LRT veiklos ataskaita 2015 m. by Lithuanian Radio and Television

TURINYS SANTRAUKA

PROGRAMOS

LRT TELEVIZIJA

LRT RADIJAS

NAUJIENŲ PORTALAS LRT.LT

ADMINISTRACIJA

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

LRT ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

LRT DARBUOTOJŲ BEI ŽURNALISTŲ APDOVANOJIMAI

UŽSIENIO RYŠIAI

LRT MUZIEJUS

LRT ARCHYVAI

LRT VIEŠIEJI RYŠIAI IR RINKODARA

TECHNOLOGIJOS NAUJŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IŠŠŪKIS

TECHNIKA

FINANSAI

SANTRAUKA

2015-ieji LRT žiniasklaidos grupei buvo svarbūs dėl pasikeitusio finansavimo modelio. LR Seimo priimti LRT įstatymo pakeitimai nuo 2015 m. numatė draudimą transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT radijo ir televizijos programose (6 straipsnis), o pagrindinis finansavimas užtikrinamas iš valstybės biudžeto asignavimų (15 straipsnis). Tai leido padidinti originalios produkcijos kiekį (ypač užsienio programų), užtikrinti nuoseklų LRT kanalų žiūrimumo kilimą, portalo LRT.lt vartotojų augimą, o LRT Radijui – išlikti tarp labiausiai klausomų Lietuvoje radijo stočių. Taip pat tai sudarė galimybes būti inovacijų lydere ne tik Lietuvoje, bet ir tarp trijų Baltijos šalių.

puslapis, jame rodoma daugiau TV ir radijo medžiagos; vartotojams kitaip pateikiama informacija, optimizuota navigacija portale, o LRT mediateka išlieka unikaliu videoarchyvu, kuriame sukauptos ne tik laidos, bet ir filmai, spektakliai ir kt. Žengtas svarbus LRT.lt modernizavimo žingsnis – sukurta portalo mobilioji versija.

LRT TELEVIZIJOS (kartu su LRT HD kanalu) žiūrimumas pakilo nuo 7,7 proc. 2013 m. iki 9,2 proc. 2015 m. Sudėjus kartu su LRT KULTŪRA žiūrimumas siekia 10,3 proc. Kasdien LRT TELEVIZIJĄ (įskaičiuojant LRT HD kanalą) bent trumpam įsijungia vidutiniškai 833,9 tūkst. žiūrovų (per savaitę – 1 mln. 615 tūkst.), LRT KULTŪRĄ – 304,4 tūkst. (per savaitę – 879,8 tūkst.).

Tai, kad ir toliau LRT sėkmingai vykdo savo misiją, rodo „Baltijos tyrimų“ sociologinė apklausa, atlikta 2015 m. gruodžio mėnesį. LRT žiniasklaidos grupė geriausiai buvo vertinama pagal 4 savybes – tai kultūros puoselėjimas (66 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad tokia savybė tinka LRT grupei), žiūrovų ugdymas (55 proc.), patikimumas (45 proc.) ir objektyvumas (43 proc.). O 8 iš 10 (79 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų apskritai teigiamai vertina LRT, kaip žiniasklaidos priemonės, veiklą. „Baltijos tyrimų“ atlikti kokybiniai sociologiniai tyrimai tik patvirtino, kad LRT žiūrovas asocijuojasi su išsilavinusia, daug žinančia, intelektualia, solidžia asmenybe.

Svarbu pabrėžti, kad, pagal TNS tyrimus, žiūrovai, vyresni nei 25 metų, turintys aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, gyvenantys miestuoseų, kuriuose daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, ir su didesnėmis nei 232 eurai per mėnesį pajamomis vienam šeimos nariui renkasi būtent LRT TELEVIZIJĄ (14,3 proc.). Padaugėjo televizijose originalios produkcijos. Vietos prodiuserių bei žurnalistų sukurtų laidų valandų skaičius 2015 m. siekė 3 551 (2014 m. – 3 510) val. Ypač pailgėjo užsienio programų transliacijų trukmė: 2015 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ siekė 3 643, o 2014 m. – tik 2 730 valandų. Kanalas LRT LITUANICA transliuoja programas išeiviams, šiuo metu jį galima matyti apie 50-yje šalių. Tad LRT laidų pasiekiamumas yra dar didesnis, o kartu tai talkina įgyvendinti vizijoje numatytus tikslus – „būti Lietuvos visuomenę ir išeiviją telkiančiu, atsakingu, patikimu ir moderniu visuomeniniu transliuotoju“. LRT RADIJAS 2015 m. buvo vienas iš Lietuvos radijo rinkos lyderių, užimantis 17 proc. šalies radijo rinkos. LRT RADIJĄ kasdien bent trumpam įsijungia vidutiniškai 343,93 tūkst. klausytojų (per savaitę – 525,37 tūkst.), LRT KLASIKĄ – 24,66 tūkst. (per savaitę – 87,04 tūkst.), LRT OPUS – 20,23 tūkst. (per savaitę – 76,16 tūkst.), naujienų portalą LRT.lt kasdien vidutiniškai aplanko 33,5 tūkst. unikalių vartotojų. Didžiausias dėmesys skiriamas naujienų laidų operatyvumui ir objektyvumui, tiesioginėms transliacijoms iš įvykio vietos. 2015 m. portale LRT.lt apsilankė 4,32 mln. unikalių vartotojų – 8 proc. daugiau nei 2014 m. Portalas iš esmės buvo atnaujintas: vizualiai pakito pradinis

Taip pat svarbu, kad vis daugiau LRT produkcijos visuomenę pasiekia per socialinius tinklus. LRT paskyra „Facebooke“ turi per 97 tūkst. sekėjų, o „Youtube“ paskyroje 2015 m. lankytojai praleido 633 591 val. (2014 m. – 429 331 val.).

LRT ir toliau išlieka lyderė Baltijos šalyse taikydama naująsias medijas radijo ir televizijos veiklose. LRT jau yra sukūrusi per 20 platformų skirtingų mobiliųjų programėlių. Jas per 2015 m. atsisiuntė arti 100 000 vartotojų. Siekiant sukurti maksimalų kiekį raiškiajai televizijai (HD) pritaikyto turinio, 2015 m. buvo atnaujinta senoji LRT pirmoji studija. Po atnaujinimo šios studijos laidos, tokios kaip „LRT forumas“, „Teisė žinoti“, „Duokim garo“, „Gustavo enciklopedija“ ir daugelis kitų informacinių ir pramoginių laidų, transliuojamos raiškiuoju HD formatu. Šiuo metu tai pati moderniausia televizijos studija Baltijos šalyse. Centrinėje aparatinėje visiškai pakeista TV įranga, skirta tiesioginėms Lietuvos ir užsienio sporto renginių transliacijoms, taip pat laidoms, per kurias žiūrovai balsuoja tiesiogiai. LRT žurnalistų kompetenciją ir profesionalumą rodo gausūs apdovanojimai. „Pragiedrulių“ nominacijas 2015 m. pelnė radijo žurnalistė Indrė Anskaitytė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė, Aistė Stonytė-Budzinauskienė ir Česlovas bei Audrius Stoniai. „Sidabrinę gervę“ gavo LRT dirbantis Karolis Kaupinis, „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ premija buvo apdovanotas Olegas Kurdiukovas, o Virginijus Savukynas buvo įvertintas prestižine Antano Macijausko premija už laidą „Istorijos detektyvai“.

PROGRAMOS

LRT TELEVIZIJA 2015 m. išaugo LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS kanalų žiūrimumas. Verta pabrėžti, kad šių kanalų auditorijos dalis augo trejus metus iš eilės ir buvo vieni iš nedaugelio, kurių žiūrovų 2015 m. daugėjo. 2015 m. padaugėjo tiek originalių Lietuvoje kuriamų laidų, tiek transliuojamos užsienio produkcijos. Bendras užsienio programų valandų skaičius, transliuotas 2015 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ, siekia 3 643 (2014 m. – 2 730) val.

Publicistinės, diskusinės visuomeninės ir šviečiamosios laidos

Pagal sociologinius duomenis, LRT TELEVIZIJOS žiūrovas – subrendęs, išsilavinęs didmiesčio gyventojas, gaunantis aukštas pajamas. Būtent tarp tokių gyventojų LRT TELEVIZIJA yra pati žiūrimiausia. Tai itin džiugina, nes tai patys aktyviausi, daugiausia pasiekę, iniciatyvūs ir Lietuvos ateitį lemsiantys žmonės. LRT KULTŪROS kanalą atranda vis daugiau žiūrovų. Tai rodo, kad susidomėjimas kultūra Lietuvoje auga. Geriausiai tai atspindi vidutinis dienos pasiekiamumas, kuris rodo, kad per dieną 2015 m. šį kanalą įsijungė 10,8 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 metai. Pagal LR Seimo priimtą įstatymą, nuo 2015 m. LRT televizijos kanaluose negalima reklama. Tai leido koncentruotis į numatytus LRT įstatyme uždavinius bei dar kokybiškiau vykdyti LRT misiją, kuri skamba taip: „tarnauti visuomenei teikiant šalyje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms tikslią, objektyvią, kokybišką informaciją bei kuriant profesionalias, originalias informacines, šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas“. LRT TELEVIZIJOS laidose „Teisė žinoti“, „Specialus tyrimas“, „Pinigų karta“, „Dėmesio centre“ ir kitose buvo nagrinėjamos aktualijos ir politikos bei ekonomikos procesai. Lietuvos valstybingumui, tapatybei, istoriniam sąmoningumui stiprinti buvo skirtos šios laidos: „Ryto suktinis“, „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“, „Istorijos detektyvai“. Ypač populiari yra pažintinė laida „Auksinis protas“, kurioje puikiai dera erudicija ir azartas. Moksleivių ugdymui yra svarbi laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Taip pat svarbu, kad LRT TELEVIZIJOJE buvo kuriamos profesionalios pramoginės laidos, sulaukiančios savo žiūrovų: „Dainų daina“, „Duokim garo“ ir kt.

Tiesioginės transliacijos LRT TELEVIZIJA didelį dėmesį skiria visuomenei ir valstybei svarbiems įvykiams bei renginiams, organizuodama tiesiogines transliacijas. Būtent jos tiesiogiai ir operatyviai leidžia Lietuvos žmonėms sužinoti apie svarbius valstybei įvykius. Tiesioginių transliacijų spektras buvo labai įvairus: nuo vietos iki tarptautinių įvykių, nuo diskusijų kultūros klausimais iki aštrių debatų Seime. Buvo transliacijų, skirtų Ukrainos įvykiams, pabėgėlių krizei Europoje, transliacijų, skirtų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, atmintinoms dienoms ir šventėms nušviesti ir kt.

Laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė

„Teisė žinoti“ „Teisė žinoti“ – diskusija aktualiomis ir operatyviomis temomis su informuotais ir savo nuomonę turinčiais pašnekovais, kurių veikla žiūrovams gali būti ne tik įdomi, bet ir svarbi.

„Pasaulio lietuvių žinios“ LRT, atsižvelgdama į užsienyje gyvenančių lietuvių poreikius, nuo 2015 m. sausio 10 d. pradėjo transliuoti originalų TV projektą, kurio dalyviais ir kūrėjais tapo pasaulio lietuviai. Tai pirmoji originali LRT LITUANICOS žinių laida, ugdanti lietuviškąjį tapatumą, plėtojanti viso pasaulio lietuvių ryšius, puoselėjanti geriausias kultūrines tradicijas, suprantamai informuojanti tautines bendruomenes apie joms aktualius įvykius, formuojanti solidarumo su Lietuva elgesio modelį.

„Specialus tyrimas“ Laidos turinį formuoja žiūrovai, kurie raginami netylėti, o drąsiai kalbėti apie matomas negeroves, padėti atskleisti žmonių ir valstybės mulkinimo schemas bei jų sudarytojus. Kodėl garsiai prasideda, bet netrukus tyliai subliūkšta kyšininkavimo bylos? Kodėl valstybės tarnautojus vis dar pagarbiai vadiname valdininkais? Kokiais „stebuklingais“ būdais už valdišką algą dirbantis pareigūnas pasistato dvarus? Šias ir kitas žiūrovams aktualias temas narsto laidos kūrėjai.

Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ komanda

„Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“

senelius. „Auksinis protas“ – tai nepakartojama intelektuali kova.

2015 m. rudens LRT programoje žiūrovus ypač patraukė 13 laidų ciklas „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“, kurio tikslas – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Ekspedicija vyko pagal autentišką projektą Lietuvos jūrų muziejaus sukurtu plokščiadugniu buriniu laivu – kurėnu. Dešimties ekspedicijos dalyvių komanda, vadovaujama ekspedicijos vadovo prof. Alfredo Bumblausko, leidosi į unikalią ekspediciją Nemunu. „Nacionalinė ekspedicija“ startavo Kaune ir kelionę baigė Klaipėdoje.

„Istorijos detektyvai“ Jau trečią sezoną gyvuojanti „Istorijos detektyvų“ laida išradingai, įdomiai pateikia Lietuvos istoriją. Valstybės institucijos ne kartą yra pastebėjusios, kad vienas svarbiausių informacinio karo taikinių yra Lietuvos istorija. Todėl įdomus ir adekvatus Lietuvos istorijos pateikimas plačiajai auditorijai yra būtinas, stiprinant mūsų tapatybę bei valstybingumą, užtikrinant įvairių tautų bendrą sugyvenimą. Šios laidos autorius, ilgametis žurnalistas Virginijus Savukynas 2015 m. daug dėmesio skyrė Lietuvos tarpukariui bei pokario partizanų kovoms. Svarbu, kad šios laidos autoriai atrado iki tol nežinomą Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų užkasimo vietą (Našlaičių kapinės Vilniuje).

„Auksinis protas“ „Auksinis protas“ – tai Lietuvoje dar neregėto masto intelektinis žaidimas, kurio nugalėtojas laimi ne tik „Auksinio proto“ titulą ir karūną, bet ir puikų pagrindinį prizą – nepamirštamą kelionę. Šis žiūrimiausias televizijos žaidimas – tai kokybiška intelektualus, smalsuolius ir įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovus vienijanti pramoga. Žaidimo forma suteikia galimybę susirungti ne tik miestų, bet ir regionų auksiniams protams. Azartas ir intriga bei netikėčiausių žinių bagažas lydi kiekviename žaidime nuo pat pradžių iki galo. Stulbinama klausimų ir rungčių įvairovė į žaidimą įtraukia ne tik dalyvius, bet ir televizijos žiūrovus, prie televizorių ekranų suburia šeimas – tėvus, vaikus ir

Laidos „Misija: Vilnija“ vedėja Katažina Zvonkuvienė

„Misija: Vilnija“ Rudenį prasidėjusiame naujajame LRT TELEVIZIJOS sezone debiutavo laida aktualioms Vilniaus krašto problemoms spręsti – „Misija: Vilnija“. Jos tikslas – tapti veidrodžiu, kuriame tapatumus su savo gyvenimu pamatytų bet kuris Lietuvos provincijos gyventojas. Ne tik pamatytų, bet ir galbūt gautų vertingų patarimų, kaip įveikti bendras problemas. Laida pasakoja Vilniaus krašto žmonių istorijas, analizuoja, kaip padėti spręsti šio krašto problemas, pamėginti padėti Lietuvoje gyvenantiems įvairių tautų žmonėms geriau suprasti vienam kitą ir šalyje vykstančius procesus. Kaip sako laidos vedėja Katažina Zvonkuvienė, „pažvelkime į Vilniją iš arčiau, pamėginkime atsikratyti prietarų ir stereotipų ir paieškoti to, kas mus vienija, o ne skiria.“

„Karinės paslaptys“ Didėjant transatlantinės bendruomenės nerimui dėl nestabilumo Rytų Europos ir Rusijos pasienyje, naujas LRT dokumentinių laidų ciklas „Karinės paslaptys“ pasakoja apie Lietuvos ir jos sąjungininkių pastangas sustiprinti saugumą mūsų regione, apie Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariuomenes, karių naudojamą ginkluotę ir taktiką, techniką bei naujausius gynybos technologijų pavyzdžius. Laidos kūrėjų komanda turi sukaupusi 20 metų darbo karo zonose ir ekstremaliomis sąlygomis patirtį. Filmavimams naudojami keli bepiločiai orlaiviai, kurių kameros suteikia galimybę pamatyti karybos kasdienybę naujais rakursais. Kūrybinė grupė medžiagą šiam laidų ciklui rinko 24 mėnesius, keliaudama po Lietuvos ir sąjungininkų karines misijas, nacionalines ir tarptautines pratybas, ginkluotės kūrimo ir vystymo centrus. Laidų tikslas, kad žiūrovai pajustų ir dykumos dulkių skonį, ir vandens purslus, ir kurtinantį pabūklų griausmą.

„Tikri vyrai“ Jau antrą kartą LRT TELEVIZIJA, bendradarbiaudama su LR krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, surengė pilietiškumą ir patriotizmą skatinantį, Lietuvos kariuomenę populiarinantį TV dokumentinį projektą „Tikri vyrai“. Šį sezoną projekte dalyvavo ir moterys. Be žinomos sporto žinių vedėjos Gintarės Grikštaitės, dalyvavo „Mis Lietuva 2013“ Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė, politikė Agnė Bilotaitė, renginių organizatorė ir fotografė Jurga Anusauskienė, dainininkė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, aktorė Agnė Grudytė ir kt.

Laidos „Klauskite daktaro“ vedėjai Justinas Jankevičius ir Alvydas Unikauskas

„Klauskite daktaro“ Pagrindinis laidos tikslas – ne pasakoti apie ligas, o visą dėmesį sutelkti į ligų prevenciją bei sveiką gyvenimo būdą. Kūrybinė laidos „Klauskite daktaro“ grupė tikisi visą Lietuvą padaryti sveikesnę. Žiūrovai alkani žinių, todėl laidos kūrybinė grupė nori, kad žiūrėdami laidą jie gautų visko: rimtos informacijos, humoro, patarimų, pavyzdžių. Laidai dinamikos suteikia trys vedėjai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas išsamiai, tačiau ne vadovėliniais terminais žmonėms pasakoja apie ligas ir jų prevenciją. Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė kuruoja moteriškų ligų flangą, dalija grožio patarimus. O humoristas Justinas Jankevičius papildo kvalifikuotus medikus šmaikščiomis pastabomis, užduoda klausimų, kurių kyla eiliniam žmogui.

„Lietuva gali!“ „Lietuva gali!“ – verslą ir naujų darbo vietų kūrimą regionuose skatinantis projektas. Tikslas – konkrečiais pavyzdžiais parodyti, kad sėkmingą verslą galima kurti ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, o bet kur, kur tik yra entuziazmo, iniciatyvos ir noro keisti dabartį. Projekte dalyvauja naujai įsikūrę ar besikuriantys verslai regionuose. Jaunuosius verslininkus konsultavo patyrę verslo lyderiai – 5 puikiai visuomenei pažįstami verslininkai, kurie sugrįžo į savo vaikystės ir jaunystės kraštą tam, kad padėtų tėviškėje besikuriančiam jaunam verslui.

„Klausimėlis“

Projekto „Tikri vyrai“ dalyvė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė

„Pinigų karta“ Tai interaktyvių TV laidų ciklas, kuris moko ir skatina geriau valdyti savo pinigus, taupyti, investuoti, susirasti darbą ir netgi pradėti verslą. Čia galima klausytis ekspertų patarimų, stebėti, kaip sekasi savanoriams, pasiryžusiems pakeisti savo gyvenimą į geresnę pusę, ir interaktyviai pasitikrinti savo pačių žinias.

Penkiolika sezonų gyvuoja ši populiari laida, kurioje į paprastą klausimą žiūrovas suranda daugybę įdomių ir originalių atsakymų. Praeiviai kalba apie pasaulį: kas apie ką sukasi – Žemė apie Saulę ar atvirkščiai? Tačiau net ir labai išsilavinęs žiūrovas „Klausimėlyje“ sužinos ką nors nauja: drauge su praeiviais laidos temą paaiškina ir geriausi tos srities žinovai.

„Keliai. Mašinos. Žmonės.“ Laidos tikslas – padėti mažinti avaringumą keliuose, didinti eismo saugumą, šviesti eismo dalyvius (žiūrovus), formuoti gero elgesio kelyje kultūrą. Esami ir buvę eismo saugumo specialistai pateikė nemažai įvairių

pasiūlymų, kurie padės išvengti eismo nelaimių, atliks prevencinę funkciją ir prisidės prie vykdomų priemonių, skirtų avaringumui mažinti. Padėtis Lietuvos keliuose nuolat blogėja, auga aukų skaičius, didžiulės baudos neblaivių vairuotojų nebegąsdina. Visi kelia klausimą: ką daryti? Laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ ieško ir pateikia atsakymus į šį klausimą.

„Dėmesio centre“ Apie svarbiausius viešojo gyvenimo įvykius visuomenė dažnai sužino tik tai, kas pranešama žiniose ar naujienų portaluose. Tačiau norint geriau suvokti svarbiausius įvykius, procesus, reiškinius, tendencijas, būtinas profesionalesnis ir gilesnis požiūris. Rimtai analizei bei profesionaliems klausimams reikalingas ne tik kasdienis pasirengimas, įsigilinimas į visą viešai prieinamą medžiagą, bet ir ilgametė patirtis.

„Stilius“ Šeštadienio pavakarę į savo pasakojimus įtraukia populiari gyvenimo būdo, mados, įdomių asmenybių fiksuotoja ir pasakotoja V. Baublienė, kuri savo laidą „Stilius“ apibūdina taip: tai kokybės ženklas, pozityvi žinia, tai laikas atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius. Šį sezoną gyvenimo būdo žurnalas grįžo prie klasikinės formos ir domėjosi šiuolaikiškomis gyvenimo būdo kryptimis, skirtingomis kultūromis, ryškių žmonių patirtimis. Laidos autorė pašnekovų ieškojo ne tik Lietuvoje, bet ir kalbino ne vieną užsienyje gyvenančią įžymybę. Laida plečia savo geografiją.

„Ryto suktinis“ Kaip sako laidos autorė ir vedėja Zita Kelmickaitė, iš ryto geriant kavą ir žiūrint „Ryto suktinį“, pats laikas visą savaitę suktą galvą atsukti į normalią būseną. Laidos kūrėjai aplanko tuos Lietuvos žmones, kurie nedejuoja, kuria, dainuoja, šoka, įdomiai pasakoja, o svarbiausia – nori gyventi savame krašte, puoselėti savo giminės, miestelių ir kaimelių tradicijas.

Laidos „Gyvenimas“ vedėjas ir kūrėjas Edvardas Žičkus

„Gyvenimas“ Ilgametis populiarių gyvenimo būdo laidų kūrėjas Edvardas Žičkus drauge su savo komanda kiekvieno trečiadienio vakarą įneša gaivų gūsį nuo pilkų atspalvių ir slogios nuotaikos pavargusiems žiūrovams. „Gyvenimas mūsų laidose toks, kuris įkvepia pozityvumu ir įvairove, pasakojimai – atviri ir nuoširdūs, išpažintys – tikros ir griebiančios už širdies. Kviečiame drauge pažinti platųjį pasaulį, leistis į nuotykius, ieškoti visiems aktualių atsakymų, kodėl gi gyvenimas yra toks nepakartojamas“, – ambicijų neslepia Edvardas Žičkus, filmuojantis siužetus ne tik Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, bet ir egzotiškuose kraštuose.

LRT socialinės laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ ir „Bėdų turgus“ pakeitė transliavimo laiką, tačiau ir toliau turi ištikimų žiūrovų. Laidos „Bėdų turgus“ autoriai per visą gyvavimo laikotarpį paaukojo apie 9 mln. litų, o per 2015 m. sezoną pavyko surinkti 203 tūkst. eurų ir padėti pagalbos prašiusiems žmonėms. Auditoriją sėkmingai plečia ir padeda surasti pasimetusius tautiečius laida „Nepriklausoma paieškų tarnyba“, kurios autorė P. Galkontaitė drąsiai teigia, kad per 2015 m. ji padėjo surasti ir susitikti apie 250 pasimetusių žmonių. Tačiau toli gražu ne visi rastieji patenka į eterį. Buvo transliuojamos ir šios laidos: „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, „Mūsų miesteliai“, „Emigrantai“, „Mokslo ekspresas“, „Dvarai ir likimai“, „Mūsų gyvūnai“, „LRT ekonomikos forumas“, žemės ūkio temoms skirta „Gimtoji žemė“.

„Durys atsidaro“

„Ryto suktinio“ vedėja ir autorė Zita Kelmickaitė

Jau aštuntą sezoną kultūros žurnalas „Durys atsidaro“ spalvingai nušviečia kultūros įvykius: teatrų premjeras, skambiausius koncertus, tarptautinius kino festivalius, naujas knygas ar populiarią knygų mugę ir pakalbina jų svečius. Kam tas menas? Per meno kūrinius žmogų pasiekia jį supanti socialinė aplinka, kultūra. Kam reikalingos galerijos, apgalvotai iškabintais paveikslais,

apie kuriuos protingi žmonės kalba protingais žodžiais? Kam preciziškai suprojektuotos koncertų salės, kuriose skamba kūriniai, kone sutartinai vadinami šedevrais arba „prastokais“? Kam teatrai, kuriuose valandų valandas vaidinami įvairiausi spektakliai, apie kuriuos vėliau rašomos ilgiausios recenzijos? Kam statomi nekomerciniai filmai, kurių specialieji efektai tikrai nežavi? Kam visa tai? Ar Jums nekyla tokių ir panašių klausimų? Mums ne. Laida jau turi savo žiūrovų, o rubrika „Jaunasis menininkas“ sudomino ir jaunąją auditoriją. Tik su kultūros mylėtojais autoriai sveikinasi vėlyvą pirmadienio vakarą ir tikina, kad Lietuvos gyventojai tampa vis kultūringesni. Tai nuopelnas kultūringos LRT TELEVIZIJOS ir laidos „Durys atsidaro“.

„Gustavo enciklopedija“ Jau 15 metų gyvuojanti LRT TELEVIZIJOS laida „Gustavo enciklopedija“ daugybės personažų lūpomis ir toliau pasakoja apie mus supantį pasaulį, tyrinėja istorijos, geografijos paslaptis, atskleidžia įvairių gamtos reiškinių prigimtį, o šį sezoną ypač daug dėmesio skyrė lietuvių mitologinėms sakmėms. Tai fantastiški, paslaptingi, neva tikri įvykiai, atsitikimai, pasakojimai, nuo senų laikų keliavę iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Daugelis šių mitologinių sakmių „Gustavo enciklopedijoje“ virsta trumpais pieštais animaciniais filmukais. Laidos autoriai kaip visuomet viską stengiasi pateikti su žiupsneliu ironijos, švelniu humoru. Svarbiausias šios laidos tikslas yra ne vien perteikti žinias, bet ir džiuginti žiūrovus malonių, teigiamų emocijų užtaisu.

Konkurso „Dainų daina“ vedėjai Beata Tiškevič ir Arūnas Valinskas

Muzikinės-pramoginės laidos ir koncertų bei renginių transliacijos 2015 m. buvo pradėti nauji didieji LRT TELEVIZIJOS projektai. Pirmiausia, konkursinio tipo TV programa „Dainų daina“, kuri pirmą kartą į eterį išleista pavasarį – 2014–2015 m. TV sezoną, antrasis sezonas vyko 2015 m. rudenį. Šis projektas sėkmingai suaktyvino žiūrovų susidomėjimą tiek lietuviškos lengvosios muzikos klasikiniais kūriniais, tiek ir naujomis dainomis bei paskatino kūrėjus ir atlikėjus aktyviai dalyvauti projekte.

„Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos vedėjai Gerūta Griniūtė ir Andrius Rožickas

„Gustavo enciklopedijos“ autorius Audrius Rakauskas

„Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka buvo rengiama pagal 2014 m. sukurtas ir pasiteisinusias atrankos taisykles ir tvarką. Be kita ko, išlaikyta ankstesniame sezone pasiteisinusi išskirtinė nacionalinės atrankos praktika, kad dainas ir atlikėjus vertino ir rinko ne tik Lietuvos žiūrovai kartu su žiuri nariais, bet ir užsienio ekspertai.

Visus 2015 m. toliau sėkmingai gyvavo seniausia tarp visų Lietuvos televizijų be pertraukos transliuojama muzikinė laida – liaudiškos muzikos kapelų ir folkloro ansamblių varžytuvės „Duokim garo“. Keletą metų iš eilės ji sėkmingai plečia žanrinį spektrą, apimdama gana plačią lietuvių liaudies muzikos panoramą – nuo folkloro ansamblių iki stilizuotų liaudiškos muzikos kapelų. 2015 m. naująjį sezoną laida pradėjo kokybiškai atsinaujinusi – buvo esmingai atnaujintos dekoracijos bei gerokai pakoreguotas pats laidos pobūdis – vietoj paprastų kapelų varžytuvių pereita prie Lietuvos etnografinių regionų populiarinimo, nes dalyviai pirmiausia atstovauja kuriam nors iš regionų, o ne patys sau. Be to, šalia puikiai pažįstamų vedėjų – Loretos Sungailienės ir Stanislovo Kavaliausko atsirado ir jaunų talkininkų porų.

rėmėja ir visų jo renginių transliuotoja, tuo reikšmingai prisidėdama prie kultūros sklaidos Lietuvos regionuose. Visi įrašyti ir klasikinės, ir populiariosios muzikos koncertai buvo transliuoti LRT kanalais (dalis jų – tiesiogiai). Nemažai jų prieinami internetu LRT portalo mediatekoje. Vasarą, bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies kultūros centru (LLKC), pirmą kartą buvo sėkmingai parengtas ir transliuotas naujas renginys – „Tautinio kostiumo diena“. Jis susilaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Pradedant naująjį 2015–16 m. TV sezoną, buvo transliuojamas ir kitas su LLKC rengtas projektas, skirtas Lietuvos regionų metams – liaudies šokių renginys „Visa Lietuva šoka“.

Visus 2015 m. toliau buvo rodomas jau tradicinis moksleiviams skirtas žinių turnyras „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Tai irgi vienintelis toks projektas tarp Lietuvos televizijų. Naująjį 2015–2016 m. TV sezoną šį projektą pradėjo ankstesniame sezone startavęs vedėjų duetas – Gražina Sviderskytė ir Dominykas Vaitiekūnas, o sezonui įsibėgėjus, G. Sviderskytę pakeitė naujas vedėjas – Robertas Petrauskas. Toliau organizuotas, filmuotas ir transliuotas tęstinis koncertų ciklas „OPUS ore“, kuris orientuotas į kokybišką populiariąją muziką, perspektyvias jaunimo grupes ir meniškai turiningas programas. Per tris sezonus šis muzikinis projektas tapo svarbiu reiškiniu bei scena, kurioje turi galimybes atsiskleisti jaunosios kartos atlikėjai ir kūrėjai. Be to, juo susidomėjo ir užsienio televizijos. LRT „OPUS ore“ koncertų ciklas buvo transliuotas per Estijos ir Latvijos nacionalinių transliuotojų televizijas. Kaip ir kiekvienais metais, per visus 2015 m. buvo įrašomi įvairūs koncertai, proginiai renginiai bei festivaliai. Per ataskaitinius metus nufilmuota per 120 įvairių koncertų, iš jų apie 90 klasikinės ir rimtosios muzikos. 2015 m. buvo toliau sėkmingai bendradarbiaujama su tokiais svarbiais vasaros renginiais, kaip Vilniaus festivalis, Pažaislio festivalis, Kristupo vasaros festivalis, „Piano.lt“. LRT antrus metus iš eilės buvo išskirtinė Šiaurės Lietuvos renginio – Žagarės vyšnių festivalio,

Grupės „The Roop“ koncertas LRT „OPUS ore“

Nauji muzikai skirti projektai startavo LRT KULTŪROS kanale. Nuo 2015 m. sausio buvo pradėta rodyti naujo pobūdžio laida „Visu garsu“, kurioje derinama vaizdo siužetais pateikiama informacija apie aktualius muzikinio gyvenimo įvykius, pokalbis įvairiomis su muzika ir kultūra susijusiomis temomis bei muzikiniai numeriai. Kokybiškai atnaujinta ši laida rodoma ir naujajame 2015–16 m. TV sezone. Nuo 2015 m. rudens per LRT KULTŪROS kanalą pradėta rodyti labiau jaunimo auditorijai skirta pusvalandinė laida „Muzikos savaitė“, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas įvairioms populiariosios muzikos atmainoms – nuo klubinės iki arenose skambančios pop-, roko, hiphopo ir pan. muzikos. Laida iliustruojama ir muzikiniais klipais.

Tautinio kostiumo dienos akimirkos

Religinės programos LRT rengiamos religinės laidos yra neatskiriama valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalis. LRT nuolat rengia TV laidas, skirtas katalikų, liuteronų, ortodoksų ir kitoms religinėms bendruomenėms. Kassavaitinė sekmadieninė televizijos religinė laida „Šventadienio mintys“ pretenduoja tenkinti pagrindinės tikinčiosios Lietuvos visuomenės dalies – katalikų, dvasinius poreikius. Šios laidos tikslas kelti opias krikščioniškojo tikėjimo problemas, problemiškai, apeliuojant į šių dienų aktualijas, prisiminti svarbiausius krikščioniškojo gyvenimo įvykius, aktualiai priminti krikščionybės ir Katalikų Bažnyčios istoriją, pasakoti apie krikščionybės bei katalikybės santykį su kitomis konfesijomis, šiuolaikinio žmogaus egzistencijos akistatos su religija klausimus, taip pat iš krikščioniškų pozicijų kelti ir analizuoti šiuolaikinio pasaulio iššūkius žmonijai. Laidos autoriai Ingrida Matvejevienė, Diana Neimantienė ir Irena Morkevičienė. Evangelikams skirta laida „Kelias“. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 41 tūkst. evangelikų, priklausančių istorinėms liuteronų ir reformatų konfesijoms (56 liuteronų ir 13 reformatų parapijų). Ši laida suteikia jiems galimybę viešai priminti apie save ne tik kaip apie gyvas veiklias bendruomenes, religines doktrinas, tradicijas, bet ir apskritai apie protestantizmą mūsų krašte, Reformacijos nuopelnus Lietuvos raštijai, mokslui, kultūrai, švietimui. Laida „Kelias“ LRT eteryje transliuojama nuo 1992 m. Laidą rengia rež. Irena Morkevičienė, talkinama Lietuvos evangelikų bendruomenės atstovų. Religinė šviečiamoji laida „Krikščionio žodis“ skirta tiems, kam įdomi ortodoksų istorija, tradicijos ir kultūra nuo Kristaus iki mūsų dienų. Kūrybinė grupė savo laidose gvildena žiūrovų siūlomas temas. Laidos autoriai Eleonora Glušajeva ir Leonidas Glušajevas. Parengta pirmoji ciklo „Anapus čia ir dabar“ laida. Tai diskusinės laidos apie pasaulio religijas, jų ištakas, įtaką regionų, šalių vystymuisi: asmenybių iškilimą ir jų poveikį pasauliniams įvykiams. Religijų vieta šiuolaikiniame pasaulyje, kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu, kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir taip eina kovoti už tikėjimą? LRT TELEVIZIJOS informacinėse laidose parengiama ir transliuojama vidutiniškai po du siužetus per savaitę apie religinių bendruomenių gyvenimą. Temos įvairios: „Šventojo Stepono bažnyčia – restauravimas ir tyrimas, kada aplinka bus grąžinta tikintiesiems“, „LR Prezidentės vizitas Vatikane“, „Vyskupų sinodas“, „Visų šventųjų diena – mišios Antakalnio kapinėse“, „Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – fotografų įkvėpimo šaltinis“, „Pivašiūnai atidaro naujus senelių globos namus“, „Popiežiaus vizitas JAV“, „Kauno jėzuitų bažnyčios restauracija – atidengtos unikalios freskos“, „Katalikų centras Sibire“ ir kt. LRT TELEVIZIJA tiesiogiai transliuoja didžiųjų švenčių pamaldas ne tik iš katalikų, bet ir iš kitų krikščioniškųjų konfesijų bažnyčių. 2015 m. sausio 7 d. transliuota ortodoksų Kalėdų Dieviškoji liturgija, gruodžio 24 d. –

Kalėdinės pamaldos iš Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios. Nuolat rengiami religinių laidų anonsai, kurie transliuojami per LRT TELEVIZIJĄ, LRT KULTŪRĄ, LRT LITUANICĄ, LRT RADIJĄ. Laidos anonsuojamos portale LRT.lt. Per LRT LITUANICĄ 2015 m. balandžio 12 d. transliuotas šv. Mišias iš Gailestingumo šventovės galėjo matyti daugiau kaip 60 šalių katalikiškų kanalų žiūrovai.

Specialūs televizijos projektai 2015-ieji buvo paskelbti politiko, diplomato, kompozitoriaus M. K. Oginskio metais. LRT kartu su Kultūros ministerija sukūrė dokumentinę vaidybinę apybraižą „Pralenkęs laiką“ (scenarijaus autorė E. Mildažytė, prodiuserė L. Bytautaitė) apie M. K. Oginskį, skirtą jo 250-ųjų gimimo metinių proga. „Įnešu Tėvynės labui savąją dalį – turtą, darbą ir gyvenimą“ – tai M. K. Oginskio žodžiai, tapę apybraižos kertine ašimi. Šio filmo pašnekovai mėgino atskleisti, koks jo santykis buvo su Tėvyne ir kaip sunkai jis išgyveno Tėvynės praradimą. Ši įvairiapusė, įspūdinga asmenybė buvo XVIII–XIX a. pr. istorijos legenda, tačiau dažnai, kaip kalbėjo muzikologas J. Bruveris, jo nuopelnus užgožė jo, kaip kompozitoriaus, nuopelnai. Kalbėdami apie M. K. Oginskį, visi pašnekovai pirmiausia jį įvardijo kaip politiką. Diplomatas, sukilimo dalyvis buvo nubaustas ir reabilituotas – toks gana vingiuotas, bet prasmingas buvo jo gyvenimas. Apie tai dokumentinėje apybraižoje kalbėjo istorikė R. Šmigelskytė, muzikologas prof. J. Bruveris, vertėjas V. Baranauskas, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius V. Rutkauskas, Žemaičių muziejaus atstovė D. Einikienė. Tą laikotarpį sustiprino ir padėjo atkurti dramos aktoriai, buvo filmuojama Rietave, Oginskio dvare. Beje, filmuota ir Italijoje, Florencijoje, kur M. K. Oginskis yra palaidotas. Apybraiža parodyta 2015 m. rugsėjo 25 d., M. K. Oginskio gimimo dieną, per LRT TELEVIZIJĄ 21 val. – geriausiu laiku po „Panoramos“, kartota per LRT KULTŪROS ir LRT LITUANICOS kanalus. Kitas projektas „Garsiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“ (prodiuserė L. Bytautaitė, rež. D. Simaitis) LRT rengtas drauge su Krašto apsaugos ministerija. Tai 12 vaizdo skirtukų (30 sek.) apie garsiausius Lietuvos mūšius – Saulės, Žalgirio, Oršos, Ūlos, Salaspilio, Chotino, Valkininkų, Kalniškių, Šimonių girios, ir karines operacijas – Zarasų operaciją, Giedraičių kautynes, Klaipėdos sukilimą. Rengiant šį projektą aktyviai bendradarbiauta su istoriku, knygos „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“ autoriumi Karoliu Zikaru. Šiems filmukams buvo atrinkti svarbesni ir įdomesni įvairių laikotarpių mūšiai ir karinės operacijos, kuriuose buvo ginami Lietuvos valstybės interesai. Neabejotina, kad tokie projektai skleidžia ir stiprina patriotiškumą, pilietiškumą bei meilę savam kraštui. Tai lyg istorinis atgarsis, kuris, sklisdamas po visą Lietuvą ir dar kartą primindamas apie mūsų kariuomenės pergales, stiprina mūsų valstybingumą. Skirtukai buvo rodomi kasdien nuo rugsėjo 7 d. per LRT geriausiu laiku – po laidos „Labas rytas, Lietuva“, prieš ir po laidos „Panorama“. Kasdien po tris vaizdo skirtukus iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo kartojama per LRT kanalus KULTŪRA ir LRT LITUANICA. Pasiekė apie 2 mln. žiūrovų. Skirtukai susilaukė palankių vertinimų ir iš istorikų profesionalų, ir iš LRT žiūrovų.

LRT Sporto redakcija

2015 m. iki birželio vidurio buvo transliuojamos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato varžybos. Tačiau atsirado ir naujų krepšinio transliacijų – nuo spalio mėn. pradėtos Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubo rungtynės Europos krepšinio taurės (EUROCUP) turnyre. O nuo lapkričio – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės rungtynės Europos čempionato atrankoje (su Slovėnija ir Latvija).

Nuo 2015 m. LRT pradėjo naujas transliacijas – svarbiausias biatlono varžybas (pasaulio čempionatai ir Pasaulio taurė). Pažymėtinos Pasaulio regbio septynetų taurės geriausios rungtynės. Tarp jų ir sėkmingai Europoje žaidusios Lietuvos regbio rinktinės pasirodymai. Gegužės mėn. buvo transliuotas Europos akademinio irklavimo čempionatas, vykęs Poznanėje. Kitos tiesioginės transliacijos: • sausį – LTOK geriausių sportininkų apdovanojimas; Lietuvos „auksinė žuvelė“ Rūta Meilutytė

Siekiant didesnės integracijos tarp LRT TELEVIZIJOS ir RADIJO buvo suburta LRT Sporto redakcija, kurios svarbiausi tikslai – rūpintis sporto renginių transliacijomis per radiją ir televiziją, bei portale LRT.lt, taip pat rengti sporto žinias. 2015 m. kiekvieną dieną buvo rengiamos sporto apžvalgos TV ir Radijo naujienų tarnyboms. Kiekvieną darbo dieną rengiamos penkios sporto apžvalgos TV naujienų tarnybos laidoms „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Šiandien“, „Panorama“ ir „Vakaro žinios“. TV sporto žinioms sukuriamos produkcijos apimtis iki 22–24 min. per dieną.

• vasarį – tarptautinės ristūnų lenktynės „Sartai 2015“ (tiesioginė transliacija iš Dusetų), LMKL „Žvaigždžių diena“ (tiesioginė transliacija iš Alytaus); • birželį – Olimpinės dienos renginiai iš Kauno; • liepą – Pasaulio futbolo čempionato (2018 FIFA World Cup) burtai (tiesioginė transliacija iš Sankt Peterburgo). Sporto redakcija bendradarbiauja su sporto federacijomis, Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Lietuvos parolimpiniu komitetu, Sporto federacijų sąjunga, miestų savivaldybėmis, taip pat tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos transliuotojų sąjunga (EBU).

LRT RADIJUI rengiamos 7 sporto apžvalgos: pradedant 7 val. ryto naujienomis, kurios nuolat atnaujinamos, iki pat 22.00 val. vakaro. Kiekvieną sekmadienį buvo rengiama speciali 25 min. trukmės LRT RADIJO laida „Septynios sporto dienos“. Išskirtinos tiesioginės sporto transliacijos, kurių 2015 m. buvo 194. LRT lieka vienintelė televizija žiūrovams, suteikianti ypatingą galimybę tiesiogiai pamatyti geriausių Lietuvos plaukikų, tarp jų olimpinės ir pasaulio čempionės Rūtos Meilutytės startus svarbiausiose varžybose. Tai ir Pasaulio plaukimo čempionatas Kazanėje rugpjūtį, ir Europos čempionatas 25 m baseine Izraelyje gruodį. Taip pat unikali dar viena plaukimo transliacija – R. Meilutytės šeimų plaukimo estafečių varžybos, 2015 m. vykusios Alytuje. LRT TELEVIZIJA transliavo svarbiausius Lietuvos ir pasaulio futbolo įvykius. LRT TELEVIZIJA rodė Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes UEFA Europos futbolo čempionato atrankoje (su Anglija, Šveicarija, Slovėnija, Estija, San Marinu). Gruodžio mėn. LRT transliavo FIFA klubų Pasaulio taurės turnyrą iš Japonijos, kuriame triumfavo stipriausias pasaulio klubas – „Barcelona“. LRT KULTŪRA kovo–lapkričio mėn. transliavo Lietuvos futbolo pirmenybių – A lygos rungtynes, o gegužę – LFF futbolo taurės finalą.

Geriausia Lietuvos irkluotojų komanda – Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė

TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS 2015 M. PER LRT TELEVIZIJĄ IR LRT KULTŪRĄ Transliacijų apimtys

Vaidybiniai filmai

Bendras užsienio programų valandų skaičius, transliuotas 2015 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ, siekia 3 643 (2014 m. – 2 730) val. Iš jų: • animacijos – 202 val. • dokumentikos – 435 val. • serialų – 2 178 val. • vaidybinių filmų – 779 val.

Filmas „Didis grožis“ (rež. P. Sorrentino)

• kitos transliacijos – 49 val.

2015 m. per LRT TELEVIZIJĄ parodyta apie 413 (2014 m. – 140) val. vaidybinių filmų, per LRT KULTŪRĄ – 366 (2014 m. – 228) val.

Programų įvairovė

Įsigyjant ir planuojant filmus, siekiama atspindėti kino pasaulio aktualijas ir naujausias tendencijas. Atsižvelgiama į žanrų bei šalių įvairovę, į atrenkamų filmų kokybę. Rodomi ir klasikiniai filmai, tapę kino istorija, aukso fondu, ir naujausi kūriniai, apdovanoti „Oskarais“, „Aukso gaubliais“ bei kitomis prestižinėmis premijomis. Pavyzdžiui, LRT TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS kanalais rodyti „Oskaro“ laureatai – P. Sorrentino „Didis grožis“, J. Wrighto „Atgaila“, D. Aronofskio „Imtynininkas“.

LRT įsigyjamų programų įvairovę ir kryptingumą lemia 2015 m. LRT televizijų tinklelis, programos tikslai, auditorijos poreikiai ir lūkesčiai, taip pat programai skirtas biudžetas. LRT biudžetas, skirtas užsienio produkcijai, kelis kartus mažesnis negu kitų Lietuvos televizijų. Nepaisant konkurencijos, įsigyjant užsienio programas, didelis dėmesys skiriamas jų kokybei, atsižvelgiama į tarptautinius vertinimus, žiūrėjimo reitingus, apdovanojimus, režisierius, aktorių kolektyvą, sudėtį, įvertinamas kūrinio politinis aktualumas, produkcijos kaina, kitos sutarties derybinės sąlygos.

Dėmesys europinei produkcijai Vienas iš LRT privalumų – daug europinės produkcijos. 2015 m. sudaryta daugiau sutarčių dėl prancūzų ir italų filmų rodymo, rengiamos ispanų filmų retrospektyvos, rodomi lenkų, skandinavų filmai. 2015 m. buvo parodyta apie 2 622 (2014 m. – 2 178) val. europinės produkcijos, o tai sudaro apie 80 proc. visos transliuotos užsienio produkcijos.

„Elito kino“ pozicijoje per LRT KULTŪRĄ iš kelių platintojų buvo įsigyta ir parodyta keliolika įvairiuose festivaliuose, taip pat „Aukso gaubliais“ ir „Oskarais“ apdovanotų žymių režisierių filmų iš įvairių pasaulio šalių. Skandinaviško kino naujienos LRT KULTŪROS kanale pateikiamos, bendradarbiaujant su festivalio „Scanorama“ organizatoriais – „Kino aljansu“. 2015 m. rodyti filmai „Mes geriausios“, „Nesveikai laiminga“, „Meilė iš pirmo smūgio“, „Metų pilietis“. Bendradarbiaujant su VšĮ „Kino pavasaris“, parodyti filmai „Turistai“, „Metro Manila“, „Kryžiaus kelias“ ir kt. Tarpininkaujant Lenkijos kultūros institutui, buvo parodyta rež. P. Trzaskalskio drama „Edis“, įvairiuose kino fesitvaliuose (Berlyne, Karlovi Varuose ir kitur) pelniusi beveik 20 apdovanojimų. Taip pat „Oskaro“ ir daugelio kitų apdovanojimų laureatė – rež. J. Pawlikowskio drama „Ida“.

Sutartys su tarptautinėmis kompanijomis 2015 m. nuolatiniai partneriai buvo tokios tarptautinės platintojų kompanijos, kaip ZDF, „Discovery“, MGM, BBC, ITV, „Global Screen“, „Beta Film“, RAI, „Gaumount“, ARTE, TVP ir kt. Sudarytas didelės apimties filmų paketas su viena iš Holivudo studijų – „NBC Universal“ kompanija. Panašų filmų paketą LRT turėjo tik 2007–2008 m.

Garsioji drama „Ida“ (rež. J. Pawlikowski)

T. Alfredsono „Bastūnas. Kareivis. Siuvėjas. Šnipas“, M. Nicholso „Čarlio Vilsono karas“, W. Schlondorffo „Diplomatija“, G. Maaso „Du gyvenimai“, A. Prochaskos „Sarajevas“, O. Hirschbiegelio drama „Trečiojo Reicho žlugimas“, B. Singerio „Valkirija“, P. Chochlewo „Vesterplatės paslaptis“, G. Clooney „Purvini žaidimai“ ir kt.

Filmas „Jauna ir graži“ (rež. F. Ozon)

Žiūrovai taip pat galėjo pamatyti tokius festivalių favoritus, kaip J. Jarmuscho „Išgyvena tik mylintys“, F. Ozono „Jauna ir graži“, F. Herngreno „Šimtametis, kuris išlipo per langą ir dingo“, J. Oppenheimerio „Žudymo aktas“, J. Turturro „Aistra“, D. Granik „Vinterio kaulai“, D. Cianfrance’o „Mano liūdna meilės istorija“ ir kt. Penktadieniais per LRT TELEVIZIJĄ rodomos dramos su trilerio elementais, įvairūs įtempto siužeto filmai, skirti jaunesnei auditorijai. Dalis šių filmų yra aukštos kokybės, juose vaidina žinomi Holivudo aktoriai. 2015 m. rodyti klasikiniai (F. F. Coppolos „Kovinė žuvelė“) ir nauji filmai (rež. K. Brannah „Seklys“ su M. Caine’u ir J. Law, J. Demme „Avinėlių tylėjimas“ ir B. Rattnerio „Raudonasis drakonas“, kuriuose vaidino A. Hopkinsas).

Kadras iš filmo „Viki, Kristina, Barselona“ (rež. W. Allen)

Šeštadienio ir sekmadienio vakarais LRT TELEVIZIJA rodė įvairią produkciją, dažniausia kostiumines juostas ir komedijas. Filmai, pasižymintys išskirtine vaidyba, scenarijais ir kitais privalumais (tiksliai atkurti istorinio laikotarpio kostiumai, dekoracijos). Tarp parodytų filmų buvo „Hercogienė“, „Elžbieta“, „Džeinė Eir“, „Didieji lūkesčiai“, „Karlas ir Berta“, „Gėtė!“. Iš rodytų komedijų verta pažymėti muzikinę britų komediją „Laivas, kuris veža“, W. Alleno juostas „Kad ir kas nutiktų“ ir „Kai sutiksi aukštą juodą tamsiaplaukį“, „Viki, Kristina, Barselona“, prancūziško humoro naująją klasiką „Kvailių vakarienė“, „Ateiviai 2: laiko koridoriai“. Taip pat itin populiarias komedijas su R. Atkinsonu „Ponas Bynas“ ir „Pono Byno atostogos“.

Filmas „Avinėlių tylėjimas“ (rež. J. Demme)

Siekiant supažindinti LRT žiūrovus su naujausiais vaidybiniais filmais, pasirašyta ilgametė sutartis su viena iš didžiųjų Holivudo kompanijų „NBC Universal“. Todėl nuo rudens įvairiose pozicijose žiūrovams pasiūlyta ir naujų, ir klasikinių šioje studijoje sukurtų filmų: „Amerikos gangsteris“ su D. Washingtonu, „Visuomenės priešai“ su J. Deppu, animacinis filmas „Koralina“. Nuo 2015 m. vasario LRT TELEVIZIJOS tinklelyje atsirado nauja pozicija, skirta politinėms, istorinėms, karinėms dramoms. Žiūrovų reakcija ir reitingai liudija, kad šis sprendimas pasiteisino. Buvo parodyti filmai:

Kadras iš filmo „Hercogienė“ (rež. S. Dibb)

Kadras iš filmo „Amerikos gangsteris“ (rež. R. Scott)

Nemažai dėmesio skirta jaunajai auditorijai ir šeimoms, ypač švenčių dienomis. Nuolat rodomi vaidybiniai filmai legendinių H. K. Anderseno, brolių Grimų ir kt. pasakų motyvais. Taip pat parodyti filmai „Žiulio Verno paslaptingoji sala“, „Mažylis“, „Kasperas“, „Evanas visagalis“.

Serialai

Animacija

Vokiečių serialas „Senis“

LRT TELEVIZIJĄ vaikai įsijungia savaitgalio rytais, kai nuo 9.00 val. rodoma animacija, o vakarais per LRT KULTŪRĄ žiūri trumpus animacinius filmukus per „Labanaktuką“. Per LRT TELEVIZIJĄ rodomi nuotykių serialai, skirti vyresnio amžiaus vaikams, tokie kaip „Animalija“, „Džiunglių knyga“, „Padūkėliai marsupilamiai“, „Pasakininkas. Hanso Kristiano Anderseno šuolaikinė klasika“ ir kt. „Labanaktuką“ žiūri jaunesni vaikai, darželinukai, kuriems skirti tokie serialai, kaip „Peliukas Lukas“, „Tatonka ir mažieji draugai“. Vasarą vaikai galėjo žiūrėti pasaulyje pamėgto serialo „Magiški fėjų Vinksių nuotykiai“ kartojimą kiekvieną darbo dieną.

LRT žiūrovai įprato matyti pamėgtus detektyvinius vokiečių serialus, tokius kaip „Senis“ ir „Komisaras Reksas“. Parodytos šių serialų naujausios serijos. Populiarumo sulaukė detektyvinis vokiečių serialas „Didysis Gregas“. Toliau savaitgaliais buvo rodomos pamėgtos serijos apie Marpl ir Puaro.

Animacinis serialas„Magiški fėjų Vinksių nuotykiai“

Dokumentika Detektyvinis serialas „Mis Marpl“

Moterys rinkosi tokius serialus, kaip „Ponas Selfridžas“ ar australų „Ten, kur namai“. Toliau buvo rodomi naujausi serialų tęsiniai iš BBC „Muškietininkai“, norvegų serialas „Lilehameris“. Nuo birželio mėn. per LRT TELEVIZIJĄ pradėtas rodyti kultinis lenkų istorinis serialas „Šlovės dienos“.

Pirmadienio aktualioji dokumentika „Dokumentinio kino vakaras“ – tai 2011 m. rudenį pradėta transliuoti rubrika. Kiekvieną pirmadienį 22.30 val. rodoma dokumentika apie pasaulį sukrėtusius įvykius. Tai filmai apie įvykius Rusijoje, Ukrainoje, Čečėnijoje, Gruzijoje: „Dujos – Rusijos ginklas“, „Čečėnija. Karas be pėdsakų“, „5 minutės laisvės“, „Gyvi“, „Putino metodai“, „Rugpjūčio karas“, „Viskas liepsnoja“. Apie politinius pokyčius Saudo Arabijoje rodyti šie filmai: „Saudo Arabija: permainos smėlynuose“, „Britės, džihado nuotakos“, „Talibanas: žvilgsnis iš vidaus“, „Pabėgimas iš „Islamo valstybės“.

Kostiuminis draminis serialas „Ponas Selfridžas“

Pirmadienio pozicijos dokumentikos planavimas visada susijęs su tuo metu vykstančiais įvykiais, operatyviai reaguojama į plačiai diskutuojamas temas.

Per šventes rodomi pramoginiai dokumentiniai filmai, kuriais džiaugiasi visa šeima, pvz.: „Kūdikiai“, „Patys mieliausi gyvūnai“ ir kt. Nuo 2015 m. spalio atsirado dvi naujos dokumentikos pozicijos, skirtos istorinei ir mokslinei dokumentikai per LRT KULTŪRĄ antradienio ir trečiadienio vakarais. Jau beveik metai penktadieniais rodoma ukrainiečių sukurta dokumentika apie Ukrainos istoriją, meną, kultūrą. Savaitgaliais per LRT KULTŪRĄ rodoma pramoginė gamtinė dokumentika iš „Deutsche Welle“.

15 Kadras iš filmo „Mirtinas skrydis MH17”

Tai filmai apie įvairias tragedijas („Mirtinas skrydis MH17“, „Hirošimos tragedijos pamokos“, „Teroras Norvegijoje: akistata su žudiku“, „Kitoks Černobylis“), apie politinius skandalus („Parduotas futbolas. Seppas Blatteris ir FIFA galia“, „Skalūnų dujos“). Rodomi filmai apie mums artimus įvykius („Baltijos kelias“, „Berlyno siena: gyvenimas padalytame mieste“). Per religines šventes buvo parodyti šie dokumentiniai filmai: „Kryžių kalnas. Tautos dvasia“ (Prancūzija), „Jonas Paulius II Amerikoje“ (JAV), „Kartą mano motina“ (Australija). Pati populiarausia ir žiūrimiausia LRT rubrika sekmadieniais – tai „Pasaulio dokumentika“ per LRT TELEVIZIJĄ. Ši pozicija turi didelį žiūrimumo reitingą, nes planuojama pati naujausia, didelio biudžeto produkcija iš viso pasaulio. Sekmadienio filmai apie keliones visada pritraukia daug žiūrovų. Tai serialai, nukeliantys į keliones aplink pasaulį: „Paslaptingoji Afrika“, „Lotynų Amerikos platybėse“, „Musonų viešpatija“, „Pietinių jūrų žvejai“, „Atlanto vandenynas“, „Brazilijos laukinės gamtos įdomybės“, „Kerinti Prancūzijos gamta“, „Įstabioji Indija“ ir kt.

Kitos užsienio renginių transliacijos LRT su EBU turi sudariusi sutartį, pagal kurią nuo 2008 m. LRT kasmet transliuoja tris klasikinės muzikos koncertus. Tai Vienos filharmonijos orkestro Naujametis koncertas sausio 1 d., tradicija jau tampantis koncertas pritraukia vis daugiau LRT žiūrovų. Taip pat sėkmingas EBU vasaros koncertas Šėnbrune (Austrija), kuriame buvo atliekami W. A. Mozarto, J. Haydno, J. Bramso, J. Strausso ir kitų žymių kompozitorių kūriniai. Šiais metais trečią kartą Vienos filharmonijos simfoninis orkestras žiūrovus sukvietė į Kopenhagoje ir Helsinkyje vykstančius koncertus paminint C. Nielseno ir J. Sibeliaus 150-ųjų gimimo metinių. Per Kalėdų šventes parodytas filmas-koncertas „Saldus gyvenimas. Italų kino muzika“.

Kadras iš dokumentinio serialo „Kūno kilmės mįslės”

Šeštadienio dokumentiniai ciklai skirti pasaulio mokslo ir gamtos paslaptims nagrinėti. Buvo parodyti tokie serialai: „Gyvenimo kelias“, „Nematomos karalystės“, „Pasaulis gyvūnų akimis“, „Pasaulio gamtos stebuklai“, „Kaip sukurti planetą“, „Didieji pasaulio atradimai“, „Kūno kilmės mįslės“ ir kt. Nuo 2015 m. rugsėjo programų tinklelyje pasirodė naujovė – dokumentinis filmas pradėtas rodyti kiekvieną darbo dieną. Buvo pasirinktas „Discovery“ kurtas kultinis dokumentinis serialas „Kaip atsiranda daiktai“ („How it is made“). Kiekvienoje serijoje rodomi keli siužetai apie tai, kaip sukuriami ar pagaminami mus supantys daiktai: futbolo kamuolys ar jachtos, kepama duona ar gaminami lėktuvai. Tai pažintinis mokomasis serialas, tinkantis įvairaus amžiaus grupėms.

Kiekvieną savaitę rodomi pusvalandiniai žurnalai iš „Deutsche Welle“: muzikinė laida „Koncertuojanti Europa“ ir laida apie meną „Arts21“.

EBU vasaros koncertas Šėnbrune

LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA Etnografinių regionų metams skirtus renginius. Minint Etnografinių regionų metus, buvo transliuotas reportažas iš Prezidentūros, o baigiamuoju akordu tapo tiesioginė transliacija iš Gedimino prospekto įterpiant tiesioginius interviu iš Telšių, Panevėžio, Marijampolės etnografinių švenčių. Kelios dešimtys reportažų buvo transliuota „Panoramoje“, kitose žiniose, programoje „Laba diena, Lietuva“. Minint Etnografinių regionų metus, apie 5 savaites trukusį istorinį žygį žemaitukų veislės žirgais aplink Lietuvą nuolat informavo „Panorama“. Pagerbiant žydų genocido aukas buvo parengti reportažai iš LR Seime surengtos mokslinės konferencijos, Panerių memorialo, žydų genocido parodos. Rusakalbių ir lenkakalbių kultūrinei atskirčiai mažinti, Rytų Lietuvos tautinių bendrijų švietimo, kultūros, socialinių ir verslo klausimams TV naujienų tarnyba žinių laidoms nufilmavo 40 reportažų iš Šalčininkų, Zarasų, Visagino, Eišiškių, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Trakų, Širvintų rajonų. Pirmą kartą TV žiūrovams buvo parengti pasakojimai iš Šalčininkuose vykusios dainų šventės, čiuožyklos atidarymo, Jašiūnų dvaro. Laidos „Laba diena, Lietuva“ komanda

LRT TV naujienų tarnyba kasdien parengia 7 val. 10 min. originalios programos. Penkis kartus (kas pusvalandį) atnaujinamos žinios laidai „Labas rytas, Lietuva“ ir tris kartus rengiamos originalios žinios laidai „Laba diena, Lietuva“. Visos laidos transliuojamos tiesiogiai. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 50 min. trukmės pailginta 18.30 val. žinių laida „Šiandien“. Ją kasdien rengia žurnalistė U. Galadauskaitė. Naujausių žinių santraukas nakties programoje skaito G. Vitkauskas, L. Tautvaišaitė, L. Šniolis. Nuolat tobulinama laida „Laba diena, Lietuva“. Per metus joje dalyvavo ir kalbėjo per 150 politikų, ministrų, Seimo narių, suorganizuota per 500 tiesioginių interviu iš įvairių Lietuvos regionų.

Pabėgėlių krizei aptarti LRT TV naujienų tarnybos žurnalistai iš dviejų komandiruočių Vokietijoje ir Graikijoje parengė 12 reportažų. Stebėjo pabėgėlių registravimą Berlyne, domėjosi migracijos bėdomis Vakarų Europoje, pabėgėlių gyvenimu Lesbo saloje, galimybe dalį jų apgyvendinti Lietuvoje. Vykdant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2017 m. programą, darbo dienomis laida „Šiandien“ ir savaitgaliais 16.00 val. žinios verčiamos į gestų kalbą. Šįmet sukanka 20 metų, kai 18.30 val. žinios verčiamos į gestų kalbą. Naujasis darbo kodeksas, socialinio modelio kūrimas sukėlė profsąjungų, dalies visuomenės nepasitenkinimo bangą. Per pusmetį buvo parengta 12 reportažų, kuriuose buvo aptarti įvairūs darbo kodekso aspektai, diskusijose dalyvavo darbo teisės specialistai, vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovai.

Vis plačiau diegiamos naujausios informacinės technologijos, pvz., rengiami tiesioginiai interviu naudojant 7 TERADEK komplektus (5 korespondentų punktuose ir 2 Vilniuje), į programas plačiau bandoma įterpti operatyviai nufilmuotus vaizdus mobiliaisiais telefonais. Per 2015 m. LRT TV naujienų tarnybos regionų korespondentai nufilmavo per 400 reportažų kultūros temomis (festivaliai, šventės, parodos, etnokultūros renginiai), 84 reportažus socialiniais klausimais, 31 reportažą skyrė medicinos, švietimo, mokslo problemoms, 10 reportažų – antikorupcinei tematikai, 83 – sportui ir laisvalaikiui, 167 siužetai parengti apie pramonę, verslą, karių ir šauktinių parengimą, karines pratybas. Iš NATO misijos buvo transliuotos 65 vaizdo medžiagos. Trisdešimt du TV naujienų tarnyboje dirbantys žurnalistai per metus visuomenei aktualiausiomis temomis parengė per 5 000 reportažų. LR Seimui 2015-uosius paskelbus Etnografinių regionų metais, žinių laidose buvo plačiai pasakojama apie Lietuvos regionų istorinį ir kultūrinį savitumą,

Laidą „Šiandien“ kasdien rengia Ugnė Galadauskaitė

Rytinės programos reporteriai parengė reportažų ciklą apie pabėgėlių adaptaciją Lietuvoje „Antri namai“. Nuolat aktyvinamas bendravimas su žiūrovais pasitelkiant socialinius tinklus ir interaktyvius žaidimus. Metų pabaigoje ilgametį vedėją Igną Krupavičių, nusprendusį savanoriškai atlikti karinę prievolę, pakeitė naujas vedėjas – žurnalistas Richardas Jonaitis.

Nuo rugsėjo 5 d. LRT TV naujienų tarnyba rengia šeštadieninę ryto laidą „Labas rytas, Lietuva“. Joje rodomos naujausios žinios, aktualūs ir įdomūs pokalbiai, skamba smagi muzika. Vienas iš laidos akcentų – į svečius kviečiamos žinomų mokslininkų, politikų, kultūros darbuotojų šeimos, savo pavyzdžiais skatinančios šeimos vertybių puoselėjimą, sveiką gyvenseną. Taip pat laidoje pasakojama apie įvairias savanorystės formas, pateikiami receptai ir idėjos savaitgalio pietums.

Laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjai Eglė Daugėlaitė ir Richardas Jonaitis

Kasmet populiarėja 3 valandų ryto laida „Labas rytas, Lietuva“. Kasdien laidoje dalyvauja 4 svečiai, kurie kalba aktualiausiomis politikos, socialinėmis, įvykių Lietuvoje ir pasaulyje, kultūrinėmis, šviečiamosiomis ir pramoginėmis temomis. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio tuo pačiu laiku buvo rengiama „Ekspertų“ sliltis. Pirmadieniais – šviečiamieji pokalbiai teisės temomis, antradieniais – sveikatos ir medicinos, trečiadieniais – politologų komentaras, literatūros apžvalgos, kino per LRT apžvalgos, ketvirtadieniais – orų prognozės su ilgamete laidos eksperte, klimatologe Audrone Galvonaite. Kiekvienoje laidoje rengiamos 3–4 spaudos apžvalgos, transliuojami 3–4 autoriniai reportažai. Žiūrovų susidomėjimą kelia nuolatinės rubrikos: „Mūzos“ (apžvelgiami koncertai, parodos ir kiti kultūros įvykiai), „Portretas“ (pristatomi iškilių Lietuvos ir užsienio asmenybių TV portretai), „Gardus rytas“ (penktadienio reportažų ciklas, apžvelgiantis pasaulio virtuvių tradicijas), „Žvalus rytas“ (pirmadieniais sporto ir mankštos patarimai), „Pasidaryk pats“ (buityje naudingi patarimai), „Kino naujienos“ (penktadieniais pristatomos kino naujienos), „Jaukūs namai“ (dizaino ir architektūros darbai), „Debiutas“ (žurnalistas bando ekstremalias veiklas), visuomenės apklausa ir psichologo komentaras psichologijos tema.

Šeštadienio laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjai Vilija Andriulevičiūtė ir Arnas Mazėtis

Dvyliktus metus rengiama analitinė laida „Savaitė“ išskiria aktualiausias naujienas, pabrėžia tendencijas, procesus, svarbiausius Lietuvos visuomenei. Pasitelkdami naujausias transliavimo technologijas, LRT TV naujienų tarnybos žurnalistai nuolat dirba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ten, kur vyksta tai, apie ką pasaulio naujienų laidos praneša pirmiausia. Ten, kur sprendžiami visai pasaulio bendruomenei aktualūs politikos, ekonomikos ir kultūros klausimai.

Laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjo Igno Krupavičiaus išleistuvės į kariuomenę

LRT KULTŪRA Laida „IQ presingas“ – intriguojantys pokalbiai, kurių tikslas bandyti kalbėtis apie dalykus, kurie dar nėra iki galo suprasti, apie reiškinius, kuriems reikia gilesnės analizės ir nemenko intelekto koeficiento. Visa tai galima vadinti mūsų visuomenės psichologinės būklės analize, gilesniu žvilgsniu į mūsų tapatybės, bendruosiuos kultūros dalykus. Laida „Muzikos savaitė“ – tai pramoginė, informacinė laida apie svarbiausius muzikos įvykius, skirta šiuolaikiniam jaunimui, turinčiam skonį. Laida „Įsižiūrėk, įsiklausyk” – tai atradimo džiaugsmas gamtininkų ir paveldosaugininkų darbuose. Mėnesiais tenka klampoti po pelkę, kol aptinkamas Raudonosios knygos augalo žiedas. Nuo senovinio rūmo sienos kartais tenka nugremžti pūdus tinko, kol atsiveria senovinė freska. Laidoje kalbama apie tai, kaip tą prikeltą grožį išsaugoti.

Laidos „Euromaxx“ vedėja Ugnė Galadauskaitė

2015 m. TV sezone LRT KULTŪROS kanalo žiūrovams pristatytos net 9 naujos laidos. Tai „Atspindžiai“ – laida apie kultūros paveldo vertybes, Lietuvos turtus, puoselėjamus arba apleistus, kuriuos sukūrė čia gyvenę ir gyvenantys žmonės. Laida „Euromaxx“ – tai vokiečių televizijos „Deutsche Welle“ ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

Pirmas televizijos projektas LRT KULTŪROS kanale – „Aš – laidos vedėjas“. Tai intriguojantis realybės šou, kuriame televizijos darbo specifika susipina su asmeninėmis emocijomis. Penkiolikai atrinktų kandidatų, siekiančių svajonių karjeros, suteikta proga išbandyti jėgas televizijos eteryje. Žiūrovai patenkina savo smalsumą, galėdami stebėti nuolat jų vertinamą laidų vedėjų darbą iš vidaus, sekdami laidos dalyvių kovą eteryje. Projekte dalyvavo mokytojai A. Gilytė (stilius), G. Chomentauskas ir J. Burokas (psichologija), A. Žebrauskas (scenos menas), kurie stengėsi parengti dalyvius prieš išeinant į eterį, kad sužavėtų kritiškai nusiteikusią komisiją. Nepamirštos buvo ir Lietuvos tautinės bendrijos. Su rubrika „Kultūrų kryžkelė“ kiekvieną dieną buvo galima matyti laidas „Vilniaus albumas“ (lenkų k.), „Trembita“ (ukrainiečių k.), „Menora“ (laida Lietuvos žydams), „Vilniaus sąsiuvinis“ (baltarusių k.) ir „Rusų gatvė. Žinios“. Šios laidos buvo subtitruojamos lietuvių kalba.

Laida „Kelias į namus“ – tai kelionė su žymiu Lietuvos žmogumi į jo tėviškę arba į kitą, ypač brangią jo gyvenime Lietuvos vietą. Ši laida papasakoja ne tik apie pagrindinio herojaus šaknis, bet ir parodo dabartinį jo gimtosios vietos kultūrinį kraštovaizdį: bendraudamas su vietiniais kultūros žmonėmis herojus sužino, kuo ši vieta gyvena dabar, kokios idėjos, nuotaikos, įvykiai lemia jos dabartį. Laida „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ – tai pokalbių laida su ryškiausiomis kultūros ir meno asmenybėmis ir iš užsienio, ir iš Lietuvos. Vedėja Nomeda Kazlaus LRT KULTŪROS eteryje kalbino tokias įžymybes, kaip Montserrat Caballe, Sara Brightman ir daugelį kitų garsių žmonių. Laida „Pažvelk į profesiją kitaip“ žiūrovus supažindina su sėkmės istorijomis, profesinių mokyklų absolventais, sėkmingai sukūrusiais verslą. Laidoje pristatomi praktiški patarimai, kaip ir kur išmokti paprasčiausių gyvenimo įgūdžių, kurie praverstų buityje, tarkime, išsilyginti palaidinę, pasipuošti šventinį stalą ar pasidaryti vakarinį makiažą.

Operos primadona Nomeda Kazlaus

atidarymą, Klaipėdos dramos teatro rekonstruoto pastato atidarymo renginį, restauruoto ir atnaujinto Palangos gintaro muziejaus atidarymą, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo 100 metų minėjimo šventę, konferenciją „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje“, skaitymo skatinimo akciją „Lietuva skaito!“, Nacionalinį diktantą, akciją „Visa Lietuva šoka“, iš LRT studijos Vilniaus knygų mugėje transliuota net 4 dienas (iš viso 32 valandos), geriausių visų televizijos laidų apdovanojimus „Pragiedruliai“, Anželikos Cholinos spektaklius iš J. Vachtangovo teatro – „Madam Pompadur“, „Karmen“, „Ana Karenina“ ir „Moterų krantas“, parodos „Viduramžių papuošalas. Mįslingas Vytauto Didžiojo epochos diržas“ atidarymą, tarptautinių parodų „Spalvų alchemija“ ir „Amžinai jauna! Lenkijos dailė XIX a. pabaiga – XX a. pražios metais“ atidarymus, tarptautinę šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius‘15“. Pirmą kartą LRT KULTŪRA tiesiogiai transliavo skirtingose Vilniaus vietose išsidėsčiusius „Kultūros nakties 2015“ renginius.

Laidos „Naktinis ekspresas” vedėja Jolanta Kryževičienė

Kaip ir praėjusį sezoną, iš eterio nepasitraukė savo žiūrovus radusios laidos. „Naktinio ekspreso“ vedėja Jolanta Kryževičienė į studiją kvietėsi ryškiausius Lietuvos kultūros atstovus pakalbėti apie šių dienų aktualijas. „Legendos“ neleido pamiršti iškiliausių Lietuvos kūrėjų, kurių portretai atgimė bičiulių, bendražygių, artimųjų, draugų ir mylimųjų lūpomis. „Linija. Spalva. Forma“ – tai laida, suteikianti galimybę žiūrovams paklaidžioti po Lietuvos dailininkų pasaulį, taip pat pristatanti rengiamas dailininkų parodas ir primenanti Lietuvos klasikų darbus. Margaritos Alper laida „Teatras“ rodė, kaip gimsta spektakliai, artimiau supažindino su pripažintais teatro kūrėjais, pirmaisiais jaunųjų bandymais teatro scenoje ir netikėtais atradimais.

Nufilmuotas ir transliuotas skaitytojų didelio susidomėjimo sulaukęs renginys, inicijuotas knygynų tinklo „Pegasas“, „Šiuolaikinių lietuvių autoriai kitu kampu“, kuriame vyko 14 susitikimų su 20 rašytojų ir improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktoriais. Kaip ir kasmet, kanalas transliavo knygių mūšį „Augu skaitydamas“, kuriame visi vaikai kviečiami skaityti ir būti dalimi skaitančios, gudrios, smalsios, draugiškos ir veržlios bendruomenės. Nufilmuota nemažai Lietuvos teatrų spektaklių: F. Dostojevskio „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ pagal L. Rachmanovo ir Z. Judkevič inscenizaciją (rež. Velta ir Vytautas Anužiai), Kazio Sajos „Devynbėdžiai“ Giedriaus Kuprevičiaus muzikos motyvais (rež. Marius Meilūnas), Martino Sperro „Medžioklės scenos“ (rež. Rolandas Atkočiūnas), Martino McDonagho „Pagalvinis“ (rež. Jonas Vaitkus) ir Petro Vaičiūno „Patriotai“ (rež. Jonas Vaitkus). 2015 m. TV sezono LRT KULTŪROS akcentas – Mykolo Kleopo Oginskio metams skirtos transliacijos, kūrybos vakarai, parodos, dokumentiniai filmai ir koncertai.

2015 m. TV sezone LRT KULTŪROS kanalas galėjo didžiuotis dokumentinių filmų asortimentu – tiek užsienio, tiek Lietuvos dokumentikos meistrų darbais. LRT kartu su VšĮ „Europos namai“ sukūrė dokumentinį filmą „Svetimoje žemėje“ apie iš karo alinamos Sirijos į Libaną pabėgusius sirus. Kelios jautrios skirtingų sirų pabėgėlių šeimų istorijos, jų dabartinis gyvenimas. LRT KULTŪRA neįsivaizduojama ir be lietuvių kino – kiekvieną savaitę su rubrika „Lietuvių kinas“ buvo kviečiama žiūrėti žinomiausių visų laikų mūsų šalies kino kūrėjų – Vytauto Žalakevičiaus, Almanto Grikevičiaus, Arūno Žebriūno, Marijono Giedrio, Gyčio Lukšo, Algimanto Puipos ir kitų darbų, įvertintų ne tik tėvynėje, bet ir apdovanotų prestižiniuose kino festivaliuose visame pasaulyje. „Elito kino“ pozicijoje buvo transliuojamos pasaulio kino meistrų bei gausybę kino apdovanojimų gavusios juostos, tarp jų – ir festivalio „Kino pavasaris“ filmai. LRT KULTŪRA tiesiogiai transliavo daug įvairių renginių: LR Seimo konferenciją „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“, LR Seimo diskusiją Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo, gynybos klausimais, iškilmingus „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus, Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimus „Metų muzikos vinis 2015“, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo iškilmes, iškilmingą festivalio „Kino pavasaris“ atidarymą, Palangos koncertų salės

Laidos „Muzikos savaitė“ vedėjas Richardas Jonaitis

PRIEDAI LRT TELEVIZIJA Nr. 1 2015 m. LRT TELEVIZIJOS auditoriją sudarė 9,2 proc. visų televizijos žiūrovų ir ji buvo trečia televizija pagal žiūrimumą tarp visų nacionalinių TV kanalų, o pridėjus LRT KULTŪROS žiūrovus, abu kanalus žiūrėjo 10,3 proc. visos auditorijos.

Nr. 2 1 LRT TELEVIZIJOS žiūrovas – subrendęs, išsilavinęs didmiesčio gyventojas, gaunantis aukštas pajamas.

Nr. 3 Verta pabrėžti, kad ir LRT TELEVIZIJOS, ir LRT KULTŪROS auditorija trejus metus iš eilės augo, ir šie kanalai buvo vieni iš nedaugelio, kurių žiūrovų 2015 m. daugėjo. Didžiųjų komercinių kanalų auditorija mažėjo, o mažesnių kanalų, transliuojamų per daugiakanales platformas, kurių žiūrovai turi įrangą ir galimybę žiūrėti įrašytas laidas, auditorija didėjo.

Nr. 4 LRT KULTŪROS kanalas skirtas visuomenės grupei, turinčiai išskirtinius poreikius ir pomėgius, todėl natūralu, kad šio kanalo auditorijos dalis nėra didelė ir sudaro 1,1 proc. visų žiūrovų. Tačiau LRT KULTŪRĄ atranda vis daugiau žmonių. Tai rodo, kad susidomėjimas kultūra Lietuvoje auga. Geriausiai tai atspindi vidutinis dienos pasiekiamumas – per dieną 2015 m. jį buvo įsijunę 10,8 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 metai. Žiūrovų daugėja jau penktus metus iš eilės.

Nr. 5 2015 m., remiantis TNS LT duomenimis, LRT TELEVIZIJĄ per dieną bent trumpai įsijungdavo 834 tūkst., o LRT KULTŪRĄ – 304 tūkst. vyresnių nei 4 metai žiūrovų. Bendrai per dieną LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ bent trumpai įsijungdavo daugiau nei 900 tūkst. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 metai. Per savaitę LRT TELEVIZIJĄ bent trumpai žiūrėjo 1,6 mln., o kartu su LRT KULTŪRA – beveik 1,7 mln. žiūrovų, vyresnių nei 4 metai.

Nr. 6

Šv. Mišių tiesioginės transliacijos 2015 m. • Sausio 6 d. – Ortodoksų Kalėdos. Transliacija iš Vilniaus. • Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena. Transliacija iš Vilniaus. • Vasario 16 d. – Nepriklausomybės diena. Transliacija iš Vilniaus. • Kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Transliacija iš Vilniaus.

• Balandžio 4 d. – Velyknakčio liturgija. Transliacija iš Vilniaus. • Balandžio 6 d. – Mažosios bazilikos titulo suteikimas Kauno Prisikėlimo bažnyčiai. • Balandžio 12 d. – Gailestingumo sekmadienis. Transliacija iš Vilniaus. • Balandžio 12 d. – Gailestingumo sekmadienis. Transliacija Amerikos žemynui (anglų k.). • Balandžio 29 d. – Verbų sekmadienis. Transliacija iš Vilniaus. • Gegužės 24 d. – Sekminės iš Vilniaus Kalvarijų.

• Gegužės 28 d. – Kun. V. Aliulio laidotuvių Šv. Mišios. • Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena. Transliacija iš Vilniaus. • Birželio 28 d. – Lietuvos jaunimo dienos Alytuje. • Liepos 4 d. – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.

• Liepos 6 d. – Valstybės diena. Transliacija iš Vilniaus. • Liepos 11 d. – Kauno arkivyskupo L. Virbalo ingresas. • Liepos 26 d. – Kryžių kalno atlaidai. • Rugpjūčio 15 d. – Žolinės atlaidai Pivašiūnuose. • Rugsėjo 13 d. – Šiluvos atlaidai. • Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena. Transliacija iš Vilniaus. • Lapkričio 15 d. – Aušros Vartų atlaidai. • Lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės diena. Transliacija iš Vilniaus. • Gruodžio 13 d. – Gailestingumo metų jubiliejaus durų atidarymas Vilniuje. • Gruodžio 24 d. – Bernelių šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. • Gruodžio 24 d. – Kalėdų pamaldos iš evangelikų liuteronų bažnyčios Vilniuje. • Gruodžio 26 d. – Kalėdų šv. Mišios iš Kauno.

Tiesioginės transliacijos iš Vatikano • Sausio 1 d. – Šv. Mišios Pasaulinei taikos dienai. • Balandžio 3 d. – Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus. • Balandžio 5 d. – Velykų šv. Mišios. • Balandžio 5 d. – Popiežiaus sveikinimas „Urbi et Orbi“. • Gruodžio 8 d. – Gailestingumo jubiliejus iš Vatikano. • Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties šv. Mišios. • Gruodžio 25 d. – Popiežiaus sveikinimas „Urbi et Orbi“.

Tiesioginės transliacijos Ukrainos įvykiai • JAV valstybės sekretoriaus J. Kerry ir Ukrainos prezidento P. Porošenkos spaudos konferencija. • Speciali programa „Ar derybos Minske atneš taiką Ukrainoje?“ • Iškilmingas Maidano metinių minėjimas. • Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos šeštoji sesija. • Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės ir Ukrainos Prezidento P. Porošenkos spaudos konferencija.

Pabėgėlių krizė Europoje, NATO pajėgų stiprinimas Lietuvoje • Europos Vadovų Tarybos pirmininko D. Tusko spaudos konferencija. • Europos Komisijos pirmininko J. C. Junckerio metinis pranešimas. • Iškilminga NATO vadavietės Vilniuje atidarymo ceremonija.

Ekonomikos temos ir kiti svarbūs įvykiai • Pasaulio ekonomikos forumas Davose: LR Prezidentės D. Grybauskaitės ir Rusijos atstovo kalbos. • Simbolinio naujųjų elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ įjungimo ceremonija. • Iškilminga Taikos vėliavos įteikimo Lietuvai ir Lietuvos paskelbimo Taikos respublika ceremonija. • Švedijos karališkosios poros vizitas Lietuvoje.

Tarptautinės konferencijos, diskusijos, sesijos per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ • Konferencija „25 laisvės metai. Patirtis ir perspektyvos“. • Apskritojo stalo diskusija „Mažosios valstybės šiuolaikinėje geopolitinėje erdvėje: istorijos pamokos ir dabarties iššūkiai“. • Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos šeštoji sesija.

• 34-oji Baltijos Asamblėjos sesija ir 21-oji Baltijos Taryba. • Konferencija „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015“. • Renginys „Valstybinės kalbos įstatymo 20-metis“.

Transliacijos, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, atmintinoms dienoms ir šventėms nušviesti bei kitiems šalies įvykiams Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovos 11-ąją, Liepos 6-ąją, Birželio 14-ąją LRT tiesiogiai transliuoja valstybės ir istorinės vėliavos bei trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijas, minėjimus bei rikiuotes, iškilmingus Seimo posėdžius: Metinė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferencija ir metinis pranešimas; LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus metinė veiklos ataskaita; Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos Nepriklausomybės Signatarų namų; Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose; Birželio 14-osios Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje ir kt.

Laidos ir transliacijos, skirtos savivaldybių tarybų ir merų rinkimams 2015 m. vyko savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Agitaciniu laikotarpiu tiesiogiai transliuotos 5 laidos ir speciali laida „Rinkimų naktis“ (su gestų k.). Transliuotos Vyriausiosios rinkimų komisijos spaudos konferencijos.

LRT RADIJAS LRT RADIJAS 2015 m. buvo vienas iš Lietuvos radijo rinkos lyderių, užimantis 17 proc. šalies radijo rinkos. Didžiausias dėmesys skiriamas naujienų laidų operatyvumui ir objektyvumui, tiesioginėms transliacijoms iš įvykio vietos. Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS. LRT RADIJO ir LRT OPUS programos transliuojamos 24 val. per parą, o nuo 2015 m. rudens ir LRT KLASIKOS programa transliuojama visą parą.

Dėl labai didelės ir nuolat augančios konkurencijos bei mažėjančio bendro radijo klausomumo LRT RADIJAS pirmą kartą dešimtosiomis procento dalimis nusileido muzikinei radijo stočiai „M-1“. LRT KLASIKOS programos, skirtos rimtajai muzikai ir kultūros laidoms, jau keleri metai klausosi apie 0,6 proc. radijo klausytojų. Jaunimui skirtos LRT OPUS programos klauso apie 0,6 proc. radijo klausytojų. Toliau plečiama LRT RADIJO transliacijų aprėptis, 2015 m. pradėjo veikti nauji siųstuvai Joniškyje, Marijampolėje ir Raseiniuose, LRT KLASIKOS siųstuvas Rokiškyje. Ypatingas dėmesys skiriamas informacijai ir diskusijoms, gimtosios kalbos puoselėjimui, krašto pažinimui, jo istorijai, mokslo pasiekimams, skaitymo skatinimui bei muzikinio skonio lavinimui. Tai vienintelė radijo stotis, transliuojanti žinias 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kurianti radijo dokumentiką, tiesiogiai transliuojanti klasikinės muzikos koncertus, valstybei svarbius renginius.

LRT RADIJO programa

Laidos „10 balų“ vedėjai Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas

Laidos „Sodai“ vedėjas Arvydas Urba

akiratį patenkančioms temoms; švietimo, mokyklos klausimams skirta laida „10 balų“. LRT RADIJAS vienintelis Lietuvoje visą parą žinias kas valandą transliuoja tiesiogiai. O nuo 6 val. iki 16 val. – kas pusvalandį. LRT RADIJAS tiesiogines laidas darbo dienomis pradeda transliuoti 6.30 val. Tiesioginės laidos transliuojamos iki 20 val. Savaitgaliais tiesiogiai transliuojamos informacinės laidos „Ryto garsai“ ir „Lietuvos diena“, laida vaikams ir visai šeimai „Tetos Betos viktorina“, dažnai tiesiogiai transliuojami koncertai ir laida jaunimui „Paraštės“.

Dėmesys informacijai ir diskusijoms, gimtajai kalbai, krašto istorijai ir pažinimui, mokslo pasiekimams, skaitymo skatinimas bei muzikinio skonio lavinimas. Tai vienintelė radijo stotis, transliuojanti žinias 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kurianti radijo dokumentiką (dokumentikos ciklai: „65 +” apie Lietuvos visuomenės senatvės sampratą, laidos apie migracijos krizę Europoje; apie Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo 70-metį). LRT RADIJO eteryje transliuojama kelios dešimtys programų, prie kurių pavasarį dar prisidėjo 6 naujos laidos: pasaulio įvykių apžvalga „Pasaulio laikas“; „Čia ir dabar“, skirta kasdienybės psichologijai; „Vartotojo gidas“, skirtas vartotojų švietimui; ne tik sodininkams, bet ir mėgstantiems pasikapstyti savo žemės lopinėlyje ar vazone ant palangės skirta laida „Sodai“; laida „Kita tema“, kurioje dėmesys skiriamas rečiau į žurnalistų

Laidos „Pasaulio laikas“ vedėjos Vita Ličytė ir Indrė Anskaitytė

LRT Radijo naujienų tarnyba Lietuvos radijo žinios – tai visą parą 7 dienas per savaitę patikima ir operatyvi informacija iš Lietuvos ir pasaulio. Visuomeniniame radijuje ypač svarbią vietą užima LRT Radijo naujienų tarnyba, kurioje 2015 m. pabaigoje iš viso dirbo 52 etatiniai žurnalistai, iš jų – 4 korespondentai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Rygoje. 11 etatinių Radijo naujienų tarnybos žurnalistų ir 3 neetatiniai autoriai rengė laidas rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų (jidiš) kalbomis. LRT Radijo naujienų tarnyba palaiko ryšius su daugiau nei 20 spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Su LRT RADIJU nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje, Argentinoje, Australijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kitur.

ir atsakinėjo į LRT radijo nuomonių telefono atsakiklyje įrašytus klausytojų klausimus. 23 laidų ciklas buvo pradėtas 2014 m. pabaigoje. Vėliau Radijo naujienų tarnyba nuolat grįždavo prie svarbiausių su euro įvedimu susijusių klausimų: valiutos keitimo vietų, kainų dinamikos. Metų pabaigoje parengtos kelios laidos apie pirmuosius euro metus Lietuvoje, įskaitant detalų įvairių prekių ir paslaugų kainų palyginimą 2014 ir 2015 m. 2015 m. Lietuvoje pirmą kartą buvo tiesiogiai renkami merai, todėl laida „60 minučių“, artėjant rinkimams, iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų – Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus, parengė tiesiogines transliacijas, kuriose dalyvavo kandidatai į tų miestų merus. Siekiant pritraukti daugiau klausytojų ir didesnio radijo populiarumo viešumoje, debatai buvo rengiami viešosiose bibliotekose. Čia susirinkę žmonės galėjo tiesiogiai užduoti klausimus būsimiems merams.

Radijo žurnalistė Indrė Anskaitytė lankėsi Tanzanijoje

LRT Radijo naujienų tarnyba rengia tris informacines aktualijų laidas: „Ryto garsus“, „Lietuvos dieną“ ir „60 minučių“, kurių trukmė per dieną siekia pusšeštos valandos. Naujųjų metų naktį, sutinkant 2015-uosius, Radijo naujienų tarnyba transliavo specialią tiesioginę laidą, skirtą euro įvedimui. Joje korespondentai vedė reportažą iš pagrindinės ceremonijos vietos Vilniaus centre, vėliau pranešinėjo, kaip išgryninami pirmieji eurai, dar vėliau domėjosi, kaip žmonės sutinka naujus pinigus. Iki 2015 m. vasario 11 d. Radijo naujienų tarnyba tęsė euro įvedimui skirtos laidos „Euras keičia litą“ savaitines transliacijas, kurioje specialistai aptarė ne tik svarbiausius perėjimo prie naujos valiutos aspektus, bet

Per pirmąjį ir antrąjį rinkimų turus Radijo naujienų tarnyba transliavo kelių valandų tiesiogines laidas. Jose politologai ir apžvalgininkai komentavo balsavimo rezultatus, o korespondentai pranešinėjo naujienas iš partijų rinkimų štabų. Ieškant naujovių bei tikintis didesnio laidos patrauklumo, pirmą kartą į transliaciją pabandyta įtraukti kolegas Beatą Tiškevič ir Richardą Jonaitį – laidos jaunimui „Paraštės“ vedėjus. Jie būsimiesiems merams uždavinėjo pramoginio žanro klausimus, pvz., kiek kainuoja troleibuso bilietas, ar meras kada nors meluoja ir pan. Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, visą dieną per LRT RADIJĄ skambėjo jaunuolių, gimusių 1990 m., mintys. Šiai progai Živilė Kropaitė parengė valandos dokumentinę apybraižą, kurioje, kalbindama žmones iš įvairių šalies vietų, stengėsi atskleisti, kas per

JT Klimato kaitos konferencija Paryžiuje

ketvirtį amžiaus pasikeitė Lietuvoje, o kas liko, kaip buvę. Grąžinus šaukimą į privalomąją karo tarnybą, daug dėmesio skirta šiai temai. Pirmiesiems savanoriams pradėjus tarnauti Klaipėdos dragūnų batalione, Radijo naujienų tarnyba tiesiogiai pranešdavo naujienas iš bataliono. Radijo naujienų tarnyba didelį dėmesį skyrė žydų kultūrai ir palikimui Lietuvoje, holokausto temai. Parengti dokumentiniai pasakojimai Aušvico išlaisvinimo 70-mečiui, o minint žydų mokslo tyrimų instituto JIVO įsteigimo Vilniuje 90-metį, parengtos bent kelios laidos. Vasarą LRT RADIJAS rengė tradicines transliacijas iš įvairių Lietuvos vietų, kurios buvo pasirinktos dėl kultūrinių renginių ar svarbių datų. Birželio 5 d. transliuota iš prieplaukos Klaipėdoje, kai ten vyko didžiųjų burlaivių regata. Birželio 27 d. transliuota iš Vilkaviškio miesto šventės. Pietryčių Lietuvos gyvenimo aktualijos dominavo liepos 10 d. transliacijoje iš Medininkų. Tiesioginėje laidoje iš Švėkšnos liepos 25 d. daug vietos skirta plačiai tuo metu šalyje aptariamai aktualijai – nusikalstamam elgesiui su vaikais Švėkšnos socialiniame centre. Apie didelį nedarbą Zarasuose kalbėta transliacijoje iš šio miesto rugpjūčio 7 d. Paskutinė vasaros transliacija rugpjūčio 29 d. iš Plungės buvo skirta Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms. 2015 m. Radijo naujienų tarnybos žurnalistai, koordinuojami Vaidos Pilibaitytės, parengė bent kelis dokumentinių pasakojimų ciklus. Kovo mėnesį išverstas į lietuvių kalbą ir pritaikytas Lietuvos auditorijai Europos transliuotojų sąjungos (EBU) radijo dokumentikos ciklas „Europos tvirtovė“ apie migracijos krizę Europoje: 8 d. – apie pabėgėlių gabentojus ir dingusį gydytoją iš Sirijos, 15 d. – apie keturių sirų kelią į Europą, 22 d. – apie sirų šeimos patirtį Lenkijoje, 29 d. – apie sirų šeimos gyvenimą Lietuvoje. Gegužės mėnesį Radijo naujienų tarnybos žurnalistai gilinosi į senėjimo problemas ir parengė keturių

dokumentinių pasakojimų ciklą „65 +”: 5 d. – apie Lietuvos visuomenės senatvės sampratą, 12 d. – apie sveiką senėjimą, 19 d. – apie senjorų laisvalaikį, 26 d. – apie pagyvenusių žmonių užimtumą. Rugpjūčio 6 d. parengtas dokumentinis pasakojimas apie Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo 70-metį. Gruodžio mėnesį transliuotas radijo dokumentikos ciklas apie migracijos krizę Europoje: 1 d. – apie istorines aplinkybes, lėmusias migracijos krizę, 8 d. – apie migrantų patirtis pabėgėlių stovykloje Italijoje, 15 d. – apie pabėgėlių problemas Vokietijoje, 22 d. – apie prieglobstį gavusių žmonių gyvenimą Lietuvoje, 29 d. – apie Lietuvos pabėgėlių integracijos politiką. Pažymėtina, kad du šio ciklo pasakojimai buvo parengti užsienyje: Indrė Anskaitytė lankėsi Italijoje, o Giedrė Trapikaitė – Vokietijoje. Gruodžio 9–14 d. Vaida Pilibaitytė dalyvavo istoriniame Jungtinių Tautų susitikime dėl klimato kaitos Paryžiuje, iš kur rengė pranešimus ir interviu naujienų laidoms. Trys Radijo naujienų tarnybos žurnalistai – Lukas Kivita, Adomas Šimkus ir Alvyda Bajarūnaitė, skirtingais laikotarpiais buvo išvykę ir pranešinėjo žinias iš Ukrainos, o Darius Švenčionis lankėsi Moldovoje. Indrė Anskaitytė parengė pasakojimą iš Tanzanijos, Živilė Kropaitė – iš Nepalo. Kalbant apie Radijo naujienų tarnybos pranešimus iš užsienio, paminėtinas nusistovėjęs sklandus bendradarbiavimas su LRT TELEVIZIJOS žurnalistais Vykintu Pugačiausku, Edvardu Špoku, Algirdu Acumi, Giedre Baltrušyte, kurie, būdami užsienio komandiruotėse, visuomet kalba ir per radiją. Beje, 2015 m. prie Radijo naujienų tarnybos bendradarbių užsienyje prisijungė Kristina Nastopkaitė Katalonijoje, Miglė Niauraitė Belgijoje, Sabina Karmazinaitė Vengrijoje. „Lietuvos diena“ sutrumpėjo viena valanda ir dabar transliuojama nuo 13 iki 14 val. Per LRT TELEVIZIJĄ pradėtos transliuoti naktinės radijo žinios.

Reikšmingiausi visuomenei įvykiai ir renginiai – per LRT RADIJĄ LRT RADIJAS 2015 m. transliavo šiuos visuomenei reikšmingus įvykius ir renginius: Vasario 16-osios minėjimą, Vyriausybės ataskaitą Seime, Prezidentės metinį pranešimą, specialią programą, skirtą Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės dienai, specialią šventinę programą Valstybės dienai – Liepos 6-ajai, svarbius Lietuvos Respublikos Seimo posėdžius, iškilmingus renginius, Lietuvai ir jos žmonėms svarbias spaudos konferencijas. 2015 m. parengta daugiau tiesioginių transliacijų iš Seimo. Tai susiję su vis stiprėjančia nuostata, kad radijas, jei tik įmanoma, turi transliuoti tiesiogiai. Laikytis tokios nuostatos skatina ir klausytojų pageidavimai. (Daugiau tiesioginių transliacijų priede).

Laidos rusų kalba Laidos rusų kalba skyrė daug dėmesio Ukrainos temoms. Buvo transliuotas radijo tiltas „Kijevas–Vilnius“ apie sėkmingą Lietuvos patirtį siekiant energetinės nepriklausomybės, reportažas iš Lietuvos ir Ukrainos diplomatų diskusijos „Maidano metinės“, interviu apie pagalbą Krymo totoriams. Reportažai iš susitikimų su ukrainiečių rašytojais O. Šinkarenka, M. Butčenka, S. Žadanu, poetu B. Chersonskiu. Laidose rusų kalba nuolat buvo kalbama ir apie padėtį Rusijoje. Laidose dalyvavo Rusijos opozicijos atstovas L. Gozmanas, B. Nemcovo bendražygis M. Maglovas, I. Jašinas, V. Černozubas pasakojo apie dokumentinį filmą „Putinas amžinai“. Interviu su Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ (šis opozicijos laikraštis atidarė savo skyrius Baltijos šalyse) vyr. redaktoriumi D. Muratovu, žurnalo „Inostrannaja literatūra“ lietuviško numerio pristatymas Vilniuje ir Maskvoje (visas numeris skirtas lietuvių literatūrai ir poezijai).

Dėmesys žemės ūkiui 2015 m. laidos rengėjai buvo išvažiavę iš Vilniaus daugiau kaip 60 kartų. Lankytasi beveik visuose Lietuvos rajonuose, išskyrus Skuodą, Kretingą ir Klaipėdą. Per kiekvieną išvyką paprastai padaromi 5–8 įrašai įvairiausiomis temomis: žemės ūkio gamybos aktualijos, socialiniai ir kultūriniai reikalai, kaimo bendruomenių veikla, verslas. Sausio mėnesį R. Montvilienė lankėsi pasaulinėje parodoje Berlyne „Žalioji savaitė – 2015“, iš kur parengė pasakojimų laidai „Gimtoji žemė“ ir pranešimų Radijo naujienų tarnybos žinioms. Liepos mėnesį A. Urba lankėsi Punsko krašte, kur susitiko ne tik su ūkininkais, bet ir su kitais lietuviais. Parengti reportažai iš svarbiausių žemdirbiams ir kaimo gyventojams renginių: parodos-mugės ASU „Ką pasėsi... 2015“ ir Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo. Kartą per savaitę laidoje tarp parsivežtų reportažų ir interviu iš vietų įterpiami pasakojimai probleminiais klausimais, pavyzdžiui, „Ką daryti su versliniais sodais?“, „Jaunimo kūrimosi kaime trikdžiai“, „GMO Europoje ir Lietuvoje“, „Kodėl mažėja ekologinių ūkių populiarumas?“, „Ar išsaugosime eroduojamą dirvožemį?“ ir kt. Nuolatinis dėmesys laidose buvo skiriamas Lietuvos pieno sektoriaus aktualijoms, kalbinti perdirbėjai, ūkininkai, valdininkai ir politikai. Parengta net 80 rubrikų „Diena kaime“. Jos tikslas – sužinoti, kaip kaime gyvena ir dirba įvairių profesijų žmonės. Visą savaitę kasdien kalbinamas tas pats ūkininkas, bibliotekininkė, bendruomenės aktyvistas, kultūros darbo organizatorius ar šiaip įdomus, kuo nors išsiskiriantis savo veikla žmogus, kuris pasakoja apie dienos namų rūpesčius, darbinę ir visuomeninę veiklą, savo pomėgius, išvykas, pasikeitimus kaime, nuotaikas. Pašnekovai paprastai parenkami iš atokesnių regionų, į kuriuos laidos rengėjai rečiau nuvažiuoja. 2015 m. kalbinti Skuodo, Alytaus, Jurbarko, Vilkaviškio Marijampolės, Molėtų, Šilutės, Šilalės, Šiaulių, Kėdainių Jurbarko, Mažeikių, Zarasų, Tauragės rajonuose gyvenantys ir dirbantys ūkininkai, žemės ūkio bendrovių vadovai, mokytoja, seniūnas, bibliotekininkė, kooperatyvo pirmininkas.

Laidos rusų kalba kūrybinė grupė

Visuomeninio radijo eteryje – tiesioginės laidos iš Lietuvos miestų ir miestelių

Tiesioginės LRT RADIJO laidos iš Vilniaus knygų mugės 2015 m. Penktus metus iš eilės Vilniaus knygų mugėje LRT turėjo savo studiją. Iš LRT studijos tiesiogiai buvo transliuojamos laidos „LRT aktualijų studija“, „Ką man skaityti?“, „Kultūros savaitė“.

LRT RADIJO transliacija iš Zarasų

Praėjusią vasarą, laikydamasis daugiau nei 10 metų puoselėjamos tradicijos, LRT RADIJAS transliavo iš įvairių Lietuvos vietų.

Laidos „Kultūros savaitė“ vedėjos Gailutė Jankauskienė ir Raminta Jonykaitė

Radijo Metų žmogaus rinkimai – jau vienuoliktą kartą Tradiciškai LRT RADIJAS rinko Metų žmogų. 2015 m. Metų žmogaus titulas už iniciatyvą „Vaikų svajonės“ atiteko pusbroliams Juliui Gregorauskui ir Andriui Čepkui.

Už iniciatyvą „Vaikų svajonės“ pusbroliai Julius Gregorauskas ir Andrius Čepkus LRT RADIJO apdovanoti Metų žmogaus titulu

Muzika LRT RADIJUJE Muzika užima 30–35 proc. LRT RADIJO programose. Iš jų 70 proc. sudaro klausytojų mėgstamiausia praėjusio amžiaus ir šiuolaikinė lietuviška bei užsienio šalių popir roko muzika, kiti 30 proc. skirti populiariai ir stilizuotai klasikai, stilizuotam folklorui, džiazui, tarpiniams žanrams. Muzikos turinys ir santykis kinta priklausomai nuo švenčių, įvykių, datų. LRT RADIJO Muzikos redakcija rengia specialias šventines programas, skirtas Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai, Tremties, Mindaugo karūnavimo, Žalgirio mūšio, Juodojo kaspino dienoms, Mokslo metų pradžiai, tomis dienomis skamba tik lietuviška įvairių žanrų ir stilių muzika. Tiesiogiai transliuojami koncertai iš LNOBT, Nacionalinės filharmonijos, Šv. Jonų bažnyčios, Prezidentūros kiemo, skirti šioms ir kalendorinėms bei religinėms šventėms – Užgavėnėms, Velykoms, Joninėms, Žolinei, Vėlinėms, Motinos ir Tėvo dienoms paminėti. Muzikos aktualijų ir žanrų įvairovę LRT RADIJO programoje atspindi „Muzikos valandos“ laidos, skirtos lietuviškai muzikai, populiariai klasikai, džiazui ir užsienio naujienoms. Tarp ryškiausių Muzikos redakcijos praėjusių metų darbų paminėtinas laidų ir tiesioginių transliacijų ciklas, skirtas „Eurovizijos“ dainų konkursui: pristatyti nacionalinės atrankos ir užsienio šalių dalyviai, jų dainos, tiesiogiai transliuoti nacionalinės atrankos koncertai, finalas, du tarptautinio „Eurovizijos“ konkurso pusfinaliai ir finalas. Analogiškai buvo dirbama ir su TV konkursu „Dainų daina“. „Muzikos valandoje“ tema keitė temą, žanras – žanrą, atlikėjas – atlikėją. Laidoje svečiavosi Diuseldorfo ir Duisburgo operos solistas L. Pautienius, metų operos solistė V. Miškūnaitė, didžiausiose pasaulio scenose dainuojantys K. Smoriginas, A. Grigorian, 2015 m. „Auksinio disko“ laimėtoja I. Prudnikovaitė, tarptautinio P. Čaikovskio konkurso Maskvoje nugalėtojas L. Geniušas, naujasis LNSO vadovas ir vyr. dirigentas M. Pitrėnas, jubiliejų šventęs Lietuvos operos solistas, visų kartų numylėtinis V. Noreika, violončelininkas D. Geringas, sumanęs įrašyti muzikos ciklus su Čiurlionio, Dvariono, Balsio, Karnavičiaus ir kt. lietuvių klasikų vaikais ir vaikaičiais. Muzikiniai pokalbiai su Čiurlionio provaikaičiu R. Zubovu, žymiausiu čiurlionistu, vienu iš ryškiausių Rytų Europos politikų, muzikologu V. Landsbergiu, 85-metį pažymėjusia pianiste G. RučyteLandsbergiene, prisiminimai apie vieną įtakingiausių XX a. lietuvių kompozitorių E. Balsį, valanda išsiilgusiems anuomet pagrindines operų partijas dainavusiai

Donatas Montvydas

30 „Muzikos valandos“ kūrybinė grupė

G. Apanavičiūtei balso ir kadaise publikos pamėgtam E. Kuodžio ir J. Girijoto duetui, lietuvių lakštingalai E. Čiudakovai, Estijos kultūros ikonai – dainininkui G. Otsui, produktyviausiam lietuviškų populiarių dainų autoriui B. Gorbulskiui, 75-metį pažymėjusiam P. Domingui. „Muzikos valandos“ su žymiausia klavesinininke, Prahos menų akademijos prof. G. Lukšaite-Mrazkova ir Estijos kompozitoriumi A. Pertu, kurio kūriniai dažniausiai grojami pasaulio koncertų salėse. Parengtos laidos apie skambančią Vilniaus lietuvybės istoriją, Lietuvos muzikinės kultūros raidą per 25 nepriklausomybės metus, apie mūsų gebėjimą išnaudoti Laisvės teikiamas galimybes muzikinėje kultūroje, įspūdžiai iš Birštono vasaros menų akademijos ir jų parengtą projektą „Traviata 95“. Laidos In Memoriam: legendinei rusų balerinai M. Pliseckajai, lietuvybės puoselėtojui, dainininkui D. Sadauskui, lietuvių estrados metrui S. Povilaičiui. Jubiliejinės laidos, skirtos J. Sibeliaus 150-mečiui, M. Ravelio 140-mečiui, J. S. Bacho 330 gimimo metinėms. Greta klasikinių, akademinės muzikos temų „Muzikos valandose“ buvo kalbama apie lietuvių ir užsienio šalių populiariosios muzikos atlikėjus, festivalius, prestižinius apdovanojimus, kaip antai lietuviški M.A.M.A apdovanojimai, „Oskarais“ ir „Grammy“ įvertintos dainos, laidų ciklai, skirti nacionalinei „Eurovizijos“ atrankai ir „Eurovizijos“ konkursui, transliuotas istorinis visų laikų „Eurovizijos“ dainų koncertas, skirtas „Eurovizijos“ 60-mečiui, parengtos lietuviškos populiarios ir alternatyvios muzikos festivalių apžvalgos, jų vertinimai, reportažai iš įvykių vietos, atskiros laidos, skirtos lietuviškos muzikos sklaidai renginiuose „Tallinn Music Week“ ir „Vilnius Music Week“, nepamirštos muzikos knygos ir naujausios plokštelės, pristatytos Vilniaus knygų mugėje, laidos ne tik apie tai, kas populiaru, bet ir alternatyvu. Laidose buvo diskutuojama apie šiuolaikinės populiarios muzikos aktualumą, kūrybos ir atlikimo kokybę. Prisiminti lietuviškų populiarių dainų maestro M. Novikas, V. Ločeris, paminėtas „Dainos teatro“ 30-metis, legendinio ansamblio „Nerija“ 45-metis. Laidos portretai su džiazmenu ir aranžuotoju D. Pulausku, 50-metį pažymėjusia R. Čivilyte ir kt. garsiais atlikėjais. „Muzikos valandose“ sušvito E. Piaf dainų pasaulis, 1 000 ir vienos melodijos burtininko A. Mantovanio ir Amerikos džiazo legendos B. Strayhorno kūryba, F. Sinatros žvaigždė, pristatytas Estijos prezidento T. H. Ilveso mėgstamiausių jaunystės roko grupių rinkinys, naujausi A. Mamontovo, J. Šeduikytės ir kt. atlikėjų albumai, nuolat rengiama laidų „Ten ir čia“ serija apie užsienio muzikinos naujienas.

LRT KLASIKOS programa

LRT KLASIKOS programoje 2015 m. didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į kokybinius kriterijus, laidų tobulinimą, siekiama kurti daugiau analitinių pasakojimų, žurnalistinio tyrimo laidų, ieškoti ryšio su klausytojais ne tik per tiesiogines laidas, bet ir per paskyras „Facebooko“ tinkle (pavyzdžiui, laidos „Ryto allegro“ puiki nuotraukų kolekcija, laidos „Ką man skaityti?“ viktorinos ir naujausių tekstų iš pasaulio interneto puslapių dalybos). 2015 m. nuolat buvo atnaujinamos laidų „Vakaras su knyga“ ir „Vakaro pasaka“ valandėlės. Šios klausytojų mėgstamos laidos kelerius metus buvo užpildomos vien iš radijo fondų, o 2015 m. vis daugiau papildomos naujais įrašais. LRT KLASIKA ir toliau išliko akcijos „Metų knygos rinkimai“ partnerė. Skaityti konkurse dalyvaujančių knygų fragmentai, laidose pristatyti autoriai, klausytojams suteikta galimybė laimėti knygų viktorinose. Jau penkti metai LRT dirbo savo studijoje Vilniaus knygų mugėje. LRT kultūros laidų vedėjai čia ne tik tiesiogiai vedė laidas, ne tik rengė interviu su užsienio svečiais, bet ir įsirašė įdomiausius mugės susitikimus, diskusijas, knygų pristatymus, kuriuos transliavo KLASIKOS programos laidose „Ryto allegro“, „Radijo paskaitos“, „Ką man skaityti?“. Trečią kartą kaip pagrindinė informacijos partnerė sėkmingai dirbo meno mugėje „Art Vilnius“. 2015-ieji buvo paskelbti M. K. Oginskio metais, minėtos 250-osios iškilaus kompozitoriaus metinės. Kultūros laidų redakcija parengė keletą laidų, kuriose istorikai, menininkai kalbėjo apie šią asmenybę, pastatytas originalus radijo spektaklis.

Po kelerių metų pertraukos kartu su LATGA-A buvo surengtas radijo dramaturgijos konkursas. Laureatų pjesės buvo pastatytos radijo teatre. Pritrauktos ryškiausios Lietuvos teatro asmenybės – Valentinas Masalskis, Viktorija Kuodytė, Vytautas Rumšas, Saulius Bareikis, Alvydas Šlepikas ir kiti. Taip pat su LATGA-A tęstas bendradarbiavimas ir rengtasi naujam konkursui, kuris bus skirtas Lietuvos radijo 90-mečiui. 2015 m. pastatytos originalios Audros Baranauskaitės ir Gintarės Adomaitytės pjesės vaikams, viena žymiausių vaikų rašytojų Ramutė Skučaitė parašė naują eiliuotą radijo pjesę. Po truputį didėja radijo teatro ir radiofonizuotų laidų finansavimas, galima parengti daugiau šių laidų: „Vidurnakčio lyrika“, „Vakaras su knyga“, „Vakaro pasaka“. Tačiau vis dar trūksta šiuolaikinių techninių galimybių radiofonizuotas laidas bei pastatymus parengti ir kokybiškai įrašyti. Radijo studija, kurioje vyksta įrašai su aktoriais ir režisieriais, yra neremontuota, tamsi, joje negalima išgauti jokių garso atspalvių, efektų, nėra akustinių galimybių. Taip pat reikia sukurti atskirą radiofonizacijų poskyrį, kuriame dirbtų redaktoriai, atsakingi ir už naujus radijo teatro ir radiofonizuotų skaitymų įrašus, ir už radijo fondų transliavimą. LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS programose stiprėja senųjų, ilgus metus transliuojamų laidų, tokių kaip „Kultūros savaitė“, „Ryto allegro“, „Žmonės ir idėjos“, „Kasdienybės kultūra“, „Po lyros ženklu“ pozicijos. 2015 m. pradėtos transliuoti ir naujos laidos. KLASIKOS programoje sukurta trumpų prozos tekstų laida, pavadinta „Tekstai“, kaip visos dienos leitmotyvas programoje skamba „Dienos citata“. Per LRT RADIJĄ pradėta transliuoti nauja vidurdienio laidų juosta, kuria siekiama patenkinti klausytojų vartotojiškus poreikius, supažindinti su įvairiomis teisės, buities naujovėmis.

Laidos „Ryto allegro“ komanda

Muzika LRT KLASIKOJE Pagrindinė muzikinė LRT KLASIKOS laida yra „Muzikinis pastišas“. 2015 m. specialios muzikinės programos buvo rengiamos M. K. Oginskio jubiliejiniams metams ir M. K. Čiurlionio sukakčiai: parengtas 5 laidų ciklas, skirtas M. K. Oginskiui, ir Š. Nako laidų ciklas, skirtas M. K. Čiurlioniui, įrašyta ir transliuota keliolika koncertų, skirtų šių kompozitorių kūrybai. Be to, „Muzikinis pastišas“ pasakojo apie Operos dienas Valdovų rūmuose, LVSO dirigentą G. Rinkevičių, smuikininkę D. Kuznecovaitę, grįžusią į Lietuvą, operos solistę ir laidų vedėją N. Kazlaus. Parengtos laidos apie Lietuvą ir Austriją su Mocarto draugijos Lietuvoje vadovu P. Kunca, apie muzikos įrašų sklaidą su LMS prezidente A. Žigaityte, apie XVII a. LDK muziką su muzikologe R. Skudiene, apie muzikoje slypinčią jėgą ir galią su Lietuvoje koncertavusiu violončelininku I. Monigečiu, apie užaugintą meilę muzikai ir drąsą būti savimi su svečiu iš Izraelio mandolinininku A. Avitaliu, apie tai, kaip kultūra skleidžiasi įvairiose erdvėse Kultūros naktį, su prof. L Donskiu, apie muzikos pasaulio matematiką su jauna dirigente G. Šlekyte, apie muziką, gyvenančią XX a. kino juostose, apie tarptautinį būgnų ir perkusijos festivalį, apie džiazo erdves su pianistu E. Buožiu, apie muziką ir teatrą su G. ir A. Storpirščiais, apie Muziejų naktis su latvių režisieriumi K. Zviguliu ir dramaturge A. Lunskyte-Yildiz. Muzikine patirtimi „Muzikiniame pastiše“ dalijosi „Gaidos“ festivalio viešnia kompozitorė S. Gubaidulina ir kiti šio festivalio svečiai, „Londono sinfonietta“, vertėjas, žurnalistas, publicistas J. Ohmanas, Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios vargonininkė Z. Lukošiūnienė. Klasikos klausytojai turėjo progą keliauti po muzikinį Vilnių su I. Bagaliūniene, įspūdingas buvo T. Bičkovo skrydis su instrumentu, vadinamu HANGU, Afrikos

būgnais, laidoje išgyvenimais ir patirtimi dalijosi gatvės muzikantas N. Suokalbinis ir menininkas S. Nekrošius su savo sukonstruotu instrumentu, mokslo populiarintojas I. Kančas, be kita ko, teigė, kad J. S. Bacho muzika sunkiai išskaitoma tobuliausiam kompiuteriui – žmogaus smegenims, vyko pokalbiai apie koncertus be kaklaraiščių su saksofonininku A. Keliu, apie dialogus tarp mugamų ir sutartinių, apie degintą, bet nesudegusią Salako bažnyčios istoriją, apie Žydų kultūros dienas Žagarėje, apie ryškiausią ir pajėgiausią LNOBT chorą, apie Mongolų muzikos dienas Baltijos šalyse. Prisiminimais, ataidinčiais primadonos balsu nuo operos teatro scenos, ir išgyvenimais dalijosi operos solistė E. Kornejeva, filologas R. Čičelis kalbėjo apie tai, kas buvo tada, kas liko ir kas galėtų būti, apie „Dryžuotą operą“, apie vaikus ir suaugusiuosius, apie muzikos grožį ir vertę su britų filosofu N. Zangwillu, apie muziką, keliaujant iš Argentinos į Vokietiją, su dainininke L. Dahab ir džiazmenu B. Aperdannieriu, apie ansamblį „Musica Regnum“ su muzikuojančiomis seserimis Daunytėmis, apie K. Monteverdi operos „Orfėjas“ pastatymą Lietuvoje su D. Stabinsku, apie tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą su amerikiečių vargonininku, žiuri nariu M. Baueriu ir su šio konkurso nugalėtojais – pianistu R. Lozinskiu ir vargonininke M. Roždestvenskyte, apie „Skambančius kūnus“ su kompozitore S. Dikčiūte ir chirurgu T. Tarasevičiumi, apie muziką, skirtą pirmosios atominės bombos sprogimo aukoms atminti, su kompozitore J. Janulyte, apie virtualų chorą „Lietuva“ ir jo specifiką. „Muzikiniame pastiše“ viešėjo charizmatiška ir talentinga operos primadona I. Jasiūnaitė, V. Laurušas, užduodantis sau klausimą, kas jis buvo: statybininkas, administratorius ar kompozitorius, jubiliejinė laida, skirta 70-metį pažymėjusiam kompozitoriui A. Šenderovui, jaunasis dirigentas R. Šumila dalijosi patirtimi apie kelią simfoninio orkestro link, vokiečių kompozitorius P. M. Hamelis, peikdamas eksperimentinę muziką, teigė, kad jis kuria žmonėms. Parengtos laidos apie projektą „Viena Lietuva – penki pasauliai“, apie „Grammy“

Laidos „Muzikinis pastišas“ kūrybinė grupė

nominantus – pianistą A. Žlabį ir Kauno miesto simfoninį orkestrą, apie Lietuvos baleto 90-metį, laidų ciklai apie jaunimo festivalį „Sugrįžimai“, šiuolaikinės muzikos festivalį „Gaida“, senosios muzikos festivalį „Banchetto musicale“, Vilniaus festivalį, Kristupo vasaros festivalį, tarptautinį fortepijono muzikos festivalį, apie visoje Lietuvoje vykstančius festivalius, gastroliuojančius kolektyvus ir pavienius atlikėjus.

LRT RADIJAS yra nuolatinis Vilniaus koncertų salių – Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Taikomosios dailės muziejaus, Kongresų rūmų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Vilniaus rotušės, Vilniaus paveikslų galerijos, Vilniaus katedros, Šv. Kazimiero, Šv. Kotrynos bažnyčių ir kitų koncertinių erdvių, svečias: įrašinėja, transliuoja ir rengia specialias laidas LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO programoms. Taip pat remia nekomercinius renginius, vykstančius Užutrakio dvaro rūmuose, Vilniaus botanikos sode, Palangos Tiškevičių rūmuose, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Biržuose ir kituose Lietuvos miestuose, Tomo Manno festivalį Nidoje, Druskininkų vasarą su Čiurlioniu, Pažaislio festivalį. 2015 m. rugsėjo 26 d. LRT KLASIKA transliavo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezono pradžios ir naujojo jo meno vadovo M. Pitrėno inauguracijos koncertą, dedikuotą M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms. Koncertas įtrauktas į 2015–2016 m. „Euroradio“ sezoną. Jį transliavo 14 Europos visuomeninių radijo stočių. 2014–2015 m. „Euroradio“ operų sezone LRT RADIJO pasiūlytą ir į sezoną įtrauktą O. Narbutaitės operą „Kornetas“ transliavo 13 Europos radijo stočių ir Australijos ABC radijo stotis. LRT KLASIKA dalyvavo 2015 m. „Euroradio“ Kalėdų ir Velykų muzikos projektuose, transliavo koncertus iš 12 šalių, taip pat specialias Suomijos ir Estijos radijo programas J. Sibeliaus 150-mečio ir A. Perto 80-mečio proga. Rengė laidas šių jubiliejų, taip pat M. Ravelio, L. Pavarotti sukakčių proga. Tradiciškai LRT RADIJAS dalyvavo šiuolaikinės muzikos radijo įrašų konkurse „International Rostrum of Composers“ (2015 m. konkursas vyko Taline, Estijos nacionaliniame radijuje), pristatė Žibuoklės Martinaitytės ir Lukrecijos Petkutės (jaunųjų kompozitorių kategorijoje) kūrinius. 2014 m. pristatytus lietuvių kompozitorių kūrinius (Ramintos Šerkšnytės ir Raimondos Žiūkaitės) 2014–2015 m. sezone transliavo 16 radijo stočių Europoje, Azijoje ir Australijoje. 2015 m. kovo 10–12 d. Radijo muzikos redakcijos redaktorė Ieva Buinevičūtė dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių radijo muzikos redaktorių-prodiuserių seminare Stokholme (Švedijos radijuje). 2015 m. balandžio 22–24 d. LRT RADIJO Muzikos redakcija surengė Šiaurės ir Baltijos šalių visuomeninių radijų klasikinės muzikos programų vadovų metinį susitikimą. Dalyvavo 12 delegatų iš 8 šalių. Pateikti pavyzdžiai byloja, kad LRT Muzikos redakcija, stiprindama kultūros poveikį ir užtikrindama nacionalinės bei pasaulinės muzikos sklaidą Lietuvoje, tenkindama įvairiausių visuomenės sluoksnių poreikius ir skonį, savo programomis siekia užtikrinti skirtingų stilių, krypčių, žanrų, epochų muzikos įvairovę. Lietuvos koncertų salėse 2015 m. įrašyti 136 koncertai, t. y. 916 kūrinių, kurių bendra trukmė yra 11 665 min. (194 val.). Visi šie kūriniai įtraukti į LRT radijo fondus.

Tautinių bendrijų programa Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2015 m. dėmesį skyrė Lietuvoje gyvenančių kitataučių bendruomenių aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Laidose skambėjo reportažai iš daugelio renginių: M. K. Čiurlioniui – 140, M. K. Oginskiui – 250, Radvilų paveldas Biržų ir Kėdainių muziejuose, susitikimai su L. Tolstojaus ir A. Puškino palikuoniais, pasakojimas apie ekspediciją K. Pakšto pėdsakais į Belizą. Minėtas operos dainininkės J. Čiudakovos 90-metis. Paminėti Lietuvos rusų kultūros dienų 20-mečio renginiai Vilniaus rotušėje, kasmetiniai Rusų sakralinės muzikos, Velykų ir Kalėdų muzikos festivaliai, „Kultūrų dialogas“, rusų folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“, M. Dobužinskio estetinio lavinimo centro rengiamos rusų kultūros dienos Kaune ir Vilniuje. Laidose, skirtose žydų bendruomenei, buvo transliuotas interviu su vieninteliu likusiu gyvu Lietuvoje Aušvico kaliniu – Švenčionių gyventoju M. Preisu, Izraelio ambasados atidarymas, interviu su ambasadoriumi A. Maimonu, pokalbis su T. Venclova apie lietuvių ir žydų santykius, pasakojimas apie S. Kanovičiaus projektą Šeduvoje „Dingęs štetlas“, pristatytas unikalus istorikės V. Davoliūtės mokslo darbas apie žydus tremtinius, laidų ciklas apie YIVO 90-metį, Žydų kultūros dienas Žagarėje.

Laidos lenkų kalba 2015 m. laidose lenkų kalba pradėti transliuoti politiniai komentarai apie Lietuvos, Lenkijos, ES aktualijas, santykius, problemas, taip pat kultūriniai komentarai apie knygas, parodas, renginius, kultūrinio lenkų bendruomenės gyvenimo aktualijas. Laidose lenkų kalba skambėjo pokalbis su Adamu Michniku, rengti reportažai iš Lenkų kino savaitės, Vilniaus dienų Krokuvoje, Krokuvos knygų mugės, žydų muziejaus Varšuvoje. Parengtos laidos, skirtos M. K. Oginskio metams, paminėtas „Znad Wilii“ galerijos 20-metis.

Neįgaliųjų problemoms – speciali laida LRT KLASIKOS laida „Arčiau manęs“ visą dėmesį skiria problemoms, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys neįgalieji. 2015 m. laidose kalbėta apie neįgaliųjų švietimo ir ugdymo sąlygas, valstybės pagalbos neįgaliesiems aktualijas, problemas, su kuriomis susiduria neįgalius vaikus auginančios šeimos, neįgaliųjų darbo, būsto problemas. Nepamirštos svarbios sukaktys, pasakota apie neįgaliųjų dalyvavimą ir pasiekimus sporto, kultūros srityse.

LRT OPUS

LRT OPUS terasa Menų fabrike „Loftas“

2015 m. LRT OPUS liko ištikimas savo pasirinktai krypčiai – jauniems Lietuvos žmonėms transliuoti gerą, kokybišką produktą, kuris skirtųsi nuo šalies komercinių stočių. Čia savo erdves atranda ne tik įdomiausia muzika, kuriama visose pasaulio šalyse (ne tik Jungtinėje Karalystėje ar JAV), bet ir perspektyviausi, kūrybingiausi lietuviškos muzikos atstovai, kurie dėl savo nekomercinio, savito požiūrio į meną yra reti svečiai komercinėse radijo stotyse. Padidėjus finansavimui, LRT OPUS eteryje atsirado naujų laidų – pramoginė „Savaitgalio ūsai“ su Dileta Nenėne, laida jaunai šeimai „LRT OPUS namai“ su šeiminiu duetu Karoliu ir Justina Ramoškomis, „Formatas S“, kurį veda jaunas ir perspektyvus Lietuvos atlikėjas Sakalas Čumačenko. Išliko ir senosios kasdienės laidos „Atmerk akis“, „Dienos pulsas“ bei „Be problemų“. Ir toliau vakarais transliuojamo laidų ciklo „Temsta“ klausytojai gali susipažinti su žymiausiais klubinės muzikos atstovais. 2015 m. vasarą tradiciškai buvo rengiamos kasdienės laidos „Vasara su LRT OPUS“ tiesiogiai iš Palangos, kurias vedė Richardas Jonaitis. Čia buvo akcentuojamas Vakarų Lietuvos kultūrinis gyvenimas, laidose kalbėjo šio regiono meno, verslo, netgi politikos pasaulio žmonės. Vakarais LRT OPUS aikštelėje koncertuodavo lietuviškos grupės. Menų fabrike „Loftas“, LRT OPUS terasoje jau ne pirmą kartą visą vasarą vyko Lietuvos jaunų, nedidelę sceninę patirtį turinčių grupių konkursas. Jame kadaise buvo atrastos dabar tokios žinomos grupės, kaip „Freaks On Floor“, „Gerai Gerai & Miss Sheep“, „Liūdni slibinai“ ir kt. 2015 m. nugalėtoja tapo kauniečių grupė „Wolfsome“, kuri vėliau puikiai pasirodė Karklės festivalyje ir apdovanojimuose „M.A.M.A. 2015“.

Tradiciškai didelio susidomėjimo ir palaikymo sulaukia koncertų ciklas „LRT OPUS ore“, kuriame pasirodo perspektyvios Lietuvos grupės. Šie koncertai vyksta bendradarbiaujant su LRT KULTŪROS kanalu, tad jaunieji atlikėjai turi galimybę ne tik būti išgirsti, bet ir pamatyti. Be to, „LRT OPUS ore“ koncertai yra skelbiami ir svetainėje „Youtube“, kur susilaukia dešimčių tūkstančių peržiūrų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

PRIEDAI Nr. 1 2015 m. LRT RADIJO klausytojų dalis buvo 17 proc. ir jis buvo tarp trijų klausomiausių radijo stočių Lietuvoje. Vis dėlto modernėjant laikams ir keičiantis visuomenės įpročiams, keičiasi ir radijo klausytojų poreikiai, daliai klausytojų reikia populiarios muzikos ir mažiau informacijos, nes ji tapo lengvai prieinama kitomis priemonėmis.

Nr. 212 Subrendęs pilietis, vyrenis nei 35 metų, renkasi koncentruotą ir objektyvią informaciją, kurią pateikia LRT RADIJAS.

Nr. 3 Radijo stotis LRT OPUS puikiai papildo LRT RADIJO auditoriją. Šią stotį Lietuvos mastu klauso nedaug žmonių. Vilniuje ši stotis populiari tarp gyventojų, kuriems nuo18 iki 35 metų.

Nr. 4 LRT KLASIKOS stotis skirta siauresniam klausytojų ratui, todėl klausymosi rodikliai nėra įspūdingi. Galima tik pasidžiaugti, kad, panašiai kaip ir LRT KULTŪROS kanalo, auditorijos savaitės pasiekimas auga.

Lyginant 2015 m. su 2014 m., šią radijo stotį bent keletą minučių įsijungiančių Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 12 metų, padaugėjo nuo 3,36 proc. iki 3,72 proc.

Nr. 5 LRT RADIJO 2015 m. bent 5 minutes per dieną klausėsi 344 tūkst. Lietuvos gyventojų, LRT KLASIKĄ – 24,7 tūkst., LRT OPUS – daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 12 metų. Bendrai visų radijo stočių klausėsi 374 tūkst. žmonių. Per savaitę bent 5 minutes LRT RADIJO klausėsi 525 tūkst., LRT KLASIKOS – 87 tūkst., LRT OPUS – 75 tūkst. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 12 metų. Iš viso visų stočių bent trumpai klausėsi beveik 593 tūkst. klausytojų.

Nr. 6 LRT RADIJO laidos 2015 m.

Nr. 7

Nr. 8

LRT KLASIKOS laidos 2015 m.

Nr. 9

Nr. 10

Nr. 11

Tiesioginės transliacijos per LRT RADIJĄ ir LRT KLASIKĄ Sausio 1 d.

• Vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje. • Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros (LRT KLASIKA). Vasario 16 d.

• Speciali laida „Euras Lietuvoje!“. Bendros Europos valiutos pasitikimo renginys. Transliacija iš Vilniaus.

• Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija S. Daukanto aikštėje. LR Prezidentės D. Grybauskaitės kalba.

• Naujametis Vienos filharmonijos orkestro koncertas iš Vienos „Musikverein“ salės.

• Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų.

Sausio 7 d. • LR Prezidentės D. Grybauskaitės metų apžvalgos spaudos konferencija. Sausio 13 d. • Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seimo Kovo 11-osios salėje. „Laisvės premijos“ įteikimo ceremonija.

• Vasario 16-osios koncertas „Geltona. Žalia. Raudona“ iš Katedros aikštės. • Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros (LRT KLASIKA). • Iškilmingas Vasario 16-osios minėjimo koncertas iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LRT KLASIKA).

Vasario 19–21 d. • 4 tiesioginės transliacijos iš Vilniaus knygų mugės. Kovo 2 d. • VRK pirmininko Z. Vaigausko spaudos konferencija. Kovo 11 d.

• Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje. • Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje.

• Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

• Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros (LRT KLASIKA).

• Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

• Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija krašto apsaugos ministrui J. Olekui. Transliacija iš LR Seimo.

• Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros (LRT KLASIKA). • Šventinis koncertas iš Vilniaus Katedros aikštės.

Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Kovo 21 d. • Europos senosios muzikos diena. 5 „Euroradio“ koncertų transliacijos (LRT KLASIKA). Balandžio 4 d. • Velyknakčio liturgija iš Vilniaus arkikatedros. Gegužės 8 d.

Birželio 18 d.

Birželio 27 d. • LRT RADIJO vasaros kelionės. Transliacija iš Vilkaviškio. Liepos 3 d. • Labdaros ir paramos koncertas „Muzikinis linkėjimas“ iš Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios (LRT KLASIKA). Liepos 6 d.

• Koncertas „In memoriam“ Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti iš Vilniaus kongresų rūmų (LRT KLASIKA).

• Lietuvos valstybės diena. Iškilmingas vėliavų pakėlimas. Transliacija iš Vilniaus S. Daukanto aikštės.

Gegužės 7 d. • Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Transliacija iš LR Seimo.

• „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį 2015. Šventinio renginio transliacija iš Palangos.

Gegužės 19, 21, 23 d. • „Eurovizijos“ dainų konkurso koncertai iš Vienos. Gegužės 21 d. • Krašto apsaugos ministro J. Oleko atsakymai į Seimo narių 2015 m. gegužės 20 d. raštu pateiktus klausimus. Transliacija iš LR Seimo. Birželio 2 d. • Diskusija dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos. Transliacija iš LR Seimo. • Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus ir susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus atsakymai į Seimo narių 2015 m. gegužės 20 d. raštu pateiktus klausimus. Transliacija iš LR Seimo. Birželio 4 d. • LR Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas. Transliacija iš LR Seimo. Birželio 5 d. • LRT RADIJO vasaros kelionės. Transliacija iš Klaipėdos. Birželio 15 d. • Iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms,

• Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros (LRT KLASIKA). Liepos 10 d. • LRT RADIJO vasaros kelionės. Transliacija iš Medininkų. Liepos 11 d. • Kauno arkivyskupo L. Virbalo ingresas Kauno arkikatedroje (LRT KLASIKA). Liepos 23 d. • Ačiū, Amerika: Sumnerio Welleso deklaracijos 75-mečio minėjimas „Kartu mes tikime Laisve!“. Transliacija iš Vilniaus Vašingtono aikštės. Liepos 25 d. • LRT RADIJO vasaros kelionės. Transliacija iš Švėkšnos. Rugpjūčio 7 d. • LRT RADIJO vasaros kelionės. Transliacija iš Zarasų. Rugpjūčio 15 d. • Žolinės atlaidai iš Krekenavos (LRT KLASIKA). Rugpjūčio 29 d. • LRT RADIJO vasaros kelionės. Transliacija iš Plungės.

Rugsėjo 1 d. • Šventinis koncertas „Beauštanti aušrelė“ iš Vilniaus S. Daukanto aikštės. Rugsėjo 3 d. • LR Prezidentės D. Grybauskaitės ir NATO generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo spaudos konferencija. Rugsėjo 5–20 d. • 10 Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynių transliacijų. Rugsėjo 9 d. • Europos Komisijos pirmininko J. C. Junckerio metinis pranešimas. Transliacija iš Strasbūro. Rugsėjo 20–22 d. • VII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso transliacijos (LRT KLASIKA). Rugsėjo 23 d. • Tarptautinis koncertas „Griaunant tylą“ iš Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios (LRT KLASIKA). Rugsėjo 24 d. • Diskusija „Dėl Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę“. Transliacija iš LR Seimo. Rugsėjo 26 d. • Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerto „Euroradio“ transliacija (LRT KLASIKA). Rugsėjo 29 d. • Diskusija „Dėl Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę“ (tęsinys). Transliacija iš LR Seimo. Spalio 1 d. • „Didysis muzikų paradas“ (LRT KLASIKA). Gruodžio 2 d. • LR Prezidentės D. Grybauskaitės ir Ukrainos Prezidento P. Porošenkos spaudos konferencija. Gruodžio 24 d. • Kalėdų nakties Bernelių šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. Gruodžio 26 d. • Kalėdų šv. Mišios iš Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios (LRT KLASIKA). • Kiekvieną sekmadienį per LRT KLASIKĄ buvo transliuotos mišios iš Vilniaus arkikatedros.

NAUJIENŲ PORTALAS LRT.LT

2015 m. portale LRT.lt apsilankė 4,32 mln. unikalių vartotojų – 8 proc. daugiau nei 2014 m. Portalas buvo iš esmės atnaujintas: vizualiai pakito pradinis puslapis, jame rodoma daugiau TV ir radijo medžiagos; vartotojams kitaip pateikiama informacija, optimizuota navigacija portale. Žengtas svarbus LRT.lt modernizavimo žingsnis – sukurta portalo mobilioji versija. 2015 m. esmingai atnaujintas LRT.lt portalo dizainas, navigacija, kitaip rodomas pradinis puslapis – penki pagrindiniai portalo informacijos dėmenys, naujienų rubrikos, svarbiausios žinios. Pradiniame puslapyje, palyginti su ankstesniu dizainu, aiškiau išskirtos ir išsamiau pateikiama LRT TELEVIZIJOS ir LRT RADIJO medžiaga, mediateka, LRT projektai. Matomoje vietoje rodomas ir naujausių žinių srautas; į pradinį puslapį įkelta „Nuomonių rubrika“, kurioje skelbiami daugiausia LRT RADIJO savaitės komentarų tekstai. Labai svarbus modernizavimo žingsnis – sukurta portalo mobilioji versija. Jai startavus, portalą galima lengvai pasiekti įvairių tipų mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais. Puslapio mobilioji versija atpažįsta ekrano dydį ir prie jo prisitaiko – pateikia geriausią informacijos atvaizdavimą vartotojui. Įdiegta LRT.lt programėlė, leidžianti naršyti LRT.lt portale patogiau ir greičiau. Įvykus svarbiam įvykiui ir paskelbus reikšmingą naujieną, programėlės vartotojai gali gauti asmeninį pranešimą į savo telefoną. Dėl šių priemonių išaugo lankytojų dalis, naršanti minėtomis technologijomis. Pirmą 2015 m. ketvirtį tokių lankytojų srautas tesudarė 15 proc. viso srauto, o paskutinį ketvirtį išaugo iki 25 proc. 2015 m. daugiau pajėgumų skirta rubrikai „Tavo LRT“, televizijos laidoms ir projektams, taip pat Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros aktualijoms. Tai leido į portalą labiau integruoti LRT TELEVIZIJOS medžiagą:

pradiniame puslapyje skelbiama gerokai daugiau nei ankstesniais metais įdomių iškarpų iš laidų su LRT.lt redaktorių šifruojamais ir redaguojamais trumpais tekstais, perteikiančiais laidos akcentus ar įdomesnius aspektus; skelbiama daugiau autorinių straipsnių iš įvairių LRT projektų, pokalbių su LRT veidais ir apie savo darbo bei kūrybinio gyvenimo patirtis pasakojančiais LRT projektų dalyviais, LRT TELEVIZIJOS bei LRT RADIJO darbuotojais. Prie televizijos ir radijo laidų tekstinės sklaidos 2015 m. nemenkai prisidėjo ir LRT.lt žurnalistai, kuriantys straipsnius (su vaizdo iškarpomis) pagal tokias laidas, kaip „Teisė žinoti“, „Karinės paslaptys“, „Keliai. Mašinos. Žmonės“, „Aktualijų studija“ ir kt. „Google Analytics“ duomenimis, LRT.lt lankomumas siekė 780 tūkst. unikalių vartotojų skaitomiausią – gegužės mėn. (tuo metu daug vartotojų ieško „Eurovizijos“ dainų konkurso informacijos), ir svyravo tarp 350 tūkst. ir 454 tūkst. unikalių vartotojų vasaros mėnesiais (tradiciškai sumažėjus skaitytojų aktyvumui). Lankomiausia LRT.lt rubrika, kaip ir ankstesniais metais, buvo LRT mediateka. O tarp tekstinio turinio rubrikų populiariausios buvo „Lietuvoje“, „Tavo LRT“, „Kalba Vilnius“, „Pasaulyje“, „Ekonomika“. Daug portalo lankytojų dėmesio sulaukė TV ir radijo laidų epizodai: aktyviai domimasi orais, sveikatos temomis (TV laida „Kvieskite daktarą“), transportu („Keliai. Mašinos. Žmonės“). Iš viso 2015 m. portale LRT.lt apsilankė 4,32 mln. unikalių vartotojų (8 proc. daugiau nei 2014 m.). Lankytojų visumą sudaro Lietuvos vartotojai (78,29 proc.) ir užsienyje gyvenantys lietuviai – Jungtinės Karalystės (5,76 proc.), Vokietijos (2,56 proc.), Norvegijos (2,44 proc.), JAV (2,08 proc.) ir kitų užsienio šalių lankytojai. Kartu jie atvertė beveik 44 mln. puslapių – naujienų, anonsų, tiesioginių transliacijų ir vaizdo bei garso įrašų.

ADMINISTRACIJA LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA LRT taryba LRT taryba yra aukščiausias LRT organas, kuriam įstatymu pavestos LRT visuotinio susirinkimo funkcijos ir kuris atstovauja visuomenės interesui. Taryba sudaroma iš 12 asmenų, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas (4 narius), Seimas (4), po 1 narį – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos Vyskupų Konferencija.

LRT tarybos nariai

Eugenijus Butkus (Lietuvos mokslo taryba)

Darius Chmieliauskas (Lietuvos Vyskupų Konferencija)

Tomas Eitutis (Lietuvos Respublikos Seimas)

Liudvikas Gadeikis (Lietuvos Respublikos Seimas)

Edmundas Ganusauskas (Lietuvos Respublikos Seimas)

Lolita Jablonskienė (pirmininko pavaduotoja) (Lietuvos Respublikos Prezidentas) Česlovas Juršėnas (Lietuvos Respublikos Seimas)

Giedrė Lastauskienė (Lietuvos Respublikos Prezidentas)

Kornelijus Platelis (Lietuvos meno kūrėjų asociacija)

Andrius Puksas (Lietuvos Respublikos Prezidentas) Žygintas Pečiulis (pirmininkas) (Lietuvos Respublikos Prezidentas)

Vilija Targamadzė (Lietuvos švietimo taryba)

Prioritetinės 2015 m. LRT tarybos veiklos kryptys Strategija Išklausiusi 2012–2017 m. LRT valstybinės programų strategijos 2014 m. vykdymo plano ataskaitą, Taryba nusprendė atnaujinti kai kurias strategijos nuostatas. Taryba patvirtino darbo grupės parengtas LRT 2012– 2017 m. valstybinės programų strategijos pataisas. Diskutuota dėl naujos strategijos nuo 2018 m. rengimo.

Išorinis auditas Taryba inicijavo išorinę LRT veiklos analizę. Viešojo pirkimo būdu buvo pasirinkta UAB „Ernst&Young Baltic“, kuri atliko LRT veiklos analizę ir pateikė rekomendacijas veiklą tobulinti šiomis kryptimis:

• LRT strategijos parengimo ir įgyvendinimo procedūrų analizė; • organizacinės struktūros (įgaliojimų ir atsakomybės pasiskirstymo) bei procesų analizė; • infrastruktūros išteklių, turto valdymo (IT, pastatai, įranga, transportas) analizė; • žmogiškųjų išteklių (motyvavimo sistemos, darbuotojų skaičius, rotacija, kaita) vertinimas; • finansų valdymo vertinimas; • rekomendacijų finansinių ataskaitų LRT tarybai formoms parengimas. Tarybos nariai dalyvavo formuluojant analizės užduotis, išklausė tarpinę ir galutinę audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audito išvadas, buvo numatyti LRT veiklos analizės ataskaitos ir veiklos tobulinimo rekomendacijų įgyvendinimo tvarka ir terminai. Tarybai pristatytos LRT atlyginimų sistemos audito išvados (atliko E. Kajieta, tarptautinė konsultacijų kompanija „Hay Group“).

Programų turinys Bendrame posėdyje su kultūros ministru Š. Biručiu, Kultūros ministerijos atstovais ir Lietuvos kultūros ir meno taryba diskutuota apie kultūros sklaidos politiką. Aptartos LRT religinių laidų transliavimo apimties didinimo ir kokybės gerinimo galimybės. Pristatyta vaidybinių ir dokumentinių filmų įsigijimo, laidų anonsų ir kitų programos intarpų strategija. Supažindinta su „Eurovizijos“ dainų konkurso organizavimo ir transliavimo specifika, atrankos organizavimo perspektyva. Analizuota programų vaikams ir jaunimui situacija. Išklausyta informacija apie portalo LRT.lt. pokyčius.

Aptarta LRT prodiuserių veikla. Pristatyta ataskaita apie Lietuvos regionų gyvenimo atspindį LRT programose. Kiekviename posėdyje pateikiami LRT programų auditorijos (TV reitingų, portalo lankomumo, išmaniųjų programėlių paplitimo) duomenys. Du kartus per metus analizuojami radijo dienoraštinės auditorijos apklausos duomenys, kitų tyrimų rezultatai.

Technologijos Pristatyti LRT technologinės plėtros prioritetai (LRT transliavimo tinklas, studijų rekonstrukcija, numatoma įsigyti technika, raiškiosios TV plėtra, pastatų renovavimas). Svarstyta LRT programų perdavimo paslaugų teikimo ir kompensavimo už šią paslaugą teikimo tarka ir sąlygos. Pristatyti audiovizualiniai archyvai (videoteka, mediateka, fonoteka, fotoarchyvas), laikmenų skaitmeninimo perspektyva.

Aktualijos Kiekvieno LRT tarybos posėdžio pradžioje nagrinėjama informacija apie praėjusio mėnesio įvykius, administracijos atstovai atsako į Tarybos narių klausimus. Taryba supažindinama su gautais piliečių, institucijų ir visuomeninių organizacijų laiškais.

Bendradarbiavimas su LRT Administracine komisija LRT Administracinė komisija konsultuoja LRT tarybą ir LRT generalinį direktorių finansų klausimais. LRT Administracinės komisijos sudėtis: Linas Gusarovas (pirmininkas), Ieva Augustinavičienė, Rimas Kanevičius, Valentinas Sventickas, Tadas Šarapovas. 2015 m. vyko 7 LRT Administracinės komisijos posėdžiai. Pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl: • LRT 2015 m. pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT Administracinės komisijos išlaidų sąmatų; • LRT tarybai teikiamų finansinių dokumentų formų, turinio, kiekio ir apimties; • Konsultacijų vykdant LRT tarybos nutarimą dėl išorinio audito; • LRT 2014 m. finansinės ataskaitos; • Valstybės biudžeto lėšų panaudojimo įsigyjant ilgalaikį turtą; • Planuojamos tvirtinti 2016 m. LRT pajamų ir išlaidų sąmatos, LRT tarybos ir LRT Administracinės komisijos išlaidų sąmatų; • Administracijos atstovų pateikiamų atsakymų į LRT Administracinės komisijos klausimus.

Vykdant įstatymo numatytas LRT tarybos funkcijas, patvirtinta: • 2014 m. LRT ataskaita Seimui; • 2015 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT Administracinės komisijos išlaidų sąmatos; • 2014 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT Administracinės komisijos išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos;

LRT tarybos darbo organizavimas Sausio mėn. posėdyje sudaromas metinis posėdžių temų planas, kuris tikslinamas prieš kiekvieną posėdį. Darbotvarkėje numatyti klausimai pagal kompetenciją svarstomi Audito ir strateginės plėtros (vadovas T. Eitutis) arba Redakcinės politikos (vadovas K. Platelis) darbo grupėse. Jos teikia išvadas, rekomendacijas arba nutarimą. Finansiniais klausimais išvadas teikia LRT Administracinė komisija.

• LRT programų pavasario, vasaros ir rudens mastas ir struktūra;

Informacija apie LRT tarybos veiklą skelbiama LRT portale (darbotvarkės projektai, protokolai, dokumentai). Apie LRT tarybos svarstytus klausimus ir priimtus nutarimus informuojama pranešimu spaudai.

• LRT televizijos programų pirkimo konkurso rezultatai;

Ataskaitiniais metais buvo tikslintos finansinių dokumentų pateikimo Tarybai formos ir terminai.

• LRT Administracinės komisijos 2014 m. ataskaita.

Metų pradžioje išklausyta LRT tarybos darbo grupių ataskaita. Kas ketvirtį išklausyta LRT tarybos nutarimų vykdymo ataskaita.

Priimtas nutarimas dėl LRT KLASIKOS programos transliavimo visą parą.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas

Radijo programų direktorė

Rimvydas Paleckis

Guoda Litvaitienė

Generalinis direktorius

Audrius Siaurusevičius

TV naujienų tarnybos direktorius

L.e. televizijos programų direktoriaus pareigas Viktoras Snarskis

Audrius Matonis

LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius

Vladimiras Laučius

L.e. Technikos centro vadovo pareigas

Komunikacijos ir teisių valdymo departamento vadovė

Arnas Zuikis

Renata Lebedevienė

Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė

Asta Kružikienė

PRIEDAI

LRT ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

LRT siekis – suburti ir išlaikyti profesionalią, dinamišką, kūrybišką, nuolat tobulėjančią, savo darbą mylinčią ir motyvuotą komandą, vieningai siekiančią bendrų LRT tikslų, todėl personalo politika yra nukreipta į kolektyvo tobulėjimą ir jo gerovės kūrimą. 2015 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 588,75 pareigybės, pagal darbo sutartį dirbo 568 darbuotojai (52,4 proc. vyrų ir 47,6 proc. moterų). 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinis LRT darbuotojo amžius buvo 47,9 metai (vyrų – 46,8, moterų – 49,2). 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinė nepertraukiamo darbo trukmė LRT – 20,7 metų. LRT prioritetai – išskirtinė programų kokybė ir kūrybinių idėjų inicijavimas, technologinė pažanga. Todėl 2015 m. daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų profesionalumui ir kompetencijai ugdyti. LRT dalyvavo EBU asamblėjose pagal profesines sritis, bendradarbiavo su kitų šalių nacionaliniais transliuotojais, dalyvavo tarptautinėse mokymų programose, seminaruose, kurių temos apėmė: • skaitmeninę komunikaciją ir socialinę mediją; • naujienų programų gamybą; • radijo dokumentiką; • tiriamąją žurnalistiką; • žurnalistų darbo informacinio karo metu specifiką; • dokumentinių filmų gamybą ir transliavimą; • muzikos transliavimą; • inovacijas; • „Deutsche Welle“ mainų programą jauniesiems žurnalistams ir kt. Iš viso per 2015 m. kvalifikaciją kėlė 160 darbuotojų, kurie dalyvavo 82 seminaruose ir mokymuose, iš jų 39 seminarai ir mokymai vyko užsienyje.

Žvelgdama į ateitį ir siekdama pritraukti gabiausius studentus bei sudaryti sąlygas jaunimui žengti pirmuosius profesinius žingsnius, LRT suteikia materialinę bazę ir profesionalų pagalbą praktiką atliekantiems studentams. Nuolat bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, per metus praktiką LRT atlieka daugiau kaip 100 studentų. Siekiant užtikrinti efektyvų organizacijos resursų valdymą ir kartu skatinti jos tikslų vykdymą bei kokybiškesnį darbą, dalyvaujant tarptautinei konsultacijų kompanijai „Hay Group“, buvo atlikta atlyginimų analizė, pareigybių grupių vertinimas. Puoselėjamos tradicijos ir vienijamas kolektyvas. LRT veikia Senjorų klubas, vienijantis buvusius LRT darbuotojus. Klubo veikloje aktyviai dalyvauja per 40 narių.

LRT – socialiai atsakinga įmonė. • Darbuotojai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, remiami sunkių gyvenimiškų situacijų atveju, siekiama, kad įmonė ir darbuotojas suderintų interesus. • Rūpinamasi darbuotojų sauga ir sveikata – sukurtas kompleksas priemonių, pradedant saugaus darbo instrukcijomis ir baigiant saugių darbo vietų įrengimu bei sveikatos patikrinimu. Periodiškai vertinamos aplinkos ir darbo sąlygos, sprendžiami aktualūs su sveikata ir sauga susiję klausimai. • Siekiama, kad LRT kolektyvas būtų fiziškai aktyvus, rūpinamasi darbuotojų sveikata – LRT komandos 2015 m. dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose, konkurse „Įmonės jėga – sveiki ir laimingi darbuotojai“. • Siekiama, kad kolektyvas aktyviai dalyvautų kultūriniame gyvenime – kuo platesniam darbuotojų ratui suteikiama galimybė lankyti spektaklius, koncertus, filmus, rengiamos LRT darbuotojų kūrybos parodos. Vien į kino filmų LRT premjeras darbuotojams buvo išdalyta per 1 500 bilietų.

PRIEDAI 2015 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 588,75 pareigybės, pagal darbo sutartį dirbo 568 darbuotojai (52,4 proc. vyrų ir 47,6 proc. moterų).

2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinis LRT darbuotojo amžius buvo 47,9 metai (vyrų – 46,8, moterų – 49,2).

2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vidutinė nepertraukiamo darbo trukmė LRT – 20,7 metų.

LRT DARBUOTOJŲ BEI ŽURNALISTŲ APDOVANOJIMAI Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija LATGA už indėlį į lietuvių autorių kūrybos sklaidą ir puoselėjimą „Aukso žvaigžde“ apdovanojo LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių. „Pragiedrulių“ konkurso nugalėtojai 2015 m.: LRT RADIJO laidos „Pietryčių Lietuva. Tapatybė“ autorė Indrė Anskaitytė apdovanota kaip geriausia publicistikos žurnalistė. Geriausiu televizijos dokumentikos projektu pripažintas LRT TELEVIZIJOS projektas „Tolimi artimi Australijos lietuviai“ (Z. Kelmickaitė). Geriausia televizijos kultūros laida pripažintas per LRT KULTŪRĄ rodomas menininkų portretų ciklas „Legendos“, apdovanoti jos autoriai Aistė StonytėBudzinauskienė ir Česlovas bei Audrius Stoniai. Apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2015“ Geriausias trumpo metražo vaidybinis kino filmas – „Triukšmadarys“, kurio režisierius – LRT TV naujienų tarnyboje dirbantis užsienio naujienų redaktorius Karolis Kaupinis. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto konkurso premijai „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ gauti laureatu tapo LRT TELEVIZIJOS žurnalistas Olegas Kurdiukovas. LRT televizijos žurnalistė Eglė Daugėlaitė už taisyklingą kalbą eteryje buvo išrinkta „Kalbos grynuole 2015“. LRT TV laida „Laba diena, Lietuva“ – kūrybinio konkurso „Žmogaus teisės Lietuvoje 2015“ laureatė (už teisinio visuomenės švietimo projektą).

Zita Kelmickaitė

Virginijus Savukynas tapo prestižinės Antano Macijausko vardo premijos laureatu. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Biržų rajono savivaldybės įsteigtos premijos tikslas – apdovanoti žurnalistą už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, televizijos ir radijo laidas) arba iniciatyvas, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai. LRT TELEVIZIJOS žurnalistė, ėjikė Brigita VirbalytėDimšienė paskelbta viena iš dviejų geriausių 2015 m. Lietuvos lengvaatlečių. Tai paaiškėjo susumavus sporto aistruolių, žurnalistų ir ekspertų balsus.

Virginijus Savukynas

UŽSIENIO RYŠIAI LRT Užsienio ryšių skyrius yra atsakingas už ryšius su Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir LRT dalyvavimo įvairiuose EBU projektuose koordinavimą. Nuo 2013 m. šiam skyriui perduotos ir EBU techninio koordinavimo funkcijos. 2015 m. per palydovinį tinklą „EBU Eurovision“ buvo užsakyta daugiau kaip 100 tiesioginių transliacijų: 76 sporto transliacijos, 9 transliacijos iš Vatikano, 10 koncertų bei kitų transliacijų. Per palydovus tiesiogiai iš LRT studijos buvo transliuojami 4 Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus tiesioginiai interviu CNN televizijos laidoms „Amanpour“ ir „The World Right Now“, Nyderlandų radijo ir televizijos kompanijai NOS bei televizijai „Al Jazeera America“. Iš Lietuvos Respublikos Seimo šiai televizijai tiesioginį interviu davė ir prof. Vytautas Landsbergis.

LRT Užsienio ryšių skyrius kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dirbo prie užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą 2011–2019 m. programos „Globali Lietuva“, derino tarpinstitucinės veiklos programas, rengė veiklos ataskaitas. Įgyvendinant šią programą, toliau plečiamas bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių kabelinių televizijų operatoriais, pasirašomos sutartys dėl kanalo LRT LITUANICA retransliavimo. 2015 m. pasirašytos naujos sutartys su Latvijos kompanijomis SIA „Elektrons & K“ ir SIA „Vipnet“. LRT Užsienio ryšių skyrius rūpinasi LRT darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. 2015 m. žurnalistas Juras Jankevičius dalyvavo EBU seminare apie tai, kaip rengti profesionalius reportažus su „iPhone“. Rinkodaros tyrimų analitikas Aldaras Stonys dalyvavo kasmetinėje EBU informacijos apdorojimo tarnybos (Media Intelligence Service) konferencijoje-seminare, kuriame buvo nagrinėjama, kaip geriau panaudoti statistinius duomenis, atskleidžiant visuomeninio transliuotojo naudą visuomenei. TV naujienų tarnybos žurnalistei ir laidų vedėjai Ugnei Galadauskaitei buvo leista kartu su Rytų ir Centrinės Europos žurnalistų grupe vykti į 2 savaičių trukmės kursus Kinijoje.

rusų kalbą išversti, subtitruoti ir jiems perduoti 8 „Pinigų kartos“ laidų įrašai. LRT ne kartą lankėsi ukrainiečių, gruzinų ir moldavų žurnalistų grupės. Jų prašymu buvo organizuojami atviri pokalbiai su LRT žurnalistais. Užsienio ryšių skyrius palaikė glaudžius ryšius su Ukrainos komercine televizija „5 kanal“, kurios žinių laida rusų kalba buvo retransliuojama portale, taip pat su JAV organizacija „The Broadcasting Board of Governors“ dėl „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ kuriamos žinių laidos „Dabar pasaulyje“ („Nastojaščeje vremia“). 2015 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos televizija „Deutsche Welle“. LRT pradėjo transliuoti jų žinias rusų kalba, kassavaitinį laidų ciklą „Koncertuojanti Europa“, kultūros naujienų laidą „Arts“, adaptuotą europietiško gyvenimo būdo ir kultūros žurnalą „Euromaxx“. 2015 m. LRT tapo viena iš Latvijoje įregistruotos asociacijos „Baltic Centre for Media Excellence“ steigėjų. Užsienio ryšių skyrius aktyviai dirbo rengiant asociacijos steigimo dokumentus, derinant tolesnius organizacijos veiklos planus. Asociacija rūpinsis žurnalistų kvalifikacijos tobulinimu. Jau 2016 m. planuojama surengti bent 3 seminarus LRT darbuotojams. Užsienio ryšių skyrius verčia iš ir į anglų kalbą įvairius su LRT veikla susijusius dokumentus, renka, sistemina ir pateikia LRT vadovybei bei LRT tarybai informaciją apie kitų Europos visuomeninių transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir finansavimą. Užsienio ryšių skyrius LRT veda ekskursijas užsieniečiams, talkina į Lietuvą atvykstantiems kitų Europos visuomeninių transliuotojų žurnalistams.

Skyriaus darbuotojai ne tik reguliariai atnaujina LRT portale www.lrt.lt anglų kalba skelbiamą informaciją apie LRT, bet ir šia kalba pildo žinių puslapį. Šiame puslapyje publikuojami TV naujienų tarnybos specialiai EBU „Eurovision News Exchange“ parengti reportažai, LRT partnerių DELFI, „The Lithuanian Tribune“, ELTA ir BNS pranešimai anglų kalba. Skyrius glaudžius ryšius palaiko su Lietuvoje veikiančiomis užsienio valstybių ambasadomis. Itin geri santykiai yra susiklostę su Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Latvijos, Estijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos ambasadomis. Pradėta bendradarbiauti ir su pernai Lietuvoje atidaryta Izraelio ambasada. Iš užsienio šalių ambasadų gaunama nemažai įvairių televizijos programų, meninių, animacinių ir dokumentinių filmų. Užsienio ambasadoms skyrius siūlo įrašyti įvairius kultūros renginius, dalyvauti laidose kviečia į Lietuvą atvykstančius garbius svečius. Bendradarbiaujant su Danijos ambasada, tiesiogiai per LRT KULTŪROS kanalą buvo transliuotas garsaus danų kompozitoriaus Carlo Nielseno 150-ųjų gimimo metinių proga Vilniuje surengtas koncertas. 2015 m. aktyviai bendrauta su kolegomis iš Ukrainos. Gavus finansavimą iš Rytų Europos studijų centro, į

EBU transliacija: Vienos naujametis koncertas. Dirigentas Zubin Mehta.

LRT MUZIEJUS LRT muziejaus darbuotojai rengia ekskursijas, kurios supažindina su nacionalinio transliuotojo istorija ir veikla. Kiekvienais metais, minint Laivės gynėjų dieną, rengiamos teminės ekskursijos. LRT parodų galerijoje vyksta parodos, teminiai vakarai. 2015 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejų aplankė 6 644 lankytojai, surengta 290 ekskursijų, 182 iš jų skirtos moksleiviams (iš viso dalyvavo 4 545 moksleiviai). Muziejuje lankėsi universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų studentai. Čia jie susitiko su radijo ir televizijos laidų kūrėjais, LRT portalo darbuotojais, Rinkodaros skyriaus specialistais. Lankėsi ikimokyklinio amžiaus vaikai, neįgalieji, senjorai, suaugusieji, svečiai iš užsienio. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams buvo rengiami susitikimai su mėgstamiausios laidos vaikams „Gustavo enciklopedija“ autoriumi Audriumi Rakausku. LRT muziejus, rengdamas ekskursijas, prisidėjo prie projekto „Ugdymo karjera, stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“, kurį įgyvendina LR švietimo ir mokslo ministerija, organizuodama moksleivių profesinį veiklinimą. LRT istorijoje ypatingą vietą užima 1991-ųjų metų sausio įvykiai. 2015 m. sausio 12–23 d. LRT surengtos teminės ekskursijos, kuriose prisiminti kruvinosios Sausio 13-osios nakties įvykiai. Ekskursija pradedama muziejuje ir tęsiama LRT pastate. Aplankomos studijos, kuriose iki paskutinės minutės dirbo radijo diktoriai Bernadeta Lukošiūtė, Algimantas Sadukas ir televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė, filmavo operatorius Petras Bieliauskas. Tokių ekskursijų surengta 30, muziejų aplankė 837 lankytojai.

2015 m. LRT istorijos muziejaus daiktinių eksponatų rinkinį sudarė 601 eksponatas. 2015 m. LRT parodų galerijoje surengta 10 parodų. Čia darbus eksponavo ir jauni pradedantys kūrybinį kelią menininkai, ir Lietuvoje bei pasaulyje žinomi kūrėjai. Sausio mėn. LRT parodų galerijoje iš Leonardo Skirpsto asmeninio archyvo pirmą kartą viešai eksponuota nuotraukų paroda „Sausio 13-oji“. Vasario mėn. grupė „Devyni vėjai“ surengė tapybos darbų parodą. Kovo mėn. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga pristatyta Zino Kazėno fotografijų paroda „Vilnius – laisvės miestas. 1988–1991 m.“, balandžio mėn. – Elenos Voverienės Rytų tapybos studijos „Bambuko sodai“ jubiliejinė dešimtmečio paroda, gegužės mėn. – architekto Ugniaus Motiejūno tapyba, birželio mėn. – LRT operatoriaus Juliaus Dautarto fotografijų paroda, liepos mėn. – fotoklubo „Kablys“ nuotraukų paroda, rugpjūčio mėn. – geriausio „ART Vilnius-2015“ jaunojo menininko Petro Lincevičiaus tapybos darbų paroda, rugsėjo mėn. – fotožurnalisto Leonardo Skirpsto dokumentinių fotografijų paroda „Mūsų pajūris prieš keturiasdešimt metų“. Legendiniam serialui „Petraičių šeima“, pradėto kurti 1965 m., 50-mečio proga skirta nuotraukų paroda iš LRT ir privačių archyvų. Nuo spalio mėn. tapybos darbus LRT parodų galerijoje demonstravo ilgametis radijo inžinierius Dainius Radzevičius. Gruodžio mėn. buvo surengta žinomo menininko Klaudijaus Petrulio tapybos darbų paroda.

Klaudijaus Petrulio paroda

LRT ARCHYVAI planuotojai, naujų laidų kūrėjai ir visi, besidomintys LRT audiovizualiniu paveldu. Archyvas tęsia dar 2008 m. pradėtą audiovizualinių įrašų, saugomų analoginėse laikmenose, skaitmeninimą. Saugyklose sukauptos vaizdo ir kino juostos paverčiamos skaitmeninėmis laikmenomis, nes siekiama užtikrinti jų ilgalaikį saugojimą ir kokybę. 2015 m. suskaitmeninta daugiau kaip 109 val. kino juostų, 2 353 val. vaizdo juostų: TV naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės, religinės, publicistinės, pažintinės, kultūros, pramoginės, vaikams skirtos programos, koncertai, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai.

Radijo archyvai

LRT archyvas yra unikalaus dydžio. Jame saugomos analoginės ir skaitmeninės laikmenos, įrašytos nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Sukauptas analoginių laikmenų paveldas skaitmeninamas, fiksuojamas elektroniniame duomenų kataloge ir pateikiamas LRT interneto portalo lankytojams. Atsinaujinusi interneto LRT.lt portalo mediateka 2015 m. pasipildė 10 915 audiovizualinių ir 10 610 garso įrašų. Šiuo metu joje yra 35 364 vaizdo ir 23 389 garso kūriniai. Gausėjant mediatekos lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, 2015 m. suaktyvėjo ir archyvinių įrašų paieška bei naudojimas. Atlikta apie 200 archyvinių įrašų, kurie buvo skirti savišvietai, mokslo, kūrybos ir meno darbams, paieškų.

TV archyvai Televizijos archyvo saugyklose sukaupta daugiau kaip 40 tūkst. val. audiovizualinių įrašų, kurie yra įrašyti į įvairias analogines laikmenas: nuo 1896 m. pirmųjų kino filmų kopijų iki 2012 m. paskutinių vaizdajuosčių originalų. 2015 m. skaitmeninį TV programų archyvą papildė 3 045 sukurti nauji įvairių žanrų kūriniai. Metaduomenys apie kūrinius tvarkomi vidaus duomenų kataloge, kuriuo gali naudotis TV programų

LRT radijo archyvuose saugomi vertingi ir unikalūs Lietuvos istoriją ir jos kultūrinį paveldą fiksuojantys garso įrašai. Saugyklose sukaupti tarpukario, sovietinio laikotarpio ir dabartinę nepriklausomą Lietuvą atspindintys faktai ir įvykiai. Analoginės laikmenos susideda iš magnetinių garso juostų, kasečių, vinilinių ir kompaktinių plokštelių, kuriose yra beveik 40 tūkst. val. garso medžiagos. Jau nuo 2010 m. šie įrašai paverčiami šiuolaikinėmis laikmenomis ir viešinami internete. 2015 m. suskaitmeninti 23 122 kultūros paveldo objektai, iš jų 22 958 viešai prieinami LRT.lt fonotekoje. Per šiuos metus ją aplankė 16 254 unikalūs adresatai, užfiksuotos 120 823 suskaitmenintų objektų peržiūros. Lietuvos radijo archyvo fondai 2015 m. pasipildė Lietuvos koncertų salėse įrašytais 136 koncertais, t. y. 916 kūrinių, kurių bendras chronometražas 11 665 min. (194 val.). LRT radijo skaitmeninius archyvus papildė 6 543 sukurtos naujos laidos.

Nuotraukų archyvas LRT nuotraukų fonde 2015 m. sutvarkyta 19 031 archyvinė nuotrauka ir 31 451 negatyvas. Skaitmeninėse laikmenose saugomos 8 132 nuotraukos.

LRT VIEŠIEJI RYŠIAI IR RINKODARA LRT buvo įrengusi išmanųjį stendą, pristatė visas LRT programėles. 2015 m. nuosekliai stiprinti visi prekių ženklai. Specialiai renginiams pagaminta atributika apkeliavo per pusšimtį renginių – LRT prekės ženklai buvo eksponuojami per didžiausias miestų šventes, kultūros ir sporto renginiuose, kino ir muzikos festivaliuose, parodose, konferencijose ir t. t. Siekiant stiprinti modernaus transliuotojo įvaizdį, sukurti vaizdo klipai, pristatantys LRT įdiegtas naujas priemones, skirtas sekti televizijos ir radijo programas, atsinaujinusį LRT.lt portalą, kuriame galima patogiau ir greičiau gauti informaciją, naujas programėles. Greta įvaizdžio formavimo daug dėmesio buvo skiriama LRT programai anonsuoti visais LRT kanalais – televizijos programos anonsuotos ir radijo stotyse bei portale. Portalo naujovės pristatytos televizijos ir radijo stotyse. Radijo laidos anonsuotos TV eteryje ir naujienų portale.

Vaizdo klipų konkurso „Klipvid“ nugalėtojas Vidas Bareikis

2015 m. didelis dėmesys buvo skiriamas LRT įvaizdžiui bei jaunesnei auditorijai pritraukti. Modernaus, kultūrą puoselėjančio, ugdančio, patikimo transliuotojo įvaizdžiui stiprinti sukurti specialūs vaizdo klipai, aktyviai dalyvauta tiek kultūros renginiuose, tiek progresyvių idėjų konferencijose. Savireklamai ir programų anonsavimui sėkmingai pritaikytos jaunesnei auditorijai patrauklios priemonės, ypač pasiteisino komunikacija socialiniuose tinkluose. Metų pabaigoje atliktų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologinių tyrimų duomenimis, LRT labiausiai puoselėja kultūrą ir ugdo žiūrovus, yra patikimiausia ir objektyviausia tarp visų žiniasklaidos grupių. „Vilmorus“ atlikti kokybiniai tyrimai tik patvirtino, kad LRT žiūrovas asocijuojasi su išsilavinusia, daug žinančia, intelektualia, solidžia asmenybe. Siekis tapti geriausiems visuomet yra nemažas iššūkis ir Rinkodaros skyriui. Įtvirtinant kultūrą puoselėjančio, draugiško, ugdančio, patikimo transliuotojo įvaizdį, ypatingas dėmesys buvo skiriamas socialiniams ir kultūros renginiams. 2015 m. LRT tapo aktyviu įvairių projektų partneriu ir dalyviu. Tiesioginės transliacijos iš Vilniaus knygų mugės, skaitomiausių knygų rinkimas ir apdovanojimas, konkurso „Augu skaitydamas“ finalinis turas LRT televizijos eteryje, Nacionalinio diktanto integravimas į programą. Didžiausioje interneto bendruomenei skirtoje konferencijoje Baltijos šalyse „LOGIN“ LRT integravo savo prekių ženklus pagrindinėse veiksmo zonose, dalyvavo vertinimo komisijoje, tiesiogiai pranešinėjo naujienas per LRT televizijos ir radijo laidas, o visą konferenciją transliavo LRT.lt. LRT dalyvavo ir penktojoje progresyvių idėjų ir įkvepiančių istorijų konferencijoje „TEDxVilnius“. Konferenciją norintieji galėjo tiesiogiai stebėti portale LRT.lt. TEDx renginyje „Diena ateities mokykloje“

Išskirtinai anonsuotos sporto transliacijos: vaizdo klipuose nufilmuotos Lietuvos sporto žvaigždės Rūta Meilutytė, Giedrius Titenis, Tomas Kaukėnas ir kt. Originalūs vaizdo klipai sukurti regbio čempionatui, krepšinio čempionato transliacijai per LRT RADIJĄ. LRT kvietė paminėti svarbias Lietuvai datas. Pasiruošta ypatingai sutikti 25-ąsias Kovo 11-osios ir Sausio 13-osios sukaktis: sukurti specialūs vaizdo klipai, LRT svečiams įteikti proginiai ženkliukai, atnaujinta muziejaus ekspozicija, surengtos specialios parodos. LRT laidos buvo aktyviai anonsuojamos socialiniuose tinkluose, ypač „Facebooke“, „Youtube“. LRT paskyra „Facebooke“ turi per 90 tūkst. sekėjų. Jaunimas kviečiamas įsitraukti ir į įvairius muzikinius projektus. Didelio populiarumo sulaukė jau ketvirtą kartą Rinkodaros skyriaus suorganizuotas muzikinių vaizdo klipų konkursas „KlipVid“. 2015 m. konkursui „KlipVid“ pateikta 110 vaizdo klipų, iš jų į konkursą pateko 71 klipas, atitikęs konkurso reikalavimus ir sąlygas. Vaizdo klipus vertino portalo LRT.lt skaitytojai ir muzikos profesionalų komisija. LRT programoms viešinti skirti tradiciniai rinkodaros renginiai – Rotušėje vykusi „Auksinių bičių“ apdovanojimo ceremonija, LRT TELEVIZIJOS sezono pristatymas Valdovų rūmuose, LRT KULTŪROS kanalo pristatymas kultūros bare „Kablys“ – supažindino televizijos žiūrovus su naujomis LRT programomis, atskleidė televizijos ir radijo laidų kūrimo procesus ir sulaukė didelio dėmesio. LRT darbuotojų kalėdinio vakaro tema buvo 1926-ieji metai. Trečiojo dešimtmečio stiliumi pasipuošusiems kolegoms buvo specialiai sukurtas filmas apie pirmąsias radijo transliacijas. Tokia buvo LRT 90-mečio minėjimo įžanga 2016 m.

TECHNOLOGIJOS NAUJŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IŠŠŪKIS LRT ir toliau išlieka lyderė Baltijos šalyse taikydama naująsias medijas radijo ir televizijos veikloje. LRT jau yra sukūrusi mobiliųjų programėlių beveik 20-yje skirtingų platformų. LRT programėlės „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ klausimų bazė padidėjo 300 naujų klausimų. Nuo rudens kiekvieną mėnesį buvo renkami ir apdovanojami geriausią mėnesio rezultatą pasiekę programėlės vartotojai. Programėlę „LRT pasakos“ papildė 42 pasakos, buvo patobulinta turinio valdymo sistema. Programėlė „Gustavo receptai“ papildyti 20 receptų. Šios programėlės naudojamos operacinėje sistemoje „Android“ buvo įdiegta mobiliųjų aplikacijų vartotojų pamėgta funkcija – recepto dalijimasis socialiniame tinkle „Facebook“. Nuo 2015 m. rudens sezono laida „LRT forumas“ pradėjo naudoti interaktyvų balsavimą, pasitelkusi išmaniesiems telefonams skirtą programėlę „Balsuok!“. Per tiesiogines transliacijas žiūrovai gali išreikšti savo nuomonę laidoje diskutuojama tema. Buvo atnaujintas programėlės „Balsuok!“ dizainas, įdiegta balsų iš to paties vartotojo ribojimo funkcija.

Atnaujinta programėlė „LRT grotuvas“, skirta operacinei sistemai „Android“, – duomenys perkelti į naują tinklo serverį. Programėlės „LRT grotuvas“ „iOS“ aplikacijoje integruota įrenginio „Chromecast“ funkcija, kuri leidžia žiūrėti LRT grotuvo turinį nuotoliniu būdu per televizoriaus ekraną. 2015 m. sukurtos ir 2 naujos mobiliosios programėlės – populiaraus intelektinio televizijos žaidimo programėlė „Auksinis protas“ ir naujienų portalo programėlė „LRT. lt“. Abi programėlės pritaikytos operacinėms sistemoms „Android“ ir „iOS“. Naujienų portalo programėle „LRT.lt“ galime naudotis visuose mobiliuosiuose įrenginiuose.

2015 m. Technikos centre buvo priimtas naujas darbuotojas – naujųjų medijų projektų vadovas, kurio tikslas – plėtoti LRT naujųjų technologijų taikymą ir jų bendrą koordinavimą LRT padaliniuose. Vienas iš pirmųjų jo darbų buvo sukurti radijo E-žurnalistų grupę. E-žurnalistai – tai bandomasis projektas, kurio metu 6 LRT radijo žurnalistams buvo duoti nauji išmanieji telefonai „Huawei“, nupirkti specialūs mikrofonai ir pritaikyta nauja programinė įranga. Šiuo metu vyksta bandomieji radijo įrašai ir tiesioginės transliacijos iš įvykių vietų Lietuvoje ir užsienyje. Radijo žurnalistai taip pat pradėjo dalytis savo darbo užkulisių nuotraukomis socialiniame tinkle „Instagram“. Tikslas – sukurti ir ištobulinti šiuolaikinių darbo priemonių sistemą, kad ją vėliau galėtų taikyti didesnė žurnalistų grupė. 2015 m. augimas matomas ir kanalo „YouTube“ LRT paskyroje, į kurią kasdien dedami populiariausių televizijos ir radijo projektų įrašai, tokių kaip „Eurovizija“, „Auksinis balsas“, ir kasdieninių televizijos laidų, tokių kaip „Labas rytas, Lietuva“, „Pasaulio lietuvių žinios“, „Laba diena, Lietuva“. Peržiūrų skaičius, palyginti su 2014 m., išaugo beveik 20 proc., laikas, praleistas žiūrint LRT vaizdo įrašus, pailgėjo 47 proc., o vidutinė peržiūros trukmė padidėjo 23 proc. (1,19 min.). Pasidalytų vaizdo įrašų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – 2014 m. pasidalyta 8 444 kartus, 2015 – 19 194 kartus. Kita auganti naujųjų medijų sritis yra „iTunes Podcast“. Šioje platformoje LRT rodikliai nuolat auga. Parsisiuntimų skaičius, palyginti su 2014 m., padvigubėjo (2014 m. – 53 784, 2015 m. – 111 063). Jau antrus metus iš eilės liko populiariausi tų pačių radijo laidų – „Vakaro pasaka“, „Vakaras su knyga“, „Radijo teatras“ – įrašai. Didelę auditoriją 2015 m. pritraukė nauji televizijos laidų įrašai, tokie kaip „Žinios“, „Labas rytas, Lietuva“, „LRT Kultūros akademija“.

Programėlių iš „iTunes Podcast“ parsisiuntimo dinamika bei palyginimas 2014 ir 2015 m.

LRT „iTunes Podcast“ paskyra tampa vis populiaresne platforma, kuri pritraukia 25–49 m. amžiaus auditoriją. Nors didžioji dalis LRT „iTunes Podcast“ vartotojų gyvena Lietuvoje (73,8 proc.), svarbu paminėti, kad galimybe klausytis LRT radijo ir televizijos laidų naudojasi JAV (7,58 proc.), Didžiosios Britanijos (4,57 proc.) ir dar keleto Europos valstybių gyventojai.

PRIEDAI Pirmoje lentelėje pateikti LRT mobiliųjų programėlių parsisiuntimo duomenys.

2015 m. matomas programėlės „LRT.lt“, skirtos išmaniajam „Samsung“ televizoriui, peržiūrų ir parsisiuntimų skaičius didėja.

TECHNIKA 2015 m. buvo intensyviai naujinama LRT techninė bazė. Didžioji dalis naudojamos įrangos yra pasenusi, todėl investicijoms skirta daug dėmesio. Buvo suformuluota 3 metų technologijų vystymo strategija, parengti investiciniai projektai, kurie buvo sėkmingai įgyvendinami. Pirmiausia imtasi atnaujinti kasdienes darbo priemones: buvo pakeista per 130 pasenusių stacionarių ir nešiojamųjų kompiuterių, įsigyta naujų mobiliųjų darbo telefonų ir planšetinių kompiuterių. Iš esmės atnaujinti LRT spausdintuvai ir visa LRT spausdinimo sistema, kuri turėtų žymiai sumažinti spausdinimo kiekius. Spausdintuvų buvo sumažinta nuo 50 iki 20 vienetų. Užsienio produkcijos adaptacijos skyrius perėjo prie planšetinių kompiuterių sistemos, dėl to visiškai atsisakyta didelių kiekių spausdintos medžiagos.

Siekiant sukurti reikiamą kiekį raiškiajai televizijai (HD) pritaikyto turinio, 2015 m. buvo atnaujinta senoji LRT 1-oji studija. Po atnaujinimo šios studijos laidos, tokios kaip „LRT forumas“, „Teisė žinoti“, „Duokim garo!“, „Gustavo enciklopedija“ ir daugelis kitų informacinių ir pramoginių laidų, filmuojamos ir transliuojamos raiškiuoju (HD) formatu. Patalpos suprojektuotos taip, kad iš studijos aparatinės būtų valdomos ne tik 1-osios studijos kameros ir garso įranga, bet ir LRT Didžioji studija, 3-ioji studija bei koncertinė garso įrašų studija. Šiuo metu tai pati moderniausia televizijos studija Baltijos šalyse. Centrinėje aparatinėje visiškai pakeista TV įranga, skirta tiesioginėms Lietuvos ir užsienio sporto renginių transliacijoms ir laidoms, per kurias tiesiogiai balsuojama. Toliau plečiamos ir atnaujinamos LRT vaizdo montažinės. Įsigytos 3 naujos skaitmeninės HD montažinės. Atnaujinta pagrindinė LRT kilnojamoji stotis KTS-1, kuri nuo šiol galės dirbti pagal HD standartus. LRT mini kilnojamojoje stotyje atnaujintas garso traktas, pakeistas pagrindinis daugiafunkcis garso pultas, dėl kurio kilnojamoji stotis tapo pajėgi įrašyti daugiakanalius garso įrašus. 2015 m. buvo pakeistas pagrindinis LRT Didžiosios studijos vidaus įgarsinimo daugiafunkcis pultas ir studijos mikrofonų parkas. Tai žymiai pagerino įgarsinimo kokybę.

Dėl Ryšių reguliavimo tarnybos dažnių pakeitimo dalis iki 2015 m. naudotų LRT radijo dažnių atiteko mobiliesiems operatoriams, todėl LRT buvo atnaujinti radijo mikrofonai. 2015 m. radijo centrinės aparatinės sena analoginė techninė įranga buvo pradėta keisti į šiuolaikišką skaitmeninę. 2015 m. pabaigoje LRT RADIJAS pradėjo diegti šiuolaikišką tiesioginių transliacijų sistemą per IP ir 3G/4G tinklus.

FINANSAI Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtos finansinės ataskaitos Parengtos 2015 m. finansinės ataskaitos (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Finansinėse ataskaitose nurodyti 2015 m. gruodžio 31 d. skaičiai.

Papildomi paaiškinimai apie finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis Šioje veiklos ataskaitoje finansiniai duomenys pateikti pagal LR galiojančius teisės aktus.

2015 m. euro įvedimas 2014 m. liepos 23 d. ES Bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas nurodytas Europos Sąjungos Tarybos reglamente, iš dalies pakeisiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98. Euro įvedimo Lietuvoje diena – 2015 m. sausio 1-oji. LRT finansinėse ataskaitose nurodytos sumos išreiškiamos eurais pagal oficialų Lietuvos banko skelbiamą lito ir euro santykį.

2015 m. LRT apskaitos jungimas prie viešojo sektoriaus 2007 m. birželio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas Nr. X-1212 (Valstybės žinios, 2007-07-12, Nr. 77-3046), kuris nustato viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinio sudėtį, šio rinkinio sudarymo reikalavimus ir atsakomybę už ataskaitų rinkinio sudarymą ir pateikimą. Viešojo sektoriaus subjektai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti ataskaitas pagal apskaitos standartus ir bendrąjį sąskaitų planą nuo 2010 m. sausio 1 d. Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu Nr. XII-637, LRT įtraukta į viešojo sektoriaus subjektų sąrašą, todėl nuo 2015 m. LRT finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasi šiuo įstatymu. Įgyvendindama Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, LRT buhalterinę apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos

Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais patvirtintais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (VSAFAS), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą. Viešojo sektoriaus vidaus auditą ir finansų kontrolę reglamentuoja 2002 m. gruodžio 10 d. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 (Valstybės žinios, 2002-12-24, Nr. 123-5540) aktuali redakcija.

LRT pagrindinės veiklos pobūdis Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją. LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, patikėjimo teise valdantis valstybės turtą. LRT, kaip transliacinės žiniasklaidos priemonė, būtina šiuolaikinės demokratinės visuomenės funkcionavimui, teikia visuomenei viešojo ir neviešojo pobūdžio paslaugas. Ypatinga nacionalinio transliuotojo svarba ir statusas ne kartą pabrėžtas tiek ES, tiek Lietuvos institucijų ir teismų sprendimuose. 2006 m. gruodžio 21 d. LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo konstitucinę misiją. Visuomeninio transliuotojo prigimtis ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės priedermę ne tik įsteigti transliuotoją, bet ir pareigą užtikrinti jo veiklą, taip pat pareigą visuomeniniam transliuotojui skirti deramą finansavimą. Visuomeninio transliavimo paslaugos, nors ir turinčios aiškią ekonominę svarbą, nesulyginamos su jokio kito ekonomikos sektoriaus viešąja paslauga. Nėra jokios kitos paslaugos, kuria tuo pačiu metu galėtų naudotis tiek daug gyventojų, kuri suteiktų gyventojams tiek daug informacijos bei turinio ir tokia veikla perteiktų ir veiktų tiek individualią, tiek viešąją nuomonę. Be to, transliavimas paprastai suvokiamas kaip labai patikimas informacijos šaltinis ir gana didelei daliai gyventojų yra pagrindinis. Taigi jis skatina viešas diskusijas ir galiausiai gali užtikrinti, kad visi piliečiai aktyviai dalyvautų viešame gyvenime – pabrėžiama ES teisės aktuose bei Komisijos Komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (2009/C 257/01). Viešojo transliavimo svarba skatinant kultūrų įvairovę pripažinta ir 2005 m. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Konvencijoje teigiama, kad kiekviena konvencijos šalis gali imtis „priemonių, skirtų žiniasklaidos priemonių įvairovei skatinti, taip pat ir per visuomeninį transliuotoją“.

(UNESCO Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, patvirtinta 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimu 2006/515/EB, 6 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 2 dalies h punktas.)

Finansinių veiklos rezultatų analizė 2015 m. LRT buvo finansuojama daugiausia iš valstybės biudžeto asignavimų, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. LRT radijo ir televizijos programose skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. 2015 m. LRT finansuota iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.

LRT tikslai ir veiklos kryptys nustatyti atsižvelgiant į LR Vyriausybės prioritetus ir valstybės ilgalaikės raidos strategiją bei į kitus besikeičiančios ekonominės, politinės ir socialinės aplinkos veiksnius, turinčius įtakos LRT veiklai. LRT siekia efektyviai valdyti materialinius ir finansinius išteklius. Tik patikima ir saugi įmonės finansų sistema užtikrina ilgalaikį ir tvarų įmonės ekonomikos augimą, tikslingai perskirsto išteklius ir prisideda prie ilgalaikio stabilumo. 2015 m. LRT dirbo pelningai. Grynasis veiklos rezultatas – 512,5 tūkst. eurų pelno. Gerus rezultatus lėmė tolesnis veiklos planavimas ir optimizavimas, investicijų diegimas, pajamos už suteiktas paslaugas ir pagerėjusi bendra rinkos padėtis. 2015 m. LRT vykdė šias programas: • „Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijos tinklais“; • „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų tinklais“. 2015 m., kaip ir anksčiau, pagrindinis LRT finansavimo šaltinis buvo asignavimai iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms sudarė 29.966,8 tūkst. Eur, iš tos sumos asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti sudarė 5.677,1 tūkst. Eur, tai 5.300,6 tūkst. Eur daugiau nei 2014 m. (376,5 tūkst. Eur). 2015 m. LRT biudžeto pajamos – 25.089,6 tūkst. Eur, valstybės biudžeto finansavimas – 21.584,2 tūkst Eur, panaudota dotacijų dalis – 1.068,7 tūkst. Eur, kitų valstybės institucijų tiksliniai įnašai, parama, dovana – 73,2 tūkst. Eur, pajamos iš komercinės ūkinės veiklos –

2.338,5 tūkst. Eur. 2015 m. LRT komercinės ūkinės veiklos pajamos sumažėjo, palyginti su 2014 m., nes buvo uždrausta reklama. LRT pajamos iš kultūros ir sporto renginių ir jų transliacijų rėmimo pranešimų 2015 m. sudarė 1.536,4 tūkst. Eur. 2015 m. LRT patyrė 24.577,1 tūkst. Eur sąnaudų, iš jų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos – 8.438,2 tūkst. Eur, administracinės ir su veikla susijusios sąnaudos – 16.045,9 tūkst. Eur, kitos sąnaudos – 93,0 tūkst. Eur. 2015 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 6.373,7 tūkst. Eur. LRT generaliniam direktoriui 2015 m. priskaičiuota 45,3 tūkst. Eur darbo užmokesčio. LRT kolegialus organas – taryba. LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. 2015 m. LRT tarybos nariams priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 55,1 tūkst. Eur. 2015 m. LRT nebuvo išmokų su viešosios įstaigos dalininkais susijusiems asmenims, nurodytiems Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Mokesčiai VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per ataskaitinį laikotarpį sumokėjo 5.294,8 tūkst. Eur. Tarp jų: • pridėtinės vertės mokesčio – 880,9 tūkst. Eur; • privalomojo sveikatos draudimo, garantinio mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio – 1.201,8 tūkst. Eur; • pelno prie pajamų šaltinio ir kt. mokesčių – 194,7 tūkst. Eur; • socialinio draudimo įmokų

– 3.017,4 tūkst. Eur.

Turtas LRT turtas yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas. LRT turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 29 tūkst. Eur, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi LR Vyriausybės leidimą. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 tūkst. Eur, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi LRT tarybos leidimą. Ilgalaikį, visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu. LRT turtu negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo. Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per 2015 finansinius metus pateikiama aiškinamojo rašto III dalies pastabose.

Nuosavas kapitalas 2015 m. LRT dalininkų kapitalas nesikeitė ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 9.779,1 tūkst. Eur.

2016 m. LRT valstybės investicijų programa sudaro 4.329,0 tūkst. Eur. 2016 m. bus tęsiami 3 projektai, pradėti 2015 m. Nauji 2016 m. projektai: • įsigyti radijo, televizijos ir kitos įrangos, atnaujinti televizijos studijas;

Investicijos 2015 m. LRT, siekdama būti lyderė sparčiai besikeičiančių telekomunikacijų technologijų srityje, pradėjo naujinti technikos bazę. TV laidų žiūrovai gali mėgautis ne tik vaizdo ir garso kokybe, bet ir laisve rinktis, kur ir kada žiūrėti mėgstamas laidas, naudotis interaktyviomis priemonėmis. Vykstant sparčiai technologijų raidai, TV kanalai, norėdami išsaugoti turimas pozicijas, turi skirti ypatingą dėmesį naujausioms technologijoms. LRT 2015 m. asignavimai ilgalaikiam turtui buvo 5.677,1 tūkst. Eur, iš jų investiciniams projektams vystyti – 3.504,4 tūkst. Eur, kitam turtui – 2.172,7 tūkst. Eur. 2015 m. LRT baigė vykdyti šiuos projektus:

• įsigyti ir įdiegti specializuotą programinę įrangą; • atlikti pastato, esančio Vilniuje, S. Konarskio g. 49, stogo dangos kapitalinį remontą.

Lentelės ir grafikai VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita pateikta 1 lentelėje. 2009–2015 m. LRT bendrųjų pajamų dinamika pateikta 1 grafike, o to paties laikotarpio sąnaudų dinamika – 2 grafike. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms dinamika pateikta 3 grafike, o 2009–2015 m. LRT valstybės biudžeto asignavimų turtui dinamika – 4 grafike.

• „Skaitmeninės kilnojamosios televizijos stoties įsigijimas (KTS)“; • „Raiškiosios televizijos įrangos televizijos naujienų studijai įsigijimas“. 2015 m. pradėti vykdyti šie investiciniais projektai: • „Raiškiosios televizijos formato automatizuoto televizijos programų transliavimo įrangos įsigijimas“ (planuojamas baigti 2016 m.); • „Raiškiosios televizijos formato televizijos studijos įrangos įsigijimas“ (planuojamas baigti 2017 m.).

Veiklos planai ir prognozės Nuo 2015 m. sausio 1 d. uždrausta komercinė reklama ir pakeista LRT finansavimo tvarka. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo mokesčio pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą buvo skaičiuojamas pagal 2012 m. faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 m. įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų pajamų. Siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, LRT gerins programų kokybę ir įvairovę. 2016 m. ypatingas dėmesys bus skiriamas TV transliacijoms HD formatu, diegiamas naujas LRT skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas.

2-ojo VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita” 2 priedas Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija”

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio finansinės būklės ataskaitą arba konsoliduotąją finansinės būklės ataskaitą, kodas, adresas)

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2015 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS 2016 m. kovo 9 d. Nr. 4FBA (data)

74 Generalinis direktorius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

Vyriausioji buhalterė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

Audrius Siaurusevičius (vardas ir pavardė)

Jurgita Lukinaitė-Znutienė (vardas ir pavardė)

2-ojo VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita” 2 priedas Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija”

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio finansinės būklės ataskaitą arba konsoliduotąją finansinės būklės ataskaitą, kodas, adresas)

PRADINĖ FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2015 M. SAUSIO 1 D. DUOMENIS

Generalinis direktorius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

Vyriausioji buhalterė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

Audrius Siaurusevičius (vardas ir pavardė)

Jurgita Lukinaitė-Znutienė (vardas ir pavardė)

3-ojo VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita” 2 priedas Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija”

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio veiklos rezultatų ataskaitą arba konsoliduotąją veiklos rezultatų ataskaitą, kodas, adresas)

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA PAGAL 2015 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS 2016 m. kovo 9 d. Nr. 4VRA (data)

Generalinis direktorius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

Vyriausioji buhalterė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

Audrius Siaurusevičius (vardas ir pavardė)

Jurgita Lukinaitė-Znutienė (vardas ir pavardė)

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija”

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio pinigų srautų ataskaitą (konsoliduotąją pinigų srautų ataskaitą), kodas, adresas)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA PAGAL 2015 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS 2016 m. kovo 9 d. Nr. 1PS (data)

Generalinis direktorius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

Vyriausioji buhalterė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

Audrius Siaurusevičius (vardas ir pavardė)

Jurgita Lukinaitė-Znutienė (vardas ir pavardė)

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija” (viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

124241078, S. Konarskio g, 49, LT-03123 Vilnius (viešojo sektoriaus subjekto kodas, adresas)

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA PAGAL 2015 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS 2016 m. kovo 9 d. Nr. 1GTP (data)

Generalinis direktorius

(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)

Vyriausioji buhalterė

(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))

Audrius Siaurusevičius (vardas ir pavardė)

Jurgita Lukinaitė-Znutienė (vardas ir pavardė)

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS, TEIKIAMAS KARTU SU 2015 M. FINANSŲ ATASKAITŲ RINKINIU 2016 m. kovo 9 d.

I. BENDROJI DALIS Viešojo sektoriaus subjektą identifikuojantys duomenys Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau vadinama LRT), įstaigos kodas 124241078, buveinės adresas – S. Konarskio g. 49, LT-03123 Vilnius, įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos radiją ir televiziją. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja.

Viešojo sektoriaus subjekto veikla Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra ne pelno organizacija, valdanti valstybės turtą patikėjimo teise. LRT – visuomeninis transliuotojas, veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Autorių teisių ir gretutinių teisių, Viešųjų įstaigų, Valstybinės kalbos įstatymus, Žurnalistų etikos kodeksą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų. LRT rengia ir transliuoja keturias televizijos (LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA, LRT HD) ir tris radijo (LRT RADIJO, LRT KLASIKA, LRT OPUS) programas, valdo naujienų portalą www.lrt.lt. Vadovaujantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. Pagal atliekamas valstybės funkcijas, vadovaujantis patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, LRT veiklos segmentas – poilsis, kultūra ir religija (viešosios informacijos tarnybos).

Informacija apie kontroliuojamus ir asocijuotus subjektus LRT kontroliuojamų ar asocijuotų subjektų neturi.

Finansiniai metai LRT finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. LRT sudaro ir teikia atskirus žemesniojo lygio finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. Teikiamas finansinių ataskaitų rinkinys, sudarytas remiantis 2015 m. gruodžio 31 d. būkle.

Vidutinis darbuotojų skaičius Vidutinis LRT darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 555.

II. APSKAITOS POLITIKA Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis tvarkoma buhalterinė apskaita ir sudaromos finansinės ataskaitos Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu Nr. XII-637, LRT įtraukta į viešojo sektoriaus subjektų sąrašą, todėl nuo 2015 m. LRT finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasi šiuo įstatymu. LRT buhalterinę apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais patvirtintais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą, LRT generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintu buhalterinių sąskaitų planu, apskaitos vadovu ir atskiras apskaitos sritis (ilgalaikį turtą, atsargas, gautinas sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas, finansinės ir investicinės veiklos pajamas ir sąnaudas, finansavimo sumas ir kt.) reglamentuojančiais tvarkos aprašais. LRT apskaita tvarkoma kompiuterizuotomis programomis „Navision“ (personalo apskaita ir darbo užmokestis) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu sukurta FVAIS (bendroji apskaita).

Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisyklės LRT apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas taikant kaupimo, subjekto, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, palyginimo, atsargumo, neutralumo ir turinio viršenybės prieš formą apskaitos principus. Pagal subjekto principą LRT laikoma apskaitos vienetu: atskirai tvarko apskaitą, sudaro ir teikia atskirus finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. LRT apskaitoje registruojamas tik jos patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisėmis (pvz., panaudos, nuomos), registruojamas nebalansinėse sąskaitose. Apskaitos duomenys detalizuojami pagal valstybės funkciją, programą, priemonę, projektą, lėšų šaltinį, valstybės išlaidų ir pajamų ekonominės klasifikacijos straipsnį ir kitą informaciją. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami eurais ir centais, apvalinant iki šimtųjų euro dalių (dviejų skaitmenų po kablelio).

Ilgalaikis materialusis turtas Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto sąvoką ir VSAFAS nustatytus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus. Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruojami tam skirtose ilgalaikio materialiojo turto sąskaitose.

Ilgalaikis nematerialusis turtas Nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje yra registruojamas įsigijimo savikaina. Išlaidos, patirtos po pirkto ar susikurto nematerialiojo turto pirminio pripažinimo, didina nematerialiojo turto įsigijimo savikainą tik tais atvejais, kai galima patikimai nustatyti, kad patobulintas nematerialusis turtas teiks didesnę ekonominę naudą, t. y. kad atliktas esminis nematerialiojo turto pagerinimas. Išankstiniai mokėjimai už nematerialųjį turtą apskaitoje registruojami nematerialiojo turto sąskaitose. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio naudingo eksploatavimo laikas ribotas, finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimą, jei toks yra. Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą nustatytą turto naudingo eksploatavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu. Nematerialiojo turto naudingo eksploatavimo laikas nustatytas, atsižvelgiant į sutartis ar kitas juridines teises, neturi būti ilgesnis už juridinių teisių galiojimo laikotarpį. Kitam nematerialiajam turtui LRT taiko nematerialiojo turto amortizacijos normatyvus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.

Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus kultūros ir kitas vertybes, finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, jei toks yra. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą turto naudingo eksploatavimo laiką. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pagal LRT patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus.

Atsargos Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Atiduoto naudoti inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas. Naudojamo inventoriaus apskaita tvarkoma nebalansinėse sąskaitose.

Finansinis turtas LRT finansinis turtas yra skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama ilgalaikės gautinos sumos ir kitas finansinis turtas. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama per vienerius metus gautinos sumos (įskaitant ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalį) ir pinigai, ir pinigų ekvivalentai.

Gautinos sumos Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina. Vėliau ilgalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, o trumpalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius. Gautinų sumų (išskyrus pagal mainų sutartis), kurių apmokėjimo terminas pradelstas: • 90–180 dienų, skaičiuojamas 25 proc. sumos nuvertėjimas; • 181–360 dienų, skaičiuojamas 50 proc. sumos nuvertėjimas; • daugiau kaip 360 dienų skaičiuojamas 100 proc. sumos nuvertėjimas.

Finansavimo sumos Finansavimo sumos – LRT iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (finansinė parama), užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bei iš kitų šaltinių gauti arba gautini pinigai, arba kitas turtas, skirtas LRT įstatuose nustatytiems tikslams ir programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir LRT gautus arba gautinus pinigus, ir kitą turtą pavedimams vykdyti, kitas lėšas LRT išlaidoms kompensuoti ir paramos būdu gautą turtą. LRT gautos (gautinos) finansavimo sumos pagal paskirtį skirstomos į finansavimo sumas nepiniginiam turtui įsigyti ir finansavimo sumas kitoms išlaidoms. Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.

Finansiniai įsipareigojimai LRT visi įsipareigojimai yra finansiniai ir skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriami ilgalaikiai atidėjiniai, ilgalaikiai finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriami trumpalaikiai atidėjiniai, ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis, trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai ir mokėtinos sumos, susijusios su vykdoma veikla.

Atidėjiniai Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje LRT turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei patenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o tiktai informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau vadinama – aiškinamasis raštas). Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes, kad parodytų tiksliausią dabartinį įvertinimą.

Finansinė nuoma (lizingas) Nuomos sutartims taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Ar nuoma bus laikoma veiklos ar finansine nuoma, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonominės prasmės.

Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos.

Nuomos sandoriai grupuojami į veiklos nuomos ar finansinės nuomos (lizingo) sandorius, atsižvelgiant į tai, kiek turto nuosavybės teikiamos naudos ir rizikos tenka nuomotojui ir kiek nuomininkui. Nuoma yra laikoma finansine nuoma, jei iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi nauda ir didžioji dalis rizikos perduodama nuomininkui.

Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, kad LRT gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai LRT gali patikimai įvertinti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.

Nuoma apskaitoje laikoma finansine, jeigu sutartyje yra nustatyta (arba sutarties sąlygos lemia ar leidžia) bent viena iš šių sąlygų: • nuomos laikotarpio pabaigoje nuomotojas perduoda LRT turto nuosavybės teisę; • nuomos laikotarpio pabaigoje LRT turi teisę įsigyti turtą už kainą, kuri, tikimasi, bus reikšmingai mažesnė (daugiau nei 30 proc.) už jo tikrąją vertę nuomos laikotarpio pabaigoje, ir nuomos laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus pasinaudota; • nuomos laikotarpis apima lygią ar ilgesnę nei 75 proc. turto ekonominio naudingo eksploatavimo laiko dalį, net jei turto nuosavybės teisės nenumatoma perduoti; • nuomos laikotarpio pradžioje dabartinė pagrindinių nuomos įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90 proc. nuomojamo turto tikrosios vertės; • nuomojamas turtas yra specifinės paskirties, šio turto savybės ir paskirtis negali būti lengvai pakeičiami, ir, neatlikus didesnių pakeitimų, juo naudotis galėtų tik LRT.

nepriskirtina pagrindinei veiklai, priskiriamos kitos veiklos pajamoms, pvz., ilgalaikio turto (patalpų) nuomos pajamos, ilgalaikio turto pardavimo pajamos ir pan.

Apskaitoje registruojamos finansinės nuomos įmokos yra padalijamos, išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinas nuomos sumas, neapibrėžtus nuomos mokesčius ir pan., jei tokie yra numatyti finansinės nuomos sutartyje). Palūkanos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms ir apskaitoje yra registruojamos kaupimo principu, t. y. registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuojamos ateityje mokėtinos palūkanos. Finansinės nuomos būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė paskirstoma per visą jo naudingo eksploatavimo laiką.

Segmentai Kadangi pagal atliekamas valstybės funkcijas, vadovaujantis patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, LRT veiklos segmentas yra vienas – poilsis, kultūra ir religija (viešosios informacijos tarnybos), tai visos pagrindinės veiklos sąnaudos ir visi pagrindinės veiklos pinigų srautai priskiriami šiam segmentui.

Pajamos Pagrindinės veiklos pajamomis laikomos pajamos, gautos vykdant LRT nuostatuose nustatytą veiklą. Pajamos, gautos iš veiklos, kuri pagal nuostatus

Kompensacija už patirtas komunalines išlaidas, kitas su turto nuoma susijusias išlaidas nepripažįstama pajamomis ir mažina pripažintas sąnaudas. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, t. y. kurį suteikiamos paslaugos ar parduodamas turtas, ar kt., nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

Sąnaudos Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos. Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba jų ekvivalentų suma. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą taikant rinkos palūkanų normą.

Sandoriai užsienio valiuta Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojusį Lietuvos banko skelbiamą užsienio valiutos kursą. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose. Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį.

Turto nuvertėjimas Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę bei ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas.

Turto nuvertėjimo atveju yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Turto nuvertėjimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne verte nei turto balansinė vertė.

Apskaitos klaidų taisymas Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėta apskaitos klaidų, padarytų praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,01 proc. per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės. Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip: • Jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija.

• Jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.

III. PASTABOS III.1. Apskaitos politikos pasikeitimas LRT perėjimo prie VSAFAS dieną apskaitos politikos pakeitimų poveikį finansinėse ataskaitose pripažino pagal atskiruose VSAFAS pateiktas baigiamąsias nuostatas ir pagal teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus subjektų buhalterinių sąskaitų likučių perkėlimą, reikalavimus. Vadovaudamiesi 7-ojo VSAFAS reikalavimais „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“, teikiame duomenis apie perėjimo nuo anksčiau taikytos apskaitos politikos prie VSAFAS taikymo poveikį pradinėje finansinės būklės ataskaitoje pagal VSAFAS rodomai informacijai.

Ilgalaikio nematerialiojo ir materialiojo turto balansinės vertės keitėsi, nes turtas neatitiko ilgalaikio turto pagal VSAFAS pripažinimo kriterijų, buvo perkeltas į atsargas kaip ūkinis inventorius, nurašytas ir toliau apskaitomas nebalansinėse sąskaitose, taip pat pastatas – nekilnojamoji kultūros vertybė – buvo įvertintas tikrąja verte ir sudarytas tikrosios vertės rezervas. Materialaus ir nematerialaus turto, kuris tik pritaikius VSAFAS turėtų būti įtrauktas į apskaitą, nebuvo. Gautinų sumų ir finansavimo sumų pasikeitimui įtakos turėjo skirtingai reglamentuojama finansavimo apskaita pagal 2004 m. lapkričio 22 d. LR finansų ministro įsakymą Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir pagal VSAFAS reikalavimus. Grynojo turto likutis pasikeitė dėl minėto finansavimo apskaitos reglamentavimo pasikeitimo, turto ir atsargų nurašymo ir tikrosios vertės rezervo sudarymo. Pradinė finansinės būklės ataskaita 2015 m. sausio 1 d. pridedama prie aiškinamojo rašto. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedus eurą, sąskaitų likučiai buvo perskaičiuoti vadovaujantis 28-uoju viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu „Euro įvedimas“.

III.2. Ilgalaikis nematerialus turtas Informacija apie nematerialiojo turto vertės pagal grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta aiškinamojo rašto 1 priede.

Per ataskaitinį laikotarpį nematerialaus turto balansinė vertė padidėjo 2.361.232,92 Eur, buvo įsigyta kompiuterinės programinės įrangos už 877.034,15 Eur, filmų licencijų už 1.690.195,84 Eur, nurašytos visiškai amortizuotos ir netinkamos naudoti programinės įrangos įsigijimo savikaina sudaro 781.981,77 Eur, nurašytų visiškai amortizuotų filmų licencijų, negalimų naudoti dėl licencijų termino pasibaigimo įsigijimo savikaina sudaro 634.961,82 Eur. Programinės įrangos licencijų, įsigytų pagal galiojančią sutartį, kuri pagal VSAFAS atitinka finansinės nuomos sutartį, balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 187.467,70 Eur. Visiškai amortizuotos, bet naudojamos veiklai programinės įrangos įsigijimo savikaina sudaro 1.357.404,82 Eur. LRT neturi nematerialaus turto, užstatyto kaip įsipareigojimų įvykdymo garantijos. Per ataskaitinį laikotarpį tyrimų išlaidų, kurios pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, nebuvo.

įrangos už 3.188.917,26 Eur, kompiuterinės įrangos – už 109.258,78 Eur, kito materialaus turto – už 23.390,83 Eur, nurašyto netinkamo naudoti ilgalaikio turto įsigijimo savikaina sudaro 139.813,64 Eur. Visiškai nusidėvėjusio, bet naudojamo veiklai ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina sudaro 16.155.221,65 Eur, iš jų: Mašinos ir įrenginiai 10.971.955,83 Baldai ir biuro įranga 2.797.306,79 Pastatai 2.044.601,20 Transporto priemonės 341.081,82 Infrastruktūros ir kiti statiniai 276,01 Nenaudojamo, visiškai nusidėvėjusio ilgalaikio materialiojo turto, kuris rastas metinės inventorizacijos metu, įsigijimo savikaina sudaro 35.422,05 Eur (kompiuterinė technika – 2.825,93 Eur, kitos mašinos ir įrenginiai – 32.596,12 Eur). Televizijos programų transliavimo įrangos, apskaitomos „Mašinų ir įrenginių“ grupėje, įsigytos pagal galiojančias sutartis, kurios pagal VSAFAS atitinka finansinės nuomos sutartis, balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 561.090,70 Eur. LRT pagal panaudos sutartis iš VSS subjektų gauto turto, apskaitomo nebalansinėse sąskaitose, vertė 752.058,11 Eur (iš jų TV įrangos vertė – 129.741,73 Eur, žemė – 622.316,38 Eur). Ilgiausias panaudos sutarties terminas numatytas iki 2073 m. LRT patikėjimo teise valdomo pastato, įtraukto į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tikroji vertė peržiūrėta ir, remiantis VĮ Registrų centro paskelbta vidutinės rinkos verte, padidinta 2015 m. gruodžio 31 d. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nekilnojamosios kultūros vertybės balansinė vertė – 2.084.000,00 Eur. LRT nenaudojamų pastatų, laikomų tik nuomos pajamoms gauti, neturi, iš dalies nuomojamų pastatų balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 1.058.287,37 Eur. Sutarčių, pasirašytų dėl ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ateityje, bendroji vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 197.125,00 Eur.

III.4. Atsargos Informacija apie atsargų vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta aiškinamojo rašto 3 priede. Per ataskaitinį laikotarpį įsigyta atsargų (degalai, kanceliarinės prekės, televizijos, radijo, biuro įrangos, patalpų eksploatacijai ir priežiūrai naudojamos atsargos) už 583.615,90 Eur, nemokamai gautų atsargų įsigijimo savikaina – 8.368,75 Eur, sunaudotų veiklai atsargų – už 428.751,85 Eur, parduotų atsargų įsigijimo savikaina sudaro 69,51 Eur.

III.3. Ilgalaikis materialusis turtas III.5. Išankstiniai mokėjimai

Detali informacija apie ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta aiškinamojo rašto 2 priede.

Informacija apie išankstinius mokėjimus pateikta aiškinamojo rašto 4 priede.

Per ataskaitinį laikotarpį ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė padidėjo 2.451.965,53 Eur, buvo įsigyta televizijos programų gamybai ir transliavimui reikalingos

Per ataskaitinį laikotarpį išankstiniai mokėjimai padidėjo 523.369,42 Eur. Didžiąją dalį išankstinių mokėjimų tiekėjams sudaro mokėjimai už 2016–2018 m. sporto

renginių teises. Kitos ateinančio laikotarpio sąnaudos – tai draudimo, narystės tarptautinėje organizacijoje, programų transliavimo sąnaudos, kurios bus patirtos ir pripažintos 2016 m.

III.6. Per vienerius metus gautinos sumos Informacija apie per vienerius metus gautinas sumas pateikta aiškinamojo rašto 5 priede. Per ataskaitinį laikotarpį per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo 2.687.898,12 Eur. Sumažėjimą lėmė dvi pagrindinės priežastys – nuo 2015 m. įsigaliojus LRT veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms dėl naujo LRT veiklos finansavimo modelio: • buvo uždraustos reklamos transliacijos per LRT televizijos ir radijo kanalus, kas turėjo įtakos gautinų sumų už suteiktas paslaugas sumažėjimui; • padidintas valstybės biudžeto LRT skiriamas finansavimas leido padengti ankstesnių laikotarpių skolas, todėl sumažėjo sukauptos gautinos sumos iš valstybės biudžeto. Gautinų sumų už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą ir paslaugas likutį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro pirkėjų skolos už patalpų nuomą, programų transliavimą, technikos nuomą kartu su aptarnaujančio personalo paslaugomis ir kitas paslaugas. Sukauptos gautinos sumos iš valstybės biudžeto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 2.736.712,03 Eur, iš jų: • gautinos sumos įsipareigojimams už prekes ir paslaugas padengti – 1.639.357,92 Eur; • gautinos sumos atostogų rezervui – 853.164,23 Eur; • gautinos sumos 2015 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčiui ir su tuo susijusioms įmokoms VMI ir SODRAI – 244.189,88 Eur. Sukauptos gautinos sumos iš kitų finansavimo šaltinių – 236,97 Eur. Per vienerius metus gautinų sumų nuvertėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 95.455,66 Eur, iš jų gautinų sumų už turto naudojimą ir suteiktas paslaugas – 95.217,96 Eur, išieškotinos sumos už padarytą žalą (pavogtą ilgalaikį turtą, dėl kurio vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas) – 237,70 Eur. Gautinų sumų už turto naudojimą ir suteiktas paslaugas (išskyrus pagal mainų sutartis suteiktas) nuvertėjimas skaičiuotas remiantis LRT apskaitos politikoje nustatyta gautinų sumų nuvertėjimo metodika.

III.7. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Informacija apie pinigus ir pinigų ekvivalentus pateikta aiškinamojo rašto 6 priede. Per ataskaitinį laikotarpį pinigų likutis padidėjo 1.906.831,00 Eur ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 2.056.937,33 Eur, iš jų pirkėjų sumokėtų sumų už suteiktas paslaugas likutis – 1.895.807,19 Eur, iš Europos demokratijos rėmimo fondo gautas finansavimas – 161.130,14 Eur.

III.8. Finansavimo sumos Informacija apie finansavimo sumas pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį pateikta aiškinamojo rašto 7 priede. Finansavimo sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš valstybės biudžeto: • nepiniginiam turtui įsigyti – 6.645.804,29 Eur, kuriuos sudaro apmokėto ilgalaikio turto balansinė vertė ir apmokėtų, bet nenurašytų atsargų vertė bei apmokėto, bet neatiduoto naudoti ūkinio inventoriaus įsigijimo savikaina; • kitoms išlaidoms kompensuoti – 780.547,69 Eur, kuriuos sudaro išankstiniai mokėjimai už ateinančių laikotarpių sąnaudas. Finansavimo sumų likutis iš Europos Sąjungos lėšų nepiniginiam turtui įsigyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 121.865,70 Eur – tai iš Europos Sąjungos lėšų įsigyto ilgalaikio turto balansinė vertė. Finansavimo sumų likutis iš kitų šaltinių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: • nepiniginiam turtui įsigyti – 956,42 Eur, kuriuos sudaro iš kitų šaltinių finansavimo apmokėtų, bet nenurašytų atsargų vertė; • kitoms išlaidoms kompensuoti 161.130,14 Eur – iš Europos demokratijos rėmimo fondo gautas finansavimas. Finansavimo sumų likučiai pateikti aiškinamojo rašto 8 priede.

III.9. Įsipareigojimai Per ataskaitinį laikotarpį LRT įsipareigojimai sumažėjo 1.948.953,03 Eur ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 4.655.087,65 Eur. Informacija apie įsipareigojimų dalį (įskaitant finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimus) eurais ir užsienio valiutomis pateikta 2 lentelėje.

Atsižvelgiant į LRT prisiimtų įsipareigojimų pobūdį (banko paskola su kintama palūkanų norma) ir į tai, kad ilgalaikio finansinės nuomos įsipareigojimo valiuta – Šveicarijos frankai, galima finansinė rizika dėl valiutų kurso ir palūkanų normos svyravimo.

nuomos sutartis, ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai (skolos tiekėjui už paslaugas apmokėjimas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį). Detali informacija apie ilgalaikių finansinių įsipareigojimų pokytį per ataskaitinį laikotarpį pateikta aiškinamojo rašto 9 priede.

Ilgalaikius LRT įsipareigojimus sudaro įsipareigojimai pagal banko paskolos sutartį, įsipareigojimai pagal sutartis, kurios pagal VSAFAS atitinka finansinės

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje negrąžintų finansinių įsipareigojimų palūkanų svertinis vidurkis pateikiamas 3 lentelėje.

Įsipareigojimas pagal banko paskolos sutartį sudaro 578.269,60 Eur, iš jų 2016 m. mokėtina suma – 198.264,00 Eur, mokėtina suma po vienerių metų –

380.005,60 Eur. Informacija apie banko paskolos palūkanų normą ir nominalią vertę pateikta 4 ir 5 lentelėse.

Įsipareigojimai pagal sutartis, kurios pagal VSAFAS atitinka finansinės nuomos sutartis, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 286.977,56 Eur, iš jų

mokėtina suma 2016 m. – 128.570,76 Eur, mokėtina po vienerių metų – 158.406,80 Eur.

Kitas ilgalaikis įsipareigojimas (skolos tiekėjui už paslaugas apmokėjimas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį) buvo padengtas 2015 m.

mokėtinos sumos mokesčius administruojančioms institucijoms, įsipareigojimai atskaitingiems asmenims. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 251.982,79 Eur – tai mokėtinas darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn. ir su darbo užmokesčio mokėjimu susijusių mokesčių mokėtinos sumos.

Informacija apie mokėtinų sumų tiekėjams, sukauptų mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų pokytį per ataskaitinį laikotarpį, pateikta aiškinamojo rašto 10 priede. Tiekėjams mokėtinų sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 2.305.808,44 Eur – tai įsiskolinimas už 2015 m. gruodžio mėn. prekių ir paslaugų sąskaitas. Sukauptas mokėtinas sumas sudaro sukauptos atostoginių sąnaudos (įskaitant socialinio draudimo nuo atostoginių rezervo mokėtinas sumas) – 865.313,87 Eur ir kitos sukauptos mokėtinos sumos – 186.600,54 Eur, kurias sudaro įsipareigojimai už 2015 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas, už kurias sąskaitos gautos 2016 m. sausio mėn. Mokėtini pridėtinės vertės, pelno prie pajamų šaltinio, nekilnojamojo turto ir taršos mokesčiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 52.011,43 Eur. Gauti išankstiniai mokėjimai – tai pagal patalpų nuomos ir kitas sutartis gautos avansu sumos iš pirkėjų. Kitas mokėtinas sumas sudaro mokėtinos sumos pagal autorines sutartis su tuo susijusius

III.10. Grynasis turtas Informacija apie grynojo turto pokytį per ataskaitinį laikotarpį pateikta grynojo turto pokyčių ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį grynasis turtas padidėjo 1.029.494,29 Eur, kuriuos sudaro padidėjęs nekilnojamosios kultūros vertybės tikrosios vertės rezervas ir ataskaitinio laikotarpio perviršis.

III.11. Segmentai Informacija pagal segmentus pateikta aiškinamojo rašto 11 priede. Kadangi 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu Nr. XII-637 LRT įtraukta į viešojo sektoriaus subjektų sąrašą ir nuo 2015 m. LRT finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasi šiuo įstatymu, todėl informacija apie segmentus teikiama tik 2015 m. Pagal atliekamas valstybės funkcijas, vadovaujantis patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, LRT veiklos segmentas – poilsis, kultūra ir religija (viešosios informacijos tarnybos).

III.12. Pinigų srautai LRT pagal VSAFAS apskaitą pradėjo tvarkyti nuo 2015 m., todėl, vadovaujantis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, pinigų srautų ataskaitoje pateikiami tik ataskaitinio laikotarpio duomenys, o palyginamieji skaičiai neteikiami. Pagrindinės veiklos pinigų srautų įplaukas sudaro gautas finansavimas kitoms išlaidoms ir atsargoms iš valstybės iždo LRT kaip asignavimų valdytojo, iš kitų VSS pinigais gautas valstybės biudžeto finansavimas, iš kitų šaltinių pinigais gautas finansavimas, iš pirkėjų gautos lėšos už suteiktas paslaugas, patalpų nuomininkų kompensacijos už komunalines paslaugas (kitos įplaukos). Pervestas lėšas į valstybės biudžetą sudaro grąžinti asignavimai

prekėms ir paslaugoms įsigyti, viešojo sektoriaus subjektams pervestos lėšos – tai grąžintas VSS nepanaudotas valstybės biudžeto finansavimas, pervestos lėšos kitiems subjektams – grąžintas nepanaudotas iš kitų finansavimo šaltinių gautas finansavimas. Didžiausią dalį pagrindinės veiklos pinigų srautų išmokų sudaro išmokos už kitas paslaugas – tai mokėjimai už televizijos ir radijo programų gamybos paslaugas.

III.13 Pagrindinės veiklos pajamos ir sąnaudos LRT pagal VSAFAS apskaitą pradėjo tvarkyti nuo 2015 m., todėl, vadovaujantis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiami tik ataskaitinio laikotarpio duomenys, o palyginamieji skaičiai neteikiami. Per ataskaitinį laikotarpį finansavimo pajamos sudaro 22.726.020,10 Eur, didžiąją dalį jų sudaro finansavimo iš valstybės biudžeto pajamos – 22.526.194,00 Eur. Informacija apie pagrindinės veiklos kitas pajamas pateikta 8 lentelėje. Didžiąją dalį šių pajamų sudaro suteiktų paslaugų (programų transliavimo, technikos kartu su personalo paslaugomis nuomos pajamos), kitų pajamų suma 8.688,00 Eur – tai už sutarties nevykdymą iš tiekėjo gauta sutarties atlikimo įvykdymo draudimo išmoka. Kadangi LRT yra viešoji įstaiga, tai pagal teisės aktus nėra prievolės pervesti uždirbtas pajamas.

Ataskaitinio laikotarpio pagrindinės veiklos sąnaudų didžiąją dalį sudaro darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos (12 priedas) bei kitų paslaugų sąnaudos (televizijos ir radijo programų gamyba). Finansavimo sąnaudas sudaro suteikta parama iš ūkinės-komercinės veiklos pajamų. Nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudas sudaro gautinų sumų, kurių mokėjimo terminas pradelstas, nuvertėjimo sąnaudos, pirkėjų, kurie bankrutavo, skolų nurašymo sąnaudos ir

išieškotinos sumos už pavogtą turtą nurašymo sąnaudos (nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir kaltininkas nerastas). Nuomos sąnaudas sudaro televizijos įrangos, patalpų nuomos sąnaudos pagal trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis, kurios pagal VSAFAS nuostatas įvertintos kaip veiklos nuoma. Pagal pasirašytas veiklos nuomos sutartis būsimosios pagrindinės nuomos įmokos ateinančiais laikotarpiais pateiktos 9 lentelėje.

Kitas pagrindines veiklos sąnaudas sudaro mokesčiai už autorines ir gretutines teises, banko paslaugas ir kitas paslaugas.

III.14. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos Informacija apie kitos veiklos pajamas ir sąnaudas pateikta 10 lentelėje. Nuomos pajamos – tai pajamos, gautos už patalpų nuomą. Kitos veiklos sąnaudos – tai mokesčių už patalpų nuomos skelbimus, pirkėjų mokumo įvertinimo paslaugas.

Pagal pasirašytas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje patalpų nuomos sutartis gautinos ateinančiais laikotarpiais nuomos įmokos eurais pateiktos 11 lentelėje.

III.15. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos Finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos pateiktos 12 lentelėje. Valiutos kurso pajamos ir sąnaudos susidarė dėl to, kad nemaža dalis atsiskaitymų su tiekėjais vyksta kita nei eurais valiuta. Palūkanų sąnaudas sudaro palūkanos už banko paskolą ir amortizuotos palūkanos pagal finansinės nuomos sutartis.

III.16. Esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka

Veiklos rezultatų ataskaitoje esminių apskaitos klaidų taisymo skiltyje nurodyta 3.153,96 Eur suma – tai 2014 m. sąskaita už reklamos paslaugas, kuri gauta 2015 m. Ši suma viršija LRT apskaitos politikoje nustatytą reikšmingumo kriterijų ir šios apskaitos klaidos įtaka finansinės būklės straipsniams pateikta aiškinamojo rašto 13 priede. Kadangi 2015 m. veiklos rezultatų ataskaitoje pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą turi būti pateiktos tik ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, todėl informacija apie apskaitos klaidos įtaką veiklos rezultatų ataskaitai neteikiama.

Generalinis direktorius

Vyriausioji buhalterė

III. 17. Neapibrėžti įsipareigojimai ir poataskaitiniai įvykiai Dėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vykstančio ikiteisminio nelaimingo atsitikimo tyrimo nebalansinėse sąskaitose suformuotas neapibrėžtas įsipareigojimas atlyginti neturtinę žalą – 3,0 tūkst. eurų. Reikšmingų įvykių, galinčių veikti LRT veiklos rezultatus ir finansines ataskaitas, po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos nebuvo.

Audrius Siaurusevičius

Jurgita Lukinaitė-Znutienė

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 1 priedas

100

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2 priedas

101

102

103

104

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 3 priedas

105

106

107

108

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 4 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 5 priedas

109

110

111

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 6 priedas

112

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 7 priedas

113

114

115

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 8 priedas

116

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 9 priedas

117

118

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 10 priedas

119

120

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 priedas

121

122

123

124

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 12 priedas

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 13 priedas

125

126

127