„Santykiuose ir
Kai ne ti kė tai su si tin ka du talentai, rezultatas visuomet būna stulbinamas. Tokios yra fotografo Klaudijaus Kairio (43 m.) darytos dizainerio Juozo Statkevičiaus (54 m.) nuotraukos Lietuvos pajūryje.
„Pamačiau pakrante einantį Klaudijų. Žinoma, su fotoaparatu. Nesimatę buvome 10 metų! Pradėjome plepėti apie gyvenimą ir beplepant štai kas išėjo. Be jokių ruošimųsi, po kaitrios dienos maudynių – puikus rezultatas. Fotografui ne fotoaparatas svarbus, o akis. O Klaudijus, aki-
vaizdu, ją turi“, – gražių žodžių ne vienus metus Londone gyvenusiam fotografui negailėjo J.Statkevičius.
„Juozas – tobulas modelis. Jis pats mato kadrus tarsi fotografas, tobula sinergija! O dar pagavome vadinamąją auksinę valandą, kai saulė leidžiasi, yra nebe tokia kaitri, bet dar geltona. Jos apšviestas dangus ir aplinka būna labai ryškūs. Tuomet neįmanoma žmogaus nufotografuoti negražiai. Užtrukome valandą –tiek ta auksinė valanda ir tebūna. O išėjo laukinis mauglis Lietuvos pajūryje“, – šypsojosi K.Kairys.
(35 m.) atviras – atostogų jam nebūna per daug. Daug dirbantis jaunas vyras stengiasi tarp darbų
įterpti kuo daugiau poilsio – sekti savo poilsio režimą, o ne ilsėtis tiktai tuomet, kai jau nusivaro nuo kojų. Šį kartą jis su bičiulėmis Islandijoje, šalyje, kuri jam gražiausia Žemėje, leidosi į žygį pėsčiomis.
Laura BULVYDĖŠią vasarą Dominykas sau buvo pažadėjęs niekur nevažiuoti, neprisigalvoti iššūkių, neturėti nuotykių. „Kad galėčiau deramai pailsėti. Būti kur nors lietuviškame kaime ir gerti rūgpienį“, –sakė jis.
Tad ar liko laiko kaimui ir rūgpieniui?
„Liko laiko nuvažiuoti į kaimą, tik rūgpienio ten neradau – radau dvarą, nuostabios moters ir draugų mamos Meilės dvarą, į kurį užsuku kiekvieną vasarą.
Bet keletą naktų praleidžiu portike – tokioje terasėlėje – žiūrėdamas į šviesų vasaros nakties dangų ir mąstydamas apie gyvenimą. Ten visada šiek tiek pailsiu ir įgaunu erdvės pojūtį. Tik tai – ne kaimo troba.
Vasarą dažniausiai važiuoju ne į kaimus – į dvarą, gamtą. Kaimas lieka kitais metų laikais. O šiaip norėčiau turėti ir savo kaimo trobą, ir rūgpienio dabar, su jumis kalbėdamas, visai užsimaniau“, –šypsojosi D.Vaitiekūnas.
Su bičiulėmis išvykdamas į Islandiją, kur pra lei do savai tę, Do mi ny kas savo socialiniame tinkle paskelbė kuriam laikui atsijungiantis nuo kone visų naudojamos pokalbių programėlės. Jau keletą metų jis neturi ir feisbuko bei instagramo pranešimų – juos išjungė.
Lietuvą apskriejusi žinia, kad skirtingais keliais žengia kone tobula laikyta pora – kikboksininkas Sergejus Maslobojevas (36 m.) ir grožio srityje dirbanti Airinė Juodrytė (32 m.) – trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ilgą laiką tylos siena atsitvėrusi moteris pagaliau pasiryžo atviram pokalbiui.
NUOTRAUKOS: VYGINTAS SKARAITIS
STILIUS: JOMANTĖ VAITKUTĖ
DRABUŽIAI IŠ „RESERVED“, „ZARA“ IR „H & M“
MAKIAŽAS: OLESIA ZATULINA
Emilija Malinauskaitė (35 m.) jau kelerius metus su mylimuoju prancūzu Steve’u Palma ir dvejų metų dukrele Adelyna gyvena laive, o praėjusią žiemą šeima perplaukė Atlanto vandenyną.
Laura BULVYDĖSavo keliautojos paskyrą socialiniuose tinkluose Emilija susikūrė vos prieš kiek daugiau nei mėnesį – čia dalijasi savo kasdienybe laive. Vaizdai ne tik traukia akį, bet ir gniaužia kvapą. Karibus šiuo metu tyrinėjanti šeima ir juos supanti aplinka – lyg iš paveikslo.
„Turiu ir kitą, seną, instagramo paskyrą, bet joje dalinausi angliškais įrašais ir didžiausia auditorija čia buvo užsieniečiai ir kiti laivuose gyvenantys žmonės. Nemažai susipažįstame būtent per socialinius tinklus, todėl ir toliau dalinsiuosi įrašais ten.
Pernai netekau brangiausio žmogaus –mamos, su kuria dažnai šnekėdavausi telefonu, ir tai buvo svarbiausia priežastis, kodėl dažnai grįždavau į Lietuvą. Jos netekusi beveik nustojau kalbėti savo gimtąja kalba.
Tiesa, pasakas mažajai skaitau lietuviškai.
Taigi sugalvojau būdą, kaip socialiniai tinklai čia galėtų pasitarnauti man, ir susikūriau lietuvišką paskyrą. Tikiuosi, taip daugiau vartosiu savo kalbą ir jausiuosi esanti kiek arčiau Lietuvos“, – pasakojo E.Malinauskaitė.
Kokiomis naujienomis ir akimirkomis dalinsis naujojoje savo paskyroje, Emilija nėra griežtai apsibrėžusi. Greičiausiai viskuo, kas susiję su laivyba ir alternatyviu šeimos gyvenimu ant vandens. Mat, jos nuomone, Lietuvoje apie tai nėra daug žinoma, žmonės čia retai pagalvoja apie gyvenimą ant vandens, tad lietuvės tikslas – supažindinti su tuo tautiečius ir galbūt ateityje daugiau jų matyti „kaimynystėje“.
Dabar šeima inkarą išmetusi Šv. Martyno saloje Karibų jūroje. Čia jie – o tai kompanijai visai nebū-
dinga, bet reikalinga – jau kelios savaitės. Kadangi neturi nuolatinio adreso, kartais ilgesniam laikui stabtelėti kokioje nors gražioje vietoje tenka, kad čia galėtų gauti siuntas – kai kuriuos daiktus laivui, nes pasiūla Karibų salose nėra didelė. Šeimos dienos rutina priklauso nuo to, ką tuo metu veikia, – ar plaukia, ar yra įsikūrę netoli kokio nors miestelio, ar saloje, kur galima pasivaikščioti ir gamtą patyrinėti pėsčiomis, ar netoli kokios nors nardymo vietos. Žinoma, visada svarbus ir laivo darbų sąrašas.
„Nenustebinsiu: buitis laive tokia, kokia ir visų namuose: tvarkomės, dirbame, žaidžiame. Skiriasi tik tai, kad mes patys esame mechanikai, elektrikai, santechnikai, kirpėjai, tad dažnai dalykai, kuriuos žemėje atlieka kiti specialistai, – mūsų pačių buities dalis. Būna, kad visą dieną praleidžiame taisydami sugedusią laivo dalį ar kokį buiti-
Buvimą kartu su šeima – gyvenimo draugu Steve'u ir dvimete dukrele Adelyna – lietuvė Emilija Malinauskaitė laiko ne sunkumu ar vargais, o privilegija.
nį prietaisą, nes atokiose vietose meistro taip paprastai neišsikviesi.
Man labiausiai ir patinka tai, kad nėra pastovios rutinos, bet tuo pat metu turi būti pasiruošęs viskam. Jei reikia ką nors sutaisyti ar pagaminti, viskas turi būti nupirkta iš karto. Jei nenusipirkai pakankamai, sakykime, pieno, gali būti, kad be jo reikės išbūti ir kelias dienas, nes parduotuvių aplinkui nėra, o oro sąlygos neleidžia nuplaukti iki artimiausios salos“, – pasakojo Emilija.
Buvimą kartu su šeima – gyvenimo draugu ir dvimete dukrele – lietuvė laiko ne sunkumu ar vargais, o privilegija. Juk niekas nežino, kas nutiks rytoj, – gal dėl kokių nors priežasčių reikės baigti kelionę, todėl moteris džiaugiasi, kad jų šeima ryžosi įgyvendinti šią svajonę ir visą laiką leisti kartu.
„Laiko sau netrūksta, juk esame du tėvai, leidžiame vienas kitam kartais pail-
