Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas

3$6$8/Ζ2 .2167Ζ78&Ζ1Ø6 -867Ζ&Ζ-26 .21)(5(1&Ζ-26 Ζ9 .21*5(6$6 7HLVÙV YLUģHQ\EÙ LU NRQVWLWXFLQÙ MXVWLFLMD ģLXRODLNLQLDPH SDVDXO\MH P UXJVÙMR Ȃ G 9LOQLXV /LHWXYD

WK &21*5(66 2) 7+( :25/' &21)(5(1&( 21 &2167Ζ787Ζ21$/ -867Ζ&( 7KH 5XOH RI /DZ DQG &RQVWLWXWLRQDO -XVWLFH LQ WKH 0RGHUQ :RUOG Ȃ 6HSWHPEHU 9LOQLXV /LWKXDQLD

H &21*5Š6 '( /$ &21)‹5(1&( 021'Ζ$/( 685 /$ -867Ζ&( &2167Ζ787Ζ211(//( / ‹WDW GH GURLW HW OD MXVWLFH FRQVWLWXWLRQQHOOH GDQV OH PRQGH PRGHUQH 11Ȃ VHSWHPEUH 9LOQLXV /LWXDQLH

Vilnius 2018

ISBN 978-9955-688-36-5 ISBN 978-9955-688-37-2

Internetinis / Online / En ligne

â’¸ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2018

TURINYS Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko žodis I SKYRIUS. OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS Programa ir sesijų darbo tvarka IV kongreso dalyvių sąrašas IV kongreso atidarymas Sveikinimo kalbos Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė Linos-Alexandre Sicilianos, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko pavaduotojas Gianni Buquicchio, Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) pirmininkas 1-oji sesija. Teisės viršenybės sampratų įvairovė Yi-Su Kim. 1-osios sesijos „Teisės viršenybės sampratų įvairovė“ pagrindinis pranešimas 2-oji sesija. Nauji iššūkiai teisės viršenybei Dainius Žalimas. 2-osios sesijos „Nauji iššūkiai teisės viršenybei“ pagrindinis pranešimas 2-oji Generalinė asamblėja 3-ioji sesija. Teisė ir valstybė Alexandru Tănase. 3-iosios sesijos „Teisė ir valstybė“ pagrindinis pranešimas 4-oji sesija. Teisė ir žmogus Christoph Grabenwarter. 4-osios sesijos „Teisė ir žmogus“ pagrindinis pranešimas 5-oji sesija. Konstitucinių teismų nepriklausomumas Baigiamoji sesija Vilniaus komunikatas (Vilnius Communiqué) Kiti IV kongreso renginiai II SKYRIUS. VAKARO PROGRAMOSE IV KONGRESO DALYVIAMS IR SVEČIAMS PRISTATYTA LIETUVOS KULTŪRA 2017 m. rugsėjo 11 d. iškilminga vakarienė „Lietuvos istorija ir kultūra“ Sveikinimo kalbos Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Han-Chul Park, buvęs Korėjos Konstitucinio Teismo, surengusio PKJK III kongresą, pirmininkas Gianni Buquicchio, Venecijos komisijos pirmininkas Vakaro koncertinė programa 2017 m. rugsėjo 12 d. oficialus priėmimas „Šiuolaikinė Lietuva“ Dainiaus Žalimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, kalba Vakaro meninė programa 2017 m. rugsėjo 13 d. iškilminga atsisveikinimo vakarienė „Lietuva – Europa – Pasaulis“ Dainiaus Žalimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, kalba Vakaro meninė programa III SKYRIUS. LIETUVOS PAŽINTINĖ PROGRAMA IV SKYRIUS. PASIRENGIMAS IV KONGRESUI Klausimynas

6 9 10 26 38 39 41 45 49 55 57 67 69 89 91 93 103 105 113 115 118 124 127 128 128 132 134 136 142 142 144 148 148 152 157 169 172

CONTENTS Foreword by the President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania CHAPTER I. THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS The programme and functioning of the sessions The list of participants of the 4th Congress The opening of the 4th Congress Opening statements Dainius Žalimas, President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania Dalia Grybauskaitė, President of the Republic of Lithuania Linos-Alexandre Sicilianos, Vice-President of the European Court of Human Rights Gianni Buquicchio, President of the European Commission for Democracy through Law (Venice Commission) Session 1. The different concepts of the rule of law Yi-Su Kim. The keynote presentation at session 1 “The different concepts of the rule of law” Session 2. New challenges to the rule of law Dainius Žalimas. The keynote presentation at session 2 “New challenges to the rule of law” 2nd General Assembly Session 3. The law and the state Alexandru Tănase. The keynote presentation at session 3 “The law and the state” Session 4. The law and the individual Christoph Grabenwarter. The keynote presentation at session 4 “The law and the individual” Session 5. Stocktaking on the independence of Constitutional Courts Closing session Vilnius Communiqué Other events during the 4th Congress CHAPTER II. THE PROGRAMMES OF THE EVENING EVENTS INTRODUCED THE PARTICIPANTS AND GUESTS OF THE 4th CONGRESS TO LITHUANIAN CULTURE The gala dinner “Lithuanian history and culture” on 11 September 2017 Opening speeches Dainius Žalimas, President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania Han-Chul Park, Former President of the Constitutional Court of Korea (Host Court of the 3rd Congress of the WCCJ) Gianni Buquicchio, President of the Venice Commission The concert programme of the evening The official reception “Modern Lithuania” on 12 September 2017 Speech by Dainius Žalimas, President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania The artistic programme of the evening The farewell dinner “Lithuania–Europe–World” on 13 September 2017 Speech by Dainius Žalimas, President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania The artistic programme of the evening CHAPTER III. THE SIGHTSEEING PROGRAMME IN LITHUANIA CHAPTER IV. PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS Questionnaire

7 9 11 26 38 39 41 45 49 55 57 67 69 89 91 93 103 105 113 115 119 125 127 129 129 133 135 137 143 143 145 149 149 153 157 169 173

TABLE DES MATIÈRES Message du président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie CHAPITRE I. LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS Le programme et le fonctionnement des sessions La liste des participants au 4e Congrès Lɒouverture du 4e Congrès Mots de bienvenue (uniquement en lituanien et en anglais) M. Dainius Žalimas, président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie Mme Dalia Grybauskaitė, Président de la République de Lituanie M. Linos-Alexandre Sicilianos, vice-président de la Cour européenne des droits de l’homme M. Gianni Buquicchio, président de la Commission européenne pour la démocratie par le droit (Commission de Venise) Session 1. Les différents concepts de l’État de droit (uniquement en lituanien et en anglais) M. Yi-Su Kim. Présentation thématique introductive à la 1ère session « Les différents concepts de l’État de droit » Session 2. De nouveaux défis pour l’État de droit (uniquement en lituanien et en anglais) M. Dainius Žalimas. Présentation thématique introductive à la 2ème session « De nouveaux défis pour l’État de droit » 2e Assemblée générale Session 3. Le droit et l’État (uniquement en lituanien et en anglais) M. Alexandru Tănase. Présentation thématique introductive à la 3ème session « Le droit et l’État » Session 4. Le droit et l’individu (uniquement en lituanien et en anglais) M. Christoph Grabenwarter. Présentation thématique introductive à la 4ème session « Le droit et l’individu » Session 5. Bilan sur l’indépendance des cours constitutionnelles Séance de clôture Communiqué de Vilnius Autres événements du 4e Congrès CHAPITRE II. LES PROGRAMMES DU SOIR VISAIENT À PRÉSENTER AUX PARTICIPANTS ET AUX INVITÉS AU 4e CONGRÈS LA CULTURE DE LA LITUANIE Le dîner de gala « L’histoire et la culture de la Lituanie » du 11 septembre 2017 Mots de bienvenu M. Dainius Žalimas, président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie M. Han-Chul Park, ancien président de la Cour constitutionnelle de Corée (Hôte du 3e Congrès de la CMJC) M. Gianni Buquicchio, président de la Commission de Venise Le programme de concert du soir La réception officielle « Lituanie moderne » du 12 septembre 2017 Discours prononcé par M. Dainius Žalimas, président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie Le programme artistique du soir Le dîner dɒadieu « Lituanie – Europe – Monde » du 13 septembre 2017 Discours prononcé par M. Dainius Žalimas, président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie Le programme artistique du soir CHAPITRE III. LE PROGRAMME DE VISITES TOURISTIQUES EN LITUANIE CHAPITRE IV. PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS Questionnaire

7 9 11 26 38 39 41 45 49 55 57 67 69 89 91 93 103 105 113 115 119 125 127 129 129 133 135 137 143 143 145 149 149 153 157 169 173

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui teko didelė garbė būti pirmą kartą Europoje organizuoto Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongreso šeimininku. IV kongresas, vykęs 2017 m. rugsėjo 11–14 d.

Vilniuje, sukėlė didžiulį susidomėjimą. Jame dalyvavo 91 įvairių pasaulio valstybių konstitucinės justicijos institucijos atstovai, tarp jų – 85 PKJK nariai, dviejų konstitucinės justicijos institucijų, nepriklausančių šiai organizacijai, atstovai, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo ir Bendrojo Teismų delegacijos, kiti svečiai. Vilnius sulaukė daugiau kaip 400 renginio dalyvių ir svečių.

IV kongreso dalyviai ir svečiai turėjo ne tik unikalią galimybę tarpusavyje keistis patirtimi, kalbėti apie praeities, dabarties ar ateities iššūkius, bet ir puikią progą savo šalių žmonėms priminti, kad konstituciniai teismai, prisidėdami prie teisės viršenybės užtikrinimo, kartu saugo žmogaus orumą, garantuoja prigimtines žmogaus teises, negali taikstytis su sunkiais tarptautinės teisės pažeidimais. IV kongrese turėjome ir puikias sąlygas dialogui su jame dalyvavusių Europos Žmogaus Teisių ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismų atstovais, pagrįstam pagarba tarptautinei teisei, šių teismų sprendimams ir tarpusavio supratimui.

Ypač džiugu, kad IV kongresas į Lietuvą atkeliavo būtent 2017 m., minint 25-ąjį mūsų Konstitucijos gimtadienį. Ji yra mūsų laisvės, demokratijos, nepriklausomybės, žmogiškojo orumo, prigimtinių teisių apsaugos ir, žinoma, teisės viršenybės simbolis. Konstitucija suteikia pagrindą atverti Lietuvą pasauliui, kurti nacionalinį tapatumą puoselėjančią ir teise besivadovaujančią valstybę.

IV kongreso tema „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“ itin svarbi mūsų Vidurio ir Rytų Europos regionui, pusę amžiaus gyvenusiam priespaudos ir okupacijos sąlygomis, kuriomis teisės viršenybė ir konstitucinis teisingumas visiškai neegzistavo; ji ne mažiau aktuali ir viso pasaulio konstitucinės justicijos institucijoms, nes atveria plačias galimybes diskutuoti ne tik apie įvairias teisės viršenybės sampratas, bet ir apie konstitucinės justicijos vaidmenį susidūrus su šiuolaikiniais iššūkiais teisės viršenybei.

Aštrios diskusijos, gausus dalyvių būrys ir visuomenės susidomėjimas rodo, kad IV kongresas buvo sėkmingas ir naudingas, o puikūs atsiliepimai patvirtina, kad ir gerai organizuotas. Tai visų, kurių dėka ir pastangomis šis kongresas įvyko Vilniuje, nuopelnas.

Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas

6

It was a great honour for the Constitutional Court of the Republic of Lithuania to host the 4th Congress of the World Conference on Constitutional Justice (WCCJ) and to be the first in Europe to do so. Held on 11–14 September 2017 in Vilnius, the 4th Congress received record interest. It was attended by representatives from 91 constitutional justice institutions from around the world. Among them, there were representatives from 85 members of the WCCJ and 2 constitutional justice institutions that are not members of this organisation, delegations from the European Court of Human Rights, the Court of Justice of the European Union, and the General Court of the European Union, as well as other guests. The 4th Congress in Vilnius gathered a total of over 400 participants and guests.

La Cour constitutionnelle de la République de Lituanie avait un grand honneur d’accueillir le 4e Congrès de la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle (CMJC), organisé en Europe pour la première fois. Le 4e Congrès, qui s’est tenu du 11 au 14 septembre 2017, à Vilnius, a suscité un grand intérêt. Les représentants de 91 institutions de justice constitutionnelle de différents pays du monde ont participé à ce Congrès. Parmi ces institutions figuraient 85 membres de la CMJC, 2 représentants des institutions constitutionnelles ne faisant pas partie de cette organisation, les délégations de la Cour européenne des droits de l’homme, de la Cour de justice de l’Union européenne, du Tribunal de l’Union européenne et autres invités. Plus de 400 participants et autres invités se sont rendus à Vilnius.

The participants and guests of the 4th Congress had the unique chance not only to exchange their experience and deal with the past, present, or future challenges, but they also had the unparalleled opportunity to remind the citizens of their countries that constitutional courts, while contributing to ensuring the rule of law, protect human dignity, guarantee inherent human rights, and cannot accept any grave violations of international law. The 4th Congress also provided the perfect ground for dialogue with the participating representatives of the European Court of Human Rights and the Court of Justice of the European Union based on respect for international law, respect for decisions of these courts, and mutual understanding.

Les participants et les invités du 4e Congrès avaient l’occasion unique d’échanger leurs expériences et d’aborder les défis du passé, actuels ou à venir, ainsi qu’une excellente opportunité de rappeler aux peuples de leurs pays respectifs que les cours constitutionnelles contribuent à assurer l’État de droit en garantissant les droits inaliénables, tout en protégeant la dignité humaine, et ne peuvent pas accepter les violations graves du droit international. Le 4e Congrès a permis de mener un dialogue entre les représentants de la Cour européenne des droits de l’homme et de la Cour de justice de l’Union européenne, fondé sur le respect du droit international et des décisions de celles-ci, ainsi que sur la compréhension mutuelle.

It was especially gratifying that the 4th Congress took place in Lithuania in 2017, when we celebrated the 25th anniversary of the Constitution of the Republic of Lithuania, which is the symbol of our freedom, democracy, independence, human dignity, the protection of human rights, and, definitely, the rule of law. The Constitution gives us the basis for opening Lithuania to the world and building a state that fosters its national identity and is governed by the rule of law.

On se félicite tout particulièrement que le 4e Congrès ait été tenu en Lituanie notamment en 2017, lorsque la Lituanie commémorait le 25ème anniversaire de sa Constitution. Celle-ci constitue un symbole de notre liberté, de la démocratie, de l’indépendance, de la dignité humaine, de la protection des droits inaliénables et, évidemment, de l’État de droit. La Constitution permet d’ouvrir la Lituanie au monde et créer l’État promouvant l’identité nationale et respectant le droit.

The topic “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World” of the 4th Congress is of particular importance to our Central and Eastern European region, which as a result of the oppression and occupation it experienced for half of a century, was devoid of the existence of the rule of law and constitutional justice. This topic is of no less relevance to the constitutional justice institutions throughout the world, since it opens plenty of opportunity to discuss not only different concepts of the rule of law, but also the role of constitutional justice in the face of present-day challenges to the rule of law.

Le thème « l’État de droit et la justice constitutionnelle dans le monde moderne » du 4e Congrès est très important pour notre région d’Europe centrale et orientale qui a été soumise à l’oppression et l’occupation pendant un demi-siècle où l’État de droit et la justice constitutionnelle n’existaient même pas. D’ailleurs, ce thème est également actuel pour les institutions de justice constitutionnelle du monde entier, parce qu’il offre de grandes possibilités de débattre non seulement de la diversité des concepts de l’État de droit, mais également du rôle de la justice constitutionnelle face aux défis actuels rencontrés par l’État de droit.

Heated discussions, the vast number of participants, and wide public interest attest to the success and constructive value of the 4th Congress; favourable feedback also affirms that it was soundly organised. Credit for this goes to all those whose effort made it possible for this Congress to take place in Vilnius.

Les débats vifs, un grand nombre des participants et l’intérêt public montrent que le 4e Congrès s’est avéré fructueux et utile, ainsi que bien organisé. Et cela grâce aux efforts de tous qui ont contribué à l’organisation de ce congrès à Vilnius.

Dainius Žalimas President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania

Dainius Žalimas Président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie

7

2)Ζ&Ζ$/Ζ2-Ζ Ζ9 .21*5(62 '$/Ζ6

7+( 2))Ζ&Ζ$/ 3$57 2) 7+( WK &21*5(66

/$ 3$57Ζ( 2))Ζ&Ζ(//( '8 H &21*5 6

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

PROGRAMA IR SESIJŲ DARBO TVARKA 2017 m. rugsėjo 11 d., pirmadienis Regioninių ir kalbinių grupių posėdžiai Afrikos institucijų, turinčių konstitucinę jurisdikciją, konferencija (CCJA) • Pirmininkauja Mogoeng Mogoeng, Pietų Afrikos Konstitucinio Teismo vyriausiasis teisejas Iberoamerikos konstitucinės justicijos konferencija (CIJC) • Pirmininkauja Luis Ramón Fábrega Sánchez, Panamos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo teisėjas Naujosios demokratijos šalių konstitucinės kontrolės institucijų konferencija (CCCOCND) • Pirmininkauja Gagik Harutyunyan, Armėnijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Azijos konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų asociacija (AACC) • Pirmininkauja Zulkefli Ahmad Makinudin, Malaizijos apeliacinio teismo pirmininkas Pietų Afrikos vyriausiųjų teisėjų forumas (SACJF) ir Tautų Sandraugos šalių teismai • Pirmininkauja Irene Chirwa Mambilima, Zambijos Aukščiausiojo Teismo vyriausioji teisėja, ir Richard Wagner, Kanados Aukščiausiojo Teismo teisėjas Konstitucinių teismų, vartojančių prancūzų kalbą, asociacija (ACCPUF) • Pirmininkauja Ulrich Meyer, Šveicarijos Federalinio Tribunolo pirmininkas Europos konstitucinių teismų konferencija (CECC) • Pirmininkauja Jaroslav Fenyk, Čekijos Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas Arabų šalių konstitucinių teismų ir tarybų sąjunga (UACCC) • Pirmininkauja Sghair M’Bareck Said, Mauritanijos Konstitucinės Tarybos pirmininkas Portugališkai kalbančių šalių konstitucinių teismų konferencija (CJCPLP) • Pirmininkauja Fernando Jorge Ribeiro, Bisau Gvinėjos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo teisėjas Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos Biuro posėdis • Pirmininkauja Mogoeng Mogoeng, Pietų Afrikos Konstitucinio Teismo vyriausiasis teisėjas

10

3URJUDPD LU VHVLMĵ GDUER WYDUND

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

THE PROGRAMME AND FUNCTIONING OF THE SESSIONS

LE PROGRAMME ET LE FONCTIONNEMENT DES SESSIONS

Monday, 11 September 2017 Meetings of the regional and linguistic groups

Lundi, 11 septembre 2017 Réunions des groupes régionaux et linguistiques

Conference of Constitutional Jurisdictions of Africa (CCJA) • Chair: Mr Mogoeng Mogoeng, Chief Justice, Constitutional Court, South Africa

Conférence des juridictions constitutionnelles africaines (CJCA) • Présidence : M. Mogoeng Mogoeng, Juge en chef, Cour constitutionnelle, Afrique du Sud

Ibero-American Conference of Constitutional Justice (CIJC) • Chair: Mr Luis Ramón Fábrega Sánchez, Justice, Supreme Court of Justice, Panama

Conférence Ibéro-américaine de la Justice Constitutionnelle (CIJC) • Présidence : M. Luis Ramón Fábrega Sánchez, Juge, Cour suprême de justice, Panama

Conference of Constitutional Control Organs of the Countries of New Democracy (CCCOCND) • Chair: Mr Gagik Harutyunyan, President, Constitutional Court, Armenia

Conférence des organes de contrôle constitutionnel des pays de nouvelle démocratie (CCCOCND) • Présidence : M. Gagik Harutyunyan, Président, Cour constitutionnelle, Arménie

Association of Asian Constitutional Courts and Equivalent Institutions (AACC) • Chair: Mr Zulkefli Ahmad Makinudin, President, Court of Appeal, Malaysia

Association des cours constitutionnelles et institutions équivalentes de l’Asie (AACC) • Présidence : M. Zulkefli Ahmad Makinudin, Président, Cour d’appel, Malaisie

Southern African Chief Justices Forum (SACJF) and Commonwealth Courts • Co-chairs: Ms Irene Chirwa Mambilima, Chief Justice, Supreme Court, Zambia; Mr Richard Wagner, Justice, Supreme Court, Canada Association of Constitutional Courts using the French Language (ACCPUF) • Chair: Mr Ulrich Meyer, President, Federal Tribunal, Switzerland Conference of European Constitutional Courts (CECC) • Chair: Mr Jaroslav Fenyk, Vice-President, Constitutional Court, Czech Republic Union of Arab Constitutional Courts and Councils (UACCC) • Chair: Mr Sghair M’Bareck Said, President, Constitutional Council, Mauritania Conference of Constitutional Jurisdictions of the Portuguese-Speaking Countries (CJCPLP) • Chair: Mr Fernando Jorge Ribeiro, Justice, Supreme Court of Justice, Guinea-Bissau Meeting of the Bureau of the World Conference • Chair: Mr Mogoeng Mogoeng, Chief Justice, Constitutional Court, South Africa

7KH SURJUDPPH DQG IXQFWLRQLQJ RI WKH VHVVLRQV

Forum des Juges en Chef de l’Afrique australe (SACJF) et Cours du Commonwealth • Coprésidence : Mme Irene Chirwa Mambilima, Juge en chef, Cour suprême, Zambie; M. Richard Wagner, Juge, Cour suprême, Canada Association des Cours Constitutionnelles ayant en Partage l’Usage du Français (ACCPUF) • Présidence : M. Ulrich Meyer, Président,Tribunal fédéral, Suisse Conférence des cours constitutionnelles européennes (CCCE) • Présidence : M. Jaroslav Fenyk, Vice-président, Cour constitutionnelle, République tchèque Union des Cours et des Conseils Constitutionnels Arabes (UCCCA) • Présidence : M. Sghair M’Bareck Said, Président, Conseil constitutionnel, Mauritanie Conférence des tribunaux constitutionnels des pays de langue portugaise (CJCPLP) • Présidence : M. Fernando Jorge Ribeiro, Juge, Cour suprême de justice, Guinée Bissau Réunion du Bureau de la Conférence mondiale • Présidence : M. Mogoeng Mogoeng, Juge en chef, Cour constitutionnelle, Afrique du Sud

/H SURJUDPPH HW OH IRQFWLRQQHPHQW GHV VHVVLRQV

11

12

13

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

2017 m. rugsėjo 12 d., antradienis Nacionalinė dailės galerija 10.00–10.40 Atidarymo ceremonija • Pirmininkauja Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Sveikinimo kalbos • Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas • Dalia Grybauskaitė, J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentė • Linos-Alexandre Sicilianos, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininko pavaduotojas • Gianni Buquicchio, Europos Tarybos Venecijos komisijos pirmininkas Sesijų darbo tvarka Sesijų moderatoriai (turi iki 7 min. įžanginėms kalboms ir dar iki 8 min. pastaboms, išvadoms) Sesijų moderatoriai vadovauja diskusijoms (taip pat gali pasakyti trumpą, iki 7 min., įžanginę kalbą). Pagrindinė sesijų moderatorių užduotis – skatinti diskusijas po pagrindinio pranešimo.

Sesijos moderatorius stengiasi suteikti žodį dalyviams, kiek įmanoma atsižvelgdamas į prašymų suteikti žodį pateikimo tvarką.

Sesijų moderatoriai griežtai laikosi taisyklės, kad kiekvienam dalyviui kalbėti kiekvieną kartą suteikiama ne daugiau kaip 5 min.

Pagrindiniai pranešėjai (po 25 min. kiekvienoje sesijoje) Pagrindiniai pranešėjai, remdamiesi narių atsakymais į klausimyną, kiekvienai sesijai parengia įžanginį pranešimą. Jie apibendrina klausimyno atsakymus, nurodo ryškiausias bendras tendencijas, taip pat svarbiausias išimtis.

Komentatoriai (po 10 min. kiekvienoje sesijoje) Komentatoriai aptaria pagrindinio pranešėjo perskaitytą pranešimą ir plėtoja jame pristatytas koncepcijas.

3URJUDPD LU VHVLMĵ GDUER WYDUND

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

Tuesday, 12 September 2017 National Gallery of Art

Mardi, 12 septembre 2017 Galerie nationale d’art

10:00-10:40 Opening ceremony • Chair: Mr Dainius Žalimas, President, Constitutional Court, Republic of Lithuania

10:00-10:40 Cérémonie d’ouverture • Présidence : M. Dainius Žalimas, Président, Cour constitutionnelle, République de Lituanie

Opening statements • Mr Dainius Žalimas, President, Constitutional Court, Republic of Lithuania • H. E. Dalia Grybauskaitė, President, Republic of Lithuania • Mr Linos-Alexandre Sicilianos, Vice-President, European Court of Human Rights • Mr Gianni Buquicchio, President, Venice Commission, Council of Europe

Mots de bienvenue • M. Dainius Žalimas, Président, Cour constitutionnelle, République de Lituanie • S. E. Dalia Grybauskaitė, Président, République de Lituanie • M. Linos-Alexandre Sicilianos, Vice-Président, Cour européenne des droits de l’homme • M. Gianni Buquicchio, Président, Commission de Venise, Conseil de l’Europe

Functioning of the sessions Session chairs (up to 7 min for introductory statements, plus up to 8 min for comments, conclusions)

Fonctionnement des séances / positions Présidents de séance (Jusqu’à 7 minutes pour les déclarations introductives, plus jusqu’à 8 minutes pour les commentaires, les conclusions)

The role of session chairs is to moderate the discussions (with a possibility of making a short introductory statement of no more than 7 min). The main task of the session chairs is to stimulate discussions after the keynote speech.

Le rôle des présidents de séance est de modérer les discussions (avec une possibilité de faire une brève déclaration liminaire ne dépassant pas 7 minutes). La tâche principale des présidents de séance est de stimuler les discussions après la présentation introductive.

To the extent possible, the session chair gives the floor to the participants in the order of submission of requests to take the floor.

The session chairs strictly apply the rule of a maximum of 5 min per intervention per participant.

Keynote speakers (25 min at each session) The keynote speakers make introductory statements for each session on the basis of the members’ replies to the questionnaire. The keynote speeches refer to the replies to the questionnaire, identify salient general trends as well as outstanding exceptions.

Respondents (10 min at each session) The respondents take up the presentation of the keynote speaker and develop the concepts presented there.

7KH SURJUDPPH DQG IXQFWLRQLQJ RI WKH VHVVLRQV

Dans la mesure du possible, le président de séance donne la parole aux participants dans l’ordre des demandes de prise de parole.

Les présidents de séance sont invités à appliquer strictement la règle du maximum de 5 minutes par intervention.

Orateurs principaux (25 minutes à chaque session) Les orateurs principaux sont invités à faire des présentations thématiques introductives pour chaque session, sur la base des réponses des membres au questionnaire. Les présentations introductives se reportent aux réponses au questionnaire et identifient des tendances générales saillantes mais aussi soulignent les exceptions remarquables.

Commentateurs (10 minutes à chaque session) Les commentateurs répondent à la présentation du conférencier principal et développent les concepts présentés ici.

/H SURJUDPPH HW OH IRQFWLRQQHPHQW GHV VHVVLRQV

15

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

Reziumuojantieji pranešėjai (po 10 min. baigiamojoje sesijoje) Reziumuojantieji pranešėjai baigiamojoje sesijoje apibendrina ankstesnėse sesijose vykusių diskusijų rezultatus. Remdamiesi pagrindiniu pranešimu ir sesijos metu vykusia diskusija, jie parengia pranešimus, kuriuose, kaip ir pagrindiniuose pranešimuose, nurodo bendras tendencijas ir gali nurodyti tų tendencijų išimtis.

Dalyviai (apytiksliai 40 min. kiekvienoje sesijoje) Išklausę kiekvieną pagrindinį pranešimą, visi dalyvauja diskusijose ir jiems skiriama po 5 min. Sesijų moderatoriai nutraukia šios taisyklės nesilaikančių dalyvių kalbas.

Kadangi daugiausia laiko kiekvienoje sesijoje skiriama dalyvių kalboms, kiekvieno iš jų (ne tik delegacijų vadovų) maloniai prašoma aktyviai dalyvauti diskusijoje. Dalyviai reaguoja į argumentus, pateiktus pagrindiniuose pranešimuose, arba atkreipia dėmesį į svarbius papildomus klausimus. Jie pateikia savo teismo ar tarybos praktikos pavyzdžių ir teikia klausimus kitiems teismams.

Diskusijų laikas sesijose ribotas. Jei dalyviai nenori kelti konkretaus diskusijai svarbaus klausimo, jų maloniai prašoma nekalbėti vien tam, kad nurodytų pagrindiniuose pranešimuose pastebėtus praleidimus ar klaidas.

11.00–12.30 1-oji sesija. Teisės viršenybės sampratų įvairovė • Moderatorius Adel Omar Sherif, Egipto Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas • Pagrindinis pranešėjas Yi-Su Kim, laikinai einantis pareigas Korėjos Konstitucinio Teismo pirmininkas (25 min.)

• Komentatorius Mourad Medelci, Alžyro Konstitucinės Tarybos pirmininkas (10 min.)

• Dalyvių kalbos (iki 5 min. kiekvienam) • Reziumuojantysis pranešėjas Rakhmet Mukashev, Kazachstano Konstitucinės Tarybos narys (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje)

16

3URJUDPD LU VHVLMĵ GDUER WYDUND

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

Rapporteurs (10 min at the closing session) The rapporteurs report at the closing session on the results of the discussions held during the earlier sessions. Their presentation is based both on the keynote speech and on the discussion held during the session. Like the keynote speech, this report points to general trends, but may also refer to exceptions to these trends.

Rapporteurs (intervention de 10 minutes à la séance de clôture) Les rapporteurs seront invités à présenter lors de la séance de clôture les résultats des discussions qui auront eu lieu au cours des sessions précédentes. Leur présentation est fondée à la fois sur la présentation thématique introductive et sur la discussion qui s’est tenue au cours de la session. Comme la présentation thématique introductive, ce rapport indique des tendances générales, mais il peut également se référer à des exceptions à ces tendances.

Participants (approximately 40 min at each session) Following each presentation by the keynote speakers, all participants have the possibility of making interventions of a maximum of 5 min. The session chairs interrupt participants who do not respect this rule.

As the largest part of the time in each session is reserved for interventions, each participant (not only heads of delegations) is kindly invited to actively contribute to the discussion. The participants react to arguments presented in the keynote speech or highlight important additional issues. They provide examples from the case law of their Court or Council and may ask other courts questions.

The time for discussion during the sessions is limited. Unless the participants wish to raise a specific point, which is important for the discussion, they are kindly invited to refrain from merely pointing out omissions or errors in the keynote speeches.

11:00-12:30 Session 1. The different concepts of the rule of law • Chair: Mr Adel Omar Sherif, Vice-President, Supreme Constitutional Court, Egypt • Keynote presentation: Mr Yi-Su Kim, Acting President, Constitutional Court, Korea (25 min) • Respondent: Mr Mourad Medelci, President, Constitutional Council, Algeria (10 min) • Interventions of participants (up to 5 min each) • Rapporteur: Mr Rakhmet Mukashev, Member, Constitutional Council, Kazakhstan (presentation of a report at the closing session on the results of the discussions)

7KH SURJUDPPH DQG IXQFWLRQLQJ RI WKH VHVVLRQV

Participants (environ 40 minutes à chaque session) Après chaque présentation par les orateurs principaux, tous les participants sont en mesure de faire des interventions d’un maximum de 5 minutes. Les présidents de séance interrompent les participants qui ne respectent pas cette règle.

Comme la plus grande partie du temps de chaque session est réservée aux interventions, chaque participant (pas seulement les chefs de délégations) est invité à contribuer activement à la discussion. Les participants peuvent réagir aux arguments présentés dans la présentation introductive ou mettre en évidence d’autres questions importantes. Ils peuvent fournir des exemples de jurisprudence de leur Cour ou Conseil et peuvent poser des questions aux autres juridictions.

Le temps pour la discussion lors des sessions est limité. A moins qu’ils ne souhaitent soulever un point précis important pour la discussion, les participants sont aimablement invités à s’abstenir de simplement relever des omissions ou erreurs dans les présentations introductives.

11:00-12:30 Session 1. Les différents concepts de l’État de droit • Présidence : M. Adel Omar Sherif, Vice-président, Cour constitutionnelle suprême, Égypte • Présentation thématique introductive : M. Yi-Su Kim, Président en exercice, Cour constitutionnelle, Corée (25 minutes) • Commentateur : M. Mourad Medelci, Président, Conseil constitutionnel, Algérie (10 minutes) • Interventions des participants (jusqu’à 5 minutes chacun) • Rapporteur : M. Rakhmet Mukashev, Membre, Conseil constitutionnel, Kazakhstan (fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture)

/H SURJUDPPH HW OH IRQFWLRQQHPHQW GHV VHVVLRQV

17

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

14.00–15.30 2-oji sesija. Nauji iššūkiai teisės viršenybei • Moderatorius Farhad Abdullayev, Azerbaidžano Konstitucinio Teismo pirmininkas • Pagrindinis pranešėjas Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas (25 min.)

• Komentatorius Ben Vermeulen, Nyderlandų Valstybės Tarybos teisėjas, Venecijos komisijos Teisės viršenybės aspektų kontrolinio sąrašo pristatymas (10 min.)

• Dalyvių kalbos (iki 5 min. kiekvienam) • Reziumuojantysis pranešėjas Claudio Ramos Monteiro, Portugalijos Konstitucinio Teismo teisėjas (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje) 16.00–17.30 2-oji Generalinė asamblėja (tik PKJK nariai) • Pirmininkauja Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis Nacionalinė dailės galerija 09.00–10.30 3-ioji sesija. Teisė ir valstybė • Moderatorius Fernando Jorge Ribeiro, Bisau Gvinėjos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo teisėjas • Pagrindinis pranešėjas Alexandru Tănase, baigęs kadenciją Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkas (25 min.)

• Komentatorius Gagik Harutyunyan, Armėnijos Konstitucinio Teismo pirmininkas (10 min.)

• Dalyvių kalbos (iki 5 min. kiekvienam) • Reziumuojančioji pranešėja Pamela Martínez Loayza, Ekvadoro Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotoja (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje)

18

3URJUDPD LU VHVLMĵ GDUER WYDUND

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

14:00-15:30 Session 2. New challenges to the rule of law • Chair: Mr Farhad Abdullayev, Chairman, Constitutional Court, Azerbaijan • Keynote presentation: Mr Dainius Žalimas, President, Constitutional Court, Republic of Lithuania (25 min) • Respondent: Mr Ben Vermeulen, Justice, Council of State, the Netherlands, presentation of the Venice Commission’s Rule of Law Checklist (10 min) • Interventions of participants (up to 5 min each) • Rapporteur: Mr Claudio Ramos Monteiro, Justice, Constitutional Court, Portugal (presentation of a report at the closing session on the results of the discussions)

14:00-15:30 Session 2. De nouveaux défis pour l’État de droit • Présidence : M. Farhad Abdullayev, Président, Cour constitutionnelle, Azerbaïdjan • Présentation thématique introductive : M. Dainius Žalimas, Président, Cour constitutionnelle, République de Lituanie (25 minutes) • Commentateur : M. Ben Vermeulen, Juge, Conseil d’État, Pays-Bas, présentation de la liste des critères de l’État de droit de la Commission de Venise (10 minutes) • Interventions des participants (jusqu’à 5 minutes chacun) • Rapporteur : M. Claudio Ramos Monteiro, Juge, Cour constitutionnelle, Portugal (fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture)

16:00-17:30 2nd General Assembly (Members only) • Chair: Mr Dainius Žalimas, President, Constitutional Court, Republic of Lithuania Wednesday, 13 September 2017 National Gallery of Art 09:00-10:30 Session 3. The law and the state • Chair: Mr Fernando Jorge Ribeiro, Justice, Supreme Court of Justice, Guinea-Bissau • Keynote presentation: Mr Alexandru Tănase, former President, Constitutional Court, Moldova (25 min) • Respondent: Mr Gagik Harutyunyan, President, Constitutional Court, Armenia (10 min) • Interventions of participants (up to 5 min each) • Rapporteur: Ms Pamela Martínez Loayza, Vice-President, Constitutional Court, Ecuador (presentation of a report at the closing session on the results of the discussions)

7KH SURJUDPPH DQG IXQFWLRQLQJ RI WKH VHVVLRQV

16:00-17:30 2e Assemblée générale (réservée uniquement aux membres) • Présidence : M. Dainius Žalimas, Président, Cour constitutionnelle, République de Lituanie Mercredi, 13 septembre 2017 Galerie nationale d’art 09:00-10:30 Session 3. Le droit et l’État • Présidence : M. Fernando Jorge Ribeiro, Juge, Cour suprême de justice, Guinée Bissau • Présentation thématique introductive : M. Alexandru Tănase, ancien Président, Cour constitutionnelle, Moldavie (25 minutes) • Commentateur : M. Gagik Harutyunyan, Président, Cour constitutionnelle, Arménie (10 minutes) • Interventions des participants (jusqu’à 5 minutes chacun) • Rapporteur : Mme Pamela Martínez Loayza, Vice-président, Cour constitutionnelle, Équateur (fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture)

/H SURJUDPPH HW OH IRQFWLRQQHPHQW GHV VHVVLRQV

19

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

11.00–12.30 4-oji sesija. Teisė ir žmogus • Moderatorius Gediminas Mesonis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas • Pagrindinis pranešėjas Christoph Grabenwarter, Austrijos Konstitucinio Teismo teisėjas (25 min.)

• Komentatorius Mogoeng Mogoeng, Pietų Afrikos Konstitucinio Teismo vyriausiasis teisėjas (10 min.)

• Dalyvių kalbos (iki 5 min. kiekvienam) • Reziumuojančioji pranešėja Maria Farida Indrati, Indonezijos Konstitucinio Teismo teisėja (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje) 13.30–14.00 Venecijos komisijos konstitucinės jurisprudencijos duomenų bazės CODICES pristatymas • Schnutz Rudolf Dürr, Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos generalinis sekretorius 14.00–15.30 5-oji sesija. Konstitucinių teismų nepriklausomumas.

Nuolatinė sesija (tik PKJK nariai) • Moderatorius Ulrich Meyer, Šveicarijos Federalinio Tribunolo pirmininkas • Pagrindinis pranešėjas Richard Wagner, Kanados Aukščiausiojo Teismo teisėjas (25 min.)

• Komentatorius Domingo Hernández Emparanza, Čilės Konstitucinio Tribunolo teisėjas (10 min.)

• Dalyvių kalbos (iki 5 min. kiekvienam) • Reziumuojantysis pranešėjas Christian Baptiste Quentin Rogombe, Gabono Konstitucinio Teismo teisėjas (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje) 16.00–17.30 Baigiamoji sesija • Pirmininkauja Gianni Buquicchio, Europos Tarybos Venecijos komisijos pirmininkas

20

3URJUDPD LU VHVLMĵ GDUER WYDUND

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

11:00-12:30 Session 4. The law and the individual • Chair: Mr Gediminas Mesonis, Justice, Constitutional Court, Republic of Lithuania • Keynote presentation: Mr Christoph Grabenwarter, Justice, Constitutional Court, Austria (25 min) • Respondent: Mr Mogoeng Mogoeng, Chief Justice, Constitutional Court, South Africa (10 min) • Interventions of participants (up to 5 min each) • Rapporteur: Ms Maria Farida Indrati, Justice, Constitutional Court, Indonesia (presentation of a report at the closing session on the results of the discussions)

11:00-12:30 Session 4. Le droit et l’individu • Présidence : M. Gediminas Mesonis, Juge, Cour constitutionnelle, République de Lituanie • Présentation thématique introductive : M. Christoph Grabenwarter, Juge, Cour constitutionnelle, Autriche (25 minutes) • Commentateur : M. Mogoeng Mogoeng, Juge en chef, Cour constitutionnelle, Afrique du Sud (10 minutes) • Interventions des participants (jusqu’à 5 minutes chacun) • Rapporteur : Mme Maria Farida Indrati, Juge, Cour constitutionnelle, Indonésie (fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture)

13.30-14.00 Presentation of the CODICES database • Mr Schnutz Rudolf Dürr, Secretary General, World Conference on Constitutional Justice

13.30-14.00 Présentation de la base de données CODICES • M. Schnutz Rudolf Dürr, Secrétaire Général, Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle

14:00-15:30 Session 5. Stocktaking on the independence of Constitutional Courts (Members only) • Chair: Mr Ulrich Meyer, President, Federal Tribunal, Switzerland • Keynote presentation: Mr Richard Wagner, Justice, Supreme Court, Canada (25 min) • Respondent: Mr Domingo Hernández Emparanza, Minister, Constitutional Tribunal, Chile (10 min) • Interventions of participants (up to 5 min each) • Rapporteur: Mr Christian Baptiste Quentin Rogombe, Justice, Constitutional Court, Gabon (presentation of a report at the closing session on the results of the discussions)

14:00-15:30 Session 5. Bilan sur l’indépendance des cours membres (réservé uniquement aux membres) • Présidence : M. Ulrich Meyer, Président,Tribunal fédéral, Suisse • Présentation thématique introductive : M. Richard Wagner, Juge, Cour suprême, Canada (25 minutes) • Commentateur : M. Domingo Hernández Emparanza, Ministre, Tribunal constitutionnelle, Chili (10 minutes) • Interventions des participants (jusqu’à 5 minutes chacun) • Rapporteur : M. Christian Baptiste Quentin Rogombe, Juge, Cour constitutionnelle, Gabon (fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture)

16:00-17:30 Closing session • Chair: Mr Gianni Buquicchio, President, Venice Commission, Council of Europe

16:00-17:30 Séance de clôture • Présidence : M. Gianni Buquicchio, Président, Commission de Venise, Conseil de l’Europe

7KH SURJUDPPH DQG IXQFWLRQLQJ RI WKH VHVVLRQV

/H SURJUDPPH HW OH IRQFWLRQQHPHQW GHV VHVVLRQV

21

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

Sesijų diskusijų apibendrinimai (po 10 min.): • 1-oji sesija: Rakhmet Mukashev, Kazachstano Konstitucinės Tarybos narys • 2-oji sesija: Claudio Ramos Monteiro, Portugalijos Konstitucinio Teismo teisėjas • 3-ioji sesija: Pamela Martínez Loayza, Ekvadoro Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotoja • 4-oji sesija: Maria Farida Indrati, Indonezijos Konstitucinio Teismo teisėja • 5-oji sesija: Christian Baptiste Quentin Rogombe, Gabono Konstitucinio Teismo teisėjas Diskusija Vilniaus komunikato (Vilnius Communiqué) priėmimas Baigiamosios kalbos • Gianni Buquicchio, Europos Tarybos Venecijos komisijos pirmininkas • Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas

22

3URJUDPD LU VHVLMĵ GDUER WYDUND

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

Reports on the sessions by the rapporteurs (10 min): • Session 1: Mr Rakhmet Mukashev, Member, Constitutional Council, Kazakhstan • Session 2: Mr Claudio Ramos Monteiro, Justice, Constitutional Court, Portugal • Session 3: Ms Pamela Martínez Loayza, Vice-President, Constitutional Court, Ecuador • Session 4: Ms Maria Farida Indrati, Justice, Constitutional Court, Indonesia • Session 5: Mr Christian Baptiste Quentin Rogombe, Justice, Constitutional Court, Gabon

Présentation des rapports sur les sessions par les rapporteurs (10 minutes) : • Session 1 : M. Rakhmet Mukashev, Membre, Conseil constitutionnel, Kazakhstan • Session 2 : M. Claudio Ramos Monteiro, Juge, Cour constitutionnelle, Portugal • Session 3 : Mme Pamela Martínez Loayza, Vice-président, Cour constitutionnelle, Équateur • Session 4 : Mme Maria Farida Indrati, Juge, Cour constitutionnelle, Indonésie • Session 5 : M. Christian Baptiste Quentin Rogombe, Juge, Cour constitutionnelle, Gabon

Discussion

Discussion

Adoption of the Vilnius Communiqué

Adoption du Communiqué de Vilnius

Closing remarks • Mr Gianni Buquicchio, President, Venice Commission, Council of Europe • Mr Dainius Žalimas, President, Constitutional Court, Republic of Lithuania

Remarques de clôture • M. Gianni Buquicchio, Président, Commission de Venise, Conseil de l’Europe • M. Dainius Žalimas, Président, Cour constitutionnelle, République de Lituanie

7KH SURJUDPPH DQG IXQFWLRQLQJ RI WKH VHVVLRQV

/H SURJUDPPH HW OH IRQFWLRQQHPHQW GHV VHVVLRQV

23

25

36

37

Rugsėjo 12 d. pradėdamas PKJK IV kongresą Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pasidžiaugė, kad šis kongresas į Lietuvą atkeliavo būtent 2017 m., kai minime 25-ąjį mūsų Konstitucijos gimtadienį. Jis pabrėžė, kad kongreso tema „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“ yra tai, apie ką visi turime kalbėti viena, visiems suprantama kalba.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kalba, pasakyta per IV kongreso iškilmingą atidarymą:

Opening the 4th Congress of the WCCJ on 12 September, the President of the Constitutional Court, Dainius Žalimas, noted that it was gratifying that the 4th Congress was hosted by Lithuania in the year when Lithuania celebrated the 25th anniversary of the Constitution of the Republic of Lithuania. He underlined that the topic of the Congress – “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World” – is a topic on which we all need to speak in a common, mutually understood, language.

The opening statement by the President of the Constitutional Court, Dainius Žalimas:

À l’ouverture du 4e Congrès de la CMJC le 12 septembre, le président de la Cour constitutionnelle Dainius Žalimas s’est félicité que le 4e Congrès ait lieu en Lituanie notamment en 2017, lorsque la Lituanie commémorait le 25ème anniversaire de sa Constitution. Il a également souligné que le thème « L’État de droit et la justice constitutionnelle dans le monde moderne » du Congrès était à aborder de manière unanime et dans un langage compréhensible par tous.

Le discours* prononcé par le président de la Cour constitutionnelle Dainius Žalimas lors de l’ouverture solennelle du 4e Congrès : * Ce discours est disponible uniquement en lituanien et en anglais.

38

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

L’RXYHUWXUH GX e &RQJUªV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, pone Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamasis Europos Tarybos Venecijos komisijos Pirmininke, pasaulio konstitucinės justicijos institucijų pirmininkai ir atstovai, gerbiamieji svečiai, ponios ir ponai,

Your Excellency, President of the Republic of Lithuania, Mr Speaker of the Seimas of the Republic of Lithuania, Honourable Vice-President of the European Court of Human Rights, Honourable President of the Venice Commission of the Council of Europe, Presidents and Representatives of institutions exercising constitutional jurisdiction from around the world, Distinguished Guests, Ladies and Gentlemen,

džiaugiuosi galėdamas pasveikinti jus Lietuvoje, Vilniuje, kuris šią savaitę tapo pasaulio konstitucinės justicijos sostine!

Sveikinu į kongresą susirinkusius daugiau kaip 90-ies užsienio šalių konstitucinių teismų atstovus, tarptautinių teismų ir Lietuvos teisininkų bendruomenės atstovus.

Juk kongreso tema – „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“ – yra tai, apie ką mes visi turime kalbėti viena, visiems suprantama kalba.

Mes turime ne tik unikalią galimybę tarpusavyje keistis patirtimi, kalbėti apie praeities, dabarties ar ateities iššūkius. Mes turime ir išskirtinę progą savo šalių žmonėms priminti, kad konstituciniai teismai, prisidėdami prie teisės viršenybės užtikrinimo, kartu saugo žmogaus orumą ir garantuoja prigimtines žmogaus teises.

Mes turime ir puikias sąlygas dialogui su čia dalyvaujančių Europos Žmogaus Teisių ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismų atstovais, pagrįstam pagarba tarptautinei teisei, šių teismų sprendimams ir tarpusavio supratimu.

Ypač noriu pasidžiaugti, kad IV kongresas į Lietuvą atkeliavo būtent šiemet, kai minime 25-ąjį Lietuvos Respublikos Konstitucijos gimtadienį. Ji yra mūsų laisvės, demokratijos, nepriklausomybės, žmogaus teisių apsaugos ir, žinoma, teisės viršenybės simbolis. Konstitucija suteikia pagrindą atverti Lietuvą pasauliui, kurti nacionalinį tapatumą puoselėjančią ir teise besivadovaujančią valstybę.

Noriu padėkoti visiems, kurių dėka ir pastangomis šis kongresas vyksta Vilniuje.

Savaime suprantama, šis renginys nebūtų įmanomas be tvirtos Lietuvos valstybės paramos, be visų trijų valdžių – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės – bendradarbiavimo. Taip pat noriu padėkoti Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos biurui ir Venecijos komisijai už suteiktą garbę ir pagalbą IV kongresą rengiant Lietuvoje.

Atskiros pagarbos ir padėkos nusipelno Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerė Ingrida Danėlienė ir Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos generalinis sekretorius Schnutz’as Dürr’as bei jų vadovaujami darbuotojai, kurie susidorojo su didžiuliais iššūkiais ir puikiai atliko savo darbą, kad mes visi galėtume čia susirinkti.

Dar kartą dėkoju visiems, o IV kongreso dalyviams linkiu įdomių diskusijų ir produktyvaus darbo!

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

I am very pleased to be able to welcome you in Lithuania, here in Vilnius – the city that has this week become the capital of the World Conference on Constitutional Justice.

I would like to greet and extend a sincere welcome to the assembled representatives of constitutional courts from around 90 countries, representatives of international courts, and members of the Lithuanian legal community. Indeed, the topic of the Congress – “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World” – is a topic on which we all need to speak in a common, mutually understood, language. We have the unique chance not only to exchange our experience and deal with the past, present, or future challenges. We also have the opportunity to remind the societies of our countries that constitutional courts, while ensuring the rule of law, protect human dignity and guarantee inherent human rights.

We also have a perfect ground for dialogue with the participating representatives of the European Court of Human Rights and the Court of Justice of the European Union based on respect for international law, respect for decisions of these courts, and mutual understanding.

It is especially gratifying that the 4th Congress is taking place in Lithuania this year, when we celebrate the 25th anniversary of the Constitution of the Republic of Lithuania, which is the symbol of our freedom, democracy, independence, human rights, and, definitely, the rule of law. The Constitution gives us the basis for opening Lithuania to the world and building a state that fosters its identity and is governed by the rule of law.

Let me extend my gratitude to everyone who made it possible for this Congress to take place in Vilnius. It is obvious that this event would not have been achievable without the strong support of the Lithuanian state and the cooperation of all three branches of government – the legislative, executive, and judiciary. I wish to thank the Bureau of the World Conference on Constitutional Justice and the Venice Commission for this special honour and their assistance in organising the 4th Congress in Lithuania.

I express my separate respect and thanks to the Secretaries General of the Constitutional Court of Lithuania and the World Conference, Ms Ingrida Danėlienė and Mr Schnutz Dürr, and their professional teams, who carried out the huge task and the excellent work in order for us to be able to meet here today.

Once again, I thank all of you and wish the participants of the 4th Congress interesting discussions and productive work!

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

39

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama IV kongreso dalyvius ir svečius, pabrėžė, kad Lietuva puikiai žino teisės viršenybės kainą, kurią savo gyvybėmis sumokėjo tūkstančiai Lietuvos laisvės gynėjų. Šiandien pasaulio ryžtas ginti teisės viršenybę išbandomas vėl, kai Europos sienas dar kartą mėginama jėga perbraižyti. Todėl, pažymėjo Prezidentė D. Grybauskaitė, kiekvieno iš mūsų atsakomybė – visomis išgalėmis saugoti konstitucines vertybes kaip taikos, saugumo, žmogaus teisių ir orumo pamatą.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo kalba:

Congratulating the participants and guests of the 4th Congress, the President of the Republic of Lithuania, Dalia Grybauskaitė, stressed that Lithuania is well aware of the price paid for the rule of law with the thousands of lives of Lithuanian freedom fighters.

The President of the Republic pointed out that the determination of the today’s world to protect the rule of law was tested once again, as new attempts had been made in Europe to redraw state borders by force.

President Dalia Grybauskaitė emphasised that it was the responsibility of each of us to make every effort to protect constitutional values forming the foundation for peace, security, human rights, and dignity.

Mme le Président de la République de Lituanie Dalia Grybauskaitė, en saluant les participants et les invités du 4e Congrès, a souligné que la Lituanie était consciente du prix de l’État de droit que des milliers de combattants pour la liberté de la Lituanie avaient payé de leur vie.

Aujourd’hui, la détermination des peuples du monde à défendre l’État de droit a été remise en question, lorsque l’Europe se voit contrainte de redéfinir ses frontières.

Ainsi, Mme le Président D. Grybauskaitė a noté que nous avions la responsabilité de défendre les valeurs constitutionnelles constituant le fondement de la paix, de la sécurité, des droits de l’homme et de la dignité humaine.

The opening statement by the President of the Republic of Lithuania, Dalia Grybauskaitė:

Le discours* d’ouverture prononcé par Mme le Président de la République de Lituanie Dalia Grybauskaitė : * Ce discours est disponible uniquement en lituanien et en anglais.

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

L’RXYHUWXUH GX e &RQJUªV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Gerbiami svečiai, ponai ir ponios,

Honourable Guests, Ladies and Gentlemen,

už šio pastato sienų galite pamatyti gražią Vilniaus miesto architektūrą. Ji atspindi mūsų visuomenės atmintyje išsaugotus šimtmečius. Tai – tvirčiausias mūsų kovos už laisvę pagrindas. Didžiuojamės, kad per visą istoriją Lietuva niekada nesusitaikė su jokia prieš ją nukreipta agresija. Laisvė ir teisės viršenybė – mūsų svarbiausios vertybės.

Behind the walls of this building you can see the beautiful architecture of Vilnius. It shows the centuries that are lying in our society’s memory. It has always been our main ground for fight for freedom. We are proud that throughout its history Lithuania has never accepted any aggression against our country. For us freedom and the rule of law are the most important values.

Man labai malonu pasveikinti jus mūsų šalyje, Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongrese.

It is a great pleasure to welcome you in our country for the Fourth Congress of the World Conference on Constitutional Justice.

Visus čia susirinkusius vienija viena misija – skatinti ir ginti konstitucinį teisingumą visame pasaulyje.

Gathered here we are united by one mission: to promote and protect constitutional justice around the world.

Esminis konstitucinio teisingumo ir plačiąja prasme visos modernios civilizacijos pagrindas yra teisės viršenybė. Čia, Lietuvoje, mes žinome apie teisės viršenybės vertę ne tik iš teisės vadovėlių ar politinių deklaracijų. Žinome apie ją iš savo patirties, nes net penkiasdešimt metų ji buvo atimta iš mūsų, buvome okupuoti žiauraus totalitarinio režimo.

The essential foundation for the constitutional justice and, by extension, our whole modern civilisation is the rule of law. Here in Lithuania, we know the value of the rule of law not only from law books or political declarations. We know it from our experience, as for five decades we had been deprived of it, we had been occupied by a brutal totalitarian regime.

Žinome, kad teisės viršenybė – tai ne aklas teisės aktų skaitymas. Teisės viršenybės esmė yra teisės aktų pamatinės vertybės. Jokios teisės viršenybės negali būti, jei paminamas žmonių orumas ir atimamos laisvės, jei jiems tenka gyventi bijant dėl savo gyvybės, baiminantis patirti kankinimus, netekti namų, šeimos ir gimtinės.

We know that the rule of law is not a blind reading of legal acts regardless of their content. The essence of the rule of law lies in the values behind these acts. There can be no rule of law when people are denied their dignity and freedom, or live under fear of being murdered, tortured, and deprived of home, family and homeland.

Mes taip pat žinome, kokia yra teisės viršenybės kaina – tūkstančiai mūsų kovotojų už laisvę ir disidentų gyvybių, kuriems teisingumas ir laisvė buvo svarbesni nei jų pačių gyvybė.

We also know the price paid for the rule of law. It is thousands of lives of our freedom fighters and dissidents to whom justice and freedom was more valuable than life itself.

Šiandien mūsų ryžtas ginti teisės viršenybę patiria dar vieną išmėginimą.

Matome, kaip Europoje siekiama iš naujo jėga perbraižyti valstybių sienas. Po karinės agresijos Rytų Ukrainoje ir Krymo okupacijos mėginama sukompromituoti Europos Žmogaus Teisių Teismo autoritetą.

Be to, tariamai ginant nacionalinę ir religinę tapatybę, savo kėslams siekiama pasitelkti Konstitucinį Teismą ir diskredituojama jo misija užtikrinti teisės viršenybę.

Today our determination to protect the rule of law is tested again.

In Europe, we are witnessing new attempts to redraw state borders by force. Military aggression in eastern Ukraine and the occupation of Crimea are followed by attempts to compromise the authority of the European Court of Human Rights.

Meanwhile, the alleged defence of national and religious identity is carried out by abusing the constitutional court and discrediting its mission to guarantee the rule of law.

Sunku sugalvoti ką nors ciniškesnio nei nusikaltimų vykdymas ir jų pateisinimas kai kuriose šalyse prisidengiant konstituciniu teisingumu ir konstituciniu teismu.

There is hardly anything more cynical than the use of constitutional justice and the Constitutional Court in some countries for the commission of crimes and for justification of crimes.

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Tai kelia grėsmę tarptautinės tvarkos ir Europos saugumo pamatams, kurie grindžiami Jungtinių Tautų Chartija, Helsinkio baigiamuoju aktu ir Europos žmogaus teisių konvencija.

It is a threat to the very foundations of international order and European security based on the UN Charter, the Helsinki Accords and the European Convention on Human Rights.

Mums, politikams ir teisėjams, tenka ypatinga atsakomybė ginti principus, kuriais remiasi teisės viršenybė. Pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos srityje jokių kompromisų būti negali.

As politicians and judges, we have a special responsibility to protect the principles upon which the rule of law is based. Respect for human rights and democracy is not a subject of compromise.

Todėl niekada nesveikinsime ir nespausime rankos tiems, kurie pamina teisės viršenybę ir kurių sprendimai laužo tūkstančių žmonių likimus.

Therefore, we cannot shake hands and will never welcome those who abuse the rule of law and whose decisions result in thousands of human tragedies.

Privalome paremti tuos, kurie šiandien visame pasaulyje siekia laisvės, žmogaus teisių ir demokratijos. Turime tai daryti dėl didvyrių, kadaise paaukojusių gyvybę už teisingumą ir laisvę, ir dėl ateities kartų.

We must support people around the world who strive for freedom, human rights and democracy today. We owe it to the heroes who sacrificed their lives for justice and liberty in the past, and to our future generations.

Tikiu, kad šis kongresas gali reikšmingai prisidėti ginant ir stiprinant teisės viršenybę, taiką ir saugumą visame pasaulyje.

I believe that this Congress can make a significant contribution to the protection and consolidation of the rule of law, peace and security around the world.

Ypač šiandieną, kai daugelyje vietovių ir šalių, pradedant nuo Šiaurės Korėjos ir baigiant ZAPAD karinėmis pratybomis prie mūsų sienų šią savaitę, vis dar kyla grėsmės.

Especially in today’s environment when we see a lot of places in a lot of countries – starting from North Korea and finishing with ZAPAD exercises on our borders this week – that threats are still present in our world.

Vilnius didžiuojasi galėdamas jus priimti.

Vilnius is proud to host you.

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmininko pavaduotojas Linos-Alexandre Sicilianos atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant EŽTT ir konstitucinės justicijos institucijų skirtumų, yra glaudus jų ryšys.

Europos Žmogaus Teisių Teismo pavaduotojo Linos’o-Alexandre’ės sveikinimo kalba:

pirmininko Sicilianos’o

The Vice-President of the European Court of Human Rights (ECtHR), Linos-Alexandre Sicilianos, noted that, notwithstanding institutional differences, there is a strong and obvious affinity between the ECtHR and constitutional justice institutions.

Le vice-président de la Cour européenne des droits de l’homme Linos-Alexandre Sicilianos a attiré attention sur le fait que la CEDH et les institutions de justice constitutionnelle sont étroitement liées en dépit de leurs différences .

The opening statement by the Vice-President of the European Court of Human Rights, Linos-Alexandre Sicilianos:

Le discours* d’ouverture prononcé par le vice-président de la Cour européenne des droits de l’homme Linos-Alexandre Sicilianos : * Ce discours est disponible uniquement en lituanien et en anglais.

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

L’RXYHUWXUH GX e &RQJUªV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Pone Konstitucinio Teismo Pirmininke, ponia Prezidente, ponios ir ponai,

Mr President of the Constitutional Court, Madam President, Ladies and Gentlemen,

man didelė garbė dalyvauti Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongrese ir atstovauti Europos Žmogaus Teisių Teismui ir jo pirmininkui Guido’ui Raimondi’iui. Dėl nelaimingo atsitikimo mūsų pirmininkas šiomis dienomis negali keliauti, todėl paprašė manęs jums perduoti, kad šis kongresas jam labai svarbus.

It is an honour for me to participate in the Fourth Congress of the World Conference on Constitutional Justice, representing the European Court of Human Rights and its President, Mr Guido Raimondi. Our President was unable to travel these days due to an unfortunate event, but asked me to convey to you the importance he attaches to this Congress.

Tai, kad šį rytą sakau kalbą tokio aukšto lygio ir tokiai įvairiai auditorijai, atspindi ypatingą pagarbą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Už šią garbę esu labai dėkingas. Šiandien Strasbūro teismas dalyvauja kongrese kaip svečias, nes, suprantama, nėra Konferencijos narys dėl tos priežasties, kad nėra konstitucinis teismas. Jo teisėjams nesuteikti įgaliojimai vykdyti konstitucingumo patikrą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra regioninis, tarptautinis teismas, turintis tarptautine sutartimi grindžiamą kompetenciją 47 Europos valstybių atžvilgiu, iš kurių beveik visoms šiandien čia yra atstovaujama.

Nepaisant šių institucinių skirtumų, yra stiprus ir akivaizdus ryšys tarp Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos narių teismų.

Visų pirma mūsų teismas, kaip ir jūs, yra įpareigotas ginti pagrindines žmogaus teises.

Plačioje tarptautinės teisės srityje žmogaus teisių apsauga yra arčiausiai nacionalinės konstitucinės teisės srities.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs ypatingą Europos žmogaus teisių konvencijos pobūdį, teigdamas, kad tai, yra „žmogaus teisių sutartis, privačius asmenis ginanti objektyviu pagrindu“1.

Nuo pat pirmųjų Konvencijos galiojimo dienų Strasbūre kartota, kad Konvencija siekiama daugiau, negu, kaip paprasta sutartimi, nustatyti abipuses valstybių teises ir pareigas. Konvencija buvo parengta „siekiant įgyvendinti Europos Tarybos tikslus ir idealus <…> ir sukurti bendrą Europos laisvų demokratinių valstybių viešąją tvarką, kad būtų apsaugotas jų bendras politinių tradicijų, idealų, laisvės ir teisės viršenybės paveldas“2.

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

My taking the floor this morning, before an audience of such distinction and such diversity, is a sign of special consideration for the European Court. For this honour, I am deeply grateful.

The Strasbourg Court is here today as a guest, of course, and not as a member of the Conference, since it is not a constitutional court. Its judges are not vested with constitutional functions.

Rather, the European Court is a regional, international court exercising a treaty-based jurisdiction in respect of 47 European States, nearly all of which are represented here today.

Notwithstanding these institutional differences, there is a strong and obvious affinity between the European Court and the member courts of the World Conference on Constitutional Justice.

Above all, our court shares with you the mandate to protect fundamental human rights.

In the broad domain of international law, the protection of human rights lies closest to the domain of national constitutional law.

The European Court has, time and again, underlined the special character of the European Convention on Human Rights as a “human rights treaty protecting individuals on an objective basis”.1 Since the earliest days of the Convention, it has been reiterated at Strasbourg that the purpose of the Convention goes beyond the usual treaty function of setting out reciprocal rights and obligations of States. The Convention was drafted “to realise the aims and ideals of the Council of Europe ... and to establish a common public order of the free democracies of Europe with the object of safeguarding their common heritage of political traditions, ideals, freedom and the rule of law”.2

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

Šie tikslai, idealai ir vertybės puikiai atspindi tuos tikslus, idealus ir vertybes, kurie visame pasaulyje yra įtvirtinti konstitucijose, chartijose ir žmogaus teisių aktuose.

Kai kuriose nagrinėtose reikšmingiausiose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas rėmėsi pagrindinėmis Konvencijos vertybėmis lygiai taip pat, kaip konstitucinė jurisprudencija remiasi atitinkamos politinės bendruomenės pagrindinėmis vertybėmis.

These aims, ideals and values are a faithful reflection of those embodied in constitutions, charters and bills of rights throughout the world. In some of its most significant cases, the European Court has invoked the underlying values of the Convention, in much the same way as constitutional jurisprudence draws upon the foundational values of the respective political community.

Šį esminį konstitucionalizmo ir tarptautinės žmogaus teisių teisės bendrumą atspindi gerai žinoma formuluotė, kurią 1995 m. pirmą kartą pavartojo Europos Žmogaus Teisių Teismas, apibūdindamas Konvenciją kaip „konstitucinį Europos viešosios tvarkos dokumentą“. Tai drąsus pareiškimas, patvirtinantis, kad Europoje (plačiąja prasme) yra viešoji tvarka ir kad ji įkūnyta Konvencijoje.

This essential commonality between constitutionalism and international human rights law is reflected in a well-known formulation that was first used by the European Court in 1995, when it described the Convention as a “constitutional instrument of European public order”. It is an audacious statement, affirming that Europe (in its widest sense) has a public order, and that it finds expression in the Convention.

Toliau gilinantis į Europos viešosios tvarkos koncepciją, svarbią šio kongreso temai, mūsų Teismas patvirtino, kad viena iš jos pagrindinių dalių yra teisės viršenybės principas. Iš to išplaukia, kad savavališkas trukdymas privačiam asmeniui naudotis savo teisėmis (tai taikoma visoms Konvencijos teisėms) negali būti toleruojamas, nes savivalė yra būtent tai, kas pirmiausia paneigia teisės viršenybę.

Going further into the concept of European public order, and relevant to the theme of this Fourth Congress, our Court has affirmed that one of the core components is the principle of the rule of law. From this it follows that an arbitrary interference with individual rights – and this applies to all of the Convention rights – cannot be tolerated, because arbitrariness is the very negation of the rule of law.

Byla, apie kurią kalbu, yra Al-Dulimi prieš Šveicariją. Joje Strasbūro teismas priėmė svarbų sprendimą dėl žmogaus teisių apsaugos taikant ekonomines sankcijas, kurias nustatė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

The case I am referring to is Al-Dulimi v. Switzerland. It stands as a landmark ruling from Strasbourg on the question of safeguarding human rights in the context of applying economic sanctions decided by the Security Council of the United Nations.

Problema pasirodė esanti dėl normų kolizijos ir normų hierarchijos tarptautinėje teisinėje sistemoje. Vis dėlto, spręsdamas klausimą teisės viršenybės ir būtinumo apginti nuo savivalės požiūriu, Strasbūro teismas nustatė, kaip pasiekti teisingą dviejų svarbiausių tikslų pusiausvyrą: viena vertus, užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, kita vertus, apginti tarptautinę taiką ir saugumą.

The issue appeared to be one about the conflict of norms and the hierarchy of norms in the international legal order. However, approaching the question from the standpoint of the rule of law, and the imperative of guarding against arbitrariness, provided the key to striking a fair balance between two objectives of the highest importance: on the one hand, ensuring respect for human rights; on the other, the protection of international peace and security.

Su panašiais klausimais yra susidūrę daugelio šalių teismai Europoje ir už jos ribų, o jų sprendimai buvo labai pamokomi. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo teisiniuose motyvuose dažnai taiko lyginamąjį metodą, semdamasis išminties iš konstitucinių teismų ir aukščiausiųjų teismų praktikos. Žinau, kad daugelis jūsų teismų savo ruožtu taip pat atidžiai domisi Strasbūro teismo jurisprudencija. Šis domėjimasis nepaprastai svarbus Europos valstybėms, nes tai – esminė subsidiarumo reikšmė Konvencijos sistemoje. Tai taip pat yra priemonė, padedanti Europoje vykstančiam nacionalinių ir tarptautinių teismų teisminiam dialogui, kuriuo siekiama didinti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą ir pagarbą teisės viršenybei.

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

Similar issues have come before the courts of a number of countries, in Europe and beyond, and their rulings were very instructive. The European Court often uses a comparative methodology in its legal reasoning, drawing on the wisdom of constitutional courts and supreme courts. I know that in many of your courts that courtesy is reciprocated, and that you are attentive to the jurisprudence of Strasbourg.

This is vital as far as the European States are concerned, as it is the essential meaning of subsidiarity in the Convention system. It is also the means by which judicial dialogue is conducted among national and international judges in Europe, which serves to deepen and strengthen the protection of human rights and respect for the rule of law.

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Šis puikus susitikimas Vilniuje pasaulio mastu palengvins teisėjų, atsakingų už teisės viršenybės – pamatinio, universalaus ir ilgalaikės svarbos principo – laikymąsi ir stiprinimą, teisminį dialogą.

This great gathering in Vilnius will facilitate judicial dialogue on a global scale, among the judges who bear the responsibility to uphold and to further the rule of law, a principle of fundamental, universal and enduring importance.

Džiaugiuosi, kad turėjau šią galimybę prisidėti prie šio kongreso darbo, ir baigdamas norėčiau padėkoti jums už dėmesį.

I am delighted to have had this opportunity to contribute to your proceedings, and I conclude here by thanking you for your attention.

1

Nada prieš Šveicariją [Didžioji kolegija] (peticija Nr. 10593/08), 182 punktas, EŽTT, 2012.

Austrija prieš Italiją (peticija Nr. 788/60), Europos žmogaus teisių komisijos 1961 m. sausio 11 d. sprendimas, Yearbook 6, p. 116.

1

2

2

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

Nada v. Switzerland [GC], no. 10593/08, § 182, ECtHR 2012.

Austria v. Italy, no. 788/60, Commission decision of 11 January 1961, Yearbook 6, p. 116.

Europos komisijos â&#x20AC;&#x17E;Demokratija per teisÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; (Venecijos komisijos) pirmininkas Gianni Buquicchio pasidĹžiaugÄ&#x2014;, kad, Malaizijos Federaliniam Teismui, CentrinÄ&#x2014;s Afrikos Respublikos Konstituciniam Teismui, Etiopijos KonstitucinÄ&#x2014;s Patikros Tarybai ir Kenijos AukĹĄÄ?iausiajam Teismui neseniai tapus PKJK nariais, o IV kongreso iĹĄvakarÄ&#x2014;se prisijungus Airijos AukĹĄÄ?iausiajam Teismui, ĹĄi organizacija turi 111 nariĹł.

Europos komisijos â&#x20AC;&#x17E;Demokratija per teisÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; (Venecijos komisijos) pirmininko Gianniâ&#x20AC;&#x2122;o Buquicchioâ&#x20AC;&#x2122;o sveikinimo kalba:

The President of the European Commission for Democracy through Law (Venice Commission), Gianni Buquicchio, was pleased to note that, with the recent accession of the Federal Court of Malaysia, the Constitutional Court of the Central African Republic, the Council of Constitutional Inquiry of Ethiopia, the Supreme Court of Kenya, and, since the day preceding the opening of the Congress, the Supreme Court of Ireland, the WCCJ counted 111 members.

Le prĂŠsident de la Commission europĂŠenne pour la dĂŠmocratie par le droit (Commission de Venise) Gianni Buquicchio sâ&#x20AC;&#x2122;est fĂŠlicitĂŠ que ladite organisation compte dĂŠjĂ 111 membres après lâ&#x20AC;&#x2122;adhĂŠsion rĂŠcente de la Cour fĂŠdĂŠrale de Malaisie, de la Cour constitutionnelle de la RĂŠpublique centrafricaine, du Conseil dâ&#x20AC;&#x2122;enquĂŞte constitutionnelle dâ&#x20AC;&#x2122;Ă&#x2030;thiopie et de la Cour suprĂŞme du Kenya, ainsi que de la Cour suprĂŞme dâ&#x20AC;&#x2122;Irlande, Ă la veille du 4e Congrès, au Bureau de la CMJC.

The opening statement by the President of the European Commission for Democracy through Law (Venice Commission), Gianni Buquicchio:

Le discours* dâ&#x20AC;&#x2122;ouverture prononcĂŠ par le prĂŠsident de la Commission europĂŠenne pour la dĂŠmocratie par le droit (Commission de Venise) Gianni Buquicchio : * Ce discours est disponible uniquement en lituanien et en anglais.

Î&#x2013;9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

Lâ&#x20AC;&#x2122;RXYHUWXUH GX e &RQJUÂŞV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Ponia Lietuvos Respublikos Prezidente, pone Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, pone Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininke, gerbiamieji konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų pirmininkai ir teisėjai, ambasadoriai, ponios ir ponai,

Madam President of the Republic of Lithuania, Mr Speaker of the Parliament of the Republic of Lithuania, Mr President of the Constitutional Court of Lithuania, Honourable Presidents and Judges of Constitutional Courts and equivalent bodies, Ambassadors, Ladies and Gentlemen,

esu įsitikinęs, jog su manimi sutiksite, kad po Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos III kongreso, įvykusio 2014 m. Seule, praėję treji metai buvo kupini įvykių ir audringi, ir ne tik dėl gamtos įvykių, – pasaulio klimato atšilimo, nerimą keliančio milžiniško ledkalnio, du kartus didesnio už Liuksemburgą, atskilimo nuo Antarktidos šią vasarą, o ką jau kalbėti apie uraganų siautėjimą ir neseniai įvykusius žemės drebėjimus, – bet ir dėl reikšmingų politinių įvykių, sukrėtusių mūsų žemynus ir darančių įtaką mūsų gyvenimui, ypač teisės viršenybės ir konstitucinio teisingumo požiūriu!

I am sure that you will agree with me when I say that, since the 3rd World Congress held in Seoul in 2014, we have experienced three eventful and tumultuous years, not only from the perspective of natural events – global warming and the dramatic calving this summer of a giant iceberg twice the size of Luxembourg off the Antarctic, not to mention the hurricanes and the earthquakes that have just occurred – but also the challenging political events sweeping across our continents, affecting our lives, especially from the perspective of the rule of law and constitutional justice!

Galite nesutikti su mano pasakymu, kad pasaulis susiduria su vienu didžiausių po Antrojo pasaulinio karo teisės viršenybės ir konstitucinės justicijos iššūkių, bent jau žiūrint per Vakarų Europos prizmę.

Bet aš laikysiuosi savo pozicijos ir pridursiu, kad mes gyvename įdomiais laikais... ir koks laikas gali būti geresnis susitikti Vilniuje, Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongrese, nei šie įdomūs laikai!

Ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų kongreso šeimininkams, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, ir Lietuvos valdžios institucijoms už puikų Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongreso organizavimą.

Taip pat norėčiau prisidėti prie Pirmininko Dainiaus Žalimo ir pareikšti ypatingą padėką Ingridai Danėlienei už jos nenuilstamą darbą ir pastangas organizuojant šį svarbų renginį!

Tačiau taip pat turiu pareikšti, kad ne visi Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos nariai teismai gali būti šiandien su mumis. Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie norėjo dalyvauti šiame kongrese, nebuvo įleisti į Lietuvos teritoriją. Mes primygtinai reikalavome padaryti išimtį ir IV kongresui netaikyti draudimo keliauti, bet veltui. Turiu pasakyti, kad Venecijos komisija taip pat griežtai kritikavo Rusijos Federacijos įvykdytą Krymo aneksiją. Tačiau, kad sustiprintume teisės viršenybę, mums reikia dialogo, o ne konfrontacijos.

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

You might disagree with me when I say that it seems to me that the world is facing one of the greatest challenges to the rule of law and constitutional justice since the Second World War – at least from the Western European perspective.

But, I will stand my ground and add that these are interesting times that we live in... and what better time than these interesting times to meet here in Vilnius for the 4th Congress of the World Conference on Constitutional Justice!

Ladies and Gentlemen, Let me begin by thanking our hosts, the Constitutional Court of Lithuania as well as the Lithuanian authorities, for the excellent organisation of this 4th Congress of the World Conference on Constitutional Justice.

I would also like to extend, and join President Žalimas, my special thanks to Ms Ingrida Danėlienė, for her tireless work and efforts in the organisation of this important event!

However, I also have to inform you that not all member Courts of the World Conference could be with us today. The Judges of the Constitutional Court of the Russian Federation, who wanted to participate in this Congress, have not been allowed to enter the Lithuanian territory. We have strongly insisted on obtaining an exception from this travel ban for the 4th Congress, but to no avail. I must say that the Venice Commission also strongly criticised the annexation of Crimea by the Russian Federation. But in order to consolidate the rule of law we need dialogue and not confrontation.

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininke, ponios ir ponai,

President of the Constitutional Court of Lithuania, Ladies and Gentlemen,

iki šiol kiekvienas Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos kongresas buvo organizuojamas vis kitame žemyne: 2009 m. pirmasis – Afrikoje, 2011 m. antrasis – Amerikoje, 2014 m. trečiasis – Azijoje, o šiandien ketvirtasis kongresas vyksta čia, Europoje – Vilniuje.

So far, each congress of the World Conference has met on a different continent: the first in Africa in 2009, the second in America in 2011, the third in Asia in 2014 and the fourth congress today, here in Europe – in Vilnius.

Kaip gerai žinote, 2011 m. rugsėjo mėn. įsigaliojo Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos statutas, ir man labai malonu pranešti, kad mums didelė garbė dabar savo gretose turėti daugiau nei šimtą Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos narių teismų!

Iš tikrųjų, neseniai prisijungus Malaizijos Federaliniam Teismui, Centrinės Afrikos Respublikos Konstituciniam Teismui, Etiopijos Konstitucinės Patikros Tarybai ir Kenijos Aukščiausiajam Teismui, o vakar – ir Airijos Aukščiausiajam Teismui, šiuo metu Pasaulio konstitucinės justicijos konferencija turi 111 narių.

Venecijos komisija, kurios pirmininkas esu, yra Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos Sekretoriatas, o 1990 m. ji buvo įsteigta kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais.

Dauguma jūsų esate paskyrę kontaktinius asmenis ryšiui su Venecijos komisija palaikyti, jie mums pateikia svarbiausių sprendimų, priimtų jūsų teismų nagrinėtose bylose, santraukas, t. y. jūsų teismų praktiką, kurią įtraukiame į savo duomenų bazę, vadinamą CODICES. CODICES, kurioje yra daugiau kaip 9 000 bylų iš beveik šimto teismų iš viso pasaulio, prieinama internete ir nemokama.

Priemonės mūsų nariams teismams nuolat keistis informacija tarp mūsų kongresų yra CODICES ir internetinis Venecijos forumas. Šis keitimasis informacija padeda skleisti ir stiprinti bendrą konstitucinį paveldą.

Tačiau svarbu, kad apie CODICES egzistavimą būtų žinoma ne tik jūsų teismuose, bet ir apskritai jūsų šalyse, kad žmonės galėtų susipažinti su ja ir naudotis joje pateikta informacija.

50

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

As you well know, the Statute of the World Conference came into force in September 2011, and it gives me great pleasure to announce that we now have the honour and privilege of counting over 100 member courts of the World Conference!

Indeed, it is with the recent accession of the Federal Court of Malaysia, the Constitutional Court of the Central African Republic, the Council of Constitutional Inquiry of Ethiopia and the Supreme Court of Kenya, and since yesterday the Supreme Court of Ireland, that the World Conference on Constitutional Justice now counts 111 members.

The Venice Commission, of which I am the President, is the secretariat of the World Conference and is the Council of Europe’s advisory body on constitutional matters created in 1990.

Most of you have appointed liaison officers with the Venice Commission, who provide us with summaries of the most important case law of your courts – case law which we include in our database called CODICES. CODICES which contains over 9 000 cases from nearly 100 courts from all around the world – is accessible on the internet, free of charge.

In between our Congresses, CODICES and the on-line Venice Forum are the tools for a permanent exchange of information between our member Courts. This exchange of information contributes to the dissemination and consolidation of a common constitutional heritage.

However, it is important that CODICES’ existence be known within your Courts and in your country in general so that people can have access to and use the information that it contains.

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Pone Pirmininke, ponios ir ponai,

Mr President, Ladies and Gentlemen,

būtent jūsų generalinio sekretoriaus Schnutzo Dürro ir jo komandos pastangomis, taip pat dėl visų jūsų, čia esančiųjų, atsidavimo šiandien Pasaulio konstitucinės justicijos konferencija yra sėkmės pavyzdys ir toliau pritraukia teismus, ketinančius tapti jos nariais.

It is through your Secretary General, Mr Schnutz Durr, and his team’s dedication as well as to all of you present here, that the World Conference has met with the success it enjoys today and that it keeps attracting courts intent to become its members.

Kas trejus metus rengiami kongresai suteikia mums galimybę susitikti akis į akį ir aptarti dabartinius įvykius, turinčius įtakos konstitucinei justicijai pasaulyje.

Grįžtant prie savo pranešimo pradžios... Pirmiausia pasakiau, kad gyvename įdomiais laikais, – ir šiuo požiūriu IV kongreso tema kelia labai gerą klausimą: kas iš tiesų yra teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje?

2016 m. Venecijos komisija patvirtino Teisės viršenybės aspektų kontrolinį sąrašą, ir nusprendėme, kad, užuot bandę pateikti kokį nors teorinį teisės viršenybės apibrėžimą, turime nustatyti pagrindinius teisės viršenybės elementus ir sukurti darbo priemonę – kontrolinį sąrašą, skirtą įvertinti, kokiu lygiu tam tikroje valstybėje laikomasi teisės viršenybės. Šiame kontroliniame sąraše kaupiamas ir kodifikuojamas daugiametis sunkus darbas, kurį atlieka visos atitinkamos Europos Tarybos institucijos, ir šis darbas pateikiamas taip, kad juo būtų patogu naudotis. Todėl manome, kad šis kontrolinis sąrašas yra „Europos Tarybos produktas“, ir norėčiau paraginti visas valstybes inicijuoti tyrimus, kokiu lygiu jose laikomasi teisės viršenybės, ir pradėti šiuo kontroliniu sąrašu pagrįstą įsivertinimą.

Kalbant apie konstitucinį teisingumą, barometras, rodantis, ar bet kurioje konkrečioje šalyje jis veikia, neretai bus pagarba šalių konstituciniams ir lygiaverčiams teismams. Jei jų darbas yra kvestionuojamas, jų teisėjai patyrė spaudimą arba jiems buvo grasinta, o jų sprendimai neįgyvendinti, – tai yra aiškūs požymiai, kad konstituciniam teisingumui gresia pavojus.

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

Organising congresses every three years gives us the opportunity to meet face to face and discuss current events affecting constitutional justice in the world.

This brings me back to the beginning of my presentation. I started by saying that we live in interesting times – and, in this respect, the topic of the 4th Congress raises a very good question, what indeed is the rule of law and constitutional justice in the modern world?

The Venice Commission has adopted a Rule of Law Checklist in 2016 – and we decided that, rather than to try and find a theoretical definition, we would identify the core elements of the Rule of Law and create an operational tool – a Checklist – to assess the level of compliance with the Rule of Law in any given state.

This Checklist gathers and codifies years of extensive work carried out by all the relevant Council of Europe bodies and offers this work in a handy, user-friendly format. We therefore believe that the Checklist represents a “Council of Europe product” and I would like to invite all states to initiate an analysis of their level of compliance with the Rule of Law, by launching a self-assessment exercise based on this Checklist.

As for constitutional justice, the barometer on whether or not it is functioning in any given country will often be the respect the countries’ constitutional courts and courts with equivalent jurisdiction enjoy. When their work is questioned, their judges pressurised or threatened and their judgments not implemented, these are clear signs that constitutional justice is in danger.

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

51

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4WK CONGRESS

Ponios ir ponai,

Ladies and Gentlemen,

kaip įprasta Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos kongresuose, turime galimybę kritiškai įvertinti konstitucinių ir lygiaverčių teismų nepriklausomumą (beje, tai buvo II kongreso, įvykusio 2011 m. Rio de Žaneire, tema).

As is our usual practice for the congresses of the World Conference, we will have a stocktaking exercise on the independence of constitutional courts and courts with equivalent jurisdiction, which was the theme of our 2nd Congress in Rio de Janeiro in 2011.

Toks kritiškas vertinimas atsirado dėl to, kad Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos Biuras priėmė išmintingą sprendimą jį padaryti nuolatine būsimų kongresų tema.

Todėl 5-ojoje sesijoje grįšime prie šios temos ir diskutuosime apie pavojus, kylančius Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos narių teismų nepriklausomumui.

Norėčiau priminti, kad Statuto 4 straipsnyje Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos Biuras yra įgaliotas narių teismų prašymu teikti jiems pagalbą, taip pat svarbu prisiminti, kad kartais moralinė kitų teismų paskata ir parama gali pagelbėti spaudimą patiriančiam teismui ir padėti jam jį atlaikyti. Šiuo požiūriu norėčiau paremti drąsų Afrikos institucijų, turinčių konstitucinę jurisdikciją, konferencijos pareiškimą dėl Kenijos Aukščiausiojo Teismo, kuris pastaruoju metu patyrė didžiulį savo šalies prezidento spaudimą.

Venecijos komisija taip pat ne kartą darė panašaus pobūdžio pareiškimus ir, deja, tokio vaidmens ji turi imtis vis dažniau.

Pone Pirmininke, gyvename iš tiesų įdomiais laikais... ir galbūt iš tiesų susiduriame su vienu didžiausių iššūkių teisės viršenybei ir konstituciniam teisingumui, tačiau tvirtai tikiu, kad mūsų pareiga yra įveikti šį iššūkį ir užtikrinti, kad triumfuotų teisės viršenybė ir konstitucinis teisingumas.

Mes taip pat galime sustiprinti savo narius teismus užmegzdami ryšius ir keisdamiesi informacija Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijoje ir ypač čia, jos kongrese.

Ir norėčiau paraginti kiekvieną iš jūsų šiandien ir rytoj atlikti tokią užduotį: kol esate čia, pabandykite susitikti su ne mažiau kaip trimis žmonėmis iš skirtingų žemynų teismų!

Dėkoju už dėmesį.

This stocktaking exercise is the result of the wise decision made by the Bureau of the World Conference to include this as a permanent topic in future congresses of the World Conference.

Therefore, in session 5, we will turn to that topic and discuss the threats made to the independence of the court members of the World Conference.

Let me remind you that Article 4 of the Statute empowers the Bureau of the World Conference to offer its good services when a court member calls upon it for help – and it is important to remember that, sometimes, moral encouragement and support from other courts can provide help to a court that has come under pressure and enable it to stand up against this pressure.

In this respect, I would like to support the courageous statement made by the Conference of Constitutional Jurisdictions of Africa in favour of the Kenyan Supreme Court which has recently come under severe pressure from the President of their country.

This is a role that the Venice Commission also knows well and which it is sadly becoming all too familiar with.

Mr President, These are indeed interesting times that we are living in... and we might indeed be facing one of the greatest challenges to the rule of law and constitutional justice – but I strongly believe that it is our duty to take on this challenge and ensure that the rule of law and constitutional justice prevail.

It is also by establishing contacts and exchanging information within the framework of the World Conference and in particular here at our Congress that we can strengthen our member Courts. And I would like to begin by inviting each and every one of you to take on the challenge today and tomorrow to try and meet at least three people from Courts of different continents while you are here!

Thank you very much for your attention.

52

Ζ9 NRQJUHVR DWLGDU\PDV

7KH RSHQLQJ RI WKH WK &RQJUHVV

53

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

IV kongreso dalyviai keturiose atvirose ir vienoje uždaroje sesijose turėjo galimybę diskutuoti šiomis temomis: 1-oji sesija „Teisės viršenybės sampratų įvairovė“; 2-oji sesija „Nauji iššūkiai teisės viršenybei“; 3-ioji sesija „Teisė ir valstybė“; 4-oji sesija „Teisė ir žmogus“; 5-oji sesija (uždara) „Konstitucinių teismų nepriklausomumas“.

At four open sessions and one closed session, the participants of the 4th Congress had the opportunity to discuss the following subtopics: “The different concepts of the rule of law” at session 1; “New challenges to the rule of law” at session 2; “The law and the state” at session 3; “The law and the individual” at session 4; and “The independence of Constitutional Courts” at (closed) session 5.

Dans le cadre de quatre sessions ouvertes et une session à huis clos, les participants au 4e Congrès ont eu l’occasion de débattre des thèmes suivants : « Les différents concepts de l’État de droit pendant la 1ère session » ; « De nouveaux défis à l’État de droit » pendant la 2ème session ; « Le droit et l’État » pendant la 3ème session ; « Le droit et l’individu » pendant la 4ème session et « L’indépendance des cours constitutionnelles » pendant la 5ème session (à huis clos).

Kiekviena sesija buvo suskirstyta į keturias dalis: moderatoriaus įžanginė kalba; pagrindinis pranešimas; komentatoriaus pranešimas; diskusijos.

Sesijų moderatoriai įžanginėse kalbose pristatė sesijų temas, paskui vadovavo diskusijoms.

Kiekvienoje sesijoje buvo pristatyti pagrindiniai pranešimai (25 minučių trukmės). Juose, remiantis klausimyno, kurį šalys užpildė iki IV kongreso pradžios, atsakymais, buvo nurodytos ryškiausios bendros tendencijos, taip pat išskirtinės išimtys.

Komentatoriai aptarė kiekvieno pagrindinio pranešėjo perskaitytą pranešimą ir plėtojo jame pristatytas koncepcijas.

Išklausę kiekvieną pagrindinį pranešimą, visi dalyviai galėjo dalyvauti diskusijose. Jie ne tik reagavo į pagrindiniame pranešime išdėstytus argumentus, bet ir kėlė svarbius papildomus klausimus.

54

Each session was divided into four parts: an introductory statement by the session chair; a keynote presentation; a presentation by the respondent; and discussions.

The session chairs introduced the topic of the session in their introductory statements and moderated the discussions.

Each session included a keynote presentation (25 min at each session) by a keynote speaker. Based on the replies to the questionnaire, submitted before the beginning of the Congress, the keynote presentations identified salient general trends, as well as outstanding exceptions.

The respondents took up the presentation of the keynote speaker and developed the concepts presented there.

Following each presentation by the keynote speaker, all participants were able to contribute to the discussions. They not only reacted to arguments presented in the keynote presentations but also highlighted important additional issues.

Chaque session a été divisée en 4 étapes suivants : la déclaration liminaire du président de session, la présentation thématique introductive, le rapport du commentateur, les discussions.

Les présidents de sessions ont présenté les thèmes de sessions dans leurs déclarations liminaires, puis ils ont modéré les discussions.

Les présentations thématiques introductives (25 min à chaque session) ont été faites pendant chaque session.

Les présentations introductives, préparées sur la base des réponses au questionnaire rempli par les pays avant le 4e Congrès, ont identifié des tendances générales saillantes et ont souligné les exceptions remarquables.

Les commentateurs ont répondu à la présentation du conférencier principal et ont développé les concepts présentés ici.

Après chaque présentation par les orateurs principaux, tous les participants étaient en mesure de faire des interventions. Les participants ont réagi aux arguments présentés dans la présentation introductive et ont mis en évidence d’autres questions importantes.

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

1-oji sesija Teisės viršenybės sampratų įvairovė • Moderatorius Adel Omar Sherif, Egipto Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas • Pagrindinis pranešėjas Yi-Su Kim, laikinai einantis pareigas Korėjos Konstitucinio Teismo pirmininkas • Komentatorius Mourad Medelci, Alžyro Konstitucinės Tarybos pirmininkas • Reziumuojantysis pranešėjas Rakhmet Mukashev, Kazachstano Konstitucinės Tarybos narys (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje)

Session 1 The different concepts of the rule of law • Chair: Mr Adel Omar Sherif, Vice-President, Supreme Constitutional Court, Egypt • Keynote presentation: Mr Yi-Su Kim, Acting President, Constitutional Court, Korea • Respondent: Mr Mourad Medelci, President, Constitutional Council, Algeria • Rapporteur: Mr Rakhmet Mukashev, Member, Constitutional Council, Kazakhstan (reported at the closing session on the results of the discussions)

Session 1 Les différents concepts de l’État de droit • Présidence : M. Adel Omar Sherif, Vice-président, Cour constitutionnelle suprême, Égypte • Présentation thématique introductive* : M. Yi-Su Kim, Président en exercice, Cour constitutionnelle, Corée • Commentateur : M. Mourad Medelci, Président, Conseil constitutionnel, Algérie • Rapporteur : M. Rakhmet Mukashev, Membre, Conseil constitutionnel, Kazakhstan (a fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture)

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

* Ce rapport est disponible uniquement en lituanien et en anglais.

6HVVLRQ /HV GL΍«UHQWV FRQFHSWV GH Oȇ WDW GH GURLW

55

56

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

1-OSIOS SESIJOS „TEISĖS VIRŠENYBĖS SAMPRATŲ ĮVAIROVĖ“ PAGRINDINIS PRANEŠIMAS

THE KEYNOTE PRESENTATION AT SESSION 1 “THE DIFFERENT CONCEPTS OF THE RULE OF LAW”

Yi-Su Kim Laikinai einantis pareigas Korėjos Konstitucinio Teismo pirmininkas

Yi-Su Kim Acting President of the Constitutional Court of Korea

Įžanga

Introduction

Gerbiamasis Venecijos komisijos Pirmininke Gianni Buquicchio, gerbiamasis Lietuvos Konstitucinio Teismo Pirmininke Dainiau Žalimai, gerbiamieji pirmininkai, vyriausieji teisėjai, ponios ir ponai, esu labai dėkingas už suteiktą galimybę šiandien čia kalbėti. Be to, norėčiau pasveikinti šiandien čia susirinkusius organizatorius ir visus dalyvius, taip pat trijų ankstesnių kongresų rengėjus ir dalyvius. Visiems jums nuoširdžiai dėkoju.

President Gianni Buquicchio of the Venice Commission, President Dainius Žalimas of the Lithuanian Constitutional Court, Presidents, Chief Justices, ladies and gentlemen, I am very grateful to have the opportunity to speak to you today. I also would like to congratulate and sincerely express my appreciation to the organisers and all the participants who are here today, and who have also prepared and attended the past three Congresses.

Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos III kongresas buvo surengtas Seule (Korėja). Todėl man ypač didelė garbė būti pakviestam perskaityti pagrindinį pranešimą šiandienos renginio, Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongreso (toliau – Kongresas), 1-ojoje sesijoje.

The 3rd Congress of the World Conference on Constitutional Justice was held in Seoul, Korea. I am therefore especially honoured to have been invited as keynote speaker to the first session of today’s event, the 4th Congress of the World Conference on Constitutional Justice.

Kongresas, pavadinimu „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“, yra suskirstytas į penkias sesijas. Pirmosios sesijos tema – „Teisės viršenybės sampratų įvairovė“. Esu pakviestas pasidalyti mintimis šia aktualia ir reikšminga tema remiantis pateiktais Kongreso klausimyno atsakymais.

The Congress is entitled “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World”, and it is split into five sessions. The first session concerns “the different concepts of the rule of law”. Based on the questionnaire responses submitted to this Congress, I have been asked to provide some thoughts on this very pertinent and meaningful topic.

Atsižvelgiant į mūsų pasaulio įvairovę, gali būti sunku vienodai ir išsamiai apibrėžti teisės viršenybę. Vis dėlto konstitucinės justicijos labui galime pasiekti dalinį konsensusą dėl pagrindinių teisės viršenybės sudedamųjų elementų. Kaip užsimenama Kongreso koncepcijoje, bendro pagrindo esmė yra tokios sampratos kaip teisės viršenybė, lygybė prieš įstatymą, įstatymai turi būti skelbiami viešai, jie turi būti aiškūs ir jų galiojimas turi būti nukreiptas į ateitį. Paskutiniame Venecijos komisijos pranešime taip pat paminėtas konsensusas dėl teisėtumo, tikrumo, savivalės draudimo, teisės kreiptis į nepriklausomus ir nešališkus teismus, pagarbos žmogaus teisėms ir lygybės prieš įstatymą. Nors yra tam tikrų skirtumų, remiantis Kongreso klausimyno atsakymais galima patvirtinti šį bendrų idėjų pamatą.

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

In light of the diversity of our world, settling on a unanimous and exhaustive definition of the rule of law may seem difficult. Yet in the interests of constitutional justice, we can agree on an overlapping consensus over the core components of the rule of law. As the concept paper for this Congress suggests, a common core revolves around concepts such as the supremacy of law, equality before the law, and that laws must be public, clear and prospective. Likewise, a recent report by the Venice Commission also mentions a consensus on the following: legality, certainty, prohibition of arbitrariness, access to independent and impartial courts, respect for human rights and equality before the law. Despite some variations, the questionnaire responses to our Congress confirm this common core of shared ideas.

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

57

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Mano pranešimą, parengtą atsižvelgiant į Kongreso klausimyno atsakymus, sudaro keturios dalys. Kiekvienoje jų, išskyrus trečiąją, kalbama apie vieną atitinkamą klausimyno klausimą, kurį numatyta aptarti Kongreso 1-ojoje sesijoje. Trečiojoje mano pranešimo dalyje nagrinėjami trečias, ketvirtas ir penktas klausimai, nes jie yra susiję su teismų praktika. Taigi pirmiausia aptarsiu, kokiuose teisės šaltiniuose įvairiose šalyse įtvirtintas konstitucinis teisės viršenybės principas. Paskui mėginsiu atsakyti į klausimą, ar materialioji teisės viršenybės samprata tapo vyraujanti. Kalbėdamas apie teismų praktiką apžvelgsiu, kaip apibrėžiami pagrindiniai teisės viršenybės sudedamieji elementai, kokiose teisės srityse ši samprata yra ypač svarbi ir ar bėgant laikui ji pasikeitė. Galiausiai aptarsiu, kokiu mastu tarptautinė teisė daro poveikį teisės viršenybės aiškinimui.

Based on the questionnaire responses to our Congress today, I shall proceed in four parts. Except for the third part of my speech, each part refers to one relevant question from the questionnaire assigned to the first session of this Congress. The third part of my speech together addresses questions number three, four and five, since they all focus on issues concerning case law. So my speech will contain observations about the following. First, what are the legal sources for the rule of law as a constitutional principle in various countries? Second, has the substantive concept of the rule of law become the dominant understanding? Third, in terms of case law, how are key components of the rule of law defined, what areas of law is this concept especially prominent in, and has the concept changed over time?

Fourth, to what extent does international law have an impact on the interpretation of the rule of law?

1. Teisės viršenybę kaip konstitucinį principą įtvirtinantys teisės šaltiniai Teisės viršenybė yra fundamentalus konstitucinis principas. Kaip tikėtasi, svarbiausias iš teisės viršenybę įtvirtinančių šaltinių yra pačios konstitucijos tekstas. Daugelyje konstitucijų yra aiškiai suformuluoti straipsniai, kuriuose minima teisės viršenybė. Ši samprata taip pat minima žemesnę vietą normų hierarchijoje užimančiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, nacionalinės teisės aktuose.

Kai kuriose jurisdikcijose tarptautiniai teisiniai dokumentai taip pat laikomi vienu iš teisės viršenybę įtvirtinančių teisės šaltinių.

58

1. Legal sources for the rule of law as a constitutional principle The rule of law is a central constitutional principle. As expected, at the head of the relevant sources of law which establish the principle of the rule of law stands the text of the constitution itself. In many constitutions, there are explicit articles referring to the rule of law. This concept is also covered in sources further down the hierarchy of norms, such as national legislation. For some jurisdictions, international legal instruments also function as one legal source for the rule of law.

Vis dėlto iš klausimyno atsakymų akivaizdžiai matyti svarbus konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų praktikos vaidmuo detalizuojant ir plėtojant teisės viršenybės sampratą. Pagal pobūdį kodifikuotų konstitucijų tekstai dažnai būna gana abstraktūs. Kalbant apie tokias sudėtingas sampratas kaip teisės viršenybė, suprantama, kad konstitucijos tekste išsamios apibrėžtys paprastai nepateikiamos.

Todėl teismams dažnai tenka teisės viršenybės sampratą taikyti susidarius konkrečioms aplinkybėms ir taip išplėtoti jos reikšmę. Vadinasi, konstitucinė jurisprudencija iš tikrųjų yra vienas svarbiausių teisės viršenybės sampratos šaltinių.

However, the questionnaire responses also make it evident that case law of constitutional courts and equivalent institutions play a major role in elaborating and developing the concept of the rule of law. By their very nature, texts of codified constitutions are often open-textured. When it comes to complex concepts such as the rule of law, it is not surprising that comprehensive definitions are not usually given in the constitutional text. Therefore, it is often up to the judiciary to apply the concept of the rule of law to specific contexts, and thereby flesh out its meaning.

Constitutional jurisprudence is thus indeed one of the major legal sources for the concept of the rule of law.

Ši pastaba ypač svarbi, nes daugelyje klausimyno atsakymų pabrėžta, kad nėra jokios vienos konkrečios apibrėžtos teisės viršenybės sampratos. Veikiau teisės viršenybė susideda iš kelių principų. Būtent tie principai ir glūdi konstitucijos tekste, teisės aktuose, teismų praktikoje ir tarptautiniuose teisės šaltiniuose. Be to, kaip užsimenama ketvirtame klausimyno klausime, pavieniai teisės viršenybės elementai dažnai slypi konstitucinėje jurisprudencijoje.

This observation is especially important since a significant number of questionnaire responses emphasised that there is not any “one” particular defined concept of the rule of law. Instead, the rule of law is made up of several principles.

It is this bundle of principles which are found in the constitutional text, legislation, case law and international sources of law. Also, as suggested by question four of the questionnaire, the individual elements of the rule of law are often found in constitutional case law.

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Konstitucinės jurisprudencijos vaidmuo ypač svarbus tose jurisdikcijose, kuriose teisės viršenybė nėra aiškiai nurodyta konstitucijos tekste. Vykstant bylos nagrinėjimo procesui, teisės viršenybės principą galima nustatyti remiantis konstitucijos straipsniais. Teisės viršenybė šiose jurisdikcijose gali būti laikoma nerašytu konstituciniu principu. Konstituciniam teismui arba lygiavertei institucijai pavedama svarbi užduotis – plėtoti teisės viršenybės sampratą, ypač jei šio principo aspektai tiesiogiai neminimi konstitucijos tekste.

Constitutional case law especially plays a major role in jurisdictions where the rule of law is not explicitly referred to in the constitutional text. Instead, via the process of adjudication, the principle of the rule of law can be deduced from existing constitutional articles. The rule of law in these jurisdictions can firmly be considered as an unwritten constitutional principle. The constitutional court or equivalent institution is entrusted with the major task of developing the concept of the rule of law, especially if aspects of the principle are not directly mentioned in the constitutional text.

Baigdamas pirmąją pranešimo dalį norėčiau pasakyti, jog iš klausimyno atsakymų aiškiai matyti, kad, kaip ir tikėtasi, teisės viršenybės principą įtvirtinantys reikšmingi teisės šaltiniai daugiausia yra pats konstitucijos tekstas ir konstitucinė jurisprudencija.

2. Materialiosios teisės viršenybės sampratos vyravimas Kitas dalykas, kurį norėčiau aptarti, yra pagrįstas atsakymais į antrą klausimyno klausimą. Šis klausimas skamba taip: „Kaip teisės viršenybės principas aiškinamas jūsų šalyje? Ar yra skirtingų teisės viršenybės sampratų (formalioji, materialioji arba kokia nors kita samprata)?“ Susipažinęs su klausimyno atsakymais, darau pagrindinę išvadą, kad materialioji teisės viršenybės samprata, atrodo, tapo vyraujanti. Materialioji teisės viršenybės samprata apskritai suprantama kaip apibrėžtis, kurioje taip pat labai svarbus teisės turinys. Pavyzdžiui, įstatymas turi saugoti žmogaus teises ir jų nepažeisti.

Formalioji sąvoka yra daugiausia susijusi su procedūriniais aspektais, o ne su teisės turiniu. Pavyzdžiui, formaliosios teisės viršenybės sampratos pagrindiniai sudedamieji elementai yra įstatymo aiškumas, tikrumas ir grįžtamosios galios nebuvimas.

Labai svarbi materialiosios teisės viršenybės sampratos įsigalėjimo priežastis yra žmogaus teisių apsaugos įtraukimas į šią sampratą. Palaikantieji vien formaliąją teisės viršenybės sampratą tvirtina, kad jei tokie materialieji elementai kaip žmogaus teisės yra teisės viršenybės sampratos dalis, tada kalbame ne apie teisės viršenybę, o apie geros teisės viršenybę. Kad galėtume nustatyti, kas yra geros teisės viršenybė, turėtume atsakyti, ką laikome pagrindiniais gero gyvenimo elementais.

Formaliai suprantantieji teisės viršenybę teigia, kad teisės viršenybės samprata nesiekiama atsakyti į tokį klausimą.

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

To conclude the first part of my speech, the questionnaire responses strongly suggest, as expected, that the relevant legal sources of law which establish the principle of the rule of law are mainly the constitutional text itself and constitutional case law.

2. Dominance of the substantive concept of the rule of law The second point I would like to raise is based on the responses to the second question of the questionnaire. The question asks the following: “How is the principle of the rule of law interpreted in your country? Are there different concepts of the rule of law: formal, substantive or other?”

After surveying the questionnaire responses, my main conclusion is that it seems the substantive concept of the rule of law has become the dominant concept. In general, a substantive concept of the rule of law is understood as a definition where the substance of the law is also of consequence. For example, the law must protect and not violate human rights. Whereas the formal notion is mainly concerned with procedural aspects, and not the content of the law. For example, key components of the formal concept of the rule of law are the clarity, certainty and non-retroactivity of the law.

A very significant reason for the rise of the substantive conception of the rule of law is the inclusion of the protection of human rights in the concept. Those arguing for merely a formal conception of the rule of law claim that if substantive elements such as human rights are part of the concept of the rule of law, then we are speaking about not the rule of law but the rule of good law. And to determine what the rule of good law is, we would have to provide an answer to what we understand as core elements of a good life. Advocates for the formal understanding of the rule of law argue that to answer such a question is not the purpose of the concept of the rule of law.

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

59

60

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Vis dėlto iš klausimyno atsakymų akivaizdu, kad šiandien dauguma konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų žmogaus teisių apsaugą laiko pagrindiniu teisės viršenybės sudedamuoju elementu. Skaudi ankstesnė šalių patirtis tam tikru mastu sumenkino pasitikėjimą vien formaliąja teisės viršenybės samprata. Istorija parodė, kad formaliosios teisės viršenybės sampratos nepakanka. Tereikia prisiminti nacistinę Vokietiją, apartheidą Pietų Afrikoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų vergovės istoriją.

However, from the responses of the questionnaire it is evident that the majority of constitutional courts and equivalent institutions today see the protection of human rights as a key component of the rule of law. Disastrous historical experiences have to some extent discredited a mere formal conception of the rule of law. History has taught us that the formal conception of the rule of law is not enough. We only need to think back to Nazi Germany, apartheid South Africa, and the history of slavery in the United States.

Dar vienas svarus argumentas dėl materialiosios teisės viršenybės sampratos yra tas, kad pačioje formaliojoje teisės viršenybės sampratoje glūdi materialusis elementas, t. y. tikslas užtikrinti žmogaus orumą. Tokie formalieji teisės viršenybės bruožai kaip būtinybė turėti aiškius, stabilius įstatymus, kurių galiojimas nukreiptas į ateitį, atitinka pagrindinį siekį sudaryti sąlygas asmenims planuoti savo gyvenimą, taigi laikyti juos vertingais, orumą ir teises turinčiais asmenimis.

Vadinasi, materialiosios sąvokos paplitimą taip pat galima paaiškinti tuo, kad formalioji teisės viršenybės samprata turi materialųjį pagrindą.

Another powerful argument for a substantive conception of the rule of law is that within the formal conception of the rule of law lies itself a substantive element, namely the goal of securing human dignity. Formal attributes of the rule of law such as the need for clear, stable and prospective laws serve the primary purpose of allowing individuals to be able to plan their lives, thus treating them as valued individuals, possessing dignity and rights. So the success of the substantive notion can also be explained by the fact that, in the end, the formal conception of the rule of law is based on a substantive core.

Taip pat reikia pabrėžti, kad materialiosios sampratos pasirinkimas nereiškia, jog atsisakoma formaliosios sampratos. Iš klausimyno atsakymų aiškiai matyti, kad materialiosios sampratos pasirinkimas reiškia formaliosios sampratos pripažinimą ir taikymą, o paskui einama dar toliau. Kad galėtų būti veiksminga valdžios turimo prievartos monopolio kontrolės priemonė, teisės viršenybė turi būti suvokiama ir kaip formalioji, ir kaip materialioji samprata.

It must also be stressed that opting for a substantive conception does not mean abandoning the formal conception. As is clear from the questionnaire responses, adopting a substantive conception means accepting and applying the formal conception, and then to go further. To be an effective check on the government’s monopoly of coercive force, the rule of law must be understood as both a formal as well as a substantive concept.

Nedidelėje dalyje klausimyno atsakymų iš tikrųjų aiškinama, kad atitinkamų šalių jurisprudencijoje tradiciškai vyravo formalioji samprata. Tačiau taip pat sutinkama, kad pastaraisiais metais buvo pripažinti materialieji elementai. Kita vertus, kai kurie teismai nurodė, kad, užuot nusprendus, ar teisės viršenybė kaip samprata yra vien formalioji, ar vien materialioji, geriau sakyti, kad teisės viršenybės sampratoje įtvirtinti keli sudedamieji elementai. Vieni iš jų yra formalieji, kiti – materialieji.

A small minority of questionnaire responses do explain that traditionally it is the formal conception that dominated in their jurisprudence. But they also admit that, in recent years, substantive elements have been recognised. Alternatively, some courts have pointed out that, instead of settling on whether the rule of law as a concept is entirely formal or substantive, it is better to say that the concept of the rule of law contains several sub-principles. And among these sub-principles, some are formal while others are substantive.

Nagrinėjant kalbinius skirtumus, pavyzdžiui, mėginant nustatyti angliško termino „rule of law“, vokiško žodžio „Rechtsstaat“ ir prancūziškos sąvokos „Etat de droit“ skirtumus arba panašumus, taip pat galima aiškiai atsekti laipsnišką perėjimą nuo formaliosios prie materialiosios sampratos. Tai trys pagrindinės sąvokos, kurios klausimyno atsakymuose vartojamos kaip atitikmenys. Tačiau puikiai žinoma, kad šie terminai nėra visiški sinonimai.

When we analyse the linguistic differences involved, such as trying to ascertain what the differences or similarities are between the English terminology of the “rule of law”, the German word “Rechtsstaat” and the French expression “etat de droit”, the gradual move from a formal to a substantive concept can also be clearly traced. These are three major expressions which are used in the questionnaire answers, functioning as equivalents to each other. However, as is well known, these terms are not exact synonyms.

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Anglišką terminą „rule of law“ XIX a. itin išpopuliarino Oksfordo profesorius Albert’as Dicey’is. Tradiciniame angliškame A. Dicey’io kontekste teisės viršenybė apima bent du svarbius aspektus: pirma, valdžios vykdymą laikantis įstatymo, antra, lygybę prieš įstatymą. Teisės viršenybės principas taikomas kaip parlamento įgaliojimų kontrolės priemonė procesine ir formaliąja prasme. Kad ir kokį įstatymą priimtų parlamentas, jis turi būti vienodai taikomas visiems, ir aukščiausiems šalies pareigūnams. Be to, valdžios įgaliojimai turi būti pagrįsti teisės aktais. Taigi, remiantis šia apibrėžtimi, terminas „rule of law“ anglų kalboje ilgą laiką buvo suprantamas labai formaliai. Tačiau XXI a. pradžioje britų teisėjai neretai teigia, kad teisės viršenybė apima žmogaus teisių apsaugą. Šią supratimo raidą Jungtinėje Karalystėje ir kitose bendrosios teisės šalyse taip pat liudija bendrosios teisės jurisdikcijos šalių pateikti atsakymai į Kongreso klausimyną.

The English term “rule of law” was most famously popularized in the 19th century by the Oxford professor Albert Dicey. In the orthodox English Diceyan context, the rule of law includes at least two prominent aspects. First, government under the law. Second, equality before the law. The principle of the rule of law exists as a check on Parliament’s power in a procedural and formal sense. Whatever law Parliament may pass, it must apply equally to everyone, including the highest ranking public officials of the country. Also, public power must be justified by legislation. So, based on this definition, for a long time the “rule of law” in the English language, had been understood in very formal terms. However, at the dawn of the 21st century, it is not unusual for British judges to argue that the rule of law includes the protection of human rights. This evolution of understanding in the United Kingdom as well as in other parts of the common law world is also evidenced by the questionnaire responses to our Congress from common law jurisdictions.

Dabar norėčiau pereiti nuo angliško termino prie vokiško. Kai kuriuose klausimyno atsakymuose, nors ir parašytuose anglų kalba, aiškiai nurodytas vokiečių kalbos terminas „Rechtsstaat“, kuris pažodžiui reiškia „teisinė valstybė“.

Ilgą laiką jis taip pat laikytas formaliąja samprata. 1871 m. Vokietijos imperijos konstitucijoje nebuvo teisių katalogo. 1919 m. Veimaro konstitucijoje teisių katalogas buvo, tačiau toliau įnirtingai diskutuota dėl pagrindinių teisių įtvirtinimo. Taigi prieš Antrąjį pasaulinį karą „Rechtsstaat“ idėjai didelį poveikį vis dar darė formalioji samprata, tvirtai pagrįsta teisiniu pozityvizmu. Lūžis įvyko pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Naujojoje 1949 m. Vokietijos konstitucijoje aiškiai įtvirtinta materialioji „Rechtsstaat“ idėja. Pagarba žmogaus orumui ir pagrindinėms teisėms šiandien yra Vokietijos konstitucijos svarbiausias elementas. Daugelis civilinės teisės šalių visame pasaulyje, taip pat ir Korėjos Respublika, moderniąją Vokietijos konstitucinę teisę, įskaitant materialiąją „Rechtsstaat“, laiko įkvepiančiu pavyzdžiu.

Maždaug 25 procentai Kongreso klausimyno atsakymų pateikti prancūzų kalba.

Prancūzakalbėse jurisdikcijose teisės viršenybei nusakyti vartojamas terminas „Etat de droit“. Nors prancūziškos sampratos pažodinė reikšmė taip pat yra „teisinė valstybė“, juo, kitaip negu vokišku terminu „Rechtsstaat“, daug mažiau pabrėžiamas teisėjų vaidmuo. Be to, priešingai negu Vokietijoje, XIX a.

Prancūzijoje teisinis pozityvizmas nebuvo toks svarbus. Jau po Pirmojo pasaulinio karo, plečiant vykdomosios valdžios galias, Prancūzijoje kilo mintis, kad teisės aktų paliktas spragas kaip nors turi užpildyti bendrieji teisės principai. Šaltiniuose, kuriais remtasi, būta idėjų, randamų 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje. Vadinasi, materialieji elementai visada iš dalies buvo prancūziškos tradicijos dalis.

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

Let me move from English terminology to German terminology. Some questionnaire responses, even though written in English, specifically mention the German term of the “Rechtsstaat”, literally meaning a “state of law”. For a long time, this was also seen as a formal concept. The German Imperial Constitution of 1871 did not contain a catalogue of rights. The Weimar Constitution of 1919 did contain a rights catalogue, but fierce debate continued over the entrenchment of fundamental rights. Thus before the Second World War, the idea of the “Rechtsstaat” was still heavily dominated by the formal conception, drawing strongly on legal positivism. The end of the Second World War brought about a turning point. The idea of the “Rechtsstaat” in the new German Constitution of 1949 became strongly substantive. The respect for human dignity and fundamental rights today stand at the apex of the German Constitution. Many civil law countries around the world have taken modern German constitutional law, including the substantive “Rechtsstaat”, as an inspiration, including the Republic of Korea.

Roughly 25 per cent of the questionnaire responses to our conference have been submitted in French. Now, the terminology for the rule of law used in francophone jurisdictions is “etat de droit”. Even though the French concept also literally means a “state of law”, unlike the German “Rechtsstaat”, there has been historically a much weaker emphasis on the role of judges. Also, unlike in Germany, legal positivism did not play as prominent a role in 19th century France. Already after the First World War, with the expansion of executive power, the idea emerged in France that gaps left by legislation had to somehow be filled by general principles of law.

Sources that were drawn upon included ideas that could be traced back to the 1789 Declaration of the Rights of Man. Thus substantive elements have always been partly included in the French tradition.

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

61

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Taigi matome, kad filosofiniai, politiniai, istoriniai ir kultūriniai skirtumai lemia požiūrių įvairovę. Vis dėlto iš klausimyno atsakymų galiausiai paaiškėja, kad nors teisės viršenybė iš pradžių ir galėjo būti laikoma formaliąja samprata, šiuolaikiniame pasaulyje ji yra tapusi materialiąja. Dabar pereisiu prie trečiosios dalies, kurioje, remdamasis atsakymais apie konstitucinę jurisprudenciją, apžvelgsiu trečią, ketvirtą ir penktą klausimus.

So we can see that philosophical, political, historical and cultural differences give us a diversity of views. Yet in the end, what has been clear from the questionnaire answers is that, even though the rule of law may have started out as a formal concept, in our world today, the concept has become a substantive one. I now turn to the third section of my speech, surveying questions three, four and five, which are based on responses regarding constitutional case law.

3. Teisės viršenybė konstitucinėje jurisprudencijoje

3. The rule of law in constitutional jurisprudence

Šioje dalyje nagrinėsiu tris klausimus. Pirma, kokie yra pagrindiniai teisės viršenybės principai remiantis teismų praktika? Antra, ar yra konkrečių konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimo sričių, kuriose teisės viršenybės sampratos vaidmuo ypač svarbus? Trečia, ar teisės viršenybės samprata konstitucinėje jurisprudencijoje bėgant laikui pasikeitė?

In this section I shall deal with three issues. First, what are the core elements of the principle of the rule of law according to case law? Second, are there specific fields of constitutional adjudication where the concept of the rule of law plays an especially prominent role? Third, has the concept of the rule of law changed over time in constitutional case law?

Kalbant apie teismų praktiką, tam tikruose klausimyno atsakymuose pabrėžta, kad kai kurie teismai paprastai nepateikia teorinių aiškinimų dėl teisės viršenybės sampratos kaip visumos esmės ir ribų. Tačiau daugumoje klausimyno atsakymų nurodyta, kad savo praktikoje daugelis teismų iš tikrųjų yra tiksliai nurodę pagrindinius teisės viršenybės elementus. Toliau trumpai aptarsiu reikšmingiausius pagrindinius elementus, kurie, kaip nurodyta klausimyno atsakymuose, yra paminėti viso pasaulio valstybių konstitucinėje jurisprudencijoje.

When it comes to case law, some questionnaire responses have emphasised that some courts do not usually come forward with theoretic elaborations on the substance and limits of the rule of law concept as a whole. However, a majority of questionnaire responses indicate that many courts have indeed pinpointed core elements of the rule of law in their case law. Let me briefly elaborate on the most prominent core elements that, according to the questionnaire responses, are mentioned in constitutional jurisprudence across the world.

Dažniausiai minėtas pagrindinis teisės viršenybės elementas neabejotinai yra teisinio tikrumo principas. Jo svarbą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad teisinis tikrumas yra formaliosios teisės viršenybės sampratos esmė. Be to, kaip ir pačią teisės viršenybės sampratą, teisinio tikrumo principą sudaro keli sudedamieji elementai, tokie kaip įstatymo aiškumas, nuoseklumas, nuspėjamumas ir grįžtamosios galios nebuvimas. Dar vienas teisės viršenybės elementas, dažnai minėtas klausimyno atsakymuose, yra teisėtumo idėja. Kiti dažnai minėti teisės viršenybės aspektai – būtinybė turėti nepriklausomus ir nešališkus teismus, lygybė prieš įstatymą ir teisė kreiptis į teismą. Kita vertus, visi jie daugiausia būdingi formaliajai teisės viršenybės sampratai.

Be to, kas jau minėta, pagrindinių žmogaus teisių apsauga tapo vienu dažniausiai minimų teisės viršenybės elementų. Vadinasi, nors dauguma konstitucinėje jurisprudencijoje išdėstytų pagrindinių teisės viršenybės elementų yra formalūs, būtent dėl vieno materialiojo elemento, t. y. žmogaus ir pagrindinių teisių apsaugos, didelės svarbos materialioji teisės viršenybės samprata aiškiai įsitvirtino teismų praktikoje. Kaip rodo klausimyno atsakymai, žmogaus teisių apsauga yra viena svarbiausių sampratų, kurios konstitucinėje jurisprudencijoje minimos kaip teisės viršenybės elementai.

62

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

Undoubtedly the core element of the rule of law that has been mentioned most is the principle of legal certainty. Its prominence can partly be explained by the fact that legal certainty lies at heart of the formal conception of the rule of law. Also, like the rule of law concept itself, the principle of legal certainty consists of a number of sub-principles such as clarity, consistency, predictability and non-retroactivity of the law. Another core element of the rule of law that is prominently featured in the questionnaire responses is the idea of the principle of legality. Other aspects of the rule of law that are also mentioned frequently are the need for independent and impartial courts, equality before the law and access to justice. Again, these are all predominantly features of the formal conception of the rule of law.

However, in addition to the above, the protection of fundamental rights has become one of the most cited elements of the rule of law. Thus even though a majority of core elements of the rule of law stated in constitutional jurisprudence are formal in nature, it is the strong prominence of one substantive element, namely the protection of human and fundamental rights, which has firmly established the substantive conception of the rule of law in case law. According to the questionnaire responses, the protection of human rights ranks near the top of the list of concepts that are referred to in constitutional jurisprudence as elements of the rule of law.

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Kokiame kontekste minimi pagrindiniai teisės viršenybės elementai ir kokiose konkrečiose teisės srityse teisės viršenybės vaidmuo svarbiausias? Daugumoje klausimyno atsakymų nurodyta, kad nėra konkrečios srities, kurioje teisės viršenybė būtų svarbiausia. Teisės viršenybė svarbi visose teisės srityse. Remiantis konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų jurisdikcija ir pačia teisės viršenybės samprata galima teigti, kad nėra nė vienos teisės srities, kurioje teisės viršenybės samprata nebūtų taikoma.

In what context are core elements of the rule of law mentioned, and in which particular fields of law has the rule of law played the most prominent role? The majority of questionnaire responses indicate that there is no particular field in which the rule of law is most important. The rule of law is important in all fields of law. By virtue of the jurisdiction of constitutional courts and equivalent institutions, and by virtue of the concept of the rule of law itself, no area of law can be exempt from the concept of the rule of law.

Tačiau kai kuriuose klausimyno atsakymuose iš tikrųjų nurodytos konkrečios teisės sritys, kuriose teisės viršenybė gali būti minima dažniau nei kiti principai. Viena iš tokių sričių yra baudžiamoji teisė, kurioje, pavyzdžiui, svarbiausia tai, kad nėra kriminalinės bausmės grįžtamosios galios. Su šia sritimi smarkiai konkuruoja žmogaus teisių teisė, kurioje teisės viršenybė eksplicitiškai minima galbūt dažniau nei kitose teisės srityse. Iš klausimyno atsakymų taip pat matyti, kad mokesčių teisė – tai dar viena tokia teisės sritis. Be to, dėl glaudaus teisės viršenybės idėjos ir demokratijos ryšio rinkimų teisėje taip pat galima aiškiai atskleisti teisės viršenybe pagrįstus argumentus.

But some questionnaire responses have indeed pointed out particular fields of law where the rule of law may be mentioned more often than others. They include the criminal law, where, for example, the issue on non-retroactivity of criminal punishment is of paramount importance. The field of human rights law is another strong contender where the rule of law is mentioned explicitly maybe more often than in other fields of law. The questionnaire responses also indicate that tax law is another such area of law. Also, due to the close connection between the idea of the rule of law and democracy, electoral law is another arena for the strong display of arguments based on the rule of law.

Vis dėlto reikia pabrėžti, jog bendra klausimyno atsakymuose atsispindinti tendencija yra ta, kad teisės viršenybės samprata taikoma visoms teisės sritims. Tai visų pirma pasakytina apie kai kuriuos klausimyno atsakymus, kuriuose kalbama apie teisės „konstitucionalizavimą“. Vykstant šiam procesui konstituciniai principai, įskaitant teisės viršenybę, taikomi visose teisės srityse.

However, it must be emphasised that the overall trend displayed by the questionnaire answers is that the concept of the rule of law applies to all areas of law. This is especially so since some questionnaire answers speak of the “constitutionalisation” of the law. Through this process, constitutional principles, including the rule of law, are applied to all fields of law.

Atsižvelgiant į konstitucinės jurisprudencijos įvairovę, kyla klausimas, kiek pasikeitė teisės viršenybės supratimas. Daugumoje klausimyno atsakymų pokyčių pavyzdžių nepateikta. Kai kurie teismai taip pat pažymėjo, kad savo praktikoje jie neteikia teorinių teisės viršenybės apibrėžčių, todėl negali atsakyti į klausimą apie pokyčius.

Tačiau net jei ir įvyko koks nors procesas, kurį būtų galima pavadinti pokyčiu, jis daugiau suprantamas kaip teisės viršenybės sampratos plėtotė arba detalizavimas, o ne kaip pačios sampratos pokytis.

Throughout this wealth of constitutional case law, to what extent has the understanding of the rule of law changed? The overwhelming majority of the questionnaire responses document no change. Some courts have also indicated that, since they do not provide theoretical definitions of the rule of law in their case law, the question of change cannot be answered. However, even if some process occurred that may be called a change, it is better understood as a development or elaboration of the concept of the rule of law, rather than a change in the concept itself.

Detalizavimas apima teisės viršenybės taikymą atspindint besikeičiančias socialines aplinkybes, teisinio tikrumo reikšmės plėtotę, valdžių padalijimo raidą, proporcingumo principo diegimą, pagrindinių teisių ir konstitucingumo kontrolės mechanizmų plėtrą ir, žinoma, laipsnišką perėjimą nuo formaliojo prie labiau materialiojo teisės viršenybės supratimo. Kai kurių teismų perėjimą prie materialiosios sampratos iš dalies lėmė visuomenės internacionalizacija, o Europos kontekste – europeizacija. Ketvirtojoje, paskutinėje, pranešimo dalyje kalbėsiu apie tarptautinės teisės vaidmenį aiškinant teisės viršenybės sampratą.

Elaborations include the following: application of the rule of law reflecting changing social circumstances, development of the meaning of legal clarity, evolution of the separation of powers, introduction of the principle of proportionality, expansion of fundamental rights and mechanisms of judicial review, and of course a general shift from a formal to a more substantive understanding of the rule of law. For some courts, the move towards a substantive concept was partly caused by the internationalisation and, in the European context, the Europeanisation of society. At this point, I shall turn to the fourth and final section of my speech, asking what role international law plays in the interpretation of the concept of the rule of law.

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

63

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

64

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

4. Tarptautinė teisė ir teisės viršenybė

4. International law and the rule of law

Tik kelių teismų pateiktuose klausimyno atsakymuose paneigiama tarptautinės teisės įtaka aiškinant teisės viršenybės sampratą jų jurisdikcijose. Vienokia ar kitokia įtaka paminėta daugumoje atsakymų.

Only very few of the questionnaire responses deny the influence of international law on the interpretation of the concept of the rule of law in their jurisdictions. The overwhelming majority mention an influence in one form or another.

Konstituciniai teismai ir lygiavertės institucijos, kurios yra regioninės žmogaus teisių apsaugos sistemos dalis, ypač imlūs tarptautinei įtakai. Europos jurisdikcijoms įtaką daro Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taip pat Europos Sąjungos vertybės. Regioninės žmogaus teisių sutartys Lotynų Amerikoje ir Afrikoje taip pat daro įtaką atitinkamoms šalims. Šiuo metu nėra regioninės žmogaus teisių apsaugos sistemos, kuri apimtų visą Azijos žemyną. Tačiau klausimyno atsakymuose subregioninis bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje, pavyzdžiui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) žmogaus teisių deklaracija, nurodytas kaip tarptautinės įtakos šaltinis. Be to, kai kuriuose atsakymuose iš Artimųjų Rytų šalių paminėtos Arabų Lygos sutartys.

Constitutional courts and equivalent institutions which are part of a regional human rights protection system are especially receptive to international influence.

European jurisdictions are influenced by the European Convention of Human Rights as well as the values of the European Union. Regional human rights treaties in Latin-America and Africa also influence their respective members. No regional human rights protection system currently covers the whole Asian continent. But, within the questionnaire responses, sub-regional cooperation in the field of human rights, such as the ASEAN Declaration on Human Rights, has been mentioned as a source of international influence. Also, some responses from the Middle East refer to the treaties of the Arab League.

Net ir nesant oficialaus regioninio žmogaus teisių mechanizmo, įvairiose jurisdikcijose tikrai atsižvelgiama į tarptautinę teisę ir užsienio įtaką. Taip yra todėl, kad dauguma pasaulio valstybių yra pasirašiusios bent vieną iš pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių srities sutarčių. Kadangi žmogaus teisių apsaugą imta suprasti kaip teisės viršenybės elementą, šios sutartys ir atitinkamų jų stebėseną vykdančių institucijų nuomonės paprastai turi tam tikrą įtaką aiškinant teisės viršenybę. Tarp klausimyno atsakymuose minimų šių sutarčių pavyzdžių yra Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.

Even without a formal regional human rights mechanism, various jurisdictions do take into account international law and influences from abroad. This is because most states in the world have signed up to at least one of the major international human rights treaties. Since the protection of human rights has come to be understood as an element of the rule of law, these treaties and the opinions of their respective monitoring bodies naturally play a role in the interpretation of the rule of law. Examples of these treaties mentioned in the questionnaire responses include the following: the ICCPR, the ICESCR and the UN Convention on the Rights of the Child.

Be sutarčių teisės, klausimyno atsakymuose taip pat paminėta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir tarptautinė paprotinė teisė, ypač ius cogens ir žmogaus teisių ryšys. Be to, kai kuriuose klausimyno atsakymuose nurodyta užsienio teismų, pavyzdžiui, JAV Aukščiausiojo Teismo, Vokietijos Konstitucinio Teismo ir Kanados Aukščiausiojo Teismo, praktikos įtaka.

In addition to treaty law, questionnaire responses also mention the Universal Declaration of Human Rights, and international customary law, especially the connection between ius cogens and human rights. Also, some questionnaire responses mention the influence of foreign case law, such as that of the US Supreme Court, the German Constitutional Court, and the Supreme Court of Canada.

Tarptautinės teisės įtakos teisės viršenybės aiškinimui mastas labai priklauso nuo tarptautinės teisės statuso atitinkamos šalies teisės sistemoje. Tačiau net jei tarptautinei teisei teikiama mažesnė reikšmė nei šalies konstitucijai, iš klausimyno atsakymų matyti, kad neprieštaraujama minčiai, jog tarptautinė teisė gali pateikti papildomų standartų tokių konstitucinių principų kaip teisės viršenybė aiškinimui.

To what extent international law actually affects the interpretation of the rule of law of course largely depends on the status of international law in the respective domestic legal system. However, even if international law is viewed as inferior to the domestic constitution, questionnaire responses suggest that there is no objection to the idea that international law can offer supplementary standards in interpreting constitutional principles such as the rule of law.

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Išvada

Conclusion

Baigdamas pranešimą norėčiau paminėti keletą dalykų. Nors nelengva nustatyti aiškią teisės viršenybės sampratą, vis dėlto galime susitarti dėl būtinosios darbinės apibrėžties, turinčios bendrą pagrindą. Tai šiandien akivaizdžiai matyti iš Kongreso klausimyno atsakymų.

Finally, please allow me to conclude with the following points. Even though pinning down an exact concept of the rule of law is not easy, we can nevertheless settle on a minimum working definition based on a common core. This is evident from the questionnaire responses to our Congress today.

Vienas iš naudingų būdų apibrėžti teisės viršenybę – įsivaizduoti įvairius apibrėžčių lygmenis. Galime pradėti nuo pagrindinio teisės viršenybės tikslo, t. y. numatyti tam tikrus teisinius valstybės prievartos apribojimus. Taigi teisės viršenybę galime laikyti samprata, turinčia neginčytiną pagrindą – teisėtumo principą. Tada galime pridėti dar vieną gana neginčytiną lygmenį, kurį sudaro formaliosios teisės sampratos pagrindiniai elementai, pavyzdžiui, teisinis tikrumas, teisė kreiptis į teismą ir lygybė prieš įstatymą. Atsižvelgiant į neigiamą istorinę patirtį, galima pridėti kitą lygmenį, kurį sudaro valdžių padalijimas ir, žinoma, pagrindinių teisių apsauga. Galiausiai galime pridėti lygmenis, susijusius su socialiniu teisingumu ir gerove.

One useful way that has been applied to defining the rule of law is to think of various layers of definitions. We can start with the rule of law’s main purpose, namely to provide some sort of legal limitation to the coercive powers of the state.

We can thus identify the rule of law as a concept with a solid and uncontroversial core: the principle of legality. We can then add another rather uncontroversial layer, which is composed of the core elements of the formal conception of the rule of law, for example, legal certainty, access to justice and equality before the law. In light of negative historical experiences, a further layer that includes the separation of powers and of course the protection of fundamental rights can be added. Even further, we may add layers concerning issues of social justice and welfare.

Daugėjant apibrėžčių lygmenų, gali kilti nesutarimų. Tačiau šie nesutarimai išsprendžiami sutelkiant dėmesį į dalinį konsensusą. Dėl bendros sampratos visų pirma sutariama mūsų jurisdikcijoms bendradarbiaujant laikantis tarpusavio supratimo, mokymosi ir atvirumo principų.

There may be some disagreement as layers of definitions increase. But these disagreements are resolved by focusing on an overlapping consensus. A common concept is achieved especially through cooperation among our jurisdictions in the spirit of mutual understanding, learning and openness.

Dėkoju už dėmesį.

Thank you for your attention.

RML VHVLMD 7HLVÙV YLUģHQ\EÙV VDPSUDWĵ ñYDLURYÙ

6HVVLRQ 7KH GL΍HUHQW FRQFHSWV RI WKH UXOH RI ODZ

65

66

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

2-oji sesija Nauji iššūkiai teisės viršenybei • Moderatorius Farhad Abdullayev, Azerbaidžano Konstitucinio Teismo pirmininkas • Pagrindinis pranešėjas Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas • Komentatorius Ben Vermeulen, Nyderlandų Valstybės Tarybos teisėjas, Venecijos komisijos Teisės viršenybės aspektų kontrolinio sąrašo pristatymas • Reziumuojantysis pranešėjas Claudio Ramos Monteiro, Portugalijos Konstitucinio Teismo teisėjas (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje)

Session 2 New challenges to the rule of law • Chair: Mr Farhad Abdullayev, Chairman, Constitutional Court, Azerbaijan • Keynote presentation: Mr Dainius Žalimas, President, Constitutional Court, Republic of Lithuania • Respondent: Mr Ben Vermeulen, Justice, Council of State, the Netherlands, presentation of the Venice Commission’s Rule of Law Checklist • Rapporteur: Mr Claudio Ramos Monteiro, Justice, Constitutional Court, Portugal (reported at the closing session on the results of the discussions)

Session 2 De nouveaux défis pour l’État de droit • Présidence : M. Farhad Abdullayev, Président, Cour constitutionnelle, Azerbaïdjan • Présentation thématique introductive* : M. Dainius Žalimas, Président, Cour constitutionnelle, République de Lituanie • Commentateur : M. Ben Vermeulen, Juge, Conseil d’État, Pays-Bas, présentation de la liste des critères de l’État de droit de la Commission de Venise • Rapporteur : M. Claudio Ramos Monteiro, Juge, Cour constitutionnelle, Portugal (a fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture) * Ce rapport est disponible uniquement en lituanien et en anglais.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

6HVVLRQ 'H QRXYHDX[ G«ȴV SRXU Oȇ WDW GH GURLW

67

68

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

2-OSIOS SESIJOS „NAUJI IŠŠŪKIAI TEISĖS VIRŠENYBEI“ PAGRINDINIS PRANEŠIMAS

THE KEYNOTE PRESENTATION AT SESSION 2 “NEW CHALLENGES TO THE RULE OF LAW”

Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas

Dainius Žalimas President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania

Brangūs kolegos, gerbiamieji teisėjai, gerbiamasis Venecijos komisijos Pirmininke ir gerbiamieji nariai, brangūs draugai, gerbiamieji svečiai, ponios ir ponai,

Dear Colleagues, Honourable Judges, Dear President and Members of the Venice Commission, Dear Friends, Distinguished Guests, Ladies and Gentlemen,

šioje sesijoje, skirtoje naujiems iššūkiams teisės viršenybei, tęsiama 1-osios sesijos, kurioje aptarta teisės viršenybės samprata, tema. Apibrėžus formaliąją ir materialiąją teisės viršenybės sampratas, nustačius joms būdingus elementus ir tarpusavio santykius bei galimus universalius teisės viršenybės suvokimo elementus, logiška išnagrinėti dabartines grėsmes, galinčias susilpninti teisės viršenybės pamatus, ypač jos materialiąją sampratą, inkorporuojančią žmogaus orumo apsaugos ir žmogaus teisių užtikrinimo tikslą. Šios grėsmės ir šie iššūkiai gali būti bendri šiandieniniame globaliame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje; todėl jie gali būti susiję su tarptautinių įvykių poveikiu teisės viršenybės aiškinimui. Be to, 1-ojoje sesijoje išnagrinėjus tarptautinės teisės įtaką teisės viršenybės aiškinimui, atrodo logiška ir toliau tirti nacionalinės ir tarptautinės teisės (ypač konstitucinės ir tarptautinės jurisprudencijos) kolizijas ir jų įtaką teisės viršenybės užtikrinimui bei kilusių sunkumų sprendimo būdus. Reikėtų pažymėti, kad ši sesija skirta naujiems (tiek vidaus, tiek išorės) iššūkiams teisės viršenybei, t. y. atsakymus atsiuntusių teismų neseniai patirtiems ir dabartiniams iššūkiams, kurie neseniai buvo įveikti ar vis dar lieka neįveikti arba kurie netgi gali kilti artimiausioje ateityje, nors kai kurie teismai nurodė iššūkius, su kuriais susidūrė tolimoje praeityje.

This session on new challenges to the rule of law naturally continues the topic of the first session, which was devoted to the concept of the rule of law. After defining the formal and the substantive concepts of the rule of law, identifying their typical elements and relationships, as well as the possibly universal elements of the understanding of the rule of law, it is logical to examine the current threats that could shake the foundations of the rule of law, in particular its substantive conception that includes the goal to secure human dignity and ensure human rights. These threats and challenges may be common in the today’s globalised and interdependent world; therefore, they may be related to the repercussions of international developments on the interpretation of the rule of law.

Also it seems logical, after considering the impact of international law on the interpretation of the rule of law in the first session, to continue by dealing with collisions between national and international law, in particular collisions between constitutional and international jurisprudence, as well as their impact on ensuring the rule of law and the ways to settle the arising difficulties. It should be pointed out that this session is devoted to new challenges (both internal and external) to the rule of law, i.e. the recently experienced and current challenges faced by our courts, which either have been recently solved or still remain to be solved, or are even likely to arise in the nearest future, although some courts indicated the challenges faced in the distant past.

Remiantis klausimyno atsakymais į tris atitinkamus klausimus, mano pranešimas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje dalyje kalbama apie didžiausias grėsmes teisės viršenybei nacionaliniu lygmeniu. Antrojoje dalyje nagrinėjamas tarptautinių įvykių ir aplinkybių poveikis teisės viršenybės aiškinimui į klausimyną atsakiusiose šalyse.

Trečiojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama nacionalinės ir tarptautinės teisės kolizijoms, su kuriomis susiduria teismai – Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos nariai (toliau – PKJK nariai), ir susijusiems sunkumams įgyvendinant tarptautinių teismų ir institucijų sprendimus. Mano pranešimas grindžiamas visais 65 klausimyno atsakymais, kuriuos gavome iš įvairių valstybių konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų arba konstitucinių tarybų (daugiau nei pusė atsakymų gauti iš Europos teismų), ir jame siekiama tuos atsakymus apibendrinti. Tik kelios valstybės teigia nesusidūrusios nė su vienu iš minėtų iššūkių. Remiantis šia bendra apžvalga, mano pranešime taip pat siekiama nustatyti bendrus arba būdingiausius iššūkius teisės viršenybei, taip pat galimus atsakus į šiuos iššūkius. Tikiuosi, kad tai galėtų praversti tolesniam mūsų dialogui kitais mūsų kongreso darbotvarkės klausimais teisės viršenybės tema.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

Based on the questionnaire responses to the three relevant questions, my report consists of three parts. The first part deals with the major threats to the rule of law at the national level. The second part examines the repercussions of international events and developments on the interpretation of the rule of law in the states that have responded to the questionnaire. The third part focuses on the collisions between national and international law faced by our courts, as well as the related difficulties in implementing the decisions of international courts and bodies. My report is based on and aims to generalise all 65 replies to the questionnaire we received from constitutional or supreme courts or councils of various states (more than half of them are replies from European courts). There are only a few states that stated they have not encountered any of the above mentioned challenges. On the basis of this general overview, my report also aims at identifying the common or most typical challenges to the rule of law, as well as the possible responses to these challenges. I hope this could be useful for continuing our dialogue on the further topics of the rule of law from the agenda of our Congress.

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

69

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

1. Didžiausios nacionalinio lygmens grėsmės teisės viršenybei

1. Major threats to the rule of law at the national level

PKJK nariams buvo pateiktas toks klausimas: „Ar esama didžiausių nacionalinio lygmens grėsmių teisės viršenybės principui, ar jūsų šalyje buvo tokių grėsmių (pvz., ekonomikos krizių)?“ Šis klausimas reiškia būtinybę nurodyti tokias grėsmes, kurios gali atitinkamoje šalyje išjudinti teisės viršenybės pamatus arba stipriai trukdyti funkcionuoti teisės viršenybei.

The question posed to our courts was the following: “Are there major threats to the rule of law at the national level or have there been such threats in your country (e.g. economic crises)?” This question implies the need to indicate the threats that could shake the foundations of or seriously impede the rule of law in the respective country.

Maždaug ketvirtadalis atsakymus į klausimyną pateikusių šalių (16 šalių: Albanija, Armėnija, Belgija, Čilė, Danija, Gvinėja, Indonezija, Kambodža, Kamerūnas, Malis, Norvegija, Pietų Afrika, Prancūzija, Švedija, Togas ir Žaliasis Kyšulys) atsakė neigiamai, t. y. nacionaliniu lygmeniu jos nesusidūrė su didžiausiomis grėsmėmis teisės viršenybei.

Keletas kitų šalių (7 šalys: Čekija, Estija, Kroatija, Madagaskaras, Nyderlandai, Suomija ir Vokietija) teigė, kad nebuvo susidūrusios su tokiomis grėsmėmis, kurios galėtų būti laikomos didžiausiomis grėsmėmis teisės viršenybei, tačiau pažymėjo, kad patyrė tam tikrų sunkumų ar iššūkių, kuriuos reikėjo įveikti.

Apskritai šalys savo atsakymuose į klausimyną nurodė šias didžiausias grėsmes ar iššūkius teisės viršenybei, su kuriais neseniai susidūrė: – ekonomikos ir finansų krizė buvo dažniausias atsakymas. Ją kaip didžiausią grėsmę ar iššūkį savo atsakymuose nurodė 20 šalių (Baltarusija, Estija, Gana, Italija, Jordanija, Kipras, Kirgizija, Kongo Demokratinė Respublika, Kroatija, Latvija, Lietuva, Meksika, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Senegalas, Slovėnija, Suomija, Ukraina ir Vokietija). Taip yra ne tik todėl, kad ekonomikos krizės kaip pavyzdys buvo paminėtos suformuluotame klausime. Dauguma tų šalių konkrečiai nurodė pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę, įvykusią 2008 m.; kai kurių šalių atsakymuose ši krizė taip pat buvo paminėta kaip tarptautinė aplinkybė, dariusi poveikį teisės viršenybės aiškinimui.

Keletas šalių nurodė ekonomikos krizes, kylančias dėl savitų šalies priežasčių (pvz., 2013 m. ekonomikos krizė Kipre (bankrutuojančių bankų gelbėjimas privačiomis lėšomis), ekonomikos atsigavimas po karo Kosove, 2014–2015 m. ekonomikos krizė Ukrainoje dėl užsienio agresijos ir šalies politinė krizė);

70

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Around a quarter of the countries that submitted replies to the questionnaire (16 countries: Albania, Armenia, Belgium, Cambodia, Cameroon, Cabo Verde, Chile, Denmark, France, Guinea, Indonesia, Mali, Norway, South Africa, Sweden, and Togo) answered this question negatively, i.e. they have not faced any major threats to the rule of law at the national level.

Some of the other countries (7 countries: Croatia, Czech Republic, Estonia, Finland, Germany, Madagascar, and Netherlands) stated they had not faced any threats that could be considered major threats to the rule of law, but they noted they did have some difficulties or challenges that needed to be overcome.

In general, the countries in their responses to the questionnaire indicated the following major threats or challenges to the rule of law recently faced by them: – An economic and financial crisis was the most frequent answer. As a major threat or challenge, it was indicated in the responses of 20 countries (Belarus, Croatia, Cyprus, Democratic Republic of Congo, Estonia, Finland, Germany, Ghana, Italy, Jordan, Kyrgyzstan, Latvia, Lithuania, Mexico, Netherlands, Portugal, Romania, Senegal, Slovenia, and Ukraine). This is not only because an economic crisis was indicated as an example in the formulation of the question. Most of the said countries referred specifically to the global economic and financial crisis that occurred in 2008; therefore, in the replies of some countries, the global economic and financial crisis is also mentioned as an international development with repercussions on the interpretation of the rule of law. A few countries indicated the economic crises arising from a specific background (for instance, the economic crisis of 2013 (bail-in) in Cyprus; the economic recovery after the war in Kosovo; the economic crisis of 2014–2015 as the result of foreign aggression and the national political crisis in Ukraine);

– korupcija yra antras dažniausias atsakymas. Savo atsakymuose kaip didžiausią grėsmę ar iššūkį ją nurodė 8 šalys (Bosnija ir Hercegovina, Čekija, Gruzija, Kirgizija, Kosovas, Kosta Rika, Kroatija ir Ukraina). Tačiau manau, kad – bent jau taip atrodo pažvelgus į organizacijos „Transparency International“ parengtą 2016 m. korupcijos suvokimo indeksą1 – korupcija yra daug plačiau paplitęs reiškinys, kurį galima laikyti nuolatiniu teisės viršenybės iššūkiu, o ne ad hoc grėsme daugelyje pasaulio šalių;

– Corruption is the second most frequently occurring answer. As a major threat or challenge, it was indicated in the replies of 8 countries (Bosnia and Herzegovina, Costa Rica, Croatia, Czech Republic, Georgia, Kosovo, Kyrgyzstan, and Ukraine).

However, I believe that, at least looking at the Corruption Perceptions Index of 2016

by Transparency International,1 corruption is a much more widespread phenomenon, which can be seen as a constant challenge to the rule of law rather than an ad hoc threat in a number of countries throughout the world;

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

– kitos didžiausios grėsmės ar iššūkiai, specifinio pobūdžio, su kuriais susiduria atskiros šalys, yra šie: politinės krizės (Indonezija, Jordanija), ginkluoti konfliktai (Ukraina2), tarptautiniai kankinimų ir nežmoniško elgesio nusikaltimai (Kongo Demokratinė Respublika), organizuotas nusikalstamumas ir valstybių sienas peržengiantis nusikalstamumas (Italija, Kosovas), pabėgėlių ir asmenų, siekiančių tarptautinės apsaugos, srautai (Austrija, Danija, Libanas), nepakankama pagarba teismų sprendimams (Kroatija, Čekija), skurdas (Madagaskaras), nepakankama pagarba mažumoms (Čekija), terorizmas (Austrija, Italija), nepakankamas teisinės kultūros lygis (Baltarusija), nedarbas (Bosnija ir Hercegovina, Kosovas), teisės normų nuvertėjimas (Turkija) ir kt. Suomija nurodė, kad socialinės žiniasklaidos plėtra yra būsima grėsmė teisės viršenybės principui.

Kai kurios iš šių grėsmių (terorizmas, pabėgėlių srautas) nagrinėjamos šio pranešimo antrojoje dalyje kaip tarptautinės aplinkybės, galinčios daryti poveikį teisės viršenybės aiškinimui.

– Other major threats or challenges of specific character, faced by individual countries, include: political crises (Indonesia and Jordan), armed conflicts (Ukraine),2 international crimes of torture and inhumane behaviour (Democratic Republic of Congo), organised crime and transnational criminality (Italy and Kosovo), flows of refugees and persons seeking international protection (Austria, Denmark, and Lebanon), a lack of respect for court judgments (Croatia and Czech Republic), poverty (Madagascar), a lack of respect for minorities (Czech Republic), terrorism (Austria and Italy), an insufficient level of the legal culture (Belarus), unemployment (Bosnia and Herzegovina and Kosovo), inflation of legal rules (Turkey), etc. Finland indicated the rise of social media as a future threat to the principle of the rule of law. Some of these threats (such as terrorism and flow of refugees) are dealt with in Part 2 of this report as international developments potentially having repercussions on the interpretation of the rule of law.

Toliau išsamiau nagrinėsiu pirmuosius du nustatytų pagrindinių grėsmių ir iššūkių tipus – ekonomikos (finansų) krizes ir korupciją, nes jos yra bendros daugeliui PKJK narių.

Let me explore the first two types of the identified major threats and challenges (economic (financial) crises and corruption) in greater detail, as they are common to a significant number of our courts.

Ekonomikos (finansų) krizės. Kaip matyti iš klausimyno atsakymų, per ekonomikos ir finansų krizes konstituciniams teismams kyla didžiausias iššūkis, kaip, viena vertus, teisingai suderinti konkuruojančias konstitucines vertybes – socialines garantijas (individualias socialines teises) ir, kita vertus, kaip susidoroti su dideliu biudžeto deficitu (garantuoti viešąjį interesą siekiant fiskalinio stabilumo). Kitaip tariant, konstituciniai teismai susiduria su probleminiu klausimu, kaip suderinti neišvengiamas antikrizines (taupymo) priemones ir teisės viršenybės reikalavimus, nes šios priemonės paprastai daro poveikį socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimo lygiui ir jas taikant tam tikru mastu būtina nukrypti nuo teisinio tikrumo ir lygiateisiškumo principų.

Gana išsamią informaciją apie savo teismų praktiką, susijusią su antikrizinių (taupymo) priemonių konstitucingumo problemomis, pateikė šių valstybių konstituciniai arba lygiaverčiai teismai: Estijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Vokietijos. Verta pabrėžti lemiamą konstitucinių teismų vaidmenį šioje srityje, nes tarptautiniai teismai paprastai remiasi nacionalinių teismų pateiktu vertinimu ir jo nekeičia3.

Economic (financial) crises. As it is clear from the replies to the questionnaire, economic and financial crises result in the major challenge to constitutional courts of balancing, in a fair manner, competing constitutional values – social guarantees (individual social rights), on the one hand, and the need to cope with a significant budget deficit (the public interest of fiscal stability), on the other hand. In other words, constitutional courts face the problematic issue of how to reconcile the inevitable anti-crisis (austerity) measures and the requirements of the rule of law, since these measures usually affect the level of guaranteeing social and economic rights and, to a certain extent, require derogations from such legal principles as legal certainty and equal rights.

The constitutional or equivalent courts of the following states provided rather detailed information on their case law dealing with the constitutionality of anti-crisis (austerity) measures: Croatia, Estonia, Germany, Italy, Latvia, Lithuania, Portugal, Romania, and Slovenia. It is worth underlining the decisive role of constitutional courts in this field, as international courts usually rely on and do not substitute the assessment of domestic courts.3

Vieną didžiausių ekonomikos ir finansų krizių, kurią lėmė vienas didžiausių bendrojo vidaus produkto sumažėjimas (iki 20 proc.), 2009–2010 m. patyrė dvi Baltijos valstybės – Latvija ir Lietuva. Lietuvos Konstitucinis Teismas nagrinėjo nemažai bylų, kuriose įvertino įvairių antikrizinių (taupymo) priemonių, tokių kaip staigus ir reikšmingas pensijų, kitų socialinių išmokų ir atlyginimų viešajame sektoriuje sumažinimas, konstitucingumą. Savo praktikoje Lietuvos Konstitucinis Teismas išskiria šiuos kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant taupymo priemonių atitiktį Konstitucijai, ypač atitiktį žmogaus teisėms ir valstybės socialinei orientacijai: 1) konstituciškai pateisinamas pagrindas taikyti taupymo priemones (susiklosčiusi itin sunki finansinė padėtis, kai valstybės biudžeto pajamos drastiškai sumažėja); 2) priemonių būtinumas (aptariamos priemonės yra ultima ratio, t. y. būtinos finansiniam stabilumui užtikrinti

One of the deepest economic and financial crises, accompanied by one of the biggest downfalls in GDP of as much as 20 percent, was experienced in 2009–2010 by two Baltic States – Latvia and Lithuania. The Constitutional Court of Lithuania had a considerable number of cases in which it assessed the constitutionality of various anti-crisis (austerity) measures, such as the sudden and significant reduction of pensions and other social benefits, as well as salaries in the public sector. The case law of the Lithuanian Constitutional Court singles out the following criteria that must be taken into account when assessing the constitutionality of austerity measures, in particular their compliance with human rights and the social orientation of the State: (1) the

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

71

72

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

ir ekonomikai išgelbėti nuo įsipareigojimų nevykdymo); 3) priemonių laikinumas (reguliariai įvertinamas priemonių būtinumas ir jos taikomos tik tiek, kiek būtina dėl esamos sunkios finansinės padėties); 4) priemonių proporcingumas (priemonės yra proporcingos poreikiui išlaikyti fiskalinį stabilumą ir neiškraipo prieš krizę buvusių tos pačios rūšies išmokų proporcijų); 5) deramas atsižvelgimas į įstatymų leidėjo diskrecijos ribas (pagal saviapribojimo doktriną Konstitucinis Teismas nenagrinėja grynai ekonomikos klausimų, t. y. Vyriausybės pateiktas sunkios ekonominės padėties vertinimas ir aptariamų priemonių tikslingumas nėra ginčo dalykai bylose); 6) socialinio solidarumo ir nediskriminavimo principai (aptariamos priemonės turėtų būti taikomos nieko nediskriminuojant, išskyrus tuos atvejus, kai, atsižvelgiant į socialinį solidarumą, yra nustatoma tam tikra minimali išmoka, kurios mažinti negalima) ir 7) pareiga kompensuoti tam tikrus praradimus (ypač tuos, kurie susidarė dėl antikonstitucinių priemonių taikymo)4. Latvijos Konstitucinis Teismas panašiai pažymėjo, kad krizės įveikimo priemonės ir asmenų atitinkamų teisių apribojimai turi atitikti tam tikrus kriterijus, t. y. turi būti nustatomi remiantis tinkamu vertinimu ir laikantis teisinės valstybės principų; valstybės sunki ekonominė padėtis suteikia pagrindą taikyti tam tikras priemones, kuriomis nukrypstama nuo teisėje nustatytų sąlygų; kita vertus, tokios priemonės negali būti priimtinos, jei nėra nustatyto jų taikymo termino.

constitutionally justifiable basis of austerity measures (the existence of a particularly difficult financial situation when the income of the state budget is drastically declined); (2) their necessity (the measures in question are ultima ratio, i.e. necessary for safeguarding financial stability and saving economy from default); (3) their temporary character (the necessity of the measures is under periodic review and they are applied only as long as the difficult financial situation requires); (4) their proportionality (the measures are proportional to the need to preserve fiscal stability and do not distort the pre-crisis proportions of the same kind of benefits; (5) due regard to the limits of discretion of the legislature (the Constitutional Court is self-restrained in adjudicating on purely economic issues, i.e. as a rule, the assessment by the Government of a difficult economic situation and the expediency of the measures in question is not subject to dispute); (6) the principles of social solidarity and non-discrimination (the measures in question should be applied without discrimination except in cases where, on the basis of social solidarity, a certain minimum benefit is established, which is not subject to reduction); and (7) the duty to compensate for certain losses (in particular those that occurred due to anti-constitutional measures).4 Similarly, the Constitutional Court of Latvia has noted that measures for overcoming the crisis and restrictions on the related rights of persons must meet certain criteria, i.e. they must be introduced on the basis of due assessment, abiding by the principles of a state governed by the rule of law; a difficult economic situation in the state provides the grounds to apply certain measures derogating from the terms set in law; however, such measures cannot be acceptable unless there is a prescribed time limit.

Portugalijos Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjo laisvė kurti antikrizinius įstatymus yra konstituciškai susieta su tokiais su teisės viršenybe susijusiais principais kaip lygybė, teisėtų lūkesčių apsauga ir proporcingumas. Šis teismas taip pat laikosi nuomonės, kad Konstitucija neleidžia taikstytis su nepakeliamu, savavališku, represyviu arba pernelyg ryškiu sumažinimu tokių minimalių pagrindų, apibrėžiančių saugumą ir tikrumą, kuriuos žmonės, bendruomenė ir įstatymai laiko demokratinės Estado de direito (portug., „teisės viršenybė“), kuri yra demokratinės teisinės valstybės dalis, esminiu aspektu. Italijos Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad jokiomis aplinkybėmis negalima nepaprastąja finansine padėtimi teisiškai pateisinti tokių teisėkūros sprendimų, kurie yra neracionalūs arba nėra grindžiami protinga konkuruojančių vertybių ar interesų pusiausvyra5. Rumunijos Konstitucinio Teismo praktikoje nustatyti šie antikrizinių priemonių konstitucingumo kriterijai: objektyvumas (nustatytas įstatymais, nuspėjamas ir galimas identifikuoti), įmanomumas (sąžiningas ir apgalvotas pasirinkimas), nediskriminavimas, proporcingumas (tarp tikslo ir priemonių)6; tačiau, kaip Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo7, taupymo priemonių taikymo tam tikrų ribų nustatymas gali būti pagrįstas kaip išimtinai įstatymų leidėjo pasirinkimas. Slovėnijos Konstitucinis Teismas savo sprendime Nr. U-I-186/12 pažymėjo, kad nustatyto dydžio pensija yra įstatymo nustatyta įgyta teisė, tačiau jei valstybė dėl ekonominių sunkumų neišgali padengti numatytų socialinių išlaidų, tai gali būti konstituciškai pateisinama priežastis įstatymų leidėjui riboti įstatyme nustatytas įgytas teises, kai tas ribojimas taikomas ateičiai, ir tai atitinka pasitikėjimo teise principą; kad būtų laikomasi lygybės principo, paramos gavėjų grupių, kurių pensijos mažinamos, klasifikavimas negali būti savavališkas.

Kroatijos Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia, kad svarbu laikytis lygybės principo ir kad antikrizinės priemonės turi būti laikinos (2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. U-IP-3820/2009 ir kt.): ypatinga kovos su krize priemonių, skirtų viešųjų išlaidų

The Constitutional Court of Portugal points out that the legislator’s freedom to shape the anti-crisis legislation is constitutionally bound by such principles associated with the rule of law as equality, the protection of legitimate expectations, and proportionality.

The Court also considered that the Constitution opposes an intolerable, arbitrary, oppressive, or overly accentuated downgrading of those minima in terms of certainty and security, which people, the community, and the law must respect as essential dimensions of a democratic Estado de direito, which is included in the principle of a democratic state based on the rule of law. The Italian Constitutional Court emphasises that a financial emergency cannot under any circumstances legitimise legislative choices that are irrational or not based on a reasonable balance of conflicting values or interests.5 The case law of the Constitutional Court of Romania identifies the following criteria of the constitutionality of anti-crisis measures: objectivity (established by law, predictable and determinable), affordability (fair and balanced option), non-discrimination, proportionality (between the objective and the measures);6 however, as the Constitutional Court has stated on a number of occasions,7 the establishment of a certain threshold for the application of austerity measures can be reasonable as an exclusive choice by the legislator. The Constitutional Court of Slovenia, in its Decision No. U-I-186/12, noted that a pension in an established amount is an acquired right determined by statute; however, the economic inability of the state to provide social expenses can represent a constitutionally admissible reason for the legislature to decrease the legally determined acquired rights for the future, and this is consistent with the principle of trust in the law; in order to be consistent with the

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

stabilumui palaikyti, svarba gali būti prioritetinė, palyginti su reikalavimais pasiekti absoliučią lygybę ir teisingumą, o šios priemonės laikinumas grindžiamas tinkamu visuomenės interesu (užtikrinti šalies finansų sistemos stabilumą). Estijos Aukščiausiasis Teismas finansinių išmokų sumažinimą įvertino atsižvelgdamas į teisėtų lūkesčių principą (kartu su atitinkamomis pagrindinėmis teisėmis: nuosavybės teise, pagrindine teise į lygybę ir laisve užsiimti verslu).

principle of equality, the classification of groups of beneficiaries whose pensions are to be decreased cannot be arbitrary. The Constitutional Court of Croatia also underlines the importance to observe the principle of equality and the temporary character of measures in response to demands caused by the crisis (Decision no. U-IP-3820/2009 et al. of 17 November 2009): the special importance of the anti-crisis measure for the stability of public expenditures can have priority over the requirements for achieving absolute equality and equity, while the temporary character of that measure is based on a qualified public interest (maintaining the stability of the country’s financial system). The Supreme Court of Estonia assessed the decrease of financial benefits by taking into consideration the principle of legitimate expectations (along with the relevant fundamental rights – the right of ownership, the fundamental right of equality, and the freedom to conduct business).

Išvada. Taigi galima daryti išvadą, kad, remiantis PKJK narių praktika, priemonės ekonomikos (finansų) krizei įveikti turi atitikti tam tikrus kriterijus, kurie yra pagrįsti ir parengti taikant bendruosius tarptautinės teisės pripažintus žmogaus teisių ribojimo kriterijus8 (priemonių nustatymas įstatymu, teisėtas tikslas, priemonių būtinumas ir proporcingumas). Prie šių kriterijų priskiriama objektyvumas, nediskriminavimas, aptariamų priemonių išimtinumas ir laikinumas, kitų atitinkamų konstitucinių principų, tokių kaip socialinis solidarumas ir plati politinės valdžios institucijų diskrecija spręsti ekonominės politikos klausimus, laikymasis. Alžyro, Bulgarijos ir Indonezijos atsakymai akivaizdžiai rodo, kad ekonomikos (finansų) krizės taip pat gali būti laikomos iššūkiais, sukeliančiais teigiamus pokyčius ir skatinančiais valstybės ir viešojo finansų sektoriaus administravimo reformas.

Korupcija. Venecijos komisijos teigimu, korupcija siejasi su konkrečiais iššūkiais – veiksmais ir sprendimais, kuriais pažeidžiama teisės viršenybė9. Pavyzdžiui, Ukrainos pateiktame pranešime pažymima, kad korupcija kenkia geram valstybės institucijų veikimui ir atitraukia valdžios veiksmus nuo tikslo tarnauti viešajam interesui, trikdo teisėkūros procesą, pažeidžia teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, sudaro sąlygas reikštis tam tikro masto savivalei priimant sprendimus, daro didelį neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir menkina piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis10. Kaip savo praktikoje yra pabrėžęs Moldovos Konstitucinis Teismas11, korupcija kenkia demokratijai ir teisės viršenybei, skatina žmogaus teisių pažeidimus, silpnina ekonomiką ir prastina gyvenimo kokybę, todėl kova su korupcija yra neatskiriama nuo pagarbos teisės viršenybei užtikrinimo. Bosnijos ir Hercegovinos atsakyme pabrėžiama, kad tokiomis aplinkybėmis, kai valstybės piliečiai dėl korupcijos (įskaitant kitus veiksnius) praranda pasitikėjimą teisės viršenybe, itin svarbu stiprinti teisės viršenybę; tokį pasitikėjimą turėtų atkurti politinės institucijos ir teismai. Šiuo klausimu labai svarbus Konstitucinio Teismo vaidmuo, ypač atsižvelgiant į jo kompetenciją.

Konstitucijos autoriteto stiprinimas korupcijos atvejais ypač pabrėžiamas Kirgizijos pranešime. Konstitucijos autoriteto stiprinimas korupcijos atvejais ypač pabrėžiamas Kirgizijos pranešime.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

Conclusion. Thus, it can be concluded that, according to the case law of our courts, measures for overcoming an economic (financial) crisis must meet certain criteria that are based on and developed through the general criteria of the limitation of human rights as recognised by international law8 (establishment by law, the legitimate purpose, the necessity and proportionality of the measure). These criteria include objectivity, non-discrimination, an exceptional and temporary character of the measures in question, the observance of other relevant constitutional principles such as social solidarity, and the broad discretion of the political branch of power to decide the issues of economic policy. The replies of Bulgaria, Algeria, and Indonesia make it evident that economic (financial) crises can also be seen as challenges provoking positive changes and reforms in the administration of the state and the public financial sector.

Corruption. According to the Venice Commission, corruption refers to particular challenges – actions and decisions that offend the rule of law.9 For example, in the report of Ukraine, it is noted that corruption jeopardises the good functioning of public institutions and diverts public action from its purpose, which is to serve the public interest; it disrupts the legislative process, affects the principles of legality and legal certainty, introduces a degree of arbitrariness in the decision-making process, has a devastating effect on human rights, and undermines citizens’ trust in the institutions.10 As underlined by the Constitutional Court of Moldova in its case law,11 corruption undermines democracy and the rule of law, leads to violations of human rights, undermines the economy, and erodes the quality of life; therefore, fight against corruption is an integral component of ensuring respect for the rule of law. In the reply of Bosnia and Herzegovina, it is emphasised that, in the circumstances when the citizens of the state are losing trust in the rule of law because of corruption (including other factors), the strengthening of the rule of law is of utmost importance; it is political institutions and courts that should restore that trust; and the role of the Constitutional Court, especially in view of its jurisdiction, is exceptionally important and noteworthy.

Raising the authority of the Constitution in cases of corruption is emphasised in the report of Kyrgyzstan.

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

73

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Kai kurie Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių pavyzdžiai atskleidžia ryšį tarp esamų korupcijos atvejų ir teisinės kultūros. Kroatijos pranešime teigiama, kad „dėl nestabilios politinės ir teisinės kultūros atsiranda korupcija, kai kuriems asmenims, einantiems pareigas valstybės valdžios institucijose, stinga išmanymo ir jie imasi netinkamų veiksmų, taip pat nepakanka pagarbos institucijų ir teismų sprendimams“. Čekijos pranešime pripažįstama, kad akivaizdu, jog „korupcija, nepakankama pagarba (etninėms ar religinėms) mažumoms arba tai, kad politikai ignoruoja teismų priimtus sprendimus, daro poveikį teisinei kultūrai“.

circumstances when the citizens of the state are losing trust in the rule of law because of corruption (including other factors), the strengthening of the rule of law is of utmost importance; it is political institutions and courts that should restore that trust; and the role of the Constitutional Court, especially in view of its jurisdiction, is exceptionally important and noteworthy. Raising the authority of the Constitution in cases of corruption is emphasised in the report of Kyrgyzstan.

Klausimyno atsakymai nepateikia išsamesnės informacijos apie teismų praktiką, susijusią su antikorupcinių priemonių konstitucingumu. Galima tik daryti prielaidą, kad ji taip pat turėtų apimti tam tikrų žmogaus teisių ribojimo kriterijus, suderinti viešuosius ir privačius interesus, taip pat atkreipti dėmesį į valstybės valdymo ir visų trijų valstybės valdžios šakų veiklos skaidrumą.

2. Tarptautinių įvykių ir aplinkybių poveikis teisės viršenybės aiškinimui Daugiau nei trečdalis šalių atsakė, kad tarptautiniai įvykiai ir aplinkybės nedarė joms jokio poveikio aiškinant teisės viršenybę (26 šalys: Albanija, Armėnija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Gvinėja, Kambodža, Kipras, Kirgizija, Korėja, Kroatija, Latvija, Liuksemburgas, Madagaskaras, Malis, Makedonija, Meksika, Mongolija, Nigeris, Pietų Afrika, Rusija, Švedija, Tailandas, Togas, Ukraina ir Žaliasis Kyšulys).

Kitų šalių teismai dažniausiai nurodė reiškinius, kurie kaip pavyzdžiai paminėti suformuluotuose klausimuose, – migraciją ir terorizmą. Migraciją (pabėgėlių srautus) nurodė 19 šalių (Baltarusija, Bulgarija, Čilė, Danija, Italija, Jordanija, Kamerūnas, Kanada, Kosovas, Kosta Rika, Norvegija, Portugalija, Rumunija, Senegalas, Slovėnija, Suomija, Turkija, Vengrija ir Vokietija), o terorizmą – 24 šalys (Alžyras, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gabonas, Gana, Indonezija, Jordanija, Kamerūnas, Kanada, Kongas, Kosovas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Senegalas, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija). Keletas šalių kaip svarbius tarptautinę reikšmę turinčius įvykius ar aplinkybes paminėjo, pvz., organizuotą nusikalstamumą (Alžyras, Čekija, Kosovas, Lietuva, Portugalija ir Rumunija) ir elektroninius nusikaltimus (Norvegija).

Atsakymai į klausimą dėl tarptautinių įvykių ir aplinkybių poveikio teisės viršenybės aiškinimui dažnai yra susiję su neseniai priimtais (arba siūlomais priimti) nacionalinės teisės aktais, o retais atvejais – ir su konstitucijos pakeitimais12 sprendžiant įvairius migracijos ir terorizmo klausimus. Taip pat yra pranešimų apie įsteigtas naujas šios srities institucijas, taip pat informacijos, kad kompetentingos nacionalinės teisėsaugos įstaigos įgyja vis daugiau galių, ypač kovos su terorizmu srityje. Tačiau ne visi konstituciniai teismai ar lygiavertės institucijos, pranešę apie tokius teisės aktų pakeitimus, yra nagrinėję bylas dėl priemonių, skirtų migracijos procesams kontroliuoti arba kovai su terorizmu, atitikties konstitucijai. Pavyzdžiui, Čekija, Danija, Kroatija, Mongolija, Slovakija ir Ukraina pranešė, kad nėra priėmusios jokių sprendimų šiais klausimais. Kaip teigiama Austrijos atsakyme, dar nėra aišku, ar

74

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

Some examples from the states of the Central and Eastern European region show the connection between the existing cases of corruption and the legal culture. In the report of Croatia, it is stated that “unstable political and legal culture leads to corruption, a lack of understanding and inappropriate actions by certain persons in bodies of state authority, and to a lack of respect for institutions and court judgments”. In the report of the Czech Republic, it is acknowledged that, obviously, “corruption, a lack of respect for minorities (ethnic or religious), or the ignorance of judicial decisions by politicians occurs and affects the legal culture”.

Replies to the questionnaire do not provide more detailed information on the case law related to the constitutionality of anti-corruption measures. It can only be presumed that they should also involve the criteria for restricting certain human rights, balancing public and private interests, transparency in the administration of the state and in the activities of all three branches of state power.

2. Repercussions of international events and developments on the interpretation of the rule of law More than a third of the countries responded that they had not faced any repercussions of international events and developments on the interpretation of the rule of law (26 countries: Albania, Armenia, Belgium, Bosnia and Herzegovina, Cambodia, Cabo Verde, Croatia, Cyprus, Georgia, Guinea, Korea, Kyrgyzstan, Latvia, Luxembourg, Macedonia, Madagascar, Mali, Mexico, Mongolia, Niger, Russia, South Africa, Sweden, Thailand, Togo, and Ukraine). The rest of our courts most often indicated the phenomena mentioned as examples in the formulation of the question – migration and terrorism. Migration (floods of refugees) was indicated by 19 countries (Belarus, Bulgaria, Cameroun, Canada, Chile, Costa Rica, Denmark, Finland, Germany, Hungary, Italy, Jordan, Kosovo, Norway, Portugal, Romania, Senegal, Slovenia, and Turkey), while terrorism was pointed to by 24 countries (Algeria, Azerbaijan, Belarus, Canada, Cameroun, Congo, Finland, France, Gabon, Germany, Ghana, Hungary, Indonesia, Jordan, Kosovo, Netherlands, Norway, Portugal, Romania, Senegal, Slovakia, Slovenia, Switzerland, and Turkey). Some other events and developments of international significance mentioned by our courts are, for example, organised crime (Algeria, Czech Republic, Kosovo, Lithuania, Portugal, and Romania) and cybercrime (Norway).

The replies to the question on the repercussions of international events and developments on the interpretation of the rule of law often refer to recently adopted (or proposed) national legislation and, in rare cases, even constitutional amendments12

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

naujausi teisės aktų pakeitimai keičia vyraujantį teisės viršenybės (vok. Rechtsstaat) supratimą, kol šių pakeitimų nenagrinėjo Federalinis Konstitucinis Teismas. Estija teigia, jog „reikia paminėti, kad, pavyzdžiui, terorizmo plitimas pasaulyje neturėjo įtakos teisės viršenybės principo traktavimui Estijos baudžiamojo proceso teisėje“.

dealing with various issues of migration and terrorism. There are also reports about newly established institutions in the field, as well as the indication that the competent national law enforcement agencies tend to gain more competences, in particular in counter-terrorism activities. However, not all the constitutional courts or equivalent bodies that reported about the changes in the legislation have heard cases on the constitutionality of measures aimed to control migration processes or to combat terrorism. For example, Croatia, Czech Republic, Denmark, Mongolia, Slovakia, and Ukraine reported that they have not any decisions on these issues. According to the reply of Austria, it is not yet clear whether the recent legislative developments modify the prevailing understanding of the rule of law (Rechtsstaat) until these amendments are not adjudicated by the Federal Constitutional Court. Estonia states that “it is impossible to point out that, for instance, the growth of terrorism in the world has had any effect on the consideration of the rule of law in Estonian criminal procedure law”.

Kai kurie teismai informavo, kad teisės aktai, susiję su migracija ir kova su terorizmu, jau tapo konstitucinės kontrolės objektu. Šie atsakymai akivaizdžiai rodo, kad didžiausias iššūkis konstituciniams teismams ir lygiavertėms institucijoms yra įvertinti migracijos kontrolės ar kovos su terorizmu priemonių, dėl kurių neišvengiamai atsiranda žmogaus teisių ir laisvių (teisės į prieglobstį, socialinių teisių, garantijų baudžiamajame procese ir kt.) tam tikrų apribojimų, atitiktį konstitucijai. Tokie veiksniai kaip labai padidėjęs apsaugos siekiančių asmenų skaičius ir dažnėjantys teroristiniai išpuoliai paskatino įstatymų leidėją sustiprinti (sugriežtinti) migracijos ir kovos su terorizmu įstatymus. Dėl to atsiranda priešprieša tarp vyriausybių poreikio kontroliuoti savo visuomenę jos pačios saugumo ir asmens laisvių (t. y. tarp visuomenės ir privačių asmenų interesų) apsaugos labui. Taigi konstituciniai teismai ir lygiavertės institucijos ir vėl (kaip jau aptarta kalbant apie taupymo priemones) turi rasti tinkamą ir teisingą konkuruojančių vertybių pusiausvyrą vertindami, kiek buvo pagrįsti valdžios institucijų nustatyti pagrindinių teisių apribojimai.

Iš gautų atsakymų išplaukia, kad minėtas apribojimas turėtų būti pagrįstas tais pačiais kriterijais, kurie numatyti tarptautinėje teisėje ir kuriuos savo praktikoje išaiškina tarptautiniai teismai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas). Atrodo, kad svarbiausia yra užtikrinti galimybę kreiptis į teismą (galimybę teisme tikrinti taikomas priemones) ir laikytis proporcingumo principo ribojant žmogaus teises ir laisves (visų pirma proporcingumo sensu stricto – reikalavimo taikyti mažiau intensyvias ribojimo priemones).

Pavyzdžiui, nepaprastoji padėtis yra ultima ratio ekstremaliomis aplinkybėmis. Jos taikymas aptartas Prancūzijos Valstybės Tarybos atsakyme: paskelbus nepaprastąją padėtį, kai kurios teisės ir laisvės turi būti apribotos; taikomos priemonės privalo būti išimtinės ir teismo griežtai kontroliuojamos; tokiomis aplinkybėmis šis išskirtinis nepaprastosios padėties režimas neprieštarauja teisės viršenybės principui.

Some courts reported that the legislative acts dealing with the issues of migration and counter-terrorism activities have already become a subject of constitutional review.

These replies make it evident that the major challenge to the constitutional courts and equivalent bodies is to assess the constitutionality of the migration control or counter-terrorism measures that inevitably involve certain restrictions on the relevant human rights and freedoms (the right to asylum, social rights, guarantees in criminal procedure, etc.). Such factors as a significant increase in the number of persons seeking protection and a growing number of terrorist attacks have prompted the legislator to sharpen (tighten) laws on migration and counter-terrorism. This results in tension between the need for governments to control societies for the sake of their security and individual freedoms (i.e. between the public and individual interests). Thus, here again (as in the case of the already discussed austerity measures), the constitutional courts and equivalent bodies have to find a proper and fair balance between competing values, by verifying the justification by the government of the restrictions of fundamental rights.

From the responses of our courts, it follows that this justification should be grounded on the same criteria as provided by international law and interpreted in the case law of international tribunals (e.g. the European Court of Human Rights). It seems that it is most important to guarantee access to justice (the possibility of judicial scrutiny of the measures applied) and to comply with the principle of proportionality in restricting human rights and freedoms (in particular, proportionality sensu stricto – the requirement to apply less intensive measures of interference).

For example, the ultima ratio in extreme circumstances is a state of emergency. Its application is discussed in the reply of the Council of State of France: upon the declaration of a state of emergency, some rights and freedoms are to be limited; the measures applied must be exceptional and strictly controlled by courts; in these circumstances, this exceptional regime of a state of emergency does not contradict the principle of the rule of law.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

75

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Kalbant apie įprastas priemones pažymėtina, kad PKJK nariai nagrinėjo bylas dėl imigracijos apribojimo, socialinių išmokų imigrantams, kontrolės ir stebėjimo priemonių, privataus gyvenimo apsaugos ir duomenų apsaugos. Pradžioje galiu paminėti Kanados Aukščiausiojo Teismo atsakymą: pripažįstama, kad teismai turėtų save apriboti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atžvilgiu, bet jie taip pat turi užtikrinti, kad kovos su terorizmu įstatymai atitiktų Konstituciją ir kad valstybė neviršytų savo teisėtų galių; pirmenybė turėtų būti teikiama pagrindinėms teisėms, tačiau valstybė gali jas apriboti, kai gali pagrįsti tuos apribojimus. Kanadoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, sunkiausia užduotis – rasti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir būtinybės kuo mažiau riboti pagrindines teises. Pavyzdžiui, Charkaoui byloje Kanados Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad tam tikros užsieniečių sulaikymo ir išsiuntimo iš šalies tvarkos nuostatos yra nesuderinamos su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl jos pripažintos neatitinkančiomis Konstitucijos: Teismas nustatė, kad minėtomis nuostatomis nebuvo numatyta pakankama galimybė būti išklausytam, o įstatymų leidėjas galėjo naudoti kitas, švelnesnes priemones teisei į teisingą bylos nagrinėjimą apriboti tais atvejais, kai draudimo būti šalyje pagrindas yra slapta informacija.

As regards the ordinary measures, our courts faced the cases involving the issues of immigration restrictions, social benefits for immigrants, control and surveillance measures, the protection of private life, and data protection. First, I can refer to the reply of the Supreme Court of Canada: although it is acknowledged that courts should be restrained in respect of the legislative and the executive, they also have to ensure that the counter-terrorism laws are in line with the Constitution and that the state does not go beyond its legitimate powers; the preference should be given to fundamental rights; however, the state may limit these rights when it can justify these restrictions. Like in many other countries, in Canada, the hardest task seems to be finding a balance between national security and the necessity to limit fundamental rights in the least restrictive manner possible. For instance, in the case of Charkaoui, the Supreme Court of Canada declared anti-constitutional certain provisions of the procedure of detention and expulsion of foreigners as incompatible with the right to a fair trial: it was found that they did not provide for a sufficient opportunity to be heard, and the legislator could use other, more lenient, measures to restrict the right to a fair trial in cases where secret information forms a basis for the security ban.

Panašiai ir Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Federalinės kriminalinės policijos biuro leidimas taikyti slaptas stebėjimo priemones siekiant apsisaugoti nuo tarptautinio terorizmo keliamų grėsmių iš esmės yra suderinamas su pagrindinėmis teisėmis, tačiau konkreti šių įgaliojimų formuluotė daugeliu atžvilgių neatitinka proporcingumo principo. Slovakijos Konstitucinis Teismas viename iš savo sprendimų (žr. Nr. PL ÚS 10/2014) nustatė, kad įstatymai, kuriuose įtvirtintas įpareigojimas interneto ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams tam tikrą laiką išsaugoti visus komunikacijos srauto duomenis, prieštarauja Konstitucijai: ginčijamos nuostatos nebuvo būtinos jų tikslui pasiekti, net jei pats tikslas buvo teisėtas; Teismas pažymėjo, kad kova su sunkiais nusikaltimais gali būti pateisinta ir viešasis saugumas gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, mažiau ribojančiomis teisę į privatumą, palyginti su prevenciniu ir sistemingu duomenų saugojimu. Panašiai Rumunijos Konstitucinis Teismas (2009 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 1258) pripažino nuostatas dėl duomenų saugojimo elektroninių ryšių sektoriuje prieštaraujančiomis Konstitucijai, nes nustatė, kad jomis pažeidžiami asmens duomenų apsaugos principas ir duomenų turinio konfidencialumas: Teismas padarė išvadą, kad teisinė pareiga nuolat saugoti asmens duomenis paprastai yra teisės į asmeninį gyvenimą ir saviraiškos laisvės veiksmingos apsaugos principo absoliuti išimtis; todėl ši teisė, regis, yra reguliuojama negatyviuoju būdu ir jos pozityvusis aspektas dominuoja vis mažiau; Teismas taip pat nustatė, kad pernelyg daug kišamasi į asmenų, su kuriais slapta stebimi asmenys bendrauja, asmeninį gyvenimą. Kita vertus, Rumunijos Konstitucinis Teismas nepaneigė paties teisės akto tikslo užtikrinti tinkamas ir veiksmingas teisines priemones, atitinkančias nuolatinį žiniasklaidos technologijų modernizavimo procesą, kad būtų galima užkirsti kelią nusikalstamumui ir jį kontroliuoti.

76

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

Similarly, the Federal Constitutional Court of Germany held that the authorisation of the Federal Criminal Police Office to carry out covert surveillance measures for the purpose of protecting against threats from international terrorism is, in principle, compatible with the fundamental rights; however, the specific design of these powers does not satisfy the principle of proportionality in several regards. The Constitutional Court of Slovakia, in one of its judgments (Ref. No. PL. ÚS 10/2014), found unconstitutional the legislation laying down the obligation for internet and telecommunication service providers to retain, for some time, all traffic data on the communication: the challenged provisions could not be considered necessary for attaining the objective pursued by them, even if the objective itself was legitimate; it was noted that the fight against serious crime and, ultimately, public safety could be achieved by other means that constitute a less intensive interference with the right to privacy when compared with the preventive and systematic retention of the data. In a similar manner, the Constitutional Court of Romania (Decision no. 1258 of 8 October 2009) recognised unconstitutional the provisions on the retention of data in the electronic communications sector, as it found them depriving the principle of protecting personal data and confidentiality of its content: the Court came to the conclusion that the legal obligation requiring the continuous retention of personal data makes the exception to the principle of the effective protection of the right to personal life and freedom of expression absolute as a rule; therefore, this right appears to be regulated in a negative fashion, its positive side losing its predominant character; the Court also found excessive the interference in the personal life of those individuals with whom the persons under surveillance might communicate. On the other hand, the Constitutional Court of Romania did not deny the purpose of the legislation itself, which was to ensure the adequate and effective legal means compatible with the ongoing process of modernisation and technologisation of media so that crime can be prevented and controlled.

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Kaip matyti iš daugumos PKJK narių atsakymų, tokie tarptautiniai įvykiai ir aplinkybės kaip migracijos krizė ar terorizmo plitimas neturėjo ypatingo poveikio teisės viršenybės aiškinimui. Pavyzdžiui, Portugalijos Konstitucinis Teismas nepakeitė esamo Estado de direito ir proporcingumo principų aiškinimo prasmės, šiuos principus taikė remdamasis iš nagrinėjamų interesų kylančiais reikalavimais ir patvirtino, kad žmogaus teises galima riboti tik išskirtiniais atvejais. Savo nutarime Nr. 296/15 Teismas nustatė, kad norma, pagal kurią tam tikrų užsienio piliečių teisė gauti socialinės integracijos pašalpą buvo siejama su reikalavimu ne mažiau nei paskutinius trejus metus teisėtai gyventi šalyje, prieštaravo Konstitucijai, nes neatitinka proporcingumo principo: Teismas nusprendė, kad trejų metų laikotarpio nustatymas, dėl kurio socialiai rizikingoje situacijoje iš esmės paneigiama galimybė užsienio piliečiui suteikti pragyvenimui būtinas lėšas, kol pasibaigs šis laikotarpis, yra perteklinis ir nederamai susikerta su teise gauti išmoką, užtikrinančią pagrindines lėšas asmens išgyvenimui.

Savo nutarime Nr. 403/15 Portugalijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad norma, pagal kurią žvalgybos tarnyboms leidžiama prieiga prie su komunikacijomis susijusių duomenų, reikalingų paslaugų abonentui ar naudotojui nustatyti, šaltiniui, paskirties vietai, datai, laikui, trukmei ir komunikacijos rūšiai, telekomunikacijų įrangai ar jos vietai rasti ir identifikuoti, prieštarauja Konstitucijai: Teismas pripažino, jog demokratinėje visuomenėje prieiga prie tokių duomenų turi būti būtina, tinkama ir proporcinga, kad žvalgybos tarnybos galėtų vykdyti savo teisėtą misiją, tačiau padarė išvadą, jog galimybė naudotis ryšių duomenimis nebuvo reglamentuota taip, kad būtų suteikta tiek apsaugos garantijų ir galimybių, kiek Konstitucijoje įtvirtinta baudžiamajam procesui.

As it follows from the replies of the majority of our courts, such international events and developments as the migration crisis or the spread of terrorism had no particular repercussions on the interpretation of the rule of law. For example, the Constitutional Court of Portugal did not move away from its existing line of interpretation with regard to the meaning of the principles of Estado de direito and proportionality, applying them in accordance with the requirements derived from the interests at stake and maintaining the exceptional nature of restrictions on human rights. In Ruling no. 296/15, the rule under which the right of certain foreign nationals to social integration benefit was subjected to the minimum term of the last three years of legal residence in the country was found by the Court to be unconstitutional as not complying with the principle of proportionality: as the Court ruled, the imposition of a three-year time period – which effectively results in the denial of the award of means of subsistence to a foreign citizen in a socially at-risk situation until that time period is up – is excessive and intolerably collides with the right to a benefit that ensures the basic means of survival. In Ruling no. 403/15, the Constitutional Court of Portugal found unconstitutional the rule providing for access by intelligence services to the communications-related data needed to identify the service subscriber or user, to find and identify the source, destination, date, time, duration, and type of communication, the telecommunications equipment, or its location: the Court acknowledged that access to such data must be necessary, appropriate, and proportionate in a democratic society in order for intelligence services to be able to fulfil their legal mission; but it also concluded that intrusion into communication data had not been regulated by the procedure that would provide the guarantees and possibilities of protection of a similar scope to which the Constitution subjects criminal procedure.

Kita vertus, spręsdamas asmens duomenų apsaugos klausimus kovos su terorizmu kontekste, Turkijos Konstitucinis Teismas nurodė poreikį laikytis „atsargesnio požiūrio nustatant saugumo ir laisvių pusiausvyrą“ tuo metu, kai šalis susiduria su „niokojančia ir smurtą kurstančia teroristine veikla“, kuri yra „rimtas pavojus teisės viršenybei“; Teismo nuomone, „būtinybė saugoti teisę į gyvybę ir užtikrinti saugumą gali paskatinti šalis imtis daug griežtesnių priemonių, palyginti su priemonėmis, kurias jos taikytų įprastomis aplinkybėmis“. Viename iš savo sprendimų Turkijos Konstitucinis Teismas pateisino teisinį reguliavimą, kuriuo numatyta galimybė Viešosios tvarkos ir saugumo tarnybos vadovui rinkti ir tvarkyti kovai su terorizmu būtinus asmens duomenis dėl to, kad tai reikalinga šio pareigūno darbe, ir patvirtino, kad nustatytas apribojimas – rinkti šiuos duomenis tik kovai su terorizmu – yra tinkamas; Teismo nuomone, šie įgaliojimai negali būti laikomi neproporcingai susikertančiais su teise reikalauti asmens duomenų apsaugos, kiek tai susiję su privačiu gyvenimu, ir dėl jų nesukuriamos tokios sąlygos, dėl kurių pasinaudoti šia teise būtų neįmanoma arba labai sunku13.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

On the other hand, dealing with personal data protection issues within the context of fighting against terrorism, the Constitutional Court of Turkey expressed the need to adopt “a more sensitive approach in establishing the balance between security and freedoms” in time when the country is facing “devastating and violence-inciting terror activities” that constitute “serious risks to the rule of law”; according to the Court, “the need to protect the right to life and ensure security may push the countries to take much severe measures than they would do under normal circumstances”. In one of its decisions, the Constitutional Court of Turkey justified the regulations providing for the possibility for the Undersecretary of Public Order and Security to collect and possess personal data necessary for fighting against terrorism on account of the need to fulfil the duties of this official and the established restriction to collect this data solely for the purposes of fighting against terrorism; according to the Court, this authority cannot be considered disproportionate interference with the right to demand the protection of personal data under the scope of private life and does not render the exercise of this right impossible or extremely difficult.13

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

77

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Išvada. Taigi valstybės, reaguodamos į tarptautinius įvykius ir aplinkybes, pvz., migraciją ir terorizmą, nustato priemones, kuriomis ribojamos tam tikros žmogaus teisės ir laisvės, konkrečiai – teisė į prieglobstį ir teisė į privatumą. Atsižvelgiant į tai, konstituciniai teismai ir lygiavertės institucijos turi ypatingą pareigą – užtikrinti teisės viršenybę ir tuo tikslu nustatyti tinkamą ir teisingą visuomenės saugumo ir privataus asmens laisvės interesų pusiausvyrą. Kaip matyti iš PKJK narių praktikos, mažai tikėtina, kad migracijos krizė ar terorizmo grėsmė galėtų reikšmingai paveikti teisės viršenybės aiškinimą. Teisės viršenybės esmė išlieka tokia pati, kol vertinant žmogaus teisių apribojimų konstitucingumą taikomi tie patys kriterijai, t. y. kriterijai, kuriuos pripažįsta tarptautinė teisė ir tarptautiniai teismai. Tai yra: 1) teisėtas tikslas – nė vienas PKJK narys neginčija migracijos kontrolės ir kovos su terorizmu tikslų teisėtumo, nes jie yra būtini nacionaliniam ir visuomenės saugumui užtikrinti, ir 2) būtinumas demokratinėje visuomenėje ir proporcingumas – taikomos priemonės turėtų būti išimtinės ir tinkamos siekiamam tikslui, ypač reikėtų laikytis reikalavimo taikyti kuo mažiau varžančias (ar kuo švelniausias) ribojimo priemones. Pastarasis reikalavimas taip pat reiškia, kad negalima paneigti konkrečios teisės esmės, t. y. apribojimų taikymas negali tapti absoliučia taisykle. Be to, teisminė kontrolė, be kurios teisės viršenybė neįsivaizduojama, turi lemiamą vaidmenį nagrinėjant taikomas priemones (galimybė kreiptis į teismą) ir vertinant jų konstitucingumą.

Conclusion. To sum it up, the states respond to international events and developments, such as migration and terrorism, by adopting measures that restrict certain human rights and freedoms, in particular the right to asylum and the right to privacy. In this context, constitutional courts and equivalent bodies have the particular responsibility in ensuring the rule of law by finding a proper and fair balance between the interests of public security and individual freedom. As it follows from the case law of our courts, it is unlikely that the migration crisis or the spread of terrorist threats could have significant repercussions on the interpretation of the rule of law. The essence of the rule of law remains the same as long as the same criteria for assessing the constitutionality of restrictions on human rights are applied, i.e. the criteria that are also recognised by international law and international tribunals. They include: (1) the legitimate aim – none of our courts have disputed the legitimacy of the objectives to control migration or to combat terrorism, as they are necessary for ensuring national and public security; and (2) necessity in a democratic society and proportionality – the measures applied should be exceptional and adequate to the aim pursued, in particular the requirement should be observed to apply less restrictive (or the most lenient) possible measures of interference. The latter requirement also means that the right in question cannot be denied in essence, i.e. the application of restrictions cannot become an absolute rule. In addition, the possibility of the judicial scrutiny of the measures applied (access to justice), without which the rule of law is inconceivable, also plays a decisive role in assessing the constitutionality of these measures.

Tarp PKJK narių vyrauja bendras supratimas, kad vertinant ginčijamą teisinį reguliavimą, ypač jo atitiktį proporcingumo principui, būtina tinkamai atsižvelgti į tokius veiksnius kaip technologinė pažanga, sparti komunikacijų plėtra ir kiti mūsų visuomenės ir tarptautinio gyvenimo pokyčiai. Tačiau dėl atsižvelgimo į šiuos veiksnius neturėtų atsirasti naujų konstitucingumo kriterijų, laisvesnių požiūrių į žmogaus teisių apribojimą arba būti išplėsti valdžios institucijų įgaliojimai atitinkamai apribojus žmogaus teises.

3. Nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijos ir sunkumai įgyvendinant tarptautinių teismų sprendimus Teisės viršenybės principas neįsivaizduojamas be tinkamos pagarbos tarptautinei teisei.

Venecijos komisijos patvirtintame Teisės viršenybės aspektų kontroliniame sąraše teigiama, kad tarptautinės teisės, ypač žmogaus teisių srityje, laikymasis, įskaitant tarptautinių teismų privalomų sprendimų vykdymą, yra vienas iš teisėtumo principo, sudarančio teisės viršenybės sampratą, elementų14.

Teismams pateiktas klausimas apėmė keletą tarpusavyje susijusių klausimų ir buvo toks: „Ar jūsų teismas nagrinėjo nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės normų kolizijas? Ar jūsų teismas tam tikras teises ar laisves yra aiškinęs skirtingai, palyginti su regioninių / tarptautinių teismų (pvz., Afrikos, Amerikos šalių ar Europos teismų) ar tarptautinių institucijų (ypač Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto) pateiktu aiškinimu? Ar yra su tuo susijusių sunkumų įgyvendinant tokių teismų / institucijų sprendimus? Kokia tų sunkumų esmė? Pateikite pavyzdžių.“

78

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

It is the general understanding of our courts that, when assessing a disputed legal regulation, in particular its compliance with the principle of proportionality, we should duly take into account such factors as technological progress, the rapid development of communications, and other changes in our societies and international life. However, this adjustment should not lead to the new criteria of constitutionality, less restrictive approaches to the limitation of human rights, or the broadening of the powers of state authorities at the cost of human rights.

3. Collisions between national and international law and difficulties in the implementation of judgments of international courts The rule of law is inconceivable without due respect for international law. The compliance with international law and, in particular, with human rights law, including binding decisions of international courts, is enlisted as one of the elements of the principle of legality forming the concept of the rule of law by the Venice Commission in the Rule of Law Checklist.14 The question put to our courts actually comprised a few interrelated issues and was the following: “Has your Court dealt with the collisions between national and international legal norms? Have there been cases of different interpretation of a certain right or freedom by your Court compared to regional / international courts (e.g. African, Inter-American or European Courts) or international bodies (notably, the UN Human Rights Committee)? Are there related difficulties in implementing decisions of such courts / bodies? What is the essence of these difficulties? Please provide examples”.

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Beveik pusė atsakymų (26 šalys: Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Čilė, Estija, Gruzija, Gvinėja, Indonezija, Jordanija, Kamerūnas, Kanada, Kazachija, Kipras, Kirgizija, Kongo Demokratinė Respublika, Libanas, Madagaskaras, Makedonija, Malis, Mongolija, Švedija, Tailandas, Togas, Turkija ir Žaliasis Kyšulys) į šį klausimą buvo neigiami, t. y. nebuvo pranešta apie nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės aktų kolizijų atvejus arba susijusius sunkumus. Kartais apie tokias kolizijas nepranešama dėl to, kad tam tikro teismo kompetencijai nepriklauso tarptautinių sutarčių atitikties konstitucijai ir (arba) įstatymų atitikties tarptautinėms sutartims vertinimas (pvz., Makedonija).

Nearly half of the replies (26 countries: Algeria, Armenia, Azerbaijan, Belarus, Cameroun, Cabo Verde, Chile, Canada, Democratic Republic of Congo, Cyprus, Estonia, Georgia, Guinea, Indonesia, Jordan, Kazakhstan, Kyrgyzstan, Lebanon, Macedonia, Madagascar, Mali, Mongolia, Sweden, Thailand, Togo, and Turkey) to this question were negative, i.e. no cases of collisions between national and international law or related difficulties were reported. Sometimes these collisions are not reported due to the reason that a certain court does not have jurisdiction to assess the conformity of international treaties with the constitution and (or) assess the conformity of laws with international treaties (e.g. Macedonia).

Nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijos, konkrečiai tokios, kurios atsiranda dėl to, kad kompetentingi nacionaliniai ir tarptautiniai teismai skirtingai aiškina teisę (įskaitant žmogaus teises), iš dalies yra neišvengiamos. Taip yra dėl to, kad abi teisės sistemos (nacionalinė teisė ir tarptautinė teisė) yra skirtingos prigimties ir savarankiškos, nors turi ir bendro veikimo sferas (visų pirma žmogaus teisių srityje) bei priemones joms derinti; tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautinė teisė skelbia viršenybę atitinkamose jų taikymo srityse (atitinkamos šalys paprastai paskelbia nacionalines konstitucijas esant aukščiausiuoju įstatymu, kuriam tarptautiniai šalies įsipareigojimai negali prieštarauti, o pagal tarptautinę teisę pagrindinis principas yra pacta sunt servanda ir tarptautinės teisės viršenybė tarptautiniuose santykiuose; viso to loginės pasekmės – draudimas remtis nacionaline teise, įskaitant konstituciją, pateisinant tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymą). Todėl atrodo suprantama, kad dėl abiejų sistemų lygiagrečios raidos kartais gali kilti neatitikčių ar kolizijų. Dažniausiai tuomet, kai nacionaliniai teismai nagrinėja tam tikrą klausimą, kurio tarptautiniai teismai niekada nebuvo nagrinėję ir vėliau šie pripažįsta minėtu klausimu suformuotą nacionalinių teismų praktiką esant nesuderinamą su tarptautiniais įsipareigojimais (pvz., būtent taip įvyko, kai 2004 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas turėjo spręsti su pasyviąja rinkimų teise susijusias apkaltos pasekmes nesant galimybės remtis kokia nors atitinkama tarptautinių teismų praktika, o 2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas15 priėmė šiek tiek kitokią išvadą tuo pačiu klausimu).

To a certain extent, collisions between national and international law, in particular those arising out of a different interpretation of law (including human rights) by competent national and international courts, are inevitable. This is due to the fact that both legal systems (national and international law) are of a different origin and autonomous, albeit they have the common areas of operation (in particular, human rights) and the mechanisms for their coordination; both of them claim supremacy in their respective spheres of application (national constitutions are usually proclaimed within the respective country to be supreme law with which international obligations cannot be in contradiction; meanwhile, under international law, the fundamental principle is pacta sunt servanda and the supremacy of international law in international relations with its logical consequence – the prohibition to rely on national law, including the constitution, in justifying non-compliance with international obligations).

Therefore, it seems natural that, due to the parallel development of both systems, from time to time certain inconsistencies or collisions may occur. Most often this can happen when national courts deal with a certain issue that has never before been considered by international tribunals, and the latter later find the practice of national courts inconsistent with international obligations (e.g. precisely this happened when, in 2004, the Constitutional Court of Lithuania had to deal with the consequences of impeachment related to passive electoral rights without the possibility to refer to any relevant practice of international tribunals and, in 2011, the European Court of Human Rights15 came to a slightly different conclusion on the same issue).

Todėl suprantama, kad nemažai valstybių nurodo nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijų atvejus, kylančius dėl to, kad nacionaliniai konstituciniai teismai ir regioniniai arba tarptautiniai teismai (institucijos) skirtingai aiškina teisę (arba tam tikrą subjektinę teisę) (pvz., Austrija, Čekija, Danija, Italija, Korėja, Kroatija, Latvija, Lietuva, Meksika, Moldova, Pietų Afrika, Portugalija, Slovėnija, Suomija, Ukraina, Vengrija ir Vokietija)16. Kolizijos yra susijusios su konkrečios teisės turinio ar taikymo srities aiškinimo skirtumais ir su skirtingu tam tikrų teisių apribojimų proporcingumo vertinimu17. Daugiausia pranešama apie sankirtas su EŽTT (pvz., Danija, Italija, Moldova, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ukraina, Vengrija ir Vokietija). Teisės ir laisvės, dėl kurių įvyko sankirta, apima teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Italija, Portugalija ir Ukraina), teisę į veiksmingą teisinę gynybą (Slovėnija), žodžio laisvę (Danija ir Vengrija), teisę į privatumą (Vokietija ir Rumunija), teisę užsiimti verslu (Vengrija) ir teisę būti išrinktam (Moldova). Kalbant apie Pietų Afriką, JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas kitaip aiškino teisę į vandenį. Kai kurios šalys, pranešusios apie kolizijas su tarptautine teise ir sunkumus, susijusius su skirtingu

Thus, it is not surprising that the cases of collisions between national and international law arising out of a different interpretation of law (or a certain right) by a national constitutional court and a regional or international tribunal (body) are reported by a number of states (e.g. by Austria, Croatia, Czech Republic, Denmark, Finland, Germany, Hungary, Italy, Korea, Latvia, Lithuania, Mexico, Moldova, Portugal, Slovenia, South Africa, and Ukraine).16 They involve differences in interpreting the content or scope of a particular right and the different assessment of the proportionality of restrictions on a particular right.17 Mostly, differences with the ECtHR are reported (e.g. by Denmark, Germany, Hungary, Italy, Moldova, Portugal, Romania, Slovenia, and Ukraine). The rights and freedoms in question included the right to a fair trial (Italy, Portugal, and Ukraine), the right to an effective remedy (Slovenia), the freedom of expression (Denmark and Hungary), the right to privacy (Germany and Romania), the right to pursue an entrepreneurial activity (Hungary), and the right to be elected

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

79

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

tarptautinių teismų aiškinimu (pvz., Bosnija ir Hercegovina, Čekija, Kambodža, Lietuva, Pietų Afrika, Suomija ir Šveicarija), taip pat nurodė sunkumus, susijusius su tarptautinių (regioninių) teismų ar institucijų sprendimų įgyvendinimu.

(Moldova). In South Africa, a different interpretation was applied by the UN Committee on Economic, Social and Cultural Rights concerning the right to water. Some of the countries that reported about collisions with international law and differences in interpretation with international courts (e.g. Bosnia and Herzegovina, Cambodia, Czech Republic, Finland, Lithuania, South Africa, and Switzerland) also reported about the related difficulties in the implementation of judgments of international (regional) courts or bodies.

Akivaizdu, kad nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijų prevencija ir sureguliavimas priklauso nuo nacionalinės konstitucijos ir kompetentingų konstitucinių teismų ar lygiaverčių institucijų pateikto jos aiškinimo. Tarptautinės teisės vieta, taip pat tarptautinių įsipareigojimų vykdymo būdai ir metodai nacionalinės teisės sistemoje gali būti suvokti tik remiantis atitinkama konstitucija. Šiuo atžvilgiu valstybės gali turėti labai platų priemonių rinkinį principo pacta sunt servanda laikymuisi užtikrinti; jų pasirinkimą lemia monistinis arba dualistinis požiūris į tarptautinę teisę, teisinės tradicijos ir konkrečios šalies patirtis. Ne paskutinis, o gal ir lemiamas, veiksnys yra konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų vaidmuo laikantis daugiau ar mažiau palankaus požiūrio į tarptautinę teisę. Daugumoje konstitucijų yra gana abstrakčių nuostatų dėl tarptautinės teisės laikymosi. Mūsų pareiga – atskleisti jų turinį, tuo tikslu sutinkant su daugiau ar mažiau palankiu tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinių teismų sprendimus, vertinimu. Kaip matyti iš klausimyno atsakymų, konstituciniai teismai gali rasti būdų užkirsti kelią nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijoms ar jas pašalinti, įskaitant nacionalinių ir tarptautinių teismų skirtingo aiškinimo atvejus.

Būtent konstitucinių teismų ir lygiaverčių nacionalinių institucijų taikomas aiškinimas leidžia apibūdinti nacionalines teisės sistemas kaip atviras tarptautinei teisei (pvz., Latvija, Lietuva, Portugalija ir Vokietija), net jei konstitucija nustato besąlygišką nacionalinės teisės viršenybę. Yra konstitucinių principų, kurių aiškinimas ir suderinimas gali lemti konstitucijos atvirumą tarptautinės teisės įtakai; iš tokių principų kyla konstitucinio teismo (arba lygiavertės institucijos) pareiga deramai atsižvelgti į atitinkamas tarptautinės teisės normas. Pavyzdžiui, Lietuvoje prie tokių principų yra priskiriama teisės viršenybė (ji neįsivaizduojama, jei nesilaikoma pagarbos tarptautinei teisei), pacta sunt servanda (pagal jį aiškiai reikalaujama sąžiningai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus), atvira pilietinė visuomenė (tai reiškia atvirumą tarptautinės bendruomenės taisyklėms) ir geopolitinė orientacija (įskaitant orientaciją į Europos teisinius standartus). Portugalijos konstitucinės teisminės praktikos atvirumas tarptautinei teisei reiškia, kad joje dažnai pateikiamos nuorodos į EŽTK, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir kitus tarptautinius teisinius dokumentus, taip pat į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo18 ir EŽTT praktiką.

Kaip matyti iš gautų PKJK narių atsakymų, nacionalinės konstitucijos ir tarptautinės teisės normų kolizijų prevencijos ir šių kolizijų pašalinimo būdai yra tokie:

Obviously, the prevention and settlement of collisions between national and international law depends on the national constitution and its interpretation by competent constitutional courts or equivalent bodies. The place of international law, as well as the ways and methods of implementing international obligations within the national legal system, can be determined only in accordance with the respective constitution. In this respect, states may have a very broad choice of instruments to ensure that the principle of pacta sunt servanda is observed; their choices are determined by the monist or dualist approach to international law, legal traditions, and the experience of a given country. Not the last, if not decisive, is the role of constitutional courts and equivalent bodies in taking a more or less friendly approach to international law. Most of our constitutions have rather abstract provisions on respect for international law. It is our responsibility to reveal their content by adopting the more or less friendly treatment of international law, including judgments of international tribunals. As demonstrated by the replies to the questionnaire, constitutional courts are able to find ways to prevent or settle collisions between national and international law, including those arising out of a different interpretation by national and international courts.

It is mostly due to interpretation by constitutional courts and equivalent bodies that national legal systems can be characterised by openness to international law (e.g. in Germany, Latvia, Lithuania, and Portugal), even if the constitution provides for its unconditional supremacy. There are constitutional principles whose interpretation and combination can open the constitution to the influence of international law; these principles give rise to the duty of the constitutional court (or an equivalent body) to take into due account the relevant rules of international law. For example, in Lithuania, such principles include the rule of law (inconceivable without respect for international law), pacta sunt servanda (expressly requiring the fulfilment of international obligations in good faith), open civil society (implying openness to the rules of international community), and the geopolitical orientation (including the orientation to European legal standards). The openness of Portuguese constitutional case law to international law means that it includes frequent references to the ECHR, the EU Charter of Fundamental Rights, and other international legal instruments, as well as to the case law of the European Court of Justice18 and the ECtHR. As follows from the replies of our courts, the following measures are available for the prevention and settlement of collisions between the national constitution and the norms of international law:

80

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

– preliminarioji (a priori) tarptautinių sutarčių konstitucingumo kontrolė (pvz., Gabonas, Lietuva ir Slovėnija). Ji neleidžia tarptautinės teisės normoms, kurios prieštarauja konstitucijai, patekti į nacionalinės teisės sistemą;

– Preliminary (a priori) review of the constitutionality of international treaties (e.g.

Gabon, Lithuania, and Slovenia). It prevents the rules of international law that do not comply with the constitution from entering into the national legal system;

– harmonizuojamasis aiškinimas. Atrodo, kad šį metodą dažniausiai taiko PKJK nariai, ir tai, žinoma, išplaukia iš konstitucijos atvirumo tarptautinei teisei. Alžyro, Azerbaidžano, Danijos, Estijos, Indonezijos, Jordanijos, Kanados, Kroatijos, Libano, Lietuvos, Makedonijos, Nyderlandų, Norvegijos, Pietų Afrikos, Suomijos, Šveicarijos, Ukrainos ir kitų valstybių konstituciniai teismai ar lygiavertės institucijos nurodė, kad savo praktikoje taiko harmonizuojamąjį aiškinimą. Kai kuriose šalyse (pvz., Moldovoje ir Slovėnijoje) pareiga taikyti harmonizuojamąjį aiškinimą aiškiai numatyta konstitucijoje.

Kitose šalyse tai suponuoja konstituciniai principai, kurių pagrindu konstitucija tampa atvira tarptautinei teisei: pavyzdžiui, Lietuvoje tarptautinė teisė ir ES teisė yra suvokiamos kaip atitinkamų Konstitucijos nuostatų aiškinimo šaltiniai, o tarptautiniai ir Europos žmogaus teisių standartai laikomi minimaliais konstituciniais žmogaus teisių apsaugos standartais. Atskleisdamas Konstitucijos nuostatų turinį ir plėtodamas oficialiąją konstitucinę doktriną, Lietuvos Konstitucinis Teismas remiasi EŽTT, ESTT ir kitų tarptautinių institucijų praktika.

– Harmonising interpretation. This method seems to be most frequently applied by our courts and it naturally follows from the openness of the constitution to international law.

Harmonising interpretation was indicated to be in use in practice by the constitutional courts or equivalent bodies of Algeria, Azerbaijan, Canada, Croatia, Denmark, Estonia, Finland, Indonesia, Jordan, Lebanon, Lithuania, Macedonia, Netherlands, Norway, South Africa, Switzerland, Ukraine, etc. In some countries (e.g. Moldova and Slovenia), the duty of harmonising interpretation is expressly provided for by the constitution. In other countries, it is implied by the constitutional principles providing for the openness of the constitution to international law: for example, in Lithuania, international and EU law is perceived as a source for the interpretation of relevant constitutional provisions; international and European human rights standards are considered to be the minimum constitutional standards for the protection of human rights. In revealing the content of constitutional provisions and developing the official constitutional doctrine, the Constitutional Court of Lithuania relies on the case law of the ECtHR, the ECJ, and other international bodies.

Danijos Aukščiausiasis Teismas paprastai stengiasi aiškinti Danijos teisės aktus pagal ESTT ir EŽTT praktiką. Estijos Aukščiausiasis Teismas aiškina Konstituciją pagal tarptautinės teisės normas (iš esmės įtraukia tarptautinės teisės normas į Estijos teisinę sistemą). Prancūzijos Konstitucinė Taryba pažymėjo, kad nors eksplicitiškai nesprendžia dėl nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijų, vykdydama konstitucingumo kontrolę, kad priimtų sprendimą konkrečiu klausimu, ji turi remtis tarptautinės teisės normų aiškinimu; Taryba siekia suderinti reikalavimus, kylančius iš tarptautinių konvencijų, su Prancūzijos nacionaline teise.

Savo atsakyme Kanados Aukščiausiasis Teismas paminėjo bylą B010 prieš Kanadą dėl pilietybės ir imigracijos, kurioje buvo patvirtinta prezumpcija, kad nacionaliniai įstatymai atitinka Kanados tarptautinius įsipareigojimus; Teismo pateiktas nacionalinės teisės aiškinimas atitiko šalies tarptautinius įsipareigojimus kovoti su organizuotu nelegaliu imigrantų tranzitu ir užtikrinti asmenų, siekiančių tarptautinės apsaugos, teises (pvz., Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir Palermo konvencijos (JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą) nuostatas). AZAPO byloje Pietų Afrikos Konstitucinis Teismas pabrėžė konstitucinę pareigą suderinti nacionalines ir tarptautines normas: „Neturėtų būti manoma, kad Konstitucija lengvai leidžia priimti tokius įstatymus, kuriais galėtų būti pažeisti valstybės įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę.“ Teismas taip pat taikė harmonizuojamąjį aiškinimą, leidžiantį įveikti sunkumus vykdant regioninio teismo (Pietų Afrikos vystymosi bendrijos tribunolo) sprendimą Fick byloje19: jis paskelbė, jog nacionalinės teisės aiškinimas turėtų atitikti tarptautinius įsipareigojimus, todėl, siekiant vadovautis teisės viršenybe, nacionalinis įstatymas dėl teismo nutarčių vykdymo turėtų būti išplėstas, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti Pietų Afrikos vystymosi bendrijos tribunolo sprendimą.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

The Supreme Court of Denmark generally strives to interpret Danish legislation in conformity with the practice of the ECJ and the ECtHR. The Supreme Court of Estonia interprets the Constitution on the basis of international legal norms (by substantially incorporating international legal norms into the Estonian legal order). The Constitutional Council of France reports that, although it does not decide on collisions between national and international law explicitly, it has to refer to the explanations of norms of international law while exercising the review of constitutionality in order to decide on the particular question; the Council seeks to harmonise the requirements arising from international conventions with French national law.

In its reply, the Supreme Court of Canada reported about the case of B010 v. Canada on citizenship and immigration, in which the presumption of the compliance of national laws with the international commitments of Canada was affirmed; it undertook the interpretation of national law that would comply with the international commitments to fight the organised illegal transit of immigrants and to ensure the rights of persons seeking international protection (e.g. with the provisions of the Convention relating to the Status of Refugees and the Convention of Palermo (the UN Convention against Transnational Organised Crime). In South Africa, the Constitutional Court highlighted the constitutional obligation to harmonise national and international norms in the AZAPO case: “the Constitution should not lightly be presumed to authorise any law which might constitute a breach of the obligations of the State in terms of international law”. The Court also applied harmonising interpretation for overcoming difficulties in the enforcement of the judgment of the regional court (the SADC Tribunal) in the Fick case:19 it proclaimed that the interpretation of national law should be in line with international obligations and, therefore, in order to uphold the rule of law, national law on the execution of court orders should be extended to allow the execution of an order by the SADC Tribunal.

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

81

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Nyderlandų Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyrius vartoja konstitucinių ir tarptautinių pagrindinių teisių nuostatų „taikymo kartu“ sąvoką (pvz., Jezus redt byloje Konstitucijos nuostatos dėl religijos laisvės ir saviraiškos laisvės buvo aiškinamos atsižvelgiant į EŽTK įtvirtintas tas pačias teises). Panašiai Norvegijos Aukščiausiasis Teismas informavo apie savo praktiką (pvz., vadinamojoje 2015 m. Maria byloje), pagal kurią Konstitucijoje nustatytos pagrindinės teisės turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tokias pačias tarptautines teises. Rumunijos Konstitucinio Teismo praktikoje baudžiamosios teisės klausimais, susijusiais su EŽTT praktika, pripažįstama, jog nacionalinis konstitucinis teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą aiškinti Konstituciją taip, kad būtų panaikinta bet kokia neatitiktis tarp nacionalinės teisės teksto ir Europos teisės;

In the Netherlands, the Administrative Jurisdiction Division of the Council of State uses the concept of “reading together” of constitutional and international fundamental rights provisions (e.g. in the Jezus redt case, the provisions of the Constitution concerning the freedom of religion and the freedom of expression were interpreted in the light of these same rights under the ECHR). Similarly, the Supreme Court of Norway reported about its practice (e.g. the so-called “Maria-case” of 2015) that the fundamental rights provided for by the Constitution have to be interpreted in the light of their international counterparts.

In the case law of the Constitutional Court of Romania on criminal law issues related to the case law of the ECtHR, it is acknowledged that the national constitutional court has not only the right, but also the obligation, to interpret the Constitution removing any inconsistency between the domestic text and the European one;

– konstitucijos (oficialiosios konstitucinės doktrinos) reinterpretavimas, arba teismų praktikos keitimas (pvz., Moldova, Portugalija ir Suomija). Tai yra dar viena nacionalinės konstitucijos atvirumo tarptautinei teisei pasekmė: kad šis atvirumas išliktų, konstitucijos (nacionalinės teisės) aiškinimas turėtų būti pritaikytas prie tarptautinės teisės aiškinimo tais atvejais, kai pastebimas skirtumas tarp nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės (paprastai tai nustato tarptautinis teismas ar institucija). Tai reiškia, kad jau įtvirtinta teismų praktika turi būti pakeista (pakoreguota) – suderinta su tarptautinių (regioninių) teismų ar institucijų pateiktu aiškinimu. Tinkamas Moldovos pavyzdys: EŽTT priėmus sprendimą byloje Tanase prieš Moldovą, Moldovos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad būtina persvarstyti savo praktiką, susijusią su draudimu Moldovos piliečiams, turintiems daugybinę pilietybę, eiti viešąsias pareigas, ir paskelbė, kad šis draudimas prieštarauja Konstitucijai, nes EŽTT jau buvo pripažinęs, jog Moldovoje jis reiškia neproporcingą rinkimų teisės ribojimą, kadangi joje daugybinė pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys. Kitas pavyzdys yra Suomija – joje nedideli nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės skirtumai (pvz., derinant žodžio laisvę ir teisę į privatumą, aiškinant non bis in idem principą), su kuriais susiduria Suomijos teismai, paprastai panaikinami keičiant Suomijos teismų poziciją taip, kad ji atitiktų tarptautinį (europinį) aiškinimą. Portugalijos Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad netgi pakoregavo savo paties praktiką, atsižvelgdamas į EŽTT suformuotą praktiką (pvz., po 2008 m. bylos Feliciano Bichão prieš Portugaliją).

– Reinterpretation of the Constitution (official constitutional doctrine) or the change of case law (e.g. Finland, Moldova, and Portugal). This is another consequence of the openness of the national constitution to international law: to maintain this openness, the interpretation of the constitution (national law) should be adapted to that of international law once a difference between national and international law is found (usually by an international tribunal or body). This means the change (modification) of the already established case law by harmonising it with the interpretation provided by international (regional) courts and bodies. A good example comes from Moldova: following the judgment of the ECtHR in the case of Tanase v. Moldova, the Constitutional Court of Moldova considered it necessary to revise its own case law on the ban for Moldovan nationals with multiple nationality to hold public positions, and declared this ban unconstitutional as it had already been recognised by the ECtHR as a disproportionate restriction of electoral rights in the situation of Moldova, where multiple nationality is a widespread phenomenon. Another example is Finland, where the minor differences between national and international law (e.g. in balancing the freedom of speech and the right to privacy, in interpreting the non bis in idem principle), faced by Finnish courts, normally are solved by changing the position of Finnish courts so as to make it in line with the international (European) interpretation.

The Constitutional Court of Portugal also acknowledged that it had even gone to the point of modifying its own case law in the light of that of the ECtHR (e.g. following the case of Feliciano Bichão v. Portugal in 2008).

Lietuvos Konstitucinis Teismas taip pat neeliminuoja galimybės reinterpretuoti oficialiąją konstitucinę doktriną. Nustatytas Konstitucijos aiškinimas gali būti keičiamas, jei tai gali sustiprinti žmogaus teisių ar kitų konstitucinių vertybių apsaugą. Tačiau, kaip matyti iš 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, reinterpretacija negalima, jei dėl jos pasikeistų visuminis konstitucinis reguliavimas ir būtų pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra (todėl, atsižvelgiant į tai, kad apkaltos ir konstitucinės priesaikos institutai aprėpia kur kas daugiau pareigūnų, ne tik parlamento narius, ir į tai, kad Konstitucinis Teismas negali turėti įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimų nustatyti konkretų draudimo eiti tam tikras valstybines pareigas terminą, oficialiosios konstitucinės doktrinos reinterpretavimas nebuvo priimtina alternatyva po to, kai EŽTT, byloje Paksas prieš Lietuvą nagrinėdamas tik teisę būti išrinktam į parlamentą, nustatė, kad nuolatinis konstitucinis draudimas dalyvauti parlamento rinkimuose pareigūnams, kurie buvo pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka, yra neproporcingas teisės būti išrinktam į parlamentą apribojimas);

82

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

The possibility of the reinterpretation of the official constitutional doctrine is not excluded by the Constitutional Court of Lithuania, either. The established interpretation of the Constitution may be changed provided this could enhance the level of protection of human rights or other constitutional values. However, as it follows from the ruling of 5 September 2012, reinterpretation is not possible when it could change the overall constitutional regulation and the balance between constitutional values (this is why, taking into account that the institutions of impeachment and the constitutional oath cover a far wider range of officials than just the members of the Parliament and having regard that the Constitutional Court cannot have the legislative power to establish concrete time limits for the prohibition to hold state office, reinterpretation was not considered to be an acceptable option after, in the case of

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

– konstitucijos keitimas (pvz., Lietuva, Prancūzija ir Ukraina). Prancūzijos Konstitucinė Taryba konstatavo, jog pagal Konstituciją, jeigu yra Konstitucijos ir tarptautinės sutarties kolizija, atsiranda pareiga pakeisti Konstituciją, kad galėtų galioti tarptautinė sutartis (byla dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo). Ukraina informavo apie 2016 m. priimtus Konstitucijos pakeitimus, kad būtų galima ratifikuoti Romos statutą.

Paksas v. Lithuania, the ECtHR dealt only with the right to be elected to the Parliament and found a disproportionate restriction of this right with regard to the constitutional prohibition for life to stand in parliamentary elections for those officials who were removed from their office through impeachment procedure);

Lietuvos Konstitucinis Teismas panašiai nurodė, kad būtina keisti Konstituciją, kai, EŽTT priėmus sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, atsirado Konstitucijos ir EŽTK neatitiktis (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). Teismas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Konstitucijos viršenybę ir konstitucinį principą pacta sunt servanda, atsiranda pareiga pašalinti minėtą prieštaravimą pakeičiant Konstituciją, kad Lietuvoje įsigaliotų taikytina EŽTK (ir EŽTT sprendimo) nuostata ir kad ji būtų įgyvendinta. Kitoje byloje (2014 m. kovo 18 d. nutarimas) Teismas taip pat pripažino, kad yra ir kita galimybė – denonsuoti atitinkamą tarptautinę sutartį. Tačiau pagal Konstituciją tokios galimybės nėra kalbant apie sutartis dėl žmogaus teisių, ypač apie EŽTK, nes tai prieštarautų konstituciniams teisės viršenybės, atviros pilietinės visuomenės ir geopolitinės orientacijos principams; – draudimas priimti tarptautiniams įsipareigojimams prieštaraujančius konstitucijos pakeitimus (Lietuva ir Šveicarija). Lietuvos Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. ir 2014 m. liepos 11 d. nutarimuose paaiškino, kad vienas iš materialiųjų Konstitucijos keitimo ribojimų yra draudimas priimti pakeitimus, prieštaraujančius esamiems tarptautiniams įsipareigojimams, tol, kol šie įsipareigojimai nėra denonsuoti pagal tarptautinę teisę. Šis apribojimas taip pat išplaukia iš konstitucinių teisės viršenybės ir pacta sunt servanda principų. Šveicarija panašiai nurodė normą, kad Konstitucijos pakeitimai turi atitikti imperatyvias tarptautinės teisės normas20.

Pagarba tarptautinei teisei negali būti atsieta nuo tarptautinių teismų ir institucijų sprendimų įgyvendinimo. Minėti teismai ir institucijos turi kompetenciją, numatytą atitinkamose tarptautinėse sutartyse, aiškinti tarptautinės teisės normas (šių sutarčių nuostatas) ir priimti privalomus sprendimus. Kaip ir konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų praktikoje, kurioje atsiskleidžia konstitucijos turinys, kompetentingų tarptautinių teismų praktikoje atskleidžiamas atitinkamų tarptautinių dokumentų turinys. Be pagarbos tarptautinių teismų sprendimams negali būti tikro teisminio nacionalinių ir tarptautinių teismų dialogo.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

– Constitutional amendment (e.g. France, Lithuania, and Ukraine). The Constitutional Council of France held that, according to the Constitution, when a collision between the Constitution and an international treaty arises, there is an obligation to amend the Constitution in order that the international treaty could be valid (the case of the entry into force of the Treaty of Lisbon). Ukraine reports about the constitutional amendments adopted in 2016 in order for the ratification of the Rome Statute to become possible.

Similarly, the Constitutional Court of Lithuania ordered to change the Constitution when, after the judgment of the ECtHR in the case of Paksas v. Lithuania, an inconsistency between the Constitution and the ECHR appeared (the ruling of 5 September 2012). The Court emphasised that, taking into account the supremacy of the Constitution and the constitutional principle of pacta sunt servanda, the duty arises to remove the said inconsistency by amending the Constitution so that the applicable provision of the ECHR (and the judgment of the ECtHR) could be operative and enforced in Lithuania. In another case (the ruling of 18 March 2014), the Court also acknowledged the possibility of another option – the denunciation of the international treaty concerned. However, in the case of human rights treaties, in particular the ECHR, this option cannot be acceptable under the Constitution, as it would be contrary to such constitutional principles as the rule of law, open civil society, and geopolitical orientation; – Prohibition to adopt constitutional amendments contrary to international obligations (Lithuania and Switzerland). The Constitutional Court of Lithuania, in its rulings of 24 January 2014 and 11 July 2014, clarified that one of the substantive limitations on amending the Constitution is the prohibition to adopt amendments that would be contrary to the existing international obligations as long as these obligations are not denounced in accordance with international law. Again, this restriction follows from the constitutional principles of the rule of law and pacta sunt servanda. Similarly, the rule that amendments to the Constitution must comply with the imperative norms of international law was indicated by Switzerland.20 Respect for international law cannot be separated from the implementation of judgments of international courts and bodies. They have their own competence, granted by the respective international treaties, to interpret the norms of international law (the norms of those treaties) and to adopt binding decisions. As in the case of constitutional courts and equivalent bodies whose case law reveals the content of the constitution, the case law of competent international tribunals reveals the content of the respective international instruments. Without respect for judgments of international tribunals, we cannot have true judicial dialogue between national and international courts.

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

83

84

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Apskritai tarptautinių teismų ir institucijų autoritetas nėra kvestionuojamas. Pavyzdžiui, EŽTT ir Amerikos šalių žmogaus teisių teismo sprendimai laikomi privalomais, nes atitinkamas įsipareigojimas aiškiai numatytas atitinkamose konvencijose. Kalbant apie tokias JT institucijas kaip JT Žmogaus teisių komitetas, kai kurios valstybės (pvz., Austrija, Čekija ir Korėja) mano, kad jų sprendimai neturi privalomosios galios (t. y. jie laikomi rekomendacijomis), nes atitinkamose sutartyse nenustatyti aiškūs įsipareigojimai vykdyti tokius sprendimus. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti keliamas klausimas, kaip atsisakymas vykdyti JT institucijos sprendimą būtų suderinamas su pareiga sąžiningai įgyvendinti atitinkamos sutarties nuostatas.

In general, the authority of international courts and bodies is not questioned. For example, the judgments of the ECtHR and the Inter-American Court of Human Rights are considered binding, since the corresponding obligation is expressly provided for in the respective conventions. As regards such UN bodies as the UN Human Rights Committee, some states (e.g. Austria, Czech Republic, and Korea) regard their decisions as having no binding force (i.e. consider them to be recommendations), since the corresponding treaties do not establish unambiguous obligations to carry out these decisions. However, in some instances, the question can be raised as to how a refusal to comply with a decision of the UN body would be consistent with the obligation to implement the respective treaty provisions in good faith.

Kai kurių teismų atsakymuose yra nurodytos tam tikros nacionalinių konstitucijų atvirumo tarptautinei teisei, taip pat tarptautinių teismų sprendimų įgyvendinimo ribos. Kartais tai gali būti laikoma draugiška konkurencija, kai konstituciniai teismai stengiasi išlaikyti aukštesnį žmogaus teisių apsaugos lygį, apibrėždami savo saugomas konstitucines ribas (pavyzdžiui, pagrindinės teisės Vokietijoje). Italijos Konstitucinis Teismas suformavo „kontrribų“ doktriną, pagal kurią tarptautinės teisės normų ar tarptautinių teismų sprendimų įtraukimas į nacionalinę teisę ar jų įgyvendinimas yra neleistini, kai prieštarauja pagrindiniams konstitucinės santvarkos principams (konstitucinės tapatybės esmei) arba prigimtinėms žmogaus teisėms (pvz., 2014 m. sprendime Nr. 238, kad apsaugotų aukštesnį konstitucinį standartą kreiptis į teismą bylose dėl karo nusikaltimų padarytos žalos atlyginimo, Teismas, tarptautinei paprotinei teisei taikydamas „kontrribų“ doktriną, pripažino, kad JT Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo, priimto byloje Jurisdikciniai valstybių imunitetai, įgyvendinimas yra nepriimtinas). Kaip matyti iš Italijos Konstitucinio Teismo praktikos, „kontrribų“ doktrina gali būti taikoma konkrečiai siekiant apsaugoti aukštesnį pagrindinių teisių konstitucinį standartą: minimalūs pagrindinių teisių apsaugos lygiai, įtvirtinti EŽTK, kaip išaiškino EŽTT, įstatymų leidėjui žymi nekvestionuojamą ribą pagal Italijos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalį, o tai reiškia, kad jis gali nustatyti tik aukštesnius teisių gynimo standartus, bet jokiu būdu ne žemesnius nei nustatytieji pagal tarptautinius įsipareigojimus; tarptautinių įsipareigojimų laikymasis niekada negali būti priežastis nuleisti teisių apsaugos kartelę žemiau, negu jau yra užtikrinama pagal nacionalinę teisę, kita vertus, tarptautiniai įsipareigojimai gali ir turi tapti veiksminga priemone tokiai apsaugai plėsti; bendras teisės sistemoje nustatytų garantijų integracijos rezultatas turi būti pozityvus tuo požiūriu, kad atskirų EŽTK nuostatų poveikis Italijos teisei sustiprintų visų pagrindinių teisių kaip sistemos apsaugą. Neseniai, 2015 m., priimtame sprendime Nr. 49, atsižvelgdamas į tai, kad taikyti ir aiškinti bendrąją normų sistemą (tiek Konvencijos teisės, tiek nacionalinės teisės) visų pirma priklauso nacionaliniams teismams, – tai jie daro atsižvelgdami į Strasbūro teismo praktikos esmę ir nepažeisdami nacionalinių valdžios institucijų vertinimo laisvės, – Italijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nacionaliniai teismai privalo laikytis ne bet kokio Strasbūro teismo sprendimo, o tik Didžiosios kolegijos sprendimų, kurie tampa „nusistovėjusia praktika“ ir „modeliniais sprendimais“.

The replies of some courts identify certain limitations on the openness of national constitutions to international law, as well as on the implementation of judgments of international tribunals. In some instances, this can be seen as harmonious competition, as constitutional courts attempt to maintain a higher level of protection of human rights when they define the constitutional limits they have to safeguard (for example, fundamental rights in Germany). The Constitutional Court of Italy has developed the doctrine of “counterlimits”, according to which the incorporation or implementation of international legal norms or judgments of an international tribunal is not permissible when it is at odds with the fundamental principles of the constitutional order (the core of the constitutional identity) or inherent human rights (e.g. in Judgment no. 238 of 2014, the Court applied the doctrine of counterlimits to customary international law when it recognised inadmissible the implementation of the judgment of the UN International Court of Justice in the case of Jurisdictional Immunities of States, seeking to protect a higher constitutional standard of access to justice in cases concerning the reparation of damage done by war crimes). As it follows from the case law of the Constitutional Court of Italy, the doctrine of “counterlimits” must be employed specifically for the purpose of protecting a higher constitutional standard of fundamental rights: the minimum levels of protection for the fundamental rights laid down in the ECHR, as interpreted by the ECtHR, constitute a non-derogable limit pursuant to Article 117(1) of the Constitution for the Italian legislator only “downwards”, but not “upwards”; respect for international obligations can never be the cause for a reduction in protection below that already available under national law, but may and must constitute an effective instrument for expanding such protection; the overall result of the integration of the guarantees provided under the legal system must be positive in that the impact of the individual provisions of the ECHR on Italian law must result in an increase in protection for the entire system of fundamental rights. In the recent judgment no. 49 of 2015, the Constitutional Court of Italy held that national courts are not bound to abide by any judgment whatsoever of the Strasbourg Court, but rather only by the judgments of the Grand Chamber, those constituting “settled law” and “pilot judgments”, taking into account the fact that the application and interpretation of the general system of rules (both Convention law and national law) is a matter in the first instance for national courts, acting in accordance with the substance of the case law of the Strasbourg Court, and without prejudice to the margin of appreciation of national authorities.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Tačiau kartais dėl tokių plačių ir neaiškių sąvokų kaip „konstitucinės tvarkos pagrindai“ gali kilti abejonių dėl palankaus požiūrio į tarptautinių teismų sprendimų įgyvendinimą, ir tik būsima praktika gali išsklaidyti abejones, ar tokiomis sąvokomis galima remtis ir pagrindžiant bet kokio galimai nepalankaus tarptautinio teismo sprendimo neįgyvendinimą. Pavyzdžiui, po to, kai EŽTT priėmė sprendimą byloje Markinas prieš Rusiją, Rusijoje buvo sukurtas „Rusijos konstitucinės teisinės santvarkos apsaugos“ mechanizmas. Tai buvo įtvirtinta Rusijos Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendime, kurio pasekmė buvo ta, kad Konstitucinis Teismas įgijo galią bet kokį tarptautinio teismo sprendimo įgyvendinimą paskelbti negalimu, jei būtų nustatyta, jog tas sprendimas yra grėsmė „konstitucinės santvarkos pamatams“; tarptautinės sutarties normos, jei jomis pažeidžiamos Rusijai didelę reikšmę turinčios konstitucinės nuostatos, negali būti ir nėra taikomos teisinėje sistemoje. Venecijos komisija savo nuomonėje sukritikavo šį požiūrį21.

However, sometimes such broad and vague concepts as “the foundations of the constitutional order” can raise doubts regarding a friendly approach to the implementation of judgments of international tribunals, and only the future practice can dispel doubts whether these concepts can also be employed for justifying the non-implementation of any decision of an international tribunal that might seem unfavourable. For example, in Russia, after the adoption by the ECtHR of the judgment in the case of Markin v. Russia, the mechanism for “the protection of the Russian constitutional legal order” was created. It was consolidated in the Judgment of 14 July 2015 of the Constitutional Court of Russia, the consequence of which was the emergence of the power of the Constitutional Court to declare unenforceable any decision of an international tribunal that would be found threatening to “the foundations of the constitutional order”; rules of an international treaty, in the event that they violate constitutional provisions that have great importance for Russia, cannot be and are not applicable in the legal system. This approach has been criticised in the Opinion of the Venice Commission.21

Kiti tarptautinių teismų sprendimų įgyvendinimo sunkumai yra įvairūs. Galima pastebėti, kad nėra įstatymų leidėjo politinės valios priimti atitinkamą įstatymą (pvz., Kosta Rikoje, kurios parlamentas vis dar nepriėmė teisės aktų, būtinų Amerikos šalių žmogaus teisių teismo sprendimui dėl apvaisinimo in vitro įgyvendinti; Bosnijoje ir Hercegovinoje nebuvo pasiekta susitarimo dėl Konstitucijos pakeitimų siekiant įvykdyti EŽTT sprendimą, priimtą byloje Sejdić ir Finci prieš Bosniją ir Hercegoviną dėl galimybės asmenims, nepriklausantiems trims tautoms – valstybės įkūrėjoms, kandidatuoti rinkimuose į Bosnijos ir Hercegovinos parlamentą ir į prezidento pareigas (panašūs sprendimai buvo priimti bylose Zornić prieš Bosniją ir Hercegoviną ir Pilav prieš Bosniją ir Hercegoviną22)) arba įstatymų leidėjas nesugeba pakeisti konstitucijos (pvz., Lietuvoje, nors Konstitucinis Teismas savo nutarime nurodė priimti Konstitucijos pataisą, kad būtų įgyvendintas pirmiau minėtas EŽTT sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, tokia Konstitucijos pataisa vis dar nepriimta); taip pat yra sunkumų, kylančių iš tarptautinių teismų sprendimų (pvz., galimas subsidiarumo trūkumas arba klaidinga nacionalinės teisės samprata23).

Išvada. Taigi nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijos, dažnai kylančios dėl to, kad nacionaliniai ir tarptautiniai teismai skirtingai aiškina tą patį teisės klausimą, yra natūrali savarankiškų nacionalinių ir tarptautinių teisinių sistemų lygiagrečios raidos pasekmė.

Tačiau teisės viršenybė neįsivaizduojama be tinkamos pagarbos tarptautinei teisei; jeigu yra laikomasi ne tokių griežtų žmogaus teisių apsaugos standartų nei tie, kurie būtini pagal tarptautinius įsipareigojimus, arba nėra įgyvendinami tarptautinių teismų sprendimai, ypač tais atvejais, kai kartu silpninamas šių teismų autoritetas, vargu ar tai dera su teisės viršenybe. Teisės viršenybės labui būtina pašalinti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijas ir įgyvendinti tarptautinių teismų sprendimus.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

Other difficulties in the implementation of judgments of international tribunals are varied.

We can see a lack of political will of the legislator to enact the relevant law (e.g. in Costa Rica, where the Parliament has still not adopted the legislation necessary to implement the judgment of the Inter-American Human Rights Court concerning in vitro fertilisation; in Bosnia and Herzegovina, no agreement has been reached on amendments to the Constitution in order to enforce the judgement of the ECtHR in the case of Sejdić and Finci v. Bosnia and Herzegovina concerning the possibility for persons not belonging to any of the three constituent peoples to stand as candidates for elections to the Parliament and to the Presidency of Bosnia and Herzegovina (similarly, in the cases of Zornić v. Bosnia and Herzegovina and Pilav v. Bosnia and Herzegovina22)), or the failure by the legislator to amend the Constitution (e.g. in Lithuania, where, regardless of the ruling of the Constitutional Court ordering the constitutional amendment, no such amendment has been adopted yet in order to implement the before mentioned judgment of the ECtHR in the case of Paksas v. Lithuania); there are also difficulties arising out of the judgments of international tribunals (such as a possible lack of subsidiarity or the erroneous understanding of national law23).

Conclusion. To sum it up, to a certain extent, collisions between national and international law, often resulting from a different interpretation of the same legal issue by national and international courts, are a natural consequence of the parallel development of autonomous national and international legal orders. However, the rule of law is inconceivable without due respect for international law; adherence to less stringent standards of human rights protection than those required by international obligations or the non-implementation of judgments of international tribunals, in particular when this goes hand in hand with compromising the authority of those tribunals, can hardly be consistent with the rule of law. It is for the sake of the rule of law that collisions between national and international law are removed and judgments of international tribunals are implemented.

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

85

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Todėl konstituciniams teismams ir lygiavertėms institucijoms tenka ypatinga pareiga užtikrinti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės darną ir tuo tikslu išlaikyti tiek konstitucijos viršenybę, tiek principą pacta sunt servanda. Aiškindami konstituciją ir teisės viršenybės principą, PKJK nariai gali padaryti atitinkamą konstituciją daugiau ar mažiau atvirą tarptautinei teisei ir palankią tarptautinių teismų sprendimų įgyvendinimui. Remiantis konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų praktika ir priemonėmis, kuriomis jie gali naudotis, kad užkirstų kelią nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijoms ir jas pašalintų (pvz., preliminarioji tarptautinių sutarčių kontrolė, harmonizuojamasis aiškinimas, oficialiosios konstitucinės doktrinos reinterpretavimas, nurodymas padaryti konstitucijos pataisas ar jas riboti), įmanoma konstitucijas, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne tokios palankios tarptautinei teisei (paskelbus, kad yra absoliuti jų viršenybė), padaryti palankias jai ir plėtoti derinant su ja. Kadangi nacionalinės konstitucinės tapatybės apsauga yra konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų misija, jiems taip pat tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti, kad ši misija būtų vykdoma vadovaujantis teisės viršenybe, t. y. nekuriant konfliktų su tarptautiniais įsipareigojimais ir neskatinant izoliuotis nuo tarptautinės teisės, bet, priešingai, stiprinant pagrindinių teisių apsaugą ir skatinant laipsniškai įtraukti tarptautinę teisę į nacionalinę teisės sistemą.

Therefore, it is the particular responsibility of constitutional courts and equivalent bodies to ensure consistency between national and international law by maintaining both the supremacy of the constitution and the principle of pacta sunt servanda. While interpreting the constitution and the principle of the rule of law, our courts can make the respective constitution, to a greater or lesser extent, open to international law and favourable to the implementation of judgments of international tribunals. It is on the grounds of the case law of constitutional courts and equivalent bodies, as well as the instruments they may use in preventing and removing collisions between national and international law (such as the preliminary review of international treaties, harmonising interpretation, the reinterpretation of the official constitutional doctrine, ordering or restricting constitutional amendments) that the constitutions that, at the first glance, might seem not so friendly to international law (due to the declaration of their absolute supremacy) may be transformed into friendly ones, developed in harmony with international law. As the protection of the national constitutional identity is the mission of constitutional courts and equivalent bodies, they also have the particular responsibility to ensure that this mission is carried out in compliance with the rule of law, i.e. not for creating conflicts with international obligations and promoting self-isolation from international law, but, on the contrary, for the enhancement of the protection of fundamental rights and the progressive integration of international law into the national legal system.

Baigiamosios pastabos Taigi, išnagrinėjus PKJK narių atsakymus į klausimus, susijusius su didžiausiomis grėsmėmis teisės viršenybei, tarptautinių įvykių ir aplinkybių poveikiu teisės viršenybės aiškinimui, taip pat su nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės kolizijomis, matyti, kad konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų vaidmuo išlieka tas pats – saugoti ir išlaikyti esminius teisės viršenybės elementus: konstitucijos viršenybę, teisingą konstitucinių vertybių pusiausvyrą, nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės darną. Šių elementų negalima iš esmės keisti net ir dėl aptariamų iššūkių (ekonomikos krizių suvaldymo, kovos su korupcija, migracijos suvaldymo, kovos su terorizmu ar kolizijų su tarptautine teise prevencijos ir jų šalinimo). Jei laikysimės materialiosios teisės viršenybės sampratos, svarbiausias konstitucinių teismų uždavinys, žinoma, yra užtikrinti, kad, kilus minėtiems iššūkiams, nekiltų pavojaus žmogaus teisių apsaugai, ypač kad būtų užkirstas kelias pagundai netrukdomai riboti žmogaus teises arba vengti vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Kita vertus, iššūkius teisės viršenybei kartais galima sieti su galimybėmis nuosekliai plėtoti konstitucijos aiškinimą, kartu stiprinant žmogaus teisių ir kitų konstitucinių vertybių apsaugą ir galiausiai – pačią teisės viršenybę.

Dėkoju už dėmesį!

Concluding remarks Thus, the analysis of the replies of our courts to the questions on major threats to the rule of law, the repercussions of international events and developments on the interpretation of the rule of law, and collisions between national and international law shows that the role of constitutional courts and equivalent bodies remains the same – to preserve and maintain the core elements of the rule of law, such as the supremacy of the constitution, a fair balance between constitutional values, and harmony between national and international law. These elements cannot be subject to essential changes due to the discussed challenges (managing economic crises, fighting corruption, controlling migration, combating terrorism, or preventing and settling collisions with international law). If we stick to the substantive conception of the rule of law, certainly the most important task is to guarantee that, in face of the before mentioned challenges, the protection of human rights is not compromised, in particular that temptations to have free hands for restricting human rights or avoiding international obligations are precluded. On the other hand, challenges to the rule of law can at times be associated with positive opportunities to progressively develop the interpretation of the constitution, while strengthening the protection of human rights and other constitutional values and, ultimately, the consolidation of the rule of law itself.

Thank you all for your kind attention!

86

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

1 Prieiga per internetą: <https://www.transparency.org/news/feature/corruption_perceptions_ index_2016>.

2 Ukrainoje užsienio agresijos padarinys – tūkstančiai aukų ir didelis perkeltųjų asmenų srautas šalyje, o tai vis dar turi didžiulį poveikį žmonių, ypač gyvenančiųjų netoli konflikto zonos ir joje, taip pat okupuotose Krymo ir Donbaso teritorijose, teisėms.

3 Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimas Mockienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 75916/13.

4 Žalimas, D. Taupymo priemonių konstitucingumo kriterijai Lietuvos Respublikos oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje. Teisė, 2015, t. 94, p. 59.

5 Pavyzdžiui, Italijos Konstitucinis Teismas viename savo 2015 m. priimtame sprendime paskelbė prieštaraujančia Konstitucijai nuostatą, kuria 2012 ir 2013 m. buvo nustatytas apribojimas automatiškai iš naujo įvertinti visas iš pensijų gautas pajamas, kurių bendra suma viršijo trijų minimalių INPS (Italijos nacionalinis socialinės apsaugos institutas) pensijų sumą, todėl pensijos, viršijusios šią ribinę sumą (neto suma 1 217,00 eurų), nebuvo iš naujo vertinamos. Ginčijama nuostata, neatitinkančia nei anksčiau, nei vėliau priimtų teisės aktų (tiek dėl priemonės taikymo trukmės, ilgesnės nei vieni metai, tiek dėl to, kad ji buvo taikoma ne itin didelėms pensijoms), buvo pažeistos protingumo ir proporcingumo ribos, nes apskritai joje apsiribota tik „nenumatyta finansine padėtimi“, o jos bendras tikslas nepaaiškino, kodėl prioritetas turi būti teikiamas finansiniams reikalavimams, kurie, įgyvendinus minėtą nuostatą, sukėlė rimtų padarinių, o ne pensininkų teisėms dėl jų pensijų indeksavimo.

6 Aptariamų priemonių tikslas turėtų būti kova su „ekonomikos krize – pasauliniu reiškiniu, darančiu struktūrinį poveikį Rumunijos ekonomikai“, kai pagal finansinius duomenis ir kompetentingų valdžios institucijų prognozes šioje srityje numatoma „didžiulė ekonomikos krizė, galinti pakenkti Rumunijos ekonomikos stabilumui, viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui“.

Dėl šios situacijos gali prireikti „patvirtinti tam tikras išskirtines priemones, kurios veiksmingai ir greitai sušvelnintų krizės padarinius ir atgaivintų nacionalinę ekonomiką“.

7 Pavyzdžiui, 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 358 arba 2000 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 4.

8 Žalimas, D. Facing the Challenges of the Financial Crisis: The Role of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Prieiga per internetą: <http://www.constcourt.md/public/files/file/ conferinta_20ani/programul_conferintei/Dainius_Zalimas.pdf>; Žalimas, D. Taupymo priemonių konstitucingumo kriterijai Lietuvos Respublikos oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje. Teisė, 2015, t. 94, p. 59.

9 Šis iššūkis buvo aktualus ir į jį atkreiptas dėmesys rengiant Venecijos komisijos dokumentą CDL-AD (2011) 003rev-e – ataskaitą apie teisės viršenybę, kuri buvo priimta 2011 m. kovo 25–26 d. Venecijos komisijos 86-ojoje plenarinėje sesijoje (CDL-AD(2011)003rev-e Report on the rule of law, adopted by the Venice Commission at its 86th plenary session (Venice, 25–26 March 2011)).

Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2011)003 rev-e>).

10 Ukraina cituoja Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją (rezoliucija 1943 (2013)) dėl korupcijos kaip grėsmės teisės viršenybei (Resolution of Parliamentary Assembly of the Council of Europe (Resolution 1943 (2013)) on corruption as a threat to the rule of law. Prieiga per internetą: <http://assembly.coe.int/nw/xml/XRef/Xref-XML2HTML-en.asp?fileid=19948&lang=en>).

11 Pavyzdžiui, Teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 22, 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 6.

12 Pavyzdžiui, Slovakijoje terorizmo problema neseniai paskatino pakeisti Konstitucijos 17 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, be bendro 48 valandų sulaikymo termino, dar buvo nustatytas specialus 96 valandų sulaikymo terminas terorizmo nusikaltimų atvejais, per kurį įtariamasis turi būti apklaustas ir paleistas arba pristatytas į teismą. Šis Konstitucijos pakeitimas nesukėlė jokių esminių ginčų ir nelaikomas problema. Vengrijoje buvo pasiūlyta keisti Pagrindinį Įstatymą – įterpti 51/A straipsnį „Dėl terorizmo grėsmės“. 2016 m. birželio mėn. priėmus Pagrindinio Įstatymo Šeštąjį pakeitimą

1 Transparency International, https://www.transparency.org/news/feature/corruption_perceptions _index_2016.

2 In Ukraine, the foreign aggression resulted in thousands of casualties and a flow of internally displaced persons, and it continues to seriously affect the rights of people, especially those living near and in the conflict zone and the occupied territories of Crimea and Donbass.

3 E.g. Mockienė v. Lithuania, ECtHR, 4 July 2017, application no. 75916/13.

4 Žalimas, D., “Taupymo priemonių konstitucingumo kriterijai Lietuvos Respublikos oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje”, Teisė, 2015, Vol. 94, p. 59.

5 For example, the Constitutional Court of Italy, in one of its judgments of 2015, declared unconstitutional the provision that, for 2012 and 2013, limited the automatic revaluation of pension income in respect of the full amount thereof for pensions worth an overall amount of up to three times the minimum INPS (Italian National Institute for Social Security) pension, with the result that pensions higher than that threshold (1 217.00 euros net) were excluded from any revaluation. In failing to comply with the reference legislation enacted both previously and subsequently (both in respect of the duration of the measure for more than one year and also due to the fact that it applied to pensions that were not particularly high), the contested provision breached the limits of reasonableness and proportionality because it limited itself to recalling generically the “contingent financial situation”, and the overall design did not make it clear why financial requirements should prevail over the countervailing rights of pensioners, which had been affected by such a far-reaching initiative.

6 The purpose of the measures in question should be the fight against “the economic crisis, global phenomenon structurally affecting the Romanian economy”, when the financial data and the forecasts made by the competent authorities in this field outline the “image of a deep economic crisis, which may endanger the economic stability of Romania and, thereby, public order and national security”. This situation should require “the adoption of certain exceptional measures, which, by the efficiency and prompt application, leads to reducing its effects and to bringing about the re-launch of the national economy”.

7 E.g. by Decision no. 358 of 30 September 2003 or Decision no. 4 of 18 January 2000.

8 Žalimas, D., “Facing the Challenges of the Financial Crisis: The Role of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania”, http://www.constcourt.md/public/files/file/conferinta_20ani/programul _conferintei/Dainius_Zalimas.pdf; Žalimas, D., “Taupymo priemonių konstitucingumo kriterijai Lietuvos Respublikos oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje”, Teisė, 2015, Vol. 94, p. 59.

9 This challenge was topical and pervasive at the time of the drafting of the document of the Venice Commission – CDL-AD(2011)003rev-e Report on the rule of law, adopted by the Venice Commission at its 86th plenary session (Venice, 25–26 March 2011), http://www.venice.coe.int/webforms /documents/?pdf=CDL-AD(2011)003rev-e.

10 Ukraine quotes the Resolution of Parliamentary Assembly of the Council of Europe (Resolution 1943 (2013)) on corruption as a threat to the rule of law, http://assembly.coe.int/nw/xml/XRef/XrefXML2HTML-en.asp?fileid=19948&lang=en.

11 E.g. Judgment no. 22 of 05.09.2013, Judgment no. 6 of 16.04.2015.

12 For example, in Slovakia, the question of terrorism has recently prompted the amendment of Art. 17.3 of the Constitution, according to which, in addition to the general time limit for detention of 48 hours, a special time limit of 96 hours was introduced for crimes of terrorism, in which the suspect must be interrogated and either released or taken before the court. This constitutional amendment did not lead to any major controversy and is not considered problematic. In Hungary, a constitutional amendment is tabled to include Article 51/A “on the state of terrorist threat” in the Fundamental Law. The Sixth Amendment to the Fundamental Law adopted in June 2016 permits the Government to initiate a “state of terrorist threat” by submitting a request for the Parliament to declare the state of terrorist threat, and the Government can start

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

87

88

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Vyriausybei leidžiama teikti Parlamentui prašymą paskelbti „teroro grėsmės padėtį“, o Vyriausybė, vos tik pateikusi tokį prašymą, gali pradėti naudotis specialiais įgaliojimais. Argumentas, pagrindžiantis šio konstitucinio pakeitimo priėmimą, buvo toks, kad būtų galima suvaldyti neigiamus migracijos krizės padarinius, įskaitant terorizmo grėsmes.

13 AYM, E.2010/40 K.2012/8, 2012-01-19.

14 CDL-AD(2016)007-e Rule of Law Checklist, adopted by the Venice Commission at its 106th Plenary Session (Venice, 11–12 March 2016). Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/ webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2016)007-e>.

15 Toliau – EŽTT. 16 Kai kurie iš jų pranešė apie pavienes ar retas kolizijas (pvz., Bulgarija, Kroatija, Latvija ir Lietuva) ar daugybę kolizijų (pvz., Austrija, Nyderlandai ir Vokietija), taip pat nedidelius arba mažus (pvz., Kroatija, Suomija ir Ukraina) ar esmingesnius (pvz., Lietuva) teismų praktikos skirtumus.

17 Ukrainos Konstitucinis Teismas pateikia šiek tiek skirtingą požiūrį į konkrečios teisės turinį ir jos taikymo sritį. Jis skirtingai nei EŽTT aiškino teisę į teisminę gynybą, ypač vieną iš jos sudedamųjų dalių – teisę teismo sprendimą įvykdyti be nepagrįsto delsimo. Ukrainos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis numatomas teismo nuosprendžių vykdymo termino pratęsimas, nepažeidė teismo sprendimų privalomo vykdymo principo. Dviejose bylose prieš Ukrainą EŽTT nustatė, kad buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnis) dėl nepateisinamo delsimo vykdant teismo sprendimus, nes dėl to teisė į teisingą bylos nagrinėjimą tapo praktiškai neveiksminga. Austrija nurodė, kad jos Konstitucinis Teismas nesivadovavo neseniai suformuluotu EŽTK Protokolo Nr. 7 4 straipsnio aiškinimu dėl tikslios teisės būti nenubaustam du kartus už tą patį nusikaltimą taikymo srities ir „pilietinių teisių ir pareigų“ samprata pagal EŽTK 6 straipsnį.

Neseniai, kitaip nei EŽTT priimtuose įvairiuose sprendimuose, Austrijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad reikalavimas žemės savininkams toleruoti jų žemės naudojimą medžioklei negali būti laikomas nustatančiu neproporcingą naštą žemės savininkams, kurie medžioklei priešinasi dėl etinių priežasčių.

18 Toliau – ESTT. 19 Government of the Republic of Zimbabwe v Fick [2013] ZACC 22; 2013 (5) SA 325 (CC); 2013 (10) BCLR 1103 (CC).

20 Jei Konstitucijos pakeitimas paneigia tokią tarptautinę sutartį, kuri apima ius cogens normas, tokio pakeitimo negalima siūlyti tautai, nes Konstitucijos pakeitimai turi atitikti imperatyvias tarptautinės teisės normas.

21 „<…> Rusijos Konstitucinis Teismas buvo įgaliotas paskelbti tarptautinį sprendimą „neįgyvendinamu“, o tai neleidžia to sprendimo Rusijos Federacijoje vykdyti jokiu būdu. Tai nesuderinama su Rusijos Federacijos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę. <…> Pasirinkimo laisvė, susijusi su teismo sprendimų vykdymu, reiškia galimybę pasirinkti vykdymo būdą, kuris nėra absoliutus. Valstybė privalo vykdyti tokius sprendimus; vykdymo būdą valstybės narės gali pasirinkti savo nuožiūra, bet net ir ši laisvė nėra neribota.“ Žr. Appendix CDL-AD(2016)005 Interim Opinion on the Amendments to the Federal Constitutional Law on the Constitutional Court of the Russian Federation. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/ documents/?pdf=CDL-AD(2016)016-e>.

22 Nors EŽTT sprendime nebuvo numatytos specialios priemonės, kurių valstybė privalo imtis nustatytam žmogaus teisių pažeidimui pašalinti, praktikoje, atsižvelgiant į sprendimo motyvus, norint jį įgyvendinti, būtina, be kita ko, pakeisti atitinkamas Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucijos nuostatas.

23 Tai buvo nurodyta Suomijos Aukščiausiojo Teismo pranešime dėl Suomijos psichikos sveikatos įstatymo.

exercising emergency powers as soon as it makes the request. The argument for adopting this constitutional amendment went that it would be necessary to manage the adverse results from the migration crisis, including also threats of terrorism.

13 AYM, E.2010/40 K.2012/8, 19/1/2012.

14 The European Commission for Democracy through Law (Venice Commission), Rule of Law Checklist, 2016, http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2016)007-e.

15 Thereinafter referred to as the ECtHR. 16 Some of them reported about single or rare (e.g. Bulgaria, Croatia, Latvia, and Lithuania) or numerous (e.g. Austria, Germany, and Netherlands) collisions, also minor or slight (e.g. Croatia, Finland, and Ukraine) or deeper (e.g. Lithuania) differences in their case law.

17 The illustration of slightly different approaches on the content and scope of a particular right is provided by the Constitutional Court of Ukraine. It had differences with the ECtHR in the interpretation of the right to judicial protection, in particular one of its components – the right to enforce the judgment without undue delay. The Constitutional Court of Ukraine ruled that the national legal provisions providing for the extension of the period for the execution of court judgements did not violate the principle of the compulsory enforcement of judicial decisions. The ECtHR found the violation of the right to a fair trial (Article 6 of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (thereinafter referred to as the ECHR) in two cases against Ukraine for undue delay in the execution of court decisions, which deprived the right to a fair trial of its practical effect. Austria reported that its Constitutional Court did not follow the recent reading by the ECtHR of Article 4 of Protocol No. 7 to the ECHR regarding the exact scope of the right not to be subjected to double jeopardy and understanding of “civil rights and obligations” within the meaning of Article 6 of the ECHR. Most recently, unlike the ECtHR in various judgments, the Constitutional Court of Austria has held that the requirement for landowners to tolerate the use of their land for hunting cannot be seen as imposing a disproportionate burden on landowners who are opposed to hunting for ethical reasons.

18 Thereinafter referred to as the ECJ. 19 Government of the Republic of Zimbabwe v. Fick [2013] ZACC 22; 2013 (5) SA 325 (CC); 2013 (10) BCLR 1103 (CC).

20 If an amendment to the Constitution denies an international treaty that encompasses ius cogens norms, such an amendment could not be proposed to the Nation, because amendments to the Constitution must abide by imperative international legal norms.

21 “[...] The Russian Constitutional Court has been empowered to declare an international decision as ‘unenforceable’, which prevents the execution of that decision in any manner whatsoever in the Russian Federation. This is incompatible with the obligations of the Russian Federation under international law. [...] The freedom of choice as to the execution of judgments refers to the manner of execution, which is not absolute. The State has to execute; only the modality of execution may be at States’ discretion, although even this discretion is not unfettered”. Appendix CDL-AD(2016)005 Interim Opinion on the Amendments to the Federal Constitutional Law on the Constitutional Court of the Russian Federation, http://www.venice.coe.int/webforms /documents/?pdf=CDL-AD(2016)016-e.

22 Although the judgment of the ECtHR does not order specific measures that the state is obliged to undertake in order to redress the established violation of rights, in practice, in compliance with the reasons for the judgment, its enforcement requires, among other things, amendments to the relevant provisions of the Constitution of Bosnia and Herzegovina.

23 This factor was indicated in the report of the Supreme Court of Finland with regard to the Finnish Mental Health Act.

RML VHVLMD 1DXML LģģĭNLDL WHLVÙV YLUģHQ\EHL

6HVVLRQ 1HZ FKDOOHQJHV WR WKH UXOH RI ODZ

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

2-oji Generalinė asamblėja (tik PKJK nariai) • Pirmininkauja Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas

2nd General Assembly (Members only) • Chair: Mr Dainius Žalimas, President, Constitutional Court, Republic of Lithuania

2e Assemblée générale (réservée uniquement aux membres) •Présidence : M. Dainius Žalimas, Président, Cour constitutionnelle, République de Lituanie

Pirmąją IV kongreso dieną susirinko PKJK 2-oji Generalinė asamblėja. PKJK 1-oji Generalinė asamblėja susirinko 2014 m. PKJK III kongreso, vykusio Seule (Korėjos Respublika), metu. Vilniuje PKJK 2-oji Generalinė asamblėja Biuro nariais iki 3-iosios Generalinės asamblėjos (2020 m.) išrinko Džibučio Konstitucinę Tarybą, taip pat Dominikos Respublikos, Indonezijos ir Italijos konstitucinius teismus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kaip IV kongreso organizatorius, PKJK Biuro nariu lieka iki 2020 m.

The 2nd General Assembly of the WCCJ was held on the first day of the 4th Congress. The 1st General Assembly of the WCCJ convened during the 3rd Congress of the WCCJ in Seoul (Republic of Korea) in 2014. In Vilnius, the 2nd General Assembly of the WCCJ elected the Constitutional Council of Djibouti and the Constitutional Courts of the Dominican Republic, Indonesia, and Italy as members of the Bureau until the next regular General Assembly, which will take place in 2020. The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, as the host of the 4th Congress, will remain a member of the Bureau of the WCCJ until 2020.

La 2ème Assemblée générale de la CMJC s’est réunie le premier jour du 4e Congrès. La 1ère Assemblée générale de la CMJC s’est réunie en 2014, lors du 3e Congrès de la CMJC qui a eu lieu à Séoul (République de Corée). Lors de la 2ème Assemblée générale de la CMJC qui a eu lieu à Vilnius, le Conseil constitutionnel de Djibouti, ainsi que les cours constitutionnelles de la République dominicaine, d’Indonésie et d’Italie ont été élus membres du Bureau de la CMJC jusqu’à la 3ème Assemblée générale en 2020. La Cour constitutionnelle de la République de Lituanie, en tant qu’hôte du 4e Congrès, reste membre du Bureau de la CMJC jusqu’en 2020.

RML *HQHUDOLQÙ DVDPEOÙMD

2QG *HQHUDO $VVHPEO\

2e $VVHPEO«H J«Q«UDOH

89

90

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

3-ioji sesija Teisė ir valstybė • Moderatorius Fernando Jorge Ribeiro, Bisau Gvinėjos Aukščiausiojo Teismo teisėjas • Pagrindinis pranešėjas Alexandru Tănase, baigęs kadenciją Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkas • Komentatorius Gagik Harutyunyan, Armėnijos Konstitucinio Teismo pirmininkas • Reziumuojančioji pranešėja Pamela Martínez Loayza, Ekvadoro Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotoja (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje)

Session 3 The law and the state • Chair: Mr Fernando Jorge Ribeiro, Justice, Supreme Court of Justice, Guinea-Bissau • Keynote presentation: Mr Alexandru Tănase, former President, Constitutional Court, Moldova • Respondent: Mr Gagik Harutyunyan, President, Constitutional Court, Armenia • Rapporteur: Ms Pamela Martínez Loayza, Vice-President, Constitutional Court, Ecuador (reported at the closing session on the results of the discussions)

Session 3 Le droit et l’État • Présidence : M. Fernando Jorge Ribeiro, Juge, Cour suprême de justice, Guinée Bissau • Présentation thématique introductive* : M. Alexandru Tănase, ancien Président, Cour constitutionnelle, Moldavie • Commentateur : M. Gagik Harutyunyan, Président, Cour constitutionnelle, Arménie • Rapporteur : Mme Pamela Martínez Loayza, Vice-président, Cour constitutionnelle, Équateur (a fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture) * Ce rapport est disponible uniquement en lituanien et en anglais.

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

6HVVLRQ /H GURLW HW Oȇ WDW

91

92

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

3-IOSIOS SESIJOS „TEISĖ IR VALSTYBĖ“ PAGRINDINIS PRANEŠIMAS

THE KEYNOTE PRESENTATION AT SESSION 3 “THE LAW AND THE STATE”

Alexandru Tănase Baigęs kadenciją Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas

Alexandru Tănase Former President of the Constitutional Court of the Republic of Moldova

Gerbiamieji teisėjai, ponios ir ponai, brangūs kolegos ir draugai,

Honourable Judges, Ladies and Gentlemen, Dear Colleagues and Friends,

visų pirma norėčiau padėkoti už kvietimą sakyti kalbą ir galimybę dalyvauti šiame be galo įdomiame kongrese. Ačiū Lietuvos Konstituciniam Teismui už puikų organizacinį darbą ir visų čia jaučiamą svetingumą.

At the outset, may I thank you for the invitation to speak and the opportunity to participate in this most interesting Congress. My thanks also to the Lithuanian Constitutional Court for the excellent organisation and the wonderful hospitality which we have enjoyed.

Įžanga Norėdamas atsakyti į šiai sesijai pateiktus klausimus, kalbėsiu apie santykio tarp teisės ir valstybės perspektyvą, nes jis neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kaip jau minėjo kalbėjusieji 1-ojoje ir 2-ojoje sesijose.

Pamėginsiu apžvelgti konstitucinės justicijos institucijų požiūrius.

Pirmesni pranešėjai kalbėjo apskritai apie skirtingas teisės viršenybės sampratas ir naujus jai kylančius iššūkius. Aš kalbėsiu konkrečiai apie tai, kaip ir ką mes identifikuojame kaip su šiais tikslais susijusius konstitucinius elementus, apie jų šaltinius ir taikymą. Tai veikiantis konstitucionalizmas. Pateiksiu pavyzdžių, leisiančių geriau paaiškinti pagrindą, kuriuo veikia mūsų konstitucinės justicijos institucijos, ir jų taikomą metodą.

Atsižvelgiant į šio kongreso klausimyno atsakymus, šis mano pranešimas susidės iš trijų dalių. Kiekvienoje jų nagrinėsiu po vieną kongreso 3-iajai sesijai priskirtą klausimyno klausimą. Taigi pranešime apžvelgsiu: 1) konstitucinio teismo praktikos poveikį užtikrinant, kad valstybės valdžios neperžengtų savo įgaliojimų konstitucinių ribų; 2) konstitucinių teismų sprendimų privalomumas bendrosios kompetencijos teismams; 3) konstitucinių teismų indėlį kuriant (plėtojant) teisėkūros proceso ir teisės taikymo standartus, privačių subjektų (asmenų), vykdančių viešąsias funkcijas, pagarbą teisės viršenybei ir valstybės pareigūnų atsakomybę.

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

Introduction The questions posed for this session require me to provide the perspective of constitutional justice to the relationship between the Law and the State inherent to the constitutional principle of the rule of law, as my predecessors described it in the first and second sessions. The time for this statement is relatively short, but I will attempt to give an overview of the approach of constitutional justice institutions.

Others speaking before me have spoken generally of the different concepts of the rule of law and of new challenges to the rule of law. I will speak more particularly (taking up what was said yesterday) about how and what we identify as constitutional elements for these purposes, their sources and how we apply them.

This is constitutionalism in action. I shall provide examples to better explain the framework within which our constitutional justice institutions operate and the method they use.

Based on the questionnaire responses to our Congress today, I shall proceed in three parts. Each part refers to one relevant question from the questionnaire assigned to the third session of this Congress. So my speech will contain observations about the following: 1) first, the impact of the case law of the constitutional court on guaranteeing that state powers act within the constitutional limits of their authority; 2) second, the binding force of constitutional decisions on ordinary courts; 3) third, in terms of case law, how our courts have contributed to the development of the standards for the law-making process and the application of law, respect for the rule of law by private actors exercising public functions and the accountability of public officials.

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

93

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

1. Konstitucinių teismų praktikos poveikis užtikrinant, kad valstybės valdžios neperžengtų savo įgaliojimų konstitucinių ribų

1. Impact of the case law of constitutional courts on guaranteeing that state powers act within the constitutional limits of their authority

Apskritai, remiantis klausimyno atsakymais, galima daryti išvadą, kad atitinkamų konstitucinių (ar lygiaverčių) teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, kurios turi juos įgyvendinti / vykdyti. Dauguma atsakiusiųjų į klausimyną taip pat patvirtino, kad praktikoje šios prievolės paisoma ir konstitucinių (ar lygiaverčių) teismų sprendimai yra tinkamai vykdomi.

In a general manner, based on the answers to the questionnaires, it can be concluded that the decisions of the respective Constitutional Courts (or equivalent) are binding on all state bodies, which have to implement / execute them. The large majority of the participants also confirmed that in practice this binding nature is generally respected and decisions of the Constitutional Court (or equivalent) are duly executed.

Be abejo, pagrindinis teisės viršenybės aspektas, daugiausia minėtas kalbant apie valstybės valdžias, yra valdžių padalijimo principas.

Dauguma dalyvių, apibūdindami konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant, kad valstybės valdžios veiktų neperžengdamos savo įgaliojimų konstitucinių ribų, valdžių padalijimo principą nurodė kaip nusistovėjusį ir taikomą savo šalyse.

Atsakomybės pasidalijimas tarp federacijos subjektų ir federalinės valstybės šiame kontekste kartais tampa labai problemiškas, ypač Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Valdžios galias riboja konstitucija, o valdžios institucijos tarnauja žmonėms.

Konstitucinis valdžių padalijimo principas yra demokratinės teisinės valstybės organizavimo ir veikimo pagrindas.

Konstituciniai teismai paprastai teigė, kad šis principas reiškia, jog įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos ir pakankamai savarankiškos, tačiau kartu turi būti jų pusiausvyra. Konkretus jų atitinkamų kompetencijų turinys priklauso nuo valstybės valdymo formos, tos institucijos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų ir jos turimų įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. Jeigu konstitucija tiesiogiai nustato konkrečius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, jokia kita valstybės valdžios institucija negali tų įgaliojimų perimti, taip pat jų perduoti arba atsisakyti. Šių įgaliojimų negalima pakeisti arba apriboti įstatymu.

Konstitucinis teismas užtikrina, kad galiausiai visi valstybės veiksmai neprieštarautų konstitucijai ir būtų ja grindžiami. Valstybės valdžios veiksmus, kurie nėra grindžiami konstitucija, konstitucinis teismas gali pripažinti negaliojančiais. Išimtinė kompetencija peržiūrėti įstatymus ir kitus teisės aktus yra pagrindinis konstitucinės justicijos bruožas. Kai kurie konstituciniai teismai taip pat turi kompetenciją peržiūrėti administracinių teismų nutarimus ir sprendimus ir nuspręsti, ar nepažeidžiama jokia konstitucinė teisė, ar nėra neteisėto reguliavimo, konstitucijai prieštaraujančio įstatymo arba neteisėtos tarptautinės sutarties.

94

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

Undoubtedly, the core element of the rule of law that has been mentioned most in relation to the state powers is the principle of the separation of powers.

The majority of the participants referred to the principle of the separation of powers, as being well established and applied in their countries, when specifying the role of constitutional courts in guaranteeing that state powers act within the constitutional limits of their authority. The distribution of responsibilities between the competences of the entities and the federal state appears sometimes as a complex issue in this context, in particular in Bosnia and Herzegovina.

The scope of power is limited by the Constitution and state institutions serve the people. The constitutional principle of the separation of powers is fundamental in the organisation and functioning of a democratic state under the rule of law.

As a general tendency, Constitutional Courts have held on different occasions that this principle means that legislative, executive and judicial powers must be separated and sufficiently independent, but, at the same time, these branches of power must be balanced. The concrete content of their respective competences depends on the form of government of the state, on the place of that institution among other state institutions, and on the relationship of its powers with those of other institutions. If the Constitution directly establishes particular powers of a certain state institution, no state institution can take over such powers from another institution, or transfer or waive them; such powers may not be changed or limited by law.

The Constitutional Court ensures that ultimately all state acts have to comply with and be founded in the Constitution. Acts by state powers that are not founded in the constitution can be nullified by the Constitutional Court. The exclusive responsibility to review laws and regulations forms the key element of constitutional justice. Some Constitutional Courts are also competent to review judgements and decisions of administrative courts and check for alleged infringements of a constitutionally guaranteed right or on the score of an illegal regulation, an unconstitutional law, or an unlawful international treaty.

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Daugumoje konstitucinės justicijos modelių nėra numatyta speciali jurisdikcijos sritis – ginčų tarp valstybės valdžios institucijų dėl kompetencijos sprendimas, o kai kurių šalių (Gabono, Italijos, Korėjos, Prancūzijos, Rumunijos ir Vokietijos) konstitucijose tai numatyta. Deja, daugumoje šalių konstituciniai (ar lygiaverčiai) teismai tiesiogiai nesprendžia tokių su kompetencija susijusių ginčų, nes jų pačių kompetencija iš esmės yra normatyvinė. Tokie ginčai sprendžiami netiesiogiai, t. y. vertinant, ar įstatymai ar kiti teisės aktai neprieštarauja tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimams, arba sprendžiant dėl valstybės pareigūnų apkaltos.

Most constitutional justice models do not provide for the special area of jurisdiction – deciding disputes on competence between state institutions, which is envisaged in the constitutions of some countries (France, Gabon, Germany, Italy, Korea and Romania). However, in the majority of our countries, Constitutional Courts (or equivalent) do not directly decide on such conflicts of competence, because their own competence is essentially normative. Such disputes are decided indirectly, i.e. when assessing whether laws and other acts are contrary to the powers of a particular state institution or when deciding on impeachment of state officials.

Kalbant apie teismų praktiką, daugumoje klausimyno atsakymų nurodoma, kad daug teismų iš tiesų sprendė bylas, susijusias su pagrindiniais valdžių padalijimo aspektais. Norėčiau kiek plačiau pakalbėti apie reikšmingiausius pagrindinius aspektus, kurie paminėti pasaulio šalių konstitucinių (ar lygiaverčių) teismų atsakymuose apie konstitucinę jurisprudenciją: – valdymo formos, kuriai priklauso aukščiausių valstybės valdžios institucijų struktūros ir tarpusavio santykių modelis, apibūdinimas; – santykio tarp įstatymo ir poįstatyminio teisės akto apibūdinimas; – parlamento ir vyriausybės įgaliojimų atskyrimas įvairiose pasidalijamosios kompetencijos srityse (mokesčių, biudžeto, teisėkūros); – parlamento ir prezidento kompetencijų atskyrimas (t. y. formuojant vyriausybę); – prezidento ir vyriausybės įgaliojimų pasirašyti tarptautines sutartis aiškinimas ir t. t.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad savo nutarimuose dėl įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių veiksmų konstitucingumo konstitucinės justicijos institucijos išaiškindavo atitinkamų institucijų įgaliojimų ribas, o nutarimuose dėl teisminės valdžios veiklos konstituciniai teismai paprastai apsaugodavo šios valstybės valdžios vykdomas funkcijas ir sustiprindavo teisėjų nepriklausomumą, taip pat teismų, kaip institucinės sistemos, nepriklausomumą.

2. Konstitucinių teismų sprendimų privalomumas bendrosios kompetencijos teismams Būtina pabrėžti, kad iš klausimyno atsakymų akivaizdu, jog konstitucinių (ar lygiaverčių) teismų sprendimai kitiems teismams yra privalomi. Kai kurie teismai nurodė, kad konstitucinių teismų sprendimai saisto erga omnes. Tačiau taip yra ne visose šalyse. Pavyzdžiui, Belgijoje ir Čekijoje tik tie sprendimai, kuriais panaikinama teisinė nuostata, yra privalomi erga omnes, o kiti – tik inter partes.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad kai kurie teismai pažymėjo, jog ne tik konstitucinio teismo nutarimų, bet ir jo sprendimų bei išvadų, kuriose aiškinama konstitucija, turinys, t. y. formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, yra saistantis tiek įstatymus leidžiančias institucijas (pareigūnus), tiek teisę taikančias institucijas (pareigūnus), įskaitant bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus.

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

When it comes to case law, the majority of questionnaire responses indicate that many courts have indeed dealt with core elements of the separation of powers. Let me briefly elaborate on the most prominent core elements that, according to the questionnaire responses, are mentioned in constitutional jurisprudence across the world: – describing the form of government to which the model of the structure of and interrelations among supreme state institutions belongs; – describing the relation between a law and a sub-statutory legal act; – separating the powers of the parliament and the government in different shared spheres (taxes, budget, law-making process); – separating the competence of the parliament and the president (i.e. in the sphere of forming the Government); – interpreting the powers of the President and the Government in the sphere of concluding international treaties, etc.

To sum up, it should be held that, in their rulings on the issues of the constitutionality of the activities of legislative and executive powers, the constitutional justice institutions clarified the limits of the powers of respective institutions; whereas, in their rulings on the issues related to the activity of the judiciary, the Constitutional Courts generally protected the function carried out by this branch of state power, and strengthened the independence of judges, as well as the independence of courts as an institutional system.

2. Binding force of constitutional decisions on ordinary courts It must be emphasised that the overall trend displayed by the questionnaire answers is that judgments of the Constitutional Court (or equivalent) are binding on other courts. Some courts specified that judgments of the Constitutional Court (or equivalent) are binding erga omnes. However, this is not the case in all countries. For instance, in Belgium and the Czech Republic, only those decisions that annul a legislative provision are binding erga omnes, the others only inter partes.

It is also important to stress that some courts have noted that not only the content of rulings of the Constitutional Court, but also the content of its decisions and conclusions in which the Constitution is interpreted, i.e. the official constitutional doctrine is formulated, is binding on both law-making institutions (officials) and those institutions (officials) that apply law, including courts of general jurisdiction and specialised courts.

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

95

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Visus bendrosios kompetencijos teismus saisto oficialioji konstitucinė doktrina, suformuota konstitucinio teismo jurisprudencijoje. Jie negali aiškinti konstitucijos nuostatų kitaip, nei savo aktuose tai padarė konstitucinis teismas.

All courts of general jurisdiction are bound by the official constitutional doctrine, which is formed in the jurisprudence of the Constitutional Court. They may not interpret the provisions of the Constitution differently from how the Constitutional Court interpreted the said provisions in its acts.

Nepaisant to, tose šalyse, kuriose konstitucinių (ar lygiaverčių) teismų sprendimai nėra tiesiogiai privalomi, jie tampa precedentais ir žemesnės instancijos teismai jų paiso. Taip yra Suomijoje ir Švedijoje. Meksikos Aukščiausiojo Teismo sprendimai žemesnės instancijos teismams privalomi esant tam tikroms įstatymo nustatytoms sąlygoms, tačiau bendrosios kompetencijos teismai yra įsipareigoję paisyti visų Aukščiausiojo Teismo sprendimų kaip precedentų.

Kalbant apie konstitucinės jurisprudencijos santykį su kitomis jurisprudencinėmis sistemomis, pvz., kasacine jurisprudencija, tokie santykiai turėtų būti abipusiai naudinga partnerystė, o jurisprudencinių sistemų priešpriešos negalima toleruoti.

Nors kiekvienas iš šių teismų turi savo jurisdikciją, tam tikrose srityse gali kilti nesutarimų, ypač klausimu, ar įstatymas neprieštarauja konstitucijai arba ar jis gali būti taikomas taip, kad atitiktų konstituciją.

Dauguma šalių teigė, kad paprastai žemesnės instancijos teismai sprendimų paiso, tačiau yra keletas (retų) išimčių. Taigi klausimyno atsakymai rodo, jog rimtų nesutarimų tarp konstitucinių teismų ir bendrosios kompetencijos ar specializuotų teismų nėra, kadangi šie teismai ir viešojo administravimo subjektai paiso konstitucinio teismo praktikos ir ja vadovaujasi.

3. Konstitucinių teismų indėlis kuriant (plėtojant) teisėkūros proceso ir teisės taikymo standartus, privačių subjektų, vykdančių viešąsias funkcijas, pagarbą teisės viršenybei ir valstybės pareigūnų atsakomybę Šioje dalyje nagrinėsiu tris klausimus. Pirma, kokie teisėkūros ir teisės taikymo standartai atsispindi teismų praktikoje? Antra, ar yra specialių konstitucinių teismų sprendimų dėl privačių subjektų, vykdančių viešąsias funkcijas, pagarbos teisės viršenybei? Trečia, ar valstybės pareigūnai yra atsakingi už savo veiksmus tiek teisėje, tiek praktikoje? Ar nėra problemų dėl kai kurių pareigūnų neliečiamumo, pvz., užkertant kelią veiksmingai kovai su korupcija? a) Teisėkūros procesas Visi teismai, išskyrus kelis, teigė prisidėję prie teisėkūros standartų ir teisinių sąvokų kūrimo. Pavyzdžių gali būti pateikta kalbant apie iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus, taikomus teisėkūros subjektams:

96

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

Nevertheless, in those countries where judgments of the Constitutional Court (or equivalent) are not directly binding, they serve as precedents that are generally respected by the lower courts. This is the case of Finland and Sweden. In Mexico, decisions of the Supreme Court are only binding on lower courts under certain conditions described by law, but ordinary courts, however, have the obligation to respect all decisions of the Supreme Court as precedents.

As regards the relations between the constitutional jurisprudence and other jurisprudential systems, e.g. the cassation jurisprudence, such relations should be an inter-functional partnership, while confrontation between the jurisprudential systems is deemed to be a thing that must not be tolerated.

Although each of these courts has its own jurisdiction, conflicts may arise in certain areas, in particular when it comes to the question of whether a law is unconstitutional or may be applied in such a way that it complies with the Constitution.

Most countries noted that decisions are respected by lower courts as a general rule, but with a few (rare) exceptions. Thus, the questionnaire answers display that there are not serious conflicts between the Constitutional Court and courts of general jurisdiction or specialised courts, as, in general, ordinary courts and administrative authorities follow and respect the case law of the constitutional court.

3. Contribution of constitutional courts to the development of the standards for the law-making process and the application of law, respect for the rule of law by private actors exercising public functions and the accountability of public officials In this section, I shall deal with three issues. First, what are the standards for the law-making process and for the application of the law according to case law? Second, are there specific fields of constitutional adjudication regarding respect for the rule of law by private actors exercising public functions? Third, are public officials accountable for their actions, both in law and in practice? Are there problems with the scope of immunity for some officials, e.g. by preventing an effective fight against corruption? a) On the law-making process All courts except few ones have stated that they have already contributed to standards for lawmaking or to the development of legal concepts. The given examples can be identified referring to those requirements emanating from the constitutional principle of a state under the rule of law that are applicable to law-making subjects:

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

– teisės normų suprantamumas / aiškumas / prieinamumas: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, lengvai suprantamas ir darnus; teisės aktai turi būti formuluojami tiksliai (Albanija, Baltarusija, Bulgarija, Čekija, Gruzija, Korėja, Kroatija, Latvija, Lietuva, Libanas, Moldova, Norvegija, Rumunija ir Turkija); – kad būtų galima užtikrinti, jog teisinių santykių subjektai žino, ko iš jų reikalaujama teisės normomis, šios turi būti nustatytos iš anksto, o teisės aktai turi būti oficialiai paskelbti; jie turi būti vieši ir prieinami (Austrija, Danija, Kosta Rika ir Lietuva); – priimant teisės aktus būtina atsižvelgti į procedūrinius teisėkūros reikalavimus, įskaitant tuos, kurie nustatyti paties teisėkūros subjekto (Čekija, Lietuva ir Moldova); turi būti paisoma iš konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; – teisėkūros subjektai gali priimti teisės aktus neviršydami savo įgaliojimų; – turi būti užtikrintas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Nyderlandai); – teisės aktais negalima reikalauti to, kas neįmanoma (Lietuva); – teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti paremti bendromis nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias galima taikyti visiems nurodytiems tam tikrų teisinių santykių subjektams. Diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tiktai objektyviais skirtumais esant situacijoms, kai viešuosius santykius reguliuoja tam tikri teisės aktai; – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), su keletu išimčių būtent baudžiamojoje teisėje (Armėnija, Baltarusija, Kroatija, Lietuva, Moldova, Turkija ir Vengrija); – tie teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose numatyta atsakomybė, privalo būti aiškiai apibrėžti (Austrija, Italija, Kroatija, Mongolija, Pietų Afrika, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Šveicarija, Ukraina ir Žaliasis Kyšulys); – nustatydamas teisinius apribojimus ir atsakomybę už teisės pažeidimus, įstatymų leidėjas privalo atsižvelgti į protingumo reikalavimą, taip pat į proporcingumo principą, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje valstybėje ir tinkamos teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti (turi būti pusiausvyra tarp tikslų ir priemonių jiems pasiekti); žmogaus teisės negali būti ribojamos daugiau, nei būtina užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

– the comprehensibility / clarity / accessibility of legal norms: a legal regulation established in laws and other legal acts must be clear, easy to understand, and consistent; formulas in legal acts must be explicit (Albania, Belarus, Bulgaria, Croatia, Czech Republic, Georgia, Korea, Latvia, Lebanon, Lithuania, Moldova, Norway, Romania, Turkey); – in order to ensure that the subjects of legal relationships know what is required from them by legal norms, legal norms must be established in advance, legal acts must be published officially, and they must be public and accessible (Austria, Costa Rica, Denmark, Lithuania); – when legal acts are passed, it is compulsory to take account of the procedural law-making requirements, including those established by the law-making subject itself (Czech Republic, Lithuania, Moldova); the hierarchy of legal acts, which stems from the Constitution, must be observed; – law-making subjects may pass legal acts only without exceeding their powers; – consistency and internal harmony of the legal system must be ensured (Netherlands); – legal acts may not require the impossible (Lithuania); – the requirements established in legal acts must be based on the general provisions (legal norms and principles) that can be applied with regard to all the specified subjects of respective legal relationships. A differentiated legal regulation must be based exclusively on objective differences in the situation of the subjects of public relationships regulated by relevant legal acts; – the force of legal acts is prospective, while the retrospective validity of laws and other legal acts is not permitted (lex retro non agit), with few exceptions, namely in criminal law (Armenia, Belarus, Croatia, Hungary, Lithuania, Moldova, Turkey); – those violations of law for which responsibility is established in legal acts must be clearly defined (Austria, Cabo Verde, Croatia, France, Italy, Mongolia, Portugal, Romania, South Africa, Slovakia, Switzerland, Ukraine); – when setting legal restrictions and responsibility for violations of law, the legislature must pay regard to the requirement of reasonableness, as well as to the principle of proportionality, according to which the established legal measures must be necessary in a democratic society and suitable for achieving the legitimate and universally important objectives (there must be a balance between the objectives and measures); the rights of a person may not be restricted more than necessary in order to achieve the pursued objectives.

b) Teisės taikymas Konstituciniai teismai taip pat nurodė tuos iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus, kurie skirti teisę taikantiems subjektams: – teisę taikančios institucijos privalo laikytis asmenų lygiateisiškumo reikalavimo; – negalima bausti antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (Azerbaidžanas, Belgija, Italija, Kroatija, Mongolija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Suomija ir Šveicarija); – atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus privalo būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege); – veika nelaikoma nusikalstama, jeigu tai nenumatyta įstatyme (nullum crimen sine lege);

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

b) On the application of law The Constitutional Courts also identified those requirements emanating from the constitutional principle of a state under the rule of law that are applicable to law-applying subjects: – law-applying institutions must follow the requirement of the equal rights of persons; – it is not permitted to punish twice for the same violation of law (non bis in idem) (Azerbaijan, Belgium, Croatia, Finland, Italy, Mongolia, Netherlands, Norway, Portugal, Switzerland); – responsibility (sanction, punishment) for violations of law must be established in advance (nulla poena sine lege);

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

97

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

– grįžtamosios galios draudimas (Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Indonezija, Italija, Lietuva, Prancūzija ir Vengrija); – jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos turi būti nešališkos ir nepriklausomos (Alžyras, Belgija, Gruzija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Makedonija, Mongolija, Pietų Afrika, Portugalija, Rusija, Senegalas, Ukraina ir Žaliasis Kyšulys); jos privalo siekti nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teise paremtus sprendimus; – teisėjai negali taikyti jokio teisės akto, prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktui, inter alia jie negali taikyti jokio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja konstitucijai arba įstatymui; – panašios bylos turi būti sprendžiamos panašiai; – jeigu su nusikaltimu susiję įstatymai buvo keičiami, privalo būti taikomas švelnesnis įstatymas (lex mitior) (Bosnija ir Hercegovina, Gruzija ir Moldova); – žmonių gerovė yra aukščiausias įstatymas (salus populi suprema lex esto) (Kongas).

– an act is not considered to be criminal if it is not provided for in the law (nullum crimen sine lege); – no retroactive effect (Belarus, Bosnia and Herzegovina, France, Hungary, Indonesia, Italy, Lithuania); – jurisdictional and other law-applying institutions must be impartial and independent (Algeria, Belgium, Cabo Verde, Croatia, Cyprus, Georgia, Italy, Latvia, Macedonia, Mongolia, Portugal, Russia, Senegal, South Africa, Ukraine); they must seek to establish the objective truth and must adopt their decisions only on the grounds of law; – judges may not apply any legal act that is in conflict with a higher-ranking legal act, inter alia, they may not apply any sub-statutory legal act that is in conflict with the Constitution or a law; – similar cases must be decided in a similar manner; – the more lenient law has to be applied if the laws relevant to the offence have been amended (lex mitior) (Bosnia and Herzegovina, Georgia, Moldova); – the welfare of the people shall be the supreme law (salus populi suprema lex esto) (Congo).

c) Privačių subjektų, vykdančių viešąsias funkcijas, pagarba teisės viršenybei Kai kurie teismai informavo apie atskiras bylas šiuo klausimu. Šios bylos buvo susijusios, pavyzdžiui, su notarais, antstoliais, arbitrais, teisininkais, bankroto administratoriais, privačiais tyrėjais, prisiekusiaisiais vertėjais, taksi vairuotojais, pilietinėmis asociacijomis, privačiai mokančiais mokytojais, telekomunikacijų bendrovėmis, energijos tiekimo įmonėmis, privačiais subjektais, įgyvendinančiais viešąsias funkcijas, subjektais, kuriems taikoma privatinė teisė ir kurių savininkai yra privatūs akcininkai ir valstybė, taip pat su kompanijų ir sveikatos priežiūros institucijų socialine ir aplinkosaugine atsakomybe. d) Valstybės pareigūnų atsakomybė Daugumoje šalių valstybės pareigūnai yra visiškai atsakingi už savo veiksmus.

Kai kurios šalys nurodė, kad paprastai valstybės pareigūnai nėra atleidžiami nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, tačiau kartais tam tikrų kategorijų pareigūnai turi imunitetą (prezidentai, parlamento nariai, ministrai ir teisėjai).

Dauguma teismų atsakė, kad nesusiduriama su imuniteto apimties problemomis, ypač kovojant su korupcija.

98

c) Respect for the rule of law by private actors exercising public functions Some courts reported some individual case law on the question. Those cases dealt, for example, with notaries, bailiffs, arbitrators, lawyers, insolvency administrators, private investigators, sworn translators, taxi drivers, citizens’ associations, private teachers, telecommunication companies, power supply companies, private actors exercising administrative tasks, entities governed by private law and that are owned both by private shareholders and the state, environmental and social responsibility of companies and health institutions. d) Accountability of public officials In the overwhelming majority of the countries, public officials are fully accountable for their actions.

Some countries specified that public officials are, as a rule, not exempted from prosecution, but, to some extent, some categories enjoy immunity (president, members of parliament, ministers and judges).

Kai kurie teismai pranešė apie savo praktiką atsakomybės klausimu, dažniausiai susijusią su valstybės pareigūno imuniteto atšaukimu, civiline ar drausmine atsakomybe arba bausmės skyrimu valstybės pareigūnui už nusikalstamą veiką, pvz., korupciją.

The courts generally answered that there are no problems with the scope of immunity, particularly with the fight against corruption.

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

Some courts reported some case law on the question of accountability, mostly dealing with the waiver of the immunity of a public official, civil or disciplinary accountability or sentencing criminal behaviour of a public official, e.g. as acts of corruption.

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Konstitucinis teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo valstybės valdžios institucijų atsakomybės visuomenei. Ši atsakomybė yra konstituciškai įtvirtinta nustačius, kad valstybės valdžios institucijos tarnauja žmonėms, valdžios galias riboja konstitucija ir kad valstybės pareigūnai, kurie pažeidžia konstituciją ir įstatymus, iškelia savo ar grupės interesus aukščiau visuomenės interesų ir kurie savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią, gali būti pašalinti iš pareigų įstatymuose nustatyta tvarka.

The constitutional principle of a state under the rule of law is inseparable from the responsibility of state authorities to the public. This responsibility is constitutionally consolidated by stipulating that state institutions serve the people, that the scope of power is limited by the Constitution, and that state officials who violate the Constitution and laws, who raise personal or group interests above the interests of society, and who discredit state power by their actions may be removed from office under the procedure established in laws.

Kad piliečiai – valstybės bendruomenė – galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais ir būtų galima užtikrinti, jog visos valstybės valdžios institucijos ir pareigūnai laikosi konstitucijos ir įstatymų, ir kad tie, kurie nepaklūsta konstitucijai ir įstatymams, neitų pareigų, kurioms reikalingas piliečių pasitikėjimas, valstybės pareigūnų veikla turi būti viešai demokratiškai kontroliuojama, sudarius galimybę pašalinti iš pareigų tuos iš jų, kurie pažeidžia konstituciją ir įstatymus, iškelia savo asmeninius ar grupės interesus aukščiau viešųjų interesų ar savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.

Vieša demokratinė kontrolė gali būti vykdoma, be kita ko, per apkaltą – specialią konstitucijoje numatytą procedūrą, taikomą užtikrinant pareigūnų konstitucinę atsakomybę, kuri nurodyta konstitucijoje, t. y. sprendžiant dėl jų nušalinimo nuo pareigų už šiurkštų konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ar nusikaltimo padarymą.

Kai kurie konstituciniai teismai nurodė turintys įgaliojimus pateikti išvadas, ar konkretūs valstybės pareigūnų veiksmai, dėl kurių pradėta apkaltos procedūra, prieštarauja konstitucijai. Pavyzdžiui, Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė tris išvadas dėl Seimo narių ir kitų valstybės pareigūnų, prieš kuriuos buvo pradėtos apkaltos procedūros, veiksmų konstitucingumo. Visose šiose išvadose Konstitucinis Teismas pripažino minėtų pareigūnų veiksmus prieštaraujančiais Konstitucijai.

Vienoje iš tokių savo išvadų Konstitucinis Teismas pripažino, kad tam tikri Respublikos Prezidento veiksmai buvo antikonstituciniai ir kad minėtais veiksmais Konstitucija buvo šiurkščiai pažeista, o tai reiškė ir priesaikos sulaužymą, ir šiurkščius Konstitucijos pažeidimus.

Panašų pavyzdį galima rasti Moldovos jurisprudencijoje, susijusioje su už korupciją atleisto iš pareigų ministro pirmininko apkalta. Konstitucinis Teismas teigė, kad iš esmės kiekvienas politinis mandatas yra grindžiamas aukštais sąžiningumo standartais. Be to, jeigu paaiškėja, kad ši sąlyga nevykdoma, šių faktų ignoravimas ir abejonių dėl sąžiningumo sukėlusių asmenų paskyrimas į vadovaujančias pareigas arba palikimas eiti jas reiškia nepagarbą teisinei valstybei.

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

In order that citizens – the state community – could reasonably trust state officials, and in order that it would be possible to ascertain that all state institutions and officials follow the Constitution and law, and that those who do not obey the Constitution and law would not hold the office requiring the confidence of citizens, it is necessary that the activity of state officials be subject to public democratic control, comprising the possibility of removing from office those state officials who violate the Constitution and law, bring their personal interests or the interests of the group above public interests, or disgrace state power by their actions.

Public democratic control can be realised, among other things, through impeachment: a special procedure provided for in the Constitution and applied in ascertaining the constitutional responsibility of the officials indicated in the Constitution, i.e. in deciding on their removal from office for a gross violation of the Constitution, a breach of the oath, or the commission of a crime.

Some Constitutional Courts have the power to present conclusions on whether the concrete actions of state officials against whom impeachment proceedings have been instituted are in conflict with the Constitution. For instance, the Constitutional Court of Lithuania has given three conclusions on the constitutionality of the actions of the members of the Seimas and other state officials against whom impeachment cases were instituted. The Constitutional Court recognised in all those conclusions that the actions of the said officials had been unconstitutional. In one of such conclusions, the Constitutional Court recognised that certain actions of the President of the Republic had been unconstitutional and that the Constitution had been violated grossly by the said actions, which resulted both in a breach of the oath and in gross violations of the Constitution.

A similar example can be found in Moldovan case law, related to the impeachment of a Prime Minister dismissed for corruption. Thus, the Court stated, as a principle, that any political mandate has to be based on high standards of integrity.

Additionally, in cases that it is found that this condition is not fulfilled, ignoring these findings and the appointing to / holding leading positions of individuals having cast doubt on their integrity implies disrespect for the rule of law state.

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

99

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Konstitucinis Teismas teigė, kad esant tikrai demokratijai asmenys, praradę visuomenės pasitikėjimą, įprastai iškart atsistatydina, kad nereikėtų jų atleisti. Tokios situacijos, kai dėl korupcijos asmenys yra nušalinami nuo vyriausybinių funkcijų vykdymo, o paskui iškart paskiriami į aukščiausias valstybės pareigas (labai greitai, nesant įrodymų, kad kaltinimai, dėl kurių pareigūnai atleisti, nepagrįsti), yra ne tik smerktinos, bet ir išvis nepriimtinos.

The Court held that, in a genuine democracy, normality resides in the immediate resignation of the individuals that have lost their public trust, with no need of being dismissed. Such situations, in which people are being removed from exercising governmental act for reasons of corruption, subsequently being again appointed to top positions of the state (at short periods of time, without there being proved the groundlessness of the accusations that determined the dismissal) are not only reprehensible, but even inadmissible.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas nusprendė, kad asmenų, kurių sąžiningumu abejojama arba kurie buvo atleisti dėl su korupcija susijusių priežasčių, paskyrimas aukšto rango pareigūnais prieštarauja teisės viršenybės principams. Iš esmės teisės viršenybė nėra fikcija arba tik deklaratyvaus pobūdžio. Teisės viršenybės veikimas turi matytis iš praktinių veiksmų. Siekiant, kad teisės viršenybės principo būtų laikomasi, ir atsižvelgiant į bendrą visų piliečių interesą būtina imtis visų reikiamų priemonių greitam ministrų ir kitų aukšto rango pareigūnų veiklos sustabdymui arba atleidimui užtikrinti, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl jų sąžiningumo.

Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad, vadovaujantis teisės viršenybės principu, viešąsias pareigas einantys asmenys privalo įrodyti, jog atitinka aukštus sąžiningumo standartus. Moldovos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos vertybės – Moldovos Respublika yra demokratinė valstybė, kurioje gerbiamas ir užtikrinamas žmonių orumas, jų teisės ir laisvės, laisvas žmogaus asmens vystymasis, teisingumas ir politinis pliuralizmas – yra aukščiausios vertybės ir joje netiesiogiai numatyta viešąsias pareigas einančių pareigūnų, kurie vykdo savo funkcijas, kad įgyvendintų viešąjį interesą, atsakomybė.

Išvados Šiandienos kongreso tema mums visada bus aktuali, kol egzistuos konstitucinė teisė.

Taip yra dėl teisės viršenybės ir konstitucinės justicijos svarbos užtikrinant demokratiją.

Tobulinti teisės viršenybės mechanizmus buvo skatinama reaguojant į karus, persekiojimus ir represijas dvidešimto amžiaus pirmojoje pusėje.

Po dviejų pasaulinių karų Europos žemyne atsirado konstituciniai teismai.

Iki konstitucinių teismų įkūrimo vyko žiaurūs socialiniai eksperimentai, pagrįsti šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu. Ištisos tautos patyrė karinę okupaciją, dirbtinai sukeltą badą, neteisingus kaltinimus ir masinę deportaciją, taip pat savavališką nacionalizaciją ir pajuto, ką reiškia visiškas bet kokių politinio pliuralizmo apraiškų nebuvimas.

100

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

In this context, the Court decided that the appointment as high-ranking officials of individuals on whom doubt has been cast regarding their integrity or who have been dismissed for reasons of corruption is contrary to the principles of the rule of law. As a matter of principle, the rule of law is not a fiction, with only a declarative nature. The functioning of the rule of law has to be shown in practical actions. In order for the constitutional principle of the rule of law to be respected and taking in consideration the common interest of the citizens, it is imperative to take the necessary measures for assuring the quick application of the suspension or dismissal of the ministers and other high-ranking officials that are subject to reasonable doubts in matters of integrity.

The Court also underlined that, according to the fundamental value of the rule of law, persons holding public offices must prove that they correspond to high standards of integrity. The values enshrined in the Constitution of the Republic of Moldova in Article 1(3), providing that the Republic of Moldova is a democratic State in which the dignity of people, their rights and freedoms, the free development of human personality, justice and political pluralism represent supreme values that shall be guaranteed, implicitly provide for the responsibility of those holding public offices who exercise their functions in order to achieve the public interest.

Conclusions The subject of today’s Congress will always be a topical one for us, as long as constitutional law will exist. This is because the rule of law and constitutional justice are important elements in upholding democracy.

The development of the rule of law mechanisms had been greatly stimulated in response to the wars, persecutions and repressions of the first half of the twentieth century.

Following the two world wars, Constitutional Courts emerged on the European continent.

The creation of Constitutional Courts was preceded by brutal social experiments based on severe violation of human rights. Entire nations have experienced military occupation, organised famine, unjust convictions, and mass deportation, arbitrary nationalisations and total lack of any elements of political pluralism.

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Ši bendra Europos šalių praeitis leidžia suvokti, kokia svarbi yra laisvė, teisės viršenybė, demokratija ir žmogaus teisės. Mes geriau nei kitos tautos suprantame, kad totalitarinės praeities atsisakymas nėra vien komunistinės ar nacistinės retorikos panaikinimas – iš esmės tai yra kūrimas skirtingų pagrindinių sistemų, kur asmuo yra aukščiausia vertybė, o svarbiausia valstybės funkcija – užtikrinti teisingumą.

This common past of the European countries allows us to understand how important freedom, the rule of law, democracy, and human rights are. We understand better than other nations that the renunciation of totalitarian past does not resume to only the abolition of communist or nazi rhetoric, but consists, in principal, of the development of different fundamental systems where the person is the supreme value, and the key role of the State is to deliver justice.

Demokratinių valstybių pagrindas yra teisė. Teisės esmė yra laisvė, nes tik laisvė nustato sąlygas, leidžiančias žmonėms gyventi kartu kaip laisviems asmenims. Dėl šios priežasties šiame procese pagrindinis vaidmuo tenka konstituciniams teismams, kurių prašoma pašalinti konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus.

Per pastaruosius dešimtmečius konstitucinės justicijos institucijos mūsų šalyse sprendė gausybę įvairių teisinių ir faktinių klausimų. Konstitucinė justicija yra unikali ir veiksminga priemonė civilizacijos vertybėms ir demokratijos pažangai skatinti taip, kad žmonių gyvenimas pagerėtų.

Laimė, šiandien Europa yra nepalyginama su ta iš praėjusio amžiaus. To siekiant žmogaus teisių apsaugos mechanizmai buvo patys svarbiausi ir jie turi būti toliau tobulinami, kad prisidėtų prie dar aukštesnių demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės standartų įgyvendinimo.

Gyvename laikotarpiu, kai valstybė ir visuomenė susiduria su kritinėmis situacijomis, ypač žmogaus teisių srityje. Yra daug Europos šalių, kuriose politinis elitas mėgina persvarstyti požiūrį į žmogaus teises. Stengiamasi dėl saugumo ir kitų priežasčių apriboti žmogaus teises. Šiame kontekste norėčiau paminėti buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofio Annano pareiškimą. Jis pabrėžė, kad „vystymasis neįmanomas neužtikrinus saugumo, o saugumas neįmanomas be vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms“.

Esu tikras, jog šiame kongrese bus pateikta reikšmingų ir vertingų įžvalgų, kad savo šalyse geriau suprastume teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos mechanizmų stiprinimo svarbą. Šiuo požiūriu tik laisvi, veiksmingi ir gyvybingi konstituciniai teismai gali išlaikyti žmogaus teisių viršenybę ir didinti teisės viršenybės ir demokratijos reikšmę. Šiais žodžiais norėčiau pasveikinti Jus, Pirmininke Žalimai, ir išreikšti savo padėką asmeniškai Jums už profesionalų ir vertą pagarbos šio kongreso organizavimą ir sukurtą nuostabią dialogo platformą.

Dėkoju už dėmesį.

The basis of democratic states is the law. The essence of law is freedom, since it is only freedom that defines the conditions that allow people to live together as free individuals. For this reason, a key role in this process is played by the Constitutional Courts, which are called to remove the legal acts in contradiction with the Constitution.

Over the past decades, the constitutional justice in our countries has addressed an enormous range of legal and factual issues. The constitutional justice is a unique and powerful instrument for promoting civilised values and democratic progress in such a way as to improve the lives of people.

Europe today, thankfully, bears no comparison to that of the past century. The human rights mechanisms have played a key role in achieving this and must continue to develop and contribute to ever higher standards of democracy, human rights and the rule of law.

We are living in a period when the state and society is challenged by critical situations, especially in the field of human rights. In many European countries the political elites try to review the approach of human rights. There is a temptation to limit the human rights on security and other reasons.

In this context I want to mention the statement of former UN Secretary-General Kofi Annan. He stressed that “We will not enjoy development without security, we will not enjoy security without development, and we will not enjoy either without respect for human rights”.

I am convinced that this conference will provide significant and valuable insights for better understanding of the importance to strengthening of the mechanisms of rule of law and protection of human rights in our countries. In this respect, only free, vigorous and vibrant Constitutional Courts can give voice to the supremacy of human rights and meaning to the rule of law and democracy.

With these words, I would like to congratulate you, president Žalimas, and to extend my appreciation to you personally for the professional and dignified manner in which you have organised this Congress, making of it a wonderful platform for dialogue.

Thank you for your attention.

LRML VHVLMD 7HLVÙ LU YDOVW\EÙ

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH VWDWH

101

102

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

4-oji sesija Teisė ir žmogus • Moderatorius Gediminas Mesonis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas • Pagrindinis pranešėjas Christoph Grabenwarter, Austrijos Konstitucinio Teismo teisėjas • Komentatorius Mogoeng Mogoeng, Pietų Afrikos Konstitucinio Teismo vyriausiasis teisėjas • Reziumuojančioji pranešėja Maria Farida Indrati, Indonezijos Konstitucinio Teismo teisėja (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje)

Session 4 The law and the individual • Chair: Mr Gediminas Mesonis, Justice, Constitutional Court, Republic of Lithuania • Keynote presentation: Mr Christoph Grabenwarter, Justice, Constitutional Court, Austria • Respondent: Mr Mogoeng Mogoeng, Chief Justice, Constitutional Court, South Africa • Rapporteur: Ms Maria Farida Indrati, Justice, Constitutional Court, Indonesia (reported at the closing session on the results of the discussions)

Session 4 Le droit et l’individu • Présidence : M. Gediminas Mesonis, Juge, Cour constitutionnelle, République de Lituanie • Présentation thématique introductive* : M. Christoph Grabenwarter, Juge, Cour constitutionnelle, Autriche • Commentateur : M. Mogoeng Mogoeng, Juge en chef, Cour constitutionnelle, Afrique du Sud • Rapporteur : Mme Maria Farida Indrati, Juge, Cour constitutionnelle, Indonésie (a fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture) * Ce rapport est disponible uniquement en lituanien et en anglais.

RML VHVLMD 7HLVÙ LU ŀPRJXV

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH LQGLYLGXDO

6HVVLRQ /H GURLW HW OȇLQGLYLGX

103

104

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

4-OSIOS SESIJOS „TEISĖ IR ŽMOGUS“ PAGRINDINIS PRANEŠIMAS

THE KEYNOTE PRESENTATION AT SESSION 4 “THE LAW AND THE INDIVIDUAL”

Christoph Grabenwarter Austrijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Įžanga Teisės viršenybė apibrėžiama ne tik pagal įstatymo ir valstybės, bet ir pagal žmogaus ir įstatymo santykį. Galimybės susipažinti su teisės aktų nuostatomis ir iš anksto numatyti įstatymuose nustatytų priemonių taikymą yra du aspektai, pastaraisiais dešimtmečiais nuosekliai pabrėžti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Kalbant apie teismus, pirmiausia konstitucinius, svarbūs ir aktualūs yra kreipimosi į teismą ir teisėjų nepriklausomumo klausimai.

Teisėjų nepriklausomumo problema bus nagrinėjama kitoje sesijoje, o kreipimasis į teismą yra pagrindinis klausimas, nagrinėjamas šioje, 4-ojoje, sesijoje.

Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis klausimyno atsakymais aptarsiu įvairius kreipimosi į teismą aspektus ir klausimus, susijusias su subjektinėmis teisėmis, o po to pateiksiu kai kurias mintis apie teisės viršenybės sampratą, kuria peržengiamos subjektinių teisių ribos.

1. Individualus kreipimasis į konstitucinius teismus Daugelio šalių konstituciniai teismai specializuojasi spręsti teisinius klausimus, turinčius valstybei esminę reikšmę. Didelė dalis konstitucinių teismų kompetencijos yra susijusi su galimais valstybės valdžios subjektų konfliktais.

Tačiau, kaip visi žinome, konstituciniai teismai vis dažniau sprendžia, tiesiogiai ar netiesiogiai, asmenims teisiškai svarbius dalykus.

Pagrindinėms teisėms šiuo požiūriu tenka svarbus, gal net svarbiausias, vaidmuo.

Klausimyno atsakymai, atsiųsti iki šio kongreso, gana gerai parodo, kad konstitucijos garantuojamos pagrindinės teisės sujungia šalies konstitucinį teismą ir jos piliečius ar asmenis, kurie patenka į šio teismo jurisdikciją. Kaip pirmą pavyzdį paminėsiu konstitucinio skundo reglamentavimą Latvijoje. Be kitų reikalavimų dėl priimtinumo, asmuo gali ginčyti tik tas teisės normas, kuriomis pažeidžiamos jo pagrindinės teisės. Antrasis pavyzdys yra labai akivaizdus: Pietų Korėjoje skiriama įstatymų konstitucinė kontrolė ir individualus konstitucinis skundas. Sprendimuose dėl įstatymų konstitucinės kontrolės nagrinėjamas klausimas, ar nebuvo pažeista Pietų Korėjos Konstitucija, įskaitant pagrindines teises, o tirdami individualius konstitucinius skundus teisėjai nagrinėja tik tai, ar nebuvo pažeistos pagrindinės teisės. Šie du pavyzdžiai aiškiai rodo tiesioginį ryšį tarp konstitucinės justicijos, pagrindinių teisių ir žmogaus padėties. Vokietijoje Federalinis Konstitucinis Teismas dažnai vadinamas Bürgergericht – tai reiškia „piliečiams tarnaujantis teismas“. Tie iš mūsų, kurie prieš šešerius metus dalyvavo Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos kongrese Rio de Žaneire, gali prisiminti, kad nagrinėjome šį klausimą savo įžanginėje sesijoje: svarbiausias

RML VHVLMD 7HLVÙ LU ŀPRJXV

Christoph Grabenwarter Justice of the Constitutional Court of the Republic of Austria Introduction The Rule of Law is determined not only by the relationship between the law and the state, but also by the relationship between the individual and the law. Access to legal material and the foreseeability of measures based on the law are two elements that have been consistently defined in the case law of the European Court of Human Rights (hereinafter referred to as the ECtHR) over the last decades. When it comes to courts and in particular to constitutional courts, questions of access to a court and the independence of judges are of primary concern and interest. While the latter issue will be dealt with in the following session, access is the core question for session 4. It is against this background that I will discuss – guided by the answers to the questionnaire – various questions of access to a court and related individual rights before I will present some thoughts on the concept of the Rule of Law beyond individual rights.

1. Individual access to constitutional courts In many countries, the constitutional court is a court which is specialised in legal questions of fundamental importance for the state. Many of the competences of a constitutional court relate to potential conflicts between state organs. But, as we all know, constitutional courts have become courts, which increasingly decide – whether directly or indirectly – cases of legal interest for individuals.

Fundamental rights play an important, if not the most important, role in this regard. The replies to the questionnaire sent out prior to our conference show sufficiently well that fundamental rights enshrined in the constitution establish a connection between the constitutional court of a country and its citizens or those subject to its jurisdiction. As a first example, I will mention the regulation of the constitutional complaint in Latvia: among other requirements for admissibility, an individual may contest only those legal norms that violate the fundamental rights of the respective individual. A second example is very illustrative: in South Korea, one must distinguish a constitutional review of statutes from a constitutional complaint. Adjudication on constitutional review of statutes deals with the question of whether the South Korean Constitution, including fundamental rights, has been violated. In contrast, when deciding constitutional complaints, the judges examine solely the question of whether or not fundamental rights have been violated. These two selected examples clearly indicate the genuine link between constitutional justice, fundamental rights and the status of the individual. In Germany, the Federal Constitutional Court is often referred to as a Būrgergericht,

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH LQGLYLGXDO

105

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

veiksnys įvykdyti reikalavimus, kylančius iš „piliečiams tarnaujančio teismo“ statuso, yra individualus kreipimasis į konstitucinį teismą.

which means a court serving the citizens. Those among us who participated in the World Conference in Rio de Janeiro six years ago will remember that we dealt with this issue during our opening session there: one key element to effectively meet the requirements of such an attribution is individual access to constitutional courts.

Individualus kreipimasis į konstitucinį teismą (jei toks yra) gali būti įgyvendinamas įvairiais būdais. Lyginamoji apžvalga atskleidžia įvairias sistemas, kurių neįmanoma paprasčiausiai priskirti kelioms skirtingoms kategorijoms. Tačiau yra bent jau keletas panašumų, kuriuos galima apibūdinti taip: – Pirma, reikia pabrėžti, kad pasaulyje yra tik keletas actio popularis pavyzdžių siaurąja prasme. Vienas iš tokių pavyzdžių – Makedonija. Konstitucinio Teismo proceso reglamento 12 straipsnyje nustatyta: „Kiekvienas asmuo gali pareikšti iniciatyvą įvertinti įstatymo konstitucingumą arba bendro pobūdžio teisės akto konstitucingumą ir teisėtumą.“ Panaši sistema yra ir Kroatijoje. Tačiau actio popularis sistemos atžvilgiu akivaizdžiai vyrauja skepticizmas. Vengrijoje actio popularis buvo panaikintas 2012 m. Venecijos komisija išnagrinėjo šį panaikinimą ir padarė išvadą, kad actio popularis pašalinimas neturėtų būti laikomas Europos konstitucinio paveldo pažeidimu. 1929 m. savo garsiojoje paskaitoje apie konstitucinę justiciją (vok. Staatsgerichtsbarkeit) Hansas Kelsenas pabrėžė, kad actio popularis pati plačiausia visapusiškos konstitucinės justicijos atliekamos kontrolės garantija, nes kiekvienas asmuo gali kreiptis į konstitucinį teismą. Tačiau H. Kelsenas padarė išvadą, kad actio popularis nėra praktiška konstitucinės justicijos atliekamos kontrolės priemonė, nes esant actio popularis gali pasitaikyti piktnaudžiavimo atvejų.

– Antra, yra tik keletas šalių, kuriose nenumatyta bent tam tikra galimybė asmenims tiesiogiai kreiptis dėl normos ar individualaus akto konstitucingumo.

– Trečias pastebėtas dalykas – bendrosios kompetencijos teismų reikšmė, susijusi su galimybe atskiriems asmenims kreiptis į konstitucinį teismą. Galima kalbėti apie bendrosios kompetencijos teismų kaip tarpininkų vaidmenį. 2011 m. atliktoje individualaus kreipimosi į konstitucinės justicijos institucijas studijoje Venecijos komisija išskiria siauro dalyko konstitucinius skundus (angl. normative constitutional complaints) ir plataus dalyko konstitucinius skundus (angl. full constitutional complaints); pirmieji yra nukreipti prieš konstitucijai prieštaraujančių norminių aktų (įstatymų) taikymą, o antrieji – prieš konstitucijai prieštaraujančius individualius aktus, neatsižvelgiant į tai, ar jie grindžiami konstitucijai prieštaraujančiu norminiu aktu.

Siauro dalyko konstituciniai skundai gali būti skirstomi į dvi rūšis: jei bendrosios kompetencijos teismas abejoja, ar konkrečioje byloje taikytinu norminiu aktu pažeidžiama konstitucija, jis konstitucinio teismo prašo tokį įstatymą panaikinti arba jam pateikia prašymą priimti preliminarų sprendimą (vok. Vorabentscheidung).

Pirmuoju atveju proceso bendrosios kompetencijos teisme šalys gali tik pasiūlyti pateikti prašymą konstituciniam teismui dėl preliminaraus sprendimo priėmimo ar minėto įstatymo panaikinimo. Tokia teisinė padėtis Austrijoje buvo iki 2015 m.

106

RML VHVLMD 7HLVÙ LU ŀPRJXV

Individual access – if there is one – may be organised in many ways. A comparative view reveals a variety of systems which cannot easily be placed in a few distinct categories. But, there are at least a few similarities which can be described as follows: – First, it has to be emphasised that there are only a few examples of an actio popularis in the strict sense. One of these examples is Macedonia. Article 12 of the Rules of Procedure of the Constitutional Court reads as follows: “Anyone can submit an initiative for assessing the constitutionality of a law and the constitutionality and legality of a regulation or other common act assessment procedure”. A similar system can be found in Croatia. But, the scepticism towards an actio popularis system is clearly predominant. In Hungary, the actio popularis was abolished in 2012. The Venice Commission examined this measure and concluded that removing the actio popularis should not be regarded as an infringement of the European constitutional heritage. As Hans Kelsen put it in his famous lecture on constitutional justice (Staatsgerichtsbarkeit) in 1929, actio popularis is the broadest guarantee for a comprehensive constitutional review, as any individual may petition the constitutional court. However, Kelsen concluded that an actio popularis did not provide a practical means to apply constitutional review, as it can attract abusive complaints.

– Secondly, there are only a few countries that do not provide for at least some kind of individual access to challenge the constitutionality of a norm or individual act.

– The third observation concerns the significance of the (ordinary) courts with regard to access of individuals to the constitutional court. One could speak of an intermediary role of the (ordinary) courts. In its Study on Individual Access to Constitutional Justice issued in 2011, the Venice Commission makes a distinction between “normative constitutional complaints” and “full constitutional complaints”; the former are directed against the application of unconstitutional normative acts (laws), whereas the latter are directed against unconstitutional individual acts, whether or not they are based on an unconstitutional normative act.

“Normative constitutional complaints” exist in two different variations. If an ordinary court has doubts on whether or not a normative act applicable in a concrete case violates the constitution, it brings a request for the annulment of the law in question or a preliminary question before the constitutional court. In the first variation, the parties to the proceedings before the ordinary court may only suggest that a request for annulment be submitted to the constitutional court. This was the legal situation in Austria before 2015. In the second variation, the parties to proceedings before the ordinary court may be in a stronger position, which is the

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH LQGLYLGXDO

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Antruoju atveju proceso bendrosios kompetencijos teisme šalių pozicija gali būti stipresnė (tokia teisinė padėtis Austrijoje yra nuo 2015 m.): bylos, kurią išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, šalis gali pareikšti, kad jos teisės pažeidžiamos dėl to, kad taikomas konstitucijai prieštaraujantis įstatymas.

legal situation in Austria since 2015: a party in a legal matter that has been decided by a court of first instance may allege infringement of his rights because of the application of an unconstitutional law.

Pasinaudodamas plataus dalyko konstituciniu skundu atskiras asmuo gali ginčyti bet kokį institucijos veiksmą, kuriuo tiesiogiai tuo metu pažeidžiamos pagrindinės jo teisės. Ryškiausias tokio skundo variantas yra individualus konstitucinis skundas, kuriuo asmeniui suteikiama teisinė priemonė ginčyti bendrosios kompetencijos teismų galutinius sprendimus.

– Paskutinė individualaus kreipimosi į konstitucinį teismą galimybė, kurią norėčiau paminėti, – tai bendro pobūdžio normos ginčijimas, kai pareiškėjas turi įrodyti, kad teisine nuostata tiesiogiai pažeidžiamos jo teisės, teisėti interesai ar teisinė padėtis.

2. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos ir žemesnės pakopos teismus kaip pagrindinė teisė Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra viena esminių pagrindinių teisių, o kreipimasis į nepriklausomą ir nešališką teismą – svarbus procesinis aspektas. Atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį (kuris atitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnį), EŽTT pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą turi būti praktiška ir veiksminga, o ne teorinė ar iliuzinė. Visame pasaulyje konstituciniai teismai (kartu su bendrosios kompetencijos teismais) yra pagrindiniai šios teisės saugotojai. Klausimyno atsakymai rodo, kad daugelis konstitucinių teismų sprendžia panašius klausimus.

Daugelis teismų praktikos pavyzdžių liudija, kad individualus kreipimasis į teismus yra opi tema visame pasaulyje ir kad problemos neapsiriboja konkrečiu geografiniu regionu ar teisine kultūra. Kreipimosi į teismą apribojimai gali būti įvairaus pobūdžio, ir reikia atsižvelgti į tai, kad ne visais jais pažeidžiama pagrindinė teisė kreiptis į teismą. Norėčiau pabrėžti tik vieną konkretų dalyką, kuris, atrodo, daugelyje šalių yra konstitucinė problema, – tai žyminio mokesčio įvedimas proceso šalims.

Pagrindinis klausimas, susijęs su asmens galimybe kreiptis į teismą, atsispindi Estijos Aukščiausiojo Teismo sprendime: „Teisė į teisminę gynybą ir teisė į apeliaciją yra svarbios pagrindinės teisės ir <…> šios teisės turi būti garantuotos kiekvienam, ne tik tiems, kurie gali finansuoti savo išlaidas.“ Vengrijos Konstitucinis Teismas, palaikydamas panašią argumentavimo kryptį, nurodo „diskriminaciją dėl asmens finansinės padėties“.

RML VHVLMD 7HLVÙ LU ŀPRJXV

A “full constitutional complaint” means that an individual may challenge any act by the public authorities which directly and currently violates their fundamental rights.

The most prominent variation in this regard is the “constitutional complaint”, where an individual is given a remedy against final decisions by ordinary courts.

– The last possibility for individual access to constitutional courts I would like to mention is the challenge made against a general norm where the applicant needs to prove that the legal provision interferes directly with his rights, legal interests or legal position.

2. Access to ordinary and lower courts as a fundamental right The right to a fair trial is one of the most important fundamental rights and the access to an independent and impartial court is a main procedural aspect. With a view to Article 6 of the ECHR (which corresponds to Article 14 of the International Covenant on Civil and Political Rights), the ECtHR stresses that the right of access to a court must be “practical and effective” and not “theoretical or illusory”.

Constitutional courts around the world are – together with ordinary courts – the main guardians of this right. The replies to the questionnaire show that many constitutional courts deal with similar questions. Many examples from the case law show that individual access to courts is a sensitive topic around the world and that problems are not limited to a specific geographical region or legal culture.

Limitations of access to a court can occur in various forms and one has to keep in mind that not all of them violate fundamental rights with regard to access to a court.

Let me highlight just one specific feature, which seems to be of constitutional relevance in many countries, which is the imposition of court fees on the parties to the proceedings.

The main issue of access of the individual to a court is reflected in a judgment of the Estonian Supreme Court – and I quote: “[t]he right to judicial protection and the right to appeal are important fundamental rights and ... these rights must be guaranteed for everyone and not only to persons who are able to participate in covering expenses”. The Hungarian Constitutional Court refers to a “discrimination on ... ground of [a person’s] financial situation”.

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH LQGLYLGXDO

107

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Kaip jau aišku, žyminio mokesčio įvedimas savaime nėra neteisėtas. Kaip teigia Latvijos Konstitucinis Teismas, „įvairių mokesčių mokėjimas kaip asmens teisės laisvai kreiptis į teismą apribojimas yra leistinas tik tuo atveju, jei tai nėra kliūtis, kuri užkerta kelią asmeniui įgyvendinti teisę laisvai kreiptis į teismą“. Akivaizdu, kad konstitucinis teismas turi įvertinti kiekvieną konkretų reguliavimą ir jo kontekstą, o tai dažnai yra sudėtinga užduotis. Kartais bylos yra panašios: 1961 m. Italijos Konstitucinis Teismas paskelbė prieštaraujančiu Konstitucijai vadinamąjį solve et repete (lot., „pirma sumokėk, tada reikalauk“) metodą, taikytą mokesčių teisėje.

Pagal šį metodą pirmiausia privaloma sumokėti mokesčius, ir tai yra būtina išankstinė sąlyga, kad būtų galima šio mokesčio teisėtumą ginčyti teisme.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tai prieštarauja lygybės principui, nes mokesčių mokėtojai yra diskriminuojami, atsižvelgiant į jų ekonominę padėtį, tuo, kad tik turtingi asmenys turi galimybę siekti teismo sprendimų ir kad tai prieštarauja konstituciniams principams, kuriais remiantis visiems piliečiams suteikiama teisė kreiptis į teismą lygiais pagrindais. Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinis Teismas neseniai priimtame panašiame sprendime paskelbė prieštaraujančia Konstitucijai nuostatą, pagal kurią teismui buvo draudžiama imtis kokių nors veiksmų, jei mokesčių mokėtojas nesumokėjo įstatymo nustatyto mokesčio.

As already indicated, the imposition of court fees is not illegitimate in itself. As the Constitutional Court of Latvia puts it: “Payment of various fees as a restriction upon a person’s right to free access to court is admissible only if this is not an obstacle preventing from exercising the right to free access to court”. It is obvious that a constitutional court has to assess every specific regulation in its context, which often is a difficult task. Sometimes cases resemble each other: in 1961, the Italian Constitutional Court declared the so called “solve et repete-method” in tax law unconstitutional. This method implies that you first pay your taxes as a necessary precondition for bringing a judicial claim for the purpose of ascertaining the illegality of that tax. The Constitutional Court held that this contradicted the principle of equality, because it discriminates taxpayers on the basis of their economic status, allowing only wealthy people to seek justice, and also contradicted the constitutional principles that grant access to a court to all citizens on an equal basis. Likewise, in a recent judgment, the Constitutional Court of Bosnia and Herzegovina declared a provision unconstitutional which stipulated that a court must not take any action whatsoever if a taxpayer failed to pay the fee prescribed by the law.

3. Kitos subjektinės teisės, susijusios su teisės viršenybe Kaip rodo klausimyno atsakymai, teisės viršenybė yra vyraujantis viso pasaulio konstitucinių teismų praktikos veiksnys. Kaip pažymima Venecijos komisijos patvirtintame Teisės viršenybės aspektų kontroliniame sąraše, „teisės viršenybė, grindžiama visuotinai galiojančiu bendru pagrindu, tapo „pasauliniu idealu ir siekiu“. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad pirmiau paminėtų pagrindinių ir žmogaus teisių svarba kartais priešpriešinama teisės viršenybės principui. Iš tikrųjų pavieniais atvejais gali būti prieštaringumų tarp minėtų teisių ir teisės viršenybės principo, tačiau apskritai, kaip klausimyno atsakyme pabrėžė Kirgizijos Aukščiausiojo Teismo Konstitucinė kolegija, „tarp šių dviejų idėjų dažniausiai egzistuoja sutarimas“. Glaudus ryšys tampa akivaizdus iš trumpo sakinio, suformuluoto Pietų Korėjos Konstitucinio Teismo praktikoje: „Konstitucija grindžiama pamatine idėja, kad teisės viršenybe paremtas valdymas įgyvendinamas, jei jis apsaugo pagrindines piliečių teises nuo valstybės valdžios piktnaudžiavimo.“ Šį klausimą ketinu aptarti savo pranešimo paskutinėje dalyje, skirtoje teisės viršenybei kaip bendrai koncepcijai, kai konstitucijos tekste nėra nurodyta konkrečių pagrindinių teisių.

108

RML VHVLMD 7HLVÙ LU ŀPRJXV

3. Other individual rights related to the Rule of Law As the replies to the questionnaire indicate, the Rule of Law is a predominant factor in the case law of constitutional courts around the world. As it is observed in the Rule of Law Checklist of the Venice Commission: “The Rule of Law has become ‘a global ideal and aspiration’, with a common core valid everywhere”. In this context, the importance of human and fundamental rights mentioned before is sometimes set against the principle of the Rule of Law. In fact, there may be discrepancies in individual cases, but in general there is – as the Constitutional Chamber of the Supreme Court of Kyrgyzstan framed it in its reply – “a great deal of overlap between the two concepts”. The genuine link becomes apparent in a short sentence taken from the case law of the South Korean Constitutional Court – and I quote: “The Constitution is based on the underlying ideology of realising a government under the Rule of Law that protects the people’s fundamental rights from the abuse of governmental power”. I am going to address this issue in the final part of my speech with regard to the Rule of Law as a general concept in the absence of specific fundamental rights in the text of a constitution.

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH LQGLYLGXDO

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Šiuo atveju, įvertinus atitinkamus konstitucinių teismų atsakymus į klausimyną, pakanka pažymėti du konkrečius dalykus:

At this stage, two specific observations may be made when reading the respective replies by the constitutional courts:

– Teisės viršenybė ypač svarbi baudžiamosios teisės kontekste. Galima tiesiog paminėti kelis konstitucinių teismų praktikos pavyzdžius: Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas suformulavo keturis teisinės valstybės principus: teisėtų lūkesčių, proporcingumo, veiksmingo teisėtų interesų gynimo ir teismų nepriklausomumo. Kiti teismai, pvz., Azerbaidžano ir Čilės konstituciniai teismai, nustatydami proporcingumo principą kaip neatsiejamą konstitucijos dalį, taip pat rėmėsi teisinės valstybės principu. 2015 m. Baltarusijos Konstitucinis Teismas nagrinėjo liudytojų teisę baudžiamajame procese gauti teisinę pagalbą. Įvairiuose sprendimuose Belgijos ir Lietuvos konstituciniai teismai suformavo praktiką, susijusią su pagrindiniais šiuolaikinės baudžiamosios teisės principais ir kartu – su subjektinėmis teisėmis, pavyzdžiui, ne bis in idem, nullum crimen sine lege ir nulla poena sine lege. 2016 m.

Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas paskelbė kai kurias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, ir šis pavyzdys iliustruoja glaudų teisės viršenybės ir pagrindinių teisių ryšį: minėtas teismas turėjo nagrinėti teisinę situaciją, kai teisiamosios moterys buvo traktuojamos skirtingai nei teisiamieji vyrai teisės, kad jų bylas nagrinėtų prisiekusiųjų teismas, požiūriu. Pagrindinis teismo argumentas buvo moterų ir vyrų teisinės lygybės įstatymui principas kalbant apie jų galimybę kreiptis į teismą, šis principas yra pagrįstas trimis Rusijos Konstitucijos nuostatomis, kuriose atsispindi teisės viršenybės principas.

– The Rule of Law is of particular importance in the context of criminal law. Just to mention a few examples from the case law of some constitutional courts, the German Federal Constitutional Court has developed four principles under the principle of “Rechtsstaat”: protection of legitimate expectations, proportionality, effective protection of legal interests, and the independence of courts. Other courts, e.g. the Constitutional Courts of Azerbaijan and Chile, also made use of the principle of the Rule of Law to establish the principle of proportionality as inherent to the constitution. The Constitutional Court of Belarus dealt with the right of witnesses in criminal proceedings to legal assistance in 2015. In various judgments, the Constitutional Courts of Belgium and Lithuania established case law on the main principles of modern criminal law and individual rights at the same time, such as ne bis in idem, nullum crimen sine lege and nulla poena sine lege. In 2016, the Constitutional Court of the Russian Federation declared some provisions of the Criminal Procedure Code as unconstitutional and this example illustrates the close link between the Rule of Law and fundamental rights: the Court had to deal with the legal situation that female defendants were treated differently from male defendants with regard to the right to have their criminal cases considered by a jury. The main argument of the Court was that the principle of legal equality of men and woman with regard to access to a court, derived from three provisions of the Russian Constitution reflecting the Rule of Law.

– Antrasis mano pastebėtas dalykas yra tas, kad konstituciniai teismai dažnai turi spręsti dėl nepakankamo įstatymų teisinio tikrumo. Tiesiog pateiksiu jums vieną pavyzdį iš Vengrijos Konstitucinio Teismo praktikos: 2013 m. priimtame sprendime šis teismas konstatavo, kad Konstitucijai prieštarauja nuostata, kuria draudžiama viešai naudoti totalitarizmo simbolius ir už šio draudimo pažeidimą numatyta bausmė, nes ši nuostata buvo pernelyg neaiški – pernelyg plačiai apibrėžė nusikalstamos veikos sferą. Čia vėl matyti, kad ryšys su pagrindinėmis teisėmis Vengrijos Konstituciniam Teismui yra akivaizdus: jis konstatavo, kad nagrinėjama nuostata pažeidė teisės viršenybės principą ir teisinį tikrumą ir taip neproporcingai apribojo įsitikinimų išraiškos laisvę.

Taip pat norėčiau jums parodyti, ką dar galima išvesti iš teisinio tikrumo principo: Latvijos Konstitucinio Teismo teigimu, vadovaujantis šiuo principu reikalaujama, kad teismų galutiniai sprendimai nebūtų ginčijami, o tai reiškia, kad proceso užbaigimas privalo būti užtikrintas teisiškai.

– My second observation is that constitutional courts often have to deal with the lack of legal certainty of laws. I just give you one example from the case law of the Hungarian Constitutional Court. In a judgment delivered in 2013, the Court found a penal provision unconstitutional, which prohibited the public use of totalitarian symbols, because it was too vague as it defined the range of criminal conducts too widely. Here again, the connection to fundamental rights is apparent to the Court, which held that the provision in question violated the principle of the Rule of Law and legal certainty and, through this restricted disproportionately, the freedom of expression. And just to show you the variety of what can possibly be extracted from the principle of legal certainty: according to the Constitutional Court of Latvia, it requires that final judgments of the courts are not contested, which means that the conclusion of legal proceedings must be legally enduring.

Ši trumpa apžvalga rodo, kad „teisės viršenybės“ samprata ar principas konstituciniams teismams yra beveik konstitucinis visraktis. Nors atrodo, kad neįmanoma atsekti kiekvieno konkretaus teisinės sistemos tradicijos ypatumo, daugeliu atvejų aiškiai regimas glaudus tarpusavio santykis su pagrindinių teisių suvokimu ir jų įgyvendinimu. Šiame kontekste reikėtų paminėti Venecijos komisijos Teisės viršenybės aspektų kontrolinį sąrašą, kuriame nurodyti visam pasauliui būdingi bendri teisės viršenybės bruožai.

This brief overview demonstrates that the concept or principle of the Rule of Law is almost a constitutional passe-partout for constitutional courts. While it seems to be impossible to trace every particular element in the tradition of a legal system – the close interrelation to the idea and realisation of fundamental rights in many cases is made clear. In this context, reference should be made to the Rule of Law Checklist of the Venice Commission, which identifies common features of the Rule of Law around the world.

RML VHVLMD 7HLVÙ LU ŀPRJXV

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH LQGLYLGXDO

109

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

4. Teisės viršenybės bendroji samprata, kuria peržengiamos konkrečių pagrindinių teisių ribos

4. The Rule of Law as a general concept in the absence of specific fundamental rights

Tose konstitucinėse sistemose, kuriose pagrindinės teisės nėra iki galo kodifikuotos, teisės viršenybės funkcija galėtų būti specifinė. Reikia atminti, kad šiandien daugelyje konstitucijų yra išsamus pagrindinių teisių sąrašas. Tokiais atvejais spragai užpildyti retai tenka taikyti teisės viršenybės principą. Pavyzdžiui, Prancūzijos Konstitucinė Taryba savo atsakyme į klausimyną pabrėžia, kad pagrindinės teisės yra įtvirtintos pačioje Konstitucijoje, todėl nėra būtina remtis bendresniu teisės viršenybės principu. Tas pats metodas, atrodo, taikomas keliose kitose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje ar Madagaskare. Šiuo požiūriu rašytinio pagrindinių teisių katalogo pranašumai nusveria sunkumus, susijusius su teisės viršenybės principo, kuris yra bendras konceptas, taikymu. Todėl suprantama, kad konstituciniai teismai yra linkę remtis konstitucijos tekste nustatytomis teisėmis. Kai Europos pagrindinių teisių katalogai yra konstitucinės teisės dalis, kaip yra Austrijoje, konstitucinis teismas dažnai tiesiogiai remiasi ne tik Konvencija, bet vis dažniau – ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Kartais yra derinamos nacionalinė teisės viršenybės samprata ir nuorodos į Europos pagrindines teises.

The Rule of Law might have a specific function in constitutional systems, where fundamental rights are not fully codified. One has to bear in mind that nowadays most constitutions contain a comprehensive list of fundamental rights. In these cases, recourse to the principle of the Rule of Law to fill the gap is rarely needed. For example, the French Conseil Constitutionnel insists in its reply that the fundamental rights are enshrined in the Constitution itself and therefore there is no need to fall back to the more general principle of the Rule of Law. The same approach seems to be pursued in several other countries, such as Finland or Madagascar. In this context, the advantages of a written catalogue of fundamental rights outweigh the difficulties with regard to the application of the principle of the Rule of Law, which is a general concept. It is, therefore, understandable that constitutional courts tend to refer to written rights laid down in the constitution. If the European fundamental rights catalogues are integrated into constitutional law, as is the case in Austria, the Constitutional Court directly refers to the European Convention on Human Rights and increasingly to the Charter of Fundamental Rights of the European Union.

Sometimes the national concept of the Rule of Law (“Rechtsstaat”) and references to European fundamental rights are combined.

Tačiau beveik nėra išsamaus ir savaime suprantamo pagrindinių teisių katalogo.

Būtent tokiu atveju naudojamasi teisės viršenybės principu: konstituciniai teismai šiuo principu remiasi aiškindami ir tikslindami esamas pagrindines teises. Net jei konstitucijose ir egzistuoja platus pagrindinių teisių katalogas, konstituciniai teismai į jį žiūri dar plačiau. Kalbant apie galimybę kreiptis į teismus ginčuose, kylančiuose iš viešų teisinių santykių, Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo praktika grindžiama teisės kreiptis į teismą garantija (vok. Rechtswegegarantie), numatyta Vokietijos Pagrindinio Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje. Kituose teisiniuose ginčuose panaši garantija kildinta iš Pagrindinio Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, aiškinamos kartu su 2 straipsnio 1 dalimi. Ši garantija reiškia ne tik galimybę kreiptis į teismą, bet ir teisę į išsamią faktinių aplinkybių tyrimo ir teisės klausimų peržiūrą. Panašų požiūrį galime rasti EŽTT praktikoje, susijusioje su Konvencijos 6 straipsniu.

Dar vieną pavyzdį galima rasti Turkijos Konstitucinio Teismo praktikoje: Turkijos Konstitucijos antrojoje dalyje „Asmens teisės ir pareigos“ yra nustatytas išsamus pagrindinių teisių sąrašas. Jos 36 straipsnis išdėstytas taip: „Kiekvienas asmuo turi teisę dalyvauti teismo procese kaip ieškovas arba atsakovas, taip pat teisę į teisingą teismo procesą naudojant teisėtas priemonės ir procedūras. Joks teismas negali atsisakyti bylos svarstymo, jei ta byla priklauso jo kompetencijai.“ Turkijos Konstitucijos trečiojoje dalyje neatidėliotinas teismo sprendimų vykdymas minimas kaip valdžios institucijų pareiga. Turkijos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad sistemoje, kurioje vyrauja teisės viršenybė, teismo sprendimų nevykdymas yra nepriimtinas. Todėl viena pagrindinių Turkijos Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtintų teisių yra asmens teisė į tai, kad teismų sprendimai būtų vykdomi nedelsiant. Kitaip tariant, Turkijos Konstitucinis Teismas objektyvią taisyklę paverčia subjektine teise. Ir tai nėra pavienis sprendimas: Turkijos

110

RML VHVLMD 7HLVÙ LU ŀPRJXV

However, hardly any catalogue of fundamental rights is exhaustive and self-explanatory. This is where the Rule of Law comes into play: constitutional courts use this principle to interpret and refine existing fundamental rights. Even in constitutions in which there is a specific right, constitutional courts go beyond this.

For access to courts in disputes against public authority, the case law of the Federal Constitutional Court is based upon the guarantee of effective protection of legal interests under Article 19 § 4 GG. In other legal disputes, a comparable guarantee of effective protection through the courts has been derived from Article 20 § 3 in conjunction with Article 2 § 1 of the Basic Law. The guarantee not only includes access to a court, but also the right to a comprehensive review of the facts and law.

We can find a similar line in the case law of the European Court of Human Rights under Article 6 of the Convention.

Another example can be found in the case law of the Turkish Constitutional Court.

The second part of the Turkish Constitution entitled “Rights and Duties of the Individual” contains a comprehensive list of fundamental rights. Article 36 reads as follows: “Everyone has the right of litigation either as plaintiff or defendant and the right to a fair trial before the courts through legitimate means and procedures. No court shall refuse to hear a case within its jurisdiction”. The execution of court judgments without delay is mentioned in the third part of the Turkish Constitution as an obligation of the public authorities. The Turkish Constitutional Court stated that, in a system in which the Rule of Law prevails, the non-execution of court judgments cannot be accepted. Therefore, the fundamental right enshrined in Article 36 of the Turkish Constitution includes the right of the individual to having

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH LQGLYLGXDO

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

Konstitucinis Teismas objektyvią teismų pareigą kuo greičiau užbaigti bylas (Turkijos Konstitucijos 141 straipsnis) aiškina kaip subjektinę teisę, kurią apima teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Turkijos Konstitucijos 36 straipsnyje.

court judgments executed without delay. In other words, the Turkish Constitutional Court converts an objective rule into an individual right. This is not a standalone judgment: the Turkish Constitutional Court interprets the objective duty of the judiciary to conclude the cases as quickly as possible (Article 141 of the Turkish Constitution) as an individual right covered by the right to a fair trial enshrined in Article 36 of the Turkish Constitution.

Tai tik du teisės viršenybės principo taikymo pagrindinių teisių aiškinimui ir vystymui pavyzdžiai. Panašų požiūrį į procesines garantijas galima rasti Gruzijos Konstitucinio Teismo praktikoje.

Išvados Pirmiau pateiktos įžvalgos leidžia man daryti tokias išvadas. Per žmogaus perspektyvą atsiskleidžia ypatinga teisės viršenybės principo vertė. Tai yra ne atskirai egzistuojanti, o pamatinė koncepcija, susijusi ne tik su demokratija, bet ir su subjektinėmis pagrindinėmis ir žmogaus teisėmis. Teisės viršenybės principas – pagrindinių subjektinių teisių pagrindas, kartu jis užpildo spragas tais atvejais, kai šios teisės nesuteikia pakankamos apsaugos. Tai, kiek objektyvūs principai užpildo subjektinių teisių spragas, priklauso nuo konkrečios konstitucinės tvarkos. Tačiau teisės viršenybė ir pagrindinės teisės yra neatskiriami konstituciniai elementai ir principai, įtvirtinti ne tik nacionalinėse konstitucijose, bet ir tarptautiniuose, regioniniuose ir Europos dokumentuose, visų pirma žmogaus teisių srityje, pvz., Konvencijoje.

RML VHVLMD 7HLVÙ LU ŀPRJXV

These are just two examples in which the principle of the Rule of Law is used as a tool for interpretation and further development of fundamental rights. A similar approach with regard to procedural guarantees can be observed in the case law of the Georgian Constitutional Court.

Concluding remarks The foregoing observations lead me directly to my concluding remarks. The perspective of the individual shows the particular quality of the Rule of Law-principle. It is not a standalone concept, but rather a basic concept related not only to democracy, but also to individual fundamental and human rights. It is the foundation of fundamental individual guarantees, but it also fills gaps where the rights do not offer sufficient protection. The extent to which objective principles fill a gap in individual rights varies according to the particular constitutional framework. However, the idea that the Rule of Law and fundamental rights are inseparable constitutional elements and principles is confirmed not only by national constitutions, but by international, regional and European texts as well, above all with regard to human rights such as e.g. the European Convention on Human Rights.

6HVVLRQ 7KH ODZ DQG WKH LQGLYLGXDO

111

112

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

5-oji sesija Konstitucinių teismų nepriklausomumas Nuolatinė sesija (tik PKJK nariai) • Moderatorius Ulrich Meyer, Šveicarijos Federalinio Tribunolo pirmininkas • Pagrindinis pranešėjas Richard Wagner, Kanados Aukščiausiojo Teismo teisėjas • Komentatorius Domingo Hernández Emparanza, Čilės Konstitucinio Teismo teisėjas • Reziumuojantysis pranešėjas Christian Baptiste Quentin Rogombe, Gabono Konstitucinio Teismo teisėjas (diskusijų rezultatus apibendrina baigiamojoje sesijoje)

Session 5 Stocktaking on the independence of Constitutional Courts (Members only) • Chair: Mr Ulrich Meyer, President, Federal Tribunal, Switzerland • Keynote presentation: Mr Richard Wagner, Justice, Supreme Court, Canada • Respondent: Mr Domingo Hernández Emparanza, Minister, Constitutional Tribunal, Chile • Rapporteur: Mr Christian Baptiste Quentin Rogombe, Justice, Constitutional Court, Gabon (reported at the closing session on the results of the discussions)

Session 5 Bilan sur l’indépendance des cours constitutionnelles (réservée uniquement aux membres) • Présidence : M. Ulrich Meyer, Président,Tribunal fédéral, Suisse • Présentation thématique introductive : M. Richard Wagner, Juge, Cour suprême, Canada • Commentateur : M. Domingo Hernández Emparanza, Ministre, Cour constitutionnelle, Chili • Rapporteur : M. Christian Baptiste Quentin Rogombe, Juge, Cour constitutionnelle, Gabon (a fait rapport sur les résultats des discussions à la séance de clôture)

Ši specialioji sesija atsirado po PKJK II kongreso, skirto valdžių padalijimo principui ir konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų nepriklausomumui. Pripažinus šios temos svarbą ir kai kurių PKJK narių nepriklausomumui dažnai kylančias grėsmes, PKJK Biuras nusprendė įtraukti į kiekvieno kongreso programą nuolatinę teismų nepriklausomumui skirtą sesiją.

This special session was included after the 2nd Congress of the WCCJ, held on the separation of powers and the independence of constitutional courts and equivalent bodies. Given the importance of this topic and frequent threats to the independence of certain members of the WCCJ, the Bureau of the WCCJ decided to include the independence of constitutional courts as a permanent session in the programme of each Congress.

Cette session spéciale a été introduite après le 2ème Congrès de la CMJC consacré à la séparation des pouvoirs et l’indépendance des cours constitutionnelles et organes équivalents. Après avoir reconnu l’importance de ce thème et les menaces récurrentes pour l’indépendance de certains membres de la CMJC, le Bureau de la CMJC a décidé d’inclure la session permanente dédiée à l’indépendance des cours dans le programme de chaque congrès.

RML VHVLMD .RQVWLWXFLQLĵ WHLVPĵ QHSULNODXVRPXPDV

6HVVLRQ 6WRFNWDNLQJ RQ WKH LQGHSHQGHQFH RI &RQVWLWXWLRQDO &RXUWV

6HVVLRQ %LODQ VXU OȇLQG«SHQGDQFH GHV FRXUV FRQVWLWXWLRQQHOOHV 113

114

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

Baigiamoji sesija • Pirmininkauja Gianni Buquicchio, Europos Tarybos Venecijos komisijos pirmininkas

Closing session • Chair: Mr Gianni Buquicchio, President, Venice Commission, Council of Europe

Séance de clôture • Présidence : M. Gianni Buquicchio, Président, Commission de Venise, Conseil de l’Europe

Sesijų diskusijų apibendrinimai: • 1-oji sesija: Rakhmet Mukashev, Kazachstano Konstitucinės Tarybos narys • 2-oji sesija: Claudio Ramos Monteiro, Portugalijos Konstitucinio Teismo teisėjas • 3-ioji sesija: Pamela Martínez Loayza, Ekvadoro Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotoja • 4-oji sesija: Maria Farida Indrati, Indonezijos Konstitucinio Teismo teisėja • 5-oji sesija: Christian Baptiste Quentin Rogombe, Gabono Konstitucinio Teismo teisėjas

Reports on the sessions by the rapporteurs: • Session 1: Mr Rakhmet Mukashev, Member, Constitutional Council, Kazakhstan • Session 2: Mr Claudio Ramos Monteiro, Justice, Constitutional Court, Portugal • Session 3: Ms Pamela Martínez Loayza, Vice-President, Constitutional Court, Ecuador • Session 4: Ms Maria Farida Indrati, Justice, Constitutional Court, Indonesia • Session 5: Mr Christian Baptiste Quentin Rogombe, Justice, Constitutional Court, Gabon

Présentation des rapports sur les sessions par les rapporteurs : • Session 1 : M. Rakhmet Mukashev, Membre, Conseil constitutionnel, Kazakhstan • Session 2 : M. Claudio Ramos Monteiro, Juge, Cour constitutionnelle, Portugal • Session 3 : Mme Pamela Martínez Loayza, Vice-président, Cour constitutionnelle, Équateur • Session 4 : Mme Maria Farida Indrati, Juge, Cour constitutionnelle, Indonésie • Session 5 : M. Christian Baptiste Quentin Rogombe, Juge, Cour constitutionnelle, Gabon

Adoption of the Vilnius Communiqué

Adoption du Communiqué de Vilnius

&ORVLQJ VHVVLRQ

6«DQFH GH FO¶WXUH

Vilniaus komunikato priėmimas

%DLJLDPRML VHVLMD

(Vilnius

Communiqué)

115

116

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

Baigiamojoje sesijoje PKJK IV kongreso dalyviai paskelbė Vilniaus komunikatą (Vilnius Communiqué).

Jame pabrėžiama, kad teisės viršenybės principas yra kiekvienos teisės sistemos pagrindas, jis glaudžiai susijęs su demokratija ir žmogaus teisių apsauga.

Konstituciniai teismai užtikrina pagarbą nacionalinėms konstitucijoms, daro didelę įtaką formuojant teisės viršenybės principo turinį. Be to, komunikate įvertintas konstitucinių teismų nepriklausomumo įgyvendinamas ir pasmerkti kai kuriose šalyse pasitaikantys mėginimai pažeisti teisės viršenybės principą.

At the closing session, the participants of the 4th Congress of the WCCJ adopted the Vilnius Communiqué. It states that the principle of the rule of law constitutes the cornerstone of every legal system and is integrally linked to democracy and the protection of human rights.

Constitutional Courts ensure respect for national constitutions and exert a strong influence on shaping the content of the principle of the rule of law. In addition, the Communiqué assessed the implementation of the independence of Constitutional Courts and condemned the attempts to undermine the principle of the rule of law in certain countries.

Au cours de la session de clôture, les participants au 4e Congrès de la CMJC ont adopté le Communiqué de Vilnius (Vilnius Communiqué). Le Communiqué de Vilnius dispose que le principe de l’État de droit constitue le fondement de tous les systèmes juridiques, où il est étroitement lié à la démocratie et à la protection des droits de l’homme. Les cours constitutionnelles garantissent le respect et l’application des constitutions nationales et influencent profondément sur le contenu du principe de l’État de droit. En outre, le Communiqué de Vilnius présente l’évaluation de la mise en place de l’indépendance des cours constitutionnelles et condamne les tentatives de violer le principe de l’État de droit dans certains pays.

Vilniaus komunikato (Vilnius Communiqué) tekstas:

The text of the Vilnius Communiqué:

Le texte du Communiqué de Vilnius (Vilnius Communiqué): %DLJLDPRML VHVLMD

&ORVLQJ VHVVLRQ

6«DQFH GH FO¶WXUH

117

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

Vilnius, 2017 m. rugsėjo 13 d.

CDL-WCCJ-GA(2017)007 Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas Vilnius, Lietuva, 2017 m. rugsėjo 11–14 d.

TEISĖS VIRŠENYBĖ IR KONSTITUCINĖ JUSTICIJA ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE Vilniaus komunikatas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo maloniu kvietimu Pasaulio konstitucinės justicijos konferencija (toliau – Pasaulio konferencija) 2017 m. rugsėjo 11–14 d. Vilniuje surengė savo IV kongresą. Šiuo metu Pasaulio konferencija vienija 111 konstitucinių teismų, konstitucinių tarybų, aukščiausiųjų teismų ir konstitucinių kolegijų (toliau – konstituciniai teismai) iš visų penkių žemynų. Ji skatina konstitucinį teisingumą (suprantamą kaip konstitucinė priežiūra, taip pat jurisprudencija žmogaus teisių srityje) kaip pagrindinį demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir teisės viršenybės elementą (Pasaulio konferencijos statuto 1 straipsnio 1 dalis).

IV kongrese dalyvavo 91 konstitucinio teismo ir lygiavertės institucijos delegacijos, iš viso 422 dalyviai.

IV kongreso tema, kurią pasiūlė priimančiosios šalies Teismas ir patvirtino Pasaulio konferencijos Biuras, – „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“. Ši IV kongreso tema buvo suskirstyta į keturias potemes: 1) Teisės viršenybės sampratų įvairovė; 2) Nauji iššūkiai teisės viršenybei; 3) Teisė ir valstybė; 4) Teisė ir žmogus.

Remdamiesi klausimyno atsakymais, kiekvieną potemę pristatė pagrindiniai pranešėjai, o paskui jas aptarė IV kongreso diskusijų dalyviai. Baigiamojoje sesijoje pagrindinius pranešimus ir kiekvienos sesijos diskusijas apibendrino specialiai paskirti pranešėjai.

Nors teisės viršenybės principas kiekvienoje valstybėje aiškinamas specifiškai, šiuolaikiniame pasaulyje jis yra kiekvienos teisės sistemos kertinis akmuo ir glaudžiai susijęs su demokratija ir žmogaus teisių apsauga. Teisės viršenybė yra visuotinai pripažįstamas, nuo konstitucijos neatsiejamas principas. Pagal jį, kaip pagrindinį konstitucinį principą, reikalaujama, kad teisė būtų grindžiama tam tikromis visuotinėmis vertybėmis, taigi jis iš esmės slypi kiekviename konstituciniame klausime.

118

9LOQLXV &RPPXQLTX«

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

Vilnius, 13 September 2017 CDL-WCCJ-GA(2017)007 4th Congress of the World Conference on Constitutional Justice Vilnius, Lithuania, 11–14 September 2017

Vilnius, le 13 septembre 2017 CDL-WCCJ-GA(2017)007 4e Congrès de la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle Vilnius, Lituanie, 11-14 septembre 2017

THE RULE OF LAW AND CONSTITUTIONAL JUSTICE IN THE MODERN WORLD

L’ÉTAT DE DROIT ET LA JUSTICE CONSTITUTIONNELLE DANS LE MONDE MODERNE

Vilnius Communiqué

Communiqué de Vilnius

The World Conference on Constitutional Justice held its 4th Congress in Vilnius from 11 to 14 September 2017, upon the kind invitation of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania.

La Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle a tenu son 4e Congrès du 11 au 14 septembre 2017 à Vilnius à l’aimable invitation de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie.

The World Conference now unites 111 Constitutional Courts and Councils and Supreme Courts as well as Constitutional Chambers (hereinafter all referred to as “Constitutional Courts”) emanating from all five continents. It promotes constitutional justice – understood as constitutional review including human rights case law – as a key element for democracy, the protection of human rights and the rule of law (Article 1.1 of the Statute of the World Conference).

Delegations from 91 Constitutional Courts and equivalent bodies participated in the 4th Congress, which had a total of 422 participants.

The topic of the Congress, proposed by the host Court and approved by the Bureau of the World Conference, was “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World”.

The Congress divided this theme into four sub-topics: 1. The different concepts of the rule of law; 2. New challenges to the rule of law; 3. The law and the state; 4. The law and the individual.

On the basis of the replies to a questionnaire, each sub-topic was introduced by a keynote speaker and then discussed by the participants. In the closing session, the keynote presentations and the discussions of each session were summarised by rapporteurs.

Despite the fact that the principle of the rule of law is interpreted in each state in a specific manner, it nonetheless constitutes the cornerstone of every legal system in the modern world, where it is integrally linked to democracy and the protection of human rights. The rule of law is a generally recognised principle, inseparable from the constitution itself. As a fundamental constitutional principle, it requires that the law be based on certain universal values, thus it is essentially inherent to every constitutional issue.

9LOQLXV &RPPXQLTX«

La Conférence mondiale réunit 111 cours et conseils constitutionnels et cours suprêmes ainsi que des chambres constitutionnelles (ci-après tous dénommés « cours constitutionnelles ») des cinq continents. Elle agit en faveur de la justice constitutionnelle, comprise au sens du contrôle de la constitutionalité des lois, y compris la jurisprudence en matière de droits de l’homme, comme élément essentiel de la démocratie, de la protection des droits de l’homme et de l’État de droit (article 1.1 du Statut de la Conférence mondiale).

91 délégations des cours constitutionnelles et institutions équivalentes ont participé au Congrès, soit au total 422 participants.

Le thème du Congrès, proposé par la Cour hôte et approuvé par la Conférence mondiale, était « L’État de droit et la justice constitutionnelle dans le monde moderne ». Le Congrès a choisi quatre sous-thèmes : 1. Les différents concepts de l’État de droit ; 2. Les nouveaux enjeux de l’État de droit ; 3. Le droit et l’État ; 4. Le droit et l’individu.

Chaque sous-thème a été présenté par un orateur principal sur la base des réponses à un questionnaire puis examiné par les participants. Lors de la séance de clôture, les rapporteurs ont résumé les exposés d’orientation et les discussions de chaque séance.

Si le principe de l’État de droit s’articule différemment selon les pays, il n’en demeure pas moins le fondement de tous les systèmes juridiques du monde moderne, où il est entièrement lié à la démocratie et à la protection des droits de l’homme. L’État de droit est un principe généralement reconnu, indissociable de la constitution proprement dite. En tant que principe constitutionnel fondamental, il exige que le droit repose sur certaines valeurs universelles et est donc par essence inhérent à toute question constitutionnelle.

119

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

Pagal savo konstitucinę kompetenciją konstituciniai teismai užtikrina pagarbą nacionalinėms konstitucijoms ir jų įgyvendinimą, taip pat daro didelę įtaką formuojant teisės viršenybės principo turinį. Įvairūs šio principo aspektai atskleidžiami konstitucinės justicijos praktikoje. Konstitucinės justicijos poveikis teisinės valstybės stiprinimui ir asmens teisių apsaugos užtikrinimui yra toks pat svarbus, kaip ir suinteresuotumas jį tirti.

Yra daug konstitucinių sistemų, o konstitucinių teismų įtaka priklauso nuo atitinkamų jų konstitucijų jiems suteiktų įgaliojimų.

Be pagrindinės temos, vadovaujantis mūsų ankstesnių kongresų praktika, IV kongrese taip pat buvo įvertinta, kaip įgyvendinamas konstitucinių teismų Pasaulio konferencijos narių nepriklausomumas. Šiuo klausimu IV kongrese vykusiose diskusijose paaiškėjo, kad ne vienas teismas yra patyręs atitinkamos savo šalies vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios, taip pat žiniasklaidos spaudimą. Tai paprastai nutinka, kai teismai priima sprendimus, nepatinkančius kitoms valstybės valdžios institucijoms arba politikos atstovams.

Keletas teismų yra susidūrę su aštria ir nepagrįsta kritika.

IV kongreso dalyviai ragina teismus Pasaulio konferencijos narius priešintis spaudimui ir priimti sprendimus tik remiantis jų atitinkamų šalių konstitucijomis ir jose įtvirtintais principais. To paties lygmens teismų tiek regioniniuose forumuose, tiek Pasaulio konferencijoje reiškiamas solidarumas gali būti naudingas su spaudimu kovojančiam teismui. Pasaulio konferencija yra pasirengusi per savo Biurą teikti geranorišką pagalbą spaudimą patiriantiems teismams, jei jie to pageidautų. Pasaulio konferencija smerkia bet kokius atitinkamos šalies konstitucijai prieštaraujančius mėginimus bet kurioje šalyje pažeisti teisės viršenybės principą.

Pasaulio konferencijos 2-oji Generalinė asamblėja pakeitė Pasaulio konferencijos statutą ir išrinko Džibučio Konstitucinę Tarybą bei Dominikos Respublikos, Indonezijos ir Italijos konstitucinius teismus Biuro nariais iki kitos eilinės Generalinės asamblėjos, kuri vyks 2020 m. (Statuto 4 straipsnio b punkto 1 dalis).

Pasaulio konferencijos Biuro 12-ajame posėdyje (įvyko 2017 m. rugsėjo 11 d.

Vilniuje) buvo patvirtinta Europos Tarybos Venecijos komisijos, kuri veikia kaip Pasaulio konferencijos Sekretoriatas, finansinė ataskaita.

Biuras pritarė Alžyro Konstitucinės Tarybos pasiūlymui Pasaulio konferencijos V kongresą 2020 m. surengti šioje šalyje.

Pasaulio konferencijos nariai ir visos kitos IV kongreso dalyvių delegacijos reiškia nuoširdžią padėką Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui už svetingą priėmimą ir puikų organizacinį darbą rengiant IV kongresą, o Venecijos komisijai – už svarią pagalbą kaip Sekretoriatui.

120

9LOQLXV &RPPXQLTX«

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

Within the framework of their constitutional competence, Constitutional Courts ensure the respect for and the implementation of national constitutions and exert a strong influence on shaping the content of the principle of the rule of law. The different aspects of this principle are revealed in the case law on constitutional justice. The impact of constitutional justice on strengthening the state under the rule of law and on ensuring the protection of individual rights is as essential as is the interest to explore it.

Dans le cadre de leur compétence constitutionnelle, les cours constitutionnelles garantissent le respect et l’application des constitutions nationales et influent profondément sur le contenu du principe de l’État de droit. Les différents aspects de ce principe apparaissent dans la jurisprudence constitutionnelle. Les effets de celle-ci sur le renforcement de l’État de droit et la garantie de la défense des droits individuels sont essentiels de même que leur étude.

There is a wide range of constitutional systems and the influence of Constitutional Courts depends on the powers they exercise on the basis of their respective constitutions.

In addition to the main topic, and following the practice introduced by our previous congresses, the 4th Congress also included a stocktaking exercise on the independence of Constitutional Courts, members of the World Conference.

The discussions at the 4th Congress on this point showed that a number of courts had come under pressure from the executive and the legislative powers of their respective countries, but also from the media. This generally occurs when courts render decisions that displease other state powers or political actors. Several courts have been subjected to fierce and unfair criticism.

Il existe tout un ensemble de systèmes constitutionnels et l’influence des cours constitutionnelles dépend des compétences qu’elles exercent sur la base de la constitution.

Outre le thème principal, le 4e Congrès a aussi été l’occasion, selon la pratique mise en place lors des congrès précédents, d’établir un bilan de l’indépendance des cours constitutionnelles membres de la Conférence mondiale.

Les discussions menées lors du 4e Congrès ont montré qu’un certain nombre de cours ont été indûment soumises à des pressions des pouvoirs exécutif et législatif de leur pays respectif, mais aussi des médias. Il en est généralement ainsi lorsque les cours rendent des décisions qui déplaisent à d’autres pouvoirs de l’État ou acteurs politiques. Plusieurs cours ont fait l’objet d’âpres critiques féroces et injustes.

The participants call upon the member Courts of the World Conference to resist pressure and to render their decisions only on the basis of the constitutions of their respective countries and the principles enshrined in them. Solidarity provided by peer courts, expressed via regional fora and the World Conference, can be helpful for a court struggling under pressure. The World Conference, through its Bureau, is ready to offer its good offices to courts that come under pressure, should they so wish. The World Conference deplores any unconstitutional attempt to undermine the rule of law in any country.

Les participants appellent les cours membres de la Conférence mondiale à résister aux pressions et à ne rendre leurs décisions que sur la base de la constitution de leur pays respectif et des principes qui y sont consacrés. La solidarité des cours homologues, exprimée par l’intermédiaire des forums régionaux et de la Conférence mondiale, peut aider à une cour à résister à des pressions. La Conférence mondiale est prête, par l’intermédiaire de son Bureau, à offrir ses bons offices aux cours soumises à de telles pressions, s’ils le souhaitent. La Conférence mondiale déplore toute tentative inconstitutionnelle de porter atteinte à l’État de droit et la démocratie dans quel pays que ce soit.

The 2nd General Assembly of the World Conference amended the Statute of the World Conference and elected the Constitutional Council of Djibouti and the Constitutional Courts of the Dominican Republic, Indonesia and Italy as members of the Bureau until the next regular General Assembly, which will take place in 2020 (Article 4.b.1 of the Statute).

Lors de sa 2e Assemblée générale, la Conférence mondiale a modifié son Statut et elle a élu le Conseil constitutionnel de Djibouti et les Cours constitutionnelles de la République Dominicaine, de l’Indonésie et de l’Italie et membres du Bureau jusqu’à sa prochaine Assemblée générale ordinaire qui se tiendra en 2020 (article 4. b.1 du Statut).

The 12th meeting of the Bureau of the World Conference (Vilnius, 11 September 2017) approved the financial report presented by the Venice Commission of the Council of Europe, which acts as the Secretariat of the World Conference.

Le Bureau de la Conférence mondiale a approuvé, à sa 12e réunion (Vilnius, 11 septembre 2017), le rapport financier présenté par la Commission de Venise du Conseil de l’Europe qui assure le secrétariat de la Conférence mondiale.

The Bureau accepted the offer of the Constitutional Council of Algeria to host the 5th Congress in 2020.

Le Bureau a accepté l’offre du Conseil constitutionnel de l’Algérie d’organiser le 5e Congrès en 2020.

The member courts of the World Conference and all other delegations present today express their sincere gratitude to the Constitutional Court of the Republic of Lithuania for generously hosting the 4th Congress, which was organised in an outstanding manner, and to the Venice Commission for its excellent secretarial support.

Les membres de la Conférence mondiale et toutes les autres délégations présentes aujourd’hui expriment leur sincère gratitude à la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie qui a généreusement accepté d’accueillir le 4e Congrès, remarquablement organisé, et remercie la Commission de Venise de l’excellent appui de son secrétariat.

9LOQLXV &RPPXQLTX«

121

122

123

OFICIALIOJI IV KONGRESO DALIS

KITI IV KONGRESO RENGINIAI IV kongreso išvakarėse (rugsėjo 11 d.) į posėdžius rinkosi regioninės ir kalbinės grupės: • Afrikos institucijų, turinčių konstitucinę jurisdikciją, konferencija (CCJA), • Iberoamerikos konstitucinės justicijos konferencija (CIJC), • Naujosios demokratijos šalių konstitucinės kontrolės institucijų konferencija (CCCOCND), • Azijos konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų asociacija (AACC), • Pietų Afrikos vyriausiųjų teisėjų forumas (SACJF) ir Tautų Sandraugos šalių teismai, • Konstitucinių teismų, vartojančių prancūzų kalbą, asociacija (ACCPUF), • Europos konstitucinių teismų konferencija (CECC), • Arabų šalių konstitucinių teismų ir tarybų sąjunga (UACCC), • Portugališkai kalbančių šalių konstitucinių teismų konferencija (CJCPLP).

Grupės aptarė pagrindinę IV kongreso temą „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“, pasirengė nuolatinei sesijai, skirtai teismų nepriklausomumui, nagrinėjo kitus joms aktualius klausimus.

Kongreso metu taip pat buvo sudaryta galimybė PKJK nariams rengti dvišalius ir daugiašalius susitikimus. Rugsėjo 11 d. įvyko Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos (BBCJ) narių susitikimas. Ši asociacija įkurta 2015 m. Vilniuje, jai priklauso Gruzijos, Moldovos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos konstituciniai teismai. Per susitikimą aptarti ateities planai, pasikeista nuomonėmis dėl PKJK Biuro darbotvarkės klausimų, pasidalyta mintimis dėl galimų iššūkių užtikrinant teisės viršenybę. Rugsėjo 11 d. taip pat vyko dvišaliai ir daugiašaliai kitų konstitucinių teismų susitikimai.

Rugsėjo 11 d. įvyko ir PKJK Biuro, į kurį deleguojami visų žemynų atstovai, 12-asis posėdis. Jame buvo aptarta situacija Kenijoje, kurios Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs prezidento rinkimų rezultatus, patyrė politinės valdžios spaudimą. PKJK Biuro nariai išsakė nerimą dėl prezidento bandymo paveikti Kenijos Aukščiausiąjį Teismą.

PKJK Biuro 12-ajame posėdyje išrinkta V kongreso vieta, pabrėžiant žemynų rotacijos svarbą. Pritarta Alžyro Konstitucinės Tarybos kvietimui V kongresą 2020 m. surengti šioje šalyje. Taigi PKJK kongresas vėl keliasi į Afrikos žemyną. Į Europą, tikėtina, jis turėtų grįžti ne anksčiau kaip po 12 metų.

Visą informaciją apie PKJK IV kongresą galima rasti svetainėje lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis http://www.wccj2017.lt/lt/.

124

.LWL Ζ9 NRQJUHVR UHQJLQLDL

THE OFFICIAL PART OF THE 4th CONGRESS

LA PARTIE OFFICIELLE DU 4e CONGRÈS

OTHER EVENTS DURING THE 4th CONGRESS

AUTRES ÉVÉNEMENTS DU 4e CONGRÈS

The afternoon of the first day (11 September) was scheduled for the meetings of regional and linguistic groups: • Conference of Constitutional Jurisdictions of Africa (CCJA), • Ibero-American Conference of Constitutional Justice (CIJC), • Conference of Constitutional Control Organs of the Countries of New Democracy (CCCOCND), • Association of Asian Constitutional Courts and Equivalent Institutions (AACC), • Southern African Chief Justices Forum (SACJF) and Commonwealth Courts, • Association of Constitutional Courts using the French Language (ACCPUF), • Conference of European Constitutional Courts (CECC), • Union of Arab Constitutional Courts and Councils (UACCC), • Conference of Constitutional Jurisdictions of the Portuguese-Speaking Countries (CJCPLP).

À la veille du 4e Congrès (le 11 septembre), les groupes régionaux et linguistiques énumérés ci-dessous se sont réunis en séances : • La Conférence des juridictions constitutionnelles africaines (CJCA), • La Conférence Ibéro-américaine de la justice constitutionnelle (CIJC), • La Conférence des organes de contrôle constitutionnel des pays de nouvelle démocratie (CCCOCND), • L’Association des cours constitutionnelles et institutions équivalentes de l’Asie (AACC), • Le Forum des Juges en chef de l’Afrique australe (SACJF) et les Cours du Commonwealth, • L’Association des Cours Constitutionnelles ayant en Partage l’Usage du Français (ACCPUF), • La Conférence des cours constitutionnelles européennes (CCCE), • L’Union des Cours et Conseils constitutionnels arabes (UCCCA), • La Conférence des tribunaux constitutionnels des pays de langue portugaise (CJCPLP).

The groups discussed the main topic of the 4th Congress “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World”, prepared for the permanent stocktaking exercise on the independence of constitutional courts, and dealt with other relevant issues.

Les groupes ont abordé le thème principal du 4e Congrès « L’État de droit et la justice constitutionnelle dans le monde moderne », se sont préparés à assister à la session permanente dédiée à l’indépendance des cours et ont examiné d’autres questions actuelles.

During the Congress, the members of the WCCJ also had the opportunity to hold bilateral and multilateral meetings. On 11 September, the meeting of the members of the Association of Constitutional Justice of the Countries of the Baltic and Black Sea Regions (BBCJ) took place. This association was established in 2015 in Vilnius and it unites the Constitutional Courts of Georgia, the Republic of Lithuania, the Republic of Moldova, and Ukraine. The meeting discussed future plans, exchanged views regarding the issues on the agenda of the Bureau of the WCCJ, and shared ideas about potential challenges to ensuring the rule of law. On 11 September, bilateral and multilateral meetings were also held by other Constitutional Courts.

Lors du congrès, les membres de la CMJC avaient la possibilité d’organiser des réunions bilatérales et multilatérales. Les membres de l’Association de la justice constitutionnelle des pays des régions de la Baltique et de la mer Noire ont tenu leur réunion le 11 septembre. Cette association, unissant les cours constitutionnelles de la République de Géorgie, de la République de Moldavie, de la République de Lituanie et de la République d’Ukraine, a été créée en 2015, à Vilnius. La réunion consistait à discuter des projets à venir, à échanger de vues sur l’ordre du jour du Bureau de la CMJC, à échanger des idées sur les défis qui se posent en assurant l’État de droit. Les autres cours constitutionnelles ont également tenu leurs réunions bilatérales et multilatérales le 11 septembre.

On 11 September, the Bureau of the WCCJ (which is composed of representatives from all continents) convened for its 12th meeting. It discussed the situation in Kenya, where the Supreme Court, having overturned the results of the presidential election, had come under pressure from the political authorities. The members of the Bureau of the WCCJ expressed concern over the attempt to exert influence on the Supreme Court of Kenya by the President of the country.

Le Bureau de la CMJC, qui est représenté par les représentants de tous les continents, a tenu sa 12ème réunion le 15 septembre. Lors de cette réunion, la situation du Kenya dont la Cour suprême est soumise à la pression du pouvoir politique après qu’elle a annulé les résultats des élections présidentielles, a été passée en revue. Les membres du Bureau de la CMJC ont exprimé leur préoccupation au sujet de la pression exercée par le Président sur la Cour suprême du Kenya.

Emphasising the importance of the rotation of continents, the 12th meeting of the Bureau of the WCCJ elected the host of the 5th Congress. The Bureau accepted the offer of the Constitutional Council of Algeria to organise the 5th Congress in 2020 in this country. Thus, the Congress of the WCCJ is once again moving to the continent of Africa and it is expected that it will return to Europe not earlier than in 12 years.

Lors de sa 12ème réunion, le Bureau de la CMJC a choisi un lieu du 5e Congrès en insistant sur l’importance de la rotation. L’invitation du Conseil constitutionnel de l’Algérie à accueillir le 5e Congrès de la CMJC en Algérie en 2020 a été acceptée. Le congrès se déplace à nouveau sur le continent africain. Le congrès reviendra éventuellement en Europe au plus tôt après 12 ans.

All the information on the 4th Congress of the WCCJ can be found in Lithuanian, English, and French on the website http://www.wccj2017.lt/lt/.

Toutes informations sur le 4e Congrès de la CMJC sont disponibles dans les langues lituanienne, anglaise et française sur le site internet : http://www.wccj2017.lt/lt/.

2WKHU HYHQWV GXULQJ WKH th &RQJUHVV

$XWUHV «Y«QHPHQWV GX e &RQJUªV

125

VAKARO PROGRAMOSE IV KONGRESO DALYVIAMS Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( th &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 e &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gerbiamasis Venecijos komisijos Pirmininke Gianni Buquicchio, gerbiamasis buvęs Korėjos Konstitucinio Teismo Pirmininke Parkai Han-Chulai, gerbiamieji kolegos ir draugai, ponios ir ponai, mums didelė garbė kartu su Venecijos komisija Vilniuje surengti IV kongresą ir sveikinti jus visus čia, Lietuvos širdyje, – sostinėje Vilniuje! Šį vakarą susitinkame simbolinėje Lietuvai vietoje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Šie rūmai ne kartą buvo deginti, užkariauti, sugriauti ir vėl atgimė kaip laisvės, kultūros, valstybingumo ir teisės židinys. Kaip ir pati Lietuva – nepaisant karų ar okupacijų, ji atgimė kaip laisva demokratinė respublika.

Valdovų rūmai yra ir Lietuvos teisės istorijos ištakų liudytojai. Čia buvo rengiamas, specialiai tam skirtoje salėje redaguojamas ir taisomas vienas iš XVI a.

Lietuvos Statutų. Lietuvos Statutai buvo vieni geriausių tuometinės europinės teisėkūros pavyzdžių, jie yra Lietuvos valstybingumo simbolis ir žymi Lietuvos konstitucinės tradicijos pradžią.

IV kongresą rengėme kartu su Europos komisija „Demokratija per teisę“, populiariai dar vadinama Venecijos komisija. Venecijos vardą ne kartą galime rasti ir šių rūmų istorijoje. Pavyzdžiui, 1644 m. čia, Valdovų rūmuose, buvo pastatyta italo, baroko kompozitoriaus Francesco Manellio opera „Andromeda“, kurios premjera įvyko 1637 m. Venecijos teatre „Teatro San Cassiano“.

Tad nenustebkite, jei šio vakaro patiekaluose pajusite šiokį tokį itališkos virtuvės dvelksmą, nes Italijos įtaka Lietuvoje buvo juntama dar ir gerokai prieš minėtos operos pastatymą – kas galėtų paneigti, kad ne šiuose rūmuose gyvenusios Lietuvos kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforzos, Milano kunigaikščio Gianio Galeazzo Sforzos dukters, pastangomis?

Valdovų rūmai, kaip ir Lietuvos didieji kunigaikščiai bei Lietuvos valstybė, yra glaudžiai susiję su daugeliu kitų šalių.

Antai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sesuo Ringailė buvo tapusi Moldovos valdove. Ji buvo ištekėjusi už Moldovos kunigaikščio Aleksandro Gerojo, kuris, beje, Lietuvos ir Lenkijos pusėje kovėsi Žalgirio mūšyje. Galbūt čia galima įžvelgti mūsų šalių draugystės, kuria džiaugiamės ir šįvakar, skanaudami puikų Moldovos vyną, ištakas.

Valdovų rūmuose rezidavusio Abiejų Tautų Respublikos – Lietuvos ir Lenkijos – valdovo, Transilvanijos kunigaikščio Stepono Batoro, vengriškai Ištvano, pastangomis Lietuvoje XVI a. įsteigtas vienas seniausių Europoje Vilniaus universitetas.

128

P UXJVÙMR G LģNLOPLQJD YDNDULHQÙ Ȍ/LHWXYRV LVWRULMD LU NXOWĭUDȊ 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGŀLRVLRV .XQLJDLNģW\VWÙV YDOGRYĵ UĭPXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

Mr Dainius Žalimas President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania

M. Dainius Žalimas Président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie

Dear President of the Venice Commission, Mr Gianni Buquicchio, Dear former President of the Constitutional Court of Korea, Mr Park Han-Chul, Dear Colleagues and Friends, Ladies and Gentlemen,

Honorable Gianni Buquicchio, Président de la Commission de Venise, Honorable Park Han-Chul, ancien Président de la Cour constitutionnelle de Corée, Chers collègues et amis, Mesdames et Messieurs,

It is a great honour for us, together with the Venice Commission, to host the 4th Congress and to welcome all of you here, in the heart of Lithuania – its capital Vilnius.

Nous avons un grand honneur d’organiser, de concert avec la Commission de Venise, le 4e Congrès à Vilnius et saluer vous tous réunis ici à Vilnius, au cœur de la Lituanie!

We are meeting this evening at a place that is symbolic of Lithuania – the Palace of the Grand Dukes of the Grand Duchy of Lithuania. This main residence of Lithuanian rulers was more than once set on fire, conquered, destroyed, and then again reborn as the hearth and home of freedom, culture, statehood, and law – in a similar way to Lithuania itself, which – despite wars and occupations – revived as a free democratic republic.

Ce soir nous nous sommes réunis dans le Palais des Grands-Ducs du Grand-duché de Lituanie, le lieu symbolique de la Lituanie. Ce palais a été maintes fois brûlé, conquis et renaît comme le foyer de liberté, de culture, d’État et de droit. Tout comme la Lituanie, qui renaît en tant que république démocratique indépendante, malgré les guerres ou occupations.

The Palace of the Grand Dukes stands as a witness to the beginnings of Lithuanian law.

This is the place where one of the 16th century Lithuanian Statutes was drafted, and then edited and amended in a specifically designated hall. The Lithuanian Statutes represented one of the leading examples of European lawmaking at that time; they stand out as a symbol of Lithuanian statehood and mark the origins of the Lithuanian constitutional tradition.

Le Palais des Grands-Ducs est un témoin des origines de l’histoire juridique lituanienne.

Ici, l’un des Statuts de la Lituanie du XVIe siècle a été rédigé, révisé et corrigé dans une salle spéciale. Les Statuts de la Lituanie étaient parmi les meilleurs exemples de la législation européenne de l’époque. Ils représentent le symbole de l’État de Lituanie et marquent le début de la tradition constitutionnelle de la Lituanie.

The 4th Congress has been organised in close cooperation with the European Commission for Democracy through Law, otherwise widely known as the Venice Commission. The name “Venice” is recurrent in the history of this palace. For instance, the opera “Andromeda” with music by Baroque opera composer Francesco Manelli, premiered at the Teatro San Cassiano in Venice in 1637, was staged here, in the Palace of the Grand Dukes, in 1644.

Le 4e Congrès a été organisé en collaboration avec la Commission européenne pour la démocratie par le droit, autrement dénommée « Commission de Venise ». Le nom de Venise est inscrit dans l’histoire de ce palais. Par exemple, l’opéra « Andromeda », créé par le compositeur italien de la période baroque Francesco Manelli et dont la première représentation a eu lieu au théâtre de San Cassiano à Venise en 1637, a été mis en scène dans le Palais des Grands-Ducs en 1644.

Therefore, do not be surprised if tonight’s meals show some traces of Italian cuisine – the influence of Italy in Lithuania had been felt well before the staging of this opera. Who can deny this was not through the efforts of Queen Bona Sforza, who was a daughter of Duke Gian Galeazzo Sforza of Milan and resided in this palace as the Grand Duchess of Lithuania and Queen of Poland?

Et ne vous étonnez pas de découvrir que les plats de ce soir sont confectionnés dans l’esprit de la cuisine italienne, étant donné que l’influence de l’Italie sur la Lituanie se manifestait bien avant la mise en scène dudit opéra. Qui pourrait nier que ce n’est que grâce aux efforts de Bona Sforza, grande-duchesse de Lituanie et reine de Pologne, fille du duc de Milan Jean Galéas Marie Sforza, qui résidait dans ce palais?

The Palace of the Grand Dukes, in the same way as the Grand Dukes of Lithuania and the State of Lithuania itself, is closely related with many other countries.

Le Palais des Grands-Ducs, ainsi que les Grands-Ducs de Lituanie et l’État de la Lituanie sont liés de manière étroite à de nombreux autres pays.

A sister of Lithuanian Grand Duke Vytautas, whose name was Ringaile (or Rymgajla), became the ruler consort of Moldavia upon her marriage to Alexander the Good, the Moldavian duke who fought on the side of the Lithuanian–Polish forces in the Battle of Grunwald. Perhaps it is there that we can discern the beginnings of the friendship between Lithuania and Moldova, which we are so pleased to acknowledge this evening while enjoying excellent Moldovan wine.

Voici, Ringailė, sœur de Vytautas, qui était le Grand-Duc de Lituanie, a été devenue souveraine de Moldavie. Elle s’est mariée avec Alexandre Ier le Bon, voïvode de Moldavie qui se battait aux côtés de la Lituanie et de la Pologne pendant la bataille de Grunwald (autrement dénommée « la bataille de Žalgiris »). Peut-être des origines de l’amitié, qui lie nos pays et dont nous nous réjouissons ce soir en dégustant le vin extraordinaire de Moldavie, remonte à cette époque ?

The Palace of the Grand Dukes also housed the residence of Stephen Báthory, in Hungarian István Báthory, Transylvanian governor and ruler of the Lithuanian–Polish Commonwealth. It was due to his effort that Vilnius University – one of the oldest universities in Europe – was founded in the 16th century in Lithuania.

Grâce aux efforts d’Étienne Báthory, rois de la République des Deux Nations (Pologne-Lituanie), prince de Transylvanie qui résidait dans le Palais des Grands-Ducs, l’une de plus anciennes universités de l’Europe, l’Université de Vilnius, a été établie en Lituanie au XVIe siècle.

7KH JDOD GLQQHU Ȋ/LWKXDQLDQ KLVWRU\ DQG FXOWXUHȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

/H G°QHU GH JDOD m /ȇKLVWRLUH HW OD FXOWXUH GH OD /LWXDQLH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

129

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

Bet labiausiai Valdovų rūmai susiję su Ukraina, Baltarusija ir Lenkija.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė žinoma kaip Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos, trijų skirtingų tautų, skirtingų konfesijų, taikaus sugyvenimo pavyzdys.

Abiejų Tautų Respublika yra laikoma dviejų Europos valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – integracijos pavyzdžiu. Beje, po Liublino unijos sudarymo Valdovų rūmuose rezidavo bendri Abiejų Tautų Respublikos valdovai. Su Abiejų Tautų Respublika susijusi ir pirmoji Europoje moderni rašytinė konstitucija – 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija. Ji įkūnijo tuometį laisvės supratimą, yra abiejų šalių paveldo dalis, stiprinanti mūsų tautų istorinę atmintį, įkvepianti politinės išminties.

Sunaikinus šią konstituciją, XVIII a. pabaigoje Rusijos imperija sunaikino ir Lietuvos valstybingumą, o XIX a. pradžioje su žeme sulygino ir valstybingumo simbolį – Valdovų rūmus. Tačiau, išlikę tautos atmintyje, jie atgimė kartu su šalies nepriklausomybe ir šiandien vėl simbolizuoja valstybingumą ir laisvę, be kurių neįmanoma teisės viršenybė. Valdovų rūmai vėl, kaip kadaise, atsiduria Europos įvykių centre. Antai vos prieš ketvertą metų Valdovų rūmuose posėdžiavo Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai ir buvo priimti istoriniai sprendimai dėl asociacijos su Rytų partnerystės šalimis, grindžiami demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisės viršenybės principais.

Ne tik ši vieta, bet ir ši diena primena, kad visas pasaulis patiria vis daugiau iššūkių, kuriems įveikti būtinos bendros pastangos. 2001 m. rugsėjo 11 d. galima vadinti pasaulio kovos su terorizmu atskaitos tašku, pakeitusiu pasaulį, turėjusiu įtakos ir teisės sampratai.

Ar sugebėsime deramai atsakyti į besikeičiančio pasaulio iššūkius, nepasiduodami pagundai pavojus valstybėms mažinti aukodami laisvę, demokratiją ir žmogaus teises? Apie tai diskutuosime dvi kongreso dienas.

Tikiu, kad kartu galime rasti sprendimus, kurie taps svariu indėliu mūsų šalyse teisės viršenybę ginant, stiprinant ir įtvirtinant ne deklaratyviai, o realiai.

Linkiu mums visiems sėkmingo darbo IV kongreso sesijose! O šį vakarą, žinoma, ir kitas dienas, mes jums pristatysime Lietuvą įvairiais aspektais – kultūros, mokslo, paveldo. Tikiuosi, pamilsite mūsų šalį ir dar ne kartą čia sugrįšite!

Malonaus vakaro!

130

P UXJVÙMR G LģNLOPLQJD YDNDULHQÙ Ȍ/LHWXYRV LVWRULMD LU NXOWĭUDȊ 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGŀLRVLRV .XQLJDLNģW\VWÙV YDOGRYĵ UĭPXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

In particular, the Palace of the Grand Dukes has a special connection with Ukraine, Belarus, and Poland. The Grand Duchy of Lithuania is known as an example of the peaceful coexistence of three different nations and confessions – Lithuanians, Ukrainians, and Belarusians.

Toutefois, le Palais des Grands-Ducs se rapporte particulièrement à l’Ukraine, au Bélarus et à la Pologne. Le Grand-duché de Lituanie est connu comme un exemple de la cohabitation pacifique de la Lituanie, de l’Ukraine et du Bélarus, trois nations de différentes confessions.

The Polish–Lithuanian Commonwealth is regarded as the integration of two European states – Lithuania and Poland. Following the signing of the Union of Lublin, the common rulers of the Commonwealth resided in the Palace of the Grand Dukes in Vilnius. The first modern written constitution in Europe – the Constitution of the 3rd of May of 1791 – is also linked with the Polish–Lithuanian Commonwealth. The 3rd of May Constitution embodied the then existing understanding of freedom and it is part of the common heritage of both countries, which strengthens the historical memory of our nations and inspires political wisdom.

La République des Deux Nations est considérée comme un exemple de l’intégration de la Lituanie et de la Pologne, deux États européens. En outre, après la signature de l’union de Lublin, les gouverneurs communs de la République des Deux Nations ont résidé dans le Palais des Grands-Ducs. La Constitution du 3 mai 1791, la première Constitution écrite moderne en Europe, est associée à la République des Deux Nations. Elle incarnait la conception de la liberté à l’époque et fait partie de l’héritage de deux pays en renforçant le mémoire national historique de nos pays et répandant la sagesse politique.

Having destroyed this constitution at the end of the 18th century, the Russian Empire ruined the statehood of Lithuania and, at the beginning of the 19th century, razed to the ground the Palace of the Grand Dukes – a symbol of statehood. However, preserved in the memory of the nation, the palace was revived together with the independence of the state; today, it once again symbolises statehood and freedom, in the absence of which the rule of law is impossible. As in the past, the palace finds itself in the spotlight of European events.

En détruisant cette Constitution à la fin du XVIIIe siècle, l’Empire russe a anéanti l’État de la Lituanie et a entièrement rasé le Palais des Grands-Ducs, le symbole de l’État, au début du XIXe siècle. Néanmoins, le Palais des Grands-Ducs, encré dans le mémoire de la nation, a été reconstruit après avoir rétabli l’indépendance de l’État et actuellement symbolise à nouveau la liberté et l’État, faute de quoi l’État de droit est impossible. Tout comme auparavant, le Palais des Grands-Ducs est à nouveau au cœur des événements de l’Europe.

Barely four years ago, the palace served as the venue for the meetings of the heads of the European Union’s Member States and governments and witnessed the adoption of historical decisions on the Association Agreement with the Eastern Partnership countries based on the principles of democracy, respect for human rights, and the rule of law.

Par exemple, il y a à peine quatre ans, les chefs d’États et des gouvernements de l’Union européenne se sont réunis dans le Palais des Grands-Ducs où les décisions historiques relatives à l’association des pays du partenariat oriental et fondées sur les principes de la démocratie, du respect des droits de l’homme et de l’État de droit, ont été adoptées.

Not only this place, but also this day, reminds us that the global world is increasingly facing challenges that call for a joint response to overcome them. The 11th of September of 2001 can be considered the reference point that has necessitated taking global efforts to fight terrorism. It changed the world and influenced the understanding of law.

Non seulement ce lieu, mais aussi ce jour rappellent que le monde global confronte aux défis toujours plus nombreux qui nécessitent des efforts communs permettant de les relever. Le 11 septembre 2001 peut être considéré comme le point de référence dans le cadre de la lutte mondiale contre le terrorisme qui a changé le monde et a influencé le concept de droit.

Will we be able to duly respond to the challenges of the changing world and resist the temptation to minimise the risks facing our states at the expense of freedom, democracy, and human rights? We will tackle this issue during two days of the Congress. I am confident that, working together, we can find solutions that will become a significant contribution to protecting, reinforcing, and consolidating the rule of law in our states in a genuine rather than declarative manner.

I wish all of us successful work at the sessions of the Congress. Meanwhile, this evening, as well as on other days, we will present to you some diverse aspects of Lithuania – its culture, science, and heritage. I hope you will fall in love with our country and will come back here again.

I wish you a pleasant evening!

Serons-nous capables de faire face de manière appropriée aux défis du monde en perpétuelle mutation sans céder à la tentation de réduire les risques, auxquels les État sont exposés, au détriment de la liberté, de la démocratie et des droits de l’homme? Nous en discuterons pendant deux jours du Congrès. Je suis sûr que nous pouvons trouver ensemble les solutions qui seraient une contribution importante à la protection, au renforcement et à la consolidation réelle et non déclarative de l’État de droit dans nos États.

Je vous souhaite un travail utile lors des sessions du Congrès! Et ce soir et tous les autres jours, évidemment, nous vous présenteront de différents côtés de la Lituanie – sa culture, sa science, son héritage. J’espère que vous vous plairez en Lituanie et vous reviendrez ici à plusieurs reprises!

Bonne soirée!

7KH JDOD GLQQHU Ȋ/LWKXDQLDQ KLVWRU\ DQG FXOWXUHȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

/H G°QHU GH JDOD m /ȇKLVWRLUH HW OD FXOWXUH GH OD /LWXDQLH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

131

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

Han-Chul Park Buvęs Korėjos Konstitucinio Teismo, surengusio PKJK III kongresą, pirmininkas Gerbiamasis Venecijos komisijos Pirmininke Gianni Buquicchio, gerbiamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininke Dainiau Žalimai, gerbiamieji konstitucinių bei aukščiausiųjų teismų ir konstitucinių tarybų pirmininkai, brangūs teisėjai ir dalyviai, norėčiau pasveikinti jus ir nuoširdžiai padėkoti organizatoriams ir dalyviams, kurie šiandien yra kartu su mumis. Ypač norėčiau pasveikinti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, surengusį PKJK kongresą, pirmą kartą vykstantį Europoje.

Korėjos Konstitucinis Teismas turėjo garbę 2014 m. surengti PKJK III kongresą.

Todėl man ypač džiugu, kad buvau pakviestas šiandien čia, į IV kongreso atidarymą. Kaip ankstesnio kongreso rengėjai, stengėmės pagelbėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui rengiantis šių metų susitikimui, todėl labai malonu dalyvauti sėkmingai jį atidarant. Šiųmetis kongresas vėl sutelkia senus rėmėjus, taip pat naujus narius bendru tikslu – skatinti konstitucinį teisingumą.

Nuo paskutinio kongreso PKJK nariai dar glaudžiau bendradarbiavo ir palaikė dar tvirtesnius draugystės ryšius. Po Seule įvykusio PKJK III kongreso PKJK narių ratas labai išsiplėtė. 2012 m. PKJK turėjo maždaug 60 narių. 2017 m. PKJK pasveikino savo 110-ąjį narį. Kiti nuolatinės pažangos įrodymai – Azijos konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės justicijos institucijų asociacijos (AACC) pokyčiai, pvz., steigiami šios asociacijos nuolatiniai sekretoriatai. Be to, Azijoje sustiprėjo regioninis bendradarbiavimas ginant žmogaus teises ir skatinant taiką, ir vis dažniau svarstoma idėja Azijoje steigti žmogaus teisių teismą.

Remdamasis tokiais laimėjimais, IV kongresas vėl suteiks stiprų postūmį – taps platforma viso pasaulio konstituciniams teismams ir lygiavertėms institucijoms dalytis patirtimi, gauti vertingų įžvalgų ir spręsti bendrus susirūpinimą keliančius klausimus. Šiųmetis kongresas daugiausia dėmesio skiria teisės viršenybei. Ji šiuo metu daugelyje pasaulio šalių susiduria su įvairiais iššūkiais.

Todėl tokio forumo, kaip PKJK, svarba yra didelė kaip niekada.

Mūsų pėdsakai, iš Keiptauno per Rio de Žaneirą ir Seulą atvedę į Vilnių, patvirtina, kad PKJK plečia savo veiklą ir įtaką, taip padėdama mums artėti prie bendrų tikslų.

Norėčiau pasiūlyti tostą ir baigti savo kalbą tokiomis XVI a. korėjiečių budizmo meistro Seosano eilėmis: Kai einat per sniego laukus, Atidžiai stebėkit savo žingsnius. Šiandienos pėdsakai – gairės Visiems, po mūsų eisiantiems.

Ačiū. Linkiu sėkmingo kongreso ir sveikatos bei gerovės visiems jo dalyviams. Į sveikatą!

132

P UXJVÙMR G LģNLOPLQJD YDNDULHQÙ Ȍ/LHWXYRV LVWRULMD LU NXOWĭUDȊ 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGŀLRVLRV .XQLJDLNģW\VWÙV YDOGRYĵ UĭPXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

Mr Han-Chul Park Former President of the Constitutional Court of Korea (Host Court of the 3rd Congress of the WCCJ)

M. Han-Chul Park Ancien Président de la Cour constitutionnelle de Corée (Hôte du 3e Congrès de la CMJC)

Honorable President Gianni Buquicchio of the Venice Commission, Honorable President Dainius Žalimas of the Lithuanian Constitutional Court, Honorable Presidents and Chief Justices of Constitutional and Supreme Courts and Councils, dear Justices and participants, I would like to congratulate and express my sincere appreciation to the organizers and participants who are here today. Especially I would like to congratulate the Lithuanian Constitutional Court, for hosting the first WCCJ Congress held in Europe.

Honorable Président de la Commission de Venise Gianni Buquicchio, honorable Président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie Dainius Žalimas, honorables présidents et juges en chef des cours et conseils constitutionnels et suprêmes, chers juges et participants, je voudrais féliciter et exprimer mes sincères remerciements aux organisateurs et participants qui sont présents ici aujourd’hui. Surtout, je tiens à féliciter la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie pour l’accueil du Congrès de la CMJC tenu en Europe pour la première fois.

The Constitutional Court of Korea had the honor of hosting the 3rd WCCJ Congress in 2014. I am therefore particularly honored to be invited here today, at the opening of the 4th Congress. As former host, we have strived to support the Lithuanian Constitutional Court in the run-up to this year’s event and it is a great pleasure to attend its successful launch. This year’s Congress once again brings together longtime supporters as well as new members, all with the common goal of promoting constitutional justice.

La Cour constitutionnelle de Corée a eu l’honneur d’accueillir le 3e Congrès de la CMJC en 2014. Je suis donc particulièrement honoré d’être invité ici aujourd’hui, à l’ouverture du 4e Congrès. En tant qu’ancien hôte, nous avons tenté de soutenir la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie dans le cadre des préparatifs de l’événement de cette année et nous éprouvons un grand plaisir de participer à son lancement réussi. Cette année le Congrès rassemble encore une fois ses partisans de longue date, ainsi que de nouveaux membres dans le but commun de promouvoir la justice constitutionnelle.

Since the last Congress, WCCJ members have been enjoying stronger cooperation and sharing deeper friendships. After the 3rd WCCJ Congress in Seoul, WCCJ membership greatly expanded. In 2012, WCCJ members numbered around 60. In 2017, the WCCJ welcomed its 110th member institution. Further evidence of steady progress include developments in the AACC, such as the establishment of permanent secretariats. Also, regional cooperation in Asia for the promotion of human rights and peace has been strengthened and ideas regarding a prospective human rights court in Asia is increasingly making an impact.

Depuis le dernier congrès, les membres de la CMJC se réjouissent de la coopération renforcée et entretiennent des relations plus profondes d’amitié. Après le 3e Congrès de la CMJC à Séoul, le nombre de membres de la CMJC a considérablement augmenté. En 2012, la CMJC comptait environ 60 membres. En 2017, la CMJC s’est félicitée de l’adhésion de la 110e institution membre. Une autre preuve des progrès constats est l’évolution de AACC, telle que l’établissement des secrétariats permanents. La coopération régionale en Asie pour la promotion des droits de l’homme et de la paix a été renforcée et les idées concernant la Cour des droits de l’homme éventuelle en Asie ont également un impact croissant.

Building upon such achievements, the 4th Congress will again provide strong momentum by offering a platform for constitutional courts and equivalent institutions around the globe to share their experiences, obtain valuable insights, and address common issues of concern. The main focus of this year’s Congress is the Rule of Law. This idea is currently being challenged in many ways around the world. Therefore, the importance of a forum such as the WCCJ has increased more than ever.

En s’appuyant sur ces résultats, le 4e Congrès donnera à nouveau une forte impulsion en mettant à disposition des cours constitutionnelles et institutions équivalentes dans le monde entier une plateforme permettant de partager leurs expériences, acquérir des connaissances importantes et aborder les questions d’intérêt commun. Dans le cadre de ce congrès, l’accent est mis sur l’État de droit. Cette idée a été remise en question de diverses manières dans le monde entier. Toutefois, l’importance d’un forum, tel que la CMJC, s’accroît plus que jamais.

Our footprints from Cape Town, to Rio de Janeiro, to Seoul, to Vilnius, testify to the fact that the WCCJ expands in reach and influence, bringing us ever closer to our common goals.

Hereby I would like to propose a toast and close with the following poem by Seosan, a 16th century Korean Buddhist master: When walking through fields of snow, Be mindful of where you step and go.

Footprints of today will guide All who follow by and by.

Thank you. I wish you a successful Congress and health and prosperity for all participants.

Cheers!

7KH JDOD GLQQHU Ȋ/LWKXDQLDQ KLVWRU\ DQG FXOWXUHȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

Nos traces provenant du Cap à Rio de Janeiro, Séoul et Vilnius attestent que la CMJC s’élargit et accroît son influence en nous rapprochant de nos objectifs communs.

Par la présente, je voudrais proposer un toast et conclure par un poème de Seosan, le maître bouddhiste du XVIe siècle: En marchant dans les champs de neige, Faîtes attention où vous mettez vos pieds et où vous allez.

Les traces d’aujourd’hui guideront Tous ceux qui les suivront.

Je vous remercie pour votre attention. Je souhaite le congrès fructueux, ainsi que la santé et la prospérité à tous les participants.

Santé! /H G°QHU GH JDOD m /ȇKLVWRLUH HW OD FXOWXUH GH OD /LWXDQLH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

133

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

Gianni Buquicchio Venecijos komisijos pirmininkas Gerbiamieji pirmininkai ir teisėjai, ponios ir ponai, brangūs svečiai, norėčiau pasiūlyti tostą už mūsų šeimininkus – Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, taip pat už Pasaulio konstitucinės justicijos konferenciją.

Kaip Venecijos komisijos, – 1990 m. įsteigtos Europos Tarybos patariamosios institucijos konstitucinės teisės klausimais, kuri veikia kaip Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos Sekretoriatas, – pirmininkas, norėčiau jus informuoti, kad santykiai tarp Venecijos komisijos ir Lietuvos užsimezgė praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje – beveik prieš 30 metų…

Tuomet pagalba, teikta kuriant naują Lietuvos Konstituciją, buvo vienas pirmųjų Venecijos komisijos darbų. Naujoji Lietuvos Konstitucija buvo priimta 1992 m. referendume, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įsteigtas 1993 m., o Lietuva Venecijos komisijos nare tapo 1994 m.!

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pavyzdys teismo, sėkmingai bendradarbiaujančio su kitais konstituciniais teismais keičiantis patirtimi ir įkvepiančiomis idėjomis.

Vengrijos Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas dėl mirties bausmės paskatino Pietų Afrikos, Lietuvos, Albanijos ir Ukrainos konstitucinius teismus nuspręsti, kad mirties bausmė prieštarauja konstitucijai.

Nors minėtų šalių konstitucijų formuluotės buvo skirtingos, teisėjų pateikti argumentai sklido iš vienos šalies į kitą ir pagyvino šių šalių konstitucijų aiškinimą. Šis keitimasis idėjomis, šis teisėjų dialogas yra Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos pagrindas ir esmė.

Bendradarbiavimas su konstituciniais teismais buvo Venecijos komisijos prioritetas nuo pat jos įsteigimo, o mano svajonė, kad visi pasaulio konstituciniai teismai susiburtų vienoje vietoje, tapo realybe įkūrus Pasaulio konstitucinės justicijos konferenciją. Šiandien, Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos nariu tapus Kenijos Aukščiausiajam Teismui, ji jau turi 110 narių! Realybė pranoko mano svajonę…

Pirmininke, ponios ir ponai, brangūs svečiai, mūsų darbas, susijęs su teisės viršenybe ir grėsmėmis jai, rimtai prasidės rytoj, o šiandien norėčiau paskatinti jus pradėti megzti ryšius su kolegomis iš kitų šalių teismų, iš kitų žemynų, – kitaip tariant, su savo kolegomis iš Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos.

Linkiu puikios vakarienės ir aktyvių diskusijų su savo kolegomis!

P UXJVÙMR G LģNLOPLQJD YDNDULHQÙ Ȍ/LHWXYRV LVWRULMD LU NXOWĭUDȊ 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGŀLRVLRV .XQLJDLNģW\VWÙV YDOGRYĵ UĭPXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

Mr Gianni Buquicchio President of the Venice Commission

M. Gianni Buquicchio Président de la Commission de Venise

Presidents and Judges, Ladies and Gentlemen, Dear Guests,

Président et juges, Mesdames et Messieurs, Chers invités,

I would like to propose a toast to our hosts, the Constitutional Court of Lithuania as well as to the World Conference on Constitutional Justice.

Je voudrais proposer un toast à nos hôtes, la Cour constitutionnelle de Lituanie ainsi qu’à la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle.

As the President of the Venice Commission – which is the Council of Europe’s advisory body on constitutional matters, created in 1990, and the Secretariat of the World Conference – I would like to let you know that the relationship between the Venice Commission and Lithuania dates back to the early 1990s – nearly 30 years ago today…

En tant que président de la Commission de Venise – qui est l’organe consultatif du Conseil de l’Europe sur les questions constitutionnelles, créé en 1990, et le Secrétariat de la Conférence mondiale – je voudrais souligner que la relation entre la Commission de Venise et de la Lituanie remonte au début des années 1990 – il y a près de 30 ans aujourd’hui...

At the time, the work on the new Lithuanian Constitution was one of the Venice Commission’s first endeavours. Lithuania’s new Constitution was approved by referendum in 1992, the Constitutional Court of Lithuania was established in 1993 and Lithuania joined the Venice Commission in 1994!

À l’époque, le travail sur la nouvelle Constitution lituanienne était l’une des premières activités de la Commission de Venise. La nouvelle Constitution de Lituanie a été approuvée par référendum en 1992, la Cour constitutionnelle de Lituanie a été créée en 1993 et la Lituanie a rejoint la Commission de Venise en 1994!

The Constitutional Court of Lithuania is an example of a Court that has successfully been involved in judicial cross-fertilisation and mutual inspiration between constitutional courts.

La Cour constitutionnelle de Lituanie est un exemple d’une Cour qui a réussi à participer à la fertilisation croisée et à l’inspiration mutuelle entre les cours constitutionnelles.

Triggered by a judgment rendered by the Constitutional Court of Hungary, the constitutional courts of South Africa, Lithuania, Albania and Ukraine have all found the death penalty unconstitutional.

Déclenché par un jugement rendu par la Cour constitutionnelle de Hongrie, les cours constitutionnelles d’Afrique du Sud, de Lituanie, d’Albanie et d’Ukraine ont toutes trouvé la peine de mort inconstitutionnelle.

Although the wording of their constitutions differed, the judges’ arguments travelled from one country to the next and enlivened the interpretation of these countries’ constitutions.

Bien que la rédaction de leurs constitutions diffère, les arguments des juges ont été transférés d’un pays à l’autre et ont influencé l’interprétation des constitutions de ces pays.

This exchange of ideas, this dialogue between judges forms the core or the essence of the World Conference on Constitutional Justice.

Cet échange d’idées, ce dialogue entre juges constitue le noyau ou l’essence de la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle.

Co-operation with constitutional courts has been a priority for the Venice Commission since its inception, and my dream – that all the constitutional courts of the world come together in one place – became reality with the creation of the World Conference on Constitutional Justice.

La coopération avec les cours constitutionnelles a été une priorité pour la Commission de Venise depuis sa création, et mon rêve – que toutes les cours constitutionnelles du monde se réunissent en un seul endroit – est devenu réalité avec la création de la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle.

Today, with the accession of the Supreme Court of Kenya, the World Conference counts 110 members! Reality has outdone my dream…

Aujourd’hui, avec l’adhésion de la Cour suprême du Kenya, la Conférence mondiale compte 110 membres! La réalité a dépassé mon rêve...

President, Ladies and Gentlemen, Dear Guests,

Président, Mesdames et Messieurs, Chers invités,

Our work on the rule of law and threats to it will start in earnest tomorrow, but today I would like to invite you to begin by creating links with your colleagues from courts of other countries, from other continents – in other words, with your World Conference colleagues.

Notre travail sur l’état de droit et les menaces qui en découlent commenceront sérieusement demain, mais aujourd’hui, je voudrais vous inviter à commencer par créer des liens avec vos collègues de juridictions d’autres pays, d’autres continents, c’est-à-dire avec vos collègues de la Conférence mondiale.

Enjoy your meal and active discussions with your colleagues!

7KH JDOD GLQQHU Ȋ/LWKXDQLDQ KLVWRU\ DQG FXOWXUHȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

Bon appétit et bonnes discussions avec vos collègues! /H G°QHU GH JDOD m /ȇKLVWRLUH HW OD FXOWXUH GH OD /LWXDQLH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

135

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

VAKARO KONCERTINĖ PROGRAMA „Banchetto musicale“ Senosios muzikos ir šokių ansamblis, atkuriantis autentišką senųjų amžių dvasią, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitų Vakarų Europos kraštų renesanso kultūros palikimą. „Vilnius Sinfonietta“ Tai kamerinis orkestras, jungiantis aukščiausio lygio muzikos profesionalus. Orkestro įkūrėjas ir siela – penkiais muzikos instrumentais grojantis šalyje ir už jos ribų puikiai pažįstamas dirigentas Vytautas Lukočius. „Skylė“ Ši grupė – tai kūrybinis sambūris, susikūręs Vilniuje 1991-aisiais, Lietuvos istorinio lūžio metu, byrant Sovietų Sąjungai. Grupės atliekamos muzikos pagrindinis principas – alternatyviosios muzikinės ir poetinės minties, paremtos filosofija, mitologija ir istorija, sklaida.

Grupės repertuare ryški baltiškoji linija, spalvinama akustinių instrumentų. Grupė atlieka dainas, prikeltas iš partizanų dainų archyvo.

Jos neatskiriamos nuo lietuvių tautos pokario pasipriešinimo, meilės Tėvynei ir patriotiškumo. „Pinavija“ – šia daina kreipiamasi į senąją lietuvių deivę Žemyną, jos prašoma palaiminimo visiems šeimos nariams ir ypač tiems, kurie išėjo ginti Tėvynės. „Žalia daina“ – viena iš dainų, skirtų Lietuvos partizanams, miško broliams, kurie kovojo dėl Lietuvos laisvės. Dainoje pabrėžiama, kad lietuviai visais laikas iš miško sėmėsi jėgos ir stiprybės. „Jūratė ir Kastytis“ – meilės duetas iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“.

Daina pagrįsta sena lietuvių legenda apie jūrų žvejo Kastyčio ir jūrų deivės Jūratės meilę. „Baltas brolis“ – daina apie mėnulį, kuris kaip karys eina per dangų.

Mėnulis yra Lietuvos kario, ginančio mūsų šalies vertybes, simbolis. „Strazdas“ – liaudies dainos šiuolaikinė interpretacija, dainuojama žemaičių tarme. Dainoje prašoma saulės patekėti ir sušildyti sušalusį paukštelį strazdą.

136

P UXJVÙMR G LģNLOPLQJD YDNDULHQÙ Ȍ/LHWXYRV LVWRULMD LU NXOWĭUDȊ 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGŀLRVLRV .XQLJDLNģW\VWÙV YDOGRYĵ UĭPXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

THE CONCERT PROGRAMME OF THE EVENING

LE PROGRAMME DE CONCERT DU SOIR

“Banchetto musicale” It is an early music and dance ensemble that revives the authentic spirit of past centuries and presents the Renaissance cultural heritage of the Grand Duchy of Lithuania and other western European countries.

« Banchetto musicale » C’est un ensemble de musique et danse anciennes, restaurant l’esprit authentique des vieux siècles et l’héritage de la culture de Renaissance du Grand-Duché de Lituanie et d’autres pays de l’Europe occidentale.

“Vilnius Sinfonietta” It is a chamber orchestra that brings together top-level music professionals. The founder and soul of the orchestra is its conductor Vytautas Lukočius, who plays five musical instruments and is well known at home and abroad.

« Vilnius Sinfonietta » C’est un orchestre de chambre, reliant les professionnels de la musique du plus haut niveau. Le fondateur et l’âme de l’orchestre est le chef d’orchestre M. Vytautas Lukočius, bien connu dans le pays et hors de ses frontières, sachant jouer de cinq instruments de musique.

“Skylė” This band was formed in Vilnius in 1991 at a historic turning point in Lithuania during the collapse of the Soviet Union. The basic principle of music performed by the band is the dissemination of an alternative musical and poetic idea based on philosophy, mythology, and history. The band’s repertoire has a clear Baltic line, which is conveyed by acoustic instruments. The songs performed by the band are part of partisan songs and are inseparable from the post-war resistance of the Lithuanian nation, love for the Homeland, and patriotism.

“Pinavija” (“Peony”) is the song that appeals to the ancient Lithuanian goddess Žemyna and asks her to bless all family members and particularly those who departed to defend their Homeland. “Žalia daina” (“The Green Song”) is one of the songs dedicated to Lithuanian partisans, forest brothers, who fought for the freedom of Lithuania. The song stresses that Lithuanians have always drawn their power and strength from the forest.

“Jūratė ir Kastytis” (“Jūratė and Kastytis”) is a love duet from the rock opera “Jūratė and Kastytis”. This song is based on an ancient Lithuanian legend about the love between the sea fisherman Kastytis and the sea goddess Jūratė.

“Baltas brolis” (“The White Brother”) is a song about the moon that moves across the sky like a warrior. The moon is a symbol of a Lithuanian warrior who defends the values of his country.

“Strazdas” (“The Song Thrush”) is a contemporary interpretation of a folk song performed in the Samogitian dialect of the Lithuanian language. The song calls for the sun to come and warm up a frozen bird – the song thrush.

7KH JDOD GLQQHU Ȋ/LWKXDQLDQ KLVWRU\ DQG FXOWXUHȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

« Skylė » Ce groupe des musiciens est un rassemblement créatif qui s’est instauré à Vilnius en 1991 pendant la période du tournant historique de la Lituanie où l’Union soviétique était en train de s’effondrer. Le principe général de la musique interprétée par ce groupe est la promotion de la pensée alternative musicale et poétique, fondée sur la philosophie, la mythologie et l’histoire. Une ligne baltique, colorée par les instruments acoustiques, est bien remarquable dans le répertoire du groupe. Les chansons interprétées par le groupe sont rétablies de l’archive des chansons des partisans et sont indissociables de la résistance à l’après-guerre de la nation lituanienne, de l’amour de la Patrie et du patriotisme. « Pinavija » (« La pivoine ») par cette chanson on s’adresse à une ancienne déesse lituanienne appelée Žemyna en demandant la bénédiction pour tous les membres de la famille, et surtout pour ceux qui sont partis pour défendre la Patrie. « Žalia daina » (« Une chanson verte ») c’est une des chansons destinées aux partisans de Lituanie, appelés les frères de la forêt, qui se sont battus pour la liberté de la Lituanie. Dans cette chanson on souligne que les Lituaniens de tout temps tiraient la force et le courage de la forêt. « Jūratė et Kastytis » est le duo d’amour de l’opéra rock « Jūratė et Kastytis ». C’est une chanson qui se fond sur une ancienne légende lituanienne de l’amour entre le pêcheur Kastytis et la déesse de la mer Jūratė. « Baltas brolis » (« Un frère blanc ») c’est une chanson sur la lune qui traverse le ciel comme un guerrier. La lune symbolise le guerrier lituanien défendant les valeurs de notre pays. « Strazdas » (« La grive ») c’est une interprétation moderne de la chanson folklorique, chantée en dialecte de la région de Žemaitija (la Samogitie). Par cette chanson on demande au soleil de se lever et réchauffer un petit oiseau gelé, la grive.

/H G°QHU GH JDOD m /ȇKLVWRLUH HW OD FXOWXUH GH OD /LWXDQLH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

137

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

„Broliai aitvarai“ – daina skirta kovotojams, žuvusiems dėl Lietuvos laisvės. Joje teigiama, kad jie amžiams liko Lietuvos žmonių atmintyje. „Kanklių duo“ Kanklės – vienas seniausių lietuvių liaudies styginių muzikos instrumentų. Jomis dažniausiai pritariama lietuvių liaudies dainoms, jos minimos pagonybės laikus siekiančiose pasakose, legendose. Vakaro svečiams parodoma, kad archajišku instrumentu gali būti atliekami ir populiarūs šiuolaikiniai kūriniai.

138

P UXJVÙMR G LģNLOPLQJD YDNDULHQÙ Ȍ/LHWXYRV LVWRULMD LU NXOWĭUDȊ 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGŀLRVLRV .XQLJDLNģW\VWÙV YDOGRYĵ UĭPXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

“Broliai aitvarai” (“Brothers Victorious”) is the song dedicated to the fighters who lost their lives for the freedom of Lithuania. It states that the freedom fighters will forever live in the memory of the people of Lithuania.

« Broliai aitvarai » (« Les frères les cerfs-volants ») c’est une chanson destinée aux guerriers morts pour la liberté de la Lituanie. Dans cette chanson on dit que les guerriers, qui se sont battus pour la liberté, sont restés pour toujours dans la mémoire du people lituanien.

“Kankliu duo” Kanklės (a Lithuanian plucked string musical instrument) is one of the oldest Lithuanian folk string instruments. The instrument is mostly used to accompany Lithuanian folk songs, it is also mentioned in fairy tales and legends from pagan times. The guests were shown that this archaic instrument can also be used to perform popular contemporary music.

7KH JDOD GLQQHU Ȋ/LWKXDQLDQ KLVWRU\ DQG FXOWXUHȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

« Kankliu duo » Kanklės (instrument de musique lituanien à cordes pincées) est un des plus anciens instruments de musique à corde folklorique lituanien. Le plus souvent cet instrument soutient les chansons folkloriques, il est mentionné dans les contes de fées et dans les légendes visant à l’époque païenne. Les invités du soir se sont assurés que les œuvres contemporaines populaires pouvaient également être jouées par l’instrument archaïque.

/H G°QHU GH JDOD m /ȇKLVWRLUH HW OD FXOWXUH GH OD /LWXDQLH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

139

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Ponios ir ponai, knygų saugykla – taip paprastai iš graikų kalbos verčiamas žodis „biblioteka“. Tačiau bibliotekų reikšmė gerokai svarbesnė – jose yra sukaupta ir perduodama iš kartos į kartą žmonijos išmintis. Kad ir kokiose laikmenose įrašyti išminties klodai, – ar tai būtų molinės lentelės, papirusai, ar spausdintos knygos, ar naudojantis pažangiausiomis technologijomis sukurtos elektroninės jų versijos, – jose visuomet ieškosime kultūros, istorijos, mokslo ir, žinoma, teisės šaltinių.

470 metų – tokį lietuviškos raštijos jubiliejų švenčiame šiemet. 1547 m. jos pradininkas Martynas Mažvydas – kunigas, švietėjas, produktyviausias XVI a. lietuvių rašytojas – išspausdino pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmo prasti žodžiai“. Jo vardu pavadinta mus šiandien svetingai priimanti Lietuvos nacionalinė biblioteka. Lietuvių kalba ir raštija įveikė ne vieną iššūkį, naujausieji, tekę mūsų tautai ir valstybei, – tai lietuvių kalbos rašmenų draudimas XIX–XX a. ir sovietinės okupacijos metais vykdyta nutautinimo politika. Tačiau lietuvių kalbos ir rašto išsaugojimas visada buvo vienas svarbiausių tikslų ir stiprybės šaltinių, suteikusių jėgų ir ryžto siekti šalies ir tautos nepriklausomybės.

Todėl šiandien pelnytai didžiuojamės sugebėję išsaugoti savo, lietuvių, kalbą, – 3 500 metų skaičiuojančią seniausią iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų, – saugomą Konstitucijos.

Mūsų, čia susirinkusių konstitucinės justicijos atstovų, veikla taip pat glaudžiai susijusi su vertybių – pamatinių konstitucinių vertybių – saugojimu ir naujų iššūkių įveikimu. Tokia buvo ir mūsų šios dienos kongreso sesijų tema – teisės viršenybės, kaip pagrindinės vertybės, kurią turi saugoti konstitucinės justicijos institucijos, užtikrinimas naujų iššūkių kontekste.

Kiekviena valstybė susiduria su savais iššūkiais, kiekviena savaip juos įveikia. Tad kviečiu pakelti taures už tai, ko siekiame visi nepriklausomai nuo gyvenamojo meto, žemyno ar požiūrio į teisės viršenybę, – už žmogaus orumą ir prigimtines teises, kuriuos užtikrinus išlaisvinamos žmonių kūrybinės galios kurti ir puoselėti modernią valstybę, jos kultūros paminklus ir teisę!

P UXJVÙMR G RȴFLDOXV SULÙPLPDV ȌĢLXRODLNLQÙ /LHWXYDȊ /LHWXYRV QDFLRQDOLQÙMH 0DUW\QR 0DŀY\GR ELEOLRWHNRMH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

Mr Dainius Žalimas President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania

M. Dainius Žalimas Président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie

Ladies and Gentlemen,

Mesdames et Messieurs,

The word “library” is usually translated from Greek as a book repository. However, the significance of libraries is undoubtedly more important than this – they pass on the accumulated human wisdom from one generation to the next. Irrespective of the medium used for storing this wisdom – be it clay tablets, papyrus, printed books, or the most advanced electronic formats – we will always refer to them while in search of cultural, historical, scientific, and, certainly, legal sources.

Le mot « bibliothèque » est habituellement traduit du grec par « entrepôt de livres ».

Toutefois, les bibliothèques jouent un rôle plus important consistant à conserver et transmettre la sagesse de l’humanité de génération en génération. Quel que soit le support utilisé pour la conservation de la sagesse, que ce soit des tablettes d’argile, le papyrus, des livres imprimés ou électroniques, nous y recourrons toujours en recherchant les sources culturelles, historiques, scientifiques et, évidemment, juridiques.

This year we are celebrating the 470th anniversary of Lithuanian writing. The launch of writing in Lithuanian dates back to the year 1547, when Martynas Mažvydas – a priest, educator, and the most prolific 16th century Lithuanian author – printed the first Lithuanian book, entitled “The Simple Words of Catechism”. The National Library, providing the venue for our meeting this evening, is named after the author and publisher of this first Lithuanian book. The Lithuanian language, including its written language, had to overcome more than one challenge, the most recent of which facing our nation and state were the ban on Lithuanian writing in the 19th–20th centuries and the policy of denationalisation during the soviet occupation.

However, the preservation of the Lithuanian language and its writing has always been one of the essential goals and sources of strength for our people, making them strong and resolute in their quest for the independence of our nation and country.

Cette année-là, nous célébrons le 470ème anniversaire de la langue lituanienne écrite. La langue lituanienne écrite remonte à l’année 1547 où Martynas Mažvydas – prêtre, éducateur, écrivain lituanien le plus prolifique du XVIème siècle – a imprimé le premier livre lituanien intitulé « Des mots simples du catéchisme ». La bibliothèque nationale de Lituanie, qui accueille notre événement ce soir, a été nommée en l’honneur de Martynas Mažvydas, auteur de ce premier livre lituanien. La langue lituanienne, y compris la langue écrite, avait plus d’un défi à relever, les plus récents défis rencontrés par notre nation et notre État étant l’interdiction de la langue lituanienne écrite aux XIX et XXèmes siècles et la politique de la dénationalisation menée pendant l’occupation soviétique.

Toutefois, la conservation de la langue lituanienne parlée et écrite était toujours l’un des objectifs majeurs et la source de puissance pour notre peuple, renforçant sa détermination dans la quête de l’indépendance du pays et de la nation.

Therefore, today we have reasons to be proud of having been able to retain our language – the oldest surviving Indo-European language, dating back over three and a half thousand years. Today it is protected under the Constitution.

Aujourd’hui nous pouvons donc être fiers d’avoir réussi à conserver notre langue, la plus ancienne des langues indo-européennes vivantes, datant de trois mille cinq cents ans.

Aujourd’hui, la langue lituanienne est protégée par la Constitution.

Our activity – the activity of constitutional justice representatives who have gathered here – is also tightly linked to the safeguarding of values, including fundamental constitutional values, and overcoming new challenges.

Notre activité, celle-ci des représentants de la justice constitutionnelle qui se sont rassemblés ici, est également étroitement liée à la protection des valeurs, y compris des valeurs constitutionnelles fondamentales, et au relèvement de nouveaux défis.

Our discussions during the Congress sessions earlier today concerned precisely the same issues – ensuring the rule of law, as the core value to be protected by constitutional justice institutions, in the context of the latest challenges.

Le thème de notre discussion, menée lors des sessions du Congrès plus tôt dans la journée, concernait le même enjeu, tel que le respect de l’État de droit, en tant que valeur fondamentale qui doit être protégée par les institutions de la justice constitutionnelle, dans le contexte des défis les plus récents.

Each state is facing specific challenges and each is responding to them in its own way. Therefore, I would like to invite you to raise your glasses to those aspirations that are shared by all of us, irrespective of the time, continent, or approach to the rule of law – such aspirations are human dignity and inherent rights, which, once ensured, liberate the human power to create and build a modern state, its cultural monuments, and law!

7KH RɝFLDO UHFHSWLRQ Ȋ0RGHUQ /LWKXDQLDȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 0DUW\QDV 0DŀY\GDV 1DWLRQDO /LEUDU\ RI /LWKXDQLD

Tout État fait face aux défis spécifiques et les relève à sa façon. Je vous invite donc à lever vos verres aux aspirations partagées par nous tous, indépendamment de la période du temps, du contient et de l’approche de l’État de droit, aspirations telles que la dignité humaine et les droits inaliénables qui, une fois assurés, délivrent la puissance humaine de créer et bâtir l’État moderne, construire ses monuments culturels et créer sa législation !

/D U«FHSWLRQ RɝFLHOOH m /LWXDQLH PRGHUQH } GX VHSWHPEUH GDQV OD %LEOLRWKªTXH QDWLRQDOH GH /LWXDQLH 0DUW\QDV 0DŀY\GDV

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

VAKARO MENINĖ PROGRAMA Atskleisti vakaro temą „Šiuolaikinė Lietuva“ padeda naujausios technologijos, modernusis šokis ir muzika. Inovatyvios šalies įvaizdžiui sukurti yra naudojama profesionalus meninis apšvietimas, išmaniosios stalų dekoracijos, valgiaraščiai planšetiniuose kompiuteriuose.

Svečiai kviečiami nusifotografuoti išmaniuosiuose fotoveidrodžiuose.

Nuotraukos išsyk išsiunčiamos svečių el. pašto adresais.

Ant bibliotekos laiptų skamba virtuali muzika: 45 laipsnių kampu išdėstytuose LCD televizoriuose matyti Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinės grupės „Jazz Island“, laimėjusios ne vieną prestižinį apdovanojimą, dainininkai, atliekantys lietuvišką sutartinę „Sodauto“.

Scenoje rodomas vaizdo ir muzikos šou „Note book“. Iš LED ekranų sumontuotą didelių išmatavimų išmaniąją virtualiąją knygą, kuri pradžioje yra užversta, prasidėjus šou šokėjai atverčia. Abiejose knygos pusėse rodomas specialiai šiam vakarui sukurtas vaizdo filmas.

Svečius pasveikina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Unikalią programą „X, Y, Z“ atlieka Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO. Vakaro pabaigoje savo nuoširdumu ir profesionalumu svečius sužavi jaukią atmosferą sukūrę dainininkė Ona Kolobovaitė (sopranas) ir gitaros virtuozas Aurelijus Globys.

P UXJVÙMR G RȴFLDOXV SULÙPLPDV ȌĢLXRODLNLQÙ /LHWXYDȊ /LHWXYRV QDFLRQDOLQÙMH 0DUW\QR 0DŀY\GR ELEOLRWHNRMH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

THE ARTISTIC PROGRAMME OF THE EVENING

LE PROGRAMME ARTISTIQUE DU SOIR

State-of-the-art technologies, contemporary dance, and music contributed to unfolding the theme “Modern Lithuania” during this evening. The image of the innovative country was created by employing professional artistic lighting, smart table decorations, and menus on tablet computers.

Les dernières technologies, la danse moderne et la musique ont permis d’illustrer le thème « Lituanie moderne » du soir. L’éclairage professionnel artistique, les décorations intelligentes de tables, les menus installés sur les tablettes ont été utilisés en vue de bâtir la réputation du pays novateur.

The guests were invited to take photographs in front of “Mirror me” booths. The photographs were instantly sent to the email addresses of the guests.

Les participants ont été invités à prendre des photos avec le miroir photo magique « Mirror me booths » interactif. Les photos prises ont été envoyées instantanément par courriel électronique aux invités.

Virtual music played on the staircase of the library: LCD televisions, placed at a 45 degree angle, showed the singers of the vocal group Jazz Island, a winner of a number of prestigious awards, from Artūras Novikas Jazz School. The singers performed the Lithuanian multipart song “Sodauto”.

A visual and musical show “Notebook” was performed on the stage. Assembled from LED display screens, a smart virtual book of large dimensions, closed at the beginning of the show, was opened by the dancers as the show began. A video film specifically created for the evening was shown on both sides of this book.

The guests were welcomed by the Foreign Affairs Minister of the Republic of Lithuania, Linas Antanas Linkevičius, the Vilnius City Mayor, Remigijus Šimašius, and the President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, Dainius Žalimas.

A unique programme “X, Y, Z” was performed by the New Ideas Chamber orchestra NIKO. The programme was closed by singer Ona Kolobovaitė (soprano) and guitar virtuoso Aurelijus Globys, creating a cosy atmosphere and captivating the guests with their sincere and professional performance.

7KH RɝFLDO UHFHSWLRQ Ȋ0RGHUQ /LWKXDQLDȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 0DUW\QDV 0DŀY\GDV 1DWLRQDO /LEUDU\ RI /LWKXDQLD

La musique virtuelle sonnait sur les escaliers de la bibliothèque. Les téléviseurs LCD, placés à un angle de 45 degrés, affichaient les chanteurs de l’ensemble vocal « Jazz Island », lauréat de prix prestigieux, de l’École du jazz de Artūras Novikas.

Ces chanteurs chantaient le chant lituanien à plusieurs voix « Sodauto ».

Puis, le spectacle musical et virtuel « Note book » a été joué sur scène. Les écrans LED formaient le livre virtuel intelligent de grandes dimensions qui, fermé au début, a été ouvert par les danseurs dès que le spectacle a commencé. Une vidéo, créée spécialement pour cet événement, a été diffusée sur les deux côtés du livre.

Les invités ont été accueillis par le ministre des affaires étrangères de la République de Lituanie Linas Antanas Linkevičius, le maire de la ville de Vilnius Remigijus Šimašius, le président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie Dainius Žalimas.

Le programme unique « X, Y, Z » a été exécuté par l’orchestre de chambre aux idées nouvelles « NIKO ». Le programme a été clôturé par la chanteuse Ona Kolobovaitė (soprano) et le virtuose de la guitare Aurelijus Globys qui ont créé l’ambiance conviviale et ont séduit les invités du soir par la franchise et le professionnalisme de leur interprétation musicale.

/D U«FHSWLRQ RɝFLHOOH m /LWXDQLH PRGHUQH } GX VHSWHPEUH GDQV OD %LEOLRWKªTXH QDWLRQDOH GH /LWXDQLH 0DUW\QDV 0DŀY\GDV

9$.$52 352*5$026( Î&#x2013;9 .21*5(62 '$/<9Î&#x2013;$06 Î&#x2013;5 69(Ă&#x17D;Î&#x2013;$06 35Î&#x2013;67$7<7$ /Î&#x2013;(78926 .8/7ÄŹ5$

Dainius Ĺ˝alimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Ponios ir ponai, â&#x20AC;&#x17E;finis coronat opusâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; pabaiga vainikuoja darbÄ&#x2026;, sakÄ&#x2014; Ovidijus.

IV kongresas ir ĹĄis vakaras vainikuoja mĹŤsĹł darbo trejĹł metĹł ciklÄ&#x2026;. Viena vertus, turiu prisipaĹžinti apgailestaujantis, kad ĹĄis intensyvus aktyvaus visĹł mĹŤsĹł bendradarbiavimo etapas baigiasi. Kita vertus, dalyviĹł gausa ir ÄŻdomios diskusijos dar kartÄ&#x2026; parodÄ&#x2014;, kad Venecijos komisijos iniciatyva vienyti pasaulio konstitucinÄ&#x2014;s justicijos institucijas yra ir bĹŤtina, ir naudinga. Tad neabejoju, kad ÄŻ kitÄ&#x2026; kongresÄ&#x2026; susirinksime dar gausiau ir galÄ&#x2014;sime pasidĹžiaugti reikĹĄminga paĹžanga uĹžtikrinant teisÄ&#x2014;s virĹĄenybÄ&#x2122; savo ĹĄalyse. Kaip parodÄ&#x2014; IV kongreso diskusijos, teisÄ&#x2014;s virĹĄenybÄ&#x2014; negali bĹŤti suprantama tik formaliai, kaip aklas paklusnumas ÄŻstatymo raidei.

TeisÄ&#x2014;s virĹĄenybÄ&#x2014; taip pat neÄŻsivaizduojama be pagarbos prigimtinÄ&#x2014;ms Ĺžmogaus teisÄ&#x2014;ms, be laisvÄ&#x2014;s ir demokratijos.

LaisvÄ&#x2122; ir demokratijÄ&#x2026; paminÄ&#x2014;jau neatsitiktinai. Lietuvos praeitis ir dabartis rodo, kad jos yra iĹĄkovojamos. Ĺ iandien Lietuvos valstybÄ&#x2014;je tai yra vienos iĹĄ pamatiniĹł konstituciniĹł vertybiĹł ir vieni iĹĄ nepakeiÄ?iamĹł konstituciniĹł principĹł. TaÄ?iau taip nebuvo vos prieĹĄ ketvirtÄŻ amĹžiaus. Ĺ iemet minime mĹŤsĹł Konstitucijos 25-metÄŻ. AtrodytĹł, tai vos mirksnis ĹĄalies istorijoje, taÄ?iau leiskite atkreipti dÄ&#x2014;mesÄŻ ÄŻ kelis faktus, kurie apibendrina nuoseklĹł mĹŤsĹł keliÄ&#x2026; ÄŻ DemokratinÄ&#x2122; RespublikÄ&#x2026;: Lietuva yra viena pirmĹłjĹł pasaulio valstybiĹł, kurioje moterims 1918 m. buvo suteikta rinkimĹł teisÄ&#x2014;; 1949 m. Lietuvos PasiprieĹĄinimo vadovybÄ&#x2014;, veikusi nuoĹžmios sovietinÄ&#x2014;s okupacijos sÄ&#x2026;lygomis, laikytis VisuotinÄ&#x2014;s Ĺžmogaus teisiĹł deklaracijos ÄŻsipareigojo praÄ&#x2014;jus vos keliems mÄ&#x2014;nesiams po jos priÄ&#x2014;mimo; 1990 m. kovo 11 d. Aktas â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l Nepriklausomos Lietuvos ValstybÄ&#x2014;s atstatymoâ&#x20AC;&#x153; yra puikus demokratijos ir teisÄ&#x2014;s virĹĄenybÄ&#x2014;s ÄŻgyvendinimo pavyzdys.

P UXJVĂ&#x2122;MR G LÄŁNLOPLQJD DWVLVYHLNLQLPR YDNDULHQĂ&#x2122; Č&#x152;/LHWXYD Č&#x201A; (XURSD Č&#x201A; 3DVDXOLVČ&#x160; 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGĹ&#x20AC;LRVLRV .XQLJDLNÄŁW\VWĂ&#x2122;V YDOGRYÄľ UÄ­PXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

Mr Dainius Žalimas President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania

M. Dainius Žalimas Président de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie

Ladies and Gentlemen,

Mesdames et Messieurs,

As Ovid once said, “Finis coronat opus” (the end crowns the work).

« Finis coronat opus » (la fin couronne l’œuvre), a dit Ovide.

The 4th Congress and this evening crown the three-year cycle of our work. On the one hand, I have to admit that I regret that this intensive phase of our active cooperation is ending. On the other hand, the large number of participants and interesting discussions have once again shown that the Venice Commission’s initiative to unite constitutional justice institutions from all over the world is both necessary and useful. Therefore, I have no doubt that, when we gather to take part in the next Congress, we will see even a larger number of participants and will be able to celebrate significant progress made in ensuring the rule of law in our countries. As shown by debates during the Congress, the rule of law cannot be understood only formally, as blind obedience to the letter of the law. The rule of law is also inconceivable without respect for inherent human rights, without freedom and democracy.

Le 4e Congrès et ce soir couronnent le cycle de notre travail mené pendant trois ans.

D’une part, je regrette que cette étape intensive de notre coopération active se termine. D’autre part, un grand nombre des participants et des discussions intéressantes ont encore une fois montré que l’initiative de la Commission de Venise visant à unir des institutions de justice constitutionnelle du monde entier était nécessaire et utile. Je n’ai aucun doute que nous serons encore plus nombreux à nous réunir dans le congrès prochain et nous pourrons nous féliciter des progrès importants accomplis en vue d’assurer l’État de droit dans nos pays. Il résulte des discussions, tenues lors du congrès, que l’État de droit ne peut pas être interprété seulement de manière formelle, comme une obéissance aveugle à la lettre de la loi.

L’État de droit est impossible sans respect des droits fondamentaux de l’homme, sans liberté et démocratie.

It is no coincidence that I have mentioned freedom and democracy. Lithuania’s past and present show that freedom and democracy must be fought for and won. Today, in the State of Lithuania, they are among the fundamental constitutional values and unamendable constitutional principles. However, just a quarter of a century ago, this was not so.

Ce n’est pas par hasard que j’ai fait référence à la liberté et à la démocratie. Le passé et le présent de la Lituanie démontrent qu’il est possible de conquérir la liberté et la démocratie. Actuellement, la liberté et la démocratie constituent des valeurs constitutionnelles fondamentales et des principes constitutionnels irremplaçables.

Mais à peine un quart de siècle avant, ce n’était pas le cas.

This year we celebrate the 25th anniversary of our Constitution. It may seem like a blink in the history of the country, but let me draw attention to a few facts that summarise our consistent path to a Democratic Republic:

Cette année-ci nous commémorerons le 25ème anniversaire de notre Constitution.

On dirait que ce n’est qu’un cour moment dans l’histoire de l’État, mais permettez-moi d’attirer votre attention sur plusieurs faits décrivant notre voie cohérente vers la république démocratique:

Lithuania was one of the first countries in the world where, in 1918, women were given the right to vote; In 1949, under the conditions of the brutal soviet occupation, Lithuania’s Resistance Leadership committed itself to the Universal Declaration of Human Rights only a few months after its adoption; The Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the Independent State of Lithuania is an excellent example of the realisation of democracy and the rule of law.

7KH IDUHZHOO GLQQHU Ȋ/LWKXDQLD Ȃ (XURSH Ȃ :RUOGȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

La Lituanie est parmi les États du monde qui étaient les premiers à accorder le droit de vote aux femmes en 1918; Étant sous occupation soviétique brutale, le commandement de la résistance de Lituanie s’est engagé auprès de la Déclaration universelle des droits de l’homme en 1949, quelques mois à peine après son adoption; L’Acte de rétablissement de l’État lituanien du 11 mars 1990 est un excellent exemple de la mise en place de la démocratie et de l’État de droit.

/H G°QHU GȇDGLHX m /LWXDQLH Ȃ (XURSH Ȃ 0RQGH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

Minėdamas šiuos faktus noriu parodyti, kaip reikšmingai per trumpą laiką gali pasikeisti mūsų gyvenimas. Kuria linkme suksis istorija, tai priklausys ir nuo mūsų, mūsų atstovaujamų konstitucinės justicijos institucijų. Kaip sakė Albert’as Camus, „su neteisingumu arba bendradarbiaujama, arba kaunamasi“. Šiuo požiūriu norėčiau perfrazuoti holokaustą išgyvenusio Nobelio premijos laureato Elie Wiesel’io žodžius, kad nešališkumas nereiškia neutralumo. Visada privalome palaikyti kurią nors pusę, nes neutralumas skatina blogį. Visada privalome palaikyti teisės viršenybę.

Tikiu tokiomis permainomis ir mums visiems linkiu, kad susitikę po trejų metų galėtume konstatuoti realų konstitucinių teismų nepriklausomumą ir neabejotiną teisės viršenybę.

O šįvakar dar pasidžiaukime buvimu kartu, leiskimės į muzikinę kelionę aplink pasaulį.

Kviečiu pakelti taures už mūsų bendro darbo sėkmę!

Bonne chance et bon voyage!

150

P UXJVÙMR G LģNLOPLQJD DWVLVYHLNLQLPR YDNDULHQÙ Ȍ/LHWXYD Ȃ (XURSD Ȃ 3DVDXOLVȊ 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGŀLRVLRV .XQLJDLNģW\VWÙV YDOGRYĵ UĭPXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

By mentioning these facts, I want to show you how our lives can change significantly within such a short time span. The path that history will take will also depend on us – the constitutional justice institutions that we represent. The Nobel Prize winner Albert Camus said, “Either cooperate with injustice or fight with it.” At this point, let me paraphrase the words of another Nobel Prize winner and a Holocaust survivor, Elie Wiesel, that impartiality does not mean neutrality. We must always take sides, as neutrality may encourage evil. We must always side with the rule of law.

En évoquant ces faits, je voudrais souligner à quel point notre vie peut changer dans un court laps de temps. La tournure de l’histoire dépend de nous, des institutions de justice constitutionnelle que nous représentons. «Soit on coopère avec l’injustice, soit on la combat», a dit Albert Camus. À cet égard, je voudrais reprendre les paroles du lauréat du prix Nobel et du survivant de l’Holocauste Elie Wiesel qui disait que l’impartialité ne signifiait pas la neutralité. Nous devons toujours prendre parti, puisque la neutralité peut encourager le mal. Nous devons toujours prendre parti de l’État de droit.

I believe and wish all of us would see such changes that, when we meet after three years, we could state that there exists the real independence of the constitutional courts, as well as the undeniable rule of law.

J’attends et je souhaite pour nous tous ces changements, afin que trois ans après nous puissions constater l’indépendance réelle des cours constitutionnelles et l’État de droit incontestable.

But, this evening, let’s still enjoy one another’s company, and let’s go on a musical journey around the world.

Et ce soir, profitez encore de la compagnie des uns des autres et laissez-vous embarquer pour un voyage musical à travers le monde.

I invite you to raise your glasses to the success of our joint work!

Je vous invite à lever vos verres pour le succès de notre travail en commun!

Bonne chance et bon voyage!

Bonne chance et bon voyage!

7KH IDUHZHOO GLQQHU Ȋ/LWKXDQLD Ȃ (XURSH Ȃ :RUOGȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

/H G°QHU GȇDGLHX m /LWXDQLH Ȃ (XURSH Ȃ 0RQGH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

151

9$.$52 352*5$026( Ζ9 .21*5(62 '$/<9Ζ$06 Ζ5 69(ÎΖ$06 35Ζ67$7<7$ /Ζ(78926 .8/7Ĭ5$

VAKARO MENINĖ PROGRAMA Eimantas Belickas (su didžėjumi) Svečius pasitinkančio smuikininko Eimanto Belicko elektrinio smuiko garsai šiuolaikiškai papildo autentišką rūmų dvasią. Atlikėjas puikiai žinomas Lietuvoje, profesionaliai groja ne tik smuiku, bet ir saksofonu, fleita, birbyne, gitara.

Muzikinė programa „Džiazas aplink pasaulį“ Ši muzikinė programa – tai kelionė, prasidedanti ir pasibaigianti Lietuvoje. Kartu keliauti pasiūlo išskirtiniu nacionalinės kultūros simboliu tapusi žymiausia lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė ir garsiausi Lietuvos džiazo muzikantai, vadovaujami vieno iškiliausių ir žinomiausių šiandienos Lietuvos džiazo kūrėjų – pianisto, klavišininko, kompozitoriaus Dainiaus Pulausko. Kolektyvo kompozicijos yra skambėjusios daugiau kaip 50 pasaulio šalių.

Muzikinė kelionė atspindi Europos kultūros tradicijoje užaugusią ir tobulėjančią Lietuvą, kartu atskleidžia įvairių pasaulio žemynų savitumą.

Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ Choras išsiskiria pasirinktu repertuaru – jį sudaro stambių formų klasikos šedevrai. Tačiau „Pro musica“ tuo neapsiriboja ir, nuolat rengdamas naujas programas, klausytojams pristato įvairios apimties, įvairių formų, epochų ir šalių muziką – renesanso ir baroko, ispaniškos ir amerikietiškos, Šiaurės Europos šalių ir Lietuvos šiuolaikinių kompozitorių muzikos programas. Bendradarbiaudamas su kitų šalių universitetų chorais, „Pro musica“ pristato šiuos kūrinius didžiosiose Europos ir pasaulio koncertų salėse.

Jolita Vaitkutė Gyvą instaliaciją-desertą sukūrusi 21 metų menininkė Jolita Vaitkutė savo idėjas įkūnija panaudodama maistą, kitus kasdieninius daiktus, iš kurių sukuria menines instaliacijas, spektaklius, iliustracijas. Svečiai gali ne tik gėrėtis desertu, bet ir jį ragauti.

152

P UXJVÙMR G LģNLOPLQJD DWVLVYHLNLQLPR YDNDULHQÙ Ȍ/LHWXYD Ȃ (XURSD Ȃ 3DVDXOLVȊ 1DFLRQDOLQLDPH PX]LHMXMH /LHWXYRV 'LGŀLRVLRV .XQLJDLNģW\VWÙV YDOGRYĵ UĭPXRVH

7+( 352*5$00(6 2) 7+( (9(1Ζ1* (9(176 Ζ1752'8&(' 7+( 3$57Ζ&Ζ3$176 $1' *8(676 2) 7+( WK &21*5(66 72 /Ζ7+8$1Ζ$1 &8/785(

/(6 352*5$00(6 '8 62Ζ5 9Ζ6$Ζ(17 35 6(17(5 $8; 3$57Ζ&Ζ3$176 (7 $8; Ζ19Ζ7 6 $8 H &21*5 6 /$ &8/785( '( /$ /Ζ78$1Ζ(

THE ARTISTIC PROGRAMME OF THE EVENING

LE PROGRAMME ARTISTIQUE DU SOIR

Eimantas Belickas (with DJ DO) The guests were greeted with the sounds of the electric violin played by the violinist Eimantas Belickas, which brought a modern addition to the authentic spirit of the palace. The performer is well known in Lithuania and he professionally plays not only the violin, but also the saxophone, flute, reed-pipe, and guitar.

Eimantas Belickas (avec DJ DO) Pendant que les invités étaient reçus, Eimantas Belickis jouait du violon électrique dont les sons accompagnaient de manière contemporaine l’esprit authentique du palais. Ce musicien professionnel, bien connu en Lituanie, joue non seulement du violon, mais aussi du saxo, de la flûte, du bigophone et de la guitare.

Musical programme “Jazz around the World” This musical programme featured a journey beginning and ending in Lithuania.

The guests were taken on this journey by the most distinguished performer of Lithuanian folk songs, Veronika Povilionienė, who has become an outstanding symbol of the national culture, and the most famous Lithuanian jazz musicians, led by one of the most prominent and famous contemporary Lithuanian jazz makers, pianist, keyboardist, and composer, Dainius Pulauskas. The band has performed its compositions in more than 50 countries around the world. The musical journey depicted Lithuania as a country that has built itself and is making progress in the context of the European cultural tradition. At the same time, this musical journey revealed the distinctive features of the different continents of the world.

Programme musical « Jazz à travers le monde » Ce programme musical était un voyage qui a commencé et s’est terminé en Lituanie. Une artiste interprète de chansons lituaniennes traditionnelles la plus renommée et considérée comme un symbole exceptionnel de la culture nationale Veronika Povilionienė et les musiciens du jazz les plus connus en Lituanie, dirigés par Dainius Pulauskas, pianiste, claviériste, l’un des compositeurs de jazz lituaniens les plus renommés, ont invité à voyager ensemble. Les œuvres musicales créées par cette ensemble étaient jouées dans plus de 50 pays du monde. Le voyage musical a reflété la Lituanie développée sous l’influence des traditions culturelles européennes, tout en montrant l’orginalité de différents continents du monde.

Vilnius University choir “Pro musica” The choir stands out in terms of the choice of its repertoire that includes great classical masterpieces. “Pro musica” also goes beyond this and, with every new programme, it presents to its audience music of various styles, epochs, and countries: Renaissance, Baroque, Spanish, and American musical programmes, as well as music of Northern European and Lithuanian modern composers. In cooperation with university choirs from other countries, “Pro musica” gives concerts in major European and world concert halls.

Chœur de l’Université de Vilnius « Pro musica » Le chœur se distingue par son répertoire qui est composé de grands chef-d’œuvres classiques de grands volumes. Mais sans s’y limiter, « Pro musica » produit de nouveaux programmes musicaux et présente aux écouteurs la musique de différentes formes, volumes, époques. Ce sont des répertoires de la musique de la Renaissance, baroque, espagnole, américaine, créée par les compositeurs contemporains lituaniens et des pays du Nord. Le chœur « Pro musica » exécute ces œuvres musicales, de concert avec des chœurs d’universités d’autres pays, dans de grandes salles de concert de l’Europe et du monde.

Jolita Vaitkutė A live dessert installation was created by Jolita Vaitkutė, a 21-year-old artist from Lithuania. She uses food and other everyday objects to embody her ideas, thereby creating installations, performances, and illustrations. The guests were able not only to feast their eyes on the dessert, but also to taste it.

Jolita Vaitkutė Le dessert-installation a été créé par Jolita Vaitkutė, artiste lituanienne âgée de 21 ans, qui utilise les produits alimentaires et autres objets quotidiens pour réaliser ses idées en créant des installations, performances et illustrations. Les invités pouvaient non seulement admirer ce désert, mais s’en régaler aussi.

7KH IDUHZHOO GLQQHU Ȋ/LWKXDQLD Ȃ (XURSH Ȃ :RUOGȋ RQ 6HSWHPEHU DW WKH 1DWLRQDO 0XVHXP LQ WKH 3DODFH RI WKH *UDQG 'XNHV RI /LWKXDQLD

/H G°QHU GȇDGLHX m /LWXDQLH Ȃ (XURSH Ȃ 0RQGH } GX VHSWHPEUH GDQV OH 0XV«H QDWLRQDO GX 3DODLV GHV JUDQGV GXFV GH /LWXDQLH

153

155

/Ζ(78926 3$ĿΖ17Ζ1Ø 352*5$0$

7+( 6Ζ*+76((Ζ1* 352*5$00( Ζ1 /Ζ7+8$1Ζ$

/( 352*5$00( '( 9Ζ6Ζ7(6 7285Ζ67Ζ48(6 (1 /Ζ78$1Ζ(

/Ζ(78926 3$ĿΖ17Ζ1Ø 352*5$0$

Vilniuje įvykęs PKJK IV kongresas suteikė puikią progą svečiams iš beveik 90 pasaulio valstybių pristatyti Lietuvą. Jiems buvo pasiūlyta išsami kultūrinė programa, supažindinanti su didžiaisiais šalies miestais, istorija, kultūros, kulinariniu paveldu, gražiausiais gamtos vaizdais. Svečiai galėjo rinktis ekskursiją po Vilnių, pažintinę kelionę į Trakus, Kauną ar Druskininkus, apsilankyti Rumšiškių liaudies buities muziejuje ar Pažaislio vienuolyne.

158

7+( 6Ζ*+76((Ζ1* 352*5$00( Ζ1 /Ζ7+8$1Ζ$

/( 352*5$00( '( 9Ζ6Ζ7(6 7285Ζ67Ζ48(6 (1 /Ζ78$1Ζ(

The 4th Congress of the WCCJ, which took place in Vilnius, created an excellent opportunity to present Lithuania to guests from nearly 90 states of the world. The guests were offered a comprehensive cultural programme, introducing them to the country’s largest cities and towns, its history, culture, culinary heritage, and the most beautiful natural scenery. The guests could choose to go on a tour of Vilnius, take sightseeing trips to Trakai, Kaunas, or Druskininkai, or visit the National Ethnographic Museum of Rumšiškės or Pažaislis Monastery.

Le 4e Congrès de la CMJC, qui s’est tenu à Vilnius, a donné l’opportunité de présenter la Lituanie aux invités en provenance d’environ 90 pays du monde entier.

Dans le cadre du programme culturel, les invités avaient la possibilité de visiter de grandes villes de Lituanie, de prendre connaissance de son histoire, sa culture, son patrimoine gastronomique et de voir les plus beaux sites naturels. Les invités avaient l’accès à un vaste choix de tours guidés, tels que les tours guidés de Vilnius, de Trakai, de Kaunas, ainsi que les visites de Druskininkai, du musée de Rumšiškės ou du monastère de Pažaislis.

159

160

161

162

163

164

165

166

167

PASIRENGIMAS IV KONGRESUI

PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS

PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS

PASIRENGIMAS IV KONGRESUI

Pasirengimas IV kongresui prasidėjo 2015 m. – iš karto, kai tik tų metų kovo 21 d. Venecijoje (Italija) vykusiame Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) Biuro posėdyje buvo nuspręsta, kad kitas kongresas, laikomas pasauliniu konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės justicijos institucijų suvažiavimu, vyks 2017 m. Lietuvoje.

2016 m. kovo mėn. Venecijoje surengtame PKJK Biuro posėdyje buvo pritarta IV kongreso datai ir temai „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“. Biuro nariams buvo pristatyta jo programa, darbotvarkė, interneto svetainė ir kiti svarbūs jau atlikti parengiamieji darbai. Posėdyje buvo patvirtintas ir logotipas, kongresui kuriamas jį organizuojančios institucijos.

Logotipe yra konstituciją simbolizuojanti knyga, žmogaus siluetas ir gaublys. Jie išreiškia glaudų konstitucinės justicijos institucijų bendradarbiavimą dalijantis vertinga patirtimi, sukaupta įgyvendinant konstitucinį teisingumą. Logotipas įprasmina nacionalinių konstitucinių teismų dalyvavimo tarptautinėse organizacijose svarbą, simbolizuoja konstitucijos viršenybę teisės sistemoje. Jame harmoningai dera Lietuvos valstybės vėliavos spalvos, įkūnijančios šį svarbų renginį organizuojančios valstybės – Lietuvos – tautinį tapatumą.

Likus metams iki IV kongreso, 2016 m. rugsėjo 12 d. pradėjo veikti jo interneto svetainė trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir prancūzų.

2017 m. kovo 11 d. Venecijoje vykusiame PKJK Biuro 11-ajame posėdyje patvirtinta detali IV kongreso programa. Galutinė programa IV kongreso svetainėje paskelbta 2017 m. rugpjūčio mėn.

Konstitucinis Teismas kartu su Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) atstovais parengė klausimyną IV kongresui. Jis sudarytas iš dviejų dalių: pirmoje dalyje, skirtoje pagrindinei kongreso temai „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“, pateikti klausimai, susiję su jo sesijomis „Teisės viršenybės sampratų įvairovė“, „Nauji iššūkiai teisės viršenybei“, „Teisė ir valstybė“, „Teisė ir žmogus“, o antroji dalis skirta nuolatinei kongreso sesijai apie konstitucinių teismų nepriklausomumą. Iš PKJK narių iki IV kongreso pradžios buvo gauti net 66 užpildyti klausimynai. Juose pateikta informacija tapo kongreso pranešimų ir diskusijų pagrindu.

Buvo nuspręsta, kad IV kongresas vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, vadinamoje šiuolaikišku daugiafunkciu meno ir kultūros uostu. Ji yra buvusi ne vienos nacionalinės ir tarptautinės svarbos konferencijos vieta, oficialių ir iškilmingų priėmimų šeimininke.

170

PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS

PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS

Preparation for the 4th Congress of the World Conference on Constitutional Justice (WCCJ) began in 2015, immediately after it had been decided at the meeting of the Bureau of the WCCJ in Venice (Italy) on 21 March of the same year that the next Congress, a world meeting bringing together constitutional courts and other constitutional justice institutions, would be held in Lithuania in 2017.

Les préparatifs du 4e Congrès de la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle (CMJC) ont commencé en 2015, suite à la décision, adoptée lors de la réunion du Bureau de la CMJC qui s’est tenu le 21 mars 2015 à Venise (Italie), d’autoriser la Lituanie à organiser un prochain Congrès, considéré comme un sommet mondial des cours constitutionnelles et d’autres institutions de justice constitutionnelle, en Lituanie en 2017.

The meeting of the Bureau of the WCCJ held in Venice in March 2016 approved the date of the 4th Congress and its topic “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World”. The members of the Bureau were acquainted with the programme, agenda, and website of the 4th Congress, as well as other important preparatory work that had already been completed. During the meeting, the Bureau also approved the logo of the 4th Congress, created by the institution organising the Congress.

The logo comprises a graphically depicted book symbolising the Constitution, a human figure, and the globe. These elements express the close cooperation of constitutional justice institutions seeking to share valuable experience gained while implementing constitutional justice. The logo conveys the significance of participation by national constitutional courts in international organisations and symbolises the supremacy of the constitution in the legal system. This logo harmoniously combines the colours of the Lithuanian national flag, which embody the national identity of the state organising this important event.

A year before the 4th Congress, on 12 September 2016, the website of the 4th Congress was launched in three languages – Lithuanian, English, and French.

At its 11th meeting held in Venice on 11 March 2017, the Bureau of the WCCJ approved a detailed programme for the 4th Congress. The final programme of the 4th Congress was announced on its website in August 2017.

The Constitutional Court together with the representatives of the European Commission for Democracy through Law (Venice Commission) prepared the questionnaire of the 4th Congress. The questionnaire consists of two parts. The first part deals with the main topic “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World” of the Congress and includes questions related to four sessions of the Congress: “The different concepts of the rule of law”, “New challenges to the rule of law”, “The law and the state”, and “The law and the individual”. The second part is devoted to a permanent stocktaking exercise on the independence of Constitutional Courts. Before the beginning of the 4th Congress, 66 filled-in questionnaires were received from the members of the WCCJ. The information provided in the replies to the questionnaire served as a basis for presentations and discussions during the Congress.

It was decided that the 4th Congress would take place in a modern multifunctional centre of art and culture – the National Gallery of Art. It has provided the venue for a number of conferences, receptions, and other events of both national and international importance.

La date et le thème « L’État de droit et la justice constitutionnelle dans le monde moderne » du 4e Congrès, ainsi que le logo créé par l’organisateur du congrès ont été approuvés lors de la réunion du Bureau de la CMJC, organisée à Venise au mois de mars 2016. Le programme, l’ordre du jour, le site internet du congrès et autres travaux préparatoires importants déjà réalisés ont été présentés aux membres du Bureau pendant ladite réunion.

Dans ledit logo, le livre, la silhouette de l’homme et le globe représentent la Constitution.

Le logo symbolise une coopération étroite entre les institutions de justice constitutionnelle visant à partager leurs expériences précieuses acquises dans le cadre de la mise en œuvre de la justice constitutionnelle. Ce logo souligne l’importance de l’adhésion des cours constitutionnelles nationales aux organisations internationales et symbolise la primauté de la Constitution dans le système juridique. Les couleurs du drapeau de la Lituanie, qui expriment l’identité nationale de la Lituanie, État organisateur de cet événement important, se marient de manière harmonieuse.

Le site internet, dédié au 4e Congrès, a été lancé en version lituanienne, anglaise et française le 12 septembre 2016, un an avant le 4e Congrès.

Le programme détaillé du 4e Congrès a été approuvé lors de 11ème réunion du Bureau de la CMJC qui s’est tenue le 11 mars 2017 à Venise. Le programme définitif a été publié sur le site internet du 4e Congrès au mois d’août 2017.

La Cour constitutionnelle, en coopération avec les représentants de la Commission européenne pour la démocratie par le droit (Commission de Venise), a rédigé un questionnaire relatif au 4e Congrès. Celui-ci est composé de deux parties : la première partie, visant le thème principale « L’État de droit et la justice constitutionnelle dans le monde moderne » du congrès, comprend les questions relatives aux sessions de ce congrès, telles que « Les différents concepts de l’État de droit », « De nouveaux défis à l’État de droit », « Le droit et l’État », « Le droit et l’individu », tandis que la deuxième partie est consacrée à la session permanente du congrès relative à l’indépendance des cours constitutionnelles. Avant le début du 4e Congrès, 66 questionnaires remplis ont été envoyés par les membres de la CMJC. Les réponses fournies ont servi de base aux présentations et aux discussions.

Il a été décidé que le 4e Congrès aurait lieu dans la Galerie nationale d’art, autrement dénommée « le site multifonctionnel d’art et de culture ». Cette galerie a déjà hébergé un grand nombre de conférences d’envergure nationale et internationale et a accueilli des réceptions officielles et solennelles.

171

PASIRENGIMAS IV KONGRESUI

KLAUSIMYNAS Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas bus suskirstytas į penkias sesijas. Keturiose iš jų bus nagrinėjama pagrindinė kongreso tema „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“ (A dalis). Specialioji sesija bus skirta Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos narių – konstitucinių teismų, konstitucinių tarybų, konstitucinių kolegijų ir aukščiausiųjų teismų, vykdančių konstitucinį teisingumą (toliau – nariai teismai), – nepriklausomumo vertinimui (B dalis).

Maloniai prašome narius teismus į klausimyną atsakyti ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 30 d. Su teisės viršenybe susiję atsakymai bus vieši, o atsakymai dėl teismų nepriklausomumo bus prieinami tik nariams teismams uždarame Venecijos forume.

A. Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje Nemėginant pateikti bendro teisės viršenybės apibrėžimo, šiame klausimyne bus kalbama apie tokią valstybę, kurioje visi viešieji ir privatūs asmenys, institucijos ir subjektai, įskaitant pačią valstybę, yra saistomi teisės ir pagal ją atsako.

Teisės viršenybė, kurios samprata visuotinai svarbi, yra šiuolaikinių demokratinių teisinių sistemų bruožas. Net jei kai kurie Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos nariai teismai ir turi labai specifinių įgaliojimų, jie visi užtikrina konstitucijos viršenybę ir taip stiprina teisės viršenybę.

Pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo, įvykusio 2005 m., baigiamajame dokumente visos Jungtinių Tautų narės pritarė būtinybei visuotinai laikytis teisės viršenybės ir ją įgyvendinti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. 2011 m. Jungtinės Tautos paskelbė dokumentą „Teisės viršenybės rodikliai“, o 2012 m. Generalinės Asamblėjos aukščiausiojo lygio susitikime pripažinta, kad teisės viršenybė yra vienodai taikoma visoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms.

172

Klausimynas

PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS

PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS

QUESTIONNAIRE

QUESTIONNAIRE

The 4th Congress of the World Conference on Constitutional Justice will be subdivided into five sessions. Four of them will deal with the main topic of the Congress, “The Rule of Law and Constitutional Justice in the Modern World” (Part A). A special session will be devoted to a stocktaking exercise on the independence of the members of the World Conference (Part B): Constitutional Courts, Councils, Chambers and Supreme Courts exercising constitutional justice (hereinafter all “Courts”).

Le 4e Congrès de la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle sera subdivisé en cinq sessions. Quatre d’entre elles porteront sur le thème principal du Congrès, « L’Etat de droit et de la justice constitutionnelle dans le monde moderne » (Partie A). Une session spéciale sera consacrée à un bilan sur l’indépendance des membres de la Conférence mondiale : cours constitutionnelles, conseils constitutionnels, chambres et cours suprêmes exerçant la justice constitutionnelle (ci-après les « cours ») (partie B).

The Member Courts are kindly requested to reply to the questionnaire below by 30 November 2016 at the latest. The replies relating to the rule of law will be public, whereas the replies relating to the independence of the Courts will be available only to the Member Courts in the restricted Venice Forum.

A. The rule of law and constitutional justice in the modern world Without attempting to give a definition, for the purpose of this questionnaire, the rule of law shall refer to a state in which all persons, institutions and entities, public and private, including the state itself, are bound by and accountable to the law.

As a concept of universal validity, the rule of law is a characteristic of modern democratic legal systems. Even if some Member Courts of the World Conference on Constitutional Justice have very specific powers, they all ensure the supremacy of the Constitution, and thus they promote the rule of law.

The need for universal adherence to and implementation of the rule of law at both the national and international levels was endorsed by all Member States of the United Nations in the Outcome Document of the 2005 World Summit. In 2011, the United Nations published the Rule of Law Indicators and, in 2012, a high-level meeting of the General Assembly recognised that the rule of law applies to all states equally, and to international organisations.

Questionnaire

Les cours membres sont priées de bien vouloir répondre au questionnaire ci-dessous avant le 30 novembre 2016 au plus tard. Les réponses relatives à l’Etat de droit et à la justice constitutionnelle dans le monde moderne (section A ci-dessous) seront publiques, tandis que les réponses relatives au bilan sur l’indépendance des cours membres (section B ci-dessous) ne seront disponibles que pour les cours membres dans le Forum de Venise restreint.

A. L’Etat de droit et la justice constitutionnelle dans le monde moderne Aux fins de ce questionnaire, l’Etat de droit fait référence à un Etat dans lequel toutes les personnes, institutions et entités, publiques et privées, y compris l’État lui-même, sont liés par la loi et doivent rendre compte de leur respect de la loi.

En tant que concept de valeur universelle, l’Etat de droit est une caractéristique des systèmes juridiques démocratiques modernes. Même si certaines cours membres de la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle ont des pouvoirs très spécifiques, elles assurent toutes la suprématie de la Constitution, et donc promeuvent l’Etat de droit.

La nécessité d’une adhésion universelle à l’Etat de droit et son application aux niveaux national et international a été approuvée par tous les États membres de l’Organisation des Nations Unies dans le Document final du Sommet mondial de 2005. En 2011, l’Organisation des Nations Unies a publié les indicateurs de l’Etat de droit et, en 2012, une réunion de haut niveau de l’Assemblée générale a reconnu que l’Etat de droit s’applique à tous les États de façon égale, ainsi qu’aux organisations internationales.

Questionnaire

173

PASIRENGIMAS IV KONGRESUI

Kalbant apie regionus, teisės viršenybė minima Amerikos valstybių organizacijos parengtoje Amerikos valstybių demokratijos chartijoje, Afrikos Sąjungos steigimo akte, ją mini ir Arabų Lyga. Europos Taryba supranta teisės viršenybę kaip vieną iš trijų principų, kartu su asmens laisve ir politine laisve sudarančių tikrosios demokratijos pagrindą.

Nors teisės viršenybė minėtuose aktuose ne visada vienodai apibrėžiama, Venecijos komisijos atliktas darbas gali pateikti keletą gairių tiek IV kongresui, tiek atsakymams į šį klausimyną.

2011 m. pateikusi „Ataskaitą apie teisės viršenybę“ (CDL-AD(2011)003rev), 2016 m. kovo mėn. Venecijos komisija patvirtino išsamų Teisės viršenybės aspektų kontrolinį sąrašą (CDL-AD(2016)007), kuriame pateikiama plati teisės viršenybės sampratos apžvalga, be kita ko, apimanti teisėtumą (įstatymo viršenybė, tarptautinės teisės ir nacionalinės teisės santykis, teisėkūros procedūros, vykdomosios valdžios įgaliojimai teisėkūros srityje, nepaprastoji padėtis, viešąsias funkcijas vykdantys privatūs subjektai), teisinį tikrumą (priimtų teisės aktų ir teismo sprendimų prieinamumas, nuspėjamumas, stabilumas ir nuoseklumas, teisėti lūkesčiai, teisės aktų grįžtamosios galios draudimas, nulla poena sine lege, res judicata), kelio piktnaudžiauti įgaliojimais užkirtimą, lygiateisiškumą leidžiant įstatymus bei juos taikant ir nediskriminavimą, teisę kreiptis į teismą (teismų ir teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas, teisingas teismas, įskaitant teismų sprendimų veiksmingumą, ir prokuratūros savarankiškumas). Šios temos gali būti naudingos teisės viršenybės elementams apibrėžti, net jei jie naudojami nesiejant su šiuo principu.

Atsakydami į toliau pateiktus klausimus, prireikus trumpai apibūdinkite savo teismo praktiką.

I. Teisės viršenybės sampratų įvairovė 1. Kokiuose teisės šaltiniuose (pvz., konstitucijoje, teismų praktikoje ir kt.) įtvirtintas teisės viršenybės principas jūsų šalies teisinėje sistemoje?

2. Kaip teisės viršenybės principas aiškinamas jūsų šalyje? Ar yra skirtingų teisės viršenybės sampratų (formalioji, materialioji arba kokia nors kita samprata)?

174

Klausimynas

PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS

PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS

At the regional level, the Inter-American Democratic Charter of the Organisation of American States, the Constitutive Act of African Union and the Arab League refer to the rule of law. For the Council of Europe, the rule of law is one of the three principles which form the basis of all genuine democracy, together with individual freedom and political liberty.

Au niveau régional, la Charte démocratique interaméricaine de l’Organisation des États américains, l’Acte constitutif de l’Union africaine et la Ligue arabe se réfèrent à l’Etat de droit. Pour le Conseil de l’Europe, l’Etat de droit est l’un des trois principes qui constituent la base de toute démocratie véritable, avec la liberté individuelle et la liberté politique.

While the scope of the rule of law is not always defined in the same manner in these instruments, the work of the Venice Commission may be able to provide some guidance for the 4th Congress and for the replies to this questionnaire.

Bien que la portée de l’Etat de droit ne soit pas toujours définie de la même manière dans ces instruments, les travaux de la Commission de Venise peuvent fournir des indications pour le 4e Congrès et pour les réponses à ce questionnaire.

Following its 2011 Report on the Rule of Law (CDL-AD(2011)003rev), the Venice Commission, in March 2016, adopted its detailed Rule of Law Checklist (CDL-AD(2016)007), which provides an overview of the wide scope of the rule of law, inter alia, covering legality (supremacy of the law, relationship between international law and domestic law, law-making procedures, law-making powers of the executive, emergency situations, private actors in charge of public tasks), legal certainty (accessibility of legislation and court decisions, foreseeability, stability and consistency, legitimate expectations, non-retroactivity, nulla poena sine lege, res judicata), prevention of abuse of powers, equality in and before the law and non-discrimination, access to justice (independence and impartiality of the judiciary and judges, fair trial, including effectiveness of judicial decisions, autonomy of the prosecution service). These topics can help in order to identify elements which are part of the rule of law, even when they are used without an explicit reference to this principle.

Après l’adoption de son rapport de 2011 sur l’Etat de droit (CDL-AD(2011)003rev), la Commission de Venise a adopté ses « Critères de l’Etat de droit », détaillés (CDL-AD(2016)007), qui fournissent un aperçu du large champ d’application de l’Etat de droit, couvrant, entre autres, la légalité (suprématie de la loi, relation entre droit international et droit interne, procédures législatives, pouvoirs normatifs de l’exécutif, situations d’urgence, acteurs privés chargés de tâches publiques), la sécurité juridique (accessibilité de la législation et des décisions des cours, prévisibilité, stabilité et cohérence, confiance légitime, non-rétroactivité, nulla poena sine lege, force de chose jugée), la prévention de l’abus de pouvoirs, l’égalité dans et devant la loi et la non-discrimination, l’accès à la justice (indépendance et impartialité du pouvoir judiciaire et des juges, procès équitable, y compris efficacité des décisions judiciaires, autonomie du parquet). Ces thèmes peuvent aider à identifier les éléments qui font partie de l’Etat de droit, même s’ils sont utilisés sans référence explicite à ce principe.

In your replies to the questions below, please briefly present the case law of your Court whenever applicable.

Dans vos réponses aux questions ci-dessous, veuillez présenter brièvement la jurisprudence de votre Cour le cas échéant.

I. The different concepts of the rule of law

I. Les différents concepts de l’Etat de droit

1. What are the relevant sources of law (e.g. the Constitution, case law, etc.) which establish the principle of the rule of law in the legal system of your country?

1. Quelles sont les sources du droit (par exemple la Constitution, la jurisprudence, etc.) qui établissent le principe de l’Etat de droit dans le système juridique de votre pays ?

2. How is the principle of the rule of law interpreted in your country? Are there different concepts of the rule of law: formal, substantive or other?

Questionnaire

2. Comment est interprété le principe de l’Etat de droit dans votre pays ? Y a-t-il des conceptions différentes de l’Etat de droit : formelle, matérielle ou autre ?

Questionnaire

175

PASIRENGIMAS IV KONGRESUI

MEANING OF PINS

3. Ar yra konkreÄ?iĹł teisÄ&#x2014;s sriÄ?iĹł, kuriose jĹŤsĹł teismas uĹžtikrina pagarbÄ&#x2026; teisÄ&#x2014;s virĹĄenybei (pvz., baudĹžiamoji teisÄ&#x2014;, rinkimĹł teisÄ&#x2014; ir kt.)?

Silver Other delegates (WCCJ member courts)

Gold Heads of Delegations (WCCJ member courts)

4. Ar yra teismĹł praktikos, susijusios su teisÄ&#x2014;s virĹĄenybÄ&#x2014;s principo turiniu? Kokie yra pagrindiniai ĹĄio principo elementai pagal tokiÄ&#x2026; teismĹł praktikÄ&#x2026;? Pateikite atitinkamĹł teismĹł praktikos pavyzdĹžiĹł.

5. Ar teisÄ&#x2014;s virĹĄenybÄ&#x2014;s samprata jĹŤsĹł ĹĄalies teismĹł praktikoje laikui bÄ&#x2014;gant pasikeitÄ&#x2014;? Jei taip, apibĹŤdinkite tuos pokyÄ?ius ir pateikite pavyzdĹžiĹł.

MEANING OF NECK STRAPS

6. Ar tarptautinÄ&#x2014; teisÄ&#x2014; turi ÄŻtakos teisÄ&#x2014;s virĹĄenybÄ&#x2014;s principo aiĹĄkinimui jĹŤsĹł ĹĄalyje?

2UJDQLVHU OLDLVRQ RÉ?FHU

II. Nauji iĹĄĹĄĹŤkiai teisÄ&#x2014;s virĹĄenybei 7. Ar esama itin dideliĹł nacionalinio lygmens grÄ&#x2014;smiĹł teisÄ&#x2014;s virĹĄenybei, ar jĹŤsĹł ĹĄalyje buvo tokiĹł grÄ&#x2014;smiĹł (pvz., ekonomikos kriziĹł)?

8. Ar tarptautiniai ÄŻvykiai ir aplinkybÄ&#x2014;s (pvz., migracija, terorizmas) turÄ&#x2014;jo poveikÄŻ teisÄ&#x2014;s virĹĄenybÄ&#x2014;s aiĹĄkinimui jĹŤsĹł ĹĄalyje?

Participant

MEANING OF BADGES

Dark blue badge Head of Delegation

Burgundy badge National Guest

176

Grey badge Member of Delegation, Foreign Guest

Green badge Organiser, OLDLVRQ RÉ?FHU

Black badge Security

9. Ar jĹŤsĹł teismas nagrinÄ&#x2014;jo nacionalinÄ&#x2014;s teisÄ&#x2014;s ir tarptautinÄ&#x2014;s teisÄ&#x2014;s normĹł kolizijas? Ar jĹŤsĹł teismas tam tikras teises ar laisves yra aiĹĄkinÄ&#x2122;s skirtingai, palyginti su regioniniĹł / tarptautiniĹł teismĹł (pvz., Afrikos, Amerikos ĹĄaliĹł ar Europos teismĹł) ar tarptautiniĹł institucijĹł (ypaÄ?

JungtiniĹł TautĹł Ĺ˝mogaus teisiĹł komiteto) pateiktu aiĹĄkinimu? Ar yra su tuo susijusiĹł sunkumĹł ÄŻgyvendinant tokiĹł teismĹł / institucijĹł sprendimus? Kokia tĹł sunkumĹł esmÄ&#x2014;? Pateikite pavyzdĹžiĹł.

Yellow badge Spouse

III. TeisÄ&#x2014; ir valstybÄ&#x2014; 10. Koks jĹŤsĹł teismo praktikos poveikis uĹžtikrinant, kad valstybÄ&#x2014;s valdĹžios neperĹžengtĹł savo ÄŻgaliojimĹł konstituciniĹł ribĹł?

Light green badge 6WDÎ? WHFKQLFDO ZRUNHUV interpreters, etc.)

Orange badge Press

11. Ar jĹŤsĹł teismo sprendimai yra privalomi kitiems teismams? Ar kiti / bendrosios kompetencijos teismai visais atvejais remiasi jĹŤsĹł teismo praktika / jos paiso? Ar yra buvÄ&#x2122; nesutarimĹł tarp jĹŤsĹł teismo ir kitĹł (aukĹĄÄ?iausiĹłjĹł) teismĹł?

Klausimynas

PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS

PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS

3. Are there specific fields of law in which your Court ensures respect for the rule of law (e.g. criminal law, electoral law, etc.)?

3. Y a-t-il des domaines spécifiques du droit dans lesquelles votre Cour assure le respect de l’Etat de droit (par exemple le droit pénal, le droit électoral, etc.) ?

4. Is there case law on the content of the principle of the rule of law? What are the core elements of this principle according to the case law? Please provide relevant examples from case law.

4. Y a-t-il une jurisprudence sur le contenu du principe de l’Etat de droit ? Quels sont les éléments de base de ce principe selon la jurisprudence ? Veuillez fournir des exemples de jurisprudence.

5. Has the concept of the rule of law changed over time in case law in your country?

If so, please describe these changes referring to examples.

5. Le concept de l’Etat de droit a-t-il changé au fil du temps dans la jurisprudence de votre pays ? Si oui, veuillez présenter ces changements en vous référant à des exemples.

6. Does international law have an impact on the interpretation of the principle of the rule of law in your country?

II. New challenges to the rule of law 7. Are there major threats to the rule of law at the national level or have there been such threats in your country (e.g. economic crises)?

8. Have international events and developments had a repercussion on the interpretation of the rule of law in your country (e.g. migration, terrorism)?

9. Has your Court dealt with the collisions between national and international legal norms? Have there been cases of different interpretation of a certain right or freedom by your Court compared to regional / international courts (e.g. African, Inter-American or European Courts) or international bodies (notably, the UN Human Rights Committee)? Are there related difficulties in implementing decisions of such courts / bodies? What is the essence of these difficulties? Please provide examples.

III. The law and the state 10. What is the impact of the case law of your Court on guaranteeing that state powers act within the constitutional limits of their authority?

11. Do the decisions of your Court have binding force on other courts? Do other / ordinary courts follow / respect the case law of your Court in all cases? Are there conflicts between your Court and other (supreme) courts?

Questionnaire

6. Est-ce que le droit international a un impact sur l’interprétation du principe de l’Etat de droit dans votre pays ?

II. De nouveaux défis pour l’Etat de droit 7. Y a-t-il des menaces majeures pour l’Etat de droit au niveau national ou y a-t-il eu de telles menaces dans votre pays (par exemple des crises économiques) ?

8. Est-ce que des événements et développements internationaux ont eu une répercussion sur l’interprétation de l’Etat de droit dans votre pays (par exemple les migrations, le terrorisme) ?

9. Est-ce votre Cour a examiné des conflits entre des normes nationales et internationales ? Y a-t-il des cas d’interprétation différente d’un certain droit par votre Cour par rapport aux juridictions régionales / internationales (par exemple les cours africaines, interaméricaines ou européennes) ou des organismes internationaux (notamment le Comité des droits de l’homme de l’ONU) ? Y a-t-il des difficultés liées à la mise en œuvre des décisions de ces cours / autorités ? Quelle est l’essence de ces difficultés ? Veuillez fournir des exemples.

III. Le droit et l’Etat 10. Quel est l’impact de la jurisprudence de votre Cour dans la garantie que les organes de l’Etat agissent dans les limites constitutionnelles de leur autorité ?

11. Est-ce que les décisions de votre Cour ont force obligatoire pour les autres cours ?

Est-ce que les autres cours ordinaires suivent / respectent la jurisprudence de votre Cour dans tous les cas ? Y a-t-il des conflits entre votre Cour et d’autres cours suprêmes ?

Questionnaire

177

PASIRENGIMAS IV KONGRESUI

12. Ar jūsų teismas yra prisidėjęs prie teisėkūros proceso ir teisės taikymo standartų kūrimo arba juos plėtojęs (pvz., prie kūrimo tokių sampratų kaip nepriklausomumas, nešališkumas, veikimas vadovaujantis įstatymu, non bis in idem, nulla poena sine lege ir t. t.)?

13. Ar jūsų teismo praktikoje yra sprendimų dėl privačių subjektų, vykdančių viešąsias funkcijas, pagarbos teisės viršenybei?

14. Ar valstybės pareigūnai yra atsakingi už savo veiksmus tiek teisėje, tiek praktikoje? Ar nėra problemų dėl kai kurių pareigūnų neliečiamumo, pvz., juo užkertamas kelias veiksmingai kovai su korupcija? Ar jūsų teismo praktikoje yra sprendimų dėl valstybės pareigūnų atsakomybės už savo veiksmus?

IV. Teisė ir žmogus 15. Ar galima individualiai kreiptis (tiesiogiai / netiesiogiai) į jūsų teismą ir skųsti bendruosius aktus / individualius aktus? Trumpai paaiškinkite ypatybes / procedūras.

16. Ar jūsų teismas yra suformavęs praktiką, susijusią su galimybe kreiptis į bendrosios kompetencijos / žemesnės instancijos teismus (pvz., susijusią su išankstinėmis sąlygomis, įskaitant išlaidas, advokato atstovavimu, terminais)?

17. Ar jūsų teismas yra suformavęs praktiką, susijusią su kitomis asmens teisėmis, kurios siejasi su teisės viršenybe?

18. Ar teisės viršenybė vartojama kaip bendroji samprata, kai jūsų šalies konstitucijos tekste nėra konkrečių pagrindinių teisių ar garantijų?

B. Narių teismų nepriklausomumo vertinimas Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos II kongreso tema buvo „Valdžių padalijimas ir konstitucinių teismų ir lygiaverčių institucijų nepriklausomumas“.

178

Klausimynas

PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS

PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS

12. Has your Court developed / contributed to standards for lawmaking and for the application of law (e.g. by developing concepts like independence, impartiality, acting in accordance with the law, non bis in idem, nulla poena sine lege, etc.)?

12. Est-ce que votre Cour a contribué à la définition des / développé les normes législatives et celles relatives à l’application de la loi ? (par exemple, en développant des concepts tels que l’indépendance, l’impartialité, les actes en conformité à la loi, non bis in idem, nulla poena sine lege, etc.).

13. Do you have case law relating to respect for the rule of law by private actors exercising public functions?

14. Are public officials accountable for their actions, both in law and in practice?

Are there problems with the scope of immunity for some officials, e.g. by preventing an effective fight against corruption? Do you have case law related to the accountability of public officials for their actions?

IV. The law and the individual 15. Is there individual access to your Court (direct / indirect) against general acts / individual acts? Please briefly explain the modalities / procedures.

16. Has your Court developed case law concerning access to ordinary / lower courts (e.g. preconditions, including, costs, representation by a lawyer, time limits)?

17. Has your Court developed case law on other individual rights related to the rule of law?

18. Is the rule of law used as a general concept in the absence of specific fundamental rights or guarantees in the text of the Constitution in your country?

B. Stocktaking on the independence of the Member Courts The 2nd Congress of the World Conference on Constitutional Justice was devoted to the topic “Separation of Powers and Independence of Constitutional Courts and Equivalent Bodies”.

Questionnaire

13. Avez-vous de la jurisprudence relative au respect de l’Etat de droit par des acteurs privés exerçant des fonctions publiques ?

14. Est-ce que les agents publics sont responsables de leurs actes, à la fois en droit et en pratique ? Y a-t-il des problèmes avec la portée de l’immunité pour certains fonctionnaires, qui empêche une lutte efficace contre la corruption ? Avez-vous de la jurisprudence relative à la responsabilité des fonctionnaires du fait de leurs actes ?

IV. La loi et l’individu 15. Y a-t-il un accès individuel à votre Cour (direct / indirect) contre les actes généraux / les actes individuels ? Veuillez expliquer brièvement les modalités / procédures.

16. Est-ce que votre Cour a développé une jurisprudence concernant l’accès aux cours ordinaires / inférieures (par exemple les conditions préalables, y compris les frais, la représentation par un avocat, les délais) ?

17. Est-ce que votre Cour a développé une jurisprudence sur d’autres droits individuels liés à l’Etat de droit ?

18. Est-ce que l’Etat de droit est utilisé comme concept général pour combler l’absence de droits ou garanties fondamentaux spécifiques dans le texte de la Constitution ?

B. Bilan sur l’indépendance des cours membres Le 2e Congrès de la Conférence mondiale sur la justice constitutionnelle a été consacrée à « La séparation des pouvoirs et l’indépendance des Cours constitutionnelles et instances équivalentes ».

Questionnaire

179

PASIRENGIMAS IV KONGRESUI

Atsižvelgdamas į šios temos svarbą ir dažnai kylančias grėsmes kai kurių narių teismų nepriklausomumui, Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos Biuras nusprendė visuose būsimuose kongresuose atskirą specialią sesiją skirti narių teismų nepriklausomumui. Dėl to III kongrese, vykusiame 2014 m. Seule, tokia sesija jau buvo. IV kongrese Vilniuje tokia sesija taip pat bus. Ją rengiant bus svarbūs atsakymai į toliau pateiktus klausimus.

1. Ar kitos valstybės valdžios institucijos darė spaudimą jūsų teismui, kai jis nagrinėjo bylas?

2. Ar žiniasklaida darė pernelyg didelį spaudimą jūsų teismui, kai jis nagrinėjo bylas?

3. Ar jūsų teismas susidūrė su kitų valstybės valdžios institucijų pasipriešinimu po to, kai priėmė joms nepatinkamus sprendimus?

4. Ar jūsų teismo sprendimai buvo tinkamai paskelbti?

5. Ar jūsų teismo sprendimai vykdomi? Ar yra specialių jūsų teismo sprendimų vykdymo mechanizmų?

6. Ar yra problemų vykdant tam tikro pobūdžio sprendimus?

7. Ar po sprendimų priėmimo buvo išpuolių prieš jūsų teismą?

8. Ar yra buvę kokių nors teisėkūros iniciatyvų ar veiksmų, dėl kurių kiltų kliūčių jūsų teismo veiklai?

9. Kaip jūsų teismas susidoroja su spaudimu, kurį jam daro kitos valstybės valdžios institucijos, žiniasklaida ir pan.?

10. Ar jūsų teismas yra gavęs kitų institucijų pagalbą nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu? Nurodykite, kokia pagalba buvo suteikta.

11. Ar jūsų teismas mano, kad teisminis susivaržymas jam neleidžia gintis žiniasklaidoje arba kreiptis dėl pagalbos?

180

Klausimynas

PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS

PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS

In view of the importance of this topic and frequent threats to the independence of some Member Courts, the Bureau of the World Conference had decided to include a special stocktaking session on the independence of the Members for all future congresses. As a consequence, already the 3rd Congress in 2014 in Seoul included such a session and this will be the case for the 4th Congress in Vilnius as well. The replies to the questions below will be important for the preparation for this session.

Compte tenu de l’importance de ce sujet et de fréquentes menaces sur l’indépendance de certaines cours membres, le Bureau de la Conférence mondiale a décidé d’inclure une session spéciale d’inventaire de l’indépendance des membres dans les futurs congrès. En conséquence, le 3e Congrès qui s’est tenu à Séoul en 2014, comportait une session « Indépendance des cours constitutionnelles – état des lieux » et ce sera le cas pour le 4e Congrès à Vilnius également. Les réponses aux questions ci-dessous sont importantes pour la préparation de cette session.

1. Has pressure been exercised on your Court by other state powers during the consideration (examination) of cases?

2. Has excessive pressure been exercised on your Court by the media during the consideration (examination) of cases?

3. Has your Court encountered resistance from other state powers following the adoption of decisions which they disliked?

4. Have the decisions of your Court been duly published?

5. Are the decisions of your Court being executed? Are there special mechanisms for the execution of the decisions of your Court?

1. Est-ce qu’une pression a été exercée sur votre Cour par d’autres pouvoirs de l’Etat pendant qu’elle a examiné des affaires ?

2. Est-ce une pression excessive été exercée sur votre Cour par les médias quand elle a examiné des affaires ?

3. Est-ce que votre Cour a rencontré de la résistance des autres pouvoirs de l’Etat à la suite de l’adoption de décisions avec lesquelles ils n’étaient pas d’accord ?

4. Est-ce que les décisions de votre Cour ont été dûment publiées ?

5. Est-ce que les décisions de votre Cour sont exécutées ?

6. Are there problems in the execution of specific types of decisions?

6. Y a-t-il des problèmes dans l’exécution de certains types de décisions ?

7. Have there been attacks on the Court following the adoption of decisions?

7. Y a-t-il eu des attaques contre la Cour à la suite de l’adoption de décisions ?

8. Have there been any legislative initiatives or actions leading to creating obstacles to the activity of your Court?

8. Y a-t-il eu des initiatives en actions législatives visant à créer des obstacles à l’activité de votre Cour ?

9. How did your Court deal with cases of pressure from other state powers, media, etc.?

9. Comment votre Cour a-t-elle traité des cas de pression des autres pouvoirs de l’Etat, des médias, etc. ?

10. Has your Court received assistance from other bodies at the national or international level? Please specify the provided assistance.

10. Est-ce que votre Cour a reçu l’aide d’autres organismes au niveau national ou international ? Veuillez préciser l’assistance fournie.

11. Does your Court consider that it is prevented by judicial restraint from defending itself in the media or from seeking assistance?

11. Est-ce que votre Cour considère que le principe de retenue judiciaire l’empêche de se défendre dans les médias ou de demander de l’aide ?

Questionnaire

Questionnaire

181

PASIRENGIMAS IV KONGRESUI

Konstitucinio Teismo kolektyvui teko didelė garbė ir atsakomybė pasirengti PKJK IV kongresui taip, kad jo darbas vyktų sklandžiai, dalyviai nepatirtų nepatogumų orientuodamiesi mieste, vykdami į skirtingas renginių vietas ir išsivežtų įspūdžius apie Lietuvą kaip apie įdomią, gražią, svetingą šalį, gerbiančią savo svečius ir mokančią jais rūpintis.

Konstitucinio Teismo darbuotojams teko didžiausias darbo, trukusio net dvejus metus, krūvis. Rengtis IV kongresui pradėta iškart, kai tik buvo patvirtinta, kad jis vyks Vilniuje. Buvo sudarytas organizacinis komitetas, vadovaujamas kanclerės Ingridos Danėlienės, aiškiai paskirstyti darbai, numatyti jų įgyvendinimo terminai.

Buvo parengtas ir išleistas IV kongreso dalyviams skirtas informacinis leidinys anglų ir prancūzų kalbomis „Handbook (Guide for participants) / Manuel (Guide pour les participants)“. Jame išsamiai paaiškinta kongreso skiriamųjų ženklų reikšmė, įdėti žemėlapiai, kuriuose nurodytos viešbučių, renginių ir kultūrinės programos vietos, pateikta informacija apie logistiką kongreso dienomis, nurodyta, kur galima rasti svarbiausias paslaugas. Šią knygelę dalyviai gavo iš anksto, o atvykę į Vilnių reikalingą informaciją galėjo rasti ir mobiliuoju telefonu nuskaitę QR kodą dalyvio kortelės antroje pusėje. Žinoma, kad viskas vyktų sklandžiai, artėjant IV kongresui teko dirbti 24 valandų režimu...

182 22

PREPARATION FOR THE 4th CONGRESS

PRÉPARATIFS DU 4e CONGRÈS

The team of the Constitutional Court had the great honour and responsibility of preparing for the 4th Congress of the WCCJ to ensure that the work during the Congress would run smoothly. It was also essential that participants would be prevented from experiencing inconveniences while finding their way in the city or during transfers to the different venues of events and would be able to leave with the impression that Lithuania is an interesting, attractive, and hospitable country, treating its guests with respect and able to take care of them.

Le personnel de la Cour constitutionnelle avait à la fois un grand honneur d’accueillir le 4e Congrès de la CMJC et une grande responsabilité de s’y préparer pour assurer un bon déroulement des travaux, pour aider les participants à ne pas se perdre dans la ville, pour assurer un bon déplacement des participants entre les lieux des événements et pour faire bonne impression de la Lituanie, en tant que pays intéressant et accueillant, qui respecte et sait s’occuper de ses invités.

The staff of the Constitutional Court had to take on a heavy workload extending over the period of two years. Preparation began immediately after it had been approved that the 4th Congress would be held in Vilnius. The formation of the Organisational Committee, headed by Secretary General Ingrida Danėlienė, was followed by the clear distribution of work and the establishment of time frames for its implementation.

As part of the preparation, the Handbook (Guide for participants) was published in English and French. The Handbook explained in detail the meaning of the identity badges, lapel pins, and neck straps of the 4th Congress, included maps with the locations of the hotels, events, and cultural programme, indicated information related to logistics during the days of the Congress, and listed the places where the most important services could be provided. The participants received the Handbook in advance and, on their arrival in Vilnius, they could also access all the relevant information via mobile phones by using a QR code on the reverse of their badges.

Obviously, in order for everything to proceed smoothly, the run-up to the 4th Congress required working on a round-the-clock basis...

Le personnel de la Cour constitutionnelle a fait face à la charge de travail accrue pendant deux ans. Les préparatifs du 4e Congrès ont commencé immédiatement après l’adoption de la décision d’organiser ce congrès à Vilnius. À cette fin, le comité organisationnel, présidé par la chancelière Ingrida Danėlienė, a été créé afin de répartir les tâches et fixer les dates limites pour l’exécution de tâches concernées. À l’approche du 4e Congrès, le manuel (Guide pour les participants) a été rédigé en anglais et en français. Ce manuel fournit des informations explicatives sur les significations des signes distinctifs du congrès, sur les déplacements pendant les jours du congrès, contient les cartes indiquant les hôtels, les lieux des événements et du programme culturel, ainsi que des informations sur l’accès à des services nécessaires. Lesdits manuels ont été offerts aux participants à leur arrivée à Vilnius.

En plus, les informations nécessaires étaient accessibles via téléphone portable permettant la lecture du code QR au verso des badges des participants. Évidemment, à l’approche du 4e Congrès, tout le personnel devait trimer dur 24 heures sur 24...

183 23

184

185

186

187

188

189

190

191

LEIDINÄŽ SUDARÄ&#x2013; / PREPARED BY / LÉ&#x2019;OUVRAGE Ă&#x2030;LABORĂ&#x2030; PAR : Ingrida DanÄ&#x2014;lienÄ&#x2014; GiedrÄ&#x2014; MaksimaitytÄ&#x2014; Ieva SaudargaitÄ&#x2014; RĹŤta SvirnelienÄ&#x2014; ĹŞla UrbanoviÄ?ienÄ&#x2014; ValdonÄ&#x2014; ZubkienÄ&#x2014; Kalbos redaktorÄ&#x2014;s / Language editors / RĂŠdactrices linguistiques : Renata KupÄ?iĹŤnienÄ&#x2014; Rima MekaitÄ&#x2014; Monika RudokaitÄ&#x2014;-MarcinkeviÄ?ienÄ&#x2014; DizainÄ&#x2026; kĹŤrÄ&#x2014; ir maketavo / Design and layout / Dessin et maquette : Neringa SviĹĄÄ?iauskaitÄ&#x2014; NUOTRAUKŲ AUTORIAI / PHOTOS BY / PHOTOS PRISES PAR : Liudas Baronas, Laimutis Brundza, Laimonas CiĹŤnys, Mindaugas Dulinskas, Karolis KavolÄ&#x2014;lis, Darius KuÄ?ys, Dainius Labutis, Evaldas Lasys, Marius Linauskas, Ĺ arĹŤnas MaĹžeika, Gediminas Savickis, Vygintas Skaraitis, Dainius Stankus, Neringa SviĹĄÄ?iauskaitÄ&#x2014;, Andrius Ufartas, Tomas Urbelionis, KÄ&#x2122;stutis Vanagas, Redas Vilimas, Saulius Ĺ˝iĹŤra

3$6$8/Î&#x2013;2 .2167Î&#x2013;78&Î&#x2013;1Ă&#x2DC;6 -867Î&#x2013;&Î&#x2013;-26 .21)(5(1&Î&#x2013;-26 Î&#x2013;9 .21*5(6$6 7HLVĂ&#x2122;V YLUÄŁHQ\EĂ&#x2122; LU NRQVWLWXFLQĂ&#x2122; MXVWLFLMD ÄŁLXRODLNLQLDPH SDVDXO\MH P UXJVĂ&#x2122;MR Č&#x201A; G 9LOQLXV /LHWXYD 4th CONGRESS OF THE WORLD CONFERENCE ON CONSTITUTIONAL JUSTICE 7KH 5XOH RI /DZ DQG &RQVWLWXWLRQDO -XVWLFH LQ WKH 0RGHUQ :RUOG Č&#x201A; 6HSWHPEHU 9LOQLXV /LWKXDQLD 4e CONGRĂ&#x2C6;S DE LA CONFĂ&#x2030;RENCE MONDIALE SUR LA JUSTICE CONSTITUTIONNELLE / Â&#x2039;WDW GH GURLW HW OD MXVWLFH FRQVWLWXWLRQQHOOH GDQV OH PRQGH PRGHUQH 11Č&#x201A; VHSWHPEUH 9LOQLXV /LWXDQLH

IĹĄleido Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas / Published by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania / PubliĂŠ par la Cour constitutionnelle de la RĂŠpublique de Lituanie Spausdino UAB BALTO print / Printed by UAB BALTO print / ImprimĂŠ par UAB BALTO print