2013 m. balandžio 16 d. / Antradienis / Nr. 86 (13 511)

Kaina

2013 m. balandžio 16 d. / Antradienis / Nr. 86 (13 511)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

PRAMOGOS

DIENOS TEMOS

Rokiškyje atnaujinta sunkvežimių gamyba 11p.

Vėjas nepučia į stovinčio laivo bures 12p.

Paplūdimiuose šiukšles rinks gelbėtojai 5p. www.lzinios.lt

Neįkainojama

dovana

Iš kovos dėl konservatorių lyderio posto pasitraukus Laimai Andrikienei, politologai linkę manyti, kad dabartinio partijos vadovo Andriaus Kubiliaus pergalė šiuose rinkimuose tėra laiko klausimas 3p.

NKL pirmenybes laimėjusios “Mažeikių” komandos vadovai nesiilsi bilietą į LKL iškovoję mažeikiškiai stengiasi, kad naują sezoną pradėtų elitinės lygos reikalavimus atitinkančioje arenoje.

15p.

UŽSIENIS

Lietuvos dailės muziejų šiomis dienomis pasieks dar apie 120 itin vertingų R.Resnik vyro darbų.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šiandien į Klaipėdą turėtų atkeliauti dar viena pasaulinį pripažinimą pelniusio dailininko Arbit Blato kūrinių kolekcijos dalis iš Niujorko.

Menininko našlė Regina Resnik testamentu mūsų šaliai ketina palikti ir kitus vyro darbus bei asmeninius daiktus.

Pasaulyje garsaus dailininko A.Blato našlė, žinoma operos solistė ir režisierė R.Resnik, prieš kelerius metus Lietuvai padovanojusi dalį vyro darbų, nusprendė mūsų šaliai perduoti ir kitus šeimai priklausančius jo kūrinius. Lietuvos dailės muziejų (LDM) šiomis dienomis pasieks dar apie 120 itin vertingų dailininko darbų.

Jau šiemet šią A.Blato kolekcijos dalį galės išvysti ir visuomenė. Ją pla-

nuojama rodyti netrukus duris atversiančiame dailininko Vytauto Kasiulio muziejuje Vilniuje.

LDM direktoriaus Romualdo Budrio teigimu, Lietuvą pasieks itin vertingi A.Blato darbai. “Labai džiaugiamės, kad mūsų muziejų pagerbė ir patikėjo tokią vertingą kolekciją”, LŽ sakė jis. Dalį kolekcijos vienoje Niujorko saugyklų apžiūrėjęs R.Budrys pažymėjo, kad tai - įspūdingi kūriniai. Juose vaizduojama Venecija,

Paryžius, Briuselis, yra prieškario tapybos darbų.

Anot LDM direktoriaus, nuo šiol Lietuvai priklausys didžiausia A.Blato kūrinių dalis. Kiti dailininko darbai yra kelių pasaulio muziejų ir privačių kolekcininkų nuosavybė. Be to, A.Blato artimieji mūsų šaliai yra padovanoję ir dailininko archyvą, memorialinius daiktus, surengtų kūrybos parodų katalogus.

3p.

Garbaravičiams Lietuvoje darosi ankšta Verslininkas ir ilgametis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjas ir buvęs iždininkas Ramūnas Garbaravičius sustabdė narystę šioje partijoje.

Brolių Garbaravičių sūnūs valdo bendrovę “Scaent Baltic”, kuriai priklauso beveik 30 proc. Rusijos energetikos milžinės “Inter RAO” kontroliuojamos “Inter RAO Lietuvos” akcijų. Ši bendrovė yra vienintelė rusiškos elektros energijos importuotoja į Baltijos šalis.

Viliaus Kavaliausko nuotrauka

Pergalė per plauką

Venesuelos prezidento rinkimus laimėjo velionio lyderio Hugo Chavezo įpėdinis, bet jo varžovas paskelbė rezultatų nepripažįstantis. Nicolasas Maduro, buvęs autobuso vairuotojas, vos 1,6 proc. balsų aplenkė opozicijos atstovą Henrique Caprilesą. Šis pareikalavo perskaičiuoti balsus. Tačiau Nacionalinė rinkimų komisija to daryti neketina ir sako, kad N.Maduro pergalė “neatšaukiama”. Velionio H.Chavezo šalininkai įsitikinę, jog N.Maduro tęs jo politiką, o H.Caprilesas esą atstovauja kapitalizmui. Per rinkimų kampaniją N.Maduro vadino save H.Chavezo 7p. “sūnumi” ir “apaštalu”.

ORAI

Į klausimą, ar narystė partijoje trukdė verslui, R.Garbaravičius atsakė: “Nei padėjo, nei trukdė (...) Mums padėjo tik vienas konservatorių sprendimas - jie maksimaliai, kiek tai buvo įmanoma, depolitizavo energetikos verslą, ypač elektros.”

9p.

Debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 12-14 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 16 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar blogai, kad mokslininkai tarė savo žodį?

ALVYDAS MEDALINSKAS

Neseniai sutikau visuomenininką, kuris piktinosi, kad Lietuvos mokslų akademijos (LMA) suformuota mokslininkų grupė pritarė skalūnų dujų žvalgymui mūsų šalyje. Jis abejojo, ar mokslininkai yra pajėgūs pateikti nepriklausomą nuomonę.

Paklausiau, ar jis labiau pasitikėtų Energetikos ar Ūkio ministerijų specialistų išvada? “Ne. Ar galima pasitikėti biurokratais?” - pareiškė jis. Matyt, nepasitikėtų ir Seimo politikais? “Ne”, - pripažino jis.

Dėl valdžios uždarumo, ypač priimant sprendimus ir juos įgyvendinant, Lietuvoje suvešėjo didžiulis nepasitikėjimas viskuo. Net pačia valstybe.

Vyriausybės sprendimą kreiptis dėl išvados į mokslininkus vertinu teigiamai ir apgailestauju, kad ankstesnė valdžia ignoruodavo LMA. Dar daugiau - tuometėje Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybėje

buvo gajus įsitikinimas, kad LMA yra sovietinis paveldas ir kad Lietuvai ji reikalinga nebent kaip garbaus amžiaus mokslininkų susirinkimo vieta. Tokiu atveju ir šios institucijos finansavimas esą turi būti tik simbolinis. Šio požiūrio skleidėjai ignoravo realybę, kad mokslų akademijos yra vienos garbingiausių institucijų daugelyje Europos valstybių.

Todėl mūsų ministerijos užsakinėjo milijonus kainuojančias užsienio konsultantų paslaugas. Sprendimas paklausti mokslininkų nuomonės skalūnų dujų klausimu tokią žalingą praktiką keičia. Norėčiau tikėtis, kad Lietuvos politikai pradės remtis mūsų ekspertų išvadomis.

JAV profesorius Johnas Kingdonas ir kiti politologai, nagrinėję mokslo ekspertų indėlį valstybei priimant sprendimus, pažymi, kad mokslininkų darbai gali teigiamai veikti idėjų lauką, kuriame dirba renkami politikai ir biurokratai. Sprendimai galėtų būti priimami remiantis ne tik politiniais ar kokiais nors kitais išskaičiavimais, bet ir moksliniais argumentais.

Apie juos turėtų būti informuota ir visuomenė, kad vėliau piliečiai ir žiniasklaida galėtų kontroliuoti, kaip sprendimai yra įgyvendinami.

Bet ar mokslininkai netaps įvairių interesų įkaitais, kaip politikai ir biurokratai, jei nuolat vertins klausimus, susijusius su politiniais ir verslo interesais?

Lietuvoje neretai yra naudojamasi ekspertų paslaugomis, bet visuomenė jų parengtais siūlymais dažnai nepasitiki. Tam pagrindą suteikia dažna praktika, kai valstybės institucijos aplimpa konsultantais ir ekspertais besivadinančiomis “draugų grupelėmis”. O galiausiai neretai pateikiamas niekalas. Šios “lesyklėlės” neturi nieko bendra su nauda valstybei, piliečiams.

Ar svarbiausio mūsų valstybės mokslinės ekspertizės organizatoriaus funkcijos negalėtų būti perduotos LMA? Šiam darbui Vyriausybė skirtų finansavimą, neatsižvelgdama į tai, ar mokslinių išvadų turinys atitiks užsakovų poreikius, ar ne. Organizatoriai tik garantuotų, kad būtų pateiktos kokybiškos išvados. Žinoma, toks ekspertinio darbo organizatorius turėtų dirbti visiško skaidrumo ir atskaitomybės sąlygomis, skirtingai nei dabar dažnai dirba ministerijos, savivaldybės, o neretai ir jų samdomi ekspertai.

Jeigu reikia apsispręsti, daryti ką

nors ar nedaryti, galėtų būti skelbiami du užsakymai, kad viena ekspertų grupė parengtų visus argumentus

Sprendimai galėtų būti priimami remiantis ne tik politiniais ar kokiais nors kitais išskaičiavimais, bet ir moksliniais argumentais. “už”, kita - “prieš”. Blogai, kai ekspertai, remiantys poziciją “už”, tik dėl objektyvumo principo dar paieško ir kokių nors argumentų “prieš”.

Geriau, jeigu tai darytų kita grupė, kuri tikrai yra “prieš”. Pasirenkant vienos ekspertų grupės paraišką, o kitą atmetant, jų autoriams turėtų būti išsamiai paaiškinta, kokiais argumentais remiantis tai daroma.

Patikėjus išvados rengimą ekspertų grupei (esant reikalui - grupėms), turėtų vykti tai, ko šįkart, deja, nebuvo: prieš pateikiant siūlymus užsa-

kovui, t. y. Vyriausybei, jie turėtų būti aptarti su mokslo ir kita visuomene institucijoje, kuri organizavo tyrimą. Dar reikėtų numatyti mechanizmą, kaip nuspręsti, ar autoriai tikrai nusipelnė išmokos už savo darbą.

LMA, ypač Atgimimo laikais, jau turėjo sukaupusi patirties, kai kartu su visuomenininkais diskutavo apie svarbiausių valstybės problemų sprendimą. Tokių diskusijų poreikį turėtų suprasti ir mokslininkai, atliekantys Vyriausybės pavedimą. Jų ryšiai, interesai taip pat turėtų būti analizuojami žiniasklaidos ir visuomenės. Tam Lietuvos mokslo ekspertai turėtų būti pasirengę, jei mano esantys mokslo visuomenės dalis, o ne valdžią aptarnaujanti struktūra. Tada būtų daugiau pasitikėjimo ekspertų išvadomis.

Nepakanka apie jas tik trumpai informuoti žiniasklaidą.

Diskusijos Mokslų akademijoje tarp visuomenininkų, tarp kurių yra ir mokslo bei kultūros žmonių, ir mokslininkų, iki šiol besisukusių tik savo profesinėje veikloje, galėtų prisidėti prie šio labai svarbaus valstybei ryšio užmezgimo. Ir vieni, ir kiti pasijus, kad yra atsakingi už visa, kas vyksta jų valstybėje.

•

Seimo tribūna

Laisvinti diržus dar ne laikas Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė pažymi, kad už valstybės pinigų naudojimą atsakingi asmenys su jais ne visada elgiasi racionaliai.

- Kokie Seimo Audito komiteto prioritetai šią kadenciją?

- Komitetas toliau nuosekliai svarstys valstybinio audito ataskaitas, analizuos, kaip yra įgyvendinamos jose pateiktos pastabos ir rekomendacijos, vykdys Valstybės kontrolės, Valstybės turto fondo, Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų efektyvumo parlamentinę kontrolę. Šie darbai negali nutrūkti keičiantis komiteto nariams ir pirmininkui.

Nemažai problemų, kurias reikia išspręsti, yra susijusios su viešojo sektoriaus apskaita, auditu ir kontrole.

Seimo Audito komitetas siekė ir sieks, kad valstybės piniginiai ištekliai būtų naudojami racionaliausiu būdu ir būtų pasiektas optimalus rezultatas. Tad darbo yra tikrai daug, nes audito reikšmė valstybės valdymo procesu šiuo metu yra didelė ir labai vertinama.

- Iš tiesų komitetas nusprendė tęsti praėjusią kadenciją vykdytą valstybės biudžeto lėšų naudojimo nuolatinę parlamentinę kontrolę.

Kodėl matote tokią būtinybę?

- Atlikęs 2012 metų asignavimų valdytojų pateiktos informacijos analizę

Romo Jurgaičio nuotrauka

J.Vaickienė: “Jeigu tai būtų jų asmeninės lėšos, vargu ar požiūris į išlaidų pagrįstumą būtų toks lengvabūdiškas.” komitetas konstatavo, kad informacijos apie išlaidas transportui, komandiruotėms, reprezentacijai, kvalifikacijos kėlimui, ekspertams ir darbo užmokesčiui rinkimas, analizė ir viešinimas veikia drausminamai. Kita priežastis - išlaidos minėtoms sritims ne visada tikrai būtinos ir pagrįstos. Todėl kilus abejonėms visada galime pareikalauti pagrįsti išlaidas, o matydami ne-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

efektyvų lėšų naudojimą į tai atsižvelgti svarstant biudžeto projektą.

- Kokias esmines problemas naudojant valstybės pinigus įžvelgiate?

- Manau, jog pagrindinė problema ta, kad už valstybės pinigų naudojimą atsakingi asmenys su šiomis lėšomis elgiasi nepakankamai racionaliai - jeigu tai būtų jų asmeninės lėšos, vargu ar požiūris į išlaidų pagrįstumą būtų

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

toks lengvabūdiškas. Dažnai tenka susidurti su atvejais, kai įstaigų vadovai, tiesiogiai atsakingi už joms skirtų lėšų naudojimo pagrįstumą ir kontrolę, negali pasakyti, koks yra įstaigos biudžetas, o komentuoti patirtas išlaidas paveda paprastiems tarnautojams. Tai rodo atsakomybės stoką.

- Praėjusios kadencijos metu daug kalbėta apie valdžios įstaigų perkamas brangias ekspertų paslaugas, priemokas, tapusias atlyginimų dalimi, tačiau padėtis nepasikeitė. Kokių veiksmų imsitės, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos skaidriau ir teisingiau?

- Atlikę 2012 metų išlaidų ekspertams analizę paprašėme įstaigų, kurių išlaidos ekspertams viršijo 1 mln. litų per metus, pateikti detalią informaciją apie tai. Artimiausiu metu turėtume sulaukti atsakymų, juos svarstysime komiteto posėdyje.

Situaciją dėl darbo užmokesčio reglamentavimo bandome keisti palengva, pradėdami nuo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimo. Tenka apgailestauti, kad iki šiol šis klausimas nebuvo tinkamai sureguliuotas, nes didelė dalis priemokų buvo skiriama viceministrams ir ministrų patarėjams, motyvuojant neadekvačiu jų atsakomybei darbo užmokesčiu.

Neseniai Audito komitetas pasiūlė Vyriausybei tobulinti teisės aktus ir tinkamai sureguliuoti šių valstybės tar-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

nautojų darbo užmokesčio sistemą.

Kitas svarbus aspektas - komitetas raštu kreipėsi į institucijas, kuriose matomas smarkus priedų padidėjimas 2012 metų ketvirtąjį ketvirtį. Paprašėme pateikti išsamią informaciją, kada ir kiek darbuotojų gavo šias premijas. Įstaigų atsakymus taip pat svarstysime ir pagal poreikį priimsime tolesnius sprendimus.

Atskirai verta paminėti aukštųjų mokyklų darbo užmokesčio fondo naudojimo problematiką. Matydami, kad šiose institucijose taip pat klesti priedų ir priemokų skyrimo praktika, paprašėme Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atliekant šių institucijų veiklos parlamentinę kontrolę įvertinti priedų pagrįstumą. Mano žiniomis, tokia analizė jau pradėta daryti. Turėdami išvadas galėsime formuluoti siūlymus ir, jeigu matysime poreikį, keisti teisės aktus.

- Naujajai valdžiai priekaištaujama dėl etatų skaičiaus didinimo valstybės institucijose. Ar per ekonomikos krizę smarkiai suveržti diržai dabar jau laisvinami?

- Šiuo metu konkrečios informacijos, kokioje institucijoje ir kiek etatų buvo padidinta ar sumažinta, neturiu.

Išvadas galėsime padaryti įvertinę šių metų pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą darbo užmokesčiui. O diržus laisvinti, mano nuomone, dar tikrai ne laikas.

•

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 16 Lietuvos žinios

Dienos temos

Neįkainojama A.Blato darbų dovana •1 p.

Atkelta iš

“Turima medžiaga A.Blato kūrybą galime nušviesti geriau už kitus”, teigė R.Budrys.

Jis nesiėmė vertinti piniginės dovanotų darbų vertės. Tačiau LDM direktorius pažymėjo, kad tai - analogų neturintis pasaulinio garso dailininko, Paryžiaus dailės mokyklos atstovo palikimas. “Tai unikali, neįkainojama dovana”, - tvirtino R.Budrys.

Naujai gauti A.Blato darbai jau metų pabaigoje turėtų būti pradėti eksponuoti V.Kasiulio muziejuje.

“Ateityje planuojame turėti nuolatinę ekspoziciją”, - tikino R.Budrys.

Be to, jau gauta prašymų pristatyti A.Blato kūrybą užsienyje - Taline, Prahoje.

Sužavėjo paroda Pasak A.Blato šeimos bičiulio, kolekcininko Viliaus Kavaliausko, dabar mūsų šaliai dovanojami gražiausi A.Blato darbai: iš Paryžiaus periodo, 1929-1930 metais Lietuvoje tapyti paveikslai.

V.Kavaliausko teigimu, A.Blato našlės R.Resnik požiūris į mūsų šalį yra itin teigiamas. Ją labai sujaudino 2011 metais Nacionalinėje dailės galerijoje įvykęs parodos “Arbit Blato kūryba. Sugrįžimas į tėvynę” atidarymas, kurį ji tiesiogiai stebėjo internetu. Gruodžio mėnesį Niujorke viešėjusį V.Kavaliauską R.Resnik informavo, kad testamentu Lietuvai paliks likusius vyro darbus ir asmeninius daiktus.

Klausiamas, kokia mūsų šaliai padovanotos A.Blato kolekcijos reikšmė, V.Kavaliauskas prisiminė, kad

1999 metais Lietuvoje norėta surengti viename Paryžiaus muziejuje saugomų 50 jo darbų parodą. Tačiau tąsyk pritrūko pinigų sumokėti už draudimą. “O dabar mes patys nuosavybės teise turime 600 darbų”, pabrėžė jis.

V.Kavaliausko teigimu, pagal vertę ir apimtį A.Blato darbų kolekcija yra antra po kolekcininko Mykolo Žilinsko Lietuvai padovanotų vertybių.

Lietuviškas žydų kultūrininkas V.Kavaliauskas pasakojo, kad 1908 metais Kaune gimęs A.Blatas buvo “absoliučiai lietuviškas žydų kultūrininkas”. Tiek Lietuvoje, tiek vėliau gyvendamas užsienyje jis daug bendravo su lietuvių menininkais: dailininkais Adomu Galdiku, Vytautu Kazimieru Jonynu, Antanu Gudaičiu, režisieriumi Juozu Miltiniu, rašytoju Petru Cvirka ir kitais. A.Blatas gyveno Paryžiuje, Niujorke, turėjo namus Venecijoje.

Ir Lietuvoje, ir vėliau gyvendamas užsienyje A.Blatas (kairėje) daug bendravo su lietuvių menininkais - šioje nuotraukoje jis įamžintas su Vytautu Kazimieru Jonynu. / Viliaus Kavaliausko nuotrauka

Saugojo rūpintojėlius V.Kavaliauskas su A.Blatu susipažino praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Niujorke. Kolekcinin-

V.Kavaliauskas: “Dabar mes patys nuosavybės teise turime 600 darbų.”

A.Blatas, anot V.Kavaliausko, visą laiką buvo labai produktyvus, yra nutapęs daug darbų. Lankydamasis vienoje garsiausių pasaulyje Metropolitano operoje Niujorke kolekcininkas ir ten pamatė kabančius A.Blato paveikslus. Iš Lietuvos kilęs dailininkas yra nutapęs smuikininko Yehudi Menuhino, pianisto Arthuro Rubinsteino, dirigento ir violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus, tenoro Placido Domingo portretus.

kas prisiminė, kad dailininkas puikiai kalbėjo lietuviškai, deklamuodavo Juozo Tysliavos eiles. “Taip buvome susidraugavę, kad praėjus 11 metų po A.Blato mirties R.Resnik paskambino man, klausdama, ką daryti su turimais jo darbais. Pasiūliau juos padovanoti Lietuvai”, - sakė jis.

Jau po metų - 2011-ųjų viduryje ši idėja tapo kūnu. A.Blato šeimos Lietuvai padovanoti ir LDM perduoti kūriniai netrukus buvo pristatyti visuomenei.

Lietuvą pasiekus pirmajai A.Blato darbų daliai, V.Kavaliauskas su R.Budriu dar porą kartų lankėsi Venecijoje esančiame dailininko name, kur surinko ir į Vilnių parvežė taip pat mūsų šaliai padovanotus jo kūrinius ir daiktus. Tarp jų - ir tris lietuviškus dievukus -rūpintojėlius, kuriuos 1929 metais A.Blatas išsivežė į Paryžių. “Tie rūpintojėliai yra jo paveiksluose Paryžiaus, Amerikos muziejuose. Vienas labai gražus jo darbas, kuris, regis, yra Australijos muziejuje, vaizduoja verbą su lietuvišku rūpintojėliu.

Nepaprasta!” - sakė V.Kavaliauskas.

2011 metais buvo išleistas Lietuvai padovanotos A.Blato kolekcijos albumas. Anot V.Kavaliausko, sulaukus dabar į mūsų šalį atkeliaujančios dailininko darbų dalies, bus galima parengti ir antrąjį albumo tomą.

•

3

A.Blato biografija Neemija Arbitblatas (Arbit Blatas) gimė 1908 metų lapkričio 19 dieną Kaune, muzikos instrumentų prekybininko šeimoje. Piešti pramoko Poltavos vaikų namuose, kur Pirmojo pasaulinio karo metais su žydų pabėgėliais septynerius metus glaudėsi ir Arbitblatų šeima.

Kai grįžo į Lietuvą, lankė Kauno žydų realinę gimnaziją, kurioje dailės mokytoju dirbo Vilniaus meno mokyklos auklėtinis Jokūbas Mesenbliumas (Jacques’as Missene), ir privačias Justino Vienožinskio pamokas.

1924-1926 metais mokėsi Berlyno dailės akademijoje. 1926-aisiais pasiekė Paryžių ir šešerius metus skyrė studijoms dailės mokyklose. 1932 metais įsteigė pirmą privačią meno galeriją Kaune. 1933-iaisiais atidarė pirmą personalinę parodą Paryžiuje.

1939-aisiais emigravo į Niujorką.

1941 metais A.Blatui suteikta JAV pilietybė. Jo motina mirė Štuthofo koncentracijos stovykloje. Tėvą, išgyvenusį Dachau, palūžusia sveikata dailininkas parsivežė į Niujorką, tačiau po kelių mėnesių jis mirė.

1947 metais A.Blatas tapo tikruoju Paryžiaus rudens salonų (Salon d’Automne) nariu. 1978-aisiais už nuopelnus prancūzų menui jam suteiktas Prancūzijos garbės legiono riterio, vėliau - ir Prancūzijos garbės legiono karininko vardas.

1933 metais A.Blatas vedė Sylvią Satenstein, jie susilaukė dukters Dorotėjos. 1973-iaisiais Hamburge sutiko garsią amerikiečių operos dainininkę ir režisierę Reginą Resnik. Pora susituokė 1975 metais.

1998 metais A.Blatas aplankė gimtąjį Kauną. 1999-ųjų balandžio 27 dieną jis mirė savo namuose Manhatane.

Politologai prognozuoja lengvesnę pergalę vertino A.Kubiliaus veiklą, balsai atiteks tikrai ne dabartiniam TSLKD lyderiui, o “kam nors kitam”.

Kaip žinoma, pagal TS-LKD įstatus partijos pirmininko rinkimų nugalėtoju pripažįstamas kandidatas, surinkęs daugiau nei pusę balsavime dalyvavusiųjų balsų.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Iš kovos dėl Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto pasitraukus europarlamentarei Laimai Andrikienei, politologai linkę manyti, kad dabartinio partijos vadovo Andriaus Kubiliaus pergalė šiuose rinkimuose tėra laiko klausimas.

Varžytuvėse dėl TS-LKD pirmininko kėdės liko trys kandidatai dabartinis partijos vadovas, Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir Seimo narys Valentinas Stundys.

Likus lygiai savaitei iki TS-LKD vedlio rinkimų iš kovos pasitraukė europarlamentarė L.Andrikienė.

Nugalėtojo laurų vainiką politologai jau kabina A.Kubiliui. Pasak jų, lieka tik vienas klausimas - ar šiam pavyks nugalėti V.Landsbergį per pirmąjį turą, ar prireiks ir antrojo.

Nepavojinga varžovė Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, iš mūšio lauko pasitraukus L.Andrikienei TS-LKD vadovo rinkimuose atsirado galimybė išvengti kito turo. “Konkurencija mažėja, ryškėja du lyderiai. Jei būtų dalyvavusi L.Andrikienė, šimtu procentų būtų reikėję antrojo turo”, - LŽ sakė jis. A.Krupavičiaus nuomone, europarlamentarė neturėjo didelių šansų būti išrinkta partijos pirmininke, tačiau dalį balsų būtų atėmusi.

Politologas Tomas Janeliūnas taip pat mano, kad L.Andrikienė - “ne ta

Laimės modernieji?

Eltos nuotrauka

L.Andrikienė: “Netikėtai tapau kandidate į aukštas pareigas EP ir matau, kad kokybiškai vykdyti dvi rinkimų kampanijas vienu metu neįmanoma.” kandidatė, kuri galėtų pretenduoti į partijos lyderius”. Jau vien dėl to, kad senokai dirba ne Lietuvoje, o Briuselyje, yra “toliau nuo einamųjų partijos reikalų”, neturi daug rėmėjų. Pašnekovas spėjo, jog tai buvo viena priežasčių, paskatinusių ją atsisakyti konkurencinės kovos.

Rinkimų trasos neketinantis palikti V.Stundys prognozavo, kad partijos kolegės, kuri gana kritiškai

Realiausias pirmininko rinkimų laimėtojas, A.Krupavičiaus nuomone, yra A.Kubilius. Dabartinis jėgų išsidėstymas partijoje jam palankiausias. “A.Kubilius turi argumentų, kodėl partijos nariai turėtų balsuoti už jį”, - tvirtino politologas.

“Beveik neabejočiau, kad šiuos rinkimus laimės A.Kubilius. Nors esama tam tikros kritikos, ypač krikščioniškojo partijos sparno atžvilgiu, didesnė dalis narių pripažįsta, jog TSLKD reikia laikytis modernios linijos, kad ir kaip tai sudėtinga”, - antrino kolegai T.Janeliūnas. Jis tikino manantis, jog V.Landsbergis apskritai nelabai nori laimėti. “Dauguma supranta, kad jam grįžti į partijos vadovo poziciją, kurios jau buvo atsisakęs, būtų gal net nelabai patogu”, LŽ teigė T.Janeliūnas. Todėl, politologo nuomone, profesoriui “norisi ne tiek vadovauti partijai, kiek šiek tiek pasukti ją tam tikra idėjine linkme, kurią jis bando siūlyti”. Kita vertus, T.Janeliūnas abejoja, ar pavyktų “pasukti” TS-LKD. “Gyvenimas nestovi vietoje. A.Kubiliaus vadovavimas Vyriausybei parodė, kad tikrai nemaža dalis partijos kolegų, nors ir paradoksalu, yra linkę į gana liberalius sprendimus”, - pažymėjo politologas.

O ekonominė ideologija, anot jo, “persilieja į kai kurias kitas sritis”, va-

dinamąsias konservatorių tvirtoves ir vertybines sistemas.

Jei TS-LKD pirmininku vis dėlto būtų išrinktas V.Landsbergis, ši partija, A.Krupavičiaus įsitikinimu, “taptų dar radikalesnė nei dabar”, pasislinktų tautiškumo link, būtų itin kritiška šiandien valdžioje esančioms partijoms ir mėgintų susigrąžinti dalį rinkėjų, kurie per Seimo rinkimus balsavo už “Drąsos kelią”. Tačiau eidama tokiu keliu TS-LKD neabejotinai prarastų dalį nuosaikesnių pažiūrų rinkėjų. Tada juos galėtų perimti Liberalų sąjūdis. “Apskritai V.Landsbergio sugrįžimas į partijos vadovus būtų grįžimas atgal. Vargu ar jis būtų naudingas TS-LKD net vidutinio nuotolio perspektyvoje”, svarstė A.Krupavičius.

Aktyviai rinkimų kampanijoje dalyvaujantis V.Stundys sakė, kad partijoje “dominuoja pokyčių ir permainų lūkestis”, tikimasi, jog TS-LKD “liks nuosekli aiškių vertybių partija”. Keičiant politikos prioritetus daugiau dėmesio keti-

nama sutelkti “į vientisos Lietuvos idėją, o ne toliau gilinti takoskyrą”.

Parašė laišką Europos Parlamento (EP) narė L.Andrikienė savaitgalį informavo partiją, kad traukiasi iš pirmininko rinkimų kampanijos. Ji apsisprendė pasirinkti darbą Briuselyje. “Netikėtai tapau kandidate į aukštas pareigas EP ir matau, kad kokybiškai vykdyti dvi rinkimų kampanijas vienu metu neįmanoma. Apsisprendžiau grįžti ir visa jėga dirbti EP. Šiandien nežinau, kuo baigsis rinkimai EP - pergale ar pralaimėjimu, tačiau renkuosi EP”, laiške kolegoms rašo L.Andrikienė.

Vertindama TS-LKD pirmininko rinkimų kampaniją politikė teigė jaučianti, kad savo misiją atliko. “Mano rinkimų nuostatos, pasiūlymai dėl partijos atsinaujinimo ir modernizavimo daugeliui patinka - tai patyriau per susitikimus su partijos skyrių nariais. Mano programinės nuostatos buvo išgirstos ir kitų kandidatų”, džiaugėsi L.Andrikienė.

•

Jonui Šimėnui, Mylimos Motinos netekus Visos pasaulio negandos praeina, su gyvenimo sunkumais galima susitaikyti arba juos įveikti.

Niekada tik nepraeis skausmas netekus Motinos.

Liūdime kartu su Jumis ir Jūsų šeima.

Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas

4

2013 04 16 Lietuvos žinios

Dienos temos

Sveikatingumo centrą turės ir Anykščiai DAIVA BARONIENĖ

Pusę amžiaus veikusios, prieš septynerius metus beveik nugriautos sanatorijos “Anykščių šilelis” vietoje dar šiemet iškils modernus sveikatingumo centras. Jo jau daug metų laukia ir paprasti anykštėnai, ir savivaldybės vadovai.

Kovo pabaigoje Anykščių pakraštyje, garsiajame Anykščių šilelyje, pradėtas statyti sveikatingumo centras “SPA Vilnius Verde”. Baseinų, pirčių, sveikatinimo procedūroms skirtų vietų ir viešbučio kompleksas turėtų iškilti iki šių metų pabaigos. Jis statomas panaudojant vienintelį nenugriautą sovietmečiu garsėjusios sanatorijos “Anykščių šilelis” korpusą.

Išgarsino vanduo Anykščiai - viena nedaugelio mūsų šalies vietovių, kur iš žemės gelmių trykšta mineralinis vanduo. Būtent tai lėmė, kad 1960 metais čia iškilo sanatorija “Anykščių šilelis”. Joje sveikatą stiprindavo žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tolimiausių tuometės Sovietų Sąjungos kampelių. Daug korpusų turėjusi įstaiga klestėjo iki pat SSRS subyrėjimo. Vėliau “Anykščių šilelis” ėmė skursti.

Gerokai nugyventą sanatoriją prieš septynerius metus įsigijo verslininkas Valdas Trinkūnas. Jis žadėjo “Anykščių šilelį” paversti vienu didžiausių Baltijos šalyse sveikatingumo, grožio ir gydomųjų paslaugų centru. Teigta, kad į jį norima investuoti 80 mln. litų, statyti didžiulį galerijomis susisieksiančių

Sveikatingumo centras rasis iš esmės pertvarkius šį neišvaizdų buvusio “Anykščių šilelio” korpusą.

Daivos Baronienės nuotrauka

pastatų kompleksą, įdarbinti jame šimtus žmonių.

Būsimo centro vaizdiniais susižavėjusi tuometė Anykščių rajono valdžia V.Trinkūną suskubo avansu paskelbti nusipelniusiu rajono žmogumi, ėmė planuoti dėl komplekso atsiradimo į rajono biudžetą byrėsiančias pajamas.

Apėmė dvejonės Nutiko taip, kad verslininko įsigyto “Anykščių šilelio” korpusai buvo nugriauti ir sulyginti su žeme, liko tik statinys, kuriame atvykėliams dar buvo sudaromos sąlygos apsinakvoti. Tačiau naujos statybos vis neprasidėjo.

Tuomet LŽ kalbintas V.Trinkūnas teigė, jog statybų pradžią tenka nukelti dėl europinių investicijų, kurių tikėtasi šiam centrui. Vėliau verslininkas

E.Nekraševičius: “Pagal pirminius sumanymus sveikatingumo centras turėjo kainuoti 80 mln. litų, dabar manome jį pastatyti už 12 mln. litų.” motyvavo, kad planus koreguoja Lietuvą užklupusi krizė, galiausiai imta abejoti, ar Anykščiai apskritai verti turėti tokį centrą.

Girdėdami šiuos teiginius, ir paprasti anykštėnai, ir rajono valdžios atstovai jau buvo beprarandantys paskutinę viltį. Tačiau 2012-ųjų vėlyvą rudenį vėl prabilta apie Anykščių sveikatingumo centro statybas, o neseniai jos buvo pradėtos.

Vilios ir užsieniečius “Pagal pirminius sumanymus Anykščių sveikatingumo centras turėjo kai-

nuoti 80 mln. litų, dabar manome jį pastatyti už 12 mln. litų, iš kurių 2,6 mln. litų sudaro europinės investicijos”, - LŽ sakė centro statybomis besirūpinantis UAB “Anšilas” direktorius Edmundas Nekraševičius.

Jis pabrėžė, kad sveikatingumo centras rasis iš esmės pertvarkius likusį buvusio “Anykščių šilelio” korpusą, prie jo pristačius penktą aukštą. “Tvarkyti reikia daug ką. Šiuolaikinių reikalavimų neatitinka net pernelyg maži sovietinės statybos statinio tualetai, tad tenka versti kapitalines sienas ir didinti juos”, - pasakojo E.Nekraševičius.

Prie pertvarkyto senojo pastato bus “prilipdytas” stiklo gaubtą turėsiantis baseinas, kad besimaudantieji galėtų gėrėtis Anykščių šilelio grožiu. Šalia didžiojo baseino bus keletas mažesnių baseinų ir pirčių kompleksas, taip pat vietos, skirtos sveikatinimo procedūroms. Numatytas 47 kambarių viešbutis.

E.Nekraševičius vylėsi, jog pramogauti į Anykščius važiuos aukštaičiai, kaimynai latviai ir galbūt tolimesnių šalių žmonės. Paklaustas, kodėl būsimo centro pavadinime nebeliko Anykščių pavadinimo, bendrovės direktorius teigė, jog pavadinti sveikatingumo centrą “SPA Vilnius Verde” sumanyta rinkodaros tikslais orientuojantis į užsieniečius. Jie esą vargu ar yra girdėję apie Anykščius, bet puikiai žino Vilnių, o jau žinodami sostinę susiras ir už mažiau kaip 100 kilometrų nuo jos esančius Anykščius.

Suteiks gyvybingumo Anykščių rajono vicemeras Donatas Krikštaponis LŽ tvirtino, kad anykštėnai labai laukia naujojo sveikatingumo centro. Jis pabrėžė, kad galbūt ne visi nedarbu garsėjančių Anykščių gyventojai galės mėgautis šio centro paslaugomis, bet džiugu tai, kad jame žadama įdarbinti apie pusšimtį žmonių.

“Prisimenu laiką, kai į buvusį “Anykščių šilelį” suvažiuodavo žmonės iš visos SSRS. Ir miesto renginiai, ir parduotuvės, ir aikštės buvo pilni tų žmonių”, - kalbėjo D.Krikštaponis.

Jis vylėsi, kad “SPA Vilnius Verde” Anykščių gyvenimą padarys gerokai aktyvesnį.

•

Trumpai TEISIS SU LIETUVA

LIEKA NUŠALINTAS

Žlugusio Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas duoda į teismą Lietuvos valstybę ir Lietuvos banką. LNK “Žinios” vakar pranešė, jog ieškinyje V.Romanovas teigia, kad valstybė ir Lietuvos bankas jį apgavo, ir reikalauja priteisti patirtą žalą. Reikalaujama suma gali siekti 70 mln. litų. Neoficialiomis žiniomis, V.Romanovas ieškinyje tvirtina, kad visi Ūkio banko sunkumai, dėl kurių Lietuvos bankas jį uždarė, centriniam bankui buvo žinomi dar prieš porą metų. Po banko “Snoras” žlugimo esą su Lietuvos banku buvo suderintas veiksmų planas. Jame numatyta, ką turi padaryti Ūkio bankas, kad išvengtų “Snoro” likimo. Esą 90 proc. veiksmų Ūkio bankas įvykdė, ir vos jo būklė pagerėjo, Lietuvos bankas jį uždarė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas dar trims mėnesiams pratęsė kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu įtariamo Mindaugo Balčiūno nušalinimą nuo Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigų. “Teismas nušalinimą pratęsė maksimaliam terminui. Apie bylos pabaigimą kalbos dar nėra, tačiau tokios priemonės taikymas leis greičiau atlikti ikiteisminį tyrimą ir užkirs bet kokį kelią jam trukdyti”, - sakė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė.

ABEJOTINA IŠVADA

Kauno klinikinėje ligoninėje tiriant 11 mėnesių kūdikio mirtį neaptikta duomenų, patvirtinančių, kad jis mirė nuo suleisto kalio chlorido tirpalo.

Tai vakar pristatydama komisijos tyMATO GRĖSMĘ rimo išvadas sakė Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Opozicijos lyderis konservatorių pirmedicinai Rita Banevičienė. Jos teimininkas Andrius Kubilius referengimu, tikrosios mirties priežasties lidumui siūlomoje formuluotėje dėl goninės komisijai nustatyti nepavydvigubos pilietybės mato grėsmę. Jis ko. Pernai balandį ligoninėje staiga skeptiškai vertina galimybę kartu turė- mirus kūdikiui, teismo medicinos ti Lietuvos ir Rusijos arba Lietuvos ir ekspertai nustatė, kad jo mirties Lenkijos pilietybes. A.Kubilius tvirtipriežastis buvo ūmi intraveninė inno visada pasisakęs už didesnes išeitoksikacija kalio chlorido tirpalu vių galimybes išsaugoti Lietuvos pilie- įtariama, kad jį slaugė suleido vietoj tybę įgyjant kitos valstybės pilietybę, paskirto gliukozės tirpalo. “Nekvesbet siūlymą į Konstituciją įrašyti nuos- tionuojame specialistų išvadų, bet tatą, kad “Lietuvos Respublikos pilie- manome, kad jos padarytos neįvertitis gali būti ir kitos valstybės piliečiu”, nus aplinkybių visumos ir kad jose teigė esant per daug bendrą. Seimui yra prieštaravimų medicininiams šiandien planuojama pateikti siūlymą dokumentams, kuriuos turi ligonikartu su prezidento rinkimais 2014 nė”, - teigė R.Banevičienė. metais rengti referendumą dėl dviguBNS, LŽ bos pilietybės.

2013 04 16 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Paplūdimiuose šiukšles rinks gelbėtojai no, kad sprendimas patikėti gelbėtojams tvarkyti Smiltynę atrodo keistas. “Yra labai daug darbo, reikia sunkiasvorės technikos. Pavasarį būtina viską pastatyti pliažuose, rudenį viską iškasti, suvežti saugoti, valyti nuo takų ir smėlį, ir sniegą”, - pažymėjo jis.

DENISAS NIKITENKA

Nuo gegužės Klaipėdoje, Smiltynėje, apsilankę poilsiautojai visas pretenzijas dėl nešvaros paplūdimiuose ir kopose galės reikšti uostamiesčio Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai.

Dirbs geriau?

Pirmąkart šiai Klaipėdos savivaldybės biudžetinei įstaigai patikėta visus metus rūpintis ne tik žmonių saugumu jūroje, bet ir Smiltynės paplūdimių bei rekreacinių zonų švara ir tvarka. Tam tikslui skirta beveik ketvirtis milijono litų.

Tokias paslaugas iki šiol teikę verslininkai tikina, kad gelbėtojai nesugebės deramai atlikti naujų funkcijų.

Situacijos įkaitai Klaipėdos merija kasmet skelbia viešus konkursus, kurių laimėtojai ištisus metus, daugiausia - vasaros sezonu, rūpinasi paplūdimių švara, tvarko kopų takelius, renka šiukšles, įrengia persirengimo kabinas ir kt.

Tačiau šiemet sklandžiai parinkti rangovo Smiltynei nepavyko, mat konkursą pralaimėję verslininkai apskundė jo rezultatus teismui. Todėl merija, nenorėdama laukti, kuo baigsis teisminiai ginčai, nutarė pati paskirti naujuosius paplūdimių ir kopų prievaizdus. Kitaip, anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, tos vietos būtų likusios be šeimininko, o juk sezonas - “ant nosies”.

“Todėl pasitarėme su politikais ir nutarėme paplūdimių priežiūros funkcijas patikėti mūsų biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai. Sutartis su konkursą laimėjusia bendrove nebus pasirašyta, mes turime tokią teisę. Dar viena priežastis - noras duoti daugiau darbo gelbėtojų tarnybai. Tad suteikėme jiems progą išmėginti savo jėgas naujoje srityje.

Smiltynės paplūdimių valymas pirmąkart patikėtas ne specializuotai bendrovei, o gelbėtojų tarnybai.

Deniso Nikitenkos nuotrauka

Žiūrėsime, ar gelbėtojai sugebės tai padaryti”, - LŽ aiškino L.Dūda. Šiemet pliažuose ir kopose esantiems mediniams takams, laiptams remontuoti ar naujiems įrengti bus skirta 50 tūkst. litų. Dar 198 tūkst. litų numatyta atseikėti Smiltynės rekreacinėms teritorijoms, šaligatviams, takams, vedantiems prie jūros, paplūdimiams ir kopoms valyti bei prižiūrėti.

“Juk tai nekvalifikuotas darbas. Įstaiga galės išsinuomoti įrangą, techniką, priimti naujų žmonių ar pavesti šį darbą turimiems darbuotojams. Gal paaiškės, kad gelbėtojai darbą atlieka net geriau negu valymo bendrovės, kurios dirbo iki šiol”, - svarstė L.Dūda.

ja. “Nežinau, gal ir neskųsime. Tačiau logika perduoti visų Smiltynės paplūdimių, takų, kopų priežiūrą gelbėtojų tarnybai man nesuprantama. Tai tas pats, kas miesto poli-

Nemato logikos Smiltynės paplūdimių priežiūros konkursą laimėjusios įmonės “Vakarų švara” direktorius Gedeminas Bagočius teigė dar negalįs pasakyti, ar skųs teismui merijos sprendimą nesudaryti sutarties su laimėto-

Užs. V-3

cijai pavesti kas rytą rinkti šiukšles ir šluoti šaligatvius. Juk gelbėtojų funkcija - rūpintis žmonių saugumu jūroje, o ne imtis ūkinių darbų ir valyti teritoriją. Ten ne tik šiukšles kasdien reikės surinkti, bet ir atkasti smėliu užneštus takus, įkasti persirengimo kabinas, šiukšliadėžes, vėliau jas iškasti. Reikia ir specialios technikos, ir patirties”, - kalbėjo bendrovės vadovas.

G.Bagočius patikino, kad darbų sutartis už beveik 250 tūkst. litų dar nieko nereiškia. Esą gelbėtojų tarnyba gali patirti net nuostolių. “Jei užsiimtume vien paplūdimių valymu, neišsiverstume, nes reikia ir technikos įsigyti, ir mokesčius, algas žmonėms mokėti. Manau, gelbėtojams užkrauta papildoma našta. Spėju, kad šiais metais Smiltynės paplūdimių kokybė suprastės, šiukšlių bus daugiau, o tvarkos - mažiau”, - sakė G.Bagočius.

Kitos pajūrio paplūdimių švara besirūpinančios bendrovės “Ekonovus” Klaipėdos regiono vadovas Antanas Gudelis LŽ taip pat tvirti-

Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Virginijus Urbonas siūlė neužbėgti įvykiams už akių. “Galiu patikinti, kad tikrieji gelbėtojai šiukšlių nerinks, o tik gelbės skęstančiuosius ir palaikys tvarką paplūdimiuose, kaip ir iki šiol. Teritorijų valymo, tvarkymo darbus atliks kiti įmonės darbuotojai, jei to norės, arba samdysime naujus. Mūsų tarnyboje dirba daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant gelbėtojus. Be to, sovietiniais laikais švara paplūdimiuose taip pat rūpinosi gelbėtojai, o ne verslininkai”, - LŽ dėstė uostamiesčio gelbėtojų vadas.

G.Bagočius: “Tai tas pats, kas miesto policijai pavesti kas rytą rinkti šiukšles ir šluoti šaligatvius.”

V.Urbonas mano, kad šį vasaros sezoną Smiltynės pliažai gali būti dar švaresni ir tvarkingesni negu anksčiau. “Nes juos prižiūrėsime mes. Juk gelbėtojai dirba nuo 9 iki 21 val., nuolat budi, stebi padėtį.

Kas geriau žino, kur daugiausia šiukšlių, jei ne gelbėtojai? Anksčiau darbininkai rytais atvažiuodavo, surinkdavo šiukšles ir išvažiuodavo, o mes dirbame visą dieną, tad geriau žinome paplūdimių būklę. Reikiamą įrangą arba įsigysime, arba nuomosimės. Tikiu, kad situacija Smiltynėje tikrai nebus blogesnė, nors, žinoma, naujos funkcijos mums yra iššūkis”, - kalbėjo V.Urbonas.

•

Teisybės paieškos pasitelkiant Kauno politikus KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno miesto muziejus atsidūrė vietos politikų akiratyje.

Bus aiškinamasi, ar teisėtai iš jo atleista darbuotoja, padėjusi šiai kultūros įstaigai uždirbti nemažai pajamų.

Menotyrininkės išsilavinimą turinti Vaida Rakaitytė dar praėjusios savaitės pradžioje dirbo Kauno miesto muziejuje. Tačiau merginai, nesutikusiai atsisakyti veiklos, kuri buvo maloni širdžiai, teko pasitraukti. V.Rakaitytė tikino, esą su ja susidorota norint priimti daugiau vadovybei palankių žmonių.

Papildomas darbas Prieš penkerius metus Kauno muziejuje pradėjusi dirbti V.Rakaitytė buvo paskirta ekskursijų vadove. Kadangi stigo etatų, muziejininkams teko atlikti ne tik savo tiesioginį darbą, bet ir papildomas funkcijas. Įvertinus edukologo svarbą įstaigoje merginai buvo pavesta rengti ir įgyvendinti edukologines programas.

Ekskursijų vadovė iš viso parengė 13 skirtingų moksleiviams skirtų programų. Pernai už vieną specialią V.Rakaitytės programą, pristatytą Rygoje

vykusioje viduramžių šventėje, Kauno miesto muziejus pelnė ypatingą padėką. Apie jos darbą užsiminta ir Metų muziejininko rinkimuose.

Konfliktas paaštrėjo Merginos karjera muziejuje ėmė strigti, kai įstaigoje direktoriaus pavaduotoja pradėjo dirbti Reda Žekienė. Juodvi nesutarė - V.Rakaitytė tvirtino, kad pavaduotoja nesivadovavo pareiginėmis instrukcijomis, neteisingai pildydavo ataskaitas, o R.Žekienė nuolat pranešdavo įstaigos direktorei Ritai Garbaravičienei, kad pavaldinė jos neklauso.

Konfliktas itin paaštrėjo pernai

bereikės atlikti, jis bus perleistas kitam žmogui. Tai, kad miesto taryboje buvo aiškinama, jog edukologinių užsiėmimų muziejuje nevyksta, penkerius metus specialias programas kūrusią darbuotoją įžeidė.

“Per pastaruosius trejus metus net 80 proc. įplaukų muziejus gaudavo būtent už mano atliekamą darbą”, - pažymėjo mergina.

Ją papiktino tai, kad staiga jai buvo pasiūlyta dirbti tik ekskursijų vadove. V.Rakaitytė dėl situacijos kreipėsi ne tik į miesto politikus, bet ir į Valstybinę darbo inspekciją.

V.Rakaitytė: “Per pastaruosius trejus metus net 80 proc. įplaukų muziejus gaudavo būtent už mano atliekamą darbą.” spalį, kai Kauno miesto taryboje buvo pristatytas muziejaus prašymas didinti etatų skaičių ir pateikta veiklos ataskaita. Tarp norimų priimti darbuotojų įvardytas ir edukologas. Kauno politikai muziejaus prašymui pritarė. Dabar įstaigoje vietoj 19 dirba 32 asmenys.

V.Rakaitytę vadovybė informavo, kad edukologės darbo jai ne-

Kauno tarybos narys Artūras Orlauskas stebėjosi, kad muziejaus vadovybė, prašydama naujų etatų, nepranešė, jog edukologinis darbas įstaigoje iš tiesų vyksta. Jam keista ir tai, kodėl pasikeitė požiūris į V.Rakaitytę, kaip specialistę.

“Nežinia kodėl staiga imama sakyti, kad ji - neprofesionalė, todėl dirbti muziejuje negali. Tuomet ko-

Pernai už vieną specialią V.Rakaitytės programą, pristatytą Rygoje vykusioje viduramžių šventėje, Kauno miesto muziejus pelnė ypatingą padėką.

Vaidos Rakaitytės nuotrauka

dėl jai tiek laiko buvo leidžiama dirbti “neprofesionaliai”?” - retoriškai klausė politikas.

Ne žinovė Kauno miesto muziejaus direktorė R.Garbaravičienė LŽ pasakojo, jog edukologo etato įstaigoje nebuvo, o kol trūko darbuotojų, funkcijos buvo paskiriamos atlikti ir ne žinovams. Anot jos, V.Rakaitytė neturi reikiamo išsilavinimo vykdyti edukologo darbą. Todėl jai prieš du mėnesius buvo pateikti nauji pareigi-

niai nuostatai, kuriuose numatytos tik ekskursijų vadovės pareigos. Dokumentą V.Rakaitytė turėjo pasirašyti per du mėnesius. Bet to nepadarė. “Todėl ją ir atleidome”, - sakė R.Garbaravičienė.

Jos teigimu, V.Rakaitytė neturi jaustis pažeminta, nes stokoja kompetencijos vykdyti edukologės funkcijas. “Dabar turime tos srities specialistą”, - pažymėjo R.Garbaravičienė.

Jos nuomone, darbuotojai turėjo būti tik geriau, nes jos atlyginimas nebūtų pasikeitęs.

•

6

2013 04 16 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Kipro pinigai teka į Latviją Rusų pinigai iš Kipro bankų jau plūsta į Latviją, o salos vyriausybė žada suteikti rusams Kipro pilietybę kaip kompensaciją už patirtus nuostolius. Taip jie taptų ir Europos Sąjungos piliečiais.

Kad su Kipru konkuruojančios šalys skuba kviesti Kipre įstrigusius Rusijos pinigus, rašo britų dienraštis “The Financial Times”. Tačiau oficialiai Ryga skelbia, jog to nėra, nes tai nenaudinga valstybei, ketinančiai nuo kitų metų įsivesti eurą. “Šiuo metu mes nepastebime, kad rusiški pinigai tekėtų į Latviją, ir neketiname konkuruoti dėl jų”, - duodamas interviu britų dienraščiui sakė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.

Kipro teisininkai, dirbantys su klientais iš Rusijos, teigia, kad vos tik buvo paskelbtas Kipro gelbėjimo planas, jau po kelių valandų su jais susisiekė Latvijos bankai. “The Financial Times” rašo, kad pinigai plūsta, nes “Latvija trokšta rusų indėlių”.

Jau vasario pabaigoje bendra indėlių suma Latvijos bankuose sudarė 12,7 mlrd. latų (18 mlrd. eurų), iš jų 49 proc. priklausė ne Latvijos gyventojams. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 80-90 proc. latviams nepriklausančių indėlių yra atkeliavę iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos, be to, tokių indėlių suma vis didėja. Tai aiškinama tuo, kad Nepriklausomų Valstybių Sandraugos piliečiai perkelia savo indėlius iš euro zonos, kurios bankai, pirmiausia Kipro, yra patekę į sunkią padėtį.

Latvija susidomėjo ir kovotojai su korupcija. Ši šalis jų dėmesį patraukė, kai buvo paskelbta, kad jos bankai yra susiję su afera, kurią demaskavo Rusijos teisininkas Sergejus Magnickis, taip pat - su “Kirgizstano byla”. “Atrodo, kad Latvija labai džiaugiasi galėdama priimti pinigus iš buvusios SSRS, t. y. iš vietų, kur rizika plauti pinigus didesnė. Po Kipro įvykių tai turi kelti neri-

komų pinigų, tačiau jų turimas indėlis turi būti solidus. Pavyzdžiui, bendrovė “Cyposit” imasi darbo tik tuomet, kai indėlis ne mažesnis nei 1 mln. eurų.

Kipro pilietybė

Kipro prezidentas N.Anastasiadis (kairėje) ir Maskvos banko valdybos pirmininkas Michailas Kuznecovas per verslo forumą Limasolyje. / AFP/Scanpix nuotraukos mą”, - aiškino Londone įsikūrusios antikorupcinės organizacijos “Global Witness” analitikas Tomas Mayne’as.

Latvijos valdžia tai neigia aiškindama, kad ji sugriežtino taisykles ir taip sukūrė užkardą plauti pinigus per šią šalį, o tiems bankams, kuriuose dominuoja ne Latvijos gyventojų indėliai, taikomi dar griežtesni reikalavimai.

Tačiau kai kurios euro zonos šalys jau ima abejoti, ar verta priimti į savo būrį Latviją. O ir Latvijos premjerui V.Dombrovskiui teks įtikinėti pačius latvius, kad jiems verta stoti į klubą, kuris su savo mažesniais partneriais gali pasielgti taip, kaip pasielgė su Kipru.

Ribojamas kapitalo judėjimas Kad pristabdytų pinigų nutekėjimą, Kipro finansų ministerija sugriežtino kapitalo judėjimo taisykles. Be specialaus Kipro centrinio banko leidimo ga-

Kipro valdžia nutarė pasiūlyti pilietybę indėlininkams, kurie prarado daugiau kaip 3 mln. eurų. Tai jiems būtų savotiška kompensacija už patirtus nuostolius. Pirmiausia ją gautų rusai. lima išmokėti tik iki 300 tūkst. eurų, o tokių sumų pervedimai yra uždrausti.

Fiziniams asmenims per mėnesį leidžiama pervesti tik iki 2000 eurų, o juridiniams - iki 10 tūkstančių. Tai padaryta dėl to, kad praėjusią savaitę Kipro bankų indėlininkai masiškai bandė pervesti pinigus iš savo sąskaitų arba suskaidyti indėlius į mažesnius - iki tol tai buvo leidžiama. Taip pat uždrausta vieno banko klientams atsidaryti sąskaitas kituose salos bankuose.

Pinigų pervedimas į užsienį uždraustas, išimtis padaryta tik toms sumoms, kurios skiriamos darbuotojų

atlyginimams arba yra reikalingos sumokėti už mokslą. Tačiau ir tam reikia pateikti paaiškinamuosius dokumentus, jei suma ne didesnė kaip 20 tūkst. eurų. Jei ji didesnė - dar būtinas ir Kipro centrinio banko leidimas. Išvykstantieji į užsienį gali pasiimti tik iki 2000 eurų.

Toks pinigų Kipro bankuose blokavimas paskatino įvairių bendrovių, kurios skelbiasi galinčios pervesti į užsienį indėlius už 40 proc. turimo indėlio sumos, kūrimąsi. Pirmiausia tai skiriama klientams iš Rusijos, tikinant, kad taip jie galės atgauti 60 proc. Kipre lai-

Kipro valdžia nutarė pasiūlyti pilietybę tiems indėlininkams, kurie kilus krizei saloje prarado daugiau kaip 3 mln. eurų. Tai jiems būtų savotiška kompensacija už patirtus nuostolius.

Pirmiausia ją gautų rusai.

Manoma, kad rusai Kipre laiko 531 mlrd. eurų, todėl Maskva įtūžo sužinojusi, kad jos indėlininkai neteks dalies pinigų pagal “apkarpymą”, kurio Europos Sąjunga pareikalavo mainais į suteiktą paskolą. Tad Kipro vyriausybė ir “aiškinasi įvairius scenarijus”, pagal kuriuos bankų akcininkams, obligacijų turėtojams bei indėlininkams būtų kompensuota dalis nuostolių.

Kad tokiems indėlininkams bus išduoti Kipro pasai, šalies prezidentas Nikas Anastasiadis pareiškė kalbėdamas per Rusijos verslo konferenciją, savaitgalį vykusią pajūrio kurorte Limasolyje. Prezidentas sakė, kad sprendimas bus priimtas skubos tvarka - ministrai tai ketina padaryti per dvi dienas pradedant nuo pirmadienio.

N.Anastasiadis taip pat pakvietė Rusijos energetikos bendroves dalyvauti angliavandenilių gavybos iš telkinių projektuose. Šie telkiniai atrasti prie Kipro pietinių krantų. Būtent su jais Kipras sieja savo ekonomikos atsigavimo viltis. “Mano vyriausybė pasiryžusi skubiai apsvarstyti ir įgyvendinti visus reikalingus žingsnius, kad Kipras taptų Viduržemio jūros rytų energetikos centru. Dėl to raginu daugiau Rusijos bendrovių, susijusių su naftos ir dujų pramone, pademonstruoti susidomėjimą ir prisidėti išnaudojant dideles Kipro energetikos sektoriaus perspektyvas”, - sakė Kipro prezidentas. Jis pareiškė tikintis, kad Rusijos ir Kipro verslo ryšiai išliks stiprūs.

•

Austrija - viena prieš visus Europos Sąjungos (ES) valstybė Austrija plaukia prieš srovę.

Ji nenori pasiduoti kitų Bendrijos valstybių spaudimui ir ketina visomis jėgomis saugoti bankų paslaptis.

ES ministrų susitikime Liuksemburgui paskelbus, kad nuo 2015 metų jis pasidalys užsienio bankų sąskaitų duomenimis su Bendrija, Austrija ryžtingai pasakė to nedarysianti. Jos prioritetas išlieka ne kova su mokesčių vengimu, o bankų klientų privatumas.

“Dėl kišimosi į bankų klientų privatumą Bendrijos valstybių vyriausybės praras daugiau kaip 1 trln. eurų (3,45 trln. litų) per metus. Šis kišimasis tikrai nepažabos pinigų plovimo, tačiau dėl to nukentės bankų klientų privatumas”, - tvirtino Austrijos finansų ministrė Maria Fekter.

Ji ryžtingai teigė, kad “Austrija tikrai neatskleis bankų paslapčių”, ir Bendrijos finansų ministrus apkaltino nesiimant jokių veiksmų, kad sustabdytų pinigų plovimą “mokesčių rojuose”. “Europos valstybės nėra Kaimanų ar Mergelių Salos. Jos, net ir neatskleidusios bankų paslapčių, sugebėtų kovoti su pinigų plovimu. Nenorime, kad nukentėtų privatūs bankų klientai, ir visomis jėgomis stengsimės užkirsti tam kelią”, - pabrėžė M.Fekter.

Neįtikino lyderių Tačiau plaukimas prieš srovę vargu ar įtikins kitų ES valstybių finansų ministrus. Vokietijai, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Ispanijai ir Italijai bendradarbiavimas kovojant su mokesčių vengimu svarbesnis už bankų paslaptis. Jis labiau rūpi ir Briuselio biurokratams, kuriems šis klausimas - vienas svarbiausių sopulių.

Mirus kariui-savanoriui, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui, LLKS nariui EDVARDUI BUROKUI visiems užjautusiems ir padėjusiems sunkią netekties valandą nuoširdžiai dėkoja žmona, duktės šeima, brolių Antano ir Jono šeimos.

Visų įgaliotas Jonas Burokas

“ES lyderiai kitą mėnesį Europos Vadovų Tarybos susitikime aptars svarbią mokesčių vengimo problemą. Privalome pasinaudoti didesniu politiniu postūmiu ir užkirsti kelią sukčiavimui”, tvirtino ES lyderių susitikimams pirmininkaujantis Hermanas van Rompuy.

“Bankų paslapčių apsauga yra įtvirtinta Austrijos Konstitucijoje ir mes jos laikysimės, nepažeidinėsime”, sakė M.Fekter.

M.Fekter pažadėjo kovoti kaip liūtas, saugodama bankų paslaptis.

Susitikimo rezultatai

Pažeistų Konstituciją

sišokėle. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble agitavo atskleisti bankų paslaptis, o M.Fekter pažadėjo kovoti kaip liūtas jas išsaugant.

“Privačių duomenų paviešinimas pažeidžia indėlininkų teisę į privatumą.

Privalome išsaugoti konfidencialumą.

Bankų paslapčių apsauga yra įtvirtinta Austrijos Konstitucijoje ir mes jos laikysimės, nepažeidinėsime”, - pabrėžė M.Fekter.

Tačiau Austrijos finansų ministrei teks kovoti prieš visą Europą, netgi prieš savus politikus. Austrijos lyderis Werneris Faymannas laikosi nuosaikesnio požiūrio ir mano, kad “Austrija galėtų dalytis informacija apie užsieniečių sąskaitas nepažeisdama bankų paslapčių”.

Europos finansų ministrų susitikime Dubline Austrija tapo vienintele iš-

Reuters, “The Financial Times”, “Kommersant”, AFP, LŽ

Sukčiavimas ir mokesčių vengimas jau sukrėtė Prancūziją. Šios šalies biudžeto ministras Jerome’as Cahuzacas įkliuvo nedeklaravęs sąskaitos viename Šveicarijos banke ir buvo priverstas atsistatydinti.

Jo elgesys supykdė prancūzus ir dar labiau nusmukdė ryžtingai su mokesčių vengimu kovojančio šalies prezidento Francois Hollande’o populiarumą.

Europos finansų ministrų susitikimu galėtų džiaugtis Airijos ir Portugalijos vadovai. Jame šios valstybės susitarė dėl vėlesnio paskolų, gautų iš ES valstybių ir institucijų, grąžinimo. Susitikime buvo aptarta ir 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) finansinė pagalba nuo bankų sektoriaus krizės nukentėjusiam Kiprui. Ši valstybė, be skolintų pinigų, turės pati sukrapštyti 13 mlrd. eurų (44,8 mlrd. litų) savo finansiniams poreikiams bei bankų restruktūrizacijai.

Bendrijos finansų ministrai aptarė ir bankų sąjungos steigimo galimybes visoje euro zonoje. Ši bankų sąjunga padėtų susidoroti su ateities krizėmis ir prisidėtų prie “nepaklusnių” bankų sudrausminimo.

•

2013 04 16 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Pergalė per plauką

Išgirdę rezultatus opozicijos šalininkai verkė. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Venesuelos prezidento rinkimus laimėjo velionio lyderio Hugo Chavezo įpėdinis, bet jo varžovas paskelbė rezultatų nepripažįstantis.

Nicolasas Maduro, buvęs autobuso vairuotojas, kurį H.Chavezas prieš mirtį paskyrė savo įpėdiniu, vos 1,6 proc. balsų laimėjo Venesuelos prezidento rinkimus. Opozicijos lyderis Henrique Caprilesas atsisakė pripažinti varžovo pergalę pareikšdamas: “Šiandienos pralaimėtojas esat jūs. Žmonės jūsų nemyli. Mes nepripažinsime rezultatų, kol nebus suskaičiuotas kiekvienas balsas.”

Oficialiais duomenimis, N.Maduro surinko 50,7 proc., H.Caprilesas - 49,1 proc. balsų, taigi skirtumą sudaro 235 tūkst. balsų. Opozicija taip pat paskelbė apie tūkstančius incidentų rinkimų dieną - nuo šaudymo iki veikiančių apylinkių balsavimui jau pasibaigus.

Visa tai H.Caprilesas vadina piktnaudžiavimu valdžia. Jo šalininkai protestuodami daužė puodus ir keptuves, o N.Maduro rėmėjai laidė fejerverkus. Šis susiskaldymas gali sukelti politinius neramumus šalyje, kuri yra naftą eksportuojančios grupės OPEC narė ir tu-

ri 29 mln. gyventojų. Nacionalinė rinkimų komisija paskelbė, kad N.Maduro pergalė yra “neatšaukiama” ir kad jokių balsų perskaičiuoti neketina.

“Sūnus” ir “apaštalas” N.Maduro laimėjo gerokai mažesne persvara nei tikėtasi. Karakase, prie prezidento rūmų, kur buvo susirinkusios minios jo šalininkų, 50 metų socialistų lyderis emocingai pagerbė praėjusį mėnesį nuo vėžio mirusį 58-erių H.Chavezą. Stovėdamas prie Nukryžiuotojo jis laikė velionio portretą, o iš įrašo skambėjo Venesuelos himną giedančio H.Chavezo balsas. “Kova tęsiasi!” - paskelbė N.Maduro.

Šešerių metų kadencijai, kuri baigsis 2019-aisiais, išrinktas N.Maduro šventė drauge su žmona Cilia Flores. tiimperialistinė retorika ir tai, kad už naftą gautus pinigus jis skyrė socialinėms programoms. Šalies gyventojų akimis, N.Maduro yra H.Chavezo politikos tęsėjas. Jie negirdėjo 40 metų H.Caprileso raginimų imtis tokių kasdienių reikalų kaip smurtinio nusikalstamumo ir infliacijos pažabojimas. Infliacija Venesueloje - viena didžiausių

Susiskaldymas gali sukelti politinius neramumus šalyje, kuri yra naftą eksportuojančios grupės OPEC narė ir turi 29 mln. gyventojų.

Rinkėjai buvo aktyvūs - balsuoti atėjo 79 proc. gyventojų, beveik tiek pat, kiek ir per rinkimus pernai (80 proc.), kai sergantis H.Chavezas buvo išrinktas trečią kartą. Lyderio mirtis tik dar labiau sutelkė jo šalininkus. Venesueliečiams labai patiko H.Chavezo paprastumas, kukli kilmė, agresyvi an-

regione, o nusikalstamumas, ypač Karakase, pastaraisiais metais labai padidėjo. Šalyje dažnai trūksta maisto ir nebūna elektros.

Kita vertus, už N.Maduro balsavę rinkėjai įsitikinę, jog 14 H.Chavezo valdymo metų parodė, kad socializmas yra vienintelis ne tik Venesuelos, bet ir

bos buvo detonuotos septyniuose miestuose: sostinėje Bagdade, Kirkuke, Tuz Churmate, Mosule ir Tikrito šiaurinėje dalyje, taip pat pietinėse Samaroje bei Hiloje bei į pietus nuo Bagdado esančioje Nasirijoje. Pakelės sprogimai taip pat nugriaudėjo Bakuboje į šiaurę nuo sostinės, prie Bagdado girdėjosi šaudymas. Niekas neprisiėmė atsakomybės, bet panašius išpuolius paprastai rengia su “AlQaeda” susiję sunitų kovotojai, kad įbaugintų visuomenę ir destabilizuotų padėtį. Iki pirmųjų nuo JAV karių išvedimo rinkimų šalyje liko kelios dienos. Šeštadienį numatyti rinkimai 12 provincijų iš 18 bus rimtas stabilumo ir saugumo pajėgų išbandymas.

Jau nužudyta 14 kandidatų. JAV kariuomenė paliko Iraką 2011 metų gruodį. Balsavimo teisę turi 16,2 mln. irakiečių.

ir Afganistano vyriausybė imasi priemonių tam išnaikinti. Tokią tendenciją skatina Afganistane išliekantis nesaugumas, nepakankama parama žemės ūkiui ir aguonų auginimo tradicijos. Afganistane išgaunama apie 90 proc. pasaulyje pagaminamo opijaus, pernai opijinių aguonų auginimo mastas ten padidėjo 18 procentų. Aguonų augintojai moka duoklę Talibano kovotojams, o šie gautais pinigais finansuoja savo sukilimą prieš valdžios ir NATO pajėgas.

Trumpai PANAIKINO DALĮ KALTINIMŲ Vakar Egipto teismas nurodė paleisti nuverstąjį prezidentą Hosni Mubaraką atmetęs kaltinimus dėl protestuotojų mirties, bet jis ir toliau liks kalėjime laukti nagrinėjimo dėl kaltinimų korupcija. Kairo apeliacinis teismas nurodė paleisti H.Mubaraką, nes baigėsi maksimalus laikino dvejų metų suėmimo terminas. Peržiūrėjęs H.Mubarako apeliaciją, kuri buvo pateikta dėl jam skirto įkalinimo iki gyvos galvos, teismas nurodė žudynių bylą nagrinėti iš naujo. Tris dešimtmečius Egiptą valdęs H.Mubarakas buvo nuverstas per visuotinį sukilimą 2011 metais. Jis jau praleido už grotų dvejus metus. Pakartotinis H.Mubarako teismas atnaujintas šeštadienį. Į Kairo policijos akademiją, kur jis vyko, H.Mubarakas buvo atskraidintas sraigtasparniu iš Kairo karinės ligoninės, kurioje yra gydomas. Iš naujo teisiami ir jo abu sūnūs Gamalis bei Alaa.

SPROGIMAI PRIEŠ RINKIMUS Virtinė sprogdinimų Irake pirmadienį nusinešė mažiausiai 24 gyvybes, daugiau kaip 210 žmonių buvo sužeista. Iš viso 20 sprogmenų prikrautų automobilių ir trys pakelės bom-

OPIJAUS IŠAUGINS DAUGIAU Manoma, kad opijinių aguonų auginimo mastas Afganistane šiemet didės trečius metus iš eilės. Aguonų laukai gali išplisti netgi teritorijose, kur anksčiau jų nebūdavo. Jungtinių Tautų ataskaitoje “2013-ųjų Afganistano opijaus rizikos įvertinimas” nurodoma, kad šalis artėja prie rekordinio opijaus gamybos lygio, nors tarptautinė bendruomenė

LĖKTUVĄ TEKS SUPJAUSTYTI Naujutėlis “Lion Air” lėktuvas, nukritęs į jūrą, kai mėgino leistis Indonezijos kurortinėje Balio saloje, turės būti supjaustytas gabalais, nes kitaip jo neįmanoma ištraukti iš seklių vandenų.

Visi 108 keleiviai bei įgula stebuklingai liko gyvi, kai keleivinis “Boeing 737”, priklausantis Azijoje plėstis ambicijų turinčioms Indonezijos oro linijoms “Lion Air”, tūpdamas Denpasaro oro uoste neišsiteko ant tako ir įlėkė į jūrą.

Kol kas pareigūnai neskelbia katastrofos priežasties, vyksta jos tyrimas, kuriam talkina JAV. Kasmet į Balį atostogauti atskrenda milijonai turistų iš viso pasaulio.

Reuters, BBC, BNS, LŽ

visos žmonijos kelias, sprendimas visiems pasaulio neturtingiesiems, o H.Caprilesas atstovauja kapitalizmui.

Per visą rinkimų kampaniją N.Maduro kalė gyventojams į galvas, kad jis yra velionio politinio lyderio “sūnus” ir “apaštalas”.

Kairiųjų geradarė Tuo metu H.Caprileso talkininkai sakė, jog kaunasi su H.Chavezo vaiduokliu. Baimindamasis ekonominio ir politinio nestabilumo H.Caprilesas vengė kalbėti apie spartų H.Chavezo ekonominės politikos panaikinimą ir atsargiai, nors gana aiškiai, minėjo Brazilijos modelį - į verslą orientuotą politiką, drauge skiriant didelius valstybės asignavimus socialinei gerovei. H.Caprilesas taip pat žadėjo nutraukti paramą kairiosioms Lotynų Amerikos - Kubos, Ekvadoro, Bolivijos ir Nikaragvos vyriausybėms.

Nuo H.Chavezo paramos labai priklausanti Kuba itin atidžiai stebėjo prezidento rinkimus Venesueloje. Mat ši kasdien siunčia jai apie 115 tūkst. barelių naftos, o mainais gauna kelių tūkstančių medicinos darbuotojų iš Kubos paslaugas. Valdant H.Chavezui buvo įsteigta daugiau kaip 30 bendrų įmonių ir suplanuotas dar glaudesnis Venesuelos ir Kubos bendradarbiavimas.

Tokiu menku skirtumu laimėjusiam N.Maduro (per rinkimus pernai spalį H.Chavezas įveikė H.Caprilesą daugiau kaip 10 proc. balsų skirtumu) nebus lengva valdyti Venesuelą. Jis pats nieko nėra pasakęs, kuo skirsis nuo savo mokytojo.

N.Maduro viešai rodė tik besąlygišką ištikimybę H.Chavezui ir niekuomet nepareiškė kokios nors kitokios nuomonės. N.Maduro turės kliautis galingo Kongreso vadovo Diosdalo Cabello parama, bet šis politikas ateityje gali tapti jo paties varžovu.

•

8

2013 04 16 Lietuvos žinios

Pasaulis

Popiežius imasi reformuoti Vatikaną Naujasis Romos popiežius Pranciškus priėmė pirmą svarbų sprendimą - sudarė aštuonių kardinolų grupę, kuri turės imtis Vatikano reformos ir patarti jam klausimais, susijusiais su Vatikano valdymu.

Mintis sukurti tokią kardinolų tarybą kilo dar prieš konklavą vykusiose kongregacijose. Manoma, jog tai iš karto padaręs Pranciškus pasiuntė pasauliui signalą, kad ilgai laukta Bažnyčios reforma jau ne už kalnų. Aštuonių kardinolų taryba, į kurią popiežius įtraukė visų žemynų atstovus ir tik vieną Vatikano valdininką (Vatikano gubernatorių kardinolą Giuseppe Bertello), turėtų imtis apaštališkosios Konstitucijos, ypač tos jos dalies, kuri susijusi su Romos kurija.

Atstovaujama visiems žemynams Tarp kardinolų, sudarančių šią grupę, yra du europiečiai (italas G.Bertello ir vokietis Reinhardas Marxas), du Lotynų Amerikos atstovai (čilietis Francisco Javieras Errazurizas Ossa ir Oscaras Andresas Rodriquezas Maradiaga iš Hondūro), vienas amerikietis (Bostono arkivyskupas Seanas Patrickas O’Malley), vienas azijietis (indas Oswaldas Graciasas), vienas afrikietis (Laurent’as Monsengwo iš Kongo Demokratinės Respublikos) ir australas George’as Pellas. Grupės sekretoriumi paskirtas italas arkivyskupas Marcello Semeraro. Pranciškus su visais palaiko nuolatinį ryšį ir tikisi, kad šie kardinolai padės jam pertvarkyti Bažnyčios, kurioje pastaruoju metu (dar prieš popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą) netrūko skandalų, valdymą. Naujasis pontifikas viliasi, jog visam pasauliui atstovaujantys arkivyskupai tikrai turės ką pasakyti svarbiais Bažnyčiai klau-

simais, kad ir apie tai, kokią įtaką Vatikane priimami sprendimai daro jų vyskupijoms, kokių administracinių pakeitimų popiežiui reikėtų griebtis pirmiausia.

Kardinolų grupei taip pat teks sugalvoti, kaip pažaboti korupciją ir nutraukti intrigas Romos kurijoje pertvarkant jos struktūrą, kurią 1988 metais patvirtino Jonas Paulius II, o svarbiausias reformas dar 1967-aisiais atliko popiežius Paulius VI; kaip pasiekti, kad

Naujasis pontifikas viliasi, kad visam pasauliui atstovaujantys arkivyskupai tikrai turės ką pasakyti svarbiais Bažnyčiai klausimais.

Vatikano banko valdymas būtų skaidrus; kaip suredaguoti Romos kurijos apaštališkąją Konstituciją. Kardinolai patys tuo suinteresuoti, nes dar prieš konklavą kalbėjo, kad kurija turėtų tapti pavyzdinio valdymo modeliu. Jie taip pat siūlė nustatyti laiką, kurį Vatikano biurokratai gali eiti vienas ar kitas pareigas, ir taip užkirsti kelią “karjerizmo” atmosferai. Šią grupę Pranciškus sudarė praėjus vos mėnesiui, kai buvo išrinktas popiežiumi. Jo sprendimas jau pavadintas “revoliuciniu”. Kartais net teigiama, jog kardinolų grupės atsiradimą prie Šventojo Sosto galima prilyginti Vatikano ministrų tarybai.

Tačiau pats Vatikanas su tokiu apibūdinimu nesutinka. Kaip aiškina Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas tėvas Federico Lombardi, kardinolų “tarybai” suteiktos grynai “konsultacinės” funkcijos, esą ji tiesiogiai neda-

rys įtakos Romos kurijos veiklai. “Ši grupė nėra nei komisija, nei komitetas, nei taryba. Ji neturi įstatymų leidžiamosios galios. Svarbiausia kardinolų funkcija - patarti popiežiui. Grupė jokiais būdais neketina kištis į Romos kurijos, kuri padeda popiežiui valdyti Bažnyčią, kasdienį funkcionavimą”, - aiškino ir kitas Vatikano atstovas Thomas Rosica.

Pirmasis aštuonių kardinolų susitikimas planuojamas šių metų spalio 13 dienomis Romoje.

Netikėtas pasirinkimas Katalikams buvo labai netikėta, kad po konklavos, vykusios kovo mėnesį, pontifiku išrinktas argentinietis Jorge Mario Bergoglio pasivadino Pranciškumi, t. y. pasirinko vieno didžiausių popiežininkystės kritikų iki Martino Lutherio laikų vardą. Neliko nepastebėtas ir jo poelgis per Didįjį ketvirtadienį, nes tarp žmonių, kuriems popiežius prieš Velykas nuplovė kojas, buvo Romos kalėjime laikoma Serbijos musulmonė. Daugelį taip pat nustebino jo žodžiai, pasakyti per pirmą susitikimą su žiniasklaidos atstovais. Pranciškus paaiškino žurnalistams, kad Bažnyčios centre yra ne popiežius, o katalikai ir Jėzus, ir kad pati Bažnyčia turi tarnauti vargingiesiems.

Tačiau Pranciškus garsėja dvasingumu ir savo ganytojiškais sugebėjimais. Jis ragina Bažnyčios lyderius susitelkti į savo misiją. “Niekada nepasiduokime pesimizmui, nevilčiai ir nusivylimui, į ką kiekvieną dieną mus nori įstumti šėtonas”, - pasakė Pranciškus popiežiumi jį išrinkusiems kardinolams ir priminė, kad Bažnyčia negali tapti dar viena dieviškosios misijos neturinčia labdaros organizacija. Pontifikas taip pat paragino visus labiau gilintis į evangelijos šaknis ir atsisakyti modernizmo pagundų.

•

“Bažnyčios centre - katalikai, o ne popiežius”, - sako Pranciškus.

AFP/Scanpix nuotrauka

Knygos krauna V.Janukovyčiui milijonus Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius niekada negarsėjo kaip rašytojas, tačiau iš knygų uždirba milžiniškus pinigus ir yra vienas turtingiausių prezidentų pasaulyje. Jo autoriniai honorarai kelia nuostabą Ukrainoje.

V.Janukovyčius uždirba 4 kartus daugiau negu JAV prezidentas Barackas Obama ir 12 kartų daugiau nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

V.Janukovyčiui moka Donecko tipografija “Noviy Svit”. 2011 metais iškalba nepasižymintis prezidentas iš jos gavo 2 mln. dolerių honorarą ir beveik tiek pat 2012-aisiais. Tipografija sumokėjo jam 16,4 mln. grivinų (daugiau kaip 2 mln. dolerių) už 2005-2010 metais parašytų knygų “Metai opozicijoje. Politikoje nebūna galutinių pergalių ir pralaimėjimų”, “Metai valdžioje. Nuo krizės į ekonominį augimą”, “Įveikti kelią” bei “Kaip Ukrainai toliau gyventi” perleistas autoriaus teises. Spaustuvė taip pat įsigijo visų literatūros kūrinių, kuriuos V.Janukovyčius dar sukurs ateityje, teises. Prezidento pajamų deklaracija, paskelbta jo tinklalapyje, rodo, kad ir 2012 metais už šiuos leidinius V.Janukovyčiui sumokėta 15,5 mln. grivinų.

Honorarą paaukos labdarai Įdomu tai, jog knygų, išleistų minėtos spaustuvės, neįmanoma gauti.

Jų nėra nei bibliotekose, nei knygynų lentynose, nors apskritai įsigyti Ukrai-

itin sumažėjo - pernai sudarė 608,6 tūkst. dolerių (buvo 23 proc. mažesnės negu 2011-aisiais). Pirmoji JAV šeima praėjusiais metais sumokėjo 112,21 tūkst. dolerių federalinių mokesčių (18,4 proc.), labdarai paaukojo apie 150 tūkst. dolerių.

JAV prezidentas per metus uždirba maždaug 10 kartų daugiau negu vidutinis amerikietis. Jo metų alga siekia 400 tūkst. dolerių. Tačiau šiemet B.Obama iš solidarumo su valstybės tarnautojais, kurie po apkarpymų priversti eiti nemokamų atostogų, pranešė atsisakantis 5 proc. savo atlyginimo.

Nauja prievolė V.Janukovyčius - daugiausia uždirbantis Ukrainos rašytojas.

Reuters/Scanpix nuotrauka

nos vadovo knygų - jokia problema.

Prezidento darbus yra išleidusios įvairios leidyklos. Naujausia, pernai rudenį pasirodžiusi V.Janukovyčiaus knyga vadinasi “Galimybė Ukraina” ir skirta investavimo galimybėms jo šalyje, išleista anglų kalba.

Sprendžiant iš to, koks sumokėtas honoraras, bendras knygų tiražas turėtų viršyti 6 mln. egzempliorių. Palyginkime: buvusio Ukrainos prezidento Leonido Kučmos monografija “Ukraina - ne Rusija” išleista 10 tūkst. egzempliorių tiražu.

Rašytojai Ukrainoje didelių pinigų neuždirba, o V.Janukovyčiaus honorarai iškelia jį į geriausiai mokamų ša-

lies autorių aukštumas. Prezidentas jau suskubo pareikšti, kad savo autorinį honorarą atiduos labdarai, jo žodžiais, sergantiems žmonėms, pirmiausia - vaikams.

B.Obamos pajamos sumažėjo Pagal pajamas iš knygų V.Janukovyčius pelno tokį pat statusą kaip ir Amerikos vadovas B.Obama. 2008 metais, kai buvo išrinktas JAV prezidentu, jis iš savo knygų uždirbo 2,5 mln. dolerių. Tačiau dabar susidomėjimas B.Obamos rašytiniais darbais smarkiai atslūgęs, ir tai yra viena priežasčių, kodėl jo ir žmonos Michelle gautos pajamos, kaip rodo šių metų deklaracija,

Paskelbtos ir Rusijos valdžios atstovų pajamų deklaracijos. Šalies prezidentas V.Putinas pernai uždirbo 5,7 mln. rublių (183 tūkst. dolerių), lygiai tiek pat, kiek ministras pirmininkas

ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Igoris Šuvalovas. Jis deklaravo, jog 2012 metais šeimos pajamos sudarė 448,4 mln. rublių (14,4 mln. dolerių), apie pusę šios sumos uždirbo žmona.

Neseniai V.Putinas pareikalavo, kad visi Rusijos pareigūnai per tris mėnesius (iki liepos) uždarytų savo sąskaitas užsienyje, kitaip jiems gresia atleidimas, o tie, kurie svetur turi nekilnojamojo turto, pagrįstų jo įsigijimą dokumentais. Savo dekretą V.Putinas grindė kova su valdininkų korupcija. Rusijoje ji pasiekė tokį mastą, kad net valdžia nebegali to ignoruoti.

Kaip rodo valdininkų deklaracijos, Rusijos valdžios elitas labiausiai mėgsta pirkti nekilnojamąjį turtą Italijoje, antra mylimiausia šalis - Ispanija. Toliau rikiuojasi ne tokie saulėti, bet stabilūs ir turtingi kraštai: Šveicarija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Monakas,

V.Putinas pareikalavo, kad visi Rusijos pareigūnai iki liepos uždarytų savo sąskaitas užsienyje, kitaip jiems gresia atleidimas.

Dmitrijus Medvedevas, bet kur kas mažiau negu prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas (pastarojo su žmona pajamos sudarė 11,1 mln. rublių).

Pajamų deklaracijos yra nauja prievolė Rusijos pareigūnams, pradėta taikyti tik pernai. Duomenys skelbiami Kremliaus tinklalapyje.

Daugiausia pajamų gaunančių vyriausybės pareigūnų sąraše pirmauja

Juodkalnija, JAV. Rusijos ministrai ir Federacinės Tarybos nariai taip pat labai mėgsta Baltijos valstybes (turi namus ir butus Lietuvoje, Estijoje) bei Ukrainą. Nė vienas nedeklaravo Baltarusijoje ar Kazachstane (drauge su Rusija šios šalys sudaro Muitų sąjungą) registruoto turto.

•

Reuters, “The Christian Post”, LŽ

2013 04 16 Lietuvos žinios

Verslas

9

Garbaravičiams Lietuvoje darosi ankšta kiek buvo galima remti. 2008 metais finansavau savo rinkimų kampaniją.

Kiek atsimenu, partijai pinigų nedaviau. Verslą kūrėme 2002-2007 metais, kai valdžioje buvo socdemai, konservatoriai tikrai niekuo negalėjo padėti. Kaltintojai tegul pasirenka: ar mes - socdemų žmonės, ar konservatorių. Pastaruosius 5 metus realiai su niekuo (iš partijos - aut.) nebendravau, nes visi bijojo bet kokio artumo.

ARVYDAS JOCKUS

Verslininkas ir ilgametis Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos veikėjas, buvęs jos iždininkas Ramūnas Garbaravičius, neseniai sustabdęs narystę šioje partijoje, interviu LŽ kalbėjo apie valstybės energetikos politiką ir šeimos verslo ateities planus.

Klanas kaip teigiamas reiškinys Kauno politikų, verslininkų brolių Ramūno ir Arvydo Garbaravičių šeimos Lietuvoje bene dažniausiai minimos dėl galimos įtakos valdžios sprendimams energetikos sektoriuje. Brolių Garbaravičių sūnūs valdo bendrovę “Scaent Baltic”, kuriai priklauso beveik 30 proc. Rusijos energetikos milžinės “Inter RAO” kontroliuojamos “Inter RAO Lietuva” akcijų. Ši įmonė, ypač pelningai pradėjusi dirbti uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE), yra vienintelė rusiškos elektros energijos importuotoja į Baltijos šalis.

Ramūnas Garbaravičius šiuo metu yra “Scaent Baltic” valdybos narys, oficialiai eina generalinio direktoriaus patarėjo pareigas ir tikina jokiame įmonės “Inter RAO Lietuva” operatyviame valdyme nedalyvaujantis. Vis dėlto kalbėdamas apie rusiškos elektros importuotoją vis prasitardavo: “Mūsų verslas...”

- Bendrovės “Inter RAO Lietuva” veiklos rezultatai įspūdingi: nuo 2009-ųjų pabaigos vienintelės rusiškos elektros importuotojos į Baltijos šalis grynasis pelnas kasmet siekė apie 60 mln. litų. Kokia dalis šio pelno gaunama tik iš importo?

- Be abejo, didžiausia dalis. Nors yra ir kitų pajamų - iš vėjo jėgainių parko, iš kitos veiklos.

- Šiemet “Inter RAO Lietuva” planuoja išmokėti 27 mln. litų dividendų.

2012 metais tam ji skyrė 64 mln. litų, 2011-aisiais - 60,7 mln. litų. Ar tiesa, kad pagal bendrovės politiką dividendams tenka nuo 70 iki 100 proc. pelno?

- Taip, tačiau su viena išlyga - jeigu pelnas neinvestuojamas.

- Ar bendrovė nemato poreikio investuoti?

- Nurodykite Lietuvoje projektą, į kurį galėtume investuoti? Nagrinėjome saulės energiją - turbūt ne (kalbu ne kaip “Inter RAO” žmogus, bet kaip “Scaent Baltic” akcininkas). Vėjo energetika - nebegali suprasti, kur eina. Pasakykite, į kokį vietinį Lietuvos projektą investuoti. Jų nėra. Šiemet ir nebuvo investuota. Be abejo, bus investuojama, šnekos nėra. Vėjo parkas yra labai gražus pavyzdys, jis duoda pelno (2011 metais “Inter RAO Lietu-

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

vos” įmonė “IRL Wind” įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse veikiančių 30 MW galios vėjo elektrinių parkų Vidmantuose, Kretingos rajone - aut.).

“Skaidrus monopolininkas” - Ar galėtumėte pagrįsti, kam reikalingas elektros energijos importo tarpininkas? Kodėl “Inter RAO” pati negalėtų parduoti energijos Baltijos valstybėse?

- Ar jūs duoną perkate kepykloje, ar “Maximoje”? Ar automobilį įsigyjate iš BMW koncerno, ar iš tarpininko? Tiesiog tokia yra schema, kad nesuplaktume visko į krūvą. Tarpininkus gretimose šalyse turi “Eesti Energija” ir “Latvenergo”. “Lietuvos energija” parduoda elektrą per savo įmonę “Energijos tiekimas”.

- Kokią dalį galutinėje importuojamos elektros kainoje sudaro tarpininko sąnaudos (kainų prognozavimo, rinkos žvalgybos ir kitos)?

- Nevadinkime to tarpininkavimu.

Prekybos įmonės tiekėjos pelno marža yra 3-5 proc., kartais 7 procentai.

Tai normali prekybos marža. Jeigu rusai parduotų elektros energiją “prie sienos”, jie tik tą “sienos” kainą ir gautų.

Dabar jiems tenka papildoma dalis iš tų 3-7 proc., kurie uždirbami čia, viduje. O konkurencinė kova dėl tų procentų gana sunki. Smarkiai konkuruoja estai ir latviai, todėl rusiškos elektros dalis pernai sumažėjo (“Litgrid” duomenimis, importas iš Rusijos sudarė 56,2 proc., iš Latvijos - 21,7 proc., iš Estijos - 18,7 proc. viso elektros energijos importo - aut.). Būna ir tokių atvejų, kai perkame rusišką ar latvišką energiją ir parduodame ją Rusijai.

R.Garbaravičius: “Kas yra 3 milijonai?

Miestas Lenkijoje.”

- Kodėl rusiška elektra pigi?

- Ji nėra pigi.

- Lietuviai nesugeba pasigaminti pigesnės...

- Tai kitas klausimas. Tačiau estų elektros savikaina gerokai mažesnė negu įmonės “Inter RAO Lietuva” importuojamos rusiškos. Kiek Rusijai ji kainuoja, mes negalime pasakyti, ir nežinau, ar rusai patys galėtų suskaičiuoti. Bet estų elektros gamybos savikaina yra maždaug 28 eurai už megavatvalandę, o rinkoje kaina svyruoja apie 40-42 eurus.

- Uždarius Ignalinos AE dujų ir elektros tiekimas į Lietuvą tapo vienpusis: iš “Gazprom” importuojame 100 proc. dujų, iš “Inter RAO” - apie 70 proc. suvartojamos elektros energijos. Tačiau dujų importuotojų ar tiekėjų Lietuvoje yra penki, o elektros vienas. Kitaip sakant, dujų importo sektoriuje konkurencija, nors ir nedidelė, egzistuoja, o elektros - absoliuti monopolija. Kodėl taip susiklostė?

- “Inter RAO Lietuvą” reikia gretinti su “Lietuvos dujomis”, o ne su mažytėmis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. “Inter RAO Lietuva” yra kotiruojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje, jos savininkai - rusai, lietuviai, lenkai, skandinavai. Šiuo metu tai - normali, skaidri akcinė bendrovė. Jeigu skandinavų investiciniai fondai į ją investuoja, turbūt įmonė atitinka jų skaidrumo reikalavimus. Jie tikrai neinvestuotų į jokią korupciniais pagrindais veikiančią bendrovę. Tai kelių auditų

audituojama įmonė, kuri dirba absoliučiai skaidriai.

Nesuderino verslo ir politikos - “Inter RAO Lietuva” ir jūs viešojoje erdvėje visada siejami su TSLKD. Vienu metu buvote šios partijos iždininkas ir frakcijos Seime narys, rėmėte ją finansiškai. Kokie dabar jūsų santykiai su TS-LKD? - Antradienį (balandžio 9-ąją aut.) sustabdžiau narystę.

- Kodėl?

- Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad verslas ir politika tapo absoliučiai nesuderinami. Jeigu esi biurokratas - gali valdyti, o jeigu žinai, kaip valdyti, tavęs negalima prisileisti. Verslininkai politikoje gali būti dvejopi: ateinantys daryti politikos tokių tikrai nereikia - ir ateinantys iš politikos daryti verslą. Nė vienam iš tų tipų savęs nepriskiriu.

- Ar narystė partijoje trukdė verslui?

- Nei padėjo, nei trukdė. Verslas buvo pastatytas ant tinkamų civilizuotų pamatų, todėl jo plėtra nepriklauso nuo rinkimų rezultatų nei Lietuvoje, nei Rusijoje. Mums padėjo tik vienas konservatorių sprendimas - jie maksimaliai, kiek tai buvo įmanoma, depolitizavo energetikos verslą, ypač elektros.

- Tačiau kadaise finansiškai rėmėte konservatorius?

- Tai buvo gerokai anksčiau, dar prieš energetikos verslo sukūrimą ir prieš man ateinant į Seimą. Per 2004ųjų rinkimus parėmiau partiją tiek,

Trumpai PERKA SENOS STATYBOS BŪSTĄ Būstui įsigyti pernai išleista 2,747 mlrd. litų - 4,4 proc. daugiau negu 2011 metais, kai gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos apyvarta buvo 2,631 mlrd. litų. Kaip teigiama Registrų centro pranešime, praėjusiais metais 46 proc. visų šalyje būstui pirkti lėšų (1,269 mlrd. litų) teko Vilniaus miestui. 2012-aisiais sostinėje 923 mln. litų išleista senesnės statybos, antrą ir daugiau kartų parduodamiems butams įsigyti, 229 mln. litų - naujos statybos butams, 66 mln. litų - senesnės statybos individualiems gyvenamiesiems namams, 51 mln. litų - naujos statybos individualiems gyvenamiesiems namams pirkti. Kitur Lietuvoje senes-

- Brolių Ramūno ir Arvydo Garbaravičų šeimos viešojoje erdvėje seniai siejamos su “Inter RAO Lietuva”.

Jūsų sūnus Jonas Garbaravičius yra “Inter RAO Lietuvos” stebėtojų tarybos narys. Versle dalyvauja ir kitas sūnus Saulius, jūsų brolio Arvydo sūnus Linas. Jūsų svainis Giedrius Balčiūnas - įmonės “Inter RAO Lietuva” generalinis direktorius. Turbūt nenuostabu, kad kartais esate vadinami politikos ir verslo klanu?

- Viskas gerai, žiūrėjau žodžio “klanas” reikšmes. Visos, išskyrus reikšmę “bala”, gana neblogos (juokiasi).

- Ar lengviau, ar sunkiau dirbti, kai versle - giminystės ryšiais susiję asmenys?

- Kai galva ne viena ir gali pasitarti, lengviau įveikti sunkumus. Jeigu turi pagalbininką, kuriuo gali pasitikėti, tai verslui tikrai netrukdo. Žinau, jog vaikai manęs tikrai neapgaus, aš jų - irgi.

- O kaip dėl to, kad Garbaravičiai valdo Kauną?

- Kaune tik miegu (juokiasi). Čia neturiu jokių interesų, gal tik vieną kad gatves išasfaltuotų. Iš tikrųjų mūsų verslui ne tik Kaune nebėra ką veikti, jau ir Lietuva darosi per maža.

Kas yra 3 milijonai? Miestas Lenkijoje. Todėl Lietuvoje dažnai įgyvendiname tik bandomuosius projektus.

Mus domina ne vien elektros ūkis, kuris Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją, vis labiau tampa socialistinis, pereina valstybės nuosavybėn, be to, suvaržytas geografiškai. Yra ir kitų verslo sričių, kurios ne taip lengvai politizuojamos ir priklausomos nuo geografinės padėties. Tai sienų nepaisantys finansų instrumentai, IT verslas, prekyba maisto ir kitomis kasdienio vartojimo prekėmis. Turėdamas verslą žiūri ne į kitą pavasarį, o 15 metų į priekį.

- Žvalgotės veiklos, kai rusiškos elektros poreikis Lietuvoje sumažės?

- Taip nesakyčiau, nes tie, kurie įdėjo dešimtis milijonų, - skandinavai ir kiti, - tikrai analizavo perspektyvas, vertino riziką. Jie tiki, kad ir po 3, ir po 10 metų verslas bus normalus. Bet visą laiką jis negali augti.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

nės statybos butų pernai įsigyta už 870 mln. litų, naujų - už 129 mln. litų, senesnės statybos namų - už 351 mln. litų, o naujiems individualiems namams išleista 127 mln. litų.

INVESTICIJŲ UŽSIENYJE MAŽIAU Tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą šių metų sausio ir vasario mėnesiais siekė 1,279 mlrd. litų buvo 2,7 karto, arba 799,1 mln. litų, didesnis negu per pirmus du 2012ųjų mėnesius. Šį padidėjimą, kaip pranešė Lietuvos bankas, daugiausia lėmė kito kapitalo įplaukos. Tik vasarį tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą buvo 566,8 mln. litų - 20,4 proc. mažesnis negu sausio

mėnesį (712,1 mln. litų), bet 4 kartus didesnis nei praėjusių metų vasarį (143,1 mln. litų). Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų užsienyje sausio ir vasario mėnesiais padaugėjo 80,8 mln. litų, tik vasarį jos sudarė 143,1 mln. litų. Lietuvos banko duomenimis, didžiausią įtaką investicijoms augti darė didėjęs kito kapitalo užsienyje srautas. Šiemet, palyginti su 2012-ųjų sausio ir vasario mėnesiais, Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų užsienyje srautas sumažėjo 43,5 proc., arba 62,3 mln. litų.

BVP AUGS 3 PROCENTAIS Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais kils 3 procentais.

Tai prognozuoja investicijų bankas

“Finasta”, išlaikęs vasarį skelbtas Lietuvos augimo prognozes. Banko teigimu, Lietuva trečius metus iš eilės bus viena Europos Sąjungos ekonomikos augimo lyderių, nors pastebima, kad Baltijos šalys dar tik atkuria per krizę prarastas vertes. Latvijos ūkis kils 2,8 proc. (tiek pat prognozuota anksčiau), o Estijos prognozė padidinta nuo 3 iki 3,3 procento. Prie BVP augimo prisideda ne tik eksportas, bet ir privatus vartojimas. “Finasta” skaičiuoja, kad Lietuvos ir Estijos BVP yra maždaug 5 proc. mažesnis, negu buvo prieškrizinio piko laikotarpiu, tad šalys jį pasivyti turėtų 2014-aisiais. Latvijos BVP atsilieka daugiau kaip 10 proc., ji prieškrizinį lygį turėtų pasiekti 2015-2016 metais.

LŽ, BNS

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6411

1 Australijos doleris

2,7567

-0,8960%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0533

+0,0098%

1 Kanados doleris

2,5921

-0,6173%

1 Šveicarijos frankas

2,8380

+0,1762%

+0,1855%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2685

+0,2436%

10 Čekijos kronų

-0,1502%

1,3315

10 Danijos kronų

4,6310

+0,0022%

1 DB svaras sterlingų

4,0478

-0,1828%

100 Japonijos jenų

2,6955

+1,6583%

100 Kazachstano tengių

1,7492

+0,1429%

1 Latvijos latas

4,9283

-0,0041%

10 Norvegijos kronų

4,6008

-0,2826%

10 Lenkijos zlotų

8,3999

+0,2036%

100 Rusijos rublių

8,4270

-1,1902%

10 Švedijos kronų

4,1274

-0,6711%

1 Turkijos naujoji lira

1,4747

+0,0203%

10 Ukrainos grivinų

3,2450

+0,1479%

2013 04 16, LB

10

2013 04 16 Lietuvos žinios

Verslas

Latvių naminukė - brangus suvenyras EUROPOJE LIKOME PASKUTINIAI

JŪRATĖ MIČIULIENĖ Specialiai LŽ iš Latvijos

Latvijoje jau dvejus metus galima legaliai gaminti ir pardavinėti naminius alkoholinius gėrimus.

Pūstas baubas apie pigią, upeliais tekančią degtinę subliūško.

Vyndariams ir degtindariams tai labiau hobis, pirkėjams - brangus ekologiškas suvenyras.

Latviams gana greit pavyko legalizuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybą, nes Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo svarstomos sunkiais krizės metais. Kaip pasakojo pataisas stūmusios Latvijos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Asnatė Ziemelė, norėjosi į kaimą pritraukti daugiau turistų, puoselėti seną kulinarinį paveldą, kuris leistų kaimo žmonėms daugiau užsidirbti. “Pirmiausia siekėme legalizuoti naminį vyną, kurio tradicijos Latvijoje gana senos. Vyndarystė - mūsų pasididžiavimas, - pasakojo ji. - Tačiau svarstant pataisas Saeimoje patys politikai prisiminė, kad Latgaloje nuo seno gaminama naminė degtinė, vadinamoji šmakovka. Kitur ji vadinama kandža, Vidžemėje, lyvių krašte - skalniku. Vienu mostu legalizavo ir degtinę.”

Dabar Latvijoje naminius alkoholinius gėrimus, gavęs leidimą, gali daryti bet kas, nebūtinai ūkininkas ar kaimo turizmo sodybos savininkas. Gana liberalios sąlygos nesukėlė masinės gamybos bangos. A.Ziemelės žiniomis, per dvejus metus atsirado tik apie 20 gamintojų. “Juk tam reikia sugebėjimo ir patirties. Naminiai gėrimai dažniausiai būna papildoma turistų traukos priemonė prie kitų sodyboje puoselėjamų ir demonstruojamų amatų ar verslų. Degustacija tampa įdomia atrakcija - žmonės ragauja ir bando atspėti, iš ko pagamintas gėrimas. Yra, pavyzdžiui, vienas vyndarys, kuris vyną gamina iš įvairiausių gėlių, kitas šampaną daro iš beržų sulos”, - pasakojo pašnekovė.

O.Robežniekas Lygatnės smiltainio olose rengia naminio vyno degustacijas.

/ Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Leidimą gaminti naminius alkoholinius gėrimus seniūnijoje gali gauti bet kas nemokamai. Tik privaloma laikytis taisyklių ir turėti tinkamas sanitarines sąlygas, gauti licenciją prekiauti.

Lygatnės seniūnijoje yra apie 4000 gyventojų. Per dvejus metus tik du asmenys atėjo paprašyti leidimo naminių gėrimų gamybai. Nė vienam nebuvo atsakyta. Kontrabandinio spirito “taškų” nei padaugėjo, nei sumažėjo.

Jų seniūnijoje, kaip tikino vienas vietos gyventojas, - apie 24.

Pagal Latvijoje veikiantį įstatymą, gaminti savo reikmėms bet kokį alkoholinį gėrimą nėra draudžiama. Net ir jokio leidimo nereikia. Svarbu nepardavinėti. R.Daičai kėlė nuostabą žinia, kad Lietuvoje vien naminės degtinės varymo aparato laikymas jau yra nusikaltimas.

Latvijoje tokių suvaržymų buvo atsisakyta maždaug prieš dešimt metų.

Brangiau nei parduotuvėje Pasak A.Ziemelės, buvo ir įstatymo priešininkų, gąsdinusių, kad žmonės prasigers. Manyta, kad namie gaminami gėrimai bus pigesni nei parduotuvėse. Didieji gamintojai bijojo konkurencijos. Tačiau kai paaiškėjo kainos, aprimo ir jie. Pavyzdžiui, puslitris naminės degtinės (apie 45 laipsnių stiprumo) kainuoja apie 10 latų (50 litų). Butelis fabriko degtinės parduotuvėje apie 5 latus. Nelegaliuose “taškuose”, kur kontrabandinis spiritas iš Rusijos skiedžiamas vandeniu, butelį “pilstuko” galima nusipirkti ir už 1 latą.

Tad, kaip sako pirmieji legalūs Latvijos naminių gėrimų gamintojai, jų rankų darbo produkcija - elitiniam gurmanui, vertinančiam ekologišką produktą.

Gamintojai tikino, kad pigiai parduoti jo neįmanoma, nes taikomas akcizas.

Vien tuščias butelis, etiketė ir kamštis gamintojui atsieina beveik latą.

Tačiau tokios naminukės, kokia įprasta Lietuvoje - iš rugių, čia beveik niekas negamina. Latviai iš obuolių vyno, moliūgų, rabarbarų ar cukraus retifikavimo būdu gamina spiritą, jį skiedžia vandeniu - čia jau jų naminė degtinė.

Apie ruginukę daugelis yra tik girdėjęs, kad ji kažkur toli, Latgaloje, daroma.

Kodėl latviai nenaudoja rugių?

“Latvijoje kaimai tušti ir niekas rugių nesėja. Neseniai per televiziją reportažą mačiau - jau kinai mūsų žemes supirkinėja”, - sakė vyndarys Oskaras Robežniekas iš Lygatnės.

Rabarbarų vynas Kol nebuvo dabartinio įstatymo, leidžiančio gamintojams taikyti lengvati-

Nuo statybų - prie trauktinių

G.Kurmio degtinė, pagaminta iš obuolių spirito. nį akcizą, Viktoras Abramenkas, gyvenantis Plavino rajono Aiviekstės kaime, su broliu Oskaru dar 2005 metais savo įmonę “Ozolini” įregistravo kaip didelį vyno fabriką. Akcizą jie moka kaip didysis gamintojas - 9 latus (45 litus) už litrą grynojo spirito. Pagaminti per metus gali 1000 litrų grynojo spirito. Banke dar privalo laikyti 10 000 latų užstatą.

Prie šio verslo broliai pasuko bankrutavus jų kaimo parduotuvėlei. “Iš dabartinio verslo nepraturtėsi, bet badu nemirsi, - tvirtino Viktoras. - Pradėjome be jokių investicijų, pamažu susirankiojome įrangą ir dviese dirbame.

Net obuolių sultis spaudžiame mechaniniu būdu, presais, nes galingos elektrinės sulčiaspaudės neįperkame. Nedidelį kreditą paėmėme tik degustavimo patalpai suremontuoti.”

Brolių gaminamą rabarbarų, juodųjų serbentų, obuolių vyną bei iš jo rektifikacijos būdu padarytą apie 8294 laipsnių spiritą žino ir noriai perka kelios kavinės, restoranai. Populiarus ir moliūgų spiritas. Nemažai produkcijos broliai patys parduoda

įvairiose mugėse. Supilstytas į obuolio formos ar kitus originalius buteliukus spiritas tampa brangiu suvenyru: 200 g - 6 latai (30 litų).

Rabarbarus ir obuolius broliai perka iš mažus sodelius turinčių aplinki-

Netoli Cėsių Livi kaime statybininkas Guntis Kurmis su sūnumi Martiniu įkūrė naminių alkoholinių gėrimų įmonėlę “Veselibas laboratorija”. “Statybos darbų tai būna, tai ne, tad laisvu laiku tobuliname įvairius receptus. Tai mums tapo hobiu, - pasakojo Kurmiai. - Kol kas gaminame į sandėlį, galime rengti tik degustacijas. Tačiau ruošiame dokumentus ir artimiausiu metu ketiname gauti didžiojo gamintojo prekybos licenciją.”

Nors jų gėrimai brangūs, pavyzdžiui, aštuonių rūšių uogų (žemuogių, mėlynių, gervuogių, vyšnių, juodųjų

Dabar Latvijoje naminius alkoholinius gėrimus, gavęs leidimą, gali gaminti bet kas. nių kaimų gyventojų. Kaimuose žmonės pradėjo daugiau auginti rabarbarų, vis uždarbis: vyndariai už kilogramą stiebų moka 0,4 lato.

“Taškų” problema nepakito Lygatnės seniūnijos teisininkė Rita Daiča pasakojo, kad čia įstatymas dar papildytas vietos valdžios reikalavimais. “Ne tik spiritas turi būti pačių pasigamintas iš vietinių žaliavų, bet ir, pavyzdžiui, uogos trauktinėms turi būti vietinės. Papildoma galimybė žmonėms užsidirbti uogaujant, - sakė ji. - Kokio nors atvežtinio bananų ekstrakto naudoti neleistume.”

serbentų, bruknių, spanguolių) trauktinės puslitris - 14 latų (70 litų), paragavę šios miško puokštės aromato eilėje jau laukia ne vienas gurmaniškas restoranas. Degtindariai tikisi, kad jų trauktinės - latviški suvenyrai - bus populiarios ir oro uosto parduotuvėse. Grįžtančius į Airiją latvius degtindariai tikisi sudominti ir “Sarkana klinšu ūdens” (“Raudonųjų olų vanduo”) degtine, kurią padaro savo gamybos spiritą praskiedę vietinio smiltainių olų šaltinio vandeniu.

Taikant lengvatinį akcizą (550 latų per metus) Latvijoje galima pagaminti ir parduoti iki 100 litrų grynojo alkoholio arba iki 15 000 litrų vyno.

Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba gali užsiimti tik įmonės. Seimas šiemet jau trečią kartą svarstys Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, susijusius su naminės degtinės legalizavimu. Pakeitimus inicijavo Nacionalinė naminės degtinės gamintojų asociacija.

Kaip pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, palyginti su tuo, kas leidžiama Latvijoje, Lietuvoje prašoma labai nedaug - kad kaimo turizmu užsiimantiems ūkininkams būtų leista, taikant lengvatinį akcizą, per metus pagaminti iki 400 litrų grynojo alkoholio, kurį galėtų parduoti savo sodyboje, taip pat rengti degustacijas.

“Norime įteisinti naminę ruginę degtinę, kuri, atlikus išsamią studiją, VšĮ Kulinarinio paveldo fondo buvo pripažinta nykstančio kulinarinio paveldo gaminiu (šalia sėmenų aliejaus, beržų sulos, kanapių ir aguonų gaminių)”, - sakė jis.

Degtindarystė - vienas iš tradicinių amatų, kurį turėtų globoti Tautinio paveldo produktų įstatymas.

Europos Sąjungos šalims leidžiama pačioms reglamentuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybos tvarką.

Lenkijoje jau baigiami rengti naminės degtinės gamybai reglamentuoti būtini teisės aktai.

Austrijoje asmeninį ūkį turintiems asmenims per metus leidžiama neapmokestinamai savo reikmėms pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės.

Belgijoje visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo varyti naminę degtinę leidžiama be apribojimų. Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių, kurie teikia paslaugas ir sodininkams. Iš savo vaisių ar uogų kiekvienas, sumokėjęs lengvatinį akcizą, gali kasmet išsivaryti 30 litrų etilo alkoholio.

Valstybės biudžetas kasmet papildomas 760 mln. litų.

Vengrijoje kiekvienas pilietis, į naminių gėrimų fabrikėlius atvežęs savo abrikosų, slyvų, vynuogių, gali pasigaminti 50 litrų distiliato (akcizas - 1315 litų).

Smiltainio olose Lygatnės miestelyje vyndario Ainaro Vanago naminio vyno degustacijos smiltainio olose pritraukia nemažai turistų. Kaip pasakojo jo bičiulis vadybininkas O.Robežniekas, anksčiau turėta lentpjūvė bankrutavo.

“Tada Ainaras senelio komodoje rado senus jo vyno receptus. Pabandė, pakvietė mane paragauti. Taip ir pradėjome, - pasakojo jis. - Ir matome šio verslo ateitį.”

Nors A.Vanago naminis vynas kainuoja maždaug tiek, kiek parduotuvėje neblogas prancūziškas (apie 7 latus už butelį), šis gaminys populiarėja. “Iš pradžių prekybos centrai nenorėjo mūsų įsileisti. Bet vienur, kitur surengėme degustacijas, ir žmonės mūsų jau ieško. Ypač populiarus aviečių vynas.

Uogas perkame iš vieno ūkininko. Pernai Rygoje šalies vyndarių produkcijos konkurse tarp 90 rūšių vyno mūsų avietinis gavo pirmąją vietą. Be to, septynioms poroms, įsiūlęs šio desertinio saldaus rožinio vyno, tapau krikštatėviu, - šypsojosi O.Robežniekas. - Pradėjome gaminti trijų rūšių vyną, dabar jau turime 20 rūšių. Ir vos spėjame suktis.”

Pradėjęs legaliai pardavinėti naminį vyną A.Vanagas pats pasidaro jam ir ąžuolo statines. “Į jas supylęs vyną šeimininkas kelerius metus jį laiko niekam nežinomoje vietoje olose, kur temperatūra nuolat laikosi apie 7 laipsnius šilumos. Tikimės, bus geras kalvadosas”, - pasakojo O.Robežniekas.

•

2013 04 16 Lietuvos žinios

Verslas

11

Rokiškyje atnaujinta sunkvežimių gamyba klientus turėtų patraukti mažesnėmis kainomis. “Pas mus pagaminti sunkvežimiai kainuos maždaug penktadaliu pigiau negu analogiškos konkurentų transporto priemonės”, atskleidė “Autobagi” vadovas.

Pradėjus “KamAZ” gamybą Rokiškyje jau įdarbinta 19 žmonių.

G.Diktanas neabejoja, kad netolimoje ateityje prireiks ir daugiau darbo jėgos.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Lietuvoje dar kartą stengiamasi atgaivinti komercinių automobilių verslą - bendrovės Rokiškio mašinų gamyklos patalpose baigiama surinkti pirmus dešimt Europos Sąjungos (ES) rinkai skirtų “KamAZ”.

Sunkvežimius pagal sutartį su Rusijos Kamos automobilių gamykla Rokiškyje surenka Vilniaus bendrovė “Autobagi”. Rusai atsiunčia į Lietuvą visas “KamAZ” reikalingas detales, įrangą ir kėbulus, išskyrus variklius. Šie gaminami Didžiojoje Britanijoje, atitinka “Euro5” ekologijos reikalavimus, todėl transporto priemones, turinčias tokius motorus, leidžiama naudoti ES. “Pirmuosius surinktus sunkvežimius pardavinėsime ne Lietuvoje dėl jų įsigijimo baigiama derėtis su lenkais. Kaimynų rinka daug imlesnė negu mūsų, todėl tikimės sėkmės”, praėjusią savaitę dienraščiui LŽ sakė įmonės “Autobagi” direktorius Giedrius Diktanas.

Jo teigimu, Lietuvos rinkai skirti sunkvežimiai “KamAZ” galbūt bus pradėti gaminti po dviejų ar trijų mėnesių. “Mūsų verslininkai, kitaip nei, pavyzdžiui, lenkai ar Vakarų Europos pirkėjai, mėgsta vilkikus su kitokių proporcijų važiuoklėmis, tad prie Lietuvos rinkos dar teks prisitaikyti”, - paaiškino LŽ pašnekovas.

Vilios pigumu “Autobagi” vadovas neslepia optimistinių planų. Jis mano, kad Rokiškyje surenkami “KamAZ” jau po trejų metų galėtų užimti apie 3 proc.

Rytų Europos sunkvežimių rinkos.

Nesėkmės negniuždo

Po trejų metų Rokiškyje tikimasi gaminti apie pusantro tūkstančio sunkvežimių “KamAZ”. / LŽ archyvo nuotrauka Tada kasmet reikėtų gaminti po 1,5 tūkst. rusiškų vilkikų. “Ketverius metus įtikinėjome Kamos automobilių gamyklą kartu pradėti šį projektą. Į jų sunkvežimius dėjome “Iveco” variklius, vežėme, rodėme, kad galime sėkmingai įgyvendinti projektą.

Džiaugiamės, nes ledai galų gale pajudėjo”, - kalbėdamas su LŽ žurnalistu trynė rankomis G.Diktanas.

Kodėl ES rinkai savo sunkvežimių netiekia pati Kamos automobilių gamykla? “Kodėl netiekia? Tiekia. Tačiau ES reikalavimus atitinka vos keli “KamAZ” modeliai, todėl šių sunkvežimių Bendrijos šalyse parduodama labai nedaug - vos 150-200, iš jų Lietuvoje - apie 50.

Taigi dėl neįtikimai mažo kiekio rusams neapsimoka specialiai mūsų rinkoms gaminti sunkvežimių. Be to, jų mašinoms, įvežamoms į ES, uždedami didžiuliai muitai, o štai dalys nėra apmuitinamos. Tuo metu Lietuvoje surinktiems ir kitose Bendrijos valstybėse parduodamiems “KamAZ” muitų taikyti nereikia. Maža to, žadame smarkiai praplėsti ir ES šalims pritaikytų modelių gamą”, - pasakojo bendrovės “Autobagi” vadovas.

Pirmais metais planuojama pagaminti 80, kitais - 490, vėliau - po pusantro tūkstančio sunkvežimių per metus. Be Lenkijos, “KamAZ” dar turėtų keliauti į Čekiją, Slovaki-

Tai jau trečias bandymas po nepriklausomybės atkūrimo, kai Lietuva mėgina įsitvirtinti tarp tų valstybių, kurios gamina komercines transporto priemones. ją, Vengriją, galbūt kitas valstybes.

G.Diktanas tvirtina, kad Lietuvoje surinkti sunkvežimiai pirmiausia

Tai jau trečias bandymas po nepriklausomybės atkūrimo, kai Lietuva mėgina įsitvirtinti tarp valstybių, kurios gamina komercines transporto priemones.

1992-aisiais bendrovė Rokiškio mašinų gamykla ir Vokietijos Citau miesto automobilių gamintoja “Robur” buvo sudariusios sutartį dėl tokio pat pavadinimo triračių komercinių transporto priemonių, skirtų smulkiems kroviniams vežioti, gamybos. Investuotojai planavo surinkti net po 4 tūkst. automobilių per metus, tačiau nuo konvejerio jų nuriedėjo vos keli. Oficiali nesėkmės priežastis - vokiečiai žadėjo į “Robur” gamybą investuoti apie 7 mln. litų, bet nesurinko tokios sumos. Galutinai projektas žlugo 1995-aisiais. Šio amžiaus pradžioje Rokiškio mašinų gamyklos patalpose rusiškus mikroautobusus “Gazele” gamino Vilniuje registruota bendrovė Automašinų verslo centras. Darbas truko apie šešerius metus, buvo surinkta maždaug 7 tūkst. transporto priemonių, tačiau prasidėjus krizei verslas nutrūko.

G.Diktanas viliasi, jog “KamAZ” atveju taip nenutiks. “Tai per daug rimtas prekės ženklas, kad galėtų patirti nesėkmę”, - sakė verslininkas.

•

Šilumininkai: biokuras pinga GINTARAS MIKŠIŪNAS

A.Kubilius sakė, kad Lietuvoje sparčiai brangsta biokuras. Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), šilumos tiekėjai ir biomasės energetikos asociacija LITBIOMA tvirtina priešingai - jis pinga.

Biokuro pasiūla Lietuvoje yra didesnė už paklausą.

Sunerimo dėl brangimo

LŽ archyvo nuotrauka

“Iki šiol visi skaičiavimai buvo grindžiami tuo, kad biokuras leidžia turėti pigesnę šilumą nei naudojant dujas, tačiau kai taip smarkiai kyla biokuro kainos, tas skirtumas mažėja. O jos kyla ir dėl to, kad nėra sukurta galimybių smulkiems pardavėjams ir pirkėjams sąžiningoje rinkoje gauti pačią geriausią kainą, - praėjusią savaitę per Žinių radiją dėstė buvęs ministras pirmininkas, o paklaustas, kodėl prieš pusmetį startavusi birža neveikia, pakomentavo: - Mes ir ėmėmės iniciatyvos kurti biokuro biržą tam, kad įveiktume tą probleminę situaciją, kurią visi, dirbantys energetikos srityje, labai gerai žino.”

VKEKK interneto svetainėje paskelbtais oficialiais duomenimis, tikina, kad biokuras per pastaruosius metus atpigo beveik šimtu litų už toną naftos ekvivalento, t. y. vidutiniškai nuo 750 iki 650 Lt/tne, įskaitant ir transportavimo mokestį.

“Būtent tokiomis kainomis biokurą perka šilumos tiekimo įmonės, būtent tokie oficialūs skaičiai pateikiami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje”, - aiškino LŠTA atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

Tris kartus pigesnis Biokuro kainos mažėjo Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA), remdamasi

Biokuras rinkoje ir toliau išlieka tris kartus pigesnis negu gamtinės dujos. Remiantis VKEKK duomeni-

645,36

643,48

670,14

680,73

642,38

654,89

668,08

717,21

737,41

689,41

750,39

759,08

Vidutinė kuro (žaliavos) kaina

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatintame pranešime teigia, jog buvęs premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę per Žinių radiją kalbėjo apie biokuro kainų didėjimą ir taip neva skleidė tiesos neatitinkančią informaciją.

756,66

Vidutinės biokuro kainos pokytis 2012 02 - 2013 02 (Lt/tne)

2012 02 2012 03 2012 04 2012 05 2012 06 2012 07 2012 08 2012 09 2012 10 2012 11 2012 12 2013 01 2013 02 Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

mis, šių metų vasarį vidutinė biokuro kaina Lietuvoje buvo 645,36 Lt/tne. Gamtinės dujos tą patį mėnesį kainavo 1638,52 Lt/tne. Kaip teigia Lietuvos energetikos institutas, šiuo metu biokuro dalis centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių kuro balanse sudaro vos apie 20 procentų.

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA dar 2008 metais buvo atlikusi mokslinius tyrimus ir suskaičiavusi realius biokuro išteklius Lietuvoje. Jie rodo, kad Lietuvoje kiekvienais metais susidaro daugiau kaip 2 mln. tonų naftos ekvivalento biokuro. Tuo metu visas šilumos ūkiui reikalingas biokuro poreikis siekia apie 1 mln. tonų naftos ekvivalento.

Pasiūla didesnė už poreikį Ilgamečiai stebėjimai ir tyrimų duomenys taip pat atskleidžia, kad jau daug metų biokuro kaina Lietuvoje svyruoja tarp 500-700 litų už toną naftos ekvivalento. O gamtinės dujos, nors pastaraisiais mėnesiais šiek tiek pigo, vis vien kainuoja labai daug. “Biokuras tris kartus pigesnis už dujas būtent todėl, kad jo pasiūla šalyje dabar itin didelė”, “Lietuvos žinioms” yra sakęs Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vadovas Remigijus Lapinskas.

Todėl biokuro gamintojai priversti didžiąją dalį pigaus biokuro eksportuoti į užsienį, nes vietinis poreikis mažas. Tuo metu valstybė

ir toliau perka dujas iš artimiausių kaimynų už labai didelę ir vartotojams nepalankią kainą.

Specialistų nuomone, spartesnė biokuro plėtra leistų Lietuvai ne tik įvykdyti Europos Sąjungai prisiimtus įsipareigojimus dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, bet ir skatintų siekti didesnės energetinės nepriklausomybės nuo iškasamo kuro rūšių bei monopolijų. Be to, atsirastų nauja ūkio šaka, būtų sukurta naujų darbo vietų.

Tiesa, platesnis vietinio biokuro vartojimas taptų nepalankus statomo suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklai. Lietuvoje mažėjant dujų poreikiui terminalas sunkiau atsipirktų.

•

12

2013 04 16 Lietuvos žinios

Pramogos

Vėjas nepučia į stovinčio laivo bures Vaida muzikuodama nesivadovauja dainavimo standartais, taiko vokalinius efektus ir vengia akademiškumo. Ruošdama savo baigiamąjį koncertą ji mažai mąsto apie tai, ką veiks gavusi muzikės diplomą. “Bakalauras - iliuzija. Nėra perspektyvių specialybių, yra tik žmonės, turintys viziją. Gavau daug žinių, esu jomis patenkinta, tačiau dainininko karjera - amerikietiški kalneliai”, - juokėsi atlikėja, vasarą pasirodysianti pirmajame festivalyje Rumšiškėse - “Granatos”.

Paklausta, ką dar gyvenime sumanys, mergina atskleidžia, jog jau yra pradėjusi savo pirmosios knygos rankraštį. “Turiu 50 tūkst. žodžių, leidėjui siųsti reikia apie 90 tūkstančių. Tačiau tai tik skaičiai, stengtis yra kur”, - kalbėjo Vaida, išsitraukdama naujausius pirkinius - storą Jacko Kerouaco pirmąją novelę “The Sea Is My Brother” bei kompaktiško dydžio Richardo Bacho “Hipnotizuoti Mariją”.

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Kaunietė Vaida, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Džiazo katedros vokalo studentė, ką tik prisistačiusi muzikinėje kalvėje - sostinės klube “Tamsta” - save vadina Alice Way ir nesiliauja svajoti.

Muzika raudonplaukės merginos gyvenime - raiškos priemonė, tačiau anaiptol ne pirma ar paskutinė, mat vos pramokusi rašyti ji ėmė kurti pasakas apie žvaigždes ir kalbančias citrinas.

Koncertuojanti Vilniaus ir Kauno baruose ji prisimenama kaip lengvos, akustinės muzikos atlikėja, kuri retkarčiais perdainuoja žinomas dainas ir vis dažniau dalijasi savosiomis.

Neprarasti vaikystės “Esu Alice Way, mėgstu kurti. Rašau muziką, prozą, poeziją. Tapau, bet piešinių niekam nerodau”, - šypsodamasi prisistatė mergina. Kalbėjomės Kauno senamiesčio kavinėje, į kurią ji užsuka kone kasdien - čia geriausiai sekasi rašyti. “Sėdžiu su kompiuteriu prie balto staliuko. Mane čia galima sutikti dažnai”, - sakė ji.

Alisos stebuklų šalis buvo sapnas, kas į jį taip traukia Vaidą? “Bet juk pačiai Alisai tai buvo realu! Mane žavi, kaip mes realybę projektuojame savo galvoje. Mėgstu magiją, jausmą, kai ką nors pamatai ir viduje pasikeiti, - pasakojo Alice Way, kaip ir Alisa besistengianti viską matyti kuo stebuklingiau, išlaikyti vaikystę. -Tai sunku, ypač kai scenoje stengiesi perteikti aistrą, o viduje likti švari ir tikėti stebuklais.”

Laisvės patriotė Šiemet universitetą baigsianti Vaida teigė, jog nėra perspektyvių specialybių, yra tik žmonės, turintys viziją.

Justino Rimeikio nuotrauka

ne tik vienas geriausių mūsų laikų muzikų, bet ir pavyzdys to, ką Vaida vadina magija: “Jis sugeba tave paskandinti tarp savo natų, paliečia iš vidaus. Tai yra ir mano siekiamybė.”

Nuo A iki Ž Lietuvoje egzistuoja ir roko grupė labai panašiu pavadinimu į Vaidos pseudonimą - “Alive Way”. Tačiau mergina dėl to labai nesisieloja, nes šių muzikantų kūryba skiriasi kaip diena ir naktis.

Alice Way: “Gavau daug žinių, esu patenkinta, tačiau dainininko karjera - amerikietiški kalneliai.”

Vaida stengiasi savęs neparduoti ne tik kaip menininkė, bet ir kaip žmogus - vidų išlaikyti nepaveiktą išorės. Ir vis dėlto atlikėja scenoje mėgaujasi dėmesiu, kurio troškimas, jos žodžiais tariant, yra nepagydomas.

“Tačiau grįžusi namo esi ne dainininkė, o tik žmogus, kokį save susikūrei per ilgą laiką”, - tikino pašnekovė.

Kaip vienintelę savo įtaką Alice Way įvardija Thomą Newmaną. Pasak merginos, šis kompozitorius yra

Anksčiau Alice Way pasirodydavo bene kaip akustinė atlikėja, o po koncerto “Tamstoje” jos atlikimas pasuko kiek kita linkme. Mat akompanuoti prisidėjo būgnininkas ir perkusininkas Linas Migonis, pamažu kelią randa elektronika. “Taip pat nesu dainuojamosios poezijos atlikėja. Ten kita lyrika, ritmika, daugiau įkalbama nei įdainuojama”, pasakojo pašnekovė, kuri per savo pirmuosius koncertus neišsižadėdavo ir Sauliaus Mykolaičio “Matricos”.

Dabar pati mergina rašo ir dainas, ir muziką: gitara sukuria trijų stygų ir penkių akordų eskizą, gitaristas Rokas Ramutis padaro koncerto vertą aranžuotę. Šį pavasarį universitetą baigsianti dainininkė pamažu ir prodiusuoja - stengiasi visą dainą nuo pradžių iki galo sudėlioti pati.

“Net pradėjau vis daugiau skambinti fortepijonu. Su instrumentais nedraugauju - neturiu kantrybės. Bet tai įdomu, grojant didelei publikai sukuriama intymi atmosfera”, - įsitikinusi Alice Way. Ji šiuo metu viską rašo tik anglų kalba, mat jai patinka sulaukti atsiliepimų iš visų pasaulio kraštų.

Aktorystės pradžiamokslis Vaida taip pat yra nusifilmavusi lietuviškuose serialuose “Neskubėk gyventi”, “Moterų alėja” ir net prancūzų filme “La voie” - angliškai tai verčiama į Alice priimtą pavardę - “The Way”. “Tai juosta apie vaikiną, kuris po ilgų kelionių grįžta namo į savo kaimą ir čia sutinka motiną, - pasakojo Vaida. - Aš vaidinau merginą, kuri jį įsimyli be atsako. Prancūziškai kalbėti neteko,

nes filmas nebylus, tačiau teko šalti su suknele lietuvišką žiemą.” Alice Way filmui taip pat įdainavo lopšines. Nors jis nebuvo rodomas kinuose, apvažinėjo daugumą Europos festivalių.

Matyt mergina mėgsta filmavimus žiemą, nes ir jos naujausias vaizdo klipas “Insane” įamžino užsnigtus Kauno vaizdus. “Šį kūrinį buvau išleidusi dar rudenį ir jis tikrai daug kam patiko, bet išvydus klipą klausytojams tarsi dar kartą atsivėrė akys”, - juokėsi Alice. Dabar atlikėja irgi svarsto, kokią dar vieną dainą vizualizuoti. “Šįkart noriu daryti ką nors abstraktaus, nežemiško. Tačiau ten būsiu ir aš - man patinka vaidinti”, - sako mergina.

Ateities vizija - rašytoja Alice Way stengiasi, kad jos programoje pamažu vietą užkariautų autorinės dainos, kurios dabar sudaro daugiau kaip pusę koncerto: “Tai nėra sunku, ypač kai atsiranda grupė. Jei kai kurios dainos atrodė pernelyg sausos, kai atliekamos vien pritariant gitara, dabar įsileidžiu kitų spalvų.”

Alice Way apie J.Kerouaco “Kelyje” gali kalbėti nesustodama, mat bitnikų kultūra jai nėra svetima.

“Dievinu laisvę elgtis savaip, griežtai eiti savo keliu, kad ir ką tai reikštų.

Būdamas muzikantu gali neturėti pinigų, tačiau neturi pasukti lengviausia linkme. Galiu įsidarbinti žuvyčių pardavėja, bet vis tiek esu menininkė”, - pasaulio viziją aiškino mergina, nesibaiminanti visuomenei atrodyti šiek tiek “išėjusi”.

Staiga tapo madinga būti hipsteriais, tačiau, pasak Alice, tik senieji hipsteriai suprato tikrą džiazo skonį: “Girdi muziką, improvizuoji iki rėkimo, prakaito, patiri emocijas, kurios niekur kitur nėra įmanomos.

Mėgsti tikrą, neišprievartautą, nepernelyg technišką džiazą”, - užsidegusi pasakojo Vaida ir tikino, kad kaip “Kelyje” trečiojoje dalyje, taip ir Lietuvoje, vis dar vyksta džiazo sesijos ir ji jose būtinai dalyvauja.

“Insane” klipe, paremtame Alice Way gyvenimo įvykiais, dužo taurės.

Komplikuotos gyvenimo dramos ją įkvepia kūrybai ir, nors kartais vyksta ne jos noru, yra neišvengiamos.

“Negaliu gyventi ramiai ir plaukti pasroviui. Vėjas nepučia tik į to laivo bures, kuris stovi vietoje”, - užbaigė Vaida.

•

“The Perfect Pill” pristato naują albumą Viena novatoriškiausių Lietuvos grupių “The Perfect Pill” šią savaitę koncertuos Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose bei pristatys debiutinį albumą “The Wake and The Wolf”.

“Praėjo metai nuo mūsų pirmųjų tikro garso pasirodymų ir šis albumas yra tarsi metų veiklos atspindys”, - teigė dueto nariai Germanas Skoris ir Joshas McClungas. Nuveikta išties nemažai, daug kalbėta apie jų muziką, kurią vyrukai atliko ir Lietuvoje, ir užsienyje. Šįkart balandžio 18 dieną, ketvirtadienį, grupė koncertuos Vilniaus klube “Tamsta”, 19-ąją - Šiaulių klube “Pogo”, 20-ąją pasirodys Kauno “Fluxus ministerijoje”, kur vyks festivalis “Invazija”.

“The Wake and The Wolf” - pirmasis grupės albumas. Jame - vienuolika dainų, keturi visiškai nauji kūriniai, dar neskambėję net per grupės koncertus.

Penkiais skirtingais muzikos instrumentais albumo muziką įgrojo Joshas,

aštuoniais - Germanas. Albumo įrašuose dalyvavo septyni svečiai: “G&G sindikatas” grupės nariai Svaras, Pushaz, Dj Mamania ir Justas Čekuolis, džiazo muzikantas Dominykas Vyšniauskas, Rusų dramos teatro aktoriai bei muzikantai Valentinas Krulikovskis ir Viačeslavas Lukjanovas.

Dueto vaikinų teigimu, albume bus galima rasti mažiausiai dešimt skirtingų muzikos žanrų. Tarp jų rokas, hiphopas, įvairios elektroninės muzikos kryptys, klasikinė muzika, avangardas, bliuzas ir kiti.

Albumo pristatymo koncertuose “The Perfect Pill” muziką lydės specialiai sukurtos vizualizacijos ir scenografija. O vasarą grupė planuoja, be pasirodymų didžiausiuose festivaliuose Lietuvoje, pristatyti savo albumą koncertuodami Rusijoje ir Suomijoje.

Muzikantai žada, kad kitą savaitę albumą bus galima atsisiųsti iš svetainės nemokamai.

•

LŽ

Prieš metus surengę pirmuosius tikro garso koncertus Germanas (kairėje) ir Joshas klausytojus pradžiugins albumu. / Grupės albumo nuotrauka

2013 04 16 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Sostinės aktorė - mažuose miesteliuose AUDRIUS MUSTEIKIS

Teatro “cezario grupė” artistė Brigita Arsobaitė - viena tų kūrybingų žmonių, kurie stengiasi, kad Lietuvos mokyklose būtų smagiau ir įdomiau mokytis.

Kartais į vakarines repeticijassostinėje ji skuba iš Obelių Rokiškio rajone ar Sudeikių Utenos rajone - po pratybų su tenykščių mokyklų vaikais ir pedagogais.

Pagal “Kūrybinių partnerysčių” programos terminologiją ji yra kurianti praktikė. “Kūrybinės partnerystės” - programa, kuri per dvejus veiklos metus 93-ose Lietuvos mokyklose priviliojo net 170 įvairiausių sričių kūrėjų. Visi jie ieško būdų, kaip atskleisti mokinių kūrybingumą, kaip įkvėpti juos ir padėti mokytis. Nes kūrybingumas ne mažiau svarbus nei raštingumas!

Misija įmanoma “Dirbti tokį darbą nejaučiant pašaukimo turbūt būtų neįmanoma, - svarsto Brigita, paklausta, ar jaučiasi misioniere. - Važiuojame į miestelius, kur sostinės žmogaus kojos, regis, retai žengia. Nors globalizacija, visagalės informacinės technologijos prasiskverbusios visur, tačiau provincijos gyventojai nuo daugybės veiklos rūšių yra tarsi atskirti.” Aktorė laiko save mažų miestelių gerbėja. Ji pati gyvena nebe Vilniuje, o Vilniaus rajone, kur neasfaltuoti keliai, paprasti žmonės, arti gamta, o rytais girdėti gaidžių giedojimas.

“Ten jaukiau”, - apibendrina ji.

Tiesa, “Kūrybinės partnerystės” dirba ir didžiųjų miestų mokyklose.

Tikslas - mokyti įdomiai, ne sausai, kaip įmanoma priimtiniau vaikams.

Ir linksmiau.

Prieš peržengdama mokyklų slenkstį įtemptai dirbanti aktorė dar sykį apmąstė savo užimtumą ir darbo grafikus. Abejones atmetė. “Jos man labai nesvetimos, - prisipažįsta pašnekovė. - Abejoju savimi visur. Bet jei gyvenime neatliksime jokių veiksmų, taip ir liksime abejojantys. Padarai ir klaidų, bet svarbiausia jas išanalizuoti, suprasti ir nenukabinti nosies.”

Po rudenį vykusių mokymų aktorė pradėjo pedagoginę veiklą nuo sausio. Dabar vienas projektas - Utenos rajono Sudeikių pagrindinėje mokykloje - beveik baigtas, reikėjo truputį paskubėti jį įgyvendinti, kadangi “cezario grupė” šiuo metu rengiasi premjerai: didelė įtampa, repeticijos kiekvieną dieną. “Ir visa tai reikia derinti su darbu toli rajonuose. Sėdi į automobilį, važiuoji į Obelius, į Sudeikius, visą dieną dirbi su vaikais, po to su mokytojais, keliauji atgal, dalyvauji repeticijose arba vaidini spektakliuose. O viską reikia atlikti šimtu procentu. Pačiai įdomu, kiek aš ga-

“Kur neasfaltuoti keliai, paprasti žmonės, arti gamta, ten jaukiau”, - prisipažįsta mažus miestelius mėgstanti B.Arsobaitė. / Asmeninio albumo nuotraukos vyksta vadinamieji kūrybos agentai ir drauge su tenykščiais mokytojais išsiaiškina, kokios didžiausios ten bėdos ir spragos. Paskui parenka, jų manymu, tinkamiausią veiklą, o kartu ir kuriantį praktiką.

Sudeikiečiams sunkiau suvokti tekstą, sutelkti dėmesį, mat klasėje vienu metu dirba pirmokai, antrokai, trečiokai: vieni dar tik mokosi skaityti, kiti jau skaito. Obelių ketvirtokai susiskaldę, konfliktuoja tarpusavyje, triukšmauja, sunkiai valdomi. “Labai daug pastangų prireikia, kad jie nutiltų, - pasakoja Brigita. - O užduotys turi būti taip gudriai parinktos ir pritaikytos, kad juos sudomintų ir tarsi apgautų. Pateiktos žaidimu ir vaidyba. Be to, mokytoju vaikai turi pasitikėti - ne tik kaip autoritetu, bet ir kaip draugu - čia irgi nelengva. Jauni pedagogai arba nesuvaldo klasės dėl savo gerumo, arba greit pavargsta, tampa pikti. Labai reikia, kad mokytojai nuolat domėtųsi šiuolaikinės technikos galimybėmis, naujovėmis ir taikytų jas per pamokas - šiuolaikinius vaikus tai tiesiog pakeri.

Man, aktorei, artimiausia metodika - “per vaidybą”. Ir vaidinam, tarkim, pasaką, kurią šiaip skaityti jiems neįdomu - žiovauja. Paprašai suvaidinti, rankomis arba pirštininėmis lėlėmis - jau susidomi. Tiesiog privalai pasukti galvą. Pamokoms reikia ruošis.”

Sudeikiečių projektą pabaigė vaikų drauge su mokytoja sukurtas pusiau dokumentinis filmukas apie profesijas. Jis bus parodytas viešai gegužės 7 dieną Sudeikių kultūros namuose. Kai vaikai vyko į Uteną kal-

B.Arsobaitė: “Nesvarbu, ką dėstai, svarbu kaip.

O vaikai tave bando nuolat. Išlaikai tampi jiems priimtinu asmeniu.” liu, kokie tie mano vidiniai žmogiškieji ištekliai. 14 intensyvių valandų per parą - be sustojimų. Tiesą sakant, šiuo metu jaučiuosi truputį pavargusi ir šiek tiek neišsimiegojusi.” Bet vaikai to nejaučia. Jie puikiai žino, kad jų “atvažiuojanti mokytoja” - aktorė, apie kurią rašo spauda, kurią rodo per televiziją. Juos tai labai pakylėja.

Metodika - “per vaidybą” Sudeikius ir Obelius Brigitai parinko koordinatoriai. Pirmiausia į programoje dalyvaujančias mokyklas nu-

bėtis su policininkais, iki paskutinės minutės netikėjo, kad su jais bendraus tokie rimti pareigūnai. Užtat per susitikimus su kitų profesijų atstovais darėsi vis drąsesni, nors smalsumo ir šiaip jie nestokoja.

Sušokti aritmetinę progresiją Ir mokinius, ir mokytojas Brigita išmokė kurti animacinius filmus.

Vaikai piešia, karpo, judina, fotografuoja. Pedagogės Brigitai prisipažino, kad naudojasi tuo, ką išmoko.

Taip pat sakė apskritai pastebinčios

Sudeikių mokinukai su mokytoja Brigita kantriai kuria animacinį filmą. vaikų permainų į gera - dėl “Kūrybinių partnerysčių”. Brigita prisimena, kad iš pradžių jai atrodė, jog mokytojos į ją žvelgia kaip į “komisiją”, atvykusią tikrinti. “Mūsų, praktikų, užduotis, - sako aktorė, - savo žinias ir gebėjimus pritaikyti pagal mokymo metodiką. Pedagogų, stebinčių pratybas ir jose dalyvaujančių, užduotis - kuo daugiau iš mūsų išmokti, “ištraukti”, perimti. Svarbiausia įdomi metodika. Kad vaikai suvoktų, pavyzdžiui, trupmenas. Arba suprastų, kada rašyti nosines. Ne išaiškinti tiesiogiai, o per kitus dalykus. Kokius - privalai sugalvoti. Tada tarsi savaime atsiveria vaikų imlumas. Viena mokytoja pasipiktino: “Tai ką, nejaugi aš dabar turėsiu sušokti aritmetinę progresiją?!” Pedagogikoje įvyktų didelis perversmas, jei universitetuose būtų mokoma panašių dalykų, kuriais remdamosi dirba “Kūrybinės partnerystės”. Mes visi mokykloje vienas pamokas mėgome, kitų ne. Ne paslaptis, kad daug kas, o gal ir viskas priklausė nuo mokytojų. Nesvarbu, ką dėstai, svarbu kaip. O vaikai tave bando nuolat. Kiek jie gali lipti

tau ant galvos. Atėjai, ir tave tiria, surengia egzaminus. Išlaikai - tampi jiems priimtinu asmeniu.”

Brigita sako nuolat girdinti: “Čia sunku, aš nedarysiu!”, “Mokytoja, mums per sunku!”, “Nervina, atsibodo!” Ir išsprūstančius keiksmažodžius. Bet dabar vaikai žino, kiek darbo reikia įdėti, kad turėtum pusės minutės animacinio filmuko fragmentą. Jie kovoja su savo nenoru, nes mokytoja nepasiduoda, ragina: “Darom!”, “Ne, darom - iki galo!”

Kiekvienos veiklos pamatas “Protingi tie vaikai, viską jie pastebi. Kalbiesi ir suvoki, kad nėra tokie jau visai mažiukai.” Brigita visiems “cezario grupės” kolegoms įteikė “Kūrybinių partnerysčių” anketas ir liepė užpildyti. “Ar užpildė, nežinau, kažką numykė. Sakiau, mąstykit, darykit ką nors. O iš tiesų tai visi viską daro. Aš pati dėstau Lietuvos edukologijos universitete - šiuolaikinį teatrą magistrantams. Ten suaugę žmonės, ten jau kitaip, žaidimų nežaidžiame. Jie bus teatro būrelių dėstytojai ir mėgėjų teatro režisieriai.

Vytautas Kontrimas irgi ten dėsto.

Julius Žalakevičius dirba su mažiukais “Tele Bim-bam” mokyklėlėje.

Veiklos nė vienam nestinga.”

Ar nekyla grėsmės “cezario grupei” išsklisti dėl tokio aktorių užimtumo? “Jų visada yra, - sako Brigita.

- Bet visada parskrendam į lizdą. Jeigu jo nebūtų, nežinau, ar būtų taip įdomu daryti ką nors kita. Tai mūsų centras, atspirties taškas, pamatas, šerdis. Teatras aktoriui būtinas.” Gegužės pradžioje įvyksianti premjera Cezario Graužinio režisuojama XVIII amžiaus prancūzų dramaturgo Marivaux “Dar viena meilės staigmena”. “Aišku, bus įdomu!” - patikina joje vaidinsianti aktorė. Įgijusi pedagoginio darbo patirties Brigita prisipažįsta geriau suprantanti, ką reiškia būti lyderiu, vesti kitus. Kalbant konkrečiau - kiek reikia jėgų režisieriui. “Tai dar labiau drausmina. Dabar dažniau ir patyliu, kur anksčiau per repeticijas būčiau leptelėjusi kokį kvailą klausimą. Paklusniau įvykdau, ko prašoma. Truputį kitaip suvokiu komandos darbą. Mažiau “ego”, jis nyksta.”

•

14

2013 04 16 Lietuvos žinios

Sportas

LFF taurės varžybos kelia sąmyšį VILMANTAS REMEIKA

Šiandien prasideda 2012-2013 metų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Taurės pusfinalio varžybų etapas.

Panevėžyje 17.30 val. susikaus vietos “Ekranas” ir “Šiauliai”. Rytoj Gargžduose įvyks dvikova tarp Klaipėdos “Atlanto” ir dabartinio taurės savininko Vilniaus “Žalgirio”. Atsakomosios rungtynės numatytos po dviejų savaičių.

Daugelyje valstybių Taurės turnyras vyksta paraleliai su nacionaliniu čempionatu, o finalas tampa gražiu sezono pabaigos akcentu. Lietuvoje viskas kitaip - šalies čempioną sužinome vėlų rudenį, o taurės savininkas paaiškėja vasaros pradžioje.

Minusai lenkia pliusus Taurės varžybų formatas Lietuvoje jau seniai kėlė diskusijas. Prieš dešimtmetį kažkodėl buvo nuspręsta, kad dėl šio trofėjaus gali varžytis tik aukščiausiosios ir I lygos komandos. “Mažuosius” nustota ignoruoti tik 2007-aisiais. Tais pačiais metais iš esmės pasikeitė ir varžybų kalendorius - turnyras imtas rengti principu ruduo-pavasaris. Tai reiškia, kad vienais metais startavusių taurės varžybų lemiamos kovos perkeliamos į kitus kalendorinius metus.

Tokia sistema išsaugota iki šiol, tačiau klubų atstovai ja nepatenkinti.

Didžiausia painiava yra su komandų sudėtimis - į pusfinalius prasibrovę klubai žiemos metu pakeičia daug žaidėjų, ir jėgų pusiausvyra tarp komandų pakinta. Jei pusfinalis būtų vyktęs 2012-aisiais, nebūtų kilę abejonių, jog “Žalgiris” neturėtų vargo kovodamas su “Atlantu”. Pernai žalgiriečiai Klaipėdos ekipą A lygoje nugalėjo visus 4 kartus, įmušdami jiems 15 įvarčių. Bet žiemą “Atlantas” pasikeitė neatpažįstamai. Uostamiesčio ekipoje liko vos septyni praėjusio sezono žaidėjai, o prie jų prisidėjo net 22 nauji! Su pajėgiais naujokais “Atlantas” jau parodė savo galią, “Žalgirį” A lygoje įveikdamas 2:1. Žaidėjų migracija tarp klubų taip pat nėra ribojama. Dabar susidarė tokia situacija: pernai “Žalgiriui” atstovavę Donatas Kazlauskas ir Markas Beneta šiuo metu gina “Atlanto” garbę. D.Kazlauskas netgi spėjo pelnyti

D.Kazlauskas (kairėje) pernai su “Žalgiriu” kovojo prieš “Atlantą”, o šiemet jau yra kitoje barikadų pusėje.

Romo Jurgaičio nuotrauka

įvartį į žalgiriečių vartus A lygoje. O “Šiauliams” nužygiuoti iki pusfinalio padėjęs saugas Igoris Kozlovas ir rezultatyvumo rekordus gerinęs puolėjas Artūras Rimkevičius šiandien jau vilkėdami “Ekrano” marškinėliais stos į kovą su buvusia komanda.

mandoms susitikti kovo mėnesį.

Tuomet “Šiauliai” namų rungtynes žaidė Marijampolės manieže, o “Ekranas” varžovus priėmė Kauno dirbtinės dangos stadione...

Dar vienas minusas - sezono pradžioje pusfinalininkai nežino, kaip

Daugelyje valstybių Taurės turnyras vyksta paraleliai su nacionaliniu čempionatu.

Lietuvoje - viskas kitaip.

Pavasarį “išdygęs” pusfinalio etapas klubus verčia žaisti varginančiu grafiku - kas 3-4 dienas. Negana to, atsakingos rungtynės ankstyvą pavasarį žaidžiamos ant dirbtinės dangos. Prieš dvejus metus turėjome unikalų kuriozą, kai LFF taurės pusfinalyje likimas taip pat buvo suvedęs “Ekraną” su “Šiauliais”, o turnyro tvarkaraštis lėmė šioms ko-

formuoti komandos sudėtį. “Ekranas” ir “Žalgiris” jau turi bilietus į UEFA rengiamas varžybas. O kaip elgtis “Atlantui” ir “Šiauliams”? Galima rizikuoti stiprintis ir, laimėjus taurę, užsidirbti mažiausiai 100 tūkst. eurų UEFA premiją bei varžytis tarptautinėje arenoje. Tačiau pralaimėjus klubo biudžetui tokia avantiūra gali suduoti skaudų smūgį.

sprendimą dėl “FIBA Europe” ir didelės dalies Senojo žemyno krepšinio federacijų ginčo. “CAS sprendimas patvirtino federacijų nuomonę apie būtinybę keisti “FIBA Europe” įstatus. Juose, pasak CAS, akivaizdžiai trūksta demokratinėms organizacijoms įprastų valdymo įrankių, politinio ir vykdomojo lygmenų balanso. Dabar organizacijoje politinė ir vykdomoji valdžia sutelkta generalinio sekretoriaus rankose, nors jis net nėra renkamas visų organizacijos narių. Politinė atsakomybė turi tekti ir prezidentui”, - pasakojo susitikime Prancūzijoje dalyvavęs LKF komercinės ir projektinės plėtros vadybininkas Mindaugas Balčiūnas. Pasak jo, CAS sprendimas leisti “FIBA Europe” nerengti neeilinės asamblėjos neturi reikšmės, nes jau gegužės 18 dieną įvyks kasmetinė asamblėja. Ten visos federacijos galės išsakyti savo nuomonę ir pačios spręsti Europos krepšinio

ateitį. “Permainos “FIBA Europe” yra būtinos, organizacijai reikia stiprių asmenybių, kurios vestų į priekį, tvirtai atstovautų Europos interesams pasaulinėje FIBA, turi būti pagaliau parengta krepšinio plėtros Europoje strategija ir atlikta visa eilė kitų būtinų darbų”, kalbėjo LKF atstovas.

“Viskas gerai” LŽ pasiteiravo LFF atstovų nuomonės apie Taurės varžybų niuansus.

“Visose pastabose yra dalis tiesos, negalima to paneigti, - sakė Varžybų ir renginių skyriaus vadovas Nerijus Dunauskas. - Bet mes norime pritraukti kuo daugiau mėgėjų komandų. Sudėjus visus varžybų etapus, per vienus metus visų rungtynių nebūtų įmanoma sužaisti.”

Varžybų vykdymo vadybininkas Romas Pikčilingis buvo kategoriškas ir tikino, kad nieko keisti nereikia ir jokių trūkumų tokioje sistemoje nėra.

“Taurės sistema pavasaris-ruduo nepasitvirtintų, nes tokiu atveju varžybose negalėtų startuoti ir mėgėjai.

Turnyre yra aštuoni etapai, o kai kurie klubai vasarą varžosi Europos taurėse, todėl nespėtų sužaisti savo rungtynių. Žiemą juk nerungtyniausime. Be to, rudenį taurę laimėjusi komanda iki starto UEFA varžybose

PUSFINALININKAI “Ekranas” Pasiekimai: 1985, 1998, 2000, 2010, 2011 m. laimėtojai.

Kelias į pusfinalį: aštuntfinalyje 3:0 Alytaus “Dainava”, ketvirtfinalyje 2:0 Pakruojo “Kruoja”. “Šiauliai” Pasiekimai: 2008 ir 2011 m. pusfinalininkai.

Kelias į pusfinalį: aštuntfinalyje 1:0 Gargždų “Banga”, ketvirtfinalyje 4:1 Jonavos “Lietava”.

“Atlantas” Pasiekimai: 1977, 1981, 1983, 1986, 2001, 2003 m. laimėtojai.

Kelias į pusfinalį: aštuntfinalyje 1:0 Marijampolės “Sūduva”, ketvirtfinalyje 4:1 “Šilutė”. “Žalgiris” Pasiekimai: 1991, 1993, 1994, 1997, 2003, 2012 m. laimėtojai.

Kelias į pusfinalį: aštuntfinalyje 3:0 Tauragės “Tauras”, ketvirtfinalyje 6:1 Vilniaus “Granitas”.

per pusmetį gali ir subyrėti”, - savus argumentus dėliojo R.Pikčilingis.

Tačiau faktai yra kitokie, o matematika labai paprasta. A lygos lyderiai pastaruosius penkerius metus į Taurės varžybas įsitraukdavo 5 etape tik spalio mėnesį, kai savo pasirodymą UEFA varžybose būdavo seniai pamiršę. Kas trukdo žemesnių ir mėgėjiškų lygų komandoms atsisijoti per pirmuosius 4 varžybų etapus nuo gegužės iki rugsėjo, atsakyti sunku. Argumentas, kad per kalendorinius metus sužaisti visų varžybų neįmanoma, primena saviapgaulę, nes žiemos pertraukos metu šalies futbolo gyvenimas apmiršta net keturiems mėnesiams.

“Dabartinė varžybų sistema yra laiko patikrinta ir geriausia”, - nukirto R.Pikčilingis.

Bet N.Dunauskas nėra toks kategoriškas: “Mes analizuojame dabartinę varžybų sistemą ir svarstome, gal vertėtų sugrįžti prie ankstesnio formato, kad Taurės turnyras vyktų paraleliai su čempionatu. Tačiau bent artimiausius dvejus metus permainų nebus.”

Neatmestinas ir kitoks variantas.

LFF dabartine sistema galbūt siekia išlaikyti didesnę intrigą finalo rungtynėms. Jei finalo rungtynės vyktų rudenį ir jose žaistų į čempionų titulą pretenduojanti komanda, pastaroji varžovams galbūt pasiūlytų atiduoti pergalę mainais į aukso vertės taškus čempionate. Versijų apie galimus susitarimus būta ir anksčiau. Tačiau tai - jau klubų sąžinės reikalas - parsidavinėti, ar kautis garbingai.

•

Trumpai R.BERANKIO AUKŠTUMOS Pirmadienį paskelbtoje naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje 22-ejų Ričardas Berankis (698 tšk.) iš 77 vietos pakilo į 70-ąją - aukščiausią per jo karjerą. Iki šiol aukščiausiai lietuvis buvo šoktelėjęs į 73 poziciją (2011ųjų sausio 31-ąją). Praėjusią savaitę Ričardas uždirbo 45 ATP taškus.

21-erių Laurynas Gigelis (75 tšk.) iš 461 vietos pakilo į 457-ąją. Lyderis tebėra 25 metų serbas Novakas Džokovičius (12 500 tšk.), antras 25-erių škotas Andy Murray’us (8750), trečias - 31 metų šveicaras Roger Federeris (8670).

NETIKĘ ĮSTATAI Didžiausių Europos krepšinio federacijų atstovai buvo susirinkę Prancūzijoje ir su teisininkais aptarė Sporto arbitražo teismo (CAS) praeitą savaitę priimtą

TAURĖ LIKO KAUNE

MŪSŲ BOKSO TALENTAS Suomijos sostinėje Helsinkyje surengto tradicinio tarptautinio Europos mėgėjų bokso asociacijos (EABA) turnyro “Gee Bee” nugalėtoju tapo Lietuvos čempionas Eimantas Stanionis. Svorio kategorijoje iki 69 kg 18-metis kaunietis sekmadienį finale 17:8 triumfavo prieš Olandijos atstovą Maxą van der Pasą. Trenerio Vido Bružo auklėtinis E.Stanionis ketvirtfinalyje 15:9 įveikė airį Brianą Brosnaną, o pusfinalyje 21:18 nugalėjo australą Danielį Lewisą. Kaunietis

E.Stanionis. / LŽ archyvo nuotrauka buvo pripažintas techniškiausiu turnyro boksininku. Bronza šiame turnyre tenkinosi keturi Lietuvos rinktinės nariai - Gytis Vaitkus (60 kg), Vladimiras Milevskis (81 kg), Eugenijus Tutkus (91 kg) ir Mantas Valavičius (+91 kg). Turnyre dalyvavo 77 boksininkai iš 14 valstybių.

Tradicinį rankinio turnyrą Vilimui Čiurinskui (buvusiam Kauno klubo “Granitas” prezidentui, Kauno rankinio federacijos prezidentui, Lietuvos rankinio federacijos prezidentui) atminti laimėjo Modesto Prakapo treniruojami Kauno “Granito-Gajos-Kario” vyrai.

Kauno sporto halėje surengtame tradiciniame turnyre dalyvavo aštuonios šalies vyrų rankinio lygos komandos, suskirstytos į dvi grupes. Finale “Granitas-Gaja-Karys” 17:10 (7:5) nugalėjo trenerio Antano Katkevičiaus vadovaujamus Kauno “LSU-Lūšies” rankininkus. Trečiąją vietą užėmė Vilniaus klubas “Vilnius”, jis mažajame finale 17:15 (7:9) įveikė Pasvalio komandą “Pasvalys”. Turnyro rezultatyviausiu žaidėju tapo Kauno “LSU-Lūšies” žaidėjas Paulius Orlovskis (20 įvarčių).

LŽ

2013 04 16 Lietuvos žinios

Sportas

15

Mažeikiai skuba įgyvendinti LKL reikalavimus SAULIUS RAMOŠKA

Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybes laimėjusios “Mažeikių” komandos vadovai neturi kada ilsėtis - ką tik bilietą į Lietuvos krepšinio lygą (LKL) iškovoję mažeikiškiai ėmėsi žygių, kad naują sezoną komanda pradėtų LKL reikalavimus atitinkančioje arenoje.

Alytuje surengto NKL finalo ketverto turnyro lemiamose rungtynėse dėl nugalėtojo titulo sekmadienį “Mažeikių” krepšininkai po permainingos kovos 78:65 triumfavo prieš Alytaus “Dzūkiją”.

Darbas nenuėjo veltui Čempionų varikliu tapo naudingiausiu finalo ketverto žaidėju išrinktas bei didžiausią pažangą padaręs krepšininkas Rokas Giedraitis.

Dvidešimtmetis 198 cm ūgio gynėjas į “Dzūkijos” krepšį įmetė 26 taškus (tritaškiai 5/10), taip padėdamas Mažeikių ekipai panaikinti 16 taškų deficitą ir švęsti išsvajotą pergalę.

“Tai ypatinga komanda, nes mums pavyko suburti labai darnų kolektyvą, - sezono vaisiais džiaugėsi vyriausiasis naujųjų čempionų treneris Aloyzas Rudys. - Finalas parodė, jog esame tikra komanda, nes pralaimėdami 16 taškų skirtumu sugebėjome atsitiesti ir laimėti aukso medalius. Tai penkerių metų darbas.”

Jau antras kartas, kai Mažeikių komanda laimi NKL pirmenybes ir iškopia į LKL. Pirmą sykį tai įvyko 2001-aisiais: Mažeikių “Nafta” laimėjo tuometį Lietuvos krepšinio A lygos (LKAL) čempionatą ir po pereinamųjų rungtynių su Marijampolės “Suvalkija” pateko į LKL. Įdomu, jog abu kartus Mažeikių klubas aukso medalius iškovojo vadovaujamas A.Rudžio, jam šių metų sausio 1 dieną sukako penkiasdešimt.

Palanga - į NKL Pernai LKL valdyba nusprendė, kad šį sezoną paskutinę vietą LKL čempionate užėmusi komanda automatiškai iškris į NKL, o šios lygos čempionė persikels į LKL. Tiesa, NKL nugalėtojas į aukščiausiąjį divizioną pateks tik tuo atveju, jei atitiks LKL reikalavimus: komandos biudžetas - ne mažesnis kaip 600 tūkst. litų, be to, privalu turėti savo areną. Šiemet su LKL atsisveikina Palangos “Palanga Triobet”, per 20 reguliariojo sezono rungtynių nė sykio savo gerbėjų nenudžiuginusi pergale. Tiesa, yra vienas “bet”. Jeigu NKL čempionų klubas neatitiks LKL reikalavimų dėl arenos ir biu-

A.Rudys (pirmas) antrą kartą per savo karjerą atvedė Mažeikių krepšininkus į LKL. / NKL nuotraukos džeto, LKL valdyba gali leisti lygoje likti paskutinei ekipai.

Projektas jau parengtas Ar spės “Mažeikių” klubas, iki šiol rungtyniavęs “Ventos” vidurinės mokyklos salėje, iki naujo sezono pradžios įvykdyti LKL reikalavimus? Apie tai LŽ kalbėjosi su “Mažeikių” komandos direktoriumi Giedriumi Petrulevičiumi.

- Į LKL būsite priimti tik tuo atveju, jei jūsų arena atitiks LKL keliamus reikalavimus.

- Taip, tai problema, bet tikimės su miesto valdžia ją išspręsti. Su meru jau pernai pradėjome kalbėti apie “Ventos” mokyklos sporto salės patobulinimą. Jau yra sukurtas projektas, kuriame pagal LKL reikalavimus numatyta apšvietimo, ventiliacijos, tribūnų, persirengimo kambarių rekonstrukcija. Projektuotojai suplanavo vietų tūkstančiui žiūrovų. Pagal LKL įstatus arenoje turi būti ne mažiau kaip 800 vietų.

NKL GERIAUSIEJI Geriausias NKL treneris Aloyzas Rudys (“Mažeikiai”) Geriausias krepšininkas Martynas Linkevičius (Jonavos “Triobet”) Geriausias jaunasis krepšininkas Artūras Gudaitis (Kauno “Žalgiris-2”) Labiausiai patobulėjęs krepšininkas Rokas Giedraitis (“Mažeikiai”) Geriausias gynėjas Cezary Trybanski (Alytaus “Dzūkija”) Geriausias kovotojas dėl kamuolių Martynas Linkevičius (Jonavos “Triobet”) Rezultatyviausias žaidėjas Edgaras Stanionis (Šakių “Zanavykas”)

sų pagrindinio rėmėjo “Orlen Lietuva”, skiriančio komandai 85 proc. biudžeto lėšų, vadovai pasakė: jei tapsite čempionais, mes irgi pasistengsime.

Mes turime stabilias pajamas ir rėmėjų dėka gyvename be vėluojančių atlyginimų. Mes visada gyveno-

G.Petrulevičius: “Jau šį sezoną “Mažeikių” komandos biudžetas buvo beveik toks, kokio LKL reikalauja iš klubų.”

- Ar iki LKL naujojo sezono spėsite parengti areną?

- Tikimės. Labai džiaugiamės komandos pergale NKL, bet mūsų dar laukia didelis darbas.

Pinigų netrūksta - Kitas svarbus LKL reikalavimas ne mažesnis nei 600 tūkst. litų komandos biudžetas.

- Dėl tokio biudžeto - jokių problemų. Jau šį sezoną jis buvo beveik tokio dydžio. Prieš išvykstant į finalo ketverto varžybas Alytuje mū-

me pagal vieną taisyklę: jei pinigų yra, galime sau leisti daugiau, jei nėra - aukščiau bambos nešokame.

Jauni ir perspektyvūs - Turbūt jau pradėjote mąstyti ir apie ateinančio sezono ekipos sudėtį?

- Be abejo. Stengsimės išlaikyti branduolį ir stiprinti komandą. Ekipos sudėtis kasmet labai keičiasi. Tik vienas žaidėjas, Modestas Šidlauskas, “Mažeikiuose” rungtyniauja jau trečius metus. Mūsų pozicija - rem-

tis jaunais perspektyviais krepšininkais. Norėtume, kad komandos jaunimas tobulėtų Regionų krepšinio lygoje ir stengtųsi prasibrauti į reprezentacinę miesto komandą.

- Šį sezoną ekipos lyderis buvo R.Giedraitis, buvusio krepšininko, dabar - treneriu dirbančio Roberto Giedraičio sūnus.

- Niekada neišskiriu konkrečių žaidėjų. Komandos jėga - visas kolektyvas. Jis tarsi šeima - ir aikštelėje, ir už jos ribų. Mūsų treneris A.Rudys drabužinėje yra pasakęs: “Per savo trenerio karjerą dar neturėjau tokios komandos”. Visi kartu džiaugdavosi, po nesėkmių drauge liūdėdavo. Netgi krepšininkų šeimos ir draugės įsiliejo į labai tvirtą mūsų kolektyvą.

Nenorėtų iškristi - Mažeikių komanda jau antrą kartą patenka į LKL. Ar yra garanti-

jų, kad nepasikartos ankstesnis variantas, kai tris sezonus LKL atlaikiusi Mažeikių “Nafta” netikėtai dingo iš elito?

- Nežinau, kaip tada buvo iš tikrųjų - principai, ambicijos, ar dar kas nors. Iki šiol diskutuojama, kodėl miestas neišlaikė komandos LKL. Matyt, kažkas kažkur nesuveikė. Dabar stengsimės, kad Mažeikių komandai taip nebenutiktų.

- Vienos į LKL prasibrovusios ekipos jau per debiutinį sezoną kimba senbuviams į atlapus, kitų tikslas per pirmą sezoną neiškristi iš LKL. Su kokiomis ambicijomis “Mažeikiai” įžengs į elitinę lygą?

- Tikiuosi, kad nustebinsime.

Aišku, garantuoti negaliu, bet jau dabar tuščiai nepraleidžiame nė vienos minutės. Juk pusė metų - labai neilgas laikas. Nenorėtume ateiti į LKL ir iškart iškristi iš jos.

•

Donecko ledas lietuviams neslidus Donecke (Ukraina) vykstančio pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupėje (Ukraina) Lietuvos rinktinė patyrė antrą nesėkmę iš eilės.

Sekmadienį lenkų gynybos nepramušę lietuviai vakar Olandijos rinktinės vartininką nuginklavo tris kartus. / hockey.lt nuotrauka

Vakar pergalę rezultatu 5:3 (2:1, 2:1, 1:1) šventė be pralaimėjimų žengiantys Olandijos ledo ritulininkai. Abi komandos per rungtynes į vartus mušė po 37 kartus. Įvarčius lietuviams pelnė Rolandas Aliukonis (17:33), geriausiu mūsų komandos žaidėju pripažintas puolėjas Darius Pliskauskas

(29:50) ir Šarūnas Kuliešius (54:08).

Nyderlandų komandoje pasižymėjo Ivy van der Heuvelis (11:04), Daxas van de Veldenas (11:41), Mitchas Bruijstenas (24:19), Larsas van Slounas (32:36) ir Diederickas Hagemeijeris (59:21). Įnirtingą lietuvių kovą stebėjo ir Donecke rungtyniaujantis krepšininkas Darius Songaila su drauge.

“Mes ruošėmės kietoms rungtynėms, žinojome, jog varžovai žais Šiaurės Amerikos stiliumi. Mums ir vėl sukliudė nereikalingos baudos minutės. Trečiajame kėlinyje turėjome persvarą, tačiau išlyginti

rezultato nepavyko. Žaidėme trimis penketais ir tai pasitvirtino, mažiau klydome gindamiesi. Beje, manau, kad vieną įvartį teisėjai iš mūsų pavogė, kai ant ledo buvo pargriautas mūsų vartininkas, o arbitrai to neužfiksavo”, - po dvikovos sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris vokietis Berndas Haake.

Pirmą čempionato dieną Lietuvos rinktinė 0:5 pralaimėjo lenkams. Šiandien čempionate laisva diena, o rytoj 20 val. mūsiškiai žais su šeimininke Ukrainos rinktine.

•

LŽ

16

2013 04 16 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

MEDICINOS PASLAUGOS

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

NUOMOJA

2 kambarius 3 kambarių bute Vilniuje, Pašilaičiuose (pageidautų studentės).

Tel. 8 610 96 703.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

INFORMACIJA apie planuojamos naudoti Naujienų durpių telkinio dalies (30,61 ha) atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Gavyba”, A.Mickevičiaus g. 7-3, Vilnius LT08119. Tel. Nr. (8 5) 210 1297, faks. (8 5) 260 7830.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Naujienų durpių telkinio dalies išteklių naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Trakų rajonas, Paluknio seniūnija, Madžiūnų kaimas.

5. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 04 12 d. priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1864, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel.

(8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, ir UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178 (terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo).

Užs. LM-2560

LEIDINIAI PARDUODA

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Bankrutuojanti UAB “Kėdmontos Statyba” parduoda 1100 kv. m administracines patalpas ir 1150 kv. m gamybines-garažų, patalpas už 350 000 Lt, adresu: Juodiškio g. 48, Kėdainiai. Tel. 8 685 86 158.

Užs. LM-2558 SODYBOS, SKLYPAI

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina 2000 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją “Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia”. Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

PARDUODA

ĮVAIRŪS

6 a sodo sklypą sodų bendrijoje “Gaižinėliai” prie Kačerginės Nemuno žiedo, Kauno r. (sklypas be pastatų, yra vanduo, elektra, šioje gatvėje pastatyti gyvenamieji namai, kaina sutartinė). Tel. 8 614 34 228, zadeikona@gmail.com 14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 682 46 203.

NUOMOJA

TELELOTO lošimo Nr. 888 2013 04 14

PATIKSLINIMAS Pranešame, kad 2013 m. balandžio 26 d. 13.00 val. UAB firma “Lietuvos melioracija” (įmonės kodas 122264338, buveinė: A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) generalinio direktoriaus sprendimu kviečiamo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris įvyks bendrovės patalpose, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, susirinkimo darbotvarkė papildoma klausimu: 5. Dėl nekilnojamojo turto įkeitimo ir laidavimo gavimo.

Smulkesnė informacija teikiama bendrovės buveinėje, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, ir telefonu (8 5) 272 8635.

Generalinis direktorius Rimas Jakučionis.

Užs. LM-2557

Parduodamas BUAB “Norekso valdos” turtas (knygos, transporto priemonės, domenai). Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-233 Parduodamas BUAB “Varalda” nuosavybes teise priklausantis turtas (baldai, biuro įranga, gamybinės atliekos). Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155.

Užs. R-232

Parduodamas BUAB “Kužių agroįmonė” priklausantis turtas.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155.

Užs. R-230 Perku įvairių laikotarpių paveikslus, statulėles, indus, monetas, gintarą.

Tel. 8 617 81 272.

INFORMACIJA apie planuojamos naudoti Naujienų durpių telkinio dalies (134,48 ha) atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Ferta”, Konstitucijos pr. 9-41, Vilnius LT09308. Tel./faks. (8 5) 210 1297, (8 5) 260 7830.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: naujienų durpių telkinio dalies išteklių naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Trakų rajonas, Paluknio seniūnija, Madžiūnų kaimas.

5. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 04 12 d. priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1865, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel.

(8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, ir UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178 (terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo).

Užs. LM-2561

Lentelò - 95 994 (3 x 31 998) Lt ØstriÏainòs - 8 Lt Eilutò - 3 Lt Keturi kampai - 2 Lt 73 01 23 69 05 35

51 38 16 50 33 46

14 13 58 12 48 26 60 65 52 04 22 28 64 42 37 70 30 02 47 68 55 20

32 18 27 74

10 39 57 07 75 54 56

40 29 08 15 44 Papildomi prizai: 30 000 Lt 0145256, 30 000 Lt 0099426, 30 000 Lt 0204091, 25 000 Lt 0067962, 20 000 Lt 0182441, 20 000 Lt 0141856, 20 000 Lt 0054543, 20 000 Lt 0199157, 20 000 Lt 0180215, 20 000 Lt 0161548, 20 000 Lt 0090048, 20 000 Lt 0034989, 15 000 Lt 0192031, 10 000 Lt 0111290, 10 000 Lt 0091490, 10 000 Lt 0103638, 10 000 Lt 0124921, 10 000 Lt 0121774, 10 000 Lt 0045508, 10 000 Lt 0076322, 10 000 Lt 0130087, 10 000 Lt 0100428, 10 000 Lt 0130342, 10 000 Lt 0196823, 10 000 Lt 0098853, 10 000 Lt 0053985, 10 000 Lt 0135152, 10 000 Lt 0141297, 10 000 Lt 0153086, 10 000 Lt 0148299, 10 000 Lt 0012017, 10 000 Lt 0187538, 10 000 Lt 0131192, 10 000 Lt 0202161 Hyundai i20 0104430 Hyundai i20 0058670 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Pranas Jurkus i‰ Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Zoja Papkova i‰ Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Svetlana PreidÏiuvienò i‰ PanevòÏio 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Vytautas Dainius i‰ MaÏeiki˜ 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Gediminas Îemaitis i‰ Karmòlavos Pakvietimai ∞ TV: 069*114, 041*120, 015*516 Prognozò: Aukso puode bus 500 000 Lt

www.olifeja.lt

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Ruošiama apie “Armonikos” ansamblio vokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga. Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimis apie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

PRANEŠIMAI

Parduodami BUAB “Sanvada” debitoriniai įsiskolinimai. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155.

Užs. R-231

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

www.archyvusistemos.lt

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 11 Data: 2013 04 12 V-10118

Sodybą ant Merkio skardžio, prie Jašiūnų (yra visi patogumai, kaina sutartinė). Vilnius, tel. 8 682 56 198.

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

EUROJACKPOTAS - 159 102 741 Lt 8 19 22 32 40 Papildomi skaiãiai 1 8 Prognozò: Eurojackpotas - 34 mln. Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 04 16 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 16 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Vieša paslaptis” (k.)

10.40 “Mokslo ekspresas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Emigrantai” tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.45 Romantinė komedija “Netikėtas bagažas” (k.) N-7

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Pasaulis X” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Mistinis trileris “Tiesa apie Čarlį” N-7 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Mažylių nuotykiai” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Alibi.

Daktaras Monro” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Žvaigždutės” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: Kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Nuotykių f. “Vertikali riba” N-7 23.15 Siaubo f.

“Moliūgagalviai. Pelenai į pelenus” S 1.05 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos koncertas Marijampolėje (k.) 13.00 “Prisiminkime”. Dainuoja Elena Čiudakova (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Leipalingis 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Tapatybė.lt” 19.00 “Keliaujantiems lėtai” su Martynu Starkumi 19.30 Balio Sruogos “Pavasario giesmė”. TV spektaklis 21.00 Lietuvių dokumentika. “Šarūnas Bartas, vienas lauke - karys” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Įkyrių minčių nelaisvėje”. 2, 3 d. 0.00 Panorama (k.)

0.45 Aktorės Olitos Dautartaitės jubiliejui. “Teatras” (k.) 1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. F.Šuberto “Upėtakių kvintetas”

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.50 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Super L.T” N-7 9.20 “Padėkime augti” 9.55 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “Pažabok stresą!” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16, 18.30, 20.30 val.

“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val.

“Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val.

“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Gimtadienis” - 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 21.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val.

“Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 12, 15.10, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 18 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15, 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val.

“Mama” - 16, 21 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.

“Tamsus dangus” - 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val.

“Hičkokas” - 15.45, 20.45 val.

SKALVIJA “Šalutinis poveikis” - 18.30 val.

“Medžioklė” - 20.50 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 17 val.

PASAKA

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.

“Argo” - 20.15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.

“Be ryšio” - 18.15 val. “Žaidimas be taisyklių” - 18 val.

OZO KINO SALĖ “Emigrantai” - 18 val.

“Aurora” - 16 val.

MULTIKINO “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.30, 19.45, 21.45 val.

“Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Bin Ladeno medžioklė”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.

“Bin Ladeno medžioklė”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čempionato ketvirtfinalio 1-osios rungtynės 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.40 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Dvylika” N-7 9.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 11.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 13.00 Drama “Prisimink mane” N-7 15.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 17.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai” 19.00 Nuotykių f. “Lobių sala” 21.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 23.30 Komedija “Ekstraktas” N-7 1.00 Trileris “Ikaras” S

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai” 11.45 “Kinomano užrašai” (k.) 12.00 Drama “Skafandras ir drugelis” N-7 14.05 “Vaiduokliškos istorijos” 14.35 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 15.05 Drama “Labanakt ir sėkmės” 16.45 “Burlaivių pėdsakais: burlaivių epocha” 17.15 “Aukščiausia klasė” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45 “Verbų sekmadienis” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Advokatė Lovinski” N-7 23.00 “Karamelė” 0.00 “Broliai detektyvai” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios.

Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų

mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Specialusis korespondentas 0.40 Žinios+

Viasat Sport Baltic 10.30 Futbolas. Premier lygos apžvalga 11.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyras. Tiesioginė transliacija 19.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyras 21.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Sunkiosios mašinos 23.00 Apie Romą 0.00 F.Flintonas prieš visus 1.00 Naivuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Ryklių guolis 11.00 Dž.Kameronas 11.30 Gilus panirimas batiskafu 12.00 Amerikiečių kolonija 13.00 Kalintys užsienyje 14.00 Kalmaro ir kašaloto dvikova 15.00 Senovės pabaisa 16.00 Amerikiečių kolonija 17.00 Kalintys užsienyje 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Septynetas iš Teksaso kalėjimo 20.00 Didžiulis namas prie vandenyno 20.30 Niujorko masonų ložė 21.00 Kelias per pragarą. Kanada 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Didžiulis namas prie vandenyno 23.30 Niujorko masonų ložė 0.00 Kelias per pragarą 1.00 Nakties programa

Teatras “Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val.

“Emigrantai” - 14.45, 18.45 val.

“Sielonešė” - 10, 14.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 13.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val.

“Sielonešė” - 18 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val.

“Valentinas vienas” - 15.15, 21 val.

“Sniego karalienė” - 10.30, 12.30 val.

KAUNAS CINAMON “Niujorko šešėlyje” - 22 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” 11.15, 13.35, 15.55 val.

“Emigrantai” - 13.30, 18.15 val.

“Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Gimtadienis” - 22.05 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40 val.

“Valandos” - 18.15 val.

“Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12.15, 14.30, 17, 19, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.

“Parkeris” - 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val.

“Sielonešė” - 12.45, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 20.40 val.

I SALĖ “Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val.

“Emigrantai” - 14.45, 18 val.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 17 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas” 18 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel” 19 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 17 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur” 19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” JAUNIMO TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 16 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai” 17 d. 19 val. Mažojoje scenoje.

“Stiklinė arbatos su citrina” 18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” 19 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 17 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 18 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.

“Blyksnis po vasaros vandeniu” 19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.

“Grožio karalienė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 16 d. 19 val. “Knygos teatras”. “Altorių šešėly” KAUNO TEATRO KLUBAS 17 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 18 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatras. “Skrydis virš gegutės lizdo” 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” VDU TEATRAS 18 ir 19 d. 19 val. “Intymumas”

16 d. 18 val. “Kovos klubas” 17 d. 18 val. “Patriotai” 19 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” 19 d. 18 val. “Juoko akademija” Salė 99 20 d. 12 val. “Paika pelytė” 21 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” 18 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

19 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 16 d. 18.30 val. “Mistras” 17 d. 18.30 val. “Trys seserys” KEISTUOLIŲ TEATRAS 19 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” MENŲ SPAUSTUVĖ 16 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis” 16 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. “Krioklys po ledu” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 18 ir 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 16 d. 19 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus” 18 d. 18 val. “Tėtis”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 19 d. 17 val. Frankofonų teatras “Clef”.

“6 rue Chantereine” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 18 val. Aleksandro Makejevo koncertas PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TRAKAI TRAKŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 18 val. Naujasis teatras. “Petys gi į petį”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 17 d. 18.30 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val.

“Sielonešė” - 21.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16, 18.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.

“Linkolnas” - 17.45 val.

“Zambezija” - 10.05 val.

“Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 19.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 20.45 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val.

“Sielonešė” - 12.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 15.45 val.

“Krudžiai” - 13.30 val.

“Valentinas vienas” - 16 val.

17 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”.

“Ežiukas rūke” 17 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)” 18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)” 18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” “DOMINO” TEATRAS 17 d. 19 val. “Sex guru” 18 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 16 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus” 18 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda” 19 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Hamletas” MUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 16 d. 19 val. “Mano aš” 17 d. 19 val. “Pranašas: kartokite myliu!”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PAKRUOJIS PAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS

17 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Moteris be kūno”

2013 04 16 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:18 leidžiasi 20:22 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+10 Oslas

Septintoji jaunaties diena

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

+5 Helsinkis

+11

Stokholmas

Delčia IV 30

+9

Dublinas +13 Šiauliai

+14 Londonas

+13 +3 +14 +1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 12-14 laipsnių šilumos.

Bordo +12 0

Kaunas VILNIUS

+24 +14 +2

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, gali kai kur palyti. Temperatūra naktį 3-6 laipsniai šilumos, dieną 9-17 laipsnių šilumos.

+14 Amsterdamas

+26

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+12 0

+24 Madridas

+20 Barselona

+12 Ryga

+9 Kopenhaga

+18 Paryžius

Kėdainiai +13 +4

+8 Sankt Peterburgas

Talinas

14:04

Palanga

19

Vilnius Minskas +12 +15 Varšuva +17

+18

Berlynas +19 Praha

+22 Miunchenas

+19 Nica

+21 Roma

+15 Maskva

+12

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +19 +22 +19 Bukareštas Varna Dubrovnikas +13 Sofija +28

+24

Stambulas +13

Malaga +18

105-oji metų diena. Balandžio šešioliktoji, antradienis, antroji 16-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 259 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Algedė, Giedrius, Benediktas.

Geros dienos!

Alžyras +18

Tunisas +23

Atėnai

+12 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 15 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Teks spręsti finansines problemas - išeitį rasite, jei pradėsite planuoti išlaidas. Būsite gana emocingas, todėl galite netyčia prikalbėti niekų.

Jautis. Viskas priklausys nuo jūsų pastangų - ne tik gerai užduotis atlikti, bet ir užsitikrinti aplinkinių simpatijas. Nemėginkite vieni įveikti dabartinių sunkumų.

Dvyniai. Nesistenkite visko sužinoti, suprasti, nenorėkite šiuo metu kontroliuoti situacijos viskas savaime susitvarkys. Netvarkykite svarbių dalykinių reikalų.

Vėžys. Palankus metas blaiviai mąstantiems, neišpuikusiems, turintiems gerų draugų bei partnerių vėžiams. Jūsų laukia naudingos permainos. Vakarą leiskite ne vieni.

Liūtas. Jei sugebėsite savo idėjas gerai pristatyti, jus pastebės. Tai sėkmingas metas veikti, atsiras naujų galimybių. Šios dienos susitikimai, gauti pasiūlymai bus naudingi.

Mergelė. Netikėtai laimė nusišypsos ir jums. Ne viskas taip blogai, kaip manote! Tiesa, jums patiems negalima rizikuoti tvarkant įvairius reikalus. Įsipareigoti irgi nepatartina.

Svarstyklės. Jūs pasirengę dideliems darbams, tačiau aplinkybės klostosi nepalankiai. Kuriam laikui atidėkite svarbius reikalus, nes dabar galite sau labiau pakenkti nei padėti.

Skorpionas. Nebūtina sakyti visko, ką galvojate. Netyčia galite per daug išplepėti apie save, artimą žmogų ar svarbų reikalą. Stenkitės labiau įsiklausyti į kitų patarimus. Šaulys. Gali užgriūti nemenkas darbų, rūpesčių, pareigų krūvis ne tik darbe, bet ir namie.

Nieko nepešite reikalaudami, skųsdamiesi, bet draugiškos pagalbos tikėtis galite.

Ožiaragis. Būsite išsiblaškęs, todėl pridarysite žioplų klaidų.

Galite pro akis praleisti svarbius dalykus. Vis dėlto galimi geri postūmiai jums svarbiu klausimu.

Vandenis. Jūsų nuojauta teisinga, tad mažiau klausykite kitų įkalbinėjimų ir vadovaukitės savo vidiniu balsu - taip išvengsite nemalonumų. Būkite atidūs sveikatai. Žuvys. Įsivelsite į nemalonumus, tad laikykitės savo nuomonės. Tvarkykite skubius reikalus.

Galimos pažintys su ypatingais asmenimis jie gali pakeisti jūsų gyvenimą.

20

2013 04 16 Lietuvos žinios

Margumynai

Įteikti MTV kino apdovanojimai Los Andžele nugriaudėjo MTV kino apdovanojimų ceremonija.

Laimingiausiais jos dalyviais tapo Bradley Cooperis ir Samuelis Leroy Jacksonas, kurie gavo po dvi statulėles.

B.Cooperiui už jo darbą “Optimisto istorijoje” buvo įteikta pirmoji auksinių spragėsių pakelį vaizduojanti vakaro statulėlė. Vėliau jis vėl lipo į sceną atsiimti apdovanojimo už geriausią bučinį, kurį “Optimisto istorijoje” pademonstravo su Jennifer Lawrence. Ši aktorė, už vaidmenį toje pačioje juostoje gavusi “Oskarą”, MTV kino apdovanojimų įteikimo ceremonijoje nedalyvavo.

S.L.Jacksonas su Jamie Foxxu gavo apdovanojimą už geriausią skausmingą momentą, kuriuo buvo pripažinta jų scena “Ištrūkusiame Džango”. Be to, S.L.Jacksonas drauge su “Keršytojų” aktoriais gavo geriausios kovos apdovanojimą. “Keršytojų” režisierius Jossas Whedonas užlipo į sceną ir sakė, kad “geriausios kovos apdovanojimas labai netikėtas”. Bet tai ne vienintelė šio filmo aktorių šlovės akimirka. “Keršytojuose” vaidinęs Tomas Hiddlestonas buvo paskelbtas geriausiu piktadariu.

Apdovanojimais džiaugėsi ir kiti aktoriai. Už geriausią pasirodymą be marškinėlių statulėlę gavo “Saulėlydžio” gražuolis Tayloras Lautneris, o Emmai Watson buvo

S.L.Jacksonas (kairėje) ir T.Hiddlestonas (dešinėje) gavę apdovanojimą netramdė džiaugsmo. / Reuters/AFP/Scanpix, Psfrompag.com nuotraukos įteiktas novatoriaus apdovanojimas. Ji vaidina šios vasaros juostoje “Blizgantis žiedas”.

Willas Ferrellas vilkėjo trijų dalių kostiumą, apklijuotą dolerių kupiūromis, kai užlipo į sceną atsiimti komedijos genijaus apdovanojimo iš “Sostų karų” žvaigždės Peterio Dinklage’o rankų. “Tiems, kurie šįvakar sėdite čia ir manote, kad esu nepakankamai juokingas, atsakau,

kad mielai kausiuos su jumis automobilių stovėjimo aikštelėje po ceremonijos”, - pasakė W.Ferrellas, kuris šiuo metu filmuojasi juostoje “Žinių vedėjas 2”.

Los Andžele vykusią MTV apdovanojimų ceremoniją vedė Rebel Wilson. Tarp kitų ceremonijos vedėjų buvo Chrisas Rockas, Adamas Sandleris, Sethas Rogenas, Zacas Efronas, Snoopas Doggas ir Kim Kardashian.

Druskos kontrabanda Dauguma kontrabandininkų gabena narkotikus, cigaretes, suklastotus pinigus ar brangakmenius, tačiau vienas ukrainietis sumanė į šalį nelegaliai įvežti... druskos.

Nelaimėlį pasienio pareigūnai sulaikė Uljanovsko kaime prie pat Rusijos sienos. Jie patikrino kontrabandininko sunkvežimio priekabą ir rado 130 kilogramų druskos. Ukrainietis neturėjo jos įsigijimo dokumentų ir teisinosi, kad druską veža saviems po-

G.W.Busho duktė Jenna susilaukė mergytės. “Man ir žmonai Laurai

dės iš kitų būsimos vasaros filmų Chrisas Pine’as, Zoe Saldana ir Zachary Quinto iš “Žvaigždžių kelio” tęsinio, Vinas Dieselis ir Michelle Rodriguez iš “Greitų ir įsiutusių”.

MTV kino apdovanojimų ceremonijoje koncertavo Selena Gomez. Ji pristatė savo naują dainą “Come and Get It”. “Macklemore & Ryan Lewis” taip pat pristatė naują singlą - “Can’t Hold Us”.

•

Ukrainietis nelegaliai gabeno 130 kilogramų druskos. kvailai”, - sakė vienas Ukrainos pasienio pareigūnas.

Kontrabandininko laukia bausmė, konfiskuota druska atsidūrė muitinės sandėliuose.

•

Antarktidos ledynų tirpsmas ypač suintensyvėjo per pastarąjį penkiasdešimtmetį.

Įžymybės sulaukė atžalų

Gandrai aplankė buvusio JAV prezidento George’o W.Busho dukters ir Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus šeimas. G.W.Bushas pirmąkart tapo seneliu, o R.Abramovičius jau septinto vaiko tėvu.

Holivudas gerbėjų skiriamų MTV kino apdovanojimų įteikimo ceremonija vis dažniau naudojasi kaip platforma būsimos vasaros produkcijai reklamuoti. Šiemet jos metu buvo pademonstruota dar nematyta ištrauka iš kitą mėnesį pasirodysiančio “Geležinio žmogaus 3” bei “Bado žaidynių 2: Užsiliepsnojimo” reklaminis klipas. Scenoje taip pat buvo pasirodžiusios žvaigž-

Antarktidos ledynai tirpsta sparčiau

reikiams. “Nusipirkau Rusijoje druskos ir tikėjausi, kad jos užteks keleriems metams. Druskos kaina nuolat kyla, maniau, sutaupysiu šiek tiek pinigų”, - dievagojosi ukrainietis.

Ukrainos pareigūnų teigimu, apie galimą nelegalų krovinį pranešė kolegos iš Rusijos. Sulaikę ukrainiečio sunkvežimį jie stebėjosi keistu vairuotojo elgesiu. “Kontrabandininkas atrodė sutrikęs, todėl mums sukėlė įtarimų.

Tikėjomės, kad jis nelegaliai gabena cigaretes, tačiau aptikome maišus su druska. Sulaikytasis bandė teisintis, tačiau jo pasiteisinimas skambėjo

D.Žukova ir R.Abramovičius džiaugiasi, kad gimė mergytė.

E.Watson buvo įteiktas novatoriaus apdovanojimas.

Australijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad Antarktidos ledynai vasarą dabar tirpsta dešimteriopai greičiau negu prieš 600 metų, o sparčiausio ledo tirpsmo laikotarpiai užfiksuoti per pastaruosius 50 metų.

Hagerių šeimai dukrelė Mila - pirmas vaikas.

malonu pranešti, kad tapome seneliais. Dukra Jenna Hager pagimdė mums anūkę Margareth Laurą Milą Hager”, - džiaugėsi buvęs JAV prezidentas. Jis atskleidė, kad su žmona apsilankė gimdymo namuose Niujorke ir savo akimis įsitikino, jog duktė ir anūkė jaučiasi puikiai.

Tame pačiame Didžiojo obuolio mieste šeimos pagausėjimo sulaukė ir Rusijos oligarchas R.Abramovičius.

Jo draugė Darja Žukova milijardieriui ir futbolo klubo “Chelsea” savininkui pagimdė mergytę Lėją. “Dukrelė sveika ir jaučiasi puikiai”, - sakė Rusijos oligarchas.

Lėja - antras R.Abramovičiaus ir D.Žukovos vaikas. 2009 metais jiems gimė sūnus Aaronas Aleksandras. Tai jau septintas Rusijos oligarcho vaikas.

Penkias atžalas 46-erių milijardieriui pagimdė buvusi žmona Irina.

•

Australijos nacionalinio universiteto (ANU) ir Didžiosios Britanijos Antarkties tarnybos bendra tyrėjų grupė išgręžė 364 metrų ilgio ledo mėginį Džeimso Roso saloje prie Antarktidos pusiasalio, siekdama nustatyti istorinius temperatūros svyravimus toje teritorijoje. Aiškiai matomi ledo sluoksniai rodė laikotarpius, kai vasarą iškritęs sniegas aptirpdavo ir vėl užšaldavo. Matuodami šiuos sluoksnius mokslininkai nustatė, kaip keitėsi ledo tirpsmo sparta per pastarąjį tūkstantmetį.

“Nustatėme, kad šalčiausios sąlygos Antarktidos pusiasalyje ir mažiausias vasaros tirpsmas būdavo maždaug prieš 600 metų”, - sakė pagrindinė šios studijos autorė Nerilie Abram iš ANU Žemės mokslų tyrimo mokyklos. “Tuo metu temperatū-

ra buvo apie 1,6 laipsnio Celsijaus žemesnė negu fiksuota XX šimtmečio pabaigoje, o per metus iškritusio sniego dalis, kuri ištirpo ir vėl užšalo, buvo apie 0,5 procento. Mūsų dienomis kiekvienais metais ištirpsta beveik dešimt kartų daugiau sniego. Nors temperatūra laipsniškai didėjo fazėmis per kelis šimtus metų, labiausiai tirpsmas suintensyvėjo nuo XX amžiaus vidurio”, - aiškino mokslininkė. Šis straipsnis, paskelbtas žurnale “Nature Geoscience” yra dar tik antroji ledo tirpsmo istorijos Antarktidos žemyne rekonstrukcija.

N.Abram nurodė, kad tyrimai padėjo mokslininkams surinkti tikslesnių duomenų apie tiesioginį ir netiesioginį Antarktidos ledo šelfo ir ledynų poveikį, kylant pasaulinio vandenyno lygiui. “Tai reiškia, kad Antarktidos pusiasalyje sparčiai atšilo. Netgi menkiausi temperatūros pokyčiai dabar gali lemti vasaros ledo tirpsmo padidėjimą, - sakė N.Abram. - Tai turi didelę reikšmę ledo nestabilumui ir jūros lygio kilimui šylant klimatui.”

•

“Ria Novosti”, AP, AFP, BNS, Lenta.ru, LŽ