2023 m. lapkričio 28–gruodžio 4
Nr. 46
Legendinis žurnalas
IEVA VOVERIS įklimpo į košmarą GRAŽUOLIŲ KONKURSAS – itin margas GODA ALIJEVA pirmus pinigus išleido soliariume
KAMILĖ GUDMONAITĖ: „Naujų pareigų mokausi lyg statydama naują spektaklį“
Kaina TIK
1,79 Eur
Atv irai
Režisierė, panorusi pabūti
IR DANGUJE, IR PRAGARE
„Mane traukia sužinoti, kodėl žolė iš žemės pra sikala arba kodėl žmonės gimsta. Gal tai ir yra pati didžiausia gyvenimo mįslė ar misterija?“ – svarstė vos prieš pusmetį paskirta viena Lie tuvos nacionalinio dramos teatro vadovių, reži sierė ir dainininkė Kamilė Gudmonaitė (31 m.).
- 12 -
- 13 -
RAMŪNO DANISEVIČIAUS NUOTR.
Paž int is
Santuokoje ji
RENKASI MEILĘ
„Nesvarbu, kad mano mylimieji buvo skirtingų lyčių. Taip, jie yra kito kie žmonės, ir tai yra skirtumas“, – įsitikinusi Minna Haapkylä.
Suomijos kino žvaigždė Minna Haapkylä (50 m.), suvaidinusi pagrindinį vaidmenį „Scanoramoje“ rodytame filme „Burbulas“, šiandien ir „Stiliaus“ viešnia. Nemažai diskusijų ir Suomijoje, ir Lietuvoje sukėlusio filmo herojė turi nelengvą pasirinkimą – rinktis meilę ar šeimą? Palikti vyrą, įskaudintą 16-metę paauglę dukrą ir pasirinkti gyventi su pamilta moterimi? O ir pačios Minnos gyvenimo istorija labai panaši.
J
Laima LAVASTE
auna ištekėjusi už vieno žymiau sių Suomijos aktorių Hannu Pek kos Bjorkmano, auginusi du sū nus, 2014 metais Minna išsiskyrė. Mat dar 2011 metais ėmė bend rauti su aktore Joanna Haartti. Moterys
tuomet susipažino vaidindamos spek taklyje. J.Haartti vaidino džiazo muzi kantą, vaikystėje buvusį mergaite, bet kai suaugo, įsivaizdavusį save esant vyriškiu. Moterys tapo draugėmis, vėliau mei lužėmis. Spektaklyje užgimusi dviejų ak torių aistra 2014 metais tapo ne paslapti mi Suomijoje, buvo plačiai aptarinėjama,
- 20 -
nors santūrūs suomiai įprastai gerbia vie ni kitų privatumą. Šių metų rugpjūtį aktorės oficialiai susituokė. Šventė vyko viename Helsin kio paplūdimių ir tik tada atvykę kviesti svečiai sužinojo, kad pateko į vestuves. „Vestuvės praėjo nuostabiai. Tai buvo svajonių vestuvės, – spaudai pakomenta
Filme „Burbulas“ Minna padaro sunkų pasirinkimą: palieka vyrą, įskaudintą 16-metę paauglę dukrą ir pasirenka gyventi su pamilta moterimi.
Jokiems jaunuoliams Suomijoje lytis nerūpi. Jauni mui svarbu žmonija, ne lytis. Minna Haapkylä
vo Minna, už supratimą padėkojusi šei mai, draugams, vaikams ir savo 44 metų gyvenimo draugei. – Jūs viena populiar iausių Suomijos kino ir teatro aktor ių. Užaugote, kaip esate pa sakoju s i, jaunų student ų šei moje, kur ie gyveno komunoje, lyg ir hi piai. Kas past ūmėjo jus studijuot i akto rystę? Ar tai buvo paauglystės maištas? – Taip, augau Helsinkio centre, vieno je iš „Linnunlaulu“ (liet. „Paukščių gies mės“) vilų. Tai dar XIX a. statytas privačių vilų rajonas jūros pakrantėje. Vėliau tos turtingų žmonių vilos buvo nugyventos. Mano tėvai buvo jauni studentai. Jie nebuvo hipiai, bet jų gyvenimo būdas bu
vo toks, kaip daugumos jaunų žmonių tuomet, – laisvas, linksmas. Namuose dažnai būdavo svečių. Esu girdėjusi, kad mes, vaikai, kartais net už migdavome restorane po stalu, kol tėvai su draugais ką nors švęsdavo. Ar tai sufor mavo mane kaip laisvą asmenybę? Paveikė mano požiūrį į šeimą? Sakyčiau, kad lai kai dabar pasikeitę. Aš nevartoju alkoholio taip dažnai, namuose taip pat nebūdavo jokių girtų linksmybių vaikų akivaizdoje. Kad pasirinkau būti aktore, nebuvo jaunystės maištas ar iššūkis. Nes tėvai tam neprieštaravo. Jei nebūčiau aktorė, norėčiau būti gydytoja. – Jūs įvardijama kaip daugiaplanė ak torė. Šokate, muzikuojate, merginų grupė je anksčiau net grojote bosine gitara. Do mitės matematika, mokate daug kalbų. Jū sų, aktorės, profesijoje tai yra privalumas?
- 21 -
– Tiesa, visą jaunystę aš šokau, daly vaudavau pasirodymuose. Kai buvau 15-os metų, įkūrėme mer ginų muzikinę grupę, koncertuodavome. Vienus metus Helsinkio universitete studijavau Matematikos ir gamtos mokslų fakultete. Bet noras vėl grįžti į koncertinį gyvenimą buvo toks didelis, kad įstojau į Suomijos aukštąją teatro mokyklą, vėliau studijavau ir teatro meną Paryžiuje. Mano smalsumas, domėjimasis daugeliu sričių turbūt yra privalumas ir mano profesijoje. – Viename interviu sakėte: „Man nerei kia priklausyti jokiai grupei, aš nuspren džiu pati...“ Ar tai reiškia, kad jūs pati ren katės, kokiame filme vaidinti? Kaip ir su kuo gyventi? Kartais tai gali būti nelengva. – Tikrai nesu žmogus, kurį lengvai ga lima priskirti kokiai nors grupei. Mėgs tu turėti savo nuomonę ir ją išsakyti, net kai visi kiti su ja nesutinka. Taip, aš visada nusprendžiu pati, ką veiksiu, su kuo dirbsiu. O dabar, kai pati esu ir prodiuserė, ir tekstų autorė, ir pati galiu kurti norimus filmus, esu visai laisva rinktis. Mano darbe labai svarbi neprik lausomybė. Taip, ji svarbi ir gyvenime.
Man o erdv ė
KAPINIŲ SARGO NA M E L IS virto svajonių namais
Nekilnojamojo turto ekspertė, knygos „Liber de Do mo. Knyga apie namus“ autorė Rasa Pavarienė (37 m.) sako, kad jai didžiausias malonumas – kurti naujus na mus ir į juos kraustytis. Ją žavi ir įkvepia naujumo jausmas. Per pastaruosius penkerius metus įrengtus ir pakeistus savo namus ji atvirai aprašo ir jų nuotrau komis dalijasi ir visai neseniai išleistoje savo knygoje. Svajūnė MARCINKEVIČIENĖ
Rasa Pavarienė.
Š
iuo metu R.Pavarienė su šeima gyvena Žvėryne, šį prestižiniu vadinamą Vilniaus mikrorajo ną pasirinko vien dėl patogios lokacijos – šalia vyro Sauliaus darbo biuras, sūnų Herkaus ir Marko mo
- 30 -
kykla, dukros Henrietės darželis. Moteris sako, jog pagyvenusi užmiestyje suprato, kad nėra nieko patogesnio, kai vaikai pa tys gali nueiti į mokyklą ir iš jos pareiti. Puošnūs klasikiniu stiliumi įrengti R.Pavarienės namai sužavi ne vieną, gal todėl juose nuolat šurmuliuoja svečiai. Juolab kad šeimininkai – tiek Rasa, tiek
Pavasarį kieme žydėjusios alyvos Rasai pasufleravo senovinių krėsliukų spalvą, juos ji derino su žalsvos spalvos pufais.
Aš vis žiūrėdavau į tą šiukšlyną ir matydavau jo potencialą. Rasa Pavarienė
davo bejėgė. Romų daug, jų administraci nės baudos nebaugina, jokios priemonės neveikia“, – pasakoja moteris.
V
jos vyras Saulius – mėgsta kviestis svečių ir gaminti jiems gurmaniškas vakarienes. Šių išskirtinių, puikioje Vilniaus vietoje esančių namų istorija taip pat unikali. Pa sirodo, čia jie pastatyti ant seno, griūvan čio kapinių sargo namuko pamatų. „Mane visada žavėjo nelikvidus tur tas ir tai, ką iš jo galima padaryti. Taip iš senų sovietinių sandėlių Semeliškių kai me atsirado unikalūs poilsio loftai, o iš seno kapinių namuko – dabartiniai mū sų namai. Žalioje sostinės vietoje stovė jo kuklus nameliukas su viena mūrine siena, susidedantis iš dviejų butų, kurie nežinia kada buvo sujungti į vieną. Prieš daug metų čia buvo kapinių prižiūrėtojo namelis, o šalia driekėsi senos kapinės, kurios bėgant metams buvo apleistos, o
plečiantis miestui užstatytos gyvenamai siais namais. Kapinių prižiūrėtojo name lis liko vienišas, su lauko tualetu, daržu ir aptvertomis vištomis. Keičiantis savi ninkams šį apleistą turtą savivaldybė iš nuomojo romams“, – savo namo istori ją pasakoja R.Pavarienė. Pasak jos, į namuką persikėlus gyventi ro mams, kaimynams atsivėrė tikras pragaras. „Čia virė pigių narkotikų prekyba, kieme ir krūmuose aplink mėtėsi švirkštai, vaka rais vyko šokiai ir skambėjo dainos, lauže kieme buvo kūrenamos šiukšlės, kepamos žuvys. Kaimynai vis kvietė policiją, kuri bū
- 31 -
isiškai atsitiktinai namuko savi ninkas kreipėsi į R.Pavarienę kaip į nekilnojamojo turto brokerę, kad ji parduotų šį namelį. Tačiau, pasakoja mo teris, potencialiems pirkėjams aprodyti ar net nufotografuoti šį pastatą ir vietą būdavo gana sudėtinga – kieme džiūda vo rūbai, mėtėsi žaislai, kibirai, šluotos... „Aš vis žiūrėdavau į tą šiukšlyną ir maty davau jo potencialą. Kol vieną dieną nusp rendžiau surizikuoti ir pati jį įsigyti. O tada jau paverčiau kapinių sargo namelį savo na mais. Smagu buvo, kad sulaukiau besąlygiš ko kaimynų palaikymo. Po romų jiems vis kas prilygo stebuklui. O man stebuklas buvo kieme augantys didžiuliai klevai, alyvos... Ir svarbiausia, kad visa tai buvo miesto centre. Tačiau nerimą kėlė vis dar aplinkui tvy rantis šiukšlynas, brūzgynai ir nuo daržų likęs arimas. Todėl kai jau apsigyvenome, susipažinau su kaimynais, o vieną dieną ėmiausi iniciatyvos ir subūriau visus kai mynus į talką. Mes gal per savaitę sutvar
TOMO BAURO NUOTR.
Švent ė
Agnė Kuzmickaitė.
Kūrybos procesas – ir ant podiumo Sostinės Pirklių klubo erdvėje dizainerė Agnė Kuzmic kaitė (42 m) pristatė daugiau nei trisdešimties modelių kolekciją, analizuojančią dizainerio kūrybos procesą.
P
ieštuko štricho linijų žaismą, atsirandantį eskizuojant po pieriuje, dizainerė perkėlė ant suknelių, švarkų, palai dinių, sijonų. „Kiekviena kolekcija prasideda nuo es kizų, šie – nuo pieštuko linijų. Joms su sijungus atsiranda eskizas, kuris pažy mimas autoriaus autografu. Taigi kūriau
siluetus, dekoruotus plačiomis ir siauro mis juostomis, imituojančiomis pieštuku brėžiamų linijų dinamiką. Galiausiai vi sos linijos virto drabužių konstrukcijo mis“, – kolekcijos idėja dalijosi dizainerė. Šalia prabangaus aksomo A.Kuzmic kaitė naudojo ir dėvėtus sportinius dra bužius, kurie atgimė rankinės, suknelės bei marškinių pavidalu. Visuose šiuose
- 42 -
modeliuose susipynė ne tik naujosios ko lekcijos idėja, bet ir dizainerei aktualus audinių perdirbimas. Tęsdama tvarumo temą kolekcijos pristatyme Agnė panau dojo ir keletą savo kurtų archyvinių ava lynės modelių. Eskizavimo idėją padėjo atskleisti ir gyvai Leono Somovo atlikta muzikinė kompozicija, kurią muzikos prodiuseris sukūrė pasinaudodamas natūraliai di zainerės aplinkoje egzistuojančiais gar sais. Žiūrovai galėjo ne tik pamatyti ga lutinį dizainerės kūrybos rezultatą, bet ir per muziką dalyvauti kūrybos procese.
Agnės Kuzmickaitės kolekcija.
- 43 -