#24
BLACK REBEL MOTORCYCLE CLUB PADDY KELLY PATS TU TOKS Francas Bakenbardas LIVEcamp!
Daug futbolo!
L LIVERPOOL laikraštis #24 birželis 2010 tiražas 1000 liverpool.lt
p. 1
tl.loop revil
#24
redakcijos žodis Kiši ranką giliai į spintą. Ne, šiek tiek kairiau; taip, trauk. Kvepia praeitimi ir pergalėmis? Pats tas! Dabar giliai įkvepi, dar kartą, šiek tiek pasilenki ir gudriai prisimerki. Įsibėgėji ir šoki ant sofos. Viskas, tai tavo vieta visam mėnesiui. Net nedrįsk klausti kodėl. Gali daug keiktis, neišleisti iš rankų talismano, melstis dievams ar dievukams, įsikąsti į liežuvį ar sukryžiuoti pirštus. Visko pasitaiko, kai įsimyli. Visko būna, kai nebematai nieko aplink, nebent draugą, kurio akys dega lygiai taip pat. Ir man visiškai neįdomu, koks dabar oras! Svarbu, kad elektra nedingtų. Tiesa, vieną savaitę tęsis mėnulio pilnatis, tad pašlakstyk televizorių šventintu vandeniu, kad netektų tavo komandai labai svarbios rungtynės ar bent jau neteisėjautų kokie ivanovai. Dar noriu duoti patarimą tau ir sau – pasistenkim bent trumpam pamiršti, kad mes esam geriausi pasaulio žaidėjai, treneriai ir teisėjai... Vis stengiuos save ugdyti. Bet vien ko verti mūsų visažiniai komentatoriai, kurių mintims pasiruošiau 100 lapų balto popieriaus. Viskas, daugiau paslapčių nebus, nes žinau, kad tada laimės tavo komanda, o man tai visai nepalanku. Nes truputį giliai giliai širdyje aš vėl norėčiau skanduoti pergalės dainą... bet to aš tau nesakiau. Juk svarbiausia taika! O kuo sergi tu?
PRISIJUNK PRIE ALTERNATIVE INDIE ROCK BRITPOP BENDRUOMENĖS
P. d. 1040 LT-01004, Vilnius CP Lietuva
redaktorė: Jurga tel. 868794039 news@liverpool.lt straipsniai: Dovilė, Anna Maria, Vaiginta, Laurynas, Nerijus, Marijus, Kamilė, Marija, Mantas, Dovilė, Albertas dizainas: Gailė design@liverpool.lt muzika: music@liverpool.lt Laikraštis leidžiamas nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. tiražas 1000 Visos teisės saugomos. p. 2
t l . l o o p r e liv
Redakcija:
#24
festivaliai:
Kur ir kada geriausia atsidurti šią vasarą (arba trumpas šių metų vasaros festivalių gidas) Tekstas: MARIJA
Už lango jau žalia žalia kur dairais. Paukščiai išlindo iš savo urvų ir rytais dirba žadintuvais. Medžiai lenktyniauja, kuris greičiau susprogs ir pribarstys daugiau žiedlapių. Vėjas negailėdamas juos visus drasko ir žeria man į akis. Muzikos mylėtojams tai vis geri ženklai – festivalių sezonas jau ausimi pasiekiamas. Teisybę sakant, jis jau prasidėjo. Dar balandį Kalifornijoje kaip koks uraganas praūžė „Coachella“. Peržiūrėjus internetą užvertusias nuotraukas lieka dar mažiau kantrybės belaukiant europietiškųjų linksmybių. Kad būtų lengviau išsirinkti, pabandžiau susisteminti, kas kur kada vyks. Be abejo, visi Europoje vykstantys festivaliai sunkiai tilptų į 5 laikraščio puslapius, todėl įtraukiau arčiausiai esančius bei populiariausius renginius. Grupės taip pat dar ne visos paskelbtos, bet bendrą vaizdą, kur verta važiuoti, jau galima susidaryti. Didžiuosius festivalius, į kuriuos bilietai jau seniai išgraibstyti, praleidau. Bet jei labai norite patekti į kokį „Glastonbury“, ieškokit bilietų internete – įvairaus plauko perpardavinėtojai jų visada turi, o ir paprasti žmonės ne visada žino, kas jiems nutiks po kelių mėnesių. Aišku, būkite atsargūs ir nenusipirkit netikrų bilietų. BIRŽELIS 18–20 d. HURRICANE Scheeßel, Lower Saxony, Vokietija Bilietai: 3 dienų bilietas – 120 € (~ 414 Lt).
ARCHIVE, BEATSTEAKS, BIGELF, BOYS NOIZE, DEICHKIND, DOES IT OFFEND YOU, YEAH?, DROPKICK MURPHYS, ELEMENT OF CRIME, ENTER SHIKARI, FLORENCE AND THE MACHINE, FRITTENBUDE, HORSE THE BAND, HOT WATER MUSIC, IGNITE, JACK JOHNSON, JENNIFER ROSTOCK, K’S CHOICE, KATZENJAMMER, LA ROUX, LABRASSBANDA, LCD SOUNDSYSTEM, MADSEN, MANDO DIAO, PHOENIX, PORCUPINE TREE, REVOLVERHELD, SHOUT OUT LOUDS, THE GASLIGHT ANTHEM, THE STROKES, THE TEMPER TRAP, THE XX, TWO DOOR CINEMA CLUB, WHITE LIES…
25–27 d. BE2GETHER Norviliškės, Šalčininkų raj., Lietuva Bilietai: 80–130 Lt.
EMPIRE OF THE SUN, SKUNK ANANSIE, WHOMADEWHO, BAUCHKLANG, HAYDAMAKY, CASIOKIDS, SILENCE FAMILY, CRYSTAL FIGHTERS, ROOTS MANUVA, SKAMP, BIPLAN, ALINA ORLOVA, I.R., HAPPYENDLESS…
LIEPA Liepos pirmąjį savaitgalį ypač didelis pasirinkimas – kadangi teleportacijos aparatai dar neišrasti, teks apsispręsti, kurioje šalyje Siųsk gerą dainą: liverpool.music@gmail.com
jį praleisti. Danijoje? Belgijoje? Lenkijoje? Lietuvoje?.. O gal metam kauliukus?! 1–4 d. (galima atvykti jau nuo birželio 27, vyks įvairūs renginiai) ROSKILDE Roskilde, Danija Bilietai: visoms dienoms su kempingu – 2225 DKK+ mokesčiai ( ~ 1032 Lt).
GORILLAZ, JACK JOHNSON, MUSE, NEPHEW, PRINCE, THE PRODIGY, PATTI SMITH AND BAND, THEM CROOKED VULTURES, ALICE IN CHAINS, BAD LIEUTENANT, DIZZY MIZZ LIZZY, KASABIAN, KASHMIR, KILLSWITCH ENGAGE, KINGS OF CONVENIENCE, LCD SOUNDSYSTEM, MOTÖRHEAD, THE NATIONAL, NOFX, VAN DYKE PARKS, PAVEMENT, ROBYN, SICK OF IT ALL, TINARIWEN, VAMPIRE WEEKEND, FLORENCE AND THE MACHINE, WILD BEASTS, THE TEMPER TRAP, TEDDYBEARS…
1–4 d. HEINEKEN OPEN’ER Gdynia, Babie Doły, Lenkija Bilietai: 4 dienų bilietas su kempingu – 98 € (~ 340 Lt).
MASSIVE ATTACK, PEARL JAM, KASABIAN, REGINA SPEKTOR, GROOVE ARMADA, THE HIVES, NAS, BEN HARPER, HOT CHIP, KINGS OF CONVENIENCE, KLAXONS, TRICKY, MANDO DIAO, PAVEMENT, SKUNK ANANSIE, EMPIRE OF THE SUN, ARCHIVE, YEASAYER, GRACE JONES, ELLIE GOULDING, NAS & DAMIAN MARLEY, GORILLAZ, CYPRESS HILL...
1–4 d. ROCK WERCHTER Haachtsesteenweg, Wechter, Belgija Bilietai: 4 dienų bilietas + kempingas – 188 € +18 € (~ 649 + 62 Lt).
MUSE, FAITHLESS, ARCADE FIRE, FLORENCE AND THE MACHINE, GOSSIP, THE TEMPER TRAP, EMPIRE OF THE SUN, EDITORS, VAMPIRE WEEKEND, WOLFMOTHER, YEASAYER, THE TING TINGS, LCD SOUND SYSTEM, THIRTY SECONDS TO MARS, PEARL JAM, STEREOPHONICS, PHOENIX, LA ROUX, SKUNK ANANSIE...
MUSE, SCISSOR SISTERS, AND SO I WATCH YOU FROM AFAR, ASTRO’N’OUT, EVERYTHING IS MADE IN CHINA, UNKLE, KIRA KIRA, AUTUMN OWLS, GIULIA Y LOS TELLARINI, HAPPYENDLESS, POPIDIOT, PRINCE AND CROSBY, STORNOWAY, SVJATA VATRA, THE CLIMBERS, THE GIN RIOTS, THE MISERABLE RICH, TRIĀNAS PARKS…
RUGPJŪTIS 5–8 d. OFF Katovicai, Lenkija Bilietai: 3 dienų bilietas – 120 zł ( ~ 102 Lt).
THE FLAMING LIPS, LENNY VALENTINO, THE FALL, ANTI-POP CONSORTIUM, LALI PUNA, EFTERKLANG, MATMOS, FENNESZ, WILLIAM BASIŃSKI, PHILIP JECK, SOMETHING LIKE ELVIS, MEMORY TAPES, THE VERY BEST, INDIGO TREE, TIDES FROM NEBULA, KUCZ/KULKA, PRAWATT & MIRNA RAY, LAO CHE, O.S.T.R, LACHOWICZ, TINDERSTICKS, MEW...
6–7 d. ROKO NAKTYS Zaraso sala, Lietuva Bilietai: ~ 70 Lt.
THE SUBWAYS, LAPKO, BEDWETTERS, VIOLENT DIVINE, KILLING MACHINE, SONIC SYNDICATE, TIMOHI, BEWARE APOLLO, KARMA COAT, PILIGRIMAS, LAIME PILNIGA, BREED 77…
20–21 d. COKE LIVE Krokuva, Lenkija Bilietai: 2 dienoms – 200 zł (~ 170 Lt). MUSE, THE CHEMICAL BROTHERS, 30 SECONDS TO MARS, N.E.R.D...
30–31 d. TAMSTA MUZIKA Varėna, Lietuva Bilietai: 30–60 Lt
15–18 d. BENICASSIM
LIŪDNI SLIBINAI, BIX, ANTIS, EMPTI, BITĖS, INCULTO, LITTLE DRAGON, PIENO LAZERIAI, SSG, SUICIDE DJ’S, BRASSBASTARDZ, JING’A’LING, SAULĖS KLIOŠAS, LEON SOMOV IR JAZZU…
KASABIAN, IAN BROWN, THE SPECIALS, PUBLIC IMAGE LTD.(PIL), DIZZEE RASCAL, THE PRODIGY, BOYS NOIZE, BROKEN BELLS, CALVIN HARRIS, CHARLOTTE GAINSBOURG, FOALS, FOUR TET, GENTLE MUSIC MEN, GOLDFRAPP, GRAEME PARK, HOT CHIP, JULIAN CASABLANCAS, JUSTIN ROBERTSON, KLAXONS, LILY ALLEN, THE TEMPER TRAP, TIMO MAAS, TRIANGULO DE AMOR BIZARRO, TWO DOOR CINEMA CLUB, VAMPIRE WEEKEND...
Kainos pačios įvairiausios, todėl bent į vieną festivalį rekomenduoju nuvažiuoti kiekvienam. Tai turbūt viena geriausių galimybių pamatyti daug mėgstamų grupių už nedidelę kainą. O kur dar tas atostogų jausmas, kai lieka vienintelė dilema – kurios grupės pasirodymą pasirinkti. Taigi, taupom pinigus, traukiam kuprines ir orų reguliuotojų prašom šiltos vasaros. Susitiksim prie palapinės.
Benicassim, Ispanija Bilietai: 4 dienų su kempingu – 160 € (~ 552 Lt).
16–17 d. POSITIVUS Salacgriva, Latvija Bilietai: 2 dienų su kempingu: 45 € ( ~ 155 Lt). p. 3
#24
THE SUBWAYS Požeminė perėja roko naktyje
Tekstas: MARIJA Šiemet kaip niekad daug ne paskutinio ryškumo užsienio žvaigždžių galėsime pamatyti net nekirtę Lietuvos sienos. Štai „Roko naktyse“ gros indie rock atlikėjai iš Didžiosios Britanijos – THE SUBWAYS. LIVERPOOL lankytojams jie pažįstami iš turbūt kiekviename vakarėlyje nuskambančios „Rock‘n‘ Roll Queen“. Na, jei neprisimenate, tai ta daina, per kurią šokių aikštelėje nebelieka vietos, o klube – oro. Visi, kuriems nepatinka tokie nepatogumai, turėtų nuvažiuoti į Zarasus ir pažiūrėti į gyvus THE SUBWAYS. Ten ir oro turėtų visiems užtekti, ir vietos šiek tiek daugiau, netgi vandens rasite – festivalis vyks saloje. THE SUBWAYS sudaro trys žmonės – Billy Lunn groja gitara ir dainuoja, Charlotte Cooper dainuoja ir groja bosine gitara, Josh Morgan groja būgnais. Trijulė kartu kuria nuo 2003 m. Per visus savo gyvavimo metus įrašė du albumus „Young For Eternity“ (2005 m.) ir „All Or Nothing“ (2008 m.).
p. 4
Beje, „Roko naktyse“ gros ir daugiau grupių – kažkada Lietuvoje jau viešėję suomiai LAPKO, taip pat daugybė svečių iš kitų užsienio šalių bei keletas grupių iš Lietuvos. Jei muzikos klausytis nusibos, čia rasite ir daugiau užsiėmimų – festivalio lankytojams jau ruošiamos įvairios pramogos, žaidimai, šokiai bei staigmenos. Taigi, rugpjūčio 6–7 dienomis susitiksime saloje. Klausytis roko. Jau aštuntą kartą. Naktį. Zaraso ežero saloje.
Siųsk gerą dainą: liverpool.music@gmail.com
#24
JAUkinimaiSI
Tekstas: KAMILĖ Daina urzgia ir cypia. Spardosi ir trypia mažomis kojelėmis ant penklinių. Įnirtingai purto pavadinimą, nes galvos neturi. Ji nenori būti prijaukinta. Bet kas jos klausia? Rankos įsikimba dainą už akordų, kad tvirčiau būtų dar pačiumpa vieną kitą priedainio žodį. Viskuo kalta nuojauta, nepaliaujamai kuždanti, kad daina gera, tetrūksta dar kelių girdėjimo kartų. Gal bent sykį ją reikėtų dar ir tikrai išklausyti. Daina pasiduoda. Pagaliau prisijaukini. Ji tavo ausinuke, mintyse, ir jau grojamiausia. Bent mėnesiui. Ji – tavo. Daina aidi. Ji visur. Visiems ji patinka. Tu eini iš proto. Atrodo, kad į ausis sugrūsti nebe tik pirštai, jau visos rankos iki pat alkūnių, kad net spengia, o daina vis tiek beldžiasi į tave. Niūniuoji mylimiausią melodiją (ši visada gelbėdavo nuo nemalonių dalykų), tačiau šįkart net ji nebepadeda. Kad ir kaip stengiesi, nori, bandai mintyse tyliai perrėkti tai, ką girdi – dainą, kuri patinka visiems, bet ne tau. Nuo jos, kaip ir nuo numylėtos melodijos, ima blogulys, kuris joms liejantis į bendrą mišrainę tavyje kelia chaosą ir stačiai tikrų tikriausią šleikštulį. Apima isteriškas noras nuslinkti kur į kampą, apsikasti ir nebegirdėti. Ir tyla dar labiau veda iš proto. Daina niekur nedingsta. Ji visur. Imi klausytis filosofiškai. Bandai ieškoti prasmės tekste ar analogų intonacijose. Jei pasiseka, randi bent vieną. Jei labai pasiseka – netgi viską, ko ieškojai. Ir tu jau jos – dainos. Ji prisijaukina tave. Daina tavo ausinuke, mintyse, ir jau grojamiausia. Bent savaitei. Tu – jos. Dainos. Tam tikros dainos ateina tam tikru metu. Laiku ar nelabai. Vietoje arba visiškai ne. Taip ir jaukinamės vieni kitus... Visai netikėtai į tokias jaukinimosi gaudynes įsisukau su I AM KLOOT. Tas žaidimas jau gerokai užsitęsęs. Tačiau dar ilgiau ieškau priežasčių – kodėl? Akivaizdžiau nei akivaizdu, kad jau gerą dešimtmetį muzikuojančius I AM KLOOT „The Sun“ apžvalgininkai įvardija kaip kruopščiausiai išsaugotą Jungtinės Karalystės indie paslaptį. Netyčia į jų pasirodymus užklydusieji pajunta nenumaldomą gėdą, kad Klootų nebuvo girdėję anksčiau. Jų muzika mane surado saulėtą pavakarę automobilio grotuve, į
liverpool.lt
kurį pateko visiškai netyčia, išsikapsčiusi iš kalnų muzikinių diskų išparduotuvėje. Dėl kitokio viršelio. Oranžinis miestas: geresnių aplinkybių ateiti neįsivaizduoju. Po „perklausos“ sekė niekieno taip ir nelaimėtos diskusijos apie kolektyvo pavadinimą. Užsiminus apie atradimą, nustemba dar kažkas. I AM KLOOT būtent dabar atrado dar ir juos. Netikėtai. Matyt, labai laiku ir labai vietoj. Niekada nemaniau, kad balsas gali turėti charizmą. Dabar jau žinau, kad tokių būna. O Johno Bramwello vokalas dar ir chameleoniškai atsiveria kaskart kitaip. Gal todėl I AM KLOOT skambesys įvairiapusis ir nuolat stebinantis taip, kaip jau seniai – jei iš viso kada nors – girdėjau. Kiekviena daina – atskira istorija. Radikaliai besikeičianti nuotaika klausant tą patį albumą įkūnija tiesiog pavyzdinę harmoniją, kuri netrunka apsiversti į paširdžius kutenančią nuginkluojančią nostalgiją. Lygiai taip pat lengvai pastaroji jau po kelių minučių virsta viską maišančiu chaotišku nerimu, o po to užliūliuoja hipnotizuojanti ramybė. Klootai nesididžiuodami pasiima pas save; dovanoja erdvę, o ne muziką. Nuneša į pasaulį, kurį patys pelnytai giriasi, kad kuria. Ten tu neturi kontrolės. Tik stebi, kaip tavo nuosavos emocijos šokčioja lyg ant virvelių pakabintas nariuotas medinukas. Neretai pasimeti tekste ir su pasimėgavimu klaidžioji po vis besigaminančias prasmes. Detaliai vaizdingą erdvės pojūtį nuspalvina kur ne kur sužvanganti grandinė, metalofono, fortepijono garsai ar vyno taurėse gimstantis skambesys, palydimas tas ypatingas akimirkas ore pakabinančio aido. Klootų muzikai pritaria tikėti ir netikėti styginiai ir pučiamieji instrumentai, akordeonas, lūpinė armonikėlė ir vargonai. Visko daug, ir viskas telpa: jų pasaulyje, ir – dažniausiai – tavyje. Bet I AM KLOOT vis dar ne ta grupė, kurią sąmoningai išsirenku paklausyti. Laukiu to magiško nusiteikimo. Lyg bijočiau, kad vėl užklups nepasiruošusią. Taip ir jaukinamės. Tik dar neaišku – kas ką. Nesiliauju galvoti apie Klootus ir stereometriją... Gal jau žinai, apie ką aš? Jei ne, tai I AM KLOOT ką tik susirado ir tave. Jaukaus JAUkinimoSI.
p. 5
#24
interviu:
BLACK REBEL MOTORCYCLE CLUB
Kalbino: DOVILĖ Ištarus žodį „Amerika“, prieš akis iškyla milžiniški dangoraižiai, McDonalds, žėrintys Las Vegaso kazino, prabanga ir skurdu bei dirbtinumu tviskantis Holivudas, gangsteriai, neaprėpiamos prerijos, kaubojai, kažkur kelyje beprotišku greičiu lekiantis Jack Kerouac. Amerika – tai vieta, atnešusi vieną novatoriškiausių roko gitaristų Jimį Hendrixą. Amerika – tai vieta, padovanojusi Elvis Presley, Jimį Morrisoną, Bobą Dylaną, Tim Buckley. BLACK REBEL MOTORCYCLE CLUB yra viso šio milžiniško muzikinio paveldo dalis. Grupės pavadinimas, kaip dažniausiai gimsta visos genialiausios idėjos, kilo Peter ir Robert netyčia pamačius 1953 m. filmą su Marlon Brando „The Wild One“, kuriame pagrindinio veikėjo maištaujanti baikerių grupuotė buvo pasivadinusi „Black Rebel Motorcycle Club“. BRMC – tai beatnikų, Johnny Cash personifikacija, nuolat vilkintys juodai, nesiskiriantys su odiniais švarkais, turintys savito niūrumo, melancholiškumo, persmelkto tikėjimo šviesos. Jie susikūrė prieš vienuolika metų, San Franciske susitikus Peter Hayes ir Robert Levon Been. Iki 2008 m. grupėje grojo būgnininkas Nick Jacko, kol jo vietą užėmė Leah Shapiro iš THE RAVEONETTES. Šiuo metu grupę sudaro: Peter Hayes (gitara, bosinė gitara, vokalas, lūpinė armonikėlė, klavišiniai), Robert Levon Been (gitara, bosinė gitara, vokalas, pianinas), Leah Shapiro (mušamieji, perkusija). Jų muzikoje ryškiai atsispindi septintojo dešimtmečio roko muzikos įtaka. BRMC muzikinis spektras platus. Dažniausiai jie jungia psichodelinį, garage, folk roko stilius. Grupė yra išleidusi 8 studijinius albumus. 2005 m. dienos šviesą išvydo prieštaringai vertinamas albumas „Howl“, kuriame ypatingai atsispindėjo Johnny Cash, Bob Dylan įtaka, nuo to laiko grupės statusas muzikinėje erdvėje kardinaliai pakito. Po šio lūžio grupė ir toliau kuria įvairialypius albumus, kurie apima anksčiau išvardintus roko muzikos stilius. Kovo 9 d. BLACK REBEL MOp. 6
TORCYCLE CLUB išleido savo aštuntąjį studijinį albumą „Beat the Devil’s Tattoo“, kurio idėja ir pavadinimas kilo perskaičius Allan Edgar Poe 1839 m. parašytą istoriją „Velniai varpinėje“. Albumas buvo įrašytas per šešis mėnesius, visiems trims užsidarius įrašų studijos rūsyje Filadelfijoje, išgyvenant vieną šalčiausių žiemų. Tame pačiame rūsyje buvo įrašytas „Howl“. „Mes buvome vėl tarsi viena šeima, gyvenanti kartu, dirbanti kartu – teigia Robert. – Kažkas labai keisto įvyko, aš nesu tikras, ar mes įveikėme savo demonus, ar jie mus. Bet keistos dienos skirtos keistiems laikams.“ Viename interviu apie šį albumą Peter sako: „Mes parašėme 23 dainas, sunkiausia buvo palikti 13 iš jų. Pavyzdžiui, daina „Conscience killer“ buvo inspiruota Elvis Presley gitaros ritmų, bežiūrint dokumentinį filmą apie rokenrolo karalių.“ Taigi „Beat the Devil’s Tattoo“ yra dar vienas BLACK REBEL MOTORCYCLE CLUB albumas, atskleidžiantis jų muzikinį daugiasluoksniškumą. Šiame šiek tiek neįprastame interviu-diskusijoje kartu su Peter Hayes kalbėsimės apie gyvenimą, kūrybą, menines inspiracijas, sunkius kūrybinius procesus, kurie atneša nuostabias dainas. Jūsų albumas „Howl“ – tai aiški užuomina į beatnikų poeziją? Koks tavo santykis su ja, ar tai turi įtakos tavo kūrybai? Taip, šiek tiek turi įtakos. Įtaka labiau ateina iš jų idealų ir, tikriausiai, jų požiūrio į gyvenimą, nebūtinai iš to, ką jie rašo. Visa tai slypi šiek tiek giliau, priežastyje dėl ko rašo. Ar turi savo mėgstamą poetą? Ne, neturiu. Tu gimei Minnesotoje. Bob Dylan irgi, tik kitame mieste. Ar jis turi tau įtakos? Ar esi kada nors jį girdėjęs grojant gyvai ar jį sutikęs? liverpool.lt
#24
Taip, aš augau Minnesotoje iki tol, kol man suėjo 13 metų. Miestas, kuriame gimė Bob Dylan, yra netoli manojo. Bob Dylan, aišku, turėjo didelę įtaką mano kūrybai. Esu matęs jį grojant gyvai keliuose festivaliuose, vienas iš jų Londone, Brixton Academy. Niekada nesu jo sutikęs. Kada tau yra geriausias ir labiausiai įkvepiantis metas kurti? Gal rašai naktį? Laikas nuolat kinta. Ramiausias laikas kūrybai – tarp 10 nakties ir 6 ryto. Man tai patinka. Dėl rašymo – bet kada. Kada ateina daina, tada rašau. Aš mėgstu nakties metą, jis ramesnis. Pradedi pastebėti, kaip nakties fonas prisipildo šviesų. Šviesos… Nežinau, ar kada nors tai pastebėjai. Iki tol viskas labai triukšminga, bet naktį viskas tarsi nurimsta. Gyvenimas yra nuolat vykstantis šurmulys, naktį viskas pasikeičia. Naktį suvoki, kaip viskas garsu. Esi nakties žmogus? Atrodo, gali taip sakyti, bet man patinka viskas. Tikrai. Tačiau naktį viskas ramiau. Diena yra puiki, jei nesi mieste. Bet gyvenant mieste viskas labai triukšminga. Kas tave įkvepia kūrybai? Pakilimai, nuosmukiai, gyvenimas, knygos, kinas..? Inspiruoja, paveikia, uždega bet kas. Ar vis dar tiki žmonija? Dabar viskas paremta pinigais, technika, mažai kam rūpi tikras menas, kiti jo ieško, jiems jo reikia. Jūsų muzika – gili, dvasinga. Taigi, ar vis dar tiki, kad šiais laikais žmonėms reikia to gryno, dvasingo meno? Mes norime kurti ir kuriame žmonėms, bet ne visada tai pavyksta, kūryba ne visuomet sulaukia grįžtamojo ryšio... Todėl mums belieka kurti tik sau. Taip, tai geras, teisingas klausimas. Nuo pradžių – ar aš vis dar tikiu žmonija ? Taip, ar tiki XXI a. žmonija, kad mes esame geri, dvasingi ir kad mums vis dar reikia to gryno, dvasingo meno, o ne to paviršutiniško, kurį matome per televiziją ir pan.? Taip, labai ilgai buvo daug paviršutiniškumo ir buvo labai daug blogo dvasingumo. Dieve, nuo pat pirmos dienos prieš visus dvasinius dalykus-žmonės žudo vieni kitus … tada jie nusprendžia vietoje to, kad žudytų…nusprendžia tikėti dievais …taip, aš visiškai tikiu žmonija, aš tikiu, kad bus koks nors atkirtis dėl visko kas vyksta… nemanau, kad galėčiau laimingai gyventi, jei netikėčiau, kad žmonėms nusibos visas šitas mėšlas (juokiasi), supranti ką turiu omenyje,… viskas yra taip nuobodu… Kai visa tai nurims… manau, kad yra kažkaskas mane jaudina dėl to,bet neilgai. .. taip, aš tikiu, kad žmonės nori daugiau, bet ne visi… Taip, nemažai žmonių nori daugiausia materialių dalykų, bet tik maža dalis kuria meną, nes tiki menu ir t. t., o visiems kitiems vienodai. Aš tikiu, kad mes artėjame kažkokios pasaulio pabaigos link. Viskas plečiasi, didėja ir visa tai kažkada sprogs, atsiprašau, atrodo, aš atsakinėju tavo klausimą… Viskas gerai. Aš irgi atsakinėju. Visi turi atsakymus. Čia tavo atsakymas. Ne ne, tikrai man nelabai rūpi, ar bus kokia pasaulio pabaiga, ar ne. Jei bus pabaiga, tai gerai. Manau, mes jos nesulauksime. Bent jau aš šiame kūne tai tikrai… Kitame gal irgi. Taip, jei yra pabaiga… tai aš tikiu… aišku pabaiga yra vienokiu ar kitokiu būdu… mes visi baigsime gyvenimą. Vienu ar kitu būdu mes nusibaigsime. Taigi, aš pasirinkau tokį gyvenimą, kuriame niekas per daug nesvarbu ir tai puiku, tai manęs nepaveikia. Aš leidžiu tiems žmonėms gyventi, nes tai jų pasirinkimas, jie nenori apie tai galvoti, tai visiškai suprantama. Turiu omenyje, kad yra gerai negalvoti apie dalykus, kurie priverstų tave sunkiai jaustis arba gilintis į juos … nieko nežinai mes visi galime būti gyvi, (juokiasi) turiu omenyje viską… dvasingi dalykai gali būti gyvi…dalykai, kurie yra visai bereikšmiai gali būti gyvi taip pat…aš pasirinkau tokį gyvenimą, nes tikiu, kad yra kažkas aukštesnio…bet tai tik aš…arba ne tik aš… Tikrai yra kažkas aukštesnio… Taip. Man ir kai kuriems draugams smagu taip gyventi. Ačiū už atsakymą. Taip, tokie pokalbiai trunka labai ilgai. Ar daug bendraujate su kitomis grupėmis? Dalinatės muzikinėmis įtakomis? Noel Gallagher iš OASIS yra jūsų muzikos gerbėjas. Ne, visai ne. Kai mes susitinkame su kokia nors grupe, nėra gerai užsirašinėti vardus ir telefonų numerius, nuolat su jais palaikyti ryšį. Siųsk gerą dainą: liverpool.music@gmail.com
Papasakok apie dainą AYA? Man susidarė įspūdis, kad tai daina apie fatališką moterį, kaip pvz., THE ROLLING STONES „Anybody seen my baby“? Iš tikrųjų ši daina ne apie merginą. Mes sugalvojome duoti merginos vardą MIRČIAI. Kai kurie žmonės tave ir Robert lygina su Lennon-McCartney duetu? Kokia tavo reakcija į tai? Ką gi, aš tai priimu, tai maloni mintis. Mes abu esame pakankamai panašioje vietoje. Tai gali skambėti labai banaliai ir prastai, ir aš nežinau, ar tai turės kokios nors prasmės, bet mes norėtume pagerbti tuos bičus. Jagger, Richards, McCartney, Syd Barrett… Mes užaugome klausydami jų muzikos. Būtų didelė garbė kurią nors dieną susilaukti bent šiek tiek pagarbos tame pasaulyje. To meno ir muzikos pasaulio... Žinai, mes tiesiog kitokie… kito pasaulio… mes vis dar grojame muziką... bet mūsų muzika ne tokia kaip jų. Teko pastebėti, kad grodami esate labai įsijautę į muziką, atrodo, lyg ji būtų visas jūsų gyvenimas, grojate iš širdies… Viskas yra gyvenimas. Viskas. Muzika yra to dalis, ir tai labai svarbi dalis mums. Bet viskas yra gyvenimas. Liko dar keli klausimai. Ar turi mėgstamą grupę iš septinto dešimtmečio, ar asmenybę, kuri tave įkvepia? Taip, Jimi Hendrix – tai priežastis, dėl ko pradėjau groti. O ar turi mėgstamą gupę ar asmenybę iš XX a. ar XXI a., kuri tave įkvepia? Asmenybę...aš niekada nesutikau tų žmonių…tikriausiai aš turiu tam tikrą nuomonę…bet nesu tikras, kokie tie žmonės iš tikrųjų buvo, pvz., kaip Johnny Cash arba Edith Piaf. Aš skaičiau daugiau apie Edith Piaf nei apie Johnny Cash. Mane labai sudomino jos gyvenimas, ką jai teko ištverti, kaip ji gyveno. Aš tik turiu tam tikrą nuomonę, įspūdį, kokie tie žmonės buvo. Kalbant apie asmenybę, jie atrodo išgyveno visa tai pakankamai garbingai. Jie ėjo per gyvenimą aukštai iškelta galva. Jie išgyveno sunkių momentų. Kaip tau pavyksta išgyventi sunkiausius kūrybinius momentus? Kartais tai būna labai sudėtinga. Draugai, žmonės aplink mane, Rob, kai atrodo, kad viską darai veltui, kad viskas veltui, tada geriausia nusispjauti ant visų, ir kai suvoki, jog nors mes tik dviese, Rob ir aš, bet mes jiems visiems parodysime. Mes vis dar judame į priekį ir mes gerai leidžiame laiką. Kai palūžti, jei būna dar blogiau, tai gali nusispjauti ant visų. Kai ateina tas kūrybinis momentas, žinai, kad reikia kurti. Jei kalbi apie tą laiką, kai nieko neturi, negali rasti tinkamo žodžio, negali rasti tinkamos spalvos, nerandi motyvacijos kurti, tai pirma – draugai. Antra – aš tikiu, kad tai praeis. Bet aš tikiu, kad tai ir sugrįš… Ir aš susitaikau su tuo, kad tai praeina… bet esmė ta, kad tai nuo manęs gali pereiti kam nors kitam... tam yra priežastis. Gal tai grįš vėliau, o gal ne, bet yra priežastis, kodėl tai tam tikrą laiko tarpą nėra su manimi. Labai daug akimirkų praeina ir tada jautiesi vienišas. Taip, iš tikrųjų, menininkai yra vienišiai… Ką nors kurdami pasineria į savo pasaulį. Tačiau praėjus kūrybiniam procesui ir išėjus į sceną tau gera… Taip. Taip ir turi būti. Gera… Taip, nes tu pasirinkai menininko kelią… Taip… Ką gi, labai ačiū už tavo laiką ir už interviu. Linkiu gero koncerto. Nėra už ką. Ačiū. Persimetę keliais žodžiais, pasileidome painiais užkulisų labirintais, kol galiausiai vėl išvydau dienos šviesą. Ėjau mąstydama, kad pakalbėjus su Peter Hayes išsisklaidė visi roko muzikantus apibūdinantys stereotipai. Tai nepaprastai nuoširdus, šiltas žmogus. Nuo to vakaro koncerto pirmųjų būgnų ir gitarų ritmo šiurpai ėjo, jis buvo kupinas tikros roko dvasios. Pagroję kelias dainas iš naujojo albumo „Aya“, „Beat The Devil’s Tattoo“, „Conscience killer“, „Halfstate“ ir kt., grupė perėjo prie senesnių dainų psichodelinės „Red eyes and tears“, folk roko „Ain’t no easy way“, „Shuffle your feet“ ir priverčiančios klykti tikrus garage roko gerbėjus „Whatever happened to my rock n’roll“. Jei kam nors kyla klausimų, ar egzistuoja tikro, gryno rock n’rollo grupė, tiek savo gyvenimo būdu, tiek kūryba, vienareikšmiškai galiu sakyti tai – BLACK REBEL MOTORCYCLE CLUB.
p. 7
#24
*
Kas laimės Pasaulio futbolo čempionatą?
Į Lietuvą atėjo šventė. Su vasaros pradžia, geru oru ir atostogomis atkeliavo Pasaulio futbolo čempionatas. Čempionatas, kurio reikėjo laukti 4 metus. Ir, ko gero, vertėjo. Kiekvieną kartą susidomėjimas mūsų šalyje auga. Sunku įsivaizduoti, kad kitaip galėtų būti, nes į stadionus ir prie televizijos ekranų žiūrovus pritraukia galingiausių pasaulio komandų dvikovos. Ekipų sirgaliams jų komandos yra pačios geriausios. Vis dėlto ne visos jos turi realių šansų užkopti ant aukščiausio laiptelio. Visada būna rinktinių-išsišokėlių, tačiau tokias nuspėti iš anksto yra be galo sunku. Bet yra tokių komandų, iš kurių dauguma žmonių tikisi aukščiausių apdovanojimų. Brazilija Brazilijos komandą ir jos žaidėjus atpažįsta visi. Net tie, kurie nesidomi futbolu, žino, kas yra Ronaldo. Tiesa, šiais metais dauguma žaidėjų debiutuoja pirmenybėse ir iš geriau žinomų žaidėjų galima paminėti nebent Kaká, Lucio, Gilberto Silva ir Robinho. Po pralaimėjimo 2006 metų čempionato ketvirtfinalyje baigėsi senųjų žaidėjų era. Treneris Dunga į komandą neįtraukė net gerą sportinę formą Italijoje demonstravusio Ronaldinho. Nors tai sukėlė daug diskusijų, tačiau tokia kartų kaita yra neišvengiama. Tie, kurie sprendžia apie komandą iš pavardžių, gali skaudžiai apsirikti. Brazilija į Pietų Afriką važiuoja iškovoti dar vieną čempionų titulą. Ispanija Europos čempionai. Į pasaulio čempionatą pateko iškovoję visas 10 pergalių. Jie yra vieni iš pagrindinių pretendentų iškovoti svarbiausią trofėjų. Dauguma komandos žaidėjų yra iš čempioniškos 2008 metų ekipos. Nors jiems patiems ir nelabai patinka iš anksto klijuojama favoritų etiketė, tačiau Europoje jie šlavė nuo kelio visus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus ispanai nepamiršo, koks yra pergalės skonis, o nugalėtojų mentalitetą dar labiau sustiprino. Atrodo, kad tikslas patekti į pasaulio čempionato ketvirtfinalį ar pusfinalį juokingai skamba. Ispanai pajėgūs Afrikoje iškovoti čempionų taurę. Argentina Dar viena ryški čempionato favoritė. Kitaip nei kaimynė Brazilija, Argentina į čempionatą vežasi būrį žvaigždžių – pasaulyje gerai žinomus žaidėjus ir trenerį, legendinį Diego Maradoną. Nors į finalinį etapą kelias buvo labai sunkus, jie įveikė atranką. Per ją komandos marškinėlius buvo apsivilkę net 50 futbolininkų. Savo B grupėje komanda yra neabejotina favoritė. Maradona turi geriausią pasaulio futbolininką L. Messi, praėjusį sezoną FC „Liverpool“ ekipoje žaidusį J. Mascherano ir daug kitų talentingų žaidėjų. Be to, pats treneris yra laimėjęs pasaulio čempionatą. Jis to nepamiršo ir bandys tą patį pakartoti dar kartą – šį sykį su savo auklėtiniais. Anglija Anglijos futbolo čempionatas yra stipriausias pasaulyje, todėl nestebina, kad ši rinktinė visada yra priskiriama prie favoričių. Bet patiems anglams pasaulio čempionatas yra užkeiktas. Nors kiekvieną kartą atveža geresnes komandas už prieš tai buvusias, jiems taip ir nepavyksta pakartoti 1966 metų triumfo. Galbūt šiais metais? Šį kartą anglų lūkesčiai yra labai dideli. Didesni negu kada nors anksčiau. Nors paskutiniojo dešimtmečio anglų futbolo simbolis D. Beckhamas ir neišbėgs į aikštę, tačiau dabartinis vartininkų siaubas W. Rooney suteikia didelių vilčių britų sirgaliams, kaip ir J. Terry, S. Gerrardas, F. Lampardas ir dar daug kitų, kurie yra vieni geriausių savo pozicijos žaidėjų visame pasaulyje. Tiesa, R. Ferdinando trauma prieš pat čempionato pradžią yra pats nemaloniausias dalykas. Tačiau ir be šio žaidėjo anglai sieks aukščiausių tikslų. Vokietija Vokietija yra viena tituluočiausių Europos komandų. Paskutinėse planetos pirmenybėse ji liko trečia, o Europos čempionate tik finale nusileido pajėgesniems ispanams. Kad ir kokius žaidėjus surinktų treneriai, jie dažniausiai pasirodo gerai. Rinktinė visada pasižymi taktiniu pasiruošimu, disciplina ir tvarka aikštėje. Jie neturi komandoje tokių ryškių žvaigždžių kaip W. Rooney ar L. Messi, kurie galėtų vieni imtis iniciatyvos reikiamu momentu. Vokietija žaidžia kaip komanda. Norėdami daug pasiekti šiame čempionate, jie turės parodyti, ką reiškia komandos dvasia. Į ekipą atėjo daug jaunų talentingų žaidėjų. Jie užėmė veteranų vietas. Rinktinės treneris dėl konflikto p. 8
Tekstas: Nerijus
principingai į komandą nepakvietė tuo metu dar Gelzenkirchene, o dabar Maskvos „Dinamo“ žaidžiančio K. Kuranyi. Jis buvo ketvirtas tarp rezultatyviausių praėjusio sezono Bundeslygos žaidėjų. Buvo iškilę nesutarimų ir su M. Ballacku, tačiau šis nerungtyniaus dėl traumos. Nors ir vyksta kartų kaita, vokiečių apetitas nemažėja. Jie į čempionatą vyksta ne kaip statistai. Prancūzija Jie žaidė 2006 metų finale. Per tą laiką daug kas pasikeitė. Tada tai buvo Z. Zidane komanda. Dabar svarbiausias žaidėjas yra F. Ribery. Tačiau paskutiniame sezone jį persekiojo traumos, T. Henry nejaunėja ir žaidžia rankomis, o dėl prieštaringų trenerio R. Domenecho sprendimų visa Prancūzija laukia, kada pagaliau baigsis jo kontraktas. Atrodo, kad patys prancūzai neteikia didelių vilčių savo komandai. Pasiekti 2006 metų rezultatą bus labai sunku, gal net beveik neįmanoma, bet šioje komandoje visada yra techniškų ir talentingų žaidėjų, kurie moka žaisti futbolą. Italija Pasaulio čempionė. Tai daug ką pasako. Bet patys italai skeptiškai vertina savo rinktinės galimybes. Praėjo 4 metai po pergalės, o daugiau nei pusė komandos yra tie patys žaidėjai, kuriems dabar jau gerokai per 30 metų. Suprantama, kad patirtis yra gerai, bet dar geriau ji dera su jaunimu. Yra kaip yra. Viena aišku, kad jie titulo niekam nenorės lengvai atiduoti ir kovos iki galo. Pažiūrėsim, kaip bus iš tikrųjų. Portugalija Atranka komandai nesusiklostė taip kaip portugalai norėtų. Likę grupėje antri po danų, iškopė į finalinį etapą įveikę bosnius. Vienu geriausių pasaulio futbolininku save laikantis C. Ronaldo vėl bandys tempti savo komandą į priekį. 2006 trūko nedaug. Pateko į stipriausių planetos ekipų ketvertą. Jei Ronaldo sužais sėkmingai, tada rinktinė gali nukeliauti toli, jei ne, tada viskas gali baigtis jau grupėje. Ten Portugalijos varžovai yra labai rimti – tai Brazilija ir Dramblio Kaulo Krantas. Olandija Efektingą atakuojantį futbolą mėgstantys žaisti olandai ir Afrikoje įvardijami vienais pirmenybių favoritų. Talentinga rinktinė gali pasigirti stipriausioms Europos ekipoms atstovaujančiais žaidėjais, kurie ir juodajame žemyne pabandys parodyti, ką jie moka. Gražiai. Taip yra įpratę žaisti olandai. Įveikę atranką turėdami savo kišenėje visas 8 pergales jie norės tą seriją pratęsti toliau. Tuo labiau, kad anksčiau tik 2 komandos į pasaulio čempionatą pateko iškovojusios visas pergales atrankos varžybose. Abi jos pateko į finalą. Olandija turi realius šansus, kad galėtų tapti trečiąja tokia komanda. Dramblio Kaulo Krantas Be abejonių, geriausia Afrikos komanda, nors žemyno pirmenybėse paskutiniu metu Dramblio Kaulo Krantui nesisekė. Ekipai tai antrosios planetos pirmenybės. Jie labiau patyrę, surinkę geriausius savo žaidėjus bandys įveikti grupės barjerą. Tai padaryti nebus lengva, nes grupėje yra dvi futbolo akrobatų komandos – Brazilija ir Portugalija. Pirmosiose rungtynėse reikės verstis be rinktinės kapitono ir pagrindinio puolėjo D. Drogba. Portugalus galima įveikti ir be jo. Jei dramblių lyderis spės pasveikti iki antrųjų varžybų, tada talentas ir emocinis užtaisas gali juos nunešti kur kas toliau negu grupės varžybos. liverpool.lt
#24
nuošale. Tekstas: Dovilė, iliustracijos: Marija Kas yra nuošalė? – paklausė manęs draugė per UEFA Europos lygos finalo rungtynes tarp Londono „Fulham“ ir Madrido „Atletico“. Į pagalbą pasitelkiu stiklines, suskirstau jas į dvi komandas ir stumdydama ant stalo bandau paaiškinti, kas yra toji bene daugiausia aistrų bei abejotinų arbitrų sprendimų futbole sukelianti taisyklė. Pavyko. Birželį ir liepos pirmoje pusėje futbolo matysime itin daug. Pasaulio čempionatas prie žydrųjų ekranų pritrauks ne tik minias futbolo gurmanų (išskyrus laiminguosius, stebėsiančius čempionatą gyvai Pietų Afrikos Respublikoje), bet ir ne vieną šia sporto šaka paprastai ne itin besidomintį pasaulietį. Sunku atsispirti visa apėmusiai futbolo karštinei. Stumdydama stiklines pagalvoju, kad žodis „nuošalė“ greičiausiai yra svetimas ne vienam, tik retkarčiais susiduriančiam su futbolu. Taigi, trumpai ir paprastai apie tai, kada fiksuojamas šis taisyklių pažeidimas. Nuošalė – situacija, kai puolančios komandos žaidėjas (žr. 1 paveikslėlį), gavęs kamuolį iš komandos draugo, perdavimo jam
metu yra arčiau priešininko vartų linijos nei priešpaskutinis besiginantis žaidėjas. Kitaip tariant, kai tarp žaidėjo ir vartų yra tik varžovų vartininkas. Nuošalės nėra, kai puolančios komandos žaidėjas (žr. 2 paveikslėlį) gauna kamuolį iš komandos draugo, tačiau perdavimo jam metu prieš jį ar vienoje linijoje su juo yra bent vienas besiginantis žaidėjas (neskaitant vartininko). Nuošalė, futbole atsiradusi dar 19 amžiuje, viena svarbiausių taisyklių, šiek tiek palengvinančių darbą besiginančiai komandai. Tačiau yra žmonių, kurie ragina atsisakyti nuošalės, o tam jau tektų iš esmės pakeisti iki šiol naudotas žaidimo taisykles. Tokiu atveju puolėjai budėtų prie priešininkų vartų ir, beveik nedalyvaudami žaidime, lauktų gero perdavimo, kur vartininkui apsiginti padėtų tik laimingas atsitiktinumas. Tokį futbolą, žaidžiamą principu bėgu-mušu, laukiu-mušu labai sunku įsivaizduoti. Taip, žaidimas taptų patrauklesnis žiūrovams, būtų kur kas daugiau įvarčių, sumažėtų teisėjų klaidų. Tačiau ar verta atimti iš futbolo didžiąją dalį žavesio, jaudulio ir įtampos laukiant galbūt vienintelio varžybų įvarčio, yra jau kitas klausimas.
* *
Dažnai sutinkamų futbolo terminų žodynėlis
Atėjus Pasaulio futbolo čempionatui vis daugiau kolegų, draugų ir bendrakursių ims diskutuoti apie įvykius Pietų Afrikos futbolo aikštėse. Jeigu nori juos nustebinti futbolininkams ir sirgaliams gerai suprantama kalba ir įsilieti į diskusiją, turi įsidėmėti bent šiuos keletą terminų, kuriuos naudoja kiekvienas profesionaliai ar mėgėjiškai gai-niojantis futbolo kamuolį. Nors varžybų komentatorius oficialiai kai kurių šių terminų eteryje ir nepanaudos, tačiau neabejokite – būtent jie pirmiausia kiekvienam komentatoriui sukasi ant liežuvio galo. Apvaryti žaidėją – žaidėjo veiksmas, kai jis su kamuoliu prasiveržia pro jį dengiantį žaidėją, dažnai panaudojant technikos triuką. Apsaugos – futbolininkų blauzdikaulius nuo smūgio saugančios plastikinės ar plastmasinės apsaugos priemonės, dedamos ant kojų po getrais. Atraminis saugas – vienas iš žaidėjų, žaidžiantis aikštės viduryje, šiek tiek arčiau savo vartų, kurio pagrindinė užduotis sustab-dyti priešininkų ataką ir atiduoti tikslų perdavimą toliau atakoje žaidžiantiems komandos draugams. Bucai – futbolininko bateliai. Driblingas – efektingas kamuolio valdymas keičiant jo varymo kryptį, dažnai apvarant daugiau nei vieną gynėją. Getrai – futbolininko aprangos dalis, ilgos, beveik iki kelių kojinės. Įkirsti į plotą – žaidėjo veiksmas, kai jis įbėga į nedengiamą erdvę tarp gynėjų ar aikštės kraštuose, tikėdamasis ten sulaukti perdavimo iš komandos draugo. Išnešk kamuolį! – raginimas išspirti kamuolį kuo toliau nuo savų vartų. Kamuolys nusipjovė nuo kojos – situacija, kai žaidėjui stipriai smūgiuojant kamuolį jis pataiko į išorinę pėdos dalį ir nevaldomas skrieja netiksliai, bet kur. Keitimai – oficialiose futbolo varžybose galima keisti 3 žaidėjus. Jeigu treneris išnaudoja visus tris keitimus, o kažkas iš esančių aikštėje gauna traumą, komandai tenka žaisti mažesne sudėtimi. Nerti, „daivinti“ – efektingai griūti sudarant įspūdį, kad prieš tave buvo prasižengta. Nugara! – komandos draugų perspėjimas kamuolį valdančiam savo komandos žaidėjui, jeigu jam nematant iš nugaros artėja varžovas, galintis perimti kamuolį. Nuošalė – žaidybinė situacija, kai puolančiosios komandos žaidėjas, gavęs kamuolį iš komandos draugo, perdavimo metu būna arčiau priešininko vartų linijos nei priešpaskutinis besiginantis žaidėjas. Dėl nuošalės taisyklės puolėjai stengiasi nebūti už priešininkų komandos gynėjų nugarų. Jeigu šios taisyklės liverpool.lt
Tekstas: LAURYNAS nebūtų, puolėjai budėtų prie priešininkų vartininko ir beveik nedalyvaudami žaidime visas rungtynes lauktų gero perdavimo šalia vartų, kur vartininkas neturėtų šansų apsiginti. „Padkatas“ – besiginančios komandos žaidėjo gynybinis veiksmas, kai horizontaliai slystant veja išmušamas kamuolys iš po puolančio žaidėjo kojų. Atliekant „padkatą“ privaloma pataikyti į kamuolį, kitu atveju dažnai skiriama pražanga už šį gana pavojingą, tačiau efektingą gynybinį veiksmą. Pasas – kamuolio perdavimas kitam žaidėjui. Pavojingas žaidimas – žaidėjui skiriama pražanga, kai dvikovoje su kitu žaidėju jis pakelia bucą padu į viršų pernelyg aukštai ar ore atstato jį tiesiai į kitą žaidėją taip padidindamas traumos tikimybę. Skersas – komandos kamuolio perdavimas į baudos aikštelę iš aikštės krašto. Uždaryti perdavimą (uždaryti skersą) – reiškia prasmūgiavimą į vartus, kai į baudos aikštelę perduodamas kamuolys iš krašto. Vartininko kampas – rengdamasis atlaikyti baudos smūgį iš toli, vartininkas išrikiuoja sienelę taip, kad ji dengtų vieną vartų kampą, o pats daugiau sergsti kitą – vartininko kampą. Jeigu įmušamas įvartis ir pataikoma į vartininko saugotą vartų pusę, dažniausiai kaltinamas būtent jis. Vartų devinkė, devyniukė – vieta vartų viršutiniame kampe, kur susikerta virpstas ir skersinis. Jeigu kamuolys pasiunčiamas į devyniukę, vartininkui yra labai sudėtinga jį pasiekti. Užsikirsti kamuolį – futbolo technikos elementas, kai staiga priešingai keičiama kamuolio varymo kryptis taip suklaidinant gynėją, kuris dėl inercijos kurį laiką tęsia judėjimą ankstesne kryptimi. Žaidėjų pozicijos – vartininkas, gynėjai, saugai, puolėjai. Daugiausia per varžybas nubėga saugai (vidutiniškai apie 8–10 km per varžybas), kadangi jie žaidžia aikštės viduryje, tad turi prisidėti tiek prie komandos veiksmų atakoje, tiek gynyboje. Dažniausiai naudojama taktinė išsidėstymo schema – 4 4 2: vartininkas, 4 gynėjai, 4 saugai, 2 puolėjai. Žaidėjų sienelė – prasižengusi komanda išrikiuoja sienelę, sudarytą iš žaidėjų 9 m nuo kamuolio, kai yra mušamas baudos smūgis. Žaidėjų sienelės negalima naudoti, kai mušamas 11 metrų baudinys už pražangą baudos aikštelėje. Žaidimas atvira koja – grubi pražanga, kai futbolininkas, dažniausiai įsibėgėjęs ištiesta koja ar kojomis, įčiuožia kitam žaidėjui į kojas. Po tokių pražangų dažnai rodomos geltonos ar net raudonos kortelės. p. 9
#24
NAUJIENOS INTERPOL
Jeigu ką, aš nubėgsiu užregistruoti vaikui vardo, kol mano žmona miegos.“ Žmonos Saros nėštumas sujaukė muzikanto planus vasarą praleisti Pietų Afrikoje stebint futbolo pasaulio čempionatą.
THE KILLERS
RED HOT CHILI PEPPERS Įrašius naują albumą, grupę INTERPOL paliko bosistas Carlos’D’Dengler. Grupė savo pranešime, skirtame gerbėjams, pasakoja, kad į naująjį albumą keturi grupės nariai įdėjo visą savo širdį ir pažada, jog koncertiniais turais apkeliaus visą pasaulį (gal ir į Lietuvą užsuks?). Taip pat pranešime minima, kad išsiskyrimas su bosistu yra taikus ir draugiškas, Carlos tiesiog nusprendė pasukti gyvenime kitu keliu ir patirti naujų įspūdžių. Kas muzikantą pakeis koncertinio turo metu, kol kas nepranešama, tačiau informacija gerbėjus turėtų jau netrukus pasiekti.
Noel Gallagher
Nutilę THE KILLERS nei džiugina, nei nedžiugina, nes daugelis dar iki šiol virškina jų darbą „Day & Age“. Gal patylėkit ir atneškit ką nors gero? Bet pasirodo, kad Brandonas Flowersas, subūręs, savo žodžiais, „svajonių komandą“, slaptai ar ne įrašinėja albumą pavadinimu „Flamingo“. Nedrįsiu svarstyti apie jo pavadinimą, tačiau pradžiuginsiu su žinia, kad pirmasis singlas pasirodys jau birželio gale, o patį albumą rankose laikysim rugsėjį. Tikėkimės, kad jis atsiribos nuo užstalės dainų ir duos mums jėgos.
2010 m. vasarį gitaristą Joshą Klinghofferį oficialiai paskelbę Johno Frusciante’ės pamaina, RED HOT CHILI PEPPERS vyrukai ruošiasi naujo albumo įrašymui. Viename interviu Chadas Smithas (būgnininkas) pasakojo, kad grupė netrukus užsidarys studijoje, kur prasidės porą mėnesių truksiantys pasiruošiamieji darbai. Planuojama, kad liepą grupė pradės intensyviai įrašinėti dainas. Jų šiuo metu turima apie dvidešimt. Nekantriai lauksime ne tik galutinio rezultato, bet ir naujojo gitaristo kūrybinio indėlio, juo labiau kad jis ne tik gros, kurs muziką ir tekstus, bet ir dainuos.
Dar kartą solo?
THE BEATLES
Kad jau paminėjom vardą Carlos, tai skubame pranešti, jog Noel Gallagher rugsėjį ketina tapti trečią kartą tėčiu ir jeigu gims sūnus, jį pavadins Carlos. Viskas dėl jo super herojaus Mančesterio futbolo klubo žaidėjo Carlos Tevez. Noelis sakė, kad nors jo žmona dar ir nežino apie tokius planus, jis tikrai pasistengs, jog sūnus būtų pavadintas būtent taip: „Jis tikrai bus pavadintas Carlo vardu. Be jokių abejonių. Arba tiesiog Tevez. Tevez Gallagher. Carlito Gallagher. p. 10
Nežinau, kodėl visi sugalvojo kurti solinius projektus. Man beveik kyla noras suburti grupę tam, kad galėčiau pasiskelbti, kad kursiu solinį albumą. Ne išimtis ir RADIOHEAD. Na taip, apie Thom Yorke ieškojimus nieko nenustebinsi... Bet šį sykį išsišoko būgnininkas Phil Selway. Jo darbas „Familial“ pasirodys rugpjūčio 30 d. Įrašinėdamas Phil pasikvietė daug draugų, bet daugiau nieko nebepridursim, nes pats atlikėjas nesimėto pareiškimais, o tiesiog dirba. Matyt, tikras muzikos žmogus. Lauksim.
2010 spalio 28 d. Londone skambės THE BEATLES muzika. Duoklę garsiajai Liverpulio ketveriukei atiduos britų Karališkasis filharmonijos orkestas, kuris kartu su dideliu choru atliks garsiausius grupės THE BEATLES kūrinius. Renginio organizatoriai žada, kad klasika persipynusi roko bei pop muzikos skambesiu nepaliks abejingų nei tikrųjų THE BEATLES, nei klasikinės muzikos gerbėjų. Muzikinį spektaklį papildys britų diktoriaus bei aistringo THE BEATLES gerbėjo Mike’o Reado pasakojimas, priminsiantis legendinės grupės muzikinę istoriją. INDIE scena
#24
PADDY KELLY Tekstas: VAIGINTA Viename Prancūzijos vienuolyne šiuo metu gyvena jaunas patrauklus vaikinas, kurio akyse žibančios kibirkštėlės yra skirtos Dievui. Kadaise tas pats charizmatiškas žvilgsnis spinduliavo nuo scenos, kai sausakimši stadionai žmonių susirinkdavo pasiklausyti jo atliekamos muzikos. Vienuolyne jis vadinamas John Paul Marry, tačiau gimtasis jo vardas yra Michael Patrick Kelly, o gerbėjai jį visada prisimins kaip Paddy. Paddy Kelly gimė unikalioje dvylikos vaikų šeimoje. Tai buvo muzikai atsidavusi ir neeiliniais talentais apdovanota šeima. Pradėję groti Europos gatvėse, jie gana greitai buvo pastebėti ir išgarsėjo kaip KELLY FAMILY. Šie čigoniškai apsirengę balsingi ilgaplaukiai, važinėjantys po Europą dviaukščiu autobusu, tapo dešimto dešimtmečio sensacija. Grupė per savo karjerą pardavė per dvidešimt milijonų įrašų, o 1994 m. jų išleistas „Over the Hump“ tebėra perkamiausias visų laikų albumas Vokietijoje, pralenkęs net bitlus. Paddy buvo akivaizdus KELLY FAMILY lyderis – grupės klounas ir širdis, pavergęs daugiausia gerbėjų širdžių. Būtent penkiolikmečio Paddy parašyta daina „An Angel“ išgarsino šeimą ir tebėra jų garsiausias hitas. Muzikinė sėkmė atnešė didžiulius pinigus ir KELLY FAMILY įsigijo septyniolikto amžiaus pilį Vokietijoje, kurioje turėjo asmeninį virėją, tarnaites ir sargybinius, saugančius nuo visą parą prie jų namų budinčių gerbėjų. Dvidešimtmetis Paddy, paauglių numylėtinis ir merginų dėmesio centras, turėjo viską: karjerą, turtus ir mylinčią šeimą. Tačiau sėkmės viršūnėje vaikinas palūžo: šlovės našta, išsiskyrimas su mylima mergina ir sveikatos problemos pastūmėjo į gilią depresiją. Vieną naktį liūdesys pasiekė tokį apogėjų, kad jis panoro pasitraukti iš gyvenimo. Išlipęs pro aukšto pastato langą, jis buvo pasiryžęs nušokti. Tik mirties akivaizdoje gyvenimas pasidarė toks prasmingas. Jis išgirdo savyje vidinį balsą, liepiantį jam laikytis ir nešokti. Norėdamas pažinti šią galingą jėgą, sustabdžiusią nuo savižudybės, jis pradėjo ieškoti Dievo. Paddy skaitė bibliją, taip pat domėjosi ir kitomis religijomis. Vaikinas aplankė Lurdo Madoną, vietą, kur kadaise mergaitei apsireiškė Mergelė Marija, ir ten prisijungė prie jaunimo programos. Vakare melsdamasis su kitais jaunuoliais Paddy tiesiog pajuto savyje kažkieno kito esatį ir suprato, kad Dievas gali būti kažkas apčiuopiamo bei pasiekiamo ir tai atėjo per Švenčiausiąją Mariją. Paddy nebesijautė vienišas ir davė gyvenimui naują šansą. 2003 m. išleido savo solinį darbą „In Exile“, įkvėptą jo religinės patirties. Albumas susilaukė nemažos komercinės sėkmės ir gerų kritikų įvertinimų, ypač daina „Pray pray pray“. Tuo metu dainininkas sutiko merginą, kurią pamilo. Tačiau jinai, pamačiusi Paddy atsidavimą Dievui, suabejojo, ar jie bus laimingi kartu. Paddy suprato, kad turi paaukoti savo meilę šiai merginai ir asmeninę gerovę vardan aukštesnės meilės. Garsus atlikėjas nusprendė tapti vienuoliu – atsisakyti turtų ir šlovės bei atsisveikinti su muzikine karjera, kad galėtų turėti Dievą. Tai buvo didžiulis sukrėtimas tiek gerbėjams, tiek šeimai. Šiuo metu John Paul Mary gyvena Švento Jono bendruomenės vienuolyne Prancūzijoje ir studijuoja teologiją bei filosofiją. Jis kartais keliauja po Europą ir tikinčiųjų bendruomenėms sako įkvepiančias kalbas apie savo dvasinę gyvenimo kelionę, susirinkusiuosius nudžiugindamas ir keliomis religinėmis dainomis. Žiūrint į šią buvusią poproko žvaigždę, apdovanotą neeiliniais muzikiniais gabumais ir išskirtiniu vokalu, vilkintį pilkais vienuolio drabužiais, kyla klausimas, ar tai tikrai buvo vienintelis būdas tarnauti Dievui?
p. 11
#24
Pats Tu Toks – neblogas antiblogas Tekstai: MANTAS ir ALBERTAS
WOODS „At Echo Lake“
Ariel Pink’s Haunted Graffiti „Before Today“
sakė, kad yra žmonių, tiesiog neklausančių jo muzikos, o visi likusieji yra įsitikinę, kad tai pats geriausias dalykas, kokį jie yra girdėję. Manau, tai įtikina, kad neverta ieškoti šios kūrybos recepto ar bandyti suprasti, kokios koncepcijos dabar laikosi lo-fi vėliavnešiu vadintas atlikėjas. Laikas parodys, ar Ariel Pink taps estetiškuoju Franku Zappa, tačiau kol kas daugelio kritikų požiūris į jį būtent toks. Jei jau klausai ir rašai apie Ariel Pink, kabinėtis sunku, nes atrodys mažų mažiausiai kvailai.
THE FALL „Your Future our Clutter“ Pičforkas rašo, kad tai geriausias alternatyvaus folkroko komandos WOODS albumas. Iš pirmo klausymo sunku šį teiginį paaiškinti. Pasidarė keista, kad toks albumas kaip „At Echo Lake“ stiprus ne savo skambesiu, netikėtomis aranžuotėmis, stilių eklektika, o stipriomis senamadiškai sudėtomis dainomis. WOODS, matyt, yra tas atvejis, kai laikas veikia tik į gerą. Dainos, kurios labiausiai įsiminė iš „Songs of Shame“ – „To Clean“ ir „The Number“ tapo naujų dainų prototipais, kryptimi, į kurią užkietėję 60’s propaguotojai iš Bruklino nusprendė įsigilinti. Taip gimsta grupės, kurių nebeįmanoma sumaišyti su niekuo kitu ir jeigu neatsitiks taip, kad ateity jie kitaip groti ir nebemokės, „At Echo Lake“ taps chrestomatiniu WOODS stilistikos kūriniu. Sunku patikėti, kad „Mornin’ time“ parašyta vėliau nei kokiais 1968-aisiais – netgi tuomet populiarus viską praryjančios garso kakofonijos efektas, pirmą kartą panaudotas bitlų „seržante“, čia yra vietoje. Tačiau tikrasis liūdesys yra suprastas „Death Rattles“ – tarp pasigirstančių miško garsų Jeremy Earl vokalas skamba dar labiau išgąsdintas. Tikriausiai pirmą kartą pasigirdo ir rytietiška stilistika, kai kur tarp gitarų solo instaliuotas sitaras, o „Deep“ jau skamba visiškai kreivai... Nematau reikalo lyginti WOODS muziką su Buffalo Springfield ar GRATEFUL DEAD, nes jie seniai nusipelnė būti labiau išskirti. Jų stilistika yra kaip sėkmingai padaryta nuotrauka – iš begalybės užfiksuotų ir nesugebėtų akimirkų būtent ji kabo ant sienos. Kaip tos pačios kartos atstovas, galiu drąsiai pasakyti, kad visa 60’s ir folk revival patirtis yra kiekvieno mūsų ausyse, persidavusi per galybę muzikinių kartų, įtakų, stilių. O WOODS, save vadinantys jam band, peržvelgę visą muzikinį kaleidoskopą, sąmoningai išsirinko būtent tai, ką girdime „At Echo Lake“. Ir patikėkit, jie nesuklydo.
p. 12
Lo-fi genijus Ariel Pink po truputį lipa iš undergroundo į dienos šviesą. Jau pasirodžius naujajam singlui „Round and Round“, tapo aišku, kad atlikėjo debiutas leible 4AD bus pažymėtas ne vien parašu ant kontrakto. Nepakartojamai sujungęs niūrų Marianne Faithfull „Broken English“ ritmą su devinto dešimtmečio soul-popsiniu vokalu, jis privertė nerimauti, kaip skambės visas „Before Today“. Apskritai, kai Ariel Pink nebėra jau toks lo-fi ir savo aranžuotėmis nebesityčioja iš vieno ar kito praeityje populiaraus standarto, atrodo, kad savo muzika grupė pernelyg mėgaujasi. Nesant artistiško atstumo ir šaltumo, viskas ima panašėti į tokį džeksonišką nuoširdumą. Bet Ariel Pink nebūtų savimi, jei čia pat nepateiktų 180 laipsnių albumo nuotaiką pasukančių kūrinėlių. „Butt-house Blondies“ maišo devinto dešimtmečio grunge su keistomis gitarų partijomis – puikiai tiktų ir ankstyvajam BIX repertuarui (ir muzika, ir tekstas). Labai gražiai skamba „Bright Lit Blue Skies“ – lyg BEACH BOYS grotų post-panką, o štai paskutinysis kūrinėlis „Revolution’s a Lie“ primena tą visiems žinomą atvejį, kai koncerte tiesiog „sprogęs“ grupės gabalas studijinėje versijoje yra šaltut šaltutėlis ir dar prastai girdimas, o Curtis’iškas vokalas kartoja „running away, running away“. Nežinia, kaip čia su tuo albumo naujumu, nes kūrinėlis „Beverly Kills“ jau smagiai sukosi ir pernykščiame Ariel Pink geriausių dainų rinkinyje, bet nauja dainos versija yra puiki proga palyginti, kaip pakito grupės skambesys ir užčiuopti naujos muzikos esmę. O esmė kol kas yra sunkiai paaiškinama. „Beverly Kills“, apgaubta tiršto lo-fi rūko, anksčiau klausėsi kaip kažkokių senų pop muzikos klišių kratinys naujoje šviesoje. Rūkas išsisklaido, o muzika vis dar perteikia emocijas ir kaskart sukuria distanciją nuo masinio skonio. Žodžiu, smagu klausytis pop muzikos, kai ji nėra pop. Viename interviu Ariel Pink apie savo grupės skambesį
Kai kuriuos muzikinius reiškinius esame tiesiog priversti vadinti fenomenais, taip darome ir su alternatyvaus roko dinozaurais THE FALL, nes aprašyti, ką jie daro, tiesiog trūksta žodžių. Tenka konstatuoti, kad mums pasitinkant jų 28-ąjį studijinį albumą „Your future our clutter“ jie taip ir neišmoko nei groti, nei dainuoti. Nuoširdi išpažintis apie tai, ko jų muzikoje nerasite, skamba „Bury Pts 1 & 3...“ Toks punkiškai nemokšiškas triukšmas yra kaip piktas priekaištas romantizuotiems grupės kolegoms iš praeities – ir JOY DIVISION, ir Tony Wilson, ir net neseniai anapilin iškeliavusiam Malcolm McLaren. THE FALL lieka ištikimi savo įsivaizduojamai subkultūrai ir muzikai, kurią groja tik jie. Tiesa, ne viskas šiame albume yra clutter, dauguma kūrinių skamba tokiu senukiškai saugiu ritmuku su megafoniniais prakeiksmais, GUN CLUB primenančia gitara ir ufonautiška jonika. Matyt, geriausiai bendrą THE FALL portretą piešia filmas „24 Hour Party People“ – greta Ian Curtis ir Shaun Ryder iškamšų vienas iš nedaugelio personažų ten vaidinantis save yra būtent THE FALL lyderis Mark E. Smith. Sukantis 28-ajam studijiniam albumui, klausi savęs, kodėl likimas pasigailėjo būtent jų. Galbūt todėl, kad šios Madchester terpės būtybėms nelemta paINDIE scena
#24
Pats Tu Toks – neblogas antiblogas Visada daugiau: patstutoks.lt tirti džiaugsmo, jis netgi nėra jų siekiamybė. Yra savižudžiai ir yra sadomazochistai. Dar verta priskaičiuoti visą smegenis suėdusį amfetaminą ir vėluojantį klausos aparatą – gauname, ką girdime „Your Future our Clutter“.
HIGH PLACES „High Places vs. Mankind“ Galbūt pavasarį reikia pasitikti ir džiaugsmingiau, tačiau jei apsimeti nepastabiu, jis ateina ir pats – nutirpus sniegui matyti šunų ekskrementai ir nušalusi žolė, su kiekvienu šilumos laipsniu ore vis įkyriau juo „kvepia“. Niūrūs ir rūškani grįžta ir HIGH PLACES su naujuoju albumu „High Places vs. Mankind“. Tyčinis nenorėjimas pateikti kažko naujo ar originalaus – vokalistės balsas ir keistos minimalizmo apraiškos lėtai sukasi visas 39 minutes. Tačiau tai nėra nesėkmė ar stygius, po linksmai nuskambėjusio debiuto HIGH PLACES instinktyviai dalinasi su klausytojais savo antrąja (tamsiąja?) puse. Nepasakysi, kad tai įprasta Bruklino grupės istorija. Elektronika ir kambarinė garso estetika čia jungiasi su „lauko įrašais“, o elektrinė gitara skamba tarsi pavogta iš kažkokios labai žymios devinto dešimtmečio roko baladės – kaip toj dainoj „per magnytafoną“. Paradoksas – vokalas kūrinyje „Kanada“ lyg BLACK TAMBOURINE, tačiau bendras įspūdis apie naująjį HIGH PLACES skambesį visai kitoks. Atrodo, kad grupė savo įkvėpimo verčiau ieškotų bet kuriame Jungtinės karalystės kampelyje – nuo Mančesterio („When it Comes“) iki Bristolio („On a Hill in a Bed on a Road in a House“). Linksmąją lo-fi roko energiją čia keičia šiaurietiškas paslaptingumas. „High Places vs. Mankind“ neliūdina ir negrūzina, nes neturi tam jokios priežasties – netgi tekstuose atsikartojanti „cry“ žymi natūralumą ir žmogiškumą, o ne nusivylimą. Tankiose ir nespalvotose instrumentinėse albumo dalyse įkrauta kažkokios antgamtinės energijos, taigi ir nuotaikos klausant būdingos daugiau world muzikai nei tiesiog „šyzai“.
INDIE scena
p. 13
#24
FC LIVERPOOL Ar dėl „Liverpool“ nuosmukio kaltas tik R. Benitezas?
Tekstas: Marijus RIMAS Praėjusią savaitę baigėsi net šešerius metus trukusi ispanų trenerio Rafaelio Benitezo epopėja „Liverpool“ klube. Šį sezoną jo ekipai nepavyko iškovoti jokio trofėjaus, UEFA Čempionų lygoje neįveiktas grupės etapas, o Anglijos „Premier“ lygos pirmenybėse užimta tik septintoji vieta. Toks prastas pasirodymas visuose frontuose klubo gerbėjus verčia ieškoti nuopuolio kaltininkų, tačiau verta paklausti, ar tik vienas „Rafa“ šioje istorijoje yra kaltas. Kaip ir reikia tikėtis, nemažai „Liverpool“ gerbėjų pagrindiniu nesėkmių kaltininku įvardijo būtent R. Benitezą. Labiausiai strategas kritikuojamas dėl komandos demonstruojamo žiūrovo akiai nepatrauklaus futbolo, nemokėjimo bendrauti su komandos futbolininkais bei nevykusios transferų politikos. Tenka pripažinti, kad uždegančio žaidimo iš R. Benitezo ekipų vargu ar kada buvo ir bus galima tikėtis. To priežastis glūdi stratego propaguojamoje futbolo filosofijoje. Pats „Rafa“ pripažįsta, kad jam artimas garsaus Italijos trenerio Arrigo Sacchi požiūris į žaidimą – visų svarbiausia agresyvumas ir suderinti gynybiniai veiksmai. Neatsitiktinai stipriosios stratego pusės yra gebėjimas analizuoti žaidimą ir puikus varžovų spaudimo visoje aikštėje organizavimas. R. Benitezas visiškai įsitikinęs analizės galia – savo darbe jis remiasi sudėtingomis diagramomis ir kiekvienas rungtynių momentas yra kruopščiai išanalizuojamas. Treneris neabejoja savo metodų veiksmingumu, todėl „Liverpool“ žaidime mažai improvizacijos ir daug taktikos. Komandos žaidimo stilius yra pragmatiškas, o komandinė taktika visada reiškia daugiau nei atskiras žaidėjas. Toks požiūris į treniravimo procesą leidžia pažvelgti ir į kitą „Rafos“ kritikos aspektą – nemokėjimą sutarti su savo treniruojamais futbolininkais, pernelyg formalų bendravimą. Akivaizdu, kad ši trenerio savybė puikiai dera su jo propaguojama futbolo filosofija, nes neretai net ekipos lyderiui Stevenui Gerrardui tenka rungtyniauti sau neįprastose pozicijose. Tiek „Liverpool“, tiek anksčiau treniruotoje „Valencia“ komandoje pasitaikydavo konfliktų su ryškiomis asmenybėmis, o su prie taktinių schemų neprisitaikančiais žaidėjais būdavo be skrupulų atsisveikinama. Dėl šių priežasčių klubą palikti buvo priversti Robbie Keanas, Peteris Crouchas, Johnas Arne Riise ir kiti. Vietos aikštėje taip pat niekaip nesuranda ir dideles galimybes turintis Rayanas Babelis. Visus šiuos išvardintus žaidėjus ir dar keletą kitų galima laikyti R. Benitezo transferų politikos nesėkmėmis. Tačiau niekas negali tiksliai atsakyti, ar šie futbolininkai buvo įsigyti trenerio prašymu, ar klubo vadovybės sprendimu. Neabejotina tik tai, kad didžiausia ispano nesėkmė yra Alberto Aquilani perėjimas į „Liverpool“. Iš „Roma“ atvykęs saugas didesnę sezono dalį buvo traumuotas ir nesugebėjo atskleisti savo galimybių. Tačiau visi šio sezono pirkiniai buvo finansuoti tik iš tos sumos, kuri buvo gauta už R. Benitezo į komandą pakviesto Xabi Alonso pardavimą. Nesėkmingų pirkinių trenerio vadovavimo laikotarpiu buvo, tačiau tokių jo valdymo metu atvykusių žaidėjų kaip Fernando Torreso, Javiero Mascherano ar Pepe Reinos vertė tik išaugo. Daug svarbiau yra tai, kad pageidaujamos transferų politikos „Liverpool“ negalėjo vykdyti dėl nestabilios klubo finansinės situacijos. p. 14
Todėl žvilkterkime į tai, kokią klubo valdymo politiką vykdo savininkai Tomas Hicksas ir George’as Gillet. Amerikos verslininkai „Liverpool“ įsigijo 2007 m. sausį. Klubas buvo įsigytas už 174.1 mln. svarų sterlingų ir 11 mln. buvo sumokėta konsultantams įsigijimo klausimais. Visi šie 185 mln. buvo pasiskolinti iš „Royal Bank of Scotland“. Dar 113 mln. pasiskolinta investicijoms į klubą. Tad iš viso klubo įsigijimui amerikiečiai išleido 298 mln. Be to, ankstesnės „Liverpool“ skolos siekė dar beveik 45 mln., todėl amerikiečiams viskas kainavo apie 340 mln. svarų sterlingų. Visos šios piniginės lėšos paimtos holdingo kompanijos „Kop“ vardu, kurios vienintelis turtas yra „Liverpool“ futbolo klubas. Vienintelis „Kop“ pajamų šaltinis yra jai priklausančio futbolo klubo veikla, t. y. pajamos už televizijos transliacijas, komercinę veiklą ir parduotus bilietus į rungtynes. Šio sandorio esmė slypi tame, kad amerikiečiai už skolintus pinigus įsigijo vieną garsiausių pasaulio futbolo klubų ir grąžinti juos planuoja iš to klubo veiklos uždirbtų pinigų. Paskaičiuota, kad paskolos dengimas „Kop“ holdingui atsieina apie 25 mln. svarų sterlingų per metus, o tai maždaug prilygsta pajamoms už 2008/2009 m. UEFA Čempionų lygos sezoną. Tokia finansinė situacija rodo, kad komandos sudėčiai stiprinti savininkai lėšų paprasčiausiai neturi. Įdomu tai, kad pagrindinis motyvas įsileisti amerikiečius į klubą buvo jų pažadas surasti lėšų naujo stadiono statybai. Būtent nauja didesnė arena ženkliai padidintų „Liverpool“ pajamas, o kartu ir finansinį konkurencingumą. Tačiau T. Hicksas ir G. Gillet ne tik nepastatė naujo stadiono, bet ir mokėdami už klubo įsigijimui paimtą paskolą nebesugeba tinkamai sustiprinti komandos sudėties. Pirmąja susidariusios situacijos auka tapo „Liverpool“ treneris R. Benitezas. Prasti sezono rezultatai strategui kainavo darbą klube. Ar šis amerikiečių žingsnis padės jų valdomam klubui kitais metais atgimti? R. Benitezo darbe klaidų pasitaikė ir net nesant stabiliai finansinei situacijai buvo galima pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau daug akivaizdžiau yra tai, kad nuo savo pagrindinių konkurentų „Liverpool“ gerokai atsilieka finansiniu pajėgumu. Stipriausi Anglijos klubai kiekvienu tarpsezoniu skiria nemažai lėšų sudėčiai stiprinti ir jei T. Hicksas ir G. Gillet šioje konkurencinėje kovoje pralaimės, jų klubo lauks dar vienas prastas sezonas, nesvarbu, koks treneris jį treniruos. Pagrindinis klausimas yra tai, ar amerikiečiams iš viso klubo rezultatai rūpi. Kai kurie veiksmai tuo leidžia abejoti. Neseniai kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad „Liverpool“ savininkai ne vieną milijoną klubo lėšų išleido su jo valdymu susijusioms savo asmeninėms reikmėms. Naujausia žinia – „Liverpool“ parduodamas už ne mažiau kaip 500 mln. svarų sterlingų. Šie faktai leidžia manyti, kad pagrindinis T. Hickso ir G. Gillet tikslas buvo jų asmeninis pelnas už brangiai parduoto klubo. Savaime aišku, kad viskas neatrodytų taip tiesmukiškai, galima paaukoti ir R. Benitezą. Bendradarbiaujant su penalty.lt
#24
interviu:
Futbolo paslaptys su Francu Bakenbardu: žvelk giliau, nes kamuolys vis tiek apvalus Kalbino: LAURYNAS Prieš Pasaulio čempionatą Pietų Afrikoje Kiolno aukštosios trenerių mokyklos profesorius Francas Bakenbardas mielai sutiko atsakyti į keletą skaitytojų klausimų. Vilniaus „Ašarojančio bebro“ alaus daryklos salyklo cecho technologas Alfonsas Miežis teiraujasi: Profesoriau, kaip žinote, per Pasaulio futbolo čempionatą per dieną dažniausiai bus transliuojamos net 3 rungtynės. Patarkite, kaip planuoti savo laiką ir kaip dažnai gerti alų? Pirmiausia, jeigu norite gerai pailsėti ir pasimėgauti Pasaulio čempionatu, turite išeiti atostogų. Jeigu to negalite padaryti, primygtinai siūlau pirmųjų rungtynių metu (14.30) alaus negerti, ypač jei jas planuojate žiūrėti darbe. Kitaip stipriai rizikuosite savo darbo vieta. Antrosios rungtynės prasidės 17 val., tad jų metu galite pasimėgauti 1–2 bokalais, tačiau ne daugiau. Po antrųjų rungtynių patartina pavalgyti. Trečiųjų dienos varžybų metu galite savęs neriboti. Tiesa, venkite keptos duonos, žirnių su spirgučiais ir panašių valgių, kadangi liepos 11 d. po finalo ne tik jūsų mergina, bet ir jūs pats savęs veidrodyje neatpažinsite. Palangos centrinio paplūdimio vyresnysis gelbėtojas Konstantinas Čiornoflaginas klausia: Artėjant čempionatui žmona perspėjo, kad jeigu dingsiu mėnesiui su draugais bei futbolu ir neatliksiu savo pareigų namuose, vys mane lauk iš namų dar nesulaukus finalo. Ką man daryti? Galiu atskleisti jums keletą savo triukų. Pasimokęs ir nukentėjęs per 1978 m. čempionatą Argentinoje, 1982-ųjų čempionatui Ispanijoje rimtai ruošiausi. Čempionato pradžios proga žmonai dovanojau puokštę gėlių, kurių nebūčiau nupirkęs turbūt ir šimtą metų, savaitgaliais rungtynes žiūrėdavau tik namuose. Be šių mažų triukų siūlau nepamiršti ir paprastų smulkmenų: pvz., pasirūpinkite, kad viso čempionato metu žmonai netektų nešti šiukšlių iš namų, taip pat keletą kartų netikėtai išsiurbkite kambarį ir geriausia – jai matant. Patikėkite, jeigu laikysitės šių nurodymų, žmona jūsų jau po pusės metų klausinės, kada kitas futbolo čempionatas. Anonimas, dirbantis lažybų kontoroje „Krachbet“, vėl atsiuntė klausimą profesoriui el. paštu ir dar kartą klausia: Kas laimės 2010 Pasaulio čempionatą? Tiksliai negaliu pasakyti, tačiau kažkas iš šios ketveriukės: Ispanija, Argentina, Anglija, Olandija. Žemaitijos turizmo informacijos centro filialo Buenos Airėse direktorius Leonas Mesijus pasiteiravo: Ar tiesa, kad vienas geriausių visų laikų pasaulio futbolininkų Diego Maradona prisiekė, jog bėgs nuogas aplink obeliską Buenos Airių
centre, jeigu Argentina laimės Pasaulio čempionatą? Taip, tokį pažadą jis davė, juk tai – Maradona! Nestebinti pasaulio jis negali. Anksčiau tą darydavo aikštėje, dabar tai daro trenerio poste. Nuo šiol visa Argentina laukia ne tik taurės, tačiau ir galimybės pamatyti tokią atrakciją. Sprendžiant pagal Argentinos puolėjų sudėtį, tai visai realu. Ironiška, bet didžiausiu Maradonos pažado priešu gali tapti jis pats, kadangi jo kaip trenerio sugebėjimai dar labai menki. Kita vertus, šios komandos puolėjai yra tokio aukšto lygio, kad jų žaidimą net ir blogas treneris kažin ar gali sugadinti. Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Vijolė Lolita Taškina klausia: Asmenišku ministro Stepo Steponkausko pavedimu rengiu pirmąjį leidinuką apie futbolą pavadinimu „Spirk, bėk ir įmušk“ pradinių klasių moksleiviams ir man ramybės neduoda klausimas, kodėl garsusis 11 m baudinys mušamas būtent iš 11 metrų. Taip pat įdomu ir tai, kaip jis išvis atsirado? Atsakymus būtinai paminėsime rengiamoje brošiūrėlėje. Geras klausimas. Tai įvyko apie 1890-uosius, kai mažo Airijos „Milford“ klubo vartininkas ir verslininkas William McCrum iškėlė revoliucinę idėją žymiai griežčiau bausti visą besiginančią komandą, jeigu besiginančios komandos žaidėjas prasižengdavo savo baudos aikštelėje. Šio klubo vartininkas savo akimis matė nešvarų gynėjų žaidimą prie savų vartų, kai kada netgi išmušant kamuolį nuo vartų linijos ranka, ir suprato, kad reikia imtis priemonių, kitaip žaidimas yra tiesiog gadinimas. Pasiūlęs spręsti tokias situacijas leidžiant puolančiosios komandos žaidėjui netrukdomam smūgiuoti į vartus iš 11 m atstumo, jis inicijavo bene didžiausią iki šiol futbolo taisyklių pakeitimą. Po ilgų diskusijų 1891 m. futbolo taisykles tvirtinanti organizacija patvirtino šią naują taisyklę ir užtikrino vartininkams galimybę pasimaudyti šlovės spinduliuose. Žinoma, jeigu pavyksta atremti 11 m baudinį. Kai kas mano, kad toks pasiūlymas turėjo gimti būtent vartininko galvoje. Kodėl 11 m atstumas? Tiesiog todėl, kad būtent ties 11 metrų žyma yra vidurio taškas tarp vartininko aikštelės ir baudos aikštelės linijų. Ten ir buvo skirta vieta mušti baudiniui. Tikiuosi šie komentarai papildys jūsų prasmingą leidinį. Grasilda Patarlevičienė, Lietuvių kalbos instituto kanceliarijos vedėja teiraujasi: Profesoriau, kokios garsiausios patarlės, susijusios su futbolu? A, tai paprasta. Visi ir taip jas gerai žinote. Vardinu pagal vartojimo dažnumą: Neįmuši tu – įmuša tau. Kamuolys apvalus. Geriausia gynyba – puolimas. Geras smūgis neprapuola! p. 15
#24
p. 16