèius („Vëjø daina”, „Ugninis raitelis”, „Gandrø apsilankymas”) bei I. Stravinskio vokalinæ siuità „Faunas ir piemenaitë” (A. Puðkino eilës). Antrojoje dalyje buvo atliktos keturios L. Berio dainos (manoma, pirmà kartà Lietuvoje) ir keturios V. Miðkinio dainos pagal S. Gedos, J. Degutytës, R. Skuèaitës ir A. Puiðytës eiles, taip pat bisui padainuota G. Donizetti operos „Favoritë” Leonoros reèitatyvas ir arija bei pirmoji Dalilos arija ið C. Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila”.

Dar L. Grodnikaitei studijuojant Lietuvos muzikos akademijoje buvo akivaizdu, kad tai – perspektyvi dainininkë: puikus balsas ir gebëjimas já valdyti, muzikalumas, artistiðkumas,

asmeninës savybës (Liora siekë viskà atlikti nepriekaiðtingai) sudarë kompleksà sëkmingai profesinei veiklai bûtinø komponentø. Ðá kartà Filharmonijos salëje iðgirdome jau susiformavusià, profesionalià atlikëjà. Imponavo kruopðèiai parengta programa – kûriniai preciziðkai iðstudijuoti, apgalvota kiekviena atlikimo detalë – nepalikta vietos atsitiktinumui. Organiðkas interpretuojamo kûrinio formos ir stiliaus pojûtis, frazavimas, tikslûs ðtrichai, dëmesys þodþiui, jo iðraiðkai, garso kokybei sudarë visumà, skirtà vienam tikslui – kûrinio idëjos sklaidai. Vokalines priemones labai subtiliai papildë iðraiðkingas, plastiðkas judesys, gestai, mimika, iðkalbus þvilgsnis. Kiekvienas kûrinys buvo pateiktas tarsi miniatiûrinis spektaklis. Vienokiomis iðraiðkos priemonëmis dainininkë ákûnijo Hugo Wolfo Lied herojø, kitomis nuspalvino Igorio Stravinskio jaunatviðko polëkio inspiruotà subtilià, elegantiðkà akvarelæ, dar kitaip prisilietë prie Lucciano Berio dainø (jas, beje, kompozitorius skyrë þmonai, dainininkei Cathy Berberian), kitokiø aspektø atrado Vytauto Miðkinio kûryboje. Pabaigoje atliktos dvi mecosoprano koncertø repertuarà puoðianèios arijos visapusiðkai atskleidë gerà dainininkës mokyklà, jos balso groþá ir dideles galimybes.

Koncerto programà ji atliko penkiomis kalbomis, visada iðgaudama þodþio ir garso darnà.

Koncerto sëkmæ lëmë ir dainininkës kûrybinis bendradarbiavimas su pianistu Giacomo Battarino. Jis studijavo Milane, vëliau Sienos akademijoje, „Mozarteume”, Genujos „Accademia Ducale” (ágijo magistro ir aspiranto diplomà), Oberlino konservatorijoje. G. Battarino yra tarptautiniø konkursø laureatas, koncertuoja Europoje ir JAV. Kartu su L. Grodnikaite jis dalyvavo 2001 m. „Sugráþimø” festivalyje. Iðgirdome gerà atlikëjø ansamblá. Ðalia to G. Battarino pademonstravo puikius solisto sugebëjimus, áspûdingai atlikdamas dvi pjeses ið Maurice’o Ravelio fortepijoninio ciklo „Atspindþiai” ir Ferenczo Liszto Sonatà fantazijà „Perskaièius Dantæ” (ciklas „Klajoniø metai”).

Aidint ovacijoms, galvojau: gera, kad atsiranda vis daugiau talentingø jaunø þmoniø, kurie visame pasaulyje garsina Lietuvà, mûsø kraðto kultûrà, o drauge ir savàjà Alma Mater – Lietuvos muzikos akademijà, kuri padëjo sukaupti jëgas aukðtam skrydþiui.

Tamara VAINAUSKIENË

Muzikos barai /9

Didþioji salë Koncertinë balandþio retrospektyva „GREEN BRIDGE BAND” – SVINGAS PRIE ÞALIOJO TILTO Taip sutapo, kad Þaliojo tilto vardu pasivadinæs ansamblis balandþio 10 d. surengë koncertà ðio tilto paðonëje – Kongresø rûmuose. Galbût neatsitiktinai, nes dalis ansamblio dalyviø yra LVSO muzikantai, tad Kongresø rûmai jiems kaip ir antrieji namai.

Profesionalûs orkestrø (LVSO, „Trimito”) muzikantai – Arûnas Adomavièius (trimitas), Remigijus Gumuliauskas (trombonas), Þygimantas Razmus (klarnetas, saksofonas), Vainius Dovydaitis (klaviðiniai), Ramutis Leþinskas (kontrabosas) ir Giedrius Auðra (muðamieji) – á ansamblá susibûrë 2000 m., norëdami groti klasikiná dþiazà, t. y. Naujojo Orleano stiliaus, svingo laikotarpio muzikà.

Per kelerius metus ansamblis spëjo dalyvauti ne viename dþiazo festivalyje Lietuvoje ir svetur. 2002 m. prie ansamblio prisidëjo daugelio dþiazo festivaliø ir konkursø laureatë dainininkë Viktorija Geèytë, iðsiskirianti sodriu, þemu (bene „dþiaziðkiausiu”) balso tembru. Ðios sudëties ansamblis muzikavo ir balandþio 10 d., klausytojams pateikæs smagià programà ið Naujojo Orleano stiliaus kompozicijø ir dþiazo standartø. Dar smagesnës nuotaikos atsineðë jaunimo svingo ðokiø grupë „Èarlis” ið Klaipëdos.

Koncerte pasirodë ir jaunøjø ðokëjø vadovai Solveiga Griuðytë ir Ichtiandras Veliulis, svetur labiau þinomi sceniniu „Solia & Ichti” vardu.

Ansamblis turëjo progà atskleisti ir platesnæ repertuarinæ bei stilistinæ paletæ. Tam talkino koncerto vieðnia Neda Malûnavièiûtë, kuriai, anot paèios dainininkës, pastaruoju metu atsivërë Rusijos dþiazo muzikos rinka – Neda dalyvauja ávairiuose projektuose su þymiais Rusijos dþiazo muzikantais. Jà iðgirdome dainuojant ir þinomus standartus, kaip antai D. Ellingtono „I got it bad”, ir afrikietiðkais, airiðkais ritmais alsuojanèià kompozicijà „Folk song” (èia klausëmës ir Nedos improvizacijos fleita). Ðiuo koncertu ansamblio muzikantai ágyvendino iðties patrauklià idëjà – sujungti svingo ðokius ir

Muzikos barai /10

muzikà. Turëdamas omenyje, kad toks koncertas galëtø atlikti ne tik pramoginæ, bet ir ðvietëjiðkà funkcijà, pasigedau iðsamesniø ir profesionalesniø koncerto vedëjo (aktorius Romualdas Vorsa) komentarø.

Taèiau aistringa publikos reakcija liudijo, kad idëjà ansamblieèiai ágyvendino patraukliai ir profesionaliai, nes tik tikri profesionalai gali plaèiau atverti klausytojø ðirdis ir akademines koncertø sales svingo muzikai.

bai, muðamiesiems ir vargonams.

Egzotiðkos programos kontekste lietuviø autoriaus opusas gal ir neatrodë egzotiðkas, taèiau dvelkë paprastumu ir þmogaus ðiluma.

Aiðki tridalë struktûra teikë vidinës harmonijos pojûtá. Visiems trims atlikëjams pavyko rasti tinkamà ir átikinamà tembriná, dinaminá bei vargonø registruotës balansà, o tai ðioje salëje esanèiais vargonais nëra taip paprasta.

NETRADICINIS VARGONØ IR PERKUSIJOS ANSAMBLIS

AUSTRØ MUZIKAI KONGRESØ RÛMUOSE

Jau keleri metai, kai Filharmonijos salëje dël menko lankomumo buvo „numarinti” vargonø muzikos koncertai. Vis dëlto balandþio 14 d. Filharmonija pakvietë á netradicinio ansamblio koncertà. Kartu muzikavo du þinomi amerikieèiai – marimbininkë Linda Maxey, jos kolega perkusininkas Anthony di Sanza ir lietuviø vargonininkë Renata Marcinkutë-Lesieur. Gaila, kad ir ðá kartà vargonai „atbaidë” klausytojus, o gal savo darbà eiliná kartà ne iki galo atliko reklamininkai.

Gaila, nes koncertas ið daugelio kitø iðsiskyrë netradicine programa.

Vakarà pradëjo A. di Sanza, improvizuodamas maþuoju afrikietiðku bûgneliu. Po improvizacijos skambëjo XX a. kûrëjo Jakobo Druckmano ðeðiø daliø ciklas marimbai ir vargonams „Gamtos atspindþiai vandenyje”. Pats kûrinys tarsi atskleidë viso koncerto programos idëjà – muzikos jungtis nuo vieno primityviausiø (maþasis bûgnelis) iki sudëtingiausio (vargonai) akustinio instrumento. L. Maxey ir A. di Sanza ansamblyje vienas kità savitai papildë: emocingumas, artistiðkumas ir „grynuoliðkas” akademiðkumas. Taèiau abu sieja stulbinama meninë átaiga, kurios dëka jie naujai atveria muðamøjø, pirmiausia marimbos spalvø palete, netikëtai raiðkià retorikà. Pats savaime marimbos tembras turi daug egzotiðkø atspalviø, tad natûralu, kad bûtent ðiuo instrumentu buvo kuriami egzotiðki vaizdiniai vakare skambëjusiose kompozicijose: japonø kompozitoriø Keiko Abe „Vëjas bambukø giraitëje”, Minoru Miki „Marimba spiritual”, amerikieèio Alano Hovhanesso „Fantazija pagal japoniðkus medþio spaudinius”.

Svarbiu ðio vakaro epizodu tapo Jono Tamulionio premjerinis opusas „Per musica ad astra” marim-

Balandþio 23 d. koncertà Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras surengë kartu su Austrijos Respublikos ambasada. Tà vakarà muzikavo trys austrø muzikai: prie orkestro dirigento pulto stojo Johannesas Wildneris, iðgirdome ir du solistus – pianistà Gottliebà Walishà ir smuikininkà Wolfgangà Davidà.

Vakarà orkestras pradëjo ankstyvuoju A. Weberno opusu Pasakalija.

Nekilo abejoniø, kad dirigentas iki menkiausiø smulkmenø jauèia kûrinio partitûrà, nors vietomis ir neiðvengë grynai schematiðkos iðraiðkos.

Orkestras grojo spalvingai ir darniai, nors pirmuosiuose taktuose bûta tam tikro ansamblinio pakrikimo, „nesusikalbëjimo” su dirigentu.

W. A. Mozarto Fortepijoninis koncertas Nr. 23 A-dur tapo tarsi tikruoju sëkmingu orkestro startu apðilus. Dirigentas jautriai ir subtiliai vedë orkestrà paskui solistà.

Jaunosios kartos pianistas G. Wallishas demonstravo kone etaloniná Mozarto klavyro menà: dramaturgija – logiðka ir átaigi, visos detalës – tikslios ir raiðkios, ypaè iðpuoselëta garso kultûra. Virtuoziðkai, bet neáprastai gausiai pianistas naudojo pedalà. Antroji Mozarto Koncerto dalis þavëjo subtiliu ansambliniukameriniu muzikavimu (fortepijonas su fagotu), maþiau átaigi atrodë treèioji – Allegro assai dalis: perdëm detalizuotas smulkusis judëjimas këlë „tûpèiojimo” efektà, marindamas bendro pulsavimo gyvybæ.

Norëtøsi iðskirti itin jautrø, poetiðkà pianisto tuðë, tai dar kartà patyrëme klausydamiesi bisui atlikto F. Schuberto „Muzikinio momento”.

Antrojoje vakaro dalyje su orkestru muzikavo smuikininkas W. Davidas. Girdëjome J. Brahmso Koncertà smuikui ir orkestrui D-dur, op. 77. Solistas imponavo emocionalumu, átaigia garsine eks-

presija, puikia fraziø ir dramaturgijos pajauta. Iðgirdome nepaprasto groþio smuiko tembrà. Tai 1731 m.

Josepho Guarneri del Gesu pagamintas instrumentas, kurá smuikininkui paskolino Austrijos nacionalinis bankas. W. Dawidas juo grieþia nuo 1998 m. Gaila, kad puikus instrumentas ðásyk nepadëjo iðlaikyti intonacinio stabilumo pirmojoje ir antrojoje Koncerto dalyse, nors treèioji dalis ðiuo atþvilgiu buvo nepriekaiðtinga. Kaip ir Mozarto Koncerte dirigentas jautriai dirigavo orkestrui, kuris grojo iðties puikiai: tikslus, sutelktas garsas, kokybiðki (ypaè puèiamøjø) solo epizodai.

Vakarà vainikavo dramatiðka ir spalvinga R. Strausso Simfoninë poema „Tilio Ulenðpygelio linksmosios iðdaigos”, op. 28. Daugiau nei bet koks komplimentas – ðià sudëtingà partitûrà J. Wildneris dirigavo mintinai. Tai akivaizdþiai liudijo visokeriopas orkestro stabilumas.

EVELINOS PUZAITËS REÈITALIS Balandþio 28 d. Filharmonijos Maþoji salë buvo sausakimða. Pianistø reèitaliuose tai atsitinka nedaþnai, juo dþiugiau, kad tokio ðilto klausytojø dëmesio sulaukë jauniausios pianistø kartos atstovë Evelina Puzaitë. Laikas ir ávykiai lekia nenu-

Londone Evelina sunkiai randa laisvà akimirkà pramogoms

maldomai. Regis, dar taip neseniai Evelina fortepijono meno paslapèiø sëmësi mokytojos Jûratës Karosaitës klasëje M. K. Èiurlionio menø mokykloje. Dar mokydamasi Evelina spëjo ágyti konkursinës patirties ir pelnyti

laurus jaunimo konkursuose Usti nad Labem Èekijoje, F. Chopino Lenkijoje, P. Konjovièiaus Serbijoje, B. Dvariono Lietuvoje. Ðiandien uþ jaunosios pianistës peèiø jau keliø þymiø konkursø ir festivaliø laurai: 1998 m. N. Rubinðteino Paryþiuje, 1999 m. Tel Hai Izraelyje, M. K. Èiurlionio konkursuose Lietuvoje. Laimëjusi Baltijos ðaliø stipendijà, nuo 2001 m. Evelina studijuoja Londone, „Guildhall” aukðtojoje muzikos ir dramos mokykloje, o 2002–2003 m. dalyvavo reikðminguose Didþiosios Britanijos renginiuose – Vatfordo festivalyje ir Dudley konkurse.

Koncerto pradþioje pianistë atliko tris D. Scarlatti sonatas (d-moll, amoll, A-dur), kurios stilistiðkai tarsi turëjo uþpildyti klasicistinës programos dalies spragà. Klausantis trijø sonatø, pasitvirtino sena tiesa, kad nemaþai pianistø, interpretuodami XVIII a. klavyrinæ muzikà, nepagrástai greitais tempais paskandina kitus reikðmingus interpretavimo niuansus, ðiai muzikai bûdingà retorikà. Populiariausias pasiteisinimas – ðiuolaikiniø fortepijonø techninës galimybës; tikrosios prieþastys – ávairios: nenoras, nesupratimas, pavirðutiniðkas poþiûris á stilistikà, patirties stoka. Galbût pastaroji prieþastis nulëmë tam tikrà Evelinos atsiribojimà nuo didesnës niuansø ávairovës sonatose. Kaip tik pirmojoje – d-moll – tempas balansavo ties riba, uþ kurios gali kilti ir techniniø keblumø, nors techninis Evelinos „arsenalas” abejoniø nekelia. Vis dëlto negalëjo nedaryti áspûdþio smulkiosios technikos, tuðë precizika.

Jaunosios pianistës reèitalá papuoðë du stambûs ciklai – R. Schumanno 18 pjesiø ciklas „Davidsbiundleriø ðokiai”, antrojoje vakaro dalyje – M. Ravelio „Kilnûs ir sentimentalûs valsai”. Schumanno ciklà pianistë pradëjo ðiek tiek susikausèiusi, taèiau antrojoje ciklo pusëje jai daug geriau pavyko ásijausti á neprognozuojamà ðumaniðkø aistrø ðëlsmà. Antrojoje vakaro dalyje, be minëtojo Ravelio ciklo, pianistë skambino F. Liszto Transcendentiná etiudà Nr. 9 „Ricordanza” bei nepaprastai techniðkai sudëtingà C. Saint-Saënso Valso formos etiudà Nr. 6. Vakaro programos kontekste pianistës interpretuojama Ravelio muzika skambëjo iðskirtinai gyvybingai ir raiðkiai.

Tomas BAKUÈIONIS

KAUNO KVARTETO KONCERTAI PIETØ AMERIKOJE Ð. m. geguþës pradþioje Kauno styginiø kvartetas (Karolina Beinarytë – I smuikas, Dalia Terminaitë – II smuikas, Dovilë Sauspreikðaitytë – altas, Saulius Bartulis – violonèelë) Lietuvos diplomatinës atstovybës Argentinoje kvietimu koncertavo Pietø Amerikoje. Kvartetas pristatë lietuviø kompozitoriø kûrybos panoramà (Mikalojaus Konstantino Èiurlionio, Juozo Naujalio, Dalios Kairaitytës, Vidmanto Bartulio), taip pat Edvardo Griego Styginiø kvartetà Nr. 1 g-moll. Programa (vëliau tuo ásitikinome visuose penkiuose koncertuose) buvo parinkta tinkamai, nes visur klausytojai nuoðirdþiai gërëjosi lietuviø autoriø kompozicijø originalumu, ypaè Dalios Kairaitytës ir Vidmanto Bartulio kvartetais; vietos muzikai praðë lietuviø kompozitoriø gaidø (pavyzdþiui, susiþavëjæs Bartóko kvintetas Santjage po koncerto nusikopijavo Naujalio „Svajonës” gaidas).

Gastroliø marðrutas nusidriekë nuo Argentinos iki Èilës. Buenos Airëse kvartetui teko prisitaikyti ne tik prie pasikeitusio laiko (6 val. skirtumas), bet ir prie kito metø laiko: Lietuvoje palikome neiðsprogusius medþiø pumpurus, o ten auksinëmis rudens spalvomis tviskëjo bobø vasara... Beje, atskridæ dar spëjome (geguþës 1 d. 18 val. vietos laiku) Lietuvos Respublikos ambasadoje Argentinoje iðkilmingai „ástoti” á ES. Ðalia Lietuvos vëliavos buvo pakelta ir Europos Sàjungos vëliava, visà savaitæ Europos Sàjungos plëtros proga rengiamoje Europos savaitëje Lietuvos atstovybës darbuotojai dalyvavo ávairiose konferencijose, o Kauno styginiø kvartetas atstovavo Lietuvos kultûrai Èilëje ir Argentinoje.

Ið Argentinos sostinës lëktuvu nuskridome á Èilæ. Pirmasis koncertas vyko garsaus kurorto prie Ramiojo vandenyno Vinja del Maro (Vina del Mar) rotuðëje. Beje, ðiame mieste labai intensyvus muzikinis gyvenimas: garsûs muzikos festivaliai, gastroliuoja áþymûs atlikëjai (kità savaitæ èia koncertavo garsus anglø kvartetas „Chilingirian”). Èilës sostinëje Santjage vyko du koncertai: Santjago Andø universitete (Universidad de los Andes), neseniai pastatytame moderniame universitete, turinèiame didelæ ir labai graþià, geros akustikos kon-

Lietuvos ambasadoje Argentinoje: ið kairës: Arvydas Naujokaitis - pirmasis sekretorius, Dovilë Sauspreikðaitytë, Algimantas Rastauskas - konsulas, Karolina Beinarytë, Mario Kalainis - sekretorius, Dalia Terminaitë, Saulius Bartulis

certø salæ, Andø kalnø papëdëje bei þymaus lietuvio Ignoto Domeikos namuose. Èia vyko koncertassusitikimas su vietos lietuviais. Ðie namai – ypatingas U raidës formos architektûros statinys su egzotiðku botanikos sodu viduje. Namai dvelkia senove, interjeras iðliko nepakeistas nuo XIX a. Ignotas Domeika (1802–1889) – Vilniaus universiteto auklëtinis, poeto Adomo Mickevièiaus draugas ir bendraþygis, 1831 m. sukilimo dalyvis, pasauliná pripaþinimà pelnæs mokslininkas, mineralogas, geologas ir etnologas, daugelio mokslo draugijø narys, þymus ðvietëjas, ilgametis Èilës uni-

Virð Santjago: Saulius Bartulis, Karolina Beinarytë, Dovilë Sauspreikðaitytë, Dalia Terminaitë

versiteto Santjage rektorius, Èilës Respublikos garbës pilietis.

Vieðnagës metu Èilëje Kauno kvartetà globojo ir visur lydëjo Lietuvos Respublikos garbës konsulas Èilëje Felizardo Cuarto Figueroa Barrueco. Kauno muzikai kopë á Andø virðukalnes, specialiuose restoranuose ragavo egzotiðkø jûros gërybiø patiekalø – nuo ðvieþiø Ramiojo vandenyno þuvø, aðtuonkojø, moliuskø iki labai keisto skonio jûrø eþiø, lankësi Santjago teatre.

Gráþæs á Argentinà kvartetas kon-

certavo „Auditorio Belgrano” 1500 vietø puikios akustikos salëje. Po koncerto garsiojoje salëje Kauno kvartetas buvo pakviestas surengti meistriðkumo kursus Buenos Airiø universitete, bet dël perkrauto tvarkaraðèio tai teko atidëti kitam kartui.

Argentinos sostinëje kvarteto nariai davë interviu dviem radijo stotims, papasakojo apie Lietuvos kultûriná gyvenimà, buvo transliuojami Kauno kvarteto áraðai. Beje, koncertus Argentinoje labai plaèiai reklamavo radijo ir televizijos kanalai, spauda, internetas, todël susidomëjimo sulaukta labai didelio.

Tai rodo pilnos klausytojø koncertø salës, po koncertø prisistatydavo argentinieèiø muzikai, kompozitoriai rodydavo savo partitûras, gërëdavosi skambëjusiomis lietuviø autoriø kompozicijomis. Á pasirodymà Rosario miesto teatro (Teatro Principe de Asturias) salëje bilietai buvo iðpirkti likus kelioms dienoms iki koncerto. Kvartetas èia pelnë didelá pasisekimà, publika plojo atsistojusi, o pagrieþus Astoro Piazzollos Tango, kilo tikra aplodismentø audra.

Per visas gastroles Kauno kvartetà globojo Lietuvos Respublikos ambasados Argentinoje laikinasis reikalø patikëtinis Valteris Baliukonis, pirmasis sekretorius Arvydas Naujokaitis, lietuviø bendruomenë.

Kvarteto nariai turëjo progà ið arti susipaþinti su Argentinos kultûra, tikruoju argentinietiðkuoju tango – sostinës senamiestyje lauko restoranëliuose vëlyvais vakarais já ðoka ir profesionalai, ir aukðtos klasës mëgëjai. Paðokome ir mes.

Saulius BARTULIS

Muzikos barai /11

Svetur Ið Monrealio Gintaras gráþo su diplomu

Jaunàjá pianistà Gintarà Januðevièiø Monrealio tarptautiniame pianistø konkurse lydëjo sëkmë – jis pateko á finalà ir parsiveþë ne tik diplomà, bet ir ðûsná puikiø þymaus kritiko atsiliepimø bei nepakartojamà áspûdá – Monrealio Vilfrido Peletjë salëje jis skambino Wolfgango Amadeus Mozarto Koncertà Nr. 23 su Monrealio simfoniniu orkestru, diriguojamu Jacqueso Lacombe’o!

Geguþës 24–birþelio 4 d. Kanadoje vykusiame konkurse dalyvavo 244 pianistai ið viso pasaulio – pirmojo turo þiuri klausësi ið atsiøstø áraðø. Á pusfinalá Monrealyje atrinkti 24 atstovai, o finale dalyvavo tik 9. Be lietuvio, á paskutiná konkurso etapà pateko Kanados, JAV, Belgijos, Rusijos, Ukrainos ir Prancûzijos jaunieji pianistai. Beje, G. Januðevièius, dar tik Lietuvos muzikos akademijos pirmo kurso studentas, buvo jauniausias ðiø metø konkurse ir vienintelis atstovas ið Ðiaurës Europos ðaliø. Á Monrealio pianistø konkurso finalà Gintaras pateko atlikæs Josepho Haydno Sonatà C-dur, Sergejaus Rachmaninovo Etiudus-paveikslus, op. 39, ir Jacqueso Hetu Impromtu fortepijonui.

Muzikø ðeimoje gimæs G. Januðevièius mokësi Klaipëdos E. Balsio muzikos mokykloje ir Nacionalinëje M. K. Èiurlionio menø mokykloje (pedagogø V. Kulikauskienës ir J. Bialobþeskio klasëse). Ðiuo metu jis studijuoja pas doc. J. Bialobþeská. Lygiagreèiai Gintaras mokosi pas garsø rusø pianistà Vladimirà Krainevà, dëstantá Hanoverio aukðtojoje muzikos ir dramos mokykloje, bei staþuojasi Lazario ir Valentino Bermanø meistriðkumo kursuose.

2000 m. G. Januðevièius pelnë prizus J. S. Bacho ir B. Dvariono pianistø konkursuose bei Didájá prizà tarptautiniame F. Chopino konkurse Estijoje.

Pernai jis tapo tarptautinio M. K. Èiurlionio konkurso finalininku. Pianistas yra grojæs su daugeliu simfoniniø orkestrø, tarp jø – su Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu bei Rusijos simfoniniu, koncertavæs Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

Ið Monrealio Lietuvà pasiekusiuose raðiniuose vienu balsu reiðkiamas susiþavëjimas mûsø jaunuoju pianistu ir neslepiama nusivylimo dël to, kaip þiuri iðdalijo premijas (konkursas ir Kanadoje lieka konkursas...). Skaitytojø dëmesiui siûlome kelis ðiø raðiniø fragmentus.

Prisipaþinsiu, pravirkau, kai Gintaras Januðevièius, ðvelnaus amþiaus – devyniolikos metø, keturiø mënesiø ir penkiolikos dienø – „vaikis”, uþgrojo pirmàjà Mozarto Koncerto fortepijonui Nr. 23 Adagio fis-moll frazæ. Per visà savo gyvenimà Mozartas yra sukûræs vos porà tokiø sielvartingø daliø. Ði frazë buvo atlikta nepretenzingai, su smulkiausiais niuansais ir virð klaviðø ðokanèiais pirðtais. Jokio paslëpto motyvo, jokio sentimentalumo, tik sicilietiðkas ritmas ir muzikos gelmë. Grojimas buvo sklidinas Mozarto dvasios, meno magijos ir paties Gintaro Januðevièiaus iðminties. Neþinau, ar ámanoma laimëti konkursà finale grojant Mozarto koncertà. „Bûèiau galëjæs pasirinkti Liszto koncertà, bet Mozarto kûrinyje visko daugiau – jame yra viskas”, – prisipaþino jaunasis lietuvis vienà vëlø vakarà. Galbût jo þodþiai skamba pernelyg paprastai, bet tuo viskas ir pasakyta. Jeigu to neuþtenka ásitikinti, kad ðis menininkas yra ypatingas, tai koks nors kitas dalykas bûtinai átikins. Nesvarbu, koks. Nes Gintaras Januðevièius sklendþia tarytum albatrosas. Jo pasirodymai pusfinalyje ir finale man suteikë retø nuðvitimo akimirkø. Jie iðkrinta ið bendro konkurso konteksto (puristams galiu pasakyti, kad treèiosios dalies deðinës rankos partijoje triskart truputá uþkliûta), nes jø neámanoma priskirti kokiai nors kategorijai ar ávertinti balais.

Visuotinio dëmesio centre Januðevièius atsidûrë po pasirodymo pusfinalyje, kur jis „apsireiðkë” tarsi bûtybë ið kito pasaulio, atlikdamas Rachmaninovo Etiudus-paveikslus, op. 39. Mozarto koncertas nëra kûrinys, kurio galëjai laukti ið tokio ryðkaus temperamento atlikëjo. Bet bûtent jame, kitaip nei tikëjomës, atsiskleidë visa talento pilnatvë. Mes stebëjome, kaip jis geba suvaldyti, iðaukðtinti Mozarto muzikà. Mes matëme, kaip, jam në karto nepakylant virð forte, klaviðai po jo pirðtais suðvinta tûkstanèiais ávairiausiø atspalviø. Mes regëjome, kaip jis, tiesus it styga, guviai pliekia ritmus, judëdamas pirmyn su meistrui deramu paprastumu ir jaunam vyrui bûdinga energija. Tuo niekada nesinaudojama dël efekto, o kairë ranka niekada nesiekia pranokti deðinës. Januðevièius pasirinko patá neefektingiausià koncertà ir sugrojo já paèia neefektingiausia maniera, spinduliuojanèia lengvø it plunksna ðtrichø þaisme.

Christophe Huss, „Albatrosas”, 2004 m. birþelio 1 d.

Ið visø dalyviø, iðdrásusiø imtis ðiø klasikø (Mozarto ir Haydno. – Vert. past.), tik Gintarui Januðevièiui, kitaip nei dar septyniems pianistams, pasisekë neiðkristi ið pusfinalio.

Paskutinis turas patrauklus tuo, kad jame dalyvauja itin ávairaus braiþo atlikëjai. Laimei, tarp jø bus ir muzikaliausia ðios savaitës siela Gintaras Januðevièius, praeitø metø konkurso nugalëtojà Josifà Ivanovà primenantis tik tuo, kad yra jauniausias, devyniolikos metø, dalyvis.

…albatrosiðkasis Januðevièius – muzikantas, kurio nervai nuolat yra ties kritine riba, – uþsisklendë savo pasaulyje. (Tiesà sakant, kokia jam nauda ið bendravimo su orkestru, grojanèiu Mozartà taip nuvalkiotai ir sunkiasvoriðkai, kas visiðkai prieðtarauja jo interpretacijai?) (…)

Jo (Sergejaus Salovo. – Vert. past.), kaip ir Januðevièiaus, iðradingumui, atrodo, nëra ribø: jis gali perskrieti per klaviatûrà në kiek nemaþindamas garso jëgos. Be to, jis lieka iðtikimas tekstui (akcentams!), o svarbiausia – kûrinio dvasiai.

Christophe Huss, „Metas imtis rimtø darbø”, 2004 m. geguþës 31 d.

Christophe Huss, „Liûtas karalius”, 2004 m. birþelio 2 d.

Gintaras Januðevièius skambina su Monrealio simfoniniu orkestru, diriguojamu Jasqueso Lacombe‘o

Ðios dalies pabaiga, kur laipsniðkai judama tarp pianissimo ir smulkiausiø detaliø, buvo bemaþ tokia pat þavinga kaip ir Gintaro Januðevièiaus Adagio ið Mozarto Koncerto Nr. 23.

Christophe Huss, „Galiðkas gaidelis”, 2004 m. birþelio 3 d.

Nesurizikavus pripaþinti Gintaro Januðevièiaus genialios kibirkðties (o juk pagaliau uþ tai ir teikiami nuopelnus liudijantys paþymëjimai…), þiuri pasirinkimas labiau panëðëjo á palikimo dalybas „geriems ðeimynykðèiams”. Toks tad pasirinkimas, atspindintis gynybiná þiuri poþiûrá. Vadovaujantis tokia logika, taip ið karto eliminuojant lietuvá, nekiltø në menkiausios minties siøsti ryðkø genijø ar koncerto þanro neávaldþiusá pianistà á platøjá pasaulá susiremti su orkestrais. (…)

Atsiribodamas nuo gynybiniø aspektø, be didelá áspûdá padariusio Salovo, ið ðio 2004 m. konkurso prisiminsiu dar du vardus: Gintarà Januðevièiø ir Davidà Fray’ø. Pirmasis, mano poþiûriu, pateikë labiausiai pribloðkiantá per visà ðià fortepijoninës muzikos savaitæ Rachmaninovo Etiudøpaveikslø atlikimà. Januðevièius tarsi atkuria kompozitoriaus sukurtà kûriná ir ðiuo poþiûriu iðsiskiria ið bene visø 23 konkurse dalyvavusiø pianistø.

Nors Januðevièiui dar stinga patirties, kad apgintø savo pozicijas prieð orkestrà, kuris Mozartà groja kiek kitaip nei pianistas, jo Mozartas iðties vertas pasigërëjimo.

Orkestro akompanimente ðiemet buvo gausu bendrø ir individualiø klaidø, dël to maþiausiai keturi ið devyniø akompanimentø (Mozarto Kon-

Muzikos barai /12

certas, pirmasis Brahmso Antrojo koncerto atlikimas, pirmasis Ravelio Koncerto atlikimas ir Prokofjevo Treèiasis koncertas) buvo akivaizdþiai neverti tokio lygio konkurso. Ðtai amerikieèiui Spenceriui Myeriui dinamiðkas ir gerai koordinuotas Brahmso Pirmojo koncerto akompanimentas labai padëjo, o kitiems (Januðevièiui, Reyes, Rabotkinai ir Zusko) dël aplaidaus orkestro darbo teko patirti keletà nemaloniø akimirkø.

Christophe Huss, „Geras ðeimynykðtis ir tobulas þentas”, 2004 m. birþelio 4 d.

Gintaras buvo pirmasis atsakæs á keturis mano klausimus, kuriuos iðsiuntinëjau visiems konkurso dalyviams (…). Savo uþkreèiama ðypsena, tuo kone apèiuopiamu dþiûgavimu, kad jam teko laimë dalyvauti ðiame konkurse, ir nepaprastu brandumu, sklindanèiu ið komentarø, jis iðsyk pelnë mano simpatijà. Mane patraukë paèios pirmosios jo skaidrios Haydno Sonatos natos ir pusfinalyje puikiai atlikti Rachmaninovo Etiudai-paveikslai. Jo grotas Mozarto Koncertas A-dur ilgai iðliks gyvas mano muzikinëje atmintyje, net jeigu ðios akimirkos stebuklas þiuri nariø ir nepakerëjo.

Lucie Renaud, „Ðirdþiai neásakysi…”, 2004 m. birþelio 7 d.

Muzikiniai susitikimai su Judita Leitaite

Po koncerto Toronto lietuviø namuose: pianistë Leokadija Paulauskaitë-Kanoviè, Judita Leitaitë, Milius Sher ir Danguolë Baltruðaitytë-Sher

Lietuvos nacionalinës filharmonijos solistë Judita Leitaitë ðiø metø vasario 14–kovo 14 dienomis koncertavo Kanadoje ir JAV. Solistei tai buvo nelengvas mënuo, fiziðkai pareikalavæs nemaþai jëgø, bet emocionaliai suteikæs daug maloniø akimirkø ádomiais muzikiniais susitikimais su ávairiais þmonëmis bei þiûrovais. Per ðá mënesá Judita koncertavo Otavoje, Toronte, Hamiltone (Kanada), Bafale, Sent Pytersberge, Floridos valstijoje, Bostone ir apylinkëse, Vaðingtone ir Baltimorëje (JAV).

J. Leitaitë jau ne kartà koncertavo JAV, dalyvavo Niuporto muzikos festivalyje, taèiau Kanadoje lankësi pirmà kartà. Aplinkybës taip susiklostë, kad pagrindinis J. Leitaitës koncerto rengëjas buvo Toronto lietuviø namø visuomeninës veiklos komitetas. Vëliau, kaip papildomø koncertø rengëjai, prisidëjo Otavos lietuviø bendruomenë (pirmininkë Rûta Klièienë) ir Lietuvos Respublikos ambasada. J. Leitaitë taip pat buvo átraukta á Hamiltono Makmasterio universitete organizuojamà kasmetá koncertiná ciklà „McMaster Celebrity Concerts”.

Planuojant J. Leitaitës koncertus Kanadoje, kilo mintis, jog ta proga ir kitos lietuviø bendruomenës JAV bei Lietuvos Respublikos ambasada Vaðingtone galëtø pasinaudoti solistës vieðnage Kanadoje, pratæsdami jos

koncertiná turà Ðiaurës Amerikoje. Ðvenèiø ir ypatingø progø vasario–kovo mënesiais netrûko. Visi minëjome Vasario 16-àjà ir Kovo 11-àjà.

Pirmieji J. Leitaitës koncertai buvo skirti Vasario 16-osios dienos minëjimui, ðvenèiant 86-àsias Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimo metines.

Koncertai ávyko Otavoje vasario 17 d. (organizavo Otavos lietuviø bendruomenë) ir vasario 18 d. (organizavo Lietuvos Respublikos ambasada). Pastarasis vakaras, surengtas Otavos nacionalinëje galerijoje, tapo ypaè ásimintinas paèiai solistei dël ypatingos atmosferos, kurià ji jautë, taip pat atsakomybës sau, Lietuvai ir patiems koncerto rengëjams – ambasadai, kadangi teko dainuoti kviestiniams sveèiams ir uþsienio diplomatams. Emocionaliai pirmasis koncertas Otavoje Juditai buvo svarbiausias, nes dar jautësi nuovargis po ilgos kelionës per Atlantà ir pirmasis susitikimas su þiûrovais bei jø reakcija buvo labai svarbûs. O ta reakcija buvo nuostabi: Judita pagerbta stovinèiø þiûrovø ovacijomis. Koncerto áspûdþiø atgarsis greitai „nuskrido” elektroniniu paðtu á Torontà ir kitur. Juditai malonu prisiminti ðiltà þiûrovø reakcijà Hamiltono universitete, kur karðtais plojimais þiûrovai nenorëjo „paleisti” jos ið scenos. Á koncertà buvo susirinkæ muzikos ir dainos brangintojai kanadieèiai, ir tik koks treèdalis jø – lietuviø. Tà dienà pasitaikë lietingas oras, tvyrojo rûkas, buvo penktadienio vakaras, paprastai tokiomis oro sàlygomis Kanadoje niekas ir nosies ið namø nenori iðkiðti, taèiau tiems, kas mëgsta dainà ir siekia susipaþinti su talentais, dar negirdëtais Kanadoje, oras nebuvo kliûtis atvykti á koncertà. Ðis koncertas bei Vaðingtone organizuotas specialus bendras ambasados ir „Embassy series” direktoriaus Jerome Barry renginys paliko tarptautinius pëdsakus J. Leitaitës koncertinës veiklos biografijoje.

Informacijos apie Judità ir jos koncertinæ veiklà pateikiama ir internete.

Judita buvo pirmoji Lietuvos dainininkë, kurios „muzikinis reziumë” pateiktas Lietuvos tinklapyje. Ten galime pamatyti, kokia turtinga muzikine „kraièio skrynia” Judita gali didþiuotis. Tai jos per dvideðimt metø nueito kûrybinio kelio laimëjimai. Vasario–kovo mënesiais vykæs turas irgi skirtas pagerbti J. Leitaitës 20 metø muzikinæ karjerà.

Jubiliejiniai 20-meèio metai turtingi ne tik intensyviø koncertø Lietuvoje ir svetur, bet ir iðleistø naujø kompaktiniø diskø „Dainuoju meilæ” ir „Ave Maria”. Po kiekvieno koncerto Juditos áraðai buvo greitai iðperkami. „Ave Maria” – nuostabus sakraliniø giesmiø rinkinys – Ðiaurës Amerikoje pasirodë anksèiau nei Lietuvoje, kur oficialus kompaktinio disko pristatymas ávyko balandþio mënesá Vilniaus Bernardinø baþnyèioje.

Pasibaigus gastrolëms Kanadoje ir JAV, buvo ádomu iðgirsti paèios Juditos nuomonæ ir pasidalyti áspûdþiais. Pirmiausia Judita jauèiasi dëkinga savo koncertø rengëjams, ádëjusiems daug laiko ir pastangø koordinuojant, planuojant, ruoðiant reklamas, programas bei rûpinantis ávairiais papildomais netikëtumais. Nenusivylë Judita ir gastroliø akompaniatoriais. Didþiàjà dalá koncertø jos partnerë scenoje buvo kanadietë lietuvaitë Leokadija PaulKanovich, profesionali pianistë ir pedagogë, gerai paþástama Toronto lietuviø bendruomenëje, kuriai ji ne kartà koncertavo soliniais koncertais arba su kitais menininkais bei muzikiniais kolektyvais, pavyzdþiui, prieð keletà metø koncertavusiu Vilniaus kvartetu. Judita savo paþintá su Leokadija apibûdino kaip labai gerà bendradarbiavimà scenoje, ðiuo atveju net nenorëdama vartoti sàvokos „akompaniatorë”. Juditai pianistas – tai lygiavertis partneris scenoje, su kuriuo labai svarbu susigroti ir tiesiog kartu alsuoti, jausti vienas kità. Þinoma, sunku nepaþástant þmogaus ið karto leistis su juo á muzikinio pasaulio kelionæ, taèiau ðiuo atveju nuo pirmøjø repeticijø tapo aiðku, kad Judita susitiko su puikia pianiste. Aptariant programas, beveik visur bendruose koncertuose buvo pianistës atliekami trys M. K. Èiurlionio preliudai.

Kodël bûtent Èiurlionis? Koncertuota ne tik lietuviams, bet ir kitø tautø klausytojams – kanadieèiams bei amerikieèiams. Norëjosi, kad jie iðgirstø þinomo lietuviø kompozitoriaus ir dailininko kûrybos dalelytæ. Judita ðiltai prisimena pianistæ Michelle Rego, patyrusià profesionalæ, gerai þinomà Floridoje ið fortepijono, vargonø, fleitos ir solo dainavimo koncertø. Bostone ir Konektikute Judita bendradarbiavo su pianistu Aidu Puodþiuku, o Bafalo mieste jai akompanavo Vita Binder.

Koncertinëje kelionëje solistæ jaudino klausytojø entuziazmas ir jø geranoriðkumas. Pasak Juditos, tiesiog neámanoma buvo blogai dainuoti, nors ir kankino laiko skirtumas bei nuovargis. Nuovargis pranyksta, kai matai þiûrovø reakcijà, girdi aplodismentus ir net pastebi aðaras klausytojø akyse. Ðiek tiek Judita nusivylë jaunimo poþiûriu á organizuotus koncertus, kilo klausimas, kodël gi klasikiniai koncertai netraukia jaunojo þiûrovo. Nejaugi gàsdina sàvokos „klasikinë muzika”, „opera”? O gal jø net nepasiekia infor-

Muzikos barai /13

macija apie tai, kas bus atliekama, gal ið karto esama nuostatos, kad gali bûtu graþu tik ten, kur daug garso, aparatûros, mikrofonø... Beveik visuose Juditos koncertuose nepastebëjome naujai atvykusiøjø ið Lietuvos. Nejaugi jø skonis skiriasi nuo mûsø? Reikia tikëtis, kad ateities koncertuose pamatysime ir tà dalá mûsø lietuviðkos visuomenës, kurios pasigedome ðá kartà Toronte, Floridoje ir kitur.

Muzikiniai susitikimai su kanadietiðka ar amerikietiðka publika J. Leitaitei visuomet svarbus ávykis. Solistës nuomone, klausytojai „iðlepinti” ávairiø pasaulio atlikëjø, tad labai kuo jø nenustebinsi, taèiau pradþiuginti ámanoma. Bedainuodama Judita matë, kaip maloniai jie priima ir klauso naujausiø lietuviø kompozitoriø kûriniø, kokie mieli jiems gimtàja kalba atliekami kûriniai. Pavyzdþiui, Otavos nacionalinëje galerijoje, atlikus E. Griego dainas originalo kalba, norvegø ambasadorius savo suþavëjimà iðreiðkë asmeniðkai padëkodamas solistei uþ taip nuostabiai norvegø kalba atliktas dainas.

Daugelyje koncertø Juditos pakartotinai atlikta lietuviø liaudies daina a cappella „Lëk, gerve” padarydavo nepakartojamà áspûdá ne tik lietuviams, kurie galëdavo girdëti teksto þodþius bei dainos atlikimà, bet ir svetimtauèiams, galëjusiems groþëtis Juditos balso diapazonu, perëjimais nuo þemiausiø iki aukðèiausiø tonø, nuskambëjusiø klausytojams kaip iðtisas gamtos garsø orkestras.

Norëjosi iðgirsti Juditos ir Leokadijos mintis po tiek daug bendrai atliktø koncertø. Ðiltai abi prisimena gerai organizuotus koncertus Toronto lietuviø namuose ir Otavoje bei graþø bendravimà po koncertø. Liko malonûs prisiminimai ið muzikiniø susitikimø Sent Pytersberge, Floridos valstijoje, bei Bostone. Gal tik liko neaiðku, kodël kai kurios bendruomenës sugebëjo sëkmingai, kartais net per trumpà laikà, suorganizuoti sëkmingus, daug klausytojø pritraukusius koncertus, o kai kurios – ne taip sëkmingai. Gal kartais koncertø sëkmë priklauso ir nuo tø, kas rûpinasi bei imasi atlikti tà kultûriná visuomeniná darbà. Leokadijai ir Juditai liks malonûs prisiminimai ið koncertiniø keliø, nuvedusiø á Otavos ir Vaðingtono ambasadø organizuotus koncertus ir ið ten patirtø áspûdþiø bei ádomiø susitikimø. Leokadija muzikiná bendravimà su Judita prisimins kaip prasmingà darbà, neslëgusá dël papildomo krûvio gana átemptame ir sudëtingame veiklos tvarkaraðtyje. Planuojama ir ateityje pakoncertuoti kartu, jei ne Amerikoje, tai Lietuvoje.

Gráþusios á Lietuvà Juditos laukë jos Muzikos akademijos studentai, B. Dvariono muzikos mokyklos moksleiviai. Laukia koncertai Lietuvoje, B. Kutavièiaus opera vaikams „Kaulo senis ant geleþinio kalno”, naujo kompaktinio disko „Ave Maria” pristatymas, festivalio „Poeto Vytauto Maèernio vizijos” organizavimas, festivaliai birþelio mënesá Sankt Peterburge, liepos mënesá koncertai Ðvedijoje. Ji taip pat ruoðia ispanø dainø programà.

Nuostabu, kai gyvenimas kupinas turiningo ir intensyvaus darbo.

Asmeniðkai dþiugu, kad praturtëjau paþintimi su tokia ádomia ir talentinga menininke, ir nuoðirdþiai dþiaugiuosi, jog kolegos Toronto lietuviø namuose palaikë mano iniciatyvà atverti Juditai „duris” Kanadoje ir sudaryti galimybæ nuostabiems muzikiniams susitikimams ne tik Toronte, bet ir kitur.

Danguolë BALTRUÐYTË-SHER

PENKTAJAM UPBEAT PROJEKTUI PASIBAIGUS Jau penkerius metus penkiø Ðiaurës ðaliø – Norvegijos, Ðvedijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos – jaunieji kamerinës muzikos atlikëjai turi galimybæ savo patirtimi ir atlikëjiðku menu pasidalyti su kaimyniniø ðaliø kamerinës muzikos gerbëjais. Idëjà supaþindinti ðalis kaimynes su kiekvienos jø gabiais ateities muzikais iðkëlë Ðvedijos koncertø institutas. Ðio projekto partneriais vëliau tapo ir kitø ðaliø koncertinës organizacijos – Norvegijos koncertø institutas, Lietuvos nacionalinë filharmonija, Latvijos

Muzikos barai /14

koncertø direkcija ir „Eesti Kontsert”.

Nuo 2000 m. jau surengta beveik 200 UPBEAT projekto koncertø ávairiausiose salëse – nuo maþø miesteliø kameriniø iki prestiþiniø – Lietuvos nacionalinës filharmonijos Vilniuje, Wagnerio Rygoje, „Estonijos” Taline ir kt. Prie koncertø ágyvendinimo mielai prisidëjo ir ðiø ðaliø ambasados, Ðiaurës ministrø tarybos informacijos biuras Lietuvoje.

Koncertuose girdëjome ávairiausiomis sudëtimis grojant arti ðimto atlikëjø. Projektas puikus tuo, kad jauni, bet jau spëjæ sulaukti pripaþinimo kamerinës muzikos atlikëjai turi progà deðimèia koncertø prisistatyti kaimyniniø ðaliø klausytojams, ágauti

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Svetur

„Vilniaus fagotynas”: Ðarûnas Kaèionas, Þilvinas Smalys, Povilas Bingelis, Artûras Mikoliûnas

neákainojamos sceninës patirties, pajusti tikrà muzikanto gyvenimo skoná – su kasdieniais koncertais, kelionëmis, diskusijomis, paþintimis ir iðsiskyrimais… Stebint ið ðalies, nepaprastai þavëjo jaunøjø atlikëjø iðradingumas renkantis kûrinius bei kuriant koncertø dramaturgijà – nuo Renesanso muzikos, klasikos iki naujausiø kûriniø. Graþia tradicija tapo ir kiekvieno atlikëjo ar ansamblio savo ðalies ðiuolaikinio kompozitoriaus kûrinio atlikimas. Beje, UPBEAT projekto dalyviai yra inspiravæ ir ne vienà specialiai koncertams po Ðiaurës ðalis sukurto naujo kûrinio atsiradimà. UPBEAT projektas – tarsi didþiulis, skirtingame laike iðsidëstæs festivalis – turi ir savo nuolatiniø klausytojø. Galima pasidþiaugti nors ir negausia, taèiau labai iðprususia auditorija, su malonumu besiklausanèia net ir sudëtingø ðiuolaikinës muzikos kûriniø.

Lietuvai ðiø metø projekte atstovavo tikrai ádomûs, perspektyvûs atlikëjai, jau ne vienerius metus puoselëjantys kamerinio muzikavimo tradicijas. Tiesa, mûsø ðalis savo jau-

nuosius muzikus siunèia tik treèius metus. 2002 m. Ðiaurës ðalims kartu su pianistu Daumantu Kirilausku prisistatë violonèelininkas Mindaugas Baèkus, 2003-iaisiais – Raimundo Katiliaus styginiø kvartetas, o ðiemet á turà iðvyko Ðarûno Kaèiono vadovaujamas „Vilniaus fagotynas”.

Man teko iðgirsti visus penktojo sezono UPBEAT atlikëjus. Reikia pasakyti, kad kiekvienas tokio pobûdþio koncertas pateikia vis naujø staigmenø. Tai tarsi neiðsemiama versmë – visada yra kûrybingo jaunimo, kuris nepaliauja skleisti naujø idëjø.

Kiekvienas koncertas iðsiskyrë ansambline, þanrine ávairove. Þvelgiant plaèiau, tarsi iðryðkëja bandymas visus koncertus suvienyti dramaturginiu aspektu. Pirmuosiuose dviejuose koncertiniuose turuose dalyvavo ávairiø sudëèiø maþesni ansambliai, o treèiajame – du puèiamøjø instrumentø, iðskirtinai vyriðki, kvartetai. Vasará koncertavo Norvegijos atlikëjai – jauna dainininkë Isa Katharina Gericke (sopranas, Norvegija), kuriai akompanavo puikus visame pasaulyje koncertuojantis pianistas Vebj¸rnas Anvikas, taip pat trombonininkas Marius Hesby, klarnetininkas Andjei Maevski ir gitaristas Andersas Clemensas ¨ienas.

Repertuaras apëmë ávairiø epochø kûrinius – nuo senosios instrumentinës bei vokalinës iki F. Schuberto, G. Fauré, M. de Fallos ir galiausiai – ðiuolaikinës muzikos.

Kovo mënesá Ðiaurës ðaliø klausytojai girdëjo vien instrumentinæ muzikà – estus saksofonininkà Ivo Lille ir pianistà Jorma Tootsà bei merginø styginiø kvartetà ið Ðvedijos Shady Brass (Latvija), Vairis NartiÐs (tuba), Uldis Zilberts (trombonas), Artûrs Bçrziòð (trombonas), Jânis Retenais (trombonas)

„Indra”. Estai pasirinko sudëtingà XX a. muzikos programà (dvi H. Karevos ir E. Denisovo sonatas bei P. Sancano „Maldà” ir Rondo), o ðvedës, atvirkðèiai, pateikë ádomià, spalvingà kûriniø paletæ – W. A. Mozarto, A. Nilssono, A. Weberno kûrinius, taip pat aranþuotas ðvedø liaudies dainas. Ðio projekto dalyviai taip pat yra tarsi savo ðalies ambasadoriai – pristato savo ðalies ðiuolaikinës muzikos tendencijas, tradicijas. Ðtai ðvedþiø pasirodyme labiausiai ástrigo instrumentuotos liaudies dainos, o treèiajame ture dalyvavæs latviø variniø puèiamøjø kvartetas prisistatë kaip savo ðalies brass muzikos naujosios mados kûrëjai – jie neretai á scenà uþlipa vilkëdami sportiniais marðkinëliais, na, o Filharmonijos salëje Vilniuje klausytojus nustebino ðokdami kankanà bei pasakodami linksmas istorijas. Laikydamiesi tradicijos atlikti savo ðalies kompozitoriaus kûriná, jie pasirinko A. Maskato siuità „Vyno ðventë Prancûzijoje”. Vien ið pavadinimo tampa aiðku, apie kà ði muzika…

Su sëkmingu pasirodymu norëtøsi pasveikinti lietuviø kolektyvà – atsinaujinusá „Vilniaus fagotynà”. Visi jo nariai liko be galo patenkinti gastrolëmis po penkias ðalis, kurios dar labiau sustiprino norà bendrai muzikuoti. Fagotininkai dþiaugësi sulaukæ ðiltø publikos vertinimø. Anot ansamblio nario Artûro Mikoliûno, publika ávairiose ðalyse buvo labai panaði nuoðirdumu, bet ne klausytojø gausa. Norvegijoje þmonës esà nelabai mëgsta vaikðèioti á tokius koncertus, o ðtai Talino koncertø rûmø Didþioji salë buvo pilnut pilnutëlë, panaðiai kaip ir Rygoje. „Vilniaus fagotyno” pasirinkta programa buvo gana sudëtinga, bet ádomi. Man ið visos programos labiausiai ástrigo lietuviø autoriaus Vidmanto Bartulio kompozicija „Vakarykðtei dienai”.

Penktà sukaktá ðvenèiantis UPBEAT ðiø metø rugpjûtá Estijos „Glasperlenspiel” festivalyje pristatys ir ankstesniø sezonø atlikëjø bei programø. Ðiame festivalyje taip pat dalyvaus ir lietuviai Mindaugas Baèkus bei Daumantas Kirilauskas.

Belieka pridurti, jog visi, kuriems artima kamerinë muzika, ir vël nekantriai lauks naujojo sezono. Ádomu, kuo gi penkiø ðaliø jaunimas nustebins kitàmet?

Rûta MIKELAITYTË

Ðiaurës Lietuvos muzikos festivalio

BIRÞAI 2004 kalendorius

Liepos 10 d., ðeðtadienis, 16 val.

Birþø pilis

PRADEDAMASIS KONCERTAS Petras Geniuðas, fortepijonas Programoje: F. Schubert Liepos 11 d., sekmadienis, 16 val.

Birþø pilis

Rygos saksofonø kvartetas Programoje: R. Dubra, A. Piazzola, M. Mower Liepos 31 d., ðeðtadienis, 16 val.

Birþø pilis

Þivilë Karkauskaitë, fortepijonas Mindaugas Urbaitis, kompozitorius Programoje: I. Albeniz, O. Messiaen, M. Nyman, G. Ligeti, M.Urbaitis, J. Adams Rugpjûèio 1 d., sekmadienis, 13 val.

Birþø evangelikø reformatø baþnyèia

Vilniaus vokalinis sekstetas Programoje: J. S. Bach, V. Nees, J. Hoybye Rugpjûèio 7 d., ðeðtadienis, 16 val.

Birþø pilis

Vilma Pigagaitë, sopranas Virginija Daugirdienë, fortepijonas Sonata Zubovienë, fortepijonas Rokas Zubovas, fortepijonas Programoje: F. Schubert, R. Schumann, F. Liszt, H. Berlioz Rugpjûèio 13 d., penktadienis, 18 val.

Birþø pilis

Þavingos Wolfgango muzikinës iðdaigos...

Irena Bespalovaitë, sopranas Deividas Staponkus, baritonas Rûta Mikelaitytë, fortepijonas Programoje: iðtraukos ið W. A. Mozarto operø Rugpjûèio 27 d., penktadienis, 18 val.

Birþø pilis

Auðra Liutkutë, sopranas Viktorija Zabrodaitë, fleita Vilma Rindzevièiûtë, fortepijonas Pianistø trio: Vilma Rindzevièiûtë Kæstutis Grybauskas Giedrë Gabnytë Programoje: C. Czerny, C. Galos, W. A. Mozart, G. Rossini, W. Kramer, J. Benedict, H. Bischop Rugsëjo 4 d., ðeðtadienis, 16 val.

Birþø ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèia

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevièius Dirigentas Modestas Pitrënas Zbigniev Levicki, smuikas Programoje: L. van Beethoven, W. A. Mozart, A. Dvorak, P. Dukas Rugsëjo 11 d., ðeðtadienis, 16 val.

Birþø ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèia

Petras Vyðniauskas, saksofonas Bernardas Vasiliauskas, vargonai Programoje: A. Vivaldi, M. Reger, T. Albinoni Rugsëjo 18 d., ðeðtadienis, 16 val.

Birþø pilis

Baigiamasis koncertas Asta Krikðèiûnaitë, sopranas Dainius Puiðys, baritonas Èiurlionio kvartetas: Jonas Tankevièius, I smuikas Darius Dikðaitis, II smuikas Gediminas Daèinskas, altas Saulius Lipèius, violonèelë Z Viktoras Gerulaitis, muzikologas Programoje: L. van Beethoven, F. Schubert, F. Mendelssohn-Bartholdy

Trio „Grazioso”:

Muzikos barai /15

Paþintis Milda CELIEÐIÛTË „Að labai laimingas, kad ðiuo metu esu èia”, – pasakoja smuikininkas Martynas Ðvëgþda von Bekkeris, paskutinius 15 metø praleidæs Hamburgo ir Paryþiaus konservatorijose bei koncertø salëse. Klasikinës muzikos festivalio „Alternatyva” direktorius, Lietuvos muzikos akademijos dëstytojas sutiko pasidalyti mintimis apie pirmuosius darbo LMA metus bei smuikininko kelià ðiandien.

“Myliu pasaulá ir þmones...”„

– Tikriausiai jûsø daug kas klausia, kodël gráþote ir kodël bûtent dabar.

Kà atsakote?

– Tarp kitko, kodël gráþau dabar, manæs dar niekas neklausë. Að tikrai noriu bûti èia tuo metu, kai einame á Europos Sàjungà, kitus aljansus, – juk daug kas keisis.

Tad ir gráþau, kad bûèiau kartu. Noriu turëti savo nuomonæ, pats gerai þinoti, kas vyksta, o ne klausytis, kà man pasakoja.

Að labai laimingas, kad ðiuo metu esu èia.

– Man labai jauku, nes visus dëstytojus paþinojau jau anksèiau. Pavyzdþiui, jaunosios kartos dëstytojai Ingrida Armonaitë arba Jonas Tankevièius yra tik pora metø uþ mane vyresni. Man studijuojant, kai kurie ið jø buvo kà tik gráþæ ið Maskvos, pradëjæ dirbti asistentais. Visà vyresnæ mûsø profesûrà að paþástu taip pat dar nuo studijø metø – nuostabûs santykiai buvo ir studijuojant, ir dabar, kai gráþau. Nejauèiu jokio diskomforto.

– Ðiuo metu Akademijoje jau turite savo smuiko klasæ. Esate reiklus dëstytojas?

– Taip. Yra labai daug sudëtiniø daliø, kurias reikia iðmanyti norint mokëti tvardytis scenoje. Esu reiklus sau ir kitiems.

Laikas parodys, ar jau spëjau paþinti savo studentus. Að tikrai á juos gilinuosi. Að apskritai myliu pasaulá ir þmones.

– Kà sakytumëte studentui, jei kon-

„I love the world and people…” „I am very happy to be here now,” says the violinist Martynas Ðvëgþda von Bekker, the director of the Alternative Classical Music Festival and a teacher at the Lithuanian Academy of Music, who has lived and played in Hamburg and Paris for the past 15 years. In his interview, he talks about his career as a violinist and his first year of teaching at the Academy, his years of studies in Lithuania and abroad, the profession of a violinist, the Lithuanian and other violin schools, and the Lithuanian violin music that he recorded on his first CD, released in France in 1997.

Milda CELIEÐIÛTË

Muzikos barai /16

Audroniaus ÞYGAVIÈIAUS nuotr.

– Jûs pats mokëtës LMA. Kol buvote svetur, ji pasikeitë. Ar jums jauku èia gráþus?

Martynas Ðvëgþda von Bekkeris

certas nepasisektø?

– Po kiekvieno koncerto bûna labai konkreti analizë. Viena, kai matau studentà ið arti, klasëje, ir visai kas kita, kai stebiu já scenoje. Tada matyti visai kiti dalykai: polëkis, artistiniai gebëjimai, charakterio bruoþai, temperamentas, laisvumas, kolegiðkumas – kaip reaguoja á pianistà.

Stebëdamas studentà scenoje, að dirbu ir mokausi suprasti, ko nepadariau. Labai aiðkiai ryðkëja kryptis, kaip reikës dirbti ateityje.

– Galbût iðduotumëte keletà kûriniø, kuriuos, jûsø manymu, bûtina pagroti kiekvienam profesionaliam smuikininkui?

– Smuikininkas turi bûti grojæs visas Johanno Sebastiano Bacho sonatas ir partitas smuikui solo. Visas. Galbût ne scenoje, bet bent klasëje. Taip pat bent pusæ Niccoló Paganini kaprisø (þinoma, prieð tai reikia

groti ávairiausius etiudus). Pagrojæs apie 12 kaprisø, jau bûsi susipaþinæs su skirtingomis smuiko technikos rûðimis. Bûtina moderni muzika smuikui solo, kad þmogus pajustø ir susidorotø su dabartine erdve. Tai reikalauja kûrybingumo, nes nëra jokiø kanonø – reikia suvokti paèiam, kaip pateikti ðiuolaikinæ muzikà, kad publika jà suvoktø. Didþiausias pluoðtas virtuoziniø romantiniø, barokiniø, impresionistiniø koncertø... Be to, koks smuikininkas be kamerinës muzikos? Kiekvienas turëtø bûti susipaþinæs su visomis Brahmso sonatomis, bent puse Beethoveno, Mozarto, Schuberto sonatø... O kà tada daryti be Debussy ir impresionizmo?..

Að pats visada, jei tik turiu progà, stengiuosi rinktis tai, ko dar negrojau, tai kaip iðbandymas. Reikia pagroti kuo daugiau ávairesniø kûriniø, þinoma, pasiekiant toká lygá, kada atmintyje lieka tam tikri rëmai.

Kûriná grojant po keleriø metø jis atgis. Visa kita redaguoja ir sutvirtina laikas.

Rinkdamas programà savo studentams pirmiausia klausiu, kà jie nori groti.

Paskui – kodël? Tariamës. Ðioje srityje mano klasëje nëra jokios diktatûros.

– Ar turëdavote praðymø savo dëstytojams?

– Ko gero, buvau dràsesnis uþ kitus.

Gal dëstytojai tuomet bendravo ne taip demokratiðkai ir bijodavo mus pripaþinti jau kaip jaunas asmenybes. Tai taip pat priklauso nuo þmogaus: yra gabesniø ar darbðtesniø studentø. Kartais maþesniø gabumø, bet darbðtus þmogus padaro daugiau negu gabus tinginys. Antra, labai svarbu darbo atmosfera, kad norëtøsi kuo greièiau ir geriau atlikti uþduotá.

– Vienas jûsø dëstytojø – Raimundas Katilius. Ar niekada nesusimàstëte, jog ið jûsø tikimasi Katiliaus tradicijø pratæsimo?

– Turëjau daug dëstytojø. Tiesiog norëjau gráþti ir dirbti, o ðità dalykà man primetë – að apie tai net negalvojau.

Labiausiai norëèiau, kad visi þmonës, kurie pas mane mokosi, bûtø profesionalai. Jei jie netaps solistais, kamerinës muzikos atlikëjais arba orkestrantais, galbût jie taps muzikologais, kritikais. Jie turi ir tiksliai suprasti, apie kà kalbama. Að tiesiog reikalauju kokybës, disciplinos ir visiðko ásigilinimo á darbà, kurá mes darome.

Bûsiu laimingas, jeigu paruoðiu ir gerà amatininkà: gal jis vaþiuos á provincijà ir þinos, kaip dëstyti mokiniams. Tai yra labai svarbu. Svarbiausia, kad tuo metu, kai mes dirbame, darbas bûtø rimtas.

– Ko dabar labiausiai trûksta jauniems Lietuvos smuikininkams?

– Pasakysiu, kas man nepatinka. Vis dëlto maþai kas turi graþø garsà arba tonà.

Smuikas turi bûti kaip balsas, kaþkas labai patrauklaus ir malonaus, o ne kaþkoks zirzëjimas, kniaukimas, draskymas... O daugiausia krinta á akis tai, kad grojama labai „neðvariai”. Tai jau yra nacionalinë katastrofa – garbës þodis! Þinau, kaip sudëtinga dirbti su maþais vaikais, nes pats esu tai daræs, taèiau dabar tam neturiu galimybiø. Ið esmës að labai norëèiau su dëstytojais ið muzikos mokyklø, konservatorijø aptarti bendrus dalykus. Mielai pasidalyèiau savo þiniomis – man tikrai negaila – kad kartu pakeltume Lietuvos smuikininkø lygá.

– Kuo stengëtës sekti, kai mokëtës?

Kokie buvo jûsø smuikininkø idealai?

– Man labai patiko Fritzo Kreislerio elegancija, jo garsinis bei spalvinis subtilumas ir lengvumas. Vaikystëje þavëjausi Jaschos Heifetzo virtuoziðkumu – tai, kà darë Heifetzas, buvo smuiko revoliucija.

Eidavau ið proto nuo Yehudi Menuhino

filosofinio màstymo. Jis be jokio patoso, be draskymosi, labai santûriai, bet labai subtiliai girdëjo muzikà. Kurá laikà man darë áspûdá Itzhako Perlmano bravûriðkumas, taèiau vëliau nublanko, nes pamaèiau, jog jis, kaip tikras amerikietis, mëgo ðou, o man tai ne prie ðirdies – kartais tinka, bet ne visàlaik.

Daugiausia klausausi senøjø smuikininkø: jø áraðai ið gyvø koncertø, beveik nëra karpymø. Labai gerai esu susipaþinæs su Menuhino áraðais, kai jam buvo 16–17 metø, turiu Eugène’o Ysaÿe, Pablo Sarasate’s, Leopoldo Auerio áraðø. Galëèiau minëti ir visà rusø plejadà. Taip pat norëèiau iðskirti prancûzø smuikininkæ Ginette Neveu – apie jà ne daug kas þino. Ji Davido Oistracho vienmetë, þuvo per lëktuvo avarijà bûdama gal trisdeðimt ðeðeriø metø.

Tai fantastiðka smuikininkë, spëjusi áraðyti Ernesto Chaussono Poemà, Maurice’o Ravelio „Èigonæ”, Jeano Sibeliaus Koncertà smuikui. Klausau ankstesnës kartos þmoniø, kuriems dar taip nerûpëjo pasaulinë karjera, jie tiesiog gyveno muzika, buvo nuoðirdûs ir labai iðtikimi.

Muzikos atlikimas, þinoma, yra ir amatas, ir specialybë, bet svarbiausia – gyvenimo bûdas. Ir tà turëtø suprasti tie, kurie renkasi ðità kelià. Èia niekada nebus atostogø, niekas per daug netapðnos per petá, o ir pats niekada gyvenime iki galo laimingas nebûsi.

– Ar prisimenate savo pirmàjà pamokà?

– Prisimenu. Kaip tik ðitame kambaryje, kuriame dabar esame. Sëdëjo moèiutë, buvo toks maþas smuikelis, ir ji trumpai, gal minutæ, parodë, kaip já laikyti, truputá patvarkë pirðtus. O að jau laimingas!

Buvau pripratæs prie smuiko, juk pas moèiutæ ateidavo Vytas Mikeliûnas (dabar, beje, geriausias Lietuvos dþiazo smuikininkas), taèiau man smuikas atrodë paukðèiø kalba, suaugusiøjø reikalai. Galø gale man leido pabandyti! Pro ðalá eidamas senelis (dirigentas Povilas Bekkeris) sako: „Þiûrëk, þiûrëk, kaip jis atrodo? Na, Martynai, pasirodyk!”

Atsimenu, stovëjau, ir atrodë, kad visas pasaulis yra mano rankose.

– Ar galëtumëte iðskirti kelis kûrinius, kurie svarbûs jûsø gyvenime: brangiausi, reikðmingiausi, ádomiausi?

– Dar ketvirtoje klasëje nuostabus pedagogas Tadas Ðernas uþdavë kûrinëlá „Auðra virð upës” – turintá dþiazo elementø, glissando ir t. t. Padarë didþiulá áspûdá.

Tada pagalvojau, kokie laimingi turëtø bûti dþiazo atlikëjai.

Paauglystëje, kai jau grodavau valandø valandas, gal aðtuonis mënesius „kaliau„ Giuseppe’s Tartini „Velnio treles„.

Pamenu, mano moèiutë (Emilija Strazdai-

të-Bekkerienë) parodydavo porà kartø ir sakydavo: „Tu supranti, kad neskamba?

Kad tavo treliukai netraðkantys? Kad tempe nieko nëra?” O paskui, kai að iðsigandau, kad niekas neiðeina, tai ji sako: „Imkim du taktus; kai juos iðmoksim, tada bus aiðku, kaip groti visas „Velnio treles”. Þinoma, buvo sunku, bet að uþsispyriau ir tai padariau.

Dar padarë áspûdá W. A. Mozarto Koncertas smuikui ir orkestrui A-dur, kai mokiausi pas prof. Raimundà Katiliø. Atsimenu – po vienà natà. Kaip ji prasideda, koks vidurys ir kaip baigiasi. Vienas stryko patraukimas deðimt kartø – ir vis ne taip.

Ið esmës að dabar dirbdamas su studentais bandau kartoti tà patá, nes þinau, kad kokybës be to nebus.

Studijø metais, mokydamasis Hamburgo muzikos ir teatro konservatorijoje, Marko Lubotsky klasëje, ruoðiausi tarptautiniam J. Brahmso konkursui ir grojau Brahmso Koncertà. M. Lubotsky nëra ið tø dëstytojø, kurie dirba su viena nata po deðimt kartø – að jam grodavau koncertà nuo pradþios iki galo. Dëstytojas sakydavo abstrakèias pastabas. Ávyko lûþis – prasidëjo darbas su savimi. Manau, tada ir tapau tikru studentu.

– Kas yra mokytojas ir mokinys?

– Mokytojas ir mokinys? Man tai yra dvi asmenybës, kurios susitinka labai trumpam laikui. Jos visiðkai nepriklausomos nuo amþiaus – reikia nepamirðti, kad mokytojas gali bûti ir jaunesnis uþ mokiná, – tai labai daug duoda. Taigi tai du þmonës, kurie su meile, iðtikimybe ir pagarba stengiasi perimti ir perteikti tai, á kà yra gilinamasi, stengiasi dalytis þiniomis. Mokytojas ir mokinys – dalijimasis pasaulio paþinimu, bendras ieðkojimas, – tai nuostabu.

– Ar pripaþástate, kad yra rusiðkoji, vakarietiðkoji, kitos smuiko mokyklos?

– Taip, bet visø mokyklø pagrindas – techninis atlikimas, kuris daþnai lemia stiliaus pokyèius. Bet kokios mokyklos po to nublanksta, nes kiekvienas tikras muzikas ieðko paèiø geriausiø dalykø visame pasaulyje. Jei paklausysite þymiausiø atlikëjø, jûs suprasite, kad tai negali bûti viena arba kita mokykla, – tie þmonës yra tiesiog labai plataus poþiûrio á pasaulá ir á menà, daþnai net jø gyvenime ta stilistika keièiasi. Mokykla nëra rezultatas, tai yra þaidimo taisyklës. Vëliau tai susilieja su asmenybe, kiekvienas randa savo asmeniná stiliaus, þanro ar formos supratimà.

– Vis dëlto ar priskirtumëte save kuriai nors mokyklai?

– Að gerai þinau, kad visa mano garsinë paletë, garso iðgavimo bûdas ir formavimas yra èekiðka mokykla, kurià að gavau

Muzikos barai /17

Paþintis

– Ar esate galvojæs, kad galëtumëte groti ir kitu instrumentu, ne smuiku?

– Að daþnai galvodavau apie altà.

Labai pavydþiu altininkams jø do stygos – visàlaik galvodavau, kaip man èia jà uþsitempus. Studijuodamas orkestrantø praðydavau duoti pagroti altu. Mano didelë ranka, ilgi pirðtai, ir altas man yra patogus instrumentas.

O jei dar atviriau – tai violonèelë. Ið esmës man labai patinka bosai.

Altas labai imponuoja, nes tai yra visiðkai kitas instrumentas. Svarbi tema: daþnai Lietuvoje manoma, kad jei nepavyko smuikininkas, tai tegul groja altu. Tai nusiþengimas. Jau yra maþø altø, muzikantai turëtø pradëti nagrinëti ðá instrumentà nuo vaikystës, nes jo visiðkai kitas tembras, kito storumo stygos, didesnis rezonanso korpusas. Alto dvasia ateina ið viduramþiø, ið viola da gamba – tai visai kitas pasaulis.

– Taèiau daug smuikininkø groja ir smuiku, ir altu. Gal ir jûs tai ágyvendinsite?

– Jei kada nors pasitaikys proga, mielai.

Manau, tada að eisiu pas kolegas á Akademijà ir praðysiu paskolinti instrumentà.

Tai bûtø ið tikrøjø labai ádomu. Taèiau tada reikëtø bent vienà kartà scenoje kaþkà pagroti altu – nenorëèiau tik probëgðmais iðbandyti. Vadinasi, tuo metu að tikrai atsisakysiu pusantro ar du mënesius liesti smuikà. Jûs suprantate, kad tai yra iðtikimybës reikalas?

– Kaip manote, ar esate fanatikas?

– Tikrai ne. Að tai laikau ligos poþymiu. Ðiame pasaulyje labai daug sudëtiniø daliø, ir mes negalime liguistai apsiriboti kaþkokia viena. Tai per siaura, tarsi akiø pridengimas lenktyniniams þirgams, kad jie bëgtø á prieká – bëgimas, nematant peizaþo, to, kas dedasi aplinkui. Manau, neverta.

– Savo pirmajai kompaktinei plokðtelei, 1997 m. iðleistai Prancûzijoje, pasirinkote lietuviø kompozitoriø kûrinius smuikui solo...

– Tada, kai buvau jaunesnis, man atrodë, kad bûtinai reikia iðleisti plokðtelæ.

Dabar manau, jog gyvenant Paryþiuje

Muzikos barai /18

uþsinorëti iðleisti savo plokðtelæ yra na, pavadinkime, dràsus þingsnis. Tiesà sakant, bûèiau grojæs visokià muzikà. Atrodë, manæs dar nepaþásta pianistai, jiems neapsimoka su manimi groti. Orkestro áraðui taip pat negausiu. Tada galvojau apie Bélos Bartoko, Sergejaus Prokofjevo, gal Niccoló Paganini ar Ernsto kûrinius smuikui solo.

Viename uþdarame vakare man pasiûlë áraðinëti. Taèiau pasakë, jog rinka jau perpildyta þinomø kûriniø, ir paklausë, ar neturëèiau ko nors ið lietuviø kompozitoriø kûriniø smuikui solo. Tuo metu, iðskyrus Vytauto Barkausko Partità smuikui solo, að nebuvau nieko grojæs. Pakëliau ant kojø visà Vilniø, suplaukë kûriniai. Man buvo labai aiðku, kad Eduardo Balsio Koncertas smuikui solo bus geriausias kûrinys plokðtelëje – taip ir ávyko. Gidono Kremerio grota Barkausko Partita smuikui solo jau buvo þinoma, að jà interpretavau savaip.

– Ið tiesø Vytauto Barkausko Partità smuikui solo grojote skirtingai nei kiti atlikëjai. Sakykite, ar pasirinkæs kûriná klausote jo áraðø?

– Niekada. To sau tiesiog neleidþiu. Þinoma, að irgi kopijuoju, ir tai yra normalu – kiekvienas pameistrys kopijuoja meistrà, kad galø gale juo taptø. Taip elgiuosi vien dël to, kad surasèiau savo logikà, ji turi visiðkai atitikti mano charakterá, mano norus, mintis, galø gale technines galimybes.

Að turiu likti patenkintas savo sprendimu.

– Kiek racionalumo ir kiek emocijos scenoje?

– Að pripratæs eiti á scenà nusiteikæs, jog racionalumo aðtuoniasdeðimt procentø, o dvideðimt að palieku sau – emocijai: suplanuotoms kulminacijoms, spalvoms ir t. t. Bet su ta nuostata að einu á scenà. Scenoje turiu turëti 3,5 minutës savikontrolei, jog að þinau, kur esu, per pirmàsias minutes iðsiaiðkinu, kaip sklinda garsas, ar jis uþpildo erdvæ. Per tà laikà arba uþsimezga, arba neuþsimezga kontaktas su publika. Po to jau sakau sau, kad galiu atsiduoti emocijoms. Þinoma, muzika turi loginius rëmus, bet be emocijø ji yra mirusi.

– Jûsø senelis Povilas Bekkeris vadovavo orkestrui. Galbût taip pat turite minèiø suburti orkestrà ar ansamblá?

– Ne, tikrai ne. Að noriu likti smuiko srityje. Man labai ádomu bendradarbiauti su orkestrais ir dirigentais. Su orkestru esu grojæs ne vienà kartà ir labai gerai iðmanau tà darbo specifikà, bent jau kaip solistas. Taèiau dirigento darbas, orkestro faktûra: juk tai – dvideðimt penkios eilutës, trys taktai per puslapá – ir jie verèia puslapá! – að to neásivaizduoju. Gal ir labai ádomu, bet tam esu, ko gero, negabus.

– Ar gali kisti klasikos atlikimo tradicijos?

– Ádomus klausimas. Yra muzikø, kurie sako: kaip mes galime dabar átikinti visus kitus ir átvirtinti koká nors autentiðkà atlikimà? Kaip að galiu pasakyti, kad J. S. Bachà reikia taip groti, jei að negirdëjau – negirdëjau, kaip grojo Bachà, kai jis buvo gyvas?

Juk tada nebuvau. Galiu tiktai analizuoti tekstà. Iðanalizavæs, sugebëjæs já ágyvendinti techniðkai, galiu matyti kompozitoriaus mintis. Tada kyla klausimas, ar að tikrai jas matau – gal að nieko nematau, galima didþiai klysti. Reikia ieðkoti vidurio tarp to, kas paraðyta natose, ir savo galimybiø bei skonio. Norëèiau pabrëþti, jog turi iðlikti Muzika didþiàja raide kaip ðventas reikalas. Negalima spekuliuoti ir pataikauti publikai. Labai blogas kelias, kai pradedama ruoðti kûrinius specialiai aplodismentams. Þmogus, kuris atlieka muzikà, turi jaustis patogiai ir tai daryti su didþiausiu malonumu ir meile. Jei mes darome kaþkà per jëgà, nepatogiai, verèiami, – toká pat prieskoná perduodame klausytojui. Tada jokio gero jausmo ir nelieka.

– Aèiû uþ pokalbá. n

Sunkiausios minutës – kultûros valdininkø abejingumas ir trukdþiai svajoniø muzikai suskambëti

– Ar mëginote kurti muzikà?

– Dabar sukûriau vienuolika miniatiûrø, tai ciklas „Le son et la parole” (pranc. „Garsas ir þodis”). Ðis kûrinys – tai etapas, kurá praleidau Paryþiuje su labai gera drauge Ugne Karvelis.

– Jûs kartais ir pieðiate...

– Esu menininkø sûnus – tëvas ir sesuo yra dailininkai, mama – scenografë. Þodþiu, prie spalvø, teptukø, pastelës, prie guaðo, kreideliø ar temperos esu pripratæs.

Dailë artima nuo pat vaikystës. Dabar tai mano hobis – pieðdamas pasijauèiu vël vaiku. Kai gaunu laiko, vietos, gero popieriaus, – vël pradedu „terliotis”. Man tai labai ádomu.

Audroniaus ÞYGAVIÈIAUS nuotr.

ið senelës Emilijos Strazdaitës-Bekkerienës. Vëliau, T. Ðernui iðvykus á Suomijà, patekau pas nuostabià dëstytojà Emilijà Armonienæ, kuri prieðkario metais taip pat buvo mano senelës mokinë, taigi – vël Prahos mokyklos pradmenys. Aiðku, iðmanau rusiðkàjà mokyklà, su kuria supaþindino R. Katilius, taèiau jis jau buvo susiformavusi asmenybë ir tai pateikë per savo prizmæ.

Hamburge patekau pas M. Lubotsky, kuris taip pat yra Maskvos atstovas, taèiau jis daugiau kalbëjo apie europiná muzikos skoná, ypaè apie Beethovenà, Mozartà, J. S. Bachà.

Sugráþtanti kompozitoriaus Jurgio Karnavièiaus kûryba Tiems, kurie kompozitoriø Jurgá Karnavièiø (1884–1941) tepaþásta kaip operos „Graþina” autoriø, pastaruoju metu tenka patirti reikðmingø impulsø puoselëjant platesnæ, nuodugnesnæ paþintá su ðiuo kompozitoriumi. Vienas jø – vertinga neseniai pasirodþiusi muzikologës Jûratës Burokaitës parengta monografija „Jurgis Karnavièius”, aprëpianti ðio menininko gyvenimo ir kûrybos kelià, laiðkus, straipsnius apie kûrybà, amþininkø atsiminimus. Kitas – geguþës 5 d. Chodkevièiø rûmuose ávykæs J. Karnavièiaus 120-osioms gimimo metinëms skirtas kamerinës muzikos koncertas „Vakarai Eðero namuose”, palydëtas muzikologës Onos Narbutienës bei ðiø eiluèiø autorës komentarø. Tenka pripaþinti situacijos paradoksalumà – Karnavièiø dinastijos nariai (pradedant kompozitoriumi, vëliau jo sûnumi pianistu, pedagogu, ilgameèiu Konservatorijos rektoriumi, o dabar jau anûku – pianistu, kameriniø ansambliø dalyviu, fortepijono dëstytoju) lydi jau tris Lietuvos muzikø kartas, ir lydi jas ryðkiai paþenklindami savo kûrybine, kitokia profesine veikla, taèiau vyriausiojo, kompozitoriaus Jurgio Karnavièiaus, kûryba ligi ðiol tebëra aktyvaus muzikinio gyvenimo nuoðalëje, vertinama tik siauro jos gerbëjø, þinovø ratelio.

Ir ið tiesø tàvakar uþteko nedidelio pluoðtelio J. Karnavièiaus muzikos, kad suvoktume, jog toji muzika privalo sugráþti á mûsø atlikëjø repertuarà, kad ji tikràja ðio þodþio prasme yra gyva, kad ji solidþiai uþpildo tarpukario lietuviø kamerinës kûrybos niðà, prasmingai sutvirtina jos profesionaløjá lygmená.

Kûrybiná kelià tradiciðkai pradëjusio variacijomis, sonata, romansais, styginiø kvartetu, vos tik baigusio Peterburgo konservatorijà ir sëkmingai pradëjusio joje dëstyti J. Karnavièiaus gyvenimo tëkmæ nelauktai sudrumstë Pirmasis pasaulinis karas. 1914 m. vasarà jis paðaukiamas á kariuomenæ, po metø patenka á nelaisvæ. Iðlaikyti dvasinæ pusiausvyrà jam padeda muzika ir groþinë literatûra, kuri vis akivaizdþiau skverbiasi á jauno kompozitoriaus dvasiná pasaulá, daro poveiká muzikinei kûrybai, ákvepia naujas kompozicijas, kitàsyk lemia net jø þanrà ar formà. Belaisviø stovykloje Jozefsðtate J. Karnavièius grieþë altu kameriniuose ansambliuose, komponavo – paraðë simfoninæ poemà „Ulalume”, du Kaprisus smuikui solo bei visiðkai naujo þanro kûriná – kameriná koncertà „Vakarai Eðero namuose” (pavadinimas atkeliavæs ið E. A. Poe apsakymo). Tai ciklinë kompozicija, sudaryta ið savarankiðkø skirtingø þanrø kûriniø, atliekamø nustatyta tvarka vieno vakaro metu, taèiau interpretuojamø ir atskirai. Ðá konkretø kameriná koncertà sudarë Antrasis styginiø kvartetas d-moll, Poema violonèelei ir fortepijonui bei ðeðiø romansø ciklas pagal anglø

Vakaro metu prisiminta autentiðka 1928 metø koncerto programa

simbolisto poeto P. B. Shelley tekstus. Ne tik pavadinimas susiejo J. Karnavièiaus ir E. A. Poe kûrinius. Juos jungë ir pati muzikinio-poetinio vakaro idëja, ir paslaptinga, neramios nuojautos, dvasinës átampos bei ilgesio kupina atmosfera, ir, ko gero, tam tikri siuþetiniai, programiniai momentai, kuriø pats kompozitorius, deja, nëra plaèiau komentavæs.

Jau po gero deðimtmeèio galutinai gráþæs á Lietuvà J. Karnavièius bûtent ðia cikline kompozicija prisistatë gana santûriai já vertinusiai lietuviø muzikinei bendruomenei: 1928 m. geguþës 23 d. Kauno muzikos mokyklos salëje ávyko kompozitoriaus autorinis koncertas „Vakarai Eðero namuose”. Beje, jau ir iki tol J. Karnavièius turëjo palankià progà atskleisti savo profesionalumà – Lietuvos Nepriklausomybës deðimtmeèiui parengë È. Sasnausko kantatos „Broliai” bei V. Kudirkos „Tautiðkos giesmës” instrumentuotes simfoniniam orkestrui, tà patá vakarà skambëjo ir vienas jo paties simfoninis opusas „Lietuviðkoji fantazija”. Taèiau kamerinis koncertas „Vakarai Eðero namuose” tapo visais atþvilgiais reikðmingu debiutu, sutelkusiu rimtas menines vietiniø atlikëjø pajëgas (dainavo Vincë Jonuðkaitë, grieþë smuikininkai V. Motiekaitis, L. Hajoðas, altininkas A. Ambramsonas, violonèelininkas V. Strughofas, fortepijonu skambino L. Dauguvietytë-Malko), paskatinusiu pasitikëti neseniai ið Sovietø Sàjungos reemigravusiu kompozitoriumi. Netrukus vis daugiau J. Karnavièiaus kûriniø buvo átraukiama á tuo metu Kaune rengiamø koncertø repertuarà.

Tegu sureikðmintas apvalios kompozitoriaus gimimo metiniø sukakties, taèiau labai laiku (nors net po 76 metø) ðis kamerinis koncertas „Vakarai Eðero namuose” buvo pakartotas Vilniuje, oficialiai pristatant J. Burokaitës monografijà „Jurgis Karnavièius”. Muzikà interpretavæ atlikëjai – Èiurlionio kvartetas, solo grieþæs jo violonèelininkas S. Lipèius, dainininkë S. Stonytë, pianistas J. Karnavièius – susidûrë su nelengva menine uþduotimi, iðkylanèia tais atvejais, kai partitûros per ilgai uþsiguli archyvuose, kai tenka visiðkai savarankiðkai kurti jø interpretaciná pavidalà, formuojamà meninës nuojautos ir erudicijos. Kita vertus, kas gali bûti ádomiau kurianèiam atlikëjui, kurio valioje nupûsti nuo tø partitûrø visas laiko apnaðas ir áskelti joms kaitrià gyvybës þieþirbà, gebanèià nulemti tolesná kûriniø likimà, jø statusà koncertinëje praktikoje. Kiekvienas ið skambëjusiø opusø ið tiesø suþadino vidinæ klausytojø iniciatyvà (kurià paliudijo po vakaro daþname pokalbyje, áspûdþiø aptarime girdëtas leitmotyvas) plaèiau atverti J. Karnavièiaus kûrybinio palikimo erdvæ, juoba dabar visas ðis palikimas nuosekliai ir kruopðèiai suregistruotas muzikologës J. Burokaitës knygoje. Klausydami monumentalaus Antrojo kvarteto, atliekamo Èiurlionio kvarteto stygininkø, pajutome J. Karnavièiaus gebëjimà valdyti ansambliðkumo proporcijas, harmoninës kalbos iðraiðkà, jungti ekspresijà ir poetiðkumà.

Sudëtingas kûrinio tekstas bei dramaturginis reljefas – vertinga medþiaga, reprezentuojanti ir grieþianèio ansamblio meistriðkumà, ir paèià lietuviø kvartetinæ muzikà. Dar iðraiðkingiau bylojo Poema violonèelei ir fortepijonui, palytëta vëlyvojo romantizmo pasaulëjautos, iðsiskleidusi intymiu, vidinio temperamento ir lakios vaizduotës potëpiø prisodrintu dviejø instrumentø dialogu (atliko S. Lipèius ir J. Karnavièius). Tad atitinkamoje ðviesoje iðryðkëjo ir vienam J. Karnavièiaus mokiniø V. Indrikoniui, studijavusiam pas já muzikos teorijà, priklausantys prisiminimø sakiniai, uþfiksuoti minëtoje knygoje: „Nei iki jo, nei po jo neteko sutikti tokio iðsilavinusio, tokio apsiskaièiusio dëstytojo, jo erudicija dar ir dabar stebiuosi”.

Vakaro pabaigà áprasminusios ðeðios vokalinës miniatiûros pagal P. B. Shelley eilëraðèius atskleidë, ko gero, stipriausiàjà kompozitoriaus J. Karnavièiaus ypatybæ, formuotà plaèiø muzikos ir literatûros interesø, uþsienio kalbø mokëjimo.

Kontrasto principu gretinami romansai áamþino autoriaus gebëjimà savitai girdëti poetinës ir muzikinës minties sàskambius, balso ir fortepijono ansamblio vientisumà, amato ágûdþiø ir estetinës pajautos sambûvá. S. Stonytës ir J. Karnavièiaus parengtas ciklas, ðákart interpretuotas lietuviø kalba (vertimas A. Kalinausko), prabilo turtinga menine forma, subtiliai suvoktu daugiaplaniu dramatizmu bei stiliaus autentiðkumu.

Parengti minëtus romansus originalo kalba duetui jau bûtø kito koncerto uþduotis, o gerø impulsø patyrusiai publikai – dar vienas svarus argumentas puoselëti paþintá su vertinga, taèiau dar neávertinta, bet – tikëkime – sugráþtanèia kompozitoriaus Jurgio Karnavièiaus kûryba. n Vytautë MARKELIÛNIENË

Muzikos barai /19

Sukaktis

Vlado Jakubëno 100-øjø gimimo metiniø minëjimai V Rita NOMICAITË

ladislavas Jonas Jakubënas (1904 m. Birþuose–1976 m. Èikagoje) buvo verþlus keliuose muzikinio gyvenimo baruose.

Todël neturëtume stebëtis, kad jis teparaðë maþdaug 90 muzikos kûriniø. Tarp jø – 3 simfonijos, 34 kûriniai chorui, 31 solo daina, 7 kûriniai kameriniams ansambliams, 13 opusø fortepijonui (skaièiuota pagal L. Tamulytës-Venclauskienës sudarytà Jakubëno kûriniø sàraðà, 1994 m. paskelbtà tos paèios muzikologës sudarytame leidinyje „Vladas Jakubënas: straipsniai ir recenzijos”). Kita Jakubëno gausios veiklos sritis – straipsniø raðymas. Jie raðyti ávairios paskirties leidiniams – knygoms, ávairiems bukletams, periodikai. Pastarajai Jakubënas paraðë daugiau kaip 1000 straipsniø, suregistruoti straipsnius kitiems leidiniams – ilgiau trunkanti uþduotis.

Tiek minint Jakubëno 90-metá, tiek ir ðiemet vël tenka aiðkinti, kad Jakubëno negalima laikyti pianistu tradiciðkai profesine prasme. Nors Rygos konservatorijoje ðalia kompozicijos jis mokësi fortepijono, bet negavo ðios specialybës baigimo diplomo – pianistiniai Jakubëno gebëjimai pedagogø buvo ávertinti nelabai palankiai. Iðliko raðtiðki dokumentai, uþfiksavæ nuomones, kad ið Jakubëno

Muzikos barai /20

Vilniaus birþieèiø klubo „Krivulë” prizà uþ geriausiai atliktà Jakubëno kûriná moksleivei Vaidai Vireliûnaitei áteikia skulptorius Konstantinas Bogdanas ir Donatas Balèiauskas

pianistas neiðeis... Tiesa, privalomàjá fortepijonà (ðalia teoriniø disciplinø) jis dëstë Kauno konservatorijoje, JAV gyveno ið savo privaèios fortepijono studijos.

Koncertuodavo kaip ansambliø narys, bet, atrodo, tik aplinkybiø spiriamas.

Jakubëno 100-øjø gimimo metiniø minëjimai sukëlë ir daugiau visokiø minèiø bei áspûdþiø.

BIRÞUOSE Didþiausià dëmesá V. Jakubëno nuopelnams parodë jo gimtasis miestas.

Birþø Vlado Jakubëno muzikos mokykla sugalvojo ir ágyvendino net keletà renginiø. Maloniausias jø poþymis – tai, kad

jie paremti organizatoriø profesine fantazija: renginiai nebuvo siaurai „buhalteriðkai” susieti su Jakubënu, o tai prisiminimus apie já natûraliai ápynë á ðiø dienø kontekstà. Antai „Jakubëno savaitei” (pavadinimas neoficialus, tiesiog renginiai buvo iðdëlioti geguþës 9–15 dienomis) sumanytojai paskyrë Italø kultûros instituto dovanà – Stefano Maffizzoni (fleita) ir Guido Scano (fortepijonas) 13 d. vakarà. „Savaitæ” pradëjo Chorø diena. Evangelikø reformatø baþnyèioje giedojo 4 atskiri ir (pabaigoje) jungtinis chorai: Birþø muzikos mokyklos jaunuèiø ir jauniø chorai, „Saulës” gimnazijos miðrus jaunimo choras bei Pasvalio muzikos mokyklos choras. Atlikti beveik vien lietuviø kompozitoriø kûriniai, jauniø ir jungtiniam chorams dirigavo patys mokiniai.

Geguþës 14 d. ávyko I respublikinis Vlado Jakubëno jaunøjø pianistø festivalis-konkursas, kuriame dalyvavo 12 pianistø ið ávairiø miestø ir mokyklø.

Privalomasis buvo Jakubëno opusas (pasirinktinai), kitoje repertuaro dalyje pagal konkurso reikalavimus dominavo lietuviø autoriø muzika (suskambo B. Kutavièiaus, V. Barkausko, J. Andrejevo, L. Povilaièio, R. Þigaièio ir kt. opusai).

Faktiðkai „Jakubëno savaitë” virto tarsi lietuviø ðiuolaikinës muzikos festivaliu.

Ar ne puikus Jakubëno, skaudþiai besirûpinusio lietuviø muzikos reikalais, pagerbimas? Prizus ásteigë Birþø savivaldybës vicemeras, R. Lampsatytë, „Lions” klubas, Vilniaus birþieèiø klubas „Krivulë”.

Pastarojo premija uþ geriausiai paskambintà Jakubëno opusà – pjesæ „Rudens ûpas” atiteko Birþø muzikos mokyklos mokinei Vaidai Vireliûnaitei (mokyt. R. Butkevièienë).

Birþø mokykla savo mokiniø „delegacijas” siuntë ir á kituose miestuose vykusius Jakubëno minëjimus, sumanytus skirtingø rengëjø. Antai V. Juodpusio S. Vainiûno namuose organizuotame vakare geguþës 12 d. Jakubëno harmonizuotà liaudies dainà „Augino moèiutë” a cappella padainavo vyresniøjø klasiø merginø ansamblis, pjesæ „Rudens ûpas” paskambino E. Venckûnaitë. V. Vireliûnaitë tà pjesæ atliko Kauno filharmonijos renginyje.

Baigiamasis koncertas ávyko geguþës 15 d. Birþø pilies salëje. Ðákart viskas sukosi tik apie Jakubënà. Popietës forma buvo be priekaiðtø, o to pasiekti, susidûrus su marga programa, nëra taip jau lengva. Reikëjo sudëlioti 4 kalbëtojus, áraðo transliavimà ir, þinoma, „gyvà” muzikà – neiðblaðkant klausytojø ir në vienos dalies neiðtæsiant. Maloniais atradimais tapo Jakubëno muzikos interpretacijos, vëliau pasirodë praneðëjai: V. Juodpusis (prisiminë kelis Jakubëno palikimo sugrá-

þimo á Lietuvà faktus), P. Kunca (pristatë kà tik iðleistà Jakubëno kvarteto partitûrà), I. Skomskienë (tema „Þmogus, Tëvynë ir Dievas Vlado Jakubëno kûryboje”) ir ðiø eiluèiø autorë (apie Jakubëno ávairiuose straipsniuose paskelbtas muzikos ateities áþvalgas).

VILNIUJE Geguþës 20 d. renginys, skirtas Jakubëno jubiliejui, vyko Nacionalinëje filharmonijoje. Muzikinæ vakaro dalá pradëjo J. Karnavièius, puikiai paskambinæs Jakubëno Rapsodijà. Áþangos þodþius tarë V. Juodpusis ir Kompozitoriø sàjungos pirmininkas R. Merkelys.

Pirmojoje koncerto dalyje Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras (dir. D. Katkus) grieþë Preliudà ir trilypæ fugà d-moll.

Tai studijø kûrinys, kas gana ryðkiai atsispindi, taèiau profesiná lygá „iðgelbsti” iðradinga fugos pabaiga. Orkestras, kûriná grojæs jau ne kartà, ðákart já pagrieþë, manding, ryðkiausiai.

Prieð ðá opusà Vilniaus kvartetas pagrieþë kità studijø kûriná – Kvartetà amoll. Jo antroji dalis (kûrinys tik dviejø daliø; vëliau paraðyta treèioji þuvo per karà) – vienas nuostabiausiø ir sudëtingiausiø lietuviø kvartetinës muzikos puslapiø. Kvarteto natas á Lietuvà atsiveþë tuometinis ansamblio narys P. Kunca; dar jam grieþiant, kûrinys áraðytas ir iðleistas CD, o ðtai kompozitoriaus jubiliejaus proga pasirodë spausdinta partitûra ir balsai. Iðleido savo seniems paþadams iðtikimas Jonas Petronis (jis net ágyvendino paties kompozitoriaus norus dël apipavidalinimo); balsus redagavo jø atlikëjai, partitûrà – P. Kunca. Iðleista Jono ir Martyno Yèø fondo lëðomis.

Renginyje pasirodë ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dir. R. Ðervenikas). Manyèiau, kad ðiame straipsnyje minimø Jakubëno renginiø kulminacija priklauso ðio kolektyvo pasirodymui – kalbu apie Jakubëno Simfonijos Nr. 3 D-dur atlikimà. Tai 1942 m. baigtas ilgas trijø daliø opusas. Daug kam jis pri-

mena J. Sibeliaus braiþà, bet galbût dar galëjome iðgirsti bramsiðkos filosofijos atðvaitø. Dël to opusà norëtøsi pavadinti „Karo simfonija”. Jos antroji dalis, Legenda fis-moll, bûdavo grieþiama ir atskirai.

Simfonijos daliø sudëtingas formas bei gerà instrumentuotæ R. Ðervenikas ir orkestras sugebëjo perteikti rûpestingai ir sàþiningai.

Kitoká áspûdá paliko paties Jakubëno orkestruotos dainos (muzika, ne atlikimas), minëtosios „Plaukia antelë” ir „Eþerëlis”. Orkestro partija, pasirodo, yra iliustratyvi, „skystai” romantiðka; jø apskritai nereikëjo átraukti á ðio koncerto programà, apie kurià dar teks pakalbëti atskirai. Atlikdami ðias dainas, sutriko net mûsø puikûs atlikëjai (soprano partijà dainavo A. Krikðèiûnaitë) – bandë lëtesná ir greitesná tempus, bet në vienas negelbëjo.

KAUNE Jakubënui skirto vakaro (26 d.) Kauno filharmonijoje akcentas buvo choro muzika, skambëjusi antrojoje dalyje.

Pirmoji buvo skirta trims áþangos þodþiams ir kamerinei Jakubëno muzikai.

Kalbëjo Kompozitoriø sàjungos Kauno skyriaus pirmininkas A. Kubiliûnas, I. Skomskienë ir P. Kunca. Jaukiai jautësi Filharmonijos scenoje Birþø muzikos mokyklos mokinukë V. Vireliûnaitë. Romantizmo sàlygotà artikuliacijà dar syká iðraiðkingai iðnaudojo A. Krikðèiûnaitë ir A. Kisieliûtë. Kaip ir minëjime Vainiûno namuose, taip ir dabar apstulbino B. Vainiûnaitës su stipria talento jëga paskambinta Legenda, op. 2 Nr. 2, ir „Velniuko ðokis”. Kompozitoriaus þemietë ir nuolatinë jo kûriniø atlikëja pianistë V. Balèiauskaitë-Daugirdienë koncertavo su jauna smuikininke M. Kasparavièiûte (atl. Melodijà-legendà) ir su bosu J. Malikoniu (atl. harmonizuotas liaudies dainas „Sutemo naktis”, „Kol jauns, nevedæs buvau”).

Antroji dalis buvo margai prikiðta Jakubëno choriniø kûriniø. Dainavo Kauno valstybinis choras su solistais A. Krikðèiûnaite, A. Matulevièiumi (baritonas), pianiste B. Andriuðkevièiene; iðdailas dirigavo A. Miðeikis, kitus kûrinius – P. Bingelis. Smagu pastebëti, kad ir ðie atlikëjai buvo pasitempæ. Bet turëèiau vienà pageidavimà: abiejø kantatø instrumentinës partijos nëra choro tono palaikytojos, o su choru „bendrauja” kontrapunktiðkai, lygiaverèiai. Kità kartà siûlyèiau tiesiog kiek kilstelëti fortepijono dangtá, kad kitas kûrinio balsas girdëtøsi.

*** Tai tiek faktologijos. Pabaigoje – keletas svarstymø apie Vilniaus ir Kauno minëjimø programas. Abu renginiai buvo varginantys, per ilgi – maþiausiai pusvalandþiu. Svarbiausia, kad to iðvengti paprasta – apsieiti be maþiau meniðkai vertingø opusø. Nes dabar atrodo, tarsi koks vaikas bûtø sukiðæs viskà, kà þino.

Ir uþmirðo, deja, keletà graþiausiø Jakubëno kûriniø. Maþa to – be Treèiosios simfonijos, taip ir neiðgirdome nieko nauja, á programas átraukti jau anksèiau ne kartà atlikti opusai. O juk 100-metis – palanki proga iðgarsinti vertingiausià palikimà. Vilniuje reikëjo suorganizuoti du – kamerinës ir simfoninës muzikos koncertus, taip iðvengiant programos netvarkos struktûriniu ir meniniu atþvilgiais bei sudarant galimybiø suskambëti ir daug ádomesnei I simfonijai, ir opusui „Intermezzo rustico” bei fortepijono kûriniams; gal kitam jubiliejui pavyktø dingusio baleto pagrindu sukurtà simfoninæ siuità „Miðko ðventë” atlikti su pantomima – netgi paprasèiausiai Filharmonijos scenoje. Kauno koncerte vertëjo atsisakyti soprano dainø ir mëgëjø chorui JAV paraðytø iðdailø, o pastaràsias nukelti, pridëjus dar ið iðdailø iðplëtotà kantatà „Pranaðe Didis”, á jø natûralià aplinkà – Reformatø baþnyèià. Keistai skambëjo dvi viena po kitos ëjusios kantatos: „De Profundis” – vienas graþiausiø Jakubëno opusø apskritai, ðiuolaikiðka kalba paraðytas, muzikiniu poþiûriu niekaip negali eiti prieð naiviai egzaltuotà „Mano pasaulá” (ðioje situacijoje nieko negelbsti faktas, kad pusiau saldø lyrizmà Jakubënas pabrëþë tyèia, kaip atsvarà vykstanèiam karui; opusas paraðytas 1943 m.). Jau anksèiau – beje, su simfoniniu orkestru – atlikto ir áraðyto „Mano pasaulio” reikëjo atsisakyti, vietoj jo galima sutalpinti labai graþià „Tremtiniø ir iðveþtøjø giesmæ”, linksmos vestuvinës dainos iðdailà „Ko þilas oþys bliovë” ir visai nepelnytai uþmirðtà þygio dainà „Nurimk, sesut”.

Svarbu, kad Jakubënas buvo minimas ir kitokiais bûdais. Dar balandþio mënesá P. Galaunës (Kaunas) ir S. Vainiûno namuose surengti B. Vainiûnaitës fortepijono klasës studentø koncertai, skirti B. Dvariono, V. Jakubëno 100-osioms ir S. Vainiûno 95-osioms gimimo metinëms.

Be to, veikë trys specialios parodos: Birþø kraðto „Sëlos” muziejuje, M. Maþvydo bibliotekoje (ðià parengë K. Ðernaitë) ir Muzikos akademijoje (parengë D. Laukytë). Jos buvo puikios: ganëtinai turiningos ir iðdëstytos patyrusia ranka – meniðkai jauèiant erdvæ. n

Jakubëno savaitës organizatoriai ir baigiamojo koncerto dalyviai

Muzikos barai /21

Ið praeities Irena SKOMSKIENË

M

eno gyvenimas visada yra savo epochos atspindys, o èia apþvelgiamas laikotarpis kupinas didþiausiø politiniø konfliktø ir negandø, paþenklintas milþiniðkomis netektimis, kurias mûsø meninës kultûros istorija yra beveik pamirðusi.

Tai neteisinga. Nepriklausomos Lietuvos muzikinës kultûros laimëjimai (iki 1940 m.) bûtø buvæ skurdesni, jei, kuriant profesionaliosios muzikos atlikimo sàlygas, instrumentininkai þydai nebûtø aktyviai ásitraukæ á pirmàjá simfoniná bei kameriná orkestrus, pirmuosius instrumentinius ansamblius.

Nors ðiø nuostabiø muzikantø seniai nebëra tarp mûsø, vertinga tai, kad Vlado Jakubëno publikacijose iðliko jø asmenybiø ir talento raiðkos bruoþø.

Tose recenzijose lyg nemirtingoje muzikos padangëje, kur në viena þvaigþdë nenustelbia kitos, tarsi feniksas ið pelenø atgimsta meninë ir kultûrinë atmintis apie prieðkario Lietuvos pilieèius – þydus atlikëjus.

Gráþæs ið studijø Berlyne, V. Jakubënas negavo konservatorijoje viso darbo krûvio, todël papildomai uþdarbiavo kaip þurnalistas, kam taip pat turëjo gabumø. Nuo pat 1933 m. jis buvo uolus spaudos darbuotojas, besilankàs visur, kur ádomiausia.

Ið 1933 m. jo publikacijø dëmesio verta spektaklio su muzika recenzija apie þydø humoristo Kolodny koncertà Kaune: „Nors p. Kolodno sritis – þydø visuomenës tipø ar scenø vaizdavimas – yra specialesnës tautinës reikðmës, bet ryðkus talentingumas suteikia jo menui visuotinesnio ádomumo. (...) Ypaè ádomus numeris mendogas „rinkimai á þydø bendruomenæ”, kur homeriðko juoko sukelia keturiø kalbëtojø – nepartinio, sionisto, ortodokso ir socialisto-bundininko – kalbos. Melodijos ir sàmojingas tekstas – daugiausia p. Kolodny komponuotas. T. Kolodny vaidyba ir dikcija tokia ryðki, kad ir kalbos nesuprantantis turës gardaus juoko” („Lietuvos aidas”, 1933 06 01)* .

Graþiai Jakubënas ávertino ir pirmojo prieðkarinës Lietuvos simfoninio orkestro dirigentà Izaokà Vildmanà-Zaidmanà, kurio suorganizuotas orkestras (1919) vëliau sudarë Valstybinio operos orkestro pagrindà ir pirmà kartà Lietuvoje atliko M. K. Èiurlionio simfoninæ poemà „Miðke” (1921).

Biografiniø duomenø apie VildmanàZaidmanà iðlikæ labai maþai. Þinoma tik tiek, kad jis gimë Dotnuvoje (Këdainiø raj.) 1885 m., o muzikos mokësi Odesos

Muzikos barai /22

Þydø muzikantø ánaðas á Lietuvos muzikinæ kultûrà 1932 - 1944 m.

(Ið Vlado Jakubëno recenzijø)

muzikos mokykloje. Bet kadangi be pasirengimo ten ástoti buvo neámanoma, tai kurgi jis galëjo mokytis muzikos abëcëlës?

Visi prieðkario Lietuvos orkestrantai á profesionalius orkestrus atëjo ið dvarø kapelø, daugiausia ið Oginskiø rûmø Plungëje ir Rietave. Izaoko VildmanoZaidmano ten nebuvo, todël, mano nuomone, jis mokësi Këdainiø grafo Henriko Zabielos orkestre (Labûnavoje arba Apytalaukyje), kur prie grafo rûmø veikë jo ákurta keturklasë orkestrantø mokykla.

Jai vadovauti grafas parsiveþë ið Varðuvos muzikà profesionalà – kapelmeisterá Jan Cifrà.

Jewish Musicians’ Contribution to the Musical Culture of Independent Lithuania (1932–1944) Based on the famous Lithuanian concert pianist, composer and music critic Vladas Jakubënas’ reviews of concerts and other musical events that took place in Lithuania before and during the Second World War, this article introduces a number of distinguished Lithuanian Jewish musicians and allows us to evaluate their contribution to Lithuanian musical culture.

Irena SKOMSKIENË

LEVAS Hofmekleris

Kadangi tà mokyklà baigë ir paskui visà gyvenimà grafo Zabielos orkestre grojo mano paèios senelis Adomas Bazevièius (1874–1942), gimæs Labûnavoje, ið jo pasakojimø ðeimai þinau, kad grafas Këdainiø apylinkëse surinko visø gretimø kaimø vaikus, kurie jam pasirodë

Ið Domo Ðniuko knygos „Juozas Olinardas Penèyla: sarþø karalius” Kauno linksmintojai - restoranø ir kaviniø orkestrø vadovai: Chanonas Ceitelis („Versalis”), Mykolas Hofmekleris („Lituanika”), Bandas („Urbono”), Abraomas Stupelis („Aldona”), Danielius Pomerancas („Konradas”), Izaokas Zaidmanas („Metropolis”), 1935 m.

muzikalûs. Ákurdino juos Labûnavos dvare (ið toliau „suþvejotus” – internato sàlygomis) ir mokë ne tik muzikos pradmenø, bet ir skaityti, raðyti. Orkestro mokykla buvo keturklasë, joje mokësi apie dvideðimt vaikø nuo deðimties iki ðeðiolikos metø.

Kadangi Dotnuva nuo Labûnavos gana netoli, manau, jog Vildmanas-Zaidmanas galëjo mokytis kaip tik èia, nes paaugæs jis sëkmingai ástojo á Odesos muzikos mokyklà, ko be pasirengimo tikrai nebûtø ávykæ, ir jà baigë. Toliau mokslà tæsë Peterburgo konservatorijoje (smuiko ir dirigavimo klasëse), jà baigæs (1908), dirbo ávairiuose Rusijos orkestruose. Nuo 1919 m. gyveno Kaune. Dirbo pedagoginá darbà J. Naujalio muzikos mokykloje, vëliau konservatorijoje, grojo Valstybës operos teatre, Vinco Kudirkos simfoniniame orkestre, reiðkësi kaip smuikininkas ir dirigentas. Karo pradþioje (1941) tapo hitlerininkø auka.

Treèiajame deðimtmetyje tapæs áþymiu muzikos kritiku, Jakubënas su didþiule pagarba raðë apie Vildmano-Zaidmano diriguojamus koncertus, ypaè – lietuviðkø simfonijø premjeras („Vairas”, 1935 m., nr. 4). Kai Izaokas Vildmanas-Zaidmanas radiofone diriguodavo naujuosius kûrinius, Jakubënas

Recenzuodamas penktàjá Filharmonijos koncertà, recenzentas pasidþiaugë, kad „solistë E. Aranauskaitë buvo stipriausias vakaro iðgyvenimas. (...) Jos atliktas Èaikovskio Koncertas fortepijonui parodë jà esant subrendusià, „ið Dievo malonës” pianistæ.

Tiesa, jos ðvelnûs moteriðki duomenys neleido jai iðvystyti jëgos, kurios reikalautø ðis dinamiðkas kûrinys: jis iðëjo ðvelnesnis, poetiðkesnis, „ðopeniðkesnis”. Bet ðiaip buvo atlikta meniðkai: subtilus uþgavimas, virtuozinë, lengva technika, nemaþas temperamentas ir svarbiausia: nuostabi, lyrinë dovana, sugestionuojanti publikà” („Lietuvos aidas”, 1934 02 07).

Pats bûdamas koncertuojantis ir uþsienyje gastroliuojantis pianistas, jau þinomas kompozitorius, Jakubënas, kaip matome, gerai ávertino jaunàjà debiutantæ ir savotiðkai jà rekomendavo: „patartinos uþsienio studijos, platesnis horizontø ásigijimas”. Gali bûti, kad debiutantei tai buvo kaip rekomendacija Ðvietimo ministerijai, kuri turëjo mokslo uþsienyje stipendijø fondà, o èia Jakubëno balsas daug reiðkë. Ávertindamas þydø muzikantø nuopelnus kameriniø ansambliø srityje, Jakubënas paþymëjo:

Danielius Pomerancas, 1939 m.

visuomet pabrëþdavo, kad atlieka paèios geriausios meno pajëgos. Jo netektis buvo didþiulis smûgis nepriklausomos Lietuvos dirigentø mokyklai ir ugdant jaunuosius solistus instrumentininkus.

Jakubënas raðë: „Simfoninëje srityje per mënesá vienà koncertà surengë Vinco Kudirkos orkestras, diriguojamas J. Zaidmano; solistë buvo pasiþymëjusi jauna Kauno pianistë Estera Aranauskaitë” („Vairas”, 1935 m., nr. 4).

„Pirmas konservatorijos kvarteto pasirodymas suteikë daug dþiaugsmo mûsø negausiems kamerinës muzikos mëgëjams: koncertas paliko tikrai gerà áspûdá (...) Dëstytojams èia priklauso dominuojanti rolë. P. Noritas (I smuikas) – aukðtos kultûros ir puikios technikos smuikininkas, lyg sukurtas kameriniam ansambliui. Su p. dr. Berkovièiaus vardu (cello) daugeliui kaunieèiø yra susijæ aukðtos rûðies estetiniai atminimai. Esant tokiam stipriam pagrindui, jaunas ansamblis atsistojo iðsyk ant tvirtø kojø. Tuo labiau kad abu mokiniai: p. Vasiliauskas (II smuikas) ir Satkevièius (altas) irgi visai gerai pasirodë. (...) Ðvariai, skoningai skambëjo „jaunojo”

Muzikos barai /23

Ið praeities Beethoveno Kvartetas, nustebino skambesiu ir lengva technika efektingos Halvorseno variacijos Händelio tema (duetas: p. Noritas ir Berkovièius). Þavingame Griego Kvartete jautësi dar ansamblio „jaunumas” (...), bet ir ðis veikalas skambëjo tikrai efektingai.

Galime iðreikðti nuoðirdaus dþiaugsmo, kad turime pastovø styginiø kvarteto ansamblá, ir jau dabar toká gerà” („Lietuvos aidas”, 1933 02 28).

Sekdamas tolesnæ ðio ansamblio veiklà, Jakubënas negalëjo atsidþiaugti: „Labai ádomu buvo iðgirsti styginiø kvartetà, susidedantá ið tokiø jëgø kaip naujai pakeistas smuiko profesorius konservatorijoje A. Metzas, operos koncertmeisteris R. Stenderis, violonèelistas Berkovièius ir smuikininkas Sadauskas.

Naujojo ansamblio pagrotas Borodino Kvartetas ir Glazunovo Noveletos davë tikro meniðko pasitenkinimo – stilingas, ðvarus atlikimas, niuansuoti sàskambiai, daug nuotaikos. Gal vietomis ir buvo juntama, kad ðis ansamblis dar neseniai gimë ir nëra visai suaugæs á vienà kûnà, bet ir dabar jau pasiektas visai aukðtas lygis. Ðá ansamblá bûtø geistina kuo daþniausiai iðgirsti. Stilingumu ir muzikiniu rimtumu pasiþymëjo prof. Metzo vadovavimas, nuostabø tonà parodë dr. Berkovièius. Abu veikalai, ypaè efektingos Glazunovo Noveletos, turëjo didelá pasisekimà. (...)

Tokio lygio koncertai – graþus ánaðas á mûsø muzikiná gyvenimà, ypaè svarbus jaunuomenei.

Koncertà aplankë Valstybës prezidentas ir keletas vyriausybës bei diplomatinio korpuso nariø” („Lietuvos aidas”, 1935 10 16).

Mûsø styginiø kvarteto tolesná meniná augimà Jakubënas komentuoja po metø: „Pastovus, susigrojæs ir susirepetavæs styginiø kvartetas yra mums seniai reikalingas. Ði tauri meno rûðis ne per daug pas mus klesti; net mûsø kompozitoriø sunkesni veikalai guli po keletà metø neiðpildyti. (...)

Jau yra susidaræs itin stiprus kvartetas.

Prof. Metzas, naujas konservatorijos smuiko dëstytojas, yra seniai þinomas ansamblistas, ilgus metus vadovavæs Latvijos konservatorijos styginiø kvartetui. Operos koncertmeisteriai R. Stenderis ir P. Berkovièius bei smuikininkas A. Sadauskas irgi jau ne kartà yra puikiai uþsirekomendavæ. Kaip girdëti, ðis ansamblis nori rengti iðtisà kameriniø koncertø ciklà.”

Toliau Jakubënas dþiaugiasi, kad ansamblis pasiþymi sklandþiu susigrojimu, puikia intonacija, stilingumu, klasikinës

Muzikos barai /24

muzikos esmës supratimu (Beethoveno Kvartetas c-moll ir Mozarto Kvartetas Ddur). Baigdamas recenzijà, muzikos kritikas linki „naujam, taip imponuojanèiam ansambliui sëkmingai rengti kuo daugiau koncertø ir propaguoti savo taurø menà” („Lietuvos aidas”, 1936 03 05). Gaila, taèiau kamerinio ansamblio muzikantø didelis pedagoginio darbo krûvis, o vakarais – darbas Operos teatro orkestre neleido ðiam kolektyvui iðlikti.

Nuoðirdþiai rûpindamasis, kad augtø mûsø atlikëjø gretos, Jakubënas, ypaè gráþæs ið tarptautinio kongreso Prahoje tais klausimais, daug dëmesio skyrë pradedantiesiems muzikams (1936). Gal ir tø áspûdþiø paveiktas, jis pasirûpino vieðu jaunø bûsimøjø atlikëjø koncertu: „8–12 metø vaikuèiai skambino nuostabiai sàmoningai ir graþiu, stipriu tonu.

Pasirodë R. Meliukaitë, S. Lormanaitë, F. Freidbergaitë, J. Bankaitë, V. Segalsonas, M. Rabinavièiûtë, R. Centerytë. (...) Antrame skyriuje vidutinio sunkumo dalykø atliko Geðtautaitë, A. Endziulaitytë, R. Palevskytë ir L. Kapulskytë. (...) Aiðkius pianistinius gabumus rodo Ð. Kaganaitë; ir jà jau paþástame ið neseniai puikiai atlikto Chopino koncerto su orkestru” („Lietuvos aidas”, 1936 06 17).

Esteros Aranauskaitës pasirodymai Jakubënui visada buvo ðventë: „Tikrai þymus ávykis Kauno muzikos gyvenime buvo pianistës Esteros Aranauskaitës koncertas Valstybës teatre. Ði gabiausioji p. Herbeck-Hansen mokinë jau per keletà kitø pasirodymø atkreipë á save visø muzikø dëmesá. Dabar jos pirmas fortepijono vakaras parodë, kad tai yra tikra pianistë ið Dievo malonës: iki ðiol ryðkiausias ir labiausiai uþbaigtas pianistinis talentas, gimæs pokariniame Kaune. Labiausiai jai sekasi lengvi, poetiðki, aþûriniai kûriniai: technika jau dabar yra virtuoziðko lygio. Svetimesni yra jaunajai pianistei monumentalûs, sunkesni dalykai. Taèiau ir èia ji sëkmingai nugalëjo tokius visai vyriðkø jëgø reikalaujanèius kûrinius kaip didelis J. S. Bacho Preliudas, arija ir fuga C-dur. Ypaè gerai pavyko Scarlatti kûriniai; dar labiau pavyko didþioji Chopino Sonata h-moll. Paskutiniojoje dalyje solistë labai ásigilinusi atliko mûsø autoriø kûriniø: keturis Èiurlionio preliudus, dvi variacijas ið K. V. Banaièio „Sutemos giesmës ir vizijos”, Vl. Jakubëno „Legendà” ir St. Ðimkaus „Scherzo”. Puikiai atlikti kûriniai turëjo didelá pasisekimà, kai kurie jøjø ið viso buvo atlikti vieðai pirmà kartà” („Vairas”, 1936 m., nr. 2).

Bûdamas SIMC (Tarptautinës moder-

niosios muzikos asociacijos) narys, Jakubënas 1938 m. vasarà lankësi muzikos festivalyje Londone ir ten pajuto krizæ, kurià iðgyveno visas pasaulis. Nors festivalis tiek tautybiø, tiek stiliø atþvilgiu buvo margas, susidomëjimo moderniàja muzika trûko. Su pasididþiavimu Jakubënas klausësi ten atliekamø dviejø vilnieèiø – Jeronimo Kaèinsko (jo Nonetà atliko èekø nonetas) ir buvusio vilnieèio, vëliau emigranto von Weberno (Arnoldo Schönbergo mokinio) – kûriniø.

Kitame tos paèios tarptautinës organizacijos festivalyje Varðuvoje á programà vël buvo átrauktas von Weberno kûrinys, bet jis nebuvo atliktas neatvykus èekø instrumentiniam ansambliui, to kûrinio atlikëjui. Kliûtys buvo ne muzikinës, o politinës: 1939 m. kovo 15 d. Èekoslovakijà okupavo vokieèiø kariuomenë.

Pasaulis buvo sukrëstas, o ypaè Europa, nepasirengusi á jëgà atsakyti jëga. Dël to Hitlerio áþûlumas tik augo: po savaitës nukentëjo ir Lietuva – 1939 m. kovo 22 d. pasiraðyta Klaipëdos kraðto atidavimo Vokietijai sutartis.

Esant tokiai parako pritvinkusiai atmosferai, 1939 m. kovo 22 d. Kaunas dar spëjo pasigërëti lietuviø kompozitoriaus V. K. Banaièio kûriniø koncertu. Èia graþiai pasirodë þydø instrumentininkai. Jakubënas raðo: „Ádomus, ypaè pilnas tautinio kolorito veikalas „Lietuvos idilijos” smuikui, klarnetui ir arfai (atliko Berkovièienë, Stenderis ir Valius). Èia itin spalvingai panaudotos ir instrumentø ypatybës” („Lietuvos aidas”, 1939 03 22). „Lietuvos idilijos” simbolizavo tautos idealà taikà, kuri buvo pakirsta tà paèià naktá po koncerto (minëtoji sutartis ásigaliojo 1939 m. kovo 22 d. pusæ pirmos nakties, o 23 d. su didþiule karo laivø armada á Klaipëdà atplaukë pats Hitleris). Taigi istoriðkai „Lietuvos idilijas” prisimename kaip bendrà mûsø tautø – lietuviø ir þydø – vienybës nelaimëje saità, kuris nenutrûko iki ðiø dienø, ypaè meno pasaulyje.

Politinëms vëtroms laikinai pritilus, koncertinis Lietuvos gyvenimas 1940 m. vël atgijo. „Þydø draugijos teatrui ir menui kelti su koncertu pasirodë styginiø kvartetas, susidedàs ið mûsø operos koncertmeisterio R. Stenderio (I smuikas), radiofono orkestranto Z. Levino (II smuikas), antrojo operos koncertmeisterio Hajoðo ir buvusio Hamburgo filharmonijos koncertmeisterio Zakomo (violonèelë). Nors koncertas turëjo kiek specialø tikslà – publikoje, be þydø, buvo bene tik pakviestieji trys mûsø muzikai, – taèiau pasirodæs ansamblis buvo tokio aukðto lygio, kad gaila bûtø, jei jis liktø tik uþdarame ratelyje.

Pagrieþti kûriniai – Borodino D-dur, Tanejevo ir Èaikovskio F-dur kvartetai – suteikë

tikrà meniðkà pasigërëjimà; ansamblis ne tik kad gerai susigrojæs, bet ir jo dalyviai, ypaè I smuikas, altas ir violonèelë, yra tikri savo instrumentø valdytojai solistai. Ðis ansamblis privalëtø pasirodyti su platesnio masto koncertais”, – raðë Jakubënas („Lietuvos aidas”, 1940 01 27).

Netrukus koncertavo ir kitas þydø ansamblis – trio: R. Stenderis, dr. Berkovièius ir jauna pianistë R. Nadelmanaitë.

Jakubënas paþymëjo: „Jà teko iðgirsti pirmà kartà. Ji padarë stiprø áspûdá; jos gera technika, ypaè lengva ir tiksli smulkioji pirðtø technika; grojimas turi kiek vyriðkà, dramatiná pobûdá. Þiûrint kameriðkai, gal norëtøsi kiek maþiau pedalo (ypaè Beethovene); bet ðiaip pianistë parodë ir meniðko subrendimo, ir stiliaus supratimo, ir ið viso rimtos, gabios muzikës ypatybiø. (...) Ðiaip koncertas paliko stiprø áspûdá; á já apsilankë ir keletas lietuviø muzikø; publikoje buvo ir Didþ. Britanijos Ágal. ministras T. Prestonas. Pasisekimas buvo didelis ir pelnytas” („Lietuvos aidas”, 1940 04 27).

Jakubënui daþnai bûdavo priekaiðtaujama, esà jis puoselëjàs þydø instrumentininkø kultà. Ypaè já puolë lietuviø smuikininkai (þr. V. Motiekaièio str. „Maþiau slopinimo savøjø, daug darbo ir...”, „XX amþius”, 1939 m.). Jakubënas á tai atsakë spaudoje, kur bandë objektyviai nuðviesti padëtá. Jo nuomone, netiesa, kad lietuviø smuikininkai slopinami, jø gerosios savybës nutylimos, iðkeliami tik trûkumai ir t. t., o þydams esà tenkanti tik panegirika. „Nepaisydamas visø Vl. Motiekaièio priekaiðtø, – raðo Jakubënas, – palieku prie savo pareikðtos minties, kad ryðkiø lietuviø smuikininkø solistø dar neturime. Jei mûsø opera pilna kokybiðkiausiø vokalistø, tai instrumentalistø „badas” verèia „marinuoti” naujus kompozitoriø kûrinius, ypaè literatûrà styginiams. Taigi, vykstant á uþsiená reprezentuoti lietuviðkà muzikà, tenka rinktis smuikininkà svetimðalá, bet tobulai valdantá instrumentà. Taip yra ir dël to, kad lietuvaièiai neturi gerø instrumentø ir dar studijuodami ima uþdarbiauti orkestruose grodami. Smuikininkui, turinèiam solisto gabumø, tai kenksminga, nes darbas orkestre „suëda” ne vienà talentà. Reziumë: Kaune dirbantys þydø koncertmeisteriai yra geresni uþ vietinius, todël privalome jais pasinaudoti visokeriopai, o lietuviø autoriø kûriniai uþsienyje turi bûti atliekami kuo geriausiai, nes niekam nesvarbu, kas groja (nebent pats autorius), bet svarbu, kaip groja” („Naujoji romuva”, 1939 m., nr. 8).

Kad ir kaip bûtø, teisybë tokia, kad treèiajame deðimtmetyje þydai stygininkai buvo pagrindinë koncertinio nepriklausomos Lietuvos gyvenimo varomoji jëga, ir jø meninis ánaðas mûsø meno padangæ padarë daug turtingesnæ.

Dar viena didelio dëmesio verta istorija atsiskleidþia Jakubëno recenzijose apie Levà Hofmeklerá. Tai daug graþiø momentø ið jo ir pianisto, dirigento Hofmeklerio bièiulystës, pastarojo kilimo meninës karjeros laiptais. Apie tai kompozitorius prisiminë net raðydamas senatvëje: „Ðio straipsnio autoriui teko matyti dirigentø debiutus Kaune. Berods 1924 m. atsitiktinai teko bûti salëje, kai L. Hofmekleris, ðiaip geras pianistas akompaniatorius, buvo iðleistas diriguoti jau prieð porà metø pastatytà „Rigoletto”. Opera praëjo itin nedràsiai, bet tiksliai; áspûdis buvo lyg kà tik gavusio leidimà automobilio vairuotojo pirma savarankiðka kelionë” („Aidai”, 1974 m., nr. 5). Vëliau Hofmekleris, dirigavæs keletà operø, tvirtai prigijo kaip baleto dirigentas. Kitoje ten pat iðspausdintoje muzikos þurnalisto publikacijoje praneðama, kad Hofmekleris, buvæs itin populiarus tarp kolegø lietuviø ir þydø, þuvo gete naciø okupacijos pradþioje. Toji netektis buvusi dviguba: bièiulio praradimas ir jo ranka perraðomo Jakubëno baleto „Vaivos juosta” partitûros þûtis.

O buvæ taip.

Ið tiesø Levas Hofmekleris (1900– 1941), puikus pianistas atlikëjas, pirmasis ið Valstybës teatro dirigentø specializavosi diriguoti baletà. Tas darbas já labai suartino su Jakubënu, taip pat garsiu pianistu, kompozitoriumi ir muzikos kritiku, kuriam Kauno operos teatras 1940 m. uþsakë paraðyti baletà.

Jakubënas libretui pasirinko literatûros klasiko Vinco Krëvës-Mickevièiaus mitinæ sakmæ „Vaivos juosta”. Ðá baletà bûtø dirigavæs Hofmekleris. Darbà nutraukë prasidëjæs karas, nors dviejø menininkø draugystës jis nesuardë. Apie kompozitoriaus ir gete ákalinto dirigento bièiulystæ, 1992 ir 1996 m. vieðëdamas Lietuvoje, man yra pasakojæs Jakubëno mokinys Valteris Banaitis (1918–1999). Sveèias pasakojo, kaip Jakubënas já ákalbëjo eiti á gestapà ir tartis su naciais, kad þydø muzikantai, uþuot dirbæ sunkius darbus, perraðinëtø natas. Kadangi prûsø lietuviø kilmës Valteris puikiai kalbëjo vokiðkai, dirbo Radiofono orkestre ir turëjo progà pakviesti vokieèius á koncertus, toks leidimas netrukus buvo gautas, ir Hofmekleriui bei kitiems þydø muzikantams buvo paskirta perraðinëti Jakubëno baleto „Vaivos juosta” instrumentuotæ.

Perraðant antràjá veiksmà, gete kilo gaisras. Liepsnose þuvo visi ten buvusieji, sudegë ir baleto partitûra.

Dar 1933 m. Jakubënas savo recenzijose apie muzikinæ Hofmeklerio veiklà raðë: „Divertismentas (operoje „Pajacai”) paliko labai meniðkà áspûdá. Mûsø baleto korifëjai ir gabios jaunesnës pajëgos paðoko keletà

puikiai sukomponuotø ir meistriðkai atliktø numeriø L. Hofmekleriui sklandþiai orkestrui diriguojant. Tikrai meniðkai jisai fortepijonu akompanavo ir p. (Vittorio) Veinbergo atliktiems dalykams” („Lietuvos aidas”, 1933 05 12). 1934 m. gastroliuojant Fiodorui Ðaliapinui („Fauste”), Hofmekleriui, kaip labai lanksèiam dirigentui, taip pat buvo patikëtas orkestras. „L. Hofmekleris laimingai perëmë A. Coates niuansus ir tempus, dël ko galime já nuoðirdþiai pasveikinti” („Lietuvos aidas”, 1934 05 25).

Steigiant Vinco Kudirkos simfoniná orkestrà, Jakubëno liudijimu, Levas Hofmekleris ðalia Antano Makaèino, Juozo Karoso ir Konrado Kavecko buvo vienas jo iniciatoriø. Jam buvo leista diriguoti pirmuosius koncertus ir pasireikðti kaip pianistui („Vairas”, 1935 m., nr. 6).

Ið 1936 m. simfoniniø koncertø, kuriuos dirigavo Hofmekleris, Jakubënui labai patiko koncertas dalyvaujant Davidui Oistrachui. „Dirigentas pasirodë kaip skoningas, kultûringas muzikas ir patyræs, gana temperamentingas orkestro vadovas.

Brahmso IV simfonija – kûrinys, reikalaujàs ið dirigento ásigilinimo. Ji buvo atlikta gyvai ir stilingai (...). Su dideliu ádomumu klausëm Kaune dar naujà kûriná: polkà-fugà ið operos „Svandadudak” – èekø kompozitoriaus Jaromiro Weinbergerio” („Lietuvos aidas”, 1936 02 05).

1936 m. pabaigoje Hofmekleris dirbo Londone, todël Kaune baleto spektakliai turëjo sunkumø, nes nebuvo kam pakeisti, anot Jakubëno, puikiai besiorientuojanèio baleto partitûrose dirigento. 1937 m. parvykæs atostogø, Hofmekleris buvo pakviestas diriguoti Radiofono orkestro simfoniniam koncertui. 1940 m. jau garsus muzikas gráþo á Lietuvà. Valstybës teatre jo vieta nebuvo uþimta. Visi laukë Jakubëno baleto „Vaivos juosta” premjeros. Taèiau, kaip matëme, viskà sunaikino epochos negandos.

Tad, jeigu ne karas, Levas Hofmekleris tikrai bûtø dirigavæs kompozitoriaus Jakubëno baletà „Vaivos juosta”. Bûtent todël, minint áþymaus iðeivio Vlado Jakubëno gimimo ðimtmetá, reikia prisiminti ir ðiø dviejø muzikø bièiulystæ. O geriausias paminklas bûtø restauruoti baleto „Vaivos juosta” fragmentus, nes abu geto kaliniai – talentingasis muzikinës kultûros puoselëtojas Levas Hofmekleris ir jo gelbëtoja „Vaiva...” – þuvo drauge. n * Vlado Jakubëno recenzijø iðtraukos cituojamos ið leidinio: Vladas Jakubënas, Straipsniai ir recenzijos, 1–2 kn., Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1994.

Muzikos barai /25

Portretas

Prisiekæs savajai mûzai

Tamara VAINAUSKIENË

N

acionalinës premijos laureatas profesorius Vladimiras Prudnikovas jau 25 metus paskyrë kûrybai ir pedagogikai. Ðiemet buvo paminëta ir dainininko 55 metø sukaktis. Pakilæs á gyvenimo ir kûrybinës brandos virðukalnæ, V. Prudnikovas gali pasidþiaugti puikiais savo veiklos rezultatais. Dar 1981 m. laimëti Marios Callas konkurso laurai atvërë kelià á didþiàsias scenas ir galimybæ bendradarbiauti su pasaulinio garso kolektyvais ir dirigentais, tarp jø – Yehudi Menuhinas, Justus Frantzas, Cyrilas Diederichas, Dmitrijus Kitajenka ir kt.

Per tà laikà operos scenoje dainininkas iðgyveno daugiau kaip 40 skirtingø gyvenimø: ðimtus kartø valdë, kentëjo ir mirë kartu su caru Borisu, Ramfio lûpomis skelbë Izidës valià, su Margiriu kovojo

uþ laisvæ, kilo á dvasingumo aukðtumas su Pimenu ir smigo á pragariðkø aistrø bedugnæ su Mefistofeliu, karaliavo su Pilypu II... Turtinga, plastiðka menininko prigimtis leidþia atskleisti kiekvieno vaidmens esmæ. Jo valiai paklûsta ir herojiniai, ir charakteriniai personaþai.

Dainininkas subtiliai jauèia ir kontroliuoja ákûnijamo vaidmens pulsà.

Kûrybiniø inspiracijø ávairovë skatina V. Prudnikovà neapibrëþti savo

Algirmanto ALEKSANDRAVIÈIAUS nuotr.

Faithful to His Muse

Lietuvos bosø karalius Vladimiras Prudnikovas

Professor Vladimiras Prudnikovas, the winner of the National Prize, celebrated his 55 birthday this year. Having devoted 25 years to singing and teaching and now at the peak of creative maturity, he can be proud of his achievements. His victory at the Maria Callas Competition in 1981 opened for him the doors to many prestigious stages and offered the possibilities for collaboration with world-famous orchestras and conductors, such as Yehudi Menuhin, Justus Frantz, Cyril Diederich and Dmitri Kitayenko. Prudnikovas has created over 40 operatic roles and has performed more than 70 bass parts in large-scale compositions of various genres and styles, from Baroque to contemporary music. He has also proved to be a master of vocal miniature, who manages to transform his powerful voice into a subtle instrument able to reveal convincingly the spirit of music being performed.

The article tells about Vladimiras Prudnikovas’ career as a singer and teacher and presents his thoughts about today’s opera theatre and the singer’s place in it, about the characters he has created and the singers he has worked with.

Tamara VAINAUSKIENË

Muzikos barai /26

galimybiø operinio konvencionalumo rëmais. Dainininkas yra ir vienas ryðkiausiø stambios formos vokaliniø instrumentiniø kûriniø atlikëjas – jo repertuare per 70 boso partijø ávairiø þanrø ir stiliø kûriniuose – nuo baroko iki ðiuolaikinës muzikos. Malonia staigmena tapo V. Prudnikovo atlikta Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana” kontratenoro partija.

Svarbià dainininkà charakterizuojanèià ypatybæ, jo universalumà liudija ir trauka kamerinei muzikai. V. Prudnikovas – puikus vokalinës miniatiûros meistras. Savo galingà, sodrø balsà jis sugeba transformuoti á subtilø instrumentà, kuris átaigiai atveria interpretuojamo kûrinio slëpinius.

Kita V. Prudnikovo veiklos sritis – vokalo pedagogika. Per 25 metus profesorius parengë kelias deðimtis dainininkø.

Daugelis jø ðiandien yra þinomi atlikëjai, tai – Nacionalinës premijos laureatas Vytautas Juozapaitis, Ligita Raèkauskaitë, Giedrius Þalys, Nomeda Kazlauskaitë, Auðra Cicënaitë, Graþina Miliauskaitë ir kt. Sëkminga Almanto Ðvilpos karjera Vokietijoje. Maestro dþiugina ir perspektyvûs studentai.

Vladimiras Prudnikovas – Lietuvos vokalinio meno strategas. Profesorius globoja „Dainø dainelës” dainorëlius (pats 14 metø dainavæs „Àþuoliuko” chore, jis puikiai iðmano jø problemas ir galimybes), jau 12 metø vadovauja Lietuvos muzikos akademijos Dainavimo katedrai, yra Nacionalinio operos ir baleto teatro kolegijos narys, operos meno vadovas. Jis veda jaunàjà dainininkø kartà per visas dainavimo meno pakopas, nuo þemiausio iki aukðèiausiojo laiptelio – Nacionalinës operos scenos.

Reikëtø pakalbëti dar apie daugelá

Pokalbio su V. Prudnikovu áraðo fragmentai

APIE TEATRÀ IR MENININKÀ Teatre nepasiklys tas, kuris yra darbðtus, kuris ne diplomà gavo, bet baigë mokslus ir yra visapusiðkai pasirengæs sunkiam darbui.

Bûtinos geros teorinës þinios, bûtina valdyti instrumentà, mokëti kalbas. Jeigu ta visuma yra ir balsas techniðkai parengtas – sëkmë garantuota. Kuo toliau, tuo didesni reikalavimai, didesnë konkurencija. Dabar sienø nëra – mes Europoje. O Europoje – labai daug dainininkø, ir kiekvienas teatras nori rinktis geriausias pajëgas, nori geriausiø atlikëjø.

Jeigu að neturiu aukðtø garsø arba nesugebu savo partijos iðmokti greitai ir kokybiðkai, jeigu prastai intonuoju ir t. t., vadinasi, turiu keisti profesijà. Viskas labai greitai keièiasi. Ðtai mûsø teatras spektakliams, pastatymams skiria gerokai maþiau laiko negu anksèiau, nes uþ ðilumà, ðviesà, vandená – uþ viskà mokam brangiau.

Anksèiau buvo galima sau leisti per metus statyti vienà spektaklá, dabar per dvejus metus mes pakeitëm visà teatro repertuarà – labai intensyvus grafikas. Á ðità judantá traukiná jau kai kas nespëja, nes nëra tinkamo pasirengimo. Yra ir kitø prieþasèiø: „per toli gyvenu, per ðalta buvo, per karðta buvo, sirgau...” Bet traukinys rieda... Vakuumo nelieka – ateina kitas þmogus, kuriam visada ðilta ir gera, kai ðalta, jis gali iðmokti ir jis áðoka á traukiná, jis vaþiuoja... Þinoma, daug kas gali bandyti save svetur.

Man sienos seniai atviros. Jau 10–15 metø vaþinëju po pasaulá. Labai daug buvo kvietimø gastroliuoti, iki ðiol esu laukiamas Ðvedijoje, galëèiau ten dirbti ir gyventi. Ten laisva rinka – galima bandyti. Daug kas ir bandë, bet èia jau niekas nelaukia, vakuumo nelieka.

Ateina nauji þmonës. Mûsø vokalo mokykla nebloga, atsiranda tokiø dainininkø, kurie gali konkuruoti. Daug mûsø katedros absolventø dainuoja Anglijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje.

Vieni – choruose, kiti maþas, didesnes ar labai dideles partijas atlieka kaip Urmana, Larinas ar Grigorianas, kuris èia daug metø dirbo.

Gastroliø iðvyksta S. Stonytë, V. Juozapaitis, I. Linaburgytë, bet jie gráþta – jie turi savo nuolatiná darbà, socialines garantijas, savo ðeimas, þemæ, savo tëvynæ. Taèiau yra tokiø,

kurie mano, kad èia jø niekas nesupranta, o ten – supras. Ne – ten ta pati konkurencija.

Todël jau Muzikos akademijoje savo studentams atvirai kalbu, kas yra gerai, kà reikia taisyti, kaip atlaikyti tà konkurencijà. Jau antrame kurse matyti – Dievas davë balsà ir daugiau – nieko... O talentas – neprapuls. Talentui reikia duoti keliukà, ir þmogus èia pat árodo – jis talentingas. Jis ir darbðtus, ir mokantis bendrauti... Jis nemano, kad yra genijus, talentas, ir gali nieko nedaryti. O tokiø, deja, daug.

APIE PERSONAÞUS Personaþo kûrimas prasideda nuo pirmøjø klavyro puslapiø. Bet vien tik savàjá personaþà studijuodamas jo iki galo neatskleisi. Reikia atlikti ir daug kitø darbø. Per muzikines repeticijas jau pradeda atsiskleisti santykiai. Aiðkëja, kokie jie – artimesni ar tolimesni, ir t. t. Kai spektaklis bûna sureþisuotas ir aprobuotas, tai ið ryto jau atsikeli truputá kitoks... O kai imi teptukà, pradedi grimuotis, jauti – kaþkas tavyje keièiasi... Su kolegomis mes galime labai kûrybiðkai bendrauti, papasakoti kokià nors istorijà, bet kai tu pradedi tapti kitu þmogumi – tuos dalykus pamirðti. Kartais galvoji – reikëtø arbatos, bet, palauk, ar tada gërë arbatà? Taigi tokie keisti dalykai vyksta.

Boriso Godunovo mirties scena paraðyta taip stipriai, emocionaliai ir taip natûralistiðkai, kad toje muzikoje, matyt, uþkoduota ir tikroji Boriso kanèia mirðtant. Visuomet repetuodamas tà scenà mirðti, paskui galvoji – Dieve, gerai, kad ið tikrøjø nenumirei. Labai genialiai paraðyta. Arba ðtai scenoje su Fiodoru – tokia stipri vidinë ekspresija, sunku suvaldyti emocijas. Borisas dar nepradëjo dainuoti, o Fiodoras jau verkia.

Paèios sunkiausios visuomet yra tos partijos, kurios guli ant stalo ir laukia savo eilës.

Kai ruoðiau „Parsifalá” (Gurnemanzà), maniau, kad niekada jo nepadainuosiu. O ðiais metais kas mënesá dainavau vis naujà premjerà: buvo „Parsifalis”, „Messa de Rossini”, „Skrajojantis olandas”, Antonino Dvoráko „Stabat Mater” (Maskvoje), Gustavo Mahlerio VIII simfonija, dabar repetuojame „Þydæ”, eilës laukia „Dalia”.

APIE KOLEGAS Patinka dirbti su þmonëmis, kurie natûralûs scenoje, turi daug profesinës potencijos.

Visada malonu dirbti su I. Milkevièiûte ir S. Stonyte. Gerai dirba Vytautas Juozapaitis. Jis labai jauèia scenà, jauèia partnerá. Labai malonu buvo dirbti su G. Grigorianu. Tai aukðtos kvalifikacijos, „aukðtosios mados”, paèios aukðèiausios prabos profesionalas – niekada neuþmirðiu „Bohemos” spektaklio Mimi ir Rodolfo paskutinës scenos. Að stovëjau su aðaromis akyse ir dëkojau Dievui, kad mano tokia specialybë ir kad galiu prisiliesti prie didþiojo meno, kai vyksta tokie dalykai... Þinoma, visada norisi, kad scenoje bûtø rimti partneriai, tuomet „susikimba” þmonës, „susikimba” jausmai, ir tada gimsta kaþkas tikro, gero. Didelë laimë, kai

Juliaus BUDVYÈIO nuotr.

kitø ðios kûrybingos, dinamiðkos asmenybës veiklos aspektø. Taèiau norint vien iðvardyti visus konkursus, kuriuos maestro organizavo ar dalyvavo þiuri darbe, vokalinio meistriðkumo kursus, kuriems vadovavo, paminëti organizacijas, kuriø veikloje dalyvauja, ir dar daugybæ kitø dalykø, susidarytø ilgas sàraðas. Menininko nuopelnai Lietuvos kultûrai ávertinti aukðèiausiais valstybiniais apdovanojimais.

V. Prudnikovo gyvenimo ir kûrybinës veiklos sukaktys – gera proga iðgirsti paties solenizanto mintis apie kûrybà, pedagogikà, kitas veiklos sritis.

Tarp áspûdingiausiø vaidmenø – karalius Pilypas (G. Verdi „Don Karlas”) ir...

susiduri su tokiu reiðkiniu.

Mano geras paþástamas S. Estesas atvaþiuos dainuoti „Skrajojanèio olando”. Nepaprastai simpatiðkas þmogus (turbût su juo Prancûzijoje dainuosime „Don Karlà”). Mûsø Urmana – ji kol kas Lietuvoje tik koncertavo, bet, manau, kad ir spektakliuose padainuos. Ir bus labai aukðtai iðkelta Lietuvos vokalo mokykla – ji juk èia baigë ir puikiai dainavo. Labai ðiltas, mielas, simpatiðkas þmogus.

APIE PEDAGOGIKÀ Savo didþiøjø mokytojø dëka pradëjau dirbti pedagoginá darbà. Bendravimas su jaunais þmonëmis labai praturtina, teikia daug energijos, entuziazmo, optimizmo. Man su studentais labai lengva bendrauti, visi labai mieli þmonës.

Pasaulyje keièiasi poþiûris á vokalinæ technikà ir tà skirtumà reikia iðgirsti ir suprasti. Þinomi dirigentai renkasi dainininkus pagal naujus kriterijus: balso tembrà, blizgesá, ypaè svarbûs gerai suformuoti pereinamieji garsai.

Blogi pedagogai, kurie nori greitai parodyti savo darbo rezultatus, – þiûrëkit, kaip gerai.

Taip nebûna. Geras pedagogas lavina balsà pamaþu, þino, kas svarbiau ðiandien, o kà galima palikti kitam mokymo etapui. Iðkart visko nepadarysi – pradedi viskà sukt, visada nusuksi sriegius. Pedagogas turi girdëti, kaip reikia vienà ar kità garsà suformuoti, kaip já apipavidalinti, kiek kriðtolo ar aukso turi bûti tembre. Pedagogo darbas labai sudëtingas.

Balsas dar nieko nereiðkia. Beveik ðimtui procentø þmoniø balsà galima „padaryti”. Turi bûti kitas dalykas – intuicija, uþtaisas, noras ir gebëjimas dainuoti. Þmogus turi bûti labai smalsus, turi visko iðmokti, nes specialybë labai sunki. Kiekvienas iðëjimas á scenà kaip egzaminas – niekada negali apsirikti. Tam reikia daug þinoti, daug klausyti, matyti, analizuoti.

Muzikos barai /27

Sukaktis visa scenos áranga, ðviesos, pakeistos grindys, gauta pinigø këdëms ir t. t.). Metams á prieká suplanuoti visi darbai su atlikëjais. Atëjus reikëjo daug kà pakeisti, suburti savo komandà.

Kai kam nepatiko tai, kas vyksta (geriau buvo nieko neveikti), kai kas negalëjo álipti á traukiná... O að manau, kad teatras turi gyvuoti ir uþsidirbti pinigø. Ir tà mes padarëme.

Teatras – tai ir jaunøjø talentø kalvë. Labai daug ásiliejo á kolektyvà naujø þmoniø, kurie gali konkuruoti. Jaunimà reikia aprûpinti darbu, sudaryti sàlygas – tai padaryta. Sako, Rygoje geras teatras. Taip. Að ten dainavau ir dabar dainuoju, bet – iðeinu á scena ir matau, kad dainuoja vien lietuviai. Tuomet galvoju: „Palauk, kaip èia yra?”

Buvau visuose Italijos, Prancûzijos teatruose, visur esu dainavæs ir þinau, kokia ten padëtis. Ir èia noriu sukurti toká teatrà, kad publika verþtøsi. Bet tai dar ne viskas. Yra daug ádomiø projektø ir jie bus ágyvendinti.

APIE POLITIKÀ

... ir Don Bazilijus (G. Rossini „Sevilijos kirpëjas”)

Þinoma, negalima perskaityti visø knygø, perþiûrëti visø filmø, bet savo srityje bûtina turëti tam tikrà reikalingà supratimà. Tuomet save galima realizuoti.

Bûna, kad þmogus dainuoja, bet jis neparuoðtas gyvenimui, jis neiðlaiko konkurencijos.

Vadinasi, jam buvo meluota, kad nereikia teorijos, nereikia harmonijos ir kitø dalykø, nes yra balsas. Ir kas gi tuomet – nieko... Pedagogas turi labai tiksliai, labai kritiðkai, suprantamai, su didele meile ir pagarba viskà iðaiðkinti mokiniui, paruoðti já gyvenimui. Tuomet ir mokinys gerbs mokytojà.

Mene negalima meluoti, nes meluoji sau.

Jei iðsirinkai gyvenime toká kelià, tai tame kelyje reikia viskà daryti. Mokëti tà kelià iðlyginti, iðasfaltuoti, mokëti vairuoti maðinà... Jeigu mokësi vaþiuoti tik pirmyn, iðkart padarysi avarijà.

Tokia pati avarija ávyks mene ir vyksta kasdien.

Solo dainavimas, solo buvimas scenoje nepaprastai sudëtingas. Kai kas neiðlaiko átampos, bet labai garbingai pereina dainuoti á chorà ar kitur ir sëkmingai save realizuoja. Puikiausiai dirba tà patá darbà menui, teatrui, operai.

APIE VADOVAVIMÀ Teatras – meno institucija. Èia vyksta kûrybinis procesas – jam sudëtinga vadovauti.

Sudëtinga ir Muzikos akademijoje. Ten dirba visas þvaigþdynas, labai talentingi autoritetai. Á teatrà að atëjau su G. Këviðo komanda (jis labai talentingas vadybininkas ir muzikantas). Atëjau árodyti, kad teatras gali gyvuoti kitaip, gali bûti produktyvus. Maþdaug trejø metø programà ávykdëme per dvejus metus. Ðimtu procentø pakeitëme visà tearto repertuarà, radome lëðø ir rëmëjø, renovavome teatrà (pakeista

Muzikos barai /28

Partija – tai vienetas, kuris ryþtasi vadovauti.

Mûsø kraðto gamtos iðtekliai menki, mûsø turtas – þmogus, þmogus menininkas. Kaþkas labai teisingai pasakë, kad kiekvienas þmogus yra menininkas, bet tik menininkai tai þino. Lietuva yra ðalis, kuri turi fantastiðkà potencialà ir gali bûti labai vertinama, bet mes patys savæs nevertinam. Turime kultûrà, ðvietimà, mokslà, bet neskiriam dëmesio tiek, kiek turëtume skirti. Dël to atsirado tas þodis – politika. Ir að galvoju – galima padaryti taip, kad bûtø kur kas didesnë meilë nacionalinei kultûrai, menams ir ðvietimui.

P. S. Rengdama ðá straipsná, iðklausiau 1997 m. pokalbio su Vladimiru Prudnikovu áraðà (jam tuomet buvo suteikta Lietuvos nacionalinë premija). Kalbëjomës apie dainininko kelià á operos scenà, apie jo kûrybiná bendradarbiavimà su Sankt Peterburgo M. Musorgskio teatru, gastroles su ðio teatro trupe Niujorko „City Opera”, Japonijos, Italijos, Prancûzijos ir kt. Europos teatruose, apie ðiuolaikinæ lietuviø vokalinæ muzikà ir V. Bartulio Requiem, apie C. Orffo „Afroditës triumfà” ir „Didájá aljansà” – netradicinio dþiazo koncertus su V. Ganelinu. Ástrigo tuomet V. Prudnikovo iðtarta frazë: „Likimo negalima apvilti. Jam reikia padëti, kad atsitiktø tai, kas turi atsitikti”. Ðiandien þvelgiant á menininko nueità kelià galima dràsiai sakyti, kad jis – talentingas savojo likimo pagalbininkas. Tuomet pasakyti þodþiai – tai gyvenimo ir kûrybos credo, vedantis Vladimirà Prudnikovà naujø horizontø link. n

Margarita DVARIONAITË

M

ielai keisèiausi savo 76-erius á Stasio Èepinskio, kà tik sulaukusio 70-ies, metus. Bet „yra taip, kaip yra, todël negali bûti kitaip”, – raðo savo knygoje visø mûsø bièiulis Dale’as Carnegie.

Dargaièiø kaime, Paðvitinio valsèiuje, Ðiauliø apskrityje glûdi Èepinskiø giminës ðaknys. Èia augo ávairiø bûsimøjø profesijø Èepinskiø atþalos, daugiausia mokslininkai ir muzikantai. Praeito amþiaus pradþioje Lietuvoje garsëjo tiksliøjø mokslø autoritetas, fizikas, chemikas prof. Vincas Èepinskis (1871–1940), Fizikos-chemijos instituto Aleksote statybos iniciatorius. Ðie puoðnûs rûmai (architektas Mykolas Songaila, 1931 m.) vokieèiø okupacijos metu buvo pogrindþio komunistø ir komjaunuoliø sudeginti.

Profesoriaus vardu pavadinta gatvelë, kurioje jis gyveno, kuria kasdien þingsniuodavo á institutà tarnauti mokslui. Vincas ir Marija Èepinskiai augino sûnø, tapusá pirmuoju ðios giminës profesionaliu muziku, studijavusá Peterburgo konservatorijoje kompozicijà (pas prof. Sergejø Tanejevà). Vienintelis ðios ðeimos palikuonis buvo spëjæs sukurti nemaþai muzikos, bet dël neþinomø prieþasèiø þuvo.

V. Èepinskio gatvelë dabar remiasi á Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto rûmus. Fakulteto steigëjas, vadovas ir vicerektorius – taip pat ðios giminës atstovas pianistas Ramutis Èepinskas.

Stasys Èepinskis, prof. Vinco Èepinskio broliavaikis, anksti neteko tëvo Motiejaus, pasiðvietusio ûkininko, drauge ir mokytojo. Motina Emilija, troðkusi sûnui ðviesesnës ateities, ið Dargaièiø persikëlë á Linkuvà. Èia Stasys pradëjo mokslà gimnazijoje, buvo klasës pirmûnas. Laisvalaikiu mëgavosi paþintimi su keliais instrumentais: gitara, smuiku, fortepijonu, akordeonu, vargonais (netgi pavaduodavo baþnyèios vargonininkà). Be to, buvo entuziastingas dramos bûrelio dalyvis, galëjæs siekti aktorystës, bet pasirinko muzikà. Susitelkë orkestrëlá, vadovavo jam. Tikriausiai tada gimë pirmoji viltis tapti dirigentu.

Smuiko studijas pradëjo Ðiauliø muzikos mokykloje (mokyt. Bronius Jauniðkis), tæsë Vilniaus J. Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje muzikos mokykloje (dëst.

Eugenijus Paulauskas), vëliau Rygos Jazepo Vytuolio konservatorijoje (joje studijavo smuiko specialybæ autoritetingø to meto pedagogø prof. J. Targonskio ir prof. K. Briuknerio klasëse). Buvo priim-

Nepamirðtamas kolega (Stasio Èepinskio septyniasdeðimtmeèiui) tas á Rygos valstybiná Radijo simfoniná orkestrà, kuriame dirbo iki 1961 m. Ðiam orkestrui vadovavo tuo metu plaèiai þinomas Latvijoje ir Sovietø Sàjungoje dirigentas Leonidas Vigneris. Vilniuje Vigneris taip pat ne kartà lankësi ir buvo èia pagarbiai vertinamas.

Tad Rygoje Stasys buvo nuolatinëje iðkiliø muzikø apsuptyje, ádëmiai sëmësi dosniai teikiamø þiniø, plëtë akiratá.

Baigæs konservatorijà ir pasidavæs dirigavimo svajonei, iðvyko á Liepojà ir èia pradëjo profesionalià dirigento veiklà M. Mengailio muzikos mokykloje, á kurià buvo paskirtas orkestro vadovu ir pedagogu. Daug smuikuoja, diriguoja, dësto smuiko specialybæ, brandina savo talentà. Visà smuikininko ir dirigento repertuaro sàraðà sunku ðiandienà iðvardyti. Tegaliu pasakyti, kad Stasio muzikos paþinimas ir jo ávairovë yra neriboti, individualybë nestandartiðka. Sëkmæ lëmë ir staþuotë Maskvoje (1972) pas Rusijos paþibà dirigentà Dmitrijø Kitajenkà.

1966 m. Stasys Èepinskis kvieèiamas á Kauno muzikiná teatrà, kuriame 25-eriø metø tarpsnyje tampa daugybës ávairaus þanro spektakliø, praturtinusiø teatro repertuarà, statytoju. Skambëjo B. Britteno, S. Korteso, Fr. Flotovo, G. Rossini, J. Pakalnio, G. Puccini, E. d’Albert’o, P. Mascagni, taip pat ir tarybinio repertuaro – B. Gorbulskio, A. Novikovo, E.

Ptièkino muzika. Èepinskio veikla teatro istorijos puslapiuose neiðdildoma: dirigentas buvo nuolat apdovanojamas garbës raðtais, premijomis, medaliais, o 1984 m. – r. n. artisto vardu.

Teatre S. Èepinskis ryðkiai skyrësi nuo kitø savo tuometiniø kolegø. Jautriai ir ádëmiai perskaitytos partitûrø paraðtës, gilus muzikalumas, vidinës ðilumos galia neapleisdavo atlikëjø ir þiûrovø ðirdþiø. Jam bûdinga inteligencija neiðvengiamai skverbiasi á muzikos interpretavimà, santykius su bendradarbiais. Vertinu jo kuklumo bruoþà, neleidusá kokiais nors poþeminiais labirintais siekti karjeros. Menininko tikslas – vien muzikos ir jos tikroviðkumo siekimas.

Stasio asmenybë man visuomet siejasi su Liepojos uostamiesèiu, kuriame esu gimusi ir vëliau patyrusi ðio kolegos geranoriðkumà. Tenka pripaþinti liûdnokà realybæ, ypaè kerojanèià menininkø pasaulyje. Esu nuþengusi ilgà savo profesijos kelià, patyriau daug ðviesiø valandø, dar daugiau – ðeðëliø, kuriø man neðykðtëjo pulto broliai. Todël Stasio man suteiktas dovanas vertinu iki ðiol. Prieð daugelá metø buvau jo pakviesta diriguoti Liepojoje, keliems „Liepojos vasaros” sezono koncertams, dargi su savo pasirinktais solistais ið Lietuvos. Koncertavome ir Su Baliu Dvarionu, mano dëde, su kuriuo ir „susipaþinome” Liepojoje

paèià pirmà mano gimimo dienà. Tuomet èia dar gyveno gausi mûsø giminë.

Tø koncertø prisiminimai brangûs dar ir tuo, kad juos lankydavo seni liepojieèiai, paþinojæ mano tëvus, senelius ir mane lopðyje. Tas jø dëmesys skatino kuo geriau paruoðti programas, atsidëkojant savo kûdikystës liudininkams.

Stasys Èepinskis, vedæs Kauno muzikinio teatro solistæ Kristinà Krukauskaitæ, 1977 m. susilaukë sûnaus Vilhelmo.

Sutuoktiniai nenujautë, kad jiems gimë netrukus tapsiantis „vunderkindas”, o dar po kurio laiko ir smuikininkas virtuozas, nustebinæs Lietuvà ir ne vienà pasaulio miestà. 1990 m. abu Èepinskiai iðvyko á Niujorkà, kur Vilhemas pradëjo tobulinti savo profesijà. Gráþæs namo Stasys atsisveikino su teatru ir pradëjo pedagoginæ veiklà kà tik susikûrusiame LMA Kauno fakultete, taip pat vadovavo netrukus fakultete suburtam orkestrui. Buvo nuolat ruoðiami pasirodymai, ugdomi bûsimieji orkestro instrumentalistai, orkestras sparèiai brendo. Su juo, tëvui diriguojant, koncertuodavo ir Vilhelmas – tai buvo tobuliausi abiejø dialogai.

O að gerai prisimenu Stasio Èepinskio koncertà Kaune, girdëtà prieð trejetà metø, kuriame taip pat dalyvavo Vilhelmas, bet man didþiausià áspûdá padarë Stasys. Dirigavo 39-àjà W. A. Mozarto simfonijà. Vietø salëje neatsirado, tad prisiglaudþiau prie scenos visai arti atlikëjø, kur galëjau nekliudoma stebëti dirigento muzikavimo procesà. Þavëjo savo interpretavimo dvasingumu, mocartiðku trapumu, laikysenos elegancija. Mostai – dainuojantys, niekada brutaliai neþaibuojantys, brandaus menininko iðmintá bylojantys.

Neseniai atskriejo gandas, kad ðiuo metu orkestrui Stasys Èepinskis jau nebevadovauja, tik dësto dirigavimo disciplinà jauniems instrumentalistams.

Tai praradimas mûsø muzikai ir Kauno visuomenei. Kà gi – laikas veja laikà, o kartos – kartas...

Muzika visuomet buvo ir tebëra Stasio uþuovëja. Praradæs orkestrà, muzikos neprarado: dabar suskambo pati prasmingiausia ir skardþiausia jo gyvenimo simfonija – Vilhelmas. Nedaug kas gali pasidþiaugti sulaukæs tokio savo profesijos pratæsimo, o pati Èepinskiø giminë tokios karûnos, kokià iðkëlë jos ainiai, sykiu paðlovinæ ir savo gimtàjá Paðvitinio kraðtà. n

Muzikos barai /29

Naujosios muzikos link

“Nei pranaðas, nei teisëjas”

Rûta GAIDAMAVIÈIÛTË – Po jubiliejinio Arnoldo Gurinavièiaus koncerto pamaniau: jei tu jau myli ir Marlene Dietrich...

– Ið tiesø jos reikëjo Aèiui Bankui – jam uþstrigo ta melodija, pusæ dienos internete ieðkojome. Tàkart tuo viskas ir baigësi, o kai Gurinavièius uþsakë kûriná, pagalvojau – kodël gi ne.

– Marlene ir kontrabosas...

– Tai visiðkai nesusijæ dalykai, pusæ kûrinio kontrabosas tæsia sol natà, o pabaigoje dar flaþoletais pagroja. Stengiau-

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Pokalbis su kompozitoriumi Vidmantu Bartuliu

„Lietus”, „Ûkanos”, „Brangiosios”, „Berliozai”, „Dietrich”, „Reti susitikimai” ir „Amen”.

Rûta Gaidamavièiûtë kalbina Vidmantà Bartulá

si, kad viskas bûtø nesunku. Pamaniau, negi jubiliejui Arnoldas dar kà nors mokysis – turi atsipûsti. Be to, ir kvartetas grieþia. Apskritai viskas nesunku, nuobodus sinchronas. Visa daina ir jos harmonija sudëta á vertikalæ, tam tikrà ritminá pieðiná, ir tai pabaigoje kaip aidas iððaukia ið fonogramos originalià dainà „Lili Marlen”. O su Gurinavièiaus jubiliejumi ji siejasi kaip prabëgusiø metø nostalgija, nes visi mes gimæ gerokai vëliau, negu ji kaþkà darë. Asmenybë buvo legendinë, pradedant lytine orientacija ir baigiant priklausymu kelioms þvalgyboms. Tas nuobodus „Marlen” sinchronas – kaip paskendæs laivas, kuris kyla apaugæs kriauklëmis, dumbliais, visomis laiko nuosëdomis. Iðkilæs jis pasirodo visu savo groþiu, antikvariniu-istoriniu pavidalu.

– Su cirku?

– Taip, bet kaunieèiai jo nematë. Be to, kita erdvë, kitaip atrodys.

– Tuomet trumpai nusakyk: kaip vis dëlto tu þiûri á cirkà?

– Man tai labai skausmingas dalykas, að jo baisiai nemëgau – kankinami gyvulëliai, – bet vienà kartà Maskvoje nuëjau ir tris valandas iðsiþiojæs sëdëjau. Pamaèiau, kad tai baisiai sunkus darbas, labai daug pastangø, didþiulë rizika. Svarstai, kam to reikia... Bet kodël alpinistai á kalnus kopia? Pradëjau cirko artistus labai gerbti.

Ir èia jie dalyvauja. Bet ne tam, kad linksmintø, o kad suteiktø savotiðkà kanèios atspalvá – blizgesá pro aðaras.

– O koks jø santykis su tavo muzika?

– Aptarëme trukmæ ir tai, kà darys, kad nebûtø atskiri numeriai, o viena ant kito klotøsi. Ir tai, pasirodo, yra sudëtinga, nes reikia keisti árangà, persirengti...

Yra dalykø, kuriø mes neþinome, o jiems tai svarbu.

– Kai pamaèiau ðá pavadinimà koncerto programoje, pamaniau, kad þvelgi ironiðkai.

– O kaip sudarei savo paties jubiliejinio koncerto programà?

– Beveik viskas sena. Rinkau pagal atlikëjus ir minimalià dramaturgijà:

Muzikos barai /30

– „I like Berlioz. Tolimoji” adoravimo tarsi ir ne per daug?..

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

– Ironijos nedaug beliko iðorëje, gal daugiau savyje. Nei að jos mëgstu, nei kà. Nesinorëjo sudarkyti to, kas trapu ir senø þmoniø atmintyje gyva ir ðilta. Ðita sritis dar neteoretizuota, nesuterðta, nesuvartota.

Vidmantas Bartulis

– Jei atvirai, tai að visai nemëgstu Berliozo – tai nëra ta muzika, kurios galëèiau klausytis ilgiau nei valandà. Bet kartà paskambino Donatas Katkus ir sako: nepyk, turësi paraðyti, nes að jau nusiunèiau á Prancûzijà pavadinimà. Tiesà sakant, man jo muzika neádomi. Nieko, iðskyrus Fan-

– Tad su Osvaldo Balakausko opera „Tolimoji” tai neturi nieko bendra?

– Ne. Þinau, kad Berliozas buvo nelaimingai ásimylëjæs, taigi tai apie tolimàjà meilæ, kuri niekaip nepriartëjo jam bûnant gyvam.

– Atskleisk ðiek tiek apie savo naujàjá sumanymà Kristupo festivaliui.

– Turëtø bûti lengvo elgesio þanro: tarp roko, popso ir miuziklo. Nebus grieþto stiliaus, nes numatomas þanras yra farsas apie tai, kaip lietuviai stojo á Europos Sàjungà. Rokas kvepia 8-ojo deðimtmeèio nostalgija, bet tinkamai aranþuotas galëtø ir dabar bûti grojamas. Bûtø choras, solistai – dabartiniai numylëtiniai, jei turës laiko ir noro, – aktoriai, nes jie lanksèiausi. Reikës daug ironijos, vaidybos (balsinës) ir dainavimo. Gros Ðv. Kristoforo orkestras, puèiamieji, gitaros, muðamieji, dalyvaus ðokëjai.

– Toks savotiðkas „kankanas”?

– Taip. Kornelijus Platelis siøsdavo dalimis libretà, dabar jau jis mane aplenkë. Vis bandau „perlauþti” Platelio chorëjinius jambus: jis tvarkingai padarë, o að dabar siunèiu atgal, nes netelpa á 4/4 metrà. Kai bandau pats iðmesti, sako, neþinai, kaip ten padaryta, kaip po to tas atsikartoja ten ir ten... Galø gale liks kaltas Katkus... Blogiausia, kad man sako, jog privalau paraðyti maþiausiai keturis hitus, kad atëjæ á Kalnø parkà vaikai jau bûtø juos ásiminæ. Neþinau, kaip bus su tais hitais.

– Taigi nostalgija yra vienas pagrindiniø tavo kûrybos varikliø, net ðnekëdamas apie farsà paminëjai 7–8-ojo deðimtmeèiø nostalgijà.

– Gal...

– Kas neapaugæ prasmëmis, tau netinka?

– Gali bûti tinkama, bet reikia „apauginti”.

– O ironija?

– Ji gali bûti iðaugusi ið nepilnavertiðkumo kompleksø, nes ðiaip yra labai maþai dalykø, á kuriuos reikia þiûrëti rim-

atlikëjas?

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

tastinæ simfonijà, ir neþinojau, o bibliotekoje irgi ne kaþin kà radau. Pasirinkau po kelis taktus ið Vokalinio ciklo, op. 2 („Auðros”, „Bretonës piemenuko”, „Laukuos”), „Romeo ir Dþuljetos” ir operos „Beatrièë ir Benediktas”. Atradau „Tolimosios” chorà, jis man patiko ir iðliko pavadinime.

Kaþkokia negirdëta muzika, o tie romansai turbût ið viso nedainuojami, netgi áraðytø jø neradau – gal tik pedagoginiame repertuare naudojami.

Kolegø sveikinimai

tai, o apskritai á viskà galima þiûrëti þaismingai. Kai tik pradedi kalbëti rimtai, ið karto padvelkia netikrumu ir ima atrodyti átartina, lyg ir viskas uþsidaro. O uþdarø dalykø nëra – viskas atvira, viskas keièiasi, á tà paèià mintá gali þiûrëti linksmai, nes tai neiðvengiama, lygiai kaip ir pats mûsø gimimas. Tai visiðkai iðlaisvina nuo nereikalingø teorijø kûrimo, iliuzijø, nes jos tik viskà komplikuoja. Vis tiek viskas atsitinka ne taip, kaip tikëjaisi.

– Ironija taip pat teikia autoriui galimybæ pasislëpti.

– Ið dalies taip. Kà nors darantis þmogus tikrai visko nesugalvojo, iki to buvo begalë aplinkybiø, kurios tai sàlygojo. Jis tik vykdytojas, tad autorystæ vertinti reikia labai atsargiai.

– Tau artimesnis bûtø nepretenzingas aranþuotojo titulas?

– Galbût. Idëjø aranþuotojas. Gorbulskis buvo teisus, sakydamas, kad visa muzika jau paraðyta, tik antroji jo posakio dalis nelabai tiktø, nes keièiasi jos pavidalai.

– Tu savotiðkai prieðiniesi laikinumui, savo kûryboje pratæsdamas kitø muzikos bûtá...

– Visais laikais to buvo. Kad ir, pavyzdþiui, Bachas. Neþinau, kaip Mendelssohnui ðovë á galvà prikelti já ið numirusiø...

Aiðku, nejauèiu desperatiðko pasiprieðinimo – kad, gink Dieve, manæs neuþmirðtø.

Man visuomet atrodë, kad toji akademinë muzika, kuri grojama filharmonijoje, privalo tokia bûti. Taèiau pagrindinë inspiracija buvo Glenno Gouldo, kuris natas perskaitë visai kitaip, grojimas. Kiek istorijoje yra tokiø ásiamþinusiø redakcijose – pakeièia penkias ligas ar sudarko frazæ ir áeina á istorijà, nors kaþin ar kà nuveikë. Gouldo grojimas natose neiðliko, bet pakeitë patá poþiûrá – jis nebeturi grieþtø suvokimo rëmø. Èia kaip kulinarijoje: jei tiksliai laikysies recepto, nieko neiðeis – reikia pridëti savo, pagaliau priklauso nuo to, kas yra virtuvëje, nuo nuotaikos...

– Taigi, perkeldamas kitø muzikà á savo darbus, ið dalies jautiesi esàs

– Taip iðeina. Juk yra filharmonijos atlikëjø, kurie uþ atkartojimus gauna honorarus... Kita vertus, jei Bachas prisikeltø ir iðgirstø savo muzikà, turbût iðprotëtø – ðiais laikais yra labai daug dalykø, kuriø tada beveik nebuvo. Bachas jau kurdamas turëjo atlikëjiðkø kompleksø, o ðiandien dar prisideda dabartiniø atlikëjø kompleksai. Neþinau, kaip skambëjo jo muzika prieð 400 metø, bet tikrai nebuvo tiek sureikðminimo, o dabartinës epochos atlikëjai susireikðmina jo muzikos pagrindu.

Kaltas lieka Bachas, nes neuþbrëþë grieþtø ribø. O neuþbrëþë dël to, kad jam nerûpëjo, kas bus po 200 metø. Jis apie tai negalvojo – viskas buvo èia ir dabar. Ir dabar taip turëtø bûti, nes kiekviena pretenzija á amþinybæ – ligos poþymis.

– Donaldas Kajokas yra pasakæs, jog „reikia gerokos dràsos nebijoti bûti banaliam”.

– Ir banaliam, ir sentimentaliam. Viskas taip þmogiðka. Bet susidarë tokia nuomonë, kad jei banalus ar sentimentalus, tai jau niekalas. Kai toks visas kûrinys – gal ir taip, bet kai tai atsiranda tam tikru laiku tam tikroje vietoje... Tokia logika vadovaujantis iðeitø, kad ir verkt negalima, nes negraþu. Þmogui duota natûrali emocija, kodël reikia jà iðkastruoti?

– „Kiekviena karta privalo suprasti, kad kaþkà uþmirðo, ir bandyti suvokti kà” (D. Kajokas). O kà bandai prisiminti tu?

– Galima apskritai pradëti nuo kaltës sàvokos gimstant, jei kaltës sàvoka apsigyveno tavyje prasmingai (niekas neþino, kà jis turi prisiminti), bet kiekvienam ji pasireiðkia. Èia individualios asmenybës patirtys, kurias labai sunku materializuoti þodþiais ir apibrëþimais. O tie, kurie sako, kad jie niekam nieko neskolingi ir yra nekalti, irgi apsimetinëja, nes taip tikrai nëra.

– Kaip tave veikia globalizacija?

– Globalizacija tol gera, kol tavæs nepalieèia asmeniðkai. Informacijos perteklius sàlygoja krautuviná principà, nuo kurio jau niekur nepabëgsi. Geriau neþinoti, kad taip vyksta, nes tas þinojimas slegia ir iðmuða ið vëþiø, atrodo, kad visas pasaulis ima kiðtis á tavo asmeniná gyvenimà.

O muzika yra asmeniðka, deklaratyvesni tik vieði koncertai, bet ten susirenka kamerinë publika. Ðiaip jau lokalus intymus aktas gali bûti ir koncertas. Eteris pergrûstas, todël ieðkai giminingø sielø, kurioms ten sunku panirti. Guodþiuosi, kad jei kas iðnyksta bendrame kontekste, pats savaime vis tiek lieka.

Rengdamas festivalá „Ið arti” susiraðinëjau su kompozitoriumi Pauliumi Dirmeikiu – mano metø, bet visiðkai kitais

Muzikos barai /31

Naujosios muzikos link keliais nuëjæs autorius. Jis nepretenduoja á jokius topus (pasaulinius, regioninius ar kaimo), bet yra laimingas tokià muzikà raðydamas. Visai nesvarbu, kad nei jo, nei panaðiø autoriø niekada negros „Carnegie Hall”. Yra vidinis ryðys, kalbëjimas arba nekalbëjimas. Mes gimëme kitu laiku. Dabar vaikai gimsta ir ið karto þino konjunktûrà, uþsiima vietà ir kariauja, lyg nuo áþûlumo priklauso – iðlás ar neiðlás, o savitumas lieka antroje vietoje, bet taip yra ir nieko nepadarysi, kitaip nebebus.

– Kokia yra tavo XX a. gautos girdimosios patirties dominantë?

– Yra tokiø etapø gyvenime, ir turbût nesvarbu, kada þmogus gimë. Jie duoda pagrindiná impulsà, formuoja pasaulëjautà, o paskui sudedami visi kiti taðkai ir akcentai. Taèiau jie neveikia ið esmës, nes þmogus nëra toks paslankus ir imlus.

Jie veikia kitaip, iðpleèia tà anksèiau suformuotà pasaulëjautà. Pradinë patirtis buvo konservatorijoje – terpë, kurioje „malëmës” kartu su Martinaièiu, Latënu, Urbaièiu, Narbutaite. Visus veikë konservatorijos fonoteka, kuri tuo metu buvo labai gera (visa Pärto kûryba, Crumbas, Cage’as, keli Tormio kûriniai, Webernas), o ðiaip labai didelæ átakà darë Kompozitoriø sàjungos perklausos – galima buvo iðkart perprasti visas tendencijas ir átakas. Rëmëmës Balakausku, Bajoru, Kutavièiumi, paskui – vieni kitais, ir iðëjo toks viralas, ir niekas neþino, ar tai buvo gerai.

Kiekviena karta turi savo atraminæ muzikà ar kitus menus – dailæ, literatûrà.

Mums labai didelæ átakà darë poezija. Atsirado Geda, Marcelijus Martinaitis, bet kaþkodël nebuvo në vieno Justino Marcinkevièiaus eilëraðèio. Jis dalyvavo kaip totemas, kurio nereikëtø niekam rodyti ar neðiotis. Að jo eiliø niekur nenaudojau, bet tai nereiðkia, kad jos neturëjo jokio poveikio. Martynas raðë „Kelià-Kryþkelæ-Kelià”, jo dëka pavyko susidomëti Rytais.

– Ramybë – kantrybë – galvojimas...

– Ið dalies siekiamybë – tarsi iliuzija, kuri turi ásikûnyti, ji negali pleventi visà gyvenimà, ji mums perduodama. Man norisi padaryti labai drastiðkø veiksmø ir muzikos ið gyvenimo, bet labai sunkiai sekasi tai ágyvendinti, tada nusveria ta pirmoji – ramybës – iliuzija.

– Ar daugiau per menà priartëjai prie Rytø, ar per traktatus?

– Ir poezija, ir dailë, ir traktatø buvo perskaityta, uþsisakinëjome nemaþai ið Maskvos. O tais laikais Maskvoje buvo rimtø orientalistø – ir analizës, ir komentarai buvo labai rimti, „pamatuoti”.

Dabar jau niekas nebeuþsako tokiø, nebespausdina.

Muzikos barai /32

– Ar tu pats raðei poezijà?

– Ne. – Ar tau artima kitø Lietuvos „orientalistø” (Pauliaus Normanto, Algimanto Ðvëgþdos, Jurgos Ivanauskaitës) kûryba?

– Ið paminëtø trijø unikaliausias Ðvëgþda – fantastiðkas tyrumas ir grynumas. Mintis ðvari, be jokiø priemaiðø ir celofaniniø maiðeliø. O Normantas ádomus savo informacija: yra tokiø ðaliø, ten bûna taip ir taip.

– Ar jautiesi artimesnis budizmui, ar krikðèionybei?

– Tas visas persmelkimas yra tarsi tokia uþuovëja, kai atsistoji po kokiu medþiu ir ásivaizduoji, kad Kinijoje irgi yra medis, bet ten jis kitoks. Labai ramiai, atsargiai, neèiulpdamas syvø, nelaðindamas sulos gali pabûti ir ten, lyg kokioj oazëj. Tie buvimai nëra pramoninis negyvenamos salos vienatvës paveikslëlis su visais privalomais atributais, tarsi deðimèiai dienø nusipirkus turistiná kelialapá á negyvenamà salà be vandens. Ne taip. O krikðèionybë atëjusi per kraujà, todël nemanau, kad ji gali bûti kvestionuojama.

Yra taip, ir viskas.

– Ar tau svarbus dar koks nors veikimas be kûrybos?

– Nieko neveikimas man tiesiog bûtinas, o kai neturiu darbø, tada labai susikaupæs nieko neveikiu. Gûsiais gráþtu prie darbo, o didþiàjà gyvenimo dalá norëèiau nieko neveikti, nes tada darbas bûna natûralesnis.

– Tapytoja I. Kuèinskaitë kartà pasidalijo tokia netikëta patirtimi, jog neskaitydama labai intensyviai gyveno „toká tik man suprantamà gyvenimà.

Net nemokëdavau pasakyti, bet mane vesdavo kaþkokios jëgos. Labai gerai þinodavau, kà turiu daryti. Ir niekas negalëdavo manæs perkalbëti. O kai pradëjau skaityti, abejoti, màstyti, að tiesiog sustingau” (cit. pagal Mûzø malûnas, 2003 m. rugsëjo 2 d.).

– Kaþkaip iðëjo, kad visas geriausias knygas perskaièiau nuo 16 iki 23 metø.

Gal tikrai yra kokiø nors sàsajø su tomis jëgomis. Tiesiog þinai, kà turi daryti, neieðkai momentinio impulso kûrybai.

Taip daþnai bûna. Daugybë ávairiø nuojautø, neiðsakytø dalykø, kuriuos gilumoje þinai. Gal ji visas knygas perskaitys senatvëje. Dabar vaikai apskritai nieko neskaito. Kaip þiûrësi á tà skaitymà – pasineri á kità dimensijà ir ten gyveni, atsijungi, nieko kito neveiki, nebent tvarkingai prieð miegà paskaitytum 10 minuèiø. Galima ir taip.

– Ar esi sëmæsis idëjø ið þemosios kultûros?

– Taip, þinoma. Tai, ko mokëmës

muzikos mokykloje, buvo savotiðkai neádomu, mes klausëmës visai kitokios muzikos ir tai iðliko kaip galimybë pabëgti, atsitraukti nuo taisykliø. Svarbu pats principas, kad viskas galima, svarbu, kad bûtø logiðka ir „valgoma”. Paprastas „iðsivyniojimas” ið kebliø situacijø, kartais gal primityvus, bet vis tiek tam tikra iðeitis. Kad ir repas – amerikietiðkoje kultûroje vienoks, èia – kitoks. Jis organiðkas, jo esmë ádomi – gatvës þargono kalba, gatvës muzika grubi, be jokiø uþuolankø. Tas principas duoda laisvæ, supratimà, kad ir taip gali bûti, kad tai ið esmës gana átikinamas bûdas.

– Turbût maþiausiai tavo muzikoje yra grubumo.

– „Nelaimëlyje Jobe” jo prireikë paskutiniame monologe, ið dalies dar kûrinyje „Amen” sopranui. Nesvarbu, kad ten daro ne taip, kaip reikëtø, nes dainininkams sunku, jie negali atsipalaiduoti, atsisakyti balso formavimo, bet vis tiek kitaip skamba, kitø prasmiø atsiranda.

Operoje „Pamoka” irgi tas pats, tik tas grubumas labiau iðraitytas, suapvalintas, ne toks kampuotas, bet muzikos ir teksto modeliavimo principas panaðus.

– Buvai nominuotas geriausiu 2003 m. kompozitoriumi. Ar tau svarbus tas mûsø lokalios bendruomenës ávertinimas?

– Þinoma, svarbus. Tik apskritai tai nieko nekeièia, nebus nei blogiau, nei geriau. Pakliuvau, kai pirmà kartà tai buvo pabandyta padaryti vieðai Rotuðëje.

Anksèiau kûriniai irgi buvo vertinami, tik be jokios pompastikos, savotiðkos cechinës izoliacijos sàlygomis. Vieðumas geras dalykas – þmonës iðgirs vienokias ar kitokias pavardes, nemanys, kad Kompozitoriø sàjunga – tai 150 beproèiø, kurie kaþkà daro ir dar pinigus gauna neþinia uþ kà ið mokesèiø mokëtojø kiðenës.

Tarp kitko, Kaune tai vyksta jau keleri metai. Á Kauno dailininkø rudens parodas niekas neidavo, o dabar organizuojama „vieno darbo” paroda ir geriausià darbà renka miestieèiai. Daug þmoniø susirenka, jie suinteresuoti, domisi, nes Kaune ið tikrøjø labai daug gerø dailininkø, kurie uþmirðti arba þinomi tik Vilniuje, o kaunieèiams, tarp jø ir valdþiai, neþinomi. Ði iniciatyva labai gera, ir jà reikia tobulinti. O ðiaip svarbu neásijausti, nes tokie dalykai iðmuða ið vëþiø. Èia kaip tai dailininkei nuo knygø. Visada galvoji, kad kas nors kitas geriau padarë ar galëjo padaryti. Be to, daug kas visai taip nemano ir patylom grieþia dantá.

– „Mûsø Lietuvoje” tu þengei tarsi kelis deðimtmeèius atgal, á tuos laikus, kai liaudies dainø citavimas buvo reali kûrybinës praktikos kryptis. Ar nebijo-

jai bûti apðauktas retrogradu?

– Tai ne liaudies dainø citatos. Tai kûrinys, paraðytas liaudies dainø pagrindu, nepridedant beveik në vienos savo natos (iðskyrus vienà dalá).

– Daug kam netikëtai tapai festivaliø organizatoriumi: anksèiau „Alternatyvios muzikos”, dabar – „Ið arti”.

– 1987–1988 m. ðie festivaliai buvo tam tikra protesto forma, vykdavo vos ne underground sàlygomis arba, prieðingai, nomenklatûrinëje salëje – profsàjungø rûmuose, architektø salëje. Tada dar buvo gyvas dailininkas Albertas Stankevièius, jis iðnuomodavo pirmàjá galerijos aukðtà, remdavo instrumentø, ðviesø nuomà, duodavo koká 100 rubliø, galëdavai viskà susiveþti. Ðiose anarchistiðkose, alternatyviose perklausose – nuo elektronikos iki performansø, akcijø – dalyvaudavo Martinaitis, Latënas, Navakas, konservatorijos studentai. Sutraukdavo pilnas sales, nes þmonës buvo iðsiilgæ informacijos. Tada buvo atliktas ir Cage’as: vietoj ðeðiø radijo aparatø gavome keturis. Man, pavyzdþiui, buvo ádomu dël to, kad visi galëdavo rodyti tuos kûrinius, kurie netikdavo perklausoms: chuliganiðkus, neordinarius, tuo ir ádomius.

O „Ið arti” atiteko prievartos bûdu, kaip palikimas. Ðis festivalis atsirado prieð devynerius metus, tuo metu pirmininkë buvo Dalia Kairaitytë. Anksèiau ataskaitiniai Kauno kompozitoriø koncertai vykdavo pavasará, paskui rudená, po truputá atsirado estø, latviø muzikos.

Kai að netyèia tapau pirmininku, tai atiteko ir festivalis. Ryðiø, draugø geranoriðkumo dëka jis iðaugo iki penkiø dienø, nes ir ðiaip Kaunas nuskriaustas koncertø, ávykiø stoka. Taèiau ir dabar jis vis tiek yra atskaitos taðkas kaunieèiams kompozitoriams – sudaromos ádomios muzikos programos, prioritetas teikiamas tam, kas ádomu, taèiau sunkiai pasiekiama. Pagrindinis dalykas – aèiû Egidijui Mikðiui – kad duodavo simfoniná orkestrà. Tai prabanga, taèiau be jos festivalis neturëtø svorio, nes orkestro muzika teikia solidumo. Apskritai ðis festivalis galëtø bûti tarsi „Gaidos” pataisytas leidimas. „Gaida” – didelis masyvus kalnas, o èia iðretinta, iðgryninta. Ne tai, kas liko nuo „Gaidos”, bet kitais principais formuojama.

– Kurios ið naujai pasirodanèiø meno tendencijø tau visiðkai svetimos?

– Pirmiausia visiðkai naujø tendencijø nematyti, o antra – nesu nei pranaðas, nei teisëjas. Ir be naujø tendencijø man daug kas nepriimtina... n

MARIUS BARANAUSKAS: PRADEDANT NUO ABËCËLËS Geguþës 30 d. paskelbti laureatai prestiþiniame Toru Takemitsu kompozicijos konkurse Japonijoje. Marius Baranauskas, vienas jauniausiø lietuviø kompozitoriø, po finalinio turo treèiàjà premijà uþ simfoninæ partitûrà „Kalbëjimas” ir piniginá prizà pasidalijo su korëjieèiu Soonjung Suh. Pirmàjà premijà laimëjo australø kompozitorius Paulas Stanhope’as, antràjà pasidalijo kompozitoriai tailandietis Narongas Prangcharoenas ir japonas Sho Ueda.

Finaliniame ture, kuriame dalyvavo ir vienintelis ðiemetinio konkurso teisëjas, þymus suomiø kompozitorius Magnusas Lindbergas, visus penkis finalinius kûrinius (atrinktus ið 129 konkursui anonimiðkai atsiøstø partitûrø) grieþë Tokijo filharmonijos orkestras, vadovaujamas Norichikos Iimori.

Pirmàkart klausantis 2002 m. paraðyto „Kalbëjimo”, sunku net átarti, kad tai kompozicijos magistro diplominis darbas, o jo autorius – pats tarsi workin-progress, savo muzikinæ „kalbësenà” dar tik pradedantis formuoti kûrëjas.

Iðbaigta sferinë kûrinio forma, uþgimstanti ið pradinio unisono, iðsiskleidþianti Marius Baranauskas á daugiamatæ garsø judëjimo erdvæ, pulsuojanti, iðsiskaidanti, susiliejanti ir iðnykstanti iðeities taðke (mikrolygmenyje jà atkartoja daugybë dinaminiø ir struktûriniø „pûsleliø”), tikslus muzikinio laiko tëkmës pojûtis, turtinga orkestro koloristika, visa persmelkianti muzikiniø procesø tikslingumo nuojauta, subtilios nuorodos á anapus muzikos atsiverianèias transcendentines prasmes – visa tai bylotø apie águdusio meistro braiþà ir ilgametës patirties nugludintà stiliø. Taèiau ðiuo atveju – tai klaidingas áspûdis. Kartais, matyt, jam sukelti pakanka „ðvarios” klausos ir sveiko uþsispyrimo pradëti komponuoti nuo elementariausios abëcëlës. „Muzika nebuvo pirmoji mano kûrybos sritis, – pasakoja Marius Baranauskas. – Pradëjau nuo ávairiausiø kûrybiniø bandymø literatûros, fotografijos srityse – vaikystëje ir paauglystëje jø siûlomos raiðkos priemonës atrodë prieinamesnës. Tuo tarpu muzika sklandþiai reikðti mintis dar buvo sunkoka. Pomëgá literatûrai ir fotografijai iðsaugojau iki ðiol, o muzikoje ëmiau ieðkoti galimybiø praplësti vaizduotës ribas, versdamas þodþius á muzikinius garsus ir tembrus”.

Ne itin lengvai prakalbinamas kompozitorius „Kalbëjime” pirmàkart pritaikë savo sugalvotà komponavimo bûdà, kiekvienam kalbos garsui subjektyviai pritaikydamas koká nors akustiná atitikmená. Ðioje „vertimo” technikoje galima áþvelgti netgi tam tikrø sistemos uþuomazgø: balsiai verèiami tæsiamais garsais, priebalsiai – tæsiamais toniniais, netoniniais garsais arba akcentuotais ðtrichais. Kartu ði sistema nëra stabili ir teikia daug varijavimo galimybiø, priklausanèiø nuo ávairios prigimties kintamø dydþiø – tembro, ritmo, aukðèio, dinamikos, instrumentuotës, prasminio ryðio su „verèiamu” tekstu, balsu dainuojamo teksto derinimo su „iðverstu” ir pan., – leidþianèiø tikëtis vis kitokio garsinio rezultato. Pavyzdþiui, „Kalbëjimà” ypatingo emocinio turinio pripildo Rabindranatho Tagore’s eilëraðtis. Jo tekstas, iðraðytas partitûros apaèioje tarsi „tylus pasveikinimas Kûrëjui”, paraidþiui perkeliamas á savotiðkà muzikiniø gestø kalbà – gestø, persiliejanèiø vienas á kità nelyginant raidës þodyje ir iðraiðkingai brëþianèiø prasminá teksto kontûrà.

Pasak kompozitoriaus, paèioje pirmoje ðiuo principu sukurtoje kompozicijoje muzikinis raidynas pademonstruotas iðsamiausiai – tarsi pirmiausia bûtø reikëjæ iðmokti já nuo „a” iki „z”, kad vëliau bûtø galima gilintis á atskirø garsø ir jø sàskambiø prasmes. Viena ið tokiø atskirø garsø studijø buvo realizuota elektroniniame kûrinyje „NUNC”, kuris 2003 m. lietuviø kompozitoriø kûriniø rinkimuose pelnë Geriausio elektroakustinio kûrinio vardà. Tai tembriniø miniatiûrø ciklas, kuriame autorius su elektronikos pagalba iðradingai simuliuoja nepaprastai ryðkias, ilgai besitæsianèias akustines „haliucinacijas”, sukeliamas keturiø á vienà prasmingà þodá susiliejanèiø garsø.

Bandymas „iðversti” ir „aranþuoti” kur kas didesná garsø bei vaizdiniø konglomeratà nedidelës trukmës kûrinyje buvo realizuotas 2002 m. kompozitoriø kursams Apeldorne (Olandija) paraðytoje kompozicijoje „Road with Cypress and Star” baritonui ir 15 instrumentø, kurià inspiravo to paties pavadinimo Vincento van Gogho paveikslas. Baritonas èia vokalizuoja paties van Gogho paraðytà tekstà, poetiðkai apibûdinantá kontrastingà tamsiø, sodriø linijø (kelias, kiparisai, dangus, kalvø kontûras) ir ryðkiaspalviø taðkø, dëmiø (ið þvaigþdës, pro langus sklindanti ðviesa, geltonos viksvos, baltas arklys, geltona karieta) deriná, èia pat atsispindintá instrumentinëje faktûroje. Nors èia, pasak kompozitoriaus, „verèiamas” tik paveikslo pavadinimas, banguotomis puèiamøjø instrumentø linijomis, akcentuotomis muðamøjø ir fortepijono replikomis bei nerimastinga dinamika, gana tiksliai perteikiamas specifinis van Gogho potëpis, spalvos ir nakties nuotaika, kai viskas atrodo labiau paryðkinta ir padidinta. Van Gogho paveikslas – ne vienintelë ðio kûrinio sàsaja su Olandija. Niekada neatliktas Lietuvoje, ðis kûrinys gyvuoja garsiojo olandø ansamblio „de ereprijs” dëka, kuris po kûrinio premjeros Apeldorne 2003 m. nusprendë já átraukti á dar dviejø jaunø kompozitoriø kûrybai skirtø renginiø – „Gelders Music Summer” Aspene ir „Gaudeamus Music Week” Amsterdame – programas.

Toliau tyrinëdamas savo kalbinio-muzikinio þaidimo galimybes, naujausiame kûrinyje „Tegu” sopranui ir elektronikai (jo premjerà girdëjome „Jaunos muzikos” festivalyje balandþio mënesá) Marius Baranauskas garsiniø impulsø vël semiasi ið savo mëgstamo poeto Rabindranatho Tagore’s eiliø. Tik ðákart pats vokalas traktuojamas kaip tembrinë linija, nuspalvinta skirtingomis teksto balsëmis ir priebalsëmis ir organiðkai susiliejanti su elektronine faktûra, audþiama ið ávairiø balso tembrø. „Stengiausi, kad muzika kuo ávairiapusiðkiau perteiktø eilëraðèio turiná, mistiðkai bylojantá apie visiðkà susitaikymà su Dievo valia”, – teigia Baranauskas, savo naujausiuose kûriniuose pats kukliai atsiduodantis já uþvaldanèiø garsø valiai.

Veronika JANATJEVA

Muzikos barai /33

Panorama Rusija – jauniesiems Lietuvos muzikams

Stasio Vainiûno namuose skambëjo lietuviø kompozitoriø muzika

Turiningas Stasio Vainiûno namø koncertinis gyvenimas balandþio 16 d. pradþiugino dar vienu jaunøjø atlikëjø koncertu. Pianistës, Lietuvos muzikos akademijos profesorës Birutës Vainiûnaitës iniciatyva èia buvo paminëtos iðkiliø lietuviø kompozitoriø Balio Dvariono ir Vlado Jakubëno 100osios bei Stasio Vainiûno 95-osios gimimo metinës.

Gausiai susirinkusi publika ðiltai sutiko Lietuvos muzikos akademijoje studijuojanèiø pianisèiø atliktas B. Dvariono pjeses (Jurgita Jasulevièiûtë, Ekvilija Slivinskaitë), retai atliekamas V. Jakubëno dvi Rapsodijas ir Legendà bei du ðokius ið baleto „Vaivos juosta” (Joana Ruðkytë, Lina Ratkevièiûtë, Vilma Peèiukonytë), S. Vainiûno Noktiurnà ir tris Nuotaikas (Marina Grièanikova ir Diana Savanevièienë).

Koncerto pabaigoje meno aspirantë Auðra Bernatavièiûtë puikiai atskleidë S. Vainiûno siuitos „Gimtinës pievos” poetines potekstes.

Koncerto iðvakarëse ði programa skambëjo A. ir P. Galauniø namuose, kur ðalia minëtø atlikëjø dalyvavo pianistë Neringa Balèiûnaitë.

Virginija DABKUTË

Muzikos barai /34

Ð. m. kovo 19–29 d. Rusijos Federacijos kultûros ministerijos Tarptautinis kultûros centras Ostaðkovo mieste (Tverës apskr.) organizavo meistriðkumo pamokas, skirtas NVS ir Baltijos ðaliø studentams bei meno mokyklø moksleiviams.

Muzikos, choreografijos ir tapybos uþsiëmimai vyko Ostaðkovo vaikø meno mokykloje, dirbo þymiausi Maskvos kûrybiniø fakultetø pedagogai, iðkilûs muzikai atlikëjai. Dalyvauti pakviesti jaunieji menininkai ir muzikai ið Armënijos, Kazachstano, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lietuvos.

Lietuvos delegacijà sudarë Lietuvos muzikos akademijos studentës pianistës Julija Morozova ir Kotryna Gediminaitë, Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos moksleivës smuikininkës Eglë Meðkelytë ir Ieva Marija Eidukonytë bei dvi smuiko pedagogës Virginija Eidukonienë (Vilniaus B. Jonuðo muzikos mokykla) ir Juliana Pronko (Nemenèinës vaikø muzikos mokykla).

Fortepijono klasës pamokas vedë Maskvos P. Èaikovskio valstybinës konservatorijos profesorius, Rusijos liaudies artistas Arkadijus Sevidovas.

Po fortepijono pamokø, kurios vyko labai ðiltai, draugiðkai, studentës dþiaugsmingai dalijosi áspûdþiais.

Profesorius Sevidovas, didþiausià dëmesá skirdamas meniniam kûrinio aspektui, negailëjo patarimø aplikatûros, ritmo problemoms. Pats bûdamas puikus pianistas, visus kûrinius studentams iliustravo savo grojimu, ragino siekti kuo didesnio iðraiðkingumo. Baigiamajame koncerte atlikti kûriniai – S. Rachmaninovo Muzikinis momentas, op. 16 Nr. 4 e-moll (Julija Morozova), ir M. de Fallos Fantazija „Betika” (Kotryna Gediminaitë) – sutvisko nauja jëga ir spalvomis. Prof. Sevidovas labai gerai ávertino Lietuvos studenèiø techniná bei meniná pasirengimà, nuolat gyrë gebëjimà reaguoti á pastabas, temperamentà.

Su jaunaisiais smuikininkais dirbo Davido Oistracho mokinë, nusipelniusi Rusijos artistë, Maskvos filharmonijos solistë, Maskvos Gnesinø muzikos akademijos ir Gnesinø muzikos mokyklos pedagogë Tatjana Berkul. Pedagoginá darbà pradëjusi dirbti palyginti neseniai – prieð 12 metø, ji jau iðugdë visà bûrá tarptautiniø konkursø laureatø. Tris ið jø – Anastasijà Badalovà, Tatjanà Ðalaginovà ir Marijà Ðamðinà – T. Berkul atsiveþë su savimi á Ostaðkovà.

Jaunosios atlikëjos stebino ne tik grieþimo lygio profesionalumu, bet ir begaliniu darbðtumu, kantrybe: matëme jas ir koncerte, ir pamokose. Buvo be galo ádomu stebëti,

kaip devyneriø metø mokinë puikiai grieþia F. Kreislerio Preliudijà ir Allegro Punjani stiliumi, trylikametë mergaitë – P. Sarassate’s „Èigonø melodijas”, o septyniolikametë – M. Ravelio „Èigonæ”. Vaikai muzikavo kaip suaugusieji, taip jie auklëjami nuo maþens. Pedagogë nuolat jiems kartoja: „Jûs esate maþieji artistai ir negalite sau leisti groti prastai”. Ilgiau stebint pamokas darësi aiðku, kad nepriekaiðtingo grieþimo paslaptis – puiki, nuosekli etiudø, gamø, pratimø, kasdienio darbo sistema. Suprantama, vaikai labai talentingi, bet vargu ar bûtø pasiekta tokiø rezultatø be begalinio T. Berkul reiklumo. Skatinama tokio pat nuoðirdaus atsidavimo ir noro padëti, ji dirbo su visais meistriðkumo pamokø dalyviais.

Malonu, kad á baigiamàjá koncertà T. Berkul iðrinko abi mûsø moksleives: E. Meðkelytë grieþë N. Paganini Cantabile, o I. M. Eidukonytë – E. Balsio „Raudà” ir „Drebulytæ iðdykëlæ”. Beje, pedagogæ labai sudomino Balsio pjesës, ji papraðë atsiøsti gaidas.

Baigiamasis koncertas vyko puikios akustikos koncertø salëje Voskresenskajos cerkvëje. Èia buvo eksponuoti ir meistriðkumo pamokø dalyviø dailininkø darbai. Mums ypaè patiko Talino studijos „5+5”, Minsko vaikø dailës mokyklos jaunøjø dailininkø kûryba. Tokioje dvasingoje ir meniðkoje aplinkoje bendras pianistø ir smuikininkø koncertas buvo tikra ðventë tiek jauniesiems atlikëjams, tiek klausytojams.

Renginio organizatoriai, mums suteikæ puikias gyvenimo ir mokymosi sàlygas Ostaðkove, taip pat paruoðë turiningà kultûrinæ programà. Jau pirmàjà kelionës dienà, autobusu vaþiuodami ið Maskvos á Ostaðkovà, uþsukome á Klinà aplankyti P. Èaikovskio namo-muziejaus.

Manau, daugeliui atmintyje iðliks parko medþiø virðûnës, á kurias þiûrëdamas Èaikovskis kûrë muzikà – rami, inteligentiðka, gana asketiðka aplinka, kurioje jis gyveno, autentiðkas jo fortepijono skambesys.

Maloniai nustebino ekskursija á Nilova Pustynæ, Seligero eþero saloje veikiantá vyrø vienuolynà. Didingi senoviniai pastatai, kurie, rodos, vos telpa maþytëje salelëje, dar tik pradedami restauruoti. Ásiminë jaudinantis daugiabalsis vienuoliø maldø giedojimas cerkvëje ir pasakojimas apie nebeveikiantá bokðto laikrodá, kurio rodyklës visàlaik rodo be ketvirèio vidurnaktá. Tai esà laikas, skirtas þmogui apmàstyti, kaip jis praleido ðià dienà: ar daugiau joje buvo gërio, ar blogio.

Dvi paskutines dienas praleidome Maskvoje. Aplankëme Kremliø, Ginklø rûmus, Tretjakovo galerijà, klausëmës kamerinës muzikos

koncerto naujosios architektûros koncertø salëje „Muzikos namai”.

Gráþome á Lietuvà kupini graþiø áspûdþiø, naujø þiniø ir noro muzikuoti tobuliau.

Nuoðirdþiai dëkojame Rusijos Federacijos kultûros ministerijai, Tarptautiniam kultûros centrui, kurio dëka ávyko ðios meistriðkumo pamokos. Taip pat dëkojame Rusijos Federacijos bei Baltarusijos ambasadoms Lietuvoje, suteikusioms paramà kelionei, Slavø tradicinës muzikos mokyklai ir jos direktorei Irenai Zacharovai, kuri asmeniðkai rûpinosi kvietimais, vizomis.

Virginija EIDUKONIENË

„Liepaièiø” balsai Ðv. Jonø baþnyèioje

Graþø balandþio 17 d. vakarà VU Ðv. Jonø baþnyèioje rinkosi chorinës muzikos gerbëjai. Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitës” (meno vadovas prof. Petras Vailionis) èia surengë vienà ið ciklo koncertø, skirtø mokyklos ákûrimo 10-meèiui bei choro 40-meèiui paminëti. Koncerte dalyvavo Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos smuikininkø ansamblis bei solistë Gabrielë Vasiliauskaitë.

Baþnyèios didybë, puiki akustika ir iðkilminga ðventinë nuotaika suteikë koncertui ypatingà aurà. Renginio pradþioje pasirodë 3-iosios klasës „Liepaièiø” choras (vadovë Jurgita Dirgëlaitë, mokytojos Diana Mickevièiûtë ir Audronë Steponavièiûtë-Zupkauskienë, koncertmeisterë Sigita Dudënienë). Choras atliko J. Baltramiejûnaitës „Avytës mano rido”, Z. Vekerleno „Egzode-menueta”, C. Monteverdi „Aleliuja”, Z. Ramo „Svirplá”, Fergelstso „Ave Marija”. Malonios, taurios melodijos, nepriekaiðtingai atlikti tekstai dþiugino klausytojø ðirdis.

4-osios klasës choro (vadovë Audronë Steponavièiûtë-Zupkauskienë, mokytoja Diana Mickevièiûtë, koncertmeisterë Lilija Taloèkienë) repertuaras skambëjo ypaè ðviesiai, naujai ir neátikëtinai „ðvariai”. Puikiai derantys mergaièiø choro balsai pripildë visas baþnyèios niðas. Skambëjo O. Balakausko „Á uþburtà ðalá”, A. Kalninio „Kur tu teci, gailiti”, V. Budrevièiaus „Gulio rycio”, V. Miðkinio „Gloria” ið Miðiø „Pro pace”, H. Nybergo „Ave Maria”.

Tarp mergaièiø chorø pasirodymø ðiame koncerte grieþë Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos smuikininkø ansamblis (vadovë Elena Laðaitë, koncertmeisterë Alina Keslerienë). Svajinga C. Saint-Saënso „Gulbë”, platus ir skaidrus A. Krylatovo „Laukimas”, nuotaikingas A. Chaèaturiano Galopas ið baleto „Èipolinas” papuoðë ir praturtino

koncerto programà naujomis spalvomis. Koncerte taip pat dalyvavo dvi solistës: chorinës mokyklos „Liepaitës” mokinë Austëja Lukaitë (mokytoja Gintarë Skerytë) bei Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos dainininkë Gabrielë Vasiliauskaitë (mokytoja Natalija Katilienë, koncertmeisterë Giedrë Adomavièiûtë).

Nuostabus mergaièiø vokalas nuvilnijo baþnyèios skliautais.

Koncerto finalà vainikavo J. S. Bacho Arija ir L. Delibes’o „O Salutaris”, atliekami abiejø „Liepaièiø” chorø bei smuikininkø ansamblio.

Dirigavo A. Steponavièiûtë-Zupkauskienë.

Nepaprasta ir graþi ðventë, kurià organizavo Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos mokytoja Irena Þilinskienë kartu su choro vadove Audrone SteponavièiûteZupkauskiene, - tai tik maþa dalis mokyklos jubiliejui skirtø renginiø.

Nuostabiai derantys mergaièiø balsai, graþi apranga, dvasinga Ðv.

Jonø baþnyèios aura, þavus smuikø skambëjimas ir nuoðirdi publika susiliejo á bendrø patirtø áspûdþiø puokðtæ.

Violeta ÞYMANÈIÛTË

Danø pianistø vieðnagë Vilniuje

Ð. m. balandþio 1 d. M. K. Èiurlionio namuose Vilniuje bei balandþio 2 d. LMA Didþiojoje salëje reèitalius surengë talentingas aðtuoniolikametis danø pianistas Emilis Jensenas – devyniø tarptautiniø pianistø konkursø laureatas, rengiantis reèitalius, grojantis su simfoniniu orkestru, aktyviai dalyvaujantis þymiø profesoriø meistriðkumo kursuose.

E. Jensenas – danø pianizmo viltis.

Programoje skambëjo L. van Beethoveno, F. Chopino, R. Schumanno, S. Prokofjevo bei S. Rachmaninovo kûriniai. Þavëjo pianisto

Po koncerto M. K. Èiurlionio namuose. Ketvirtas ið kairës – sveèias ið Danijos prof. M. Jensenas, ðalia jo – sûnus Emilis Jensenas temperamentas, aukðtas pianistinis techninis lygis, puikus muzikinis kûriniø turinio suvokimas, minties sutelktumas. Ið atliktos programos ryðkiausià áspûdá padarë Schumanno ir Rachmaninovo kûriniai. Schumanno „Vienos karnavale”, op. 26,

þavëjo tikslus tempo bei ritminis daliø sprendimas, ryðkios, spalvingos personaþø charakteristikos.

Rachmaninovo etiudai-paveikslai jaunajam menininkui artimi savo vaizdais, emocijomis, lanksèia frazuote, laisvu kvëpavimu. Iðpraðytas biso, E. Jensenas paskambino originalia ritmine harmonine kalba pasiþyminèià danø kompozitoriaus J. Jersildo Farandolà.

E. Jenseno koncertai Lietuvoje – tai tarptautinio konkurso „Muzika be sienø” prizas geriausiai pasirodþiusiam uþsienieèiui. Pernai ðá apdovanojimà pelnë puiki pianistë ið Rusijos I. Ditchovskaja. Ðio kasmet vykstanèio konkurso Druskininkuose Didysis prizas geriausiai pasirodþiusiam lietuviui – koncertas Lietuvos ambasadoje JAV. Tai bendras konkurso rengëjø, Lietuvos ambasadoriaus JAV V. Uðacko bei rëmëjø – pianisto prof.

L. Kaplan, p. Gr. Narkus-Kramer graþus talentingø lietuviø pianistø paskatinimas. 2002 m. ðá prizà pelnë Edvinas Minkðtimas, sëkmingai studijuojantis garsiojoje Niujorko Dþuljardo mokykloje. 2003 m. Didájá prizà laimëjo Andrius Racevièius, M. K. Èiurlionio menø mokyklos 10 kl. moksleivis, pelnæs diplomà tarptautiniame M. K. Èiurlionio pianistø konkurse. Kitø kategorijø Didþiojo prizo laimëtojai E. Minkðtimas ir fortepijonø duetas R. Lukoðius bei R. Jurkonis taip pat sëkmingai koncertavo JAV. Malonu, kad balandá á Vilniø kartu su E. Jensenu atvyko ir jo profesorius Martinas Jepsenas.

Danijoje, Aarhuso mieste, M. Jepsenas yra ákûræs privaèià muzikos mokyklà „Gradus”, kur aistringai propaguojama Lietuvos muzikinio lavinimo metodika (M. Jepsenas dvejus metus staþavo LMA, prof.

V. Vitaitës klasëje). B. Dvariono muzikos mokyklos Maþojoje salëje M. Jepsenas vedë meistriðkumo kursus, kur gausiai susirinkusiems pedagogams kalbëjo apie taisyklingà pianisto sëdësenà, bûtinø fiziniø pratimø svarbà ruoðiantis skambinti fortepijonu. Buvo demonstruojami kûno atpalaidavimo, raumenø reakcijos, peèiø juostos, alkûniø, rieðø, pirðtø lavinimo pratimai. Profesorius dëstë savo sistemà techniniams ágûdþiams lavinti grojant pratimus, gamas ávairia dinamika, ðtrichais, ritminiais variantais, bûtinais atliekant C. Debussy, F. Chopino, kitø klasikø kûrybà. M. Jepsenas pabrëþë, jog dirbant su moksleiviais svarbu aptarti pateiktø kûriniø interpretacijà, kreipti dëmesá á kûriniø sukûrimo laikotarpá, kompozitoriaus gyvenimo peripetijas, garso pobûdá, ritmà, formos pojûtá.

Dviejø Danijos pianistø vieðnagë Lietuvoje buvo turininga ir naudin-

ga tvirtëjantiems mûsø ðaliø kûrybiniams saitams.

Viktorija VALÛNAITË

Skambina Kasparas Uinskas

Fryderyko Chopino draugija Lietuvoje, glaudþiai bendradarbiaudama su lenkø institutu Vilniuje bei Chodkevièiø rûmais, ð. m. kovo 30 d. surengë jauno talentingo pianisto, LMA III k. prof. Veronikos Vitaitës klasës studento Kasparo Uinsko reèitalá.

Lietuvos muzikinë visuomenë jau seniai pastebëjo dar M. K. Èiurlionio menø gimnazijoje (mokyt. ekspertë M. Lapënaitë), B. Dvariono deðimtmetëje muzikos mokykloje (mokyt. ekspertë T. Radoviè), vëliau F. Chopino muzikos akademijoje Varðuvoje (prof. A. Bugaj), garsiojoje Dþuljardo mokykloje Niujorke (prof. J. Kalichstein) besimokantá ir bestudijuojantá talentingà, perspektyvø, aistringai atsidavusá muzikai, ieðkantá savo meninës tiesos jaunàjá pianistà Kasparà Uinskà.

Gausiai susirinkusiems klausytojams Chodkevièiø rûmø salëje, interjeru ir atmosfera primenanèioje XIX a. salonus, pianistas skambino vien Chopino kûrybà. Pirmoji koncerto dalis buvo nuspalvinta H-dur bei h-moll tonacijø spalvomis. Noktiurnas Nr. 1, op. 62 H-dur, þavëjo iðkalbingomis pauzëmis, Scherzo Nr. 1, op. 20 h-moll, – áelektrintu tragizmu. Sonata Nr. 3, op. 58 h-moll, – gebëjimu tarsi vienu atsikvëpimu atlikti grandioziná keturiø daliø ciklà. Pagrindinis Sonatos tonas – ðviesi lyrika. Viso ciklo iðvada – dþiaugsminga, gyvenimà teigianti finalo koda. Pianistui pasisekë perteikti pirmosios ciklo dalies, turinèios ir dramatiniø susidûrimø, lyriná rezultatà. Lyrinë Scherzo ir Largo daliø atmosfera taip pat buvo perteikta raiðkia kantilena, pasaþais.

Finalo dramatizmas, primenantis pirmosios ciklo dalies dramatinius kontrastus, valinga atlikëjo ranka vedë prie galingos kodos, kuri buvo átikinamai pateikta kaip viso ciklo ðviesiø lyriniø ir valingai dramatiniø vaizdø lydinys.

Noktiurnas Nr. 2, op. 27 Desdur, þavëjo organiðkumu, nepaprastai lanksèiu laiko valdymu, kuris, interpretuojant Chopinà, turi bûti natûralus. Koncertà vainikavo puiki Baladës Nr. 4, op. 52 f-moll, lyrinio pasakojimo interpretacija.

Pianistas atskleidë ðios turtingos koloristikos, subtilios intonacinio bei harmoninio stiliaus poemos klodus. Nepriekaiðtingai atlikta koda deramai uþbaigë dramaturginá genialios muzikos pateikimà. Þavëjo nepaprastai átaigus jauno

Kasparas Uinskas talentingo menininko individualumas, turtingas tuðë, plati dinaminë skalë – nuo jautriausio pianissimo iki spindinèio fortissimo, subtili pedalizacija, nepriekaiðtinga virtuozinë technika, laiko pojûtis. O svarbiausia – fantastiðkas pasinërimas á tobulà Chopino muzikos dvasià ir átaigus artistinis magnetizmas, nepalikæs abejingø salëje. Labai derëjo rami, aristokratiðka atlikëjo laikysena ir viduje kunkuliuojanti dvasinë energija, kuri verþte verþësi bûti iðsakyta.

Tà nepamirðtamà vakarà atlikëjui pavyko atrastà kûrybinæ tiesà átaigiai perteikti klausytojams, kartu iðgyventi genialià muzikà. Taigi dràsiai galime teigti, jog turime tikrai aukðto lygio menininkà, kuriam norisi palinkëti visokeriopos sëkmës nelengvame kelyje á Parnasà.

Viktorija VALÛNAITË

Pavasaris – akademinio jaunimo ðienapjûtë

Tradiciðkai áprasta derliø nuimti rudená. Bet ne visiems jis uþdera tada, kai gelsta lapai. Kitaip skaièiuoja derliø akademinë visuomenë. Èia pats darbymetis – sesijos, ypaè pavasario, kai ryðkiausiai matyti rezultatai: kas ruoðiasi kursiniams, kas baigiamiesiems kvalifikaciniams egzaminams. Pedagogai ir studentai, norëdami patikrinti bûsimøjø egzaminø rezultatus, sugalvoja, kaip tai padaryti.

Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Dainavimo katedros pedagogai patys nuolat koncertuoja, rengia klasës koncertus Klaipëdos ir aplinkiniø miestø visuomenei, dalyvauja bendruose fakulteto renginiuose. Balandþio pabaigoje Ventspilyje vykusiame atrankiniame ture

Muzikos barai /35

á 23-iàjá tarptautiná Hanso Gaboro Belvedere dainininkø konkursà Vienoje mûsø katedros absolventai R. Navickas, D. Kusaitë (I ir IV E. Kardelienës konkurso laureatai) ir J. Osipova pelnë teisæ atstovauti Baltijos ðalims. Kol Dainavimo katedra dar neturi magistrantûros, mûsø absolventai tobulinasi Lietuvos muzikos akademijoje, Italijoje, Vokietijoje.

Dainuoja ne tik Lietuvos teatrø scenose, bet tiesia kelius á Europà, net uþ Atlanto.

Katedroje gimë ir kelios tradicijos. Viena seniausiø – kasmeèiai doc. O. Glinskaitës soliniai koncertai, vykstantys geguþës 13 d. Ðiemet ji su klasës studentais ir absolventais vël padovanojo savo gerbëjams maloniø akimirkø. Kita tradicija, tebegyvuojanti Klaipëdos muzikinio teatro meno vadovo ir dirigento S. Domarko dëka, – pavasariniai Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro ir Klaipëdos jaunøjø talentø koncertai. Vienas ið jø keleri metai ið eilës rengiamas su geriausiais mûsø studentais ir absolventais.

Jau penktà pavasará Dainavimo katedra rengia lietuviø solistës Elzbietos Kardelienës dainininkø konkursà. Tai dar vienas jëgø iðbandymas, kuriame noriai rungiasi nemaþas bûrys jaunøjø dainininkø.

Dþiugu, kad ðis konkursas netapo atsitiktinis, kasmet praturtëja naujais aspektais. Pirmajame konkurse (2000 m.) þiuri premijà padalijo dviem geriausiems studentams, bet E. Kardelienës fondo valdyba Monrealyje abiem studentams atsiuntë premijas. Viena jø tada atiteko D. Þibkutei, dabar jau Klaipëdos muzikinio teatro solistei. Tai buvo simboliðka: ðiø metø penktojo konkurso organizatoriai sulaukë staigmenos – D. Þibkutë ásteigë specialøjá prizà. Dar vienas siurprizas laukë ðiø metø konkurso dalyviø: ið Kanados atvyko E. Kardelienës fondo valdybos pirmininkas p. Antanas Keblys, kuris konkurso nugalëtojui penkto kurso studentui Gintautui Platûkiui (doc. V. Vadoklienës dainavimo kl.) áteikë apdovanojimà – 500 Kanados doleriø èeká. A. Keblys, pasidþiaugæs, kad ðiuo konkursu pagerbiamas puikios dainininkës atminimas, sakë, jog E. Kardelienës fondas dar negreit iðseks, ir palinkëjo konkurso rengëjams toliau sëkmingai darbuotis.

Nuo 2001 m. konkursà kasmet remia Klaipëdos universiteto rektorius, skirdamas premijas antrosios ir treèiosios vietø laimëtojams. Jauni þmonës – azartiðki, moka dþiaugtis dideliais ir maþais pasiekimais. Rodos, labiausiai dþiaugësi antrosios vietos ir publikos apdovanojimo laimëtoja treèiakursë Judita Butkytë (doc. V. Vadoklienës kl.) – tai bylojo jos didelës iðraiðkingos akys ir

Muzikos barai /36

plati neslepiama ðypsena. Treèiàjà vietà pelnë penkto kurso studentë Vitalija Gumbrytë. Suþinojusi, jog konkurse yra sveèias ið Kanados, ji prisipaþino, kad jaudinosi ir jautë didelæ atsakomybæ: „Stengiausi padainuoti kuo geriau, kad neapvilèiau savo mokytojos doc. V. Vadoklienës lûkesèiø. Atrodo, kad pavyko”. Specialûs apdovanojimai ir padëkos raðtai áteikti penkto kurso studentëms Ramunei Spûdytei (doc. O. Glinskaitës kl.) bei Jolantai Ðimaitytei (lekt. V. Kuraitës kl.).

Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Dainavimo katedra nëra gausi, bet joje dirba labai darnus draugiðkas kolektyvas. Tai doc. O. Glinskaitë (katedros vedëja), septyniolika graþiausiø karjeros metø paaukojusi Sankt Peterburgo Marijos teatro scenai, dainavusi visas pagrindines soprano partijas (Aida, Toska, Tatjana, Liza, Jaroslavna ir kt.); lekt. V. Kuraitë, dainavusi Vilniaus operoje, vëliau Klaipëdos fakultetuose subûrusi Dainavimo katedros branduolá; lekt. Z. Suncova, Iþevsko muzikinio teatro solistë, Udmurtijos nusipelniusi artistë; pedagoginiam darbui atsidavusi A. Kliukinskienë; V. Samuitienë, puiki kamerinës vokalinës muzikos þinovë. Katedroje daug metø su pertraukomis dirba Klaipëdos muzikinio teatro solistai M. Gylys ir V. Tarasovas; 22 metus Klaipëdoje darbuojasi ir ðiø eiluèiø autorë.

Ruoðiant bûsimuosius dainininkus, neásivaizduojamas darbas be didþiulës koncertmeisteriø pagalbos, jø profesinës kompetencijos. Todël jie nusipelno padëkos.

Su dideliu atsidavimu ir atsakomybe pedagogai puoselëja ir ugdo jaunimà, perduodami savo patyrimà, þinias ir atiduodami dalá savæs. Norisi palinkëti jauniems talentingiems dainininkams perimti mokytojø patyrimà, ieðkoti savo kelio, tvirtai, plaèiai iðskleisti sparnus ir nepalûþti siekiant tikslo.

Valentina VADOKLIENË

Vieðnagë susigiminiavusiame Liubeko mieste

Klaipëdos S. Ðimkaus konservatorijos kamerinis orkestras, vadovaujamas Edvino Kaziukaièio, smuikininkø ansamblis (vadovë Skaistë Èilinskaitë, koncertmeisterë Þivilë Èapienë) bei solistë Marija Struèkova (fortepijonas, dëst. Jûratë Liutkienë) geguþës 7–12 d. gastroliavo Vokietijoje, kur surengë tris koncertus. Viename jø kartu muzikavo ir ilgameèiai klaipëdieèiø partneriai – Liubeko privaèiosios muzikos mokyklos (vadovë Britta von der Lippe) kamerinio orkestro atstovai.

Orkestrø draugystë turi jau keleriø metø istorijà – klaipëdieèiai vieðëjo Liubeke treèiàjá kartà, o bièiuliai ið Vokietijos mûsø uostamiestyje lankësi jau keturis kartus. Liubekas – su Klaipëda susigiminiavæs miestas.

Prieð aðtuonerius metus á mûsø uostamiestá pirmàkart atvyko Liubeko muzikos mokyklos kamerinis orkestras kartu su buvusia mere, orkestro rëmëja I. Sommer. Klaipëdos miesto savivaldybës Uþsienio reikalø departamento darbuotojai pasiûlë S. Ðimkaus konservatorijos kolektyvui pagloboti sveèius.

Per aðtuonerius metus surengta daug bendrø projektø, ne syká kartu muzikuota. Ypaè ásimintinas ir reikðmingas buvo mûsø bièiuliø pasirodymas Dramos teatre, kai Klaipëdai buvo áteikta Europos Sàjungos vëliava, o salëje sëdëjo visø susigiminiavusiøjø miestø delegacijos. Tàkart ir kilo mintis abiejø mokyklø orkestrams pagroti kartu.

Ilgai buvo derinama koncerto programa, ið Lietuvos á Vokietijà ir atgal skriejo partitûros... Junginiuose koncertuose – jie vyko ir Lietuvoje, ir Vokietijoje – tuomet nuskambëjo bendrai atliekama G. F. Händelio Pasakalija ir O. Respighi „Antikiniai ðokiai”. Klaipëdieèiams neiðdildomà áspûdá padarë dalyvavimas didþiausioje Liubeko senamiesèio ðventëje, audiencija pas miesto prezidentà P. Oertlinkà Rotuðëje. Kûrybingas bendradarbiavimas plëtojamas toliau. Ði kelionë kolektyvui buvo pirmoji Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare. Kelionëje tai ið karto pajutome – iðvengæ tokiø áprastø mums muitinës formalumø (ypaè áspûdinga bûdavo kelionë per Rusijà), Liubekà pasiekëme net keturiomis valandomis per anksti. Beje, mûsø bièiuliai jau per pirmàjá susitikimà áteikë spalvotomis nuotraukomis iliustruotà Liubeko laikraðèio publikacijà, skirtà Lietuvos ástojimui á Europos Sàjungà, kurioje ne tik pristatoma mûsø ðalies istorija, bet pateikiamas ir cepelinø receptas... Kitoje publikacijoje – bendro projekto pristatymas.

Beje, spaudos dëmesio nestigo ir vëliau – á paskutinio koncerto repeticijà atvykæs þurnalistas pasiteiravo, kada galima fotografuoti („tik repeticijos metu” – nuskambëjo kaip savaime suprantamas dalykas), ádëmiai klausë visà koncertà, nuolat kaþkà pasiþymëdamas savo bloknote. O tokiø dëmesingø, didelës kultûros klausytojø galëtø pavydëti net ir Lietuvos kamerinio orkestro artistai, kai ne vietoje pasigirdusiø plojimø nesustabdo net ir dirigento ásakmi batuta.

Pirmasis koncertas ávyko garsiame Baltijos pajûrio Travemiundës kurorte, áspûdingoje vieðbuèio-kazino „Keturi metø laikai” puikios akustikos pokyliø salëje. Èia ypaè

ðiltai buvo sutikta tarptautinio N. Rubinðteino konkurso (Prancûzija) laureatë M. Struèkova, su kameriniu orkestru atlikusi J. S. Bacho Koncertà fortepijonui d-moll. Antrasis koncertas ávyko Ðv. Gertrûdos baþnyèioje, kur Bacho–Gounod, Massenet, Kreislerio ir kitus kûrinius atliko smuikininkø ansamblis (solistë Inga Leþniova), o orkestras pagrieþë Elgaro, Händelio ir Mozarto kûrinius.

Paskutinis, jungtinis koncertas ávyko nuostabioje Visuomenei naudingo darbo draugijos (ði visuomeninë organizacija vienija du tûkstanèius nariø, o tarp jos veiklos srièiø – ir muzikos mokyklos kuravimas) Didþiojoje salëje. Áþanginiame þodyje B. von der Lippe priminë mûsø draugystës pradþià, pasveikino ástojus á ES, iðsakë viltis dël tolesnio bendradarbiavimo. Ðis koncertas buvo ypaè atsakingas mûsø jaunajam dirigentui E. Kaziukaièiui – jis pirmàsyk stojo prie jungtinio orkestro pulto.

Vieðnagë baigësi áspûdinga vakariene minëtos draugijos restorane, kur buvome vaiðinami ir Ðiaurës Vokietijos nacionaliniu patiekalu – ðparagais su ðaltai rûkytu kumpiu.

Beje, kulinarinë vizito dalis buvo ne maþiau ásimintina nei meninë: buvome svetingai priimti ne tik restoranuose, bet ir pakviesti vakarienës á privaèià orkestro rëmëjos Carmen Klemm vilà, kurioje nuolat vyksta kamerinës muzikos koncertai. Improvizuotà koncertà, akompanuojant Þ. Èapienei, surengë ir S. Èilinskaitë, pagrieþusi vilos savininkës smuiku.

Likome suþavëti pavasario þiedais nuklotais jaukiais kiemeliais, dëmesinga publika, bet ypaè mûsø draugø prof. Giunterio Behrenso ir Brittos von der Lippe’s per trumpà laikà suorganizuotu puikiu priëmimu.

Laima SUGINTIENË

Spalvinga pavasario popietë

Tradicinis Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos mokiniø ir mokytojø koncertas Vilniaus rotuðëje ðiais metais vël nustebino ádomia programa, aprëpianèia ávairiø ðaliø ir epochø muzikà. Geguþës 7-àjà ðioje garbingoje salëje pasirodë tik dalis perspektyviø mokyklos auklëtiniø, gana plaèiai þinomø Naujosios Vilnios visuomenei, kadangi ten juos galima matyti ir girdëti tiek Taikos Karalienës baþnyèioje, tiek ávairiose ugdymo institucijose, Kultûros namø ir kitose salëse. Svarbus ðiø metø ávykis – Motinos dienai skirtas labdaros koncertas, kurio klausësi ðimtas mamø ið Naujosios Vilnios.

Kilnios iniciatyvos buvo pastebëtos – koncerto Rotuðëje metu LR Seimo narys Artûras Melianas áteikë mokyklos direktoriaus pavaduotojai Vio-

letai Þymanèiûtei padëkos raðtà ir pasveikino visus koncerto dalyvius bei klausytojus, paþymëdamas, kad girdëjo daug graþiø atsiliepimø apie ðios muzikos mokyklos renginius (vienas svarbiausiø – vasario mënesá vykæs Tarptautinis vaikø akordeono muzikos festivalis).

Jau koncerto pradþioje buvo matyti, kad siekiama sudominti visus, ne tik klasikinës akademinës muzikos mëgëjus. Mokyklos mokytojai – klarnetininkas Egidijus Taleikis, trimitininkas Giedrius Labanauskas, saksofonininkas Danielius Praspaliauskis, trombonininkas Tauras Adomavièius, perkusininkas Arvydas Vainius kartu su bosine gitara grojanèiu Andriumi Daugirdu neseniai susibûrë á dþiazo kolektyvà – diksilendà. Bert Paige „Dixieland in F” skambëjo ugningai ir suteikë daug malonumo klausytojams. Ádomu buvo iðgirsti vieno ansamblio dalyviø – Tauro Adomavièiaus kûriná „Lietuviðkas diksilendas”, siejantá tradiciná dþiazà ir tautines intonacijas.

Pirmoji moksleivë, tà dienà áþengusi á Rotuðës scenà, – mokytojos Valentinos Tabainik auklëtinë Agata Palinska (IV kl.) skambino þymios lenkø kompozitorës ir fortepijono pedagogës Janinos Garúcia Choralà. Vëliau iðgirdome ðviesø fleitos tembrà – VI kl. moksleivë Boþena Pugaè (jos mokytoja Vilija Filmanavièienë), akompanuojant Audronei Petruèionytei, nuotaikingai pagrieþë dvi Danielio Hellbacho pjeses, atstovaujanèias skirtingø ðaliø muzikinëms tradicijoms, – „Latino” ir „Brazilija”. Koncerto programà paávairino sonoristiniø elementø turinti Andrzejaus Tuchowskio „Jazz toccata” akordeonui, átikinamai atliekama VI kl. moksleivio Valerijaus Valujevièiaus (jo mokytoja Elena Berezina). Argentinos kompozitoriaus Alberto Evaristo Ginasteros „Tris kreolø ðokius” paskambino mokytoja Giedrë Adomavièiûtë, iðryðkindama impresionistinius mikrociklo bruoþus. Populiariàjà Balio Dvariono elegijà „Prie eþerëlio” smuiku grieþë mokytojos Tatjanos Bliðkevièienës auklëtinis VI kl. moksleivis Daniilas Pyðniakas, jautriai perteikæs romantines kûrinio nuotaikas. Minëtos mokyklos V kl. moksleivë Justina Katinaitë (mokytoja Jelena Malina) ekspresyviai skambino Leono Povilaièio opusà „A la Chopin”.

Malonu buvo klausytis mokytojø styginiø kvarteto, kuriame dalyvauja Vitalija Budakovaitë (I smuikas), Daiva Vasiliauskienë (II smuikas), Stasë Kuncienë (altas) bei Rima Ugianskienë (violonèelë).

Michaelio Lee Penkios pjesës styginiams skambëjo lyg gerø draugø paðnekesys, kuriame vertinama kiekvieno „nuomonë”, iðraiðkingai

ir jautriai muzikuojant sodriu styginiø tembru. Jauniausias koncerto dalyvis septyneriø metø Dominykas Kovaliovas (mokytoja Rita Katinienë) ðiemet sëkmingai pasirodë respublikiniame konkurse „Dainø dainelë”, galbût todël scenoje jautësi laisvai, lyg patyræs dainininkas. „Netvarkingo vaiko dainelë” (muzika Liu Beitso, þodþiai mokytojos Alinos Keslerienës), sukurta tarsi specialiai jam (akompanavo Jelena Malina). Mokytojos Irinos Èekuriðvili moksleiviø fortepijoninis duetas – seserys Boþena ir Evelina Minko – skambino kompozitorës Tatjanos Smirnovos „Amerikietiðkà rapsodijà”, sukurtà populiariø ðios ðalies autoriø muzikos motyvais. Vëliau girdëjome kameriná ansamblá – Camille’o Saint-Saënso „Allegro appassionato” op. 43 violonèelei ir fortepijonui. Grieþë mokytojos Tatjanos Kuc auklëtinis VI kl. moksleivis Dmitrijus Berezinas. Jaunojo atlikëjo jautrumas dinamikos niuansams, logiðkas muzikinës minties vedimas pakerëjo visus klausytojus (fortepijono partijà atliko mokytoja Ina Kononova). Koncerto programà praturtino italø kompozitoriaus Ermanno Wolf-Ferrari keturios miniatiûros balsui ir fortepijonui „Rispetti”, sukurtos pagal XVI a. ispanø poetø meilës lyrikà (taip anuomet buvo vadinamos strofinës formos eilës, skirtos iðreikðti pagarbà mylimajai). Jautriai ir profesionaliai jas atliko mokytoja Natalija Katilienë (akompanavo Giedrë Adomavièiûtë). Mokytojos Elenos Laðaitës vadovaujamas smuikininkø ansamblis pagrojo Camille’o Saint-Saënso þinomo programinio kûrinio siuitos „Þvëriø karnavalas” deðimtàjà dalá „Gulbë”. Koncertà baigë minëto ansamblio koncertmeisterës, mokytojos Alinos Keslerienës aranþuotas Kareno Chaèaturiano Galopas (ið baleto „Èipolinas”). Popietës vedëja mokytoja Audronë Valeikienë padëkojo gausiai susirinkusiai publikai ir pakvietë visus á Naujosios Vilnios muzikos mokyklos rengiamus bei joje vykstanèius koncertus.

Kitais metais mokykla minës veiklos keturiasdeðimtmetá (kurá laikà veikusi kaip Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos filialas, 1965-aisiais ði mokymo ástaiga tapo savarankiðka). Jubiliejinës sukakties proga numatyta organizuoti daug renginiø, iðleisti informaciná mokyklos bukletà ir kompaktinæ plokðtelæ.

Norëtøsi, kad þengiant á penktàjá kûrybinio bei pedagoginio darbo deðimtmetá sëkminga iniciatyvaus kolektyvo ir mokyklos vadovø veikla ágautø dar platesnio uþmojo ir sulauktø didelio visuomenës dëmesio.

Vera MARKOVA

„Sakalëliui” – jau dvideðimt

Geguþës 14 dienà Vilniaus kultûros, pramogø ir sporto rûmuose ðurmuliavo ðventiðkai nusiteikæs ávairaus amþiaus jaunimas ir tëveliai: balionais papuoðtoje salëje vyko berniukø ir jaunuoliø choro studijos „Sakalëlis” koncertas, skirtas kolektyvo 20-ties metø jubiliejui.

Choro studijos „Sakalëlis” struktûra pagrásta tradiciniu Europos berniukø chorø pavyzdþiu: jà sudaro jaunuèiø, jauniø ir jaunuoliø grupës. Berniukai ne tik dainuoja, bet ir groja fortepijonu, akordeonu, gitara, mokosi muzikos teorijos. „Sakalëliui„, ákurtam 1983 m., nuo 1989-øjø vadovauja dirigentë Margarita Viesulienë. Studijoje taip pat dirba chormeisterë Birutë Marinienë, koncertmeisterë ir fortepijono mokytoja Dalia Ðakenytë, jaunuèiø choro vadovë Ona Amulytë ir akordeono mokytoja Olga Pumputienë. „Sakalëlio” repertuarà sudaro ávairiø epochø uþsienio ir lietuviø autoriø kûriniai; choro studija dalyvauja dainø ðventëse, chorinës muzikos festivaliuose, konkursuose, Lietuvos muzikø rëmimo fondo renginiuose. 2004 m. „Sakalëlis” pirmà kartà Lietuvoje atliko J. G. Rheinbergerio „Stabat Mater„. Vadovaujamas Margaritos Viesulienës, „Sakalëlis” dalyvavo Europos chorinës muzikos festivaliuose, konkursuose Lenkijoje, Italijoje, Èekijoje, Slovënijoje bei Vokietijoje. Choro studijoje ðiuo metu mokosi 70 dainininkø nuo 5 iki 22 metø. Ðventiná koncertà pradëjo O. Amulytës diriguojamas jaunuèiø choras, atlikæs keturias daineles.

Maþuosius pakeitæs berniukø ir jaunuoliø choras, diriguojamas M. Viesulienës, greta kitø kûriniø padainavo J. G. Rheinbergerio „Stabat Mater„, J. Ryso, J. Rutterio (dirigavo B. Marinienë) kompozicijas.

Koncertuodami jaunieji choristai

ásidràsino, ir tolesnës dainos skambëjo laisviau, muzikaliau. E. Gudavièiûtës dainelæ „Jonvabalis” smagiai atliko du fortepijono pritariami solistai. Jaunuoliø ansamblis nuoðirdþiai padainavo A. Armino aranþuotà lietuviø liaudies dainà „Gieda gaideliai„, ir B. Gorbulskio „Mano gimtinë„. Daugiausia aplodismentø sulaukë J. Strausso „Radeckio marðas„, kurá „Sakalëliui” teko pakartoti – kûrinys suskambëjo darniai, aktyviai, nuotaikingai. Koncerto pabaigoje jungtinis „sakalëliø” choras atliko finalinæ dainà – B. Gorbulskio „Ant kiekvieno kalnelio„. Traukti ðios dainos ið salës á scenà uþlipo chore jau nebedainuojantys, buvæ „Sakalëlio” nariai. Viso koncerto metu jauniesiems dainininkams jautriai, muzikaliai akompanavo koncertmeisterë D. Ðakenytë.

Klausydama koncerto, galvojau apie didþiulá vadovø triûsà ir kantrybæ, kurios reikalauja darbas su vietoje nenustygstanèiø berniukø pulku. Iðties sveikintina, kad maþieji nenuoramos tuðèiai neðvaisto laiko, bet mokosi paþinti ir pamilti dainà, klasikinæ muzikà. Nuskambëjus paskutiniam kûriniui, á scenà vienas po kito lipo sveikintojai. Buvo perskaitytas vidaus reikalø ministro V. Bulovo sveikinimas „sakalëliams„. Þodá tarë ir VRM rûmø ðeimininkai, padëkojæ choro vadovei Margaritai uþ atsidavimà ir energijà ir pasveikinæ balsingø „sakalëliø” tëvelius.

Visos mokytojos gavo padëkos raðtus, o choristai – po suvenyrà.

Jaunuosius dainorëlius taip pat pasveikino vyrø choras „Sakalas„, buvo sulaukta sveèiø ir ið Panevëþio choro „Vieversëlis„. Ðventës pabaigoje kalbëjusi vadovë Margarita Viesulienë priminë „Sakalëliams” jø duotà priesaikà – mylëti dainà ir palinkëjo choro studijai siekti daugiau profesionalumo. Ðventës, deja, greitai baigiasi ir vël gráþtama prie kasdienio atkaklaus darbo. Norisi palinkëti „Sakalë-

„Sakalëlis” koncertuoja

Muzikos barai /37

liui” iðmokti daug naujø graþiø dainø ir sutikti dar ne vienà jubiliejø!

Kamilë RUPEIKAITË

Balio Dvariono 100-meèio minëjimas Kaune

Graþià ir saulëtà geguþës penktosios popietæ Kauno Juozo Gruodþio konservatorijoje ávyko ádomus þymaus pianisto, kompozitoriaus ir dirigento Balio Dvariono 100-øjø gimimo metiniø minëjimas-koncertas. Klausytojus sudomino dëstytojos Unës Milerienës pasakojimas apie svarbiausius didþio lietuviø muzikos kûrëjo gyvenimo, veiklos ir kûrybos aspektus. U. Milerienë pabrëþë, kad ðimtmeèio minëjimas – dar viena gera proga atsigræþti á ðià unikalià asmenybæ, ávertinant jo reikðmingà indëlá á lietuviø muzikinæ kultûrà, jo interpretacinæ – pianisto ir dirigento –veiklà, prisimenant já kaip nepaprastai ðiltà, paprastà, turintá ðmaikðtø humoro jausmà þmogø, ilgametá Valstybinës konservatorijos (dabar Muzikos akademijos) pedagogà, vienà ryðkiausiø lietuviø romantinës muzikos kûrëjø. Savo praneðime dëstytoja akcentavo ir tai, jog Baliui Dvarionui galutinai subræsti kaip menininkui likimas lëmë dramatiðku Lietuvos istoriniu laikotarpiu.

Renginyje koncertavo J. Gruodþio konservatorijos dëstytojai ir studentai. Dëstytojas A. Andruðkevièius paskambino dvi pjeses ið populiaraus Dvariono ciklo fortepijonui „Þiemos eskizai„, o moksleivë K. Kaklauskaitë – pjeses fortepijonui „Liûdesys” ir „Nendrës”. Solines dainas „Oi uþkilokit vartelius” ir „Þvaigþdutë” atliko studentë N. Pokvytytë. Su dideliu polëkiu ir iðraiðka konservatorijos kamerinis orkestras, vadovaujamas dëstytojos K. Domarkienës, atliko populiarøjá Dvariono kûriná „Prie eþerëlio”, o minëjimo pabaigoje pasirodë konservatorijos miðrus choras, diriguojamas vyr. dëstytojo D. Jokûbonio, atlikæs Dvariono chorinæ dainà „Raigardo ðaltinëlis” bei kitø lietuviø kompozitoriø kûriniø. Ðiame koncerte skambëjæ kompozitoriaus kûriniai atvërë publikai spalvingà ir emocingà, lyriniais tonais nutapytà Balio Dvariono kûrybos pasaulio puslapá. Ádomiais prisiminimais apie Balá Dvarionà pasidalijo Kaune gyvenantys giminaièiai. „Muzika – mano likimas” – toká testamentà, kurá ákûnijo visas B. Dvariono gyvenimas ir veikla, paliko savo tautos þmonëms, perdavæs turtingos ir ávairiaspalvës meninës veiklos estafetæ savo vaikams – garsiems muzikams Aldonai ir Jurgiui.

Muzikos barai /38

Uþaugo ir muzikuoja jau treèioji Dvariono karta – pianistas Justas Dvarionas ir smuikininkë Aistë Dvarionaitë.

Rymantë VENCKEVIÈIÛTË

Vilniaus Karoliniðkiø muzikos mokyklai – 30

Nuo seno mûsø tautoje àþuolas buvo gerbiamas ir laikomas ðventu medþiu. Jis simbolizuoja iðmintá, dorovæ ir ilgaamþiðkumà. Mûsø senoliai sakydavo: „Vaikai, bëkite prie àþuolo, pasisupkite sûpuoklëmis ir pasikalbëkite su juo”. Tuomet mes dar nesupratome, kad ðis nuostabus medis skleidþia geràjà bioenergetikà, reikalingà auganèiam vaikui. Panaðiai ir pedagogas – jeigu ið jo sklinda teigiamos emocijos ir meilë mokiniui, rezultatas visada pateisins lûkesèius. Todël visiðkai neatsitiktinai Karoliniðkiø muzikos mokyklos, ðvenèianèios savo trisdeðimtmetá, kieme buvo pasodintas àþuoliukas.

Jubiliejinis koncertas vyko balandþio 30 d. Mokytojø namuose, kai Vilnius dþiûgavo ðventinëmis ástojimo á ES akimirkomis. Ðvieèiant fejerverkams, Karoliniðkiø muzikos mokyklos direktorius Kazimieras Balèëtis juokavo: „Sostinë ðvenèia mûsø mokyklos sukaktá, ir ta proga Europa pasikvietë Lietuvà á savo sàjungos gretas”. Tegul kas nori pabando árodyti, kad viðta, o ne kiauðinis buvo pirmas.

Koncerto metu, beklausydamas muzikos, susimàsèiau. Atrodo, visai neseniai mokykla tik kûrësi buvusio vaikø darþelio patalpose, greta Karoliniðkiø pasakø parko, o dabar ðtai ðvenèiame jos trisdeðimtmetá.

Per 29 mokslo metus mokyklà baigë 1402 moksleiviai, ið kuriø 134 pasirinko muziko kelià, mokosi ar dirba pedagoginá darbà, groja profesionaliuose meno kolektyvuose, vadovauja ávairiems ansambliams.

Nemaþai mokiniø yra laimëjæ prizines vietas tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose. Nuo savo atþalø neatsilieka ir mokytojai: plati jø koncertinë veikla ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje. Pedagogø tarybos sprendimu 2003/04 mokslo metai paskelbti jubiliejiniais, ir visi koncertai buvo skiriami ðiai sukakèiai. Pasiekta daug laimëjimø, tad dþiugu, kad ðiandien, atsigræþæs á praeitá, matai prasmingai nueità kelià. Ástrigo á atmintá prieð keletà savaièiø Anapilin iðëjusio kompozitoriaus ir buvusio ilgameèio mûsø mokyklos pedagogo Vytauto Mikalausko þodþiai: „Jau vien uþ tai, kad tas vaikelis puèia dûdà, stumdo strykà ar tampo dumples, já reikia gerbti. Nesistenkime kiekvieno paversti profesionalu, tiesiog ugdykime visavertá ir kûrybingà þmogø, kuris niekados neis smurtauti”. Ið tiesø mokykla atlieka nemaþà prevenciná vaidmená kovodama su narkomanija bei maþindama jaunimo nusikalstamumà.

Minëjime skambëjo tik ðventinës nuotaikos meniniø kolektyvø atliekami kûriniai, nes ið 832 moksleiviø ir 96 pedagogø bûrio galima buvo iðgirsti daug ávairios muzikos.

Graþu, kai mokytojai kartu su savo auklëtiniais groja akordeonininkø, liaudininkø, stygininkø ar bigbendo orkestruose. Jø bendros pastangos pakilus iðsilaikyti ant muzikos bangos primena èiuoþianèius banglentininkus, apimtus nepaprasto jaudulio. Ir kas drás neigti, kad muzikavimas – neekstremalus iðbandymas, nes kaskart iðeidamas á scenà tarytum prieð ðuolá su paraðiutu jaudiniesi ir neþinai, ar pavyks.

Tiesa, antruoju atveju padariniai bûna kitokie.

Didþiuliu butaforiniu tortu su þvakutëmis puoðtoje scenoje vienus kolektyvus keitë kiti, o að pamaniau, kad èia galëtø apsilankyti pats Karlsonas, kuris gyveno ant stogo, nes jo Maþylis ðiandien ðvenèia jau trisdeðimtmetá. Ðalia manæs sëdinti mama, kurios abu sûnûs

Mokyklos sukakèiai skirtas koncertas

koncertavo scenoje, nuoðirdþiai atviravo: „Mano vaikai jau grojo Birðtono dþiazo festivalyje, ir þinai su kuo, netgi su Petru Vyðniausku!”

Kartu su ja dþiaugiausi ir að, nes prisiminiau, jog prieð kelerius metus rekomendavau berniukus atvesti á Karoliniðkiø muzikos mokyklà.

Koncerto finalas buvo áspûdingas. Solistei Justei Arlauskaitei atliekant M. Jacksono dainà „Kurkime pasaulá”, o jungtiniam orkestrui ir chorui, netilpusiam scenoje, pritariant, pajutau tarp muzikuojanèiøjø ir besiklausanèiøjø tvyranèià itin dþiugià atmosferà. Koncertuojantieji dþiaugësi galëdami suteikti malonumo, o klausytojai – matydami vaikø ir mokiniø laimëjimus.

Akimirkomis, kai scenà uþplûdo gausus sveikintojø bûrys, norëjosi, kad darbai palûkëtø, o negandos ir liûdesys liktø uþ durø. Belieka ðypsotis, nes þinome, jog mûsø ðirdyse ðiandien ðventë, o tai yra lyg kelrodis, rodantis, kaip siekti amþinøjø þmogiðkøjø vertybiø.

Gerimantas STATINIS

IV Þemaitijos ir Klaipëdos kraðto tautinës muzikos ansambliø ir orkestrø festivalis

Jau tapæs tradiciniu ir aplankæs Gargþdus, Klaipëdà bei Kretingà, ð. m. balandþio 23 d. Ðilutëje vyko IV Þemaitijos ir Klaipëdos kraðto tautinës muzikos ansambliø ir orkestrø festivalis. Festivalis buvo skirtas ðio meno patriarcho Jono Ðvedo 95-osioms gimimo metinëms paminëti.

Festivalio koordinatorius Lietuvos liaudies muzikos draugijos „Kanklës” Klaipëdos skyrius (pirmininkë Algytë Merkelienë) ir festivalio organizatoriai Ðilutës rajono Vaikø meno mokyklos Liaudies instrumentø skyrius bei mokyklos direktorë Rûta Gatelienë sukvietë didelá bûrá Þemaitijos ir Klaipëdos kraðto jaunøjø liaudies muzikantø bei ðio þanro profesionalø. Gausiai susirinkæ þiûrovai ðiltai sutiko kankliø, skuduèiø, birbyniø bei liaudies instrumentø ansamblius ið Klaipëdos, Palangos, Gargþdø ir Veivirþënø vaikø muzikos mokyklø, Skuodo, Kretingos ir Neringos meno mokyklø, Kretingos, Gargþdø ir Klaipëdos viduriniø mokyklø, Klaipëdos jaunimo centro ir Klaipëdos kolegijos Pedagogikos fakulteto bei liaudies instrumentø orkestrus ið Klaipëdos Vytauto Didþiojo gimnazijos ir Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Liaudies muzikos katedros.

Jaunieji muzikantai turëjo progà koncertuoti savo bendraamþiams Saugose, Kintuose, Rusnëje, Juk-

naièiuose bei Ðvëkðnoje. Á baigiamàjá festivalio koncertà susirinko apie 250 liaudies muzikantø ið 24 kolektyvø. Jungtinis liaudies instrumentø orkestras tapo ðventës kulminacija. Skambëjo J. Ðvedo kûriniai: „Ðok, mergele, kol jauna” skuduèiø ansambliui (dirigentë Algytë Merkelienë), „Ta mûs seselë” kankliø ansambliui (dirigentë Janina Turauskienë) bei „Kloniø aidai” liaudies instrumentø orkestrui (dirigentas Vytautas Tetenskas).

Festivalis buvo puikiai organizuotas, pasiþymëjo aukðtu kolektyvø meniniu lygiu, kûrybingai parinktu muzikiniu repertuaru. Ðventës organizatoriai iðleido festivalio bukletà, paruoðë dalyviams atminimo suvenyrø. Iðkilmingai áteiktas Skuodo atstovams festivalio pereinamasis simbolis (medinë kanklininkës ir birbynininko skulptûra), kvieèiantis po metø vël visus susitikti jau kitame ðio kraðto regione.

Milda DAMALIENË

Originalus akordeono muzikos koncertas

Akordeono pavadinimas asocijuojasi su lengvai vieno mygtuko paspaudimu iðgaunamais akordais.

Taèiau akordinë technika – tik dalis dideliø instrumento galimybiø. Juk akordeonu galima grieþti dainingà kantilenà, iðgauti spalvingø tembri-

Koncertavo Lietuvos muzikos akademijos asistento Raimondo Sviackevièiaus studentai niø efektø, atlikti tiek ðiuolaikiniø, tiek klasikiniø opusø. Pastarieji daþniausiai ðiam instrumentui pritaikomi (pavyzdþiui, þymusis „Kamanës skrydis” ið N. A. Rimskio-Korsakovo operos „Pasaka apie carà Saltanà”), taèiau originalûs (t. y. sukurti specialiai akordeonui, o ne transkribuoti) kûriniai ne taip jau daþnai skamba mûsø salëse. Maloni staigmena – geguþës 27 d. koncertas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kurio programà sudarë vien originalûs ðiuolaikiniø autoriø kûriniai akordeonui.

Koncertavo Lietuvos muzikos akademijos asistento Raimondo Sviackevièiaus studentai. Dalyvavo ir viena jo mokinë, trijø tarptautiniø konkursø laureatë, Karoliniðkiø muzikos mokyklos aðtuntokë Gin-

Po koncerto tarë Strazdaitë. Ðiuolaikiniø kûriniø estafetë prasidëjo nuo Anatolijaus Kusiakovo siuitos „Þiemos paveikslai”. Tris miniatiûras („Pieðiniai ant stiklo”, „Ðiaurës vëjas”, „Ðventë”) Gintarë atliko paryðkindama ciklà vienijanèius aspektus. Pirmo kurso studentë Kauno kvinteto dalyvë Renata Naujalytë grieþë dvi pirmàsias Kirilo Volkovo Sonatos akordeonui Nr. 2 dalis, kuriose labai ryðki staèiatikiø baþnytinës muzikos átaka (unisonai, grynieji intervalai). Antrakursis Mantas Degulis ekspresyviai atliko Vladimiro Zolotariovo Tris pjeses, kuriø kiekviena – vis kitokios nuotaikos („Choralas”, „Musorgskio stiliumi”, „Ðokis”). Girdëjome dar vienà siuità, kurià pagrojo pirmo kurso studentë Ana Ivasenko. Tai Galinos Gontarenko trijø daliø kûrinys „Staroèerkasko vaizdai”. Ðios þavios miniatiûros („Katedra”, „Kontrastai”, „Linksma panelë”) skambëjo efektingai, daug dëmesio teikiant dinamikos niuansams. Ana grieþë dar vienà kûriná – Aleksandro Bonakovo Tokatà. Dar didesniu ritminiu ámantrumu (nuo laikrodþio tiksëjimo imitavimo iki poliritminiø visatos pulso vaizdø) pasiþymëjo Petri Makkonen kûrinys „Skrydis laike”, kurá atliko treèio kurso studentas Andrius Balachovièius. Jo rankose akordeonas pavirto tikra „laiko maðina”, perkëlusia klausytojus á fantastinio pasaulio erdves. Koncertà baigë virtuozinis Vladimiro Porockio Sonatos Finalas.

Jautrus ðiuolaikiniø kûriniø suvokimas, átikinamas meniniø sumanymø realizavimas iðryðkinant svarbiausius prasminius akcentus, platus instrumento galimybiø atskleidimas padarë labai gerà áspûdá. Koncertas suteikë puikià progà susipaþinti su originaliais kûriniais ir geriau suvokti akordeono specifikà.

Vera MARKOVA

„Kur bakûþë samanota” Jurbarke

Nuo seno Jurbarko kraðtas garsëja iðkiliais kultûros, muzikos meno þmonëmis, vietiniais ir visoje ðalyje þinomais renginiais. Pastaraisiais metais vis didëjantá susidomëjimà

ágyja jau ketvirtà kartà èia vykstantis chorø festivalis „Kur bakûþë samanota”, skirtas kraðto pasididþiavimui kompozitoriui Stasiui Ðimkui pagerbti. Ðiømetis (nuskambëjæs balandþio 17 d.), á kurá ið ávairiausiø miestø ir miesteliø suguþëjo net keturiolika miðriø chorø, dþiugino graþiai sumanytu ir sklandþiai ágyvendintu nuotaikingu renginiu. Ðeimininkø nuoðirdumas bei patirtis, matyt, traukia þmones á ðá graþø Lietuvos kampelá prie Nemuno.

Malonià staigmenà festivalio dalyviams ir jurbarkieèiams pateikë nepasididþiavæs atvykti dimisijos majoro Justino Jonuðo vadovaujamas Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos puèiamøjø orkestras. Klausytojus ne tik stebino orkestro meistriðkumas, jo virtuoziðka programa, bet ir maloniai nuteikë betarpiðkas orkestro bendravimas su pilnutële, kartkarèiais drauge su orkestru uþdainuojanèia sale.

Didelë pagarba ir nuoðirdi visø ðioje dainø ðventëje dalyvavusiøjø padëka festivalio rengëjams, visø pirma – nenuilstamai ðio festivalio iniciatorei ir sielai Marijai Tautkuvienei. Jos vizijoje – jau ateinanèiø metø festivalio kontûrai: ketinama ið uþdaros patalpos já perkelti á gamtos prieglobstá, á panemunës piliø kiemus, girdëti, jog èia jau taikosi nauji chorai ne tik ið Lietuvos (ðiame festivalyje buvo pirmoji kregþdë – choras ið Lenkijos), numatoma kitokiø naujoviø.

Belieka palinkëti rûpestingiems festivalio rengëjams ir ateityje sëkmingai áveikti begales organizaciniø, finansiniø ir kitokiø rûpesèiø.

Kilnios S. Ðimkaus puoselëtos idëjos vardan – tauta bus sveika ir gyva, kol jos daina skambës þmoniø lûpose ir ðirdyse.

Robertas VARNAS

„Genialus þvilgsnis á Maxo Regerio kûrybà”

Tokiomis antraðtëmis Vokietijos spaudoje buvo ávertintas lietuviø vargonininkas Balys Vaitkus, neseniai dalyvavæs tarptautiniame Maxo Regerio festivalyje. Gelsenkircheno (Vokietija) Senamiesèio baþnyèioje jis atliko tris didingus vokieèiø kompozitoriaus Maxo Regerio opusus: Introdukcijà, pasakalijà ir fugà e-moll, op. 127, Choralinius preliudus, op. 135a, bei Fantazijà ir fugà d-moll, op. 135b. Praëjus dienai po festivalinio pasirodymo, spauda sumirgëjo nuo pagyrimø: „Genialu” – þodis, tinkantis tiek Maxo Regerio Introdukcijai, pasakalijai ir fugai e-moll, op. 127, tiek ir ðiandieniniam kûrinio atlikëjui. Lietuviø vargonininkas Balys Vaitkus, prieð deðimtmetá tapæs tarptautinio Gel-

senkircheno konkurso prizininku, aukðèiausio intensyvumo gaida atliko ðá, kadaise nepagrojamu laikytà, kûriná. Þymiojo Liubeko ir Vienos profesoriaus Martino Haselböcko auklëtinis B. Vaitkus – tai ne besaikio patoso menininkas. Jis Regerio kûrinius interpretuoja kaip kontrapunktinës stilistikos virðûnæ.

Milþiniðkà susigrûdusiø gaidø materijà Vaitkus analitiðkai apþvelgia ir iðskaido sluoksniais. Lietuvis, priklausàs geriausiems mûsø dienø pasaulio vargonininkams, tiesiog tarnauja kûriniui. Rodos, be jokiø pastangø jis meistriðkai áveikia visus techninius sunkumus. Monumentali, chromatiðkai tirðtëjanti dviguba 127 opuso fuga su jos elegantiðkais ðuoliais per visus tris manualus, iðtisai skambant pedalams, buvo atlikta preciziðkai ðvariai, aiðkiai ir net skaidriai.

Kaip pasivaikðèiojimas po harmoninius landðaftus ir giesmiø literatûros lobynus nuskambëjo B. Vaitkaus atliekami Choralai, op. 135a, – iðkilmingi, bet greta ir kuklûs senøjø melodijø giedojimai, naujai ir spalvingai Regerio iðpuoðti” („Westdeutsche Allgemeine Zeitung”). „Nuskambëjo puikiai nuðlifuoti deimanèiukai, kuriø vertë ir groþis atsiskleidë bûtent gretinant juos vienà su kitu. Ðiuos, bet kurias baþnytines apeigas papuoðti galinèius, Choralus, op. 135a, B. Vaitkus suregistravo ypaè jautriai ir spalvingai, iðryðkindamas galingojo instrumento privalumus” (muzikos kritikas Michaelis Beste).

Elsbeth Moser vieðnagë

Kovo 8–13 d. Lietuvos akordeonininkai turëjo puikià progà susipaþinti su garsia ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje þinoma akordeonininke, Hanoverio muzikos ir teatro akademijos profesore Elsbeth Moser. Ðio projekto organizatoriai – Vilniaus Goethe’s institutas bei Lietuvos muzikos akademija. Profesorës darbotvarkæ sudarë atviros pamokos ir du koncertai – Vilniuje, LMA rûmuose, bei Kaune, J. Gruodþio konservatorijoje. Ðis susitikimas buvo lauktas bemaþ 18 metø. 1986 m. Lenkijoje, Baltstogëje, vykusiame vasaros akordeonininkø seminare Lietuvos akordeonininkai uþmezgë draugiðkus santykius su ðia þymia profesore. Taèiau jos vieðnagæ Lietuvoje vis nukeldavo finansinës problemos ir tik Vilniaus Goethe’s instituto finansinës paramos dëka projektas tapo ámanomas.

Prof. Elsbeth Moser akordeonininkø pasaulyje þinoma kaip garsi atlikëja bei pedagogë. Muzikiná ið-

Muzikos barai /39

silavinimà profesorë pradëjo anksti – grojo akordeonu ir fortepijonu.

Studijavo Berno bei Trosingeno konservatorijose. Nuo 1974 m. dirba Hanoveryje. Èia ji ákûrë akordeono klasæ. Pasak profesorës, tai buvo sunkûs iðbandymo, nemigos metai, kai reikëjo viskà pradët nuo nulio. Ðiandien ji gali pasidþiaugti daugybe puikiø auklëtiniø, tarp kuriø daug prestiþiðkiausiø pasaulio akordeono konkursø laureatø.

Reikëtø paminëti ir tai, kad pas profesoræ studijuoti atvaþiuoja ið visos Europos ir net Azijos. Kaip atlikëja prof. Elsbeth Moser yra laimëjusi priziniø vietø ávairiuose pasauliniuose akordeonininkø konkursuose.

1997 m. Romanas Hercogas profesorei áteikë Vokietijos Federacinës Respublikos kryþiø (Bundesverdinstkreuz) uþ artistinæ bei pedagoginæ veiklà. Nuo 1998 m. prof. E. Moser suteiktas Kinijos Respublikos Tjan Dzinio muzikos akademijos garbës profesorës vardas.

Bûdama puiki atlikëja, E. Moser þenkliai prisidëjo prie akordeono populiarinimo visame pasaulyje.

Svariu tarptautiniu pripaþinimu tapo Gidono Kremerio kvietimas dalyvauti viename garsiame ðiuolaikinës muzikos festivalyje, kur ji kartu su violonèelininku Davidu Geringu ir Mario Venzago vadovaujamu Vokietijos kameriniu orkestru pirmà kartà Vakarø Europoje atliko kompozitorës Sofijos Gubaidulinos opusà „Septyni þodþiai”. Ðis kûrinys nuolat átraukiamas á profesorës koncertiná repertuarà. „Septynis þodþius” E. Moser atliko ir su kitais pasaulyje þinomais violonèelininkais: Marija Kliegel, Karine Georgian, Heinrichu Schiffu, Borisu Pergamenðèikovu ir Vladimiru Toncha. Su ðiais atlikëjais ji iðleido ne vienà kompaktinæ plokðtelæ. Beje, S. Gubaidulina skyrë atlikëjai savo opusà trio „Silenzio” bei aranþuotes akordeonui.

Lietuvoje profesorë pristatë vienà naujausiø savo programø, kurià atliko su Berlyno muzikos akademijos auklëtiniu B. Pergamenðèikovo klasës studentu violonèelininku Nicolasu Altstaedtu. Koncerte skambëjo J. S. Bacho, A. Pärto, M. Egerto, M. de Fallos, H. Villa-Loboso bei A. Piazzollos kûriniai.

Skoningai parinkta, puikiai atlikta programa nepaliko Vilniaus bei Kauno klausytojø abejingø. Tokia pat sëkmë profesoræ lydëjo ir per atviras pamokas. Gerai iðmananti baroko, klasicizmo epochø bei ðiuolaikinës muzikos atlikimo subtilybes, E. Moser negailëjo þiniø studentams bei dëstytojams. Puiki darbo kokybë, atviras, neambicingas bendravimas su studentais paliko neiðdildomà áspûdá. Profesorë atsakë á daugelá interpretaciniø klausimø, pateikdama originalius sprendimo

Muzikos barai /40

bûdus bei metodus.

Apibendrinant galima teigti, kad profesorës atvykimas susilaukë ypaè ðilto dëmesio ir puikaus klausytojø vertinimo. Pati profesorë buvo suþavëta ne tik muzikinio, bet ir architektûrinio Vilniaus, puoselëja viltis gráþti á Lietuvà, kad ágyvendintø naujus planus, bendrus projektus su Lietuvos kompozitoriais bei atlikëjais.

Nesibaigiantis „Biliûno laikotarpis”...

„Sakoma, jog asmenybë yra ta, kuri kità ugdo asmenybe. Ði sentencija labai tinka Kazimierui Biliûnui – profesionaliam muzikui ir pedagogui – apibûdinti. Juk vargu ar kiekvienam pedagogui lemta bûti ugdytoju, turëti ne vien þiniø, bet ir bûdingo didaktinio talento, atsidavimo – tokiø bûdo ir átaigos savybiø, kurios tiesiogiai ir autoritetingai paveiktø bræstantá þmogø. Todël vargu ar apsiriktume teigdami, jog garbingoje lietuviø tautinës instrumentinës muzikos vyresnës kartos puoselëtojø gretoje ðalia Jono Ðvedo, Prano Stepulio, Povilo Samuièio stovi Kazimieras Biliûnas – talentingas muzikas, pedagogas, gausiam jaunimo bûriui suteikæs profesionalius pradus, meilæ ir pagarbà pasirinktai originaliai profesijai”. Ðia citata leidinio apie K. Biliûnà sudarytojas Algirdas Vyþintas tiksliausiai apibûdina neeiliná muzikà, dirbusá ir palikusá ryðkø savo veiklos pëdsakà Lietuvoje, Klaipëdoje, o ypaè S. Ðimkaus konservatorijoje.

Jau senokai Klaipëdos kraðto liaudies instrumentø pedagogai puoselëjo mintá surengti Kazimiero Biliûno vardu pavadintà liaudies instrumentø konkursà. Ðie metai lyg ir ápareigojo, nes vasario 16 d. K. Biliûnui bûtø sukakæ 85-eri. Konkurso rengimà paskatino ir leidinio apie ðá puikø pedagogà pasirodymas.

Kovo 20 d. S. Ðimkaus konservatorijoje ávyko pirmasis K. Biliûno konkursas. Nors konkurse dalyvauti buvo kvieèiami muzikos, meno, viduriniø mokyklø ir kitø ástaigø, kuriose yra liaudies instrumentø kolektyvai, solistai ir ansambliai, taèiau tradiciðkai daugiausiai dalyviø buvo ið muzikos ir meno mokyklø. Ið viso konkurse dalyvavo 15 birbynininkø, 2 lamzdelininkai, 1 skrabalistas, 26 kanklininkës ir 12 ansambliø.

Norëtøsi pasidþiaugti, kad ðiam konkursui visi solistai ir ansambliai buvo kruopðèiai ir gana atsakingai pasiruoðæ. Komisijoms teko nelengvas uþdavinys iðrinkti geriausius ið geriausiøjø. Birbynininkus vertinusi komisija, kuriai pirmininkavo Klaipëdos universiteto Menø fakulteto

S. Ðimkaus konservatorijos liaudies instrumentø skyriaus organizuoto K. Biliûno paminëjimo dalyviai

Liaudies muzikos katedros vedëjas profesorius Vytautas Tetenskas (nariai Vytautas Zelenis, Donatas Merkelis), laureatø diplomus skyrë Ðilutës meno mokyklos mokytojo Vytauto Vaièionio mokiniui Vytautui Kiminui, Palangos S. Vainiûno muzikos mokyklos mokytojo Jurgio Þalimo mokiniui Karoliui Majauskui ir S. Ðimkaus konservatorijos dëstytojo Vytauto Zelenio studentui Montvydui Vladui Viliui.

Kanklininkø komisijai vadovavo S. Ðimkaus konservatorijos liaudies instrumentø skyriaus vedëja vyr. dëstytoja Vida Zelenienë (nariai Nijolë Tetenskienë, Janina Turauskienë). Ðiø instrumentø grupëje laureatø diplomais buvo apdovanotos Skuodo meno mokyklos mokytojos Sevos Kazankovienës mokinës Simona Garkevièiûtë, Roma Petrauskaitë, Asta Jonkutë, Laura Kubiliûtë, Ðilutës meno mokyklos mokytojos Angelës Alðauskienës mokinë Rita Auðkalnytë, Klaipëdos J. Kaèinsko muzikos mokyklos mokytojos Virginijos Þapnickienës mokinë Neringa Simonavièiûtë, Klaipëdos J. Karoso muzikos mokyklos mokytojos Ritos Liubinienës mokinë Greta Stulgaitytë, S. Ðimkaus konservatorijos dëstytojos Vidos Zelenienës studentë Silvija Skutulaitë ir dëstytojos Janinos Turauskienës studentë Edita Jasèënskaitë. Ansambliø vertinimo komisijos pirmininkas profesorius Algirdas Vyþintas (nariai Vytautas Tetenskas, Loreta Jonavièienë) pasidþiaugë puikiu ansambliø muzikavimu, savito repertuaro pateikimu.

Profesorius paþymëjo, kad Klaipëdos kraðte dar daug auganèio jaunimo, noriai muzikuojanèio liaudies instrumentais. Ansambliø grupëje puikiai pasirodë Skuodo meno mokyklos (vadovë Seva Kazankovienë), Klaipëdos J. Kaèinsko muzikos mokyklos (vadovai Anatolijus ir Loreta Tumanovai, Linita Laukaitytë), Klai-

pëdos J. Karoso muzikos mokyklos (vadovë Vilija Jeselskienë), Palangos S. Vainiûno (vadovas Jurgis Þalimas), S. Ðimkaus konservatorijos (vadovai Vida ir Vytautas Zeleniai) liaudies instrumentø ansambliai.

Konkurso diplomu buvo ávertintas puikiai pasirodæs Klaipëdos jaunimo centro skrabalistas Rokas Spalinskas, paruoðtas vadovës Rimos Spalinskienës.

Dþiugu pastebëti, kad daugelis pedagogø konkursui paruoðë ne po vienà solistà ar ansamblá. Reikëtø paþymëti puikiai dirbanèius pedagogus, kurie savo nenuilstamo ir atsidavusio triûso dëka skiepija jaunajai kartai meilæ liaudies instrumentams. Tai Skuodo meno mokyklos mokytoja Seva Kazankovienë, Klaipëdos J. Kaèinsko muzikos mokyklos mokytojai Virginija Þapnickienë, Anatolijus Tumanovas, Ðilutës meno mokyklos mokytoja Angelë Alðauskienë, Gargþdø muzikos mokyklos Veivirþënø filialo mokytoja Danguolë Liutikienë ir kt.

Konkurso metu jo dalyviams ir sveèiams buvo pristatyta knyga „Kazimieras Biliûnas: muzikos pedagogo gyvenimo ir veiklos bruoþai” (Klaipëda, 2004), kurià sudarë ir parengë Algirdas Vyþintas. Prof.

A. Vyþintas, gyvendamas ir dirbdamas Klaipëdoje, artimai bendravo su K. Biliûnu. Taèiau sudaryti leidiná nebuvo taip paprasta, vien likusiø bendravimo prisiminimø neuþteko, reikëjo surinkti metodinius darbus (o aktyviai dirbantys praktiná darbà pedagogai ir muzikantai tam neturi laiko). Daug laiko ir kantrybës reikëjo uþraðant ðeimos nariø ir amþininkø prisiminimus, ieðkant straipsniø apie ðio pedagogo veiklà. Pristatydamas leidiná, autorius padëkojo visiems, prisidëjusiems prie ðios knygos leidimo, pasidþiaugë galëdamas jà skirti bièiulio ir bendraminèio jubiliejiniams metams paminëti.

Pristatant knygà, prisiminimais apie kolegà pasidalijo buvæs S. Ðimkaus konservatorijos direktorius Jonas Kasnauskas, þurnalistas Bernardas Aleknavièius.

Didþiulá darbà rengiant ir organizuojant konkursà bei pedagogo K. Biliûno paminëjimà atliko S. Ðimkaus konservatorijos liaudies instrumentø skyriaus vedëja vyr. dëstytoja Vida Zelenienë. Pirmasis konkursas baigësi, taèiau norëtøsi, kad ðio konkurso tradicija tæstøsi, kadangi K. Biliûno pedagogikos perimamumas tebëra gyvas, ir laimingi yra tie mokiniai, kurie apie savo mokytojà gali pasakyti: „Mokytojas nebuvo muðtrininkas, mus veikë jo vidinis gerumas, kuris susietas su reiklumu, dvasine átaiga. Todël á pamokas ëjome su meile, laukdami jø – susitikimo su dideliu ir be galo nuoðirdþiu autoritetu. Savo pedagoginiu taktu, kerinèiu paprastumu, muzikine ir gyvenimiðka erudicija jis traukë mus. Tad ar galëjai neatsiduoti vis labiau suvokiamai ir vertinamai specialybei?” Taip apie savo pedagogà pristatytoje knygoje raðo Pranciðkus Budrius, ilgametis „Lietuvos” ansamblio vadovas.

Algytë MERKELIENË

Dovana þmonëms – muzikos stebuklas

Klaipëdai skendint pavasariniuose þieduose, savo neeiliná gimtadiená ðvenèia jauna, graþi, talentinga, mylinti ir mylima mano kolegë Dalia Pilipavièienë, Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Chorvedybos katedros lektorë ir „Àþuolyno” gimnazijos muzikos mokytoja ekspertë.

Gimusi Vilniuje, muzikos pradëjo mokytis dabartinëje Nacionalinëje M. K. Èiurlionio menø mokykloje.

Pradþioje buvo priimta á smuiko klasæ, kur jà mokë tokie þymûs

Dalia Pilipavièienë

pedagogai kaip T. Ðernas, J. Dvarionas, S. Sondeckis. Veikiama ðiø þmoniø, patyrë nepaprastai stipriø muzikiniø áspûdþiø, kurie pastûmëjo tolesná gyvenimà susieti su muzika. Septynerius metus grieþë smuiku, o vëliau pasirinko chorinio dirigavimo specialybæ. Baigusi ðià mokyklà, toliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje pas iðkilià ir spalvingà asmenybæ profesoriø Klemensà Griauzdæ. Iðkart po studijø 1977 m. atvyko dirbti á KU Menø fakulteto Chorvedybos katedrà, kur iki ðiol dësto dirigavimà bûsimiems muzikos mokytojams.

Iðleido daugiau kaip 50 studentø, kuriø daugelis dirba muzikos pedagogo darbà. Ðalia pagrindinio darbo universitete D. Pilipavièienë dirbo su ávairiais Klaipëdos miesto meniniais kolektyvais: berniukø ir jaunuoliø chore „Gintarëlis” chormeistere, KU MF Chorvedybos katedros neakivaizdinio skyriaus miðraus choro chormeistere. Vadovavo Klaipëdos elektros tinklø, Klaipëdos jaunimo centro, Kretingos komunalinës ámonës vokaliniams kolektyvams.

Nuo 1988 m. pradeda dirbti muzikos mokytoja „Àþuolyno” gimnazijoje. Vadovavo vaikø chorui „Gilë”, merginø ir miðriam vokaliniams ansambliams, o nuo 1999 m. miðriam chorui. Veikiausiai nedvejodami sutiksime, kad dëstyti muzikà gimnazijoje, kurioje vyrauja tikslieji mokslai, o dar vadovauti meniniams kolektyvams – nelengva.

Dovanodama talentà ir gabumus aplinkiniams, D. Pilipavièienë daro didelæ átakà savo mokiniams.

Negalima nesiþavëti jø darniu ir entuziastingu dainavimu. Klausydamasi supranti, kad tokie muzikiniai iðgyvenimai pasiekiami tik turint tokià entuziastingà ir profesionalià mokytojà, gebanèià dovanoti muzikos stebuklà vaikams.

Savo meninius laimëjimus choras demonstruoja aktyviai koncertuodamas. 2001 ir 2004 m. choras tapo laureatu Lietuvos viduriniø mokyklø (gimnazijø) miðriø chorø konkurse „Dainuok ir keliauk” (laimëjo keliones á Prancûzijà ir Lenkijà). Dalyvauja festivaliuose „Dainø tiltai”, „Mes Lietuvos vaikai”, „Baltijos bangelës”, dainø ðventëse.

Garsûs ðios gimnazijos ansambliai: merginø, miðrus bei solistai.

Jie daugkartiniai „Dainø dainelës”, „Giest lakðtingalëlis” konkursø laureatai, diplomantai.

Negaliu atsistebëti kolegës gebëjimu visur bûti laiku, atlikti visus jai skiriamus darbus. Ji aktyvi moksliniø konferencijø dalyvë katedroje ir Lietuvoje. Pedagogë kvieèiama vesti seminarø, skirtø miðriø chorø problematikai, vadovauja Dorinio ugdymo ir menø katedrai „Àþuo-

lyno” gimnazijoje, yra daugelio dainø ðvenèiø dirigentë. Sudarë ir publikavo L. Abario dainø vaikams rinkiná „Èiûdrelë”.

Taèiau ne tik muzikiniai darbai ir ásipareigojimai kasdieniai ðios pedagogës palydovai. Jos rankose namø jaukumas bei nemaþa dalis buities rûpesèiø, tenkanèiø moteriai. Dalia gali didþiuotis savo darnia ir graþia ðeima. Saugumà ir ramybæ suteikia jos mylimas vyras Rimantas bei jødviejø uþauginti vaikai – dukra Jurga ir sûnus Vaidas.

Dþiugina á ðià graþià ðeimà ásiliejæs þentas Andrius ir sûnaus draugë Eglë. „Tai mano ramybës uostas, esu laiminga”, – sako Dalia.

Dþiaugsmas, meilë, energingumas, kûrybingumas, lydëjæs kolegæ iki ðiol, telydi ir toliau. Te nepritrûksta ðiai talentingai pedagogei sveikatos ir tegu jà supa graþi jos ðeima, draugai ir bièiuliai, te skamba jos dainininkø skambios dainos!

Zita KARINIAUSKIENË

Malonus vakaras M. K. Èiurlionio muziejuje

Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus gerbiamas kaip platesnës kultûrinës veiklos ástaiga – jos direktoriui dailëtyrininkui Osvaldui Daugeliui palaikant, ten daþnai vyksta kamerinës muzikos koncertai. Per muziejaus rekonstrukcijà pasirûpinta ir nauja muzikos sale, kurios interjeras – su stikline siena ir vaizdu á fontanëlá, ðviesaus medþio grindimis bei këdëmis ir – svarbiausia – „Rûtos” draugijos uþdanga (ði uþdanga – M. K. Èiurlionio darbas). Birþelio 17-osios pavakaræ ðioje salëje vyko vienas ið festivalio „Ðokoladinis Mocartas Lietuvoje” koncertø. Ðiemet tai jau ketvirtasis festivalis. Jo sumanytoja Sigutë Trimakaitë pavadinimo su skambanèia muzika nesistengia sieti: tai tëra vieno Herkaus Kunèiaus kûrinio antraðtë.

Pagrindiniai festivalio bruoþai: tai dainininkø renginys, vykstantis vasarà didþiuosiuose bei maþesniuose miestuose ir kaimuose. Ðiemet jame dalyvauja (festivalis prasidëjo birþelio 13 d.) Sofija Jonaitytë, Irena Zelenkauskaitë, Ignas Misiûra ir kt. Pati S. Trimakaitë taip pat neapsiriboja organizatorës veikla, o pasirodo ir scenoje. Koncertuose groja daugybë pianistø bei kitø instrumentininkø: Arûnas Staðkus, Justinas Brûzga, Justas Dvarionas, birbynininkas Irmantas Andriûnas ir kt. Be to, S. Trimakaitë stengiasi tuos vakarus paávairinti, muzikà susiedama su daile ir literatûra – ir þmonëms lengviau klausytis, ir pa-

tiems dalyviams ádomiau.

Minimame renginyje Èiurlionio muziejuje dalyvavo keturi menininkai. Poezijos pasauliui atstovavo Kæstutis Navakas, kurio paties eilëraðèiai dël jø grynai metaforinës (taigi, beveik abstrakèios) kalbos ir besisupanèio ritmo pasiekia tà poezijos lygmená, kuomet ji jau lyginama su muzika. Poetas paskaitë savo eilëraðèiø ið knygeliø „Pargriautas barokas” ir „Þaidimas graþiais pavirðiais”. Tarp kitko, K. Navakas tà savo ne ið pirmo karto iki galo suvokiamà kûrybà balsu moka suprantamai pateikti. Jo ðiltas lengvas emocionalumas ir ðvelni inteligentiðka tartis prideda prasmës paèiam tekstui. Ávairiø kûriniø atliko Kauno muzikinio teatro solistas bosas Arvydas Sauspreikðaitis.

Jo pasirodymo puoðmena - Fiesko arija ið G. Verdi operos „Simonas Bokanegra”.

Dainininko nutapytas muzikinis paveikslas buvo ðvelniai dramatiðkas, su iðraiðkinga gilia paskutiniàja þemàja nata. Dar jis padainavo S. Ðimkaus dainà „Merguþële brangi”, o savàjá koncerto epizodà baigë smagia daina „Maritana” ið R. Dellingerio operetës „Don Cezaras”. Èia vardijami programos numeriai nebuvo sudëlioti taip paeiliui.

Poezija kaitaliojosi su muzika, ði savo ruoþtu – vyrø ir moterø balsais.

S. Trimakaitë, þinoma moderniosios kamerinës muzikos atlikëja, ðákart gretino romantikus su savo paèios improvizacijomis, paremtomis nûdienos muzikos kalba. Be to, jos improvizacijos ðiuolaikðkai sujungë tris meno ðakas – literatûrà, muzikà (dainuojuomàjà ir kalbamàjà melodijas) ir vaidybà – dainininkë pasitelkë pantomimos elementø.

Vienas jos soliniø eskizø vadinosi „Nakties tyla”, tekstui panaudoti gyvûnø garsaþodþiai („û” „kiau”, ir pan.), o du kiti – ávairiø poetø þodþiais (tarp jø – K. Navako).

Koncertà pradëjo R. Schumanno ciklo „Poeto milë” daina „Am leuchtenden Sommermorgen”, vëliau sekë J. P. E. Martini „Plasir d’amour”, G. Fauré „Secret”, S. Barberio „Dasies”, G. Kuprevièiaus Monikos daina ið miuziklo „Ugnies medþioklë su varovais”. Magëtø kuo daþniau iðgirsti B. Kutavièiaus ir O. Baliukonytës dainà „Lietuva”, jà S. Trimakaitë turi repertuare su pianistu A. Staðkumi.

Arûnas Staðkus buvo daugiausiai renginyje dalyvavæs menininkas: solo paskambino Lietuvoje vis populiarëjanèio A. Ginasteros opusà „Danza de la mora donosa”, be to, atliko kûrinius su abiem dainininkais. Jam skambinant, kaip paprastai, pagavus ansambliðkumas susiliejo su talentingo pianisto átaiga.

Rita NOMICAITË

Muzikos barai /41

Baletas Aliodija RUZGAITË

B

eþade ðokio kalba kuriantys baleto ðokëjai kartais nustebina ádomiomis atsiminimø knygomis. Tokios legendiniø rusø balerinø M. Kðesinskos, T. Karsavinos, Prancûzijoje iðgarsëjusio ðokëjo ir baletmeisterio S. Lifario knygos. Apsidþiaugiau, kai vartydama jo knygà „Ballet go round” radau net du skyrius, kuriuose buvæs balerinos V. Nemèinovos partneris raðo apie 1935 metø lietuviø baleto trupës gastroles Londono Alhambros teatre, daug vietos skirdamas þymios balerinos vaidmenims. Ádomi ir Londone 1983 metais iðleista N. Beriozovo knyga. Joje autorius apraðo vaikystæ Lietuvoje, klajones karo

metais po pasaulá. Iki 1935 metø jis dirbo Kauno valstybës teatre, o vëliau pasaulyje garsëjo statydamas baletmeisterio M. Fokino baletus.

1978 metais Amerikoje skaièiau V. Tanovo ir Maskvos þurnalisto paraðytà knygà. Vitebske gimæs Valerijus Ðulmanas baleto pradmenis ágijo Vilniuje. Vëliau talentingas jaunuolis baigë Leningrado choreografijos mokyklà ir buvo vienas garsiausiø Marijos teatro solistø. Savo knygoje (anglø kalba) jis atvirai raðë apie Lietuvos okupacijà, apie tai kaip já paðalino ið teatro pareiðkus norà emigruoti á Lietuvà. Dvejus metus jis neturëjo galimybës treniruotis ir kaskart buvo sulaikomas, kai á Sankt Peterburgà atvykdavo þymûs menininkai arba politikai.

Sovietø laikotarpiu Rusijoje baleto kritikai paraðë daug monografijø apie þymiausius baleto solistus. Jose daugiau-

Muzikos barai /42

Mintys skaitant Mariaus Liepos knygà “Noriu ðokti ðimtà metø” siai profesionaliai nagrinëjami vaidmenys. Bet ir èia neiðvengta cenzûros. Teko artimai bendrauti su þymia baleto kritike (beje, raðiusia ir angliðkai) Natalija Roslovleva, kuri paraðë knygas apie M. Pliseckajà ir M. Liepà. Ji man pasakojo, kad cenzûrai „uþkliuvo” net tai, kad ji teigiamai vertino M. Pliseckajos Karmen. Tik po daugelio metø pati Pliseckaja savo knygoje „Að, Maja Pliseckaja” ( kuri ir pas mus susilaukë dviejø leidimø) jau galëjo laisvai papasakoti apie „geleþinës sienos” teatro uþkulisius ir absurdiðkus draudimus...

Tad ið tiesø malonia staigmena tapo þinia, kad garsioji Maskvos balerina Ilzë Liepa, daugeliui baleto mëgëjø paþástama ið Lietuvoje surengtø koncertø, kuriuose jos partneriu daþnai bûdavo ir mûsø baleto primarijus Petras Skirmantas, savo lëðomis lietuviø kalba iðleido vieno þymiausiø XX amþiaus ðokëjø, latvio Mariaus Liepos atsiminimø knygà „Að noriu ðokti ðimtà metø”.

Vasario 12 Vilniaus rotuðëje dukra knygà pristatë vilnieèiams. Vakarà graþiai praturtino Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos baleto skyriaus mokiniø koncertas. Visiems þiûrovams I. Liepa padovanojo naujàjà knygà ir mielai dalino autografus.

Gyva kalba paraðyta knyga gali sudo-

minti ne vien baleto mëgëjus ar profesionalus. Knygoje dvideðimt skyriø, kuriuose autorius apraðo pirmuosius þingsnius Rygos baleto, o vëliau ir Maskvos choreografijos mokyklose, taikliai charakterizuoja savo partneres, atspindi nemaþà baleto istorijos etapà. Þavi nepaprasta autoriaus erudicija, prieð kiekvienà skyriø jo taikliai parinktos XVIII ðimtmeèio þymaus ðokio kritiko J. Q. Noverre knygos „Lettres sur la danse” citatos.

Skaitant knygà kilo daug prisiminimø. Knygoje minima viena Latvijos baleto kûrëjø A. Fedorova-Fokina 1936 - 1937 metais dirbusi Kauno valstybës teatre.

Prisimenu jos ádomias pamokas baleto studijoje, kurias vainikavo pavasará surengtas baleto studijos mokiniø vakaras.

Tai ji pirmoji pastatë L. Minkaus baletà „Don Kichotas”, C. Pugni „Þirgelá Kuprelá”, kuriame jai papraðius ðio baleto dirigentas ir kompozitorius J. Pakalnis paraðë muzikà lietuviø ðokiui.

1938 metais M. Peèkauskaitës gimnazijos moksleiviai pirmà kartà vaþiavom á uþsiená (su vizomis!). Rusijoje suþavëjo ir nuostabus operos teatras, ir latviø kompozitoriaus V. Kalninðo baletai „Ruduo” ir „Lakðtingala ir roþë”. Prisimenu ir vokieèiø karo metais Kaune vykusius latviø solistø koncertus. Susipaþinau su nuostabia soliste J. Panyrate bei aukðtu,

lieknu, savo figûra primenanèiu M. Liepà, A. Lembergu. Vëliau jo pastatytame balete „Karmen” M. Liepa ðoko Don Chosë partijà. Prisimenu ir vëlyvesnius laikus, kai baletmeisteris V. Grivickas Vilniuje, o vëliau ir Rygoje, pastatë J. Juzeliûno baletà „Ant mariø kranto”.

Mane suþavëjo latviø solistas Z. H. Ritenbergas. Beje, ið knygos suþinojau, kad jis su M. Liepa mokësi vienoje baleto klasëje. Dþiugu, kad su Latvijos baleto meistrais ir dabar ryðiai nenutrûksta – Rygoje vienà sezonà ðoko A. Bazevièiûtë, M. Bauþys, E. Ðpokaitë, o ir Rygos solistai sveèiuojasi pas mus. Man ádomiausi knygos skyriai, kuriuose M. Liepa raðo apie savo mëgstamiausius vaidmenis. Kiekvienas þymus artistas turi savo simboliná ávaizdá. Ana Pavlova – mirðtanti gulbë, Galina Ulanova – Dþuljeta..., o Marius Liepa – Krasas (aiðku, ir Vladimiro Vasiljevo Spartakas). Tai vienas garsiausiø A. Chaèaturiano baleto „Spartakas” pastatymø. Prisimenu, kartà atvaþiavusi á Maskvà suþinojau, jog vakare bus rodomas „Spartakas”, vilties patekti á teatrà nebuvo, taèiau þinodama, kad N. Roslovleva raðo apie Liepà knygà, iðdrásau jos papraðyti pagalbos. Ir – o stebukle – pats Marius Liepa, jau vykdamas á teatrà grimuotis, paliko pakvietimà teatro budinèiajam. Iki ðiol prisimenu M. Liepos – Krasà, sudëtingà ðio personaþo vidiná pasaulá. O kokie jo duetai su Egina! Beje, knygoje jis apraðo amþinus telefono skambuèius, praðant bilietø á spektaklius.

Visai kitoks buvo jo lyriðkas elegantiðkas princas Dezirë P. Èaikovskio balete „Mieganèioji graþuolë”. Tai buvo baletmeisterio J. Grigorovièiaus naujas pastatymas. Aurorà ðoko M. Pliseckaja.

Labai gailëjausi nepamaèiusi Liepos Roþës K. M. Weberio balete „Spectre de la Rose” („Roþës dvasia”). Ádomu, kad Liepa knygoje raðo, jog susipaþinæs su baleto tekstu, dar ilgai ieðkojo ðio vaidmens prasmës, detaliø... Gastroliuodamas Londone, jis susirado pirmàjà Mergaitës atlikëjà tuomet jau 93 metø T. Karsavinà, daug skaitë apie V. Niþinskio Roþæ.

Kaip gaila, kad norëjæs ðokti ðimtà metø, M. Liepa iðgyveno tik 53 metus. Ðioje knygoje jis neapraðë savo, kaip pedagogo, baletmeisterio darbø. Apie jo neeiliná talentà galime spræsti ið filmø „Spartakas” (1976 m.), telefilmø „Hamletas” (1969), „Galatëja” (1977) ir kt.

Noriu dar kartà padëkoti Ilzei Liepai ir ðios knygos vertëjui A. Pauliui, praturtinusiems mûsø skurdokà baleto knygø bibliotekà. n

LIÛDNOSIOS 2003 M. NAUJIENOS BIRÞELIS 05 Manuelis Rosenthalis (98) – prancûzø dirigentas ir kompozitorius, kurio þymiausias kûrinys – Jacqueso Offenbacho melodijomis pagrásta baleto siuita „Gaite parisienne”. Kaip dirigentas labiausiai vertintas uþ prancûzø kompozitoriø – Debussy, Milhaud, Poulenco ir ypaè savo mokytojo Maurice’o Ravelio (laikytas paskutine gyva grandimi su juo) – interpretacijas.

14 Herkulis Strolia (66) – smuikininkas, buvæs „Metropolitan Opera National Marcella Pobbe Company” orkestro koncertmeisterio asistentas. Grieþë Amerikos baleto kompanijø orkestruose, Reno kameriniame orkestre, buvo vienas jo dirigentø. 1982 m. persikëlë á Èikagà, grieþë Lietuviø operos spektakliuose, Stroliø ðeimos kvartete, „Tëviðkës” kapeloje, dainavo Lietuvos vyèiø chore.

15 Eugenijus Kolobovas (57) – Maskvos naujosios operos teatro meno vadovas. Prieð ákurdamas Naujàjà operà, buvo pagrindinis operos ir baleto dirigentas Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas), Sankt Peterburgo Kirovo (dabar Marijos) teatro bei Maskvos Stanislavskio ir Nemirovièiaus-Danèenkos muzikinio teatro muzikos vadovas.

19 Marcella Pobbe (76) – italø sopranas, ðeðtojo deðimtmeèio primadona.

LIEPA 01 Lotte Klemperer (79) – vokieèiø dirigento Otto Klempererio dukra, paskutiniais maestro gyvenimo metais pagrindinë jo kompanionë ir reikalø patikëtinë.

06 Marty Jennings (32, mirë perdozavusi narkotikø) – Oregono simfoninio orkestro ir naujosios muzikos ansamblio „Third Angle” smuikininkë.

13 Vytautas Montvila (68) – fagotininkas, kompozitorius. Televizijos ir radijo komitete bei Lietuvos kompozitoriø sàjungoje dirbo garso

reþisieriumi. Septintajame deðimtmetyje buvo vienas radikaliausiø lietuviø kompozitoriø.

Sukûrë per 300 simfoniniø, kameriniø, vokaliniø ir choriniø kûriniø, harmonizavo lietuviø liaudies dainø, savo kûryboje plaèiai naudojo sutartines.

17 Rosalyn Tureck (88, mirë po ilgos ligos ir tik kelios minutës po to, kai buvo pagerbta Niujorke vykusiame tarptautiniame atlikëjø klaviðiniais instrumenRosalyn Tutais simpoziume) – þymiausia reck J. S. Bacho muzikos atlikëja, rûpinosi, kad Bacho kûriniai klaviðiniams instrumentams ið pedagoginio repertuaro gráþtø á koncertø scenà.

26 Haroldas C. Schonbergas (87) – pianistas, muzikologas. 1960–1980 m. – pagrindinis „The New York Times” muzikos kritikas. Pirmasis muzikos kritikas, uþ savo raðinius pelnæs Pulitzerio premijà (1971 m.).

31 Walteris Taussigas (95) – Vienoje gimæs dirigentas ir vokalo pedagogas, dirbæs Monrealio, Èikagos ir San Francisko operos teatruose, „Metropolitan Opera” ir Zalcburgo festivalyje.

Padëjo ruoðti vaidmenis tokiems dainininkams kaip Birgit Nilsson, Placido Domingo ir kt.

RUGPJÛTIS 01 Algirdas Aleksandras Mertynas (72) – operos solistas, keliolika metø dainavæs boso partijas (parengta keturios deðimtys vaidmenø) Kauno muzikinio teatro operetës ir operos þanro spektakliuose. Dirbo „Lietuvos” ansamblyje, Operos ir baleto teatre, dëstë Vilniaus J. Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje muzikos mokykloje.

05 Jorge Velaszco (61) – meksikieèiø dirigentas, savo gimtinëje ákûræs „Orquesta Sinfónica de Minerias”, buvæs pagrindinis kviestinis RIAS simfonijetës Berlyne ir Florencijos kamerinio orkestro dirigentas.

06 Julius Bakeris (87) – fleitininkas, pedagogas. Ávairiais laikotarpiais grojo Pitsburgo, CBS, Èikagos simfoniniuose ir Niujorko filharmonijos orkestruose, dëstë Niujorko Dþuljardo mokykloje ir Curtis institute Filadelfijoje.

09 Chesteris Ludginas (78) – amerikieèiø baritonas, Niujorko „City Opera” teatre per daugiau kaip tris deðimtmeèius atlikæs daugiau kaip 30 vaidmenø, tarp jø – daug pasauliniø premjerø.

24 Theodore’as Lettvinas (76) – amerikieèiø pianistas ir pedagogas, kaip solistas daþnai skambinæs su Klivlendo orkestru. Dëstë Klivlendo muzikos mokykloje ir Naujosios Anglijos konservatorijoje.

30 Liubomiras Pantscheffas (89) – bulgarø bosas baritonas, daugiau kaip tris deðimtmeèius dainavæs Vienos valstybës operoje.

Muzikos barai /43

Tai ádomu...

Kas iðrado ðiuolaikiná ksilofonà Julius FINKELÐTEINAS

X

IX a. ksilofonas nebuvo laikomas prestiþiniu instrumentu. Ðeimose, pretendavusiose á solidþià padëtá visuomenëje, vaikai nebuvo mokomi juo groti. Bet pëdsakà, kurá muzikos istorijoje paliko ið neturtingos maþo Baltarusijos miestelio ðeimos kilæs muzikantas Michailas Josifas Guzikovas, sukonstravæs dar ir dabar naudojamos formos instrumentà ir juo virtuoziðkai koncertavæs ávairiuose Europos miestuose, galima be didelio vargo atsekti ir mûsø dienomis, praëjus beveik 170 metø po talentingo atlikëjo koncertø.

Matyt, keistuolis publikai darë tikrai didelá áspûdá... Kokiu aukðtu meniniu lygiu muzikavo ðis beveik niekur nesimokæs profesionalas, liudija susiþavëjimo kupini jo amþininkø – neeiliniø muzikø – atsiliepimai.

Felixas Mendelssohnas-Bartholdy, kuris 1836 m. kartu su þymiu vokieèiø smuikininku Ferdinandu Felixu Davidu klausësi Guzikovo koncerto Leipcige, laiðke motinai raðë: „Tai tikras fenomenas – neiðpasakytai geras muzikantas, nei atlikimo manieros, nei brandaus meistriðkumo poþiûriu neatsiliekantis nuo þymiausiø virtuozø. Man jau seniai joks koncertas nesuteikë tokio pasigërëjimo kaip Guzikovo pasirodymas. Jis ið tiesø genijus”. Guzikovo virtuoziniu grojimu þavëjosi ir Ferenczas Lisztas. O garsusis lenkø smuikininkas Karolis Lipinskis, kurá daug kas laikë pajëgiausiu Niccolò Paganini varþovu, po Guzikovo koncerto, atëjæs pas já uþ scenos, tarë: „Jûs, Guzikovai, neabejotinai esate uþ mane pranaðesnis menininkas: að groju naudodamas kitø iðradimus, o jûs pats sukûrëte sau instrumentà. Þemai jums lenkiuosi!”

Muzikos barai /44

Josifas Guzikovas

Ið tikrøjø: ar daug istorijoje buvo áþymiø muzikø, kurie patys sukonstravo ir iðtobulino savo instrumentus? M. Guzikovas, sprendþiant ið aukðèiausio rango specialistø atsiliepimø, tokiø nuopelnø turëjo. Taèiau nors ðis virtuozas pelnë aukðèiausià pripaþinimà, jo vardas vëliau, ksilofonininkui mirus, buvo minimas labai retai.

Biografinë apybraiþa apie M. Guzikovà buvo iðspausdinta laikraðtyje „Odes-

skij vestnik” 1844-aisiais, praëjus septyneriems metams po muziko mirties. Iki kito jo paminëjimo spaudoje praëjo 115 (!) metø: þymus Maskvos muzikologas I. Jampolskis nedidelá straipsná apie Guzikovà ir jo iðrastà ksilofonà þurnale „Sovetskaja muzyka” iðspausdino 1959 m. Praslinkus dar 40 metø, tam tikrà savo knygos „Klezmer-Musik”, kurià Kaselyje iðleido garsi vokieèiø muzikos leidykla „Bärenreiter Verlag”, dalá puikiam ksilofonininkui paskyrë muzikologai R. Ottens ir J. Rubinas.

Jø duomenimis, M. Guzikovas buvo kilæs ið klezmeriø (maþø Rytø Europos miesteliø þydø muzikantø) ðeimos. Taèiau savo pasirodymø dvasios, stiliaus ir turinio poþiûriu jis su klezmeriø muzika nieko bendra neturëjo.

Michailas Josifas Guzikovas gimë 1806 m. rugsëjo 14 d. Baltarusijos uþkampyje Ðklove, netoli Mogiliovo, religingoje chasidø (XVIII a. susiformavusio þydø mistinio judëjimo dalyviø) ðeimoje. Jo tëvas, senelis ir prosenelis buvo muzikantai, visà gyvenimà grojo miesteliuose ir kaimuose – per vestuves, gimtadienius ir pan. Bûdamas 13 metø vis daþniau, pavaduodamas tëvà, Michailas vadovaudavo maþam ðeimos ansambliui, kuriame grieþdavo smuikas (kartais du), klarnetas (arba fleita), kontrabosas, cimbolai ir bûgnas, linksmindavo þmones berniukø religinës pilnametystës (bar micvos, 13 metø), o daþniau vestuviø (kartais þydø, kartais katalikø ar staèiatikiø) renginiuose arba per kitus vakarëlius, á kuriuos susirinkdavo nemaþai þmoniø. Aiðku, tokios sueigos periferijos gyventojø tikrovæ XIX a. pradþioje paávairindavo ne taip daþnai.

Mokydamasis chederyje (religinëje þydø berniukø pradinëje mokykloje) vaikas pusdiená praleisdavo skaitydamas Toros ir Talmudo tekstus, bet jau tada tëvas já mokë groti fleita. Pamëgæs ðá instrumentà, ðiokiadieniais namuose daþnai grodavo iki vëlyvos nakties. Kaimynai, kuriems reikëdavo anksti keltis ir eiti dirbti, pykdavo uþ naktinës tylos drumstimà, bardavo ne tik vaikà, bet ir tëvus. Sunku pasakyti, kokios melodijos sklido jo kambarëlyje, kai jis buvo maþas, bet kiek vëliau vaikino muzikavimas net profesionalus stebino begalinëmis improvizacijomis, kupinomis ámantrios fantazijos ir netikëtø melodijos posûkiø.

Visi buvo ásitikinæ, kad Michailo laukia sëkminga fleitininko karjera. Tik artimiausi giminës þinojo, jog já kamuoja „krûtinës liga” (ðitaip anais laikais buvo vadinama plauèiø tuberkuliozë). Bûdamas 25 metø ðeimos galva ir dviejø vaikø tëvas gydytojo reikalavimu buvo priverstas atsisakyti fleitos, kuri labai kenkë jo ir ðiaip jau silpnai sveikatai.

Kokiu instrumentu groti? Èia ir prasideda Guzikovo biografijos „intriga”.

Instrumentà Michailas iðrado pats sau.

Orientuodamasis á cimbolus, jis, bûdamas iðradingas ir nagingas, sukûrë kaþkà panaðaus á þaislà, kuriuo vaikystëje linksmindavo visà ðeimà, – instrumentà ið mediniø taðeliø, laisvai suriðtø raiðteliais. Tartum cimbolininkas jis grodavo dviem lazdelëmis, panaðiomis á paukðèio blauzdikaulá, miklumu në kiek nenusileisdamas geriausiam bûgnininkui.

Kaip Guzikovas patobulino instrumentà, kuriuo þaisdamas grojo vaikystëje, kaip já pritaikë sudëtingai muzikai groti, 4-ajame savo veikalo „Biographie universelle des musiciens” tome (1837) apraðë belgø muzikologas F. J. Fetisas (1784–1871): „Jis padidino taðeliø skaièiø iki pustreèios chromatinio garsaeilio oktavos, iðdëstë juos ne fortepijono klaviatûros pavyzdþiu, o keturiais vertikaliais stulpeliais, kurie, jo manymu, palengvino grojimà.

Kad garsas bûtø intensyvesnis, Guzikovas po lanksèiai suriðtais taðeliais paklojo pintø ðiaudø gráþtes, ðitaip suteikdamas kiekvienai plokðtelei galimybæ vibruoti”. Ðia konstrukcija ir dabar grindþiami ávairios formos ksilofonai. Þymus smuikininkas Karolis Lipinskis (1790–1861), su kuriuo Guzikovas susitiko Kijeve, patarë iðradëjui koncertuoti didþiuosiuose miestuose. Apie marðrutà, kuriuo po ðio susitikimo keliavo talentingas muzikantas, raðë laikraðtis „Odesskij vestnik”. Antai 1833 m. vasarà jame buvo iðspausdintas toks skelbimas: „Èia atvykæs menininkas p. Guzikovas nuolankiai praneða gerbiamai publikai, kad rugpjûèio 14 d. surengs vietos teatre koncertà.

Jis gros instrumentu, kurá pats iðrado ir pagamino ið medþio bei ðiaudø”.

Po Odesos M. Guzikovas koncertuodamas aplankë Bukovinos ir Galicijos miestus bei miestelius, surengë koncertus Lvove ir Krokuvoje. Nors ið Rusijos atvykusiø solistø instrumentininkø pasirodymai Vidurio Europos miestuose anais laikais buvo retenybë, 1835 m. Guzikovas koncertavo Vienoje. Jo koncertas pilnutëliame „Theater in der Josephstadt” turëjo sensacingà pasisekimà, po to ávyko dar 12 vieðø pasirodymø, apie kuriuos Austrijos laikraðèiai spausdino susiþavëjimo ir nuostabos kupinas recenzijas. Pasak jø, pritariant dviem smuikams ir kontrabosui, ið Rytø atvykæs muzikantas labai iðraiðkingai grojo Paganini pjeses, kurias pats aranþavo tokios sudëties ansambliui, sumaniai apdorotas Rossini operø arijas, variacijas ir popuri kompozitoriø F. A. Hoffmeisterio (1754–1812) ir L. Koþeluho (1747–1818), kurie tais laikais buvo labai garsûs, kûriniø temomis, paties

sukurtas improvizacijas rusø, ukrainieèiø, baltarusiø ir þydø dainø bei ðokiø temomis. „Publika þavëjosi nuostabiais neþinomo instrumento garsais ir neprilygstamu muzikanto virtuoziðkumu” ,– raðë S. Schlesingeris 1836 m. Vienoje iðleistoje ámantraus pavadinimo broðiûroje „Josifas Guzikovas ir jo instrumentas, sukurtas ið medþio ir ðiaudø. Biografinë ir artistinë apybraiþa, ágalinanti deramai ávertinti labai retà reiðkiná„.

Vokietijoje, ypaè Berlyne ir Leipcige, pasiklausyti jo koncertø susirinkdavo daugybë þmoniø. Ið èia jis nuvyko á Prancûzijà. „Nuostabiai grojanèiam Michailui Josifui Guzikovui, – raðë Ferenczas Lisztas laiðke prancûzø raðytojai Georges Sand (1804–1876), kuris iðspausdintas 1886 m.

Rusijoje iðëjusioje knygoje „Muzikos bakalauro laiðkai” ,– ðiomis dienomis ploja visas Paryþius”.

Jau minëti muzikologai Rita Ottens ir Joelis Rubinas, remdamiesi ávairiø Europos ðaliø XIX a. laikraðèiø duomenimis, savo knygoje „Klezmer-Musik” raðo, kad, koncertuodamas ketvirtajame deðimtmetyje tai viename, tai kitame dideliame mieste, Guzikovas Austrijoje, Vokietijoje, Prancûzijoje ir Belgijoje sukëlë netikëtà susidomëjimà (knygos autoriai já apibûdino netgi kaip kaþkà panaðaus á kultà).

Jau vien tai, kad ið Rytø atvykusiu neþinomu muzikantu, kuris grojo Vidurio Europoje nematytu instrumentu, susidomëjo tokios asmenybës kaip F. Mendelssohnas, F. Lisztas ir kai kurie garsûs jø kolegos, rodo, kokiu neeiliniu ávykiu tapo ðio sveèio ið tolimø kraðtø, kurio á Europos centrà niekas nekvietë, koncertai.

Matyt, koncertai buvo tokie neáprasti, kad jais domëjosi ávairiausiø specialybiø muzikai. Ar ne keista, kad koncertø gausos ir aukðto lygio iðlepinta Paryþiaus, kaip ir kitø didþiøjø miestø, publika atlikëjui, kuris grojo ámantriu instrumentu, skyrë tiek daug dëmesio?

Apie Guzikovo koncertus, vykusius Belgijoje, istorikai rado duomenø, kad ksilofonininkas keliuose miestuose grojo sunkiai sirgdamas. Truputá sustiprëjæs, jis nusprendë kuo greièiau gráþti á gimtàjà Baltarusijà. Bet ið karto nutraukti koncertø negalëjo – kiekviename mieste, kuriame sustodavo, jam pirmiausia reikëdavo uþsidirbti pragyvenimui, mokëti uþ nakvynæ... Ir Achene (Vokietija), maþdaug 100 km á vakarus nuo Kelno, jis neatðaukë koncerto, nors jautë, kad karðèiuodamas vis labiau silpsta. Per koncertà, vykusá miesto teatre, 1837 m. spalio 21 d. Guzikovas mirë, iki paskutinio atodûsio neiðleidæs ið rankø ksilofono lazdeliø.

Acheno laikraðèiai raðë, jog ksilofonininko laidotuvëse dalyvavo tûkstanèiai

þmoniø, tarp jø, þinoma, daugelis tø, kurie þavëjosi muzikanto virtuoziðkumu.

Kaip atrodë ðis neeiliniø gabumø atlikëjas, galima spræsti ið pieðinio, kuriame jis pavaizduotas su savo instrumentu. Savo knygose ir raðiniuose já apibûdino kai kurie rusø ir vokieèiø muzikos istorikai, kurie XIX ir XX a. tyrë ksilofono iðradëjo ir virtuozo gyvenimà bei veiklà. Anot jø, ið Baltarusijos Guzikovas á Kijevà ir Odesà, paskui á Vidurio Europà 1833 m. atvyko vilkëdamas ilgaskverniu grubios drobës surdutu. Vargu ar ilgi plaukai ir didþiulë seniai kirpëjo netvarkyta barzda já labai puoðë... Bet netrukus matydamas, kad koncertai darosi populiarûs, ëmë rengtis moderniau, kirptis pas gerus kirpëjus. Ádomu, kad apie ið provincijos kilusá M. Guzikovà, jo veiklà ir daugiau kaip prieð pusantro ðimtmeèio iðrastà instrumentà þinojo nemaþai þymiø muzikologø.

Jis paminëtas C. Sachso 1920 m. iðleistoje knygoje „Handbuch der Musikinstrumentenkunde„,M. Ravelio traktate apie M. Musorgskio „Parodos paveikslëliø” instrumentavimà, Peterburge 1913 m. iðleistame N. Rimskio-Korsakovo veikale „Osnovy orkestrovki” ,kitoje literatûroje, kurioje nagrinëjami klausimai, susijæ su orkestravimo spalvingumu.

Sausas ksilofono staccato daugeliui kompozitoriø labai tiko charakteriniams muzikos vaizdams kurti. Kalbant ðia tema, daþniausiai minima C. Saint-Saënso simfoninë poema „Mirties ðokis” (1874), C. Debussy „Iberija” ,kiti originalûs kûriniai.

M. Guzikovo vaikai, vaikaièiai ir provaikaièiai, tæsdami ðeimos tradicijas, buvo ávairiø specialybiø muzikantai, grojo ávairiuose ansambliuose. Ðio raðinio autoriui Izraelyje viena ið jo palikuoniø (muzikos mokytoja) pasakojo, kad garsiojo ksilofonininko giminaièiai ir dabar muzikuoja Jungtinëse Amerikos Valstijose, Rumunijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje...

R. Ottens ir J. Rubinas savo knygoje apie klezmeriø muzikà paþymi, kad XX a. viduryje Niujorke, San Franciske ir kituose JAV miestuose, á kuriuos abiejø pasauliniø karø metais ið ávairiø Europos ðaliø emigravo daug þydø muzikantø, mëginta atgaivinti ðias jau beveik uþmirðtas Rytø Europos muzikos tradicijas, taip pat ir susijusias su Guzikovo koncertais, vykusiais XIX a. ketvirtajame deðimtmetyje.

Autoriø nuomone, ðie mëginimai nedavë rezultatø, nes imigrantai ið gimtøjø ðaliø atveþtas senas patefono plokðteles vertino kur kas labiau negu „gyvus” M. Guzikovo ir jo amþininkø palikuoniø pasirodymus. O amerikieèiams ta muzika ir jà atsiveþæ imigrantai buvo visiðkai svetimi. n

Muzikos barai /45

Muzikø sàjungoje MUZIKØ SÀJUNGOJE

Birþelio 21 d. ávyko LMS tarybos posëdis. LMS prezidentas prof. Rimvydas Þigaitis supaþindino su pasiruoðimo lapkrièio 20 d. rengiamai VIII Lietuvos muzikø ðventei „Didysis muzikø paradas 2004” eiga. Aptarti apdovanojimui „Auksinis diskas 2004” atrankos komisijos pasiûlyti kandidatai. Patvirtinta þurnalo „Muzikos barai” redakcinë taryba. Aptarti kai kurie kiti organizaciniai reikalai.

JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: Pianistas, LMA Kauno fakulteto prorektorius, profesorius Ramutis ÈEPINSKAS (liepos 21 d.)

Choro dirigentas, docentas, LMS senjoras Pranas JANKAUSKAS (liepos 21 d.)

Liaudies instrumentø orkestrø dirigentas, LMA profesorius dr. Algirdas VYÞINTAS (liepos 30 d.)

Choro dirigentas, profesorius, LMS senjoras Lionginas ABARIUS (rugpjûèio 8 d.)

Choro vadovë, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitës” mokytoja-ekspertë Nina TIMOFEJEVA (rugpjûèio 19 d.)

Operos solistë, LMS senjora Marija Irena ÞUKAITË (rugpjûèio 23 d.)

Operos solistas, LMS senjoras Leonidas MURAÐKA (rugpjûèio 27 d.)

Á LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGÀ ÁSTOJO: Dainininkë, LNOBT solistë Julija STUPNIANEK

Muzikos barai /46

Lietuvos muzikø sàjungos rengiamoje labdaros akcijoje „LIETUVOS KULTÛROS ATEIÈIAI” dalyvavo ir 2004 metø þurnalo „Muzikos barai” prenumeratà su 6 CD komplektu moksleiviams padovanojo: 1. LR Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis ANDRIUKAITIS – septynioms mokykloms: VILNIAUS Þirmûnø gimnazijai, Kalvarijø, Ðv.Kristupo, Santaros, Tuskulënø vidurinëms mokykloms, KAUNO „Nemuno”, P.Vileiðio vidurinëms mokykloms; 2. Lietuvos muzikos akademijos rektorius profesorius Juozas ANTANAVIÈIUS – gimtojo miestelio TVERØ (Plungës raj.) vidurinei mokyklai; 3. þurnalistë, dienraðèio „Lietuvos rytas” priedo „Savaitgalis” redaktorë Milda AUGULYTË - ÐIAULIØ S.Ðalkauskio vidurinei mokyklai, kurià baigë; 4. Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas, profesorius Petras BINGELIS – trims mokykloms: MERKINËS V. Krëvës-Mickevièiaus, VARËNOS „Àþuolo” ir SENOSIOS VARËNOS A.Ryliðkio vidurinëms mokykloms; 5. Lietuvos dailës muziejaus direktorius Romualdas BUDRYS - BAISOGALOS vidurinei mokyklai; 6. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas profesorius Juozas DOMARKAS – trims mokykloms Þemaitijoje: Plungës rajono PLATELIØ ir RIETAVO L. Ivinskio vidurinëms mokykloms, Skuodo rajono MOSËDÞIO vidurinei mokyklai; 7. Lietuvos muzikos akademijos prorektorius prof. Eduardas GABNYS – PANEVËÞIO „Gabijos” pagrindinei mokyklai, kurioje mokësi; 8. Choro „Vilnius” meno vadovas ir vyr.dirigentas, Lietuvos muzikos akademijos katedros vedëjas profesorius Povilas GYLYS – MOLËTØ muzikos mokyklai; 9. LR Seimo narys Povilas JAKUÈIONIS – GARLIAVOS (Kauno raj.) Juozo Lukðo gimnazijai; 10. dainininkë Skaidra JANÈAITË – VILNIAUS Uþupio gimnazijai; 11. choro dirigentas, pensininkas docentas Pranas JANKAUSKAS – ALIZAVOS (Kupiðkio raj.) bibliotekai; 12. Laikinasis LR Seimo pirmininkas Èeslovas JURÐËNAS – ÐVENÈIONIØ Zigmo Þemaièio gimnazijai ir IGNALINOS raj. gimnazijai; 13. Þurnalistas ir knygø leidëjas Edmundas JUÐKYS - ERÞVILKO (Jurbarko raj/) vidurinei mokyklai; 14. Vilniaus Ðv.Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas, Lietuvos muzikos akademijos profesorius Donatas KATKUS – KAUNO J.Jablonskio gimnazijai; 15. Sauliaus Karoso fondo direktorë, fortepijono pedagogë Birutë KAROSIENË – LELIÛNØ (Utenos raj) vidurinei mokyklai; 16. ponia Rûta KULIKAUSKIENË – DAUGAILIØ (Utenos raj.) pagrindinei mokyklai; 17. kompozitorius, Kauno technologijos universiteto dekanas profesorius Giedrius KUPREVIÈIUS – KAUNO Vyturio gimnazijai; 18. Vytauto LANDSBERGIO fondas – RIETAVO meno mokyklai ir PANEVËÞIO Vytauto Þemkalnio gimnazijai; 19. profesorius Valentas LEIMONTAS – PAKRUOJO Juozo Paukðtelio vieðajai bibliotekai; PAKRUOJO Juozo Pakalnio muzikos mokyklai; 20. JAV gyvenantis Vytautas MIKÛNAS – KAZLØ RÛDOS K.Griniaus gimnazijai ir PILVIÐKIØ (Vilkaviðkio raj.) vidurinei mokyklai; 21. þurnalo „Muzikos barai” vyr.redaktorë, kompozitorë Audronë ÞIGAITYTË NEKROÐIENË – KAZLØ RÛDOS muzikos mokyklai; 22. Paryþiuje gyvenanti þymi Lietuvos pianistë Mûza RUBACKYTË – trims mokykloms: ALYTAUS ir TAURAGËS muzikos mokykloms, PIVAÐIÛNØ (Alytaus raj.) vidurinei mokyklai; 23. Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr.dirigentas profesorius Saulius SONDECKIS - gimtojo ÐIAULIØ miesto J.Janonio gimnazijai, kurià baigë, ÐIAULIØ konservatorijai; ÐIAULIØ UNIVERSITETO muzikos katedrai; 24. gydytoja Silvija STRUPIENË – VILNIAUS jëzuitø gimnazijai; 25. LR Seimo narë, poetë Dalia TEIÐERSKYTË – ÞAIGINIO (Raseiniø raj.) Pranciðkaus Ðivickio pagrindinei mokyklai;

Nuoðirdþiai visiems dëkojame LMS prezidentas prof. R.Þigaitis

KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI:

Lietuvos muzikø sàjungos veiklà remia Kultûros ir sporto rëmimo fondas

“Muzikos barus” galima uþsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt

1. Trijø jaunø tenorø, dainavusiø „Paþaislio muzikos festivalio 2004” pradedamajame koncerte, tautybë. 2. G.F.Hendelio oratorija. 3. Trombono dalis. 4. Siuitos ar baleto áþanga.

5. „Vokiðkojo rekviem” autorius. 6. Ðalis, kurioje kitàmet vyks Eurovizijos dainø konkursas.

7. (horizontaliai) A.Duchovos ðiuolaikiniø ðokiø studija. 7. (vertikaliai) Orkestro partija solisto pauzës metu. 8. Pirmosios lietuviðkos operos kûrëjo vardas. 9. Sekmadieniais per radijo programà „Klasika” transliuojama laida „Musica …”. 10. Vienas smuikininkø, áraðæs su praeitais „Muzikos barais” iðleistà CD. 11. J.Ðtrauso operetës „Ðikðnosparnis” personaþas.

12. Zodiako þenklas, po kuriuo gimë dirigentas J.Domarkas. 13. Natø raðyboje – didesnis melodijos ðuolis. 14. (horizontaliai) „Vilniaus festivalyje 2004” dalyvavæs pianistas. 14. (vertikaliai) Dinamikos laipsnis, reiðkiantis „tyliai”. 15. Mëgstamiausias A.Budrio instrumentas. 16. Senovinis ðokis, panaðus á kurantæ. 17. Upë, pagal kurià pavadintas ansamblis, ðiemet tapæs „Nacionalinës muzikos lygos” nugalëtoju (LNK TV). 18. Vilniaus Koncertø ir … rûmai. 19. LNOBT „Vasaros sezono Trakø pilyje” spektaklis. 20. „Áðoko … á rûtø darþelá”.

21. Ðalis, kurioje susiformavo muzikos kryptis „Ars nova”. 22. (horizontaliai) Moldavø ir rumunø liaudies daina. 22. (vertikaliai) R.Racevièiaus „Atsiliepk …”. 23. A.Ðënbergo opera „Mozë ir …”. 24. Paukðtis, davæs pavadinimà roko grupei. 25. Daugiausia kartø scenoje atliktas M.Kalas vaidmuo. 26. Ðiø metø „Paþaislio muzikos festivalyje” dalyvavæs kvartetas ið Airijos. 27. Folkroko grupë, neseniai iðleidusi CD „Moèia”.

Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides.

Sudarë Viktoras Paulavièius ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2004 m. balandþio-geguþës numeryje, klausimus: 1. Rapsodas. 2. Streta. 3. LNSO. 4. Þiga. 5. Ramfis. 6. Dinamika. 7. Kavatina. 8. Þigaitis. 9. Belgas. 10. Odeta. 11. Sonata. 12. Minima. 13. Nonetas. 14. Ðileika. 15.

Raga. 16. Agata. 17. Tonalis. 18. (horizont.) Moka. 18. (vertik.) Mylëk. 19. Patres. 20.

Negali. 21. Serbenta. 22. Murkis.24. Neda. 23. Ambrazas. 25. Mazurka. 26. Koma.

27. Katkus. 28. Dombra. 29. Abadas. 30. „Bolero”. 31. (horizont.) Taika. 31. (vertik.)

Tris. 32. „Atto”. 33. Stepulis. 34. Otorinas.

IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: SIMFONINË POEMA

Muzikos barai /47

2004 m. geguþës 30 d. – rugpjûèio 29 d.

Liepos 4 d., sekmadiená, 2130 val.

Kauno pilyje Premjera!

Mindaugo karûnavimo - Valstybës dienai

„Didysis Vytautas – karalius” Tragedija pagal Maironio istorinæ trilogijà „Kæstuèio mirtis”, „Vytautas pas kryþiuoèius”, „Didysis Vytautas - Karalius” Reþisierius ir sceninës adaptacijos autorius Vytautas Grigolis Kompozitorius Antanas Kuèinskas Scenografai: Algirdas Garbaèiauskas, Birutë Ukrinaitë Kostiumø dailininkë Virginija Idzelytë Vaidmenis atlieka aktoriai: Vytautas Rumðas, Evaldas Jaras, Saulius Balandis, Audronë Paðkonytë, Jûratë Vilûnaitë, Robertas Vaidotas, Rimantas Bagdzevièius ir kiti.

Liepos 9 d., penktadiená, 18 val.

Pranciðkonø vienuolyno ðv. Jurgio baþnyèioje

Senosios muzikos ansamblis „Al Qantarah” (Italija): Fabio Accurso, Roberto Bolelli, Donato Sansone, Nico Staiti, Fabio Tricomi Programoje Viduramþiø Sicilijos dainos ir instrumentinë muzika, atliekama autentiðkais muzikos instrumentais

Liepos 10 d., ðeðtadiená, 19 val. Ðv. Gertrûdos baþnyèioje

„Vai tu, øþuolëli” Juozas Rimas (vokalas, obojus) Programoje tautinës dainos ir instrumentinës interliudijos

Liepos 11 d., sekmadiená, 17 val.

Nacionaliniame M.K.Èiurlionio dailës muziejuje

Liepos 25 d., sekmadiená, 17 val. Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á Dangø (Vytauto Didþiojo) baþnyèioje

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro smuikininkø kvartetas: Algirdas Verbauskas, Aurelija Stelionytë, Ilona Girdþiûnaitë, Barbora Domarkaitë Programoje kompozitoriø G.Ph. Telemanno, W.A.Mozarto, F.Mazaso, R.Hofmanno G.Baceviè, M.Rözselvölgy, B.Hummelio kûriniai

Liepos 29 d., ketvirtadiená, 18 val.

Pranciðkonø vienuolyno ðv. Jurgio baþnyèioje

J.Haydn - Oratorija „Pasaulio sutvërimas” Vilniaus savivaldybës ðv. Kristoforo kamerinis orkestras Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus Aureliaus berniukø choras (Vokietija) Meno vadovas ir dirigentas Hans-Jörg Kalmbach (Vokietija) Solistai: Asta Krikðèiûnaitë (sopranas), Algirdas Janutas (tenoras), Ignas Misiûra (bosas)

Liepos 31 d., ðeðtadiená, 20 val.

Pociûnø aerodrome Rugpjûèio 1 d., sekmadiená, 18 val.

Paþaislio vienuolyno Saulës laikrodþio kiemelyje

Kauno kamerinis orkestras Meno vadovas ir dirigentas Pavel Berman (Italija) Solistas Rostislav Ðarajevskij (muðamieji, Rusija) Dirigentas Vytautas Lukoèius Programoje kompozitoriø A.Vivaldi, N.Paganini, P.Sarasate, D.Ðostakovièiaus, S.Prokofjevo, N.Rosayro kûriniai

Valstybinis Vilniaus kvartetas: Audronë Vainiûnaitë (I smuikas), Artûras Ðilalë (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violonèelë) Indrë Petrauskaitë (fortepijonas), Zigmas Þukas (kontrabosas) Programoje kompozitoriø L.Janáèeko ir F.Schuberto kûriniai

Rugpjûèio 6 d., penktadiená, 18 val.

Skaruliø ðv. Onos baþnyèioje

Liepos 17 d., ðeðtadiená, 18 val.

Pranciðkonø vienuolyno ðv. Jurgio baþnyèioje

Rugpjûèio 7 d., ðeðtadiená, 18 val.

Raudondvario pilyje

Kauno valstybinis choras Solistai: David Geringas (violonèelë, Vokietija), Ingrida Vailionytë (smuikas) Dirigentas Robertas Ðervenikas Programoje kompozitoriø P.Vaskso ir S.Gubaidulinos kûriniai

Liepos 18 d., sekmadiená, 18 val.

Kauno rotuðëje

David Geringas (violonèelë, Vokietija) Ian Fountain (fortepijonas, Didþioji Britanija) Programoje kompozitoriaus L.van Beethoveno kûriniai

Liepos 23 d., penktadiená, 18 val. Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje

Vokalinis ansamblis „Trecanum” (Prancûzija): Meno vadovas Etienne Stoffel, Léa Burcklen (sopranas), Marie Stoffel (sopranas), Jean Gremmel (tenoras), Bernard Riwer (tenoras), Etienne Stoffel (baritonas) Programoje V-XV amþ. baþnytinë muzika

Liepos 24 d., ðeðtadiená, 18 val.

Kauno botanikos sode

International brass-W.Jankus: Willy Huppertz (trimitas, Nyderlandai), Waldemar Jankus (trimitas, Lietuva), Wilhelm Junker (valtorna, Vokietija), Thomas Lindt (trombonas, Vokietija ), Matthew P. Hall (tûba, Didþioji Britanija) Programoje A.Vivaldi, L.Andersono, J.Horovitzo, P.I. Èaikovskio, J. Strausso, A.Guilmanto ir kitø kompozitoriø kûriniai

Muzikos barai /48

Brage vyrø choras (Norvegija) Dirigentas Espen Selvik (Norvegija) Programoje kompozitoriø N.Gade, F.Schuberto, L.Sandellio, E.Griego kûriniai

Tarptautinis Baltijos akordeonistø kvintetas „Excelsior”: Vladimir Uðakov (Rusija), Svetlana Stavickaja (Latvija), Genadijus Savkovas (Lietuva), Eduardas Gabnys (Lietuva) Sergej Lichaèiov (Rusija) Programoje V.Loèerio, H.Villa-Loboso, F.Poulenco, A.Byzovo, V.Ivanovo, A.Templtono ir kitø kompozitoriø kûriniai

Rugpjûèio 8 d., sekmadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje

Lina Uinskaitë (smuikas), Daumantas Kirilauskas (fortepijonas) Programoje kompozitoriø C.Saint-Saënso, H.Wieniawski, P.Èaikovskio, J.Brahmso kûriniai

Rugpjûèio 10 d., antradiená, 18 val.

Prisikëlimo baþnyèioje

Europos Sàjungos jaunimo orkestras Dirigentas Paavo Järvi (Estija) Programoje A.Brucknerio ir V.Barkausko kûriniai

Rugpjûèio 14 d., ðeðtadiená, 17 val. Ðv. Trejybës (Seminarijos) baþnyèioje

Anders Jonhäll (fleita, Ðvedija), Markku Mäkinen (vargonai, Suomija), Allar Kaasik (violonèelë, Estija) Programoje kompozitoriø J.Sibeliuso, A.Ellerhein-Metsalos, U.Sisasko, A.Nilssono, E.S.Tüüro, K.Saariaho, P.Süda kûriniai

Rugpjûèio 14 d., ðeðtadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje

Fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai Programoje kompozitoriø C.Debussy, F.Schuberto, L.Narvilaitës, I.Stravinskio kûriniai

Rugpjûèio 15 d., sekmadiená, 17 val.

Kauno rotuðëje

Trio Impossibile (Austrija): Michael Holzmann (violonèelë), Ivan Kitanovic (kontrabosas), Michael Weingartmann (fortepijonas) Programoje J.S.Bacho, J.Strausso, R.Schumanno, F.Schuberto-F.Liszto ir kitø kompozitoriø kûriniai

Rugpjûèio 15 d., sekmadiená, 18 val.

Klaipëdos universiteto Menø fakulteto salëje

Kauno kamerinis orkestras Solistai: Lazario, Valentinos ir Pavelo Bermanø meistriðkumo kursø dalyviai Dirigentas Pavel Berman (Italija)

Rugpjûèio 21 d., ðeðtadiená, 20 val. Þemaitkiemio dvare

Premjera!

V.Bartulis - „Kurðiai” Misterija chorui, solistams ir instrumentiniam ansambliui Kauno valstybinis choras Solistas Petras Vyðniauskas (saksofonas) Vaizdo instaliacijos autorius Arvydas Barysas

Rugpjûèio 22 d., sekmadiená, 18 val.

Kauno rotuðëje

Dino Mastroyannis (fortepijonas, Graikija) Programoje graikø kompozitoriø fortepijoninë muzika

Rugpjûèio 24 d., antradiená, 18 val.

Prisikëlimo baþnyèioje

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas Solistas Alberto Mizrahi (tenoras, JAV) Dirigentas Juozas Domarkas Programoje populiarios operø arijos

Rugpjûèio 28 d., ðeðtadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje

Dalia Teiðerskytë (poetë) Sabina Martinaitytë (sopranas) Audronë Eitmanavièiûtë (fortepijonas) Robertas Beinaris (obojus) Programoje M.Maraiso, H.Berliozo, G.Verdi, B.Britteno, A.Martinaièio, Z.Bruþaitës, V.Striaupaitës-Beinarienës, D.Kairaitytës, G.Kuprevièiaus ir kitø kompozitoriø kûriniai

BAIGIAMASIS KONCERTAS Rugpjûèio 29 d., sekmadiená, 19 val.

Paþaislio vienuolyne

Paþaislio festivalio simfoninis orkestras Kauno valstybinis choras Solistai: Irena Milkevièiûtë (sopranas), Asmik Grigorian (sopranas), Geham Grigorian (tenoras, Armënija) Programoje operø ir opereèiø populiarios arijos ir duetai

LIETUVOS NACIONALINËS FILHARMONIJOS KAUNO SKYRIUS K A U N O F I L H A R M O N I JA VIEÐOJI ÁSTAIGA PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS MUZIKOS FESTIVALIØ PARAMOS FONDAS

2004 m. geguþës 30 d. – rugpjûèio 29 d.

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais-sekmadieniais 14-18 val. (tel. 200 478) ir koncertø vietose 2 val. prieð koncertà.

Ikimokyklinio amþiaus vaikai ir neágalieji á koncertus áleidþiami nemokamai. Informacija teikiama telefonais: (8-37) 201 562, 222 538.

P.S. Festivalio organizatoriai turi teisæ keisti programà.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06

R. Wagneris „Tanhoizeris”. 1930 m. Dirigentas – N. Malko, reþisierius – T. Pavlovskis, dailininkas – M. Dobuþinskis.

Venera – M. Rakauskaitë, Tanhoizeris – K. Petrauskas, 1veiksmo 1paveikslas.