„Nereikėtų perlenkti lazdos – juk jei visi pastatai mieste bus ypač modernūs, taps nemiela čia gyventi“, – sako vienas žinomiausių jaunosios kartos architektų Lenkijoje, 35 metų varšuvietis Janas Sukienikas. Varšuvoje, Niujorke ir Madride studijavęs architektūrą vyras buvo vienu „Mano erdvė“ tarptautinės komisijos narių.
padovanotų Mokslo ir kultūros rūmų.
Jano Sukieniko vadovaujamo architektų biuro „137 kilo“ suprojektuoti Varšuvos Služevo kultūros rūmai 2013 metais buvo pripažinti geriausiu Lenkijos statiniu.
Iš dalies taip, tačiau mes labiausiai norėjome istoriškai susieti tos vietos praeitį ir dabartį. Iš aštuoniolikos šio projekto konkursui pateiktų darbų daugeliu atvejų buvo siūloma statyti modernius stiklo rūmus, o mums buvo svarbu priminti tos vietos kaimišką praeitį.
Kai prieš keliolika metų pirmą kartą atvykau į Varšuvą, miestas pasirodė pilnas istorinių pastatų, tačiau apskritai jo architektūra pilka ir niūri. Dabar Varšuvos veidas sparčiai modernėja. Ar jį keičia tik pripažinti architektai? Miesto valdžios rengiami konkursai yra atviri, juose dalyvauja tiek užsienio, tiek vietos architektai, o kaip komisijos nariai paprastai kviečiami žinomi užsieniečiai. Jų dalyvavimas labai naudingas, nes jie atsiveža daug naujų idėjų ir jų niekas neįtarinėja dėl neobjektyvaus darbo. Tiesa, jauniems architektams sunkumų iškyla dėl neretai konkursuose keliamų didelių biurokratinių formalumų, kuriems įveikti jie neretai suvienija jėgas su įmonėmis. Geriausiu 2013 metų Lenkijos statiniu išrinktus Služevo kultūros rūmus mes irgi projektavome su partneriais – bendrove WWAA.
Jūsų biuro suprojektuoti Služevo kultūros rūmai labai skiriasi nuo kitų tokios paskirties pastatų, nes atrodo tarsi medinių kaimo trobų kompleksas. Ar tai buvo savotiškas protestas prieš miesto urbanizaciją?
Todėl pastatus suprojektavome neaukštus, daug patalpų įrengėme po žeme, o šešis statinius sujungėme mediniu amfiteatru. Komplekse pastatyti aviliai, suformuotas daržas, kuriame šalia esančių namų gyventojai augina gėles ir daržoves.
„
Šiuo metu mūsų biuras projektuoja VaršuNEREIKĖTŲ PERLENKTI vos Prahos mikrorajono kultūros namus, ir mes vėl sukame – galvą, LAZDOS JUKkaip JEIpastatą VISI susieti su tos vietos praeitimi. Todėl dabar domiPASTATAI MIESTE BUS mės šios vietovės istorija, studijuojame apYPAČ MODERNŪS, linkinių pastatų architektūrą ir TAPS aiškinamės, kas rūpi tenykščiams gyventojams. NEMIELA ČIA GYVENTI.
Todėl dažnai Varšuvoje jauni architektai savo idėjas pristato ne konkursuose, o kitais būdais. Pavyzdžiui, sugalvoja originaliai papuošti skverą ar aikštę, pasiūlo idėją miesto valdžiai, ši sutinka. Šitaip naujais Varšuvos simboliais netikėtai tapo plastikinė palmė ir milžiniška vaivorykštė. Šią vasarą dėmesį patraukė didžiulis medinis stalas, subūręs jaunimą bendro pasisėdėjimo, prie neišvaizdaus aukščiausio Varšuvos pastato – kažkada Josifo Stalino
Toks dėmesys aplinkai, istorijai atrodo yra labiau būdingas Skandinavijos šalių architektams, gal idėjų semiatės iš ten? Užsienyje dažnai manoma, kad sovietmečiu Lenkijoje buvo statomos tik nykios gyvenamosios dėžės. Tačiau ir tuomet ar-
TAVO ASMENINĖ ERDVĖ
TURINYS 6
9
13
Įžanga
Vertinimo komisija
Daiktai ir erdvės privalo atspindėti laiką, kuriame gyvename
20
24
29
Išmanieji prietaisai netrukus pakeis ir interjerų madą
Architektas dažnai priverstas rinktis – atlygis ar garbė
Namai skirti patogiai gyventi, o ne turtams demonstruoti
36
40
45
Butas paskutiniame aukšte
Benedikto namai-muziejus
Butas „DeerMrDear“
49
52
55
Butas naujame Vilniaus kvartale „Žvėryno namai“
Butas „Strauss“ Strasbūre
Dviejų aukštų butas Vilniuje
57
61
64
Butas Vokiečių gatvėje
Namas Bajoruose
Namas Panevėžyje
68
71
76
Individualus namas „Jachta”
Individualus namas Vilniaus rajone
Namas Minske
79
82
87
Kotedžas „Pavilny“ Vilniuje
Namas Marijampolėje
Žalias butukas
90
94
98
Butas „River Loft“
Dviejų kambarių butas
Loftas „Laisvas erdvėje, užprogramuotas augimui“
102
106
109
Butas Palangoje
Butas „Tėkmė“ Vilniuje
Namas Vilniuje „T 1O“
112
116
120
Namas Vilniaus rajone
Namas „Erdvės elegancija“
Kotedžas Kairėnuose
126
130
133
„Pixelmator Team“ biuras
„Dekoramos“ loftas Vilniuje
„Arimex“ biuras Vilniuje
136
141
145
Biuras „Meno ir verslo sinergija“
„Apranga Group“ biuras
„Skytech“ biuras Vilniuje
150
155
158
„Wix.com“ biuras Vilniuje
„Eurofirma” biuras Londone
Biuras „Žalias“ Raudondvaryje, Kauno rajone
162
167
172
Biuras Maskvoje
Restoranas-teatras vaikams „Kukumuku“
Europos namų atriumo skveras
175
178
182
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos skyriaus palata
Metelių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija
Restoranas „Momo Grill“
185
188
192
Kirpykla „Be kepurės“
„Tabu“ restobaras Klaipėdoje
Projekto organizatoriai, rėmėjas ir partneriai
Namai, darbo kabinetas, bibliotekos skaitykla, auditorija ar mokyklos klasė – dažnai neįvertiname, kaip stipriai mus veikia aplinka. Ji gali sužadinti jausmus, skatinti bendrauti, kurti, o talentingas architektas apskritai sugeba pakeisti žmonių gyvenimus į gera. Žinoma, jei užsakovas juo pasitiki, jei leidžia jam kurti patogius namus, kuriuose gyvenimo kokybė prasideda vos pramerkus akis ryte lovoje. Architektas žino, kaip tai padaryti, o užsakovas gali įvertinti, tiesa, tik kurį laiką ten pagyvenęs. Interjeras dažnai yra mūsų pačių atspindys, todėl kiekvieni namai yra neabejotinai ypatingi – su daug daiktų ar beveik tušti. Privačios ir viešosios pastatų erdvės – plati architektūros sritis, kurioje bendradarbiauja įvairių sričių profesionalai: architektai, dizaineriai, dailininkai ir, žinoma, užsakovai. Mes labai tikimės, kad pirmą kartą Lietuvos architektų sąjungos (LAS), dienraščio „Lietuvos rytas“ ir naujienų portalo lrytas.lt organizuojamas interjerų konkursas „Mano erdvė 2015“ praplės visų žinias apie interjerus, o šis katalogas suteiks daug puikių emocijų. Norime gražiau gyventi? Tai ir gyvenkime! Inga Junčienė
Inga Junčienė
„MANO ERDVĖ 2015“ Organizatoriai: dienraštis „Lietuvos rytas“, naujienų portalas lrytas.lt, Lietuvos architektų sąjunga (LAS) Redaktorė: Inga Junčienė bustas@lrytas.lt Dizainerė: Santa Dovydaitytė sdovydaityte@lrytas.lt Bendraautorė: Rūta Leitanaitė info@architektusajunga.lt
APDOVANOJIMŲ KATEGORIJOS Reklamos skyrius: (8 5) 274 3765 Namo interjeras
Buto interjeras
Biuro interjeras
Viešasis interjeras
VERTINIMO KRITERIJAI
Leidžia UAB „Lietuvos rytas“. Adresas: Gedimino pr. 12A, LT01103 Vilnius. Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė. Adresas: Sodų g. 83, Skaidiškės, Vilniaus rajonas. Tiražas – 10 000 egz.
Originalumas, aiškumas
Nuoseklumas, vientisumas
Vidaus erdvių santykis su išore
Inovatyvumas
Funkcionalumas
Įgyvendinimo kokybė
ISBN 978-9986-448-44-0
Kurkime kartu stilingus namus
Interjero salono „Simetria” nuotrauka, „Tom Dixon” šviestuvai „Melt”.
Daugiau nei 60 interjero salonų • • • • •
Namų interjero baldai Virtuvės baldai ir įranga Vonios kambario baldai ir įranga Lauko baldai Šviestuvai
• Grindų, sienų (lubų) apdaila • Namų tekstilė – kilimai, užuolaidos, pagalvėlės, patalynė • Namų aksesuarai
P. Lukšio g. 32, Vilnius • www.domusgalerija.lt • info@domusgalerija.lt • Tel. +370 656 39 033
VERTINIMO KOMISIJA
KARIMAS RASHIDAS (JAV)
VLADIMIRAS NEPIJVODA (UKRAINA)
Industrinio dizaino kūrėjas ir interjero architektas. Žurnalo „Time“ pavadintas „žymiausiu Amerikos pramoninio dizaino kūrėju“. Jo darbai eksponuojami parodose MoMa, Pompidou, San Fransisko modernaus meno muziejuje. „Red Dot“ dizaino apdovanojimo 2012 m. laureatas.
Vienas žymiausių Ukrainos architektų, studijos „YOD Design Lab“ įkūrėjas. Konkurso „Metų interjeras 2012” (Ukraina) didžiojo prizo laureatas.
URMO VAIKLA SU ŽMONA TÜÜNE KRISTIN (ESTIJA)
JANAS SUKIENNIKAS (LENKIJA)
Estijos interjero architektų sąjungos pirmininkas ir jo žmona, kuri yra Estijos interjero architektūros simpoziumo kuratorė.
Jauniausias komisijos narys – kylanti Lenkijos architektūros žvaigždė.
Klasikinių jungiklių kūrėjai imasi spalvų Spalvotoji klasikinio dizaino jungiklių LS 990 serija Įkvėpti įstabių Les Couleurs® Le Corbusier spalvų sistemos ypatybių, JUNG dizaineriai pritaikė šią spalvų paletę klasikinio dizaino serijai ir pasaulinei rinkai pateikė 63 originalių Les Couleurs® Le Corbusier spalvų jungiklius. Siekiant ypatingo spalvų intensyvumo jungikliai tam tikru metodu dažomi rankiniu būdu; taip gaunamas dailus pažiūrėti ir malonus paliesti matinis paviršius.
UAB „JUNG Vilnius“, Žirmūnų g. 68, tel. (8 5) 236 1919, el. p. jung@jung.lt, www.jung.lt www.facebook.com/Jung.Vilnius | Prekybos partnerių kontaktai: www.kontaktai.jung.lt
INTERVIU
DAIKTAI IR ERDVĖS privalo atspindėti laiką, kuriame gyvename
Karimas Rashidas „BANDO E & C co,. Ltd“ nuotr.
Ir amerikiečiai, ir daug Europos gyventojų nelabai nori gyventi šiuolaikiniuose namuose, mieliau renkasi tradicinius. Bet vienas žinomiausių JAV interjero dizainerių Karimas Rashidas įsitikinęs, kad šiuolaikiški daiktai ir erdvės privalo atspindėti laiką, kuriame gyvename ir mes patys privalome keistis, negalvodami apie ilgaamžiškumą, pastovumą ar praeitį.
Kūryboje naudojate sintetines medžiagas – plastiką, poroloną. O tradicinės medžiagos, tokios kaip medis, akmuo, plytos? Manote, kad kada nors jas naudosite?
Jūsų kuriamas dizainas – visada lyg žingsnis į priekį. Kas jus įkvepia? – paklausėme kūrėjo.
Aš naudoju įvairias medžiagas – nuo stiklo, medžio, akmens iki lydinių. Taip pat domiuosi biologiniais polimerais ir polimerais, kurie pagaminti iš atsinaujinančių gamtinių šaltinių. Pavyzdžiui, šiuo metu dažnai naudoju polietileną, kuris buvo pagamintas iš plastiko ir septynlapių balamedžių.
Mane įkvepia viskas, visas pasaulis, kuriame gyvename. Manau, kad įkvėpimą galima sukaupti (jį kaupiu jau 35 kūrybos metus), visuomet sukasi gausybė idėjų, kuriomis galima pasinaudoti. Tai, ką piešiu ant popieriaus, dažniausiai yra tai, ką įsivaizdavau jau anksčiau, popieriuje tos vizijos tik atgyja. Įkvėpimą kaupiu iš visų savo patirčių.
TIEK PASTATO IŠORĖ, TIEK VIDUS TURĖTŲ AUGTI IR RAGINTI KEISTIS – KALBĖTIS ŠIUOLAIKINE KALBA.
Teigiate, kad iš mūsų namų drabužinių turėtų būti išvalytos bevertės atgyvenos, kad drabužiai turėtų atspindėti šiuolaikišką gyvenimą – tokį, kokį gyvename dabar. Kaip jūs apibūdintumėte šiandienos interjerą? Kokios detalės ir elementai mūsų interjeruose jau yra pasenę? Nuostabu, jei namų aplinka spinduliuoja teigiamą energiją, jei juose – šiuolaikinis dizainas. Stebiu, kaip mūsų namų aplinka tampa vis išmanesnė, modernesnė, pilna technologijų, tačiau tuo pat metu ir šilta, todėl vis labiau įtraukianti. Įvairūs švelnūs paviršiai, išmaniosios medžiagos, vaiskumas, skaidrumas, LCD ekranai, iš polimero pagaminti tapetai – visa tai sukuria naująją švelnią interjero aplinką. Medžiagos mūsų erdvėje jau dabar gali kisti, lankstytis, keisti spalvą ir temperatūrą. Jos yra lengvai pritaikomos.
„
Tradicijų (tai nebūtinai jų kartojimas, labiau harmonijos tarp seno ir naujo kūrimas) Europos architektūroje ir interjero dizaine dažnai yra paisoma. Ar jus jos įkvepia, o gal kliudo atsirasti novatoriškoms idėjoms? Kiekvieno didmiesčio grožis – tai skirtingų periodų architektūra, auganti viena šalia kitos ir tarsi sudaranti skirtingų laikotarpių mozaiką. Londone, Niujorke, San Paule, Majamyje, Čikagoje, Paryžiuje, Berlyne ar Tokijuje yra daug ir praėjusių šimtmečių, ir XXI amžiaus pastatų. Manau, tokia dermė yra didinga, tai kuria miesto grožį ir skatina mus kurti naujas tradicijas. Žmonėms reikia dizaino, jie nori matyti unikalias, įdomias ir įkvepiančias vietas bei erdves. Tiek pastato išorė, tiek vidus turėtų augti ir raginti keistis – kalbėtis šiuolaikine kalba. Nemanau, kad architektūra
„BANDO E & C co,. Ltd“ nuotr.
turi sujungti ir atspindėti jau egzistuojančią aplinką. Architektūra turi derėti esamame kontekste ir gali pasižymėti tam tikromis užuominomis iš aplinkos. Nuolatinė kaita ir mobilumas yra šiuolaikinės Vakarų kultūros vizitinė kortelė. Ar daikto ilgaamžiškumas (baldo, interjero detalės) vis dar yra privalumas? Kokios daiktų savybės svarbiausios – lankstumas, tinkamumas perdirbti? Nieko nėra amžina – ilgaamžiškumo era jau baigėsi. Šiuolaikiški daiktai ir erdvės turėtų atspindėti laiką, kuriame gyvename, patys privalome keistis, negalvodami apie ilgaamžiškumą, pastovumą ar praeitį. Stengdamiesi apibūdinti gerą architektūrą žmonės dažniausiai vartoja tokius žodžius kaip „geras skonis“, „stilius“ ar „harmonija“, taip pat „funkcionalumas“ ir „tvarumas“. Ar žaismingumas, linksmumas ir malonumas taip pat svarbūs? Skonis yra subjektyvus dalykas. Daugiausia dėmesio reikėtų sutelkti į žmogiškus dalykus, tokius kaip emocijos, paprastas naudojimas, technologiniai pranašumai, net humoras. Štai ko trūksta!
3D spausdintuvai suteikia galimybę visiems pabūti dizaineriais. Kaip tai vertinate – ar tai galimybė išreikšti individualumą, ar grėsmė kokybei? O gal profesionaliai sukurto dizaino era eina į pabaigą? Kai prieš 17 metų įsigijau savo pirmąjį 3D spausdintuvą, buvau tiesiog pamišęs dėl jo – nuostabi galimybė gaminti vienetinius daiktus. Šių spausdintuvų privalumas tas, kad mes galime sukurti tai, ko negalime pagaminti paprastu įrankiu. Juk kiekvienas žemėje esame tam, kad kurtume, tai kodėl gi žmonėms nesudarius tam priimtinesnių sąlygų? O dėl dizainerių ateities aš ramus, tikrai ne kiekvienas nori kurti savo pačių produktus. Jūsų feisbuko sekėjai dabar balsuoja už vieno pastato fasadą Niujorke. Ar manote, kad visuomenė gali dalyvauti gero projekto kūrimo procese? Esu įsitikinęs, kad kiekvienas nors kiek protingas žmogus atskiria gerą idėją nuo prastos. Man patinka bendrauti su savo feisbuko sekėjais, įsitraukti į socialinę mediją. Kartu mes sukūrėme šaunią bendruomenę, pilną talentingų, besidominčių architektūra ir interjero dizainu žmonių. Šiuo metu mūsų –
„BANDO E & C co,. Ltd“ nuotr.
500 tūkst. Manau, kad gyvename amžiuje, kai kiekvienas mūsų turime balsą skaitmeniniame pasaulyje. Man patinka girdėti visus tuos balsus. Tačiau aš taip pat suprantu, kad gyvename labai sudėtingame pasaulyje, kuriame vienas lauke – ne karys. Bet aš, kol gyvenu šioje planetoje, stengiuosi ką nors veikti, kurti. Žinau, kad daugelis dizainerių sukuria daugybę darbų, tačiau jie nepradedami gaminti, nes neatspindi kliento ir kūrėjo bendradarbiavimo. Tik tada, kai sugebėsi išgirsti savo klientą, kai suprasi jo norus ir poreikius, darbas taps produktyvesnis. Per karjerą turėjau daug nesėkmių, kol supratau pagrindinį dalyką – svarbiausia yra atviras ryšys su klientu. Su žmona Ivana neseniai įsigijote 179 kvadratinių metrų loftą Manhatane, Niujorke. Koks buvo pirmas dalykas, kurį ten pakeitėte? Dešimt metų gyvenau virš savo studijos Čelsio rajone, tad kelionė į darbą man užtrukdavo maždaug 15 sekundžių. Kai persikėlėme į „Pragaro virtuvės“ kaimynystę, mums buvo svarbu surasti erdves, esančias šalia mano šeimos namų ir augančios studijos. Tiesą sakant, daug nepakeičiau savo naujai pastatytame būste. Tiesiog pertvarkiau keletą spintų didžiajame miegamajame, kad turėčiau daugiau erdvės. Mes kartu su žmona kūrėme savo namų interjerą. Paprašiau Ivanos peržiūrėti visus baldus, kurie buvo senajame mūsų lofte, ir tuos, kurie buvo mano archyvuose. Taip ji atrinko jai labiausiai patikusius daiktus, kuriuos ir įkurdinome naujojoje mūsų erdvėje. Mes kartu rūpinomės ir namų apdaila bei įvairiomis detalėmis. Visi mano interjerai
yra jausmingi, spalvingi, gyvi ir tarsi pramanyti. Rožinė yra viena mėgstamiausių jūsų spalvų, naujuosiuose namuose – net grindų spalva yra rožinė. Rožinė verčia mus jaustis gyvus. Tai fenomenologinė spalva, kuri skatina emocijas ir dvasingumą. Ji energinga, seksuali, spindinti, įtraukianti ir dominuojanti mūsų susikurtame peizaže. Rožinė yra naujoji juoda! Tai vienintelė prieštaringa spalva, kurią mes turime. Nors šiandien griežtos taisyklės kuriant interjero dizainą tarsi ištrintos, ar galėtumėte apibūdinti savo projektuojamų namų stilių? Man patinka kurti didžiules baltas erdves, jas puošiu ryškių ir pozityvių spalvų akcentais. Kas yra jūsų klientai – bankininkai ir politikai, o gal pramogų verslo žvaigždės? Mano klientai yra inovatoriai, kūrėjai, didelių ir mažų prekės ženklų gamintojai visame pasaulyje. Aš kuriu įvairius produktus – tiek didelius, tiek mažus. Tai reiškia, kad mano sukurti daiktai gali kainuoti ir 5 eurus, ir 15 tūkstančių eurų. Tačiau kuriu sau, negalvodamas apie konkretų vartotoją. Žmonės Lietuvoje vis dar dažnai nedrįsta statyti modernių namų, todėl šiuolaikiniai architektai nuolat sulaukia kritikos dėl savo „nejaukių“ ir „nepatogių“ darbų. Kaip amerikiečiai vertina tokį dizainą? Šiuo metu Amerikai vis labiau rūpi šiuolaikinis dizainas. Kai tik pradėjau karjerą, Šiaurės Amerikos kompanijos negerbė moder-
naus dizaino. Tuomet jis nebuvo tinkamai priimtas, kaip yra dabar, – žmonės vis dažniau perka šiuolaikines vilas, pasižyminčias tiesiomis linijomis ir ryškiomis spalvomis. Tačiau vis dar vyksta nesibaigianti kova su amerikiečių ar pasaulio vartotojais, kurie nenori priimti laiko, kuriame mes gyvename. Tai užkoduota mūsų pasąmonėje – mes dažniau žvalgomės į praeitį ir jaučiamės patogiau su tuo, kas mums jau pažįstama. Labai tikiuosi, kad žmonės pagaliau ims gyventi šiuolaikiškai ir atsiribos nuo nostalgijos, senų tradicijų ar ritualų, kičo. Ar tipiška amerikietiško būsto sąvoka – namas, šuo, veja ir didelis automobilis – pakito? Ar niujorkiečių namai skiriasi nuo visų kitų amerikiečių?
Niujorkiečių namai yra labai maži. Greičiausiai jie yra kur kas šiuolaikiškesni negu kur nors kitur Amerikoje. Kaip manote, ar gera architektūra yra prieinama tik turtingiesiems? Visiškai ne! Šiuo metu vis labiau įsigali dizaino renesansas. Aš labai palaikau „dizainokratiją“, kai dizaino projektai yra demokratiškesni. Anksčiau modernaus dizaino sąvoka egzistavo tik elito ar uždarų kultūrų pasaulyje. Jei pasaulis pasikeis ir vis daugiau žmonių pradės gyventi šiuolaikinėmis sąlygomis, tuomet aš su savo darbais privalėsiu pasiekti kuo platesnę auditoriją.
„BANDO E & C co,. Ltd“ nuotr.
Tüüne Kristin
Urmo Vaikla
jero
IŠMANIEJI PRIETAISAI
architektūros
simpoziumo
kuratorė.)
Įprasta manyti, kad interjeras – tai pastato vidus. Tačiau teigiate, jog dabar interjero architektūra apima ir miesto erdves? – paklausėme estų architektų.
netrukus pakeis ir interjerų madą
U.V.: Šiuolaikiniame mieste sunku atskirti, kur baigiasi vidus ir prasideda išorė. Gatvėse, skveruose ar lauko kavinių terasose matyti daug interjero detalių, medžiagų.
Prieš šimtmetį ar anksčiau žmonės burdavosi prie pietų stalo, vėliau – prie televizorius, o šiandien esame sulindę į išmaniuosius įrenginius. Todėl nebereikia daug erdvės namuose.
Ir atvirkščiai – kambariams įrengti architektai naudoja fasado apdailos medžiagas (betoną, skardą). Taip pat ir žmonių veikla persikelia iš kambarių į viešąsias erdves lauke.
Taip tvirtina architektai iš Talino, konkurso „Mano erdvė 2015“ vertinimo komisijos nariai Urmo ir Tüüne Kristin Vaiklai. (Urmo yra Estijos interjero architektų sąjungos pirmininkas, o jo žmona – Estijos inter-
T.V.: Šiuolaikinio žmogaus svetainė yra ne tiktai jo būste, bet ir mieste, viešosiose erdvėse, kuriose susitinkama su draugais. Vaikščiodami po miestą jau nebenustembame gatvėse išvydę sofų su pagalvėlėmis.
„Swiss House“, Talinas
Be to, tokios erdvės labai sparčiai keičiasi: šiandien lauko kavinės staliukai ir kėdės gali būti sustatytos ratu, rytoj galbūt ten stovės supamieji krėslai. U.V.: Miestiečiai daug daugiau laiko nei anksčiau praleidžia viešosiose erdvėse, o privati žmogaus erdvė persikelia į internetą. Neseniai buvome Osle – restorane žmonės fotografavo maistą ir šoko su telefonais rankose – iškart siuntė vaizdus į socialinius tinklus. Kaip tokiu atveju keičiasi paties interjero mada? T.V.: Interjeras turi atitikti gyventojo ar vartotojo poreikius ir skonį. Bet šiaip visiems gražiausiems, ypatingiausiems interjerams
būdinga savita atmosfera, kurią architektas kuria detalėmis, medžiagomis, baldais. U.V.: Ne tik architektas! Į interjero kūrybą klientas ir architektas įdeda po lygiai darbo. Būti klientu – sunkus darbas. Ar svarbu kuriant interjerą perteikti ir vietos kultūrą, tradicijas? T.V.: Ne tik technologijos, bet ir mada sklinda po visą pasaulį. Nuvažiavusi į Pietų Korėją, ten randu tokių pat interjerų kaip Estijoje. Tai natūralu, tačiau nuolat pagaunu save interjeruose ieškančią specifinių detalių, būdingų vietos kultūrai. Kokios tendencijos dabar vyrauja Estijoje: ar svarbu turėti madingus namus,
ar atspindinčius individualią šeimininko asmenybę? U.V.: Po finansų krizės prasidėjo kitas laikotarpis – estų gyvenimo būde matyti daugiau atsipalaidavimo. Būstas įrengiamas nebe taip prabangiai, mėgstamos natūralios medžiagos, funkcionalumas. Klasiką nugali šiuolaikiškumas. T.V.: Saikinga Skandinavijos šalyse propaguojama architektūros, interjero, baldų estetika neabejotinai padarė įtaką ir Estijos interjerams. Tačiau šiuolaikinis interjeras Estijoje yra daug eklektiškesnis nei anksčiau – šaltas minimalizmas jau nebėra toks madingas. Estai labai mėgsta vintažinio stiliaus baldus ir detales. U.V.: Beje, net sovietmečiu pagamintus. Galima sakyti, kad jie tapo netgi madingi – populiariausios vadinamųjų hipsterių kavinės ar barai dabar naudoja tokius baldus.
„
ŠIANDIEN ESAME SULINDĘ Į IŠMANIUOSIUS ĮRENGINIUS, TODĖL NEBEREIKIA DAUG ERDVĖS NAMUOSE.
būtent čia veržiasi gyventi jauni žmonės, kuriems svarbu dalyvauti kaimynų renginiuose, tapti bendruomenės dalimi. Tačiau šio rajono gyventojams interjero architekto prireikia retai – jie patys kuria savo namus. Aišku, jei bute arba biure gyvena ar dirba daugiau žmonių, jiems jau prireikia ir profesionaliai suprojektuotos erdvės. Išmanieji įrenginiai, kurių prigrūsti šiuolaikiniai namai, keičia ir žmogaus gyvenimo būdą. Kokią įtaką naujosios technologijos daro namų erdvių planavimui? U.V.: Prieš du šimtus metų vieta, kur žmonės rinkdavosi dažniausiai, buvo pietų stalas. Pastaraisiais dešimtmečiais juos suburdavo televizorius. Šiandien žmonėms jo nebereikia – esame sulindę į asmeninius išmaniuosius prietaisus. Namuose nebereikia ir tiek daug erdvės. Šiandien asmeniui pakanka standartinės viešbučio kambario dydžio erdvės: lova, vonia, spinta ir išmanieji įrenginiai. Štai ir visas pasaulis. T.V.: Tik virtuvė vis dar išlaiko savo pozicijas. Šeima ar draugai buriasi joje, todėl man atrodo, kad tai dar ilgai nesikeis.
Kokiame būste renkasi gyventi šiuolaikiniai estai? T.V.: Taline netoli miesto centro yra Kalamajos rajonas, kuris garsėja XIX amžiuje pastatytais mediniais namais. Nors jie nušiurę ir brangūs rekonstruoti, „Apollo“ kino teatras ir knygynas
Janas Sukiennikas
Architektas dažnai priverstas rinktis –
ATLYGIS AR GARBĖ
„Nereikėtų perlenkti lazdos – juk jei visi pastatai mieste bus ypač modernūs, taps nemiela čia gyventi“, – sako vienas žinomiausių jaunosios kartos architektų Lenkijoje 35 metų varšuvietis Janas Sukiennikas. Varšuvoje, Niujorke ir Madride studijavęs architektūrą vyras buvo vienas „Mano erdvė“ tarptautinės komisijos narių. J.Sukienniko vadovaujamo architektų biuro „137 kilo“ suprojektuoti Varšuvos Služevo kultūros rūmai 2013 metais buvo pripažinti geriausiu Lenkijos statiniu. Kai prieš keliolika metų pirmą kartą atvykau į Varšuvą, miestas pasirodė pilnas istorinių pastatų, tačiau apskritai jo architektūra pilka ir niūri. Dabar Varšuvos veidas sparčiai modernėja. Ar jį keičia tik pripažinti architektai? Miesto valdžios rengiami konkursai yra atviri, juose dalyvauja tiek užsienio, tiek vietos architektai, o kaip komisijos nariai paprastai kviečiami žinomi užsieniečiai. Jų dalyvavimas labai naudingas, nes jie atsiveža daug naujų idėjų ir jų niekas neįtarinėja dėl ne- objektyvaus darbo. Tiesa, jauniems architektams sunkumų iškyla dėl neretai konkursuose keliamų didelių biurokratinių formalumų, kuriems įveikti jie neretai suvienija jėgas su įmonėmis. Geriausiu 2013 metų Lenkijos statiniu išrinktus Služevo kultūros rūmus mes irgi projektavome su partneriais – bendrove WWAA. Todėl dažnai Varšuvoje jauni architektai savo idėjas pristato ne konkursuose, o kitais būdais. Pavyzdžiui, sugalvoja originaliai papuošti skverą ar aikštę, pasiūlo idėją miesto valdžiai, ši sutinka. Šitaip naujais Varšuvos simboliais netikėtai tapo plastikinė palmė ir milžiniška vaivo-
rykštė. Šią vasarą dėmesį patraukė didžiulis medinis stalas, subūręs jaunimą bendro pasisėdėjimo prie neišvaizdaus aukščiausio Varšuvos pastato – kažkada Josifo Stalino padovanotų Mokslo ir kultūros rūmų.
„
NEREIKĖTŲ PERLENKTI LAZDOS – JUK JEI VISI PASTATAI MIESTE BUS YPAČ MODERNŪS, TAPS NEMIELA ČIA GYVENTI.
Jūsų biuro suprojektuoti Služevo kultūros rūmai labai skiriasi nuo kitų tokios paskirties pastatų, nes atrodo tarsi medinių kaimo trobų kompleksas. Ar tai buvo savotiškas protestas prieš miesto urbanizaciją? Iš dalies taip, tačiau mes labiausiai norėjome istoriškai susieti tos vietos praeitį ir dabartį. Iš aštuoniolikos šio projekto konkursui pateiktų darbų daugeliu atvejų buvo siūloma statyti modernius stiklo rūmus, o mums buvo svarbu priminti tos vietos kaimišką praeitį. Todėl pastatus suprojektavome neaukštus, daug patalpų įrengėme po žeme, o šešis statinius sujungėme mediniu amfiteatru. Komplekse pastatyti aviliai, suformuotas daržas, kuriame šalia esančių namų gyventojai augina gėles ir daržoves. Šiuo metu mūsų biuras projektuoja Varšuvos Prahos mikrorajono kultūros namus, ir mes vėl sukame galvą, kaip pastatą susieti su tos vietos praeitimi. Todėl dabar domimės šios vietovės istorija, studijuojame aplinkinių pastatų architektūrą ir aiškinamės, kas rūpi tenykščiams gyventojams.
Lodzėje vykstančio dizaino festivalio apipavidalinimas Piotro Maciaszeko nuotr.
Toks dėmesys aplinkai, istorijai atrodo būdingesnis Skandinavijos šalių architektams, gal idėjų semiatės iš ten?
se šiuo metu dirba 15 žmonių. Viena užsiima mažiau kūrybiškais, bet pelningesniais projektais.
Užsienyje dažnai manoma, kad sovietmečiu Lenkijoje buvo statomos tik nykios gyvenamosios dėžės. Tačiau ir tuomet architektams pavykdavo išsikovoti leidimų originaliems pastatams – studijuodami turėjome gerų pavyzdžių.
Projektuojame parduotuvių, biurų, pastatų dizainą. Dalyvavimas kūrybiniuose konkursuose ir vėliau sėkmės atveju laimėtų projektų įgyvendinimas atima daug jėgų ir laiko, nėra toks pelningas, tačiau suteikia pripažinimą, pasitenkinimą.
Iš skandinavų tikrai yra ko pasimokyti. Man labai pravertė ir studijos Niujorke, Madride – ten aš susipažinau su įvairiu požiūriu į architektūrą.
Todėl dar neapsisprendžiau, kurią įmonę labiau plėtoti. Pradedantys architektai paprastai projektuoja privačius namus ar butus, o tai dažnai nėra ambicinga kūryba, mat užsakovai paprastai nenori originalių pastatų.
Ar lengva jauniems architektams Lenkijoje gauti užsakymų? Ar būtinybė užsidirbti pragyvenimui neverčia imtis garbės nedarančių projektų? Tai amžina dilema daugumai architektų. Esu įkūręs dvi projektavimo įmones, kurio-
Drąsesni yra užsienio investuotojai, o jų pavyzdžiu seka ir vietiniai verslininkai. Tačiau ir čia nereikėtų perlenkti lazdos – juk jei visi pastatai mieste bus ypač modernūs, taps nemiela čia gyventi.
Viena Varšuvos parodų salių Jakubo Certowicziaus nuotr.
Biuro „B+L“ interjeras Jaceko Kolodziejskio nuotr.
Vladimiras Nepijvoda
Namai skirti patogiai gyventi, o ne turtams
DEMONSTRUOTI Ukrainiečiai ėmė daugiau keliauti po pasaulį ir todėl suprato, kad jų namai yra skirti tik jiems patogiai gyventi, o ne savo turtams ar galybei demonstruoti. Dėl to vienas žino-
miausių Ukrainos architektų Vladimiras Nepijvoda džiaugiasi, tačiau pats itin retai imasi privačių užsakymų, mat jo šalyje klientas vis dar nori pamokyti pasisamdytą kūrėją.
Kokios pagrindinės privataus ir komercinio interjero dizaino tendencijos pastebimos Ukrainoje? Ar matote kokių nors klientų ir visuomenės skonio pokyčių? – paklausėme V.Nepijvodos. Šiandien Ukrainoje ypač madingi loftai arba loftų imitavimas. Mūsų užsakovams vis labiau patinka šiuolaikinis dizaino ir architektūros stilius. Jie pradėjo daugiau keliauti, pažinti šiuolaikinę architektūrą ir stengiasi ją įlieti į savo gyvenimą. Pakeliavę po įvairias šalis ukrainiečiai pagaliau suprato, kad savo namuose nereikia demonstruoti turtų ir galybės. Jie ėmė domėtis šiuolaikiniu stiliumi, kuriam būdingos paprastos ir lengvos formos, ėmė atrasti naujų sprendimų ir technologijų. Kokias pagrindines naujoves – technologijas, medžiagas, estetiką – atspindi Ukrainos interjerų dizainas? O kokias
taikote jūs savo kuriamuose interjeruose? Iš pagrindinių interjero dizaino naujovių išskirčiau keletą krypčių. Tai interjere ir eksterjere pasitelkiamos grafikos technologijos, kompiuterinis medžiagų apdorojimas, pavyzdžiui, 3D plokštės, sudėtingų apimčių modeliavimas 3D spausdintuvu ir daug kitko.
„
MAN KURTI VISUOMENINIŲ OBJEKTŲ INTERJERĄ KUR KAS ĮDOMIAU, NES BŪTENT JIE YRA DIZAINO STILIAUS IR NAUJŲ TENDENCIJŲ SKLEIDĖJAI.
Poilsio parkas „Verholy“ „YOD“ nuotr.
Viešbutis „Verholy“ „YOD“ nuotr.
Diegdami naujoves interjeruose laikomės savo filosofijos: dirbame su natūraliomis medžiagomis – apdoroję jas moderniais būdais gauname itin šiuolaikiškas formas. Bet tikrai nesistengiame aklai paklusti tendencijoms, juk paprastai populiarios kryptys gyvuoja neilgai. Iš naujai atidaromų restoranų ar kavinių išlieka tik tie, kurie turi idėją, dizaino filosofiją. Ar Ukrainoje įprasta naudotis dizainerio paslaugomis? Anksčiau visi patys kurdavo sau namus. Dabar padėtis pasikeitė. Žmonės pavažinėjo po pasaulį, architektūros leidiniuose pamatė daug įgyvendintų projektų ir patys panoro taip gyventi. Todėl vis daugiau ukrainiečių,
galinčių sau leisti samdytis interjero specialistus, taip ir daro. Jie jau supranta, kad dizaineris sutaupys jų laiko, jėgų ir pinigų. Tačiau tiesa ir tai, kad dauguma užsakovų nori būti svarbesni už dizainerį. Tad nors į mus dažnai kreipiamasi, privačių interjerų beveik nekuriame. Atrodo, kad pagrindinė jūsų sritis – restoranai ir kavinės. Kokie pagrindiniai šių interjerų bruožai? Papasakokite, kaip jie kuriami. Kuriame restoranų, taip pat kitų viešųjų vietų – viešbučių, SPA, kartais biurų – interjerus. Kodėl restoranai? Tikriausiai todėl, kad savo kelią pradėjome nuo didžiausio Ukrainos restoranų tinklo „Kozyrnaja karta“.
Poilsio parkas „Verholy“ „YOD“ nuotr.
Ir, žinoma, mėgstame skaniai pavalgyti gerame interjere. Man kurti visuomeninių objektų interjerą kur kas įdomiau, nes būtent jie yra dizaino stiliaus ir naujų tendencijų skleidėjai. Kurdami interjerą tikslingai auditorijai, kaskart susiduriame su naujais uždaviniais ir jų sprendimo būdais. To nepasakysi apie privačius interjerus, kur vyrauja užsakovo skonis. Įdomus dalykas – ukrainiečių restoranų interjeras nuo europietiškų skiriasi pirmiausia tuo, kad čia daugiau dizaino. Kartais net labai daug dizaino. Taip yra todėl, kad maisto produktų kokybė šalyje dabar nėra itin gera, tad turime tai savotiškai kompensuoti, sukurti įdomų ir jaukų maitinimo įstaigų interjerą. Bet tai laikina. Neabejoju, kad labai greitai pagerės restoranuose gaminamų patiekalų kokybė, o žmonės ten eis pirmiausia skaniai pavalgyti ir pabendrauti. Tada galėsime kurti lakonišką, skaidrų interjerą. Be išsamiai apgalvotos koncepcijos restoranas ar kavinė nebus populiarūs. Todėl prieš kurdami bet kurį interjerą analizuojame rinką ir tikslingą auditoriją, kainų segmentą ir kitus dalykus. Tik platesnis požiūris į interje-
rą garantuoja restorano sėkmę. Kokie užsakymai buvo sudėtingiausi, maloniausi, įdomiausi? Vienas sudėtingesnių darbų – apleistą pionierių stovyklą paversti viešbučių ir rekreacijos kompleksu. Reikėjo iš esmės pakeisti sovietų architektūros statinio paskirtį. Daug laiko skyrėme dabartinei konstrukcijų būklei nustatyti, pamatams sutvirtinti, būtiniems tinklams ir komunikacijoms nutiesti. Ir tik baigę „Relax Park Verholy“ objektą supratome, kad pigiau ir greičiau būtų buvę viską nugriauti ir statyti naują pastatą. Maloniausiu projektu pavadinčiau kavinę „Chanuma“ Poltavos mieste. Sukūrėme šiuolaikišką interjerą ir pradėjome stebėti, kaip svečiai elgiasi naujoje aplinkoje. Ir dar kartą įsitikinome, kad interjeras veikia lankytojus, – jie ateina atitinkamai apsirengę, kitaip elgiasi, keičiasi pokalbių temos. Neseniai turėjome itin įdomų darbą – restorano „Dog Ate Dove“ interjerą. Kurdami jį turėjome atsižvelgti į labai svarbią detalę – restoranas įsikūrė buvusios pirmos arklių pašto stoties patalpose.
NAMO, BUTO INTERJERAS
Ramūnas Manikas, Valdas Kontrimas
Kaliningradas, Rusija
2014
Ramūnas Manikas
BUTAS PASKUTINIAME AUKŠTE Butas įrengtas naujos statybos daugiabutyje, buvusioje apleistoje palėpėje. Interjero stilius demonstruoja modernią ir šiuolaikišką prabangą, o taurios medžiagos, natūralūs paviršiai ir vienspalviškumas kuria vientisų namų įspūdį. Kokybiški baldai, šviestuvai, santechnika, plytelės ir puošybos detalės formuoja solidų interjerą.
Gilma Teodora Gylytė, Marija Steponavičiūtė
Vilnius
„DO Architects“
2014
Norbertas Tukajus, Margarita Kaučikaitė
BENEDIKTO NAMAI-MUZIEJUS Praėjusį šimtmetį sukurto būsto istorija dabar atskleista subtiliai – klasicistinės freskos, mūro klodai ir kinivarpų suvarpytos sijos randamos visos erdvės detalėse. Didžiojoje erdvėje suprojektuota erdvi virtuvė, kurios valgomasis stalas lengvai gali virsti žaidimų stalu, o svetainė šiek tiek paslėpta už prakirstų nišų. Kabineto erdvė – savotiškas gintaro kambarys, nes jo plokštumos, sienos ir lubos dengtos medžio lukštu, o grindys išklotos minkštu kilimu. Ne vieną funkciją namuose atlieka ir į terasą ant stogo vedantys laiptai. Šie laiptai – ne tik puiki daiktų saugykla, bet ir jauki vieta pasikalbėti.
Vismantė Tubelytė
Vilnius
2015
Andrius Stepankevičius
BUTAS „DEERMRDEAR“ Mažoms erdvėms dažnai reikia daugiausia pastangų projektuojant gyvenamąsias ir sandėliavimo zonas. Todėl įrengdama ypač mažą 36 kv. m butą Vilniuje interjero dizainerė nusprendė išgriauti beveik visas jo sienas – uždara erdvė liko tik vonios kambarys. Miegamojo zona nuo bendrosios gyvenamosios erdvės atskirta slankiąja pertvara, o visame interjere kabo nemažai veidrodžių, siekiant dar labiau praplėsti plotą. Na, o buto šeimininkų daiktams buvo pasiūlytas kitas sumanus sprendimas – korpusiniai baldai, kurie minimaliai išnaudoja naudingąjį plotą ir neapsunkina bendros buto erdvės.
Ramunė Vytė
Vilnius
2015
Orinta Gečaitė
BUTAS NAUJAME VILNIAUS KVARTALE „ŽVĖRYNO NAMAI“ Tai gana nedidelė, netaisyklingų formų erdvė Žvėryno rajone Vilniuje. Nors netradicinis patalpų projektas buvo šioks toks iššūkis įrengiant būstą, galiausiai interjero dizainerei pavyko sukurti erdvę, kurioje telpa viskas, ko reikia patogiai gyventi. Kuriant buto interjerą stengtasi ne tik patogiai sutalpinti būtiniausius daiktus, bet ir sukurti jaukią, šviesią ir klasika dvelkiančią vietą.
Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Rokas Kontvainis
Strasbūras, Prancūzija
Studija „YCL Studio“
2015
Andrius Stepankevičius
BUTAS „STRAUSS“ STRASBŪRE Praėjusio šimtmečio bute Strasbūre, Prancūzijoje, rafinuota senoji elegancija susipina su šiuolaikiniu dizainu. Kuriant 114 kv. m erdvę stengtasi išsaugoti autentiškus interjero elementus ir šiuolaikiškai interpretuoti klasiką. Seni ir nauji elementai atskirti pasitelkus spalvas – tai, kas nauja, yra tamsių atspalvių, o tai, kas sena, – balta. Pagrindiniai kambariai koreguoti minimaliai, tačiau naująjį vonios kambarį nuspręsta paversti ištaiginga ir šviesa erdve. Vienas sudėtingiausių šio interjero elementų buvo trijų metrų ilgio metalinis virtuvės baro stalas-skulptūra, šis baldas tapo naujojo dizaino dalimi, kuri kartu ir pasislepia bendrame erdvės kontekste.
Vaida Atkočaitytė
Vilnius
2014
Leonas Garbačauskas
DVIEJŲ AUKŠTŲ BUTAS VILNIUJE Interjero dizainerės sukurtą šviesią ir jaukią namų Vilniaus senamiestyje erdvę dar labiau paryškina lengvas minimalistinis ir šiuolaikiškas apšvietimas. Pirmajame aukšte dinamiška šiltos ir šaltos spalvų apšvietimo kompozicija sukuria šviesos linijų žaismą, o dieną gyvenamąją erdvę papildo šeimininkų mėgstamos fuksijų spalvos akcentai. Į antrąjį aukštą veda laiptai su juodo turėklo linija, o užlipus didžiulėje koridoriaus erdvėje susipina du kontrastai – atidengta senų plytų siena su stiklo intarpais ir šviesą erdvėje paskleidžiančios griežtos šviesos linijos.
Jokūbas Jurgelis, Jurga Marcinauskaitė, Jelena Liutvinienė
Vilnius
Architektūros studija „2XJ“
2015
Paulius Makauskas
BUTAS VOKIEČIŲ GATVĖJE Šio buto interjeras – funkcionalus ir lakoniškas. Nedideliame plote architektams pavyko paskleisti lengvumo pojūtį. Šviesi svetainė, tik simboliškai nuo poilsio zonos atskirta virtuvės patalpa susilieja į vientisą erdvę, pastelinių spalvų miegamojo ir vonios zonos – jaukios, nes gaivios.
Rimantas Špokas
Vilnius
2014
Leonas Garbačauskas
NAMAS BAJORUOSE Šių namų filosofija – subtili pusiausvyra tarp minimalizmui būdingo griežtumo, švarumo ir glamūrinio spindesio. Įmantrų interjero charakterį čia atskleidžia stipri geometrija, įdomių paviršių žaismė bei alyvinių ir pilkų atspalvių dvikova. Natūralios ir dirbtinės šviesos šaltiniai tik dar labiau išryškina įdomiausius akcentus.
Rimantas Špokas
Panevėžys
2014
Leonas Garbačauskas
NAMAS PANEVĖŽYJE Akies nerėžiančiame natūralių žemės spalvų interjere juntama medienos šiluma ir gyvybė, akmens tvarumas, čia lengvai plazda audiniai, o pro didelius langus tekančios saulės spinduliai šoka savo ryto šokį. Origamio stiliaus gervė ant valgomojo stalo tarsi stebi šią harmoningą aplinką ir pati skleidžia geras emocijas.
Tomas Lapė, Vytenis Eitminavičius, Dovilė Girkontaitė
Vilniaus rajonas, Riešė
„Studija lape“
2015
Leonas Garbačauskas
INDIVIDUALUS NAMAS „JACHTA“ Tai modernus ir erdvus 357 kv. m gyvenamasis namas šalia Vilniaus, Didžiojoje Riešėje. Pasak „Studijos lape“ architektų, visas namo projektas „Jachta“ yra tarsi jo šeimininko atspindys. Mėlynuojantis baseinas šalia namo, didžiulis akvariumas viduje ir net smulkiausios interjero detalės byloja apie savininko meilę vandens stichijai ir aistrą buriuoti. Pasak architektų, namai turi jungti savininko patirtį, buitį ir svajones, o būtent tai ir atsispindi šios erdvės išorėje ir viduje.
Algimantas Kančas, Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas, Gediminas Kezys
Vilnius
Kančo studija
2013
Leonas Garbačauskas
INDIVIDUALUS NAMAS VILNIAUS RAJONE Erdvus gyvenamasis namas ir jo interjeras suprojektuotas siekiant išorės ir vidaus vienybės. Nors būstas stovi gamtos apsuptyje, kuriant namo ir interjero projektus norėta dar labiau pabrėžti glaudų gamtos ir būsto ryšį. Šiam tikslui panaudoti vitrininiai langai, dar labiau priartinantys prie žalumos. Stiklinės sienos ne tik namo išorėje, bet ir atskiriant vidinį kiemelį – taip dar viena lauko erdvė tampa interjero dalimi.
Gintautas Natkevičius, Jurgita Skalskytė, Linas Kraniauskas
Minskas
2014
Leonas Garbačauskas
NAMAS MINSKE Gamtos apsuptyje esantis dviejų aukštų 272 kv. m būstas įrengtas naudojant achromatines spalvas. Tamsūs tonai parinkti būsto grindims, laiptams, antrojo aukšto plytų sienoms bei daugumai interjero detalių. Nors namuose dominuoja juoda, čia nemažai šviesos – erdvaus kiemo vaizdus atveria vitrininiai langai, o vidų papildo ryškių geltonos ir raudonos spalvų akcentai.
Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Rokas Kontvainis
Vilnius
Studija „YCL Studio“
2014
Andrius Stepankevičius
KOTEDŽAS „PAVILNY“ VILNIUJE Sostinės pakraštyje esančio jaunos šeimos kotedžo interjeras neapkrautas ir erdvus. Abu 117 kv. m būsto aukštus jungia plastiškai sumodeliuoti balti betoniniai laiptai. Pirmajame aukšte išklijuotos malonios faktūros akmens masės plytelės, o privačias miegamųjų erdves sušildo ąžuolinis parketas. Virtuvės ir valgomojo zoną paryškina įdomus interjero sprendimas – erdvėje sklendžiantis stalas, suburiantis šeimą ir draugus.
Ieva Prunskaitė, Eglė Prunskienė
Marijampolė
2013
Darius Gumbrevičius
NAMAS MARIJAMPOLĖJE Erdvus 217 kv. m namas Marijampolėje – jaunos, drąsios ir atviros netikėtiems sprendimams šeimos būstas. Naudojamų natūralių medžiagų įvairovė ir stilistinis vientisumas interjero jaukumą kuria naujomis neįprastomis formomis ir būdais. O ryškios spalvotos detalės ir išraiškingų formų baldai namus pripildo jaunatviškų prieskonių.
Justė Žibūdienė
Vilnius
2015
Leonas Garbačauskas
ŽALIAS BUTUKAS Pagrindinį vaidmenį šio buto interjere atlieka spalvos ir medžiagos. Šaltus, tarsi išblukusius atspalvius su betoniniu paviršiumi sušildo riešuto spalvos medis ir metalas. Svarbi interjero idėja – grafiniai motyvai: stačiakampes, kubistines formas čia papildo kelių jaunų menininkų kūrybos darbai. Kadangi buto erdvė nedidelė, visur juntamas vientisumas.
Indrė Sunklodienė
Vilnius
Bendrovė „Interjero architektūra“
2014
Leonas Garbačauskas
BUTAS „RIVER LOFT“ Šis šviesus ir skandinaviškai modernus interjeras – jauno vyro namai Vilniuje. Pagrindinis erdvės akcentas – ąžuolo masyvo grindys, klotos eglute. Ornamentas atsikartoja ir lubų detalėse bei koridoriuje. Dviejų aukštų bute išsiskiria virtuvės zona. Ji yra tarsi daugiasluoksnis kubas – jo išorė juoda, vidinis sluoksnis baltas, o paskutinis – geltonas. Tamsus antrojo aukšto koridorius paverstas šviesia darbo zona, kurią puošia originali lentyna. Vyriškos miegamojo erdvės akcentu tapo mėlynai tapetuota siena ir erdvi vonia.
Lina Gronskytė
Kaunas
Bendrovė „Minkšti namai“
2015
Elijus Kniežauskas
DVIEJŲ KAMBARIŲ BUTAS Nedideliame dviejų kambarių bute Kaune pritaikytas kiek netradicinis interjero sprendimas – miegamojo zona įkurta už stiklinės pertvaros su užuolaidomis. Tad šis kambarys gali būti ir privatus, ir įsilieti į bendrą virtuvės ir poilsio zonos erdvę. Siekdama sukurti vientisą erdvę, interjero dizainerė visose patalpose parinko panašius neutralių ir pastelinių spalvų derinius – tamsiais interjero akcentais virto užuolaidos ir sofa, o neutralumo būstui suteikė mediena. Ji naudota grindims, kone visų baldų paviršiams ir sienoms.
Andrius Byčenkovas
Vilnius
2014
Leonas Garbačauskas
LOFTAS „LAISVAS ERDVĖJE, UŽPROGRAMUOTAS AUGIMUI“ Šis būstas Vilniuje – savitų proporcijų 88 kv. m erdvė, kurią vienija gyvenamosios erdvės „stuburas“. Aplink jį suprojektuotos kitos lengvai pasiekiamos funkcinės zonos – valgomasis, svetainė ir miegamasis su vonios kambariu. Betoninis būsto „stuburas“ virto multifunkciu elementu, kuriame įkomponuoti baldai, santechnikos prietaisai ir buitinė technika. Dabar erdvė skirta gyventi dviem asmenims, tačiau palikta „augti“ – čia suplanuotas ir vaiko kambarys.
Sigitas Danielius, Rita Ona Danielienė
Palanga
2015
Leonas Garbačauskas
BUTAS PALANGOJE Dviejų kambarių buto interjero koloritą padiktavo jo vieta – pajūris. Įrengiant namus naudotos šlapią smėlį, medinius takus kopose, pilką jūros gelmę bei bangų purslus primenančios spalvos. Erdvės akcentams parinktos suanglėjusios pušies juoda bei saulėlydį jūroje primenanti auksinė spalva. Pailgo buto zonos atskirtos skirtingomis spalvomis ir interjere naudotomis medžiagomis bei detalėmis – veidrodžiais, stiklu, ąžuolo grindlentėmis ir faneruotėmis, natūraliu akmeniu, juodu metalu, vilna bei šilku.
Arūnas Liola, Rūta Vitonytė, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis
Vilnius
Studija „Arches“
2014
Leonas Garbačauskas
BUTAS „TĖKMĖ“ VILNIUJE Šviesus trijų kambarių butas yra išskirtinėje, vaizdingoje Trinapolio vienuolyno kaimynystėje Vilniuje, prie pat Neries upės. Šalimais čiurlenanti upė ir padiktavo būsto interjero idėją – tai tarsi pratekančios erdvės, pro kurias prasiskverbia šviesa ir skaidrumas. Įrengiant namus stengtasi išryškinti jų erdvumą, o naudojant įvairias formas ir medžiagas – pabrėžti stiliaus lakoniškumą.
Mantas Maziliauskas
Vilnius
2015
Evelina MatusevičiūtėTamkvaitienė, Mantas Maziliauskas
NAMAS VILNIUJE „T 1O“ Erdvus ir šviesus 152 kv. m namas – tai rekonstruota beveik šimto metų senumo Vilniaus sodyba. Nors pastatas atnaujintas, išlaikytos autentiškos jo detalės – planavimo schema ir maumedžio apdaila. Dviejų aukštų namuose dominuoja balta spalva, simbolizuojanti ramybę ir tylą, o erdvės akcentais čia tampa senoviniai paveldėti daiktai ir šeimos bruzdesys.
Ieva Prunskaitė, Eglė Prunskienė
Vilniaus rajonas
2014
Leonas Garbačauskas
NAMAS VILNIAUS RAJONE Minimalistinio, šviesaus interjero kūrimas buvo pradėtas jau pirminėje namo Vilniaus rajone projektavimo stadijoje. Jau tuomet buvo aišku, kad šalia esančio ežero vaizdai, atsiveriantys pro vitrininius langus, taps svarbia namų detale. Dizainerėms konkuruoti su gyvu gamtos paveikslu nesinorėjo, tad sukurta erdvė rami, balta, harmoninga ir išlaisvinta nuo nereikalingų detalių. O viduje panaudotos grafinės juodos-baltos geometrinės detalės atkartojo architektūrinį pastato sprendimą.
Ieva Prunskaitė, Eglė Prunskienė
Vilniaus rajonas
2014
Leonas Garbačauskas
NAMAS „ERDVĖS ELEGANCIJA“ Pasak autorių, šiame būste sukurtas interjeras yra architektūrinis namo idėjos tęsinys, leidęs sukurti atviros erdvės koncepciją. Viduje naudotos taurios ir natūralios medžiagos, tačiau parinktos skirtingos jų faktūros – tiek blizgūs, tiek matiniai paviršiai. Visoje dviejų aukštų būsto erdvėje siekta išlaikyti spalvų vientisumą, naudojama balta, ruda, pilka.
Eglė Balčiūnaitė, Jurgita Dragūnaitė
Vilnius
2015
Leonas Garbačauskas
KOTEDŽAS KAIRĖNUOSE Kairėnuose esantis būstas – 100 kv. m trijų asmenų šeimos namai. Šioje erdvėje dizainerės stengėsi sukurti jaukų modernios klasikos interjerą. Nors čia dominuoja balta, naudota ir nemažai žemiškų, natūralių spalvų – tamsiai ruda ir pilka, gausu sendinto aukso spalvos akcentų.
BIURO INTERJERAS
Rytis Mikulionis, Gytis Vaitkevičius
Vilnius
Architektūros studija „Plazma“
2013
Leonas Garbačauskas
„PIXELMATOR TEAM“ BIURAS Biuras jaunai komandai, kuri daug laiko praleidžia darbe, todėl ypatingas dėmesys skirtas poilsio/virtuvės zonoms, kur natūraliomis medžiagomis, minkštais baldais kuriama namų atmosfera. Pagrindinis erdvės per du aukštus ir viso interjero akcentas – pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinta gyvų augalų siena su savaiminio laistymo sistema.
Indrė Sunklodienė
Vilnius
2013
Leonas Garbačauskas
„DEKORAMOS“ LOFTAS VILNIUJE Architektė išgirdo užduotį – sukurti veržlų, originalų bet kartu ir jaukų lofto-studijos interjerą. Baltos sienos buvo pagyvintos juodai dažytais plytų motyvais. Pilkos blizgios grindys suteikė būstui erdvės, o eglute suklotos medžio masyvo lentutės ant sienos – jaukumo. Smagi interjero detalė – sienoje klijuoti pjauti dažyti moliniai gėlių vazonai su gėlėmis. Apšvietimas – masyvūs juodi metaliniai kabantys šviestuvai bei prožektoriai. Tapetų siena, atkartodama eglutės motyvą, sukomponuota kampu klijuotomis taptų juostomis.
Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Algimantas Neniškis, Mindaugas Glodenis
Vilnius
Kompanija „DO Architects”
2013
Norbertas Tukajus, Margarita Kaučikaitė
„ARIMEX“ BIURAS VILNIUJE Tai, ko gero, ilgiausias Lietuvos biuras, kuriame esantis spalvotas tunelis, skrodžiantis visą erdvę, ir paruošia įžengti į vis naujas, kitaip spalvotas vietas. Čia esanti darbo erdvė yra atviro plano ir suskaidyta į uždaras pokalbių būdeles, kitoje erdvėje įrengta nedidelė virtuvėlė ir židinio kambarys su biblioteka. Iš čia patenkama į žaliąjį tunelį, kuris atskiria uždaras pasitarimų erdves. Šalia jo įrengtas riešutų baras veikia kaip recepcijos erdvė, o netoliese esančiame raudonajame tunelyje – rūbinė ir valgomasis. Nors biuras paveldėjo buvusio sandėlio atributus – grubias kolonas ir aukštas gelžbetonines sijas, skirtingų spalvų šviestuvai, ilgasis pasažas ir ąžuolinės grindys suteikia erdvei jaukumo.
Lijana Petrikėnė, Ignas Lukauskas, Džiugas Kisielius, Aušra Vincerževskienė, Jekaterina Kairiūkštienė
Trakų rajonas
Vilniaus architektūros studija
2015
Leonas Garbačauskas
BIURAS „MENO IR VERSLO SINERGIJA“ Tai neeilinis didmeninės prekybos įmonės „Tegra“ biuras gamtoje, Trakų rajone, šalia Monio ežero. Šią vasarą duris atvėrusiame keturių namų komplekse gausu ekologiškų medžiagų – čia panaudotos pirmosios pasaulyje kedro medienos grindys, baltasis molis išteptas sezamų aliejumi bei bičių vašku, o pastatų stogai apželdinti žole. Viso 600 kv. m ploto erdvės tarsi įsilieja į šlaituotą kraštovaizdį, o dailius ežero vaizdus atveria didžiuliai vitrininiai langai. Šio netradicinio biuro erdvės skirtos ne tik seminarams, bet ir koncertams, muzikos įrašams, dailės seansams.
Rytis Mikulionis, Dalia Treinytė, Petra Starčević
Vilnius
Architektūros studija „Plazma“
2014
Leonas Garbačauskas
„APRANGA GROUP“ BIURAS Biuras ir mokymų centras, įrengtas mažmeninės drabužių prekybos lyderio pozicijas užimančiai bendrovei. Interjero autoriai stengėsi sukurti aplinką, kuri visą laiką išliktų moderni nuolat kintant mados tendencijoms. Sienos – juoda-balta reljefinė apdaila, grindys – balto marmuro plytelės, o visa tai papildo ryškūs baldai.
Vaida Atkočaitytė, Akvilė Myško-Žvinienė
Vilnius
2013
Leonas Garbačauskas
„SKYTECH“ BIURAS VILNIUJE Ši futuristinė juoda-balta erdvė – kompiuterių ir namų elektronikos įmonės „Skytech“ biuras Vilniuje. Pagrindinė erdvės autorių užduotis buvo funkciškai ir neįprastai išspręsti „gyvenamojo“ biuro erdvių išdėstymą. Taip atsirado šešios darbo vietos, koridorius, vonios kambarys ir posėdžių kambarys su įdomiu sprendimu – sienoje integruotomis lovomis. Skirtingas biuro erdves atskiria stiklinės ir gipsinės pertvaros. Jos sukuria tiek bendras zonas, leidžiančias bendrauti, tiek uždaras erdves privatiems pokalbiams.
Dmitrijus Kudinas, Laura Malcaitė
Vilnius
„INBLUM Architects“
2014
Darius Petrulaitis
„WIX.COM“ BIURAS VILNIUJE Prieš metus šis istorinis sostinės pastatas Vingrių gatvėje buvo rekonstruotas ir pritaikytas šiuolaikiškam Izraelio technologijų bendrovės „WIX“ biurui. Pagrindinis funkcinis šio interjero sprendimas buvo sukurti pasitarimų kambarius biuro erdvės viduje, kuriems nereikia natūralios dienos šviesos. Rezultatas – trys atskiri skaidraus stiklo pasitarimo kambariai, išsaugantys vizualinį ryšį su kitomis darbo erdvėmis. Daugiau privatumo šiems kambariams suteikia spalvotos užuolaidos, kurias panorėjus galima užsitraukti ir dar labiau atsiriboti.
Vaida Atkočaitytė, Akvilė Myško-Žvinienė
Londonas
2014
Leonas Garbačauskas
„EUROFIRMA“ BIURAS LONDONE Tai preciziška darbo erdvė, skirta šešias dienas per savaitę skaičių ir dokumentų pasaulyje gyvenančiam moterų kolektyvui. Pagrindinė užduotis kuriant biuro interjerą buvo įrengti ergonomiškas ir funkcionalias darbo erdves aštuoniems asmenims bei poilsio ir virtuvės zonas. Darbo erdvės buvo atskirtos naudojant stiklines pertvaras su dirbtiniais augalais, kurios kartu vizualiai padalija erdvę ir slopina triukšmą. Jaukumo biuro erdvei suteikia ir paveikslai, įmontuoti spintose, – jie atlieka varstomų durelių funkciją. O paveikslams parinktas koloritas atsikartoja ir kituose interjero elementuose – kėdėse, minkštuosiuose balduose, rankenose.
Rokas Puzinas, Ieva Prunskaitė
Kauno rajonas
2014
Darius Gumbrevičius
BIURAS „ŽALIAS“ RAUDONDVARYJE Šioje ryškioje ir žaismingoje patalpoje įkurdintas logistikos įmonės „Transvora“ biuras. Įrengdami šią erdvę dizaineriai stengėsi sukurti produktyviam darbui skirtą šviesią bei skaidrią vietą, kurioje komanda galėtų dirbti kartu. Siekiant ergonomiškai panaudoti patalpas, pasitarimų erdvė nuo bendrų patalpų gali būti atskirta stiklinėmis pertvaromis, kurios papuoštos grafiniais piešiniais. Pasak autorių, interjero detalėse atsikartojantis grafinių linijų motyvas yra logistikos įmonės atspindys – tai aliuzija į nesibaigiantį kelią.
Saulius Remeika
Maskva
Studija „Remeika Design“
2013
Studija „Remeika Design“
BIURAS MASKVOJE Kuriant ypač erdvų 900 kv. m biurą Maskvoje svarbiausia buvo suprojektuoti ergonomišką erdvę ir suderinti funkcinius bei estetinius sumanymus. Įrengiant darbo aplinką neapsieita ir be akustinių sprendimų – čia sumontuotos išpūstos lubos ne tik paslepia vėdinimo sistemas, bet ir sumažina patalpose sklindantį triukšmą. Jaukumo erdvei suteikia ryškios interjero detalės ir augalai. Kuriant erdvią darbo aplinką siekta visapusiškai plastiškos struktūros įspūdžio, išvengiant atskirų kreivių visumos.
VIEŠASIS INTERJERAS
Laura Janavičiūtė, Evelina Talandzevičienė, Dina Sargautienė
Vilnius
Architektūros studija „Plazma“
2013
Leonas Garbačauskas
RESTORANASTEATRAS VAIKAMS „KUKUMUKU“ Vilniaus senamiestyje įrengtas restoranas-teatras skirtas šeimoms su vaikais. Pagrindinės funkcinės zonos: teatro, restorano, baro bei žaidimų. Nevykstant teatro pasirodymams scena naudojama vaikų žaidimams, šokiams ar kitai ugdomajai veiklai.
Justina Laurinaitytė, Vytautas Lukoševičius
Vilnius
Vilniaus architekturos studija
2014
Eugenija Dedok
EUROPOS NAMŲ ATRIUMO SKVERAS Svarbiausia užduotis formuojant uždarą kiemo skverą – sukurti patogią vietą trumpam poilsiui, patrauklią rekreacinę zoną nepamirštant, kad čia nuolat vyksta judėjimas. Ankštame ir kampuotame vidiniame pastatų kieme žaidžiama minkštomis formomis, o aukšti pastatų fasadai tarsi žvelgia į jį savo langais.
Elžbieta Skunčinienė, Ramunė Vytė
Vilnius
2015
Monika Jogminė
VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖS SANTARIŠKIŲ KLINIKŲ AKUŠERIJOS SKYRIAUS PALATA Ši erdvė – palata, skirta ką tik pagimdžiusioms motinos ir jų naujagimiams. Įprasta palata paversta jaukiu kambariu, kurio interjerą įkvėpė senojo Budapešto vaizdai. Jį puošia klasikiniai baldai, visoje erdvėje vyrauja tamsaus riešutmedžio atspalviai, o jaukumo palatai suteikia ant sienų kabančios Vengrijos sostinės nuotraukos, minkštieji baldai, pagalvėlės, užuolaidos ir toršeras. Kuriant erdvę mamoms nepamiršti ir tėvai – palatoje yra darbo stalas, prie kurio galima prisėsti ir užbaigti darbus.
Skirmantė Vaitkevičiūtė
Lazdijų rajonas
Bendrovė „Ekspozicijų sistemos“
2013
Skirmantė Vaitkevičiūtė
METELIŲ REGIONINIO PARKO LANKYTOJŲ CENTRO EKSPOZICIJA Ekspozicijos idėją padiktavo Metelių regioninio parko lankytojų centro pastatas – skaidrus, iškeltas statinio tūris, kuris įkomponuotas pušyne ir atkartoja gamtos ritmiką bei pušų vertikales. Dėl šios priežasties kaip svarbiausi ekspozicijos elementai parinkti pušų kamienai, jie kartu pratęsia už lango augantį pušyną. Šio parko simbolio – balinio vėžlio – forma ir kiauto rašto fragmentai naudojami baldų, sienų ir informacinių stendų puošyboje. O čia esančias mokymo klasę ir ekspozicijos erdvę atskiria ir kartu sujungia aplink vertikalią ašį besisukanti plokštuma.
Ramūnas Manikas
Klaipėda
2013
Ramūnas Manikas
RESTORANAS „MOMO GRILL“ Restorano interjero idėja – sukurti šiuolaikišką, demokratišką ir neįpareigojančią aplinką. Tam patalpose buvo suformuota atvira anga į virtuvę, per kurią matyti kaip virtuvėje dirba žmonės. Sieninės plytelės iš virtuvės zonos tarsi pratęstos ant restorano salės sienų. Jos kartu su industrinio stiliaus šviestuvais, lengvomis kėdėmis bei lentynomis, pilnomis įvairių aksesuarų ir kambarinių gėlių, kuria kitokį nei įprasta restorano įvaizdį.
Justė Žibūdienė
Vilnius
2015
Leonas Garbačauskas
KIRPYKLA „BE KEPURĖS“ Sudėtingas planas ir komplikuota pastato architektūra buvo tikras iššūkis planuojant kirpyklos visai šeimai patalpas. Paslaugų zonos išdėstytos uždarai, bet kartu ir susisiekia viena su kita. Pagrindinė interjero idėja – bangos, garbanos. Jos ramia grafika prasideda ties įėjimu ir visiškai įsisiautėja vaikų žaidimų zonoje.
Ramūnas Manikas
Klaipėda
2014
Ramūnas Manikas
„TABU“ RESTOBARAS KLAIPĖDOJE Restobaras „Tabu“ įrengtas Klaipėdos centre – sename koncertų salės pastate. Erdvėje suformuotas grubus, loftams būdingas stilius, kuriame puikiai dera senos negrabiai sumūrytos plytos, metalo bei medžio paviršiai. Erdvėje dominuoja eglutės raštas – jis atsikartoja grindyse, stalviršiuose bei baro fasade. Šio restobaro akcentais tapo ryškūs užrašai ant sienų iš neono lempų, gėrimų buteliams skirtos pakabinamos dėžės bei grandinėmis lubose pritvirtinti kibirai su augalais.
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
PROJEKTO PARTNERIAI
ORGANIZATORIAI