2013 m. balandžio 18 d. / Ketvirtadienis / Nr. 88 (13 513)

Kaina

2013 m. balandžio 18 d. / Ketvirtadienis / Nr. 88 (13 513)

1,99 Lt

Lietuvos žinios NAMŲ PASAULIS

ISTORIJA

SPORTAS

Lietuviai atranda sodininkų paslaugas

Partizaninis mūšis dar nebaigtas 13p.

Kaizeris tikslo siekė reiklumu 14p.

11p.

www.lzinios.lt

Lobis praskolintame

Prie Seimo stūksantis apgailėtinos būklės fontanas kelia galvos skausmą valdžiai, nenorinčiai apsijuokti prieš užsienio svečius. Tačiau, regis, rasta išeitis - neveikiantį fontaną žadama užmaskuoti gėlėmis ir dekoracijomis.

3p.

mieste

Parengtos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma muziejų vadovus skirti ribotam laikui konkurso tvarka. Muziejininkai tikina, kad baiminasi ne tiek dėl savo postų, kiek dėl galimų politinių skersvėjų jų įstaigose.

4p.

UŽSIENIS

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Sėkmės istorija ir nesutarimai

Vilniaus miesto taryba šį mėnesį svarstys sostinės galvų subrandintą Vilnius, skausmingai ieškantis lėšų siūlymą steigti viešąją įstaigą “Japoniškas sodas”. Jos dalininkais turėtų apsikuopti prieš vasarą vyksiantapti 2011 metų pabaigoje miesto čius pirmininkavimo Europos įkurta viešoji įstaiga “Vilniaus miesSąjungos Tarybai renginius, kasmet dešimtis milijonų litų išleidžia to parkai” ir privataus verslo atstovai. Naujoji įstaiga per dešimt metų keliems šimtams savivaldybės sostinėje turėtų įrengti antrą japopristeigtų įstaigų išlaikyti. Naujausi nišką sodą, kainuosiantį, mero Arsavivaldybės teikiami duomenys tūro Zuoko skaičiavimu, apie 8 mln. atskleidžia, kad šių neretai litų. Pernai panašią zoną Kairėnuonuostolingai veikiančių bendrovių se baigęs formuoti Vilniaus univervadovų atlyginimai lygiuojami į siteto botanikos sodas išsivertė su privatų verslą.

0,5 mln. litų.

JURGA TVASKIENĖ

Sostinės meras A.Zuokas vadinamas daugelio pastaruoju metu steigiamų viešųjų įmonių sumanytoju. Šią vasarą organizuoti skrydžius turėtų pradėti ir savivaldybės iniciatyva įsteigta bendrovė “Air Lituanica”.

Kadangi ji kurta ne tiesiogiai miesto tarybos sprendimu, o net per kelias pavaldžias įstaigas, kurių steigėja - savivaldybė, įmonei leidžiami pinigai, pirmiausia - vadovams mokami atlyginimai, vilniečiams greičiausiai liks paslaptis.

“Bendrovės “Air Lituanica” personalo algos nustatomos remiantis rinkoje vyraujančiais atlyginimais ir tarptautinių konsultantų parengtu verslo planu. Vilniaus savivaldybė nėra tiesioginė įmonės “Air Lituanica” akcininkė, todėl darbuotojų atlyginimai neskelbiami viešai”, - LŽ nurodė merijos Viešųjų ryšių skyriaus atstovas p.

Antonas Nikitinas.

Europos Parlamente (EP) dirba 12 Lietuvos atstovų. Jiems talkina daugiau kaip pusantro šimto pagalbininkų. Kiekvienas europarlamentaras turi iki 3 akredituotų padėjėjų (maksimalus leistinas skaičius) EP būstinėse Briuselyje bei Strasbūre ir net iki 42 “vietinių” padėjėjų, dirbančių Lietuvoje. Pastarųjų skai-

8p.

5

Dalies padėjėjų algos - ne kiekvieno nosiai Dauguma mūsų europarlamentarų talkininkų pluša ne Briuselyje ar Strasbūre, o Lietuvoje. Ši aplinkybė lemia ne tik jų darbo pobūdį, bet ir tai, kad duomenys apie tokių padėjėjų atlyginimus laikomi konfidencialia informacija.

Šią savaitę Izraelis švenčia savo valstybės 65-metį. Ši sukaktis - proga pamąstyti, kokia yra žydų valstybė ir kokios ateities ji nori, ypač po Arabų pavasario, kuris pakeitė politinį regiono peizažą. Yra daugybė dalykų, kuriais Izraelis gali didžiuotis. Per 65 savo gyvavimo metus šalis pranoko jos įkūrėjų lūkesčius tapusi stipriausia Artimuosiuose Rytuose karine galybe, pasauline aukštųjų technologijų lydere ir gerovę garantuojančiais namais viso pasaulio žydams. Drauge lieka taip ir neišspręstos problemos: Izraelio visuomenė susiskaldžiusi, o svarbiausia - nėra taikos su kaimynais arabais.

čius yra neribojamas. Šiuo metu daugiausia pagalbos prireikia europarlamentarei “darbietei” Justinai Vitkauskaitei-Bernard. Ji turi 3 akredituotus ir 42 “vietinius” padėjėjus. “Svarbu išsitekti biudžete. Jį galima naudoti tik atlyginimams mokėti”, - sakė 3p. “darbietė”.

ORAI Debesuota su pragiedruliais, daug kur trumpai palis. Temperatūra dieną 12-18 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 18 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kita TS-LKD lyderio rinkimų funkcija MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Artėjantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimai tapo daugiausia aptarinėjamu Lietuvos politikos įvykiu.

Diskutuojama, kokio lyderio reikia konservatoriams, kokie yra kandidatų pranašumai (trūkumai) ir galimybės laimėti. Kartu tai gera proga aptarti, kaip renkami partijų vadovai Lietuvoje ir apskritai visame demokratiniame pasaulyje.

Galima pastebėti, kad plėtodama lyderio rinkimų temą TS-LKD tarsi reklamuoja save, tikėtina - sąmoningai. Didžiuojamasi, jog TS-LKD pirmininkas, skirtingai nei pagrindinių priešininkų - socialdemokratų - stovykloje, nėra tiesiog formaliai patvirtinamas, be realios konkurencijos.

Akcentuojama, kad rinkimuose dalyvauja keli kandidatai, o vadovą renka visi partijos nariai. Taigi konservatoriai, atrodo, vykdo viešųjų ryšių kampaniją, kurios pagrindinė žinia yra tokia: mes Lietuvoje esame de-

mokratiškiausia (vidaus organizacijos požiūriu) politinė jėga. Ši aptariamo įvykio funkcija TSLKD, kaip partijai, gal net svarbesnė negu lyderio pasirinkimas. Būtina pabrėžti, kad kelių kandidatų dalyvavimas ir reali konkurencija rinkimuose nėra tapatūs dalykai. Šalčininkų rajono tarybos rinkimuose dalyvauja daug partijų, tačiau juos visada laimi Lietuvos lenkų rinkimų akcija. 2009 metais per Lietuvos prezidento rinkimus nė vienas partinis kandidatas nesugebėjo rimčiau pasipriešinti Daliai Grybauskaitei. Tai - rinkimų, kurie yra demokratiniai, bet nekonkurencingi, pavyzdžiai. Žvelgiant į partijų lyderių rinkimus demokratijose, situacija, kai laimėtojas iš anksto nėra lengvai nuspėjamas, apskritai gana reta. Pavyzdžio toli ieškoti nereikia: praėjusį sekmadienį Kanadoje baigėsi vienos įtakingiausių šalies politinių jėgų - Liberalų partijos - vadovo rinkimai. Nors buvo iškelti šeši kandidatai, triuškinama persvara laimėjo Justinas Trudeau, kurio tėvas Pierre’as Elliottas Trudeau Kanados liberalams vadovavo 1968-1984 metais. Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvavo 104 552 partijos nariai, o J.Trudeau surinko beveik 80 proc. balsų.

Nors TS-LKD stengiasi save vaizduoti kaip demokratiškų procesų partijos viduje pavyzdį, aiškiai konkurencingais galima laikyti tik 2011 metų konservatorių lyderio rinkimus. Per juos tuometis premjeras Andrius Kubilius vienintelę priešininkę Ireną Degutienę įveikė nedidele persvara, gavo 55 proc. partijos kolegų balsų. Pagal tokią “statistiką”, konservatoriams neką tenusileidžia Lietuvos socialde-

Plėtodama lyderio rinkimų temą TS-LKD tarsi reklamuoja save, tikėtina sąmoningai. mokratai. Jie bent jau vienus tikrai konkurencingus partijos lyderio rinkimus yra turėję. 2009 metais Algirdo Butkevičiaus pergalę lėmė atkakli kova - partijos suvažiavime jis surinko 329 balsus ir nugalėjo 242 delegatų paramą gavusį Zigmantą Balčytį. Žinoma, galima prieštarauti: TSLKD pirmininko rinkimų demokratiškumas pasireiškia dar ir tuo, kad per juos balso teisę turi visi partijos nariai.

Vis dėlto reikėtų pažymėti, jog tai nė-

ra vienintelis būdas demokratiškai organizuoti lyderio rinkimus. Be to, ne visos (net ir dešiniosios) demokratinės partijos pasaulyje renkasi būtent jį.

Pavyzdžiui, Švedijos konservatoriai, kurie yra įtakingiausia jėga šalies politinėje dešinėje, pirmininką renka kas trejus metus per suvažiavimą: į jį atstovus deleguoja partijos skyriai.

Galbūt tiek Valentinas Stundys, tiek Vytautas Landsbergis turi šansų įveikti A.Kubilių? Tačiau čia nepakanka būti alternatyvaus kandidato rėmėju ar tiesiog nurodyti, kad pats dalyvavimas reiškia galimybę laimėti.

Reikia atsakyti į šiek tiek kitaip suformuluotą klausimą: kada esamas partijos lyderis, dalyvaudamas tokiuose rinkimuose, gali juos pralaimėti?

Tokia situacija pasitaiko retai. Kadangi nuotaikos partijos viduje tiems asmenims paprastai puikiai žinomos, senasis lyderis, numanydamas aiškų pralaimėjimą, dažniausiai tiesiog pasitraukia. Taip atsitiko 2010 metais Australijos leiboristų partijoje, kai populiarumą praradęs Kevinas Ruddas pasitraukė ir iš premjero, ir iš partijos vadovo pareigų. Buvusi jo pavaduotoja Julia Gillard nauja partijos pirmininke tapo be konkurencijos. Šių metų TS-LKD vadovo rinkimai rodo, kad konkurencija yra vei-

kiau formali: realų mūšį dėl lyderystės partijoje A.Kubilius laimėjo 2011 metais, kai jam iššūkį metė visuomenėje populiaresnė I.Degutienė. Dabartinė situacija A.Kubiliui gerokai palankesnė. Nors mandatų 2012 metų Seimo rinkimuose gauta mažiau negu 2008-aisiais, turint galvoje lietuvių pomėgį per rinkimus smarkiai bausti valdžią, premjeras sugebėjo iš vaško išspausti varškę (pelnyti 33 mandatai - nedaug atsilikta nuo socialdemokratų). Palyginkime: 2000 metais V.Landsbergio vadovaujami konservatoriai gavo vos 9 vietas Seime, buvo pasmerkti aštuonerius metus dirbti opozicijoje ir turėjo stengtis atkurti prarastą politinę įtaką.

Be to, A.Kubiliui, kitaip nei leiboristui K.Ruddui, nėra stipraus konkurento. Šiuo metu TS-LKD apskritai nematyti lyderio, kuris turėtų perspektyvią pergalės rinkimuose viziją, didelį populiarumą visuomenėje (šia savybe pasižymi I.Degutienė, tačiau ji nekandidatuoja) ir nuoseklią partijos paramą. Taigi būtent dėl formalaus pobūdžio esminė šių TSLKD vadovo rinkimų (ir, tikėtina, kitų, vyksiančių 2015 metais) funkcija yra ne surasti naują pirmininką, o gerinti konservatorių reitingus, remiantis demokratiškumo įvaizdžiu.

•

Seimo tribūna

Energetinis saugumas - mūsų Achilo kulnas Su ilgamečiu Seimo nariu, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovu Algiu Kašėta kalbamės apie naujus nacionalinio saugumo iššūkius ir parlamentinio darbo aktualijas.

Lietuvos žinios

- Seime dirbate beveik du dešimtmečius. Kokia, jūsų akimis, yra ši kadencija?

- Per šešiolika metų parlamente teko matyti nemažai pasikeitimų. Po kiekvienų rinkimų atrodo, jog Seimo sudėtis “prastėja”, tačiau gal labiau tiktų sakyti, kad kiekvieną kartą į parlamentą ateina daug atsitiktinių žmonių. Pasibaigus kadencijai nemažos jų dalies viešojoje erdvėje apskritai daugiau nebetenka nei matyti, nei girdėti. Tokius parlamentarus per drąsu būtų vadinti profesionaliais politikais.

Kaip ir tuos, kurie Seimo nario darbą įsivaizduoja kaip galimybę susitvarkyti, pavyzdžiui, savo verslo reikalus.

Ne išimtis ir ši kadencija. Juolab kad dalis kandidatų į Seimą pateko “ant populistinių pažadų bangos”, kai kas net buvo įtariamas papirkinėjimu. Kartais tenka pasijusti nepatogiai, kai per diskusijas, svarstymus parlamento salėje ar komitete kolegos užduoda klausimą, atskleidžiantį visišką jų nekompetenciją.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

A.Kašėta: “Kol būsime priklausomi nuo vienintelio dujų ir kitų žaliavų tiekėjo, negalėsime kalbėti apie visavertį mūsų valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimą.”

- Visus parlamentinio darbo metus esate ištikimas vienam - Nacionalinio saugumo ir gynybos - komitetui. Kas lemia tokį pastovumą?

- Nacionalinio saugumo ir gynybos temos man visada buvo artimos. Dirbdamas istoriku tyrinėjau ir rašiau partizaninio karo Lietuvoje tematika. Atgimimo metais buvau Varėnos krašto Šaulių sąjungos atkūrimo iniciatorius. Į Seimo rūmus pirmą kartą patekau per

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

tragiškus Sausio įvykius kaip parlamento gynėjas. Taigi sąsajų su gynybos tema buvo gana daug. Tačiau svarbiausia aplinkybė - suvokimas, kad tik efektyviai vykdoma saugumo ir gynybos politika užtikrins Lietuvos valstybės nepriklausomybę, saugumą ir sudarys palankias tolesnės šalies raidos sąlygas.

- Kokios pagrindinės, jūsų požiūriu, šiandienos nacionalinio saugumo aktualijos?

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

- NATO kolektyvinė gynybos ir saugumo sistema yra svarbus saugumo garantas Lietuvai, tačiau neįdėdami pakankamo indėlio į savo kariuomenės pajėgumą esame labiau pažeidžiami, ypač iškilus netikėtai grėsmei. Prasta ekonominė padėtis lėmė didelius gynybos biudžeto apkarpymus. Deja, ir šiandien krašto apsaugos sistemai neskiriama finansinių išteklių tiek, kiek būtina. Norint kardinaliai pakeisti situaciją, reikalinga bendra politinė valia. Vienas naujesnių šiandienos iššūkių kibernetinis saugumas ir elektroninės informacijos sauga. Šioms grėsmėms dar nesame pakankamai pasirengę, nors panašaus pobūdžio nusikaltimų, išpuolių pasaulyje nuolat daugėja.

Energetinis saugumas toliau išlieka mūsų Achilo kulnas. Rusija ne kartą yra pabrėžusi, kad savo energetinius išteklius laiko užsienio politikos priemone. Kol būsime priklausomi nuo vienintelio dujų ir kitų žaliavų tiekėjo, negalėsime kalbėti apie visavertį mūsų valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimą.

- Esate gausios Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės vadovas.

Kuo politikai gali pasitarnauti savo gimtajam kraštui?

- Šalies regionų politikai šiuo metu skiriama per mažai dėmesio. Ka-

dangi į Seimą esu renkamas Varėnos krašte, daugiau dėmesio norisi skirti ir grynai dzūkiškai tematikai - tiek ekonominėje, tiek kultūrinėje plotmėje. Kartu su kolegomis, kurie laiko save dzūkais (nesvarbu, kur dabar jų gyvenamoji vieta), aptariame galimybes spręsti vieną ar kitą regiono problemą. Žinoma, stebuklų gal ir nepadarysime, bet patirtis rodo, kad bendros pastangos pasitvirtina.

- Kaip istorikas domėjotės pokario istorija, esate parašęs straipsnių ir knygų. Ar politika palieka laiko kurti, gal turite kokių nors planų šioje srityje?

- Išsamesniems istoriniams tyrinėjimams, knygoms rašyti laiko išties nepakanka, tačiau knygos įžangą arba straipsnį retsykiais parašau.

Kartais pasidaliju informacija su istorikais, kurie domisi partizaninio karo tematika. Ruošiuosi parašyti išsamią Dainavos apygardos (Dzūkijos) partizanų istoriją, nes esu tam sukaupęs daug medžiagos. Šis išskirtinis mūsų istorijos laikotarpis įdomus nagrinėti įvairiais tematiniais pjūviais, ir kol jaučiu pulsuojant istoriko gyslelę, vis dar puoselėju tam tikras idėjas ir ateities planus.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 04 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Dalies padėjėjų algos - ne kiekvieno nosiai lamentaras naudojasi vienodu EP skiriamu mėnesiniu biudžetu visiems pagalbininkams. “Svarbu jame išsitekti. Jį galima naudoti tik atlyginimams mokėti”, - sakė “darbietė”.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Dauguma mūsų europarlamentarų talkininkų pluša ne Briuselyje ar Strasbūre, o Lietuvoje. Ši aplinkybė lemia ne tik jų darbo pobūdį, bet ir tai, kad duomenys apie tokių padėjėjų atlyginimus laikomi konfidencialia informacija.

Europos Parlamente dirba 12 Lietuvos atstovų. Jiems talkina daugiau kaip pusantro šimto pagalbininkų.

Kiekvienas europarlamentaras turi iki 3 akredituotų padėjėjų (maksimalus leistinas skaičius) EP būstinėse Briuselyje bei Strasbūre ir net iki 42 “vietinių” padėjėjų, dirbančių Lietuvoje. Pastarųjų skaičius yra neribojamas.

“EP dirbančių akredituotų padėjėjų atlyginimai priklauso nuo jų kategorijos. Jų yra 19 ir jos sutampa su ES institucijų darbuotojų kategorijomis. Mažiausias bazinis atlyginimas neatskaičius mokesčių yra apie 5800 litų (1681 euras). Aukštesnių kategorijų darbuotojų atlygis yra didesnis, pavyzdžiui, 10 kategorijos apie 12 900 litų (3739 eurai). Yra ir aukštesnių kategorijų, bet tokių padėjėjų nedaug. Informacijos, kuriai kategorijai kuris konkretus padėjėjas priskirtas, neturime”, - LŽ sakė EP informacijos biuro Lietuvoje ryšių su žiniasklaida administratorius Robertas Pogorelis.

“Darbietė” - rekordininkė Šiuo metu daugiausia pagalbos prireikia europarlamentarei “darbietei” Justinai Vitkauskaitei-Bernard.

Ji turi 3 akredituotus ir 42 “vietinius” padėjėjus. “Visų šalių EP narių vie-

Atskleisti negalima

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

J.Vitkauskaitė-Bernard: “Mano vietos asistentai gauna įvairaus dydžio darbo užmokestį, priklausantį nuo krūvio, - nuo 500 iki 1000 litų.” tos asistentai yra įdarbinami pagal atitinkamos šalies nacionalinius darbo įstatymus, taikant tos šalies mokesčius. Šiuo atveju darbdavys yra EP narys. Jis vietos padėjėjų užmokesčio mokėjimą, mokestines prievoles ir deklaravimo klausimus tvar-

ko per profesionalų vietos mokėjimo tarpininką. Mano vietos asistentai gauna įvairaus dydžio darbo užmokestį, priklausantį nuo krūvio, - nuo 500 iki 1000 litų”, - LŽ teigė J.Vitkauskaitė-Bernard.

Ji aiškino, kad kiekvienas europar-

Europarlamentarų “tvarkiečių” Juozo Imbraso ir Rolando Pakso finansų tarpininkė Danutė Markeliūnienė LŽ tikino, kad J.Imbrasas turi 15 pagalbininkų - vieną akredituotą EP ir 14 Lietuvoje, o R.Paksas - 7 padėjėjus, iš kurių vienas akredituotas dirbti EP. “Koks yra kiekvieno padėjėjo užmokesčio dydis, pasakyti negaliu. Tai yra konfidenciali informacija, neturiu teisės jos atskleisti”, - sakė D.Markeliūnienė.

Socialdemokratas Justas Vincas Paleckis turi 12 pagalbininkų. Politiko biuro Vilniuje vadovė Eglė Kiuraitė taip pat tikino negalinti atskleisti informacijos apie jų atlyginimus.

“Kiekvienas padėjėjas pasirašo konfidencialią darbo sutartį su J.V.Paleckiu. Darbo užmokestis yra jų derybų klausimas, jis neviešinamas”, - sakė E.Kiuraitė.

Jai antrino europarlamentarės konservatorės Laimos Andrikienės atstovė spaudai Valentina Čeplevičiūtė ir socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės biuro Vilniuje vadovas Rimantas Kairelis.

“Padėjėjo atlyginimas priklauso nuo jo darbo krūvio, paskirtų užduočių. Natūralu, kad Briuselyje dirbantys padėjėjai uždirba daugiau, ten pragyvenimo lygis brangesnis”, - sakė R.Kairelis.

L.Andrikienė šiuo metu naudojasi 7 padėjėjų (2 akredituoti EP ir 5 “vietiniai”) ir vieno stažuotojo pagalba. V.Blinkevičiūtė turi 10 pagalbininkų (2 akredituotus ir 8 “vietinius”).

Kai kurie atviresni Europarlamentarės konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės atstovė spaudai Jurga Buzytė pabrėžė, kad padėjėjų atlyginimai gali būti labai skirtingi. “Vieni dirba daugiau valandų, kiti mažiau. Dalis jų atlieka techninius darbus, kita dalis - sudėtingesnes užduotis”, - sakė ji.

Anot R.Morkūnaitės-Mikulėnienės biuro vadovo Jono Urbanavičiaus, jos padėjėjų atlyginimai, atskaičius mokesčius, svyruoja nuo 700 iki 5000 litų. “Atlyginimas priklauso nuo to, koks yra asmeninis europarlamentarės ir darbuotojo susitarimas, etato dydis ir t. t.” - pažymėjo jis. Politikei talkina 8 padėjėjai (2 akredituoti EP ir 6 “vietiniai”).

Su Liberalų sąjūdžio vėliava į EP patekusio Leonido Donskio padėjėja Eglė Andrijauskaitė teigė nesidominti savo kolegų atlyginimais. Ji apytiksliai nurodė, kad vidutinė uždirbama suma galėtų būti apie 5000 litų atskaičius mokesčius. L.Donskis iš visų Lietuvos atstovų EP turi mažiausiai pagalbininkų - 5. Iš jų 2 yra akredituoti dirbti EP, 3 - “vietiniai”.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) biuro duomenimis, LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis turi 20 padėjėjų, iš kurių tik vienas yra akredituotas dirbti EP. Jų užmokesčio, atskaičius mokesčius, vidurkis siekia 2000 litų.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis turi 7 padėjėjus, iš jų 2 yra akredituoti dirbti EP. Europarlamento internetinės svetainės duomenimis, konservatorius Vytautas Landsbergis turi 12 pagalbininkų (iš jų 2 akredituoti EP), jo partijos kolega Algirdas Saudargas - 9 talkininkus, iš kurių 1 akredituotas EP.

•

Seimo pašonės gėdą nuo svečių paslėps po gėlėmis TOMAS BAŠAROVAS

Prie Seimo stūksantis apgailėtinos būklės fontanas kelia galvos skausmą valdžiai, nenorinčiai apsijuokti prieš užsienio svečius, atvyksiančius į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai renginius. Tačiau, regis, rasta išeitis neveikiantį fontaną žadama užmaskuoti.

Jau kelerius metus netylantys Seimo kanceliarijos raginimai, kad Vilniaus miesto merija pasirūpintų jai priklausančiu ir kultūriniu paveldu įvardijamu objektu, nueina perniek.

Dar pernai merija pasiryžo fontaną sutvarkyti, tačiau negavus paramos iš Seimo darbai taip ir nebuvo pradėti.

Likus vos keliems mėnesiams iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, politikai jau griebiasi šiaudo, kad netektų raudonuoti prieš užsienio svečius, - fontaną siūloma paslėpti.

Merijos nuosavybė LŽ kalbintas Seimo kanceliarijos vadovas Jonas Milerius apgailestavo, kad sostinės merijai vis nepavyksta sutvarkyti fontano. “Esame kalbėję ne su vienu meru, deja, problema nesprendžiama”, - LŽ sakė jis. Jau kelerius metus neveikiantis ir apleistas fontanas, pasak J.Mileriaus, daro gėdą ne tik Seimui, bet ir visam miestui. “Sutvarkytas fontanas pagražintų miestą. Vasarą tai populiari vieta, atvyksta turistų, o ir pačioje Neprik-

Idėjos paslėpti fontaną merijos atstovai plačiai nekomentuoja. “Buvo siūlymas fontaną uždengti želdinių kilimu, bet šie darbai gali vykti tik išardžius fontano konstrukciją ir paruošus baseino plotą užpilti skaldos ir augaliniu gruntu. Šie darbai kol kas nevykdomi”, - sakė A.Mikalauskas.

KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas pažymėjo, kad fontanas, kaip ir kiti statiniai Nepriklausomybės aikštėje, įtraukti į Kultūros vertybių registrą. “Fontanas - viena šio kultūros paveldo komplekso vertingųjų savybių”, - LŽ sakė paminklosaugininkas. KPD reikalauti merijos sutvarkyti fontaną, pasak V.Karčiausko, šiuo metu neturi pagrindo.

J.Milerius: “Galbūt miesto valdžiai atrodo, kad tik parlamentui reikia šio fontano ir dėl to duosime papildomų lėšų jam tvarkyti?” lausomybės aikštėje vyksta daug renginių”, - kalbėjo Seimo kancleris.

Fontanas, pasak J.Mileriaus, yra miesto nuosavybė, todėl juo rūpintis ir jį sutvarkyti privalo savivaldybė, o ne Seimo kanceliarija. “Galbūt miesto valdžiai atrodo, kad tik parlamentui reikia šio fontano ir dėl to duosime papildomų lėšų jam tvarkyti? Tam neturime galimybių, net pagal įstatymą to neįmanoma padaryti!” - pabrėžė jis.

Neišvengiamas dalykas Pasak J.Mileriaus, savivaldybės poziciją šiuo klausimu Seimo Europos reikalų komitetui (ERK) išsakė sostinės meras Artūras Zuokas. “Jis oficialiai pareiškė, kad nieko negali padaryti, tik ant fontano uždėti dekoraciją, kuri laikinai jį pridengtų ir paslėptų”, - pasakojo Seimo kancleris. Tačiau parengti šį projektą savivaldybė esą reikalauja parlamento kanceliarijos.

Seimo ERK pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas palaiko merijos siūlymą fontaną paslėpti.

“Tai - neišvengiamas dalykas, nes sutvarkyti fontaną nebėra laiko. Labai

Prestižo neprideda Vizitine Seimo prieigų kortele tapęs fontanas akis bado ir paprastiems vilniečiams, ir miesto svečiams. / Romo Jurgaičio nuotrauka daug renginių vyks Seimo rūmuose ir kai kurios ceremonijos bus organizuojamos Nepriklausomybės aikštėje”, - LŽ teigė parlamentaras. Esą tik “darbinis reikalas”, kas paruoš fontano uždengimo projektą. “Matyt, kartu tai darysime. Aš neskirstau savivaldybė, Seimo kanceliarija ar Vyriausybė, nes pirmininkavimas ES Tarybai - mūsų visų bendras reikalas”, - pabrėžė G.Kirkilas.

Siūlymams nepritarta Sostinės merija aiškina, kad dar pernai buvo suplanuota rekonstruoti prie Seimo esantį fontaną. “Nei Seimas, nei Vyriausybė lėšų neskyrė, to-

dėl šie darbai nebuvo atliekami”, LŽ sakė savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.

Savivaldybės įmonė “Vilniaus planas”, pasak A.Mikalausko, parengė projektinius siūlymus keisti Nepriklausomybės aikštės dangą ir sutvarkyti fontaną. Merijos skaičiavimais, fontano rekonstrukcija kainuotų apie 5 mln. litų.

“Seimo kanceliarija nepritarė parengtiems projektiniams pasiūlymams”, - teigė A.Mikalauskas. Nepritarimą išreiškė ir Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Prie fontano vakar popietę LŽ sutikti vilniečiai ir miesto svečiai stebėjosi, kodėl šis fontanas nėra tvarkomas.

“Baisu, kad pačiame miesto centre toks neprižiūrimas statinys riogso. Apsileidimas!” - piktinosi vilnietė Regina. Į Vilnių su žmona iš Kauno rajono atvykęs Algimantas šį fontaną iš arti matė pirmąsyk. “Jei nėra galimybių, kad fontanas veiktų, bent sudužusį stiklą ir plokštes reikėtų pakeisti. Seimui ir miestui prestižo tai neprideda”, - sakė jis.

Kalbinti praeiviai sutartinai pabrėžė, kad fontaną reikia sutvarkyti ir tinkamai sutikti į Vilnių atvyksiančias užsienio delegacijas. “Nebent į Seimą niekas neužsuks, o turistų ekskursijų maršrutai šios teritorijos nepasieks, tuomet gal ir išvengsime gėdos”, šmaikštavo vilnietis Agnius.

•

4

2013 04 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

Muziejų vadovų “ilgasėdystė” baigsis mechanizmų programos lėšoms gauti. Atstatėme dvaro pastatą. Jo neįrengėme, nes finansavimas buvo ribotas.

Dabar rengiame dar vieną paraišką tolesniems darbams finansuoti. Jei kadencija būtų penkeri metai, vargu ar sukčiau sau galvą ir imčiausi tokios veiklos. Neliktų darbų tęstinumo.”

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Seimui bus teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma net didžiausių šalies muziejų vadovus skirti ribotam laikui konkurso tvarka. Muziejininkai tikina, kad baiminasi ne tiek dėl savo postų, kiek dėl galimų politinių skersvėjų jų įstaigose.

Nori stabilumo

Kultūros ministerija (KM) parengė Muziejų įstatymo pataisas, numatančias ir reikalavimą kas penkerius metus rengti konkursus muziejų direktorių pareigoms eiti. Anot kultūros ministro Šarūno Biručio, rengiant pakeitimus atsižvelgta į Airijos, Suomijos, Švedijos ir kitų Europos šalių patirtį.

Stengiasi dėl jaunimo “Panaši vadovų skyrimo tvarka jau galioja koncertinėse įstaigose, teatruose. Todėl čia nieko nauja nėra.

Juolab kad muziejų vadovams niekas neužkerta kelio dalyvauti konkursuose”, - LŽ sakė Š.Birutis. Ministras pabrėžė, kad dabartiniai vadovai net ir pasirengti konkursams turi kur kas geresnes sąlygas, nes žino realią įstaigos situaciją, dažnai yra numatę tolesnio jos gyvavimo viziją.

KM vadovo teigimu, imtis permainų prireikė norint į muziejininkystę pritraukti jaunų žmonių. Esą jiems turi būti sudarytos galimybės siūlyti savo planus, ugdyti vadybinę kompetenciją ir siekti karjeros. “Pirmiausia turi atsirasti erdvė minčiai, nes muziejų valdymas nėra tobulas”, - kalbėjo Š.Birutis.

Siūlomoms pataisoms iš dalies jau pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pasak jo pirminin-

Romo Jurgaičio nuotrauka

kės Audronės Pitrėnienės, komitetas sutiko, kad būtų rengiami muziejų vadovų konkursai, tačiau paprieštaravo nuostatai apriboti kadencijų skaičių iki dviejų, kaip buvo numatyta pirminiame variante.

Pasigenda garantijų Principui neriboti vadovavimo valstybiniams muziejams kadencijų pritaria Lietuvos muziejų asociacija. Jos valdybos pirmininkas, Šiaulių “Aušros” muziejaus direktorius Raimundas Balza LŽ tikino, kad muziejų direktoriai nebijo konkursų - gali juose dalyvauti, gali programas parašyti. Bet ne nuo vadovų valios priklauso programų įgyvendinimas, nes joms reikia pinigų.

“Jei nebus skirta finansavimo, net geriausių norų turintis vadovas nega-

R.Budrys: “Jei kultūros politikos nuostatos kinta keičiantis politinei situacijai, tada kultūra kenčia.” lės padaryti to, ką buvo numatęs. Juk neturėdamas lėšų nemodernizuosi pastatų, nepakeisi ekspozicijų”, - pabrėžė R.Balza.

Jo manymu, vadovų kvalifikaciją galima tikrinti ir kitais būdais. Vienas jų - atestacija. Kita vertus, jeigu jau ryžtamasi įvesti kadencijas, turėtų būti numatyti ir saugikliai, kurie apsaugotų vadovus nuo galimų bandymų su jais susidoroti. Asociacijos valdybos pirmininkas pridūrė, kad taip pat reikia įtvirtinti kokias nors socialines garantijas kadenciją baigusiems muziejų direktoriams.

Per trumpas laikotarpis LŽ kalbinti muziejų vadovai neslėpė turintys ir daugiau abejonių dėl valdininkų sumanytų naujovių naudingumo. Pasak Liaudies buities muziejaus Rumšiškėse direktorės Violetos Reipaitės, penkeri metai - per trumpas laikotarpis, kad direktorius galėtų atsiskleisti ir įgyvendinti visus savo užmojus.

Tokį teiginį ji grindė savo patirtimi.

V.Reipaitė, pradėjusi vadovauti muziejui 2005 metais, aiškino: “Kai pradėjau dirbti, parengėme projektą ir pateikėme paraišką Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių

Nuo 1979 metų Lietuvos dailės muziejui vadovaujantis Romualdas Budrys LŽ tikino pritariantis siekiui priversti muziejų vadovus eiti koja kojon su gyvenimu. “Konkursai yra gerai. Jie reikalingi, kai vadovas išsisemia ir jau nebeturi naujų minčių.

Dabar tiems pavargėliams bus galimybė pailsėti”, - kalbėjo R.Budrys.

Esą kai ateina idėjų kupinas naujas vadovas, jis įstaigą tik “patempia” aukštyn. Tačiau jei muziejų direktoriai keisis kartu su Kultūros ministerijos vadovybe, gali būti ir priešingai.

Anot R.Budrio, naujas vadovas turėtų tęsti ilgalaikę muziejaus programą, o ne ją keisti. “Jeigu naujas direktorius vieną programą nutrauks ir pradės įgyvendinti kitą, bus kaip tos varnos skridimas į pietus - skrido, skrido, paskui grįžo atgal, nes norėjo pasižiūrėti, ar toli nuskrido. Jei tokie principai įsivyraus muziejininkystėje, pertvarka toli nenuves”, - aiškino jis.

R.Budrys įžvelgė dar vieną grėsmę - pernelyg didelį politikų kišimąsi į kultūrą. Pasak jo, gerai, kai yra kultūros politika, bet kai kultūroje atsiranda politika - nieko gero nelauk. “Muziejininkystėje, kaip ir visos kultūros politikoje, turėtų būti stabilumas. Tik tuomet vyksta plėtra ir augimas. Jei kultūros politikos nuostatos kinta keičiantis politinei situacijai, tada kultūra kenčia”, - pažymėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius.

•

Trumpai PRABILO APIE LĖKTUVĄ Premjeras Algirdas Butkevičius neatmeta galimybės pirkti lėktuvą, kuriuo galėtų naudotis valstybės vadovai. “Sakyčiau, jis turėtų būti ne prezidentinis, bet svarstytinas klausimas, kad Lietuvai reikėtų įsigyti tokį lėktuvą, kuriuo galėtų skristi ir prezidentė, ir Vyriausybės nariai. Tam tikru laiku jis taip pat galėtų būti išnuomojamas”, - vakar kalbėjo A.Butkevičius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kelionei į Londoną dalyvauti buvusios britų premjerės Margaret Thatcher laidotuvėse pasirinko pigių skrydžių bendrovės “Wizzair” paslaugas.

Tiesioginis skrydis į Londoną ir atgal atsiėjo 3 tūkst. litų. Tokia kelionė karinių oro pajėgų lėktuvu kainuoja 50 tūkst. litų, užsakomuoju reisiniu lėktuvu - mažiausiai 150 tūkst. litų. Nuotrauką iš “Wizzair” lėktuvo prezidentė paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle “Facebook”.

KARTOJA TĄ PATĮ Sukčiavimu kaltinamas Darbo partijos (DP) vadovas Viktoras Uspaskichas, vakar duodamas parodymus teismui vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje, kartojo esąs nekaltas ir tikino, kad byloje nesama įrodymų, galinčių pagrįsti jo kaltę. DP įkūrėjas ir lyderis aiškino, esą jam reiškiami kaltinimai - politinis susidoroji-

mas, o prokuroro anksčiau išsakytos mintys apie partijos likvidavimą ją pripažinus kalta - teisinis nihilizmas, žmonių politinių pažiūrų negerbimas ir “diktatūra”.

Jis teigė užsitraukęs nemalonę dėl to, kad įsibrovė į politinių jėgų lauką su nauja partija, laimėjo rinkimus ir nustūmė valdžios troškusias partijas.

PRAŠO ATLIKTI TYRIMĄ Vidaus reikalų ministras “tvarkietis” Dailis Barakauskas kreipėsi į generalinį prokurorą ir paprašė atlikti tyrimą dėl pranešimo apie galimas “tvarkiečių” Seimo narių protekcijas pasienyje. Praėjusią savaitę per vidaus reikalų ministro susitikimą su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija jos seniūnas Eligijus Masiulis teiravosi, ar ministrui žinoma, kad jį delegavusios partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos Seime nariai Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo prašo be eilės praleisti konkrečius automobilius. Vakar išplatintame pranešime vidaus reikalų ministras pakartojo, kad jam tokie faktai nėra žinomi. D.Barakausko nuomone, kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar paskleista informacija turi realų pagrindą, o jai pasitvirtinus, neteisėta veikla užsiimančius asmenis patraukti atsakomybėn.

BNS, LŽ

2013 04 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Vilniaus kišenę tuština savos įstaigos •1 p.

Atkelta iš

A.Zuokas anksčiau neslėpė, kad bendrovės vadovo alga gali siekti 30 tūkst. litų per mėnesį.

Dar beveik milijoną Vilniaus miestui jau kainavo mero sumanymas pernai įsteigti taksi bendrovę “Vilnius veža”. Jai vadovauti prieš kelis mėnesius paskirtas A.Zuoko partijos kolega Benas Renatas Baltusis.

Vilniaus savivaldybė tiesiogiai ar per pavaldžius departamentus iš viso yra daugiau kaip 400 įstaigų kūrėja arba dalininkė. Tiesa, didžioji jų dalis (282) - biudžetinės švietimo įstaigos. Tačiau, oficialiais Vilniaus savivaldybės duomenimis, vien 62 viešosioms įstaigoms iš praėjusių metų miesto biudžeto programų buvo skirta 16,8 mln. litų, šių metų I ketvirtį - 4,7 mln. litų.

R.Adomavičius: “Klausimą, kiek įstaigų reikia savivaldybei, sprendžia ne meras, ne administracija, bet miesto taryba.”

Yra, vadinasi, reikia “Klausimą dėl to, kiek įstaigų reikia savivaldybei jai pavestoms funkcijoms atlikti, sprendžia ne meras, ne administracija, o miesto taryba. Ji nagrinėja, ar miestiečiams bus naudos, jei savivaldybė viena ar kita forma dalyvaus konkrečios įmonės valdyme. Ta nauda gali būti įvairi: galimybė iš vidaus matyti, kas vyksta įmonėje, galbūt dalyvauti nustatant paslaugos kainą, gal - palaikyti bendrovę, kurios gyvavimas svarbus”, - LŽ aiškino dėl įtarimų galimos korupcijos byloje suspenduotas Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius (jam pareikšti įtarimai paėmus 40 tūkst. litų kyšį iš savivaldybės bendrovės “Vilniaus vandenys”).

Beveik milijardo litų skolą turinti sostinės savivaldybė iš šios sumos daugiau kaip pusantro šimto milijonų yra skolinga savo įmonėms. Prieš trejus metus Vilniui vadovavęs tuo metu Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausęs Vilius Navickas pareiškė, kad įmonių situacija bloga dėl to, kad šios valdomos neefektyviai, kad jų funkcijos ne visada aiškios, o vadovų postuose ir kontroliuojančiose valdybose atsiduria su valdančiosiomis partijomis siejami asmenys. Tuo metu sostinės tarybai buvo pasiūlytas projektas privatizuoti iki 40 blogiausiai veikiančių įmonių, kitas jungti su panašią veiklą vykdančiomis ir taip taupyti joms tenkančias išlaidas. Tačiau per trejus metus pertvarka iš esmės nepajudėjo.

Susipažinus su Vilniaus savivaldybės šią savaitę pradėtais viešinti jai pavaldžių įstaigų administracijų atstovų I ketvirčio atlyginimais, tampa akivaizdu, kad geriausiai sostinėje vertinami būtent daugiausia kritikos anksčiau sulaukdavusių savivaldybės įmonių vadovai. Jų algos neretai peržengia 10 tūkst. litų ribą.

Atlyginimai - lyg versle Šioje srityje ypač išsiskiria dvi miesto įstaigos: iš skolų neišsikapstanti UAB “Vilniaus viešasis transportas”, įkurta 2011 metais, sujungus ties bankroto riba balansavusius “Vilniaus autobusus” ir “Vilniaus troleibusus”, bei savivaldybės įmonė “Susisiekimo paslaugos”, pernai gavusi 0,62 mln. litų

Nuostolingai veikiančios bendrovės “Vilniaus viešasis transportas” direktoriaus G.Nakučio atlyginimas lygiuojamas į privačių įmonių vadovų pajamas. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Romo Jurgaičio nuotrauka

Įmonės ir įstaigos, kurių veikla priskiriama Vilniaus m. savivaldybės ir jos departamentų reguliavimo sričiai Pavadinimas Vilniaus m. savivaldybė Ekonomikos ir investicijų departamentas Miesto ūkio ir transporto departamentas

Aplinkos ir energetikos departamentas

Miesto plėtros departamentas

Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas

Švietimo, kultūros ir sporto departamentas

Saugaus miesto departamentas

Įstaigų skaičius 4 savivaldybės įmonės 59 viešosios įstaigos 15 uždarųjų akcinių bendrovių 6 viešosios įstaigos 1 savivaldybės įmonė 3 uždarosios akcinės bendrovės 1 viešoji įstaiga 10 uždarųjų akcinių bendrovių 7 akcinės bendrovės 1 viešoji įstaiga 1 savivaldybės įmonė 2 viešosios įstaigos 1 biudžetinė įstaiga 2 savivaldybės įmonės 6 viešosios įstaigos 18 sveikatos įstaigų 15 biudžetinių įstaigų 23 viešosios įstaigos 23 biudžetinės įstaigos 282 biudžetinės švietimo įstaigos 2 viešosios įstaigos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas

grynojo pelno. Pastaroji kontroliuoja visą miesto eismą, o kaip pagrindiniai jos uždaviniai įvardyti prieš kelerius metus fiasko patyręs šviesoforų sistemos diegimas ir vis stringantis elektroninio bilieto projekto įgyvendinimas.

Dar 2009-aisiais visas šias įmones taupant lėšas, mažinant administraciją ir darant veiklą efektyvesnę ketinta sujungti. Rengiantis įgyvendinti sumanymą vadovauti “Susisiekimo paslaugoms”, kurios turėjo tapti centrine įstaiga, kaip teigiama, tuomečio mero V.Navicko iniciatyva, iš pradžių laikinai, o paskui visam laikui buvo pakviestas verslininkas Gintas Bliuvas. Vis dėlto planuotas sujungimas neįvyko. Vietoj to atsirado nauja viešojo transporto įmonė, kurios vadovu, kaip kalbama, ne be vicemero R.Adomavičiaus pastangų, tapo buvęs “Vilniaus autobusų” direktorius Gintaras Nakutis.

“Ar reikia dviejų susisiekimu besirūpinančių įmonių? Sveikas protas sakytų, jog ne. Bet šiuo atveju atsiranda labai daug oponentų, tei-

giančių, kad jei visi transporto klausimai bus vienos savivaldybės įstaigos rankose, bus užkirstas kelias privačiam vežėjui”, - savivaldybės sprendimą turėti dvi panašias funkcijas atliekančias įmones LŽ aiškino R.Adomavičius. Žaidimas demokratija Vilniui kainuoja ne taip ir mažai. Vien nuostolingai dirbančios bendrovės “Vilniaus viešasis transportas” vadovo atlyginimas praėjusių metų pabaigoje siekė daugiau kaip 12 tūkst. litų, devynių kitų administracijos atstovų - po 9200 litų. Savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” direktorius šių metų pradžioje uždirbo 7384 litus.

“Diskusijos apie vadovų atlyginimus - kitas klausimas. Bet jei kalbame apie “Vilniaus viešąjį transportą”, įmonę, turinčią du tūkstančius darbuotojų, pasižiūrėkime, kiek uždirba panašaus dydžio privačios bendrovės vadovas. Tikrai daugiau. Be to, esu tikras, kad jei Vyriausybė grąžintų Vilniaus savivaldybei skolas, susidariusias kompensuojant lengvatines keliones, paaiškėtų, jog sostinės vie-

Privačios bendrovės “V&J Consulting” vadovas, buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas: “Manau, didžiosios dalies įmonių savivaldybei nereikia visų jų teikiamas paslaugas (kelių tvarkymo, valymo ir panašiai) galima pirkti rinkoje. Dirbdamas meru rėmiausi Estijos sostinės Talino pavyzdžiu. Tas miestas savo įmonių beveik neturi, nedalyvauja paslaugų įmonių valdyme. Talino žinioje yra tik viešojo transporto ir miesto vystymo bendrovės. Kai kuriose kitose bendrovėse, tarkime, vandens tiekėjų, Estijos sostinė yra dalininkė, bet nevaldo kontrolinio akcijų paketo. Mano požiūriu, šis variantas tiktų ir Vilniui: savivaldybė turėtų įmonėse dalį akcijų, o kitos galėtų priklausyti bet kuriam miestiečiui, norinčiam jų nusipirkti.

Kai savivaldybė valdo šimtus įmonių, apie kokią kontrolės ar veiklos kokybę galime kalbėti? Savivaldybių įmonių valdymas neefektyvus, be to, kas galėtų paneigti, kad tokia situacija patogi savo žmones į jas deleguojančioms politinėms partijoms?”

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas: “Jei savivaldybės įsteigta įmonė reikalinga jos funkcijoms vykdyti, ji, be abejo, turi veikti. Kitaip visi darbai atiteks savivaldybės administracijai. O kai pradeda daugėti etatų, tai vėl atrodo negerai. Vis dėlto atsakyti, kiek įstaigų reikia, kad veikla būtų efektyvi, tikrai negalėčiau.

Juolab jog ir privataus kapitalo atėjimas į savivaldybės įmones vertinamas skirtingai. Tarkime, kai kurios savivaldybės išnuomojo savo šilumos tinklus. Kiek esame už tai keikiami?

Ne vieną kartą ir ministrams, ir Seimo nariams sakiau: pagaliau nuspręskime - privataus kapitalo atėjimas yra gerai ar blogai? Privatus verslas bet kuriuo atveju pirmiausia žiūri savo interesų, ir tai suprantama. Jei kalbame apie socialines, kitas būtinąsias paslaugas, privatus verslas, jeigu jo nepažabosime, gali siekti tik savo tikslų, o dėl to kentėtų žmonės.”

šasis transportas skolų neturi. Dabartinės įmonės problemos nereiškia, kad vadovas dirba blogai”, - kalbėjo suspenduotas vicemeras.

Negaili tūkstančių Atlyginimais negali skųstis ir kitų savivaldybės įmonių vadovai. Pavyzdžiui, bendrovės “Gatvių apšvietimo tinklai”, statančios ir prižiūrinčios miesto žibintus, direktoriaus alga I šių metų ketvirtį viršijo 9 tūkst. litų. Iš skandalų neišbrendančių “Vilniaus vandenų”, pakirtusių net R.Adomavičiaus karjerą, dabartinio vadovo (jie dėsningai keičiasi sulig valdančiųjų partijų pasikeitimu) atlyginimas siekia 9480 litų. Bendrovės “Grinda”, atsakingos ne tik už miesto gatvių tvarkymą, bet ir už benamių gyvūnų priežiūrą, direktorius uždirba beveik 12 tūkst. litų.

Viena kitos veiklą dubliuojančių (savivaldybės atstovų teigimu - papildančių) Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos bei prieš metus įkurtos viešosios įstaigos “Vilniaus miesto parkai” vadovų atlyginimai atitinkamai siekia apie 4,7 tūkst. ir 4 tūkst. litų. Vilniaus vystymo kompanijos, anksčiau vadintos “Vilniaus kapitaline statyba”, vadovas gauna 4,5 tūkst. litų, panašios įstaigos “Atnaujinkime miestą” galva - 6 tūkst. litų algą.

Net visiška atgyvena - savivaldybės valdoma viešoji Pylimo pirtis direktoriui kas mėnesį garantuoja daugiau kaip 2 tūkst. litų siekiančias pajamas, o nuostolingai veikiančio Vilniaus centrinio knygyno, vasario pradžioje parduoto aukcione, vadovei metų pradžioje dar buvo išmokėtas 3 tūkst. litų atlyginimas.

•

6

2013 04 18 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Kipro viltis - dujos Kipras, ėmęs eksploatuoti savo šelfe rastus gamtinių dujų telkinius, galėtų uždirbti iki 4 mlrd. eurų per metus.

Tai prognozuoja neseniai įkurtos Nacionalinės angliavandenilių kompanijos vadovas Charlesas Ellinasas.

Duodamas interviu Kipro valstybiniam radijui Ch.Ellinasas sakė, kad vien Kiprui priklausančioje šelfo ekonominėje zonoje esančios dujos sudaro 20 tūkst. kubinių metrų, todėl ėmus eksportuoti šių telkinių dujas per 20-25 metus būtų galima uždirbti 400 mlrd. eurų. “Net jei valstybė gautų tik 25 proc. šių pajamų, nes reikės pasirašyti sutartis ir dalytis pelną, jos daliai tektų 4 mlrd. eurų per metus”, - sakė Ch.Ellinasas.

Bandomieji gręžiniai pasiteisino

Banko darbuotoja meldžiasi už Kiprą - “už mūsų ateitį ir svajones”. cyprusgasnews.com nuotrauka

2011 metų pabaigoje amerikiečių bendrovė “Noble Energy” padarė pirmą bandomąjį gręžinį vienoje šelfo vietoje ir pranešė, kad, pirminiais duomenimis, jame galėtų būti nuo 140 iki 230 mlrd. kubinių metrų dujų. Telkinys buvo pavadintas Afroditės vardu. Amerikiečių bendrovė informavo, jog šio birželio pabaigoje ketina išgręžti dar vieną gręžinį ir mano, kad jau rudenį bus žinomos tikslios jame esančios angliavandenilių atsargos.

Kipro valdžia ekonomikos atsigavimą jau sieja su gamtinių dujų gavyba ir tikisi, kad būtent jos ateityje lems visos salos klestėjimą. Vyriausybė jau išdavė leidimus atlikti dujų žvalgybą savo šelfe ir kitoms už-

sienio bendrovėms - Italijos “Eni”, Prancūzijos “Total” bei Pietų Korėjos “Kogaz”.

JAV dienraštis “The New York Times” rašo, kad neoficialiai savo pagalbos programą Kiprui buvo pasiūlęs ir Rusijos “Gazprom”. Koncernas duos pinigų salos ekonomikai atkurti, jei Kipras suteiks Rusijos dujų gigantui teisę ištirti dujų telkinius Viduržemio jūroje. Pats “Gazprom” atsisakė šią informaciją patvirtinti, tačiau, kaip teigia dienraštis, neatmetama galimybė, kad “asmeniškai su Vladimiru Putinu glaudžiai susijusi Rusijos kompanija nepraleis progos išnaudoti nesutarimus Europos viduje, kad sustiprintų savo padėtį ir įtaką”.

Ėmus eksportuoti šių telkinių dujas per 20-25 metus būtų galima uždirbti 400 mlrd. eurų.

Ch.Ellinasas mano, kad pirmosios dujos iš rastų telkinių galėtų pasiekti salą ne anksčiau kaip 2018-aisiais. Vyriausybė planuoja dujotiekio tiesimą iki Kipro krantų ir terminalo baigti 2019-2020 metais. Šie darbai valstybei kainuos 10 mlrd. eurų. Užtat Kipro pietinėje pakrantėje esantis Vasiliko rajonas, kuriame ir bus įrengtas terminalas bei kiti būtini naftos-dujų komplekso funkcionavimo objektai, jau 2020-2025 metais taps visos Europos “energetiniu mazgu”.

Tačiau didele kliūtimi naudojant Afroditės telkinį gali tapti politika. Bet koks Kipro Respublikos eksporto san-

doris gali sukelti Ankaros pyktį. Dar vykstant deryboms dėl pagalbos Kiprui Turkija įspėjo, kad salos šiaurėje gyvenantys Kipro turkai turi tokias pačias teises į salos gamtos išteklius, kaip ir jame gyvenantys graikai. Todėl visus sprendimus teks priimti atsižvelgiant ir į jų nuomonę bei interesus.

Suskaičiuoti nuostoliai Kiprui kuriant planus dėl dujų, Europos Komisija suskaičiavo, kokių nuostolių patirs salos bankai ir jų indėlininkai dėl restruktūrizavimo. Du didžiausi šalies bankai - “Bank of Cyprus” ir “Laiki Bank” - praras iki 8,3 mlrd. eurų. Tačiau Kipro laikraštis “Cyprus Mail” rašo, kad, atsižvelgiant į neigiamus padarinius, kurių sukels bankų restruktūrizavimas, paveiksiantis ir bankų akcininkus, ir smulkiuosius indėlininkus, bendra nuostolių suma gali siekti ir 10,6 mlrd. eurų.

Reforma numato, kad “Bank of Cyprus” bus sujungtas su potencialiai pelningu “Laiki Bank”, o vėliau iš sąskaitų, kurios yra didesnės nei 100 tūkst. eurų, bus nurašyta daugiau nei trečdalis sumos. Kita didelių sąskaitų dalis bus konvertuota į “Bank of Cyprus” akcijas, dar viena dalis - įšaldyta.

Tad indėlininkai netrukdomi galės disponuoti dešimtadaliu turėto indėlio. Nenukentės tik mažesni nei 100 tūkst. eurų indėliai.

Atlikti bankų reformą tarptautiniai kreditoriai iškėlė kaip vieną iš sąlygų suteikdami Kiprui finansinę pagalbą.

Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas ir Europos Komisija skyrė Kiprui 10 mlrd. eurų kreditą, tačiau Europos Komisija apskaičiavo, kad išlaikyti Kipro ekonomiką iki 2016 metų reikės 23 mlrd. eurų.

•

Švedijoje pajamų lygybė nesumažėjo Švedijoje ekonomikos krizė nepaveikė pajamų lygybės ir stiprios vidurinės klasės. Nors valstybė liberalizavo savo ekonomiką, atotrūkis tarp turčių ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių beveik nepadidėjo.

niai sukuria tokią visuomenę, kurioje yra vos keletas turčių, o daugumos gyventojų pajamos apylygės. “Tai skandinaviškas modelis. Kažin ar jis tiktų kitose Europos valstybėse, - pabrėžė Švedijos ekonomikos analitikas Magnusas Gustafssonas. - Švedija plėtoja šį modelį, jis padeda išlaikyti stabilią ekonomiką, net jeigu pasaulį krečia ekonomikos krizė.”

Švedija - viena stabiliausių ir ekonomiškai stipriausių Europos valstybių. Ilgus metus ją valdę socialdemokratai užtikrino lyčių ir pajamų lygybę, neleido skursti šalies žmonėms. Tačiau XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje ji susidūrė su ekonominiais sunkumais. Nuo 1988-ųjų iki 1993 metų nedarbo lygis padidėjo nuo 2 iki 10 proc., šalies bankų sektorių kamavo didžiulės problemos, o valstybės skola nuolat didėjo. Tačiau švedai greitai rado išeitį. Jie liberalizavo ekonomiką ir dalį valstybės nuosavybės perleido į privačias rankas. Ši Baltijos jūros šalis pasirinko skandinavišką ekonomikos modelį, kuriame laisvos rinkos normos dera su griežtu valstybiniu reguliavimu.

Pagausėjo imigrantų

Švedijos vidurinė klasė - viena didžiausių Europoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Nenori euro Skandinaviškas ekonomikos modelis - ne vien švedų, bet ir visų Šiaurės šalių bruožas. Norvegijoje ar Danijoje valstybė taip pat griežtai kontroliuoja ekonomikos procesus. Tiesa, ne tokiu mastu kaip Švedijoje. Šis modelis ypač pasiteisino per 2008 metais prasidėjusią ekonomikos krizę. Nors ji smogė visam pasauliui, Švedijai nedaug pakenkė. Ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo, nedarbas beveik nepadidėjo.

Neseniai prasidėjusi euro zonos krizė taip pat prasuko pro Švediją. Šalis nusprendė neįsivesti euro ir dar naudo-

ti savo valiutą kroną. Daugelis švedų šiuo sprendimu liko patenkinti. Švedijos mokesčių mokėtojų pinigais nereikia gelbėti prasiskolinusios Graikijos ir Kipro, o valstybė atsikvėpdama gali žiūrėti, kaip ginčijasi euro zonos finansų ministrai, kurie kuria planus, kaip išgelbėti sunkioje padėtyje atsidūrusią visą euro zoną.

Stipri vidurinė klasė Ekonomikos krizė beveik nepaveikė pajamų lygybės Švedijoje. Šalis garsėja progresiniais mokesčiais, dėl ku-

Švedija garsėja progresiniais mokesčiais, dėl kurių šalyje beveik nėra turtuolių ir skurdžių. rių beveik nėra turtuolių ir skurdžių.

Turtingiausi švedai turi atseikėti nemažą mokesčių sumą valstybei, o mažesnes pajamas gaunantys gyventojai moka dešimteriopai mažiau.

Vidurinė klasė praėjusį šimtmetį tapo Švedijos visuomenės pagrindu. Net liberalizavus ekonomiką ji išlaiko savo pozicijas. GINI pajamų nelygybės koeficientas parodė, kad per pastaruosius

keletą metų pajamų nelygybė šalyje beveik nesumažėjo. Švedija nukrito iš 21 į 25 vietą - tai vienas geriausių rezultatų išsivysčiusiame pasaulyje. Kas tai lemia?

Daugelis ekspertų pajamų lygybę Švedijoje linkę sieti su griežtu valstybės ekonomikos ir išmokų reguliavimu, progresiniais mokesčiais, socialdemokratinėmis idėjomis, komunitarizmu ar net “pažengusiu socializmu”. Šie veiks-

Švedija - gana homogeniška valstybė. Dauguma gyventojų švedai, nors pastaruoju metu vis daugiau imigrantų plūsta į šią Skandinavijos šalį. “Daugumoje valstybių imigrantai sukelia begalę problemų, tačiau į Švedijos visuomenę jie įsilieja puikiai. Jie nemenkai prisideda prie šalies ekonomikos ir vidurinės klasės augimo”, - pažymėjo M.Gustafssonas.

Imigrantai į Švediją pradėjo plūsti, kai šalis 1996 metais prisijungė prie Šengeno erdvės. Jų ypač pagausėjo, kai į Europos Sąjungą įstojo Vidurio ir Rytų Europos valstybės. “Daugelis Švedijoje dirbančių imigrantų atkeliavo iš Rytų ir Vidurio Europos, tačiau sulaukiame svečių ir iš kitų regionų. Jie užpildo darbo rinką”, - aiškino M.Gustaffsonas.

Darbas Švedijoje tikrai vilioja imigrantus, jie gauna gerokai didesnius atlyginimus nei savo šalyse. Vilioja ir socialinės garantijos, užtikrinančios sotų gyvenimą. “Švedijoje valstybė rūpinasi žmonėmis ir užtikrina jiems socialines garantijas. Jos vienos didžiausių visoje Europoje”, - sakė M.Gustaffsonas.

•

Reuters, “The New York Times”, “The Global Post”, “Cyprus Mail”, LŽ

2013 04 18 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Keturios teroro akto versijos PALMYRA KRUPENKAITĖ

Praėjus porai dienų po sprogimų per Bostono maratoną vis dar tiriamos kelios šio nusikaltimo versijos, todėl netrūksta spekuliacijų, kas slepiasi už surengto teroro akto, nors prezidentas Barackas Obama ragina to nedaryti.

“Mes vis dar nežinome, kas tai padarė ir kodėl. Žmonės neturėtų skubėti daryti išvadų, kol nežinomi visi faktai. Tačiau smerkiame tuos, kurie tai padarė. Sužinosime ir kodėl jie tai padarė. Nesvarbu, ar tai vieno individo, ar grupės poelgis, jis pajus visą teisingumo svorį”, - sakė prezidentas sukrėstiems amerikiečiams.

Daug įtariamųjų “Įtariamųjų ir motyvų laukas tebėra labai platus”, - per spaudos konferenciją pranešė Federalinių tyrimų biuro Bostono skyriaus vadovas specialusis agentas Richardas DesLauriersas. Jis sakė, kad tyrimas dėl surengtų sprogdinimų vyksta “metodiškai, kruopščiai, nors ir jaučiant skubumą”.

R.DesLauriersas informavo, kad FTB, taip pat Bostono ir Masačusetso valstijos policijos pareigūnai rado įvairių įkalčių sprogusių bombų vietose, juodų nailoninių krepšių, kuriuose jos buvo paslėptos, liekanas. Taip pat rasta “šratų ir vinių dalių, sudėtų į iš greitpuodžio padarytą užtaisą”. Visi įkalčiai nusiųsti analizuoti į FTB laboratoriją Kvantike, Virdžinijos valstijoje.

Tyrėjai gavo ir per 2000 pranešimų apie šio išpuolio aplinkybes bei galimus organizatorius. “Toliau nenuilsdami dirbsime ištisą parą, ranka rankon su savo partneriais. Juk kažkas turi žinoti, kas tai padarė”, kalbėjo R.DesLauriersas.

Galimos versijos Kol kas nėra nei sulaikytų žmonių, nei konkrečių įtariamųjų. Tačiau amerikiečių žiniasklaidoje svarstomos keturios šio nusikaltimo, per kurį 3 žmonės žuvo ir daugiau nei 180 buvo sužeista, versijos.

1. Islamistų džihadas. Negalima atmesti versijos, kad prie nusikaltimo gali būti prisidėjusi tarptautinė teroristų grupuotė “Al-Qaeda”, nes tokia mintis pirmiausia atėjo į galvą amerikiečiams, dar nepamiršusiems tragiškų 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių. Nusikaltimo stilius rodo, kad jis galėjo būti įkvėptas būtent “AlQaedos”, nes bombos pagamintos taip, kad žmonėms padarytų kuo daugiau žalos. Tokį patį bombų ga-

Bostono gyventojai spontaniškai susirenka į solidarumo su nukentėjusiaisiais akcijas. / Reuters/Scanpix nuotraukos mybos “receptą” internete rekomenduoja ir šios organizacijos vadeivos.

Dėl to tyrėjai pirmiausia atkreipė dėmesį į 20 metų Saudo Arabijos pilietį, o amerikiečiams buvo pranešta, kad policija ieško tamsiaodžio arba juodo vyro, kalbančio su užsienietišku akcentu.

Tačiau to neužtenka, kad nusikaltimas būtų priskirtas arabų teroris-

džio 15-ąją minimos ir teroro akto Oklahomoje metinės.

Pavienių ekstremistų gali būti ir tarp tų, kurie bet kokia kaina siekia, kad nebūtų priimtas sugriežtintas ginklų pardavimo įstatymas. Gali būti ir piktadarys, nepatenkintas, kad turi mokėti valstybei mokesčius, nes būtent iki balandžio 15 dienos amerikiečiai privalo juos sumokėti už praėjusius

Tyrėjai gavo per 2000 pranešimų apie šio išpuolio aplinkybes bei galimus organizatorius. tams. Be to, jie paprastai siekia, kad žūtų kuo daugiau žmonių, ir iki šiol nė viena stambi teroristų grupuotė neprisiėmė atsakomybės už sprogdinimus Bostone.

2. Dešinio sparno grupuotės. Tokios galimybės negalima atmesti dėl to, kad šis teroro aktas buvo surengtas amerikiečiams švenčiant Patrioto dieną. Masačusetse ir Meine - tai nedarbo diena, nes būtent šiose valstijose vyko pirmieji mūšiai kovojant už Amerikos nepriklausomybę. Pastaraisiais metais tebeginantieji antrąją Konstitucijos pataisą, t. y. teisę kiekvienam turėti ginklą, stengiasi priskirti šią dieną prie šventinių, nes balan-

metus. Kad tai gali būti kokios nors prieš vyriausybę nusiteikusios ekstremistinės grupuotės poelgis, liudija ir tai, jog žvalgyba neturėjo jokių duomenų apie galimus teroro aktus.

3. Vyriausybė. Nors ši versija atrodo visiškas absurdas, yra manančiųjų, jog vyriausybė galėjo turėti ypatingų tikslų, kad ir tokių kaip siekis atimti iš visuomenės Konstitucijos jai garantuotą laisvę bei užtikrinti šalies saugumą įvedant policines priemones. Vis dėlto nepaprastai sunku susieti Bostono maratoną su tokia sąmokslo teorija, nes per renginį labai jau daug buvo televizijos kamerų ir liudininkų.

4. Psichiškai nesveikas “vienišas vilkas”. Atviroje ir laisvoje visuomenėje paprasti žmonės gali kartais imtis destrukcijos, kad ir paslėpdami bombas per įvairius renginius, o paskui jas susprogdindami. Neatmetama galimybė, kad gal kas nors norėjo kam nors už kažką atkeršyti ir jo nesveikoje galvoje gimė toks keršto planas.

Nežinomasis ant stogo Šiuo metu policija tiria milžinišką kiekį per sprogimą nufilmuotos medžiagos ir padarytų nuotraukų. Bene didžiausią susidomėjimą sukėlė fotografija, kurioje užfiksuotas atsitiktinai į kadrą patekęs ant namo stogo stovintis nežinomas žmogus. Šią nuotrauką padarė studentas Danas Lamparello ir įdėjo į “Twitter”. Joje įamžintas namo, kurio fasadas atsuktas į tą vietą, kur nugriaudėjo sprogimas, stogu einantis šviesiomis kelnėmis mūvintis ir tamsią striukę vilkintis vyras. Nors būtent tuo metu sprogo bomba, jis neatrodo nei nustebęs, nei išsigandęs.

D.Lamparello teigia buvęs maždaug už 200 metrų nuo finišo linijos, kai ėmė sproginėti bombos. Maratoną bėgo jo teta ir jis atėjo šios palaikyti.

Taip pat aiškinamasi, kas yra kito-

PalaidotaMargaretThatcher Šalininkai - plojimais, oponentai protestais atsisveikino su Margaret Thatcher. Iškilmingos laidotuvės Londone vyko sustiprinto saugumo sąlygomis.

Daugiau kaip 2 tūkst. garbingų asmenų iš 170 valstybių susirinko į baronienės M.Thatcher laidotuves, kurios vakar Londone vyko praėjus 9 dienoms po 87 metų Geležine ledi vadintos buvusios premjerės mirties.

M.Thatcher buvo ne tik pirmoji moteris, vadovavusi Didžiosios Britanijos vyriausybei, bet ir ilgiausiai 11 metų - dirbusi premjerė.

Po sprogdinimų per Bostono maratoną M.Thatcher laidotuvės vyko sustiprinto saugumo sąlygomis, bai-

minantis teroristų, kraštutinių kairiųjų, fanatikų ir net airių respublikonų, tvarką prižiūrėjo daugiau kaip 4 tūkst. policininkų.

Karstas, uždengtas Jungtinės Karalystės vėliava, žirgų traukiamu lafetu buvo atvežtas iš britų politinės galios centro pro tūkstančius šalininkų gatvėse į Šv. Pauliaus katedrą. Ten su velione atsisveikino karalienė Elžbieta II, vėliau M.Thatcher palaikai buvo kremuoti.

Baronienė M.Thatcher pelnė ne tik britų pagarbą, bet ir panieką, jos oponentai pravažiuojantį karstą palydėjo atsukę nugaras. Londone buvo matyti žmonių, laikančių užrašus “Ragana”.

•

Reuters, LŽ

Šeši juodi žirgai traukė lafetą su M.Thatcher karstu Londono gatvėmis.

je nuotraukoje užfiksuotas iš įvykio vietos bėgantis žmogus, nes visi kiti tuo metu klykia iš siaubo. Tačiau jį paprasčiausiai galėjo apimti panika.

Nustatyta žuvusiųjų tapatybė Iš karto po teroro akto buvo žinoma, kad žuvo 8 metų berniukas Martinas Richardas iš Bostono priemiesčio. Kai nugriaudėjo sprogimas, jis skubėjo pasveikinti maratoną bėgusio tėvo. Ligoninėje atsidūrė ir sunkiai sužeistos berniuko motina bei sesuo, taip pat tėvas, nes jie visi buvo prie finišo linijos.

Kita auka - 29 metų restorano vadybininkė Krystle Campbell. Jos motina sakė negalėjusi net svajoti apie geresnę dukterį. “Visi ją mylėjo. Krystle turėjo auksinę širdį, nesuprantu jos mirties prasmės”, - sakė moteris.

Trečias asmuo - kinas studentas, atėjęs su trimis draugais pažiūrėti maratono. Visi jie taip pat buvo šalia finišo tiesiosios. Studento pavardė neskelbiama, nes to prašė jo šeima. Studento draugai šiuo metu yra ligoninėje, pranešama, kad jų būklė stabili.

Prie visų žuvusiųjų namų amerikiečiai neša gėles. Padaugėjo ir sužeistųjų. Iš pradžių buvo pranešta, kad sužeisti 144 žmonės, dabar jau kalbama apie 183 nukentėjusiuosius.

•

8

2013 04 18 Lietuvos žinios

Pasaulis

Sėkmės istorija, kurią temdo netikrumas

Minėdami Nepriklausomybės dieną izraeliečiai pagerbė žuvusius karius. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Izraelis švenčia savo valstybės 65-metį. Ši sukaktis proga viso pasaulio žydams pamąstyti, kokia yra jų valstybė ir kokios ateities ji nori, ypač po Arabų pavasario, kuris pakeitė politinį regiono peizažą.

Yra daugybė dalykų, kuriais Izraelis gali didžiuotis. Per 65 savo gyvavimo metus šalis pranoko jos įkūrėjų lūkesčius tapusi stipriausia Artimuosiuose Rytuose karine galybe, pasauline aukštųjų technologijų lydere ir gerovę garantuojančiais namais viso pasaulio žydams.

Drauge lieka taip ir neišspręstos problemos: Izraelio visuomenė susiskaldžiusi, o svarbiausia - nėra taikos su kaimynais arabais. Tik su dviem arabų valstybėmis Izraelis yra pasirašęs taikos sutartį: su Egiptu ir Jordanija. Izraelio sienos nėra pripažintos tarptautinės bendruomenės. Maža to, arabų šalyse, supančiose Izraelį, stiprėja radikalusis islamizmas: Egiptą valdo Musulmonų brolija, iš kurios kilęs Gazą kontroliuojantis judėjimas “Hamas”, siekiantis sunaikinti Izraelį; Sirija apimta liepsnų; Jordanijoje islamiškos nuotaikos taip pat labiau jaučiamos. Izraelio manymu, didžiausią grėsmę žydų valstybei kelia Irano branduolinė programa, skirta pasigaminti atominiams ginklams, kurie gali būti panaudoti prieš Izraelį.

Susiskaldžiusi visuomenė Taikos su palestiniečiais perspektyva tebėra labai miglota, šalys net nesusitaria, kaip atnaujinti derybas. Palestiniečiai laiko Izraelio sukūrimą katastrofa, kuri pavertė jų tautą pabėgėliais. Jau 46 metus trunkanti palestiniečių teritorijų okupacija (iš Gazos Izraelis pasitraukė 2005 metais) kaitina įtampą tiek viduje, tiek užsienyje. Derybos dėl taikaus Izraelio ir palestiniečių Vakarų Krante bei Gazoje sugyvenimo prasidėjo prieš

20 metų, bet kol kas nedavė jokių rezultatų. Be atsidalijimo, arabai netrukus gali skaičiumi viršyti žydus, o šie tai laiko grėsme Izraelio demokratinei tvarkai. Izraelio visuomenė susiskaldžiusi ne tik tarp žydų ir arabų, kurie sudaro 20 proc. iš 8 mln. gyventojų ir vis labiau piktinasi valstybės vykdoma politika, bet ir tarp turtingųjų bei vargšų, pasauliečių ir religingų žydų pastarųjų yra beveik 10 proc. ir sparčiai daugėja.

Be to, visame pasaulyje žiniasklaida vis prasčiau atsiliepia apie Izraelį.

Kadangi Izraelis yra stipriausia karinė galybė Artimuosiuose Rytuose, klausimo dėl šios valstybės išlikimo nekyla, tačiau tikrai galima spėlioti, kokiu pavidalu Izraelis gyvuos.

Demografinis pavojus Izraelis buvo įkurtas 1948 metais daugiausia pasaulietiškų sionistų kaip žydiška ir demokratiška valstybė. Jie tikėjosi palikti tikėjimą šventyklose. Tačiau taip, kaip islamas keičia arabų pasaulį, teokratija keičia Izraelį. Daugiau kaip pusė pirmakursių studentų Izraelyje yra arba arabai, arba žydai ultraortodoksai, o tai reiškia, kad ateities visuomenė bus mažiau lojali valstybei ir mažiau produktyvi kaip darbo jėga.

Religinis nacionalizmas buvo toji varomoji jėga, kuri išplėtė žydų gyvenvietes į Vakarų Krantą, iš Jordanijos atkovotą teritoriją per 1967 metų Šešių dienų karą. Šiandien Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje gyvena 2,6 mln. palestiniečių. Demografija rodo, kad Izraelis gali neišlikti nei žydiškas, nei demokratiškas. Kai kurie valdančiosios dešiniosios “Likud” partijos nariai pasisako už dalies arba viso Vakarų Kranto aneksavimą ir Didžiojo Izraelio sukūrimą. Tačiau tokiu atveju ten gyvenantys palestiniečiai turės tapti visaverčiais Izraelio piliečiais. Jei Izraelis nueis šiuo keliu, arabai (Vakarų Kranto ir Izraelio) persvers žydus.

Tuomet nei šalies institucijos, nei kultūra nebegalės būti žydiška.

Jei Izraelis neatsisakys visiškos Vakarų Kranto kontrolės, bet nesuteiks palestiniečiams pilietinių teisių, jis nebegalės vadintis demokratija, taigi praras svarbiausią kozirį regione, kuriam vis dar sunkiai sekasi tapti demokratiškam.

Abipusis nesusikalbėjimas Benjamino Netanyahu vadovaujama Izraelio vyriausybė nerodo jokio noro pasitraukti iš Vakarų Kranto, ir tai yra svarbiausia priežastis, kodėl Izraelis sulaukia tik neigiamo pasaulio žiniasklaidos vertinimo.

Dėl plano sukurti atskirą Palestinos valstybę palestiniečiai ir Izraelis slapta tarėsi prieš 20 metų Osle, bet iki šiol ne-

Demografija rodo, kad Izraelis gali neišlikti nei žydiškas, nei demokratiškas. gali suderinti sąlygų, o abipusis nepasitikėjimas tapo toks didelis, jog sunku ir patikėti, kad šalys kada nors susitars. Šiuo metu atrodo, jog dviejų valstybių sprendimas neįmanomas.

Kartais susidaro įspūdis, kad palestiniečiai priimtų sąlygas, jei ne žydų gyvenvietės. Tačiau tai tik prielaida, ankstesni įvykiai rodo ką kita. 2008 metais Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas pasiūlė palestiniečiams 94 proc. Vakarų Kranto, sutiko padalyti Jeruzalę pagal etnines linijas ir leisti grįžti didžiajai daliai palestiniečių pabėgėlių. Tuometės JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice teigimu, Palestinos autonomijos prezidentas Mahmoudas Abbasas jai pasakė negalįs su tuo sutikti. M.Abbasas iki šiol tai neigia. Viena tikra - susitarimo nebuvo.

Palestinos autonomija dažniausiai laikoma sekuliaria ir modernia karingesnio bei religingesnio Gazą valdančio judėjimo “Hamas” alternatyva.

Tačiau ir Palestinos autonomijoje Vakarų Krante gyventojai darosi vis religingesni. Kita vertus, valdant M.Abbasui išpuolių iš Vakarų Kranto labai sumažėjo. Vis dėlto izraeliečiai lieka itin įtarūs, į jų sąmonę giliai įsirėžė Vakarų Kranto savižudžių atakos, rengtos per antrąją intifadą (sukilimą) prieš dešimtmetį. Net šiandien palestiniečių televizija kartais skelbia panegirikas seniai žuvusiems kovotojams, kurių taikiniai buvo civiliai izraeliečiai. Netyčia prasprūdę kai kurių Palestinos autonomijos pareigūnų komentarai taip pat rodo, kad Izraelio egzistenciją jie laiko laikinu dalyku, o dviejų valstybių sprendimas jiems tėra žingsnis, priartinantis Izraelio galą.

Išgelbės konstruktyvus vienašališkumas Buvęs Izraelio žvalgybos “Mossad” vadovas Ephraimas Halevy įsitikinęs: “Ideologiškai konflikto pabaiga niekuomet negalima. Abi šalys teigia turinčios teises į šią žemę ir kiekviena sako, kad tik ji turi šias teises. Nė viena ir nė už ką neatsisakys teisės nė į vieną šios žemės colį, nes toji žemė yra šventa.” Todėl tai yra nuolatinis konfliktas, kurio nė viena šalis negali laimėti. Izraelis taps tvirtove, vis labiau izoliuota pasaulyje, turinčia laimėti kiekvieną mūšį, o tai kaskart smukdys gyvenimo kokybę. Tačiau drauge ši niūri perspektyva teikia ir viltį. E.Halevy manymu, vienintelė išeitis Izraeliui - “konstruktyvus vienašališkumas”, pasitraukimas be jokių su palestiniečiais sutartų sąlygų.

Tokį požiūrį palaiko beveik pusė izraeliečių: sykį taikos derybos neįmanomos, kiekviena šalis turi imtis vienašališkų žingsnių, kurie padėtų įgyvendinti dviejų valstybių dviem tautoms principą.

E.Halevy neabejoja, jog viršų paims sveikas protas, bet įspėja, kad tai nenutiks per akimirką. Tuomet Izraelis gali tikėtis geresnio įvertinimo pasaulyje, o tai spaus palestiniečius atsimokėti tuo pačiu. “Hamas” beliks pavydžiai stebėti, kaip gimsta dvi valstybės ir nyksta įsitikinimas, kad visa Šventoji Žemė priklauso musulmonams, įsitvirtinusiems joje nuo VII amžiaus.

Skamba labai optimistiškai. Vis dėlto išsemtos ideologijos ir teikia didžiausią viltį išspręsti šį vieną ydingiausių bei sunkiausių istorijoje konfliktų.

Įgyvendinta svajonė Vis dėlto daugeliu požiūrių Izraelis klesti. Su pasauline finansų krize šalis susitvarkė kur kas geriau nei daugelis kitų valstybių, nedarbas Izraelyje - vos 7 proc., ekonomika auga. Per dešimtmetį Izraelio mokslininkai laimėjo 6 Nobelio premijas chemijos ir ekonomikos srityse. Šalis absorbavo imigrantus iš daugiau nei 100 valstybių visą savo gyvavimo laikotarpį vykdydama žydų grįžimo į Pažadėtąją žemę politiką. Izraelis yra aukštųjų technologijų ir medicinos lyderis pasaulyje. Tiesa, dera pridurti, kad aukštąja technologija grįsta ekonomika didina ir atskirtį visuomenėje, o 2011 metais paskatino masinius protestus prieš sparčiai brangstantį gyvenimą.

Nors turi sunkumų, izraeliečiai, kaip rodo tyrimai, yra vieni laimingiausių žmonių pasaulyje.

“Izraelio valstybė gali didžiuotis fantastiškos sėkmės istorija, galbūt didžiausia sėkme XX amžiuje, - sako Izraelio istorikas ir rašytojas Tomas Segevas. - Yra Izraelio kultūra, hebrajų kalbos atgimimas. Nuostabiausia, kad turime trečią izraelitų kartą, kuriai ši šalis yra duotybė. “Izraeliškumas” tapo savaime suprantamu dalyku.”

•

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

2013 04 18 Lietuvos žinios

Verslas

9

Kaimynus artina uosto kroviniai čiams ir statybų aikštelę, kur kitąmet bus atidarytas dar vienas 100 tūkst. tonų sandėlis, skirtas biriems kroviniams. KLASCO vadovas yra tikras, kad krovinių jame bus, o tam įtakos turės tolesnis bendradarbiavimas su Baltarusijos pramone.

VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdoje šiandien prasidėjęs IX Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas rodo ne tik glaudų kaimynių pramonės struktūrų bendradarbiavimą, bet ir stiprius verslo žmonių ryšius.

Išsamios diskusijos

Vakar į uostamiestį atvykęs Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius lankėsi Klaipėdos uoste ir domėjosi jūrų prekybos komplekso paslaugomis bei naujovėmis.

Baltarusija yra pagrindinis Klaipėdos uosto partneris. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybės teigimu, per dešimtmetį, kai mūsų uostas intensyviai modernizuojamas, kaimynų šalies krovinių srautas padidėjo beveik dvigubai ir sudaro trečdalį visos apyvartos- 11-12 mln. tonų.

Patikimi partneriai Pagrindiniai per Klaipėdos uostą išvežami Baltarusijos kroviniai - kalio trąšos, kurių kasmet kraunama per 6 mln. tonų. Taip pat gabenami naftos produktai, konteineriai, ratinė technika. Tokio glaudaus bendradarbiavimo sritis tapo postūmiu IX Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumą surengti uostamiestyje.

Vakar Baltarusijos delegacija pažintį su technologijomis ir Klaipėdos uosto navigaciniais parametrais, kurie svarbūs gabenant Baltarusijos krovinius dideliais laivais į tolimas rinkas,

Klaipėdos uosto galimybes krauti dar daugiau kaimynės šalies krovinių aptarė (iš dešinės) Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Baltarusijos ministras pirmininkas Michailas Miasnikovičius, KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, koncerno “Achemos grupė” l. e. p. prezidentas Audrius Bendoravičius ir bendrovės Krovinių terminalo vadovas Albertas Gimbutas. / Edgaro Valecko nuotrauka pradėjo nuo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO birių trąšų komplekso. Vėliau svečiai ekskursiją po uostą tęsė plaukdami pramoginiu laivu “Venus S” - nuo arčiausiai jūros vartų esančių naftos krovos krantinių iki konteinerių terminalo.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, atstovaujantis uostui

Lietuvos ir Baltarusijos verslo taryboje, kuri plėtoja ekonominius bei prekybos santykius, pabrėžė nuolatinį aukščiausio lygio Baltarusijos valdžios atstovų dėmesį Klaipėdos transporto mazgui. “Mums didelė garbė, kad Baltarusijos ministras pirmininkas ir šios šalies pramonininkai, pagrindiniai krovinių siuntėjai, jau ne pirmą

kartą lankosi Klaipėdos uoste ir susipažįsta su krovos galimybėmis. Mūsų santykiai nėra epizodiniai, jie tęsiasi daugelį metų. Per tą laiką išaugo paslaugų kokybė. Partnerystė visus tenkina, nusiskundimų ar priekaištų per tą laiką nebuvo. Tai parodo, kad abi pusės dirba profesionaliai”, - pažymėjo A.Pauža. Jis sakė aprodęs sve-

Šiandien Klaipėdoje vykstantis forumas skirtas aktualiems abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimams aptarti. Ypatingas dėmesys skiriamas transporto ir logistikos, energetikos, turizmo, žemės ūkio ir inžinerinės pramonės, energetikos, aplinkosaugos, investicijų, eksporto ir inovacijų klausimams. Renginyje dalyvauja Baltarusijos ekonomikos, Transporto ir komunikacijos, Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų vadovai, kitų valstybinių ir privačių organizacijų atstovai, diplomatai, verslininkai. Numatyta, kad renginyje dalyvaus 300 svečių, 150 - iš Baltarusijos.

Baltarusija - viena pagrindinių Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo partnerių. Abiejų šalių prekybos mastas kiekvienais metais didėja. Nuolat kyla Lietuvos eksportas ir investicijos kaimynų šalyje, tai smarkiai prisideda prie bendro Lietuvos ekonomikos lygio.

Forumą organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir LietuvosBaltarusijos verslo taryba. Kaip organizacinis partneris aktyviai dalyvauja Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija.

•

Ministrai nesutarė dėl dividendų

Trumpai DIRVA INVESTICIJOMS

PAŠTE - PELNAS

Ministrai trečiadienį nerado bendro sutarimo, tad Vyriausybė po savaitės galutinai apsispręs dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą statančios bendrovės “Klaipėdos nafta” dividendų.

Seimas baigia ruošti dirvą dideliam duomenų centrui, kuris būtų kuriamas “Lietuvos energijos” valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teritorijoje. Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė sako, kad žinomas investuotojas galėtų pradėti veiklą jau šių metų pabaigoje, todėl norima sukurti jam palankias sąlygas. Seimo Ekonomikos komitetas apsvarstė ir pritarė Strateginės informacinių technologijų infrastruktūros teritorijos prie Kruonio hidroakumuliacinė elektrinės steigimą reglamentuojančioms Investicijų įstatymo pataisoms, kurios, jeigu jas priims Seimas, turėtų įsigalioti nuo liepos ir leistų į Lietuvą ateiti garsiam duomenų centrui. Ūkio ministerijos skaičiavimais, per 10 metų duomenų centro veiklos Lietuva - verslas ir biudžetas - gautų 80-130 mln. litų pajamų.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas pernai, audituotais duomenimis, gavo 484 tūkst. litų grynojo pelno - 34 proc. mažiau negu 2011-aisiais, kai jis siekė 736 tūkst. litų. Paštas pranešė, kad jo audituotos pardavimo pajamos padidėjo 4,2 proc., iki 190,8 mln. litų. “Nors praėjusiais metais nepasiekėme tokių gerų rezultatų, galima pasidžiaugti, kad pernai bendrovė gerokai daugiau investavo - pernai investicijoms buvo skirta beveik 20 mln. litų”, - pranešime spaudai sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Pernai daugiausia pajamų Lietuvos paštas gavo iš universaliųjų pašto paslaugų (51,2 proc.) - per metus jos padidėjo 8 proc., iki 97,79 mln. litų. Pašto pajamos iš finansinių paslaugų sumažėjo 4,8 proc., iki 37,333 mln. litų, iš pasiuntinių pašto paslaugų padidėjo 15,8 proc., iki 12,347 mln. litų.

Dėl dividendų mokėjimo įmonės akcininkai balsuos balandžio 30 dieną, ir didžiausia jos akcininkė Energetikos ministerija iki tol turi gauti įgaliojimus balsuoti.

Vyriausybė po ilgų diskusijų trečiadienį posėdyje įpareigojo “Klaipėdos naftą” pateikti SGD terminalo finansavimo planą, kuriame butų numatyti visi projekto finansavimo šaltiniai.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius siūlė, kad “Klaipėdos nafta” dividendų nemokėtų tik iš 2012 metais gauto pelno. Jis taip pat siūlė įpareigoti įmonę, kad ateityje be atskiro Vyriausybės pritarimo įmonė negalėtų bankams įsipareigoti nemokėti dividendų. Premjeras Algirdas Butkevičius išsakė abejonių, ar kiti politikai negalėtų kelti klausimų, kodėl “Klaipėdos naftai” buvo padaryta išimtis. Jo teigimu, finansinį planą įmonė ir Energetikos ministerijos specialistai gali paruošti per savaitgalį, kad Vyriausybė posėdyje kitą antradienį galėtų juo paremti savo sprendimą. “Kitai savaitei norėčiau matyti finansinį planą - iki objekto statybos pabaigos - ir tik tada priimsime Vyriausybės nutarimą. Turi būti aiškus finansinis planas nuo A iki Z, kuriame atsispindėtų ir atleidimas nuo dividendų, ir valstybės finansinės garantijos, kiti finansavimo šaltiniai, taip pat ir iš bankų. Politinis sprendimas be ekonominės logikos nebus priim-

tas - noriu jus tuo patikinti. Nieko, padirbėkite šeštadienį, sekmadienį ir atkelsime į antradienio Vyriausybės posėdį, jeigu tai būtina”, - tvirtino premjeras.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas klausė, kas atsakingas už tai, kad “Klaipėdos nafta” be Vyriausybės įgaliojimų įsipareigojo bankams nemokėti dividendų. “Kaip suprantu, tie pažadai, duoti bankams, nebuvo aprobuoti Vyriausybėje. Reiktų kalbėti apie to asmens atsakomybę. Kažkas pasirašė, gal vadovas, kad Vyriausybė neskirs dividendų, ir dabar mes visi šokame pagal tą dūdelę”, - Vyriausybės posėdyje sakė J.Olekas.

“Klaipėdos naftos” ir “Nordea Bank Finland” šiemet vasario 7 dieną pasirašytoje sutartyje dėl 120 mln. li-

tų vertės indėlio pereikvojimo įmonė įsipareigojo dvejus metus be išankstinio banko sutikimo nemokėti dividendų. Tačiau tam reikalingas Vyriausybės sprendimas atleisti įmonę nuo dividendų.

Energetikos ministerija anksčiau siūlė nemokėti dividendų SGD terminalą įgyvendinančios įmonės akcininkams dvejus artimiausius metus, kai bus statomas terminalas. Ministerija, kuri valdo 72,32 proc. valstybei priklausančių “Klaipėdos naftos” akcijų, turi gauti įgaliojimus balsuoti prieš arba už dividendų mokėjimą metiniuose susirinkimuose. “Klaipėdos nafta” pernai gavo 41,437 mln. litų audituoto grynojo pelno.

•

LŽ, BNS

TIES ELEKTROS LINIJĄ

Dėl dividendų mokėjimo įmonės “Klaipėdos nafta”akcininkai balsuos balandžio 30 dieną. / LŽ archyvo nuotrauka

Varšuvos įmonių “IDS-Bud” ir “Enprom” konsorciumas laimėjo konkursą ir už 463,55 mln. zlotų (389,4 mln. litų) ties 400 kilovoltų (kV) elektros liniją nuo Elko iki Lenkijos sienos su Lietuva. Tai bus vienas didžiausių “LitPolLink” jungties, kuri yra strateginis Lietuvos energetikos projektas, darbų. Lenkijos elektros tinklų operatorė bendrovė PSE konsorciumą paskelbė konkurso laimėtoju. “IDS-Bud” vadovauja konsorciumui, kuris už 415 mln. zlotų (348,6 mln. litų) atliks naftos terminalo pirmojo plėtros etapo darbus. Konkurso užduotis numato, kad rangovas turės nutiesti liniją nuo Elko iki Alytaus ir sutvarkyti visus teisinius bei kitus formalumus, būtinus linijai statyti. Tikimasi, kad projektas bus įgyvendinamas nuo šių metų balandžio pabaigos iki 2015-ųjų spalio.

LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6203

10 000 Baltarusijos rublių

3,0223

-0,8073%

1 Šveicarijos frankas

2,8398

0,0000%

-0,8091%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2448

-0,6502%

1 DB svaras sterlingų

-0,4726%

4,0205

100 Japonijos jenų

2,6637

-1,6256%

100 Kazachstano tengių

1,7354

-0,7491%

1 Latvijos latas

4,9282

+0,0020%

10 Norvegijos kronų

4,5758

-0,3803%

10 Lenkijos zlotų

8,4017

+0,0797%

100 Rusijos rublių

8,3891

-0,0691%

10 Švedijos kronų

4,1157

-0,2187%

1 Turkijos naujoji lira

1,4660

-0,5457%

10 Ukrainos grivinų

3,2181

-0,8514%

2013 04 18, LB

10

2013 04 18 Lietuvos žinios

Verslas

Būsto pradeda dairytis ir svetur Kaip vienas patraukliausių Europos šalių investuoti į NT jis išskyrė Airiją, Jungtinę Karalystę, iš dalies Vengriją. Pasak Ž.Maurico, Airijoje kelerius metus buvo stebimas labai ryškus kainų mažėjimas, o dabar jos stabilizuojasi. “Būtent šiuo metu ir esama daugiausia galimybių, nes kainos artimiausiu metu taip smarkiai nebekris, tačiau būsto pasiūla išlieka labai didelė”, - teigė pašnekovas.

Kaip vieną išskirtinių galimybių Ž.Mauricas įvardijo Vengriją - šalies sostinės Budapešto centre 2-3 kambarių butas kainuoja 150 tūkst. litų.

“Aišku, ten reikia mokėti tam tikrus NT mokesčius, jaučiama didelė nežinomybė dėl ateities ir vyriausybės sprendimų, taip pat kyla svarstymų, ar Vengrija netaps antrąja Graikija. Vis dėlto kainos yra labai mažos. Nusipirkus būstą ir jį išnuomojus pelningumas siektų 8-9 proc. - didžiausią ES ir vieną didžiausių pelningumo lygių visoje Europoje. Įsivaizduokite, kokios tai galimybės tuo metu, kai indėlis banke duoda vos 1-2 proc. pelno”, dėstė ekonomistas.

Lietuvių taip pamėgtoje Graikijoje ir Ispanijoje kainos taip pat sumažėjusios ir kelerius metus dar turėtų kristi.

Todėl šiose valstybėse, kaip sakė pašnekovas, būsto galima ieškoti poilsio, bet ne investiciniais tikslais - nuomos kainos ten mažos, o NT brangimo bent jau 2-4 metus tikrai nereikėtų tikėtis.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Į nekilnojamąjį turtą užsienyje investuojantiems Lietuvos gyventojams siūloma apsvarstyti galimybę pirkti būstą JAV. Pasibaigus sunkmečiui šalies gyventojai vėl ėmėsi investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) užsienyje, nors NT tarpininkai pasigenda prieškrizinio investuotojų aktyvumo. Teigiama, jog patraukliausia šiuo metu investuoti rinka yra JAV, tačiau neblogų alternatyvų galima rasti ir Europoje.

Džiaugėsi klientų aktyvumu 2006-2007 metais, kai buvo pastebimas NT užsienyje bumas, lietuviai ypač domėjosi būstais Rumunijoje, Egipte, Ispanijoje, Turkijoje ir Bulgarijoje. Įsigytą turtą, kaip pasakojo įmonės “Inreal” pardavimo vadovė Sigita Jokšienė, gyventojai paprastai naudodavo poilsio tikslais, bet kartais ir “įdarbindavo” - išnuomodavo.

“Tuo metu gyventojų susidomėjimą lėmė ekonominis pakilimas, o ne labai smarkiai nukritusios kainos. Žmonės tiesiog turėjo daugiau galimybių. Galbūt įsigyti turto užsienyje buvo tam tikra mada, kuria Lietuvos NT agentūros pasinaudojo. Jos specializavosi kurioje nors srityje, pavyzdžiui, siūlė NT vien Bulgarijoje”, - kalbėjo S.Jokšienė. Įmonės “Land Real” direktorius Jurgis Paulauskas minėjo, kad prieš penkerius metus lietuviai ypač domėjosi būstais Dubajuje, taip pat Venesuelai priklausančioje Margaritos saloje.

Tuomet, anot jo, NT kainos Lietuvoje kildavo 20-30 proc. per metus, o Dubajuje - apie 20 proc. per mėnesį. “Lietuviai tiesiog susidomėjo lengvu uždarbiu. Tai buvo trumpalaikė investicija: jie nusipirkdavo nekilnojamojo turto ir po pusės metų parduodavo, tada vėl pirkdavo ir t. t. Tačiau po krizės rinka stabilizavosi”, - sakė J.Paulauskas.

Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras patikino, kad susidomėjimas užsienio NT buvo pastebimas visais laikais ir išliko iki šių dienų.

“Baigiantis sunkmečiui buvo geriausia pirkti NT tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Krizė tarsi atsitraukė, bet kainos liko neįtikimai mažos, ypač Ispanijoje”, - pridūrė jis.

R.Pleteras neabejoja, kad šis metas pirkti NT užsienyje dar palankus, ir toks bus kurį laiką, nes būstai esą brangsta pamažu. “Ober-Haus” departamento vadovas taip pat mano, jog kylančios kainos nenuslopins pokriziniu laikotarpiu didėjančio susidomėjimo NT užsienyje. “Man regis, toks susidomėjimas išliks, nes jis labai saikingas. Tai nėra masinis reiškinys, tik vienetai šeimų, investuotojų perka turtą užsienyje. O kainų kilimas natūralus - juk dėl infliacijos viskas brangsta. Todėl 2-3 proc. kainų didėjimą investuotojai supranta kaip normalų dalyką”, - aiškino R.Pleteras.

Paklausa dar ribota

Verta žvalgytis į JAV

Gyventojų ambicijas investuoti į NT užsienyje krizė nuslopino, bet šiandien NT agentūros jau įžvelgia atsigavimo ženklų. J.Paulauskas teigė pastaruoju metu sulaukiantis gyventojų, ieškančių būstų Anglijoje ir Airijoje, nors susidomėjimas dar nėra didelis. Tose šalyse esantį NT žmonės dažniausiai perka padedami ten gyvenančių artimųjų. O būstų Italijoje lietuviai gana aktyviai ieško bendraudami su tos šalies agentūromis.

Tačiau įmonės “Ober-Haus” generalinio direktoriaus pavaduotojas,

Banko “Nordea” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, kad po ilgos NT rinkos stagnacijos, trunkančios nuo 2007-ųjų, pernai ir šių metų pradžioje stebimas pagyvėjimas. “Po šešerių metų kritimo ir stagnacijos NT rinka JAV pradeda atsigauti. Paskui ją seka ir daugelio kitų šalių NT rinkos. Tai lemia gerėjanti makroekonominė padėtis, itin mažos palūkanų normos ir didėjantys gyventojų lūkesčiai”, - pabrėžė ekonomistas. Šiuo metu JAV būsto kainos yra ma-

Sulaukia užsieniečių

Ritos Stankevičiūtės ir LŽ archyvo nuotraukos

Ž.Mauricas: “Lietuvių pamėgtose pietinėse Europos šalyse nekilnojamąjį turtą verta pirkti dėl poilsio, tačiau ne siekiant jį išnuomoti ar vėliau brangiau parduoti.” žos, dažnai net mažesnės negu Lietuvoje. Bet dėl žemų palūkanų normų, atsigaunančio statybos sektoriaus ir vidaus vartojimo jos turėtų didėti.

“Apskritai JAV išgyvena fundamentalų ekonomikos pakilimą. Gyventojų perkamoji galia didėja, namų ūkių pajamos jau beveik pasiekė prieškrizinį lygį, o NT kainos yra gerokai mažesnės negu prieš krizę. Manau, esama labai didelės rizikos, kad JAV antrą kartą lips ant to paties grėblio ir vėl išpūs NT kainų burbulą”, - prognozavo jis.

Tuo metu situacija Europoje, kaip sakė Ž.Mauricas, šiek tiek yra liūdnesnė. Stipria NT rinka išsiskiria ne-

bent Skandinavija ir Vokietija. Tačiau Skandinavijoje investuoti į NT jau gali būti rizikinga, nes čia pastaraisiais metais sparčiai kilusios kainos, tikėtina, šiek tiek sumažės ar stabilizuosis.

Patraukliausios nualintos rinkos “Europoje yra kitokios investicijų į NT galimybės nei JAV. Čia reikia ieškoti šalių, kurios labai nukentėjo nuo krizės ir turi ilgalaikį augimo potencialą. Europoje vertėtų pirkti būstą turint tikslą jį išnuomoti. Tikrai nereikėtų tikėtis, kad artimiausiu metu NT kainos kils”, - kalbėjo ekonomistas.

Kol lietuviai dar vangiai dairosi į užsienio šalis, ieškodami NT, Lietuvos rinkoje, kaip pažymėjo J.Paulauskas, sukasi baltarusiai ir rusai. Ypač daug ir į butus, ir į komercines patalpas Lietuvoje investuoja baltarusiai.

Mūsų kaimynai šį turtą nuomoja, pasilikdami galimybę jį parduoti arba atvykti gyventi į Lietuvą, jei gimtojoje šalyse situacija staiga pasikeistų.

“Bendraujant su klientais matyti, kad jie nepasitiki savo valdžia ir nežino, kas gali nutikti su turimais finansais. Todėl dažnas nori išskaidyti riziką ir keliasi į Lietuvos rinką, kuri yra netoliese, kurioje daugiau pastovumo.

Klientai jaučiasi saugūs žinodami, kad patalpų kainos nenukris labai smarkiai, be to, Lietuva yra ES narė, todėl pasitikėjimas mūsų valstybe kur kas didesnis”, - vardijo investavimo į NT priežastis J.Paulauskas.

Tačiau kitų šalių gyventojai Lietuvos NT dar nesidomi, nebent tie, kurie ketina čia gyventi ir ieško nedidelių gyvenamųjų patalpų. Tokio susidomėjimo, anot jo, sulaukiama iš italų, prancūzų ir ispanų.

•

Gali prasidėti JAV suskystintų dujų eksportas Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai (ES) rengiantis deryboms dėl laisvos prekybos sutarties, Lietuvos ambasadorius Vašingtone sako, kad toks susitarimas galėtų paskatinti suskystintų gamtinių dujų eksportą iš JAV. Ambasadorius Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad JAV eksporto augimas galėtų pakeisti ir geopolitinį pasaulio žemėlapį. Deryboms gali tekti svarbi vieta Lietuvos pirmininkavimo ES darbotvarkėje. “Amerikoje yra vidaus nuostatos, kad jie eksportuoja dujas tik į tas valstybes, su kuriomis turi laisvos prekybos sutartis, tarkime, į Kolumbiją ar Pietų Korėją”, - sakė Ž.Pavilionis ir pridūrė, kad jeigu pa-

vyks susiderėti dėl laisvos prekybos tarp Amerikos ir Europos sukuriant didžiausią prekybos bloką pasaulyje, “be abejonės, turėtų atsiverti galimybės ir dujų eksportui į Europą”. Diplomatas pabrėžė, kad šiuo metu JAV vyksta aktyvi diskusija, kokiais tempais liberalizuoti dujų eksportą. Apie tai garsiau imta kalbėti išaugus skalūnų dujų gavybos mastams. “Yra tam tikrų senatorių iniciatyva Kongrese, pateikti tam tikri teisės aktai, kurie bandytų plačiau atverti duris dujų eksportui. Tai susiję su dujų gavybos sektoriaus interesais. Dujų kaina Amerikoje yra labai maža, ypač palyginti su mūsų kosminėmis kainomis”, - teigė Ž.Pavilionis. Jis atkreipė dėmesį į “kai kurių politologų pastabas, kad šį kartą Amerika gali pakeisti pasaulį vadinamosiomis švelniosiomis priemonė-

mis, būtent dujų eksportu”. Diplomatas pabrėžė: “Jeigu vis dėlto dujų eksportas rimtai padidėtų iš Amerikos, tai galėtų pakeisti ir geopolitinį žemėlapį.”

ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos gali prasidėti šiemet, prieš Lietuvos pirmininkavimą ES arba per jį. Šią savaitę JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A.McCarthy pareiškė, kad “JAV vyriausybė remia sėkmingą Lietuvos pirmininkavimą ES ir mes taip pat tikimės įsitraukti į derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės”. Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė yra ambicingas, visapusis aukšto lygio susitarimas, kuris galėtų smarkiai plėsti prekybą ir investicijas tarp JAV ir ES. Derybos turėtų prasidėti Lietuvos pirmininkavimo me-

tu, pasibaigus 90 dienų konsultacijų laikotarpiui su JAV Kongreso komitetais, privataus sektoriaus, aplinkos ir darbo grupėmis bei kitomis suin-

teresuotomis šalimis. Taip sakoma ambasados pranešime.

•

LŽ, BNS

2013 04 18 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Lietuviai atranda sodininkus metį ima virsti vieni ant kitų, uždengti takelius, ir grožio nebelieka.

Todėl dažniausiai gyventojai prašo apželdintojų parinkti kuo mažiau priežiūros reikalaujančius augalus arba bando primesti sodo darbus kitiems šeimos nariams. “Tenka susidurti su tokiais atvejais, kai moteris prašo kuo mažiau gėlynų ir daugiau žolės, nes ją pjaus vyras, o šis liepia sodinti daugiau gėlių, mat jas prižiūrės žmona”, - prisiminė pašnekovas.

ILONA STAŠKUTĖ

Sodininkai ir gėlininkai, tvarkantys privačių namų kiemus, Lietuvoje dar yra retenybė, bet aplinkos tvarkymu užsiimantys specialistai pastebi, kad jų pagalbos prireikia vis dažniau.

Prie namo turėti ne tik išpuoselėtą pievelę, bet ir gėlynų, šiek tiek medelių bei krūmų mūsų šalyje įprasta, tačiau ne visiems gyventojams darbas sode teikia malonumą. Žmonėms, daug dirbantiems biure ar niekada neturėjusiems progos pasikapstyti senelių sodyboje, žemės darbai visiškai svetimi. Tai itin aktualu jaunesnės kartos atstovams.

Tikri sodininkai nerengiami

Sodininkams - pats darbymetis Namų tvarkytojos jau nieko nebestebina, jas neretai samdosi ir vos didesnį už vidutinišką atlyginimą gaunantys žmonės. Tačiau aplinką prižiūrinčius darbuotojus į savo sodus įsileidžia dar nedaugelis. Visuomenėje tai laikoma turtuolių privilegija. Netoli Vilniaus gyvenanti trisdešimtmetė Monika LŽ prisipažino, kad kiekvieną pavasarį jai baisu ir pagalvoti apie kiemo tvarkymą. “Turime tik pievelę ir keletą nedidelių tujų, kad nebūtų taip tuščia. Kai atvažiuoja mama, ji visada priekaištauja, kodėl nepasodinu gėlių. Bet man tiesiog neišeina jų auginti. Kadaise bandžiau pasodinti gėlių, tačiau pražydo vos kelios, ir buvo visai nepanašios į paveikslėlyje ant sėklų pakelio. Žurnaluose mačiau labai gražių sodų, bet pati nemokėčiau taip išauginti augalų, todėl ir turime tik pievelę”, - pasakojo moteris.

Su lauko darbais sunkiai susitvarkančių gyventojų yra ir daugiau. LŽ kalbinti sodininkai patvirtino, kad klientų nuolat gausėja, o atšilus orams užsakymų gaunama vis daugiau, visų net neįmanoma įvykdyti. Vilnietis Algimantas tikino vasarą nepraleidžiantis be darbo nė dienos. Nuosavuose namuose gyvenantys žmonės kviečiasi jį dėl įvairiausių darbų - prašo apgenėti medžius ir krūmus, sukasti lysves, nupjauti žolę, persodinti arba pasodinti naujų augalų. “Norėtų, kad ir gėlynus prižiūrėčiau, bet šitą darbą palieku moterims”, - juokavo vyras.

Ne visi randa laiko ir noro plušėti sode, todėl vis daugiau žmonių ryžtasi samdyti sodininką. / Flickr.com nuotrauka

Nenori arba nemoka Sodininko darbu vilnietis sakė susidomėjęs dar septintoje klasėje. Pirmąsias žinias jis gavo iš tėvų, o paskui puoselėjo savo sodą. Dabar pensinio amžiaus vyras teigia, jog pagalbos paprastai prireikia dviejų grupių gyventojams. Algimantas dažniausiai lankosi pas tuos, kurie dėl sveikatos jau nebegali pasirūpinti savo aplinka, ir pas tuos, kurie nemoka ja rūpintis.

Pasak pašnekovo, maždaug trečdalis jo klientų yra nuolatiniai, naudojasi sodininko paslaugomis ne vienus metus. “Nespėju apsilankyti pas visus norinčiuosius. Nemažai darbų suplanuota gerokai į priekį, yra žmonių, pas kuriuos einu 1-2 kartus per savaitę”, - kalbėjo Algimantas. Vienas apsilankymas jo klientams atsieina apie 50 litų, bet kaina gali svyruoti nuo būtinų atlikti darbų.

Sodininkas patvirtino, kad kartais jam tenka pabūti ir mokytoju - mažai apie sodo priežiūrą išmanantys

žmonės gaili augalus kirpti ar genėti. “Jie bijo augalą sugadinti. Tačiau saikingas genėjimas labai sveika. Apgenėtas 70-80 metų sodas pastebimai atjaunėja ir gali dar apie 20 metų žaliuoti, - dėstė pašnekovas. Žmogaus neatjauninsi, o štai sodą galima puikiai atnaujinti.”

Grožis priklauso nuo priežiūros Tauragėje sodininku dirbantis Andrius patvirtino, kad mažesniuose miestuose aplinkos prižiūrėtojai irgi labai paklausūs. Tačiau užsakovai negraibsto darbuotojų it akis išdegę. “Paprastai sodininkų ieško pasiturintys žmonės. Dar kalbėdamas telefonu jauti, kad jie bando “prigauti”, patikrinti, koks esi profesionalas”, - neslėpė Andrius. Tačiau jis užtikrino, kad pasisamdyti sodininką gali ne vien turtuoliai. “Žinome, kokia Lietuvoje padėtis. Visi taikosi prie rinkos, todėl paslaugos nekainuoja tiek, kad niekas negalėtų įpirkti”, - sakė tauragiškis.

Apželdinimu užsiimančios bendrovės “Floralita dizainas” vadovas Raimondas Kasparavičius sutiko, kad norint turėti gražų sodą neužtenka vien prisisodinti patinkančių augalų. “Bet kokiam sodui svarbus ne tik pirminis apželdinimas, labai didelę įtaką grožiui daro ir priežiū-

R.Kasparavičiaus manymu, bėgant metams sodo priežiūros paslaugų prireiks vis daugiau žmonių, o specialistų labai trūksta. Profesionaliai rengiamų sodininkų Lietuvoje beveik nėra. Švietimo ir mokslo ministerijos, Statistikos departamento ir Lietuvos darbo biržos duomenimis, skelbiamais projekto AIKOS internetinėje svetainėje, šiuo metu profesinio mokymo įstaigose sodininkystės krypties mokymo programos mokosi tik 282 žmonės. Šįmet planuojama priimti dar 189 mokinius, bet tikrais sodininkais netaps nė vienas.

Baigus mokslus jiems bus suteikta želdinių tvarkytojo, aplinkotvarkos darbuotojo ar dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo kvalifikacija. Tačiau Joniškio žemės ūkio mokyklos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Saulius Dauparas pabrėžė, kad šių specialybių negalima visiškai prilyginti sodininko kvalifikacijai. Pasak jo, moksleiviai mokomi dirbti su gėlėmis, žole ir kitais dekoratyviniais augalais, bet ne su medžiais ar vaismedžiais.

“Kad jie galėtų savarankiškai dirbti, priimti užsakymus, reikia bent 4-5 metus pasimokyti priežiūros. Profesinėje

Namų tvarkytojos jau nieko nebestebina, bet aplinką prižiūrinčius darbuotojus į savo sodus įsileidžia dar nedaugelis. ra. Tai nėra būsto interjeras, kur kartą ateina dizaineris, viską sustato ir vaizdas nebesikeičia. Augalai gyvi, auga, keičiasi, jų priežiūrai reikia laiko, žinių ir investicijų į įrankius”, aiškino R.Kasparavičius.

Pasak bendrovės vadovo, sklypai prie tautiečių namų paprastai būna nedideli, o pasodinti gana greitai augantys augalai netvarkomi per penk-

mokykloje rengiami ne specialistai, o darbininkai. Jie moka sodinti, genėti, bet kaip formuoti želdinius ar sodą, savarankiškai nesprendžia. Tai kas nors turi nurodyti”, - aiškino S.Dauparas.

Aplinką prižiūrinčių darbuotojų paklausa ateityje tik didės, nors ir dabar, kaip patikino žemės ūkio mokyklos atstovas, dauguma baigusiųjų mokslus lengvai randa darbo.

•

Smulkus remontas - savomis rankomis ILONA STAŠKUTĖ

Kai namie ima lašėti čiaupas ar įskyla plytelė, dėl tokios smulkmenos gaila kviesti meistrą ir leisti pinigus. Nesutaisytas gedimas ilgainiui pradeda erzinti, bet pasinaudojus tam tikrais patarimais jį galima pašalinti savarankiškai.

Nedideli gedimai namie paprastai būna neliečiami gana ilgą laiką, nes kviesti meistrą, atrodo, neverta, o patiems vis nekyla ranka vieną kartą imti ir sutvarkyti bėdą. Todėl pateikiame keletą žurnalo “Better Homes and Gardens” specialistų patarimų, kaip lengvai, greitai ir nebrangiai pašalinti įvairias problemas.

Skilusi plytelė. Senu atsuktuvu arba mažu pjūkleliu išgremžkite aplink plytelę esantį glaistą. Jei plytelė visa subyrėjusi, atlaužkite po vieną gabalėlį ir išimkite visas jos dalis.

Jeigu tik įskilusi arba lūžusi perpus,

viduryje elektriniu grąžtu pragręžkite skylutę - gręžiant plytelė skils, bet nepažeis šalia esančių. Buvusių plytelės klijų nuimti nebūtina. Naują plytelę klijuokite karštais klijais tiesiai ant jų, nes karštų klijų pakanka ganėtinai plono sluoksnio, kad plytelė gerai prikibtų. Galiausiai paruoškite saujelę naujo glaisto ir užglaistykite likusius tarpus tarp plytelių. Įplyšęs linoleumas. Įplyšusį linoleumą geriausia sutvarkyti specialiu silikoniniu siūlių užpildu, bet jei plyšimas nedidelis, galima išsiversti be jo. Paprasčiausiai paimkite gabalėlį muilo ir įtrinkite jį taip, kad užpildytų įplyšusią vietą. Nereikia bijoti, kad išplovus grindis muilas dings. Jei nepilsite daug vandens ir netrinsite šepečiu, muilo užpildas laikys gana ilgai.

Subraižyta medinė spintelė. Ūkinių prekių parduotuvėse galima įsigyti specialių užpildų, kurie atrodo kaip pieštukai ar vaškinės kreidelės. Jei įbrėžimas nėra labai didelis,

pakanka ir paprastos vaškinės kreidelės. Tik svarbu kuo geriau atitaikyti atspalvį.

Dėmėti plytelių tarpai. Šios problemos sprendimas priklauso nuo to, kuo plytelių tarpai išterlioti. Jei dėmės atsirado nuo pelėsių, jas reikia gerai ištepti pelėsių valymo priemone ir nesijaudinti, jei juoduliai neišnyksta tuoj pat. Ištepus tarpus pelėsių valymo priemone neverta pulti plytelių šveisti, verčiau neliesti jų bent parą, nes per ilgesnį laiką cheminių medžiagų veikiami pelėsiai patys pakeičia spalvą ir tampa balti.

Jei dėmė atsiradusi nuo riebalų ar vyno ir manote, kad niekaip nepasiduos valoma, išgremžkite nudažytą gruntą ir užtepkite jį iš naujo.

Lašantis čiaupas. Prieš imdamiesi taisyti lašantį čiaupą pirmiausia užsukite namie vandenį. Tuomet nusukite čiaupo (sriegis gali būti paslėptas po plastikiniu ar guminiu dangteliu - jį nesunkiai atkabinsite peiliu arba atsuktuvo krašteliu) gal-

LŽ archyvo nuotrauka

vutę ir pažiūrėkite, ar neplyšusi tarpinė. Gali būti, kad ji tik apsinešusi kalkėmis. Jei tarpinė sveika, pakaks ją nuvalyti. Tada kiek įmanoma

geriau iššveiskite čiaupo vidų, surinkite jį ir prisukite atgal. Jei tarpinė plyšusi, naują galima įsigyti ūkinių prekių parduotuvėje.

•

12

2013 04 18 Lietuvos žinios

Kultūra

Iki laimės trūko tik spektaklio

Spektaklį “Vienas absoliučiai laimingas kaimas” trupė kūrė beveik metus. / Linos Lukšytės nuotrauka MINDAUGAS KLUSAS

Kino režisieriaus mokslus baigęs maskvietis Michailas Mitroninas prieš aštuonerius metus verslo reikalais atvyko į Vilnių ir liko čia.

Meniškam žmogui trūko kino, tačiau jis buvo per brangus, tad nusprendė įkurti teatro studiją MI11.

Studijos MI11 artistai pranciškonų vienuolyne Vilniuje jau parodė pirmąjį spektaklį “Vienas absoliučiai laimingas kaimas” pagal Borisą Vachtiną.

Eidami į neprofesionalių aktorių vaidinamą spektaklį nieko gero nesitikime. Įsivaizduojame net mažumą rizikuojantys, mat ir profesionalai labai dažnai nuvilia. Tad kaip smagu patirti, jog visi nuogąstavimai nepasitvirtina: spektaklio kūrėjai ir maloniai nustebino, ir įkvėpė pagarbos sau. Taip jaučiausi išvydęs balandį trečius kūrybos metus pradėjusios teatro studijos MI11 pirmąjį spektaklį “Vienas absoliučiai laimingas kaimas”.

Vienas absoliučiai profesionalus jame tėra tik režisierius, studijos vadovas M.Mitroninas. Vladimiro Chotinenkos kino režisierių mokslus baigęs maskvietis prieš aštuonerius metus verslo reikalais atvyko į Lietuvą ir čia pasiliko. Verslas, matyt, sekėsi, nesiteiravau, tačiau meniškam žmogui jo nepakako, ėmęs jausti tuštumą. Norėjosi kino, tačiau jis per brangus, be to, reikia išmanyti “koridorius”. Tad nusprendė suburti aktorių trupę.

Permainos rinkoje M.Mitronino kolegė Dalia Neverdauskienė talkino ieškant teatrui tinkamų patalpų, padėjo renkantis aktorius.

Režisierius lankėsi keliose studentų dramos studijose. “Pradėjau domėtis rinka”, - atskleisdamas sumanymo istoriją, nusijuokė jis. Norintieji tapti studijos nariais turėjo įveikti atranką, atlikti tris užduotis: deklamuoti Antoine’o de Saint-Exupery “Mažojo princo” ištrauką, parodyti “laisvą” numerį ir savitai

atpasakoti klasikinės dailės paveikslo siužetą. Tokį egzaminą laikė studijos senbuviai, nekinta jis ir naujiems nariams. Tik anuos vertino pats vadovas, o dabar lemiantį balsą turi ir naujokų pasirodymus stebintys “seniai”.

Kai ėmė sekti kantrybė Pirmus metus aktoriai atsidavė teorijai, etiudams, sakytiniam žodžiui, santykiui su juo. Ir statė savąjį teatrą: dažė sienas, siuvo ir kabino kulisus, susikalė amfiteatro pakylas. Geresnės auros nerasi. Teatras primena koplytėlę - nedidelę, trinavę su aukštu skliautu. Ko gero, labai tylią naktį joje girdėti, kaip į dangų kyla čia gyvenusių pranciškonų maldos. Bet ir vėl: pastatas toks aidus, jog vakarais baleto artistų žingsniais iš antro aukšto leidžiasi repeticijų aidai.

O per spektaklį užkulisiuose likę aktoriai turi klūpėti užsikniaubę, prisidengę burną ir nosį, kad neišleistų nė mažiausio garso. Jiems net vandens ir tablečių nuo kosulio kaskart paliekama.

MI11 repeticijos vyko ir tebevyksta tris kartus per savaitę, po keturias valandas. Apie sceninį pastatymą ilgai nekalbėta. “Bet kai aktorių kantrybė ėmė sekti, sakiau - gerai, pradėkime”, - prisiminė M.Mitroninas. Ir pradėjo. Pasirinko 1982 metais publikuotą B.Vachtino apysaką, patys išvertė ją į lietuvių kalbą. Režisierius nenorėjęs vaizduoti konkrečios vietovės, atsisakė rusiškų, sovietinių kūrinio detalių. Kita vertus, atsirado lietuviški veikėjų vardai, spektaklyje suskambo lietuviškos dainos.

Dirbta beveik metus, surengta dešimt “perbėgų”, įvyko dvi generalinės repeticijos. O premjeros diena bėgo nuo spektaklio kūrėjų. Net du kartus. “Trupės nariai demokratiškai, slapta balsavę 6:3, nukėlė ją iš 2012-ųjų lapkričio į gruodį”, - pasakojo M.Mitroninas.

kaip trapi, liauna gėlė. Pražydo meilei ir geismui. O antroje spektaklio dalyje, kai laimingą kaimą suluošina karas, aktorė sugebėjo pademonstruoti dramatinį talentą. Justę tarsi kas permainė, išvydome mylimąjį praradusios, daug iškentėjusios moters paveikslą. Bravo! Per pirmąjį spektaklio veiksmą - šviesu ir linksma, tvyro kaimiška idilė, tad artis-

džia kadaise Irenos Kriauzaitės sukurtam personažui. Kaimo pasaulį praskaidrina Tetulių (Lina Lukšytė ir Elinga Noreikaitė) juokas, dainos ir šypsenos. Aštresnių potėpių reikėtų atrasti aktoriui Jevgenijui Belkindui. Taip labiau išryškėtų spektaklio režisieriaus idėja. M.Mitronino manymu, B.Vachtino apysaka tinka gvildenti nedidelės

M.Mitroninas: “Galimybė ne tik priimti priešą, bet ir padaryti savu - man atrodo svarbi.” tai tiesiog mėgaujasi savo vaidmenimis.

O per antrąjį, kai tenka atskleisti tragiškus, karo sugniuždytus likimus, aktoriai truputį pristigo vyresnio žmogaus patirties. Įsiminė Mariaus Mockaus amantas Anužis, Simono Saarmanno iš sausų kardo bilstelėjimų sukurtas pranašaujantis Senis. Emilijos Vareikytės (vaidmenimis ji dalijasi su Jurgita Tamašauskiene) Karvė žavesiu nenusilei-

tautos, bendruomenės ir atkilėlio, svetimojo santykį. “Ši tema mane labai intrigavo. Į savaip laimingą kaimą įsiveržia karas ir ateina svetimas žmogus, priešas. Štai galimybė ne tik priimti jį, bet ir padaryti savu - man atrodo svarbi, - teigė M.Mitroninas. - Didelės tautos svetimus “suvalgo” nė nepastebėdamos. O mažoms tautoms tai visuomet aktuali problema.”

Jaunimo nutekėjimas Per dvejus metus į studiją susirinko antrasis vaidybos “kursas”, visas dešimtukas. “Didelė bėda - jaunimo migracija, - tvirtino režisierius, apmaudžiai stebėjęs, kaip jo auklėtiniai palieka ne tik studiją, bet ir gimtąjį kraštą. - Į jų vietą priimdavome naujų žmonių, tačiau jie neprigydavo, palikdavo trupę. “Aha, - pamaniau, susiformavęs kolektyvas naujų nepriima.” Todėl nutariau pakviesti iškart visą dešimtį. Bus lengviau kautis su vadinamaisiais seniais.”

Abiejų “kursų” aktoriai susitiks naujame darbe - draminiame šokio spektaklyje jaunimui. Jį režisuoja E.Noreikaitė, M.Mitroninas tik padės patarimais. Premjera numatoma vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje. O šį sekmadienį, taip pat gegužės 11 ir 23 dienomis studija MI11 kol kas kviečia žiūrovus lankytis laimingame kaime.

•

Tema intrigavo Labiausiai žavėjo Justė Kulakauskaitė (Rugilė). Pradžioje neišsiskirianti iš kitų, nedrąsi ir drovi šalia Mamos (Audronė Čerskytė), ji vis labiau atkreipdavo dėmesį, pamažu judėjo pagrindinio vaidmens link. Kol galiausiai pražydo

Kino režisierius M.Mitroninas neatsispyrė teatro pagundai ir įsteigė Vilniuje studiją.

/ Romo Jurgaičio nuotrauka

2013 04 18 Lietuvos žinios

Istorija

13

Partizaninis mūšis dar nebaigtas Diskusija apie partizanų ryšininkų sodybą Radviliškio rajono Balandiškio kaime atskleidė reikšmingo, svarbaus ir kartu skaudaus istorinio laikotarpio detalių. Kaip įprasminti šią vietovę, kol kas neprieinama prie bendros nuomonės.

Pietų ir vakarų Lietuvos partizanų susitikimas pakeliui į vadų suvažiavimą 1949 metais. / LGGRTC archyvo nuotraukos JŪRATĖ MIČIULIENĖ

P

o “Lietuvos žinių” publikacijų (š. m. kovo 21 d., balandžio 5 d.) diskusiją dėl Balandiškio sodybos surengęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) reziumavo - neatstatyti.

Priešingą nuomonę palaikantys visuomenininkai žada nesitaikstyti.

Dėl Kazimiero Sajaus sodybos Balandiškyje atstatymo kovojantys visuomenininkai (keturių universitetų atstovai) teigė: “Į paveldą galima žvelgti dvejopai - įamžinti arba paversti gyva atmintimi. Mūsų vizija ne įamžinti akmeniu, o padaryti veikiantį partizanų kovų atminties centrą.” Jiems sodyba bet kokiu atveju vyko ten visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas 1949 metais ar ne vis tiek svarbi, vertinga ir traukianti.

Istorinės tiesos paieškos LGGRTC istorinių tyrimų departamento direktorius istorikas Arūnas Bubnys, pristatydamas parengtą archyvinę-istorinę pažymą, sakė, kad diskutuoti yra normalu. “Dėl nuomonių skirtumo neturėtume tapti priešais. Apskritai yra sunku nustatyti istorinę tiesą. Kas susiję su partizanais dar sudėtingiau. Tarkim, apie partizanų suvažiavimą niekur nėra išlikusio jokio dokumento, kuriame viskas nuo pradžių būtų surašyta ir pasakyta, kur konkrečiai jis vyko, - teigė A.Bubnys. Be to, istorinė tiesa nėra amžina. Ji kinta atsiradus naujų dokumentų. Istorinę tiesą reikia atkurti po dalelytę.”

LGGRTC istorikai rėmėsi partizanų vadų, jų ryšininkų, rėmėjų, tardymo dokumentais. Pasak A.Bubnio, Jono Žemaičio-Vytauto parodymuose 1953 metų liepos 14 dieną aiškiai įvardyta, kad partizanų vadų suvažiavimas vyko 1949 metų vasario mėnesį Prisikėlimo apygardos būstinėje.

Konkreti vieta nenurodoma.

“Iš kitų asmenų - suvažiavimo dalyvio Viktoro Šniuolio-Vytvyčio - parodymų žinome, kad tuo metu Prisikėlimo apygardos būstinė buvo įrengta Miknių sodyboje Minaičių kaime”, - teigė istorikas.

V.Šniuolis 1953 metais tardymo protokole net kelis kartus pakartojo, kad bunkeris ten buvo iškastas 1948-ųjų ru-

denį. Tame pačiame protokole nurodė, kas Sajų sodyboje Balandiškio kaime bunkeris iškastas 1949 metų spalio mėnesį. Vadinasi, jau po suvažiavimo.

Pasak A.Bubnio, V.Šniuolio parodymus patvirtina ir Stanislovas Miknys, anuomet tardomas saugumo.

“Iš pradžių jis neigė, kad jo sodyboje buvo bunkeris. Tačiau per akistatą su V.Šniuoliu šis aiškiai pasakė, kad čia tas žmogus, kurio sodyboje 1948 metų rudenį buvo įrengta Prisikėlimo apygardos štabo būstinė”, tvirtino A.Bubnys.

Pats V.Šniuolis buvo vienintelis likęs gyvas suvažiavimo dalyvis (ne delegatas), rūpinęsis delegatų apsauga.

Savo prisiminimuose, skelbtuose 1995 metais knygoje “Grinkiškio kraštas”, kai jau nereikėjo nieko bijoti, slėpti, jis teigė, kad suvažiavimas vyko Minaičių kaime.

“Tik nuo 1998 metų įrašytuose parodymuose jis Balandiškį įvardija suvažiavimo pradžia. Kodėl jis keičia parodymus, nesužinosim, nes V.Šniuolis jau miręs”, - teigė A.Bubnys.

“Mes neneigiame Balandiškio reikšmės partizanų kovose, - sakė A.Bubnys. - Tačiau patikimų duomenų, kad jis būtų prasidėjęs Balandiškio kaime, mes neturime.”

Ažiotažas dėl būstinės LGGRTC Genocido aukų muziejaus vadovo Eugenijaus Peikštenio nuomone, visuomeninį judėjimą inicijavusį Gintautą Lukošaitį turbūt suklaidino metalinė lenta, nežinia kieno pritvirtinta ant akmens Balandiškyje. Ten buvo parašyta, kad čia yra Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) būstinė. “Vieša diskusija su visuomenininkais kilo tada, kai 2012 metais jie kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kultūros ministrą dėl sodybos Balandiškyje išsaugojimo ir tą sodybą jie įvardijo vyriausiąja LLKS būstine. Ji tokia nebuvo. Kai kilo ažiotažas, toji lenta paslaptingai dingo”, - pasakojo E.Peikštenis.

Jo teigimu, LGGRTC anksčiau darė tik prielaidas, kad būsimi LLKS signatarai - J.Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Šibaila-Mierainis, Leonardas GrigonisUžpalis - Balandiškyje geriausiu atveju trumpam stabtelėjo tik vasario 8-9 dienomis, o suvažiavimas Minaičiuo-

se prasidėjo 10 dieną. Ši vieta nuo Balandiškio yra už 4 km, ten įrengta ekspozicija, atstatytas bunkeris.

Kaip priminė LGGRTC atstovas, 2012 metais buvo siūlyta atlikti esamų griuvėsių detalius matavimus, juos išvežti iš teritorijos, kad nekeltų pavojaus lankytojams, išsaugoti kamarėlės interjero detales, gyvenamojo namo pamatus konservuoti, vidinę plokštumą uždengti akmeniniu grindiniu su paminkliniu ženklu, pažymėti bunkerio buvimo vietą, sutvarkyti teritoriją, įrengti vietą palapinėms statyti, o susiklosčius palankesnei ekonominei situacijai atstatyti namą.

Istorikė Aurelija Malinauskaitė, 1992 metais įrašiusi V.Šniuolio prisiminimus, patvirtino, kad šis suvažiavimo dalyvis tada apie Balandiškį nekalbėjo. Kai 1991-aisiais KGB archyvai atiteko Lietuvos valstybei, istorikė studijavo juos ir 1999 metais parengė

ti į Minaičius, jis purtėsi, kratėsi kaip ugnies, - prisiminė A.Kliunka. - Tada S.Mikniaus dukra mums papasakojo: “Per tą prakeiktą Šniuolį tėvas, grįžęs iš tardymo, sunaikino partizanų archyvus.”

A.Kliunkos įsitikinimu, V.Šniuolis, norėdamas susikurti didvyrio įvaizdį, susiejo save su Balandiškiu, o ne su Minaičiais. Ir tai suprantama kodėl.

“Dabar spaudoje pasirodo teiginių, kad už apsaugos darbo Balandiškyje organizavimą jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Iš tikrųjų šis apdovanojimas jam skirtas už tai, kad iš mūšio lauko išnešė Lauryną Mingilą-Džiugą”, - tvirtino A.Kliunka.

1992 metais spaudoje perskaitęs, kad V.Šniuolis prisistato Povilo Lukšio rinktinės vadu, A.Kliunka nustebęs jo paklausė, iš kur tokie teiginiai. V.Šniuolis tada atsakė: “KGB archyvuose perskaičiau, kad aš buvau vadas.”

Nustatyti istorinę tiesą sudėtinga, o kai ji susijusi su partizanais, dar sunkiau. knygą apie laisvės kovas Prisikėlimo apygardoje. Knygoje yra ir V.Šniuolio prisiminimų. Buvo užrašyti ir abiejų sodybų šeimininkų dukrų - Genovaitės Sajūtės bei Teresės Mikniūtės - prisiminimai.

Ką išdavė V.Šniuolis Kaip pasakojo 1988-1991 metais Raseinių sąjūdžio organizacijos sekretoriumi dirbęs Antanas Kliunka, tuo metu į sąjūdininkų rankas pateko daug buvusių partizanų, jų ryšininkų prisiminimų. “Mes tada pradėjome atkurti partizanų judėjimo schemą. Dar iki atsirandant LGGRTC, iki KGB rūmų perdavimo, padarėme tikrai daug, - pasakojo jis. - 1990 metais vadovavau Aukščiausiosios Tarybos apsaugos būriui. Mes tada domėjomės partizaninio karo strategija, taktika, nes Aukščiausiosios Tarybos paėmimo atveju ruošėmės partizaniniam karui.”

Kai per ryšininkus A.Kliunka sužinojo apie V.Šniuolį, juodu susitiko. “V.Šniuolis apie Minaičius nieko nepasakojo. Apie šią vietovę išgirdome iš kitų ryšininkų. Pasidarė įdomu. Kaip vėliau paaiškėjo, jis Minaičius išdavė per pirmąjį tardymą 1953 metais. Kai kvietėm važiuo-

“Archyvuose rasite įrodymų, kad V.Šniuolis išdavė paskutinį Kęstučio apygardos štabą, - tvirtino A.Kliunka. - Kai 1992 metais jis ruošėsi dalyvauti Seimo rinkimuose, visą medžiagą apie jį aš atidaviau Sąjūdžiui ir politiniams kaliniams bei tremtiniams. Tada Ariogaloje susirinkę buvę partizanai V.Šniuolį nušalino nuo LLKS pirmininko pareigų ir išrinko Joną Čeponį.”

Ne tik protokolai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Povilas Jakučionis prisipažino, jog juos labai žeidžia, kad istorikai remiasi tik KGB archyvų medžiaga. “Kai kalbėjo A.Bubnys, man net garsiai išsprūdo: “Jei tu bent savaitę būtum pabuvęs KGB naguose, žinotum, kodėl tardomieji keitė parodymus, ir kad tuose parodymuose tiesos būna tik apie 20 procentų. Dažniausiai tai - sukurtos legendos. Pats buvau pusę metų tardomas. Man buvo tik šešiolika, kai pusę metų buvau tardomas. Dauguma didvyrių - panašaus amžiaus. Žinau, kaip visokių legendų žmonės pripasakoja.”

P.Jakučionio įsitikinimu, kol neži-

Prisikėlimo apygardos partizanai ir ryšininkė Genė Žvigaitytė-Karalienė. nome, kas konkrečiai Balandiškyje vyko, reikia aiškintis toliau. “Gerbiu jaunimą, kuris rūpinasi, kad sodyba nesunyktų, stengiasi ją įprasminti”, sakė politinis kalinys.

Seimo narė, buvusi LGGRTC direktorė Dalia Kuodytė tikino, kad medžiaga tikrai buvo renkama ne vien iš KGB archyvų, kad buvo aplankyta daug partizanų ryšininkų, rėmėjų sodybų ir užrašyti pasakojimai. “Archyvų duomenys gretinti su liudininkų pasakojimais, - teigė ji. Visi įmanomi šaltiniai, kurie buvo prieinami nuo 1990 metų, yra panaudoti. O ilgų tyrimų rezultatas memorialas Minaičių kaime. Jei būtų kilę nors mažiausių abejonių, kur vyko suvažiavimas, memorialas nebūtų įrengtas. Dvidešimt metų yra pakankamas laikas faktą įrodyti.”

Jos nuomone, jaunimo renginiai, festivaliai Balandiškyje gali vykti ir neatstačius sodybos. “Ar reikalinga forma už pusę milijono litų? Istoriją daryti gyvą galima ir iš to, kas šiuo metu yra. Niekas nedraudžia čia organizuoti renginių”, - pabrėžė ji.

Įsteigs fondą Gintautas Lukošaitis stebėjosi, kad visuomenininkams daug kas siūlo rašyti paraiškas ir sodybai atstatyti lėšų prašyti iš Norvegijos fondų.

“Mūsų nuomone, būtų gėda, jei šalia Sajų sodybos stovėtų lentelė, informuojanti, kad partizanų sodyba atstatyta svetimos valstybės lėšomis.

Nejaugi mūsų valstybė, mes patys to nesugebam?” - klausė jis.

Visuomenininkai gegužės 17-ąją, kai minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, Balandiškyje rengs muzikos festivalį. “Paskelbsime ir apie sodybos atstatymo lėšoms rinkti steigiamą fondą. Nemanau, kad mediniam nameliui atstatyti reikia 600 tūkst. litų.

Esu įsitikinęs, kad pakaktų kur kas mažiau”, - įsitikinęs G.Lukošaitis.

•

14

2013 04 18 Lietuvos žinios

Sportas

Kaizeris tikslo siekė reiklumu Tie, kas domisi Lietuvos futbolu, negali nežinoti Kęstučio Latožos - legendinio Vilniaus “Žalgirio” gynėjo, trenerio, dirigavusio Vilniaus “Žalgiriui”, Lietuvos rinktinei, išugdžiusio ne vieną žinomą futbolininką.

VILMANTAS REMEIKA

V

ilniuje gyvenantis futbolo specialistas šiuo metu darbuojasi sostinės futbolo mokykloje, kur šio žaidimo paslapčių moko jaunuosius sportininkus. 62 metų K.Latoža futbolo pasaulyje dar žinomas Kaizerio pravarde. Paklaustas apie šio “krikšto” aplinkybes, treneris nusišypso. Jaunystėje jis žavėjosi legendiniu vokiečių futbolininku Franzu Beckenbaueriu, vadintu Kaizeriu (liet. - Imperatorius).

Be to, pats buvo griežtas ir reiklus sau, tad bendražygiai ir praminė jį lietuviškuoju Kaizeriu.

Tėvas neperkalbėjo Futbolininkas K.Latoža tapo neatsiejama Vilniaus “Žalgirio” dalimi, jo simboliu. Vilniaus klubo garbę jis gynė net 15 sezonų - nuo 1968-ųjų iki 1983iųjų, sužaidė per 500 rungtynių. Jau vaikystėje visos aplinkybės tarsi bylojo, kad Latožų Kęstučiui lemta tapti futbolininku. Jo tėvas irgi žaidė “Žalgirio” meistrų komandoje. Šeima gyveno greta “Žalgirio” stadiono, o kaimynai buvo garsieji Paberžiai. Vyresnysis šviesaus atminimo Stasys ir jo sūnus Gediminas taip pat krimto futbolininko duoną.

“Atrodo, futbolas buvo įaugęs į kraują. Bėgdavome į stadioną stebėti, kaip treniruojasi meistrų komandos, padavinėdavome kamuolius. Pasižiūrėję rungtynes susirinkdavome kieme ir mėgindavome pakartoti žalgiriečių veiksmus aikštėje. Vartus atstojo ant metalinio sandėlio kreida nubraižytas kreivas stačiakampis”, - prisimena K.Latoža.

Sykį pastebėjęs jaunesniojo Latožos talentą futbolo treneris Jonas Muliuolis pakvietė jį treniruotis ir liepė darbuotis gynybos širdyje. Paradoksalu - vyresnysis Latoža nevertė sūnaus žaisti futbolo, priešingai - netgi prieštaravo tam.

“Tėvukas nelabai džiaugėsi mano ryžtu. Ragino mokytis, įgyti specialybę, nes kartojo, kad futbolu sotus nebūsiu. Pats neturėjo aukštojo išsilavinimo, tad nenorėjo, kad ir sūnus baigęs karjerą susidurtų su šia problema. Jei tik gaudavau prastesnį pažymį, tuoj uždrausdavo treniruotis, kol negausiu geresnio įvertinimo”, - pasakoja K.Latoža. Tačiau lietuvių Kaizeris buvo užsispyręs. Jau tapęs futbolininku krimto statybos ekonomikos mokslus, vėliau baigė kūno kultūrą tuomečiame Pedagoginiame institute.

“Visko pasiekiau savo darbu ir užsispyrimu. Būdavau savikritiškas, likdavau padirbėti ir po treniruočių. Treneriams raginti manęs nereikėjo, pats ieškojau būdų tobulėti. Fiziškai nebuvau tobulai sudėtas, bet stengiausi gerinti technines savybes. Valdžiau kamuolį neblogai ir man būdavo gėda jį išspirti į užribį, jei galėdavau išsaugoti. Nesu uždirbęs nė vieno 11 m baudinio į “Žalgirio” vartus”, - tvirtina jis.

Olandų vilionės “Žalgiryje” K.Latoža su Valdu Kasparavičiumi sudarydavo plieninę vidurio gynėjų porą. “Žalgirio” stadione žiūrovai kalbėdavo: kai gynyboje žaidžia juodu, tribūnose publika sėdi ramiai.

“Su Valdu vienas kitą suprasdavome iš žvilgsnio, iš pusės žodžio. Buvome puikiai susižaidę, mokėjome pasitikti puolėjus. Visuomet stengdavomės pradėti komandos ataką, todėl man

Kaizeris mėgsta sugrįžti į futbolo aikštę su buvusiais bendražygiais (dešinėje - V.Ivanauskas).

Romo Jurgaičio nuotrauka

keista, kai dabar gynėjai negalvodami kartais spiria kamuolį į užribį. Be abejo, jautėme konkurenciją, nes už klaidas galėjai ilgam sėsti ant suolo. Dabar futbolininkai pasirašo ilgalaikes sutartis ir atsipalaiduoja”, - teigia legendinio “Žalgirio” gynėjas. Pasak jo, dabar futbolas pasikeitęs. Daug žaidėjų žaidžia susispietę siaurame plote, kompaktiškai. Anuomet komandos žaisdavo plačiau išsidėsčiusios, kelti didesni reikalavimai fiziniam parengimui, nes reikėjo geros “sprogstamosios” jėgos.

Geriausiais savo laikais K.Latoža sulaukė ir SSRS grandų dėmesio. Vilnietį į savo gretas kvietė Maskvos “Spartak”, Sankt Peterburgo “Zenit”.

Pastarieji net siūlė 3 kambarių butą Piteryje ir automobilį “Volga”. Bet rusų vilionėms nepasidavė. O griežta tuometinė politika ir geležinė uždanga neleido išsipildyti svajonei atstovauti galingam Vakarų klubui...

“1971-aisiais su SSRS rinktine dalyvavome stovykloje Olandijoje. Sulaukiau Amsterdamo “Ajax” pasiūlymo.

Tais metais jie buvo laimėję Čempio-

tuomet “Žalgiris” pagaliau iškopė į aukščiausiąją lygą.

“Man atrodė, kad futbolą žaisiu šimtą metų. Tačiau tie skausmai varė į neviltį. Operacijos darytis nesiryžau, juk nebe jaunuolis buvau. Iš tiesų tais laikais daug futbolininkų baigdavo karjerą vos perkopę per 30. Krūviai būdavo nežmoniški, kartais treniravomės tris kartus per dieną, per stovyklas Palangoje išardavome visą paplūdimį. O atstatančiosios priemonės prastos. Gaudavome keistų geltonos spalvos vitaminų ir kalio tablečių širdžiai stiprinti. Viskas, - prisimena Kaizeris. - Karjeros pabaiga buvo sunki, dažnai sapnuodavau, jog žaidžiu. Ilgainiui su tuo susitaikiau.”

Nuo futbolo K.Latoža nenutolo. Tapo treneriu ir vadovavo Vilniaus “Pažangai”, “Lokomotyvui”, “Žalgiriui”.

Su žaliai baltais Kaizeris tapo Lietuvos čempionu ir laimėjo taurę.

Blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu. Todėl 1998 metais sulaukęs kvietimo treniruoti Lietuvos rinktinę strategas nesuabejojo nė akimirkos.

Deja, geri norai prasilenkė su realy-

“Mūsų rinktinė yra puiki vieta treneriui nusilaužti sprandą. Lūkesčiai didžiuliai, jų įgyvendinti neįmanoma, o kaltas, žinoma, treneris.” nų lygą ir jau tuomet laikėsi politikos į savo akademiją pritraukti talentingo jaunimo iš kitų šalių. “Ajax” tuo metu atstovavo Johanas Cruyffas. Pasivaikščiojau po klubo bazę - viskas kaip pasakoje. Jie man pasiūlė 4 tūkst. guldenų mėnesinį atlyginimą. Naujas automobilis kainavo 2,8 tūkst. guldenų.

Dėl to mes SSRS žaisdavome visą karjerą. Priėmęs “Ajax” pasiūlymą būčiau tapęs “tėvynės” išdaviku ir savo šeimą pakišęs po giljotina”, - atsidūsta K.Latoža.

Nuo žaidėjo iki trenerio “Žalgirio” gynėjui buvo vos 32-eji, kai nutarė pakabinti sportbačius ant vinies. Tai padaryti vertė nesiliaujantys dubens kaulų skausmai. Kaip tik

be. 2000-ųjų Europos čempionato atrankos cikle lietuviai per 10 rungtynių sukrapštė 11 taškų, bet liūdnai pagarsėjo lygiosiomis su Farerų Salomis ir pralaimėjimu Estijai.

“Rinktinės treneris turi būti puikiai pasirengęs psichologiškai. Mes visuomet puoselėjame dideles viltis, todėl atsimušame į skaudžią realybę. Yra daug valstybių, turinčių puikią infrastruktūrą, pavyzdžiui, - Austrija, Belgija, bet jos daug metų nieko nelaimi. O mes staiga norime visus nušluoti. Mūsų rinktinė yra puiki vieta treneriui nusilaužti sprandą. Lūkesčiai didžiuliai, jų įgyvendinti neįmanoma, o kaltas, žinoma, treneris. Bet sulaukęs pasiūlymo treniruoti rinktinę, negali jo atmesti”, - dėstė K.Latoža.

“Baigęs karjerą dar sapnuodavau, jog žaidžiu,” sako K.Latoža. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Egzotiška patirtis Skausmingos skyrybos su rinktine treneriui suteikė naujos patirties, kuri pakeitė trenerio gyvenimą. Vos sužinoję apie Lietuvos futbolo federacijos (LFF) sprendimą, K.Latožos telefono numerį surinko Farerų Salų klubo “Vagar” vadovai. Pakvietė atvykti ir padėti aukščiausiosios lygos naujokams išsilaikyti egzotiškos šalies futbolo elite. Užduotį lietuvis įgyvendino, o apie trylikos metų senumo patirtį iki šiol kalba tik gražiai. “Šių salų žmonės itin draugiški. Vos ten nuvykus mane priėmė taip, lyg būtume pažįstami daugybę metų. Kviesdavo į svečius, vaišindavo vietiniais patiekalais, veždavosi stebėti banginių medžioklės”, - pasakoja lietuvis. Jis mėgaudavosi gaiviomis vasaromis, kai termometro stulpelis retai pakyla aukščiau 16-17 laipsnių šilumos, ir džiaugdavosi kalvotomis apylinkėmis bei egzotiškais paukščiais. Kaizeriui baimę keldavo tik salas talžydavę uraganai.

Užsispyrę, disciplinuoti ir neblogai valdantys kamuolį. Tokie yra Farerų Salų futbolininkai.

“Pagrindinė problema, kad jie beveik visi turi darbus ir treniruojasi pusiau profesionaliai. Bet ir tokiomis aplinkybėmis jie dirba nuoširdžiai. Garsus danų treneris Allanas Simonsenas yra pasakęs: fareriečiai pasižymi savybe - jei jiems nesiseka, pirštu parodys į kitą. Palaukite, o kurioje šalyje tokios savybės nėra?”, - nusijuokė K.Latoža.

Treneris į Farerų Salas atsivežė ir savo šeimą. Tai pakeitė jo dukrų gyvenimą. Vyresnioji Kristina Farerų Salose sutiko daną, su kuriuo netrukus sukūrė šeimą. Jaunesnioji Agnė taip pat pasuko į Daniją, ten šiuo metu studijuoja.

Ratas apsisuko Nemažą trenerio karjeros dalį K.Latoža praleido dirbdamas su jaunuoliais.

Tai buvo prieš priimant pasiūlymą treniruoti rinktinę. Kaizeris ugdė tokius žaidėjus kaip Donatas Vencevičius, Eimantas Poderis, Rimantas Žvingilas, Vidas Dančenka, Povilas Lukšys. Visi ilgiau ar trumpiau atstovavo šalies rinktinei. Buvę K.Latožos auklėtiniai pa-

brėždavo, kad jų treneris pasižymėdavo griežtumu ir nemenkais krūviais.

“Stengiausi būti griežtas, nes visi vaikinai gyveno internate, atitrūkę nuo tėvų, todėl buvo svarbu juos kontroliuoti ir priversti mokytis. O dėl krūvių - nemanau, kad jie nukentėjo. Treniravomės sporto internate, maniškiai fiziniu pasirengimu pranokdavo net lengvaatlečius ar irkluotojus. Tai labai erzino šių sporto šakų trenerius, - šypteli Kaizeris. - Tai duodavo naudos. Juk 1995 metais su šešiolikmečiais laimėjome tarptautinį turnyrą Norvegijoje. Pakeliui į finalą nugalėjome brazilų ekipą. Kad ir kokia ji būtų, tai - brazilai.

O šiais laikais džiaugiamasi, jei jaunimas dar sugeba prieš ką nors laimėti.”

Treneris buvo griežtas, tačiau turėjo puikų humoro jausmą. Jei auklėtiniai žaisdavo prastai, šis jiems tiesiai šviesiai išpyškindavęs: “Man nuo jūsų žaidimo akis skauda.” Būta ir juokingesnių pareiškimų. Priminus tai, K.Latoža pradeda kvatoti: “Kartais reikia ir pajuokauti. Manau, kad juokais ištartą frazę žaidėjas įsimins geriau nei begalinį rėkimą. Humoras būtinas. Futbolininkai taip pat žmonės.”

Gyvenimo ratas apsisuko - K.Latoža vėl darbuojasi su vaikais. Prieš trejus metus Vilniaus futbolo mokykloje subūrė 7-8 metų berniukų grupę. Dabar jiems - po 10-11. “Visokių vaikų turime. Vieni paklusnūs, kitus reikia raginti ar pabarti. Trečius būtina padrąsinti.

Yra ir tokių, kuriuos tėvai kone verčia treniruotis. Matyt, nori atitraukti nuo kompiuterių”, - svarsto treneris.

Lietuvos futbolo kuluaruose jis sukasi daugybę metų. Pergyveno LFF griūtį, kai susikompromitavusį LFF prezidentą V.Dirmeikį prieš daugiau nei dešimtmetį pakeitė Liutauras Varanavičius su Vladimiru Romanovu užnugaryje. Bet Kaizeris niekada neužsiėmė politika.

“Aš visuomet stengiausi laikytis atokiau. Juk nieko jiems nepaaiškinsi. Žinau, kad visi skandalai, pramanyti ar ne, daro didelę žalą futbolui. Todėl nemažai tėvų numoja į futbolą ir savo atžalas veda į krepšinio treniruotes. Manau, dėl to netenkame daug talentų”, įsitikinęs K.Latoža.

•

2013 04 18 Lietuvos žinios

Sportas

15

E.Petrauskas: “Moterys tegul nesiboksuoja” yra gabaus jaunimo. Kiekviename turnyre atsiskleidžia koks nors talentingas sportininkas. Juk ir man buvo panašiai: suaugusiųjų čempionatuose ir turnyruose nieko nebuvau pasiekęs, o laimėjau olimpinį atrankos turnyrą ir olimpiadoje iškovojau bronzą.

- Neišgyvenate, kad metai prasidėjo nesėkmingai? Gal esate prietaringas?

- Netikiu prietarais. Vieną kartą nepasisekė. Nepasiseks dar kada nors. Visada taip juk nebus. Treniruojuosi tam, kad laimėčiau.

SAULIUS RAMOŠKA

Londono olimpiados prizininkas Evaldas Petrauskas šiuos metus pradėjo pralaimėdamas Lietuvos bokso čempionato finalą jaunesniam kolegai, tačiau dėl to neišgyvena. Nuo pirmadienio jis visas jėgas skirs gegužę vyksiančiam Europos čempionatui.

Kovo pradžioje šalies bokso mėgėjai kraipė galvas. Vilniuje vykusiame šalies čempionate didžiausia staigmena užfiksuota svorio kategorijoje iki 69 kilogramų - finalinėje dvikovoje 2010 metų Europos jaunių bokso čempionato prizininkas aštuoniolikmetis kaunietis Eimantas Stanionis po atkaklios kovos 15:13 įveikė po Londono olimpiados ryškiausia mūsų bokso žvaigžde tapusį E.Petrauską.

Kovo 19-ąją 21-ojo gimtadienio sulaukęs E.Petrauskas šios nesėkmės neima į galvą: nespėjo deramai pasirengti pirmenybėms, be to, negali juk visą laiką sektis.

Svarbiausios šių metų varžybos E.Petrauskui - pasaulio ir Europos čempionatai. Senojo žemyno pirmenybės vyks gegužės 17-26 dienomis Baltarusijoje, o stipriausi planetos boksininkai dėl titulo kausis spalio 4-20 dienomis Kazachstane. Pastarosiose varžybose atletai kovos jau be apsaugos šalmų.

Debiutuos Europoje - Europos čempionatui rengiatės įprastai? - LŽ paklausė Evaldo Petrausko.

Be šalmų pavojingiau

E.Petrauskas įsitikinęs, jog dailiajai lyčiai vertėtų pasirinkti moteriškesnį sportą. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka - Pirmadienį išvažiuojame į Lenkijos aukštikalnes, Zakopanę. Ten bus pasirengimo pats įkarštis. Grįžęs dar pasitreniruosiu Lietuvoje, vėliau su rinktine vyksiu į stovyklą Baltarusijoje. Ten ir vyks Europos čempionatas.

- Gal poolimpiniais metais tikslai mažesni, gal daugiau eksperimentuosite?

- Man svarbus kiekvienas turnyras.

Taip nebūna, kad į varžybas vykčiau neturėdamas tikslo. Minske stengsiuosi pademonstruoti, ką sugebu. Be-

je, Europos suaugusiųjų pirmenybėse dalyvausiu pirmą kartą. Europos jaunimo čempionate iškovojau aukso medalį. Matysime, kaip seksis tarp vyrų. Aišku, noriu pasirodyti kuo geriau.

Gabaus jaunimo yra - Pastaruoju metu blaškotės tarp svorio kategorijų. Londono olimpiadoje kovėtės kategorijoje iki 60 kg, Lietuvos čempionate - iki 69 kg.

Kurioje kategorijoje varžysitės Europos čempionate Baltarusijoje?

PERGALINGA PRADŽIA Lietuvos moterų teniso rinktinė sėkmingai pradėjo Federacijos taurės (“FedCup”) Europos ir Afrikos zonos antros grupės varžybas. Juodkalnijoje vykstančio 8 komandų turnyro pirmą dieną lietuvės po vienetų susitikimų 2:0 pirmauja prieš vienas turnyro favoričių, antrąjį reitingą turinčias Pietų Afrikos Respublikos (PAR) tenisininkes. Justina Mikulskytė 6:3 6:1 įveikė antrąją PAR komandos raketę Lynn Kiro. Vėliau mūsų rinktinės lyderė Lina Stančiūtė 3:6, 6:2, 6:0 palaužė PAR pirmąją raketę Chanel Simmonds. “Esame laimingos. Justina ir Lina sužaidė gerai - abi laikėsi plano, buvo maksimaliai susikaupusios”, - teigė Lietuvos rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė. Dvi geriausios grupės rinktinės toliau varžysis dėl patekimo į “Fed Cup” Europos ir Afrikos zonos pirmą grupę.

Madrido “Real” krepšininkai pirmieji užsitikrino vietą gegužės 10-12 dienomis Anglijos sostinėje Londone vyksiančiame Eurolygos finalo ketverto turnyre.

ABI - Į FINALĄ

Klubo “Barcelona” milžinas Nate’as Jawai (viršuje) grumiasi su “Panathinaikos” krepšininku Stephane’u Lasme. / AFP/Scanpix nuotrauka lius. Klubo “Barcelona” gynėjas Šarūnas Jasikevičius per 24 minutes surinko 13 taškų, atliko 1 rezultatyvų perdavimą ir prarado 3 kamuolius. Šį vakarą 21.45 val. komandos dar kartą susitiks Atėnuose, ir “Panathinaikos” mėgins išplėšti kelialapį į finalo ketvertą.

“Kai pagalvoju, kad “Barca” per 24 rungtynes reguliariajame sezone ir TOP 16 etape patyrė vos 2 nesėkmes, neįtikėtina, kad serijoje pirmaujame 2:1. Ketvirtos rungtynės bus sunkiausios šį sezoną. Tikiuosi, mums vėl padės fantastiški žiūrovai.

Manau, kad “Panathinaikos” yra vienintelis klubas Europoje, kurį na-

STATISTIKA Tel Avivo “Maccabi” - Madrido “Real” 57:69 (10:16, 20:17, 14:19, 13:17).

Sh.Jamesas 18, Y.Ohayonas, D.Loganas ir R.Hickmanas - po 11; J.Carrollas 16, S.Llullas 13, S.Rodriguezas 12. Serija 0:3.

Atėnų “Panathinaikos” - “Barcelona” 65:63 (20:10, 18:19, 12:22, 15:12).

M.Bramosas 14, D.Diamantidis 12, S.Lasme 11... J.Mačiulis 5; J.C.Navarro 17, Š.Jasikevičius 13, A.Tomičius 12. Serija 2:1.

mie entuziastingai palaiko per 20 tūkst. gerbėjų”, - sakė Atėnų klubo treneris Argiris Pedoulakis.

•

LŽ

•

Trumpai

Eurolyga pasiekė kulminaciją

Ketvirtfinalio serijoje “Real” 3:0 palaužė Tel Avivo “Maccabi” pasipriešinimą. “Real” namie varžovus įveikė 79:53 ir 75:63, o užvakar Tel Avive dar kartą pademonstravo puikią gynybą ir laimėjo 69:57. Dar 25 minutę “Maccabi” pirmavo 42:38, bet svečiai per penkias minutes spurtavo 14:2 ir perėmė iniciatyvą į savo rankas.

“Kai pelnai tiek taškų, pergalės prieš “Real” nepasieksi. Varžovai laimėjo pelnytai”, - pripažino “Maccabi” treneris Davidas Blattas, kurio auklėtiniai šioje serijoje per rungtynes vidutiniškai pelnydavo vos 57,7 taško.

Nepaisant to, po trečiojo pralaimėjimo 11 tūkst. žiūrovų Tel Avivo arenoje atsistojo ir plodami padėkojo savo komandai. “Maccabi” sezonas buvo sunkus. Izraelio čempionų biudžetas buvo kuklesnis nei įprasta ir vienu metu atrodė, jo komanda gali nepatekti į ketvirtfinalį - TOP 16 etape per pirmąsias 7 rungtynes “Maccabi” laimėjo tik 2 kartus. Vėliau 6 pergalių serija leido pakilti aukštyn.

“Kitą sezoną grįšime daug stipresni”, - žadėjo D.Blattas.

Kitas Eurolygos ketvirtfinalis tarp “Barcelonos” ir Atėnų “Panathinaikos” tampa Eurolygos varžybų puošmena. Visos trejos serijos rungtynės baigėsi ne didesniu nei 2 taškų skirtumu. Barselonoje ekipos pasidalijo po pergalę, o užvakar Atėnuose 65:63 triumfavo “Panathinaikos” krepšininkai, jie serijoje pirmauja 2:1. Nugalėtojams Jonas Mačiulis per 21 minutę pelnė 5 taškus ir atkovojo 2 kamuo-

- Kovosiu kategorijoje iki 64 kg. Šalies čempionatas man buvo neplanuotas. Įprastai sveriu apie 69 kg. Tik likus kiek daugiau nei savaitei iki Lietuvos pirmenybių pradžios sužinojau, kad teks jose dalyvauti. Nespėjau numesti svorio, todėl dalyvavau toje kategorijoje.

- Pralaimėjimas nesužeidė jūsų savimeilės?

- Nebuvo didelio apmaudo, nes žinojau, kad šioms varžyboms buvau nepasirengęs. Svarbu, kad Lietuvoje

- Šiose Europos pirmenybėse kovosite jau be šalmų?

- Šįkart dar būsime su šalmais. Bet pasaulio čempionate jau kovosime be šalmų. Man smagiau be šalmo: lengviau judėti, matau, kur pataikau.

- Nebelikus galvos apsaugų varžovą bus galima įveikti greičiau?

- Pavyzdžiui, smūgiuojant į smilkinį - vietą, kurią dabar dengia šalmas, bus galima varžovą ir nokautuoti. Reikės labiau saugotis.

- Ar nemanote, kad Lietuvos bokso federacija per mažai dėmesio skiria moterų boksui?

- Galėtų moterų bokso iš viso nebūti. Negražu žiūrėti. Moterys turi dirbti moterišką darbą, o ne boksuotis.

- Bet iš bokso jos gali užsidirbti pinigų.

- Ne tik iš bokso galima užsidirbti. Kitąsyk boksuotis gali visą gyvenimą, bet pinigų neužsidirbsi...

Kinijoje vykstančio pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės trečiojo etapo moterų kvalifikacijos varžybose sėkmingai pasirodė abi lietuvės jos finale kovos dėl medalių. A grupės (27 dalyvės) nugalėtoja tapo olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė (3808 taškai). B grupėje startavusi Londono žaidynių dalyvė Gintarė Venčkauskaitė užėmė septintąją vietą (3784 taškai).

LKL MŪŠIAI Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamosiose varžybose geriau sekasi reguliariajame sezone aukštesnes vietas užėmusioms komandoms. Antroje vietoje likęs šalies vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas” per pirmas ketvirtfina-

lio rungtynes namie 92:67 (32:13, 26:26, 16:18, 18:10) nugalėjo Utenos “Juventus” ir serijoje iki dviejų pergalių pirmauja 1:0. Šių rungtynių pradžioje skausmingą traumą patyrė ant parketo parkritęs “Lietuvos ryto” legionierius iš Serbijos Nemanja Nedovičius. Serbas tik susimušė šlaunies raumenį ir antrosiose serijos rungtynėse rytoj Utenoje žais. Per kitas rungtynes Klaipėdos “Neptūnas” namie 85:71 (23:21, 21:18, 24:13, 17:19) palaužė Pasvalio “Pieno žvaigždes”.

PASIKEITĖ VADOVAS Vilniuje įvyko Lietuvos imtynių federacijos (LIF) ataskaitos ir rinkimų konferencija. Į vadovo postą pretendavo buvęs LIF prezidentas Darius Čepauskas ir verslininkas Ričardas Matijošaitis. Konferencijos dalyviai atvirame balsavime išreiškė norą (balsų santykis 20 prieš 15), kad federacijai vadovautų R.Matijošaitis.

JONAS VĖL AIKŠTĖJE Po kaklo traumos į aikštę sugrįžęs vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas padėjo Toronto “Raptors” komandai (33 pergalės ir 48 pralaimėjimai) iškovoti pergalę NBA čempionate. Dešimtąją vietą Rytų konferencijoje užimanti “Raptors” komanda išvykoje 113:96 pranoko šeštojoje pozicijoje rytuose esančią Atlantos “Hawks” (44 ir 37). Per 33 minutes J.Valančiūnas pelnė 13 taškų, atkovojo 8 kamuolius, blokavo 3 varžovų metimus ir 4 kartus suklydo. Kitas “Raptors” lietuvis Linas Kleiza rungtynėms registruotas nebuvo. Šį sezoną jis žaidė tik 20 rungtynių.

LŽ

16

2013 04 18 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai SIŪLO MOKYTIS Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

STATYBA IR REMONTAS

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

BUTAI PARDUODA

Gerai suplanuotą 3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., 73 kv. m, pietvakarių pusėje).

Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Sodo sklypą su namu Vilniuje (galima gyventi žiemą, yra garažas, vandens gręžinys, vietinė kanalizacija, asfaltuoti keliai, kaina - sutartinė). Tel. 8 606 78 689.

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k.

(33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 688 82 363.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

15 a žemės mažaaukščio namo statybai Šakiuose (asfaltuota gatvė, sklypas nudrenuotas, sausas, šalia pastatyti namai įsivedę elektrą, vandentiekį, vietinę kanalizaciją, kaina - sutartinė).

Tel. 8 651 14 582.

V-10118

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 609 91 421.

www.archyvusistemos.lt NUOMOJA

Sodybą ant Merkio skardžio, prie Jašiūnų (yra visi patogumai, kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 682 56 198.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau, keičiu suplyšusius sėdynių, salonų apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

LEIDINIAI PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“. Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071. ĮVAIRŪS

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelių (pigmento). Galiu pasiimti pats. Šiauliai, tel.: (8 41) 46 09 09, 8 615 25 666.

Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga. Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimis apie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilkas, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

IEŠKO DARBO

Prarastą UAB „Sateras“ (kodas 302824945) antspaudą laikyti negaliojančiu.

Užs. LM-9014

Vyr. matematikos mokytoja, matematikos dėstytoja - darbo. Gyvenamoji ir darbo vietos nesvarbu.

Tel. 8 608 90 098.

Dingusius UAB „Vakarų verslo vizija“ (į. k. 142172783), H.Manto g. 10, Klaipėda, įstatus ir registravimo pažymėjimą laikyti negaliojančiais.

Užs. R-244

R.Mažeikaitės IĮ „Mažasis atriumas“ atlieka žemės sklypų kadastrinius matavimus: Vilniaus r., Grigaičių k. (skl. kad. Nr. 4142/0300:0330); Vilniaus r., Lindiniškių k. (skl. kad. Nr. 4174/0100:0788); Vilniaus r., Bajorų k. (skl. kad. Nr. 4103/0300:0157); Vilniaus r., Akmeniškių k., S/B „Beržynas“ (skl. kad. Nr. 4154/1008:0004); Vilniaus m., Rokantiškių k. (skl. kad. Nr. 0101/0157:0074); Vilniaus m., Ateities Sodų 2-oji g. 17, S/B „Ateitis“, skl. Nr. 197 (skl. kad. Nr. 0101/0048:0398).

Ieškomi gretimo žemės sklypo Grigaičių k., skl. kad. Nr. 4142/0300:0330 savininko Jadvygos Borovskajos nuosavybės teisių paveldėtojai arba jų atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 29 d. 9.00 val.

Ieškomi gretimo žemės sklypo Rokantiškių k., skl. kad. Nr. 0101/0157:0073 ir skl. kad. Nr. 0101/0157:0074 savininko Edvardo Kolontaj nuosavybės teisių paveldėtoja Eva Kolontaj arba jos atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 29 d. 11.00 val.

Ieškomi gretimo žemės sklypo Akmeniškių k., skl. kad. Nr. 4154/1008:0012 savininko Vilgelmo Nolde atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 29 d. 13.00 val.

Ieškomi gretimo žemės sklypo Bajorų k., skl. kad. Nr. 4103/0300:0109 savininkas Aleksas Makulavičius arba jo atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 30 d. 8.00 val.

Ieškomi gretimo žemės sklypo Lindiniškių k., skl. kad. Nr. 4174/0100:0671 savininko Angeles Žižmoraites atstovai. Minėtus asmenis prašome atvykti į sklypą š. m. balandžio mėn. 30 d. 9.00 val.

Ieškomas S/B „Ateitis“ pirmininkas, kuri prašome atvykti į S/B „Ateitis“, skl. Nr. 197 š. m. gegužės mėn. 2 d. 8.00 val.

Informacija teikiama tel.: (8 5) 261 0011 ir 8 674 10 476.

Užs. LM-2574 Parengtos UAB „ARSTA Group“ atskyrimo sąlygos Atskyrime dalyvaujanti bendrovė - UAB „ARSTA Group“, teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė, kodas: 302483102, PVM mokėtojo kodas: LT100005812217, buveinės adresas: S.Dariaus ir S.Girėno g. 10-89, Vilnius, duomenys apie bendrovę kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo juridinių asmenų registre.

Po atskyrimo UAB „ARSTA Group“ tęsia veiklą, o sukurta nauja bendrovė, kurios pavadinimas UAB „Ecoranga“, teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė, numatomas buveinės adresas: Taikos g. 32-25, Vilnius, pradeda savo veiklą, perėmusi dalį UAB „ARSTA Group“ ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų, kurios pereina bendrovei nuo UAB „Ecoranga“ steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Su atskyrimo dokumentais galima susipažinti adresu: Vito Gerulaičio g. 1-1, Vilnius, darbo dienomis nuo 12.00 val. iki 16.00 val. Tel. informacijai: 8 686 22 345.

Užs. LM-2575

Informacija apie biokuro katilinės statybos ir eksploatacijos galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „KLAS“, Pramonės g. 97, Vilnius, tel. (8 5) 205 9560, faksas: (8 5) 205 9561.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biokuro katilinės statyba ir eksploatacija.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Daubos g. 1F, Šiauliai, Šiaulių apskritis.

Persvarstoma atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada 2012 12 31 raštu Nr.(4)SR-S-2747(7.1), ar privaloma vertinti poveikį aplinkai.

Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 01 24 gavo AB „Šiaulių energija“ ir Šiaulių miesto savivaldybės prašymus persvarstyti atrankos išvadą.

Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: - Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, kurie dalyvavao peržiūrint atrankos išvadą, pasisakė už tai, kad turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas; - Būtina išsamiai išnagrinėti gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų tikimybę ir prevenciją; - Būtina įvertinti ar planuojama ūkinė veikla nedarys neigiamo poveikio aplinkos orui; - Turi būti įvertintos ir numatytos pelenų tvarkymo galimybės; - Planuojama ūkinė veikla gali pažeisti teisėtus AB „Šiaulių energija“ lūkesčius bei interesus.

2013 02 25 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (4)SR-S-439(7.1) priimta galutinė atrankos išvada, kad biokuro katilinės Daubos g. 1F, Šiauliuose, poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Užs. R-239

Informacija apie parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau PAV) programą.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „KLAS“, Pramonės g. 97, Vilnius, tel. (8 5) 205 9560, faksas: (8 5) 205 9561.

Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB „Pajūrio planai“, Liepų g. 66, Klaipėda, tel./faksas: (8 46) 41 24 18. Kontaktinis asmuo - Rolandas Aušra, mob. tel. 8 698 08 831.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biokuro katilinės statyba ir eksploatacija.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Daubos g. 1F, Šiauliai, Šiaulių apskritis.

PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus, teiks išvadas: - Šiaulių miesto savivaldybės administracija; - Šiaulių visuomenės sveikatos centras; - Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa galima susipažinti nuo 2013 04 22 iki 2013 05 07 darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. AB „Axis Industries“, Pramonės g. 15, Šiauliai. Kontaktinis asmuo - Jonas Vaitkus, tel. (8 41) 51 18 00, faksas: (8 41) 51 03 30, mob. tel. 8 687 33 620.

Pasiūlymai dėl PAV programos teikiami užsakovui ar PAV dokumentų rengėjui, o pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai. Užs. R-240

INFORMACIJA apie paslaugų paskirties pastato statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „VEHO“, Laisvės pr. 125, LT-06118 Vilnius, tel. (8 5) 246 0458, faks. (8 5) 275 3764.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: UAB „VEHO“ paslaugų paskirties pastato statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Bukiškio k., Avižienių sen., Vilniaus r.

Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada (2013 m. balandžio 8 d. raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-1745): UAB „VEHO paslaugų paskirties pastato statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima: UAB „VEHO“, Laisvės pr. 125, LT-06118 Vilnius, tel. 8 687 55 006.

Pasiūlymus persvarstyti priimtą atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo galima teikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, el. p.: vilniaus.raad@vrd.am.lt.

Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-06327 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt.

Užs. R-241

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi UAB „ARM technika ir statyba“ (įmonės kodas: 300618302, įmonės adresas: Baltijos g. 108-2, Kaunas) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. B2-1352-436/2013), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, tel. Nr. 8 618 56 155. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ARM technika ir statyba“ įsiteisėjo 2013 m. balandžio 11 d.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 05 21 adresu: BUAB „ARM technika ir statyba“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „ARM technika ir statyba“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-242 UAB BT mediena PATIKSLINIMAS Vadovės sprendimu 2013 m. balandžio 30 d. 14.00 val., adresas: V.Kudirkos g. 18A-1, Vilnius, šaukiamo eilinio visuotinio UAB BT mediena, juridinio asmens kodas 302463167, akcininkų susirinkimo darbotvarkė papildyta šiais klausimais: (1) Bendrovės vadovės atsistatydinimo patvirtinimas ir atšaukimas iš bendrovės vadovės pareigų; (2) Naujojo bendrovės vadovo paskyrimas ir darbo sąlygų nustatymas.

Papildomą informaciją teikia Ingrida Vizbaraitė, tel. 8 612 99 197, el. p.: ingrida@brolis.eu.

Užs. LM-2562

18

2013 04 18 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 18 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Ugnies tramdytojai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 Vyriausybės metinės veiklos ataskaita. Pranešėjas - Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Mažylių nuotykiai” 8.00 “Mano vaikinai” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

12.30 “Didvyrių draugužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Drama “Baltasis oleandras” N-7 0.35 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.35 “Brydės” (k.)

2.05-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Chameleono nužudymas” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.45 “Farų šeima” N-7 0.35 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.20 “Prisiminkime”. Dainuoja Elena Čiudakova (k.) 12.30 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Vlado Drėmos knygos “Dingęs Vilnius” pristatymas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Nepriklausomybės kovos 1919-1920 metais 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Trumpametražis vaid. f. “Berniukas ir jūra” 21.40 “Kultūra”. Fotomenininkas Rimantas Dichavičius 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”.

Janina Lapinskaitė. “Traukinys stovi penkias minutes” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.)

1.10 Koncertas “Nepamirštamos dainos”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Šuoliai į vandenį” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Iš-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16, 18.30, 20.30 val.

“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val.

“Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val.

“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Gimtadienis” - 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 21.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val.

PASAKA “Argo” - 20 val.

“Linkolnas” - 15 val.

“Virš įstatymo” - 18 val.

OZO KINO SALĖ “Emigrantai” - 18 val.

“Narcizas” - 16 val.

MULTIKINO “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.30, 19.45, 21.45 val.

“Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val.

“Emigrantai” - 14.45, 18.45 val.

“Sielonešė” - 10, 14.30 val.

“Linkolnas” - 17.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val.

“Valentinas vienas” - 15.15, 21.25 val.

“Tamsus dangus” - 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val.

“Hičkokas” - 15.45, 20.45 val.

SKALVIJA “Šalutinis poveikis” - 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Disidentai” - 17.30 val.

6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.50 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Nuoga tiesa” 9.55 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 Dok. f. “Bin Ladeno medžioklė”. 2 d. N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Kokį maistą perkame?” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Naciai ir ateiviai.

Sąmokslo teorija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.

“Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Super L.T.” N-7 22.50 “Merdoko paslaptys” N-7 0.00 “Reporteris” 0.45 “Supernamai”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Eglutės” 9.00 Komedija “Eglutės 2” 11.00 Komedija “Vykrutasai” 13.00 Drama “Agora” N-7 15.05 Drama “Paskutinė naktis” N-7 17.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 19.00 Drama “Kelias” N-7 21.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 23.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N14 1.00 Drama “Karaliaus kalba”

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 18 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel” 19 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda” 20 d. 18 val. “Valkirija” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur” 19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 20 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 20 d. 16 val. Studijoje. “Poetė” 20 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 19 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” 19 d. 18 val. “Juoko akademija”

ŠIAULIAI “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 13.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.30, 12.30 val.

FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.

“Parkeris” - 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val.

KAUNAS

“Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 12, 15.10, 18.20, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 18 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15, 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val.

“Mama” - 16, 21 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.

Lietuvos ryto TV

16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios.

Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Dvikova 0.40 “Miškuose ir kalnuose” 1.30 Vaid. f. “Fuetė” 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 11.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyro aštuntfinalis. Tiesioginė transliacija 19.30 Tenisas.

Monte Karlo Masters turnyro aštuntfinalis 21.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba. Naujoji Zelandija 22.00 Imperija už įstatymo ribų 23.00 Gangsterių kodeksas 0.00 Ar jūs išgyventumėte? 1.00 Blogiau nebūna

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Ryklys vardu Nikolė 11.00 Kalėjimo meilės romanas 12.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 13.00 Draudimai. Keistos laidotuvės 14.00 Paskutiniai Sumatros tigrai 15.00 Nepaprastos Kamčiatkos žuvys 16.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 17.00 Draudimai. Keistos laidotuvės 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Teksaso kalėjimo bėglys 20.00 NSO virš Europos 21.00 Paranormalūs reiškiniai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 NSO virš Europos 0.00 Paranormalūs reiškiniai 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

likimas” 16.00 “Gamtos jėgos” 16.30 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. I divizionas B grupė. Rumunija - Lietuva. Tiesioginė transliacija 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 Kriminalinis f. “Finišas” 23.15 “6 kadrai” 23.55 “CSI Majamis” 0.50 “Gamtos jėgos” 1.20 “Geri vyrukai” 2.05 “Paslapčių namai”

CINAMON “Niujorko šešėlyje” - 22 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.15, 13.35, 15.55 val.

“Emigrantai” - 13.30, 18.15 val.

“Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Gimtadienis” - 22.05 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40 val.

“Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12.15, 14.30, 17, 19, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val.

“Sielonešė” - 21.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16, 18.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 18.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val.

“Sielonešė” - 12.45, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 20.40 val.

I SALĖ “Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val.

“Emigrantai” - 14.45, 18 val.

“Zambezija” - 10.05 val.

“Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 19.30 val.

KLAIPĖDA 20 d. 18 val. “Dėdė Vania” Salė 99 20 d. 12 val. “Paika pelytė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 18 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

19 d. 18 val. “Iš meilės man” 20 d. 18 val. “Trys mylinčios” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 20 d. 12 val. “Grybų karas” Mažoji salė 20 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką” KEISTUOLIŲ TEATRAS 19 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” 20 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas” 20 d. 19 val. “Mašininkai” MENŲ SPAUSTUVĖ 18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)”

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 20 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Papūgėlė Žužu” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 18 ir 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 20 d. 18.30 val. ir 21 d. 17 val. “Šikšnosparnis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 20 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 18 d. 18 val. “Tėtis” 20 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”

PANEVĖŽYS

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS

“Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 20.45 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val.

“Sielonešė” - 12.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 15.45 val.

“Krudžiai” - 13.30 val.

“Valentinas vienas” - 16 val.

20 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 20 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 ir 21 d. 12 val. “Ausinė kepurė” 20 d. 18 val. “Bajaderė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 18 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.

“Blyksnis po vasaros vandeniu” 19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.

“Grožio karalienė” 20 d. 18 val. Teatro trupė “Teatronas”. “Ipolitas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 20 d. 12 val. “Žalias žalias obuoliukas” 20 d. 17 val. Vakaras su bardais. Dalyvauja A.Makejevas ir G.Arbačiauskas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatras. “Skrydis virš gegutės lizdo” 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 20 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Kulkos virš Brodvėjaus” VDU TEATRAS 18 ir 19 d. 19 val. “Intymumas”

18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “No Theatre”.

“No Concert” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko” RAGANIUKĖS TEATRAS 20 d. 12 val. “Gaidelis@katinėlis” “DOMINO” TEATRAS 18 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 18 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda” 19 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Hamletas”

PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 19 d. 17 val. Frankofonų teatras “Clef”.

“6 rue Chantereine” 20 d. 17 val. “Raganius” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 18 val. Aleksandro Makejevo koncertas PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TRAKAI TRAKŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 18 val. Naujasis teatras. “Petys gi į petį”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PAKRUOJIS PAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

PAGĖGIAI PAGĖGIŲ KULTŪROS CENTRAS 20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

KAUNAS

BIRŠTONAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” 19 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”

BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS 19 d. 19 val. LMTA I kurso vaidybos magistrantų spektaklis “Broliai Karamazovai”

2013 04 18 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:13 leidžiasi 20:25 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS Antroji priešpilnio diena

+9 Oslas Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

Delčia IV 30

+8 Helsinkis

+13

Stokholmas

Jaunatis V 10

+14

Dublinas +12 +13 Londonas

+16 +3

Šiauliai

+17 +4

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +17 +5

Kaunas Šiandien: debesuota su pragiedruliais, daug kur trumpai palis.

Temperatūra dieną 12-18 laipsnių šilumos.

VILNIUS +23 +18 +6

+12 Amsterdamas

+16

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+17 +5

+24 Madridas

+20 Barselona

+18 Ryga

+13 Kopenhaga

+16 Paryžius

Kėdainiai +12 +6

+15 Sankt Peterburgas

Talinas

14:12

Palanga

19

Vilnius Minskas +22 +20 Varšuva +22

+23

Berlynas +24 Praha

+25 Miunchenas

+20 Nica

+23 Roma

+18 Maskva

+17

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +23 +23 +23 Bukareštas Varna Dubrovnikas +15 Sofija +24

+23

Stambulas +11

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kai kur palis.

Temperatūra naktį 7-10 laipsnių šilumos, dieną 8-12 laipsnių šilumos.

+17

108-oji metų diena. Balandžio aštuonioliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 16-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 257 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Apolonijus, Eitvilas, Girmantė.

Geros dienos!

Alžyras +19

Tunisas +25

Atėnai

+18 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 17 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Nesmagus laikas - bus nesunku jus priremti prie sienos. Venkite kalbėti temomis, kurių neišmanote, kad nesuklaidintumėte kitų. Stiprinkite sveikatą.

Jautis. Nesinervinkite dėl įvairių nesklandumų, nesusipratimų, nuostolių. Šiandien geriau netekti nei įgyti. Darbe galite susidurti su netikėtais sunkumais, kritika.

Dvyniai. Jūsų klaidos, trūkumai sutuoktiniui ir aplinkiniams bus geriau matomi. Konkurentai, ko gero, nepraleis progos tuo pasinaudoti. Nepasiduokite provokacijoms.

Vėžys. Pasirūpinkite savo sveikata. Dirbkite atidžiai - nepastebėsite, kaip privelsite rimtų klaidų. Nepykite, jei artimas žmogus ar kolega primes neįvykdytą įsipareigojimą.

Liūtas. Tikrai laimėsite, jei svarbius reikalus atidėsite. Šiandien galite išgirsti įžeidimą. Nemaža tikimybė susipykti su artimu žmogumi. Labiau pasaugokite vaikus.

Mergelė. Nepalanki diena. Galimos nesėkmės, įvairūs nemalonumai. Atsisakykite visų atidėliotinų darbų. Jei prastai jaučiatės, verta likti namie. Didesnis apgaulių pavojus.

Svarstyklės. Išsiblaškymas rašant, skaičiuojant, vairuojant gali baigtis gausiomis problemomis.

Mokėkite atsakyti už savo veiksmus, padarytas klaidas. Neieškokite atpirkimo ožio.

Skorpionas. Nerizikuokite pinigais, sveikata, pamąstykite apie šeimos ramybę. Pasisaugokite vagių, apgavikų. Nesiimkite aiškintis santykių, venkite ginčų. Šaulys. Nesivelkite į avantiūrą, netikėkite gražiais pažadais.

Galite smarkiai suklysti mylimo žmogaus atžvilgiu. Neišliekite savo nepasitenkinimo vaikams.

Ožiaragis. Galite nepajusti apgaulės, pasikliauti nesąžiningu draugu. Nereaguokite į provokacijas, nepraraskite nuovokos bendraudami, jei nenorite įgyti priešininkų.

Vandenis. Neprognozuojamas laikas. Tai turėtumėte atsiminti tvarkydami turto reikalus. Šiandien netinka investuoti, skolinti arba pasirašyti sandorį. Žuvys. Galite ne visai teisingai suprasti dabartinius savo uždavinius, tad nepriimkite jokių kardinalių sprendimų. Labiau saugokite gerą vardą ir sveikatą.

20

2013 04 18 Lietuvos žinios

Margumynai

Brangiausias deimantas

Nekviestas svečias

34,64 karato rožinis deimantas aukcione Niujorke buvo parduotas už beveik 40 mln. dolerių (105,12 mln. litų).

Tai yra naujas aukciono “Christie’s” rekordas. “Šis “Princie Diamond” vadinamas brangakmenis yra vienas didžiausių ir gražiausių rožinių deimantų pasaulyje. Jo kilmė nepaprasta.

Brangakmenis rastas senovinėse deimantų kasyklose Pietų Indijoje”, prieš aukcioną sakė “Christie’s” juvelyrikos padalinio vadovas Francois Curielis.

Telefonu dalyvavęs anonimas už deimantą sumokėjo 39 323 750 dolerių (103 mln. 418 tūkst. litų). Iš pradžių šis deimantas priklausė

Haiderabado karališkajai šeimai, o nuo 1960-ųjų - prancūzų juvelyrikos kompanijos “Van Cleef & Arpels” Londono padaliniui. Kompanija už jį buvo sumokėjusi 46 tūkst. svarų - šiandien tai prilygtų 1,3 mln. dolerių (3,42 mln. litų). Tai nurodė “Christie’s”.

Pirkėjai aukcione už visus brangakmenius sumokėjo daugiau kaip 80 mln. dolerių (210,39 mln. litų). Kiek mažiau nei 4,5 mln. dolerių (11,83 mln. litų) nepagailėta už 30,32 karato stačiakampio formos bespalvį deimantą, 3,3 mln. dolerių (8,68 mln. litų) - už Harry Winstono žiedą su deimantu. Anksčiau brangiausiai “Christie’s” aukcione nupirktas deimantas buvo 31 karato “Wittelsbach”, už jį 2008-aisiais sumokėta 24,3 mln. dolerių (63,9 mln. litų).

•

V.Sediukas (kairėje) netikėtai užlipo ant “Grammy” apdovanojimų scenos. / twylah.com nuotrauka

Ukrainiečių televizijos pokštininkas, kuris be kvietimo pateko į šiemetinę “Grammy” apdovanojimų teikimo ceremoniją, gali sulaukti bausmės. Jam gresia iki šešių mėnesių kalėjimo.

Vitalijus Sediukas vasario 10 dieną sugebėjo patekti į svarbiausių muzikos industrijos apdovanojimų šou VIP žiūrovų sektorių ir užlipo ant scenos kaip tik tuo metu, kai britų daini-

ninkė Adele ėjo atsiimti savo apdovanojimo. 24 metų garsų pokštininką V.Sediuką pastebėjo Jennifer Lopez.

Jis greitai be jokio triukšmo nulydėtas nuo scenos. Los Andželo prokuratūra apkaltino pokštininką tyčia išėjus iš žiūrovų zonos ir įėjus į atlikėjų zoną.

Antras jam pateiktas kaltinimas - kišimasis į reginį ir programos dalyvių užlaikymas. “Šiame mieste rengiamų didelių renginių dalyvių (...) saugumas ir apsauga yra mūsų tarnybos prioritetas, - sakė miesto prokuroras Carmenas Trutanichas ir pridūrė: - Šiais

Išradinga vagystė

didesnio saugumo laikais bet koks žmogus, tyčia peržengiantis ribą ir veikiantis neatsakingai, laikomas atsakingu už savo veiksmus.” Jeigu bus pripažinta V.Sediuko kaltė, jam gali grėsti kalėjimas iki šešių mėnesių ir tūkstančio dolerių (2,63 tūkst. litų) bauda už kiekvieną kaltinimą. Gegužės 31 dieną kaltinimus jis išklausys Los Andžele. V.Sediukas pagarsėjo pernai, kai Maskvoje per vieną žiniasklaidos renginį sugebėjo pabučiuoti “Vyrų juodais drabužiais” žvaigždę Willą Smithą ir gavo už tai antausį.

•

“Princie Diamond” rastas senovinėse Indijos deimantų kasyklose. jewelsdujour.com nuotrauka

Socialinis tinklas gyvūnams Didžiojoje Britanijoje atsirado internetinis socialinis tinklas gyvūnų mylėtojams. Naminių augintinių šeimininkai gali įdėti gyvūno nuotrauką ir rasti jam keturkojų draugų.

Socialinis tinklas vadinasi “My Social Petwork”. Jame augintinius gali registruoti šeimininkai, komercinės ir pelno nesiekiančios organizacijos. Čia galima diskutuoti, kaip rūpintis gyvūnais, juos veisti, tinkamai prižiūrėti. Be to, pabendravę internetu, gyvūnų šei-

mininkai gali susitikti gyvai ir supažindinti augintinius vieni su kitais.

Prisijungti prie “My Social Petwork” labai paprasta: reikia sukurti anketą, įdėti augintinio nuotrauką ir užpildyti informaciją apie jį. Užsiregistruoti šiame socialiniame tinkle gali ne tik šunų ar kačių šeimininkai, bet ir laikantieji gyvačių, roplių, žiurkėnų, vėžlių, kanarėlių, papūgų ar kitų gyvūnų.

“My Social Petwork” veikia panašiai kaip “Facebook”. Vartotojai gali pasiūlyti vieni kitiems tapti draugais, rašyti žinutes ar komentuoti augintinių nuotraukas. “Tai puiki idėja. Užsire-

gistravau, nes laikau pekino veislės šuniuką”, - sakė Vanessa. Ji džiaugiasi, kad socialiniame tinkle susipažino su kitų šunų šeimininkais, kelis jų pakvietė tapti draugais. “Tai praplečia akiratį. Susipažinau su įvairiais žmonėmis, su keliais buvau net susitikusi. Vienas dobermaną laikantis vaikinas Charlesas. Buvo malonu su juo pabendrauti”, - džiaugėsi Vanessa.

“My Social Petwork” - ne vienintelis socialinis tinklas gyvūnų mylėtojams.

Panašus atsirado Ukrainoje, o Didžiosios Britanijos kačių mylėtojai gali užsiregistruoti tinkle “Catmoji”.

•

Nusikaltėliai ekskavatoriumi įkėlė bankomatą į pikapą.

Floridaengines.com nuotrauka

Vagių išradingumas kartais stebina net visko mačiusius policijos pareigūnus. Vienas amerikietis pavogė bankomatą, pasinaudojęs statybvietėje stovinčiu ekskavatoriumi.

Neeilinė vagystė įvykdyta viename Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Karolinos valstijos mieste. Apie vidurnaktį prie saugomos statybos aikštelės privažiavo raudonos spalvos “Ford” pikapas. Iš keleivio pusės išlipęs žmogus tyliai nusėlino prie statybvietėje esančio ekskavatoriaus, specialiais įrankiais atrakino jo dureles, paleido variklį ir išriedėjo į šalimais esančią gatvę.

Ekskavatoriaus vairuotojas nuvažiavo kelis šimtus metrų ir sustojo prie netoli parduotuvės stovinčio banko-

mato. Kadangi buvo beveik vidurnaktis, parduotuvėje žmonių nebuvo. Išradingas vagis pakėlė ekskavatoriaus kaušą ir, juo suėmęs sunkų bankomatą, įkrovė pinigų išdavimo įrenginį tiesiai į pikapo bagažinę. Staigiai išlipęs iš pavogtos statybininkų transporto priemonės jis įlipo į pikapo saloną ir nurūko savais keliais. Vietos policininkų teigimu, jie kol kas nenustatė vagies tapatybės. Pikapas, pasak policininkų, buvo vogtas, ir tai apsunkino jiems darbą. Teisėsaugos pareigūnai apie vagystės aplinkybes sužinojo iš vieno liudininko, tačiau jis neįsidėmėjo nusikaltėlių veidų ir menkai galėjo padėti policijai. Vis dėlto pareigūnai tikisi, kad pavyks išaiškinti vagystę ir nubausti išradingus nusikaltėlius.

•

WXII 12, AFP, BNS, “Wired”, LŽ

Naminių gyvūnų mylėtojai gali užregistruoti augintinius naujame socialiniame tinkle. / lifewithcats.tv nuotrauka