„Nereikėtų perlenkti lazdos – juk jei visi pastatai mieste bus ypač modernūs, taps nemiela čia gyventi“, – sako vienas žinomiausių jaunosios kartos architektų Lenkijoje, 35 metų varšuvietis Janas Sukienikas. Varšuvoje, Niujorke ir Madride studijavęs architektūrą vyras buvo vienu „Mano erdvė“ tarptautinės komisijos narių.
padovanotų Mokslo ir kultūros rūmų.
Jano Sukieniko vadovaujamo architektų biuro „137 kilo“ suprojektuoti Varšuvos Služevo kultūros rūmai 2013 metais buvo pripažinti geriausiu Lenkijos statiniu.
Iš dalies taip, tačiau mes labiausiai norėjome istoriškai susieti tos vietos praeitį ir dabartį. Iš aštuoniolikos šio projekto konkursui pateiktų darbų daugeliu atvejų buvo siūloma statyti modernius stiklo rūmus, o mums buvo svarbu priminti tos vietos kaimišką praeitį.
Kai prieš keliolika metų pirmą kartą atvykau į Varšuvą, miestas pasirodė pilnas istorinių pastatų, tačiau apskritai jo architektūra pilka ir niūri. Dabar Varšuvos veidas sparčiai modernėja. Ar jį keičia tik pripažinti architektai? Miesto valdžios rengiami konkursai yra atviri, juose dalyvauja tiek užsienio, tiek vietos architektai, o kaip komisijos nariai paprastai kviečiami žinomi užsieniečiai. Jų dalyvavimas labai naudingas, nes jie atsiveža daug naujų idėjų ir jų niekas neįtarinėja dėl neobjektyvaus darbo. Tiesa, jauniems architektams sunkumų iškyla dėl neretai konkursuose keliamų didelių biurokratinių formalumų, kuriems įveikti jie neretai suvienija jėgas su įmonėmis. Geriausiu 2013 metų Lenkijos statiniu išrinktus Služevo kultūros rūmus mes irgi projektavome su partneriais – bendrove WWAA.
Jūsų biuro suprojektuoti Služevo kultūros rūmai labai skiriasi nuo kitų tokios paskirties pastatų, nes atrodo tarsi medinių kaimo trobų kompleksas. Ar tai buvo savotiškas protestas prieš miesto urbanizaciją?
Todėl pastatus suprojektavome neaukštus, daug patalpų įrengėme po žeme, o šešis statinius sujungėme mediniu amfiteatru. Komplekse pastatyti aviliai, suformuotas daržas, kuriame šalia esančių namų gyventojai augina gėles ir daržoves.
„
Šiuo metu mūsų biuras projektuoja VaršuNEREIKĖTŲ PERLENKTI vos Prahos mikrorajono kultūros namus, ir mes vėl sukame – galvą, LAZDOS JUKkaip JEIpastatą VISI susieti su tos vietos praeitimi. Todėl dabar domiPASTATAI MIESTE BUS mės šios vietovės istorija, studijuojame apYPAČ MODERNŪS, linkinių pastatų architektūrą ir TAPS aiškinamės, kas rūpi tenykščiams gyventojams. NEMIELA ČIA GYVENTI.
Todėl dažnai Varšuvoje jauni architektai savo idėjas pristato ne konkursuose, o kitais būdais. Pavyzdžiui, sugalvoja originaliai papuošti skverą ar aikštę, pasiūlo idėją miesto valdžiai, ši sutinka. Šitaip naujais Varšuvos simboliais netikėtai tapo plastikinė palmė ir milžiniška vaivorykštė. Šią vasarą dėmesį patraukė didžiulis medinis stalas, subūręs jaunimą bendro pasisėdėjimo, prie neišvaizdaus aukščiausio Varšuvos pastato – kažkada Josifo Stalino
Toks dėmesys aplinkai, istorijai atrodo yra labiau būdingas Skandinavijos šalių architektams, gal idėjų semiatės iš ten? Užsienyje dažnai manoma, kad sovietmečiu Lenkijoje buvo statomos tik nykios gyvenamosios dėžės. Tačiau ir tuomet ar-