Mb 2005 11 12 is

www.muzikosbarai.lt

2005 LAPKRITIS-GRUODis

Muzikos meno ir mokslo þurnalas ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Asta Krikðèiûnaitë 5 p.

Ri­char­do Straus­so „Sa­lo­më­ja”

48 p.

Lietuvos baletui 80

58 p.

Ðiame numeryje:

DIDYSIS MUZIKØ PARADAS Numeris su CD

VISI "MUZIKOS BARØ" PRENUMERATORIAI GAUNA ÞURNALÀ SU KOMPAKTINE PLOKÐTELE

www.muzikosbarai.lt

2005 LAPKRITIS-GRUODis Redaktorius Tomas BAKUÈIONIS Redaktorius-stilistas Rimtautas GARNELIS Redakcinë taryba: R. Þigaitis (vadovas), V. Gerulaitis, G. Kuprevièius, L. Navickaitë, M. Urbaitis, A. Nekroðienë

barai

2005 lapkritis-gruodis Nr. 11-12 (334-335)

Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Dailininkas Arvydas Nekroðius Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, tomas@muzikosbarai.lt, audra@muzikosbarai.lt SL 203A. Ofsetinë spauda. 8 sp. l. Spausdino petro kalibato ái "petro ofsetas", þalgirio g. 90, Vilnius. Uþs. Nr.139. Tiraþas 2000 egz. Indeksas 5216.

ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt

Turinys Rai­mon­da Ka­ti­liû­të Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das 2005 1 p.

El­vy­ra Ku­èins­kai­të „Gy­ve­ni­mo në­ra. Tik bal­sas”; po­kal­bis su As­ta Krikð­èiû­nai­te 5 p. Þi­vi­lë Sto­ny­të, Al­gir­das Klo­va, As­ta Gry­bie­në, Ri­ta No­mi­cai­të, Dai­va Ta­mo­ðai­ty­të, Ri­ma Po­vi­lio­nie­në, As­ta Lin­ke­vi­èiû­të, Vi­ta­li­ja Moc­ku­të, Ri­man­tas Ar­mo­nas Di­dþio­ji sa­lë 8-19 p.

Lai­ma Je­den­ku­të „Per­mai­nø mu­zi­ka – grei­to­jo pri­si­kë­li­mo prie­mo­në” 10 p.

Iri­na Ak­ra­ma­vi­èiû­të „Exel­sior” – sie­kian­tis to­bu­ly­bës 20 p.

Al­gir­das Ðums­kis Ar tei­sin­gu ke­liu ei­na­me? 24 p.

Ra­mu­në Vai­èiu­ly­të Kam pri­klau­so gar­sas – mu­zi­kai ar po­ezi­jai? 30 p.

Vy­kin­tas Bal­ta­kas Veik­si­me ar ir to­liau snau­si­me? 32 p.

Ire­na Skoms­kie­në Cho­ri­në si­na­go­ga prieð­ka­rio Kau­ne 35 p.

Eu­ge­ni­ja Þa­kie­në De­vy­nias­de­ðimt­me­tá pa­si­tin­kant 36 p.

Ta­ma­ra Vai­naus­kie­në Pet­rui Ole­kai – 110 38 p.

Eu­ge­ni­ja Þa­kie­në Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro „sva­jo­niø sva­jo­në” 41 p.

Li­na Stan­ke­vi­èiû­të Kau­nie­èiø gast­ro­lës sos­ti­në­je 43 p.

Pa­no­ra­ma 46 p.

Li­na Na­vic­kai­të Ir ðim­ta­me­të Sa­lo­më­ja ne­pa­liau­ja gun­dy­ti 48 p.

Si­gi­ta Sta­nai­ty­të Vir­tuo­zið­kai vi­zu­a­li­zuo­ta mu­zi­ka 53 p.

Alio­di­ja Ruz­gai­të Ne­pa­kar­to­ja­mo­ji Ave Ma­ja 56 p.

Alio­di­ja Ruz­gai­të Pri­si­me­nant Lie­tu­vos ba­le­to de­ðimt­me­èiø ke­lià 58 p.

Hel­mu­tas Ða­ba­se­vi­èius Ba­le­tas – skulp­tû­ro­se ir fo­to­gra­fi­jo­se 62 p.

Al­gir­das Klo­va, To­mas Ba­ku­èio­nis Dþia­zas ir dau­giau… 66 p.

Mu­zi­kø sà­jun­go­je 67 p.

Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Asta Krikðèiûnaitë 5 p.

Ri­char­do Straus­so „Sa­lo­më­ja”

48 p.

Lietuvos baletui 80

58 p.

Ðventës

Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das 2005

Rai­mon­da KA­TI­LIÛ­TË

P

mø­jø ið­kil­min­gø­jø fan­fa­rø gar­sø á Di­dþi­à­jà Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­læ, prie te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nø bei ra­di­jo im­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

tu­vø su­bu­rian­tis gau­sy­bæ þmo­niø.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Didþiojo muzikø parado dalyviai, laureatai ir ðventës rëmëjai LMTA liaudies instrumentø orkestrui diriguoja E. Aliðauskas Dainuoja J. Stupnianek, V. Kurnickas ir D. Kuþmarskytë

„Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das“, jau de­vin­tus me­tus nuo pat pir­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

a­gal­vo­ki­me, ar daug yra ren­ gi­niø, su­bu­rian­èiø ávai­raus am­þiaus, pro­fe­si­jø, po­më­giø, so­cia­li­niø sluoks­niø þmo­nes?

Ar daug yra to­kiø kon­cer­tø, ku­rie pri­kaus­to vi­sos die­nos dë­me­sá ir tar­si uþ­hip­no­ti­zuo­ja jau­nà ir se­nà, vy­rà ir mo­te­rá, kû­rë­jà ir at­li­kë­jà? Ko ge­ro, tek­tø ga­na il­gai lau­þy­ti gal­và sten­gian­tis at­sa­ ky­ti á ðiuos klau­si­mus, ta­èiau ne­abe­jo­ti­na tai, kad yra ðven­të, ku­ri ge­ba su­vie­ny­ti dau­gy­bæ skir­tin­gø sko­niø ir po­më­giø klau­sy­to­jø, su­jung­ti ávai­raus sti­liaus ir þan­rø mu­zi­kà, pa­do­va­no­ti kiek­vie­nam sa­và skam­be­sá, ku­ris ai­di dar il­gai ið­ëjus ið sa­lës. Ta ðven­t ë – tai „Di­d y­s is mu­z i­k ø pa­r a­d as“, jau de­v in­t us me­t us nuo pat pir­m ø­j ø ið­k il­m in­g ø­j ø fan­f a­r ø gar­s ø á Di­d þi­à­j à Na­c io­n a­l i­n ës fil­h ar­m o­n i­j os sa­ læ, prie te­l e­v i­z o­r iaus ek­r a­n ø bei ra­d i­j o im­t u­v ø su­b u­r ian­t is gau­s y­b æ þmo­n iø.

De­vin­ta­sis „Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­ das“ – tai di­dþiu­lë ðven­të, skir­ta ne tik klau­sy­to­jams, ta­èiau ir pa­tiems at­li­kë­ jams. Tra­di­cið­kai R. Þi­gai­èio ið­kil­min­go­ sios „Fan­fa­ros“, jau ta­pu­sios ren­gi­nio sim­bo­liu, skel­bë ne tik pra­dþià ir pa­bai­ gà, ta­èiau taip pat pa­si­ti­ko „Auk­si­nio dis­ ko“ lai­më­to­jus, ku­riems þen­giant á sce­nà pub­li­kà ið­syk pa­ro­dë, jog ap­do­va­no­ji­mø jie tik­rai ver­ti.

Uþ­ku­li­siuo­se nuo­lat vy­ko ður­mu­lys ir jau­du­lio ku­pi­nas ju­dë­ji­mas. Kol vie­nas at­li­kë­jas pub­li­kà ke­rë­jo sa­vo pa­si­ro­dy­mu sce­no­je, ki­tas jau ruo­ðë­si á jà þeng­ti. Vie­nas mu­zi­kan­tas kei­të ki­tà, kaip ir klau­sy­to­jø ova­ci­jos, kaip ir... ren­gi­nio ve­dë­jai V. Ge­ ru­lai­tis, J. Pra­nai­ty­të ir K. Ne­kro­ðiû­të.

Kaip vi­sa­da, taip ir 2005 m. lap­kri­èio 19-àjà DMP pa­si­da­li­jo á dvi da­lis – iki di­dþio­sios per­trau­kos ir po jos. Pir­mà­jà ren­gi­nio da­lá dau­gu­ma su­da­rë rim­to­ji mu­zi­ka, ant­rà­jà – dþia­zas ir ðëls­tan­tys bûg­nai. Nors pas­ta­rie­ji ir ren­gi­nio pra­ dþio­je dþiu­gi­no klau­sy­to­jus. Ávai­riau­sio plau­ko „pa­ra­dus“ pa­ty­ræ va­ri­niø pu­ èia­mø­jø or­kest­ro „Tri­mi­tas“ mar­ði­nës per­ku­si­jos an­sam­blio vy­ru­kai jau ant­rus me­tus ðven­tæ pra­de­da ug­nin­gu pa­si­ro­ dy­mu. Ka­dan­gi „Di­dþia­ja­me mu­zi­kø pa­ra­de“ áma­no­ma vis­kas, á bûg­nø vaid­ me­ná ási­jau­të ir di­dþiu­lës ðiukð­liø dë­þës!

Pub­li­kà su­in­tri­ga­vo jau vien mu­ða­mø­jø an­sam­blio „Ta­ba“ at­lie­ka­mo kû­ri­nio pa­ va­di­ni­mas „Mu­zi­ka ðiukð­liø dë­þëms“, ta­èiau klau­sy­to­jai tie­siog nu­stë­ro ða­lia ke­

Muzikos barai /1

„Stop kad­ras“. Taip pat dþia­zo ger­bë­jø ðir­dis glos­të ir „Jazz trio“ at­lie­ka­ma kom­ po­zi­ci­ja „Eþe­ri­nis“. Tarp sce­nos gran­dø sak­so­fo­ni­nin­ko Pet­ro Vyð­niaus­ko ir kon­tra­bo­si­nin­ko Vy­èio Ni­vins­ko ásta­biai pa­si­ro­dë bûg­ni­nin­kas Ma­ri­jus Alek­sa – jau­niau­sias Lie­tu­vos dþia­zo pro­fe­sio­na­ lø ly­gos at­sto­vas, LMTA dþia­zo sky­riaus I kur­ so stu­ den­ tas. Nors DMP links­ ma ðven­të, ta­èiau klau­san­tis A. Anu­saus­ko aða­ras bu­vo sun­ku tvar­dy­ti. Ne ið liû­de­ sio. Tie­siog uþ ðir­dies grie­bë kiek­vie­nas ðio vir­tuo­zo pri­si­lie­ti­mas prie kla­vi­ðø.

Tà sun­ku nu­sa­ky­ti þo­dþiais, to­dël – „Be þo­dþiø“. O „Gy­ve­ni­mo tan­go“ ið tie­sø jo­kiø þo­dþiø ne­rei­ka­lau­ja, nes to­kia mu­ zi­ka ir at­li­ki­mas pa­tys kal­ba uþ sa­ve.

Nie­ka­da ne­pa­bos­tan­ti ir am­þi­nà ver­tæ tu­rin­ti kla­si­ka klau­sy­to­jams pa­do­va­no­jo puokð­tæ ne­ma­riø kû­ri­niø, ku­riø leit­mo­ty­ vus ið sa­lës ið­ëju­si pub­li­ka dar il­gai niû­ nia­vo. „Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das“ uni­ka­ lus ir tuo, kad vie­no­je sce­no­je, per vie­nà die­nà ga­li­ma ið­vys­ti ne vie­nà or­kest­rà (ir net­gi ið tri­jø skir­tin­gø mies­tø!). Pui­kiai pa­si­ro­dë Klai­pë­dos ka­me­ri­nis or­kest­ras (va­do­vë Liu­da Ku­rai­tie­në) su LMTA sim­ fo­ni­nio ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio or­kest­ro ant­ruo­ju di­ri­gen­tu Ro­ber­tu Ðer­ve­ni­ku.

Bisas Klaipëdos kameriniam orkestrui, dirigentas R. Ðervenikas

K. Smoriginas

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Dainuoja I. Prudnikovaitë, akomponuoja N. Ralytë

Muzikos barai /2

þi­no­ji S. Pro­kof­je­vo bei A. Bo­ro­di­no kû­ ry­ba. Jau 14 me­tø gy­vuo­jan­tis Pa­ne­vë­þio ka­me­ri­nis or­kest­ras, va­do­vau­ja­mas Vid­ man­to Ka­pu­èins­ko, sa­lës sve­èiams lei­do ne tik pa­si­klau­sy­ti pui­kiai at­lie­ka­mos mu­zi­kos, ta­èiau ir sklei­dë mo­te­rið­kà ðvel­ nu­mà (or­kest­rà su­da­ro be­veik vie­nos mo­ te­rys). Ta­èiau kaip­gi be vy­rið­kos ran­kos? Þi­no­ma, ko­lek­ty­ve gro­ja ir ke­li vy­rai, na, o „vai­rà lai­ko“ di­ri­gen­tas V. Ka­pu­èins­ kas. Kà ir be­ko­men­tuo­ti – ðil­tas, gra­þus, ko­ky­bið­kas at­li­ki­mas.

Pir­mo­je ren­gi­nio da­ly­je po gau­siø plo­ji­mø jau ap­ði­lu­si pub­li­ka sce­no­je ið­vy­ do jau­nà, per­spek­ty­vià at­li­kë­jà, ávai­riø tarp­tau­ti­niø ir res­pub­li­ki­niø kon­kur­sø lau­re­a­tæ Da­lià Kuz­ne­co­vai­tæ, ku­rios pa­si­ ro­dy­mas taip pat bu­vo „árë­min­tas“ karð­ tais aplo­dis­mentais. Prof. Jo­no Ur­bos kla­ së­je be­si­mo­kan­ti Da­lia tie­siog uþ­bû­ru­si smui­kà grie­þë J. Brah­mso, F. Kreis­le­rio kû­ri­nius ir ke­rë­jo be­si­ðyp­san­èius klau­sy­ to­jus. E. Grie­go Sty­gi­niø kvar­te­to g-moll, op. 27 fi­na­là at­li­ko jau­nas, ver­þlus, pub­ li­kai jau pui­kiai pa­þás­ta­mas „Kris­tu­po sty­gi­niø kvar­te­tas“. Ðis ko­lek­ty­vas taip pui­kiai de­ra tar­pu­sa­vy­je, jog tie­siog spin­du­liuo­ja ðû­kiu „vie­nas uþ vi­sus – vi­si uþ vie­nà“. So­li­dþia kû­ry­bi­ne biog­ ra­fi­ja ga­lin­tis di­dþiuo­tis ir ðiuo­lai­ki­næ lie­tu­viø mu­zi­kà sklei­dþian­tis an­sam­blis „Vil­niaus ar­se­na­las“ dar kar­tà pa­tei­si­no klau­sy­to­jø lû­kes­èius. Kad A. Piaz­zol­la yra ta­pæs pub­li­kos fa­vo­ri­tu, net sa­ky­ti ne­ rei­kia. Ðie­met DMP taip pat pa­do­va­no­jo þa­ve­sio ku­pi­nà ðio kom­po­zi­to­riaus kû­ri­ ná „Tan­go pa­va­sa­ris“ (ið cik­lo „Me­tø lai­ kai“), ku­rá at­li­ko nuo­lat kon­cer­tuo­jan­tis ka­me­ri­nis an­sam­blis „Kas­ka­dos“. Taip pat ga­lë­jo­me ið­girs­ti ir J. Ha­yd­no „Ron­ do all on­ga­re­se“ ið for­te­pi­jo­ni­nio trio Nr.

S. Martinaitytë

Ba­lio Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­viø sim­fo­ni­ná or­kest­rà (di­ri­gen­tas Mo­des­tas Pit­rë­nas) pub­li­ka su­ti­ko tik­rai ne pir­mà kar­tà. Ky­lan­tis or­ kest­ro me­ni­nis ly­gis ir, þi­no­ma, jau­nas, itin ta­len­tin­gas tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tas di­ri­gen­tas Mo­des­tas Pit­rë­nas klau­sy­to­jams áro­dë, kad val­sà ga­li ðok­ti ir... ka­të (or­kest­ras at­li­ko L. An­der­son „Val­sà ðo­kan­ti ka­të“)! Ðio pa­si­ro­dy­mo me­tu bu­vo at­lie­ka­mi ir ki­ti L. An­der­son kû­ri­niai, pub­li­kai taip pat at­si­vë­rë ir am­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

tu­riø ðau­niø mu­zi­kan­tø ið­vy­dæ ðiukð­liø dë­þes ið bal­tos plast­ma­sës. „Ta­ba“ – be ta­bu ko­lek­ty­vas. At­li­kë­jai sce­no­je ju­dë­jo, kar­tu su jais „ðo­ko“ ir ne­tra­di­ci­niai mu­ zi­kos in­stru­men­tai, o pub­li­ka, pa­veik­ta pa­ðë­lu­sio rit­mo, taip pat sun­kiai nu­së­ dë­jo vie­to­je. Ir klau­sy­to­jai ðyp­so­da­mie­si lin­ga­vo á te­mø po­pu­ri „Met­ro siu­i­ta“ tak­tà. Klau­sy­da­mi „Sos­ti­nës va­rio kvin­ te­to“ at­lie­ka­mo Fran­ko Si­nat­ros „New York“ mo­ty­vo, þiû­ro­vai tu­rë­jo uni­ka­lià ga­li­my­bæ pa­klai­dþio­ti po slë­pi­nin­gà­sias Niu­jor­ko gat­ves. Gat­viø gy­ve­ni­mà DMP pui­kiai at­sklei­dë ir A. No­vi­ko dþia­zo mo­kyk­los jau­ni­mo vo­ka­li­nis an­sam­blis „Jazz is­land“ E. L. Bow­ma­no kû­ri­niu „12th stre­et rag“. „Jazz is­land“ – pui­kus, kiek ðmaikð­tus pa­si­ro­dy­mas, su­lau­kæs gau­sy­bës pub­li­kos ova­ci­jø. Ki­tas jau­nas dþia­zo ko­lek­ty­vas – Ba­lio Dva­rio­no de­ ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los dþia­zo an­sam­blis. Nors at­li­kë­jai dar la­bai jau­ni, ta­èiau mu­zi­kos su­vo­ki­mu ir at­li­ki­mo ko­ ky­be tik­rai ne­si­skun­dþia. Ðis an­sam­blis þi­no­mas ne tik Lie­tu­vo­je, ta­èiau ir uþ jos ri­bø ir sa­vo pa­si­ro­dy­mais bei trykð­tan­èiu en­tu­ziaz­mu, nuo­ðir­du­mu ste­bi­na tiek më­gë­jus, tiek pa­ty­ru­sius mu­zi­kan­tus.

Sa­ko­ma, kad lai­ko ne­su­stab­dy­si. Ta­ èiau Egi­di­jaus Buo­þio dþia­zo kvar­te­tui ir tai në­ra kliû­tis. For­te­pi­jo­no, tri­mi­to, kon­tra­bo­so ir mu­ða­mø­jø sà­skam­bis su­ stab­dë aki­mir­kà su E. Buo­þio kû­ri­niu

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Ðventës

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Balio Dvariono muzikos mokyklos dþiazo ansamblis. Vadovas Arûnas Navakas „Vilniaus arsenalas“ Akordeonø kvintetas „Modus“, V. Zabrodaitë (fleita) Balio Dvariono muzikos mokyklos simfoninis orkestras, dirigentas M. Pitrënas L. Anderson „Spausdinimo maðinëlë“ E. Buoþio dþiazo kvartetas Kristupo styginiø kvartetas Muðamøjø ansamblis „Taba“ A. Noviko dþiazo vokalinis ansamblis „Jazz Island“ Ðiauliø berniukø choras „Dagilëlis“ ir S. Ðiauèiulis LVSO mediniø puèiamøjø kvintetas

25 G-dur. Tarp ðvel­naus ope­ri­nio dai­na­ vi­mo ir „va­ri­nës mu­zi­kos“ pa­si­ro­dæs ko­lek­ty­vas at­li­ko ra­mø, ta­èiau kar­tu uþ­ de­gan­tá vaid­me­ná. Di­dþiu­læ kon­cer­ti­næ pa­tir­tá (dau­giau kaip 600 kon­cer­tø Lie­ tu­vo­je ir uþ­sie­ny­je) tu­rin­tis ðei­my­ni­nis du­e­tas „Ar­mo­nas-Uss duo“ trum­pam nu­ kë­lë á sau­lë­tà­jà Is­pa­ni­jà at­lik­da­mas J. Nin y Cas­tel­la­nos „Is­pa­nið­kà­jà siu­i­tà“. Na, o aist­rin­guo­sius Lo­ty­nø Ame­ri­kos rit­mus pui­kiai „ával­dæs“ an­sam­blis „4Tan­go“ kaip vi­sa­da li­ko ið­ti­ki­mas sa­vo at­li­ki­mo sti­liui ir al­sa­vo pie­tie­tið­ko­mis nuo­tai­ko­ mis. Na­cio­na­li­næ dva­sià skleis­te sklei­dë LMTA liau­dies in­stru­men­tø an­sam­blis, va­do­vau­ja­mas Egi­di­jaus Ali­ðaus­ko, ir prof. Li­nos Nai­ke­lie­nës va­do­vau­ja­ma kan­kliø gru­pë. Ðia­me elek­tro­ni­nës mu­ zi­kos am­þiu­je klau­sy­da­mie­si lie­tu­viø liau­dies in­stru­men­tø kiek­vie­nas ga­li­me pa­jus­ti sa­vo ðak­nis ir pri­ar­të­ti prie dau­ gy­bæ me­tø mû­sø pro­të­viø puo­se­lë­tø tra­di­ci­jø.

Koks pa­ra­das ási­vaiz­duo­ja­mas be va­ri­nio at­spal­vio? Nuo­la­ti­nis ávai­riø

Muzikos barai /3

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Ie­va Prud­ni­ko­vai­të (me­co­sop­ra­nas) kaip vi­sa­da klau­sy­to­jus þa­vë­jo ðvel­niu bal­so temb­ru. Dar­nus I. Prud­ni­ko­vai­tës ir pia­ nis­tës Ni­jo­lës Ra­ly­tës ðei­my­ni­nis du­e­tas ne kar­tà dþiu­gi­no mu­zi­kos bran­gin­to­jus. „Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das“ dar sy­ká pa­ do­va­no­jo ga­li­my­bæ ið­vys­ti ir ið­girs­ti ðiø at­li­kë­jø pa­si­ro­dy­mà.

Po þa­viø da­mø á ðven­ti­næ sce­nà áþen­gë jau­nas, ta­len­tin­gas res­pub­li­ki­niø ir tarp­ tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tas Kos­tas Smo­ ri­gi­nas (ba­ri­to­nas). LMTA pro­fe­so­riaus

mies­to ðven­èiø, fes­ti­va­liø da­ly­vis Klai­pë­ dos „Brass kvin­te­tas“ pub­li­kai de­di­ka­vo dvie­jø tri­mi­tø, trom­bo­no, val­tor­nos ir tû­bos skam­be­sá. Nors at­ro­do pa­ra­dok­ sa­lu, ta­èiau va­ri­në mu­zi­ka ge­ba pui­kiai su­ðil­dy­ti, pa­glos­ty­ti klau­sy­to­jø ðir­dis.

O kà ir kal­bë­ti apie me­dá, ku­ris pats sa­ vai­me toks jau­kus ir ar­ti­mas? Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro me­di­niø pu­èia­mø­jø kvin­te­tas, sa­vo re­per­tu­a­ru va­ri­juo­jan­tis nuo ba­ro­ko iki ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos, pub­li­kos vei­dus puo­ðë ðyp­se­na, do­va­no­da­mas ðvel­niø gar­sø at­spal­vá. Dar bû­da­mas la­bai jau­nas kom­po­zi­to­rius D. Ðos­ta­ko­vi­èius su­kû­rë sa­vo pir­mà­já for­te­pi­ jo­ni­ná trio. Da­bar ðis trio skam­ba mums.

Jau­no­jo kom­po­zi­to­riaus kû­ri­ná „Di­dþia­ja­ me mu­zi­kø pa­ra­de“ at­li­ko taip pat jau­ni, ta­len­tin­gi mu­zi­kan­tai – E. Kir­kai­të (for­te­ pi­jo­nas), R. Men­dei­kai­të (smui­kas), M. Rut­kaus­kas (vio­lon­èe­lë). Uþ­bur­to­ji Vik­to­ ri­jos Zab­ro­dai­tës flei­ta ir akor­de­o­nø kvin­ te­tas „Mo­dus“ ðven­tës pro­gra­mà pa­pil­dë ið­skir­ti­niu Scher­zo. Ði flei­tos ir akor­de­o­nø bi­èiu­lys­të pa­si­ro­dë ne tik tvir­ta, ta­èiau la­ bai ádo­mi, links­ma ir iðties uni­ka­li.

Lakð­tin­ga­la ne­ga­li ne­èiul­bë­ti, o „Di­dy­ sis mu­zi­kø pa­ra­das“ ne­ga­li „ne­dai­nuo­ti“. Ðven­të­je þi­bë­jo ope­ros þvaigþ­dës ir ávai­rûs cho­rai ið skir­tin­gø Lie­tu­vos mies­tø. Sa­vo veik­los 35-me­tá ðven­èian­tis Ba­lio Dva­rio­ no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los Di­dy­ sis jau­niø cho­ras, va­do­vau­ja­mas Vir­gi­ni­ jos Ka­ti­nie­nës ir Rai­mon­do Ka­ti­no, DMP kon­cer­tà pra­dë­jo pub­li­kai dar ne­spë­jus de­ra­mai ap­ðil­ti (á sce­nà þen­gë ant­ruo­ju nu­ me­riu). Ta­èiau sa­vo pa­si­ro­dy­mu ákai­ti­no Di­dþio­jo­je Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je tvy­ran­èià at­mo­sfe­rà. Ne vel­tui Da­lia Kuþ­mars­ky­të – kon­kur­so „Gin­ta­ri­në lakð­tin­ga­la 2000“ lau­re­a­të. Die­við­ku bal­su at­li­kë­ja glos­të kiek­vie­no au­sá ir ðir­dá, gau­bë ið­skir­ti­niu þa­ve­siu. Pui­kus pa­si­ro­dy­mas su Klai­pë­ dos ka­me­ri­niu or­kest­ru dar sy­ká áro­dë, kad D. Kuþ­mars­ky­të tik­rai ver­ta „Gin­ta­ ri­nës lakð­tin­ga­los“ var­do. LMTA pro­fe­so­ rës Re­gi­nos Ma­ciû­tës kla­së­je be­si­mo­kan­ti

Muzikos barai /4

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

„Jauna muzika“. Diriguoja V. Augustinas

Kompozicijà „Eþerinis“ atlieka Jazz Trio

Vla­di­mi­ro Prud­ni­ko­vo dai­na­vi­mo kla­sæ bai­gæs K. Smo­ri­gi­nas ir pia­nis­të N. Ra­ly­të pa­ro­dë, ko­kia svar­bi aist­ros ir ðvel­nu­mo sin­te­zë, di­na­mi­ka, tar­pu­sa­vio dar­na.

2005-ai­siais „Di­dþia­ja­me mu­zi­kø pa­ra­de“ kon­cer­ta­vo net du ber­niu­kø ir jau­nuo­liø cho­rai – „Àþuo­liu­kas“ ir „Dagi­ lë­lis“. „Àþuo­liu­ko“ ge­bë­ji­mais da­bar jau ne­abe­jo­ja nie­kas. Bû­tent ðis cho­ras ið­gar­si­no Lie­tu­vos var­dà vi­sa­me mu­zi­ ki­nia­me pa­sau­ly­je. Jau 45-erius me­tus „Àþuo­liu­kas“ á sa­vo kon­cer­tus su­trau­kia dau­gy­bæ þiû­ro­vø ir ro­do aukð­tà me­ni­ná ly­gá. Ðá­syk cho­ras pa­si­ro­dë su sce­nos liû­ tais – in­stru­men­ta­lis­tais A. Anu­saus­ku, E. Ka­ne­vi­èiu­mi, D. Ru­dþiu. Kar­tu jie at­li­ko B. Chil­cott’o „Ju­bi­lia­te“. Àþuo­liu­ko „ved­ lys“ – di­ri­gen­tas Vy­tau­tas Mið­ki­nis. Ki­tas ber­niu­kø ir jau­nuo­liø cho­ras „Dagi­lë­lis“ (va­do­vas R. Ado­mai­tis) – jau­kus ir ðil­tas ko­lek­ty­vas. Da­ly­va­vi­mas dau­ge­ly­je vie­ ti­nës ir tarp­tau­ti­nës reikð­mës kon­kur­sø, fes­ti­va­liø, kon­cer­tø, sce­nos pa­tir­tis at­si­ spin­dë­jo cho­ro at­lie­ka­muo­se kû­ri­niuo­se.

Kaip ir „Àþuo­liu­kas“ „Dagi­lë­lis“ kar­tu su dþia­zo meist­rais S. Ðiau­èiu­liu, V. Ni­vins­ ku, M. Ei­va at­li­ko B. Chil­cott’o kû­ri­ná. Á „Ma­þà­sias dþia­zo mi­ðias“ su­si­rin­ku­ sius klau­sy­to­jus dþiu­gi­no tiek pui­ki mu­zi­ ka, tiek jos at­li­ki­mas. Gau­sy­bës ova­ci­jø su­ lau­kë ope­ros dei­vë A. Krikð­èiû­nai­të (sop­ ra­nas) ir pia­nis­të A. Ki­sie­liû­të. Pa­si­ti­ku­si auð­rà, ku­rià á Fil­har­mo­ni­jos sa­læ at­ne­ðë ðios at­li­kë­jos (at­li­ko G. Ver­di „Auð­ra“) ir su­si­lie­ju­si su ki­tø kû­ri­niø skam­be­siu, pub­ li­ka ne­pa­no­ro ðiø at­li­kë­jø pa­leis­ti nuo sce­

nos. Taip pat pui­kus bal­so ir for­te­pi­jo­no de­ri­nys at­si­sklei­dë Sa­bi­nos Mar­ti­nai­ty­tës ir Aud­ro­nës Eit­ma­na­vi­èiû­tës at­li­ki­me. Da­ moms tal­ki­no me­di­niø pu­èia­mø­jø kvin­te­ to vy­ru­kai. Gau­sy­bë at­li­kë­jø vie­no­je vie­ to­je, vie­nu me­tu. Toks ið­skir­ti­nis vaiz­das su­kaus­të dë­me­sá á sce­nà ið­ëjus Pa­ne­vë­þio mo­te­rø cho­rui „Vo­lun­gë“ ir Pa­ne­vë­þio ka­me­ri­niam or­kest­rui. Ta­èiau nors vaiz­ das la­bai daug le­mia, vis dël­to mu­zi­kos ger­bë­jai tiek aki­mis, tiek au­si­mis, tiek ðir­ di­mi ma­to gar­sà. „Vo­lun­gës“ ir or­kest­ro at­li­ki­mas bu­vo toks pats jau­di­nan­tis kaip ir re­gi­nys. Apie te­no­ro Vy­tau­to Ku­rnic­ko vir­tuo­zið­ku­mà ga­lë­tu­me kal­bë­ti va­lan­dø va­lan­das. Jis ir ávai­riø kon­kur­sø lau­re­a­ tas, ir ope­ros ir ba­le­to te­at­ro so­lis­tas, ir po­ezi­jos va­ka­rø ini­cia­to­rius bei or­ga­ni­za­ to­rius. Ðie­met „Di­dþia­ja­me mu­zi­kø pa­ra­ de“ pub­li­ka tu­rë­jo ga­li­my­bæ gy­vai ið­vys­ti ir ið­girs­ti ðio at­li­kë­jo ir pia­nis­tës Jo­lan­tos Pa­tam­sy­tës-Sil­kaus­kie­nës pa­si­ro­dy­mà.

Lakð­tin­ga­los Ju­li­jos Stup­nia­nek (sop­ra­ nas) ta­len­tas taip pat ne­rei­ka­lau­ja jo­kiø þo­dþiø, nes jos at­lie­ka­ma mu­zi­ka klau­so­ ma tik ðir­di­mi. Ka­dan­gi á „Di­dá­já mu­zi­ kø pa­ra­dà“ su­si­ren­ka di­de­les ir jaut­rias ðir­dis tu­rin­ti pub­li­ka, ðios dai­ni­nin­kës pa­si­ro­dy­mas bu­vo ið­girs­tas ir áver­tin­tas kaip pri­de­ra.

Laik­ro­dþiui mu­ðant ke­lio­li­ka mi­nu­ èiø iki de­ðim­tos, ðven­të jau pri­ar­të­jo prie pas­ku­ti­niø akor­dø. Nors toks ren­gi­nys ga­lë­tø tæs­tis ko­ne am­þi­nai, ta­èiau vi­si ge­ri da­ly­kai tu­ri pra­dþià ir pa­bai­gà (bent jau iki ki­tø me­tø). Þiû­ro­vus ið sa­lës ið­ly­dë­ti ir de­vin­tà­já „Di­dá­já mu­zi­kø pa­ra­dà“ uþ­da­ ry­ti á sce­nà ið­ëjo Vac­lo­vo Au­gus­ti­no va­do­ vau­ja­mas cho­ras „Jau­na mu­zi­ka“.

Pa­si­bai­gus ren­gi­niui, kiek­vie­nas pa­ju­ to kaþ­kà sa­vo, sau, su sa­vi­mi kaþ­kà ið­si­ ne­ðë, kaþ­kà at­ra­do. Þiû­rë­da­mas á pa­lik­tas pro­gra­më­les, pul­tus sce­no­je, kiek pa­var­ gu­sá, bet dau­gy­bës „bra­vo“ nu­si­pel­niu­sá for­te­pi­jo­nà, su­si­màs­tai: gai­la, kad ði ðven­ të trun­ ka taip trum­ pai. Juk per de­ ðimt va­lan­dø mu­zi­kos pa­þin­ti ne­áma­no­ma, jei ne­si­sten­gei su ja su­si­gy­ven­ti iki tol.

Ta­èiau „Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das“ – pui­ ki pro­ga ið­drás­ti þeng­ti kla­si­kos link, net jei anks­èiau at­ro­dë, jog tai yra su­dë­tin­ga, tie­siog ne­ákan­da­ma. Taip pat tai di­dþiu­lis dþiaugs­mas tiems, ku­rie jau at­vë­rë mu­zi­ kos lo­by­nus ir juo­se no­riai nar­do. Kaip nuo­sta­bu, kad ben­dro­mis Mu­zi­kø sà­jun­ gos, at­li­kë­jø, pub­li­kos pa­stan­go­mis jau de­vin­tà­já sy­ká kas­kart nau­jai, uni­ka­liai, ki­taip, ádo­miai gims­ta „Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das“ – ðven­të, ne­rei­ka­lau­jan­ti jo­kiø tos­tø, tik su­pra­ti­mo ir mei­lës mu­zi­kai. n

Laureatai Ðtai dar vie­nas þmo­gus, sa­vo gy­ve­ni­ mà va­di­nan­tis mu­zi­ka: dai­ni­nin­kë As­ta Krikð­èiû­nai­të. Ji dar lin­ku­si lai­ky­ti sa­ve sëk­mës kû­di­kiu, ir biog­ra­fi­jos fak­tai ðià drà­ sià tie­sà tik pa­tvir­ti­na.

So­lis­të bai­gë Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jà, doc. A. Vil­èins­kai­tës so­li­nio dai­na­vi­mo kla­sæ. Kar­je­rà pra­dë­jo Klai­pë­dos mu­zi­ki­nia­ me te­at­re ir ið kar­to pa­trau­kë klau­sy­to­jø bei kri­ti­kø dë­me­sá. Uþ Mo­ni­kos vaid­me­ná G. C. Me­not­ti ope­ro­je „Me­diu­mas“ 1989 m. jai pa­skir­ta Lie­tu­vos te­at­ro sà­jun­gos pre­mi­ja, tais pa­èiais me­tais ji ta­po jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­so Mol­do­vo­je I pre­mi­jos lau­re­a­te, o 1992 m. – tarp­tau­ti­nio L. Pa­va­rot­ti kon­ kur­so Fi­la­del­fi­jo­je (JAV) di­plo­man­te. 1991– 1994 m. so­lis­të sta­þa­vo Niu­jor­ke (JAV) pas C. Ale­xan­der, Y. Abel bei J. B. Kla­vi­ter.

A. Krikð­èiû­nai­të su­kû­rë ne vie­nà ási­ min­ti­nà vaid­me­ná Klai­pë­dos mu­zi­ki­nia­me, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­ruo­se, daþ­nai yra kvie­èia­ma dai­nuo­ti Es­ti­jos na­cio­na­li­në­je ope­ro­je. Dai­ni­nin­kës re­per­tu­a­re vie­no­dai svar­bûs tiek ope­ros, tiek ora­to­ri­jos, kan­ta­tos ar dai­nos þan­rai. Ji kon­cer­tuo­ja su ávai­riais sim­fo­ni­niais ir ka­me­ ri­niais or­kest­rais Lie­tu­vo­je, Es­ti­jo­je, Vo­kie­ti­ jo­je, Pran­cû­zi­jo­je, JAV, dai­na­vo di­ri­guo­jant lor­dui Yehu­di Me­nu­hi­nui, Mstis­la­vui Rost­ro­ po­vi­èiui, An­dre­a­sui Mus­to­ne­nui ir kt.

Ypaè þa­viai skam­ba dai­ni­nin­kës in­ter­pre­ tuo­ja­ma ka­me­ri­në mu­zi­ka, ku­rià ji at­lie­ka akom­pa­nuo­jant pia­nis­tei A. Ki­sie­liû­tei. Abi

As­ta Krikð­èiû­nai­të: “Gy­ve­ni­mo në­ra.

Tik dai­na­vi­mas, tik bal­sas...“ ra­jo­ne, pas­kui – Pa­sva­ly­je ir jo apy­lin­kë­ se, ten ji dir­bo cho­rø, an­sam­bliø va­do­ve, mu­zi­kos mo­ky­to­ja. To­kio­je ap­lin­ko­je ir uþau­gau.

– Tai gal bu­vo­te ge­ro­kai spau­dþia­ ma rink­tis mu­zi­kà?

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

at­li­kë­jos pa­ren­gë ke­lio­li­ka kon­cer­ti­niø pro­ gra­mø, ára­ðë au­dio­ka­se­èiø, kom­pak­ti­niø plokð­te­liø.

Kal­ba­mës su As­ta dar vie­na ypa­tin­ga pro­ga: ðiais me­tais ji ta­po LMS ásteig­to „Auk­ si­nio dis­ko“ lau­re­a­te.

As­tà Krikð­èiû­nai­tæ kal­bi­no El­vy­ra Ku­ èins­kai­të.

Ma­no mo­èiu­të bu­vo la­bai bal­sin­ga, nuo­sta­biai gra­þiai dai­na­vo. Ne­ga­liu sau at­leis­ti, kad taip ir ne­uþ­si­ra­ðiau dau­gy­ bës jos dai­nuo­ja­mø dai­nø. O ma­ma yra bai­gu­si kan­kles, bal­sà tu­rë­jo ne­pa­pras­tai ge­rà, bet pri­si­val­gë le­dø, ir dai­ni­nin­kës kar­je­ra bu­vo baig­ta. Gy­ve­no­me Pa­sva­lio Gëlës, gëlës, gëlës...

– Na, da­bar man at­ro­do, kad vis­kas vy­ko la­bai na­tû­ra­liai – jei­gu to­kio­je ap­lin­ ko­je aug­da­ma ne­bû­èiau ta­pu­si dai­ni­nin­ ke, tai mu­zi­kos mo­ky­to­ja – tik­rai. Ki­to­ká gy­ve­ni­mo bû­dà sun­kiai ási­vaiz­duo­ju.

– Ir nie­ka­da ne­maið­ta­vo­te, kad jums to ne­ rei­ kia? Net­ gi kai vi­ sos drau­gës lëk­da­vo á ðo­kius?

– Ne. Rim­tai ruo­ðiau­si sto­ti á Klai­pë­ dos fa­kul­te­tus, bet ið­va­þia­vau á Vil­niø, nes tu­rë­jau drau­gæ, ku­ri mo­kë­si dai­na­ vi­mo, ji ir ma­ne pa­ska­ti­no. Ne­drá­sau ban­dy­ti pa­tek­ti á aka­de­mi­jà, ásto­jau á Tal­ lat-Kelp­ðos aukð­tes­ni­à­jà mu­zi­kos mo­kyk­ là. Dar jos ne­bai­gu­si, re­gis, po tre­èio­jo kur­so, per­sto­jau á aka­de­mi­jà.

– Ar sun­kus bu­vo lai­kas, kai vis­kà rei­kë­jo pra­dë­ti spræs­ti ir su­si­vok­ti pa­èiai?

– Ko ge­ro, ne. La­bai gra­þiai pri­si­me­nu moks­lus Tal­lat-Kelp­ðos mo­kyk­lo­je, nes

Muzikos barai /5

Laureatai tu­rë­jau la­bai ge­rus pe­da­go­gus, drau­gus.

Mo­kiau­si pas a. a. So­fi­jà Va­si­liaus­kie­næ, ji man bu­vo kaip ma­ma – la­bai my­lë­jo, net le­pi­no. Sa­ky­da­vo: „Va, at­ëjo As­ta, pa­ dai­nuos mums gra­þiai“. Jau­èiau­si la­bai pri­þiû­ri­ma, glo­bo­ja­ma. Be to, nie­ka­da ne­sto­ko­ju drau­gø, esu ko­mu­ni­ka­bi­li.

– Sëk­mës þmo­gus?

– Na, at­ro­do, taip. Aèiû Die­vui.

– O aka­de­mi­jo­je?

– Aka­de­mi­jo­je, aið­ku, rei­ka­la­vi­mai bu­vo di­des­ni. Rei­kë­jo kai kà pa­keis­ti – ir sa­vy­je, ir po­þiû­ry­je á dar­bà. Gal kiek uþ­tru­kæs bu­vo tas vai­kið­ku­mo ir vë­ja­vai­ kið­ku­mo pe­ri­odas, tai­gi te­ko pa­èiai daug da­ly­kø su­pras­ti ir at­ras­ti.

– Mu­ zi­ kai daþ­ nai sa­ ko, jog ðis me­nas la­bai dis­cip­li­nuo­ja ir for­muo­ ja as­me­ny­bæ. Bet­gi pa­ti as­me­ny­bë, pa­sky­ru­si sa­ve mu­zi­kai, ar tu­ri lai­ko su­si­vok­ti, ko­kia ji yra?

– Kai þvel­giu á sa­vo kû­ry­bi­ná ke­lià, tai ið tik­rø­jø daþ­nai pa­gal­vo­ju, kad ma­no gy­ ve­ni­mo tar­si ir në­ra, tik­tai dai­na­vi­mas, bal­sas. Taip jau su­si­klos­të, kad að tu­rë­jau ðei­mà, bet ið­si­sky­riau ir da­bar esu vie­na. Þi­no­ma, tu­riu ma­mà, sa­vo ar­ti­muo­sius, ku­riø rû­pes­èiais ir gy­ve­nu. Bet ðiaip tai vis­kas yra mu­zi­ka.

– Jums dël to ne­ bai­ su? Bal­ sas – toks jaut­rus in­stru­men­tas...

– Tu­riu pri­si­pa­þin­ti, kad að daug me­tø to in­stru­men­to tie­siog ne­ver­ti­nau.

Ko ge­ro, ap­skri­tai su­bren­dau tik sa­vo gy­ve­ni­mo vi­du­die­ny­je. Il­gai gy­ve­nau tik­rai la­bai ne­rû­pes­tin­gai, ir man tie­siog se­kë­si. Be jo­kio var­go ásto­jau á Mu­zi­kos aka­de­mi­jà, jà bai­giau, pas­kui ið kar­to nu­ va­þia­vau á Klai­pë­dà, ga­vau daug dar­bo, bu­tà, pa­ty­riau mei­læ, pel­niau pri­pa­þi­ni­ mà, pas­kui ið­va­þia­vau sta­þuo­tis á Ame­ri­ kà, ten ga­vau di­dþiau­sià sti­pen­di­jà... Ir tik kai bu­vo su­pur­ty­tas ma­no as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas, su­sto­jau. Ir da­bar ma­tau, kad nuo tos die­nos la­bai pa­si­kei­èiau.

Keis­ta, bet kaip tik ta­da pra­dë­jau la­biau rû­pin­tis sa­vo bal­su. Gal tik ta­da ir su­pra­ tau, kad ma­no gy­ve­ni­mas yra tik ma­no bal­sas? Iki tol juk at­ro­dë, kad jis bu­vo tik­tai ðiaip – gy­ve­ni­mas, ir tiek.

Ma­nau, kad ta­len­tas yra duo­tas Die­ vo. Að esu to ta­len­to ne­ðio­to­ja ir tu­riu pa­si­rû­pin­ti, kad ðiai do­va­nai gy­ven­ti ma­ny­je bû­tø ge­ra ir pa­to­gu, kad ji teik­tø dþiaugs­mà ir ma­no klau­sy­to­jams, ir man pa­èiai. At­sa­ko­my­bë ið­ties di­dþiu­lë.

– Ir kaip­gi pa­si­kei­të jû­sø „vi­di­nis þe­më­la­pis“ po vi­sø vir­smø? Kà da­bar pa­va­din­tu­më­te di­dþiau­sia ver­ty­be?

– Vis­ kas yra ver­ ty­ bë, ir vis­ kas yra bran­gu. La­bai gai­la, kad da­bar taip sku­ ba­me gy­ven­ti, ne­su­sto­ja­me nei pa­gal­vo­ ti, nei pa­si­dþiaug­ti tuo, kà tu­ri­me. La­bai ver­ti­nu ar­ti­mus þmo­nes, sa­vus, ku­rie

Muzikos barai /6

bu­vo su ma­ni­mi ta­da, kai ið­gy­ve­nau sun­ku­mus. Nes kai ge­ra, ta­da daug ge­rø at­si­ran­da, sun­ku­mus drau­ge ne­dau­ge­lis ið­tve­ria. La­bai ver­ti­nu drau­gus, drau­gys­ tæ. Be­je, daug ma­no bi­èiu­liø yra net nuo mo­kyk­los lai­kø.

– Ko­kià áta­kà jû­sø san­ty­kiams su drau­gais da­rë kar­je­ra? Juk pa­si­ly­pë­ jus ant ðlo­vës kal­ne­lio vi­si taip þe­mai at­ro­do...

– Þi­not, bû­na kar­tais tos pui­ky­bës, ið­ len­da, ne­ga­liu sa­kyt. Þmo­gið­ka, de­ja. Bet drau­gys­tëms tai tik­rai ne­tu­rë­jo jo­kios áta­kos. Ne, ne. Ne­tu­riu tos pro­ble­mos, tik­rai.

– Ar jums yra bû­ti­na, kad drau­gai su­pras­tø jû­sø pro­fe­si­ná gy­ve­ni­mà?

– Nie­ka­da apie tai ne­gal­vo­jau. Tie­ siog sa­vai­me at­si­rin­ko þmo­nës. Juk bû­ni su ki­ tais ir la­ bai grei­ tai su­ pran­ ti, kad nie­kas nei pra­si­dës, nei pa­si­baigs. O yra kla­sës drau­gø, ku­rie ir da­bar ei­na á kiek­ vie­nà ma­no kon­cer­tà, jei tik bû­nu mû­sø krað­te. Mes pui­kiai su­ta­ria­me, kaip ir ta­ da, iki ið­si­ski­riant. Na, ap­skri­tai tie vi­si „þvaigþ­dið­ku­mai“ ðiek tiek pri­temp­ti, ne­na­tû­ra­lûs. Juk kiek­vie­nas dir­ba­me sa­vo dar­bà, ir tiek. Tik kad mû­sø dar­ be to tur­bût la­biau rei­kia pub­li­kai – ji mëgs­ta klau­sy­tis „þvaigþ­dþiø“. Na, o tu, þmo­gau, esi, koks esi, nuo to gy­ve­ni­mas ne­si­kei­èia.

– O kad gy­ve­ni­mas sce­no­je ne­re­ tai yra daug ryð­kes­nis, áspû­din­ges­ nis, aist­rin­ges­nis nei re­a­ly­bë­je? Ne­ nu­dil­gi­na kar­tais?

– Tai la­bai ge­ras klau­si­mas. Bet að tu­ riu duo­ti sau lai­ko apie tai pa­gal­vo­ti. Þi­not, ka­da bû­na bai­su? Kai at­ei­na ty­los pe­ri­odas. Þiû­rë­jau lai­dà apie kaþ­ ko­ká áþy­mø ak­to­riø. Jo klau­së: „Kaip jûs il­si­tës?“ Ir jis at­sa­kë: „Po to, kai dve­jus me­tus ne­bu­vau ið­kvies­tas nei á vie­nà re­ pe­ti­ci­jà, nei á vie­nà pa­sta­ty­mà, atos­to­gø dau­giau man ne­be­rei­kia“. Tai tà pa­tá ga­liu pa­sa­ky­ti ir að – jei tik ka­len­do­riu­je at­si­ran­da ne­uþ­pil­dy­tø vie­tø, da­ro­si la­bai ne­ra­mu.

– Dël to, kad tu­ ri­ te ið to pra­ gy­ ven­ti?

– Tai su­si­jæ. Lie­tu­vo­je mû­sø nie­kas ne­le­pi­na ho­no­ra­rais. Ta­èiau la­biau dël to, kad tai yra li­ga, tai yra gy­ve­ni­mas...

Ne pro­fe­si­ja, o jau gy­ve­ni­mas, ir ki­taip ne­be­bus, vis­kas...

– Ar ty­là su­vo­kia­te kaip pra­lai­më­ ji­mà? O jei tai lai­kas kaþ­kam ið­si­gry­ nin­ti, su­nok­ti?

– Mes ápran­ta­me bû­ti kaip ákin­ky­ti ar­ kliai... Ir þi­not, kas ga­li mus su­stab­dy­ti?

Ko ge­ro, tik li­ga. Kai ne­ti­kë­tai ji „at­ima bal­sà“ ar dël ki­to­kiø prie­þas­èiø ne­ga­li ei­ti á sce­nà. Ðtai ta­da gy­ve­ni­mas, li­ki­mas ar Die­vas pa­ima ir pa­sa­ko: „Stop“. Ir esi

pri­vers­tas pa­gal­vo­ti, pail­së­ti.

Að ma­nau, kad dai­na­vi­mas vei­kia kaip nuo­das, ve­dan­tis á pri­klau­so­my­bæ – kas jo pa­ra­gau­ja, ne­be­ga­li be to ap­si­ei­ ti... Ne­su­pra­tau to ga­na il­gai.

– Bet­gi tu­ri­te ið kaþ­ko sem­tis idë­ jø, min­èiø, ið­raið­kos... Ið kur vi­sa tai se­mia­tës?

– Ið ap­lin­kos, þi­no­ma. Kaþ­kur nu­ va­þiuo­ji, kaþ­kà ið­girs­ti, pa­ma­tai. La­bai mëgs­tu vaikð­èio­ti á sim­fo­ni­nës mu­zi­kos kon­cer­tus. Bû­tent ten að la­bai pail­siu.

– O sce­no­je – ka­da ið­gy­ve­na­te di­dþiau­sià sa­tis­fak­ci­jà? Pa­vy­kus vaid­ me­niui? Su­lau­kus pub­li­kos pri­pa­þi­ni­ mo?..

– Tu­ri ávyk­ti daug da­ly­kø. Vi­sø pir­ ma la­bai svar­bu, kà dai­nuo­ji. Nes, kaip þi­no­ma, ne vi­suo­met ten­ka at­lik­ti tai, kà la­bai no­rë­tum, nes tai yra ta­vo dar­bas, að ið to gy­ve­nu, tai­gi daþ­nai dai­nuo­ju tai, kà man uþ­sa­ko kon­cer­ti­nës or­ga­ni­ za­ci­jos, te­at­rai, cho­rai. Tai­gi vi­sø pir­ma la­bai dþiu­gu, kai dai­nuo­ji tai, kà tik­rai no­ri, kam ruo­ðie­si, lau­ki, kai tech­nið­kai tie kû­ri­niai de­ra ta­vo bal­sui, o jei­gu tai yra te­at­ras – dar tu­ri bû­ti ir vi­sa kû­ry­bi­ në gru­pë ge­ra, tai la­bai svar­bu.

Ta­èiau kar­tais ið­ei­nam vi­si, dir­bam nuo­ðir­dþiai – ir „ne­ávyks­ta“. Kaþ­ko në­ra.

Gal su­si­klau­sy­mo? O gal tie­siog die­na ne ta. Bet kai „ávyks­ta“, ta­da ir gau­ni tà do­zæ „nar­ko­ti­kø“, ku­rie pas­kui ne­be­ pa­lei­dþia... Jun­ti, kad su­skam­bë­jo vi­sos sty­gos, vi­sa ko vi­su­ma...

– Tai, apie kà jûs kal­ba­te, yra vi­ sið­kai ne­nu­sa­ko­ma þo­dþiais, ar ne?

O tas „nar­ko­ti­kas“ – ko­kio pa­sau­lio paukð­tis? Ar jis bent kiek su­si­jæs su ðia­pu­sy­be?

– Ma­nau, tai yra pa­slap­tis ðiek tiek ið ana­pus. Ne­ga­liu to pa­aiðkin­ti.

– Ir pa­ ti mu­ zi­ ka yra di­ di pa­ slap­ tis?..

– O, taip. Að ne­su­pran­tu, ko­kie tu­ri bû­ti jà ra­ðan­tys þmo­nës... Ko­kià Die­vo do­va­nà tu­ri tu­rë­ti, kad ið­girs­tø gar­sus, ku­rie dar tik bus, ir ákur­din­ti juos in­stru­ men­tuo­se...

– Kai dai­nuo­ji tai, kà trokð­ti dai­ nuo­ti, tur­bût ir­gi pri­ar­të­ji prie tos pa­ slap­ties? Ar daug jums te­ko dai­nuo­ti tai, kà no­rë­jot, ko troð­kot?

– Tur­bût. Bet no­rë­tø­si dar dau­giau.

Yra kû­ri­niø, ku­rie plau­kio­ja kaþ­kur ap­ lin­kui erd­vë­je ir lau­kia at­ëji­mo. Man la­bai pa­ti­ko „Don Kar­lo“ Eli­za­be­të. Dai­ nuo­èiau ir dai­nuo­èiau. Gal dël to, kad að pa­ti esu to­kia – ly­rið­ka, ro­man­tið­ka?

– At­ro­do, jums tai pa­tin­ka? O kà la­biau­siai sa­vy­je my­li­te, kuo no­rë­tu­ më­te dþiaug­tis ir di­dþiuo­tis?

– Gal mo­kë­ji­mu at­leis­ti, ne­go­du­mu ir ne­pa­vy­du­mu? Ir la­bai dþiau­giuo­si, kad

pas­ta­ruo­ju me­tu ið­mo­kau dþiaug­tis...

Daug me­tø ne­mo­kë­jau gë­rë­tis pa­pras­tais da­ly­kais.

kaip pre­teks­tas pûs­tis, ries­ti no­sá. Me­ni­ nin­kui rei­kia bû­ti pa­ste­bë­tam, pri­pa­þin­ tam, my­li­mam, pa­gerb­tam, rei­kia ir jam tø bur­bu­lø ðiek tiek, nes kû­ry­ba rei­ka­lau­ ja vis nau­jø im­pul­sø.

– Nors gy­ve­no­te, kaip sa­kë­te, leng­vai ir ne­rû­pes­tin­gai?

– Taip. Dþiaug­tis pa­pras­tais, kas­die­ niðkais da­ly­kais iðmo­kau tik da­bar. Tie­ siog bu­vi­mu þe­më­je. Da­bar, ðian­dien.

– Ar tu­ri­te ko­kiø nors di­de­liø lû­ kes­èiø?

– Tu­riu, þi­nau, ko no­riu, ir la­bai lau­ kiu ið­si­pil­dant. Jei­gu tai ávyks, kû­ry­bi­niu po­þiû­riu bû­siu dar lai­min­ges­në. Þi­no­ma, la­bai daug jë­gø at­ima ir va­dy­ba, ir kû­ry­ ba, fi­zið­kai vis­kà ap­rëp­ti sun­ku, nes ði sis­te­ma pas mus në­ra ið­plë­to­ta.

– Kas jus to ið­mo­kë?

– Ëjau dva­si­nio svei­ki­mo ke­liu po jau mi­në­to lû­þio. Ne­bu­vo leng­va, gal bû­èiau no­rë­ju­si, kad vis­kas bû­tø bu­væ ki­taip, bet ge­rai, kad tik­rai pa­ma­èiau daug svar­biø da­ly­kø. Ar ga­li bû­ti, kad taip at­si­ti­ko dël ma­næs pa­èios?

– Pra­dë­jo­me po­kal­bá vai­kys­tës pri­ si­mi­ni­mais. O jei­gu pa­klaus­èiau, kaip ási­vaiz­duo­ja­te se­nat­væ? Ap­skri­tai, kaip jà su­vo­kia­te?

– Ga­li­me átar­ti, kad esa­ma kaþ­ko­ kio di­ri­gen­to, ku­ris vis­kuo pa­si­rû­pi­ na?

– Anks­èiau la­bai daþ­nai apie tai pa­ gal­vo­da­vau. Ir da­bar ste­biu, kaip ma­no pa­þás­ta­mi, ku­riuos pa­þi­no­jau jau­nus, kei­èia­si, sens­ta, kaip jie, kaþ­ka­da bu­væ to­kie rei­ka­lin­gi, da­bar vi­sø yra uþ­mirð­ ti. Ðtai kaþ­ka­da bu­vu­si ið­ki­li as­me­ny­bë, apie ku­rià vi­si ap­lin­kui vaikð­èio­jo, da­bar ei­na kur nors Fil­har­mo­ni­jos ko­ri­do­riu­mi ir nie­ kas jo ne­ ma­ to, daþ­ nai net la­ bas ne­pa­sa­ko... Ir nuo to su­lûþ­ta þmo­nës, vi­sið­kai pa­si­kei­èia. Jei­gu tik jau­èia­si ne­ be­rei­ka­lin­gi – tar­si ne­be­lie­ka þmo­gaus.

Vi­du­je jis mirð­ta. Gal vaikð­to, kru­ta, bet vi­du­je yra mi­ræs.

Ne­þi­nau, ar tam áma­no­ma pa­si­ruoð­ti.

Bet þi­nau – ir man bus tas pats. Tu­riu tai su­vok­ti, ási­sà­mo­nin­ti: at­eis lai­kas, nie­ko ne­liks. Bet jei Die­vas duos ið­lai­ky­ti svei­

– Taip. Ne taip leng­vai að vis­kà su­vo­ kiu, bet Die­vas tik­rai man pa­de­da.

– O jei­gu gráþ­tu­me prie jû­sø do­va­ nø, ku­rias mi­në­jo­te, – ar jos jums ne­ pa­ki­ða ko­jos kû­ry­bi­nia­me ke­ly­je, kai kon­ku­ren­ci­ja to­kia kie­ta?

– Kon­ku­ren­ci­ja di­de­lë ir, sa­ky­èiau, la­ bai þiau­ ri. Bet að ne­ gal­ vo­ ju apie tai.

Su­si­tel­kiu ties ko­ky­be, sa­vo pro­fe­si­ne ko­ky­be, ir tai ma­ne la­bai gelbs­ti.

– Ar esa­te nu­ken­të­ju­si ðio­se kû­ry­ bi­në­se lenk­ty­në­se?

– Ne­sa­kau, kad nu­ken­të­ju­si, bet yra bu­væ vi­so­kiø da­ly­kø – kai ta­ve apei­na, pa­kei­èia, ne­pa­ste­bi, ne­pa­kvie­èia... Bû­na, kad tik­rai þi­nai, jog tu­ri kaþ­kur bû­ti, o vie­toj ta­væs stai­ga at­si­ran­da kaþ­kas ki­tas.

Pa­da­ro­ma taip, lyg ta­væs ap­skri­tai ne­bû­ tø. Bet ar­gi ki­tur taip në­ra?

kà pro­tà, vi­sa, kas bu­vo, bus la­bai bran­ gu ir svar­bu. Kai apie tai svars­tau, ið­ky­la klau­si­mas: kaip rei­kë­tø gy­ven­ti da­bar, kad pas­kui ga­lë­èiau pa­sa­ky­ti: taip, tuo me­tu, kai ga­lë­jau, pa­da­riau vis­kà. Ir vi­sa tai yra gra­þu, að tuo pa­ten­kin­ta... Da­bar, at­si­su­kus á sa­vo jau­nys­tæ, tu­riu pri­pa­þin­ ti, kad, de­ja, pa­da­riau ne vis­kà. Bet rei­kia su tuo su­si­gy­ven­ti.

– Mes vël kal­ ba­ me apie tai, kas dar ga­lës bû­ti pa­da­ry­ta. Tar­si mû­sø gy­ ve­ ni­ mo ko­ ky­ bë tik nuo to ir pri­ klau­ so. O gal taip ir yra? Gal èia ir yra gy­ve­ni­mo, þmo­gaus es­më – kuo dau­giau pa­da­ry­ti?

– Ma­þø ma­þiau­siai da­bar bû­tent taip ir ver­ti­na­ma: kiek pa­sie­kei, kur uþ­li­pai, kiek uþ­dir­bai...

– Ir to ga­na?

– Neþinau. Daug gal­vo­ju apie tai. Kar­ tais at­ro­do, kad ið­ties toks po­þiû­ris yra la­bai bai­sus. Bet pa­ti þmo­nes ren­kuo­si ir ver­ti­nu tik­rai ne pa­gal tai – man svar­bu tik tai, ko­kie jie yra vi­du­je, ko­kie jie ið tik­rø­jø. Man ne­rû­pi, kà jie dir­ba, ko­kia jø ðei­ma – tik tai, koks yra þmo­gus. Taip gy­ve­nu, taip esu iðmo­ky­ta, ir taip gy­ven­ siu.

La­bai gra­þiai pa­sa­kë­te po­kal­bio pra­ dþio­je, kad pats bu­vi­mas yra do­va­na...

Do­va­na. Ir la­bai di­de­lë. n

– Bet tai nie­ka­da ne­þa­di­no min­ èiø, kad jau vis­kas, ga­na, rei­kia pa­si­ trauk­ti, at­si­ri­bo­ti?

– Vis­ko bu­vo. Bet taip yra kiek­vie­no me­ni­nin­ko gy­ve­ni­me, tai ne­ið­ven­gia­ma.

Ir ne tik dël to­kiø da­ly­kø su­si­màs­tai – ne­ pa­vy­kus kam nors imi gal­vo­ti, kad gal tu ne­ga­li, ne­pa­jë­gi, ne­si ver­tas, gal ne­pa­kan­ ka­mai ta­len­tin­gas, kad ga­lë­tum ei­ti ðiuo ke­liu. Ta­èiau tai lai­kau nor­ma­liu da­ly­ku, kaip ir sa­vi­kri­tikà. Pri­va­lu sa­ve kon­tro­ liuo­ti ir kri­ti­kuo­ti.

– O kai tai da­ro ki­ti?

– Ðis po­kal­bis vyks­ta tam tik­ra pro­ ga – jûs ta­po­te „Auk­si­nio dis­ko“ lau­ re­a­te. Ar daug yra lai­më­ji­mø, ku­rie bû­tø ið es­mës pa­kei­tæ jû­sø po­þiû­rá, gy­ve­ni­mo ei­gà, tëk­mæ? Kaip jus vei­ kia sëk­më?

– Sëk­më ma­ne vei­kia la­bai pa­lan­kiai – ji man kaip po­stû­mis ei­ti to­liau, bet ne

Autografai, autografai, autografai...

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

– Na, vi­saip bû­na. Juk esi þmo­gus.

Kar­tais la­bai nu­liûs­ti dël to, kar­tais – ma­ þiau.

Muzikos barai /7

Didþioji salë Mu­zi­ka Mer­ge­lei – te­olo­gi­jos ir mu­ zi­ki­nës tech­ni­kos gel­më­se Ðiø me­tø „Ban­chet­to mu­si­ca­le“ fes­ti­va­lis ypaè daug dë­me­sio sky­rë vo­ka­li­nei mu­zi­kai. Lie­tu­vo­je vis dar su­si­du­ria­ma (ir, ma­tyt, rei­ka­lai ne­greit pa­si­tai­sys) su se­nà­jà mu­zi­kà at­lie­kan­èiø pro­fe­sio­na­liø dai­ni­nin­kø trû­ku­mu. Ma­tyt, Mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je ren­gia­mi vien ope­ros vo­ka­li­nio me­no spe­cia­lis­tai ne­ga­li ási­lie­ti á au­ten­tið­kus vi­du­ram­þiø, re­ne­ san­so ar ba­ro­ko dai­na­vi­mo ar gie­ do­ji­mo sub­ti­ly­biø ieð­ko­ji­mus, to­dël Lie­tu­vo­je ini­ci­juo­ja­miems se­no­sios mu­zi­kos pro­jek­tams daþ­nai ten­ka ieð­ko­ti at­li­kë­jø tai ið Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Va­ka­rø ar skan­di­na­við­kø krað­tø.

Skøs­tis ga­li­my­be ið­girs­ti pas mus kon­cer­tuo­jan­èius so­lis­tus ar vo­ka­ li­nius an­sam­blius tik­rai ne­tu­ri­me tei­sës. Ðiø­me­tis „Ban­chet­to mu­si­ ca­le“ pa­si­kvie­të kon­cer­tuo­ti pui­kiø vo­ka­lis­tø – Lau­rie Re­viol ið Ka­na­dos, vi­du­ram­þiø mu­zi­kà at­li­ku­sià dai­ni­ nin­kæ ir ar­fi­nin­kæ Mi­riam An­der­sen ið Ðve­di­jos, La­vi­nia Ber­tot­ti ið Ita­li­ jos. Ta­èiau tie, ku­rie pro­fe­sio­na­liau do­më­jo­si se­no­sios mu­zi­kos in­ter­pre­ ta­vi­mu, be abe­jo­nës, tu­rë­jo ási­dë­ më­ti ðvei­ca­rës Clau­di­ne An­ser­met var­dà. Ði ba­ro­ko mu­zi­kos spe­cia­lis­të, va­do­vau­jan­ti vo­ka­li­nës mu­zi­kos in­ter­pre­ta­vi­mo ir meist­rið­ku­mo kur­ sams Ita­li­jo­je bei Pran­cû­zi­jo­je, to­kius kur­sus su­ren­gë ir Lie­tu­vo­je, Mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je. Gir­dë­jau tik­rai pui­kiø at­si­lie­pi­mø apie ðios so­lis­tës ba­ro­ki­nës mu­zi­kos dës­ty­mo sti­liø, ge­bë­ji­mà uþ­deg­ti kur­sø lan­ky­to­jus, pa­nar­din­ti juos á áman­trias ba­ro­ko re­to­ri­kos gel­mes.

Spa­lio 10 die­nà Clau­di­ne An­ser­ met drau­ge su liut­ni­nin­ku ið Ita­li­jos Pa­o­lo Che­ri­ci su­ren­gë kon­cer­tà Tai­ ko­mo­sios dai­lës mu­zie­ju­je. Kon­cer­te bu­vo pri­sta­ty­ta pro­gra­ma „Mu­zi­ka Mer­ge­lei Ma­ri­jai“ (Afek­tai XVII a. re­li­ gi­në­je mu­zi­ko­je). Gra­þiau­si vi­du­ram­ þiø ir ba­ro­ko teks­tai Ma­ri­jai, ágar­sin­ti kom­po­zi­to­riø G. G. Kaps­ber­ge­rio, T. Me­ru­los, G. Leg­ren­zio, C. Mon­ te­ver­di, S. Che­ri­ci, A. Pic­ci­ni­ni ir N. Mon­fer­ra­to at­sklei­dë pla­tø ðio Ma­ri­jos gar­bi­ni­mo kul­to spek­trà, kur Mer­ge­lë vaiz­duo­ja­ma dau­ge­liu ávaiz­ dþiø – kaip Mo­ti­na prie lop­ðio, ken­ èian­ti prie kry­þiaus, trium­fuo­jan­ti.

Vi­sus ðiuos pa­veiks­lus vaiz­din­gai iliust­ruo­ja tur­tin­ga ba­ro­ko mu­zi­ kos kal­ba, ku­pi­na dra­ma­tiz­mo bei iliust­ra­ci­niø mo­men­tø, ku­riuos ga­li áþvelg­ti ir tin­ka­mai ápras­min­ti tik pa­ty­ ræs at­li­kë­jas. Ta­èiau jau pir­mo­ji dai­

Muzikos barai /8

ni­nin­kës at­lie­ka­ma gies­më ne­at­vë­rë vi­sø gel­miø, ku­riø bu­vo ga­li­ma ti­kë­ tis. Kar­tais at­ro­dë, jog rû­pes­tis at­lik­ti sub­ti­lius or­na­men­tus uþ­go­þia teks­to reikð­mæ. Ban­dy­mas kur­ti átai­gø pa­veiks­là taip pat at­ro­dë ne vi­sa­da nuo­ðir­dus, tie­siog kar­tais bu­vo jun­ ta­mas tar­si at­stu­mas tarp at­li­kë­jos ir vaid­mens gies­më­je (pa­vyz­dþiui, dþiû­gau­jan­èios mi­nios ir an­ge­lø cho­rø, ra­gi­nan­èiø aukð­tin­ti Ma­ri­jà G. Leg­ren­zi „Cong­ra­tu­la­mi­ni Fi­liae Sion“). Ypa­tin­gu ið­ban­dy­mu ta­po C. Mon­te­ver­di „Ma­do­nos rau­da“ („Pian­to del­la Ma­don­na sop­ra Il La­men­to Arian­na“) – ne­pa­pras­tai sub­ti­liø jaus­mø ir dra­ma­tið­kø ið­gy­ ve­ni­mø ku­pi­na sce­na, kur ðiø afek­tø ten­ka siek­ti dai­ni­nin­kei, men­kai te­pa­ de­dant kuk­liems liut­nios os­ti­na­ti­ niams akor­dams. Ap­skri­tai san­tû­rus ar­chi­liut­nios (ar te­or­bos) pri­ta­ri­mas dai­ni­nin­kei tar­si lei­do su vi­sa lais­ve ne­go­þia­mai ákû­ny­ti ir per­teik­ti vi­sus mu­zi­ko­je ver­dan­èius jaus­mus, at­skleis­ti jø ne­pa­pras­tà am­pli­tu­dæ, in­ten­sy­vu­mà, ta­èiau pa­si­ro­dë, kad re­zul­ta­tas bu­vo kiek ri­bo­tas. Clau­ di­ne An­ser­met part­ne­ris Pa­o­lo Che­ ri­ci, skam­bi­næs ar­chi­liut­nia ir te­or­ba, pa­si­ro­dë ir ge­ras akom­pa­nia­to­rius, ir pui­kus so­lis­tas. So­li­nës G. G. Kaps­ber­ge­rio pje­sës, ási­ter­pian­èios tarp vo­ka­li­niø kom­po­zi­ci­jø, la­bai pa­á­ vai­ri­no kon­cer­to pro­gra­mà. Be­je, pub­li­ka ne­be­su­lau­kë jo­kio bi­so, mat so­lis­të ið­raið­kin­gai pa­ro­dë ser­gan­ti; gal­bût tai ir bu­vo pa­grin­di­në prie­þas­ tis tam tik­ro jos at­sar­gu­mo dai­nuo­ jant ir in­ter­pre­tuo­jant. Ðià nuo­mo­næ ga­lë­èiau pa­tvir­tin­ti ið­klau­siu­si ir C. An­ser­met ir P. Che­ri­ci 2003 m. Ita­li­ jos „Stra­di­va­rius“ gar­so ára­ðø kom­pa­ ni­jo­je ið­leis­tà kom­pak­ti­næ plokð­te­læ.

Ta pa­ti pro­gra­ma, skam­bë­ju­si ir Vil­ niu­je, ára­ðuo­se skam­ba ne­pa­ly­gin­ti gai­viau ir átai­giau. Þi­vi­lë STO­NY­TË

„The ci­ty wai­tes“ – XVII a. An­gli­jos gat­vës te­at­ras ir mu­zi­ka Kas ðian­dien þi­no, kà gro­jo XVII a. An­gli­jos kai­mo ir gat­vës mu­zi­kan­ tai? Tai, tie­sà sa­kant, në­ra taip jau sun­ku nu­spë­ti. Ga­li­ma pa­si­do­më­ti to me­to pro­fe­sio­na­liø kom­po­zi­to­riø kû­ry­ba, ku­rio­je aps­tu pa­na­ðiø, nors ir ga­në­ti­nai „su­ðu­kuo­tø“, su­tvar­ky­tø me­lo­di­jø. Pa­na­ðias á liau­dies dai­nas, tik, aið­ku, su di­duo­me­nei pri­tai­ky­tais teks­tais kû­rë dva­rø kom­po­zi­to­riai.

Be to, ir pa­ti liau­dið­ko­ji, ar gat­vës te­at­ra­lø, mu­zi­kan­tø mu­zi­ka bu­vo

fik­suo­ja­ma, lei­dþia­mi ir par­duo­da­mi na­tø rin­ki­niai, ku­rie bû­ti­nai pa­tek­ da­vo á An­gli­jos di­di­kø bib­lio­te­kas ir net po dau­ge­lio me­tø me­na mums tuos se­nus lai­kus. Be­je, ið tie­sø kai­mo ir ke­liau­jan­èiø ar­tis­tø ba­ruo­se ir gat­vë­je at­lie­ka­ma mu­zi­ka bû­da­vo la­bai po­pu­lia­ri XVII a. ir vë­liau. Ir ne­nuos­ta­bu, kad an­glai, bû­da­mi ga­na kon­ser­va­ty­vûs, lin­kæ puo­se­lë­ti sa­và­sias kul­tû­ros ver­ty­bes, ið­sau­go­jo ðià mu­zi­kà be­veik ne­pa­ ki­tu­sià.

Kar­tais gal në­ra leng­va su­pras­ti ir áver­tin­ti XVII a. an­glø hu­mo­rà.

Mes, lie­tu­viai, ir ðiuo­lai­ki­nius ðios ða­lies juo­ke­lius sun­kiai su­vo­kia­me ir ne vi­sa­da su­pran­ta­me. O hu­mo­ras yra ne­at­sie­ja­mas nuo tos mu­zi­kos, tø gat­vës vai­di­ni­mø, dai­nø ir ðo­kiø, nes vi­sa tai gi­më liau­dies dai­ni­nin­ko gal­vo­je ir ið­ëjo ið jo lû­pø. Vi­sa tai drau­ge bu­vo ne­at­sie­ja­ma nuo gy­ve­ni­mo. Kai­mo mu­gë­je, ðven­të­je liau­dies me­ni­nin­kai ma­të vis­kà, to­dël daþ­nai tap­da­vo ir smul­kiø nu­si­kal­ti­mø, va­gys­èiø ben­dri­nin­ kais, kai jiems dai­nuo­jant ki­ðen­va­ giai tuð­tin­da­vo kap­ðe­lius. Kup­le­tus, daþ­nai ne­ðvan­kius, kur­da­vo ir èia pat klien­tus vi­lio­da­mos dai­nuo­da­vo se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vës Lon­ do­no rau­do­nø­jø þi­bin­tø ra­jo­ne.

Ma­þas ka­pe­ly­tes, at­lie­kan­èias kai­mo mu­zi­kà, sam­dy­da­vo­si net te­at­rai, kad ðios mu­zi­kuo­tø per­trau­kë­liø me­tu.

Be­je, ði mu­zi­ka drau­ge su emig­ ran­tais ið Bri­tø sa­lø pa­te­ko á Nau­jà­jà þe­mæ ir ta­po JAV folk ir coun­try mu­zi­kos pa­grin­du. Il­gai­niui dau­ ge­lis bri­tø ir kel­tø dai­nø bei ðo­kiø me­lo­di­jø vir­to coun­try stan­dar­tais.

Spa­lio 13 d. se­no­sios mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je „Ban­chet­to mu­si­ca­le“ vie­ðë­ju­si gru­pë ið An­gli­jos „The ci­ty wai­tes“ nu­kë­lë mus á XVII a. An­gli­ jos kai­mus ir mies­te­liø gat­ves. Jau kon­cer­to pra­dþio­je pa­teik­ti gat­vës pre­kei­viø ðûks­niai, trum­pos re­kla­ mi­nës dai­ne­lës pra­dë­jo kur­ti te­at­ ra­lið­kà gat­vës pa­veiks­là. Kon­cer­to me­tu ðo­kiø me­lo­di­jos kei­të ly­ri­nes ba­la­des, dai­nas apie kar­þy­gius, mei­lës dai­nos – kup­le­tus ir dai­nuð­ kas apie alø bei stip­rius gë­ri­mus, lais­vo el­ge­sio mer­gi­nas. Kon­cer­to kul­mi­na­ci­ja ta­po gat­vës vai­di­ni­ mas pa­gal ri­te­rius pa­ro­di­juo­jan­èià ba­la­dæ „Per­ga­le vai­ni­kuo­ta nar­sa“ ir dai­na apie vien­gun­gá „Grà­þin­ki­te man gel­to­nas ko­ji­nes“. Mi­në­ta­me spek­tak­ly­je da­ly­va­vo net dra­ko­nà vai­din­ti pa­pra­ðy­tas þiû­ro­vas, kri­tæs nuo drà­saus ri­te­rio ran­kos. Kon­ cer­to dva­sià pui­kiai ati­ti­ko pa­si­rink­ tas „Lë­lës“ te­at­ras.

Vi­sa tai, kà gir­dë­jo­me ir ma­të­me, – se­nø lai­kø po­pmu­zi­ka, far­sas, hu­mo­res­kos, bet pro­fe­sio­na­laus at­li­ ki­mo dë­ka su­bliz­ga kaip per­liu­kai. „The ci­ty wai­tes“ ðià mu­zi­kà at­lie­ka ið­ra­din­gai de­rin­da­mas pro­fe­sio­na­ lu­mà su se­no­vës ke­liau­to­jø tru­pës ener­gi­ja ir ðmaikð­tu­mu. An­sam­blis re­per­tu­a­ro ieð­ko Kemb­ri­dþo uni­ ver­si­te­to lei­di­niuo­se, bib­lio­te­kø ar­chy­vuo­se, nau­jai lei­dþia­muo­se rin­ki­niuo­se ir se­niau­siø ran­krað­èiø ko­pi­jo­se. Tai daug kon­cer­tuo­jan­ti gru­pë, ið­va­þi­në­ju­si vi­sà pa­sau­lá.

Ji kon­cer­tuo­ja pres­ti­þið­kiau­sio­se kon­cer­tø sa­lë­se, yra da­ly­va­vu­si gar­ siau­siuo­se fes­ti­va­liuo­se ir kul­tû­ros ren­gi­niuo­se JAV, Vi­du­rio ir To­li­ muo­siuo­se Ry­tuo­se, Pran­cû­zi­jo­je, Skan­di­na­vi­jo­je, Ju­gos­la­vi­jo­je bei Ny­der­lan­duo­se.

An­sam­blis yra ára­ðæs mu­zi­kà do­ku­ men­ti­niams TV fil­mams bei vai­dy­bi­ niam fil­mui „Elþ­bie­ta“, jis da­ly­vau­ja BBC te­le­vi­zi­jos lai­do­se, ben­dra­dar­ biau­ja su pro­fe­sio­na­liais te­at­rais.

Klau­sy­da­mas jau­ti, kad an­sam­ blio na­riai yra taip ási­my­lë­jæ ðià mu­zi­kà, jog pa­tys tam­pa XVII a. te­at­rø per­so­na­þais ir kai­mø mu­zi­ kan­tais. Be­je, au­ten­tið­ki in­stru­men­ tai ir kos­tiu­mai pa­de­da jiems tai da­ry­ti.

Pui­kus áspû­dis, ge­ra nuo­tai­ka, links­mai grau­di mu­zi­ka, dþiaugs­min­ gai nos­tal­gið­kas va­ka­rë­lis.

Al­gir­das KLO­VA

„Mu­zi­kos ru­duo“ ke­liau­ja per Lie­tu­và Kas­met iki 1990 m. ai­dë­jæs ir Lie­ tu­vos At­gi­mi­mo lai­ko­tar­piu pri­ti­læs, „Mu­zi­kos ru­dens“ fes­ti­va­lis pro­fe­ so­riaus Vy­tau­to Lau­ru­ðo ini­cia­ty­va at­gai­vin­tas vël tæ­sia sa­vo ke­lio­næ per Lie­tu­vos mies­tus ir mies­te­lius. Tai lyg ðven­tës at­gi­mi­mas, ku­ris vël kvie­èia se­nus fes­ti­va­lio ger­bë­jus ir ski­na­si ke­lià á nau­jø klau­sy­to­jø ðir­dis.

Kom­po­zi­to­riai, ákvë­pæ pir­muo­sius „Mu­zi­kos ru­dens“ pro­jek­tus ir to­liau tæ­sian­tys at­gi­mu­sio fes­ti­va­lio ren­gi­ nius, yra vy­res­nës kar­tos me­ni­nin­kai.

To­dël la­bai trûks­ta jau­nø kom­po­ zi­to­riø, ku­rie puo­se­lë­tø fes­ti­va­lio tra­di­ci­jas. Tai – kas­met nau­jø mies­tø ir mies­te­liø ap­lan­ky­mas, spe­cia­liai fes­ti­va­liui skir­tø kû­ry­bi­niø uþ­sa­ky­mø ágy­ven­di­ni­mas, me­tø kom­po­zi­to­riaus rin­ki­mas ir daug ki­tø gra­þiø, sa­vi­tø, ver­tin­gø tra­di­ci­jø.

Vie­na ið jø – ren­gi­nio ati­da­ry­mo ið­kil­mës Drus­ki­nin­kuo­se, prie M. K. Èiur­lio­nio pa­min­klo (nuo 1975 m.). Ðie­met rug­së­jo 30 d. jau­kia­me

ku­ror­ti­nio mies­te­lio par­ke nu­ai­dë­jo jau penk­to­jo at­gi­mu­sio „Mu­zi­kos ru­dens“ fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo ðven­të.

Jos me­tu prie M. K. Èiur­lio­nio pa­min­ klo grie­þë Drus­ki­nin­kø mu­zi­kos mo­kyk­los at­li­kë­jai, da­ly­va­vo kom­ po­zi­to­riai Tei­su­tis Ma­ka­èi­nas, Jur­gis Juo­za­pai­tis, Arû­nas Na­va­kas, Os­val­ das Ba­la­kaus­kas, Va­len­ti­nas Bag­do­ nas, su jais á ðven­tæ at­vy­kæ Vil­niaus „Àþuo­liu­ko“ ir Nau­jo­sios Vil­nios mu­zi­ kos mo­kyk­lø jau­nie­ji lie­tu­við­kos mu­zi­ kos ger­bë­jai, Drus­ki­nin­kø mies­to sve­èiai. Taip pat fes­ti­va­lio pra­dþios ðven­të­je bu­vo ið­kil­min­gai vai­ni­kuo­ tas me­tø kom­po­zi­to­rius Vla­das Ðve­ das. Kle­vo la­pø vai­ni­kas gar­bin­gai puo­ðë ðio me­ni­nin­ko kak­là ir ki­tuo­se ren­gi­nio ap­lan­ky­tuo­se mies­te­liuo­se.

Ati­da­ry­mo me­tu kal­bë­jæ mies­to sa­vi­ val­dy­bës at­sto­vai dþiau­gë­si at­gi­mu­ siu fes­ti­va­liu ir jo tra­di­ci­jo­mis. Pir­ma­ sis – „Vil­niaus ar­se­na­lo“ – kon­cer­tas vy­ko „Lie­tu­vos“ sa­na­to­ri­jo­je. „Mu­zi­kos ru­dens“ fes­ti­va­lio kon­ cer­tai skam­bë­jo Va­rë­nos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, Sei­ri­juo­se, Laz­di­juo­se, Sim­ne ir bai­gë­si Aly­tu­je (rug­së­jo 28–spa­lio 2 d.). Be jau mi­në­tø kom­ po­zi­to­riø, skam­bë­jo V. Bag­do­no, L. Po­vi­lai­èio, A. Rau­do­ni­kio, J. Gai­ þaus­ko, V. Juo­za­pai­èio, V. Ðve­do kû­ri­niai, ku­riuos kû­ry­bin­gai in­ter­pre­ ta­vo an­sam­bliai „Lie­tu­va“ (Aly­tu­je ir Laz­di­juo­se) ir „Ai­niai“ (Sim­ne ir Sei­ri­juo­se).

Ne­ma­þa da­lis ren­gi­ny­je skam­ bë­ju­sios mu­zi­kos su­kur­ta fes­ti­va­lio uþ­sa­ky­mu ar­ba at­lik­ta pir­mà kar­tà.

Tai kom­po­zi­to­riø T. Ma­ka­èi­no „Pen­ki bai­ku“ pa­gal ja­po­nø po­etø ei­les, A. Na­va­ko „Pa­ly­dë­ji­mas“, O. Ba­la­ kaus­ko „Cor­ren­te“ ir dau­ge­lis ki­tø kû­ri­niø. Ðven­të­je bu­vo pa­gerb­ti ir jau ana­pi­lin ið­ëjæ mu­zi­kai, ku­riø kom­ po­zi­ci­jas at­li­ko „Lie­tu­vos“ an­sam­blis.

Vi­si fes­ti­va­lio kon­cer­tai su­lau­kë di­de­ lio pa­si­se­ki­mo ir klau­sy­to­jø su­si­do­më­ ji­mo. Þmo­nës smal­siai ben­dra­vo su da­ly­va­vu­siais au­to­riais ir do­më­jo­si jø kû­ry­bos nau­jo­vë­mis.

Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riai, siek­da­mi glau­des­nio kû­ry­bi­nio ry­ðio su mu­zi­ kos mo­kyk­lo­mis, ðie­met „Mu­zi­kos ru­dens“ pro­jek­te pa­kvie­të da­ly­vau­ti Vil­niaus „Àþuo­liu­ko“ ir Nau­jo­sios Vil­ nios mu­zi­kos mo­kyk­lø jau­nuo­sius pia­ nis­tus. Ala­nas Mar­kas Gim­þaus­kas, Au­ri­mas Pie­èiu­kai­tis, Ra­po­las Ja­mon­ tas, Mi­chai­las Skals­kis, Ma­rius La­ti­nis, Ed­ga­ras Do­vei­ka ið „Àþuo­liu­ko“ mu­zi­ kos mo­kyk­los ir Mo­ni­ka Ma­siu­lio­ny­të, Ka­ri­na Se­niut, Je­le­na Klad­èen­ko ir Ka­ro­li­na Svid­le­ry­të ið Nau­jo­sios Vil­ nios mu­zi­kos mo­kyk­los kû­ry­bið­kai ir ádo­miai skam­bi­no lie­tu­viø kom­po­zi­to­ riø kû­ri­nius Va­rë­nos (rug­së­jo 28 d.) ir

Drus­ki­nin­kø (rug­së­jo 30 d.) mu­zi­kos mo­kyk­lo­se. Dau­gu­ma at­lik­tø kû­ri­niø su­kur­ti pas­ta­rai­siais me­tais ir dar në­ra pla­èiai þi­no­mi, to­dël pa­gir­ti­nos jau­ nø­jø pia­nis­tø bei jø mo­ky­to­jø pa­stan­ gos pri­sta­tant nau­jau­sià lie­tu­við­kà for­te­pi­jo­ni­næ mu­zi­kà.

Kon­cer­ti­næ pro­gra­mà pa­ruo­ðë ir Va­rë­nos bei Drus­ki­nin­kø mu­zi­kos mo­kyk­lø mo­ki­niai. O su­si­ti­ki­mø kul­ mi­na­ci­ja ta­po kom­po­zi­to­riø L. Po­vi­ lai­èio, V. Bag­do­no ir V. Ðve­do vieð­ na­gë. Gar­bin­gai ir ðil­tai su­tik­ti au­to­ riai su­pa­þin­di­no jau­nuo­sius mu­zi­kos ger­bë­jus su sa­vo nau­jais kû­ri­niais.

Mu­zi­kos mo­kyk­lø auk­lë­ti­niai, klau­sy­ da­mie­si kom­po­zi­to­riø pa­sa­ko­ji­mø apie kû­ri­nius, ga­lë­jo ge­riau su­pras­ti jø te­ma­ti­kà, struk­tû­ri­nes, har­mo­ni­ nes prie­mo­nes ir ver­tin­ti tai jau­no­jo pro­fe­sio­na­lo po­þiû­riu.

Kom­po­zi­to­riams tal­ki­no jau­ni pia­ nis­tai K. Te­ko­riû­të ir D. Ku­dir­ka. Jø dar­nus an­sam­blis vir­tuo­zið­kai ir kû­ry­ bið­kai at­li­ko V. Bag­do­no Hu­mo­res­kà ke­tu­rioms ran­koms bei V. Ðve­do Kon­cer­tà for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui.

O kom­po­zi­to­rius L. Po­vi­lai­tis pats pa­skam­bi­no sa­vo nau­jà kû­ri­ná for­te­pi­ jo­nui „Vio­le­ti­nis trip­ti­kas“. Ypaè áspû­ din­gai vy­ko kon­cer­tas ir su­si­ti­ki­mas su kom­po­zi­to­riais Va­rë­nos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je.

Sa­lë­je, pil­no­je dë­me­sin­gø mo­ki­ niø, jø mo­ky­to­jø, mies­to sa­vi­val­dy­ bës at­sto­vø, dvi va­lan­das skam­bë­jo lie­tu­við­ka mu­zi­ka. Po mu­zi­kos mo­kyk­ los di­rek­to­rës N. Pa­va­sa­rie­nës pa­svei­ ki­ni­mo kon­cer­tà pra­dë­jo ðei­mi­nin­kai, ku­rie at­li­ko ke­le­tà lie­tu­viø au­to­riø cho­ ri­niø ir for­te­pi­jo­ni­niø kû­ri­niø.

Po to sa­vo pro­gra­mà skam­bi­no Vil­ niaus „Àþuo­liu­ko“ ir Nau­jo­sios Vil­nios mu­zi­kos mo­kyk­lø jau­nie­ji pia­nis­tai.

Vai­kus á fes­ti­va­lio ren­gi­nius ly­dë­jæ ir ruo­ðæ mo­ky­to­jai I. Þi­lins­kie­në, R. Ma­li­naus­kie­në (Vil­niaus Nau­jo­sios Vil­ nios mu­zi­kos mo­kyk­la), A. In­gau­ny­të, L. Po­vi­lai­tis, A. Gry­bie­në (Vil­niaus „Àþuo­liu­ko“ mu­zi­kos mo­kyk­la) bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ti ðil­to jø auk­lë­ti­niø kon­cer­to áver­ti­ni­mo.

Di­de­lis dë­me­sys ir ma­lo­nûs at­si­lie­ pi­mai apie kon­cer­tus mu­zi­kos mo­kyk­ lo­se ro­do, kad edu­ka­ci­në pro­gra­ma, ku­rià fes­ti­va­liui pa­ren­gë Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­ga, la­bai rei­ka­ lin­ga ir nau­din­ga jau­na­jai mu­zi­kø kar­ tai. Ðie­met „Mu­zi­kos ru­dens“ pro­jek­te vy­kæ su­si­ti­ki­mai ir kon­cer­tai mu­zi­kos mo­kyk­lo­se ta­po pui­kia pro­ga jau­nie­ siems at­li­kë­jams da­ly­vau­ti kar­tu su jø ger­bia­mais kom­po­zi­to­riais, ma­þie­ siems klau­sy­to­jams ge­riau pa­þin­ti au­to­rius, jø mu­zi­kà ið ar­èiau, su­stip­ rin­ti kû­ry­bi­nius ry­ðius tarp jau­no­sios ir vy­res­nio­sios mu­zi­kø kar­tos.

Ren­gi­nys, ku­ria­me ða­lia áþy­miø, po­pu­lia­riø, tu­rin­èiø di­de­læ pro­fe­si­næ pa­tir­tá me­ni­nin­kø da­ly­vau­ja ir jau­nie­ji mu­zi­kos ger­bë­jai, ska­ti­na pas­ta­ruo­ sius skam­bin­ti nau­jau­sià lie­tu­viø au­to­riø mu­zi­kà, o kom­po­zi­to­rius ákve­pia ra­ðy­ti kuo dau­giau mu­zi­kos vai­kams, nes vai­kys­të­je pa­tir­ti mu­zi­ ki­niai áspû­dþiai ypaè gi­liai ási­smel­kia á sie­là, for­muo­ja dva­si­nes ver­ty­bes, vë­liau tam­pan­èias ne­at­sie­ja­ma gy­ve­ ni­mo da­li­mi.

Tau­tos dva­si­në ir me­ni­në kul­tû­ra, jos gro­þis – tai ðal­ti­niai, ku­riuos su­ra­ du­s ga­lima aug­ti ir to­bu­lë­ti. Mu­zi­ka – vie­nas di­dþiau­siø þmo­gaus kû­ry­bos lai­më­ji­mø, ak­ty­viai da­ly­vau­jan­èiø for­muo­jant tau­rius þmo­gaus sie­kius, dva­sios gro­þá, ge­bë­ji­mus pa­ki­liai sva­ jo­ti ir do­rai gy­ven­ti, nes mo­ra­li­nës ver­ ty­ bës – ne tik þmo­ gaus, bet ir tau­tos eg­zis­ta­vi­mo ke­lias.

As­ta GRY­BIE­NË

„Gai­dos“ ati­da­ry­ mui – „Lon­don Sin­ fo­niet­ta“ ir lie­tu­ viðki svir­pliai Spa­lio 12 die­nos va­ka­re daug be­si­bû­riuo­jan­èiø prie Vil­niaus kon­ gre­sø rû­mø liu­di­jo, jog èia vyks ne­ei­li­nis ren­gi­nys. Á XV ak­tu­a­lios mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Gai­da“ ati­da­ ry­mà ðio ið­skir­ti­nio nau­jo­sios mu­zi­ kos ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pa­si­ kvie­të vie­nà þy­miau­siø mû­sø die­nø or­kest­rø „Lon­don Sin­fo­niet­ta“.

Be­veik 35 me­tus ið­si­lai­kan­tis pir­mo­ sio­se ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­jø gre­to­se or­kest­ras tai pa­sie­kë per ádo­mias, kon­cep­tu­a­liai pa­tei­kia­mas pro­gra­mas. Ne­bi­jan­tys ri­zi­kos mu­zi­ kan­tai jo­se gre­ti­na XX a. meist­rø I. Xe­na­kio, O. Mes­sia­e­no, S. Rei­cho, J. Adam­so ir ki­tø kû­ri­nius su elek­tro­ ni­ka, vi­de­o­me­nu.

Vil­niu­je bu­vo pri­sta­ty­ta prieð pus­tre­èiø me­tø Lon­do­ne pa­reng­ta ben­dra „Lon­don Sin­fo­niet­ta“ ir gar­so ára­ðø kom­pa­ni­jos „Warp Re­cords“ pa­reng­ta pro­gra­ma, ku­rio­je siek­ta pa­ty­ri­në­ti sà­sa­jas tarp XX a. kom­po­zi­ci­jos meist­rø ir ávai­riø „Warp“ ára­ðo­mø gru­piø bei so­lis­tø, kaip an­tai „Ap­hex Twin“, „Bo­ards of Ca­na­da“ ar „Squ­a­re­pus­her“. To­kios ne­ti­kë­tos sà­sa­jos la­bai pra­plë­të ir klau­sy­to­jø Kon­gre­sø rû­muo­se am­pli­tu­dæ. Tie­sà sa­kant, nors „Gai­da“ ir ðiaip gar­së­jo sa­va pub­ li­ka nuo pro­fe­sio­na­liø mu­zi­kan­tø, kom­po­zi­to­riø, mu­zi­kos ir ne­mu­zi­ kos (bet ki­tø me­nø) stu­den­tø iki ma­þiau for­ma­liø lan­ky­to­jø, ðia­me kon­cer­te ypaè sma­gu bu­vo ma­ty­ti

klau­san­èiø­jø ir ste­bin­èiø­jø ávai­ro­væ nuo Sei­mo na­riø iki di­dþiu­lio bû­rio klu­bi­nës mu­zi­kos më­gë­jø, pa­to­giai ási­tai­siu­siø ant ið­èius­ty­tø sa­lës laip­tø ir gurkð­no­jan­èiø gai­viuo­sius gë­ri­ mus. Be­je, to­kia pub­li­ka ne­tu­rë­jo ste­bin­ti mu­zi­kan­tø, per ku­riø kon­ cer­tus daþ­nai lei­dþia­ma at­si­neð­ti ir stip­res­niø gë­ri­mø – vien to­dël, kad jø pa­si­ro­dy­mai ne­dvelk­tø per­dë­tu aka­de­miz­mu.

Pa­si­rink­tos Vil­niu­je at­lik­ti pro­gra­ mos „Warp kû­ri­niai ir XX a. meist­rai“ tik­rai ne­ga­lë­jai ap­kal­tin­ti aka­de­ miz­mu. Net kla­si­ka ta­pu­sios Joh­no Ca­ge’o so­na­tos pre­pa­ruo­tam for­te­ pi­jo­nui, ku­rias skam­bi­no J. Cons­tab­ le’is, ar K. Stoc­khau­se­no „Spi­ra­lë“ sak­so­fo­nams, ra­di­jo im­tu­vui ir gy­va­ jai elek­tro­ni­kai, ku­rià pui­kiai at­li­ko Si­mo­nas Ha­ra­mas, skam­bë­jo la­bai pa­trauk­liai.

Di­dþiau­sià pub­li­kos su­si­do­më­ ji­mà, ma­tyt, su­kë­lë „Warp“ þvaigþ­ dþiø, in­te­lek­tu­a­lio­sios ðo­kiø mu­zi­kos pio­nie­riø „Ap­hex Twin“, „Bo­ards of Ca­na­da“ ir „Squ­a­re­pus­her“ kom­ po­zi­ci­jø akus­ti­nës ver­si­jos, ku­rias sa­vo ápras­tais in­stru­men­tais gro­jo „Lon­don Sin­fo­niet­ta“ or­kest­ran­tai.

Dau­gu­mà kû­ri­niø pa­pil­dë di­dþiu­ lia­me ek­ra­ne sce­no­je ro­dy­ti su „Warp Re­cords“ ben­dra­dar­biau­jan­ èiø vi­de­o­me­ni­nin­kø (flat-e) dar­bai.

Nors te­ko gir­dë­ti nuo­mo­niø, jog vaiz­do bû­ta per daug (kli­pai bu­vo tran­sliuo­ja­mi ir per per­trau­kà) ir ne vi­sø me­ni­në ko­ky­bë bu­vo vie­no­dai aukð­ta, èia pat prie pul­to mik­suo­ ja­mi vaiz­dai dar la­biau pra­plë­të at­lie­ka­mos mu­zi­kos ri­bas.

Ypaè mo­ty­vuo­tai vaiz­das pa­si­ ro­dë „Warp“ ben­dra­dar­bës, kom­po­ zi­to­rës ir disk­þo­kë­jos Mi­ros Ca­lix kû­ri­ ny­je „Nu­nu“, ku­rá, at­lie­kant pa­èiai au­to­rei, pa­pil­dë vaiz­do pro­jek­ci­ja ið sce­no­je sto­vë­ju­sios stik­li­nës dë­þës su be­veik 400 lie­tu­við­kø svir­ pliø, ku­rie spe­cia­liai or­ga­ni­za­to­riø uþ­sa­ky­mu bu­vo au­gi­na­mi Vil­niaus eko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to ben­dra­dar­biø.

Svir­pliai bu­vo ne tik fil­muo­ja­mi, bet ir ágar­sin­ti – net po sa­vo pa­grin­di­ nio pa­si­ro­dy­mo, nors ir pri­deng­ti tam­siu au­dek­lu, jie jau­kiai svir­pë, pa­pil­dy­da­mi elek­tro­ni­nius gar­sus.

Ga­li­ma bû­tø pa­sa­ky­ti, kad pro­ gra­më­lë­je pa­teik­ta laik­rað­èio „The Aust­ra­lian“ ci­ta­ta apie or­kest­rà pui­kiai ga­lë­tø at­spin­dë­ti ir Vil­niaus klau­sy­to­jø pa­tir­tá: „Lon­don Sin­fo­ niet­ta yra mu­zi­kos ad­re­na­li­no fa­nai.

Jie ieð­ko di­dþiau­siø in­stru­men­ti­niø ið­ðû­kiø ir juos pri­ima. Oho! Ir dar pa­da­ro taip, kad vis­kas at­ro­dy­tø la­bai pa­pras­ta“. Þi­vi­lë STO­NY­TË

Muzikos barai /9

Didþioji salë „Per­mai­nø mu­zi­ka“ – grei­to­jo per­si­kë­li­ mo prie­mo­në Per­mai­nos ne­bû­ti­nai yra blo­gos ar ge­ros, maið­tin­gos ar dþiu­gi­nan­ èios… Ðá kar­tà bu­vo ávai­riau­siø emo­ci­jø ir nuo­mo­niø. Kaip klai­pë­ die­èiai su­ti­ko ne­se­niai pa­si­bai­gu­sá ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­lá „Per­ mai­nø mu­zi­ka“, pir­mà kar­tà vy­ku­sá Klai­pë­dos kon­cer­tø sa­lë­je?

De­ðimt fes­ti­va­lio ren­gi­niø (6 kon­cer­tai ir 4 vi­de­ok­lu­bo pro­jek­tai) bu­vo skir­ti ávai­riai pub­li­kai. Fes­ti­va­ lis ne­sie­kë þiû­ro­vø nu­ste­bin­ti ar ðo­ki­ruo­ti. Anot jo su­ma­ny­to­jos kom­po­zi­to­rës Lo­re­tos Nar­vi­lai­tës, „fes­ti­va­lio tiks­las – pa­teik­ti lai­ko pa­tik­rin­tus, jau þi­no­mus XX–XXI a. kû­ri­nius“. Ðiuo­lai­ki­nei mu­zi­kai tie­siog rei­kia ne­tra­di­ci­nës, ne­aka­de­ mi­nës ap­lin­kos. Ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka në­ra leng­vai su­pran­ta­ma, to­dël la­bai svar­bu jà pa­trauk­liai pa­teik­ti.

La­bai nuo­ðir­dûs, nors ir ne­gau­siai lan­ko­mi bu­vo su­si­ti­ki­mai su at­li­ kë­jais prieð kon­cer­tus. Po­kal­biai

Su pub­li­ka ben­dra­vo mu­zi­ko­ lo­gas Li­nas Pau­laus­kis ir ...

su­ar­ti­na klau­sy­to­jus ir mu­zi­kan­tus, ko la­bai trûks­ta. Juk, bû­da­mi at­vi­ res­ni þmo­nëms, bû­tu­me at­vi­res­ni ir nau­jo­vëms. Smal­sau­jan­èiø ir be­si­do­min­èiø, kas vyks­ta nau­jo­ sios mu­zi­kos pa­sau­ly­je, bu­vo ið­ties ne­ma­þai. Ið vi­so de­ðim­ty­je fes­ti­va­lio ren­gi­niø ap­si­lan­kë apie pus­tre­èio tûks­tan­èio þiû­ro­vø. „Per­mai­nø mu­zi­ka“ sim­bo­lið­kai pra­si­dë­jo rug­së­jo 21 d. – ju­bi­lie­ji­ niø M. K. Èiur­lio­nio gi­mi­mo me­ti­ niø ið­va­ka­rë­se. Klai­pë­dos ko­lek­ty­vai – Ka­me­ri­nis or­kest­ras ir cho­ras „Au­ku­ras“, di­ri­guo­ja­mi Ro­ber­to Ðer­ ve­ni­ko ir Al­fon­so Vil­dþiû­no, at­li­ko M. K. Èiur­lio­nio ir lie­tu­viø kom­po­zi­ to­riø Al­gir­do Mar­ti­nai­èio, Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus, Min­dau­go Ur­bai­èio kû­ri­nius, ins­pi­ruo­tus di­dþio­jo me­ni­ nin­ko kû­ry­bos. So­lo for­te­pi­jo­nu gro­jo Þi­vi­lë Kar­kaus­kai­të. Pir­mas fes­ti­va­lio va­ka­ras skam­bë­jo la­bai ra­miai, ðvie­siai. Já gra­þiai pa­pil­dë M. K. Èiur­lio­nio pie­ði­niø skaid­rës.

Ne kar­tà kon­cer­te skam­bë­jo þi­no­

Muzikos barai /10

mos „Bë­kit, ba­re­liai“, „Be­auð­tan­ti auð­re­lë“ in­to­na­ci­jos, bet kas­kart vis ki­taip ávilk­tos á nû­die­nos mu­zi­ kos ap­da­rà. M. Ur­bai­èio kû­ri­nys „Ra­my­bë“ su­kû­rë me­di­ta­ci­næ nuo­ tai­kà.

Jau­niau­sio­ji pub­li­ka su­si­rin­ko á Vy­tau­to V. Jur­gu­èio pro­jek­tà „Ne­ogard-club-elec­tro­nic“. Ei­nan­ tiems pro ða­lá pra­ei­viams vib­ruo­jan­ tys ið­tai­gin­gi rû­mai kë­lë nuo­sta­bà.

... Pet­ras Ge­niu­ðas

Dþiu­gu, kad lau­þo­me aka­de­mi­ nius rë­mus ir kad kon­cer­tø sa­lë­se ga­li­me ið­girs­ti net­gi elek­tro­ni­næ, klu­bi­næ mu­zi­kà. Ið vi­sø kon­cer­tø ðis bu­vo tech­nið­kiau­sias, tad tru­pu­tá ap­mau­du, kad ant­ro­jo­je jo da­ly­je dël tech­ni­niø kliû­èiø ne­ið­vy­do­me vaiz­do pro­jek­ci­jø. Ta­èiau efek­tin­gi bu­vo la­ze­riai ir pa­ti mu­zi­ka. Lais­va at­mo­sfe­ra tvy­ro­jo pir­mo­jo aukð­to fo­jë, kur ir vy­ko ant­ro­ji kon­cer­to da­lis.

Dau­giau­sia klau­sy­to­jø su­trau­kë uþ­sie­nio at­li­kë­jø – olan­dø dþia­zo „Wil­lem Breu­ker Kol­lek­tief“ ir „Qu­a­ sar“ sak­so­fo­nø kvar­te­to ið Ka­na­dos – kon­cer­tai. Kas­met vyks­tan­èia­me „Klai­pë­dos pi­lies dþia­zo fes­ti­va­ly­je“ gau­siai be­si­lan­kan­tys klai­pë­die­èiai ne­pra­lei­do pro­gos pa­si­klau­sy­ti dþia­zo ir kon­cer­tø sa­lë­je. Ðau­nià pub­li­kà po kon­cer­to gy­rë ir pa­tys daug ke­liau­jan­tys ir kon­cer­tuo­jan­ tys „Wil­lem Breu­ker Kol­lek­tief“ mu­zi­ kan­tai, pa­ro­dæ ke­le­tà ðou triu­kø.

Na, o man ási­mi­në vie­nin­te­lës ðio­je vy­rið­ko­je kom­pa­ni­jo­je mer­gi­nos gro­ji­mas lû­pi­ne ar­mo­ni­kë­le. Pats va­do­vas Wil­le­mas Breu­ke­ris, kon­ cer­te gro­jæs klar­ne­tu ir sop­ra­ni­niu sak­so­fo­nu, bi­sui uþ­dai­na­vo – lyg nu­si­me­tæs sa­vo klou­no kau­kes.

Be­je, ðis kon­cer­tas bu­vo or­ga­ni­zuo­ tas ben­dra­dar­biau­jant su fes­ti­va­liu „Vil­nius Jazz“. „Qu­a­sar“ sak­so­fo­nø kvar­te­tas en­tu­zias­tin­gai at­li­ko ðiuo­lai­ki­niø Ka­na­dos, Ðve­di­jos ir jau­nos lie­tu­ viø kom­po­zi­to­rës Jus­tës Ja­nu­ly­tës

leng­vai. Dai­ni­nin­kë Skaid­ra Jan­ èai­të per su­si­ti­ki­mà prieð kon­cer­tà ap­gai­les­ta­vo, kad ne­bu­vo pa­dir­ bë­ta su au­to­riu­mi, bet ma­nau, vi­di­ nis jos ar­tis­tið­ku­mas, nuo­ðir­du­mas ir drà­sa bu­vo tai, ko ðiam kû­ri­niui rei­kë­jo.

Fes­ti­va­ly­je pui­kiai pa­si­tvir­ti­no ir bu­vo gau­siai lan­ko­mi vi­de­ok­lu­bai.

Kon­cer­tø sa­lës pir­mo­jo aukð­to fo­jë bu­vo su­kur­ta lais­va, jau­ki ap­lin­ka. ...bei kom­po­zi­to­rius M. Ur­bai­ Tu­rë­jo­me pro­gà pa­ma­ty­ti tai, ko tis ir L. Narvilaitë gy­vai tur­bût dar il­gai ne­ga­lë­si­me ið­vys­ti. Tai Joh­no Adam­so ope­ra kû­ri­nius. Kon­cer­tas pra­si­dë­jo ne­tra­ „Kling­ho­fe­rio mir­tis“, „Glenn Bran­ca di­cið­kai – apy­tam­së­je sa­lës fo­jë En­sem­ble Symp­ho­ny No. 8 – li­ve se­no­vi­niais var­go­nø vamz­dþiais at the kit­chen“, WARP vi­de­ok­li­pai, mu­zi­kan­tai at­li­ko Je­a­no Fran­coi­se’o Al­ba­no Ber­go ope­ra „Vo­ce­kas“, La­por­te kû­ri­ná „Pro­ces­sion“. Vi­suo­se K. Sa­a­ria­ho ope­ros „Mei­lë ið to­li“ kû­ri­niuo­se gir­dë­jo­me ne­tra­di­ci­ná frag­men­tai, Ste­ve’o Rei­cho vi­de­o­ gro­ji­mà sak­so­fo­nu, ku­rio bû­dus do­ku­men­ti­në ope­ra „Trys is­to­ri­jos“, pa­tys mu­zi­kan­tai mie­lai pa­de­monst­ „Ko­y­a­a­nis­qat­si“ (reþ. God­frey Reg­ ra­vo su­si­ti­ki­me prieð kon­cer­tà. Ðil­tai gio, komp. Phi­li­pas Glas­sas). Be­je, ben­drau­jan­tys, at­vi­ri ka­na­die­èiai ðiuo­se vi­de­ok­lu­buo­se sve­èia­vo­si, uþ­bai­gë fes­ti­va­lá, o vë­liau uþ mus kû­ri­nius ko­men­ta­vo ir su pub­li­ka vi­sus sma­giai pa­si­links­mi­no dþia­zo ben­dra­vo kom­po­zi­to­rius M. Ur­bai­ klu­be „Kur­piai“, kur vie­nas ið kvar­ tis, mu­zi­ko­lo­gai Li­nas Pau­laus­kis ir te­to mu­zi­kan­tø meist­rið­kai im­pro­vi­ Lai­ma Vi­li­mie­në bei pia­nis­tas Pet­ras za­vo pri­si­dë­jæs prie tà va­ka­rà klu­be Ge­niu­ðas.

Lais­vas, at­vi­ras ir jau­kus bu­vo ðis gro­ju­sios klai­pë­die­èiø gru­pës. „Gai­dos“ an­sam­blio so­lis­tai, be­si­ fes­ti­va­lis. Tu­ri­me ið­lik­ti to­kie – pri­ spe­cia­li­zuo­jan­tys at­lik­ti ðiuo­lai­ki­næ ei­na­mi ir at­vi­ri. Þiû­ro­vui, at­li­kë­jui, mu­zi­kà, pa­ro­dë tik­rai aukð­tà ly­gá. kû­rë­jui, mu­zi­kai, gy­ve­ni­mui. Joh­

Vy­tau­to V. Jur­gu­èio pro­jek­tas

Pro­gra­mo­je „Hom­ma­ges“ skam­ bë­jo Os­val­do Ba­la­kaus­ko, Onu­tës Nar­bu­tai­tës, Vid­man­to Bar­tu­lio, An­ta­no Ku­èins­ko, Re­mi­gi­jaus Mer­ ke­lio kû­ri­niai. Ið vi­sø kon­cer­tø ðis bu­vo aka­de­mið­kiau­sias. Tu­rë­jo­me tik­rai ne­ei­li­næ pro­gà Klai­pë­do­je ið­girs­ti nau­jau­sias lie­tu­viø mu­zi­kos ten­den­ci­jas.

Ki­to­kià – ar­tis­tið­kà, ðmaikð­èià ir jau­kià – nuo­tai­kà su­kû­rë „Më­nu­lio Pje­ro“ pro­jek­tas. Ak­to­rës Bi­ru­tës Mar­cin­ke­vi­èiû­tës per­skai­ty­tos Sa­ðos Èior­no po­emos ir „Më­nu­lio Pje­ro“ teks­tas átrau­kë á bû­si­mà mu­zi­kà, tad net su­dë­tin­gas Ar­nol­do Schönber­go kû­ri­nys su­skam­bo

nas Ca­ge’­as, kom­po­zi­to­rius, ku­rio vie­no kû­ri­nio pa­va­di­ni­mas bu­vo pa­si­rink­tas pa­va­din­ti fes­ti­va­liui, pa­tei­kia to­kià is­to­ri­jà ið Ra­mak­rið­ nos evan­ge­li­jos: „Jo gy­ve­ni­mas ir pa­moks­lai taip pa­vei­kë mu­zi­kan­tà, kad tas ëmë svars­ty­ti, ar ne­me­tus mu­zi­kos ir ne­ta­pus Ra­mak­rið­nos mo­ ki­ niu. Bet kai jis apie tai uþ­ si­ mi­në, Ra­mak­rið­na pa­prieð­ta­ra­vo – nie­ku gy­vu. Lik mu­zi­kas: mu­zi­ka yra grei­to­jo per­si­kë­li­mo prie­mo­në. „Grei­ta­sis“ reið­kia per­si­kë­li­mà á „am­þi­nà­já“ gy­ve­ni­mà, taip sa­kant, á gy­ve­ni­mà, tað­kas“.

Lai­ma JE­DEN­KU­TË

Su sen­ti­men­tais Ðv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro kon­cer­tas 2005 m. lap­kri­èio 5 d.

Vil­niaus ro­tu­ðë­je, di­ri­guo­jant prof.

Do­na­tui Kat­kui, pa­si­þy­më­jo leng­va nos­tal­gi­ja. Ji uþ­lie­jo ir in­ter­pre­ta­ci­ jas, nes di­des­næ pro­gra­mos da­lá su­da­rë opu­sai, ku­riø idë­jos pa­rem­ tos kom­po­zi­to­riø þvilgs­niu á pra­ei­tá.

Pir­mà­jà kon­cer­to da­lá pra­dë­jo du gar­sûs Ar­vo Pärto opu­sai: „Ko­lia­þas BACH te­ma“ bei „Frat­res“. To­liau or­kest­ras grie­þë su vieð­nia smui­ki­ nin­ke Maïté Lou­is. „Èia Gre­nob­lio do­va­na Vil­niaus mies­tui“, – pa­tiks­ li­no D. Kat­kus. Ðiuo me­tu smui­ki­ nin­kë mo­ko­si Þe­ne­vos kon­ser­va­to­ri­ jo­je ir jos grie­þi­mà kol kas te­ga­li­ma ver­tin­ti su stu­den­tið­ka nuo­lai­da. Ðia­me kon­cer­te ji su or­kest­ru at­li­ko Piot­ro Èai­kov­skio „Su­si­màs­ty­mà“, To­ma­so Vi­ta­li Èa­ko­nà. In­for­ma­ci­ niuo­se teks­tuo­se apie or­kest­rà jo va­do­vas prof. D. Kat­kus pa­brë­þia, kad in­ter­pre­tuo­da­mas vie­ni­ja ru­sø smui­ko mo­kyk­los bei Va­ka­rø Eu­ro­ pos mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jas, tai gir­dë­ jo­me ir ap­ta­ria­ma­ja­me kon­cer­te: va­ka­rie­tið­kai tau­rus sty­gi­niø temb­ras ádo­miai py­në­si su sals­vu emo­cin­ gu­mo at­spal­viu. To­kia­me kon­teks­te ne­reik­tø ste­bë­tis, jog ge­riau­siai skam­ bë­jo P. Èai­kov­skio kû­ri­nys. T. Vi­ta­lis (1666–1754) po jo at­lik­tas þiû­rint ið mi­në­tos po­zi­ci­jos; tai taip pat sie­ja­si su ðio straips­nio te­ma.

Pa­lë­pës lan­ge­lio efek­tà su­kë­lë Fe­lik­so Ba­jo­ro opu­sas „Po ði­tuo sto­gu“, at­si­ra­dæs 2005 m., 170-àsias me­ti­nes mi­në­ju­siø Anykð­èiø uþ­sa­ ky­mu. Tai vie­na­da­lis pus­va­lan­dþio kû­ri­nys mið­riam cho­rui, mu­ða­mie­ siems ir sty­gi­niø or­kest­rui pa­gal kun.

An­ta­no Ba­ra­naus­ko ei­les. Ko­le­gos vei­ka­là lyg ir pri­skir­tø ora­to­ri­jos þan­rui, bet jis ne­tu­ri siu­þe­to, to­dël tik­riau­siai lai­ky­ti­nas kan­ta­ta. Kan­ta­ tos þo­di­nis teks­tas kom­po­zi­to­riaus su­mon­tuo­tas ið ávai­riø A. Ba­ra­naus­ko po­ezi­jos kû­ri­niø. F. Ba­jo­ras at­si­rin­ko, kaip jam bû­din­ga, ide­a­lis­ti­nio po­bû­ dþio min­tis. Ap­dai­nuo­ja­ma Anykð­èiø þe­mës gam­ta; apie þmo­gaus dva­sià kal­ba­ma tar­si liau­dies pa­tar­lë­mis: Kas su koþ­nu vë­ju plûs­ta, / Tas pa­klys­ta, klum­pa, þûs­ta. Di­dþio­ji teks­to da­lis – apie Die­và, Ðv. Dva­ sià ir per am­þius bu­vu­sià Lie­tu­và. Þo­dþiai pa­tei­kia­mi anykð­të­nø tar­me, taip, kaip ra­ðë A. Ba­ra­naus­kas: Die­va þodis ðir­din krin­ta, Trø­ðiai au­ga sëk­la ðvin­ta.

Svie­tus sëk­lø su­vy­ti­na, Mal­da sëk­lø at­gai­vi­na.

Anykð­èiø krað­tas – F. Ba­jo­ro ma­mos gim­ti­në. Vi­so­je Lie­tu­vo­je

þi­no­tas se­se­rø Kai­ry­èiø vo­ka­li­nis an­sam­blis, á ku­rá bu­vo su­si­bû­ru­sios kom­po­zi­to­riaus ma­ma bei te­tos, be kit­ko, dai­nuo­da­vo ir A. Ba­ra­naus­ko dai­nas. Tad mi­ni­ma­sis F. Ba­jo­ro kû­ri­nys – kom­po­zi­to­riui be ga­lo bran­giam þe­mës lo­pi­në­liui: Po ði­tuo sto­gu / Vie­ðët pa­to­gu: (...) Èia tik­ra ðir­dis / Par lû­pas gir­dis. Kom­po­zi­to­ riaus þo­di­niais pa­si­sa­ky­mais de­kla­ ruo­ja­ma mei­lë pa­pras­tiems þmo­ne­ liams ir per na­tas gir­di­ma. Èia ir pra­si­de­da, ma­no gal­va, pa­sto­gës lan­ge­liu­ko áspû­dis.

F. Ba­jo­ras tvir­ti­na sa­vo mu­zi­kà jau ke­le­tà pas­ta­rø­jø me­tø ad­re­suo­ jàs vi­siems þmo­nëms. Ta­èiau dël to jo mi­ni­ma­liai var­to­ja­mos mu­zi­kos kal­bos prie­mo­nës èia ne­bû­tø ið­sa­ mus at­sa­ky­mas á klau­si­mà, kaip ði idë­ja ákû­ni­ja­ma. Es­mi­niai da­ly­kai – la­biau vie­nap­la­nio màs­ty­mo pa­laips­nis ási­ga­lë­ji­mas bei in­to­na­ ci­nio þo­dy­no po­ky­èiai. Tai ypaè ið­ryð­kë­jo sen­ti­men­ta­lu­mo ku­pi­no­je kan­ta­to­je. At­pa­þás­ta­mos anks­tes­niø kû­ri­niø (ope­ros, ora­to­ri­jos, smui­ko so­na­tos, mi­ðiø gies­miø, dra­mos spek­tak­liø mu­zi­kos ir kt.) nuo­gir­ dos – pra­ei­ties vir­pe­sys? – lai­ke su­jung­tos su, pvz., mi­ni­ma­lis­tið­kai, pia­no ar mez­zo­for­te, kar­to­ja­mo­mis ma­þo­sio­mis se­kun­do­mis, ra­mio­mis dai­nin­go­mis ma­þo­sio­mis sep­ti­mo­ mis, – pas­ta­rà­sias su­dë­jus á akor­dà ne­re­tai su­si­da­ry­tø di­dy­sis no­na­kor­ das. Ta­èiau pro ðá grau­du­lá þiû­ri­ma á ið­ti­sà ðvel­nø ðvie­sø pa­sau­lá. Man kaþ­ko­dël at­ro­do – á ki­tà, po­mir­ti­ná.

Kas da­ro to­ká po­vei­ká? Par­ti­tû­ros siû­lo­mas más­lës ámi­ni­mas tik­riau­siai bû­tø – be jau mi­në­tø „prie­mo­niø“, dar ir har­mo­ni­nës trau­kos ma­þë­ji­ mas, ma­þo­ri­niø kvin­ta­kor­dø ir jø jun­gi­niø daþ­në­ji­mas ir pan. Tar­si fi­zi­ná bû­vá pa­nei­gu­si, ne­be to­kia kon­flik­tið­ka, ne­be to­kia pro­ble­miðka mu­zi­ka, su­de­rin­ta su dva­si­nio tu­ri­ nio teks­tu.

Kû­ri­nio prem­je­rà 2005 m. lie­pos 29 d. Anykð­èiuo­se Ðv. Kris­to­fo­ro or­kest­ras at­li­ko su „Ai­di­jos“ cho­ru (vad. Ro­mu­al­das Gra­þi­nis). Vil­niaus, die­nà prieð tai – Kau­no, kon­cer­ tuo­se da­ly­va­vo „Jau­nos mu­zi­kos“ cho­ras (vad. Vac­lo­vas Au­gus­ti­nas).

Abu ko­lek­ty­vai pui­kiai pa­ju­to kû­ri­ nio sti­liø ir dva­sià, ta­èiau „Ai­di­jos“ ko­lek­ty­vui, pa­si­þy­min­èiam jaut­riu ðil­tu vo­ka­lu, ga­lë­jo bû­ti leng­viau nei „Jau­nai mu­zi­kai“, ku­ri ápra­tu­si dai­nuo­ti pa­brëþ­ti­nai tech­nið­kai, vais­kiai. Or­kest­ras ir abu cho­rai dar kar­tà pa­si­ro­dë be­sà ávai­riø nau­jo­ við­kø gar­so ið­ga­vi­mo bû­dø spe­cia­ lis­tai.

Ri­ta NO­MI­CAI­TË

De­ni­so Ma­cu­je­vo gar­sø ak­ro­po­liai Lap­kri­èio 5 die­nà Mask­vos vir­tuo­ zas De­ni­sas Ma­cu­je­vas su LNSO, di­ri­guo­ja­mu Ro­ber­to Ðer­ve­ni­ko, jis at­li­ko Ri­char­do Straus­so Bur­les­kà d-moll ir Fe­renc­zo Lis­zto „Mir­ties ðo­ká“. Au­ga­lo­tas, ið­vaiz­dus jau­nuo­lis gar­ba­no­tais plau­kais kë­lë sim­pa­ti­jà bei pa­si­ti­kë­ji­mà ne ma­þiau nei kie­tas sa­væs, in­stru­men­to bei vi­sos au­di­to­ ri­jos val­dy­mas. „Kie­tas“ ar­ba „vë­sus“ (co­ol) – tai jam ypaè tin­ ka­ mas jau­ni­mo pa­mëg­tas „dþia­zið­kas“ api­ bû­di­ni­mas, kai pub­li­ka ko­ne fi­zið­kai ap­ðà­la, pa­veik­ta pri­tren­kian­èio mu­zi­ kan­to vir­tuo­zið­ku­mo. Ir tai – stip­rio­ji at­li­kë­jo sa­vy­bë. Kai kas jo ger­bë­jus më­gi­na ákai­tin­ti tei­gi­niu, esà jis spor­ tuo­ja, t. y. per­dëm më­gau­ja­si sa­vo tech­ni­në­mis ga­li­my­bë­mis. Ta­èiau bû­tø tie­siog ne­su­pran­ta­ma, jei fe­no­ me­na­lià tech­ni­kà tu­rin­tis pia­nis­tas á sa­vo pro­gra­mà ne­átrauk­tø ypaè su­dë­tin­gø kû­ri­niø, ne­ákan­da­mø dau­ ge­liui vir­tuo­zø, ir ne­pa­ro­dy­tø sa­vo ðios sri­ties pra­na­ðu­mo. To­kiu bû­du klau­sy­to­jams su­tei­kia­ma pro­ga ið­girs­ti re­tai skam­bi­na­mø kû­ri­niø ar­ba jø pa­ra­fra­ziø.

Su pa­sau­ly­je ási­tvir­ti­nu­sia ru­sið­ kà­ja pia­niz­mo mo­kyk­la, ku­ri ke­le­tà de­ðimt­me­èiø bu­vo vir­tu­si so­vie­ti­ne, ge­rai su­si­pa­þi­nu­sià Lie­tu­vos pub­li­kà ðis kon­cer­tas grà­þi­no á pa­þás­ta­mà at­mo­sfe­rà. Kiek­vie­nas for­te­pi­jo­no kla­vi­ðus spau­dan­tis vi­du­ri­nës ar vy­res­nës kar­tos pro­fe­sio­na­lus at­li­ kë­jas tu­rë­jo pa­si­jus­ti „kaip na­mie“! Ðit R. Straus­ so Bur­ les­ ka ið kar­ to at­sklei­dë ryð­kiau­sias ðios mo­kyk­los ypa­ty­bes: pa­to­gø, la­bai su­ba­lan­ suo­tà skam­bi­ni­mà mak­si­ma­liai pa­nau­do­jant lais­vo plað­ta­kø, ran­kø ir vi­so tor­so svo­rio ga­li­my­bes, ge­le­ þi­næ akor­di­næ ok­ta­vi­næ im­tá (rus.

– schvat­ka), aið­kiai eks­po­nuo­ja­mà dau­gias­luoks­nið­ku­mà, san­tû­rø, net rûs­to­kà ly­riz­mà, þai­þa­ruo­jan­tá skam­bø gar­sà. D. Ma­cu­je­vas sa­vo ar­tis­ti­ne ar­chi­tek­to pri­gim­ti­mi kiek pri­me­na le­gen­di­ná Svia­tos­la­và Rich­ te­rá. Mo­nu­men­ta­lus màs­ty­mas kar­tu su ne­pri­ekaið­tin­gu iki smul­kiau­siø de­ta­liø ap­gal­vo­to mu­zi­ki­nio pla­no ákû­ni­ji­mu da­ro stip­rø áspû­dá, ypaè þi­nant, ko­kio ne­ei­li­nio fi­zi­nio pa­si­ren­ gi­mo ið pa­þiû­ros leng­vas skam­bi­ni­ mas rei­ka­lau­ja. D. Ma­cu­je­vo gar­sø ak­ro­po­liuo­se nie­ko në­ra per daug, jie kla­sið­kai pro­por­cin­gi, grakð­tûs ir tvir­ti. F. Lis­zto „Mir­ties ðo­kis“, tu­ri­niu ne toks ádo­mus, ta­èiau ið­orið­kai dar efek­tin­ges­nis kû­ri­nys, lei­do iki ga­lo pa­si­reikð­ti stip­ria­jai ru­sø pia­nis­to sa­vy­bei – tiek fi­zi­nei ið­tver­mei, tiek

at­li­kë­jo in­di­vi­du­a­ly­bei. Vi­sið­kai „ap­ði­ lu­sios“ pia­nis­to ran­kos kla­via­tû­rà min­kë it ðil­tà teð­là, sun­kiau­si ðuo­liai, pre­ci­zið­kai de­ri­na­mi su smul­kia tech­ ni­ka, bu­vo vi­sið­kai ðva­rûs. Ga­lë­jai èiuop­te ap­èiuop­ti es­mi­ná D. Ma­cu­ je­vo tech­ni­ciz­mo prin­ci­pà – gro­ji­mà kla­via­tû­ros „dug­nu“, ne tik pa­èiam vir­tuo­zui, bet ir klau­sy­to­jui tei­kian­tá ko­ne fi­zi­ná pa­si­ten­ki­ni­mà. Tai ypa­tin­ gas gir­dë­ji­mas, nes gar­sas ágau­na sod­rø, gau­dþian­tá at­spal­vá. Lë­to­sio­se da­ly­se di­de­lë vi­di­në pia­nis­to ra­my­bë kû­rë la­bai ma­lo­nià, pa­brëþ­ti­nai lais­và at­mo­sfe­rà, ta­èiau ne­pa­lei­do klau­sy­to­jø dë­me­sio, ku­rá kaus­ty­te kaus­të kiek­vie­na na­te­lë. Ka­den­ci­nis re­ziu­më tar­si su­su­ma­vo at­li­ki­mo kon­cep­ci­jà – ákû­ni­jo ap­gal­vo­tà, ryþ­tin­gà ëji­mà á tiks­là bei ið­sklei­dë su­kaup­tai „ka­rin­gà“ stra­te­gi­jà. Nuo­ sek­liai au­gi­na­mas kû­ri­nys bai­gë­si ne­ti­kë­tai: sun­kio­ji þë­rin­èiø pa­sa­þø ar­ti­le­ri­ja nu­trû­ko li­kus ke­le­tui tak­tø.

Ið­gir­dæs mo­bi­lio­jo te­le­fo­no „akom­ pa­ni­men­tà“, at­li­kë­jas tuè­tuo­jau at­si­ sto­jo ir R. Ðer­ve­ni­kui mos­tu pa­ro­dë, jog me­tas baig­ti. Ta­èiau þa­vin­ga ðyp­ se­na ir kuk­lus nu­si­len­ki­mas sa­ky­te sa­kë, jog ðiuo me­tu JAV gy­ve­nan­tis, o ið­va­ka­rë­se vie­nà gar­bin­giau­siø Ru­si­jos vals­ty­bi­niø ap­do­va­no­ji­mø pri­ëmæs ta­len­tin­ga­sis sce­nos ma­gas þi­no sa­vo at­lie­ka­mo me­no tik­rà­jà ver­tæ ir lais­vo pa­si­rin­ki­mo sko­ná.

Bi­sui D. Ma­cu­je­vas at­li­ko „þvë­ rið­kà“ G. Bi­zet ope­ros „Kar­men“ for­ te­pi­jo­ni­nës aran­þuo­tës frag­men­tà (skam­bë­jo „Chan­son Bo­he­me“ ið ant­ro­jo veiks­mo te­ma), taip pat liu­di­ jan­èià po­më­gá de­monst­ruo­ti vy­rið­kà pra­dà. San­tû­raus hu­mo­ro ne­sto­ ko­jan­tis pia­nis­tas ga­le su­skë­lë ar­ti­ ku­lia­ci­ná-rit­mi­ná pokð­tà ir pel­në dar di­des­nes klau­sy­to­jø sim­pa­ti­jas. Jie su­kë­lë di­dþiu­les ova­ci­jas ir ið­pra­ðë an­trà bi­sà, ne­trum­pà bei vi­sais po­þiû­riais su­dë­tin­gà dþia­zi­næ im­pro­ vi­za­ci­jà (te­mø po­pu­ri), ku­ria pia­nis­ tas at­sklei­dë dar vie­nà sa­vo ta­len­to ypa­ty­bæ. At­lie­kant Bur­les­kà or­kest­rui ne vi­sa­da pa­vyk­da­vo su­tap­ti su aukð­ tyn ky­lan­èiø for­te­pi­jo­ni­niø ar­peg­gio pa­bai­go­mis, ta­èiau „Mir­ties ðo­ká“ jis akom­pa­na­vo pa­si­gë­rë­ti­nai ide­a­liai, nors va­ria­ci­jø met­ro­rit­mi­nis pie­ði­nys yra su­dë­tin­ges­nis. Ant­ro­jo­je kon­ cer­to da­ly­je LNSO at­li­ko Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo „Sim­fo­ni­nius ðo­kius“, op. 45. Tra­gið­ka­sis pas­ku­ti­nis ru­sø kom­po­zi­to­riaus vei­ka­las bu­vo pui­ki pro­ga R. Ðer­ve­ni­kui pa­nau­do­ti sa­vo ne­pa­pras­tà mu­zi­ki­nës in­tui­ci­jos ta­len­tà, or­kest­ro ával­dà ir dra­ma­ti­næ áþval­gà.

Dai­va TA­MO­ÐAI­TY­TË

Muzikos barai /11

Didþioji salë Kon­gre­sø rû­mø trip­ti­kas

Kon­gre­sø rû­mø ru­dens se­zo­no kon­cer­tø pro­gra­mà no­rë­tø­si api­ bû­din­ti tar­si ma­ni­fes­tà, ne­ti­kë­tai at­sklei­dþian­tá vis pla­tes­nes LVSO ga­li­my­bes, aki­vaiz­dþiai ið­plës­tas epo­ chø ri­bas. Vieð­pa­tau­jan­tá tra­di­ci­ná LVSO re­per­tu­a­rà (XIX a. ant­ro­sios pu­sës sim­fo­ni­niai opu­sai), api­pin­tà ke­liø se­zo­nø leit­mo­ty­vu (G. Mah­le­ rio kû­ry­bos cik­lo ren­gi­niai), vie­no­je re­per­tu­a­ri­niø svars­tyk­liø pu­së­je at­sve­ ria re­to­kai LVSO grie­þia­ma ba­ro­ko ir kla­si­ciz­mo opu­sø pro­gra­ma. Ki­to­je – daþ­nes­ni, pa­ly­gin­ti su anks­tes­ niais se­zo­nais, ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos va­ka­rai. Dar rug­së­jo pra­dþio­je á ðio or­kest­ro re­per­tu­a­rà, pri­ëmus V. Ba­ce­ vi­èiaus fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riø ið­ðû­ká, ási­ver­þë XX a. lie­tu­viø mo­der­nis­to ir jo am­þi­nin­kø kû­ry­ba. Ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos „stal­èiø“ pa­pil­do ir „Gai­dos“ fes­ti­va­liui pa­reng­ti ðiuo­lai­ki­niai opu­ sai bei V. Lau­ru­ðo kû­ry­ba, S. Pro­kof­ je­vo kû­ri­niai (pas­ta­ruo­sius vis dël­to pa­va­din­èiau jau kla­si­ka ta­pu­sia XX a. mu­zi­ka). To­kia re­per­tu­a­ro ávai­ro­vë pa­þen­kli­no tri­jø sim­fo­ni­nës mu­zi­kos kon­cer­tø spa­lio më­ne­sá (penk­ta­sis vi­sø G. Mah­le­rio opu­sø cik­lo kon­ cer­tas spa­lio 1-àjà, mu­zi­ki­niais at­ra­di­ mais pa­va­din­tas va­ka­ras spa­lio 7-àjà bei lie­tu­viø mu­zi­kø Vil­hel­mo Èe­pins­ kio ir Mar­ty­no Stað­kaus su­si­ti­ki­mas spa­lio 21-àjà) pro­gra­mas.

Ma­le­rið­ka uver­tiû­ra

Penk­to­jo­je cik­lo pro­gra­mo­je LVSO ir ma­est­ro G. Rin­ke­vi­èius, va­ka­ro vieð­nia pa­kvie­tæ Lio­rà Grod­ni­kai­tæ, at­li­ko dai­nø cik­là „Ste­buk­lin­gas ber­ niu­ko ra­gas“ bei Penk­tà­jà sim­fo­ni­jà.

Lais­va ei­lës tvar­ka dai­nuo­ja­mà cik­là ðá­va­kar mu­zi­kai su­dës­të ta­ry­tum bui­ti­në­mis Mah­le­rio dai­nø nuo­tai­ ko­mis slo­pin­da­mi kas­kart dai­nø teks­te ryð­kë­jan­èius mir­ties vaiz­di­nius, pas­ku­ti­në­se dai­no­se pa­sie­ku­sius tra­gið­kà kul­mi­na­ci­jà. Vo­ka­li­næ li­ni­jà nu­brë­þu­si L. Grod­ni­kai­të ðá au­gi­mà pra­tur­ti­no sa­vo ak­so­mi­nio temb­ro me­co­sop­ra­nu, ku­ria­me skep­ti­kai nors ir áþvelg­tø ne­pa­kan­ka­mà bal­so stip­ru­mà (daþ­nai vo­ka­lo par­ti­ja lyg „slë­pë­si“ po or­kest­ro skam­be­siu), já kom­pen­sa­vo ne­pa­pras­tai jaut­rus dai­ni­nin­kës nuo­ðir­du­mas ar ne­su­vai­ din­tas su­si­lie­ji­mas, su­si­ta­pa­ti­ni­mas su me­no kû­ri­niu, ko­mer­cia­li­zuo­to­je ðian­die­ni­në­je me­no po­zi­ci­jo­je at­ro­ dan­tis tar­si gry­nuo­lis. Tai, ma­nau, ir le­mia, jog L. Grod­ni­kai­tës in­ter­pre­ta­ ci­jos kas­kart lyg nau­jai ið­girs­ta­mos.

Lyg nau­ jai klau­ siau­ si ir iki smul­ kme­nø pa­þás­ta­mos Mah­le­rio Penk­to­

Muzikos barai /12

sios sim­fo­ni­jos pir­mø­jø dvie­jø da­liø – jo­se ma­est­ro G. Rin­ke­vi­èius ir LVSO, at­ro­dy­tø, „ið­grie­þë“ pa­ties Mah­le­rio gy­ve­ni­mà. Nors sim­fo­ni­jos pra­dþià pa­þen­kli­næs vien­ti­su­mas ta­ry­tum su­by­rë­jo á kom­po­zi­to­riaus min­èiø kra­ti­ná Sker­co mu­zi­ki­niø epi­zo­dø ávai­ ro­vë­je, o Ada­giet­to ðvel­nu­mas ir sim­ fo­ni­jos fi­na­las ne­su­grà­þi­no kû­ri­nio pra­dþio­je pa­siek­to pa­si­ten­ki­ni­mo, vis dël­to ðá spa­lio më­ne­sio va­ka­rà Kon­gre­sø rû­muo­se pa­va­din­èiau ne­ei­li­niu lie­tu­viø mu­zi­kø pri­si­lie­ti­mu prie Mah­le­rio kû­ry­bos.

Kla­si­ciz­mas: leng­vu­mo paieðkos ir iðraiðkos

Ne­ei­li­nis va­ka­ras Kon­gre­sø rû­muo­se, skam­biai pa­va­din­tas „At­ra­ di­mai ir ðe­dev­rai“, ávy­ko spa­lio 7-àjà.

Ne­ei­li­nis tuo, jog gre­ta ðe­dev­ro vio­lon­èe­lei á kon­cer­to pro­gra­mà átrauk­tas ma­þai þi­no­mas opu­sas ðiam in­stru­men­tui, jog já pa­grie­þë to­kiø mu­zi­ki­niø su­gre­ti­ni­mø idë­jos au­to­ rius Ru­si­jos vio­lon­èe­li­nin­kas Alek­san­ dras Ru­di­nas. Ne­ei­li­nis ir tuo, jog mi­në­tas ma­þai þi­no­mas kû­ri­nys kiek ne­ti­kë­tai gráþ­te­lë­jo LVSO á taip re­tai or­kest­ro at­lie­ka­mà kla­si­ciz­mo re­per­ tu­a­rà – tai 1792 m. su­kur­tas gar­saus sa­vo me­to vir­tuo­zo An­to­no Kraf­to, ku­rio ge­bë­ji­mai ákvë­pë Ha­yd­nà pa­ra­ ðy­ti ðiam at­li­kë­jui net pen­kis kon­cer­ tus (taip pat ir Be­et­ho­ve­nà – Tri­gu­bo kon­cer­to prem­je­ro­je vio­lon­èe­lës par­ ti­jà grie­þë Kraf­tas), ku­rio var­das sie­ja­ mas su vio­lon­èe­lës „pa­ki­li­mu“ ið ele­ men­ta­rios bo­so funk­ci­jos iki so­li­nio, ne ma­þiau pa­slan­kaus uþ smui­kà in­stru­men­to, Kon­cer­tas vio­lon­èe­lei ir or­kest­rui C-dur. Ði kom­po­zi­ci­ja, kaip ir va­ka­rui pa­rink­tas pir­ma­sis ro­man­ti­ nis vio­lon­èe­lës kon­cer­tas – R. Schu­ man­no opu­sas – pir­miau­sia at­sklei­dë A. Ru­di­no grie­þi­mui bû­din­gà ne in­ter­pre­ta­ci­nio uni­ka­lu­mo sie­ká, bet sti­lis­tið­kai per­màs­ty­to ir ne­pa­pras­tai sko­nin­go mu­zi­kos at­li­ki­mo pa­ieð­ kas. Kon­cer­tà di­ri­ga­vu­sio Chris­tia­no Si­mo­nis ið Aust­ri­jos in­ter­pre­ta­ci­ja, tau­piais ba­tu­tos mos­tais liu­di­ju­si po­lin­ká á kla­si­cis­ti­ná pa­pras­tu­mà, tuo pa­èiu brai­þu pa­þen­kli­no ir skaid­rios R. Schu­man­no or­kest­ruo­tës per­tei­ ki­mà, ir ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je pa­di­ri­guo­tà ro­man­ti­næ A. Bruc­kne­ rio par­ti­tû­rà.

Prie­ðin­gai nei va­ka­ro so­lis­tui ir di­ri­gen­tui, LVSO mu­zi­kams kla­si­cis­ ti­nio sti­liaus ið­gry­ni­ni­mas te­be­lie­ka pa­slap­tis ir to­ta­lios pre­ci­zi­kos sie­kia­ my­bë – kaip ið­gau­ti or­kest­ro skam­ be­sio leng­vu­mà (ku­riam pa­siek­ti ne­pa­kan­ka vien su­ma­þin­ti su­dë­tá) ar pre­ci­zið­kai ir sub­ti­liai ið­gro­ti smul­kius

pa­sa­þus, at­si­sa­ky­ti tam lai­ko­tar­piui sve­ti­mø di­na­mi­niø „pûs­liø“ ar pla­èiø ro­man­ti­niø mos­tø, ar pa­pras­èiau­siai ne­pa­ste­bi­mai vers­ti pus­la­pius (ðiam triukð­mui kom­po­zi­to­rius juk ne­su­ tei­kë par­ti­jos). Vis dël­to dar vie­nu va­ka­ro at­ra­di­mu pa­va­din­èiau LVSO at­si­græ­þi­mà á Ha­yd­no ar Mo­zar­to epo­chos re­per­tu­a­rà, nes pas­ta­ro­jo ával­dy­mas pel­ny­tai sie­ja­mas su aukð­ èiau­sio meist­rið­ku­mo ly­giu.

Fi­na­las su Pro­kof­je­vu

Pir­mo­ji spa­lio 21-osios kon­cer­to da­lis bu­vo skir­ta S. Pro­kof­je­vo mu­zi­kai – M. Stað­kaus di­ri­guo­ja­mas LVSO pa­grie­þë ant­rà­jà „Ro­meo ir Dþul­je­tos“ siu­i­tà, ne­pa­pras­tai ryð­kiai ir kon­den­suo­tai at­ku­rian­èià es­mi­nius ba­le­to po­të­pius. Or­kest­ras ðio­je siu­ i­to­je, ið te­at­ro „duo­bës“ per­kel­tas á sce­nà, ið su­de­da­mo­sios ba­le­to da­lies tam­pa vie­nin­te­liu ir pa­grin­di­niu vei­ kë­ju. Vis dël­to M. Stað­kaus in­ter­pre­ ta­ci­jo­je ne­re­tai pra­si­verþ­da­vo ba­le­to or­kest­ro spe­ci­fi­ka, ku­rio­je lauk­ta vi­zu­a­laus pa­pil­do mu­zi­ki­niam pa­sa­ ko­ji­mui. Vi­sið­kai ki­taip nu­skam­bë­jo V. Èe­pins­kio pa­grieþ­tas S. Pro­kof­ je­vo Pir­ma­sis smui­ko kon­cer­tas. Jam skam­bant dar kar­tà pa­tvir­tin­èiau, jog ðio me­ni­nin­ko smui­ko uni­ka­laus temb­ro ne­ga­li su nie­kuo su­pai­nio­ti – ete­ri­niu skam­be­siu nu­spal­vin­ta pir­mo­ji da­lis ar á svai­gi­nan­tá ly­riz­mà ne­rian­tys fi­na­lo gar­sai, ar­ba ne­tra­di­ cið­kai grei­ta kon­cer­to vi­du­ri­në da­lis, ága­vu­si vir­tuo­zið­ku­mo at­spal­vá smui­ki­ nin­ko tech­ni­kos dë­ka. Klau­sy­da­ma V. Èe­pins­kio grie­þi­mo màs­èiau apie tai, jog nors ir tu­ ri­ me nuo­ sta­ biø me­ni­nin­kø, bet pas mus so­li­nio re­èi­ ta­lio tra­di­ci­ja ne­pel­ny­tai ir ne­gai­les­ tin­gai tam­pa vis re­të­jan­èiu reið­ki­niu.

At­ra­di­mø at­spal­vis bu­vo sa­vi­tas ir ðiam kon­cer­tui, ku­rá uþ­bai­gë jau­ nuo­lio R. Straus­so su­kur­ta sim­fo­ni­në fan­ta­zi­ja „Ið Ita­li­jos“ – vie­nin­te­lis opu­ sas, ku­riam kom­po­zi­to­rius pa­ra­ðë pro­gra­mà. Ðis kû­ri­nys to­li gra­þu në­ra gre­ta di­dþiø­jø kom­po­zi­to­riaus opu­sø, jam sa­vi­tos stan­dar­ti­niø ro­man­ti­nës har­mo­ni­jos da­ri­niø se­kos, aka­de­mið­kai tvar­kin­gas ir lo­gið­kas mu­zi­ki­nës for­mos kon­stra­ vi­mas, vi­sa tai „ap­vel­kant“ jau­nat­ við­kai ið­di­din­to­mis ke­lio­nës áspû­dþiø nuo­tai­ko­mis kaip „san­ta­bar­ba­rið­kai“ aist­rin­gu su­si­þa­vë­ji­mu ita­lið­ko­sios „Fu­ni­ku­lia“ me­lo­di­jo­mis. Vis dël­to re­zul­ta­tà pa­va­din­èiau sëk­min­gu kom­po­zi­ci­niø stu­di­jø ban­dy­mu – klau­san­tis fan­ta­zi­jos aki­vaiz­du, jog jau dvi­de­ðimt­me­tis kom­po­zi­to­rius pui­kiai val­dë or­kest­ruo­tës ir sim­fo­ni­ nës par­ti­tû­ros plunks­nà.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Su­si­paþin­ki­te: „Kre­me­ra­ti­ni“ Ð. m. lap­kri­èio 11 d. Vil­niaus ar­se­na­le pir­mà kon­cer­tà su­ren­gë á ka­me­ri­ná an­sam­blá su­si­bû­ru­siø or­kest­re „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca“ grie­ þian­èiø lie­tu­viø gru­pe­lë. Tie­sa, per­ nai gruo­dþio pra­dþio­je to­je pa­èio­je sa­lë­je jau sklan­dë ði lie­tu­vai­èiø idë­ja – tuo­met kon­cer­tà „Kre­me­ra­tos so­lis­tai“ su­ren­gë að­tuo­ni lie­tu­vai­ èiai: smui­ki­nin­kai Dþe­ral­das Bid­va, Ma­ri­ja Ne­ma­ny­të, Mig­lë Se­ra­pi­nai­të ir Rû­ta Li­pi­nai­ty­të, al­ti­nin­kai Ûla Þeb­riû­nai­të ir Vi­das Ve­ke­ro­tas, vio­ lon­èe­li­nin­kë Gied­rë Dir­va­naus­kai­të bei kon­tra­bo­si­nin­kas Da­nie­lis Ru­bi­ nas. Tuo­me­ti­nis lie­tu­viø pro­jek­tas, ágy­ven­di­na­mas gre­ta „Kre­me­ra­tos“ veik­los, tar­si pra­tæ­sian­tis or­kest­re grie­þian­èiø lat­viø ar es­tø tra­di­ci­jà (es­tai su­kû­rë seks­te­tà „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca“, lat­viai jau be­ne ðe­ðe­rius me­tus taip pat mu­zi­kuo­ja kvar­te­te „Eu­fo­ni­ja“), ðá ru­de­ná su­si­for­ma­vo á sta­bi­lià an­sam­blio su­dë­tá – sty­gi­ niø kvar­te­tà-kvin­te­tà (pri­ma­ri­jus D. Bid­va, M. Ne­ma­ny­të, Û. Þeb­ riû­nai­të, G. Dir­va­naus­kai­të ir D. Ru­bi­nas). Ir, ga­li­ma sa­ky­ti, lie­tu­vai­ èius „pa­lai­mi­no“ pat­sai Gi­do­nas Kre­me­ris – pa­si­va­di­nus ma­þy­bi­niu sa­vo­jo ma­est­ro var­du „Kre­me­ra­ti­ni“, mu­zi­kams tar­si su­teik­tas aukð­èiau­sio meist­rið­ku­mo ga­ran­tas ar vi­zi­ti­në kor­te­lë, pa­sau­liui liu­di­jan­ti an­sam­ blio pro­fe­sio­na­lu­mà, bet kar­tu ir ne­pa­pras­tai ápa­rei­go­jan­ti pa­grás­ti ðio var­do ko­ky­bæ.

Ke­le­tà pa­si­ro­dy­mø jau su­ren­gæ JAV, Aust­ri­jos ir Lat­vi­jos sa­lë­se, Lie­ tu­vo­je „Kre­me­ra­ti­ni“ grie­þë te­mi­ná kon­cer­tà „Bel­la Ita­lia“ („Gra­þio­ji Ita­ li­ja“), ku­rá ne­tru­kus ið­girs Pa­ry­þiaus pub­li­ka. Ret­ros­pek­ty­við­kai re­per­ tu­a­re de­rin­da­mi ávai­riø epo­chø ita­lø mu­zi­kos pa­vyz­dþius, va­ka­rà mu­zi­kai pra­dë­jo ita­lið­ko­jo kla­si­ciz­mo at­sto­vo, sa­vo lai­ku grie­þu­sio kar­tu su Lui­gi Boc­che­ri­ni, G. Cam­bi­ni 35-uo­ju kvin­te­tu (jø ávai­rioms in­stru­ men­tø su­dë­tims per sa­vo gy­ve­ni­mà kom­po­zi­to­rius pa­ra­ðë apie ðim­tà).

Nuo pir­mø­jø gar­sø bu­vo gir­dë­ti ne­gin­èi­ja­mai to­bu­las „Kre­me­ra­ti­ni“ an­sam­blis, ne­pa­pras­tai ið­ly­gin­tas par­ti­jø san­ty­kis, ta­ry­tum mak­si­ma­ liai su­pa­na­ðë­jæs at­li­kë­jø màs­ty­mas, ið­baig­ta kû­ri­nio kon­cep­ci­ja. Ta­èiau aki­vaiz­dþiai ðiems me­ni­nin­kams ar­ti­mes­në ro­man­ti­në mu­zi­ka, kà kon­cer­te pa­liu­di­jo G. Puc­ci­ni „Chri­ zan­te­mø“ in­ter­pre­ta­ci­ja ar ant­ro­jo­je da­ly­je kar­tu su an­sam­blio va­ka­ro sve­èiais Vi­du Ve­ke­ro­tu (al­tas) bei Min­dau­gu Baè­ku­mi (vio­lon­èe­lë)

at­lik­tas P. Èai­kov­skio opu­sas ita­lið­ka te­ma­ti­ka „Flo­ren­ci­jos su­ve­ny­ras“.

Puc­ci­ni pje­së, sa­ky­èiau, to­bu­las tuo­me­ti­nio aka­de­mi­nio „po­pso“ pa­vyz­dys – ne­pa­pras­tai þa­vi ir ne per daug sal­di, sklan­dþiai su­kom­po­ nuo­ta pje­së, ku­rios ne­pre­ten­zin­gà sti­liø ir leng­vo­jo þan­ro spe­ci­fi­kà taik­liai at­kû­rë „Kre­me­ra­ti­ni“. Vie­no­ mis ádo­miau­siø va­ka­ro im­pre­si­jø ta­po ðiuo­lai­ki­nio ita­lø mu­zi­kos at­so­to­vo Lu­cia­no Be­rio mi­nia­tiû­ros – du­e­tai dviem smui­kams. In­stru­ men­to sty­go­mis pra­bi­læ sub­ti­lûs Ma­ri­jos Ne­ma­ny­tës ir Dþe­ral­do Bid­vos po­kal­biai sklei­dë­si tar­si vi­zu­ a­lus ta­py­bið­ku­mas, in­di­vi­du­a­liais po­të­piais pa­þen­kli­næs kiek­vie­nà ið sep­ty­niø kom­po­zi­ci­jø nuo rit­mi­nio pra­do ið­aukð­ti­ni­mo du­e­te „Be­la“ ar iki ko­ne mis­tið­ko „Le­le“ gar­sø ir ðe­ðë­ liø þais­mo.

Ir vis dël­to klau­sy­da­mas „Kre­me­ra­ ti­ni“ net ne­dve­jo­da­mas pa­sa­ky­tum, jog èia grie­þia jau­ni mu­zi­kai. Gal­bût tai ben­dro skam­be­sio spe­ci­fi­ka, gal min­èiø tëk­mës en­tu­zias­tin­gas ver­þlu­mas, o gal to­ká áspû­dá lë­më re­per­tu­a­ro ávai­ro­vë? Ne­ti­kë­tai at­sa­ ky­mà ið­gir­dau klau­sy­da­ma­si pir­mà kon­cer­to da­lá uþ­bai­gu­sios H. Wol­fo „Ita­lið­kos se­re­na­dos“ ir Èai­kov­skio par­ti­tû­ros – kaþ­kà pa­na­ðaus á tai, kà yra pa­sa­kiu­si Lio­ra Grod­ni­kai­të: „Sten­giuo­si kiek­vie­nà spek­tak­lá dai­nuo­ti kaip pas­ku­ti­ná. Ki­to ga­li ne­bû­ti“. Taip pat ir „Kre­me­ra­ti­ni“ mu­zi­kuo­ja ta­ry­tum ati­duo­da­mi ab­so­liu­èiai vis­kà, në kiek sa­væs ne­tau­so­da­mi, su­si­ta­pa­tin­da­mi su mu­zi­ki­niais he­ro­jais, ri­zi­kin­gai ir kar­tu meist­rið­kai ma­nev­ruo­da­mi ties emo­ci­nës átam­pos ri­ba. Ar tai jau­ nat­við­ku­mo áro­dy­mas? Gal­bût. Bet tai vie­nas cha­rak­te­rin­giau­siø jau su­si­for­ma­vu­sio „Kre­me­ra­ti­ni“ por­ tre­to po­të­piø.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Ar­to No­ro ir Juo­ zo Do­mar­ko duo Spa­lio 8 die­nà Vil­niaus fil­har­ mo­ni­ja pa­kvie­të á so­li­dø kon­cer­tà, ku­ria­me vio­lon­èe­le grie­þë pa­sau­lio sce­nai ge­rai pa­þás­ta­mas Suo­mi­jos J. Si­be­liaus mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius, Na­an­ta­li mu­zi­kos fes­ti­ va­lio bei tarp­tau­ti­nio Pau­lo vio­lon­ èe­li­nin­kø kon­kur­so stei­gë­jas Ar­to No­ras. Pir­mo­jo­je kon­cer­to da­ly­je jis at­li­ko Krzys­zto­fo Pen­de­rec­kio Kon­cer­to al­tui ir or­kest­rui (1983) transk­rip­ci­jà vio­lon­èe­lei, ku­rá þe­mas vio­lon­èe­lës temb­ras da­rë dar niû­ res­ná, ant­ro­jo­je – P. Èai­kov­skio Va­ria­ ci­jas ro­ko­ko te­ma (1876). Emo­ci­niu

tu­ri­niu vi­sið­kai skir­tin­gus kû­ri­nius No­ras at­li­ko ne­pri­ekaið­tin­gai. Len­kø kom­po­zi­to­riaus kû­ri­nys pub­li­kos dë­me­sá nuo pir­mos iki pas­ku­ti­nës na­tos kaus­të kryp­tin­gu dra­ma­tur­gi­ nës min­ties plë­to­ji­mu bei tra­giz­mu, o Èai­kov­skis lei­do min­èiai at­si­pûs­ti ir dar sy­ká pa­si­gë­rë­ti „á krau­jà áau­gu­sio­ mis“ va­ria­ci­jo­mis (ypaè tiems, ku­rie dar se­nais lai­kais nuo ry­to iki va­ka­ro klau­së­si Vil­niaus fil­har­mo­ni­jo­je vy­ku­ sios P. Èai­kov­skio kon­kur­so vio­lon­ èe­li­nin­kø per­klau­sos, ku­rio­je pir­mà kar­tà ið­gir­do ta­len­tus ir bû­si­muo­sius lau­re­a­tus, dar vi­sið­kai jau­nus Alek­ san­drà Knia­ze­và ir Mi­chai­là Ru­di­nà). rui, 1966 m. ta­ me pa­ èia­ me P. No­ Èai­kov­skio kon­kur­se pel­niu­siam II pre­mi­jà, tur­bût „mi­li­jo­ni­nis“ kû­ri­nio at­li­ki­mas bu­vo pro­ga pri­si­min­ti jau­ nys­tæ, per at­stu­mà ste­bë­ti se­niai ával­dy­tà kû­ri­nio for­mà, pa­si­gë­rë­ti cen­tri­ne – mi­no­ri­ne – va­ria­ci­ja, ku­rià ðiau­rie­tis ma­est­ro at­li­ko itin jaut­riai ir jaus­min­gai. Vi­sais at­þvil­giais so­li­dø so­lis­tà pa­pil­dë taip pat so­li­dus sim­ fo­ni­nio or­kest­ro, di­ri­guo­ja­mo Juo­zo Do­mar­ko, mu­zi­ka­vi­mas. Ðiam or­kest­ rui bû­din­ga pa­ma­þu ási­bë­gë­ti ir á va­ka­ro pa­bai­gà nu­ste­bin­ti ver­þlu­mu bei emo­ci­niu uþ­si­de­gi­mu, ta­èiau kon­cer­to pra­dþio­je nu­skam­bë­jus pir­mie­siems P. Èai­kov­skio uver­tiû­ros fan­ta­zi­jos „Ro­meo ir Dþul­je­ta“ pu­èia­ mø­jø in­stru­men­tø gar­sams, ei­li­ná kar­tà no­rë­jo­si pa­lin­kë­ti pa­ga­liau su­si­de­rin­ti va­ri­nes dû­das. Kon­cer­to pa­bai­go­je at­lik­ta Ot­to­ri­no Res­pig­hi sim­fo­ni­në po­ema „Ro­mos pi­ni­ jos“ (1924) pa­siû­lë þa­vø þai­di­mà: at­spë­ti, kur yra gir­di­ma kom­po­zi­to­ riaus mo­ky­to­jø áta­ka. An­tai pir­mo­ji da­lis („Borg­he­se vi­los pi­ni­jos“) pri­mi­në ne tiek sau­lë­tà Ita­li­jà, kiek ru­sið­kà jo­mar­kà (duok­lë N. Rims­kiuiKor­sa­ko­vui?), ant­ro­jo­je („Pi­ni­jos prie ka­ta­kom­bø“) for­te­pi­jo­ni­niø kvar­tø slink­tys su­tei­kë ro­më­nið­kos jë­gos ir dva­sios, de­ja, trum­pam. Tre­èio­jo­je sim­fo­ni­jos da­ly­je („Ja­ni­ku­lu­mo pi­ni­ jos“) ðmës­te­lë­jo Ri­char­do Straus­so ðe­ðë­lis ir pa­si­gir­do Clau­de’o De­bus­sy akor­dai, bai­gæ­si tik­ru lakð­tin­ga­los èiul­be­siu. Ke­lias („Via Ap­pia pi­ni­jos“) nuo ka­ta­kom­bø lei­dþian­tis þe­myn á am­þi­no­jo mies­to ðir­dá, þval­gan­tis á re­tas pi­ni­jas ir ki­pa­ri­sus ne­pra­il­go: klau­sà ma­lo­ni­no klar­ne­to ir ar­fos gar­sø árë­min­tos VI–V–III–II laips­niø slink­tis, o ar­të­jan­tys le­gio­no þings­ niai pa­ga­liau ið­ni­ro kaip ka­me­ros „ið ar­ti pri­trauk­tas“ ba­ta­li­nis mu­zi­ki­nis pla­nas; kad­ras nu­trû­ko ne­ti­kë­tai, ir pa­si­gir­do aplo­dis­mentai. Pa­bai­ga ga­lë­tø pre­ten­duo­ti ir á Mau­ri­ce’o Ra­ve­lio tech­ni­nes gud­ry­bes.

Dai­va TA­MO­ÐAI­TY­TË

Vil­niaus ro­tu­ðë­je – gi­ta­ros mu­zi­ka Lap­kri­èio 8-àjà Vil­niaus ro­tu­ðë­je vy­kæs kon­cer­tas su­kvie­të pil­nà sa­læ þmo­niø, ku­rie ne­abe­jin­gi gi­ta­ros gar­sams. Ne­pa­pras­tai ðil­to­mis, ámag­ ne­ti­nan­èio ir kar­tu vi­sið­kà ra­my­bæ sklei­dþian­èio gi­ta­ros skam­be­sio spal­vo­mis kon­cer­te skam­bë­jo ávai­ri gi­ta­ros mu­zi­ka, ku­rià at­li­ko Ju­liaus Ku­raus­ko va­do­vau­ja­mas gi­ta­rø or­kest­ras „Cros­sro­ad“.

Lie­tu­vo­je gi­ta­ra þi­no­ma nuo XVI a., ji tuo­met bu­vo var­to­ja­ma di­di­kø rû­muo­se. XIX a. Vil­niu­je bu­vo mo­ko­ma skam­bin­ti gi­ta­ra, reng­ti ávai­rûs kon­cer­tai bei ren­gi­niai. Bai­gian­tis XX ðimt­me­èiui mû­sø ða­ly­je pra­si­dë­jo tik­ras kla­si­ki­nës gi­ta­ros bu­mas. Lie­tu­vo­je vyks­ta vis dau­giau gi­ta­ros mu­zi­kos kon­cer­tø, ávai­riø ren­gi­niø, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos lai­dø, ku­rias ren­gia gi­ta­ris­tai J. Rim­ke­vi­èius, S. Ði­lins­kas, A. Pau­liu­ke­vi­èius ir kt. Vie­nas þy­miau­siø gi­ta­ros me­no pro­pa­guo­to­jø Lie­tu­vo­je – Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos do­cen­tas Ju­lius Ku­raus­kas, su­ren­gæs Lie­tu­vo­je kla­si­ki­nës gi­ta­ros jau­nø­jø at­li­kë­jø fes­ti­va­liø, res­pub­li­ki­niø kla­si­ki­nës gi­ta­ros jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­sø bei ákû­ræs ke­le­tà kul­tû­ri­niø or­ga­ni­za­ci­jø (kla­si­ki­nës gi­ta­ros klu­bà „Mo­tus Rec­to“, res­pub­li­ki­næ kla­ si­ki­nës gi­ta­ros drau­gi­jà), ku­riø tiks­las – po­pu­lia­rin­ti ir rem­ti kla­si­ki­nës gi­ta­ros me­nà Lie­tu­vo­je. Prieð dve­jus me­tus J. Ku­raus­kas ákû­rë uni­ka­lø ko­lek­ty­và gi­ta­rø or­kest­rà „Cros­sro­ad“, ku­rá su­da­ro net 24 gi­ta­ris­tai – Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos stu­den­tai, B. Dva­rio­no mu­zi­ kos mo­kyk­los bei J. Ku­raus­ko gi­ta­ros mo­kyk­los mo­ki­niai.

Gi­ta­ros mu­zi­kos kon­cer­te Vil­niaus ro­tu­ðë­je, ku­rá ko­men­ta­vo mu­zi­ ko­lo­gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis, or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas J. Ku­raus­ko, at­li­ko ávai­riø epo­chø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius, ku­riuos J. Ku­raus­kas pri­tai­kë gi­ta­rø or­kest­rui. Kon­cer­te taip pat skam­bë­jo lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus Jo­no Ta­mu­lio­nio prem­je­ra „Gi­ta­rø ðven­të“.

Kon­cer­to pra­dþio­je gi­ta­rø or­kest­ras kiek ne­drà­siai at­li­ko ame­ri­kie­ èiø kom­po­zi­to­riaus, pra­mo­gi­nës mu­zi­kos kû­rë­jo, miu­zik­lø au­to­riaus Je­ro­me Ker­no kû­ri­ná „Mis­si­si­pi“. Ta­èiau su­skam­bus ame­ri­kie­èiø kom­ po­zi­to­riaus mi­ni­ma­lis­to, sa­vo kû­ry­bo­je plë­to­ju­sio „re­pe­ti­ty­vi­næ“ tech­ ni­kà, Phi­li­po Glas­so me­lo­din­gai kom­po­zi­ci­jai „Wi­chi­ta vor­tex sut­ra“, ási­ti­ki­nau, kad tem­pe­ra­men­tin­gie­ji ir karð­tie­ji gi­ta­ris­tø bruo­þai bu­vo uþ­slëp­ti, ku­rie pa­ma­þu at­si­sklei­dë, ir or­kest­ro uþ­si­de­gi­mas tryð­ko upe­liais. Ðvie­sios, þva­lios me­lo­di­jos, ver­þlus rit­mas su­þë­rë­jo A. Vi­val­di Kon­cer­te D-dur, pri­ta­ria­mas gi­ta­rø or­kest­ro so­lo par­ti­jà at­li­ko tarp­ tau­ti­niø gi­ta­rø kon­kur­sø lau­re­a­tas Sau­lius Lip­èius. Or­kest­ras þa­vë­jo pub­li­kà su­si­klau­sy­mu ir an­sam­blið­ku­mu, ðtri­chø vie­no­ve, ko­ky­bið­ku skam­be­siu, leng­vai pa­klûs­tan­èiu ávai­riems nuo­tai­kø po­ky­èiams bei jø niu­an­sams. Klau­siau­si ir gë­rë­jau­si kiek­vie­na su­dva­sin­ta gai­da, mi­ni­ ma­liu for­ðla­gu, pa­vyz­din­gu gar­so nu­til­dy­mu fra­ziø pa­bai­go­je. Ir nors X. Mont­sal­vat­ge’s kû­ri­nio „Pun­to de ha­ba­ne­ra“, ku­rio vo­ka­lo par­ti­jà at­li­ko vo­ka­lis­të Re­gi­na Bag­do­na­vi­èiû­të, me­lo­di­ja tru­pu­ti su­sky­do, ta­èiau uþ­bu­rian­èio­je J. Ta­mu­lio­nio „Gi­ta­rø ðven­të­je“ at­li­kë­jai pa­ju­to sa­vo jë­gà ir gro­jo itin ryþ­tin­gai. Lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus J. Ta­mu­lio­nio var­das jau dau­ge­lá me­tø sie­ja­mas su gi­ta­ra. Kart­kar­të­mis pa­ra­ðy­da­ mas kû­ri­niø ir ki­tiems in­stru­men­tams, ta­èiau itin pro­duk­ty­viai pa­pil­dy­ da­mas gi­ta­ros re­per­tu­a­rà – 11 pre­liu­dø, So­na­ta dviem gi­ta­roms, cik­ las „Gi­ta­ros pa­gar­bi­ni­mas“, Kon­cer­tas gi­ta­rai ir sim­fo­ni­niam or­kest­rui bei pas­ku­ti­nis kû­ri­nys, su­kur­tas gi­ta­rai, „Per­pe­tuum mo­bi­le“ trims gi­ta­ roms, – J. Ta­mu­lio­nis ðio­je kû­ry­bos ni­ðo­je yra ið­si­ko­vo­jæs ko­ne mo­no­ po­lis­to tei­ses. Kon­cer­te skam­bë­jæs pen­kiø da­liø os­ti­na­ti­niu rit­mu mi­ni­ma­liz­mo prin­ci­pais 2003 m. pa­ra­ðy­tas kû­ri­nys „Gi­ta­ros ðven­të“ su­þa­vë­jo klau­sy­to­jus nuo­tai­kø ir spal­vø kai­ta, cha­rak­te­rin­gu rit­mu, spal­vin­ga, ry­tie­tið­ko at­spal­vio tu­rin­èia har­mo­ni­ja bei me­lo­di­ka.

Kon­cer­to pa­bai­go­je gi­ta­rø or­kest­ras pa­le­pi­no pub­li­kà skam­biu, me­lo­din­gu Jur­gio Rim­ke­vi­èiaus kû­ri­niu „Dë­dës To­mo tro­be­lë“.

Kon­cer­te or­kest­ras gro­jo be mik­ro­fo­nø, tik­ru gi­ta­rà ir gi­ta­ris­tà rep­ re­zen­tuo­jan­èiu gar­su. Tai lei­do ási­ti­kin­ti, koks nuo­sta­bus, nors ir ka­me­ ri­nis, tas mu­zi­kos in­stru­men­tas, va­di­na­mas gi­ta­ra...

As­ta LIN­KE­VI­ÈIÛ­TË

Muzikos barai /13

Didþioji salë For­te­pi­jo­ni­nis trio „Kas­ka­dos“: „Be­et­ho­ve­nà tie­ siog ási­my­lë­jo­ me...“ Ðá pa­va­sa­rá Lie­tu­vos mu­zi­kos in­for­ma­ci­jos ir lei­dy­bos cen­tras pra­ dë­jo CD se­ri­jà „Lie­tu­viø kla­si­kai“. Pir­ ma­sis kom­pak­èiu­kas pri­sta­to Vla­do Ja­ku­bë­no ka­me­ri­næ mu­zi­kà. Me­lo­ di­jà-le­gen­dà, Se­re­na­dà-rap­so­di­jà ára­ðë for­te­pi­jo­ni­nis trio „Kas­ka­dos“: Rus­në Ma­tai­ty­të (smui­kas), Ed­mun­ das Ku­li­kaus­kas (vio­lon­èe­lë), Al­bi­na Ðikð­niû­të (for­te­pi­jo­nas. Tie­sa, ðia­me CD trio mu­zi­kan­tai tu­rë­jo gro­ti du­e­tais). Spe­cia­liai tà pa­brë­þiu net kiek nu­kryp­da­ma nuo ðio straips­ nio te­mos, nes sti­lis­ti­niu at­þvil­giu ne­leng­vi Ja­ku­bë­no kû­ri­niai „Kas­ ka­dø“ ára­ðy­ti pa­si­gë­rë­ti­nai. Pa­nau­ do­jus an­sam­bliui ap­skri­tai bû­din­gà tra­pø rû­pes­tin­gà ka­me­rið­ku­mà grakð­èiai at­skleis­ti Ja­ku­bë­no po­li­fo­ ni­jos slë­pi­niai, ið­ryð­kin­tas kom­po­zi­ to­riaus mo­da­li­nis màs­ty­mas.

Pa­pra­ðy­ta pri­si­min­ti ki­tus „Kas­ka­ doms“ svar­bius pra­ei­to kon­cer­tø se­zo­no ávy­kius, Rus­në Ma­tai­ty­të pa­mi­në­jo COMA kvie­ti­mu 2004 m. lap­kri­tá vy­ku­sias gast­ro­les Pie­tø Ðve­ di­jo­je (kon­cer­tø pro­gra­mas su­da­rë ðve­dø ir lie­tu­viø opu­sai), pa­si­ro­ dy­mà Klai­pë­dos kon­cer­tø sa­lës ati­ da­ry­mo pro­ga. „Kris­tu­po fes­ti­va­ly­je – mû­sø am­bi­cin­giau­sias pro­jek­tas „Sta­sys Eid­ri­ge­vi­èius ir lie­tu­við­kos mu­zi­kos Kas­ka­dos“: Eid­ri­ge­vi­èiaus ta­py­ba, skam­bant O. Nar­bu­tai­tës, B. Ku­ta­vi­èiaus, F. Ba­jo­ro, A. Mar­ti­ nai­èio ir V. Bar­tu­lio mu­zi­kai. Tu­riu nu­fil­muo­tà kon­cer­tà, tai tik­rai la­bai pa­vy­kæs ban­dy­mas vi­zu­a­li­zuo­ti mu­zi­kà“, – dþiû­ga­vo smui­ki­nin­kë. Ðio se­zo­no pir­muo­ju kon­cer­tu „Kas­ka­dos“ bai­gë L. van Be­et­ho­ ve­no for­te­pi­jo­ni­niø trio cik­là. Kaip pa­sa­ko­jo R. Ma­tai­ty­të, tai bu­vo pir­mo­ji jø an­sam­blio te­mi­niø kon­ cer­tø gru­pë. Per me­tus pa­gro­ti vi­si 14 for­te­pi­jo­ni­niai trio, jie bu­vo ið­dë­lio­ti pen­kiuo­se cik­lo kon­cer­ tuo­se. Be to, Fil­har­mo­ni­jos dë­ka ði mu­zi­ka skam­bë­jo dar ir Klai­pë­do­je, Jur­bar­ke, Kë­dai­niuo­se, Kau­ne. „Ko­dël Be­et­ho­ve­nas? Iki tol gro­ da­vo­me mið­rias pro­gra­mas, nes no­rë­jo­me kuo pla­èiau su­si­pa­þin­ti su trio re­per­tu­a­ru; bet at­ëjo lai­kas, ir ki­lo po­rei­kis ási­gi­lin­ti á ge­nia­lio­jo kla­si­ko kû­ry­bà. Be to, tarp jo for­ te­pi­jo­ni­niø trio be­veik në­ra sil­pnø kû­ri­niø, o tai re­ta ið­im­tis net kla­ si­kø pa­li­ki­me! Po­ra trio yra vie­nos da­lies. Jie tik­rai la­biau epi­zo­dið­ki,

Muzikos barai /14

o vi­sa ki­ta – rim­ta, gi­li ir la­bai dau­ gias­luoks­në mu­zi­ka, ku­ria tik­rai ga­li­ma uþ­pil­dy­ti vi­sà kon­cer­tà.

Në­ra la­bai pa­pras­ta gro­ti vie­no kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bà – tu­ri bû­ti at­sar­gus, kad ne­nu­ma­rin­tum klau­ sy­to­jø!“ – sa­kë pa­ðne­ko­vë.

At­li­kë­jai pa­þy­mi, kad ðis cik­las jiems ne­pa­pras­tai daug da­væs, nes an­sam­blið­ku­mo sub­ti­ly­bës, anot jø, ge­riau­siai glu­di­na­mos at­lie­kant bû­tent kla­si­kà, o ir uþ at­vi­rø emo­ ci­jø esà èia nepa­si­slëp­si – vis­kas la­bai sub­ti­lu ir skaid­ru. Kiek­vie­nas net ir ma­þiau­sias ne­su­ta­pi­mas – kaip ant del­no. To­dël da­bar, po tie­kos Be­et­ho­ve­no trio, „Kas­ka­dø“ na­riai sa­ko vie­nas ki­tà jau­èià ið ant­ akio virp­te­lë­ji­mo. „Net ir liûd­na, ir ne tik man, kad rei­kia su Be­et­ho­ ve­no mu­zi­ka skir­tis, – pri­si­pa­þi­no smui­ki­nin­kë.– Kuo dau­giau já gro­ji, tuo ar­ti­mes­nis tam­pa. Jo mu­zi­ko­je tiek nuo­sta­biau­sios ly­ri­kos, nos­tal­gi­ jos, hu­mo­ro, vai­kið­ko ið­dy­ka­vi­mo, kar­tais net ba­lan­sa­vi­mo ant rim­to­ sios mu­zi­kos ri­bos; ne­pra­len­kia­mo ryþ­tin­gu­mo, ug­nies, dra­mos. Tie­ siog vis­kas, ko rei­kia at­li­kë­jui, kad ga­lë­tø kur­ti átai­gø pa­veiks­là“.

Bai­gia­ma­sis cik­lo kon­cer­tas ávy­ko spa­lio 9-osios po­pie­tæ Vil­niaus tai­ ko­mo­sios dai­lës mu­zie­ju­je. Ðá­kart skam­bë­jo Trio Es-dur, op. 38; 14 va­ria­ci­jø Es-dur for­te­pi­jo­ni­niam trio, op. 44; Trio D-dur. Kû­ri­niai skir­tin­gi, tad an­sam­blio pa­jaus­ti in­ter­pre­ta­ci­jø at­spal­viai pa­pil­do­ mai þa­di­no klau­sy­to­jø ty­ri­në­ji­mo ug­ne­læ.

An­tai Trio op. 38 – pa­ties kom­ po­zi­to­riaus transk­ri­buo­tas 20-ojo opu­so Sep­te­tas, ne­trum­pø 6-iø da­liø. Bu­vo ádo­mu ste­bë­ti, ku­riuo bû­du at­li­kë­jai per­tei­kia ðios mu­zi­ kos sa­vo­tið­kai tar­pi­ná – tuo þa­viau – po­bû­dá; ja­me su­si­mai­ðæ pa­pras­ tes­në dar pa­ly­gin­ti jau­no kom­ po­zi­to­riaus kal­bë­se­na su rim­to­jo me­no am­bi­ci­jo­mis. Sam­pro­tau­jant te­orið­kai, tà at­skleis­ti ga­li­ma dviem bû­dais. Kla­si­ciz­mo sau­lë­tà nai­ vu­mà tik­riau­siai ið­ryð­kin­tø dis­kan­ti­ nis grie­þi­mo to­nas, su­de­rin­tas su for­te­pi­jo­no aðt­ria­briauniais ka­ro­liu­ kais. An­sam­blis pa­si­rin­ko ki­tà ke­lià, be­je, gal­bût dël pa­tal­pos akus­ti­niø sa­vy­biø, le­mian­èiø di­des­ná gar­sø su­si­lie­ji­mà. To­dël te­ko ma­þin­ti ne gar­so truk­mæ, kaip bû­tø pir­ muo­ju at­ve­ju, bet jë­gà – ma­þin­ti tra­piu ðvel­niu ið­ga­vi­mu, su­minkð­ tin­ta fra­zuo­te; taip tiek kû­ri­nio ver­ti­ka­lë, tiek ho­ri­zon­ta­lë su­kû­rë jau­kiø na­mø pa­sau­lá pri­me­nan­tá pa­pras­tu­mà. Vis dël­to kul­mi­na­ci­

jo­se bu­vo per daug for­te­pi­jo­no gau­de­sio.

Ant­rà­jà kon­cer­to da­lá pra­dë­ju­ sios Va­ria­ci­jos bu­vo rim­èiau­sias ir gi­liau­sias ap­ta­ria­mos pro­gra­mos kû­ri­nys, bû­tent jis áro­dë „Be­et­ho­ ve­no ási­my­lë­ji­mo“, anot R. Ma­tai­ty­ tës, fak­tà. An­sam­blið­ko skam­be­sio po­jû­tis sà­ly­go­jo skaid­rø fak­tû­ros per­tei­ki­mà, kon­kre­èiau ið­gau­na­mi gar­sai, di­na­mi­kos kon­tras­tai – kla­si­ cis­ti­nio di­din­gu­mo pri­mi­ni­mà. Tik lin­kë­èiau ati­dþiau þvelg­ti á kû­ri­nio for­mà, nes da­bar kai ku­rios va­ria­ ci­jos ne­ti­kë­tai baig­da­vo­si ir ne­lauk­ tai pra­si­dë­da­vo.

Trio D-dur – II sim­fo­ni­jos au­to­ ri­nis va­rian­tas – ið­ryð­ki­no jos vir­tuo­zi­nio di­ver­tis­men­to pla­nà.

Siau­tu­lin­ga links­my­bë pui­kiai ti­ko at­ðvæs­ti uþ­ko­pi­mà á kal­nà, ávei­kus vi­sus Be­et­ho­ve­no trio.

Ben­dri kon­cer­to áspû­dþiai tik­rai pir­miau­sia sie­ja­si su su­stip­rë­ju­siu an­sam­blið­ku­mu. Net fra­za­vi­mo ne­tiks­lu­mai – kiek ma­nie­rin­gas pia­no, vie­to­mis per daug vie­no­dai kar­to­ja­mi mo­ty­vai – kaip ai­das su­skam­bë­da­vo skir­tin­gø in­stru­ men­tø par­ti­jo­se (ið­sky­rus vio­lon­ èe­læ, ku­rios par­ti­ja bu­vo at­lik­ta sti­lin­giau­siai. Ðiuo at­þvil­giu ypaè ið­si­sky­rë E. Ku­li­kaus­ko grie­þia­mos me­lo­di­jos Trio op. 38 An­dan­te can­ta­bi­le da­ly­je, Va­ria­ci­jo­se). Pa­si­ ges­èiau dau­giau jë­gos, kie­tu­mo – kai ku­rie epi­zo­dai pri­mi­në ro­man­ tið­kà­já Schu­ber­tà, ki­tà­kart grie­þiant Be­et­ho­ve­no trio, sti­liø gal­bût reik­tø tru­pu­tá at­sver­ti „at­gal“ á kla­ si­ciz­mà. Taip ra­ðau, nes bai­so­ka, kad ne­pra­dë­tø vi­sai ro­man­ti­zuo­ti, pa­si­da­væ da­bar­ti­nei ma­dai; ðià va­sa­rà te­ko gir­dë­ti vie­nà mû­sið­ká pia­nis­tà, kai jis net Brah­msà su­ge­ bë­jo skam­bin­ti li­guis­tai in­tra­ver­tið­ kai ir sen­ti­men­ta­liai. Ne­no­riu pa­sa­ ky­ti, kad tas gre­sia „Kas­ka­doms“ – tik­rai ne, në ið to­lo, ta­èiau jø ly­ri­kai, gro­jant Be­et­ho­ve­nà, gal ver­të­tø pri­dë­ti tvir­tu­mo, stip­ry­bës, idant ji tap­tø lanks­ti to­dël, kad tu­ri tar­si ko­ká lai­kan­tá stu­bu­rà, o ne tik ið tra­pu­mo. Pas­ta­ra­sis, be to, ne­su­ ku­ria di­dy­bës.

Iðvar­dy­ti da­ly­kai ga­li bû­ti ak­tu­a­ lûs ir J. Brah­mso for­te­pi­jo­ni­niø trio bei kvar­te­tø cik­lui, ku­rá „Kas­ka­dos“ su­pla­na­vo da­bar­ti­niam se­zo­nui.

Ju­bi­lie­ji­niam, de­ðim­ta­jam. Kuo nuo­ðir­dþiau­siai svei­ki­nu ðá sa­vi­to vei­do, vi­du­ti­ny­bes pra­noks­tan­tá an­sam­blá.

Ri­ta NO­MI­CAI­TË

L. van Be­et­ho­ve­no Tre­èia­sis: Ed­vi­no Minkð­ti­mo ver­si­ja Gal­vo­da­ma, kà èia pa­ra­ðius apie Ed­vi­nà, pri­si­mi­niau re­tai, bet kart­ kar­të­mis ma­ne per­se­kio­jan­tá sap­nà: ar­të­ja eg­za­mi­nas, o að dar ne­pra­dë­ jau mo­ky­tis Tre­èio­jo Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no kon­cer­to for­te­pi­jo­nui at­min­ti­nai... Ar­ba rei­kia ei­ti á sce­nà, ir... Vi­sa­da – tik Be­et­ho­ve­no Tre­ èia­sis! Tai psi­cho­a­na­li­ti­kams ge­rai þi­no­mas reið­ki­nys, tam tik­ra ið­anks­ ti­në „re­pe­ti­ci­ja“, pa­tik­ra, liu­di­jan­ti per­fek­cio­nis­ti­nes nuo­sta­tas ar­ba tai, ko sa­vo pro­fe­si­jo­je dar ne­bai­gei, ne­ágy­ven­di­nai, ko dar ne­pa­sie­kei ir kà þût­bût rei­kia uþ­baig­ti.

Rug­së­jo 30 die­nà Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je klau­sy­da­ma­si, kaip Ed­vi­nas Minkð­ti­mas in­ter­pre­tuo­ja ðá Be­et­ho­ve­no kon­cer­tà, pa­ma­niau, nuo­ ti. kad yra dël ko já taip sap­ Ðe­dev­rø ðe­dev­ras, ðio­mis die­no­ mis sa­vo di­din­gu dva­sios uþ­mo­ju, va­lin­gu tie­sos tei­gi­mu, at­kak­liais ið­ðû­kiais ir pra­ban­gia lë­tà­ja da­li­mi, kai ga­li sau leis­ti per ke­le­tà mi­nu­èiø pa­nir­ti á be­ga­li­næ ra­my­bës oazæ, o, ro­dos, pra­bë­ga koks tûks­tan­tis me­ tø, – vi­ sa tuo ðis kû­ ri­ nys ima vis ryð­kiau kon­tras­tuo­ti su skub­ria, lëkð­ta ir ku­pi­na rû­pes­èiø ap­lin­kos kas­die­ny­be, jei tik ne­pa­jë­gi vi­sos sa­lës vie­nu ryþ­tin­gu ju­de­siu per­kel­ti á re­vo­liu­ci­jø am­þiø. Por­tu­ga­lø di­ri­ gen­tas José Fer­rei­ra Lo­bo or­kest­rà ve­dë pri­ty­ru­sia ran­ka, at­sar­giai, tau­ piais ges­tais, bet jo ba­tu­ta ne­vir­to ta ste­buk­lin­ga laz­de­le. „Ke­rë­ti“ ji ëmë ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je, ku­rio­je nu­skam­bë­ju­si is­pa­nið­ko­sios mu­zi­kos tra­di­ci­jos kû­rë­jø mu­zi­ka su­kë­lë nuo­ðir­dþias ova­ci­jas ir ási­ ûba­vo au­di­to­ri­jà, su pa­si­më­ga­vi­mu klau­siu­sià aist­rin­gø, vir­tuo­zið­kø ir þai­þa­ruo­jan­èiø kû­ri­niø, sa­vo nuo­ tai­ka itin dar­niai ási­lie­jan­èiø á ðil­tà ir mau­rið­kai nos­tal­gið­kà, vei­kiau pa­va­sa­rá pri­me­nan­tá ru­dens va­ka­rà.

Tai bu­vo Lui­so de Frei­ta­so Bran­co „Su­ite Alen­ten­ja­na“ Nr. 2, En­ri­qu­e’s Gra­na­do­so In­ter­mez­zo ið ope­ ros „Go­jes­kos“, To­má­so Bretóno „La Ver­be­na de la Pa­lo­ma“ ir Jeróni­mo Giméne­zo „El Bai­le de Luis Alon­so“, bi­sui – ki­ta ðio kom­po­zi­to­riaus sar­ su­ e­ la „La Bo­ da de Luis Alon­ so“.

Rim­to­ji du­en­de dva­sia në spar­nu ne­mos­te­lë­jo, kai jà ið­stû­më á sce­nà su­gar­më­ju­si triukð­min­ga, spal­vin­ga mu­zi­ki­nës ko­me­di­jos gar­sø mi­nia, ðo­kiø po­ky­lio ir ves­tu­viø spin­de­sys...

Bet gráþ­ki­me ið sau­lë­to­sios Por­tu­ ga­li­jos ir Is­pa­ni­jos á Vo­kie­ti­jà. Man pa­si­ro­dë, kad Ed­vi­no Be­et­ho­ve­nas

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Fil­har­mo­ni­jos Di­ dþio­jo­je sa­lë­je Ed­vi­nas Minkð­ti­ mas in­ter­pre­tuo­ja Treèiàjá Be­et­ho­ve­ no kon­cer­tà

nu­skam­bë­jo ap­gal­vo­tai ne­chres­to­ ma­tið­kai, kar­tais vos vos jun­ta­mai „dþia­zið­kai“, kaip an­tai ko­ne svin­ guo­jan­ti pir­mo­sios da­lies ða­lu­ti­në te­ma (gal­bût to­ká áspû­dá kë­lë la­bai ryð­kûs sfor­zan­do ir kir­èiuo­ja­ma ant­ ro­ji tak­to da­lis, ypaè tre­èio­sios da­lies pa­grin­di­në­je te­mo­je). Ta­èiau pats at­li­ki­mas bu­vo itin san­tû­rus ir ið­si­ te­ko ápras­to­je tem­pø ska­lë­je (tik ant­ ro­ji da­lis ga­lë­jo bû­ti kiek „pla­tes­në“ vi­di­niu po­þiû­riu, èia ga­lë­jo pa­dë­ti or­kest­ras). Ga­li­ma bu­vo net­gi pa­si­ ges­ti au­siai ápras­to di­din­go mo­no­ li­tið­ku­mo, trio­liø pa­sa­þø skam­bu­mo (tre­èio­je da­ly­je), ro­man­tið­kø vir­ðû­ niø, ar­ti­ku­lia­ci­nio aið­ku­mo ar­peg­gio pa­sa­þuo­se (pe­da­li­za­ci­jos sub­ti­ly­bës) ar ok­ta­vi­në­se vie­to­se (ka­den­ci­jo­je).

Vis dël­to ta­sai at­sai­nus, màs­lus ra­fi­ nuo­tu­mas þa­vë­jo ir keis­tai jau­di­no, kaip An­da­lû­zi­jos lau­kø aro­ma­tas dvel­kë di­dþio­sios sce­nos svai­giu nuo­var­giu... Pub­li­kos pra­ðo­mas, be jo­kios abe­jo­nës, nau­ja­jam pia­niz­mo eli­tui pri­klau­sàs at­li­kë­jas meist­rið­kai pa­skam­bi­no sa­vo Fan­ta­zi­jà Bi­zet kû­ri­niø te­mo­mis á la Liszt, taip ati­duo­da­mas duok­læ ypa­tin­gam Cer­vantéso ða­lies ko­lo­ri­tui. Ta­èiau pa­kal­bin­ki­me pa­tá Ed­vi­nà: – Kaip se­ka­si áveik­ti lai­ko juos­tø skir­tu­mà, ar tai at­si­lie­pia sa­vi­jau­tai kon­cer­to me­tu?

– Ne, að nu­ma­èiau su tuo ga­lin­ èius ið­kil­ti sun­ku­mus ir, ieð­ko­da­mas bi­lie­to skry­dþiui á Lie­tu­và, pra­ðiau sau pa­lan­kios at­vy­ki­mo da­tos.

– Dþiau­gia­mës su­lau­kæ jû­sø pa­si­ro­dy­mo Lie­tu­vo­je po dve­jø me­tø per­trau­kos. Ðá kon­cer­tà,

ma­nau, ga­li­ma pa­va­din­ti eta­pi­niu.

Ko­dël pa­si­rin­ko­te Lud­wi­go van Be­et­ ho­ve­no Tre­èi­à­já kon­ cer­tà?

– Vi­ sø pir­ ma kon­ cer­to pro­gra­mos pla­nai bu­vo su­da­ry­ti ið anks­to, grei­èiau­siai pa­siû­ly­ti pa­ties di­ri­ gen­to. Ma­no no­ras átrauk­ti Be­et­ho­ve­no Tre­èi­à­já kon­cer­tà for­ te­pi­jo­nui á sa­vo re­per­ tu­a­rà kaip tik gra­þiai su­ta­po su ðiuo su­ma­ ny­mu.

– Kaip pats ver­ti­ na­te sa­vo pa­si­ro­dy­mà?

– Esu pa­ten­kin­tas ben­dru re­zul­ ta­tu. Nie­ka­da ne­bû­nu pa­ten­kin­tas no­ rë­ èiau dar kar­ tà tà tiek, kad ne­ pa­tá kû­ri­ná at­lik­ti. Tu­rë­jo­me ma­þo­ka re­pe­ti­ci­jø, ir gal tai kiek at­si­lie­pë an­sam­bli­niam tiks­lu­mui. Vie­to­mis no­rë­jo­si ge­res­nës tar­pu­sa­vio sà­vei­ kos.

– Ar sun­ku gro­ti Lie­tu­vos au­di­ to­ri­jai? An­tai Po­vi­lui Stra­vins­kui – sun­kiau­sia… Juk klau­so­si bran­giau­si þmo­nës, mo­ky­to­jai, ar­ti­mie­ji, bi­èiu­liai.

– Kiek­vie­nam kon­cer­tui ati­duo­du sa­ve be gai­les­èio, kau­piuo­si ir ruo­ ðiuo­si. Ar sa­lë­je bû­tø vie­nas, ar de­ðimt, ar ðim­tas þmo­niø, man tai – vi­sø pir­ma kon­cer­tas. Ir ne­la­bai svar­bu, ko­kia pub­li­kos tau­ty­bë.

Lie­tu­vos pub­li­ka pui­ki, kul­tû­rin­ga ir tu­rin­ti sa­vas es­te­ti­nes tra­di­ci­jas.

– Ko­kios fir­mos in­stru­men­tui tei­kia­te pir­me­ny­bæ ir kà ga­li­te pa­sa­ky­ti apie tà, ku­riuo ðian­ dien gro­jo­te? Ar li­ko­te pa­ten­kin­ tas jo temb­ru?

– Kaip ten sa­ko­ma? Blo­gam ðokë­ jui ir… Jau se­niai pri­pra­tau nebe­si­ skøs­ti in­stru­men­tu ir ne­vers­ti jam kal­ tës. Ge­ras pia­nis­tas ir pras­tu in­stru­ men­tu ið­gau­na dau­gy­bæ spal­vø, na, o… Gro­jau „Bo­sen­dor­fer“, ku­rá la­bai mëgs­tu, kaip ir „Fa­zio­li“. Ðie­du – ma­no my­li­miau­si, ta­èiau ypaè re­ti.

Kai jø në­ra, skam­bi­nu „Stein­way“, ku­ris yra vi­sa­pu­sið­kai su­ba­lan­suo­tas, pui­kus in­stru­men­tas. Ne­mëgs­tu „Yama­ha“ ir ki­tø ja­po­nið­kø „dë­þu­ èiø“.

– Taip, kad tai ga­li bû­ti vie­nas

pia­niz­mo meist­rið­ku­mo ro­dik­liø ir ne­gai­les­tin­gu áro­dy­mu, kaip mu­zi­kan­tas gir­di, ási­ti­ki­nau kaþ­ka­da Èiur­lio­nio na­muo­se Vil­niu­je. Vi­si þi­no tà­já kil­nø su­krio­ðë­lá, ku­riuo ten­ka gro­ti.

Vi­si nuo­lat juo skun­dþia­si ir, ma­tyt, ási­þei­dæs, skam­ba jis kaþ­kaip dus­liai, liûd­nai… Tik sy­ká po vie­no kon­cer­to, vos nu­skam­bë­jus pas­ku­ti­niams blan­ kiems gar­sams, stai­ga pa­si­py­lë ga­lin­gi, þai­þa­ruo­jan­tys Cho­pi­no ver­pe­tai… Net su­stin­gau: gal kur koks „Stein­way“ pa­slëp­tas bu­vo? Nu­sku­bë­jau á sa­læ, o ten prie to pa­ties se­nu­ko Al­do­na Dva­rio­nai­të be­së­din­ti…

–!

– Ðiø me­tø pa­va­sa­rá bu­vo­te pri­im­tas á Niu­jor­ko Juil­liar­do mo­kyk­los dok­to­ran­tû­ros sky­riø.

Gal ga­lë­tu­më­te api­bû­din­ti ðios mo­kyk­los spe­ci­fi­kà: kas jums pri­im­ti­na, siek­ti­na ir, prie­ðin­gai, gal­bût ne­ápras­ta ar sve­ti­ma?

– Juil­liar­do mo­kyk­la yra sim­bo­lis, apie ku­rá sun­ku ðne­kë­ti „ob­jek­ty­ viai“. Tai þy­miau­sia mu­zi­kos me­no mo­ky­mo ins­ti­tu­ci­ja Ame­ri­ko­je bei vie­na þy­miau­siø pa­sau­ly­je, be­je, ir bran­giau­sia. Juil­liar­do mo­kyk­los stu­den­tai stu­di­juo­ja pa­tys, stro­piai ir daug. Dës­ty­mo me­to­di­ka nuo ki­tø ski­ria­si tuo, kad dës­ty­to­jai ne­si­var­ gi­na stu­den­tams pa­teik­ti per daug in­for­ma­ci­jos, bet ska­ti­na jø pa­èiø sa­vi­raið­kà ir no­rà do­më­tis. In­for­ma­ ci­jos pa­ieð­ka vyks­ta vi­sais ly­giais, nuo in­ter­ne­to ðal­ti­niø iki bib­lio­te­kø.

Juil­liar­do mo­kyk­la ug­do stu­den­to sa­vi­mo­næ, sa­vi­raið­kà, su­tei­kia ðiuo­ lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas bei mo­ko jø pri­tai­ky­mo me­to­dø. Ta­èiau Eu­ro­pa yra Eu­ro­pa, ir eu­ro­pi­nis màs­ty­mas, so­cia­li­nës bei po­li­ti­nës pa­þiû­ros, þmo­niø gi­li­ni­ma­sis á pras­mæ, sly­pin­ èià „tarp ei­lu­èiø“ – vi­so to ið­mo­ky­ti ne­ga­li­ma net ir bran­giau­sio­je mo­kyk­lo­je. Eu­ro­po­je – mei­lë, Ame­ri­ ko­je – che­mi­ja. Prag­ma­tið­kas ir prak­ tið­kas po­þiû­ris, ar ne tie­sa?

– Gal ma­lo­në­tu­më­te pa­sa­ky­ti ke­le­tà þo­dþiø apie Je­ro­me’o Lo­went­ha­lio dës­ty­mo me­to­ di­kà.

– Me­to­di­ka eu­ro­pi­në, jis yra pia­niz­mo le­gen­da. Stu­di­ja­vo pas Cor­tot bei Na­dià Bou­lan­ger Pa­ry­ þiaus „Eco­ le Nor­ mal“. Að, be­ je, ir­gi bai­giau Pa­ry­þiaus na­cio­na­li­næ kon­ser­va­to­ri­jà, ku­rio­je bes­tu­di­juo­da­ mas ir su­si­pa­þi­nau su Lo­went­ha­liu, at­vy­ku­siu ves­ti meist­rið­ku­mo kur­sø.

Man ið tie­sø se­kë­si su dës­ty­to­jais: ma­no sà­ra­ðe – þy­miau­sia Eu­ro­pos kon­ser­va­to­ri­ja bei Mi­che­lis Be­rof­fas,

pe­da­go­gas, o da­bar...

– Esa­te ir kom­po­zi­to­rius. Pas kà stu­di­ja­vo­te kom­po­zi­ci­jà? Ar tai jums – dar vie­na pro­fe­si­ja?

Ar ne­ke­ti­na­te ið­ban­dy­ti jë­gø ir, pa­vyz­dþiui, kaip di­ri­gen­tas?

– Ne, ne­su di­ri­gen­tas, ir jei dvi kë­des dar ga­li­ma „ap­sës­ti“, tai jau tris – sun­kiai. Stu­di­ja­vau pas pro­fe­ so­riø Vy­tau­tà Bar­kaus­kà ir kom­po­ na­vi­mo ne­me­èiau. Kai ra­siu lais­vo lai­ko nuo pa­skai­tø bei kon­cer­tø, ra­ðy­siu dau­giau.

– Kiek lai­ko pla­nuo­ja­te ið­bû­ti Niu­jor­ke?

Gal ga­lë­tu­më­te at­skleis­ti nors ke­le­tà sa­vo at­ei­ ties kû­ry­bi­niø pla­nø?

– Kon­cer­tai, kon­cer­tai, kon­cer­ tai… ak­ty­vi so­cia­li­në veik­la. Na, gal dar ir ke­li kon­kur­sai, ku­riø di­dþia pras­me ne­ti­kiu. Jie rei­ka­lin­gi ne­bent for­mai pa­lai­ky­ti. Stu­di­jos – pa­skai­tø lan­ ky­ mas – truks dve­ jus me­ tus, o vë­liau tu­rë­siu dar tre­jus me­tus ra­ðy­ti dak­ta­ri­niam dar­bui.

– Gal jau su­pla­na­vo­te bû­si­ mos di­ser­ta­ci­jos te­mà? Kur link ji kryps­ta?

– Ji bus su­si­ju­si su ðiuo­lai­ki­ne mu­zi­ka – ar­ba lie­tu­viø kom­po­zi­to­ riais, ar­ba Gy­ör­gy Li­ge­ti. Jo mu­zi­ka su­si­þa­vë­jau jau se­no­kai, o ðio­je sri­ ty­je, re­gis, dar ir do­rø di­ser­ta­ci­jø, bë­ ti apie kny­ gas, në­ ra kà jau kal­ pa­ra­ðy­ta.

– Mi­në­jo­te ak­ty­vià vi­suo­me­ ni­næ veik­là. Ko­kia ji?

– Sa­væs ir sa­vo mu­zi­kos, kû­ry­bos pro­pa­ga­vi­mas; pro­jek­tai, ku­riø re­a­ li­za­vi­mu da­bar uþ­si­i­mu. Ben­drau­ju su me­ni­nin­kais, drau­gais, da­ly­vau­ju ren­gi­niuo­se, ve­du meist­rið­ku­mo kur­sus.

– Kaip Vil­nius at­ro­do ið Niu­ jor­ko? Ar ne­ka­muo­ja nos­tal­ gi­ja?

– Taip, ma­ne Niu­jor­ke ka­muo­ja Vil­niaus ir Lie­tu­vos nos­tal­gi­ja. Be­da­ rant nuo­trau­kas Ame­ri­kos vi­zai, fo­to­ gra­fë pa­pra­ðë nu­si­ðyp­so­ti. At­sa­kiau: „Në­ra ko – á Ame­ri­kà va­þiuo­ju“.

– Ar jus pa­ten­ki­na in­ten­sy­viai kon­cer­tuo­jan­èio ir gast­ro­liuo­jan­ èio at­li­kë­jo gy­ve­ni­mo bû­das?

– Taip.

O mus, lie­tu­viø klau­sy­to­jus ir kri­ti­ kus, ypaè ma­lo­niai nu­tei­kia tai, kad di­dë­ja mû­sø kul­tû­ros aris­tok­ra­tø gre­tos.

Dai­va TA­MO­ÐAI­TY­TË

Muzikos barai /15

Didþioji salë XII tarp­tau­ti­niam J. Brah­mso kon­kur­sui pa­si­bai­gus Ne­di­de­lis Aust­ri­jos Al­piø ku­ror­ tas Pörtscha­chas, ási­kû­ræs ða­lia di­dþiu­lio Wörther­see eþe­ro, XIX a. bu­vo þi­no­mas kul­tû­ros cen­ tras, vi­lio­jo kom­po­zi­to­rius sa­vo kû­ry­bi­në­mis ins­pi­ra­ci­jo­mis. Èia mu­zi­ki­nius opu­sus ra­ðë Gus­ta­vas Mah­le­ris, Al­ba­nas Ber­gas, Ku­pel­ wei­se­riø na­muo­se lan­ky­da­vo­si Fran­zas Schu­ber­tas. Vis dël­to dau­giau­siai jo var­dà ið­po­pu­lia­ri­no Jo­han­ne­sas Brah­msas, pra­lei­dæs èia 1877–1879 me­ tø va­ sa­ ras ir su­kû­ræs ne­ma­þai kû­ri­niø, tarp ku­riø – ir sim­fo­ni­ja, pa­va­din­ta ðio mies­to var­du. Ka­me­ri­nës mu­zi­kos pa­vyz­dþiø, gi­mu­siø ðia­me mies­te, taip pat ne­ma­þai – tai dvi rap­so­di­ „Duo Stri­mai­tis“ jos, dai­nos „Lie­der“, So­na­ta G-dur ir kt. Tad ne­nuos­ta­bu, jog bû­tent Pörtscha­che vyks­ta ðio kom­po­zi­to­riaus var­du pa­va­din­tas kon­kur­sas.

Tarp­tau­ti­nis J. Brah­mso kon­kur­sas bu­ria ávai­rius at­li­kë­jus – at­ski­ro­se ka­te­go­ri­jo­se da­ly­vau­ja pia­nis­tai, smui­ki­ nin­kai, al­ti­nin­kai, vio­lon­èe­li­nin­kai, dai­ni­nin­kai ir ka­me­ri­niai an­sam­bliai. Ðiais me­tais á jau XII kon­kur­sà at­vy­ko 273 kan­di­da­tai ið 39 vals­ty­biø – Va­ka­rø ir Ry­tø Eu­ro­pos, taip pat Ame­ri­kos, Ki­ni­jos, Aust­ra­li­jos, Ja­po­ni­jos, Ko­rë­jos. Tarp dau­ge­lio kon­kur­so da­ly­viø ka­me­ri­nës mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je pa­si­ro­dë ir Eg­lës bei Ai­do Stri­mai­èiø du­e­tas. An­sam­blis bu­vo vie­nin­te­lis at­sto­vas ne tik ið Lie­tu­vos, bet ir ið Bal­ti­jos ða­liø (prieð tre­jus me­tus kon­kur­se da­ly­va­vo lie­tu­viø for­te­ pi­jo­ni­nis trio „Kas­ka­dos“, lai­më­jæs pir­mà­jà vie­tà).

Kuo ypa­tin­gas ðis kon­kur­sas? Pa­sak J. Brah­mso drau­gi­jos pre­zi­den­tës Wal­traud Ar­nold, ki­taip nei ki­tuo­se to­kio po­bû­dþio mu­zi­ki­niuo­se ren­gi­niuo­se, ko­mi­si­ja ne­tu­ri lai­ko pa­si­tar­ti, ben­drai áver­tin­ti vi­sø at­li­kë­jø, ka­dan­gi èia tai­ko­ mas... dai­lio­jo èiuo­þi­mo prin­ci­pas. Po kiek­vie­no pa­si­ro­dy­mo ar­bit­rai tie­siog pa­ke­lia len­te­les su skai­èiais, ku­rie vë­liau su­muo­ja­mi... Ði­taip uþ­ker­ta­mas ke­lias ko­rup­ci­jai, ku­ria kal­ti­na­mi dau­ge­lis kon­kur­sø... Ádo­mu tai, jog skir­tin­guo­se kon­kur­so tu­ruo­se ver­ti­na­mi ir skir­tin­gi kri­te­ri­jai. Pir­ma­ja­me tu­re itin svar­bus in­stru­ men­to ával­dy­mo, t. y. tech­ni­nis ly­gis. Ant­ra­ja­me tu­re, ku­ria­me at­li­kë­jai pra­de­da tar­si nuo pra­dþiø, mat su­rink­ti ba­lai skai­èiuo­ja­mi ið nau­jo, pa­grin­di­nia­me pla­ne at­si­du­ria mu­zi­ki­në eks­pre­si­ja, as­me­ni­nis mu­zi­ka­vi­mo sti­lius, ar­tis­tið­ku­ mas. Be­je, da­ly­viø am­þius ne­ri­bo­ja­mas, tad á kon­kur­sà ðiais me­tais at­vy­ko ir dvi­de­ðimt­me­èiø stu­den­tø, ir su­bren­du­ siø kon­cer­tuo­jan­èiø ke­tu­rias­de­ðimt­me­èiø at­li­kë­jø.

Nuo sa­va­ran­kiðko mu­zi­ka­vi­mo pradþios 2001 m. „Duo Stri­mai­tis“ kon­cer­tuo­ja Lie­tu­vo­je, daþ­nai at­lie­ka ðiuo­lai­ki­ nius opu­sus. Du kar­tus (2001, 2002) du­e­tas lai­më­jo Ha­no­ve­rio aukð­to­sios mu­zi­kos ir te­at­ro mo­kyk­los sti­pen­di­jà ir da­ly­va­vo kon­cer­ti­në­se sa­vai­të­se bei meist­rið­ku­mo kur­suo­se, va­do­vau­ja­muo­se prof. H. Be­yerle ir prof. L. Sims.

2002 m. du­e­to lau­kë ka­me­ri­nës mu­zi­kos kon­kur­sas „Pre­mio Vit­to­rio Gui“ Ita­li­jo­je.

Ruoð­da­mie­si kon­kur­sui, at­li­kë­jai nu­siun­të sa­vo gar­so ára­ðus Aust­ri­jos kul­tû­ros or­ga­ni­za­ci­jai „Kul­tur Kon­takt“, an­sam­blis bu­vo at­rink­tas tarp dau­ge­lio kan­di­da­tø sti­pen­di­jai gau­ti. At­li­kë­jus itin nu­dþiu­gi­no tai, jog sve­ti­mos ða­lies kul­tû­ri­në or­ga­ni­za­ci­ja at­krei­pë dë­me­sá á me­ni­nin­kus ið Lie­tu­vos ir su­tei­kë jiems ga­li­my­bæ to­bu­lë­ti ir siek­ti sa­vo tiks­lø.

Lai­më­ta sti­pen­di­ja pa­ska­ti­no Eg­læ ir Ai­dà at­si­dë­ti kruopð­èiam, pro­fe­sio­na­liam pro­gra­mos ruo­ði­mui, mu­zi­ki­nës idë­ jos per­tei­ki­mui, bû­din­gam vi­siems „Duo Stri­mai­tis“ pa­si­ro­dy­mams. Ne­nuos­ta­bu, jog du­e­tas ið Lie­tu­vos, ap­lenk­da­ mas pa­ty­ru­sius an­sam­blius ið Ja­po­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Len­ki­jos, Ita­li­jos, Bel­gi­jos, Aust­ri­jos, per­ëjo á ant­rà­já tu­rà ir bu­vo ap­do­va­no­ti di­plo­mu. Be­je, á ant­rà­já kon­kur­so tu­rà ið dau­ge­lio da­ly­viø þiu­ri at­rin­ko tik de­ðimt an­sam­bliø. Ko­mi­si­jos na­rë, Si­be­liaus aka­de­mi­jos pro­fe­so­rë ið Suo­mi­jos Mai­ja Weitz, pa­ra­ðiu­si du­e­tui ið Lie­tu­vos aukð­èiau­sius ba­lus, pa­þy­ më­jo itin ádo­mià A. Schnit­ke’s So­na­tos Nr. 1 in­ter­pre­ta­ci­jà bei pui­kiai mu­zi­ki­nës idë­jos ir tech­ni­kos at­þvil­giais at­lik­tà Jo­ha­nne­so Brah­mso So­na­tà d-moll, op. 108. Ki­ta­me kon­kur­so eta­pe „Duo Stri­mai­tis“ at­li­ko vie­nà su­dë­tin­giau­siø Be­et­ho­ve­no ka­me­ri­niø opu­sø So­na­tà c-moll, op. 30 Nr. 2.

Grá­þæ ið Aust­ri­jos, Eg­lë ir Ai­das juo­kau­da­mi pa­sa­ko­jo, kad, to ne­þi­no­da­mi, ið­si­nuo­mo­jo kam­ba­rá ta­me pa­èia­me na­me, ku­ria­me tas dvi (1877–1879) va­sa­ras Pörtscha­che gy­ve­no ir J. Brah­msas. Ta­èiau net ir tar­si lem­tin­gi su­ta­pi­ mai ne­uþ­go­þë at­li­kë­jø nu­si­vy­li­mo, jog ir to­kia­me kon­kur­se ne­ið­ven­gia­ma juo­dø­jø „uþ­ku­li­siø“, ku­riuo­se ga­lio­ja sa­vi­ tos pro­te­ga­vi­mo tai­syk­lës, ne­ati­tin­kan­èios ne­pri­klau­so­mo kon­kur­so ávaiz­dþio. To­dël ne­nuos­ta­bu, kad kai ku­riuos di­plo­man­tus klau­sy­to­jai svei­ki­no nuo­ðir­dþiau nei pri­zi­nin­kus...

Po sa­vai­tæ tru­ku­sio kon­kur­so tarp „Duo Stri­mai­tis“ lai­më­ji­mø áro­dy­mø at­si­dû­rë ir J. Brah­mso kon­kur­so di­plo­mas.

Kal­bë­da­mi apie at­ei­ties pla­nus Stri­mai­èiai þa­dë­jo ir to­liau po­pu­lia­rin­ti itin ak­tu­a­lià, ta­èiau re­tai skam­ban­èià ðiuo­lai­ ki­næ (ir ne tik) mu­zi­kà ir, þi­no­ma, kuo dau­giau kon­cer­tuo­ti. O man te­lie­ka pa­lin­kë­ti jiems sëk­mës ágy­ven­di­nant sa­vo sie­kius bei sva­jo­nes!

Vi­ta­li­ja MOC­KU­TË

Muzikos barai /16

Vio­lon­èe­li­nin­kas Ed­var­das Ar­mo­ nas at­sto­va­vo Lie­tu­vai „Eu­ro­pos kon­cer­te“ Pran­cû­ zi­jo­je 2005 m. ba­landþio 7–8 die­no­mis Pran­cû­zi­jos mies­te Gre­nob­ly­je ávy­ko kon­cer­tai, skir­ti Eu­ro­pos Sà­jun­gos idë­jai pa­þy­më­ti. Kon­cer­tø afi­ðo­je – „Con­cert Eu­ro­pe­en“ – dvy­li­kos þvaigþ­du­èiø fo­ne ða­lia ðiø kon­cer­tø ini­cia­to­riø ir da­ly­viø – Gre­nob­lio sim­fo­ni­nio or­kest­ro (di­ri­gen­tas Fre­ de­ri­cas Bou­a­ni­che‘­as), Gre­nob­lio uni­ver­si­te­to cho­ro (di­ri­gen­tas Alai­ nas Des­brie­re­sas) bei Gre­nob­lio Lions klu­bo – var­dø pui­ka­vo­si ir Lie­ tu­vos vio­lon­èe­li­nin­ko, tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­to Ed­var­do Ar­mo­no pa­var­dë. Ðio pro­jek­to tiks­las – pri­sta­ty­ti vi­suo­me­nei ða­liø, ku­rias su­vie­ni­jo Eu­ro­pos vë­lia­va, mu­zi­ki­næ kul­tû­rà. „Tuo me­tu, kai dar kû­rë­si nau­jo­ji Eu­ro­pa, – áþan­gi­nia­me buk­le­to þo­dy­je raðo Gre­nob­lio or­kest­ro pre­zi­den­tas Clau­de‘­as Feu­ers­tei­ nas, – kom­po­zi­to­riai ir at­li­kë­jai jau se­niai pa­de­monst­ra­vo, kad ávai­riø pa­sau­lio ða­liø kul­tû­rø pa­þi­ni­mas yra tai­kos pa­sau­ly­je ne­ðë­jas bei fak­to­ rius, le­mian­tis tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mà.

Mes no­rë­jo­me su­reng­ti kon­cer­tà, pa­si­rin­kæ jau­nus ta­len­tin­gus at­li­kë­ jus, at­sto­vau­jan­èius sa­vo ða­lá ávai­riais in­stru­men­tais ar kû­ri­niais. Ðá va­ka­rà jie de­monst­ruos sa­vo me­nà po vie­na – Eu­ro­pos – vë­lia­va“.

Kon­cer­tø pro­gra­mo­se gre­ta Eu­ro­pos Sà­jun­gos ða­liø sen­bu­viø kom­po­zi­to­riø ir at­li­kë­jø – Pran­cû­zi­ jos, Vo­kie­ti­jos, Didþio­sios Bri­ta­ni­jos, Ita­li­jos, Aust­ri­jos, Nor­ve­gi­jos, Is­pa­ ni­jos – Lie­tu­vai, nau­ja­jai Eu­ro­pos Sà­jun­gos vals­ty­bei, kaip mi­në­ta, at­sto­va­vo vio­lon­èe­li­nin­kas Ed­var­das Ar­mo­nas. Kon­cer­to ren­gë­jø pra­ ðy­mu jis grie­þë Èe­ki­jos kom­po­zi­to­ riaus An­to­ni­no Dvoráko Ron­do op.

94 vio­lon­èe­lei ir or­kest­rui. Vio­lon­èe­ li­nin­kui tal­ki­no Gre­nob­lio sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­jant Fre­de­ri­cui Bou­a­ni­che‘ui. Kon­cer­tø pro­gra­mà vai­ni­ka­vo Eu­ro­pos him­nas – L. van Be­et­ho­ve­no IX sim­fo­ni­jos fi­na­las „Odë dþiaugs­mui“.

Vio­lon­èe­li­nin­kas Ed­var­das Ar­mo­ nas kas­met dþiu­gi­na sa­vo grie­þi­mu Lie­tu­vos klau­sy­to­jus kon­cer­tais so­lo, su or­kest­ru bei trio PAN‘ARTA su­dë­ty­je. Jis – ke­tu­riø na­cio­na­li­niø, pen­kiø tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­ re­a­tas. Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos (prof. R. Ar­mo­no kl.) ir

Kel­no aukðto­sios mu­zi­kos mo­kyk­los (prof. F. Hel­mer­so­no kl.) ab­sol­ven­ tas. 2005 me­tais jis bai­gë ðios aukð­ to­sios mo­kyk­los so­li­næ as­pi­ran­tû­rà (prof. F. Hel­ mer­ so­ no kl.) ir ðiuo me­tu tæ­sia stu­di­jas Kel­no aukð­to­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­los ka­me­ri­nës mu­zi­ kos as­pi­ran­tû­ro­je PAN‘ARTA for­te­pi­ jo­ni­nio trio su­dë­ty­je Al­ba­no Ber­go kvar­te­to kla­së­je. 2004m. Grai­ki­jo­je vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se E. Ar­mo­nas su ðiuo trio pel­në pir­ mà­jà vie­tà.

M.b. inf.

ÁSPÛDÞIAI IÐ PASAULINIO VIOLONÈELËS KONGRESO JAPONIJOJE 2005 me­tø pa­va­sa­rá Ko­bës mies­ tas Hon­siu sa­lo­je Ja­po­ni­jo­je vie­nai sa­vai­tei ta­po vio­lon­èe­lës sos­ti­ne.

Ge­gu­þës 16–22 die­no­mis á Tarp­tau­ ti­ná vio­lon­èe­lës kon­gre­sà (In­ter­na­tio­ nal Cel­lo Cong­ress) ið vi­so pa­sau­lio èia plû­do ðim­tai vio­lon­èe­li­nin­kø, pro­fe­sio­na­lø ir më­gë­jø, vio­lon­èe­lës „olim­po“ at­sto­vø ir fa­nø.

Sep­ty­nias die­nas tru­ku­sio gran­ dio­zi­nio ren­gi­nio pro­gra­ma bu­vo la­bai ávai­ria­pu­së, o die­no­tvarkë in­ten­sy­vi ir tu­ri­nin­ga. Kiek­vie­nà ry­tà vy­ko pa­skai­tos dës­ty­mo me­to­ di­kos, re­per­tu­a­ro, in­ter­pre­ta­ci­jos ir, kas itin svar­bu, pro­fe­si­niø trau­mø, su­sir­gi­mø bei jø pre­ven­ci­jos klau­ si­mais. Kon­gre­so (ICC) me­tu ávy­ko 25 in­ter­pre­ta­ci­jos meist­rið­ku­mo se­mi­na­rai, mas­ter­kla­sës, ku­riø me­tu sa­vo þi­nio­mis bei pa­tir­ti­mi su jau­nais vio­lon­èe­li­nin­kais ir itin gau­sia klau­sy­ to­jø au­di­to­ri­ja da­li­jo­si pa­sau­li­nio gar­so vio­lon­èe­li­nin­kai – at­li­kë­jai ir pe­da­go­gai – J. Star­ke­ris, B. Gre­ en­hou­se‘­as (JAV), D. Ge­rin­gas (Ber­ly­no Aukðto­ji mu­zi­kos mo­kyk­la, Vo­kie­ti­ja), Ph. Mul­le­ris (Pa­ry­þiaus Na­cio­na­li­në kon­ser­va­to­ri­ja, Pran­cû­ zi­ja), A. No­ras (Hel­sin­kio J. Si­be­li­jaus

Ri­man­tas Ar­mo­nas Japonijoje

mu­zi­kos aka­de­mi­ja, Suo­mi­ja), M. Klie­ge­lis (Ko­el­no Aukðto­ji mu­zi­kos mo­kyk­la, Vo­kie­ti­ja), My­ung-Wha Chun­gas (Seu­lo na­cio­na­li­nis me­nø ins­ti­tu­tas, Pie­tø Ko­rë­ja), Ts. Tsut­ su­mi (Blo­o­ming­to­no uni­ver­si­te­tas, In­dia­na, JAV; To­ki­jo Ga­ku­en mu­zi­ kos mo­kyk­la, Ja­po­ni­ja), L. Cla­ret (Ka­ta­lo­ni­jos kon­ser­va­to­ri­ja, Is­pa­ ni­ja), R. Kirs­hbaum (Man­èes­te­rio aukð­to­ji mu­zi­kos mo­kyk­la, Didþio­ji Bri­ta­ni­ja), J. Kul­han (Pra­hos kon­ser­ va­to­ri­ja, Èe­ki­ja), T. Ha­y­as­hi (To­ki­jo vaiz­duo­ja­mø­jø me­nø ir mu­zi­kos uni­ver­si­te­tas, Ja­po­ni­ja) ir ki­ti. To­kio aukð­to ly­gio sa­vai­tës truk­mës vio­lon­ èe­lës þvaigþ­dþiø mo­kyk­là sun­ku net ási­vaiz­duo­ti. Be abe­jo – in­ter­pre­ta­ ci­jos meist­rið­ku­mo se­mi­na­rø me­tu ne­ma­þai dë­me­sio bu­vo ski­ria­ma tra­di­ci­niam, kla­si­ki­niam vio­lon­èe­lës re­per­tu­a­rui. Ste­bint þy­mius nû­die­ nos pe­da­go­gus, ana­li­zuo­jan­èius J. S. Ba­cho, L. van Be­et­ho­ve­no, F. Schu­ber­to, R. Schu­man­no, A. Dvoráko, P. Èai­kov­skio kû­ri­nius vio­lon­èe­lei, bu­vo ga­li­ma pa­ly­gin­ti pla­èiau­sià nuo­mo­niø, idë­jø, jø tech­ni­niø spren­di­mø bei ið­pil­ dy­mø spek­trà, vio­lon­èe­lës grie­þi­mo mo­kyk­lø gau­sà ir ávai­ro­væ. Ta­èiau ypaè pa­brëþ­èiau in­ter­pre­ta­ci­jos meist­rið­ku­mo se­mi­na­rø orien­ta­ci­jà á XX a. kom­po­zi­to­riø, tarp jø – B. Brit­ te­no, W. Lu­tos­law­skio, G. Li­ge­èio ir kt. kû­ri­nius vio­lon­èe­lei. Tai þy­më­jo ir in­for­ma­ci­ja kon­gre­so (ICC) buk­ le­te. XX a. mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ci­jos meist­rið­ku­mo se­mi­na­rai kon­gre­so die­no­tvarkëje tu­rë­jo at­ski­rà po­zi­ ci­jà. Ði ten­den­ci­ja tu­rë­tø tap­ti la­bai svar­bi, ug­dant jau­nuo­sius mu­zi­kus, nes ir mû­sø mu­zi­ki­nio ug­dy­mo prak­ti­ko­je dar la­bai ryð­kiai vy­rau­ja „pro­cen­ti­nis“ kla­si­kos (XVIII-XIX a.) re­per­tu­a­ras.

Vie­nas svar­biau­siø Tarp­tau­ti­nio vio­lon­èe­lës kon­gre­so (ICC) ak­cen­tø bu­vo 17 kon­cer­tø (kar­tais 4 kon­cer­ tai per die­nà!), ku­riuo­se skam­bë­jo ávai­riau­siø epo­chø kû­ri­niai vio­lon­ èe­lei so­lo, su or­kest­ru; vio­lon­èe­lei ávai­riais (taip pat ir ry­tie­tiðkais eg­zo­tiðkais) ka­me­ri­niø an­sam­bliø va­rian­tais. Pa­mi­në­ti­ni vi­sø J. S. Ba­cho Siu­i­tø vio­lon­èe­lei so­lo (atl.

A. Sa­kai, D. Is­hi­za­ka, H. Sa­to, J. Zhao, Ph. Mul­le­ris ir M. Fu­ji­wa­ra) bei L. van Be­et­ho­ve­no So­na­tø vio­ lon­èe­lei ir for­te­pi­jo­nui (atl. ne­nuils­ tan­tis, nuo­lat trau­kian­tis ci­ga­re­tës dû­mà 85-etis vio­lon­èe­lës vir­tuo­zas J. Star­ke­ris, vio­lon­èe­li­nin­kai B. Na­o­ki He­den­bor­gas, J. Kul­ha­nas, T. Ha­y­ as­hi ir L. Cla­re­tas ir pia­nis­tai – Sh. ri­ ki, Y. Ha­ ya­s­ hi, H. Ueda ir D. Ne­ Ad­ni) at­li­ki­mai.

Dvie­juo­se kon­cer­tuo­se su sim­fo­ ni­niu or­kest­ru gre­ta nuo­lat kon­cer­ ti­në­se est­ra­do­se at­lie­ka­mø kû­ri­niø skam­bë­jo ir re­èiau at­lie­ka­mi – S. Bar­be­rio, D. Ðos­ta­ko­vi­èiaus (ant­ra­ sis) kon­cer­tai vio­lon­èe­lei ir or­kest­ rui. Ypaè dþiu­gu bu­vo vie­na­me kon­cer­tø gir­dë­ti ir lie­tu­viø kom­po­zi­ to­riaus Ana­to­li­jaus Ðen­de­ro­vo Kon­ cer­tà in Do vio­lon­èe­lei ir or­kest­rui, su­lau­ku­sá di­dþiu­lës sëk­mës, ku­rá pui­ kiai su­gro­jo pir­ma­sis ðio kû­ri­nio at­li­ kë­jas, vio­lon­èe­li­nin­ko ke­lià Lie­tu­vo­je pra­dë­jæs Da­vi­das Ge­rin­gas.

P. Ko­rë­jos kom­po­zi­to­riaus YoungJo Lee kû­ri­nys ,,Do­du­ri‘‘ vio­lon­èe­lei ir jan­go (jan­go – mu­ða­mie­ji in­stru­ men­tai), ku­rá at­li­ko My­ung-Wha Chung (vio­lon­èe­lë) ir R. Ho­so­mi (jan­go), þaiþara­vo ryðkio­mis ry­tie­ tiðko­mis spal­vo­mis tiek mu­zi­ko­je (orien­ti­ne me­lo­di­ka, áman­tria rit­ mi­ka), tiek jan­go at­li­kë­jo ju­de­siuo­se bei ap­ran­go­je. La­bai ávai­rios bu­vo vio­lon­èe­li­nin­kø an­sam­bliø pro­gra­ mos. Ðiuo­se kon­cer­tuo­se skam­bë­jo vio­lon­èe­liø du­e­tai, kvar­te­tai ir ok­te­ tai. Kiek­vie­nà kon­gre­so va­ka­rà, pa­bai­gus die­nos pro­gra­mà, ga­li­ma bu­vo pail­së­ti ir at­si­pa­lai­duo­ti Vio­lon­ èe­lës an­sam­bliø sa­lo­ne, á ku­rá at­ëjæs su in­stru­men­tu ga­lë­jai pri­si­jung­ti prie jau mu­zi­kuo­jan­èiø ko­le­gø.

Fir­ma „Yama­ha“ kon­gre­se (ICC) pri­sta­të Yama­ha Strings Si­lent Se­ries – ty­liuo­sius elek­tro­ni­nius sty­ gi­nius in­stru­men­tus. Jais grie­þia­ma be gar­ so, sa­ vo gro­ ji­ mà gir­ dint au­si­në­se; pa­jun­gus in­stru­men­tà prie gar­so ko­lo­në­liø ga­li­ma grieþ­ti ir pub­li­kai: vie­na­me kon­gre­so kon­cer­te ðio­mis vio­lon­èe­lë­mis K. Mu­ko­y­a­ma ir D. Ge­rin­gas at­li­ko F. J. Ha­yd­no Du­e­tà dviems vio­lon­èe­ lëms, Mu­en­che­no fil­har­mo­ni­jos vio­ lon­èe­liø kvar­te­tas - po­pu­lia­riø transk­ rip­ci­jø pro­gra­mà. Gro­jant to­kiais in­stru­men­tais nau­do­ja­mi na­tû­ra­lûs stry­kai, sty­gos, at­ra­më­lë ir dau­ge­lis ki­tø vio­lon­èe­lës de­ta­liø. Ta­èiau ðis in­stru­men­tas ne­tu­ri ápras­ti­nio, o gal ir pa­grin­di­nio „atri­bu­to“ – akus­ti­nio kor­pu­so – re­zo­na­to­riaus. Be abe­jo, ði in­stru­men­tø ge­ne­ra­ci­ja ne­pa­keis na­tû­ra­lio­sios, ta­èiau eg­zis­tuo­ti gre­ta – ko­dël ne? Ma­tant ma­þø­jø ja­po­ niu­kø su­si­do­më­ji­mà vio­lon­èe­le, tai pa­ro­dë vi­sa kon­gre­so ei­ga, „elek­ tro­ni­nis þais­liu­kas“ ga­li pas­ta­rà­já tik su­stip­rin­ti.

Tarp­tau­ti­nio vio­lon­èe­lës kon­gre­so (ICC) kul­mi­na­ci­ja ta­po tre­èia­sis tûks­ tan­èio vio­lon­èe­li­nin­kø kon­cer­tas. Ðis uni­ka­lus mu­zi­ki­nis reið­ki­nys, stul­bi­ nan­tis ne tik sa­vo ap­im­ti­mi, bet ir tu­ri­nin­gu­mu bei aukð­èiau­sio ly­gio ko­ky­be, tu­ri tra­gið­kà prie­ðis­to­ræ.

O ren­gi­ná pra­dë­jo ke­li ðim­tai ma­þø­jø Ja­po­ni­jos vio­lon­èe­li­ nin­kø pri­ta­riant tûks­tan­èiui pasaulio vio­lon­èe­li­nin­kø

Kon­cer­to idë­jà su­bran­di­no tuo­ me­ti­nio Va­ka­rø Ber­ly­no sim­fo­ni­nio or­kest­ro dvy­li­kos vio­lon­èe­li­nin­kø an­sam­blis, kon­cer­tuo­jan­tis jau per 40 me­tø. Hi­per­kon­cer­tø ini­cia­to­rius ðia­me an­sam­bly­je bu­vo vio­lon­èe­ li­nin­kas Ru­dol­fas Weins­hei­me­ris.

Pir­mie­ji to­kie kon­cer­tai ávy­ko Vo­kie­ ti­jo­je, mi­nint Ber­ly­no ir Pot­sda­mo mies­tø ju­bi­lie­jus 1992–93 me­tais, ku­riuo­se grie­þë 256 ir 341 vio­lon­èe­ li­nin­kai. Jau ki­tais me­tais hi­per­kon­ cer­to idë­ja su­si­do­më­jo Jo Im­pe­ra­ to­rið­ko­ji Di­de­ny­bë Ja­po­ni­jos prin­cas Ta­ka­ma­da, pats grie­þian­tis vio­lon­ èe­le. 1998 m. lap­kri­èio 29 d. Ja­po­ni­ jo­je, Ko­bës mies­te bu­vo su­reng­tas Pir­ma­sis tûks­tan­èio vio­lon­èe­li­nin­kø kon­cer­tas, ta­pæs uni­ka­lios tra­di­ci­jos vio­lon­èe­lës in­stru­men­to is­to­ri­jo­je pra­dþia. De­ja, jis bu­vo skir­tas ne dþiu­giai ðven­tei pa­mi­në­ti: ðiuo kon­cer­tu bu­vo pa­gerb­tas þe­mës dre­bë­ji­mo Ko­bë­je au­kø at­mi­ni­mas.

Ant­ra­sis toks kon­cer­tas Ko­bë­je ávy­ko 2001 me­tais. Tre­èia­ja­me tûks­tan­èio vio­lon­èe­li­nin­kø kon­cer­te 2005ai­siais, kaip ir anks­tes­niuo­se, tu­rë­jo grieþ­ti ir Jo Im­pe­ra­to­rið­ko­ji Di­de­ ny­bë Ja­po­ni­jos prin­cas Ta­ka­ma­da.

De­ja, ne­ti­kë­ta mir­tis nu­trau­kë jo pla­nus, o tuð­èia kë­dë ant sce­nos su prin­co Ta­ka­ma­dos por­tre­tu by­lo­jo apie skau­dþià ne­tek­tá.

Pir­ma­sis ma­no sà­ly­tis su Tre­ èiuo­ju Tarp­tau­ti­niu vio­lon­èe­lës kon­gre­su ávy­ko ge­ro­kai anks­èiau – 2004–øjø va­sa­rà. Þy­mus ru­sø kom­po­zi­to­rius Ro­dio­nas Ðèed­ri­ nas krei­pë­si á ma­ne, kvies­da­mas „pa­þiû­rë­ti“ jo nau­jà kû­ri­ná... tûks­ tan­èiui vio­lon­èe­liø. ðis pa­siû­ly­mas in­tri­ga­vo - esu re­da­ga­væs ne vie­nà kû­ri­ná vio­lon­èe­lei su or­kest­ru ar for­ te­pi­jo­nu, ke­lioms vio­lon­èe­lëms, bet tûks­tan­èiui – tai jau be­veik fan­tas­ ti­ka! Ben­drau­jant su au­to­riu­mi pa­aið­ kë­jo, kad ðis kû­ri­nys – Ham­let Bal­lad – yra su­kur­tas spe­cia­liai Tarp­tau­ti­nio vio­lon­èe­lës kon­gre­so uþ­sa­ky­mu ir jo pa­sau­li­në prem­je­ra ávyks Ko­bë­je

Muzikos barai /17

Didþioji salë 2005-øjø pa­va­sa­rá.

Tad vy­kau á Ko­bæ ma­est­ro Ro­dio­no Ðèed­ri­no bei ICC or­ga­ni­ za­to­riø kvie­ti­mu, re­mia­mas Lie­tu­ vos Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos, da­ly­vau­ti Ham­let Bal­lad pa­sau­li­në­je prem­ je­ro­je bei tûks­tan­èio vio­lon­èe­li­nin­kø kon­cer­te. Ðis kon­cer­tas vy­ko mil­þi­nið­ko­je World Hall sa­lë­je, ku­rio­je be tûks­tan­ èio at­li­kë­jø til­po dar ke­lio­li­ka tûks­tan­ èiø klau­sy­to­jø. Ðiam gran­dio­zi­niam ren­gi­niui di­ri­ga­vo áþy­mu­sis vio­lon­èe­ li­nin­kas ir di­ri­gen­tas Mstis­la­vas Rost­ ro­po­vi­èius bei gar­sus ja­po­nø di­ri­ gen­tas N. Oto­mo. þavë­jo kon­gre­se tvy­ran­ti ko­le­gið­ku­mo, de­mo­kra­tijos dva­sia: ða­lia ryð­kiau­siø nû­die­nos vio­ lon­èe­lës meist­rø – Da­vi­do Ge­rin­go, Ar­to No­ro, Phi­lip­po Mul­le­ro, Ralp­ho Kirs­hbau­mo ir ki­tø – grie­þë ir ávai­riø ða­liø aukð­to­sio­se mu­zi­kos mo­kyk­lo­se stu­di­juo­jan­tis jau­ni­mas. Ma­lo­nu pa­mi­në­ti, kad kon­cer­te da­ly­va­vo ir LMTA ma­gist­ran­të Agi­lë Sto­ryk (prof.

Ri­man­to Ar­mo­no vio­lon­èe­lës kl.).

O ren­gi­ná pra­dë­jo pir­mo­se ei­lë­se ant su­de­da­mø kë­du­èiø su­së­dæ ke­li ðim­tai ma­þø­jø Ja­po­ni­jos vio­lon­èe­li­ nin­kø, ma­þu­të­mis, it smu­ike­liai, vio­ lon­èe­lë­mis at­li­kæ A. Vi­val­di So­na­tà e-moll ir Su­zu­ki Med­ley (Su­zu­ki po­pu­ri), pri­ta­riant tûks­tan­èiui vio­ lon­èe­li­nin­kø. Kon­cer­to pro­gra­mo­je gre­ta R. Ðèed­ri­no Ham­let Bal­lad skam­bë­jo D. Fun­ko, G. Gol­ter­ man­no, S. Sa­e­gu­sa‘­os, J. Klen­ge­lio, G. F. Ha­en­de­lio, A. Pa­er­to, K. Da­vi­ do­vo kû­ri­niai.

Nuo­sta­bà kë­lë or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to kom­pe­ten­ci­ja bei kon­cer­to di­rek­to­riaus T. Mat­su­mo­to or­ga­ni­za­ ci­nis ta­len­tas. Kon­gre­so ið­va­ka­rë­se vi­siems tûks­tan­èio vio­lon­èe­li­nin­kø kon­cer­to da­ly­viams jis at­siun­të „el­ge­ sio tai­syk­les“, ku­rio­se pra­ðë rim­ties, ty­los, pa­kan­tu­mo ir ypa­tin­gos tar­pu­ sa­vio to­le­ran­ci­jos ðio uni­ka­laus kon­ cer­to me­tu. Ren­gi­niui pa­si­bai­gus kiek­vie­nam ðio kon­cer­to da­ly­viui bu­vo áteik­tos R. Ðèed­ri­no Ham­let Bal­lad na­tos.

Ta­èiau pa­grin­di­në jë­ga, su­vie­ni­ ju­si ávai­riø ða­liø, skir­tin­gø vio­lon­èe­ lës mo­kyk­lø, ávai­raus am­þiaus bei pro­fe­si­nio lyg­mens at­li­kë­jus, pa­jun­ gu­si vi­sø sie­kius bei min­tis ben­dram tiks­lui ir ste­buk­lin­gu bû­du pa­dë­ju­si pa­siek­ti per tris re­pe­ti­ci­jas ne­áma­ no­mà, at­ro­dy­tø, re­zul­ta­tà, bu­vo MUZIKA. Tarp­tau­ti­nis vio­lon­èe­lës kon­gre­sas dar kar­tà pa­tvir­ti­no, kad MUZIKA – tai kal­ba, ku­rià su­pran­ta vi­sø ra­siø ir kon­ti­nen­tø at­sto­vai, tai – pa­sau­lis, ku­ria­me në­ra sie­nø.

Ri­man­tas AR­MO­NAS

Muzikos barai /18

Nau­jo­jo­je Ar­mo­nø trio kom­pak­ti­në­je plokð­te­lë­je – lie­tu­ við­ka mu­zi­ka Spa­lio 20 d. „Var­tø“ ga­le­ri­jo­je Ar­mo­nø trio, vie­nas ak­ty­viau­siø Lie­tu­vos ka­me­ ri­niø an­sam­bliø, ger­bë­jams pri­sta­të pir­mà­jà sa­vo kom­pak­ti­næ plokð­te­læ. Tai ne­reið­kia, kad ðiø at­li­kë­jø in­ter­pre­ta­ci­jos dar ne­bu­vo në kar­to áam­þin­tos, ta­èiau to­kia su­telk­ta vien Ar­mo­nø trio in­ter­pre­ ta­ci­jø rink­ti­në pa­si­ro­dë pir­mà kar­tà.

Lie­tu­viø at­li­kë­jø kom­pak­ti­nës plokð­te­ lës ðian­dien anaip­tol ne re­te­ny­bë, ta­èiau kon­kre­èiø mu­zi­kø kû­ry­bi­në­se biog­ra­fi­ jo­se – tai reikð­min­ga pri­sis­ta­ty­mo for­ma, juo­lab kad èia at­si­sklei­dþia ir tam tik­ra­me eta­pe ágy­ven­din­ti svar­bûs su­ma­ny­mai, ir meist­rið­ku­mas, ir ið­mo­në ren­kan­tis re­per­ tu­a­rà. Tad tai sa­vo­tið­kas ek­vi­va­len­tas dai­li­nin­ko pa­ro­dos ka­ta­lo­gui, at­spin­dás ir fik­suo­jàs pa­gal tam tik­rus po­þy­mius su­gru­puo­tà bei ið­dës­ty­tà kû­ry­bà.

For­te­pi­jo­ni­nio trio þan­ras, kaip þi­no­ma, su­si­for­ma­vo dar kla­si­ciz­mo lai­kais, tad ðiam an­sam­bliui su­kaup­tas ne­men­kas tri­jø ðimt­me­èiø re­per­tu­a­ras.

Kal­bant apie Ar­mo­nø trio kon­kre­èiai – jo na­riai yra In­gri­da Ar­mo­nai­të (smui­kas), Ri­man­tas Ar­mo­nas (vio­lon­èe­lë), Ire­na Uss-Ar­mo­nie­në (for­te­pi­jo­nas), – ku­ris re­per­tu­a­rà for­muo­ja ávai­rios sti­lis­ti­kos pa­grin­du, rei­kë­tø at­kreip­ti dë­me­sá á ryð­kø ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos orien­ty­rà, bû­tent dël jo trio la­bai pa­lan­kiai ver­ti­na­mas.

Ar­mo­nø trio gy­vuo­ja jau per 15 me­tø (su­si­kû­rë 1988 m.). Tai, kad kiek­vie­nas Ar­mo­nø trio mu­zi­kas sy­kiu puo­ se­lë­ja ir at­ski­ras mu­zi­ki­nes sri­tis, kon­cer­tuo­ja at­ski­rai ir su ki­tais sce­nos part­ne­riais, gal ne­lei­dþia pa­reng­ti dar dau­giau trio kon­cer­ti­niø pro­gra­mø. Ta­èiau tos, ku­rias pa­ren­gia, ku­pi­nos in­ter­pre­ta­ci­niø ið­ðû­kiø, ne­sto­ko­ja su­dë­ tin­gu­mo ir tam­pa mû­sø mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo ávy­kiais. Gau­sin­da­mas ir at­nau­jin­da­mas sa­vo, kaip trio, re­per­tu­a­rà, Ar­mo­nø an­sam­blis á kon­cer­tø pro­gra­mas ne­re­tai átrau­kia da­bar­ties lie­tu­viø au­to­riø opu­sø, daþnai ákve­pia juos ra­ðy­ti. Ko ge­ro, Ar­mo­nø trio dë­ka ga­li­me kon­sta­tuo­ti, jog ne itin po­pu­lia­rus for­te­pi­jo­ni­nio trio þan­ras lie­tu­viø ðiuo­lai­ki­në­je mu­zi­ko­je pas­ta­ruo­ju me­tu pa­gau­së­jo. Nau­jo­je plokð­te­lë­je an­sam­blis ára­ðë ke­tu­riø skir­tin­gø kar­tø ir, ko ge­ro, vie­nai sti­lis­ti­nei li­ni­jai ne­pri­klau­san­èiø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø opu­sus, ðá­kart vie­ni­ja­mus pa­gal þan­rà.

Tai Jur­gio Juo­za­pai­èio, An­ta­no Ja­sen­kos, An­ta­no Ku­èins­ko ir Vy­tau­to Bar­kaus­ko for­te­pi­jo­ni­niai trio. Jau anks­ èiau Ar­mo­nø trio yra pa­ren­gæs bei re­da­ga­væs ðio þan­ro Vy­tau­to Ger­ma­na­vi­èiaus, Re­mi­gi­jaus Ði­lei­kos par­ti­tû­ras.

Ar­mo­nø trio daþ­nai kvie­èia­mas á Lie­tu­vos ir uþ­sie­nio mu­zi­kos fes­ti­va­lius, o ið ne­se­nø di­dþiu­liø an­sam­blio pa­reng­tø pro­gra­mø pa­mi­në­ti­ni ðià va­sa­rà tarp­tau­ti­nia­me Tho­mo Man­no fes­ti­va­ly­je Ni­do­je pa­gro­ti Ar­vo Pärto, Ra­mû­no Mo­tie­kai­èio, Pe­te­rio Vas­ko ir D. Ðos­ta­ko­vi­èiaus trio, ku­riø in­ter­pre­ta­ci­jos pel­në di­de­lá pub­li­kos pa­lan­ku­mà.

Pir­mo­ji CD ára­ðy­ta kom­po­zi­ci­ja – J. Juo­za­pai­èio „Më­nu­lio ðvie­sa“, su­kur­ta 1999 m. Kom­po­zi­to­rius þi­no­mas kaip di­de­liø or­kest­ri­niø par­ti­tû­rø kû­rë­jas, ta­èiau ma­to­mà kû­ry­bos da­lá jis ski­ria ir ka­me­ri­nei kû­ry­bai. Au­to­rius lai­ko­si nuo­sta­tos, jog mu­zi­ka – pir­miau­sia akus­ti­nis fe­no­me­nas, pa­grás­tas na­tû­ra­lia gar­sø tëk­me, pri­gim­ti­ne temb­ri­ka.

A. Ja­sen­kos mu­zi­ko­je ap­tin­ka­mi ke­li pri­ori­te­tai: anks­èiau gi­lin­ta­si á orien­ta­lis­ti­nes te­mas bei ðal­ti­nius, kon­struk­ ty­vu­mo, gar­sø in­ten­sy­vu­mo, rit­mi­niø for­mu­liø mo­de­lia­vi­mà. Pas­ta­rà­já de­ðimt­me­tá kom­po­zi­to­rius lin­kæs á elek­tro­a­ kus­ti­næ es­te­ti­kà. Á nau­jà­já CD trio ára­ðë 2000 m. A. Ja­sen­kos su­kur­tà Me­lo­di­jà.

A. Ku­èins­ko for­te­pi­jo­ni­nis trio „Lo­op in D-mi­nor“ su­kur­tas 2004 m. Ið tie­sø ðis opu­sas tie­sio­giai sie­ja­si su nau­ja ir pas­ta­ruo­ju me­tu nuo­sek­liai kom­po­zi­to­riaus plë­to­ja­ma kû­ry­bos kryp­ti­mi – „kil­pø mu­zi­ka“ (lo­op mu­sic), ku­rià au­to­rius api­bû­di­na kaip „tam tik­rà mi­ni­ma­liz­mo, di­dþë­ja­vi­mo ir di­dþiø­jø is­to­ri­niø tra­di­ci­jø sam­plai­kà“, o jos es­mæ su­da­ro „ki­tø au­to­riø mu­zi­kos su­kar­py­mas, su­mai­ðy­mas ir „uþ­kil­pi­ni­mas“ la­bai trum­pais seg­men­tais“. Ðia­me trio A. Ku­èins­kas pa­si­rin­ko tam tik­rus F. Men­dels­soh­no Trio d-moll frag­men­tus, ágau­nan­èius ne­ti­kë­tø in­to­na­ci­niø ra­kur­sø.

V. Bar­kaus­kas jau se­niai þi­no­mas kaip kom­po­zi­to­rius, uþ­mez­gæs pui­kø dia­lo­gà su dau­ge­liu at­li­kë­jø. Emo­ci­në ið­raið­ka, na­tû­ra­lus skam­be­sio gro­þis, kon­cer­tið­ku­mas – tai vie­nos svar­biau­siø jo mu­zi­kos ypa­ty­biø, tiks­lø, ku­rie sà­ly­go­ja tai, kad Bar­kaus­ko kû­ri­niai ne­trun­ka ási­tvir­tin­ti at­li­kë­jø re­per­tu­a­re. Á CD ára­ðy­tas trio „Mo­dus vi­ven­di“, op.

108, su­kur­tas 1996 m., tai – vie­nin­te­lis for­te­pi­jo­ni­nis trio ofi­cia­lia­me kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bos sà­ra­ðe.

MB inf.

Nor­ve­gø mu­zi­kos fes­ti­va­lis ÐIAURËS PAÐVAISTË Lap­kri­èio 23 die­nà kon­cer­tu Vil­niu­je, Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je, pra­si­dë­jo nor­ve­gø mu­zi­kos fes­ti­va­lis Ðiau­rës pa­ðvais­të. Kon­cer­tas bu­vo il­gas, mar­gas ir rep­re­zen­ta­vo ávai­riø nor­ve­gø mu­zi­ki­nës kul­tû­ros lai­ko­ tar­piø pa­sie­ki­mus. Pra­dþio­je skam­bë­jo Ja­me­so Wo­o­do (g. 1953) kû­ri­nys ma­rim­bai Elan­ga N‘Kake sin­ging to his craft (1993), ku­rá at­li­ko Kjel­las To­re In­ner­vi­kas, vir­tuo­zas per­ku­si­nin­kas, su­kû­ræs mik­ro­to­ni­næ (ket­vir­ta­to­næ) ma­rim­bà bei vib­ra­fo­nà. La­bai ryð­kus ta­len­tas, tik kà bai­gæs Nor­ve­gi­jos mu­zi­kos aka­de­mi­jà ir ðiuo me­tu jo­je ra­ðan­tis dak­ta­ro di­ser­ta­ci­jà, In­ner­ vi­kas in­ten­sy­viai kon­cer­tuo­ja tiek so­lo, tiek an­sam­bly­je. Rim­tà at­li­kë­jo nu­si­tei­ki­mà ási­tvir­tin­ti ge­riau­siø da­bar­ties at­li­kë­jø gre­to­se liu­di­jo ne­pri­ ekaið­tin­gas kû­ri­nio at­li­ki­mas, kai rei­kë­jo de­rin­ti su­dë­tin­gà in­stru­men­ti­ná pie­ði­ná su bal­so par­ti­ja, ap­iman­èia re­ci­ta­vi­mà, ðne­ka­mà­jà kal­bà, glis­san­do ir ki­tus ðiuo­lai­ki­nio dai­na­vi­mo ele­men­tus. Ne­pai­sant vie­to­mis pa­si­girs­tan­ èio gon­go ir gie­do­ji­mo frag­men­tø, ði mu­zi­ki­në aliu­zi­ja á ga­ga­ku skam­bë­jo ga­na hu­mo­ris­tið­kai ir vei­kiau pri­mi­në ko­kio nors ja­po­nø ani­ma­ci­nio fil­mo gar­so ta­ke­lá. To­liau pro­gra­mo­je skam­bë­ju­si vo­ka­li­në mu­zi­ka – trys Ed­var­do Grie­go (1843–1907) dai­nos (Haug­tus­sa, op. 67: „Kar­viø ðau­ki­nys“, „Vai­kø ðo­kis“ ir „Prie ðal­ti­nio“) bei Sol­vei­gos dai­na ið „Pe­ro Giun­to“, op. 23 – ta­po kon­cer­to aði­mi. Dai­nas at­li­ko jau­na dai­ni­nin­kë Eir In­der­haug (sop­ra­nas), stu­di­jas bai­gu­si Sta­van­ge­rio mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, Ko­pen­ha­gos Ope­ros aka­de­mi­jo­je ir Ka­ra­lið­ko­jo­je Da­ni­jos mu­zi­kos kon­ser­va­to­ri­jo­je. Ðiuo me­tu ji ben­dra­dar­biau­ja su Ko­pen­ha­gos ir Mal­mës, Niurn­ber­go bei Vo­kie­èiø ope­ ros prie Rei­no ope­ros te­at­rais, taip pat da­ly­vau­ja fes­ti­va­liuo­se ir dai­nuo­ja so­lo su sim­fo­ni­niais or­kest­rais. Vo­ka­lis­tei tal­ki­no 2002 me­tø Grie­go kon­ kur­so lau­re­a­tas Jo­a­chi­mas Kjel­sa­a­sas Kwet­zins­kys, ant­ro­je kon­cer­to da­ly­je pa­de­monst­ra­væs so­lis­to ágû­dþius. Sim­pa­tið­kas, tar­si ið Ast­ri­dos Lind­gren pa­sa­kø nu­þen­gæs du­e­tas (abu mu­zi­kan­tai – ne­aukð­to ûgio, ðvie­siap­lau­kiai, më­lyn­akiai, vai­kið­ko vei­do ir va­liû­kið­kai be­si­ðyp­san­tys) á va­ka­ro at­mo­sfe­rà áne­ðë kal­nuo­tos ste­buk­lø ða­lies dva­sios. E. In­der­haug – ne­abe­jo­ti­nai la­bai stip­ri, gra­þaus bal­so, ori­gi­na­liø pro­jek­tø ne­ven­gian­ti vo­ka­lis­të. Ta­èiau ið pra­dþiø su­abe­jo­jau, ar ope­ri­nis bal­sas, kad ir koks pui­kus, ið tik­rø­jø pa­jë­ gus at­skleis­ti pa­pras­tø, nors ir sti­li­zuo­tø nor­ve­gø liau­dies dai­nø sub­ti­ly­bes.

Vis dël­to vo­ka­lis­tës at­li­ki­mas ne­sto­ko­jo ori­gi­na­lu­mo, ypaè sa­vi­ta Sol­vei­gos dai­nos in­ter­pre­ta­ci­ja, vi­siðkai pra­si­len­kian­ti su mums ápras­tu ðios dai­nos su­pra­ti­mu. „Kar­viø ðau­ki­nio“ lë­tas, pa­pras­tu­tis mo­ty­vas, ku­rá nuo­lat at­kar­ to­ja for­te­pi­jo­no akom­pa­ni­men­tas, vë­liau kiek ið­plë­to­ja­mas im­pro­vi­zuo­to in­tar­po, ir cha­rak­te­rin­gas tre­èio þe­mo – ket­vir­to aukð­to laips­niø in­ter­va­las su­kû­rë spal­vin­gà pie­me­na­vi­mo Nor­ve­gi­jos kal­nuo­se vaiz­de­lá; „Vai­kø ðo­kis“ – tai links­ma gy­vo tem­po dai­ne­lë, o „Prie ðal­ti­nio“ – ly­ri­në, vi­du­ti­nio tem­po mi­no­ri­në dai­na, nuo­tai­ka pri­me­nan­ti Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo „Aly­vas“. Èia kom­po­zi­to­rius þai­dþia dur-moll ter­ci­jos in­ter­va­lo kai­ta. Tai­gi, dai­nos bu­vo at­lik­tos meist­rið­kai, ir vis dël­to... net­gi per daug meist­rið­kai. O ðtai Sol­vei­gos dai­na, kaip mi­në­jau, bu­vo tik­ras ne­ti­kë­tu­mas. Dai­ni­nin­kë pra­ dë­jo jà ið kar­to su­jau­din­tai ir dra­ma­tið­kai, ko­ne for­te, me­lo­di­jà fra­za­vo su ne­ápras­tais, gau­siais su­sto­ji­mais. Vi­du­ri­ni­à­jà da­lá ji at­li­ko lë­tai, gal tik vos grei­èiau uþ krað­ti­nes da­lis, bal­sá a tæ­së su di­de­liais ri­te­nu­to. Ap­skri­tai pa­ë­mus bu­vo ma­ty­ti, kad „Sol­vei­ga“ dai­nuo­ja­ma pa­gal ið­puo­se­lë­tà, aið­kiai su­for­muo­tà ir nu­si­sto­vë­ju­sá, nors mû­sø au­siai ne­ti­kë­tà sti­liø. Dai­ni­nin­kës bal­so skaid­ru­mas ir gro­þis vi­sa jë­ga at­si­sklei­dë kon­cer­to pa­bai­go­je, bi­suo­ jant jai at­li­kus Lin­dos ari­jà O lu­ce di qu­es­t‘a­ni­ma ið 1842 me­tais Vie­no­je pa­sta­ty­tos Ga­e­ta­no Do­ni­ze­èio (1797–1848) ope­ros „Lin­da di Cha­mou­ nix“. Pui­ki ko­lo­ra­tû­ra!

Po E. Grie­go ið­gir­do­me Ge­or­ge Crum­bo (g. 1929) kû­ri­nius for­te­pi­jo­nui (ið Mak­ro­kos­mo­so II: „Ry­to mu­zi­ka“, „Lie­taus-mir­ties va­ria­ci­jos“, „Ðmëk­lø nok­tiur­nas: Stoun­hen­dþo þy­niams“, „Chi­me­ros, To­ra! To­ra! To­ra! (Apo­ka­ lip­ti­në ka­den­ci­ja)“, „Nost­ra­da­mu­so pra­na­ðys­të“), ku­riuos at­li­ko la­bai ryð­ki pia­nis­të El­len Ugel­vik. Ðio kom­po­zi­to­riaus, su ku­riuo ji ben­dra­dar­biau­ja as­me­nið­kai, ir ap­skri­tai vi­sa ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka re­gi­mai la­bai ar­ti­ma at­li­kë­ jos dva­siai. Ji skam­bi­na jà ne­pa­pras­tai áti­ki­na­mai ir meist­rið­kai. Tri­jø mu­zi­ kos aka­de­mi­jø (Ber­ge­no, Ams­ter­da­mo ir Leip­ci­go) auk­lë­ti­në, E. Ugel­vik ak­ty­viai da­ly­vau­ja ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se, da­ro kom­pak­ti­niø plokð­te­liø bei TV ára­ðus, ku­riuos tran­sliuo­ja Da­ni­jos, An­gli­jos bei Nor­ve­ gi­jos TV. Be­si­klau­sant jos më­gia­mo G. Crum­bo gal­vo­je ðmës­èio­jo „ðvent­

va­gið­ka“ min­tis: o, kad mes tu­rë­tu­me to­kio ly­gio mo­der­nio­sios mu­zi­kos in­ter­pre­ta­to­riø... Be per­trau­kos at­lie­ka­mos pje­sës su­si­klos­të á vaiz­din­gà ir dra­ma­tur­gið­kai vien­ti­sà mo­zai­kà. Pir­miau­sia po­pie­riaus la­pu pre­pa­ruo­tas for­te­pi­jo­nas („Yama­ha“) pra­bi­lo ið ry­to pa­kir­du­siø pre­pa­ruo­tø paukð­èiø bal­sais – deng­tø sty­gø ðiugþ­de­sys gir­dë­jo­si ne­ly­gi­nant spar­nø ðiu­re­ni­mas ry­ti­nio tu­a­le­to me­tu. Lie­tus ðna­rë­jo trum­pai, su­ges­ty­viai ir im­pre­sio­nis­tið­ kai. Pia­nis­tei pa­vy­ko ið­gau­ti kla­ve­si­ni­ná sty­gø gau­de­sá ir mi­nia­tiû­rà pa­vers­ti dai­liai nu­ðli­fuo­tu per­liu­ku. Pas­kui pri­rei­kë dvie­jø di­de­liø stik­li­niø, ku­rios bu­vo pa­sta­ty­tos ant sty­gø, tad chi­me­ros-vai­duok­liai de­ja­vo bei dû­sa­vo la­bai áspû­din­gu mo­te­rið­ku bal­su – gar­si­ná fo­nà su­da­rë slan­kio­jan­tys glis­ san­do, ið­gau­na­mi pirð­tais brau­kiant per sty­gas ir tuo pat me­tu spau­dþiant kla­vi­ðus. Apo­ka­lip­së at­ëjo, E. Ugel­vik ant vi­du­ri­nio­jo kla­via­tû­ros re­gist­ro uþ­dë­jus du sun­kius á më­ly­nà vil­no­ná au­di­ná ávy­nio­tus svar­me­nis, ku­rie at­li­ko tre­èio­jo pe­da­lo vaid­me­ná ir trauk­te trau­kë su­si­do­më­ju­sio klau­sy­to­joþiû­ro­vo þvilgs­ná. Apo­ka­lip­sës pra­na­ðai þy­gia­vo þe­ma­me re­gist­re, pas­kui siau­të­jo vir­ðu­ti­nia­me, ið­si­lie­jo klas­te­riais, at­li­kë­jos ran­ka, ne­ly­gi­nant Die­vas, griau­nan­tis pa­sau­lá, vie­nu mos­tu nu­stû­më þe­mën svar­me­nis, ir pa­si­gir­do riks­mai. Pa­sken­do­me gar­sø jû­ro­je (rei­kia pa­sa­ky­ti, kad sà­skam­biø bei ober­to­nø at­þvil­giu tai vi­sai pri­im­ti­nas pa­sau­lio ga­las), ir ga­lop ið­si­gel­bë­ jo­me: ið­plau­kë­me su be­ne Nost­ra­da­mu­so lai­ve­liu. Te­ko vë­lei kur­ti pa­sau­lá – pia­nis­të mû­sø aky­se ið nau­jo „mo­kë­si“ gro­ti, më­gi­no ávai­rius in­ter­va­lus, akor­dus, gro­þë­jo­si re­gist­rais. Jei ne áspû­din­gas kû­ri­nys ir jo te­at­ra­li­zuo­ta in­ter­pre­ta­ci­ja, tai bent smar­kus pia­nis­tës triû­sas ap­link in­stru­men­to dë­þæ post­mo­derno ne­ið­ma­nan­tie­siems tu­rë­jo pa­lik­ti ne­ma­þà áspû­dá.

Ant­ro­je kon­cer­to da­ly­je J. K. Kwet­zins­kys at­li­ko Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho (1685-1750) pir­mà­jà To­ka­tos g-dur, BWV 916 da­lá, ku­rià se­kë Ola­ vo An­ to­ no Thom­ mes­ se­ no (g. 1946) EingeBACHt (1984) – Ba­ cho to­ka­tos pa­ra­fra­zë. Links­mas pa­si­va­þi­në­ji­mas po kla­via­tû­rà vo­kie­èiø kla­si­kos gran­dui man­ding nie­ko nei pri­dë­jo, nei at­ëmë. Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Èiur­lio­nio (1875-1911) „kon­kur­si­næ“ fu­gà b-moll, VL 345 nor­ve­gø pia­nis­ tas at­li­ko gan ra­miai, niû­riai ir su­si­kau­pæs, ta­èiau dël smar­kiai ro­man­ti­zuo­ tos skam­bi­ni­mo ma­nie­ros ma­no au­siai ge­ro­kai pri­trû­ko nuo­sek­laus te­mi­ nës me­dþia­gos plë­to­ji­mo ir vien­ti­sos dra­ma­tur­gi­jos, o fu­gos skai­dy­mas á at­ski­ras da­lis ir më­gi­ni­mas rem­tis me­na­mais jø kon­tras­tais ne­at­ro­dë áti­ki­na­ mas. Vie­nas mu­zi­kos eks­per­tas net pri­si­pa­þi­no, kad Èiur­lio­ná te­at­pa­þi­næs nuo pu­sës kû­ri­nio...

Nu­si­len­ki­mas Lie­tu­vai tæ­së­si: K. T. In­ner­vi­kas at­li­ko Ra­mû­no Mo­tie­kai­ èio „Ka­li­gra­fijà“. Ne­il­gas 4 da­liø kû­ri­në­lis nie­kuo ypa­tin­gai ne­nu­ste­bi­no, o pa­sak pa­ties kom­po­zi­to­riaus, ðá kû­ri­ná jis gir­dë­jo pir­mà­kart (tai bu­vo ne­skelb­ta prem­je­ra), ir klau­së­si tar­si ne sa­vo mu­zi­kos. „Ka­li­gra­fija“ – „þai­ di­mas ðe­ðë­liais“, mik­ro­to­ni­nës mu­zi­kos mi­nia­tiû­ros, ku­rias R. Mo­tie­kai­tis su­ma­në „ne kaip spek­tra­lis­ti­niø kon­struk­ci­jø ar kon­struk­ty­vis­tið­kai struk­ tû­rið­kø“ ele­men­tø de­ri­ná, bet më­gi­no jas pa­teik­ti „im­pre­sio­nis­tið­kai“ bei at­skleis­ti spal­vi­nes mu­zi­kos ga­li­my­bes.

Rol­fo Wal­li­no (g. 1957) „Sto­ne­wa­ve“ – elek­tro­a­kus­ti­në ver­si­ja vie­nam mu­ða­ma­jam, pa­ra­ðy­ta 2005 me­tais, þai­dë klau­sà er­zi­nan­èiais þe­mais daþ­ niais, o þa­dë­to­ji staig­me­na bu­vo „In­tro­mix“, su­si­de­dan­tis ið mik­suo­tos Bern­ stei­no, Cho­pi­no, Ta­ka­has­hi, Wal­li­no ir ki­tø kom­po­zi­to­riø mu­zi­kos.

Kon­cer­to pa­bai­ga pa­si­ro­dë esan­ti vi­sai ins­ta­lia­ci­në: po G. Do­ni­ze­èio (!) ið­ëju­si E. Ugel­vik il­gai ir lë­tai for­te­pi­jo­nu at­li­ko tæ­sia­mus gar­sus, ir ta­da, kai pub­li­ka ëmë vi­sai mig­dy­tis, ki­ti va­ka­ro da­ly­viai áne­ðë ke­tu­ris di­de­lius rau­ do­nus ba­lio­nus (jie gra­þiai de­rë­jo prie rau­do­nø pia­nis­tës ba­tø), at­si­së­do ant sce­no­je iðri­kiuo­tø kë­dþiø, prie ku­riø bu­vo pa­sta­ty­tos dë­þës su tal­ku, ir at­li­ko R. Wal­li­no kû­ri­ná „Scratch“. Il­gai mu­zi­kan­tai try­në ba­lio­nams ðo­nus, vis pa­mir­ky­da­mi del­nus á tal­kà, ið­gau­da­mi la­bai ádo­mius gar­si­nius efek­tus, kol pa­ga­liau at­ëjo lauk­ta pa­bai­ga: ba­lio­nas spro­go, ta­èiau tik vie­nas, ir dar il­gai po kon­cer­to bu­vo pik­ta: ko­dël tik vie­nas?!

Api­ben­dri­nant il­gà ir staig­me­nø ku­pi­nà va­ka­rà rei­kia pa­sa­ky­ti, kad ðiau­ rës mu­zi­kos pa­ðvais­të tik­rai þë­rë­jo kuo mar­giau­sio­mis spal­vo­mis, ta­èiau jas á vien­ti­sà spal­vø ga­mà ap­jun­gë jau­ni ir ta­len­tin­gi nor­ve­gø mu­zi­kan­tai, ne­abe­jo­ti­nai pel­næ pub­li­kos sim­pa­ti­jas.

Dai­va Ta­mo­ðai­ty­të

Muzikos barai /19

Pristatome Iri­na AK­RA­MA­VI­ÈIÛ­TË

E

x­cel­sior“ – tai pui­kaus an­sam­ blio Bal­ti­jos tarp­tau­ti­nio akor­de­ o­nø kvin­te­to pa­va­di­ni­mas. Ðis þo­dis, jun­gian­tis lo­ty­nø, ita­lø ir an­glø kal­bas, reið­kia „sie­kian­tis to­bu­ly­bës, aukð­tos ko­ky­bës“, „pui­kiau­ sias“, „be­si­ver­þian­tis aukð­tyn“ ir taik­liai at­spin­di dau­gia­ly­pæ ko­lek­ty­vo kû­ry­bi­næ veik­ là. „Ex­ cel­ sior“ ádo­ mus ir tuo, kad yra vie­nas ið ne­dau­ge­lio pa­sau­lio akor­ de­o­nø an­sam­bliø, tu­rin­èiø tarp­tau­ti­næ at­li­kë­jø su­dë­tá. Ja­me gro­ja tri­jø ða­liø mu­ zi­kan­tai: Lie­tu­vai at­sto­vau­ja Edu­ar­das Gab­nys ir Ge­na­di­jus Sav­ko­vas, Ru­si­jai – Vla­di­mi­ras Uða­ko­vas ir Ser­ge­jus Li­cha­ èio­vas, Lat­vi­jai – vie­nin­te­lë an­sam­blio mo­te­ris Svet­la­na Sta­vic­ka­ja.

“Ex­cel­sior“ -– sie­kian­tis to­bu­ly­ bës

An­sam­blio at­si­ra­di­mo is­to­ri­ja Tarp­tau­ti­nio akor­de­o­nø kvin­te­to ákû­ri­mo idë­ja bren­do pa­leng­va. Aið­ku, vis­kas pra­si­dë­jo nuo mu­zi­kan­tø pa­þin­ties 1995 m. Da­ni­jo­je. Akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­lio me­tu su­si­ti­ko du du­e­tai – E. Gab­nio ir G. Sav­ko­vo bei V. Uða­ko­vo ir S. Li­cha­èio­vo „Miu­zet“. Ki­tus ket­ve­rius me­tus akor­de­o­ni­nin­kai nuo­lat su­si­tik­da­ vo ávai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se, taip pat Lat­vi­jo­je ir Lie­tu­vo­je.

1999 m. abu du­e­tai bu­vo pa­kvies­ti á Èe­lia­bins­kà, á tarp­tau­ti­ná akor­de­o­no ir ba­ ja­no mu­zi­kos fes­ti­va­lá. „At­si­tik­ti­

Ge­na­di­jus Sav­ko­vas, Svet­la­na Sta­vic­ka­ja, Edu­ar­das Gab­nys, Vla­di­mi­ras Uða­ko­vas ir Ser­ge­jus Li­cha­èio­vas

Muzikos barai /20

nai mus su Ge­na­di­ju­mi ir Edu­ar­du ap­gy­ ven­di­no gre­ti­muo­se vieð­bu­èio kam­ba­riuo­ se, bet vi­sið­kai at­ski­rai nuo ki­tø fes­ti­va­lio da­ly­viø, – pa­sa­ko­ja akor­de­o­ni­nin­kas V. Uða­ko­vas. – Mes daþ­nai uþ­suk­da­vo­me vie­ni pas ki­tus á sve­èius, ap­tar­da­vo­me fes­ti­va­lio ávy­kius, juo­kau­da­vo­me. Kaip tik to fes­ti­va­lio me­tu E. Gab­nys ta­po se­ne­ liu, jam gi­më vai­kai­të. Tai­gi mums at­si­tik­ ti­nai pa­si­tai­kë pro­ga su­þi­no­ti, kaip þo­dis „die­duð­ka“ skam­ba lie­tu­við­kai...“ Drau­gið­kas ben­dra­vi­mas ir kû­ry­bi­në fes­ti­va­lio at­mo­sfe­ra nu­tei­kë mu­zi­kan­tus eks­pe­ri­men­tui pa­gro­ti ke­tu­rie­se. G. Sav­ ko­vas su sa­vi­mi tu­rë­jo Ri­char­do Ga­lia­no pje­sës „Liûd­nas klou­nas“ aran­þuo­tæ ke­ tu­riems akor­de­o­nams, tad vi­si ðá kû­ri­ná su­re­pe­ta­vo ir kvar­te­tu pa­gro­jo fes­ti­va­lio uþ­da­ry­mo kon­cer­te, ku­ris vy­ko Èe­lia­bins­ ko ope­ros ir ba­le­to te­at­re. „Pje­sës at­li­ki­mà mes sky­rë­me þy­maus at­li­kë­jo, Ura­lo ba­ja­ nis­tø trio na­rio Ni­ko­la­jaus Chu­da­ko­vo at­mi­ni­mui, – pri­si­me­na G. Sav­ko­vas. – Ðis mu­zi­kan­tas ið­ëjo ið gy­ve­ni­mo ne­il­gai tru­ kus prieð fes­ti­va­lá Èe­lia­bins­ke, ir vi­siems mums, akor­de­o­ni­nin­kams ir ba­ja­nis­tams, bu­vo la­bai skau­du ne­te­kus pui­kaus þmo­ gaus ir sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lo. Mums kaip at­li­kë­jams la­bai pa­ti­ko ðis eks­pe­ri­ men­tas. Taip pat su­lau­kë­me di­de­lio pub­li­ kos dë­me­sio ir pa­lai­ky­mo. Vi­siems bu­vo ádo­ mu ir ne­ ápras­ ta, kad vie­ ni esa­ me ið Sankt Pe­ter­bur­go, ki­ti – ið Vil­niaus, o kar­ tu gro­ti pa­ban­dë­me ne Vil­niu­je ar Sankt Pe­ter­bur­ge, bet Èe­lia­bins­ke!“ Pa­si­se­kæs de­biu­tas Èe­lia­bins­ko fes­ti­va­ ly­je dar la­biau su­ar­ti­no akor­de­o­ni­nin­kus.

Tuo me­tu, 1999-ai­siais, akor­de­o­ni­nin­kë ið Lat­vi­jos S. Sta­vic­ka­ja bai­gë ma­gist­ro stu­di­jas Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­ mi­jo­je. Vë­liau ji pri­si­dë­jo prie V. Uða­ko­vo ir S. Li­cha­èio­vo du­e­to – taip su­si­for­ma­vo est­ra­di­nis trio „Mu­set­te En­sem­ble“.

Idë­jø pa­ieð­kø lai­ko­tar­pis tru­ko apie pus­an­trø me­tø. Tuo tar­pu vi­si pen­ki akor­ de­o­ni­nin­kai nuo­lat su­si­tik­da­vo ávai­riau­ sio­se akor­de­o­no ir ba­ja­no mu­zi­kos ðven­ të­se – kon­cer­tuo­jan­èiø mu­zi­kan­tø ke­liai vi­sa­da su­ei­na. Pa­ga­liau su­ma­ny­ta su­bur­ti kla­si­ki­nës su­dë­ties an­sam­blá – akor­de­o­nø kvin­te­tà. Ðià min­tá akor­de­o­ni­nin­kams pa­ siû­lë veik­lus kvin­te­to pri­ma­ri­jus V. Uða­ ko­vas. „Vi­si mes ið ­kar­to su­si­do­më­jo­me ir nu­ta­rë­me pa­ban­dy­ti“, – pa­sa­ko­ja G. Sav­ko­vas.

2001 m. pa­va­sa­rá Sankt Pe­ter­bur­ge „Mu­set­te En­sem­ble“ so­lis­tai sa­vo ko­le­ goms Lie­tu­vos akor­de­o­nø du­e­to na­riams su­ren­gë est­ra­di­nës pro­gra­mos „Akor­dia­ ma­ni­ja“ (dia – du) prem­je­rà – tai bu­vo kon­cer­tas ið cik­lo „Drau­gø su­si­ti­ki­mai ant Ne­vos kran­tø“, ku­rio idë­ja – kû­ry­bi­ nis Ru­si­jos ir Lie­tu­vos mu­zi­ki­niø ko­lek­ty­ vø su­si­ti­ki­mas. Ðio kon­cer­to pro­gra­mo­je

pir­mà kar­tà ir pa­si­ro­dë tarp­tau­ti­nis akor­ de­o­nø kvin­te­tas. Po sëk­min­go kon­cer­to at­li­kë­jai nu­spren­dë ið­lai­ky­ti ðià su­dë­tá ir pra­dë­ti kaup­ti kvin­te­to re­per­tu­a­rà.

Pir­mie­ji þings­niai Lie­tu­vos ku­ror­tas Pa­lan­ga ið pat pra­ dþiø ta­po pa­grin­di­ne akor­de­o­nø kvin­te­to dar­bo su re­per­tu­a­ru vie­ta. Kas­met èia jau­kio­je ap­lin­ko­je vyks­ta tarp­tau­ti­nis akor­de­o­ni­nin­kø se­mi­na­ras-fes­ti­va­lis, ku­rá re­gu­lia­riai ren­gia Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ja ir Lie­tu­vos akor­de­o­ni­ nin­kø aso­cia­ci­ja. 2001 m. per de­ðimt die­ nø in­ten­sy­viai re­pe­tuo­da­mas akor­de­o­nø kvin­te­tas pa­ren­gë ir kon­cer­tuo­se pa­ro­dë pir­mà­jà sa­vo pro­gra­mà, ku­rià su­da­rë dau­ giau­sia leng­vo­sios mu­zi­kos kû­ri­niai. Ðià pro­gra­mà ir ap­skri­tai tarp­tau­ti­nio akor­de­ o­nø kvin­te­to ákû­ri­mo idë­jà svei­ki­no vi­si Lie­tu­vos akor­de­o­ni­nin­kai ir se­mi­na­ro-fes­ ti­va­lio sve­èiai. Vi­sus pra­di­nio re­per­tu­a­ro kû­ri­nius, kaip ir vë­liau ki­tus, an­sam­blio na­riai pa­tys pri­tai­kë sa­vo kvin­te­tui, t. y. aran­þa­vo ið ávai­riai in­stru­men­tø su­dë­èiai pa­ra­ðy­tø kû­ri­niø.

Tai­gi 2001 m. pra­si­dë­jo ak­ty­vi tarp­tau­ ti­nio Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­to kon­cer­ ti­në veik­la. Po Pa­lan­gos se­mi­na­ro-fes­ti­va­ lio akor­de­o­ni­nin­kai sa­vo pro­gra­mà at­li­ko tri­juo­se stam­biuo­se tarp­tau­ti­niuo­se akor­ de­o­no ir ba­ja­no mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se – Vil­niu­je, Daug­pi­ly­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge.

Be to, kon­cer­tas Sankt Pe­ter­bur­ge, ku­ris vy­ko lap­kri­èio më­ne­sá Jau­ni­mo kû­ry­bos rû­muo­se ir ku­ria­me, be kvin­te­to, da­ly­va­ vo V. Uða­ko­vo ir S. Sta­vic­ka­jos mið­rus du­e­tas (for­te­pi­jo­nas ir akor­de­o­nas) bei E. Gab­nio ir G. Sav­ko­vo akor­de­o­nø du­e­tas, bu­vo ára­ðy­tas á vaiz­do juos­tà, pa­va­din­tà „Bach Go­es to Town“. Tais pa­èiais 2001 m. Sankt Pe­ter­bur­go ra­di­jo na­mø stu­di­jo­ je mu­zi­kan­tai ára­ðë to pa­ties pa­va­di­ni­mo pir­mà­já kvin­te­to au­dio­al­bu­mà.

To­bu­ly­bës link...

2002 m. þen­kli­na nau­jà tarp­tau­ti­nio Bal­ti­jos kvin­te­to „Ex­cel­sior“ is­to­ri­jos lai­ko­tar­pá. „Mums ki­lo min­tis da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se-fes­ti­va­liuo­ se, – pa­sa­ko­ja kvin­te­to pri­ma­ri­jus V. Uða­ ko­vas. – To­kie ren­gi­niai – tai sa­vo­tið­kos mu­gës, ku­rio­se at­li­kë­jai ga­li pa­ro­dy­ti sa­vo „pre­kæ“ tie­sio­giai. Pa­si­ro­dy­mø tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se idë­ja ðiais lai­kais yra pri­sta­to­mo­jo po­bû­dþio, nes á reikð­min­gus kon­kur­sus at­va­þiuo­ja daug va­dy­bi­nin­kø, ávai­riø fes­ti­va­liø ren­gë­jø, ku­rie áver­ti­na at­li­kë­jus ir svars­to ga­li­my­ bes pa­kvies­ti vie­nà ar ki­tà da­ly­vá á ki­tus ren­gi­nius. Ið da­lies dël to 2002 m. mes va­þia­vo­me á Ita­li­jo­je vy­ku­sius du tarp­tau­ ti­nius akor­de­o­ni­nin­kø kon­kur­sus.“ „Ex­cel­sior“ kvin­te­to pro­fe­sio­na­lu­mà

liu­di­ja tai, kad ðis ko­lek­ty­vas lai­më­jo net tris pri­zi­nes vie­tas dvie­juo­se kon­kur­suo­ se ávai­rio­se ka­te­go­ri­jo­se – I pre­mi­jà ka­me­ ri­nës mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je „Cit­ta di Lan­ cia­no“ tarp­tau­ti­nia­me akor­de­o­ni­nin­kø kon­kur­se, II pre­mi­jà leng­vo­sios mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je ir III pre­mi­jà As­to­ro Piaz­zol­ los mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je pres­ti­þi­nia­me tarp­tau­ti­nia­me „Cit­ta di Cas­tel­fi­dar­do“ akor­de­o­ni­nin­kø kon­kur­se.

Tai­gi ið kon­kur­sø na­mo mu­zi­kan­tai grá­þo ta­pæ lau­re­a­tais. Tu­rint ome­ny­je, kad to­kios su­dë­ties kvin­te­tas gy­va­vo tik me­tus, tai ypaè ryð­kios per­ga­lës. „Ði sëk­ më at­vë­rë nau­jas ga­li­my­bes kon­cer­tuo­ti, – dþiau­gia­si V. Uða­ko­vas. – Mums, at­li­ kë­jams ið Lat­vi­jos ir Ru­si­jos, bu­vo la­bai ma­lo­nu, kai su­þi­no­jo­me, kad uþ lai­më­ji­ mus Ita­li­jos kon­kur­suo­se mû­sø ko­le­gas ið Lie­tu­vos pa­svei­ki­no Lie­tu­vos pre­zi­den­ tas. Nors ði ce­re­mo­ni­ja jû­sø ða­ly­je ápras­ta, mes ðá ávy­ká vis tiek lai­ko­me svar­biu mû­ sø ko­lek­ty­vo biog­ra­fi­jo­je.“

„Ex­cel­sior“ akor­de­o­nø fir­mos gar­sin­to­jai Nau­jà tarp­tau­ti­nio Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­to kû­ry­bi­nio ke­lio at­kar­pà api­bû­di­ na dar ke­li reikð­min­gi ávy­kiai ir sëk­min­ gas svar­biø idë­jø ágy­ven­di­ni­mas.

2003 m. an­sam­blio na­riai ren­gë­si da­ ly­vau­ti dar vie­na­me tarp­tau­ti­nia­me akor­ de­o­ni­nin­kø kon­kur­se Ita­li­jo­je. Prieð ðià ke­lio­næ veik­lûs mu­zi­kan­tai ágy­ven­di­no nau­jà su­ma­ny­mà: su­da­rë su­tar­tá su ita­lø fir­ma „Ex­cel­sior“. V. Uða­ko­vas pa­sa­ko­ja: „Pa­tei­kë­me fir­mai pa­siû­ly­mà, kad jei­gu ji mums pa­gal uþ­sa­ky­mà pa­ga­min­tø vie­ no­dø akor­de­o­nø kom­plek­tà, mes ási­pa­ rei­go­tu­me jai at­sto­vau­ti ir po­pu­lia­rin­ti jos ga­mi­na­mus in­stru­men­tus. Fir­mos ad­mi­nist­ra­ci­jai su­ti­kus, pa­va­di­no­me sa­ vo an­sam­blá „Ex­cel­sior“ ir taip ta­po­me ofi­cia­liais ðios fir­mos gar­sin­to­jais vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ðis akor­de­o­nø fab­ri­kas nuo se­no ga­mi­na pui­kius in­stru­men­tus. Anks­ èiau „Ex­cel­sior“ in­stru­men­tais gro­jo tik þy­mûs mu­zi­kan­tai, to­dël mums taip pat gar­bë grieþ­ti ðiais akor­de­o­nais. Nors ðiuo me­tu Lie­tu­vo­je „Ex­cel­sior“ fir­mos akor­de­ o­nø ga­na ne­ma­þai (apie 30), Ru­si­jo­je jie be­veik ne­þi­no­mi. To­dël kai sa­vo ða­ly­je pa­si­ro­dë­me su ðios fir­mos akor­de­o­nais, þmo­niø su­si­do­më­ji­mas mû­sø an­sam­bliu ir ðia akor­de­o­nus ga­mi­nan­èia fir­ma ge­ro­ kai pa­di­dë­jo. Tai­gi mes ir po­pu­lia­ri­na­me sa­vo an­sam­blá, ir da­ro­me re­kla­mà „Ex­cel­ sior“ akor­de­o­nø fir­mai“.

Tai­gi á Ita­li­jos kon­kur­sà, vy­ku­sá Kas­tel­fi­dar­do mies­te, akor­de­o­ni­nin­kai jau va­þia­vo tu­rë­da­mi nau­jà an­sam­blio pa­va­di­ni­mà – kaip tarp­tau­ti­nis Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­tas „Ex­cel­sior“. Be to, kon­kur­se sa­vo pro­gra­mà jie at­li­ko

Muzikos barai /21

Pristatome nau­jais in­stru­men­tais. Akor­de­o­ni­nin­kø mu­zi­ka­lu­mas ir vir­tuo­zið­ku­mas, sod­rus in­stru­men­tø skam­be­sys ir sko­nin­gai pa­ rink­ti kû­ri­niai pa­dë­jo kvin­te­tui ið­ko­vo­ti I pre­mi­jà jau ne leng­vo­sios, o an­sam­bli­nës kla­si­ki­nës mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je.

Ste­re­o­ti­pø lau­þy­to­jai Akor­de­o­nas yra vi­suo­ti­nai pri­paþin­tas tik kaip leng­vo­sios ar liau­dies mu­zi­kos in­ stru­men­tas – toks ste­re­o­ti­pas dar vis ga­jus ir Lie­tu­vo­je, ir Ru­si­jo­je, ir ki­to­se ðaly­se. „Sa­vo ak­ty­via veik­la sten­gia­mës kils­te­lë­ ti akor­de­o­no mu­zi­kà aukð­èiau, sie­kia­me, kad akor­de­o­nas tap­tø kla­si­ki­niu mu­zi­kos in­stru­men­tu“, – sa­ko akor­de­o­ni­nin­kas G. Sav­ko­vas.

Siek­da­mas ðiø svar­biø tiks­lø, 2003 m. ko­lek­ty­vas ágy­ven­di­no vie­nà il­gai bran­din­ tà idë­jà – spa­lio 24 d. Daug­pi­lio VIII tarp­ tau­ti­nia­me akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je at­li­ko du an­sam­bliui aran­þuo­tus kû­ri­nius – An­to­nio Vi­val­di Kon­cer­tà h-moll 4 smui­ kams, vio­lon­èe­lei, sty­gi­niø or­kest­rui ir con­ti­nuo bei Fran­ci­so Po­ulen­co Kon­cer­tà g-moll var­go­nams, sty­gi­niø or­kest­rui ir tim­pa­nams – su Lat­vi­jos ka­me­ri­niu or­kest­ ru (va­do­vas ir di­ri­gen­tas A. Bro­kas). „Mes màs­të­me apie sa­vo in­stru­men­to spe­ci­fi­kà: akor­de­o­nas tu­ri pu­èia­mo­jo in­stru­men­to bruo­þø (me­cha­ni­kos ypa­tu­mø); yra lie­þu­ vë­li­nis in­stru­men­tas, o tai su­ar­ti­na já su to­kiais in­stru­men­tais kaip obo­jus, klar­ne­ tas ir t.t. Vi­sa tai ro­do, kad akor­de­o­nu pui­ kiau­siai ga­li­ma at­lik­ti mu­zi­kà, pa­ra­ðy­tà pu­èia­mie­siems; akor­de­o­nas tu­ri dum­ples, ku­rios at­lie­ka pa­na­ðià funk­ci­jà kaip ir smui­ko ar ki­to sty­gi­nio in­stru­men­to stry­ kas, va­di­na­si, mû­sø in­stru­men­tu ga­li­ma at­lik­ti ir sty­gi­niams su­kur­tà mu­zi­kà; taip pat akor­de­o­nas tu­ri sa­vy­biø, ið da­lies pa­ na­ðiø á var­go­nø, to­dël juo at­lie­ka­ma var­go­ nø mu­zi­ka taip pat pui­kiai skam­ba. No­rë­ jo­me áro­dy­ti, kad akor­de­o­nø kvin­te­tas yra pui­ki ir la­bai mo­bi­li mu­zi­kos in­stru­men­tø su­dë­tis, kad toks an­sam­blis ga­li ir akom­pa­ nuo­ti ávai­riems so­lis­tams, ir pats bû­ti so­lis­ tas. Taip pat, reng­da­mi to­kius su­dë­tin­gus kû­ri­nius kaip A. Vi­val­di ir F. Po­ulen­co kon­cer­tai su ka­me­ri­niu or­kest­ru, sie­kë­me pa­neig­ti gy­vuo­jan­tá ste­re­o­ti­pà, kad akor­ de­o­nas – tik pra­mo­gi­nës mu­zi­kos in­stru­ men­tas, ku­rio mu­zi­ka ga­li skam­bë­ti vien ves­tu­vë­se, bui­ty­je ar ka­vi­në­se. Mes sie­kë­ me, kad þmo­nës ið­girs­tø ir ási­ti­kin­tø, kad akor­de­o­nu ga­li bû­ti grie­þia­ma su­dë­tin­ga ka­me­ri­në mu­zi­ka, kad ðis in­stru­men­tas ga­li pui­kiai skam­bë­ti su sty­gi­niø or­kest­ru.

Be to, akor­de­o­nø kvin­te­tas su sty­gi­niø or­ kest­ru ga­lë­tø bû­ti tar­si nau­ja an­sam­bli­nës mu­zi­kos kryp­tis. Ap­skri­tai akor­de­o­no mu­zi­kos is­to­ri­jo­je fak­tas, kad akor­de­o­nø kvin­te­tas gro­tø su ka­me­ri­niu or­kest­ru, yra la­bai re­tas. Jau be­veik ápras­ta, kad su

Muzikos barai /22

or­kest­ru gro­ja akor­de­o­ni­nin­kas so­lis­tas ar­ ba ke­li so­lis­tai, ta­èiau akor­de­o­nø kvin­te­to gro­ji­mo su or­kest­ru at­ve­jø tik­rai ne­daug.

Taip pat ne pa­slap­tis, kad mu­zi­kan­tai, gro­jan­tys aka­de­mi­niais mu­zi­kos in­stru­ men­tais, ne­la­bai no­riai ben­dra­dar­biau­ja su akor­de­o­ni­nin­kais... To­dël ðis ágy­ven­ din­tas mû­sø pro­jek­tas – tik­ra sëk­më ir dar vie­na per­ga­lë!“ Per ga­na trum­pà gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pá an­sam­blis jau spë­jo pa­si­ro­dy­ti vi­suo­se pres­ti­þi­niuo­se Lie­tu­vos fes­ti­va­liuo­se: Pa­ þais­lio var­go­nø mu­zi­kos, Vil­niaus, „Kris­tu­ po va­sa­ros“, taip pat „Di­dþia­ja­me mu­zi­kø pa­ra­de“, Sos­ti­nës die­no­se, tarp­tau­ti­niuo­se akor­de­o­nø mu­zi­kos ren­gi­niuo­se. Be to, akor­de­o­ni­nin­kai kon­cer­ta­vo Bal­ta­ru­si­jo­je, Suo­mi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je.

Pas­kiau­sias sva­rus mu­zi­kan­tø nuo­pel­nas – da­ly­va­vi­mas tarp­tau­ti­nio fes­ti­va­lio „Kon­ser­va­to­ri­jø sa­vai­të“ kon­cer­te „Jo di­ de­ny­bë an­sam­blis“, ku­ris ávy­ko ðiø me­tø spa­lio 10 d. Sankt Pe­ter­bur­go N. Rims­kioKor­sa­ko­vo kon­ser­va­to­ri­jos A. Gla­zu­no­vo kon­cer­tø sa­lë­je. „Anks­èiau èia skam­bë­jo tik kla­si­ki­niai in­stru­men­tai, o akor­de­o­no mu­zi­ka bu­vo tar­si uþ­draus­ta – nors ir ne­ ra­ðy­ta, to­kia tai­syk­lë ga­lio­jo, – pa­sa­ko­ja V. Uða­ko­vas. – Ru­si­jo­je su fil­har­mo­ni­ja su­si­jæ mu­zi­kan­tai la­bai skep­tið­kai þiû­ri á akor­de­ o­no mu­zi­kà. Be to, akor­de­o­nas Ru­si­jo­je iki ðiol lai­ko­mas liau­dies in­stru­men­tu – kon­ser­va­to­ri­jo­je ði spe­cia­ly­bë yra Liau­ dies in­stru­men­tø ka­ted­ro­je, o Lie­tu­vo­je ka­ted­ra va­di­na­si Akor­de­o­no ir liau­dies in­stru­men­tø. Tai­gi pa­si­ro­dæ A. Gla­zu­no­ vo sa­lë­je pa­ða­li­no­me dar vie­nà kliû­tá.“ Ðia­me kon­cer­te ið vi­sø pri­pa­þin­tø in­stru­ men­ti­niø an­sam­bliø tarp­tau­ti­nis Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­tas „Ex­cel­sior“ bu­vo vie­ nin­te­lis akor­de­o­nø an­sam­blis. „Tai di­de­lë gar­bë! – dþiau­gia­si G. Sav­ko­vas. – Gro­ti pres­ti­þi­në­je kon­cer­tø sa­lë­je taip pat ne­ pa­pras­tai ma­lo­nu. Kiek­vie­no an­sam­blio gro­ji­mo lai­kas ri­bo­tas – vi­siems skir­ta tik 10 mi­nu­èiø, o mums – 20, tai bu­vo taip pat ne­ti­kë­tai ma­lo­ni staig­me­na vi­siems. To kon­cer­to me­tu at­li­ko­me du kû­ri­nius – Vi­ do Lo­èe­rio „Pri­si­me­nant Co­rel­li“ ir An­dre­ jaus By­zo­vo Con­cer­to gros­so. Pa­si­se­ki­mas bu­vo didþiu­lis – pub­li­ka ap­do­va­no­jo mus kur­ti­nan­èio­mis ova­ci­jo­mis, ma­në­me, kad teks bi­sà gro­ti, ta­èiau lai­kas ne­lei­do.“ Ki­ta kvin­te­to áveik­ta kliû­tis – re­gu­lia­ rûs pa­si­ro­dy­mai per te­le­vi­zi­jà, nes Ru­si­jo­ je akor­de­o­no mu­zi­ka la­bai re­tai skam­ba ete­ry­je. „Bû­na net to­kiø ku­rio­zø, kad þiû­ ro­vui, pa­ma­èiu­siam te­le­vi­zo­riu­je akor­de­ o­nu gro­jan­tá mu­zi­kan­tà, ky­la klau­si­mas, ko­kiu in­stru­men­tu èia gro­ja­ma“, – sa­ko S. Li­cha­èio­vas. Vie­nas to­kiø kvin­te­to pa­si­ ro­dy­mø te­le­vi­zi­jo­je – ðiø me­tø spa­lio 5 d., kai ko­lek­ty­vas da­ly­va­vo Sankt Pe­ter­bur­ go te­le­ka­na­lo „Sto“ tie­sio­gi­në­je lai­do­je.

Ke­tu­rias­de­ðimt pen­kias mi­nu­tes kvin­te­to da­ly­viai at­sa­ki­në­jo á ve­dë­jos Na­ta­li­jos Mos­kov­èen­ko klau­si­mus ir at­li­ko pen­kias kom­po­zi­ci­jas ið sa­vo di­de­lio re­per­tu­a­ro.

Re­per­tu­a­ro ávai­ro­vë Tarp­tau­ti­nio Bal­ti­jos kvin­te­to „Ex­cel­ sior“ re­per­tu­a­ras ið­si­ski­ria þan­ri­niu ir sti­lis­ti­niu kû­ri­niø ávai­ru­mu. „Mes sten­ gia­mës pa­rink­ti kû­ri­nius, ku­rie ten­kin­tø ávai­riø klau­sy­to­jø sko­ná, – sa­ko an­sam­ blio pri­ma­ri­jus V. Uða­ko­vas. – Ta­èiau ma­þiau­siai mû­sø re­per­tu­a­re yra liau­dies mu­zi­kos. Taip grei­èiau­siai yra to­dël, kad stu­di­juo­da­mi pa­var­go­me gro­ti liau­dies mu­zi­kà, da­bar no­ri­si kom­pen­suo­ti ki­tos mu­zi­kos trû­ku­mà.“ Akor­de­o­ni­nin­kai su­kau­pë uni­ka­lø an­sam­blio re­per­tu­a­rà – pen­kiems akor­ de­o­nams pa­tys pri­tai­kë ávai­riø epo­chø ávai­riau­siems in­stru­men­tams pa­ra­ðy­tà mu­zi­kà. „Tuo no­ri­me áro­dy­ti, kad akor­de­ o­nu ga­li­ma at­lik­ti vi­so­kià – ávai­riø sti­liø ir þan­rø – mu­zi­kà“, – tvir­ti­na S. Sta­vic­ka­ja.

Vis dël­to dau­gu­ma re­per­tu­a­ro kû­ri­niø, to­kiø kaip Le­roy An­der­so­no Jazz piz­zi­ca­to, Ju­ri­jaus Peðko­vo „Pa­ryþie­tiðkas val­sas“, Vla­di­mi­ro Je­pi­fa­no­vo Kon­cer­ti­nis trip­ti­ kas ið mu­zi­kos ki­no fil­mui „Sau­lës slë­nio se­re­na­da“ ir t. t., yra nuo­tai­kin­go leng­vo­jo sti­liaus. „Gro­ja­me di­de­lei au­di­to­ri­jai, be to, rei­kia ne­pa­mirð­ti, kad mû­sø in­stru­men­ tas yra gi­mæs su leng­vo­jo po­bû­dþio mu­zi­ ka, tad ne­ven­gia­me gro­ti pra­mo­gi­niø kû­ ri­niø, no­rë­da­mi pa­lai­ky­ti ry­ðá su ávai­riais klau­sy­to­jais“, – sa­ko G. Sav­ko­vas.

Spe­cia­liai kvin­te­tui kom­po­zi­to­riai kol kas ne­ra­ðë. „Mums svar­bu, kad pro­ fe­sio­na­lûs kom­po­zi­to­riai ra­ðy­tø mu­zi­kà ne spe­cia­liai mû­sø kvin­te­tui, o ap­skri­tai akor­de­o­nui, – sa­ko V. Uða­ko­vas. – Pa­vyz­ dþiui, il­gai spy­rë­me Sankt Pe­ter­bur­go kom­po­zi­to­riø Vla­di­mi­rà Je­rio­mi­nà, kad su­kur­tø ko­kià pje­sæ akor­de­o­nui. Jis pa­ban­ dë vie­nà kû­ri­ná, o pas­kui ne­ga­lë­jo su­sto­ti kû­ræs mu­zi­kos mû­sø in­stru­men­tui. Tai­gi pas­ku­ti­niø sa­vo gy­ve­ni­mo me­tø kû­ry­bà V. Je­rio­mi­nas sky­rë akor­de­o­nui. No­rë­èiau pa­ci­tuo­ti ðio kom­po­zi­to­rius þo­dþius: „Að ne­skirs­tau mu­zi­kos in­stru­men­tø á bui­ ti­nius ir aka­de­mi­nius. Vi­si ðiuo­lai­ki­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro in­stru­men­tai kaþ­ka­da bu­vo liau­dies, bui­ti­niai. Aukð­tø­jø luo­mø at­sto­vai gro­jo kil­nio­mis ly­ro­mis, o smui­ kas, kà jau kal­ bë­ ti apie obo­ jø, flei­ tà ar val­tor­nà, bu­vo gir­dë­ti tik gat­vës pa­si­links­ mi­ni­muo­se. Ir akor­de­o­nas, ir dom­ra, ir gus­lës – në kiek ne blo­ges­ni ne­gu for­te­pi­jo­ nas, smui­kas ar vio­lon­èe­lë, ir ra­ðy­ti jiems leng­ves­næ mu­zi­kà në­ra pras­mës“. La­bai liûd­na ir gai­la, kad ne­se­niai V. Je­rio­mi­ nas ið­ëjo á ana­pi­lá. Jis ra­ðë pui­kià mu­zi­kà akor­de­o­nui. Be to, ke­ti­no su­kur­ti kû­ri­ná mû­sø kvin­te­tui su ka­me­ri­niu or­kest­ru“.

Taip pat an­sam­blio mu­zi­kan­tai ben­dra­dar­ biau­ja su to­kiais Sankt Pe­ter­bur­go kom­po­ zi­to­riais kaip Igo­ris Cvet­ko­vas, Va­di­mas Bi­ber­ga­nas, Ser­ge­jaus Li­cha­èio­vo bro­lis Mi­chai­las Li­cha­èio­vas.

Kon­cer­tas „Vi­sai ðei­mai“ Spa­lio pa­bai­go­je tarp­tau­ti­nio Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­to kon­cer­tø Lie­tu­vos akor­de­o­no mu­zi­kos më­gë­jai ga­lë­jo pa­si­ klau­sy­ti Prie­nuo­se, Pa­sva­ly­je, Aly­tu­je, Ðiau­liuo­se ir, aið­ku, Vil­niu­je.

Spa­lio 23 d. Lie­tu­vos na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je pir­mà kar­tà cik­le „Vi­sai ðei­ mai“ kon­cer­ta­vo akor­de­o­ni­nin­kai – pres­ti­ þi­në­je Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­jo­je kon­cer­tø sa­lë­je pen­ki mu­zi­kan­tai, tarp­tau­ti­nio Bal­ti­ jos akor­de­o­nø kvin­te­to na­riai, at­li­ko di­de­ læ, nuo­tai­kin­gà pro­gra­mà. Kon­cer­tà ve­dë mu­zi­ko­lo­gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis, ku­ris ste­ bë­jo­si, kad akor­de­o­nu ga­li bû­ti at­lie­ka­ma ir taip pui­kiai skam­bë­ti ávai­riau­siø sti­liø ir þan­rø mu­zi­ka. Ko­men­tuo­da­mas kon­cer­tà, mu­zi­ko­lo­gas net pri­dû­rë: „Klau­sy­da­mas ðio­je sce­no­je at­lie­ka­mos akor­de­o­no mu­zi­ kos, pri­si­mi­niau ru­sø ra­ðy­to­jo Alek­san­dro Puð­ki­no ei­les: „Liub­vi vse voz­ras­ty po­kor­ ny“ ir pa­ma­niau, kad toks po­sa­kis ga­lë­tø api­bû­din­ti ir akor­de­o­no mu­zi­kà“.

Kon­cer­tas ið­ties bu­vo áspû­din­gas. Pra­ dþio­je klau­sy­to­jus uþ­bû­rë V. Uða­ko­vo ir S. Sta­vic­ka­jos mið­rus du­e­tas. Sub­ti­lus ðiø mu­zi­kan­tø mu­zi­ka­vi­mas for­te­pi­jo­nu ir akor­de­o­nu, jaut­ri gar­so ið­ga­vi­mo ma­nie­ra ir dar­nus an­sam­blis As­to­ro Piaz­zol­los kû­ ri­ná „Ave Ma­ria“ pa­da­rë ne­pa­kar­to­ja­mà.

To­liau kon­cer­tà tæ­së akor­de­o­nø kvin­te­tas.

Pa­rink­ti kû­ri­niai tu­rë­jo kryp­tin­gà di­na­ mi­kà – kla­si­ki­næ mu­zi­kà (W. A. Mo­zar­to Me­nu­e­tas) pa­ma­þu kei­të ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai (F. Po­ulen­co Im­pro­ vi­za­ci­ja Nr. 15, Al­fre­do Schnit­tke’s Pol­ka ið ki­no fil­mo „Re­vi­zo­rius“), ku­rie vë­liau uþ­lei­do vie­tà gau­sioms pra­mo­gi­nio sti­ liaus kom­po­zi­ci­joms (Via­èes­la­vo Iva­no­vo Pa­ra­fra­zë Ni­no Ro­tos mu­zi­kos te­mo­mis ið Fe­de­ri­co Fel­li­ni ki­no fil­mø ir kt.).

Ne­gin­èi­ja­mà kvin­te­to kon­cer­to pa­ si­se­ki­mà by­lo­jo ne­ty­lan­tys klau­sy­to­jø plo­ji­mai ir trys bi­sai – akor­de­o­ni­nin­kai pa­ pil­do­mai pa­gro­jo vir­tuo­zið­kiau­sius ir nuo­ tai­kin­giau­sius sa­vo re­per­tu­a­ro kû­ri­nius – Ka­ry Fon­tai­ne’o „Drau­gið­kà miu­ze­tæ“ ir An­dre As­tier „Aud­rà“.

Tarp­tau­ti­nis Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­ tas „Ex­cel­sior“ su­þa­vë­jo pub­li­kà. Tur­bût kiek­vie­nas klau­sy­to­jas pa­ste­bi, kuo jam ðis an­sam­blis pa­tin­ka: vie­niems ádo­mu, kaip lais­vai ir ar­tis­tið­kai mu­zi­kan­tai, o ypaè V. Uða­ko­vas ir S. Sta­vic­ka­ja, el­gia­ si sce­no­je, ki­tiems pa­tin­ka re­per­tu­a­ro ávai­ro­vë, tre­tiems – efek­tin­gas gar­so for­ ma­vi­mas, ket­vir­tiems – vir­tuo­zið­ku­mas. Áspû­din­gai akor­de­o­ni­nin­kai at­ro­dë ir dël

to, kad gro­jo ap­si­ren­gæ ori­gi­na­liais, spe­ cia­liai jiems pa­siû­tais kos­tiu­mais. „Tai ne kla­si­ki­nis dra­bu­þis, kas mums su Edu­ar­ du at­ro­do ne­ápras­ta, – sa­ko G. Sav­ko­vas, – ta­èiau ati­tin­ka mû­sø at­lie­ka­mos mu­zi­ kos sti­liø. An­tra ver­tus, ði ap­ran­ga ne­la­bai tin­ka Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je, bet ka­dan­gi pro­gra­ma skir­ta vai­kams ir jø të­ vams, min­tis ap­si­reng­ti to­kiais dra­buþiais bu­vo pui­ki!“

Kiek­vie­nas ko­lek­ty­vo na­rys – as­me­ny­bë Tarp­tau­ti­nis Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­ tas uni­ka­lus dar ir tuo, kad kiek­vie­nas ið na­riø yra ir so­lis­tas, ir du­e­to, ir trio na­rys – kvin­te­tà su­da­ro du du­e­tai (E. Gab­nio ir G. Sav­ko­vo bei V. Uða­ko­vo ir S. Li­cha­èio­ vo) ir vie­nas trio „Mu­set­te En­sem­ble“ (V. Uða­ko­vas, S. Sta­vic­ka­ja, S. Li­cha­èio­vas).

Jie nuo­lat kon­cer­tuo­ja ávai­rios su­dë­ties.

Gim­ta­ja­me Daug­pi­ly­je S. Sta­vic­ka­ja taip pat tu­ri sa­vo mið­rø trio „Mi­lon­ga“. Be to, in­ten­sy­vi kon­cer­ti­në veik­la – ne vie­nin­ te­lis ðiø ryð­kiø mu­zi­kan­tø uþ­si­ë­mi­mas.

Kiek­vie­nas ið jø pir­miau­sia yra akor­de­o­no mu­zi­kos en­tu­zias­tas. „V. Uða­ko­và ir S. Sta­vic­ka­jà ga­li­ma api­bû­din­ti kaip dar­bo fa­na­ti­kus – jie ga­li gro­ti die­nà ir nak­tá. Vi­sà sa­vo gy­ve­ni­mà jie sie­ja su akor­de­o­no mu­zi­ka, – pa­sa­ko­ja G. Sav­ko­vas. – Taip pat kar­tu gro­ja du­e­tu – akor­de­o­nu su for­te­pi­jo­nu, kas­kart keis­ da­mie­si par­ti­jo­mis. Jie abu la­bai vir­tuo­zið­ kai val­do ir akor­de­o­nà, ir for­te­pi­jo­nà. Be to, V. Uða­ko­vo ir S. Sta­vic­ka­jos gro­ji­mo sti­ lius la­bai ar­ti­mas – pa­na­ðus gar­so ið­ga­vi­ mas, ðtri­chai, gro­ji­mo ma­nie­ra. Mud­vie­jø su E. Gab­niu sti­lius nuo jø ski­ria­si – mû­sø nuo­mo­ne, kar­tais jie gro­ja per daug sal­ dþiai, per daug eks­pre­sy­viai, ta­èiau tai, aið­ku, sko­nio da­ly­kas ir ða­liø akor­de­o­no mo­kyk­lø skir­tu­mai.“ Per kû­ry­bi­nes atos­to­gas V. Uða­ko­vas, S. Sta­vic­ka­ja ir S. Li­cha­èio­vas, gy­ve­nan­tys Sankt Pe­ter­bur­ge, ima­si ki­tos, ta­èiau vis vien su akor­de­o­no mu­zi­ka su­si­ju­sios veik­ los – ren­gia sa­vo an­sam­bliams re­per­tu­a­rà, or­ga­ni­zuo­ja kon­cer­tus, tvar­ko sa­vo in­ter­ ne­to pus­la­pá ir t. t. Vie­nas svar­biau­siø jø dar­bø – lei­dy­bi­në veik­la. „Sten­gia­mës pa­teik­ti at­li­kë­jams ávai­riø kom­po­zi­to­riø mu­zi­kos kû­ri­niø akor­de­o­nui ir ba­ja­nui, – sa­ko V. Uða­ko­vas. – Mu­du su Svet­la­na ren­gia­me rin­ki­nius kon­cer­tuo­jan­tiems at­li­kë­jams, o Ser­ge­jus – na­tas pra­de­dan­tie­ siems, nes dir­ba dar ir Va­si­li­jaus An­dre­je­ vo vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je. Vis­kas pra­si­ dë­jo 1998 m. Mes su Ser­ge­ju­mi la­bai daug kon­cer­ta­vo­me kaip du­e­tas ávai­rio­se ða­ly­se ir su­rin­ko­me ne­ma­þai lei­dy­bos me­dþia­ gos. Stu­di­jø me­tais tu­rë­jo­me la­bai ma­þai na­tø. Be to, vi­sos, ið ku­riø mo­kë­mës, bu­vo la­bai se­nos ar­ba dau­gy­bæ kar­tø per­ra­ðy­

tos. Tuo me­tu uþ­si­brë­þë­me tiks­là ðià pa­ dë­tá ið­tai­sy­ti, pa­dë­ti da­bar­ti­niams akor­de­ o­ni­nin­kams ar ba­ja­nis­tams stu­den­tams ir moks­lei­viams.“ Veik­lûs akor­de­o­ni­nin­kai ið­lei­do 150 na­tø rin­ki­niø, ku­rie ge­ro­kai pa­ pil­dë ne­gau­sià akor­de­o­ni­nin­kø bib­lio­te­kà vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ið­leis­tø kû­ri­niø sti­lius la­bai ávai­rus, ga­lin­tis ati­tik­ti ávai­riau­sià sko­ná ir uþ­gai­das – nuo kla­si­ki­nës mu­zi­ kos iki dþia­zo. Mu­zi­kan­tai lei­dþia sa­vo kvin­te­to, trio, du­e­to re­per­tu­a­ro kû­ri­nius.

Pa­vyz­dþiui, jau ið­leis­ti trys tarp­tau­ti­nio Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­to re­per­tu­a­ro rin­ki­niai. Tai­gi pra­de­dan­tie­siems an­sam­ bliams ne­be­rei­kia varg­ti ieð­kant kû­ri­niø, ne­be­rei­kia in­stru­men­tuo­ti – ga­li­ma ið kar­to im­ti pa­ruoð­tas na­tas ir gro­ti. „Sa­vo lei­dy­bi­ne veik­la ir gro­ji­mu no­ri­me pa­ro­ dy­ti, kad ne­rei­kia akor­de­o­no nu­stum­ti á ant­rà­já pla­nà, kad ga­li­ma ið­lai­ky­ti ir plë­to­ ti akor­de­o­no kul­tû­rà, kad tai la­bai ádo­mu.

Sa­vo pa­vyz­dþiu ti­ki­mës su­ak­ty­vin­ti ir ki­tø at­li­kë­jø ar ko­lek­ty­vø veik­là“, – sa­ko S. Sta­vic­ka­ja.

Tarp­tau­ti­nio Bal­ti­jos kvin­te­to na­riai ið Lie­tu­vos taip pat yra ne­pa­pras­tai ener­ gin­gos ir en­tu­zias­tin­gos as­me­ny­bës. Akor­ de­o­ni­nin­kas G. Sav­ko­vas sa­vo in­ten­sy­vià kon­cer­ti­næ veik­là kaip so­lis­tas (su Èiur­lio­ nio sty­gi­niø kvar­te­tu, or­kest­rais, Ar­mo­nø trio) ir kaip ávai­riø an­sam­bliø na­rys (To­mo Lei­bu­ro Ret­ro­mu­zi­kos an­sam­blis) de­ri­na su pe­da­go­gi­ne – dir­ba Vil­niaus Nau­jo­sios Vil­nios vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je ir dës­to an­sam­blio dis­cip­li­nà Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je. Jau apie tris­de­ðimt me­tø do­cen­tà G. Sav­ko­và sie­ja drau­gys­tës ir kû­ry­bi­niai ry­ðiai su pro­fe­so­riu­mi E. Gab­ niu, ku­ris da­bar yra Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos rek­to­rius. „Mums la­bai svar­bu, kad Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos rek­to­rius yra akor­de­o­ni­nin­ kas, – sa­ko V. Uðako­vas. – Tai ne­daþnas da­ly­kas vi­sa­me pa­sau­ly­je!“ Tarp­tau­ti­nis Bal­ti­jos akor­de­o­nø kvin­te­ tas gy­vuo­ja tik ket­ve­rius me­tus, ta­èiau jo na­riai jau yra ið­lei­dæ ne­ma­þai ára­ðø – vie­nà au­dio- ir vie­nà vi­de­o­al­bu­mà (2001), vie­nà kom­pak­ti­næ plokð­te­læ (2001) ir du DVD dis­kus (2005). Dar pa­reng­ti du au­dio­al­bu­ mai, ku­rie ne­tru­kus bus ið­leis­ti. „Ex­cel­sior“ akor­de­o­ni­nin­kai vi­sa­pu­sið­ kai pa­tei­si­na sa­vo an­sam­blio pa­va­di­ni­mo reikð­mæ – vi­sà kû­ry­bi­ná ke­lià jie sie­kia to­bu­ly­bës, ir tai jiems pa­vyks­ta! „Ta­èiau mes dar tu­ri­me kà to­bu­lin­ti. No­ro ir en­tu­ ziaz­mo daug, jë­gø taip pat kol kas ne­stin­ ga. Die­ve duok mums dau­giau svei­ka­tos, kad bû­tø ga­li­ma ir to­liau tæs­ti ðià ádo­mià veik­là!“ – sa­ko S. Sta­vic­ka­ja.

Pa­bai­go­je no­rë­èiau pa­ci­tuo­ti þy­maus Lat­vi­jos kom­po­zi­to­riaus ir at­li­kë­jo Ju­ri­ jaus Peð­ko­vo þo­dþius: „Akor­de­o­nas tu­ri at­ei­tá, ir ji yra nuo­sta­bi!“ n

Muzikos barai /23

Problemos Al­gir­das ÐUMS­KIS

Á

Ar tei­sin­gu ke­liu ei­na­me?

Pa­màs­ty­mai po moks­lei­viø dai­nø ðven­tës

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Vil­niø ið vi­sos Lie­tu­vos su­gu­þë­jo tûks­tan­èiai vai­kø, at­ve­þu­siø skam­ biø dai­nø, te­at­ra­li­zuo­tø ðo­kiø pa­ si­ro­dy­mø ir ki­to­kiø gud­ry­biø bei ið­mo­niø. Moks­lei­viø dai­nø ðven­të bu­vo nuo­sta­bi, ji vi­sa­da bus nuo­sta­bi jau vien to­dël, kad á jà su­va­þia­vo tûks­tan­èiai vai­kø ir jau­ni­mo. Nuo­sta­bûs dai­nuo­jan­ tys, ðo­kan­tys, pie­ðian­tys, vai­di­nan­tys ir ku­rian­tys vai­kai, jø ðyp­se­nos, ty­ros ðir­ dys, nuo­ðir­du­mu ir tau­ru­mu spin­din­èios akys – tai ne­nu­sa­ko­mai im­lus ir kû­ry­bið­ kas jau­ni­mas, tai mû­sø tau­tos spin­din­tis þie­das ir at­ei­tis, tai jë­ga, ku­riai në mo­tais liû­tys. Jie ku­ria èia ir da­bar, ir tai yra sëk­ mës pa­slap­tis. Ðie nuo­sta­bûs vai­kai ir jau­ ni­mas – tai ðven­tës sëk­mës ga­ran­tas. Ðven­tës pra­ei­na, o kas to­liau? Ar ir vël be­vil­tið­kai lauk­si­me biu­ro­kratø ma­lo­ nës ki­tai ðven­tei, ir kiek me­tø?.. Gal vël að­tuo­nerius ar de­ðimt? Be to, ma­nau, bû­ ti­na pa­si­kal­bë­ti ir apie tai, kas ávy­ko, pa­si­ da­ly­ti min­ti­mis ir lû­kes­èiais, pa­dis­ku­tuo­ ti ið­ki­lu­siais klau­si­mais, ap­svars­ty­ti tai, kas bu­vo tei­gia­ma ir kas gal ir ne vi­sai, pa­si­tei­si­no bei ke­lia abe­jo­niø. Taip pat ma­nau, kad bû­ti­na ið­sa­miau ir pla­èiau pa­þvelg­ti á dai­nø ðven­èiø kon­cep­ci­jà, tu­ri­ná bei idë­jà, bû­ti­na ðia­me kon­teks­te ap­svars­ty­ti dai­nø ðven­èiø stra­te­gi­jà ir tak­ ti­kà, prin­ci­pi­nius dai­nø ðven­èiø da­ly­kus.

Ap­tar­ti, ko­ká vaid­me­ná at­lie­ka bei tu­ri at­ lik­ti Vy­riau­sy­bë (mi­nis­te­ri­jos bei ávai­rios

Muzikos barai /24

ati­tin­ka­mos þi­ny­bos), mo­kyk­la bei vi­suo­ me­ni­nës or­ga­ni­za­ci­jos (Lie­tu­vos cho­rø sà­ jun­ga, Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­ky­to­jø aso­cia­ ci­ja ir kt.) or­ga­ni­zuo­jant ir ren­giant dai­nø ðven­tes. Bû­ti­na kal­bë­ti ir apie ásta­ty­mi­næ ba­zæ, ga­ran­tuo­jan­èià ðios tra­di­ci­jos puo­se­ lë­ji­mà bei tæs­ti­nu­mà, ne­nu­trûks­ta­mà bei nuo­sek­lià dai­nø ðven­èiø pro­ce­so ei­gà. Be to, ne­kenk­tø þvilg­tel­ti ir á tai, kas stab­do ðiuos pro­ce­sus, kiek jie su­sie­ti su mo­kyk­ la, ug­dy­mo pro­ce­su bei pa­pil­do­mu ug­ dy­mu. Þi­no­ma, bû­tø la­bai ge­rai, kad po kiek­vie­nos dai­nø ðven­tës vyk­tø moks­li­në kon­fe­ren­ci­ja ar kaþ­kas pa­na­ðaus, kur bû­ tø ap­ta­ria­mi ðie da­ly­kai, duo­da­mas moks­ li­niu, o ne emo­ci­niu pa­grin­du pa­rem­tas reið­ki­nio áver­ti­ni­mas bei nu­ma­ty­ta stra­ te­gi­ja ir tak­ti­ka at­ei­nan­èioms ðven­tëms, nu­ma­ty­ta ir ið­gvil­den­ta jø per­spek­ty­va, ap­tar­ti pro­ce­si­niai da­ly­kai bei nu­ma­ty­ti re­a­lûs pa­si­ren­gi­mo ki­tai dai­nø ðven­tei þings­niai, ku­riø lai­ky­tø­si nau­jos dai­nø ðven­tës ren­gë­jai bei or­ga­ni­za­to­riai, ki­taip sa­kant, kad ðven­tei pa­si­bai­gus bû­tø jau ren­gia­ma­si ki­tai ðven­tei.

Ta­èiau, de­ja, moks­li­niø kon­fe­ren­ci­ jø nie­kas ne­ren­gia, o ir fun­da­men­ta­liø, dai­nø ðven­tes gvil­de­nan­èiø, vei­ka­lø bei moks­li­niø lei­di­niø (ið­sky­rus 1985 m.

ið­leis­tà prof. Vy­tau­to Je­ke­lai­èio kny­gà „Dai­nø ðven­tës“ bei Bo­les­lo­vo Zub­ric­ko dar­bus) në­ra. Në­ra ren­gia­mos tam skir­ tos net ne moks­li­nës dis­ku­si­jos bei ið­sa­ mes­nës, po­le­mi­nës pub­li­ka­ci­jos pe­ri­odi­ në­je spau­do­je. Tie­sa, ar­të­jant moks­lei­viø dai­nø ðven­tei jos or­ga­ni­za­to­riø ini­cia­ty­ va ðio­kios to­kios agi­ta­ci­nio bei in­for­ma­ci­ nio po­bû­dþio dis­ku­si­jos tran­sliuo­tos per Lie­tu­vos ra­di­jà. Dis­ku­si­jos dai­nø ðven­èiø te­ma bu­vo su­reng­tos ir Lie­tu­vos cho­rø sà­jun­gos kar­tu su Lie­tu­vos liau­dies kul­ tû­ros cen­tru ini­cia­ty­va, ta­èiau dau­giau bu­vo kal­ba­ma apie su­au­gu­siø­jø dai­nø ðven­tes ir ten ið­sa­ky­tos min­tys, nors ir bu­ vo pub­li­kuo­ja­mos in­ter­ne­te, lik­da­vo tarp tø, ku­riø agi­tuo­ti ne­rei­kia, o rei­kia­mo ad­ re­sa­to daþ­nai ne­pa­siek­da­vo.

Aki­vaiz­du, kad moks­lei­viø dai­nø ðven­tës ta­po ypaè pro­ble­mi­nës. Ko­dël?

Ko­dël jos ne­re­gu­lia­rios, ko­dël joms vi­sa­ da stin­ga lë­ðø, ko­dël joms vi­sa­da stin­ga lai­ko, ko­dël moks­lei­viø dai­nø ðven­tæ rei­kia vi­sa­da skaus­min­gai „pra­mu­ði­në­ ti“, ko­dël jos ren­gi­mo bei or­ga­ni­za­vi­mo spren­di­mai daþ­nai uþ­strin­ga mi­nis­te­ri­jø ka­bi­ne­tuo­se bei ko­ri­do­riuo­se, ko­dël jos daþ­niau­siai ren­gia­mos apei­nant vi­suo­ me­ni­nes or­ga­ni­za­ci­jas (pvz., Lie­tu­vos cho­rø sà­jun­gà) ir daug ko­dël ir ko­dël?..

Tai­gi ðven­të pra­ëjo, ið­si­da­li­jo­me me­ da­lius, ið­kë­lëm ðau­nø po­ky­lá ir... Kas to­liau? Ið­drás­ki­me sau pa­teik­ti ke­lis klau­ si­mus... Ar to­kios mes ðven­tës lau­kë­me ir ti­kë­jo­mës, ar pa­sie­kë­me tai, kà va­di­na­me dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­jos puo­se­lë­ji­mu, ar ga­li­me di­dþiuo­tis pa­da­ræ pui­kø me­ni­ná dar­bà, ir kà pa­da­rë­me, kad bû­tø ge­riau?

Ar pa­dë­jo­me pa­grin­dà ki­tai moks­lei­viø dai­nø ðven­tei ir ka­da ji bus? Kas, kaip ir ka­da jà rengs ir or­ga­ni­zuos?

Ga­liu drà­siai pa­sa­ky­ti, kad prie to dar ne­pri­ëjo­me, tai­gi vël „ðti­lis“. Kiek lai­ko tai truks? Drás­tu teig­ti, kad nie­ko to­kio ne­pa­da­rë ir da­bar­ti­nës dai­nø ðven­tës or­ga­ni­za­to­riai ir, kad ir kaip bû­tø gai­la, prie to „ðti­lio“ tie­sio­giai ar to ne­su­vok­da­ mi pa­tys pri­si­dë­jo... Vël ky­la klau­si­mas ko­dël?

Ne­ga­li­ma kal­bë­ti apie dai­nø ðven­tæ ne­kal­bant apie jos sce­na­ri­jø, re­per­tu­a­rà, di­ri­gen­tus ir kt.

Keis­ta, ta­èiau dai­nø die­na, ku­ri tu­rë­jo bû­ti pa­grin­di­nis ðven­tës ak­cen­tas, bu­vo men­kiau­siai pa­reng­ta tiek sce­na­ri­jaus, tiek re­þi­sû­ros po­þiû­riais, o kà jau kal­bë­ti apie tai, kad smar­kiai vë­luo­ta dël dai­nø ðven­tës re­per­tu­a­ro, da­ly­viø per­klau­sø gra­fi­ko, ku­ris bu­vo daþ­nai kei­èia­mas, da­ ly­viø at­ran­kos kri­te­ri­jø, pa­ga­liau dai­nø die­nos da­ly­viø sà­ra­ðo ar vi­sið­kai slap­to ir ne­aið­kaus vy­riau­siø­jø di­ri­gen­tø pa­sky­ ri­mo sà­ra­ðo bei kri­te­ri­jø, kad ne­bu­vo de­ ra­mai pa­si­reng­ta ge­ne­ra­li­nëms re­pe­ti­ci­

joms, bu­vo pras­tas ne tik ágar­si­ni­mas, bet ir re­pe­ti­ci­jø pla­nas, jø ei­ga, in­for­ma­ci­jos sto­ka, ne­pa­mai­tin­ti vai­kai ir t. t ir t. t...

O koks bu­vo sce­na­ri­jus!? Ma­nau, kad tai sil­pniau­sia dai­nø die­nos gran­dis, dël to, ma­tyt, ir re­þi­sie­rius nie­ko ori­gi­na­laus ne­ga­lë­jo pa­da­ry­ti. Sce­na­ri­jus bu­vo ele­ men­ta­rus, la­bai tra­di­ci­nis, jei ne pri­mi­ty­ vus. Tai dai­nø su­dë­lio­ji­mas pa­gal vai­kø cho­rø am­þiaus tarps­nius nuo jau­nu­èiø iki mið­riø cho­rø ir bai­gia­mas jung­ti­niu cho­ru, ásprau­dþiant dar ir pu­èia­mø­jø or­kest­rus. Ir dai­nos su­dë­tos grei­èiau at­ si­tik­ti­nai nei pa­gal dra­ma­tur­gi­næ lo­gi­kà ar ko­kià nors idë­jà. Ne­pa­ste­bë­jau jo­kios siu­þe­ti­nës li­ni­jos, sie­jan­èios dai­nas, jo­ kios ben­dros idë­jos, sie­jan­èios su dai­nø die­nos pa­va­di­ni­mu „Lais­vës vai­kai“ ar­ba su vi­sos ðven­tës de­di­ka­ci­ja vals­ty­ bës ne­pri­klau­so­my­bës pen­kio­lik­to­sioms me­ti­nëms. Ne­bu­vo net raið­kaus li­te­ra­tû­ri­ nio su­jun­gi­mo, daþ­niau­sia bu­vo ap­si­ri­bo­ ja­ma tik kû­ri­nio pa­va­di­ni­mo, au­to­riø ir di­ri­gen­tø pa­var­dþiø pra­ne­ði­mu. Su­si­da­rë áspû­dis, kad re­þi­sie­rius dau­giau­siai tel­kë­ si ties tra­di­ci­niais ðven­tës ele­men­tais, ce­re­mo­ni­jo­mis – svei­ki­ni­mo þo­dþiu, vë­ lia­vos pa­kë­li­mu, ug­nies uþ­de­gi­mu, ba­lan­ dþiais, ba­lio­nais bei sa­liu­tø imi­ta­vi­mu...

Keis­ta gir­dë­ti, kad ðis sce­na­ri­jus lai­më­jo kon­kur­sà ir pel­në tei­sæ reng­ti ðven­tæ! Bet jei ge­riau pa­þiû­rë­si­me, tai ir kon­kur­sas ne­ávy­ko, nes ne­bu­vo su kuo kon­ku­ruo­ti, ne­bent pa­èiam su sa­vi­mi.

Va­di­na­si, kon­kur­sas tu­rë­jo bû­ti lai­ko­ mas ne­ávy­ku­siu ir ieð­ko­ma ki­tø bû­dø, kaip pri­trauk­ti ir su­bur­ti tik­rai kû­ry­bið­ kà ko­lek­ty­và ðven­tei re­a­li­zuo­ti. Ma­nau, kad ðio­je vie­to­je su­lauk­èiau at­sa­ky­mo: jei toks gud­rus, tai ko pats ne­da­ly­va­vai kon­kur­se, kon­kur­sas bu­vo vie­ðas ir ja­me ga­lë­jo da­ly­vau­ti vi­si no­rin­tys, o jei ne­da­ ly­va­vot, tai da­bar nie­ko ne­kal­tin­kit... Èia rei­kë­tø þvilg­tel­ti ið­sa­miau ir pla­ èiau á vi­sà kon­teks­tà. Taip, Lie­tu­vo­je yra kû­ry­bið­kø as­me­ny­biø, ga­lin­èiø su­reng­ti pui­kià dai­nø ðven­tæ, ta­èiau jie ne­da­ly­ va­vo kon­kur­se. Ko­dël? At­sa­ky­mas pa­ pras­tas – sce­na­ri­jaus kon­kur­so nuo­sta­tø ne­to­bu­lu­mas, ter­mi­nai ir fi­nan­sa­vi­mas, sà­ly­gø ne­apib­rëþ­tu­mas ir pa­ga­liau net ne­pa­si­ti­kë­ji­mas at­ran­kos ko­mi­si­jos kom­ pe­ten­ci­ja ir t. t., ir t. t. Juk kaip ga­li­ma mes­ti vi­sus sa­vo dar­bus ir rim­tai, su vi­sa at­sa­ko­my­be, per ne vi­sus du më­ne­sius su­bur­ti vi­sø ðven­të­je nu­ma­ty­tø þan­rø at­sto­vø kom­pe­ten­tin­gà dar­bo gru­pæ, ku­ri ir­gi sa­vo ruoþ­tu tu­rë­tø ati­dë­ti sa­vo dar­bus dviem më­ne­siams ir kib­ti á dar­bà, ku­rio sëk­më ne­ga­ran­tuo­ta, o ne­lai­më­jus kon­kur­so ne­bus ir jo­kiø fi­nan­si­niø kom­ pen­sa­ci­jø uþ su­gaið­tà lai­kà, ati­duo­tà kû­ ry­bi­næ ener­gi­jà. Joks blai­viai màs­tan­tis spe­cia­lis­tas ne­su­tiks su to­kia avan­tiû­ra,

o kà jau kal­bë­ti apie jo darb­da­vá, ku­ris tu­ rë­tø dviem më­ne­siams ið­leis­ti já mo­ka­mø atos­to­gø ar­ba tie­siog uþ­merk­ti akis. Ðio kon­kur­so sà­ly­gos grei­èiau suf­le­ra­vo taip elg­tis, kaip ir ávy­ko...

Ið­ei­tis, ma­nau, ga­li bû­ti la­bai pa­pras­ ta – te­rei­kia tik nuo­lat dir­ban­èio cen­tro (apie ku­rá dar mi­në­siu), ku­ris pa­jëg­tø pri­trauk­ti tik­rai ne at­si­tik­ti­nius, o kom­ pe­ten­tin­gus spe­cia­lis­tus, duo­ti jiems uþ­sa­ky­mà (ir, aið­ku, ne prieð me­tus ir ne dviem më­ne­siams), ga­ran­tuo­ti ge­rà at­ly­ gi­ni­mà (o ne pa­ðal­pà), ir vis­kas at­si­sto­tø á sa­vo vie­tas.

Re­per­tu­a­ro pa­rin­ki­mas – la­bai sub­ti­ lus ir jaut­rus klau­si­mas, tai vi­sos ðven­ tës kon­cer­to ir jo me­ni­nio ly­gio sëk­mës ga­ran­tas. Spren­dþiant ðià pro­ble­mà la­bai sun­ku pri­ei­ti vie­nin­gà nuo­mo­næ, nes ski­ria­si sko­niai, su­pra­ti­mas, pa­ga­liau ir ver­tin­to­jø, ypaè pa­èiø cho­rø va­do­vø, kom­pe­ten­ci­ja. Re­per­tu­a­ro nuo­sta­toms ne­re­tai da­ro áta­kà net cho­rø va­do­vø ko­ lek­ty­vø me­ni­nis ly­gis bei ga­li­my­bës. Pa­ ga­liau re­per­tu­a­rà vei­kia ir or­ga­ni­za­to­riø su­pra­ti­mas bei prak­ti­në dai­nø ðven­èiø or­ga­ni­za­vi­mo pa­tir­tis, moks­lei­viø dai­na­ vi­mo ypa­tu­mø ir spe­ci­fi­kos ið­ma­ny­mas.

Daþ­nai re­per­tu­a­ras pri­klau­so nuo ðven­ tës idë­jos, sce­na­ri­jaus ir net re­þi­sû­ri­niø spren­di­mø. Tai­gi re­per­tu­a­ro pro­ble­ma ið­ties kom­pli­kuo­ta ir rei­kia bû­ti tik­ru eru­di­tu, kad ga­lë­tum já pa­rink­ti taik­liai ir me­nið­kà, ati­tin­kan­tá dai­nø ðven­tei ið­kel­ tus rei­ka­la­vi­mus.

To­dël ren­kant re­per­tu­a­rà bû­ti­nas ko­ le­gia­lus spren­di­mas, kad ne­at­si­tik­tø taip, kaip da­bar­ti­në­je ðven­të­je su Sau­liaus Ðiau­èiu­lio dai­na „Gim­to­ji kal­ba“. Gai­la bu­vo klau­sy­tis jos nau­jos re­dak­ci­jos bei in­ter­pre­ta­ci­jos, kai ið sub­ti­liai ly­rið­kos, grakð­èios ir lanks­taus rit­mo bei tem­po, ori­gi­na­lios, tik­rai gai­vios, pui­kaus teks­to dai­nos bu­vo pa­da­ry­ta grioz­dið­ka, ni­ve­ liuo­to rit­mo pseu­do­ly­ri­në dai­na. Ar tik­ rai taip rei­kë­jo elg­tis, gal or­ga­ni­za­to­riai ne­pa­si­ti­kë­jo jau­nu­èiø cho­rø ga­li­my­bë­ mis, o gal kon­sul­ta­vo­si su cho­ro va­do­vu, ku­riam pir­mi­nis dai­nos va­rian­tas bu­vo re­bu­sas, ku­rio jis ne­ga­lë­jo ið­spræs­ti su sa­vo cho­ru. Tad ir rei­kë­jo „pa­leng­vin­ti“ nuo­sta­bià dai­nà, ku­ri su di­dþiu­liu pa­si­ se­ki­mu bû­tø skam­bë­ju­si ne vie­no­je ðven­ të­je, „Dai­nø dai­ne­lës“ kon­kur­suo­se ir ki­tur. Ne­ma­nau, kad to­kie „eks­pe­ri­men­ tai“ puo­ðia dai­nø ðven­tæ, ne­ma­nau, kad tai ge­ras ke­lias re­per­tu­a­ro pa­ieð­koms.

Ana­li­zuo­jant moks­lei­viø dai­nø ðven­ tës re­per­tu­a­rà ir pli­ka aki­mi ma­ty­ti di­ dþiu­lë pu­èia­mø­jø or­kest­rø lie­tu­við­ko­jo re­per­tu­a­ro pro­ble­ma, kur 75% re­per­tu­a­ro bu­vo ne­lie­tu­við­kas. Þi­no­ma, re­per­tu­a­ras ðven­tës ið­va­ka­ rë­se ne­at­si­ras, to­dël ir eks­pe­ri­men­tuo­ti

Muzikos barai /25

Problemos su nau­jo­mis dai­no­mis, ne­pa­tik­rin­to­mis prak­ti­ko­je, ga­na ri­zi­kin­gas þings­nis. Èia rei­kia kruopð­taus, nuo­sek­laus ir nuo­la­ ti­nio dar­bo, ávai­riø prie­mo­niø (kû­ri­niø kon­kur­sai, ið­anks­ti­niai spe­cia­lûs uþ­sa­ ky­mai, nau­jø kû­ri­niø per­klau­sos, pir­ki­ mai, gal net átrau­kiant rë­më­jus, ak­ty­vus ben­dra­dar­bia­vi­mas su kom­po­zi­to­riais ir kt.).

Gra­þià pa­tir­tá jau tu­ri Lie­tu­vos liau­ dies kul­tû­ros cen­tras, ku­rio ini­cia­ty­va du kar­tus per me­tus ren­gia­mi nau­jø dai­nø kon­kur­sai, ge­riau­si kû­ri­niai pri­sta­to­mi cho­rø va­do­vams Va­sa­ros aka­de­mi­jos me­ tu, LLKC jas nu­per­ka, or­ga­ni­zuo­ja nau­jø kû­ri­niø lei­dy­bà ir pan. Ði­taip su­kaup­tas pui­kiø kû­ri­niø aruo­das, tal­ki­nan­tis re­per­ tu­a­ro pa­ieð­koms, uþ­mez­ga­mi glau­dûs ry­ðiai su chor­ve­dþiais prak­ti­kais bei kom­po­zi­to­riais, to­dël gims­ta pui­kiø kû­ ri­niø. Kaip pa­vyz­dá ga­liu pa­teik­ti „Gau­ de­a­mus“ 2004 m. re­per­tu­a­rà, ku­ris bu­vo la­bai ge­rai pa­rink­tas ir lë­më Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos ðlo­væ tarp­tau­ti­në­je ðven­të­je.

Tai bu­vo pa­siek­ta ak­ty­viai ben­dra­dar­ biau­jant su kom­po­zi­to­riais bei cho­rø va­do­vais.

O ðio­je ðven­të­je keis­ta bu­vo klau­sy­tis to­kio dai­na­vi­mo ly­gio, te­gu ir ly­di­mo ge­ros nuo­tai­kos, dar keis­èiau bu­vo ste­ bë­ti kai ku­riø di­ri­gen­tø, ku­rie vi­sið­kai ne­su­pra­to sa­vo, kaip vy­riau­sio­jo dai­nø ðven­tës di­ri­gen­to, mi­si­jos ir at­sa­ko­my­bës ðven­të­je ir ið­ëjo á gar­bin­gà tri­bû­nà tik „ne­ su­griû­ti“.

Nuo­lat dis­ku­tuo­ti­ni dai­nø ðven­tës di­ ri­gen­tø sky­ri­mo kri­te­ri­jai, ta­èiau ko­kiais kri­te­ri­jais bu­vo ren­ka­mi ðios moks­lei­viø dai­nø ðven­tës vy­riau­sie­ji di­ri­gen­tai, nie­ kam ne­þi­no­ma. To­dël á gar­bin­gà vy­riau­ siø­jø di­ri­gen­tø sà­ra­ðà pa­te­ko at­si­tik­ti­nës pa­var­dës, apie ku­rias Lie­tu­va su­þi­no­jo li­kus vos ke­lioms sa­vai­tëms iki ðven­tës pra­dþios. Ir tai bu­vo pa­skelb­ta Lie­tu­vos ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­në­je, sku­bo­tai, net su ne­tei­sin­gais pa­va­di­ni­mais bei klai­do­mis, tai, þi­no­ma, ne­da­ro gar­bës ir pa­èiai mi­nis­te­ri­jai. Þvel­giant á pa­skelb­tà vy­riau­siø­jø di­ ri­gen­tø sà­ra­ðà, ki­lo be­ga­lës klau­si­mø.

Dar ne­bu­vo taip, kad á gar­bin­gà dai­nø ðven­tës tri­bû­nà pa­kil­tø di­ri­gen­tas, ku­rio dar­bø ne­þi­no­tø vi­sa Lie­tu­va, o kà jau kal­ bë­ti apie sa­và­já krað­tà, ið ku­rio jis at­vy­ko.

Keis­ta ir tai, kad gar­bin­ga­me vy­riau­siø­jø di­ri­gen­tø sà­ra­ðe ne­li­ko vie­tos ge­riau­siø Lie­tu­vos moks­lei­viø cho­rø, tarp­tau­ti­niø cho­rø kon­kur­sø lau­re­a­tø va­do­vams (juo la­biau kad dai­nø die­nos ry­tà Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas vie­nam ið jø uþ nuo­pel­nus gar­si­nant Lie­tu­và ið­kil­min­gai átei­kë vals­ ty­bi­ná ap­do­va­no­ji­mà – or­di­nà). Su­si­da­ro áspû­dis, kad á di­ri­gen­tus bu­vo „pra­muð­ ti“ sa­vi þmo­nës. Gal ir to­dël bu­vo ne­si­ta­

Muzikos barai /26

ria­ma su Lie­tu­vos cho­rø sà­jun­ga ar ki­to­ mis ðià pa­tir­tá ir in­for­ma­ci­jà tu­rin­èio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. To­dël keis­ta bu­vo ma­ty­ ti tarp gar­bin­gø di­ri­gen­tø vi­sið­kai ne­þi­no­ mø as­me­ny­biø (ir tai ne­tu­ri nie­ko ben­dra su no­ru ati­da­ry­ti „þa­lià ke­lià“ jau­niems ir per­spek­ty­viems di­ri­gen­tams).

Ga­li­me drà­siai sa­ky­ti, kad pa­grin­di­ nis me­ni­nis moks­lei­viø dai­nø ðven­tës ak­cen­tas ir pa­ki­li­mas bu­vo ðo­kiø die­ nos kon­cer­tas. Gal to­dël ne­at­si­tik­ti­nai ir Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas – ðven­tës glo­bë­jas – pa­si­rin­ko ðá kon­cer­tà, ja­me da­ly­va­vo, gra­þià kal­bà pa­sa­kë ir net pa­ðo­ko. O á dai­ nø ðven­tës dai­nø die­nà, ku­ri vy­ko lie­pos 6-àjà ir, ma­no ma­ny­mu, tu­rë­jo bû­ti pa­ grin­di­nis ne tik dai­nø ðven­tës, bet ir vals­ ty­bi­nës ðven­tës ak­cen­tas, juo la­biau kad pa­ti ðven­të de­le­guo­ta Lie­tu­vos vals­ty­bës ne­pri­klau­so­my­bës pen­kio­lik­to­sioms me­ ti­nëms pa­mi­në­ti, – Pre­zi­den­tas net ne­at­ vy­ko... Ko­dël? Dai­nø die­nos kon­cer­tas tu­rë­jo bû­ti ir vals­ty­bi­nës ðven­tës kul­mi­na­ ci­ja, á ku­rià tu­rë­jo bû­ti pa­kvies­ti gar­bin­gi sve­èiai ið ki­tø vals­ty­biø, am­ba­sa­do­riai ir gar­bin­gi mû­sø vals­ty­bës sei­mû­nai, Ne­pri­ klau­so­my­bës Ak­to sig­na­ta­rai ir kt. Dai­nø ðven­të tu­rë­jo bû­ti vi­sø sve­èiø bei vals­ty­ bës va­do­vø dë­me­sio cen­tru ir vals­ty­bi­nës ðven­tës puoð­me­na. Ta­èiau taip tu­rë­jo bû­ ti, o bu­vo, kaip bu­vo... á ðá „ren­gi­nu­kà“ bu­vo de­le­guo­tas tik vie­nas Vy­riau­sy­bës at­sto­vas – mi­nist­ras, ku­rio svei­ki­ni­mo kal­bos, tie­sà pa­sa­kius, dël ga­na pras­to ágar­si­ni­mo nie­kas de­ra­mai ir ne­si­klau­së.

Ar taip tu­rë­jo ávyk­ti? Ar me­cha­nið­kai uþ­ dë­da­mi ðven­tei „ke­pu­ræ“ ma­no­me, kad vis­kas bus ge­rai? Ar tuo pla­ka­tið­ku­mu ne­su­men­ki­na­me abie­jø ðven­èiø reikð­mës mû­sø tau­tai? Ma­nau, kad bu­vo pra­leis­ta dar vie­na pui­ki pro­ga pa­ro­dy­ti pa­sau­liui ir sau, kas mes esa­me, kas yra lie­tu­viø tau­ta ir mû­sø dai­nø ðven­tës, jø tra­di­ci­ jos, jø uni­ka­lu­mas bei ið­skir­ti­nu­mas.

Pra­leis­ta pro­ga pa­ro­dy­ti pa­sau­liui mû­sø pui­kø at­þa­ly­nà – jau­nà­jà kar­tà, ko­kia tai dai­nuo­jan­èios tau­tos at­ei­tis ir kû­ry­bi­në jë­ ga, kà ji mums reið­kia, kai kal­ba­me apie „dai­nuo­jan­èios re­vo­liu­ci­jos“ gim­ti­næ – Lie­tu­và. Toks dai­nø ðven­èiø or­ga­ni­za­to­ riø ap­lai­du­mas, ne­to­lia­re­gið­ku­mas ir ne­ áþval­gu­mas tie­siog ne­do­va­no­ti­nas.

Taip, ðo­kiø die­nos kon­cer­tas bu­vo tik­ rai pui­kus re­gi­nys, tik gal kiek ðo­ki­ra­vo „sve­tim­kû­niai“, ku­riais di­dþia­vo­si ðven­ tës or­ga­ni­za­to­riai: „...Skam­bant Ba­lio Dva­rio­no, As­to­ro Piaz­zo­llos, Gied­riaus Svi­lai­nio, ki­tø kom­po­zi­to­riø ir net­gi le­ gen­di­nës ro­ko gru­pës „Pink Flo­yd“ mu­ zi­kai, jau­nie­ji at­li­kë­jai at­skleis „Jau­nys­tës vë­jo“ mis­te­ri­jà“.

Ma­nau, ga­lë­jo­me ap­si­ei­ti ir be A. Piaz­zo­llos bei „Pink Flo­yd“. Ga­li­ma bu­vo pa­gal­vo­ti ir ras­ti bû­dø, kaip, pvz.,

mu­zi­kos pa­mo­ko­je pa­ro­dy­ti, te­gu ke­liais bruo­þais, ta­èiau sa­vi­tà, tik­rai lie­tu­við­kø in­to­na­ci­jø tur­tin­gà uni­ka­lø mu­zi­ki­nio ug­ dy­mo lo­by­nà (gai­la, bet ir dai­nø die­nos or­ga­ni­za­to­riai ðia te­ma nie­ko lie­tu­við­ko ne­ra­do, o tik Jack North ir Wal­ter Rod­by „Links­mo­ji mu­zi­kos pa­mo­ka sol-fa ca­lyp­ so“). Ta­da ne­pri­reik­tø, te­gu ir la­bai ge­rai pa­sau­ly­je þi­no­mo R. Rod­ger­so miu­zik­lo po­pu­lia­ri­ni­mo. Ir gam­tos pa­mo­ka ga­lë­jo bû­ti lie­tu­við­kes­në. Ma­nau, kad Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riai pa­jë­gûs su­kur­ti ver­tin­gos ir ðiuo­lai­kið­kos ðo­kiø mu­zi­kos ir ki­toms, pvz., ge­og­ra­fi­jos, dai­lës pa­mo­koms bei mo­ky­to­jø die­nos ir eg­za­mi­nø sce­noms. Ðo­ki­ra­vo ir nie­ko ben­dra su sau­go­ti­nu pa­ vel­du ne­tu­rin­ti „Va­len­ti­no die­na“. Taip, mû­sø vi­sø gë­dai, ji be­gë­dið­kai ási­sprau­dë á mû­sø bui­tá ir net mo­kyk­là, ëmë vieð­pa­ tau­ti ir net uþ­goþ­ti mums, lie­tu­viams, sak­ ra­li­nius da­ly­kus, ta­èiau yra taip, kaip yra.

O ji ne­bent ga­lë­jo bû­ti dra­ma­tur­gið­kai pa­nau­do­ta kaip kon­tras­tas – griau­nan­ti lie­tu­við­kas tra­di­ci­jas, at­veþ­ti­nës ki­èo ir ko­mer­ci­nës kul­tû­ros jë­gas, o ne kaip tau­ rios jau­nys­tës ir ne­kal­tos mei­lës sim­bo­lis.

Ma­ny­èiau, kad tai la­biau duok­lë pras­tam sko­niui, juk jei rei­kia mei­lës te­mos, tai to to­li ne­rei­kia ieð­ko­ti, juk tu­ri­me tiek daug ir tur­tin­gos, tam skir­tos tau­to­sa­kos, pa­da­ vi­mø, ðo­kiø ir dai­nø, ir ði tra­di­ci­ja dar gy­va mu­my­se.

Abe­jo­ti­nas ir pop­cho­rø átrau­ki­mas, ku­rie ið es­mës at­li­ko la­biau de­ko­ra­ci­jos vaid­me­ná. Pui­kø kon­cer­tà ste­bë­ti truk­dë ágar­si­ni­mo ne­sklan­du­mai, dël to nu­ken­të­ jo so­lis­tø bei sty­gi­niø in­stru­men­tø or­kest­ ro pa­si­ro­dy­mas.

Ta­èiau ðo­kiø die­nos kon­cer­tas, ne­pai­ sant tø ke­liø pa­sta­bø, tu­rë­jo pui­kià idë­jà ir min­tá, sce­na­ri­jø ir re­þi­sû­ri­nius spren­ di­mus, o kà jau kal­bë­ti apie pui­kià cho­ reo­grafijà. Kû­ry­bi­ne bei me­ni­ne bran­da pa­si­þy­min­ti ðo­kiø die­nos or­ga­ni­za­ci­në gru­pë vieð­pa­ta­vo vi­sa­me moks­lei­viø dai­ nø ðven­tës fo­ne. Ðis pa­ra­dok­sas aið­kiai dras­kë akis, to­dël ky­la na­tû­ra­lus klau­si­mas, kaip tai at­si­ti­ko? Ko­dël vals­ty­bi­nës reikð­mës ren­gi­nys tam­pa la­biau pa­na­ðus á pri­va­ èià kon­to­rà, ku­ri ar dël ne­su­vo­ki­mo jai pa­ves­tos mi­si­jos, at­sa­ko­my­bës ir rim­tu­ mo, ar dël ne­ge­bë­ji­mo lei­dþia sau elg­tis ga­na ne­kom­pe­ten­tin­gai, leng­va­bû­dið­kai ir ne­at­sa­kin­gai. Kaip at­si­ti­ko, kad Lie­ tu­vos moks­lei­viø dai­nø ðven­tæ pa­ti­kë­ta or­ga­ni­zuo­ti nie­ko ben­dra su moks­lei­vi­ jos cho­ri­niu ju­dë­ji­mu bei tra­di­ci­jo­mis, pro­ce­si­niais da­ly­kais ne­tu­rin­èiai þmo­niø gru­pei? Tad ir da­ro­ma bu­vo taip, kaip su gar­bin­gà pra­ei­tá tu­rin­èiu TV kon­kur­su „Dai­nø dai­ne­lë“ – „po­psi­na­ma“, to­kià pa­tir­tá ði ko­man­da tik­rai tu­ri. Ta­èiau ar ga­li­ma taip elg­tis su dai­nø ðven­èiø pa­

vel­du, kur ski­ria­mos te­gul ir men­kos, bet vals­ty­bi­nës lë­ðos, me­ta­mos ði­to­kios di­de­lës me­ni­nës pa­jë­gos, o re­zul­ta­tas… tik toks, ko­dël?

O ar ga­lë­jo bû­ti ki­taip? Ma­nau, kad jau pa­èio­je pra­dþio­je bu­vo uþ­prog­ra­muo­ ti ðie da­ly­kai, kai pa­ti moks­lei­viø dai­nø ðven­të bu­vo vis ati­dë­lio­ja­ma ir ga­liau­siai ren­gia­ma (la­biau ið pa­rei­gos nei ið di­de­ lio no­ro). Sku­bo­tu­mas ne­lei­do su­bur­ti pui­kios kû­ry­bi­nës ko­man­dos, o ir pa­rink­ tos ko­man­dos nuo­sta­tos ne vi­sa­da ati­ti­ko dai­nø ðven­èiø dva­sios bei tra­di­ci­jø.

Pir­miau­sia, kas kri­to á akis, tai skam­ bûs þo­dþiai, pa­sa­ky­ti ðios ðven­tës or­ga­ni­ za­to­riø, gir­di, sie­kia­ma, „kad moks­lei­viø dai­nø ðven­të vyk­tø nuo­sek­lia se­ka, kad ji skir­tø­si nuo ki­tø ðven­èiø, ren­gi­niø ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir kai­my­nø es­tø, lat­viø“. Ðios ið­sa­ky­tos min­tys, nors ir at­ro­do la­ bai ðau­nios bei ðiuo­lai­kið­kos, ta­èiau, jau po ðven­tës, ke­lia daug abe­jo­niø ir sku­biai ra­gi­na su­klus­ti bei su­si­rû­pin­ti, kel­ti daug klau­si­mø. Kur link ei­na­me? Kas tai? Ar tai nau­ja dai­nø ðven­èiø or­ga­ni­za­vi­mo stra­te­gi­ja ir tak­ti­ka? Ma­nau, kad, ðvel­niai ta­riant, bû­tø ne­pro­tin­ga ig­no­ruo­ti su­ kaup­tà is­to­ri­næ pa­tir­tá ir tra­di­ci­jà, at­mes­ti tiek es­tø, tiek lat­viø tur­tin­gà moks­lei­viø dai­nø ðven­èiø or­ga­ni­za­vi­mo pa­tir­tá bei glau­dø ben­dra­dar­bia­vi­mà su ko­le­go­mis kai­my­nais.

Keis­tai skam­ba ðis pa­reið­ki­mas ir UNESCO Ne­ma­te­ria­lio­jo kul­tû­ros pa­vel­ do ap­sau­gos kon­ven­ci­jos kon­teks­te, kur skel­bia­ma, kad „dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­ja ir sim­bo­liz­mas Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­ jo­je“ yra pa­sau­lio ðe­dev­ras, kad sie­kia­ma ska­tin­ti vi­suo­me­nës do­më­ji­mà­si pa­vel­do ver­te, ra­gin­ti pa­sau­lio ða­liø vy­riau­sy­bes im­tis tei­si­niø ir ad­mi­nist­ra­ci­niø prie­mo­ niø jam ið­sau­go­ti. Ky­la klau­si­mas, ar tai as­me­ni­në vie­no þmo­gaus nuo­mo­në, ar tai nuo­mo­në val­di­nin­ko, ku­ris ðiuo me­tu at­ sto­vau­ja Ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai, ir ar ði nuo­mo­në yra at­sa­kin­gai ávai­riuo­se sluoks­niuo­se ið­dis­ku­tuo­ta?

Yra ir dau­ giau pa­ reikð­ ta to­ kiø ne­ at­sa­kin­gø „per­liu­kø“, ku­riuos dos­niai þars­të ðios moks­lei­viø dai­nø ðven­tës or­ga­ni­za­to­riai. Ðtai kad ir spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je ið­sa­ky­ta ðven­tës me­no va­do­vo nuo­mo­në: „Par­ke skam­bës net 12 nau­jai pa­ra­ðy­tø lie­tu­viø au­to­riø kû­ri­niø. Ta­èiau tarp au­to­riø ne­bus në vie­no Na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­re­a­to ar pro­fe­so­riaus. Dai­nas moks­lei­viø cho­rams ra­ðë kom­po­zi­to­riai, ku­riems ar­ti­mes­në nau­ja sti­lis­ti­ka, jau­nat­ við­ka mu­zi­ka....“ Ar ne­rei­kë­tø dis­ku­tuo­ti ir po to­kiø dai­nø ðven­tës me­no va­do­vo pa­reið­ki­mø spau­dai? Ið es­mës tai skam­ba ga­në­ti­nai ag­re­sy­viai, jei ne chu­li­ga­nið­kai ir uþ­gau­liai. Ma­nau, èia me­no va­do­vas pra­no­ko pats sa­ve. Jei tai kon­cep­tu­a­li jo

nuo­mo­në dai­nø ðven­tës re­per­tu­a­ro po­li­ ti­kos at­þvil­giu, ky­la na­tû­ra­lus klau­si­mas, kaip jis su sa­vo di­le­tan­tið­ku­mu Lie­tu­vos ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos mi­nist­ro ása­ky­mu bu­vo pa­skir­tas ei­ti ðias pa­rei­ gas. Gal kar­ tais rei­ kë­ tø á ðias pa­ rei­ gas at­sa­kin­giau rink­ti per­so­na­li­jas. O gal tai nau­jos po­li­ti­kos ir po­þiû­rio á sau­go­ti­nà dai­nø ðven­èiø pa­vel­dà de­monst­ra­vi­mas, ku­riam pri­ta­ria ir mi­nis­te­ri­ja, ki­taip tai su­pras­ti bû­tø sun­ku. Ðios moks­lei­viø dai­nø ðven­tës or­ga­ ni­za­to­riø lû­po­mis daþ­nai bu­vo sa­ko­ma, kad ðven­të tu­ri bû­ti links­ma, kad ðven­të tu­ri bû­ti ið­skir­ti­nai vai­kø ðven­te, kad pa­grin­di­nis ðven­tës tiks­las – „...ðël­ti su dai­na“. Þi­ no­ ma, tai skam­ bûs ir gra­ þûs þo­ dþiai ir nie­kas ne­pri­eð­ta­raus dël jø, bet dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­jø ir pa­vel­do puo­ se­lë­ji­mo bei ið­sau­go­ji­mo kon­teks­te tai skam­ba ga­na keis­tai. Ar tai ir­gi yra nau­ja kon­cep­ci­ja bei po­þiû­ris á dai­nø ðven­tes.

Ar links­ma ðven­të yra ge­ra ir ver­tin­ga ðven­ të, ar „po­ psas“ yra mû­ sø tau­ tos pa­vel­das, ku­rá rei­kë­tø puo­se­lë­ti ir ið­sau­ go­ti, ar ðven­të be aið­kaus tu­ri­nio, min­ties ir idë­jos (ið­sky­rus de­di­ka­ci­jà – vals­ty­bës Ne­pri­klau­so­my­bës 15-ojo gim­ta­die­nio pro­gai) yra mû­sø dai­nø ðven­èiø at­ei­tis?

O dar pri­dë­ki­me abe­jo­ti­nà (tiks­liau, ne­ vy­ku­sá) dai­nø die­nos sce­na­ri­jø, re­þi­sû­rà.

Kur din­go na­cio­na­li­nio pa­vel­do ið­sau­go­ji­ mo kon­cep­ci­ja, kai be­veik treè­da­lio ðo­kiø die­nos kon­cer­to bu­vo ne­lie­tu­við­kas re­per­ tu­a­ras? Kà de­monst­ruo­ja­me pa­sau­liui?

Ar jau pra­ëjo „ver­ty­biø ri­te­riø“ lai­kai?

O gal no­ri­ma „nu­pop­sin­ti“ mû­sø tra­di­ci­ jas, ku­riø ne­rei­kë­tø sau­go­ti, nes po­psas uþ­ka­ria­vo vi­sà pa­sau­lá? O gal no­ri­ma links­min­tis, kaip tai da­ro pa­si­tu­rin­èios ir áta­ kin­ gos, ta­ èiau jau ar­ ba dar sa­ vo na­cio­na­li­niø tra­di­ci­jø ne­tu­rin­èios vals­ty­ bës. Juk po­psas „...nû­die­nos so­cio­kul­tû­ ri­në­je plot­më­je liu­di­ja kul­tû­ros ver­ty­biø funk­cio­nuo­jan­èius po­ky­èius ir dik­tuo­ja nau­jus mu­zi­ki­nës plët­ros uþ­da­vi­nius, at­lie­pia moks­lei­viø me­ni­nës raið­kos po­ rei­kius“, skam­ba „ið­di­dþiai“ ir moks­lei­ viø cho­rams „ar­ti­mes­ne nau­ja sti­lis­ti­ka jau­nat­viðka mu­zi­ka“.

Tad ne­si­ste­bë­ki­me, kad ne vi­sai vy­kæs dai­nø die­nos kû­ry­bi­nës ko­man­dos pa­rin­ ki­mas tik la­biau pa­kurs­të sam­pro­ta­vi­mus apie ben­drà dai­nø ir ðo­kiø kon­cer­tà. Gal ir dël to vis gar­siau ima­ma ðne­kë­ti, gir­ di, dai­nø ðven­tës yra la­bai nuo­bo­dþios, gir­di, ir ne­rei­kia jø da­ry­ti to­kiø il­gø.

Uþ­tek­tø pus­an­tros va­lan­dos, kaip spor­ti­ nës var­þy­bos, „... tik viens, du, ir vis­kas aið­ku...“. Gal pa­tai­kau­da­mi ðiai di­le­tan­ tið­kai nuo­mo­nei ir ne­su­gal­vo­da­mi nie­ko ge­res­nio dai­nø ðven­tës re­þi­sie­riai ska­ti­no da­ly­vius ju­dë­ti est­ra­do­je it spor­ti­në­se

var­þy­bo­se... juk tai pui­ku, di­na­mið­ka, be to „ve­þa“ nuo­tai­kà. Ta­da ne­svar­bus ta­po ðven­tës me­ni­nis ly­gis, vis­kà ap­ri­bo­ki­me tuo, kad bu­ vo links­ ma ir vai­ kai „ðë­ lo su dai­na“ est­ra­do­je, juk ðven­të tu­ri bû­ti ren­gia­ma vai­kams... Ta­èiau kur link mes ei­na­me?

Abe­jo­ti­nas no­ras dai­nø ðven­tæ pa­vers­ ti ðven­te, ku­rio­je at­si­spin­dë­tø vi­sos pa­ pil­do­mo­jo ug­dy­mo veik­los for­mos. Tai ið­ties ka­bi­ne­ti­nis spren­di­mas, ið pir­mo þvilgs­nio lyg ir la­bai ðau­nus, nes átrau­kia vi­sus vai­kus, ta­èiau kon­cep­ci­ne pras­me ga­na klai­din­gas, nes ni­ve­liuo­ja ir su­men­ ki­na kiek­vie­nà ið pa­pil­do­mo­jo ug­dy­mo veik­los for­mø. No­ras pa­ro­dy­ti vis­kà ðven­tæ per­krau­na, da­ro jà pa­vir­ðu­ti­nið­kà bei pa­ver­èia jà tik­ru jo­mar­ku, kur ne­be­aið­ ku, kà ir ko­dël da­ro­me, ko­kias ver­ty­bes eks­po­nuo­ja­me. To­kiu at­ve­ju sa­ko­ma: kad ir kuo þu­vá pri­far­ði­ruo­tu­me, plauk­ti ji ne­pra­dës. Tai­gi, man re­gis, gráþ­ki­me prie dai­nø ðven­tës kon­cep­ci­jos, ku­ria ási­ pa­rei­go­jo­me sau ir pa­sau­liui sau­go­ti kaip uni­ka­lø, na­cio­na­li­nes tra­di­ci­jas, sa­vas­tá ir pa­vel­dà ið­reið­kian­tá reið­ki­ná.

Ap­si­dai­ry­ki­me ap­lin­kui (ko ne­re­ko­ men­duo­ja ðven­tës or­ga­ni­za­to­riai). Tik ma­ty­da­mi kon­teks­tà ga­li­me re­a­liai ap­ èiuop­ti, kur link ei­na­me. Man te­ko gar­bë ste­bë­ti moks­lei­viø dai­nø ðven­tes tiek Es­ti­jo­je, ku­ri bu­vo 2002 m., tiek Lat­vi­jo­je, ku­ri vy­ko ð. m. lie­pos pir­mo­mis die­no­ mis. Te­ko ben­drau­ti su jø ren­gë­jais bei or­ga­ni­za­to­riais, tam prak­tið­kai ne­ran­da lai­ko ofi­cia­lûs Lie­tu­vos moks­lei­viø dai­ nø ðven­tës or­ga­ni­za­to­riai. Sta­tis­ti­kos më­ gë­jams ga­liu pa­teik­ti ke­le­tà ið­kal­bin­gø skai­èiø ir fak­tø, ku­rie pa­tys uþ sa­ve kal­ba ir gal pri­vers pla­èiau at­ver­ti ne tik sa­vi­mi pa­ten­kin­tø biu­ro­kratø akis...

Es­ti­jos moks­lei­viø dai­nø ðven­tës biu­ dþe­tà su­da­ro apie 4,5 mi­li­jo­no li­tø (ir tai lë­ðos, ku­rios ski­ria­mos ið biu­dþe­to, an­tra tiek ski­ria rë­më­jai), Lat­vi­jos moks­lei­viø dai­nø ðven­tës biu­dþe­tà su­da­rë apie 9 mi­ li­jo­nai li­tø, o Lie­tu­vos moks­lei­viø dai­nø ðven­tës sà­ma­ta – tik 2 mi­li­jo­nai li­tø.

Es­ti­jo­je ávy­ko IX moks­lei­viø dai­nø ðven­të, pir­mo­ji – 1962, Lat­vi­jo­je IX moks­ lei­viø dai­nø ðven­të, pir­mo­ji – 1962 m., Lie­tu­vo­je VI moks­lei­viø dai­nø ðven­të, pir­mo­ji –1964 m.

Lat­vi­jo­je jau yra pri­im­tas Dai­nø ðven­ èiø ásta­ty­mas, Es­ti­jo­je vei­kia (ir dar to­ bu­li­na­ma) ið­ti­sa sis­te­ma, ska­ti­nan­ti tiek cho­rø va­do­vus, tiek moks­lei­vius, tiek mo­kyk­lø ad­mi­nist­ra­ci­jà, tiek vi­suo­me­næ ak­ty­viai da­ly­vau­ti nuo­la­ti­nia­me cho­ri­ nio dai­na­vi­mo pro­ce­se, puo­se­lë­ti ne þo­ dþiais, o dar­bais dai­nø ðven­èiø tra­di­ci­jø tæs­ti­nu­mà ir pa­vel­do ið­sau­go­ji­mà.

Emo­ci­joms pa­kai­tin­ti ga­liu pri­dë­ti, kad tiek Es­ti­jos Pre­zi­den­tas, tiek Lat­vi­jos

Muzikos barai /27

Problemos Pre­zi­den­të ati­de­da vi­sus vals­ty­bi­nius rei­ ka­lus ir ne tik da­ly­vau­ja ei­ty­në­se kar­tu su vi­sais ðven­tës da­ly­viais, bet ir gie­da su vi­sais da­ly­viais tau­tos him­nà, bû­na iki ðven­tës pa­bai­gos su dai­nuo­jan­èia tau­ta kar­tu ir, ro­dos, ran­da tam lai­ko, nie­kur ne­sku­ba ir da­ro tai ne ið pa­rei­gos, bet lai­ ko di­dþiu­le, tau­tos jam pa­ti­kë­ta gar­be!

Lat­vi­jo­je bu­vo gra­þu þiû­rë­ti, kaip kar­tu su po­li­ci­ja di­dþiu­lis sa­va­no­riø bû­ rys rû­pi­no­si vai­kø sau­gu­mu tiek mies­to gat­vë­se, tiek dai­nø ðven­èiø ren­gi­niø vie­ to­se.

Ga­li­me jiems tik pa­vy­dë­ti to, kaip har­mo­nin­gai, la­bai sub­ti­liai, be di­de­lës pom­pas­ti­kos, ta­èiau la­bai tvir­tai, jaut­riai ir nuo­ðir­dþiai, su di­de­le pa­gar­ba skie­pi­ja­ mos sak­ra­li­në ver­ty­bës – mei­lë Të­vy­nei, dai­nai ir tau­ti­nëms tra­di­ci­joms, gim­ta­ jam krað­tui. Èia dai­nø ðven­të sub­ti­liai ta­pa­ti­na­ma su tau­ti­niu pa­si­didþia­vi­mu ir sa­vi­gar­ba.

Nu­ste­bau, kai Lat­vi­jos moks­lei­viø dai­nø ðven­të­je ga­vau pro­gra­mà, ku­rio­je bu­vo ið­spaus­din­ti dai­nø teks­tai. Ma­tai, pa­gal­vo­jau, kaip jie rû­pi­na­si, kad vi­si ge­ rai su­pras­tø, apie kà dai­nuo­ja­ma. Ta­èiau tik­rà­jà pro­gra­mos pa­skir­tá su­pra­tau ta­da, kai vi­si þiû­ro­vai kar­tu su ðven­tës da­ly­ viais uþ­trau­kë tas dai­nas akom­pa­nuo­jant or­kest­rui. Áspû­dis bu­vo ne­pa­kar­to­ja­mas!

Bu­vau di­dþiai su­jau­din­tas, kai pa­ma­ èiau, ko­kia nuo­ðir­di, ið­ties ne­dek­la­ruo­ta, o re­a­li pa­gar­ba dai­nai bei dai­nuo­jan­ nø ðven­ tës kon­ cer­ to, tiems. Ne tik dai­ bet net ir ge­ne­ra­li­nës re­pe­ti­ci­jos me­tu, kur, kai dai­nuo­ja­ma ar vyks­tant sce­no­je bet ko­kiam veiks­mui, nie­kas ne­vaikð­to, ne­ðau­kia bei ne­laks­to, o jei koks nesu­si­ pra­të­lis ið­si­ðo­ka, èia pat þiû­ro­vai ar tvark­ da­riai já su­draus­mi­na, o dai­nø ðven­tës da­ly­viai, pa­di­ri­ga­vus di­ri­gen­tui, sa­vo emo­ci­jø ne­reið­kia kaip spor­ti­në­se var­þy­ bo­se ðvilp­da­mi ar ðauk­da­mi, tik di­dþiu­le aplo­dis­mentø jû­ra. Ta vi­di­në jau­nø at­li­kë­ jø ir pub­li­kos kul­tû­ra da­ro áspû­dá!

Tiek ðo­kiø, tiek dai­nø die­nos kon­cer­ tai Es­ti­jo­je ir Lat­vi­jo­je pa­reng­ti tik na­cio­ na­li­nës mu­zi­kos bei ðo­kio pa­grin­du ir yra tik­rai aukð­to me­ni­nio ly­gio kon­cer­tai (ku­ riø ana­li­zë ver­ta at­ski­ro dë­me­sio). Kon­ cer­tai kar­to­ja­mi po ke­lis kar­tus, þiû­ro­vø tri­bû­nos vi­sa­da per­pil­dy­to­s, po dai­nø die­nos pa­grin­di­nio kon­cer­to nie­kas ne­ið­ si­laks­to, o dar il­gai gie­da liau­dies dai­nas, links­mi­na­si ir ðo­ka kar­tu su vi­sais þiû­ro­ vais. Tai tik­ra tau­tos ðven­të!

Su di­dþiu­liu pa­vy­du ste­bë­jau tiek es­tø, tiek lat­viø dai­nø ðven­èiø or­ga­ni­ za­to­rius, ku­rie, dar ðven­tei ne­pra­ëjus, jau bu­vo ak­ty­viai ási­su­kæ á ki­tos ðven­tës or­ga­ni­za­ci­nius rei­ka­lus. Kaip pa­vyz­dá ga­liu pa­teik­ti lat­vius, ku­rie jau da­bar tu­ri ne tik vi­sið­kai su­for­muo­tà nau­jos

Muzikos barai /28

moks­lei­viø dai­nø ðven­tës or­ga­ni­za­ci­ná ko­mi­te­tà, me­no va­do­và, nu­ma­ty­tà tiks­lià da­tà bei fi­nan­sus, ta­èiau jau be­veik vi­sai su­for­muo­tà re­per­tu­a­rà, ku­ris ru­de­ná bus gy­vai pri­sta­to­mas cho­rø va­do­vams. Ten bus ið­sa­ky­tos pa­sta­bos bei ko­men­ta­rai ir ga­lu­ti­nai tvir­ti­na­mas bei ruo­ðia­mas spaus­din­ti. Pa­na­ðiai da­ro ir es­tai. Tiek Lat­vi­jo­je, tiek Es­ti­jo­je dai­nø ðven­tës vy­ riau­sie­ji di­ri­gen­tai ren­ka­mi ir tvir­ti­na­mi cho­rø sà­jun­gø ir vie­ðai pri­sta­to­mi cho­rø va­do­vø fo­ru­muo­se. Di­ri­gen­tai tam­pa ir as­me­nið­kai at­sa­kin­gi uþ me­ni­ná re­per­tu­ a­ro pa­ren­gi­mà bei at­li­ki­mà, va­þi­në­ja po vi­sà ða­lá, ren­gia se­mi­na­rus, kon­sul­ta­ci­jas, vyk­do ap­þiû­ras, ku­rios vyks­ta ne li­kus dviem ar net vie­nam më­ne­siui prieð ðven­ tæ, o dve­jus me­tus, ir ga­lu­ti­nës ap­þiû­ros – me­tus prieð ðven­tæ.

Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je dai­nø ðven­tes ren­ gia, su­au­gu­siø­jø ir moks­lei­viø cho­ri­niam ju­dë­ji­mui va­do­vau­ja cho­rø sà­jun­ga ir dai­ nø ðven­èiø cen­tras, jie glau­dþiai ir ak­ty­ viai ben­dra­dar­biau­ja su val­dþios struk­tû­ ro­mis, ati­tin­ka­mo­mis mi­nis­te­ri­jo­mis, be to, ðiai veik­lai gau­na ir lë­ðø ið biu­dþe­to.

Tai ne­reið­kia, kad jie ne­tu­ri pro­ble­ mø, sa­vos biu­ro­kratijos. Ne­pai­sant ga­na tvir­tos dai­nø ðven­èiø bei cho­rø sà­jû­dþio po­zi­ci­jos, tiek es­tai, tiek lat­viai yra rim­tai su­si­rû­pi­næ sa­vas­ties ir pa­vel­do ið­sau­ go­ji­mu, cho­ri­nës kul­tû­ros at­ei­ti­mi bei ne­ga­ty­viais reið­ki­niais, ku­rie at­si­ran­da kaip vi­suo­ti­nës glo­ba­li­za­ci­jos ir su­ma­te­ ria­lë­ji­mo, ver­ty­biø per­kai­na­vi­mo nû­die­ nos re­a­ly­bë­je pa­da­ri­nys, ða­lims ta­pus lais­voms ir ne­pri­klau­so­moms, ta­èiau dar ne­spë­ju­sioms su­kur­ti prieð­nuo­dþio ki­èo kul­tû­rai, taip smar­kiai be­si­ver­þian­èiai á sa­vo­sios kul­tû­ros erd­væ. Jie ne­nu­lei­dþia ran­kø, ne­pa­lie­ka to sa­vie­i­gai, bet ak­ty­ viai ben­dra­dar­biau­da­mi ne tik pa­tys, bet ir su pa­sau­lio chor­ve­dþiø ben­dri­jo­mis bei or­ga­ni­za­ci­jo­mis in­ten­sy­viai ku­ria stra­te­gi­jà ir tak­ti­kà, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, spren­dþia pro­ble­mas, mo­ko­si dirb­ti nau­ jo­mis sà­ly­go­mis. Vie­nas ið tarp­tau­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo re­zul­ta­tø yra tai, kad Lat­vi­jai 2012 m. pa­siû­ly­ta Ry­go­je reng­ti pa­sau­li­næ cho­rø olim­pia­dà.

Ar ne­ver­ta apie tai bent þino­ti?

O pas mus?.. Ne­spë­jus nu­ai­dë­ti pas­ku­ ti­niam ðven­tës akor­dui ir taip ne­gau­si pub­ li­ka skirs­të­si na­mo, o jei bû­tø kar­to­ja­mas kon­cer­tas, abe­jo­ju, ar ið vi­so jos bû­tø. Ga­li­ ma sa­ky­ti, per re­kor­dið­kai trum­pà lai­kà, nu­skam­bë­jus fi­na­li­nei dai­nai, ið­si­skirs­të ir pa­tys dai­nø ðven­tës da­ly­viai, ne­li­ko nei dai­nø, nei ðo­kiø, nei no­ro dar pa­al­suo­ ti to­mis ne­ei­li­në­mis ir jau­di­nan­èio­mis aki­ mir­ko­mis, ku­riø net að­tuo­ne­rius me­tus bu­vo lau­kia­ma. Ðven­tës or­ga­ni­za­to­riai per mik­ro­fo­nus ne­ska­ti­no ben­dram pa­ dai­na­vi­mui, o, at­virkð­èiai, dar lyg ty­èia

áky­riai bru­ko dis­ko­te­kà, tik­riau­siai ma­në, kad dis­ko­te­kø trûks­ta ar­ba tik toks yra jø pa­mëg­to ðû­kio su­pra­ti­mas: juk ðven­të tu­ ri bû­ti vai­kams!

O apie ben­drà tiek at­li­kë­jø, ku­rie jau­të­si it sta­dio­ne, tiek klau­sy­to­jø, ku­rie da­rë kà no­rë­jo, kul­tû­rà bai­su ir pra­si­tar­ti.

Kar­tais pa­gal­vo­ji, kad jie ne­su­vo­kia, kur ir ko at­ëjo.

Keis­ta ir tai, kad pas mus na­cio­na­li­nio pa­si­di­dþia­vi­mo idë­jos ge­riau­siu at­ve­ju lyg ir gë­di­ja­ma­si, o ið tik­rø­jø – ji ne­la­bai po­pu­lia­ri ar­ba net ne­pa­gei­dau­ti­na... Gal to­dël to­kiai dai­nø ðven­tei taip sun­kiai ran­da­mos la­bai kuk­lios lë­ðos ir val­dþios vy­rø, sei­mû­nø, o ir vi­suo­me­nës dë­me­sys san­tû­rus. O ir ket­vir­to­ji val­dþia – þi­niask­ lai­da – do­mi­si la­biau sen­sa­ci­jomis, kri­mi­ na­lais nei dai­nø ðven­te, jos uni­ka­lu­mu bei ne­pa­kar­to­ja­mu gro­þiu.

Taip po tru­pu­tá, ne­kal­tai, pri­si­den­ giant ðiuo­lai­kið­ku­mo au­ra ir opo­nen­tus ap­ðau­kiant stag­na­to­riais ar­ba spe­ku­liuo­ jant di­de­liu rû­pes­èiu vai­kais, ten­ki­nant vai­kø „po­rei­kius“, kad vai­kams bû­tø links­ma, griau­na­mos dai­nø ðven­èiø tra­di­ ci­jos pi­gaus efek­to, vien­kar­ti­nës ðlo­vës, tuð­èiø am­bi­ci­jø var­dan? Bet daþ­nai tik ne var­dan Lie­tu­vos... Þino­ma, kri­ti­kuo­ti vi­sa­da leng­viau­ sia. Opo­nen­tai pa­sa­kys – pir­ma pats pa­ da­ryk ge­riau, o pas­kui kri­ti­kuok.

Tad no­rë­èiau pa­si­da­ly­ti min­ti­mis ir ðiuo as­pek­tu.

Pir­miau­sia dël dai­nø ðven­èiø kon­ cep­ci­jos, stra­te­gi­jos bei tak­ti­kos. Jau esu ra­ðæs, kad dai­nø ðven­të ne vien­kar­ti­në ak­ci­ja ir ne „gais­ro ge­si­ni­mas“. To­kio­mis ak­ci­jo­mis ne­su­þa­vë­si nei po­li­ti­kø, nei in­te­li­gen­ti­jos, nei ver­slo þmo­niø, o pla­ èios vi­suo­me­nës sluoks­niø ne­atit­rauk­si nuo to, kuo jie da­bar „mai­ti­na­mi“ tiek þi­niask­lai­dos, tiek ki­èo, ðou ver­slo bei ma­lo­nu­mø kul­tû­ros, o dar prie vi­so to pri­dë­ki­me spar­èiai au­gan­èià var­to­to­jið­kà ben­druo­me­nës sà­mo­næ, skan­da­lus, ne­pri­ tek­lius...

Tai­gi rei­kë­tø siek­ti su­pra­ti­mo ir su­vo­ ki­mo, kad dai­nø ðven­të – kiek­vie­no mû­sø gy­ve­ni­mo bû­das, ku­ris trans­for­ma­vo­si á mû­sø bui­tá ir at­spin­di mû­sø nû­die­nà (juk dar sa­ ko­ me, kad Lie­ tu­ va – dai­ nø ða­lis, ir dar gy­va mu­my­se mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­ja), kad dai­nø ðven­të – tai kul­tû­ros po­li­ti­ka, ku­rià rei­kia da­ry­ti èia ir da­bar ir kiek­vie­nà die­nà, kad dai­nø ðven­të – tai ne­nu­trûks­ta­mas pro­ce­sas, ku­ris pa­na­ðus á led­kal­ná. Jo vir­ðû­në – dai­nø ðven­tës die­ na, o ne­ma­to­ma da­lis – tai ge­rai su­ba­lan­ suo­tas ne­nu­trûks­ta­mas ir dau­gia­briaunis ug­dy­mo pro­ce­sas, vyks­tan­tis tarp dai­nø ðven­ èiø. Ðis pro­ ce­ sas – tai ir ben­ dras mu­zi­ki­nis ug­dy­mas mo­kyk­lo­je, tai ir pa­ pil­do­mas ug­dy­mas, tai ir cho­rø sklai­da ir

veik­la, tai ir ðio ba­ro spe­cia­lis­tø ren­gi­mas bei kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mas, pa­ga­liau tai ir vi­so ðio ûkio fi­nan­sa­vi­mas. Ði dar­ niai su­ba­lan­suo­ta mu­zi­ki­nio bei cho­ri­nio ug­dy­mo sis­te­ma le­mia dai­nø ðven­tës sëk­mæ ir me­ni­ná ly­gá. Dai­nø ðven­të – tai ir vals­ty­bi­nës vi­sos ðvie­ti­mo po­li­ti­kos da­lis, ku­ri glau­dþiai su­sie­ta ne tik su mu­ zi­ki­niu bei pa­pil­do­mu ug­dy­mu, cho­ri­niø tra­di­ci­jø puo­se­lë­ji­mu bei ið­sau­go­ji­mu, bet ir su pi­lie­tið­ku­mo bei tau­tið­ku­mo ug­dy­mu, su na­cio­na­li­nës sa­vas­ties, pa­vel­ do, tra­di­ci­jø ið­sau­go­ji­mu, puo­se­lë­ji­mu bei sklai­ da. Ðiam dau­ gia­ briauniam bei vi­su­mi­niam pro­ce­sui ga­ran­tuo­ti bû­ti­na su­kur­ti ásta­ty­mi­næ ba­zæ (pri­im­ti Dai­nø ðven­èiø ásta­ty­mà, kaip tai pa­da­rë lat­viai, ar­ba su­kur­ti vy­riau­sy­bi­niais ak­tais ir fi­nan­sais grin­dþia­mà cho­ri­nio ug­dy­mo sis­te­mà, kaip tai da­ro­ma Es­ti­jo­je). Ðiam pro­ce­sui vyk­dy­ti rei­kia su­bur­ti ne vien­ kar­ti­næ, o nuo­la­ti­næ ko­man­dà, ins­ti­tu­ci­jà su de­le­guo­to­mis ati­tin­ka­mo­mis funk­ci­jo­ mis bei fi­nan­sais, ku­ri re­a­li­zuo­tø ðiuos uþ­da­vi­nius ir tiks­lus.

At­ski­rai no­rë­èiau pa­kal­bë­ti ir apie tai, ko sie­kia­ma dai­nø ðven­të­je, ko­kie jos uþ­da­vi­niai ir tiks­lai. Daþ­nai at­ro­do, kad pa­grin­di­nis dai­nø ðven­tës tiks­las ir uþ­da­ vi­nys yra su­veþ­ti kuo dau­giau da­ly­viø, pa­ro­dy­ti kuo dau­giau ir ávai­res­niø moks­ lei­viø veik­los for­mø ar­ba juos su­ve­þus á vie­nà vie­tà – pra­links­min­ti. Keis­tas tas no­ras – juk èia ne cir­kas!

Ma­nau, èia ni­ve­liuo­ja­mos ávai­rios, tiks­lais ir uþ­da­vi­niais skir­tin­gos ðven­tës.

Jos mai­ðo­mos su ðven­të­mis, skir­to­mis links­min­tis (pvz., Jû­ros ðven­te, Va­len­ti­ no die­na ar tie­siog „alaus“ ðven­te), ar­ba su ðven­të­mis, ar­ti­mo­mis mu­gëms, ku­riø tiks­las – pa­ro­dy­ti kuo dau­giau vie­ti­niø bei sve­èiø meist­rø bei ama­tø, o kar­tu ap­ si­pirk­ti ir pa­si­links­min­ti (pvz., Ka­ziu­ko mu­gë). Yra ir vals­ty­bi­nës ðven­tës, ku­riø tiks­las – ið­ki­liai pa­mi­në­ti reikð­min­gà vals­ty­bei ávy­ká bei da­tà, yra ir spor­ti­niø, ka­len­do­ri­niø, re­li­gi­niø ir dar daug vi­so­ kiø ki­to­kiø ðven­èiø, tu­rin­èiø skir­tin­gus tiks­lus ir uþ­da­vi­nius.

Tai kas yra dai­nø ðven­të? Ma­nau, vi­si su­tik­si­te, kad dai­nø ðven­të yra me­nø ðven­ të, grin­dþia­ma na­cio­na­li­nës cho­ri­nës kul­ tû­ros tra­di­ci­jø pa­grin­du. Ir ðios ðven­tës pa­grin­di­nis tiks­las ir uþ­da­vi­nys – me­ni­ nis, es­te­ti­nis re­zul­ta­tas bei tra­di­ci­jø puo­ se­lë­ji­mas ir sklai­da. O kai ðio re­zul­ta­to sie­kia vi­sa tau­ta kar­tu, pa­sie­kia­mas uni­ ka­lus, ne­ákai­no­ja­mas, me­ni­nis, es­te­ti­nis re­zul­ta­tas, ku­ris pri­pil­do kiek­vie­no da­ ly­vio ðir­dá, da­ro já dva­sin­ges­ná, tau­res­ná, gra­þes­ná, ge­res­ná ir lai­min­ges­ná.

Ma­ny­èiau, kad tai yra dai­nø ðven­èiø po­li­ti­ka, stra­te­gi­ja ir tak­ti­ka.

Re­a­lûs þings­niai ga­lë­tø bû­ti to­kie.

Su­kur­ti dai­nø ðven­èiø cen­trà, á ku­rá bû­ tø de­le­guo­ti vi­si su dai­nø ðven­të­mis bei tarp ðven­èiø vyks­tan­èiu pro­ce­su su­si­jæ rei­ka­lai ir, þi­no­ma, fi­nan­sai. Á to­ká cen­trà áei­tø kom­pe­ten­tin­gi tiek kul­tû­ros ir ðvie­ti­ mo mi­nis­te­ri­jø eks­per­tai, tiek ati­tin­ka­mø vi­suo­me­ni­niø or­ga­ni­za­ci­jø eks­per­tai bei at­sto­vai, kur bû­tø pri­ima­mi ko­le­gia­lûs spren­di­mai, pa­grás­ti il­ga­me­te dai­nø ðven­ èiø tra­di­ci­jø pa­tir­ti­mi, moks­li­ne ana­li­ze bei ið­va­do­mis, su­kur­tas vi­sà Lie­tu­và ap­ iman­tis tin­klas (pa­na­ðiai, kaip mo­ky­to­jø to­bu­li­ni­mo­si ir kva­li­fi­ka­ci­jos kë­li­mo cen­ trai), ku­ris vie­to­se rû­pin­tø­si ir bû­tø ápa­ rei­go­tas bei at­skai­tin­gas cen­trui uþ re­a­lià pa­dë­tá ðia­me re­gio­ne.

Ga­li­mas ir ra­cio­na­les­nis ke­lias. Tu­ri­ me prie Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos Lie­tu­vos liau­dies kul­tû­ros cen­trà, ku­ris yra su­kau­ pæs di­dþiu­læ pa­tir­tá ren­giant ir or­ga­ni­zuo­ jant Lie­tu­vos dai­nø ðven­tes (su­au­gu­siø­ jø, á ku­rias ið es­mës áei­na ir moks­lei­viai, tarp­tau­ti­nes stu­den­tø dai­nø ðven­tes „Gau­de­a­mus“), ku­ris jau vyk­do dau­ge­lá pro­ce­si­niø da­ly­kø. LLKC, be res­pub­li­ ki­niø dai­nø ðven­èiø, ren­gia fes­ti­va­lius, kon­kur­sus, se­mi­na­rus, tie­sio­giai uþ­si­i­ma pro­ce­si­niais da­ly­kais, ska­ti­nan­èiais cho­ri­ nio me­no puo­se­lë­ji­mà bei sklai­dà (pvz., po LLKC ini­cia­ty­va or­ga­ni­zuo­tø prie­ mo­niø ið­au­go ber­niu­kø cho­rai, o kà jau kal­bë­ti apie ryð­kø in­dë­lá á Lie­tu­vos vai­kø ir jau­ni­mo cho­rø fes­ti­va­lá kon­kur­sà „Mes Lie­tu­vos vai­kai“ ir kt., LLKC tu­ri pui­kià pa­tir­tá dir­bant su ki­tø þan­rø ko­lek­ty­vais, tie­sio­giai su­si­jæs su liau­dies ðo­kiø bei et­no­gra­fi­niø ko­lek­ty­vø, liau­dies, pu­èia­ mø­jø ir ki­to­kiø or­kest­rø sklai­da ir pan.).

Be to, LLKC tu­ri su­kau­pæs di­dþiu­lá dai­nø ðven­èiø ar­chy­và, sta­tis­ti­næ me­dþia­gà, re­gu­lia­rià spau­dà ir kt. Pa­ga­liau LLKC ini­cia­ty­va dai­nø ðven­tës, ben­dra­dar­biau­ jant su lat­viais ir es­tais, ága­vo pa­sau­li­ná pri­pa­þi­ni­mà ir bu­vo átrauk­tos á UNESCO Ne­ma­te­ria­lio­jo kul­tû­ros pa­vel­do ap­sau­ gos kon­ven­ci­jà. LLKC jau da­bar ne tik kau­pia in­for­ma­ci­næ ba­zæ apie Lie­tu­vos mo­kyk­li­niø cho­rø si­tu­a­ci­jà, jø veik­là, sklai­dà, pro­ble­ma­ti­kà ir net fi­nan­sa­vi­ mà, bet ir tu­ri kon­kre­èiø veiks­mø pla­nà bei siû­ly­mø esa­mai pa­dë­èiai ge­rin­ti. Ási­vaiz­duo­ki­te, á dai­nø ðven­tæ pa­reng­ta ir at­veþ­ta ði­tiek ávai­riø þan­rø cho­ri­niø ko­lek­ty­vø (ir dar kiek ne­pa­te­ku­siø­jø), o pa­im­ki­me jø va­do­vams mo­ka­mà at­ly­gá ir pa­ma­ty­si­me krau­pià sta­tis­ti­kà – uþ ðá dar­bà Lie­tu­vos mas­tu vi­dur­kis ne­sie­kia në 100 li­tø. Ðiø mo­ky­to­jø – cho­ro va­do­ vø – pa­si­au­ko­ja­mas, ne­sa­va­nau­dið­kas dar­bas tik­rai ver­tas ne tik pa­gar­bos, pa­ dë­kos ir pa­ðal­pos uþ dar­bà... To­dël LLKC pa­stan­gos keis­ti esa­mà pa­dë­tá vi­sið­kai su­ pran­ta­mos. LLKC yra at­vi­ras dis­ku­si­jai bei vi­siems, ðiuo­se ba­ruo­se sie­kian­tiems

tei­gia­mø po­slin­kiø. To­dël LLKC ke­ti­na pri­trauk­ti ávai­riø moks­li­nin­kø, kom­pe­ ten­tin­gø spe­cia­lis­tø, ak­ty­viø vi­suo­me­nës vei­kë­jø ir kt. LLKC tu­ri pui­kià pa­tir­tá ben­ dra­dar­biau­jant su vi­sos Lie­tu­vos ap­skri­ èiø, mies­tø ir mies­te­liø sa­vi­val­dy­bë­mis, kul­tû­ros ir ðvie­ti­mo sky­riais, su vi­suo­me­ ni­në­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis (pvz., Lie­tu­vos cho­rø sà­jun­ga, Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­ky­ to­jø aso­cia­ci­ja) bei kon­kre­èio­mis mo­kyk­ lo­mis, cho­rø, ðo­kiø, or­kest­rø va­do­vais ir kt. Be to, LLKC tu­ri pui­kius ir il­ga­lai­kius tarp­tau­ti­nius ry­ðius ir net ben­drus pro­jek­ tus su ati­tin­ka­mais cen­trais bei vi­suo­me­ ni­në­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis Lat­vi­jo­je bei Es­ ti­jo­je. Ro­dos, ko dau­giau rei­kia! Rei­kë­tø tik pa­pil­dy­ti cen­trà spe­cia­lis­tø, de­le­guo­ti jam ðias funk­ci­jas bei fi­nan­sus.

Ma­nau, ne­rei­kia kur­ti dvi­ra­èio ið nau­ jo ir ðvais­ty­ti lë­ðø á de­ði­næ ir kai­ræ, o pa­ rem­ti ðià jau ge­ro­kai pri­bren­du­sià idë­jà.

At­ro­do, vis­kà tu­ri­me, kad bû­tø ge­ riau, trûks­ta tiek ne­daug – ge­ros va­lios.

Ta­èiau ar uþ­teks prin­ci­pin­gu­mo ir ryþ­to, ar vël ne­at­si­tiks taip, kaip daþ­nai at­si­tin­ ka, kad tuð­èios þi­ny­bi­nës am­bi­ci­jos yra aukð­èiau vis­ko. Nu­si­leis­ki­me, bro­liai lie­tu­viai, ant þe­mës, dar­bø yra daug, vi­ siems uþ­teks, ne­ap­gau­di­në­ki­me sa­væs...

Ki­ta ver­tus, ne­ga­li­ma vi­sø ðu­nø kar­ti tik ant vie­nø or­ga­ni­za­to­riø pe­èiø. Ir ne vis­kas taip blo­gai bu­vo. Dau­ge­lis to, kà að ana­li­za­vau, gal net ne­pa­ste­bë­jo, nes ið­ties vy­ra­vo gra­þûs da­ly­kai, pui­ki ðven­ ti­në nuo­tai­ka. Vil­nius ðias tris die­nas tik­rai bu­vo ásuk­tas á jau­nat­við­kos ðven­tës sû­ku­rá. Jau pra­dþio­je sa­kiau, kad ðven­të bu­vo pui­ki, ir ðiø þo­dþiø ne­at­si­i­mu. Ðven­ tës or­ga­ni­za­to­riai daug, pa­si­au­ko­ja­mai ir nuo­ðir­dþiai dir­bo, tik­rai sten­gë­si kiek ga­lë­jo, kad bû­tø kuo pui­kiau, kuo ge­riau, ir uþ tai jiems nuo­ðir­dþiai dë­ko­ju. Li­ki­mo áspraus­ti á to­kià si­tu­a­ci­jà jie pa­da­rë ste­ buk­lus. Taip, prak­tið­kai per me­tus ir su to­kiais fi­nan­sais su­reng­ti ði­to­kio mas­to ren­gi­ná yra di­dþiu­lis ið­ban­dy­mas, at­sa­ko­ my­bë ir did­vy­rið­kas dar­bas, ver­tas pa­gar­ bos ir pa­si­di­dþia­vi­mo. No­rë­èiau pa­mi­në­ ti pui­kø ir la­bai in­for­ma­ty­vø ðven­tës buk­ le­tà, ðven­tës dai­li­nin­ko dar­bà, ren­gi­nius Vil­niaus erd­vë­se, o kà jau kal­bë­ti apie pa­grin­di­nius ðven­tës ak­cen­tus – ðo­kiø ir dai­nø die­nas. Ypaè no­rë­èiau pa­dë­ko­ti ko­ lek­ty­vø va­do­vams ir vi­siems vai­kams bei jau­ni­mui uþ nuo­ðir­dø ir ne­ap­sa­ko­mai di­ dþiu­lá in­dë­lá, kad ðven­të tap­tø nuo­sta­bi.

Ga­li­me drà­siai teig­ti, jog ði VI moks­lei­ viø dai­nø ðven­të pa­liks ne­ið­dil­do­mà pëd­ sa­kà Lie­tu­vos kul­tû­ros, ypaè cho­ri­nës, met­rað­ty­je. n

Muzikos barai /29

Pamàstymai

Kam pri­klau­so gar­sas - mu­zi­kai ar po­ezi­jai?

Ra­mu­në VAI­ÈIU­LY­TË

J

ei­gu jû­sø stai­ga pa­klaus­èiau, kam pri­klau­so gar­sas, kà at­sa­ky­ tu­më­te? Mu­zi­kai? Po­ezi­jai? Bet ku­riuo at­ve­ju að – uþ abu at­sa­ky­ mus. Mat gar­sas ne tik pri­klau­so ðiems abiem me­nams kaip at­ski­ras vie­ne­ tas, bet ir juos sie­j a. To­k io­m is sà­s a­j o­m is pas­ta­ruo­j u me­t u itin daþ­n ai do­m i­s i tiek po­e zi­j os, tiek mu­z i­k os ty­rë­j ai. Tuo ási­t i­k i­ nau ir að, nag­ri­n ë­d a­m a pas­t a­ro­j o de­ð imt­ me­è io lie­tu­v iø vai­k ø po­ezi­j à.

Yra be­ga­lë áro­d y­m ø, kad mu­z i­k a ir po­e zi­j a – la­b ai pa­n a­ð ûs me­n ai. Moks­ li­nin­kai pa­ste­b i, kad ávai­rios tiks­l i­n ës ei­liø kon­struk­ci­j os daþ­n ai su­k e­l ia klau­ sy­to­j ams po­j û­èius, ko­k ius ga­l i­m e pa­t ir­t i tik klau­sy­d a­m ie­s i mu­z i­k os.

Kaip mu­zi­k o­l o­g ai mu­z i­k o­j e ieð­k o po­e ti­niø for­m ø, taip li­t e­ra­t û­ro­l o­g ai po­e zi­j o­j e – skam­b e­s io, mu­z i­k os, gar­s o. Þi­no­ma, ga­li kil­t i klau­s i­m as, ar mu­z i­k a­ lu­mas, skam­b e­s ys bû­d in­g as kiek­vie­n am ei­lë­rað­è iui, ar tai ið­s kir­t i­n ë ku­rio nors au­to­riaus ma­n ie­ra? At­s a­k y­m as vie­n a­ reikð­mis – pa­èio­j e po­ezi­j os es­m ë­j e glû­d i mu­zi­ka­lu­mas, tuo po­ezi­j a ski­ria­s i nuo pro­zos.

Po­e zi­j os mu­z i­k a­l u­m as ne­re­t ai su­vo­ kia­mas dve­j o­p ai: tai ei­l ë­rað­èio po­t en­ci­j a tap­ti liau­d ies ar pro­fe­s io­n a­l aus kom­p o­z i­ to­riaus su­kur­ta dai­n a ir ling­vis­t i­n is mu­ zi­ka­lu­mas, ku­ris pri­k lau­s o nuo dau­g e­l io da­ly­kø – kir­èia­vi­m o sis­t e­m os, in­s tru­ men­tuo­tës, ri­m ø, rit­m o, ma­þ iau­s iø kal­ bos vie­ne­tø – gar­s ø ir t. t. Kar­t ais po­ezi­ jos kû­ri­ná ga­li­m a ið­g irs­t i jo ir ne­s kai­t ant, nes vi­si akus­t i­n iai po­þ y­m iai bû­n a uþ­ra­

Muzikos barai /30

ðy­ti gar­s ais. Ði „uni­ver­sa­lio­ji kal­bi­n ë di­ men­s i­ja ap­ima pë­dø ir mu­zi­ki­niø tak­tø ati­tik­me­nis, mu­zi­kos tem­po, aukð­èio ir di­na­mi­kos ávai­ro­væ, ana­lo­gið­kà po­eti­nei met­ri­kai ir rit­mi­k ai, si­nes­te­zi­n es prie­ða­ ki­niø bal­s iø aso­cia­ci­jas su ðvie­sio­mis spal­v o­mis ar aukð­tais mu­zi­kos to­n ais“ (1, 28) * .

La­b ai daþnai ling­vis­ti­nio mu­zi­ka­lu­ mo grie­b ia­s i mu­z i­kos pe­da­go­gai ug­dy­ da­mi vai­kø mu­zi­ki­næ klau­sà. Tai áro­do gau­s y­b ë ávai­riø mu­zi­kos va­do­vë­liø ir mo­ky­mo pro­gra­mø, ku­r io­se po­ezi­ja – ne­at­s ie­ja­ma mu­zi­kos da­lis. Vie­no­je to­kio­je prieð me­tus ið­leis­to­je vers­ti­n ë­je anks­ty­v o­s ios vai­kys­tës mu­zi­kos mo­ky­ mo pro­gra­mo­je kny­gos au­to­r iai – pen­ki mu­zi­kos pe­da­go­g ai ir psi­cho­lo­gai, dir­ ban­tys moks­lo ti­ria­mà­já dar­bà, – tei­gia, kad aki­v aiz­dus mu­zi­kos ir po­ezi­jos pa­na­ð u­mas es­ti per gar­sus, ku­r iuos jie va­di­na to­ne­mo­mis ir fo­n e­mo­mis. To­ne­ mos su­da­ro to­ni­n ius da­r i­n ius, kaip ir fo­ne­mos – þo­dþius. Nors þo­dþiai ir në­r a mu­zi­ki­nës sin­tak­sës pa­ma­tas, jø pa­skir­tá èia at­lie­ka tam tik­r i rit­mi­n iai ir in­to­na­ci­ niai da­ri­niai, ku­riuos vai­kas gir­di, at­pa­ þás­ta ir su­v o­kia.

Pa­s te­b i­ma, kad ið pra­dþiø vai­kas gir­ di ap­lin­kos gar­s us, vë­liau më­gi­na á juos re­a­guo­ti ir mo­ko­si mëg­dþio­ti. Ga­liau­ siai, per­pra­tæs gar­sø ir da­r i­n iø se­man­ti­ kà ir sin­tak­s æ, pra­de­da kur­ti sa­vi­tus da­r i­ nius. Sin­tak­s ës da­r i­n iai – fra­zës, sa­ki­n iai – taip pat ben­dri ir mu­zi­kai, ir po­ezi­jai.

Mu­zi­kos ir po­ezi­jos sà­sa­jo­mis daþ­nai do­mi­s i ne tik ty­rë­jai, bet ir pa­tys kû­r ë­ jai. Jie ne­re­tai pri­si­pa­þás­ta, kad ðios dvi me­no rû­ð ys be­v eik ne­at­sie­ja­mos. Pa­vyz­ dþiui, þi­no­ma lie­tu­viø vai­kø po­etë Ja­n i­ na De­gu­ty­të vie­na­me pas­ku­ti­n iø sa­vo in­ter­v iu tei­gë: „Mu­zi­kà að më­gau dar ið ma­þens; ji vi­s a­da bu­vo ða­lia ma­n æs.

Ei­lë­rað­tá ar jo idë­jà að pir­miau­sia ið­girs­ tu. Ið­girs­tu ei­lë­rað­èio to­na­ci­jà, me­lo­di­jà, pau­zes, gar­s i­næ me­dþia­gà. Pas­kui at­ei­n a mo­ty­v ai, þo­dþiai, ku­r ie tel­pa á me­lo­di­jà, á tas pau­zes ir ak­cen­tus. Net ta­da, kai im­ pul­s à duo­da vi­zu­a­li­nis mo­men­tas“ (8).

Jei paþvelg­tu­m e á lie­tu­viø vai­kø po­ ezi­jos rai­dà, pa­ste­bë­tu­me, kad vi­sais lai­kais jo­je bu­v o ski­r ia­ma la­bai daug dë­me­s io ei­liø skam­be­siui. Ir po­pu­lia­ riau­s i bû­tent tie vai­kø po­etai, ku­r iø ei­lës trykð­ta mu­zi­ka­lu­mu, dai­n in­gu­mu (pa­v yz­dþiui, Edu­ar­das Mie­þe­lai­tis, Mar­ ty­nas Vai­ni­lai­tis, Ra­mu­të Sku­èai­të, Si­gi­ tas Ge­da ir kt.).

Mu­zi­kos ir po­ezi­jos sin­te­zës po­þiû­ riu itin þa­v ios pas­ta­r o­jo de­ðimt­me­èio lie­tu­v iø vai­kø po­eto klai­pë­dið­kio Si­gi­to Poð­kaus pa­s tan­gos kur­ti ei­les vai­kams.

Tu­riu gal­v o­je jau se­n o­kai ið­leis­tà jo ei­lë­ rað­è iø kny­ge­læ vai­kams „Ne­baig­ta pa­sa­

ka“ (9, 63). Dau­ge­lis ðios kny­g e­lës ei­lë­ rað­èiø – ne tik pui­kûs nau­j os ling­vis­t i­n ës eks­p e­r i­men­ti­nës po­ezi­j os pa­vyz­d þiai. S. Poð­k aus ei­lë­rað­è iuo­se vai­k ams ða­l ia vi­s ø ki­t ø ið­r a­din­gø da­ly­kë­liø ga­l i­m a ras­t i itin ádo­miø po­eti­nio mu­zi­k a­vi­m o reið­k i­n iø.

Pa­vyz­dþiui, ar ási­v aiz­d uo­j a­t e ei­l ë­rað­t á, ku­r ia­me kal­bos gar­sais uþ­ra­ð y­t a mu­z i­ ka? Tie­sà sa­kant, að, kol ne­p er­s kai­èiau, ne­á si­v aiz­d a­v au: aja – a ai aja – ai – ai aja – aja – ai aja – ai – hai ha – ai – aja – aja hai – ai – aja – ai aja – a – ha – ai ai – ha­ja – hai (9, 5) Ei­lë­rað­èio pa­va­di­ni­mas – „Me­lo­di­ja“. Ðtai taip ið pir­mo þvilgs­nio nie­ko ne­reið­ kian­ti gar­sø im­pro­vi­za­ci­ja reikð­mæ ágy­ja sa­vo su­ke­lia­mu skam­be­siu. Kaip tei­gia Gra­þi­na Ska­bei­ky­të-Kaz­laus­kie­në, „mu­ zi­ka þo­di­nei raið­kai ne­pa­si­duo­da, ji ne­ ver­ba­li­zuo­ja­ma tik­ro­vës sri­tis. Ta­èiau ir mu­zi­kà, pa­si­ro­do, ling­vis­ti­nis þai­di­mas ga­li pa­vers­ti po­ezi­ja“ (5, 37).

Ling­vis­ti­niuo­se-mu­zi­ki­niuo­se S. Poð­ kaus ei­lë­rað­èiuo­se daþ­nai trûks­ta ið­ori­ niø ry­ðiø, bet vi­sa­da yra vi­di­niø sà­sa­jø.

Gar­sø jun­gi­niai ne­bû­ti­nai tu­ri ri­muo­tis, bet jie pa­trauk­lûs sa­vo eu­fo­ni­ja, me­lo­ di­ka, kal­bos ir mu­zi­kos rit­mu. To­kie ei­lë­rað­èiai ne­re­tai ga­li pri­min­ti kû­di­kiø kal­bà, kai dar tik ta­ria­mi gar­sai ima pa­ në­ðë­ti á kal­bos gar­sus – jie tar­si at­si­ski­ria nuo sa­vo se­man­ti­nio tu­ri­nio ir tam­pa in­tui­ty­vi­ne kal­ba. Anot Skir­man­to Va­ len­to, „ádo­miau­si ry­ðiai at­si­ran­da ta­da, kai fo­ne­ti­nis þo­dis pras­mës dar ne­tu­ri ir funk­cio­nuo­ja kaip po­ten­cia­lus pra­smi­nis vie­ne­tas“ (6, 126). Taip gar­so ak­cen­ta­vi­ mas vai­kø po­ezi­jo­je ver­èia ieð­ko­ti nau­jø þo­dþiø pras­miø, þais­ti ar imi­tuo­ti ne tik ling­vis­ti­ná, bet ir mu­zi­ki­ná þai­di­mà.

Ki­tas ádo­mus mu­zi­ki­nis po­ezi­jos pa­vyz­dys – ei­lë­rað­tis „Oooo“. Kà pa­ma­ në­te per­skai­tæ to­ká pa­va­di­ni­mà? Min­èiø daug, o ðia­me S. Poð­kaus ei­lë­rað­ty­je per­teik­ta ele­men­ta­ri mu­zi­kos vyks­mo si­tu­a­ci­ja – dai­nuo­ja me­dþiai ir vë­jas. Pa­ klau­sy­ki­te: vjû­ûû - ûû - û ûûû­ûû þia!

ûûû­ûû þia! siû­ru lin­gu siû­ri siûû - ru la­a­pai ðaakos ooo­oo (9, 4) Ðtai taip ei­lë­rað­ty­je vë­jo ûþe­sio do­mi­ nan­të „û“ per­ei­na á gar­sà „o“ ir for­muo­ja ben­drà ei­lë­rað­èio temb­rà. Ki­ti gar­sai në­ ra vy­rau­jan­tys, ta­èiau jie su­kon­kre­ti­na ei­ lë­rað­èio vaiz­dà: pa­lik­tos aið­kios uþuo­mi­ nos, kad tai vë­jo ûþe­sys („vjû­ûû - ûû - û“, „siû­ru lin­gu“, „siû­ru siûû-ru“, „la­a­pai“, „ða­a­kos“). Ke­li vie­no­di bal­siai vie­no­je vie­to­je þy­mi ne tik gar­so stip­ru­mà, in­ten­ sy­vu­mà ir tæs­ti­nu­mà (tar­si pa­vaiz­duo­tos pu­si­nës na­tos), bet vi­zu­a­liai ke­lia ir dre­ bu­lio áspû­dá, imi­tuo­ja ne­ið­la­vin­tà vai­ko kal­bà. Ir èia ne­ið­ven­gia­ma pe­da­go­gi­ka: kaip tei­gia Da­nu­të Ki­se­lio­va, „pra­di­nia­ me skai­ty­mo eta­pe kai ku­riems vai­kams sun­kiai se­ka­si gar­sus jung­ti á skie­me­nis. Ðios kliû­tys ávei­kia­mos gar­sus dai­nuo­ jant: aaað, ûûûs, aaan ir kt.“ (3, 37). Ðiuo at­ve­ju S. Poð­kaus ei­lë­rað­èiuo­se tas at­pa­þi­ ni­mo mo­men­tas la­bai svar­bus.

Vai­kai tu­ri po­rei­ká þais­ti þo­dþiais, jø skam­be­siu, rit­min­gu­mu, tai, anot þi­no­ mo vai­kø psi­cho­lo­go Kor­ne­jaus Èiu­kov­ skio, „dël veik­los troð­ki­mo, jud­ru­mo, ak­ty­vios, ne­per­trau­kia­mos psi­chi­nës veik­los ið­moks­tant gim­to­sios kal­bos sis­ te­mà. Þo­dþiai yra þai­di­mo me­dþia­ga.

Pa­gal rit­mið­kai, ri­muo­tai or­ga­ni­zuo­tus þo­dþius ga­li­ma dai­nuo­ti, ðok­ti, ei­ti, veik­ ti“ (7, 43). Toks rit­mas, pa­gal ku­rá vai­kas ga­li plo­ti, ðok­ti ar dai­nuo­ti, yra ir S. Poð­ kaus ei­lë­rað­ty­je „Te­ka“: tek tek te­këk te­këk tek tek te­ku kil­ki kris­ki kil­ki kris­ki kil­ki kris­ki te­ku tek te­ku tek tek tek te­këk kil­ki kris­ki (9, 7) Ið pir­mo þvilgs­nio tai ne kas ki­ta kaip rit­mið­kas ir skam­bus veiks­ma­þo­dþiø

„te­këk“, „kil­ki“ ir „kris­ki“ ið­dës­ty­mas, ku­riuo iliust­ruo­ja­ma dvi­pras­më si­tu­a­ ci­ja – sau­lës ar van­dens te­kë­ji­mas. Bet ðis ei­lë­rað­tis ið tie­sø su­skam­ba dël ma­ þiau­siai ap­èiuo­pia­mø ei­lë­rað­èiø fo­ni­kos ele­men­tø – in­to­na­ci­jos, kir­èio, pau­zës, tem­po, me­lo­di­jos, o ir temb­ro jun­gi­nio.

Sa­kau – temb­ro, nes þo­dþiuo­se pa­nau­do­ ti bal­siai yra ne­vie­no­di pa­gal ver­ti­ka­lø lie­þu­vio ju­dë­ji­mà aukð­tyn ar­ba þe­myn.

Trum­pa­sis „i“ yra aukðtu­ti­nio pa­ki­li­mo (uþda­ra­sis), o „e“ – þemu­ti­nio pa­ki­li­mo (at­vi­ra­sis).

Anot Vik­to­ri­jos Dau­jo­ty­tës, „in­to­na­ vi­mo ga­li­my­bes ei­liuo­ta kal­ba aið­kiai pa­ di­di­na. Su in­to­na­ci­ja ly­ri­ko­je su­si­ju­sios ne­ver­ba­li­zuo­tos, teks­te tie­sio­giai ne­pa­þy­ më­tos reikð­mës“ (2, 104). Ðiuo at­ve­ju taip ir yra. Me­lo­di­jà for­muo­ja in­to­na­ci­ja, ku­ri gir­di­ma tie­siog ar­ti­ku­liuo­jant ne­vie­no­do il­gu­mo ir stip­ru­mo bal­sius ir pan.

S. Poð­kaus ling­vis­ti­nis ir mu­zi­ki­nis þai­di­mas ei­lë­mis kny­ge­lë­je „Ne­baig­ta pa­ sa­ka“ daþ­nai ágy­ja ir ki­to­kiø for­mø. Pa­ vyz­dþiui, daþ­nai ling­vis­ti­niam ir mu­zi­ki­ niam efek­tui ið­gau­ti pa­si­ren­ka­mi vai­kø fol­klo­ro teks­tai. Juos po­etas ren­ka­si dël pa­pras­tos prie­þas­ties – bû­da­mi ne­su­dë­ tin­go tu­ri­nio ir su­kur­ti ga­na pa­pras­to­mis me­ni­nës raið­kos prie­mo­në­mis, jie yra la­bai jud­rûs, leng­vai pa­si­duo­da va­ri­ja­vi­ mui. Taip su­da­ro­mos sà­ly­gos ak­ty­viam kû­ry­bi­niam ad­re­sa­to pro­ce­sui.

Tie­sa, ðio­je vie­to­je ga­li kil­ti la­bai pa­ pras­tas klau­si­mas, kvie­èian­tis dis­ku­si­jai – kiek vai­kø fol­klo­ro teks­tai ga­li bû­ti lai­ ko­mi mu­zi­ki­niais teks­tais? Ðá klau­si­mà ke­liu no­rë­da­ma ap­gin­ti fol­klo­ro teks­tus nuo rim­to mu­zi­ko­lo­gi­nio po­þiû­rio. Mat be­veik vi­si vai­kø fol­klo­ro kû­ri­niai re­mia­ si tik ke­liais gar­sais, ku­riø mu­zi­ko­lo­gai ne­si­ryþ­ta lai­ky­ti der­me ir juo­lab – mu­ zi­kos kû­ri­niu. Bet drás­tu pa­reikð­ti, kad vai­kø mu­zi­ki­në raið­ka vi­sai ne­pa­na­ði á su­au­gu­siø­jø mu­zi­kà – mu­zi­ki­nës rai­dos, la­vi­ni­mo po­þiû­riu fol­klo­ro teks­tai su ke­liais gar­sais pri­lygs­ta vai­kø èiauð­kë­ji­ mui. O tai ið es­mës taip pat në­ra mu­zi­kos kû­ri­nys, bet su­da­ro sa­vi­tà der­mæ.

S. Poð­kaus ei­lë­rað­èiuo­se bû­tent imi­tuo­ jant tuos ele­men­ta­rius fol­klo­ro kû­ri­nius ið­gau­na­mas ling­vis­ti­nis ir mu­zi­ki­nis efek­ tas. Fol­klo­ras imi­tuo­ja­mas ne­tie­sio­giai: daþ­na­me ei­lë­rað­ty­je në­ra pa­mi­në­to në vie­no imi­tuo­ja­mo fol­klo­ro teks­to þo­dþiø, ta­èiau ga­li­ma la­bai tiks­liai ið­girs­ti, kaip skam­ ba teks­ tas, ir pa­ gal tà skam­ be­ sá já at­pa­þin­ti. Vi­sa ei­lë­rað­èio es­më – rit­mi­ka, ir net sun­ku ávar­dy­ti, kas da­ro já pa­na­ðø á mu­zi­ki­ná teks­tà. Þi­no­ma, mu­zi­kos imi­ ta­vi­mo bû­dø po­ezi­jos teks­tuo­se ty­ri­mas yra ga­na prieð­ta­rin­gas ir ga­li pa­si­ro­dy­ti la­bai sub­jek­ty­vus, ta­èiau aki­vaiz­du, kad jis yra. Pa­vyz­dþiui, pa­sa­ky­ki­te, ko­kià vai­

Muzikos barai /31

Nuomonë

kø fol­klo­ro dai­ne­læ gir­di­te skai­ty­da­mi ei­lë­rað­tá „Sap­nai“: gan­dras ir gan­drie­në ver­da va­ka­rie­næ o gan­driu­kai lau­kia dal­gius ið­si­trau­kæ (9, 51) Ðis teks­ tas – aið­ ki aliu­ zi­ ja á vai­ kø fol­klo­ro þai­di­mà „Vi­rë vi­rë ko­ðæ“, nors në­ra në vie­no pa­ci­tuo­to ðios dai­ne­lës þo­dþio. To­kias aso­cia­ci­jas su­ke­lia bû­tent mi­në­ta­sis ei­lë­rað­èio in­to­na­ci­jos, skam­be­ sio pa­na­ðu­mas á ge­rai þi­no­mo fol­klo­ro þai­di­mo. Ar­ba ki­tas ei­lë­rað­tis „Ne­baig­ta pa­sa­ka nr. 3“, ku­rá ga­li­ma pa­ly­gin­ti su kon­kre­èiu teks­tu:

Veiksime ar ir toliau snausime?

Apie muzikinæ veiklà organizuojanèias struktûras

me­dþio­to­jas na­ba­gë­lis Þvirblelis nabagëlis visas negalëjo, vi­sas ne­ga­lë­jo galvelæ (kojelæ, sparnelá, kaklelá, pilvelá) gal­ve­lë skau­dë­jo skaudëjo. (4, 612) liûd­nas pro lan­gà þiû­rë­jo (9, 62) Taip S. Poð­kaus ei­lë­rað­ty­je vai­kø fol­klo­ro dai­ne­lë „Þvir­ble­lis na­ba­gë­lis“, be­si­re­mian­ti ke­liais gar­sais, tam­pa aliu­ zy­viuo­ju teks­tu.

Api­ben­dri­nant ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad vai­kø po­ezi­jo­je yra kur kas dau­giau ávai­riø pa­vyz­dþiø, áro­dan­èiø mu­zi­kos ir po­ezi­jos, po­ezi­jos ir mu­zi­kos gi­mi­nys­tæ. Ðio­je pub­li­ka­ci­jo­je, pa­si­tel­kiant vie­no ið­ra­din­giau­siø pas­ta­ro­jo de­ðimt­me­èio lie­tu­viø vai­kø po­etø S. Poð­kaus ei­les, no­rë­ta tie­siog at­sa­ky­ti á klau­si­mà, kam pri­klau­so gar­sas. Taip pat – ne tik áro­dy­ ti, bet ir pa­ro­dy­ti, ko­kiais gi­mi­nið­kais ry­ ðiais gar­sas jun­gia dvi me­no rû­ðis. n Ci­tuo­ti ðal­ti­niai

1. Brûz­gie­në R., Li­te­ra­tû­ra ir mu­zi­ka: pa­ra­le­lës ir ana­lo­gai. Vil­nius: Lie­tu­viø li­te­ra­tû­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­tas, 2004.

2. Dau­jo­ty­të V., Ly­ri­kos te­ori­jos prad­me­nys. Vil­ nius, 1984.

3. Ki­se­lio­va D., „Pa­mo­kø efek­ty­vi­ni­mo bû­dai I kla­së­je“, in Gim­to­ji kal­ba I–II kla­së­je (1993 ir 1994 m. kon­fe­ren­ci­jø me­dþia­ga). Ðiau­liai: ÐU lei­dyk­la, 1994.

4. Lie­tu­viø tau­to­sa­ka (dai­nos). T. 1. Vil­nius: Va­ ga, 1962.

5. Ska­bei­ky­të G., „Pri­va­lo­ma­sis egz., ar­ba Ne­ baig­ta re­cen­zi­ja“, Ru­bi­nai­tis, 1998, Nr. 2 (9).

6. Va­len­tas S., Ling­vis­ti­nis pa­sau­lis po­ezi­jo­je.

Vil­nius: Moks­lo ir en­cik­lo­pe­di­jø lei­dy­bos cen­tras, 1997.

7. Èu­kov­skij K. I., Ot dvuch do pe­ti. Mosk­va: Pe­ da­go­gi­ka, 1990.

8. http://www.cul­tu­re.lt/lme­nas/?leid_ id=2963&kas=straips­ nis&st_id=2991 (þr. 2005 04 05).

9. Poðkus S., Ne­baig­ta pa­sa­ka. Vil­nius: Vy­tu­rys, 1998. * Èia ir to­liau skliaus­te­liuo­se nu­ro­dy­tas ci­tuo­ja­mo ðal­ti­ nio nu­me­ris ir pus­la­pis.

Muzikos barai /32

Vykintas BALTAKAS

J

au deðimtmetá aktyviai daly­ vauju Vakarø Europos muziki­ niame gyvenime, koncertavau pats arba mano kûrinius atliko daugybëje koncertiniø saliø, ku­ rios yra reikðmingos muziko gyvenime.

Praëjusiais metais pirmà kartà buvau pa­ kviestas á Lietuvà. Papraðytas parengti programà, tik pernai ir pradëjau paþintá su savo kraðto koncertinio gyvenimo „virtuve“. Tais paèiais metais „Gaidos“ festivalio iniciatyva Vilniuje atlikome mano kamerinæ operà „Cantio“. Ðiais metais parengëme Igorio Stravinskio kamerinæ operà „Mavra“. Taigi, atsirado ir lietuviðkoji patirtis, áspûdþiai, kuriais ir norëèiau pasidalinti.

Pirmiausiai Lietuvoje stebina neri­ botas þarstymasis liaupsëmis – visur tik ir skamba „garsiausias“, „þymiausias“.

Kiekvienam nors kiek nosá á Vakarus iðkiðusiam atlikëjui prikabinama etiketë „garsus visame pasaulyje“. Þinoma, ðiek tiek paþástantys tikràjà europinës kultûros situacijà, ið tokiø niekø tik pa­ sijuokia. Taèiau atsiranda ir tokiø nai­ vuoliø, kurie tuo patiki. Kadangi þinovø daþniausiai maþiau, nei nuogirdomis gyvenanèiø, tai jø pagrindu kuriasi visuotinë mitologija apie mus paèius ir mûsø vietà Europos kultûroje. Pasak jø, mes esame tikri skaistuoliai, kultûra ðvytintys ir savo ðviesa akinantys likusá pasaulá. Maþi, bet geriausi, stipriausi

ir nuostabiausi... Tuo pradeda átikëti plaèiosios mûsø visuomenës masës, þiniasklaida.

Tikrai nenoriu Lietuvos muzikø nu­ vertinti ar atimti jiems viltá, kurios vedi­ ni jie turi teisæ ir net bûtinybæ skverbtis giliau á Europos meninio gyvenimo centrus, toliau nei Vilniaus koncertø salës. Tai labai svarbu. Ypaè jauniems atlikëjams! Taèiau nemaþiau svarbu ir tai, kad mes mokëtume adekvaèiai ver­ tinti realià situacijà Lietuvoje. Vienintelë tikra „pasaulinio garso“ muzikë – Viole­ ta Urmanavièiûtë-Urmana. Ji, be jokios abejonës, yra viena pagrindiniø ðiø dienø menininkiø, savo karjeroje pasie­ kusi ne vietiniais masteliais matuojamø laimëjimø, ir apskritai pelniusiø paèiø aukðèiausiø dainininkei ámanomø laurø.

Tiesa, dar visai neseniai svarbiausiose Europos koncertø salëse buvo laukiamas ir grodavo Lietuvos kamerinis orkes­ tras. Taèiau ðie laikai berods pasibaigë.

Visi kiti „þymiausieji“ tëra normaliai uþsienio muzikiniame gyvenime „da­ lyvaujantys“. Tai, aiðku, yra didþiulis laisvos Lietuvos pasiekimas. Tuo bûtina dþiaugtis ir skatinti talentingus atlikëjus kiek galima daugiau rodytis ávairiose ðalyse, taèiau tokiø „dalyviø“ pasauly­ je yra begalo daug. Jie toli graþu nëra þvaigþdës.

Kultûros mitologizavimas prasitæsia ir vertinant situacijà paèioje Lietuvoje.

Sakykime, kaþkodël vienas vienintelis tam tikros specifikos kolektyvas staiga pradedamas vadinti „geriausiu ðalyje“.

Kadangi jis vienintelis, tai lygiai taip pat galima bûtø já vadinti ir „blogiausiu ðalyje“... Argi tai nëra absurdas?

Kodël tai turëtø bûti svarbu? Todël, kad toks màstymas iðkreipia tikràjá kultûros veidrodá, uþmigdo mus savose puikumo fantazijose ir atima realià gali­ mybæ pamatyti tikruosius mûsø privalu­ mus ir problemas. Kitaip tariant, atitoli­ na galimybæ siekti tikros, o ne mistinës kokybës.

Realiai ðnekant, daþniausiai lietuviø dalyvavimas europiniame muzikiniame gyvenime yra motyvuotas ne kokybe, o pigia darbo jëga. Ðios kokybës nëra ne todël, kad lietuviai maþiau talentingi, darbðtûs ar kûrybingi nei vokieèiai ar prancûzai. Taèiau Lietuvoje iki ðiol ne­ suprantama, kad tobulëti reikia ne tik menininkams. Tapti profesionaliomis (kokybës prasme) privalo ir meninin­ kø veiklà organizuojanèios struktûros.

Lietuvoje iki ðiol nëra suvokta profe­ sionalios muzikinës veiklos organiza­ cijos svarba. Juk mes galime didþiuotis turëdami didþiulá privalumà – nuo sovietmeèio uþsilikusià (ir dar kol kas

nesunaikintà...) puikià vaikø muzikinio ugdymo sitemà (turiu mintyje vaikø mu­ zikos mokyklas, tokias kaip Nacionalinë M. K. Èiurlionio menø mokykla), ko­ kios gali pavydëti visa Vakarø Europa.

Taèiau dël profesionalios muzikø veik­ los organizacijos trûkumo ðis daug metø puoselëtas atlikëjø, kompozitoriø poten­ cialas negali vëliau atsiskleisti.

Antroji Lietuvai svarbi problema – darbo etikos stoka. Taigi, situacija tokia: mes turime mëgëjiðkà muzikinës kultûros organizacijà, taèiau norime su­ kurti profesionalø „produktà“, kurá jau vëliau, apdumdami savo ir kitø akis, vaizduotëje paverèiame „nuostabiau­ siu“.

Lietuviðkoji muzikinës kultûros va­ dyba yra labai vienadienë (daþniausiai keliamas klausimas „kada repetuosime rytoj?“), neturinti nei aiðkesnës strategi­ jos, ateities planø, tikslø, neásivaizduoja ir konkretesniø darbø realizavimo bûdø. Ðia prasme galima kalbëti net apie elementarià kasdienæ betvarkæ. Kà ir besakyti, jeigu muzikantai orkestruose ið anksto nëra informuojami apie jø uþimtumà, artimiausias programas, neþino ar jose bus uþimti, kokias partijas jiems reikës ruoðti. Prisimenu konkretø atvejá, kuomet keli instrumentininkai negalëjo dalyvauti repeticijose, nes turëjo bëgti á áraðus, apie kuriuos suþinojo prieð dienà... Suprantama, kad apie koká nors rimtesná muzikø pasiruoðimà rimtam darbui tokiais atvejais negali bûti ir kal­ bos. Turiu mintyje toká pasiruoðimà, ku­ ris kurtø ne „toká, kaip visada“ rezultatà, bet kuris ágalintø pasiekti maksimalià jø galimybiø iðraiðkà.

Tæsiama liûdna grandininë reakcija: repeticijoms pasiruoðiama neatsakingai, repetuojama ilgiau nei reikëtø, nes su nepasiruoðusiais muzikantais darbas ne­ efektyvus. Pasiekiamas rezultatas nëra patenkinamas, – jis netampa kûrybiniu impulsu tolesnei veiklai. Aiðku, toks darbas nesuteikia finansinio stabilumo, muzikantø veikla ir lieka kûrybiðkai ne­ motyvuota...

Su tokiomis nuostatomis ne vienas muzikantas dalyvauja ávairiø kolekty­ vø veikloje: á repeticijas ateina, iðeina, vëluoja, pasiruoðia arba ne...

Ieðkoma sprendimø bûdø suderinti einanèiø ir iðeinanèiø gyvenimà: kai­ taliojami repeticijø laikai, salës. Vieni muzikantai dalyvauja vienose repetici­ jose, kiti – kitose. Visi bëga, skuba, jau­ dinasi. Ir tai vien tik tam, kad pasiektø tà kokybës MINIMUMÀ. Stengiamasi groti kolektyvuose, iðvaþiuojanèiuose á uþsiená, tam, kad uþsidirbtø papildomà centà. Taèiau tokiomis sàlygomis sukur­

tas „produktas“ neatitinka europinio ly­ gio ir gali nebent konkuruoti kaip pigus daiktas, t.y., ir toliau reklamuojantiems save kaip pigià darbo jëgà. Visi ir toliau sukasi toje paèioje karuselëje: dirbti reikia daug ir neefektyviai, tenkintis pa­ siekiamu vidutiniðku rezultatu, uþdirbti maþai, bûti pigiai „parduotu“ ir nematy­ ti jokios kûrybinës perspektyvos...

Svarbu visiems suprasti, kad plau­ kiame VIENAME laive, kuriame ir­ kluodami MES KARTU (kartais to net neþinodami) bandome pasiekti uostà.

Visiems ðalta ir nejauku, taèiau uoste numanoma galimybë ásidëti modernø motoriukà. Todël kaþkaip reikia pri­ plaukti uostà. Taèiau net ir ten gausime tà iðsvajotà gerovæ tik tuo atveju, jeigu mus ávertins kaip stiprià jûrininkø komandà. Prieðingu atveju mûsø senas, apdauþytas medinis laiviûkðtis niekam nebus reikalingas, nebent mums patiems.

Taip màstant, nuolatiniai atskirø irkli­ ninkø skundai, jø paèiø tingumas irkluo­ jant (arba net savo intrigomis griaunant kitø irklininkø pastangas) tëra visiðkas nesusipratimas, nes prieþastis skundams gali bûti paðalinta tik atplaukus á uostà!

Beliktø pasiraitoti rankoves...

Gaila, kad tokios situacijos nesu­ pranta net valstybë, kuri, liûliuojama mûsø paèiø liaupsiø, tikriausiai yra uþmigusi ir net nemato, kad vyksta kaþkas negero. Tam pasitarnauja ir spauda. Kiek tik paskaitai – visi tokie „þymûs“ ir „nuostabûs“! Nieko keista: kaþkodël Lietuvos meninei kultûrai gali vadovauti þmonës anksèiau niekada su ja nesusidûræ (kaip tai buvo praëjusioje kadencijoje)... Pasyvus oficialiø insti­ tucijø darbas, veiklos ir finansavimo planavimas tik vieneriems metams á prieká, savieigai palikta kultûros politi­ ka demonstruoja politikø ir valdininkø poþiûrá ir jø darbo kokybæ. Ðtai konkretus pavyzdys: I. Stra­ vinskio operos „Mavra“ pastatymas.

Pradëkime nuo to, kad valstybë jam skyrë tik tiek pinigø, kad jø galëjo uþtekti vienam vieninteliam atlikimui Vilniuje. Tai yra tas pats, kaip nusi­ pirkus naujà kompiuterá, panaudoti já vienà dienà ir iðmesti. Ar taip pasielgtø rimtas ûkininkas? Ar Lietuva per daug turi pinigø? Ar per daþnai atliekama I. Stravinskio muzika? Ar per daug muzi­ kos girdi Lietuvos provincijoje? Ar visi ten yra girdëjæ operà apskritai? Kaip kitaip, jei ne ûkiðkumo stoka galima tai paaiðkinti?!

Vienoje radijo laidoje ðis „Mavros“ pastatymas buvo arðiai kritikuotas. Ðtai, kompozitorius Ðarûnas Nakas sako: „Didþiausias liapsusas, þinoma, buvo

Muzikos barai /33

„Mavroje“ grojæs saviveiklinio lygio kolektyvas, lengva ranka pavadintas „Gaidos“ orkestru. Ðis orkestras darë visam festivaliui gëdà savo skambesiu, iðsiderinimu ir neraðtingumu. (...) Ma­ nau, kad ir kitos ambicingos personos, dalyvavusios ðiame projekte, turëtø apie kà pamàstyti. Dainininkai, apie kuriuos nieko blogo negalëèiau pasaky­ ti, kuo jie kalti, kad jø nemoko dainuoti ávairesniais stiliais nei Ðimkaus dainos ir Verdi operos, dirigentas Vykintas Balta­ kas turëtø padaryti radikalias iðvadas, susijusias su repeticijø organizavimu, muzikantø atranka. Tai esminiai labai svarbûs klausimai.“ Bet ir man kyla klausimas: ar Ð. Na­ kas tiesiog naivus, ar ið kitos planetos atskridæs. Taip sakau, nes þinau, jog jis puikiai þino „GAIDOS“ virtuvæ: kas renka muzikantus, kas organizuoja jø darbà, kokiu pagrindu ir uþ kokius pini­ gus jie groja.

Kà galima kalbëto apie „orkestrà“, kuomet tik 1/3 jø yra profesionalai, kiti - ávairiø kursø ir lygiø Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai (kurie á repeticijas dar sugeba ir neateiti!). Apie koká orkestrà, kaip vieningà organizmà, galima apskritai kalbëti, kuomet net ir ta nedidele profesionalø dalis surinkta ið maþiausiai trijø skirtingø kolektyvø?!

Kaip turi elgtis dirigentas, pasiruoðæs dirbti su rimtu „Gaidos“ ansambliu, taèiau jau pirmoje repeticijoje susidur­ damas su blogai „ið lapo skaitanèiais“ studentais? Jis gaiðta laikà ruoðdamas repeticijø planus (kaip yra ápratæs), taèiau atvykæs taip ir nei su kuo jis dirbs, nei, kur, nei kada, nei kiek? Ko galima tikëtis ið repeticijø kokybës, kai muzi­ kantai dël apðvietimo stokos neáskaito ir taip sudëtingø I. Stravinskio natø? Ko galima laukti ið pastatymo, kuomet apie ðá sumanymà reþisieriai suþino prieð mënesá? Ko galima laukti ið akustinio balanso, kuomet koncertinëje scenoje repetuojama vienà vienintelá kartà, skubant kad neiðsibëgiotø „orkestras“, o reþisieriai bent spëtø baigti realizuoti savo sumanymus koncertinëje scenoje?

Kokio galima tikëtis rezultato, jeigu dirigentas á koncertà netgi pats atsineða savo ðviestuvà, nes nëra tikras, kad jo natos bus pakankamai apðviestos?

Atsakymas Ð. Nako þodþiais: „ka­ pustnikas“. Ðarûnas teisingai sako, kad reikia pasidaryti iðvadas – að sau jas pasida­ riau. Tikrai nëra verta gaiðti laiko, jeigu matai, kad viskas linksta á „kapustniko“ pusæ. Yra svarbesniø ir rimtesniø darbø.

Taèiau ar tai teisingas sprendimas? Ko­ kias iðvadas padarys kiti? Ar nesustos

Muzikos barai /34

tuomet visai ta veikla?

Jeigu vienus Ð. Nako þodþius dar ga­ lima suprasti kaip naivumà, tai pastabos apie dainininkus yra tikrai áþeidþianèios.

Jau vien todël, kad „jø nemoko dainuoti ávairesniais stiliais nei Ðimkaus dainos ar Verdi operos“, jø puikiai per kelias sa­ vaites paruoðtos sedëtingos Stravinskio partijos ir net du skirtingi pastatymai yra vertos visiðkai kitokio ávertinimo!

Beje, buvo màstyta ir apie galimybæ ope­ roje dalyvauti kviestiniams daininkams.

Taèiau juk neámanoma geresnius dainin­ kus Europoje angaþuoti likus vos vie­ nam ar dviem mënesiams iki spektaklio.

Visi muzikai kûrybinæ veiklà planuoja metams á prieká. Ðá straipsná raðau ne kaþkokiai savi­ gynai. Taip pat neturëjau tikslo sukriti­ kuoti Lietuvos kompozitoriø sàjungos darbo: vos keli þmonës rengia ádomø ir aukðto meninio lygio „Gaidos“ festivalá.

Taèiau yra realios veiklos galimybiø ribos. „Mavros“ pastatymas, man ro­ dos, puikiai pademonstravo bendràjà muzikinës kultûros vadybos situacijà.

Tikriausiai galima teigti, kad padëtis profesionaliuose orkestruose në kiek ne geresnë. Norëèiau akcentuoti ir tø, nuo keliø oficialiø institucijø nepriklausomø, kolektyvø vystymosi svarbà. Lietuvoje ir taip visas kultûrinis gyvenimas centra­ lizuotas viename didmiestyje, vienoje Filharmonijoje ir keliuose muzikiniuose teatruose. Tokiam sustabarëjusiam ir nelanksèiam muzikiniam gyvenimui yra gyvybiðkai svarbu, kad atsirastø kaþkokia alternatyva. Tokiø iniciaty­ vø yra. Tai vis ádomesni, turtingesni atlikëjais ir muzikiniu þodþiu festivaliai Kaune, Klaipëdoje, „Gaidos“ ansamblis, Chordos kvartetas, trio „Kaskados“ ir kiti nepriklausomi kolektyvai. Jie yra gerokai lankstesni, pasiþymi noru siekti kokybës, jø veikla palaikytina, skatintina mûsø valstybëje, turinèioje po vienà aukðtesnës kultûros miestà.

Paþiûrëkime kaip pagyvino teatriná Lietuvos gyvenimà susiformavæs Os­ karo Korðunovo teatras! Tokiø kolek­ tyvø kûryba verèia pajudëti ir senas struktûras.

Taèiau... Su mano apraðytàja realija susidurusiam menininkui, neturinèiam normaliø sàlygø kûrybiniam darbui, negalinèiam pelnyti namuose duonos, o savo profesijoje siekti meninës kokybës, vienà dienà gali dingti noras kaþko siekti Lietuvoje ir atsirasti kitas – iðvykti sve­ tur.

Svarbu visiems suprasti, kad profe­ sionali kokybë ateis TIK pradëjus pro­ fesionaliai organizuoti meninæ veiklà. Su mëgëjiðka organizacija ir toliau turësime

tik mëgëjiðkà kokybæ. Jeigu valstybei svarbus profesionalumas, jai reikëtø pradëti rûpintis profesionalios orga­ nizacijos ugdymu. Konkretus þingsnis galëtø bûtø elementarus: suteikti nors vienà etatà ðiø nepriklausomø kolektyvø organizacinei veiklai. Juk ir jiems reikia rûpintis koncertø, repeticijø planavimu, ðviesomis, natomis, programëlëmis, susiraðinëjimais su festivaliais, jø darbo sklaida ir t.t. Turëtø bûti aiðku, kad visa tai – ne muzikø darbas, jie to nemoka ir neturi mokëti ðito daryti.

Tikriausiai vël atsiras ðnekanèiø apie pinigø trûkumà, taèiau jø kaþkodël yra beribiam Seimo padëjëjø skaièiui, nau­ jos Seimo posëdþiø salës ar net penkiø krepðinio arenø statybai.

Tos paèios radijo laidos dalyviai reiðkë susiþavëjimà uþsieninëmis pro­ dukcijomis, London Sinfonietta, Michael van der Aa opera ir apgailestavo, kad lietuviai nesirûpina kultûros „pa­ kuote“. Taip, galiu tik pritarti ðiam susiþavëjimui. Ir labai gerai þinau, kaip tai daroma, nes pats dirbdamas, nuolat susiduriu su tokiais kolektyvais kaip London Sinfonietta, Ensemble Intercontemporain, Ensemble modern, Klangforum Wien, ir t.t. Ðiuose kolektyvuose ties „pa­ kuote“ ir muzikantø darbo sàlygomis dirba visa komanda. Ten nëra taip, kad dirigentas, likus kelioms valandoms iki koncerto, norëdamas sukurti nors dalá tos visø labai geidþiamos „pakuotës“, pats rûpintøsi ðviesø filtrais ir kito­ mis techninëmis problemomis. Tokià situacijà stebëjau pernykðtëje „Gaidoje“, kuomet dirigentas Mindaugas Pieèaitis, paruoðæs iðties áspûdingà G. Ligeti projektà, po generalinës repeticijos kan­ kinosi ieðkodamas uþ ðviesà atsakingø þmoniø. Taip negali bûti! Turi atsirasti þmonës, þinantys ir mokantys atlikti savo konkreèias uþduotis.

Suprantu, kad valstybë dar nëra tokia turtinga, kad finansuotø vokiðko lygio organizacines struktûras, taèiau kaþkur kaþkas turi duoti impulsà. Nors ir vienintelis etatas tokiai veiklai profe­ siniame kolektyve arba ir kitokie bandy­ mai spræsti ðias problemas, bûtø mylios þingsnis Lietuvos kultûros profesionali­ zavimo kryptimi.

Taigi, jeigu jau pabudome, tai ir kelkimës, o ne toliau snûduriuokime savo graþiose fantazijose. Jau geriau, tokiu atveju, vël miegoti, – bent sveika ir graþiø dalykø susapnuoti galima. n

Cho­ri­në si­na­go­ga prieð­ka­rio Kau­ne

Pa­gal kan­to­riaus Mi­chai­lo Alek­san­ dro­vi­èiaus (1914–2002) at­si­mi­ni­mø kny­gà Prieð­ka­ri­nio Kau­no þy­dø ben­druo­me­në, pa­ly­gin­ti su to me­to Lat­vi­ja, bu­vo vos ne tal­mu­diz­mo cen­tras, kur vy­ra­vo grieþ­èiau­ sia or­to­dok­si­ja. To­kià at­mo­sfe­rà pa­lai­kë ir gau­si moks­li­në þy­dø in­te­li­gen­ci­ja. Tai­gi fa­na­tiz­mas bu­vo spe­ci­fi­nis to me­to Kau­no þy­dø ben­druo­me­nës bruo­þas. Á to­kià ap­lin­kà at­vy­ko dirb­ti jau­nas kan­ to­rius Mi­chai­las Alek­san­dro­vi­èius. Gi­mæs Lat­vi­jo­je, ten bai­gæs Liau­dies kon­ser­va­to­ ri­jà, kon­kur­so bû­du pa­te­ko á Man­èes­te­rio (An­gli­ja) si­na­go­gà, bet ten il­gai ne­uþ­si­ bu­vo. Su se­no­sios kar­tos ra­bi­nais ne­ra­dæs ben­dros kal­bos, jau­na­sis kan­to­rius ieð­ko­jo ga­li­my­biø ið ten ið­trûk­ti. To­kia pro­ga M. Alek­san­dro­vi­èius pa­si­nau­do­jo ra­bi­nams su­ma­nius já ap­ves­din­ti. Ka­dan­gi ið­rink­to­ji ne­ten­ki­no vi­sais at­þvil­giais, ge­riau­sia bu­vo ding­ti ið Man­èes­te­rio. Juo la­biau kad at­ëjo kvie­ti­mas ið Lie­tu­vos – á kan­to­riaus vie­tà Kau­no cho­ri­në­je si­na­go­go­je. Ge­res­nës ið­ei­ ties në sap­ne ne­sap­na­vo.

Ga­væs dar­bà cen­tri­në­je Kau­no si­na­go­ go­je (Oþeð­kie­nës g.), jau­na­sis kan­to­rius pa­si­dþiau­gë su­tar­ties sà­ly­go­mis: ne­var­þo­ mai to­bu­lë­ti pro­fe­sið­kai da­ly­vau­jant vi­suo­ me­ni­nia­me mies­to gy­ve­ni­me. Su­ma­nus jau­nuo­lis, tu­rin­tis Die­vo do­va­no­tà gra­þø bal­sà (te­no­rà), kiek su­si­pa­þi­næs su nau­jà­ja ap­lin­ka, ne­tru­kus jà pa­ver­gë átai­giu ri­tu­a­li­ niø gies­miø at­li­ki­mu. Si­na­go­go­je ge­ro­kai pa­dau­gë­jo mal­di­nin­kø. Be to, sa­vo pub­ li­kà jau­na­sis kan­to­rius pa­ma­lo­nin­da­vo so­li­niais kon­cer­tais. Ra­bi­nai ne­pri­eð­ta­ra­vo, kad to­kie kon­cer­tai po pa­mal­dø bû­tø mo­ka­mi. Tai­gi pra­si­dë­jo vi­sa­ver­të kû­ry­bi­në M. Alek­san­dro­vi­èiaus veik­la. Re­per­tu­a­re skam­bë­jo ru­sø kla­si­ka (Lens­kio ari­jos, Dub­ rov­skio, Ku­ni­gaikð­èio ið „Un­di­nës“ ir t. t.), gar­siø­jø Va­ka­rø kom­po­zi­to­riø ope­rø vo­ka­ li­niai nu­me­riai. Akom­pa­nuo­ti so­lis­tui bu­vo kvie­èia­mas Vals­ty­bi­nës ope­ros or­kest­ras.

Ka­dan­gi kon­cer­tai vy­ko si­na­go­go­je, ði ðven­ to­vë pa­gar­së­jo, èia mie­lai rink­da­vo­si vi­so Kau­no me­lo­ma­nai. Ki­tø si­na­go­gø ra­bi­nø tai ne­dþiu­gi­no, nes mi­nios prie si­na­go­gos bi­lie­tø ka­sos trik­dë re­li­gi­nës ap­lin­kos rim­tá.

Ke­le­tà kar­tø pri­rei­kë net mies­to rai­to­sios po­li­ci­jos pa­slau­gø, o ra­bi­nø su­si­rin­ki­me bu­vo pa­reikð­ta daug ne­pa­si­ten­ki­ni­mo jau­ no­jo kan­to­riaus veik­la. Jam bu­vo sa­ko­ma, kad ið mal­dos na­mø ne­de­ra da­ry­ti ope­ros te­at­ro. Kan­to­rius pri­va­làs bû­ti tik tar­pi­nin­ kas tarp Die­ vo ir þmo­ niø. Be to, ki­ to­ se si­na­go­go­se su­ma­þë­jo mal­di­nin­kø, nes vi­si no­rë­jo pa­si­klau­sy­ti jau­no­jo kan­to­riaus

at­lie­ka­mø gies­miø. Þy­dai or­to­dok­sai bu­vo pa­si­pik­ti­næ ir skel­bë, kad kan­to­rius pa­þei­ dþia se­nà­sias re­li­gi­nes tra­di­ci­jas ir kad jie su tuo ne­si­taiks­tys. Fa­na­ti­kai ëmë draus­ti sa­vo na­riams lan­ky­tis cen­tri­në­je si­na­go­go­je to­mis die­no­mis, kai pa­mal­do­se kan­to­ria­vo M. Alek­san­dro­vi­èius. Prie pa­ties dai­na­vi­mo kon­cer­tuo­se pri­kib­ti bu­vo ne­áma­no­ma – tai nu­ma­të su­tar­tis, bet uþ at­li­ki­mo bû­dà (mei­lës du­e­tus pa­si­glë­bes­èiuo­jant su part­ ne­re) kan­to­rius bu­vo grieþ­tai smer­kia­mas.

Ra­bi­nai lai­kë tai si­na­go­gos ið­nie­ki­ni­mu ir ren­gë­si tam uþ­kirs­ti ke­lià.

Vy­riau­sia­sis ra­bi­nas Ða­pi­ro, nors ir tal­ mu­di­nin­kas, bet la­bai ap­si­ðvie­tæs ir tu­rin­tis au­to­ri­te­tà net­gi tarp pa­sau­lie­èiø (já ger­bë ir ver­ti­no pats Pre­zi­den­tas A. Sme­to­na, tar­da­væ­sis su juo þy­dø rei­ka­lais), vis dël­to ap­gy­në jau­nà­já kan­to­riø. Jis pa­brë­þë, kad ne­va­lia ne­pa­ste­bë­ti ir tei­gia­mø da­ly­kø: kan­to­rius pa­gy­vi­no vi­di­ná ben­druo­me­nës gy­ve­ni­mà, nes iki tol ma­þai kas be­lan­kë si­na­go­gà. O da­bar, net­gi ðeð­ta­die­niais, vi­si krau­tu­vi­nin­kai uþ­da­ro sa­vo pre­ky­vie­tes ir sku­ba á mal­dos na­mus. Ar­gi ga­li­ma to ne­áver­tin­ti? Taip at­slû­go átam­pa dël jau­ no­jo kan­to­riaus veik­los. Be to, svar­bi dar vie­na ap­lin­ky­bë. Kan­to­ria­vi­mo tra­di­ci­jo­je bu­vo jus­ti lû­þio ten­den­ci­ja. Kan­to­rius ne­be­ si­ten­ki­no vien ri­tu­a­li­niø pa­slau­gø mo­men­ tais, o da­rë­si ben­druo­me­nës kul­tû­rin­to­ju.

To­kias per­mai­nas ska­ti­no at­si­ra­dæs ra­di­jas, bu­vo ma­sið­kai per­ka­mi gra­mo­fo­nai. Tai­gi at­si­da­rë var­tai á mu­zi­kos pa­sau­lá ap­skri­tai.

At­ëjo pra­mo­gi­nës mu­zi­kos lai­kai. To­kia­me fo­ne ir jau­no­jo kan­to­riaus „nuo­dë­mës“ ne­at­ro­dë to­kios bai­sios. Tai­gi vë­liau jau nie­kas ir ið tal­mu­di­nin­kø ne­be­si­pik­ti­no, kad kan­to­rius lais­va­lai­kiu ra­do vie­tà net pa­èio­je Ope­ro­je, kur sëk­min­gai dai­na­vo Lens­ká, gra­fà Al­ma­vi­và ir ki­tus te­no­ro vaid­me­nis.

Pa­si­kei­të ir pa­èios si­na­go­gos vi­di­nis gy­ve­ ni­mas. Ben­druo­me­në jo­je ne tik mel­dë­si, bet ir spren­dë vi­sus so­cia­li­nius ir kul­tû­ri­nius sa­vo na­riø klau­si­mus. Tai­gi lais­va­lai­kiu klau­sy­da­vo­si sa­vo kan­to­riaus kon­cer­tø jau be jo­kio vi­di­nio pa­si­prie­ði­ni­mo. Tai ta­po nor­ma, kul­tû­rin­go gy­ve­ni­mo ap­raið­ka, kai po vie­nu sto­gu skam­bë­jo ir gies­më, ir pa­sau­lie­ti­në dai­na, ir ope­ros ari­ja. Pats kan­ to­rius ta­po ben­druo­me­nës kul­tû­ri­nin­ku. Be to, M. Alek­san­dro­vi­èius ne­bi­jo­jo nau­jo­viø pa­ties kan­to­ria­vi­mo ce­re­mo­nia­le. Jis pats kû­rë gies­mes sa­vo ben­druo­me­nei, ne­pa­ þeis­da­mas nei tra­di­ci­nës dva­sios, nei nau­ jo­viø po­rei­kio. Vis­kas pri­ti­ko prie jo gra­þaus bel can­to. Tik, kaip jis pats ap­gai­les­tau­ja, jung­da­mas du prie­ðy­biø po­lius – sak­ra­li­nio ir pa­sau­lie­ti­nio þan­ro prin­ci­pus, – jis kaþ­ kaip pra­si­len­kë su pa­pras­ta ir mie­la bui­ti­ne þy­dø dai­na. Tu­rë­da­mas to­ká bal­sà, ðis kan­ to­rius pui­kiai ga­lë­jo ási­tvir­tin­ti mû­sø Ope­ros

te­at­re, bet, bû­da­mas sau reik­lus, pa­ma­në esàs per ma­þo ûgio, be to, sto­ko­jàs kaip ar­tis­tas ly­ri­nio ir dra­ma­ti­nio kom­plek­so, to­dël tik­ra­sis jo pa­ðau­ki­mas bu­vo ir li­ko kon­ cer­ti­në est­ra­da.

1940 m., Lie­tu­vo­je ási­vy­ra­vus oku­pa­ci­ niam so­vie­tø re­þi­mui, kan­to­riaus pro­fe­si­ja pa­si­da­rë nie­kam ne­rei­ka­lin­ga. Si­na­go­gø cho­rai nu­sto­jo gy­va­væ, o cho­ris­tai ber­niu­ kai ta­po pio­nie­riais ir, su­tik­ti gat­vë­je, jau net nebe­si­svei­kin­da­vo. Gy­ve­ni­mas kei­të­si ið es­mës.

Ne­tru­kus M. Alek­san­dro­vi­èius ga­vo kvie­ ti­mà ið Mins­ko fil­har­mo­ni­jos, ku­riai trû­ko est­ra­dos ar­tis­tø. Taip bu­væs kan­to­rius pra­dë­jo vi­sið­kai nau­jà me­ni­ná gy­ve­ni­mà.

Ku­pi­nas gra­þiau­siø vil­èiø, sie­ja­mø su ar­tis­to dar­bu ir vi­sið­kai ne­pri­klau­so­mo þmo­gaus gy­ve­ni­mu, jis anks­tø va­sa­ros ry­tà – tai bu­vo 1941 m. bir­þe­lio 22 d. – ið­sku­bë­jo á Mask­và jau­nø­jø vo­ka­lis­tø kon­kur­so rei­ka­lais. Ta­da jis tu­rë­jo bû­ti ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tas eta­ti­niu ar­tis­tu. De­ja, kon­kur­sas ne­ávy­ko. Pra­si­dë­jo ka­ras. Vo­kie­èiø lëk­tu­vai jau su­ko mir­ties kil­ pas virð Ne­mu­no. Ne­bu­vo kur gráþ­ti, nes ant vi­sø Pa­bal­ti­jo mies­tø kri­to bom­bos.

Te­ko lik­tis. Ka­rui pa­si­bai­gus, M. Alek­san­dro­ vi­èius to­liau gy­ve­no ir dir­bo Mask­vo­je. Po kiek lai­ko ta­po áþy­my­be, jam bu­vo su­teik­ tas RTFSR nu­si­pel­niu­sio ar­tis­to var­das.

Nors daug kon­cer­ta­vo TSRS mies­tuo­se ir pa­èio­je sos­ti­në­je, gast­ro­liø á uþ­sie­ná nie­ ka­da ne­bu­vo ið­leis­tas. 1971 m. emig­ra­vo á Iz­ra­e­lá, bet ten jam áleis­ti ðak­nø ne­pa­si­se­kë.

Tai pa­ju­tæs, ið­vy­ko á JAV, vë­liau – á Ka­na­dà, kol su ðei­ma ge­rai ási­kû­rë Miun­che­ne. Ten ru­sø kal­ba pa­ra­ðë at­si­mi­ni­mø kny­gà „Ja pom­ niu“ ir 1985 m. jà ið­ lei­ do. Kaip tik ðios kny­gos pus­la­piais, kur ra­ðo­ma apie Kau­nà, ðia­me straips­ny­je ir pa­si­nau­do­ta: juos ið Iz­ra­e­lio at­siun­të þur­na­lis­tas Ju­lius Fin­kelð­tei­nas. Ma­nau, kad mû­sø Te­at­ro, ki­no ir mu­zi­kos mu­zie­jus, su­kau­pæs di­dþiu­lá prieð­ka­ri­nio Kau­no kul­tû­ros lo­by­nà, sa­vo eks­po­zi­ci­jø erd­vë­je su­ras vie­tos ir M. Alek­ san­dro­vi­èiaus at­mi­ni­mui. Þi­no­ma, ti­kiuo­si ir Þy­dø kul­tû­ros mu­zie­jaus dë­me­sio, nes, su­si­pa­þi­nu­si su ten tu­ri­ma me­dþia­ga apie ðá kan­to­riø, su­pra­tau, kad, jei­gu jis bû­tø gy­vas, þy­dø ben­druo­me­në jam ne­leis­tø at­vers­ti To­ros. Ka­dan­gi mir­tis vi­sus ið­tei­ si­na, tai 2002 m. sve­èio­je ða­ly­je su­pil­tas M. Alek­san­dro­vi­èiaus ka­pas, ma­nau, pri­mins já ap­lan­kan­tiems jo tau­tie­èiams, kad ki­to to­kio kan­to­rys­tës me­no re­for­ma­to­riaus þy­dø ben­druo­me­në­je ne­bu­vo ir në­ra iki ðiol. Mo­ra­li­në kom­pen­sa­ci­ja ðiam pro­me­ të­jið­kam kan­to­riui bû­tø jo pri­si­mi­ni­mø kny­ gos ið­lei­di­mas Lie­tu­vo­je.

Ire­na SKOMS­KIE­NË

Muzikos barai /35

Sukaktis

De­vy­nias­de­ðimt­me­tá pa­si­tin­kant Eu­ge­ni­ja ÞA­KIE­NË

K

au­no Juo­zo Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­ja ðie­met mi­ni sa­vo 60 me­tø ju­bi­lie­jø. Kiek­vie­nos mo­kyk­los sie­la – il­giau­siai jo­je dir­ban­tys pe­da­go­gai. Tai tar­ si mo­kyk­los kad­rø auk­so fon­das. Toks yra jau grei­tai 60 me­tø Juo­zo Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jo­je smui­kà dës­tan­tis mo­ky­to­jas Vla­das Var­èi­kas. Ðis þmo­gus Lie­tu­vo­je ir uþ jos ri­bø þi­no­mas ne tik kaip smui­ki­nin­kas, bet ir ge­ro­kai pla­tes­ nia­me kon­teks­te – kaip hu­ma­nis­tas.

V. Var­èi­kas gi­më 1915 m. gruo­dþio 31 d.

Ru­si­jo­je. Darbð­tûs vals­tie­tið­kos kil­mës Var­èi­kai, grá­þæ á Lie­tu­và, vi­sus ðe­ðis sa­vo vai­kus ið­lei­do á moks­lus. V. Var­èi­kas 1927 m. ásto­jo á Kau­no 3-iàjà gim­na­zi­jà, ki­tà­met pra­si­dë­jo jo mu­zi­kos moks­lai Kau­no kon­ ser­va­to­ri­jo­je. Tais lai­kais kon­ser­va­to­ri­jo­je moks­las tru­ko il­gai, 8–10 me­tø, to­dël pri­ im­da­vo stu­di­juo­ti pa­aug­lius. Pir­muo­sius pen­ke­rius me­tus jau­no­jo Vla­do smui­ko mo­ky­to­jas bu­vo Iza­o­kas Vild­ma­nas-Zaid­ ma­nas, nuo 1935 m. – pro­fe­so­rius Adol­fas Met­zas, gar­saus Le­ning­ra­do kon­ser­va­to­ ri­jos pro­fe­so­riaus Le­o­pol­do Au­e­rio mo­ ki­nys. Bû­tent ðio þmo­gaus pe­da­go­gi­në

Muzikos barai /36

sis­te­ma, me­ni­në pa­sau­lë­jau­ta ir po­þiû­ris á smui­ki­nin­ko pro­fe­si­jà pa­li­ko ryð­kø pëd­sa­ kà ta­len­tin­go jau­nuo­lio sie­lo­je ir at­spin­dá to­les­në­je V. Var­èi­ko mo­ky­to­jo veik­lo­je.

Tuo­me­ti­në­je kon­ser­va­to­ri­jo­je dës­të Ka­zi­mie­ras Vik­to­ras Ba­nai­tis, Jur­gis Kar­ na­vi­èius, Vy­tau­tas Ba­ce­vi­èius, Jo­nas Ben­ do­rius, Juo­zas Gruo­dis, Vla­das Ja­ku­bë­nas – ið­ti­sas Lie­tu­vos mu­zi­kø eli­tas. 1935 m. bai­gæs gim­na­zi­jà, V. Var­èi­kas ásto­jo á VDU Gam­tos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­tà mo­ky­tis che­mi­jos, bet po po­ros me­tø gam­tos moks­ lø stu­di­jas nu­trau­kë ir vi­sà ener­gi­jà sky­rë vien mu­zi­kai. Mo­ky­da­ma­sis bai­gia­ma­ja­me kon­ser­va­to­ri­jos kur­se, V. Var­èi­kas lai­më­jo kon­kur­sà á stei­gia­mà pir­mà­já sim­fo­ni­ná or­ kest­rà ir tu­rë­jo kel­tis á Vil­niø.

Pra­si­dë­jus ka­rui, dau­gu­mos pa­þás­ta­mø kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­tø þy­dø li­ki­mas bu­ vo ge­tas ir (ar­ba) mir­tis. To­kio bai­saus li­ki­mo ne­ið­ven­gë ir pir­mie­ji smui­ko mo­ ky­to­jai – I. Vild­ma­nas-Zaid­ma­nas Kau­ ne, A. Met­zas Ry­go­je. Grá­þæs á Kau­nà ir no­rë­da­mas ið­lais­vin­ti á ge­tà pa­kliu­vu­sius moks­lo drau­gus (o vë­liau – ir sve­ti­mus þmo­nes), V. Var­èi­kas ry­þo­si ban­dy­ti jiems pa­dë­ti. Kaip pa­sa­ko­ja ma­est­ro,

ðiam ap­si­spren­di­mui daug áta­kos tu­rë­jo pa­þin­tis su Ka­zio ir So­fi­jos Bin­kiø ðei­ma, gar­së­ju­sia hu­ma­nis­ti­në­mis pa­þiû­ro­mis ir ryþ­tu prie­ðin­tis oku­pan­tø re­þi­mui. Ðie þmo­nës ka­ro me­tais pa­dë­jo ke­lio­li­kai þy­dø ir ka­ro be­lais­viø. 1941 m. va­sa­rà V. Var­èi­kas ið­lai­kë kon­kur­sà á Vals­ty­bi­nio te­at­ro or­kest­rà, tais pa­èiais me­tais ap­si­ gy­ve­no Bin­kiø ðei­mo­je, o ki­tà­met ve­dë ak­to­ræ Li­li­ja­nà Bin­ky­tæ. Net gi­mus duk­re­ lei Li­gi­jai, ne­pa­si­kei­të Li­li­ja­nos ir Vla­do Var­èi­kø, vi­sø ki­tø ðei­mos na­riø gy­ve­ni­ mas. Kiek­vie­nas jø tu­rë­jo sa­vo veik­los ba­rà. Ak­ty­vaus, ener­gin­go jau­no­jo Vla­do veik­los sri­tis bu­vo do­ku­men­tø pa­ieð­kos ir ope­ra­ty­vûs nak­ti­niai rei­dai, kai jø na­ muo­se sle­pia­miems þy­dams ið­kil­da­vo pa­vo­jus ir tek­da­vo spar­èiai ieð­ko­ti jiems sau­ges­nës vie­tos. Uþ ið­gel­bë­tas gy­vy­bes Iz­ra­e­lio Jad Va­ðem vals­ty­bi­nis ins­ti­tu­tas Kau­no kon­ser­va­to­ri­jos pro­fe­so­rius Adol­ fas Met­zas Iza­o­kas Zaid­ma­nas-Vild­ma­nas, Kau­no kon­ser­va­to­ri­jos dës­ty­to­jas. 1934 m.

Pro­fe­so­rius Alek­san­dras Li­von­tas Vla­das Var­èi­kas

„Pe­da­go­gø kvar­te­tas“. A. Rau­chas (I smui­kas), V. Var­èi­kas (II smui­kas), A. Sat­ke­vi­èius (al­tas), D. Svirs­kis (vio­lon­èe­lë), M. Að­le­ bë­nai­të (for­te­pi­jo­nas), 1951 m.

1992 m. V. Var­èi­kui su­tei­kë Pa­sau­lio tau­tø Tei­suo­lio var­dà, átei­kë me­da­lá. Jo ir vi­sos Bin­kiø ðei­mos gar­bei Je­ru­za­lës Tei­suo­liø par­ke bu­vo pa­so­din­tas àþuo­las, gel­bë­to­jø var­dai áam­þin­ti Tei­suo­liø so­do Gar­bës sie­ no­je. Lie­tu­vo­je hu­ma­nis­to þyg­dar­bis taip pat áver­tin­tas: 1993 m. ga­væs Pre­zi­den­to A. Bra­zaus­ko pa­dë­kà uþ þy­dø gel­bë­ji­mà, 1995 m. V. Var­èi­kas ta­po Lie­tu­vos þy­dø ben­druo­me­nës gar­bës na­riu, o 1999 m.

Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus dek­re­tu bu­ vo ap­do­va­no­tas Þû­van­èiø­jø gel­bë­ji­mo kry­þiu­mi.

Tur­bût ne­daug kam þi­no­mas dar vie­ nas ádo­mus ma­est­ro biog­ra­fi­jos fak­tas. ro me­ tais jis gel­ bë­ jo ne tik þmo­ nes.

Ka­ Daug drà­sos ir ryþ­to pri­rei­kë gelbs­tint IX for­te nu­þu­dy­to vo­kie­èiø kom­po­zi­to­riaus Ed­vi­no Geis­to ran­krað­èius. Kû­ri­niai po ka­ ro per­duo­ti Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jai, vë­liau ið­siøs­ti á Vo­kie­ti­jà.

Po­ka­rio lai­kais V. Var­èi­kas bu­vo pa­skir­tas Me­no rei­ka­lø val­dy­bos mu­ zi­kos ins­pek­to­riu­mi, vë­liau – Mu­zi­kos mo­kyk­lø sky­riaus vir­ði­nin­ku, o 1946 m. tuo­me­ti­nis Kau­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius A. Mo­tie­kai­tis pa­ kvie­të já dës­ty­ti smui­ko spe­cia­ly­bës. Tais pa­èiais 1946 m., jau mo­ky­to­jau­da­mas, V. Var­èi­kas ásto­jo á Kau­no kon­ser­va­to­ri­ jà baig­ti ka­ro nu­trauk­tø moks­lø. Èia jis mo­kë­si pro­fe­so­riaus Alek­san­dro Li­von­to kla­së­je ir 1948 m. pa­ga­liau bai­gë stu­di­jas.

Tai bu­vo pas­ku­ti­në lai­da Kau­ne (ki­tà­met kon­ser­va­to­ri­ja per­si­kraus­të á Vil­niø) ir pir­mo­ji A. Li­von­to kla­sës stu­den­tø lai­da.

Po­ka­rio me­tais ma­est­ro kon­cer­ta­vo va­di­ na­ma­ja­me pe­da­go­gø kvar­te­te, ku­ria­me grie­þë A. Rau­chas (I smui­kas), V. Var­èi­ kas (II smui­kas), E. Sat­ke­vi­èius (al­tas), D. Svirs­kis (vio­lon­èe­lë). To­kia ak­ty­vi pe­da­go­gø veik­la, anot vie­no ið bu­vu­siø mo­ki­niø prof. Pet­ro Kun­cos, kel­da­vo jau­ ni­mo nuo­sta­bà. Kau­no mu­zi­kos mo­kyk­lø

Nuo­trau­ko­je ið kai­rës á de­ði­næ së­di: R. Smo­lens­kai­të, Z. Bruð­niû­ të, D. Va­len­tai­të, N. Von­þo­dai­të, V. Vit­ku­të. Sto­vi A. Dir­va­naus­ kas, R. Kup­re­vi­èius, P. Kun­ca, V. Var­èi­kas, V. Von­þo­dai­të, A. Krev­ne­vi­èius, B. Ule­vi­èius. 1995 m.

pe­da­go­gai bu­vo su­bû­ræ Kau­no mu­zi­kos mo­kyk­lø or­kest­rà, á ku­rá kvies­da­vo gro­ti ir ge­res­niuo­sius sa­vo mo­ki­nius. 1959 m.

V. Var­èi­kas bu­vo pa­skir­tas Kau­no mu­zi­ ki­nio te­at­ro di­rek­to­riu­mi ir me­no ta­ry­bos pir­mi­nin­ku, 12 me­tø tvar­kë me­ni­nius ir or­ga­ni­za­ci­nius rei­ka­lus. 1965 m. jam su­ teik­tas LTSR nu­si­pel­niu­sio me­no vei­kë­jo var­das; 1996 m. uþ nuo­pel­nus Lie­tu­vai jis ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos di­dþio­jo ku­ni­gaikð­ èio Ge­di­mi­no or­di­no I laips­nio me­da­liu.

Ma­est­ro sie­kë pa­pil­dy­ti pe­da­go­gi­ná re­ per­tu­a­rà. Jis pir­mas Lie­tu­vo­je ið­lei­do du me­to­di­nius lei­di­nius, pa­rem­tus liau­dies dai­nø tra­di­ci­ja: 1956 m. kar­tu su kom­po­ zi­to­riu­mi A. Dir­va­naus­ku „10 lie­tu­viø liau­dies dai­nø smui­kui ir for­te­pi­jo­nui“ ir 1999 m. su kom­po­zi­to­riu­mi A. Ku­bi­ liû­nu „Lëk, sa­ka­lë­li“; abu re­da­ga­vo prof. ca. 1993–2001 m. Var­ èi­ kas dës­ të P. Kun­ smui­ko pe­da­go­gi­kà, dir­bo LMTA Kau­no fa­kul­te­to Sty­gi­niø in­stru­men­tø ka­ted­ros Pe­da­go­gi­kos sky­riaus vy­riau­siuo­ju asis­ ten­tu.

Ryð­kiau­sias be­veik ðe­ðiø de­ðimt­me­èiø V. Var­èi­ko veik­los ba­ras, be abe­jo­nës, yra pe­da­go­gi­ka. Nuo 1946 m. jis dës­to Kau­no de­ðimt­me­të­je (nuo 1969 m. – J. Nau­ja­lio) ir Kau­no vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se.

Kau­no J. Nau­ja­lio gim­na­zi­ja – vie­ta, kur dir­ba ne vien V. Var­èi­kas. Dau­ge­lá me­tø bib­lio­te­kai va­do­va­vo jo þmo­na Onu­të Var­ èi­kie­në, pra­di­nu­kus mo­ko duk­ra Ra­mu­në Var­èi­kai­të-Ja­roc­ka. Duk­ra Li­gi­ja gy­ve­na Vil­niu­je, dës­to an­glø kal­bà.

Mo­ky­to­jo pe­da­go­gi­ná ta­len­tà ir dar­bo sëk­mæ liu­di­ja jo me­to­di­niai dar­bai, il­gas mo­ki­niø sà­ra­ðas (apie 40) ir ðil­ti jø at­si­mi­ ni­mai. V. Var­èi­ko spe­cia­ly­bës kla­së ta­po sa­vo­tið­ka Var­èi­ko mo­kyk­la – pa­na­ðia á jo mo­ky­to­jo A. Met­zo. Jai bû­din­ga vi­sø kla­ siø auk­lë­ti­niø ben­dro dar­bo sis­te­ma: ma­ þes­nie­ji mo­ki­niai tra­di­cið­kai se­mia­si pa­tir­ ties ið vy­res­niø­jø lai­më­ji­mø ir klai­dø. Tai

mo­kyk­la, ku­rio­je ne tik mo­ko­ma tai­syk­ lin­gai lai­ky­ti stry­kà ar at­lik­ti su­dë­tin­gus tech­ni­nius ðtri­chus, bet ir ben­drau­ja­ma su mo­ki­niais, jø ðei­mo­mis – kaip ir A. Met­zo kla­së­je. V. Var­èi­ko pe­da­go­gi­nës sëk­mës pa­slap­tis – dë­me­sys mo­ki­nio as­me­ny­bei, tem­pe­ra­men­tui, cha­rak­te­rio bruo­þams, ste­bë­ti­nas ge­bë­ji­mas ras­ti ben­drà kal­bà su kiek­vie­nu vai­ku, net áti­kin­ti vai­ko të­vus pa­si­rink­to ke­lio svar­ba ir tiks­lin­gu­mu. Ki­ tas ypa­tu­mas – nuo pat moks­lø pra­dþios mo­ky­to­jas ug­do sà­mo­nin­gà mu­zi­kà, jau­ èian­tá mu­zi­kos gro­þá, nuo­tai­kà, ge­ban­tá ana­li­zuo­ti gro­ja­mà kû­ri­ná, màs­ty­ti mu­zi­ kuo­jant. Mo­ky­to­jo nuo­mo­ne, svar­bu ska­ tin­ti mo­ki­nius do­më­tis at­lie­ka­mo kû­ri­nio kom­po­zi­to­riaus biog­ra­fi­ja, gy­ve­na­mà­ja epo­cha, kû­ry­bos sti­liu­mi, sëk­min­gas mo­ ky­ma­sis ne­ási­vaiz­duo­ja­mas ir be kon­cer­tø lan­ky­mo, ap­ta­ri­mo.

V. Var­èi­ko mo­ki­nys, res­pub­li­ki­niø jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­sø lau­re­a­tas, fi­lo­ so­fi­jos moks­lø dak­ta­ras Be­nas Ule­vi­èius pri­si­me­na: „Jau pa­èià pir­mà­jà die­nà að, ðe­ðia­me­tis ma­þy­lis, bu­vau pri­sta­ty­tas ki­ tiems mo­ki­niams kaip nau­jas mo­ky­to­jo kla­sës ðei­mos na­rys. Kiek­vie­nam pa­spau­ dþiau ran­kà, su kiek­vie­nu su­si­pa­þi­nau, pa­si­ju­tau svar­bus ir sau­gus... Mo­ky­to­jas leis­da­vo ir net liep­da­vo klau­sy­tis vy­res­ niø­jø mo­ki­niø gro­ji­mo. Gir­dë­da­vau jø at­lie­ka­mus kû­ri­nius, gir­dë­da­vau pa­sta­ bas, pa­ta­ri­mus ir svars­ty­mus, kaip ge­riau in­ter­pre­tuo­ti vie­nà ar ki­tà kû­ri­nio vie­tà. Ir da­bar pri­si­me­nu, kaip nak­ti­mis ne­ga­lë­da­ vau uþ­mig­ti ap­im­tas ne­per­mal­dau­ja­mo troð­ki­mo kuo grei­èiau uþ­aug­ti ir kib­ti á Pa­blo Sa­ra­sa­te’s In­tro­duk­ci­jà ir Ta­ran­te­ là, ku­rià tuo me­tu gro­jo ge­ro­kai uþ ma­ne vy­res­në Vi­li­ja Vit­ku­të. Mo­ky­to­jas þa­dë­da­ vo leis­ti im­tis su­dë­tin­ges­niø kû­ri­niø tik ta­da, kai ge­bë­siu tech­nið­kai áveik­ti. Jis sa­ky­da­vo, kad kol ne­su­ge­bu kû­ri­nio at­ lik­ti ge­rai, kom­po­zi­to­rius, ko ge­ro, dar ir

Muzikos barai /37

Sukaktis su­pyk­tø ið­gir­dæs ne­vy­ku­sá at­li­ki­mà. Tad steng­da­vau­si. La­biau­siai ástri­gæs jo pe­da­ go­gi­kos bruo­þas – ne tik mo­ky­ti at­li­ki­mo tech­ni­kos, bet ir skverb­tis á pa­èià kû­ri­nio gel­mæ, ðer­dá: „Kà au­to­rius no­rë­jo at­skleis­ ti, ko­kius jaus­mus sie­kë ið­reikð­ti, o gal ieð­ko­jo at­sa­ky­mo á kan­ki­nan­èius bû­ties klau­si­mus? Ar tai ðo­kis, ar dai­na, o gal­ bût gies­më, rau­da, ðvel­nus mei­lës pri­si­ pa­þi­ni­mas?“ Da­bar su­pran­tu, kad vi­so to tiks­las bu­vo ne tiek mu­zi­ki­në eru­di­ci­ja, kiek pa­stan­gos, kad at­lie­ka­mas kû­ri­nys ne­bû­tø tik ge­rai su­gro­tø na­tø rin­ki­nys, kad kas­kart pa­im­da­mas á ran­kas smui­kà vis klaus­èiau sa­væs: „O kà að pats no­riu ðiuo kû­ri­niu pa­sa­ky­ti?“ Taip, mo­ky­to­jo pa­de­da­mi, mes su­pra­to­me, kad ið tik­rø­jø gro­ja ne pirð­tai ir net­gi ne smui­kas, o pa­ ti ðir­dis pra­by­la vos pir­miems gar­sams pa­si­gir­dus. „Jei­gu ne­ga­li ðir­dies at­ver­ti, ge­riau neik á sce­nà, nes ten me­luo­si ir, uþuot do­va­no­jæs, api­plë­ði“, – taip sa­ky­ da­vo mo­ky­to­jas...“ Pa­na­ðiai mo­ky­to­jo pa­mo­kas pri­si­me­ na ir ki­ti mo­ki­niai: LMTA Ka­me­ri­nio an­ sam­blio ka­ted­ros ve­dë­jas prof. P. Kun­ca, J. Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Z. Bruð­niû­të, Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ ro ar­tis­të V. Vit­ku­të, Na­cio­na­li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los mo­ky­to­jas, Sty­gi­niø in­stru­men­tø or­kest­ro di­ri­gen­ tas A. Krev­ne­vi­èius, pir­ma­sis De­ðimt­ me­tës me­no mo­kyk­los Sty­gi­niø sky­riaus ab­sol­ven­tas R. Kup­re­vi­èius, LNOBT or­kest­ro kon­cert­meis­te­ris A. Pleð­kû­nas, LNSO kon­cert­meis­te­rë D. Va­len­tai­të ir ar­tis­të R. Smo­lens­kai­të, Kau­no mu­zi­ki­ nio te­at­ro or­kest­ro kon­cert­meis­te­ris A. Dir­va­naus­kas bei ar­tis­tës Þ. Pet­ra­vi­èiû­ të, N. ir V. Von­þo­dai­tës, Kau­no 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los sty­gi­niø in­stru­men­tø kla­sës ve­dë­ja V. Dob­ro­vols­kai­të, A. Ka­èa­ naus­ko mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja R. Bra­zaus­kai­të, Ðv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro ar­tis­tas K. Venc­lo­va, po­pu­lia­ rio­sios mu­zi­kos at­li­kë­jai L. Mi­li­ðaus­kas ir L. Ado­mai­tis, bû­si­mos pe­da­go­gës L. Ðal­èiû­të ir I. Kra­pi­kai­të bei dau­ge­lis ki­tø.

Ke­li ma­est­ro mo­ki­niai gy­ve­na uþ­sie­ny­je.

Tai K. Jag­mi­nai­të, ku­ri, bai­gu­si stu­di­jas Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jo­je, yra vie­no Nor­ve­gi­jos or­kest­ro kon­cert­meis­te­rë, ir L. Anen­ber­gas su M. La­ku­ni­ðo­ku, dir­ban­ tys Iz­ra­e­ly­je.

Taik­liai api­bû­di­na sa­vo mo­ky­to­jà jo bu­væs mo­ki­nys B. Ule­vi­èius: „Dau­ge­lis sa­ko, kad ma­no mo­ky­to­jas þi­no pe­da­go­ gi­næ pa­slap­tá. Tai tie­sa. Bet jis þi­no ir kai kà dau­giau – mei­læ: þmo­gui, pro­fe­si­jai, pa­èiam gy­ve­ni­mui. Ðis þo­dis, ðian­dien, be­je, taip daþ­nai ne­gai­les­tin­gai nu­val­kio­ tas, èia su­spin­di pa­èio­mis tik­riau­sio­mis sa­vo reikð­më­mis“. n

Muzikos barai /38

Pet­rui Ole­kai 110 Ta­ma­ra VAI­NAUS­KIE­NË

Ð

á ru­de­ná ðven­të­me dai­ni­nin­ko, re­ þi­sie­riaus, pe­da­go­go Pet­ro Ole­kos 110-àsias gi­mi­mo me­ti­nes. Svar­bi ávai­ria­ly­pë veik­la lei­dþia P. Ole­ kà mi­në­ti tarp ið­ki­liau­siø mû­sø ope­ros me­no ir dai­na­vi­mo pe­da­go­gi­kos tra­di­ci­jø kû­rë­jø bei puo­se­lë­to­jø. Ne­ei­li­në su­kak­tis – pro­ga pri­si­min­ti ðios ryð­kios as­me­ny­bës gy­ve­ni­mo ir kû­ry­bos svar­bes­ nius fak­tus. ras Ole­ ka gi­ më 1895 m. spa­ lio Pet­ 28 d. Mask­vo­je, lie­tu­viø in­te­li­gen­tø ðei­ mo­je. Të­vas Mo­tie­jus Ole­ka bu­vo vai­kø gy­dy­to­jas (bai­gë Mask­vos uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­tà), ma­ma Ma­til­da (þy­maus pe­da­go­go To­mo Þi­lins­ko duk­ ra) Vei­ve­riø mo­ky­to­jø se­mi­na­ri­jos auk­ lë­ti­në. Ji më­go po­ezi­jà, mu­zi­kà, pa­ti ne­blo­gai grie­þë smui­ku, dai­na­vo. Vë­liau P. Ole­ka pri­si­min­da­vo, kaip gi­liai jam á ðir­dá ástri­go vai­kys­të­je gir­dë­tos ma­mos dai­nuo­ja­mos liau­dies dai­nos.

Trau­kà te­at­rui taip pat pa­vel­dë­jo ið ma­mos – di­de­lá áspû­dá P. Ole­kai pa­da­ rë 1907 m. ma­ty­tas Mask­vos lie­tu­viø sa­vi­veik­los spek­tak­lis J. Vil­ku­tai­èio-Ke­ tu­ra­kio ko­me­di­ja „Ame­ri­ka pir­ty­je“, ku­ria­me ma­ma vai­di­no Be­kam­pie­næ, o vy­res­ny­sis bro­lis An­driu­kas, vë­liau þi­no­mas ak­to­rius ir re­þi­sie­rius An­drius Ole­ka-Þi­lins­kas, pie­me­nu­kà.

Vos ûg­te­lë­ju­sius vai­kus Ma­til­da Ole­ kie­në daþ­nai at­veþ­da­vo á Di­dþio­jo te­at­ro ope­ros spek­tak­lius (ðei­ma ga­lë­jo nuo­la­ tos nau­do­tis ðio te­at­ro ad­mi­nist­ra­ci­jos lo­

Pet­ras Ole­ka

þë­mis, mat Mo­tie­jus Ole­ka gy­dë áþy­miø so­lis­tø vai­kus).

Su­lau­kæs de­ðim­ties, P. Ole­ka pra­dë­ jo mo­ky­tis skam­bin­ti for­te­pi­jo­nu – tai bu­vo jo pir­ma­sis be­tar­pið­kas sà­ly­tis su mu­zi­ka.

1915 m. bai­gæs Mask­vos X gim­na­zi­jà, jau­nuo­lis pa­su­ko të­vo ke­liu – jis bu­vo pri­ im­tas á uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­tà, kar­tu pra­dë­jo pri­va­èiai mo­ky­tis mu­zi­kos

te­ori­jos pas V. Na­gi­bi­nà ir dai­na­vi­mo pas Ni­ko­la­jø Mil­le­rá (Mil­le­ris bu­vo þi­no­ mas dai­ni­nin­kas, dai­na­vo Ita­li­jos te­at­ruo­ se, tarp jø Mi­la­no „La Sca­la“, Bar­se­lo­nos, Èi­ka­gos, Mask­vos di­dþia­ja­me te­at­re, Sankt Pe­ter­bur­ge tu­rë­jo ita­lø ope­ros ant­ rep­ri­zæ). At­sklei­dæs jau­nuo­lio ga­bu­mus, Mil­le­ris ska­ti­no já pa­si­rink­ti dai­ni­nin­ko pro­fe­si­jà, be­veik vel­tui mo­kë dai­na­vi­mo abë­cë­lës. Mi­rus të­vui, sun­ki ðei­mos ma­ te­ria­li­në pa­dë­tis ne­lei­do P. Ole­kai vie­nu me­tu stu­di­juo­ti me­di­ci­nos ir la­vin­ti bal­ so – vai­kys­të­je ið­ug­dy­ta mei­lë mu­zi­kai ir te­at­rui pa­dë­jo ap­si­spræs­ti – jis pa­si­rin­ko dai­na­vi­mà.

Reikðmin­gi jau­no­jo dai­ni­nin­ko gy­ve­ni­me bu­vo 1918 m. Di­ri­gen­tas Ni­ ko­de­mas Mar­ti­no­nis pa­kvie­të P. Ole­kà da­ly­vau­ti È. Sas­naus­ko ant­rø­jø mir­ties me­ti­niø mi­në­ji­mo kon­cer­te, ku­ria­me tarp ki­tø pro­fe­sio­na­liø dai­ni­nin­kø dai­na­ vo Juo­zas Bab­ra­vi­èius, tuo­met Mask­vos di­dþio­jo te­at­ro so­lis­tas. Tø pa­èiø me­tø va­sa­rà P. Ole­ka jau dai­na­vo Lie­tu­vo­je.

At­vy­kæs á të­vø gim­tà­já krað­tà, pir­ miau­sia pa­ra­mos su­lau­kë ið kom­po­zi­to­ riaus Juo­zo Nau­ja­lio, su ku­riuo su­si­pa­ þi­no vai­kys­të­je (va­sa­rà atos­to­gau­da­mi ap­lan­kæ gi­mi­nes, Ole­kos po­rai më­ne­siø

Tarp ási­min­ti­niau­siø P. Ole­kos re­per­tu­a­ re vaid­me­nø Bo­ri­sas (M. Mu­sorgs­kio op. „Bo­ri­sas Go­du­no­vas“)

ap­si­gy­ven­da­vo Bru­þës kai­me, prie Ne­ mu­no – ten va­sa­ro­da­vo J. Nau­ja­lis, ir vai­kams bu­vo pui­ki pro­ga pas já pa­si­mo­ ky­ti). Uþ­si­mez­gu­si pa­þin­tis tru­ko il­gus me­tus. 1918 m. á Kau­nà at­vy­ku­siam jau­ nam dai­ni­nin­kui J. Nau­ja­lis sky­rë daug dë­me­sio: pa­dë­jo reng­ti lie­tu­við­kos mu­zi­ kos kon­cer­tus, pa­ve­dë sa­vo mu­zi­kos mo­ kyk­lo­je mo­ky­ti dai­na­vi­mo, pats já mo­kë har­mo­ni­jos, skam­bin­ti for­te­pi­jo­nu.

Deg­da­mas en­tu­ziaz­mu P. Ole­ka ási­ trau­kë á at­gims­tan­èio krað­to gy­ve­ni­mà, ið­më­gin­da­mas sa­ve ir ki­to­se sri­ty­se. 1919 m. jis bai­gë Lie­tu­vos ka­ro mo­kyk­là ir bu­vo pa­skir­tas to­je mo­kyk­lo­je in­struk­to­ riu­mi. Ða­lia pa­grin­di­niø ka­ri­nin­ko pa­rei­ gø (P. Ole­kai bu­vo su­teik­tas lei­te­nan­to laips­nis) va­do­va­vo ka­riû­nø cho­rui ir mo­kyk­los spor­to da­liai. Spor­tas, ma­tyt, bu­vo dar vie­na P. Ole­kos aist­ra. Ási­min­ti­ na, kad 1919 m. jis ákû­rë pir­mà Lie­tu­vo­je spor­to sà­jun­gà, vë­liau ta­pu­sià Lie­tu­vos fi­zi­nio la­vi­ni­mo sà­jun­ga (LFLS) su cen­ tru Kau­ne ir sky­riais pro­vin­ci­jo­je. Kar­tu P. Ole­ka ási­trau­kë á tau­ti­nio ope­ros te­at­ro kû­rë­jø sà­jû­dá – 1920 m. G.Ver­di ope­ros „Tra­via­ta“ prem­je­ri­nia­me spek­tak­ly­je jis at­li­ko du bo­so vaid­me­nis (dak­ta­ro Gren­ vi­ lio ir mar­ ki­ zo d’Obigny). Tuo­ met P. Ole­kai te­ko dar kar­tà ap­si­spræs­ti – 1921 m. jis bai­gë tar­ny­bà Lie­tu­vos ka­riuo­me­ në­je (ið­ëjo á at­sar­gà) ir vël pa­si­rin­ko dai­ na­vi­mà. Nuo is­to­ri­nës prem­je­ros iki pat 1946 m. P. Ole­ka su­sie­jo sa­vo veik­là su ope­ros te­at­ru.

1921 m. dai­ni­nin­kas ið­vy­ko á sa­vo pir­ mà­sias uþ­sie­nio gast­ro­les – dai­na­vo Ber­ ly­no lie­tu­viø ben­druo­me­nei. 1922–1923 m. kar­tu su dai­ni­nin­ku J. By­ra ir smui­ ki­nin­ku M. Leð­ke­vi­èiu­mi su­ren­gë net 36 kon­cer­tus ávai­rio­se Ðiau­rës Ame­ri­kos lie­tu­viø ko­lo­ni­jo­se.

P. Ole­ka nuo­lat rû­pi­no­si sa­vo sce­ni­ niu ir vo­ka­li­niu meist­rið­ku­mu. 1925 m. jis la­vi­no bal­sà Ro­mo­je pas gar­sø ba­ri­ to­nà Giu­sep­pe Kas­chman­nà, vë­liau pas kom­po­zi­to­riø ir vo­ka­lo pe­da­go­gà Ales­ san­dro Bus­ti­ni. Su di­ri­gen­tu San­ta­rel­li ren­gë ope­rø par­ti­jas, do­më­jo­si Ita­li­jos kul­tû­ra, me­nais, mu­zi­ka, ið­mo­ko val­dy­ti gin­klà. Tai bu­vo sce­nai la­bai rei­ka­lin­gas pa­ty­ri­mas. Po me­tø dar kar­tà ap­lan­kæs Ita­li­jà, kar­tu Is­pa­ni­jà ir Pran­cû­zi­jà, sten­ gë­si kuo dau­giau su­þi­no­ti, pa­ma­ty­ti, pa­ tir­ti nau­jø áspû­dþiø. Pa­ry­þiu­je stu­di­ja­vo Z. Ab­ra­mo­vos dai­na­vi­mo me­to­di­kà, M. Sa­vic­kio ba­le­to stu­di­jo­je mo­kë­si plas­ti­ kos ir ðo­kio, su­si­pa­þi­no su Luv­ro me­no ver­ty­bë­mis. Vë­liau, bû­da­mas pir­ma­ei­liø bo­so vaid­me­nø at­li­kë­jas, P. Ole­ka to­bu­li­ no sa­vo bal­sà pas bu­vu­sá gar­sø Mask­vos di­dþio­jo te­at­ro so­lis­tà, tuo­met Vals­ty­bës te­at­ro re­þi­sie­riø Te­ofa­nà Pa­vlov­ská – jis, be­je, bu­vo le­gen­di­nio ba­ri­to­no Mat­tia Bat­tis­ti­ni mo­ki­nys.

Ope­ros so­lis­to P. Ole­kos re­per­tu­a­re – 25 áspû­din­gi vaid­me­nys. Tarp ási­min­ti­ niau­siø Bo­ri­sas (M. Mu­sorgs­kio op. „Bo­ri­ sas Go­du­no­vas“), Ga­lic­kis (A. Bo­ro­di­no „Ku­ni­gaikð­tis Igo­ris“), Le­po­re­las (W. A. Mo­zar­to „Don Þu­a­nas“), Kar­di­no­las (F. Halévy „Þy­dë“), Me­fis­to­fe­lis (Ch. Gou­ nod „Faus­tas“), Don Ba­zi­li­jas (G. Ros­si­ni „Se­vi­li­jos kir­pë­jas“). Jis vien­bal­siai bu­vo

Le­po­re­las (W. A. Mo­zar­to „Don Þu­a­nas“)

pri­pa­þin­tas ge­riau­siu mû­sø ope­ros ak­ to­riu­mi. Ðtai kà po „Bo­ri­so Go­du­no­vo“ prem­je­ros apie P. Ole­kà ra­ðë Jo­nas Kar­ de­lis: „Bo­ri­sas – p. Ole­ka, – aukð­èiau bet ko­kiø ðab­lo­nið­kø pa­gy­ri­mø; tai ak­to­rius, da­væs me­nið­kai uþ­baig­tà di­de­lës ið­raið­ kos Bo­ri­so vaiz­dà; jis pil­nas vo­ka­lið­kai ir vai­dy­bið­kai; pil­nas, di­de­lis ir ste­bi­nan­tis!

Tai, ro­dos, ne­ti­kë­tai ið­au­gu­si nau­ja mû­sø me­nið­ko­ji jë­ga, taip im­po­nuo­jan­èiai dar nie­kuo­met ne­pa­si­ro­dþiu­si ir taip dar nie­kuo­met ne­pa­vei­ku­si þiû­ro­vø. Pui­kus, di­de­lës ga­lios ir au­to­ri­te­tin­gas Bo­ri­sas“ (J. Kar­de­lis, „Bo­ris Go­du­nov“ Lie­tu­vos sce­no­je“, Lie­tu­vos þinios, 1930 m. va­sa­rio 28 d.).

Tai pa­tvir­ti­no ir P. Ole­kos ko­le­ga, bo­sø ka­ra­liu­mi ti­tu­luo­tas An­ta­nas Ku­ èin­gis: „…koks di­din­gas bu­vo jo Bo­ri­sas!

Mir­ties sce­na vi­sa­da su­krës­da­vo sa­vo tra­gið­ku­mu. Vi­si þa­vë­jo­si jo Me­fis­to­fe­ liu. P. Ole­kos vai­dy­bi­nis ar­se­na­las bu­vo ne­pa­pras­tai gau­sus, dai­ni­nin­ko su­kur­ti vaid­me­nys nuo­lat keis­da­vo­si, juo­se at­si­ ras­da­vo nau­jø spal­vø. Ðtai, pa­vyz­dþiui, Ba­zi­li­jas Dþ. Ro­si­nio „Se­vi­li­jos kir­pë­ju­ je“ jau ið pat pra­dþiø at­ro­dë ið­baig­tas, pa­si­þy­më­jo ge­ru ju­mo­ru, sod­rio­mis vai­ dy­bi­në­mis de­ta­lë­mis. Bet pra­ei­da­vo kiek spek­tak­liø, þiû­rëk, Ole­ka jau pri­gal­vo­jæs kà nors nau­ja. To­dël su jo ku­ria­mais per­ so­na­þais kiek­vie­nà­syk bû­da­vo ádo­mu su­si­tik­ti“ (A. Ku­èin­gis, „To­kie spal­vin­gi me­tai“, Li­te­ra­tû­ra ir me­nas, 1970 m. lap­kri­ èio 7 d.).

1926 m. Lie­tu­vos ope­ros di­rek­ci­ja ko­ man­di­ra­vo P. Ole­kà stu­di­juo­ti re­þi­sû­ros.

Jis mo­kë­si Pa­ry­þiu­je pas bu­vu­sá Mask­vos dai­lës te­at­ro ar­tis­tà A. Sa­ni­nà. Grá­þæs á Kau­nà pla­èiau su Kon­stan­ti­no Sta­nis­

Muzikos barai /39

Pet­ras Ole­ka

lav­skio sis­te­ma su­si­pa­þi­no mo­ky­da­ma­ sis re­þi­sû­ros pas bro­lá, K. Sta­nis­lav­skio mo­ki­ná ir se­kë­jà An­driø Ole­kà-Þi­lins­kà.

1927 m. P. Ole­ka de­biu­ta­vo re­þi­sie­riaus am­plua – Vals­ty­bës te­at­re jis sa­va­ran­ kið­kai pa­sta­të F. Halévy ope­rà „Þy­dë“.

Nuo 1930 m. jau bu­vo eta­ti­nis re­þi­sie­rius ir kar­tu su Te­ofa­nu Pa­vlov­skiu, vë­liau su Sta­siu Dau­tar­tu ne­ðë pa­grin­di­ná te­at­ ro re­per­tu­a­ro krû­vá. Per 15 re­þi­sû­ri­nës vei­klos me­tø P. Ole­ka pa­sta­të apie 20 ir at­nau­ji­no per 10 spek­tak­liø. Ádo­miau­si ir ryð­kiau­si bu­vo A. Dvo­ř­á­ko „Un­di­në“, G. Ros­si­ni „Se­vi­li­jos kir­pë­jas“, G. Ver­di „Ote­las“, R. Wag­ne­rio „Lo­heng­ri­nas“, F. Halévy „Þy­dë“, L. De­li­be­s’o „Lak­më“, E. Hum­per­dinc­ko „Jo­nu­kas ir Gre­tu­të“, N. Rims­kio-Kor­sa­ko­vo „Ki­te­þas“, G. Puc­ci­ni „Dþa­nis Ski­kis“. Ási­min­ti­ni jo lie­ tu­viø kom­po­zi­to­riø ope­rø pa­sta­ty­mai: J. Kar­na­vi­èiaus „Gra­þi­na“, „Rad­vi­la Per­kû­ nas“, S. Ðim­kaus „Pa­gi­rë­nai“.

1936 m. kar­tu su di­ri­gen­tu E. Co­o­pe­ riu ir te­at­ro so­lis­tais Kip­ru Pet­raus­ku, Juo­zu Ma­þei­ka, Ipo­li­tu Nau­ra­giu, Vin­ce Jo­nuð­kai­të-Zau­nie­ne P. Ole­ka gast­ro­lia­ vo Ar­gen­ti­no­je – Bu­e­nos Ai­riø te­at­re „Co­lon“ pa­sta­të N. Rims­kio-Kor­sa­ko­vo ope­ras „Ki­te­þas“ bei „Ca­ras Sal­ta­nas“ ir tuo­se spek­tak­liuo­se at­li­ko Pa­mi­ðë­lio bei Ca­ro Sal­ta­no vaid­me­nis.

Anot P. Ole­kos ko­le­gø, „...vie­na ver­tin­giau­siø jo, kaip re­þi­sie­riaus, sa­ vy­biø bu­vo to­le­ran­tið­ku­mas kiek­vie­no at­li­kë­jo in­di­vi­du­a­ly­bei, su­ge­bë­ji­mas jà nu­kreip­ti rei­kia­ma kryp­tim, pri­myg­ti­nai ne­per­ðant sa­vo sche­mos (...) sta­ty­da­mas ope­ras, P. Ole­ka su­ge­bë­da­vo pla­èiai api­ bû­din­ti epo­chà, su­ras­ti ádo­miø is­to­ri­niøli­te­ra­tû­ri­niø ðal­ti­niø, pa­rink­ti vaid­me­ná pa­gal kiek­vie­no at­li­kë­jo in­di­vi­du­a­ly­bæ, vi­sa­da di­de­lá dë­me­sá sky­rë mu­zi­kai, ku­ri pa­dik­tuo­da­vo jam ávai­rius spren­di­mus, ben­drà spek­tak­lio rit­mà“ (A. Ku­èin­gis, ten pat).

Muzikos barai /40

1934 m. po L. De­li­be­s’o operos „Lak­ më“ prem­je­ros V. Ja­ku­bë­nas ra­ðë: „Re­þi­ sû­ra bu­vo ta­len­tin­go­se P. Ole­kos ran­ko­ se (...) Re­þi­sû­ro­je jau­të­si daug kû­ry­bi­nës fan­ta­zi­jos, ypaè (kaip vi­sa­da P. Ole­kos pa­sta­ty­muo­se) at­ski­rø, kad ir ne­di­de­ liø, ro­liø in­di­vi­du­a­li­za­ci­jos, gro­tes­ko...“ (V. Ja­ku­bë­nas, „Lak­më“. Nau­jo­ji mû­sø ope­ros prem­je­ra“, Lie­tu­vos ai­das, 1934 m. ba­landþio 16 d.).

Pir­mai­siais po­ka­rio me­tais at­si­svei­ ki­næs su ope­ros te­at­ru, 1952 m. te­at­ro di­rek­ci­jos pa­kvies­tas, P. Ole­ka pa­sta­të N. Rims­kio-Kor­sa­ko­vo ope­rà „Ca­ro su­þa­ dë­ti­në“. Tai bu­vo pas­ku­ti­nis re­þi­sie­riaus dar­bas.

Daug ener­gi­jos ir pa­si­ðven­ti­mo ið P. Ole­kos pa­rei­ka­la­vo pe­da­go­gi­në veik­la, tru­ku­si net 46-erius me­tus. Nuo 1929 m. jis va­do­va­vo Kau­no mu­zi­kos mo­kyk­los (vë­liau kon­ser­va­to­ri­jos) ope­ros kla­sei, mo­kë vai­dy­bos ir sce­nos tech­ni­kos. Be­ je, plas­ti­kos mo­ky­to­ja bu­vo P. Ole­kos þmo­na Vals­ty­bës te­at­ro ba­le­ri­na Jad­vy­ga Jo­vai­ðai­të-Ole­kie­në. Jø mo­ki­në, il­ga­me­të Kau­no kon­ser­va­to­ri­jos, vë­liau J. Gruo­ dþio mu­zi­kos mo­kyk­los vo­ka­lo pe­da­go­ gë Ele­na Mar­ti­no­nie­në apie tà lai­ko­tar­pá ið­sau­go­jo gra­þius pri­si­mi­ni­mus: „Abu­du pe­da­go­gai dir­bo su ar­tis­ti­niu ákvë­pi­mu, o kai ka­da su­jung­da­mi abi dis­cip­li­nas su­reng­da­vo ben­drà pa­mo­kà. J. Ole­kie­ në ko­re­guo­da­vo stu­den­to lai­ky­mà­si sce­no­je, plas­ti­kà, o P. Ole­ka – stu­den­tui duo­to uþ­da­vi­nio psi­cho­lo­gi­nës si­tu­a­ci­jos pa­tei­ki­mà... Tai bu­vo la­bai áspû­din­gos pa­mo­kos“ (“Pir­mie­ji au­to­ri­te­tai“, Kul­tû­ ros ba­rai, 1983, Nr. 2, p. 56.).

1940 m. P. Ole­ka bu­vo pa­kvies­tas mo­ ky­ti dai­na­vi­mo. Ið pra­dþiø dës­të Kau­no kon­ser­va­to­ri­jo­je, o nuo 1949 m. iki mir­ ties (1975 m. ba­lan­dþio 17 d.) – Lie­tu­vos vals­ty­bi­në­je kon­ser­va­to­ri­jo­je (da­bar Mu­ zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ja). Su jam ápras­tu kruopð­tu­mu P. Ole­ka gi­li­no­si á vo­ka­lo pe­da­go­gi­kos pro­ble­mas, stu­di­ja­vo me­to­ di­næ li­te­ra­tû­rà. Ðtai frag­men­tas ið jo bu­ vu­sio mo­ki­nio J. Sta­siû­no pri­si­mi­ni­mø: „Jau­të­me nuo­la­tos jo bud­rià aká ir jaut­rià klau­sà. Jis ne­më­go pa­vir­ðu­ti­nið­ku­mo ir á vis­kà gi­li­no­si ið es­mës. Ar tai bû­tø vaid­muo, ar kû­ri­nys – ið­ana­li­zuos, bû­da­ vo, ið­gvil­dens iki de­ta­liø. Dël ðios bû­do sa­vy­bës, ma­tyt, ne­pa­si­ten­ki­no ir ápras­tu vo­ka­lo dës­ty­mu. Jam knie­të­jo su­þi­no­ti, ið­ana­li­zuo­ti, ko­dël, bû­tent, vie­nu at­ve­ju bal­sas skam­ba vie­naip, ki­tu – ki­taip…

Ir il­gus me­tus jis sis­te­mi­no sa­vo pa­tir­tá, stu­di­ja­vo fo­ne­ti­kà, gi­li­no­si á dai­na­vi­mo fi­zio­lo­gi­jà“ (J. Sta­siû­nas, „Su my­li­mu mo­ky­to­ju at­si­svei­ki­nus“, Kul­tû­ros ba­rai, 1975, Nr. 6, p. 40).

Vie­na­me in­ter­viu, kal­bë­da­mas apie dai­na­vi­mo pe­da­go­gi­kà, P. Ole­ka pa­þy­

më­jo: „Në­ra në vie­no ste­buk­lin­go (…) me­to­do, ku­ris pa­dë­tø ið­mo­ky­ti þmo­gø dai­nuo­ti ge­riau, ne­gu jis ga­li. Kiek­vie­no þmo­gaus bal­sas la­bai sa­vi­tas ir jaut­rus in­stru­men­tas, ku­rá ge­riau­siai pa­þin­ti tu­ ri pats jo sa­vi­nin­kas, þi­no­ma, pe­da­go­go kon­tro­liuo­ja­mas, pa­de­da­mas, pa­ta­ria­ mas. O pe­da­go­gas sa­vo ruoð­tu tu­ri bû­ti gi­lus me­ni­nin­kas ir psi­cho­lo­gas, ap­si­ gin­kla­væs te­ori­ja, prak­ti­niais ágû­dþiais, mo­kàs ste­bë­ti, api­ben­drin­ti“ (“Bel can­to pa­slap­tys“, Kul­tû­ros ba­rai, 1968, Nr. 10, p. 37). Ðios sa­vy­bës, ma­tyt, bu­vo bû­din­gos ir pe­da­go­gui Pet­rui Ole­kai – 1950 m. jis bu­vo pa­skir­tas Lie­tu­vos vo­ka­lo pe­da­go­ gø kva­li­fi­ka­vi­mo ko­mi­si­jos na­riu, 1953 m. Lie­tu­vos me­to­di­nës ko­mi­si­jos Vo­ka­ li­ nës sek­ ci­ jos va­ do­ vu, o nuo 1954 m., Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jai lei­dus, ëjo asis­ten­to pa­rei­gas prof. Kip­ro Pet­raus­ko kla­së­je (P. Ole­kai bu­vo pa­ti­kë­tas dai­ni­nin­kø bal­ sø for­ma­vi­mas), ða­lia va­do­va­vo ir sa­vo dai­na­vi­mo kla­sei.

Pas­ku­ti­nia­me pe­da­go­gi­nës veik­los de­ðimt­me­ty­je su­kaup­tà pa­tir­tá P. Ole­ka api­ben­dri­no me­to­di­niuo­se dar­buo­se.

Tuo­met ið­më­gi­no jë­gas ir kom­po­zi­ci­jo­je – siek­da­mas pa­pil­dy­ti dai­ni­nin­kø pe­da­ go­gi­ná re­per­tu­a­rà, su­kû­rë ori­gi­na­liø ir har­mo­ni­za­vo ne vie­nà de­ðim­tá lie­tu­viø liau­dies dai­nø, ku­rias dai­nuo­da­mos ið­ au­go jau ke­lios dai­ni­nin­kø kar­tos. Uþ nuo­pel­nus mû­sø ða­lies kul­tû­rai 1931 m. P. Ole­ka bu­vo ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos Di­dþio­jo ku­ni­gaikð­èio Ge­di­mi­no III laips­ nio or­di­nu, 1955 m. jam su­teik­tas Lie­tu­ vos nu­si­pel­niu­sio me­no vei­kë­jo gar­bës var­das.

Kar­tà, kal­bë­da­mas su mu­zi­ko­lo­ge Ona Nar­bu­tie­ne, P. Ole­ka pa­sa­kë: „Sun­ ku ið­reikð­ti, kiek dþiaugs­mo at­ne­ða mo­ki­nys, ku­ris yra ga­bus, darbð­tus.

Kaip já pra­de­di my­lë­ti, at­ro­do, vis­kà jam ati­duo­tum“ (O. Nar­bu­tie­në, „Pet­ rui Ole­kai – 75“, Per­ga­lë, 1970, Nr. 11, p.

159). Da­ly­da­mas sa­vo þi­nias, pa­ty­ri­mà, á sa­va­ran­kið­kà kû­ry­bi­ná ke­lià pe­da­go­gas ið­lei­do daug ge­rø dai­ni­nin­kø – tai prof.

Jo­nas Sta­siû­nas, prof. Edu­ar­das Ka­nia­ va, Vla­das Èe­sas, Ire­na Ylie­në, Ab­do­nas Lie­tuv­nin­kas, Vy­tau­tas Bla­þys, Pet­ras Kas­pe­ra­vi­èius ir ki­ti. Ðian­dien te­at­rø ir kon­cer­tø sa­lë­se jau dai­nuo­ja Pet­ro Ole­kos mo­ki­niø mo­ ki­niai. n Straips­nis pa­reng­tas pa­gal Pet­ro Ole­kos 110-øjø gi­mi­mo me­ti­niø mi­në­ji­me skai­ty­to pra­ne­ði­mo me­dþia­gà (Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ja, 2005 m. spa­lio 27 d.).

Premjera

Kauno muzikinio teatro “svajoniø svajonë“

Eu­ge­ni­ja ÞA­KIE­NË

K

Kar­men – Ine­sa Li­na­bur­gy­të, Don Cho­së – Al­gir­das Ja­nu­tas

© Kauno muzikinio teatro nuotraukos

au­no mu­zi­ki­nia­me te­at­re ð. m. lap­kri­èio 18 ir 19 die­no­mis ávy­ko Ge­or­ge­s’o Bi­zet ope­ros „Kar­men“ prem­je­ra. Kau­no te­at­ro tru­pë ðià daþ­niau­siai pa­ sau­ly­je skam­ban­èià ope­rà pas­ku­ti­ná­syk sta­të prieð pus­ðim­tá me­tø. „Kar­men“ – uni­ka­lus mu­zi­ki­nës dra­ mos kû­ri­nys. Kiek­vie­nas mû­sø sa­vaip ási­vaiz­duo­ja chres­to­ma­ti­niais ta­pu­sius pa­grin­di­nius jos vei­kë­jus, to­dël ope­ros „per­skai­ty­mas“ tar­si rei­ka­lau­ja ið re­þi­sie­ riaus pa­teik­ti kà nors nau­ja, ori­gi­na­laus.

Vil­nie­èiai (Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro pa­sta­ty­mui di­ri­ga­vo jos mu­zi­ki­nis va­do­vas L. Bal­èiû­nas, o sta­të len­kø re­þi­sie­rius L. Ma­jew­skis) pa­siû­lë au­to­ri­næ, au­ten­tið­kà mu­zi­ki­nës par­ti­tû­ros di­na­mi­kà, ry­gie­èiai (Lat­vi­jos na­cio­na­li­nia­me ope­ros te­at­re „Kar­men“ sta­të ðve­dø re­þi­sie­rius P. En­gel­fel­das) ban­dë lau­þy­ti ope­ri­nius ðtam­pus, at­si­sa­ ky­da­mi per­ne­lyg puoð­niø de­ko­ra­ci­jø bei kos­tiu­mø, dë­me­sá su­tel­kæ ties dra­mos plë­to­ji­mu. Kau­no te­at­ro tru­pë pri­tai­kë kom­po­zi­to­riaus su­kur­tus kal­ba­muo­sius dia­lo­gus. Ðá gran­dio­zið­kiau­sià ir bran­giau­sià vi­ sø lai­kø Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro pa­sta­ty­ mà kû­rë mu­zi­ki­nis va­do­vas ir di­ri­gen­tas ma­est­ro Gin­ta­ras Rin­ke­vi­èius, re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­lys, sce­nog­ra­fi­jos ir kos­tiu­mø dai­li­nin­kë Vir­gi­ni­ja Idze­ly­të, di­ri­gen­tas Ju­lius Ge­niu­ðas, cho­reo­grafas Dai­nius Ber­vin­gis, chor­meis­te­riai Ra­mû­nas Til­ vi­kas, Ra­sa Vait­ke­vi­èiû­të; so­lis­tai Ine­sa Li­na­bur­gy­të, Ri­ta Preik­ðai­të, Rû­ta Zai­ kaus­kai­të (Kar­men), Al­gir­das Ja­nu­tas, Aud­rius Ru­be­þius (Don Cho­së), Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis, Gied­rius Þa­lys (Es­ka­mil­jas), Jo­a­na Ged­min­tai­të, Gi­ta­na Peè­ky­të, Auð­ ra Ci­cë­nai­të (Mi­ka­e­la) bei ki­tø par­ti­jø at­ li­kë­jai Þa­nas Vo­ro­no­vas, Ge­di­mi­nas Ma­ ciu­le­vi­èius, Min­dau­gas Zim­kus, To­mas La­di­ga, Liu­das Nor­vai­ðas, Rai­mon­das Ba­ra­naus­kas, Jo­nas La­maus­kas, Kris­ti­na Siur­by­të, Gra­þi­na Mi­liaus­kai­të, Gied­rë Juk­ne­vi­èiû­të, Ie­va Vaz­ne­ly­të. „Kar­men“ is­to­ri­jai ne­trûks­ta in­tri­gos ir dra­ma­tiz­mo. Jos au­to­rius Pro­spe­ras Mérimée li­te­ra­tû­ros ne­lai­kë rim­tu uþ­si­ ë­mi­mu, jis la­biau më­go ke­liau­ti. To­li­mø ða­liø eg­zo­ti­ka, tra­di­ci­jos, þmo­niø cha­ rak­te­riai, pa­vo­jin­gø ke­lio­niø nuo­ty­kiai ir ne­pa­kar­to­ja­mi áspû­dþiai, ge­og­ra­fi­ja ir is­to­riog­ra­fi­ja – vi­sa tai trau­kë ðá, anot am­ þi­nin­kø, tru­pu­tá pa­slap­tin­gà, uþ­da­ro bû­ do, iro­nið­ko pro­to skep­ti­kà ir pe­si­mis­tà. „Kar­men“, pa­ra­ðy­ta 1845 m., jam te­bu­vo vie­na no­ve­liø, ir jis tik­rai ne­ási­vaiz­da­vo, kad jo­je ap­ra­ðy­ta èi­go­në il­gus me­tus dai­ nuos pa­sau­lio ope­ros te­at­rø sce­no­se.

Muzikos barai /41

© Kauno muzikinio teatro nuotraukos

Dra­ma­tið­kai su­vai­din­ta G. Peè­ky­tës Mi­ ka­e­la

G. Bi­zet, jau­nys­të­je „daug þa­dë­jæs“ ta­len­tin­gas pia­nis­tas bei kom­po­zi­to­rius, bran­dos am­þiu­je ne­su­lau­kë tik­ros kû­ry­ bi­nës sëk­mës. „Kar­men“ jis su­kû­rë 1875 m. Pa­ry­þiaus te­at­rui „Opéra Co­mi­que“ pa­gal P. Mérimée no­ve­læ. Lib­re­tà pa­ra­ðë Lu­do­vi­cas Ha­le­vy ir Hen­ri Meil­hac. Po prem­je­ros (ki­tà die­nà laik­rað­èiai ra­ðë: „Ko­kia tie­sa, bet… koks skan­da­las!“) pra­ ëjus trims më­ne­siams, G. Bi­zet mi­rë, taip ir ne­su­lau­kæs pri­pa­þi­ni­mo.

Vie­nos ope­ros kom­po­zi­to­rius... Uþ­tat ko­kios! Ope­ra re­mia­si nu­me­riø struk­tû­ ra, bet jos mu­zi­ki­nis plë­to­ji­mas yra ið­ti­ si­nis. He­ro­jø pa­veiks­lai, pa­ly­gin­ti su li­te­ ra­tû­ri­niais pro­to­ti­pais, kiek su­ðvel­nin­ti ir ága­væ re­a­liø þmo­niø bruo­þø (no­ve­lë­je la­biau ak­cen­tuo­ja­mas jø mar­gi­na­lu­mas, vie­ni­ðu­mas, fa­ta­lið­ku­mas). Mu­zi­ka ope­ ro­je vaiz­duo­ja vis­kà – nuo psi­cho­lo­gi­niø por­tre­tø iki ma­si­niø sce­nø hu­mo­ro bei di­na­mi­kos. Ji tar­si dik­tuo­ja vi­sas mi­zan­ scenas (ma­tyt, dël to pa­si­tai­ko dau­gy­bë ápras­tø ope­ri­niø ðtam­pø). Ji net­gi vai­ di­na au­to­riaus bal­sà „uþ kad­ro“ – dra­ ma­tur­gið­kai svar­bio­se sce­no­se skam­ba leit­mo­ty­vai (to­re­a­do­ro, li­ki­mo te­mos).

Mu­zi­ka ryð­ki, gy­va, spin­din­ti, leng­vai ási­me­na­ma – ug­nin­gi rit­mai, cha­rak­te­rin­ gos dai­nin­gos me­lo­di­jos, tur­tin­ga ir ðvie­ þia har­mo­ni­në kal­ba, spal­vin­ga in­stru­ men­tuo­të. Ir, nors mu­zi­ki­në­je par­ti­tû­ro­je të­ra vie­na tik­ra is­pa­nø fol­klo­ro ci­ta­ta (I veiks­mo Ha­ba­ne­ro­je), ko­lo­ri­tas su­vo­kia­ mas kaip au­ten­tið­kai is­pa­nið­kas.

Spek­tak­lio mu­zi­kos va­do­vas G. Rin­ ke­vi­èius pir­mà­syk ben­dra­dar­bia­vo su Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro tru­pe ir pir­mà­ syk sta­të „Kar­men“. Ti­kë­ta­si, kad jo me­

Muzikos barai /42

ni­në kon­cep­ci­ja kar­tu su reik­lu­mu pa­dës kuo pro­fe­sio­na­liau ir pa­trauk­liau ágy­ven­ din­ti il­gai puo­se­lë­tà kau­nie­èiø sva­jo­næ – ope­ros „Kar­men“ pa­sta­ty­mà. Kau­no te­at­ro or­kest­ras, cho­ras, ba­le­to ar­tis­tai ir so­lis­tai pa­ki­liai ir at­sa­kin­gai at­sklei­dë ope­ros par­ti­tû­rà. Be abe­jo­nës, ma­est­ro G. Rin­ke­vi­èiaus me­ni­në in­tui­ci­ja ir pa­si­ti­ kë­ji­mas vi­sais da­ly­viais pa­kë­lë mu­zi­ki­ná spek­tak­lá á de­ra­mà ly­gá.

Gai­la, to ne­ga­lë­èiau pa­sa­ky­ti apie vaiz­di­ná jo spren­di­mà. Ðiam pa­sta­ty­mui pa­siû­ta dau­giau nei 200 kos­tiu­mø, jø ávai­ ro­vë ste­bi­na, be­je, kaip ir ne­ávy­kæ sce­nos tech­ni­kos ban­dy­mai. De­ja, dai­li­nin­kei V. Idze­ly­tei, su­ma­niu­siai pa­grin­di­niø sce­nog­ra­fi­jos de­ta­liø þais­mà, te­at­ro me­ cha­ni­kai ne­pa­dë­jo de­ra­mai jø ágy­ven­din­ ti. Gre­mëz­dið­kø kon­struk­ci­jø ne­val­do­mi ju­de­siai (ypaè fi­na­le) blað­kë þiû­ro­vø dë­me­sá, nu­krei­pë nuo mu­zi­kos vaiz­duo­ ja­mos dra­mos ato­maz­gos. Juo­kas, nu­vil­ ni­jæs sa­lei ste­bint rau­do­nos skrais­tës ke­ lio­næ virð kà tik nu­þu­dy­tos he­ro­jës – juk ne to­kios pub­li­kos re­ak­ci­jos lauk­ta?..

Ma­est­ro re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­lys ðios ope­ros idë­jà bran­di­no apie 15 me­tø: „Man vis at­ro­dy­da­vo, kad iki ðiol ma­ ty­ti ope­ros pa­sta­ty­mai at­spin­dë­da­vo su­ba­na­lin­tà is­to­ri­jà – tem­pe­ra­men­tin­ga mo­te­rið­kë ban­do ðok­ti ant sta­lo ir su­vi­ lio­ja varg­ðà ka­rei­vë­lá, pas­kui pa­stû­më­ja já á nu­si­kal­ti­mà“. Sa­vo ver­si­jai re­þi­sie­rius pa­si­rin­ko ko­ri­dos kaip gy­ve­ni­mo cre­do ávaiz­dá, jai pa­ti­kë­jæs net dra­mos vei­kë­jos funk­ci­jà. Po prem­je­ros re­þi­sie­rius ne tik dþiau­gë­si tru­pës sëk­me, bet ir pri­pa­þi­no, kad ne­si­ti­kë­jo to­kio sun­kaus dar­bo sta­ tant ope­rà. Sun­kaus ir ádo­maus.

Dël vei­ka­lo he­ro­jës re­þi­sie­rius ási­ti­

ki­næs: „Sa­vo spren­di­mus ji tu­ri da­ry­ti stai­giai, tà pa­èià aki­mir­kà, daþ­nai krað­ tu­ti­nius, leng­vo ke­lio ne­ieð­kant. Kar­ men sie­kia­my­bë – jos lais­vës su­pra­ti­mà at­lie­pian­tis part­ne­ris, o gal ir jà pa­èià ge­ro­kai len­kian­tis. Bet to­kio ji ne­ran­da, tad ir pa­si­rin­ki­mas lo­gið­kas – mir­tis“. Su nau­jo spek­tak­lio Kar­men trak­tuo­te ga­li­ ma su­tik­ti, bet ki­tiems vei­kë­jams kiek pri­trû­ko re­þi­sû­ri­niø spren­di­mø lo­gi­kos ir ið­baig­tu­mo. Kar­tais at­ro­dë, jog at­li­kë­ jas ne­þi­no­jo, kà kon­kre­èiai tu­rë­tø veik­ti tuo ar ki­tu mo­men­tu. Daþ­no­kai jau­të­si ope­re­tið­ku­mo prie­sko­nis – vai­dy­bo­je, plas­ti­ko­je, net kar­tais bal­so for­ma­vi­me.

La­biau no­rë­tø­si ma­ty­ti Cho­së par­ti­jos di­ na­mi­kà – tiek ryð­kes­ná skir­tu­mà tarp jo ir Kar­men pa­sau­liø ope­ros pra­dþio­je, tiek kon­tras­tà tarp jo pa­ties ið­gy­ve­ni­mø nuo pir­mos iki pas­ku­ti­nës sce­nos. La­biau­siai ne­áti­ki­no fi­na­lo, vi­so veiks­mo ato­maz­ gos, mi­zan­scenø pa­rin­ki­mas, he­ro­jø as­me­ni­nës dra­mos ko­ri­dos fo­ne in­ter­pre­ ta­vi­mas. Kaip di­dþiu­lis mui­lo bur­bu­las, kul­mi­na­ci­niu mo­men­tu ne­spro­gæs, o su­bliûð­kæs...

Klau­sy­da­ma­si „Kar­men“ màs­èiau apie ðios èi­go­nës ar­che­ti­pà, jo ána­ðà á ope­ ri­niø ly­ri­niø he­ro­jø por­tre­tø ga­le­ri­jà. Bû­ tent Kar­men pir­mà­syk pa­ro­dë, jog ne tik vy­ras, bet ir mo­te­ris tu­ri tei­sæ aist­rai, net ke­lioms ið kar­to aist­roms... Pa­ti Kar­men yra la­bai ne­pa­pras­ta: jos mei­lë stip­ri, bet te­trun­ka mi­nu­tæ, pa­lik­da­ma ne tik su­dau­ þy­tus li­ki­mus (do­ra­sis Cho­së su­si­þa­vë­jæs ja ta­po va­giu ir þmog­þu­dþiu), bet ir la­vo­ nus...

Dvi ma­ty­tos Kar­men at­li­kë­jos (I. Li­na­ bur­gy­të ir R. Preik­ðai­të) skir­tin­gai ta­pë sa­vo he­ro­jës pa­veiks­là, jø siû­lo­mas èi­go­

Anonsas

Te­at­ro or­kest­ras, cho­ras, ba­le­to ar­tis­tai ir so­lis­tai pa­ki­liai ir at­sa­kin­gai at­sklei­dë ope­ros par­ti­tû­rà

nës vaiz­das su­po­nuo­da­vo ben­drà vai­di­ ni­mo at­mo­sfe­rà. Dël to pir­mo­ji prem­je­ra, ku­rio­je Kar­men par­ti­jà dai­na­vo I. Li­na­ bur­gy­të, bu­vo ðiek tiek þe­mið­kes­nio, re­a­ lis­tið­kes­nio sko­nio (ma­tyt, at­si­spir­ta nuo P. Mérimée no­ve­lës). Ne­pai­sant pui­kiai at­lik­tø I. Li­na­bur­gy­tës, V. Juo­za­pai­èio ir A. Ja­nu­to vo­ka­li­niø par­ti­jø, spek­tak­ lio vi­su­mos jaus­mas ap­len­kë pir­mo­sios prem­je­ros klau­sy­to­jus. Ant­ro­ji la­biau pa­në­ðë­jo á ið­ti­si­ná te­at­ri­ná vyks­mà, kai vi­ sø vei­kë­jø pa­stan­gos bu­vo krei­pia­mos á jiems su­vo­kia­mà ben­drà tiks­là. Ko ge­ro, ki­taip nei á pir­mà­já prem­je­ri­ná va­ka­rà su­ si­rin­kæ grieþ­ti ope­ri­nio me­no ver­tin­to­jai, ant­ro­jo va­ka­ro pub­li­ka ðil­èiau áver­ti­no mu­zi­ki­nes ir dra­ma­ti­nes at­li­kë­jø pa­stan­ gas. Pas­ta­ro­sios prem­je­ros he­ro­jë Ri­ta Preik­ðai­të ne­slë­pë di­dþiau­sios lai­mës, su­lau­ku­si to­kio eta­pi­nio vaid­mens – sa­ vo „sva­jo­niø sva­jo­nës“ – ir já at­li­ku­si. Ið ki­tø mu­zi­ki­niø at­ra­di­mø ási­mi­në nuo­sek­ liai dra­ma­tið­kai su­vai­din­ta G. Peè­ky­tës Mi­ka­e­la, sma­gus kon­tra­ban­di­nin­kas Re­men­da­das, at­lik­tas M. Zim­kaus, ko­ mið­kai dra­ma­tið­kas T. La­di­gos Cu­ni­ga, nuo­tai­kin­gi mer­gi­nø cho­rai bei pro­fe­ sio­na­lu­mu, gy­vu­mu ir ið­skir­ti­ne sce­ni­ne drà­sa su­þa­vë­jæs vai­kø cho­riu­kas (va­do­vë J. Mi­liaus­kai­të).

Ti­kë­ti­na, jog ði jau 130 me­tø pa­sau­lio sce­no­se gy­vuo­jan­ti ope­ra taps ir daþ­nai lan­ko­mu Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro spek­ tak­liu. Ja­me yra to, ko ieð­ko ge­ra­no­rið­kas þiû­ro­vas, – átai­giai su­vai­din­tos stip­rios mei­lës is­to­ri­jos, nuo­sta­baus gro­þio mu­zi­ kos. Ti­kiu, yra ir vi­sø vai­di­ni­mo da­ly­viø no­ro ir ga­li­my­bës to­bu­lë­ti... n

Kau­nie­èiø gast­ro­lës sos­ti­në­je Li­na STAN­KE­VI­ÈIÛ­TË

2

006 m. sau­ sio 20–22 die­ no­ mis Kau­no vals­ty­bi­nis mu­zi­ki­nis te­ at­ras vël lan­ky­sis di­dþiau­sio­je Vil­niaus sce­no­je. Tra­di­cið­kai kas an­tri me­tai ko­lek­ty­vas at­ve­þa ge­ riau­sius sa­vo spek­tak­lius sos­ti­nës me­lo­ ma­nams. Ðá sy­ká na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re kau­nie­èiai ro­dys nau­jau­ sià pa­sta­ty­mà – áno­rin­gà­jà Ge­or­ges Bi­zet ope­rà „Kar­men“. Jos prem­je­ra ávy­ko

2005 me­tø lap­kri­èio më­ne­sá, tad net ir kau­nie­èiai ne­spë­jo jos de­ra­mai áver­tin­ti.

Dau­giau­siai dþiaugs­mo ðios gast­ro­ lës su­tei­kia sos­ti­nës ope­re­tës ger­bë­jams, nes jie ga­li pa­si­gë­rë­ti spek­tak­liu ið lie­tu­ við­ko­jo nuo­tai­kin­go leng­vo­jo sce­ni­nio þan­ro lop­ðio (juk bû­tent Kau­ne uþ­gi­më ir puo­se­lë­ja­mos lie­tu­við­ko­sios ope­re­tës tra­di­ci­jos). Ðá sy­ká á ne­lauk­tos ir ne­ti­kë­tos mei­lës bei aist­rø sû­ku­rá ásuks Fran­co Le­

Es­ka­mil­jas - Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis

Kar­men – Ri­ta Preik­ðai­të, Don Cho­së – Aud­rius Ru­beþius

Muzikos barai /43

sas sce­ni­nes ir mu­zi­ki­nes kliû­tis“, – sa­kë ma­est­ro apie ðá ben­dra­dar­bia­vi­mo pro­ce­ sà. G. Rin­ke­vi­èius su Mu­zi­ki­nio te­at­ro tru­pe dir­bo pir­mà kar­tà. Pa­sak di­ri­gen­ to: „Kar­men“ – ypa­tin­ga ope­ra, jà te­ko di­ri­guo­ti dar 1998 m. Gio­te­bor­ge, vë­liau ir Lat­vi­jo­je, bet tai ne­bu­vo pa­sta­ty­mai.

To­dël ðis dar­bas Kau­ne yra pir­ma­sis tik­ ras pri­si­lie­ti­mas prie „Kar­men“. Daþnai sa­ko­ma, kad ji per daug po­pu­lia­ri, bet ma­nau, kad ge­ra mu­zi­ka ne­ga­li bû­ti ne­ ádo­mi tik dël to, kad per daug ir per daþ­ nai skam­ba. „Kar­men“ ori­gi­na­li, ge­nia­li ope­ra, to­kios ki­tos në­ra, dþiau­giuo­si, ga­lë­da­mas da­ly­vau­ti dar vie­na­me ðios nuo­sta­bios par­ti­tû­ros ákû­ni­ji­me“.

Kau­nie­èiø ma­ny­mu, tvir­ta ir reik­li Ma­est­ro ran­ka pa­dë­jo il­gai puo­se­lë­tà sva­jo­næ – ope­ros „Kar­men“ pa­sta­ty­mà – pa­ky­lë­ti á aukð­tà me­ni­ná ly­gá.

Re­þi­sie­riø Gin­tà Þi­lá ðis vei­ka­las do­mi­no se­niai: „Min­tis apie „Kar­men“ puo­se­lë­jau gal pen­kio­li­ka me­tø, bran­di­ nau idë­jà, màs­èiau, kaip jà pa­teik­ti, juk G. Bi­zet ope­ros po­pu­lia­ru­mas áro­dë, kad kol kas ne­su­kur­ta nie­ko ge­res­nio, taip gi­liai at­sklei­dþian­èio pa­slap­tin­gà mo­ters pri­gim­tá.

Kar­men – ne­ei­li­në, ypa­tin­ga, ne­bû­ti­ nai sek­ti­na he­ro­jë, tai sa­vi­ta, ne­ti­kë­ta, ne­ápras­ta as­me­ny­bë. Vis­kas pra­si­dë­jo dar P. Mérimées pa­teik­tu jos por­tre­tu, bet kom­po­zi­to­riaus Kar­men ki­to­kia. Ma­ ny­èiau, jog tiks­liau­siai jà at­sklei­dë sa­vo ki­no fil­me reþisie­rius F. Ros­si. Ka­dai­se pa­ma­ty­tas ðis kû­ri­nys ma­ne tie­siog ðoki­ ra­vo – ki­ne ope­ra „Kar­men“ bu­vo to­kia au­ten­tiðka, ku­pi­na tik­rø jaus­mø, si­tu­a­ci­ jø, he­ro­jø san­ty­kiø, vaiz­dø. Tai ið tik­rø­jø ope­ra apie Kar­men.

Karmen - Ri­ta Preik­ðai­të, Don Cho­së – Al­ gir­das Ja­nu­tas

há­ro ope­re­të „Gra­fas Liuk­sem­bur­gas“.

Tre­èia­sis spek­tak­lis ski­ria­mas jau­na­ jai au­di­to­ri­jai, tai kau­nie­tës kom­po­zi­ to­rës Zi­tos Bru­þai­tës ope­rë­lë-pa­ro­di­ja vai­kams ir jø të­ve­liams „Gry­bø ka­ras ir tai­ka“.

Scena smuklëje, Kar­men – Ri­ta Preik­ðai­të

Muzikos barai /44

© Kauno muzikinio teatro nuotraukos

B

e abe­jo­nës Ge­or­ges Bi­zet ope­ros „Kar­men“ prem­je­ra, pra­ ëjus ly­ giai 130 me­ tø nuo pir­mo­sios prem­je­ros Pa­ry­þiu­je, yra svar­biau­sias ðio se­zo­no ávy­kis Kau­ no vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me te­at­re.

Mu­zi­ki­nis va­do­vas ir di­ri­gen­tas – Gin­ ta­ras Rin­ke­vi­èius, re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­ lys, sce­nog­ra­fi­ja ir kos­tiu­mai Vir­gi­ni­jos Idze­ly­tës, di­ri­gen­tas Ju­lius Ge­niu­ðas, cho­reo­grafas Dai­nius Ber­vin­gis, chor­ meis­te­riai Ra­mû­nas Til­vi­kas, Ra­sa Vait­ ke­vi­èiû­të. Ope­ro­je pa­grin­di­nes par­ti­jas dai­nuo­ja þy­miau­si Vil­niaus ir Kau­no so­lis­tai: Kar­men – Ine­sa Li­na­bur­gy­të, Ri­ta Preik­ðai­të, Don Cho­së – Al­gir­das Ja­nu­tas, Aud­rius Ru­beþius, Es­ka­mil­jas – Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis, Gied­rius þalys, Mi­ka­e­la – Jo­a­na Ged­min­tai­të, Gi­ta­na Peè­ky­të, ki­tas par­ti­jas – To­mas La­di­ga, Liu­das Nor­vai­ðas, Ge­di­mi­nas Ma­ciu­le­ vi­èius, Þa­nas Vo­ro­no­vas, Min­dau­gas Zim­kus, Rai­mon­das Ba­ra­naus­kas, Jo­nas La­maus­kas, Kris­ti­na Siur­by­të, Gra­þi­na Mi­liaus­kai­të, Gied­rë Juk­ne­vi­èiû­të, Ie­va Vaz­ne­ly­të.

Te­at­ras dþiau­gia­si ne­ei­li­niam pa­sta­ty­ mui va­do­vau­ti pa­si­kvie­tæs vie­nà ryð­kiau­ siø nû­die­nos Lie­tu­vos di­ri­gen­tø Gin­ta­rà Rin­ke­vi­èiø. Ma­est­ro pa­var­dë puo­ðia ne vie­nø gar­siø Eu­ro­pos kon­cer­tø sa­liø ir ope­ros te­at­rø afi­ðas, to­dël kau­nie­èiai itin ver­ti­na jo pa­si­ry­þi­mà at­ras­ti lai­ko sa­vo in­ten­sy­via­me kû­ry­bi­nia­me ka­len­do­riu­je ir ðiam pa­sta­ty­mui. „Re­pe­ti­ci­jø me­tu te­at­re vy­ra­vo ge­ra, dar­bin­ga at­mo­sfe­ra. Ma­nau, ávei­kë­me vi­

G. Bi­zet kû­ri­nio dra­ma­tur­gi­ja ide­a­ li, iðsiðako­jan­ti, ap­skai­èiuo­ta, ju­dan­ti lo­giðko fi­na­lo – mir­ties sce­nos ko­ri­dos fo­ ne – link. Jo mu­ zi­ ka – ne tik pui­ ki me­lo­di­ja, tai aud­ri­nan­tis jaus­mas. Daug kar­tø jos klau­sant, kar­tais – ste­bin­tis, ko­dël kom­po­zi­to­rius ak­cen­tus su­dë­lio­jo bû­tent taip, at­ran­di at­sa­ky­mus. To­dël la­ bai lo­gið­ki tam­pa G. Bi­zet ope­ro­je pa­nau­ do­ti kal­ba­mie­ji dia­lo­gai. Taip jis at­sky­rë reikð­min­giau­sius da­ly­kus – dia­lo­gai na­tû­ra­liau skam­ba, iðreikðti kal­bant, o mu­zi­ka per­ke­lia á emo­ci­jø sfe­rà, ten, kur þo­dis be­jë­gis, kur ve­ria­si ne­ap­rë­pia­ma jaus­mø pa­le­të.

Kar­men gy­ve­ni­mas – ko­ri­da. Èia spren­di­mus rei­kia da­ry­ti stai­giai, tà pa­ èià aki­mir­kà, daþ­nai krað­tu­ti­nius, leng­vo ke­lio ne­ieð­kant. Kar­men ne­tel­pa á tra­di­ ci­nio mo­te­rið­ku­mo sam­pra­tas, èi­go­nës sie­kia­my­bë – jos lais­vës su­vo­ki­mà at­lie­ pian­tis, o gal ir jà pa­èià ge­ro­kai len­kian­ tis part­ne­ris. Bet to­kio ji ne­ran­da, tad ir pa­si­rin­ki­mas lo­giðkas – mir­tis“.

To­dël pa­sta­ty­mui Kau­ne bu­vo pa­si­ rink­ta ori­gi­na­li kom­po­zi­to­riaus G. Bi­zet par­ti­tû­ra su kal­ba­mais dia­lo­gais, tie­sa, ðiek tiek ko­re­guo­tais, pa­brë­þiant tik es­ mi­nius siu­þe­ti­nius ak­cen­tus. Be­je, pas­ta­ ruo­ju me­tu ji tam­pa vis po­pu­lia­res­në nei dau­ge­lá me­tø daþ­niau sta­ty­ta E. Gui­raud re­dak­ci­ja.

Gau­sy­bë G. Bi­zet ope­ros „Kar­men“ pa­sta­ty­mø yra ta­pæ nað­ta kiek­vie­nam re­þi­sie­riui, nau­jai ban­dan­èiam kur­ti Kar­men pa­veiks­là, ta­èiau kad ir kiek jis bû­tø spal­vi­na­mas, jo es­më iðlie­ka ta pa­ti – „Kar­men“ in­tri­guo­jan­ti, ste­bi­nan­ti ir jau­di­nan­ti.

Di­de­lës kû­ry­bi­nës átam­pos ðis pa­sta­

ty­mas pa­rei­ka­la­vo ir ið þy­mios Lie­tu­vos te­at­ro dai­li­nin­kës Vir­gi­ni­jos Idze­ly­tës.

Su­dë­tin­ga ras­ti nau­jø sce­nog­ra­fi­niø spren­di­mø vie­nai daþ­niau­siai sta­to­mø ope­rø pa­sau­ly­je. Ne­di­de­lë Kau­no te­at­ ro sce­ni­në erd­vë gal ir truk­do at­si­ver­ti ne­ri­bo­tai fan­ta­zi­jai, ta­èiau tuo pa­èiu dik­ tuo­ja ori­gi­na­lius me­ni­nius at­ra­di­mus.

Di­de­lë Vil­niaus sce­na gal bus dë­kin­ges­në skleis­tis dai­li­nin­kës su­ma­ny­tam sce­no­ vaiz­dþiui. Ða­lia jau ne­men­kà sce­ni­ná Kar­men sta­þà tu­rin­èios so­lis­tës Ine­sos Li­na­bur­ gy­tës, ðis vaid­muo kau­nie­tei Ri­tai Preik­ ðai­tei yra di­de­lës jos kû­ry­bi­nës sva­jo­nës ási­kû­ni­ji­mas: „Tie­siog li­ko vie­na sva­jo­ne gy­ve­ni­me ma­þiau“, sa­kë lai­min­ga so­lis­të, ku­rios per­teik­tà Kar­men pa­veiks­là prem­ je­ri­në Kau­no pub­li­ka su­ti­ko aud­rin­go­mis ova­ci­jo­mis.

Po­pu­lia­riau­sià pa­sau­ly­je ope­rà „Kar­ men“ Kau­no vals­ty­bi­nis mu­zi­ki­nis te­at­ ras á sa­vo re­per­tu­a­rà pir­mà kar­tà átrau­kë prieð be­veik pen­kias­de­ðimt me­tø – 1956 m. ta­da jà pa­sta­të di­ri­gen­tas Juo­zas In­ dra, re­þi­sie­rë Re­gi­na Sen­ku­të, dai­li­nin­kë Lai­ma Kir­ly­të-Ba­raus­kie­në. Kar­men par­ ti­jà dai­na­vo Ge­no­vai­të Gon­ty­të, Cho­së – Vin­cas Ku­kai­tis, Es­ka­mil­jo – Vy­tau­tas Bla­þys.

Vil­niaus me­lo­ma­nams tu­rë­tø bû­ti ádo­ mu pa­ma­ty­ti kau­nie­tið­kà­já spek­tak­lá, nors vi­sið­kai ne­se­niai jis bu­vo ir na­cio­na­li­nës ope­ros re­per­tu­a­re.

K

i­to kau­nie­èiø gast­ro­liø spek­tak­ lio - F. Le­há­ro ope­re­tës „Gra­fas Liuk­sem­bur­gas“ – prem­je­ra ávy­ ko 2002 m. Ði ope­re­të ne­pra­ra­do po­pu­lia­ru­mo ir pra­bë­gus be­veik ðimt­me­èiui po pir­ mo­jo jos pa­sta­ty­mo 1909 m. „Te­atr an der Wien“ sce­no­je. Lib­re­te at­si­spin­dë­jo pir­mo­jo XX a. de­ðimt­me­èio Pa­ryþiaus at­mo­sfe­ra ir tam me­tui bû­din­ga mu­zi­ ka. Vien Kau­ne ji sta­ty­ta ke­tu­ris kar­tus: pir­mà kar­tà - 1942 m. Di­dþia­ja­me te­at­re (taip jis va­di­no­si ka­ro me­tais, re­þi­sie­rius Sta­sys Dau­tar­tas, di­ri­gen­tas Juo­zas Pa­ kal­nis, dai­li­nin­kas Ro­ma­nas Kri­nic­kas, pa­grin­di­nius vaid­me­nis at­li­ko Gra­þi­na Ma­tu­lai­ty­të, Ros­tis­la­vas An­dre­je­vas).

Po to bu­vo dar tris kar­tus in­ter­pre­tuo­ta - 1944, 1963, 1985 m. , jà ákû­ni­jo re­þi­sie­riai S. Dau­tar­tas, R. An­dre­je­vas, V. Stak­nys ir di­ri­gen­tai J. Dau­tar­tas, J. In­dra, S. Do­ mar­kas. Pa­grin­di­nes par­ti­jas ope­re­të­se dai­na­vo ávai­riø kar­tø Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro ar­tis­tai V. Ku­da­bai­të, M. Damb­ra­ vi­èiû­të, S. Re­peè­kai­të, M. Þi­lio­ny­të, D. Dir­gin­èiû­të, V. Sa­gai­ty­të, V. Rim­ke­vi­èius, V. Blaþys, M. Re­kys, G. Ma­ciu­le­vi­èius. Ke­ le­tà kar­tø 1985 m. pa­sta­ty­me gra­fo Re­në vaid­me­ná at­li­ko ir gar­sus ru­sø ba­ri­to­nas

Ge­rar­das Va­sil­je­vas.

Kiek­vie­na nau­ja ope­re­tës „Gra­fas Liuk­sem­bur­gas“ in­ter­pre­ta­ci­ja þa­vi vis nau­jas þiû­ro­vø kar­tas.

Pas­ta­ra­sis kau­nie­èiø pa­sta­ty­mas jau spë­jo pel­ny­ti ir kri­ti­kø, ir þiû­ro­vø sim­ pa­ti­jas. Ðá sy­ká ope­re­tës sta­ty­to­jai re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­lys, di­ri­gen­tas Ju­lius Ge­niu­ðas ir dai­li­nin­kë Vir­gi­ni­ja Idze­ly­të pa­tei­kë gai­ves­næ, mo­der­nes­næ kû­ri­nio ver­si­jà. Be­ je, dai­li­nin­kei V. Idze­ly­tei, ku­rià te­at­ra­lai pa­þás­ta kaip ið­ra­din­gà dra­mos spek­tak­liø sce­no­vaiz­dþio kû­rë­jà, ope­re­të „Gra­fas Liuk­sem­bur­gas“ bu­vo ant­ra­sis ban­dy­mas pri­si­lies­ti prie jai ðiek tiek sve­ti­mo leng­vo­ jo sce­ni­nio þan­ro. Ðiam ope­re­tës pa­sta­ty­mui dai­ni­nin­kë ir po­etë Vio­le­ta Sa­gai­ty­të pa­ra­ðë nau­jà lib­re­tà pa­gal Al­fre­do Ma­ria Wil­lne­rio ir Ro­ber­to Bo­danz­kio idë­jà – pa­sak jos, ji tie­siog „nu­pû­të lai­ko dul­kes“.

Pa­grin­di­nius vaid­me­nis ope­re­të­je su­kû­rë þa­vûs, jau­ni, bet þiû­ro­vø sim­pa­ ti­jas jau spë­jæ pel­ny­ti Kau­no ar­tis­tai, bei pri­ty­ræ ope­re­tës meist­rai No­me­da Vil­ka­ naus­kai­të, Lai­mo­nas Pau­tie­nius, Gied­rius Þa­lys, Gi­ta­na Peè­ky­të, Kris­ti­na Siur­by­të, Kris­ti­na Zmai­lai­të, Kæs­tu­tis Al­èaus­kis, Rai­mon­das Ba­ra­naus­kas, Þa­nas Vo­ro­no­ vas, Da­nu­të Dir­gin­èiû­të, Rai­mon­da Tal­ lat-Kelp­ðai­të, To­mas La­di­ga, Ge­di­mi­nas Ma­ciu­le­vi­èius, Juo­zas Ma­li­ko­nis ir ki­ti.

Apie kà ði ope­re­të?

Ogi kaip „tei­sin­gos“ ve­dy­bos pa­de­da tap­ti kil­min­ga, kaip kil­min­gam ðvais­tû­ nui tos pa­èios ve­dy­bos pa­de­da su­si­krau­ti krû­và pi­ni­gø, kaip gud­riai su­màs­ty­tà ve­ dy­bø avan­tiû­rà suþ­lug­do …mei­lë.

Ir tai vyks­ta prieð ðim­tà me­tø – Pa­ry­ þiu­je!

Ke­le­tas mu­zi­ko­lo­gës Ali­nos Ra­ma­ naus­kie­nës min­èiø po „Gra­fo Liuk­sem­ bur­go“ prem­je­ros: „L. Pau­tie­nius ágy­ven­di­na, re­gis, vis­kà, ko ið jo rei­ka­lau­ja ope­re­tës þan­ras. Ste­bi­na, kaip at­lik­da­mas net ga­na tra­di­ci­nius vaid­me­ nis (o toks ir yra Re­në fon Liuk­sem­bur­gas ), jis su­ge­ba ið­veng­ti stan­dar­tø ir kli­ðiø. Sub­ti­ liai niu­an­suo­da­mas mu­zi­ki­nes fra­zes, kiek­ vie­nà jø pri­pil­dy­da­mas kad ir ne­su­dë­tin­gø pras­miø, jis itin na­tû­ra­liai pri­kaus­to þiû­ro­vø dë­me­sá.

N. Vil­ka­naus­kai­të yra vi­som pras­mëm þa­vin­ga An­þe­lë. Ðil­ta, mo­te­rið­ka, jaus­min­ga, pa­ry­þie­tið­kai ele­gan­tiðka. Itin pa­to­giai F. Le­há­ro pa­ra­ðy­ta vo­ka­li­në par­ti­ja at­sklei­dë dai­li­à­sias N. Vil­ka­naus­kai­tës sop­ra­no pu­ses: leng­và fra­zuo­tæ, ið­ly­gin­tus re­gist­rus, skaid­rias vir­ðû­nes. Abie­jø pri­ma­ri­jø bal­sai tie­siog su­þë­ rë­jo kan­ti­le­nið­kuo­se, ðiek tiek sal­do­kuo­se, ta­èiau meist­rið­kai at­lik­tuo­se du­e­tuo­se.

Re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­lys ið pa­èios ope­re­tës ir èia dai­nuo­jan­èiø­jø ar­tis­tø „ið­lau­þë“, re­gis, vis­kà, kas bu­vo áma­no­ma. Ge­ras sce­ni­nio

vyks­mo tem­pas, su­ma­niai ið­ryð­kin­ti per­so­ na­þø cha­rak­te­riai. Jo­kiø pre­ten­zi­jø pa­sta­ty­ti mo­der­nià ope­re­tæ. At­virkð­èiai, va­do­vau­ta­si prin­ci­pu, jog ne vis­kas, kas se­na, yra blo­ga, kaip ir ne vis­kas, kas nau­ja – ge­ra. To­dël ieð­ ko­ta ir leng­vai ro­man­ti­nio vien­ti­so sti­liaus, ir áti­ki­na­mos dai­na­vi­mo, kal­bë­ji­mo, ðo­kio sin­te­zës. Kaip pa­ty­ræs pe­da­go­gas, re­þi­sie­rius ða­lia sce­nos vil­kø (D. Dir­gin­èiû­të ir G. Ma­ciu­ le­vi­èius) lei­dþia veik­ti pa­tiems jau­niau­siems te­at­ro so­lis­tams (K. Siur­by­tei ir þ. Vo­ro­no­vui ) ir taip pa­sie­kia abi­pu­sës nau­dos.

Dai­li­nin­kë Vir­gi­ni­ja Idze­ly­të ne­pri­ekaið­ tin­gai ið­da­bi­no te­at­ro sce­nà, vi­sas ar­tis­tes ir ar­tis­tus. Sko­nis, sai­kas, sti­liaus nuo­jau­ta, de­ko­ra­ci­jø ir kos­tiu­mø funk­cio­na­lu­mas ir sy­kiu – es­te­tið­ku­mas vi­suo­met ðios dai­li­nin­ kës dar­bus ið­ski­ria ið ki­tø. Ir ðá­syk, pa­si­tel­ku­si leng­vus au­di­nius, ðvie­sø efek­tus, pas­te­li­nes spal­vas dai­li­nin­kë ið­plë­të ma­þu­tæ Kau­no sce­nà. Tris ope­re­tës veiks­mus, be­je, vyks­ tan­èius vis ki­to­je vie­to­je, su­ma­niai ap­jun­gia de­ko­ra­ci­jos, nu­þen­gu­sios tar­si ið se­nø­jø Pa­ry­ þiaus gra­viû­rø. Kos­tiu­mai þiû­ro­và nu­ke­lia á XIX am­þiaus vi­du­rá, jie ne­uþ­go­þia mu­zi­kos, at­virkð­èiai, su­dva­si­na, su­tau­ri­na jà, kaip, be­je, ir pa­èius ar­tis­tus.

Kuo gi dar in­tri­guo­ja „Gra­fas Liuk­sem­bur­ gas“? Ogi tuo, jog þiû­ro­vai, pa­pras­tai ápra­tæ ma­ty­ti ne­pa­kar­to­ja­mà­jà Da­nu­tæ Dir­gin­èiû­tæ pa­grin­di­niuo­se vaid­me­ny­se, ðá­syk ið­vys­ta jà ki­ta­me – cha­rak­te­ri­nia­me – am­plua. Taip pat ir Ge­di­mi­nas Ma­ciu­le­vi­èius pas­ta­ruo­ju me­tu vis daþ­niau, ta­èiau ne ma­þiau átai­giai nars­to ne pa­grin­di­niø vaid­me­nø sub­ti­ly­bes. Ga­li­ma tik ste­bë­tis, ko­kiø ne­me­luo­tø pri­ta­ri­mo ðûks­ niø, nuo­ðir­daus pri­pa­þi­ni­mo su­lau­kia abie­jø ope­re­tës meist­rø pa­si­ro­dy­mai sce­no­je“.

T

re­èia­sis kau­nie­èiø vieð­na­gës Vil­ niu­je spek­tak­lis – mu­zi­kams ir te­ at­ra­lams ge­rai pa­þás­ta­mos kau­nie­ tës kom­po­zi­to­rës Zi­tos Bru­þai­tës ope­rë­lë pa­ro­di­ja „Gry­bø ka­ras ir tai­ka“ pa­gal Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­èiaus po­emë­læ. Ðis spek­tak­lis jau an­trà kar­tà lan­ky­sis Vil­ niaus sce­no­je. Po pir­mø­jø gast­ro­liø ðil­tai su­tik­tas sos­ti­nës ma­þø­jø þiû­ro­vø, jis yra mie­lai pa­gei­dau­ja­mas ir ðá kar­tà.

Reþisie­rius Ai­das Gi­nio­tis, di­ri­gen­tas Vir­gi­li­jus Vi­soc­kis ir dai­li­nin­kë Ra­mu­në Skre­bû­nai­të dar prieð ope­rë­lës prem­je­rà 2001 m. pa­þa­dë­jo, kad tai bus „keis­tuo­lið­ kas“ Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro spek­tak­lis.

Links­mas ir vi­soms kar­toms sma­gus jis vël at­ke­liau­ja á so­ti­næ, kvies­da­mas da­ ly­vau­ti kas­die­nio „Gry­bø res­pub­li­kos“ gy­ve­ni­mo ak­tu­a­li­jo­se, ste­bë­ti pre­zi­den­to Ba­ra­vy­ko rin­ki­mus bei „Ðil­ko ska­ros“ ka­rà su mið­ko þvë­ri­mis ir ne­ti­kë­tà jo baig­tá. n

Muzikos barai /45

Pa­no­ra­ma mu­zi­ki­niu ta­len­tu. Su­kû­rë ope­rà, pa­ra­ðë ne­ma­þai po­lo­ne­zø, val­sø, ro­man­sø bal­sui ir for­te­pi­jo­nui.

Ypaè já ið­gar­si­no po­lo­ne­zai, ið ku­riø di­dþiau­sios pa­sau­li­nës ðlo­vës su­lau­ kë ,,At­si­svei­ki­ni­mas su Të­vy­ne“.

Tai ant­ra­sis pro­jek­tas ið cik­lo ,,Lie­ tu­vos dva­rai – pro­fe­sio­na­lio­sios kul­ tû­ros þi­di­niai“ (pir­ma­sis – ,,Më­nuo su þvaigþ­de èia bû­ti no­rë­jo“ – sce­ nos ið Kre­tin­gos gra­fø Tið­ke­vi­èiø gy­ve­ni­mo).

Pro­jek­tà ini­ci­ja­vo Sa­vi­val­dy­biø mu­zie­jø di­rek­to­riø ben­dri­ja. Pro­jek­ to va­do­vë – ben­dri­jos pir­mi­nin­kë, Kre­tin­gos mu­zie­jaus di­rek­to­rë Vi­da Ka­nap­kie­në, pro­jek­to su­ma­ny­to­ja ir sce­na­ri­jaus au­to­rë – Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­të, at­li­kë­jai – ak­to­rë Vir­ gi­ni­ja Ko­chans­ky­të, pia­nis­të Ðvie­së Èep­liaus­kai­të, dai­ni­nin­kë Gied­rë Zei­cai­të (sop­ra­nas).

Pro­gra­mo­je skam­bë­jo M. K. Ogins­kio laið­kø, pa­si­sa­ky­mø, me­ mu­a­rø, au­to­biog­ra­fi­jos, kny­gos „Laið­kai apie mu­zi­kà“ frag­men­ tai bei M. K. Ogins­kio vo­ka­li­niai ir for­te­pi­jo­ni­niai kû­ri­niai. Ðio kû­rë­jo ro­man­sai bal­sui ir for­te­pi­jo­nui Lie­ tu­vo­je at­lik­ti pir­mà kar­tà.

MB in­f.

Plun­gë­je – pro­jek­tas „Ku­ni­gaikð­tis My­ko­las Kle­o­pas Ogins­kis“

2005 m. spa­lio më­ne­sá Plun­gës Þe­mai­èiø dai­lës mu­zie­ju­je bu­vo pri­sta­ty­tas pro­jek­tas „Ku­ni­gaikðtis My­ko­las Kle­o­pas Ogins­kis: Të­vy­nei ski­riu tur­tus, dar­bus ir gy­ve­ni­mà“, skir­ tas kun. M. K. Ogins­ kio 240osioms gi­mi­mo me­ti­nëms.

Tai mu­zi­ki­nis-li­te­ra­tû­ri­nis pro­jek­ tas, ku­ria­me tau­pio­mis te­at­ri­në­mis prie­mo­në­mis steng­ta­si kuo iðsa­ miau pri­sta­ty­ti kom­po­zi­to­riaus M. K. Ogins­kio gy­ve­ni­mo ir kû­ry­bos ke­lià. M. K. Ogins­kis (gi­më 1765 m. rug­së­jo 25 d. ne­to­li Varðuvos, mi­rë 1833 m. spa­lio 15 d. Flo­ren­ci­jo­je) bu­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to gar­bës na­rys, di­plo­ma­tas, LDK iþdi­nin­kas, vie­nas 1794 m. su­ki­li­mo va­do­vø.

Jis gar­së­jo ne tik sa­vo ak­ty­via po­li­ ti­ne veik­la, bet ir la­kia vaiz­duo­te,

Po prem­je­ros Plun­gës þemai­èiø dai­lës mu­zie­ju­je: mu­zie­jaus di­rek­to­rius A. Ba­ka­naus­kas, ak­to­rë V. Ko­chans­ky­të, dai­ ni­nin­kë G. Zei­cai­të, pia­nis­të Ð. Èep­liaus­kai­të

Muzikos barai /46

Lie­tu­við­ka sve­tai­në apie var­go­nus ir var­go­ni­nin­kus

Spa­lio pra­dþio­je die­nos ðvie­sà ið­vy­do nau­ja lie­tu­við­ka in­ter­ne­to sve­tai­në www.var­go­nai.lt, skir­ta be­si­do­min­tiems var­go­nais. To­kia sve­tai­në apie var­go­nus – nau­jas reið­ki­nys lie­tu­við­ko­se in­ter­ne­to dþiun­glë­se. Jo­je ádo­mios in­for­ma­ci­ jos ras tiek var­go­nø pro­fe­sio­na­lai, tiek ir kiek­vie­nas smal­suo­lis, ku­riam pa­ trauk­ lus ðis didþiu­ lis ir daþnai la­bai pa­slap­tin­gas mu­zi­kos in­stru­ men­tas.

Sve­tai­nës ren­gë­jai – vie­ðo­ji ástai­ ga „Nau­ja­sis var­go­nø fo­ru­mas“ – sten­gë­si ap­rëp­ti ávai­rius var­go­nø me­no as­pek­tus ir yra ku­pi­ni ryþ­to jà nuo­lat to­bu­lin­ti bei at­nau­jin­ti. Èia ra­si­me ne­di­de­læ is­to­ri­næ lie­tu­viø var­go­ni­nin­kø mo­kyk­lø ap­þval­gà, þi­niø apie sau­go­ti­nus Lie­tu­vos in­ stru­men­tus, „Nau­jo­jo var­go­nø fo­ru­ mo“ ren­gia­mø se­mi­na­rø, fes­ti­va­liø ir kon­cer­tø ret­ros­pek­ty­và.

At­ski­ras pus­la­pis sve­tai­në­je skir­tas ak­ty­viau­siems Lie­tu­vos pro­ fe­sio­na­lie­siems var­go­ni­nin­kams: pa­teik­tos trum­pos jø biog­ra­fi­jos, kû­ry­bi­nio ke­lio ap­þval­gos, dis­kog­ra­ fi­ja, kon­cer­ti­niai pla­nai.

Ypa­tin­gà rû­pes­tá ke­lia Lie­tu­vos var­go­nø pa­vel­do bûk­lë – is­to­ri­niø var­go­nø pus­la­py­je pa­teik­ti kai ku­ riø ver­tin­gø in­stru­men­tø ap­ra­ðai.

Tai lei­dþia su­si­pa­þin­ti su mû­sø vi­sø tur­tu, ku­ris daþ­nai lie­ka ap­skri­tai be jo­kio dë­me­sio.

Jau­nie­ji Lie­tu­vos var­go­ni­nin­kai ras sve­tai­në­je ávai­riø nau­din­gø nuo­ ro­dø sky­re­lá: èia su­rink­ti duo­me­nys apie Va­ka­rø Eu­ro­pos aukð­tà­sias mo­kyk­las, kon­kur­sus ir meist­rið­ku­ mo kur­sus.

Var­go­nø sve­tai­në tei­kia ir pra­ mo­gø: tiems, ku­rie ma­no­si daug þi­nà apie var­go­nus, skir­tos ke­lios vik­to­ri­nos apie Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos var­go­nø kul­tû­rà ir ðio in­stru­men­to san­da­rà.

NVF ir MB in­f.

Að­tun­ta­sis so­lis­to dai­nø rin­ki­nys

Ne­se­niai lei­dyk­la „Moks­lo ai­dai“ mu­zi­kos më­gë­jams ir pro­fe­sio­na­ lams pa­tei­kë nau­jà gra­þiai pa­reng­ tà þi­no­mo ope­ros so­lis­to Vy­tau­to Kur­nic­ko dai­nø lei­di­ná „Mei­lës þvaigþ­dei“. Tai jau að­tun­ta­sis jo su­ kur­tø dai­nø rin­ki­nys.

Vy­tau­tas Kur­nic­kas bu­vo 1984– 1985 m. Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro, 1985-1988 m. Klai­pë­dos liau­dies ope­ros te­at­ro, 1988–1966 m.

Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro, o nuo 1994 m. iki da­bar yra Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro so­lis­tas, ðiø te­at­rø sce­no­se su­kû­ræs virð 20 vaid­me­nø. Þiû­ro­vø at­min­ty­ je il­gam ið­liks jo at­lik­ti vaid­me­nys: Al­fre­das, Ne­mo­ri­nas, Lens­kis, Ba­rin­ ka­jus, Ger­ma­nas, Ra­da­me­sas, Cho­ zë, Ka­la­fas, Ka­va­ra­do­sis, Kris­tu­pas ir dau­ge­lis ki­tø.

Dai­nas kur­ti Vy­tau­tas pra­dë­jo dar be­si­mo­ky­da­mas Pa­ne­vë­þio kon­ ser­va­to­ri­jo­je. Per tris de­ðimt­me­èius jø su­kur­ta be­veik du ðim­tai. Nau­ ja­ja­me lei­di­ny­je ádo­miau­sios bei ver­tin­giau­sios, ma­no ma­ny­mu, yra ðios: „Se­nos dai­nos mo­ty­vas“, „Il­ge­ sio þodþiai“, „Að su­ti­kau“, „My­li­mai se­ne­lei“, „Sto­vi të­vo dva­re­liai tuð­ti“ ir kt. Mu­zi­kos më­gë­jø re­per­tu­a­rà gra­þiai pa­pil­dys dai­nos „Ma­mai“, „At­ei­nu“, „Ge­ra“, „Ke­liai ke­le­liai“, „Uþ­dëk ran­kas“.

Vi­du­tis BA­KAS

Sep­tin­ta­sis Z. Pau­laus­ ko dai­ni­nin­kø kon­kur­ sas

Lap­kri­èio pra­dþio­je Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je ávy­ ko sep­tin­ta­sis Ze­no­no Pau­laus­ko dai­ni­nin­kø kon­kur­sas, ku­ria­me var­ þë­si vie­nuo­li­ka jau­nø­jø vo­ka­lis­tø ið Vil­niaus ir Kau­no.

Z. Pau­laus­kas – il­ga­me­tis LMTA so­li­nio dai­na­vi­mo ka­ted­ros ve­dë­ jas, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to sce­no­je su­kû­ræs ke­lias de­ ðim­tis bo­so vaid­me­nø (dau­giau­sia – ne­di­de­liø ir cha­rak­te­ri­niø), bu­væs LNOBT di­rek­to­riu­mi. Be­je, ðiais me­

tais su­kan­ka 20 me­tø nuo pro­fe­so­ riaus mir­ties. Ðia­me kon­kur­se var­þë­si 8 mer­gi­ nos ir 3 vai­ki­nai (pra­ëju­siø me­tø kon­kur­se bu­vo dau­giau vai­ki­nø).

Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad ne­at­vy­ko ádo­mûs vo­ka­lis­tai ið Klai­pë­dos. Pra­ ëju­siais me­tais pir­mo­ji vie­ta bu­vo pa­skir­ta prof. V. No­rei­kos stu­den­tui Jev­ge­ni­jui Chreb­to­vui. ðiais me­tais ryð­kiai do­mi­na­vo LMTA Kau­no fa­ kul­te­to jau­nie­ji dai­ni­nin­kai. Pir­mà­jà vie­tà reik­lio­ji þiu­ri (pir­mi­nin­ka­vo R. Ma­ciû­të), ku­rià su­da­rë vien LMTA pe­da­go­gës, pa­sky­rë dës­ty­to­jos S. Mar­ti­nai­ty­tës stu­den­tui Liu­dui Mi­ ka­laus­kui, ku­ris ádo­miai, graþaus temb­ro bal­su pa­dai­na­vo dai­nas „Kur bal­ti ke­liai“, „Uþ aukð­tø­jø kal­ ne­ liø“ bei dai­ nà ið Dþ. Gerð­ vi­ no ope­ros „Por­gis ir Be­së“. Ant­rà­jà pre­mi­jà lai­më­jo jau­nas per­spek­ ty­vus dës­ty­to­jo J. An­ta­na­vi­èiaus pui­kiai ug­do­mas te­no­ras Me­rû­nas Vi­tuls­kas. Jo pro­gra­mo­je graþiai nu­skam­bë­jo G. F. Hen­de­lio „Lar­ go“ bei dai­nos „Vai graþu“ ir „Koks ten leng­vas po­il­së­lis“. Tre­èio­ji bu­vo jau­no­ji so­lis­të ið Kau­no Ele­na Kal­vai­ ty­të (dëst. B. So­dai­ty­tës kl.). Vi­sus kon­kur­so da­ly­vius, kon­cert­meis­te­ rius bei dës­ty­to­jus LMTA de­ka­na­tas pa­svei­ki­no, áteik­da­mas pre­mi­jas bei at­mi­ni­mo pri­zus.

Ver­ti­nant ben­drà­já kon­kur­so da­ly­viø ly­gá rei­kia pa­þy­më­ti, kad pir­mø­jø dvie­jø lau­re­a­tø pra­na­ðu­ mas bu­vo la­bai ryð­kus, o pra­ëju­siø me­tø kon­kur­so da­ly­viai pa­si­ro­dë be­veik ly­gia­ver­èiai. Jau­nie­siems ðiø me­tø vo­ka­lis­tams be­lie­ka pa­lin­kë­ti sëk­min­gai to­liau to­bu­lë­ti, ávei­kiant vis so­li­des­nes vo­ka­li­nio me­no aukð­ tu­mas. Kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riams lin­kë­èiau ge­riau ap­gal­vo­ti pa­tei­kia­ mos pro­gra­mos rei­ka­la­vi­mus, pa­ieð­ ko­ti dau­giau rë­më­jø, kad lau­re­a­tø pre­mi­jos ne­bû­tø to­kios men­kos (tik 200–300 Lt!). Rei­kë­tø pra­plës­ti ir kon­kur­so da­ly­viø skai­èiø, pa­kvie­ èiant ge­riau dai­nuo­jan­èius chor­ve­ dþius. Taip pat de­ rë­ tø ska­ tin­ ti ir nau­jø kon­kur­sø at­si­ra­di­mà, juk Lie­ tu­vos dai­na­vi­mo mo­kyk­la tu­rë­jo ir tu­ri daug ið­ki­liø vo­ka­lis­tø bei vo­ka­lo pe­da­go­gø: P. Ole­kà, S. Vai­dþiû­nai­ tæ, A. Stað­ke­vi­èiû­tæ, V. Adam­ke­vi­ èiø, V. Dau­no­rà, J. Sta­siû­nà. Ar­të­ja pir­ma­sis tarp­tau­ti­nis K. Pet­raus­ko dai­ni­nin­kø kon­kur­sas, ku­riam rei­ kia rim­tai pa­si­reng­ti. Ar ne­ver­të­tø at­si­sa­ky­ti vie­no ki­to smul­kaus ir ne­reikðmin­go kon­kur­so?

Vi­du­tis BA­KAS

Gar­sø puokð­të pro­fe­ so­rei Ol­gai Ðtein­berg

Ðiø me­tø spa­lio 13 die­nà Lie­tu­ vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos di­dþio­jo­je sa­lë­je ávy­ko pri­si­mi­ni­mø va­ka­ras-kon­cer­tas, skir­tas il­ga­me­tei

for­te­pi­jo­no ka­ted­ros pe­da­go­gei, pro­fe­so­rei Ol­gai ðtein­berg at­min­ti.

Vi­sas bû­rys for­te­pi­jo­no ka­ted­ros pe­ da­go­gø, pro­fe­so­rës O. Ðtein­berg ko­le­gø – Kæs­tu­tis Gry­baus­kas, Al­ do­na Rad­vi­lai­të, Ha­li­na Rad­vi­lai­të, Rû­ta Ibel­haup­tie­në, Zbig­ne­vas Ibel­ haup­tas, Dau­man­tas Ki­ri­laus­kas, Gied­rë Gab­ny­të, Vil­ma Rin­dze­vi­èiû­ të, Lui­za Am­bar­cu­mian, taip pat bu­ væ pro­fe­so­rës mo­ki­niai Alek­san­dra Þvir­bly­të, Arû­nas Stað­kus, Gab­rie­lë Kon­dro­tai­të, Dia­na Be­ru­ly­të sa­vo ákvëp­tu mu­zi­ka­vi­mu su­py­në gar­sø puokð­tæ pro­fe­so­rei.

For­te­pi­jo­no ka­ted­ros ve­dë­ja pro­ fe­so­rë Ve­ro­ni­ka Vi­tai­të nuo­ðir­dþiai ir be­tar­pið­kai pri­si­mi­në Di­dþi­à­jà Mo­ky­to­jà, es­mi­nius jos gy­ve­ni­mo ávy­kius, ker­ti­nius pe­da­go­gi­kos prin­ ci­pus, uni­ka­lø hu­mo­ro jaus­mà.

Jau­niau­sias for­te­pi­jo­no ka­ted­ros pe­da­go­gas D. Ki­ri­laus­kas klau­sy­to­ jus su­þa­vë­jo in­te­lek­tu­a­lia kû­ri­niø in­ter­pre­ta­ci­ja, gar­so spal­vø ávai­ro­ ve, kiek­vie­nos na­tos ap­gal­vo­tu, iðgy­ven­tu iðga­vi­mu. Jis at­li­ko J. S. Ba­cho Pre­liu­dà ir fu­gà Cis-dur (GTK I) ir F. Cho­pi­no Nok­tiur­nà op. 62 Nr. 2 E-dur.

F. Schu­ber­to Fan­ta­zi­jà f-moll op.103 ke­tu­rioms ran­koms at­li­ko G. Kon­dro­tai­të ir D. Be­ru­ly­të. Tai bu­vo mëgs­ta­mas pro­fe­so­rës O. Ðtein­berg kû­ri­nys. Ji sa­ky­da­vo, jog ði fan­ta­zi­ja - tar­si iðti­sas þmo­gaus gy­ve­ni­mas.

Bû­tent ði po­teks­të pui­kiø pia­nis­èiø bu­vo ne­pri­ekaið­tin­gai ágy­ven­din­ta.

Ha­li­na Rad­vi­lai­të pa­skam­bi­no du F. Schu­ber­to Mu­zi­ki­nius mo­men­tus op. 94 (D 780) Nr.1-Cdur ir Nr. 2 As-dur. Ypa­tin­gai sa­vi­ta pro­fe­so­rës gar­si­në pa­le­të bei ra­cio­na­li in­ter­ pre­ta­ci­ja ati­ti­ko ðiai mu­zi­kai bû­ti­no ka­me­rið­ku­mo ávaiz­dá.

Sa­læ uþ­lie­ju­sios emo­ci­jø kas­ka­dos – tai A. Þvir­bly­tës at­lie­ka­mos R. Schu­ man­no Fan­ta­zi­jos C-dur op.17 I da­lies pir­mie­ji gar­sai. Im­po­na­vo be ga­lo pla­ti pia­nis­tës emo­ci­në ir

di­na­mi­në at­li­ki­mo dia­ga­na­lë. Klau­ sy­to­jus þa­vë­jo su­dë­tin­gos fak­tû­ros skaid­ru­mas.

Al­do­na Rad­vi­lai­të skam­bi­no tris M. K. Èiur­lio­nio pre­liu­dus vie­na te­ma op. 20 bei pre­liu­dus op. 12 Nr.3 ir op. 33 Nr. 6. At­li­ki­me pui­kiai de­rë­jo mu­zi­kos au­ten­tið­ku­mas ir emo­ci­nis pia­nis­tës po­lë­kis.

Sce­nà pa­puo­ðë pro­fe­so­riaus K. Gry­baus­ko va­do­vau­ja­mas þavus for­ te­pi­jo­ni­nis kvar­te­tas - G. Gab­ny­të, V. Rin­dze­vi­èiû­të, L. Am­bar­cu­mian ir pats pro­fe­so­rius skam­bi­no F. La­ të­no „Ðvie­siam at­mi­ni­mui“. Kû­ri­nys, ne­sto­ko­jan­tis sa­vi­tu­mo ir ori­gi­na­lu­ mo, að­tuo­nio­mis ran­ko­mis bu­vo in­ ter­pre­tuo­tas ne­pri­ekaið­tin­gai tiks­liai an­sam­blið­kai, o vi­sus klau­sy­to­jus pri­kaus­të aið­kus ir lo­gið­kas mu­zi­ki­ nës min­ties vys­ty­mas.

A. Staðkaus at­lik­ti S. Rach­ma­ni­ no­vo du Etiu­dai-pa­veiks­lai op. 33 Nr.5 g-moll ir Nr.6 cis-moll klau­sy­ to­jø dë­me­sá pa­trau­kë sa­vo gar­so temb­ro aris­tok­ra­tið­ku­mu ir gi­lu­mu.

Pia­nis­to aist­ra ir tem­pe­ra­men­tas kul­mi­na­ci­në­se etiu­dø-pa­veiks­lø vie­ to­se - gi­lus áspû­dis klau­sy­to­jams.

Kon­cer­to pa­bai­go­je pa­si­ro­dæs Na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­re­a­tø Rû­ tos ir Zbig­ne­vo Ibel­haup­tø du­e­tas tar­si ka­rû­na vai­ni­ka­vo at­mi­ni­mui skir­tà va­ka­rà. Jie at­li­ko S. Rach­ ma­ni­no­vo Fan­ta­zi­jos op. 5 III da­lá „Aða­ros“ ir IV da­lá „Dþiu­gi ðven­të“.

Pia­nis­ti­niø efek­tø gau­sa, at­li­kë­jø tem­pe­ra­men­tas ir sce­ni­nis ver­þlu­ mas tie­siog hip­no­ti­za­vo pub­li­kos dë­me­sá..

Graþus kon­cer­tas bai­gë­si, pub­ li­ka ið­si­skirs­të, o at­li­kë­jai dar il­gai ben­dra­vo tar­pu­sa­vy­je, da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais apie Lie­tu­vos for­te­pi­ jo­ni­nës mo­kyk­los puo­se­lë­to­jà, pro­ fe­so­ræ O. Ðtein­berg.

Bi­ru­të BI­ZE­VI­ÈIÛ­TË

Nuo­trau­ko­je ið kai­rës á de­ði­næ sto­vi: pro­fe­so­rius K. Gry­baus­kas, LMTA rek­to­rius pro­fe­so­rius E. Gab­nys, pro­fe­so­rë H. Rad­vi­lai­të, lek­to­rë G. Gab­ny­të, L. Am­bar­cu­mian, lek­to­rius A. Staðkus, do­ cen­tas Z. Ibel­haup­tas. Ant­ro­je ei­lë­je së­di: pro­fe­so­rë A. Rad­vi­lai­ të, pro­fe­so­rë V. Vi­tai­të. Pir­mo­je ei­lë­je: lek­to­rë G. Kon­dro­tai­të, mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kë D. Be­ru­ly­të, do­cen­të R. Ibel­haup­tie­në ir do­cen­të A. Þvir­bly­të

Gy­vas dar­buo­se ir mo­ki­niø li­ki­muo­se

(Mi­ni­me Ta­do Ðer­no ne­tek­ties pen­kme­tá) Nuo­trau­ko­se - be­si­ðyp­san­tis, links­mas, su­si­rû­pi­næs, net pyk­te­lë­jæs...

Vi­so­ká mo­ky­to­jà, mu­zi­kà, sty­gi­niø in­stru­men­tø þi­no­và, al­ti­nin­kà Ta­dà Ðer­nà ðian­dien at­me­na jo mo­ki­niai, ben­dra­moks­liai, ko­le­gos. Vos virð ðeðias­deðim­ties me­tø nu­gy­ve­næs, pa­li­ko daug ne­baig­tø dar­bø. Tai pra­ dë­ti mu­zi­kos ke­liu ves­ti ma­þi mo­ki­nu­kai, prie te­le­vi­zo­riø ek­ra­nø þa­viø ir átai­giø jo pa­sa­ko­ji­mø lau­ku­si jau­nes­në ir vy­res­në pub­li­ka, pra­dë­tos in­stru­ men­tuo­tës smui­ki­nin­kø an­sam­bliams, þais­min­gos pje­sës smui­kui, kur­tos li­te­ra­tû­ri­nës mi­nia­tiû­ros, þa­vios me­lo­di­jos. Kad ir to­kios, kaip „Sva­jo­në­lë“, kvies­da­vu­si á te­le­vi­zi­jos lai­dà „La­ba­nakt, vai­ku­èiai“.

Su Ðer­nø pa­var­de þen­klin­ta gi­mi­ne su­si­ju­si tur­tin­ga Bir­þø is­to­ri­ja. Ta­ èiau Ta­das 1933 m. spa­lio 22 d. gi­më Vil­niu­je. Të­vas bu­vo tei­si­nin­kas, ma­ma su­ki­në­jo­si na­muo­se.

In­te­li­gen­tø ðei­ma më­go mu­zi­kà. Ðei­mo­je au­go ir dvi se­su­tës. Vai­kus þa­vë­jo ope­ra, mu­zi­kuo­jan­tys sce­no­je þmo­nës. O klau­sy­da­mas ete­rio ban­go­mis per­duo­da­mos mu­zi­kos, grieb­da­vo ko­kio nors di­ri­ga­vi­mui tin­ kan­èio ána­gio...

Deðimt­me­tis ber­niu­kas kar­tà na­muo­se ra­do nu­pirk­tà ... pia­ni­nà. Gre­ ti­ma­me kie­me gy­ve­nu­si po­nia su­tei­kë skam­bi­ni­mo prad­me­nis. Ið­mo­ko gro­ti ir ar­mo­ni­ka. Rim­tes­nës pa­mo­kos pra­si­dë­jo pas So­fi­jà Juod­val­kie­næ.

Abu ne­ra­do ben­dros kal­bos. Gu­viam ber­niu­kui bu­vo nuo­bo­du, ne­ádo­ mu. Mu­zi­kos gro­þis Ta­dà pa­ke­rë­jo tik þiû­rint P. Èai­kov­skio ba­le­tà „Gul­biø eþeras“ Vil­niaus ope­ros sce­no­je. Ypaè þa­vë­jo spal­vin­gas or­kest­ras. At­si­ ra­do sva­jo­në: ið­mok­ti smui­kuo­ti. Pa­mo­kas Vil­niu­je pra­dë­jo lan­ky­ti pas val­di­nin­kau­jan­tá smui­ki­nin­kà Ci­rins­ká. ðei­mai per­si­kë­lus á Kau­nà, ið pra­dþiø Kau­no vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, o vë­liau Juo­zo Gruo­dþio tech­ni­ku­me, Ta­dà smui­kuo­ti mo­kë tuo­syk te­at­ro or­kest­re gro­jæs smui­ki­nin­kas, vë­liau ir di­ri­gen­tas Jo­nas Va­daus­kas. Ðis, áver­ti­næs mo­ki­ná, trum­pai re­ziu­ma­vo: „Ta­vo pirð­tai sto­ri kaip deð­re­lës ir smui­kui ne­la­bai tin­ka“, – kaþ­ka­da mo­ky­to­jo þo­dþius pri­si­mi­në pats Ta­das Ðer­nas, tar­si pa­aið­kin­da­mas ko­dël ta­po al­ti­nin­ku.

1952 m. T. Ðer­nas, net ne­bai­gæs J.Gruo­dþio mo­kyk­los, ásto­jo á Kon­ser­ va­to­ri­jà. Ji jau vei­kë Vil­niu­je. Èia su­ti­ko nuo­sta­bø þmo­gø, pe­da­go­gà, psi­cho­lo­gà, sa­vi­tà mu­zi­kà Jur­gá Fle­dþins­kà. Ðis ne tik to­bu­li­no jau­no al­ti­ nin­ko in­to­na­vi­mà, bet ir pa­dë­jo spræs­ti psi­cho­lo­gi­nes mu­zi­kan­to-at­li­kë­jo pro­ble­mas.

1958 me­tais jau Kon­ser­va­to­ri­jos ab­sol­ven­tas T. Ðer­nas svars­të ávai­rius pa­siû­ly­mus: bu­vo siû­lo­ma gro­ti ávai­riuo­se Lie­tu­vos or­kest­ruo­se. Ta­èiau su­do­mi­no tik Sau­liaus Son­dec­kio or­ga­ni­zuo­tas ka­me­ri­nis or­kest­ras. Èia rink­da­vo­si mu­zi­kuo­ti mëgs­tan­tys bu­væ ben­dra­moks­liai, ko­le­gos.

Ta­èiau la­biau­siai Ta­dà Ðer­nà in­tri­ga­vo dar­bas su vai­kais. Koks þais­min­ gas jis bu­vo aið­kin­da­mas ma­þie­siems apie mu­zi­kà! Ko tik ne­pri­gal­vo­da­vo, ne­pri­fan­ta­zuo­da­vo. Bû­tø-ne­bû­tø is­to­ri­jø, þai­di­mø. Vai­kai no­riai lan­kë jo pa­mo­kas M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je. Ne tik spe­cia­ly­bës, bet ir at­ nau­jin­to Ma­þø­jø smui­ki­nin­kø an­sam­blio re­pe­ti­ci­jas. Be­þais­da­mi vi­si kû­rë mu­zi­kà. An­sam­blis bu­vo mei­liai va­di­na­mas „ðer­niu­kais“. Jie ta­po ypa­tin­ gai po­pu­lia­riais, kuo­met te­le­vi­zi­jos re­dak­to­rë Al­do­na Ði­mai­ty­të pra­dë­jo reng­ti pa­þin­ti­nes lai­das vai­kams apie mu­zi­kà. Te­le­vi­zi­jos lai­do­se gi­më ir pir­mo­sios Ta­do Ðer­no dai­ne­lës: „Laið­kø na­me­lis“, „Jaz­mi­nas“, „Do re mi ða­lies dai­ne­lë“. Skam­bë­jo ir jo þais­min­gos pje­sës smui­kui, o ypaè daug mu­zi­kos bu­vo pri­tai­ky­ta „Ðer­niu­kø“ an­sam­bliui. Dar­bas bu­vo toks re­zul­ta­ ty­vus, kad apie juos bu­vo su­kur­tas ne vie­nas te­le­vi­zi­jos fil­mas.

Ta­das më­go pokð­tau­ti, kur­ti fan­tas­tið­kus mu­zi­ki­nius, li­te­ra­tû­ri­nius svei­ki­ ni­mus, de­di­ka­ci­jas ar­ti­miems þmo­nëms. T. Ðer­no ið­ra­din­gu ir re­zul­ta­ty­viu pe­da­go­go dar­bu þa­vë­jo­si ne tik Lie­tu­vos mu­zi­kai. Mo­kë­jo jis or­ga­ni­zuo­ti dar­bà bû­da­mas mo­kyk­los Sty­gi­niø in­stru­men­tø sky­riaus ve­dë­ju. Ska­tin­ da­mas maþuo­sius mu­zi­kuo­ti, T. Ðer­nas or­ga­ni­za­vo pir­mà­sias jau­niau­siø Lie­tu­vos mu­zi­kø ke­lio­nes á tarp­tau­ti­ná J. Ko­cia­no jau­nø­jø smui­ki­nin­kø kon­ kur­sà Èe­ki­jo­je, Us­ti nad Or­li­ce mies­te. 1968 m. ðia­me kon­kur­se pir­mà­jà vie­tà pel­në Al­gis Paukð­të, vë­liau – Auð­ra Ru­sec­kai­të, o 1974 m. da­bar þi­no­mi pui­kûs smui­ki­nin­kai In­gri­da Ar­mo­nai­të ir Rus­në Ma­tai­ty­të, Gint­vi­ lë Vi­të­nai­të ir Mar­ty­nas Ðvëgþ­da. Net ir so­viet­me­èiu já, þa­vø pe­da­go­gà pa­ste­bë­jo ðve­dai, vo­kie­èiai, suo­miai. Suo­mi­jo­je jis tæ­së Lie­tu­vo­je pra­dë­tà pe­da­go­gi­næ veik­là.

T. Ðer­nas bu­vo ryð­ki as­me­ny­bë: ne tik pui­kus mu­zi­kas, bet ir ge­bë­jo pieð­ti, gar­së­da­mas kaip ðar­þo meist­ras. To­le­ran­tið­kas, ra­fi­nuo­tas hu­mo­ris­ tas, þin­gei­dus mu­zi­kas.

Ta­das Ðer­nas mi­rë 2000-øjø lie­pos 14-àjà. Pen­ke­ri me­tai þen­kli­na jo ne­tek­tá. Ta­èiau gy­vas jis dar­buo­se ir sa­vo mo­ki­niø li­ki­muo­se.

An­drius KREV­NE­VI­ÈIUS

Muzikos barai /47

Tai ádomu...

Li­na NA­VIC­KAI­TË

T

ris­de­ðimt að­tuo­nis kar­tus lei­ do­si ir ki­lo uþ­dan­ga 1905 me­ tø gruo­dþio 9-àjà Drez­de­no ka­ra­lið­ka­ja­me ope­ros te­at­re, kur pir­mà­kart bu­vo at­lik­ta Ri­ char­do Straus­so „Sa­lo­më­ja“. Cen­zû­ros ir skan­da­lø ly­di­mo ðimt­me­èiø san­dû­ros me­no kon­teks­te „Sa­lo­më­ja“ (tiek Wil­ de’o dra­ma, tiek Straus­so ope­ra) ið­ties ne­nu­vy­lë. Ry­tø eg­zo­ti­ka, áno­rin­ga fem­me fa­ta­le, kû­nið­kos aist­ros, krau­jo­mai­ða, ne­ kro­fi­li­ja kar­tu su gy­va­tið­kais par­ti­tû­ros chro­ma­tiz­mais bei stul­bi­namai pa­vei­kia or­kest­ruo­te – vi­sa tai pro­vo­kavo ir kvie­të þa­vë­tis ar­ba ne­ap­kæs­ti.

Wil­de’o pje­se Straus­sas su­si­do­më­jo dar 1902-ai­siais, o po me­tø Ber­ly­ne ið­vys­ tas Ma­xo Rein­hard­to spek­tak­lis su Ger­ tru­de Eysoldt pa­grin­di­nia­me vaid­me­ny­je tik su­stip­ri­no kom­po­zi­to­riaus trau­kà ðiai aðt­riais fin de siè­cle prie­sko­niais pa­ska­nin­ tai bib­li­nei is­to­ri­jai. (Bib­li­jo­je apie Sa­lo­më­ jà uþ­si­me­na­ma vos ke­liais sa­ki­niais, tuo tar­pu dai­li­nin­kai, po­etai ir ra­ðy­to­jai per am­þius pa­ver­të jà mi­ti­ne fi­gû­ra, to­bu­lai ákû­ni­jan­èia pra­keik­tà gro­þá ir ro­man­ti­næ mei­lës Ne­áma­no­mam idë­jà.) Rem­da­ma­ sis Hed­wi­gos Lach­mann vo­kið­ku ver­ ti­mu, Straus­sas pats pa­da­rë rei­kia­mus pa­kei­ti­mus bei su­trum­pi­ni­mus lib­re­tui, pats di­ri­ga­vo ir pir­muo­sius ope­ros at­li­ ki­mus Aust­ri­jo­je bei Ita­li­jo­je. La­biau­siai kom­po­zi­to­riø þa­vë­jo kon­tras­tuo­jan­tys teks­to vaiz­di­niai bei si­met­ri­ja: Ero­das, Jo­cha­na­a­nas, þy­dai; trys Sa­lo­më­jos gun­ dy­mai kar­tu su tri­mis áti­ki­në­jan­èio­mis Ero­do kal­bo­mis; Sa­lo­më­jos os­ti­na­to „no­ riu pa­bu­èiuo­ti ta­vo lû­pas, Jo­cha­na­a­nai“, ke­rin­tis Sep­ty­niø skrais­èiø ðo­kis ir, þi­no­ ma, fi­na­li­nis Sa­lo­më­jos mo­no­lo­gas, ta­pæs vie­na pui­kiau­siø kul­mi­na­ci­niø sce­nø ope­ros is­to­ri­jo­je. Pa­sak kom­po­zi­to­riaus, Wil­de’o pje­së tie­siog „ðau­kë­si mu­zi­kos“.

Ta­èiau mu­zi­ka, ku­rià ji „pri­si­ðau­kë“, pra­ no­ko bet ko­kius lû­kes­èius: vien­ti­sà sim­fo­ nið­kà ar­kà ið­lai­kan­ti for­ma su ta­py­bið­kai pa­vei­kiais epi­zo­dais, uni­ka­li or­kest­ri­në Straus­so tech­ni­ka, in­ten­sy­vios, chro­ma­ tið­kos emo­ci­jos to­bu­lai per­tei­kë ðios eks­tre­ma­liø kon­flik­tø dra­mos es­mæ, o kruopð­èiai pri­tai­ky­ti leit­mo­ty­vai su­tei­kë spe­ci­fi­næ mu­zi­ki­næ ap­lin­kà net ne pir­ mo svar­bu­mo per­so­na­þams. Ga­liau­siai Straus­sas su­kû­rë vie­nà prieð­ta­rin­giau­siø ope­ros he­ro­jø, ku­ri, kar­tà áþen­gus á sce­nà, jos ne­pa­lie­ka tol, kol vi­sas kû­ri­nys ne­pa­ sie­kia il­gai lauk­to ka­tar­sio, stul­bi­nan­èios ro­man­ti­nës apo­te­o­zës.

Iki ðiø die­nø ma­të­me ir gir­dë­jo­me dau­gy­bæ ási­min­ti­nø Sa­lo­më­jø – „Izol­dos bal­so ðe­ðio­li­ka­me­èiø“ (to­kia bu­vo pir­mi­ në kom­po­zi­to­riaus vi­zi­ja) ar ðvie­ses­niø

Muzikos barai /48

Ir ðim­ta­me­të Sa­lo­më­ja ne­pa­ liau­ja gun­dy­ti

Si­dab­ri­në­je Jo­no Krikð­ty­to­jo gal­vo­je Gen­to ka­ted­ros po­þe­miuo­se il­si­si da­le­lë ðio ðven­ to­jo pa­lai­kø

ly­ri­niø sop­ra­nø, uþ­gai­dþiai is­te­rið­kø ar ieð­kan­èiø mei­lës, ðo­kan­èiø ar ne, ap­si­ nuo­gi­nan­èiø ar ne­bû­ti­nai. Kiek­vie­nas ðià dra­mà in­ter­pre­tuo­jan­tis re­þi­sie­rius, kiek­ vie­nas Straus­so par­ti­tû­rà at­si­ver­èian­tis di­ri­gen­tas, pa­ga­liau – kiek­vie­nas Ju­dë­jos prin­ce­sës vaid­mens be­si­i­man­tis sop­ra­nas su­si­du­ria su itin sub­ti­liais uþ­da­vi­niais.

Re­ta to­kiø kû­ri­niø, kur kiek­vie­nas slys­ te­lë­ji­mas á vie­nà ar ki­tà pu­sæ ga­li reikð­ti es­min­gai pa­þeis­tà ba­lan­sà tarp So­do­mos

vul­ga­ry­biø ir ar­të­jan­èio nau­jo mo­ra­li­nio ko­do nuo­jau­tos, tarp des­pe­ra­tið­kø áno­riø ir ðvel­nu­mo troð­ki­mo, mu­zi­ki­ne pras­me – tarp aukð­èiau­sio laips­nio eks­pre­si­jos or­ kest­ri­niuo­se tut­ti ir itin sub­ti­liø, o kar­tu ir krað­tu­ti­nai su­dë­tin­gø so­li­niø li­ni­jø.

Tri­mis ne­di­de­liais etiu­dais pa­më­ gin­siu nu­brëþ­ti, ko­kià Sa­lo­më­jà at­ve­ria skir­tin­gos ðios dra­mos in­ter­pre­ta­ci­jos, pra­ëjus ðimt­me­èiui po jos prem­je­ri­nio va­ka­ro.

Flan­dri­jos ope­ra: in­ty­mus ir dra­ma­tið­kas Sa­lo­më­jos ðo­kis

Idée fi­xe tam­pa kû­nu: sce­na prieð bu­de­liui lei­dþian­tis á rû­sio duo­bæ

Bel­gø spek­tak­lis: kai mo­ te­ris ke­ri kaip më­nu­lis

An­ne­mie AU­GUS­TIJNS nuotr.

Daug mis­ti­niø ir mi­ti­niø ko­no­ta­ci­jø pra­ra­do­me, „pa­keis­da­mi“ gam­tos ðvie­ su­liø ly­tá: dau­ge­ly­je pa­sau­lio kal­bø sau­læ þy­mi vy­rið­kos gi­mi­nës þo­dþiai, tuo tar­ pu më­nu­lis ku­ria slap­tin­gai mo­te­rið­kas – ðvel­nias, be­si­mai­nan­èias, ero­tið­kas, is­te­rið­kas – aso­cia­ci­jas. Kaip tik to­kiø mo­te­rið­kø pras­miø pri­pil­dy­ta Wil­de’o „Sa­lo­më­jos“ më­ne­sie­na, ku­rià tai vie­nas, tai ki­tas pje­sës per­so­na­þas vis pri­ly­gi­na mi­ru­siai mo­te­riai.

Më­nu­lio sim­bo­li­ka vy­rau­ja pui­kia­ me Flan­dri­jos ope­ros buk­le­te, skir­ta­me Straus­so „Sa­lo­më­jai“. Ið­ties dar ne­te­ko ma­ty­ti to­kio ið­sa­maus lei­di­nio apie ope­rà (kaip gai­la, kad ga­liu tik apy­tik­riai nu­ma­ ny­ti, kas ja­me – dau­giau­siai fla­man­dø kal­ ba – pa­ra­ðy­ta!), ku­ria­me uþ­ten­ka vie­tos ir lib­re­tui, ir ið­sa­miems ana­li­ti­niams teks­ tams, ir ro­man­tiz­mo po­etø ei­lëms apie pa­vo­jin­gai ke­rin­èius më­ne­sie­nos ap­þa­ vus. To­kia pat pui­ki ir ne­ápras­ta Sa­lo­më­ja Flan­dri­jos ope­ros pa­sta­ty­me: pli­ka gal­va, tie­saus kir­pi­mo suk­ne­le, tra­pi ir ke­rin­ti it blyð­kus më­nu­lis. Ði Straus­so ope­ra Bel­gi­jo­je reþisie­riaus Wil­ly’o Dec­ke­rio jau bu­vo pa­sta­ty­ta prieð ket­ve­rius me­tus, o jos „at­gai­vi­ni­mà“ Gen­ te (bû­tent Gen­te ir Ant­ver­pe­ne re­zi­duo­ja Flan­dri­jos ope­ra) man te­ko ma­ty­ti 2005 me­tø ba­lan­dþio 1 die­nà, Flan­dri­jos ope­ros sim­fo­ni­niam or­kest­rui di­ri­guo­jant Iva­nui Törzsui. Ten­ka pri­pa­þin­ti, kad, pra­ëjus to­kiam lai­ko tar­pui, ne­daug mu­zi­ki­niø

at­li­ki­mo ele­men­tø ið­li­ko at­min­ty­je. Kas tik­rai ási­mi­në, tai mie­las Sa­lo­më­jos – aust­ rø sop­ra­no An­nos-Kat­ha­ri­nos Beh­nke’s bal­so temb­ras, sa­vo gry­nu­mu þa­di­nan­tis aso­cia­ci­jas su Sa­lo­më­jai siû­lo­mais kal­nø krið­to­lo kris­ta­lais. Ta­èiau dau­giau­siai ási­min­ti­nø ne­ti­kë­tu­mø Gen­te pa­þë­rë dra­ ma­tur­gi­në bei vi­zu­a­li­në Straus­so ope­ros in­ter­pre­ta­ci­ja.

Ne­þi­nant, ko­kia bu­vo tik­ro­ji re­þi­sie­ riaus idë­ja, ne­leng­va pa­aið­kin­ti, ko­dël vi­si „Sa­lo­më­jos“ per­so­na­þai, ið­sky­rus Jo­cha­na­a­nà, ðia­me pa­sta­ty­me yra be­plau­ kiai. Pir­mas da­ly­kas, ðau­nan­tis á gal­và – Sam­so­no mi­tas, plau­kuo­se sly­pin­ti stip­ry­bë. Re­þi­sie­rius ta­ry­tum áduo­da mo­ra­li­ná au­to­ri­te­tà ir vie­nin­te­lá gin­klà á Pra­na­ðo ran­kas, ap­rio­rið­kai nu­teis­da­mas nuo­dë­min­gus Ju­dë­jos gy­ven­to­jus. Ki­ta

An­ne­mie AU­GUS­TIJNS nuotr.

An­ne­mie AU­GUS­TIJNS nuotr.

Sa­lo­më­ja (An­na-Kat­ha­ri­na Beh­nke) ir Jo­cha­na­a­nas (Ja­me­sas Joh­nso­nas) mi­ni­ma­lis­ti­ nia­me Flan­dri­jos ope­ros pa­sta­ty­me

ver­tus, pli­kø gal­vø ste­ri­lu­mas lo­gið­kai at­lie­pia ben­drà sce­nog­ra­fi­jà, ku­ri itin mi­ ni­ma­lis­ti­në: pra­gaið­tin­gos aist­ros pul­suo­ ja ab­so­liu­èiai at­ðiau­rio­je bei si­met­rið­ko­je ap­lin­ko­je. Vie­nin­te­lës sce­no­je ma­to­mos spal­vos – bal­ta, pil­ka bei juo­da, ir tik vie­ nà vie­nin­te­lá kar­tà vi­su ryð­ku­mu su­spin­ di rau­do­na. Ne, tai ne Sa­lo­më­jos rû­bas.

Ir net ne Jo­cha­na­a­no lû­pos. Tai bu­de­lio ka­rû­na, bet apie tai dar vë­liau.

Wolf­gan­go Gus­sman­no sce­nog­ra­fi­ja ir pil­kø to­nø kos­tiu­mai ið­ties to­li nuo ste­ re­o­ti­pø, ku­riais bû­tø ga­li­ma pa­vaiz­duo­ti gra­þiau­siø pa­sau­ly­je po­vø ir ásta­biau­siø sma­rag­dø per­te­ku­sius Ero­do rû­mus. Vi­sa „Sa­lo­më­jos“ veiks­mo erd­vë – tai gi­lyn/ aukð­tyn ve­dan­tys laip­tai su duo­be/rû­siu vi­du­ry­je. Taip at­lie­pia­ma Straus­so par­ti­ tû­ros si­met­ri­ja, o leit­mo­ty­vi­nius ope­ros pa­si­kar­to­ji­mus dar áspû­din­giau pa­ryð­ki­ na, re­gis, vi­sai epi­zo­di­nis ðvie­sø di­zai­ne­ rio Mi­cha­e­lio Wruc­ko spren­di­mas: kai Jo­cha­na­a­nas (bo­sas-ba­ri­to­nas Ja­me­sas Joh­nso­nas) þiû­ro­vams ir Sa­lo­më­jai pa­si­ro­ do pir­mà­kart – pa­len­kæs gal­và lë­tai ko­pia ið sa­vo rû­sio – ant ga­li­nës sie­nos ma­to­me ðe­ðë­lá be gal­vos. Ant­rà­kart já jau pa­ma­ty­si­ me tik gal­vos pa­vi­da­lu...

Kuk­liai bal­ta Sa­lo­më­jos suk­ne­lë sim­ bo­li­zuo­ja jos ty­ru­mà ir vai­kys­tæ, nors jau­nu­tës prin­ce­sës troð­ki­mai anaip­tol në­ ra ne­kal­ti. Ki­ta ver­tus, jos el­ge­sy­je daug in­fan­ti­liø mo­ty­vø: su­mi­ðu­si, su­si­þa­vë­ju­si ir kar­tu ási­bai­mi­nu­si ji su­ka ra­tus ap­link Jo­cha­na­a­nà tar­si vai­kas, ku­ris ne­drà­siai ðyp­so­si, no­ri ir kar­tu bi­jo pa­glos­ty­ti

Muzikos barai /49

Heik­ki TU­U­LI nuotr.

A nt­r a k­t a s . Ir taip jau ne­ei­li­niø po­ty­ riø su­tei­ku­sá Flan­dri­jos ope­ros pa­sta­ty­mà ne­ti­kë­tai dar pa­á­vai­ri­no ki­tà die­nà po spek­tak­lio Gen­to ka­ted­ros po­þe­miuo­se ap­tik­ta... Jo­no Krikð­ty­to­jo gal­va ant si­dab­ ri­nio pa­dëk­lo. Pa­si­ro­do, kaip tik ðio­je baþ­ ny­èio­je (ku­ri anks­èiau ir bu­vo va­di­na­ma Jo­no Krikð­ty­to­jo var­du) esan­èio­je si­dab­ ri­në­je gal­vo­je ta­ria­mai lai­ko­ma kaþ­ko­kia da­le­lë ðven­to­jo pa­lai­kø. Ta­èiau tik­rai ne tik ðis at­si­tik­ti­nu­mas le­mia, kad bel­gø „Sa­lo­më­jos“ pa­sta­ty­mas il­gam ið­lie­ka at­ min­ty­je kaip vie­nas stip­riau­siø.

kant vie­nus sce­no­je nu­si­þen­gia­ma ori­gi­na­ liam pje­sës teks­tui, taip ið­ties pa­sie­kia­ma kur kas di­des­në dra­mi­në – in­ty­mu­mo ir kar­tu grës­min­gos baig­ties nuo­jau­tos pri­ pil­dy­ta – kul­mi­na­ci­ja. Be to, nors se­kant pje­sës ori­gi­na­lu jà po sa­vo sky­dais tu­ri pa­lai­do­ti Ero­do pa­liep­ti ka­riai, Gen­te pa­ lû­þu­si Sa­lo­më­ja pa­ti per­si­ve­ria dur­klu – tuo pa­èiu, ku­riuo an­dai nu­si­þu­dë jà be­ vil­tið­kai ási­my­lë­jæs Na­ra­bo­tas.

Ið es­mës nuo or­kest­ro ir vie­nin­te­lio per­so­na­þo – Sa­lo­më­jà ku­rian­èios dai­ni­ nin­kës – pri­klau­so, ko­kia bus pa­siek­ta ðios ope­ros ato­maz­ga; kaip bus ið­jaus­tas, ið­gy­ven­tas Straus­so par­ti­tû­ro­je ára­ðy­tas ne­gai­les­tin­gai il­gas pia­nis­si­mo tre­mo­lo epi­ zo­das, kaip Sa­lo­më­jai pa­vyks su­de­rin­ti ðvel­niau­siø jaus­mø ið­raið­kà su bû­ti­ny­be „ne­pa­skæs­ti“ vis gar­siau ðëls­tan­èio or­kest­ ro fo­ne. Iva­nas Törzsas ir An­na-Kat­ha­ri­na Beh­nke tai su­val­do ne­pri­ekaið­tin­gai. Bai­si átam­pa tvy­ro, bu­de­liui (tik­ram mil­þi­nui, kaip ir nu­ma­të Wil­de’­as sa­vo dra­mo­je, ir vie­nin­te­liam krau­jo spal­va pa­da­bin­tam per­so­na­þui Gen­to spek­tak­ly­je) pra­ny­kus

Suo­mi­jos ope­ra: kai Sa­lo­ më­ja tam­pa Lo­li­ta

di­de­lá þvë­rá. Jos nuo­tai­kos ir gun­dy­mo stra­te­gi­jos kin­ta su­lig kiek­vie­nu Jo­cha­na­ a­no sa­ki­niu. Ðvel­ni, baikð­ti ir be­pro­tið­kai ási­my­lë­ju­si bû­ty­bë aki­mirks­niu tam­pa þiau­ria ir ne­gai­les­tin­ga – at­stum­ta, pa­nie­ kin­ta mo­te­ris ga­li ryþ­tis bet kam. Vis­gi kaþ­ko­dël at­ro­do, kad An­nos-Kat­ha­ri­nos Beh­nke’s ku­ria­ma Sa­lo­më­ja – tik­rai ási­my­ lë­ju­si, ne ðiaip ási­gei­du­si. Gal­bût to­dël na­ tû­ra­lu at­ro­do ir tai, jog bel­gø pa­sta­ty­me Jo­nas Krikð­ty­to­jas ir Sa­lo­më­ja tu­ri dau­ giau sà­ly­èio tað­kø nei tai su­po­nuo­ja­ma pa­èio­je dra­mo­je. Kai dë­me­sio ir ar­tu­mo trokð­tan­ti Sa­lo­më­ja já ap­ka­bi­na, Jo­cha­na­ a­nas at­sa­ko tuo pa­èiu – vie­nas jø tuo­met, re­gis, pa­ti­ria re­li­gi­næ eks­ta­zæ, ki­tas – ero­ti­ næ. Aki­mir­kos ðvel­nu­mà su­ar­do Sa­lo­mës pra­ðy­mas: „no­riu pa­bu­èiuo­ti ta­vo lû­pas“.

Sa­lo­më­jos-Beh­nke’s ero­ti­ka ðia­me spek­tak­ly­je itin stip­ri. Sep­ty­niø skrais­èiø ðo­kis pra­si­de­da jai nuo pe­èiø nu­si­me­tant vie­nin­te­læ „skrais­tæ“ – Jo­cha­na­a­no ap­ siaus­tà ir ku­riam lai­kui vi­sið­kai su­stings­ tant. Pli­ka gal­va (be ste­re­o­ti­pi­nio mo­ters gun­dy­mo áran­kio – plau­kø!), as­ke­tið­ka (ið es­mës – tie­siog ne­dai­lia) suk­ne­le, ði so­lis­ të pa­sie­kia to­ká ne­áti­kë­ti­nà ero­tið­ku­mo laips­ná, kai re­gis, jog men­kiau­sias jos krus­ te­lë­ji­mas tu­ri ne­pa­pras­tà po­vei­ká – ne­ky­la në men­kiau­sia abe­jo­në, kad Ero­das ne­su­ ge­bës jai pa­si­prie­ðin­ti. Ne­tu­rë­da­ma jo­kiø ið­ori­niø pa­trauk­lu­mo atri­bu­tø, ji vei­kia tar­si pan­to­mi­mos ak­to­rë – ne­pa­pras­tai plas­tið­ka, eks­pre­sy­vi pa­ti sa­vi­mi. Be­je, nors Ero­dà su Sa­lo­më­ja ðo­kio me­tu pa­lie­

Muzikos barai /50

Ste­fan BRE­MER nuotr.

Suo­mi­jos na­cio­na­li­në ope­ra: Sa­lo­më­ja – Ma­ rion Am­ mann, Ero­ das – Aki Ala­ mik­ ko­ter­vo

Suo­mi­jos na­cio­na­li­në ope­ra, 1995 m. pa­sta­ty­mas: Sa­lo­më­ja – Cynt­hia Mak­ris, Jo­cha­na­a­nas – Esa Ru­ut­tu­ne­nas

rû­sio/ka­po duo­bë­je. Sa­lo­më­ja jau tuo­met su­vo­kia sa­vo no­ro be­pras­my­bæ. Ga­vu­si gal­và, re­gis, tuoj pa­sa­kys, kad ap­si­gal­vo­ jo... Ið­ties ðiur­piai nuo­sta­bûs mo­men­tai, kai ji my­luo­ja Jo­cha­na­a­no ka­dais pa­lik­tà ap­siaus­tà, su­jung­da­ma já su nu­kirs­ta gal­ va ir taip tar­si vël „nu­si­lip­dy­da­ma“ sau vien­ti­sà my­li­mà­já. Fi­na­li­në­je sce­no­je ji ko­ne tie­sio­gi­ne pras­me my­li­si su ta gal­va – ir tai vie­nas gra­þiau­siø ope­ri­niø mei­lës du­e­tø, jei ne­bus per­ne­lyg gro­tes­kið­ka pa­ va­din­ti tai du­e­tu...

Kiek ki­to­kiais niu­an­sais dvel­kia suo­ miø „Sa­lo­më­jos“ pa­sta­ty­mas: ma­þiau mis­ti­kos ir sim­bo­li­niø po­teks­èiø, dau­giau ið­ti­ki­my­bës Wil­de’o teks­tui ir pri­ki­ða­mai, tar­si ant si­dab­ri­nio pa­dëk­lo þiû­ro­vui pa­tiek­tø pra­ne­ði­mø. Ðie pra­si­de­da dar ne­pa­ki­lus sce­nos uþ­dan­gai, ku­ri – ma­tyt, sie­kiant þût­bût ak­cen­tuo­ti So­do­mos ið­tvir­ ki­mà – de­ko­ruo­ta se­no­vi­në­mis ero­ti­kos sce­no­mis. Ne ki­taip átei­si­na­mas ir Ero­do puo­tos da­ly­viø bu­vi­mas sce­no­je: su­da­ ry­da­mi prað­mat­nø fo­nà ka­ra­lið­ko­sios ðei­mos dra­mai, ðie (pa­sak Wil­de’o – Ro­ mos im­pe­ra­to­riaus Ce­za­rio pa­siun­ti­niai) ran­go­si mei­lës po­zo­mis. Ðiaip ar taip, „Sa­lo­më­jos“ pa­sta­ty­mø ðio­je ða­ly­je is­to­ri­ja itin tur­tin­ga: pir­mà­kart èia pa­sta­ty­ta 1911 me­tais su þy­mi­à­ja Ai­no Ackté (pir­muo­ju sop­ra­nu „Sa­lo­më­jos“ is­to­ri­jo­je, at­li­ku­siu vi­sà – dai­nuo­ja­mà­já ir ðo­kio – vaid­me­ná) pa­grin­di­nia­me vaid­ me­ny­je, suo­mið­ko­ji „Sa­lo­më­ja“ pa­ty­rë ne vie­nà trans­for­ma­ci­jà. Clau­de’o Na­vil­ le’io re­þi­suo­ta „Sa­lo­më­ja“ Suo­mi­jos na­ cio­na­li­nës ope­ros ram­pos ðvie­sà ið­vy­do 1995-ai­siais, gal to­dël su­si­do­më­ji­mas ja ðie­met bu­vo jau ge­ro­kai ið­blë­sæs: abu ma­ ty­ti spek­tak­liai (2005 me­tø spa­lio 10 ir 12 d.) vy­ko to­li gra­þu ne pil­no­je sa­lë­je. Suo­ mi­jos na­cio­na­li­nës ope­ros sim­fo­ni­niam or­kest­rui di­ri­ga­vo Al­ber­to Hold-Gar­ri­do, spek­tak­lio sce­nog­ra­fi­jà su­kû­rë Ju­ha-Pek­ ka Kil­ju­ne­nas.

Suo­miø „Sa­lo­më­jos“ veiks­mas pra­si­ de­da krau­jo rau­do­nu­mo më­nu­lio (Jo­no Krikð­ty­to­jo pra­na­ðys­të!) skry­dþiu á sa­vo vie­tà sce­nos gi­lu­mo­je, kur jis pa­ma­þël ágau­na stan­dar­ti­næ mels­và spal­và, o vë­liau ap­ðvie­ti­mo at­spal­viai mai­no­mi su­lig dra­mos po­sû­kiais. Sce­nà ið abie­jø pu­siø gau­bia pi­lies ðuo­rai, vi­du­ry – kie­ mas/te­ra­sa ir Jo­cha­na­a­no rû­sio gro­tø kau­bu­rë­lis.

Kaip vi­suo­met ðia­me te­at­re kiek per gar­siai grie­þia or­kest­ras, nors ið es­mës Straus­so par­ti­tû­ros in­ter­pre­ta­ci­jai prie­ kaið­tø bû­tø ne­daug. Tai, ko trû­ko pir­mo­jo spek­tak­lio me­tu, bu­vo kom­pen­suo­ta per

ant­rà­já, tad to­kius svy­ra­vi­mus tik­riau­siai be sà­þi­nës grau­þa­ties ga­li­ma „nu­ra­ðy­ti“ vie­na­die­nei sce­nos me­no spe­ci­fi­kai. O skir­tin­gi at­li­kë­jai tam pa­èiam kû­ri­niui ið­ties su­tei­kë vie­nà va­ka­rà nuo ki­to ryð­ kiai ski­rian­èiø in­ter­pre­ta­ci­niø po­të­piø.

Vie­nin­te­lis tas pats pa­grin­di­nio vaid­mens at­li­kë­jas abie­juo­se spek­tak­liuo­se bu­vo Jo­nas Krikð­ty­to­jas (Ju­ha Uusi­ta­lo) – kaip de­ra suo­miui, itin stip­raus ba­ri­to­no sa­vi­ nin­kas, vis­gi dau­giau jo­kiais ypa­tin­gais niu­an­sais ne­pa­si­þy­më­jæs.

Mi­ti­në Sa­lo­më­ja – tai mo­te­ris-vai­kas, Lu­lu, Lo­li­ta. Tik mû­sø laik­me­èio pa­tir­tys pa­þen­gu­sios jau kur kas to­liau, tad XXI am­þiaus Sa­lo­më­jai ky­la re­a­lus pa­vo­jus virs­ti mo­te­rið­kø þur­na­lø per­si­skai­èiu­sia ano­rek­sið­ka pa­aug­le... Dël sli­dø ke­lià pa­si­rin­ku­siø ope­ros sta­ty­to­jø su to­kiu pa­ vo­ju­mi su­si­dû­rë dvi Sa­lo­më­jà Hel­sin­ky­je kû­ru­sios so­lis­tës: ame­ri­kie­èiø sop­ra­nas Cynt­hia Mak­ris ir ðvei­ca­rë Ma­rion Am­ mann. Ypaè pir­mà­já va­ka­rà man kliu­vo Sa­lo­më­jos ap­da­ras: tar­si nû­die­nos pa­ne­lë, ap­si­tem­pu­si bliz­gan­èià, ko­jas ati­den­gian­ èià ma­mos suk­ne­læ su ne­þi­nia ko­dël pri­ ka­bin­tu ma­nie­rin­gu ir jai itin truk­dan­èiu ju­dë­ti ðlei­fu, ási­spy­ru­sià á aukð­ta­kul­nius ba­te­lius. Ge­riau ji at­ro­do tik pa­gy­vë­jus kon­teks­tui – kai sce­no­je pa­si­ro­do dau­giau pa­na­ðiu sti­liu­mi pa­si­da­bi­nu­siø puo­tos da­ ly­viø. Ta­èiau ko­kia nuo­sta­bi trans­for­ma­ ci­ja, kai pa­ga­liau sa­vo ðo­kiui Sa­lo­më­ja pa­si­ro­do su lais­vai krin­tan­èiu, ið skrais­ èiø su­durs­ty­tu dra­bu­þiu (ar jau po ðo­kio – si­dab­ri­niu lais­vu rû­bu, ry­tie­tið­ko, ne­be glo­ba­li­zuo­tai va­ka­rie­tið­ko siu­vi­mo). Ir pa­ga­liau ba­sa... San­da­lø nu­si­avi­mui Wil­ de’o dra­mo­je ati­ten­ka gan reikð­min­ga veiks­mo ero­tið­ku­mà sim­bo­li­zuo­jan­ti ei­lu­ të – te­trar­chas dþiû­gau­ja, kad Sa­lo­më­ja jam ðoks ba­so­mis pë­do­mis. Hel­sin­kio pa­sta­ty­me Sa­lo­më­ja aið­kiai ne­pa­to­gius ba­te­lius de­monst­ra­ty­viai nu­si­spi­ria ge­ro­ kai anks­èiau, ið­syk po Jo­no Krikð­ty­to­jo pra­kei­ki­mo, taip vei­kiau­siai pa­brëþ­da­ma sa­vo ne­gráþ­ta­mà trans­for­ma­ci­jà, pai­kos pa­aug­lys­tës at­si­sa­ky­mà.

Dar vie­nas re­þi­sie­riaus ið­ðû­kis at­li­kë­ joms – Sep­ty­niø skrais­èiø ðo­kis. Ðia­me pa­sta­ty­me nu­ro­dy­ta net­gi at­ski­ra Sa­lo­më­ jos cho­reo­grafë, Ma­ri­le­na Fon­tou­ra. Ir vis dël­to ðo­kis nie­kuo ne­ypa­tin­gas, trûks­ta, sa­ky­èiau, vi­di­nio gun­dy­mo po­jû­èio (juk nie­kas ne­rei­ka­lau­ja ið so­lis­èiø tik­ro pil­vo ðo­kio, pri­si­min­ki­me kad ir ap­kû­nio­sios Mont­ser­rat Ca­ballé sti­lin­gus va­liû­ka­vi­ mus). Tad re­þi­sie­riui ne­lie­ka nie­ko ki­ta kaip ap­nuo­gin­ti so­lis­tæ, prieð pa­bai­gà dar pa­dir­gi­nant þiû­ro­vø jus­les: ar nuo­gos krû­ti­nës pa­kaks, ar Sa­lo­më­ja ry­ðis ei­ti iki ga­lo?.. (Jei kam ádo­mu, tai Cynt­hia Mak­ ris krû­ti­næ ap­nuo­gi­na ið tik­rø­jø, tuo tar­pu Ma­rion Am­mann lie­ka su sa­vo­tið­ku kû­no

Is­pa­niðko­ji mi­to trak­tuo­të: Sa­lo­më­jos ir Ero­do su­si­dû­ri­mas

spal­vos mau­dy­mo­si kos­tiu­më­liu.) Be to, ero­ti­næ ir dra­mi­næ ðo­kio átam­pà ge­ro­kai slo­pi­na ste­bë­to­jø mi­nia: kva­zi­fa­ðis­ti­niais juo­dais odi­niais ap­siaus­tais ap­reng­ti ka­rei­viai, dël re­li­gi­jos be­si­gin­èi­jan­tys þy­dai, mies­te­lë­nai, rû­mø te­ra­so­je be­si­ links­mi­nan­tie­ji, Ero­dia­da... Be­je, pas­ta­ro­ji (An­na-Li­sa Ja­kob­son) pir­ma­ja­me spek­tak­ ly­je bu­vo be­ne sil­pniau­sia vo­ka­lo pras­me, tuo tar­pu gruo­dþio 12-àjà Sa­ri Nord­qvist pa­de­monst­ra­vo tik­rà­já Ju­dë­jos ka­ra­lie­ nës po­ten­cia­là. At­virkð­èiai áver­tin­èiau vo­ka­li­nius dvie­jø Ero­dø pa­si­ro­dy­mus, nors ant­ro­jo spek­tak­lio te­trar­chas Aki Ala­mik­ko­ter­vo tik­rai pui­kiai ási­lie­jo á ben­ drà ge­ro­kai tem­pe­ra­men­tin­ges­ná vyks­mà – kai ku­rios sce­nos tà­va­kar nu­ðvi­to vi­sai ki­to­mis spal­vo­mis (ypaè ne­ti­kë­ti ir þa­vin­ gi bu­vo ko­mið­ki niu­an­sai – ten, kur juos lei­dþia teks­tas). Dau­giau in­ter­pre­ta­ci­niø niu­an­sø gruo­dþio 12 d. pa­siû­lë ir Sa­lo­ më­ ja (Ma­ rion Am­ mann), itin jaut­ riai ir átai­giai per­tei­ku­si sa­vo vaid­me­ná. Ly­gi­ nant su stip­rià eks­pre­si­jà spin­du­lia­vu­siu Cynt­hios Mak­ris dai­na­vi­mu, tie­sa, ga­lë­jo nu­vil­ti kiek ka­me­ri­nis Am­mann bal­sas.

Pil­no or­kest­ro epi­zo­duo­se jos be­veik ne­ bu­vo gir­dë­ti, to­dël la­bai nu­ken­të­jo fi­na­li­ në sce­na, ta­èiau vis­kà gel­bë­jo pa­sa­kið­ko skaid­ru­mo pia­nis­si­mo aki­mir­kos.

A n t­r ak­t a s . Sep­ty­niø skrais­èiø ðo­kis – vë­liau­siai uþ­baig­tas ir vie­nas pa­vei­kiau­ siø Straus­so kû­ri­nio mo­men­tø (nors ne pa­slap­tis, kad kar­tais, so­lis­tei ne­tu­rint rei­ kia­mø „duo­me­nø“, jis pa­vei­kus tik vaiz­ duo­të­je). O jei vi­sà tra­gið­kà Sa­lo­më­jos svai­gu­lá per­teik­ti vien ju­de­siu? Tuo­met tai jau ne­be Straus­so „Sa­lo­më­ja“. Bet ar daug kas nuo to pa­si­kei­èia?

Car­lo­so Sau­ros „Sa­ lomé“: kai pra­naðas jus­ lin­gas it gun­dy­to­ja Re­gis, per ðim­tà gy­va­vi­mo me­tø Straus­so ope­ra uþ­go­þë bet ko­kià ki­tà Sa­lo­më­jos mi­to trak­tuo­tæ. Vis­gi dau­gy­bë më­gi­ni­mø ek­ra­ni­zuo­ti Wil­de’o kû­ri­ná – ne ma­þiau ádo­mios, o kai ku­riais as­ pek­tais – gal ir tur­tin­ges­nës in­ter­pre­ta­ ci­jos. Sa­vaip þa­vûs be­gar­siai J. Gor­do­no Ed­ward­so (1919) bei Char­le­so Bry­an­to (1922) fil­mai su ne­by­lio­jo ki­no þvaigþ­dë­ mis The­da Ba­ra ir Al­la Na­zi­mo­va (ypaè pas­ta­ro­ji ver­si­ja pui­kiai at­lie­pia tiek ori­gi­ na­lios pje­sës per­ver­si­jas, tiek tre­èio­jo de­ Mei­lës du­e­tas më­ne­sie­no­je: Sa­lo­më­ja ir Jo­cha­na­a­nas Car­lo­so Sau­ros fil­me

Muzikos barai /51

Baletas

ðimt­me­èio Ho­li­vu­do de­ka­dan­sà); kla­si­ka ta­po Wil­lia­mo Die­ter­le 1953 me­tø „Sa­lo­ më­ja“ su þy­mi­à­ja Ri­ta Ha­y­worth; vi­sið­kai ki­to­kiems þan­rams at­sto­vau­ja eks­pe­ri­ men­ti­në ita­lø re­þi­sie­riaus Car­me­lo Be­ne „Sa­lo­më­jos“ ver­si­ja (1972) bei 1973 me­tais su­kur­tas 18-os mi­nu­èiø truk­mës Cli­ve’o Bar­ke­rio be­gar­sis siau­bo fil­mas tuo pa­èiu pa­va­di­ni­mu; spek­tak­lá fil­mo vi­du­je (da­ly­ vau­jant pa­èiam Os­ca­rui Wil­de’ui) ku­ria 1988-øjø Ke­no Rus­se­lo sa­ty­rið­ka ðios is­ to­ri­jos adap­ta­ci­ja „Pas­ku­ti­nis Sa­lo­më­jos ðo­kis“; pa­si­telk­da­mas Bib­li­jà, Wil­de’à ir Straus­so mu­zi­kà, Clau­de’­as d’Anna sa­vo 1985-øjø fil­me di­des­ná dë­me­sá ski­ria Ero­ do uþ­gai­doms bei bran­dþiam Ero­dia­dos sek­su­a­lu­mui nei jau­nu­tei Sa­lo­më­jai. Eg­ zis­tuo­ja ir nu­fil­muo­tos te­at­ri­nës ver­si­jos (kaip an­tai Ste­ve­no Ber­kof­fo 1995-øjø fil­mas-spek­tak­lis), jau ne­kal­bant apie vi­de­o­for­ma­tu ið­leis­tas Straus­so ope­ros in­ter­pre­ta­ci­jas (ið ku­riø ma­no mëgs­ta­ miau­sia – re­þi­sie­riaus Götzo Fried­ri­cho pa­sta­ty­mas su Te­re­sa Stra­tas, Vie­nos fil­har­mo­ni­jos or­kest­rui di­ri­guo­ja Kar­las Böhmas). 2002 me­tais Car­lo­so Sau­ros su­ kur­tas ðo­kio fil­mas, ku­ria­me pa­grin­di­ná vaid­me­ná at­lie­ka vie­na po­pu­lia­riau­siø is­pa­nø ðo­kë­jø Ai­da Go­mez, iki ðiø die­nø yra be­ne pas­ku­ti­nis ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos ban­ dy­mas „Sa­lo­më­jos“ te­ma.

Sau­ros fil­me jaut­riai pa­þvel­gia­ma á ter­pës ga­li­my­bes – pri­va­lu­mus ir ap­ri­bo­ ji­mus. Èia su­si­kon­cen­truo­ja­ma ties tuo,

Muzikos barai /52

Si­gi­ta STA­NAI­TY­TË

N

ie­ko ne­ste­bi­na, kad per spek­ tak­lio prem­je­rà þiû­ro­vø sa­lë sau­sa­kim­ða, nes ba­le­to më­ gë­jams ap­si­lan­ky­ti jo­je yra tie­siog bû­ti­ny­bë, ki­tus at­ve­da smal­su­mas, dar ki­tiems tai – pres­ti­þo rei­ka­las. Bet kai á ne pir­mà se­zo­nà ro­ do­mà ba­le­tà bi­lie­tai ið­par­duo­da­mi li­kus më­ne­siui iki spek­tak­lio, aið­ku, kad bu­vo pa­tai­ky­ta á de­ðim­tu­kà – pa­ren­kant ir kû­ri­ ná, ir sta­ty­to­jus. To­kiais taik­liais ðû­viais ne­abe­jo­ti­nai ga­li­ma lai­ky­ti „Rau­do­nà­jà Þi­zel“, „Ru­sið­kà­já Ham­le­tà“ ir, þi­no­ma, ne­ma­rios ba­le­to kla­si­kos ðe­dev­rà „Gul­ biø eþe­ras“. Be­je, ðiuos ba­le­tus sie­ja ne tik po­pu­lia­ru­mas, bet ir dai­li­nin­ko sta­ty­ to­jo var­das. Tai nu­si­pel­næs Ru­si­jos dai­li­ nin­kas Via­èes­la­vas Oku­ne­vas. „Mu­zi­kos ba­rai“ ir pa­kal­bi­no þi­no­mà me­ni­nin­kà jo vieð­na­gës Vil­niu­je me­tu.

– Pa­sta­të­te apie 150 spek­tak­liø – tai ne­áti­kë­ti­nai daug. Kaip pra­si­dë­jo jû­sø kû­ry­bi­në biog­ra­fi­ja?

– Dir­bu jau 29 me­tai… Bai­giau Sankt Pe­ter­bur­go te­at­ro, mu­zi­kos ir ki­no aka­de­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Car­lo­so Sau­ros Sa­lo­më­ja – Ai­da Go­mez

kà áma­nu per­teik­ti ðo­kio, mu­zi­kos bei ðvie­sos prie­mo­në­mis: ties emo­ci­jo­mis. Tie­ sa, fil­me uþ­re­gist­ruo­ti ir re­pe­ti­ci­jø, ðo­kë­jø pa­si­ruo­ði­mo, po­kal­biø su fil­mo kû­rë­jais mo­men­tai, ta­èiau ga­lu­ti­në per­fek­ci­ja pa­ tau­so­ta be­þa­dþiam ðo­kiui – fla­men­ko ba­le­ tui. Re­þi­sie­rius tie­siog lei­dþia emo­ci­joms uþ­val­dy­ti vi­sus þiû­ro­vø ju­ti­mus. Sau­ros vei­kë­jai ne­pa­na­ðûs á ope­rø pri­ma­do­nas bei te­no­rus: jie fi­zið­kai to­bu­lo gro­þio, sa­ vo kû­nais spin­du­liuo­ja is­pa­nið­kos aist­ros es­te­ti­kà.

Ko­kia ðio fil­mo mu­zi­ka? Vi­sà kom­po­ zi­ci­jà vie­ni­jant fla­men­ko rit­mams, kom­ po­zi­to­rius Ro­qu­e’­as Ba­no­sas sëk­min­gai in­teg­ruo­ja ávai­ria­ly­pius ele­men­tus, to­kius kaip ara­bið­kos me­lo­di­jos, in­dið­ka per­ku­si­ ja, re­li­gi­niai Ba­cho, Hände­lio ar Te­le­man­ no kû­ri­niai. Su­ku­ria­mas ne­ti­kë­tas, elek­tri­ zuo­jan­tis dia­lo­gas su gry­nu fla­men­ku.

Sau­ros fil­me nuo pat pra­dþiø ak­cen­ tuo­ja­ma mo­ti­nos ir duk­ters kon­ku­ren­ci­ja, tai­gi „Sa­lo­më­ja“ pri­ar­ti­na­ma prie bib­li­nio pa­sa­ko­ji­mo, kur ji vaiz­duo­ja­ma vei­kiau kaip sa­vo mo­ti­nos in­tri­gø au­ka nei kaip sa­va­ran­kið­kas per­so­na­þas. Ási­min­ti­nas Ero­do ir Ero­dia­dos du­e­tas – jø tar­pu­sa­vio san­ty­kiams èia taip pat ski­ria­ma dau­giau dë­me­sio. Sim­bo­li­në átam­pa tarp kû­no gro­þio kul­to ir nau­jai auð­tan­èios dva­si­nio gro­þio aukð­ti­ni­mo eros au­gi­na­ma gos­lius rû­mø ðo­kius kai­ta­lio­jant su ne­ti­kë­tai pa­si­ girs­tan­èiais sak­ra­li­nës mu­zi­kos in­tar­pais. Ðios átam­pos apo­gë­jus – Sa­lo­më­jos ir Jo­cha­na­a­no su­si­ti­ki­mas, ku­ris ga­na ryð­kiai ski­ria­si nuo to, kaip Sa­lo­më­jos mi­tas trak­tuo­ja­mas Straus­so ope­ro­je.

Jo­nas Krikð­ty­to­jas á sce­nà áve­þa­mas uþ­deng­tas, tar­si þais­las prin­ce­sei. Pus­ nuo­gis juo­da­o­dis ðo­kë­jas ati­den­gia­mas skam­bant gi­ta­ros so­lo, tar­si au­re­o­lei uþ jo nu­ga­ros ðvie­èiant më­ne­sie­nai. Ðis ant pje­des­ta­lo be­si­su­kan­tis Jo­cha­na­a­nas per­ ne­lyg gra­þus, kad bû­tø ðven­tuo­ju... Tai ne­abe­jo­ti­nai nu­ma­të ir Car­lo­sas Sau­ra, su­kû­ræs jus­lin­gà du­e­tà, re­gis, lei­dþian­tá ti­kë­tis, jog mei­lës pa­slap­tis ið­ties „stip­res­ në uþ mir­ties pa­slap­tá“. Vis­gi dar stip­res­ në pa­si­ro­do be­san­ti Ti­kë­ji­mo pa­slap­tis.

Mei­lës du­e­tà kei­èia átû­þu­sios at­stum­tos Sa­lo­më­jos fla­men­kas, ar­ti­nan­tis kul­mi­na­ ci­jà – ry­tie­tið­kà ri­tu­a­là, Sep­ty­niø skrais­èiø ðo­ká. Krin­ta me­dþia­gos, sep­ty­ni dra­bu­þio sluoks­niai. Tar­si krau­jo dë­më plin­ta juo­ da uþ­dan­ga. Is­to­ri­jos pa­bai­ga, ku­rios vi­ zu­a­lus gro­þis nu­stel­bia net pa­si­bai­së­ji­mà veiks­mo per­ver­si­ja... Idée fi­xe ta­po kû­nu.

Sim­bo­li­nis su­si­jun­gi­mas ávyks­ta, Jo­cha­ na­a­nui, de­ja, taip ir ne­pa­ty­rus Sa­lo­më­jos lû­pø sko­nio. n

Via­èes­la­vas Oku­ne­vas

mi­jà. Ma­no pe­da­go­gas Il­ja Si­ga­lis bu­vo to­kiø me­ni­nin­kø kaip Do­bu­þins­kis ir Pet­ro­vas-Vod­ki­nas ða­li­nin­kas ir lai­kë­si pa­krai­pos, ku­riai pri­klau­së Baks­tas, So­ mo­vas, Re­ri­chas ir ki­ti XX a. pra­dþios dai­li­nin­kai.

Dir­bau Sankt Pe­ter­bur­go Ma­ri­jos, M. Mu­sorgs­kio mu­zi­ki­nia­me, B. Eif­ma­no ba­ le­to ir ki­tuo­se te­at­ruo­se, sta­èiau spek­tak­ lius Di­dþio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Ita­li­jos „Are­na

Virtuoziðkai vizualizuota muzika „Rau­do­no­ji Þi­zel“, „Ru­sið­kasis Ham­le­tas“ ir, þi­no­ma, ne­ma­rios ba­le­to kla­si­kos ðe­dev­ras „Gul­biø eþe­ras“. Ðiuos ba­le­tus sie­ja ne tik po­pu­lia­ru­mas, bet ir dai­li­nin­ko sta­ty­to­jo var­das. Tai nu­si­pel­næs Ru­si­jos dai­li­nin­kas

– Ko­kie dar­bai ási­mi­në la­biau­siai?

– Vie­nas ið ádo­miau­siø dar­bø – „Don Kar­lo“ sta­ty­mas su Tov­sto­no­go­vu, dra­ mos te­at­ro re­þi­sie­riu­mi. Jam bû­din­gas ið­skir­ti­nis po­þiû­ris á sta­to­mà ope­rà – rei­ ka­lau­ti sce­no­je dra­mi­niø ið­gy­ve­ni­mø, siek­ti, kad ar­tis­tø tem­pe­ra­men­tas ir ið­orë ati­tik­tø jø per­so­na­þus, ko ki­ti re­þi­sie­riai mu­zi­ki­nia­me te­at­re daþ­niau­siai ne­rei­ka­ lau­ja.

La­bai ádo­mus bu­vo To­ki­jo na­cio­na­ li­nio te­at­ro pro­jek­tø cik­las – kla­si­ki­niai ba­le­tai „Don Ki­cho­tas“, „Þi­zel“, „Gul­biø eþe­ras“ ir „Ðo­pe­nia­na“. Ja­po­nai ið ki­tø tau­tø sten­gia­si per­im­ti vi­sa, kas ge­riau­ sia (pa­vyz­dþiui, ásta­ty­mus jie nu­si­þiû­rë­ jo nuo an­glø). Toks pat jø po­þiû­ris ir á me­nà: ita­lø ope­ras Ja­po­ni­jo­je sta­to ita­lai, pran­cû­zø – pran­cû­zai, tai­gi ru­sø me­nà kur­ti tu­ri Ru­si­jos me­ni­nin­kai... Pro­jek­tas bu­vo la­bai di­de­lis, jie rin­ko­si ge­riau­sias re­dak­ci­jas, dir­bau itin kruopð­èiai ir il­gai.

Sten­gë­mës ras­ti pir­mi­næ re­dak­ci­jà. Ðis dar­bas man su­tei­kë daug ma­lo­nu­mo.

La­bai ádo­mu bu­vo dirb­ti „New York Ci­ty Ba­llet“ te­at­re su Bo­ri­su Eif­ma­nu, vie­nu ið ne­dau­ge­lio ba­let­meis­te­riø, sta­tan­èiø ori­gi­na­lius au­ to­ri­nius ba­le­tus. Pa­sta­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Via­èes­la­vas Oku­ne­vas.

di Ve­ro­na“ te­at­re, Sar­di­ni­jo­je, Ja­po­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Veng­ri­jo­je ir ki­to­ se ða­ly­se. Lie­tu­vo­je da­ly­va­vau sta­tant ba­ le­tus „Ru­sið­ka­sis Ham­le­tas“, „Rau­do­no­ji Þi­ zel“, „Gul­ biø eþe­ ras“ ir ope­ rà „Don Þu­a­nas“.

Muzikos barai /53

Baletas

„Rusiðkasis Hamletas“

ty­mas – ba­le­tas apie Ba­lan­chi­ne’à – bu­vo skir­tas ðio cho­reo­grafo ju­bi­lie­jui, dir­bo­me su jo tru­pe.

– Pen­ke­rius me­tus ben­dra­dar­biau­ ja­te su Ka­za­chi­jos ope­ros ir ba­le­to te­ at­ru, net esa­te ap­do­va­no­tas tos ðalies or­di­nu...

– Ka­za­chi­jos pre­zi­den­tas Na­zar­ba­ je­vas ákû­rë nau­jà sos­ti­næ As­ta­nà, kur pa­sta­ty­tas ir nau­jas te­at­ras. Jo ati­da­ry­mo pro­ga nu­ma­ty­tos pa­sta­ty­ti trys prem­je­ros: „Gul­biø eþe­ras“, „Tra­via­ta“ ir ka­za­chø ope­ra „Dþan­sa­rai“. Ma­ne pa­kvie­të kar­tu su Ju­ri­ju­mi Alek­san­dro­vu, Vil­niu­je sta­èiu­ siu „Don Þu­a­nà“, ir da­bar kas­met Ka­za­chi­ jo­je sta­to­me po ope­rà. O su or­di­nu su­si­ju­si links­ma is­to­ri­ja. Viet­na­me pa­sta­èiau ke­le­ tà ba­le­tø, ir man átei­kë Viet­na­mo nu­si­pel­ niu­sio kul­tû­ros vei­kë­jo or­di­nà. Pas­kui jø val­dþia apie tai pa­mir­ðo ir ap­do­va­no­jo Eglë Ðpokaitë

Ið ba­le­to „Gul­biø eþe­ras“

ma­ne dar kar­tà (juo­kia­si).

Michailo RAÐKOVSKIO nuotraukos

– Il­gà lai­kà ro­do­mi spek­tak­liai vis la­biau nu­kryps­ta nuo sta­ty­to­jø su­ma­ ny­mo.

Muzikos barai /54

– Bû­na ma­lo­niø ið­im­èiø. Sa­vo pir­mà­já spek­tak­lá „Þi­zel“ pa­sta­èiau Ma­ri­jos te­at­re.

Il­gà lai­kà jo ne­ma­tæs, po pen­kio­li­kos me­ tø vël pa­si­þiû­rë­jau ir nu­ste­bau, kad vi­si pa­sta­ty­mo niu­an­sai ið­li­kæ. Taip, la­bai svar­ bu, kad ap­ðvie­të­jai, rek­vi­zi­to­riai lai­ky­tø­si spek­tak­lio sta­ty­to­jø nu­ro­dy­mø.

– Kuo ypa­tin­gas nau­ja­sis „Gul­biø eþe­ro“ pa­sta­ty­mas LNOBT?

– Sta­ty­da­mi „Gul­biø eþe­rà“, va­do­va­ vo­mës Kon­stan­ti­no Ser­ge­je­vo re­dak­ci­ja.

Ma­nau, kad ji ge­riau­siai ið­lai­kë kla­si­ki­næ dva­sià, èia dau­giau­sia ið­li­kæ Ma­riaus Pe­ti­

pa ir Iva­no­vo cho­reo­grafijos. Ið­sau­go­jo jà re­pe­ti­to­riai, ið kar­tos á kar­tà per­duo­dan­tys pa­sta­ty­mo au­ten­tið­ku­mà Sankt Pe­ter­bur­ go Ma­ri­jos te­at­re – te­at­re, ku­ria­me „Gul­ biø eþe­ras“ ir bu­vo pa­sta­ty­tas pir­mà­kart.

Esu ðià re­dak­ci­jà sta­tæs su Du­dins­ka­ja, K. Ser­ge­je­vo þmo­na, ið jos su­þi­no­jau kai ku­ riuos pa­sta­ty­mo niu­an­sus. Be to, su­ta­po ma­no ir LNOBT uþ­mo­jai: te­at­rui rei­kë­jo aukð­to­jo sti­liaus spek­tak­lio, o að kla­si­ki­ná ba­le­tà su­vo­kiu ne tik kaip mu­zi­kos ir ju­de­ siø sin­te­zæ, bet ir kaip vaiz­di­ná, tu­rin­tá tiks­ liau­siai ati­tik­ti ba­let­meis­te­rio su­ma­ny­mà, siu­þe­to vin­gius, o kul­tû­ro­lo­gi­niu po­þiû­riu – at­spin­dë­ti es­te­ti­kà, ku­ri vy­ra­vo ba­le­to su­kû­ri­mo lai­ko­tar­piu. To­dël rei­kë­jo pa­si­ rink­ti sti­li­za­ci­jos kryp­tá. Pa­si­rin­kau XIX

a. Va­ka­rø dai­lës sti­li­za­ci­jà – is­to­riz­mo, ne­ogo­ti­kos kryp­tis, vi­sa, kas puo­ðë to me­ to ar­chi­tek­tû­rà, mies­tus. Tuo lai­ko­tar­piu bu­vo þa­vi­ma­si le­gen­do­mis, ro­man­tið­ko­ mis is­to­ri­jo­mis, se­no­vi­niais pei­za­þais. O kos­tiu­mø sti­li­za­ci­ja tu­rë­jo kuo tiks­liau at­spin­dëti pir­mo­jo pa­sta­ty­mo kos­tiu­mus.

Kai ku­riø da­ly­kø, ku­rie da­bar at­ro­do per­ ne­lyg ar­cha­jið­ki, at­si­sa­kë­me, bet ba­le­tas tu­rë­jo at­ro­dy­ti pa­kan­ka­mai pra­ban­gus, skir­tas im­pe­ra­to­rið­ka­jam te­at­rui, koks jis ir bu­vo sta­tant pir­mà­kart.

– Bet ba­le­tas „Gul­biø eþe­ras“ gi­më ne ið kar­to.

– Taip, vy­ko ádo­miø me­ta­mor­fo­ziø. Ið pra­dþiø P. Èai­kov­skis pa­ra­ðë ope­rà „Un­ di­në“, ku­ri jam ne­pa­ti­ko. Bet ne­ma­þai jos mu­zi­ki­niø idë­jø kom­po­zi­to­rius pa­nau­do­ jo ba­le­te „Gul­biø eþe­ras“. Abi ðios le­gen­ dos su­si­ju­sios su jû­ra, eþe­ru, van­de­niu.

Ope­ro­je „Un­di­në“, su­kur­to­je pa­gal se­nà vo­kie­èiø le­gen­dà, bu­vo vei­kë­jas apuo­kas.

Pir­muo­siuo­se pa­sta­ty­muo­se tai bu­vo ko­ mið­kas per­so­na­þas, pri­me­nan­tis vai­kið­kø pa­sa­kø vei­kë­jà: kau­kë, plunks­nos. Þiû­ro­ vai ma­ty­da­vo, kaip jis „pa­si­ver­èia“, t. y. ið pra­dþiø virð sce­nos pra­skris­da­vo kaþ­ko­ kia ið­kam­ða, o vë­liau ið ku­li­sø ið­ei­da­vo ar­ tis­tas pa­na­ðiu kos­tiu­mu. Ba­le­te „Gul­biø eþe­ras“ ávy­ko per­so­na­þo trans­for­ma­ci­ja,

nes pir­muo­siuo­se pa­sta­ty­muo­se apuo­kas tie­siog vaikð­èio­jo po sce­nà, mo­ja­vo spar­ nais, ûka­vo. Dia­gi­le­vo pa­sta­ty­muo­se jau bu­vo pa­më­gin­ta su­kur­ti, o Ser­ge­je­vo re­ dak­ci­jo­je ga­lu­ti­nai su­si­for­ma­vo pik­to­jo bur­ti­nin­ko ávaiz­dis.

– Kas, jû­sø nuo­mo­ne, dai­li­nin­kui sta­ty­to­jui svar­biau­sia – kû­ri­nio siu­þe­ tas, mu­zi­ka?

– Mu­zi­ki­nia­me te­at­re dai­li­nin­kas nei­ liust­ruo­ja siu­þe­to, kû­ri­nio dra­ma­tur­gi­ jos, nes tai sil­pno­ji ope­ros ar ba­le­to vie­ta – juk kiek­vie­nà lib­re­tà ga­li­ma at­pa­sa­ko­ti dviem ei­lu­të­mis. Svar­biau­sia yra mu­zi­ ka, ir dai­li­nin­kas dir­ba su ja. Ar pa­tai­ky­ si, pri­klau­so nuo to, kaip jau­ti mu­zi­kà ir kaip sce­no­je pa­pa­sa­ko­jai tà sa­và­já jos pa­jau­ti­mà.

Lie­tu­vo­je pa­sta­ty­ti du ge­riau­si B. Eif­ ma­no ba­le­tai – „Rau­do­no­ji Þi­zel“ ir „Ru­ sið­ka­sis Ham­le­tas“. „Rau­do­no­ji Þi­zel“ – ba­le­tas apie man ar­ti­mà te­at­ro pa­sau­lá, ki­ta ver­tus, tai is­to­ri­ja apie þmo­gø. Ji su­kur­ta pa­nau­do­jant pui­kius kla­si­ki­nës mu­zi­kos frag­men­tus, ir tai spek­tak­ly­je jau­èia­ma. Juk ten ið pra­dþiø yra tam tik­ra vien­ti­sa vi­su­ma. Vë­liau ji ima by­rë­ti. B. Eif­ma­nas mo­ka tuo pa­si­nau­do­ti, ir jam vi­sa­da ádo­mu, kà ga­li pa­siû­ly­ti dai­li­nin­ kas. Te­at­re la­bai svar­bus tas do­më­ji­ma­sis

vie­nas ki­to kû­ry­ba. O „Ru­sið­ko­jo Ham­le­ to“ de­ko­ra­ci­jos sta­tið­kos, bet B. Eif­ma­nas jo­mis nau­do­ja­si taip, kad ne­nu­obo­du á jas þiû­rë­ti.

Lie­tu­vo­je man dirb­ti ádo­mu, nes ðiuo me­tu ne­daug be­li­kæ tru­piø, ku­rios ðok­tø ir kla­si­ki­ná ba­le­tà, ir ðiuo­lai­ki­næ cho­reo­ grafijà. O sta­ty­to­jus LNOBT kvie­èia­si ið ávai­riø ða­liø. Ir ðis mo­bi­lu­mas im­po­nuo­ ja. Dar man pa­tin­ka, kad ðo­kë­jai jau­ni, gra­þûs, aukð­ti, – ma­lo­nu kur­ti jiems kos­ tiu­mus. Pui­kûs jû­sø te­at­ro mu­zi­kan­tai, ku­rie ne­lai­ko ba­le­to mu­zi­kos ant­ra­rû­ðe.

Ge­ra dirb­ti, kai la­bai at­sa­kin­gai ir kruopð­ èiai pa­ga­mi­na­mos de­ko­ra­ci­jos ir pa­siu­va­ mi kos­tiu­mai, juk ið vi­so to ir su­si­de­da spek­tak­lio ko­ky­bë. To­dël esu lai­min­gas, kad ma­ne kvie­èia dirb­ti á Lie­tu­và.

– Pra­ei­ty­je – be­ga­lë pa­sta­ty­mø, bet juk tu­ri­te ir nau­jø su­ma­ny­mø?

– Ar­ti­miau­siu me­tu lau­kia du di­de­ li pro­jek­tai – „Tu­ran­dot“ ir „La Sca­la“ te­at­re sta­to­ma ope­ra „Kur­pai­tës“. Re­þi­ sie­rius Ju­ri­jus Alek­san­dro­vas, di­ri­guos Ros­tis­la­vas Rost­ro­po­vi­èius. Be to, esu pa­ kvies­tas sta­ty­ti „Gul­biø eþe­ro“ ir „Don Ki­cho­to“ Tbi­li­sio te­at­re.

– Nuo­ðir­dþiai dë­ko­ju uþ po­kal­bá.

n

Kaukës

Muzikos barai /55

Baletas

Ne­pa­kar­to­ ja­mo­ji Ave Ma­ja R. Ðèed­ri­nas „Ana Ka­re­ni­na“. Ana Ka­re­ni­na – Ma­ja Pli­sec­ka­ja, Vrons­kis – Ma­ris Lie­pa, Ka­re­ni­nas – N. Fa­de­je­èe­je­vas, V. Ti­cho­ no­vas

Alio­di­ja RUZ­GAI­TË

P

a­sau­li­nio gar­so ba­le­ri­na Ma­ja Pli­sec­ka­ja ðven­èia 80 me­tø ju­bi­lie­jø. Ju­bi­lie­ji­niai jos ren­gi­niai vyks ne tik Ru­si­jo­je, bet ir Pran­cû­zi­jo­je, Ita­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je. Vil­ niu­je ba­le­ri­nai skir­tas vy­ro kom­po­zi­to­riaus Ro­dio­no Ðèed­ri­no kon­cer­tas ávy­ko lap­kri­èio 7 d. Vil­niaus fil­ har­mo­ni­jos sa­lë­je. Ja­me da­ly­va­vo Pre­zi­den­tas V. Adam­kus su þmo­na, kul­tû­ros mi­nist­ras ir pil­nu­të­lë þiû­ro­vø sa­lë. Pra­dþio­je gir­dë­jo­me nau­jà kom­po­zi­to­riaus kû­ri­ná „Ðlo­vi­ni­mas“ sty­gi­niø or­kest­rui. Lie­tu­vo­je pir­mà kar­tà skam­bë­jo ir jo „Con­cer­to lon­ ta­no“, ku­rá di­ri­guo­jant J. Do­mar­kui for­te­pi­jo­no par­ti­jà at­li­ko P. Ge­niu­ðas. Or­kest­rui gro­jant nuo­tai­kin­gà „Kar­men siu­i­tà“, ne man vie­nai pri­si­mi­në M. Pli­sec­ka­jos aist­rin­ga, ið­di­di, ne­pri­ klau­so­ma Kar­men. O kiek jai rei­kë­jo ádë­ti pa­stan­gø 1967 m. ku­riant ðá ba­le­tà? Vë­liau jis bu­vo uþ­draus­tas ro­dy­ti gast­ro­liø Ka­na­do­je me­tu.

Ma­ne ir þiû­ro­vus in­tri­ga­vo pro­gra­më­lës ára­ðas: „Da­ly­vau­ja Ma­ja Pli­sec­ka­ja“. Ko­kia tai bus staig­me­na?.. Pri­si­mi­niau, kad ðvæs­da­ma sa­vo 50-me­tá ba­le­ri­na ðo­ko pran­cû­zø cho­reo­grafo M. Béjar­t’o „Bo­le­ro“, ku­ria­me ant sta­lo ne­ápras­tais kû­no ju­de­siais ba­le­ri­na áaud­rin­da­vo ap­link sta­là ðo­kan­èius vy­rus. Po me­tø, 1976 m., M. Béjar­t’as jai su­kû­rë mo­nos­pek­tak­lá „Ai­se­do­ra“, ja­ me so­lis­të at­ski­ro­se sce­no­se per­tei­kë ne­ra­mià lais­vo­jo ðo­kio pra­ di­nin­kës Isa­do­ros Dun­can sie­là, jos tra­gið­kà mir­tá. Ta­da Ma­est­ „Gul­biø eþe­ras“.

Ode­ta – Ma­ja Pli­sec­ka­ja

Muzikos barai /56

ro ra­ðë: „…Ma­ja – tai lieps­na ðo­kio pa­sau­ly­je. Ji vie­nu me­tu kla­si­ki­në ir ðiuo­lai­kið­ka ðo­kë­ja, ákû­ni­jan­ti cho­ reo­grafijos gel­mes, ku­riø að ieð­kau sa­vo kû­ry­bo­je“.

60-ies me­tø ju­bi­lie­jø M. Pli­sec­ka­ ja pa­mi­në­jo R. Ðèed­ri­no ba­le­tu „Da­ ma su ðu­niu­ku“. At­si­þvelg­da­mas á ba­le­ri­nos in­di­vi­du­a­ly­bæ, ant­ra­sis þy­mus pran­cû­zø cho­reo­grafas R. Pe­tit jai su­kû­rë nos­tal­gið­kà du­e­tà „Ro­þës mir­tis“ (muz. G. Mah­le­rio).

1984 m. bu­væs S. Dia­gi­le­vo tru­pës pri­ma­ri­jus, vë­liau Pa­ry­þiaus „Grand Opéra“ ba­le­to tru­pës va­do­vas S. Li­fa­ris M. Pli­sec­ka­jai at­nau­ji­no ba­le­tà „Fed­ra“ (muz. G. Au­ric). Tik po kon­cer­to su­ þi­no­jau, kad R. Ðèed­ri­no „Ave Ma­ja“ mu­zi­kai ðo­ká vël pa­sta­të M. Béjar­t’as. Tai­gi Ma­ja li­ko ið­ti­ki­ma ir cho­reo­grafui, ir di­zai­ ne­riui G. Car­de­nui.

Ji ðo­ko su jo su­kur­tu juo­du rû­bu, avë­da­ ma si­dab­ri­niais ba­te­ liais. Ðo­kio pra­dþio­je sto­vë­da­ma nu­ga­ra á þiû­ro­vus ba­le­ri­na leng­vais mos­tais ju­ di­no ir kei­të ran­ko­se lai­ko­mas bal­tà ir rau­do­nà vë­duok­les. kiu, kad ðis ðo­ kis Ti­ þiû­ro­vams kë­lë daug aso­cia­ci­jø. Man vir­ pan­tys, tra­pûs ju­de­ siai pri­mi­në ðios ba­le­ri­nos sim­bo­lá – ba­let­meis­te­rio M. Fo­ki­no pa­sta­ty­tà „Gul­bës ðo­ká“. Pir­mà kar­tà já ðo­ko dar be­si­mo­ky­da­ ma Mask­vos ba­le­to mo­kyk­lo­je. Pri­si­me­nu, kad gal 1950 m. jos Gul­bæ ma­èiau Vil­niaus fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je. Kaip ir vi­so pa­sau­ lio kon­cer­tuo­se, ji ðo­ká kar­to­jo tris kar­tus. Apie jos ðo­kio átai­gà kri­ti­kas ra­ðë: „…ji su­ge­ba mu­zi­kà per­teik­ti ges­tais ir ðok­ti vien ran­ko­mis“. Iki ðiol at­min­ty­je ið­li­ko jos Ode­ta-Odi­li­ja „Gul­biø eþe­re“, ku­rá ma­èiau Mask­vos di­dþia­ja­me te­at­re. Ma­ne pa­ver­gë jos be­si­kei­èian­èios ran­kos, sa­vi­ta kû­no plas­ti­ka, to­bu­li ara­bes­ kai. Ma­èiau ir jos ið­di­dþià prin­ce­sæ Au­ro­rà P. Èai­kov­skio „Mie­ gan­èio­jo­je gra­þuo­lë­je“ ir pri­ta­riu ru­sø ba­le­to kri­ti­ko Ga­jev­skio þo­dþiams, kad „Ma­ja Pli­sec­ka­ja ke­liais de­ðimt­me­èiais pra­len­kë kla­si­ki­nio ba­le­to rai­dà“. Net pen­ke­rius me­tus M. Pli­sec­ka­ja sva­jo­jo ðok­ti Dþul­je­tos vaid­me­ná S. Pro­kof­je­vo ba­le­te „Ro­meo ir Dþul­je­ta“. Ið kar­to bu­vo ne­drà­su, nes sce­no­je Dþul­je­tà ðo­ko ne­pa­kar­to­ja­ma ðio vaid­mens at­li­kë­ja Ga­li­na Ula­no­va, po to su­truk­dë li­ga. Po prem­je­ros ðio ba­le­to cho­reo­grafas L. Lav­rov­skis Dþul­ je­tà pa­va­di­no dar vie­nu bran­gak­me­niu jos vaid­me­nø ka­rû­no­je.

Man rau­do­no­ji vë­duok­lë pri­mi­në jos aist­rin­gà, ko­vo­jan­èià dël mei­lës Za­re­mà B. Asaf­je­vo „Bach­èi­sa­ra­jaus fon­ta­ne“, Kar­men – þais­min­gà Kit­ri L. Min­kaus „Don Ki­cho­ te“, ste­bi­nu­sià ne tik tem­pe­ra­men­tu, bet ir lai­kà pra­len­kian­èiais ðuo­liais.

Var­gu, ar be Ðèed­ri­no mo­ra­li­nës pa­gal­ bos, jo su­kur­tos mu­zi­kos bû­tø ið­si­pil­dþiu­si jos sva­jo­në ðok­ti L. Tols­to­jaus ir A. Èe­cho­vo he­ro­jes. 1972 m. bu­vo pa­sta­ty­ta „Ana Ka­re­ni­

na“, 1980 m. – „Þuv­ëd ­ ra“, 1985 m. – „Da­ma su ðu­niu­ku“. Ðiuo­ se ba­le­tuo­se at­si­sklei­dë ir jos ak­to­ri­nis ta­len­tas. Pas­ta­rai­siais de­ðimt­me­èiais M. Pli­sec­ka­ja dir­bo Ita­li­jos ir Is­pa­ni­jos ba­le­to tru­piø me­no va­do­ve. Mad­ri­de ba­let­meis­te­ris Cho­së Gra­ne­ro pa­sta­të ba­le­tà, ku­ria­me ji ðo­ko Ma­ri­jà Stiu­art, Ar­gen­ti­no­je cho­ reo­grafo Chu­li­jo Lo­pe­so spek­tak­ly­je „Elek­tra“ – pul­suo­jan­tá is­pa­nið­kais Piaz­zo­llos mu­zi­kos rit­mais ðo­ká.

1994 m. ið­ëjo jos au­to­biog­ra­fi­në kny­ga „Að – Ma­ja Pli­sec­ka­ ja“, ku­rià 1999 m. Lie­tu­vos mu­zi­kos sà­jun­ga ið­lei­do lie­tu­við­kai.

Lei­di­mà te­ko net pa­kar­to­ti. Kny­go­je su­þi­no­me ir ba­le­ri­nos ry­ ðius su Vil­niu­mi, Lie­tu­va. Jos se­ne­lis Mi­chai­las Mes­se­re­ras gy­ ve­no ir mo­kë­si Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Vil­niu­je gi­më jos ma­ma.

1907 m. ðei­ma per­si­kë­lë á Mask­và. Të­vas bu­vo ap­kal­tin­tas ðni­ pi­në­ji­mu ir 1938 m. su­ðau­dy­tas, mo­ti­na – ne­by­liø fil­mø ak­to­rë, ne­pri­pa­þi­nu­si vy­ro kal­tës, nu­teis­ta að­tuo­ne­rius me­tus ka­lë­ti.

Anot M. Pli­sec­ka­jos, jai vi­sà gy­ve­ni­mà te­ko ko­vo­ti, kad lik­tø sa­vi­mi. Ðiuo me­tu M. Pli­sec­ka­ja su vy­ru gy­ve­na Miun­che­ne, tu­ri bu­tà Mask­vo­je ir daþ­nai at­va­þiuo­ja á vi­là prie Tra­kø eþe­ro, ku­ria­me kar­tais ma­to ir plau­kio­jan­èias gul­bes.

1975 m. ba­le­ri­na kar­tu su V. Smir­no­vu-Go­lo­va­no­vu, N. Ryþen­ka Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re pa­ sta­të Ðèed­ri­no „Anà Ka­re­ni­nà“. Spek­tak­lá pa­më­go þiû­ro­vai.

Mask­vo­je ðok­da­ma ðim­tà­já „Anos Ka­re­ni­no“ spek­tak­lá, at­lik­ti Ka­re­ni­no vaid­mens pa­si­kvie­të Jo­nà Ka­ta­ki­nà. Sankt Pe­ter­bur­ go jau­nø­jø ba­le­to ar­tis­tø kon­kur­se, pa­va­din­ta­me „Ma­ja“, da­ly­ va­vo jau­ni ðo­kë­jai E. Ðpo­kai­të ir E. Sma­la­kys, ku­rie ðo­ko ba­let­ meis­te­rio J. Smo­ri­gi­no Kar­men ir Don Cho­së du­e­tà. Pli­sec­ka­ja ið kar­to áver­ti­no ne­ei­li­ná E. Ðpo­kai­tës ta­len­tà, ku­ri ta­po ir ðio kon­kur­so lau­re­a­te. Ðiais me­tais me­ni­nin­kams at­vy­kus á Vil­niø, te­ko daþ­nai at­sa­ky­ti á þur­na­lis­tø klau­si­mus. Ste­bi­no me­ni­nin­kø kan­try­bë ir ið­tver­më at­sa­ki­në­ti á tuos pa­èius þur­na­lis­tø klau­si­ mus. Vi­suo­se in­ter­viu ne­gai­lë­da­ma kom­pli­men­tø ji pri­si­min­da­ vo E. Ðpo­kai­tës in­di­vi­du­a­ly­bæ, mu­zi­ka­lu­mà, tei­gë, jog tai vie­na ge­riau­siø pa­sau­lio ba­le­ri­nø.

Lap­kri­èio 4 d. LNOBT ávy­ko R. Ðèed­ri­no ba­le­to „Ana Ka­re­ ni­na“ prem­je­ra. Já pa­sta­të Mask­vos di­dþio­jo te­at­ro ba­le­to me­no va­do­vas Alek­se­jus Rat­mans­kis. Jis ðá ba­le­tà pir­mà kar­tà kû­rë per­nai Da­ni­jo­je ka­ra­lið­ka­ja­me ba­le­te ir bu­vo ap­do­va­no­tas Bénois de le Dan­se pri­zu. Po spek­tak­lio þiû­ro­vai aud­rin­gai plo­jo sce­no­je pa­si­ro­dþiu­siems Pli­sec­ka­jai ir Ðèed­ri­nui, o Ðpo­kai­tës Ana grakð­èiai pri­klau­pë pa­gerb­da­ma le­gen­di­næ ba­le­ri­nà. Ðiuo me­tu ne­áma­no­ma su­skai­èiuo­ti vi­sø M. Pli­sec­ka­jai skir­tø ap­do­va­no­ji­mø. Lap­kri­èio 7 d. Vil­niaus ro­tu­ðë­je me­ras A. Zuo­kas pa­svei­ki­no ju­bi­lia­tæ ir átei­kë jai bal­tà an­ge­liu­ko sta­tu­lë­læ bei pa­skel­bë, kad jai átei­kia­mas Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tës me­da­lis. n

Muzikos barai /57

Lietuvos baletui - 80 Alio­di­ja RUZ­GAI­TË

A

r­të­ja Lie­tu­vos ba­le­to að­tuo­nias­ de­ðimt­me­tis. Ta pro­ga pa­var­ èiau su­si­kau­pu­sius straips­nius, ku­riuo­se mi­ni­mi ba­le­to ju­bi­lie­ jai. Iki ðiol sau­gau „Me­no die­ nø“ þur­na­là, ku­ria­me ra­ðo­ma apie pir­mà­ já mû­sø ba­le­to de­ðimt­me­tá (1925–1935).

Nuo 1932 m. Kau­ne lan­kiau A. Obu­cho­ vo ba­le­to stu­di­jà (1935 m. su­vals­ty­bin­ta).

Ta­da ma­ne, kaip ir dau­ge­lá mer­gai­èiø, do­mi­no ið­vaiz­dþios, ele­gan­tið­kos ba­le­to ðo­kë­jos ir ðo­kë­jai. Pri­si­me­nu, kaip nu­ dþiu­gau, kai të­ve­lis par­ne­ðë mi­në­tà­já þur­ na­là, ku­ria­me ra­dau ðo­kë­jø nuo­trau­kø.

Vi­sos mer­gai­tës bu­vo­me ási­my­lë­ju­sios ele­gan­tið­kà, gy­và, tra­pià J. Jo­vai­ðai­tæ-Ole­ kie­næ, aukð­tus ðo­kë­jus B. Kel­baus­kà, V. Aukð­èiû­nà. Na, o lie­tu­viø ba­le­to pra­dþiø pra­dþia – 1919-ie­ji, kai Kau­ne ap­si­gy­ve­

Pri­si­me­nant Lie­tu­vos ba­le­to de­ðimt­me­èiø ke­lià

Jad­vy­ga Jo­vai­ðai­të-Ole­kie­në

F. Cho­pi­nas - A. Gla­zu­no­vas „Sil­fi­dës“.

Sil­fi­dë – Ol­ga Ma­lei­ji­nai­të

A. Ada­mo „Þizel“. Jad­vy­ga Jo­vai­ðai­tëOle­kie­në „Gul­biø eþe­rà“ re­pe­tuo­ja Ni­ko­la­jus Zve­re­ vas. Cen­tre Bro­nius Kel­baus­kas ir Ve­ra Nem­èi­no­va

Muzikos barai /58

N. Rims­kis-Kor­sa­ko­vas „Ðache­re­za­da“.

Zo­bei­da – Ge­no­vai­të Sa­ba­liaus­kai­të, Ver­gas – Èes­lo­vas Þeb­raus­kas

J. Gruo­dis „Jû­ra­të ir Kas­ty­tis“. Hen­ri­kas Ku­na­vi­èius Ta­ma­ra Sven­tic­kai­të

no O. Ðve­dai-Du­be­nec­kie­në. Ji bu­vo ne tik sce­nog­ra­fë, bet ir ðo­kë­ja, da­ly­va­vu­si to me­to po­etø, ope­ros dai­ni­nin­kø, dra­ mos ak­to­riø kon­cer­tuo­se.

1920 m. sta­tant Lie­tu­vo­je G. Ver­di „Tra­via­tà“, K. Pet­raus­kas ro­dë cho­ris­ tëms ðios ope­ros tre­èio­jo veiks­mo ðo­kio ju­de­sius. Ta­da ir bu­vo pa­kvies­ta O. Du­ be­nec­kie­në, ku­ri 1921 m. ástei­gë ba­le­to stu­di­jà, 1922 m. te­at­re su­ren­gë mo­ki­niø kon­cer­tà, o vë­liau ope­ro­se kû­rë ðo­kius.

K. Pet­raus­kas rë­më ðiuos O. Du­be­nec­kie­ nës dar­bus, net pa­ra­ðë jai pa­dë­kos laið­kà.

Pir­ma­sis ba­le­to ðo­kë­jas J. Si­pai­tis pa­sa­ko­ jo, kaip K. Pet­raus­kas ieð­ko­jo ba­let­meis­ te­rio. Gal ne be jo áta­kos á Kau­nà at­vy­ko ba­let­meis­te­ris P. Pet­ro­vas ir pa­si­ra­ðë su­ tar­tá sta­ty­ti ope­ro­se ðo­kius. Ste­bi­na, kad jis ry­þo­si kur­ti ba­le­tus su vos abë­cë­læ mo­ kan­èiais ðo­kë­jais. Pir­ma­ja­me ope­ros spek­ tak­ly­je kaip ðo­kë­jai da­ly­va­vo ir dra­mos ak­to­rius J. Si­pa­vi­èius, ope­ros so­lis­tas S. Dau­tar­tas. 1925 m. gruo­dþio 4 d. ávy­ko L. De­li­be­s’o „Ko­pe­li­jos“ – pir­mo­jo sa­va­ ran­kið­ko ba­le­to spek­tak­lio – prem­je­ra.

Tai lie­tu­viø ba­le­to gim­ta­die­nis. Darbð­ tu­sis P. Pet­ro­vas 1925–1929 m. pa­sta­të net 13 ba­le­tø ir 19 ðo­kiø ope­ro­se! Vë­liau Kau­no ba­le­to tru­pei trum­pai va­do­va­vo bu­væs pa­sau­li­nio gar­so ðo­kë­jas Ge­or­gas (Jur­gis) Kiakð­tas, ki­læs ið Kau­no gu­ber­ ni­jos. Se­nat­vë­je grá­þæs á Kau­nà, jis ku­rá lai­kà dës­të ba­le­to stu­di­jo­je ir va­do­va­vo tru­pei. Tuo pat me­tu kar­tu su vy­ru á Lie­ tu­và at­va­þia­vo gar­si Mask­vos ba­le­ri­na ir fil­mø þvaigþ­dë V. Ko­ral­li, ku­ri vie­nam ru­sø ba­le­to kri­ti­kui ra­ðë, kad li­ki­mas jà nu­bloð­kæs á kaþ­ko­ká mies­te­lá Kov­no.

Ji taip pat ástei­gë pri­va­èià ba­le­to stu­di­ jà, ku­rià va­ka­rais slap­èia lan­ky­da­vo ir ba­le­to ar­tis­tai. Bet dël kaþ­ko­kiø vy­ro ver­sli­nin­ko ma­chi­na­ci­jø ðo­kë­ja tu­rë­jo ið Lie­tu­vos ið­vyk­ti. 1931–1935 m. Kau­ne

dir­bo pa­sau­li­nio gar­so me­ni­nin­kai ru­ sai – bu­vu­si S. Dia­gi­le­vo „Ru­sø ba­le­to“ ba­le­ri­na V. Nem­èi­no­va, bu­væs Ma­ri­jos te­at­ro pri­ma­ri­jus A. Obu­cho­vas ir ba­ let­meis­te­ris N. Zve­re­vas, ku­ris, kaip ir P. Pet­ro­vas, ste­bë­ti­nai grei­tai, at­si­þvelg­ da­mas á tru­pës pa­jë­gu­mà, sta­të kla­si­ki­ nius ir mo­der­niuo­sius ba­le­tus. 1933 m. ávy­ko jo su­kur­tø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø vie­na­veiks­miø ba­le­tø – V. Ba­ce­vi­èiaus „Ðo­kio sû­ku­ry“, J. Gruo­dþio „Jû­ra­tës ir Kas­ty­èio“, B. Dva­rio­no „Pir­ðly­bø“ – va­ ka­ras.

Tuo me­tu Kau­ne dir­bo An­gli­jos di­ plo­ma­tas T. Pres­to­nas, ku­ris anks­èiau Mask­vo­je pas kom­po­zi­to­riø A. Gla­zu­no­ và bu­vo stu­di­ja­væs kom­po­zi­ci­jà. Jis la­bai më­go te­at­rà ir, V. Nem­èi­no­vos pa­pra­ðy­ tas, su­kû­rë ba­le­to „Nykð­tu­kas Gre­na­die­ rius“ mu­zi­kà. Tur­bût gar­sûs ba­le­to ðo­kë­ jai, ádo­mus re­per­tu­a­ras su­do­mi­no Mon­te Kar­lo te­at­ro di­rek­to­riø ir im­pre­sa­ri­jø René Blu­mà pa­kvies­ti lie­tu­vius á Mon­te Kar­là gast­ro­liø. Tai­gi 1935 m. mû­sø tru­ pë Mon­te Kar­le pa­ðo­ko 10 spek­tak­liø bei ne­tru­kus bu­vo pa­kvies­ta á Lon­do­nà ir di­dþiu­lia­me „Al­hamb­ra“ te­at­re, ku­ria­me tel­pa 3 tûks­tan­èiai þiû­ro­vø, per më­ne­sá pa­ðo­ko net 32 spek­tak­lius. Ne vel­tui þy­ mus an­glø ba­le­to kri­ti­kas A. Has­kel­lis kny­go­je „Ba­le­to­ma­ni­ja“ ra­ðë, kad lai­min­ ga yra ma­þa vals­ty­bë, ne­di­de­lio biu­dþe­to da­lá ski­rian­ti kul­tû­rai.

Gar­sio­ji ru­sø me­ni­nin­kø, pa­si­ra­ðy­ to­se su­tar­ty­se pa­si­þa­dë­ju­siø ug­dy­ti jau­ nuo­sius Lie­tu­vos ta­len­tus, tri­ju­lë spek­ tak­liuo­se ðo­ko pa­grin­di­nius vaid­me­nis, to­dël vie­nu me­tu mû­sø stu­den­tai net ke­ti­no strei­kuo­ti rei­ka­lau­da­mi, kad ta­len­ tin­ga jau­no­ji Ma­ri­ja Juo­za­pai­ty­të ðok­tø Ode­tos-Odi­li­jos vaid­me­ná P. Èai­kov­skio „Gul­biø eþe­re“. Ðtai toks ádo­mus ir sëk­ min­gas pir­ma­sis ba­le­to de­ðimt­me­tis…

O ko­kie ne­ti­kë­ti li­ki­mo vin­giai lau­ kë Lie­tu­vos ba­le­to ant­rà­já jo rai­dos de­ðimt­me­tá? 1935–1937 m. ið Ry­gos bu­vo pa­kvies­ta ne­jau­na ba­let­meis­te­rë A. Fio­do­ro­va, ku­ri nak­ti­niu trau­ki­niu va­þi­në­da­vo ið Ry­gos á Kau­nà, dës­të abie­ jo­se ba­le­to stu­di­jo­se ir pa­sta­të Kau­ne du ba­le­tus – S. Pug­ni „Þir­ge­lá Kup­re­lá“ ir iki ðiol te­be­mëgs­ta­mà L. Min­kaus „Don Ki­ cho­tà“. 1937 m. kaip cho­reo­grafas la­bai sëk­min­gai de­biu­ta­vo mû­sø nuo­sta­bu­sis pri­ma­ri­jus B. Kel­baus­kas. Jo ta­len­tas at­si­sklei­dë ku­riant siu­þe­ti­nius ba­le­tus: N. Rims­kio-Kor­sa­ko­vo „Ðe­che­ra­za­dà“, B. Asaf­je­vo „Bach­èi­sa­ra­jaus fon­ta­nà“ ir kt. Vë­liau, sta­tant R. Glie­ro ba­le­tà „Rau­ do­no­ji aguo­na“, pra­si­dë­jo so­vie­tø oku­pa­ ci­ja. R. Glie­ro ba­le­tà þiû­ro­vai pa­më­go dël ádo­miø ávai­rios sti­lis­ti­kos ðo­kiø, o ypaè juos jau­di­no tra­gið­kas ki­nø gei­ðos, ku­rià ðo­ko Ma­ri­ja Juo­za­pai­ty­të, li­ki­mas.

Ma­ri­ja Juo­za­pai­ty­të, Ge­no­vai­të Sa­ba­ liaus­kai­të, Ta­ma­ra Sven­tic­kai­të, Alio­di­ja Ruz­gai­të

Pir­mai­siais oku­pa­ci­jos me­tais me­ni­ nin­kai bu­vo ra­gi­na­mi su­reng­ti Mask­vo­ je me­no de­ka­dà. Ta pro­ga J. Ja­ku­bë­nas kû­rë „Vai­vos juos­tos“, J. Gai­de­lis – „Èi­ èins­ko“, o ba­le­to di­ri­gen­tas ir kom­po­zi­ to­rius J. Pa­kal­nis – „Su­þa­dë­ti­nës“ (pa­gal S. San­tva­ro lib­re­tà) mu­zi­kà. Tuo me­tu pra­si­dë­jo ka­ras, uþ­ëjo vo­kie­èiai. Pri­si­me­ nu, te­at­re bu­vo uþ­draus­ta sta­ty­ti ru­sø kom­po­zi­to­riø vei­ka­lus. Bet drau­di­mas ga­lio­jo ne­il­gai, ir vo­kie­èiø ka­riai at­ei­ da­vo þiû­rë­ti ba­le­tø. Mes ta­da dir­bo­me ne­kû­re­na­mo­se pa­tal­po­se, uþ­ku­li­sy­je avë­ da­vo­me vel­ti­nius, trû­ko ba­le­to ba­te­liø.

Ir vis dël­to 1943 m. gruo­dþio 4 d. ávy­ko B. Kel­baus­ko pa­sta­ty­to ba­le­to „Su­þa­dë­ ti­në“ prem­je­ra. Ið­sau­go­jau pro­gra­më­læ, ið­leis­tà lie­tu­viø ir vo­kie­èiø kal­bo­mis.

Pa­grin­di­nius vaid­me­nis ta­me ba­le­te ta­da ðo­ko M. Juo­za­pai­ty­të, B. Kel­baus­ kas, so­lo vaid­me­nis – jau­no­sios ðo­kë­jos L. Ga­loè­ki­nai­të, N. Gied­rai­ty­të, A. Ðle­ pe­ty­të, I. Ado­ma­vi­èiû­të, V. Ra­dze­vi­èiû­ të, A. Lie­pi­nas, V. Mi­liû­nas. Vi­sus juos mi­niu to­dël, kad, bi­jo­da­mi bû­ti ið­veþ­ti á Si­bi­rà, á Va­ka­rus ka­rui bai­gian­tis pa­si­ trau­kë du treè­da­liai mû­sø ba­le­to ðo­kë­jø.

Grá­þus so­vie­tø ka­riuo­me­nei, vël pra­si­dë­ jo dar­bas, ku­ris pri­mi­në pir­muo­sius ba­le­ to me­tus, nes B. Kel­baus­kas tu­rë­jo dirb­ti su jau­nu­èiais ba­le­to stu­di­jos mo­ki­niais.

Ið jø pa­þy­më­èiau L. Ðvei­kaus­kai­tæ, I. Kal­ vai­ty­tæ, A. Ta­mu­le­vi­èiû­tæ, R. Ja­na­vi­èiû­tæ, H. Ku­na­vi­èiø, H. Ba­ná ir kt. To­kio­mis ap­ lin­ky­bë­mis ba­le­to 20-me­èio pro­ga 1945 m. vël pa­ro­dy­ta J. Pa­kal­nio „Su­þa­dë­ti­ në“. Pri­si­me­nu, kad ne­tru­kus ið dai­li­nin­ ko V. An­driu­ðio de­ko­ra­ci­jø bu­vo liep­ta ið­im­ti kry­þiø...

Ki­ti de­ðimt­me­èiai ir­gi ne­bu­vo ra­ mûs. Ið­skir­èiau 1948 me­tus, kai vie­nas ta­len­tin­giau­siø Le­ning­ra­do cho­reo­grafø F. Lo­pu­cho­vas su­kû­rë la­bai mu­zi­ka­lià P. Èai­kov­skio „Gul­biø eþe­ro“ ver­si­jà. Ðia­ me ba­le­te pa­grin­di­nius vaid­me­nis ðo­ko

Muzikos barai /59

Lietuvos baletui - 80 ta­vo E. Bu­kai­tis ir E. Do­mei­ka. Siu­þe­tais ir cho­reo­grafija pa­si­þy­më­jo V. Gri­vic­ko su­kur­ti „Pe­ras Giun­tas“ (E. Grie­go muz., 1956), L. Aus­ter „Ðiau­rës sap­nas“ (1961), S. Pug­ni „Pa­ry­þiaus ka­ted­ra“ (1962), A. Cha­èa­tu­ria­no „Spar­ta­kas“ (1982). Di­dþiu­ lio pa­si­se­ki­mo to me­to So­vie­tø Sà­jun­go­je su­lau­kë 1964 m. su­kur­tas fil­mas „Eg­lë þal­èiø ka­ra­lie­në“. Spek­tak­liuo­se dar da­ ly­va­vo T. Sven­tic­kai­të ir H. Ku­na­vi­èius, G. Sa­ba­liaus­kai­të ir H. Ba­nys. Ið­skir­èiau ir 1959 m. Le­ning­ra­do A. Va­ga­no­vos mo­kyk­là bai­gu­sià lie­tu­viø tru­pæ. Þiû­ro­ vus ið kar­to pa­ke­rë­jo jau­nu­tës L. Að­ke­ lo­vi­èiû­tës Au­ro­ra P. Èai­kov­skio ba­le­te „Mie­gan­èio­ji gra­þuo­lë“, kla­si­ki­niai ir V. Ga­ne­li­nas „Bal­ta­ra­gio ma­lû­nas“. Ju­ri­ jus Smo­ri­gi­nas ir Rû­ta Rai­lai­të

jau pa­ty­ru­si ba­le­ri­na T. Sven­tic­kai­të ir dar tik pra­de­dan­tis H. Ku­na­vi­èius. Po prem­je­ros tø me­tø ru­de­ná Ope­ros ir ba­ le­to te­at­ras bu­vo per­kel­tas á Vil­niø. Nors bu­vo þa­dë­ta grei­tai pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mo sà­ly­gas, dau­ge­lis ba­le­to ar­tis­tø dau­ge­lá me­tø gy­ve­no vieð­bu­èiuo­se, ko­ri­do­riuo­se ga­min­da­mie­si mais­tà „ant pri­mu­sø“. Vil­ niu­je dar ra­do­me griu­vë­sius, ne­ðil­do­mà te­at­rà. Ja­me vyk­da­vo ne tik ope­ros, bet ir dra­mos spek­tak­liai. 1951–1955 m. te­at­ re dir­bo jau ne­jau­nas ba­let­meis­te­ris M. Moi­se­je­vas ir jo þmo­na re­pe­ti­to­rë K. Sal­ ni­ko­va. Ið lai­ko per­spek­ty­vos ga­li­ma pa­ sa­ky­ti, kad mû­sø kla­si­ki­niams ba­le­tams M. Moi­se­je­vas su­tei­kë daug nau­jø bruo­ þø. Ið­skir­èiau jo pa­sta­ty­tà A. Gla­zu­no­vo „Rai­mon­dà“, á ku­rià bu­vo átrauk­tas nau­ jas per­so­na­þas Si­bi­la, taip pat ási­my­lë­ju­si ri­te­rá ir pa­vy­du­liau­jan­ti jo Rai­mon­dai.

Ne ma­þiau ádo­mûs jo su­kur­ti kla­si­ki­niai du­e­tai. 1954 m. ba­let­meis­te­ris pa­sta­të I. Mo­ro­zo­vo „Ais­kau­dà“, ku­ris ið­si­lai­kë mû­sø sce­no­je jau pu­sæ am­þiaus.

Bai­gæs Mask­vos Lu­na­èiars­kio te­at­ro me­no ins­ti­tu­tà, 1951 m. á Vil­niø grá­þo ener­gin­gas, ku­pi­nas nau­jø idë­jø Vy­tau­ tas Gri­vic­kas. Tu­rë­da­mas li­te­ra­to ga­bu­ mø, jis ra­ðë lib­re­tus ir ska­ti­no jau­nuo­sius kom­po­zi­to­rius kur­ti ba­le­tus. 1953 m. ávy­ ko J. Ju­ze­liû­no „Ant ma­riø kran­to“ prem­ je­ra. Ðis ba­le­tas bu­vo pa­ro­dy­tas 1954 m. lie­tu­viø me­no de­ka­dos Mask­vo­je me­tu ir su­lau­kë dë­me­sio. Kri­ti­kai ra­ðë, kad tai tu­rás bû­ti pa­vyz­dys ku­riant ta­ry­bi­nius ba­le­tus. Ðá spek­tak­lá V. Gri­vic­kas dar sta­të Ry­go­je, Lvo­ve ir Ta­li­ne. Vil­niu­je ir Mask­vos fes­ti­va­ly­je di­de­lio pa­si­se­ki­mo su­lau­kë 1956 m. pa­sta­ty­tas J. In­dros ba­le­ tas „Aud­ro­në“.

Jau ket­vir­ta­ja­me ba­le­to de­ðimt­me­ty­ je, 1960 m., V. Gri­vic­kas pa­sta­të vie­nà ge­ riau­siø sa­vo ba­le­tø E. Bal­sio „Eg­læ þal­èiø ka­ra­lie­næ“, ku­rià vë­liau sa­vaip in­ter­pre­

Muzikos barai /60

A. Cha­èa­tu­ria­nas „Spar­ta­kas“.

Spar­ta­kas – Rai­mun­das Min­de­ris

cha­rak­te­ri­niai R. Min­de­rio vaid­me­nys, G. Þvi­kai­tës, R. Ba­ra­naus­kai­tës, N. Ni­ ku­la­je­vo, A. Be­liu­ke­vi­èiaus ir ki­tø ðo­kis.

Gra­þios for­mos ðo­kiu ið­si­sky­rë ir Mask­ vo­je moks­lus bai­gæs V. Kudþ­ma, so­lis­të A. Ma­sa­nio­va.

Penk­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je, 1971 m., á Vil­niø at­vyks­ta E. Bu­kai­tis, ku­ris, kur­ da­mas A. Re­ka­ðiaus ba­le­tà „Aist­ros“, vie­nas pir­mø­jø at­si­sa­kë siu­þe­to ir ba­le­te pa­nau­do­jo daug ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio ele­ men­tø. 1975 m. M. Pli­sec­ka­ja, V. Smir­no­ vas-Go­lo­va­no­vas ir N. Ry­þen­ko pa­sta­të sa­vi­tà R. Ðèed­ri­no ba­le­tà „Ana Ka­re­ni­ na“. Ádo­mus su­ta­pi­mas, kad ir 1974 m. te­at­rui ke­lian­tis á nau­jus rû­mus E. Bu­kai­ tis su­kû­rë sa­vo „Gul­biø eþe­ro“ ver­si­jà.

Tuo me­tu rei­kë­jo ir ki­tus se­na­ja­me te­at­re ro­dy­tus ba­le­tus pri­tai­ky­ti di­de­lei, erd­ viai sce­nai. Ið ðio lai­ko­tar­pio ið­skir­èiau N. Bo­jar­èi­ko­vo ið Le­ning­ra­do pa­sta­ty­tà po­etið­kà S. Pro­kof­je­vo „Ro­meo ir Dþul­je­ tà“ ir M. Èiu­la­kio „Dvie­jø po­nø tar­nà“, ku­ria­me ak­to­riaus ta­len­tu su­bliz­gë­jo so­ lis­to È. Þeb­raus­ko Tar­nas Triu­fal­di­nas, þais­min­ga R. Ja­na­vi­èiû­tës Sme­ral­di­na. Ðeðta­ja­me deðimt­me­ty­je ba­le­to re­per­ tu­a­rà pa­á­vai­ri­no cho­reo­grafo, bu­vu­sio ba­le­to so­lis­to V. Braz­dy­lio ba­le­tai – ypaè

V. Ga­ne­li­no „Bal­ta­ra­gio ma­lû­nas“ (1979) ir ba­le­to ju­bi­lie­jui skir­to­ji L. De­li­be­s’o „Ko­pe­li­ja“ (1980). 1982 m. A. Ðen­de­ro­vo ba­le­tà „Mer­gai­të ir mir­tis“ su­kû­rë es­tø ba­let­meis­te­ris U. Vi­li­maa. Ja­me Mir­tá ðo­ko so­lis­tas Ju­ri­jus Smo­ri­gi­nas, ta­da gal dar ir ne­nu­ma­næs, kad 1989 m. te­at­re su­kurs lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus O. Ba­la­ kaus­ko ba­le­tà „Mak­be­tas“.

Grei­tai kei­të­si ir ba­le­to so­lis­tø gre­tos.

No­rë­èiau pa­mi­në­ti L. Bar­tu­se­vi­èiû­tæ, ðo­ ku­sià vi­sus kla­si­ki­nius vaid­me­nis, taip pat Eg­læ, Jur­gà, Me­dë­jà. Mask­vos Krem­ liaus ba­le­te ji ðo­ko Liud­mi­là M. Glin­kos ba­le­to „Rus­la­nas ir Liud­mi­la“ prem­je­ ro­je ir jau 1991 m. ga­lë­jo ið­vyk­ti gast­ro­ liuo­ti su le­gen­di­nio R. Nu­re­je­vo tru­pe.

To­bu­la kla­si­ki­nio ba­le­to for­ma ið­si­sky­rë kla­si­ki­niai Ne­li Be­re­di­nos vaid­me­nys.

Pri­si­me­nu ir A. Gi­nei­ty­tës Le­di Mak­bet, ir vi­sus ki­tus jos vaid­me­nis. Vie­na pir­ mø­jø kon­kur­sø lau­re­a­èiø – J. Va­lei­kai­të, 1994 m. ið­vy­ku­si ðok­ti á Bo­nos te­at­rà.

Ið­vaiz­da, ele­gan­ci­ja pa­si­þy­më­jo ro­man­ti­ niai pri­ma­ri­jaus P. Skir­man­to he­ro­jai. Jis ðo­ko su L. Bar­tu­se­vi­èiû­te, N. Be­re­di­na, vë­liau gast­ro­lia­vo su I. Lie­pa ir ki­to­mis ba­le­ri­no­mis. Iki ðiol pri­si­me­nu pir­mà­já cha­rak­te­ri­niø vaid­me­nø at­li­kë­jà P. Ba­ ra­vy­kà, jo San­èà Pan­sà, Fë­jà Ka­ra­bo­sà, taip pat dar ir da­bar sce­no­je pa­si­ro­dan­tá V. Chle­bins­kà – jo emo­cin­gà­já Te­bal­dà, þais­min­gà­já Pin­èiu­kà, val­din­gà­já Rot­ba­ rà. Ne­áma­no­ma straips­ny­je su­mi­në­ti vi­ sø kar­tø ta­len­tin­gø ðo­kë­jø ir jø dar­bø.

Nuo 1992 m. ðo­ku­si te­at­re, vë­liau il­gai dir­bu­si te­le­vi­zi­jo­je, ba­le­to tru­pei da­bar va­do­vau­ja T. Se­du­no­va. Ji kvie­ të ir kvie­èia þy­mius ba­let­meis­te­rius: F. Cho­pi­nas - A. Gla­zu­no­vas „Sil­fi­dës“.

Sil­fi­dë – Lo­re­ta Bar­tu­se­vi­èiû­të, Po­etas – Pet­ras Skir­man­tas

V. Va­sil­je­vas èia pa­sta­të S. Pro­kof­je­vo „Ro­meo ir Dþul­je­tà“ ir L. Min­kaus „Don Ki­cho­tà“, A. Me­la­ni­nas – P. Èai­kov­skio „Sprag­tu­kà“. Per­nai pa­gal K. Ser­ge­je­ vo re­dak­ci­jà at­nau­jin­tas P. Èai­kov­skio „Gul­ biø eþe­ ras“. Bet ir þiû­ ro­ vams, ir ba­le­to tru­pei tur­bût ypaè bran­gûs sa­vø­jø kom­po­zi­to­riø ba­le­tai. Tai A. Re­ka­ðiaus „Me­dë­ja“, ku­rià pa­sta­të jau­na, ener­gin­ ga cho­reo­grafë A. Cho­li­na, K. Ur­bai­èio „Acid ci­ty“ (jo ba­let­meis­te­ris K. Pa­sto­ ras, mû­sø te­at­re su­kû­ræs ir ba­le­tus „Kar­ men“, „Va­sar­vi­dþio nak­ties sap­nas“), A. Ðen­de­ro­vo „Dez­de­mo­na“, ku­rià su­kû­ rë K. Si­mo­no­vas.

At­si­þvelg­da­mas á tru­pës pa­jë­gu­mà, ba­let­meis­te­ris B. Eif­ma­nas su­ti­ko mû­sø te­at­re at­kur­ti sa­vo ba­le­tus „Rau­do­no­ji Þi­zel“ ir „Ru­sið­ka­sis Ham­le­tas“. Þiû­ ro­vams ne­nu­si­bos­ta ir nuo­tai­kin­ga­sis

ið­skir­da­ma ne­ei­li­ná Eg­lës Ðpo­kai­tës ta­len­ tà ir in­di­vi­du­a­ly­bæ. Ste­bi­na, kad ði ðo­kë­ ja ne­si­kar­to­ja – kiek­vie­na­me spek­tak­ly­je vis ki­to­kia: tra­pi ir dva­sin­ga Dþul­je­ta, jau­di­nan­ti Spe­siv­ce­va, kai­mie­të Þi­zel, mo­te­rið­kai þa­vi Dez­de­mo­na ir vi­suo­me­ nës at­ stum­ ta, tarp Vrons­ kio ir sû­ naus mei­lës be­si­blað­kan­ti Ana Ka­re­ni­na. Ávai­riø kom­po­zi­to­riø mu­zi­ka vi­suo­met at­si­spin­di jos plas­ti­ko­je, vei­do ið­raið­ko­ je, san­ty­kiuo­se su part­ne­riais. Jau vi­sai sa­vi­ta ir ja­po­në M. Ha­ma­na­ka: ið kar­to ste­bi­nu­si tik tech­ni­ka, da­bar ji im­po­nuo­ ja ir nau­jais vaid­me­ni­mis. O. Ko­no­ðen­ko ir ne­se­niai ið uþ­sie­nio grá­þu­si N. Be­lia­ kai­të ðo­ka dau­ge­ly­je kla­si­ki­niø ba­le­tø, ið­si­skir­da­mos sa­vo li­ni­jø gro­þiu. Daug ási­min­ti­nø vaid­me­nø ku­ria Þ. Baikð­ty­të, K. Ka­ni­ðaus­kai­të, I. Ci­buls­ky­të, R. Tau­ èiû­të. Ið­vaiz­da, ðo­kio for­ma – aukð­ti ðuo­ S. Pro­kof­je­vas „Ro­meo ir Dþul­je­ta“. Dþul­ je­ta – Þivi­lë Baikð­ty­të, Ro­meo – Min­dau­ gas Bau­þys

A. Ada­mo „Þi­zel“. Þi­zel – Eg­lë Ðpo­kai­të, Prin­cas – Edvar­das Sma­la­kys

M. The­o­do­ra­kio ba­le­tas „Grai­kas Zor­ ba“, ku­rá pa­sta­të L. Mas­si­ne’­as, þy­maus ba­let­meis­te­rio sû­nus. Kaþ­ko­dël mû­sø þiû­ro­vai iki ðiol ma­þiau do­mi­si vie­na­ veiks­miais G. Ba­lan­chi­ne’o, Xin Pen Wan­go, K. Pa­sto­ro, A. Tu­do­ro ba­le­tais. Ðiuo­lai­ki­niai ba­le­tai su­stip­ri­no kor­de­ba­ le­to ir so­lis­tø ðo­kio tech­ni­kà, ið­lais­vi­no kû­no, ypaè ran­kø, plas­ti­kà. To­dël jiems ir ne­bu­vo sun­ku ðio ju­bi­lie­ji­nio se­zo­no su­tik­ti nau­jo­við­kais „Dez­de­mo­nos“ (ba­ let­meis­te­ris K. Si­mo­no­vas) ir „Anos Ka­ re­ni­nos“ (ba­let­meis­te­ris A. Rat­mans­kis) spek­tak­liais. Ðiuo me­ tu ne tik þiû­ ro­ vai – mû­ sø kri­ti­kai, – bet ir gar­sio­ji ba­le­ri­na M. Pli­ sec­ka­ja, Vil­niu­je mi­nin­ti sa­vo 80-me­tá, gi­ria vi­sà ba­le­to tru­pës ko­lek­ty­và, nuo­lat

liai, su­ki­niai, dë­me­sys part­ne­rëms – bû­ din­ga jau­nie­siems ba­le­to pri­ma­ri­jams N. Juð­kai ir A. Pau­laus­kui. Jie pa­si­þy­mi ir ðiuo­lai­ki­niam ðo­kiui bû­din­ga kû­no eks­ pre­si­ja, ne­ápras­tu ba­le­ri­nø pa­më­të­ji­mu á orà ir pa­sta­ty­mu ant þe­mës. Ið­skir­èiau N. Juð­kos ro­man­tið­kus kla­si­ki­niø ba­le­ tø prin­cus, taip pat jo Vrons­ká „Ano­je Ka­re­ni­no­je“. In­di­vi­du­a­lu­mu ið­si­ski­ria E. But­kaus Ru­sið­ko­jo Ham­le­to, Ja­go vaid­ me­nys. Jo Ja­gas to­ly­gus Dez­de­mo­nai, ypaè mo­no­lo­gai, ku­riuo­se at­si­spin­di ne­ra­maus val­dþios trokð­tan­èio þmo­gaus cha­rak­te­ris. Ádo­mûs so­lis­tø E. Sma­la­kio, A. Da­rað­ke­vi­èiaus, V. Fa­de­je­vo, I. Za­ri­po­ vo ir ne­se­niai Ja­gà su­ðo­ku­sio A. Þuþ­þal­ki­ no vaid­me­nys.

No­riu pa­si­dþiaug­ti ir jau­nà­ja ba­le­to

kri­ti­kø kar­ta. In­ter­ne­te pa­si­ro­do prem­ je­ri­niø spek­tak­liø re­cen­zi­jø, ap­ra­ðo­mi ðo­kë­jø de­biu­tai. H. Ða­ba­se­vi­èiaus, J. Ter­ lec­kai­tës ir ki­tø straips­niai la­bai pra­vers ra­ðant to­les­næ Lie­tu­vos ba­le­to is­to­ri­jà.

Ið ðios trum­pos ap­þval­gos ma­ty­ti, kad ba­le­to ar­tis­tai, ne­pai­sy­da­mi net ir ka­ro, ge­bë­jo ðvæs­ti ba­le­to ju­bi­lie­jus. Ðtai mi­nint Lie­tu­vos ba­le­to 70-me­tá ne tik LNOBT, bet ir P. Skir­man­to ásteig­tas „Dan­ce“ su­ren­gë kon­cer­tà „Vi­sø kar­tø ba­le­to þvaigþ­dës“. Tuo­me­ti­niuo­se me­ni­ nin­kø rû­muo­se vy­ko ba­le­to ar­tis­tø at­si­ mi­ni­mø va­ka­ras. Ðie­met gruo­dþio 4 d.

LNOBT ren­gta­me ðven­ti­nia­me kon­cer­te ðoko ir sve­èiai ið uþ­sie­nio. Ma­lo­nu, kad da­ly­vavo ir uþ­sie­ny­je Lie­tu­vos var­dà gar­si­nan­tys mû­sø ba­le­to so­lis­tai: R. Je­ zers­ky­të, M. Bau­þys, V. Put­riû­të, A. Ba­ ze­vi­èiû­të, J. Dro­ni­na. Vi­si jie mo­kë­si M. K. Èiur­lio­nio mo­kyk­los Ba­le­to sky­riu­je.

Tai di­de­lis ðio sky­riaus, va­do­vau­ja­mo ener­gin­go­jo P. Skir­man­to, pe­da­go­gø nuo­pel­nas. Á mo­kyk­là nuo­lat kvie­èia­mi þy­mûs pe­da­go­gai ið Ru­si­jos, Pran­cû­zi­jos, ve­dan­tys jo­je pa­ro­do­mà­sias pa­mo­kas.

Pa­gir­ti­na, kad il­ga­me­tá Ba­le­to sky­riaus spek­tak­lá „Pe­le­në“ pa­kei­të L. Vil­kon­ èiaus spek­tak­lis „Pi­te­ris Pe­nas“. n

Muzikos barai /61

Baletas ir dailë

Baletas – skulptûrose ir fotografijose Baletui nemaþà savo talento dalá skyrë daugelis daili­ ninkø nuo pat XVIII a. pabaigos. Puikiai þinoma 1837aisias legendinæ balerinà Marie Taglioni áamþinusi Jeano Augusto Barre’o skulptûrëlë; Paryþiaus „Grand Opera“ fasadà puoðia Jeano Bapiste’o Carpeaux dekoratyvinë kompozicija „Ðokis“, sukurta 1869 metais. Garsiø baleto ðokëjø atvaizdai sudaro didelæ ádomaus XX a. pradþios dailës paveldo dalá, o Lietuvoje baleto artistus yra tapæ Petras Kalpokas, Barbora Didþiokienë, Irena Þebenkienë.

Taèiau iki ðiol Lietuvoje dar nebuvo skulp­ toriaus, kuris imtøsi trimaèio meno kalba perteikti tik keturiuose matavimuose gyvo ðokio áspûdþiø. Ðokio energija, nuolatinë erdvinë judesio kaita ir charizmatiðka balerinos Eglës Ðpokaitës kûryba paakino skulptoriø Romà Vilèiauskà Terpsichorei paaukoti daugiau nei metus. Þinomo Uþupio respublikos gyventojo, „Angelo“, „Undinëlës“ ir kitø ðiandien su Vilniaus senamiesèiø stipriai suaugusiø skulptûrø autoriaus kolekcija – penkios skulptûrinës kompozicijos ið sidabruotos bei auk­ suotos bronzos – siekia perteikti tuo pat metu ir stiprø, ir efemeriðkà baleto meno áspûdá. Grakðèiose, spindinèiose skulptûrose sulydyti ne tik taurieji metalai ir neapèiuopiami áspûdþiai – didþiuliø fiziniø pastangø lipdant, liejant, ðlifuojant reikalaujantis meni­ ninko darbas savaip atkartoja profesiná ðokëjo paðaukimà: valandø valandos, baleto artistø praleidþiamos prakaituojant repeticijø salëse virsta tobulomis judesio formomis, scenoje gyvenanèiomis tik akimirkà.

Nors skulptorius savo kûriniais nesiekia perteikti portre­ tiniø bruoþø ir tik apibendrintai sustingdo charakteringas minëtøjø baletø choreografijos pozas, pabrëþdamas, iðryðkindamas dinamiðkàsias ðokio plastikos savybes, taèiau skulptûrø siluetuose vis tiek galima atpaþinti Eglës Ðpokaitës – savièiausios, vienos talentingiausiø pasta­ rojo deðimtmeèio Lietuvos baleto ðokëjø – linijas.

Greta betarpiðkø áspûdþiø, kuriais kurdamas skulptûras rëmësi R. Vilèiauskas, buvo ir fotografo Michailo Raðkovskio nuotraukos. Jau keliolika metø nuosekliausiai baleto menà fotografuojanèio M. Raðkovskio darbai, áamþinæ „Gulbiø eþero“, „Þizel“, „Romeo ir Dþiuljetos“, „Ðventojo pavasa­ rio“, „Raudonosios Þizel“ ir kitø baleto spektakliø akimirkas, yra ne tik neákainojama ikonografinë medþiaga, patikimai sauganti kas vakarà istorija vistantá baleto menà, bet ir savarankiðki meninës fotografijos kûriniai. Juose spektakliai atgyja netikëtais rakursais, ðviesos ir ðeðëliø kontrastais, stambiais planais kuriø dramatizmas, padedamas fotografo intuicijos bei judesio prigimties suvokimo, viliojanèiai priartina prie ðokio meno paslapties.

Skulptoriaus Romo Vilèiausko ir fotomenininko Michailo Raðkovskio darbø parodà „Baletas stambiu planu“ ketinama þiûrovams prista­ tyti 2006 m. vasario 22 dienà Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fojë. Jau dabar ði menininkø paroda pakviesta á Sankt Peterburgà (Rusija) ir Oslà (Norvegija).

Helmutas ÐABASEVIÈIUS

Muzikos barai /62

Muzikos barai /63

Dþiazas ir daugiau...

Vos gi­mæs An­ta­no Gus­èio fes­ti­va­lis „Vil­nius Jazz“ bu­vo orien­tuo­tas á nau­jà­jà mu­zi­kà. Ðie­met, at­ro­do, ga­lu­ti­nai ið­si­try­në ri­bos tarp dþia­zo ir ne­dþia­zo, ið­ny­ko sti­liø ka­no­nai ar net eti­kos bei es­te­ti­kos su­vo­ki­mo dog­mos. No­rë­èiau trum­pai ap­þvelg­ti tris la­bai cha­rak­te­rin­gus vie­nos – spa­lio 7 die­nos – kon­cer­tus, ku­rie sie­jo­si gal tik tuo, kad vi­suo­se vieð­pa­ta­vo vo­ka­las ir vi­si vy­ko po vie­nu sto­gu – Ru­sø dra­mos te­at­re. Ak taip, vi­si po vie­na vë­lia­va – „Vil­nius Jazz 2005“.

Nor­ve­gø dai­ni­nin­kë, kom­po­zi­to­rë, pro­jek­tø kû­rë­ja Elb­jorg Rak­nes, gar­së­jan­ti kaip ryð­ki nau­ jo­sios kar­tos vo­ka­lis­tø at­sto­vë, ry­þo­si dai­nuo­ti vie­na. Tie­sa, ne vi­sai vie­na, bet su tam tik­ra elek­ tro­ni­ne ma­ði­na, ku­ri mi­ni­ma­liai sin­te­zuo­ja jos bal­sà, pa­kar­to­ja já rei­kia­mà kar­tø skai­èiø, api­pi­na ki­tais mo­ty­vais ir pa­na­ðiai. Be­je, tà ma­ði­nà dai­ni­ nin­kë val­do pa­ti. Gal ir gra­þu sce­no­je ma­ty­ti tà ma­þy­tæ vir­tu­vë­læ, bet ið­klau­sæs kon­cer­tà pa­gal­vo­ji – ar ði mer­gi­na taip ne­pa­si­ti­ki sa­vo bal­su, ar tik to­kios jos kom­po­zi­ci­nës, o gal fi­nan­si­nës ga­li­my­ bës? Juk gy­ve­na­me XXI am­þiu­je. Jei no­ri sa­vo pa­si­ro­dy­muo­se nau­do­ti elek­tro­ni­kà – pra­ðom, jos da­bar yra to­kios to­bu­los, kad ir sa­vo bal­so ir net vei­do ne­at­pa­þin­si. O gal ne tas tiks­las?

E. Rak­nes vi­sos sa­vo kû­ry­bi­nës veik­los me­tu eks­pe­ri­men­tuo­ja su bal­sais, ku­ria vo­ka­li­nius an­sam­blius, pro­jek­tus, ieð­ko bal­so ga­li­my­biø.

Jos mu­zi­ka per­dëm ðiau­rie­tið­ka, mi­ni­ma­lis­ti­në, san­tû­ri ir vai­kið­kai nuo­ðir­di, kar­tais net in­fan­ti­ lo­ka, to­dël ir ta pri­mi­ty­vo­ka apa­ra­tû­rë­lë la­bai ge­rai su­de­rë­jo, ir èia jos vi­sai uþ­te­ko. Ji dai­nuo­ja a cap­pel­la su pa­èia sa­vi­mi. Jos ide­al­as – Bob­by McFerrenas, su ku­riuo kar­tà net yra dai­na­vu­si sce­no­je. O ðio dai­ni­nin­ko bal­so val­dy­mas ap­skri­ tai pra­ noks­ ta bet ko­ kià XXI a. tech­ ni­ kà. Tad su­pran­ta­mi ir jau­nos nor­ve­gës sie­kiai. Þa­vi tai, kad ðios dai­ni­nin­kës pa­si­ro­dy­mas tru­ko tol, kol tai bu­vo ádo­mu, tol, kol ji tu­rë­jo, kà pa­sa­ky­ti. Fol­ klo­ro ele­men­tai, kla­si­ki­nio mi­ni­ma­liz­mo for­mos, pa­pras­tas þmo­gaus bal­sas ir jo sin­te­zuo­ta ver­si­ja la­bai gra­þiai su­si­dë­lio­jo á vien­ti­sà kon­cer­ti­ná pa­si­ ro­dy­mà.

Ki­tam fes­ti­va­lio da­ly­viui sa­vo bal­so ið­raið­kai tech­ni­kos ste­buk­lø ne­pri­rei­kë. Jo bal­so cha­rak­te­ rin­gu­mas, eks­pre­sy­vu­mas, dia­pa­zo­no pla­tu­mas ir ge­bë­ji­mas gam­tos do­va­nà pa­teik­ti kaip ver­ty­bæ ið tie­sø ste­bi­no. Kai kà gal ðo­ki­ra­vo ðio gi­ta­ris­to ir dai­ni­nin­ko ið Ja­po­ni­jos ið­vaiz­da, nors trans­ves­ ti­tø ir mes jau esa­me ma­tæ, net „Eu­ro­vi­zi­jo­je“.

Ta­èiau, pri­si­me­nant ja­po­nø kla­si­ki­nio te­at­ro tra­di­ci­jas, o aliu­zi­jø á kla­si­ki­ná ja­po­nø mu­zi­ki­ná te­at­rà bu­vo ne­ma­þai, rei­kia pri­pa­þin­ti, kad vi­sas mo­te­rø par­ti­jas ten at­lie­ka tik vy­rai. Kal­bu apie vie­nà ryð­kiau­siø in­di­vi­du­a­ly­biø, pa­si­ro­dþiu­siø fes­ ti­va­ly­je „Vil­nius Jazz 2005“, Hi­vi­ya Ka­ta­nà. Pa­skai­ èius jo biog­ra­fi­jà ir ðiek tiek pa­si­do­më­jus ja­po­nø kul­tû­ros is­to­ri­ja, nie­kas ne­be­ðo­ki­ruo­ja. Gi­ta­ris­to ir dai­ni­nin­ko kar­je­rà ðis gra­fi­nio di­zai­no spe­cia­ lis­tas pra­dë­jo tik 2001-ai­siais. Sa­vo pseu­do­ni­mo da­li­mi dai­ni­nin­kas pa­si­rin­ko jam di­dþiu­lá po­vei­ká da­riu­sio gar­saus lë­li­nin­ko Ka­ta­no Ama­no var­dà.

At­ro­do, pra­de­da aið­kë­ti, ið kur tas te­at­ra­lið­ku­mas.

Sa­vo dai­noms jis pa­si­tel­kia siur­re­a­lis­tø po­ezi­jà,

Muzikos barai /64

mu­zi­ko­je ga­li ið­girs­ti ro­ko, dþia­zo, world ir net punk mu­zi­kos ele­men­tø. O kà be­kal­bë­ti apie fan­tas­tið­kà, vir­tuo­zið­kà ir ori­gi­na­lø skam­bi­ni­mo gi­ta­ra bû­dà, ku­rio ne­ga­li áspraus­ti á jo­kius sti­lis­ti­ nius rë­mus. Þo­dþiu, pui­kus aukð­to ly­gio me­ni­nin­ kas, da­ran­tis la­bai ge­rà per­for­man­sà ið mu­zi­kos, te­at­ro, po­ezi­jos ir net... sa­vo ávaiz­dþio.

Drau­ge su ðiuo ne­áti­kë­ti­nu me­ni­nin­ku á fes­ti­va­lá at­vy­ko „Vil­nius Jazz“ pub­li­kai ge­rai pa­þás­ta­mas sak­so­fo­no vir­tuo­zas Ka­zu­to­ki Ume­zu. Nuo­sta­bu tai, kad pats bû­da­mas kiek ki­to­kio pla­no mu­zi­ kas Ka­zu­to­ki su­ge­bë­jo pri­si­tai­ky­ti prie sce­nos part­ne­rio dik­tuo­ja­mos me­ni­nës po­zi­ci­jos ir ne­ar­ dy­da­mas vi­su­mos kur­ti sau pri­im­ti­nà mu­zi­kà.

Taip at­si­ti­ko tur­bût to­dël, kad Ume­zu – la­bai vi­sa­pu­sið­kas mu­zi­kas, gro­jan­tis ne tik dþia­zà, bet ir ben­dra­dar­biau­jan­tis su dau­gy­be pui­kiø ávai­riø þan­rø at­sto­vø, kaip an­tai tai­ko bûg­ni­nin­kai, ro­ko ir bliu­zo mu­zi­kan­tai, kai­mo dai­ni­nin­kai ir net ða­ma­nai, klez­me­riai ar ðo­kë­jai. Tai­gi dar kar­tà per­ða­si ið­va­da, kad me­ne svar­biau­sia pro­fe­sio­ na­lu­mas, o ta­da ga­li pro­duk­ty­viai dirb­ti su ko­kiu no­ri þan­ro at­sto­vu.

Na, ir pa­ga­liau kon­cer­tas, ku­ria­me taip pat vieð­pa­ta­vo dai­na­vi­mas, kle­gë­jo dau­gy­bë vo­ka­ lis­ tø, tik jau vi­ sai ki­ to­ kiø. Èia bu­ vo ir soul, ir bliu­zo, ir ro­ken­ro­lo, ir coun­try, ir net blu­eg­rass dai­na­vi­mo pa­vyz­dþiø. Ðis kon­cer­tas su­kë­lë dau­ giau­sia gin­èø ir dis­ku­si­jø. Gud­rie­ji, pro­tin­gie­ji dþia­zo kri­ti­kai – gur­ma­nai – po ðio pa­si­ro­dy­mo pa­ðai­piai lin­ga­vo ir sa­kë: „Na, èia ko­kios dar ves­ tu­vës?“ Jei­gu ir ves­tu­vës, tai su to­kio ly­gio mu­zi­kan­ tais, kad ne vie­nam no­rë­tø­si su­si­tuok­ti jiems gro­ jant. Kal­bu apie le­gen­di­nës gru­pës „The Rol­ling Sto­nes“ bo­so gi­ta­ris­to Bil­lo Wy­ma­no pro­jek­to „Rhytm Kings“ kon­cer­tà. Jau vien to­kios pa­var­ dës kaip gi­ta­ros vir­tuo­zas Al­ber­tas Lee, – gy­va coun­try ir bliu­zo le­gen­da, lyg lai­das nuo folk iki dþia­zo. Juo­da­o­dë soul, bliu­zo ir dþia­zo mu­zi­kos þvaigþ­dë Be­ver­ley Ske­e­te. Vie­nas þi­no­miau­siø JAV soul mu­zi­kos at­sto­vø Ed­dy Flo­y­das ir dar de­vy­ni aukð­èiau­sios pra­bos mu­zi­kan­tai. Ðis pa­si­ ro­dy­mas ga­lë­jo pa­puoð­ti bet ko­ká fes­ti­va­lá, kad ir kaip já pa­va­din­tum. Nes pro­fe­sio­na­liai ir su ti­kë­ji­mu at­lie­ka­ma mu­zi­ka, kad ir ko­kio þan­ro ji bû­tø, bet ku­rio­je ter­pë­je bus tin­ka­ma. Þan­rø ir sti­liø ávai­ro­vë, ávilk­ta á pui­kø ko­mer­ci­ná dra­bu­þá, pa­grás­ta pro­fe­sio­na­lu­mu. Ðtai ir vis­kas.

pa­krai­pos dþia­zà. Þi­no­ma, mu­zi­kan­tams ne­trû­ko te­at­ra­lið­ku­mo, dar la­biau pa­brë­þu­sio af­ri­kie­ tið­kà jø kil­mæ, mat bo­so gi­ta­ra gro­jan­tis Chil­do To­mas ir per­ku­si­nin­kas An­ga Dia­zas – af­ri­kie­èiai.

Jau nuo pat kon­cer­to pradþios skam­ban­ti liau­ dies dai­nos me­lo­di­ja ið Af­ri­kos, ka­lim­bos gar­sai, et­ni­në per­ku­si­ja bei mu­zi­kan­tø ap­ran­ga ið­da­vë ne­at­si­tik­ti­ná, bet pri­gim­ti­ná mu­zi­kan­tø po­lin­ká á world mu­sic. Ðtai kà ra­ðo Jo­e­lis Ro­bert­sas þur­na­le „Al­la­bout­ jazz“: „O. So­sa – sin­te­tið­kas at­li­kë­jas ge­riau­sia ðio þodþio pras­me. Vir­tuo­ziðkas pia­nis­tas ámai­ ðo sa­vo ku­bie­tið­kas ðak­nis su bi­bo­po, lais­vo­jo dþia­zo, net­gi hip­ho­po ir elek­tro­ni­kos sko­niu á ne­pa­pras­tai ðvie­þià ir prie­sko­nin­gai mo­der­nø troð­ki­ná, ku­ris yra daug dau­giau nei jo vi­sø in­gre­ dien­tø vi­su­ma“.

Su­tik­da­mas su juo tu­riu dar kar­tà pa­brëþ­ti, kad O. So­sa mu­zi­ka la­ba sin­te­tið­ka. Vi­si jos ele­ men­tai ge­rai de­ra su vi­du­ti­nës sro­vës dþia­zo, dþiaz­ro­ko ir net elec­tric jazz ar hip­ho­po „rû­bais“.

Vi­sa­me kon­cer­te kart­kar­të­mis pa­si­girs­da­vo re­èi­ ta­ci­jø, liau­dies dai­nø mo­ty­vø, af­ri­kie­èiø po­ezi­ jos frag­men­tø. Tai lyg dar­bo su re­pe­riu Wil­lu Po­we­riu nos­tal­gi­ja. Tie­sa, ne vi­sa­da tai su­si­lie­ja á dar­nià vi­su­mà, bet su­ku­ria daug gra­þiø, ávai­rios nuo­tai­kos epi­zo­dø. To­liau J. Ro­bert­sas ra­ðo: „So­sa per­ei­na nuo ra­fi­nuo­tø, ne­dro­viai ro­man­ tið­kø me­lo­di­jø prie lau­ki­nio mu­ða­mø­jø dû­þiø triukð­mo at­li­ki­mo sti­liu­mi, pri­me­nan­èiu ge­riau­ sius Keit­ho Jar­re­to pa­si­ro­dy­mus“.

Ne­su tik­ras dël Jar­re­to, nes man jis at­ro­do ge­ro­kai ra­cio­na­les­nis ir „pro­tin­ges­nis“ pia­nis­tas uþ spon­ta­nið­kà­já O. So­sa, bet dël emo­ci­niø ðuo­ liø ir grei­tos nuo­tai­kø kai­tos ðis mu­zi­kas ne­prog­ no­zuo­ja­mas. So­sa trio mu­zi­ka kar­tais la­bai ro­man­tið­ka ir me­lan­cho­lið­ka, kar­tais spon­ta­nið­ka ir net ðëls­tan­ti, o kar­tais – mi­ni­ma­lis­ti­në ir la­bai pa­pras­ta. „So­sa – gar­sus ávai­ria­ly­pis pia­nis­tas, ypaè stip­rus krað­tu­ti­nu­mø meist­ras, o jo grei­ti pirð­tai baks­no­ja ir Her­bie Han­coc­ko dþia­zo akor­dus“, – raðo Be­nas Rat­lif­fas dien­raðty­je „The New York Ti­mes“.

Ma­nau, kri­ti­kai dar il­gai var­dys vi­sus jiems þi­no­mus dþia­zo pia­nis­tus, nes áspraus­ti O. So­sa á ko­kius nors rë­mus tik­rai ne­áma­no­ma. Bet ir ne­rei­ kia. Ðis Ku­bo­je mu­zi­ko ke­lià pra­dë­jæs pia­nis­tas, pir­muo­ju sa­vo in­stru­men­tu pa­si­rin­kæs ma­rim­bà, da­bar ne­re­tai va­di­na­mas ku­bie­tið­kos mu­zi­kos am­ba­sa­do­riu­mi. Nuo 1995 m. jis yra dir­bæs ir gy­ve­næs JAV, da­ræs ára­ðus su dau­gy­be Af­ri­kos ir Ku­bos mu­zi­kø, ðiuo me­tu gy­ve­na Is­pa­ni­jo­je. Ðtai kà mu­zi­kas apie tai kal­ba sa­vo lû­po­mis: „Taip, að

Al­gir­das KLO­VA

„Kau­nas Jazz“ me­tø kon­ cer­tas: su­si­ti­ki­mas su mu­ zi­kos ða­ma­nu Jau tra­di­ci­ja ta­pu­sia­me „Kau­nas Jazz“ me­tø kon­cer­te gruo­dþio 4 d. Vil­niaus kon­gre­sø rû­muo­se ið­gir­do­me Oma­ro So­sa trio.

Jei­gu pra­dë­tu­me var­dy­ti ðian­die­ni­nio dþia­zo sro­ves, at­ða­kas ir pa­krai­pas, tai be­veik vi­sø jø ele­men­tus ras­tu­me O. So­sa trio veik­lo­je. Ta­èiau be­ne la­biau­siai jo mu­zi­kos api­bû­di­ni­mui tik­tø pa­va­di­ni­mai world jazz ar world fu­sion, nes vi­sa gru­pës pro­gra­ma bu­vo per­sunk­ta et­ni­kos ele­men­tø ir orien­tuo­ta á af­ro­ku­bie­tiðkos bei la­tin

Vil­niaus kon­gre­sø rû­muo­se ið­gir­do­me Oma­ro So­sa trio

A. SUSLAVIÈIAUS nuotr.

Ke­lios min­tys po „Vil­nius Jazz“ fes­ti­va­lio

A. SUSLAVIÈIAUS nuotr.

Oma­r So­sa

gi­miau Ku­bo­je, pas­kui gy­ve­nau JAV, Ek­va­do­re, Mek­si­ko­je. Ið pri­gim­ties esu kla­jok­lis. Ta­èiau da­bar ástri­gau Is­pa­ni­jo­je. Èia ma­ne lai­ko þmo­na ir vai­kai. Ma­no þmo­na tu­ri ne tik ka­ta­lo­nø, bet ir ku­bie­èiø krau­jo. Jei ne­tu­rë­èiau ðei­mos, ið Is­pa­ni­jos ið­vyk­èiau nors ir ry­toj – jau de­gu no­ru ap­si­gy­ven­ti kur nors ki­tur. Bet pri­va­lau pa­gal­vo­ti apie vai­kus. Jei jiems tek­tø ei­ti á mo­kyk­là ki­to­je ða­ly­je bei mo­ky­tis sve­ti­mos kal­bos, tai bû­tø su­dë­ tin­ga. Tik­rai þi­nau, kad vi­sà gy­ve­ni­mà Is­pa­ni­jo­je ne­lik­siu, bet kol kas teks pa­lû­kë­ti. Kur mie­lai kraus­ty­èiau­si? Pa­vyz­dþiui, á Ja­po­ni­jà. Ma­ne þa­vi tos ða­lies kul­tû­ra, ku­rios svar­bio­ji da­lis – pa­gar­ba þmo­gui“.

Po ðio tik­rai pui­kaus ir emo­cin­go kon­cer­to, dë­ko­jant fes­ti­va­lio „Kau­nas Jazz“ ren­gë­jams uþ su­teik­tas ke­lias at­si­pa­lai­da­vi­mo va­lan­das, dar rei­ kë­tø pa­da­ry­ti re­ziu­më. Be jo­kios abe­jo­nës, la­bai stip­rus, tech­nið­kas, ori­gi­na­lus, tem­pe­ra­men­tin­ gas ir emo­cin­gas pia­nis­tas O. So­sa Vil­niu­je mu­zi­ ka­vo su la­bai eg­zo­tið­kais ir efek­tin­gais, tik gal vis dël­to ne vi­sai ly­giais sau mu­zi­kais. Ta­èiau jie vis tiek kû­rë ge­rà mu­zi­ki­ná ðou.

Al­gir­das KLO­VA

sep­ty­nio­li­kos. Ta­èiau abu mu­zi­kus sie­ja ben­dri bruo­þai, to­dël ir jø ben­dri pro­jek­tai – ne at­si­tik­ ti­nu­mas. Tiek vie­nas, tiek ki­tas ne­pri­si­ri­ða prie vie­no ar ke­liø sti­liø ir þan­rø. L. Moc­kû­nas, bû­da­ mas ryð­kus avan­gar­di­nës mu­zi­kos ir mo­der­nio­jo dþia­zo at­sto­vas, ne­nu­spë­ja­mas im­pro­vi­za­to­rius, ne­re­tai gro­ja ir ðiuo­lai­ki­næ aka­de­mi­næ mu­zi­kà. Jo kon­cer­tø ge­og­ra­fi­ja ga­në­ti­nai pla­ti, o kû­ry­bi­niø part­ne­riø sà­ra­ðas ið­ties so­li­dus. Tarp M. Duc­ret sce­nos part­ne­riø – to­kios áþy­my­bës kaip Da­vi­ das Fried­man­nas, Mi­ros­la­vas Vi­tou­sas, Da­vi­das Sen­bor­nas. Dau­giau­sia gro­jan­tis im­pro­vi­za­ci­næ mu­zi­kà M. Duc­ret gal­bût yra dar la­biau ne­nu­spë­ ja­mas. Klau­san­tis jo gar­si­niø abst­rak­ci­jø ne­pa­lie­ka min­tis, kad jis sa­vi­tais bû­dais taip pat ban­do trin­ti ri­bà tarp dþia­zo ir aka­de­mi­nës mu­zi­kos. Tarp eks­ pre­sy­viø gi­ta­ros pro­ver­þiø ir triukð­min­gø gar­sø kas­ka­dø ið­ny­ra ka­si­kø, fla­men­ko skiau­tës, dþia­zo stan­dar­tø nuo­tru­pos. M. Duc­ret fes­ti­va­ly­je ið­gir­ do­me du kar­tus – su L. Moc­kû­nu ir su sa­vo trio (Bru­no Che­vil­lon, Eric Echam­pard). Nors tiek L. Moc­kû­nas, tiek M. Duc­ret – ne­pri­lygs­ta­mos fan­ ta­zi­jos im­pro­vi­zuo­to­jai, ta­èiau ðá­syk jø pro­jek­tas fes­ti­va­lio kon­teks­te pa­da­rë dvi­pras­mið­kà áspû­dá.

Gar­si­niai eks­pe­ri­men­tai sce­no­je ið­ties ádo­mûs ir efek­tin­gi, ta­èiau ne­pa­li­ko min­tis, kad to­liau nuo im­pro­vi­za­ci­niø eks­pe­ri­men­tø ne­bu­vo nu­þeng­ta.

Gal­bût ið­plë­to­ti vien­ti­ses­næ pro­jek­to kon­cep­ci­jà mu­zi­kan­tams tie­siog pri­trû­ko lai­ko?

Jau tris de­ðimt­me­èius gro­jan­èio „Wil­lem Breu­ker Kol­lek­tief“ pa­si­ro­dy­mas bu­vo vie­nas ið la­biau­siai ási­min­ti­nø „Vil­nius Jazz“ sce­no­je, nes uni­ka­lu­sis „mi­ni“ pu­èia­mø­jø or­kest­ras ne­nu­sto­ja ste­bin­ti fan­ta­zi­ja, nuo­la­ti­në­mis hu­mo­ro do­zë­mis, ne­ti­kë­to­mis aka­de­mi­nës ir po­pmu­zi­kos jung­ti­ mis. Ne ið­im­tis ir olan­dø pa­si­ro­dy­mas Vil­niu­je: nuo fan­fa­rið­kai skam­ban­èios an­sam­blio vi­zi­ti­nës kor­te­lës prie Nau­jo­jo Or­le­a­no sti­liaus uþuo­mi­nø, po to – þa­vios dþia­zo stan­dar­tø „Ðo­kiai Sa­vo­jo­je“ ir „Sësk á A trau­ki­ná“ ci­ta­tos, ne­ti­kë­tos A. Vi­val­di „Me­tø lai­kø“ trans­for­ma­ci­jos, pa­ga­liau – pia­nis­to

Liudas Mockûnas

Hen­ko de Jon­ge „nu­trû­ki­mas nuo gran­di­nës“ ir siau­tu­lin­gas vo­ja­þas per Grie­go, Cho­pi­no, Èai­kov­skio opu­sus. Á ðá kok­tei­lá dar ámai­ðë ir eg­zo­ tið­kà­já bio-jazz in­gre­dien­tà. Ta­èiau vi­sa ði mið­rai­në ste­bë­ti­nai sklan­dþiai su­ver­ta á vie­nà siu­þe­ti­næ li­ni­jà. Ðtai kur tik­ro­ji meist­rys­të!

Pas­ku­ti­næ fes­ti­va­lio die­nà, spa­lio 9-àjà, sce­ no­je ið­vy­do­me ir jau­nà­jà Lie­tu­vos dþia­zo kar­tà – kvin­te­tà RIOT, ku­ria­me gro­ja sak­so­fo­ni­nin­kas Ja­nas Mak­si­mo­vi­èius, tri­mi­ti­nin­kas Do­mi­ny­kas Vyð­niaus­kas, pia­nis­tas Dmit­ri­jus Go­lo­va­no­vas, kon­tra­bo­si­nin­kas Vy­tis Ni­vins­kas ir bûg­ni­nin­kas Ma­ri­jus Alek­sa. Ðis jau­nø mu­zi­kan­tø an­sam­blis ðian­die­nos lie­tu­við­ka­me dþia­ze ið­si­ski­ria veik­lu­mu ir kû­ry­bin­gu­mu. Uþ kiek­vie­no an­sam­blio na­riø pe­èiø – rim­ta ir tur­tin­ga kon­kur­sø, fes­ti­va­liø, so­li­ niø kon­cer­tø bei ávai­riø ben­drø pro­jek­tø pa­tir­tis. „Vil­nius Jazz“ sce­no­je RIOT pa­si­ro­dë kaip ið­skir­ti­ niø in­di­vi­du­a­ly­biø ko­lek­ty­vas, ku­ria­me glau­des­ná tar­pu­sa­vio tan­de­mà „lai­kë“ J. Mak­si­mo­vi­èius, V. Ni­vins­kas ir D. Go­lo­va­no­vas. Kvin­te­to pa­va­di­ni­ mas an­glið­kai reið­kia maið­tà, riau­ðes, pro­tes­tà.

Nors nie­kas jo­kiø riau­ðiø sce­no­je ne­ke­ti­no kel­ti, ta­èiau jau­nø­jø dþia­zo meist­rø mu­zi­ka­vi­mas al­sa­vo ið­ties kom­pro­mi­sø ne­tu­rin­èia ener­gi­ja,

Puo­ta mo­der­nio­jo dþia­zo gur­ma­nams Spa­lio 8 d. „Vil­nius Jazz“ pri­sta­të tarp­tau­ti­ná Liu­do Moc­kû­no ir pran­cû­zø gi­ta­ris­to Mar­co Duc­ ret pro­jek­tà bei ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je – „Wil­ lem Breu­ker Kol­lek­tief“ ið Ny­der­lan­dø.

L. Moc­kû­nas ir M. Duc­ret ben­dra­dar­biau­ja jau ne pir­mi me­tai: 2004-ai­siais abu mu­zi­kai gro­jo Birð­to­no dþia­zo fes­ti­va­ly­je gru­pë­je „To­xi­cum“.

Tais pa­èiais me­tais gru­pës var­du pa­va­din­tas al­bu­mas Da­ni­jo­je bu­vo pri­pa­þin­tas me­tø dþia­zo at­ra­di­mu.

L. Moc­kû­no ir M. Duc­ret kû­ry­bi­nës biog­ra­fi­ jos su­si­klos­të la­bai skir­tin­gai: ða­lia dþia­zo pui­kø aka­de­mi­ná ið­si­la­vi­ni­mà ági­jæs L. Moc­kû­nas sce­ no­je nuo að­tuo­ne­riø, ta­len­tin­gas sa­va­moks­lis gi­ta­ris­tas M. Duc­ret kar­je­rà pra­dë­jo bû­da­mas „Marc Duc­ret Trio“ ir Liudas Mockûnas

Muzikos barai /65

Dþiazas ir daugiau...

Nau­ja CD an­to­lo­gi­jos da­lis – „Lie­tu­vos dþia­ zas“ 1980–1990

„Marc Duc­ret Trio“

by­lo­ju­sia apie tai, kad mû­sø jau­no­ji dþia­zo kar­ta ga­li dar daug kà pa­sa­ky­ti.

Fes­ti­va­lá bai­gë „Marc Duc­ret Trio“. Ly­gi­nant su M. Duc­ret ir L. Moc­kû­no pro­jek­tu, jau­tei, kad trio – dau­giau ar ma­þiau sta­bi­lus an­sam­blis, be­si­re­ mian­tis kon­cep­tu­a­liais, lai­ko pa­tik­rin­tais da­ly­kais.

Per að­tuo­ne­rius me­tus su kon­tra­bo­si­nin­ku ir kom­po­zi­to­riu­mi Bru­no Che­vil­lo­nu bei bûg­ni­ nin­ku Eri­cu Echam­par­d’u pa­siek­tas im­pro­vi­za­ci­ nis ádir­bis duo­da sa­vø di­vi­den­dø. Ver­tin­giau­sia – at­sva­ros tað­kas tarp tri­jø mu­zi­kan­tø, kai B. Che­vil­lo­no sub­ti­lu­mas at­sve­ria spon­ta­niðkus M. Duc­ret pro­verþius.

Ne­abe­jo­ti­nai „Vil­nius Jazz 2005“ fi­na­las su „Marc Duc­ret Trio“ bu­vo tik­ra puo­ta mo­der­nio­jo dþia­zo gur­ma­nams.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

“Vil­nius Jazz“ star­tas su sim­fo­ni­niu or­kest­ru Jau að­tuo­nio­lik­ta­sis „Vil­nius Jazz“, vi­suo­met im­po­na­væs in­tri­guo­jan­èiais pro­jek­tais, spa­lio 6 d. star­ta­væs Kon­gre­sø rû­muo­se, tu­rë­jo su­do­ min­ti tiek dþia­zo, tiek aka­de­mi­nës mu­zi­kos ger­bë­jus. Dþia­zo ir aka­de­mi­nës mu­zi­kos sin­ te­zë pa­sau­lio mu­zi­kos is­to­ri­jo­je jau se­niai ne­be nau­jie­na, ta­èiau Lie­tu­vo­je tai ga­në­ti­nai nau­ja.

Ga­li­ma tik pa­si­di­dþiuo­ti, kad to­kià sin­te­zæ fes­ ti­va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­te ágy­ven­di­no bû­tent lie­tu­viø mu­zi­kai – Dai­niaus Pu­laus­ko gru­pë (Vy­tau­tas La­bu­tis, Va­le­ri­jus Ra­moð­ka, Le­o­ni­das Ðin­ka­ren­ka, Li­nas Bû­da, Ar­ka­di­jus Go­tes­ma­nas) ir Gin­ta­ro Rin­ke­vi­èiaus di­ri­guo­ja­mas Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras (LVSO).

Pa­sak mu­zi­ko­lo­gës Jû­ra­tës Ku­èins­kai­tës, ati­ da­ry­mo kon­cer­tas uni­ka­lus tuo, kad dþia­zo ir sim­fo­ni­nës mu­zi­ko sin­te­zæ ins­pi­ra­vo bû­tent dþia­zo mu­zi­kan­tas, nes lie­tu­viø mu­zi­ko­je to­kià ini­cia­ty­và daþ­niau ro­dy­da­vo aka­de­mi­nës mu­zi­ kos kû­rë­jai. Tæ­siant mu­zi­ko­lo­gës min­tá, ga­li­ma pri­min­ti, kad pats D. Pu­laus­kas, kaip ir ne­ma­þa da­lis mû­sø vi­du­ri­nës kar­tos dþia­zo mu­zi­kan­tø, tu­ri pui­kø aka­de­mi­ná ið­si­la­vi­ni­mà. Vai­kys­të­je jis, be­je, gro­jo ir for­te­pi­jo­nu, ir smui­ku.

D. Pu­laus­ko Siu­i­ta dþia­zo gru­pei ir sim­fo­ ni­niam or­kest­rui – tai ke­le­riø me­tø kû­ry­bi­niø ieð­ko­ji­mø re­zul­ta­tas. Sep­ty­niø da­liø siu­i­tà gru­pë „ap­ðil­dë“ ke­tu­rio­mis D. Pu­laus­ko kom­po­zi­ci­jo­

Muzikos barai /66

2005-øjø ru­dens pra­dþio­je pa­sau­lá ið­vy­do ant­ro­ji Lie­tu­vos dþia­zo an­to­lo­gi­jos se­ri­ja. Kaip ir prieð du me­tus ið­leis­tà pir­mà­já al­bu­mà, nau­jà­já su­da­ro trys kom­pak­ti­nës plokð­te­lës.

De­vin­ta­sis pra­ëju­sio ðimt­me­èio de­ðimt­ me­tis Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je pa­þy­më­tas dau­ ge­liu ávy­kiø, vi­suo­me­nës lû­þiø: so­vie­ti­nës breþ­ne­vi­nës „epo­chos“ lai­do­tu­vës, „pe­rest­ roi­kos“ po­slin­kiai, Lie­tu­vos at­gi­mi­mas ir iðsi­va­da­vi­mas ið so­vie­tø gniauþ­tø, at­ve­dæs iki ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos at­kû­ri­mo. Reikð­ min­gas ðis lai­ko­tar­pis ir Lie­tu­vos dþia­zui, ku­ris ási­tvir­ti­no dar so­vie­ti­në­je kul­tû­ro­je.

Bu­vo pra­dë­ti reng­ti kas­me­ti­niai stu­den­tø dþia­zo im­pro­vi­za­ci­jø fes­ti­va­liai-kon­kur­sai, at­ve­dæ á sce­nà ne vie­nà ryð­kø nû­die­nos dþia­zo at­li­kë­jà.

Bû­tent de­vin­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je gi­më nau­ji dþia­zo fes­ti­va­liai: 1980 m. Zig­mo Vi­lei­kio ini­cia­ty­va bu­vo pra­dë­ti reng­ti Birð­to­no fes­ti­va­liai, at­gi­mi­mo pradþio­je, 1988-øjø ru­de­ná, su­reng­tas pir­ma­sis vo­ka­li­nio dþia­zo fes­ti­va­lis Pa­ne­vë­þy­je bei „Jazz fo­rum Vil­nius“, po me­tø pa­va­din­tas „Vil­nius Jazz“ , o 1991 m. – pir­ma­sis fes­ti­va­lis „Kau­nas Jazz“.

Lei­di­nys pri­sta­to vi­sà bû­rá ryð­kiø dþia­zo at­li­kë­jø ir an­sam­bliø, pa­li­ku­siø ir iki ðiø die­nø pa­lie­kan­ èiø ryð­kius pëd­sa­kus Lie­tu­vos dþia­zo pa­dan­gë­je. Vi­sø jø ne­áma­no­ma su­mi­në­ti, vie­ni ið­si­bars­të po pla­tø­já pa­sau­lá, ta­pæ jo pi­lie­èiais, ki­tus ir da­bar re­gi­me be­ne vi­suo­se Lie­tu­vo­je ren­gia­muo­se dþia­zo fes­ti­va­liuo­se ar gir­di­me gar­si­nant Lie­tu­vos var­dà uþ­sie­ny­je.

Pa­grin­di­nis dë­me­sys lei­di­ny­je yra ski­ria­mas Birðto­no fes­ti­va­liui. Taip pat átrauk­ti ir ke­li frag­men­ tai ið pir­mo­jo fes­ti­va­lio „Vil­nius Jazz“, ku­ris da­bar jau yra pel­næs pla­tø tarp­tau­ti­ná pri­pa­þi­ni­mà, ára­ðy­tas á pa­sau­li­nius dþia­zo ka­ta­lo­gus.

Tad sma­giai klau­sy­ki­te, tu­rë­da­mi vil­tá, kad die­nos ðvie­sà ið­vys ir tre­èio­ji Lie­tu­vos dþia­zo an­to­lo­ gi­jos da­lis, pil­na, tar­kim, „Vil­nius Jazz“, „Kau­nas Jazz“ bei ki­tø fes­ti­va­liø me­tu uþfik­suo­tø aki­mir­kø.

To nuo­ðir­dþiai lin­kiu an­to­lo­gi­jos su­ma­ny­to­jai ir lei­dë­jai mu­zi­ko­lo­gei Rû­tai Sku­die­nei bei jos pa­gal­ bi­nin­kams.

Ant­rà­jà an­to­lo­gi­jos da­lá drau­ge su Rû­ta Sku­die­ne ren­gë per­ra­ðy­mo gar­so re­þi­sie­riai Ri­man­ tas Mo­tie­jû­nas, In­drë Stak­vi­le­vi­èiû­të, buk­le­to teks­tà pa­ren­gë Ole­gas Mo­lo­ko­je­do­vas, di­zai­ne­ris – Gied­rius Lau­ruðas, fo­to­gra­fas – Kæs­tu­tis Va­na­gas, al­bu­me pa­nau­do­tos Al­ber­to Ðven­èio­nio nuo­ trau­kos ið Birð­to­no dþia­zo fes­ti­va­lio ar­chy­vo. Ið­lei­do fir­ma „Sem­pli­ce“.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

mis kon­cer­to pradþio­je. Pir­mo­ji – ið D. Pu­laus­ko 1999 m. al­bu­mo – pui­kiai uþde­gan­tis gai­va­las su efek­tin­gais te­no­ri­nio sak­so­fo­no (Ri­man­tas Bra­zai­tis) ir bo­so (Le­o­ni­das ðin­ka­ren­ka) so­lo.

Vi­siðkas kon­tras­tas – ant­ro­ji: Pa­to Met­he­ny gi­ta­rà pri­me­nan­ti sva­jin­ga áþan­ga, fu­sion ir free jazz ins­pi­ra­ci­jos sà­ly­go­jo kom­po­zi­ci­jos har­ mo­ni­næ kal­bà, rit­mi­niø plat­for­mø kai­tà. Sa­vi­tai nu­skam­bë­jo ak­ty­vios mu­ða­mø­jø (Li­nas Bû­da) ir gi­ta­ros (Eu­ge­ni­jus Jo­na­vi­èius) opo­zi­ci­ja val­so rit­mu. To­liau ne­si­gi­li­nant á pa­ski­ras de­ta­les vi­sos ke­tu­rios kom­po­zi­ci­jos pa­gal vi­di­næ struk­tû­rà ir tar­pu­sa­vio sà­sa­jas bu­vo ap­gal­vo­tai ið­dës­ty­tos mu­zi­ki­nës dra­ma­tur­gi­jos poþiûriu.

Gin­ta­ro Rin­ke­vi­èiaus ir LVSO pa­kvie­ti­mas ben­ dram pro­jek­tui ne­bu­vo at­si­tik­ti­nis. Or­kest­ras jau tu­ri su­kau­pæs ne­ma­þà dþia­zo, ro­ko ir aka­de­mi­ nës mu­zi­kos sin­te­zës pa­tir­tá. Ga­li­ma pri­min­ti ne vie­nà to­kio þan­ro pro­jek­tà, kaip an­tai su þy­miu dþia­zo pia­nis­tu Eg­ber­to Gis­mon­ti ar su „Elec­tric light or­chest­ra“, pa­mi­në­ti­ni ir „Kla­si­kos me­ta­ mor­fo­ziø“ pro­jek­tai. Sep­ty­niø da­liø D. Pu­laus­ko siu­i­to­je ið pir­mo þvilgs­nio sko­nin­gai per­si­pi­na rit­mi­niai dþia­zo pie­ði­niai su sim­fo­ni­niu or­kest­ro

skam­be­siu ar­ba toks skam­be­sys ins­ta­liuo­ja­mas dþia­zo gru­pë­je. Vis dël­to keis­to­kai sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­teks­te at­ro­dë sin­te­za­to­rius. Vi­sà lai­kà kir­bë­jo pa­pras­tas klau­si­mas – kam sin­te­za­ to­rius, jei èia pat, ða­lia, – gy­vas or­kest­ras, juo­lab kad sin­te­za­to­riu­mi taip ir ne­bu­vo ið­gau­ta ko­kiø nors „eg­zo­tið­ke­niø“ temb­rø. Ki­ta ver­tus, lau­kiau ir kiek ið­sa­mes­nio or­kest­ro pa­nau­do­ji­mo. Dþia­zo gru­pës so­lo ið­si­sky­rë ryð­kiais cha­rak­te­riais, tuo tar­pu or­kest­ro sty­gi­niams ir pu­èia­mie­siems dau­ giau­sia rei­kë­jo ten­kin­tis te­ma­tið­kai ma­þai cha­rak­ te­rin­gais tut­ti. Be­ne ryð­kiau­siai bu­vo pa­nau­do­ta or­kest­ro mu­ða­mø­jø gru­pë. Mu­ða­mie­ji at­li­ko sie­jan­èio­jo au­di­nio funk­ci­jà, o gru­pës an­sam­blið­ ku­mas kë­lë tik­rà pa­si­gë­rë­ji­mà. Ap­skri­tai or­kest­ras uþ­tik­rin­tai su­si­tvar­kë su sa­vo uþ­duo­ti­mi, pui­ki G. Rin­ke­vi­èiaus ir or­kest­ro sà­vei­kà – vis­kas tiks­lu, ðva­ru, lo­gið­ka ir ap­gal­vo­ta, jo­kiø pa­ða­li­niø „eks­ kur­sø“. Re­gis, sim­fo­ni­në­je ter­pë­je „jau­kiai“ ir na­tû­ra­liai jau­të­si vi­sa D. Pu­laus­ko gru­pë.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Muzikø sàjungoje An­ta­no Gus­èio at­vi­ras laiðkas fes­ti­va­lio „Vil­nius Ci­ty Jazz“ or­ga­ni­za­to­riams (dël fes­ti­va­lio „Vil­nius Jazz“ var­ do pla­gi­ja­vi­mo) Ðià sa­vai­tæ pra­si­dë­sian­tis dar vie­nas nau­jas dþia­zo fes­ti­va­lis pa­va­di­ni­mu „Vil­ nius Ci­ty Jazz“ ke­ti­na ið­gar­së­ti pre­ce­den­to ne­tu­rin­èiu ávy­kiu Lie­tu­vos kul­tû­ros is­to­ri­ jo­je – að­tuo­nio­li­ka me­tø or­ga­ni­zuo­ja­mo fes­ti­va­lio „Vil­nius Jazz“ var­do pla­gi­ja­vi­mu, vi­so, dau­ge­lá me­tø for­muo­to, ávaiz­dþio pa­si­sa­vi­ni­mu.

Ar to ne­ma­to fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai, ar tai da­ro­ma spe­cia­liai ir tiks­lin­gai?

Ma­nau, ne­þi­no­ti to ne­áma­no­ma – tarp­ tau­ti­nis dþia­zo fes­ti­va­lis „Vil­nius Jazz“ pra­ dë­tas or­ga­ni­zuo­ti 1987 me­tais. Ðis ren­gi­ nys – se­niau­sias kas­me­ti­nis Vil­niaus dþia­zo ávy­kis, puo­se­lë­jan­tis sa­vi­tas tra­di­ci­jas ir in­teg­ruo­jan­tis Lie­tu­và á pa­sau­lio dþia­zo gy­ve­ni­mà. Fes­ti­va­lis va­di­na­mas „Ry­tøVa­ka­rø slenks­èiu“, uþ­sie­nio dþia­zo kri­ti­kai ávar­di­ja já mu­zi­kos cen­tru, for­muo­jan­èiu ðiuo­lai­ki­nio dþia­zo ten­den­ci­jas. „Vil­nius Jazz“ ver­ti­na­mas kaip vie­nas la­biau­siai pres­ti­þi­niø ren­gi­niø Ry­tø Eu­ro­po­je, yra ára­ ðo­mas á ge­riau­siø Eu­ro­pos dþia­zo fes­ti­va­liø gre­tas. Fes­ti­va­lis átrauk­tas á dau­ge­lá pa­sau­ lio mu­zi­kos ren­gi­niø ir dþia­zo ka­ta­lo­gø, to­kiø kaip „Eu­ro­fi­le Mu­sic In­dust­ry Di­rec­ to­ry. Mu­sic & Me­dia“ (Ny­der­lan­dai), „Jazz Ti­mes An­nu­al Fes­ti­val Di­rec­to­ry“ (JAV), „Mu­si­cal Ame­ri­ca In­ter­na­tio­nal Di­rec­to­ry“ (JAV), „Bil­lbo­ard In­ter­na­tio­nal Ta­lent & Tou­ring Gui­de“ (JAV), yra tik­ra­sis „Eu­ro­pe Jazz Net­work“ na­rys.

Nuo pat pra­dþiø pra­dë­tas reng­ti kaip tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis, jis bu­vo pa­va­din­tas tarp­tau­ti­niu var­du „Vil­nius Jazz“, fes­ti­va­lio þen­klas su uþ­ra­ðu „Vil­nius Jazz“ áre­gist­ruo­ tas LR vals­ty­bi­nia­me pa­ten­tø biu­re.

Ma­nau, kad nau­jo­jo fes­ti­va­lio pa­va­di­ ni­mas „Vil­nius Ci­ty Jazz“ yra aki­vaiz­dus ver­slo eti­kos pa­þei­di­mas, pa­si­sa­vi­nant fes­ti­va­lio „Vil­nius Jazz“ ávaiz­dá, klai­di­nant po­ten­cia­lø fes­ti­va­lio lan­ky­to­jà, at­li­kë­jà ir rë­më­jà, nes jam tam­pa vi­sið­kai ne­be­aið­ku, ar èia tas pats fes­ti­va­lis, ar ki­tas, ir kuo gi ski­ria­si „Vil­nius Jazz“ sà­vo­ka nuo „Vil­nius Ci­ty Jazz“ sà­vo­kos, Vil­nius nuo Vil­niaus mies­to?

Ne­ga­liu su­tik­ti su to­kiu aki­vaizdþiu fes­ ti­va­lio „Vil­nius Jazz“ var­do pla­gi­ja­vi­mu, to­dël siû­lau fes­ti­va­lio „Vil­nius Ci­ty Jazz“ or­ga­ni­za­to­riams dar kar­tà ap­gal­vo­ti ir pa­si­rink­ti ori­gi­na­les­ná, nie­ko ne­klai­di­nan­tá fes­ti­va­lio pa­va­di­ni­mà.

Fes­ti­va­lio „Vil­nius Jazz“ ákû­rë­jas ir or­ga­ ni­za­to­rius An­ta­nas GUS­TYS

LMS ren­gi­niai

Lap­kri­èio 6 d.

Vil­niaus ro­tu­ðë­je su­reng­ta po­pie­të IN MEMORIAM ALDONA DVARIONAITË (1939.05.18 – 2000.11.05) Pia­nis­tæ pri­si­mi­në kom­po­zi­to­rius Ju­lius An­dre­je­vas, mu­zi­ko­lo­gas Ed­mun­das Ged­ gau­das, ra­ðy­to­jas Eu­ge­ni­jus Ig­na­ta­vi­èius.

Po­pie­tës me­tu bu­vo de­monst­ruo­ja­mi LRT ar­chy­vi­niai ára­ðai. Po­pie­tæ ve­dë Aud­ro­në Þi­gai­ty­të-Ne­kro­ðie­në Lap­kri­èio 10,11, 28, 29 d.

Prie­nø me­no ir Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, Kë­dai­niø mu­zi­kos ir Jo­na­ vos me­no mo­kyk­lo­se, Kur­ðë­nø me­no, N. Ak­me­nës, Þi­di­kø ir Ma­þei­kiø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se su­reng­ti kon­cer­tai - su­si­ti­ki­ mai su tarp­tau­ti­nio kon­kur­so, „Auk­si­nio dis­ko“, Na­cio­na­li­nës kul­tû­ros ir me­no pre­ mi­jos lau­re­a­tais VILNIAUS VALSTYBINIU KVARTETU – prof. Aud­ro­ne Vai­niû­nai­te, Ar­tû­ru Ði­la­le, Gir­du­èiu Ja­kai­èiu, prof. Au­ gus­ti­nu Va­si­liaus­ku (kû­ry­bi­nës veik­los 40-me­èiui). Kon­cer­tus ve­dë Kot­ry­na Ne­ kro­ðiû­të.

Lap­kri­èio 11, 13 d. Ðven­èio­niø kul­tû­ros cen­tro sa­lë­je Drus­ki­nin­kø SPA „Vil­nius“ sa­lë­je IX Lie­tu­vos mu­zi­kø ðven­tës „DIDYSIS MUZIKØ PARADAS 2005“ DALYVIAI Sos­ti­nës va­rio kvin­te­tas, vio­lon­èe­ li­nin­kas R. Ar­mo­nas, ope­ros so­lis­tai A. Krikð­èiû­nai­të, G. Skin­de­ry­të-Kur­nic­kie­ në, V. Kur­nic­kas, an­sam­blis „4 Tan­go“, mu­ða­mø­jø an­sam­blis „Ta­ba“, A. Anu­saus­ ko dþia­zo kvar­te­tas.

Kon­cer­tus ve­dë K. Ne­kro­ðiû­të ir V. Ge-­ ru­lai­tis.

Lap­kri­èio 14, 17, 30 d.

Vil­niaus N. Vil­nios, Uk­mer­gës, Ma­ri­ jam­po­lës mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, Ma­ri­jam­ po­lës ko­le­gi­jo­je su­reng­tais kon­cer­tais su­pa­þin­di­no­me su tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tu akor­de­o­nø kvin­te­tu „MODUS“ - An­drium Ba­la­cho­vi­èium, Eva Vin­ce­lo­viè, To­mu Vai­ðe, Ire­na Lo­ða­ke­viè, Dmit­ri­jum Mi­chai­lo­vu.

Lap­kri­èio 19 d.

Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je su­reng­ta IX Lie­tu­vos mu­zi­kø ðven­të „DIDYSIS MUZIKØ PARADAS 2005“.

(Di­dy­sis at­li­kë­jø pa­ro­dy­mas).

Da­ly­vau­ti ðven­të­je bu­vo pa­kvies­ti Vil­niaus, Kau­no, Klai­pë­dos, Ðiau­liø, Pa­ ne­vë­þio at­li­kë­jai: 4 or­kest­rai, 5 cho­rai, 8 dai­ni­nin­kai, 5 so­lis­tai – in­stru­men­ta­lis­tai, 10 ka­me­ri­niø, 6 dþia­zo an­sam­bliai. Ðven­tës me­tu bu­vo pa­skelb­ti 2005 me­

tø „Auk­si­nio dis­ko“ lau­re­a­tai.

Kon­cer­tà-ma­ra­to­nà ve­dë J. Pra­nai­ty­ të, K. Ne­kro­ðiû­të, V. Ge­ru­lai­tis. Ðven­tæ tie­sio­giai tran­slia­vo Lie­tu­vos ra­di­jo pro­ gra­ma „Kla­si­ka“, Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos II pro­gra­ma.

Lap­kri­èio 21, 29, gruodþio 1 d.

Ra­sei­niø me­no, Pa­sva­lio ir Uk­mer­gës mu­zi­kos mo­kyk­lo­se su­reng­tais kon­cer­tais su­pa­þin­di­no­me su K. Gry­baus­ko PIANISTØ KVARTETU - Vil­ma Rin­dze­vi­èiû­te, Gied­re Gab­ny­te, Lui­za Am­bar­cu­mian, prof. Kæs­tu­èiu Gry­baus­ku.

Lap­kri­èio 23, gruodþio 1 d.

Aly­taus Pi­lia­kal­nio ir Dai­na­vos vi­du­ ri­në­se mo­kyk­lo­se, Ute­nos Dau­nið­kio ir Sau­lës gim­na­zi­jo­se kon­cer­ta­vo pokð­tau­ jan­tys pia­nis­tai – Ro­mu­al­das LUKOÐIUS ir Ri­man­tas JURKONIS. Kon­cer­tus ve­dë K. Ne­kro­ðiû­të.

Lap­kri­èio 24, 25, 26 d.

Kel­mës, Tau­ra­gës, Klai­pë­dos J. Ka­ ro­so mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, Sa­lan­tø me­no mo­kyk­lo­je, Pa­lan­gos vie­ðo­jo­je bib­lio­te­ ko­je su­reng­ti kon­cer­tai – su­si­ti­ki­mai su FORTEPIJONINIU TRIO – prof. Le­o­ni­das Mel­ni­kas (for­te­pi­jo­nas), Bo­ri­sas Trau­bas (smui­kas), Va­len­ti­nas Kap­lû­nas (vio­lon­ èe­lë).

Bu­vo at­lie­ka­mas P. Èai­kov­skio cik­las „Me­tø lai­kai“.

Lap­kri­èio 27 d.

Vil­niaus ro­tu­ðë­je su­reng­ta po­pie­të su tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø, Na­cio­na­li­nës kul­ tû­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­te, ope­ros so­lis­te Ire­na MILKEVIÈIÛTE. Da­ly­va­vo pia­nis­tas Alek­san­dras Viz­ba­ras.

Po­pie­tës me­tu bu­vo de­monst­ruo­ja­mi ar­chy­vi­niai vaiz­do ára­ðai.

Po­pie­tæ ve­dë Aud­ro­në Þi­gai­ty­të-Ne­ kro­ðie­në.

Lap­kri­èio 28 d. Ðv. Kry­þiaus na­mø sa­lë­je su­reng­ta KAMERINËS MUZIKOS VALANDA At­li­kë­jai - Lau­ry­na Ben­dþiû­nai­të (sop­ra­ nas), Sau­lius Aug­lys (ma­rim­ba), Dau­man­ tas Slip­kus for­te­pi­jo­nas). Kon­cer­tà ve­dë As­ta Vait­ke­vi­èiû­të.

Gruodþio 5, 6 d.

Birðto­no me­no ir Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, Kë­dai­niø mu­zi­kos ir Jo­na­vos me­no mo­kyk­lo­se su­reng­ti kon­cer­tai – su­si­ ti­ki­mai su tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­te, pia­nis­te prof. Bi­ru­te VAINIÛNAITE. Gruodþio 11 d.

Vil­niaus ro­tu­ðë­jë su­reng­ta Pe­da­go­go, kom­po­zi­to­riaus, al­ti­nin­ko

Muzikos barai /67

Muzikø sàjungoje LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGA nuoðirdþiai svei­ki­na aukðtus me­ni­nius ap­do­va­no­ji­mus pel­niu­sius: 2005 me­tø Bal­ti­jos asam­blë­jos pre­mi­jos lau­re­a­tus VILNIAUS VALSTYBINÁ KVARTETÀ prof. Aud­ro­næ Vai­niû­nai­tæ, Ar­tû­rà Ði­la­læ, Gir­du­tá Ja­kai­tá, prof. Au­gus­ti­nà Va­si­liaus­kà.

2005 me­tø Na­cio­na­li­nës kul­tû­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­tus

LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGOS VEIKLÀ REMIA LR KULTÛROS MINISTERIJA IR KULTÛROS IR SPORTO RËMIMO FONDAS

kom­po­zi­to­riø Vy­tau­tà LAURUÐÀ, di­ri­gen­tà Ro­ber­tà ÐERVENIKÀ.

2005 me­tø „Auk­si­nio dis­ko“ lau­re­a­tus dþia­zo pia­nis­tà Ar­tû­rà ANUSAUSKÀ, vio­lon­èe­li­nin­kà prof. Ri­man­tà ARMONÀ ope­ros so­lis­tæ As­tà KRIKÐÈIÛNAITÆ, for­te­pi­jo­ni­ná trio „KASKADOS“ pia­nis­tæ Al­bi­nà Ðikð­niû­tæ, smui­ki­nin­kæ Rus­næ Ma­tai­ty­tæ, vio­lon­èe­li­nin­kà Ed­mun­dà Ku­li­kaus­kà.

JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: Pa­lan­gos mu­zi­kos mo­kyk­los akor­de­o­no mo­ky­to­ja Ire­na BUÈIONIENË (sau­sio 31 d.)

Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los bir­by­nës mo­ky­to­jas Gin­ta­ras NAUJIKAS (va­sa­rio 5 d.)

Kau­no I mu­zi­kos mo­kyk­los for­te­pi­jo­no mo­ky­to­ja Le­o­ka­di­ja KEPEÞINSKIENË (va­sa­rio 8 d.)

Mu­zi­kø sà­jun­gos sen­jo­ras smui­ki­nin­kas Al­gis UÐKEVIÈIUS (va­sa­rio 19 d.)

LMTA Kau­no fa­kul­te­to de­ka­nas pia­nis­tas Ri­man­tas KARAÐKA (va­sa­rio 27 d.)

Ta­do ÐERNO (1933-2000) at­mi­ni­mo po­ pie­të.

Da­ly­va­vo smui­ki­nin­kai In­gri­da Ar­mo­ nai­të, Rus­në Ma­tai­ty­të, Mar­ty­nas Ðvëgþ­da von Bek­ker, al­ti­nin­kai Ka­zi­mie­ras Apa­na­ vi­èius, Alo­y­zas Gri­þas, pia­nis­tai Auð­ra Ba­nai­ty­të, Do­nal­das Ra­èys, Na­cio­na­li­nës M.K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los smui­ki­nin­ kø an­sam­blis (va­do­vas A. Krev­ne­vi­èius).

T. Ðer­nà pri­si­mi­në B. Ðmid­tie­në, N. Na­ma­ vi­èie­në, E. Ged­gau­das, A. Gri­cius.

Po­pie­tæ ve­dë prof. Do­na­tas Kat­kus.

LMS skil­tis pa­ren­gë R. Þigai­tis

Muzikos barai /68

Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos ad­mi­ nist­ra­ci­ja nuoðirdþiai uþjau­èia ei­na­ mø­jø rei­ka­lø tvar­ky­to­jà Inà ÐVEDIENÆ dël my­li­mos mo­ti­nos mir­ties.

NUOÐIRDÞIAI SVEI­KI­NA­ME Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos ta­ry­bos na­ræ kom­po­zi­to­ræ Aud­ro­næ ÞigaitytæNekroðienæ lai­më­ju­sià LR Kul­tû­ros mi­ nis­te­ri­jos skelb­tà kon­kur­sà ir pa­skir­tà Klaipëdos muzikinio teatro vadove.

“Muzikos barus“

galima uþsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt Þur­na­là „MUZIKOS BARAI“ ga­li­ma ási­gy­ti: VILNIUJE: Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­go­je – Ge­di­mi­no pr. 32-2 Na­tø kny­gy­ne – Til­to g. 33 a Ka­ted­ros kny­gy­ne – Ðven­ta­ra­gio g. 4 KAUNE: Cen­tri­nia­me kny­gy­ne – Lais­vës al. 81 KLAIPËDOJE: V. Zai­ rio kny­ gy­ ne „Po lan­ gu“ – J. Ja­no­nio g. 4

Prenumeruokite

‘’Muzikos barus’’!

Prenumeruosite „Muzikos barus“ dovanas gausite visus metus!

Geriausiø Lietuvos atlikëjø ádomiausios programos Lietuvos muzikø sàjungos CD kolekcijoje „Muzika - visiems“!

Visi, uþsiprenumeravæ „Muzikos barus“ 2006 metø sausio-gruodþio mënesiams, gaus þurnalà su 6 CD uþ prenumeratos kainà – 60 Lt

Lietuvos muzikų sąjungoje (Gedimino pr. 32 - 2, 01104 Vilnius) galima užsakyti „Muzikos barus“ į užsienį.

Leidinys bus siunčiamas oro paštu.

Kaina metams - 70 EUR Pastaba: didžiąją dalį sumos prenumeruojant į užsienį sudaro oro pašto siuntų kainos.

UAB „Ekstra statyba“ Savanorių pr. 139e, LT-03150 Vilnius Tel. (8-5) 2 47 72 71 Faks. (8-5) 2 477 269 El. paštas ekstra-statyba@takas.lt

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06

P. Èaikovskis „Eugenijus Oneginas“, 1929 m. Dirigentas – Mykolas Bukða, reþisierius – Teofanas Pavlovskis, dailininkas Jonas Gregorauskas.

Lenskis - Aleksandras Kutkus, Oneginas - Antanas Sodeika.