THE NATIONAL
p. 4
FESTIVALIAI
p. 6
CHAIRS AND TABLES
p. 6
ALIVE WAY
p. 7
UNDER BYEN
p. 9
LITTLE COMETS IR JOANNA
p. 9
JUODA BALTA RAUDONA
p. 10
BOMBAY BICYCLE CLUB
p. 11
ALYTUS
p. 12
MIESTAI IR BARAI
p. 13
FREE JAM SESSION
p. 15
FUTBOLAS
#27
#27
LIVERPOOL laikraštis #27 balandis 2011 tiražas 500 liverpool.lt
p. 3
p. 1
#27
REDAKCIJOS ŽODIS Per šiuos 4 LIVERPOOL metus bendromis daugelio žmonių pajėgomis surengėm 64 renginius: vakarėlius, koncertus, akustinių gitarų stovyklas, konferencijas. Buvom Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Palangoje, Bražuolėje. Išleidom 27 LIVERPOOL laikraščio numerius, paskleidėme jį 9 500 vnt. tiražu. Laikraščio puslapiuose supažindinom su 54 grupėmis, pristatėm daugiau nei 50 interviu su atlikėjais ir įdomiais žmonėmis. Dirbome tam, kad sukurtume patikimą LIVERPOOL vardą, gerai atpažįstamą roko mylėtojų, kad atvertume naujas erdves klausytojams bei pradedantiems ir jau patyrusiems atlikėjams. Gal nedaug, tačiau nors šiek tiek pastūmėjome roko muzikos reikalus į priekį. Ir toliau sieksime, kad alternative/indie/rock/britpop muzika ir kultūra Lietuvoje būtų įsitvirtinusi ir tinkamai išplėtota, o LIVERPOOL būtų geriausiai atpažįstamas šios muzikos krypties vystytojas. Tą darysime būdami atviri, realizuodami naujas roko muzikos plėtros idėjas ir palaikydami atlikėjų bei klausytojų iniciatyvas. Laukiam ir tavęs prisijungiant.
– akustinių gitarų stovykla Bražuolės poilsiavietė, Neries regioninis parkas 2011 liepos 29–30 d. LIVERPOOL surado būdą kaip bent trumpam pabėgti nuo miesto šurmulio, kasdienio skubėjimo ir prakaituotų naktinių klubų. LIVE CAMP vasaros šiltais vakarais skamba gitaros, spragsi laužas, rudens ar žiemos naktimis būtinai atsiras didelis pečius ir katilas arbatos. LIVE CAMP – visada daug geros muzikos ir bendraminčių. scena atsiveria visiems norintiems. Čia groja mėgėjai, profesionalai, čia grojame mes, čia groji ir TU! Registruokis iš anksto livecamp@liverpool.lt ar tiesiog čiupk gitarą, draugus ir atvažiuok! Redakcija: redaktorės: Gintarė, Jurga tel. 868794039 news@liverpool.lt straipsniai: Nerijus, AnnaMaria, Mantė, Michailas, Vaiginta, Dovilė, Laurynas, Kamilė, Marija, Gailė, Mantas dizainas: Gailė design@liverpool.lt muzika: music@liverpool.lt Laikraštis leidžiamas nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. tiražas 500 Visos teisės saugomos. p. 2
#27
THE NATIONAL Tekstas: MARIJA „So happy I was invited, gave me a reason to get out of the city.“ Nors mūsų niekas nekvietė, turėjome gerą priežastį išvykti iš miesto – pamatyti, kaip atrodo gyvi THE NATIONAL. Todėl neilgai mąstę prigriebėm zlotų ir net nespėjom susivokti, kai naktinis autobusas Vilnius-Varšuva atgabeno mus tiesiai į Lenkijos sostinę. Nepasakosiu, kaip klaidžiojom Varšuvos gatvėmis, kaip apsauginis mums aiškino kelią, ir kaip pradžioje nenorėjo įleisti į nakvynės namus. Geriau peršokime tiesiai į vakarą. Taigi, išėjome į „Stodolą“ – studentų klubą, kuriame ir turėjo vykti koncertas. Užsiėmėme neblogas strategines vietas, nors, aišku, priešais negalėjo neatsistoti aukštieji žmonės, per kuriuos paskui turi svyruoti į visas puses, kad ką nors pamatytum. Aš mintyse tas galvas bandžiau panaikinti kontempliaciniu būdu (mintyse kartojau „keep calm and remove the head, keep calm and remove the head, keep calm and remove that god damn head!!!!“). Tai nelabai padėjo, bet bent jau leido geriau pasijusti, kai vaizduotėje galvos pradingo. Pirmoji scenoje pasirodė apšildanti dainininkė Sharon Van Etten. Pasiskundusi, kad nespėjo išdžiūti plaukai, Sharon ėmė dainuoti savo daineles vis pakratydama galvą (kad greičiau išdžiūtų). Dainavo dainavo, o po to į sceną pasikvietė pagroti gerą savo draugą. Pabandykit atspėti, kas tas draugas. Viens du trys, nežinau, ar atspėjot, ar ne, bet tas draugas buvo Aaron Dessner, THE NATIONAL gitaristas. Padainavo su juo dar porą dainų. Beje, jie kartu dirba prie greitu metu išeisiančio Sharon albumo. Paskutinė daina man labai patiko, dainininkė grojo tokiomis didžiulėmis dumplėmis – fisharmonija, kurią pasiskolino iš THE NATIONAL. Po to visi išėjo ir, aišku, ėmėme laukti grupės, dėl kurios ir susirinkome.
Siųsk gerą dainą: music@liverpool.lt
Ir štai jie, THE NATIONAL. Matt atrodo toks paprastas ramus vyrukas, nepanašu, kad galėtų labai smarkiai nustebinti. Dainavo dainavo sau ramiai, vis pagurkšnodamas vyno iš taurės, kol įsijautė. Nors ne, iš karto nebuvo labai ramus. Neramiai vaikščiojo, neramiai mikrofoną į visas puses vartė. O po to pasidarė dar neramesnis. Panašu, kad norėjo bent jau paliesti visus susirinkusius klausytojus, todėl įsimaišė į minią, apibėgo visą salę, negrįžo ant scenos, kol nebaigė dainuoti „Mr. November“. Atrodo, kad sunku jam ramiai išstovėti ir bet kurią akimirką gali išsinerti iš odos ir atsiskirti nuo kūno. Ypač kai klykė „my mind is not right“, dainuodamas „Abel“. Pabaigę pirmą koncerto dalį, visi paliko sceną. Aišku, žiūrovams negalėjo užtekti tų dainų (neužtektų, net jei THE NATIONAL sudainuotų visas savo dainas po du kartus), todėl visi sutartinai plojo, šaukė ir trepsėjo tol, kol scenoje vėl pasirodė visi nationalai ir dar Sharon pasiėmė kartu. Padainavo dar tris dainas ir viską užbaigė „Vanderlyla Crybaby Geeks“. Matt, pasilipęs ant kolonėlės, abu gitaristai – iš šonų su akustinėmis gitaromis. Dainavo visa salė ir buvo tikrai labai gražu. Tiesą sakant, važiuodama į koncertą, tikrai nemaniau, kad man jis taip patiks. Beje, publika buvo gana įvairi, bet rami – niekas nestumdė, nerovė plaukų ir nedraskė nugaros, net keista buvo išeiti iš koncerto sveikai. Po koncerto žmonės neskubėjo skirstytis, ir ne be reikalo, nes THE NATIONAL muzikantai, apsimetę normaliais žmonėmis, vaikščiojo klubo patalpose. THE NATIONAL šiemet Lenkijoje galėsime pamatyti dar kartą – grupė pasirodys Heineken Open’er festivalyje. O kol kas laukite naujo reportažo iš „Stodolos“. Šį kartą turėtų būti apie Patrick Wolf koncertą, jei tik pavyks ištrūkti iš miesto.
p. 3
#27
festivaliai
Pabėgti su tikslu – pozityviai prarasti dvi dienas
Tekstas: ANNAMARIA Susikrauni pilną bagažinę daiktų, tada išmeti lygiai pusę ir vietoj to pasiimi dar kelis draugus. Tuomet visai nesirūpindamas atidarai visus langus ir pagaliau visu garsu paleidi naujai įrašytą muzikinį rinkinį. Tokia mano vasaros vidurio vizija. Kokie klausimai? Gal visų pirma apie muziką? O po to visa kita. Mano audiokasetėje – 24 dainos! Šį kartą pasidalinsiu A puse. Pro ausis nepraslysta pirmieji – THE KISSAWAY TRAIL – electro indėnai iš Danijos, sukuriantys neįpareigojančią atmosferą: tiks ir šokinėt, ir stebėt žvaigždes gulint. Toliau dar viena danų šeima – ALCOHOLIC FAITH MISSION – mėgstami indie folkerių. Tavo laukti OK GO užgroja alternatyvų rokerių pop! Vien dėl to verta įsimesti papildomą sportbačių porą, nes rymoti neteks. PULLED APART BY HORSES – triukšmingi britai, kvepiantys neo grunge, pateisina savo vardą, sudrasko gerkles ir gitarų stygas. YOAV – gitarų, trip hop ir electro mišinys turi savo gerbėjų tikrai, o naujų gerbėjų atsiras; niekas neapkaltins įkyrėjusiu skambesiu. Krypstant elektronų link – TUNNG priverčia daugelį nulenkti galvas ir padėkoti už šį atvykimą – tegyvuoja folktronica! Bet aš labai laukiu šviežienos – FRANKIE & THE HEARTSTRINGS – žavingi britai, nors groja nuo 2008 metų, vis dar nepavargę ir groja žaismingąjį indie rock – tikras LIVERPOOL vakarėlis. Jų tautiečiai CHAPEL CLUB kiek rimtesni, kiek sunkesni ir susikaupę, bet tikri anglai – bus daug merginų prie scenos! BEACH HOUSE vien dėl pa-
p. 4
vadinimo tinka vietai prie jūros, bet muzika užburia ir verčia norėti šokti bangose iškėlus rankas į žvaigždes. Per daug romantiška? Bet vokalistės balsas visiškai užhipnotizuoja! Iš šios duobės ištraukia MARK RONSON & THE BUSINESS INTL – visiškai netikėtas sprendimas ir, matyt, netikėtas pasirodymas, kuris gali padovanoti džiaugsmo ir indie, ir electro, ir hip hop, ir funk, ir synthpop, ir roko, ir pop gerbėjams. Bus tikrai kokybiškas pasirodymas, juk tai Markas! O kalbant apie synthpop gerbėjus, tai bus tikras malonumas sulaukus HURTS, kurie pagavo didžiausią bangą ir veda savo klausytojus į 90-ųjų pradžią. Netikiu, kad nesi jų girdėjęs ir esu įsitikinusi, kad tikrai tau patinka! Tačiau mano širdis greičiau pradeda plakti, kai išgirstu FANFARLO pavadinimą. Tai grupė, užbūrusi nuoširdumu ir laisve, šiuos dalykus pajusti suteikta nuostabi galimybė, kurią išnaudos visi ir tikrai nepasigailės! Kad vakarai būtų įspūdingi – paskutinė electro dovanėlė RÖYKSOPP sugros visus savo hitus, išleistus per 13 metų, ir visi išeis šypsodamiesi, nes kiekvienas indėnas turi mėgstamą šios grupės dainą. Klasika! Du vakarai – tai dvi šventės, kurias vainikuos EDITORS ir JAMES. Tarp šių grupių yra daug panašumų – britai, gausybė gerbėjų, rokeriai, dainos, tapusios himnais, tik tas menkutis skirtumas, kad JAMES groja 29, o EDITORS – 9 metus. Visos kartos skirtumas ir tai jaučiasi tarp gerbėjų, tačiau abu vakarus jie visi kartu stebės legendinės ir legenda tapsiančios grupės pasirodymus. Apie ką aš čia? Apie vasarą, jūrą, muziką ir savo kelionę
į Latvijoje jau 5 kartą vykstantį POSITIVUS festivalį! Liepos 15–16 dienomis išgirsi tiek muzikos, kad tavo priklausomybė dar labiau sustiprės. Susitinkam Salacgrivoj, tik prieš tai apsilankyk positivusfestival.com. Juk 123–179 Lt – tiek nedaug už tokius nuotykius.
Siųsk gerą dainą: liverpool.music@gmail.com
#27
HEINEKEN
Tekstas: MARIJA Šiemet kaimyninėje Lenkijoje kas vasarą vykstantis Heineken Open’er festivalis švęs jubiliejų – 10 metų. Prasidėjęs kaip vienos grupės koncertas (THE CHEMICAL BROTHERS), festivalis išaugo, išsiplėtė iki keturių dienų, jame lankėsi vis garsesnės grupės. Paskutinius kelerius metus Heinekenas savo atlikėjais nenusileidžia didiesiems Europos festivaliams. Mums nuo to tik geriau, nes kainos, palyginti su didžiaisiais festivaliais, yra nedidelės, bilietai nedingsta per porą valandų, grupės atvažiuoja geros, o ir keliauti tenka ne taip toli. Taigi pažiūrėkime, ką kaimynai siūlo šiais metais. Birželio 24 d., penktadienis Gimtadienio šventimas prasidės savaitę prieš festivalį Varšuvoje. Čia koncertuos kanadiečiai ARCADE FIRE, šiemet jau spėję susišluoti kelis apdovanojimus už naujausią savo albumą „Suburbs“. Visi, turintys bilietą į Heinekeną, į šį koncertą pateks už pusę kainos. Beje, dalis pinigų, gautų už koncerto bilietus, bus paaukota „Partners In Health“ fondui. Manau, kad tai ne pats blogiausias būdas atšvęsti Jonines. O po savaitės nebeliks nieko kito, kaip ir vėl krautis daiktus ir keliauti į Gdynią. Štai ką ten pamatysime:
liverpool.lt
Birželio 30 d., ketvirtadienis
Liepos 2 d., sekmadienis
Turbūt nereikia pristatinėti COLDPLAY, o apie THE NATIONAL gyvą pasirodymą galite pasiskaityti šitame pačiame numeryje. Be jų dar pamatysime TWO DOOR CINEMA CLUB , CARIBOU, FAT FREDDY’S DROP, Paolo Nutini, Simian Mobile Disco (live).
Paskutinę festivalio dieną mūsų laukia britų HURTS pasirodymas, energingųjų THE WOMBATS koncertas, M.I.A., THESE NEW PURITANS, CHROMEO, o viską užbaigs garsieji elektronikos atstovai DEADMAU5.
Birželio 31 d., penktadienis Antrąją festivalio dieną turėsime dar neseniai buvusią visiškai neįmanomą galimybę – pamatyti britpop tėvus PULP gyvai. Britai FOALS turėtų visus išjudinti savo hitais „Cassius“, „Balloons“ ir kitais. CUT COPY, THE STREETS, YOUSSOU N’DOUR ir ABRAHAM taip pat pasirodys penktadienį. Liepos 1 d., šeštadienis
Taigi laukiame, ką dar paskelbs organizatoriai, ir perkame bilietus: 1 dienos bilietas: 165 PLN (apie 143 Lt); 3 dienų bilietas (2011 07 1–3): 310 PLN (apie 270 Lt); 3 dienų bilietas su kempingu: 350 PLN (apie 304 Lt); 4 dienų bilietas (2011 06 30–07 03): 370 PLN (apie 322 Lt); 4 dienų bilietas su kempingu: 410 PLN (apie 356 Lt).
Kol kas kukliausiai atrodanti diena, todėl įdomu, ar organizatoriai nusprendė šeštadienį leisti visiems atsipūsti prieš įspūdingą sekmadienį, ar dar paskelbs gerų grupių. Kol kas žinoma, kad gros britų dainininkė Kate Nash, keista amerikiečių grupė PRIMUS ir reperis BIG BOI.
p. 5
#27
CHAIRS AND TABLES
Tekstas: CHAIRS AND TABLES Jūs niekada nebūsite CHAIRS AND TABLES nariais. Todėl, kad CHAIRS AND TABLES niekada „Tamstoje“ nepakabins skelbimo: „Grupė ieško saksofonisto, jei jums ne 14, skambinkite...“ Nepakabins todėl, kad šie vaikinai visiškai netiki, kad galima taip rasti grupės draugus. CHAIRS AND TABLES – keturių žmonių grupė, repetuojanti, gyvenanti ir besimokanti Vilniuje. Ignas (vokalas, bosas) ir Karolis (klavišiniai) – jau bebaigiantys mokslus, būgnininkui Arminui taip pat jau nebe daug liko, o Rokas (gitara) – pirmakursis. Tačiau visi nariai yra kilę iš Anykščių, visi užaugo tame pačiame mikrorajone ir yra geriausi draugai nuo pat vaikystės. Būtent tai CHAIRS AND TABLES laiko vienu didžiausių grupės pranašumų. ,,Kokia prasmė skelbimuose ar dar kaip nors ieškoti muzikanto, kuris visai nebus iš tos pačios chebros, su kuria draugavai ir gėrei pusę jaunystės?“ Dėl ko CHAIRS AND TABLES laiko save vertais dėmesio? „Todėl, kad, priešingai nei beveik visos jaunos Lietuvos grupės, negrojame banaliai. Negrojame tų tūkstančius kartų girdėtų rifų ir soliakų. Tiek daug muzikantų išmoksta juos tik todėl, kad ,,na, taip gi reikia, taip gi groja“. Be to, deja, esame vieni iš nedaugelio, kurie nelaiko prioritetais nei prieš šimtą metų visam pasauly iš mados išėjusio (o Lietuvoje vis dar taip undergroundščikų mėgiamo) amerikietiško rokelio, nei tam tikros pasenusio rokenrolo rūšies, kurią grodamos kai kurios mūsų grupės laiko save baisiausiais rokenrolistais. Kodėl CHAIRS AND TABLES? Tokį pavadinimą sugalvojo Karolis ir Ignas, po ilgų svarstymų jiems tai pavyko padaryti viename iš legendinių Anykščių barų. Nesunku įsivaizduoti, jog tuo metu abu sėdėjo prie stalo, taigi, bestebint aplinką, kilo tokia negili mintis. „Gilesnės prasmės šiame pavadinime galite ir neieškoti, nes vargu ar ką surasite. Tiesiog taip gerai skamba.“ Ką groja CHAIRS AND TABLES? Trumpai ir aiškiai kalbant – indie. Būtinai išgirskit!
Sarkastiškieji ALIVE WAY Tekstas: DOVILĖ 2009-ųjų metų vasara. Visai švieži ALIVE WAY vaikinai debiutuoja festivalio „Roko naktys“ jaunimo scenoje. Solidus startas jaunai ir mažai patyrusiai grupei. Visgi būtent 2011-ųjų pradžią ALIVE WAY vadybininkė Aistė vadina „įsivažiavimu“. Per pusantrų gyvavimo metų permainų būta nemažai: koncertų gausą keitė štilis, vienus narius keitė kiti. Tačiau gerą pusmetį tos pačios sudėties grojanti grupė (vokalistas Justinas, gitaristas Povilas, būgnininkas Simas ir bosistas Artūras) kalba, kad dabar susirinko „būtent tie žmonės“. „Koncertų daugėja, jie darosi kokybiškesni bei prasmingesni, vasarą įrašytas pirmasis singlas „Drowning“, – pasakoja gitaristas Povilas. Lėtinti tempo grupė neketina ir šįmet. Planuose – intensyvios repeticijos, koncertai, festivaliai bei naujų kūrinių įrašymas. Justinas – ALIVE WAY vokalistas, lyderis ir siela (vienintelis grupės narys, joje esantis nuo pat pradžios) pirmąjį koncertą „Roko naktyse“ prisimena su nostalgiška šypsena. Visgi giliausią įspūdį jam paliko pasirodymas „Baikerių naktyse“ praėjusį pavasarį, kuomet grupė pelnė apdovanojimą ne tik už geriausią vokalą, bet ir už geriausią judesį. Paklausti, koks tai buvo judesys, Justinas ir Aistė reikšmingai susižvalgo ir pusiau juokais pusiau rimtai pasakoja ne vieną linksmą istoriją apie tuo metu ilgus Justino plaukus, kurie ne tik į laidus, bet ir į ventiliatorių buvo įsivėlę. „Kartą net koncertą teko atidėti“, – sako Aistė. „Kiekviena daina – kaip dienoraštis, kiekviena – vienodai svarbi“, – atsako vaikinai, paklausti apie mėgstamiausią. Kūrybos procesas – daugiausia Justino rankose. „Sumeti sumeti – taip ir gimsta naujos
p. 6
dainos“, – juokais pasakoja ALIVE WAY vokalistas. Jų sukurta tikrai daug. „Kone 17 albumų“, – šypteli Aistė. Kiekviename koncerte grupė stengiasi pagroti vis ką nors naujo, tačiau Povilas tvirtina, kad pačios geriausios dainos dar nesugrotos. Kiek patylėję, Povilas ir Justinas pasakoja, jog muzika jiems yra darbas gerąja prasme. Kai nevalgo, nemiega ir nesimoko, jie gyvena muzika. Kalbėdami apie ateitį, vaikinai užsimena, kad scenoje kada nors išvysime ir daugiau instrumentų, galbūt net visą orkestrą. Įdomu, ar ir tuomet ALIVE WAY liks tokie mylimi garsistų, kokie, pasak Aistės, yra dabar, nes, kitaip nei daugelis grupių, tikrindami garso aparatūrą nesugroja viso savo repertuaro. Paklausus, kaip grupė įsivaizduoja savo klausytoją, Aistė greitai nupiešia kiek netikėtą portretą. Prieš akis iškyla maža, rožiniai apsirengusi mergytė, į uodegytes surištais plaukais. Su Justino nuotrauka rankose lekianti prašyti autografo. „Mūsų grupėje – labai daug sarkazmo“, – juokiasi Aistė. „Sveiko sarkazmo“, – įsiterpia Povilas. „Nelabai sveiko“, – šypteli Justinas. Šiek tiek pagalvojęs, Povilas atsako, jog ALIVE WAY klausytojas yra tas, kas klauso – paprastas žmogus.
liverpool.lt
#27
UNDER BYEN
Tekstas: MANTĖ Kartais vis dar aplanko noras pasidalinti kuo nors nepaprastai ypatingu – atradimu, kuris nors ir seniai atsiradęs, bet išlieka vis dar toks pat gyvas. Matyt, čia ir slypi noro stiprumas, būtent – pačio atradimo gyvume. UNDER BYEN – tai viena iš įdomiausių, šiuo metu kuriančių alternative/indie rock stiliaus muziką, grupių. Šis danų kolektyvas susiformavo 1995 metais ir nuo to laiko iki praeitų metų išleido 4 albumus. Turbūt nėra prasmės dėstyti informaciją, kurią kiekvienas ir taip gali susirasti interneto žinių gausybėje, tad šiame savo kalbėjime labiau norėčiau pasidalinti subjektyviu santykiu, susiklosčiusiu su šios grupės muzika, nei pasakoti konkrečius faktus. UNDER BYEN nuo pirmo susitikimo paskleidė paslaptį. Galbūt viskas paprastai paaiškinama – jų muzika pasirodė paslaptinga, kadangi vokalistės dainuoja daniškai, taria žodžius, kurių reikšmės negali suprast. Vis dėlto, manau, paslaptis yra gilesnė nei vien reikšmės nesupratimas. Žodžių ir garsų jungtis atrodo tokia stipri ir savita, kad jų muzika išskleidžia nepaprastą atmosferą. Regis, pajunti daugybę emocinių linijų, kurios tobulai vingiuoja per melodijų sluoksnius. Jau vien tai, kaip išdainuojami žodžiai, pajungia klausą labai įdėmiam klausymui ir tarsi neleidžia nutraukti to užsimezgusio ryšio su garsu. Be to, UNDER BYEN grupėje yra septyni muzikantai ir kiekvienas jų įneša vis kitokį garsą ir vis kitokį bendros idėjos skambesį, tad eksperimentuojant sukuriamos gana sudėtingos kompozicijos, kurių daugiasluoksniškumas dar stipriau pasako tai, kas turi būti pasakyta. Pati UNDER BYEN muzika yra kuriama pradedant nuo žodžių. Jų prasmė ir nuotaika yra svarbiausias elementas, nuo kurio užsisuka visa muzikinė idėja. UNDER BYEN tarsi nusiveda į kitokį pasaulį, kuris, nors ir būdamas tas pats, per garsus išspinduliuoja vietas arba vaizdus, arba emocijas, su kuriomis dar nebuvai susidūręs, o gal pernelyg skubėjai ir nesustojai prie vieno ar kito dalyko. „Alt er tabt“, „Unoder“ dainų vaizdo klipai dar labiau sustiprina muzikos gylį, atverdami vizualias dainų interpretacijas, imi labiau suprast pačius tekstus ir už jų slypinčią prasmę. Prisidedantis vizualumas dar labiau įtraukia į paslaptingą pasivaikščiojimą, lyg praplečia tavo paties susidarytus vaizdinius. Kitas ryškus UNDER BYEN bruožas yra energija. Dvi vokalistės (viena iš jų dar ir būgnininkė), violončelė, smuikas, pianinas, gitara, bosas, dar vieni būgnai – visa tai, turinčių ką ir kaip pasakyti žmonių rankose, sukuria kažką nepaprasto ir labai gyvo! UNDER BYEN muzika turbūt ne kiekvienam pasirodys tinkama šokiams, tačiau pajutus jų energiją nebegali ramiai nusėdėt. Tarsi esi pajungiamas dvigubam šokiui – ir kūnu, ir mintimis. Nuo pirmo albumo „Kyst“ iki paskutinio, išleisto 2010 m. gegužės mėnesį, „Alt er tabt“, jų muzika išliko ištikima alternatyviam skambesiui, jie nesustoja ir vis ieško naujų būdų kaip kurti savitą ir nuoširdžią muziką. Tas pirmas susitikimas su jais, kai pajutau kažkokią jų muzikoje slypinčią paslaptį, įvyko jau seniai – turbūt prieš 6 metus, bet ta paslaptis taip ir liko, tik vis keičiasi jos pajutimas, galbūt artėjantis prie supratimo.
Siųsk gerą dainą: liverpool.music@gmail.com
p. 7
#27
NAUJIENOS Tom Meighan – didžėjus KASABIAN vokalistas drauge su grupės geru bičiuliu ir didžėjumi Dan Ralph Martin imasi sukti plokšteles klubuose. Dainininkas visuomet garsėjo kandžiomis replikomis ir kontraversišku požiūriu į muzikos pramonę. Be to, nepasižymėjo drovumu ir garsėjo kaip vakarėlių liūtas – visa tai muzikantui sukrauna nemažą itin intelektualios, drauge eklektiškos, muzikos kraitį. Pranešimuose spaudai teigiama, kad vakarėlio, kuriame prie didžėjaus pultų stovės Dan Ralph Martin ir Tom Meighan, metu skambės 60-ųjų psichodelika, funk, soul, klasikinis „dirty“ rokenrolas, ir jie „kasabianiškai“ maišysis su elektronika bei naujausia muzika. Tai pirmas Meighan didžėjavimo projektas po Liamo Gallagherio mados linijos „Pretty Green“ pristatymo.
Nužudyti BONO Balandžio 1 d. į didžiuosius ekranus pagaliau atkeliavo „Killing Bono“ – filmas apie vaikinus, kurie labai norėjo būti roko žvaigždėmis. Ši komedija pastatyta pagal prieš septynetą metų išleistą Neilo McCormicko tikrais faktais paremtą knygą „Killing Bono: I Was Bono’s Doppelganger“. Dabar garsus roko muzikos kritikas knygoje pasakoja apie savo ir brolio vaikystę su būsimaisiais U2, ir dužusias svajones tapti pasaulinio garso muzikantais. Kaip ir knyga, filmas, be abejonės, pirmiausia turėtų sudominti grupės gerbėjus. Kita vertus, ši juosta komiškai ir siautulingai atskleidžia „norėti ir neturėti“ beprotybę.
1 milijono dolerių bauda už „psichoakustines simuliacijas“ Kompanija „Bluebeat“ po dvejų metų bylinėjimosi buvo nuteista sumokėti beveik milijono dolerių baudą už neteisėtą skaitmeninę prekybą THE BEATLES muzika. „Bluebeat“ bitlų dainas pardavinėjo vos už trečdalį tos kainos, kurią dabar moka iTunes klientai. Tačiau nuostabusis ketvertukas savo kūrybą pardavinėti internetu leido tik pernai lapkritį. Taigi „Bluebeat“ ne tik gerokai paskubėjo ir užsiėmė neteisėta prekyba, tačiau
p. 8
ir jų pagrindinis gynybinis argumentas turbūt dar ilgai bus linksniuojamas. Anot nuteistosios kompanijos vadovo Hanko Risano, tai nebuvo vogtos bitlų dainos, o tik „psichoakustinės simuliacijos“, sintetinis garsų atkūrimas siekiant perteikti jo paties pojūtį, kaip tam tikra melodija turėtų būti išgirsta, kai atliekama gyvai. Visiškas atsitiktinumas, kad „simuliacijos“ skamba visiškai kaip originalios THE BEATLES dainos... Tokia „pseudo moksline“ kalba bylą nagrinėjusi teisėja neliko sužavėta. „Bluebeat“ taip pat buvo nusitaikę ir į RADIOHEAD bei COLDPLAY kūrinius.
ARCTIC MONKEYS albume – Josho Homme’o vokalas Indie dievukai ARCTIC MONKEYS prasitarė, kad vienoje iš naujojo albumo dainų išgirsime QUEENS OF THE STONE AGES lyderio Josho Homme’o balsą. Jis prodiusavo didžiąją dalį paskutinio grupės albumo „Humbug“ dainų. Naujausias ARCTIC MONKEYS darbas „Suck It and See“ pasaulį išvys jau birželio 6-ąją. Beje, neseniai garso takelį Richardo Ayoade’o filmui „Submarine“ sukūręs Alex Turner prisipažino, kad mielai parašytų dainą naujausiai juostai apie Jamesą Bondą.
THE MUSIC Būtų žiaurokas pokštas Melų dieną paskelbti, kad išsiskirsto grupė. Matyt, norėdami užbėgti pokštams už akių, THE MUSIC apie savo veiklos nutraukimą pranešė kovo 31-ąją. Net pačių britų mylimi rokeriai prieš kelias savaites paskelbė, kad gerbėjai greitu metu sulauks naujienų, tačiau mažai kas tikėjosi blogiausio. Kita vertus, kai užtrenkė duris, paliko langą – muzikantai dar neleidžia braukti ašarų ir kviečia į paskutinius koncertus. Jie įvyks šių metų liepą bei rugpjūtį – trauksim ten!
INDIE scena
#27
LITTLE COMETS IR JOANNA Tekstas: NERIJUS Penktadienis, vasario aštuoniolikta. Septynios valandos vakaro, judame į „Cabaret Voltaire“ pusę. Klubo pavadinimas nieko gero nežada. Prie įėjimo mes ne pirmi. Tikrai ten pataikėm! Įsigijom bilietus, laiko dar pakankamai, todėl viduje neliekam. Grįžtame po geros valandos, dar užgirstame paskutines apšildančios grupės dainas ir laukiame. Scenoje ištempiama virvė su pririštais puodais ir keptuvėmis. Pasirodo jie – LITTLE COMETS. Iš pradžių nebuvau tikras, ar tai tikrai jie, tačiau išgirdus pirmos dainos akordus pasidarė aišku. „Adultery“ – viena iš dviejų dainų, kurias buvau girdėjęs. Pirmą kartą išgirdus galima juos supainioti su VAMPIRE WEEKEND, bet kai pradedi skirti jų dainas, pajauti skirtumą. Keturi vaikinai su nutrintais megztiniais groja nuoširdžiai ir tas nuoširdumas paperka publiką. Pirmasis įspūdis tikrai geras. Grupė gyvai skamba žymiai geriau negu įrašuose. Toliau seka pora linksmesnių dainų. Su kiekviena daina žmonių vis daugėja. Ir dauguma žino, kur atėjo – dainuoja visas dainas kartu su grupe. Niukasle pagamintas alus labai tinka, nes LITTLE COMETS atvyko iš ten. Jie šiltai bendrauja su publika, klausia, kokią dainą groti, guodžiasi, kad koncertas Edinburge yra jų 15 pasirodymas per paskutines tris savaites. Pabaigai jie pasilieka daug energijos ir atlieka „Dancing Song“ ir „Joanna“. Po to jie nepasikuklina, bendrauja su žmonėmis, priima sveikinimus. Pirmas įspūdis nepasikeitė. Po pirmo koncerto jau pradedi mąstyti apie antrą. Išeiname iš klubo apie dešimtą valandą vakaro. Galvoje skamba „Joanna“. Vadinasi, grupė savo darbą padarė.
JUODA BALTA RAUDONA Tekstas: MANTAS pasiveju traukinį tunelyje. tamsu. akis graužia garvežio išmetami anglies dūmai, o atsimušęs nuo sienų traukinio garsas vėl ir vėl puola mano ausis. siautulinga garso audra, tamsa, dūmai... tą akimirką, kai atrodo, jog neiškentęs paspausiu ■, staiga išriedame į šviesą. dūmai išsisklaido, gurkšnis gaivaus oro, ausis vėl glosto ramus pavasarinio vėjo švilpavimas ir monotoniškas traukinio bildėjimas. akys, iš tamsos taip staiga išmestos į šviesą, pradžioje nieko nemato, visa aplinkui atrodo balta ir tik po truputėlį, iš lėto, iš pradžių švelniomis pastelinėmis spalvomis, o vėliau vis ryškiau sugrįžta žaliuojančių kalvų, lapais besipuošiančių medžių ir, galų gale, mėlyno dangaus melodija. kažkur tolumoje pasigirsta akmens kirtiklių smūgiai ir, susilieję su traukinio dundėjimu, kuria sudėtingesnes ritmines figūras, traukinys mažina greitį, dabar vos riedame – vyksta geležinkelio remonto darbai. prie mušamo ritmo prisijungia nedarnus žemų vyriškų balsų choras. melodija pasipildo dar viena spalva. kuo labiau artėju prie dainuojančių ir kirtikliais akmenis skaldančių vyrų, tuo melodija darosi sūresnė. ji teka nuo kaktos, per nosį, pradeda graužti akis, teka per kaklą iki pečių, per įsitempusius nuogus rankų raumenis iki plaštakų, teka per žaizdotą ir nuospaudomis nuo ilgo ir sunkaus darbo nusėtą odą, delnus ima perštėti, o melodija toliau teka iki pirštų galiukų ir, atrodo, jau neiškęsiu, bet... staiga viskas nutyla ir lašai, užsimojus kirtikliu krintantys ant žemės, pradeda mušti naują, tylų, švelnų, bet sodrų ritmą. čia vėl gimsta nauja melodija, kiekvieną akimirką, be sustojimo, lėtai, bet kantriai auga žolė, nuo medžio nukrenta lapas, sunkiais žingsniais tempdamas plūgą praeina darbinis arklys, atverdamas naują vagą žemėje. nuvertus į šalį velėną, žemė ima pulsuoti, gavusi galimybę įkvėpti šviežio oro. ir tai vėl naujas ritmas. nuo žvaigždžių mirgėjimo iki planetų sukimosi, nuo paukščio sparnų mosavimo iki žingsniuojančio žmogaus, nuo tvorų pokšėjimo žiemą iki bičių dūzgimo vasarą, nuo lietaus, krentančio ant žemės, iki ugnies, šėlstančios žemės gelmėse, – visas pasaulis tyliai ar garsiau muša nepaliaujantį ritmą. mane supančios spalvos, formos, garsai, skoniai ir kvapai leidžia išgirsti begalę įvairiausių melodijų, persipinančių tarpusavyje, kuriančių nuotaiką, siūlančių nuotykį arba ramų poilsį, teikiančių ryžto arba bent jau vilties. aš tik pridedu savo istoriją, savo tekstą, frazes ir žodžius, taip pratęsdamas šią niekada nesiliausiančią dainą. ritmas, melodija ir istorija – juoda, balta ir raudona – viskas, nieko ir žmogus tarp jų. kraujas, atsigręžus į baltą – šiluma, nuolatinis judėjimas ir gyvybė, apsigręžus – žaizda, kančia ir mirtis. raudona – tai širdis, kurioje telpa ir ritmas, ir melodija, ir istorija. nepadailinta, nenupoliruota ir nenušlifuota, neišpuošta, nesurepetuota, neatlikta, neatidirbta, bet išgyventa. man tai – THE WHITE STRIPES. o kas jums?
INDIE scena
p. 9
BOMBAY BICYCLE CLUB
#27
Tekstas: NIEKAS manomuzika.lt – svetainė deficitinės muzikos mylėtojams, kurioje galima atrasti muzikos naujienų, koncertų apžvalgų ir pokalbių su žinomais atlikėjais. Naujoji „kitokios“ muzikos svetainė jau dabar puikuojasi išskirtiniais interviu: kalbintas neseniai savo solinį albumą išleidęs BON IVER narys Sean Carey; amerikiečių grupė NEWVILLAGER bei daugiau nei dvidešimtmetį gyvuojanti a cappella muzikos legenda – grupė ROCKAPELLA. manomuzika.lt nežada sustoti ir toliau. Tai patvirtina ir neseniai svetainėje pasirodęs pokalbis su itin žymia britų indie folk grupe BOMBAY BICYCLE CLUB. Juo tinklalapio autoriai mielai pasidalino ir su LIVERPOOL laikraščiu. BOMBAY BICYCLE CLUB – apie muziką, svajones ir… Lietuvą Tais metais, kai pasaulio pop scenoje „apsireiškė“ Lady Gaga, kai MUSE išleido ilgai lauktą savo singlą „Uprising“, kai visiškai netikėtai „Mercury“ statulėle buvo apdovanota mažai kam žinoma britų reperė SPEECH DEBELLE, o FLORENCE & THE MACHINE pasauliui parodė savo muziką, Anglijos muzikos parduotuves pasiekė albumas „I Had The Blues, But I Shook Them Loose“. Keista, tačiau tuo metu dar mažai kam žinomos grupės įrašą prodiusavo muzikos pasaulyje ypatingai vertinamas prodiuseris Jim Abbiss, kuris tarsi leido suprasti, kad grupė, su kuria jis dirba, – tikrai verta dėmesio. Taip, tai buvo 2009-ieji – metai, kai grupė, prieš trejus metus laimėjusi prestižinį konkursą „Road To V“, išleido savo debiutinį albumą. Nepaisant to, kad debiutinis kolektyvo įrašas nebuvo ypatingai sėkmingas, BOMBAY BICYCLE CLUB nenustojo kurti ir po metų išleido savo antrąjį studijinį darbą „Flaws“, kuriame skambėjusios dainos „Rinse Me Down“ ir „Ivy & Gold“ netrukus tapo pagrindinių britų radijo stočių grojaraščių kūriniais. „Flaws“ debiutavo aštuntoje perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų topo vietoje ir tai garantavo jaunai Londono ketveriukei žinomumą, sėkmę ir, žinoma, klausytojų meilę. Šiuo metu indie folk muzikos atstovai BOMBAY BICYCLE CLUB, užsidarę studijoje kartu su Jimu Abbissu, įnirtingai dirba prie trečiojo albumo, ruošiasi vasaros festivaliams ir, be jokios abejonės, koncertiniam turui. manomuzika.lt kolektyvo studijoje „pagavo“ Sureną de Saramą – grupės būgnininką, gitaristą ir pagalbinį vokalistą, sutikusį su mumis pasidalinti mintimis apie ketveriukės veiklą, pasirodysiantį albumą ir, žinoma, draugus, kurie jam primena… Lietuvą. Nepaisant to, kad BOMBAY BICYCLE CLUB Lietu-
p. 10
voje dar nėra buvę, Suren tikisi prie Baltijos jūros apsilankyti dar šiemet. Beje, muzikantas, pasisveikinęs su manimi, švaria lietuvių kalba ištarė „labas“. Po to pridėjo: „don’t be surprised. I know about Lithuania few things…“ Taigi manomuzika.lt ir LIVERPOOL laikraščio skaitytojams – išskirtinis sparčiai populiarėjančios britų grupės BOMBAY BICYCLE CLUB nario Sureno de Saramo interviu. Panašu, kad grupės BOMBAY BICYCLE CLUB sėkmės kelias prasidėjo dar 2006 metais, kuomet laimėjote „Channel’s 4“ rengtą konkursą „Road To V“. Ar pati grupė šį įvykį įvardina kaip sėkmingo kelio muzikos pramonėje pradžią? Tiesą sakant, tai iš tiesų buvo rimtas startas, tačiau negalvok, kad laimėjus „Road To V“ viskas tapo it rožėmis klota. Tada mums buvo tik po 16 metų, tad iki mokyklos baigimo buvo likę dar dveji metai. Norėjome viską daryti kryptingai, tačiau suderinti muziką su mokykla nebuvo taip lengva, kaip atrodo iš šalies. Mokėmės, tačiau ir stengėmės nepaleisti mums nusišypsojusios sėkmės. Ruošiatės išleisti savo trečią studijinį albumą. Muzikos portaluose jau kalbama, kad albumas muzikos parduotuvių lentynas turėtų pasiekti birželio mėnesį. Kaip skambės naujasis jūsų darbas? Galbūt jau žinote kaip jis vadinsis? Manau, kad paskubėjome su žiniomis apie birželio mėnesį. Panašu, kad įrašas, kuris kol kas neturi pavadinimo, bus išleistas tik rugsėjį. Kalbant apie patį albumą, jau dabar galiu pasakyti, kad grįšime prie elektrinių gitarų skambesio, todėl jis turės panašumų su mūsų pirmuoju darbu. Kai kurios dainos jame bus paprastos – gitara, bosinė gitara ir mušamieji, o likusiose bus galima išgirsti ir nemažai elektronikos elementų. Paskutinis jūsų įrašas „Flaws“, išleistas pernai vasarą, buvo itin sėkmingas, populiarus ir perkamas. Ar tiki, kad naujausias albumas pakartos tą pačią sėkmę, kurią pavyko pasiekti su „Flaws“? Sunku pasakyti. Galiu prisipažinti, kad niekuomet nesitikėjome, jog „Flaws“ bus toks populiarus. Mes jį sukūrėme ir įrašėme patys, todėl jis praktiškai nieko nekainavo. Beveik visas albumas buvo įrašytas namuose (juokiasi). Žinai, jei atvirai, tai mus kaip kolektyvą labiausiai džiugina tas faktas, kad „Flaws“ muzikaliai buvo tikras ir grynas albumas. BOMBAY BICYCLE CLUB tikslas buvo išgauti tikrą skambesį ir tai mums pavyko padaryti, tačiau nei mes, nei mūsų prodiuseriai nesitikėjo, kad albumas bus toks mylimas. Akivaizdu, jog labai džiaugiamės, kad žmonės klausėsi mūsų kūrybos. Kita vertus, tie, kurie mėgo „Flaws“, gali truputėlį sutrikti išgirdę naująjį darbą, nes
jis, kaip jau sakiau, bus visiškai kitoks. Prie naujojo albumo, kaip ir prie ankstesnių, dirbo žymus prodiuseris Jim Abbiss (prodiusavęs tokias muzikos žvaigždes kaip ARCTIC MONKEYS, Adele, EDITORS, KASABIAN ir kitus). Kodėl pasirinkote būtent jį? Mums visiems labai patinka dirbti su Jimu. O užvis svarbiausia – mus džiugina rezultatas, kurį pasiekiame kartu. Naujam albumui su Abbissu jau įrašėme 7 dainas, o jos, mūsų manymu, skamba tikrai neblogai. Kas jums daro didžiausią muzikinę įtaką? 90-ųjų amerikiečių indie grupės, džiazas ir hiphopas. Turite savo leidybinę kompaniją „Mmm Records“. Ką darysite su ja? Šiuo klausimu ir mes esame pasimetę. Tiesą sakant, dar nebandėme rimtai pasirašinėti sutarties ir dirbti su kažkokiais atlikėjais. Kelis kartus, išgėrę ne vieną ir ne du alaus bokalus, bandėm skambinti pažįstamoms grupėms ir siūlėm joms pasirašyti sutartį su mumis, bet jie, įtariu, suprato, kad mes buvom girti. Šiandien galvoju, kad mes niekada nepasirašysime jokių sutarčių, nes leidybinėje srityje esame niekam tikę, tačiau kas ten žino (juokiasi)… Ar yra kokių atlikėjų ar prodiuserių, su kuriais norėtumėte dirbti? Nesu tikras dėl bendro darbo, tačiau labai norėčiau susitikti su Steve’u Albini (Steve Albini – kompozitorius, gitaristas, žurnalistas, muzikos prodiuseris, dirbęs su tokiomis garsiomis žvaigždėmis kaip NIRVANA, PIXIES, CHEAP TRICK, MANIC STREET PREACHERS – red. past.). Jis skamba išties įspūdingai. Taip pat esu labai didelis FOUR TET gerbėjas, todėl tikiuosi, kad jis remiksuos vieną iš mūsų naujojo albumo kūrinių. Papasakok apie BOMBAY BICYCLE CLUB ateities planus. Visi labai norime greičiau užbaigti naujo albumo įrašus ir galiausiai jį išleisti. Taip pat grosime keliuose vasaros festivaliuose (porą Anglijoje, porą kitose Europos šalyse). Manau, kad rudenį leisimės į koncertinį turą, kuriame pristatysime savo naujausią įrašą. Tikiuosi, kad turo metu aplankysime daug įdomių vietų (kad ir tokias kaip Australija, Pietų Amerika ar Lietuva). Na, o kai baigsime koncertines gastroles, tikiuosi, kad galėsime bent jau trumpam atsipūsti. Ar galėtum įvardyti įsimintiniausią įvykį iš kelionių su grupe? Išvykos į tolimus kraštus jau savaime yra įsimintinos. 2009 metais buvome Japonijoje. Manau, kad ši kelionė ir buvo įsimintiniausia. Ten tiesiog viskas kitaip!!! Mus žavėjo daug netradicinių ir niekur nematytų dalykų – kad ir žaidimų automatai ar žinia, kad galima,
INDIE scena
#27
pavyzdžiui, valandai išsinuomoti šunį ir išvesti jį pasivaikščioti. Taip pat šypseną „spaudė“ Super Mario muzika, dažnai lydėjusi mus vaikštant Tokijo gatvėmis. O ir žmonės ten labai mieli ir energingi. Ką manai apie šiandieninę muzikos industriją? Ko gero, mano nuomonė jau nieko nebenustebins. Aplanko didelis liūdesys, kai suvokiu, kad pasaulyje yra labai daug neregėtą talentą turinčių žmonių, kurie „neiškyla“ dėl įvairių priežasčių: kartais jie tiesiog neturi užsibrėžę tikslo, o kartais – tiesiog nepažįsta asmenybių, galinčių padėti. Tuo tarpu muzikos versle yra begalė „personažų“, kurie yra visiški liurbiai, tačiau kartais tampa labai populiarūs dėl neaiškių aplinkybių. Nenoriu jų įvardinti, tačiau dažnai, klausant britiškų radijo stočių, išgirstu tokią pop muziką, kad net nenutuokiu, kokiu būdu ji patenka į eterį. Negana to, tikrai nesuprantu, kaip tokie žmonės užlipa ant scenos ir sugeba „dovanoti“ publikai tokį šlamštą. Žinoma, yra klausytojų, kuriems ir tokio mėšlo reikia, tačiau jų aš taip pat absoliučiai nesuprantu… Baigdamas interviu paklausiu tavęs paprasto klausimo: kaip manai, ar yra galimybių BOMBAY BICYCLE CLUB išvysti Lietuvoje? Kol kas nieko nesame suplanavę, tačiau tikiuosi, kad ateinančio koncertinio turo metu kažkurią iš Baltijos šalių tikrai aplankysime. Tai turėtų būti arba šių metų pabaiga, arba 2012-ųjų pradžia. Tiesa, kalbant apie jūsų šalį, galiu pasakyti, kad mokykloje turėjau gerą bičiulį, kuris puikiai kalbėjo lietuviškai, todėl dar nuo tų laikų moku pasakyti „labas“ ir „geros dienos“. Apsilankyk ir rask daugiau: manomuzika.lt
ALYTUS – KAS TAI? Tekstas: ŽMONĖS IŠ ALYTAUS Interviu su pačiais savim Kas tas Alytus? Kas ten yra? Ten yra kažkas? Alytus – Dzūkijos sostinė, visi puikiai tai žinot. Ten yra miestas su tokiais pačiais žmonėmis kaip ir jūs. Ten taip pat yra namai, keletas parkų, mokyklos, įmonės ir rajonas, į kurį patekti nesinori... Prie pat miesto centro netgi yra kūdra, kurią keletas žmonių drįsta vadinti ežeru. O kalbant apie muziką, čia yra ir muzikalios kalbos žinovų bei mėgėjų klausyti. Kokio velnio jis įtrauktas į LIVERPOOL laikraštį? Tam, kad paplepėtumėm apie mūsų krašto sceną, apie muziką, apie tai, kas pas mus vyksta. Vyksta pas mus daug, mes taip pat švenčiam Gatvės Muzikos Dieną, mes taip pat (daugiau mažiau mieste arba prie jo) turim savo vasaros festivalį ir mes taip pat leidžiam dienas alaus ir gitarų skambesio apsupti ant pievutės parke. Ir mes taip pat turime savo sceną. Undergroundinė jos pusė buvo stipriausia, bet dabar miršta, o onthegroundinė – dar tik statoma. Abstrakčiai istorijos Kadaise buvo baras, kuriame buvo organizuojami koncertai, bet galiausiai liko tik akustinių koncertų bei penktadienio pagirtuokliavimo tašku. Kadaise buvo ir rūsys, kuriame pankavom, girtuokliavom, kuriame vyko koncertai, kuriuo džiaugėmės. Jis vadinosi „Zoo Underground“. Viskas užsibaigė tuo, kad vienam nusibodo, kitam tingisi, trečiam nesinori nieko daryti, o ketvirtas neskuba. Tada atsirado žmonių, kurie sugalvojo, kaip iš to pasipelnyti, ir nebetekom savo rūsio. Dabar ten vyksta šokių muzikos vakarėliai (diskotekos) ir gitarų kaukimas ten nebetoleruojamas. Ką veikiam dabar? Išskyrus parkelį šiltuoju metų laiku, iš tiesų gyvai ir laisvai muzikai belikus viena vieta – „Fenix Bar“. Gal laikui bėgant jų atsiras daugiau, bet dabar turim ką turim. Dideliu lankytojų skaičiumi pasigirti koncertuose negalim, tačiau stengiamės kažką daryti ir nenuleidžiam rankų. Mes dar tikim, kad ir Alytus gali būti gyvas. O jūs? Tikiuosi, tikit ir, tikiuosi, atsivilksit pas mus pažiūrėti, nes tikrai maloniai kviečiame ir laukiame svečiuose, o ir kvietimas – ne vienkartinis. Kokia mūsų scena? Mūsų scena labai įvairi ir ją geriau pačiam išanalizuoti savo ausimis bei akimis. Kadaise, seniai seniai, iš mūsų provincialų krašto kilo grupė AIRIJA. Čia taip pat gimė undergroundo scenoje žinomi BU-BY, ENDARKENMENT. Mažiau garsūs LENGVAI DAUŽTI, GRASS ON THE FLOOR, MIŠKO GYVENTOJAI, FIRE GARDEN ir, nujaučiu, viską sunkiai pavyktų išvardinti. Čia būta ir televizijos žvaigždūno Rūlės pėdsakų. O štai dabartinės scenos mišrainė susideda iš gan įdomių ingridientų: POLIGONAS (pop-rock), POPIERINIAI LĖKTUVĖLIAI (indie/folk/acoustic), NO REAL PIONEERS (indie/emo), PURPURINIAI SUKUČIAI (Vermilion Twister – post-hardcore/screamo) ir, dieve, palaimink tuos, kurie liko pamiršti. Maloniai kviečiame ir laukiame jūsų svečiuose. Pasirašo žmonės iš Alytaus, kurie bando kažką daryti.
liverpool.lt
p. 11
#27
Aplink Europą ir atgal Tekstas: LAURYNAS Visi išsiblaškėm po Europą. Dabar lengvai keliaujam, semiam naujų įspūdžių, bandom naujas vietas, tačiau dauguma iš mūsų, kad ir kur būtume, ieškome roko muzikos. Šis skyrelis skirtas tam, kad nulėkus į kitą miestą tau nereikėtų gaišti laiko svarbiausių roko vietų paieškai. Gali toliau skaityti, jei ruošiesi vykti į Edinburgą, Liverpulį, Liuksemburgą ar Šiaulius. Edinburge „Cabaret Voltaire“ Įsikūrę pačiame Edinburgo centre, senamiesčio rūsyje, jie turi dvi erdves ir patys skelbiasi, jog siekia praplėsti muzikos erdves. Tai viena iš pagrindinių vietų mieste, kurią turi aplankyti, jei nori išgirsti gyvus grupių pasirodymus. Dirba visas savaitės dienas, aplinka paprasta, jaukumą suteikia seno rūsio sienos, keliolika scenos apšvietimo lempų ir energinga publika. Į grupės LITTLE COMETS iš Niukaslo koncertą aš čia patekau, atrodo, už 6 svarus. Liverpulyje „The Cavern“ Legendinis atstatytas ir giliai rūsyje įsikūręs bitlų klubas pačiame Liverpulio centre. Jis pats tituluoja save garsiausiu klubu pasaulyje, nes legendinė Liverpulio grupė čia grojo beveik 300 kartų. Vienoje iš salių, kurią gali aplankyti nemokamai, dažniausiai gerokai pagyvenę veikėjai atlieka bitlų dainas. Turistus tai tenkina. Gerai, kad yra antra erdvė, kurioje „The Cavern“ bando pristatyti debiutantus ir kylančius roko muzikos talentus. Už 7 svarus čia praėjusį kartą galėjau išgirsti net 6 grupes. „Le Bateau“ Studentų mėgstamas klubas, skirtas indie rokui, todėl aplankyti verta. Interjeras paprastesnis nei pavadinimas, apačioje – indie diskoteka, viršuje – baras ir gyvai grojančios grupės. Įsikūręs visai šalia naktinio Liverpulio epicentro. „Mojo“ Pretenzingesnis, muzika bei publika čia įvairesnė, tačiau matyti, kad populiari ir mėgstama vieta. Čia ir šiokią dieną gali patekti į roko grupės koncertą. Apie interjerą galvota tikrai daugiau nei daugelyje Liverpulio barų.
p. 12
Liuksemburge „RockBox“ Jei įsivaizduoji, kad Liuksemburgo mieste tik bankai ir ES biurokratai, o užmiestyje tik karvės ganosi, šiek tiek klysti. Užklydęs į patį miestą nusileisk žemyn į vadinamąjį Grundą, kuriame, be senamiesčio pastatų, šalia upės rasi Klauzeno kvartalą su vienoje vietoje įsikūrusiais gal dešimt barų ir klubų. Vienas iš jų – „RockBox“. Galbūt jų orientacija pakrypusi sunkesnio roko link, tačiau gitaros bet kokiu atveju smagiau nei kokteilių barai aplink. Dar jie labai didžiuojasi savo barmenais, mokančiais ugnies šou daryti. Kas dar svarbu – iki puikių nakvynės namų nuo Klauzeno kvartalo žygiuoti tik kokius 400 metrų. Patogu, jei ruošiesi aplankyti visus barus aplink „RockBox“ . „Rockhal“ Įdomi ši vieta. Sėdi į traukinį pačiame Liuksemburgo mieste. Pajudi Vokietijos sienos link. Už 25 min. išlipi lauk. Priešais, tarsi vidury laukų, stovi gigantiška gamykla, prekybos centras ir šalia esanti didžiulė koncertų salė. Ten nuvykau žiūrėti INTERPOL koncerto. Koncepcija labai paprasta: vokiečiai, liuksemburgiečiai, prancūzai suvažiuoja į vieną tašką, kad pasiklausytų pasaulinio lygio grupių. Panašiai būtų, jei mes Lietuvoje pasistatytume tokią dėžę kažkur šalia Vievio ir vežtume čia interpolus, editorius ir kooksus. Kas žino, gal suveiktų? Šiauliuose „Pogo Šiauliai“ Jei susiruošit į Šiaulius, galite ten užsukti į naują „Pogo“ barą. Kaip informuoja Toma, naujame bare viena didelė salė skirta grupių pasirodymams, ji undergroundinės atmosferos (tai vis dar primena šiose patalpose anksčiau vykusius elektroninės muzikos vakarėlius), o kitoje erdvėje yra baras ir lankytojams skirti staliukai. Jeigu nėra vakaro programos, pasirodymų salė uždaroma ir paliekama tiesiog baro erdvė. Nors pastaruosiuose baro renginiuose dominuoja metalo muzika, rokenrolo ar indie muzikos mėgėjai, tikėkimės, sulauks ir savo valandos. Pasak Tomos, lankytojai tikrai patenkinti nauja alternatyvia vieta Šiauliuose, kadangi jau seniai čia trūko „kažko tokio“.
Siųsk gerą dainą: liverpool.music@gmail.com
#27
ATETIS Tekstas: VAIGINTA Visų kuriamų technologijų tikslas yra padėti žmogui atlikti kasdienius darbus, kad jis turėtų daugiau laiko ir jėgų pasidžiaugti gyvenimo malonumais. Tačiau panašu, kad ateis ir toks metas, kai galėsime nebesivarginti kurdami ar atlikdami meną, nes tai už mus padarys kompiuteriai ir robotai. O galbūt net labai greitai radijo topuose išgirsime ne žmonių balsus. Vienas iš panašią ateitį žadančių išradimų – korporacijos YAMAHA sukurtas vokaloidas. Tai yra kompiuterinė programa, kuri pagal vartotojo nurodytus dainos žodžius ir natas sugeneruoja autentiškai skambantį dainavimą. Tam tikslui yra naudojama „balsų biblioteka“, kurioje yra patalpinti specialiai įrašyti tam tikrų dainininkų vokalai. Kadangi tai yra palyginti nauja technologija, tikėtina, kad kada nors šie vokaloidai pralenks žmogaus dainavimo galimybes. Taip pat šis išradimas yra ne tik puiki proga kurti dainas tiems žmonėms, kurie nemoka dainuoti, bet ir įamžinti garsių atlikėjų vokalus, kuriais muzikos kūrėjai galės naudotis dar ilgai po jų mirties. Turbūt nebedaug liko laukti, kai mes ne tik klausysimės dirbtinų balsų, bet ir vaikščiosime į robotų koncertus. Jau 2009 metais YAMAHA pristatė vokaloidą-humanoidą. Robotas turi mielą ir gana realistiškai atrodantį mergaitės veidą, kurio išraiška yra susinchronizuota su dainuojamais žodžiais. Tobulėjant technologijai, greičiausiai jau šiame amžiuje išvysime ir išgirsime robotus, kuriuos vargiai galėsime atskirti nuo tikro žmogaus. O kai robotai taps tokie pat pigūs kaip mobilieji telefonai šiais laikais, muzikos prodiuseriai veikiausiai supras, kad šou verslui daug labiau apsimoka samdyti vokaloidus-humanoidus negu žmones. Pabaigai visiems manantiems, kad muzika gali gimti tik iš sielos, siūlau susipažinti su Emily Howell. Tokį vardą savo parašytai programai davė Kalifornijos universiteto profesorius David Cope. Emily Howell sugeba pati kurti muziką, nenusileidžiančią garsių kompozitorių kūrybai. Kol kas programa yra išmokyta tik klasikinės muzikos meno. Tačiau, turint omenyje, kad didžiajai daliai populiariųjų melodijų atlikti užtenka vos keturių akordų, Emily Howell be vargo išmoktų sudarinėti tokias lengvas kompozicijas. Kai kurių mokslininkų nuomone, Emily Howell yra ne tik didelis pasiekimas dirbtinio intelekto srityje, bet ir įrodymas, kad muzika yra toks pats mokslas, kaip ir kiti, turintis savą logiką ir taisykles. Praeityje žmonės net neįsivaizdavo, kad tiek daug sunkių darbų už juos kada nors atliks mašinos. Taip ir dabar galbūt sunku suvokti, kad naujausios technologijos galėtų išstumti žmones iš muzikos industrijos. Be to, daugelis turbūt pasakytų, kad jei kompiuteris ir gali kurti muziką, jis nesugebės parašyti dainos žodžių. Na, gana senokai atsiradusios eilių rašymo programos taip pat tobulėja...
liverpool.lt
FREE JAM SESSION Tekstas: MICHAILAS Užsienyje „Jam Session“ yra apibūdinamas kaip socialinis susibūrimas (social gathering – anglų k.). Susibūrimas, kurio metu muzikantai iš skirtingų kolektyvų, miestų ar net šalių susitinka scenoje, kur vienu metu vyksta tokie procesai: 1. Muzikantai susipažįsta tarpusavyje grodami; 2. Gimsta nauji kūriniai arba improvizacijos eigoje kažkoks kūrinys yra pakeičiamas. Muzikantai „žaidžia“ muzikos nuotaikomis, garsu, kartais tai sarkazmas, kartais – romantiškai išgrota saksofono nata, kartais – agresyvus elektrinės gitaros solo. Mintis organizuoti „Jam Session“ buvo atsiradusi labai seniai, galbūt per pirmą Gatvės muzikos dienų festivalį, paskui pasimiršo, nes ir taip buvo ką veikti: mokslai, darbas ir pan. Visada lankausi Vilnius Jazz ir Mama Jazz festivaliuose, kur kiekvieną vakarą vyksta „Jam Session“, bet jų metu groja tik profesionalūs džiazo atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio. Minėtasis festivalio „Jam Session“ yra „Jazz Jam Session“, taigi roko, bliuzo, funk ten neišgirsite, todėl ilgą laiką galvoje tūnojo mintis, kad reikia „džamo“ laisvu stiliumi (free style – anglų k.). 2010 m. gruodžio 6 d. startavo „Free Jam Sessions“ (free dėl to, kad nemokamas įėjimas, ir dėl to, kad free style – laisvo stiliaus). Atidarymo vakarą pradėjo ir pilną Brodvėjaus pub’ą klausytojų surinko grupė GARBANOTAS BOSISTAS. Didžiulė padėka jiems, visada malonu jų paklausyti, jie priverčia atsipalaiduoti ir susimąstyti apie standartus, kurių kartais verta atsisakyti tiek muzikoje, tiek gyvenime. Atidarymo metu tarp visų vakaro svečių turėjome ir ypatingų svečių iš užsienio. Tai smuiko virtuozas S. Kroitor ir jo kolektyvas. Gan dažnai iki „Free Jam Sessions“ likus 20–30 minučių groja kokia nors grupė, kuri nuteikia liaudį ir pademonstruoja savo kūrybą. Be grupės GARBANOTAS BOSISTAS, kurios bosistas tikrai yra vienintelis kolektyve garbanotas asmuo, turėjome garbės klausytis tokių grupių kaip GRIM CITY, JAZZATOR (Maskva), AMARAI, KOKS. „Free Jam Sessions“ metu dažnai galima išgirsti scenoje grojant muzikantus iš tokių grupių kaip: GARBANOTAS BOSISTAS, NETIEKTO, Migloko, ROADKILL, NAKTINĖ PUFAIKA, KPZ-43 (hip-hop), GRINGO (hip-hop) ir dar daugiau. Taip pat dažnai „džamuose“ dalyvauja tokie džiazo muzikantai kaip D. Aleksa, D. Rudis, A. Raičenok. Malonu, kad kaskart susirenka nemažai žmonių paklausyti gyvos muzikos, pašokti, įvertinti improvizacijų, nežiūrint į tai, jog tai būna pirmadienio vakarai. „Free Jam Sessions“ šiuo metu vyksta Brodvėjaus pub’e kas antrą pirmadienį nuo pusės aštuonių, įėjimas nemokamas, o durys atidaromos septintą. „Džamų“ stilius yra laisvas, taigi tai gali būti rokas, rokenrolas, džiazas, bliuzas, ritmenbliuzas, fankas, regis ar hiphopas. p. 13
#27
Post-post-modernistas šiuolaikinis žmogus, šiek tiek Pyteris Penas. Tavo amžius toks ilgas. Tu gali gyventi su naujais kaulais. Ir kas tris mėnesius tu tampi naujas. Viskas pasikeičia. Ilgėjaisi šešiasdešimtųjų, bet pagaliau supratai, kad šis amžius pats geriausias. Nebėra jokių ribų. Ir dabar gims grožis. Architektūra užkariaus saulę, mama. Idealistiški ir mano pusryčiai. Visi turi pasirinkimą matyti. Mąstyti vien apie dabartį. Tuo pačiu jis ir nuogas. Lengvai pasiekiamas. Susikuriantis atvaizdus situacijose. Vienišumas egzistuoja tik minioje. Erdvėje patvirtinantis architektūrą. Ji tokia tobula šiuose miestuose. O oro įkvėpimas gamtoje kaskart naujas, kaip gimimas. Galbūt ir praradai ankstesnes savo galias. Analizuoti, lėtai daryti viską po vieną. Bet dabar laikas sujungti vaizdus. Aš ilgiuosi tavęs, bet vizija didesnė. Net nesvarstau galimybės nekurti pasaulio. p. 14
liverpool.lt
#27
FUTBOLAS Tekstas: LAURYNAS Sekmadienis su F. Torresu, A. Švėgžda ir M. Martinaičiu Na štai. Sekmadienis. 11.52. Iki vienų iš svarbiausių šio sezono „Premier“ lygos rungtynių liko tik šešios valandos. Rungtynių „Chelsea“ – „Liverpool“ laukia turbūt pusė pasaulio, ta pusė, kuri 18.00 val. Lietuvos laiku nemiegos. Šių klubų rungtynės visada įdomios, tačiau šįkart yra šis tas daugiau – vienas geriausių pasaulio ir FC „Liverpool“ puolėjų pastaraisiais metais Fernando Torres prieš savaitę perėjo į „Chelsea“ ekipą! Žinoma, „Liverpool“ sirgaliai baisiausiai įsižeidė ir nusivylė. Vienas iš jų pasauliniame tinkle apibūdino savo ir turbūt daugelio būseną taip: „Jaučiuosi taip, tarsi mano žmona būtų permiegojusi su kitu, paskambinusi man ir pasakiusi, kad jis geresnis lovoje nei aš.“ „Liverpool“ gerbėjai turbūt kiek naiviai manė, kad juos su Torresu sieja ypatingas ryšys, kuris niekieno nebus nutrauktas iki ispano karjeros pabaigos. Į gerąją pusę pasikeitus klubo vadybos reikalams, liverpuliečiai tikėjosi, kad F. Torres bus vienas klubo atgimimo kalvių kartu su naujais savininkais ir naujai paskirtu treneriu, klubo legenda, Kenny Dalglish. Kai pagalvoju, kaip viskas galėjo būti gerai, vėl susinervinu. Fiziškai jaučiu, kaip rungtynės Londone artėja. Įdomu, ką jaučia žaidėjai artėjant tokiam mačui? Turbūt po pusryčių visą dieną neištraukia savo ausinukų, kuriuose, jei sutiktum su Sharkeenu, šiais mėnesiais turėtų suktis šiek tiek alternatyvūs pop rokeriai amerikiečiai NEON TREES ar rokeriai anglai BROTHER. Pakylu išsivirti dar vieno puodo kavos. Reikėtų nusiskusti, juk ryt pirmadienis, o aš jau vėl panašus į Čegevarą. Jau seniai pastebėjau, kad skutimasis ramina. 13.47. Gal šiek tiek tiek ir ramiau. Nors nesinori apie tai galvoti, galvoje vienas per kitą šokinėja F. Torreso išsakyti argumentai, kodėl jis pasitraukė. Pasak jo, FC „Liverpool“ paskutinius dvejus metus buvo apleistas savininkų, į komandą neinvestuota, ji nusirito turnyro lentelėje žemyn, nepapuolė į „Čempionų“ lygą. Žodžiu, jam atrodo, kad klubas nebėra toks, koks buvo 2007-aisiais, kai į jį atvyko. Nepaisant kiek pagerėjusių reikalų ir jam į pagalbą nupirkto vieno talentingiausių jaunosios kartos pasaulio žaidėjų urugvajiečio Luiso Suarezo, F. Torres nebuvo nusiteikęs tempti klubo į šviesų rytojų. Aišku, rusų milijardieriaus R. Abramovičiaus pasiūlytas 170 tūkst. svarų atlyginimas per savaitę, kurį Torres gaus „Chelsea“ klube, taip pat buvo didelė paskata paskutinę transferams skirtą dieną pajudėti Londono link. Malūnsparniu, kadangi, važiuodamas mašina ar skrisdamas reguliariu reisu, F. Torres paprasčiausiai nebūtų spėjęs padėti parašo ant sutarties ir sutvarkyti kitų formalumų, susijusių su 50 mln. svarų vertės perėjimu. Dėl visų šių dalykų rungtynės, kurios prasidės po 3 val. ir 30 min., tikrai nėra vien rungtynės dėl trijų taškų. F. Torres, žinoma, jaučia spaudimą įrodyti, kad jis vertas tų R. Abramovičiaus milijonų, nors pastaruoju metu taip tikrai neatrodė. Apmaudu, bet to įrodymu gali tapti įvarčiai į buvusio savo klubo, kuriame jis treniravosi dar savaitės pradžioje, vartus. Torres žino, kad viskas priklausys tik nuo rezultatų, kuriuos jis turi parodyti, o turtingi ir aristokratiški „Chelsea“ gerbėjai tikrai nėra tokie atlaidūs ir linkę į romantiškus santykius, kaip kad Anfieldo stadiono ištikimieji. Iš kitos pusės, FC „Liverpool“ žaidėjai, treneriai ir klubo sirgaliai šio sekmadienio mačą suvokia kaip svarbią galimybę įrodyti visam pasauliui, kad jie nėra tokie beviltiški, kaip rodė turnyro lentelė pusę šio sezono, kad jie eina teisinga linkme, kad milijonai gauti už Torresą yra teisingai investuoti į jaunus ir pajėgius puolėjus (L. Suarez, A. Carroll), o jų buvęs idealas F. Torres tiesiog padarė didžiulę klaidą. Po ispano parda-
Siųsk gerą dainą: liverpool.music@gmail.com
vimo tarsi guosdamas sirgalius Kenny Dalglish sakė: „Niekas asmeniškai nėra svarbesnis už „Liverpool“ klubą ir mes turime judėti pirmyn be F. Torreso.“ 15.02. Vilniuje. 13.02 Londone. Metas prasiblaškyti. Saulėtais sekmadieniais kažkaip malonu tą daryti Nacionalinėje dailės galerijoje. Važiuoju ten per pustuštes Vilniaus gatves. Šįkart čia Algimantas Švėgžda: tapyba, grafika, piešiniai. Pasivaikščiojimas po tas baltas sales akylai stebint juodai pasidabinusioms moteriškaitėms turėtų nukreipti mintis nuo Anglijos futbolo titanų dvikovos. Ir tikrai. A. Švėgždos parodoje gerai valandai išsijungiu. Nesitikėjau tokių įdomių dalykų, nežinojau, kad M. Martinaičio Kukutį jis iliustravo. Kodėl M. Martinaitis patikėjo Kukutį A. Švėgždai, matyti iš jo 1983 m. rugsėjo 30 d. laiško, siųsto į Berlyną: Iki šiol saugojau Kukutį nuo išjuokimo: buvo visokių, norinčių pripaišyti karikatūrų. Tai būtų baigta. Bijau ir egzaltuotų panelių, to šlapios utėlės varinėjimo po lakštą, kaip sako Petras. Man Kukutis yra daugiau nei eilėraščiai ar koks juokas. Gal vargas, užmirštas gyvenimas ir tai, kad gal niekada nenuvažiuosiu į Paryžių. Tu atspėji ne žodžius ir jų prasmę, o tai, kas yra, sakysim, geltonų šiaudų grįžtė, pamesta juodam arime. Apsižvalgiau, susikaupiau, išbėgdamas užmečiau akį į paskutinį A. Švėgždos paveikslą su septyniais žaliais obuoliais. Jis pats teigė komentare: Nė vienas obuolys kits kito neužstoja, labai mandagiai viens su kitu bendrauja. Cezanne’as sudėdavo obuolius į krūvą, kad būtų gražu. Aš paskiro objekto panaikinti nenoriu, kiekvienam rodau pagarbą. Tie dalykai sunkiai žodžiais pasakomi. Sunkiai nusakoma įtampa prieš rungtynes grįžta man parskubėjus namo, jungiu kanalą, baigiu gamintis maistą, atsidarau alų ir 18.00 val. įbedu akis į ekraną. Tai, ką matau aš ir tūkstančiai FC „Liverpool“ gerbėjų, mums patinka. Jei televizoriaus pultelis turėtų mygtuką „Like“ – maigyčiau jį abu kėlinius. Ypač spustelčiau 66 varžybų minutę, kai F. Torres buvo pakeistas, nieko doro nenuveikęs. O dar stipriau – 69 min., kai R. Meirelesas pasiuntė pergalingą įvartį į „Chelsea“ vartus. 20.00. F. Torreso era po šių varžybų FC „Liverpool“ galutinai baigėsi. Neverta deginti jo marškinėlių, po šio nelemto perėjimo jų vertė ir taip gerokai sumenko. Viena aišku – tokios malonios sekmadienio popietės dar teks ilgokai palaukti.
p. 15
#27
p. 16