LRT metinė veiklos ataskaita 2014 by Lithuanian Radio and Television

TURINYS

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

LRT UŽSIENIO RYŠIAI

LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA

TELEVIZIJA

TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS 2014 M. PER LRT TELEVIZIJĄ IR LRT KULTŪRĄ

RADIJAS

LRT.LT

NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS

LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS

KALBOS KULTŪRA

RINKODARA 2014

SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT TELEVIZIJOS IR LRT RADIJO PROGRAMOSE 2014 M.

LRT MUZIEJUS

TECHNINIAI RESURSAI

LRT ARCHYVAI

2014 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI

2014 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

PRIEDAI

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

3 Vietoje atsistatydinusios Prezidento institucijos deleguotos Zinos Gaidienės nuo balandžio iki gruodžio mėnesio Taryboje dirbo Diana Vilytė.

LRT tarybos nariai: • Eugenijus Butkus • Darius Chmieliauskas • Gražina Daunoravičienė (iki gegužės mėnesio) • Tomas Eitutis • Liudvikas Gadeikis • Zina Gaidienė (iki kovo mėnesio) • Edmundas Ganusauskas • Lolita Jablonskienė (pirmininko pavaduotoja) • Česlovas Juršėnas

LRT tarybos sudėties pokyčiai LRT taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas, kuriam įstatymu pavestos LRT visuotinio susirinkimo funkcijos ir kuris atstovauja visuomenės interesams. Taryba sudaroma iš 12 asmenų, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas (4 narius), Seimas (4), po 1 narį – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos Vyskupų Konferencija. 2014 m. baigėsi visuomeninių organizacijų deleguotų Tarybos narių šešerių metų kadencija. Lietuvos meno kūrėjų asociacija antrajai kadencijai delegavo Kornelijų Platelį, Lietuvos Vyskupų Konferencija – Darių Chmieliauską. Lietuvos mokslo taryba delegavo Eugenijų Butkų, Lietuvos švietimo taryba – Viliją Targamadzę.

• Giedrė Lastauskienė • Žygintas Pečiulis (pirmininkas) • Kornelijus Platelis • Eglė Pranckūnienė (iki gegužės mėnesio) • Vilija Targamadzė • Diana Vilytė (nuo balandžio iki gruodžio mėnesio)

Svarbiausios LRT tarybos veiklos kryptys Kontroliuotas LRT strategijos vykdymas. Du kartus per metus išklausyta LRT 2012–2017 m. strategijos vykdymo plane numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaita.

Pareikšta nuomonė svarbiais su LRT veikla susijusiais klausimais Kreiptasi į Seimą ir Vyriausybę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo, susijusio su nauja visuomeninio transliuotojo inansavimo tvarka. Svarstyti LRT prioritetai keičiantis inansavimo tvarkai. Pritarta LRT administracijos siūlymui per 2014 m. rinkimus nekurti ir netransliuoti per LRT diskusijų laidų, kurias užsako ir inansuoja politinės kampanijos dalyviai. LRT administracija įpareigota užtikrinti, kad politinė reklama per LRT televizijos ir radijo programas būtų skleidžiama tik tokiu būdu ir priemonėmis, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Siekiant, kad būtų visapusiškai įvertinta organizacijos veikla, inicijuotas LRT veiklos audito paslaugų pirkimas, suformuluotos audito užduotys. LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis

Nuolat domėtasi LRT aktualijomis Kiekviename LRT tarybos posėdyje buvo išklausoma informacija apie praėjusio mėnesio įvykius ir LRT auditorijos pokyčius. Aptariami gauti piliečių, institucijų ir visuomeninių organizacijų laiškai.

Analizuotas LRT programų turinys Drauge su ekspertais trijuose posėdžiuose svarstyti Lietuvos informacinės erdvės stiprinimo klausimai. Šiuo aspektu aptartos LRT televizijos ir radijo programos, interneto portalas LRT.lt. LRT administracijai pavesta parengti Lietuvos informacinės erdvės stiprinimo planą. LRT administracija įpareigota parengti kultūros sklaidos LRT programose planą, kuris apimtų LRT televizijos ir radijo kultūros kanalų koncepcijas, numatančias originalių ir įsigyjamų laidų proporcijas, su tuo susijusį inansavimo didinimą ir struktūrinius pokyčius. Tarybos pavedimu LRT administracija taip pat parengė Lietuvos nacionalinės kultūros pristatymo, viešinimo LRT programose, saugojimo archyve bei įrašų leidybos strategijos koncepcines nuostatas. Remiantis priimtais Tarybos nutarimais, svarstyta, kaip vykdomas muzikos programų kokybės gerinimo planas. Pasitelkus ekspertus, analizuotos informacinės LRT radijo ir televizijos laidos. Drauge su kūrėjais aptartos tautinių bendrijų laidos. Dalyvaujant ekspertams ir religinių bendrijų atstovams, analizuota religinių laidų situacija. Diskutuota dėl portalo LRT.lt turinio. Rekomenduota jame dažniau skleisti kitų LRT kanalų sukurtą turinį, nušviesti LRT veiklą.

Bendradarbiauta su LRT administracine komisija 2013 m. sudaryta naujos sudėties Administracinė komisija, kurios užduotis – konsultuoti LRT tarybą ir LRT generalinį direktorių inansų klausimais. Administracinės komisijos sudėtis: Linas Gusarovas (pirmininkas), Ieva Augustinavičienė, Rimas Kanevičius, Valentinas Sventickas, Tadas Šarapovas. 2014 m. Administracinė komisija surengė 5 posėdžius. Juose LRT tarybos pirmininko arba LRT generalinio direktoriaus prašymu pateiktos išvados šiais klausimais: LRT 2014 m. sąmata; LRT 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita; LRT tarybos 2013 m. išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita; LRT administracinės komisijos 2013 m. išlaidų sąmatos ataskaita; LRT išorinio audito užduočių formulavimas; ar LRT išorinio audito užduotys atitinka Administracinės komisijos rekomendacijas; rekomendacijos dėl LRT 2015 m. pajamų ir išlaidų sąmatos rengimo tvarkos.

Vykdant įstatymu pavestas funkcijas, patvirtinta: • 2014 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT administracinės komisijos išlaidų sąmatos; • 2013 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT administracinės komisijos išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos; • 2013 m. LRT ataskaita Seimui; • LRT programų mastas ir struktūra; • Televizijos programų pirkimo konkurso rezultatai.

Kontroliuotas LRT tarybos nutarimų vykdymas LRT tarybos nutarimų vykdymo ataskaita pateikiama kas ketvirtį.

Tobulinta LRT tarybos veikla Efektyvinant Tarybos darbą, buvusios trys darbo grupės (Strateginės plėtros, Audito ir inansų, Redakcinės politikos) reorganizuotos į dvi – Audito ir strateginio planavimo (vadovas T. Eitutis) ir Redakcinės politikos (vadovas K. Platelis). Darbo grupės teikia išvadas, rekomendacijas, rengia nutarimų projektus. Taryba dirba pagal metų pradžioje patvirtintą posėdžių graiką ir darbo planą, kuris tikslinamas prieš kiekvieną posėdį. Priimti sprendimai, reglamentuojantys inansinių dokumentų pateikimo Tarybai formą ir terminus. Parengtas dokumentas, reglamentuojantis Tarybos darbe dalyvaujančių ekspertų atrankos ir apmokėjimo už darbą tvarką.

Siekta darbo viešumo Pasibaigus LRT tarybos posėdžiui, apie svarstytus klausimus ir priimtus nutarimus informuojama pranešimu spaudai. LRT.lt portalo Tarybos skiltyje skelbiama posėdžių darbotvarkė, protokolai, LRT tarybos ataskaitos Seimui, su LRT veikla susiję įstatymai, informacija apie LRT tarybos narius.

LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

2014 m. tradiciškai „Auksinėmis bitėmis“ pagerbti geriausi LRT darbuotojai. Drauge buvo švenčiamos svarbiausios šventės. LRT buvo nominuota „Komandinės atmosferos kūrėjų“ konkurse kaip „Įmonė, geriausiai besirūpinanti darbuotojų iziniu aktyvumu, 2014“. Skatintas socialinis dialogas – 2014 m. pasirašyta nauja Kolektyvinės sutarties redakcija. LRT interesas – suburti ir išlaikyti profesionalią, dinamišką, kūrybišką, nuolat tobulėjančią ir motyvuotą komandą, vieningai siekiančią bendrų LRT tikslų, todėl personalo politika yra nukreipta į kolektyvo tobulėjimą ir jo gerovės kūrimą. Atliktas darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrimas, siekiant nustatyti darbuotojų pasitenkinimą skirtingais darbo aspektais ir jų lojalumo įmonei lygį. • LRT siekia būti viena iš žiniasklaidos rinkos lyderių, kad į komandą siektų įsitraukti kompetentingi, profesionalūs ir kūrybingi darbuotojai. Papildomas dėmesys skiriamas LRT, kaip darbdavio, įvaizdžio formavimui.

LRT darbuotojų kelionės „Atrask Lietuvą, pažink kolegą“ akimirka

• LRT vizija – būti Lietuvos visuomenę ir išeiviją telkiančiu, atsakingu, patikimu ir moderniu visuomeniniu transliuotoju, todėl skatinamas iniciatyvumas, naujų idėjų kūrimas ir įgyvendinimas, domėjimasis naujomis technologijomis. • 2014 m. „Auksinėmis bitėmis“ pagerbti geriausi darbuotojai. Rengtos darbuotojų kelionės „Atrask Lietuvą, pažink kolegą“. Siekiama, kad LRT kolektyvas būtų iziškai aktyvus. LRT komandos 2014 m. dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose, buvo surengti stalo futbolo bei stalo teniso LRT turnyrai, sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose maratonuose, „Snaigės“ žygiuose ir t. t. LRT buvo nominuota „Komandinės atmosferos kūrėjų“ konkurse kaip „Įmonė, geriausiai besirūpinanti darbuotojų iziniu aktyvumu, 2014“. • LRT sudaro sąlygas jaunimui žengti pirmuosius profesinius žingsnius – suteikia materialinę bazę ir profesionalų pagalbą praktiką atliekantiems studentams, kurių 2014 m. buvo per šimtą.

LRT praktikantės prie LRT išmaniojo stendo

• Skatinamas socialinis dialogas – 2014 m. pasirašyta nauja Kolektyvinės sutarties redakcija. • Siekiama sudaryti sąlygas kolektyvui tobulėti, skatinami vidiniai mokymai, sudaromos sąlygos darbuotojams tarpusavyje dalytis žiniomis, informacija, įgūdžiais, organizuojami darbuotojų kvaliikacijos tobulinimo kursai. 2014 m. kartu su EBU surengti saugumo priešiškoje aplinkoje ir kiti specializuoti mokymai.

• Gerinama vidinė komunikacija. Siekiama, kad vidinė komunikacija būtų efektyvi, padėtų darbuotojams suprasti ir įgyvendinti LRT tikslus, įsisąmoninti LRT vertybes, skatinti efektyvų darbuotojų ir vadovų bendravimą.

• Užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata. Atliekamas aplinkos ir darbo sąlygų vertinimas, sprendžiami aktualūs su sveikata ir sauga susiję klausimai. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, taikomas kompleksas priemonių – nuo saugaus darbo instrukcijų iki saugių darbo vietų įrengimo bei sveikatos patikrinimų. 2014 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 583,75 pareigybės. Pagal darbo sutartį dirbo 562 darbuotojai (53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų). 2013 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 580,75 pareigybės. Pagal darbo sutartį dirbo 573 darbuotojai (52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų). 2014 m. atleista 41, priimti 28 darbuotojai. 2013 m. atleisti 19, priimti 33 darbuotojai. 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinis LRT darbuotojo amžius buvo 46,8 metai (vyrų – 45,7, moterų – 48,2), vidutinė nepertraukiamo darbo trukmė LRT – 18,9 metų (vyrų – 17,1, moterų – 20,9).

LRT darbuotojai TV sezono uždarymo šventėje

LRT UŽSIENIO RYŠIAI

EBU projekte „Europa dainuoja“ dalyvavo mergaičių choras „Liepaitės“

LRT Užsienio ryšių skyrius 2014 m. per palydovinį EBU tinklą „Eurovision“ užsakė per 60 tiesioginių transliacijų, dalyvavo EBU organizuotame projekte „Europa dainuoja“: Europos vienybės dienos proga iš Austrijos sostinės buvo tiesiogiai transliuojamas koncertas, kuriame dalyvavo mergaičių choras „Liepaitės“. Įgyvendinant programą „Globali Lietuva“, pasirašyta sutartis dėl kanalo LRT LITUANICA retransliavimo per kabelinės televizijos tinklus Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Taip pat intensyviai bendrauta su kolegomis iš Ukrainos – LRT ne kartą lankėsi ukrainiečių žurnalistų grupės. Be to, pasirašytos sutartys dėl dviejų žinių laidų rusų kalba retransliavimo per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. Užsienio ryšių skyrius yra atsakingas už ryšius su Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir koordinuoja LRT dalyvavimą įvairiuose EBU projektuose. Nuo 2013 m. šiam skyriui perduotos ir EBU techninio koordinavimo funkcijos. 2014 m. per palydovinį EBU tinklą „Eurovision“ užsakyta per 60 tiesioginių transliacijų. Iš EBU užsakytos 103 sporto transliacijos, 8 transliacijos iš Vatikano, 10 koncertų, 4 specialiosios transliacijos.

Užsienio ryšių skyrius koordinavo bendradarbiavimą su LR užsienio reikalų ministerija dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą 2011–2019 m. – bei „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvų“ programų įgyvendinimo, derino tarpinstitucinės veiklos programas, rengė veiklos ataskaitas. Siekiant programos „Globali Lietuva” tikslų įgyvendinimo, pasirašyta sutartis su Vokietijos kompanija „Mediapool“ dėl kanalo LRT LITUANICA retransliavimo per kabelinės televizijos tinklus Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. 2014 m. LRT dalyvavo EBU organizuotame projekte „Europa dainuoja“. Europos vienybės dienos proga iš Austrijos sostinės buvo tiesiogiai transliuojamas koncertas, kuriame dalyvavo chorai iš 9 ES valstybių, tarp jų ir mergaičių choras „Liepaitės“, kuris šią teisę iškovojo nacionalinėje atrankoje. Pasinaudojus EBU „Eurovision Academy“ siūlymu, 2014 m. surengti 5 dienų mokymai LRT žurnalistams, vykstantiems į karštus taškus. Į mokymų grupę buvo įtraukta 12 žurnalistų iš LRT TV ir Radijo naujienų tarnybų, LRT.lt portalo. Žurnalistai buvo mokomi suteikti pirmąją pagalbą, kaip elgtis karo ar įvairių neramumų krečiamose šalyse, kaip pasirengti kelionei į pavojingas šalis, kaip išvengti pagrobimo ir kaip elgtis pagrobimo atveju. Mokymų dalyviams buvo įteiktos atmintinės, kaip elgtis dirbant pavojingomis sąlygomis. Atmintinę Užsienio ryšių skyrius išvertė į lietuvių kalbą, todėl dabar ją gali gauti visi į komandiruotę vykstantys LRT žurnalistai. Didžiąją dalį šio projekto išlaidų padengė EBU Partnerystės programa. Užsienio ryšių skyrius LRT.lt portale nuolat atnaujina apie LRT anglų kalba skelbiamą informaciją, taip pat pildo naujienų anglų kalba rubriką. Šiame puslapyje publikuojami TV naujienų tarnybos specialiai EBU „Eurovision News Exchange“ parengti reportažai, LRT partnerių DELFI, „The Lithuanian Tribune“, ELTA ir BNS pranešimai anglų kalba.

Palaikomi ryšiai su Lietuvoje veikiančiomis užsienio valstybių ambasadomis, ypač su Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Nyderlandų Karalystės, Latvijos, Estijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos ambasadomis. Iš užsienio šalių ambasadų LRT gauna įvairių televizijos programų, meninių, animacinių ir dokumentinių ilmų. Bendradarbiaujant su ambasadomis, į užsienio šalis siunčiami stažuotis LRT darbuotojai. 2014 m. trys žmonės buvo išvykę į stažuotę Kinijoje, dar trys – į Estiją, po vieną – į Nyderlandų Karalystę ir Suomiją.

2014 m. intensyviai bendrauta su kolegomis iš Ukrainos. LRT ne kartą lankėsi ukrainiečių žurnalistų grupės, buvo atvykęs Ukrainos nacionalinės televizijos (NTU) generalinio direktoriaus pavaduotojas Oleksandras Lijevas, kuris ypač domėjosi LRT reorganizacija iš valstybinio į visuomeninį transliuotoją. Ukrainos nacionalinės televizijos prašymu, į rusų kalbą buvo išversti ir jiems išsiųsti svarbiausi LRT teisiniai dokumentai – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, LRT statutas. NTU prašymu parengtas dokumentinių ilmų ir laidų paketas bei suteikta teisė transliuoti šias laidas nemokamai. 2014 m. pasirašytos sutartys dėl žinių rusų kalba retransliavimo per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt su Ukrainos komercine televizija „5 kanal“ ir dėl „Amerikos balso” ir „Laisvosios Europos” kuriamos žinių laidos „Dabar pasaulyje” („Nastojaščeje vremia”) retransliavimo minėtais LRT kanalais su JAV federaline agentūra „The Broadcasting Board of Governors“. Užsienio ryšių skyrius renka, sistemina ir LRT vadovybei bei LRT tarybai teikia informaciją apie kitų Europos visuomeninių transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir inansavimą.

LRT darbuotojai stažavosi Kinijoje

LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA

Laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjai Eglė Daugėlaitė ir Ignas Krupavičius

Nuo 2014 m. gruodžio mėn. pradėjo veikti LRT įdiegta informacinių technologijų naujovė – nuotolinė studija, skirta tiesiogiai jungtis iš Seimo, bet kuriuo metu užtikrinanti ryšį su viena svarbiausių valstybės institucijų. TV naujienų tarnyba žiūrovams nuolat teikė objektyvią informaciją iš karščiausio Rytų Europos taško – Ukrainos. Per visus 2014 m. žiūrovai buvo informuojami apie euro įvedimą Lietuvoje. Daug dėmesio skirta geopolitiškai jautriam šalies regionui – Rytų Lietuvai. TV naujienų tarnybos laidas rengia 64 etatiniai ir 26 pagal autorinę sutartį dirbantys darbuotojai, iš jų penkiuose korespondentų punktuose dirba 9 etatiniai ir 4 pagal autorinę sutartį dirbantys darbuotojai. Nemažas skaičius dirbančiųjų pagal autorinę sutartį susidaro dėl to, kad TV naujienų tarnybai talkina įvairūs specialistai, pvz., keturios sinoptikės, keturios vertėjos į gestų kalbą, keli televizijos studijos operatoriai ir kompiuterių įrangos operatoriai, taip pat keli LRT radijo žurnalistai. TV naujienų tarnybą kasmet papildo jauni specialistai. Per 2014 m. TV naujienų tarnybą papildė 5 nauji darbuotojai: 2 žurnalistės, 2 garso režisieriai, 1 kompiuterio operatorė. Kasmet žurnalistinę praktiką TV naujienų tarnyboje atlieka po 10–12 studentų iš VU, VDU, 2–3 būsimieji vaizdo montažo specialistai iš KTU.

Karščiausių dienos įvykių epicentre – laidos „Laba diena, Lietuva“ žurnalistai

Tiesiogiai transliuojamos 8 programos: • darbo dienomis 06.05 val. „Labas rytas, Lietuva“ – 180 min. 14.00 val. „Laba diena, Lietuva“ – 120 min. 18.15 val. „Šiandien“ – 45 min. 23.10 val. „Vakaro žinios“ – 25 min. • kasdien 20.30 val. „Panorama“ – 45 min. • savaitgaliais 16.00 val. Žinios – 15 min. • sekmadieniais 19.30 val. „Pasaulio panorama“ – 25 min. 20.00 val. „Savaitė“ – 25 min. Vidutiniškai per darbo dieną TV naujienų tarnyba tiesiogiai transliuoja 6 val. 30 min. Bendra per savaitę TV naujienų tarnybos sukurtų programų trukmė – 34 val. 20 min.

Karolis Kaupinis – laidos „Pasaulio panorama“ vedėjas

Kasmet TV naujienų tarnyba aprūpinama nauja technika ir vaizdo montažo technologija: • pereita prie skaitmeninio montažo, įrengtos penkios naujos vaizdo montažo studijos; • tiesioginiams įsijungimams naudojami septyni bevielio interneto komplektai TERADEK; • ilmuojama skaitmeninėmis vaizdo kameromis (12 vnt.); • reportažai ilmuojami HD (didelės raiškos) formatu; • visos žinių programos transliuojamos tik HD formatu; • atnaujinta žinių kaupimo informacinė sistema (LRT žinios); • 2014 m. nupirkti du nauji TERADEK komplektai, atnaujinti 2-osios žinių studijos vaizdo ir garso pultai, orų graika, taip pat – vienos kompiuterinio vaizdo montažinės įranga.

Veiklos analizė LRT TV naujienų tarnyba kasdien nuilmuoja kelias dešimtis originalių reportažų iš Lietuvos ir užsienio, laidoje „Laba diena, Lietuva“ ir kitose organizuojama vidutiniškai 30 min. tiesioginių jungimųsi iš įvykių vietų regionuose, svarbių renginių, konferencijų LR Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje, tarnybinių komandiruočių užsienyje. LRT TV naujienų tarnybos dėmesys Lietuvos regionams ir kaimyninėms valstybėms išskiria visuomeninio transliuotojo naujienų programas iš kitų šalies transliuotojų. 2014 m. TV naujienų tarnyba daug vertingos informacijos žiūrovams pateikė iš Latvijos, kuri 2015 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai, taip pat iš karščiausio Rytų Europos taško – Ukrainos, parengė reportažų iš Estijos, Lenkijos. Panevėžyje dirbantys korespondentai sukūrė ciklą reportažų iš lietuvių tremties vietų Sibire. 2014 m. TV naujienų tarnyba į užsienio komandiruotes žurnalistus siuntė 43 kartus. TV naujienų tarnyba 2014 m. daug dėmesio skyrė ir geopolitiškai jautriam regionui – Rytų Lietuvai: parodė daugiau kaip 30 reportažų tautinių bendrijų švietimo, kultūros, socialiniais ir verslo klausimais iš Šalčininkų, Zarasų, Visagino, Eišiškių, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Trakų rajonų.

kultūrinio gyvenimo temomis. Buvo nuolat pasakojama apie nacionalinės kultūros ir meno bei mokslo premijų laureatus, rengiami reportažai iš teatrų, kino festivalių, kitų renginių. Parengta pasakojimų apie žydų Chanukos šventę, armėnų, rusų Kalėdas. Baltijos kelio 25-mečiui paminėti parengtas ciklas reportažų apie aktyviausius šios politinės akcijos organizatorius, vėliau įsimintinas vietas savo lėšomis įamžinusius paminklinėmis lentomis ir akmenimis. Minint Tarmių metus, laidos „Labas rytas, Lietuva“ komanda rengė specialias savaitines „Tarmių enciklopedijos“ rubrikas, kuriose kalbininkai pristatė lietuvių kalbos tarmių ir šnektų įvairovę. Mintis apie būtinybę saugoti ir išlaikyti tarmes išsakė visuomenei žinomi asmenys, jau nebegyvenantys savo tarminėje aplinkoje. Žinių programose visuomenė buvo nuolat informuojama apie švietimo reformą, mokslo naujienas. Ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos mokslininkų pasiekimams kosminės technologijos srityje ir lietuviškai kosmoso misijai – lietuviškų palydovų „Lituanica Sat-1“ ir „LitSat-1“ sukonstravimui ir išsiuntimui į NASA bei paleidimui į kosmosą. Per 2014 m. nuilmuota ir „Panoramoje“ bei kitose informacinėse laidose parodyta kelios dešimtys reportažų apie vaikų sveikatingumo renginius, laidos „Labas rytas, Lietuva“ sporto rubrikoje nuolat demonstruoti mankštos pratimų kompleksai. Per 2014 m. laidoje „Labas rytas, Lietuva“ parodyta 50 mankštos pratimų kompleksų. Sveikatingumo metams nuilmuota 11 reportažų vaikų sveikatingumo temomis. TV naujienų tarnyba šeštus metus savaitgaliais rengia pasaulio įvykius apžvelgiančią laidą „Pasaulio panorama“. Jau vienuolika metų sekmadieniais 20.00 val. transliuojama politinių aktualijų laida „Savaitė“. TV naujienų tarnyba, gerindama programų kokybę ir operatyvumą, toliau tobulina techninę bazę. Šiuo metu TV operatoriai naudojasi septyniais TERADEK komplektais. Dėl to TV žiūrovai kur kas greičiau informuojami apie įvykius Vilniuje, taip pat Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus regionuose. Nuolat iš įvairių vietų tiesiogiai jungiamasi į žinių ir kitas informacines laidas. Seime nuo 2014 m. gruodžio mėn. pradėjo veikti LRT įdiegta informacinių technologijų naujovė – nuotolinė studija, skirta tiesiogiai jungtis iš Seimo, bet kuriuo metu užtikrinanti ryšį su viena svarbiausių valstybės institucijų.

Per visus 2014 m. žiūrovai nuolat buvo informuojami apie euro įvedimą Lietuvoje. Be to, nuo rugsėjo mėn. TV naujienų tarnyba, laimėjusi Finansų ministerijos ir ES konkursą informacijai apie euro įvedimą viešinti, iki 2015 m. vasario kartą per savaitę rengė specialius reportažus „euras. lt“. TV naujienų tarnyba nuolat domėjosi socialiniais klausimais: 27 reportažai buvo skirti nedarbo mažinimo, 8 – neįgaliųjų socialinės globos, 6 – senyvo amžiaus ir vienišų žmonių rūpybos, 26 – pensijų atkūrimo klausimams. Kovai su korupcija parengta 14 reportažų. 2014 m. „Panorama“ kasdien rodė reportažus aplinkosaugos, būsto atnaujinimo, paveldosaugos,

LRT informacinių technologijų naujovė – nuotolinė studija Seime

LRT nuotolinėje studijoje Seime veikia telekonferencinio ryšio įranga, kuri gali būti naudojama radijo, televizijos ir interneto transliacijoms. Visuomeniniam transliuotojui šios studijos įrengimas sutaupo lėšų – į Seimą nereikia siųsti reporterių ir operatorių. Interviu tiesiogiai iš nuotolinės studijos vienoje svarbiausių valstybės institucijų kone kasdien transliuojami visose informacinėse LRT laidose.

Nuo liepos mėn., pakeitus ir atnaujinus 2-osios studijos režisieriaus ir garso režisieriaus pultus, taip pat studijos vaizdo kameras, žinių programos transliuojamos didelės raiškos (HD) formatu. Laipsniškai atnaujinama archyvų kaupimo įranga, visi reportažai nuilmuoti ir saugomi didelės raiškos (HD) formatu, tobulinamos kompiuterinio montažo aparatinės. TV naujienų tarnyba ypatingą dėmesį skiria objektyvumo, nuomonių įvairovės ir etiškumo kriterijams, išdėstytiems Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymuose, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse. Todėl per pastaruosius šešerius metus TV naujienų tarnyba

nesulaukė nė vienos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sankcijos. LRT, kaip žiniasklaidos priemonės, veiklą net 84 proc. žiūrovų vertina teigiamai. Kad LRT programos ugdo kultūrą, pritaria 73 proc., kad ugdo žiūrovus – 62 proc., kad laidos yra objektyvios ir patikimos, pritaria 45–47 proc. žiūrovų. Žinių laida „Panorama“ ir informacinė-analitinė laida „Savaitė“ nuolat yra tarp žiūrimiausių LRT televizijos laidų. Žinių programas LRT. lt portale esančioje mediatekoje per mėnesį vidutiniškai peržiūri kelios dešimtys tūkstančių žiūrovų. Kasmet LRT TV naujienų tarnybos žurnalistai apie svarbius įvykius Lietuvoje EBU (Europos transliuotojų sąjunga) vaizdo kanalais informuoja ir kitas ES šalis. Per mėnesį apie šalies aktualijas parengiama iki dešimties reportažų. Iš viso 2014 m. EBU televizijų eteryje LRT parengta medžiaga buvo parodyta 1538 kartus (įskaičiuoti ir pakartotiniai rodymai). Unikalių nepasikartojančių LRT reportažų fragmentai buvo parodyti 372 kartus.

Dažniausiai rodyta medžiaga (kanalai ir rodymų skaičius):

EBU televizijose rodyti siužetai pagal temas:

Informacinės erdvės stiprinimas Tiek LRT apskritai, tiek konkrečiai LRT TV naujienų tarnyba aktyviai reagavo į Rusijos keliamas grėsmes ir skleidžiamą propagandą apie įvykius Ukrainoje ir Baltijos šalis. Rengti pasakojimai apie Lietuvos valstybei priešiškas veikas ir šalies saugumo stiprinimą; taip pat plačiai nušviesti įvykiai Ukrainoje tiek rengiant reportažus iš šios šalies, tiek retransliuojant vieno iš Ukrainos kanalų žinias rusų kalba.

TV politinių aktualijų laida „Savaitė“ parengė ciklą specialių reportažų apie papildomą krašto apsaugos inansavimą, NATO bazių išplėtimą, sustiprintą rytinių sienų apsaugą, karių rengimą, naujos karinės technikos įsigijimą. Bendradarbiaudami su Lietuvos valstybės institucijomis, atsakingomis už visuomenės saugumą, TV naujienų tarnybos žurnalistai atliko žurnalistinius tyrimus, kurie atskleidė visuomenei ir valstybei priešiškas veikas, jų tikslus ir keliamas grėsmes, vykdytojus ir galimus jų ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei kitomis nedraugiškomis institucijomis. Šios temos taip pat dažniausiai gvildentos „Savaitėje“. Per devynis 2014 m. mėnesius TV naujienų tarnyba parengė per 50 reportažų apie NATO veiklą, užtikrinančią sąjungininkių Vidurio bei Rytų Europoje saugumą. Per 20 reportažų transliuota iš karinių oro pajėgų aviacijos bazės Šiauliuose, kur NATO oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvėje atliko JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Lenkijos, Danijos, Portugalijos, Kanados kariai.

TV naujienų tarnyba daug dėmesio skyrė geopolitiškai jautriam Rytų Lietuvos regionui, rengė apie jį apžvalginius reportažus „Panoramai“, interviu „Savaitės“ studijoje. Naujienų tarnybos dėmesio centre buvo ir pati Ukraina: nuo 2013 m. lapkričio vykusios politinės, o vėliau ir karinės batalijos, iš pradžių Kijevo Maidane, vėliau Rytų Ukrainoje. Beveik pusmetį LRT žurnalistai rengė reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Kijevo, informavo visuomenę apie Ukrainos prezidento rinkimus. Net ir aprimus politiniams įvykiams ir karo kovoms Ukrainoje, TV naujienų tarnyba užsienio naujienų sraute kasdien pateikia vidutiniškai 2–3 reportažus apie padėtį Ukrainoje, taip pat Rusijos URM veiksmus tarptautinėse organizacijose.

NATO oro pajėgų aviacijos bazė Šiauliuose

LRT KULTŪROS kanalas pradėjo du kartus per dieną transliuoti Ukrainos „5 kanalo“ žinias rusų kalba. Jų peržiūrų skaičius portale LRT.lt rodo, kad jos jau turi savo auditoriją. LRT numato didinti objektyvios informacijos rusų kalba transliacijų apimtis.

TV naujienų tarnybos dėmesio centre – įvykiai Ukrainoje

Dėmesys klausos negalią turintiems asmenims Kasmet pagal galimybes LRT TV kanaluose daugėja subtitruojamų ir į gestų kalbą verčiamų laidų ir ilmų.

LR prezidento rinkimų debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis

Tarp informacinių laidų jau nuo 1998 m. į gestų kalbą verčiamos darbo dienomis 18.15 val. rodomos žinios „Šiandien“ bei savaitgalio 16.00 val. žinios. „Panoramoje“ ir kitose naujienų laidose subtitruojama glausta reportažų medžiaga. Tautos numylėtinis A. Čekuolis, „Popietės su Algimantu Čekuoliu“ vedėjas

2011 m. subtitruoti 63, 2012 m. – 127, 2013 m. – 160, 2014 m. – 220 meniniai ir dokumentiniai ilmai bei laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, „Gustavo enciklopedija“. Nuo spalio 6 d. per LRT KULTŪRĄ pradėtos rodyti šios subtitruotos laidos: „Krikščionio žodis“, „Vilniaus albumas“, „Vilniaus sąsiuvinis“, „Trembita“, „Rusų gatvė“.

2014 m. į gestų kalbą buvo verčiamos specialios laidos „LR prezidento rinkimai 2014“, „Europarlamento rinkimai 2014“. Portale LRT.lt klausos negalią turintys asmenys gali perskaityti iššifruotas įdomiausias Lietuvos radijo bei televizijos laidas. Nuo 2015 m. planuojama didinti subtitruojamų ir į gestų kalbą verčiamų laidų, meninių ir dokumentinių ilmų skaičių.

LR prezidento rinkimų debatai. Oponentų Zigmanto Balčyčio ir Dalios Grybauskaitės dvikova

TELEVIZIJA 2014 m. LRT išskirtinį dėmesį skyrė Ukrainos įvykiams, euro įvedimui, Baltijos kelio 25-mečiui, valstybinėms šventėms bei atmintinoms dienoms, LR prezidento ir Europos Parlamento rinkimams bei kitiems svarbiems šalies ir tarptautiniams įvykiams (žr. A priedą).

Laidos

Laidos „Pinigų karta“ vedėjas Andrius Tapinas

Laidos „Pinigų karta“ grįžimas į eterį 2014 m. rodo, kad laidos apie pinigus ir inansus reikalingos žmonėms, jeigu jos pateikiamos aiškia, suprantama ir patrauklia forma. Laidoje atsirado rubrika „Geresnio gyvenimo akademija“, kurioje savanoriai buvo mokomi, kaip pradėti verslą, ieškoti darbo ir valdyti asmeninius inansus. „Pinigų karta“ žvelgė ir plačiau – laidoje buvo kalbinami tokie iškilūs pasaulio ekonomikos žmonės, kaip interneto išradėjas seras T. Bernersas-Lee bei Nobelio ekonomikos premijos laureatas R. Shilleris. „Teisė žinoti“ – diskusija aktualiomis temomis su informuotais ir savo nuomonę turinčiais pašnekovais, kurių veikla gali būti ne tik įdomi, bet ir svarbi. Nuo 2008 m. transliuojamoje laidoje dalyvavo ne tik visi Lietuvos prezidentai ir premjerai bei dauguma kitų iškilių visuomenės veikėjų, žiūrovai galėjo pamatyti ir užsienio politikus – nuo galingiausia pasaulio moterimi tituluotos JAV valstybės sekretorės H. Clinton iki paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos.

Rita Miliūtė – laidos „Teisė žinoti“ vedėja

„LRT ekonomikos forumas“ – tai kartą per mėnesį vykstanti didžiausia šalyje ekonomikos konferencija. Čia buvo diskutuojama apie svarbiausius krašto ekonomikos sprendimus, ieškoma jų alternatyvų, o galbūt ir priimami krašto ateitį lemsiantys sprendimai. Diskusijoje dalyvavo žinomi Lietuvos politikai, ekspertai, verslininkai. „Tikri vyrai“. 2014 m. LRT TELEVIZIJA, bendradarbiaudama su LR krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, pradėjo rengti pilietiškumą ir patriotizmą skatinantį, Lietuvos kariuomenę populiarinantį TV dokumentinį projektą „Tikri vyrai“.

„Dėmesio centre“. Apie svarbiausius viešojo gyvenimo įvykius visuomenė dažnai sužino tik tai, kas pranešama žinių laidose ar naujienų portaluose. Tačiau norint geriau suvokti svarbiausius įvykius, procesus, reiškinius, tendencijas, būtinas profesionalesnis ir gilesnis požiūris. Keturis kartus per savaitę pirmadieniais–ketvirtadieniais studijoje buvo kalbinami svarbiausio dienos įvykio dalyviai. Laidos „Specialus tyrimas“ vedėjas Daumantas Butkus

Dvylika projekto „Tikri vyrai“ dalyvių pasinėrė į tikrą karišką gyvenimą

Projekte dalyvavo 12 žinomų visuomenės atstovų, kurie nuo pirmos minutės buvo panardinti į tikrą karišką gyvenimą. Savaitinėje laidoje „Tautos balsas“ apie svarbiausius Lietuvos ir užsienio įvykius savo nuomonę turi galimybę išreikšti paprasti Lietuvos piliečiai. Į specialų laidos taksi automobilį įsėdę keleiviai kelionės metu su juos vežančiais žurnalistais diskutavo apie politikos, ekonomikos ir socialinio gyvenimo aktualijas. Čia dėmesio centre – svarbiausios temos paprastų žmonių akimis. „Duokit šansą“ – projektas, skatinantis jaunimą atsakingai žiūrėti į verslą ir išnaudoti valstybės siūlomas naujo verslo galimybes. Projekte dalyvaujančios trys jaunų bedarbių komandos iš Mažeikių, Alytaus ir Ukmergės kūrė savo svajonių verslus. Pradedančiųjų verslo dokumentika – nuo idėjos ir verslo plano rašymo iki pirmo kasos čekio. Jaunųjų verslininkų komandas konsultavo sėkmės lydimi verslininkai.

po „Specialaus tyrimo“ reportažų valdininkai pradėjo dirbti ir spręsti žmonių problemas. Pabrėžtina, kad laidos turinį formuoja žiūrovai, nes laidoje nagrinėjamos jų siūlomos temos. Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ tikslas – šviesti eismo dalyvius, kad aukų ir sužalotų žmonių skaičius Lietuvoje mažėtų. Laida formuoja gero elgesio kelyje kultūrą, viešina ydas bei supažindina su svarbiausiomis aktualijomis: KET pakeitimais, naujais įstatymais, transporto priemonių registravimo naujovėmis. 2014 m. į LRT TELEVIZIJOS ekranus grįžo vienas populiariausių visų laikų intelektinių TV žaidimų „Taip. Ne“. Sausį startavusi laida išlaikė savo stilių ir taisykles, keitėsi tik detalės: buvo atnaujintos studijos dekoracijos ir žaidimo graika. 2014 m. rudenį žaidimą „Taip. Ne“

Jau ketvirtą kartą rengtas projektas „Lietuva gali“, skirtas padėti verslą regionuose kuriantiems ir permainų siekiantiems nedidelių įmonių savininkams. Didelį verslą sukūrusių žmonių sėkmės istorijos neretai stebina paprastumu, o kartais kelia net šypseną ir dažną kartą tik patvirtina posakį, kad ne šventieji puodus žiedžia. Laidoje „Žingsnis po žingsnio. Būstas“ nagrinėjami aktualiausi gyventojams kylantys klausimai apie būstą ir statybas, pasakojama apie pažangiausius energijos taupymo sprendimus, pristatomi inovatyvūs architektūros ir urbanistikos projektai, aiškinama, kaip sukurti ne tik gražius, energiškai efektyvius, bet ir aplinką tausojančius namus. Aplinkosauginėms aktualijoms, ypač vandentvarkai, skirta laida „Lašas po lašo“. Laidoje aiškinama, kaip aplinką veikia šiuolaikinis gyvenimo būdas, kokia yra gyventojų asmeninė atsakomybė už aplinkos problemas. Tiriamosios žurnalistikos laida „Specialus tyrimas“ tampa vis labiau mėgstama žiūrovų. Kūrybinė grupė parengė daug aktualių visuomenei reportažų: kaip kovoti su kaimyninės šalies propaganda; analizavo Lietuvos medicinos problemas; iškėlė socialinio būsto problematiką; viešino žemėtvarkos ydas. Ne vieną sykį

Populiariosios laidos „Auksinis protas“ vedėjai

Laidos „Auksinis balsas“ akimirka

pakeitė naujas tos pačios kūrybinės grupės intelektinis žaidimas „Auksinis protas“, kuris tapo vienu žiūrimiausių naujo LRT sezono TV projektų. „Istorijos detektyvai“ antrą sezoną nagrinėjo Lietuvos istorijos mįsles. 2014 m. buvo tęsiamas istorinis dokumentinių laidų ciklas „Mūsų laisvės metai“. Kartą per mėnesį rodoma laida, skirta vieniems nepriklausomos Lietuvos metams apžvelgti. 2014-aisais apžvelgti 2001–2010 metai. LRT TELEVIZIJOS laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ bei „Bėdų turgus“ transliuotos nauju laiku, tačiau liko žiūrimos. Laidos „Bėdų turgus“ autoriams per 2014 m. sezoną pavyko surinkti 700 tūkst. litų ir padėti žmonėms, kurie kreipėsi pagalbos. Laida „Nacionalinė paieškų tarnyba“ per 2014 m. padėjo susitikti maždaug 300 žmonių.

2014 m. LRT TELEVIZIJOS eteryje buvo pradėtas rodyti gyvenimo būdo žurnalas „Gyvenimas“. Toliau ištikimus žiūrovus džiugino gyvenimo būdo žurnalas „Stilius“, socialinės dokumentikos laida „Emigrantai“, kultūros žurnalas „Durys atsidaro“, laida „Ryto suktinis“. 2014 m. toliau buvo transliuojama laida vaikams „Gustavo enciklopedija“, žinių turnyras „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Šis projektas 2014–2015 m. sezoną pradėjo atsinaujinęs: sukurtos naujos dekoracijos, o laidą pradėjo vesti kita vedėjų pora – Gražina Sviderskytė ir Dominykas Vaitiekūnas. Trečią sezoną buvo rodoma laida apie Lietuvos miškus „Girių horizontai“. Taip pat transliuotos laidos žemės ūkio temomis „Kaimo akademija“ ir „Gimtoji žemė“.

Projekto „Duokit šansą“ dalyviai

Muzikinės pramoginės laidos ir koncertų bei renginių transliacijos

„LRT OPUS ore“ koncertas

atlikėjus vertino ir rinko ne tik Lietuvos žiūrovai kartu su žiuri nariais, bet ir užsienio ekspertai. 2014 m. toliau rodyta ilgiausiai Lietuvos televizijų kanalais be pertraukos transliuojama muzikinė laida – liaudiškos muzikos kapelų ir folkloro ansamblių varžytuvės „Duokim garo“. Toliau organizuotas, ilmuotas ir transliuotas tęstinis projektas „LRT OPUS ore“, pristatantis kokybišką muziką, perspektyvias jaunimo grupes bei meniškai turiningas programas.

Reikšmingas 2014 m. muzikinis renginys buvo Lietuvos dainų šventė „Čia – mano namai“. Buvo įrašyti visi šventės renginiai, didžioji jų dalis buvo transliuojama tiesiogiai per LRT TELEVIZIJOS, LRT KULTŪROS ir LRT LITUANICOS kanalus.

2014 m. buvo įrašomi įvairūs koncertai, proginiai renginiai bei festivaliai. Nuilmuota daugiau nei 120 įvairių koncertų, iš jų apie 90 įvairių klasikinės ir rimtosios muzikos koncertų. Pradėti ilmuoti ir kai kurie naujų, iki šiol beveik neilmuotų žanrų bei muzikinių srovių koncertai. Vienas iš tokių – pasaulio muzikos (world music) ciklas.

2014 m. toliau tęsti didieji pramoginiai LRT TELEVIZIJOS projektai. Muzikinis konkursas „Auksinis balsas“, rengtas jau du sezonus, sėkmingai vyko ir 2014 m. rudenį. O 2014 m. pavasarį buvo transliuojamas kitas tos pačios kūrėjų komandos projektas „Dvi žvaigždės“.

2014 m. toliau buvo bendradarbiaujama su vasaros festivaliais: Vilniaus festivaliu, Pažaislio muzikos festivaliu, Kristupo vasaros festivaliu, Piano.lt vasaros festivaliu. LRT antrus metus iš eilės buvo Žagarės vyšnių festivalio rėmėja ir visų jo renginių transliuotoja.

2014 m. sukurta nauja „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos tvarka. Pirmą kartą dainas ir

Visi įrašyti klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai buvo transliuoti LRT kanalais, dalis jų – tiesiogiai.

Laidos „Dvi žvaigždės“ akimirka

Kaip sekasi lietuviams svetur, pasakoja laidos „Emigrantai“ vedėjai

Lietuviškas kinas 2014 m. ir toliau ypatingas dėmesys buvo skiriamas lietuvių kinui. LRT programose buvo parodyta daugiau kaip 300 lietuviškų dokumentinių ir vaidybinių ilmų, iš jų – 40 premjerų. LRT ar bendradarbiaujant su LRT sukurta naujų dokumentinių ilmų ir apybraižų. LRT bendradarbiavo ir su nepriklausomais kino kūrėjais, dalyvavo bendros gamybos kino projektuose, aktyviai bendradarbiavo kaip informacinė partnerė anonsuodama lietuvių ilmų premjeras kino teatruose bei transliavo naujus lietuvių kūrėjų ilmus.

2014 m. LRT tapo lietuvių ilmų „Lošėjas“ (rež. I. Jonynas), „Nesamasis laikas“ (rež. M. Vildžiūnas), „Gustavo nuotykiai“ (rež. V. Lekavičius, A. Gricius), „Anglijos karalienė pavogė mano tėvus“ (rež. Ernestas Jankauskas) informacine partnere – anonsavo premjeras kino teatruose, kartu įgydama išskirtines TV transliacijos teises Lietuvos teritorijoje. 2014 m. per LRT TELEVIZIJĄ buvo pradėtas rodyti režisierių Raimundo Banionio ir Violetos Banionienės kuriamas TV serialas „Naisių vasara“ (sukurtos ir parodytos 85 serijos), kuriame autoriai žvelgia į kaimo žmonių buitį ir būtį. Įvairiuose kontekstuose iškeliamos ir išryškinamos kaimo socialinės problemos, rodomas žmonių telkimasis bendriems sprendimams ir darbams, verslo idėjų gimimas, pabrėžiamas bendruomeniškumas, kaimo šviesuolių indėlis, ypatingas dėmesys skiriamas kultūrai. Nuo 2014 m. rudens LRT TELEVIZIJA pradėjo transliuoti dar vieną naują į jaunesnę auditoriją orientuotą lietuvišką TV serialą „Meilė kaip mėnulis“ (sukurtos ir parodytos 64 serijos). Serialo siužetas atskleidžia televizijos šokių projekto kūrėjų ir dalyvių gyvenimą, užkulisiuose verdančias aistras, jaunų žmonių siekius ir gyvenimo kasdienybę.

Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvertintas vaidybinis ilmas „Aurora“

2014 m. pavasarį LRT TELEVIZIJOS žiūrovus džiugino „Lietuvių kino vakarai“. Parodytos naujausių vaidybinių lietuvių ilmų premjeros: didelio tarptautinio įvertinimo sulaukęs ilmas „Aurora“ (rež. K. Buožytė), „Kolekcionierė“ (rež. K. Buožytė), „Narcizas“ (rež. D. Gasiūnaitė), „Emigrantai“ (rež. J. Krisiūnas), „Vardas tamsoje“ (rež. A. Marcinkevičiūtė) ir „Santa“ (rež. M. Ivaškevičius). 2014 m. LRT KULTŪROS kanale sėkmingai gyvavo rubrika „Lietuvių kinas trumpai“, kurioje buvo rodomi nauji jaunosios kartos režisierių trumpametražiai vaidybiniai, dokumentiniai ir animaciniai ilmai, tarp jų – ne vienas „Sidabrinė gervės“ apdovanojimo nominantas ar laureatas. LRT KULTŪROJE 2014 m. išliko kassavaitinė rubrika „Lietuvių dokumentika“, kurioje siekiama parodyti kuo platesnį pastaruoju metu sukurtos dokumentikos spektrą. Šioje rubrikoje, be kitų ilmų, parodytas ir 2014 m. „Sidabrinės gervės“ geriausio dokumentinio ilmo nominacijos laimėtojas – A. Stonio ilmas „Kenotafas“, jaunosios kartos atstovo M. Sargsyano ilmas „Tėvas“, G. Beinoriūtės ilmas „Pokalbiai rimtomis temomis“, laimėję ne vieną tarptautinį apdovanojimą, taip pat R. Lileikio „Maat“ ir kt. 2014 m. rudenį LRT KULTŪROJE atsirado nauja savaitinė rubrika „Lietuvių kino klasikai“, kurią pradėjo kino režisieriaus A. Grikevičiaus ilmų retrospektyva. Parodytos ir kino režisierių A. Žebriūno, V. Žalakevičiaus, M. Giedrio, A. Puipos, G. Lukšo ir kitų kino klasikų ilmų retrospektyvos. Per LRT KULTŪRĄ parodyta ir J. Meko ilmų retrospektyva (žr. B priedą). LRT 2014 m. daug dėmesio skyrė iškilių Lietuvos asmenybių jubiliejams, gimimo, mirties minėjimams (žr. C priedą).

LRT Sporto redakcija LRT Sporto redakcija kiekvieną darbo dieną rengia penkias sporto apžvalgas TV naujienų tarnybos laidoms „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Šiandien“, „Panorama“ ir „Vakaro žinios“. TV sporto žinioms sukuriama iki 22–24 min. produkcijos kasdien.

LRT radijui parengiamos 7 sporto apžvalgos: nuo 7 val. ryto naujienų, kurios nuolat atnaujinamos iki pat 22.00 val. Kiekvieną sekmadienį rengiama speciali 25 min. trukmės LRT RADIJO laida „Septynios sporto dienos“. 2014-ieji išsiskyrė tiesioginių sporto transliacijų gausa – per metus jų buvo 202.

Europos lengvosios atletikos čempionatas Ciuriche

LRT buvo vienintelė televizija, suteikusi žiūrovams ypatingą galimybę tiesiogiai pamatyti olimpinės ir pasaulio čempionės Rūtos Meilutytės startus svarbiausiose varžybose: Europos plaukimo čempionate Berlyne rugpjūčio 18–24 d. (14 transliacijų), Pasaulio čempionate 25 m baseine Dohoje gruodžio 3–7 d. (10 transliacijų). Dohoje buvo ir LRT ilmavimo grupė, rengusi specialius reportažus televizijai, radijui ir interneto portalui LRT.lt. Unikali buvo ir dar viena plaukimo transliacija – R. Meilutytės šeimų plaukimo estafečių varžybos Kauno „Girstučio“ baseine gruodžio pabaigoje.

LRT TELEVIZIJA transliavo svarbiausius Lietuvos ir pasaulio futbolo įvykius. Futbolo gerbėjus prie ekranų pritraukė FIFA pasaulio futbolo čempionatas birželio– liepos mėn. Iš viso tiesiogiai transliuotos 64 rungtynės, parengtos 25 tiesioginės laidos „FIFA pasaulio futbolo čempionato apžvalga“. LRT TELEVIZIJA rodė Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes UEFA Europos futbolo čempionato atrankoje (San Marinas – Lietuva; Lietuva – Estija; Lietuva – Slovėnija; Šveicarija – Lietuva) bei 4 apžvalgines laidas „UEFA atranka“. LRT KULTŪRA kovo–lapkričio mėn. transliavo Lietuvos futbolo pirmenybių A lygos rungtynes (20 transliacijų), gegužę – LFF futbolo taurės inalą. LRT televizijos eteryje daug dėmesio skiriama ir krepšiniui. Į LRT ne tik sugrįžo stipriausių Lietuvos krepšinio komandų turnyras – Lietuvos krepšinio lyga (LKL). LRT tapo oicialiu ir vieninteliu šios LKL lygos transliuotoju Lietuvoje. 2014 m. transliuotos 34 rungtynės. Taip pat iš Klaipėdos transliuotas tarptautinis krepšinio turnyras V. Garasto taurei laimėti. (4 transliacijos). LRT TELEVIZIJA tiesiogiai transliavo Europos lengvosios atletikos čempionatą Ciuriche (10 transliacijų) rugpjūčio 12–17 dienomis.

FIFA pasaulio futbolo čempionato nugalėtojos Vokietijos rinktinės triumfas

Kitos tiesioginės transliacijos: • sausį – LTOK geriausių sportininkų apdovanojimas; • vasarį – „Euro 2016“ atrankos burtų traukimo ceremonijos tiesioginė transliacija iš Nicos; • kovą – Lotynų Amerikos sportinių šokių Europos taurės varžybos iš Alytaus; • kovą – birželį – Europos moterų rankinio čempionato atranka (Lietuva – Austrija; Lietuva – Ukraina); • gegužę – tradicinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“ iš Kauno; • birželį – Pasaulio vyrų rankinio čempionato atranka (Lietuva – Rusija); Europos moterų krepšinio čempionato atranka (Lietuva – Makedonija); Europos regbio septynetų čempionatas Kaune; • liepą – Klaipėdos r. Dargužių kaime vykęs atviras Lietuvos konkūrų čempionatas; • rugsėjį – draugiškų futbolo rungtynių tiesioginė transliacija iš Austrijos (JAE – Lietuva). Metų pabaigoje sukurta dokumentinė apybraiža „Arvydas Sabonis. Istoriniai kadrai“.

LKL dvikova Šiaulių „Šiauliai“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“

Religinės laidos ir transliacijos 2014 m. LRT TELEVIZIJA tiesiogiai transliavo 33 šv. Mišias. Pirmą kartą LRT tiesiogiai transliavo stačiatikių ortodoksų Kalėdų Mišias lietuvių kalba.

Didelio žiūrovų dėmesio sulaukė LR Prezidentės inauguracijos, atsisveikinimo su monsinjoru A. Svarinsku, Baltijos kelio 25-mečio šv. Mišių tiesioginės transliacijos. Minint Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Viktoro Jono Kalvano 100-ąsias gimimo metines, LRT televizijoje buvo sukurtas dokumentinis ilmas „Amžinybės keliu“ (scen. aut. Ina Drąsutienė, rež. Irena Morkevičienė). 2014 m. Lietuvos katalikų bendruomenė minėjo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos 200 metų jubiliejų. LRT KULTŪRA nuo 2014 m. spalio rodė šiam jubiliejui skirtą dokumentinių ilmų retrospektyvą, o lapkričio 21 d. žiūrovus kvietė į režisieriaus Justino Lingio dokumentinio ilmo „Po žvaigždžių skliautais“ premjerą. LRT nuolat rengia TV laidas, skirtas katalikų, liuteronų, stačiatikių religinėms bendruomenėms. Kassavaitinė sekmadieninė televizijos religinė laida „Šventadienio mintys“ siekia tenkinti pagrindinės tikinčiosios Lietuvos visuomenės dalies – katalikų – dvasinius poreikius. Ši laida kelia opias krikščioniškojo tikėjimo problemas, orientuodamasi į šių dienų aktualijas, prisimena svarbiausius krikščioniškojo gyvenimo įvykius, krikščionybės ir Katalikų Bažnyčios istoriją, pasakoja apie krikščionybės bei katalikybės santykį su kitomis konfesijomis, gvildena šiuolaikinio žmogaus egzistencijos akistatos su religija klausimus, taip pat iš krikščioniškų pozicijų analizuoja šiuolaikinio pasaulio iššūkius žmonijai. Evangelikams skirta laida „Kelias“. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 41 tūkst. evangelikų, priklausančių istorinėms liuteronų ir reformatų konfesijoms. Ši laida suteikia jiems galimybę viešai kalbėti apie save ne tik kaip apie gyvas veiklias bendruomenes, jų religines doktrinas, tradicijas, bet ir apskritai apie protestantizmą mūsų krašte, Reformacijos nuopelnus Lietuvos raštijai, mokslui, kultūrai, švietimui. Religinė šviečiamoji laida „Krikščionio žodis“ skirta tiems, kas domisi stačiatikių istorija, tradicijomis ir kultūra nuo Kristaus iki mūsų dienų. Laidos autoriai savo laidose pasirengę gvildenti žiūrovų siūlomas temas. Šv. Mišių transliacijos per LRT TELEVIZIJĄ (žr. D priedą).

Dokumentinis ilmas „Amžinybės keliu“

Laidos tautinėms bendrijoms LRT KULTŪRA transliuoja laidų ciklą „Kultūrų kryžkelė“, kurį sudaro šios specialios laidos: „Vilniaus albumas“, „Vilniaus sąsiuvinis“, „Trembita“, „Menora“. Atnaujinta ir ilgesnė tapo laida „Rusų gatvė“. Visos tautinių bendrijų laidos yra subtitruojamos lietuviškai. LRT rengė reportažus apie tautinių bendrijų kultūrinį, socialinį gyvenimą bei verslą Šalčininkuose, Eišiškėse, Visagine, Ignalinoje, Zarasuose, Širvintose, Švenčionyse, Trakuose (žr. E priedą).

Kultūros laidos 2014 m. LRT KULTŪROS kanale žiūrovams buvo pristatytos kelios naujos mokslo populiarinimo laidos. Viena iš tokių – „LRT KULTŪROS akademija“. Laidų ciklas pradėtas garsaus verslininko Iljos Laurso paskaitomis „Verslas naujai“. Kitų laidų žiūrovai galėjo pasiklausyti Lietuvos akademinės visuomenės skaitomų paskaitų. Dar viena nauja mokslo populiarinimo laida – tris kartus per savaitę transliuojama smalsiems žmonėms skirta nuotaikinga „Mokslo sriuba“, pristatanti įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Eteryje išliko praeitą sezoną savo auditoriją radusios laidos. „Naktiniame eksprese“ su ryškiausiais Lietuvos kultūros atstovais buvo kalbamasi apie šių dienų aktualijas. „Kultūros savanoriai“ ir toliau pažindino žiūrovus su Lietuvos etnograija, istorija, tradicijomis. Laida „Legendos“ neleido pamiršti iškiliausių Lietuvos kūrėjų, kurių portretai atgimė bičiulių, bendražygių, artimųjų, draugų ir mylimųjų lūpomis. „Linija. Spalva. Forma“ suteikė galimybę žiūrovams susipažinti su Lietuvos dailininkų pasauliu, pristatė dailininkų parodas ir priminė Lietuvos klasikos meistrų darbus. Teatrui buvo skirti net dviejų laidų ciklai. Margaritos Alper laida „Teatras“ kvietė artimiau susipažinti su

Aistė Stonytė – laidos „Legendos“ bendraautorė ir vedėja

pripažintais teatro kūrėjais, sužinoti, kaip gimsta spektakliai, pasakojo apie pirmuosius jaunųjų bandymus teatro scenoje ir netikėtus atradimus. Kitas laidų apie teatrą ciklas – Juozo Javaičio ir Ados Paukštytės kuriamas „Teatras“. Laidose buvo pristatyti „Auksinių scenos kryžių“ laureatai, pasakojama, kuo jie gyvena šiandien. LRT KULTŪRA dėmesio skyrė ir poezijai. „...formatas“ kvietė pasiklausyti Lietuvos autorių kūrinių iš jų pačių lūpų. 2014 m. LRT KULTŪROS kanalas galėjo didžiuotis dokumentinių ilmų pasiūla – nuo užsienio iki Lietuvos dokumentikos meistrų produkcijos. Rodytas baltarusių sukurtas dokumentikos ciklas „Paryžiaus mokyklos dailininkai“, kuriame pasakojama apie iš Baltarusijos kilusius iškiliuosius litvakus Marcą Chagallą, Chaimą Soutine`ą, Pinchusą Kremegne`į, Michelį Kikoine`ą ir kitus. „Elito kine“ buvo transliuojamos pasaulio kino meistrų bei daugelį kino apdovanojimų gavusios juostos, tarp jų – ir „Scanoramos“ festivalio ilmai. Per LRT KULTŪROS kanalą iš LR Seimo tiesiogiai transliuotas 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų inansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas; transliuota LRTK tarptautinė konferencija „Televizija ir radijas: šiandienos iššūkiai“; mokslinė konferencija, skirta prof. Jano Otrębskio 125-osioms gimimo metinėms „Jan Otrębski (1889–1971) kalbos ir istorijos verpetuose“; tiesiogiai transliuotas Vienybės ir paramos projektas nukentėjusiems Ukrainos žmonėms paremti.

Laidos „Linija. Spalva. Forma“ sumanytojas A. Kepežinskas (kairėje)

2014-ųjų TV sezono LRT KULTŪROS akcentai – K. Donelaičio metams skirtos transliacijos, kūrybos vakarai, džiazo vakarai ir Lietuvos estrados auksinės melodijos. Paminėtas Lietuvos nacionalinio dramos teatro 75-metis, ta proga parodyti geriausių šio teatro režisierių, kuriuose vaidina legendiniai aktoriai, darbai.

TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS 2014 M. PER LRT TELEVIZIJĄ IR LRT KULTŪRĄ 2014 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ parodyta apie 2178 val. europinės TV produkcijos, o tai sudaro apie 80 proc. visos transliuotos užsienio produkcijos. Padaugėjo prancūziškų programų, ypač prancūzų gamybos animacijos. Rudenį rodyti ilmai istorinėmis temomis, susijusiomis su Pirmuoju ir Antruoju pasauliniais karais.

Transliacijų apimtys 2014 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ užsienio programų transliuota 2 730 valandų. Iš jų:

• animacijos – 262 val. (plg. 2013 m. – 173 val.); • dokumentikos – 350 val. (plg. 2013 m. – 309 val.); Vaidybinis ilmas „Havras“

• serialų – 1741 val. (plg. 2013 m. – 1792 val.); • vaidybinių ilmų – 368 val. (plg. 2013 m. – 555 val.);

Dėmesys europinei produkcijai

• kitų transliacijų – 9 val. (plg. 2013 m. – 10 val.). Tai sudaro daugiau kaip 33 proc. LRT TELEVIZIJOS ir apie 13,22 proc. LRT KULTŪROS programos.

Programų įvairovė LRT įsigyjamų programų įvairovę ir kryptingumą lemia LRT TV tinklelis, programos tikslai, auditorijos poreikiai ir lūkesčiai, taip pat programai skirtas biudžetas. Bendroje konkurencinėje televizijų aplinkoje įtakos turi nuo 2008 m. sumažėjęs užsienio programoms skirtas biudžetas. Nors galimybės įsigyti užsienio programų ribotos, renkantis jas, atsižvelgiama į kokybę, tarptautinius vertinimus, žiūrėjimo reitingus, apdovanojimus, režisierius, aktorių kolektyvą, sudėtį, įvertinamas kūrinio politinis, ekonominis aktualumas LRT žiūrovams, produkcijos kaina, kitos derybinės sąlygos.

Vienas iš LRT privalumų – daug europinės produkcijos. Žiūrovai gali pamatyti ne tik anglų, bet ir vokiečių, italų, prancūzų, lenkų, ukrainiečių kurtas programas ir ilmus. 2014 m. parodyta apie 2178 val. europinės produkcijos, o tai sudaro apie 80 proc. visos ištransliuotos užsienio produkcijos.

Sutartys su tarptautinėmis kompanijomis 2014 m. nuolatiniai LRT partneriai buvo tokios tarptautinės platinimo kompanijos, kaip ZDF, „Discovery“, MGM, BBC, „National Geographic“, ITV, „Global Screen“, „Beta Film“ ir kt. Padaugėjo prancūziškų programų, ypač prancūzų gamybos animacijos. Prancūzai pastarąjį dešimtmetį Europoje pirmauja kaip animacijos gamintojai.

Lenkų vaidybinis ilmas „Ida“

LRT bendradarbiavimas su institucijomis ir organizacijomis LRT, bendradarbiaudama su Japonijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos LR ambasadomis, iš šių institucijų nemokamai gauna užsienio programų. 2014 m. LRT ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su šiomis institucijomis ir organizacijomis: • Su Lenkijos institutu Vilniuje pasirašytos kelios sutartys dėl lenkų ilmų rodymo teisių. 2014 m. parodyti ilmai „Edis“, „Rytoj einame į kiną“. Įsigyta teisė rodyti šiuos ilmus: „Valensa. Vilties žmogus“, „Ida“, „Raganius“, „80 milijonų“. Šiuos ilmus planuojama rodyti 2015 m.

• Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Vilniuje padėdama, LRT toliau transliuoja latvių prodiuserinės kompanijos „SIA Vides Filmų studijos“ dokumentinį ciklą apie Skandinavijos šalis – „Šiaurietiškas būdas“. • Latvijos prodiuseriai, kūrę „Šiaurietišką būdą“, suteikė nemokamą teisę transliuoti dokumentinį 13 serijų serialą „Gintaro kelias“. • Su kompanija „Kino aljansas“, organizuojančia „Scanoramos“ kino festivalį, pasirašyta sutartis dėl kelių ilmų parodymo per LRT. Tai sėkmės „Scanoramos“ festivalyje sulaukę ilmai: „Jauna ir graži“, „Detektyvas Daunas“, „Mes geriausios!“.

Vaidybiniai ilmai 2014 m. per LRT TELEVIZIJĄ parodyta apie 140 val. vaidybinių ilmų, per LRT KULTŪRĄ – 228 val. Lyginant su 2013 m., ilmų parodyta mažiau, nes LRT TELEVIZIJA vasarą transliavo Pasaulio futbolo čempionato rungtynes. 2015 m. planuojama žiūrovams parodyti daugiau ir įvairesnio žanro ilmų. 2014–2015 m. rudens–žiemos sezonu numatyta įtraukti papildomą istorinių ilmų vakaro poziciją. Planuojant ilmų programą ir įsigyjant jų rodymo teises, siekiama atspindėti kino pasaulio aktualijas ir naujausias tendencijas. Atsižvelgiama į žanrų bei šalių įvairovę, į atrenkamų ilmų kokybę. Rodomi ir klasikiniai ilmai, tapę kino istorija, aukso fondu, ir naujausi kūriniai, apdovanoti „Oskarais“, „Aukso gaubliais“ bei kitomis prestižinėmis premijomis. Dauguma ilmų yra dalyvavę įvairiuose festivaliuose. LRT KULTŪROS „Elito kinas“ – ypatingiems kino mėgėjams. „Elito kino“ žiūrovai galėjo mėgautis įvairiuose festivaliuose rodytais, „Aukso gaubliais“, „Oskarais“ apdovanotų žymių režisierių ilmais iš įvairių pasaulio šalių. Parodytas režisieriaus M. Haneke ilmas „Meilė“, L. Caraxo „Šventieji motorai“, T. Winterbergo „Submarinas“, B. Zeitlino „Pabaisos iš laukinių pietų“, D. Granik „Vinterio kaulai“.

• Tęsiant bendradarbiavimą su VšĮ „Kino pavasaris“, įsigyta ir parodyta keletas tokių tarptautinių kino festivalių favoritų, kaip „Važiuok“ (rež. N. W. Refnas), „Gėda“ (rež. S. McQueenas), „Tiranozauras“ (rež. P. Considine) ir „Havras“ (rež. A. Kaurismaki). • Sudaryta sutartis su „Garsų pasaulio įrašų“ leidybine grupe dėl vaidybinio ilmo „Antrininkas“ transliacijos per LRT 2015 m. • Dvi sutartys su „Kino pasaka“ 2015 m. taip pat pradžiugins žiūrovus keturiais festivaliniais ilmais.

B. Zeitlino ilmas „Pabaisos iš laukinių pietų“

Scena iš A. Kaurismaki ilmo „Havras“

Sekmadienio popietę LRT televizijos eteryje – detektyvo klasika – „Mis Marple“ ir „Puaro“

Jau tradicija tapo sekmadienio popietę transliuojama rubrika „Detektyvo klasika“, čia rodomi ne tik naujausi britų ilmai, sukurti pagal Agatos Kristi romanus („Puaro“, „Mis Marple“ ir kt.), bet ir senosios pamėgtos šių seklių detektyvinės istorijos. Kiekvienais metais žiūrovai gali pamatyti po tris naujai sukurtus „Mis Marple“ ir po šešis „Puaro“ ilmus. Detektyvinio žanro gerbėjams jau trečius metus šeštadienio popietę rodomas „Šeštadienio detektyvas“ – ši rubrika pritraukia vis daugiau žiūrovų. Tai klasikinio siužeto britų, italų naratyviniai detektyvai, kurie netrikdo dėl žiaurių scenų ir smurto. 2014 m. rudenį rodyti ilmai istorinėmis temomis, susijusiomis su Pirmuoju ir Antruoju pasauliniais karais. Rugsėjo mėn. naujoje ketvirtadienio pozicijoje buvo

rodomas visame pasaulyje gerai įvertintas, 2014 m. lapkritį EMI apdovanojimą gavęs naujas vokiečių trijų dalių TV ilmas „Mūsų motinos, mūsų tėvai“, skirtas Antrojo pasaulinio karo pradžiai paminėti. Pirmojo pasaulinio karo metinėms skirtas visiškai naujas BBC dokumentinis ilmas „Pragaištingas karas“ ir austrų ORF sukurtas dokumentinis ilmas „Karo pradžia“. Penktadieniais per LRT TELEVIZIJĄ rodomi aštraus siužeto ilmai, trileriai, skirti jaunesnei auditorijai. Dalį tų ilmų galima priskirti naujajai klasikai: „Roboto policininko“ ciklas, ilmai „Terminatorius“, „Įniršęs bulius“, ciklas „Rokis“, „Tomo Krauno byla“, „Konanas griovėjas“ ir pan.

Vienas iš penktadienio ilmų – „Terminatorius“

25 LRT televizija rodė naują BBC serialą „Da Vinčio demonai“

Siekiant supažindinti LRT žiūrovus su naujausiais vaidybiniais ilmais, Kanų televizinėje mugėje MIP TV pavyko įsigyti BBC serialą „Da Vinčio demonai“, sukurtą kartu su viena iš Holivudo kino studijų. 2014 m. šeštadienio vakarais parodytos 8 pirmojo sezono dalys. Įsigyti ir antrojo sezono ilmai, jie bus rodomi 2015 m. balandžio mėnesį. Pasiteisino sumanymas šeštadienio vakarais po „Auksinio balso“ rodyti lengvas komedijas bei kostiuminius ilmus, pvz., parodytas kompanijos „BETA Films“ sukurtas trijų dalių serialas „Adlono viešbutis“ ir kostiuminė muzikinė drama „Šokis ant ašmenų“. Sekmadienio vakarais LRT TELEVIZIJA rodė įvairią produkciją – pradedant itin populiariu Europoje norvegų mini serialu „Lilehameris“, romantinėmis dramomis („Tristanas ir Izolda“) ir baigiant nuotykių mini serialais, kuriuose įtaigiai vaizduojamos pasaulį užgriūvančių katastrofų vizijos („Gaivalas internete“, „Poseidono nuotykis“, „Ugnies žiede“ ir pan.). Buvo parodytos naujos BBC populiaraus modernaus detektyvinio serialo „Šerlokas“ dalys. Prieš „Panoramą“ sekmadieniais rodytas naujas britų kostiuminis draminis serialas „Ponas Selfridžas“ sulaukė teigiamų žiūrovų atsiliepimų. Populiarusis norvegų „Lilehameris“ rodytas sekmadienio vakarais

LRT televizijos žiūrovai matė naujausias BBC serialo „Šerlokas“ serijas

britų kultinis serialas „Šnipai“, keturis kartus nominuotas britų kino premijai BAFTA, įvertintas Karališkosios televizijos draugijos, specialiais BBC apdovanojimais. Vasaros vakarais buvo smagu žiūrėti kultinį norvegų komedinį serialą „Lilehameris“. Jaunieji žiūrovai darbo dienomis galėjo žiūrėti serialą „Namelis prerijose“.

Serialai

Kiekvieną sekmadienį buvo rodomas ypač vaikų pamėgtas brolių Grimų ir H. K. Anderseno pasakų ciklas. Tai viena žiūrimiausių pozicijų, lyginant su kitų televizijų tuo metu siūloma produkcija. Kalėdinių švenčių periodu buvo parodytos naujausios keturios šių pasakų dalys, taip pat trijų dalių mini serialas „Pinokio nuotykiai“. 2014 m. pavasarį žiūrovai pamatė kostiuminio vaidybinio serialo „Leonardas“, kuriame primenamas Leonardo da Vinci laikotarpis ir jo išradimai, 26 dalis.

Scena iš kriminalinio vokiečių serialo „Kobra“

2014 m. toliau buvo rodomi didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukę klasikiniai kriminaliniai vokiečių serialai: „Senis“, „Viena byla dviem“, „Komisaras Reksas“, „Kobra 11“. Šeimų auditorijai buvo skirti britų serialas „Miestelio ligoninė“, Australijos serialas „Hartlando užuovėja“, kostiuminiai britų serialai „Didieji lūkesčiai“ (pagal Č. Dikenso romaną), „Kelias į laimę“ (pagal E. Zola romaną), „Žemės stulpai“ (pagal K. Foleto romaną) bei prabangi drama „Ponas Selfridžas“. Naktinėje televizijos programoje buvo kartojami 2013 m. rodyti populiarūs veiksmo detektyviniai serialai: „Prisikėlęs faras“, „Detektyvė King“, „Emdeno vyrai“, Žiūrovų simpatijas užkariavęs „Komisaras Reksas“

Kostiuminis britų serialas „Žemės stulpai“

Animacija

Dokumentika „Dokumentinio kino vakaras“ – tai 2011 m. rudenį atsirado rubrika, kurioje pristatoma dokumentika apie įvairius pasaulį sukrėtusius įvykius. Iki spalio mėn. „Dokumentinio kino vakaras” buvo rodomas kiekvieną pirmadienį nuo 23.15 val. Nuo spalio mėn. ši vėlyva pozicija perkelta į sekmadienio popietę – 15.00 val. 2014 m. parodytas naujas trijų dalių „National Geographic“ sukurtas ciklas apie JAV prezidentus ir jų veiklą kritinėmis pasauliui akimirkomis – „Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Ovaliajame kabinete“; trijų dalių BBC ciklas apie ekonomiką „Bankininkai“; Izraelio gamybos ilmas apie premjerą A. Sharoną („Šaronas“), ilmas apie Vokietijos kanclerę A. Merkel „Merkel portretas“.

27 Vaikai savaitgaliais laukia „Džeronimo“

LRT TELEVIZIJĄ vaikai įsijungia savaitgaliais 9 val. ryto. Tokiu metu jų laukia gerai pažįstami animacinių ilmukų „Džeronimas“ ir „Aviukas Šonas“ herojai. LRT mažieji žiūrovai pripratę prie klasikinių istorijų, todėl 2014 m. galėjo toliau sekti Odisėjo keliones, Aivenho žygius. Didžiausia naujiena mažiesiems žiūrovams buvo nuo rugsėjo mėn. startavusi animacija kiekvieną darbo dieną 13.00 val. Šioje pozicijoje buvo parodyti gražiausi ir populiariausi vaikiški serialai: „Magiški fėjų Vinksių nuotykiai“, „Mažasis princas“, „Džiunglių knyga“, „Nuotykiai elfų šalyje“, „Haudis Gaudis“ ir kt.

BBC ciklas apie ekonomiką „Bankininkai“

Pasaulio politikos ir ekonomikos aktualijas atspindėjo ir „Costa Concordia“, „Putino žaidynės“, dviejų dalių prancūzų ilmas „Ukraina: nuo demokratijos į chaosą“, „Kova su terorizmu“, ilmai apie Černobylio tragediją, Aušvico istoriją, pakartotas ilmų ciklas apie socializmo sistemos Europoje žlugimą „Viso gero, draugai partiniai!“. Rudenį buvo kartojamas populiarus prancūzų dokumentalistų ciklas apie Antrąjį pasaulinį karą – „Apokalipsė“. Per religines šventes parodytas dokumentinis ilmas „Pranciškus – Naujojo pasaulio popiežius“.

Mažiesiems žiūrovams labai patinka „Aviuko Šono“ nuotykiai

Filmų ciklas apie socializmo žlugimą „Viso gero, draugai partiniai“

28 Šeštadienio dokumentinis ciklas – „Didžiosios visatos paslaptys su Morganu Freemanu“

Pasaulio dokumentikos rubrika sekmadieniais per LRT TELEVIZIJĄ seniai žinoma LRT žiūrovams. Šios pozicijos ilmai žiūrimi, nes yra aukštos kokybės, įsigyti iš BBC, „Discovery“ ir „National Geographic Television“ kompanijų. Vasarą LRT sudarė galimybes pažinti Australiją („Australija. Keliautojo laiku vadovas“), Indiją („Indijos laukinės gamtos paslaptys“), Arabiją („Neregėtoji Arabija“), Karibus, Madagaskarą, Galapagus. Parodytas naujas BBC ciklas „Didžiosios migracijos“. Šeštadienio dokumentiniai ciklai skirti pasaulio mokslo paslaptims nagrinėti. 2014 m. šioje rubrikoje rodytas kompanijos „Discovery“ sukurtas laidų ciklas „Didžiosios visatos paslaptys“ su Morganu Freemanu, BBC ilmai „Žemynų raida“, „Paslaptingas šunų pasaulis“. Taip pat buvo rodomi pasakojimai apie Pompėją, Florenciją, Sicilijos mumijas, Naskos paslaptis ir pan.

Per LRT KULTŪRĄ transliuojama dokumentika, gauta pagal NORDVISION projekto sutartį, kurią pasirašė 5 Šiaurės šalių televizijos: DR, NRK, SVT, UR ir YLE. Iš viso gautos 104 dokumentinės programos. Šiuose ilmuose atspindimos Europos aktualijos, nagrinėjamos temos, skirtos šeimai ir visuomenei, menui, gamtai, kelionėms, kultūrai, istorijai. Per LRT KULTŪRĄ buvo rodyta Kinijos LR ambasados Vilniuje dovanota dokumentika apie Kinijos gamtą, kultūrą, istoriją.

Kitos užsienio renginių transliacijos LRT su EBU turi sudariusi sutartį, pagal kurią nuo 2008 m. LRT kasmet transliuoja tris klasikinės muzikos koncertus. Tai – visų pirma Vienos ilharmonijos orkestro Naujametis koncertas sausio 1 d. Taip pat transliuotas EBU vasaros koncertas Šėnbrune (Austrija), kuriame buvo atliekami W. A. Mozarto, J. Haydno, J. Bramso, J. Strausso ir kitų žymių kompozitorių kūriniai. 2014 m. Vienos ilharmonijos simfoninis orkestras trečią koncertą surengė Sarajeve, tuo pažymėdamas Pirmojo pasaulinio karo pradžią. Liepos 6 d. tiesiogiai per LRT KULTŪRĄ transliuojamame koncerte „Gimę Rygoje“ („Born in Riga“) dalyvavo visos Latvijos žvaigždės: M. Maisky, G. Kremeris, M. Jansons, I. Galante, E. Silinš, M. Barišnikovas ir daug kitų žymių atlikėjų, dainininkų, dirigentų.

BBC ciklas „Didžiosios migracijos“

Liepos mėnesį Pasaulio futbolo čempionato uždarymo išvakarėse buvo transliuojamas iškilmingas koncertas „Rio taurė“, kurios iniciatorius ir pagrindinis atlikėjas – pasaulio operos žvaigždė Placido Domingo.

2012 m. pabaigoje perėjimas nuo analoginės televizijos prie skaitmeninės turėjo didelę įtaką žiūrovų įpročiams ir 2014 m. Visų nacionalinių televizijų auditorija augo dėl teminių ir užsienio kanalų. Šių kanalų žiūrimumas sumažėjo nuo 32,4 iki 27,2 proc. Tuo tarpu tiek mažesnių nacionalinių kanalų – TV8, INFO TV, TV1, TV6, LRT KULTŪRA, LIETUVOS RYTAS TV, tiek populiariausių televizijų – LRT TELEVIZIJOS, LNK, TV3 ir BTV, auditorija didėjo. Pirmiausia tai galima sieti su išaugusia galimybe matyti šiuos kanalus visoje Lietuvos teritorijoje. 2014 m., lyginant su 2013-aisiais, rinkoje esminių pokyčių nebuvo, ryškaus lyderio tarp komercinių televizijų nėra – TV3 ir LNK žiūrimumas nedaug skyrėsi, auditorija atitinkamai sudarė 17,2 ir 17,1 proc. LRT TELEVIZIJOS auditorija nuo 7,7 išaugo iki 8,8 proc. Padidėjo susidomėjimas (iki 1,1 proc.) ir LRT KULTŪRA. Šiek tiek padaugėjo ir PBK (Piervyj Baltyskij Kanal) žiūrovų – nuo 3,6 iki 3,9 proc.

RADIJAS LRT RADIJAS 2014 m. išliko Lietuvos radijo rinkos lyderis, turintis daugiausia informacinių šviečiamųjų laidų. Jos sudarė beveik 70 proc. visos programos. Daugiausia dėmesio pernai skirta naujienų laidų operatyvumui, objektyvumui ir tiesioginėms transliacijoms iš įvykio vietos. Kol kas vienintelis Lietuvoje radijas, kuriantis ir radijo dokumentiką, 2014 m. taip pat išsiskyrė unikaliu dokumentikos ciklu „Pietryčių Lietuva“.

Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS. LRT RADIJO ir LRT OPUS programos transliuojamos 24 val. per parą, LRT KLASIKOS programa – 18 val. Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos bei šiek tiek sumažėjusio bendro radijo klausomumo, LRT RADIJAS vis dar yra lyderis, užimantis 18,3 proc. šalies radijo rinkos. LRT KLASIKOS, skirtos rimtajai muzikai ir kultūrai, jau keleri metai klausosi apie 0,6 proc. radijo klausytojų. Jaunimui skirtos LRT OPUS programos klauso apie 0,7 proc. radijo klausytojų. Tačiau ši programa 2014 m. buvo transliuojama vos 8 siųstuvais, o LRT RADIJAS ir LRT KLASIKA turėjo po 22 siųstuvus. Pasiklausyti „Tetos Betos viktorinos“ prie radijo susirenka visa šeima

LRT RADIJO programa LRT RADIJO programa didžiausią dėmesį skiria informacijai ir diskusijoms, gimtosios kalbos puoselėjimui, krašto pažinimui, jo istorijai, mokslo pasiekimams, skaitymo skatinimui bei muzikinio skonio lavinimui. Tai yra vienintelė radijo stotis, transliuojanti žinias 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę ir kurianti radijo dokumentiką (dokumentikos ciklai: „Kodas: Europos Sąjunga“, „Pietryčių Lietuva“, „Kodėl Lietuvos vaikai vieni nelaimingiausių“, dokumentikos ciklas, skirtas Pirmajam pasauliniam karui). Dokumentikos ciklo „Pietryčių Lietuva. Tapatybė“ autorė I. Anskaitytė buvo apdovanota kaip geriausia publicistikos žurnalistė geriausių laidų konkurse „Pragiedruliai“.

2014 m. rugpjūčio 23-iąją minėtas Baltijos kelio 25-metis. Ta proga du LRT RADIJO žurnalistai leidosi Baltijos keliu nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Talino Hermano bokšto ir kalbino sutiktus žmones, domėjosi, ką jie mano apie pasikeitimus jų šalyse. Kas dieną žurnalistai įspūdžiais dalydavosi tiesioginiame radijo eteryje, o grįžę parengė valandos trukmės dokumentinį pasakojimą, kuris buvo transliuotas rugpjūčio 23 d. 2014 m. pasižymėjo sporto transliacijų per LRT RADIJĄ gausa – nuo specialių Pasaulio futbolo čempionato apžvalgų, Europos krepšinio pirmenybių transliacijų iki tiesioginių jungimųsi iš plaukimo pirmenybių.

2014 m. sausio 1 d. minėtos 300-osios Kristijono Donelaičio gimimo metinės. Ta proga radiofonizuoti „Metai“: „Žiemos rūpesčius“ skaitė V. Bagdonas, „Pavasario linksmybes“ – G. Arbačiauskas, „Vasaros darbus“ – V. Anužis, „Rudens gėrybes“ – R. Kazlas. Naujai buvo perskaitytos ir K. Donelaičio „Pasakėčios“.

2014 m. specialios muzikinės programos buvo rengiamos K. Donelaičio jubiliejiniams metams, Dainų šventei „Čia – mano namai“. 2014 m. antroje pusėje daugiau dėmesio sutelkta į Pietryčių Lietuvą. Rengti reportažai iš šio regiono, rudenį transliuotas dokumentikos ciklas „Pietryčių Lietuva“. LRT RADIJAS tiesiogiai iš LRT studijos transliavo raketos su lietuviškais palydovais paleidimą į kosmosą iš NASA raketų paleidimo aikštelės. 2014-ieji buvo pasirengimo eurui metai, taigi nuo liepos mėn. LRT RADIJAS rengė kassavaitinę rubriką „Euras keičia litą“. Su rubrika, inansuota ES ir valstybės biudžeto lėšomis, plačiai remiantis LRT radijo klausytojų klausimais ir įtraukiant bendradarbių užsienyje pasakojimus, aptarti įvairiausi euro įvedimo į apyvartą aspektai. Naujųjų metų naktį euro įvedimo proga transliuota speciali tiesioginė laida.

„60 minučių“ – viena klausomiausių radijo laidų

2014 m. buvo rengiamos kelios dešimtys įvairių autorinių laidų. LRT RADIJAS vienintelis Lietuvoje visą parą žinias kiekvieną valandą transliuoja tiesiogiai, o nuo 6 val. ryto iki 16 val. – kas pusvalandį. Tiesiogines laidas LRT RADIJAS darbo dienomis transliuoja nuo 6. 30 val. ryto iki 20 val. Savaitgaliais tiesiogiai transliuojamos informacinės laidos „Ryto garsai“ ir „Lietuvos diena“, viktorina vaikams ir visai šeimai „Tetos Betos viktorina“. Tiesiogiai transliuoti koncertai ir laida jaunimui „Nežinau“, kurią rudenį pakeitė laida „Paraštės“. Rudenį į LRT RADIJO eterį grįžo aplinkosaugos temoms skirta laida „Vienkartinė planeta“.

„Ryto garsai“ tiesiogiai transliuojami ir savaitgaliais

Dainų šventei „Čia – mano namai“ LRT radijas rengė specialias muzikines programas

2013-ųjų rudens sezoną pradėjusi laida „60 minučių“, kurioje aptariamos pagrindinės dienos temos, įgavo pagreitį ir tapo viena klausomiausių radijo laidų. 2013 m. iš Skaitymo skatinimo programos buvo paremtas 17-os radijo laidų projektas „Ką man skaityti?“. Šešių žmonių grupė kūrė gyvą ir aktualią laidą, kurioje buvo svarstoma, kaip išsirinkti tinkamą knygą, kaip rasti gerą romaną ar knygą vaikams. Laida sulaukė klausytojų dėmesio, tad savomis pajėgomis ir lėšomis ji rengta ir 2014 m.

2014-ųjų žiemą kasdien kaip programos intarpai pradėti transliuoti šmaikštūs kalbos patarimai, žodžių ir posakių istorijos. LRT RADIJO programos laidos 2014 metais (žr. F priedą).

LRT RADIJO žinios visą parą 7 dienas per savaitę – patikima ir operatyvi informacija iš Lietuvos ir pasaulio

Justina Mitkaitė parengė pasakojimą, kokios paramos sulaukė Lietuvos ūkis ir verslas. Vita Ličytė važinėjo po šalies kaimus ir aiškinosi, kokios naudos iš narystės ES turi žemdirbiai, o Simona Aginskaitė domėjosi, kokią dalį Lietuvos gyvenime užima euroskeptikai.

LRT tiesioginės transliacijos iš Vilniaus knygų mugės

Visuomeninio radijo veiklai ypač reikšminga yra LRT Radijo naujienų tarnyba, kurioje 2014 m. pabaigoje iš viso dirbo 50 etatinių žurnalistų, iš jų – 4 korespondentai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Rygoje. 10 etatinių Radijo naujienų tarnybos žurnalistų ir 3 neetatiniai rengė laidas rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, jidiš kalbomis. LRT Radijo naujienų tarnyba palaiko ryšius su daugiau nei 20 spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Su LRT RADIJU nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje, Argentinoje, Australijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Islandijoje ir kt. Atsirado naujų kontaktų Belgijoje, Ispanijoje, Škotijoje, daugiau kontaktų – Norvegijoje. Deja, Rusijos URM nebepratęsė akreditacijos LRT RADIJO bendradarbiui S. Planučiui. LRT Radijo naujienų tarnyba rengia tris informacinesaktualijų laidas: „Ryto garsus“, „Lietuvos dieną“ ir „60 minučių“, kurių trukmė per dieną siekia 6,5 val. Parengti du dokumentinių pasakojimų ciklai. Gegužės mėnesį antradieniais transliuoti pasakojimai, skirti Lietuvos įstojimo į ES dešimtmečiui. Ar Lietuvos gyventojai tapo didesniais europiečiais ir kaip per šiuos 10 metų keitėsi jų mentalitetas, nagrinėjo Živilė Kropaitė.

LRT Radijo naujienų tarnybos žurnalistė Živilė Kropaitė

34 LRT Radijo naujienų tarnybos žurnalistė Justina Mitkaitė

Gruodžio mėnesį eteryje skambėjo pasakojimai „Pietryčių Lietuva“. Kuo šiandien gyvena Vilniaus kraštas – Turgeliai, Šalčininkai, Dieveniškės, Jašiūnai, Maišiagala, Adutiškis, Kackonys, Jurgeliškė ir kiti Pietryčių Lietuvos miesteliai, nuo sostinės nedaug tenutolę, bet daugeliui beveik nežinomi, pasakojo LRT Radijo naujienų tarnybos žurnalistės V. Ličytė, J. Čeponytė, Ž. Kropaitė, V. Pilibaitytė ir I. Anskaitytė. 2014-aisiais Europa ir pasaulis minėjo Pirmojo pasaulinio karo, nusinešusio per 12 mln. gyvybių ir perbraižiusio Europos žemėlapį, 100-ąsias metines. Europos visuomeniniai transliuotojai šią sukaktį minėjo specialiu projektu – į praėjusio amžiaus antrojo dešimtmečio Europą grąžinančiu garsiniu žemėlapiu. Prie projekto prisidėjo ir LRT radijas http://www.lrt.lt/projektai/100karui. Projekte Lietuva Europai prabyla 1914 m. rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės „Karo metų dienoraščių“ tekstais.

LRT Radijo naujienų tarnybos žurnalistė Vita Ličytė

Bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, toliau transliuoti „Amerikos balso“ lietuviškų laidų įrašai. LRT Radijo naujienų tarnyba dalyvauja EBU naujienų mainų programoje „Euroradio News“. EBU narės siūlo garsines ištraukas (interviu, pokalbius, pasisakymus) iš savo šalių ir gali laisvai naudotis kitų šalių įdėtais įrašais. Pažymėtina, kad LRT Radijo naujienų tarnybos žurnalistai gavo dviejų su radijo žurnalistika susijusių konkursų pagrindinius prizus. Pagrindinis „Pragiedrulių“ prizas atiteko S. Aginskaitei už dokumentinį pasakojimą apie šiandienos Lietuvos mokyklą. Kitos šio konkurso prizininkės buvo J. Karklelienė, Ž. Kropaitė ir I. Anskaitytė. Pagrindinis „Euromedijos“ prizas skirtas Ž. Kropaitei už pasakojimą apie Skuodo gyventojus, kurie migruoja tarp darbo užsienyje ir namų. V. Ličytė, laimėjusi tarptautinį konkursą, dvi savaites dirbo žurnalistinį darbą Kambodžoje. Laidos „Gimtoji žemė“ kūrybinė komanda

Balandžio 28 d. – gegužės 9 d. transliuota speciali rubrika „ES dešimtmetis: pliusai ir minusai“. Parengta 10 pasakojimų iš skirtingų rajonų (Radviliškio, Raseinių, Kauno, Tauragės, Anykščių), diskutuota apie ES paramos ir tradicijų poveikį Lietuvos kaimui, ne tik žemės ūkio verslui, bet ir perdirbimo pramonei, žemės ūkio specialistų rengimo mokykloms, bendruomenėms.

Daug dėmesio skirta žemės ūkio paskirties žemės pardavimui užsieniečiams: diskutuota su žemės savininkais, ūkininkais, žemės ūkio bendrovių atstovais; nuosekliai aiškinti politikų veiksmai, kuriant žemės pardavimo saugiklių įstatymo pataisas. Toliau transliuota rubrika „Diena kaime“: tam pačiam pašnekovui skambinama penkis kartus per savaitę, siekiant pasidomėti kasdieniais kaimo žmogaus rūpesčiais, įvairia veikla, pomėgiais. Buvo kalbinami įvairiausių profesijų atstovai, paprasti ir įdomūs kaimo žmonės.

Už dokumentinį pasakojimą apie šiandienos Lietuvos mokyklą S. Aginskaitei įteiktas pagrindinis „Pragiedrulių“ prizas

Laidos rusų kalba

Visuomeninio radijo eteryje – tiesioginės laidos iš Lietuvos miestų ir miestelių Praėjusią vasarą, laikydamasis jau daugiau nei 10 metų puoselėjamos tradicijos, LRT RADIJAS transliavo iš įvairių Lietuvos vietų.

Atsiradus visuomeniniam poreikiui, LRT RADIJO eteryje transliuojamos žinios rusų kalba įkeliamos ir į LRT.lt portalo mediateką. Daug dėmesio laidose rusų kalba skirta sudėtingai situacijai Ukrainoje ir pasikeitusiems ES santykiams su Rusija, Rusijos paskelbtam embargui, SGD terminalo statybai, Lietuvos saugumo užtikrinimui. Surengtas tiesioginis radijo tiltas su Ukrainos nacionaliniu radiju apie energetinį saugumą.

Dėmesys žemės ūkiui Radijo laida „Gimtoji žemė“, kuri supažindina su ūkio aktualijomis ir technologinėmis naujovėmis ūkiuose, 2014 m. daug dėmesio skyrė kaimo bendruomenių veiklai 2007–2013 m. Kaip pasikeitė kaimo žmonių nuotaikos aktyvinant bendruomenes, kaip panaudota europinė parama, kokia projektų reali nauda – svarbiausios temos, aptartos lankantis beveik visuose rajonuose, kalbinant vietos gyventojus ir aktyvius bendruomenių atstovus.

LRT RADIJO transliacija iš kilnojamosios studijos

Druskininkų kurortinio sezono atidarymo proga gegužės 30 d. tiesioginė laida transliuota iš kilnojamosios studijos miesto centre. Birželio 13 d. tiesioginė laida transliuota iš pertvarkyto Vilniaus Bernardinų sodo. Dainų šventės 90-mečio proga ir minint Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-ąsias metines, birželio 28 d. surengta transliacija iš Kauno senamiesčio. Vidurvasariui pasirinkta Nida – liepos 11 d. transliuota laida buvo skirta ir T. Manno festivaliui. Rugpjūčio 2 d. transliuota laida iš Lietuvos ežerų sostinės Palūšės.

Tiesioginės LRT RADIJO laidos iš Vilniaus knygų mugės 2014 m. Ketvirtus metus iš eilės Vilniaus knygų mugėje LRT studija buvo įsikūrusi Rašytojų kampe, iš jos tiesiogiai buvo transliuojamos laidos „LRT Aktualijų studija“, „Nežinau“, „Mes, moterys“, „Kultūros savaitė“.

LRT RADIJO Metų žmogaus rinkimai – jau dešimtą kartą

„Muzikinio vidudienio“ komanda

ir Naujiesiems metams, Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai, Tremties, Mindaugo karūnavimo, Žalgirio mūšio, Juodojo kaspino, Mokslo ir žinių dienai. Tomis dienomis skamba išimtinai lietuviška įvairių žanrų ir stilių muzika. 2014 m. specialios muzikinės programos buvo rengiamos K. Donelaičio jubiliejiniams metams, Dainų šventei „Čia – mano namai“, kalendorinėms bei religinėms šventėms: Užgavėnėms, Velykoms, Joninėms, Žolinei, Vėlinėms, Motinos ir Tėvo dienoms. LRT RADIJO muzikos aktualijų ir žanrinę įvairovę atspindi „Muzikinio vidudienio“ laidos. 2014-ieji prasidėjo K. Donelaičio laiką ir dvasią atliepiančia lietuviškos muzikos programa. Parengta laida apie teatralizuotą muzikos, poezijos ir dailės šventę „Metai atveria vartus“. Tarp ryškiausių Muzikos redakcijos praėjusių metų darbų paminėtinas laidų ciklas, skirtas jubiliejinei Dainų šventei – svarbiausiam šalies kultūros įvykiui, jungiančiam visas kartas, stiprinančiam tapatybę ir garsinančiam šalies vardą pasaulyje. Dainuojantiems tautines dainas ir šokantiems tautinius šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklininkų, tautinio kostiumo ir teatro programas rengiantiems buvo skirta per 15 „Muzikinio vidudienio“ laidų. Tiesiogiai transliuoti visi pagrindiniai šios šventės renginiai.

„Auksinės bitės“. LRT RADIJO Metų žmogui P. Vaitiekūnui apdovanojimą įteikė A. Siaurusevičius

Tradiciškai LRT RADIJAS rinko Metų žmogų. 2014-ųjų Metų žmogaus titulas už diplomatinę drąsą skirtas buvusiam Lietuvos ambasadoriui Ukrainoje, Nepriklausomybės Akto signatarui Petrui Vaitiekūnui.

Muzika LRT RADIJUJE Muzika užima beveik 35 proc. LRT RADIJO programos. Iš jų 70 proc. sudaro klausytojų labiausiai mėgstama populiari lietuviška ir užsienio šalių muzika, likę 30 proc. skirti populiariai ir stilizuotai klasikai, stilizuotam folklorui, džiazui, pasaulio muzikai (world music), tarpiniams žanrams, pop ir roko klasikai. Muzikos turinys ir santykis kinta, priklausomai nuo įvairių švenčių, įvykių, datų. LRT RADIJO Muzikos redakcija rengia specialias šventines programas, skirtas Kalėdoms

„Muzikiniame vidudienyje“ buvo galima pasiklausyti operos solistės S. Stonytės ir jos „Sielos atspindžių“, buvo kalbinami Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai F. Latėnas ir V. Bartulis, dalijamasi prisiminimais apie dirigentus A. Končių ir J. Aleksą, dainininką R. Siparį, kompozitorių M. Tamošiūną, pianistą E. Gilelsą, V. Vaičiūnaitės „Miraklį“, paminėtas R. Marijošiaus 100-metis. Parengtas laidų ir tiesioginių transliacijų ciklas, skirtas „Eurovizijos“ dainų konkursui. „Muzikinio vidudienio“ laidose pristatyti nacionalinės atrankos ir užsienio šalių dalyviai, jų dainos, tiesiogiai transliuojami nacionalinės atrankos ir inalinis koncertai, du tarptautinio „Eurovizijos“ konkurso pusinaliai ir inalas. Analogiškai buvo dirbama ir su chorų „Eurovizija“, TV konkursais „Auksinis balsas“ ir „Dvi žvaigždės“. „Muzikiniame vidudienyje“ vietą rado ir akademinės muzikos renginiai: Vilniaus ir Kristupo festivaliai, Akordeonų muzikos savaitė, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Birštono džiazo festivaliai, jubiliejiniai koncertai.

„Muzikiniame vidudienyje“ V. Landsbergis kalbėjo apie M. K. Čiurlionio publicistiką, svečiavosi „Kremerata Baltica“ muzikantai, buvo diskutuojama apie istorinį Baltijos šalių vienybės ženklą – Baltijos kelią, bei lietuviškos muzikos sklaidą renginyje „Tallinn Music Week“, rengiami reportažai iš Vilniaus knygų mugės, pristatantys knygas apie muziką. Parengtos tokios teminės laidos: nacizmo pamokos menininkams; akordeono pasaulis pagal M. Levickį; Amerikos „Grammy“ muzikinių apdovanojimų nugalėtojai; amerikiečių kino muzikos kūrėjo H. Mancini partitūros; indiško kino fenomenas pasaulyje ir Lietuvoje. Surengti susitikimai su įžvalgiu muzikinio gyvenimo komentuotoju režisieriumi G. Varnu, su Kauno kariljonininku, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu G. Kuprevičiumi, švenčiančiu 70-metį, su žymiu baltistu, etnokultūros istoriku, etnomuzikologu, kompozitoriumi ir liaudies muzikos atlikėju V. Muktupavelu, su Rytprūsių istorike R. Leiserowitz, su fortepijoniniu R. ir Z. Ibelhauptų duetu, su operos artiste V. Kaminskaite, su žymiausia Lietuvos operos artiste V. Urmana, su kompozitore, dainininke ir poete G. Jautakaite, su

„Eurovizijos“ nacionalinės atrankos akimirka

D. Montvydu, D. Norvilu, E. Sipavičiumi, A. Lasyte, E. Lubiu, P. Meškėla, A. Kaušpėdu, A. Zakarausku, su pianistu ir kompozitoriumi P. Zdanavičiumi, su scenos veteranu V. Malinausku, Lietuvos estrados žvaigžde N. Tallat-Kelpšaite, pianistu P. Jaraminu, kompozitoriais jubiliatais M. Noviku, A. Raudonikiu, T. Leiburu, Metų tolerancijos žmogumi A. Mamontovu. „Muzikinio vidudienio“ gerbėjai galėjo klausytis pasakojimų apie ilgaamžį prancūzų šansonų atlikėją 90-metį Ch. Aznavūrą, apie A. Martinaičio kultivuotą „naująjį gyvulizmą“, rašymą „iš rankos“, muziką „iš antrų rankų“, apie naujausią V. Daunoro kompaktinę plokštelę ir apie „lengvąją“ E. Balsio kūrybą. Parengtos laidos, skirtos išėjusiems muzikantams atminti – chorų patriarchui A. Jozėnui, T. Dobrovolskiui.

„Auksinių bičių“ apdovanojimai radijo žmonėms

„Auksinės bitės“. Geriausia radijo laida – „Švelnūs tardymai“

„Muzikiniame vidudienyje“ – akordeono pasaulis pagal Martyną Levickį

Tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose, kuriuose pagerbiami geriausių visuomeninio transliuotojo laidų kūrėjai, profesionaliausi žurnalistai bei radijo ir televizijos darbuotojai, 2014 m. geriausia radijo laida paskelbta LRT OPUS „Švelnūs tardymai“, geriausia LRT RADIJO vedėja išrinkta Raminta Jonykaitė, geriausiu LRT RADIJO žurnalistu – Simonas Bendžius, o radijo profesionalu paskelbtas inžinierius Aimutis Stašauskas.

38 Didžiausią LRT RADIJO auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 50–59 metų klausytojai. Šiek tiek sumažėjus radijo klausomumui, sumažėjo ir visų amžiaus grupių klausytojų. Tačiau LRT RADIJUI pavyksta tenkinti kuo įvairesnės auditorijos lūkesčius. Komercinių transliuotojų programos paprastai orientuotos į labai konkrečią amžiaus grupę, o LRT RADIJAS turi laidų, skirtų įvairiausio amžiaus ir poreikių klausytojams.

LRT KLASIKOS programa

Antrus metus, kaip pagrindinė informacijos partnerė, LRT KLASIKA sėkmingai dirbo meno mugėje „ArtVilnius“. Buvo įrengta speciali radijo studija, vyko tiesioginės transliacijos ir laidų įrašai. Minint K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, Kultūros laidų redakcija parengė naują radiofonizuotą „Metų“ ištraukų transliaciją – skirtingi aktoriai skaitė skirtingas kūrinio dalis, naujai perskaitytos ir „Pasakėčios“. Parengtas ciklas laidų, kuriose literatūros mokslininkai, menininkai kalbėjo apie Donelaičio asmenybę ir kūrybą. Po kelerių metų pertraukos kartu su LATGA-A surengtas radijo dramaturgijos konkursas. Sulaukta beveik 100 įvairių autorių pjesių. Suburta dramaturgų, teatro kritikų komisija išrinko tris pjeses laureates, kurių autoriai apdovanoti LATGA-A premijomis. Viena iš pjesių jau buvo pastatyta, premjera transliuota gruodžio mėn.

Laidos „Ryto allegro“ komanda

LRT Kultūros laidų redakcijai 2014 m., kaip ir visada, svarbiausi buvo kokybiniai kriterijai, laidų tobulinimas. Buvo siekiama kurti daugiau analitinių pasakojimų, žurnalistinio tyrimo laidų, ieškoti ryšio su klausytojais ne tik tiesioginių laidų metu, bet ir per paskyras „Facebook“ tinkle (pvz., savo paskyroje laida „Ryto allegro“ skelbia nuotraukų kolekciją, laida „Ką man skaityti?“ rengia viktoriną ir dalijasi naujausių tekstų iš pasaulio interneto puslapių nuorodomis). 2014 m. buvo nuolat atnaujinamos laidų „Vakaras su knyga“ ir „Vakaro pasaka“ valandėlės. Šios klausytojų labai mėgstamos pozicijos kelerius metus buvo užpildomos vien iš radijo fondų, o 2014 m. vis daugiau papildomos naujais įrašais.

Vertėtų paminėti, kad 2014 m. pastatytos net kelios šiuolaikinių autorių pjesės. Po vieno žymiausių Lietuvos rašytojų Icchoko Mero mirties radijo teatras pastatė jo pjesę „Tūkstantis mylių“. Bendradarbiaujant su rašytoja Vanda Juknaite, pastatyta nauja jos pjesė „Ponios Alisos gimtadienis“.

LRT KLASIKA išliko projekto „Metų knygos rinkimai” partnerė. KLASIKOS gerbėjai galėjo pasiklausyti konkurse dalyvaujančių knygų fragmentų, susipažinti su jų autoriais ir laimėti knygų viktorinose. Jau ketvirti metai LRT dirbo savo studijoje Vilniaus knygų mugėje. LRT kultūros laidų vedėjai mugėje ne tik tiesiogiai vedė laidas, rengė interviu su užsienio svečiais, bet ir įsirašė įdomiausius mugės susitikimus, diskusijas, knygų pristatymus, kurie buvo transliuojami LRT KLASIKOS laidose „Ryto allegro“, „Radijo paskaitos“, „Ką man skaityti?“.

Violeta Melnikienė veda „Kasdienybės kultūrą“

LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS programose stiprėjo senųjų, ilgus metus transliuojamų laidų, tokių kaip „Kultūros savaitė“, „Ryto allegro“, „Žmonės ir idėjos“, „Kasdienybės kultūra“ pozicijos. 2014 m. laidoje „Kultūros savaitė“ Dainų šventės renginiai buvo tiesiogiai transliuojami iš Kauno, buvo parengta speciali laida iš Panevėžio – Lietuvos kultūros sostinės, Baltijos kelio 25-mečio proga parengta speciali laida, kurioje kalbėjo Latvijos, Estijos ir Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros žmonės. Su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir mokslo įstaigomis intensyviai bendradarbiavo laidos „Radijo paskaitos“ rengėjai. Universitetai patys siūlė temas, kvietė į mokslines konferencijas. Apie švietimo, mokslo situaciją ir problemas laidose „Ryto allegro“ ir „Kultūros savaitė“ buvo parengtas pokalbių ciklas.

Laidos „Kultūros savaitė“ vedėjos

Laida „Iš radijo aukso fondo“, primenanti klausytojams geriausius mūsų aktorių, režisierių darbus, kurioje skamba anapilin išėjusių rašytojų, dailininkų, solistų balsai, sulaukė vis didesnio klausytojų skaičiaus, o laida „Po lyros ženklu“ jau sukaupė vertingą mūsų poetų pristatomų ir skaitomų eilėraščių fondą.

Muzika LRT KLASIKOJE

Laidos „Muzikinis pastišas“ vedėjai

LRT KLASIKOS muzikos spektras – nuo viduramžių iki šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių opusų, pristatoma daug įvairiausių Lietuvos ir pasaulinio garso atlikėjų, kūrėjų ir kolektyvų. Klausytojų pamėgti „Klasikos sodai“, „Belkanto“, „Paralelės“, „Senas patefonas“, „L‘estro armonico“, šiuolaikinės muzikos laida „Modus“, V. Gerulaičio „Likimai“, kompozitoriaus ir eseisto Š. Nako „Naujieji skersvėjai“, A. Foko „Skambanti planeta“, skirta pasaulio tradicinei muzikai, „Sėsk į traukinį A“ – džiazo muzikai, etnokultūros laida „Ryto rasa krito“. Patiems mažiausiems KLASIKOS klausytojams toliau buvo rengiama laida „Muzikinė dėžutė“. Pagrindinė muzikinė LRT KLASIKOS laida – „Muzikinis pastišas“. Laidos autorių kolektyvas parengė laidų ciklus, skirtus K. Donelaičio ir R. Strausso metams, kalbino Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) dirigentą G. Rinkevičių, gražią sukaktį mininčią prof. V. Vitaitę, Lietuvos vardą užsienyje garsinančią smuikininkę D. Kuznecovaitę, primadoną N. Kazlaus, apie džiazą kalbėta su J. Rimša ir L. Slepkovaite, apie

muziką teatre – su trupe „Theaomai“. Muzikos laidose taip pat diskutuota apie klasiką mene ir gyvenime, apie tai, kad bliuzas – stipriausia valiuta, papasakotas V. Ganelino kūrybinis kelias ne pagal enciklopedijas. Radijo klausytojai galėjo klausytis pokalbių su prancūzų pianistu P. Réachu, lietuvių kompozitoriumi G. Sodeika, NI&Co vadovu, kompozitoriumi G. Gelgotu, fotomenininku V. Suslavičiumi, Džuliardo mokyklos prof. J. Lowenthaliu, vertėju, žurnalistu, kinematograininku J. Ohmanu, Bostono konservatorijos smuikininku prof. L. Changu, Gruzijos smuiko virtuoze L. Isakadze, akordeono meistru iš Suomijos M. Väyrynenu, Berlyno simfoninio orkestro vyr. dirigentu L. Shambadalu, pirmojo nacionalinio forumo „Ars Lituanica“ iniciatoriais, operos sulere L. Kopyrina, lietuvybės sergėtoju iš Sankt Peterburgo G. Želviu, Lietuvoje gyvenančiu latvių kompozitoriumi M. Vilumu, lenkų kompozitore H. Kulenty, kompozitore N. Galiamova, liaudies muzikos instrumentų meistru E. Virbašiumi, kompozitoriumi J. Juozapaičiu, K. ir J. Mašanauskais.

LRT KLASIKA tiesiogiai transliavo „Banchetto musicale“ koncertus

„Muzikinis pastišas“ nepamiršo klubo „Tamsta“ organizuojamos „Būgnų dienos“ ir jos variklio G. Laurinavičiaus. Taip pat parengtos laidos apie „Missa Lituana“ – pirmuosius Lietuvoje chorinės muzikos erdvinio garso įrašus, japonų muzikinę kultūrą iš arti, dainuojantį trimitininką Genadijų Nikonovą, naująją Zalcburgo operos meno vadovę ir vyr. dirigentę M. Gražinytę. Be pokalbių ir susitikimų, LRT KLASIKOS klausytojai buvo pakviesti pasivaikščioti po Zarasų klasikos sodus, Salako bažnyčią, V. Mykolaičio-Putino muziejų, J. Gruodžio memorialinį muziejų, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejų. Klausantis laidų, buvo galima susipažinti su paroda „Visos jos tokios...“, skirtą Kauno moterims menininkėms, sužinoti apie arbatvakarį „Lig Tave sulauksim...“, pasiklausyti diskusijos apie XX a. žydų muzikinę kultūrą Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje – „Prarasto pasaulio aidai“. Operos dieną iš Valdovų rūmų transliuota G. Caccini opera „Euridikė“.

LRT RADIJAS ir LRT KLASIKA – nuolatiniai Vilniaus koncertų salių lankytojai. Buvo įrašomi ar tiesiogiai transliuojami renginiai iš Lietuvos nacionalinės ilharmonijos, Taikomosios dailės muziejaus, Šv. Kotrynos bažnyčios, Kongresų rūmų, LNOBT, Vilniaus rotušės ir kitų koncertinių erdvių. Rengtos specialios radijo laidos apie ryškiausius, svarbiausius šalies koncertus, operų premjeras ir festivalius: „Banchetto musicale“, „Jauna muzika“, Kristupo vasaros, Vilniaus, Pažaislio, „Gaidos“, jaunųjų atlikėjų „Sugrįžimus“, „Alma Mater musicalis“ ciklą, skirtą akademiniam jaunimui, Užutrakio rūmuose, Vilniaus botanikos sode, Palangos Tiškevičių rūmuose, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Biržuose ir kt. Lietuvos miestuose vykusius koncertus, T. Manno festivalį Nidoje, Druskininkų vasarą su M. K. Čiurlioniu ir kt. LRT RADIJAS yra EBU transliuotojų sąjungos narys, ir dėl to LRT KLASIKOS klausytojai turėjo galimybę kasdien klausytis muzikos iš įvairiausių pasaulio koncertų salių, operos teatrų, festivalių ir kt. muzikos renginių.

LRT KLASIKA transliavo per 400 „Euroradio“ koncertų (klasikos, džiazo, folkloro, world ir šiuolaikinės muzikos), per 40 operų iš Europos ir Amerikos teatrų. 2014 m. lapkričio 8 d. LRT KLASIKA transliavo O. Narbutaitės operą „Kornetas“, įtrauktą į 2014–2015 m. „Euroradio“ operų sezoną. Tai pirmoji multimedijų (radijo, TV ir interneto) transliacija iš Vilniaus „Euroradio“ eteryje. Operą transliavo Australijos, Estijos, Islandijos, Lenkijos, Latvijos, Kroatijos, Serbijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos visuomeniniai transliuotojai. LRT KLASIKA dalyvavo „Euroradio“ Kalėdų muzikos projekte – transliavo koncertus iš 8 šalių. Tradiciškai LRT RADIJAS dalyvavo tarptautiniame šiuolaikinės muzikos radijo įrašų konkurse „International Rostrum of Composers“ (2014 m. konkursas vyko

O. Narbutaitės opera „Kornetas“

Koncertuoja choras „Jauna muzika“

Helsinkyje, Suomijos YLE radijuje), pristatė R. Šerkšnytės ir R. Žiūkaitės kūrinius jaunųjų kompozitorių kategorijoje. 2014 m. liepos 11 d. LRT RADIJAS kartu su festivaliu „Nepaklusniųjų žemė“ parengė teatralizuotą koncertąradijo laidą „ZooRadio“, kurią transliavo tiesiogiai iš Nidos. LRT Muzikos redakcija, stiprindama kultūros poveikį ir užtikrindama nacionalinės bei pasaulinės muzikos

sklaidą Lietuvoje, tenkindama įvairiausių visuomenės sluoksnių poreikius ir skonį, savo programomis siekė užtikrinti skirtingų stilių, krypčių, žanrų ir epochų muzikos įvairovę. Lietuvos koncertų salėse 2014 m. įrašyta 117 koncertų, t. y. 754 kūriniai, kurių bendras chronometražas 9600 min. (160 val.), LRT RADIJO studijoje įrašyti 6 kūriniai, t. y. 282 min. Visi šie kūriniai priimti į LRT radijo fondus. LRT KLASIKOS laidos 2014 metais (žr. G priedą).

Tautinių bendrijų programa

Rašytojas R. Gary K. Donelaitis

Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2014-aisias dėmesį skyrė Lietuvoje gyvenančių kitataučių bendruomenių aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir kultūroje. „Santaros“ laidose buvo pasakojama apie reikšmingus jubiliejus. Lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių proga parengta keliolika pasakojimų, interviu, reportažų, tarp jų ir su Karaliaučiaus „Donelaičio žemiečių klubo“ vadove O. Dubovaja, su K. Donelaičio tekstų vertėjais B. Bartfeldu ir S. Isajevu, K. Donelaičio kūrybos tyrinėtoju iš Prahos I. Lemeškinu, germaniste ir vertėja dr. A. Kuzborska, vokiečių kalba analizuojančia K. Donelaičio eilėraščius.

Neįgaliųjų problemoms – speciali laida LRT KLASIKOS laida „Arčiau manęs“ visą savo dėmesį skiria problemoms, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys neįgalieji. Laidoje 2014 m. kalbėta apie neįgaliųjų švietimo ir ugdymo sąlygas, valstybės pagalbos neįgaliesiems aktualijas, problemas, su kuriomis susiduria neįgalius vaikus auginančios šeimos, neįgaliųjų darbo, būsto problemas. Pažymėtos svarbios sukaktys, pasakota apie neįgaliųjų dalyvavimą ir pasiekimus sporto, kultūros srityse.

„Santaroje“ buvo pristatyta Nacionalinės premijos laureato G. Kanovičiaus kūryba; litvako A. Blato kolekcijos paroda; gydytojo, visuomenės veikėjo C. Šabado jubiliejui skirti renginiai; renginiai, skirti iš Lietuvos kilusio prancūzų rašytojo R. Gary gimimo 100-mečiui; prisimintas pasaulinio garso dainininkas, tenoras, žydų dainų atlikėjas, kantorius M. Aleksandrovičius. Atskiros „Santaros“ laidos buvo skirtos Šiaulių ir Kauno getų likvidavimo 70-mečiui, IV pasaulio litvakų kongresui. Radijo laidų cikle „Vilniečių prisiminimai” apie savo gyvenimą pasakojo ryškius pėdsakus moksle, mene ar visuomeniniame gyvenime palikę žmonės, kurie vaikystę ir jaunystę praleido prieškario ir karo metų Vilniuje, o po karo pasiliko Vilniuje arba apsigyveno Lenkijoje. Šitas ciklas – tai dramatiškų XX a. vilniečių likimų istorija. „Santaroje“ skambėjo Laisvės premijos laureato A. Michniko interviu, pasakota apie Cz. Miloszo festivalį, pristatyta knyga „Radvilų dvaro meniu“, paminėta grafo, mecenato, keliautojo E. Tiškevičiaus 200 metų sukaktis. Buvo parengtos laidos, skirtos A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ 180 metų sukakčiai, Oršos mūšiui ir lietuvių, lenkų ir ukrainiečių istorikų tyrimams. Laidose baltarusiams plačiai pristatyta seniausios Lietuvos baltarusių visuomeninės organizacijos klubo „Siabryna“ ir Baltarusių kultūros draugijos veikla.

Laidos „Arčiau manęs“ vedėja Gema Padribonienė

Didžiausią LRT KLASIKOS auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 50–59 metų klausytojai. Ryškiai padidėjo 50–59 metų auditorijos dalis ir šią programą atrado 12–14 metų vaikai. LRT KLASIKĄ atranda vis daugiau jaunesnių klausytojų. Tiesa, smarkiai sumažėjo 30–39 metų bei 40–49 metų klausytojų.

LRT OPUS

2014 m. vasarą kasdien buvo rengiamos tiesioginės laidos „Vasara su LRT OPUS“ iš Palangos, kurias vedė R. Jonaitis. Čia buvo akcentuojamas Vakarų Lietuvos kultūrinis gyvenimas, kalbinami šio regiono meno, verslo pasaulio žmonės. Vakarais LRT OPUS aikštelėje vykdavo lietuviškų grupių koncertai. Menų fabrike „Loftas“, LRT OPUS terasoje jau ne pirmą kartą visą vasarą vyko Lietuvos jaunų, nedidelę sceninę patirtį turinčių grupių konkursas. Šių metų nugalėtojai turėjo galimybę nemokamai ne tik įrašyti dainą, bet ir sukurti vaizdo klipą bei pasirodyti tarptautiniame festivalyje „Loftas Fest“. Su didžiuliu pasisekimu buvo tęsiama gyvo garso koncertų serija „LRT OPUS ore“, pernai pelniusi „Auksinės bitės“ apdovanojimą. Šie koncertai jau tapo LRT OPUS prestižiniu ženklu, o juose dalyvauti pageidauja daug vietinių geriausių alternatyviai muzikos krypčiai priklausančių grupių. Dar vienu irminiu LRT OPUS ženklu išlieka R. Jonaičio vedama pokalbių laida „Švelnūs tardymai“. Per 2014 m. čia buvo pakalbintas ne vienas iškilus žmogus.

„Vasara su LRT OPUS“ vedėjas Richardas Jonaitis su laidos gerbėju

LRT OPUS stengiasi jauniems Lietuvos žmonėms teikti gerą, kokybišką produktą, kuris skirtųsi nuo šalies komercinių stočių. Čia erdvę atrado ne tik įdomiausia muzika, sukurta visose pasaulio šalyse, bet ir perspektyviausi, kūrybingiausi lietuviškos muzikos atstovai, kurie dėl savo nekomercinio, savito požiūrio į meną yra reti svečiai komercinėse radijo stotyse. LRT OPUS išlaikė savo senąsias laidas „Atmerk akis“, „Dienos pulsas“ bei „Be problemų“, kurias veda radijo stoties senbuviai M. Andrijauskas, R. Jonaitis bei P. Varvuolis. Šalia jų, nuo 2014 m. rudens atsirado vakarinių laidų ciklas „Temsta“, kurį veda jaunimo pamėgti atlikėjai BA, „Despotin Beat Club“, „Minimal Mondays“, „Tropical Soundclash“, „Red 1“, interneto portalų apžvalgininkai.

Menų fabriko „Loftas“ LRT OPUS terasa

2014 m. gerokai išaugo visų amžiaus grupių LRT OPUS klausytojų, o ypač 15–19 metų, kurie labiau buvo linkę klausyti komercinių muzikos stočių, ir 30–39 metų auditorija, kuri turi mažiau galimybių klausytis radijo.

LRT.LT 2014 m. portale LRT.lt padaugėjo tekstų, parengtų pagal LRT TELEVIZIJOS ir LRT RADIJO laidas. Taip pat, lyginant su ankstesniais metais, sukurta ir paskelbta daugiau LRT.lt žurnalistų autorinių straipsnių socialinėmis ir ekonominėmis temomis. Nuo 2014 m. gruodžio pagal LRT RADIJO laidas parengta daugiau kaip 150 tekstų per mėnesį. Dažniau nei ankstesniais metais buvo naudojamasi LRT RADIJO naujienomis, pradėta skelbti daugiau žinučių, parengtų pagal laidos „Lietuvos diena“ turinį. Visus metus produktyviai bendradarbiauta su laidos „60 minučių“ rengėjais – kas savaitę pasirodydavo po kelis straipsnius šios laidos temomis. Spalio ir lapkričio mėn. pradėtos šifruoti naujos LRT RADIJO laidos „Kursas 3,45“, „112“, „Vienkartinė planeta“, „Paraštės“, LRT KLASIKOS – „Ryto rasa krito“. Kartu su LRT RADIJO Kultūros redakcija spalio mėn. nuspręsta dažniau rengti tekstus pagal LRT KLASIKOS laidą „Ryto allegro“. Portalo rubrikoje „Tavo LRT“ 2014 m. kas savaitę buvo publikuojama medžiaga, parengta pagal interaktyvią LRT RADIJO laidos „Ryto garsai” rubriką „Jūs paskambinote į LRT RADIJĄ“. 2014 m. padaugėjo tekstų, parengtų pagal LRT TELEVIZIJOS laidas. Pavyzdžiui, nuo 2014 m. rudens kas savaitę pradėti skelbti laidos „Emigrantai“ tekstai.

Aukštosios kultūros vertintojai nuo 2014 m. rudens portale LRT.lt gali skaityti redaktorių parengtus LRT KULTŪROS laidos „Naktinis ekspresas“ tekstus ir žiūrėti susijusius vaizdo įrašus. Daug dėmesio portalas skyrė ir populiariesiems projektams: nacionalinei „Eurovizijos“ atrankai, muzikiniams projektams „Dvi žvaigždės“ bei „Auksinis balsas“. LRT.lt publikuotos nuotraukų galerijos iš minėtų

Laidos „Auksinis balsas“ akimirka

projektų ilmavimų ir jų užkulisių, aprašyta ilmavimų eiga, pateikti tiesioginių balsavimų rezultatai, kalbinti dalyviai ir muzikos ekspertai. Lyginant su ankstesniais metais, portale LRT.lt pastebimai padidėjo vaizdo naujienų skaičius. Tituliniame puslapyje kasdien pasirodo „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“ bei kitų laidų vaizdo įrašų ištraukų. Siekiant stiprinti Lietuvos informacinę erdvę, 2014 m. portale LRT.lt atsirado nauja rubrika rusų kalba.

Muzikinis projektas „Dvi žvaigždės“

Statistika Per 2014 m. portale LRT.lt apsilankė 4 mln. unikalių vartotojų (70 proc. daugiau nei 2013 m.). Daugiausia tai Lietuvos (78,23 proc.) vartotojai, bet nemažą dalį sudarė

ir Jungtinės Karalystės (5,66 proc.), JAV (2,80 proc.) bei kitų užsienio šalių lankytojai. Jie atvertė 48,5 mln. LRT.lt puslapių (50 proc. daugiau nei 2013 m.): naujienų, tiesioginių transliacijų ir vaizdo bei garso įrašų. 2014 m. skaičiai (naujienų, tiesiogiai internetu ir mediatekos įrašų puslapių atvertimai)

NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS

Programėlės išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams

Išmanieji televizoriai

LRT sukurtomis programėlėmis ir toliau aktyviai naudojosi išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių savininkai. Vien programėlė „LRT grotuvas“, veikianti „Android“ ir „iOS“ operacinėse sistemose, 2014 m. buvo parsisiųsta daugiau kaip 30 000 kartų („Apple“ vartotojai per 2014 m. – 10 222 atsisiuntimai, „Android“ vartotojai – 22 456). Šioje programėlėje galima rasti visų nacionalinio transliuotojo kanalų tiesiogines transliacijas, programų gidą ir gauti priminimus. Programėlę vartotojai vertina itin gerai: iš 700 įvertinimų – vidutiniškai 4,3 balo pagal penkiabalę sistemą. Kitos programėlės – „Gustavo receptai“, „Labas rytas, Lietuva“, „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ – ir toliau buvo naudojamos. 2014 m. LRT žiūrovus ir klausytojus pasiekė nauja programėlė – „LRT pasakos“. Tai – spalvinga vaikiška programėlė, sukurta taip, kad mažieji nesunkiai išmoktų ja naudotis. Joje galima rasti ir pasiklausyti 56 pačių geriausių pasakų įrašus. Pasakas vaikai gali reitinguoti ir išsirinkti mėgstamiausias. Skambant pasakai, vaikai gali piešti iliustracijas arba žiūrėti kitų įkeltus piešinius.

Programėlė „Samsung SMART TV“ buvo sukurta kartu su „Samsung Electronics Baltics“ biuru. Tai išmaniuosiuose „Samsung“ televizoriuose veikianti portalo LRT.lt mediateka, kurioje galima peržiūrėti ir naujausius, ir seniausius LRT televizijos bei radijo įrašus. Atskiroje programėlės skiltyje galima rasti vaizdo reportažų, iškirptų iš LRT TV laidų ir priskirtų prie portalo LRT.lt naujienų.

LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS 2014 m. vasarį vykusioje Vilniaus knygų mugėje žurnalisto ir LRT laidų vedėjo Andriaus Tapino fantastinis nuotykių romanas „Vilko valanda“ (leidykla „Alma littera“) paskelbtas akcijos „Metų knygos rinkimai 2013“ nugalėtoju suaugusiųjų kategorijoje. Kovo mėn. trys LRT žurnalistai apdovanoti konkurse „Euromedia 2013“. Laureatais skirtingose kategorijose tapo LRT radijo žurnalistė Živilė Kropaitė bei LRT televizijos žurnalistas Ignas Krupavičius, o specialiu prizu apdovanota LRT televizijos žurnalistė Kristina Jackūnaitė. I. Krupavičius nugalėjo „Metų televizijos darbo“ nominacijoje, konkursui pateikęs TV reportažą „Nauja ES narė – Kroatija“. Ž. Kropaitė įvertinta už radijo reportažą „Skuodas: teigiamos emigracijos pusės“ „Metų radijo darbo“ nominacijoje. K. Jackūnaitė apdovanota specialiu komisijos prizu už TV reportažų ciklą „Ukrainos sprendimas – didžioji Rytų partnerystės susitikimo intriga“. Balandžio mėn. LRT konkurse „Pragiedruliai“ susižėrė net penkis apdovanojimus: keturi atiteko LRT RADIJUI, vienas – televizijos kanalui LRT KULTŪRA.

Geriausia konkurso „Pragiedruliai“ 2013 m. radijo laida išrinktas dokumentikos ciklas „Mokyklų uždarymas“ (aut. Simona Aginskaitė, ciklas transliuotas per LRT RADIJĄ).

LRT žurnalistas I. Krupavičius

Už pilietiškumo ir žmogiškųjų vertybių atspindėjimą specialiuoju prizu apdovanota radijo dokumentikos laida „Pasakojimai apie Vilniaus getą“ (aut. Indrė Anskaitytė, laida transliuota per LRT RADIJĄ). Už stereotipus laužantį požiūrį į emigraciją – laida „Skuodas: teigiamos emigracijos pusės“ iš ciklo „Kodas – emigracija“ (aut. Živilė Kropaitė, ciklas transliuotas per LRT RADIJĄ). Už bandymą naujai pažvelgti į pedagogo vietą šiuolaikinėje visuomenėje – radijo dokumentikos laida „Mokytojai“ (aut. Justina Mitkaitė, laida transliuota per LRT RADIJĄ). LRT KULTŪROS transliuotam dokumentikos ciklui „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ (aut. Mindaugas Sėjūnas, Teresa Rožanovska, Romualdas Lavrynovičius) atiteko „Pragiedrulių“ apdovanojimas už kalbos istorijos populiarinimą.

LRT televizijos žurnalistė Kristina Jackūnaitė

KALBOS KULTŪRA

LRT televizijos vedėjai – Algimantas Čekuolis ir Lolita Bytautaitė

2014 m. rugsėjį LRT portale pradėjo veikti visiems interneto vartotojams prieinama kalbos patarimų svetainė: vaizdo klipuose primenamos elementarios rašybos taisyklės, aiškinamos linksnių vartojimo klaidos, pasakojama įdomesnė žodžių kilmė, pateikiama vaizdingų iš dabartinės vartosenos pasitraukusių lietuvių kalbos žodžių. Didžiausią vertę šioje svetainėje turi nuolat pildomas adaptuotų ir sugramatintų svetimvardžių (įvairių šalių politikų, sportininkų, visuomenės veikėjų, kultūros ir meno atstovų pavardžių) sąrašas, kuris praverčia tiek rašytinėje, tiek sakytinėje žiniasklaidoje dirbantiems žurnalistams. Nacionalinio transliuotojo statusas ir atsakomybė įpareigoja LRT rūpintis valstybine kalba ir užtikrinti, kad radijo ir televizijos programose būtų laikomasi taisyklingos kalbos reikalavimų. LRT programų kalbą prižiūri ir tvarko Kalbos kultūros grupė. LRT kalbininkai redaguoja ir kirčiuoja netiesioginių laidų tekstus, informacinius pranešimus, laidų ir ilmų anonsus, tvarko dinaminių eilučių ir titrų kalbą, nuolat konsultuoja tiesioginiame eteryje dirbančius žurnalistus, tvarko LRT dokumentus. Išskirtinis dėmesys skiriamas TV naujienų tarnybos laidoms, nes nuo seno „Panoramos“ kalba žiūrovų laikoma etalonine. Ypač daug dėmesio ir laiko skiriama Naujienų tarnybose dirbantiems praktikantams ir pradėjusiems dirbti žurnalistams, tad TV ir Radijo naujienų tarnybos yra tapusios mokymo bazėmis. 2014 m. šiose tarnybose praktiką atliko apie 30 studentų iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Ypač daug dirbti tenka su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentais. Jie puikiai išmano užsienio politikos įvykių kontekstus, bet nėra parengti dirbti eteryje, dažnai neturi bendrinės tarties ir kirčiavimo, reportažų rašymo ir skaitymo įgūdžių, nebūna išklausę išsamaus kalbos kultūros kurso. Televizijos naujienų tarnyboje parengta praktiką atliekančių studentų tekstų garsinimo tvarka. LRT kalbininkai tvarko ir subtitruojamų laidų kalbą. Jau kelerius metus, Neįgaliųjų reikalų departamento prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu, klausos negalią turintiems žiūrovams subtitruojamos laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ ir „Gustavo enciklopedija“. Nuo 2014 m. rudens į lietuvių kalbą verčiamos laidos, skirtos tautinėms mažumoms, – „Trembita“, „Rusų gatvė“, „Krikščionio žodis“ (vertimas šiose laidose subtitruojamas). Prižiūrima ir portalo LRT.lt kalba. Kadangi kasdien portale pateikiamas didžiulis informacijos srautas, kalbininkai daugiausia dėmesio skiria populiariems straipsniams iš „Dienos aktualijų“ skilties, peržiūri straipsnių, rubrikų pavadinimus, patikrina apklausų klausimus, televizijos ir radijo anonsus. 2014 m. LRT portale įkurta kalbos patarimų svetainė. Iki tol kalbos patarimai buvo pasiekiami tik LRT darbuotojams – tam vidiniame tinkle įkurtas „Kalbos sodas“. Nuo 2014 m. rugsėjo „Kalbos sodo“ medžiaga tapo prieinama ir visiems interneto vartotojams. Kalbos svetainėje informacija pateikiama be didaktikos, čia galima rasti ne tik kalbos praktikos patarimų, vaizdingų lietuvių kalbos žodžių ar posakių, bet ir sužinoti apie tarptautinių žodžių ar vardų įdomesnę kilmę. Elementarias rašybos taisykles primena keliolika klipų. Nuo 2014-ųjų gruodžio kalbos patarimai kaip programos intarpai 5–6 kartus per dieną skamba ir LRT RADIJO eteryje, kartu pasinaudojama proga pakviesti radijo klausytojus apsilankyti LRT portalo kalbos svetainėje.

Didžiausią vertę kalbos svetainėje turi nuolat pildomas svetimvardžių sąrašas, kuris praverčia tiek sakytinėje, tiek rašytinėje žiniasklaidoje dirbantiems žurnalistams. Svetimvardžių sąraše – įvairių šalių politikų, visuomenės veikėjų, sportininkų, meno atstovų adaptuoti ir sugramatinti vardai ir pavardės. Adaptuota forma reikalinga radijo ir televizijos žurnalistams, kad žinotų, kaip asmenvardį tarti. Rašytinės žiniasklaidos atstovams praverčia sugramatintos asmenvardžių formos, kokias reikia vartoti rašytiniame rišliame tekste. Tokios duomenų bazės įkūrimas atsirado iš pačių LRT naujienų tarnyboje dirbančių kalbininkų poreikio visada po ranka turėti patikimą šaltinį, nes darbas naujienų tarnyboje reikalauja operatyvumo ir tikslumo. LRT kalbininkų darbą įvertino Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos institutas – šių įstaigų svetainėse prie naudingų nuorodų yra ir LRT portalo kalbos patarimų svetainės adresas. Taip LRT kalbininkų rašomi kalbos patarimai pasiekia dar daugiau žmonių.

2014 m. Kalbos kultūros grupės iniciatyva LRT RADIJAS ir LRT TELEVIZIJA septintą kartą rinko „Kalbos grynuolį“. Pirmais metais buvo renkami taisyklingiausiai kalbantys laidų vedėjai, tačiau LRT nėra didelės vedėjų kaitos, tad ieškota, kaip paįvairinti konkursą. Buvo renkamas taisyklingiausiai kalbantis kandidatas į LR Prezidento postą, kūrybiškiausias, labiausiai dėmesį patraukiantis laidos anonsas, kūrybiškiausias laidos pavadinimas. Vėliau vėl grįžta prie laidų vedėjų kalbinių gebėjimų, bet jau atsižvelgta į laidos pobūdį. 2014 m. „Kalbos grynuolio“ rinkimuose dalyvavo interviu žanro laidų vedėjai. Buvo klausomos ir stebimos tos radijo ir televizijos laidos, kuriose vedėjai kalbino visuomenės, kultūros veikėjus, valdžios pareigūnus, įdomius žmones. Vertintas žurnalistų kalbos taisyklingumas, gyvumas, turtingumas, šmaikštumas ir gebėjimas tiksliai, konkrečiai ir aiškiai pateikti klausimus ar replikuoti. Kaip ir kasmet, „Kalbos grynuolius“ balandžio 30 d. – gegužės 7 d. rinko visuomenė ir kompetentinga kalbos specialistų komisija: dr. Irena Smetonienė, prof. dr. Irena Kruopienė ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas. Gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, laidoje „Labas rytas, Lietuva“ buvo paskelbti visuomenės ir komisijos išrinkti taisyklingiausiai interviu imantys žurnalistai. Komisija išrinko LRT KULTŪROS laidos „Naktinis ekspresas“

Laidos „Naktinis ekspresas“ vedėja Jolanta Kryževičienė

vedėją Jolantą Kryževičienę ir išskyrė jos sugebėjimą tiesioginiame eteryje formuluoti logiškus, tikslius, įdomius ir taisyklingus klausimus. Žiūrovai ir klausytojai balsavo internetu ir pirmą vietą skyrė neseniai eteryje pasirodžiusios LRT RADIJO laidos „60 minučių“ vedėjams Agnei Skamarakaitei ir Deividui Jursevičiui. Nuo 2014 m. gegužės mėn. LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ atsirado rubrika „Kalbos rytas“. Joje Kalbos kultūros grupės redaktorė Lina Smolskienė ir žurnalistė Austėja Kuskienė kalbina aukštųjų mokyklų dėstytojus, vertėjus, mokytojus, redaktorius, studentus, mokslininkus apie kalbos istorijos dalykus, supažindina su naujovėmis, pokyčiais, aktualijomis. Įrašyti 32 „Kalbos ryto“ interviu. Pokalbiuose dalyvavo vertėjas iš vokiečių kalbos, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Gailius, Vilniaus universiteto Filologijos katedros dekanas dr. Antanas Smetona, VLKK Kalbos konsultacijų grupės vyriausioji specialistė Sigita Sereikienė, Lietuvos edukologijos universiteto Vaikystės studijų katedros dėstytoja dr. Aldona Mazolevskienė, Literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Jūratė Šlekonytė ir kt. LRT yra viena iš Metų knygos rinkimų organizatorių. Viena iš LRT užduočių – siekti, kad visuomenė aktyviai dalyvautų šiuose rinkimuose, todėl tam, kad klausytojai susidarytų nuomonę apie visas skirtingų kategorijų pretendentes, jos skaitomos per LRT RADIJĄ. Kad knygos būtų pristatomos taisyklinga kalba, Kalbos kultūros grupės redaktoriai skaitomas ištraukas sukirčiuoja. Kirčiuojami ir kiti įdomesnių užsienio bei lietuvių autorių knygų ir radijo spektaklių tekstai. Per metus sukirčiuojama ne vienas tūkstantis puslapių.

Laidos „Rusų gatvė“ autorius ir vedėjas Olegas Kurdiukovas

LRT Kalbos kultūros grupė, siekdama žurnalistams palengvinti darbą, rengia tikslines atmintines. 2014 m. vyko rinkimai į Europos Parlamentą ir LR Prezidento rinkimai, rinkimų laidose dirbantys žurnalistai galėjo tobulinti kalbos žinias po ranka turėdami kalbos atmintinę. 2014 m. LRT transliavo FIBA pasaulio krepšinio čempionatą, todėl buvo parengta krepšinio komentatorių kalbos atmintinė ir kai kurių komandų žaidėjų adaptuotų pavardžių sąrašai, kad komentatoriai žinotų, kaip jas tarti. 2014 m. pabaigoje parengta ir 2015 m. pasaulio biatlono čempionatui skirta kalbos atmintinė.

RINKODARA 2014 LRT turiniui ir įvairiems projektams reklamuoti 2014 m. sukurta pusšimtis savireklamos klipų ir surengta kelios dešimtys informacinių kampanijų. Daug dėmesio buvo skirta ypač svarbių Lietuvos istorijai įvykių transliacijos reklamai: suskystintųjų dujų terminalo atvykimo iškilmėms, pirmojo lietuviško palydovo „Lituanica SAT-1“ paleidimui ir pirmosios nuotraukos iš kosmoso viešinimui. LRT OPUS, siekdamas populiarinti progresyviąją muziką, ėmė intensyviau bendradarbiauti su menų fabriku „Loftas“. LRT KLASIKOS vardas buvo viešinamas rengiant ir anonsuojant koncertus Užutrakyje. Portalo LRT.lt mediateka daug dėmesio sulaukė viename masiškiausių Vilniaus renginių „Kultūros naktys“.

LRT palaiko iniciatyvą „Augu skaitydamas“

Kaip socialinių projektų partneris, LRT atnaujino vaikus skaityti skatinančią iniciatyvą „Augu skaitydamas“. 2012 m. į LRT eterį sugrįžusi socialinė akcija „Maltiečių sriuba“ 2014 m. apėmė visą Lietuvą, su Maltos ordino savanoriais akcijoje dalyvavo Lietuvos scenos žvaigždės ir LRT žurnalistai bei laidų vedėjai. 2014 m. buvo toliau stiprinami LRT prekės ženklai. LRT KULTŪROS kanalas tapo vienu pagrindinių žinomo skandinaviško kino festivalio „Scanorama“ rėmėju, inicijavo ir transliavo šiuolaikinių lietuvių autorių knygų pristatymus iš įvairių Lietuvos knygynų, prisidėjo prie kino festivalio „In Latino“ viešinimo, tapo serijos „Gera muzika gyvai“ rėmėju.

52 „Maltiečių sriubos“ koncerto vedėjai Eglė Daugėlaitė ir Dalius Mertinas

Menų fabriko „Loftas“ LRT OPUS terasa

LRT prekės ženklų stiprinimas

Lietuvos knygynų, prisidėjo prie kino festivalio „In Latino“ viešinimo, tapo serijos „Gera muzika gyvai“ rėmėju. LRT KULTŪROS įvaizdžiui stiprinti „Elito kino“ rubrikos į kino gurmanus nutaikyta reklamos kampanija buvo transliuojama per festivalius kino teatruose. 2014 m. LRT OPUS suintensyvino bendradarbiavimą su menų fabriku „Loftas“ ir pradėjo aktyviau populiarinti progresyviąją muziką. Buvo tęsiama koncertų serija „LRT OPUS gyvai“, kuri visus metus rinko pilnas menų fabriko „Loftas“ sales ir padėjo atrasti kitokią muziką. Bendradarbiavimas su LRT šio koncertų ciklo rengėjams sudarė sąlygas pasikviesti pasaulyje gerai žinomų atlikėjų, kurių kūriniai patenka į žinomų progresyviąją muziką grojančių radijo stočių grojaraščius. Kartu su „Loftu“ ir kultūrine erdve „I love Palanga“ įgyvendinta nauja idėja – Vilniuje ir Palangoje įkurta „LRT OPUS vasaros terasa“, kuri per vasarą pakvietė į 110 nemokamų renginių: į naujų ir žinomų užsienio bei Lietuvos atlikėjų koncertus, teatrų pasirodymus, parodas, kino seansus po atviru dangumi, susitikimus su kūrėjais.

„OPUS gyvai“ koncertas menų fabrike „Loftas“

2014 m. LRT Rinkodaros skyrius daug dėmesio skyrė LRT prekės ženklų stiprinimui: daugiau nei 80 renginių, kuriuos viešino ir LRT, atsižvelgiant į renginio tikslus bei pobūdį, buvo parenkamas atitinkamas LRT prekės ženklas. Jis buvo matomas per visą remiamą renginį ir stiprino atitinkamo LRT TV kanalo, radijo stoties ar LRT.lt portalo įvaizdį. Daugiau žiūrovų bei lankytojų sutraukiantiems renginiams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. LRT prekės ženklai buvo atidžiau į juos integruojami.

2014 m. buvo išskirtiniai LRT KULTŪROS kanalui – jis tapo vienu pagrindinių žinomo skandinaviško kino festivalio „Scanorama“ rėmėjų, inicijavo ir transliavo šiuolaikinių lietuvių autorių knygų pristatymus iš įvairių

LRT KLASIKOS vardas buvo viešinamas bendrai rengiant ir anonsuojant koncertus Užutrakyje. Taip pat LRT KLASIKA buvo matoma ir kituose reikšminguose festivaliuose: „Kristupo vasara“, Pažaislio festivalis, „Art Vilnius“, tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis. Buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaline ilharmonija. Portalas LRT.lt daug dėmesio sulaukė viename masiškiausių Vilniaus renginių – „Kultūros naktyje“. Čia programoje „LRT.lt šmaikštus retro kinas“ pristatyti LRT.lt mediatekoje turimi trumpametražiai ilmai. LRT OPUS prisidėjo prie jaunųjų grupių koncerto Lietuvos muzikos teatro ir kino muziejaus amiteatre ir padėjo publikai atrasti naujų talentų.

LRT KULTŪRA – vienas pagrindinių kino festivalio „Scanorama“ rėmėjų

LRT – tikras visuomeninis transliuotojas

LRT KULTŪROS sezono atidarymo akimirka

2014 m. LRT Rinkodaros skyrius ne tik prisidėjo kuriant eterio vizualumą, bet ir surengė tris TV tinklelių pristatymus visuomenei ir žiniasklaidai. Lietuvos „auksinė žuvelė“ Rūta Meilutytė

LRT turiniui ir įvairiems projektams reklamuoti buvo sukurta pusšimtis savireklamos klipų ir kelios dešimtys informacinių kampanijų. Daug dėmesio skirta ypač svarbių Lietuvos istorijai įvykių transliacijos reklamai. Tai – suskystintųjų dujų terminalo atvykimo iškilmės, pirmojo lietuviško palydovo „Lituanica SAT-1“ paleidimas ir pirmosios nuotraukos iš kosmoso viešinimas: LRT kvietė ne tik gyvai stebėti paleidimą, bet ir rezervuoti pikselį.

Naujas LRT TV sezonas buvo pristatytas Valdovų rūmuose. Šio renginio metu vykęs ir nuilmuotas žaidimas „Auksinis protas“, kurį vedė A. Valinskas ir A. Tapinas, sulaukė ir žiūrovų dėmesio: jį žiūrėjo daugiau nei 150 tūkst. žmonių. LRT KULTŪROS TV tinklelio pristatymas surengtas Užutrakio dvaro sodyboje. Renginio metu svečiai ir žiūrovai buvo pakviesti į kelionę po įvairias meno sritis: dailę, teatrą, kiną, mokslą.

LRT KULTŪROS sezono atidarymo svečiai tapo paveikslą

2014 m. LRT TELEVIZIJA transliavo FIFA pasaulio čempionatą iš Brazilijos, du plaukimo čempionatus, o LRT RADIJAS buvo oicialus FIBA pasaulio krepšinio čempionato Ispanijoje transliuotojas. Visoms šioms transliacijoms buvo parengtos atskiros rinkodaros kampanijos, o komunikacija apėmė tiek LRT, tiek išorės žiniasklaidos kanalus. Svarbiausiai metų sporto transliacijai – FIFA pasaulio futbolo čempionatui pristatyti suorganizuotas dvi dienas trukęs renginys „Mažoji Brazilija“. Jo metu buvo demonstruojami autentiški brazilų ir apskritai Lotynų Amerikos šokiai, grojama šių šalių muzika, mokoma kapueiros – braziliško dvikovų meno, vaišinama braziliškais patiekalais.

LRT TELEVIZIJOS sezono pristatymas Valdovų rūmuose

LRT Rinkodaros skyrius viešino ir LRT programėles mobiliesiems įrenginiams. 2014 m. debiutavusi programėlė „LRT pasakos“ buvo pristatyta specialiame renginyje, per kurį gausiai susirinkusiems vaikams ir jų tėveliams Teta Beta (Bernadeta Lukošiūtė) sekė pasaką, o LRT laidų vedėjo A. Tapino dukra Vasara pristatė programėlės galimybes. Tiek programėlei „LRT pasakos“, tiek populiariausiai LRT programėlei „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ sukurti nauji funkcionalumą ir galimybes pristatantys klipai, kurie buvo transliuoti LRT TELEVIZIJOS eteryje. Programėlėms pristatyti 2014 m. sukurtas išmanusis LRT stendas, aplankė didžiausius LRT remiamus renginius: Vilniaus knygų mugę, konferencijas „TEDx Vilnius“, „LOGIN 2014“, „Silicon valley comes to the Baltic 2014“, „Lūžio tašką“, mobiliųjų programėlių dirbtuves „App Camp 2014“. Programėlės buvo pristatomos ir 2014 m. Lietuvos dainų šventės „Čia – mano namai“ metu bei iškart po jos vykusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime.

„TEDx Vilnius“ konferencija

Rinkodaros skyrius prisidėjo organizuojant LRT darbuotojams įvertinti skirtą renginį – sausio mėn. vykusius apdovanojimus „Auksinės bitės 2013“. Buvo įvertinti darbščiausi ir labiausiai nusipelnę LRT darbuotojai, išrinktos geriausios laidos, paskelbtas LRT RADIJO metų žmogus. 2014 m. inicijuoti dar du tik LRT darbuotojams skirti renginiai: TV sezono uždarymo šventė, kuri tradiciškai pavasario pabaigoje vyksta LRT kieme, atgaivinta tradicija visiems esamiems ir buvusiems darbuotojams susirinkti prieš didžiąsias šventes ir kartu pasitikti Kalėdas.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas

LRT kasmet aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus knygų muge. Rašytojų kampe įsikūrusioje LRT studijoje visos Knygų mugės metu buvo ilmuojami ar tiesiogiai transliuojami įvairūs susitikimai, LRT RADIJO ir LRT TELEVIZIJOS laidos. Tiesiogines laidas vedė V. Savukynas, G. Čiužaitė, A. Tapinas, M. Lučkaitė, G. Jankauskienė, R. Jonykaitė, J. Kryževičienė. Didelio mugės dalyvių susidomėjimo sulaukė susitikimus su knygų autoriais moderavę L. Sungailienė, P. Galkontaitė, A. Matonis, T. Jačiauskas, I. Krupavičius.

LRT darbuotojų Kalėdų šventė

LRT studija Vilniaus knygų mugėje

2014 m. buvo stebimi LRT įvaizdžio pokyčiai. LRT Rinkodaros skyrius tęsė tyrimus, skirtus LRT, kaip žiniasklaidos grupės, veiklai įvertinti. Respondentų buvo prašoma ne tik apskritai įvertinti LRT veiklą, bet ir siekiama išsiaiškinti, ar, visuomenės nuomone, LRT atitinka deklaruojamas vertybes. Žiūrovų nuomone, LRT TELEVIZIJA Lietuvoje yra lyderė kultūros puoselėjimo, patikimos ir objektyvios informacijos sklaidos srityse. Svarbu paminėti, kad, vertinant pagal tuos pačius kriterijus, LRT RADIJAS lenkia ne tik komercines radijo stotis, bet ir tam tikrus televizijos kanalus, populiariausią naujienų portalą ir kitas žiniasklaidos grupes.

„Maltiečių sriubos“ pristatymo akimirka

LRT – socialinių projektų partnerė 2014 m. LRT skatino vaikus skaityti ir atgaivino iniciatyvą „Augu skaitydamas“: pristatymo renginyje dalyvavo iniciatyvos autoriai, LRT laidų vedėjai, LRT vadovybė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius R. Gudauskas. 2012 m. į LRT eterį sugrįžusi socialinė akcija „Maltiečių sriuba“ 2014 m. išplito po visą Lietuvą. Su Maltos ordino savanoriais akcijoje dalyvavo Lietuvos scenos žvaigždės ir LRT žurnalistai bei laidų vedėjai. 2014 m. LRT kvietė į kompanijos ACME FILM pristatomus intelektualaus kino, pripažinto tarptautiniuose kino festivaliuose, seansus. Praėjusiais metais, siekdama skatinti iniciatyvas, susijusias su žaliųjų erdvių plėtra miestuose, LRT tapo projekto „Vilniaus japoniškas sodas“ oicialia partnere.

Maratonas „We Run Vilnius“

Nacionalinis diktantas

Visuomeninis transliuotojas prisidėjo prie LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės socialinės iniciatyvos „Knygų Kalėdos“, skirtos papildyti miestų ir kaimų bibliotekas naujomis knygomis. LRT vardas buvo girdimas, reklamuojamas LRT inicijuotuose ar partnerių projektuose, renginiuose: Metų knygos rinkimai, Konstitucijos egzaminas, Nacionalinis diktantas, „Švari kalba – švari galva“, „Kino pavasaris“, „Scanorama“, „Sidabrinės gervės“, „Nike“ aš bėgu“, „Sumažink tylą“, „Savaitė be patyčių“, „Padėk man pasveikti“ ir kt.

„Knygų Kalėdos“ papildo Lietuvos bibliotekas naujomis knygomis

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene

„Eurovizijos“ nacionalinė atranka Specialus LRT „Kino pavasario“ seansas

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene – vienas iš būdų stiprinti LRT, kaip visuomenei dirbančio nacionalinio transliuotojo, skleidžiančio demokratiškos, pilietinės visuomenės vertybes, įvaizdį. Todėl siekiama palaikyti gerus darbo santykius su žiniasklaida, visuomeninėmis organizacijomis, mokslo įstaigomis bei pavieniais žmonėmis, kurie kreipiasi į LRT įvairiais klausimais. Buvo siekiama informaciją apie LRT visuomenei pateikti objektyviai, laiku anonsuoti laidas ir specialius projektus išorinėje žiniasklaidoje ir portale LRT.lt. Laidų anonsai dedami į specialią portalo skiltį. Spaudos leidiniams ir naujienų portalams reguliariai siunčiami spaudos pranešimai, kuriuose informuojama apie visuomenei svarbius LRT projektus, laidas, renginius. 2014 m. skirtas ypatingas LRT dėmesys Ukrainai: visus metus nacionalinis transliuotojas rengė specialias transliacijas iš šios šalies, pradėjo retransliuoti ukrainiečių „5 kanalo“ žinias rusų kalba, nuolat siuntė korespondentus į Ukrainą, tiesiogiai transliavo ne vieną Lietuvoje rengtą Ukrainos palaikymo akciją. LRT RADIJO Metų žmogaus titulas už diplomatinę drąsą skirtas Lietuvos ambasadoriui Ukrainoje Petrui Vaitiekūnui. Tiek jis, tiek Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenko pabrėžė, kad dėl LRT įvykiai Ukrainoje nušviečiami objektyviai. Apie LRT pastangas pateikti žiūrovams, klausytojams ir skaitytojams objektyvų vaizdą iš karo apimtos šalies buvo informuojama ir Lietuvos visuomenė per ryšių su visuomene kanalus. Siekiant stiprinti Lietuvos informacinę erdvę, labiau sudominti ir integruoti į viešąjį gyvenimą Rytų Lietuvos gyventojus, informacinės laidos šiam regionui skyrė

daugiau dėmesio, pvz., LRT RADIJAS parengė dokumentikos ciklą „Pietryčių Lietuva“ ir kt. Daug dėmesio skirta Lietuvai svarbioms datoms, Vilniaus knygų mugei, „Eurovizijos“ dainų konkursui bei jo nacionalinei atrankai ir kitiems pramoginiams konkursams, 40-metį 2014 m. atšventusios „Dainų dainelės“ transliacijoms, Brazilijoje vykusiam Pasaulio futbolo čempionatui, televizijos sezono ir naujojo sezono laidų pristatymui, tradiciniams geriausių LRT darbuotojų „Auksinių bičių“ apdovanojimams. Visuomenė ir žiniasklaida buvo informuojama apie LRT naujoves: raiškiosios televizijos LRT HD pradžią, naujas mobiliesiems įrenginiams skirtas programėles, LRT studijos Seime įkūrimą, LRT įžengimą į erą be komercinės reklamos.

SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT TELEVIZIJOS IR LRT RADIJO PROGRAMOSE 2014 M. 2014 m. LRT TELEVIZIJOS eteryje nemokamos socialinės ir kultūrinės reklamos transliuota daugiau nei už 3,5 mln. Lt, kaip nuolaida už tokios reklamos transliavimą suteikta daugiau nei 8,6 mln. Lt.

LRT RADIJO programose nemokamos socialinės ir kultūrinės reklamos transliuota už 175 tūkst. Lt, kaip nuolaida už tokios reklamos transliavimą suteikta per 1,4 mln. Lt.

LRT MUZIEJUS LRT muziejų 2014 m. aplankė daugiau nei 6 tūkst. lankytojų, iš viso surengta beveik 300 ekskursijų. Per jas nebuvo pamiršti net mažiausieji – jie galėjo susipažinti su savo herojumi Audriumi Rakausku-Gustavu. Daug dėmesio skirta teminėms – Sausio 13-osios ekskursijoms, o per pačią Laisvės gynėjų dieną iškilmingai pristatyta unikali Lietuvos himno instaliacija „Tautiška giesmė”. LRT parodų galerijoje surengta 12 parodų. Čia eksponuoti darbai, kuriuose užiksuotos akimirkos iš Maidano, pirmojo Lietuvos palydovo „Lituanica SAT-1“ misijos, įvairių Vilniaus legendinių asmenybių – dailininkų, poetų, aktorių, bendraminčių ir kolegų – veidai.

59 LRT muziejaus darbuotoja, ekskursijų vadovė Raimonda Impolevičienė

LRT istorijos muziejus rengia ekskursijas, kurios supažindina su nacionalinio transliuotojo istorija ir veikla. Kiekvienais metais, minint Laisvės gynėjų dieną, rengiamos teminės ekskursijos. LRT parodų galerijoje vyksta parodos, teminiai vakarai. 2014 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejų aplankė 6 080 lankytojų, surengtos 298 ekskursijos. 186 iš jų skirtos moksleiviams (iš viso dalyvavo 4 715 moksleivių). Muziejuje mėgsta lankytis universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų studentai, nes čia jie gali susitikti su radijo ir televizijos laidų kūrėjais, LRT portalo darbuotojais, reklamos specialistais. Muziejuje lankosi ikimokyklinio amžiaus vaikai, neįgalieji, senjorai, suaugusieji, svečiai iš užsienio. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams rengiami susitikimai su mėgstamiausios laidos „Gustavo enciklopedija” autoriumi Audriumi Rakausku. Tokių ekskursijų surengta 112, dalyvavo 1 365 lankytojai. LRT istorijoje ypatingą vietą užima 1991 m. sausio įvykiai. 2014 m. sausio 10–24 dienomis LRT buvo rengiamos teminės ekskursijos, kuriose prisimenama

Sausio 13-osios naktis. Ekskursija prasideda muziejuje ir tęsiasi radijo bei televizijos studijose, kuriose iki paskutinės minutės dirbo radijo diktoriai Bernadeta Lukošiūtė, Algimantas Sadukas ir televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė. Tokių ekskursijų surengta 37, muziejų aplankė 976 lankytojai. Menų sintezės judėjimas „Sintezija” LRT pristatė vieną unikaliausių savo kūrinių – Lietuvos himno instaliaciją „Tautiška giesmė”. Iškilmingas instaliacijos pristatymas buvo surengtas Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, ir skirtas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę atminti. 2014 m. LRT parodų galerijoje surengta 12 parodų. Čia darbus eksponavo ir jauni, savo kūrybinį kelią pradedantys menininkai, ir Lietuvoje bei pasaulyje žinomi kūrėjai. Sausio mėn. LRT parodų galerijoje pirmą asmeninę darbų parodą Lietuvoje pristatė jauna menininkė, Jaunojo tapytojo konkurso prizininkė Mykolė Ganusauskaitė, šešerius metus studijavusi Paryžiaus dailės akademijoje. Vasarį savo darbus pristatė viena žinomiausių akvarelininkių Ramunė Kmieliauskaitė. Gegužės mėn., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos

Jaunojo tapytojo konkurso prizininkės Mykolės Ganusauskaitės paveikslai

dienos proga, LRT galerijoje eksponuota Lietuvos žiniasklaidos atstovų tapybos paroda „Atradimai ir vizijos”, kurioje savo darbus pristatė tapantys, piešiantys televizijos, radijo ir spaudos žurnalistai. Spalio mėn. surengta dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbų paroda iš ciklo „Žvaigždynai”. Dailininkas nuo 1957 m. iš viso yra surengęs daugiau kaip 70 asmeninių parodų ir dalyvavo daugiau nei 80 grupinių parodų Lietuvos bei kitų šalių muziejuose ar galerijose.

Kas ketverius metus vykstančias Dainų šventes transliuoja LRT, todėl liepos mėn. LRT darbuotojai ir lankytojai galėjo apžiūrėti tradicinių lietuviškų sodų pynėjų darbų parodą. Per parodos atidarymą LRT klube parodytas dokumentinio kino režisieriaus Algirdo Tarvydo ilmas, pasakojantis apie šių unikalių kūrinių autores. 2014 m. LRT istorijos muziejaus daiktinių eksponatų rinkinį sudarė 595 eksponatai. LRT archyve saugoma daugybė nuotraukų. Suskaitmenintos 8 132 nuotraukos.

Fotožurnalistas Leonardas Skirpstas

Kovo mėn. profesionalus fotožurnalistas Leonardas Skirpstas pristatė nuotraukų parodą „Maidanas: keturios vasario dienos fotoreporterio akimis”. Birželį LRT darbuotojai ir lankytojai galėjo apžiūrėti žurnalisto Apolinaro Juodpusio nuotraukų parodą, rugpjūtį – fotomenininko Mindaugo Norkaus „Akimirkas”, kuriose užiksuoti žinomi menininkai, Lietuvos televizijos darbuotojai. Lapkričio mėn. eksponuota nuotraukų paroda, skirta pirmojo Lietuvos palydovo „Lituanica SAT-1“ misijai. Gruodžio mėn. atidaryta teatro ir kino aktoriaus Juozo Budraičio fotograijų paroda „Sienos ir žmonės“. Lankytojams parodyti Vilniaus senamiesčio vaizdai ir Vilniaus legendinės asmenybės: dailininkai, poetai, aktoriai, bendraminčiai ir kolegos. Gegužės mėn. eksponuota paroda iš Martyno Mažvydo bibliotekos fondų – „Lietuviškos spaudos atgavimui – 110”.

TECHNINIAI RESURSAI 2014 m. pradžioje pradėjo veikti pirmas Baltijos šalyse raiškiosios televizijos kanalas LRT HD. Tai didelis kokybinis televizijos šuolis. Vaizdo raiška, lyginant su įprastine standartine, padidėjo beveik penkis kartus. deda savo programas, tad galima matyti laidų ir koncertų pavadinimus, temas. LRT OPUS čia skelbia visą savo grojaraštį. 2014 m. pabaigoje LR Seime pradėjo veikti LRT nuotolinė studija, skirta tiesiogiai jungtis į informacines laidas, užtikrinanti ryšį su viena svarbiausių valstybės institucijų bet kuriuo momentu ir be ilmavimo grupės pagalbos. Šioje studijoje veikia telekonferencinio ryšio įranga, naudojama radijo, televizijos ir interneto transliacijoms. Interviu ir specialūs jungimaisi iš Seimo vyksta kone kasdien visose informacinėse LRT laidose. LRT TELEVIZIJA ir toliau sėkmingai naudoja nuotolinę transliavimo įrangą, kuri veikia per mobiliųjų operatorių radijo ryšį. Ši labai operatyvi ir nedaug resursų naudojanti technologija suteikia galimybę žurnalistams mobiliai dirbti ne tik skirtinguose Lietuvos taškuose, bet ir užsienyje. 2014 m. prie buvusių keturių integruoti papildomi 5 komplektai.

Kad būtų galima kuo daugiau eterio valandų transliuoti HD raiška, 2014 m. vasarą atnaujinta ir HD raiškai pritaikyta TV naujienų tarnybos studija. Atsinaujinusioje studijoje ilmuojamos informacinės laidos bei tokios laidos, kaip „Dėmesio centre“ ir „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, transliuojamos aukščiausia raiška. Įkūrus LRT HD kanalą, atnaujintos ir pritaikytos dirbti su HD medžiaga daugiau kaip pusė LRT vaizdo montažinių.

Kad nereikėtų kaskart į transliacijas siųsti kilnojamosios televizijos stoties, kurią sudaro du automobiliai ir visa inžinierių pamaina, siekdama taupyti resursus, LRT sukomplektavo mobilią kilnojamąją televizijos stotį, kuri telpa į lengvojo automobilio bagažinę. Šis naujas įrangos komplektas naudojamas nedidelėms transliacijoms, kai užtenka poros kamerų.

Nuo 2014 m. antros pusės, žiūrint LRT TELEVIZIJĄ ir LRT HD, atsirado galimybė pasirinkti norimą garso kanalą, tačiau ne visi retransliuotojai teikia šią paslaugą. Užsienio produkcija gali būti žiūrima arba originalo kalba, arba lietuviškai dubliuota.

2014 m. sukurta programinė duomenų apie laidų gamybai panaudotus trečiųjų šalių kūrinius kaupimo įranga, leidžianti teikti duomenis autorines teises ginančioms institucijoms (LATGA, AGATA). Pasirašyta sutartis su „Associated Press“ ir įdiegtas naujas „AP serveris“ naujienų agentūros vaizdo medžiagai, reikalingai TV naujienų tarnybai, iš palydovo parsisiųsti.

2014 m. į LRT HD kanalą integruotas erdvinis garsas „Dolby Surround“ (ne visi retransliuotojai teikia šią paslaugą). Su kitų šalių nacionalinėmis televizijomis, kurios priklauso EBU, nuolatos vykdomi bendri techniniai projektai. 2014 m. vasarą 56 skirtingose valstybėse įdiegtas rinkmenų apsikeitimo tinklas (FEP), leidžiantis LRT operatyviai keistis vaizdo medžiaga su kitais EBU nariais. Kiekvieną dieną žinių laidose rodoma daug reportažų, gaunamų šiuo tinklu. LRT prisijungė prie atnaujinto „Euroradio“ palydovinio tinklo, kuris naudojamas tiesioginių koncertų transliacijoms ir turi naujausius garso kodavimo formatus, užtikrinančius geriausią garso kokybę. Įdiegta nauja EBU M2M (Music-to-Members) paslauga, leidžianti atsisiųsti garso failus naudojant pažangiausią FTP (File Transfer Protocol) technologiją. EBU M2M paslauga pakeitė „MusiPOP“ sistemą. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. LRT RADIJAS Vilniuje ir jo apylinkėse transliuojamas kokybiškesniu 89,0 MHz dažniu. Naujasis dažnis praplėtė girdimumo zoną. 2014 m. pradžioje įdiegta radijo duomenų sistema (RDS). Į šią duomenų sistemą visos LRT radijo stotys

2014 m. LRT įdiegta programinė įranga MIS TV, skirta televizijos laidų tinkleliui planuoti ir suteikianti galimybę gauti reikalingas ataskaitas apie planuojamą rodyti turinį arba apie transliuotas laidas įvairiais pjūviais.

LRT ARCHYVAI 2014 m. skaitmeninį TV programų archyvą papildė daugiau kaip 2 tūkst. valandų naujai sukurtų įvairių žanrų kūrinių. Suskaitmeninta daugiau kaip 106 val. kino juostų, 2 336 val. vaizdo juostų. Lietuvos radijo archyvo fondai 2014 m. pasipildė Lietuvos koncertų salėse įrašytais 117 koncertų, t. y. 754 kūriniais, kurių bendras chronometražas – 160 val. Besiplečianti LRT portalo mediateka 2014 m. pasipildė 2 929 audiovizualiniais, fonoteka – 6 549 garso įrašais.

LRT archyvas LRT archyvas – didžiausias, seniausias ir unikaliausias archyvas tarp audiovizualinę ir garso produkciją gaminančių kompanijų Lietuvoje. Prioritetiniai LRT archyvo uždaviniai – išsaugoti sukauptą analoginių laikmenų paveldą, suskaitmeninti jo turinį, užiksuoti elektroniniame duomenų kataloge bei pateikti LRT.lt portalo lankytojams. Besiplečianti LRT.lt portalo mediateka 2014 m. pasipildė 2 929 audiovizualiniais, fonoteka – 6 549 garso įrašais. Šiuo metu iš viso joje yra 12 779 garso ir 24 449 vaizdo kūriniai. Metų pradžioje archyvinis mediatekos turinys ir galimybės juo pasinaudoti kaip pagalbine moksleivių švietimo priemone buvo pristatytas pedagogams Ugdymo plėtotės centre. 2014 m. labai pagausėjo mediatekos lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, tai suaktyvino archyvinių įrašų paieškas bei panaudojimą savišvietai, moksliniams, kūrybiniams ir meniniams darbams.

TV archyvai

Radijo archyvai

Televizijos archyvo saugyklose sukaupta daugiau kaip 40 tūkst. valandų audiovizualinių įrašų įvairiose analoginėse laikmenose – nuo 1896 m. pirmųjų kino ilmų kopijų iki 2012 m. paskutinių vaizdajuosčių originalų. 2014 m. skaitmeninį TV programų archyvą papildė daugiau kaip 2 tūkst. valandų naujai sukurtų įvairių žanrų kūrinių. Duomenys apie kūrinius formuojami elektroniniame kataloge, kuriuo gali naudotis TV programų planuotojai, naujų laidų kūrėjai ar besidomintys LRT audiovizualiniu paveldu. Archyvas tęsia dar 2008 m. pradėtą audiovizualinių įrašų analoginėse laikmenose skaitmeninimą. Saugyklose sukauptos vaizdo ir kino juostos konvertuojamos į skaitmenines laikmenas siekiant užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir kokybę. 2014 m. suskaitmeninta daugiau kaip 106 val. kino juostų, 2 336 val. vaizdo juostų: TV naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės, religinės, publicistinės, pažintinės, kultūrinės, pramoginės, vaikams skirtos laidos, dokumentiniai ir vaidybiniai ilmai, koncertai, transliacijos ir kt.

Radijo archyvuose saugomi unikalūs ir labai vertingi garso įrašai, kuriuose nuo XX a. pradžios iki šių dienų užiksuota Lietuvos istorija ir jos kultūrinis paveldas, nušviečiantis prieškario, tarpukario, sovietinio laikotarpio ir dabartinę nepriklausomą Lietuvą. Saugyklose magnetinės garso juostos, kasetės, vinilinės ir kompaktinės plokštelės, kuriose beveik 40 tūkst. valandų garso įrašų. Jau nuo 2010 m. šie įrašai paverčiami šiuolaikinėmis laikmenomis ir viešinami per interneto prieigą. Suskaitmenintas archyvines ir eteryje transliuotas programas galima perklausyti LRT.lt fonotekoje. 2014 m. fonoteką aplankė 15 392 unikalūs adresatai, užiksuotos 107 656 suskaitmenintų objektų peržiūros. Radijo archyvo fondai 2014 m. pasipildė Lietuvos koncertų salėse įrašytais 117 koncertų (754 kūriniai), kurių bendras chronometražas 9 600 min. (160 val.), iš Lietuvos radijo studijos – 6 koncertais, t. y. 282 min. Radijo skaitmeninius archyvus papildė 5 073 naujai sukurtos laidos bei suskaitmeninti 16 795 įrašai. Visų trijų LRT radijo stočių – LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS – transliuojama programa įamžinama skaitmeniniame archyve, kurią galima rasti virtualioje LRT.lt portalo mediatekoje.

2014 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtos inansinės ataskaitos Parengtos 2014 m. (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) inansinės ataskaitos. Finansinėse ataskaitose nurodyti 2014 m. gruodžio 31 d. skaičiai.

Papildomi paaiškinimai apie inansinėse ataskaitose pateiktus duomenis Šioje veiklos ataskaitoje pateikti inansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal audituotas inansines ataskaitas, parengtas pagal LR galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą ir inansinių ataskaitų sudarymą, patvirtintas nustatyta tvarka paskirto auditoriaus.

LRT pagrindinės veiklos pobūdis Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją. LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, patikėjimo teise valdantis valstybės turtą. LRT, kaip transliacinės žiniasklaidos priemonė, vaidinanti pagrindinį šiuolaikinės demokratinės visuomenės funkcionavimo vaidmenį, teikia visuomenei viešojo ir neviešojo pobūdžio paslaugas.

Ypatinga nacionalinio transliuotojo svarba ir statusas ne kartą pabrėžtas tiek ES, tiek Lietuvos institucijų ir teismų sprendimuose. 2006 m. gruodžio 21 d. LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialines, organizacines, inansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo konstitucinę misiją. Visuomeninio transliuotojo prigimtis ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės priedermę ne tik įsteigti visuomeninį transliuotoją, bet ir pareigą užtikrinti jo veiklą, taip pat pareigą visuomeniniam transliuotojui skirti deramą inansavimą. Visuomeninio transliavimo paslaugos, nors ir turinčios aiškią ekonominę svarbą, nesulyginamos su jokio kito ekonomikos sektoriaus viešąja paslauga. Nėra jokios kitos paslaugos, kuria tuo pačiu metu galėtų naudotis tiek daug gyventojų, kuri suteiktų gyventojams tiek daug informacijos bei turinio ir tokia veikla perteiktų ir veiktų tiek individualią, tiek viešąją nuomonę. Be to, transliavimas paprastai suvokiamas kaip labai patikimas informacijos šaltinis ir gana didelei daliai gyventojų yra pagrindinis. Taigi jis skatina viešas diskusijas ir galiausiai gali užtikrinti, kad visi piliečiai aktyviai dalyvautų viešame gyvenime – pabrėžiama Europos Sąjungos teisės aktuose bei Komisijos Komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (2009/C 257/01).

Viešojo transliavimo svarba skatinant kultūrų įvairovę pripažinta ir 2005 m. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Konvencijoje teigiama, kad kiekviena konvencijos šalis gali imtis „priemonių, skirtų žiniasklaidos priemonių įvairovei skatinti, taip pat ir per visuomeninį transliuotoją.“ (UNESCO Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, patvirtinta 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimu 2006/515/EB, 6 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 2 dalies h punktas.)

Finansinių veiklos rezultatų analizė 2014 m. LRT buvo inansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo, ūkinės komercinės veiklos ir paramos. Iš reklamos gaunamos pajamos bei jų kitimo tendencijos yra tiesiogiai susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos ekonomikos būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais, įmonių reklamos biudžetais bei tiksline auditorija. LRT siekia efektyviai valdyti materialinius ir inansinius išteklius.

2014 m. LRT dirbo pelningai. Grynasis veiklos rezultatas – 608,7 tūkst. Lt pelno. Gerus rezultatus lėmė tolesnis veiklos optimizavimas, didėjusios pajamos už suteiktas paslaugas ir pagerėjusi bendra padėtis rinkoje. 2014 m. vykdė šias programas: „Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijos tinklais“ ir „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų tinklais“. 2014 m., kaip ir anksčiau, pagrindinis LRT inansavimo šaltinis buvo asignavimai iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms sudarė 49,384 tūkst. Lt, asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti – 1,300 tūkst. Lt, tai 447 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m. Bendras 2014 m. LRT biudžetas 76.770,1 tūkst. Lt: valstybės biudžeto tiksliniai įnašai – 49.384,0 tūkst. Lt, panaudota dotacijų dalis – 2.539,2 tūkst. Lt, kitų valstybės institucijų tiksliniai įnašai, parama, dovana – 415,7 tūkst. Lt, pajamos iš komercinės ūkinės veiklos – 24.365 tūkst. Lt. 2014 m. LRT komercinės ūkinės veiklos pajamos išaugo 7,4 proc., palyginti su 2013 m., kai komercinės ūkinės veiklos pajamos buvo 22.688,3 tūkst. Lt. LRT reklamos pajamos 2013 m. sudarė 20.050,7 tūkst. Lt – 16,3 proc. daugiau nei 2013 m. (17.244,3 tūkst. Lt). 2014 m. inansavimo pajamos sudarė 52.338,9 tūkst. Lt. 2014 m. LRT patyrė 76.161,4 tūkst. Lt sąnaudų, iš jų: suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikainos sąnaudos – 57.976,5 tūkst. Lt (2013 m. – 53.068,8 tūkst. Lt), veiklos sąnaudos – 17.998,9 tūkst. Lt, kitos sąnaudos – 186,0 tūkst. Lt. 2014 m. LRT sąnaudos išaugo 5.448,8 tūkst. Lt (7,7 proc.), palyginti su 2013 m. Sąnaudų didėjimą lėmė savikainos sąnaudų didėjimas, t. y. išlaidos programų turiniui ir kokybei stiprinti.

2014 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 19.969,3 tūkst. Lt. LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui 2014 m. priskaičiuota 164,8 tūkst. Lt. darbo užmokesčio. 2014 m. LRT valdymo sąnaudos – 5.500,8 tūkst. Lt. Kolegialus organas – LRT taryba. Tai aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams, sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Tarybai skirtos lėšos numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymo numatytoms funkcijoms atlikti. Priskaičiuotas atlyginimas LRT tarybos nariams 2014 m. sudarė – 169,6 tūkst. Lt. 2014 m. LRT nepatyrė išlaidų išmokoms su viešosios įstaigos dalininku susijusiems asmenims, nurodytiems LR viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas yra viešosios paslaugos, inansuojamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš komercinių lėšų. Iš komercinių pajamų dengiamos programų kūrimo, savireklamos, rinkodaros sąnaudos, dalis patalpų eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų bei įsigyjamas ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl vykdomos mišrios veiklos LRT patiria neatskaitomo (negrąžintino) PVM sąnaudas – 2014 m. jos sudarė 4.605,7 tūkst. Lt. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2013 m. sudarė 6.394,3 tūkst. Lt. Valstybės skirti biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2014 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų. Šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei, trūko 14.291,7 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu.

Mokesčiai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per ataskaitinį laikotarpį priskaičiavo 16.431,3 tūkst. Lt mokesčių, tarp jų: PVM, gyventojų pajamų, socialinio draudimo, įmokų į garantinį fondą ir kt. Šie mokesčiai sumokėti į valstybės biudžetą arba bus sumokėti, suėjus mokesčių mokėjimo terminui.

Turtas LRT turtas 2014 m. pabaigoje buvo 129.561,7 tūkst. Lt, ilgalaikio turto vertė – 19.865,4 tūkst. Lt, trumpalaikio – 109.696,3 tūkst. Lt. 2013 m. ilgalaikio turto vertė – 20.401,0 tūkst. Lt, trumpalaikio – 59.581,4 tūkst. Lt. Trumpalaikio turto vertė padidėjo 50.114,9 tūkst. Lt dėl pripažįstamų padidėjusių 2015 m. asignavimų. Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per inansinius metus pateikta aiškinamojo rašto pastabose.

Nuosavas kapitalas Per 2014 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 33.765,3 tūkst. Lt. 2014 m. nuosavas kapitalas padidėjo 608.748 tūkst. Lt dėl 2014 m. teigiamo veiklos rezultato nuo – 4.252,4 tūkst. Lt iki – 3.643,7 tūkst. Lt, tačiau išliko neigiamas dėl ankstesnių laikotarpių veiklos nuostolių. LRT vadovybė 2015 m. yra numačiusi priemones, kurios leis pagerinti kapitalo struktūrą.

Investicijos LRT 2014 m. įsigijo ilgalaikio turto už 6.452,3 tūkst. Lt (2013 m. – už 6.194,4 tūkst. Lt), iš jų 1.931,0 tūkst. Lt nematerialaus turto ir už 4.521,3 tūkst. Lt materialaus turto. 2012 m. gegužės mėn. LRT taryba patvirtino LRT valstybinę programų strategiją, kurioje vienas esminių visuomeninių uždavinių, tarnaujant viešajam interesui, būti naujoviškų idėjų, kūrybinių sąjūdžių ir moderniausių technologijų taikymo iniciatore. Technologijų raida telekomunikacijų srityje vyksta stulbinamu tempu, ir dabar TV laidų žiūrovai gali mėgautis ne tik išaugusiu TV kanalų bei programų pasirinkimu, vaizdo ir garso kokybe, bet ir laisve rinktis, kur ir kada žiūrėti mėgstamas laidas, naudotis interaktyvumo galimybe. TV turinys tapo prieinamas ne tik įprastiniame televizoriuje, bet ir kompiuteryje, mobiliuosiuose įrenginiuose, o interneto plėtra ir sparta suteikė TV žiūrovams naujų galimybių. Vykstant sparčiai technologijų raidai, TV kanalai, norėdami išsaugoti turimas pozicijas, turi skirti ypatingą dėmesį naujausioms technologijoms. Valstybės investicijų 2014–2016 m. programoje 2013 m. LRT buvo numatyti 1.300 tūkst. Lt biudžeto asignavimų ilgalaikiam turtui, kurie buvo panaudoti investiciniam projektui „Skaitmeninė kilnojama televizijos stotis (KTS)“.

Veiklos planai ir prognozės 2014 m. gegužės 8 d. buvo priimtas LRT įstatymo pakeitimas, kuriuo nuo 2015 m. sausio 1 d. uždrausta komercinė reklama ir pakeista LRT inansavimo tvarka. Numatyta, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudarys užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 m. faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 m. įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų.

Suvokdama atsakomybės auditorijai dydį, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, LRT stiprins programų turinį, kokybę ir įvairovę, atsižvelgdama į inansines galimybes atnaujins techniką ir technologijas, ypatingą dėmesį skirdama transliacijoms HD TV formatu. 2015 m. Valstybės investicijų programoje 12.100,0 tūkst. Lt LRT numatė skirti investicijoms į ilgalaikį materialųjį turtą. 2015 m. planuojama užbaigti projektą „Skaitmeninė kilnojama televizijos stotis (KTS)“ ir pradėti du naujus investicinius projektus – „Raiškiosios televizijos formato automatizuoto televizijos programų transliavimo įrangos įsigijimas“ ir „Raiškiosios televizijos formato televizijos studijos įrangos įsigijimas“. Siekiant pagerinti programų kokybę, 2015 m. numatoma skirti papildomų lėšų ilmų ir sporto licencijoms įsigyti. LRT siekia, kad žiūrovai galėtų pamatyti ne tik anglakalbių kurtas programas, bet ir vokiečių, italų, lenkų, čekų kalba sukurtus ilmus, kitą europinę ir ne tik europinę produkciją.

Lentelės ir graikai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2014 m. pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita pateikta lentelėje Nr. 1. Ataskaitoje pateikiami detalūs duomenys apie inansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su neviešojo pobūdžio paslaugų teikimu (LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 str. 6 p.). LRT 2008–2014 m. bendrųjų pajamų dinamika pateikta graike Nr. 1, 2008–2014 m. sąnaudų dinamika – graike Nr. 2, 2008–2014 m. LRT veiklos prieš apmokestinimą dinamika pateikta graike Nr. 3, 2008–2014 m. LRT valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms dinamika pateikta graike Nr. 4, 2008–2014 m. LRT valstybės biudžeto asignavimų turtui dinamika pateikta graike Nr. 5.

Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir inansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių 1 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius

BALANSAS Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis 2015 m. kovo 23 d.

Nr.

Generalinis direktorius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

Audrius Siaurusevičius (parašas)

Vyriausioji buhalterė (vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba galinčio tvarkyti apskaitą kito asmens pareigų pavadinimas)

(vardas, pavardė)

Jurgita Lukinaitė-Znutienė (parašas)

(vardas, pavardė)

Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir inansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių 2 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis 2015 m. kovo 23 d.

Nr.

Generalinis direktorius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

Audrius Siaurusevičius (parašas)

Vyriausioji buhalterė (vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba galinčio tvarkyti apskaitą kito asmens pareigų pavadinimas)

(vardas, pavardė)

Jurgita Lukinaitė-Znutienė (parašas)

(vardas, pavardė)

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Įm. kodas 124241078, S. Konarskio g. 49 LT-03123, Vilnius

2014 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2015 m. kovo 23 d. Šiame rašte pateikiama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT, įstaiga) metinių inansinių ataskaitų, sudarytų 2014 m. gruodžio 31 d., apžvalga.

I. BENDROJI DALIS 1. Įregistravimo data Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją.

2. Finansiniai metai LRT inansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

3. Informacija apie LRT viešąsias įstaigas 2014 m. gruodžio 31 d. viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija neturėjo įsteigusi viešųjų įstaigų.

4. Įstaigos veikla Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) yra ne pelno organizacija, valdanti valstybės turtą patikėjimo teise. LRT – visuomeninis transliuotojas, veikiantis pagal LR Konstituciją, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Autorių teisių ir gretutinių teisių, Viešųjų įstaigų, Valstybinės kalbos įstatymus, Reklamos įstatymą, Žurnalistų etikos kodeksą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų. LRT vadovaujasi Europos Komisijos komunikate dėl valstybinės paramos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui išdėstytais principais, Komisijos direktyva dėl inansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo bei dėl inansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse.

5.1. Strateginiai produktai LRT misija strateginiame plane – teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje. Vadovaudamasis LRT įstatymu, visuomeninis transliuotojas daug dėmesio skiria radijo ir televizijos programų turinio įvairovei. Laidos yra skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, tautybių ir įsitikinimų žmonėms. Įgyvendindama savo misiją LRT: • renka ir skelbia informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindina visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprina Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kuria, puoselėja ir saugo nacionalinės kultūros vertybes, ugdo toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprina visuomenės moralę ir pilietiškumą; • vadovaujasi objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę; laidose atspindi įvairias pažiūras ir įsitikinimus, dalyvauti laidose ir reikšti savo pažiūras suteikia galimybę įvairių įsitikinimų žmonėms; • pirmenybę teikia nacionalinei ir pasaulio kultūrai, informacinėms ir šviečiamosioms laidoms.

LRT programų skaičių, mastą ir struktūrą nustato LRT įstatymas ir LRT tarybos sprendimai. LRT rengia ir transliuoja keturis televizijos (LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA, LRT HD) ir tris radijo (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS) programas, turi LRT interneto svetainę www.lrt.lt.

LRT TELEVIZIJA orientuojasi į informacines, publicistines, pažintines šviečiamąsias, visuomenines, kultūros bei pramogines laidas. LRT KULTŪROS paskirtis – transliuoti šviečiamąsias, kultūros, istorinio paveldo, kino ir televizijos paveldo, informacines programas, kurios prie televizorių ekranų suburtų smalsius žiūrovus. Programą LRT LITUANICA iš esmės sudaro geriausios LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS laidos. 2014 m. sausio 20 d. transliacijas pradėjo pirmasis nacionalinis raiškiosios televizijos kanalas Lietuvoje – LRT HD.

LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu skiria Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. LRT televizijos ir radijo programas privalo retransliuoti visi operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys televizijos ar radijo programų retransliavimo paslaugas.

LRT RADIJAS kuria įvairias laidas, tačiau vyrauja žinių ir publicistinės laidos bei populiarioji muzika. LRT KLASIKA skirta rimtajai muzikai, kultūros bei šviečiamosioms laidoms, o radijo stotis LRT OPUS skirta 20–40 metų amžiaus žmonėms, besidomintiems kokybiška nekomercine muzika.

5. Svarbios sąlygos, kuriomis dirba LRT ir kurios gali paveikti LRT plėtrą

LRT interneto svetainėje www.lrt.lt lankytojai gali stebėti ne tik tiesiogines laidų transliacijas, bet ir naudodami mediateka ir fonoteka rasti reikalingus archyvinius įrašus.

5.2. Socialinės sąlygos LRT dalyvauja kuriant atvirą, pilietinę žinių visuomenę, ugdant visuomenės toleranciją, humanizmą, moralę ir pilietiškumą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą bei skatinant pagarbą žmogaus orumui ir jo teisėms. Gyventojų išsilavinimas, gaunamos pajamos ir kiti socialiniai aspektai keičia žiūrovų, klausytojų, partnerių, užsakovų poreikius ir taip veikia rinką. LRT savireklamos tikslas – užtikrinti, kad visuomenė laiku gautų objektyvią informaciją apie visuomeninio transliuotojo veiklą, kryptingai formuoti visuomenės nuomonę siekiant parodyti kokybiškos ir bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstos visuomeninio transliuotojo produkcijos privalumus prieš komercinę vartojimo kultūrą. Savireklamos kampanijos dažniausiai vykdomos tiek tradiciniais LRT kanalais, tiek socialinėse erdvėse, tokiose kaip „Facebook“, „Youtube“. Taip tikimasi pasiekti ne tik jau esamą LRT auditoriją, bet ir skleisti informaciją apie visuomeninio transliuotojo programas, iniciatyvas, vertybes jaunimo pamėgtose erdvėse. Didelė visuomenės dalis teikia prioritetą pramoginei bei kriminalines istorijas akcentuojančiai televizijos produkcijai, tad LRT, siekdama išlaikyti ir pritraukti žiūrovų ir klausytojų auditoriją, vykdydama visuomeninio transliuotojo misiją, susiduria su nelengvais iššūkiais. Jau nemažai metų neslopstanti Lietuvos gyventojų emigracija išplėtė LRT tikslinės auditorijos geograiją. LRT siekia informuoti ir palaikyti ryšį su kitose šalyse gyvenančiais Lietuvos piliečiais, todėl internetu, palydoviniu ryšiu bei kabeliniais tinklais programas transliuoja ir kitose šalyse. LRT siekia ne tik sukurti technologines informacijos prieigos galimybes, bet ir užmegzti ryšius su emigravusiais lietuviais ir juos vienijančiomis organizacijomis.

5.3. Ekonominės sąlygos LRT yra inansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo, ūkinės komercinės veiklos ir paramos. 2014 m. LRT skirta biudžeto asignavimų 7,7 proc. daugiau nei 2013 m. Skirtų biudžeto asignavimų nepakanka įstatymu pavestoms funkcijoms įgyvendinti, programų kokybei ir įvairovei užtikrinti. Skiriamas valstybės inansavimas taip pat neužtikrina LRT įrangos atnaujinimo poreikio.

2014 m. LRT pajamos, palyginti su 2013 m., išaugo 6,6 proc., didžiąją dalį šių pajamų sudarė reklamos transliavimo per televiziją ir radiją pajamos. Iš reklamos gaunamos pajamos bei jų kitimo tendencijos yra tiesiogiai susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos ekonomikos būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais, įmonių reklamos biudžetais bei tiksline auditorija. 2014 m. gegužės 8 d. LR įstatymu Nr. XII-874 buvo pakeistas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas – uždrausta komercinė reklama radijuje ir televizijoje ir nustatytas LRT skiriamo inansavimo iš valstybės biudžeto apskaičiavimo modelis.

5.4. Politinė aplinka Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešoji ne pelno institucija, atliekanti įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas visuomenės informavimo radijo ir televizijos komunikacijų tinklais funkcijas.

Visuomeninio transliuotojo funkcijų prigimtis kyla iš aukščiausią galią LR teisės šaltinių hierarchijoje užimančio pagrindinio šalies įstatymo – LR Konstitucijos. LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialines, organizacines, inansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vystyti savo konstitucinę misiją. LRT pareigos yra detalizuotos LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. LRT tikslai ir veiklos kryptys yra nustatyti atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus ir Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. LRT yra atskaitinga LR Seimui.

5.5. Techniniai-technologiniai veiksniai Naujų informacinių technologijų plėtra ir naudojimas yra neatsiejama informacinės visuomenės dalis. Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą, palaipsniui atsisakoma pasenusių, daug darbo ir inansinių resursų reikalaujančių technikos priemonių. Modernizuojama technika skaitmeninių technologijų pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas. Informacijos sklaidos technologijos pastaraisiais metais nuolat tobulėja ir tampa sudėtingesnės, atsiranda galimybė taikyti šiuolaikines informacines technologijas, mažinant darbo laiko sąnaudas informacijos kaupimui ir analizei, suteikia galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti sukauptą informaciją įstaigos tikslams įgyvendinti. 2014 m. pradžioje transliacijas pradėjo pirmas nacionalinis raiškiosios televizijos kanalas Lietuvoje – LRT HD. Raiškioji televizija – modernus televizijos standartas, kuris, palyginti su įprastine skaitmenine televizija, pasižymi ypač gera vaizdo ir garso kokybe. Perėjimas į šiuolaikiškiausią televizinį formatą, kaip ir daugelis kitų pastaraisiais metais įdiegtų LRT naujovių, – vienas iš dabartinės visuomeninio transliuotojo administracijos prioritetų siekiant, kad LRT taptų moderniausiu transliuotoju Lietuvoje.

5.6. Žmonių ištekliai 2014 m. LRT buvo toliau buvo siekiama optimizuoti įstaigos vidinį administravimą, tobulinama valdymo organizavimo sistema. 2013 m. pabaigoje LRT vidutinis darbuotojų skaičius buvo 566 darbuotojai, 2014 m. pabaigoje – 559 darbuotojai.

II. APSKAITOS POLITIKA 6. Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis sudarytos metinės inansinės ataskaitos 6.1. LRT apskaitą tvarko ir metines inansines ataskaitas sudaro pagal šiuos teisės aktus: • LR buhalterinės apskaitos įstatymą,

• LR garantinio fondo įstatymą, • LR autorių ir gretutinių teisių įstatymą, • LR labdaros ir paramos įstatymą, • LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, • LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, • LR darbo kodeksą.

• 2004 m. lapkričio 22 d. LR inansų ministro įsakymą Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir inansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir jo pakeitimus,

LRT įdiegta kompiuterinės programos „Navision“ 4.0 versija, kuria yra kompiuterizuota buhalterinė apskaita, inansų valdymo apskaita, personalo apskaita.

• LRT generalinio direktoriaus įsakymus, patvirtintus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius LRT apskaitos politiką.

Nematerialiajam turtui priskiriamas identiikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo LRT disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos.

6.2. LRT mokesčius apskaičiuoja ir deklaruoja pagal:

7. Nematerialiojo turto apskaitos politika

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka visus šiuos nematerialiojo turto pripažinimo požymius:

• LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, • LR pelno mokesčio įstatymą, • LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą,

a) įstaiga pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos, b) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės,

• LR sveikatos draudimo įstatymą, • LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą,

c) įstaiga gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.

74 Nematerialiojo turto grupėje „Vaizdo ir garso archyvai“ apskaitomi magnetiniai garso įrašai su įrašytais muzikos kūriniais, archyvuojamos tiesioginės ir įrašytos radijo laidos. Archyvuojami garso įrašai (viena laikmena ir/arba viena valanda) yra įkainojami vieno lito verte.

8. Materialiojo turto apskaitos politika

a) įstaiga ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus, b) įstaiga pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, c) įstaiga gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą,

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris teikia įstaigai ekonominės naudos ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įstaigos nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.

d) įstaigos turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įstaigos nusistatytą kiekvienai turto grupei,

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis atitinka visus šiuos požymius:

Įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.

e) įstaigai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

9. Atsargos Atsargomis laikomas įstaigos trumpalaikis turtas, kuris naudojamas pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną įstaigos veiklos ciklą. Atsargoms priskiriami pastatymų inventorius (dekoracijos), žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai ir pan. Atsargos apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsigijimo savikaina, o apskaičiuojant veikloje sunaudotų atsargų savikainą taikomas FIFO metodas. Televizijos laidoms reikalingas dekoracijas pagal patvirtintas sąmatas pasigamina pati LRT arba jas įsigyja iš įmonės gamintojos. Pagamintoms dekoracijoms priimti ir sunaudotoms medžiagoms nurašyti yra sudaryta komisija. Dekoracijų savikaina tolygiai nurašoma iš apskaitos per vieną televizijos laidų sezoną, t. y. jų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis kas mėnesį nuo televizijos sezono pradžios iki pabaigos (t. y. nuo rugsėjo iki gegužės mėn.). Pasibaigus LRT televizijos laidų sezonui, dekoracijos nurašomos iš apskaitos, užpajamuojant liekamąsias medžiagas kiekine išraiška, arba likviduojamos.

10. Gautinos sumos

Per vienus metus gautinų sumų straipsniuose nurodomos skolos, už kurias pirkėjai ir kiti asmenys turėjo atsiskaityti per vienus metus, atskaitingiems asmenims išmokėtos pinigų sumos. Per vienus metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, kuri apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų skolų suma. Kitose gautinose sumose rodomos gautinos sumos iš LR valstybės biudžeto, iš Europos Sąjungos fondų, iš kitų šaltinių.

11. Finansavimas LRT inansavimo būdai: a) dotacijos, b) tiksliniai įnašai. Dotacija įtraukiama į apskaitą gavus neatlygintinai ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš programai skirtų lėšų. Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai gautas ir įsigytas iš dotacijos lėšų turtas nudėvimas. Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis.

Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės institucijų, Europos Sąjungos fondų, paramos ir dovanos griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti gautos lėšos. Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jei yra dokumentais patvirtintų sprendimų, kad įnašai bus gauti. Kitais atvejais tiksliniai įnašai apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai. Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis. Panaudojus tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, keičiasi tik inansavimo straipsnis: didėja dotacija, mažėja tikslinis inansavimas.

12. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitoje Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis laikomas įstaigos ekonominės naudos padidėjimas ir biudžetinis inansavimas iš valstybės biudžeto pagal programas, kitų valstybės institucijų, Europos Sąjungos fondų bei parama ir dovana. Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už paslaugas, apskaitoje rodomi kaip įstaigos įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik suteikus paslaugas. Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto perleidimo pelnas, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka. Sąnaudomis apskaitoje pripažįstama išlaidų dalis, susijusi su paslaugų suteikimu arba parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. LRT, atsižvelgdama į savo veiklos speciiką, sąnaudas apskaito pagal inansavimo šaltinius, programas ir sąnaudų centrus. Baudų ir delspinigių sąnaudos už mokėjimo termino nesilaikymą apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai gaunamas dokumentas arba kai sumokama. Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.

Prie kitų sąnaudų priskiriami ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai, valiutos kurso neigiama įtaka, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios mokėti palūkanos, baudos, delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su tipine įstaigos veikla.

13. Ūkinės komercinės veiklos sąnaudų nustatymo taisyklės Vadovaudamasi LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, kai sąnaudos susijusios tiek su pelno nesiekiančios organizacijos ūkine komercine veikla, tiek su šios organizacijos įstatuose numatytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, sąnaudų dalis, tenkanti ūkinės komercinės veiklos pajamoms, leidžiamiems atskaitymams priskiriama, jei minėta organizacija gali pateikti tokių sąnaudų dalies pagrįstumą. Ūkinei komercinei veiklai tenkanti sąnaudų dalis nustatoma pagal pačios pelno nesiekiančios organizacijos apskaitos politikoje nustatytą tvarką.

LRT yra nustatyta ūkinei komercinei veiklai tenkančių sąnaudų dalies apskaičiavimo tvarka. Netiesioginių sąnaudų, susijusių su LRT ūkinės komercinės veiklos pajamomis, dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kokį procentą visų gautų LRT pajamų sudaro ūkinės komercinės veiklos pajamos. LRT netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis, apskaičiuojamos pagal formulę:

X – netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis; P – visos ūkinės komercinės veiklos pajamos; F – iš valstybės biudžeto (valstybės institucijų) ir Europos Sąjungos fondų gautas ir panaudotas tikslinis inansavimas, gauta parama, dovana; N – visos netiesioginės sąnaudos.

III. PASTABOS 14. Nematerialusis turtas

Straipsnyje „Licencijos“ apskaitomos užsienyje ir šalyje sukurtų ilmų transliavimo teisės per televiziją bei naudojimosi programine įranga teisės. * Išankstiniai apmokėjimai už gautinas ilmų licencijas – 15 106 Lt.

15. Ilgalaikis materialusis turtas

LRT ilgalaikis turtas 2014 m. gruodžio 31 d. yra apdraustas nuo visų rizikų 19 423,4 tūkst. Lt suma. 2014 m. gruodžio 31 d. LRT turtas neturėjo įkeisto turto.

16. Atsargos

17. Išankstiniai apmokėjimai Išankstinių apmokėjimų straipsnyje yra avansai, sumokėti už 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato teises ir kitas paslaugas. Būsimųjų laikotarpių sąnaudas sudaro apmokėtos ir gautos neapmokėtos sąskaitos už paslaugas, kurios bus įtrauktos į sąnaudas įvykus renginiams arba kas mėnesį (nario mokestis, draudimo įmoka, prenumerata).

m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų inansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XII-1408: • 9 651,1 tūkst. Lt tikslinis inansavimas 1.3 programai (Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų tinklais); • 74 208,9 tūkst. Lt tikslinis inansavimas 1.5 programai (Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijų tinklais); • 19 602,0 tūkst. Lt dotacija investicijoms.

18. Per vienus metus gautinos sumos. Kitos gautinos sumos 2014 m. gautinose sumose įregistruotas 2015 m. gautinas 103 462,0 tūkst. Lt valstybės inansavimas, kuris LRT skirtas 2014 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos 2015

19. LRT kapitalas ir inansavimas Per 2014 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 765 295 Lt.

Perkeltos valstybės biudžeto lėšos iš 1.3 į 1.5 programą sudaro 1 170 000,00 Lt.

20. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

21. Tipinė veikla Svarbiausi LRT procesai yra susiję su visuomeninio transliuotojo paslaugų teikimu, o pagalbiniai procesai užtikrina sklandų įstaigos darbą. Vienas svarbiausių aspektų yra visuomeninio transliuotojo inansavimo šaltiniai ir santykis tarp jų.

VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 2014 m. skirti valstybės biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2014 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų, šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei, trūko 14 286,2 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu – 14 286,2 tūkst. Lt. LRT 2014 m. grynasis veiklos rezultatas teigiamas – 608,7 tūkst. Lt.

* Netiesioginių (pridėtinių) sąnaudų apskaičiavimo procentas: 2014 m. – 31,8 %; 2013 m. – 31,7 %. 2010 m., pasikeitus pelno mokesčio įstatymo nuostatoms, apskaičiuojant 2010 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai inansuoti. Todėl 2013 ir 2014 m. LRT nėra prievolės mokėti pelno mokestį.

22. Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais

Lentelėje „Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais“ 2014 m. yra nurodytos generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui bei vyr. buhalteriui priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais. LRT nėra susijusių asmenų, kurie gali reikšmingai veikti įstaigos veiklą (priimant įstaigos veiklos ir inansinius sprendimus), ir sandorių su jais.

23. Finansinės atskaitomybės auditas 2014 m. inansinės atskaitomybės ir mokesčių peržiūros audito sąnaudos sudarė 24 000,00 Lt, įskaitant įstatymais nustatytą PVM.

Generalinis direktorius

Vyriausioji buhalterė

Audrius Siaurusevičius

Jurgita Lukinaitė-Znutienė

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Nuomonė

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos dalininkams

Išvada dėl inansinių ataskaitų Mes atlikome VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos toliau pateikiamo metinių inansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro 2014 m. gruodžio 31 dienos balansas ir tą dieną pasibaigusių metų veiklos rezultatų ataskaita bei aiškinamasis raštas (toliau – inansinės ataskaitos) auditą.

Vadovybės atsakomybė už inansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už šių inansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir inansinę atsakomybę, ir pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir inansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisykles, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina inansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Mūsų nuomone, inansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2014 m. gruodžio 31 d. inansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų inansinės veiklos rezultatus, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir inansinių ataskaitų sudarymą, ir Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir inansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisykles.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Be to, mes perskaitėme toliau pateiktą VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2014 m. veiklos ataskaitą ir nepastebėjome jokių reikšmingų į ją įtrauktos inansinės informacijos neatitikimų VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2014 m. inansinėms ataskaitoms.

Vilnius, 2015 m. balandžio 20 d.

UAB Apskaitos ir mokesčių konsultacijos Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001215

Auditoriaus atsakomybė Mūsų atsakomybė – apie šias inansines ataskaitas pareikšti nuomonę, pagrįsta atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal tarptautinius audito standartus. Šiuose standartuose nustatyta, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog inansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl inansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus sprendimo, įskaitant inansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus kontrolę, susijusią su įmonės inansinių ataskaitų rengimu ir teisingu pateikimu, kad parinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliekamų apskaitinių įvertinimų racionalumo ir bendro inansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami auditoriaus nuomonei pagrįsti.

Atsakingas auditorius Dainius Vaičekonis Auditoriaus pažymėjimo Nr. 310

PRIEDAI

A priedas Svarbiems šalies ir tarptautiniams įvykiams skirtos transliacijos, laidos, ilmai Ukrainos įvykiai Tiesiogiai transliuotos šios spaudos konferencijos: • Ukrainos opozicijos aktyvisto Dmytro Bulatovo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės; • Nuverstojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus; • Rusijos prezidento Vladimiro Putino; • JAV prezidento Baracko Obamos; • Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso, Europos Vadovų Tarybos pirmininko H. Van Rompuy;

• Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovos 11-ąją, Liepos 6-ąją, Birželio 14-ąją LRT tiesiogiai transliuoja valstybės ir istorinės vėliavos bei trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijas, minėjimus bei rikiuotes, iškilmingus Seimo posėdžius; • 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų inansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektų svarstymai ir priėmimas; • LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus spaudos konferencija „Dvejų Vyriausybės veiklos metų apžvalga“; • Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos Nepriklausomybės Signatarų namų; • Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose;

• Lietuvos ir Latvijos prezidentų bei JAV viceprezidento J. Bideno;

• Birželio 14 d. okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje;

• NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių tiesioginės spaudos konferencijos.

• Metinė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferencija.

Šiems įvykiams aptarti transliuotos specialios laidos: • „Kaip lėktuvo katastrofa pakeis karo Ukrainoje baigtį?“; • „Malaizijos lėktuvo MH 17-ojo reiso aukų palaikų sutikimo ceremonija Nyderlanduose“; • „Kremliaus sankcijos už Vakarų sankcijas – kas ką baudžia ir kaip tinkamai reaguoti, jei Kremliuje priimami iracionalūs sprendimai?“; • „Kova dėl Laisvės: Ukrainos atvejis“; • „Kaip stabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje?“; • „NATO viršūnių susitikimas bei karo Ukrainoje aptarimas Velse“ ir kt.

Euro įvedimas Lietuvoje

Transliacijos, skirtos atmintinoms dienoms bei šventėms ir kitiems šalies įvykiams nušviesti

Per LRT transliuotos specialios laidos ir konferencijos: „Euras atvyksta į Lietuvą“, kurioje dalyvavo Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentas Mario Draghi, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Europos Komisijos narys Rykke Katainenas, inansų ministras Rimantas Šadžius; speciali laida „Euras Lietuvoje“; konferencija „Iššūkiai atskaitingumui ir viešajam auditui“, kurioje dalyvavo Europos Audito Rūmų pirmininkas Vitoras Caldeira; „Euro žvaigždės“ įteikimas Lietuvai, kur tiesioginėje transliacijoje iš Lietuvos banko dalyvavo Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentas Mario Draghi; Vieningosios Europos valiutos pasitikimo renginys Naujųjų metų naktį ir kt.

Laidos ir transliacijos LR Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams 2014 m. vyko LR Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Agitaciniu laikotarpiu tiesiogiai transliuotos 7 prezidento ir 2 Europos Parlamento rinkimams skirtos laidos, kurias vedė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Kandidatai laidose galėjo diskutuoti, reikšti nuomonę ir vertinimus. Transliuotos Vyriausiosios rinkimų komisijos spaudos konferencijos dėl LR prezidento ir Europos Parlamento rinkimų; Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija; Lietuvos regionų, miestų ir miestelių sveikinimai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei; iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Prezidentės Dalios Grybauskaitės priesaikos ceremonijai.

Kitos svarbios transliacijos ir konferencijos, skirtos šalies ir tarptautiniams įvykiams • Raketos su lietuviškais palydovais paleidimo į kosmosą tiesioginė transliacija iš NASA paleidimo aikštelės; • Lietuvos narystės NATO 10-osios metinės; Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija; tarptautinė konferencija „Parlamentų indėlis į NATO plėtrą“; • Diskusija Seime „LR pirmininkavimo ES Tarybai rezultatų aptarimas“; minėjimas LR Seime, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiui; • Kandidatų į Europos Komisijos pirmininko postą debatų tiesioginė transliacija iš Briuselio Europos Parlamento;

• Renginys, skirtas Baltijos kelio, pirmųjų laisvų rinkimų Lenkijoje ir Berlyno sienos griuvimo 25-mečiui;

• „Lūžis prie Baltijos“ 3 d. „Baltijos keliu į Nepriklausomybę“. Dokumentinis ilmas. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė 2013 m.

• SGD laivo-saugyklos „Independence“ sutiktuvių šventės tiesioginė transliacija iš Klaipėdos;

• Per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT LITUANICĄ parodyta istorinė dokumentinė-pramoginė pokalbių laida „Mūsų laisvės metai. Kovo 11-oji“. Ved. Edita Mildažytė ir Audrius Siaurusevičius

• „Globalios Lietuvos apdovanojimai 2014“; • Nobelio premijos įteikimo ceremonijos tiesioginė transliacija iš Oslo; speciali žinių laida „Popiežiaus Pranciškaus kalba Europos Parlamente“ ir kt.

Svarbių datų ir švenčių progomis rodyti ilmai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai LRT parengė specialią programą. Per LRT TELEVIZIJĄ parodyti šie dokumentiniai ilmai: • „Sausio mūšis. Lietuvos radijas ir televizija 1991 01 13“. Aut. Virginija Motiejūnienė, Juozas Sabolius • „Sausio 13-oji“. Scen. aut. Vytautas V. Landsbergis. Rež. Ramunė Rakauskaitė, Donatas Ulvydas, 2001 m. • „Laisvės varpas“. Rež. Vidmantas Puplauskis, 2000 m.

Birželio 14–15 d. – Gedulo ir vilties dienai, Okupacijos ir genocido dienai Per LRT programas parodyti lietuvių ilmai: • „Misija Sibiras’12. Chakasija“. Dokumentinis ilmas. Rež. Vytautas Puidokas. 2012 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • „Misija Sibiras’13. Tiumenė“. Dokumentinis ilmas. Aut. Donatas Žvirblis. 2014 m. HD (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • „Lagerių moterys. Anastazija Kanoverskytė“. Aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. 2012 m. (LRT KULTŪRA) • „Lagerių moterys. Adelė Dirsytė“. Aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. 2011 m. (LRT KULTŪRA)

LRT KULTŪRA parodė šiuos ilmus: • Antano Škėmos „Pabudimas“. Rež. Juozas Sabolius • „Laisvės trajektorijos“. Aut. Jonas Ohmanas, Juozas Sabolius. 2011 m.

Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai Per LRT KULTŪRĄ parodyti šie dokumentiniai ilmai: • Apybraiža „Daktaras Jonas Basanavičius“. Scen. aut. Inga Berulienė, rež. Justinas Lingys. 2011 m. • „Lietuvių charta“. Rež. Juozas Sabolius. 1999 m. • „Prie rugių ir prie ugnies“. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. 2010 m. • „1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarai“. Rež. Justinas Lingys. 2009 m.

Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai Per LRT programas parodyti šie lietuvių ilmai: • Premjera. „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika. Prieš kovo 11-ąją“. Scen. aut. Arūnas Brazauskas, Domantas Vildžiūnas. Rež. Domantas Vildžiūnas. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Misija Sibiras’13. Tiumenė“. Dokumentinis ilmas. Aut. Donatas Žvirblis. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • „Mes ateinam“. Dokumentinis ilmas. Rež. Linas Augutis. 2008 m. (LRT KULTŪRA) • „Lūžis prie Baltijos“ 2 d. „Bunda Baltijos dvasia“. Dokumentinis ilmas. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. 2013 m. (LRT KULTŪRA)

• „Lagerių moterys. Stefanija Ladigienė“. Aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. 2012 m. (LRT KULTŪRA) • „Lagerių moterys. Nijolė Sadūnaitė“. Aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. 2012 m. (LRT KULTŪRA) • Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė“. Aut. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. 2012 m. (LRT KULTŪRA) • Antrojo pasaulinio karo pradžios 75-osioms metinėms per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT LITUANICĄ parodyta dokumentinio ilmo „Vivos plango, mortuos voco. Gyvuosius – apraudu, mirusius – šaukiu...“ Scen. aut. N. A. Baužytė ir J. Baužys. Rež. V. Kubilius. Premjera. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai Per LRT programas parodyti lietuvių ilmai: • Premjera. „Lituanicos“ paslaptis“. Dokumentinis ilmas. Rež. Remigijus Sabulis. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Dangaus sodai“. Dokumentinis ilmas. Aut. Algirdas Tarvydas. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2014 m. (LRT KULTŪRA) • „2000 km istorijos: žygis žirgais iki Juodosios jūros“. Dokumentinis ilmas. 2011 m. (LRT KULTŪRA)

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijai • „Prezidentės portretas“. Dokumentinis ilmas. Rež. Donatas Ulvydas. 2009 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • „Lietuvos Respublikos Prezidentai. A. Smetona, K. Grinius, A. Stulginskis“. Dokumentinis ilmas. Rež. Rimtautas Šilinis. 1997 m. (LRT KULTŪRA) • „Algirdas Brazauskas: liudijimai“. Dokumentinis ilmas. Aut. Edita Mildažytė ir Ramunė Sakalauskaitė. 2010 m. (LRT KULTŪRA) • „Prezidento vienatvė“. Dokumentinė apybraiža. Rež. Rimas Bružas. 2009 m. (LRT KULTŪRA)

Baltijos kelio 25-mečiui: • Premjera. „Baltijos kelias“. Dokumentinis ilmas. Rež. Askoldas Saulytis. Bendra Latvijos, Lietuvos ir Estijos gamyba. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • „Lūžis prie Baltijos“ 2 d. „Bunda Baltijos dvasia“. Dokumentinis ilmas. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • „Lūžis prie Baltijos“ 3 d. „Baltijos keliu į Nepriklausomybę“. Dokumentinis ilmas. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera „Vienui vieni“. Istorinė drama. Rež. Jonas Vaitkus. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • „Partizanės“. Dokumentinis ilmas. Rež. Edmundas Zubavičius. 1995 m. (LRT KULTŪRA) • „Laisvės džiazas“. Dokumentinis ilmas. Scen. aut. Liepa Rinkevičienė, rež. Giedrė Žickytė. 2010 m. (LRT KULTŪRA) • „Čia nebus mirties“. Televizijos ilmas. 1–2 d. Rež. Rimas Tuminas. (LRT KULTŪRA) • „Ir ateis ta diena. Baltijos kelias“. Dokumentinis ilmas. Rež. Regina Stadalnikaitė. 1989 m. (LRT KULTŪRA) • „Gyvoji grandis“. Dokumentinė apybraiža. Aut. Palmira Galkontaitė. 2009 m. (LRT KULTŪRA) • Ateitininkijos atkūrimo Lietuvoje 25-mečiui dokumentinis ilmas „Ateitis, kuri suvienijo“. Premjera. Aut. Rūta Vaitkevičiūtė ir Paulius Juodzevičius. 2014 m. HD (LRT KULTŪRA)

B priedas Lietuvių ilmų premjeros • Premjera. „Naisių vasara“. TV serialas. 85 s. Rež. Raimundas Banionis, Violeta Banionienė. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Meilė kaip mėnulis“. TV serialas. 64 s. Rež. Kęstutis Jakštas. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Algimantas Šalna: Norėjau būti geriausias“. Dokumentinis ilmas. Aut. Gintarė Grikštaitė ir Stasys Petkus. Filmą kūrė LRT. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika. Prieš kovo 11-ąją“. Scen. aut. Arūnas Brazauskas, Domantas Vildžiūnas. Rež. Domantas Vildžiūnas. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Misija Sibiras’13. Tiumenė“. Dokumentinis ilmas. Aut. Donatas Žvirblis. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Post Scriptum. Pamiršti sakiniai“. Dokumentinis ilmas. Aut. Edita Mildažytė. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „R. Gary – Vilniaus pažadai ir paslaptys“. Dokumentinė apybraiža. Aut. Edita Mildažytė, prodiuserė Lolita Bytautaitė. LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA • Premjera. „Vanduo – tai gyvybė. Misija Tana“. Dokumentinis ilmas apie Vidmanto Urbono ekologinę akciją. Aut. Šarūnas Burža, Indrė Viržintė. 2013 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Aktoriui Antanui Šurnai atminti. Premjera. „Sinopsis be pabaigos. Antanas Šurna“. Rež. Saulius Vosylius. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA, LRT KULTŪRA) • Premjera. „Lituanicos“ paslaptis“. Dokumentinis ilmas. Rež. Remigijus Sabulis. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Fojė“. Dokumentinis ilmas. Rež. Rimas Bružas. Filmą kūrė LRT. 2013 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Aurora“. Fantastinė drama. Scen. aut. Kristina Buožytė, Bruno Samper. Rež. Kristina Buožytė. Vaidina Jurga Jutaitė, Marius Jampolskis, Šarūnas Bartas ir kt. 2012 m. HD. (LRT TELEVIZIJA) • Premjera. „Kolekcionierė“. Drama. Lietuva. Scen. aut. Kristina Buožytė, Darius Gylys, Bruno Samper. Rež. Kristina Buožytė. Vaidina Gabija Ryškuvienė, Marius Jampolskis, Darius Gumauskas, Vaida Bičkutė, Darius Petkevičius. 2008 m. (LRT TELEVIZIJA) • Premjera. „Narcizas“. Drama. Lietuva, Graikija. Rež. Dovilė Gasiūnaitė. Vaidina Amvrosios Vlachopoulos, Sigitas Šidlauskas, Asmik Grigorian, Susanna Perry Gilmore ir kt. 2012 m. (LRT TELEVIZIJA)

• Premjera. „Emigrantai“. Drama. Lietuva. Scen. aut. ir rež. Justinas Krisiūnas. (LRT TELEVIZIJA) • Premjera. „Vardas tamsoje“. Detektyvas. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Vaidina Neringa Varnelytė, Gediminas Storpirštis, Deimena Drąsutytė, Jurgita Jurkutė, Gintaras Liutkevičius, Elvyra Žebertavičiūtė. 2013 m. (LRT TELEVIZIJA) • Premjera. „Santa“. Romantinė drama. Lietuva, Suomija. Rež. Marius Ivaškevičius. Vaidina Tommi Korpela, Sandra Daukšaitė-Petrulėnė, Ovidijus Petravičius, Beata Tiškevič ir kt. (LRT TELEVIZIJA) • Premjera. „Dviračiais per Himalajus“. Dokumentinis ilmas. Aut. Algirdas Gurevičius. 2013 m. (LRT TELEVIZIJA) • Antrojo pasaulinio karo pradžios 75-osioms metinėms. Premjera. „Vivos plango, mortuos voco. Gyvuosius – apraudu, mirusius – šaukiu...“ Scen. aut. N. A. Baužytė ir J. Baužys. Rež. V. Kubilius. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Myliu Klaipėdą“. Dokumentinis ilmas. Rež. Robertas Razma. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Premjera. „Australijos lietuviai – tolimi ir artimi“. 1–2 d. Dokumentinis ilmas. Scen. aut. Zita Kelmickaitė, rež. Juozas Javaitis, operatorius Raimundas Razvadauskas. Filmas kurtas bendradarbiaujant su LRT (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA) • Olimpinio čempiono, krepšininko Arvydo Sabonio jubiliejui. Premjera. „Arvydas Sabonis. Istoriniai kadrai“. Dokumentinė apybraiža. Filmą kūrė LRT. 2014 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Ana geraširdė“. Trumpametražis vaidybinis ilmas. Rež. Mikas Žukauskas. 2010 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Būkime švarūs...“ Dokumentinis trumpametražis ilmas. Rež. Ričardas Šarknickas. 2012 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Ne pasaka“. Vaidybinis trumpametražis ilmas. Rež. Jurgita Miciulevičiūtė-Smeu. 2013 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Žuvėdra. Dvi valandos prieš skrydį“. Dokumentinis trumpametražis ilmas. Rež. Kęstutis Meškys. 2012 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Vakar bus rytoj“. Dokumentinis trumpametražis ilmas. Scen. aut. ir rež. Janina Lapinskaitė. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Liza, namo!“ Trumpametražis dokumentinis ilmas. Rež. Oksana Buraja. 2012 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Lietuvos lenkų kultūra“. Dokumentinis ilmas. Scen. aut. Renata Vidtman, rež. Romuald Lavrynovič. 2014 m. (LRT KULTŪRA)

• Premjera. „Dvylika Vilniaus apaštalų... ir viena moteris“. Aut. Vytautas Damaševičius ir Juozas Matonis. 2013 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „15 metų kartu“. Dokumentinis ilmas. Rež. Martynas Zaremba, Paulius Juočeris, Tadas Bojarskas. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Dubysos spindesiai“. Dokumentinis ilmas. Aut. Vytas Plytnikas, Arvydas Urba. 2013 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Dviese“. Dokumentinis ilmas. Rež. Neringa Medutytė ir Arnoldas Alubauskas. 2013 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Dangaus sodai“. Dokumentinis ilmas. Aut. Algirdas Tarvydas. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2014 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Žolinių vainikas Pivašiūnuose“. Dokumentinis ilmas. Aut. Dalius Ramanauskas. 2013 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Nerami kelionė po Augustino Savicko minčių ir spalvų sodus“. Dokumentinis ilmas. Aut. Irena Navickienė. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Kritimas kaip skrydžio dalis“. Dokumentinis ilmas apie aktorių Vladimirą Jefremovą. Rež. Natalija Ju. 2013 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Kenotafas“. Dokumentinis ilmas. Scen. aut. ir rež. Audrius Stonys. 2013 m. (LRT KULTŪRA) • Premjera. „Tėvas“. Dokumentinis ilmas. Scen. aut. ir rež. Maratas Sargsyanas. 2012 m. (LRT KULTŪRA) • Ateitininkijos atkūrimo Lietuvoje 25-mečiui. Lietuvių dokumentika. Premjera. „Ateitis, kuri suvienijo“. Dokumentinis ilmas. Aut. Rūta Vaitkevičiūtė ir Paulius Juodzevičius. 2014 m. HD (LRT KULTŪRA) • Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos 200 metų jubiliejui. Premjera. „Misionierius“. Dokumentinis ilmas. Rež. Dalia Kanclerytė. 2008 m. (LRT KULTŪRA) • K. Donelaičio metams. Premjera. „Donelaitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“. Dokumentinis ilmas. Rež. Ramūnas Abukevičius, Inesa Kurklietytė. 2014 m. (LRT KULTŪRA)

C priedas Iškilių Lietuvos asmenybių jubiliejai, gimimo, mirties minėjimai • Aktorės Jūratės Onaitytės jubiliejui. „Moteris ir keturi jos vyrai“. Drama. Scen. autorius ir režisierius Algimantas Puipa. 1984 m. (LRT KULTŪRA) • Aktoriaus Gedimino Girdvainio 70-mečiui. „Velnio nuotaka“. Miuziklas. Rež. Arūnas Žebriūnas. Vaidina Regimantas Adomaitis, Bronius Babkauskas, Gediminas Girdvainis, Vaiva Mainelytė. 1973 m. (LRT KULTŪRA) • Aktorės Nijolės Oželytės jubiliejui. „Arkliavagio duktė“. Vaidybinis ilmas. Rež. Algimantas Puipa. 1981 m. (LRT KULTŪRA) • Kino režisieriaus, operatoriaus Vytauto Damaševičiaus 70-mečiui. „Mažasis“ sugrįžta namo“. Dokumentinis ilmas. Rež. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis. 2005 m. (LRT KULTŪRA) • Operos solistės Nijolės Ambrazaitytės 75-mečiui. „Sėdžiu po langeliu“. Muzikinis ilmas. Rež. Kazimieras Musnickas. 1986 m. (LRT KULTŪRA) • Rašytojo Romualdo Granausko 75-mečiui. „Gyvenimas po klevu“. TV ilmas. Rež. Kazimieras Musnickas. 1988 m. (LRT KULTŪRA). „Vasara baigiasi rudenį“. Vaidybinis ilmas. Scen. aut. Romualdas Granauskas, rež. Gytis Lukšas. 1981 m. (LRT KULTŪRA) • Aktoriaus Donato Banionio 90-mečiui. „Aš – vargšas karalius“. Dokumentinis ilmas. Rež. Henrikas Šablevičius. 1971 m. (LRT KULTŪRA). „Marš, marš, tra-ta-ta!“ Komedija. Rež. Raimondas Vabalas. 1964 m. (LRT KULTŪRA) • Scenografo, teatro režisieriaus, tapytojo Vitalijaus Mazūro 80-mečiui. „Vitalijus Mazūras. Teatras iš nieko“. Dokumentinis ilmas. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. 2009 m. (LRT KULTŪRA) • Teatro ir kino režisieriaus Jono Vaitkaus 70-mečiui. „Zodiakas“. Vaidybinis ilmas. Rež. Jonas Vaitkus. 1986 m. (LRT KULTŪRA) • Rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus 85-mečiui. „Iš niekur į niekur“. Dokumentinis ilmas. Scen. aut. ir rež. Vytautas V. Landsbergis. 2002 m. (LRT KULTŪRA) • Aktoriaus Viktoro Valašino 70-mečiui. „Žemaitė. „Petras Kurmelis“. 1–2 d. Rež. Juozas Sabolius. 1986 m. (LRT KULTŪRA) • Fotomenininko Antano Sutkaus 75-mečiui. „Pažvelk, tai Vilnius...“. Dokumentinis ilmas. Scen. aut. Liudvika Pociūnienė, rež. Petras Savickis. 2006 m. (LRT KULTŪRA) • Kino režisieriaus Šarūno Barto jubiliejui. „Laisvė“. Vaidybinis ilmas. Rež. Šarūnas Bartas. 2000 m. (LRT KULTŪRA)

• Olimpinio čempiono krepšininko Arvydo Sabonio jubiliejui. Premjera. „Arvydas Sabonis. Istoriniai kadrai“. Dokumentinė apybraiža. Filmą kūrė LRT. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). „Kita svajonių komanda“. Dokumentinis ilmas. Rež. Marius A. Markevičius. 2012 m. (LRT TELEVIZIJA). „Sabas“. Dokumentinis ilmas. Rež. Vytautas V. Landsbergis. 1997 m. (LRT KULTŪRA) • K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms (Donelaičio metams). Premjera. „Donelaitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“. Dokumentinis ilmas. Rež. Ramūnas Abukevičius, Inesa Kurklietytė. 2014 m. (LRT KULTŪRA) • Rašytojo, diplomato R. Gary 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Premjera. „Ištesėtas pažadas: Vilniaus paslaptys“. Dokumentinis ilmas. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA, LRT KULTŪRA) *** • Žurnalistui, sporto komentatoriui Algiui Matulevičiui atminti. „Monrealis 76“. Dokumentinis ilmas. Aut. Algis Matulevičius (LRT KULTŪRA) • Pedagogei Genovaitei Marcinkevičienei atminti. „Prie rugių ir prie ugnies“. Dokumentinis ilmas apie Justiną Marcinkevičių. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. 2010 m. (LRT KULTŪRA) • Kino ir televizijos operatoriui Zigmui Gružinskui atminti. „Kaimynai“. TV ilmas. Rež. Vidmantas Bačiulis, ved. operatorius Zigmas Gružinskas. 1979 m. (LRT KULTŪRA) • Rašytojui Icchokui Merui atminti. „Birželis, vasaros pradžia“. Drama. Scen. aut. Icchokas Meras, Raimondas Vabalas. Rež. Raimondas Vabalas. 1969 m. (LRT KULTŪRA) • Aktoriui Antanui Šurnai atminti. Premjera. „Sinopsis be pabaigos. Antanas Šurna“. Rež. Saulius Vosylius. 2014 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). „Riešutų duona“. Tragikomedija. Rež. Arūnas Žebriūnas. 1977 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). „Moteris ir keturi jos vyrai“. Drama. Scen. aut. ir rež. Algimantas Puipa. 1984 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). „Herkus Mantas“. Istorinė drama. Rež. Marijonas Giedrys. 1972 m. (LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA). „Perskeltas dangus“. Vaidybinis ilmas, Lietuva. Rež. Marijonas Giedrys. 1974 m. (LRT KULTŪRA). „Benjaminas Kordušas“. TV ilmas. Rež. Vidmantas Bačiulis. 1986 m. (LRT KULTŪRA). „Mažos mūsų nuodėmės“. Vaidybinis ilmas. Rež. Henrikas Šablevičius. 1979 m. (LRT KULTŪRA). „Chameleonas“. Vaidybinis ilmas. Rež. Saulius Vosylius. 1989 m. (LRT KULTŪRA) • Aktorei Eugenijai Šulgaitei atminti. „Gyvenimas po klevu“. TV ilmas. 1–2 s. Rež. Kazimieras Musnickas. 1988 m. (LRT KULTŪRA)

D priedas Šv. Mišių transliacijos per LRT TELEVIZIJĄ • Sausio 1 d. – Mišios, skirtos pasaulinės Taikos dienai iš Vatikano • Sausio 6 d. – Ortodoksų Kalėdų Dieviškoji liturgija • Sausio 13 d. – Mišios Laisvės gynėjų dienai • Vasario 16 d. – Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos, skirtos Valstybės atkūrimo dienai • Kovo 11 d. – Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos, skirtos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

• Lapkričio 16 d. – Švč. Aušros Vartų Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai. Sekmadienio šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Aušros Vartų bažnyčios • Lapkričio 23 d. – šv. Mišios, skirtos Lietuvos kariuomenės dienai • Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties Piemenėlių Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos • Gruodžio 24 d. – Kalėdinės pamaldos iš Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios • Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties mišios iš Vatikano

• Balandžio13 d. – Verbų sekmadienio Mišios iš Bernardinų bažnyčios

• Gruodžio 25 d. – „Urbi et Orbi“. Tiesioginė transliacija iš Vatikano

• Balandžio18 d. – Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus. Tiesioginė transliacija iš Romos

• Gruodžio 26 d. – Kalėdų šv. Mišios iš Kauno Paminklinės prisikėlimo bažnyčios

• Balandžio 19 d. – Velyknakčio liturgija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos • Balandžio 20 d. – Velykų šv. Mišios ir popiežiaus Pranciškaus pasveikinimas „Urbi et Orbi“. Tiesioginė transliacija iš Vatikano • Balandžio 27 d. – Popiežiaus Jono Pauliaus II beatiikacija. Tiesioginė transliacija iš Vatikano • Balandžio 27 d. – Dievo Gailestingumo sekmadienis. Šv. Mišios iš Dievo Gailestingumo Šventovės • Birželio 8 d. – Sekminių Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus Kalvarijų • Birželio 14 d. – Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos, skirtos Gedulo ir Vilties dienai • Liepos 6-oji – Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos, skirtos Valstybės dienai • Liepos 12 d. – Prezidentės inauguracija. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos • Liepos 8 d. – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Tiesioginė transliacija iš Žemaičių Kalvarijos • Liepos 21 d. – Monsinjoro Alfonso Svarinsko laidotuvių Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos • Liepos 27 d. – Kryžių kalno atlaidai. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Kryžių kalno

• Lapkričio 1 d. – Visi Šventieji (Vėlinės). Šv. Mišių transliacija iš Antakalnio kapinių

• Rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų atlaidai (Žolinė). Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Krekenavos bažnyčios • Rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelio 25-mečiui. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos • Rugsėjo 14 d. – Šiluvos atlaidai. Sekmadienio šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Šiluvos bažnyčios

Iš viso 29 tiesioginės transliacijos.

E priedas Reportažai apie tautinių bendrijų kultūrinį, socialinį gyvenimą bei verslą Šalčininkuose, Eišiškėse, Visagine, Ignalinoje, Zarasuose, Širvintose, Švenčionyse, Trakuose

• M. Petrulienė „KULTŪRA. Jokūbo festivalis Šalčininkuose“ (2014-09-11) • S. Pranaitienė „Šalčininkų rajono aktualijos“ (2014-09-13) • S. Pranaitienė „Bendruomenės namai Šalčininkuose“ (2014-11-09) • S. Pranaitienė „Kaimo turizmo sezonas Šalčininkuose“ (2014-11-14)

• G. Vitkauskas „Ansamblio „Eišiščanie“ 25-mečio šventė Eišiškėse“ (2014-05-04)

• S. Pranaitienė „Paukščių kompleksas Molėtų rajone“ (2014-11-28)

• S. Pranaitienė „Mažėja pieno supirkimo kainos. Reportažas iš Šalčininkų“ (2014-05-05)

• S. Pranaitienė „Šalčininkai ieško būdų verslo plėtrai“ (2014-12-03)

• S. Pranaitienė „Folkloro festivalis Šalčininkuose“ (2014-05-18)

• M. Petrulienė „Skulptūrų parkas Švenčionių rajone“ (2014-12-11)

• R. Lankininkaitė „J. Giedroico dialogo ir bendradarbiavimo forumas Punske“ (2014-05-21)

• S. Pranaitienė „Trūksta darbuotojų Širvintose“ (2014-12-12)

• V. Motiejūnienė „Tautinių bendrijų diena Vilniaus Rotušėje“ (2014-05-21)

• S. Pranaitienė „Saugomi miškai Aukštadvaryje, Trakų r.“ (2014-12-13)

• V. Motiejūnienė „J. Giedroico fondas Šalčininkuose“ (2014-05-22)

• S. Pranaitienė „Naujos galimybės Širvintose“ (2014-12-13)

• Z. Paškevičienė „Reportažas iš Ignalinos rajono, interviu su Visagino mere“ (2014-05-22)

• S. Pranaitienė „Kiaulių skerdimas maro zonose, Šalčininkų r.“ (2014-12-15)

• R. Lankininkaitė „J. Giedroico fondo apdovanojimai žmonėms, siekiantiems lietuvių ir lenkų tautų suartėjimo“ (2014-05-23) • Z. Paškevičienė „Visagino AE uždarymas. Socialiniai ir ekonominiai padariniai“ (2014-06-05) • Z. Paškevičienė „Zarasų rajono stačiatikiai nekalba lietuviškai, todėl žiūri kaimyninių šalių TV“ (2014-06-07) • Z. Paškevičienė „Visagino verslininkai“ (2014-06-09) • S. Pranaitienė „Žalumyninės daržovės Šalčininkų rajone“ (2014-06-10) • Z. Paškevičienė „Visagino jaunimas“ (2014-06-10) • Z. Paškevičienė „Visagino menininkai“ (2014-06-12) • S. Pranaitienė, L. Mačiulienė „Žalumyninės daržovės Šalčininkų rajone“ (2014-06-10) • U. Galadauskaitė „Derliaus šventė Šalčininkuose“ (2014-09-14) • V. Motiejūnienė „Dėl tautinių mažumų (svarstymas LR Seime)“ (2014-06-19) • J. Bardauskas „D. Grybauskaitė Dieveniškių profesinės technikos mokykloje“ (2014-06-30) • S. Pranaitienė „Šalčininkų ekonomika“ (2014-07-08) • J. Lapėnienė „Planas Rytų Lietuvai“ (2014-08-31) • T. Kavaliauskas „Rugsėjo 1-oji Lavoriškėse (Dalyvauja D. Grybauskaitė)“ (2014-09-01) • S. Pranaitienė „Šalčininkų rajono investicijos“ (2014-09-03)

F priedas

G priedas