Stilius

Page 1

2023 m. gruo­džio 12–18

Nr. 48

Legendinis žurnalas

NERIJUS NUMA sūpuoja dar vieną sūnų STILISTĖS PATARIMAI, kaip puoštis šventėms JUOZO STATKEVIČIAUS šou atgarsiai

VIKTORIJA MIŠKŪNAITĖ IR JURGIS JARAŠIUS po sužadėtuvių padėkojo juos suvedusiems žmonėms

Kaina TIK

1,79 Eur


Ka­l ė­d os

PRIEŠ ŠVEN­TES – ir sie­los ap­va­ly­mas, ir pa­ža­dai

Mies­tų eg­lu­tės jau įžieb­tos, o gat­vės ir pastatai pa­ puoš­ti – Ka­lė­dų lau­ki­mas jun­ta­mas ir išė­jus į lau­ką. O kaip sa­vo na­muo­se gra­žiau­sioms me­tų šven­tėms ruo­šia­si TV lai­dų ve­dė­ja, žur­na­lis­tė Ži­vi­lė Kro­pai­tėBa­siu­lė (38 m.), ak­to­rė Da­lia Mo­ro­zo­vai­tė (43 m.) ir pre­kės ženk­lo „Nu­nu“ kū­rė­ja Si­mo­na Nai­nė (35 m.)? Gre­ta KOND­RA­TAI­TĖ-PA­LEC­KIE­NĖ

L

auk­da­mi šven­čių mes daž­nai vėl pa­si­jau­čia­me vai­kais. D.Morozovaitėi Ka­lė­dos – džiu­giau­sia me­tų šven­tė. „Tas džiaugs­mas gi­liai ma­ny­je yra vi­di­nis. Ma­nau, kad tai do­va­na. Šir­di­mi ir pro­tu su­vo­kiu šių šven­čių pras­mę“, – sa­ko ak­to­rė.

– Ka­da pra­de­da­te puoš­t i na­mus? Si­mo­na Nai­nė: Daž­n iau­siai na­mus puoš­ti pra­de­du ar­ba pas­ku­ti­nę lapk­ri­ čio, ar­ba pir­mą gruo­džio sa­vai­tę. Da­lia Mo­ro­zo­vai­tė: Ma­ne šie­met la­ bai nu­d žiu­g i­no drau­gė, suor­ga­ni­za­v u­ si ad­ven­to vai­ni­kų py­ni­mą. Pir­mą kar­ tą py­niau vai­ni­ką ra­miai, be sku­bė­ji­mo, su šir­džiai mie­la kom­pa­ni­ja. Su­si­rin­ko­me ke­lios ma­mos su duk­r y­tė­mis. Mė­ga­vo­ mės obuo­liais, pa­čių kep­tais gar­dė­siais ir ar­ba­ta, klau­sė­mės gies­mių, vai­kų čiauš­ kė­ji­mo bei juo­ko ir da­li­jo­mės, kaip steng­ si­mės pa­ruoš­ti šir­dis šiam džiu­giam įvy­ kiui. Kū­r y­bi­nis dar­bas nu­ra­mi­no. Lai­kas tar­si sus­to­jo. Ža­vė­jo­mės mer­gai­čių kū­r y­ biš­ku­mu, auten­tiš­ku­mu iš­sis­k y­rė ir ma­ mų vai­ni­kai. Akies kraš­te­liu ste­bė­jau kurti su­si­ tel­ku­sias drau­ges. Kaip ge­ra ma­ty­ti ra­ mią mo­te­rį. Pir­mo­ji puoš­me­na mū­sų na­muo­se ir yra ad­ven­to vai­ni­kas. Lai­ko­me jį ant val­ go­mo­jo sta­lo ir kas sek­ma­die­nį pie­tau­da­ mi už­de­ga­me po žva­kę. Na­mai ima kve­ pė­ti gy­va eg­le ir vaš­ku. Ruoš­tis šven­tėms pra­de­da­me nuo ad­ ven­to pra­džios. Ke­tu­rios sa­vai­tės iki Kū­ čių – pui­kus lai­kas ne tik su­sit­var­ky­ti ir

iš­puoš­ti sa­vo na­mus, bet ir iš­va­ly­ti šir­dį. Sim­bo­liš­ka, kad Jė­zus gi­mė tvar­te­ly­je. Vi­ sa­da pa­gal­vo­ju, ar ma­no šir­dis nep­ri­me­ na tvar­to? No­ri­si, kad bent jau bū­tų jau­ ku ir kve­pė­tų ši­lu­ma – tar­si šie­nu. Ži­v i­lė Kro­pai­tė-Ba­siu­lė: Eg­lu­tę jau pa­si­puo­šė­me, nes šie­met taip išei­na, kad tai aš, tai vy­ras bū­si­me iš­v y­kę, to­dėl no­ rė­jo­si ją pa­puoš­ti vi­siems bū­nant kar­tu. Ruoš­da­mie­si šven­tėms vi­sa­da pa­si­ puo­šia­me eg­lu­tę, užuo­lai­das. Ta­čiau eg­ lu­tę lai­ko­me bal­ko­ne, nes ren­ka­mės gy­ vą, tad sto­vė­da­ma bal­ko­ne ji džiu­gi­na ir mus, ir ap­lin­ki­nius, o na­muo­se nep­ri­by­ ra spyg­lių. Be to, kas­met vai­kams ruo­šiu daug­kar­ti­nį ad­ven­to ka­len­do­rių. O šie­met vai­kai dar la­bai no­rė­jo pa­ban­dy­ti iš­kep­ ti ka­lė­di­nių sau­sai­nių, tad jau esa­me nu­ si­pir­kę vis­ko jiems ga­min­ti ir de­ko­ruo­ti. – Ar kas­met na­muo­se kei­č ia­te de­ko­ ra­ci­jas? S.Nai­nė: Ne, tik­rai ne kas­met, ta­čiau vi­sa­da ko­kio­mis nors nau­jo­mis smulk­ me­no­mis tik­rai at­si­nau­ji­na­me. Man pa­ tin­ka na­mus puoš­ti mi­ni­ma­liai. D.Mo­ro­zo­vai­tė: Pir­miau­sia gal­vo­ju apie sai­kin­gu­mą. Kur tik paž­velg­si, tiek pa­sa­kiš­ko gro­žio puoš­me­nų Se­na­mies­ty­ je, vit­ri­no­se, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Man už­ten­ka. De­ko­ra­ci­jų ne­kei­čiu. Ne­bent pa­ pil­dau ko­kia nors mie­la smulk­me­na. Nors pa­puo­ši­mai tie pa­tys, kiek­vie­nais me­tais na­mai įgau­na vis ki­to­kią dva­sią. Ž.Kro­pai­tė-Ba­siu­lė: De­ko­ra­ci­jų kas­met ne­kei­čia­me, nau­do­ja­me ir se­no­vi­nius žais­ liu­kus, pa­v yz­džiui, to­kią plas­ti­ki­nę eg­lu­tę, ku­rią aš dė­da­vau po pag­rin­di­ne eg­le. Ta­ čiau nie­ka­da ne­puo­šiu eg­lu­tės so­vie­ti­niais

-8-


žais­liu­kais, man jie nė­ra la­bai gra­žūs. Eg­ lu­tę mėgs­tu de­ko­ruo­ti vie­nos spal­vos bur­ bu­lais ir ran­ko­mis siu­vi­nė­tais žais­liu­kais.

Simona Nainė su vyru Jonu namus puošia minimaliai. Eglutė pas juos – dirbtinė. „Labai norėčiau gyvos, bet jei norime pasipuošti anksčiau, gyva eglutė nesulaukia Kalėdų“, – sako Simona.

– Mie­liau ren­ka­tės gy­vą ar de­ko­ra­ ty­v i­nę eg­lę? S.Nai­nė: La­bai no­rė­čiau gy­vos eg­lu­ tės, bet jei no­ri­me pa­si­puoš­ti anks­čiau, gy­va eg­lu­tė ne­su­lau­kia Ka­lė­dų. Ka­dan­gi na­muo­se la­bai šil­ta, ji la­bai grei­tai pra­de­ da mes­ti spyg­lius, tad lie­ka­me prie dirb­ ti­nės eg­lu­tės va­rian­to. D.Mo­ro­zo­vai­tė: Šis klau­si­mas pri­mi­ nė vai­k ys­tė­je iš­g y­ven­tą pa­tir­tį. Vi­suo­met eg­lę puoš­da­vo­me Kū­čių die­ną. To­kia tra­ di­ci­ja iš­li­ko iki šiol ir man ji la­bai pa­tin­ ka. Pri­si­me­nu vie­nus me­tus, kai ne­ga­vo­ me eg­lu­tės ir nusp­ren­dė­me, kad puo­ši­me tik eg­lės ša­kas. Pa­puo­šė­me gra­žiai, bet pui­kiai pri­si­me­nu, kad bu­vo la­bai li­ūd­ na ži­ūrė­ti į ša­ką, kai vi­suo­met to­je vie­ to­je sto­vė­da­vo eg­lu­tė. Ir eg­lu­tė at­si­ra­do! Ne­pa­me­nu tiks­liai, kas ir iš kur at­ne­šė. Lyg ir tė­tis nu­pir­ko, o gal bro­liai par­ne­ šė iš miš­ko. Tą pa­tį va­ka­rą gro­žė­jo­mės iš­da­bin­ta eg­le. Šven­tėms vi­sa­da grįž­ta­ me pas tė­v us. Prieš iš­va­žiuo­da­mi pa­puo­ šia­me ne­di­de­lę gy­vą eg­lu­tę ir na­muo­se, kad grį­žus kve­pė­tų na­mai.

Artėjant šventėms stengiamės stabtelėti ir pasidžiaugti pakilia nuotaika. Simona Nainė

– Do­va­nas ir ki­tus šven­ti­nius pir­ki­ nius pla­nuo­ja­te iš anks­to ar vis dėl­to ati­dė­lio­ja­te? S.Nai­nė: Do­va­no­mis sten­giuo­si pa­si­rū­ pin­ti iš anks­to, bet kiek­vie­ni me­tai skir­tin­ gi. Jei su­puo­la la­bai daug dar­bų, bū­na, kad šven­ti­nė­mis do­va­no­mis rū­pi­nuo­si pas­ku­ ti­nę mi­nu­tę. Ma­nau, kad ne do­va­nos yra di­džiau­sia šių šven­čių es­mė, o dė­me­sys ar­ ti­miau­siems ir my­li­miau­siems žmo­nėms. D.Mo­ro­zo­vai­tė: Ne­mėgs­tu do­va­no­ti bet ką. Ma­nęs ne­var­gi­na do­va­nų pir­ki­ mas, kai ži­nau, ko ieš­kau. Aš gal­vo­ju apie žmo­nes. Ir tik­rai ne do­va­nų pir­ki­mas tei­ kia džiaugs­mą, o min­tys apie kiek­vie­ną bran­g ų ar­ti­mą­jį, apie mū­sų san­ty­kį. Mū­ sų šei­ma la­bai di­de­lė – tu­riu tris bro­lius

-9-


At­v i­rai NUOT­RAU­KOS: VY­GIN­TAS SKA­RAI­TIS MA­KIA­ŽAS: VAI­DA NA­VIC­KAI­TĖ FO­TOG­RA­FUO­TA LIE­TU­VOS NA­CIO­NA­LI­NIA­ME OPE­ROS IR BA­LE­TO TEAT­RE

SU­SI­ŽA­DĖ­JĘ OPE­ROS SO­LIS­TAI pa­dė­ko­jo juos su­ve­du­siems žmo­nėms - 18 -


Ant pastaraisiais metais ypač sublizgėjusios ope­ros pri­ ma­do­nos, dvie­jų Auk­si­nių sce­nos kry­žių lau­rea­tės Vik­ to­ri­jos Miš­kū­nai­tės ran­kos švy­ti su­ža­dė­tu­vių žie­das. Šį auk­so žie­dą su neš­li­fuo­to pil­ko­jo dei­man­to aku­te my­li­ mai mo­te­riai ant pirš­to už­mo­vė ko­le­ga Jur­gis Ja­ra­šius. Lai­ma ŽE­MU­LIE­NĖ

N

ors po­ra – Lie­tu­vos na­cio­ na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro (LNOBT) sop­ra­nas V.Miš­kū­nai­tė ir dau­giau­ sia Kau­no vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re dai­nuo­jan­tis te­no­ ras J.Ja­ra­šius – pa­žįs­ta­ma ir drau­giš­kai bend­ra­vo dau­giau nei pen­ke­rius me­tus, jaus­mai į jų šir­dis pa­si­bel­dė per žie­mos šal­čius tik šių me­tų va­sa­rį. Jur­gis ne­no­ rė­jo il­gai dels­ti – su­ža­dė­tu­vių žie­dą Vik­ to­ri­jai įtei­kė jau rug­sė­jį Ni­do­je. Jis pas­te­bė­jo, kad Vik­to­ri­jai pa­tin­ka kel­tiš­kos ir pa­go­niš­kos te­mos, tad to­kio sti­liaus su­ža­dė­tu­vių žie­do ir ieš­ko­jo. Ga­ liau­siai iš­rin­ko na­tū­ra­lų, neš­li­fuo­tą dei­ man­tą, ku­ris va­di­na­si „Šiau­ri­nė žvaigž­dė“. J.Jarašius – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos absolventas. Jis turi vaidmenų Klaipėdos valstybiniame muzikiniame, Kauno valstybiniame muzikiniame bei Dramos teatruose. Iki šiol ėmėsi visko: dramos, miuziklų, operečių ir operų. „Bet dabar kryptingai einu į operinį repertuarą ir ilgainiui ar bent kuriam laikui norėčiau apsistoti tik jame. Esu paruošęs dvi debiutines partijas: Alfredo (Giuseppe Verdi „Traviata“) ir Rodolfo (Giacomo Puccini „Bohema“). Buvo ir Lenskis (Piotro Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“. – Red.), bet dabar jau, matyt, teks palaukti, kada galėsiu jį parodyti. Nacionaliniame operos ir baleto teatre visas sezonas jau suplanuotas prieš metus. Bet niekas nežino, gal bus galimybė tuos vaidmenis parodyti kitą sezoną“, – trumpai save pristatė J.Jarašius.

– Pirš­ly­bos, su­ža­dė­tu­vės su­jau­di­na iki aša­r ų. Vik­to­r i­ja, kaip Jur­g is jums pa­si­ pir­šo? Ne­t i­kė­tai ar to ti­kė­jo­tės? Vik­to­ri­ja: Mi­nė­jo­me sep­t y­nis mū­sų drau­g ys­tės mė­ne­sius. Ma­niau, kad bus pas­ku­ti­nis lais­vas, ne­r ū­pes­tin­gas mū­sų

sa­vait­ga­lis prieš teat­ro se­zo­no pra­džią. Nie­ko ne­si­ti­kė­jau, tik­rai. Ruo­ši­ma­sis Aidos vaid­me­niui bu­vo la­bai in­ten­sy­vus ir va­sa­ra ne­bu­vo vi­sai to­kia, apie ko­kią abu sva­jo­jo­me. Dėl ar­ tė­jan­čių at­sa­kin­gų dar­bų at­si­sa­kė­me su­ pla­nuo­tos ke­lio­nės – di­džią­ją atos­to­gų da­lį te­ko paau­ko­ti kū­ry­bi­niam dar­bui ir pa­si­ruo­ši­mui nau­jam se­zo­nui. Abu esa­me la­bai už­siė­mę, tad no­rė­jo­ me tru­pu­tį atit­rūk­ti nuo kas­die­ny­bės ir pa­bū­ti kar­tu prieš ar­tė­jan­čių spek­tak­lių ir kon­cer­tų ma­ra­to­ną. Tie­siog spon­ta­ niš­kai nu­ta­rė­me va­žiuo­ti į Ni­dą. Jur­gis se­niai sva­jo­jo pa­ma­ty­ti Par­ni­džio ko­pą nak­tį. Net neį­ta­riau, kad jis ten sup­la­ na­vęs man to­kią staig­me­ną!

Už­ko­pus į Par­ni­džio ko­pą bu­vo ga­li­ ma jus­ti lau­ki­nį gam­tos al­sa­vi­mą. Vi­sai ki­taip nei sau­sa­kim­šą va­sa­rą, tą­syk ap­lin­ kui ne­bu­vo nė gy­vos dva­sios, tik jau­kus ma­rių oši­mas ir virš gal­vos švie­čian­čios žvaigž­dės. Pak­lau­siau jos, ar ži­no, kur yra Šiau­ri­nė žvaigž­dė. Vik­to­ri­ja: Pa­sa­kiau, kad tu­riu te­le­fo­ ne prog­ra­mė­lę, ga­li­me su­ras­ti. Ir pra­dė­ jau jos ieš­ko­ti. Bu­vau taip su­si­do­mė­ju­si dan­gaus kū­nais, kad net ne­pas­te­bė­jau, ką tuo me­tu da­ro Jur­gis. Jur­gis: Iš tik­r ų­jų to pak­lau­siau tik no­ rė­da­mas nuk­reip­ti jos dė­me­sį. (Juo­kia­si.) Vik­to­ri­ja: Bu­vo links­ma si­tua­ci­ja. Iš­ kė­lu­si ran­ką į dan­g ų su­kio­jau­si ap­lin­kui ir ieš­ko­jau tos žvaigž­dės – na­gi, žūt­būt no­rė­jau ją su­ras­ti! Aki­mir­kai nu­si­su­kau ir nu­ga­ra pa­ju­tau, kad Jur­gis lyg pa­si­len­ kė, lyg prik­lau­pė. Gal ba­tas at­si­ri­šo?.. Ir ta­da iš­gir­dau tuos lem­tin­g us žo­džius. Jur­gis: Pa­sa­kiau, kad „Šiau­ri­nė žvaigž­ dė“ – ma­no ran­ko­se. (Šyp­so­si.) Vik­to­ri­ja: Žo­džiu, iš­va­da: ne dan­g u­ je rei­kia žvaigž­džių ieš­ko­ti, o my­li­mo­jo ki­še­nė­je! (Juo­kia­si.)

Mes abu – patriotai, todėl, užuot važiavus į užsienį, panūdau pasipiršti Lietuvoje, gimtojoje žemėje, arti kokio nors mūsų krašto gamtos stebuklo. Jurgis Jarašius

– Jūs – la­min­ga? Vik­to­ri­ja: Ži­no­ma, kad taip! (Juo­kia­si.) – Jur­g i, ko­dėl nusp­ren­dė­te taip grei­ tai pa­si­pirš­t i? Jur­gis: Jau ke­lis mė­ne­sius svars­čiau, ka­da tai rei­kė­tų pa­da­r y­ti, – bu­vau jau ap­ sisp­ren­dęs, tik, ka­dan­gi tai su­ža­dė­tu­vės, no­rė­jau ras­ti ypa­tin­gą žie­dą. No­rė­jau, kad jis bū­tų išs­kir­ti­nis, tad užt­ru­ko jo paieš­ kos, o vė­liau te­ko lauk­ti, kol jį nu­ka­lė. Neat­ro­dė man, kad sku­bu, prie­šin­gai – san­ty­kiai ru­tu­lio­jo­si sa­vai­me. Jau­tė­mės abu lai­min­gi, no­rė­jo­me kuo dau­giau lai­ ko pra­leis­ti kar­tu. Pa­si­rin­kau ko­pas dėl to, kad Vik­to­ri­jai pa­tin­ka kal­nai, gam­ta, stic­hi­jos. Be to, mes abu – pat­rio­tai, to­ dėl, užuot va­žia­vus į už­sie­nį, pa­nū­dau pa­ si­pirš­ti Lie­tu­vo­je, gim­to­jo­je že­mė­je, ar­ti ko­kio nors mū­sų kraš­to gam­tos ste­buk­lo.

- 19 -

– Pri­si­min­ki­te sa­vo pa­ž in­t į dau­g iau nei prieš pen­ke­r ius me­t us. Tur­būt su­ si­pa ­ž i­no­te po ko­kio nors ope­ros spek­ tak­lio, ku­r ia­me dai­na­vo Vik­to­r i­ja, o jūs atė­jo­te jos pas­vei­kin­t i į gri­mo kam­ba­r į su puokš­te ro­ž ių? Jur­g is: Neats­p ė­jo­te! Su­si­pa ­ži­no­me Zalc­bur­ge, Aust­ri­jo­je. Tuo me­tu stu­di­ ja­vau vie­na­me gar­siau­sių Euro­pos me­ nų uni­ver­si­te­tų „Mo­zar­teum“. Tarp ki­tų pui­kių pe­da­go­g ų ja­me jau dau­g y­bę me­ tų dir­ba ir lie­tu­vė kon­cert­meis­te­rė Gai­ va Ban­dzi­nai­tė – pri­pa­žin­ta Wolf­gan­go Ama­deaus Mo­zar­to kū­r y­bos ir sti­lis­ti­ kos ži­no­vė (su ja prog­ra­mas ruo­šia net pa­ti Vio­le­ta Ur­ma­na!). Taip at­si­ti­ko, kad tą pa­va­sa­rį pas ją at­v y­ko kon­sul­tuo­tis ir Vik­to­ri­ja, tą­syk ren­gu­si Elekt­ros vaid­me­ nį W.A.Mo­zar­to ope­ro­je „Ido­me­nė­jas“. Vie­ną va­ka­rą Gai­va man sa­ko: „Va­ka­re


Kelionės

SĖ­MĖ­SI PE­NO kū­ry­bai

Prieš di­džiuo­sius šven­ti­nius kon­cer­tus dai­ni­nin­kas Vai­das Bau­mi­la (36 m.) jė­gų ir ener­gi­jos sė­mė­si už At­lan­to – su bi­čiu­liais be­veik mė­ne­sį pra­lei­do Jung­ti­nė­se Ame­ri­ kos Vals­ti­jo­se. „Ke­lio­nės – dva­si­nis pe­nas kū­ry­bai, lyg sme­ge­nų pra­vė­di­ni­mas. Sce­ną la­bai my­liu, bet ten ati­duo­du daug jė­gų ir ener­gi­jos. Il­sė­da­ma­sis pa­siilgs­tu kū­ry­bos – į šį dar­bą rei­kia mo­kė­ti sug­rįž­ti ir nuo jo rei­kia mo­kė­ti at­sit­rauk­ti“, – sa­kė dai­ni­nin­kas. Lau­ra BUL­VY­DĖ

K

e­lio­nės Vai­dui – tar­si at­si­trau­ ki­mas, pa­bu­vi­mas su sa­vi­mi, gam­ta, drau­gais, o nau­ji po­ ty­riai – pe­nas kū­ry­bai. Grį­ žęs jis vėl pri­sė­do prie kū­ri­ nių, ku­rie ne­pa­baig­ti lau­kė jo po kū­ry­bi­nės

sto­vyk­los. Anks­čiau tam aks­ti­no ne­bu­vo, o po ke­lio­nės teks­tai tar­si lie­ja­si sa­vai­me. Vai­dui Ame­ri­ka – ne nau­jie­na, čia jis jau vie­šė­jęs be­ne 7 kar­tus. Dai­ni­nin­kas jau yra ap­lan­kęs dau­ge­lį šios ša­lies mies­tų. „Ame­ri­kie­tiš­ki fil­mai, Ho­li­vu­das – ma­ ny­je nuo vai­kys­tės kir­bė­jo be­ga­li­nis no­ ras pa­ma­ty­ti Ame­ri­ką. Ir man pa­vy­ko! Esu

- 30 -

ap­lan­kęs Niu­jor­ką, Los An­dže­lą, Nau­ją­jį Or­lea­ną, Či­ka­gą, San Die­gą, San Fran­sis­ ką, Den­ve­rį ir Ma­ja­mį – ga­lė­čiau ir to­liau lenk­ti pirš­tus skai­čiuo­da­mas. Ame­ri­ka vi­są­laik bu­vo ma­no sva­jo­nė ir da­bar jau sup­ran­tu, ko­dėl – ši ša­lis man la­bai pa­tin­ka! Ką jau kal­bė­ti apie tai, kad ten gy­ve­na bi­čiu­liai, ga­liu juos ap­lan­ky­


„Arizona ne tokia žalia, čia vilioja tarsi dykumų vaizdai, uolienos, kalnai, juose – galimybė leistis į gana pavojingus kalnų žygius. Man tai paliko neišdildomą įspūdį“, – pasakojo Vaidas Baumila.

ti, pas juos ap­sis­to­ti ir kar­tu su jais pa­ ke­liau­ti – taip ir nu­ti­ko šį kar­tą“, – „Sti­ liui“ pa­sa­ko­jo Vai­das.

P

AS­ME­NI­NIO AL­BU­MO NUOTR.

aaug­lys­tės drau­gą Emi­lį V.Bau­mi­la va­di­na sie­los bi­čiu­liu – su­si­pa­ži­nę krep­ši­nio sto­vyk­lo­je juo­du iki šiol pa­lai­ko ry­šį ir bend­rau­ja. Su žmo­na ir šu­ ni­mi Vai­duok­liu (angl. Ghoast) jis gy­ve­na Fi­nik­se, Ari­zo­no­je. Ari­zo­no­je anks­čiau Vai­das yra lan­kę­ sis tik Di­džia­ja­me Kan­jo­ne, pa­ke­liui į Los An­dže­lą. Šį­kart čia jis pra­lei­do kur kas dau­giau lai­ko ir tai bu­vo jau ki­to­kia vieš­na­gė – gam­tos pa­jau­ti­mo. „Ap­ke­lia­vęs esu lyg ir ne­ma­žai, bet vis tiek dar li­ko daug ne­pa­žin­tos Ame­ri­kos.

- 31 -


Šven­t ė

Aktorė Natalie Portman („Dior“ suknelė).

Aktorė Jennifer Connelly („Louis Vuitton“ suknelė).

Aktorė Elizabeth Banks („Dolce & Gabbana“ suknelė).

Žurnalistė Oprah Winfrey („Dolce & Gabbana“ suknelė).

Aktorė Eva Longoria („Dolce & Gabbana“ suknelė).

Po strei­ko –

PUO­TA

„SCAN­PIX“ NUOTR.

P

rieš dve­jus me­tus Los An­dže­le įkur­tas Ki­no aka­de­mi­jos mu­ zie­jus šie­met vėl pak­vie­tė į sa­ vo ap­do­va­no­ji­mus. Ho­li­vu­do ak­to­riai, gar­sūs dai­ni­nin­kai ir mo­de­liai žen­gė rau­do­nuoju bei ro­ži­niu ki­li­mais ir šven­tė ne tik lau­rea­tų trium­fą, bet ir ne­se­niai pa­si­bai­gu­sį ki­no in­dust­ ri­jos strei­ką. Ak­to­rė Me­ryl Streep bu­vo pa­gerb­ta Iko­nos ap­do­va­no­ji­mu, ak­to­riui Mic­hae­lui B.Jor­da­nui skir­tas Pra­na­šu­mo (angl. „Van­ta­ge“) ap­do­va­no­ji­mas, žur­ na­lis­tei Op­rah Winf­rey – Rams­čio (angl. „Pil­lar“) už pa­gal­bą mu­zie­jui, o ak­to­ rė So­fia Cop­po­la už nau­jo­ves ki­ne bu­vo pa­gerb­ta Vi­zio­nie­riaus (angl. „Vi­sio­na­ ry“) ap­do­va­no­ji­mu.

Modelis Kaia Gerber („Celine“ suknelė).

- 40 -


Atlikėja Selena Gomez („Valentino“ suknelė).

Modelis Hailey Bieber („Saint Laurent“ suknelė).

Aktorė Salma Hayek („Gucci“ suknelė) ir aktorius bei muzikantas Jaredas Leto.

Aktorė Michelle Williams („Louis Vuitton“ suknelė).

Aktorė Demi Moore („Tamara Ralph“ suknelė). Modelis Karlie Kloss („Schiaparelli“ suknelė).

- 41 -

Atlikėja Dua Lipa („Chanel“ suknelė).


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.