2012 m. LRT metinė veiklos atasktaita by Lithuanian Radio and Television

T UR IN Y S ĮVADAS

LRT VALSTYBINĖ PROGRAMŲ STRATEGIJA

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

LRT UŽSIENIO RYŠIAI

TELEVIZIJA

TV NAUJIENŲ TARNYBA

RADIJAS

LRT SPORTO REDAKCIJA

LRT.LT - RADIJAS IR TELEVIZIJA INTERNETE

NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS

LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS

KALBOS KULTŪRA

RINKODARA IR SAVIREKLAMA

SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT PROGRAMOJE

LRT MUZIEJUS

TECHNINIAI RESURSAI

LRT ARCHYVAI

2012 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI

2012 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

SANTRAUKA

100

ĮVAD AS

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra Lietuvos Respublikos visuomeninis transliuotojas, rengiantis tris televizijos programas (LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA), tris radijo programas (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS), valdantis naujienų, vaizdo ir garso interneto portalą www.lrt.lt, kaupiantis ir saugantis visuomeninio transliuotojo garso ir audiovizualinių kūrinių archyvus, istorinius, su ilgamete Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla susijusius eksponatus.

Europos Sąjungos lygiu Europos Parlamentas 2008 m. rugsėjo 25 d. Rezoliucijoje dėl žiniasklaidos koncentracijos ir pliuralizmo pabrėžė, jog visuomeninei žiniasklaidai, kad ji būtų pajėgi transliuoti aukštos kokybės kultūros ir žinių laidas, yra būtinas pakankamas finansavimas. Deja, tokio finansavimo LRT vis dar negauna, todėl visų keliamų uždavinių negali įgyvendinti. Nuo 1993 m. LRT yra Europos transliuotojų sąjungos (European Broadcasting Union, EBU) narė.

LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno įstaiga, jos veiklą reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, gauna pajamų iš reklaminio eterio laiko ir ploto pardavimo, leidybos ir iš komercinės bei ūkinės veiklos.

LRT VALS T Y B I N Ė P ROG R A MŲ S T R A T E G I J A

Lietuvos visuomeninio transliuotojo misiją ir uždavinius suponuoja bendrieji Europos visuomeninio transliavimo sistemos pamatiniai principai, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (toliau – LRT įstatymas). 2012 m. gegužės 8 d. LRT taryba patvirtino LRT valstybinę programų strategiją, kurioje rašoma:

technologine pažanga, efektyviu valdymu, socialine atsakomybe bei aktyvia komunikacija. Viešajam interesui LRT tarnauja, įgyvendindama 5 esminius visuomeninius uždavinius: 1. Skatinti demokratiškos, darnios, bendruomeniškos ir pilietiškos Lietuvos visuomenės kūrimąsi.

LRT misija – tarnauti visuomenei teikiant šalyje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms tikslią, objektyvią, kokybišką informaciją bei kuriant profesionalias, originalias informacines, šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas. LRT vizija – būti Lietuvos visuomenę ir išeiviją telkiančiu, atsakingu, patikimu ir moderniu visuomeniniu transliuotoju. Įgyvendindama šią programų strategiją, iki 2017 m. LRT turėtų tapti organizacija, pasižyminčia išskirtine programų kokybe ir kūrybinių idėjų inicijavimu,

2. Puoselėti nacionalinę kultūrą, tautinę savigarbą, stiprinti tautos tapatybę. 3. Būti Lietuvos žmonių, regionų, bendruomenių tiltu į pasaulį – pristatyti Lietuvą pasauliui ir pasaulį Lietuvai. 4. Skatinti visuomenės kūrybiškumą, savarankišką kritinį mąstymą, siekį mokytis visą gyvenimą. 5. Būti naujoviškų idėjų, kūrybinių sąjūdžių ir moderniausių technologijų taikymo iniciatore.

Atliepiant nūdienos aktualijas būtina siekti ženklių LRT kūrybinių, organizacinių ir struktūrinių pokyčių: • Naujo požiūrio į pateikimo formas.

LRT programų turinį bei jo

Remdamasi valstybine LRT programų strategija ir vėliau administracijos parengtu 2013–2017 metų strategijos įgyvendinimo planu, LRT įgyvendins šiuos penkis prioritetus:

• Įtinklintai žiniasklaidai būtinų darbuotojų ir žurnalistų kompetencijų plėtotės.

• Stiprins programų išskirtinumą ir tobulins turinio

• Modernaus požiūrio į informacijos ir komunikacijos vadybą.

• Teiks kokybiškas paslaugas įvairaus amžiaus,

• Atnaujintos darbuotojų skatinimo politikos.

profesinės

karjeros

kokybę;

interesų

lūkesčių

turintiems

informacijos

vartotojams, kūrėjams ir dalyviams; • Vienys ir telks Lietuvos visuomenę, stiprins

• Glaudesnio bendradarbiavimo tarp televizijos, radijo ir interneto. • Efektyvios struktūrų pertvarkos, racionalaus išteklių panaudojimo, kad gerėtų programų kokybė. • Veržlesnio LRT tarptautinio bendradarbiavimo, ypač su kaimyninėmis šalimis. Numatomiems pokyčiams būtina LRT ilgalaikio finansavimo bei investicijų programa, kurią turi parengti ir įgyvendinti Seimas ir Vyriausybė.

lietuviškąją tapatybę; • Laikysis itin aukštų vadybos standartų, skaidrios programų kūrimo koncepcijos, atviros personalo politikos, efektyvios finansų bei kitų išteklių vadybos principų; • Sudarys galimybes vartotojams gauti kuo daugiau visuomeninio, šviečiamojo ar pramoginio turinio laidų ir interaktyvių programų, plėsdama komunikacijos ryšius tarp skirtingų interesų ir patirčių dalyvių.

LR T V A L DY MA S I R S T R UK T ŪR A

LRT tarybos sudėties pokyčiai LRT taryba yra aukščiausias LRT organas, kuriam

įstatymu pavestos LRT visuotinio susirinkimo funkcijos ir kuris atstovauja visuomenės interesams. Taryba sudaroma iš 12 asmenų, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas (4 narius), Seimas (4 narius), po 1 narį – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. 2012 m. keitėsi LRT tarybos sudėtis. Gegužės mėnesį baigėsi Lietuvos Respublikos Prezidento deleguotų narių Rimvydo Valatkos, Artūro Račo, Alvydo Jokubaičio ir Marcelijaus Martinaičio kadencija. Juos pakeitė Zina Gaidienė, Lolita Jablonskienė, Giedrė Lastauskienė, Žygintas Pečiulis. Vietoj kadenciją baigusio A. Jokubaičio Tarybos pirmininko pavaduotoja išrinkta Lolita Jablonskienė. Lapkričio mėnesį vietoj į Seimą išrinktos Audronės Pitrėnienės Seimas į LRT tarybą delegavo Česlovą Juršėną.

Žygintas Pečiulis 2013 m. balandį išrinktas LRT tarybos pirmininku

LRT tarybos sudėties kaita 2012: LRT tarybos pirmininkas – Dainius Radzevičius LRT tarybos pirmininko pavaduotojas – Alvydas Jokubaitis (iki gegužės, nuo birželio Lolita Jablonskienė) LRT tarybos nariai: • Liudvikas Gadeikis • Gražina Daunoravičienė • Darius Chmieliauskas • Edmundas Ganusauskas • Tomas Eitutis • Audronė Pitrėnienė (iki lapkričio) • Česlovas Juršėnas (nuo lapkričio) • Eglė Pranckūnienė • Marcelijus Martinaitis (iki gegužės) • Artūras Račas (iki gegužės) • Rimvydas Valatka (iki gegužės) • Alvydas Jokubaitis (iki gegužės) • Zina Gaidienė (nuo gegužės) • Giedrė Lastauskienė (nuo gegužės)

LRT įstatymu Tarybai pavestos tokios funkcijos: nustatyti LRT programų mastus ir struktūrą, programų transliavimo trukmę; tvirtinti LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus; prižiūrėti, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; svarstyti ir tvirtinti LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus; tvirtinti LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; svarstyti ir tvirtinti metines LRT veiklos ataskaitas; tvirtinti LRT laidų rengimo konkursų rezultatus. Taryba LRT įstatymu pavestas funkcijas atliko: tvirtino 2012 m. žiemos – pavasario sezono programų mastus ir struktūrą (01 30); pritarė naujoms radijo laidoms (02 07); patvirtino LRT 2012 m. pajamų ir sąnaudų sąmatą, LRT tarybos 2012 m. išlaidų sąmatą, LRT Administracinės komisijos išlaidų sąmatą (03 20); patvirtino LRT 2011 m. pajamų ir sąnaudų sąmatos vykdymą, LRT tarybos 2011 m. išlaidų sąmatos vykdymą, LRT Administracinės komisijos 2011 m. išlaidų sąmatos vykdymą (06 19); patvirtino LRT 2011 m. ataskaitą Seimui (06 19); pritarė 2012 m. televizijos laidų konkurso rezultatams (07 10); patvirtino LRT rudens sezono programų mastą ir struktūrą (09 18); tvirtino kanalo LRT KULTŪRA mastą ir struktūrą (11 27).

Kiekvieno Tarybos posėdžio pradžioje LRT generalinis direktorius ar kiti administracijos atstovai apžvelgia svarbiausius praėjusio mėnesio įvykius ir atsako į Tarybos narių klausimus. LRT tarybos nariai buvo susitikę su visuomeninių organizacijų atstovais ir aptarė galimybę jiems dalyvaujant rengti radijo laidą. Susitikime su Etninės kultūros globos tarybos nariais buvo kalbama apie didesnę etninės kultūros sklaidą LRT kanalais. Tarybos posėdyje buvo svarstomas LRT ir KTU bendradarbiavimas kuriant interaktyviąją televiziją.

• Žygintas Pečiulis (nuo gegužės) • Lolita Jablonskienė (nuo gegužės)

LRT tarybos pirmininkas susitiko nacionalinio transliuotojo atstovais.

Moldovos

Speciali laida „Spaudos klubas“, skirta Lietuvos televizijos 55-mečiui

LRT valstybinės programų strategijos formavimas Viena svarbiausių 2012 m. LRT tarybos veiklos krypčių buvo valstybinės programų strategijos formavimas. Strategija buvo nuolat svarstoma posėdžiuose, viešai aptariama interneto svetainėje. Šis projektas buvo viešai pristatytas visuomenei specialiai sukurtoje interneto svetainėje www.ateitieslrt.lt, Seime surengtoje konferencijoje „Ateities LRT šiandien: visuomeninio transliuotojo misija besikeičiančioje visuomenėje“. Strategija patvirtinta 2012 m. gegužės mėnesį. Strategijoje siūloma Seimui ir Vyriausybei parengti ilgalaikio finansavimo ir investicijų programą. Svarbiausi programų turinį ir kūrybines veiklas formuojantys

prioritetai – aukštų žurnalistinio profesionalumo standartų siekimas ir produkcijos išskirtinumas, aktyvi komunikacinė praktika, lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimas, atvirumas ir skaidrumas, technologinės inovacijos. Numatytos priemonės, kaip LRT taryba vertins kiekvienos iš suformuluotų prioritetų pažangą. LRT administracija buvo įpareigota parengti LRT 2013 – 2017 metų strategijos įgyvendinimo planą. Parengtame plane yra iškelti kokybiniai tikslai LRT programų turiniui, kad pateikiama informacija būtų operatyvi ir objektyvi, o LRT – tinkamai reaguojanti į vartotojų nuomones žiniasklaidos organizacija. Strategijos įgyvendinimo planas parengtas pagal kiekvieną prioritetą, iškeliant tikslus, apibūdinant priemones, išmatavimo rodiklius, įvykdymo datą ir atsakingą padalinį.

LRT programų kokybės gerinimas LRT taryboje buvo svarstomi radijo ir televizijos programų kokybės klausimai. Išsamiai aptarta muzika radijo programose. Diskusija apėmė ir muziką televizijoje. Tarybos narė G. Daunoravičienė svarstyti pateikė klausimus: kas formuoja LRT muzikinių programų ir turinio strategiją; ar atliekama muzikinių programų stebėsena; kodėl selektyviai eksponuojama viena muzikos kryptis; kokia yra nacionalinės muzikos viešinimo LRT strategija; ar yra laidų atnaujinimo ir modernizavimo strategija; kaip atnaujinamas LRT KULTŪROS muzikinių programų turinys. Diskusijoje dalyvavo muzikologai R. StanevičiūtėKelmickienė ir D. Katkus, LRT administracijos atstovai. Buvo suformuluoti 6 siūlymai, kaip gerinti LRT muzikos programų kokybę, kuriems pritarė LRT tarybos nariai (Priedas Nr. XX)

LRT TV programų direktorius Rolandas Maskoliūnas

Muzikologas ir dirigentas Donatas Katkus ir LRT.LT portalo vadovas Mindaugas Raguotis

Aktyvi diskusija programų proporcijų ir kokybės klau-

LRT administracijai priekaištauta dėl Lietuvos vardo

simais vyko tvirtinant laidų konkurso rezultatus. Taryba

atsisakymo anonsuojant LRT programas. LRT taryba

sudarė darbo grupę, kuri parengė naują konkurso būdu

pasiūlė,

perkamų laidų tematiką.

skambėtų Lietuvos vardas.

kad

kuo

dažniau

programų

anonsuose

Pastabų dėl kanalo koncepcijos buvo išsakyta tvirtinant LRT KULTŪROS kanalo struktūrą.

Buvo svarstoma objektyvumo ir subjektyvumo problema LRT programose. Priekaištų dėl žiūrovų nuomonės formavimo pateikė Tarybos narė E. Pranckūnienė. Į pastabas atsakė LRT TV naujienų tarnybos vadovas A. Matonis, LRT vadovai. Buvo nutarta inicijuoti susitikimus su Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Diskusinių klausimų iškėlė 2012 m. Lietuvos Seimo rinkimų kampanijos organizavimas. LRT pradėjus transliuoti politinės reklamos laidas, kilo prieštarų dėl LRT žurnalistų dalyvavimo tokio pobūdžio laidose. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į žurnalisto A. Čekuolio dalyvavimą referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės statybos agitaciniuose siužetuose, nes Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas numato, kad žurnalistai negali dalyvauti reklaminėse laidose. Buvo nuspręsta laišku kreiptis į Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso rengėjus dėl galiojančių 30–32 straipsnių persvarstymo. 2012 m. patvirtinti nauji LRT logotipai, atspindintys visas 7 LRT medijas: po tris televizijos ir radijo kanalus, interneto svetainę. Šis pokytis sulaukė didelio rezonanso.

LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis

LRT tarybos veiklos tobulinimas Viename iš posėdžių aptartas LRT tarybos veiklos viešumo didinimo klausimas. Buvo svarstomi siūlymai, kaip pasiekti, kad informacija apie LRT veiklą būtų kuo labiau prieinama visuomenei. Nutarta sudaryti darbo grupes, kurios rengs LRT viešumo stiprinimo koncepciją ir atnaujins Tarybos darbo reglamentą. 2012 m. gruodžio mėnesį patvirtintas LRT tarybos reglamentas, nustatantis posėdžių rengimo tvarką, dokumentų įforminimą ir saugojimą. Pradėtas Administracinės tarybos naujo reglamento svarstymas. Metų pabaigoje pradėta ruoštis LRT generalinio direktoriaus rinkimams: sudaryta darbo grupė, parengusi naują generalinio direktoriaus rinkimų tvarką. 2012 m. buvo peržiūrimi LRT veiklą reglamentuojantys dokumentai. Metų pradžioje pritarta sprendimui, kad LRT tarybos nariui paliekamas 15 proc. sumažintas atlyginimas. Metų pabaigoje patvirtinta nauja Tarybos narių darbo apmokėjimo tvarka, grąžinanti prieškrizinį atlygio dydį.

Probleminiai klausimai 1. LRT biudžetas yra vienas mažiausių Europoje, todėl jo nepakanka tinkamai finansuoti visuomeninio transliuotojo veiklą. Tęsiasi LRT ginčas su Lietuvos radijo ir televizijos centru (LRTC) dėl galimo LRT įsiskolinimo (byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme). Problema kilo 2009 m., gerokai sumažinus LRT finansavimą. 2. LRT taryba yra įpareigojusi LRT administraciją parengti LRT etikos kodeksą. Šis nutarimas nebuvo įvykdytas. Generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus įsakymu „Dėl LRT nuolatinės redakcinės kolegijos sudėties bei jos reglamento patvirtinimo“ buvo sudaryta darbo grupė. Prieita prie išvados, kad darbuotojų teisės ir pareigos numatytos darbuotojų pareiginėse instrukcijose, LRT programose laikomasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, todėl atskiras etikos kodeksas nėra būtinas. LRT tarybos nariai bendru sutarimu priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo administraciją parengti šį dokumentą. Keletą kartų atidėjus klausimo svarstymą, LRT tarybos nutarimas liko neįvykdytas. 3. Kilo konfliktas tarp LRT tarybos nario A. Račo ir LRT administracijos dėl susipažinimo su informacijos, būtinos LRT tarybos funkcijoms atlikti, gavimo tvarkos. A. Račas kreipėsi į teismą dėl teisės susipažinti su informacija. Kadangi vyko teisminiai ginčai, LRT taryba nesvarstė dienotvarkėje numatyto klausimo „Dėl susipažinimo

su LRT tarybos funkcijomis atlikti būtinos informacijos gavimo tvarkos ir aprašo pakeitimo“. 4. LRT taryba ne kartą prašė administracijos finansines ataskaitas pateikti suprantamesne ir vadybos funkcijoms atlikti tinkamesne forma. To pasiekti nepavyko. Administracija atsakė ataskaitas teikianti tokia forma, kokią yra patvirtinusi LR finansų ministerija. 5. Taryba nepakankamai į pagalbą pasitelkė Administracinę komisiją. Nors jos funkcijos apibrėžtos LRT įstatyme, komisija nebuvo įtraukta į jos kompetencijai priskirtinų klausimų svarstymą. 6. Nebuvo pakankama LRT tarybos nutarimų vykdymo kontrolė. Neįvykdyti šie Tarybos nutarimai: neparengtas LRT etikos kodeksas; neparengta nauja pajamų ir išlaidų sąmatos forma; finansiniai LRT dokumentai nesusiejami su LRT 2013–2017 metų strategijos įgyvendinimo planu; nepaisoma Tarybos rekomendacijos pristatant LT prekės ženklą dažniau minėti Lietuvos vardą; liko neišspręstas klausimas dėl LRT žurnalistų dalyvavimo politinės reklamos laidose; neparengta nauja Tarybos viešumo stiprinimo koncepcija.

Perspektyvos 1. Planuojama reorganizuoti Tarybos veiklą – klausimus svarstyti nuolat veikiančiuose komitetuose ir Tarybos posėdžiuose. 2. Parengti tarybos nutarimų vykdymo kontrolės tvarką. 3. Persvarstyti LRT veiklos viešumo stiprinimo koncepciją.

LRT veiklai vadovauja generalinis direktorius, kuris atstovauja

LRT

šalyje,

užsienyje

tarptautinėse

organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymu, LRT nuo 2003 m. funkcionuoja Vidaus audito tarnyba, kuriai vadovauja vidaus auditoriaus atestatą ir pakankamą darbo patirtį vidaus audito srityje turinti vadovė. Vidaus audito tarnybos paskirtis – atlikti nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą siekiant užtikrinti LRT veiklos bei rizikos valdymo gerinimą, vidaus kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą, padėti įgyvendinti LRT keliamus tikslus.

Vidaus audito tarnyba tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga LRT generaliniam direktoriui, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymu, užtikrina vidaus auditorių veiklos bei organizacinį nepriklausomumą ir neperduoda šios valdymo funkcijos savo pavaduotojams, kitiems LRT padalinių vadovams. Vidaus audito tarnybos veikla organizuojama vadovaujantis LRT generalinio direktoriaus patvirtintais nuostatais, darbuotojų pareiginėmis instrukcijomis, Vidaus audito metodika, Vidaus auditorių profesinės praktikos standartais, kitais vidaus audito veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Per kiekvieną auditą buvo tikrintos ir vertintos sukurtos vidaus kontrolės procedūros, siekiant įsitikinti, ar jos efektyvios ir pakankamos, ar jų laikomasi. Tikrinant ir vertinant vidaus kontrolės funkcionavimą, 2012 m. atlikti 5 vidaus auditai ir 3 patikrinimzzai, pradėtas ketvirtas patikrinimas. Atlikus auditus, LRT generalinio direktoriaus įsakymais tvirtinami rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planai. Vadovaudamiesi vidaus audito veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Vidaus audito tarnybos darbuotojai atlieka planuose numatytų priemonių įgyvendinimo kontrolę.

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

LRT Ž M O GI ŠK ŲJ Ų I Š T E K L I Ų V A L DY M AS

LRT didžiausia vertybė – kūrybingi, atsakingi ir savo darbą mylintys žmonės, kurie geba dirbti kaip puiki komanda. 2012 m. vidutinė LRT darbuotojo nepertraukiamo darbo trukmė įmonėje buvo 19 metų. LRT tuo didžiuojasi ir toliau stengiasi išlaikyti profesionalius, kūrybingus ir iniciatyvius

darbuotojus, kurdama puikią darbo aplinką. LRT kolektyvą stengiamasi įtraukti į svarbiausius įmonei įvykius: kartu buvo džiaugiamasi 85 metų radijo gimtadieniu, tęsiamos sportinės tradicijos sezono uždarymo šventėje, darbuotojai pagerbti „Bitinukų“ apdovanojimų ceremonijoje.

LRT Komunikacijos ir teisių valdymo departamento vadovas Arnas Zuikis ir sporto žurnalistas Saulenis Pociūnas

LRT suprasdama, kad įgytos žinios ir patirtis gali būti naudingos įvairias mokslo sritis pasirinkusiems studentams, bendradarbiavo ne tik su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kolegijomis, bet ir su užsienyje studijuojančiais lietuviais. 2012 m. praktiką LRT atliko per 30 studentų.

archyvus ir LRT.LT portalą. Departamentas pavadintas Komunikacijos ir teisių valdymo departamentu. Administravimo ir veiklos vystymo departamente 2012 m. viduryje įsteigta Viešųjų pirkimų tarnyba. Technikos

2012 m. liepą LRT kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija pasirašė Europos Sąjungos finansuojamą projektą, pagal kurį atitinkami LRT specialistai Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro dėstytojus mokys teorinių ir praktinių apeigų ir švenčių organizavimo technologinių kompetencijų tobulinimo pagrindų. LRT buvo viena iš projekto „Sėkmės mokykla“ dalyvių, suteikusi moksleivių praktikos savaitę vienam iš mokinių, norinčiam studijuoti žurnalistiką.

2012 m. rugsėjo 1 d. reorganizuotas Komunikacijos ir teisių pirkimo ir pardavimo departamentas. Čia įsteigtas Archyvų skyrius, į kurį perkelti darbuotojai, kurių darbas tiesiogiai susijęs su LRT archyvais, ir LRT.LT portalo skyrius. Ši struktūros pertvarka atlikta siekiant sustiprinti

kurį

centro

sudarė

Radijo

mažos

technikos

grupės,

kompleksas,

sujungtas

vieną

struktūrinį padalinį, siekiant kuo didesnio darbuotojų funkcionalumo. 2012 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 576 pareigybės. Pagal darbo sutartį dirbo 552 darbuotojai (51 proc. vyrų ir 49 proc. moterų). 2011 m. sausio 1 d. LRT dirbo 569 darbuotojai, 2012 m. sausio 1 d. – 542, o 2012 m. gruodžio 31 d. – 552 darbuotojai. 2011 m. atleisti 54 darbuotojai, priimti 39. 2012 m. atleista 40, priimti 37. 2011 m. sausio 1 d. LRT buvo įsteigtos 578 pareigybės, 2012 m. sausio 1 d. – 562 pareigybės, o 2012 m. sausio 31 d. – 576.

LRT naujojo sezono atidarymas. Reklamos ir rinkodaros skyrių darbuotojos

L R T UŽ SI E NI O R YŠI AI 2012 m. LRT aktyviai dalyvavo kuriant „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programą, rengiant ir derinant tarpinstitucinės veiklos planus. Pagal šią programą LRT įsipareigojo išlaikyti ir pagal galimybes tobulinti per palydovus transliuojamo kanalo LRT LITUANICA programą ir didinti jos matomumą pasaulyje. Šiuo metu LRT LITUANICA transliuojama per du palydovus Europai ir Šiaurės Amerikai. 2012 m. pasirašyta sutartis su Makedonijos kabelinės televizijos operatoriumi „B2 NET DOO“ dėl kanalo LRT LITUANICA retransliavimo šios šalies teritorijoje. Dėl šio kanalo retransliavimo taip pat pasirašytos sutartys su užsienio šalių kabelinių televizijų operatoriais: trimis Latvijos kompanijomis („Mits TV“, „Balticom“, „Baltkom TV“), dviem Lenkijos („Vectra“, „Telefony podlaskie“), dviem Gruzijos („CNA Georgia“, „Super TV“) ir visose Skandinavijos šalyse savo paslaugas teikiančia kompanija „TeliaSonera“.

Bendradarbiaudamas su užsienio šalių ambasadomis, Užsienio ryšių skyrius rūpinasi LRT darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. 2012 m. jau antrą kartą vienas LRT žurnalistas buvo išsiųstas į keturių mėnesių trukmės mokymus į Indiją pagal Indijos vyriausybės finansuojamą ITEC programą; trys LRT darbuotojai jau ketvirtus metus vyko į stažuotę Kinijos valstybinėje televizijoje. Glaudžiai bendradarbiaujama su Latvijos ir Estijos visuomeninių transliuotojų analogiškomis struktūromis, dalijamasi darbo patirtimi ir programomis. 2012 m. Latvijos televizija transliavo LRT dokumentinį filmą apie 1991-ųjų metų įvykius Vilniuje „Sausio mūšis“. Šį dokumentinį filmą užsienio rinkai parengė (šifravo ir išvertė į anglų kalbą) Užsienio ryšių skyriaus darbuotojai.

Užsienio ryšių skyrius 2012 m. koordinavo darbą su Užsienio reikalų ministerija dėl „Šiaurės ir Baltijos šalių informacinės erdvės sukūrimo“ bei „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvų“. 2012 m. pasinaudota EBU siūlymu surengti tęstinius kursus LRT padalinių vadovams. Gruodžio mėnesį į Lietuvą buvo atvykęs EBU „Eurovision Academy“ projektų vadovas Fredericas Frantzas. Į mokymų grupę buvo įtraukti 10 įvairių LRT padalinių vadovų. Seminarai vyks ir 2013 m. Užsienio ryšių skyrius koordinuoja dalyvavimą įvairiuose EBU projektuose. 2012 m. LRT dalyvavo „Eurovizijos“ dainų konkurse, transliavo per „Eurovizijos“ palydovinį tinklą gaunamus koncertus, įvairias progines transliacijas iš Vatikano, 2012 m. Londono olimpines žaidynes. 2012 m. į EBU „Creative Forum“ konkursinę programą parengė ir išsiuntė televizijos laidos „Klausimėlis“ pristatymą. Iš 60-ies projektų „Klausimėlis“ buvo atrinktas į geriausių programų dvidešimtuką.

LRT TELEVIZIJOS prodiuseris Viktoras Snarskis stažavosi Kinijoje

Užsienio ryšių skyrius verčia iš ir į anglų kalbą įvairius su LRT veikla susijusius dokumentus ir sutartis, renka, sistemina ir teikia LRT vadovybei bei LRT tarybai informaciją apie kitų Europos visuomeninių transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir finansavimą. 2012 m. atnaujinta LRT interneto svetainėje www.lrt.lt skelbiama informacija apie LRT anglų kalba. Užsienio ryšių skyrius veda ekskursijas po LRT užsienio svečiams, talkina į Lietuvą atvykstantiems kitų Europos „Klausimėlio“ autorius ir vedėjas Juras Jankevičius

visuomeninių transliuotojų žurnalistams.

TELEVIZIJA

Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris televizijos programas: LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA ir LRT LITUANICA.

keliolika kartų mažiau, negu išleidžia pagrindinės komercinės

televizijos.

Tai,

kad

turint

kokybišką

turinį, įmanoma konkuruoti su komerciniais kanalais, liudija Londono olimpinių žaidynių transliacijos. Jas planuojant, buvo stengiamasi rodyti kuo daugiau mūsų šalies sportininkų startų tiesiogiai, operatyviai reaguoti į svarbiausius žaidynių įvykius. Todėl žaidynių laikotarpiu LRT TV buvo žiūrimiausias kanalas Lietuvoje (plačiau apie tai – 53 psl.). LRT TELEVIZIJOS programos struktūra yra labiau subalansuota, lyginant su komerciniais kanalais, kurių tinklelis labiau paremtas filmais ir serialais, dažniausiai pirktais iš užsienio tiekėjų. Didelė LRT TELEVIZIJOS programos problema, kad trūksta naujų programų. LNK ir TV3 pateikia kur kas daugiau naujos produkcijos nei LRT TELEVIZIJA.

LRT sporto žurnalistas Tautvydas Meškonis Londono olimpinėse žaidynėse

2012 m. visuomeninio transliuotojo pagrindinis tikslas nesikeitė – užtikrinti visuomenės interesų gynimą, pilietinių vertybių puoselėjimą, rodyti kokybišką produkciją, kuo efektyviau panaudoti interneto teikiamas galimybes programų sklaidai, kurti savo programas, konkuruoti su komerciniais TV kanalais. Deja, dėl lėšų stokos konkuruoti sudėtinga. Pavyzdžiui, neįmanoma įsigyti populiariausių filmų bei serialų, sukurtų JAV didžiųjų studijų, kadangi užsienio programoms įsigyti skiriama itin mažai lėšų. Įvairiais skaičiavimas, net

Pagrindiniai programos pokyčiai 2012 m. yra sporto rungtynių dalies augimas, lyginant su 2011 m. Tam įtakos turėjo Europos futbolo čempionatas ir Londono olimpinės žaidynės. Išaugo ir informacinių autorinių laidų dalis. Tai naujos laidos „Laba diena, Lietuva“ įtaka. Sporto įvykiai sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir populiarumo. Laida „Laba diena, Lietuva“ nebuvo tokia sėkminga, kaip tikėtasi, tačiau ir neturėjo nei teigiamos, nei neigiamos įtakos auditorijos rodikliams, kartu tapdama puikia alternatyva, lyginant su kitais kanalais.

Didžiausių TV kanalų auditorijos dalies (share) palyginimas pagal metus 2012-ieji – skaitmeninės televizijos metai. Procesas baigėsi 2012 m. rugsėjį, todėl perėjimas nuo analoginės

prie skaitmeninės technologijos bus dar jaučiamas ir 2013 m. Dėl skaitmeninimo mažėjo visų didžiųjų kanalų auditorijos dalis, išskyrus Baltijos TV, kuri daug investavo į programos turinį. Taip pat matyti tendencija, kad mažųjų kanalų auditorija augo. Tai liudija bendras pasaulines tendencijas – rinkos segmentavimąsi, specializuotų kanalų populiarumo augimą, dalies auditorijos pasirinkimą žiūrėti televiziją internetu.

2012 m. LRT kaip įprastai išskirtinį dėmesį skyrė valstybinėms šventėms, atmintinoms dienoms, kitiems svarbiems šalies įvykiams. Tokiomis dienomis transliuojami oficialūs renginiai, formuojama atitinkama programa: teminiai koncertai, kuriamos specialios laidos. Programoje

dominavo jau ne kartą rodyti filmai bei koncertai, kadangi dėl lėšų stokos LRT negali užsakyti autoriams sukurti naujų filmų arba įrašyti pakankamai proginių koncertų. Plačiau apie 2012 m. transliacijas, skirtas atmintinoms dienoms, šventėms, – priede A.

LRT TELEVIZIJAI – 55

Lietuvos televizijai – 55-eri. Ilgametės kolegės B. Lukoševičiūtė ir R. Jokubauskaitė

Minint Lietuvos televizijos 55-erių metų sukaktį per LRT TELEVIZIJĄ parodyta specialiai šiai progai LRT sukurto dokumentinio filmo „Lietuvos televizijai – 55“ premjera (2012 m., aut. Asta Einikytė). Per LRT KULTŪRĄ Lietuvių dokumentikos meistrų pozicijoje rodyti LRT TELEVIZIJOJE kūrusių įvairių dokumentalistų filmai.

Siekiant įgyvendinti vieną iš prioritetų – vienyti ir telkti Lietuvos visuomenę, stiprinti lietuviškąją tapatybę, buvo parodyta keliolika dokumentinių filmų (premjerų ir kartojimų), skirtų iškilioms Lietuvos asmenybėms: pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui, Jono Meko 90-mečiui, solistės Irenos Milkevičiūtės jubiliejui, režisieriaus Gyčio Padegimo 60-mečiui, režisieriaus Rimtauto Šilinio 75-mečiui, skulptorės Dalios Matulaitės 70-mečiui, rašytojo Rimanto Šavelio 70-mečiui, kino režisieriaus Raimondo Vabalo 75-osioms gimimo metinėms, Juozo Miltinio 105-osioms gimimo metinėms, Jono Basanavičiaus 85-osioms mirties metinėms, Romo Kalantos aukos 40-osioms metinėms ir t. t.

Jonas Mekas – filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius

Šį prioritetą įgyvendinti padeda ir tiesioginės transliacijos. Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovos 11-ąją, Liepos 6-ąją, Birželio 14-ąją LRT tiesiogiai transliuoja valstybės ir istorinės vėliavos bei trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijas, minėjimus bei rikiuotes, iškilmingus Seimo posėdžius. Be to, atsižvelgiant į pasaulio įvykius, organizuojamos tiesioginės transliacijos ir iš kitų šalių. 2012 m. vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Agitaciniu laikotarpiu tiesiogiai transliuota 18 laidų, kurias vedė geriausi LRT žurnalistai, o politologai, ekonomistai vertino partijų pažadus rinkėjams. 2012 m. tiesioginės transliacijos: sausio 12 d. Laisvės gynėjų dienai skirtas ceremonialas Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo rūmų; sausio 13 d. iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 21-ųjų metų sukakties minėjimas Seimo Kovo 11-osios salėje; „Laisvės premijos“ įteikimo ceremonija; Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų; Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose; kovo 11 d. iškilmingas LR Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai; Nutarimo sudaryti

Iš naujienų pažymėtina debatų laida „Tautos aikštė“, kurioje diskutuojama aktualiausiomis visuomenei bei valstybei temomis. Lapkričio mėnesį debiutavę nacionaliniai debatai iš karto sulaukė žiūrovų dėmesio. Klasikinę debatų formą papildė moderni kompiuterinė grafika, tiesioginiai pokalbiai su įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenančiais lietuviais.

laikinąją Seimo komisiją, skirtą Lietuvos komercinių bankų priežiūros efektyvumui ir situacijai „Snoro“ banke ištirti, svarstymas; Vyriausybės metinė ataskaita; Romo Kalantos aukos 40-ųjų metinių minėjimui skirta atminimo valanda „Kauno pavasaris“; Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas; Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas posėdis, skirtas Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti; Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje; 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimas ir kt.

Publicistinės, šviečiamosios ir visuomeninės laidos 2012 m. LRT TELEVIZIJA, įgyvendindama prioritetą „Aukštų žurnalistikos standartų, programų išskirtinumo ir kokybės augimas“, pagal galimybes rengė bei transliavo kokybiškas šviečiamąsias ir visuomenines laidas. Esminių pokyčių programoje nėra daug, lyginant su 2011 m. dėl minėtų priežasčių: riboti biudžetai atsijoja ambicingus projektus, kuriems reikia daugiau lėšų. Tai ne tik publicistinės, bet ir pramoginės savaitgalio laidos, kaip dominuoja komerciniuose TV kanaluose. Kita vertus, TV laidų konkursui nebuvo pasiūlyta naujoviškų, originalių projektų.

Andrius Tapinas – laidos „Pinigų karta“ autorius ir vedėjas

Publicistinė laida „Pinigų karta“ šį sezoną minėjo darbo eteryje dešimtmetį. Laidos komandą sudarė rekordinis žurnalistų skaičius – net septyni, ir tai turėjo teigiamos įtakos laidos kokybei. Diskusijų laida „Teisė žinoti“, operatyviai reaguojanti į aktualiausius politinius, ekonominius, socialinius valstybės gyvenimo klausimus; „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, kurios autorius ir vedėjas laidose visada daug dėmesio skiria pasaulio įvykiams, gyvenimo būdo istorijoms, įvairių tautų papročiams bei tradicijoms, politikos asmenybėms, mažai tyrinėtoms gamtos anomalijoms; „Žingsnis po žingsnio“ – ciklas laidų, kuriose, pasitelkiant Lietuvai žinomas asmenybes, kalbama apie gamtosaugines problemas, kiekvienas žmogus skatinamas elgtis pilietiškai ir pats spręsti su gamtosauga susijusias problemas.

Žiūrovų numylėtinis – „Gustavo enciklopedijos“ autorius Audrius Rakauskas

Vienas iš svarbiausių LRT uždavinių yra jaunosios kartos auklėjimas, estetinio jausmo ir kūrybiškumo ugdymas. Kiekvieną sekmadienio rytą antrą dešimtmetį transliuojama laida „Gustavo enciklopedija“. Šį sezoną toliau buvo rodomas moksleiviams skirtas žinių turnyras „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, kuris jau tapo tradicinis. Tai vienintelis toks projektas tarp Lietuvos

televizijų. Toliau tęsiama kokybiškai atnaujinta atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Vykdydama LRT įstatyme įtvirtintą įpareigojimą rengti laidas, skirtas žmonėms su negalia, LRT 2012 m. pradėjo subtitruoti laidas. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal panaudos sutartį perdavė LRT subtitravimo įrangą, LRT įrengta speciali montažinė, parengtas personalas. Pradėtos subtitruoti laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, „Gustavo enciklopedija“ bei jų kartojimai, kai kurie vaidybiniai ir dokumentiniai filmai. Šeštadienio

sekmadienio

rytais

Analitinė ir tiriamoji žurnalistika

transliuojamos

edukacinės, išsamios, specializuotos kaimui skirtos televizijos laidos „Kaimo akademija“ bei „Gimtoji žemė“. Jose pažangūs žemdirbiai, kaimo bendruomenės,

Laidos „Vieša paslaptis“ vedėjas Domas Burkauskas

valstybinės, kontroliuojančios, konsultuojančios ir mokslo

Socialinio tiriamojo žanro laida „Vieša paslaptis“ suformavo savo žiūrovų auditoriją ir ją sėkmingai įtraukia į savo tyrimus. Temos – viešomis paslaptimis visuomenėje virtę netoleruotini reiškiniai, iki šiol nesulaukiantys tinkamo atkirčio. Ir toliau vienos populiariausių LRT laidų išlieka socialinės laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ bei „Bėdų turgus“. Pastaroji paaukojo net 7 mln. 200 tūkst. litų pagalbos besikreipiantiems žmonėms. Savo auditoriją sėkmingai plečia ir padeda surasti pasimetusius tautiečius laida „Nepriklausoma paieškų tarnyba“, kurios autorė P. Galkontaitė drąsiai teigia, jog padėjo surasti ir susitikti apie 250 pasimetusių žmonių.

institucijos, paslaugas ir technologijas teikiančios įmonės dalijasi savo žiniomis ir patirtimi, sėkmės istorijomis, įgytomis kompetencijomis su kita auditorijos dalimi – neturinčiais patirties, bet norinčiais mokytis ir tobulėti kaimo žmonėmis. 2012 m. rudenį atgaivinta laida visiems eismo dalyviams „Keliai. Mašinos. Žmonės“. Laidą teigiamai įvertino ne tik žiūrovai, bet ir specialistai, institucijų, besirūpinančių eismo saugumu, atstovai, pareiškę norą bendradarbiauti su laidos kūrėjais. Laida turi nuolatinį saugaus eismo ekspertą VGTU docentą Vigilijų Sadauską.

17 „Nacionalinės paieškų tarnybos“ vedėja Palmira Galkontaitė

Ne tik sekmadienio, bet ir trečiadienio pavakarę į savo pasakojimus įtraukia populiari gyvenimo būdo, mados, įdomių asmenybių fiksuotoja ir pasakotoja V. Baublienė ir jos išsiplėtusi laida „Stilius. Namai“ ir „Stilius. Gyvenimas“. Laidos kūrybinė grupė šviesių ir įdomių žmonių ieškojo už Lietuvos ribų. Zitos Kelmickaitės laida „Ryto suktinis“ visuomet sugeba atrasti mūsų tautos perlus ir atspindėti, kas svarbu ir įdomu miestelio ar kaimo šviesuoliams. Beje, Z. Kelmickaitė parengė ir specialią laidą tarmių metams „Tarmė – sava giesmė“.

Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas

Kultūros laida „Durys atsidaro“ jau penktą sezoną sėkmingai nušviečia turtingą, įdomų Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir atspindi svarbiausius kultūrinius įvykius: teatrų premjeras, skambiausius koncertus ir jų atlikėjus, tarptautinius kino festivalius, naujas knygas ar populiarią

knygų mugę, kalbina jų svečius. Laimėjusi Kultūros ministerijos projektą, laidos kūrybinė grupė parengė poeto Maironio 150-osios metinėms skirtus poezijos skaitymus.

2012 m. rudenį LRT TELEVIZIJOJE startavo naujas „Giminių“ kūrėjų vaidybinis TV serialas „Rojus Lietuvoj“ (scen. aut. Bronius Bušma, rež. Saulius Vosylius, Valdas Babaliauskas), sukurta ir parodyta 30 serijų.

Laidos „Durys atsidaro“ vedėja Lolita Bytautaitė

Į nacionalinio transliuotojo eterį sugrįžo „Panoramos“ legenda Algimanta Žukauskienė, kurianti laidą „Girių horizontai“. Šviečiamoji nauja laida „Ugnies tramdytojai“ paprastai, intriguojančiai, dokumentine maniera, fiksuodama tikrus gaisrus, moko ir pataria, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis.

Lietuviški filmai

2012 m. ir toliau ypatingas dėmesys buvo skiriamas

2012 m. pirmą kartą LRT TELEVIZIJOS istorijoje parodytos dvi svarbios retrospektyvos. Per LRT KULTŪRĄ žiūrovai galėjo pamatyti vieno žymiausių šių laikų lietuvių kino režisierių Šarūno Barto visų filmų retrospektyvą. Dar viena 2012 m. rudenį startavusi nauja LRT KULTŪROS pozicija „Lietuvių kinas trumpai”, kurioje buvo rodomi nauji jaunosios lietuvių kino kartos režisierių trumpametražiai vaidybiniai ir dokumentiniai filmai. Lietuvių autorių sukurtų dokumentinių ir vaidybinių filmų premjeros per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ priede B.

įgyvendinti vieną iš LRT uždavinių – LRT TELEVIZIJOS programose užtikrinti tinkamą vietą lietuviškam kinui. Lietuvių autoriai dažnai kreipiasi, siūlydami savo naujų filmų parodymo teises mainais už reklaminę informacinę paramą. Didžioji dalis tokių prašymų patenkinama, todėl galima teigti, jog žiūrint LRT programas, galima puikiai užčiuopti Lietuvos vaidybinio ir dokumentinio kino pulsą, susipažinti su pagrindinėmis naujienomis ir tendencijomis. LRT programose buvo parodyta daugiau kaip 300 lietuviškų dokumentinių, vaidybinių kino ir TV filmų, iš jų – apie 50 premjerų. LRT bendradarbiavo su nepriklausomais kino kūrėjais ir aktyviai dalyvavo bendros gamybos kino projektuose bei transliavo naujus lietuvių kūrėjų filmus.

Kadras iš Šarūno Barto filmo „Eurazijos aborigenas“

Lietuvos kino paveldo sklaida

2012 m. toliau kassavaitinėje lietuvių dokumentikos pozicijoje „Lietuvių dokumentika. Veidai“ buvo rodomi ir nauji, ir anksčiau sukurti lietuvių dokumentiniai filmai apie konkrečias asmenybes. Žiūrovai galėjo pamatyti filmus apie Česlovą Milošą, Šarūną Bartą, Justiną Vienožinskį, Dalią Matulaitę, Audrį Karalių, Joną Jurašą ir t. t. Ištisus metus kartą per savaitę per LRT KULTŪRĄ buvo rodoma LRT aukso fondo klasika – nesenstantys archyviniai LRT vaidybiniai filmai.

Laidos „Kine kaip kine“ autorė ir vedėja Aistė Stonytė

2012 m. LRT TELEVIZIJOS programoje išliko savaitinė lietuvių kino aukso fondo retrospektyvos pozicija kartu su ją papildančia laida „Kine kaip kine“ (autoriai: A. Stonytė, A. Stonys, Č. Stonys), praskleidžianti lietuviško kino virtuvės užkulisius ir parodanti, kaip gimė lietuviškas kinas. Laidoje kalbamasi su filmų kūrybinės grupės nariais, pristatomas iškart po laidos rodomas lietuvių aukso fondo filmas.

2012 m. rudenį per LRT KULTŪRĄ startavo nauja savaitinė lietuvių kino pozicija „Lietuvių kinas trumpai“, kurioje buvo rodomi nauji jaunosios lietuvių kino kartos režisierių trumpametražiai vaidybiniai ir dokumentiniai filmai. Parodyti filmai: „Pietys“, „Lernavan“, „Bergenas“, „Šarka II“, „Laisvas kritimas“, „Mano tėvas“, „Tėve mūsų“, „Laikinai“, „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“, „Gyveno senelis ir bobutė“, „Egzistencija“.

Filmas „Tėve mūsų“, rež. Marius Ivaškevičius

Religinės transliacijos ir tautinių mažumų laidos

Filmas „Pietys“, rež. Tomas Smulskis

2012 m. LRT KULTŪROJE išliko kassavaitinė lietuvių

Tautinėms bendrijoms LRT KULTŪRA transliuoja laidą „Kultūrų kryžkelė“, jungiančią specialias laidas: „Vilniaus albumas“, „Vilniaus sąsiuvinis“, „Rusų gatvė“, „Trembita“, „Menora“. Tikintiesiems transliuojamos mišios, laida „Šventadienio mintys“ (LRT TV), laida evangelikams.

dokumentikos meistrų pozicija, kurioje buvo parodytos retam žiūrovui matytų ir iš kino juostų suskaitmenintų lietuvių dokumentikos klasikų Kazimiero Musnicko, Vytenio Imbraso, Algirdo Tumo, Bytautės Pajėdienės, Jadvygos Janulevičiūtės, Petro Abukevičiaus, Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių, Edmundo Zubavičiaus filmų retrospektyvos.

Šv. Mišių transliacijų reitingai yra stabiliai aukšti. Tokių transliacijų pageidaujama dar daugiau ir iš įvairių Lietuvos vietų. Ypač populiarios ir žiūrimos transliacijos yra iš Vatikano velykiniu ir kalėdiniu laikotarpiu. 2012 m. LRT tiesiogiai transliuotų mišių sąrašas priede C.

Muzikos laidos, transliacijos ir renginiai Rengiant LRT strategijos 2013–2017 m. įgyvendinimo planą, buvo remtasi LRT muzikos programų kokybės tobulinimo klausimams LRT tarybos sudarytos darbo grupės siūlymais. Plane numatyta 2014 m. sukurti LRT muzikos redakciją, nuo 2013 m. kasmet transliuoti apie 180 koncertų ir kultūrinių renginių iš Lietuvos salių. 2015 m. pagerinti internetu transliuojamų ir archyve esančių laidų kokybę ir pan. Šių siūlymu pagrindu LRT KULTŪROS kanale nuo rudens atsirado informacinio ir šviečiamojo pobūdžio muzikinė laida „Posūkiai su V. Gerulaičiu“. Iš 2012 m. transliuotų muzikos renginių ir projektų pažymėtina metų pradžioje vykusi 2012 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (penkios laidos). Tarptautiniame „Eurovizijos“ dainų konkurse Baku Lietuvai atstovavo nacionalinės atrankos laimėtojas Donatas Montvydas (pasivadinęs Donny Montell). Jis dalyvavo abiejuose tarptautiniuose turuose – pusfinalyje ir finale. 2012 m. spalio–gruodžio mėn. vyko nacionalinė atranka į 2013 m. „Eurovizijos“ dainų konkursą. Iš viso nufilmuota ir transliuota 10 laidų. Nugalėtojas Andrius Pojavis atstovavo Lietuvai 2013 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse Malmėje.

„Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos nugalėtojas Andrius Pojavis

Laidos finalas buvo transliuojamas iš Nidos. Populiarumo ir reitingų neprarado ir šeštadieniais rodomas „Sveikinimų koncertas“. Svarbiausias 2012 m. pirmos pusės muzikinis projektas buvo jau keturiasdešimtuosius metus skaičiuojantis nacionalinis vaikų ir jaunimo televizijos dainavimo konkursas „Dainų dainelė“. Ji buvo transliuojama tiesiogiai vasario–gegužės mėnesiais, finalas įvyko LNOBT gegužės 27 d.

Dar viena itin svarbi tarptautinė transliacija, kurią tiesiogiai rodė ir LRT TELEVIZIJA, buvo specialus šventinis koncertas, skirtas D. Britanijos karalienės Elžbietos II deimantiniam jubiliejui, rodytas tiesiogiai iš Londono birželio pradžioje.

Pagrindinis vasaros renginys buvo Nacionalinė moksleivių

Visus 2012 metus ir toliau sėkmingai dirbo liaudiškos muzikos varžytuvių laidos „Duokim garo!“ komanda.

lietuvių jaunimo susitikimo renginiai iš Visuomenės

dainų šventė, rengta 2012 m. liepos 1–8 d. Trys pagrindiniai šventės renginiai: Dainų diena, Šokių diena ir Ansamblių vakaras, buvo transliuojami tiesiogiai. Taip pat vasarą filmuoti ir transliuoti (kai kurie tiesiogiai) Pasaulio harmonizavimo parko Prienų rajone.

Dainingi ir energingi Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas

Šalies kultūros palikimo išsaugojimas Vienas svarbiausių LRT misijos tikslų – įrašyti ir ateities kartoms išsaugoti iškiliausius meno, mokslo, kultūros įvykius: koncertus, spektaklius, minėjimus, kūrybos vakarus, parodas ir t. t. LRT per metus įrašo dešimtis įvairių visoje šalyje vykstančių renginių.

Spektaklių įrašai 2012 m. įrašyti šie Lietuvos teatrų spektakliai: „Meno forto“ teatro

spektaklis V. Šekspyro „Otelas“ (rež.

Per 2012 m. padaryta beveik 100 tokių įrašų, kurių bendra suma – 1 mln. litų. Visi šie įrašai transliuoti visais LRT televizijos kanalais. Iš jų – 5 operos ir baleto spektakliai, pluoštas specialių didelių jubiliejinių koncertų. Įrašyti ir išskirtiniai kelių klasikinės bei džiazo muzikos festivalių (Vilniaus festivalio, Kristupo vasaros festivalio, Klaipėdos pilies džiazo, „Vilniaus Jazz“ ir „Vilniaus Mama Jazz“ bei kt.) koncertai ir renginiai. Filmuoti aštuoni koncertai Pažaislio muzikos festivalio, su kuriuo atnaujintas bendradarbiavimas būtent 2012 m. Be to, tradiciškai filmuoti trijų bardų festivalių renginiai – seniausiojo „Akacijų alėjos” Kulautuvoje didysis koncertas, Telšių bardų festivalio „Aš toks vienas” ir Anykščių bardų festivalio „Purpurinis vakaras” koncertai. Šiuose festivaliuose koncertuoja geriausi pasaulio ir Lietuvos atlikėjai.

E. Nekrošius, TV rež. J. Sabolius); Vilniaus mažojo teatro „Revizorius“ (rež. R. Tuminas, TV rež. J. Sabolius);

Per 2012 m. įrašyta apie 40 įvairių populiariosios muzikos

Vilniaus jaunimo teatro „Žygimantas ir Barbora“ (rež.

koncertų bei specialių proginių renginių (dalis jų organizuoti

J. Vaitkus, TV rež. J. Sabolius); Nacionalinio dramos teatro

pačios LRT) už daugiau kaip pusės milijono litų sumą. Jie

Just. Marcinkevičiaus „Katedra“ (rež. O. Koršunovas, TV

visi taip pat transliuoti LRT televizijos kanalais.

rež. J. Sabolius).

Kiti kultūros renginiai, laidų ciklai

Jono Vaitkaus „Žygimantas ir Barbora“

Oskaro Koršunovo „Katedra“

Koncertų, festivalių įrašai Tradiciškai įrašyti ir transliuoti įvairūs koncertai bei proginiai renginiai, kai kuriuos iš jų transliuoja tiktai LRT. Prie tokių priklauso beveik visos LNOBT premjeros bei kai kurių kitų muzikinių teatrų spektakliai, svarbiausi ir ryškiausi Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei šios organizacijos kolektyvų, LVSO rengiamų ir įrašomų koncertų, kai kurių kitų koncertinių organizacijų renginiai bei koncertai.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. sukanka 150 metų, kai gimė poetas Jonas Mačiulis-Maironis, 2012-uosius paskelbė Maironio metais. LRT daug prisidėjo, visapusiškai įprasmindama ir aktualizuodama šios iškilios asmenybės kūrybinį paveldą. Per LRT KULTŪRĄ buvo tiesiogiai transliuojami didieji Maironio metų minėjimo renginiai: Maironio skaitymai (iš LLTI kiemelio), Kauno apskrities dainų šventė, skirta Maironio metams, Lietuviškos dainos konkursas Maironio eilėmis, rašytojos Aldonos Ruseckaitės knygos „Šešėlis JMM / Maironio gyvenimo ir kūrybos meniniai biografiniai etiudai“ pristatymo vakaras, Maironio 80-ųjų

mirties metinių minėjimas (iš Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos), iškilmingas Maironio metų minėjimas Kauno akademiniame dramos teatre.

V. Mikšytės radijo pjesė „Vainikas poetui“, skirta Maironio 150-osioms metinėms

Be specialių transliacijų ar archyvinių laidų apie iškilų poetą, per LRT TELEVIZIJĄ, LRT KULTŪRĄ ir kanalą LRT LITUANICA, nuo spalio iki metų pabaigos buvo transliuojama 14 specialiai šiai progai pagamintų reklaminių klipų, primenančių visuomenei Maironio poeziją. Pagrindinė kampanijos idėja buvo parodyti visuomenei, kad Maironis yra aktualus šiandien, gali būti madingas ir skambėti bet kur įvairių visuomenės narių lūpomis – prezidentės, gaisrininkų, darželinukų, moksleivių ar net troleibusų vairuotojų. Kampanija, kurią sugalvojo ir įgyvendino LRT komanda, sulaukė atgarsio visuomenėje ir buvo sėkminga. LRT studija Rašytojų kampe tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2012 m. LRT žiūrovams suteikė galimybę plačiau susipažinti su naujausiais Lietuvos leidėjų, rašytojų, literatūrologų, menotyrininkų, fotografų darbais. Per keturias mugės darbo dienas LRT KULTŪRA tiesiogiai transliavo 12 renginių, 14 renginių buvo įrašyta ir transliuota vėliau.

parengtos tarptautinės parodos „Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ ir NDM parodos „Petras Rauduvė. Grafika. 1932–1993 m. kūryba“ atidarymo iškilmės. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu muziejumi parengtas ir parodytas septynių laidų ciklas „Kultūros istorijos vakarai“. Iš VDA parodų centro „Titanikas“ tiesiogiai transliuotas dailininko Kosto Dereškevičiaus jubiliejinės parodos atidarymas. LRT videoteka papildyta naujais Lietuvos teatrų spektaklių įrašais: rež. E. Nekrošiaus „Otelu“, rež. O. Koršunovo „Miranda“, rež. V. Masalskio „Laukime skambučio“, rež. J. Vaitkaus „Žygimantu ir Barbora“ ir kt. Iš viso per 2012m. įrašyti devyni spektakliai. Įrašyti ir transliuoti Anželikos Cholinos baleto spektakliai „Barbora Radvilaitė“, „Ana Karenina“, „Karmen“.

A. Cholinos „Ana Karenina“

22 A. Cholinos „Karmen“

Parodytas aktoriaus Vlado Bagdono kūrybos vakaras. Tiesiogiai transliuotos Nacionalinės kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės LR Prezidentūroje bei Valstybinės kultūros premijos teikimo ceremonija Vyriausybės rūmuose. 2012-ieji – Muziejų metai. Dviejų šimtmečių Lietuvos muziejų kelią nušvietė LRT žurnalistų rengti siužetai LRT informacinėse laidose. Per LRT KULTŪRĄ tiesiogiai transliuoti šie renginiai: Muziejų metų tarptautinės parodos „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų“ iškilmingas pristatymas visuomenei, Nacionalinio dailės muziejaus ir Valstybinio Ermitažo muziejaus tarptautinės parodos „Fecit ad vivum. Dailininkų portretai XVI–XVIII amžių Vakarų Europos graviūrose“ atidarymo iškilmės, Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų ir Krokuvos Vavelio karališkosios pilies

Etnokultūros įvykis. 2012 m. po keturiasdešimties metų pertraukos LRT įrašė „Kupiškėnų vestuvių“ tęsinį „Vesėlioj, anoj šaly“ („Kupiškėnų vestuvės“ LTV buvo filmuotos 1972 m.). 2012 m. LRT KULTŪROS programoje „Muzika gyvai“ kiekvieną savaitę buvo transliuojami originalūs simfoninės muzikos koncertai. Sukurti nauji LRT KULTŪROS laidų ciklai: „Legendos“ (ved. A. Stonytė), „Pokalbiai su Viktoru Gerulaičiu“ (ved. V. Gerulaitis), režisieriaus V. Bačiulio laidų ciklas apie meną.

TV užsienio programų transliacijos per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ Transliacijų apimtys 2012 m. užsienio programos, transliuojamos per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ, sudarė apie 33 proc. visos televizijos programos. Bendrai užsienio programų 2012zm. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ transliuota apie 2473 valandų, iš jų: 191 val. animacijos, 293 val. dokumentikos, 1508 val. serialų, 455 val. vaidybinių filmų, 26 val. kitos transliacijos. Įsigyjamos ir transliuojamos užsienio produkcijos kasmet mažėja dėl jau minėto nepakankamo finansavimo (2009 m. – 3200 val., 2010 m. – 2892 val., 2011 m. – 2816 val.).

kvalifikacijos vertėjus ir redaktorius šiam darbui. Reikia skubiai didinti įkainius.

Vaidybiniai filmai 2012 m. per LRT parodyta daugiau kaip 455 val. vaidybinių filmų. Filmų įsigijimo ir planavimo koncepcija – žanrų, šalių įvairovė bei kokybė. Rodomi ir klasikiniai filmai, tapę kino istorija, aukso fondu, ir naujausi kūriniai, apdovanoti „Oskarais” bei kitomis prestižinėmis premijomis. Pateikiamos įsimintiniausios filmų rubrikos ir filmai. 2012 m. sekmadienio vakarais rodomi istoriniai filmai, komedijos, nuotykių filmai šeimai: „Darvino premija“ (The Darwin Awards), rež. Finn Taylor; „Išlaisvink save nuo televizijos“ (Free Rainer), rež. Hans Weingartner; „Paskutinis imperatorius“ (The Last Emperor), rež. Bernardo Bertolucci;

Programų įvairovė LRT įsigyjamų programų įvairovę ir kryptingumą lemia 2012 m. televizijos pozicionavimas, kanalo tinklelis, programos tikslai, auditorijos poreikiai bei lūkesčiai ir programai skirtas biudžetas. Įsigyjant užsienio programas, didelis dėmesys skiriamas jų kokybei, atsižvelgiama į tarptautinius vertinimus, žiūrėjimo reitingus, apdovanojimus, režisierius, aktorių kolektyvą, sudėtį, įvertinamas kūrinio aktualumas LRT žiūrovams, produkcijos kaina, kitos kontrakto derybinės sąlygos.

Vienas iš LRT programos privalumų – daug europinės produkcijos. Žiūrovai gali pamatyti ne tik anglakalbių programas, bet ir vokiečių, italų, lenkų, čekų kalba sukurtus filmus. 2012 m. parodyta apie 1826 valandų europinės produkcijos, o tai sudaro 73,81 proc. visos transliuotos užsienio produkcijos.

Sutartys su tarptautinėmis kompanijomis ir kainos 2012 m. dėl perpus sumažinto biudžeto buvo sudarytos tik kelios didelės apimties pirkimo sutartys, kainos gerokai sumažintos ir atitinka 1995 metų kainodarą. Toliau tęsiamos sutartys su tokiomis tarptautinėmis distribucinėmis kompanijomis kaip CBS, ZDF, „Endemol“, BBC, ITV, „Global Screen“, „Beta Film“, RAI, „Red Arrow“, „Atlantica“, „France Television Distribution“ ir kt. Šių kompanijų produkcija yra patraukli LRT žiūrovams, kokybiška ir palyginti pigi, todėl stengiamasi išlaikyti santykius su minėtomis kompanijomis, laiku įsigyti naujausios produkcijos. Užsienio produkcijos adaptavimo (t. y. vertimo, redagavimo, garsinimo) įkainiai, kurie 2009 m. buvo sumažinti 25 proc., taikomi iki šiol, todėl ypač sunku surasti pakankamai geros

„Pabėgimas“ (The Getaway), rež. Roger Donaldson; „Maksas Manusas“ (Max Manus), rež. Joachim Rønning; „Klajoklis“ (Nomad), rež. Sergej Bodrov, Ivan Passer; „1920. Varšuvos mūšis“ (1920 Bitwa Warsawska), rež. Jerzy Hoffman, ir kt. filmai.

Elito kino pozicijoje – nauji geriausių Europos ir kitų šalių režisierių darbai. Pažymėtina, kad su šia rubrika rodoma nemažai filmų, kurie sulaukė milžiniško žiūrovų susidomėjimo didžiausiame ir populiariausiame Lietuvoje kino festivalyje „Kino pavasaris“. Deja, šiuo metu dėl lėšų trūkumo filmų šiai pozicijai neperkama. Filmai įsigyjami mainais iš kino festivalių organizatorių ir kai kurių platintojų.

„Galapagai”, „Gyvasis vandenynas” ir t. t., iš Japonijos ambasados gautas ciklas „Pasaulio kultūros paveldo objektai Japonijoje” ir iš Kinijos ambasados gauti „Kinijos miškai”. Toliau rodoma čekų kino klasika. Per LRT KULTŪRĄ rodyti Milošo Formano ir kitų žymių režisierių filmai. Su sekmadienio rubrika „Detektyvo klasika“ toliau rodomi naujausi britų filmai, sukurti pagal Agatos Kristi romanus. Tai vienas žiūrimiausių serialų per LRT TELEVIZIJĄ. Kiekvienais metais parodoma po kelias naujai sukurtas Marpl ir Puaro serijas. Per LRT KULTŪRĄ tęsiama gruzinų filmų retrospektyva.

Šeštadienio dokumentikos pozicijoje dominuoja mokslinė pažintinė dokumentika: „Chirurgijos istorija“, „Britanijos karališkosios vestuvės“, „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ ir t. t.

Dokumentika Siekiant šviesti visuomenę, supažindinti ją su pasaulio politikos, visuomenės aktualijomis, pirmadieniais išlaikyta dokumentinio kino vakaro pozicija. Su šia rubrika nuo sausio mėnesio parodyti dokumentiniai filmai apie pasaulio įvykius: „Rugsėjo 11-oji. Diena, pakeitusi pasaulį“; „Lobotomija“ – filmas apie tragiškus Gruzijos įvykius; prancūzų dokumentinis filmas „Putino sistema“; šešių dalių vokiečių prodiuserinės kompanijos kartu su rusų režisieriumi disidentu Andrejumi Nekrasovu sukurtas dokumentinių filmų ciklas „Viso gero, draugai partiniai”, kuriame panaudoti archyviniai LRT kadrai apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje; „Ukraina“; čekų filmas „Pilietis Havelas“ ir t. t. Sekmadieniais per LRT TELEVIZIJĄ rodoma pasaulio dokumentika. Ši rubrika gyvuoja jau penketą metų, turi didelį žiūrimumo reitingą, nes planuojama produkcija yra aukštos kokybės, įsigyta iš BBC ir „Discovery” kompanijų. Tai ciklai „Planeta Žemė”, „Žmonių planeta”,

Per LRT KULTŪRĄ toliau rodoma dokumentika, gauta iš Šiaurės šalių transliuotojų organizacijos „Nordvision“. Gauti dokumentiniai filmai pasakoja apie Šiaurės šalių kasdienį gyvenimą, socialinius klausimus, istorinius įvykius, kultūrinį paveldą ar šeimos problemas. Šiais filmais ypač domisi ir prašo dar kartą parodyti įvairios Lietuvos socialinės įstaigos, visuomeninės organizacijos.

Animacija

Bendradarbiavimas su kitų šalių institucijomis

Animacija vaikams per LRT TELEVIZIJĄ rodoma kiekvieną šeštadienio ir sekmadienio rytą. Dėl lėšų stokos įsigyjamos ir transliuojamos produkcijos kiekis, palyginti su praėjusiais metais, iš esmės nekito.

Siekiant LRT valstybinėje programų strategijoje numatyto veržlesnio LRT tarptautinio bendradarbiavimo, ypač su kaimyninėmis šalimis, jau seniai palaikomi ryšiai su tokiomis organizacijomis kaip Japonijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos ambasados, iš kurių nemokamai LRT gauna užsienio programų. 2012 m. LRT glaudžiai bendradarbiavo su šiomis organizacijomis: • su LENKIJOS INSTITUTU Vilniuje, kuris suteikė LRT galimybę parodyti šiuos filmus: „Mažoji Maskva“ (Mała Moskwa), rež. Waldemar Krzystek; „Kita monetos pusė“ (Rewers), rež. Borys Lankosz; „Triukas“ (Trick), rež. Jan Hryniak;

Toliau kiekvieną savaitgalį rodomi kultiniai serialai „Aviukas Šonas“ ir „Džeronimas”. Šį serialą lietuviškai dubliuoja, tekstą skaito ir daineles dainuoja šeši aktoriai, kurių balsų tinkamumą tvirtino filmuko kūrėjai. Kokybišką programą vaikai greitai pastebėjo ir įvertino – serialo populiarumas rytinėje tinklelio pozicijoje pramoksta visus kitus kanalus. Rudenį Lietuvoje pasirodė vaikiškos knygelės, pasakojančios Džeronimo nuotykius. Suaugusiesiems skirtos animacijos pozicijoje per LRT KULTŪRĄ toliau tęsiama čekų animacijos retrospektyva ir rodomi klasika tapę serialai „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare” ir pan.

Kadras iš filmo „Mažoji Maskva“

Šventinėmis dienomis vaikai turi galimybę pasižiūrėti daugiau animacijos. Per LRT 2012 m. parodyti šie filmukai: „Mėnesienos pasaka“, „Pasaka apie grafą Montekristą“, „Maksas ir jo kompanija“, „Elijas ir karališkoji jachta“. Didelio populiarumo sulaukė sekmadienio popietę rodomos vaikiškos vaidybinės pasakos, sukurtos pagal brolių Grimų ir H. K. Anderseno pasakas.

Filmas „Kita monetos pusė“

• su GRUZIJOS NACIONALINIU FILMŲ CENTRU. Su šia organizacija LRT užmezgė bendradarbiavimo ryšius 2009 m. ir 2010–2012 m. parodė 25 gruzinų kinematografijos klasika tapusius filmus; • su KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS AMBASADA, kuri nemokamai suteikė 22 val. dokumentikos apie Kinijos gamtą, kultūrą, istoriją. Ši dokumentika ir vaidybiniai serialai buvo rodomi 2009–2012 m. Pagal sutartį su kompanija „Kino aljansas“, organizuojančia „Scanoramos“ kino festivalį, sėkmingai transliuojami festivaliniai filmai per LRT KULTŪROS kanalą. Bendradarbiaujant su VšĮ „Kino pavasaris“, parodyti festivaliniai filmai: „1920. Varšuvos mūšis“, „Visiškai slaptai“, „Iš kitos pusės“, „Pakeliui“ ir t. t.

Per LRT KULTŪRĄ toliau rodoma skandinavų dokumentika, gauta bendradarbiaujant su Šiaurės šalių transliuotojus vienijančia organizacija „Nordvision“.

Kita užsienio produkcija Nuo 2012 m. sausio mėnesio LRT pagal atskirą sutartį su EBU kasmet transliuoja tris klasikinės muzikos koncertus: Vienos filharmonijos orkestro naujametį koncertą, Šėnbruno (Austrija) vasaros koncertą, o trečiasis koncertas rengiamas vis kitoje šalyje. Koncertuose buvo atliekami W. A. Mozarto, J. Haydno, J. Bramso, J. Strausso ir kitų žymių kompozitorių kūriniai. Sutartys su užsienio partneriais sudaromos net tik dėl filmų ar serialų pirkimo. 2012 m. atnaujintos sutartys su kompanijomis „Reuter“, APTN, AFP, kurios pateikia LRT TV naujienų tarnybai medžiagą apie tarptautinius įvykius.

Vasaros koncertas Šėnbrune

T V NA UJ I E NŲ T A R NYBA 1. Transliuojamos laidos a) Darbo dienomis „Labas rytas, Lietuva“, 3 val.

e) įdiegta nauja kompiuterinė redagavimo sistema (LRT news),

b) Darbo dienomis „Laba diena, Lietuva“, 3 val.

f) atnaujinta kompiuterinė technika (30 naujų kompiuterių, įskaitant kadre naudojamus planšetinius),

c) Darbo dienomis 18.30 val. žinios, 30 min.

g) įdiegta nauja moderni suflerių įranga laidų vedėjams.

d) Kasdien 20.30 val. „Panorama“, 40 min.

4. Darbuotojai:

e) Darbo dienomis 23.15 val. „Vakaro žinios“, 15 min.

a) 65 etatiniai,

f) Savaitgaliais 16.00 val. žinios, 10 min.

b) 26 dirba pagal autorinę sutartį,

g) Šeštadieniais 15.30 val. „Pasaulio panorama“, 25 min.

c) atnaujintas Briuselio korespondentų punkto darbas: įdarbinti du reporteriai-TV operatoriai.

h) Sekmadieniais 20.50 val. „Savaitė“, 25 min.

5. Veiklos analizė:

2. Nauja laida: a) „Laba diena, Lietuva“

3. Nauja technika ir vaizdo montažo technologija: a) atsisakyta linijinio montažo, b) pereita prie kompiuterinio montažo, įdiegtos keturios naujos vaizdo montažo studijos, c) tiesioginiams įsijungimams naudojami keturi bevielio interneto komplektai TERADEK, d) filmuojama penkiomis naujomis skaitmeninėmis vaizdo kameromis,

TV naujienų tarnyba kasdien parengia ir transliuoja vidutiniškai 7 val. 40 min. programos: kelias dešimtis originalių reportažų iš Lietuvos ir užsienio, specialistų komentarų ir interviu, 45 min. tiesioginių jungimųsi iš įvykių vietų, svarbių renginių, konferencijų. Iš viso TV naujienų tarnyboje dirba 65 darbuotojai. Jų ilgametė darbo patirtis, profesinis pasirengimas lemia žinių laidų nešališkumą, objektyvumą ir patikimumą, nuomonių įvairovę. Visos TV naujienų tarnybos laidos, transliuotos per LRT TELEVIZIJĄ, kasdien kartojamos LRT KULTŪROS ir LRT LITUANICOS kanalais, nemaža dalis reportažų ir interviu publikuojami portale www.lrt.lt arba tampa pagrindu portalo informacinių pranešimų, kuriuos savo ruožtu dažnai perspausdina kiti populiarūs portalai (delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt). Taip užtikrinama platesnė LRT TV naujienų tarnybos produkcijos sklaida.

Eglė Bučelytė – „Panoramos“ vedėja

Svarbiausia LRT TV žinių laida „Panorama“ rengiama ir transliuojama jau 43-čius metus. Visos TV naujienų tarnybos kuriamos žinių ir analitinės laidos kasdien operatyviai informuoja apie Lietuvos ir pasaulio politikos, ekonomikos, visuomenės gyvenimo, verslo, mokslo ir kultūros įvykius. TV žinių laidų dėmesys Lietuvos regionams ir kaimyninėms valstybėms išskiria visuomeninio transliuotojo naujienų laidas iš kitų šalies transliuotojų.

2012 m. su vartotojų teisėmis ir teikiamomis paslaugomis susijusios temos nagrinėtos daugiau kaip šimte „Panoramos“ ir kitų informacinių laidų reportažų. Bene daugiausia dėmesio buvo skiriama šilumos, elektros, dujų bei degalų kainoms. Verslo naujienos kasdien atspindimos specialioje „Verslo“ skiltyje. Visus 2012 m. TV žiūrovai buvo nuolat informuojami apie skaitmeninės TV įsitvirtinimą. Temų įvairovė – svarbiausias skiriamasis „Panoramos“ bruožas. Daug reportažų parodyta ir apie keleivių teises, taksi ir viešbučių paslaugas, statybų bei renovacijos problemas. Parengta kelios dešimtys reportažų antikorupcine tema. Kitas išskirtinis LRT žinių laidų bruožas – dėmesys kultūrai ir socialiai jautrioms visuomenės grupėms. 2012 m. „Panoramoje“ kasdien tradiciškai parengiami ir transliuojami du trys reportažai kultūrinio gyvenimo, paveldosaugos, aplinkosaugos temomis ne tik iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, bet ir iš regionų bei užsienio valstybių. Kasmet pasakojama apie nacionalinės kultūros ir meno bei mokslo premijų laureatus, rengiami reportažai iš teatrų, kino festivalių, kitų renginių.

TV naujienų tarnybos veikloje ypatingas dėmesys skiriamas objektyvumo, nuomonių įvairovės ir etiškumo kriterijams, išdėstytiems Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymuose bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse.

Irma Janauskaitė ir Marijus Žiedas – „Panoramos“ veidai

TV naujienų tarnyboje sėkmingai įdiegtos ir intensyviai eksploatuojamos kelios technologinės naujovės, tarp jų – belaidžio interneto įranga, leidžianti tiesiogiai transliuoti iš įvykio vietos teritorijoje, kurioje veikia reikiamos kokybės mobilaus interneto ryšys.

TV naujienų tarnyba dabar naudojasi keturiais belaidžio interneto komplektais Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Bendradarbiaujant su Seimo kanceliarija, nuolat tiesiogiai jungiamasi į žinių laidas iš Seimo IIuosiuose rūmuose įrengto punkto, iš kurio šviesolaidžiu perduodamas vaizdo ir garso signalas į TV naujienų tarnybos antrąją žinių studiją. Laidos „Laba diena, Lietuva“ žurnalistai tiesiogiai kalbina Seimo narius, ministrus, kitus valstybės pareigūnus ir visuomenės atstovus, kurie komentuoja priimamus įstatymus ir informuoja apie socialines, politines, ekonomikos ir kitas aktualijas.

mažinimo, neįgaliųjų socialinės globos, senyvo amžiaus

TV naujienų tarnyba turi biurus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Nuo 2012 m. pabaigos du žurnalistų-TV operatorių etatai skirti darbui Briuselyje. Iš ten reportažai žinių laidoms bei pranešimai radijui rengiami apie Europos Parlamento darbą, kitas ES institucijas ir bendrijos šalis. Tai ypač svarbu rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.

nuolat informuojami apie verslo naujoves, lietuviškų

2012-ieji paskelbti Maironio metais, todėl žiūrovams parodytos kelios dešimtys reportažų šia tema.

Vilniaus, Panevėžio, Alytaus korespondentų punktų

2012 m. TV naujienų tarnyba kelias dešimtis reportažų skyrė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, buvo kalbama apie knygų leidybą, knygų muges, lietuviško žodžio ir gimtosios kalbos išsaugojimą. Pirmą kartą TV žiūrovams parodytas reportažas iš Bolonijos (Italija) vaikų knygų mugės. Kasmet žinių laidose kalbinami Metų knygos rinkimų nugalėtojai.

ir vienišų žmonių rūpybos klausimams. Žinių laidose visuomenė nuolat informuojama apie švietimo reformą, mokslo naujienas. Apie Lietuvos mokslininkų laimėjimus TV naujienų tarnybos žurnalistai pasakojo apie

30-tyje

reportažų.

superkompiuterį,

Tai

unikalūs

vandenilio

vaizdai

technologijų

bei

telekomunikacijų mokslo centrus, reportažai iš saulės energetikos, robotikos laboratorijų, Lietuvos mokslininkų pasiekimai kosminės technologijos srityje. Žiūrovai prekių gamybą, naujoviškas technologijas. Per 90 reportažų skirta švietimo reformai, mokslo ir studijų įstatymui aiškinti, aukštųjų mokyklų pertvarkai, lenkiškų mokyklų Lietuvoje ir lietuviškų Lenkijoje neišspręstiems klausimams analizuoti.

žurnalistai dažnai siunčiami į kaimynines šalis. Televizijos žiūrovai nuolat informuojami apie Latvijos, Estijos, Lenkijos lietuvių bendruomenių gyvenimą, politinį, ekonominį, kultūrinį bendradarbiavimą, turizmo plėtrą. 2012 m. Panevėžio korespondentų punkto žurnalistai iš Sankt Peterburgo bei Murmansko parengė ciklą reportažų

apie

tautiečių

kultūrinį

gyvenimą,

ten

dirbančius lietuvius verslininkus.

Bolonijos vaikų knygų mugė 2012 m.

Laidos „Laba diena, Lietuva“ komanda

2012 m. pirmą kartą Lietuvos neregiai ir silpnaregiai

Nuo 2012 m. rugsėjo TV naujienų tarnyba pradėjo rengti trijų valandų informacinę-analitinę laidą „Laba diena, Lietuva“. Joje kasdien 13.00 ir 14.40 val. transliuojamos televizijos žurnalistų parengtos dienos naujienos, o 12.00 ir 14.00 val. iš Radijo studijos radijo žurnalistų parengtos vidurdienio žinios.

buvo pakviesti į Seimą paminėti savo visuomeninės organizacijos 85-erių metų sukakties ir Pasaulinės baltosios lazdelės dienos, tai atspindėta žinių laidose. 2012 m. LR Seimui paskelbus Muziejų metais, „Panoramoje“ buvo rengiami interviu su šalies muziejininkais, „Labame ryte“ rodomi reportažai iš mažiau lankomų ir

Laidoje „Laba diena, Lietuva“, be naujausių žinių

mažiau žinomų muziejų, rengiami specialūs žaidimai,

iš Lietuvos ir užsienio, kasdien

skatinantys domėtis šalies istorija ir paveldu.

Panevėžio,

Alytaus

Kauno, Klaipėdos,

korespondentai,

pasitelkdami

belaidžio interneto įrangą TERADEK, pasakoja apie Dažnoje TV laidoje transliuoti reportažai iš Vilniaus,

regionų naujienas. Rengiami tiesioginiai interviu iš

Kauno, Panevėžio ir kt. miestų muziejų. Pirmą kartą

LR Seimo, LR Vyriausybės, ministerijų. Iš LR Seimo,

reportažas „Panoramai“ parengtas ir iš Lietuvos aklųjų

Vyriausybės,

istorijos muziejaus. Dešimtys reportažų skirti nedarbo

kalbina ministrus, Seimo narius, kitus pareigūnus,

Prezidentūros

žurnalistai

operatyviai

kurie komentuoja priimamus įstatymus arba informuoja visuomenę apie socialines, politines, ekonomikos aktualijas. Pokalbiai į tiesioginį eterį keliauja per šviesolaidinį ryšį ir mobilųjį internetą. Tiesioginių transliacijų gausa, naudojant moderniausias technologijas, ryškiai išskiria LRT TV naujienų tarnybos laidas iš kitų Lietuvos transliuotojų.

18.15 val. žinių laida „Šiandien“ yra vienintelė laida Lietuvoje, verčiama į gestų kalbą. Kurčiųjų bendruomenės problemos jau antrą dešimtmetį jautriai sprendžiamos pavakario žiniose ir kai kuriose specialiose laidose. Klausos negalią turintiems žmonėms vis lengviau prieinamos naujienos iš pasaulio ir Lietuvos, kultūrinė informacija ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais 16.00 val. žiniose. Laidoje „Panorama“ bėgančia eilute skelbiama koncentruota transliuojamų reportažų informacija. Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kurčiųjų bendruomenei buvo parodytas reportažas apie ugniagesius, pradėjusius mokytis gestų kalbos, taip pat ciklas reportažų apie gestų centrų darbą, gestų vertėjų poreikį ir jų rengimo sistemą.

Laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjai Ignas Krupavičius ir Eglė Daugėlaitė

Laidoje „Labas rytas, Lietuva“ visus metus buvo rubrika, skirta sveikatai, kurioje gydytojai pasakojo apie įvairias ligas ir būdus jų išvengti, kas savaitę rodomi rytinės mankštos pratimų kompleksai. 2012-ieji – Londono olimpinių žaidynių metai. Laidoje nebuvo neapsiribota vien išsamių reportažų ciklu iš Londono. Visus metus rodyti pasakojimai, kurių tikslas pristatyti žiūrovams Lietuvos ateities olimpiečius – jaunuosius sportininkus, jau spėjusius pasiekti ženklių sporto rezultatų.

LRT TV naujienų tarnybos žurnalistai apie svarbius įvykius Lietuvoje EBU (Europos transliuotojų sąjunga) vaizdo kanalais informuoja ir kitas ES šalis.

Dvidešimt penktus metus rytais transliuojama informacinė-pramoginė laida „Labas rytas“. Laidoje penkis kartus kas pusvalandį transliuojamos naujausios ryto žinios, aktualūs pokalbiai, muzikiniai kūriniai. 2012-ieji LR Seimo buvo paskelbti Muziejų metais. Laida „Labas rytas, Lietuva“ (pavadinimą pakeitusi nuo rudens sezono) ne tik surengė ciklą pokalbių apie šalies muziejų situaciją šalyje, bet ir parengė dvi dešimtis reportažų iš mažiau žinomų Lietuvos muziejų. Visus metus buvo rengiami Muziejų metams skirti konkursai. TV naujienų tarnyba tradiciškai ypatingą dėmesį skyrė Metų knygos rinkimams. Laidos „Labas rytas, Lietuva“ studijoje buvo kalbinami rašytojai, nominuoti Metų knygos vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems autoriai. Buvo toliau bendradarbiaujama su didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“. Laidoje rodyti išsamūs festivalio dienoraščiai. Tačiau tuo dėmesys kinui neapsiribojo – studijoje pristatomi naujausi ir solidžiausi mūsų šalies vaidybiniai ir dokumentiniai filmai.

„Labo ryto“ merginų komandą sunku įveikti net vyrams

Rytinėje informacinėje-pramoginėje laidoje transliuotas dešimties reportažų ciklas, kuriame šalies gyventojams suprantama kalba specialistai aiškino apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos. Informacinė-pramoginė laida „Labas rytas, Lietuva“ nekintamai ryški išlieka šio laiko segmento TV eterio lyderė pagal populiarumą ir žiūrimumą. Nors ne viena komercinė televizija mėgino rengti panašaus pobūdžio rytines laidas, nė viena konkurencijos neatlaikė – teko nutraukti, nes nepavyko pervilioti LRT rengiamos rytinės laidos auditorijos.

Laidos „Labas rytas, Lietuva“ kūrėjai, atsižvelgdami į auditorijos poreikius, didžiausią dėmesį skiria svarbiausioms aktualijoms. Nuolatinėse laidos skiltyse patirtimi ir patarimais dalijasi mokslininkai, menininkai. Pvz., teisės skiltyje aptariami aktualūs darbo teisės klausimai, darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės, konfliktų sprendimo būdai. Atsakoma į žiūrovų atsiųstus klausimus. Medicinos skiltyje rengiami interviu su medikais apie labiausiai paplitusias ligas, akcentuojama jų prevencija, sveikos gyvensenos privalumai, savigydos pavojus. Rytiniuose pokalbiuose apie naujausią kūrybą nuolat pasakoja žymiausi Lietuvos rašytojai, muzikantai, dainininkai. Trečiadieniais, siekiant skatinti žmones skaityti, apžvelgiamos naujos knygos.

Laidos „Savaitė“ vedėja Nemira Pumprickaitė

„Labo ryto” žurnalistai parengė kelias dešimtis reportažų socialinėmis, švietimo ir mokslo, taip pat jaunimo muzikinio lavinimo temomis. Jau vienuolika metų sekmadieniais 20.45 val. transliuojama visuomeninių, politinių ir ekonominių aktualijų ir analizės laida „Savaitė“. Ketvirtus metus TV naujienų tarnyba rengia pasaulio įvykių apžvalginę laidą „Pasaulio panorama“ – unikalią Lietuvos televizijų eteryje. Nuo 2011 m. gruodžio bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija, „Pasaulio panorama“ kartą per savaitę rengia pažintinių reportažų ciklą apie Šiaurės ir Baltijos šalis.

Edvardas Špokas – „Pasaulio panoramos“ vedėjas

R AD IJAS Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS. Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos, LRT RADIJAS ir toliau yra lyderis, užimantis 18,9 proc.

šalies radijo rinkos. LRT KLASIKOS programos, skirtos rimtajai muzikai ir kultūros laidoms, jau keleri metai klausosi apie 0,8 proc. radijo klausytojų. Jaunimui skirtos LRT OPUS programos klausosi apie 0,4 proc. radijo klausytojų.

kasdien buvo rengiami olimpinių žaidynių dienoraščiai.

LRT radijo programa

2012 m. pradėta transliuoti nauja laida „Atrask Lietuvą“. Keliaujant po gražiausias Lietuvos kultūros, istorijos, gamtos vietas, skatinama pažinti savo šalį ir po ją keliauti.

LRT RADIJO programai 2012 m. buvo rengiamos kelios dešimtys įvairių autorinių laidų. LRT RADIJAS tiesiogines laidas darbo dienomis pradeda transliuoti 5 val. ryto, kai eteryje nuskamba pirmoji Lietuvoje spaudos apžvalga. Tiesioginės laidos transliuojamos iki 20 val. vakaro. Žinias LRT RADIJAS transliuoja kas valandą, o nuo 6 val. ryto iki 16 val. – kas pusvalandį. 2012 m. birželį tiesioginė valandinė LRT RADIJO laida „LRT vasaros studija“ transliuota ir per LRT TELEVIZIJĄ. O nuo rudens ši laida tapo „LRT aktualijų studija“ ir yra skirta aktualiausiems Lietuvos politiniams, socialiniams, kultūriniams įvykiams aptarti. Norint praplėsti auditoriją, 2012 m. pavasarį pradėta transliuoti jaunimui skirta laida „Nežinau“. Per Londono olimpines žaidynes LRT RADIJAS transliavo Lietuvos rinktinės žaistas krepšinio varžybas, Rūtos Meilutytės plaukimus, Virginijaus Aleknos startus. Be to,

Laidos „Namai namučiai“ autorė ir vedėja Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos radijo žinios. 30 kartų per dieną – patikima ir operatyvi informacija iš Lietuvos ir pasaulio. Visuomeninio radijo veiklai ypač reikšminga yra LRT Radijo naujienų tarnyba, kurioje 2012 m. pabaigoje iš viso dirbo 48 etatiniai žurnalistai, iš jų – 5 korespondentai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Rygoje, 10

etatinių Naujienų tarnybos žurnalistų ir trys neetatiniai autoriai rengė laidas rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų (jidiš) kalbomis. LRT Radijo naujienų tarnyba palaiko ryšius su daugiau nei dvidešimčia spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Įvykus svarbiems įvykiams pasaulyje, Radijo naujienų tarnyba pasitelkia neetatinius bendradarbius užsienyje, kurie parengia operatyvius pranešimus žinių ir aktualijų laidoms.

Klausomiausios radijo laidos „Ryto garsai“ komanda

LRT Radijo naujienų tarnyba rengia ir dvi didžiausias programos laidas – „Ryto garsus“ ir „Lietuvos dieną“, kurių trukmė per dieną siekia net pusšeštos valandos. Radijo naujienų tarnyba koregavo ilgiausios laidos „Ryto garsai“

tinklelį. Iškart po 7 val. žinių pradėtas transliuoti „Žurnalas“, o spaudos apžvalga perkelta į antrą valandos pusvalandį. „Žurnale“ tiesiogiai aptariamos trys pagrindinės dienos aktualijos.

Naujienų tarnybos žurnalistai naudojasi plačia Lietuvos ir užsienio informacijos šaltinių baze. Labai svarbi informacijos dalis gaunama iš savų korespondentų tinklo. Su LRT RADIJU nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje, Argentinoje, Australijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Islandijoje ir kt. Vasario mėnesį, bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, pradėti transliuoti „Amerikos balso“ lietuviškų laidų įrašai. Tad klausytojai turi progą išgirsti unikalius pokalbius, pavyzdžiui, net su kai kuriais 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarais arba su tokiais žinomais veikėjais kaip Marija Gimbutienė ar Vincas Krėvė-Mickevičius. Nutarta mažiausiai dukart per metus parengti dokumentinių laidų ciklus. Gruodžio mėnesį kartą per savaitę transliuoti pasakojimai bendru pavadinimu „Kodas: alkoholis“. LRT Radijo naujienų tarnyba dalyvauja EBU naujienų mainų programoje „Euroradio News“. EBU narės siūlo įrašų ištraukas (interviu, pokalbius, pasisakymus) iš savo šalių ir gali laisvai naudotis kitų šalių įdėta medžiaga. Laidos „Ryto garsai“ ir „Lietuvos diena“ su savo klausytojais aktyviai bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“. Beveik per kiekvieną interaktyvų pokalbį dalies komentarų ar klausimų laidų vedėjai sulaukia būtent „Facebooko“ puslapyje.

Reikšmingiausi visuomenei įvykiai ir renginiai – per LRT RADIJĄ

LRT RADIJO eteryje 2012 m. transliuoti visuomenei reikšmingi įvykiai bei renginiai: Vasario 16-osios minėjimas, Vyriausybės ataskaita Seime, Prezidentės metinis pranešimas, speciali programa, skirta Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės dienai, speciali šventinė programa Valstybės dienai – Liepos 6-ajai, renginiai, skirti Romo Kalantos aukos 40-osioms metinėms, Laisvės lygos nesankcionuoto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Stalino ir Hitlerio pakto slaptiems protokolams pasmerkti 25-osios metinės, svarbūs Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiai, iškilmingi renginiai, svarbios Lietuvai ir jos žmonėms spaudos konferencijos.

kalbinamas tas pats žmogus pateikia savaitgalio ir darbų dienų išsamius aprašymus.

LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ autoriai

2012 m. spalio mėnesį minėta Lietuvos radijo laidų kaimo tematika transliavimo 50-ties metų sukaktis. 1962 spalio 21 d. pradėta transliuoti speciali laida kaimui. Ta proga laidose transliuoti pokalbiai su veteranais, prisiminta laidų istorija, panaudoti archyviniai įrašai (seniausi 1971 m. – linksma mozaika iš pašnekovų ir žurnalistų klaidų, pasikartojimų, būdingų tam laikotarpiui). Grįžta prie temų, kaip per dešimtmečius pasikeitė kaimas, panaudoti seni įrašai apie Lietuvos kaimo ateitį ir papasakota dabartinė padėtis.

Visuomeninio radijo eteryje – miestų ir miestelių bendruomenių džiaugsmai ir rūpesčiai Tęsdamas tradiciją, 2012 m. vasarą LRT RADIJAS septynis penktadienius transliavo iš skritingų miestų ar miestelių: Nidos, Panevėžio, Rietavo, Alytaus, Klaipėdos, Anykščių ir Šakių. 2012 m. nemažai dėmesio per šias transliacijas skirta ir perėjimui prie skaitmeninės televizijos. LRT klausytojams ir žiūrovams buvo aiškinama, kaip bus galima matyti televiziją skaitmeniniu formatu. 2012 m. iš skirtingų vietovių transliuoti ne tik „Ryto garsai“, bet ir „Sankryža“. Gyventojai galėjo ne tik pamatyti, kaip transliuojamos laidos, bet ir patys jose dalyvauti, susipažinti su laidų vedėjais, išsakyti jiems savo lūkesčius ir problemas, laimėti prizų.

2012 m. parengta daugiau tiesioginių transliacijų iš Seimo. Tai susiję su vis stiprėjančia nuostata, kad radijas, jei tik įmanoma, turi transliuoti tiesiogiai. Laikytis tokios nuostatos skatina ir klausytojų pageidavimai. Radijo laida „Gimtoji žemė“ 2012 m. kaip ir kasmet daug dėmesio skyrė aktualijoms žemės ūkio sektoriuje ir kaime aptarti, ES bendrosios žemės ūkio politikos privalumams ir trūkumams aiškinti. Pasiteisino nauja laidos rubrika „Diena kaime”, kurioje kalbinami įvairiausių profesijų specialistai, dirbantys ir gyvenantys kaime. Penkis kartus per savaitę (nuo sekmadienio iki ketvirtadienio)

LRT RADIJAS transliuoja tiesiogiai iš Nidos

Tiesioginės LRT RADIJO diskusijų laidų transliacijos per LRT TELEVIZIJĄ 2012-aisiais buvo tęsiamos LRT RADIJO 11-osios valandos laidų „Akiračiai“, „Ant svarstyklių“, „Forumas“, „Toks gyvenimas“ bei „Tarp Rytų ir Vakarų“ tiesioginės transliacijos per LRT TELEVIZIJĄ. Vasarą ši laida tapo „LRT vasaros studija“, o rudens sezoną pradėjo kaip „LRT aktualijų studija“. LRT radijo naujienų 12 val. žinios taip pat transliuojamos per LRT TELEVIZIJĄ.

Tiesioginės LRT RADIJO laidos iš Vilniaus knygų mugės 2012 m. Trečius metus iš eilės LRT Vilniaus knygų mugėje turėjo savo studiją „Rašytojų kampe“. Iš LRT studijos Knygų mugėje tiesiogiai buvo transliuojamos laidos „LRT aktualijų studija“, „Nežinau“, „Mes, moterys“, „Kultūros savaitė“.

Laidos „Muzikinis vidudienis“ komanda

tradicinius ryškiausius muzikos festivalius: „Banchetto musicale“, Kristupo vasaros, Vilniaus, jaunųjų atlikėjų festivalį „Sugrįžimai“. LRT RADIJO Muzikos redakcija rengia specialias šventines programas, skirtas Sausio 13-jai, Vasario 16jai, Užgavėnėms, Kovo 11-jai, Velykoms, Motinos ir Tėvo dienoms, Joninėms, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, Žolinei, Juodojo kaspino dienai, Mokslo ir žinių dienai, Vėlinėms, Kalėdoms ir Naujiesiems metams.

„Bitinukais“ apdovanoti ir LRT RADIJO darbuotojai LRT RADIJO Metų žmogaus rinkimai – jau devintą kartą Tradiciškai LRT RADIJAS rinko Metų žmogų. 2012-ųjų Metų žmogaus titulas atiteko judėjimui „Darom“ – už pastangas suburti žmones tvarkytis ne tik savo kieme.

Muzika LRT RADIJUJE Edvardas Kubilius – geriausias radijo žurnalistas. „LRT Bitinukai 2012“

LRT RADIJO programoje muzika užima 36 proc. Didžiausia dalis šio laiko skirta populiariajai muzikai, tačiau, atsižvelgus į klausytojų pageidavimus, į programą įtraukta populiaraus džiazo, klasikos, folkloro bei jų stilizacijų. LRT RADIJAS aktyviai dalyvavo ir talkino LRT TELEVIZIJAI rengiant „Eurovizijos“ dainų konkursą. „Muzikinio vidudienio“ laidose buvo pristatomi nacionalinės atrankos ir kitų šalių dalyviai, jų dainos, tiesiogiai transliuojamas nacionalinės atrankos finalas, du tarptautinio „Eurovizijos“ konkurso pusfinaliai ir finalas. LRT RADIJAS nuolat transliuoja koncertus iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Taikomosios dailės muziejaus, Šv. Kotrynos bažnyčios, Vilniaus kongresų rūmų, LNOBT, Vilniaus rotušės ir kt. koncertinių erdvių, įrašo, transliuoja, rengia laidas apie geriausius koncertus,

Tradiciniais „Bitinukais“ apdovanojami geriausių visuomeninio transliuotojo laidų kūrėjai, profesionaliausi LRT žurnalistai ir darbuotojai. 2012 m. geriausia radijo laida paskelbta LRT KLASIKOS laida „Pašnekesiai apie tave ir kitus“, geriausiu radijo žurnalistu – Edvardas Kubilius, o radijo profesionale paskelbta radijo garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Sonata Jadevičienė – radijo profesionalė. „LRT Bitinukai 2012“

Didžiausią LRT RADIJO auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 40–59 metų gyventojai. Šiek tiek sumažėjo 50–59 metų klausytojų, ryškiau padidėjo jaunų – 12–14 ir 15–19 metų – klausytojų. Šio amžiaus klausytojai vieni sunkiausiai pasiekiamų visuomeniniam transliuotojui. Šiek tiek sumažėjus bendram klausytojui skaičiui, sumažėjo ir 20–29, 40–49 metų klausytojų. Tačiau LRT RADIJUI pavyksta savo programose patenkinti kuo įvairesnės auditorijos lūkesčius. Komercinių transliuotojų programos orientuotos į labai konkrečią amžiaus grupę, o LRT RADIJO laidos skirtos įvairiausio amžiaus ir poreikių klausytojams.

Visuomeninio radijo eteris atviras įvairių pažiūrų klausytojams Labai svarbią reikšmę visuomeninio radijo misijai vykdyti turi bendravimas su radijo klausytojais. Klausytojai itin vertina galimybę paskambinti į tiesioginę radijo laidą ir pareikšti savo nuomonę, užduoti rūpimą klausimą laidos dalyviams. Klausytojai turi vis daugiau progų ne tik tiesiogiai pareikšti savo nuomonę laidoje, bet ir būti išgirsti visą parą veikiančiu telefonu ar internetu. Praėjusiais metais gerokai pailginta rubrika „Jūs paskambinote į LRT RADIJĄ“, kurioje atsakoma į klausytojų klausimus, pageidavimus ar kritiką.

Laidos „Ryto allegro“ autoriai

LRT KLASIKOS PROGRAMA LRT KLASIKA skirta kultūra bei rimtąja muzika besidominčiai auditorijai. Tai vienintelė tokio pobūdžio radijo programa Lietuvoje. Programos paskirtis lemia ir atitinkamą laidų pobūdį bei programos struktūrą. LRT KLASIKOJE daugiausia vietos skiriama kultūros temoms, klasikinės muzikos koncertams, pokalbiams apie klasikinės muzikos istoriją, muzikos pasaulio naujoves, kūrybą, beveik ketvirtadalį programos laiko sudaro pažintinės ir meno laidos. Daugiausia dėmesio skiriama kokybiniams programos kriterijams, siekiama kurti daugiau analitinių pasakojimų, tiriamosios žurnalistikos laidų, ieškoti ryšio su

klausytojais, tam įkurtos kai kurių laidų paskyros tinkle „Facebook“ (pvz., laidos „Ryto allegro“). Šiais metais po ilgos pertraukos stabiliai atnaujintos laidų „Vakaras su knyga“ ir „Vakaro pasaka“ valandėlės. Šios klausytojų labai mėgstamos pozicijos kelerius metus buvo užpildomos vien iš radijo fondų, o 2012 m. kiekvieną mėnesį įrašome mažiausiai po 5 naujas valandėles. LRT toliau bendradarbiauja su Metų knygos rinkimų rengėjais. Skaitomi konkurse dalyvaujančių knygų fragmentai, laidose pristatomi jų autoriai. Jau treti metai LRT dirba savo studijoje Vilniaus knygų mugėje. LRT KULTŪROS laidų vedėjai ne tik tiesiogiai iš Knygų mugės vedė laidas, rengė interviu su užsienio svečiais, bet ir įsirašė įdomiausius mugės susitikimus, diskusijas, knygų pristatymus, kuriuos transliavo per LRT KLASIKOS programą.

LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS programose stiprėja senųjų, ilgus metus transliuojamų laidų, tokių kaip „Kultūros savaitė“, „Žmonės ir idėjos“, „Kasdienybės kultūra“, pozicijos. Vis didesnio susidomėjimo sulaukia kelerius metus kuriamos laidos. Intensyviai su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir mokslo įstaigomis ėmė bendradarbiauti laidos „Radijo paskaitos“ rengėjai. Universitetai patys siūlo temas, kviečia į mokslines konferencijas. Laida „Iš radijo aukso fondo“, kurioje klausytojams primenami geriausi mūsų aktorių, režisierių darbai, sulaukia vis didesnio klausytojų skaičiaus, o laida „Po lyros ženklu“ jau sukaupė vertingą Lietuvos poetų skaitomų eilėraščių fondą. Į programą sugrįžo kultūros antropologijos laida „Manasis aš“, kurią rengia korespondentė Kaune Agnė Kairiūnaitė. Laidas apie lietuvių kompozitorių muziką ir atlikėjus „Skersvėjai“ rengė kompozitorius Šarūnas Nakas. Jau penktą kartą laida „Ryto allegro“ rinko „Metų kultūros šviesulį“ – žmogų, šiais metais daugiausiai nuveikusį savo miesto ar kaimo bendruomenės labui bet kurioje kultūros srityje. „Metų kultūros šviesuliu“ išrinkta Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Ažuožerių filialo vyresnioji bibliotekininkė Daiva Agafanovienė. Šie rinkimai vis labiau populiarėja ne tik tarp LRT KLASIKOS klausytojų, bet ir sulaukia vis daugiau dėmesio iš miestelių bendruomenių, rajonų savivaldybių, laiškus į laidą siunčia bibliotekų skaitytojai ar meno kolektyvų nariai. Laureatų pagerbimas virsta tikra švente ne tik LRT studijoje, bet ir pačioje bendruomenėje.

Daiva Agafanovienė – „Metų kultūros šviesulys“

Maironio 100-osioms gimimo metinėms buvo skirtas radijo teatro spektaklis pagal Vidos Mikšytės pjesę „Vainikas poetui“, transliuotas ciklas „Žymūs žmonės skaito Maironį“, iš naujo eteriui parengta dalis „Pavasario balsų“ rinkinio eilėraščių. Dėl ribotų finansinių galimybių per tris mėnesius galima parengti vos vieną radijo vaidinimą, o geriausių radijo fondų spektakliai daugybę kartų jau transliuoti.

„Euroradijo“ koncertai. Didžiosios muzikos pasaulio sukaktys

orkestro, diriguojamo Roberto Šerveniko, ir 2011 m. tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojo Jevgenijaus

LRT KLASIKOS programa transliavo per 400 „Euroradijo“ koncertų (klasikos, džiazo, folkloro, pasaulio etninės ir šiuolaikinės muzikos), per 50 operų iš Europos ir Amerikos teatrų. 2012 m. spalio 6 d. kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija surengta Lietuvos nacionalinio simfoninio

Starodubcevo

koncerto

„Euroradijo“

transliacija. Koncertą transliavo Čekijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Olandijos, Slovėnijos, Vengrijos ir Vokietijos visuomeninės radijo stotys. LRT KLASIKA dalyvavo „Euroradijo“

Kalėdų

muzikos

projekte,

transliavo

koncertus iš 8 šalių.

Koncertuoja J. Starodubcevas

Tautinių bendrijų programa Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2012-aisiais dėmesį skyrė Lietuvoje gyvenančių kitataučių bendruomenių aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir kultūroje. 2012 m. „Santaros“ laidose buvo pasakojama apie reikšmingus jubiliejus: 200 metų Lietuvos muziejams, kultūros istoriko filosofo Levo Karsavino 130 gimimo ir 60 metų mirties, 100 metų Vrublevskių bibliotekai, 160 metų Valstybiniam istorijos archyvui, 20 metų J. Baltrušaičio lietuvių mokyklai Maskvoje. Įvykiai, svarbūs Lietuvos rusų bendruomenei: Puškino muziejų atstovų sąskrydis Vilniuje, kasmetiniai Rusų sakralinės muzikos ir rusų folkloro festivaliai, iš Sankt Peterburgo atvežta Ermitažo paroda, eksponuota Vilniaus paveikslų galerijoje, tradiciniai rusų kultūros festivaliai Vilniaus universitete ir Kauno M. Dobužinskio estetinio lavinimo centre Kaune, tarptautinis forumas „Rytų Europa: kalbos, religijos, istorija“, Vasaros literatūros seminarai (rengėjas – Monrealio Konkordijos universitetas), Jaunųjų žurnalistų konkursas „Točka ru“ ir skaitovų konkursas „Gimtoji kalba“, tradicinis saviveiklos teatrų festivalis „Vilniaus rampa“. Įvykiai, svarbūs Lietuvos lenkų bendruomenei: Gdansko dienos Vilniuje ir Vilniaus dienos Gdanske, festivalis „Lenkų kinas“, kunigaikščių Oginskių giminei skirti renginiai Rietave, Vilniuje ir Baltarusijoje. Lentos 1863 m. sukilimo dalyviams atidengimas. „Vilniečių prisiminimai” – tai tęstinis radijo laidų ciklas, kuriame apie savo gyvenimą pasakoja žmonės, vaikystę ir jaunystę praleidę prieškario ir karo metų Vilniuje, o po karo arba likę Vilniuje, arba apsigyvenę Lenkijoje, palikę ryškius pėdsakus moksle, mene, visuomeniniame gyvenime. Laidose baltarusiams plačiai pristatytas klasiko Jokūbo Kolaso 130 metų jubiliejus.

„Misija Sibiras“ dalyvių kelionės akimirka

Laidose Lietuvos žydams buvo kalbama apie žymaus humanisto J. Korčako 100 metų jubiliejų, papasakota apie viešosios žydų bibliotekos atidarymą Vilniaus centre, apie vienintelį Baltijos šalyse Klezmerio muzikos festivalį, apie garsaus dailininko Samuelio Bako parodą „Gyvenimo stotys” ir Rafaelio Chvoleso dovanotą Lietuvai darbų kolekciją. Laidoje viešėjo žymus prancūzų smuikininkas, J. Heifico mokinys Pjeras Amajalis. 2012 m. daug dėmesio skirta Lietuvos ir Armėnijos santykiams, parengti reportažai iš koncertų, parodų, susitikimų. Laidose atspindėti svarbiausi Lietuvos totorių, ukrainiečių rumunų bendruomenių įvykiai. Tradiciškai „Santara” pasakoja apie Frankofonijos renginius, prancūzų kino festivalį, Lotynų Amerikos kultūros savaitę, apie „Misijos Sibiras” dalyvių keliones, Arabų kultūros savaitės renginius. Tęstiniai „Santaros“ projektai: Kauno įvairių tautų kultūrų centro veiklos pristatymas, Vilniaus tautinių bendrijų namų veiklos pristatymas, Lietuvos kultūros sostinių programos (2012 m. – Anykščiai) pristatymas, Tarptautinis monospektaklių festivalis „Visagino atspindys“.

S. Bako paroda „Gyvenimo stotys“

Didžiausią LRT KLASIKOS programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 50–59 metų gyventojai. Ryškiausiai padidėjo 30–39 ir 50–59 metų auditorijos dalis. Ypač džiugu, kad LRT KLASIKOS programą

vis dažniau atranda jaunesni klausytojai. 2012 m. padaugėjo 12–14 ir 20–29 metų klausytojų. Nežymiai sumažėjo 15–19 ir 40–49 metų gyventojų auditorija.

LRT OPUS PROGRAMA

Dainininkė Alina Orlova

LRT OPUS eteryje yra ir dvi laidos, skirtos specifinei jaunimo mėgstamai muzikai, vadinamai „drum‘n‘bass“ bei „jungle“.

LRT OPUS siela – Darius Užkuraitis

Pagrindinis penktus metus gyvuojančios radijo programos LRT OPUS tikslas – Lietuvos jaunimui pateikti gerą, kokybišką produktą, kuris išsiskirtų iš šalies komercinių stočių. Šioje programoje vietą atranda įvairių pasaulio šalių (ne tik Jungtinės Karalystės ar JAV) ir Lietuvos kūrybingi, ieškantys muzikantai bei grupės.

Siekdama populiarinti savo vardą ne tik LRT eteryje, LRT OPUS visus metus bendradarbiavo su menų fabriku „Loftas“, ten rengė koncertų ciklą „LRT OPUS gyvai“. Metų pabaigoje atsirado dar vienas ciklas. Bendradarbiaujant su LRT KULTŪRA, pradėtas gyvų koncertų ciklas „LRT OPUS ore“, kurį labai palankiai sutiko muzikos visuomenė. Pernai koncertavo grupės „Fusedmarc“ ir „Banda Dzeta“. Ciklas tęsiamas ir toliau. Norinčiųjų koncertuoti yra daugiau negu metams į priekį. Tai tokie gerai žinomi vardai kaip Alina Orlova, Markas Palubenka, „Keymono“, „Golden Parazyth“, „Sheep Got Waxed“, „Kurak” ir kiti lietuviškos alternatyvios scenos žymūnai.

Kaip visuomet aktyviausia informacine prasme išlieka ryto laida „Atmerk akis“. Dieną darbinę nuotaiką palaiko laida „Dienos pulsas“. Skirtingai nuo komercinių stočių, orientuotų į moksleivius, LRT OPUS dieną groja kiek ramesnę, solidesnę muziką, netrukdančią kūrybingam darbui.

LRT OPUS ORE koncertų ciklą pradėjo grupė „Fusedmarc“

GARSO ĮRAŠŲ IR LEIDYBOS STUDIJA Garso įrašų ir leidybos studija yra radijo padalinys, kurio pagrindinė funkcija – tiesioginių bei įrašinių radijo laidų archyvų kaupimas, priežiūra, restauravimas, skaitmeninimas, archyvinės medžiagos teikimas radijo (pagal poreikį – ir televizijos) laidų kūrėjams. Šis padalinys taip pat užsiima Lietuvos koncertų salėse vykstančių koncertų įrašymu, parengimu transliacijoms, garso įrašais LRT RADIJO įrašų studijoje. Šiuo metu LRT radijo archyvuose saugoma garso medžiaga, apimanti laikotarpį nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Tai Lietuvos istorija ir jos kultūrinis paveldas, užfiksuotas garso juostose ir plokštelėse (turimose analoginėse laikmenose yra beveik 40 tūkst. valandų medžiagos) ir nušviečiantis prieškario, tarpukario, sovietinio laikotarpio ir dabartinę nepriklausomą Lietuvą. Ši medžiaga unikali ir labai vertinga, aktuali ir įdomi Lietuvos visuomenei bei užsienio šalių gyventojams. 2012 m. įrašyta 120 Lietuvos koncertų salėse vykusių koncertų, t. y. 965 kūriniai, kurių bendras chronometražas 10112 min. (168 val. 40 min.), LRT RADIJO studijoje įrašyta 14 kūrinių, t. y. 52 min. Visi šie kūriniai priimti į LRT RADIJO fondus.

Projektas „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ Visų trijų Lietuvos radijo stočių – LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS – transliuojama programa nuo šiol įamžinama skaitmeniniame archyve, o ją bus galima

rasti virtualioje audiobibliotekoje LRT svetainėje LRT.lt. LRT radijo programų laidos skaitmeninamos naudojant naująją serverių sistemą. Archyvų ir eterio programų skaitmeninimo projektas pradėtas 2010 m. kovą, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai pasirašius sutartį su Informacinės plėtros komitetu prie LR Vyriausybės ir Centrine projektų valdymo

agentūra

dėl

„Lietuvos

radijo

virtualios

audiobibliotekos sukūrimo“. Projektas baigtas 2012 m. vasario 13 dieną. Norint išsaugoti sukauptą palikimą, archyvas perkeliamas į šiuolaikines laikmenas ir per interneto prieigą taps prieinamas visuomenei. Vartotojai galės lengvai pasiekti Lietuvos radijo sukauptą istorinį, kultūrinį garsinį paveldą, naudoti

savišvietai,

moksliniams

kūrybiniams,

meniniams darbams. Lėšas projektui „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ skyrė Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika.

Dėl nepakankamo finansavimo LRT bei Garso įrašų ir leidybos studija negali išspręsti kelių svarbių problemų: profesionaliems radijo įrašams būtina kilnojamoji garso įrašų studija. Turėdamas tokią studiją, LRT galėtų fiksuoti ne tik muzikinio gyvenimo įvykius visoje Lietuvoje, bet ir rengti operatyvias transliacijas iš įvykio vietų. Šiuo metu tokios galimybės nėra. Didžiajai garso įrašų studijai reikalingas bent vienas prestižinis koncertinis fortepijonas, nes esami instrumentai netinka žymiems atlikėjams pritraukti, nepakankami techniniai resursai labai riboja LRT galimybes kviesti atlikėjus daryti įrašų, kad būtų fiksuojamas ir LRT radijo fonduose kaupiamas Lietuvos muzikos kultūros paveldas. Dėl lėšų stokos negalėdamas įsigyti turtinių autorių ir atlikėjų teisių, LRT RADIJAS negali kviestis žymių šių dienų atlikėjų bei autorių, kad galėtų įrašyti jų atliekamus kūrinius, todėl nukenčia tiek visuomeninio transliuotojo fondai, tiek Lietuvos muzikinio paveldo fiksavimas ateities kartoms.

L R T SP OR T O R E DA K C I JA

LRT TELEVIZIJOS vyr. režisierė Asta Einikytė Londono olimpiadoje

LRT Sporto redakcijos svarbiausi tikslai – rengti sporto laidas bei žinias, rūpintis sporto renginių transliacijomis per radiją ir televiziją. 2012 m. kiekvieną dieną buvo rengiamos sporto apžvalgos TV ir Radijo naujienų tarnyboms. Kiekvieną darbo dieną rengiamos keturios sporto apžvalgos TV naujienų tarnybos laidoms „Labas rytas”, „Šiandien“, „Panorama“ ir „Vakaro žinios“. Lietuvos radijui – 7 sporto apžvalgos: pradedant 7 val. ryto naujienomis, kurios nuolat atnaujinamos iki pat 22.00 val. vakaro. Po dvi sporto apžvalgas per dieną išgirsta ir radijo stoties LRT OPUS klausytojai. Kiekvieną sekmadienį LRT RADIJUI rengiama speciali 25 min. trukmės laida „Septynios sporto dienos“, kurioje akcentuojama aktyvaus laisvalaikio koncepcija.

Reikšmingiausias 2012 m. sporto renginys pasaulyje – Londono vasaros olimpinės žaidynės. LRT, kaip oficialus olimpinis transliuotojas, liepos 27–rugpjūčio 12 dienomis Lietuvos žiūrovams pasiūlė svarbiausias transliacijas iš olimpinės sostinės – Londono. Kruopštus kūrybinis ir techninis darbų planavimas buvo pradėtas likus keliolikai mėnesių iki Londono vasaros olimpinių žaidynių. Buvo ne tik tiesiogiai transliuojamos svarbiausios olimpinės

varžybos, Lietuvos sportininkų pergalės ir nesėkmės, bet ir studijoje Vilniuje rengiama laida „Londoniada“, buvo palaikomi tiesioginiai TV tiltai tiek su „Olimpine studija“ Palangoje, tiek su Londone dirbančiais kolegomis. Į Jungtinės Karalystės sostinę buvo išsiųsta daugiau nei 600 kg specialios televizinės įrangos, kuri padėjo užtikrinti per 260 valandų transliacijų. LRT delegacijoje Londone dirbo 14 žmonių. LRT Londone skyrė ypatingą dėmesį Lietuvos sportininkų pasirodymams. Todėl Lietuvos gyventojai tiesiogiai per LRT TELEVIZIJĄ galėjo stebėti Rūtos Meilutytės, Lauros Asadauskaitės, Evaldo Petrausko, Jevgenijaus Šuklino, Aleksandro Kazakevičiaus startus ir džiaugtis jų pergalėmis. Medalius iškovoję sportininkai iš karto buvo kviečiami į LRT studiją Londone, iš kurios su Lietuvos žmonėmis dalijosi savo įspūdžiais ir išgyvenimais. Pažymėtina ir minias atostogaujančių žmonių subūrusi „Olimpinė studija“ Palangoje. LRT suteikė galimybę atostogaujantiems pajūryje stebėti olimpines varžybas didžiuliame ekrane. Pasibaigus žaidynėms, apie jas ir Londone tvyrojusią Lietuvos sportinę dvasią sukurtas filmas.

B. Nicholson ir M. Stankevičius rengia karštą reportažą iš Londono

LRT TELEVIZIJA nuo birželio 8 iki liepos 1 d. buvo oficiali kito pasaulinio sporto įvykio – UEFA Europos futbolo čempionato 2012 – transliuotoja. Transliacijų iš Lenkijos ir Ukrainos metu komentatorių rengiamas santraukas girdėjo ir LRT RADIJO klausytojai. Kiekvieną dieną per rungtynių pertraukas ir joms pasibaigus buvo rodoma speciali laida „UEFA EURO 2012 studija”. Prieš Europos futbolo čempionato transliacijas per LRT TELEVIZIJĄ parodytos aštuonios laidos „Kelias į UEFA EURO 2012”, kuriose buvo pasakojama apie artėjančias varžybas, pristatomos komandos ir čempionato arenos. Rugsėjį LRT TELEVIZIJA transliavo tris tarptautinius krepšinio turnyrus: Stepo Butauto taurės Kaune, BEKO taurės Miunchene ir Vladimiro Gomelskio taurės Maskvoje. 2012 m. gruodį LRT TELEVIZIJA žiūrovams suteikė galimybę tiesiogiai stebėti Londono olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės ir kitų Lietuvos plaukikų kovas pasaulio čempionate 25 m baseine Stambule.

2010 m. LRT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos rankinio federacija, todėl jau keleri metai savo programose skatina domėjimąsi šiuo žaidimu. 2012 m. 51-ąjį kartą įvyko LRT didžiosios taurės finalas. Tradiciškai šių varžybų vyrų ir moterų rungtynes tiesiogiai transliavo LRT TELEVIZIJA. Transliuotos ir Lietuvos moterų ir vyrų rankinio nacionalinių rinktinių rungtynės. Kitos tiesioginės transliacijos: atviras Lietuvos konkūrų čempionatas, Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalo rungtynės bei Prienų „Rūdupio“ krepšinio klubo kovos Europos taurės varžybų pogrupyje. LRT kasmet rodo tarptautinį sportinių šokių konkursą „Gintarinė pora“, kiekvieną pavasarį vykstantį Kaune. Metų pabaigoje LRT rodė geriausių 2012 m. neįgaliųjų Lietuvos sportininkų apdovanojimą. LRT kūrybinė komanda (Stasys Petkus, Žilvinas Petkus, Gintarė Grikštaitė, Miroslavas Stankevičius) sukūrė du dokumentinius filmus apie žymius sportininkus. Filmas „Pirmasis“ pasakoja apie olimpinį disko metimo čempioną Romą Ubartą, o „Lietuvis, sujungęs Baikalo krantus“ – pirmas filmas apie Vidmanto Urbono ekologinę akciją „Vanduo – tai gyvybė“. Abu filmai parodyti 2012 m. per LRT TELEVIZIJĄ. Sporto redakcija bendradarbiauja su sporto federacijomis, Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Lietuvos parolimpiniu komitetu, Sporto federacijų sąjunga, miestų savivaldybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos transliuotojų sąjunga (EBU).

LRT.L T – RAD I JAS I R T E L E V I Z I J A I NT E R NE T E

2012 m. birželio mėnesį startavo naujas LRT interneto portalas, iš pagrindų pakeitęs dizaino ir technologinius sprendimus. Portalas sukurtas naudojant naujausias transliavimo, archyvavimo ir administravimo technologijas bei tarptautinius kokybės ir formatų standartus. Portalas tapo prieinamas visų tipų kompiuteriais ir išmaniaisiais aparatais, todėl LRT.LT naršyti galima visais populiariausiais prietaisais: kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais. Dėl pasiekiamumo ir patogumo laidų įrašus bei tiesiogines transliacijas yra pamėgę ne tik užsienyje gyvenantys lietuviai, bet ir interneto vartotojai, kuriems kompiuteris arba išmanusis aparatas yra prieinamesnė ar patogesnė priemonė už televizorių ar radiją. LRT.lt portalo mediatekoje galima rasti didžiausią archyvą visoje Europoje. Jame yra daugiau kaip 15 tūkst. vaizdo ir garso įrašų – nuo šių dienų iki seniausių. LRT aktyviai bendrauja su televizijos žiūrovais, radijo klausytojais ir interneto vartotojais. LRT.lt portale startavo interaktyvi klausimo uždavimo forma, kuri leidžia užduoti

klausimą LRT programų laidose net neturintiems elektroninio pašto – pakanka užpildyti formą svetainėje. LRT.lt portalo turinys aktyviai perteikiamas socialiniuose tinkluose, kuriuose viešinamos portalo naujienos, laidų įrašai, anonsai ir apklausos, atsakoma į pateiktus klausimus ir padedami rasti įrašai.

Įvykiai Birželio mėnesį transliuotas Europos futbolo čempionatas – futbolo gerbėjai Lietuvoje galėjo stebėti visas čempionato rungtynes tiesiogiai internetu. Liepos pabaigoje ir rugpjūtį LRT.lt portale buvo galima stebėti visus svarbiausius Londono vasaros olimpinių žaidynių momentus ir transliacijas, buvo pasiektas tiesioginių transliacijų Lietuvoje rekordas – net 35 000 interneto vartotojų vienu metu žiūrėjo V. Aleknos pasirodymą Londone.

• Tiesioginės transliacijos: visų trijų LRT televizijų transliacijos (LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA ir LRT LITUANICA), visų trijų LRT radijo programų transliacijos (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA ir LRT OPUS). • Einamosios ir archyvinės laidos: mediatekoje galima rasti visų televizijos ir radijo laidų įrašus nuo seniausiųjų iki šių dienų. Laidų įrašai suskirstyti abėcėliniu, tematiniu bei chronologiniu principais. • LRT Aukso fondas ir Lietuvos radijo garso archyvo fondas: Aukso fondo įrašai, siekiantys seniausius LRT gyvavimo laikus – nuo pirmųjų lietuviškų filmų iki pirmųjų spektaklių, koncertų ar apybraižų iš tuometinio gyvenimo, tradicijų ir papročių. Spalio mėnesį inicijuotas portalo patobulinimas, atsižvelgus į puslapio lankytojų ir ekspertų komentarus. Tarp pokyčių – rubrikų išskleidimas tituliniame puslapyje, galimybė matyti daugiau naujienų anonsų su nuotraukomis. Šie sprendimai priimti, atsižvelgiant į naujienų portalų skaitytojų lūkesčius – siekiant patraukliau pateikti svarbiausias naujienas, o visą naujienų srautą padaryti labiau matomą ir prieinamą tituliniame puslapyje.

• Tiems, kurie mėgsta klausytis laidų kelionėse ar kitur, yra skirta tinklalaidžių (ang. podcast) funkcija, leidžianti parsisiųsti laidų įrašus į savo kompiuterį, grotuvą ar kitą prietaisą. • Tinklalapio vartotojai gali dalytis įrašais, kurti grojaraščius pagal savo pomėgius ar veiklos sritis.

Buvo nuspręsta labiau integruoti LRT RADIJO laidas bei naujienas į LRT.lt portalą. 2012 m. pabaigoje sustiprinta LRT.lt žurnalistų komanda ir sukurta speciali rubrika „Kalba Vilnius“, kurioje dalis per LRT RADIJĄ skambėjusių laidų ar jų ištraukų pateikiamos skaitytojams tekstų pavidalu. LRT RADIJO laidas, jų ištraukas ar pagal LRT radijo transliacijas rašytas naujienas galima rasti ir kitose LRT.lt skiltyse. LRT.lt radijo integravimas į tinklalapį ne tik suteikė galimybę skaityti tai, ko žmonės negalėjo išgirsti per radiją, bet ir padidino LRT RADIJO turinio sklaidą per LRT.lt tinklalapį ir per naujienų portalus, su kuriais LRT.lt sėkmingai bendradarbiauja.

Svarbiausios tinklalapio dalys

56 Teminiai portalai:

LRT naujienų portalas. Jame galima perskaityti atrenkamas tik svarbiausias naujienas, kurios nuolat papildomos vaizdo bei garso reportažais iš LRT transliuojamų laidų. LRT.LT portalo darbuotojai orientuojasi į svarbiausius dienos įvykius, žinias ir progas. Portalo redakcija aktyviai mainosi informacija su LRT TV ir Radijo naujienų tarnybomis bei perduoda naujienas, kuria originalų turinį interneto vartotojams.

• XIV Europos futbolo čempionato teminė svetainė

Mediateka. Tai audiovizualinė portalo dalis, kurioje susijungia tiesioginės LRT transliacijos ir archyviniai įrašai. Per 2012 m. portalo archyvas papildytas daugiau kaip 7000 valandų televizinių įrašų ir 8500 garso įrašų. Pagrindiniai funkcionalumai:

iš specialios šiai progai sukurtos platformos (ang.

(buvo prieinama www.lrt.lt/euro2012). Specialiai čempionatui sukurtas portalas, kuriame vartotojai galėjo stebėti varžybas tiesiogiai internetu. Portale buvo skelbiamos visos čempionato naujienos ir rezultatai, futbolo rungtynių įrašai, nuotraukos ir kita medžiaga. Svetainė buvo nuolat pildoma oficialia Europos transliuotojų asociacijos (EBU) informacija EBU common broadcast platform).

• Londono olimpinių žaidynių teminė svetainė (buvo prieinama www.lrt.lt/london2012). Londono olimpinių žaidynių proga pagal oficialius Tarptautinio olimpinio komiteto techninius, saugumo bei stiliaus reikalavimus sukurta teminė svetainė. Svetainėje

buvo galima stebėti varžybas tiesiogiai internetu. Čia buvo skelbiamos olimpinių žaidynių naujienos ir rezultatai, transliacijų įrašai, Lietuvos olimpinės rinktinės narių aprašymai ir kita medžiaga.

Statistika

N AU JO S I O S Ž I NI A SK L A I DOS K R Y PTY S Transliuotojai susiduria su auditorijos mažėjimo problema. Nepaisant to, audiovizualinio turinio peržiūrima ir perklausoma kaip niekad daug, tačiau kitokiais būdais. Pvz., kiekvieną dieną į portalą youtube.com įkeliama tiek audiovizualinio turinio, kiek per visą istoriją buvo parodyta per įprastiniu būdu transliuojamą televiziją. Transliuotojai susiduria ir su auditorijos senėjimu. Norint pasiekti jaunesnę auditoriją, reikia imtis įvairių šiuolaikiškų metodų. LRT užsibrėžė tikslą tapti moderniausiu transliuotoju Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2011 m. pradėti darbai naujosios žiniasklaidos (angl. New Media) srityje duoda puikių rezultatų. Programėlė „LRT grotuvas“ įsitvirtino rinkoje ir tapo labai populiari. Galima teigti, kad ši tiesioginių transliacijų programėlė Lietuvoje diktuoja naują tendenciją – televizijos žiūrėjimą per telefoną. Vienu sėkmingiausių 2012 m. projektų tapo išmaniesiems telefonams skirta programėlė „Lietuvos tūkstantmečio vaikai”. Iki šiol tai viena sėkmingiausių lietuviškų programėlių – ją parsisiuntė daugiau kaip 70 000 vartotojų. Šio interaktyvaus sprendimo atsiradimas pakeitė net įprastinę laidos demografinę auditoriją. Jau pirmą mėnesį pastebėta, kad 4–25 m. amžiaus grupės auditorija išaugo keletą kartų. Programėlę mėgsta vaikai ir jų tėvai. Šis sprendimas 2012 m. laimėjo Lietuvos skaitmeninių kūrybinių industrijų apdovanojimus „PixelAWARDS“.

2012 m. interaktyvios televizijos pavyzdys programėlė „Balsuok“ taip pat turėjo didelį pasisekimą per „Eurovizijos“

nacionalinę

„Eurovizijos“

atranką.

nacionalinės

Per

atrankos

2012

koncertus

programėle atiduota per 27 mln. balsų. Ši išmaniųjų telefonų programėlė susilaukė pripažinimo tarptautinėje rinkoje

kaip

sprendimas,

pakeisiantis

įprastinius

balsavimus telefonu. LRT ir toliau sėkmingai dirba socialiniuose tinkluose. Puslapio „Facebook“ prenumeratoriai nuolat gauna įvairios informacijos apie radijo ir televizijos laidas. Pateikiama

užkulisinė

informacija,

pasiekiama

tik

„Facebook“ vartotojams. Skelbiamos apklausos ir organizuojami įvairūs žaidimai bei konkursai, padedantys žmonėms aktyviau įsitraukti ir įsigilinti į LRT kuriamą programą. LRT youtube.com/lrtinklas puslapyje yra daugiau nei 17 mln. vaizdo įrašų peržiūrų. Tai didžiausias lietuviškas youtube‘o puslapis. Iki dabar čia sukaupta daugiau kaip 7 300 vaizdo įrašų. Daugiau informacijos apie LRT kuriamas programėles išmaniesiems telefonams www.lrt.lt/programeles

LRT ŽU RN ALI S T Ų Į V E R T I NI MA S Televizijos ir radijo laidų vedėja etnomuzikologė už nuopelnus

kultūrai

Zita

Kelmickaitė

birželį

pelnė

garbingiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Už dėmesį verstinei literatūrai ir vertėjų darbui Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiemet pagerbė LRT RADIJO Kultūros laidų redakciją. Jai skirta 2012-ųjų Bičiulių premija. Literatūros vertėjų sąjunga džiaugėsi, kad Jolantos Kryževičienės kuruojamos LRT radijo kultūros laidos kviečia klausytojus domėtis kultūriniu gyvenimu, diskutuoti su kultūros veikėjais, atkreipia dėmesį į svarbius šių dienų kultūros reiškinius ir procesus, analizuoja jos politiką ir opiausias problemas. Gerai verstinei literatūrai eterio laiko nuolat skiria „Kultūros savaitė“ ir „Literatūros akiračiai“. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ypač džiaugiasi bendradarbiavimu su LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ ir jos rengėjais, kurie aktyviai prisideda prie Metų verstinės knygos rinkimų įdomiais pokalbiais su knygų vertėjais. Metų verslo žurnalistas Andrius Tapinas

2012-ieji nacionaliniam transliuotojui buvo įsimintini kaip apdovanojimų metai. Devynerius metus gyvuojančios LRT TELEVIZIJOS laidos „Pinigų karta“ vedėjas Andrius Tapinas už gebėjimą pateikti verslo temas visuomenei patrauklia forma pripažintas Metų verslo žurnalistu. Apdovanojimą įteikė investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija „Investuotojų forumas“.

Televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius ir vedėjas Audrius Rakauskas už neišsenkamą ištvermę skleisti šviesą apdovanotas kasmet Kovo 11-osios išvakarėse teikiama Gailių klano premija. Pasak apdovanojimo įkūrėjų, pradedant 2011 m., premija kasmet skiriama už viešojo gyvenimo refleksijas, išreikštas žodžiais arba darbais ir siekiančias bendrojo gėrio.

Televizijos

laida

„Šventadienio

mintys“

pagerbta

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kartu su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu organizuojamame geriausių laidų konkurse „Pragiedruliai“. „Šventadienio mintys“ pripažinta geriausia 2011-ųjų laida už, pasak konkurso organizatorių, vilties teikiančią vaižgantišką dvasią. Laidos autoriai: Ingrida Laimutytė, Violeta Lapėnienė, Egidijus Povilaitis, Česlova Juršėnienė, Audrius Penkaitis. LRT laida „Klausimėlis“ pateko tarp 20-ties geriausių laidų, kurias Europos transliuotojų sąjunga (EBU) atrinko pristatyti rusėjo mėnesį vykusiame televizijos formatų forume. Kasmet EBU rengiamame televizijos žanrų renginyje dalyvauti kviečiamos originalios ir savo šalyse populiarios laidos. Juro Jankevičiaus „Klausimėlis“ Lietuvos

televizijoje

pasirodė

2000-ųjų

pradžioje,

aplankė visus Lietuvos miestus ir miestelius ir nuo tada nufilmuotose 435 laidose aptarė bene visus gyvenimo reiškinius. 2012-aisiais neliko nepastebėtos ir LRT technologinės inovacijos.

Mobiliesiems

įrenginiams

skirta

LRT

programėlė „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ apdovanota pirmuosiuose Lietuvoje skaitmeninių kūrybinių industrijų apdovanojimuose „PixelAWARDS“. LRT TELEVIZIJOS laidą

„Lietuvos

tūkstantmečio

vaikai“

papildanti

programėlė unikali tuo, kad suteikia galimybę žiūrovams atsakinėti į laidos metu užduodamus klausimus bei realiu LRT laidų vedėja Zita Kelmickaitė

laiku varžytis su laidos dalyviais ir tarpusavyje.

K A L BOS K UL T ŪR A Kalbos kultūros grupės redaktoriai tvarko ir kontroliuoja

bet ir supažindina su reportažo rengimo ypatybėmis.

LRT TELEVIZIJOS, trijų radijo programų (LRT RADIJO,

LRT žurnalistams būtini geri tarties, kirčiavimo, tekstų

LRT KLASIKOS, LRT OPUS) ir LRT portalo kalbą,

rašymo įgūdžiai, todėl 2012 m. LRT kalbininkai padėjo

redaguoja LRT vidaus dokumentus ir siunčiamuosius

atrinkti naujų žurnalistų: tikrino jų kalbą, stebėjo

raštus.

rengiamą pirmąjį reportažą ir teikė rekomendacijas dėl naujo darbuotojo LRT vadovams. 2012 m. po praktikos

Kasdienio Kalbos kultūros grupės darbo tikslas – kad

keli darbštūs, suformavę gerus kalbėjimo įgūdžius

į televizijos ir radijo eterį patektų kuo mažiau kalbos

studentai pakviesti dirbti LRT.

klaidų. 2012 m. LRT iš viso transliavo daugiau kaip 100 skirtingų pavadinimų laidų.

Tiesioginių

laidų

vedėjai,

rengdamiesi

laidai,

konsultuojasi su LRT kalbininkais dėl sunkesnių žodžių Kalbos

neliko

kirčiavimo, formuluočių, kalbos kultūros dalykų. Kadangi

nepastebėtas viešąją kalbą kontroliuojančios Valstybinės

kultūros

grupės

redaktorių

darbas

tiesioginėse laidose klaidų neišvengiama, kalbininkai

kalbos inspekcijos. Ši institucija periodiškai tikrina laidų

periodiškai tokias laidas tikrina – surašo pastebėtas

kalbą ir 2012 m. priekaištų neturėjo beveik visų tikrintų

klaidas ir jas aptaria su vedėju.

netiesioginių LRT TELEVIZIJOS ir LRT RADIJO laidų vedėjams

reportažus

rengiantiems

žurnalistams.

Kiekvienas Kalbos kultūros grupės redaktorius kaupia

2012 m. tarp išsiskiriančių taisyklinga kalba buvo šios

kuruojamų laidų klaidų archyvą ir juo remdamasis

Valstybinės kalbos inspekcijos tikrintos netiesioginės

rengia individualias ar bendras kalbos atmintines.

laidos: „Gustavo enciklopedija“ (raštas gautas 2012-05-

2012 m. parengtos specialios atmintinės Europos

07), „Nacionalinė paieškų tarnyba“ (raštas gautas 2012-

futbolo čempionatui ir Londono olimpinėms žaidynėms.

05-10), „Vieša paslaptis“ (raštas gautas 2012-05-16),

Atmintinėse sporto komentatoriai galėjo pasitikrinti, kaip

„Savaitė“ (raštas gautas 2012-07-30), „Durys atsidaro“

kirčiuojami aktualūs vietovardžiai, kai kurių sportininkų

(raštas gautas 2012-12-05), radijo laida „Kultūros savaitė“

pavardės, reikalingi sudėtingiau kirčiuojami žodžiai,

(raštas gautas 2012-11-30). O 2012 m. rudenį, patikrinusi

galėjo rasti aktualių patarimų dėl linksnių vartojimo.

keturių televizijų (LRT TELEVIZIJOS, LNK, TV3, BTV) kanalų gyvenimo būdo laidas, vyriausioji inspektorė

Nuolat prižiūrima ir LRT portalo kalba. Siekiama, kad ji

Ramunė Kanišauskaitė teigė: „Lyderės titulo neabejotinai

būtų tiksli, aiški, informatyvi. Stebima, kad straipsnių,

nusipelno visuomeninės televizijos „Stiliaus“ laidų vedėja

rubrikų pavadinimai, apklausų klausimai, televizijos

Violeta Baublienė. Jos laidose kalbai skiriamas reikiamas

ir radijo anonsai, reklamos tekstai būtų aiškūs,

dėmesys. V. Baublienė iš visų vedėjų išsiskyrė taisyklingu

nedviprasmiški, taisomos kalbos kultūros, skyrybos

kirčiavimu.

klaidos. Daugiausia dėmesio skiriama populiariems

<...>

Reportažų

tekstai

buvo

parengti

kruopščiai.“ („Lietuvos žinios“, 2012-12-08).

straipsniams iš Dienos aktualijų skilties.

Be jokios abejonės, taisyklinga kalba išsiskiria ir TV bei

LRT yra viena iš Metų knygos rinkimų organizatorių. Viena

Radijo naujienų tarnybų rengiamos žinios, nes, norėdami

iš LRT užduočių – kad visuomenė aktyviai dalyvautų

išlaikyti visuomeninio kanalo žurnalistų rengiamų žinių

šiuose rinkimuose, todėl tam, kad klausytojai susidarytų

kaip etaloninės kalbos nuo seno visuomenėje įsitvirtinusį

nuomonę apie visas skirtingų kategorijų pretendentes,

įvaizdį, LRT kalbininkai ypač daug dėmesio skiria būtent

per LRT RADIJĄ jos skaitomos. Kad būtų užtikrinta

informacinėms laidoms. TV ir Radijo naujienų tarnybose

taisyklinga kalba, Kalbos kultūros grupės redaktoriai

visą dieną, savaitgaliais ir per šventes budi kalbininkai

knygas sukirčiuoja. Kirčiuojami ir kiti įdomesnių užsienio

ir kruopščiai tikrina reportažų pristatymus, tekstus,

ir lietuvių autorių knygų ir radijo spektaklių tekstai. Per

dinamines eilutes, lenteles, titrus, vertimus.

metus sukirčiuojamas ne vienas tūkstantis puslapių.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad TV ir Radijo naujienų

Kalbos kultūros grupės redaktoriai kalbos klausimais

tarnybos yra tapusios mokymo bazėmis, nes čia

konsultuoja ne tik LRT darbuotojus, bet LRT radijo

nuolat darbuojasi didžiulis būrys praktikantų. 2012 m.

klausytojus. Laida „Jūs paskambinote į LRT RADIJĄ“

TV ir Radijo naujienų tarnybose praktiką atliko per 20

klausytojams suteikia galimybę išsakyti savo pastabas,

studentų iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto

pageidavimus ir paklausti. Periodiškai pasitaiko ir su

bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

kalba susijusių klausimų, į kuriuos laidos rengėjai kviečia

Naujienų tarnybų kalbininkai moko studentus ne tik

atsakyti Kalbos kultūros grupės redaktorius.

reportažo skaitymo, laidos vedėjo įgūdžių, taisyklingos tarties, primena pagrindines kalbos kultūros taisykles,

RIN K OD ARA I R S AV I R E K L A MA LRT grupės prekės ženklų atnaujinimas 2012 m. didžiausias rinkodaros ir savireklamos darbas buvo LRT prekės ženklų atnaujinimas ir šios žinios visuomenei sklaida. Šio projekto tikslas buvo atnaujinti LRT rinkodaros komunikaciją bei vizualiką ir visuomenei LRT pristatyti kaip didžiausią, patikimiausią, moderniausią transliuotoją, suformuoti esmines vientisos transliuotojo grupės komunikacijos gaires. Pagrindinė prekės ženklų keitimo kampanija perteikiama žinia, kad LRT – tai daugiau nei Lietuvos radijas ir Lietuvos televizija, o didžiausias šalies transliuotojas, vienijantis 7 žiniasklaidos priemones: 3 televizijos kanalus, 3 radijo programas ir interneto portalą. Kiekvieną dieną šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių ir mūsų tautiečių užsienyje renkasi LRT programas, kad gautų objektyvią, tikslią, išsamią ir nešališką informaciją, pamatytų ar išgirstų kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines laidas. Auditorija pasiekiama ne tik televizijos ar radijo bangomis, bet ir internetu, todėl LRT tapo netikslu vadinti Lietuvos radiju ir televizija. LRT – tai Lietuvos Respublikos visuomeninis transliuotojas – didžiausia ir įvairiapusiškiausia žiniasklaidos grupė šalyje. Atnaujinti LRT prekės ženklai skirti šiai visumai parodyti.

Naujieji LRT ženklai, žymintys kiekvieną LRT žiniasklaidos priemonę, nurodo kanalo priklausomybę nacionaliniam transliuotojui ir yra kokybės ženklas žiūrovui, klausytojui ar interneto vartotojui, kad kanalas, kurį pasirinko, yra visuomeninio transliuotojo dalis, o jo pateikiama informacija yra objektyvi, tiksli, nešališka ir neveikiama jokių kitų, išskyrus visuomenės, interesų.

Kuriant naujus LRT grupės prekės ženklus, buvo atnaujinti ir kai kurie LRT kanalų pavadinimai, kad geriau atspindėtų programų turinį bei tikslinę auditoriją. Į išliekamąją vertę turinčias kultūros laidas orientuotas televizijos kanalas LTV2 buvo pervadintas LRT KULTŪRA, o išeivijai skirtas kanalas, kur transliuojamos geriausios LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪRA laidos, pervadinta LRT LITUANICA. LRT grupės trijų televizijos kanalų LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA, trijų radijo stočių – LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS, bei interneto portalo LRT.LT sukurti prekių ženklai – tai stilizuotas kubas ir raidės LRT yra kiekvieno šių kanalų logotipo dalis. Kiekvienam žiniasklaidos priemonės ženklui parinkta charakteringa spalva bei po raidėmis LRT pridėtu atitinkamu užrašu. Atnaujintas LRT įvaizdis pristatytas plačia komunikacine kampanija. Pasitelkti visi LRT kanalai, spauda, interneto portalai, išorinė reklama, skydai, LRT remiami renginiai. „Lietuvos Respublikos transliuotojas – tai ne tik pavadinimas. Tai didžiausia žiniasklaidos grupė. Tai atsakomybė skleisti, ugdyti, įkvėpti ir gerbti“ – tokia žinutė sklido iš sukurtų vaizdo ir garso klipų, spaudos maketų, interneto kaičiųjų reklamų, plakatų Lietuvos miestų gatvėse, renginiuose. Atnaujintos visų LRT priklausančių televizijų įvaizdinės, TV naujienų tarnybos laidų vinjetės, radijo programų šaukiniai, sukurtos ir pagamintos įvairios identifikacinės priemonės (mikrofonai, iškabos ir t. t.), naujai apipavidalinti automobiliai, KTS, pagaminta firminių prekių (rašiklių, bloknotų ir t. t.). LRT darbuotojams organizuotas renginys, kuriame pristatyti projekto tikslai, pokyčiai ir pateikta informacija, kaip tiek laidų vedėjai, žurnalistai, tiek kiti LRT darbuotojai turėtų pristatyti savo įstaigą.

LRT laidų vedėjas Arnas Mazėtis

LRT RADIJO laidų vedėja Agnė Skamarakaitė

Laidos „Mūsų laisvės metai” vedėjai Edita Mildažytė ir Audrius Siaurusevičius

Sporto komunikacinės kampanijos

Sporto virusas plinta laidoje „Labas rytas“

Siekiant kuo labiau išpopuliarinti išskirtinių sporto įvykių – Londono olimpinių žaidynių ir Europos futbolo čempionato per LRT TELEVIZIJĄ rodomas transliacijas, buvo vykdomos plataus masto komunikacinės kampanijos. Šių transliacijų žinomumo didinimo reklama buvo skleidžiama du mėnesius prieš renginius tiek LRT, tiek išorės kanalais. Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė ir netradicinės reklamos priemonės. Viena iš tokių – sporto viruso plitimas LRT laidose, kai, rodant įprastą laidą, netikėtai studijoje pasirodydavo įvairių sporto šakų sportininkai.

Marijus Žiedas nustebo: virusas išplito ir „Panoramoje“

Naujojo LRT TELEVIZIJOS sezono pristatymas Rugpjūčio–rugsėjo mėnesį pristatyta LRT TELEVIZIJOS

Spalį

naujojo sezono komunikacinė kampanija. Daugiausia

„Neišjunk televizoriaus“, kuri informavo žmones apie

dėmesio skirta naujai laidai „Mūsų laisvės metai“, serialui

galimybes ir privalumus, perėjus prie skaitmeninio

„Šerlokas“, „Eurovizijos“ nacionalinei atrankai, pristatyta

vaizdo.

atnaujinta žinių viktorina „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir jos naujieji vedėjai bei pasikeitusi „Stiliaus“ laida. Iškilmingas naujojo sezono pristatymas garbingiems svečiams surengtas Nacionalinėje dailės galerijoje.

imtasi

reklaminės-informacinės

kampanijos

Linksmoji televizijos vedėjų trijulė: Andrius Rožickas, Dominykas Vaitiekūnas ir Violeta Baublienė

Radijo stočių žinomumo didinimo kampanijos

LRT – socialinių projektų partneris

2012 m. LRT OPUS sėkmingai bendradarbiavo su Menų fabriku „Loftas“: kartu rengė koncertus ir abi pusės viena kitą reklamavo. LRT KLASIKOS vardas buvo viešinamas bendrai rengiant koncertus Užutrakyje ir juos anonsuojant. Buvo reklamuojamas „Euroradijo“ koncertas, kurį tiesiogiai transliavo LRT KLASIKA. Taip pat vykdoma tradicinė „Šviesulių“ rinkimų kampanija.

Po kelerių metų pertraukos į LRT vėl grįžo labdaringa akcija „Maltiečių sriuba“. Šia akcija siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į vienišų, senų ir sunkiai sergančių žmonių padėtį, visuomenės pagalbos jiems reikalingumą. Komunikacinė kampanija apėmė visus LRT kanalus. Nuo lapkričio 14 d. vedėjai laidose, reklaminiuose klipuose, reportažuose kvietė visuomenę, skambinant ar siunčiant žinutę trumpaisiais numeriais, paremti „Maltiečių sriubą 2012“. Šventiniame labdaros TV maratone „Maltos sriuba 2012“ (gruodžio 25 d.) ryškiausios Lietuvos scenos žvaigždės ir LRT žurnalistai, laidų vedėjai kvietė, kad žmonės neliktų abejingi tiems, kam šiuo metu sunkiausia – vienišiems, beglobiams seneliams, kuriuos lanko Maltos ordino savanoriai.

LRT RADIJO laidos ir aktualiausios jų temos buvo periodiškai anonsuojamos visus metus, „Ryto garsų“ kelionė po Lietuvą buvo reklamuojama LRT TELEVIZIJOS eteryje.

LRT studija Vilniaus knygų mugėje Ambicingą tikslą išsikėlė LRT komanda, Vilniaus knygų mugėje įkūrusi LRT studiją Rašytojų kampe. Iš čia

LRT tradiciškai kartu su Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondu kvietė žmones paremti Lietuvos kaimo bibliotekas. Reklaminiai klipai kvietė įsigyti Marko Leino knygą „Kalėdų istorija“ ir taip remti fondo globojamus vaikus.

nenutrūkstamai 4 dienas buvo filmuojami ar tiesiogiai transliuojami įvairūs susitikimai, LRT RADIJO ir LRT TELEVIZIJOS laidos. Daug susitikimų, diskusijų įrašų vėliau buvo transliuojama ir per LRT KULTŪROS kanalą. Tiesiogines laidas vedė V. Savukynas, Z. Kelmickaitė, M. Lučkaitė, J. Kryževičienė, G. Jankauskienė. Didelio susidomėjimo sulaukė knygas pristačiusios E. Mildažytė, P. Galkontaitė, B. Lukošiūtė ir įdomius susitikimus su knygų autoriais moderavę A. Tapinas, J. Katinaitė bei su vaikais diskutavęs Gustavas (Audrius Rakauskas).

2012 m. LRT buvo aktyvus Muziejų metų partneris. LRT įvairiais savo kanalais viešino Seimo paskelbtus metus ir skatino visuomenę lankytis muziejuose. Lietuvos muziejai savo pagrindiniu partneriu skelbė LRT ir savo komunikacijoje viešino LRT vardą.

LRT laidų transliacija iš Vilniaus knygų mugės

LRT vardas buvo girdimas, reklamuojamas LRT inicijuotuose ar partnerių projektuose, renginiuose: Metų knygos rinkimuose, akcijoje „Švari kalba – švari galva“, „Kino pavasaryje“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, Kristupo vasaros festivalyje, Pažaislio festivalyje, Užutrakio rūmų koncertuose, „Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose, Kalėdiniame Vilniaus maratone, akcijoje „Išgirsk vaiką“, „Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose ir kituose socialiniuose, visuomeniniuose projektuose.

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene

rengėjais, siunčiamos laidų vedėjų nuotraukos, tariamasi dėl svarbiems projektams skirtų straipsnių, žurnalų viršelių. 2012-aisiais daugiausia dėmesio ryšių su visuomene aspektu buvo skirta specialioms Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios transliacijos, kitoms svarbioms valstybės datoms, Vilniaus knygų mugei, iš kurios buvo tiesiogiai transliuojamos radijo ir TV laidos, „Eurovizijos“ dainų konkursui ir jo nacionalinei atrankai, pavasarį minėtam Lietuvos televizijos 55-mečiui, vasarą vykusioms Londono olimpinėms žaidynėms bei Europos futbolo čempionatui, televizijos sezono atidarymui ir uždarymui, naujojo sezono laidų pristatymui, tradiciniams geriausių LRT darbuotojų „Bitinukų“ apdovanojimams.

Žurnalistė Ugnė Galadauskaitė džiaugiasi – jai atiteko geriausias „Metų debiuto“ vardas. „LRT Bitinukai“ 2012

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene – vienas iš būdų kurti LRT kaip visuomenei dirbančio nacionalinio transliuotojo, skleidžiančio demokratiškos, pilietinės visuomenės vertybes įvaizdį. Šią funkciją siekiama atlikti palaikant gerus darbinius santykius su žiniasklaida, visuomeninėmis organizacijomis, mokslo įstaigomis bei pavieniais žmonėmis, kurie kreipiasi į LRT įvairiais klausimais. Buvo siekiama, kad apie LRT visuomenei informacija būtų pateikiama objektyviai, laiku anonsuojamos laidos ir specialūs projektai išorinėje žiniasklaidoje ir portale LRT.LT. Laidų anonsai dedami į specialią portalo skiltį. Spaudos leidiniams ir naujienų portalams reguliariai siunčiami spaudos pranešimai, informuojantys apie svarbius visuomenei LRT projektus, laidas, renginius. Svarbių projektų, ypatingų transliacijų išvakarėse rengiamos spaudos konferencijos. Žurnalistams sudaromos sąlygos susisiekti su laidų vedėjais ir

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene buvo svarbūs viešojoje erdvėje įtvirtinant naują LRT prekės ženklą, vienijantį net septynias didžiausios Lietuvoje žiniasklaidos grupės medijas – LRT RADIJĄ, LRT TELEVIZIJĄ, kultūrai skirtus kanalus LRT KLASIKA ir LRT KULTŪRA, jaunimui transliuojantį LRT OPUS, išeivijai dirbantį LRT LITUANICA ir interneto portalą LRT.LT.

S OC IAL IN Ė , KU LT Ū RI NĖ R E K L A MA L R T P R OGR AM O S E 2012 m. LRT TELEVIZIJOS eteryje buvo transliuota nemokamos socialinės ir kultūrinės reklamos už 2,2 mln. Lt, dar beveik 10,5 mln. Lt buvo suteikti kaip nuolaida tokiai reklamai transliuoti.

LRT priklausančiose radijo stotyse nemokamos reklamos transliuota beveik už 147 tūkst. Lt, kaip nuolaida suteikta dar beveik 1,7 mln. Lt.

LRT MU Z I E JU S Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ne tik kuria ir transliuoja laidas, bet ir kaupia su savo veikla susijusius eksponatus. LRT istorijos muziejus kviečia visus besidominčius nacionalinio transliuotojo istorija apsilankyti muziejuje. Norintiems susipažinti su LRT veikla rengiamos ekskursijos po radijo ir televizijos studijas. 2012 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejų aplankė 4535 lankytojai, surengtos 187 ekskursijos. Iš jų moksleiviams surengta 131 ekskursija, dalyvavo 3064 moksleiviai. Muziejuje lankėsi studentai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, neįgalieji, senjorai, suaugę, svečiai iš užsienio. Tokių ekskursijų surengta 56, dalyvavo 1471 lankytojas. 2012 m. sausio 10–20 dienomis LRT buvo rengiamos teminės ekskursijos Sausio 13-osios įvykiams paminėti. Ekskursija pradedama LRT istorijos muziejuje ir tęsiama radijuje ir televizijoje, kur prieš dvidešimt vienerius vyko tos nakties įvykiai. Muziejuje eksponuojami autentiški daiktai, nuotraukos, plakatai, vaikų piešiniai. Ekranuose demonstruojama archyvinė medžiaga. Muziejų aplankė 939 lankytojai, surengtos 32 ekskursijos.

Vasario mėnesį surengta Lietuvos televizijos butaforo Stasio Staniulionio tapybos darbų paroda. 2012 m.

balandžio 30 d. Lietuvos televizijai sukako penkiasdešimt penkeri metai. Apsilankius LRT, buvo galima pasižiūrėti ir prisiminti žymiausius mūsų televizijos veidus parodoje ,,Keitės ir laidos, ir veidai“. Rugsėjo mėnesį, minint vieno pirmųjų televizijos dailininkų Romualdo Lukšo 85-metį, surengta scenografijos ir nuotraukų paroda. Spalio mėnesį Algirdo Tarvydo fotografijų paroda Roberto Verbos 80-mečiui. Lapkritį viena žymiausių Lietuvos skulptorių Dalia Matulaitė LRT parodų galerijoje pristatė savo kūrybą, buvo eksponuotos mini skulptūros, nuotraukos. Paroda skirta autorės 70-mečiui ir kūrybos 40-mečiui. Per parodos atidarymą LRT klube parodytas dokumentinio kino kūrėjo Algirdo Tarvydo filmas ,,Kūrybos mįslė“. Savo tapybos darbų parodą ,,Tokis paukštis“ surengė ilgametė Lietuvos televizijos darbuotoja, vaidinusi pirmajame, legendiniame LTV seriale ,,Petraičių šeima“, Irena Lukoševičienė. 2012 m. LRT istorijos muziejaus daiktinių eksponatų rinkinį sudarė 567 eksponatai, 92 eksponatai priklauso Pagrindiniam daiktų rinkinio fondui (PAGR1), 475 priskirti Pagalbiniam daiktų rinkinio fondui (PAGL1). Nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje eksponuojami 144 daiktinio rinkinio eksponatai.

T E CHNI NI A I R E S URSAI

2012 m. buvo tęsiami du investicijų projektai: 2008 m. pradėtas visuomeniniam transliuotojui svarbus projektas „Skaitmeninė kilnojamoji televizijos stotis (KTS)“ ir labai svarbus projektas „TV laidų filmavimo ir montavimo įranga“, siekiant atsisakyti pasenusios juostinės technologijos. Abiem projektams LR Vyriausybė skyrė tik 1092 tūkst. Lt investicijų lėšų. Atsisakant juostinės technologijos, didesnė investicijų dalis – 892 tūkst. Lt buvo skirta TV laidų filmavimo ir montavimo įrangai įsigyti, o 200 tūkst. Lt panaudota skaitmeninės kilnojamosios televizijos stoties tolesnei plėtrai. Projekto „Skaitmeninė kilnojamoji televizijos stotis (KTS)“ vertė – 14 mln. litų. Vyriausybė šiam projektui nuo 2008 iki 2012 m. skyrė tik 6,8 mln. litų biudžeto asignavimų. 2012 m. techniniam atnaujinimui buvo sėkmingai panaudotos su LRT tarybos leidimu paimtos paskolos lėšos. Iš leistų pasiskolinti 4,5 mln. litų paskolos 2012 m. įsigyta kompiuterių, laidų filmavimo ir montavimo įranga, skaitmeninių bylų saugyklos, nauja televizijos naujienų bazės programinė įranga, atnaujintas naujienų portalas www.lrt.lt. Sėkmingai panaudotos investicijų bei paskolos lėšos leido 2012 m. pereiti prie bejuostės technologijos, visiškai atsisakant vaizdo ir garso medžiagos įrašymo ir montavimo magnetinėse laikmenose. Būtina Vyriausybės patvirtinta programa dėl perėjimo į 16:9 formatą ir didelės raiškos televizijos HDTV transliavimo pradžios. Todėl LRT iniciatyva pakeistas LRT

įstatymo 5 straipsnis, numatantis atskirą skaitmeninės televizijos tinklą, skirtą LRT programoms transliuoti, 2012 spalio 29 d. Išjungus analoginę televiziją. Pasirinktas progresyvus kodavimas, suteikiantis galimybę Lietuvos gyventojams priimti LRT programas kur kas patikimiau už komercines TV. Viešos procedūros būdu išrinktas paslaugos tiekėjas, tinklas turės pradėti veikti 2013 m. Kol LRT neturi galimybės HDTV programų transliuoti visiems gyventojams, siūloma transliuoti retransliuotojams, turintiems technines galimybes. Taip 2012 m. HD formatu per TEO televiziją „Interaktyvioji Gala“ buvo retransliuojamas „Eurovizijos“ dainų konkursas ir Londono olimpinės žaidynės. 2012 m. vasarį baigtas įgyvendinti radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimo projektas pagal 2010 m. kovo mėn. pasirašytą trišalę sutartį tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir LRT. Projektui „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ įgyvendinti skirta 6,3 mln. Lt. Tikslas – išsaugoti sukauptą radijo archyvų palikimą ir padaryti jį prieinamą visuomenei, archyvą perkeliant į šiuolaikines laikmenas. Per interneto prieigą visuomenė galės juo naudotis savišvietai, moksliniams ar kūrybiniams, meniniams darbams. 2014 m. LRT turėtų pradėti bandomąsias transliacijas didelės raiškos (HD) standartu, o nuo 2015 m. visa LRT programa transliuojama standartine raiška (SD) ir didele raiška (HD). Ši nuostata įpareigoja LRT TV laidų filmavimo ir montažo techninę bazę pritaikyti didelės raiškos laidoms

kurti ir transliuoti. LRT yra EBU (Europos transliuotojų sąjunga) narė. Daugelis EBU transliacijų jau šiandien vyksta HD TV standartu, todėl ir pasikeitimui parengtos medžiagos iš Lietuvos pageidaujama minimu standartu. Siekis diegti skaitmenines technologijas nėra savitikslis – šios technologijos suteikia daug platesnes kūrybines galimybes TV ir radijo programų kūrėjams (operatyvumas, transliacijų iš bet kurios vietos galimybė, beveik neribotos meninių išraiškos priemonės, naudojant kompiuterinio montažo teikiamus privalumus ir t. t.). TV žiūrovui siūlomas puikios kokybės vaizdas ir stereo- arba erdvinis garsas. Tiesioginio ryšio su TV studija galimybės (interaktyvumas), galimas platus papildomų galimybių spektras (kalbų, subtitrų pasirinkimas ir kt.). EPG, elektroninis programų gidas, – tik skaitmeninei TV būdinga paslauga, leidžianti peržiūrėti visos savaitės TV programą. Galima pažiūrėti, koks ir kelintą valandą bus rodomas filmas, perskaityti trumpą anotaciją ir t. t. 2012 m., pradėjus TV programų transliacijas skaitmeniniu būdu, šia funkcija jau gali naudotis ir LRT programų žiūrovai.

Galimas platus kalbų ir subtitrų parinkimas. Transliuojami kanalai gali būti dubliuoti keliomis kalbomis. TV žiūrovas gali išsirinkti suprantamos kalbos garso takelį ir subtitrus norima kalba. Šios paslaugos LRT TV programose dar nėra dėl ribotų resursų TV programų siuntimo įrenginiuose, tačiau pradėjus veikti LRT TV programoms transliuoti skirtam tinklui, šios funkcijos bus pradėtos diegti. Techninės plėtros požiūriu LRT dabar yra patogioje padėtyje sparčiam technologiniam progresui. Dauguma studijinių bei kilnojamų studijų techninių priemonių eksploatacijos laikas viršija 10 metų, jas būtina atnaujinti. Todėl gera proga įdiegti didelės raiškos televizijos technologijas. Deja, finansinė aplinka nėra tokia gera. Vienintelės kilnojamos TV studijos su didelės raiškos TV įranga įsigijimo finansavimas vyksta nuo 2008 m. ir pabaiga LR Vyriausybės biudžete planuojama tik 2017 m., nors 2008 m. įsigyta įranga jau bus susidėvėjusi. Būtina, kad pasikeistų Seimo ir Vyriausybės požiūris į LRT problemas ir būtų užtikrinta normali nacionalinio transliuotojo techninė pažanga.

L R T A R CHYVAI

Vienas svarbesnių archyvo uždavinių – formuoti skaitmeninį LRT audiovizualinio ir garso paveldo archyvą, užtikrinantį ilgalaikio skaitmeninto turinio, užfiksuoto LRT archyvo duomenų bazės elektroniniame kataloge, išsaugojimą ir sklaidą. 2012 m. birželio mėn. atnaujintoje LRT interneto svetainėje nuorodos Mediateka ir Fonoteka atvėrė plačias galimybes televizijos žiūrovams ir radijo klausytojams virtualioje erdvėje pamatyti ir išgirsti ypatingą vertę turinčius LRT archyvo audiovizualinius kūrinius. Šiuo metu mediatekoje yra 7000 valandų vaizdo įrašų ir 8500 valandų garso įrašų.

vaikams skirtos laidos, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, koncertai, transliacijos ir kt. Populiarėjanti LRT interneto svetainės mediateka pritraukia vis didesnius lankytojų srautus – 2012 m. svetainės nuorodose „Tema“ ir „Laidos“ galima rasti daugiau nei 10 000 vaizdo įrašų, per dieną jas aplankydavo daugiau kaip 13 000 interesantų.

Radijo archyvai Šiuo metu LRT radijo archyvuose saugoma garso

TV archyvai

medžiaga, apimanti laikotarpį nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Tai Lietuvos istorija ir jos kultūrinis paveldas, užfiksuotas garso juostose ir plokštelėse (turimose

Televizijos archyvo fonduose sukaupta daugiau kaip 35 tūkst. valandų vaizdo juostose, apie 5 tūkst. valandų kino juostose, iš viso daugiau kaip 30 tūkst. vnt. įvairių laikmenų, apimančių laikotarpį nuo 1986 m. iki šių dienų. Tai vienas didžiausių ir seniausių archyvų tarp audiovizualinę produkciją gaminančių kompanijų Lietuvoje. Kiekvienais metais TV archyvai pasipildo 1 tūkst. valandų įvairių žanrų kūrinių. Viena prioritetinių archyvo veiklų, pradėtų dar 2008 m., – audiovizualinių kūrinių analoginėse laikmenose skaitmeninimas. Saugyklose sukauptos video- ir kino juostos konvertuojamos į skaitmenines laikmenas siekiant užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir kokybę. Duomenys apie kūrinius formuojami elektroniniame kataloge, kuriuo gali naudotis TV programų planuotojai, naujų laidų kūrėjai ar besidomintys LRT audiovizualiniu paveldu. 2012 m. suskaitmeninta daugiau kaip 556 val. arba 11870 vienetų audiovizualinių kūrinių: TV naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės, religinės, publicistinės, pažintinės, kultūrinės, pramoginės,

analoginėse laikmenose yra beveik 40 tūkst. valandų medžiagos), nušviečiantis prieškario, tarpukario, sovietinio laikotarpio ir dabartinę nepriklausomą Lietuvą. Ši medžiaga yra unikali ir labai vertinga, aktuali ir įdomi Lietuvos visuomenei bei užsienio šalių gyventojams. Lietuvos koncertų salėse 2011 m. įrašyta 120 koncertų, t. y. 965 kūriniai, kurių bendras chronometražas 10112 min. (168 val. 40 min.), Lietuvos radijo studijoje įrašyta 14 kūrinių, t. y. 52 min. Visi šie kūriniai priimti į Lietuvos radijo fondus. Visų trijų Lietuvos radijo stočių – LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS, transliuojama programa nuo šiol įamžinama skaitmeniniame archyve, o ją bus galima rasti virtualioje LRT svetainės fonotekoje. Lietuvos radijo programų laidos skaitmeninamos naudojant naująją serverių sistemą.

Archyvų ir eterio programų skaitmeninimo projektas pradėtas 2010 m. kovą, Lietuvos radijui ir televizijai pasirašius sutartį su Informacinės plėtros komitetu prie LR Vyriausybės ir Centrine projektų valdymo agentūra dėl „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimo“. Norint išsaugoti sukauptą palikimą ir padaryti jį prieinamą visuomenei, archyvas yra perkeliamas į šiuolaikines laikmenas ir per interneto prieigą taps prieinamas

visuomenei. Vartotojai galės lengvai pasiekti Lietuvos radijo sukauptą istorinį, kultūrinį garsinį paveldą, naudoti savišvietai, moksliniams ar kūrybiniams, meniniams darbams. Lėšas projektui „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ skyrė Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika. Projektas įgyvendintas iki 2012 m. vasario 13 dienos. Per 2012 m. suskaitmeninta 4656 vnt. juostų

2012 M ET Ų FI N AN S I NI A I R E Z UL T A T A I

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtos finansinės ataskaitos Parengtos 2012 m. (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m.

gruodžio 31 d.) finansinės ataskaitos. Finansinėse ataskaitose nurodyti 2012 m. gruodžio 31 dienos skaičiai.

Papildomi finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų paaiškinimai

Šioje veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal audituotas finansines ataskaitas, parengtas pagal LR galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, patvirtintas nustatyta tvarka paskirto auditoriaus.

LRT pagrindinės veiklos pobūdis Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos

Ypatinga nacionalinio transliuotojo svarba ir statusas ne kartą pabrėžtas tiek ES, tiek Lietuvos institucijų ir teismų sprendimuose. 2006 m. gruodžio 21 d. LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vystyti savo konstitucinę misiją. Visuomeninio transliuotojo prigimtis ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės priedermę ne tik įsteigti visuomeninį transliuotoją, bet ir pareigą užtikrinti jo veiklą, taip pat pareigą visuomeniniam transliuotojui skirti deramą finansavimą. 2012 m. Tarybos patvirtintoje LRT valstybinėje programų strategijoje taip pat akcentuojama LRT ilgalaikio finansavimo bei investicijų programa, kurią turi parengti Seimas ir Vyriausybė. Visuomeninio transliavimo paslaugos, nors ir turinčios aiškią ekonominę svarbą, nesulyginamos su viešąja paslauga jokiame kitame ekonomikos sektoriuje. Nėra jokios kitos paslaugos, kuria tuo pačiu metu galėtų naudotis tiek daug gyventojų, kuri suteiktų gyventojams tiek daug informacijos bei turinio ir tokia veikla perteiktų ir veiktų tiek individualią, tiek viešąją nuomonę. Be to, transliavimas paprastai suvokiamas kaip labai patikimas informacijos šaltinis ir gana didelei daliai gyventojų yra pagrindinis. Taigi jis skatina viešas diskusijas ir galiausiai gali užtikrinti, kad visi piliečiai aktyviai dalyvautų viešame gyvenime – pabrėžiama Europos Sąjungos teisės aktuose bei Komisijos Komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (2009/C 257/ 01).

radiją ir televiziją. LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, patikėjimo teise valdantis valstybės turtą. LRT, kaip transliacinės žiniasklaidos priemonė, vaidinanti pagrindinį šiuolaikinės demokratinės visuomenės funkcionavimo vaidmenį, teikia visuomenei viešojo ir neviešojo pobūdžio paslaugas.

Viešojo transliavimo svarba skatinant kultūrų įvairovę pripažinta ir 2005 m. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Konvencijoje teigiama, kad kiekviena konvencijos šalis gali imtis „priemonių, skirtų žiniasklaidos priemonių įvairovei skatinti, taip pat ir per visuomeninį transliuotoją.“ (UNESCO Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, patvirtinta 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimu 2006/515/EB, 6 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 2 dalies h punktas.)

Finansinių veiklos rezultatų analizė

Bendras 2012 m. LRT biudžetas 71.643,5 tūkst. Lt: valstybės biudžeto tiksliniai įnašai – 45.290,0 tūkst. Lt, panaudota dotacijų dalis – 3.992,9 tūkst. Lt, kitų valstybės institucijų tiksliniai įnašai, parama, dovana – 477,9 tūkst. Lt,

LRT siekia efektyvaus materialinių ir finansinių išteklių valdymo.

pajamos iš komercinės ūkinės veiklos – 21.882,7 tūkst. Lt. 2012 m. LRT komercinės ūkinės veiklos pajamos išaugo 8 proc., lyginant su 2011 m., kai komercinės ūkinės veiklos

Bendros nuotaikos 2012 m. pasaulyje pagerėjo. Tam iš dalies įtakos turėjo 2012 m. pabaigoje ES priimti sprendimai, sustiprinę pasitikėjimą, kad euro zona neiširs. Vis dėlto makroekonominiai duomenys tebėra gana silpni (šaltinis Lietuvos bankas). Vykstant Europos ekonomikos ir finansų krizei, vis dar išlieka didelis neapibrėžtumas.

pajamos buvo 20.219,9 tūkst. Lt. LRT reklamos pajamos

Anot tyrimų bendrovės TNS LT Reklamos monitoringo vadovės Giedrės Juronienės, šalies reklamos rinka praėjusiais metais išliko stabili. Sparčiausiai augantis žiniasklaidos kanalas – internetas – surinko didžiausią reklamos biudžetą per visus metus nuo pat šios medijos atsiradimo. Vertinant bendrą reklamos rinką, pernai kai kurie didieji tarptautiniai ir vietiniai reklamos užsakovai mažino gross reklamos biudžetus, tačiau 2012 metais vykę svarbūs Lietuvai įvykiai – Seimo rinkimai, referendumas dėl Visagino atominės elektrinės uždarymo bei skaitmeninės televizijos įvedimas papildė žiniasklaidos kanalų pajamas.

iš jų: suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikainos

2012 m. LRT dirbo pelningai. Grynasis veiklos rezultatas – 1.973,7 tūkst. Lt pelno

2012 m. sudarė 17.823,1 tūkst. Lt – 23,8 proc. daugiau nei 2011 m. (14.398,4 tūkst. Lt). Prie reklamos pajamų augimo labiausiai prisidėjo rinkimai, futbolo čempionatas ir olimpinės žaidynės. 2012 m. LRT patyrė 69.669,8 tūkst. Lt veiklos sąnaudų, sąnaudos – 52.037,0 tūkst.Lt, veiklos sąnaudos – 17.072,7 tūkst. Lt, kitos sąnaudos – 560,1 tūkst. Lt. 2012 m. LRT sąnaudos išaugo 4.759,5 tūkst. Lt, lyginant su 2011 m. Sąnaudų didėjimą iš esmės sąlygojo Londono vasaros olimpinių žaidynių ir UEFA Europos futbolo čempionato transliacijos išlaidos. 2012 m. kompensuota 49.760,8 tūkst. Lt sąnaudų. 2012 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 15.898,0 tūkst. Lt. LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui 2012 m. priskaičiuota 109,3 tūkst. Lt darbo užmokesčio. Darbo užmokestis generaliniam direktoriui 2012 m. buvo sumažintas 30 proc., remiantis jo prašymu.

Gerus rezultatus lėmė veiklos optimizavimas, didėjusios reklamos pajamos ir pagerėjusi bendra padėtis rinkoje. Kita vertus, praėję metai LRT buvo išskirtiniai – transliuotas Europos futbolo čempionatas ir Londono olimpinės žaidynės, o tai irgi prisidėjo prie gerų rezultatų. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už reklamą, radijo ir televizijos laidų pardavimą, leidybinę veiklą, paramos bei pajamų, gautų iš komercinės ūkinės veiklos. LRT iš valstybės biudžeto asignavimų 2012 m. vykdė šias programas: „Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijos tinklais“ ir „Radijo ir televizijos programų siuntimas LRTC (AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“) komunikacijų tinklais“. 2012 m., kaip ir anksčiau, pagrindinis LRT finansavimo šaltinis buvo asignavimai iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms sudarė 45.290 tūkst. Lt – 12,9 proc. daugiau nei 2011 m. (40.109 tūkst. Lt). Pažymėtina, kad LRT biudžeto finansavimas po 19 proc. mažėjo dvejus metus iš eilės – nuo 53 mln. Lt 2008 m. iki 43 mln. Lt 2009 m. ir iki 35 mln. Lt 2010 m. Valstybės biudžeto asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti 2012 m. sudarė 1.092 tūkst. Lt, t. y. 508 tūkst. Lt mažiau nei 2011 m.

2012 m. LRT valdymo sąnaudos – 4.396,2 tūkst. Lt. Kolegialus organas – LRT taryba. Tai aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija,

atstovaujanti

visuomenės

interesams,

sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Tarybai skirtos lėšos numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymo numatytoms funkcijoms atlikti. Priskaičiuotas atlyginimas LRT tarybos nariams 2012 m. sudarė – 120,3 tūkst. Lt. 2012 m., kaip ir 2011 m., LRT tarybos nariai, atsižvelgdami į LRT finansinę situaciją, 15 proc. susimažino atlyginimus.

2012 m. LRT nepatyrė išlaidų išmokoms su viešosios įstaigos dalininku susijusiems asmenims, nurodytiems LR viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Nuosavas kapitalas

Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas yra viešosios paslaugos, finansuojamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš komercinių lėšų. Iš komercinių pajamų dengiamos programų kūrimo, savireklamos,

rinkodaros

sąnaudos,

dalis

patalpų

eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų bei įsigyjamas ilgalaikis turtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl vykdomos mišrios veiklos LRT patiria neatskaitomo (negrąžintino) PVM sąnaudas – 2012 m. jos sudarė 4.251,2 tūkst. Lt. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2012 m. sudarė 7.498,2 tūkst. Lt. Valstybės skirti biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2012 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų. Sąnaudoms,

reikalingoms

teikiant

kokybiškas

viešąsias paslaugas visuomenei, kompensuoti trūko 11.417,0 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu – 11.417,0 tūkst. Lt. 2011 m. LRT grynasis veiklos rezultatas buvo teigiamas – 911,4 tūkst. Lt. LRT, siekdama maksimaliai atsižvelgti ir į visuomeninio transliuotojo misijos prioritetus, ir toliau optimizavo išlaidas. LRT 2012 m. grynasis veiklos rezultatas – 1.973,7 tūkst. Lt pelno. Nors LRT 2012 metų grynasis veiklos rezultatas teigimas, jis nepadengia ankstesnių laikotarpių nuostolių.

Mokesčiai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per ataskaitinį

laikotarpį priskaičiavo 15.876,2 tūkst. litų mokesčių, tarp jų: PVM, gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčių, įmokų į garantinį fondą ir kt. Šie mokesčiai sumokėti į valstybės biudžetą arba bus sumokėti, suėjus mokesčių mokėjimo terminui.

Turtas LRT turtas 2012 m. pabaigoje buvo 76.167,7 tūkst. Lt, ilgalaikio turto vertė – 22.320,5 tūkst. Lt, trumpalaikio – 53.847,2 tūkst. Lt. 2011 m. ilgalaikio turto vertė – 24.189,1 tūkst. Lt, trumpalaikio – 55.476,7 tūkst. Lt. Ilgalaikio turto vertė sumažėjo 1.868,6 tūkst. Lt, nes dėl lėšų trūkumo nepakankamai investuojama į naują ilgalaikį turtą. Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta 2 ir 3 lentelėse.

Per 2012 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 33.765,3 tūkst. Lt. 2012 m. nuosavas kapitalas padidėjo 1.973,7 tūkst. Lt dėl 2012 m. teigiamo veiklos rezultato nuo -7.727,5 tūkst. Lt iki -5.753,8 tūkst. Lt, tačiau išliko neigiamas dėl ankstesnių laikotarpių veiklos nuostolių. Norėdama palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, LRT negali taikyti įprastinių komercinėms struktūroms priemonių.

Investicijos LRT 2012 m. įsigijo ilgalaikio turto už 5.630 tūkst. Lt (2011 m. – už 2.088,4 tūkst. Lt), iš jų 1.764,4 tūkst. Lt nematerialaus turto ir už 3.865,6 tūkst. Lt materialaus turto. 2012 m. vasario mėnesį baigtas įgyvendinti radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimo projektas pagal 2010 m. kovo mėn. pagal pasirašytą trišalę sutartį tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir LRT projektui „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ įgyvendinti skirta 6,3 mln. Lt. 2012 m. gegužės mėn. LRT taryba patvirtino LRT valstybinę programų strategiją, kurioje vienas iš esminių visuomeninių uždavinių tarnaujant viešajam interesui, būti naujoviškų idėjų, kūrybinių sąjūdžių ir moderniausių technologijų taikymo iniciatore. 2011 m. biudžeto asignavimai investicijoms sudarė 1.600 tūkst. Lt, 2012 m. biudžeto asignavimai sumažinti iki 1.092 tūkst. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinis finansavimas investicijoms nėra pakankamas, buvo nuspręsta paimti ilgalaikį banko kreditą investiciniams projektams finansuoti. 2011 m. LRT taryba nutarė leisti LRT paimti ilgalaikį kreditą skaitmeninei laidų filmavimo bei montažo įrangai įsigyti, skaitmeninei laidų saugyklai išplėsti, naujai televizijos naujienų bazės programinei įrangai įsigyti, naujienų portalui www.lrt.lt atnaujinti. Norint rengti tinkamos kokybės programas ir jas kokybiškai transliuoti, kasmet reikia investuoti bent jau ne mažesnę sumą, negu turto metinis nusidėvėjimas. Metinis materialaus turto (daugiausia – televizijos ir radijo technikos) nusidėvėjimas 2012 m. sudarė 5.058,8 tūkst. Lt, todėl 2013 m. kritiniu atveju reikia ne mažesnės nei 5 mln. Lt sumos technikai atnaujinti. LRT siekia, kad žiūrovai galėtų pamatyti ne tik anglakalbių kurtas programas, bet ir vokiečių, italų, lenkų, čekų kalba sukurtus filmus, kitą europinę ir ne tik europinę produkciją. Dėl to būtinos investicijos į nematerialų turtą – licencijas. Lėšų poreikis 1500 val. užsienio produkcijai įsigyti – 5.200 tūkst. Lt.

LRT muziejaus eksponatas

Lentelės ir grafikai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita pateikta lentelėje Nr. 1. Ataskaitoje pateikiami detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su neviešojo pobūdžio paslaugų teikimu (LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 str. 6 p.).

Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta lentelėse Nr. 2 ir Nr. 3. LRT 2008–2012 m. bendrųjų pajamų dinamika pateikta grafike Nr. 1, 2008–2012 m. sąnaudų dinamika – grafike Nr. 2, LRT veiklos prieš apmokestinimą dinamika pateikta grafike Nr. 3, LRT valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms dinamika pateikta grafike Nr. 4.

Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių 2 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (ūkio subjekto pavadinimas)

124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius (kodas, buveinės adresas)

BALANSAS PAGAL 2012 m. gruodžio 31 d. DUOMENIS 2013 m. kovo 15 d. (data)

Nr.

Generalinis direktorius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

Audrius Siaurusevičius (parašas)

(vardas, pavardė)

Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių 3 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (ūkio subjekto pavadinimas)

124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius (kodas, buveinės adresas)

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA PAGAL 2012 m. gruodžio 31 d. DUOMENIS 2013 m. kovo 15 d.

Nr.

(data)

Generalinis direktorius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

Audrius Siaurusevičius (parašas)

(vardas, pavardė)

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Įm. kodas 124241078, S. Konarskio g. 49 LT-03123, Vilnius

2012 METIN IŲ FIN A N SIN IŲ A TA SKA I T Ų A IŠKIN A M A SIS RA Š T A S 2013 m. kovo 15 d. Šiame rašte pateikiama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT, įstaiga) metinių finansinių ataskaitų, sudarytų 2012 m. gruodžio 31 d., apžvalga.

I. BENDROJI DALIS 1. Įregistravimo data

2012 metais atsinaujinęs Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pristatė naujus prekės ženklus. Kartu su plačiajai

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją.

auditorijai skirta LRT TELEVIZIJA (anksčiau LTV), LRT RADIJU (anksčiau Lietuvos radijas) ir interneto portalu LRT.LT atsinaujino ir savus žiūrovus bei klausytojus

2. Finansiniai metai

išsiugdę specializuoti kanalai. Klasikinės muzikos gerbėjai

LRT finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi

programa „Klasika“), jaunimas – LRT OPUS (anksčiau

gruodžio 31 d.

programa „Opus 3“). Naujasis televizijos LRT KULTŪRA

3. Informacija apie LRT viešąsias įstaigas 2012 m. gruodžio 31 d. viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija neturėjo įsteigusi viešųjų įstaigų.

ir toliau gali rinktis radijo stotį LRT KLASIKA (anksčiau

(anksčiau LTV2) vardas labiau atskleidžia kanalo turinį, o LRT LITUANICA (anksčiau „LTV World“) pavadinimas ir laidos vienija po visą pasaulį pasklidusius išeivius. LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu skiria

4. Įstaigos veikla

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. LRT

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) yra

operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys

ne pelno organizacija, valdanti valstybės turtą patikėjimo

televizijos ar radijo programų retransliavimo paslaugas.

teise. LRT – visuomeninis transliuotojas, veikiantis pagal LR Konstituciją, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Autorių teisių ir gretutinių teisių, Viešųjų įstaigų, Valstybinės kalbos įstatymus, Reklamos įstatymą, Žurnalistų etikos kodeksą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų.

televizijos ir radijo programas privalo retransliuoti visi

5. Svarbios sąlygos, kuriomis dirba LRT ir kurios gali paveikti LRT plėtrą 5.1. Strateginiai produktai LRT misija strateginiame plane – teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas,

LRT vadovaujasi Europos Komisijos komunikate dėl

sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos

valstybinės paramos taisyklių taikymo visuomeniniam

plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui

transliavimui išdėstytais principais, Komisijos direktyva

Lietuvos Respublikoje.

dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo bei dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse.

Vadovaudamasis LRT įstatymu, visuomeninis transliuotojas daug dėmesio skiria radijo ir televizijos programų turinio įvairovei. Laidos yra skirtos įvairiems

LRT programų skaičių, mastą ir struktūrą nustato LRT

visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių

įstatymas ir LRT tarybos sprendimai.

tautybių ir įsitikinimų žmonėms.

Įgyvendindama savo misiją LRT: • renka ir skelbia informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindina visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprina Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kuria, puoselėja ir saugo nacionalinės kultūros vertybes, ugdo toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprina visuomenės moralę ir pilietiškumą; • vadovaujasi objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę; laidose atspindi įvairias pažiūras ir įsitikinimus, suteikia galimybę įvairių įsitikinimų žmonėms dalyvauti laidose ir reikšti savo pažiūras; • pirmenybę teikia nacionalinei ir pasaulio kultūrai, informacinėms ir šviečiamosioms laidoms. Transliuojamose programose LRT TELEVIZIJA orientuojasi į informacines, publicistines, pažintines šviečiamąsias, visuomenines, kultūros bei pramogines laidas. LRT KULTŪROS kanalo paskirtis – transliuoti šviečiamąsias, kultūros, istorinio paveldo, kino ir televizijos paveldo, informacines programas, kurios prie televizorių ekranų suburtų smalsius žiūrovus. Programą LRT LITUANICA sudaro geriausios LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS laidos. Kuriamos įvairios LRT RADIJO laidos, tačiau vyrauja žinių ir publicistinės bei populiarioji muzika. LRT KLASIKA skirta rimtajai muzikai, kultūros bei šviečiamosioms laidoms, o radijo stotis LRT OPUS skirta 20–40 metų amžiaus žmonėms, besidomintiems kokybiška nekomercine muzika.

2012 m. technologiškai atnaujintoje LRT interneto svetainėje www.lrt.lt lankytojai gali stebėti ne tik tiesiogines laidų transliacijas, bet ir naudodamiesi mediatekos ir fonotekos paslaugomis rasti reikalingus archyvinius įrašus.

5.2. Socialinės sąlygos LRT dalyvauja kuriant atvirą, pilietinę žinių visuomenę, ugdant visuomenės toleranciją, humanizmą, moralę ir pilietiškumą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą bei skatinant pagarbą žmogaus orumui ir jo teisėms. Gyventojų išsilavinimas, gaunamos pajamos ir kiti socialiniai aspektai keičia žiūrovų, klausytojų, partnerių, užsakovų poreikius ir taip veikia rinką. LRT savireklamos tikslas – užtikrinti, kad visuomenė laiku gautų objektyvią informaciją apie visuomeninio transliuotojo veiklą. Kryptingai formuojama visuomenės nuomonė siekiant parodyti kokybiškos ir

bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstos visuomeninio transliuotojo produkcijos privalumus prieš komercinę vartojimo kultūrą. Savireklamos kampanijos dažniausiai vykdomos tiek tradiciniais LRT kanalais, tiek socialinėse erdvėse, tokiose kaip kaip „Facebook“, „Youtube“. Taip tikimasi pasiekti ne tik jau esamą LRT auditoriją, bet ir skleisti informaciją apie visuomeninio transliuotojo programas, iniciatyvas, vertybes jaunimo pamėgtose erdvėse. Auditorijos tyrimų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, 2012-aisiais LRT TELEVIZIJA buvo žiūrimiausia tarp aukštesnį nei vidutinį išsilavinimą turinčių miestiečių. Auditorijos tyrime dalyvavo išsilavinę 25-erių ir vyresni didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, kurių pajamos yra aukštesnės nei vidutinės: vienam jų šeimos nariui per mėnesį tenka daugiau nei 800 Lt. Lietuvos Respublikos transliuotojo televizija užima tvirtą poziciją, lyginant su kitais televizijos kanalais. LRT TELEVIZIJĄ renkasi net 14 proc. minėto segmento žiūrovų. Antroje vietoje liko LNK, kuriam pirmenybę suteikė 13 proc. žiūrovų, trečioje – TV3, kurį rinkosi kiek daugiau nei 12 proc. išsilavinusių ir mokių miestiečių. Lietuvos gyventojų emigracija išplėtė LRT tikslinės auditorijos geografiją. LRT siekia informuoti ir palaikyti ryšį su kitose šalyse gyvenančiais tautiečiais, todėl internetu, palydoviniu ryšiu bei kabeliniais tinklais transliuoja programas ir kitose šalyse. Programa LRT LITUANICA transliuojama visą parą ir matoma visoje Vakarų Europoje. Rytuose šį kanalą žiūrovai gali matyti iki pat Uralo kalnų, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Turkijos.

5.3. Ekonominės sąlygos LRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, gauna pajamų iš reklamos transliavimo, ūkinės komercinės veiklos ir paramos. Nors 2012 m. biudžeto asignavimų LRT skirta 11 proc. daugiau nei 2011 m., tačiau to nepakanka įstatymu pavestoms funkcijoms įgyvendinti, programų kokybei ir įvairovei užtikrinti. Skiriamas valstybės finansavimas taip pat neužtikrina LRT poreikio atnaujinti įrangą. 2012 m. LRT pajamos, lyginant su 2011 m., išaugo 8 proc., didžiąją dalį šių pajamų sudarė reklamos transliavimo per televiziją ir radiją pajamos. 2012 m. prie reklamos pajamų augimo labiausiai prisidėjo Seimo rinkimai, Europos futbolo čempionatas ir Londono olimpinės žaidynės. Skaitmeninė televizija pailgino žiūrovų praleidžiamą laiką prie televizijos, tačiau ypatingų pokyčių perėjus prie naujo televizijos formato auditorijose neįvyko. Iš reklamos gaunamos pajamos bei jų kitimo tendencijos yra tiesiogiai susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos ekonomikos būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais, įmonių reklamos biudžetais bei tiksline auditorija.

5.4. Politinė aplinka Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešoji ne pelno institucija, atliekanti įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas visuomenės informavimo radijo ir televizijos komunikacijų tinklais funkcijas. Visuomeninio transliuotojo funkcijų prigimtis kyla iš aukščiausią galią LR teisės šaltinių hierarchijoje užimančio pagrindinio šalies įstatymo – LR Konstitucijos. LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai įgyvendinti savo konstitucinę misiją. LRT pareigos yra detalizuotos LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. LRT tikslai ir veiklos kryptys yra nustatyti atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus ir Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. LRT yra atskaitinga LR Seimui. Dėl įstatymiškai neaiškiai apibrėžto finansavimo modelio LRT gali būti veikiama politinių sprendimų. Veiklos pobūdį, turinį ir mastą didžia dalimi lemia valstybiniu lygiu priimami sprendimai.

2012 m. vasarį baigtas įgyvendinti radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimo projektas pagal 2010 m. kovo mėn. pasirašytą trišalę sutartį tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir LRT projektui „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ įgyvendinti skirta 6,3 mln. Lt. Tikslas – išsaugoti sukauptą radijo archyvų palikimą ir padaryti jį prieinamą visuomenei – archyvą perkelti į šiuolaikines laikmenas ir per interneto prieigą padaryti prieinamą visuomenei, kuri galės juo naudotis savišvietai, moksliniams ar kūrybiniams, meniniams darbams. Pagal Lietuvos Vyriausybė 2004 m. patvirtintą skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelį 2012 m. spalio 29 d. analoginė antžeminė televizija perjungta į skaitmeninę televiziją. 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriame pažymima, kad „<….LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui…>.” Skaitmeninės

technologijos

perduoda

tik

5.5. Techniniai-technologiniai veiksniai

kokybiškesnį vaizdą, garsą, atsiranda didesnė TV kanalų

Naujų informacinių technologijų plėtra ir naudojimas yra neatsiejama informacinės visuomenės dalis. Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą, palaipsniui atsisakoma pasenusių, reikalaujančių daug darbo ir finansinių resursų, technikos priemonių. Modernizuojama technika skaitmeninių technologijų pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas. Informacijos sklaidos technologijos pastaraisiais metais nuolat tobulėja ir tampa sudėtingesnės, atsiranda galimybė taikyti šiuolaikines informacines technologijas, mažinant darbo laiko sąnaudas kaupti ir analizuoti informaciją, suteikia galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti sukauptą informaciją įstaigos tikslams įgyvendinti. Trukdantys technologiniai veiksniai: šiuolaikinės informacinės technologijos efektyvios, bet gana brangios, todėl negali būti laiku atnaujintos arba įsigyta reikalinga programinė įranga.

vartotojų žiūrėjimo ir klausymosi įpročiai (tiesioginis,

Atsižvelgdama į tai, kad LRT programoms kurti ir techninei plėtrai neišvengiamai reikia papildomų lėšų, o valstybės skiriamas finansavimas yra akivaizdžiai nepakankamas, dar 2011 m. LRT taryba nutarė leisti LRT imti ilgalaikę banko paskolą skaitmeninei laidų filmavimo bei montažo įrangai įsigyti, skaitmeninei laidų saugyklai išplėsti, naujai televizijos naujienų duomenų bazės programinei įrangai įsigyti, naujienų portalo www.lrt.lt techniniam atnaujinimui, kompiuterinės technikos atnaujinimui. 2012 m., atsižvelgiant į šį sprendimą, iš paskolos lėšų buvo įsigyta didžioji dalis minėtos technikos.

ir radijo stočių pasirinkimo galimybė, bet ir keičiasi linijinis klausymas ar žiūrėjimas, programų užsakymas ir įrašymas, persisiuntimas iš archyvų).

5.6. Žmonių ištekliai 2012 m. buvo tęsiama LRT organizacinė struktūros pertvarka

siekiant

optimizuoti

įstaigos

vidinį

administravimą, sukurti tobulesnę valdymo organizavimo sistemą, užtikrinti geresnį veiklos koordinavimą ir efektyvų finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą. 2011 m. pabaigoje LRT vidutinis darbuotojų skaičius buvo 562, 2012 m. pabaigoje – 558 darbuotojai.

II. APSKAITOS POLITIKA • LR labdaros ir paramos įstatymą;

6. Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis sudarytos metinės finansinės ataskaitos 6.1. LRT apskaitą tvarko ir metines finansines ataskaitas sudaro pagal šiuos teisės aktus: • LR buhalterinės apskaitos įstatymą; • 2004 m. lapkričio 22 d. LR finansų ministro įsakymą Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir jo pakeitimus; • LRT generalinio direktoriaus įsakymus, patvirtintus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius LRT apskaitos politiką.

6.2. LRT mokesčius apskaičiuoja ir deklaruoja pagal: • LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą; • LR pelno mokesčio įstatymą; • LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą; • LR sveikatos draudimo įstatymą;

• LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą; • LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą • LR darbo kodeksą. LRT įdiegta kompiuterinės programos „Navision“ 4.0 versija, kuria yra kompiuterizuota buhalterinė apskaita, finansų valdymo apskaita, personalo apskaita.

7. Nematerialiojo turto apskaitos politika Nematerialiajam turtui priskiriamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo LRT disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos. Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka visus šiuos nematerialiojo turto pripažinimo požymius: a) įstaiga pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos; b) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės; c) įstaiga gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.

• LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą; • LR garantinio fondo įstatymą; • LR autorių ir gretutinių teisių įstatymą;

Vadovaujantis Tarptautinės televizijos archyvų federacijos FIAT rekomendacijomis nacionalinėms televizijoms, LRT atrenkamos išliekamąją vertę turinčios laidos apie reikšmingus įvykius, dokumentika, kultūros ir istorinės laidos, kūrybiniai darbai – spektakliai, koncertai, vertingi laidų originalai, nuolatinai saugoti, t. y. kaupiami vaizdo archyvai. Atrinkti į archyvą vaizdo įrašai (viena vaizdajuostė) yra įkainojami vieno lito verte, o ne jo įsigijimo savikaina,

nes laidų sukūrimo sąnaudos nuolat nurašomos per visą TV laidų sezoną. Nematerialiojo turto grupėje „Vaizdo ir garso archyvai“ apskaitomi magnetiniai garso įrašai su įrašytais muzikos kūriniais, archyvuojamos tiesioginės ir įrašytos radijo laidos. Archyvuojami garso įrašai (viena laikmena ir/arba viena valanda) yra įkainojami vieno lito verte.

a) įstaiga ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus; b) įstaiga pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;

8. Materialiojo turto apskaitos politika Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris teikia įstaigai ekonominės naudos ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įstaigos nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

c) įstaiga gali patikimai (pasigaminimo) savikainą;

nustatyti

turto

įsigijimo

d) įstaigos turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įstaigos nusistatytą kiekvienai turto grupei; c) įstaigai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.

9. Atsargos Atsargomis

10. Gautinos sumos turtas,

Per vienerius metus gautinų sumų straipsniuose

kuris naudojamas pajamoms uždirbti per vienerius

laikomas

įstaigos

trumpalaikis

nurodomos skolos, už kurias pirkėjai ir kiti asmenys

metus arba per vieną įstaigos veiklos ciklą. Atsargoms

turėjo atsiskaityti per vienerius metus, atskaitingiems

priskiriami pastatymų inventorius (dekoracijos), žaliavos,

asmenims išmokėtos pinigų sumos. Per vienerius

medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai ir pan.

metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, kuri

Atsargos apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsigijimo savikaina, o apskaičiuojant veikloje sunaudotų atsargų savikainą taikomas FIFO būdas. Televizijos

laidoms

reikalingas

dekoracijas

apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų skolų suma. Kitose gautinose sumose rodomos gautinos sumos iš LR Valstybės biudžeto, iš Europos Sąjungos fondų, iš kitų šaltinių.

pagal

patvirtintas sąmatas pasigamina pati LRT arba jas įsigyja

11. Finansavimas

iš įmonės gamintojos. Pagamintoms dekoracijoms priimti

Pajamomis nepripažįstamas biudžetinis finansavimas

ir sunaudotoms medžiagoms nurašyti yra sudaryta

iš Valstybės biudžeto pagal programas, kitų valstybės

komisija. Dekoracijų savikaina tolygiai nurašoma iš

institucijų, Europos Sąjungos fondų bei parama ir

apskaitos per vieną televizijos laidų sezoną, t. y. jų vertė

dovana, nes tai nėra LRT gaunama ekonominė nauda ir

pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis kas

šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.

mėnesį nuo televizijos sezono pradžios iki pabaigos (t. y. nuo rugsėjo iki gegužės mėn.). Pasibaigus LRT televizijos laidų sezonui, dekoracijos nurašomos iš apskaitos, užpajamuojant liekamąsias medžiagas kiekine išraiška, arba likviduojamos.

LRT finansavimo būdai:

Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.

a) dotacijos;

Skirto tikslinio finansavimo dalis, susijusi su programos (paramos) tikslų įgyvendinimu per ataskaitinį laikotarpį,

b) tiksliniai įnašai.

registruojama

Dotacija įtraukiama į apskaitą gavus neatlygintinai ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš programai skirtų lėšų. Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai gautas ir įsigytas iš dotacijos lėšų turtas nudėvimas. Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis.

sąskaitoje

„Kompensuotos

sąnaudos“. Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomos su minuso ženklu. Prie kitų sąnaudų priskiriami ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai, valiutos kurso neigiama įtaka, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios mokėti palūkanos, baudos,

Tiksliniams įnašams priskiriama iš Valstybės biudžeto ir kitų valstybės institucijų, Europos Sąjungos fondų, paramos ir dovanos griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti gautos lėšos. Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu yra dokumentais patvirtintų

delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su tipine įstaigos veikla.

13. Ūkinės komercinės veiklos sąnaudų nustatymo taisyklės

sprendimų, kad įnašai bus gauti. Kitais atvejais tiksliniai

Vadovaudamasi

įnašai apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo

nuostatomis, kai sąnaudos susijusios tiek su pelno

kaip gauti tiksliniai įnašai.

nesiekiančios organizacijos ūkine komercine veikla, tiek

Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų

pripažinta

kompensuotomis.

Panaudojus

tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, keičiasi tik finansavimo straipsnis: didėja dotacija, mažėja tikslinis finansavimas.

pelno

mokesčio

įstatymo

ir su šios organizacijos įstatuose numatytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, sąnaudų dalis, tenkanti ūkinės komercinės veiklos pajamoms, leidžiamiems atskaitymams priskiriama, jeigu minėta organizacija gali pateikti tokių sąnaudų dalies pagrįstumą. Ūkinei komercinei veiklai tenkanti sąnaudų dalis nustatoma

12. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitoje Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis laikomas tik

atskiroje

pagal

pačios

pelno

nesiekiančios

organizacijos

apskaitos politikoje nustatytą tvarką. LRT yra nustatyta ūkinei komercinei veiklai tenkančių sąnaudų dalies apskaičiavimo tvarka. Netiesioginių

įstaigos ekonominės naudos padidėjimas.

sąnaudų, susijusių su LRT ūkinės komercinės veiklos

Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už paslaugas,

kokį procentą visų gautų LRT pajamų sudaro ūkinės

apskaitoje rodomi kaip įstaigos įsipareigojimų pirkėjams

komercinės

didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik

sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos

suteikus paslaugas.

pajamomis, apskaičiuojamos pagal formulę:

pajamomis, dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, veiklos

pajamos.

LRT

netiesioginės

Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto perleidimo pelnas, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka. Sąnaudomis apskaitoje pripažįstama išlaidų dalis, susijusi su paslaugų suteikimu arba parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos

išlaidos

nedelsiant

pripažįstamos

ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. LRT, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, sąnaudas apskaito pagal finansavimo šaltinius, programas ir sąnaudų centrus. Baudų ir delspinigių sąnaudos už mokėjimo termino nesilaikymą apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai gaunamas dokumentas arba kai sumokama.

X – netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis; P – visos ūkinės komercinės veiklos pajamos; F – iš valstybės biudžeto (valstybės institucijų) ir Europos Sąjungos fondų gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, gauta parama, dovana; N – visos netiesioginės sąnaudos.

III. PASTABOS 14. Nematerialusis turtas

Skiltyje „Licencijos“ apskaitomos užsienyje ir šalyje sukurtų filmų transliavimo teisės per televiziją bei naudojimosi programine įranga teisės. * Išankstiniai apmokėjimai už gautinas filmų licencijas – 4 430 Lt.

15. Ilgalaikis materialusis turtas

LRT ilgalaikis turtas 2012 m. gruodžio 31 d. nuo visų rizikų apdraustas 19.076,8 tūkst. Lt suma. Ilgalaikei investicijoms skirtai banko paskolai užtikrinti LRT 2012 m. sudarė įkeitimo sutartį, pagal kurią įkeisto ilgalaikio turto vertė sudaro 2 176,8 tūkst. Lt.

16. Atsargos

94 17. Išankstiniai apmokėjimai Išankstinių apmokėjimų straipsnyje yra avansai, sumokėti už 2014 m. Pasaulio futbolo čempionato teises ir kitas paslaugas. Būsimųjų laikotarpių sąnaudas sudaro apmokėtos ir gautos neapmokėtos sąskaitos už naudojimąsi kompiuterinėmis programomis ir kitos sąnaudos, kurios bus įtrauktos į sąnaudas įvykus renginiams arba kas mėnesį (nario mokestis, draudimo įmoka, prenumerata).

18. Per vienerius metus gautinos sumos. Kitos gautinos sumos 2012 m. gautinose sumose įregistruotas 2013 m. gautinas 47 054,0 tūkst. Lt valstybės finansavimas, kuris LRT skirtas 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XII-65 ir LRV 2013 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl 2013 metų LR valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“: • 7 565,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.3 programai (Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų tinklais); • 38 244,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.5 programai (Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijų tinklais); • 1 245,0 tūkst. Lt dotacija investicijoms. 2012 m. gautinose sumose taip pat apskaitomas depozitas ekspertizei atlikti 48,5 tūkst. Lt suma, kuris skirtas Vilniaus apylinkės teismo sprendimu byloje su AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“.

19. LRT kapitalas ir finansavimas Per 2012 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 765 295 Lt.

*Grąžinta nepanaudota pagal 2010 m. kovo mėn. pagal pasirašytą trišalę sutartį tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir LRT projekto „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ lėšų dalis – 14 190 litai.

20. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

*2010–2011 m. dalis skolos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – Telecentras) yra ginčijama Vilniaus apygardos teisme dėl to, kad Telecentras taiko nepagrįstas ir nesutartas paslaugų teikimo sąlygas, tarifus ir kt. Per 2010–2011 m. sukauptas atidėjinys ginčijamai Telecentro skolai sudaro 4265,2 tūkst. Lt sumą.

21. Tipinė veikla Svarbiausi LRT procesai yra susiję su visuomeninio transliuotojo paslaugų teikimu, o pagalbiniai procesai užtikrina sklandų įstaigos darbą. Vienas svarbiausių aspektų yra visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltiniai ir santykis tarp jų.

VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 2012 m. skirti valstybės biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2012 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų. Sąnaudoms, reikalingoms teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei, kompensuoti trūko 11 417,0 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu – 11 417,0 tūkst. Lt. LRT 2012 m. grynasis veiklos rezultatas teigiamas – 1 973,7 tūkst. Lt. Tai LRT komercinės veiklos pelnas, kuris bus naudojamas LRT viešojo pobūdžio paslaugų teikimui finansuoti.

* Netiesioginių (pridėtinių) sąnaudų apskaičiavimo procentas: 2011 m. – 30,7 %; 2012 m. – 30,5 % 2010 m., pasikeitus Pelno mokesčio įstatymo nuostatoms, apskaičiuojant 2010 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Todėl 2011 ir 2012 m. LRT nėra prievolės mokėti pelno mokestį.

22. Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais

Lentelėje „Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais” nurodytos generaliniam direktoriui, jo dviem pavaduotojams bei vyr. buhalteriui priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais. LRT nėra susijusių asmenų, kurie gali reikšmingai veikti įstaigos veiklą (priimant įstaigos veiklos ir finansinius sprendimus), ir sandorių su jais.

23. Finansinės atskaitomybės auditas 2012 m. finansinės atskaitomybės ir mokesčių peržiūros audito sąnaudos sudarė 22 000,00 Lt ir įstatymais nustatytas PVM.

Generalinis direktorius

Audrius Siaurusevičius

NEPRIK LAU S O M O AUDI T OR I A US I ŠV A DA VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai

Išvada dėl finansinių ataskaitų Mes atlikome VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos toliau pateikiamo finansinių ataskaitų rinkinio, kurj sudaro 2012 m. gruodžio 31 d. balansas ir tą dieną pasibaigusių metų veiklos rezultatų ataskaita bei aiškinamasis raštas (toliau – finansinės ataskaitos), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir verslo apskaitos standartus, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami auditoriaus nuomonei pagrįsti.

Nuomonė Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą vaizdą apie Vš| Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2012 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, ir verslo apskaitos standartais.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Be to, mes perskaitėme toliau pateiktą Vš| Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2012 m. veiklos ataskaitą ir nepastebėjome jokių reikšmingų į ją įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizija 2012 m. finansinėms ataskaitoms.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – apie šias finansines ataskaitas pareikšti nuomonę, pagrįstą atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal tarptautinius audito standartus. Šiuose standartuose nustatyta, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliekamų apskaitinių įvertinimų racionalumo ir bendro finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą.

Valdas Cicėnas 2013 m. balandžio mėn. 09 d. Gedimino pr. 26, Vilnius Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000041

SA NT R A U K A Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra

telkti Lietuvos visuomenę, stiprinti lietuviškąją tapatybę;

visuomeninis transliuotojas, kurio tikslas – užtikrinti

laikytis

visuomenės interesą būti informuotai. Šiuo tikslu LRT

programų

rengia radijo (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS) ir

politikos, efektyvios finansų bei kitų išteklių vadybos

televizijos (LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA) programas.

principų; sudaryti galimybes vartotojams gauti kuo

Speciali

skirta

daugiau visuomeninio, šviečiamojo ar pramoginio turinio

programa LRT LITUANICA perduodama palydoviniu

laidų ir interaktyvių programų, plečiant komunikacijos

ryšiu. LRT taip pat valdo ir interneto žiniasklaidos

ryšius tarp skirtingų interesų ir patirčių dalyvių.

užsienyje

gyvenantiems

lietuviams

itin

aukštų kūrimo

vadybos

standartų,

skaidrios

koncepcijos,

atviros

personalo

priemonę – naujienų, vaizdo ir garso portalą www.lrt.lt. Nepaisydama nepakankamo finansavimo, 2012 m. Europos transliuotojų sąjungos duomenimis, Lietuvos

LRT TELEVIZIJA teikė Lietuvos visuomenei tikslią,

visuomeninis transliuotojas nuolat yra tarp mažiausiai

objektyvią ir subalansuotą informaciją, kūrė kokybiškas

finansuojamų visuomeninių transliuotojų Europoje.

šviečiamąsias,

2012 m. vienam Lietuvos gyventojui teko apie 15,49 lito

Svarbių renginių ar proginės transliacijos („Eurovizijos“

visuomeninio transliuotojo biudžeto (2011 m. – 13 Lt,

dainų

2010 m. – 11,3 Lt, 2009 m. – 19,7 Lt, 2008 m. – 26,6 Lt).

Londono olimpinės žaidynės) nuolat buvo tarp labiausiai

Remiantis Europos transliuotojų sąjungos duomenimis,

žiūrimų Lietuvos televizijų programų.

informacines,

konkursas,

Europos

kultūros futbolo

programas. čempionatas,

tai kelis ar net keliolika kartų mažiau už panašų ar net mažesnį gyventojų skaičių turinčių Europos šalių rodiklius.

Misija vykdoma ir kitais būdais. Pavyzdžiui, 2012 m. LTV eteryje nemokamos socialinės ir kultūrinės reklamos

Pavyzdžiui, 2011 m. (2012 m. duomenų nėra) Estijos

transliuota už 2,2 mln. Lt, dar beveik 10,5 mln. Lt buvo

radijo ir televizijos biudžetas buvo 28,3 mln. eurų. LRT

suteikti kaip nuolaida tokiai reklamai transliuoti. LRT

2011 m. pajamas tai viršijo net 9,4 mln. eurų. Bendras

priklausančiose radijo stotyse nemokamos reklamos

2011 m. Latvijos televizijos ir Latvijos radijo biudžetas

transliuota beveik už 147 tūkst. Lt, kaip nuolaida

už LRT didesnis 2,8 mln. eurų. Kroatijos biudžetas

suteikta dar beveik 1,7 mln. Lt.

yra daugiau kaip dešimt kartų didesnis už LRT (189,1 mln. eurų). Net vieną radijo programą transliuojančio

LRT savo misiją atlieka, diegdama ir naujausias

Vatikano radijo biudžetas beveik 7,8 mln. eurų didesnis

žiniasklaidos technologijas. Archyvų ir eterio programų

už Lietuvos visuomeninio transliuotojo.

skaitmeninimo projektas, kuris buvo pradėtas 2010 m. kovą, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai

2012 m. visuomeninio transliuotojo orientyras išliko

pasirašius sutartį su Informacinės plėtros komitetu

prioritetiniai visuomenės interesai. Pagarbos šalies

prie LR Vyriausybės ir Centrine

istorijai, kultūrai, mokslui, žinių troškimui skatinimas,

agentūra dėl „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos

dėmesys supančiai aplinkai, pasaulio kultūrų įvairovės atskleidimas.

Programose

siekiama

puoselėti

projektų valdymo

sukūrimo“, baigtas 2012 m. vasario 13 dieną.

demokratines, nacionalines kultūros vertybes, rinkti

2012 m. birželio mėnesį startavo naujas LRT interneto

ir skelbti visapusišką, objektyvią informaciją, kurti bei

portalas, iš pagrindų pakeitęs dizaino ir technologinius

ugdyti patriotišką, pilietišką ir kultūringą visuomenę. 2012 m. gegužės 8 d. LRT taryba patvirtino LRT valstybinę programų strategiją, kurią įgyvendindama,

sprendimus. Portalas sukurtas naudojant naujausias transliavimo, archyvavimo ir administravimo technologijas bei tarptautinius kokybės ir formatų standartus. Portalas

iki 2017 m. LRT turėtų tapti organizacija, pasižyminčia

tapo prieinamas visų tipų kompiuteriais ir išmaniaisiais

išskirtine programų kokybe ir kūrybinių idėjų inicijavimu,

aparatais.

technologine pažanga, efektyviu valdymu, socialine atsakomybe bei aktyvia komunikacija. Remdamasi

2012 m. atliktas didžiausias rinkodaros ir savireklamos

vėliau

darbas – LRT prekės ženklų atnaujinimas. Šio projekto

administracijos parengtu 2013–2017 metų strategijos

tikslas buvo atnaujinti LRT rinkodaros komunikaciją bei

įgyvendinimo planu, LRT sieks stiprinti programų

vizualiką ir visuomenei LRT pristatyti kaip didžiausią,

išskirtinumą ir tobulinti turinio kokybę; teikti kokybiškas

patikimiausią, moderniausią transliuotoją, suformuoti

paslaugas įvairaus amžiaus, interesų ir lūkesčių turintiems

esmines vientisos transliuotojo grupės komunikacijos

informacijos vartotojams, kūrėjams ir dalyviams; vienyti ir

gaires.

valstybine

LRT

programų

strategija

100

LRT RADIJAS ir 2012 m. išlaikė labiausiai klausomos radijo stoties šalyje titulą (18,9 proc. šalies radijo rinkos, 2011 m. rudenį Lietuvos radijo auditorija siekė 20,9 proc.). LRT TELEVIZIJOS auditorija 2012 m. sumažėjo nežymiai – iki 9,9 proc. (2011 m. – 10,7 proc.) 2012

LRT

dirbo

pelningai.

Grynasis

veiklos

rezultatas – 1.973,7 tūkst. Lt pelno. Gerus rezultatus lėmė veiklos optimizavimas, didėjusios reklamos pajamos ir pagerėjusi bendra padėtis rinkoje. Kita vertus, praėję metai LRT buvo išskirtiniai – transliuota Europos futbolo čempionatas ir Londono olimpinės žaidynės, o tai irgi prisidėjo prie gerų rezultatų. Valstybės skirti biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2012 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų. Sąnaudoms,

reikalingoms

teikiant

kokybiškas

viešąsias paslaugas visuomenei, kompensuoti trūko 11.417,0 tūkst. Lt. Lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu. 2011 m. LRT grynasis veiklos rezultatas buvo teigiamas – 911,4 tūkst. Lt. Siekdama maksimaliai atsižvelgti ir į visuomeninio transliuotojo misijos prioritetus, LRT ir toliau optimizavo išlaidas. Nors LRT 2012 metų grynasis veiklos rezultatas teigiamas,

jis

nepadengia

ankstesnių

laikotarpių

nuostolių.

LRT tarybos pirmininkas

101

Žygintas Pečiulis

LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius Priedas XX Teikimas

LRT TARYBOS POSĖDŽIO 2012 rugsėjo 18 d. SVARSTYMUI SVARSTYMUI : Darbo grupės dėl LRT muzikos programų kokybės siūlymai Atsižvelgiant į valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ išdėstytas nuostatas, kad kultūra yra prioritetinė valstybės remiama sritis, kad kultūra ir kūrybiškumas pripažįstami kaip svarbiausi Lietuvos ištekliai ir pabrėžiama būtinybė išsaugoti visuomenės kultūrinį tapatumą, dabartinė LRT muzikos politika bei muzikos programų padėtis reikalauja kritinės peržiūros. LRT, kaip valstybės subsidijuojamam visuomeniniam transliuotojui, institucijai, įgyvendinančiai valstybines strategijas ir ženklią dalį savo eterio laiko skiriančiai muzikai, ją strateguojant bei kuriant muzikos programas, siūloma remtis „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėmis“ (patvirtintos LR Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 (Žin., 2010, Nr. 80-4152), „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstituciniu veiklos planu“ (patvirtintas LR Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1269), strateginiais LRT dokumentais. Nauji iššūkiai informacinių technologijų srityje, kultūros plėtros formų pokyčiai paspartino Europos transliuotojų struktūrines reformas, aprėpiančias muzikos padalinių reorganizaciją. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros padėtis Lietuvoje reikalauja kritinio požiūrio, dėmesio ir teigiamų pokyčių, taip pat į LRT misiją puoselėti valstybės raidos prioritetus bei siekį koreliuoti su šiuolaikiniais Europos kultūrinės integracijos prioritetais, rekomendacijos tobulinti LRT muzikos programas teikiamos kaip kultūros sektoriaus tobulinimo pastanga. Šiuos siūlymus taip pat skatina teikti ženklus muzikos programų skaičius LRT radijo, televizijos bei interneto transliuojamose programose, jų reikšmė kultūros politikai, siekis koncentruoti kūrybinį LRT potencialą ir racionaliau naudoti išteklius. Siūlomi šie pokyčiai, užduotys ir reformos LRT muzikos politikos, struktūrinės organizacijos, laidų turinio bei technologinės kokybės gerinimo srityse:

vykdyti LRT muzikos padalinių struktūrines reformas. Pagrindinė reformos kryptis – stambinti padalinius sujungiant smulkesnius, refragmentuoti. LRT siūloma atsisakyti radijo Muzikos redakcijos ir įsteigti bendrą LRT muzikos direkciją (redakciją) ir vadovo pareigybę. Šiai tarnybai ir jos vadovui turėtų būti patikėtas strateginis LRT muzikos politikos valdymas, muzikos programų bei laidų strategavimas, jų koordinavimas visuose LRT kanaluose. Tai leistų racionaliau valdyti ir telkti žmogiškąjį bei kūrybinį LR potencialą, naudoti išteklius (infrastruktūros bei finansinius) ir užtikrinanti naują LRT muzikos programų kokybę, įvairovę, aukštesnio lygio meniškumą. Pvz., bendrą projektą vykdanti kūrybinė grupė rengtų atitinkamo pobūdžio bei tematikos laidas visiems kanalams: radijui, TV ir internetui. Vidaus aktais būtina užtikrinti sklandų naujojo padalinio integravimą į LRT struktūrą, konsoliduoti šio padalinio vadovo pareigybę su kitų atsakingų už programų kokybę darbuotojų (radijo ir TV programų direktorių) pareigybių turiniu, apibrėžti subordinaciją bei kompetencijas. 2. LRT transliuojamų muzikos programų strategijos formavimas bei valdymas turi remtis strateginiais valstybės dokumentais kultūros politikos srityje ir nuolatine muzikos programų auditorijos poreikių bei nuomonės stebėsena. Remiantis nuostata, kad visuomeninių transliuotojų kuriamos ir skleidžiamos produkcijos turinį bei kokybę kontroliuoja ją vartojanti auditorija, formuojant LRT muzikos politiką turi būti atsižvelgta į besikeičiančius visuomenės interesus, užtikrintas įvairių visuomenės grupių poreikių tenkinimas ir stiprinamas kultūros poveikis. Tam tikrą patirtį auditorijos monitoringo kultūros sektoriaus srityje, remiantis Europos kultūrinės integracijos prioritetais, pristato Europos kultūros ekspertų tinklo (European Expert Network on Culture (EENC)) atliktas tyrimas bei rekomendacijos (žr.: Audience building and the future Creative Europe Programme (Short Report, 2012). Remiantis LRT valstybine programų strategija, siūloma nuolat atlikti LRT muzikinių programų stebėseną, analizuoti ir vertinti LRT programų kokybę bei įvairovę, remiantis kūrybiškumo, išskirtinumo, aukšto profesionalumo, kūrybiškumo ir originalumo kriterijais. 3. Nacionalinio transliuotojo misija – puoselėti Lietuvos kultūrą siekiant išsaugoti, plėtoti ir skleisti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą. LRT muzikos programos politiką formuojančios institucijos skatinamos suformuoti aiškią ir veiksmingą nacionalinės muzikos prioriteto įgyvendinimo programą. Sukurti nacionalinės muzikos

pristatymo,

viešinimo

LRT

programose,

saugojimo archyve bei įrašų leidyboje strategijos koncepcines

nuostatas.

Globalizacijos

akivaizdoje

reiškiantis tapatybės, savasties suvokimo krizei, LRT kaip nacionalinis transliuotojas skatinamas pristatyti

1. LRT strateginis siekis veikti kaip vienai organizacijai, kurti ir transliuoti laidas televizijos, radijo kanalais bei internetu, taip pat naujųjų informacinių technologijų pažanga skatina

nacionalinės muzikos kūrybos įvairovę, pirmenybę teikti turinio kokybei, remtis aukštų kūrybinių standartų kūriniais ir užtikrinti nacionalinės muzikos sklaidą

102

Lietuvoje ir užsienyje. Siekiant

užtikrinti

aukščiausios

kokybės

kultūros

prieinamumą visuomenei, vertėtų atnaujinti ir išplėsti tarpinstitucinį

bendradarbiavimą,

paremtą

kultūros,

švietimo ir žiniasklaidos sričių bendraveika, ilgalaikiais strateginio pobūdžio projektais. Stokojama konkrečių bendrų projektų, iniciatyvų, aukštos kokybės patrauklių programų (pvz., svarbiausių kultūrinių įvykių, koncertų, teatrų sezono atidarymo ir uždarymo ir pan. tiesioginės transliacijos ir pan.), kurios palaiko kultūrinį tapatinimąsi, įtrauktumo į visuomenę jauseną. 4. LRT muzikos politika turi būti formuojama remiantis nesupaprastinta

populiariosios

muzikos

samprata.

ne tik su naujais programų formatais bei alternatyviomis technologinėmis platformomis (interneto, mobiliųjų technologijų galimybėmis), bet ir su investicija į aukštų technologinių bei kokybinių garso parametrų standartų įdiegimą. Atsižvelgiant į technologinę pažangą, LRT muzikos programose, laidose, transliacijose ir kitoje viešinamoje produkcijoje būtina užtikrinti šiuolaikines technologijas atitinkančio muzikinio garso kokybę, tai darniai papildytų muzikos programų, laidų įvairovės, jų kūrybiškumo lygmens bei išskirtinės žurnalistikos reikalavimų siekinį. Būtina užtikrinti LRT kanalų (ypač LRT KULTŪROS) aukštos kokybės, tarptautinius standartus atitinkantį garso transliavimą. Šiuo metu LRT KULTŪROS kanalo garso kokybė diskredituoja net ir puikios kokybės muzikos programas.

Populiarioji muzika turi būti suvokiama kaip LRT auditorijos atpažįstama, pamėgta, labiausiai vertinama įvairių muzikos krypčių, stilių, epochų, muzikos rūšių bei žanrų kūrybos dalis. Platesnis ir išsamesnis populiariosios muzikos turinio supratimas LRT kuriamas muzikos programas padėtų apsaugoti nuo selektyviai

Visavertės, aukštos meninės bei techninės kokybės muzikinės laidos yra svari LRT programų populiarumo prielaida. Kovojant už savąjį žiūrovą bei klausytoją (LRT valstybinės programų strategijos nuostata), siūlytina kūrybiškiau ir veiksmingiau išnaudoti šią galimybę.

eksploatuojamos vienos muzikos krypties produkcijos (siaurai suprantamos populiariosios muzikos (vadinamojo popso) vyravimo ir masyvaus vokalinės muzikos, dainos žanro dominavimo. Tai užtikrintų didesnę LRT muzikos programų įvairovę stiliaus bei žanro požiūriu ir tenkintų įvairesnių visuomenės sluoksnių poreikius bei skonį (LRT valstybinės programų strategijos nuostata). 5. Pagrindinių LRT kanalų – LRT TELEVIZIJOS ir LRT RADIJO – programose turi/turėtų atsirasti informacinio ir šviečiamojo pobūdžio muzikos laidų, kuriose kūrybiškai būtų pateikiama informacija apie skirtingus muzikos stilius, nepatenkančius į LRT esamą siaurą populiariosios muzikos sampratą. Nacionalinis transliuotojas neturėtų atsisakyti

ugdymo,

lavinimo,

skonio

bei

vertybių

formuotojo vaidmens. Nors tarptautinė praktika ir

103

tendencijos rodo, kad ateityje radijo ir TV kanalai dar labiau diferencijuosis, konkretės jų adresatas, tačiau išliks poreikis turėti nacionalinio transliuotojo, ypač mažųjų šalių, pagrindinius kanalus, kuriuose podraug su informacinėmis ir socialinėmis programomis derinamos šviečiamosios ir kultūrinės, tad muzikinis spektras juose turės/turėtų išlikti kuo platesnis. 6. Atnaujinant LRT muzikinių programų turinį, turi būti siekiama naujų, kokybiškesnių bei kūrybiškesnių laidų vizualumo formų. Šiuo tikslu prioritetas turi būti teikiamas konkursiniam laidų rengimo principui (kaip numato LRT valstybinė programų strategija). Skatintinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, taip pat medijų menininkų pasitelkimas. Muzikinių programų specifika ir ženkli jų apimtis LRT struktūroje sąlygoja būtinybę specializuotis ir suteikti galimybę profesiškai tobulintis LRT garso ir vaizdo režisieriams, operatoriams, dirbantiems su muzikinėmis programomis bei transliacijomis. 7. LRT technologinis atsinaujinimas turi būti siejamas

Siūlymus parengė: LRT tarybos narės Gražina Daunoravičienė ir Lolita Jablonskienė, komisijos nariai Rūta StanevičiūtėKelmickienė, Jūratė Katinaitė, Birutė Paškevičienė, Donatas Katkus ir Jonas Vilimas.

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Priedas A

Per LRT TELEVIZIJĄ buvo parodyti šie dokumentiniai filmai:

Specialios laidos, filmai, transliacijos, skirtos atmintinoms dienoms ir šventėms

„Vasario 16-oji — mįslės ir ieškojimai“. 1999 m. Aut. Jonas Banys. „Prie rugių ir prie ugnies“. 2010 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dienai – LRT parengė specialią programą. Per LRT TELEVIZIJĄ parodyti šie dokumentiniai filmai: „Sausio mūšis. Lietuvos radijas ir televizija 1991 01 13“. 2011 m. Aut. Virginija Motiejūnienė, Juozas Sabolius. „Laisvės trajektorijos“. 2011 m. Aut. Jonas Ohman, Juozas Sabolius.

„Daktaras Jonas Basanavičius“. 2011 m. Scen. aut. Inga Berulienė, rež. Justinas Lingys. Per LRT KULTŪRĄ parodytas Justino Lingio dokumentinis filmas „1918 m. vasario 16-osios Akto signatarai“. 2009 m.

Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

„Lietuva. Sausis“. 1991 m. Rež. Regina Stadalnikaitė. „Sausio 13-oji“. 2001 m. Scenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis, rež. Ramunė Rakauskaitė, Donatas Ulvydas. „Laisvės varpas“. 2000 m. Rež. Vidmantas Puplauskis. LRT KULTŪRA parodė šiuos filmus: „Lietuvos kronikos. Sausio 13-osios įvykiai“, „Lietuvos prisikėlimas“. 2000 m. Rež. Arūnas Žebriūnas, Aloyzas Jančoras. „Okupuoti, bet nenutildyti“. 1991 m. Rež. Bronius Talačka. „Barikadų vaikai“,1991 m. Rež. Vytautas Damaševičius. „Lietuviški kino dienoraščiai“, 1991 m. Rež. Saulius Beržinis. Leono Glinskio Parlamento“.

vaizdo

dienoraštis

„Laužai

prie

Per LRT programas parodyti šie lietuvių dokumentiniai filmai: Premjera „Misija Sibiras‘11. Tomsko sritis“. 2012 m. Rež. Karolis Kaupinis ir Edita Kabaraitė. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) Premjera apie Antaną Terlecką „Neokupuotas“. 2012 m. Aut. Ramunė Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) Premjera „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. 2011 m. Rež. Giedrė Žickytė. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

104

„Kovo 11-osios kontekstai”. 2000 m. Rež. D. Vildžiūnas. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

Apybraiža „Įspaudas“. 2010 m. Aut. Palmira Galkontaitė. (LRT KULTŪRA)

Istorinė drama „Skrydis per Atlantą“. 1983 m. Rež. R. Vabalas. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) „Mes ateinam!“. 2008 m. Rež. Linas Augutis. (LRT KULTŪRA)

Apybraiža „Vilties galia“. 2009 m. Rež. Rimas Bružas. (LRT KULTŪRA)

„Lietuvių tradiciniai dailieji amatai“. 2011 m. Rež. Daiva Bilinskienė. (LRT KULTŪRA)

Apybraižos „Lagerių moterys. Adelė Dirsytė. Stefanija Ladigienė. Nijolė Sadūnaitė“. 2011 m. Aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. (LRT KULTŪRA)

„Kelionė per Lietuvą“. 2010 m. Rež. Vaidotas Digimas. (LRT KULTŪRA)

Valstybės (Lietuvos karūnavimo) diena

Per LRT KULTŪRĄ parodytas vaidybinis filmas „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“. 1990 m. N-7. Rež. Raimundas Banionis.

Per LRT programas parodyti lietuvių filmai:

karaliaus

Mindaugo

Premjera „Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“. 2012 m. Aut. Edita Mildažytė. Vaidina Vaiva Mainelytė, Rūta Ščiogolevaitė, Sigutė Stonytė, Rita Miliūtė, Laura Imbrasienė, Veronika Povilionienė ir kt. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) Rimo Bružo dokumentinis filmas „Radvilos. Auksiniai Lietuvos kunigaikščiai“. 2009 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

Tarptautinė teatro diena (kovo 27 d.) Per LRT KULTŪRĄ parodytos dvi lietuvių dokumentinių filmų premjeros (abu filmai sukurti bendradarbiaujant su LRT): Rimgaudo Karvelio „Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1975–1985 m.“ (2011 m.) ir KVDT filmas apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę „Ateinu...“. 2011 m. Scen. aut. ir rež. Tomas Dainius Ribaitis.

Velykos

105

Velykų programoje buvo parodytos dvi dokumentinio filmo premjeros: „Tikėjimo žingsniai. Piligriminis žygis Kryžių kalnas – Šiluva 2011“. Aut. Dalius Ramanauskas. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) ir „Gandrai visada grįžta namo...“. Aut. Mantas Jancevičius. (LRT KULTŪRA).

Birželio 14, 15 d. – Gedulo ir vilties diena, Okupacijos ir genocido diena Per LRT programas parodyti dokumentiniai lietuvių filmai: Premjera „Ledo vaikai“. 2012 m. Aut. Justinas Lingys, Inga Berulienė, Algirdas Žvinakevičius, Edgars Engizers. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) „Misija Sibiras‘11. Tomsko sritis“. 2012 m. Rež. Karolis Kaupinis ir Edita Kabaraitė. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

Algio Kuzmicko dokumentinis filmas „Žalios girios ainiai“ (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) Dokumentinio filmo apie ekspediciją į Filipinus Matui Šalčiui atminti premjera „Filipinai... Didysis Tolimųjų Rytų pasaulis“. 2011 m. Aut. Gerimantas Statinis, Miglė Greičiuvienė. (LRT KULTŪRA) Dokumentinis filmas „2000 km istorijos: žygis žirgais iki Juodosios jūros“. 2011 m. (LRT KULTŪRA)

Visų šventųjų diena, Vėlinės Per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT LITUANICĄ parodyta Tomo Donelos vaidybinio filmo „Atsisveikinimas“ premjera. Per LRT KULTŪRĄ parodyti šie dokumentiniai filmai: „Memento mori“ (1992 m. rež. Henrikas Šablevičius), „Vėlinių ugnys“ (1989 m.). Su rubrika „Išėjusiesiems atminti“ parodyti šie filmai: Drama „Ave, Vita“ (1969 m.) režisieriui Almantui Grikevičiui ir aktorei Eugenijai Bajorytei atminti; dokumentinis filmas Jonui Kubiliui atminti „Matematikos poetas“ (1996 m., rež. Vidmantas Puplauskis); Dokumentinis filmas kalbininkui Aleksui Girdeniui atminti „Europos dinozauras“ (2002 m., rež. Vitalija Steponavičiūtė) ir kt.

Priedas B Premjera. Misija Sibiras‘11. Tomsko sritis. Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Karolis Kaupinis ir Edita Kabaraitė. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) Premjera. Neokupuotas. Dokumentinis filmas apie Antaną Terlecką. Aut. Ramunė Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė. 2012 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). (Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT) Premjera. Kaip mes žaidėme revoliuciją. Dokumentinis filmas. 2011 m. Rež. Giedrė Žickytė. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). (Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT) Premjera. Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1975–1985 m. Dokumentinis filmas. 2011 m. Rež. Rimgaudas Karvelis. (LRT KULTŪRA) (Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT) Premjera. KVDT. Ateinu... Dokumentinis filmas apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę. 2011 m. Scenarijaus autorius ir režisierius Tomas Dainius Ribaitis. (LRT KULTŪRA) (Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT)

Premjera. Pamoka už Atlanto. Dokumentinis filmas. 2012 m. Aut. Tadas Jačiauskas, Andrius Leliuga. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA, LRT KULTŪRA) (Filmą kūrė LRT, bendradarbiaudama su JAV ambasada Vilniuje) Premjera. Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys. Rež. Guillaume Coudray. Lietuva, Prancūzija. (LRT KULTŪRA) Premjera. Konsensuso metai. Dokumentinis filmas. 2011 m. Aut. Agnė Zalanskaitė, Andrius Bartkus. Premjera.

Miestas.

Audrys

Karalius.

Iš

ciklo

„Maištininkai“. 2010 m. Rež. Giedrė Žickytė. (LRT KULTŪRA) Premjera. Ne spalvotų viršelių herojė. Dana Migaliova. Iš ciklo „Maištininkai“. 2010 m. Rež. Giedrė Žickytė. (LRT KULTŪRA) Premjera. Laisvas žmogus. Rimas Burokas. Iš ciklo „Maištininkai“. 2010 m. Rež. Giedrė Žickytė. (LRT KULTŪRA)

Premjera. Piligrimystės vietos Lietuvoje. Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Dalius Ramanauskas. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

Premjera. Trys Jono Jurašo Antigonės. Jonas

Premjera. Tikėjimo žingsniai. Piligriminis žygis Kryžių kalnas – Šiluva 2011. Dokumentinis filmas. Aut. Dalius Ramanauskas. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

Premjera.

Premjera. Gandrai visada grįžta namo... Dokumentinis filmas. Aut. Mantas Jancevičius. (LRT KULTŪRA) Premjera. Barzakh. Dokumentinis filmas. Lietuva, Suomija. 2011 m. Rež. Mantas Kvedaravičius. (LRT TELEVIZIJA)

Jurašas. Iš ciklo „Maištininkai“. Rež. Giedrė Žickytė. (LRT KULTŪRA) Žmogus

vietos.

Nikis.

Iš

ciklo

„Maištininkai“. 2010 m. Rež. Lina Lužytė. (LRT KULTŪRA) Premjera. Paskui saulę ir ožkas. Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė. Iš ciklo „Maištininkai“. 2010 m. Rež. Giedrė Žickytė. (LRT KULTŪRA) Premjera.

Lietuvis,

sujungęs

Baikalo

krantus.

Vidmanto Urbono ekologinė akcija „Vanduo – tai gyvybė“. Autoriai Gintarė Grikštaitė ir Žilvinas Petkus.

Premjera. Česlovo Milošo amžius. Dokumentinis filmas. 1–2 d., 2012 m. Scen. aut. Juozas Javaitis, Pranas Morkus. Rež. Juozas Javaitis (LRT KULTŪRA) (filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT)

(LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) (filmas sukurtas

Premjera. Draugas. Vieno Česlavo Milošo eilėraščio istorija. Dokumentinis filmas. 2011 m. Aut. Vytautas Damaševičius (LRT KULTŪRA)

(LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

Premjera. Lietuvio namai. Dokumentinis filmas. 2011 m. Scen. aut. Nijolė Marcinkevičienė ir Vida Šatkauskienė, rež. Juozas Javaitis.

(LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

Premjera. Meistras. Dokumentinis filmas apie dailininką Justiną Vienožinskį. 2011 m. Aut. Liudvika Pociūnienė, Petras Savickis. (LRT KULTŪRA)

2012 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

bendradarbiaujant su LRT) Premjera. Lietuvos televizijai – 55. Dokumentinis filmas. 2012 m. Aut. Asta Einikytė. (Filmas sukurtas LRT).

Premjera. Pasaulio jaunimo dienos. Madridas 2011. Dokumentinis filmas. 2012 m. Aut. Dalius Ramanauskas.

Premjera. Ledo vaikai. Aut. Justinas Lingys, Inga Berulienė, Algirdas Žvinakevičius, Edgars Engizers.

Premjera.

Moterų

siluetai

Lietuvos

istorijoje.

2012 m. Aut. Edita Mildažytė. Vaidina Vaiva Mainelytė, Premjera. Kūrybos mįslė. Dok. filmas apie skulptorę Dalią Matulaitę. 2012 m. Aut. Algirdas Tarvydas. (LRT KULTŪRA) (Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT).

Rūta Ščiogolevaitė, Sigutė Stonytė, Rita Miliūtė, Laura Imbrasienė, Veronika Povilionienė ir kt. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA)

106

Premjera. Filipinai... Didysis Tolimųjų Rytų pasaulis. Dokumentinis filmas apie ekspediciją į Filipinus Matui Šalčiui atminti. 2011 m. Aut. Gerimantas Statinis, Miglė Greičiuvienė. (LRT KULTŪRA)

Premjera. Bergenas. Vaidybinis trumpametražis filmas. 2009 m. Scen. aut. ir rež. Andrius Blaževičius. Premjera. Knygnešys. Trumpametražis filmas. N-7. 2011 m. Rež. Jonas Trukanas.

vaidybinis

Premjera. Pirmasis. Dokumentinis filmas apie pirmąjį nepriklausomos Lietuvos olimpinį čempioną Romą Ubartą. Aut. Gintarė Grikštaitė, Stasys Petkus. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) (Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT) Premjera. Kai aš su žirgu – vadinasi gyvenu. Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Dalius Ramanauskas. (LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA) Premjera. Dokumentinis filmas „Mūsų širdys – Londone“. Rež. Asta Einikytė. (Filmas sukurtas LRT). (LRT TELEVIZIJA) Premjera. Savi keliai. Dokumentinis filmas apie aktorę Eugeniją Pleškytę. 2012 m. Scen. aut. Birutė Vyšniauskaitė, Valdas Babaliauskas. Rež. Valdas Babaliauskas. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) (Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT)

Premjera. Laisvas kritimas. 2009 m. N-14. Rež. Rokas Eltermanas. Premjera. Šarka 2. Dokumentinis trumpametražis filmas. 2009 m. N-7. Rež. Mykolas Vildžiūnas. Premjera. Šokantis kirminas. 2006 m. N-14. Rež. Ignas Jonynas. Vaidina Dainius Kazlauskas, Julija Goyd, Artūras Jevdokimovas, Arvydas Dapšys ir kt. Premjera. Mano tėvas. 2007 m. N-7. Rež. Marius Ivaškevičius. Vaidina Remigijus Vilkaitis, Tadas Gryn, Asta Preidytė, Audronis Rūkas ir kt. Premjera. Tėve mūsų. 2010 m. N-14. Rež. Marius Ivaškevičius. Vaidina J. Budraitis, A. Bendoriūtė, G. Balandytė, B. Tiškevič, Š. Gedvilas, M. Petravičiūtė, P. Ganusauskas, V. Voinič, S. Poška.

107

Premjera. Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai. Dokumentinis filmas. 2012 m. 1 d. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) (Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT)

Premjera. Laikinai. Vaidybinis trumpametražis filmas. 2011 m. Rež. Jūratė Samulionytė. Premjera. Barto filmų retrospektyva.

Premjera. Mes už... Lietuvą! Dokumentinis filmas. Lietuva. 2012 m. Rež. Andrius Lekavičius. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) Premjera. Rojus Lietuvoj. TV serialas. Scen. aut. Bronius Bušma. Rež. Saulius Vosylius, Valdas Babaliauskas. 2012 m., 1-30 s. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) (LRT ir „TV Europa“ bendra gamyba) Premjera. Dievų miškas. Vaidybinis filmas. Rež. A. Puipa. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) Trumpametražių filmų premjeros (LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA): Premjera. Pietys. Vaidybinis filmas. 2009 m. Scen. aut. ir rež. Tomas Smulkis.

Premjera. Jono Meko filmų retrospektyva.

Priedas C 1. Sausio 1 d. – šv. Mišios, skirtos pasaulinei Taikos dienai iš Vatikano

25. Gruodžio 24 d. – Bernelių šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros

2. Sausio 13 d. – šv. Mišios Laisvės gynėjų dienai

26. Gruodžio 24 d.- Bernelių šv. Mišios iš Vatikano (LRT KULTŪRA)

3. Vasario 16 d. – Šv. Mišios Valstybės atkūrimo dienai 4. Kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena 5. Balandžio 1 d. – Verbų sekmadienis

27. Gruodžio 25 d. – Urbi et Orbi. Popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas 28. Gruodžio 26 d. – Kalėdų šv. Mišios iš Kauno Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios

6. Balandžio 6 d. – Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus 7. Balandžio 7 d. – Velyknakčio liturgija iš Vilniaus arkikatedros 8. Balandžio 8 d. – Velykų šv. Mišios iš Romos Šv. Petro aikštės 9. Balandžio 8 d. - Popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas „Urbi et Orbi“ iš Vatikano 10. Balandžio 14 d. – Vyskupo Lino Vodopjanovo konsekracija Kretingoje 11. Balandžio 15 d. – Dievo Gailestingumo šv. Mišios 12. Gegužės 27 d. – Sekminės iš Vilniaus Jeruzalės bažnyčios 13. Birželio 14 d. – Gedulo ir Vilties diena. Šv. Mišios 14. Liepos 6 d. – Valstybės atkūrimo diena. Šv. Mišios 15. Liepos 8 d. – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai 16. Liepos 15 d. – Palaimintojo J. Matulaičio atlaidai Marijampolėje 17. Liepos 29 d. – Kryžių kalno atlaidai 18. Rugpjūčio 15 d. – Žolinės atlaidai Krekenavoje 19. Rugpjūčio 23 d. – šv. Mišios, skirtos 1997 m. rugpjūčio 23 d. mitingui prie A.Mickevičiaus paminklo paminėti iš Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios 20. Rugsėjo 9 d. – Šiluvos atlaidai 21. Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena. Vėlinės 22. Lapkričio 18 d. – Aušros vartų atlaidai 23. Lapkričio 23 d. – Šv. Mišios, skirtos Lietuvos Kariuomenės dienai 24. Lapkričio 24 d. – Vyskupo Kęstučio Kėvalo konsekracija Kaune

108