2013 LRT metinė veiklos ataskaita by Lithuanian Radio and Television

TURINYS ĮVADAS

LRT STRATEGIJOS PLANO VYKDYMAS

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

LRT UŽSIENIO RYŠIAI

LRT.LT

NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS

LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS

KALBOS KULTŪRA

RYŠIAI SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE

RINKODARA IR SAVIREKLAMA

SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT PROGRAMOJE

LRT MUZIEJUS

LRT ARCHYVAS

TECHNIKOS CENTRAS

TELEVIZIJA

TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS

LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA

RADIJAS

2013 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI

METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR AUDITO IŠVADA

2013 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

100

LRT TARYBOS 2013 M. POSĖDŽIŲ NUTARIMŲ IR SPRENDIMŲ SUVESTINĖ

113

ĮVADAS

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra Lietuvos Respublikos visuomeninis transliuotojas, rengiantis keturias televizijos programas (LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA, LRT HD), tris radijo programas (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS), valdantis naujienų, vaizdo ir garso interneto portalą www.lrt.lt, kaupiantis ir saugantis visuomeninio transliuotojo garso ir audiovizualinių kūrinių archyvus, istorinius, su ilgamete Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla susijusius eksponatus.

Europos Sąjungos lygiu Europos Parlamentas 2008 m. rugsėjo 25 d. Rezoliucijoje dėl žiniasklaidos koncentracijos ir pliuralizmo pabrėžė, jog visuomeninei žiniasklaidai, kad ji būtų pajėgi transliuoti aukštos kokybės kultūros ir žinių laidas, yra būtinas pakankamas finansavimas. Deja, tokio finansavimo LRT vis dar negauna, todėl visų keliamų uždavinių negali įgyvendinti. Nuo 1993 m. LRT yra Europos transliuotojų sąjungos (European Broadcasting Union – EBU) narė.

LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno siekianti įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, gauna pajamų iš reklaminio eterio laiko ir ploto pardavimo, leidybos ir iš komercinės bei ūkinės veiklos.

LRT STRATEGIJOS PLANO VYKDYMAS 1 prioritetas: aukštų žurnalistikos standartų, programų išskirtinumo ir kokybės augimas. Įgyvendintos priemonės: 1. 1608 tiesioginiai jungimaisi radijo ir televizijos laidose. 2. Efektyviai veikiantis LRT Briuselio korespondentų punktas – 153 TV ir 106 radijo reportažai. 3. Atliktas vienas kokybinis ir du kiekybiniai LRT operatyvumo ir objektyvumo tyrimai. 4. Keičiama TV ir radijo programa, atsižvelgiant į reitingus ir rinkos pokyčius. 5. Sukurta laidų reitingavimo formulė. 6. Dviem pareigybėms priskirta internautų nuomonės rinkimo funkcija. 7. Bendradarbiavimas su geriausiomis Lietuvos mokslo įstaigomis – 75 studentai atliko praktiką LRT.

TV naujienų tarnybos žurnalistas Edvardas Špokas dirbo Briuselyje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu

4 Net 75 studentai 2013 m. atliko praktiką LRT

Neįgyvendintos priemonės: Regioninių televizijų asociacijos atstovas, pasiūlęs pirkti jų produkciją, iškėlė nepriimtinas sąlygas. Jų TV vaizdo kokybė LRT buvo nepakankama.

2 prioritetas: aktyvios komunikacijos praktika – įvairių auditorijų, kūrėjų ir dalyvių informacinių poreikių tenkinimas.

5. 64 proc. viso LRT RADIJO laiko ir 99 proc. viso LRT KLASIKOS eterio laiko skiriama informacinėms ir kultūros-šviečiamosioms laidoms.

3 prioritetas: lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimas. Įgyvendintos priemonės: 1. LRT RADIJUJE kuriama laida „Manasis aš“, skirta

Įgyvendintos priemonės: 1. Ištransliuoti 254 koncertai ir kultūriniai renginiai. 2. Per savaitę subitruojamos 2 laidos, 2 dokumentiniai ir 2 vaidybiniai filmai. 3. LRT RADIJUJE ir LRT KLASIKOJE kuriama po 7 savaitines, TV sezono metu televizijoje – 5 savaitinės laidos tautinėms mažumoms. 4. 1,7 proc. viso TV eterio laiko skiriama kultūros laidoms, kartu su KULTŪROS kanalu kultūros laidos sudaro 8,2 proc. viso LRT televizijų eterio.

tapatybės paieškai. 2. Per LRT KULTŪROS kanalą kartojamos mokomosios taisyklingos kalbos laidelės. 3. Per LRT RADIJĄ transliuojama 20 kalbos valandėlių per mėnesį. 4. Gegužės mėnesį išrinktas LRT„Kalbos grynuolis“. 5. Per 50 darbuotojų tobulino bendrinės kalbos įgūdžius specializuotuose kursuose. 6. LRT intranete įkurta kalbos patarimų svetainė.

Laidos „Auksinis balsas” filmavimas

4 prioritetas: atvirumas ir skaidrumas – svarbiausia veiklos efektyvumo prielaida. Įgyvendintos priemonės: 1. Sukurtas naujo darbuotojo adaptacijos modelis ir parengta „LRT naujoko knyga“. 2. Patikslintos daugelio LRT darbuotojų pareiginės instrukcijos, atkreipiant dėmesį į atsakomybę ir reikalavimus.

3. Išskirtos prioritetinės kvalifikacijos tobulinimo sritys 2014 metams: HD ir perėjimas į viešąjį sektorių bei komandinis darbas. 4. Išplėsta LRT redakcinės kolegijos veikla. 5. Atrinkta 10 naujų darbuotojų. 6. Dalyvauta 12-oje EBU surengtų renginių. 7. Dalyvauta trijose EBU asamblėjose pagal profesinę sritį. 8. Rengiami periodiniai padalinių vadovų susirinkimai. 9. Į biudžeto formavimą įtraukti departamentų vadovai. 10. Su vadovais analizuojamos mėnesinės veiklos ataskaitos. 11. Seimas patvirtino LRT metinę ataskaitą. Neįgyvendintos priemonės: 1. Nepavyko savais resursais sukurti Laidų gamybos skyriaus ir darbuotojams skirtos tikslios darbo laiko apskaitos sistemos. Nuspręsta tikslinti ir stebėti, kaip šiuo metu apskaitomas šių darbuotojų laikas. 2. Dėl lėšų trūkumo neįkurtos darbuotojų poilsio zonos, skirtos valgyti.

5 prioritetas: technologinės inovacijos – pasirengimas transliavimo skaitmeninimui bei interaktyvumui. Įgyvendintos priemonės: 1. Sėkmingai pereita prie 16:9 vaizdo formato TV programų transliavimo technologijos. 2. 10 vnt. KTS-2 ir KTS-3 kamerų pritaikytos dirbti 16:9 formatu. 3. Senos TV naujienų tarnybos reportažinės kameros pakeistos naujomis. 4. Įdiegta programinė įranga, leidžianti automatizuoti TV naujienų tarnybos transliacijas ir pereiti prie skaitmeninio laidų montažo ir archyvavimo sistemos. 5. TV ir Radijo naujienų tarnybų sukurtos laidos dedamos į LRT.LT portalą.

6. Iš dalies sukurta programinė įranga, leidžianti naudotis archyvų turiniu, sukurta naujienų kūrimo, platinimo ir archyvavimo programinė įranga, leidžianti greitai parengti naujienas, jas publikuoti internete, naudoti laidose. 7. Atliktas vidinio tinklo ir įrangos auditas. 8. IT specialistų pastangomis sukurta automatinė laidų perkodavimo sistema, susieta su laidų gamybos, planavimo ir transliavimo programomis. 9. Sudaryta galimybė tvarkyti laidų metaduomenis. 10. Automatizuota archyvo turinio judėjimo sistema. 11. LRT TV ir radijo transliuojamų programų turinys tapo pasiekiamas 5 medijomis. 12. Sukurta programėlė „Labas rytas, Lietuva!“. Su ja galima stebėti laidą ir jos klausytis tiesiogiai, žiūrėti laidų įrašus ir žiniasklaidos apžvalgą, skaityti naujienas, sužinoti dienos orus, dalyvauti žaidimuose ir bendrauti su laidos vedėjais bei žiūrovais. Neįgyvendintos priemonės: 1. Galimybė DBV-T tinkle pasirinkti subtitrų ir garso takelį bus įmanoma, LRT įdiegus DBV-T tinklą. 2. Skaitmeninės įgarsinimo įrangos pirkimas perkeltas į 2014 m. I ketvirtį. 3. Neįkurta LRT sklaidos kontrolė, nes ši priemonė bus reikalinga tik tada, kai LRT turės įdiegusi savo DVBT tinklą. 4. Neišplėstos LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS girdimumo aprėpties zonos, didinant dažnių ir siųstuvų skaičių. Šią priemonę planuojama įgyvendinti užbaigus teisminius LRT ir LRTC ginčus.

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA LRT taryba yra aukščiausias LRT organas, kuriam įstatymu pavestos LRT visuotinio susirinkimo funkcijos ir kuris atstovauja visuomenės interesui. Taryba sudaroma iš 12 asmenų, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas (4 narius), Seimas (4), po 1 narį – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

LRT tarybos sudėties pokyčiai 2013 m.

LRT tarybos nariai: •

Darius Chmieliauskas

•

Gražina Daunoravičienė

•

Tomas Eitutis

•

Liudvikas Gadeikis

•

Zina Gaidienė (iki lapkričio)

•

Edmundas Ganusauskas

Lapkričio mėnesį dėl asmeninių priežasčių iš LRT tarybos atsistatydino Zina Gaidienė. Lietuvos Respublikos Prezidentei buvo išsiųstas raštas dėl kito nario teikimo. Iki metų pabaigos Taryboje dirbo 11 narių.

•

Česlovas Juršėnas

•

Giedrė Lastauskienė

LRT tarybos pirmininkas – Žygintas Pečiulis (nuo balandžio 23 d., Dainius Radzevičius – iki kovo 12 d.)

•

Kornelijus Platelis (nuo kovo)

Tarybos pirmininko pavaduotoja – Lolita Jablonskienė.

•

Eglė Pranckūnienė

Keitėsi Tarybos vadovybė. Kovo mėnesį LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius, dalyvavęs konkurse eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, nusišalino nuo posėdžių pirmininkavimo, vėliau iš LRT tarybos atsistatydino. Lietuvos meno kūrėjų asociacija vietoj D. Radzevičiaus delegavo Kornelijų Platelį. Balandžio mėnesį vyko LRT tarybos pirmininko ir pavaduotojo rinkimai. Pirmininku išrinktas Žygintas Pečiulis, pavaduotoja – Lolita Jablonskienė.

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis

LRT taryba, vykdydama įstatymu jai pavestas funkcijas, tvirtino: 2013 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT administracinės komisijos išlaidų sąmatas; 2013 m. patikslintą LRT pajamų ir išlaidų sąmatą; 2012 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT administracinės komisijos išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitas; 2012 m. LRT ataskaitą Seimui;

LRT programų mastą ir struktūrą; Televizijos programų pirkimo konkurso rezultatus; Naują raiškiosios televizijos kanalą LRT TELEVIZIJA HD. LRT taryba pritarė siūlymui išplėsti LRT radijo programos siųstuvų tinklą.

Svarbiausios LRT tarybos veiklos kryptys Surengtas viešas konkursas eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas Iki paskelbiant konkursą, buvo peržiūrėti ir papildyti konkurso tvarką reglamentuojantys dokumentai. Pasibaigus pateikimo terminui, atlikta pretendentų dokumentų patikra. Visiems septyniems pretendentams buvo leista dalyvauti konkurse. Kovo 26 d. posėdyje pristatytos Edvino Butkaus, Sauliaus Jakutavičiaus, Virginijaus Pikturnos, Liudvikos Pociūnienės, Dainiaus Radzevičiaus, Audriaus Siaurusevičiaus, Irmanto Šerio veiklos programos, pretendentai atsakė į Tarybos narių klausimus. Generaliniu direktoriumi nuo 2013 m. gegužės 4 d. paskirtas A. Siaurusevičius.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis

Generalinio direktoriaus teikimu buvo pakeistas LRT įstatų punktas, reglamentuojantis generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių. Numatyti du generalinio direktoriaus pavaduotojai, patikslintos jų kompetencijų sritys. Generalinio direktoriaus pavaduotoju birželio 25 d. patvirtintas Rimvydas Paleckis.

Kontroliuotas LRT strategijos vykdymas LRT administracijai parengus LRT strategijos vykdymo planą, buvo paprašyta jį susieti su finansiniais ištekliais, reikalingais LRT strategijai įgyvendinti. LRT taryba du kartus per metus išklauso LRT administracijos ataskaitą apie LRT strategijos įgyvendinimo plano vykdymą.

Pareikšta Tarybos nuomonė svarbiais su LRT veikla susijusiais klausimais Taryba laišku kreipėsi į Seimą dėl svarstomo LRT įstatymo 6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Kreipimesi buvo konstatuota, kad tarptautiniuose dokumentuose Lietuva yra įsipareigojusi sukurti atitinkamą finansavimo mechanizmą, kuris užtikrintų, jog visuomeninis transliuotojas sugebės tinkamai vykdyti savo pagrindines funkcijas. Tačiau iki šiol valstybės biudžeto lėšų, skiriamų visuomeniniam transliuotojui, planavimo tvarka nebuvo nustatyta. Konstatuota, kad būtina sukurti ir įgyvendinti visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, nustatantį LRT skiriamų valstybės biudžeto lėšų planavimo tvarką. Tarybos nuomone, kol alternatyvus visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis nėra sukurtas, reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų atsisakymas neužtikrintų pakankamo visuomeninio transliuotojo finansavimo, sykiu ir tinkamo valstybinės reikšmės jo

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

funkcijų vykdymo.

„Eurovizijos” dainų konkurso transliacija iš Švedijos

Taryba nepritarė Kultūros ministerijos siūlymui pradėti mažinti radijo ir televizijos reklamos laiką iki 10 proc. astronominės transliavimo valandos. Taryba laikėsi nuostatos, kad pirma turi būti sukurta skaidri ir LRT poreikius tenkinanti finansavimo tvarka. Iš esmės buvo pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui naujai reglamentuoti Lietuvos himno transliavimo per LRT RADIJĄ tvarką. Taryba parengė atsakymą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl LRT lėšų panaudojimo. Laiške konstatuota, kad LRT tarybai yra žinoma informacija apie Viešosios įstaigos Lietuvos radijas ir televizija teisinius ginčus su akcine bendrove Lietuvos radijo ir televizijos centras dėl galimo LRT įsiskolinimo. Konstatuota, kad ekonominės krizės metu sumažėjus biudžetiniam LRT finansavimui, buvo ieškoma galimybių užtikrinti visuomeninio transliuotojo funkcijų ir tikslų įgyvendinimą. Taupant lėšas, 2008 m. pabaigoje priimtas sprendimas nutraukti LR RADIJO transliacijas viduriniosiomis bangomis, nuo 2009 m. rugsėjo atsisakyta radijo siųstuvų, skirtoms laidoms užsienio lietuviams transliuoti, nuo 2009 m. gruodžio nutrauktos LTV2 programos transliacijos analoginiu būdu. 2010-aisiais buvo nuspręsta trumpinti programų transliavimo apimtis. LRT taryba skatino LRT administraciją bendradarbiauti su įvairiomis atsakingomis valstybinėmis institucijomis, siekiant spręsti susidariusią situaciją. LRT administracija klausė Tarybos nuomonės dėl Lietuvos gėjų lygos (LGL) socialinės reklamos transliavimo per LRT. Susipažinusi su pateikta informacija, LRT taryba įpareigojo administraciją veikti teisės aktų nustatyta tvarka. LGL buvo apskundusi administraciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tačiau ši konstatavo, kad LRT, netransliuodama reklamos jų reikalaujamu laiku, LRT veiklos principų nepažeidė.

Buvo nuolat analizuojamas LRT programų turinys Buvo svarstomas LRT muzikos programų kokybės gerinimo priemonių planas. Kalbėta apie tai, kad programose reikia transliuoti daugiau instrumentinės muzikos, siekti kokybiškesnių garso parametrų, skatinti profesinį tobulėjimą. Svarstyta bendros radijo ir televizijos muzikos redakcijos galimybė. Nutarta muzikos programų kokybės pokyčius dar kartą aptarti 2014 m. pabaigoje. Diskutuojant šiuo klausimu, kilo ir bendresnio pobūdžio idėjų – su visuomenės atstovais aptarti radijo ir televizijos kultūros programas, parengti nacionalinės kultūros prioritetų įgyvendinimo programą. Buvo svarstytas klausimas dėl LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus V. Laučiaus komentaro apie popiežių Pranciškų. Taryba išklausė LRT nuolatinės redakcinės kolegijos išvadą, kurioje konstatuota, kad komentaras parengtas profesionaliai ir nepažeidžia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso. Buvo išsakyta pastabų dėl laidų ciklo „Mūsų laisvės metai“. Konstatuota, kad labai daug dėmesio skiriama politikai, pasigendama platesnio ir nuoseklesnio kultūros ir švietimo reiškinių pristatymo. Diskutuota dėl laidos „Duokim garo“ formato, dekoracijų, ateities perspektyvos. Buvo atkreiptas administracijos dėmesys į tai, kad televizijos laida „Šventadienio mintys“ perkelta į labai ankstyvą metą ir kad sumažėjo jos žiūrimumas. Siūlyta, kad LRT bent iš dalies finansuotų religinių radijo laidų rengimą, nes jos yra visuomenino transliuotojo misijos dalis.

Energingos kapelų varžytuvės laidoje „Duokim garo”

Taryba paprašė administracijos televizijos programose rodyti daugiau animacijos, nes laidos vaikams rodomos tik savaitgaliais. Konstatuota, kad LRT programa darbo dienomis yra nuobodi, pasigesta pozityvių laidų, pramogos, muzikos, kultūros. Išsakyta pastabų dėl radijo laidos „Kaip žmonės gyvena“. Aptartas atvejis, kai tiesioginės transliacijos iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginio metu nebuvo vertimo į valstybinę kalbą.

LRT tarybos posėdžiuose buvo supažindinama su LRT veikos aktualijomis Tradiciškai LRT vadovybė ir kiti administracijos atstovai posėdžiuose pateikdavo informaciją apie praėjusio mėnesio įvykius ir atsakydavo į Tarybos narių klausimus. Nuo 2013 m. rugsėjo nuolat pateikiami televizijos ir radijo laidų žiūrimumo pokyčiai. Tarybos pageidavimu, reitingai pateikiami įvairiais pjūviais (tam tikro laiko periodo, lyginant su kitais transliuotojais, pagal žanrus). Analizuotas ir kokybinis programų vertinimas.

grupių posėdžiuose, Tarybai teikiamos išvados, rekomendacijos ar nutarimų projektai. Parengus nuolatinių grupių darbo planus, suformuotas perspektyvinis 2014 m. Tarybos veiklos planas.

Atnaujinta LRT administracinės komisijos veikla 2012 m., pasibaigus LRT administracinės komisijos įgaliojimams, konstatuota, kad Taryba ir administracija nepakankamai išnaudojo komisijos kompetenciją. Buvo atnaujinti Administracinės komisijos nuostatai, parengta nauja jos narių skyrimo tvarka. Vadovaujantis naujais dokumentais, surengti LRT administracinės komisijos rinkimai. Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio komisiją sudaro šie nariai: Linas Gusarovas (pirmininkas), Rimas Kanevičius, Valentinas Sventickas, Tadas Šarapovas, Ieva Augustinavičiūtė.

Sukurtas naujas LRT tarybos veiklos modelis Kad Tarybos darbas būtų efektyvesnis, sudarytos trys nuolatinės darbo grupės: Strateginės plėtros (vadovas Tomas Eitutis), Audito ir finansų (Zina Gaidienė), Redakcinės politikos (Kornelijus Platelis). Grupių tikslas – teikti ir rengti klausimus Tarybos posėdžiams, analizuoti LRT veiklą pagal numatytą kompetenciją. Svarbesni klausimai, pasitelkiant ekspertus, svarstomi nuolatinių

LRT tarybos redakcinės politikos vadovas Kornelijus Platelis

Sukurta LRT tarybos nutarimų vykdymo kontrolės tvarka Konstatavus, kad yra neįvykdytų LRT tarybos sprendimų, numatyti Tarybos sprendimų įgyvendinimo terminai, kas ketvirtį nutarimų vykdymo klausimas įtraukiamas į posėdžio darbotvarkę. Nutarimų vykdymo kontrolė pavesta Tarybos pirmininko pavaduotojai.

Pradėjo veikti LRT tarybos informacinė sistema Drauge su LRT administracija buvo sukurta informacinė sistema, leidžianti kaupti, saugoti ir interaktyviai naudotis LRT tarybos darbui reikalingais dokumentais, todėl papildytas LRT tarybos funkcijoms atlikti būtinos informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT tarybos nariams ir naudojimo tvarkos aprašas, supaprastinta daug diskusijų kėlusi priėjimo prie konfidencialios informacijos tvarka. Išmėginus bandomąją versiją, nutarta sistemą tobulinti, keičiant jos elementų turinį ir išdėstymą.

Probleminiai klausimai:

administraciją kuo dažniau vartoti junginius Lietuvos radijas ir Lietuvos televizija. Administracijos teigimu, buvo nemažai investuota į LRT ženklo viešinimą, LRT santrumpa apima ne tik radiją ir televiziją, bet ir interneto portalą. Tačiau, anot administracijos, laidų vedėjams nėra draudžiama išplėsti santrumpą. 3. Kai kurių Tarybos narių nuomone, administracijai kartais stinga įsiklausymo į LRT tarybos siūlymus ir pastabas, pasigendama konstruktyvaus dialogo, užimama gynybinė pozicija. 4. Nors buvo pakeisti LRT administracinės komisijos nuostatai ir sudaryta naujos sudėties komisija, vis dar išlieka jos kompetencijos, bendradarbiavimo su Taryba ir administracija klausimų. 5. Taryba buvo priėmusi nutarimą parengti LRT darbo etikos kodeksą. Administracija, nors tam ir nepritarė, motyvuodama, kad yra pakankamai LRT darbą reglamentuojančių dokumentų, vis dėlto buvo įpareigota, atsižvelgiant į LRT strategijos reikalavimus, atnaujinti esamus LRT darbo etikos dokumentus ir parengti trumpą LRT darbuotojo atmintinę. Diskutuojant buvo siūloma parengti LRT redagavimo taisykles, suvienodinančias turinio rengimo tvarką.

1. Buvo nuolat diskutuojama dėl finansinių duomenų pateikimo formų tobulinimo, kad Tarybos nariai galėtų tinkamai priimti sprendimus. LRT administracija teigė, kad vadovaujasi Finansų ministerijos patvirtintomis formomis. Baigiantis metams, pavyko surasti kompromisinį sprendimą. Administracinei komisijai pasiūlius, nutarta, kaip patobulinti esamąsias finansinių ataskaitų formas. Taip pat nutarta kiekvienais metais nustatyti LRT išorės audito užduotis.

6. Persvarstyta LRT veiklos viešumo koncepcija. Atsisakyta tiesioginių posėdžių transliacijų internetu, apie svarbiausius svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus informuojama pranešimu spaudai, LRT tinklalapyje skelbiama posėdžių darbotvarkė ir protokolai.

2. Buvo gaunama visuomenės atsiliepimų dėl LRT santrumpos vartojimo. LRT taryba ne kartą ragino

sudarymui, todėl kiek mažiau dėmesio teko programų

7. Daug pastangų ir laiko 2013 m. skirta naujų dokumentų rengimui ir galiojančių atnaujinimui, generalinio direktoriaus konkurso organizavimui, LRT administracinės komisijos, nuolatinių darbo grupių turinio kokybei.

Laidos „Auksinis balsas” komisija tuoj paleis kritikos strėles

2013 m. vasarą pasikeitė LRT valdymo struktūra: panaikintos radijo direktoriaus-generalinio direktoriaus pavaduotojo ir televizijos direktoriaus-generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Įsteigtos dvi generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybės: vienas atsakingas už tarpinstitucinius ryšius ir veiklos ir organizavimą, kitas – už kūrybą, turinį, programas, redakcinę politiką. Pasikeitus LRT struktūrai, radijo veiklai vadovauja radijo programų direktorius, televizijos – televizijos programų direktorius.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis

LRT radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

LRT TV naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis

LRT televizijos programų direktorius Rolandas Maskoliūnas LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius

LRT technikos centro vadovas Rimvydas Zgirskis

LRT Komunikacijos ir teisių valdymo departamento direktorius Arnas Zuikis LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė Asta Kružikienė

LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS: DARBUOTOJŲ TOBULĖJIMAS IR ŽINIOS JAUNAJAI KARTAI

„Auksinės bitės 2013”

Žmogiškųjų išteklių politikai įtakos turėjo nusibrėžti strategijos tikslai 2013 metams: daug dėmesio skirta darbuotojų bendrinės kalbos įgūdžių tobulinimui, naujo darbuotojo supažindinimui su darbo aplinka bei vidinei komunikacijai. Dėmesys skirtas ne tik esamiems darbuotojams, bet ir ateinančiai kartai – LRT praktiką atliko rekordinis skaičius studentų.

fiziškai aktyvus, darbuotojai skatinami aktyviai leisti laisvalaikį – LRT komandos 2013 m. dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose, LRT surengti futbolo bei stalo teniso turnyrai.

LRT interesas – suburti ir išlaikyti profesionalią, dinamišką, kūrybišką, nuolat tobulėjančią, savo darbą mylinčią ir motyvuotą komandą, vieningai siekiančią bendrų LRT tikslų, todėl personalo politika yra nukreipta į kolektyvo tobulėjimą ir jo gerovės kūrimą. • Siekiama būti vienu iš darbo rinkos lyderių, į kurio komandą norėtų įsitraukti kompetentingi, profesionalūs ir kūrybingi darbuotojai. •

LRT vizija – būti Lietuvos visuomenę ir išeiviją telkiančiu, atsakingu, patikimu ir moderniu visuomeniniu transliuotoju, todėl skatinamas iniciatyvumas, naujų idėjų kūrimas ir įgyvendinimas, domėjimasis naujomis technologijomis.

•

Sezono uždarymo šventė

• Siekiama sudaryti sąlygas kolektyvui tobulėti, skatinami vidiniai mokymai, kuriamas pagrindas darbuotojams tarpusavyje dalytis žiniomis, informacija, įgūdžiais, organizuojami kvalifikacijos tobulinimo kursai. 2013 m. kartu su EBU surengti

Puoselėjamos tradicijos ir vienijamas kolektyvas –

lyderystės mokymai, keičiantis technologijoms

2013 m. „Auksinėmis bitėmis“ pagerbti geriausi

specialistai gerino įgūdžius videoprograma

darbuotojai, sezono pabaigos šventėje paminėti

„Adobe Premiere Pro CS6“, daug dėmesio skirta

Tarmių metai. Siekiama, kad LRT kolektyvas būtų

bendrinės kalbos tobulinimui.

• Gerinama vidinė komunikacija. – Kiek įmanoma

• LRT – socialiai atsakinga įstaiga: darbuotojai

daugiau informacijos darbuotojams pateikiama

draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, remiami

intranetu, sudaromos sąlygos bendrauti gyvai.

sunkių gyvenimiškų situacijų atveju, siekiama,

Siekiama, kad vidinė komunikacija būtų efektyvi

kad įstaiga ir darbuotojas suderintų interesus.

ir padėtų darbuotojams suprasti ir įgyvendinti

Darbuotojai raginami tausoti gamtą – sudaryta

LRT tikslus, įsisąmoninti LRT vertybes, skatinti

galimybė darbo vietoje rūšiuoti atliekas. Sudarytos

efektyvų pavaldinių ir vadovų bendravimą.

sąlygos jaunimui žengti pirmuosius profesinius

• Rūpinamasi, kad naujas darbuotojas sklandžiai adaptuotųsi įstaigoje. 2013 m. parengta „LRT naujoko knyga“, patvirtintas naujo darbuotojo adaptavimo modelis.

žingsnius – suteikiama materialinė bazė ir profesionalų pagalba praktiką atliekantiems studentams, kurių 2013 m. buvo 73. • Užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata. Atliekamas aplinkos ir darbo sąlygų vertinimas, sprendžiami aktualūs su sveikata ir sauga susiję klausimai. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, sukurtas kompleksas priemonių – nuo saugaus darbo instrukcijų iki saugių darbo vietų įrengimo bei sveikatos patikrinimų. • Siekiama užtikrinti, kad LRT būtų laikomasi darbo santykius reguliuojančių įstatymų, taisyklių ir susitarimų. 2013 m. daug dėmesio skirta TV ir Radijo naujienų darbo organizavimui, todėl šiose tarnybose įvyko struktūrinių pokyčių. 2013 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 580,75 pareigybės. Pagal darbo sutartį dirbo 572 darbuotojai (52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų).

•

LRT darbuotojai dalyvauja visuomeninėje veikloje – socialiniuose, kultūriniuose projektuose. 2013 m. LRT darbuotojai pirmieji prisidėjo prie Maltos ordino akcijos „Padėk man išgyventi“. Dalis darbuotojų

2012 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 576 pareigybės. Pagal darbo sutartį dirbo 552 darbuotojai (51 proc. vyrų ir 49 proc. moterų).

tapo kraujo donorais. LRT buvo viena iš projekto

2013 m. atleista 19, priimti 33 darbuotojai (2012 m.

„Sėkmės mokykla“ dalyvių, suteikusi praktikos

atleista 40, priimta 37).

savaitę mokiniui, norinčiam studijuoti žurnalistiką.

Komisija vertina sezono uždarymo šventės, skirtos „Tarmių metams”, dalyvius

LRT UŽSIENIO RYŠIAI

LRT Užsienio ryšių skyrius yra atsakingas už ryšius su EBU ir koordinuoja LRT dalyvavimą įvairiuose EBU projektuose. Nuo 2013 m. šiam skyriui buvo perduotos ir EBU techninio koordinavimo funkcijos. 2013 m. per palydovinį EBU „Eurovison“ tinklą buvo užsakyta per 60 tiesioginių transliacijų. Visam pasauliui tiesiogiai transliuoti svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginiai. Iš EBU užsakytos 38 sporto transliacijos, 11 transliacijų iš Vatikano, 4 koncertai, 3 specialiosios transliacijos (Margaret Thatcher laidotuvės, Nyderlandų karalienės Beatričės sosto perdavimo ceremonija, Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo prezidentei Daliai Grybauskaitei ceremonija).

Užsienio ryšių skyrius rūpinasi LRT darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. 2013 m., pasinaudodamas EBU „Eurovision Academy“ siūlymu, skyrius suorganizavo tęstinius kursus LRT padalinių vadovams. Į mokymų grupę įtraukta 10 įvairių LRT padalinių vadovų. Mokymai vyko dviem etapais: po savaitę vasario ir rugsėjo mėn. Su kursų dalyviais vyko ne tik seminarai, bet ir individualūs pokalbiai per programą „Skype“. Didžiąją dalį šio projekto išlaidų padengė EBU. Užsienio ryšių skyrius suorganizavo LRT Archyvų skyriaus vadovės išvykimą į dviejų savaičių stažuotę Prancūzijoje, rengiamą Nacionalinio audiovizualinio archyvo instituto (INA) ir Tarptautinės televizijos archyvų federacijos (IFTA). Parengti visi dokumentai, kad EBU Partnerystės programa padengtų seminaro dalyvio mokestį.

LRT Archyvų skyriaus vadovė Miglė Greičiuvienė stažavosi Prancūzijoje

„Eurovizijos” spaudos konferencija

Užsienio ryšių skyrius koordinavo darbą su Užsienio reikalų ministerija dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą 2011–2019 m. programos bei „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvų“, derino tarpinstitucinės veiklos programas, rengė veiklos ataskaitas. Nuo 2013 m. Užsienio ryšių skyrius ne tik reguliariai atnaujina LRT interneto svetainėje www.lrt.lt skelbiamą informaciją apie LRT anglų kalba, bet ir pildo žinių anglų kalba puslapį. Šiame puslapyje publikuojami TV naujienų tarnybos specialiai EBU „Eurovision News Exchange“ parengti reportažai, mūsų partnerių DELFI, „The Lithuanian Tribune“ ir BNS pranešimai anglų kalba. Užsienio ryšių skyrius palaiko glaudžius ryšius su Lietuvoje veikiančiomis užsienio valstybių ambasadomis. Itin glaudūs ryšiai susiklostę su Jungtinės Karalystės,

JAV, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos ambasadomis. Iš užsienio šalių ambasadų gauta nemažai įvairių televizijos programų, meninių, animacinių ir dokumentinių filmų. Bendradarbiaujant su užsienio ambasadomis, siūloma LRT įrašyti įvairius kultūrinius renginius, į laidas pasikviesti į mūsų šalį atvykstančius aukštus svečius. Užsienio ryšių skyrius verčia iš anglų kalbos ir į anglų kalbą įvairius su LRT veikla susijusius dokumentus ir sutartis, renka, sistemina ir teikia LRT vadovybei bei LRT tarybai informaciją apie kitų Europos visuomeninių transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir finansavimą. Užsienio ryšių skyrius veda ekskursijas po LRT atvykstantiems užsieniečiams, talkina į Lietuvą atvykstantiems kitų Europos visuomeninių transliuotojų žurnalistams.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys

LRT.LT: DAUGIAU NAUJIENŲ, DAUGIAU LANKYTOJŲ

2013 m. apie pusantro karto išaugo LRT.lt vieno mėnesio skaitomumas, didėjo portale publikuojamų žinių dienos srautas. LRT.lt autoriniai tekstai vis dažniau atsidurdavo didžiausių Lietuvos naujienų portalų aukščiausiose pozicijose ir tapdavo vieni labiausiai skaitomų dienos straipsnių.

kiti veiksniai neabejotinai prisidėjo prie augančios LRT.lt ir visos LRT informacinės įtakos Lietuvos viešojoje erdvėje, žinomumo bei geros reputacijos. Populiariausi Lietuvos naujienų portalai (DELFI, 15min.lt, lrytas.lt) bendradarbiauja su LRT.lt informacijos mainų pagrindu, o šitai savo ruožtu didina LRT.lt žinių sklaidą.

Per 2013 m. LRT.lt portale apsilankė 2,34 mln. unikalių vartotojų. Tai daugiausia Lietuvos (77,65 proc.) vartotojai, bet nemažą dalį sudarė ir Jungtinės Karalystės (6,07 proc.), JAV (2,46 proc.), kitų užsienio šalių lankytojai. Jie atvertė daugiau kaip 32 mln. LRT.lt portalo puslapių: naujienų, tiesioginių transliacijų bei vaizdo ir garso įrašų.

LRT.lt portalas 2013 m. LOGIN konferencijoje laimėjo geriausio tinklalapio Lietuvoje titulą. Tuo metu LRT.lt mediateka apdovanota kaip geriausias elektroninio turinio sprendimas konkurse „Naujasis knygnešys 2013“.

2013 m. sėkmingai vyko LRT radijo medžiagų integravimas į LRT.lt portalo naujienų srautą. Nuo sausio mėn. įsibėgėjo LRT.lt rubrika „Kalba Vilnius“, kurioje skelbiami pagal LRT radijo laidas kuriami tekstai. Įgyvendinant projektą „Skaitykite LRT radiją“, tradicinę radijo klausytojų auditoriją esmingai papildė tekstiniu pavidalu pateiktos medžiagos skaitytojai. Kaip ir LRT radijo, LRT televizijos informacinė sklaida per LRT.lt irgi smarkiai išaugo: portale buvo skelbiama gerokai daugiau LRT televizijos medžiagos nei 2012-aisiais. 2013 m. sustiprinta LRT.lt žurnalistų bei redaktorių komanda ne tik padidino LRT radijo, LRT televizijos ir portalo kuriamų žinių srautą, bet ir pagerino turinio kokybę, pasiekė didesnės temų įvairovės. Šie ir

LRT.lt portalas LOGIN konferencijoje laimėjo geriausio Lietuvoje tinklalapio vardą

NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS: LRT – SIEKIANTIS TAPTI MODERNIAUSIU TRANSLIUOTOJU BALTIJOS ŠALYSE LRT, siekiantis tapti moderniausiu transliuotoju Baltijos šalyse, ir toliau intensyviai stiprina savo veiklą internete bei mobiliose platformose. Per metus pristatytos naujos LRT programėlės išmaniesiems telefonams; stiprinant bendravimą su mūsų auditorija, pasitelktas socialinis tinklas „Twitter“.

LRT aktyvumas socialiniuose tinkluose kiekvienais metais vis didesnis. Šiemet įvairiomis naujienomis bei konkursais buvo pasidalinta su daugiau nei 50 tūkst. gerbėjų (socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“). LRT siekis būti šiuolaikiškiems ir aktyviai reaguoti į socialinių tinklų tendencijas, todėl LRT paskyrose kiekvieną dieną skelbiamos įdomiausios ir svarbiausios naujienos, laidų įrašai arba kadrai iš jų. Šalia įdomybių nepasimeta aktuali informacija apie radijo bei televizijos laidas ir tiesiogines transliacijas. LRT nori išlaikyti balansą tarp pramogos ir informatyvumo, kad žmonės, leisdami laiką prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų ekranų, tuo pačiu metu įgytų žinių bei įsitrauktų į visuomeninio transliuotojo kuriamą turinį. LRT youtube.com/lrtinklas puslapyje vaizdo įrašų peržiūros per pastaruosius metus stipriai išaugo ir pasiekė 26 mln. ribą. Šiuo metu tinkle yra 8 300 įrašų, kuriuos nuolat stebi ir prenumeruoja daugiau nei 18 tūkst. gerbėjų. Suaktyvinta veikla paskyroje „Twitter“. Tai daroma LRT vardu arba tiesiogiai per konkrečias laidas ir LRT televizijos veidus. Taip atsirado daugiau galimybių interaktyviai bendrauti su žiūrovais. Jų įtraukimas į turinio kūrimą bei vertinimą duoda puikių rezultatų

ir prisideda prie jaunesnės auditorijos pritraukimo. Sėkmingas pavyzdys yra laidų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis, kurį šiuo metu seka 1400 gerbėjų. Prie jau sukurtų ir sėkmingai integruotų LRT programėlių sąrašo 2013 m. pridėtos dar dvi naujienos – „Labas rytas, Lietuva!“ ir „Gustavo receptai“. Programėlė „Labas rytas, Lietuva!“, sulaukianti vis didesnio populiarumo, greitai integruojama į vartotojų kasdienybę. Tai puiki ryto pradžia, ritualas, leidžiantis žiūrėti laidas „Labas rytas, Lietuva!“ laidas tiesiogiai ar bet kuriuo kitu metu. Taip pat į programėlę yra integruoti Lietuvos miestų orai, tiesioginis svarbiausių naujienų srautas iš LRT.lt portalo bei aktuali žiniasklaidos apžvalga. Iš viso programėlė parsisiųsta daugiau kaip 13 tūkst. kartų. Į naująją LRT programėlę išmaniesiems telefonams „Gustavo receptai“, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant

su Kauno technologijos universitetu, sudėta per 50 geriausių „Gustavo enciklopedijos“ laidose rodomų receptų. Vartotojai šią programėlę pamėgo nuo pirmų dienų. Visi receptai pateikiami vaizdo medžiagoje, su iliustracijomis ir lengvomis instrukcijomis, kaip pasigaminti pamėgtą receptą. Spalvingas dizainas bei plačios programėlės funkcijų galimybės žavi ir suaugusiuosius, ir vaikus. 2013 m. rudens sezoną atnaujinta iki dabar populiariausia programėlė „Lietuvos tūkstantmečio

vaikai“. Naujas dizainas sutapatintas su laidos dizaino elementais, išaugo treniruotės klausimų skaičius iki 1000, supaprastinta vartotojų sąsaja, kurioje nuo šiol galima patogiau stebėti savo rezultatus, sekti, kaip kinta teisingų atsakymų skaičius ir kt. Parsisiuntimų skaičius jau perkopė 140 tūkst., tad šiuo metu LRT turi daugiau nei 47 tūkst. registruotų vartotojų. Jau tampa tradicija, kad LRT, kurdama išmaniąsias technologijas, dalyvauja konferencijose LOGIN bei „Naujasis knygnešys“.

LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS

LRT žurnalistai susižėrė net tris konkurso „Euromedia” 2013 apdovanojimus

2013-aisiais nemažai įvertinimų susilaukė LRT elektroniniai produktai ir inovacijos. LOGIN interneto apdovanojimuose LRT.lt išrinktas geriausiu tinklalapiu. LRT.lt mediateka „Naujojo knygnešio“ apdovanojimuose nugalėjo kategorijoje „e. media ir žurnalistika“ kaip geriausias elektroninio turinio sprendimas. LRT pastangos įtvirtinti savo naująjį prekės ženklą įvertintos kasmet „Verslo žinių“ rengiamuose rinkodaros apdovanojimuose „Password 2013“. 2012-ųjų vasarą įvykusi LRT prekės ženklų atnaujinimo ir pokyčių pristatymo kampanija „Password 2013“ apdovanojimuose įvertinta kaip efektyviausia viešojo sektoriaus ir valstybinių įmonių komunikacijos kampanija. Nacionalinio transliuotojo prekės ženklų keitimo kampanija gavo ir „Password 2013“ dalyvių simpatijų prizą.

Trims LRT žurnalistams praėjusiais metais įteikti Estijos valstybiniai apdovanojimai. Už Estijos ir Lietuvos santykių plėtojimą ir indėlį į abiejų šalių nepriklausomybių atkūrimą ir užtikrinimą Estijos valstybiniais apdovanojimais pagerbti LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė ir LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis. Apdovanojimai įteikti Estijos prezidento T. H. Ilveso vizito Lietuvoje metu.

Praėjusiais metais ypatingą dėmesį Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skyrusi LRT susižėrė net tris žiniasklaidos konkurso „Euromedia 2013“ apdovanojimus. Laureatais skirtingose kategorijose tapo LRT radijo žurnalistė Živilė Kropaitė bei LRT televizijos žurnalistas Ignas Krupavičius, o specialiu prizu apdovanota LRT televizijos žurnalistė Kristina Jackūnaitė. I. Krupavičius nugalėjo „Metų televizijos darbo“ nominacijoje, konkursui pateikęs TV reportažą „Nauja ES narė – Kroatija“. Ž. Kropaitė už radijo reportažą „Skuodas: teigiamos emigracijos pusės“ įvertinta „Metų radijo darbo“ nominacijoje. K. Jackūnaitė apdovanota specialiu komisijos prizu už TV reportažų ciklą „Ukrainos sprendimas – didžioji Rytų partnerystės susitikimo intriga“.

Raštingoji radijo žurnalistė Aistė Plaipaitė

LRT radijo žurnalistė Aistė Plaipaitė pateko į raštingiausių lietuvių gretas. Rašydama Nacionalinį diktantą, ji nepadarė nė vienos klaidos. LRT TV naujienų tarnybos žurnalistė Jovita Sukackaitė apdovanota Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) diplomu už geriausią praktiką. Jovitą puikiai įvertino ir kolegos – ji sėkmingai darbuojasi TV naujienų tarnyboje ir pasibaigus praktikai. J. Sukackaitė apdovanota Žurnalistų sąjungos ir Žurnalistikos instituto organizuotame žurnalistų dienų renginyje „LeŽuDi 2013“.

LRT žurnalistas Ignas Krupavičius laimėjo „Grand Prix“ 10-uosiuose Kroatijos turizmo departamento apdovanojimuose „Auksinė plunksna”

LRT televizijos laidų vedėja, knygų autorė, patriotinių ir labdaros projektų puoselėtoja Edita Mildažytė paskelbta „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ 2013-ųjų metų moterimi. E. Mildažytė – jau 15-oji moteris Lietuvoje, kurią „Stilius“ išrenka Metų moterimi. Ankstesniais metais šį apdovanojimą yra gavusios Alma Adamkienė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Daina Gudzinevičiūtė, Irena Degutienė, Galina Dauguvietytė ir kitos žinomos visuomenė veikėjos.

Žurnalisto ir LRT laidų vedėjo Andriaus Tapino fantastinis nuotykių romanas „Vilko valanda“ (leidykla „Alma littera“) paskelbtas akcijos „Metų knygos rinkimai 2013“ nugalėtoju suaugusiųjų knygų kategorijoje.

Edita Mildažytė išrinkta žurnalo „Stilius” 2013 Metų moterimi

Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda” – „Metų knygos rinkimų 2013” nugalėtojas

KALBOS KULTŪRA: 2013 M. ATGAIVINTA TRADICIJA RINKTI „KALBOS GRYNUOLIUS“ IR ĮKURTA KALBOS PATARIMŲ SVETAINĖ LRT DARBUOTOJAMS Po kelerių metų pertraukos jau šeštą kartą, pasitelkus kompetentingą komisiją ir žiūrovus bei klausytojus, išrinkti taisyklingiausiai kalbantys radijo ir televizijos laidų vedėjai. „Kalbos grynuoliai“ skelbiami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. 2013 m. pabaigoje įkurtoje kalbos svetainėje „Kalbos sodas“ LRT darbuotojai gali ne tik tobulinti bendrinės kalbos įgūdžius, turtinti žodyną, bet ir plėsti akiratį, nes čia galima pasiskaityti apie žodžių kilmę, reikšmių kitimą, rasti įdomių faktų iš žodžių istorijos. Kalbos kultūros grupės kasdienio darbo tikslas – kad į televizijos ir radijo eterį patektų kuo mažiau kalbos klaidų, todėl LRT kalbininkai iš anksto redaguoja ir kirčiuoja netiesioginių laidų tekstus, informacinius pranešimus, laidų ir filmų anonsus, tvarko dinaminių eilučių ir titrų kalbą, tikrina transliuojamą reklamą, o pastebėję klaidų, jei yra galimybė, stabdo tokios reklamos transliavimą. Nuo 2013 m., Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu, klausos negalią turintiems žiūrovams pradėtos rodyti

kelios subtitruotos LRT TELEVIZIJOS laidos („Popietė su Algimantu Čekuoliu“ ir „Gustavo enciklopedija“), tad Kalbos kultūros grupės redaktoriai šiuos tekstus parengia – atidžiai ištaiso rašybos ir skyrybos klaidas.

Viena iš subtitruojamų laidų – „Popietė su Algimantu Čekuoliu”

Kad būtų išlaikytas nacionalinio transliuotojo informacinių laidų kaip etaloninės kalbos nuo seno visuomenėje įsitvirtinęs įvaizdis, Kalbos kultūros grupė išskirtinį dėmesį skiria TV ir Radijo naujienų tarnybos rengiamoms laidoms. Ypač daug dėmesio ir laiko skiriama naujienų tarnybose dirbantiems praktikantams ir jauniems, pradėjusiems dirbti žurnalistams, tad TV ir Radijo naujienų tarnybos yra tapusios mokymo bazėmis. 2013 m. šiose tarnybose praktiką atliko per 20 studentų iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Ypač daug tenka dirbti su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentais. Nors jie puikiai orientuojasi užsienio politikos įvykiuose, bet nėra parengti dirbti eteryje, paprastai neturi bendrinės tarties ir kirčiavimo, reportažo rašymo ir skaitymo įgūdžių, nebūna išklausę išsamaus kalbos kultūros kurso, todėl naujienų tarnybų kalbininkai juos moko ne tik taisyklingos tarties, intonacijų, kirčiavimo, primena kalbos kultūros dalykus, bet ir padeda parengti pirmuosius reportažus. Prižiūrima ir LRT.lt portalo kalba. Kadangi kasdien portale nepaliaujamai skelbiamas didžiulis informacijos srautas, kalbininkai daugiausia dėmesio skiria populiariems straipsniams iš Dienos aktualijų skilties, peržiūri straipsnių, rubrikų pavadinimus, kad jie būtų aiškūs, nedviprasmiški, patikrina apklausų klausimus, televizijos ir radijo anonsus, reklamos tekstus. Vienas iš LRT misijos tikslų – puoselėti gimtąją kalbą. Kalbos kultūros grupė šį tikslą padeda įgyvendinti ne tik kasdieniu darbu, bet ir platesne veikla, į kurią įtraukiama ir visuomenė. Po kelerių metų pertraukos, 2013 m. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, LRT jau šeštą kartą rinko „Kalbos grynuolius“ – taisyklingai kalbančius radijo ir televizijos laidų vedėjus. Kaip visada, „Kalbos grynuolius“ rinko ne tik kompetentinga kalbos specialistų komisija: savo simpatijas, balsuodami portale LRT.lt, galėjo pareikšti žiūrovai ir klausytojai.

Šįkart buvo siūloma klausytis ir stebėti tas laidas, kurių vedėjai improvizuoja, ekspromtu reaguoja į pašnekovų dėstomas mintis ir diskutuoja iš anksto nepasirengę klausimų. Atkreiptas dėmesys į vedėjo kalbos taisyklingumą, gyvumą, turtingumą, šmaikštumą ir sugebėjimą tiksliai, konkrečiai pateikti klausimus ar replikuoti. Komisija, kurią sudarė dr. Irena Smetonienė, dr. Irena Kruopienė ir Donatas Smalinskas, perklausiusi keliasdešimt laidų, taisyklingiausiai LRT televizijoje kalbančia pripažino mėgstančią tarmiškai pakalbėti, nebijančią improvizuoti „Duokim garo“ vedėją Loretą Sungailienę. Iš LRT radijo laidų vedėjų išskyrė tiksliai, šmaikščiai ar rimtai, beveik be klaidų klausimus pašnekovams pateikiančią laidos „Manasis Aš“ vedėją Agnę Kairiūnaitę. Visuomenės ir kalbininkų nuomonės nesutapo. Klausytojams patiko laidos „Kaip žmonės gyvena“ vedėjo Beno Rupeikos kalba, o televizijos žiūrovai pirmenybę teikė laidos „Įžvalgos“ vedėjui Virginijui Savukynui. „Kalbos grynuoliai“ apdovanoti vertingomis knygomis ir statulėlėmis.

Laidose tarmiškai pašnekėti mėgstanti LRT „Kalbos grynuolė“ Loreta Sungailienė

Gruodžio pradžioje LRT intranete pradėjo veikti LRT darbuotojams skirta kalbos patarimų svetainė „Kalbos sodas“. Kalbininkai parenka aktualesnes klaidas ir stengiasi jas žaismingai aptarti. „Kalbos sode“ lankytojai gali ne tik mokytis taisyklingos kalbos, bet ir turtinti žodyną, plėsti akiratį, nes stengiamasi parinkti vaizdingų posakių, įdomesnių, bet jau primirštų, žodyne nugulusių žodžių, papasakoti apie tarptautinių žodžių ar vardų įdomesnę kilmę, pateikti žinių iš žodžių istorijos. Metų pabaigoje, remiantis LRT 2013–2017 m. strategijos įgyvendinimo planu, kartu su Personalo ir dokumentų valdymo skyriumi surengtas dviejų valandų kalbos seminaras „Bendrinės kalbos vartojimas LRT televizijoje ir radijuje“. Buvo pakviesti visuomenėje gerai žinomi lektoriai – ne vieno leidinio autorius, ilgametis VU docentas Aldonas Pupkis ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos katedros vadovė dr. Rita Miliūnaitė. Kalbos kultūros grupė aktyviai bendradarbiavo su lektoriais: apklausė žurnalistus, kokie klausimai jiems būtų įdomūs, siūlė temas, kurios būtų aktualios tiek sakytinės (radijas, televizija), tiek rašytinės (internetas) žiniasklaidos atstovams. Seminare buvo aptartos dėl anglų kalbos įtakos įsigalinčios sintaksinės

konstrukcijos, kitų tautų asmenvardžių rašymas, tarimas, kirčiavimas. Seminaras sulaukė didelio populiarumo – dalyvavo 45 žmonės.

LRT yra viena iš Metų knygos rinkimų organizatorių. Viena iš LRT užduočių – kad visuomenė aktyviai dalyvautų šiuose rinkimuose, todėl tam, kad klausytojai susidarytų nuomonę apie visas skirtingų kategorijų pretendentes, per LRT RADIJĄ jos skaitomos. Kad būtų užtikrinta taisyklinga kalba, Kalbos kultūros grupės redaktoriai skaitomas knygų ištraukas sukirčiuoja. Kirčiuojami ir kiti įdomesnių užsienio ir lietuvių autorių knygų ir radijo spektaklių tekstai. Per metus sukirčiuojama ne vienas tūkstantis puslapių. Kalbos kultūros grupės redaktoriai kalbos klausimais konsultuoja ne tik LRT darbuotojus, bet LRT radijo klausytojus. Laida „Jūs paskambinote į LRT RADIJĄ“ klausytojams suteikia galimybę išsakyti savo pastabas, pageidavimus ir paklausti. Periodiškai pasitaiko ir su kalba susijusių klausimų, į kuriuos laidos rengėjai kviečia atsakyti Kalbos kultūros grupės redaktorius. Kalbos kultūros grupės redaktoriai tvarko ir kontroliuoja dviejų televizijos programų (LRT TELEVIZIJOS, LRT KULTŪROS), trijų radijo programų (LRT RADIJO, LRT KLASIKOS, LRT OPUS) ir LRT.lt portalo kalbą, redaguoja LRT vidaus dokumentus ir siunčiamuosius raštus. Televizijos žiūrovai LRT „Kalbos grynuoliu“ išrinko Virginijų Savukyną

RYŠIAI SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene – būdas kurti LRT, kaip visuomenei dirbančio nacionalinio transliuotojo, skleidžiančio demokratiškos, pilietinės visuomenės vertybes, įvaizdį. Šią funkciją siekiama atlikti palaikant gerus santykius su žiniasklaida, visuomeninėmis organizacijomis, mokslo įstaigomis bei pavieniais žmonėmis, kurie kreipiasi į LRT įvairiais klausimais. Siekiama, kad visuomenei informacija apie LRT būtų pateikiama objektyviai, išorinėje žiniasklaidoje ir portale LRT.lt laiku anonsuojamos laidos ir specialūs projektai. Laidų anonsai dedami į specialią portalo skiltį. Spaudos leidiniams ir naujienų portalams reguliariai siunčiami spaudos pranešimai, informuojantys apie svarbius visuomenei LRT projektus, laidas, renginius. Svarbių projektų, ypatingų transliacijų išvakarėse rengiamos spaudos konferencijos, žurnalistams sudaromos sąlygos susisiekti su laidų vedėjais ir rengėjais, siunčiamos laidų vedėjų nuotraukos, tariamasi dėl svarbiems projektams skirtų straipsnių, žurnalų viršelių.

„Eurovizijos” nacionalinės atrankos filmavimas

2013-aisiais daug dėmesio sutelkta į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai transliacijas ir specialius projektus, svarbias valstybės datas. LRT svarbus renginys – Vilniaus knygų mugė, iš kurios tiesiogiai transliuojama daug radijo ir televizijos laidų, daug dėmesio skirta „Eurovizijos“ dainų konkursui ir jo nacionalinei atrankai bei kitiems pramoginiams konkursams, FIFA Konfederacijų taurės varžyboms, naujojo sezono laidų pristatymui, tradiciniams geriausių LRT darbuotojų „Auksinių bičių“ apdovanojimams, komunikacijai apie inovatyvius LRT produktus, LRT pasiekimus ir įvertinimus.

FIFA Konfederacijų taurės 2013 nugalėtoja brazilų komanda švenčia pergalę

RINKODARA IR SAVIREKLAMA

2013 m. LRT rinkodaros skyrius daugiausia dirbo prekės ženklų stiprinimo kryptimi: buvo atliekami vartotojų tyrimai, kuriami įvaizdiniai vaizdo klipai, stiprinama integracija remiamuose renginiuose. Buvo gerinama televizijos eterio vizualika, rengiami tinklelių pristatymai visuomenei ir žiniasklaidai. Sukurtas pusšimtis savireklaminių klipų ir kelios dešimtys informacinių kampanijų, inicijuotos tiesioginės transliacijos iš įvairių renginių.

Prekės ženklų stiprinimas

integracijai buvo skiriamas remiant kanalų įvaizdžiams svarbius ilgalaikius projektus. Išskirtiniais sprendimais pasižymėjo LRT KLASIKOS prekės ženklo komunikacija: specialiai remiamiems festivaliams sukurtas stendas LRT KLASIKA, imituojantis violončelę ir reaguojantis į judesį – priartėjus žmogui, pradeda groti klasikinė muzika ir taip atkreipiamas dėmesys. Stendas buvo statomas netikėtose, atvirose erdvėse, kuriose vyko klasikinės muzikos koncertai, ir maloniai stebino, leisdamas „pakilti“ auščiau kasdienybės.

2012 m. pabaigoje atnaujinus prekės ženklus, komunikaciją ir jos vizualinę dalį, 2013 m. LRT Rinkodaros skyrius daugiausia dėmesio skyrė prekės ženklų stiprinimui. Sukurti LRT KLASIKOS, LRT.lt, LRT OPUS bei LRT RADIJO įvaizdiniai klipai.

Kadras iš LRT.lt klipo

Antrą pusmetį intensyvi LRT KLASIKOS ir LRT.lt. reklama nenuėjo veltui – klausymosi bei apsilankymo rodikliai išaugo keliomis dešimtimis procentų. Andrius Mamontovas nusifilmavo naujame LRT KLASIKOS vaizdo klipe

Daugiau nei 100 remiamų renginių, prie kurių viešinimo prisidėjo LRT, buvo parenkami įvairūs LRT prekės ženklai. Jie buvo matomi per visą renginio komunikaciją ir stiprino parinkto kanalo įvaizdį tarp galimų klausytojų, žiūrovų ar skaitytojų. Išskirtinis dėmesys prekės ženklų

Galima išskirti koncertų seriją „LRT OPUS gyvai“, visus metus rinkusią pilnas menų fabriko „Loftas“ sales ir padėjusią atrasti kitokią muziką. Bendradarbiavimas su LRT šio koncertų ciklo rengėjams leido atsivežti išskirtinius, pasaulyje gerai žinomus atlikėjus, kurių kūriniai nepatenka į populiariąją muziką grojančių radijo stočių grojaraščius.

Naujos erdvės LRT OPUS klipe

Planuojant naują sezoną, programos turinio plėtrą ir tobulinimą, atliktas kokybinis tyrimas, naudojant fokusuotų grupinių diskusijų metodologiją. Jo metu buvo nagrinėjami žiūrovų įpročiai, atskirų programų vedėjų vertinimai bei tai, ko auditorija pasigenda. Buvo ne tik klausiama apie konkrečias laidas, žiūrovai irgi buvo informuojami apie tyrimus: metų pradžioje transliuotas klipas, skelbiantis, kad LRT atitinka reikliausių žiūrovų poreikius.

LRT turinio reklama

27 Daug dėmesio susilaukė LRT.lt, dalyvavęs viename masiškiausių renginių Vilniuje – „Kultūros naktyje“, kuriame pristatė LRT mediatekoje turimus trumpametražius filmus „LRT.lt šmaikštus retro kinas“. LRT OPUS šiame renginyje padėjo publikai atrasti naujų

2013 m. LRT rinkodara prisidėjo prie eterio vizualinės dalies, kūrė laidų vinjetes, surengė tris televizijų tinklelių pristatymus visuomenei ir žiniasklaidai.

talentų, prisidėdama prie jaunųjų grupių koncerto, kuris vyko Lietuvos muzikos teatro ir kino muziejaus amfiteatre.

LRT sezono atidarymo šventė Valdovų rūmuose

„Kultūros naktis 2013”

Žiūrovų ir klausytojų tyrimai 2013 m. LRT Rinkodaros skyrius iniciavo daugiau nei 10 tyrimų, skirtų tiek turinio tobulinimui ir plėtrai, tiek LRT, kaip medijos grupės, veiklai įvertinti. Atlikus kiekybinius tyrimus, paaiškėjo, kad LRT patenka tarp geriausiai visuomenės vertinamų visuomeninių transliuotojų Europoje. Atsakymuose matyti ne tik bendras LRT veiklos vertinimas, bet ir kaip LRT atitinka vertybes: žiūrovų nuomone, LRT TELEVIZIJA yra lyderė puoselėdama kultūrą, skleisdama patikimą ir objektyvią informaciją. Svarbu paminėti, kad, vertinant pagal tuos pačius kriterijus, LRT RADIJAS lenkia ne tik kitas radijo stotis, bet ir tam tikrus televizijos kanalus, populiariausius naujienų portalus ar žiniasklaidos grupes.

LRT KULTŪROS svečiai į RUPERTO galeriją, kur vyko sezono atidarymo šventė, plaukė garlaiviu

LRT sezono atidarymo akimirka

Per sportiškumo dvasia persmelktą LRT televizijos vasaros pristatymą birželio mėn. žiūrovai buvo supažindinti su gausiomis LRT vasaros transliacijomis. LRT turiniui ir įvairiems projektams reklamuoti buvo sukurta pusšimtis savireklaminių klipų ir kelios dešimtys informacinių kampanijų. 2013 m. išsiskyrė sporto transliacijomis – LRT TELEVIZIJA transliavo Konfederacijų taurės varžybas iš Brazilijos, du plaukimo čempionatus, LRT RADIJAS buvo oficialus Europos krepšinio čempionato Slovėnijoje transliuotojas. Surengtos atskiros visų šių transliacijų rinkodaros kampanijos, o komunikacija apėmė tiek LRT, tiek išorės medijų kanalus. Daug dėmesio skirta LRT programėlių pristatymui – sukurtas kiekvienos programėlės reklaminis klipas, atskleidžiantis jos funkcionalumą ir galimybes.

LRT buvo Vilniaus knygų mugėje. LRT studijoje, įsikūrusioje Rašytojų kampe, 4 dienas nenutrūkstamai buvo filmuojami ar tiesiogiai transliuojami įvairūs susitikimai, LRT RADIJO ir LRT TELEVIZIJOS laidos. Tiesiogines laidas vedė V. Savukynas, A. Tapinas, M. Lučkaitė, J.Katinaitė, G. Čiužaitė, J. Kryževičienė. Didelio mugės dalyvių susidomėjimo sulaukė susitikimus su knygų autoriais moderavę I. Krupavičius, A. Matonis, L. Sungailienė, T. Jačiauskas. Rinkodara svariai prisidėjo prie LRT darbuotojams įvertinti skirtų renginių – sausio mėnesį vykusių „LRT Bitinukų 2012“, kuriuose buvo apdovanoti darbščiausi LRT darbuotojai, ir LRT sezono uždarymo šventės. Šioje šventėje buvo nuotaikingai paminėti ir Tarmių metai – pagal etninius regionus komandomis pasiskirstę LRT darbuotojai varžėsi dainomis, šokiais, pasakojimais,

Kaip ir kasmet, LRT kvietė dalyvauti savo laidų filmavimuose, bet arčiausiai savo žiūrovų ir klausytojų

demonstruodami, kad nepamiršo savo tarmės.

2013 m. LRT transliavo du plaukimo čempionatus

Knygų mugė

2013 m. LRT OPUS suintensyvino bendradarbiavimą su menų fabriku „Loftas“, taip prisidėdamas prie progresyvios muzikos populiarinimo, kartu rengė koncertus ir vieni kitus reklamavo. LRT KLASIKOS vardas buvo viešinamas, rengiant koncertus Užutrakyje. LRT KLASIKA buvo matoma ir kituose gerai žinomuose festivaliuose: Kristupo, Pažaislio, Tytuvėnų. Kaip ir kiekvienais metais, LRT KLASIKA iniciavo „Kultūros šviesulio“ rinkimus.

M. Levickis Kristupo vasaros festivalio metu

LRT Klasika transliuoja iš parodos „ArtVilnius’13“

LRT – socialinių projektų partneris 2012 m. į LRT eterį sugrįžusi socialinė akcija „Maltiečių sriuba“ 2013 m. tapo dar didesnė ir keliavo per Lietuvą. Kelionėje dalyvavo ir sriubą pilstė ryškiausios Lietuvos scenos žvaigždės ir LRT žurnalistai, laidų vedėjai kvietė padėti tiems, kam šiuo metu sunkiausia – vienišiems, beglobiams seneliams, kuriuos lanko Maltos ordino savanoriai.

LRT tradiciškai kartu su Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondu kvietė žmones paremti Lietuvos kaimo bibliotekas. Reklaminiai klipai kvietė įsigyti L. Frank Baumo knygą „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ ir taip paremti fondo globojamus kaimo mokyklų vaikus. Visuomeninis transliuotojas prisidėjo prie LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės socialinės iniciatyvos „Knygų Kalėdos“, skirtos papildyti miestų ir kaimų bibliotekas naujomis knygomis. LRT vardas buvo girdimas, reklamuojamas šiuose LRT ar partnerių inicijuotuose projektuose ir renginiuose: Tarmių metai (LRT transliavo klipus, kuriuose LRT laidų vedėjai ir žinomi žmonės kalbėjo tarmiškai); Metų knygos rinkimai, Konstitucijos egzaminas, Nacionalinis diktantas, „Švari kalba – švari galva“, „Kino pavasaris“, „Sidabrinės gervės“, „Nike“ aš bėgu“, „Sumažink tylą“, „Savaitė be patyčių“, „Padėk man pasveikti“ ir daugelyje kitų socialinių, visuomeninių projektų.

„Maltiečiams“ noriai talkino Vilniaus miesto meras A. Zuokas

Jau daug metų LRT sėkmingai bendradarbiauja su festivaliu „Kino pavasaris”

Visus 2013 m. LRT kvietė į intelektualaus kino seansus, pristatomus ACME FILM filmus, kurie pripažinti tarptautiniuose kino festivaliuose, ugdo ir įkvepia žiūrovą. LRT garsino ir pirmojo Lietuvos palydovo paleidimą, skatino tapti istorijos dalimi ir rezervuoti pikselį pirmojoje lietuviškoje nuotraukoje iš kosmoso.

SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT PROGRAMOJE 2013 m. LRT TELEVIZIJOS eteryje nemokamos socialinės ir kultūrinės reklamos transliuota daugiau nei už 4,9 mln. litų, daugiau nei 8,1 mln. litų suteikta kaip nuolaida.

LRT priklausančiose radijo stotyse nemokamos reklamos transliuota už 350 tūkst. litų, kaip nuolaida suteikta dar per 1,5 mln. litų.

LRT MUZIEJŲ ATRANDA JAUNUOMENĖ

Eksponatu susidomėjęs LRT muziejaus lankytojas

2013 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejų aplankė 5506 lankytojai, surengtos 235 ekskursijos. 159 iš jų skirtos moksleiviams (iš viso dalyvavo 3807 moksleiviai). Muziejuje labai padaugėjo universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų studentų. Po ekskursijų studentams rengiami susitikimai su žurnalistais, LRT portalo darbuotojais, reklamos specialistais. Lankėsi ikimokyklinio amžiaus vaikų, neįgaliųjų, senjorų, suaugusiųjų, svečių iš užsienio grupės. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams rengiami susitikimai su laidos vaikams ,,Gustavo enciklopedija“ autoriumi Audriumi Rakausku. Tokių ekskursijų surengta 76, dalyvavo 1699 lankytojai. Lietuvos nepriklausomybės istorijoje ypatingą vietą užima 1991-ųjų metų sausio įvykiai. 2013 m. sausio 10–17 dienomis LRT buvo rengiamos teminės ekskursijos, kuriose prisimenama baisioji Sausio

13-osios naktis. Ekskursijas vedė ir prisiminimais dalijosi LRT darbuotojai – tos nakties įvykių liudininkai. Lankytojai pamatė ne tik muziejaus ekspoziciją, bet ir radijo bei televizijos studijas, pastato fojė, kur dar ir šiandien yra išlikusios šūvių žymės. LRT eksponuotos fotomenininko Vytauto Butkaus nuotraukos, kuriose užfiksuoti 1991-ųjų vaizdai. Ekranuose demonstruojami dokumentiniai kadrai, kaip šturmuojamas pastatas, rodomos paskutinės eterio minutės, pasakojamos badautojų namelio istorijos. Tokių ekskursijų surengta 28, muziejų aplankė 832 lankytojai. Sausio mėnesį LRT klube pristatyta pirmosios televizijos diktorės Gražinos Bigelytės atsiminimų knyga. Vakarą vedė žurnalistė, laidų vedėja Nijolė Baužytė, kuri, mirus autorei, rūpinosi ir knygos išleidimu. Renginyje dalyvavo G. Bigelytės artimieji, kolegos, draugai. Buvo parengta nuotraukų paroda iš LRT muziejaus fondų ir asmeninio archyvo.

LRT parodų galerijoje savo darbus noriai eksponuoja ir žinomi, ir ne tokie garsūs autoriai. Vasario mėnesį eksponuota Janinos Krasauskienės tapybos ir pastelės darbų paroda. Balandį – Lietuvos televizijos operatoriaus Algimanto Juknevičiaus tapybos paroda, kurio paveiksluose užfiksuoti mūsų kolegos, aktoriai, vaidinę LTV filmuose, spektakliuose, gegužę – Juliaus Jokūbonio pastelės. Lapkritį – žinomos dalininkės Gražinos Vitartaitės jubiliejinė tapybos darbų paroda ,,Vidinės laisvės link“. LRT klube parodytas kino režisieriaus Algirdo Tarvydo dokumentinis filmas apie šią dailininkę ir jos kūrybą.

Kovo mėnesį klubas ,,Fotokablys“ pristatė fotografijų parodą ,,29“. Ekspozicijos darbai labai skirtingi, kaip ir juos sukūrę autoriai. Pristatytos 29 asmenybės, jų požiūriai, pasauliai, kadrai. Rugpjūčio mėnesį pirmą kartą istorijoje eksponuotos fotokorespondento Leonardo Skirpsto nuotraukos, skirtos didžiausio mitingo Vilniuje, Vingio parke, 25-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo nemažai nuotraukų herojų, mitingo dalyvių. 2013 m. LRT istorijos muziejaus daiktinių eksponatų rinkinį sudarė 589 eksponatai. Pernai šį rinkinį papildė 22 eksponatai, kurie buvo suinventorinti. LRT istorijos muziejus rengia pažintines, edukacines ekskursijas, kuriose supažindina su Lietuvos radijo ir televizijos istorija, o besidomintiems LRT veikla rengiamos ekskursijos po radijo ir televizijos studijas. Be LRT neįsivaizduojama kova dėl nepriklausomybės – vyksta teminės ekskursijos, kuriose lankytojai susipažįsta su svarbiausiu iš jų – Sausio 13-ąja. LRT parodų galerijoje rengiamos parodos, teminiai vakarai. LRT muziejaus fondai kasmet papildomi naujais eksponatais, susijusiais su nacionalinio transliuotojo istorija.

Nijolė Baužytė – Gražinos Bigelytės atsiminimų knygos sudarytoja

Leonardo Skirpsto fotografijų paroda, skirta Sąjūdžio mitingo Vilniuje 25-mečiui

LRT ARCHYVAS – DIDŽIAUSIA UNIKALIOS AUDIOVIZUALINĖS IR GARSO PRODUKCIJOS SAUGYKLA

Taip skaitmeninami archyviniai įrašai

LRT archyvas – vienas didžiausių, seniausių ir unikaliausių archyvų tarp audiovizualinę ir garso produkciją gaminančių kompanijų Lietuvoje.

TV archyvai

Prioritetinis LRT archyvo uždavinys – formuoti skaitmeninį audiovizualinio ir garso paveldo archyvą, užtikrinantį ilgalaikio skaitmeninto turinio, užfiksuoto LRT archyvo duomenų bazės elektroniniame kataloge, išsaugojimą ir sklaidą. 2012 m. atnaujintos LRT interneto svetainės lankytojai

Televizijos archyvo fonduose sukaupta daugiau kaip 35 tūkst. valandų vaizdo juostose, apie 5 tūkst. valandų – kino juostose, iš viso – daugiau kaip 30 tūkst. vnt. įvairių laikmenų, apimančių laikotarpį nuo 1896 metų iki šių dienų. Kiekvienais metais TV archyvai pasipildo 1 tūkst. valandų įvairių žanrų kūriniais.

gali lengvai pasiekti LRT sukauptą istorinį, kultūrinį audiovizualinį ir garsinį paveldą, naudoti jį savišvietai, moksliniams ar kūrybiniams, meniniams darbams. Mediateka ir fonoteka kasmet papildomos ypatingą vertę turinčiais LRT archyvo audiovizualiniais ir garso kūriniais. Šiuo metu mediatekoje yra 11 400 valandų vaizdo įrašų, fonotekoje – 45 tūkst. valandų garso įrašų. 2013 m. TV skaitmeninius archyvus papildė 2018 val. audiovizualinių kūrinių iš kino ir vaizdo juostų. Radijo klausytojams sukurtos 5075 naujos laidos. Apie 60 proc. visų LRT.lt portalo lankytojų domisi mediatekoje sukaupta 55 400 valandų vaizdo ir garso kolekcija.

Dalis senųjų LRT audiovizualinių įrašų saugoma analoginėse laikmenose

Viena svarbesnių archyvo veiklų, pradėtų dar 2008 m., – audiovizualinių kūrinių analoginėse laikmenose skaitmeninimas. Saugyklose sukauptos video- ir kino juostos konvertuojamos į skaitmenines laikmenas, siekiant užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir kokybę. Duomenys apie kūrinius formuojami elektroniniame

kataloge, kuriuo gali naudotis TV programų planuotojai, naujų laidų kūrėjai ar besidomintys LRT audiovizualiniu paveldu. 2013 m. suskaitmeninta daugiau kaip 170 val. kino juostų, 1848 val. arba 4070 vnt. vaizdo juostų: TV naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės,

religinės, publicistinės, pažintinės, kultūrinės, pramoginės, vaikams skirtos laidos, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, koncertai, transliacijos ir kt. Populiarėjanti LRT interneto svetainės mediateka pritraukia vis didesnius lankytojų srautus – 2013 m. per mėnesį svetainė buvo aplankoma daugiau kaip 1,8 mln. kartų.

Radijo archyvai Šiuo metu LRT radijo archyvuose saugoma garso medžiaga, apimanti laikotarpį nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Radijo archyve saugomose analoginėse laikmenose, užfiksuotose garso juostose ir plokštelėse, yra beveik 40 tūkst. valandų garso medžiagos. Tai – Lietuvos istorija ir jos kultūrinis paveldas, nušviečiantis prieškario, tarpukario, sovietinio laikotarpio ir dabartinę nepriklausomą Lietuvą. Ši medžiaga yra unikali ir labai vertinga, aktuali ir įdomi Lietuvos visuomenei bei užsienio šalių gyventojams. Siekiant išsaugoti sukauptą palikimą ir padaryti jį prieinamą visuomenei, 2010 m. pradėtas įgyvendinti radijo archyvų ir eterio programų skaitmeninimo projektas. Jo tikslas – archyvines laidas perkelti į šiuolaikines laikmenas ir viešinti per interneto prieigą. Projekto metu suskaitmenintas archyvines ir eteryje transliuotas programas galima perklausyti LRT.lt fonotekoje. 2013 m. Lietuvos radijo archyvo fondai pasipildė Lietuvos koncertų salėse įrašytu 121 koncertu, t. y. 916 kūriniais, kurių bendras chronometražas – 9342 min. (155 val. 42 min.); iš Lietuvos radijo studijos – 7 kūriniais (26 min.). LRT radijo skaitmeninius archyvus papildė 5075 naujos sukurtos laidos bei suskaitmeninti 8925 įrašai.

Visų trijų LRT radijo programų – LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS transliuojama programa įamžinama skaitmeniniame archyve; laidas galima rasti LRT.lt fonotekoje.

TECHNIKOS CENTRAS PRADEDA TRANSLIUOTI HD

2013-aisias sėkmingai transliuoti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginiai, atliktos pirmos bandomosios tiesioginės HD transliacijos iš renginių Vilniaus mieste ir LRT Didžiosios studijos. Nutraukta sutartis su įsipareigojimų nevykdžiusiu konkursą laimėjusiu siuntimo tinklo paslaugų teikėju. 2013 m. buvo tęsiami du investicijų projektai: 2008 m. pradėtas visuomeniniam transliuotojui svarbus projektas „Skaitmeninė kilnojamoji televizijos stotis“ (KTS) ir „TV laidų filmavimo ir montavimo įranga“, siekiant atsisakyti pasenusios juostinės technologijos.

Abiem projektams 2013 m. LR Vyriausybė skyrė tik 1 mln. 245 tūkst. litų investicinių lėšų. Kadangi LRT 2012–2013 m. TV laidų filmavimo ir montavimo įrangai įsigyti negavo pakankamo finansavimo, Tarybai leidus, 2012 m. šios technikos įsigyta iš skolintų lėšų. Siekiant kuo greičiau užbaigti investicinį KTS projektą, kurio finansavimas tęsiasi nuo 2008 m., nutarta prašyti Finansų ministerijos 2013 m. nutraukti investicinio projekto „TV laidų filmavimo ir montavimo įranga“ finansavimą, 2013 m. 100 tūkst. litų panaudojus skaitmeninei TV laidų saugyklai išplėsti, kitas investicines lėšas sukoncentruojant projektui KTS vykdyti, siekiant, kad bent iki 2015 m. jis būtų baigtas. 2013 m. šiam projektui panaudota 1145 tūkst. litų investicinių lėšų bei 502 tūkst. litų papildomai skirtų lėšų nuo kitose programose nepanaudotų lėšų. Už šias lėšas įsigyti 8 raiškiosios (HD) televizijos kamerų komplektai, todėl jau kilnojamoji TV stotis gali transliuoti laidas raiškiosios (HD) televizijos formatu, o tai atitinka Tarybos priimtus planus 2014 m. pradėti bandomąsias TV transliacijas raiškiosios (HD) televizijos formatu. Projekto KTS vertė – 14 mln. litų, iki 2013 m. gruodžio 31 d. skirta 8 mln. 400 tūkst. litų.

Kilnojamosios televizijos stotys renginyje

Negaunant pakankamo valstybės finansavimo techninėms priemonėms atnaujinti, tam tikslui LRT 2013 m. panaudojo apie 3 mln. litų iš komercinės veiklos uždirbtų lėšų. Įsigyta įrangos ir pradėtos TV programų transliacijos perspektyviu 16:9 vaizdo formatu, įsigyta papildomos įrangos, reikalingos sėkmingai nušviesti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginius. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad norint užtikrinti bent minimalų techninį progresą, techninėms priemonėms atnaujinti per metus būtina skirti 3–5 mln. litų. Pasikeitus LRT finansavimo modeliui, kyla pavojus, kad LRT techninė plėtra susidurs su rimtais sunkumais, jei valstybės investicijos LRT projektams nebus padidintos. Kaip jau buvo pabrėžta 2012 m. ataskaitoje, būtina Vyriausybės patvirtinta programa dėl raiškiosios (HD) televizijos transliavimo. LRT iniciatyva pakeistas LRT įstatymo 5 straipsnis, numatantis atskirą skaitmeninės televizijos tinklą, skirtą LRT programoms transliuoti. Pasirinktas progresyvus kodavimas, suteikiantis galimybę Lietuvos gyventojams priimti LRT programas kur kas patikimiau už komercinių TV programas. Viešos procedūros būdu išrinktas paslaugos tiekėjas, tinklas turėjo pradėti veikti 2013 m. Deja, paslaugos teikėjas nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl sutartis su juo dėl skaitmeninio tinklo įdiegimo buvo nutraukta 2013 m. pabaigoje. Kol LRT neturi galimybės HD TV programų transliuoti visiems gyventojams, transliuoti siūloma technines galimybes turintiems retransliuotojams. Tad 2013 m. Taryba pritarė LRT administracijos siūlymui 2014 m. pradėti transliuoti TV programą „LRT HD“. Šis sprendimas įpareigoja LRT TV laidų filmavimo ir montažo techninę bazę pritaikyti didelės raiškos laidoms kurti ir transliuoti. Be to, LRT yra EBU narė. Daugelis EBU transliacijų jau šiandien vyksta HD TV standartu, todėl ir pasikeitimui parengtos medžiagos iš Lietuvos pageidaujama minimu standartu.

Siekis diegti skaitmenines technologijas nėra savitikslis – šios technologijos suteikia daug platesnes kūrybines galimybes TV ir radijo programų kūrėjams (operatyvumas, transliacijų iš bet kurios vietos galimybė, beveik neribotos meninės raiškos priemonės, naudojant kompiuterinio montažo teikiamus privalumus ir t. t.). TV žiūrovui siūlomas puikios kokybės vaizdas ir stereo-, arba erdvinis, garsas. Tiesioginio ryšio su TV studija galimybės (interaktyvumas), galimas platus papildomų galimybių spektras (kalbų, subtitrų pasirinkimas ir kt.). Elektroninis programų gidas (EPG) – tik skaitmeninei TV būdinga paslauga, leidžianti peržiūrėti visos savaitės TV programą. Galimas platus kalbų ir subtitrų pasirinkimas. Transliuojami kanalai gali būti dubliuoti keliomis kalbomis. TV žiūrovas gali išsirinkti suprantamos kalbos garso takelį. Kartu su kalba galima papildomai pasirinkti ir subtitrus norima kalba. Šios paslaugos LRT TV programose dar nėra dėl ribotų resursų TV programų siuntimo įrenginiuose, tačiau pradėjus veikti LRT TV programoms transliuoti skirtam tinklui, šios funkcijos bus pradėtos diegti. Kaip jau buvo pabrėžiama 2012 metų ataskaitoje, techninės plėtros požiūriu LRT dabar yra patogioje padėtyje sparčiam technologiniam progresui. Dauguma studijinių bei kilnojamų studijų techninių priemonių eksploatacijos laikas viršija 10 metų, jas būtina atnaujinti. Todėl gera proga įdiegti raiškiosios televizijos technologijas. Tam būtinas Seimo ir Vyriausybės supratimas ir palaikymas.

Dalis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių vyko „Litexpo” parodų rūmuose

TELEVIZIJA

Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris televizijos programas – LRT TELEVIZIJĄ, LRT KULTŪRĄ ir LRT LITUANICĄ.

Tikslai ir iššūkiai

Reitingų pokyčiai

2013 m. visuomeninio transliuotojo pagrindinis tikslas nesikeitė – užtikrinti visuomenės interesų gynimą, pilietinių vertybių puoselėjimą, rodyti kokybišką produkciją, kuo efektyviau panaudoti interneto teikiamas galimybes programų sklaidai, kurti savo programas, konkuruoti su komerciniais TV kanalais. Deja, visų pirma dėl lėšų trūkumo konkuruoti sudėtinga. Neįmanoma įsigyti populiariausių filmų bei serialų, sukurtų didžiųjų JAV studijų, didžiųjų Europos prodiuserių („Endemol“ ir kt.) siūlomų pramoginių formatų, kadangi užsienio programoms įsigyti skiriama itin mažai lėšų. Svarbu pažymėti, kad pirktinė produkcija užpildo apie 35 proc. LRT TELEVIZIJOS eterio. Pavyzdžiui, 2013 m. užsienio programų (filmai, serialai) įsigijimo sutarčių pasirašyta už 2,3 mln. litų, o skirta tik 1,6 mln. Dėl laiku neapmokėtų kontraktų platintojai nesiunčia laikmenų su medžiaga, todėl trumpėja įsigytos produkcijos licencijos trukmė. Pateikiamoje lentelėje matyti, kad užsienio produkcijos biudžetas nepasiekė prieškrizinio lygio. Tai viena iš sumažėjusių LRT TELEVIZIJOS reitingų priežasčių. Kadangi nuolat auga užsienio programų licencijų kainos, garsinimo įkainiai, realiai metams reiktų 4,5–5 mln. litų. 2007 m. – 2.791.687 Lt 2008 m. – 2.702.149 Lt 2009 m. – 2.576.233 Lt 2010 m. – 1.719.153 Lt 2011 m. – 1.137.999 Lt 2012 m. – 1.684.555 Lt 2013 m. – 1.605.073 Lt

LRT TELEVIZIJOS auditorijos dalis 2013 m. mažėjo ir dėl kitų priežasčių. Didžiausius pokyčius lėmė perėjimas nuo analoginių prie skaitmeninių transliacijų. Įdomu pastebėti, kad kitų kanalų auditorijos dalis ryškiai sumažėjo. Kas tai nulėmė, šiuo metu sunku atsakyti, ir reiktų atskiros analizės. Akivaizdu, kad mažųjų kanalų auditorijos dalis augo LRT TELEVIZIJOS ir užsienio kanalų sąskaita. BTV paaugo dėl kelių priežasčių. Pirma, perėjus prie skaitmeninės transliacijos, šio kanalo matymo kokybė pagerėjo. Antra, stiprus užnugaris. BTV laidos anonsuojamos per LNK bei kitas tai grupei priklausančias televizijas. PBK praranda auditorijos dalį trečius metus iš eilės. 2013 m. šiam kanalui daug įtakos turėjo laikinas turinio transliavimo uždraudimas. Tuo metu TV6, TV1, Info TV, TV8, LRT KULTŪRA augo dėl išsiplėtusio matomumo visoje Lietuvoje. Šių kanalų (išskyrus Info TV ir LRT KULTŪRĄ) turinys remiasi pramogine užsienio produkcija, įskaitant rusiškus serialus bei filmus, pokalbių laidas. LRT TELEVIZIJOS kanalas negali atsakyti tuo pačiu. Kita vertus, konkuruoti dabar reikia jau ne su pavieniais kanalais, o su kanalų grupėmis. Ir ne tik perkant užsienio produkciją iš tiekėjų, bet ir formuojant tinklelį, nes keli kanalai derina savo veiksmus, bandydami perimti auditoriją.

2013 m. LRT išskirtinį dėmesį skyrė valstybinėms šventėms, atmintinoms dienoms, kitiems svarbiems šalies įvykiams. Tokiomis dienomis transliuojami oficialūs renginiai, formuojama atitinkama programa: teminiai koncertai, kuriamos specialios laidos. Programoje dominavo jau ne kartą rodyti filmai bei koncertai, nes dėl lėšų trūkumo LRT negali užsakyti sukurti naujų filmų arba pakankamai įrašyti proginių koncertų. Plačiau apie 2013 m. transliacijas, skirtas atmintinoms dienoms, šventėms, – A priede.

Šį prioritetą įgyvendinti padeda ir tiesioginės transliacijos. Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją, Birželio 14-ąją LRT tiesiogiai transliuoja valstybės ir istorinės vėliavos bei trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijas, minėjimus bei rikiuotes, iškilmingus Seimo posėdžius.

Sausio 13-osios minėjimas

2013 m. transliacijos iš Seimo: valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektų svarstymai ir priėmimas; Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę“ projekto teikimas, svarstymas ir priėmimas; Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projekto teikimas, svarstymas, priėmimas; dėl Vydo Gedvilo atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų teikimas, svarstymas, priėmimas; Seimo Pirmininko rinkimai; Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio minėjimas Seimo Kovo 11-osios Akto salėje ir kt.

Iškilmingas Sausio 13-osios minėjimas Seime

Prezidentė sako kalbą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginyje

Ypatingas 2013 metų įvykis Lietuvoje – Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai. LRT tiesiogiai transliavo iškilmingą Seimo plenarinį posėdį, skirtą LR pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai. Kitos tiesioginės transliacijos: transliacija iš Kovo 11-osios Akto salės; liepos 3 d. Lietuvos pirmininkavimo prioritetų pristatymas Europos Parlamente (EP) Strasbūre, kuriame dalyvavo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė; diskusija Vilniaus universitete „Europos ekonominė integracija: iššūkiai ir galimybės“; EP Pirmininko Martino Schulzo susitikimas su LR Seimo nariais; EP pirmininkų sueigos susitikimas su LR Seimo nariais; Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginys (tiesioginė transliacija iš Vilniaus universiteto rūmų); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atidarymo iškilmės (tiesioginė transliacija); ES Rytų partnerystės forumą pasitinkant (tiesioginė transliacija iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų; ES Rytų partnerystė: Vilniaus forumas (speciali laida).

Akimirkos iš Valdovų rūmų atidarymo

Kitos transliacijos, skirtos šalies ir tarptautiniams įvykiams, atmintinoms dienoms ir šventėms nušviesti: Popiežiaus Benedikto XVI atsisveikinimas su visuomene Šv. Petro aikštėje (tiesioginė transliacija iš Vatikano); LR Prezidentės D. Grybauskaitės tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo ceremonija Achene gegužės 9 d.; LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus spaudos konferencija „Politinis sezonas baigiasi startu atsakingai misijai ES“ iš LR Vyriausybės rūmų; Vasario 16-osios minėjimas prie Signatarų namų; Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR

Prezidento rūmuose; birželio 14 d. okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje; birželio 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo 25-mečio minėjimas LR Seime; liepos 6 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atidarymo iškilmės; liepos 10 d. metinė LR Prezidentės D. Grybauskaitės spaudos konferencija; Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas; Seime iškilmingai paminėta Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia; „Globalios Lietuvos apdovanojimai 2013“.

Popiežius Benediktas XVI atsisveikina su visuomene

Aktualijų laidos

Patyręs televizijos vilkas E. Jakilaitis veda laidas „Dėmesio centre” ir „LRT ekonomikos forumas”

2013 m. LRT TELEVIZIJA, toliau įgyvendindama prioritetą „Aukštų žurnalistikos standartų, programų išskirtinumo ir kokybės augimas“, rengė bei transliavo kokybiškas aktualijų laidas. Praėjusiais metais startavo ir keletas naujų, sėkmingų projektų. Viena tokių – patyrusio žurnalisto Edmundo Jakilaičio kasdieninė laida „Dėmesio centre“ apie svarbiausius viešojo gyvenimo įvykius, procesus, reiškinius, tendencijas. Laidos vedėjas E. Jakilaitis kas vakarą studijoje kalbino svarbiausio dienos įvykio herojų. 17 metų E. Jakilaičio patirtis žurnalistinėje veikloje sudarė sąlygas rimtos analizės, profesionalių klausimų rengimui.

Pažymėtinos ir kitos naujos 2013 m. rudens sezone startavusios laidos, kurios gilinosi į įvairias valstybės sritis (ekonomikos, finansų, socialinės politikos, verslo). „LRT ekonomikos forumas“ – kartą per mėnesį transliuota didžiausia šalyje ekonomikos konferencija. Čia buvo diskutuojama apie svarbiausius krašto ekonomikos sprendimus, ieškoma alternatyvų. Diskusijoje dalyvavo žinomi Lietuvos politikai, ekspertai, verslininkai.

Jaunieji verslininkai įdėmiai klauso Iljos Laurso patarimų

„Lietuva gali!” – verslumą bei naujų darbo vietų kūrimą regionuose skatinantis projektas. Laidos tikslas – konkrečiais pavyzdžiais parodyti, kad sėkmingą verslą galima kurti ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, o bet kur, kur tik yra entuziazmo, iniciatyvos ir noro keisti dabartį. Projekte dalyvavo naujai įsikūrę ar besikuriantys verslai regionuose. Jaunuosius verslininkus konsultavo patyrę verslo lyderiai – penki puikiai visuomenei pažįstami verslininkai, kurie, sugrįžę į savo vaikystės ir jaunystės kraštą, stengėsi padėti tėviškėje besikuriančiam jaunam verslui.

Laidos „Specialusis tyrimas” vedėjas Daumantas Butkus

Tiriamosios žurnalistikos laida „Specialus tyrimas“ parengė nemažai aktualių mūsų visuomenei siužetų: kodėl garsiai prasideda, bet netrukus tyliai subliūkšta

šį laikotarpį buvo skiriamas didžiausias šalies diplomatų dėmesys. Reportažuose buvo siekiama profesionalia, konstruktyvia ir aiškia televizine kalba papasakoti Lietuvos gyventojams apie Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai, supažindinti visuomenę su pirmininkavimo ir Europos Komisijos (EK) prioritetais, sprendimų priėmimo ES mechanizmais, iššūkiais, kurie laukia Lietuvos, pirmininkavimo nauda bei su tuo susijusiomis aktualijomis. Briuselyje pirmininkavimui sutelkta gausi diplomatų komanda, Europos institucijose jau dirba nemažai aukštus postus užimančių lietuvių. Laidose atskleidžiama jų darbo kasdienybė. Per pusmetį Lietuvai teko surengti nemažai didelių konferencijų, susitikimų. Žurnalistai aiškinosi, kaip šiems renginiams ruošiamasi. Iš Vilniaus, Briuselio ir Dublino apie metų Lietuvos politinį įvykį buvo parengti išsamūs TV naujienų tarnybos žurnalistų reportažai, interviu bei diskusijos LRT studijoje Vilniuje ir Briuselyje, kurias vedė Modestas Naudžius ir Edvardas Špokas.

kyšininkavimo bylos; kaip demokratinėje ES šalyje galioja nerašytos sovietmečio taisyklės; kodėl valstybės tarnautojus vis dar pagarbiai vadiname valdininkais; kokiais „stebuklingais“ būdais už valdišką algą dirbantis pareigūnas pasistato dvarus. Laidos turinį formuoja žiūrovas, kuris raginamas netylėti, o drąsiai kalbėti apie matomas negeroves. 2013 m. LRT laimėjo konkursą pagal su LR užsienio reikalų ministerija sudarytą paslaugų sutartį (Nr. 22712-IV RD) ir vykdė projektą „Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai besirengiant“ – 2013 m. kovo–birželio mėn. sukūrė 7 (septynių) laidų ciklą pavadinimu „mES 2013“ ir jį transliavo visos LRT televizijos programos. Tai informacinių-analitinių laidų ciklas, skirtas artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Laidose šalies vadovai, ministrai, diplomatai, politikai pasakojo, kaip vyko pasirengimas išskirtiniam įvykiui, kokioms temoms

Modestas Naudžius – vienas iš laidos „mES 2013“ vedėjų

Laidą „Keliai. Mašinos. Žmonės” vairuoja Valdas Vilūnas

Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės” tikslas – padėti sėkmingai vykdyti misiją, mažinant avaringumą keliuose, gerinant eismo saugumą, šviečiant eismo dalyvius (žiūrovus) svarbiausiomis temomis, formuojant gero elgesio kelyje kultūrą. Esami ir buvę eismo saugumo specialistai turi nemažai įvairių pasiūlymų, kurie padeda žiūrovui išvengti eismo nelaimių, prisidėti prie vykdomų priemonių, skirtų šalinti avarijų priežastis ir mažinti avaringumą. Be abejo, buvo rodomos ir tradicinės, ne vienerius metus LRT eteryje esančios laidos. „Pinigų karta“ pradėjo vienuoliktąjį sezoną, pristatydama naują rubriką, kuri sudomino TV žiūrovus, besirūpinančius savo finansais. „Geresnio gyvenimo akademija“ – tai interaktyvių TV paskaitų ciklas, kurio metu buvo patariama, kaip geriau valdyti savo pinigus, taupyti, investuoti, susirasti darbą ir pradėti verslą. Žiūrovai galėjo klausytis ekspertų patarimų, stebėti, kaip sekasi savanoriams, pasiryžusiems pakeisti savo gyvenimą, ir interaktyviai pasitikrinti savo žinias. Laida papildyta

įdomiais reportažais ir eksperimentais bei interviu su verslo ir politikos pasaulio žmonėmis.

Andriaus Tapino „Pinigų karta” skaičiuoja jau 11-ąjį sezoną

„Teisė žinoti“ – politinė diskusijų laida, operatyviai reaguojanti į aktualiausius politinius, ekonominius, socialinius valstybės gyvenimo klausimus, su informuotais ir savo nuomonę turinčiais pašnekovais, kurių veikla žiūrovui būna įdomi ir svarbi. Nuo 2008 m. transliuojamoje laidoje dalyvavo ne tik visi Lietuvos prezidentai ir premjerai, bet ir dauguma kitų iškilių visuomenės veikėjų. Žiūrovai galėjo pamatyti ir užsienio politikų – nuo galingiausia pasaulio moterimi tituluotos JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton iki paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamo Aleksandro Lukašenkos.

Laidos „Teisė žinoti” vedėja Rita Miliūtė

Orijus Gasanovas turi ką papasakoti apie emigrantų gyvenimą

2013 m. į LRT TELEVIZIJOS eterį grįžo socialinės dokumentikos laida „Emigrantai“, sulaukusi didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Laidoje rodomos kartais sėkmingos, o kartais itin graudžios lietuvių gyvenimo užsienyje istorijos. Buvo tęsiama savaitinė tiesioginė analitinė pokalbių laida „Įžvalgos“ (ved. V. Savukynas). Laidose buvo diskuojama įvairiomis aktualiomis temomis: ar Lietuvos elektros ūkyje vyrauja netvarka; kas priešinasi šilumos kainų mažėjimui; ar prasidėjo kova dėl simbolių Lietuvoje; ką reiškia popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas; ar koalicija sutaria dėl strateginių darbų; kokį sprendimą priims Seimas dėl skalūnų dujų; kaip rinksime Seimo narius ir pan.

Virginijus Savukynas – laidos „Įžvalgos” vedėjas

Pramoginės laidos

Sekmadienio pavakarę į savo pasakojimus įtraukia populiari gyvenimo būdo, mados, įdomių asmenybių fiksuotoja ir pasakotoja Violeta Baublienė, kuri savo laidą „Stilius“ apibūdina kaip kokybės ženklą: „Tai – pozityvi žinia, laikas atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius. Šį sezoną gyvenimo būdo žurnalas grįžta prie klasikinės formos ir domisi šiuolaikiškomis gyvenimo būdo kryptimis, skirtingomis kultūromis, ryškių žmonių patirtimis.” Plačiau apie kitas pramogines laidas ir transliacijas – skyriuje Muzikos laidos, transliacijos ir renginiai.

Meno, kultūros, švietimo ir mokslo laidos

Laidos „Visi namie” šmaikštuoliai

Įvertinant tai, kad Lietuvos žiūrovai itin mėgsta pramogines laidas, rudens sezone buvo pasiūlyta nauja humoro laida „Visi namie“. Laidą kūrė ištisą gerbėjų kartą užsiauginę žinomi Lietuvos humoristai Haroldas Mackevičius, Vytautas Šerėnas ir Gintaras Ruplėnas, visiems puikiai žinomi iš „Dviračio šou“. Pagrindinius vaidmenis kūrė garsūs kino ir televizijos aktoriai Arūnas Sakalauskas ir Giedrius Savickas. Skirtingose situacijose skirtingų personažų lūpomis A. Sakalauskas ir G. Savickas nagrinėja mažo žmogaus problemą dideliame pasaulyje, prisiliečia prie gyvenimo paradoksų ir skleidžia šimtmečių išmintį.

V. Savukyno „Istorijos detektyvai” ieško atsakymų į istorines mįsles

Pastaruoju metu Lietuvos TV kanalų programose nebuvo originalių laidų, kurios užpildytų istorinių pasakojimų erdvę. 2013 m. rudenį LRT TELEVIZIJOJE atsirado nauja Virginijus Savukyno laida „Istorijos detektyvai“. Laidoje detektyvo principu, siekiant sudominti kuo platesnį žiūrovų ratą, pasakojama apie Lietuvai svarbius istorinius įvykius. Patraukliai, išlaikant intrigą narpliojamos istorinės mįslės: ar gali būti, kad iki mūsų dienų išliko Mindaugo karūna; kur yra pirmojo Lietuvos karaliaus kapas; kas buvo Mindaugo žudikas ir kaip jis tapo šventuoju; kokias istorines paslaptis slepia Vilniaus įkūrimo legenda; kur buvo sudegintas didysis kunigaikštis Algirdas; kas buvo Vytautas – didvyris ar išdavikas ir daugelis kitų intriguojančių pasakojimų.

Violeta Baublienė laidoje „Stilius” moko atsipalaidavimo meno

Tokia pat populiari lieka Zitos Kelmickaitės laida „Ryto suktinis“. Laidos autorė visuomet sugeba atrasti mūsų tautos perlus ir atspindėti, kas svarbu ir įdomu miestelio ar kaimo šviesuoliui. Beje, Z. Kelmickaitė parengė ir specialią laidą Tarmių metams „Ar bešnekės vaikai tarmiškai?“, kurioje įvairių Lietuvos etnografinių regionų mokytojai, vaikai ir tėvai kalbėjo, mąstė apie regionų šnektų tęstinumą.

kurių specialieji efektai tikrai neblizga? Reportažuose taip pat buvo kalbama apie tai, kaip per meno kūrinius žmogų pasiekia jį supanti socialinė aplinka, kultūra. Laida „Durys atsidaro“ jau turi savą auditoriją, o sukūrę naują laidos rubriką „Jaunasis menininkas“, autoriai pritraukė ir kultūra besidominčią jaunąją auditoriją.

Populiarioji Zita Kelmickaitė

Taip pat buvo tęsiamas istorinis dokumentinis projektas „Mūsų laisvės metai“, kurį sudaro 20 laidų, skirtų vieniems nepriklausomybės metams. Per 2013 m. TV sezoną 10-yje laidų prisimintas pirmas nepriklausomybės dešimtmetis – nuo 1991 iki 2000 m.

Kultūros puoselėtoja Lolita Bytautaitė

2013 m. pavasarį–vasarą LRT TELEVIZIJA parodė 12 laidų ciklą „Svečių ekspresas“. Kelionių laidoje užsieniečiai kartu su laidos vedėju Vytaru Radzevičiumi tyrė Lietuvos kultūrą, tradicijas, pramogas, o antroji laidos vedėja Vilma Anusaitė tą patį darė svečiose šalyse. Buvo lyginamos pramogos Vilniuje ir Taline, išbandoma, kur, už kiek ir kaip galima apsistoti Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, lyginami nacionaliniai patiekalai, restoranų meniu ir greitasis maistas gatvėje Lietuvoje ir Škotijoje, išbandomos SPA paslaugos Druskininkuose ir Karlovy Vary kurorte Čekijoje ir t. t.

Laidos „Mūsų laisvės metai” vedėjų duetas

Kultūros laida „Durys atsidaro“ jau šeštąjį sezoną sėkmingai nušviečia turtingą Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir atspindi svarbiausius kultūrinius įvykius: teatrų premjeras, skambiausius koncertus ir jų atlikėjus, tarptautinius kino festivalius, naujas knygas, knygų mugę ir pakalbina jų svečius. Šioje laidoje buvo ieškoma atsakymų į klausimus, kodėl reikalingos galerijos, apgalvotai iškabintais paveikslais, apie kuriuos protingi žmonės kalba protingais žodžiais; kodėl preciziškai suprojektuotos koncertų salės, kuriose skamba kūriniai, kone sutartinai vadinami šedevrais; kodėl statomi nekomerciniai filmai,

„Svečių ekspreso” vedėjas – patyręs keliautojas V. Radzevičius

Į nacionalinio transliuotojo eterį sugrįžo „Panoramos“ legenda Algimanta Žukauskienė, kurianti laidą „Girių horizontai“. Autorė narpliojo paslaptingas girių istorijas, kalbino įdomius miškų žinovus, atskleidė miesto ir miško santykių subtilybes, dalijo patarimus ūkininkaujantiems miške. Laida „Girių horizontai“– tai žvilgsnis į mišką, į visai šalia mūsų esančią, bet dažnai nepastebimą Lietuvą.

Be abejo, LRT eteryje toliau gyvuoja laida „Gustavo enciklopedija“, skirta visai šeimai.

Mokslo ir technologijų mėgėjams 2013 m. pavasarį buvo parodytas laidų „Mokslo ekspresas“ ciklas. Laidos, pasakojančios apie sėkmingiausius Lietuvos mokslininkų projektus, buvo kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo taryba.

Laidos vaikams Atsižvelgiant į tai, jog kokybiškų ir originalių laidų vaikams itin trūksta, 2013 m. rudenį per LRT TELEVIZIJĄ startavo nauja laida „Linksmoji knyga“. Laidos misija – ugdyti vaiko asmenybę, skatinti kūrybiškumą bei savarankiškumą, didinti vaikų domėjimąsi menine bei sportine veikla, supažindinti su juos supančia aplinka. Laidos vedėja – smalsioji žurnalistė INdY, kuriai „vartyti“ „Linksmąją knygą“ padeda mažasis dailininkas Andrius ir „Mažojo atradėjo“ rubrikos šeimininkas Lukas bei animaciniai namų pasakos herojai – žaismingasis mašiniukas Tobis, katinas Kefyras, išmintingasis šaldytuvas dėdė Sniegas ir grakščioji vaza Rožė.

Kitos laidos

Palmira Galkontaitė padeda pasimetusiems artimiesiems surasti vieniems kitus

Populiariausia LRT produkcija išlieka socialinės laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ bei „Bėdų turgus“. Pastarosios laidos autoriai per visą gyvavimo laikotarpį surinko net 7 mln. 900 tūkst. litų pagalbos besikreipiantiems žmonėms, o 2013 m. sezono metu pavyko surinkti 700 tūkst. litų. „Nacionalinė paieškų tarnyba“ sėkmingai plečia auditoriją ir padeda surasti pasimetusius tautiečius. Laidos autorė P. Galkontaitė drąsiai teigia, jog padėjo surasti ir susitikti maždaug 300 pasimetusių žmonių. Jau 15 sezoną gyvuojanti laida iš viso surado 4500 žmonių, tačiau ne visi rastieji patenka į eterį.

Laidos „Linksmoji knyga” vedėja Indrė Pivoraitė (INdY)

Laidos „Bėdų turgus” filmavimas

Lietuviški filmai 2013 m. ir toliau ypatingas dėmesys buvo skiriamas įgyvendinti vieną iš LRT uždavinių – LRT TELEVIZIJOS programose užtikrinti tinkamą vietą lietuviškam kinui. Lietuvių autoriai dažnai kreipiasi, siūlydami savo naujų filmų parodymo teises mainais už reklaminę informacinę paramą. Didžioji dalis tokių prašymų patenkinama, todėl galima teigti, jog žiūrint LRT programas, galima puikiai užčiuopti Lietuvos vaidybinio ir dokumentinio kino pulsą, susipažinti su pagrindinėmis naujienomis ir tendencijomis. LRT programose buvo parodyta daugiau nei 300 lietuviškų dokumentinių, vaidybinių kino ir TV filmų, iš jų – daugiau nei 50 premjerų. LRT ar bendradarbiaujant su LRT sukurta naujų dokumentinių filmų ir apybraižų, rodyti anksčiau sukurti filmai. LRT taip pat bendradarbiavo su nepriklausomais kino kūrėjais, dalyvavo bendros gamybos kino projektuose, aktyviai bendradarbiavo kaip informacinis partneris anonsuodamas lietuvių filmų premjeras kino teatruose bei transliavo naujus lietuvių kūrėjų filmus. 2013 m. vasarą per LRT TELEVIZIJĄ startavo jaunatviška vasaros staigmena – vieną kartą per savaitę rodyta dinamiška informacinė laida apie kiną „KINFO“, kurios vedėja tapo jaunosios kartos aktorė Justė Zinkevičiūtė. „KINFO“ buvo apžvelgiamos Lietuvos ir pasaulio kino naujienos, vyko pokalbiai su kino aktoriais, režisieriais ir kitais šios industrijos atstovais. Viena iš rubrikų buvo skirta naujiems lietuviškiems projektams pristatyti – žiūrovai vieni pirmųjų galėjo sužinoti apie dar tik kuriamus lietuvių projektus. Buvo sukurtos ir parodytos 7 laidos. Dėl riboto finansavimo 2013 m. rudenį vietoj šios laidos nuspręsta kurti 10 min. trukmės savaitinę rubriką „Kino gidas“, kuri rodoma kiekvieną ketvirtadienį laidoje „Labas rytas, Lietuva“. 2013 m. toliau buvo kuriamas ir per LRT TELEVIZIJĄ rodomas „Giminių“ kūrėjų naujas TV serialas „Rojus Lietuvoj“ (scen. aut. Bronius Bušma, rež. Saulius Vosylius, Justinas Lingys). 2 sezone buvo sukurtos ir parodytos 64 serijos.

46 Kadras iš filmo „Rojus lietuvoj”

Laidos „KINFO” vedėja Justė Zinkevičiūtė

Kadras iš filmo „Aurora”

2013 m. LRT aktyviai bendradarbiavo kaip informacinis partneris anonsuodamas lietuvių filmų premjeras kino teatruose. LRT tapo lietuvių filmų „Vardas tamsoje“ (rež. A. Marcinkevičiūtė), „Aurora“ (rež. K. Buožytė), „Emigrantai“ (rež. J. Krisiūnas), „Streikas“ (rež. R. Zabarauskas), „Ekskursantė“ (rež. A. Juzėnas), „Trispalvis“ (rež. V. V. Landsbergis) informaciniu partneriu, anonsuodamas premjeras kino teatruose, kartu įgydamas išskirtines TV transliacijos teises Lietuvos teritorijoje. Kitų lietuvių autorių sukurtų dokumentinių ir vaidybinių filmų premjeros per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ pateikiamos B priede.

Kadras iš filmo „Ekskursantė”

Lietuvos kino paveldo sklaida 2013 m. buvo sėkmingai tęsiama 2012 m. rudenį sukurta nauja kanalo LRT KULTŪRA skiltis „Lietuvių kinas trumpai”, kurioje buvo rodomi nauji jaunosios lietuvių kino kartos režisierių trumpametražiai vaidybiniai, dokumentiniai ir animaciniai filmai, tarp kurių – ne vienas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimo laureatas ir nominantas.

Pirmą kartą buvo parodyti ilgametės LRT partnerės „Vasaros MEDIA studijos“ nuo 2001 m. iki 2013 m. sukurti geriausi lietuvių ir užsienio kino studentų trumpametražiai filmai. Parodyti ir lietuvių animacijos autorių darbai – išsami Algirdo ir Aurekos Selenių animacinių filmų retrospektyva, Jūratės Leikaitės, minėjusios savo 50-ies metų jubiliejų, animacinių filmų retrospektyva. 2013 m. per LRT KULTŪRĄ buvo tęsiamas savaitinis ciklas „Lietuvių dokumentika“, kurioje buvo rodomi nauji ir anksčiau sukurti lietuvių dokumentikos darbai. Parodyti filmai „Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė“ (2012 m., aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis); „Lagerių moterys. Anastazija Kanoverskytė“ (2012 m., aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis); „Nulinio laiko zona“ (2012 m., N-14, rež. Audrius Juzėnas); „Mocarto obuoliai“ (2011 m., rež. Aloyzas Jančoras.); „Man Lietuva kaip motina“ (2012 m., scen. aut. ir rež. Robertas Šarknickas); „Lietuva. Šiaurės jungtys“ (2012 m., aut. Edita

Kadras iš filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys”

Aistė Stonytė – laidos „Kine kaip kine” vedėja

Mildažytė); „Baltam skersgatvy...“ (2012 m., scen. aut. ir rež. Juozas Matonis); „Pavienės bitės“ (aut. Valdas Mikolaitis – 2013 m. P. Abukevičiaus premijos laureatas); „Vidinės laisvės link. Tapytoja Gražina Vitartaitė“ (2013 m., aut. Algirdas Tarvydas.); „Barzakh“ (2011 m., Lietuva, Suomija. Rež. Mantas Kvedaravičius); „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys“ (2010 m., Lietuva, Prancūzija. Rež. Guillaume Coudray) ir kt. 2013 m. per LRT KULTŪRĄ buvo rodoma savaitinė skiltis „Lietuvių kino aukso fondo retrospektyva“ kartu su ją papildančia laida „Kine kaip kine“ (aut. A. Stonytė, A. Stonys, Č. Stonys), kuri, dalyvaujant filmų kūrybinės grupės nariams, praskleidžia lietuviško kino virtuvės užkulisius ir parodo, kaip gimė lietuviškas kinas. Laidoje pristatomas ir iškart po laidos parodomas lietuvių Aukso fondo filmas. Taip pat per LRT KULTŪRĄ parodytos išsamios Š. Barto ir J. Meko filmų retrospektyvos.

Religinės transliacijos ir tautinių bendrijų bei mažumų laidos Gausiai transliuojamų Mišių reitingai, palyginti su praėjusiais keleriais metais, mažėja, tačiau dar yra gana aukšti. Mišių transliacijas žiūri žmonės, negalintys dalyvauti mišiose, žiūrovai šių transliacijų pageidauja dar daugiau ir iš įvairių Lietuvos vietų. Populiarios ir žiūrimos velykinės ir kalėdinės transliacijos iš Vatikano, daug žiūrovų pritraukė naujojo popiežiaus Pranciškaus rinkimai.

Praėję ataskaitiniai metai išsiskyrė premjeromis. Metų pradžioje sėkmingai startavo projektas „Auksinis balsas”. Tai buvo logiška ir nuosekli ankstesnio LRT sėkmės projekto – konkurso „Triumfo arka” – tąsa. Tačiau naujame projekte gerokai praplėstas muzikos žanrų laukas bei pakviesta dalyvauti daugiau profesionalių populiariosios muzikos atlikėjų. Šis projektas labai prisidėjo prie Lietuvos populiariosios muzikos profesionalumo ir meniškumo ugdymo. Todėl jis buvo tęsiamas ir naujajame 2013–2014 m. sezone, labai sėkmingai pradėjęs pirmąjį jo pusmetį, o kartu užbaigęs visus kalendorinius 2013 metus.

Tautinėms bendrijoms LRT KULTŪRA transliuoja laidą „Kultūrų kryžkelė“, jungiančią specialias laidas: „Vilniaus albumas“, „Vilniaus sąsiuvinis“, „Rusų gatvė“, „Trembita“, „Menora“. Tikintiesiems transliuojama laida „Šventadienio mintys“ (LRT TELEVIZIJA).

Muzikos laidos, transliacijos ir renginiai Rengiant LRT strategijos 2013–2017 m. įgyvendinimo planą, buvo remtasi LRT muzikos programų kokybės tobulinimo klausimams LRT tarybos sudarytos darbo grupės siūlymais. Plane numatyta 2014 m. sukurti LRT muzikos redakciją, nuo 2013 m. kasmet transliuoti apie 180 koncertų ir kultūrinių renginių iš Lietuvos salių. 2015 m. pagerinti internetu transliuojamų ir archyve esančių laidų kokybę ir pan.

Naujajame sezone, nuo 2013 rugsėjo pabaigos, taip pat buvo rodomas naujo formato šokių projektas – nacionalinis šokio talentų konkursas „ŠOK!”. Kokybiškai tai buvo naujas žingsnis, lyginant su 2007–2008 m. tuometinėje LTV pradėtais ir vėliau komerciniuose kanaluose tęstais šokių projektais.

Įspūdingas laidos „Auksinis balsas” dalyvio V. Gerasimovo pasirodymas

Lietuvos tautinę kultūra puoselėjanti laida „Duokim garo” išlieka tarp populiariausiųjų

Visus 2013 m. sėkmingai gyvavo bene seniausia be pertraukos transliuojama muzikinė laida — liaudiškos muzikos kapelų varžytuvės „Duokim garo“. Jau kelerius metus iš eilės ji sėkmingai plečia savo žanrinį spektrą, apimdama gana plačią lietuvių liaudies muzikos panoramą – nuo folkloro ansamblių iki stilizuotų liaudiškos muzikos kapelų. 2013 m. rudens sezoną laida pradėjo kokybiškai atsinaujinusi. Visus 2013 m. ir toliau buvo rodomas jau tradicinis moksleiviams skirtas žinių turnyras „Tūkstantmečio vaikai” – vienintelis toks projektas Lietuvos televizijų eteryje. Toliau sėkmingai buvo tęsiamas kokybiškai atnaujintas žinių konkursas „Lyderiai”, kuris 2013 m. rudens sezoną pradėjo, pakeitęs formatą ir pavadinimą (pervadintas į „Žinių riteriai ir damos”). Netikėtas vedėjų duetas J. Jurkutė ir A. Bumblauskas

Laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” filmavimas

„LRT OPUS ore”z koncertų serijos koncertuose gausu norinčių stebėti įrašą gyvai

Dar vienas naujas reiškinys Lietuvos populiariosios muzikos padangėje buvo per visus ataskaitinius metus LRT organizuotas, įrašinėtas bei transliuotas tęstinis projektas „LRT OPUS ore”. Jo dėmesio centre – perspektyvios jaunimo grupės bei meniškai turiningos programos. Kaip ir kiekvienais metais, per visus 2013 m. buvo įrašinėjami įvairūs koncertai, proginiai renginiai bei festivaliai. Per šį laiką nufilmuota daugiau nei 120 įvairių koncertų, iš jų daugiau nei 80 įvairių klasikinės ir rimtosios muzikos. Tarp šių koncertų – nemažai proginių, skirtų įvairioms svarbioms datoms. Minėtini Lietuvos kultūrai svarbūs koncertai, skirti B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos 65-mečiui, žymaus Akimirka iš „Fojė” 30-mečio koncerto

Lietuvos chorvedžio ir Kauno valstybinio choro vadovo Petro Bingelio jubiliejui, tarptautinės šlovės sulaukusio rusų kompozitoriaus ir Lietuvos piliečio Rodiono Ščedrino 80-mečiui, bei specialus renginys, skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo metinėms. LRT 2013 m. tapo ir svarbaus Lietuvos populiariosios muzikos kultūros įvykio – dainininko Andriaus Mamontovo bei grupės „Fojė“ 30-mečio programos bei pagrindinio jų renginio transliuotoju bei partneriu. Toliau buvo sėkmingai bendradarbiaujama su tokiais svarbiais vasaros renginiais, kaip Vilniaus festivalis, Pažaislio festivalis, „Kristupo muzikos vasara“, festivalis „Piano.lt“. LRT tapo išskirtiniu „Žagarės vyšnių festivalio” rėmėju ir visų jo renginių transliuotoju, tuo reikšmingai prisidėdamas prie kultūros sklaidos Lietuvos regionuose. Visi įrašyti klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai buvo transliuoti LRT kanalais (dalis jų — tiesiogiai). Nemažai jų galima pasižiūrėti internete – LRT svetainės

Pažaislio muzikos festivalio renginių populiarumas nepriklauso nuo oro

lrt.lt mediatekoje.

Sibleyro „Vėją tuopose“ (rež. Rimas Tuminas, dailininkas Adomas Jacovskis, kompozitorius Faustas Latėnas).

Šalies kultūros palikimo išsaugojimas

LRT mediateka toliau pildoma Lietuvos teatrų įrašais. 2013 m. įrašyta 16 spektaklių. Išsaugoti Lietuvos rusų dramos teatro spektakliai: rež. Jono Vaitkaus „Stabmeldžiai“, „Eglutė pas Ivanovus“, rež. Algirdo Latėno „Juokdarys Balakirevas“, rež. Peterio Uray`aus (Vengrija) judesio spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“. Taip pat Vilniaus mažojo teatro rež. Rimo Tumino „Trys seserys“, „Mistras“, „Belaukiant Godo“, Juozo Miltinio dramos teatro rež. Rolando Augustino „Hanana, kelkis ir eik“, Klaipėdos universiteto teatro spektaklis „Raganos“, rež. Sauliaus Varno „Kai mes mirę nubusime“, Šiaulių dramos teatro rež. Algimanto Pociūno „Baltaragio malūnas“, Meno forto rež. Eimunto Nekrošiaus „Dieviškoji komedija“, „Rojus“. Paskutinį kartą vaidinamas rež. Eimunto Nekrošiaus „Hamletas“ buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT KULTŪRĄ ir sulaukė daug palankių žiūrovų vertinimų.

R. Tumino spektaklis „Trys seserys“

Išskirtinis kultūrinio gyvenimo įvykis buvo režisieriaus Rimo Tumino vadovaujamo Maskvos J. Vachtangovo teatro gastrolės Lietuvoje. Garsiausi Rusijos teatro aktoriai Olegas Makarovas, Sergejus Makoveckis, Liudmila Maksakova, Julija Borisova, Viktoras Dobronravovas Vilniuje suvaidino du spektaklius – Aleksandro Puškino „Eugenijų Oneginą“ ir Geraldo

LRT prodiuseris ir režisierius Juozas Sabolius 2013 m. sukūrė TV dokumentinį filmą „Dovydas prieš Galijotą“, kuris buvo nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui.

Kiti kultūros renginiai, laidų ciklai LR Seimas, pritardamas ES skatinimui išlaikyti vietines kalbas ir atsižvelgdamas į tai, kad „gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta“, 2013-uosius paskelbė Tarmių metais. LRT plačiai nušvietė Tarmių metų kultūrinius ir edukacinius renginius savo informacinėse laidose, sukūrė ir transliavo tarmes populiarinančius televizijos klipus, transliavo vaikų ir jaunimo – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ baigiamąjį renginį, parengė laidą, skirtą Tarmių metams (autorė Z. Kelmickaitė).

LRT Televizijos žiūrovus stebino tarmiškai kalbantys laidų vedėjai

LRT kartu su Kultūros ministerija sukūrė vaizdo skirtukus (25 sek., 16 skaitovų) – tarmiškus palinkėjimus. Juos skaitė LRT laidų vedėjai bei žymūs visuomenės žmonės: žurnalistės U. Galadauskaitė, A. Žukauskienė, R. Miliūtė, operos dainininkai S. Stonytė ir E. Seilius, aktoriai V. Rumšas, J. Jurkutė, V. Moczkevičiūtė, prof. B. Stundžia, F. ir A. Latėnai. Vaizdo skirtukai, kurių

2013 m. LRT įrašė 16 spektaklių. Epizodas iš E. Nekrošiaus „Dieviškosios komedijos“

autorės – kultūros prodiuserė L. Bytautaitė ir muzikologė

metas“, „Brydė“, dok. filmo „Žolės prakalbėjimas“

Z. Kelmickaitė, buvo rodomi nuo LRT rudens sezono

(rež. A. Tarvydas), vaidybinio filmo „Vakar ir

pradžios, t. y. rugsėjo 10 d., iki gruodžio 2 d. geriausiu

visados“ (rež. G. Lukšas) ir laidotuvių tiesioginės transliacijos.

laiku bei kartojami per LRT KULTŪRĄ. Apie projektą buvo rašoma ne tik lrt.lt, bet kituose portaluose. O socialiniuose tinkluose „Facebook“ klipą su J. Jurkute peržiūrėjo 18.264, „Youtube“ – net 22.598 lankytojai. Apie šį projektą buvo parodytas siužetas laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Beje, šį projektą apdovanojo ir šalies Prezidentė D. Grybauskaitė. Kartu su Rašytojų klubu buvo parengti ir transliuoti šie Lietuvos rašytojų kūrybos pristatymai:

• Vakaras su Viktorijos Daujotytės knygomis: „Balsa ūkūs/Balsai ūkuose“ ir „Givenu vina/ Gyvenu viena“. Vakare dalyvavo knygų autorė V. Daujotytė, literatūrologė Brigita Speičytė, poetai Vladas Braziūnas, Justinas Kubilius, aktorė Edita Zizaitė. Žemaitiškai dainavo Loreta Sungailienė. M. Martinaičiui atminti buvo transliuota speciali programa

• Pokalbis apie nacionalinės literatūros paveldą, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai baigus leisti knygų seriją „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“. Pokalbyje dalyvavo knygų serijos Visuomeninės redaktorių tarybos nariai Viktorija Daujotytė, Algis Kalėda, Petras Palilionis, Valentinas Sventickas, mecenatai Česlovas ir Ramūnas Karbauskiai, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, literatūrologas Regimantas Tamošaitis. • Vakaras-koncertas „Pėsčias paukštis“ – poeto Algimanto Baltakio eilėraščiai muzikoje, muzika

• Tradicija tapo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ atidarymo, laureato paskelbimo ir uždarymo iškilmių tiesioginės transliacijos. Pasaulis ir Lietuva minėjo kompozitorių Giuseppe Verdi ir Richardo Wagnerio 200-ąsias gimimo metines. LRT KULTŪROS žiūrovai turėjo unikalią galimybę pamatyti G. Verdi operų „Traviata“, „Don Karlas“, „Otelo“, „Nabukas“, „Aida“, „Rigoletas“ ir R. Wagnerio operų „Skrajojantis Olandas“, „Valkirija“, „Lohengrinas“ vaizdo įrašus, LNOBT baletą „Tristanas ir Izolda“, sukurtą pagal R. Wagnerio muziką.

eilėraščiuose. Vakare buvo pristatyta poeto eilėraščių rinktinė „Pėsčias paukštis“. • Vakaras, skirtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. Vakare kalbėjo poetai Gintaras Bleizgys, Liudvikas Jakimavičius, Kornelijus Platelis, literatūrologai prof. V. Daujotytė, prof. Kęstutis Nastopka. S. Gedos poeziją skaitė aktorius Andrius Bialobžeskis. • Teatrologės, rašytojos Audronės Girdzijauskaitės sukaktuvinis kūrybos vakaras, kuriame dalyvavo Audronė Girdzijauskaitė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, literatūros kritikas V. Sventickas, rašytojai Aidas Marčėnas, Rimantas Šavelis, pianistas Povilas Jaraminas. • 2013 m. mirė poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Poetui atminti per LRT KULTŪRĄ buvo transliuojama speciali programa, parengta iš poeto kūrybos vakarų, laidų „Kūrybos

R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“

Nacionalinės filharmonijos scenoje pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo garsiosios R. Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda“ II veiksmas. Kartu su N. Kazlauskaite-Kazlaus jį atliko ir garsūs pasaulio talentai. Šiuo ypatingu koncertu buvo paminėtos kompozitoriaus R. Wagnerio 200-osios gimimo metinės bei Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

emocijų, būties-buities sanklodas ir gyvenimą. Laidose dalyvavo kompozitorius Giedrius Kuprevičius, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, operos solistė N. Kazlauskaitė-Kazlaus, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis, operos solistas Virgilijus Noreika, aktorius Vladas Bagdonas, Lietuvos etnokultūrologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras ir kiti.

Scenoje skamba R. Wagnerio opera „Tristanas ir Izolda“

pabaiga. Koncerto globėjas – Lietuvos Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Koncertas transliuotas per LRT KULTŪRĄ. Daugiau nei po 300 metų opera sugrįžo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Liepos 6-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras juose surengė teatralizuotą koncertą „Opera atsiveria Valdovų rūmuose“. Šį įspūdingą renginį tiesiogiai galėjo stebėti LRT KULTŪROS žiūrovai ir interneto svetainės lrt.lt lankytojai visame pasaulyje.

LRT Kultūros sezono atidarymas. Tadas Jačiauskas kalbina Viktorą Gerulaitį

Vilniuje duris atvėrė Vieno garsiausių mūsų kultūros atstovo, dailininko Vytauto Kasiulio (1918–1995 m.) muziejus. Atidarymo iškilmes įamžino ir tiesiogiai transliavo LRT KULTŪRA.

Kompozitoriui Broniui Kutavičiui sukako 80. Šia proga Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje pirmą kartą visą B. Kutavičiaus oratoriją „Metai“ pagal Kristijoną Donelaitį atliko Donato Katkaus diriguojamas kamerinis choras „Jauna muzika“ ir Šv. Kristoforo orkestras. Šis vakaras buvo tiesiogiai transliuotas per LRT KULTŪRĄ. Kane, Prancūzijoje, kas dvejus metus vyksta Europos pianistų konkursas. Konkurso globėjas – EP pirmininkas, nugalėtojui premiją skiria ES Tarybai pirmininkaujančios šalies ministras pirmininkas. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga finaliniame koncerte trims pianistams akompanavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Finalinį koncertą ir premijos įteikimo ceremoniją tiesiogiai transliavo LRT. Palankaus žiūrovų dėmesio susilaukė muzikologo Viktoro Gerulaičio vedama laida „Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu“. Laidos tikslas – atskleisti žinomo ir populiaraus žmogaus asmenines, etines savybes, pasaulėžiūros, pasaulėjautos, estetinių nuostatų,

V. Kasiulio paveikslas „Knygų pardavėjai prie Senos Paryžiuje“

LRT KULTŪROS žiūrovai galėjo matyti Luvro muziejaus parodos „Antoine Watteu ir prancūzų graviūros menas“ ir parodų „Lukas Kranachas Vyresnysis (1472–1553 m.)“, „Madona su kūdikiu po obelimi“ (iš Valstybinio ermitažo rinkinių) atidarymo iškilmes. Vieną vertingiausių Sankt Peterburgo valstybinio ermitažo lobyno eksponatų – Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę – savo televizorių ekranuose galėjo apžiūrėti LRT žiūrovai parodos „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė – šedevras iš Valstybinio ermitažo rinkinių“ atidarymo iškilmių transliacijos metu.

150 metų jubiliejui paminėti parodytas dokumentinis

2013 m. rudens sezoną LRT KULTŪRA rodė kelias

filmas „1863–1964 metų sukilimas“ (scenarijaus aut.

naujas laidas. Pradėtas rengti laidų ciklas „...Formatas“:

Inga Berulienė, rež. Justinas Lingys). Taip pat parodyta

LRT studijoje Lietuvos poetai skaitė geriausius savo

režisieriaus Romualdo Jarašausko dokumentinė

eilėraščius. Laidose dalyvavo poetai A. Baltakis, Violeta

apybraiža „Kaip žydinti obelis“ apie Lietuvos kultūros

Palčinskaitė, A. Marčėnas, Gintaras Patackas, Dalia

veikėją, literatę ir pedagogę, tautinės mokyklos

Teišerskytė, A. A. Jonynas, Tautvyda Marcinkevičiūtė,

koncepcijos kūrėją prof. Meilę Lukšienę.

Vacys Reimeris ir kiti. Savaitinio televizijos laidų ciklo „Kultūros savanoriai“ kūrybinė grupė (ved. Ingrida Daraškevičiūtė) LRT KULTŪROS žiūrovams pradėjo pasakoti apie mažuosius Lietuvos muziejus. Tai pasakojimai apie kultūros provincijoje puoselėtojus, mažųjų krašto muziejų darbuotojus, retus ir įdomius eksponatus, kuriuos dovanoja vietos žmonės. Pradėtas rengti televizijos dailės žurnalas „Linija, spalva, forma“ (idėjos aut. A. Kepežinskas, rež. M. Siparis). Laida skirta dailei ir visoms jos rūšims populiarinti, supažindinti visuomenę ir jaunimą su dailės istorija, kūrėjais ir talentais. Laidoje rodomi ir dabar kuriantys menininkai, ir seniausių laikų meistrai. Laidos „Teatras“ autorė Margarita Alper kas mėnesį žiūrovams pristatė Lietuvos teatro gyvenimo įvykius,

Parodos „ArtVilnius‘13” eksponatas

Toliau rengti laidų ciklai „Legendos“ (ved. Aistė Stonytė), „Mūsų miesteliai“ (ved. Nijolė Baužytė), transliuotas 5 laidų ciklas „Žemaičių vyskupija“, skirtas Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejui (aut. Inga Berulienė, Justinas Lingys). Transliuotos Nacionalinės kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose, tarptautinės dailės mugės „Art Vilnius 2013“ atidarymo iškilmės, Vilniaus knygų mugės 2013 renginiai iš LRT studijos, įsikūrusios Rašytojų kampe.

premjeras, festivalius, teatro srities atstovų portretus, ekspertų nuomones. Vėlyvo vakaro pokalbių laidoje „Naktinis ekspresas“, rodomoje tris kartus per savaitę, žurnalistė Jolanta Kryževičienė pristatydavo įdomiausią dienos kultūros įvykį ir jo herojų: teatro premjerą ir spektaklio režisierių ar įdomiausiai sukurto vaidmens atlikėją, parodą ir dailininką ar kuratorių, naują knygą ir jos autorių, kino filmo premjerą ir t. t.

Laidos „Linija. Spalva. Forma” sumanytojas A. Kepežinskasz. LRT Kultūros sezono atidarymas.

TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS 2013 M. PER LRT TELEVIZIJĄ IR LRT KULTŪRĄ

Transliacijų apimtys 2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ užsienio programų, transliuota 2839 valandų. Iš jų:

• animacijos – 173 val.;

pamatyti 10 įvairių Europos šalių filmų, kuriuos pristatė skirtingi EBU transliuotojai. Šiame projekte dalyvavo 26 transliuotojai iš 25 šalių. Tai – didžiausias kino festivalis, transliuojamas per Europos televizijas. Per šią savaitę Europos kinui EBU transliuotojai skyrė 300 val. eterio.

Sutartys su tarptautinėmis kompanijomis

• dokumentikos – 309 val.; • serialų – 1792 val.; • vaidybinių filmų – 555 val.; • kitų transliacijų – 10 val.

2013 m. toliau buvo tęsiamos sutartys su tokiomis tarptautinėmis platintojų kompanijomis kaip „ZDF“, „Discovery“, „MGM“, „BBC“, „National Geographic“, „ITV“, „Global Screen“, „Beta Film“ ir kt.

Tai sudaro daugiau nei 35 proc. LRT TELEVIZIJOS ir apie 15 proc. LRT KULTŪROS programos.

Programų įvairovė LRT įsigyjamų programų įvairovę ir kryptingumą lemia 2013 m. LRT TV tinklelis, programos tikslai, auditorijos poreikiai ir lūkesčiai, taip pat programai skirtas biudžetas. Bendroje konkurencinėje televizijų aplinkoje didelę įtaką daro sumažėjęs užsienio programoms skirtas biudžetas. Nors galimybės įsigyti užsienio programų ribotos, vis tiek daug dėmesio skiriama jų kokybei, atsižvelgiama į tarptautinius vertinimus, žiūrėjimo reitingus, apdovanojimus, režisierius, aktorių kolektyvą, sudėtį, įvertinamas kūrinio politinis, ekonominis aktualumas LRT žiūrovams, produkcijos kaina, kitos kontrakto derybinės sąlygos.

Aukštų kino kritikų įvertinimo sulaukęs BBC serialas „Šerlokas“

Dėmesys europinei produkcijai Serialai apie gamtą – tarp labiausiai žiūrovų vertinamų

Vienas iš LRT privalumų – didelis europinės produkcijos kiekis. Žiūrovai gali pamatyti ne tik anglakalbių kurtas programas, bet ir vokiečių, italų, prancūzų, lenkų, čekų kalba sukurtus filmus. 2013 m. buvo parodyta apie 2216 valandų europinės produkcijos, o tai sudaro 78 proc. visos ištransliuotos užsienio produkcijos. Daug dėmesio Europos kinui buvo skiriama 2013 m. gruodžio mėnesį, kai per LRT KULTŪRĄ kartu su kitomis Europos transliavimo sąjungos (EBU) narėmis buvo surengta „Europos filmų savaitė”. Per vieną savaitę kiekvieną dieną žiūrovai turėjo galimybę

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis Įsigyjant užsienio programas, bendradarbiaujama su tokiomis organizacijomis kaip Japonijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kinijos LR, Nyderlandų ambasados, iš kurių nemokamai gaunama užsienio programų. Per LRT KULTŪRĄ toliau transliuojama dokumentika, gauta pagal NORDVISION projektą, kurį pasirašė 5 skandinavų šalių televizijos: DR, NRK, SVT, UR ir YLE. Iš viso gauta 104 dokumentinės programos. Šiuose filmuose atspindimos Europos aktualijos, temos, skirtos šeimai ir visuomenei, menui, gamtai, kelionėms, kultūrai, istorijai. Per LRT KULTŪRĄ rodyta Kinijos LR ambasados Vilniuje dovanota dokumentika apie Kinijos gamtą, kultūrą, istoriją. Nyderlandų ambasados dokumentika apie Olandijos gamtą, sportą, dizainą, bei dokumentinis filmas „Šviežia silkė”, kuris 2013 m. rudenį buvo pristatytas Vilniaus dokumentikos festivalyje.

•

Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Vilniuje dėka LRT toliau transliuoja latvių prodiuserinės kompanijos „SIA Vides“ filmų studijos dokumentinį ciklą „Šiaurietiškas būdas“ apie Skandinavijos šalis.

•

Su kompanija „Kino aljansas“, organizuojančia „Scanoramos“ kino festivalį, pasirašyta sutartis dėl filmų „Karališkas romanas“ ir „Bet kuriuo keliu“.

• VšĮ „Kino pavasaris“ mainų pagrindu suteikė teisę rodyti keturis vaidybinius filmus. • Sudaryta sutartis su leidybine grupe „Prior“ dėl vaidybinio filmo „Didis grožis“ transliacijos per LRT 2015 m. Filmas 2013 m. Europos kino apdovanojimuose gavo geriausio filmo, geriausios režisūros ir pagrindinio aktoriaus vaidmens prizus.

Dirbant su kolegomis iš užsienio, naudojant LRT archyvinę medžiagą, sukurti ir parodyti filmai apie Lietuvos totorius „Diasporos. Lietuvos totoriai” bei filmas „Filosofų garlaivis”. Abiejų autorė Marina Kirejeva. Vaidybinis filmas „Didis grožis“

• Iš kompanijos „Euronews“ nemokamai gauta dokumentika „Jaunoji karta“ („Generation Y“) 18x5, „Apie teisę“ („Right On“) 23x8‘, taip pat dokumentinė medžiaga apie 2013 m. pasaulio išradėjų rinkimus (buvo transliuojami nominantų trumpi pristatymai bei apdovanojimo ceremonija).

Epizodas iš filmo „Filosofų garlaivis“

2013 m. LRT ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su įvairiomis organizacijomis: • Lenkijos institutas Vilniuje suteikė teisę transliuoti filmus „Niekada neužmiršk meluoti“ (į LRT interviu atvyko filmo režisierius), „1863 m. sukilimas“.

Dokokumentinis filmas „Jaunoji karta“

• Gautas nemokams tarptautinis projektas, „DR Medier“ kompanijos sukurtas dokumentikos ciklas „Kodėl egzistuoja skurdas“. 8 valandinės dalys transliuotos per LRT KULTŪRĄ. • Bendradarbiaujant su Rusijos platintojais ir naudojant LRT archyvinę vaizdo medžiagą, sukurtas ir parodytas dokumentinis filmas „Diasporos. Lietuvos totoriai“.

Dokumentinis filmas „Šiaurietiškas būdas“ kvietė susipažinti su Skandinavija

• Suomijos režisierius, kovojantis už Baltijos jūros regiono ekologiją, pasisakantis prieš gamtos naikinimą ir taršą, suteikė LRT teisę rodyti savo dokumentinį aktualijų filmą „Lašas Baltijos jūroje“.

Vaidybiniai filmai

2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ parodyta apie 250 val. vaidybinių filmų, per LRT KULTŪRĄ – net 305 val. Filmų įsigijimo ir planavimo koncepcija koncentruojasi į žanrų, šalių įvairovę bei kokybę. Rodomi ir klasikiniai filmai, tapę kino istorija, Aukso fondu, ir naujausi kūriniai, apdovanoti „Oskarais“ bei kitomis prestižinėmis premijomis. Dauguma filmų dalyvavę įvairiuose festivaliuose.

Vaidybinis filmas „Geresnis pasaulis“

Kiekvienais metais britai sukuria po tris naujus „Mis Marpl“ ir po šešis „Puaro“ filmus. Šias naujienas LRT TELEVIZIJOS žiūrovai seka kiekvieną sekmadienio popietę rubrikoje „Detektyvo klasika”. Čia rodomi ne tik naujausi britų filmai, sukurti pagal Agatos Kristi romanus („Puaro“, „Mis Marpl“ ir kt.), bet ir senos pamėgtos šių seklių detektyvinės istorijos. Jau antri metai šeštadienio popietę rodomas

Vaidybinis filmas „Šviesiai žydri langai“

„Šeštadienio detektyvas“. Ši rubrika pritraukia vis daugiau žiūrovų. Šiuo metu rodomi britų detektyvai pasižymi logiška ir nuoseklia filmo fabula, žanro klasika ir minimaliu žiaurių scenų propogavimu.

„Elito kino“ skiltyje per LRT KULTŪRĄ – nauji ir klasikiniai geriausių Europos bei kitų šalių režisierių darbai. Daug dėmesio šiais metais buvo skiriama lenkų ir skandinavų filmams. Buvo parodyti lenkų režisierių filmai: B. Lindos „Šviesiai žydri langai“, K. Niewolskio „Simetrija“, J. Borcucho „Tulpės“, C. Weitzo „Rytoj bus geriau“. Iš skandinavų filmų išsiskyrė filmai „Nes tai gražu“ (rež. L. Langseth), „Karališkas romanas“ (rež. N. Arcel), „Geresnis pasaulis“ (rež. S. Bier), „Nesveikai laiminga“ (rež. A. Sewitsky). Elito rubrikoje buvo unikali galimybė pamatyti italų režisierių M. T. Giordanos, G. Tornatore, prancūzų P. Chereau, rusų A. Melikiano, vokiečių T. Schweigerio ar net indų, bosnių kino filmus. Detektyvo „Puaro“ pagrindiniai veikėjai

Nuo 2013 m. rudens LRT TELEVIZIJOS žiūrovai vaidybinius filmus gali žiūrėti ne tik vėlų šeštadienio vakarą, bet ir ketvirtadienio naktį. Naktinis programos laikas tinkamas veiksmo, detektyvo, trilerio žanrui ar gerai, šmaikščiai komedijai.

Serialai

58 BBC serialas „Šerlokas“

Romantinės komedijos bei istorijos apie meilę iki šiol lieka svarbiausias Holivudo sapnų fabrikų pelno ir populiarumo šaltinis. Tokius filmus kiekvieną sekmadienio vakarą rodo LRT TELEVIZIJA. Sekmadienio vakarą buvo rodomas iki šiol bene pelningiausias britų filmas „Ketverios vestuvės ir vienos laidotuvės“ („Four Weddings and a funeral“), romantiškasis „Prancūziškas bučinys“ („French Kiss“), komedijos „Žuvelė, vardu Vanda“ („Fish called Vanda“) ir „Rožinė pantera“ („Pink Panther“). 2013 m. rudenį žiūrovai matė nuotaikingą komediją „Už borto“ („Overboard“), komišką detektyvą „Tomo Krauno afera“ („Tomas Crown Affair“), melodramą „Kai Haris sutiko Sali“ („When Harry met Sally“) ir pan.

2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ rodytas vienas populiariausių BBC serialų pasaulyje „Šerlokas“, kuris, žiūrovų balsavimu, gavo „Bitinuko“ apdovanojimą. Toliau rodomi didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukę klasikiniai kriminaliniai vokiečių serialai: „Senis”, „Viena byla dviem“, „Komisaras Reksas”, „Kobra 11“. Šeimyninei auditorijai skirtas Australijos serialas „Hartlando užuovėja”, prabangūs kostiuminiai britų serialai „Forsaitų saga“ ir „Paskutinis paradas“. Eteryje pasirodė naujausios šių serialų ekrano versijos.

Kostiuminis britų serialas „Forsaitų saga“

Dokumentika

Brolių Grimų pasakų ekranizacija

Jaunieji žiūrovai darbo dienomis galėjo žiūrėti serialą „Namelis prerijose“. Ypač vaikų pamėgtas brolių Grimų ir H. K. Anderseno pasakų ciklas, rodomas kiekvieną sekmadienį, suburdavo prie ekranų visą šeimą.

Filmas „Sunaikinti Bin Ladeną“

„Dokumentinio kino vakaras” – 2011 m. rudenį pradėta transliuoti rubrika. Kiekvieną pirmadienį z23.15 val. rodoma dokumentika apie pasaulio įvykius, kurie sukrėtė visą pasaulį. Transliuoti šie filmai: „Sunaikinti Bin Ladeną“, „Kaip Vakarai bankrutavo“, „Slaptasis Pakistanas“, „Pralaimėta Vatikano kova“, „Galingiausia pasaulio bomba“, „Išminuotojų būrys“, prancūzų dokumentalistų ciklas apie Antrąjį pasaulinį karą – „Apokalipsė“, „Lobotomija“ (apie įvykius Gruzijoje). Taip pat buvo rodomi filmai apie asmenybes: M. Chodorkovskį, S. Jobsą, V. Havelą. 2013 m. pradėtas rodyti ciklas „Keisčiausi pasaulio ginklai“.

Detektyvinis serialas „Žemės stulpai“

Vakaro programoje rodomi naujausi šiuo metu Vokietijoje transliuojami veiksmo detektyviniai serialai: „Paskutinis faras“, „Detektyvė King“, „Žemės stulpai“ (sukurtas pagal rašytojo K. Foleto to paties pavadinimo romaną) bei britų kultinis serialas „Šnipai“, keturis kartus nominuotas britų kino premijai BAFTA, įvertintas Karališkosios televizijos draugijos ir specialiais BBC apdovanojimais.

Britų serialas „Šnipai“

Dokumentinis filmas apie S. Jobsą

„Pasaulio dokumentikos“ rubrika sekmadieniais per LRT TELEVIZIJĄ – seniai žinoma LRT žiūrovams. Ši rubrika programų tinklelyje turi didelį žiūrimumo

Animacija

reitingą, nes produkcija yra aukštos kokybės, įsigyta iš BBC, „Discovery” ir „National Geographic Television” kompanijų. 2013 m. buvo kartojamas BBC ciklas „Planeta Žemė”, „Civilizacijų paslaptys”, „Didžiosios migracijos”. Sekmadienio filmai apie keliones visada pritraukia daug žiūrovų. Vasarą kartu su LRT buvo galimybė aplankyti Australiją, Indiją, Galapagus, Karibus, Madagaskarą, Florenciją, pažinti Afriką.

Vaikų pamėgtas „Aviukas Šonas“

Animacija vaikams rodoma kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį rytinėje LRT TELEVIZIJOS programoje.

Pasaulio dokumentikoje – BBC ciklas „Planeta žemė“

„Šeštadienio dienos dokumentiniai ciklai“ skirti nagrinėti pasaulio mokslo paslaptis. Šioje rubrikoje rodoma daug BBC mokslinės dokumentikos – „Visatos stebuklai“, „Žmogaus kūno gelmėse“, „Žmogaus sąmonės gelmėse“, „Chirurgijos istorija“, „Pirmoji gyvybė“.

Kartojami tokie serialai kaip čekų „Kurmis ir draugai”, „Aviukas Šonas”. Toliau rodomas ypatingo dėmesio susilaukęs prancūzų ir italų kurtas animacinis serialas „Džeronimas”. Šį serialą lietuviškai dubliavo – tekstą įskaitė ir daineles įdainavo – šeši aktoriai, kurių balsų tinkamumą tvirtino filmuko kūrėjai. Tokią kokybišką programą vaikai tuoj pastebėjo ir įvertino – serialo žiūrimumas savaitgalio rytinėje tinklelio pozicijoje viršija visų kitų kanalų. Per įvairias šventes buvo parodyta nemažai proginių animacinių filmų šeimai ir vaikams. LRT mažieji žiūrovai pripratę prie klasikinių istorijų, todėl šiais metais galėjo toliau sekti Odisėjo keliones, Aivenho žygius. Viena iš LRT TELEVIZIJOS rudens tinklelio naujovių – anksti rytais per laidą „Labas rytas” transliuojamas trumpas animacinis filmukas. Prieš 7 val. ryto vaikai galėjo pasidžiaugti „Spaiko“ ir „Džiunglių būrio” nuotykiais.

BBC mokslinė dokumentika: „Žmogaus kūno gelmėse“

Istorinės asmenybės taip pat gyvos mūsų dokumentiniuose filmuose. Per 2013 m. LRT žiūrovui buvo galimybė peržiūrėti Hanibalo, Čingischano istorijas, prisiminti Romos istoriją, pamatyti filmų ciklą „Senovės pasauliai“. Iš pusvalandinių dokumentinių serialų galima paminėti „Ekologiškiausi pasaulio namai“ apie novatoriškus gamtos apsaugos sprendimus ir estetinius ekologiškų statybinių medžiagų panaudojimo būdus.

Serialą „Džeronimas“ garsino net 6 aktoriai

Kita užsienio produkcija

Nuo 2013 m. sausio mėnesio LRT pagal pratęstą sutartį su EBU kasmet transliuoja tris klasikinės muzikos koncertus. Tai Vienos filharmonijos orkestro naujametis koncertas, vasaros koncertas Šėnbrune (Austrija), kurio metu buvo atliekami W. A. Mozarto, J. Haydno,

J. Bramso, J. Strausso ir kitų žymių kompozitorių kūriniai. Lapkričio mėnesį buvo transliuojamas trečiasis EBU koncertas iš Pekino, jame skambėjo L. van Bethoveno simfonijos. Taip pat iš EBU gautas koncertas „Be sienų. Dainuojanti Europa”, kurį transliavo dauguma Europos transliuotojų. 2013 m žiemą buvo kartojamas BBC koncertas, skirtas karalienės Elžbietos II deimantiniam karūnavimo jubiliejui („The Diamond Jubilee Concert“). Šiame pasirodyme visos britų muzikos žvaigždės pagerbė savo karalienę.

BBC koncertas, skirtas karalienės Elžbietos II deimantiniam karūnavimo jubiliejui

LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA

Nauja technika ir vaizdo montažo technologija • Pereita prie skaitmeninio montažo, įrengtos keturios naujos vaizdo montažo studijos. • Tiesioginiams įsijungimams naudojami šeši bevielio interneto komplektai TERADEK. • Filmuojama septyniomis naujomis skaitmeninėmis vaizdo kameromis. • Atnaujinta informacinė sistema (LRT žinios).

• Atnaujinta kompiuterinė technika (įsigyta 30 naujų kompiuterių).

Darbuotojai: • 66 etatiniai; • 26 dirba pagal autorinę sutartį; • rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, atnaujintas Briuselio korespondentų punkto darbas – įdarbinti du reporteriai-TV operatoriai.

Veiklos analizė LRT TV naujienų tarnyba kasdien parengia ir transliuoja vidutiniškai 7 val. programos: kelias dešimtis originalių reportažų iš Lietuvos ir užsienio, specialistų komentarų ir interviu, „Laba diena, Lietuva“ programose organizuoja vidutiniškai 30 min. tiesioginių įsijungimų iš įvykių vietų regionuose, konferencijų. Ypatingas žurnalistų bei televizijos operatorių išbandymas laukė Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo laikotarpiu. Kūrybinių grupių ilgametė darbo patirtis, profesinis pasirengimas lėmė sėkmingą ir objektyvų Lietuvoje vykusių renginių atspindėjimą, didelę informacijos sklaidą.

„Laba diena, Lietuva” vedėjas Juras Jankevičius

„Panoramos” vedėja E. Bučelytė

Svarbiausia LRT TELEVIZIJOS žinių programa „Panorama“ rengiama ir transliuojama nuo 1970 m. Visos TV naujienų tarnybos kuriamos žinių ir analitinės programos kasdien operatyviai informuoja visuomenę apie Lietuvos ir pasaulio politikos, ekonomikos, visuomenės gyvenimo, verslo, mokslo ir kultūros įvykius. TV žinių tarnybos dėmesys Lietuvos regionams ir kaimyninėms valstybėms išskiria visuomeninio transliuotojo naujienų programas iš kitų šalies transliuotojų. Per 2013 m. daug vertingos informacijos LRT TELEVIZIJOS žiūrovams pateikė Briuselio korespondentų punkto žurnalistai-TV operatoriai, parengę porą šimtų reportažų iš Prancūzijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Švedijos, Belgijos, apie ES institucijas ir šalis, EP darbą, pasirengimą pirmininkavimui ES Tarybai ir pirmininkavimo renginius. TV naujienų tarnyba žiūrovus nuolat informuoja apie Latvijos, Estijos, Lenkijos lietuvių bendruomenių gyvenimą, politinį, ekonominį, kultūrinį bendradarbiavimą, turizmo plėtrą. Panevėžio, Alytaus korespondentų punktų žurnalistai dažniausiai siunčiami į tarnybines komandiruotes Varšuvoje, Kijeve, Rygoje. Beveik tris savaites TV naujienų tarnybos žurnalistai fiksavo įvykius Ukrainos sostinėje Kijeve. Kasdien tiesiogiai jungėsi į dienos ir vakaro žinių programas, pasakojo apie valdančiųjų ir opozicijos veiksmus, nepasirašius asociacijos sutarties su ES. LRT TELEVIZIJOS žiūrovai taip pat buvo informuoti apie euro įvedimą Latvijoje.

Euromaidanas, Kijevas

2013 m. LRT TV naujienų tarnybos Panevėžio korespondentai iš Tbilisio parengė reportažų ciklą apie Panevėžio dramos teatro gastroles, Gruzijoje gyvenančių tautiečių kultūrinį gyvenimą, ten dirbančius lietuvius verslininkus. Dešimtys reportažų buvo skirti nedarbo mažinimo, neįgaliųjų socialinės globos, senyvo amžiaus ir vienišų žmonių rūpybos, pensijų atkūrimo klausimams. Žinių programose visuomenė nuolat informuojama apie švietimo reformą, mokslo naujienas. Apie Lietuvos mokslininkų laimėjimus LRT TV naujienų tarnybos žurnalistai pasakojo ir tiesioginėse programose, ir reportažuose. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Lietuvos mokslininkų pasiekimams kosminės technologijos srityje, lietuviškai kosmoso misijai – lietuviškų palydovų „LituanicaSat-1“ ir „Lit-Sat-1“ sukonstravimui ir išsiuntimui į NASA bei paleidimui į kosmosą. Pusšimtis reportažų buvo skirta švietimo reformai, Mokslo ir studijų įstatymui aiškinti, aukštųjų mokyklų pertvarkai, lenkiškų mokyklų Lietuvoje ir lietuviškų Lenkijoje neišspręstiems klausimams analizuoti.

2013-ieji buvo paskelbti Tarmių ir Sveikatingumo metais. Per 2013 m. „Panoramos“ ir kitose informacinėse programose sveikatingumo renginiams atspindėti buvo nufilmuoti ir parodyti 35 reportažai, demonstruoti mankštos pratimų kompleksai „Labas rytas, Lietuva“ sporto rubrikoje. Apie Tarmių metams skirtus renginius TV naujienų tarnybos žurnalistai tiesiogiai pasakojo laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“. Iš viso buvo parengta 17 reportažų.

Žinių vedėjai I. Janauskaitė ir M. Žiedas

„Lituanica SAT-1” prabils: „Linkėjimai lietuviams visame pasaulyje“

Kaip ir kasmet, ypatingas dėmesys žinių programose skiriamas socialiniams, ekonominiams, kultūriniams klausimams. Per 2013 m. „Panoramoje“ kasdien buvo transliuojami reportažai kultūrinio gyvenimo, paveldosaugos, aplinkosaugos, būsto atnaujinimo temomis. Nuolat pasakojama apie nacionalinės kultūros ir meno bei mokslo premijų laureatus, rengiami reportažai iš teatrų, kino festivalių, kitų renginių. Žinių programose parodyta 14 reportažų apie kovą su korupcija.

TV naujienų tarnybos veikloje ypatingas dėmesys skiriamas objektyvumo, nuomonių įvairovės ir etiškumo kriterijams, išdėstytiems Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymuose bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse. LRT TV naujienų tarnyba toliau tobulina ir plečia belaidžio interneto galimybes. Naudojant TERADEK komplektus, TV žiūrovai kur kas operatyviau informuojami apie įvykius Vilniuje, taip pat Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus regionuose. Nuolat tiesiogiai jungiamasi į žinių programas iš LR Seimo. Programos „Laba diena, Lietuva“ kūrybinės grupės beveik kasdien tiesiogiai kalbina Seimo narius, ministrus, kitus valstybės pareigūnus ir visuomenės atstovus, kurie komentuoja priimamus įstatymus ir informuoja visuomenę apie socialines, politines, ekonomines aktualijas. Antra pagal populiarumą po „Panoramos“ yra 18.00 val. žinių programa. Tai vienintelė programa Lietuvoje, jau 15 metų verčiama į gestų kalbą. Klausos negalią turintiems žmonėms plačiai prieinamos naujienos ir iš pasaulio, ir iš Lietuvos. Socialinė, ekonominė bei kultūrinė informacija pateikiama ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais 16.00 val. žiniose. Neįgaliųjų patogumui kasdien bėgančia eilute paleidžiami reportažų tekstai svarbiausioje žinių programoje „Panorama“. Kasmet LRT TV naujienų tarnybos žurnalistai apie svarbius įvykius Lietuvoje EBU vaizdo kanalais informuoja ir kitas ES šalis. Per mėnesį apie šalies aktualijas parengiama iki dešimties reportažų.

Nuo 1988 m. rytais transliuojama informacinė-pramoginė programa „Labas rytas, Lietuva“. Programoje 5 kartus kas pusvalandį transliuojamos naujausios ryto žinios, aktualūs pokalbiai, muzikiniai intarpai. 2013 m. laidoje „Labas rytas, Lietuva“ skirtas ypatingas dėmesys Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Parengti du interviu (įžanginis ir baigiamasis) su LR Prezidente D. Grybauskaite, pristatyti visi svarbiausi pirmininkavimo susitikimai, vykę Vilniuje. Juos pristatė LR Prezidentūros, URM atstovai. Parlamento komitetų vadovai pasakojo apie parlamentinio matmens renginius Seime. Rodyti reportažai apie techninį renginių organizavimą. Minint Tarmių metus, laidoje visus metus rengta speciali savaitinė „Tarmių enciklopedijos“ rubrika, kurioje kalbininkai pristatė lietuvių kalbos tarmių ir šnektų įvairovę, būtinybę ją išsaugoti. Mintis apie būtinybę saugoti ir išlaikyti tarmę išsakė visuomenei žinomi asmenys, jau nebegyvenantys savo tarminėje aplinkoje.

„Gardaus ryto“ skiltyje pristatomi įvairių valgių receptai

Sveikatingumo metams rengtoje savaitinėje „Žvalaus ryto“ skiltyje sporto, medicinos specialistai pateikdavo kiekvienam žiūrovui tinkamų pratimų, kuriems nebūtina speciali įranga. zz„Gardaus ryto“ skiltyje, kurioje pristatomi įvairių valgių receptai, išskirtinis dėmesys skirtas sveikam maistui. Laidoje rodyti ir reportažai iš sporto renginių. Jau dveji metai laidoje rengiama „Medicinos“ skiltis, kurioje savo srities specialistai ne tik pasakoja apie ligas, bet ir teikia patarimus, kaip jų išvengti. Šalies politinio, ekonominio gyvenimo naujienoms skirta savaitinė „Studijos svečio“ skiltis, kurioje Lietuvos aktualijas komentavo LR Seimo ir LR Vyriausybės vadovai, LR Prezidentės patarėjai, ministrai. Tęsėsi aktyvus bendradarbiavimas su Metų knygos rinkimų organizatoriais. Laidoje viešėjo ir savo kūrinius pristatė visi Metų knygos titului nominuoti rašytojai.

„Labas rytas, Lietuva” vedėjai E. Daugėlaitė ir I. Krupavičius

„Labas rytas, Lietuva“ tradiciškai išskirtinį dėmesį skyrė nacionalinio kino sklaidai. Laidoje pristatyti visi naujausi lietuviški vaidybiniai filmai, nemažai dokumentinių juostų. Studijoje viešėjo filmų režisieriai, pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Galima pridurti, kad sėkmingai tęstas bendradarbiavimas su didžiausiu ir sėkmingiausiu Lietuvoje tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“.

Keli pokalbių ciklai buvo skirti žiūrovų teisiniam švietimui ir finansiniam raštingumui didinti. Kartu su Lietuvos banku parengtas dešimties pokalbių ciklas „Pinigų bitė“ apie asmeninių finansų tvarkymą, atsakingą skolinimąsi, įvairius investavimo būdus, kaupimą senatvei ir pan. Padedant Lietuvos laisvosios rinkos institutui, suorganizuotas savaitinis dviejų mėnesių pokalbių ciklas apie verslą ir verslumą. Tema nagrinėta istoriniu, moraliniu, religijotyros, literatūriniu aspektu.

LRT sporto redakcija

Kasdieniame gyvenime pasitaikančios juridinės problemos buvo aptariamos savaitinėje „Teisės“ rubrikoje. Patyrę Vilniaus universiteto dėstytojai, žinomi advokatai komentavo su darbo teise susijusias situacijas, operatyviai atsakė į žiūrovų atsiųstus klausimus. Rytiniuose pokalbiuose apie savo naujausią kūrybą nuolat pasakojo žymiausi Lietuvos rašytojai, muzikantai, dainininkai. Programas puošė ir kaimyninių bei egzotiškų kraštų atlikėjai. Trečiadieniais tradiciškai buvo rengiamos knygų apžvalgos. Laidai „Labas rytas, Lietuva” žurnalistai parengė kelias dešimtis reportažų socialinėmis, švietimo ir mokslo, jaunimo muzikinio lavinimo temomis. Jau vienuolika metų sekmadieniais 20.45 val. transliuojama politinių aktualijų laida „Savaitė“, nuolat pagal reitingus patenkanti tarp penkių žiūrimiausių programų. LRT TV naujienų tarnyba nuo 2008 m. rengia pasaulio įvykių apžvalginę programą „Pasaulio panorama“.

Laidos „Savaitė” vedėja N. Pumprickaitė

Pasaulio jaunimo irklavimo čempionatas Trakuose

LRT sporto redakcijos svarbiausi tikslai – rengti sporto žinias, rūpintis sporto renginių transliacijomis per radiją ir televiziją. 2013 m. kiekvieną dieną buvo rengiamos sporto apžvalgos LRT TV ir LRT Radijo naujienų tarnyboms. Kiekvieną darbo dieną rengiamos penkios sporto apžvalgos TV naujienų tarnybos laidoms „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Šiandien“, „Panorama“ ir „Vakaro žinios“. TV sporto žinioms sukuriamos produkcijos kiekis kone padvigubėjo (nuo 12–14 min. iki 22–24 min. per dieną).

Laidos „Pasaulio panorama” vedėjas K. Kaupinis

Neeilinis sporto įvykis buvo Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Maskvoje, vykęs rugpjūčio 10–18 d. LRT TELEVIZIJA jį transliavo tiesiogiai, suteikdama galimybę stebėti ne tik geriausių pasaulio, bet ir Lietuvos lengvaatlečių pasirodymus. 2010 m. LRT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos rankinio federacija, todėl jau keleri metai savo programose skatina domėjimąsi šiuo žaidimu. 2013 m. jau 52-ąjį kartą įvyko LRT didžiosios taurės finalas. Tradiciškai šių varžybų vyrų ir moterų rungtynes tiesiogiai transliavo LRT TELEVIZIJA. Taip pat buvo transliuojamos Lietuvos moterų ir vyrų rankinio nacionalinių rinktinių rungtynės.

LRT Televizija transliavo R. Meilutytės triumfo akimirkas

LRT RADIJUI yra rengiamos 7 sporto apžvalgos (nuo 7 val. ryto naujienų ir nuolat atnaujinamos iki pat 22.00 val. vakaro). Po dvi sporto apžvalgas per dieną išgirsta ir radijo stoties LRT OPUS klausytojai. LRT RADIJUJE kiekvieną sekmadienį yra rengiama speciali 25 min. trukmės laida „Septynios sporto dienos“. Vertėtų išskirti tiesiogines sporto transliacijas, kurių 2013 m. buvo labai daug. LRT lieka vienintelė televizija, žiūrovams suteikianti ypatingą galimybę tiesiogiai pamatyti olimpinės ir pasaulio čempionės Rūtos Meilutytės startus svarbiausiose varžybose. Tai ir Pasaulio plaukimo čempionatas Barselonoje liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis bei Europos čempionatas 25 m baseine Hergene gruodžio 12–15 dienomis. Unikalios dar dvi plaukimo transliacijos – Kauno plaukimo baseino „Girstutis“ atidarymas ir R. Meilutytės šeimų plaukimo estafečių varžybos.

Kitos tiesioginės transliacijos: Europos jaunimo (iki 20 metų) paplūdimio tinklinio čempionatas Vilniuje, atviras Lietuvos konkūrų čempionatas, Pasaulio kanojų irklavimo čempionatas iš Duisburgo, pasaulio regbio-7 čempionatas Maskvoje, Europos rankų lenkimo čempionatas Druskininkuose. LRT kūrybinė komanda (Stasys Petkus, Žilvinas Petkus, Gintarė Grikštaitė, Miroslavas Stankevičius) sukūrė dokumentinį filmą apie olimpinį vicečempioną ėjiką Antaną Mikėną. 2013 m. šis filmas buvo parodytas per LRT TELEVIZIJĄ. Sporto redakcija bendradarbiauja su sporto federacijomis, Kūno kultūros ir sporto departamentu prie LR Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Lietuvos parolimpiniu komitetu, Sporto federacijų sąjunga, miestų savivaldybėmis, taip pat tarptautinėmis organizacijomis (tokiomis kaip EBU).

Per LRT TELEVIZIJĄ buvo transliuojami svarbiausi Lietuvos ir pasaulio futbolo įvykiai. LRT TELEVIZIJA nuo birželio 15 iki liepos 2 d. buvo oficiali pasaulinio sporto įvykio – FIFA Konfederacijų futbolo taurės Brazilijoje – transliuotoja. Ne tik tiesiogiai transliuotos rungtynės, bet ir rengtos apžvalgos bei laidelės „Futbolas moterų akimis“. Taip pat LRT eteryje buvo rodomos Lietuvos futbolo rinktinės rungtynės FIFA pasaulio futbolo čempionato atrankoje, Lietuvoje pirmą kartą vykęs UEFA U-19 čempionato finalinis turnyras, be to, Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės ir puikus Vilniaus VFMD „Žalgiris“ klubo pasirodymas UEFA Europos lygos turnyre. LRT TELEVIZIJOS eteryje daug dėmesio skiriama ir krepšiniui. Į LRT sugrįžo stipriausių Lietuvos krepšinio komandų turnyras – Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Transliuotas tarptautinis Klaipėdoje vykęs krepšinio turnyras V. Garasto taurei laimėti, Kauno „Žalgirio“ sezono atidarymo rungtynės, Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalas, FIBA pasaulio merginų (U-19) krepšinio čempionatas Klaipėdoje.

Konfederacijų taurės čempionatą iš Brazilijos omentavo N. Kesminas

RADIJAS Radijas: operatyvi ir objektyvi informacija 24 val. per parą LRT radijas išlieka Lietuvos radijo rinkos lyderiu. Jo klauso kas penktas radijo klausytojas. Didžiausias dėmesys skiriamas naujienų laidų operatyvumui ir

objektyvumui, tiesioginėms transliacijoms iš įvykio vietos. 2013 m. žinios pradėtos transliuoti visą parą, o pavakare atsirado dar viena tiesioginė informacinė laida „60 minučių“. Informacinės ir šviečiamosios laidos sudaro beveik 70 proc. visos programos. Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS. LRT RADIJO ir LRT OPUS programos transliuojamos 24 val. per parą, o LRT KLASIKOS programa – 18 val. Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos, LRT radijas ir toliau yra lyderis, užimantis 20,6 proc. šalies radijo rinkos, ir 2013 m. šios programos klausomumas išaugo beveik 2 proc. LRT KLASIKOS programos, skirtos rimtajai muzikai ir kultūros laidoms, jau keleri metai klausosi apie 0,8 proc. radijo klausytojų.

Jaunimui skirtos LRT OPUS programos klauso apie 0,3 proc. radijo klausytojų. Tačiau ši programa 2013 m. buvo transliuojama vos 8 siųstuvais. LRT RADIJAS ir LRT KLASIKA turėjo po 22 siųstuvus.

LRT Klasikos laidos „Muzikinis pastišas“ kūrybinė grupė

LRT RADIJO programa Dėmesys informacijai ir diskusijoms, gimtosios kalbos puoselėjimui, krašto pažinimui, jo istorijai, mokslo pasiekimams, skaitymo skatinimui bei muzikinio skonio lavinimui. Vienintelė radijo stotis, kurianti radijo dokumentiką (4 dokumentikos ciklai: „Sveikatingumo metai“, „Kodas: emigracija“, „Vilniaus geto likvidavimas“, „Lietuvos mokyklos ateitis“), kasdien skaitanti pasakas vaikams. LRT radijo programoms 2013 m. buvo rengiamos kelios dešimtys įvairių autorinių laidų. LRT RADIJAS vienintelis Lietuvoje visą parą žinias kiekvieną valandą transliuoja tiesiogiai, o nuo 6 val. ryto iki 16 val. – kas pusvalandį.

apdovanojimui. Vos metus gyvuojanti laida sulaukė labai didelio klausytojų susidomėjimo, yra rengiama labai radijiškai, gyvai, keliaudama po gražiausias Lietuvos kultūros, istorijos, gamtos vietas, redaktorė skatina pažinti ir keliauti po savo šalį. Iš Skaitymo skatinimo programos buvo paremtas 17-os radijo laidų ciklas „Ką man skaityti?“. Šešių žmonių grupė sukūrė gyvą, aktualią trijų puslapių laidą, kurioje buvo svarstoma, kaip išsirinkti tinkamą knygą, kaip rasti gerą romaną ar knygą vaikams ir ką skaito žinomi Lietuvos žmonės, kokios knygos patinka rašytojams. 2013 m. rugsėjo mėnesį LRT RADIJAS tiesiogiai transliavo Europos krepšinio čempionato rungtynes, kuriose žaidė Lietuvos rinktinė.

LRT RADIJAS tiesiogines laidas darbo dienomis pradeda transliuoti 5 val. ryto, kai eteryje nuskamba pirmoji Lietuvoje spaudos apžvalga. Tiesioginės laidos transliuojamos iki 20 val. vakaro, o savaitgaliais dažnai tiesiogiai transliuojami koncertai ir laida jaunimui „Nežinau“. Didelė naujovė – 2013-ųjų rudens sezoną pradėjusi laida „60 minučių“, kurioje aptariamos pagrindinės dienos temos. Valandinę laidą, prasidedančią 17 val., pakaitomis veda Agnė Skamarakaitė ir Deividas Jursevičius. Laida buvo apdovanota „Auksinės bitės“ prizu kaip geriausia LRT radijo laida. 2013 m. laida „Atrask Lietuvą“, kurią rengia redaktorė Jolanta Jurkūnienė, buvo pristatyta „Auksinės bitės“

Laidos „60 minučių“ vedėjai A. Skamarakaitė ir D. Jursevičius

Lietuvos radijo žinios visą parą 7 dienas per savaitę – patikima ir operatyvi informacija iš Lietuvos ir pasaulio Visuomeninio radijo veiklai ypač reikšminga yra LRT Radijo naujienų tarnyba, kurioje 2013 m. pabaigoje iš viso dirbo 51 etatinis žurnalistas, iš jų – 4 korespondentai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Rygoje, 10 etatinių naujienų tarnybos žurnalistų ir trys neetatiniai autoriai rengė laidas rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų (jidiš) kalbomis. LRT Radijo naujienų tarnyba palaiko ryšius su daugiau nei 20 spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Su LRT radiju nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje,

Argentinoje, Australijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Islandijoje ir kt. Nuo rudens žinios redaguojamos ir tiesiogiai skaitomos visą parą. Toks žingsnis, be kita ko, buvo būtinas ir dėl to, kad internetinė šalies žiniasklaida jau kurį laiką irgi dirba be pertraukų. Pačiose žiniose atkreiptas dėmesys į pranešimus kasdienio gyvenimo ir kultūros temomis, ypač savaitgaliais. Atsižvelgiant į priekaištus dėl tokios tematikos trūkumo, taip pat pradėta rengti daugiau pranešimų iš užsienio gyvenimo naujovių ir mokslo pasiekimų tematika. LRT Radijo naujienų tarnyba rengia tris informacines aktualijų laidas: „Ryto garsus“, „Lietuvos dieną“ ir „60 minučių“, kurių trukmė per dieną siekia net 6,5 valandos.

Laidos „Ryto garsai“ komanda

Parengti bent keli dokumentinių laidų ciklai.

Kadangi 2013-ieji buvo Sveikatingumo metai, sveikos gyvensenos – mitybos, sporto, laisvalaikio – klausimams buvo skiriama ypač daug dėmesio. Kiekvieną trečiadienį laidoje „Ryto garsai“ transliuotas pokalbis su sveikuoliu ar šiaip įdomios patirties turinčiu ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančiu pašnekovu. Kartą per mėnesį buvo rengiamas platesnis pasakojimas sveikatingumo tema. Čia būtina paminėti Naujienų tarnybos žurnalistę Justiną Mitkaitę, kuri ištisus metus ne tik kuravo sveikatingumo temą, bet ir parengė įspūdingą keturių dalių dokumentinį ciklą apie šiuolaikinės mitybos problemas. Ypač pasiteisino visus metus kaip socialinės reklamos skirtukai transliuojami Naujienų tarnybos žurnalistų įrašyti trumpi įvairių žmonių pasisakymai ar patarimai sveikatingumo klausimais. Visa tai vainikavo LRT radijo 2013-ųjų Metų žmogaus vardo suteikimas daug kartų laidose dalyvavusiam sveikuoliui ir keliautojui Algimantui Jucevičiui.

gilinosi į Lietuvos mokyklos problemas. Medžiagą pasakojimams jie rinko tiek garsiausiuose šalies licėjuose ir gimnazijose, tiek mažose pradinėse kaimo mokyklose, neretai atsidūrusiose ant uždarymo slenksčio. Apskritai jau galima teigti, kad per pastaruosius kelerius metus Radijo naujienų tarnyboje sėkmingai prigijo tradicija per metus parengti bent du didelius dokumentinių pasakojimų ciklus – pavasarį ir vėlyvą rudenį. Beje, net keturios LRT Radijo naujienų tarnybos žurnalistės už dokumentinius pasakojimus gavo konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimus. Geriausia konkurso „Pragiedruliai“ 2013-ųjų radijo laida išrinktas S. Aginskaitės pasakojimas iš ciklo „Lietuvos mokykla“. Šiuo apdovanojimu įvertintas ir radijo dokumentikos laidų ciklas, skirtas Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui (autorė I. Anskaitytė). Už stereotipus laužantį požiūrį

Balandžio–gegužės mėnesiais transliuotas 8-ių dalių (kartą per savaitę) ciklas „Kodas: emigracija“. Pasakojimai buvo parengti iš skirtingų Lietuvos vietų: kaimų ir miestelių, kur emigracija palietė vos ne kiekvieną šeimą, Vilniaus oro uosto išvykimo salės, į Daniją vykstančio mikroautobuso ir t. t. Medžiaga dviem pasakojimams buvo surinkta Anglijos mieste Bostone, kuriame gyvena ir dirba didelė lietuvių bendruomenė, ir Londone.

į emigraciją minėtame konkurse apdovanotas

Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio proga žurnalistė Indrė Anskaitytė parengė 4-ių dalių pasakojimų ciklą nuo seniausių žydų istorijos Lietuvoje epizodų iki holokausto tragedijos 1941–1943 m. Pasakojimai transliuoti artėjant rugsėjo 23-iajai.

archyvu, toliau transliuoti „Amerikos balso“ lietuviškų

Dar viena dokumentinių pasakojimų serija skambėjo gruodžio mėnesį. Naujienų tarnybos žurnalistai šįkart

pasakojimas „Skuodas: teigiamos emigracijos pusės“ (autorė Ž. Kropaitė) iš ciklo „Kodas: emigracija“. Dar vieną apdovanojimą konkurse pelnė J. Mitkaitės pasakojimas iš dokumentikos ciklo „Lietuvos mokykla“ už bandymą naujai pažvelgti į pedagogo vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės laidų įrašai. LRT Radijo naujienų tarnyba dalyvauja EBU naujienų mainų programoje „Euroradio News“. EBU narės siūlo ištraukas (interviu, pokalbius, pasisakymus) iš savo šalių ir gali laisvai naudotis kitų šalių įdėtais įrašais.

J. Mitkaitė parengė įspūdingą keturių dalių dokumentinį ciklą apie šiuolaikinės mitybos problemas

Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas Seime

Reikšmingiausi visuomenei įvykiai ir renginiai – per LRT RADIJĄ

mūsų klausytojams. Bene įdomiausi buvo žurnalisto iš Vengrijos P. Totho pastebėjimai apie Vengrijos parlamento priimtus sprendimus, ribojančius žemės

LRT radijo eteryje 2013-aisiais transliuoti visuomenei reikšmingi įvykiai bei renginiai: Vasario 16-osios minėjimas, Vyriausybės ataskaita Seime, Prezidentės metinis pranešimas, speciali programa, skirta Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės dienai, speciali šventinė programa Valstybės dienai – Liepos 6-ajai, renginiai, skirti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, svarbūs Seimo posėdžiai, iškilmingi renginiai, svarbios Lietuvai ir jos žmonėms spaudos konferencijos. 2013 m. parengta daugiau tiesioginių transliacijų iš Seimo. Tai susiję su vis stiprėjančia nuostata, kad radijas, jei tik įmanoma, turi transliuoti tiesiogiai. Laikytis tokios nuostatos skatina ir klausytojų pageidavimai.

Dėmesys žemės ūkiui

pardavimą užsieniečiams. Laida, kaip ir kasmet, daug dėmesio skyrė aktualijoms žemės ūkio sektoriuje ir kaime aptarti. Parengti reportažai iš visuotinio žemdirbių suvažiavimo, svarbiausių Lietuvoje organizuojamų parodų. Toliau transliuojama rubrika „Diena kaime”, kurioje kalbinami kaime gyvenantys ir dirbantys įvairiausių profesijų specialistai. Ieškoma naujų laidos formų – parengtos kelios laidos mozaikos principu (įdomi informacija iš viso pasaulio papildomos specialistų ar ekspertų komentarais). Metų pabaigoje, pasitelkiant klausytojus, buvo renkami gerais darbais, labdaringa veikla garsėjantys ūkininkai, kaimo bendruomenių aktyvistai, su kuriais buvo parengti pokalbiai. Laidose daugiau dėmesio buvo skiriama temoms apie ekologinį

Radijo laida „Gimtoji žemė“ 2013 m. daugiausia dėmesio skyrė ES bendrosios žemės ūkio politikai aiškinti. Transliuoti pokalbiai su Lietuvos politikais, ekspertais ir specialistais, dalyvavusiais Briuselyje derybose dėl žemės ūkio finansavimo, naujų paramos principų ir tvarkos. Laidose dalyvavo ir šalies žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai, paprasti žemdirbiai. Domėtasi ir Lietuvos žemdirbių protesto akcijomis Briuselyje (2013 m. vasario mėn. 7 d.) dėl mažų tiesioginių išmokų. Keletas reportažų parengta iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai skirtų renginių, kuriuose dalyvavo ES šalių žemės ūkio ministrai. Kalbėta ir su kolegomis žurnalistais iš Šiaurės Airijos, Vengrijos, Portugalijos, Čekijos, Graikijos, buvusiais Vilniuje. Jų patirtis ir įspūdžiai iš Lietuvos kaimo taip buvo naudingi

ūkininkavimą, tausojantį žemę ir gamtą.

Visuomeninio radijo eteryje – tiesioginės laidos iš švenčių ir varžybų Kita sena tradicija – vasaros transliacijos iš įvairių Lietuvos vietų – praėjusiais metais buvo gerokai pakoreguota, ir atrodo, sėkmingai. Vietoj anksti rytais iš kilnojamos studijos miestų ar miestelių gatvėse transliuotų „Ryto garsų“ nutarta rengti specialias programas labiau įdienojus – nuo 12 val. iki 15 val. Toks laikas labiau pasiteisina jau vien dėl to, kad gatvėje tuo metu būna daugiau žmonių, tad ir dėmesio sulaukiama daugiau. Be to, dieną transliacijas lengviau derinti su renginiais, kuriems jos dažnai ir būna skirtos.

2013 m. gegužės 18 d. transliuota laida iš Palangos J. Basanavičiaus gatvės, skirta vasaros sezono atidarymui. Pirmą kartą iš Palangos, tuometinės Lietuvos kultūros sostinės, vyko tiesioginė „Kultūros savaitės“ transliacija.

Liepos pabaigoje LRT RADIJAS transliavo iš Kauno Aleksoto aerodromo, kur vyko aviacijos šventė Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. Rugpjūčio mėnesį surengta transliacija iš Trakuose vykusio pasaulio jaunių irklavimo čempionato.

LRT Radijo kelionės po Lietuvą

Birželio mėnesį sekė laida iš Šiaulių centro, kur tuo metu vyko liaudies muzikos festivalis. Liepos 1 d. transliuota laida iš Vinco Kudirkos aikštės Vilniuje, skirta Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai.

Tiesioginės LRT RADIJO laidos iš Vilniaus knygų mugės 2013 m. Ketvirtus metus iš eilės LRT Vilniaus knygų mugėje turėjo savo studiją Rašytojų kampe. Iš šios studijos tiesiogiai buvo transliuojamos laidos „LRT aktualijų studija“, „Nežinau“, „Mes, moterys“, „Kultūros savaitė“.

Radijo Metų žmogaus rinkimai – jau dešimtą kartą Tradiciškai LRT RADIJAS rinko Metų žmogų. 2013-ųjų Metų žmogaus titulas atiteko sveikuoliui ir keliautojui Algimantui Jucevičiui.

Muzika LRT RADIJUJE LRT RADIJO programoje muzika užima beveik 35 proc. Iš jų 70 proc. sudaro klausytojų labiausiai mėgstama populiari lietuviška ir užsienio šalių muzika, likę 30 proc. skirti populiariai ir stilizuotai klasikai, stilizuotam folklorui, džiazui, pasaulio muzikai (angl. world music), tarpiniams žanrams, pop ir roko klasikai. Muzikos turinys ir santykis kinta, priklausomai nuo įvairių švenčių, įvykių, datų. LRT RADIJO Muzikos redakcija rengia specialias šventines programas, skirtas Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai, Tremties, Mindaugo karūnavimo, Žalgirio mūšio, Juodojo kaspino dienoms, Mokslo metų pradžiai. Tada skamba išimtinai lietuviška įvairių žanrų ir stilių muzika. Specialios muzikinės programos buvo rengiamos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai ir pabaigai, holokausto aukoms atminti, kalendorinėms bei religinėms šventėms: Užgavėnėms, Velykoms, Joninėms, Žolinei, Vėlinėms, Motinos ir Tėvo dienoms. 2013-ieji buvo pažymėti didžių kompozitorių G. Verdi ir R. Wagnerio, poetų Maironio ir Vinco Mykolaičio Putino, S. Gedos, V. Palčinskaitės, St. Žlibino sukaktimis. Muzikos įvairovę LRT RADIJO programoje atspindi „Muzikinio vidudienio“ laidų tematika: Europos tautų himnai, lietuviško roko pionieriai – nuo bliuzo iki sutartinių, opera Valdovų rūmuose, gyvybingas liaudies instrumentų pasaulis, „Anties“ fenomenas, Vilniaus geto muzika, atgimę „Miraklio“ burtai, tarmės ir muzika, Šopenas – nuo klasikos iki džiazo, tango

76 Laidos „Muzikinis vidudienis“ komanda

aistra su K. Žebriūnaite, mažosios scenos meistras A. Šabaniauskas, multiinstrumentalistas S. Petreikis, skrabalų virtuozas R. Šilinskas, bardas A. Kulikauskas, kompozitoriaus T. Makačino, poetų V. Palčinskaitės, R. Stankevičiaus, St. Žlibino, aktoriaus K. Smorigino, operos primadonos I. Milkevičiūtės, G. Grigoriano ir A. Grigorian, tėviškėn sugrįžusio V. Daunoro, estrados veterano St. Povilaičio kūrybiniai portretai. LRT RADIJO Muzikos redakcija aktyviai talkino LRT TELEVIZIJAI rengiant „Eurovizijos“ dainų konkursą. Laidose „Muzikinis vidudienis“ buvo pristatomi nacionalinės atrankos ir kitų šalių dalyviai, jų dainos, tiesiogiai transliuojamas nacionalinės atrankos finalas, du tarptautinio „Eurovizijos“ konkurso pusfinaliai ir finalas. Buvo skleidžiama informacija ir apie populiariausią LRT projektą „Auksinis balsas“, vyko tiesioginės konkurso transliacijos.

LRT Radijo eteryje skambėjo geriausios „Auksinio balso“ dainos

LRT RADIJAS pirmąsyk tiesiogiai transliavo Kauno karo muziejaus kariliono koncertą. LRT RADIJAS ėmėsi socialinės-meninės akcijos: iš LRT Didžiosios studijos tiesiogiai transliavo jaunų autorių – kompozitorės Linos Lapelytės ir libretistės Vaivos Grainytės – kapitalizmą kritikuojančią operą „Geros dienos!“. Operos herojės – prekybos centrų kasininkės, apie savo kasdienybę prabilusios dramatiškais, ironiškais ir tragikomiškais monologais bei chorais.

Tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose, kuriuose pagerbiami geriausių visuomeninio transliuotojo laidų kūrėjai, profesionaliausi žurnalistai bei radijo ir televizijos darbuotojai, 2013 m. geriausia radijo laida paskelbta LRT RADIJO laida „60 minučių“, geriausia LRT radijo žurnaliste – Aistė Plaipaitė, o radijo profesionale paskelbta radijo garso operatorė Regina Verbaitienė. Geriausiu LRT metų projektu išrinktas „LRT OPUS ore“. „Garbės bitinuku“ už nuopelnus ir ilgametį darbą apdovanotas Selemonas Paltanavičius

ir visa laidos „Gamta – visų namai“ kūrybinė komanda.

„Auksinėse bitėse“ – apdovanojimai radijui

Tai ilgiausiai gyvuojanti radijo laida Lietuvoje, pradėta transliuoti 1957 m.

„Auksinės bitės 2013“. Geriausia radijo žurnalistė A. Plaipaitė

„Auksinės bitės 2013“. Radijo profesionalė – R. Verbaitienė

„Garbės bitė“ – S. Paltanavičiui ir visai laidos „Gamta – visų namai“ kūrybinei komandai

Didžiausią Lietuvos radijo programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 40–59 metų gyventojai. Šiek tiek sumažėjo 50–59 metų klausytojų, padaugėjo jaunų (15–19 metų) klausytojų – 210. Šio amžiaus klausytojai vieni sunkiausiai pasiekiamų visuomeniniam transliuotojui. Šiek tiek sumažėjo ir 20–29 bei 40–49 metų klausytojų. Tačiau LRT RADIJUI pavyksta patenkinti kuo įvairesnės auditorijos lūkesčius. Komercinių transliuotojų programos yra orientuotos į labai konkrečią amžiaus grupę, o LRT RADIJAS savo laidas skiria įvairiausio amžiaus ir poreikių klausytojams.

LRT RADIJO PROGRAMOS AUDITORIJOS PORTRETAS

LRT KLASIKOS programa

Kultūros, istorijos, tapatybės paieškos laidos, literatūros skaitymai ir vienintelis Lietuvoje radijo teatras. Muzika, kurios netransliuoja nė viena Lietuvos radijo stotis: nuo viduramžių iki šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių opusų. LRT KLASIKOS programoje pristatomas platus Lietuvos ir pasaulinio garso atlikėjų, kūrėjų ir kolektyvų spektras. 2013-aisiais – 121 koncertas iš Lietuvos koncertų salių, 400 „Euroradijo“ koncertų ir 40 operų iš Europos ir Amerikos šalių. Programa LRT KLASIKA skirta kultūra bei rimtąja muzika besidominčiai auditorijai. Tai vienintelė tokio pobūdžio radijo programa Lietuvoje. Programos paskirtis lemia ir atitinkamą laidų pobūdį bei programos struktūrą. LRT KLASIKOJE daugiausia vietos skiriama kultūros temoms, klasikinės muzikos koncertams, pokalbiams apie klasikinės muzikos istoriją, muzikos pasaulio naujoves, kūrybą. Beveik ketvirtadalį programos sudaro pažintinės ir meno laidos.

LRT KLASIKOS programose stiprėja senųjų, ilgus metus transliuojamų laidų, tokių kaip „Ryto allegro“, „Žmonės ir idėjos“, „Kasdienybės kultūra“ pozicijos. Intensyviai su aukštosiomis mokyklomis ir mokslo įstaigomis bendradarbiauja laidos „Radijo paskaitos“ rengėjai. Universitetai jau patys siūlo temas, kviečia į mokslines konferencijas. Laida „Iš radijo aukso fondo“, kurioje klausytojams primenami geriausi mūsų aktorių, režisierių darbai, skambėjo jau Anapilin išėjusių rašytojų, dailininkų, solistų balsai, sulaukia vis didesnio klausytojų skaičiaus, o laida „Po lyros ženklu“ jau sukaupė vertingą mūsų poetų pristatomų ir skaitomų eilėraščių fondą. Vis didesnio klausytojų dėmesio sulaukia kultūros antropologijos laida „Manasis aš“, kurią rengia korespondentė Kaune Agnė Kairiūnaitė.

2013 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama kokybiniams kriterijams, laidų tobulinimui, siekiama kurti daugiau analitinių pasakojimų, žurnalistinio tyrimo laidų, ieškoti ryšio su klausytojais ne tik tiesioginėse laidose, bet ir per paskyras „Facebooko“ tinkle (pavyzdžiui, laidos „Ryto allegro“ puiki nuotraukų kolekcija, tik laidų paskyrose rengiamos viktorinos ir t. t.). Nuolat atnaujinamos laidų „Vakaras su knyga“ ir

2013-ųjų „Kultūros šviesulys“ – medicinos mokslų daktaras R. Kazakevičius

Jau šeštą kartą laida „Ryto allegro“ rinko „Metų kultūros šviesulį“ – žmogų, šiais metais daugiausiai nuveikusį savo miesto ar kaimo bendruomenės labui bet kurioje kultūros srityje. 2013-aisiais juo tapo operos meno propaguotojas, medicinos mokslų daktaras Rimgaudas Kazakevičius. Rinkimai vis labiau populiarėja, sulaukta siūlymų nominacijoms ne tik iš miestelių bendruomenių, bet ir mokslo įstaigų, teatrų, menininkų organizacijų.

Laidos „Ryto allegro“ komanda

„Vakaro pasakos“ valandėlės. Šios klausytojų labai mėgstamos pozicijos kelerius metus buvo užpildomos vien iš radijo fondų, 2013 m. papildytos penkiomis naujomis valandėlėmis. Esant didesnėms finansinėms galimybėms, galima būtų parengti ir daugiau naujų laidų. Toliau bendradarbiaujama rengiant Metų knygos rinkimus. LRT KLASIKOS klausytojai galėjo pasiklausyti konkurse dalyvaujančių knygų fragmentų, susipažinti su jų autoriais, laimėti knygas dalyvaudami viktorinose. Surengtos tiesioginės transliacijos iš šiuolaikinio meno mugės ARTVILNIUS’13.

Deja, vis dar nėra galimybės pakankamai dėmesio skirti Radijo teatro pastatymams. Dėl ribotų finansinių galimybių per tris mėnesius galima parengti vos vieną radijo vaidinimą, o geriausių radijo fondų spektakliai jau daugybę kartų kartoti. Reikėtų atnaujinti ir laidų „Vidurnakčio lyrika“, „Vaikų radijo teatras“ pozicijas. Populiarios laidos visiškai neturi galimybių atsinaujinti, nes nėra skirta pakankamai pinigų honorarams. Maži honorarai neleidžia pritraukti į programą rimtų autorių. Pavyzdžiui, „Radijo paskaitų“ autoriams, savo kūrybą skaitantiems menininkams honoraras yra apskritai nemokamas. Per finansinę krizę daugybės laidų įrašus sustabdžiusi Kultūros laidų redakcija taip ir negrįžo į prieškrizinį lygį, jaučiamas finansinių resursų stygius, skiriant honorarus tiek etatiniams, tiek neetatiniams autoriams.

Muzika LRT KLASIKOJE LRT KLASIKOS muzikos spektras nuo viduramžių iki šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių opusų, pristatomas platus Lietuvos ir pasaulinio garso atlikėjų, kūrėjų ir kolektyvų spektras. Klausytojų pamėgti „Klasikos sodai“, „Belkanto“, „Paralelės“, „Senas patefonas“, „L,estro armonico“, laida apie šiuolaikinę muziką „Modus“, V. Gerulaičio „Likimai“, kompozitoriaus Š. Nako „Bacevičiaus laikai“ ir muzikinės eseistikos ciklas „Skersvėjai“, A. Foko „Skambanti planeta“, skirta pasaulio tradicinei muzikai, „Sėsk į traukinį A“ – džiazo muzikai, etnokultūros laida „Ryto rasa krito“, nepamiršti ir patys mažiausieji klasikos klausytojai, jiems jau ne vienerius metus rengiama laida „Muzikinė dėžutė“. LRT KLASIKOS laidoje „Muzikinis pastišas“ parengti laidų ciklai, skirti R. Wagnerio ir G. Verdi metams, lietuvių kompozitorių ir dirigentų: Š. Nako, T. Makačino, V. Paketūro, S. Sondeckio, P. Bingelio, operos solisto V. Noreikos, muzikologų E. Gedgaudo ir J. Trilupaitienės, vargonininko B. Vasiliausko kūrybiniai portretai, atskiromis laidomis pažymėtos Anapilin išėjusių kompozitorių R. Žigaičio, V. Jurgučio, J. Bašinsko, A. Rekašiaus, St. Šimkaus, operos solisto K. Petrausko, neregės dainininkės B. Grincevičiūtės, dirigentų A. Kalinausko ir M. Bukšos sukaktys, liaudies muzikos puoselėtojo Prano Stepulio ir garsaus smuikininko litvako J. Heifeco 100-mečiai. „Muzikinis pastišas“ nesibodi „nusileisti“ ant žemės, pašnekindamas provincijos, kurioje nevažinėja autobusai, šviesuolę B. Dabkuvienę arba „pakilti“ į kosmosą su pirmojo lietuviško palydovo „LITUANICA SAT1“ komanda, čia buvo parengtos laidos, skirtos LMTA 80-mečiui, jaunų kompozitorių konkursui „Vox Juventus“, pasaulinei operos „Everardas II – Lietuvos karalius“ premjerai, „Sugrįžimų“ festivalio svečiams, „Vilniaus festivalio“ žvaigždėms V. Urmanai, balsų choru tituluojamam vokaliniam ansambliui „The Kings Singer“, B. McFerrinui, lenkų kompozitoriui K. Pendereckiui, senosios muzikos legendai A. Savall, F. Šaliapinui, M. Caballe, M. Callas ir t. t.

Koncertuoja „Banchetto musicale“

LRT RADIJAS – nuolatinis Vilniaus koncertų salių (Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Taikomosios dailės muziejaus, Šv. Kotrynos bažnyčios, Kongresų rūmų, LNOBT, Vilniaus rotušės ir kt.), koncertinių erdvių, svečias, įrašinėja, transliuoja ir rengia specialias laidas LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO programose apie ryškiausius, svarbiausius šalyje rengiamus koncertus, operų premjeras ir festivalius: „Banchetto musicale“, „Jauna muzika“, „Kristupo vasaros“, Vilniaus, Pažaislio, „Gaidos“ festivalius, jaunųjų atlikėjų festivalį „Sugrįžimai“, „Alma Mater musicalis“ ciklą, skirtą akademiniam jaunimui, Užutrakio rūmuose, Vilniaus botanikos sode, Palangos Tiškevičių rūmuose, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Biržuose ir kt. Lietuvos miestuose vykusius koncertus, Tomo Mano festivalį Nidoje, Druskininkų vasarą su Čiurlioniu. LRT RADIJAS yra EBU transliuotojų sąjungos narys, dėl to LRT KLASIKOS klausytojai turi galimybę kasdien klausytis muzikos iš įvairiausių pasaulio koncertų salių, operos teatrų, festivalių ir kitų muzikinių renginių. 2013 m. gegužės mėn. Prahoje vyko šiuolaikinės muzikos radijo įrašų konkursas – 60-oji „Tarptautinė kompozitorių tribūna“. Tarp geriausių, rekomenduojamų transliuoti kūrinių išrinktas LRT RADIJO pristatytas 24 metų lietuvaitės Justinos Repečkaitės kūrinys „Šartras“.

Jaunosios kompozitorės J. Repečkaitės kūrinys artras“ pelnė tarptautinį pripažinimą

2013 m. liepos 12 d. LRT kartu su fondu „Europamusicale“ surengė šventinį koncertą Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento Joachimo Gaucko valstybinio vizito proga. Tai vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginių. Koncertavo Vokietijos valstybinis džiazo orkestras „BuJazzO“ (vad. Nielsas Kleinas), dalyvavo lietuvių solistas Kęstutis Vaiginis, kuriam renginio metu buvo įteikta fondo „Europamusicale“ premija. Koncertą tiesiogiai transliavo LRT KLASIKA, LRT KULTŪRA ir LRT.lt, taip pat EBU internetu.

2013 m. lapkričio 25 d. LRT KLASIKA kartu su dar 7-iais Šiaurės ir Baltijos šalių nacionalinių transliuotojų kultūriniais kanalais, minėdami bendradarbiavimo 20-metį, surengė 8 šalių tiesioginę „Euroradijo“ transliaciją „Jūros istorijos“. Trumpuose koncertuose iš Oslo, Rygos, Talino, Stokholmo, Vilniaus, Kopenhagos, Helsinkio ir Reikjaviko buvo pristatytos nacionalinės istorijos, susijusios su regioną vienijančia tema – jūra. Lietuvos koncertų salėse 2013 metais įrašyta 121 koncertas, t. y. 916 kūrinių, kurių bendras chronometražas 9342 min. (155 val. 42 min.), Lietuvos radijo studijoje įrašyti 7 kūriniai, t. y. 26 min. Visi šie kūriniai priimti į LRT radijo fondus.

Kristupo vasaros festivalio koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje

„Euroradijo“ koncertas iš Reikjaviko koncertų salės

Tautinių bendrijų programa Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2013-aisias dėmesį skyrė Lietuvoje gyvenančių kitataučių bendruomenių aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir kultūroje. „Santaros“ laidose buvo minimos reikšmingos sukaktys: 300-osios lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio gimimo metinės (Lietuvos ir Karaliaučiaus bendros programos pristatymas, parodos ir susitikimai

Lietuvoje, Karaliaučiuje, Tolminkiemyje); praėjo 150 metų nuo 1863-ųjų sukilimo; S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-metis; praėjo 70 metų nuo Vilniaus geto sunaikinimo; 200-osios vokiečių kompozitoriaus R. Wagnerio ir italų kompozitoriaus G. Verdi gimimo metinės; 180-osios lenkų diplomato ir kompozitoriaus M. K. Oginskio mirties metinės; Vilniaus J. Basanavičiaus gatvėje esančio teatro pastato 100-metis; Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 50-metis. Įvykiai, svarbūs Lietuvos rusų bendruomenei: kasmetiniai Rusų sakralinės muzikos ir rusų folkloro festivaliai, tradiciniai rusų kultūros festivaliai Vilniaus

Tarptautinės vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovyklos Trakuose dalyvis

universitete ir Kauno M. Dobužinskio estetinio lavinimo centre Kaune, Vasaros literatūros seminarai (rengėjas – Monrealio Konkordijos universitetas), Jaunųjų žurnalistų konkursas „Točka ru“ ir skaitovų konkursas „Gimtoji kalba“, tradicinis saviveiklos teatrų festivalis „Vilniaus

Laidose atsispindėjo svarbiausi Lietuvos vokiečių, latvių, rumunų bendruomenių įvykiai. Tradiciškai „Santara” pasakoja apie Frankofonijos renginius, prancūzų kino festivalį, Lotynų Amerikos kultūros savaitę, apie „Misijos Sibiras” dalyvių keliones, Indijos muzikos ir šokių festivalį.

rampa“. Teatrų festivalis „Vasara“ Druskininkuose, rusų kalbos olimpiada Trakuose. Žymaus Rusijos režisieriaus J. Cimbalo filmo apie J. Baltrušaitį „Jurgis Baltrušaitis: paskutinis sidabrinio amžiaus riteris“ pristatymas. Rusų kultūros dienos Druskininkuose ir prof. L. Karsavino veikalams skirta konferencija. Įvykiai, svarbūs Lietuvos lenkų bendruomenei: Gdansko

dienos Vilniuje ir Vilniaus dienos Gdanske, „Lenkų kino savaitė“, kunigaikščių Oginskių giminei skirti renginiai Rietave, Vilniuje ir Baltarusijoje. Leidiniai ir parodos, skirti 1863 m. sukilimo dalyviams. „Vilniečių prisiminimai“ – tai tęstinis radijo laidų ciklas, kuriame apie savo gyvenimą pasakoja žmonės, vaikystę ir jaunystę praleidę prieškario ir karo metų Vilniuje, o po karo – likdami Vilniuje ar apsigyvendami Lenkijoje – palikę ryškius pėdsakus moksle, mene, visuomeniniame gyvenime. Laidose baltarusiams plačiai pristatyta seniausios Lietuvos baltarusių visuomeninės organizacijos klubo „Siabryna“ ir Baltarusių kultūros draugijos veikla. Lietuvos dienos Baltarusijoje (pokalbis su ambasadoriumi E. Ignatavičiumi). Laidose Lietuvos žydams buvo kalbama apie renginius, skirtus Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui, apie IV

„Misija Sibiras“ 2013 dalyviai

Tęstiniai „Santaros“ projektai: Kauno įvairių tautų kultūrų centro veiklos pristatymas, Vilniaus tautinių bendrijų namų veiklos pristatymas, Klaipėdos kultūros ir komunikacijos centro veiklos pristatymas, Lietuvos kultūros sostinių programos (2013 m. – Palanga) pristatymas, Tarptautinis monospektaklių festivalis „Visagino atspindys“.

Neįgaliųjų problemoms – speciali laida

pasaulio litvakų kongresą. Vasaros idiš kalbos ir kultūros kursai Vilniaus universitete. Mokslinė konferencija, skirta pasaulinio garso filosofui E. Levinasui. Pokalbiai su „Izraelio kino“ programos dalyviais. Žinomo dailininko – litvako Arbit Blato kūrinių kolekcijos atgabenimas į Lietuvą, parodų atidarymas. Interviu su litvaku iš Austrijos – smuikininku Julianu Rachlinu. Tarptautinė vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovykla Trakuose. Krymo totorių Medžliso delegacijos vizitas,

LRT KLASIKOS laida „Arčiau manęs“ visą savo dėmesį skiria problemoms, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys neįgalieji. Laidoje 2013 m. kalbėta apie neįgaliųjų švietimo ir ugdymo sąlygas, valstybės pagalbos neįgaliesiems aktualijas, problemas, su kuriomis susiduria neįgalius vaikus auginančios šeimos, neįgaliųjų darbo, būsto problemas. Nepamirštos svarbios sukaktys, pasakota apie neįgaliųjų dalyvavimą ir pasiekimus sporto, kultūros srityse.

Krymo totorių istorijos aprašymas. VU Turkų kalbos centro 20-mečiui skirta mokslinė konferencija. Lietuvos totorių bendruomenės gyvenimo kronikos, papildyto leidinio apie Lietuvos totorius pristatymas: „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“ Tarptautinei čigonų holokausto dienai atminti skirti renginiai. Rytų partnerystės šalių kultūros dienos Lietuvoje. Gruzijos kultūros dienos lapkričio–gruodžio mėn. Lietuvos moksleivių piešinių konkursas „Vaikai piešia Armėniją“, armėnų dailininkų paroda. Renginių ciklas, skirtas režisieriui dailininkui S. Paradžanovui. Interviu su pasaulinio garso muzikantu, duduko meistru D. Gasparianu. Moldovos ir Ukrainos menininkų delegacijų viešnagės. Laidos „Arčiau manęs” vedėja G. Padribonienė

Didžiausią LRT KLASIKOS programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 50–59 metų gyventojai. Ryškiausiai padidėjo 30–39 ir 40–49 metų auditorijos dalis. Ypač džiugu, kad LRT KLASIKOS programą vis dažniau atranda jaunesni klausytojai. Tiesa, sumažėjo 20–29 metų bei vyresnės kartos klausytojų.

LRT KLASIKOS PROGRAMOS PROGRAMOS AUDITORIJOS PORTRETAS

LRT OPUS

Nepaisant nepadidėjusio biudžeto, LRT OPUS 2013 m. išlaikė senąsias, pasiteisinusias laidas, taip pat atgimė kadaise didelio susidomėjimo sulaukę „Švelnūs tardymai“. LRT OPUS ir toliau stengiasi teikti Lietuvos jaunimui gerą, kokybišką produktą, kuris skirtųsi nuo šalies komercinių stočių. Čia savo erdves atranda ne tik įdomiausia muzika, kuriama visose pasaulio šalyse (ne tik Jungtinėje Karalystėje ar JAV), bet ir perspektyviausi, kūrybingiausi lietuviškos muzikos atstovai, kurie dėl savo nekomercinio, savito požiūrio į meną yra reti svečiai komercinėse radijo stotyse.

LRT Opus ore. A. Orlova

Laidos „Švelnūs tardymai“ vedėjas R. Jonaitis

Dienos programos pagrindą sudaro trys laidos – rytinė „Atmerk akis“ su Mariumi Andrijausku, dieninė „Dienos pulsas“ su Karoliu Ramoška bei pavakario „Be problemų“ su Povilu Varvuoliu. Suaktyvėjo savaitgalinė laida „Vėlyvi pusryčiai“ bei vėl transliuojama pokalbių laida „Švelnūs tardymai“. Joje lankosi įdomiausi šiuolaikinio teatro, kino atstovai, rašytojai ar muzikantai, kurių mintys įvairiais gyvenimo klausimais sukelia didelį LRT OPUS klausytojų susidomėjimą. Įdomiausi interviu atsiranda LRT portale, o iš šio portalo perspausdinami ir kitose internetinės žiniasklaidos priemonėse, pavyzdžiui, Delfi.lt. Taip populiarinamas LRT OPUS vardas bei programa.

„LRT Opus metai Ore” komanda su Giedriumi Širka („Golden Parazyth“)

LRT Opus ore. „Golden Parazyth“

Vienas iš daugiausia atgarsio šiais metais sulaukusių projektų – „LRT OPUS ore“. Prasidėjusi praėjusiais metais, gyvo garso koncertų serija ir toliau sėkmingai gyvavo. Buvo transliuojama ne tik LRT OPUS bangomis, bet ir rodoma per kanalą LRT KULTŪRA, dedama į interneto puslapį „Youtube“. Čia sulaukta ypač didelio susidomėjimo. Grupės „Golden Parazyth“ koncertą peržiūrėjo daugiau nei 86 tūkst. žiūrovų, Alinos Orlovos – daugiau nei 35 tūkst., Leono Somovo ir Jazzu – daugiau nei 31 tūkst. ir t. t. Todėl nebuvo netikėta, kad šiais metais „LRT OPUS ore“ buvo pripažintas LRT Metų projektu ir pelnė „Auksinę bitę“. LRT OPUS eteryje išliko ir dvi laidos, skirtos specifinei, jaunimo mėgstamai „drum`n`bass“ bei „jungle“ muzikai. Laidas rengia du šio stiliaus autoritetai Lietuvoje – Romas Giriūnas ir Dovilas Kazlauskas. Laidose dažni svečiai – ne tik Lietuvos muzikantai, bet ir užsienio atlikėjai, grojantys „gyvai“ specialiai radijo stočiai parengtas programas, kurių neišgirsi klubiniuose pasirodymuose. LRT Opus ore. Leon Somov ir Jazzu

„Auskinės bitės 2013“. „LRT metų projektu“ tapo LRT Opus ORE tikro garso koncertų serija

LRT OPUS AUDITORIJOS PORTRETAS

2013 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI 2012 m. Tarybos patvirtintoje LRT valstybinėje programų

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtos finansinės ataskaitos

strategijoje taip pat akcentuojama LRT ilgalaikio finansavimo bei investicijų programa, kurią turi parengti Seimas ir Vyriausybė.

Parengtos 2013 m. (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) finansinės ataskaitos. Finansinėse ataskaitose nurodyti 2013 m. gruodžio 31 d. skaičiai.

Papildomi paaiškinimai apie finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visuomeninio transliavimo paslaugos, nors ir turinčios aiškią ekonominę svarbą, nesulyginamos su viešąja paslauga jokiame kitame ekonomikos sektoriuje. Nėra jokios kitos paslaugos, kuria tuo pačiu metu galėtų naudotis tiek daug gyventojų, kuri suteiktų gyventojams tiek daug informacijos bei turinio ir tokia veikla perteiktų ir veiktų tiek individualią, tiek viešąją nuomonę. Be to, transliavimas paprastai suvokiamas kaip labai patikimas

Šioje veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal audituotas finansines ataskaitas, parengtas pagal LR galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, patvirtintas nustatyta tvarka paskirto auditoriaus.

LRT pagrindinės veiklos pobūdis

informacijos šaltinis ir gana didelei daliai gyventojų yra pagrindinis. Taigi jis skatina viešas diskusijas ir galiausiai gali užtikrinti, kad visi piliečiai aktyviai dalyvautų viešame gyvenime – pabrėžiama Europos Sąjungos teisės aktuose bei Komisijos Komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (2009/C 257/ 01). Viešojo transliavimo svarba skatinant kultūrų įvairovę pripažinta ir 2005 m. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Konvencijoje teigiama, kad kiekviena konvencijos šalis gali imtis

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją.

„priemonių, skirtų žiniasklaidos priemonių įvairovei skatinti, taip pat ir per visuomeninį transliuotoją“. (UNESCO Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, patvirtinta 2006 m. gegužės 18 d.

LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių

Tarybos sprendimu 2006/515/EB, 6 straipsnio 1 dalis ir 6

ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų.

straipsnio 2 dalies h punktas)

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, patikėjimo teise valdantis valstybės turtą. LRT, kaip transliacinės žiniasklaidos

Finansinių veiklos rezultatų analizė

priemonė, vaidinanti pagrindinį šiuolaikinės demokratinės visuomenės funkcionavimo vaidmenį, teikia visuomenei viešojo ir neviešojo pobūdžio paslaugas. Ypatinga nacionalinio transliuotojo svarba ir statusas ne kartą pabrėžtas tiek ES, tiek Lietuvos institucijų ir teismų sprendimuose. 2006 m. gruodžio 21 d. LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vystyti savo konstitucinę misiją. Visuomeninio transliuotojo prigimtis ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės priedermę ne tik įsteigti visuomeninį transliuotoją, bet ir pareigą užtikrinti jo veiklą, taip pat pareigą visuomeniniam transliuotojui skirti deramą finansavimą.

LRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo, ūkinės komercinės veiklos ir paramos. Iš reklamos gaunamos pajamos bei jų kitimo tendencijos yra tiesiogiai susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos ekonomikos būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais, įmonių reklamos biudžetais bei tiksline auditorija. 2013 m. Lietuvos ekonomika išlaikė nuosaikaus augimo trajektoriją. Lietuvos ūkio augimą daugiausia lėmė vidaus paklausa. Pasaulio ekonomikos augimas tebėra silpnas, o tolesnio augimo prognozės atsargios (šaltinis: Lietuvos bankas) LRT siekia efektyvaus materialinių ir finansinių išteklių valdymo.

2013 m. LRT dirbo pelningai. Grynasis veiklos rezultatas – 1.501,4 tūkst. Lt pelno.

2013 m. LRT nepatyrė išlaidų išmokoms su viešosios įstaigos dalininku susijusiems asmenims, nurodytiems LR viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų

Gerus rezultatus lėmė tolesnis veiklos optimizavimas, didėjusios pajamos už suteiktas paslaugas ir pagerėjusi bendra padėtis rinkoje. 2013 m. buvo vykdomos šios programos: „Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijos tinklais“ ir „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų tinklais“. 2013 m., kaip ir anksčiau, pagrindinis LRT finansavimo šaltinis buvo asignavimai iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms sudarė 45.307 tūkst. Lt, asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti sudarė 1.747 tūkst. Lt – 655 tūkst. Lt daugiau nei 2012 m. Bendras 2013 m. LRT biudžetas – 72.214,0 tūkst. Lt: valstybės biudžeto tiksliniai įnašai – 45.307,0 tūkst. Lt, panaudota dotacijų dalis – 3.882,6 tūkst. Lt, kitų valstybės institucijų tiksliniai įnašai, parama, dovana – 109,4 tūkst. Lt, pajamos iš komercinės ūkinės veiklos – 22.915 tūkst. Lt. 2013 m. LRT komercinės ūkinės veiklos pajamos išaugo 4,7 proc., lyginant su 2012 m., kai komercinės ūkinės veiklos pajamos buvo 21.882,7 tūkst. Lt. LRT reklamos pajamos 2013 m. sudarė 17.244,3 tūkst. Lt – 3,2 proc. mažiau nei 2012 m. (17.823,1 tūkst. Lt). Reklamos pajamos iš esmės mažėjo dėl stiprėjančios konkurencijos reklamos rinkoje ir TV kanalų koncentracijos. 2013 m. finansavimo pajamos sudarė 49.299,0 tūkst. Lt. 2013 m. LRT patyrė 70.712,6 tūkst. Lt sąnaudų, iš jų: suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikainos sąnaudos – 53.068,8 tūkst. Lt (2012 m. – 52.037 tūkst. Lt), veiklos sąnaudos – 17.375,0 tūkst. Lt, kitos sąnaudos – 268,8 tūkst. Lt. 2013 m. LRT sąnaudos išaugo 1.042,8 tūkst. Lt. (1,5 proc.), lyginant su 2012 m. Sąnaudų didėjimą sąlygojo savikainos sąnaudų didėjimas, t. y. išlaidos programų turiniui ir kokybei stiprinti.

transliavimas yra viešosios paslaugos, finansuojamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš komercinių lėšų. Iš komercinių pajamų dengiamos programų kūrimo, savireklamos, rinkodaros sąnaudos, dalis patalpų eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų bei įsigyjamas ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl vykdomos mišrios veiklos LRT patiria neatskaitomo (negrąžintino) PVM sąnaudas – 2013 m. jos sudarė 4.237,8 tūkst. Lt. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2013 m. sudarė 8.114,0 tūkst. Lt. Valstybės skirti biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2013 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų. Šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei, trūko 12.266,0 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu. 2012 m. LRT grynasis veiklos rezultatas buvo teigiamas – 1.973,7 tūkst. Lt. LRT, siekdama maksimaliai atsižvelgti ir į visuomeninio transliuotojo misijos prioritetus, ir toliau optimizavo išlaidas. LRT 2013 m. grynasis veiklos rezultatas – 1.501,4 tūkst. Lt pelno. Nors LRT pastarųjų trejų metų grynasis veiklos rezultatas teigiamas, jis nepadengia ankstesnių laikotarpių nuostolių.

Mokesčiai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per ataskaitinį laikotarpį priskaičiavo 17.174,2 tūkst. Lt mokesčių (8 proc. daugiau nei 2012 m.), tarp jų PVM, gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčių, įmokų į garantinį fondą ir kt. Šie mokesčiai sumokėti į valstybės biudžetą arba bus sumokėti, suėjus mokesčių mokėjimo terminui.

2013 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 18.086,3 tūkst. Lt. LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui 2013 m. priskaičiuota 157,4 tūkst. Lt. darbo užmokesčio. 2013 m. LRT valdymo sąnaudos – 4.684,5 tūkst. Lt. Kolegialus organas – LRT taryba. Tai aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams, sudaroma 6 metams iš 12 asmenų (visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų). Tarybai skirtos lėšos numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymo numatytoms funkcijoms atlikti. Priskaičiuotas atlyginimas LRT tarybos nariams 2013 m. sudarė 167,8 tūkst. Lt.

Turtas LRT turtas 2013 m. pabaigoje buvo 79.982,4 tūkst. Lt, ilgalaikio turto vertė – 20.401,0 tūkst. Lt, trumpalaikio – 59.581,4 tūkst. Lt. 2012 m. ilgalaikio turto vertė – 22.320,5 tūkst. Lt, trumpalaikio – 53.847,1 tūkst. Lt. Ilgalaikio turto vertė sumažėjo 1.919,5 tūkst. Lt, nes dėl lėšų trūkumo nepakankamai investuojama į naują ilgalaikį turtą. Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta 2 ir 3 lentelėse.

Nuosavas kapitalas

Per 2013 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 33.765,3 tūkst. Lt.

2013 m. nuosavas kapitalas padidėjo 1.501,4 tūkst. Lt dėl 2013 m. teigiamo veiklos rezultato nuo 5.753,8 tūkst. Lt iki 4.252,4 tūkst. Lt, tačiau išliko neigiamas dėl ankstesnių laikotarpių veiklos nuostolių. Norėdama palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, LRT negali taikyti įprastinių komercinėms struktūroms priemonių.

Investicijos

2009–2011 m. išlaidos filmams pirkti buvo sumažintos, turimi fondai sparčiai mažėja, taigi LRT negalės vykdyti LR visuomenės informavimo įstatymo 38 str. 3 p., reglamentuojančio, kad „Televizijos transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams“. LRT siekia, kad žiūrovai galėtų pamatyti ne tik anglakalbių kurtas programas, bet ir vokiečių, italų, lenkų, čekų kalba sukurtus filmus, kitą europinę ir ne tik europinę produkciją. Dėl to būtinos investicijos į nematerialų turtą – licencijas. Lėšų poreikis 1500 val. užsienio produkcijai įsigyti yra bent 6.200 tūkst. Lt.

Veiklos planai ir prognozės

LRT 2013 m. įsigijo ilgalaikio turto už 6.194,4 tūkst. Lt (2012 m. – už 5.630 tūkst. Lt), iš jų 3.449,9 tūkst. Lt

Suvokdama atsakomybės auditorijai laipsnį, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, LRT stiprins programų

nematerialaus turto ir už 2.744,5 tūkst. Lt materialaus turto.

turinį, kokybę ir įvairovę, atsižvelgdama į finansines galimybes, atnaujins techniką ir technologijas, ypatingą dėmesį skirdama transliacijoms HD TV formatu.

2012 m. gegužės mėn. LRT taryba patvirtino LRT valstybinę programų strategiją, kurioje vienas iš esminių visuomeninių uždavinių, tarnaujant viešajam interesui, būti naujoviškų idėjų, kūrybinių sąjūdžių ir moderniausių technologijų taikymo iniciatore. Technologijų raida telekomunikacijų srityje vyksta stulbinamu tempu, ir dabar TV laidų žiūrovai gali mėgautis ne tik išaugusiu TV kanalų bei programų pasirinkimu, vaizdo ir garso kokybe, bet ir laisve rinktis, kur ir kada žiūrėti mėgstamas laidas, naudotis interaktyvumo galimybe. TV turinys tapo prieinamas ne tik žiūrint įprastinį televizorių, bet ir kompiuteriu, mobiliaisiais įrenginiais, o interneto plėtra ir sparta suteikė TV žiūrovui naujų galimybių. Vykstant sparčiai technologijų raidai, TV kanalai, norėdami išsaugoti turimas pozicijas, turi skirti ypatingą dėmesį technologijų inovacijoms Valstybės investicijų 2013–2015 m. programoje 2013 m. LRT buvo numatyti 1.245 tūkst. Lt biudžeto asignavimų ilgalaikiam turtui. 502 tūkst. Lt buvo papildomai panaudoti investiciniam projektui „Skaitmeninė kilnojama televizijos stotis (KTS)“ iš 01 03 programos asignavimų ekonomijos lėšų. Pabrėžtina, kad kelerius metus iš eilės patiriamas biudžeto deficitas neigiamai veikia LRT kuriamų laidų kokybę ir įvairovę bei stabdo investicijų plėtrą. Norint rengti tinkamos kokybės programas ir kokybiškai transliuoti, kasmet reikia investuoti bent jau ne mažesnę sumą, nei turto metinis nusidėvėjimas. Metinis materialaus turto (daugiausia televizijos ir radijo technikos) nusidėvėjimas 2013 m. sudarė 5.138,0 tūkst. Lt, todėl 2014 m. kritiniu atveju reikia ne mažiau nei 5 mln. Lt biudžeto asignavimų ilgalaikiam turtui, technikai atnaujinti.

Nacionalinis transliuotojas sieks tinkamai pasirengti euro įvedimui bei apskaitos tvarkymui ir ataskaitų rinkinių rengimui pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus nuo 2015 m.

Lentelės ir grafikai

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita pateikta lentelėje Nr. 1. Ataskaitoje pateikiami detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su neviešojo pobūdžio paslaugų teikimu (LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 str. 6 p.). Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta lentelėse Nr. 2 ir Nr. 3. LRT 2008–2013 m. bendrųjų pajamų dinamika pateikta grafike Nr. 1, 2008–2013 m. sąnaudų dinamika – grafike Nr. 2, 2008–2013 m. LRT veiklos prieš apmokestinimą dinamika pateikta grafike Nr. 3, 2008–2013 m. LRT valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms dinamika pateikta grafike Nr. 4, 2008–2013 m. LRT valstybės biudžeto asignavimų turtui dinamika pateikta grafike Nr. 5.

METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR AUDITO IŠVADA VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (ūkio subjekto pavadinimas)

124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius (kodas, buveinės adresas)

BALANSAS PAGAL 2013 m. gruodžio 31 d. DUOMENIS 2014 m. kovo 3 d. (data)

Nr.

LRT tarybos pirmininkas (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

(parašas)

Generalinis direktorius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

(vardas, pavardė)

Audrius Siaurusevičius (parašas)

L. e. p. vyriausioji buhalterė (vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba galinčio tvarkyti apskaitą kito asmens pareigų pavadinimas)

Žygintas Pečiulis

(vardas, pavardė)

Vaida Zabitytė (parašas)

(vardas, pavardė)

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (ūkio subjekto pavadinimas)

124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius (kodas, buveinės adresas)

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA PAGAL 2013 m. gruodžio 31 d. DUOMENIS 2014 m. kovo 3 d.

Nr.

(data)

LRT tarybos pirmininkas (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

(parašas)

Generalinis direktorius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

Žygintas Pečiulis (vardas, pavardė)

Audrius Siaurusevičius (parašas)

(vardas, pavardė)

L. e. p. vyriausioji buhalterė (vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba galinčio tvarkyti apskaitą kito asmens pareigų pavadinimas)

Vaida Zabitytė (parašas)

(vardas, pavardė)

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Įm. kodas 124241078, S. Konarskio g. 49 LT-03123, Vilnius

2013 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2014 m. kovo 3 d. Šiame rašte pateikiama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT, įstaiga) metinių finansinių ataskaitų, sudarytų 2013 m. gruodžio 31 d., apžvalga.

I. BENDROJI DALIS 1. Įregistravimo data Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją.

2. Finansiniai metai LRT finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

3. Informacija apie LRT viešąsias įstaigas 2013 m. gruodžio 31 d. viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija neturėjo įsteigusi viešųjų įstaigų.

4. Įstaigos veikla Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) yra ne pelno organizacija, valdanti valstybės turtą patikėjimo teise. LRT – visuomeninis transliuotojas, veikiantis pagal LR Konstituciją, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Autorių teisių ir gretutinių teisių, Viešųjų įstaigų, Valstybinės kalbos įstatymus, Reklamos įstatymą, Žurnalistų etikos kodeksą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų. LRT vadovaujasi Europos Komisijos komunikate dėl valstybinės paramos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui išdėstytais principais, Komisijos direktyva dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo bei dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse. LRT programų skaičių, mastą ir struktūrą nustato LRT įstatymas ir LRT tarybos sprendimai. LRT rengia ir transliuoja tris televizijos (LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA) ir tris radijo (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS) programas, turi LRT interneto svetainę www.lrt.lt.

LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu skiria Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. LRT televizijos ir radijo programas privalo retransliuoti visi operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys televizijos ar radijo programų retransliavimo paslaugas.

5. Svarbios sąlygos, kuriomis dirba LRT ir kurios gali paveikti LRT plėtrą 5.1. Strateginiai produktai LRT misija strateginiame plane – teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje. Vadovaudamasis LRT įstatymu, visuomeninis transliuotojas daug dėmesio skiria radijo ir televizijos programų turinio įvairovei. Laidos yra skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, tautybių ir įsitikinimų žmonėms.

Įgyvendindama savo misiją LRT: • renka ir skelbia informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindina visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprina Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kuria, puoselėja ir saugo nacionalinės kultūros vertybes, ugdo toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprina visuomenės moralę ir pilietiškumą; • vadovaujasi objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę; laidose atspindi įvairias pažiūras ir įsitikinimus, įvairių įsitikinimų žmonėms suteikia galimybę dalyvauti laidose ir reikšti savo pažiūras; • pirmenybę teikia nacionalinei ir pasaulio kultūrai, informacinėms ir šviečiamosioms laidoms. LRT TELEVIZIJA orientuojasi į informacines, publicistines, pažintines šviečiamąsias, visuomenines, kultūros bei

100

pramogines laidas. LRT KULTŪROS paskirtis – transliuoti šviečiamąsias, kultūros, istorinio paveldo, kino ir televizijos paveldo, informacines programas, kurios prie televizorių ekranų suburtų smalsius žiūrovus. Programą LRT LITUANICA iš esmės sudaro geriausios LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS laidos.

101

LRT RADIJAS kuria įvairias laidas, tačiau vyrauja žinių ir publicistinės laidos bei populiarioji muzika. LRT KLASIKA skirta rimtajai muzikai, kultūros bei šviečiamosioms laidoms, o radijo stotis LRT OPUS skirta 20–40 metų amžiaus žmonėms, besidomintiems kokybiška nekomercine muzika. LRT interneto svetainėje www.lrt.lt lankytojai gali stebėti ne tik tiesiogines laidų transliacijas, bet ir naudodamiesi mediatekos ir fonotekos paslaugomis rasti reikalingus archyvinius įrašus.

5.2. Socialinės sąlygos LRT dalyvauja kuriant atvirą, pilietinę žinių visuomenę, ugdant visuomenės toleranciją, humanizmą, moralę ir pilietiškumą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą bei skatinant pagarbą žmogaus orumui ir jo teisėms. Gyventojų išsilavinimas, gaunamos pajamos ir kiti socialiniai aspektai keičia žiūrovų, klausytojų, partnerių, užsakovų poreikius ir taip veikia rinką.

tik dėl tarpusavio konkurencijos. Mažesnių TV kanalų (TV6, TV1, INFO TV, TV8, LRT KULTŪRA) auditorija augo užsienio retransliuojamų televizijų sąskaita. Tai sietina su išaugusiomis TV žiūrovų galimybėmis matyti gerokai daugiau lietuviškų TV kanalų. Didžiųjų nacionalinių radijo kanalų (LRT RADIJAS, M-1, RADIOCENTRAS) auditorijos rodikliai šiek tiek didėjo, mažesnių radijo stočių – mažėjo. Jau nemažai metų neslopstanti Lietuvos gyventojų emigracija išplėtė LRT tikslinės auditorijos geografiją. LRT siekia informuoti ir palaikyti ryšį su kitose šalyse gyvenančiais Lietuvos piliečiais, todėl internetu, palydoviniu ryšiu bei kabeliniais tinklais programas transliuoja ir kitose šalyse. LRT siekia ne tik sukurti technologines informacijos prieigos galimybes, bet ir užmegzti ryšius su emigravusiais lietuviais ir juos vienijančiomis organizacijomis.

5.3. Ekonominės sąlygos LRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo, ūkinės komercinės veiklos ir paramos. 2013 m. LRT skirta biudžeto asignavimų 1 proc. daugiau nei 2012 m. Skirtų biudžeto asignavimų nepakanka įstatymu pavestoms funkcijoms įgyvendinti, programų kokybei ir įvairovei užtikrinti. Skiriamas valstybės finansavimas taip pat neužtikrina LRT įrangos

LRT savireklamos tikslas – užtikrinti, kad visuomenė laiku gautų objektyvią informaciją apie visuomeninio transliuotojo veiklą, kryptingai formuoti visuomenės nuomonę, siekiant parodyti kokybiškos ir bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstos visuomeninio transliuotojo produkcijos privalumus prieš komercinę vartojimo kultūrą.

atnaujinimo poreikio.

Savireklamos kampanijos dažniausiai vykdomos tiek tradiciniais LRT kanalais, tiek socialinėse erdvėse, tokiose kaip „Facebook“, „Youtube“. Taip tikimasi pasiekti ne tik jau esamą LRT auditoriją, bet ir skleisti informaciją apie visuomeninio transliuotojo programas, iniciatyvas, vertybes jaunimo pamėgtose erdvėse.

įmonių reklamos biudžetais bei tiksline auditorija.

Didelė visuomenės dalis teikia prioritetą pramoginei bei kriminalines istorijas akcentuojančiai televizijos produkcijai, tad LRT, siekdama išlaikyti ir pritraukti žiūrovų ir klausytojų auditoriją, vykdydama visuomeninio transliuotojo misiją, susiduria su nelengvais iššūkiais. Pastebima, kad Europos šalyse dėl augančios galimybės matyti daugiau TV kanalų, kiekvienam TV kanalui tenkanti žiūrėto laiko dalis mažėja. Auditorijos išsiskaidymas išaugo nuo tada, kai 2012 m. pabaigoje buvo pereita tik prie skaitmeninio TV programų transliavimo. Iki 2013 m. šios tendencijos galiojo ir Lietuvoje. 2013 m. šis procesas sulėtėjo ir tendencijos pradėjo keistis. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT duomenimis, nacionalinių kanalų (TV3, LNK, LRT TELEVIZIJA, BTV) 2013 m. auditorijos rodikliai (auditorijos dalis) stabilizavosi ir keitėsi

2013 m. LRT pajamos, lyginant su 2012 m., išaugo 1 proc., didžiąją dalį šių pajamų sudarė reklamos transliavimo per televiziją ir radiją pajamos. Iš reklamos gaunamos pajamos bei jų kitimo tendencijos yra tiesiogiai susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos ekonomikos būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais,

5.4. Politinė aplinka Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešoji ne pelno institucija, atliekanti įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas visuomenės informavimo radijo ir televizijos komunikacijų tinklais funkcijas. Visuomeninio transliuotojo funkcijų prigimtis kyla iš aukščiausią galią LR teisės šaltinių hierarchijoje užimančio pagrindinio šalies įstatymo – LR Konstitucijos. LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vystyti savo konstitucinę misiją. LRT pareigos yra detalizuotos LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. LRT tikslai ir veiklos kryptys yra nustatyti atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus ir Valstybės ilgalaikės raidos strategiją.

LRT yra atskaitinga LR Seimui. Dėl įstatymiškai

5.6. Žmonių ištekliai

neaiškiai apibrėžto finansavimo modelio LRT gali būti veikiama politinių sprendimų. Veiklos pobūdį, turinį ir mastą didžia dalimi lemia valstybiniu lygiu priimami sprendimai.

5.5. Techniniai-technologiniai veiksniai Naujų informacinių technologijų plėtra ir naudojimas

2013 m. LRT buvo toliau buvo siekiama optimizuoti įstaigos vidinį administravimą, tobulinama valdymo organizavimo sistema. 2012 m. pabaigoje LRT vidutinis darbuotojų skaičius buvo 558 darbuotojai, 2013 m. pabaigoje – 566 darbuotojai.

yra neatsiejama informacinės visuomenės dalis. Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą,

II. APSKAITOS POLITIKA

palaipsniui atsisakoma pasenusių, daug darbo ir finansinių resursų reikalaujančių technikos priemonių.

102

Modernizuojama technika skaitmeninių technologijų pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas. Informacijos sklaidos technologijos pastaraisiais metais nuolat tobulėja ir tampa sudėtingesnės, atsiranda galimybė taikyti šiuolaikines informacines technologijas, mažinant darbo laiko sąnaudas informacijos kaupimui ir analizei, suteikia galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti sukauptą informaciją įstaigos tikslams įgyvendinti. Trukdantis veiksnys – brangios šiuolaikinės informacinės technologijos, todėl nėra galimybės jas laiku atnaujinti ir įsigyti reikalingą programinę įrangą. Atsižvelgdama į tai, kad LRT programoms kurti ir techninei plėtrai neišvengiamai reikia papildomų lėšų, o valstybės skiriamas finansavimas yra akivaizdžiai nepakankamas, dar 2011 m. LRT taryba nutarė leisti LRT imti ilgalaikę banko paskolą skaitmeninei laidų filmavimo bei montažo įrangai įsigyti, skaitmeninei laidų saugyklai išplėsti, naujai televizijos naujienų duomenų bazės programinei įrangai įsigyti, naujienų portalo www.lrt.lt techniniam atnaujinimui, kompiuterinės technikos atnaujinimui. Sėkmingai LRT veiklai būtinos sąlygos – gerai išplėtota skaitmeninių technologijų infrastruktūra (raiškioji TV, kiti nauji formatai). Naujų skaitmeninių technologijų plėtra ir naudojimas yra neatsiejama informacinės visuomenės dalis. Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą, technika modernizuojama skaitmeninių technologijų pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas. Technika komplektuojama atsižvelgiant į tai, kad artėja didelės raiškos televizijos (HD TV) era. Norint LRT programas transliuoti didele raiška (HD), visą LRT techninę bazę reikia pritaikyti didelės raiškos laidoms kurti ir transliuoti. Taigi investicijų į ilgalaikį turtą poreikis artimiausiais metais sudaro dešimtis mln. litų. Skaitmeninės technologijos perduoda ne tik kokybiškesnį vaizdą, garsą, atsiranda didesnė TV kanalų ir radijo stočių pasirinkimo galimybė, bet ir keičia

6. Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis sudarytos metinės finansinės ataskaitos 6.1. LRT apskaitą tvarko ir metines finansines ataskaitas sudaro pagal šiuos teisės aktus: • LR buhalterinės apskaitos įstatymą; •

2004 m. lapkričio 22 d. LR finansų ministro įsakymą Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir jo pakeitimus;

• LRT generalinio direktoriaus įsakymus, patvirtintus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius LRT apskaitos politiką.

6.2. LRT mokesčius apskaičiuoja ir deklaruoja pagal: • LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą; • LR pelno mokesčio įstatymą; • LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą; • LR sveikatos draudimo įstatymą; • LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą; • LR garantinio fondo įstatymą; • LR autorių ir gretutinių teisių įstatymą; • LR labdaros ir paramos įstatymą; • LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą; • LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą • LR darbo kodeksą.

žiūrovai ir klausytojai gali programas užsakyti ir įrašyti,

LRT įdiegta kompiuterinės programos „Navision“ 4.0 versija, kuria yra kompiuterizuota buhalterinė apskaita, finansų valdymo apskaita, personalo apskaita. 2013 m. pradėtas programos naujinimo procesas, kuriuo numatoma

atsisiųsti iš archyvų, sutitruoti, pasirinkti kalbas.

pereiti prie „Navision“ 9.0 versijos.

vartotojų žiūrėjimo ir klausymosi įpročius: atsiranda didesnė TV kanalų ir radijo stočių pasirinkimo galimybė,

7. Nematerialiojo turto apskaitos politika Nematerialiajam turtui priskiriamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo LRT disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos. Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka visus šiuos nematerialiojo turto pripažinimo požymius:

a) įstaiga pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos; b) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės; c) įstaiga gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.

103

Nematerialiojo turto grupėje „Vaizdo ir garso archyvai“

a) įstaiga ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

apskaitomi magnetiniai garso įrašai su įrašytais muzikos kūriniais, archyvuojamos tiesioginės ir įrašytos radijo laidos. Archyvuojami garso įrašai (viena laikmena ir/arba viena valanda) yra įkainojami vieno lito verte.

b) įstaiga pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;

8. Materialiojo turto apskaitos politika Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris teikia įstaigai ekonominės naudos ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įstaigos nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

c) įstaiga gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; d) įstaigos turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įstaigos nusistatytą kiekvienai turto grupei; c) įstaigai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu. Įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.

9. Atsargos

pastatymų inventorius (dekoracijos), žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai ir pan.

Atsargomis laikomas įstaigos trumpalaikis turtas, kuris naudojamas pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įstaigos veiklos ciklą. Atsargoms priskiriami

Atsargos apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsigijimo savikaina, o apskaičiuojant veikloje sunaudotų atsargų savikainą taikomas FIFO metodas.

Televizijos laidoms reikalingas dekoracijas pagal patvirtintas sąmatas pasigamina pati LRT arba jas įsigyja iš įmonės gamintojos. Pagamintoms dekoracijoms priimti ir sunaudotoms medžiagoms nurašyti yra sudaryta komisija. Dekoracijų savikaina tolygiai nurašoma iš apskaitos per vieną televizijos laidų sezoną, t. y. jų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis kas mėnesį nuo televizijos sezono pradžios iki pabaigos (t. y. nuo rugsėjo iki gegužės mėn.). Pasibaigus LRT televizijos laidų sezonui, dekoracijos nurašomos iš apskaitos, užpajamuojant liekamąsias medžiagas kiekine išraiška, arba likviduojamos.

10. Gautinos sumos Per vienerius metus gautinų sumų straipsniuose nurodomos skolos, už kurias pirkėjai ir kiti asmenys turėjo atsiskaityti per vienerius metus, atskaitingiems asmenims išmokėtos pinigų sumos. Per vienerius metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, kuri apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų skolų suma. Kitose gautinose sumose rodomos gautinos sumos iš LR valstybės biudžeto, iš Europos Sąjungos fondų, iš kitų šaltinių.

11. Finansavimas LRT finansavimo būdai: a) dotacijos; b) tiksliniai įnašai. Dotacija įtraukiama į apskaitą gavus neatlygintinai ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš programai skirtų lėšų. Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai gautas ir įsigytas iš dotacijos lėšų turtas nudėvimas. Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis. Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės institucijų, ES fondų, paramos ir dovanos griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti gautos lėšos. Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu yra dokumentais patvirtintų sprendimų, kad įnašai bus gauti. Kitais atvejais tiksliniai įnašai apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai. Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis. Panaudojus tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, keičiasi tik finansavimo straipsnis: didėja dotacija, mažėja tikslinis finansavimas.

Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už paslaugas, apskaitoje rodomi kaip įstaigos įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik suteikus paslaugas. Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto perleidimo pelnas, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka. Sąnaudomis apskaitoje pripažįstama išlaidų dalis, susijusi su paslaugų suteikimu arba parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. LRT, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, sąnaudas apskaito pagal finansavimo šaltinius, programas ir sąnaudų centrus. Baudų ir delspinigių sąnaudos už mokėjimo termino nesilaikymą apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai gaunamas dokumentas arba kai sumokama. Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos. Prie kitų sąnaudų priskiriami ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai, valiutos kurso neigiama įtaka, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios mokėti palūkanos, baudos, delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su tipine įstaigos veikla.

13. Ūkinės komercinės veiklos sąnaudų nustatymo taisyklės Vadovaudamasi LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, kai sąnaudos susijusios tiek su pelno nesiekiančios organizacijos ūkine komercine veikla, tiek ir su šios organizacijos įstatuose numatytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, sąnaudų dalis, tenkanti ūkinės komercinės veiklos pajamoms, leidžiamiems atskaitymams priskiriama, jeigu minėta organizacija gali pateikti tokių sąnaudų dalies pagrįstumą. Ūkinei komercinei veiklai tenkanti sąnaudų dalis nustatoma pagal pačios pelno nesiekiančios organizacijos apskaitos politikoje nustatytą tvarką. LRT yra nustatyta ūkinei komercinei veiklai tenkančių sąnaudų dalies apskaičiavimo tvarka. Netiesioginių sąnaudų, susijusių su LRT ūkinės komercinės veiklos pajamomis, dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kokį procentą visų gautų LRT pajamų sudaro ūkinės komercinės veiklos pajamos. LRT netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis, apskaičiuojamos pagal formulę:

12. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitoje Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis laikomas įstaigos ekonominės naudos padidėjimas ir biudžetinis finansavimas iš valstybės biudžeto pagal programas, kitų valstybės institucijų, Europos Sąjungos fondų bei parama ir dovana.

X – netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis; P – visos ūkinės komercinės veiklos pajamos; F – iš valstybės biudžeto (valstybės institucijų) ir Europos Sąjungos fondų gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, gauta parama, dovana; N – visos netiesioginės sąnaudos.

104

III. PASTABOS 14. Nematerialusis turtas

105

Straipsnyje „Licencijos“ apskaitomos užsienyje ir šalyje sukurtų filmų transliavimo teisės per televiziją bei naudojimosi programine įranga teisės. * Išankstiniai apmokėjimai už gautinas filmų licencijas – 18 110 Lt.

15. Ilgalaikis materialusis turtas

106

Ilgalaikis materialusis turtas, ﾄｯsigytas pagal iﾅ｡perkamosios nuomos sutartis, 2013 m. iﾅ｡mokﾄ葉a

107

LRT ilgalaikis turtas 2013 m. gruodžio 31 d. yra apdraustas nuo visų rizikų 16 959,6 tūkst. Lt suma. 2013 m. gruodžio 31 d. LRT neturėjo įkeisto turto.

16. Atsargos

17. Išankstiniai apmokėjimai Išankstinių apmokėjimų straipsnyje yra avansai, sumokėti už 2014 m. Pasaulio futbolo čempionato teises ir kitas paslaugas. Būsimųjų laikotarpių sąnaudas sudaro apmokėtos ir gautos neapmokėtos sąskaitos už naudojimąsi kompiuterinėmis programomis ir kitos sąnaudos, kurios bus įtrauktos į sąnaudas įvykus renginiams arba kas mėnesį (nario mokestis, draudimo įmoka, prenumerata).

18. Per vienerius metus gautinos sumos. Kitos gautinos sumos 2013 m. gautinose sumose įregistruotas 2014 m. gautinas 50 684,0 tūkst. Lt valstybės finansavimas,

kuris LRT skirtas 2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XII-659 ir LRV 2014 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl 2014 metų LR valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“: • 8 322,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.3 programai (Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų tinklais); • 41 062,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.5 programai (Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijų tinklais); • 1 300,0 tūkst. Lt dotacija investicijoms.

2013 m. gautinose sumose taip pat apskaitomas depozitas ekspertizei atlikti 48,5 tūkst. Lt suma, kuris skirtas Vilniaus apylinkės teismo sprendimu byloje su AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“.

19. LRT kapitalas ir finansavimas Per 2013 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 765 295 Lt.

108

*Perkeltos valstybės biudžeto lėšos iš 1.3 į 1.5 programą.

20. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

*2010–2011 m. dalis skolos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – Telecentras) yra ginčijama Vilniaus apygardos teisme dėl to, kad Telecentras taiko nepagrįstas ir nesutartas paslaugų teikimo sąlygas, tarifus ir kt. Per 2010–2011 m. sukauptas atidėjinys ginčijamai Telecentro skolai sudaro 4 265,2 tūkst. Lt sumą.

21. Tipinė veikla Svarbiausi LRT procesai yra susiję su visuomeninio transliuotojo paslaugų teikimu, o pagalbiniai procesai užtikrina sklandų įstaigos darbą. Vienas svarbiausių aspektų yra visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltiniai ir santykis tarp jų.

109

VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 2013 m. skirti valstybės biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2013 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų, šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei, trūko 12 266,0 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu – 12 266,0 tūkst. Lt. LRT 2013 m. grynasis veiklos rezultatas teigiamas – 1 501,4 tūkst. Lt.

110

* Netiesioginių (pridėtinių) sąnaudų apskaičiavimo procentas: 2013 m. – 31,7 proc.; 2012 m. – 30,5 proc. 2010 m., pasikeitus pelno mokesčio įstatymo nuostatoms, apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Todėl 2012 ir 2013 m. LRT nėra prievolės mokėti pelno mokestį.

22. Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais

111

Lentelėje „Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais” yra nurodytos generaliniam direktoriui, jo dviem pavaduotojams bei vyr. buhalteriui priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais. LRT nėra susijusių asmenų, kurie gali reikšmingai veikti įstaigos veiklą (priimant įstaigos veiklos ir finansinius sprendimus), ir sandorių su jais.

23. Finansinės atskaitomybės auditas 2013 m. finansinės atskaitomybės ir mokesčių peržiūros audito sąnaudos sudarė 22 000,00 Lt, pridėjus įstatymais nustatytą PVM.

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis

Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

L. e. p. vyriausioji buhalterė

Vaida Zabitytė

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė VALDAS CICĖNAS Data - 2014-05-04 16”21“15 VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai

Išvada dėl finansinių ataskaitų Mes atlikome VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos toliau pateikiamo finansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro 2013 m. gruodžio 31 d. balansas ir tą dieną pasibaigusių metų veiklos rezultatų ataskaita bei aiškinamasis raštas (toliau – finansinės ataskaitos), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir verslo apskaitos standartus, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliekamų apskaitinių įvertinimų racionalumo ir bendro finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami auditoriaus nuomonei pagrįsti.

Nuomonė Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą vaizdą apie VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją 2013 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, ir verslo apskaitos standartais.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Be to, mes perskaitėme toliau pateiktą VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m. veiklos ataskaitą ir nepastebėjome jokių reikšmingų į ją įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m. finansinėms ataskaitoms.

Auditoriaus atsakomybė Mūsų atsakomybė – apie šias finansines ataskaitas pareikšti nuomonę, pagrįstą atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal tarptautinius audito standartus. Šiuose standartuose nustatyta, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau

Valdas Cicėnas 2014 m. balandžio mėn. 29 d. Gedimino pr. 26, Vilnius

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000041

112

113

114

115

116

117

Premjera. „Dovydas prieš Galijotą“ apie Lietuvos

Priedai

katalikų bažnyčios kroniką (Dok. filmas, 2013 m. Aut. Juozas Sabolius, Virginijus Savukynas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

Priedas A Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena

„Lietuva. Statusas – nepriklausoma“ (Dok. filmas, 2010 m. Aut. Vilma Balčiūnienė, Mindaugas Meškauskas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dienai – LRT parengė specialią programą. Per LRT TELEVIZIJĄ buvo parodyti dokumentiniai filmai:

„Dievų miškas“ (Vaidyb. filmas, sukurtas pagal

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011 m. Rež. Giedrė Žickytė);

„Neokupuotas“ (Dok. filmas apie Antaną Terlecką,

„Sausio 13-oji“ (2001 m. Rež. Ramunė Rakauskaitė, Donatas Ulvydas, Scen. aut. Vytautas V. Landsbergis). Per LRT KULTŪRĄ rodyti dokumentiniai filmai: „Žodžiai. Lietuva – 1989“ („Paroles. Lituanie – 1989“ Prancūzija. 1990 m. Filmo autoriai Florence Borelly ir Jonas Rosales); „Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m. Rež. Saulius Beržinis).

Klaipėdos sukilimo 90-osios metinės Klaipėdos sukilimo 90-osioms metinėms LRT užsakymu specialiai sukurtas Rimo Bružo dokumentinis filmas „Sukilimas“. Premjerą transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA, LRT KULTŪRA.

B. Sruogos prisiminimų romaną „Dievų miškas“. 2005 m. N-7. Rež. Algimantas Puipa. Transliavo LRT TELEVIZIJA);

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Aut. Ramunė Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė. 2012 m. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA); „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“ (2012 m. 1 d. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Velykos Šv. Velykų programoje per LRT TELEVIZIJĄ buvo parodytos dvi dokumentinių filmų, sukurtų bendradarbiaujant su LRT, premjeros: „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“. 2012 m. Rež. Marius A. Markevičius); „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ (2012 m. Rež. Virginija Vareikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

LRT KULTŪRA parodė dvi filmų, sukurtų bendradarbiaujant

Per LRT TELEVIZIJĄ parodyti dokumentiniai filmai:

„Petras, teatras ir TV“ (Dokumentinis filmas.

su LRT, premjeras:

Scen. aut. Nijolė Baužytė. Rež. Virgilijus Kubilius); „1918 m. vasario 16-osios Akto signatarai“ (2009 m. Rež. Justinas Lingys);

„Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ (Dokumentinis filmas apie kino režisierių Arūną Žebriūną.

„Prie rugių ir prie ugnies“ (2010 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė); „Pasijutau lietuviu esąs“ (Dok. filmas apie Vincą Kudirką; 2009 m. Rež. Justinas Lingys).

Rež. Linas Augutis. 2011 m.).

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metis Per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT LITUANICĄ parodytos dvi dokumentinių filmų premjeros:

Per LRT KULTŪRĄ parodyta: LRT specialiai šiai progai sukurtas filmas „Liaudis Justino Lingio filmo „Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“ premjera;

tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ (2013 m. Aut. Virginijus Savukynas, Asta Einikytė); „Disidentai“ (2013 m. Aut. Petras Savickis, Liudvika

Kovo 11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Pociūnienė).

Per LRT programas parodyti lietuvių filmai:

„Lietuvos prisikėlimas“ (2000 m. Rež. Arūnas

Premjera. „Misija Sibiras’12. Chakasija“ (Dok. filmas, 2012 m. Rež. Vytautas Puidokas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

LRT KULTŪRA rodė šiuos lietuvių dokumentinius filmus:

Žebriūnas, Aloyzas Jančoras); „Geltona. Žalia. Raudona“ (2008 m. Rež. Rimas Bružas);

118

„Atgimimo kronika“ (1997 m. Scen. aut. ir rež. Vidmantas

Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena

Puplauskis). Per LRT programas buvo parodyti filmai:

Birželio 14 –15 d. – Gedulo ir vilties diena bei Okupacijos ir genocido diena Per LRT programas parodyti lietuvių dokumentiniai filmai: „Ledo vaikai“ (2012 m. Aut. Justinas Lingys, Inga Berulienė, Algirdas Žvinakevičius, Edgars Engizers. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

119

„Misija Sibiras’12. Chakasija“ (2012 m. Rež. Vytautas Puidokas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA); Apybraiža „Įspaudas“ (2010 m. Aut. Palmira Galkontaitė. Transliavo LRT KULTŪRA); „Prezidentų likimai“ (2006 m. Aut. Vytautas Urbonavičius. Transliavo LRT KULTŪRA).

Birželio sukilimas Dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“ (2011 m. N-7. Rež. Algis Kuzmickas) premjera (Transliavo LRT

Premjera. „Nuo Čiurlionio į Sąjūdį“ (Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA); Premjera. „Bunda Baltijos dvasia“ (Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA); Premjera. „Baltijos keliu į Nepriklausomybę“ (Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA); „Gyvoji grandis“ (Dokumentinė apybraiža. 2009 m. Aut. Palmira Galkontaitė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Vilniaus geto sunaikinimo 70-metis Dokumentinio filmo „Fanios Vilnius“ premjera (2013 m. Aut. Edita Mildažytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

1863–1864 metų sukilimo 150-osios metinės

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

LRT KULTŪRA parodė dokumentinio filmo „1863– 64 metų sukilimas“ (Scen. aut. Inga Berulienė, Rež. Justinas Lingys) premjerą.

Per LRT programas parodyti lietuvių filmai: Premjera. „Epochų ženklai“ (Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Dokumentinis filmas. 2013 m. Rež. Algis Kuzmickas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA); „Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“ (2012 m. Aut. Edita Mildažytė. Vaidina Vaiva Mainelytė, Rūta Ščiogolevaitė, Sigutė Stonytė, Rita Miliūtė, Laura Imbrasienė, Veronika Povilionienė ir kt. Transliavo LRT KULTŪRA); „2000 km istorijos: žygis žirgais iki Juodosios jūros“ (Dokumentinis filmas. 2011 m. Transliavo LRT KULTŪRA).

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metis LRT rodė: Premjera. „Mes skrisime į Lietuvą“ (Animacinis filmas, sukurtas LRT. Aut. Audrius Rakauskas ir Vaidas Lekavičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA); „Skrydis per Atlantą“ (Istorinė drama. 1983 m. Scen. aut. Juozas Glinskis, Raimondas Vabalas. Rež. Raimondas Vabalas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Priedas B Iškilių Lietuvos asmenybių jubiliejai, gimimo, mirties minėjimai: Dirigento prof. Sauliaus Sondeckio 85-mečiui. LRT KULTŪRA parodė dokumentinį filmą „Mocarto obuoliai“ (2011 m. Rež. Aloyzas Jančoras). Aktorės Kristinos Kazlauskaitės jubiliejui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas LRT muzikinis filmas „Dičiaus karjera“ (1980 m. Rež. Balys Bratkauskas). Aktorės Violetos Podolskaitės jubiliejui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas filmas pagal Juozo Grušo novelę „Laimingasis – tai aš“ (1993 m. Rež. Vidmantas Bačiulis). Algirdo Kaušpėdo jubiliejui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas muzikinis filmas „Kažkas atsitiko...“ (1986 m. Rež. Artūras Pozdniakovas). Aktoriaus ir režisieriaus Algio Latėno 60-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodyta tragikomedija „Riešutų duona“ (1977 m. Rež. Arūnas Žebriūnas). Scenaristės, kino režisierės Dianos Matuzevičienės 65-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis filmas „Prisilietimai“ (1998 m.). Rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto 60-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodyta drama „Žalčio žvilgsnis“ (1990 m. Scen. aut. Saulius Tomas Kondrotas. Rež. Gytis Lukšas).

„Lernavan“ (2009 m. Scen. aut. Marat Sargsyan, Lina Lužytė. Rež. Marat Sargsyan. Vaidina Vytautas Šapranauskas, Martynas Jasevičius, Ferdinandas Jakšys). Režisieriui Arūnui Žebriūnui atminti. Per LRT programas parodyti filmai: „Paskutinė atostogų diena“ (Drama. 1964 m. Rež. Arūnas Žebriūnas), „Turtuolis vargšas“ (Vaidybinis filmas. Rež. Arūnas Žebriūnas), „Riešutų duona“ (Vaidybinis filmas. Rež. Arūnas Žebriūnas), „Lietuvos prisikėlimas. Sąjūdžio tarptautinė reikšmė“ (Dokumentinis filmas. 2000 m. Scen. aut. Arūnas Žebriūnas, rež. Arūnas Žebriūnas ir Aloyzas Jančoras), „Mirtis ir vyšnios medis“ (1968 m. Scen. aut. ir rež. Arūnas Žebriūnas), dokumentinis filmas apie kino režisierių Arūną Žebriūną „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ (2011 m. Rež. Linas Augutis). In memoriam Marcelijus Martinaitis. LRT KULTŪRA parodė premjerą „Vaikystės dienoraštis“ (pagal M. Martinaičio eilėraštį „Rauda boružei. Vasaros sapnas“. Animacinis filmas. 2009 m. Aut. Antanas Skučas), „Vakar ir visados“ (Muzikinis filmas. 1984 m. Scen. aut. Marcelijus Martinaitis, Gytis Lukšas, dalyvaujant Povilui Mataičiui. Rež. Gytis Lukšas). AM+FOJE=30. Andriaus Mamontovo 30-ies metų sceninės veiklos jubiliejui paminėti LRT užsakymu Rimas Bružas kūrė dokumentinį filmą „FOJĖ“, skirtą ryškiausiai visų laikų Lietuvos muzikinei grupei FOJE ir jos lyderiui Andriui Mamontovui.

Lietuvos advokatūrai – 95

Juozo Erlicko 60-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas filmas „Meilės apyvoka“ (Juozo Erlicko kūrinių motyvais. 1992 m. Scen. aut. ir rež. Augustinas Gricius).

LRT KULTŪRA parodė dokumentinių apybraižų ciklą „Advokato kelias“ apie iškiliausius Lietuvos advokatūros atstovus.

Režisierės, scenaristės Janinos Lapinskaitės

Lietuvių filmų premjeros:

60-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis filmas „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ (2002 m. Rež. Janina Lapinskaitė). Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo, ekonomisto, disidento Antano Terlecko 85-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis filmas apie Antaną Terlecką „Neokupuotas“ (Aut. Ramunė Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė). Režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus 80-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodyti dokumentiniai filmai „Būkite sveiki, ufonautai“ (1979 m.), „Ko ašarojo Medėja“ (1979 m.), „Geležinės kaukės galas“ (1984 m.), „Kodėl katinui patrumpino uodegą“ (1985 m.), „Ufonautams sugrįžus“ (1986 m.), „Kuo prikąsime liežuvį?“ (1990 m.). Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. Per LRT KULTŪRĄ parodytas vaidybinis filmas „Laiptai į dangų“ (1966 m. Rež. Raimondas Vabalas). Aktoriui Vytautui Šapranauskui atminti. Per LRT KULTŪRĄ parodytas vaidybinis trumpametražis filmas

Klaipėdos sukilimo 90-osioms metinėms. Premjera. „Sukilimas“ (Dokumentinis filmas, sukurtas LRT. Aut. Rimas Bružas. 2013 m. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA, LRT KULTŪRA). Premjera. „Misija Sibiras’12. Chakasija“ (Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Vytautas Puidokas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Kita svajonių komanda“ (The Other Dream Team. Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Marius A. Markevičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA). Premjera. „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ (Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2012 m. Rež. Virginija Vareikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiui. Premjera. „Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ (Dokumentinė apybraiža, sukurta LRT. 2013 m. Aut. Virginijus Savukynas, Asta Einikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

120

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiui. Premjera. „Disidentai“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Petras Savickis, Liudvika Pociūnienė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Pavergtųjų sukilimas“ (Dokumentinis filmas. 2011 m. N-7. Rež. Algis Kuzmickas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

121

Premjera. „Olimpinio sidabro žingsniai. Antanas Mikėnas“ (LRT dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Gintarė Grikštaitė, Stasys Petkus, Miroslavas Stankevičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. Dokumentinis filmas apie Vidmanto Urbono ekologinę akciją „Vanduo–gyvybė“. (Aut. Asta Ramoškaitė, Miroslavas Stankevičius. Op. Žilvinas Petkus. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Epochų ženklai“ (Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Dokumentinis filmas. Rež. Algis Kuzmickas). Premjera. „Mes skrisime į Lietuvą“ (Animacinis filmas, sukurtas LRT. Aut. Audrius Rakauskas ir Vaidas Lekavičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Tarp Nemuno ir Dniepro“ (Dokumentinis filmas. 2012 m. 1, 2, 3 dalys. Scen. aut. Ingrida Laimutytė. Rež. Aleksas Matvejevas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. 1 d. Scen. aut. Arnas Ališauskas. Rež. Edita Kabaraitė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Bunda Baltijos dvasia“ (Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Baltijos keliu į Nepriklausomybę“ (Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Rojus Lietuvoj“ (TV serialas. II sezonas. 1–64 s. 2013 m. Scen. aut. Bronius Bušma. Rež. Saulius Vosylius, Justinas Lingys. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Premjera. „Taizė Europos jaunimo susitikimas – Roma 2013“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Dalius Ramanauskas. Transliavo LRT TELEVIZIJA,

Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečiui. Premjera. „Fanios Vilnius“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Edita Mildažytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Jau puiku, tik dar šiek tiek“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2009 m. Rež. ir scen. aut.Lina Lužytė. Vaidina Gabija Ryškuvienė, Rytis Saladžius, Domas Pirštelis, Rimantė Valiukaitė, Andrius Paulavičius. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Nadiežda“ (Dokumentinis filmas. 2010 m. Rež. Dali Rust. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2011 m. Rež. Andrius Blaževičius. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Baltos dėmės mėlyname“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2004 m. N–14. Rež. Ramūnas Greičius. Vaidina E. Mikulionytė, V. Martinaitis, J. Greičiūtė, B. Plaušinaitis, J. Bitinaitė, A. Rauktys, I. Kaminskaitė. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Rendezvous“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2011 m. N-7. Rež. Simonas Gilys. Vaidina Dalius Jančiauskas, Mindaugas Papinigis, Vilma Raubaitė. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Gėlė“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2009 m. Rež. Darius Jarašūnas. Vaidina Elvyra Žebertavičiūtė, Kristina Mauruševičiūtė, Eimutis Kvoščiauskas, Juozapas Bagdonas, Laurynas Jurgelis. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Aš, veteranė“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. N-7. Rež. Darius Jarašūnas. Vaidina Elvyra Žebertavičiūtė, Algina Navickaitė, Virginija Kuklytė, Edvardas Voinič, Eglė Mikulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Berniukas ir jūra“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2006 m. Rež. Tomas Donela. Vaidina Tomas Donela, Francisco D`Orey). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“ (Dokumentinis trumpametražis filmas. 2012 m. Scen. aut. ir rež. Mikas Žukauskas, Gintarė Valevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Sekmadienis toks, koks yra“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2003 m. N-7. Rež. Ignas Jonynas. Vaidina Regimantas Adomaitis, Arūnas Sakalauskas, Gytis Ivanauskas, Eglė Mikulionytė.

LRT LITUANICA).

Transliavo LRT KULTŪRA).

Premjera. „Pokalbiai rimtomis temomis“ (Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Giedrė Beinoriūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Šanxai banzai“ (Dokumentinis trumpametražis filmas. 2010 m. N-7. Rež. Jūratė Samulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Nerutina“

Premjera. „Lietuvos Prezidentas Aleksandras

(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2007 m. Rež. Jūratė

Stulginskis“ (Dokumentinis filmas. 2012 m.

Samulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Rež. Justinas Lingys. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Aš tave žinau“

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Baltam skersgatvy...“

(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2009 m. Rež. Dovilė

(2012 m. Scen. aut. ir rež. Juozas Matonis).

Šarutytė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Premjera. „Petras, teatras ir TV“ (Dokumentinis filmas,

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Scen. aut. Nijolė

Studija 2001 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

Baužytė. Rež. Virgilijus Kubilius. 2013 m. Transliavo LRT

(Transliavo LRT KULTŪRA).

KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

Premjera. „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“

Studija 2002 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Dokumentinis filmas apie kino režisierių Arūną Žebriūną,

(Transliavo LRT KULTŪRA).

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Rež. Linas Augutis.

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

2011 m. Transliavo LRT KULTŪRA).

Studija 2003 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Nulinio laiko zona“

(Transliavo LRT KULTŪRA).

(2012 m. N-14. Rež. Audrius Juzėnas. Filmas sukurtas

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA).

Studija 2004 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

Premjera. „Vaikystės dienoraštis“ (Pagal M. Martinaičio

(Transliavo LRT KULTŪRA).

eilėraštį „Rauda boružei. Vasaros sapnas“. Animacinis

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA studija 2006 m. Geriausi trumpametražiai filmai. (Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA studija 2007 m. Geriausi trumpametražiai filmai. (Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA studija 2006 m. Geriausi trumpametražiai filmai. (Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA studija 2009 m. Geriausi trumpametražiai filmai. (Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA studija 2010 m. Geriausi trumpametražiai filmai. (Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA studija 2012 m. Geriausi trumpametražiai filmai. (Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA studija 2013 m. Geriausi trumpametražiai filmai. (Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė“ (2012 m. Aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lagerių moterys. Anastazija Kanoverskytė“ (2012 m. Aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. Transliavo LRT KULTŪRA).

filmas. 2009 m. Aut. Antanas Skučas. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių dokumentika. Premjera. „Mocarto obuoliai“ (Rež. Aloyzas Jančoras. 2011 m. Transliavo LRT KULTŪRA). Premjera. „Gegučių vaikai“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. N-7. Rež. Inesa Kurklietytė. Transliavo LRT KULTŪRA). Premjera. „Vytautas Kasiulis. Iki Paryžiaus ir atgal“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Edita Mildažytė. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA). Premjera. „Balsas iš teatro širdies. Aktorius A. Rosenas“ (Scen. aut. Ina Drąsutienė. Rež. Monika Juozapavičiūtė. 2013 m. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA). Premjera. „Nuo Čiurlionio į Sąjūdį“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA). Premjera. Dokumentinių apybraižų ciklas „Advokato kelias“. (Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių dokumentika. Premjera. „Man Lietuva kaip motina“ (2012 m. Scen. aut. ir rež. Robertas Šarknickas. Transliavo LRT KULTŪRA). Tarmių metai. Premjera. „Vėliju Jum gerą giliukį, didelį stukį (Linkiu laimės didelį gabalą)“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Rež. Valdas Babaliauskas. Transliavo LRT KULTŪRA).

122

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lietuva. Šiaurės jungtys“ (2012 m. Aut. Edita Mildažytė. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių dokumentika. Premjera. 2013 m. P. Abukevičiaus premijos laureatas. „Pavienės bitės“ (Dokumentinis filmas. Aut. Valdas Mikolaitis. Transliavo LRT KULTŪRA).

123

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Vidinės laisvės link. Tapytoja Gražina Vitartaitė“ (Aut. Algirdas Tarvydas. 2013 m. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA). Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika. Sausio 13-osios išvakarės“ 1, 2 d. (2013 m. Rež. Domantas Vildžiūnas. Scen. aut. Rytas Staselis). Premjera. „Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1985–1995 m.“ (Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Rimgaudas Karvelis. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA). Medicinos darbuotojų dienai. Premjera. „Pranešimas apie draugą“ (Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Aloyzas Jančoras. Transliavo LRT KULTŪRA).

Priedas C ŠV. MIŠIŲ TRANSLIACIJOS PER LRT TELEVIZIJĄ

Birželio 30 d. – Lietuvos jaunimo dienos Kaune. Mišių tiesioginė transliacija iš „Žalgirio“ arenos. Liepos 6-oji – Valstybės diena. Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos.

Sausio 1 d. – šv. Mišios, skirtos Pasaulinės taikos dienai iš Vatikano.

Liepos 7 d. – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.

Sausio 13 d. – šv. Mišios Laisvės gynėjų dienai.

Liepos 28 d. – Kryžių kalno atlaidai. Šv. Mišios iš Kryžių kalno.

Vasario 16 d. – Valstybės atkūrimo diena. Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos. Vasario 27 d. – popiežiaus Benedikto XVI atsisveikinimas su visuomene. Tiesioginė transliacija iš Vatikano. Kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos. Kovo 12 d. – naujojo popiežiaus belaukiant. Tiesioginė transliacija iš Vatikano. Kovo 13 d. – rytinė transliacija – naujojo popiežiaus belaukiant. Tiesioginė transliacija iš Vatikano. Kovo 13 d. – vakarinė transliacija – naujojo popiežiaus belaukiant. Tiesioginė transliacija iš Vatikano (buvo išrinktas popiežius Pranciškus). Kovo 17 d. – Viešpaties Angelo malda. Tiesioginė transliacija iš Vatikano. Kovo 19 d. – popiežiaus Pranciškaus inauguracija. Tiesioginė transliacija iš Vatikano. Kovo 24 d. – Verbų sekmadienis. Šv. Mišios iš Bernardinų bažnyčios. Kovo 29 d. – Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus. Tiesioginė transliacija iš Romos. Kovo 30 d. – Velyknakčio liturgija iš Vilniaus

Rugpjūčio 4 d. – Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Telšių. Rugpjūčio 10 d. – naujai paskirtojo Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo konsekracija. Tiesioginė transliacija. Rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų atlaidai (Žolinė). Šv. Mišios iš Pivašiūnų bažnyčios. Rugsėjo 1 d. – Laisvės diena. Sovietinės kariuomenės išvedimo 20-metis. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos. Rugsėjo 8 d. – Šiluvos atlaidai. Sekmadienio Šv. Mišios iš Šiluvos bažnyčios. Lapkričio 1 d. – Visi Šventieji (Vėlinės). Šv. Mišių transliacija. Lapkričio 10 d. – Švč. Aušros Vartų Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai. Sekmadienio šv. Mišios iš Aušros Vartų bažnyčios. Lapkričio 23 d. – šv. Mišios, skirtos Lietuvos kariuomenės dienai. Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties Piemenėlių šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos. Gruodžio 24 d. – Kalėdinės pamaldos iš Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios.

arkikatedros bazilikos.

Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties šv. Mišios iš Vatikano.

Kovo 31 d. – Velykų šv. Mišios ir popiežiaus

Gruodžio 25 d. – „Urbi et Orbi“. Tiesioginė transliacija iš Vatikano.

Pranciškaus pasveikinimas „Urbi et Orbi“. Tiesioginė transliacija iš Vatikano. Balandžio 7 d. – Dievo Gailestingumo sekmadienis. Mišios iš Dievo Gailestingumo Šventovės. Gegužės 5 d. – katalikiško jaunimo festivalis „Išeik į aikštę“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros. Gegužės 19 d. – Sekminių šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus Kalvarijų. Gegužės 25 d. – Kauno katedros 600 metų jubiliejus. Tiesioginė transliacija. Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena. Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos.

Gruodžio 26 d. – Kalėdų šv. Mišios iš Kauno Paminklinės prisikėlimo bažnyčios.

124