2013 m. vasario 12 d. / Antradienis / Nr. 35 (13 460)

Kaina

2013 m. vasario 12 d. / Antradienis / Nr. 35 (13 460)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Nuolaidos rūdžių suėstoms senienoms

Režisieriaus K.Lupos teatre nėra kelio atgal 13p.

Dusetose gimnazistais taps net lopšelinukai 4p.

11p.

www.lzinios.lt

Popiežiui

reikia poilsio

Pergalės kibernetiniame kare nelaukiama ir 2013 metais. Tai konstatavo Lietuvos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT, apžvelgęs praėjusių metų padėtį šalies elektroninėje erdvėje.

5p.

“Pažiūri pro viešbučio langą ir matai vien kranus ir statybas. Nėra abejonių - rusai pasistengs, kad tai būtų amžiaus žaidynės”, - grįžusi iš Sočio LŽ tikino LTOK vyriausioji referentė Vida Vencienė.

15p.

UŽSIENIS

Šventė baigėsi mirtina spūstimi

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Vakar netikėtai popiežius Benediktas XVI paskelbė, kad vasario 28 dieną atsistatydins, nes dėl savo amžiaus nebegali toliau vadovauti Šventajam Sostui. Ši žinia smogė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kita vertus, to buvo galima tikėtis, nes kardinolas Josephas Ratzingeris buvo pataręs savo sunkiai sergančiam pirmtakui

Reuters/Scanpix nuotrauka

Benediktas XVI paaiškino, jog taip pasielgti paskatino suvokimas, kad jam trūksta jėgų eiti savo pareigas.

Jonui Pauliui II atsistatydinti. 2010 metais duotame interviu popiežius taip pat užsiminė, kad gali atsistatydinti, jeigu nebegalės eiti savo pareigų. Tad Benediktas XVI liko ištikimas sau.

3p.

Milijonai piligrimų plūdo prie šventos Gangos upės pasinerti į jos vandenis, o vėliau Alahabado (Šiaurės Indija) geležinkelio stotyje susitvenkė tokios minios keliauninkų, kad kilo panika ir spūstis.

Per ją žuvo 36 žmonės. Ten buvo susirinkęs rekordinis skaičius tikinčiųjų - 30 milijonų. Tai didžiausias pasaulyje religinis festivalis, trunkantis 55 dienas. Dar dešimtys žmonių geležinkelio stotyje buvo sužeisti. Taip tragiškai baigėsi kulminacinė didžiausios induistų šventės diena. Žmonės kaltino policiją, kad ši prieš minią panaudojo lazdas, todėl ir kilo panika.

7p.

Fermų tvaikas - ne bėda, o atgyvena Lietuva niekaip neįveikia nuo gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų sklindančio nemalonaus amoniako kvapo. Bene kiekvienas projektas sulaukia vietos gyventojų pasipriešinimo.

Bet mokslininkai sako: ši problema įveikiama.

Juos baugina perspektyva kvėpuoti amoniaku apnuodytu oru. Kiaulių kompleksų vadovus gyventojai užtampė po teismus - įmonės netenka veiklos leidimų. Žmonės nepritaria ir planuojamiems paukštynų plėtros projektams. Didžiausią baimę jiems kelia “aromatai”. Tačiau mėšlo kvapus nai-

ORAI

kinančios biotechnologijos seniai nėra naujiena daugiau kaip pusėje pasaulio šalių. Tai patvirtina ir Lietuvos mokslininkai. Jie atlieka biotechnologijų naudojimo tyrimą skaidant nosiai nemalonias ir kenksmingas medžiagas, sklindančias iš ūkių.

10p.

Debesuota su pragiedruliais, vietomis snyguriuos.

Temperatūra dieną apie 0.

19p.

2

2013 02 12 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Neklijuokime vieni kitiems etikečių VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Šiuolaikinė sociologija tyrinėja reiškinį, kuris nežinia kodėl pavadintas gamtos mokslų terminu. Tai deviacija; naujausias lietuviškas tarptautinių žodžių žodynas ją apibrėžia kaip kompaso magnetinės rodyklės nukrypimą nuo magnetinio dienovidinio krypties, kaip laivo, lėktuvo nukrypimą nuo reikiamos krypties ir t. t.

Sociologijoje deviacija reiškia tokį elgesį, kuris laikomas peiktinu, netoleruotinu ar net baustinu, nes pažeidžia tam tikras socialines normas. Tačiau visuomenė tuo ir skiriasi nuo gamtos, kad socialinės normos skirtingose visuomenėse yra nevienodos. Todėl kiaulienos valgymas arabams ir žydams būtų deviacija, o lietuviams ar vokiečiams ši mėsa - vos ne kasdienis maistas. Bet ir toje pačioje visuomenėje socialinės normos gali skirtis. Atskiros so-

cialinės grupės turi savas normas, todėl tas pats elgesys jauniems žmonėms atrodo normalus, o pagyvenusiems kelia pasipiktinimą.

Yra dar vienas sociologinis deviacijos aiškinimas, kurį prisiminiau skaitydamas pastarųjų savaičių mūsų žiniasklaidą. Tai - etikečių klijavimo teorija. Pagal ją įtakingos visuomenės grupės sukuria taisykles, primeta šias visuomenei, o jų nesilaikymą laiko deviacija, t. y. klijuoja žmonėms deviantų etiketes. Gal nesu teisus, bet pastarųjų dienų žiniasklaidos dėmesys Žygaičių kaimo gyventojams, pabandžiusiems stabdyti skalūnų dujų žvalgybą ar net jų gavybą, man priminė etikečių klijavimo teoriją. Nesinori čia kartoti, kaip buvo ir yra vadinami tie žmonės. Vaikiška kalba kalbant, jiems buvo kuriamos pravardės, o juk mes, suaugusieji, mokome vaikučius, kad prasivardžiuoti negražu. Šnekant ne vaikiškai, skalūnų dujos yra paskelbtos kone absoliučiu gėriu, o tie, kurie tuo abejoja ar net neigia, yra blogiukai, neleidžiantys Lietuvai naudotis savo gelmių turtais.

Tik čia nežinia kodėl pamirštama, jog sprendžiant daugelį politinių problemų (o skalūnų dujų klausimą pir-

miausia laikau politiniu) vienareikšmio atsakymo nėra ir negali būti. Esu linkęs pritarti manantiesiems, kad siekiant kokio nors tikslo visada sukuriamos ir nelaukiamos pasekmės.

Bet ar kišantis į gamtą yra modeliuojamos šio proceso pasekmės?

nės elektrinės statybą. Visi, kurie domisi, viešojoje erdvėje galėjo rasti ir argumentų už šios jėgainės statybą, ir prieš. Per referendumą piliečiai pasisakė prieš, tačiau dalis politinio elito toliau kalba apie atominę elektrinę. Ar politikai ir vėl klijuos atominės energetikos priešininkams tarnaujančiųjų Rusijai etiketes?

Jei pripažįstame teiginį, jog beveik visi politiniai sprendimai turi ne tik pageidaujamų, bet ir nepageidaujamų pasekmių, reikia pripažinti ir tai, kad tas pasekmes būtina aptarti su visuomene. Ar jums nekelia pilietinio susirūpinimo, kad Latvijos politinis elitas skuba kitais metais šalyje įvesti eurą, nors, kaip rodo apklausos, didžioji dalis visuomenės pasisako prieš? Ar Lietuvos politinis elitas klausia mūsų nuomonės dėl euro? Ar įsiklausoma į finansų ekspertų - ir užsieniečių, ir mūsiškių mintis, kad kol pasirengsime įsivesti eurą, šios valiutos gali nebelikti? Tačiau jei euro neįsivesime ir net litą nuo jo “atrišime”, ar susilaikys mūsų politinis elitas nuo pagundos įjungti pinigų spausdinimo mašiną ir taip išspręsti valstybės bei “Sodros” deficito problemą?

Politikai ir biurokratai gali priimti labai nevykusių sprendimų, kurie jiems nieko nekainuoja, nes visa tokių sprendimų našta tenka paprastiems piliečiams.

Neturiu supratimo, reikia ar ne, galima ar ne išgauti skalūnų dujas Lietuvoje. Atkreipiu dėmesį tik į tai, kad jų gavybos šalininkai kitaip manantiesiems klijuoja blogiukų etiketes.

Negi tų, kitaip manančiųjų, argumentai nerimti?

Liūdina ir tai, kad kalbos apie skalūnų dujas priminė kitą dar nebaigtą spręsti klausimą - Visagino atomi-

2008 metais elektros kaina pagal dieninį tarifą siekė 32 centus už kilovatvalandę, pagal naktinį - 18 centų.

Tai buvo paskutiniai Ignalinos atominės elektrinės darbo mėnesiai. Jos uždarymas - Briuselio biurokratų sprendimas, nors, ekspertų manymu, ši elektrinė galėjo dirbti dar kelis dešimtmečius ir gerokai palengvinti gyvenimą tiek mūsų pramonei, tiek buitiniams vartotojams. Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad politikai ir biurokratai gali priimti labai nevykusių sprendimų, kurie jiems nieko nekainuoja, nes visa tokių sprendimų našta tenka paprastiems piliečiams.

Socialinė tikrovė per daug sudėtinga, kad būtų galima nematyti visų argumentų “už” ir “prieš”. Deja, labai dažnai “už” šalininkai, naudodamiesi turima galia, visiškai neįsiklauso į “prieš” šalininkų argumentus, tiesiog užklijuoja jiems blogiukų etiketes ir mano, kad reikalas išspręstas. Ir socialinė tikrovė vėl skaudžiai smogia atgal už nevykusius sprendimus. Tačiau šiuolaikinėje demokratijoje taip jau yra, kad ir politikai, ir biurokratai už savo sprendimus asmeniškai labai retai kada atsako.

•

Seimo tribūna

Savivalda šiuo metu neužtikrina žmonių interesų Apie Lietuvos savivaldos problemas kalbamės su Seimo nariu konservatoriumi Pranu Žeimiu.

- Prieš tapdamas Seimo nariu daugiau nei dešimtmetį dirbote savivaldoje, esate gerai susipažinęs su šia valdžios grandimi. Esama nuostatos, kad savivalda Lietuvoje veikia ne taip, kaip reikėtų. Jūsų manymu, ar šiuo metu užtikrinamas atstovavimas žmonių interesams vietos lygmeniu?

- Tai sudėtingas ir įvairiai interpretuojamas klausimas. Mūsų yra trys milijonai, tiek ir nuomonių šiuo klausimu. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kad savivalda turėtų atlikti funkcijas, kurios tiesiogiai susietos su vietos žmonių gyvenimu. Valstybės funkcijų supaprastinimas ir decentralizavimas, elektroninės valdžios paslaugų spartus diegimas, apsisprendimas Lietuvoje turėti bent dviejų lygių savivaldą - visa tai stiprintų savivaldą ir pagerintų atstovavimą žmonių interesams vietos lygmeniu.

- Lietuva - bene vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje nėra dviejų lygių savivaldos. Ar jos išskaidymas priartintų valdžią prie žmonių?

- Reikia sutikti su tuo, kad Lietuvoje savivalda dar nėra žmonių valdžia, o esamas savivaldos modelis neužtikrina tinkamo atstovavimo vietos bend-

Romo Jurgaičio nuotrauka

P.Žeimys: “Dabar savivaldybių tarybos pačios save kontroliuoja, o gyventojai yra nušalinti nuo kontrolės.” ruomenių interesams. Dabar savivaldybių tarybos pačios save kontroliuoja, o gyventojai yra nušalinti nuo kontrolės. Padėtis keistųsi, jei Lietuvoje būtų įvestas dviejų lygių savivaldos modelis.

Tuomet savivaldybės būtų suskaidytos į mažesnius vienetus, turinčius savo vadovus, kurie ir rūpintųsi konkrečios vietovės gyvenimo kokybe.

Tačiau akivaizdu, kad dabartinių savivaldybių skaidymas į mažesnes,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Lietuvos žinios

dirbau savivaldybės meru (vadovavo Palangai - aut.) ir neįsivaizduoju, kokį “šventąjį” gali išsirinkti vietos gyventojai. Kyla klausimas, kas tas tiesiogiai išrinktas meras bus - dar vienas tarybos narys, tik išrinktas visiškai kitaip nei likusieji, tarybos pirmininkas, kaip yra dabar, ar vykdomosios valdžios vadovas? O gal jis bus panašus į vietos prezidentuką, turintį veto teisę?

Visais atvejais taip pat verta paklausti, kokie bus tiesiogiai išrinkto mero santykiai su savivaldybės taryba.

Juk įmanomas variantas, kai tiesiogiai išrenkamas nepartinis meras, o tarybos daugumoje viršenybę turi kuri nors politinė partija. Tada toks meras būtų pasmerktas visą kadenciją nuo ryto iki vakaro ieškoti pritariančiųjų jo sprendimams, nors įstatymų leidėjai, apsaugodami merą nuo pirmalaikio atleidimo iš einamų pareigų, ir numatytų, kad norint pašalinti jį iš posto būtini keturių penktadalių visų tarybos narių balsai. Kam nuo to geriau? Pačiai savivaldybei, o gal merą rinkusiems rinkėjams? Niekam.

Merų tiesioginių rinkimų perspektyva dabar priklauso ne nuo visuomenės požiūrio, jos noro ar nenoro mero pozicijoje matyti pačios išrinktą žmogų, o nuo parlamentinių partijų sutarimo šiuo klausimu. Seimo narių apsisprendimas dėl merų tiesioginių rinkimų reikštų apsisprendimą pasirinkti visiškai naują vietos

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

esant sumažintiems valstybės ir savivaldybių biudžetams, artimiausiu metu nėra realus. Lieka atidėti šią idėją vėlesniam laikui.

- Praėjusios kadencijos Seime net kelissyk imtasi merų tiesioginių rinkimų įteisinimo. Kodėl parlamente šis klausimas kaskart užstringa?

- Iškart turiu prisipažinti, jog nesu už tai, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Daugiau nei aštuonerius metus

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

savivaldos modelį ir atsisakyti visą dešimtmetį veikiančio ir tobulinamo modelio. Būtina atsakyti į klausimą, ar pasirinktas modelis gali funkcionuoti geriau nei dabartinis, ar pasirinktas modelis turės daugiau pranašumų nei trūkumų.

- Matome tendenciją, kad savivaldybių biudžetai mažėja. Kaip tai atsiliepia žmonių gyvenimui ir regionų raidai?

- Savivaldybių biudžetai 2013 metais mažėja vidutiniškai 6-10 procentų. Yra savivaldybių, kurios, neturėdamos galimybių sukaupti biudžetuose daugiau pajamų, rengia taupymo projektus, kuriuose, pavyzdžiui, numato išleisti darbuotojus nemokamų atostogų, riboja kvalifikacijos kėlimo renginius, mažina lėšas prekėms ir paslaugoms įsigyti ir pan. Tenka apgailestauti, kad šiemet pabrangus elektros energijai rasis tokių savivaldybių, kurios bus priverstos išjungti dalį miestų ir miestelių apšvietimo.

Mažėja savivaldybių lėšos, skiriamos savarankiškoms įstaigų funkcijoms vykdyti. Tai reiškia, kad išmokėjusios algas ir sumokėjusios mokesčius “Sodrai” įstaigos turės mažinti išlaidas už šildymą, elektrą, vandenį, ryšių paslaugas ir t. t. Yra savivaldybių, kuriose jaučiamas lėšų trūkumas valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti.

•

Kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Benediktui XVI reikia poilsio Atkelta iš

•1 p.

Apie savo pasitraukimą pontifikas pranešė asmeniškai, kalbėdamas lotyniškai per vakar vykusią Vatikano kardinolų konsistoriją, kurioje buvo tartasi dėl Orano kankinių kanonizacijos. Popiežius pasakė, kad šiuolaikiniame, taip sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kurį krečia svarbūs tikėjimą liečiantys klausimai, norint valdyti šv. Petro laivą ir skelbti Evangeliją reikia daug dvasios ir kūno jėgų, o jo sveikata per kelis pastaruosius mėnesius taip pablogėjo, kad esąs priverstas prisipažinti, jog nebegali “adekvačiai vykdyti” jam tekusios misijos.

“Suvokdamas visą šio žingsnio rimtumą ir būdamas visiškai laisvas pareiškiu, kad atsisakau eiti Romos vyskupo, šv. Petro įpėdinio, pareigas, kurias man skyrė kardinolai 2005 metų balandžio 19 dieną. 2013 metų vasario 28 dieną 20 valandą Romos Šv. Petro sostas bus laisvas. Todėl tie, kurių kompetencijai priklauso konklavos, kad būtų išrinktas Aukščiausiasis pontifikas, sušaukimas, turi to imtis, - sakė Benediktas XVI, o savo kalbą baigė tokiais žodžiais: - Brangūs broliai, nuoširdžiai dėkoju jums už visą meilę ir bendrą darbą, kuriuo mane palaikėte mano tarnystėje. Prašau atleisti už tai, ko nepadariau. Dabar paveskime Šventąją Bažnyčią mūsų Aukščiausiojo piemens, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus globai ir melskime Jo Šventąją Motiną Mariją, kad ji padėtų tėvams kardinolams savo motinišku rūpesčiu išrenkant naują Aukščiausiąjį pontifiką. O dėl manęs, tai norėčiau ir toliau atsidavęs tarnauti Šventajai Dievo Bažnyčiai, skirdamas savo gyvenimą maldai.”

Popiežius paaiškino, jog taip pasielgti paskatino suvokimas, kad jam trūksta jėgų eiti savo pareigas. Šį balandį Benediktui XVI sukaks 86 metai, ir tai, kad jo jėgos vis labiau senka, pastebėjo visi. “Jį slegia amžius”, - yra pasakęs po-

metais. Tai buvo liūdnas periodas Bažnyčios istorijoje, nes grėsė skilimas.

Tuometis pontifikas Grigalius XII pažadėjo, kad jei Bažnyčia išliks vieninga, jis pasitrauks, jei tą padarys ir jo varžovas popiežiumi pasiskelbęs Benediktas XIII. Šį kartą Katalikų bažnyčiai joks pavojus negresia, nes Benediktas XVI ir jo pirmtakas Jonas Paulius II padarė labai daug jos autoritetui sustiprinti, todėl nusipelnė pagarbos ir dėkingumo už aštuonerius metus trukusį vadovavimą Katalikų bažnyčiai.

Benediktas XVI, anksčiau vadintas Josephu Ratzingeriu, gimė 1927 metų

balandžio 16 dieną katalikų dominuojamoje Bavarijoje. Būdamas paauglys jis svajojo apie tarnystę Dievui, tačiau likimas lėmė, kad tapo Hitlerjugendo nariu, bet likus keliems mėnesiams iki Antrojo karo pabaigos buvo paimtas į kariuomenę, o netrukus pateko į amerikiečių nelaisvę. Paleistas J.Ratzingeris studijavo teologiją ir filosofiją, paskui 1951 metais, beveik tuo pat metu, kaip ir jo vyresnysis brolis Georgas, buvo įšventintas į kunigus. Dėstydamas Vokietijos aukštosiose mokyklose J.Ratzingeris susipažino ir susidraugavo su Karoliu Wojtyla. Šį išrinkus Romos popiežiumi Jonu Pauliumi II, tapo jo patikėtiniu ir draugu. Būtent kardinolas J.Ratzingeris aukojo šv. Mišias per Jono Pauliaus II laidotuves Vatikane, o netrukus pakeitė jį Šv. Petro soste ir tapo seniausiu popiežiumi nuo Klemenso XII laikų.

Benedikto XVI kadencija nebuvo lengva, nes Katalikų bažnyčią krėtė skandalai - nuo pedofilijos iki korupcijos, tačiau jai vadovavo ramiai ir oriai. Katalikai liberalai į jį žvelgė atsargiai ir kritikavo, kad neprisideda prie dialogo su musulmonais, žydais ir kitais krikščionimis. Katalikai konservatoriai gyrė, nes jiems patiko Benedikto XVI pastangos atkurti tradicinį katalikų tikėjimą. Šis popiežius garsėjo kaip akademikas, tačiau kartu mokėjo parodyti pasauliui savo švelnumą (jis jautriai skambindavo Mozartą, o būdamas kardinolas rūpinosi benamėmis Romos katėmis). Buvo kalbama, kad Benediktas XVI Vatikane jaučiasi vienišas, tačiau jis mokėjo veikti labai ryžtingai. Popiežius nė girdėti nenorėjo apie celibato panaikinimą ar moterų įšventinimą į kunigus. Kaip šiuos svarbius Bažnyčiai klausimus spręs jo įpėdinis, parodys ateitis.

Manoma, kad per Velykas Katalikų bažnyčia jau turės naują vadovą, nes konklavą naujam popiežiui išrinkti planuojama sušaukti praėjus 15-20 dienų po Benedikto XVI atsistatydinimo.

Kardinolas A.J.Bačkis: “Lietuva dabar turi teisę per mane balsuoti, rinkti naują popiežių.”

Pasak vyskupo K.Kėvalo, prieš atsisveikindamas Benediktas XVI viską sutvarkė taip, kad popiežių kaita vyktų sklandžiai.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

rinktas iki Velykų, kurios šiemet švenčiamos kovo 31 ir balandžio 1 dieną.

Konklava turėtų būti sušaukta praėjus 15-20 dienų po Benedikto XVI atsistatydinimo. “Pastarosios konklavos turi tendenciją trumpėti. Benedikto XI buvo viena trumpiausių. Tačiau prognozuoti sunku”, - sakė vyskupas. Pasak jo, kalbėti apie galimus kandidatus dar per anksti. “Patys kardinolai dar neturėjo tokios diskusijų temos, nes tik šiandien ji visiems tapo aktuali”, - patikino K.Kėvalas.

Paklaustas, kokios viltys siejamos su nauju popiežiumi, vyskupas pabrėžė, jog svarbiausia, kad “jis būtų efektyvus tikėjimo žinios skelbėjas moderniame pasaulyje”. “Nes tai yra pati didžiausia

atsakomybė, tenkanti ir popiežiui, ir pačiai Bažnyčiai - rasti kalbą su moderniu pasauliu, moderniomis priemonėmis ir kalba, kad ta žinia skambėtų kaip geroji naujiena”, - sakė vyskupas.

Pasak K.Kėvalo, prieš atsisveikindamas Benediktas XVI viską sutvarkė taip, kad popiežių kaita vyktų sklandžiai.

“Matyti, kad šį sprendimą jis priėmė ne šiomis dienomis, o tam ruošėsi”, - teigė jis. Vyskupas sutiko, kad Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI įpėdiniui nebus lengva. “Vienas buvo nepralenkiamas savo asmenybės magnetizmu, kitas - intelektiniais gebėjimais. Dabar žmonės tikėsis, kad naujasis popiežius suderins abi savybes. Tikimės, kad toks žmogus yra”, - sakė vyskupas.

Benediktas XVI prisipažino, kad jam “neužtenka dvasios ir kūno jėgų” vadovauti 1,2 mlrd. pasaulio katalikų.

Reuters/Scanpix nuotrauka

piežiaus vyresnysis brolis 89 metų monsinjoras Georgas Ratzingeris, kuris dar praėjusiais metais aiškino, jog kelionių metu Benediktas XVI taip smarkiai pavargsta, kad vos gali paeiti. Kiek anksčiau Georgas buvo sakęs, kad dar 2005 metais popiežius patyrė du nedidelius insultus, kad jį kamuoja aukštas kraujospūdis ir artritas. Minint popiežiaus 85-ąjį gimtadienį Benediktas XVI prašė susirinkusių Šv. Petro aikštėje tikinčiųjų melsti, kad “Viešpats suteiktų man jėgų vykdyti patikėtą misiją”. Pernai kovą nuvykęs į Meksiką ir Kubą, popiežius pirmą kartą viešai pasirodė pasiramsčiuodamas lazdele, nors Vatikane privačioje aplinkoje ja naudojosi jau anksčiau. Tais pačiais metais pontifikas ėmė naudotis ir mobilia platfor-

Šis popiežius garsėjo kaip akademikas, tačiau mokėjo parodyti pasauliui ir savo švelnumą. ma per ceremonijas net tada, kai reikėdavo nueiti nedidelį atstumą. Po pernykštės kelionės į Meksiką ir Kubą gydytojas rekomendavo Benediktui XVI daugiau nesileisti į keliones per Atlantą, tačiau šių metų liepą buvo planuojama jo išvyka į Braziliją. Dabar jau aišku, kad ji neįvyks, nes popiežius nusprendė trauktis. Šis precedento dabartinėje Katalikų bažnyčios istorijoje neturintis įvykis reiškia, kad Benediktas XVI taps pirmu per beveik 600 metų atsistatydinusiu popiežiumi. Pastarąjį kartą Šventasis Tėvas tai buvo padaręs 1415

•

Tai buvo didis popiežius RAIMONDA RAMELIENĖ

Bendravusieji su Benediktu XVI pabrėžia jo intelektinį įžvalgumą, asmenybės šilumą ir mokėjimą bendrauti su kiekvienu žmogumi.

Dėl popiežiaus Benedikto XVI ketinimo atsistatydinti apgailestaujantys Lietuvos bažnyčios vadovai ir diplomatai teigia lenkiantys galvą prieš tokį Šventojo Tėvo sprendimą. Tikimasi, kad ir naujasis popiežius bus gerosios žinios skleidėjas moderniame pasaulyje.

Asmenybės žavesys Lietuvos ambasadorę prie Šventojo Sosto Ireną Vaišvilaitę vakar užgriuvo telefono skambučių iš Lietuvos lavina.

Beveik metus Romoje reziduojanti diplomatė buvo prašoma kiek išsamesnės informacijos ir komentarų apie vakar po visą pasaulį pasklidusią naujieną. Benedikto XVI sprendimą trauktis I.Vaišvilaitė pavadino labai netikėtu. “Nustebimas, galvojimas, kaip atrodys artimiausias mėnuo”, - savo būseną išgirdus žinią LŽ apibūdino ambasadorė. Pasak jos, kaip tik šiuo metu derinamas Velykų tvarkaraštis, kuriame numatytas popiežiaus dalyvavimas vienuose ar kituose renginiuose. Anksčiau buvo skelbta, kad popiežius dalyvaus rytoj, Pelenų dieną,

vyksiančiose apeigose. “Staiga netikėtai suvoki, kad šio popiežiaus šiame poste netrukus nebematysi”, - apgailestaudama sakė diplomatė.

Su Benediktu XVI I.Vaišvilaitė pasakojo bendravusi du kartus - įteikdama skiriamuosius raštus ir sausį, kai diplomatinis korpusas Šventąjį Tėvą sveikino Naujųjų metų proga. “Popiežius - labai didelė figūra. Be galo atidus, gebantis susitelkti ties žmogumi, iš karto užmegzti šiltą ryšį. Visi, ku-

Kaip tik šiuo metu derinamas Velykų tvarkaraštis, kuriame numatytas popiežiaus dalyvavimas renginiuose. riems su juo teko persimesti bent keliais žodžiais, liudija apie jį esančią šilumos, meilės ir paprastumo zoną.

Benediktas XVI su kiekvienu žmogumi kalbasi taip, tarsi jis yra vienintelis”, - LŽ pasakojo ambasadorė. Šventojo Tėvo vadovavimo laikotarpį I.Vaišvilaitė įvertino kaip labai intensyvų. Pasak jos, popiežius aktyvai dalyvavo Bažnyčios viešajame gyvenime, stiprino santykius su valstybėmis - per tą laiką Vatikanas užmezgė nemažai naujų diplomatinių santykių, atidaryta naujų ambasadų. “Jo enciklikos bu-

vo labai gilios, dvasingos, intelektinės”, - pabrėžė diplomatė.

Dalyvaus konklavoje Dėl artėjančio popiežiaus pasitraukimo apgailestavimą išreiškė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jis apgailestauja dėl popiežiaus Benedikto XVI sprendimo trauktis iš pareigų. “Lenkiu galvą prieš dabartinio popiežiaus sprendimą.

Jis parodo, kad jo intelektas nepaprastas, kultūra nepaprasta. Jis pajėgia visur eiti, bet gal jau kūnas nebetarnauja. Man skaudu. Tai buvo tikrai didis popiežius - savo pasaulio dydžiu, savo kultūra. Jis mokėjo kalbėti visiems. Jis labai ramiai, labai šaltai, neužgauliai pasakydavo tiesą. Aš gerbiu jo sprendimą”, - žurnalistams sakė A.J.Bačkis.

Kardinolas dalyvaus konklavoje renkant naują Šventąjį Tėvą.

“Lietuva dabar turi teisę per mane balsuoti, rinkti naują popiežių. Manau, čia Dievo veikimas. Dievas žino, kas bus, ir mes turėsime atrasti Dievo valią”, - sakė kardinolas.

Kandidatų dar nesvarsto Kauno vyskupas Kęstutis Kėvalas žinią apie popiežiaus pasitraukimą taip pat vadino netikėta.

“Jo pontifikatas bus pažymėtas ta intelektine įžvalga ir tuo bagažu, kurį jis paliko Bažnyčiai kaip dogmą”, - LŽ sakė vyskupas. K.Kėvalas neatmetė galimybės, kad naujasis popiežius bus iš-

•

4

2013 02 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

Gimnazistais taps net lopšelinukai DAIVA BARONIENĖ

Zarasų rajono Dusetų lopšeliodarželio “Sartukas” mažyliai netrukus bus šio miestelio Kazimiero Būgos gimnazijos auklėtiniai. Gimnazistų statusą lopšelinukams parinko Zarasų rajono valdžia.

Nuo gegužės 1-osios Dusetų lopšelinukai bei darželinukai papildys Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokinių būrį. Būtent taip nutarė įvardyti mažylius Zarasų rajono valdžia. Ji dar praėjusių metų gruodį nutarė naikinti šį lopšelį-darželį kaip atskirą vienetą ir prijungti prie miestelyje veikiančios gimnazijos. Tad po pustrečio mėnesio Dusetų gimnazija, matyt, bus vienintelė Lietuvoje gimnazija, teikianti ikimokyklinio ugdymo paslaugas.

Gimnazija - Dusetų “Akropolis” Dusetų K.Būgos gimnazijos direktorius Gintautas Kuzma LŽ prisipažino, jog kolegos mokyklų vadovai, išgirdę, kad jam teks vadovauti dar ir lopšelinukams, garbaus kalbininko vardu pavadintą mokymo įstaigą ėmė vadinti Dusetų “Akropoliu”. “Mūsų gimnazijai nuolat patikimi įvairiausi palydovai. Iki šiol buvau gimnazijos direktorius ir tuo pat metu vadovavau dviem atokiuose kaimuose buvusiems pradinio ugdymo skyriams.

Negana to, prie gimnazijos prijungtas Dusetų specialiojo ugdymo skyrius, anksčiau vadintas pagalbine

Zarasų rajono valdžia nusprendė, kad nuo gegužės 1-osios Dusetų lopšelinukai bei darželinukai papildys Dusetų K.Būgos gimnazijos mokinių būrį. / LŽ archyvo nuotrauka mokykla”, - sakė G.Kuzma. Tad jis patarė nebesistebėti, kad gimnazija, kuriai anksčiau patikėta ugdyti specialiųjų poreikių vaikus, dabar ugdys dar ir lopšelinukus.

“Nuo šiol rūpinsiuosi ne tik gimnazistų ugdymo programomis, bet ir lopšelinukų žaislais”, - apie darbo perspektyvas kalbėjo gimnazijos vadovas. Jis prisipažino būsiantis vienintelis Zarasų rajone gimnazijos, besirūpinančios darželinukų ugdymu, vadovas, be to, sakė negirdėjęs, kad lopšelinukų grupę turėtų ir kuri nors šalies gimnazijų.

Lopšelio-darželio “Sartukas” direktorė Reda Pimpienė teigė, jog lop-

Kitų mokyklų vadovai garbaus kalbininko vardu pavadintą mokymo įstaigą ėmė vadinti Dusetų “Akropoliu”. šelinukų tėvai dėl to, kad jų vaikai papildys gimnazistų gretas, priekaištų kol kas neturėjo. “Tačiau tėvai dar galbūt nežino, kad mūsų lopšelį-darželį prijungus prie gimnazijos į mūsų patalpas bus įkelta gimnazijos specialiojo ugdymo grupė, kurioje lavinami specialiųjų poreikių vaikai”, - sakė R.Pimpienė. Ji svarstė, kad toks sugretinimas kai kuriems mažylių tėvams gali nepatikti.

Nemato kitos išeities Zarasų rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius LŽ tvirtino, kad lopšelinukus jungti su gimnazistais Dusetose verčia nuolatinis vaikų ir švietimui skirtų pinigų mažėjimas. “Šiemet švietimo įstaigų biudžetas, palyginti su pernykščiu, mažėja kone penktadaliu. Dėl to esame priversti taupyti kaip beišmanydami”, - prisipažino Švie-

timo ir kultūros skyriaus vedėjas.

Anot S.Kaulavičiaus, Dusetų lopšelįdarželį paversti gimnazijos dariniu tapo privalu dėl to, kad šiai gimnazijai priklausančiame specialiojo ugdymo skyriuje, įsikūrusiame itin erdviose buvusios pagalbinės mokyklos patalpose, teliko 28 mokiniai. Tad šiuos mokinius nutarta įkelti į lopšelio-darželio patalpas. O kadangi pavadinti jų darželinukais nebuvo kaip, gimnazistais nutarta įvardyti darželinukus. Tad nuo gegužės 1-osios į gimnazijos sąrašus bus įtraukti ne tik specialiųjų poreikių moksleiviai, bet ir lopšelinukai bei darželinukai.

S.Kaulavičius teigė, kad Zarasų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, lopšeliaidarželiai bei pradinės mokyklos prijungiamos prie aukštesnį statusą turinčių mokymo įstaigų. Tačiau to, kad lopšelis-darželis būtų prijungtas prie kurios nors šalies gimnazijų, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas sakė dar negirdėjęs.

“Darželis prie gimnazijos?” - negalėjo savo ausimis patikėti, todėl pakartojo LŽ pateiktą klausimą Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentas, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos direktorius Stanislavas Bernikas, paklaustas, ar žino daugiau faktų, kad gimnazija imtų vadovauti lopšeliui-darželiui.

Tokio atvejo Mokyklų vadovų asociacijos prezidento pavaduotojas patikino tikrai nežinantis. Tokių “akropolių” atsiradimą, anot S.Berniko, lemia atitinkamų sąlygų spiriama vietos valdžia.

•

A.Sabonis kreipėsi į medikus

Savaitgalį sunegalavęs A.Sabonis nerizikavo savo sveikata.

Kristinos Kučinskaitės nuotrauka KRISTINA KUČINSKAITĖ

Krepšinio legenda, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis vakar atsidūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų palatoje.

Buvusį sportininką savaitgalį namie vargino peršalimas. “Lovos režimu” laisvas dienas praleidęs A.Sabonis į Kauno klinikų medikus kreipėsi norėdamas profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Paguldę pacientą į ligoninę, atlikę būtiniausius tyrimus ir įvertinę jo būklę specialistai nusprendė išleis-

ti legendinį krepšininką namo artimiausiu metu.

A.Sabonis į vienos žinomiausių Lietuvos gydymo įstaigos medikų rankas buvo patekęs 2011-ųjų rugsėjo pabaigoje. Tuomet pranešta, kad jį ištiko širdies smūgis. Buvusio krepšininko negalavimas, kurį jis pajuto per draugiškas rungtynes su artimais verslo partneriais, ant kojų sukėlė visus - ir medikus, ir politikus, ir pasaulio krepšinio elitą.

Vos pasklidus žiniai, kad sportininką ištiko miokardo infarktas, A.Sabonio telefonas nuo skambučių ir gautų SMS žinučių kaipmat išsikrovė. Tąkart medikai gyvybę jam išgelbėjo. Netrukus A.Sabonis grįžo namo sveikti ir pakeitė LKF prezidentą Vladą Garastą.

•

2013 02 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Kibernetinis karas - vis pavojingesnis ma, po to 12 valandų ji tapo matoma dar ne iš visų kompiuterių. Per 15 metų į šią svetainę įsilaužta tik antrąkart”, LŽ teigė šios įstaigos atstovai.

TADAS VALANČIUS

Pergalės kibernetiniame kare nelaukiama ir 2013 metais. Tai konstatavo Lietuvos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT, apžvelgęs praėjusių metų padėtį šalies elektroninėje erdvėje.

“Po Brazilijos programišių įsilaužimo mūsų interneto svetainė tapo nematoma”, - buvo priverstas teisintis sausį dėmesio centre atsidūręs Statybos produkcijos sertifikavimo centras, kurio svetainę užplūdo apie naują energinio sertifikavimo prievolę sužinoję vartotojai.

Pasiteisinimas ne iš piršto laužtas.

Pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje nemažėja, kibernetinės atakos įgauna vis didesnį mastą, o išpuolių technologijos ir toliau darosi sudėtingesnės. Specialistai lieja apmaudą dėl nesugebėjimo kibernetiniame kare tinkamai koordinuoti valstybės pajėgumų ir priduria, kad rengti kenkėjiškas atakas bei jomis trikdyti elektroninę erdvę tampa vis paprasčiau, o elektroninio skydo spragų užkaišyti dar neskubama.

Kelia nerimą 2012 metais už kibernetinio saugumo incidentų tyrimus ir jų prevenciją atsakinga institucija aiškinosi dėl 21 416 pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje. Bene didžiausia problema, kurią nurodo CERTLT, buvo kenkėjiška programinė įranga. Ji dažniausiai pažeidžia kompiuterio valdymą ir įtraukia jį į vadinamąjį “botnet” tinklą. Tokiu būdu užkrėtus daugybę kompiuterių jie naudojami kibernetinėms atakoms.

Vis dėlto kur kas labiau kelia nerimą dešimtadaliu išaugęs informaci-

Išvadų nepadarėme

Gali būti sudarytas įspūdis, kad kibernetinė ataka įvykdyta iš tolimos šalies, nors programišius galbūt sėdi prie gretimo kompiuterio. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka nių sistemų užvaldymo skaičius ir padidėjęs elektronines paslaugas trikdančių atakų mastas bei jų technologijos sudėtingumas.

Institucija prognozuoja, kad situacijos pagerėjimo nesulauksime ir 2013-aisiais. “Viena didžiausių tinklų ir informacijos saugumo grėsmių pasaulyje ir Lietuvoje toliau išlieka “botnet” tinklai, kuriais vykdoma nusikalstama veika, tokia kaip kenkėjiško kodo, nepageidaujamų elektroninio pašto laiškų platinimas, paslaugos trikdymo atakos ir kitos nusikalstamos veikos”, - teigiama ataskaitoje. CERTLT duomenimis, kasdien šalyje vidutiniškai užfiksuojama 7 tūkst. tokių aktyvių kompiuterių “zombių”. Dėl jų gali būti sudarytas įspūdis, kad kibernetinė ataka įvykdyta iš tolimos šalies, nors programišius galbūt sėdi prie gretimo kompiuterio.

Aukų nesirenka Bene garsiausiai praėjusiais metais nuskambėjo įvykdyta kibernetinė ataka prieš Lietuvos banką (LB). Kai per savaitę vienos svarbiausių šalies institucijų internetinė svetainė į nokdauną buvo pasiųsta dukart, dėl šalies elektroninės erdvės spragų susigriebė valdžios viršūnėse sėdintys politikai. “Bandymų atakuoti pasitaikė ir tų pačių metų liepą. Tačiau atakų mastas buvo menkesnis. Informacijos saugumui skiriame ypatingą dėmesį, todėl kibernetinio šarvo tvirtumo patikra vykdoma nuolat. Tačiau iki šiol neturime informacijos, kas atakas inicijavo”, - LŽ teigė LB Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius.

Pagrindinės valdžios institucijos prezidentūra, Vyriausybė, Seimas ir ministerijos - apie kibernetinius iš-

Lietuvoje kasdien užfiksuojama apie 7 tūkst. aktyvių kompiuterių “zombių”. puolius praėjusiais metais LŽ nekomentavo. Bene didžiausią rūpestį joms kėlė elektroninius darbuotojų paštus užplūstantis brukalas.

Programišių akiratyje atsiduria ir ne pačios įtakingiausios šalies institucijos. Įsigaliojus Statybos įstatymo pasikeitimams, kuriais iš nekilnojamąjį turtą parduodančių ar nuomojančių savininkų reikalaujama energinio naudingumo sertifikato, kibernetinė ataka buvo nukreipta prieš Statybos produkcijos sertifikavimo centrą. “Internetinė svetainė net penkias valandas buvo visiškai nemato-

Ekonomikos augimui išlaikyti reikia pastangų ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų teigimu, Lietuvos ekonomika atsigauna.

Tačiau rizikos - tiek išorinės, tiek vidinės - dar esama.

Mūsų šalyje darbą baigusios TVF misijos atstovai užfiksavo nemažai teigiamų ekonomikos ženklų, sumažėjusį jos pažeidžiamumą. Tačiau tam, kad ekonomika ir toliau atsigautų, būtina skatinti investicijas, rūpintis fiskaline politika, mažinti nedarbą.

Tokios rekomendacijos pateiktos vakar per TVF misijos atstovų ir premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimą.

TVF misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack pažymėjo, kad padaryta daug pakeitimų ekonomikos srityje.

Ji atsigauna ir šiemet toliau augs.

“Taip pat matome, kad lėtėja infliacijos didėjimo tempai. Buvęs labai didelis nedarbas irgi mažėja. Tai teigiami ekonomikos ženklai”, - tvirtino ji.

J.Kozack įspėjo apie riziką. Iš išorės grėsmę kelia nestabili padėtis Europos Sąjungoje (ES). Taip pat esą svarbu pasirūpinti investicijomis - jos būtinos, kad ekonomika toliau atsigautų.

Skatinant investicijas, J.Kozack nuomone, privalu mažinti administracinę naštą verslui, lengvinti teritorijų planavimą. “Reikia toliau mažinti nedarbą, turėti produktyvią ir gerai apmokytą darbo jėgą. Manome, jog būtina plė-

Susitikusi su A.Butkevičiumi J.Kozack tikino, kad euras Lietuvai duotų nemažai naudos. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka toti investicijas, o produktyvumas ateis iš investicijų ateityje”, - sakė ji.

TVF misijos atstovai atkreipė dėmesį, kad dabar mūsų šalies surenkamų pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra mažiausias ES, o erdvės gauti daugiau įplaukų esą pakanka. Bankų sistema, anot J.Kozack, yra likvidi. Blogų paskolų lygis, nors pamažu mažėja, vis dar išlieka aukštas. “Tai įspėja, kad bankų sistemos atžvilgiu ir toliau privalu būti budriems. Matėme, kaip per krizę ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje reikėjo labai budraus priežiūros mechanizmo”, - pažymėjo ekspertė.

J.Kozack teigimu, euras Lietuvai

duotų nemažai naudos. “Suprantama, jo įvedimo laikas priklauso nuo Lietuvos žmonių ir Vyriausybės, bet labai svarbu bandyti atitikti visus kriterijus eurui įsivesti. Lietuvai bus iš to naudos”, - įsitikinusi TVF misijos vadovė.

Premjeras A.Butkevičius patikino, kad Vyriausybė atsižvelgs į TVF pastabas. “Sritys, kurios buvo paliestos, t. y. emigracijos politika, didelis nedarbas ir, aišku, griežtas fiskalinės politikos vykdymas, numatytos Vyriausybės programoje”, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

A.Butkevičiaus manymu, didžiau-

sia grėsmė siekiui 2015 metais įsivesti eurą yra infliacija. Dėl to esą reikės “nepaprastai atsakingai” elgtis Seime svarstant kitų metų valstybės biudžetą, taip pat atidžiai žiūrėti į pataisas, numatančias įvairias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas.

Didžiuliu iššūkiu A.Butkevičius vadino ir tai, kad Lietuvoje per viešuosius finansus, lyginant su BVP, perskirstoma mažiausiai lėšų ES. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio TVF išvados nenustebino. Tai, kad Lietuvos progresas bus įvertintas teigiamai, rodė dauguma makroekonominių rodiklių: viena greičiausiai ES augančių ekonomikų, sparčiausiai mažėjantis nedarbas, nuolat besitraukiantis biudžeto deficitas, beveik subalansuota užsienio prekyba, išnykęs einamosios sąskaitos deficitas. “Visi rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika per pastaruosius ketverius metus priartėjo prie balanso, yra daug efektyvesnė ir konkurencingesnė”, - pažymėjo ekonomistas.

Pasak N.Mačiulio, esama pavojaus neteisingai interpretuoti TVF žinutę, kad Lietuva per valdžios sektoriaus biudžetą perskirsto gana mažą BVP dalį. Dabar šis skaičius iš viso sudaro apie 30 proc. BVP. “Prieš siekiant perskirstyti daugiau lėšų, pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad dabar perskirstomi 30 mlrd. litų būtų panaudojami efektyviai ir duotų maksimalią naudą gyventojams tiek tiesiogiai, tiek teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas”, - įsitikinęs ekonomistas.

•

Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas kibernetinio saugumo klausimais Vytautas Butrimas apgailestauja, kad valstybės pajėgumai iki šiol nėra deramai koordinuojami. Atakų skaičius didėja, išpuolius surengti tampa daug paprasčiau, tačiau mūsų elektroniniame skyde išryškėjusių koordinacinių spragų užkaišyti neskubama.

“Dabar surengti ataką kur kas paprasčiau nei anksčiau - reikalingą įrangą galima nusipirkti, jai netgi suteikiama garantija ir reikalinga konsultacija. Tai tampa verslu”, LŽ sakė jis.

Anot specialisto, valstybės kibernetiniam karui kasmet skiria vis daugiau dėmesio. Jos kuria savas kibernetinės gynybos pajėgas, tačiau kartu neatsisako galimybės jas pasitelkti puolimui. “Štai JAV gynybos ministras prasitarė, kad jei bus sulaukta signalų apie galimą puolimą, kaip atsakas taip pat bus surengtas išpuolis, kad pavyktų išvengti nuostolių.

Tuo metu Lietuvoje, kai buvo surengti išpuoliai prieš LB, tam kartui buvo išreikštas susirūpinimas dėl akivaizdžių saugumo spragų. Tačiau po savaitės, viskam nurimus, reikalingos išvados taip ir nebuvo padarytos”, - pažymi V.Butrimas.

Jis Lietuvai siūlo pasekti kaimynės Latvijos, priėmusios Kibernetinio saugumo įstatymą, pavyzdžiu. Jame nustatytos atsakingos institucijos, jų įgaliojimai, atsakomybė. Taip pat užmegzti glaudžius ryšius su “kibernetiniais” kaimynais - tarptautinėmis bendrijomis - ir imtis bendradarbiavimo, dalijantis informacija, drauge reaguoti į kibernetines atakas.

•

Trumpai LLRA GRASINA TRAUKTIS Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) artimiausiu metu svarstys galimybę trauktis iš valdančiosios centro kairės koalicijos. Tai vakar po Politinės tarybos posėdžio Seime pranešė LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius sakė esantis nustebęs. Anot V.Tomaševskio, valdančiojoje koalicijoje nevykdomi susitarimai, kaip pavyzdį jis nurodė neįsteigtą ketvirtą energetikos viceministro postą. Vakar vakare į posėdį Seime buvo susirinkusi valdančiosios koalicijos politinė taryba.

Tarybos posėdis surengtas po to, kai V.Tomaševskis pareiškė, kad partija svarstys galimybę trauktis iš valdančiosios daugumos, jei artimiausiu metu nebus pradėtas įgyvendinti Lietuvių kalbos ir literatūros abitūros egzamino tautinių mažumų mokiniams palengvinimo projektas. Be to, koalicija vakar tarėsi, ką toliau daryti skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje klausimu. Valdančiųjų partijų lyderiai sutarė nestabdyti skalūninių dujų paieškos Vakarų Lietuvoje, nepaisant dalies Tauragės rajono gyventojų nepasitenkinimo. Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, koalicijos lyderiai aptarė galimus pavojus gamtai, tačiau nutarė, jog ekonominiai ir energetiniai šalies interesai yra kur kas svarbesni.

BNS, LŽ

6

2013 02 12 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Europos gynybai - išbandymų metas Ekonomikos krizė apkarpo Europos valstybių gynybos biudžetą. Dėl to žlunga nemažai NATO ir Europos šalių karinių iniciatyvų. Nepaisydamos šių problemų, Europos valstybių kariuomenės dalyvauja didelėse karinėse operacijose, o pačios valstybės išlaiko politinį svorį NATO aljanse.

Europos ginkluotosios pajėgos aktyviai veikia tarptautinėje arenoje. Prancūzijos kariuomenė vykdo kovos veiksmus prieš Malio šiaurinę dalį siaubiančius islamistus, o kitų Europos valstybių kovinės pajėgos padeda NATO kariams Afganistane ir Kosove. Tačiau nors karinės operacijos sėkmingos, Europos ir NATO šalių kariuomenės vis dar susiduria su tam tikrais sunkumais.

Pagrindines problemas NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pristatė kasmetinėje 2012 metų NATO veiklos ataskaitoje.

Svarbiausi iššūkiai “Europos gynybai ateina išbandymų metas”, - sakė A.F.Rasmussenas.

Jis pabrėžė, kad Europos valstybių kariuomenės susiduria su trimis dideliais iššūkiais. Pirmasis jų - ekonominis taupymas. “Ekonomikos krizė skaudžiai atsiliepė Europos kariniam sektoriui. Dauguma Senojo žemyno valstybių vyriausybių gerokai sumažino išlaidas gynybai”, - guodėsi NATO generalinis sekretorius.

Antrasis iššūkis - kovinių operacijų Afganistane pabaiga. “Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų NATO valstybių koviniai būriai greitai paliks Afganistaną. Dėl to daugelis šių valstybių nacionalinių pajėgų praras kariavimo patirtį. Tai skaudžiai atsilieps kariuomenės profesionalumui”, - teigė A.F.Rasmussenas.

Jis paminėjo ir trečiąjį iššūkį - JAV prezidento Baracko Obamos administracijos norą, kad Europos valstybės pačios rūpintųsi savo saugumo našta. “Jungtinės Amerikos Valstijos daugelio Europos valstybių saugumo garantas, tačiau JAV prezidentas norėtų, kad Europa kurtų savo gynybinius pajėgumus, o ne visą laiką glaustųsi po NATO skėčiu. B.Obamai

Ekonomikos krizė skatina technologinį atotrūkį tarp NATO valstybių. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai kurios Aljanso narės skeptiškai vertina daugelį NATO iniciatyvų. Tai paralyžiuoja Aljanso politinę ir karinę vienybę. patinka Prancūzijos ryžtingi veiksmai Malyje, tačiau jis pasigenda kitų Europos valstybių ryžtingumo”, - teigė A.F.Rasmussenas.

NATO generalinis sekretorius paminėjo, kad Europos valstybėms vis dar reikalinga NATO parama.

“Operacija Malyje parodė, kad Europos žvalgyba dirba silpnokai. Be to, Europos valstybių kariuomenės susiduria su aviacijos problemomis.

Europiečiai vis dar neefektyviai slopina priešo oro gynybą”, - sakė A.F.Rasmussenas.

Didžiausios grėsmės NATO generalinis sekretorius nurodė ir tris didžiausias grėsmes, kurios kyla 28 narių NATO aljansui.

“Didėja technologinis atotrūkis tarp JAV ir jos sąjungininkių Europoje.

Pačius naujausius ginklus visada turi JAV kariuomenė. Daugelis Europos valstybių neišgali jų įsigyti”, teigė A.F.Rasmussenas.

Jis taip pat mano, kad šis techno-

loginis atotrūkis auga ir tarp Europos valstybių. “Naujųjų Aljanso narių ginkluotė ne visada atitinka NATO standartus. Joms reikia skirti daugiau lėšų kariniams pajėgumams tobulinti bei gynybai”, - sakė NATO generalinis sekretorius.

A.F.Rasmussenas pabrėžė, kad trečioji grėsmė - vienybės tarp NATO narių stoka. “NATO kartais neveikia kaip vienas kumštis. Tai silpnina Aljanso karinį ir politinį potencialą bei mažina jo narių vaidmenį tarptautinėje arenoje”, - sakė A.F.Rasmussenas.

NATO generalinis sekretorius paragino Aljanso valstybes kovoti su šiomis grėsmėmis ir daugiau pinigų investuoti į gynybos pajėgumus bei karinę ginkluotę. “Kai kurios valstybės nebegali mažinti nacionalinio gynybos biudžeto. Nors šiuo metu Europą kamuoja finansų krizė, tačiau gynyba ir saugumas turi išlikti Europos valstybių prioritetu”, - sakė A.F.Rasmussenas.

Nepavykusios iniciatyvos Didžiosios Britanijos karališkojo jungtinių pajėgų instituto gynybos grupės narys Jonathanas Eyalas pritaria NATO generaliniam sekretoriui ir teigia, kad Aljansą kamuoja vienybės stoka. “Kai kurios Aljanso narės skeptiškai vertina daugelį NATO iniciatyvų. Tai paralyžiuoja Aljanso politinę ir karinę vienybę”, - sakė J.Eyalas.

Viena iš nepavykusių iniciatyvų 2006 metais sąjungininkų priimtas įsipareigojimas išleisti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. “Tik trys Aljanso narės 2012 metais įvykdė šį įsipareigojimą. Keisčiausia, kad tarp šių valstybių buvo ir skolų krizės kamuojama Graikija. Kitos dvi valstybės - JAV ir Didžioji Britanija - kiekvienais metais rūpinasi savo gynyba ir tam skiria daugiau kaip 2 proc. BVP”, - sakė A.F.Rasmussenas. NATO generalinį sekretorių labiausiai nuliūdino Ispanija. “Dėl prastos ekonominės padėties Ispanija gerokai sumažino gynybos išlaidas. 2012 metais ši šalis gynybai skyrė mažiau nei 1 proc.

BVP”, - pridūrė A.F.Rasmussenas.

Kita nepavykusi NATO iniciatyva penktadalio gynybos lėšų skyrimas didelei karinei įrangai pirkti. “Tik 5

Aljanso valstybės - Prancūzija, Liuksemburgas, Turkija, JAV ir Didžioji Britanija - įvykdė šią iniciatyvą 2012 metais”, - paminėjo NATO generalinis sekretorius.

Vidurio Europos politikos instituto Slovakijoje prezidentas Tomašas Valašekas mano, kad net neįvykdžiusios vienos ar kelių iniciatyvų NATO valstybės vis dar atlieka svarbų vaidmenį Europos gynybos ir saugumo politikai. “Olandijos ir Danijos kariuomenės - vienos profesionaliausių Europoje. Šių šalių ginkluotė moderni, o kariai sėkmingai dalyvauja tarptautinėse operacijose”, - teigė T.Valašekas. Jis Aljansui pasiūlė naują iniciatyvą, pagal kurią karinio personalo darbuotojų atlyginimams ir pensijoms NATO valstybės turėtų išleisti mažiau kaip 50 proc. viso karinio biudžeto.

2011 metais pagal T.Valašeko pasiūlytą iniciatyvą geriausiai pasirodė Baltijos valstybė Estija, karinio personalo algoms ir pensijoms išleidusi tiktai 32,3 proc. šalies gynybai skiriamų lėšų. Nuo jos nedaug atsiliko Didžioji Britanija (35,7 proc.) bei JAV (41,4 proc.) ir Kanada (42,5 proc.). Prasčiausiai pagal šį rodiklį atrodė Belgija ir Rumunija, karininkų algoms išleidusios net po 80 proc. gynybai skirtų lėšų. Pietų Europos valstybė Italija karininkams išmokėjo beveik 75 proc. karinio biudžeto pajamų.

Karinis bendradarbiavimas JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis mano, kad Aljansui reikalinga NATO nepriklausančių šalių parama bei glaudesnis NATO ir šių šalių bendradarbiavimas. “Džiaugiamės, kad Austrija mums padėjo Kosove, o Australija - Libijoje”, - sakė I.Daalderis. Ambasadorius pridūrė, kad koordinavimo ir vienodos techninės bazės stoka trukdo tolesniam bendradarbiavimui. “Švedija svariai prisidėjo kovojant su Muammaro Gaddafi režimu. Tačiau techninės kliūtys sutrukdė švedams įkelti svarbią informaciją į bendros NATO gynybos sistemos duomenų bazę. Dėl to vos nesužlugo operacija”, - sakė I.Daalderis. Jis mano, kad ateityje tokių nesusipratimų pavyks išvengti ir visos bendros NATO ir Aljansui nepriklausančių valstybių karinės operacijos vyks sklandžiai.

•

Vokietija nutarė susigrąžinti auksą Vokietijos centrinis bankas kreipėsi į Jungtines Valstijas ir Prancūziją, prašydamas grąžinti joms patikėtas saugoti Vokietijos aukso rezervo atsargas.

“Bundesbank” aukso rezervas sudaro 3400 tonų ir yra vertinamas beveik 200 mlrd. dolerių atsižvelgiant į dabartinę aukso kainą rinkoje. Vokietijos centrinis bankas jau pateikė paraišką JAV federalinės rezervo sistemos bankui, prašydamas atiduoti Niujorko banko rūsiuose gulinčias 1500 tonų aukso, taip pat kreipėsi ir į Prancūzijos banką Paryžiuje, kuriame guli dar 4500 tonų Vokietijos aukso. Nors “Bundesbank” nelinkęs apie tai plačiau kalbėti, žinoma, kad jis rengia naują planą pats saugoti 270 tūkst. luitų aukso rezervą, kuris pasaulyje pagal dydį yra antras po Jungtinių Valstijų. Dalis Vokietijos aukso rezervo atsidūrė užsienio bankų rūsiuose pasibaigus Antrajam pa-

sauliniam karui, bijant, kad jis nepatektų į sovietų kariuomenės rankas.

Beveik pusė tuo metu turėto rezervo iškeliavo į Federalinės rezervo sistemos Niujorko banką, o kiek mažiau nei 10 proc. - į Londono ir Paryžiaus bankų saugyklas. Nuo tada Vokietijoje likęs auksas saugomas Frankfurte esančio “Bundesbank” centrinėje būstinėje.

Vokietijos auksas gal ir toliau būtų ramiai gulėjęs užsienyje, jei ne šios šalies nepriklausoma federalinė Audito tarnyba. Praėjusiais metais tarnyba ėmė spausti centrinį banką, nes jai nepavyko tiksliai suskaičiuoti visų valstybės aukso atsargų. Audito tarnyba pasiūlė šalies centriniam bankui reguliariai inspektuoti užsienyje laikomas atsargas ir nustatyti jų vertę, taip pat stebėti, kaip tas auksas prižiūrimas.

Toks Audito tarnybos reikalavimas pribloškė visą šalį, nes “Bundesbank” yra tarp tų institucijų, kuriomis labiausiai pasitiki vokiečiai. Priblokšti buvo ir paties

Frankfurto banke gulinčio aukso kiekvienas luitas sunumeruotas.

“Deutsche Bundesbank” nuotrauka

banko vadovai. Jie pareiškė, kad nemato reikalo tirti, kaip prižiūrimas užsienio rezervas, ir kad “nėra nė mažiausios abejonės dėl institucijų, kuriose jis laikomas, sąžiningumo”. Tačiau prasidėjusi diskusija dėl aukso rezervo persimetė ir į užsienį bei pasipylė įvairios sąmokslo teo-

rijos, atsirado net abejojančiųjų, ar apskritai tas aukso rezervas užsienyje egzistuoja. Todėl Vokietijos centrinis bankas, pritarus vyriausybei, ir nusprendė susigrąžinti iš užsienio aukso atsargas.

Tai gali būti susiję ir su kita priežastimi, apie kurią nenorima garsiai

kalbėti, ir būtent ją pirmiausia linkę įvardyti Amerikos finansininkai. Kadangi nuo turimo aukso priklauso valiutos vertė, atsirado spekuliacijų, kad vyriausybės, kovodamos su fiskaline krize, gali būti priverstos parduoti dalį aukso rezervo. “Tai, kad Vokietija ketina susigrąžinti auksą, aiškus indikatorius, jog “Bundesbank” įsivaizduoja Vokietijos ekonomikos ateitį be euro ir jau svarsto, kokį vaidmenį čia galėtų suvaidinti auksas. O kad vokiečiai planuoja pasiimti auksą iš Niujorko federalinio rezervų banko, ne tik kelia klausimą, kiek jie pasitiki Amerikos federalinės rezervų sistemos gebėjimu valdyti aukso atsargas, bet ir kiek pasitiki pačiu Jungtinių Valstijų valdžios gebėjimu valdyti JAV dolerį, o ateityje ir rezervines savo šalies valiutos atsargas”, - pareiškė “The Real Asset Company” vadovas Janas Skoylesas.

•

“The Wall Street Journal”, “Handelsblatt”, “Market Watch”, LŽ

2013 02 12 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Religinė šventė baigėsi mirtina spūstimi Milijonai piligrimų plūdo prie šventos upės pasinerti į jos vandenis, o vėliau geležinkelio stotyje susitvenkė tokios minios keliauninkų, tad kilo panika ir spūstis. Tačiau žmonės dėl to kaltina policiją.

Mažiausiai 36 žmonės žuvo per siaubingą spūstį, kilusią maldininkams važiuojant namo iš religinės “Kumbh Melos” (Puodynės sambūrio) šventės Alahabade prie Gangos upės, Šiaurės Indijoje. Ten buvo susirinkęs rekordinis skaičius tikinčiųjų - 30 milijonų. Tai didžiausias pasaulyje religinis festivalis, trunkantis 55 dienas. Dar dešimtys žmonių per spūstį miesto geležinkelio stotyje sekmadienio vakarą buvo sužeisti. Taip tragiškai baigėsi kulminacinė didžiausios induistų šventės diena.

Tarp žuvusiųjų - 27 moterys, daugiausia pagyvenusios ir neturtingos.

Mirtinai suspausta ir aštuonerių metų mergaitė. Vyriausia auka - 75 metų vyras. Alahabado pareigūnai nurodė, kad geležinkelio stotyje žmonių masės neatlaikė tilto turėklai. Liudytojai pasakojo, jog policija prieš minią panaudojo lazdas, todėl kilo panika. Sužeistieji iš stoties buvo išvežti greitosios pagalbos automobiliais, bet giminaičiai sakė, kad gelbėtojai nelaimės vietą pasiekė tik po kelių valandų. Septynias valandas po tragedijos jos vietoje ant perono dar buvo matyti mažiausiai

Minios piligrimų susigrūdo Alahabado geležinkelio stotyje pareigūnams nešant į baltas drobules suvyniotas spūsties aukas. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Policijai buvo sunku kontroliuoti didžiules minias, plūstančias prie šventos upės atsikratyti nuodėmių.

10 lavonų, susuktų į baltas drobules.

Induistai tiki, kad pasinėrimas į šventus Gangos vandenis nuplauna jų nuodėmes ir išvaduoja iš atgimimų rato. Šiemetinė šventė buvo didelė net

Žuvo per saugumo mokymus Kruizinių laivų saugumas nuolat kelia diskusijų, o jas dar kartą pakurstė du incidentai, nutikę tą pačią dieną.

5 žmonės žuvo, 3 buvo sužeisti, kai prie Kanarų salų nuo kruizinio laivo atitrūko ir nukrito gelbėjimosi valtis.

Trūkus lynams valtis, kurioje buvo 8 jūreiviai, tėškėsi į vandenyną iš 20 metrų aukščio ir apvirto. Kruizinis laivas “Thompson Majesty” buvo prisišvartavęs La Palmos salos sostinės Santa Kruzo uoste. Čia vyko mokymai, kaip surengti gelbėjimo operaciją, jei laivas pradėtų skęsti. Jūreiviai tikrino, ar gerai veikia gelbėjimosi valtys. Tuo metu 20 metų senumo laive, registruotame Maltoje ir priklausančiame Kipro kruizinių laivų kompanijai “Louis Cruises”, buvo 1498 keleiviai, bet nė vienas jų nebuvo susijęs su mokymais ir nenukentėjo. Trys žuvusieji yra indoneziečiai, vienas filipinietis, dar vienas - iš Ganos.

“Thomson Majesty” laivas turi penkis restoranus ir du baseinus. Jis plukdo turistus po Kanarų salas, Viduržemio ir Raudonąją jūras. Incidentas dar kartą pakurstė diskusijas apie kruizinių laivų saugumą. Pradėtas sekmadienį įvykusios nelaimės tyrimas.

pagal ankstesnius standartus, o astrologai sako, kad dabartinis planetų išsidėstymas pasitaiko kartą per 147 metus ir yra itin palankus kai kurių Zodiako ženklų maldininkams.

Policijai buvo sunku kontroliuoti didžiules minias, plūstančias prie šventos upės atsikratyti nuodėmių.

Vietos policijos vadas sakė, jog iki popietės daugiau kaip 20 mln. žmonių buvo atlikę ritualinį apsiplovimą, o iki vakaro šis skaičius viršijo 30 milijonų.

Indijos premjeras Manmohanas Singhas pareiškė buvęs sukrėstas, kai sužinojo apie nelaimę Alahabado geležinkelio stotyje, o geležinkelių mi-

nistras Pawanas Kumaras Bansalas išvyko į Alahabadą ištirti aplinkybių. “Žmonės rėmėsi į turėklus, ir šie negalėjo atlaikyti apkrovos. Trūko sujungimo vietos”, - sakė Utar Pradešo valstijos, kurioje yra Alahabadas, atstovas. Tačiau aukų giminaičiai kaltino policiją sukėlus paniką, kuri ir lėmė nelaimę.

Tvarką Alahabade prižiūrėjo daugiau kaip 7 tūkst. policininkų ir 30 tūkst. savanorių. Jie ragino maldininkus ir nuogus asketus susivėlusiais plaukais trumpam panerti į vandenį ir lipti į krantą, kad rastųsi vietos kitiems. Žmonių srautai prie ritualinio apsiplovimo vietos Gangos, Jamunos ir mitinės upės Sarasvatės santakos - driekėsi kelis kilometrus. Šio daugiau kaip 2 tūkst. metų senumo renginio ištakos yra induistų mitologijoje. Pasakojama, kaip keli nemirtingumo nektaro lašai nukrito keturiose Indijos vietose, kur dabar ir vyksta “Kumbh Mela”, - Alahabade, Nasike, Udžaine ir Haridvare.

Didžioji “Kumbh Mela”, šiemet prasidėjusi sausį ir pasibaigsianti kovą, Alahabade vyksta kas 12 metų.

Mažesnės šventės kas treji metai rengiamos kituose Indijos miestuose.

Panaši nelaimė, kai per spūstį žuvo 45 piligrimai, įvyko 2003 metais Nasiko mieste Indijos vakaruose.

Spūstys yra dažnos per religines šventes Indijoje. 2008 metais 145 žmonės žuvo, kai panikos apimta minia siūbtelėjo tarpeklio link prie vienos Himalajų šventyklos.

•

Į gaudynes įsitraukė ir Holivudas

Dar viena nelaimė tą pačią dieną ištiko kruizinį laivą “Carnival Triumph” už 150 mylių nuo Meksikos pietinio Jukatano pusiasalio. Jame kilo gaisras.

Ugnis įsiplieskė variklių skyriuje rytą, bet buvo gana greitai užgesinta. Nė vienas iš 3143 svečių ir 1086 įgulos narių nenukentėjo. Tačiau pramoginis milžinas nebegalėjo plaukti, todėl iš Meksikos buvo pasiųstas vilkikas. Iki trečiadienio popietės jis turėtų nutempti “Carnival Triumph” į Meksikos Progreso uostą. Apie incidentą pranešta JAV pakrančių tarnybai. Iš kito kruizinio laivo “Carnival Elation” nukentėjusiam laivui papildomai pristatoma maisto ir gėrimų.

“Carnival Triumph” priklauso “Carnival Corp” kompanijai. Ši yra ir “Costa Cruises” savininkė. Pernai sausį prabangus “Costa Cruises” laivas “Costa Concordia” apvirto ir nuskendo Italijoje, prie Toskanos Džiljo salos. Žuvo 32 žmonės. Italijos tyrėjai vis dar mėgina nustatyti “Costa Cruises” atsakomybę dėl šios katastrofos.

“Carnival Triumph” išplaukė iš Galvestono (Teksasas) praėjusį ketvirtadienį, o grįžti turėjo vakar. Kompanija pažadėjo visiems keleiviams kompensuoti patirtus nepatogumus ir atidėjo kitą savaitę numatytas dvi keliones.

•

Nukritusi gelbėjimosi valtis kurį laiką dar plūduriavo prie kruizinio laivo La Palmos salos uoste.

Kad Ch.Dorneris nepabėgtų iš šalies, tikrinami visi JAV ir Meksikos sieną San Isidre kertantys automobiliai.

Prieš ketverius metus iš darbo atleistas policininkas pradėjo keršto žygį prieš buvusius kolegas, o jį gaudo visa Los Andželo policija.

Rekordinis milijono dolerių atlygis pasiūlytas už informaciją, kuri padėtų sučiupti besislapstantį buvusį Los Andželo policininką, įtariamą nužudžius tris žmones per numanomus keršto išpuolius prieš policijos pareigūnus ir jų šeimas. Gali būti, kad policininko vendeta susijusi su jo atleidimu iš darbo 2008 metais.

Los Andželo policijos departamento (LAPD) vadovas Charlie Beckas pareiškė, kad šis atlygis surinktas iš privačių asmenų, policijos profesinių sąjungų, verslo ir miesto bei apskrities valdžios paaukotų lėšų ir yra didžiausia suma, kada nors pasiūlyta atliekant baudžiamąjį tyrimą Pietų Kalifornijoje.

Teisėsauga jau daugiau kaip 5 dienas ieško įtariamojo - 33 metų buvusio LAPD pareigūno ir JAV karinių jūrų pajėgų rezervisto Christopherio Dornerio. Ch.Becko teigimu, tai didžiausios gaudynės, kada nors surengtos Los Andželo teritorijoje. Į jas įsitraukė net Holivudo

aktorius Charlie Sheenas - jis paragino ieškomiausią Amerikoje žmogų su juo susisiekti.

Pranešama, kad Ch.Dorneris paskelbė manifestą socialiniame tinkle “Facebook” ir tvirtino pradedantis karą su buvusiais darbdaviais bei kolegomis, taip pat paminėjo Ch.Sheeną - jį vadino nuostabiuoju. Tad aktorius kreipėsi į Ch.Dornerį vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas portale TMZ.com, ragindamas atsiliepti.

“Christopheri Dorneri, čia Charlie Sheenas. Paminėjote mane savo manifeste, todėl dėkoju už jūsų malonius žodžius. Raginu jus su manimi susisiekti - pagalvokime kartu, kaip visa tai užbaigti. Paskambinkit man.

Laukiu, kada galėsiu su jumis pasikalbėti”, - paskelbė Ch.Sheenas.

Pastaruoju metu policija šukavo snieguotus San Bernardino kalnus į šiaurės rytus nuo Los Andželo, kai Ch.Dorneriui priklausantis pikapas buvo rastas paliktas ir sudegintas netoli populiaraus Big Leiko slidinėjimo kurorto. Mašinoje buvo ginklų.

Policijos vadas pareiškė, kad tyrėjai padarė tam tikrą pažangą, bet jokių detalių nepateikė, nors pridūrė manąs, kad Ch.Dorneris, jei tebėra gyvas, atidžiai seka žiniasklaidos pranešimus apie jo gaudynes.

Los Andželo policija vykdo neregėto masto operaciją, kad pagautų Ch.Dornerį.

Karo laivyno leitenanto laipsnį turintis Ch.Dorneris įtariamas nužudęs vieną universiteto apsaugos pareigūną ir jo sužadėtinę. Nužudyta moteris buvo į pensiją išėjusio Los Andželo policijos kapitono, minimo Ch.Dornerio manifeste, dukra. 27 metų Keithas Lawrence’as ir 28 metų Monica Quan buvo rasti nušauti savo automobilyje vieno daugiaaukščio garažo viršutiniame aukšte Los Andželo pietiniame priemiestyje.

Dviem dienomis anksčiau Ch.Dorneris baigė savo karinę tarnybą, tačiau karinės jūrų pajėgos neatskleidė jo pasitraukimo aplinkybių. Nužudytos moters tėvas atstovavo Ch.Dorneriui drausminėje byloje, per kurią jis buvo atleistas iš LAPD, kai per policijos tyrimą buvo nustatyta, jog jis klaidingai apkaltino aukštesnio rango pareigūną be reikalo panaudojus jėgą prieš benamį. Dabar policija ketina iš naujo ištirti tą incidentą ir įtikinti visuomenę, kad policijos departamentas yra skaidrus ir sąžiningas.

•

Reuters, BNS, BBC, LŽ

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 02 12 Lietuvos žinios

Verslas

9

Dujas brangina terminalo mokestis JONAS AUGULIS

Nors premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė ketina keisti dabartinį suskystintų gamtinių dujų (SGD) finansavimo modelį, atsisakant terminalo mokesčio, mažėjančių dujų kainų šalies verslo bendrovės ir gyventojai dar nejaus gerą pusmetį.

Kaip pranešė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA), sausio mėnesį gamtinės dujos šilumos tiekėjams atpigo 54 Lt/tne (tona naftos ekvivalento).

Atpigimą “suvalgė” mokestis Tačiau šilumos kaina vartotojams dėl to beveik nemažėja. Šilumos pigimą esą “suvalgė” SGD terminalo mokestis, šilumos vartotojams įsigaliojęs nuo šių metų sausio 1 dienos.

Naujasis SGD terminalo mokestis sudaro vidutiniškai apie 47 Lt/tne gamtinių dujų, suvartojamų šilumai gaminti.

LŠTA duomenimis, sausio mėnesį gamtinės dujos kainavo 2,8 proc. mažiau nei gruodį - 1846 Lt/tne su transportavimo mokesčiu (be terminalo mokesčio). Gruodžio mėnesį šilumos tiekėjai už importuojamas dujas mokėjo 1900 Lt/tne.

“Sausį kartu su dujomis pigti šilumai neleido buvusios konservatorių Vyriausybės sprendimas SGD terminalo statybą finansuoti iš gyventojų kišenės”, - teigė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Šilumos kaina yra mažesnė, kai šiluma gaminama iš biokuro. / LŽ archyvo nuotrauka įmokos, kurias moka verslas ir žmonės. Tikimės, kad artimiausiu metu bankas galutinai pasiūlys ir savo matymą, kad mes galėtume panaudoti kaip finansinį garantą kitas lėšas ir atsisakyti šio mokesčio”, - praėjusią savaitę sakė A.Butkevičius.

Geresnė išeitis - biokuras Premjeras žada pokyčius Pasak premjero A.Butkevičiaus, pokyčių gali atsirasti jau nuo liepos, kai Kainų komisija nustatys gamti-

LŠTA duomenimis, sausį Vilniuje šilumos gamybai buvo suvartota 59 mln. kub. m dujų. Nuo šio kiekio terminalo mokestis sudaro 2,2 mln. li-

Šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimu, per 2013 metus gyventojai ir įmonės SGD terminalo statybą turės paremti beveik 114 mln. litų. nių dujų kainas antrajam pusmečiui.

“Tikimės, kad po liepos mėnesio gali įvykti tam tikrų pokyčių. Šiuo metu jokių pokyčių negalėjome staiga padaryti, nes yra numatytas tam tikras skolinimasis iš komercinių bankų ir kaip finansinis užstatas yra tos

tų. Kaunas sausį suvartojo 36 mln. kub. m dujų, todėl kauniečiams terminalo statybos praėjusį mėnesį kainavo 1,35 mln. litų. Šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimu, per 2013 metus gyventojai ir įmonės terminalo statybą turės pa-

remti beveik 114 mln. litų. Jei mokestis bus skaičiuojamas pagal šiuo metu galiojančią dujų paskirstymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), maždaug du trečdalius sumos bus priversti sumokėti šilumos vartotojai.

“Importuojamų dujų vartojimo infrastruktūros plėtra už šilumos vartotojų pinigus neturi racionalaus pagrindo. Šiandien žmonės už šilumą brangiau moka tam, kad ateityje šiluma būtų susieta su brangiu kuru ir negalėtų pigti. Tai - absurdas, SGD terminalo statybos prieštarauja šilumos vartotojų interesams”, - įsitikinęs A.Janukonis. Jo teigimu, jei SGD terminalas būtų racionalus objektas, statybos išlaidų nereikėtų krauti ant gyventojų pečių.

A.Janukonio nuomone, šilumos ūkiui reikalinga ne gamtinių dujų, o vietinio biokuro vartojimo plėtra.

Sausį biokuro kaina šilumos tiekėjams sudarė apie 665 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

“Tuo metu, kai kalbama apie miglotą galimybę per SGD terminalą gauti keliais procentais pigesnių dujų, biokuro kaina yra beveik tris kartus mažesnė. Tik sumažinę išlaidas kurui galime tikėtis mažesnių šilumos kainų”, - aiškino A.Janukonis.

LŠTA vadovas teigia, kad šį faktą esą patvirtina oficiali Lietuvos miestų šilumos kainų statistika. VKEKK duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose šiluma 2012-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 31 centą už kilovatvalandę (ct/kWh). Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai.

Miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina gruodį vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,5820

1 Australijos doleris

2,6555

-0,0075%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9781

+0,2048%

1 Kanados doleris

2,5674

-0,5726%

1 Šveicarijos frankas

2,8136

+0,1884%

+0,2053%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1428

+0,2076%

10 Čekijos kronų

-0,1759%

1,3647

10 Danijos kronų

4,6268

-0,0324%

1 DB svaras sterlingų

4,0718

+0,5108%

100 Vengrijos forintų

1,1884

+0,6479%

100 Islandijos kronų

2,0096

-0,1891%

100 Japonijos jenų

2,7871

+0,3983%

100 Kazachstano tengių

1,7145

+0,1341%

1 Latvijos latas

4,9360

+0,0142%

10 Moldovos lėjų

2,1428

+0,2053%

10 Norvegijos kronų

4,6678

+0,0129%

10 Lenkijos zlotų

8,3361

+0,5842%

100 Rusijos rublių

8,5574

+0,2349%

10 Švedijos kronų

4,0114

-0,2044%

1 Turkijos naujoji lira

1,4576

+0,2950%

10 Ukrainos grivinų

3,1828

+0,2262%

2013 02 12, LB

10 Verslas

2013 02 12 Lietuvos žinios

Fermų tvaikas - ne bėda, o atgyvena KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuva, niekaip neįveikianti nuo gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų sklindančio nemalonaus amoniako kvapo, jau stebina ne tik Europos, bet ir kai kurias Afrikos šalis.

Bene kiekvienas naujas stambesnis gyvulininkystės ir paukštininkystės projektas Lietuvoje sulaukia vietos gyventojų pasipriešinimo. Žmones baugina perspektyva kvėpuoti amoniaku apnuodytu oru. Dėl fermų tvaiko kyla tikri bendruomenių ir verslo karai, kuriuose pralaimi abi šalys: vienur žmonės turi bėgti iš namų, kitur įmonės turi atsisakyti planuotų investicijų. Seniai netyla kiaulių kompleksų kaimynystėje gyvenančių žmonių nepasitenkinimas. Gyventojai per teismus siekia išguiti šalia veikiančias ir aplinką nuodijančias kiaulides. Dėl gyventojų pasipriešinimo stringa ir paukštynų plėtra.

R.Budrys: “Mėšlo kvapus naikinančios biotechnologijos daugiau nei pusėje pasaulio šalių seniai nėra naujiena.” / LŽ archyvo nuotraukos

Amoniako baimė Bijo vištų kaimynystės Telšių rajono Gaudikaičių kaimo, priklausančio Daigaičių seniūnijai, gyventojai - ne išimtis. “Vičiūnų” grupė šiame kaime planuoja 80 mln. litų investicijas į vištų auginimo, taip pat kiaušinių ir paukštienos perdirbimo komplekso statybą. Po savaitės “Vičiūnų” atstovai susitikime su seniūnijos gyventojais žada pristatyti planuojamo projekto poveikio aplinkai studiją, ir aišku, kad pokalbis nebus lengvas.

Gyventojų pasipriešinimo niekaip negali įveikti ir UAB “Jondara”, planuojanti statyti broilerių kompleksą Varėnos rajono Melekonių kaime (Vydenių seniūnija). Priežastis ta pati - amoniako baimė. “Jondaros” vadovas Saulius Žilionis sakė, kad bendrovė įvairiose Lietuvos vietose jau turi keturis paukštininkystės kompleksus, tačiau neva priešinamasi tik Varėnos rajone. Jo teigimu, amoniako kvapo beveik neliks naudojant probiotikus, kaip ir kituose

Dėl kvapus skaidančių biotechnologijų taikymo kiaulė pabrangsta vos 2 litais, o kilogramas mėsos - apie 10 centų. “Įsivaizduokite, kad kieme pastato vištidę su 2 mln. vištų. Kas to norės? Be to, juk kompleksas planuojamas teritorijoje, esančioje vos 200 metrų nuo Telšių. Žmonėms, neapsikentusiems tokios kaimynystės, liks tik išsikelti, - gyventojų nuotaikas LŽ perpasakoja seniūnas Antanas Kontrimas ir neslepia, kad didžiausią baimę kelia būsimo paukštyno “aromatai”. - Kas gali utilizuoti tuos kvapus?

Amoniakas, dezinfekuojamosios medžiagos vis tiek terš, orą pūs tiesiai ant Telšių miesto. Kur tai matyta žemaičių sostinė ir vištidė. Ko gero, “gražiau” niekur nėra.”

Seniūno tokios gyventojų nuotaikos nestebina, nes planuojamas paukštynas ribosis su jų žemės sklypais. Tiesa, jis pripažįsta, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos narių nuomonė apie šį projektą yra labai įvairi.

bendrovės kompleksuose. “Tai nėra kokia naujovė. Visi apie tai žino, bet ne visi naudojasi, - sako S.Žilionis. Dabar patys gyvulius laikantys kaimo gyventojai dėl kvapų turi daugiau problemų negu gerai tvarkomi gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksai.”

Tyrimai nestebina Kad mėšlo kvapus naikinančios biotechnologijos seniai nėra naujiena daugiau nei pusėje pasaulio šalių, LŽ patvirtino ir Lietuvos inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas, Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius Rimantas Budrys.

Jis vadovauja mokslininkų grupei, kuri Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis nuo praėjusių metų rugpjūčio pradėjo biotechnologijų taikymo tyrimą skaidant nemalonias nosiai kenksmingas medžiagas, sklindan-

čias nuo gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių.

Anot mokslų daktaro, jau yra baigtas biotechnologijų taikymo tyrimas keliuose įvairiose Lietuvos vietose esančiuose nedideliuose ūkiuose vasarą ir rudenį. Atlikus tyrimus ir pavasarį, gegužę bus padarytos išvados. “Visuose eksperimentui parinktuose ūkiuose yra gauti rezultatai, iš kurių jau galima daryti bendrą išvadą, kad probiotikų naudojimas visiškai pasitvirtina, nors tokį rezultatą aš numačiau iš anksto”, - kalba grupės vadovas.

Pasak jo, kai kurie stebėjimai ne tik eksperimentui parinktuose ūkiuose buvo netikėti. Pavyzdžiui, pastebėta, kad kai kuriuose Lietuvos paukštininkystės ūkiuose padėtis tokia kritiška, kad paukščiai nuo amoniako, sieros vandenilio ir kitų mėšlo skleidžiamų medžiagų jau taip apsinuodiję, jog vos gyvi.

“Mums svarbiausia buvo rasti atsakymą į klausimą, ar galime tai padaryti, ir atlikę tyrimus nustatėme, kad Lietuvos galimybės niekuo neišsiskiria iš kitų šalių, pradedant Tanzanija ir baigiant Vokietija”, - sako mokslininkas.

Anot jo, nestebina ir tai, kad probiotikus sunkiau yra naudoti paukštininkystės ūkiuose, nes jiems veikti “reikia, kad būtų bent kiek drėgmės”. Tai sunkiau pasiekti kompleksuose, kuriuose paukščiai auginami ant betono, bet viskas esą įmanoma.

R.Budrio nuomone, fermų, kuriose atliekami tyrimai, savininkams pavyko išsklaidyti baimę, kad naudoti probiotikus neva yra labai brangu.

Pavyzdžiui, dėl kvapus skaidančių biotechnologijų taikymo kiaulė pa-

brangsta vos 2 litais, o kilogramas mėsos - apie 10 centų.

Bet jis pripažįsta: problema yra padaryti nekenksmingas srutas, kurios susikaupia per pusmetį. “Tai, be abejo, irgi įmanoma, tik ekonomiškai neapsimoka, todėl biotechnologijas reikia naudoti per visą gyvulių auginimo ciklą”, - teigia tyrėjų grupės vadovas.

Pramoninių naminių gyvulių ir paukščių auginimas Lietuvoje liepos 1 d., tūkst. galvų Gyvūnai

2010 m.

2011 m.

Galvijai

759,4

748

752,4

Kiaulės

928,2

929,4

790,3

Avys ir ožkos 67,2

74,5

75,4

Arkliai

49

44,7

36,4

n. d.

9466,3

8921,2

Paukščiai

Šaltinis: Statistikos departamentas

Per kalnelį nesueina R.Budrio nuomone, tikroji tvaiko, sklindančio nuo gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų, priežastis yra politinė. “Tai turi būti ekonomiškai naudinga. Tačiau bent kol kas vienos ministerijos kepa įsakymus, ko verslui negalima daryti, kitos nustato baudas, trečios nustato normas. Tik niekas nenurodo, ką reikia daryti, - svarsto grupės vadovas. - O juk užtektų valdžios vyrams bent kartą pasikalbėti su mokslininkais, ir greitai paaiškėtų, kad jokios problemos nėra, reikia tik noro ir suvienytų Vyriausybės pastangų.”

R.Budrys nemano ką nors nustebinsiąs sakydamas, kad utilizavus mėšlą ir srutas gaunamos vertingos trąšos. Tačiau šiandien, anot jo, susiklostė tokia padėtis, kad gyvulių ir paukščių augintojai nežino, kaip mėšlo atsikratyti, o žemdirbiai nežino, kur jo nusipirkti. Šiandien 90 proc. mėšlo nepasiekia dirbamos žemės. Mokslininkas teigia, kad Lietuvoje į kompostą perdirbto mėšlo tona, atsižvelgiant į jo vertingumą turtinant dirvožemį, kainuoja nuo 180 iki 500 litų, o pasaulyje už toną komposto jau mokama 400-600 JAV dolerių (1030-1550 litų).

Tačiau jis pripažįsta ir tai, kad jei

2012 m.

Gyvulininkystės ūkių skaičius Specializacija

2003 m.

Galvijininkystė

210 054

2010 m.

93 050

Kiaulininkystė

169 172

62 709

Paukštininkystė

198 657

85 204

Šaltinis: Statistikos departamento paskelbti gyvulių surašymo duomenys

Lietuva dabar vykdytų visas Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvas, būtų krachas, nes tam nesame pasirengę: tokios trąšos nėra sertifikuotos, nesukurta jų gaminimo ir naudojimo skatinimo sistema.

“Netgi ES paramos lėšų vieni negali gauti todėl, kad neturi žemės, o kiti - kad neturi gyvulių”, - ironizuoja R.Budrys.

Pasak jo, susiklostė situacija, kai konsultuojantis su užsienio mokslininkais gėda prisipažinti, kad Lietuvos gyvulininkystės kompleksai skleidžia kvapus. “Tegu ir danai neįrodinėja, kad jie nieko nežino apie probiotikų naudojimą ir kad amoniako tvaikas aplink kompleksą neva yra normalu”, - sako aplinkos inžinerijos specialistas ir prisimena reikšmingą užrašą ant Miuncheno technikos universiteto Žemdirbystės katedros sienos: “Kvapai - prasto ūkininkavimo pasekmė.”

•

Spartins muitinės procedūras Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame tarptautiniame seminare “Technologijų ir muitinės procedūrų įtaka sienos kirtimo supaprastinimo procesams” buvo aptartas naujų technologijų ir inovacijų vaidmuo spartinant muitinės procedūras bei sienos kirtimo procesus.

Renginį organizavo tarptautinė Transporto koridoriaus Rytai-Vakarai asociacija (East-West Transport

Corridor Association - EWTCA) kartu su mūsų šalies Muitinės departamentu ir Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento e. muitinės ICITAP projekto dalyviais.

Seminare dalyvavo muitinės, verslo ir akademinės visuomenės atstovai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos, Švedijos ir JAV - iš viso apie 40 dalyvių.

Didesnis valstybės sienų kirtimo greitis labai svarbus ir Europos Sąjungos šalims, ir mūsų kaimynams.

Todėl 37 partnerių veiklą iš trylikos

Europos ir Azijos šalių koordinuojanti EWTCA, kurios sekretoriato funkcijas atlieka Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras, savo veikloje daug dėmesio skiria sienų kirtimo problemoms identifikuoti ir jų sprendimo iniciatyvoms. Per seminarą savo pozicijas dėstė skirtingoms barikadų pusėms atstovaujančios muitinės tarnybos ir transporto industrijos atstovai. Buvo siekiama įvertinti, kaip paspar-

tinti sienų kirtimo procesus tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų.

Seminaro dalyviai vardijo problemas, dėl kurių naujų technologijų eksploatavimas ne visada pateisina lūkesčius ir neduoda laukiamo maksimalaus efekto. Kaip didžiausia blogybė buvo įvardyta tai, kad kiekviena pasienyje dirbanti valstybinė institucija savo problemas sprendžia atskirai ir fragmentiškai. Taip pat pažymėta, kad dabartinė pasienio muitinės postų infrastruktūra nebespėja prižiūrėti nuolat didėjančio prekių srauto. Semina-

ro dalyvių nuomone, net priėmus politinius sprendimus modernizuoti sienos kirtimo procesus praeina per daug laiko, kol parengiami teisės aktai, nuperkama ir pradedama eksploatuoti reikiama įranga bei realiai pakeičiami veiklos procesai.

Seminaro dalyviai rekomendavo EWTCA formuojamai tarptautinei mokslo tyrimo platformai pradėti mokslo tyrimo darbus, kurie padėtų gerinti situaciją.

•

LŽ

2013 02 12 Lietuvos žinios

Trasa

11

Nuolaidos aprūdijusioms senienoms ILONA STAŠKUTĖ

Nuo kovo 1 dienos parūdijusių mašinų, turinčių garaže įmontuotą dujų įrangą, savininkai galės drąsiai riedėti į techninę apžiūrą (TA) - rūdys ir nesertifikuota įranga nebebus laikomos trūkumu.

Tačiau ne visi transporto specialistai pritaria tokioms lengvatoms, nes jos daugiausia nuolaidų siūlo patiems seniausiems ir prastai prižiūrėtiems automobiliams. Tuo metu naujesnių mašinų savininkai susidurs tik su ilgėjančiu reikalavimų sąrašu.

Pagal naujus TA reikalavimus, iš transporto priemonių valdytojų nebus prašoma pateikti suskystintų naftos dujų įrangos montavimo pažymos, jei dujos, kaip patvirtinti degalai, nurodytos automobilio techniniame pase. Be to, paviršiaus korozija, dažų dangos pažeidimai ar nedideli įlenkimai, nekeliantys pavojaus aplinkinių saugumui, nebebus laikomi trūkumais.

Nieko vertos pažymos Viena didžiausių naujovių - kad nereikės pateikti pažymos apie dujų įrangos montavimą, jei automobilio pase dujos pažymėtos prie degalų grafos, arba tais atvejais, kai ši įranga buvo sumontuota anksčiau nei 2006-ųjų lapkritį. Tačiau įrodyti, kada tiksliai įtaisyta dujų įranga, neįmanoma, nebent pats automobilis pagamintas vėliau nei minėta data. Todėl realiai pažymų prireiks tik vienetams. Bendrovės “Transporto studijos” direktoriaus pavaduotojas, TA ekspertas Ramūnas Vėlavičius pripažino - pažymų atsisakyta todėl, kad jos iš esmės buvo niekinės. Teisę išrašyti pažymą apie tinkamumą naudoti dujų įrangą turėjo patys šios įrangos montuotojai, įskaitant garažuose individualia veikla besiverčiančius abejotinų gebėjimų meistrus. “Geri norai neįgavo pavidalo. Pažymos buvo neefektyvios, tik našta sąžiningiems vairuotojams”, - tvirtino pašnekovas.

Tačiau tie mašinų savininkai, kurie naudojasi netvarkinga įranga, neturėtų tikėtis lengviau praslysti. Anot R.Vėlavičiaus, sugriežtinta dujų įrangos apžiūra - bus bandoma, kaip veikia dujomis varomas variklis, tikrinami apsauginiai vožtuvai ir dujų tiekimą nut-

Nuo kovo 1-osios automobiliai per TA bus apžiūrimi ne tik vizualiai, specialistai tikrins ir įvairių prietaisų veikimą bei reguliavimą. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos raukiantys saugikliai. Jie turi būti lengvai prieinami ir aiškiai matomi, kad gaisro atveju ugniagesiai, atidarę variklio dangtį, iš karto galėtų išjungti dujas.

Leis truputį pateršti Automobiliams, turintiems dujų įrangą, numatytas dar vienas TA palengvinimas - nebebus tikrinama, kaip jie veikia, kai degina benziną. Pasak pašnekovo, taip nuspręsta todėl, kad važinėjant automobiliais, į kuriuos įmontuota dujų įranga, benzino sistema naudojamasi labai mažai - tik paleidžiant mašinos variklį arba tuo atveju, jei keliaujant netikėtai baigiasi dujos.

“Jeigu yra dujų įranga, benzinu beveik nevažinėjama. Nenaudojama įranga keičia savo savybes, kemšasi purkštukai, tad vairuotojui prieš TA reikia benzino įrenginius remontuoti tik dėl apžiūros”, - aiškino naujo sprendimo logiką R.Vėlavičius. Pasak eksperto, tai dirbtinis rūpestis ir nereikalingas darbas, o jei vairuotojui ir tenka šiek tiek pavažiuoti įjungus ne itin gerai veikiančią benzino įrangą, dėl trumpo atstumo automobilis daug teršalų nepaskleidžia, todėl esą nebūtina tikrinti

Pažymų apie dujų įrangos tinkamumą atsisakyta todėl, kad jos iš esmės buvo niekinės. gamyklinės sistemos veikimo. “Būtų labai gerai, kad daugiau dėmesio būtų kreipiama į kasdien naudojamus dalykus”, - tikino jis.

Panašiai R.Vėlavičius motyvavo ir sušvelnintus reikalavimus automobilio kėbului. “Jeigu kėbulas nusėtas smulkiais rudais taškeliais, bet jie tik paviršiuje, ir paspaudus ranka neatsiveria aštrios briaunos, tai nėra trūkumas, nes nekelia pavojaus nei vairuotojui, nei aplinkiniams”, - dėstė ekspertas ir čia pat pridūrė, kad didesni korozijos židiniai, kai kėbulo dalys prarūdijusios kiaurai, o susidariusios skylės yra aštriais kraštais, nepraslys pro TA atliekančių specialistų akis. Tačiau ar tvirtos iš pažiūros mažai parūdijusios detalės, nebus tikrinama net lengvu spustelėjimu.

R.Vėlavičius nesutiko, kad dėl naujųjų taisyklių gatvėse ir keliuose važinės dar daugiau nesutvarkytų automobilių, mat bus taikomi ne tik minėti

palengvinimai, bet ir papildoma patikra daugeliui prietaisų bei techninių mazgų.

Prireikė katalizatorių Vis dėlto nuo kito mėnesio ne visi galės lengviau pereiti TA. Be minėtų lengvatų, numatyta atidesnė daugumos vidinių mazgų apžiūra. Bus tikrinami vairo, važiuoklės ir kiti mechanizmai, taip pat jų veikimas bei reguliavimo galimybės. R.Vėlavičiaus manymu, Lietuvoje nuo seno per daug dėmesio buvo skiriama mašinos išorei ir per mažai - funkciniams elementams, taigi naujosios TA taisyklės turėtų pašalinti šią spragą.

Bene daugiausia transporto priemonių savininkų verčia drebėti katalizatoriaus reikalavimas. Jeigu ši dujų išmetimo sistemos dalis buvo įmontuota į automobilį gamykloje, ji privalo ten ir būti, bet ne paslaptis, kad dauguma mūsų šalies keliais važinėjančių maši-

nų tos brangaus metalo detalės neturi.

Katalizatorius pašalinamas vos atgabenus automobilį iš užsienio. Tačiau, kaip planuojama, atidžiau jų bus ieškoma tik neseniai į Lietuvą įvežtuose automobiliuose, kuriems pirmą kartą atliekama TA. Teigiamo įvertinimo taip pat gali nesulaukti į smulkias avarijas patekusios ir atmestinai suremontuotos transporto priemonės, nes nuo dabar bus tikrinama ne tik žibintų padėtis, bet ir jų reguliavimo sistema. Iki šiol daugiausia dėmesio kreipta į tai, ar jie šviečia tinkama kryptimi. Trūkumų buvo randama maždaug penktadalyje mašinų.

Pradėjus tikrinti reguliavimo sistemas, tikėtina, kad dar daugiau automobilių savininkų iš pirmo karto nebus išduota TA kortelė. Atidžiau bus apžiūrima ir valytuvų sistema, kaip jie valo skirtingomis padėtimis ir purškiant langų plovimo skystį. Be to, priekinio stiklo negalės užstoti jokie stacionarūs navigacijos ar telefono laikikliai, ant veidrodėlio pakabinti žaisliukai. “Vairuotojai gali manyti, jog kabinėjamasi prie smulkmenų. Bet TA skirta tam, kad būtų patikrinta, ar automobiliu galima komfortiškai važiuoti ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams”, - kalbėjo R.Vėlavičius.

Išorė išduoda vidų Tačiau Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) abejoja, ar seniems ir prastai prižiūrimiems automobiliams reikalingos tokios lengvatos. LAA generalinio direktoriaus Mindaugo Beišio įsitikinimu, mašinos išorė paprastai išduoda, kad jos ir techniniai mechanizmai prastai prižiūrimi, o parūdijusių vietų vertinimas yra gana subjektyvus. “Esama rizikos, kad po mažais parūdijimais ar įlenkimais bus paslėpti didesni defektai. Galimi ir piktnaudžiavimo atvejai”, - svarstė pašnekovas. Jo manymu, naujosios TA taisyklės skatina vartotoją turėti kuo senesnį automobilį.

M.Beišys sakė negalintis suprasti, kodėl nutarta nuolaidžiauti seniausių mašinų savininkams, o naujesnių, ekologiškesnių ir saugesnių transporto priemonių vairuotojams jokių lengvatų nežadama taikyti. LAA net planuoja šiuo klausimu kreiptis į Valstybinės kelių transporto inspekcijos vadovybę ir diskutuoti, ko siekiama tokiomis nuolaidomis.

•

LŽ testas: lėtu žingsniu ILONA STAŠKUTĖ

Šįmet daugelis gamintojų pristatė naujus nedidelių hečbekų modelius, o “Toyota” taip pat neatsiliko nuo konkurentų.

Naująjį “Auris” išbandė ir LŽ.

Antros laidos “Toyota Auris” hečbekas iš pirmo žvilgsnio skiriasi nuo senesnės laidos modelių. Šiek tiek žemesnis ir ilgesnis modelis orientuotas į ekspresyvesnio stiliaus mėgėjus.

Kampuotų formų priekiniai žibintai suteikia automobiliui stilingumo, aštrios linijos pasikartoja ir užpakaliniuose žibintuose, bet iš tiesų automobilis nėra toks sportiškas, kaip atrodo.

Naujojo “Auris” modelio važiuoklė ir vairas kiek tvirtesni nei ankstesniojo, todėl automobilis patikimiau laikosi ant kelio, o dėl tvirtesnio vairo jį lengviau tiksliai pasukti. Automobilis taip pat švelniau rieda per

kelio nelygumus, bet vis dėlto pagal valdymo kokybę apčiuopiamai atsilieka nuo artimiausių konkurentų, naujojo “Volkswagen Golf” ar “Ford Focus”.

Tačiau viena savybe naujajam modeliui neprilygsta nė vienas tiesioginis varžovas - “Auris” siūlomas ne tik su dviem dyzeliniais ir dviem benzininiais varikliais, bet ir su hibridine benzininio ir elektrinio variklio sistema. LŽ bandytos modelio versijos hibridinę sistemą sudaro 1,8 litro benzininis ir elektrinis variklis, kartu turintys 136 AG. Hibridas yra galingiausia ir greičiausia “Auris” versija, 100 km/h greitį jis gali pasiekti per 10,9 sekundės. Tai tik patvirtina, kad apie mašiną nereikėtų spręsti iš jos išvaizdos - “Auris” labiausiai tiks ramaus vairavimo stiliaus šalininkams. Automatinis persijungimas iš benzininio į elektrinį variklį, galima sakyti, nejaučiamas, o lėtai sukinėjantis mieste hibridinė sistema efektyviausiai taupo degalus. Tačiau jei

Antros laidos “Toyota Auris” kėbulo formos gerokai agresyvesnės, bet iš tiesų automobilis labiau tinka ramiems vairuotojams. / AFP/Scanpix nuotrauka prireikia staigiau spustelėti akceleratorių, automobilis garsiai primena, kad buvo sukurtas taupioms kelionėms.

Gamintojo deklaruojamos vidutinės degalų sąnaudos - vos 3,8 l/100 km, bet įprastai važinėjant žiemiškomis

sąlygomis jos nenukrito žemiau nei 5,6 l/100 km.

Hibridinės sistemos pranašumai geriau atsiskleistų užsienyje, kur aplinką tausojantiems automobiliams taikomos įvairios mokesčių lengva-

tos, tačiau ir Lietuvoje ši modelio versija gali sudominti ekologijos idėjų šalininkus. Mat modelis, kuriame įrengta hibridinė sistema, kainuoja tik apie 4 tūkst. litų brangiau nei analogiška dyzelinė versija.

•

12

2013 02 12 Lietuvos žinios

Pramogos

Pandos nuolat randa kelią į Lietuvą “Instrumenti” muzika Lietuvos klausytojams žinoma jau kelerius metus.

Grupė yra dalyvavusi festivaliuose “Be2gether” ir “Karklė Live Music Beach”, taip pat “Pravdos” apdovanojimuose, koncertavo “Vilnius Music Week” renginiuose - menų fabrike “Loftas”.

Viena perspektyviausių Baltijos šalių grupių, vadinama “Instrumenti” dėl išskirtinio į “indie pop” ir eksperimentinio “electro” rėmus netelpančio skambesio sulaukė tarptautinio dėmesio. Ji dalyvavo festivaliuose daugelyje Europos šalių, praėjusiais metais pasirodė didžiojoje “Positivus” scenoje Latvijoje ir “Heineken Open’er” festivalyje Lenkijoje, “Eurosonic” festivalyje Olandijoje.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Akivaizdu, kad originali, įdomi ir moderni latvių grupė “Instrumenti” yra Lietuvos gerbėja. Šį penktadienį, vasario 15 dieną, duetas gros sostinės gyvos muzikos klube “Tamsta”. Tai jau ne pirmoji muzikantų viešnagė mūsų krašte.

Latvių dueto Shipsi (Janis Šipkevicas, vokalas, klavišiniai) ir Reynsi (Reinis Sėjanas, būgnai, klavišiniai, vokalas) dainos “Born to Die”, “Lie Down” ir “The Time Is Now” skamba naujame lietuviškame kino filme “Valentinas vienas”. Visos jos pateko į šios režisieriaus Donato Ulvydo juostos garso takelį.

Lankydamasis Lietuvoje duetas planuoja užsukti ir į filmo “Valentinas vienas” seansą. Savo dalyvavimą kuriant filmo garso takelį muzikantai vadina maloniu eksperimentu. Jie LŽ prisipažino girdėję gerų atsiliepimų apie šio filmo komandą ir jos sėkmę. Žinodami, kad filmas bus lankomas, Janis ir Reinis džiaugėsi būdami jo dalimi.

“Lietuvą mes pasiekiame per keletą valandų. Nors gyvename netoliese, bet vis tiek jūsų krašte randame ką nors kitokio. Net tose vietose, kur dar nesame buvę, koncertavę, visuomet jaučiamės laukiami. Dainuoti miniai, nors ji, regis, nieko nežino apie mus, tačiau dainuoja ir šoka drauge - nuostabus jausmas”, - LŽ teigė atlikėjai.

Tiesiog pandos

Eksperimentiniai pasirodymai “Instrumenti” muzikos stilius yra sunkiai apibūdinamas, vyrukai daug eksperimentuoja, bando išgauti įvairiausius garsus, kurie gali netgi erzinti, tačiau yra negirdėti ir netikėti.

“Dieviname eksperimentuoti, Rygoje organizavome porą tokių “Instrumenti” pasirodymų, kai maišėme XVIII amžiaus muzikos garsus su elektroniniais skambesiais bei Kanye Westo hitais. Iš tikrųjų savo muzikos negalime vadinti eksperimentine, nors mėgstame ieškoti naujų būtų, kaip išgauti muziką. Galima sakyti, kad tai darome 24 valandas per parą”, - sakė pašnekovai.

Nors Shipsi ir Reynsi susikūrė kaip duetas, prie jų kaskart vis prisideda naujų muzikantų, jie įsitraukia į grupės

Grupei “Instrumenti” rūpi ne tik kokybiška muzika, bet ir grupės įvaizdis. / Organizatorių nuotrauka tikro garso pasirodymus, kurie atrodo lyg avangardiniai meniniai performansai. “Stengiamės, kad mūsų koncertas būtų šis tas daugiau nei tik gyvas albumo pristatymas”, - teigė vaikinai.

Dažniausiai per tokius koncertus dalis grupės narių dėvi pandos kaukes, kiti - milžiniškus perukus ir ypač stilingus kostiumus. Vaikinai performansais išbandė savo balso galimybes, netikėtus muzikos garsus ir melodijas, muzikinius instrumentus. Šie pasirodymai galbūt šiek tiek primena lietuvišką grupę “Suicide

Vyrukai bando išgauti įvairiausius garsus, jie gali netgi erzinti, tačiau yra negirdėti ir netikėti.

DJs”, kai ji rengė aktorinius performansus ir prijautė pandoms.

Vertinama grupė “Lietuviai yra puikūs klausytojai ir išmano muziką. Džiaugiamės čia turėdami ištikimų klausytojų būrį ir tikimės, kad šiemet jis dar didės”, - teigė latviai.

Vasarą “Instrumenti” ketina koncertuoti ir kuriame nors iš Lietuvos

muzikos festivalių, o naujausias savo dainas, prie kurių šiuo metu dirba įrašų studijoje, mūsų krašte paskelbs tuo pat metu kaip ir Latvijoje. Keletą naujausių dainų iš būsimo grupės albumo, pasirodysiančio šiais metais, duetas atliks ir šį penktadienį klube “Tamsta”.

Per koncertą nuskambės ir kelios labai pageidaujamos latviškos “Instrumenti” dainos.

2011 metų rugpjūtį “Instrumenti” išleido savo debiutinį albumą “Tru”, kuris Latvijoje tapo auksinis. Prie albumo, įrašyto “Sigurdon’s Greenhouse Studios” Reikjavike, prisidėjo žymus JAV kompozitorius Nico Muhly, dirbęs su tokiais muzikos profesionalais kaip Bjork, “Sigur Ros” ir “Antony and the Johnsons”.

“Instrumenti” daug dėmesio skiria gana ekstravagantiškam savo įvaizdžiui. Per koncertus grupė niekada nepasirodo be pandos arba kitų originalių kostiumų. Žiniasklaida ir kai kurie grupės gerbėjai “Instrumenti” vadina tiesiog pandomis. “Norėjome išsiskirti iš kitų muzikinių projektų, todėl pasirinkome pandos kaukes.

Kurį laiką žmonės net nežinojo, kas mes tokie esame. Siekėme, kad klausytojai mus vertintų pagal atliekamą muziką, be jokių prieš tai susidarytų nuomonių apie mūsų asmenybes ar kadaise kurtą muziką”, - tikino Janis ir Reinis. Jie neabejoja, kad kiekvienas meną suvokia savaip. Be to, muzikantai nesiekia tam tikra daina pasėti konkrečią mintį ar idėją. “Juk dirbame ne su matematikos formulėmis, kurios visame pasaulyje vienodos. Esame girdėję įvairiausių savo kūrybos interpretacijų, ir tai nuostabu, kad kiekvienas suranda ką nors artimo sau”, - pabrėžė vaikinai.

Latvijoje grupė yra laimėjusi geriausios dainos apdovanojimą už kūrinį “Apest Tevi” ir geriausio metų debiuto titulą už mini albumą “Pandemiya”.

•

“G&G sindikatas” po gastrolių žada staigmenų ŽYDRĖ JANKUTĖ

Lietuvos hiphopo vilkai grupė “G&G sindikatas” netrukus pristatys išskirtinį muzikinį renginį “Laikas keistis”. Vyrukai priduria, kad pavadinimo nereikia suprasti tiesmukai.

Nors renginio pavadinimas apeliuoja į pokyčius ir naujoves, nereikėtų to suprasti paraidžiui. “Sindikato” nariai žada senų tradicijų tęstinumą ir didžiulį profesionalių muzikantų desantą. Naujojo singlo pavadinimas ir idėja pažadino norą pažaisti kitais muzikos stiliais, šiek tiek pakeisti žinomus kūrinius, tačiau išlaikyti hiphopo žanrą. Grupė žada atgaivinti dainas, atliktas galbūt tik kartą per kolektyvo gyvavimo istoriją. Vienu išskirtinų akcentų planuojamas albumo “Gatvės lyga” remiksinių dainų gyvas atlikimas. Dėl teisinių leidybos firmos priežasčių pastaroji muzikinė kompiliacija taip ir nepasiekė klausytojų. Renginio “Laikas keistis” daly-

viai turės išskirtinę galimybę išgirsti niekad neafišuotų dainų aranžuotes.

“Sindikato” vyrukai tikina, kad šis koncertas - vienetinis reiškinys grupės istorijoje.

Per koncertą prie grupės “G&G sindikatas” prisidės būgnininkas Joshas McClungas, klavišininkas Mindaugas Balčiūnas, trimito virtuozas

Kilo noras pažaisti kitais muzikos stiliais, šiek tiek pakeisti žinomus kūrinius, tačiau išlaikyti hiphopo žanrą.

Mindaugas Vadoklis ir saksofonininkas Aleksandras Raičenokas. Grupės muzikos kūrėjas Donatas JuršėnasDonciavas šįkart stos prie elektrinės gitaros, o kolektyvo vadybininkas Justas Čekuolis pateiks žemų dažnių skambesį bosine gitara. Tai toli gražu ne visos staigmenos, kai kurios jų sle-

“G&G sindikatas” žada atiduoti visas jėgas ir per gastroles įsikrautą energiją. / Grupės archyvo nuotrauka piamos. Iš viso planuojama atlikti bene 20 kūrinių.

Be įtemptų muzikinių gastrolių Airijos-Škotijos-Anglija, grupė randa laiko ir naujiems įrašams. Ne pa-

slaptis, kad per pasirodymą bus galima išgirsti keletą būsimojo albumo dainų. “Laikas keistis” - pirmasis koncertas Lietuvoje po užsienio turo.

Vasario 22 dieną sostinės menų fab-

rike “Loftas” kolektyvas žada atiduoti visas jėgas ir per gastroles įsikrautą energiją. Vakaro muzikinį toną prieš koncertą ir po jo palaikys “didžėjus” Moodbase.

•

2013 02 12 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Režisieriaus K.Lupos teatre nėra kelio atgal MINDAUGAS KLUSAS

Praėjusį savaitgalį Vilniuje viešėjęs vienas įdomiausių ir svarbiausių Lenkijos teatro režisierių Krystianas Lupa lietuvių žiūrovams papasakojo apie savo kūrybos principus.

Keturis dešimtmečius scenos menui atidavęs K.Lupa (g. 1943) Lietuvoje lankėsi ne kartą. Tačiau mūsų scenose rodyti tik du lenkų teatro novatoriaus ir pedagogo spektakliai: “Kalkverkas” 2004-aisiais ir “Persona. Marilyn” - 2009 metais. Savo ruožtu, lietuvių režisierių Eimunto Nekrošiaus ir Oskaro Koršunovo spektakliai dažnai svečiuojasi pas Lenkijos žiūrovus.

Per susitikimą Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažojoje salėje teatro meno vadovas Audronis Liuga skubėjo nutraukti nesibaigiančius svarstymus, koks gi tikrasis režisieriaus K.Lupos viešnagės tikslas. “Jokia paslaptis, kalbamės apie galimus jo spektaklius šiame teatre. Nuolat susitinkame. Jei bus prieita iki pastatymo, jis įvyks 2015 metais”, - teigė A.Liuga.

Vienas garsiausių Europos teatro kūrėjų renginio išvakarėse, vasario 9-ąją, stebėjo LNDT O.Koršunovo režisuotą spektaklį “Išvarymas” pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, o susitikimo pabaigoje pateikė trumpą jo vertinimą.

Mintys pabėgėlės Iš pradžių buvo parodyta 2001-aisiais K.Lupos sukurto spektaklio “Ištrynimas” (“Ausloeschung”) pagal Thomaso Bernhardo pasakojimą-testamentą vaizdo ištrauka. Pasak A.Liugos, spektaklis tapo ir režisieriaus kūrybos, ir tos lenkų teatro epochos kaitos tašku. “T.Bernhardo knyga yra lyg sąskaitų su literatūra suvedimas”, - pasakojo K.Lupa. Labiausiai kūrinyje jį sudomino pagrindinio veikėjo monologai, sudaryti iš minčių, besisukančių ir kiekvieno mūsų galvose, tačiau nepasakomų balsu. “Jos nėra nepadorios ar blogos, greičiau bergždžios ir kvailos. T.Bernhardas perkėlė tokį monologą į literatūrą ir, pasirodo, jame galima atrasti šį tą nepaprasta”, - teigė svečias. Jis išdrįso adaptuoti ir inscenizuoti austro veikalą. “Turėjau progą paneigti mums įprastą, iš situacijų sudarytą teatro pasakojimą”, - dėstė K.Lupa.

Nežinomasis Naują kryptį teatre K.Lupai pasufleravo amerikiečių legenda Andy Warholas ir jo eksperimentai kino kamera. Menininko studijoje “The Factory” rinkdavęsi meno žmonės bene kas savaitę sukurdavo po filmą, provokuodavo vienas kitą atskleisti savo asmenybę priešais objektyvą.

Scenarijų nerašydavo, konstruodavo įtemptas situacijas ir improvizuodavo. Pasak K.Lupos, prieš kamerą jie pastatydavo kurį nors iš sambūrio narių ir liepdavo pusvalandį žvelgti į ją, elgtis kuo natūraliau, tiesiog “būti”.

Teatro režisierius buvo sužavėtas pavykusių kino bandymų. “Įtaiga buvo tokia stipri, kad negalėjau atsitraukti nuo juostoje esančio žmogaus žvilgsnio. Atitolęs nuo ekrano pajusdavau, kad palieku tą žmogų vieną, ir jis nustoja egzistavęs”, - pasakojo svečias. Jo komanda nuėjo dar toliau. Per repeticijas K.Lupos aktoriai kambaryje būdavo vieni su kamera, jiems leista prieš ją sukurti savo asmeninį nuotykį. “Kamera yra demoniškas objektas ir gerai, jei aktorius tai įsisąmonina. Per spektaklį jis sieks dialogo su tuo objektu kaip su kitu asmeniu, aiškino teatro kūrėjas. - Ir išties akto-

Jei sėkmingai klostysis aplinkybės, gali būti, kad režisierius K.Lupa statys spektaklį Nacionaliniame dramos teatre. riai įsimylėjo savo personažus, kitaip nei iki tol. Tai buvo visos grupės, o ne tik mano patirtis. Vėl pasijutome esą jauni, atsidūrę svetimoje teritorijoje su dideliu bauginančiu nežinomuoju.” K.Lupos spektaklyje “Factory 2” (2008) atrasti metodai vėliau buvo pritaikyti triptike “Persona” (2009), neatsisakoma jų iki šiol.

Susitikimas su pamišimu Dar viena patirtis K.Lupai ir jo aktorių komandai atsiskleidė inscenizuojant austrų avangardo dailininko, rašytojo Alfredo Kubino romaną “Kita pusė” (“Die andere Seite”).

Psichikos liga sirgęs menininkas rašymą pasirinko kaip gydomąją priemonę, leidosi į susitikimą su savo pamišimu. Ir jam pavyko nusiraminti.

Vaizduotėje jis sukūrė kraštą, kuriame galiojo kitokios taisyklės. “Jame esame labiau, gyvename labiau. Esame labiau laimingi ir labiau nelaimingi”, - A.Kubino utopiją apibūdino K.Lupa. “Knyga toli gražu ne šedevras, mano manymu, ji gana prastai parašyta. Tačiau pajutau, kad galiu ją perrašyti. Su savo aktoriais.

Pasakiau jiems: “Pamėginkime įsimylėti savo didžiausią svajonę ir atpažinti didžiausią nusivylimą ir iš naujo apsigyventi Sapnų mieste.” Vėl leidomės į nuotykį”, - pasakojo K.Lupa. “Sapnų miesto” pasaulinė premjera vyko praėjusiais metais Paryžiaus “Theatre de la Ville”.

Ar lįsti po traukiniu?

K.Lupos aktoriai iki šiol repetuoja vieni su patalpoje stovinčia vaizdo kamera. Režisierius nestebi pirmųjų improvizacijų, nes mano, kad jo buvimas iškreipia aktoriaus troškimus. Pasak svečio, itin trukdo tai, kad aktorius žino scenos, kurioje turi suvaidinti, eigą ir pabaigą. “Anos Kareninos vaidmens atlikėja svajoja apie akimirką, kai jos herojė lįs po traukiniu. Galima sakyti, kad veikėjos tragedija yra aktorės triumfas, - juokėsi K.Lupa. - Kai ties ta tragedija susikaupi, savo vidiniame monologe nuolat ją kurstai.” Tai nėra gerai. Mokiniams pedagogas siūlo elgtis priešingai - pralaimėjimo aplinkybėmis galvoti apie

/ Romo Jurgaičio nuotrauka

K.Lupa: “Aktorius privalo išmesti kai kuriuos rašytojo pasažus, tarsi jų nė nebūtų. Ir eiti kita kryptimi.” pergalę. “Manau, Levas Tolstojus nebuvo toks kvailas ir savo heroję atvedė į stotį, kad ši sėstų į traukinį. Tačiau jai tai nutinka staiga, pasirinkus kitą kelią”, - svarstė K.Lupa. Spektaklio dramaturgas, įteikdamas baigtą, hermetišką kūrinį, apvagia teatro kūrėjus, nesuteikia jiems kitokio nuotykio galimybės. “Aktorius privalo išmesti

kai kuriuos rašytojo pasažus, tarsi jų nė nebūtų. Ir eiti kita kryptimi”, - ragino svečias iš Lenkijos.

Išeitų po antro Prašomas pasidalyti įspūdžiais apie “Išvarymą”, lenkų režisierius teigė buvęs sužavėtas, jam labai patikę ir “fantastiški” aktoriai. “Vaidinimo turinys

įmetamas į miuziklo formą. Galiu visiškai tai priimti, juolab kad tame miuzikle veikia gyvybės ir autentikos kupini herojai ir aktoriai”, - sakė režisierius.

Labiausiai jam patiko antras spektaklio veiksmas, kuriame miuziklo forma, pasak jo, buvo išardyta. Jos vietą užėmė neįtikėtinai gyva jaunų aktorių improvizacija, asmeninė klounada.

“Trečiame veiksme reikėjo suvaidinti tai, kas liko nesuvaidinta. Tačiau kaip žiūrovas verčiau būčiau išėjęs po antro veiksmo. Tada turėčiau pilną galvą klausimų, kurie mane kankintų visą naktį”, - sakė K.Lupa.

•

14 Sportas

2013 02 12 Lietuvos žinios

Sugrįžta Čempionų lygos dvasia Prieš 4-5 metus “Valencia” ištiko gili finansinė krizė. Žaidėjams vėlavo atlyginimai, o bendros klubo skolos siekė net 400 mln. eurų. “Valencios” vadovams beliko vienintelė išeitis - parduoti geriausius savo žaidėjus Davidą Villą, Juaną Matą, Davidą Silvą ir kuriam laikui pasitraukti į šešėlį. “Valencios” prezidentas Manuelis Llorente dabar pareiškė, kad toks sprendimas labai padėjo bristi iš skolų.

PSG gyvenimas apvirto aukštyn kojomis prieš metus, kai klubą ėmė remti investuotojai iš Kataro QIA. Apie sumas, kokias skiria QIA, “Valencia” gali tik pasvajoti. Šį sezoną PSG jau apsipirko už 146 mln. eurų, o sausį priviliojo ir laisvuoju agentu tapusį Anglijos garsenybę Davidą Beckhamą. Jam jau 37-eri, tad manoma, jog tai buvo reklaminė PSG investicija: D.Beckhamas drauge su Zlatanu Ibrahimovičiumi, Thiago Silva

VILMANTAS REMEIKA

69 dienas futbolo aistruoliai laukė, kol po žiemos pertraukos sugrįš UEFA Čempionų lygos kovų dvasia.

Stipriausiame ir populiariausiame pasaulyje futbolo klubų turnyre šiandien prasideda aštuntfinalio varžybų etapas. Glazgo “Celtic” (Škotija) kausis su Turino “Juventus” (Italija), o “Valencia” (Ispanija) - su Paryžiaus PSG (Prancūzija). Rytoj varžysis Donecko “Šachtar” (Ukraina) ir Dortmundo “Borussia” (Vokietija) bei Madrido “Real” (Ispanija) ir “Manchester United” (Anglija). Dar keturi susitikimai vyks kitą savaitę.

Liūto narve “Celtic” ir “Juventus” gerbėjai turi ką prisiminti. 2001-ųjų rudenį Glazge vykusi šių komandų akistata priskiriama prie įspūdingiausių Čempionų lygos susitikimų per visą istoriją.

Dramatišką futbolo trilerį rezultatu 4:3 tada laimėjo “Celtic”. Tuomet žaidęs “Juventus” vartininkas Gianluigi Buffonas iki šiol rungtyniauja. Anuomet aikštėje buvo ir dabartinis “Celtic” treneris Neilas Lennonas.

Klubas “Celtic” Europos mastu laikomas vidutinioku, tačiau savo arenoje “Celtic Park” jis rungtyniauja su polėkiu. “Milan” buvo paskutinis Italijos klubas, laimėjęs “Celtic” aikštėje, tačiau tai nutiko dar 1969-aisiais. Šį sezoną kiekvienas Čempionų lygos rungtynes Glazge vidutiniškai stebi 58 589 žiūrovai, o čia pralaimėjimą grupės varžybose patyrė net visa griaunanti “Barcelona”.

Būtent dėl to “Juventus” sporto direktorius Pavelas Nedvedas vaizdingai aiškino, kad jo komanda šį vakarą atsidurs liūto narve.

“Puikiai žinau, kas mūsų laukia.

Pateksime į liūto narvą. Esu tai patyręs, kai pats žaidžiau prieš “Celtic”. Šios ekipos neslegia jokia našta. O kai komanda nejaučia spaudimo, ji išsilaisvina iš psichologinių pančių ir ima žaisti geriausią futbolą”, - nerimavo P.Nedvedas.

Glazgas šių rungtynių laukė su didžiuliu nekantrumu. “Celtic” aistruoliams pabodo komandos kovos Škotijos čempionate, nes žaliai balti čia nesulaukia pasipriešinimo.

Kai didžiausias “Celtic” priešas Glazgo “Rangers” bankrutavo ir buvo ištremtas į trečiąjį divizioną, Škotijos aukščiausioji lyga neteko savo žavesio. Šiuo metu “Celtic” po 25 turų turi 55 taškus ir net 18 lenkia antroje vietoje esantį “Inverness”. Tad

Tris savaites PAR vykusiose pirmenybėse triumfavo Nigerijos futbolininkai. Jie per finalą Johanesburge, stebint 85 tūkst. žiūrovų, 1:0 palaužė Burkina Faso komandą. Tai trečiasis Nigerijos triumfas Afrikoje - anksčiau “Žalieji ereliai” čempionais tapo 1980 ir 1994 metais. Sekmadienį vykusio finalo didvyris buvo Sunday Mba. Jis 40 minutę po individualaus prasiveržimo pelnė pergalingą įvartį. “Sekmadienis įmušė sekmadienį”, - kvatojo rungtynių komentatoriai.

Nigerijos sostinėje Abudžoje ir didžiausiame šalies mieste Lagose žmonės finalą stebėjo per didžiulius monitorius gatvėse ir stadionuose.

Po rungtynių 160 mln. gyventojų turinčioje šalyje prasidėjo nacionalinė šventė. Žmonės džiaugėsi savitai - gatvėse jie dainavo, leido fejerverkus ir... degino padangas. Nuo korupcijos ir smurto protrūkių ken-

S.Keshi: “Kai prieš pusantrų metų tapau rinktinės treneriu, mano svajonė buvo padaryti savo šalies žmones laimingus, kad jie galėtų didžiuotis turį puikią komandą.”

S.Keshi (viršuje) su Nigerijos rinktine triumfavo Afrikoje ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. / Reuters/Scanpix nuotrauka kovos su elitiniais klubais čia ypač laukiamos.

Tuo metu “Juventus” kiekvieną savaitgalį patenka į tikrą mėsmalę Italijos Serie A lygoje. Turino ekipa siekia apginti čempionų titulą ir įpusėjus sezonui jai tai sekasi neblogai. “Juventus” šiuo metu turi 55 taškus ir lenkia “Napoli” (50) bei Romos “Lazio” (44) klubus. Tačiau praktika rodo, kad sėkmingai kovoti dviem frontais sezono pabaigoje būna labai sunku.

Sausio pabaigoje klubas “Juventus” nustebino pasirašydamas pen-

kių mėnesių sutartį su prancūzu puolėju Nicolas Anelka. Tai padaryta griebiantis šiaudo, nes vienu metu dėl traumų “iškrito” visi trys Italijos čempionų puolėjai - Nicklas Bendtneris, Vincenzo Iaquinta ir Sebastianas Giovinco.

Kataro milijonai Kitoje vakaro akistatoje susitinka “Valencia” ir po 18 metų į Čempionų lygos aštuntfinalį sugrįžęs PSG. Jei lygintume klubų finansinę situaciją, turėtume akivaizdų favoritą.

ir Ezequieliu Lavezzi padės dar labiau išgarsinti Paryžiaus komandos vardą.

Tačiau rezultatus lemia ne išleisti milijonai, o žaidėjų gebėjimai. Kol taip bus, aistruoliai žavėsis futbolu.

Apie tai artėjant susitikimui kalbėjo ir “Valencios” gynėjas Adilis Rami: “Mes negalime lygiuotis į PSG pagal garsius vardus ir biudžetą. Bet aikštėje milijonai tampa beverčiai prieš komandinę dvasią. PSG turi puikius puolėjus, bet ir mes turime vieną tokį negirdėtą - Roberto Soldado.”

“Valencia” Ispanijos pirmenybėse po 23 turų su 37 taškais užima 5 vietą, bet žaidžia banguotai. Prieš tris savaites “Šikšnosparniai” namie net 0:5 pralaimėjo Madrido “Real”, o prieš savaitę sugebėjo atimti taškų iš lyderių komandos “Barcelona” - 1:1. Užtenka paminėti, kad šį sezoną “Barca” surinko net 62 taškus iš 69 galimų.

PSG užduotis šį sezoną aiški - po 19 metų pertraukos sugrąžinti Prancūzijos čempionų taurę į Paryžių.

Per 24 turus PSG surinko 51 tašką ir turi solidų 6 taškų pranašumą prieš Liono “Olympique”.

Nigerija susivienijo Čempionų lygos klubams jau galės padėti ir legionieriai iš Afrikos, sugrįžę iš savo žemyno pirmenybių.

“Juventus” tikisi remtis ganiečiu Kwadwo Asamoah, “Celtic” - Efe Ambrose iš Nigerijos, o PSG - Siaka Tiene iš Dramblio Kaulo Kranto.

čianti valstybė bent trumpam pamiršo rūpesčius. Kalbama, kad ši pergalė suvienijo Nigerijos katalikus ir musulmonus.

Labiausiai džiaugėsi treneris Stephenas Keshi. 1994-aisiais jis kėlė Afrikos čempionų taurę būdamas žaidėjas, o sekmadienį - jau treneris. Be jo, tai padaryti yra pavykę tik egiptiečiui Mahmoudui El Gohary (1959 ir 1998 m.).

Nigerijos rinktinė čempionate pasižymėjo energija. Komandoje buvo vos du žaidėjai vyresni nei 29 metų, o pagal amžiaus vidurkį - 24,4 metų - “Žalieji ereliai” buvo jauniausi turnyre. Tiesa, S.Keshi sprendimas jauninti komandą prieš pirmenybes nebuvo suprastas. Treneris griežtai kritikuotas už tai, kad atsisakė veteranų Peterio Odemwingie ir Obafemio Martinso ir kad pasikvietė jaunų nepatyrusių žaidėjų. Tokių kaip 24 metų Sunday Mba, žaidžiantis savo šalies Vario “Wolves” klube.

“Kai prieš pusantrų metų tapau rinktinės treneriu, mano svajonė buvo padaryti savo šalies žmones laimingus, kad jie galėtų didžiuotis turį puikią komandą. Todėl esu labai laimingas”, - švytėjo S.Keshi.

Nigerijos futbolininkai atstovaus Afrikos žemynui šiemet Brazilijoje vyksiančiame FIFA Konfederacijų taurės turnyre. Jie žais vienoje grupėje su Ispanijos, Urugvajaus ir Taičio ekipomis.

•

Trumpai IŠSKIRTINĖS ŠAKOS Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) po konsultacijų su olimpinių sporto šakų federacijomis patvirtino kriterijus, pagal kuriuos ketveriems olimpinio ciklo metams bus tvirtinamas valstybės prioritetinių ir strateginių sporto šakų sąrašas. Prioritetinėms ir strateginėms sporto šakoms tenka didesnė valstybės skiriamų lėšų dalis - daugiau nei 70 proc. visoms pripažintoms federacijoms numatytų lėšų. Aiškių kriterijų, kuriuos turi atitikti prioritetinės ir strateginės sporto šakos, iki šiol nebuvo.

“Valstybė turi pasirinkti svarbiausias sporto plėtotės kryptis. Mūsų manymu, sporto šakos pozicijas lemia jos masiškumas ir sportinin-

kų laimėjimai”, - sakė KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Sporto šaka gali būti prioritetinė ir keliant mažesnius reikalavimus masiškumui ir rezultatui, tačiau tuomet turi tenkinti abu kriterijus. Taigi jei sporto šakos masiškumo rodiklis - nuo 800 iki 2400 sportuojančiųjų, papildomai reikia laimėjimo - pvz., Europos čempionate 1-3 vietos, jei sportuojančiųjų skaičius mažesnis nei 800 - papildomai reikia dviejų laimėjimų, nurodytų įsakyme.

Prioritetinėmis šakomis gali būti olimpinės sporto šakos, kadangi olimpinės žaidynės turi susiformavusią ir aiškiai apibrėžtą konkurencijos sistemą. Strateginė tampa ta prioritetinė sporto šaka, kuri atitinka aukščiausius prioritetinei

šakai keliamus reikalavimus, atskirai nurodytus įsakyme. Atskiri laimėjimų reikalavimai dėl sporto šakos specifikos nustatyti tenisui, nes šioje sporto šakoje pasaulio ir Europos čempionatai nerengiami.

Tose sporto šakose, kuriose pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų organizuojamos pasaulio taurės varžybos, įskaitoma pasaulio taurės galutinė vieta. Naujus kriterijus šiuo metu tenkina 18 sporto šakų, kurios tampa prioritetinės: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, šiuolaikinė penkiakovė, futbolas, rankinis, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, tenisas, tinklinis. Iš jų 11 pirmųjų ati-

tinka strateginėms sporto šakoms keliamus reikalavimus. Nauji kriterijai patvirtinti 2013-2016 metams. Prioritetinių valstybės strateginių sporto šakų sąrašai 4 metų ciklui gali būti papildomi, jei sporto šaka atitinka kriterijus, tačiau šiuo laikotarpiu sporto šakos negali būti išbrauktos.

TAS PATS PREZIDENTAS Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos (LASF) ataskaitų ir rinkimų konferencijoje prezidento pareigos ketvirtai kadencijai vieningai patikėtos Arminui Murauskui.

LASF prezidentas A.Murauskas.

LŽ archyvo nuotrauka

LŽ

2013 02 12 Lietuvos žinios

Sportas

15

Sočyje brandinamos amžiaus žaidynės “Pro viešbučio langą matai vien statybas. Nėra abejonių - rusai pasistengs, kad tai būtų amžiaus žaidynės”, - grįžusi iš 2014-ųjų žiemos olimpiados sostinės Sočio LŽ tikino LTOK vyriausioji referentė žiemos sporto šakoms Vida Vencienė.

SAULIUS RAMOŠKA

K

algario olimpinė čempionė V.Vencienė drauge su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vyriausiąja referente olimpinėms programoms Lina Vaisetaite Šiaurės Kaukaze - Juodosios jūros kurorte Sočyje - viešėjo likus lygiai metams iki žiemos žaidynių pradžios. 2014-ųjų vasario 7 dieną ten bus įžiebta olimpinė ugnis ir pajėgiausi pasaulio atletai pradės kovas dėl olimpinių medalių.

Įspūdingos arenos Praėjusią savaitę Sočyje lankėsi 75 šalių delegatai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, stebint Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentui Jacques’ui Rogge’ui ir tūkstančiams svečių, iškilmingai perkirpo juostelę per olimpinių ledo ritulio rūmų atidarymo iškilmes. Naujojoje arenoje varžybas galės žiūrėti 12 tūkst. žiūrovų.

“Per arenos atidarymo šventę stebėjome tituluoto ledo šokių virtuozo Iljos Averbucho grupės parengtą ledo šou. Tai buvo tarsi mažasis žaidynių atidarymas”, - įspūdžiais dalijosi V.Vencienė.

Pasak jos, visos varžybų trasos jau įrengtos, o arenų ir olimpinių kaimelių statybų darbai vyksta sparčiai. “Kai kurios bazės jau baigtos. Mums aprodė dailiojo čiuožimo, čiuožimo trumpuoju taku ir greitojo čiuožimo arenas. Jos neįtikėtinos. Žiemos bazės įspūdingos savo dizainu”, - tikino olimpinė čempionė.

Vasario pradžioje per pasaulio taurės varžybas slidininkai, tarp jų ir du lietuviai, išbandė olimpines Sočio trasas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Rusai pranoko kinus Nėra abejonių, kad šios žaidynės bus brangiausios per visą istoriją. Jau dabar skelbiama, kad joms bus išleista per 50 mlrd. dolerių. Tai net keturis kartus daugiau, nei Rusija planavo išleisti, kai 2007 metais jai buvo suteikta teisė surengti žiemos olimpiadą. Rekordas priklauso Kinijai, kuri 2008 metų Pekino olimpiadai išleido apie 40 mlrd. dolerių.

Per kelerius metus milžiniškai išaugusios sumos ir gerokai vėluojančios kai kurios statybos Rusijos prezidentą V.Putiną įsiutino. Apsilankęs statomuose olimpinių žaidynių objektuose ir iškilmingai atidaręs ledo rūmus jau kitą dieną šalies vadovas pareikalavo, kad būtų atleistas Olimpinio komiteto viceprezidentas Achmetas Bilalovas.

“Tai politiniai dalykai, - komentavo V.Vencienė. - IOC prezidentas Sočyje viešai pasidžiaugė, kad viskas vyksta pagal planą ir jau atlikta 80 proc. darbų.”

Trasas išbandė slidininkai Pasak V.Vencienės, praėjusią savaitę žaidynių sostinėje oras buvo nežiemiškas - 15-18 laipsnių šilumos. “Be abejo, kalnuose buvo gerokai vėsiau.

Bet sniego mieste pakanka, - teigė LTOK referentė žiemos sporto šakoms.

- Nemanau, kad bus kas nors panašaus, kaip 2010 metais Vankuveryje, kai atšilo ir lijo. Rusai yra pasirengę visiems atvejams - turi sniego rezervuarus, šimtus sniego generatorių, todėl problemų nebus.”

Pirmieji iš lietuvių olimpinių žaidynių trasas išbandė slidininkai. Vasario pradžioje Sočyje vyko pasaulio slidinėjimo taurės etapas, jame kovojo mūsų lyderiai Vytautas Strolia ir Ingrida Ardišauskaitė. Sportininkams buvo iškeltas tikslas susipažinti ir pasitreniruoti

LTOK vyriausioji referentė V.Vencienė: “Rusai yra pasirengę visiems atvejams turi sniego rezervuarus, šimtus sniego generatorių, todėl problemų nebus.” trasose, kuriose reikės varžytis jau po metų. Kaip ir planuota, mūsiškiai, kuriems parankesnės ilgesnio nuotolio distancijos, startavo tik sprinto rungtyje - I.Ardišauskaitė užėmė 66 vietą, V.Strolia liko 82-as.

“Kalbėjausi su slidininkų rinktinės trenere Kazimiera Stroliene. Jai labiausiai įstrigo sugriežtinta apsauga, - sakė V.Vencienė. - Pasak trenerės, nuo pirmų metrų Sočio oro uoste jie susidūrė su dideliu saugumu. Apsaugos darbuotojai ir savanoriai visus tikrino kiekviename žingsnyje.”

Olimpiniai kaimeliai Lietuvos delegacija Sočyje gyveno šalia olimpinio parko. V.Vencienei ir L.Vaisetaitei buvo aprodyti kambariai, kuriuose sportininkai įsikurs visuose trijuose olimpiniuose kaimeliuose. Pa-

Praėjusią savaitę iškilmingai atidarytuose olimpiniuose rūmuose ledo ritulio kovas galės stebėti 12 tūkst. žiūrovų. / Reuters/Scanpix nuotrauka grindinis įrengtas pakrantėje. Savo kaimelius turės biatlonininkai, slidininkai ir kalnų slidininkai.

“Interjeras tradicinis - nedideli dviviečiai kambarėliai, lovos, staliukas. Mažiausias kambarys - 12 kvadratinių metrų, - sportininkų būstus apibūdino V.Vencienė. - Jei viskas bus taip, kaip svajojame, mūsų olimpiečiai gyvens visuose trijuose kaimeliuose. Kaip ir Turino olimpiadoje.”

Nedidelė Lietuvos delegacija V.Vencienė neslepia, jog Lietuvos sportininkų delegacija Sočyje bus nedidelė. Šiandien dar tik galima spėlioti, kiek turėsime olimpiečių.

“Nežinome, kiek vyks mūsų biatlonininkų, jie kaip tik dabar varžosi pasaulio čempionate Čekijoje, - kal-

bėjo V.Vencienė. - Nuo jų rezultatų priklausys, ar Sočyje mūsiškiai varžysis estafečių rungtyje. Tam reikia, kad rinktinė komandinėje įskaitoje patektų į dvidešimtuką. Kol kas biatlonininkai turi tik dvi garantuotas vietas - vieną vyrų ir vieną moterų varžybose. Po pasaulio čempionato žinosime, kiek biatlonininkų vyks į Sočį. Slidinėjimo varžybose taip pat jau garantuotos dvi vietos - vyrui ir moteriai.”

V.Vencienė viliasi, jog kelialapį į Sočį iškovos ir čiuožimo trumpuoju taku varžybose rungtyniaujanti Agnė Sereikaitė. Be to, LTOK vadovai tiki, kad ten išvysime ir mūsų ledo šokėjų porą Isabellą Tobias ir Deividą Stagniūną. “Neprarandame vilties, kad šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė suteiks Lietuvos pilietybę Isa-

bellai”, - nuoširdžiai tikėdama savo žodžiais sakė olimpinė čempionė. Ši pora Vokietijoje surengtose varžybose “Bavarian Open 2013” vakar užėmė antrąją vietą ir pagerino savo rekordą - 146,15 balo.

Neaišku, ar žaidynėse turėsime savo kalnų slidininką. “Norėdami būti kvalifikuoti olimpiadoje jie turi dalyvauti atitinkamo lygio varžybose ir rinkti taškus. Mūsų pagrindinis kalnų slidininkas Rokas Zaveckas, pernai Insbruke dalyvavęs I jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse, lapkričio mėnesį patyrė sunkią traumą, tačiau jis nusiteikęs kuo greičiau sugrįžti į kalnų slidinėjimo sportą ir siekti vietos Sočyje. Jis pasirengęs jau kitą mėnesį lipti ant slidžių, - teigė V.Vencienė. Dėl vietos olimpiadoje kovos ir jaunasis Aivaras Tumas.”

•

16

2013 02 12 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI KEIČIA

1 kambario butą Vilniuje, Pilaitėje į 2 kambarių butą (be tarpininkų). Vilnius, tel.: (8 5) 231 8434, 8 628 25 139.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA Neatkurtos žemės arba miško dokumentus persikelti. Atsimatuojame patys. Tel. 8 605 99 166. Žemę ir mišką visoje Lietuvoje. Gali būti nesutvarkyti dokumentai. Tel. 8 677 79 131.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą.

Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

PRANEŠIMAI AB Lietuvos draudimas GAB serija LDR, forma F10 Nr. 1762817-1762825 laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2220 Pamestą ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą Nr. 0139588 (registracijos Nr. 4086), išduotą Algirdo Babrausko vardu, laikyti negaliojančiu.

Užs. RK-9006 Informuojame, kad bendrąja tvarka parengtas žemės sklypo Kauno r., Ringaudų sen., Karkiškių k., sklypo kad. Nr. 5250/0008:1042 detalusis planas.

Planavimo tikslas - žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (komercinės paskirties objektų teritorijos/prekybos, paslaugų ir pramogų objektų ststybos), naudojimo būdo ir pobūdžio, teritorijos tvarkymo rėžimo bei statybos reglamentų nustatymas vadovaujantis Kauno r. sav. bendrojo plano sprendiniais. Detalusis planas rengiamas, derinamas ir viešai svarstomas bendrąja tvarka.

Planavimo organizatorius - Gene Pužauskienė, Vytautas Pužauskas.

Detaliojo plano rengejai - UAB „JAS“, tel. (8 37) 32 03 96, el. paštas: mantas@jas.lt, adresas: Kęstučio g. 46A-1, Kaunas.

Projekto rengimo terminas - 2013 m.

Su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2013 02 11 iki 2013 03 12 UAB „JAS“ patalpose.

Vieša projekto ekspozicija vyks nuo 2013 02 18 iki 2013 03 12 UAB „JAS“ patalpose bei Ringaudų seniūnijoje, Šiltnamių g. 1, Noreikiškių k., Kauno r.

Viešas susirinkimas vyks 2013 03 12 d. 14.00 val. Šiltnamių g. 1, Noreikiškių k., Kauno r.

Pasiūlymus ir pretenzijas galima teikti raštu planavimo organizatoriui arba detaliojo plano rengėjui UAB „JAS“, Kęstučio g. 46A-1, Kaunas, projekto vadovas V.Juozaitis, tel. (8 37) 32 03 96, el. paštas: mantas@jas.lt, jonas@jas.lt.

Užs. R-76

UAB „ARTEX DEKOR“ (įm. k. 302689159, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., Dvaro g. 38, tel. +370 677 97 616, el. p.: artexdekor@gmail.com) vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d.

Nr. 3D-150, aktualia redakcija, SKELBIA KONKURSĄ.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: tarpusavyje suderinama figūrinio pjaustymo įranga, ašinio pjaustymo įranga, dekoratyvinio sluoksnio dengimo įranga, džiovinimo kamera, stelažiniai vežimėliai, gręžimo linija.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 m. vasario 26 d. 11.00 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams Užs. R-80 Algirdas Skulskis, tel. +370 611 30 026.

UAB „PLAST TRADE“ (įm. k. 302689006, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., Dvaro g. 48, tel. +370 677 97 256, el. p.: plasttradelt@gmail.com) vadovaujantis „Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d.

Nr. 3D-150, aktualia redakcija, SKELBIA KONKURSĄ.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: tarpusavyje suderinama suslėgto oro sistema, automatinis įrenginys atliekų perdirbimui, presformų komplektas, sukomplektuota linija kanistrų gamybai.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 m. vasario 26 d. 10.00 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams Algirdas Skulskis, tel. +370 611 30 026.

Užs. R-79

LIETUVOS KAILINIŲ ŽVĖRELIŲ IR TRIUŠIŲ AUGINTOJŲ DRAUGIJA Informuoja, kad 2013 m. kovo 16 d. 10.00 val. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmuose (Donelaičio g. 2, Kaunas) įvyks ataskaitinisrinkiminis draugijos narių susirinkimas.

9.00-12.30 - Dalyvių registracija, draugijos pirmininko A.Stimbirio ataskaita, revizoriaus Š.Janavičiaus ataskaita, draugijos pirmininko rinkimai, kandidatų pasisakymai, einamieji reikalai.

SEMINARAS 13.00-17.00 - Aktualiausios triušių ligos.

Prof. dr. A.STIMBIRYS. Triušių šėrimas. Racionų sudarymas.

Dr. A.JARAŠIŪNAS. Seminaras nemokamas tik draugijos nariams, ne nariams, kaina 50 Lt. Seminarui registruotis pas dr. Daivą Ribikauskienę (el. p: daiva@lgi.lt; daivele@gmail.com; ar tel. 8 612 14 098).

Pirmininkas, prof. dr A.Stimbirys

Užs. R-78

18

2013 02 12 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS12 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45“Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.50 Komedija “Policijos akademija 3.

Vėl apmokymuose” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Pasaulis X” N-7 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Sargybinis” N-7 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Kaulai” 1.00 “Herojai” 1.55 “Lujis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Tapatybė” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Kriminalinė veiksmo drama “Blogas policininkas” N-14 23.25 “Deksteris” N-14 0.25 “Užmirštieji” N-7 1.25 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Bohemiečių trupės ir LVSO spektaklis. P.Čaikovskio opera “Eugenijus Oneginas” (k.) 13.50 “Mokslo ekspresas” 14.10 “Mūsų miesteliai”. Punia (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30 “Tradicijos”. Užgavėnės Plateliuose 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 1, 2 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 Parodos “1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose “Polonia” ir “Lithuania” atidarymas Taikomosios dailės muziejuje (k.) 1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Griežia Vilniaus valstybinis kvartetas. Programoje M.K.Čiurlionio kvartetas c-moll

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Valencia CF” - “Paris

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 11.30, 16.15, 19, 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.45 val. “Žuviukas Nemo” - 16 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 17.45, 19.50, 21.50 val.

“Dubleris” - 12, 18.30 val.

“Skrydis” - 18.15, 21.15 val.

“Taikinys” - 14.30, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12.30, 16.30, 20 val.

“Vargdieniai” - 14, 20.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15, 17.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Valentinas vienas” - 11.20, 14, 17, 19.20, 21, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 13.15, 16, 18.30 val. “Žuviukas Nemo” - 11.20, 14 val. “Žuviukas Nemo” (3D, originalo kalba) - 16.40, 19 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Argo” - 12.15, 15.15, 18, 21.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14.20, 16.30, 19, 21.30 val.

“Populiari mergina” - 18.30 val.

“Dubleris” - 15, 17, 19.20, 21.30 val.

“Skrydis” - 18.20, 21.15 val.

“Taikinys” - 15, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 17.30, 20.50 val.

“Tyli naktis” - 22 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.

“Vargdieniai” - 18.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

SKALVIJA “Medžioklė” - 20.50 val.

“Meilė kaip nuodai” - 17 val.

“Provokuojantys užrašai” - 18.50 val.

PASAKA “Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Provokuojantys užrašai” - 18.15 val.

“Karališkas romanas” - 20.15 val.

“Valentinas vienas” - 18 val.

Saint-Germain FC”. Tiesiogine transliacija 23.40 “Naša Raša” 0.40 “6 kadrai” 1.10 UEFA Čempionų lygos apžvalga 1.25 “Kastlas” 2.15 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Aš tave myliu!” 8.00 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f.

“Vandenyno milžinai”. 3 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?”

15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 “Aš tave myliu!” 19.50 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Aš tave myliu!” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 9.00 Nuotykių f.

“Mažieji lakūnai” 11.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 13.00 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 15.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 17.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 19.15 Trileris “Akis” N-7 21.00 Trileris “Kuždesių sala” N-7 23.15 Komedija “Gamtos keistenybės” N-14 1.00 Trileris “Pandorum” N-14

Balticum TV 8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai” 11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Dok. drama “Pasitinkant Ali” N-7 13.50 “Vaiduokliškos istorijos” 14.20 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.50 Trileris “Sandėris” N-7 16.45 “Dingusios civilizacijos” 17.15 “Neišvengiamos katastrofos” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45

“Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Buvo meilė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15 “Marijos giria” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 Išdavos 23.55 “Sonka” 0.50 Žinios+ 1.05 Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 6 s. 2.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 11.55 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Olandija - Italija 13.45 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Tottenham” - “Newcastle” 15.35 Krepšinis. Eurolyga. “Real” - CSKA 17.25 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Alba” 19.15 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Liverpool” “West Bromwich” 21.05 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Celtic” - “Juventus”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Valencia” - PSG 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Tunelis per Andus 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Australijos sunkvežimių vairuotojai 23.00 Škotijos veterinarų automobilis 0.00 Smalsuoliai

Teatras “Dviračiais per Altajų”- 18.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 16 val.

“Kvėpavimas” - 18 val.

MULTIKINO “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15, 15.45, 18.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10, 12.15, 14.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 16, 20, 22 val.

“Medžioklė” - 19.30 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 18, 19.30, 20.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Dubleris” - 17.30, 21.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 22 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.30, 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.10, 13, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 20 val.

“Vargdieniai” - 16.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30 val.

KAUNAS CINAMON “Ana Karenina” - 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val.

“Medžioklė” - 13.45 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 18.45, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 16.15, 18.30 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 21.10 val.

“Aurora” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.40, 12.50, 17.25 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.35, 22 val.

“Pi gyvenimas” - 11.10 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 19.45, 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.15 val. “Žuviukas Nemo” - 11.15, 13.30 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Subtilumas” - 18 val.

“Populiari mergina” - 16 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30 val.

“Skrydis” - 20.45 val.

“Taikinys” - 18.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.15 val.

“Kietašikniai” - 14, 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Vargdieniai” - 12.45, 21.20 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 13 d. 18.30 val. “Meilės eliksyras” 14 d. 19 val. Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro (Prancūzija) koncertas 15 d. 18.30 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Rojus” 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“10 dialogų apie meilę” 14 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies”

“Pi gyvenimas” - 11, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.45 val. “Žuviukas Nemo” - 13.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 19, 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 11.15, 16.15, 18.30, 21 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18.15, 21.15 val.

“Dubleris” - 11, 16.30, 21.45 val.

“Skrydis” - 13.15, 18.45 val.

“Kietašikniai” - 20.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14.30, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Vargdieniai” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 17.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val. “Žuviukas Nemo” - 13 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 16.15, 18.15, 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 11.30, 14.30, 17.45, 20.45 val.

“Kietašikniai” - 13.15, 16, 18.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 21.15 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 17.20, 19.10, 21 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11, 12.40 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

“Optimisto istorija” - 16.20, 20.30 val.

15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 15 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 13 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 14 d. 18 val. “Strip man show - viskas apie vyrus” 15 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. P.Meškėla, A.Latėnas ir “Rojaus Tūzai” pristato rusiškų romansų ir S.Jesenino poezijos škvalą “Mano sielos netylančios stygos...”

VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 12 d. 18.30 val. “Visu greičiu atgal!”

13 d. 18.30 val. “Selavy!”

14 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 15 d. 18.30 val. “Vilis” KEISTUOLIŲ TEATRAS 13 ir 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 15 d. 19 val. “A. - visai kita!”

MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 11 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Dansema”. “Mozaika” 13 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” 15 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.

“Pamišėlio užrašai” “DOMINO” TEATRAS 12 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” 13 d. 19 val. “Šeimyninis įvykis” 14 d. 19 val. “Daktaras”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 13 d. 18 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Dykuma” 14 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“TOP Girls (Neprilygstamosios)” 15 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 12 d. 19 val. Anželikos Cholinos šokio teatras.

“Vyrai ir moterys” 14 d. 16 val. “Sriubinė” 15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Už durų” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 17 val. Mažojoje salėje.

“Sankirta su pagrindiniu keliu” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18 val. Albumo “Visas Aš “beveik” pristatymas. Dalyvauja Andrius Kulikauskas (vokalas, klavišiniai), Gintaras Šulinskas (gitara) TEATRAS “MENAS” 14 d. 18 val. “Žiema po stalu”

MARIJAMPOLĖ

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Valentinas vienas” - 18.30, 21.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 15.45 val. “Žuviukas Nemo” - 13 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Kietašikniai” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.50 val.

“Vargdieniai” - 17.15 val.

13 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 14 ir 17 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 15 d. 18 val. “Vienos kraujas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 15 d. 18 val. “Diena ir naktis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 14 d. 19 val. Nicholas Kin pristato šou programą “Infamous” KAUNO TEATRO KLUBAS 14 d. 19 val. Džiazo miniatiūros KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 13 d. 13.30 ir 18 val. Vilniaus mažasis teatras.

“Madagaskaras” 14 d. 18 val. “Kitoks teatras”.

“Tik kūdikiai gimsta dori”

15 d. 19 val. “Langas į parlamentą” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Meilė be akcento”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 12 d. 12 ir 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Moderatoriai”

MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. Teatras-studija “Theaomai”. “Broliai Karamazovai”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 14 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Katės namai” 14 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Švytinčių burbulų partija”

2013 02 12 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:50 leidžiasi 17:17 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

0 Oslas

Trečioji jaunaties diena

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

-1 Helsinkis

-1

Stokholmas

Delčia III 04

-2

Dublinas +4 -1

Šiauliai

+3 Londonas

-7 0

Klaipėda

-6

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis snyguriuos.

Temperatūra dieną apie 0.

Bordo

Ukmergė 0

Kaunas

-6

VILNIUS +14 0

Rytoj: mažai debesuota, kritulių nenumatoma.

Temperatūra naktį 3-4 laipsniai šalčio, dieną - nuo 0 iki 2 šilumos.

Lisabona

Alytus

-5

+2 Amsterdamas

+11

-5

Druskininkai

0

-5

+6 Madridas

+14 Barselona

-2 Ryga

0 Kopenhaga

+3 Paryžius

Kėdainiai -1

-2 Sankt Peterburgas

Talinas

9:27

Palanga

19

Vilnius Minskas -1 0 Varšuva +1

+1

Berlynas -1 Praha

+3 Miunchenas

+8 Nica

+9 Roma

+1 Maskva

0

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 +4 +6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +9 Sofija +9

+12

Stambulas +9

Malaga +13

Alžyras +13

43i-ioji metų diena. Vasario dvyliktoji, antradienis, antroji 7-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 322 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Benediktas, Deimantė, Eulalija, Reginaldas.

Geros dienos!

Tunisas +12

Atėnai

+16 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 25 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 11 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Verta išvykti pasisvečiuoti, pasportuoti. Pakeitę gyvenimo ritmą nurimsite, jausitės laimingesni. Jei suksitės mažoje erdvėje, padaugės nesusipratimų su vaikais.

Jautis. Tvarkykite painius reikalus, bet nesivelkite į meilės intrigas.

Puikiai jausitės tarp draugų. Sulauksite palaikymo, komplimentų. Tikėkite savo jėgomis.

Dvyniai. Palanku tvarkyti šeimos finansinius reikalus: grąžinti skolas, mokėti mokesčius, derėtis su kreditoriais, koreguoti senas sutartis. Svarbiausia išvengti naujų įsipareigojimų.

Vėžys. Neprižadėkite to, ko negalite tesėti. Intuityviai jausite, ko iš jūsų tikisi aplinkiniai, mokėsite įtikti neaukodami savų interesų. Diena netinkama skolintis, išlaidauti.

Liūtas. Nelįskite į svetimus reikalus. Ilgainiui pajusite, kad negalite atsikratyti prastos reputacijos, sustabdyti greitai plintančių gandų. Venkite abejotinų sandorių.

Mergelė. Puikus metas tvarkyti dalykinius reikalus, ypač kelionių. Išnaudokite visas likimo siunčiamas galimybes. Nepraleiskite pro ausis vaikų, sutuoktinių žodžių.

Svarstyklės. Gali kilti netikėtų idėjų, kaip atgaivinti priblėsusią veiklą, užsidirbti pinigų. Seksis darbai, teikiantys pasitenkinimą, skatinantys kūrybą.

Skorpionas. Darbe turėsite galimybių įrodyti, ko esate verti. Nesunkiai prisitaikysite prie bet kokios situacijos. Palanki diena svarbiam šeimos pokalbiui. Šaulys. Nesiimkite rizikingų projektų vien dėl to, kad kažkas liepia. Pasaugokite savo gerą vardą.

Diena bus įtempta, bet įdomi. Sąmoju, žavesiu pasieksite tikrai daug.

Ožiaragis. Greičiausiai įvyks pokyčių darbe. Tai nemažų permainų metas. Atidžiai vertinkite pasiūlymus. Neprošal pasitarti su artimiausiais bičiuliais ir giminaičiais.

Vandenis. Neskubėkite neigti to, ko nesuprantate, kas kertasi su jūsų pažiūromis. Ne aplinkiniai, o jūs patys turėtumėte keisti požiūrį į daugelį dalykų. Nebijokite eksperimentuoti. Žuvys. Prireiks atsargumo, jei bendradarbiaujate su užsienio partneriais. Patys privalote ieškoti sprendimų ir kovoti už savo teises. Būkite dėmesingi naujai informacijai.

20

2013 02 12 Lietuvos žinios

Margumynai

Įteikti “Grammy” apdovanojimai

12 metų scenoje grojantys trio “Fun” muzikantai tapo geriausiais naujokais. / Reuters/Scanpix nuotraukos

“Grammy” apdovanojimų vakaro programą pradėjo T.Swift.

Atlikėjas Gotye, grupės “Fun” ir “Mumford & Sons” triumfavo per “Grammy” apdovanojimų teikimo ceremoniją, kurioje didžiausio pripažinimo sulaukė repo, nepriklausomos popmuzikos, folkmuzikos ir roko kūrėjai.

Didžiosios Britanijos grupė “Mumford & Sons” atsiėmė dvi auksines gramofono statulėles, tarp jų - apdovanojimą už geriausią metų albumą “Babel”. Nepriklausomos popmuzikos trio “Fun” laimėjo geriausio naujoko kategorijoje bei pelnė “Grammy” už geriausią kartu su Ja-

nelle Monae įrašytą metų dainą “We Are Young”. “Jaučiuosi taip, tarsi tai būtų mano 21-asis gimtadienis”, - sakė “Fun” lyderis Nate’as Ruessas. Jis pridūrė, kad iš tikrųjų jam yra 30 metų ir kad grupė groja jau 12 metų, bet tik dabar tapo geriausia naujoke.

Australas dainininkas Gotye pelnė tris “Grammy”: už geriausią metų įrašą, kuriuo buvo pripažinta kartu su dainininke Kimbra iš Naujosios Zelandijos atlikta baladė “Somebody That I Used to Know”, už geriausią popmuzikos dueto ar grupės pasirodymą ir už geriausią alternatyviosios muzikos albumą.

Roko grupė iš JAV Ohajo valstijos

“The Black Keys”, kurią įkūrė Danas Auerbachas ir Patrickas Carney, namo grįžo su trimis “Grammy” statulėlėmis: už geriausią roko albumą “El Camino”, geriausią roko dainą ir geriausią roko grupės albumą. Be to, D.Auerbachas pelnė prestižinį neklasikinės muzikos metų prodiuserio apdovanojimą, todėl jų kraitelėje atsidūrė iš viso keturi “Grammy”. Įspūdingoje apdovanojimų ceremonijoje Paulas McCartney laimėjo “Grammy” už geriausią tradicinio popmuzikos vokalo albumą “Kisses on the Bottom”, o Beyonce už “Love on Top” buvo pagerbta geriausio tradicinio ritmenbliuzo atlikimo statulėle. Brianas Wilsonas iš “The Beach Boy”, kuris atrodė silpnos sveikatos, buvo pagerbtas už geriausią istorinį albumą, o neseniai miręs legendinis indų sitarininkas Ravi Shankaras - už geriausią pasaulio muzikos albumą “The Living Room Sessions Part 1”.

Hiphopo žvaigždė Jay-Z ir Kanye Westas atsiėmė tris apdovanojimus: du už bendrą projektą “Niggaz in Paris” ir vieną už dainą “Mercy”, kurioje taip pat skamba ritmenbliuzo atlikėjo Franko Oceano balsas. Tarp kitų vakaro laimėtojų buvo elektroninės muzikos kūrėjas DJ Skrillexas, voka-

listė Adele, kantri muzikos grupė “Zac Brown Band”, ritmenbliuzo dainininkas Miguelis ir poproko žvaigždė Kelly Clarkson.

“Grammy” apdovanojimų vakarą pradėjo kaip cirko programos vedėja apsirengusi Taylor Swift. Ji mūvėjo baltus šortus ir dėvėjo žėrinčią aukštą skrybėlę. T.Swift parodė numerį cirko tematika pagal savo hitą “We Are Never Ever Getting Back Together”.

Tą vakarą, kai atlikėjų ir apdovanojimų teikėjų buvo paprašyta nerodyti pernelyg daug nuogo kūno, Jennifer Lopez pademonstravo nuogą koją ir nuogą petį, kurių nedengė asimetriška juoda “Anthony Vaccarello” suknia. “Kaip matote, perskaičiau atmintinę!” - pajuokavo ji, drauge su reperiu Pitbullu užlipusi ant scenos įteikti pirmojo apdovanojimo. Šį apdovanojimą atsiėmė Adele, kuri pernai gavo šešis “Grammy”. Šiemet ji buvo pagerbta už geriausią solinį pasirodymą - hito “Set Fire to the Rain” atlikimą “gyvai”. “Mano sėkmės talismanas J-Lo. Tai nuostabu”, - pasakė ji, atsiimdama statulėlę iš J.Lopez rankų.

Tarp kitų pusketvirtos valandos trukusios ceremonijos akcentų buvo jaudinamas Bobo Marley pagerbimas da-

lyvaujant Stingui, Bruno Marsui, Rihannai, Ziggy, Stephenui ir Damianui Marley. Jie be pertraukų atliko Havajuose gimusio B.Marso hitą “Locked out of Heaven”, buvusio “Police” lyderio Stingo dainą “Walking on the Moon” ir B.Marley kūrinį “Could You Be Loved?”

Vienas laukiamiausių “Grammy” apdovanojimų ceremonijos atlikėjų Justinas Timberlake’as atsidūrė dėmesio centre. Jis, pritariant reperiui Jay-Z, dainavo ir šoko kartu su atlikėjais tarp praeito amžiaus 3-iojo dešimtmečio prohibicijos laikų nostalgija dvelkiančių juodos ir baltos spalvos varjetė dekoracijų. J.Timberlake’as taip pat pirmąkart pristatė savo naują ritmenbliuzo stiliaus dainą “Pusher Love Girl” iš būsimo albumo “The 20/20 Experience”.

Organizatoriai tikėjosi išvengti dramų, kurias “Grammy”, regis, tiesiog traukia - pernai ceremonijos išvakarėse mirė Whitney Houston, o prieš kelerius metus Chrisas Brownas sumušė Rihanną. Šį kartą ceremonijos išvakarėse taip pat būta nedidelės dramos, bet ji nė iš tolo nepriminė netikėtos W.Houston mirties. Ch.Brownas Beverli Hilse sudaužė savo “Porsche” ir dėl avarijos apkaltino paparacus.

•

Rio de Žaneiro karnavalo linksmybės Rio de Žaneire tęsiasi penktadienį prasidėjęs visame pasaulyje garsus karnavalas. Stebint pasaulio įžymybėms pagrindinės sambos mokyklos dalyvavo karnavalo kulminacijos parade.

Per jį ant platformų sambos ritmu judėjo didžiulėmis karūnomis ir plunksnomis, žėrinčiais žvyneliais bei kūno piešiniais pasipuošusios šokėjos.

Pirmoji 72,5 tūkst. vietų sambodrome pasirodžiusi mokykla “Inocentes de Belford Roxo” sužavėjo karnavalo svečius ir čia apsilankiusias pasaulio įžymybes. Tarp VIP svečių įspūdingą sambos mokyklų pasirodymą po atviru dangumi stebėjo ir 26 metų amerikiečių aktorė, filmo “Transformeriai” žvaigždė Megan Fox, kuri reklamavo populiarų brazilišką alų “Brahma Beer”. “Man patiktų būti brazile. Norėčiau turėti brazilišką užpakaliuką”, - žurnalistams sakė M.Fox. Tarp kitų karnavale apsilankiusių įžymybių buvo televizijos realybės šou žvaigždė

Kim Kardashian, italų aktorė Monica Bellucci ir jos vyras, prancūzų aktorius Vincentas Casselis, taip pat “Vyrų juodais drabužiais” žvaigždė Willas Smithas. Jis apsilankė ir vienoje miesto faveloje. Ne taip, kaip visur rengiamos ir visiems atviros karnavalo gatvių šventės, paradai sambodrome pirmiausia skirti turtingiesiems bei užsienio turistams.

Rio de Žaneiro karnavalas, vadinamas didžiausiu šou žemėje, oficialiai prasidėjo penktadienį, kai meras Eduardo Paesas įteikė legendiniam Karaliui Momo didžiulį miesto raktą.

Vėliau šventė iš Brazilijos didmiesčio persikėlė į kitus šalies miestus - šiaurės rytų Baijos valstijos sostinėje Salvadore susirinkusioms didžiulėms minioms savo hitą “Gangam Style” atliko Pietų Korėjos reperis Psy. Jis koncertavo drauge su brazilų žvaigždėmis Claudia Leitte, Gilberto Gilu ir Daniela Mercury. Karnavalas yra svarbiausia Brazilijos šventė, ji su didžiausiu įkarščiu švenčiama San Paulo, Salvadoro, Resifės, Olindos, Ma-

nauso ir Porto Alegrės miestuose. Pareigūnai prognozuoja, kad penkias dienas truksiančiame karnavale dalyvaus 6 mln. žmonių, tarp jų - daugiau kaip 900 tūkst. turistų. Šiemet per Brazilijos karnavalą pagerbiami korėjiečiai - šalis mini 50ąsias jų imigracijos pradžios metines.

Per paradus Rio de Žaneire ir San Paule prisiminta korėjiečių istorija, technologijų pasiekimai bei 50 tūkst. Brazilijos korėjiečių bendruomenės indėlis šioje kunkuliuojančioje, pagal rases įvairioje 194 mln. gyventojų šalyje. “Tai istorinis momentas, nes Brazilija pripažino korėjiečių indėlį”, - sakė San Paule įsikūrusios Pietų Korėjos ir Brazilijos asociacijos viceprezidentas Marcelo Choi.

Tuo tarpu spauda praneša, kad Brazilija per karnavalą pristatė naujoviškus pisuarus, kurie šlapimą paverčia elektros energija. Dienraštis “O Globo” aiškina, kad surinktas šlapimas paleidžia generatorių, gaminantį elektrą. Ši elektra gali būti saugoma akumuliatoriuose ir visas procesas

Sambos šokėjai kaitino Rio de Žaneiro karnavalo lankytojų kraują. vyksta panašiai kaip hidroelektrinėse. Brazilijos pareigūnai tikisi, kad šie prietaisai, kuriuos išplėtojo kultūrinė grupė “Afro-Reggae”, atpratins karnavalo lankytojus šlapintis gatvėje, o sukaupta elektros energija pa-

dės įkrauti sunkvežimių su garsiakalbiais, per kuriuos Ipanemos paplūdimyje transliuojami sambos ritmai, akumuliatorius.

•

Reuters, AFP, BNS, LŽ