Stilius

2022 m. birželio 28–liepos 4 d.

Nr.25

Legendinis žurnalas

ALFAS IVANAUSKAS patarė, kaip derinti uogas KUNIGAS ŠILDO ne tik parapijiečių širdis

NATALIJA BUNKĖ

parodė žydintį savo sodą

Kaina TIK

1,50 Eur

M A­N O E R D V Ė

AUGA­LŲ –

vi­sa­da per ma­žai

Ji per nak­tį pa­si­siu­va užuo­lai­das, pa­ti ap­žel­di­na ne tik sos­ti­nės, bet ir pa­ jū­rio na­mus ir dar spė­ja ne tik į kon­cer­tus, bet ir į biu­rą ar sa­vo var­du pa­ va­dintą par­duo­tu­vę. Ne­ga­na to, vis­ko ima­si su pa­si­mė­ga­vi­mu ir pa­ga­liau at­ras­ta ra­my­be. „Man pa­tin­ka, be to, taip pat ir su­tau­pau. O mei­lę auga­lams man nuo vai­kys­tės įs­kie­pi­jo mo­čiu­tė – šian­dien esu dėl to jai la­bai dė­kin-­ ga“, – apie tai, kad vis­ko ima­si pa­ti su aš­tuo­ne­riais me­tais jau­nes­niu vy­ru Ed­ga­ru Eidė­ju­mi, pa­sa­ko­jo dai­ni­nin­kė ir vers­li­nin­kė Na­ta­li­ja Bun­kė (39 m.).

10

2022 06 28

2022 06 28

11

MA­RIUS ŽI­ČIUS

M A­N O E R D­V Ė

KU­NI­GAS ŠILDO

ne tik pa­ra­pi­jie­čių šir­dis Čia ir da­bar, nes ki­taip Die­vui ne­pa­tin­ka. Bū­tent to­kiu rit­mu gy­ve­na Kau­no sak­ra­li­nės mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­ to­rius, ku­ni­gas Vi­lius Si­kors­kas. To­dėl, kai prieš pus­ket­ vir­tų me­tų bu­vo pas­kir­tas į Iš­lau­žo (Prie­nų r.) pa­ra­pi­ją, nes­vars­tė, kiek jo­je užt­ruks, – me­tus, dve­jus ar de­šimt.

Vos įsi­kū­ręs ėmė­si ne tik šil­dy­ti pa­ra­pi­jie­čių šir­dis, bet ir ra­vė­ti už­žė­lu­sius ta­kus į Švč.Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čią.

M

IN­GA JUN­ČIE­NĖ

al­dos na­mai iš dva­ro pas­ta­tų Iš­lau­že bu­vo pas­ta­ty­ti be­veik prieš 90 me­tų, o bu­vu­si dva­ ro par­ko te­ri­to­ri­ja jau se­niai vir­tu­si lau­ki­nė­mis pie­vo­mis. Dėl šių is­to­ ri­nių ap­lin­ky­bių V.Si­kors­kas nu­ta­rė pa­ ban­dy­ti iki tol tik žu­vų augi­ni­mo tra­di­ci­ jo­mis gar­sė­jan­čia­me mies­te­ly­je at­gai­vin­ti ir se­ną­sias dva­ro tra­di­ci­jas, su­bur­ti vie­tos bend­ruo­me­nę ne tik bend­rai mal­dai, bet ir baž­ny­čiai bei jos priei­goms at­nau­jin­ti. „Pir­mas da­ly­kas, ku­rį no­rė­jau pa­da­ry­ ti, – ats­kir­ti mi­ru­sių­jų mies­tą nuo gy­vų­ jų, mat ša­lia baž­ny­čios esan­čios ka­pi­nės tik ku­ni­gui tin­ka ir pa­tin­ka, o štai jau­na­ ve­džiams jų svar­biau­sią gy­ve­ni­mo die­ ną ne­si­no­ri pa­tek­ti į vie­ną spūs­tį su lai­ do­ji­mo pro­ce­si­ja. O taip at­si­tik­da­vo, kai tek­da­vo lai­ky­ti mi­šias už mi­ru­sį­jį, o ant slenks­čio lai­min­ga po­ra lauk­da­vo sa­vo eilės duo­ti san­tuo­kos prie­sai­ką.

To­dėl va­ži­nė­jau po Lie­tu­vą ir ieš­ko­jau tu­jų veis­lės, ku­ri la­biau­siai tik­tų ka­pi­nių tvo­rai su­for­muo­ti“, – pa­sa­ko­jo V.Si­kors­kas.

Prieš dve­jus me­tus jis ėmė­si ir baž­ny­ čios re­mon­to. Su vie­ti­niu jau­ni­mu sku­to so­viet­me­čiu alie­ji­niais da­žais nu­tep­lio­tas sie­nas, se­nas me­di­nes, jau ir pe­lė­sio pa­ veik­tas grin­dis pa­kei­tė gra­ni­to plokš­tė­mis, prieš tai pa­si­rū­pi­nęs jų šil­dy­mo sis­te­ma.

Iš­lau­žo mo­te­r ys su sa­vo vai­kais at­ nau­ji­no ir pu­sam­žius re­mon­to ne­re­gė­ ju­sius suo­lus. „Net di­dy­sis al­to­rius su­lau­kė sa­vo at­ gi­mi­mo, la­bai ati­džiai ir at­sa­kin­gai rin­ko­ 16

To­kią Švč.Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čią ir jos priei­gas ma­to Iš­lau­že gy­ve­nan­ti di­zai­ne­rė Kris­ti­na Gry­bai­tė-Ra­jun­čie­nė.

me jam spal­vas, or­na­men­tus, čia neap­ siė­jo­me be pro­fe­sio­na­lios de­ko­ra­to­rės Ra­sos Pui­šie­nės pa­gal­bos“, – sa­kė ku­ni­ gas, ir pats tu­rin­tis baž­ny­čios puo­šy­bos pa­tir­ties, – sep­ty­ne­rius me­tus Pran­cū­ zi­jos vie­nuo­ly­ne jis bu­vo at­sa­kin­gas už gė­lių augi­ni­mą ir al­to­riaus es­te­ti­ką, Vy­ tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to dok­to­ran­tas ten pat dės­tė ir baž­ny­ti­nio me­no is­to­ri­ją.

Ta­čiau Iš­lau­že ku­ni­gas la­biau­siai džiau­ gia­si po tris­de­šim­ties me­tų vėl sus­kam­ bė­ju­siais var­go­nais.

V.Si­kors­ko iš­ju­din­ta mies­te­lio bend­ ruo­me­nė vis tvir­tė­jo, ir tai tik dar la­biau įk­vė­pė sie­lų ga­ny­to­ją ne­sus­to­ti. Už­vė­ręs baž­ny­čios du­ris jis ėmė­si jos te­ri­to­ri­jos – ne­šie­nau­tas pie­vas iš­ly­gi­no, pa­si­ta­ręs su kraš­to­vaiz­džio spe­cia­lis­tais Vo­kie­ti­ 2022 06 28

jo­je už­sa­kė ke­tu­rių rū­šių ve­jos sėk­lų. Iš­ bars­čius de­šimt mai­šų šio gė­rio ku­ni­go akis jau po mė­ne­sio džiau­gė­si su­ža­lia­vu­ siu ki­li­mu ap­link baž­ny­čią, o šir­dis kuž­ dė­jo: rei­kia dar dau­giau.

Ko­ne at­si­tik­ti­nai iš­gir­dęs apie Na­cio­ na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos skel­bia­mą kon­kur­są per po­rą die­nų su Iš­lau­že gy­ve­nan­čia žel­din­ 2022 06 28

to­ja Ak­vi­le Poš­ku­te pa­ren­gė brė­ži­nius, de­ta­lius ap­žel­di­ni­mo pla­nus, vė­liau juos pa­to­bu­li­no ir lai­mė­jo kon­kur­są – par­kui ap­link baž­ny­čią įreng­ti jiems bu­vo skir­ ta dau­giau nei 92 tūkst. eurų. „Vi­sa­da sva­jo­jau gy­ven­ti gra­žio­je gy­ ven­vie­tė­je, kur sto­vė­tų koks nors se­nas dva­re­lis su ša­lia augan­čio­mis aly­vo­mis, ta­ čiau vy­ro gim­ta­ja­me Iš­lau­že nie­ko pa­na­ 17

GURMANO UŽRAŠAI

Va­sa­ros nu­bu­čiuo­tos uogos – nau­joms pa­tie­ka­lų spal­voms Va­sa­ra – pui­kus me­tas mė­gau­tis ge­rais orais, atos­to­go­mis ir uogo­mis! Ne tik vie­no­ mis, ką tik nus­kin­to­mis iš mo­čiu­tės dar­žo, bet ir ska­ni­nant mėgs­ta­mus pa­tie­ka­lus.

Trūks­ta idė­jų, kur jas pa­nau­do­ti, be de­ser­tų? Kul­ti­nis še­fas, po­pu­lia­riau­sių ir re­kor-­ dus ge­ri­nan­čių lai­dų auto­rius ir ve­dė­jas Al­fas Iva­naus­kas su „Sti­liu­mi“ pa­si­da­li­jo pa­ ta­ri­mais, ko­kius uogų de­ri­nius eks­pe­ri­men­tuo­da­mi virtuvėje ga­lė­tu­mė­te iš­ban­dy­ti.

U

ogos ga­li bū­ti ne tik de­ser­ tų puoš­me­na. Jos pui­kiau­siai tin­ka ir prie mė­sos, ir prie žu­ vies. Jas ga­li­ma raug­ti, mai­šy­ ti su ma­jo­ne­zu ir gars­ty­čio­mis.

1

Žu­vies, paukš­tie­nos part­ne­rės. Mi­ tas, kad uogos mėgs­ta tik cuk­rų, me­dų ir sal­džius py­ra­gus. Jos pui­ kiau­siai su­ta­ria su žu­vi­mi ir paukš­tie­na.

Pa­vyz­džiui, ag­ras­tai yra rūgš­tūs, to­dėl ska­nūs due­te su žu­vi­mi ar paukš­tie­na. O švie­žios braš­kės ir avie­tės de­ra prie jau­tie­ nos ir la­ši­šos tar­ta­rų (šį de­ri­nį dar to­bu­ lai pa­pil­do avo­ka­das). Prie žu­vies se­vi­čių ar tar­ta­rų la­bai tin­ka braš­kių, ši­lauo­gių, avie­čių ka­po­ti­niai. Uogos da­žo, tad jei­gu no­ri­te, kad ki­ti ing­re­dien­tai ne­pa­keis­tų spal­vos, dė­ki­te juos sluoks­niais.

2

Uogos ir pie­no pro­duk­tai yra tik­ra kla­si­ka. Tin­ka su pie­nu, varš­ke, ke­ fy­ru, jo­gur­tu, le­dais, grie­ti­nė­le, dau­ gu­ma sū­rių (mo­ca­re­la, lie­tu­viš­ku varš­kės sū­riu, fe­ta, ož­kų sū­riu ir pan.).

3 4

Ang­lia­van­de­niai taip pat yra ge­ri uogų drau­gai. De­rin­ki­te jas su duo­ nos ga­mi­niais, bly­nais, ma­ka­ro­nais, įvai­rio­mis kruo­po­mis ir pan.

Uogų ma­jo­ne­zas ir ki­ti pa­gar­dai.

Ruoš­da­mi na­mi­nį ma­jo­ne­zą vie­toj ac­to ga­li­te nau­do­ti rūgš­čių uogų sul­ tis, ku­rios su­teiks ne tik įdo­mų pos­ko­nį, bet ir spal­vą. Taip pat krie­nus bei gars­ty­ čias ga­li­ma mai­šy­ti su uogo­mis, pa­vyz­džiui, span­guo­lė­mis ar avie­tė­mis. Ke­le­tą trin­tų uogų pa­kai­tin­ki­te, kai at­šals, su­mai­šy­ki­ te su no­ri­mu pro­duk­tu.

20

5

Į sa­lo­tas. Vyš­nios, treš­nės, braš­kės, ši­lauo­gės la­bai de­ra įvai­riau­sio­se sa­ lo­to­se, ypač tin­ka su mo­ca­re­la, fe­ta.

Vyš­nių sul­tis su­mai­šy­ki­te su bal­za­mi­ niu kre­mu ir tu­rė­si­te nuos­ta­bų pa­gar­dą sa­lo­toms.

6

Uogų ac­tas. Už­pil­ki­te mėgs­ta­mas uogas bal­to­jo vy­no ac­tu ir tu­rė­si­te pui­kų pa­gar­dą sa­lo­toms. Ga­li­te da­ ry­ti at­virkš­čiai: į ac­tą ga­li­te pil­ti skir­tin­ gų uogų sul­čių, taip gau­si­te skir­tin­gą ac­ to spal­vą ir pos­ko­nį.

7

Ko­šių prin­ce­sės. Uogos la­bai tin­ka su kruo­po­mis ir ko­šė­mis. Daž­niau­ siai uogo­mis gar­di­na­me avi­žų, ry­ žių, ma­nų kruo­pų ko­šes, ta­čiau jos pui­ kiai de­ra ir su gri­kiais, ir su bo­li­vi­nė­mis ba­lan­do­mis.

8

Karš­tieji pa­da­žai. Karš­tiesiems pa­da­žams prie paukš­tie­nos, žu­ vies, jau­tie­nos pa­tie­ka­lų ruoš­ti la­ bai tin­ka juo­die­ji ir rau­do­nie­ji ser­ben­ tai, ag­ras­tai.

Re­ko­men­duo­ju šiuos pa­da­žus ska­nin­ ti juo­dai­siais pi­pi­rais, ašt­res­niais priesko­ niais, ku­rie su­teiks pa­da­žui dar dau­giau cha­rak­te­rio.

9

Vie­toj cit­ri­nos. Rūgš­čias uogas ga­ li­te nau­do­ti vi­sur, kur nau­doja­ te cit­ri­ną.

Pa­vyz­džiui, jei­gu fo­li­jo­je ar svies­ti­ nia­me po­pie­riu­je ke­pa­mą žu­vį ar jū­rų gė­ry­bes no­ri­te pa­gar­din­ti ne cit­ri­na, o uogo­mis, tu­rė­ki­te ome­ny­je, kad kep­da­ mos jos tam­pa rūgš­tes­nės, to­dėl ne­pa­ dau­gin­ki­te.

10

To­kių uogų kaip braš­kės aro­ ma­tas ir sko­nis la­biau­siai at­ sisk­lei­džia ta­da, kai jos švie­ žios ar­ba vos vos pa­šil­dy­tos. To­dėl braš­kių py­ra­gas ska­niau­sias ką tik iš­kep­tas, braš­ kių ty­rė – ką tik sut­rin­ta. Nea­ti­dė­lio­ki­te val­gy­mo ma­lo­nu­mo, jei­gu pa­tie­ka­le yra braš­kių. Vir­da­mos braš­kės ne­ten­ka dau­ ge­lio ete­ri­nių alie­jų, to­dėl uogie­nė nek­ve­ pia taip, kaip kve­pia su cuk­ru­mi sut­rin­tos ir už­šal­dy­tos braš­kės. Uogie­nės kva­pus at­gai­vi­na įvai­rūs pries­ko­niai.

11

Ga­li­ma uogas rau­gin­ti, sū­dy­ti, to­kios jos la­bai tin­ka prie mė­ sos, žu­vies, su­tei­kia įdo­maus sko­nio pa­tie­ka­lui, ta­čiau ir pa­ti uoga tam­ pa ki­to­kia. Bū­ti­nai iš­ban­dy­ki­te.

12

Ne­pa­mirš­ki­te eks­pe­ri­men­tuo­ ti, tik prieš ga­min­da­mi bū­ti­nai pa­ra­gau­ki­te švie­žių uogų, nes ne vi­sos jos vie­no­do sko­nio: vie­nos sal­des­ nės, ki­tos rūgš­tes­nės. Pa­vyz­džiui, braš­kė yra uni­ka­li uoga: sal­di, bet ne to­kia sal­di kaip treš­nė, rūgš­to­ka, bet ne to­kia rūgš­ ti kaip cit­ri­na, kva­pi, bet ne to­kia kva­pi kaip že­muo­gė. Įver­tin­ki­te in­di­vi­dua­lius uogos skir­tu­mus ir pa­rin­ki­te la­biau­siai ją pa­pil­dan­tį de­ri­nį.

13

Pa­tie­ka­lams ruoš­ti ga­li­te nau­ do­ti ne tik švie­žias uogas, bet ir lio­fi­li­zuo­tas ar mil­te­lių pa­vi­ da­lu. Įmai­šy­ti jų į pa­da­žus, ga­min­ti ma­ri­ na­tus ar dė­ti į pa­tie­ka­lus, ku­riuo­se no­ri­ si rūgš­te­lės, vie­toj cit­ri­nos. Uogos tik­rai su­teiks išs­kir­ti­nį sko­nį, spal­vą ar teks­ tū­rą net pa­si­bai­gus va­sa­ri­niam šių gė­ ry­bių der­liui.

21

LU­KAS LO­RENZ

PAKYLA

Mi­la­ne – kaip so­de

36

DOLCE & GABBANA

DOLCE & GABBANA

M

a­dos na­mų pa­de­monst­ruo­ti ap­da­rai iš tie­sų pri­mi­nė gė­ lių pie­vą. „Em­po­rio Ar­ma­ni“ sa­vo kū­ri­nius tra­di­ciš­kai nu­ spal­vi­no pas­te­li­niais ats­pal­viais, čia net­ rū­ko ir bal­tos spal­vos. Tuo me­tu „Ver­sa­ce“ ap­da­rų ryš­ku­mu įk­ūni­jo tik­rų tik­riau­sią so­dą, ku­ria­me ka­ra­lia­vo Ita­li­jos pie­tuo­se pri­sir­pu­sios cit­ri­nos.

Bu­vo pas­te­bi­mos ir hi­piš­ko sti­liaus de­ ta­lės: leng­vai krin­tan­tys ir lo­py­ti dra­bu­žiai, džin­si­nis audi­nys, pla­čios skry­bė­lės, ne­se­ niai vy­ku­sio­je Lon­do­no ma­dos sa­vai­tė­je su­ži­bu­si ap­da­rų da­žy­mo tech­ni­ka – ba­ti­ ka. Tie­sa, hi­piš­kas sti­lius bū­si­mo­sios va­sa­ ros sti­lei­vų nie­kuo ne­nus­te­bins – ma­din­ gas jis bus ir atei­nan­tį ru­de­nį bei žie­mą.

Sa­vi­tu­mu iš­sis­ky­rė „Dol­ce & Gab­ba­na“ šou. Ne­ma­žai pa­va­sa­riui ir va­sa­rai skir­ tų pre­kės ženk­lo dra­bu­žių pa­puo­šė re­li­gi­ nė sim­bo­li­ka. Tei­gia­ma, kad šia ko­lek­ci­ja bu­vo ban­do­ma at­siž­velg­ti į pre­kės ženk­ lo is­to­ri­ją, jo iden­ti­te­tą, sie­lą. Ant pa­ky­ los ma­ne­ke­nai ro­dė at­kur­tus anks­tes­nė­ se ko­lek­ci­jo­se pris­ta­ty­tus dra­bu­žius. Apie tai, ka­da rū­bas bu­vo pa­de­monst­ruo­tas pir­mą kar­tą, iš­da­vė jį pa­puo­šu­si eti­ke­tė.

Anot pre­kės ženk­lo įk­ūrė­jo di­zai­ne­rio Do­me­ni­co Dol­ce (63 m.), to­kia ko­lek­ci­ jos idė­ja ki­lo dėl augan­čio jau­no­sios kar­ tos smal­su­mo. „Jie yra išal­kę tik­ro­sios ma­dos. Šian­ dien vi­sur ma­to­mi tik lo­go­ti­pai“, – sa­kė ma­dos le­gen­da, ku­rio nau­jau­sio­je ko­lek­ ci­jo­je pra­žy­do ro­žės.

EMPORIO ARMANI

Mi­la­ne su­reng­ta vy­rų ma-­ dos sa­vai­tė lei­do min­ti­mis nu­si­kel­ti ir į ki­tus me­tus, ir į praei­tį. Ita­li­jos šiau­rė­je įsi­kū­ru­sia­me mies­te bu­vo pri­ s­ta­ty­tos ir pa­kal­nu­tė­mis, ir mar­gas­pal­viais bi­jū­nais kve­ pian­čios 2023-iųjų pa­va­sa-­ rio ir va­sa­ros ko­lek­ci­jos.

2022 06 28

2022 06 28

37

FENDI

EMPORIO ARMANI

DOLCE & GABBANA

FENDI

FENDI

EMPORIO ARMANI