2013 m. balandžio 17 d. / Treč iadienis / Nr. 87 (13 512)

Kaina

2013 m. balandžio 17 d. / Trečiadienis / Nr. 87 (13 512)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

SAVIJAUTA

DIENOS TEMOS

Lengvins pritinginčių vairuotojų dalią 10p.

Depresija: reikia ir vaistų, ir šypsenų 12p.

Palangai numatomas Venecijos likimas 5p. www.lzinios.lt

Bailus teroras

Seimas žengė pirmą žingsnį referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo link. Tačiau vis garsiau skamba perspėjimai, kad tai padarius atsivertų galimybės kai kurioms valstybėms mūsų šalyje turėti daugiau įtakos.

3p.

Po Londono olimpiados apie karjeros pabaigą prabilęs, tačiau disko į šalį taip ir nepadėjęs dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas Virgilijus Alekna prisipažįsta - nelengva atsisveikinti su sportu, kai nematoma jėga traukia į kovų sūkurį 15p.

UŽSIENIS

Paskutinė kelionė

Reuters/Scanpix nuotrauka

Per Bostone vykusį maratoną sprogus dviem bomboms 3 žmonės žuvo, o daugiau kaip 170 buvo sužeista. Amerikiečiams balandžio 15-osios sprogimai priminė 2001 metų rugsėjo 11-ąją. Nors dar neaišku, kas kaltas dėl šios tragedijos, neabejotinai ji amerikiečius tik dar labiau suvienys. O jei pasitvirtins, kad tai nauja teroristų ataka, sprogimai paveiks ir JAV politiką.

Du nugriaudėję sprogimai ties Bostono maratono finišo linija, praėjus trims valandoms nuo bėgimo pradžios, tapo pačiu baisiausiu teroro aktu Jungtinėse Valstijose po 2001 metų rugsėjo 11-osios tragedijos, kai lėktuvai Niujorke įsirėžė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, o Vašingtone - į Pentagoną. Tie, kurie matė savo akimis, kas atsitiko, lygina sprogimus su 12 metų senumo įvykiais, karu, filmu apie katastrofas.

Tie, kurie matė savo akimis, kas atsitiko, lygina sprogimus su 12 metų senumo įvykiais, karu, filmu apie katastrofas.

Nereikia tuo stebėtis, nes iš karto po sprogimų žmonės negalėjo suprasti, kas vyksta. Susirinkusieji į maratoną išgirdo garsų sprogimą, pajuto jo sukeltos bangos smūgį ir pamatė klykiančius iš siaubo žmones, kurie negalėjo atitraukti akių nuo plūstančių krauju nukentėjusiųjų, iš-

mėtytų daiktų ir drabužių, nutrauktų kojų ir rankų. “Išgirdau garsą, tarsi kas būtų iššovęs iš patrankos. Daug kas pažvelgė į dangų, nes manė, jog tai - fejerverkas. O paskui nugriaudėjo antras sprogimas”, - pasakojo vienas įvykio liudininkas.

7p.

Malkų žiemą į biržą neitų Visus biokuro gamintojus ir medieną naudojančias katilines valstybės valia suvarius į biokuro biržą, ši rinkos naujokė gali sumažinti kainas, bet ar bus užtikrintas nepertraukiamas kuro tiekimas nežinia.

Praėjusią savaitę premjeras pranešė, kad šilumos gamintojai, gavę valstybės finansinę paramą šilumos ūkio gamybai ar pertvarkai, privalomai turės pirkti ne mažiau kaip pusę naudojamo biokuro biržoje “Baltpool”. Šilumininkams kuro pirkimo sutartyse svarbiausia, jog

Šiandien Didžioji Britanija ir pasaulis atsisveikins su Geležine ledi Margaret Thatcher. Ją į paskutinę kelionę lydės pasaulio lyderiai, buvę bendražygiai bei atstovai iš beveik 200 pasaulio valstybių ir tarptautinių organizacijų. Per iškilmingą ceremoniją Londono gatvėmis žygiuos daugiau kaip 700 kareivių, o pagrindinė laidotuvių dalis vyks Šv. Pauliaus katedroje.

Geležinės ledi palydėtuvės anapilin skirsis nuo pompastiškų valstybinių laidotuvių. Kuklesnės ceremonijos norėjo M.Thatcher šeima ir pati Geležinė ledi, kuri prašė p. britų vyriausybės neišlaidauti. 8

ORAI tiekėjas garantuoja tiekimą bet kuriuo metu ir sutartyje nurodyta kaina. Ar tokį tiekimą garantuos “Baltpool” birža? Net medienos tiekėjai sunerimę, kad reikės kurą kaupti visiems metams, nes bet kada į mišką neįvažiuosi.

9p.

Debesuota su pragiedruliais, kai kur numatomas lietus.

Temperatūra dieną 15-17, pajūryje apie 10 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 17 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Į kovą su korupcija - pasitelkus rašiklius POVILAS SIGITAS KRIVICKAS

Greitai bėga laikas. Jau lygiai 10 metų, kai 2003-iųjų balandžio 16 dieną Atėnuose 15 Europos Sąjungos (ES) senbuvių ir 10 šalių kandidačių pasirašė ES plėtros sutartį. Ji įsigaliojo nuo 2004 metų gegužės 1-osios, kai ir Lietuva tapo ES nare. Lietuvos vardu anuomet Graikijos sostinėje po sutarties tekstu parašus suraitė premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Ceremoniją stebėjo tuometis prezidentas Rolandas Paksas. Graikija tą pusmetį pirmininkavo ES. ES sutarties dokumente atsispindi visi Lietuvos ir kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių stojimo į svarbiausią žemyno ekonominę ir politinę organizaciją aspektai.

Ką gi matome praėjus 10 metų nuo tos sutarties pasirašymo? Euroentuziastai iki šiol tvirtina, kad tie, kurie visur ieško priešų ir blogio, to randa ir mums įstojus į ES. Užtat tie, kurie ieško laimės, dabar jos gali rasti gerokai daugiau. Tam tikros rūšies laimės ieškotojų tenka sutikti kone kasdien, kai Vilniuje žingsniuoju pro Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), kurios kaimynystėje gyvenu. Abi aikštelės ir gretimi kiemai tiesiog kimšte prikimšti agentūros darbuotojų ir jų klientų automobilių, tarp kurių retai pamatysi senesnę mašiną negu stojimo į ES sutartis.

NMA administruoja paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei.

Mokančiųjų meistriškai surašyti paraiškas europinei paramai gauti šiandien tikrai netrūksta. Prieš keletą metų plačiai nuskambėjo teismo procesas, kai pačioje agentūroje įkliuvo paraiškų sudarymo “pagalbininkai” ir tie, kurie pasidalijo neteisėtai gautus pinigus.

Dėl tokių ir panašių pastangų Lietuva tarp ES narių atsidūrė trečioje vietoje pagal korupcijos mastą. Pusaštunto milijardo litų tebeglūdi šešėlyje.

Ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo užsimojusi iš tos tamsos ištraukti bent milijardą. Nepavyko. Dabartinė valdžia taip pat ketina imtis griežtų priemonių kovai su šešėline ekonomika, ypač su cigarečių kontrabanda. Stengsis ištraukti iš šešėlio nors pusę procento bendrojo vidaus produkto. Padėk Dieve...

Beje, NMA buvo įsteigta 1999 metais, kad skirstytų ES paramą pagal “Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą” (SAPARD), ir agentūroje dirbo 12 darbuotojų. Šiuo metu NMA struktūrą sudaro vadovybė, 11

ministruoja daugiau kaip 200 paramos priemonių ir veiklos sričių. Pastaraisiais metais kasmet sulaukiama per 500 tūkst. paraiškų paramai gauti, atliekama daugiau kaip 35 tūkst. patikrų. Yra daugiau kaip 170 tūkst. paramos gavėjų, kuriems kasmet išmokama apie 2,5 mlrd. litų. Pripažįstama, jog 2011 ir 2012 metais “atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą” buvo nustatyta, kad agentūros veikloje egzistuoja tokia tikimybė, nes NMA “daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo”.

Šešėlio nuojauta temdo daugelio valdžios institucijų įvaizdį. Jam šviesinti pasitelkiamos kuo išradingesnės priemonės. departamentų ir trys savarankiški skyriai su 862 etatais. Iki tokio kėdžių skaičiaus toli ne vienai ministerijai. Kadangi tiek yra ES ir Lietuvos biudžeto pinigų dalytojų, kurie nei sėja, nei pjauna, visko gali pasitaikyti. Nuo nuodėmės niekas neapsaugotas, kai tokios artimos jos galimybės. Juk NMA ad-

Šešėlio nuojauta temdo daugelio valdžios institucijų įvaizdį. Jam šviesinti pasitelkiamos kuo išradingesnės priemonės. Ypač surašant kuo įmantresnius kovos su korupcija planus. Ne išimtis ir NMA. Štai kaip prasideda agentūros “2013-2014 metų korupcijos prevencijos programos įgyvendi-

nimo priemonių planas”: “Atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą agentūroje ir teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti reikiamą informaciją kompetentingai institucijai.” Paskui ne mažiau vingrus punktas “Laukiami rezultatai.” Kokie? Tai turėtų būti “Identifikuota korupcijos pasireiškimo tikimybė”. Kas ją identifikuos? Ar vėl prokuratūra ir teismas?

Ne, dabar jau bus pasitelktos vietinės pajėgos, kurios vadinasi “Skaidrumo forumas”. Jis turės užpildyti plano punktą “Įgyvendinimo vertinimo kriterijai”, kuris skamba taip: “Parengtas korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimas ir surašyta išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės.” Po tokios žodinės ekvilibristikos bus galima ramiau atsipūsti ir kovą su korupcija atidėti iki naujos antikorupcinės kampanijos... popieriuje su rašikliu arba kompiuteriu. Mat, kaip pasakyta tame dokumente, “šios programos nuostatos peržiūrimos, susiklosčiusi situacija išsamiai išnagrinėjama ir korupcijos prevencijos priemonės atnaujinamos kas dveji metai”. Taigi, atia korupcijos prevencijai iki 2015-ųjų!

•

Seimo tribūna

Projektais siekia inicijuoti diskusijas Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariu Michalu Mackevičiumi kalbamės apie šios frakcijos pateiktus įstatymų projektus ir jo darbą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

- Jūsų atstovaujama frakcija Seimui pateikė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siūloma drausti nėštumo nutraukimą. Gal pakaktų kalbėti apie lytinio švietimo reformą, kuri suformuotų tvirtesnę šeimos planavimo kultūrą?

- Negimusio vaiko gyvybės gelbėjimo klausimas - natūralus ir neginčijamas. Tai būtinas žingsnis inicijuoti diskusiją apie šeimos planavimą, lytinį švietimą ir jo reformą, apie moralinių, civilizacijos ir nacionalinių vertybių perteikimą jaunajai kartai.

- LLRA frakcija Seimui taip pat pateikė Švietimo įstatymo pataisų projektą.

Siūlote pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose tikybos mokyti privalomai. Kodėl dabartinė sistema, kai vaikai, jų tėvai turi pasirinkimo laisvę, jums atrodo netinkama?

- Šių pataisų autoriams rūpi išplėsti religijų mokymo ir pažinimo temą. Šiuolaikinis išsilavinęs žmogus privalo žinoti bent jau tikybos pagrindus. Pavyzdžiui, tai, kas yra bažnyčia ir kuo ji skiriasi nuo cerkvės, o cerkvė nuo sinagogos ir kenesos, ir kas yra sekta. Susipažinęs su religijų pagrindais, jų istorija ir mokymu jaunas žmogus galės savarankiškai pasirinkti, kaip ir kur

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

M.Mackevičius: “Šiuolaikinis išsilavinęs žmogus privalo žinoti bent jau tikybos pagrindus.” melstis, sąmoningai įvertinti tėvų tikėjimą. Tačiau jei tėvai yra ateistai, nesuteikia vaikui progos susipažinti su kitomis religijomis ir mokykloje parenka etiką, vaikas, mano manymu, yra skriaudžiamas.

- Esate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmi-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

ninko pavaduotojas. NSGK vadovas Artūras Paulauskas yra pareiškęs, kad išorinių sienų apsauga ir kova su kontrabanda bus Lietuvos prioritetai jai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Kokias priemones šiems tikslams pasiekti matote jūs?

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

- Nelegalus prekių gabenimas, prekyba suklastotomis prekėmis pripažįstama kaip ES vidaus saugumo grėsmės.

Su jomis būtina kovoti bendromis Bendrijos pastangomis. Taip pat svarbu užtikrinti vienodą muitinės tikrinimo lygį ES valstybėse. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia pažymėti, kad Baltarusijos sprendimas pakeisti sienos su ES apsaugos tvarką, silpninant išvykstančiųjų iš šalies patikrą ir sustiprinant atvykstančių iš ES asmenų kontrolę, lėmė didelį kontrabandos srautų iš Baltarusijos augimą. Efektyviau kovoti su nelegaliu prekių gabenimu padėtų geresnė išorės sienų apsaugos techninė ir materialinė bazė. Būtini tinkamai įrengti muitinės postai, tikrinimo įranga. Kartu reikia nuolat stiprinti muitinės ir sienos apsaugos tarnybų daugiašalį bendradarbiavimą vykdant sienų kontrolės ir patikros funkcijas.

- NSGK yra išreiškęs apgailestavimą, kad dėl ribotų finansinių galimybių Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) negali tinkamai atlikti tam tikrų savo funkcijų.

Kokius matote šios problemos sprendimo būdus?

- STT nuolat keliami aukšti reikalavimai. Tikimasi, kad ji daugiausia dėmesio skirs sudėtingiausioms, didžiausią žalą valstybei darančioms korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms tirti. Drauge skirs ne mažiau dėmesio ir kitai svarbiai sričiai - antikorupcinio švietimo bei korupcijos prevencijos priemonėms. Tačiau STT veiklą labai apsunkina sumažintas finansavimas - tiesioginėms funkcijoms

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

vykdyti skiriamų asignavimų dydis nuolat mažėja. NSGK dar vasario pabaigoje atkreipė ministrų kabineto ir Finansų ministerijos dėmesį, kad siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus tikslus būtina didinti STT finansavimą tiesioginėms funkcijoms vykdyti - kriminalinei žvalgybai ir analitiniam darbui stiprinti. Komitetas tikisi, kad tokia svarbi sritis, kaip kova su korupcija, neliks nepastebėta ir problemos nebus dar labiau gilinamos.

- Lietuvoje sparčiai daugėja kibernetinių atakų. Kaip NSGK planuoja užtikrinti šalies kibernetinį saugumą?

- 2011-aisiais buvo patvirtinta Elektroninės informacijos saugos plėtros 2011-2019 metais programa. Už jos priemonių įgyvendinimą atsakingos 13 valstybės institucijų. Vidaus reikalų ministerija yra pagrindinė programos vykdytoja ir koordinatorė. Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje nėra Elektroninės informacijos saugos įstatymo. Kibernetinio saugumo problemą kuruojančių institucijų yra daug, tačiau neaiškus jų veiklos ir kompetencijos paskirstymas. Incidentų ir nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimai būna komplikuoti, susiduriama su žalos nustatymo problematika. Norėdami užtikrinti informacijos saugą valstybės mastu, turime kalbėti apie dviejų sektorių - viešojo ir privataus - darbą, jų bendradarbiavimo skatinimą ir stiprinimą.

•

Seimo narį kalbino VIKTORIJA SINICAITĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 17 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Referendumo traukinys įveikė pirmą kliūtį Perspėja dėl grėsmių

RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimas žengė pirmą žingsnį referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo link. Tačiau vis garsiau skamba perspėjimai, kad tai padarius atsivertų galimybės kai kurioms kaimyninėms valstybėms mūsų šalyje turėti daugiau įtakos.

Dešimtmetį krašte trunkančios diskusijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo įgauna konkretesnius kontūrus.

Seimas vakar po pateikimo pritarė 36 valdančiųjų parašais paremtai “darbiečio” Artūro Paulausko idėjai kartu su kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais surengti referendumą, per kurį tauta galėtų išsakyti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės. Sumanymą palaikė visos parlamentinės frakcijos, išskyrus konservatorius. Dauguma jų balsuodami susilaikė.

Labiausiai konservatoriams užkliuvo, kad projektas buvo pateiktas nesilaikant ankstesnio visų Seimo frakcijų susitarimo dėl referendumo pasirašyti memorandumą ir suderinti jam teikiamą formuluotę.

Vienintelis kelias Pristatydamas projektą A.Paulauskas aiškino, kad pagrindinis referendumo tikslas - išsaugoti Lietuvos piliečius, kurių beveik pusė milijono šiuo metu yra išvykę, daugiausia - į Europos Sąjungos šalis, JAV, Australiją, Lotynų Ameriką. “Tačiau išgyvenę tam tikrą laiką užsienyje ir tapdami tos valstybės visateisiais piliečiais, jie iš karto praranda Lietuvos pilietybę”, - teigė “darbietis”. Taip esą dirbtinai nutraukiami tų žmonių ryšiai su tėvyne.

A.Paulauskas priminė, kad spręsti dvigubos pilietybės problemą per dešimtmetį mėginta ne kartą, tačiau įstatymai “nepraėjo konstitucingumo kontrolės”. Konstitucinis Teismas (KT)

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

kategoriškai nurodė, kad vienintelis kelias - referendumas. Projekto autorius pabrėžė, kad racionaliausia jį būtų rengti kartu su prezidento rinkimais, kuriuose rinkėjai dalyvauja itin aktyviai.

Nemažai kritikos A.Paulauskas sulaukė dėl formuluotės, kurią siūlo teikti referendumui. “Darbietis” neprieštaravo, kad ji būtų tikslinama. Tačiau nesutiko, kad pritarus dvigubai pilietybei iškiltų tam tikrų pavojų dėl krašte gyvenančių tautinių rusų ir lenkų mažumų. Svarstoma, kad jas šalys kaimynės gali mėginti išnaudoti savais tikslais. A.Paulauskas tikino, esą nuo visų netikėtumų apsaugos įstatyme numatyti saugikliai.

Pagal projektą referendumui dėl Konstitucijos keitimo pasiūlyta tokia formuluotė: “Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: “Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.”

A.Paulauskas: “Mes šiuo metu tarsi dirbtinai nutraukiame tų žmonių ryšį su tėvyne.”

Ragino ieškoti vienybės Vieno iš Pilietybės įstatymo rengėjų konservatoriaus Stasio Šedbaro nuomone, nepakanka paskelbti referendumą, reikia, kad jis įvyktų. Tačiau referendumo sąlygos labai griežtos, todėl būtinas visuomenės, politikų, įvairių socialinių grupių sutarimas. S.Šedbaras apgailestavo, kad valdantieji pamynė visų frakcijų susitarimą ir vieni “iššoko” su referendumo idėja.

Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio teigimu, ši iniciatyva neturėtų tapti partijų lenktyniavimo objektu.

“Reikia elgtis jautriai, ieškoti kompromisų, įtraukti visas parlamentines partijas”, - sakė jis. E.Masiulis siūlė iki referendumo suskubti įteisinti internetinį balsavimą. “Projektas sukėlė nerimą galbūt dėl to, kad jį pasirašė tik valdančiosios daugumos atstovai”, - sakė Miš-

rios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas ir “Drąsos kelio” atstovas Vytautas Matulevičius domėjosi, ar drauge su dvigubos pilietybės klausimu neketinama mėginti keisti ir Konstitucijos nuostatų dėl referendumo. A.Paulausko nuomone, “prikabinus dar vieną klausimą”, pagrindinis gali likti neišspręstas.

Vienintelis atvirai prieš dvigubą pilietybę pasisakęs “darbietis” Kęstutis Daukšys teigė, kad “pilietybė - ne malonumas, o pareiga”. Ano jo, pačiam Seimui tenka didžiausia kaltė, kad nemaža dalis Lietuvos žmonių tapo emigrantais. Todėl dviguba pilietybė, pasak K.Daukšio, problemų neišspręs.

“Jei taip būtų, visi galėtume priimti Švedijos pilietybę ir gražiai gyventi”, ironizavo jis.

A.Paulausko pateikta formuluote itin suabejojo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, gali nutikti taip, kad 200 tūkst. Lietuvoje gyvenančių rusakalbių Rusijos valdžios bus spaudžiami priimti antrą - Rusijos pilietybę. “Perspektyvą galime turėti tokią, kad čia gyvens apie kelis šimtus tūkstančių Rusijos piliečių”, - komentuodamas projektą žurnalistams sakė A.Kubilius. Pirmiausia, anot jo, derėtų kalbėti apie lietuvių kilmės asmenis ir jų papildomas teises turėti kitą pilietybę.

Siūlomai referendumo formuluotei nepritarė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Jos teigimu, reikėtų tokios nuostatos, dėl kurios visi politikai sutartų ir nekiltų ginčų. “Visi turi būti susitelkę, nes reikalavimas dėl referendumo yra labai griežtas”, - LŽ sakė V.Bandis. Jos nuomone, ieškant tiksliausios formuluotės turėtų prisidėti ir PLB atstovai.

Griežtas įstatymas Naujos redakcijos Pilietybės įstatymą su prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytomis pataisomis Seimas priėmė 2010-ųjų gruodį, teisės aktas įsigaliojo 2011 metų balandį. Pagal įstatymą dvigubą pilietybę mūsų krašte gali turėti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tie, kurie pilietybę gavo gimdami arba per santuoką. Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams gali būti suteikta tik išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus valstybei.

2006 metų rudenį KT išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis. Dvigubą pilietybę plačiau leidžiančios įstatymo normos buvo paskelbtos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Šių metų kovą KT dar kartą pakartojo tą pačią nuostatą.

•

Opoziciją apėmė nerimas dėl biudžeto ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimo opozicijos atstovams susirūpinimą kelia pirmąjį šių metų ketvirtį vos trečdaliu įgyvendintas Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimo planas.

Valdantieji atsikerta, kad nerimauti nėra jokio pagrindo.

Oficialūs Finansų ministerijos duomenys rodo, kad sausio-kovo mėnesiais į valstybės biudžetą surinkta šiek tiek daugiau pajamų nei planuota. Iš mokesčių ir kitų pajamų į iždą įplaukė 4 mlrd. 77 mln. litų. Nors bendras planas viršytas 0,3 proc. - iš viso 10 mln. litų, Seimo opozicijos atstovams kliūva per lėtai renkamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai. Taip pat pažymima, kad pirmąjį šių metų ketvirtį ES paramos panaudota 1,5 mlrd. litų mažiau nei planuota.

Rimti praradimai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos teigimu, PVM ir akcizai - “mokesčiai, jautriausi šešėlinei ekonomikai”.

Tai, kad pirmaisiais šių metų mėnesiais jų surinkta mažiau nei planuota, jam kelia susirūpinimą. “Šių mokesčių surinkimo atsilikimas nuo plano yra nemažas. Jeigu tokios tendencijos išliktų, per metus šių mokesčių nesurinkimas

siektų apie 1 mlrd. litų. Tai - didelė suma”, - pažymėjo parlamentaras.

J.Razma stebėjosi ir tuo, kad esą blogai panaudojamos ES lėšos. “Kai planas įvykdytas tik 30 proc., tai labai išsiskiriantis dalykas. Arba planavimas nelogiškas, arba kažkas stringa įgyvendinant europinius projektus. Man regis, Vyriausybė tai turėtų matyti ir paaiškinti, kodėl taip yra”, - kalbėjo jis.

J.Razma atkreipė dėmesį į tai, kad galime nesuspėti panaudoti visos šiam finansiniam laikotarpiui skirtos ES paramos. “Tai rimti investicijų, naujų darbo vietų, mūsų ūkio gaivinimo, socialinės padėties gerinimo praradimai”, pabrėžė jis.

Nors, atmetus ES paramos lėšų panaudojimą, biudžeto surinkimo planas įvykdytas, J.Razmos nuomone, situacija nerodo užtikrinto stabilumo ir geros perspektyvos.

Primena anekdotą Reaguodamas į opozicijos susirūpinimą dėl iždo surinkimo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas prisiminė anekdotą. “Čiukčia sodina bulves ir kitą dieną jau kasa. Motyvas paprastas - čiukčia nori valgyti. Tai konservatoriai lygiai taip pat elgiasi - pasėjo sėklą, o derlių nori priskirti mums”, - pareiškė socialdemokratas.

Tai, kad nepanaudota didelė dalis ES paramos lėšų, anot B.Bradausko, yra buvusių valdančiųjų veiklos rezultatas.

ro, prasmingiau daryti apibendrinamas išvadas jau praėjus didžiajai metų daliai”, - sakė G.Nausėda.

Biudžeto pajamų surinkimo tendencijoms įvertinti, jo teigimu, pakanka ir trijų mėnesių. Eksperto nuomone, šių metų biudžeto vykdymas bus įtemptas.

“Kai kurių pajamų gal bus surenkama daugiau nei planuojama. Tačiau gali būti mokesčių rūšių, kurių plano nepavyks įvykdyti arba tai pavyks padaryti labai “įtemptai”, - pabrėžė jis.

Kaip suplanuota

Romo Jurgaičio nuotrauka

Jo teigimu, konservatoriams nepavyko išjudinti daugiabučių namų renovacijos ir kitų svarbių projektų. Kad pirmąjį ketvirtį nesurinkti kai kurie mokesčiai, neva taip pat yra buvusių valdančiųjų “nuopelnas”.

Tačiau B.Bradauskas mano, jog metų pabaigoje biudžeto surinkimo ir europinių lėšų panaudojimo rezultatai bus kur kas geresni.

Neskuba daryti išvadų Kalbėdamas apie ES paramos lėšų panaudojimą, ekonomistas Gitanas

J.Razma: “Arba planavimas nelogiškas, arba kažkas stringa įgyvendinant europinius projektus.”

Nausėda pažymėjo, kad iš kelių mėnesių rezultatų neverta daryti apibendrinamų išvadų. Jo teigimu, dažnai būna taip, kad metai prasideda prasčiau, tačiau jų pabaigoje atsigriebiama. “Ko ge-

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio teigimu, projektų įgyvendinimas iš 20072013 metų ES struktūrinės paramos lėšų vyko kaip suplanuota.

“Tačiau siekiant, kad nepasikartotų ankstesnių metų patirtis, kai Europos Komisija (EK), įvertinusi audito institucijų pateiktas metines kontrolės ataskaitas, vadovaudamasi reglamentų nuostatomis stabdė mokėjimus šalims, išlaidų ataskaitos ir mokėjimo paraiškos EK nebuvo rengiamos. Buvo laukiama, kol EK patvirtins Valstybės kontrolės pateiktą 2012 metų kontrolės ataskaitą ir nuomonę”, - aiškino jis.

Priimtinumo raštas, anot V.Lenkučio, iš EK gautas kovo pabaigoje. Šiuo metu yra rengiamos ir EK bus teikiamos išlaidų ataskaitos bei mokėjimo paraiškos. Jose planuojama paprašyti 1,85 mlrd. litų.

•

4

2013 04 17 Lietuvos žinios

Dienos temos

“Snow Arena” atlaikė žiemos konkurenciją Antrąjį sezoną “Snow Arenoje” sparčiai populiarėjo per moksleivių atostogas organizuojamos vaikų stovyklos. Padedami instruktorių jie intensyviai mokėsi šliuožti kalnų slidėmis ir snieglentėmis, o įgytus įgūdžius demonstravo varžybose.

Kovo pabaigoje pirmąkart Lietuvoje surengtos tarpmokyklinės kalnų slidžių ir snieglenčių slalomo varžybos. Dėl parodyto didžiulio susidomėjimo nuspręsta ateinantį sezoną organizuoti tarptautines varžybas.

RITA KRUŠINSKAITĖ

Nors šiemet netrūko nei natūralaus sniego, nei šalčio, ištisus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas “Snow Arena” lankytojų stygiumi nesiskundžia. Į didžiausią pasaulyje dengtų trasų kompleksą plūdo keli šimtai tūkstančių pramogautojų iš Lietuvos ir užsienio.

Nepasitvirtino skeptikų prognozės, kad jei žiema nešykštės sniego, slidininkai ir snieglentininkai aplenks šalia Druskininkų, Mizarų kaime, aštuonių hektarų teritorijoje įsikūrusį žiemos pramogų kompleksą “Snow Arena”.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų vasaros pabaigoje atidarius “Snow Areną” per pirmus metus į Druskininkus atvykstančių turistų padaugėjo apie 20 procentų.

“Snow Arena” į kurortą ypač viliojo jaunus, aktyvius žmones. Pernai komplekse pramogavo pusė milijono žmonių. Ir šiemet lankytojų nemažėjo.

Pamėgo ir sportininkai

Kuria naujas tradicijas

Lankytojai uždarose ir atvirose trasose pasiskirstė maždaug po lygiai. / “Snow Arenos” nuotrauka

“Snow Arenos” plėtros ir paslaugų organizavimo vadovės Sigitos Stasiukynienės nuomone, žiemos pramogų populiarumą komplekse lėmė atsakingas ir kruopštus pasirengimas naujam sezonui. Dar praėjusią vasarą nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. padidinus keturviečio keltuvo krėslų skaičių buvo išspręsta eilių problema. Lankytojams nereikia gaišti laiko, kad pakliūtų į trasų viršų. Kitas svarbus žingsnis, padėjęs pritraukti daugiau žmonių, “Snow parko” atnaujinimas. Jame sniego figūras, atsižvelgę į snieglentininkų pageidavimus, sukūrė ge-

riausi Lietuvos ir Latvijos “sniego architektai”. Dabar figūrų išdėstymas “Snow parke” keičiamas bent kartą per mėnesį. Įdėtos pastangos neliko nepastebėtos. “Snow parkas” buvo pripažintas didžiausiu ne tik visoje Europoje, bet ir pasaulyje uždarose trasose.

Iki šiol tebeveikia dvi lauko trasos. “Manome, kad pavyks jas išlaikyti dar apie porą savaičių”, - teigė S.Stasiukynienė.

Labai išpopuliarėjo šią žiemą pradėta nauja tradicija - naktinis slidinėjimas. Buvo pasirūpinta ir

S.Stasiukynienė: “Europoje įsikūrę uždari slidinėjimo kompleksai pripažino, kad nukonkuravome juos.” lankytojų maitinimu - atnaujintas “Ledo” baras, kuriame temperatūra, kaip ir slidinėjimo trasose, yra minusinė.

Anot S.Stasiukynienės, antra žiema buvo lengvesnė, nes kolektyvas įgijo daugiau patirties, sustiprėjo komanda, pavyko išugdyti savo specialistus.

Populiarėja vaikų stovyklos Šiemet “Snow Arenos” darbuotojams malonią staigmeną pateikė paskutinis žiemos mėnuo. Palyginti su praėjusiais metais, vasarį slidinėjimo malonumai sukvietė dvigubai daugiau lankytojų. “Tai nuoseklaus darbo rezultatas”, - teigė “Snow Arenos” plėtros ir paslaugų organizavimo vadovė.

Vis didesnio populiarumo sulaukiančiame komplekse galima išgirsti įvairiomis kalbomis kalbančių pramogautojų, tačiau daugiau kaip pusę lankytojų (60 proc.) sudaro Lietuvos gyventojai. “Sulaukėme svečių ir iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, JAV, net Afrikos, Kanados, Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos ir daugybės kitų šalių”, - džiaugėsi S.Stasiukynienė. Dažniausiai lankytojai pirko keturių valandų trukmės bilietus. Slidininkų būta kelis kartus mažiau nei snieglentininkų.

Anot S.Stasiukynienės, lankytojai uždarose ir atvirose trasose pasiskirstė maždaug po lygiai. Tik per naktinį slidinėjimą pramogautojai dažniau suko į atvirą trasą.

“Snow Arena” - pirmas ir vienintelis slidinėjimo kompleksas Baltijos šalyse, kuriam Tarptautinė kalnų slidinėjimo federacija suteikė sertifikatą, leidžiantį organizuoti tarptautines varžybas. “Snow Arenoje” nuo praėjusių metų liepos treniruojasi po 5-7 sportininkų komandas per dieną iš įvairių šalių. “Europoje įsikūrę uždari slidinėjimo kompleksai pripažino, kad nukonkuravome juos ir perviliojome sportininkus”, - tikino S.Stasiukynienė.

•

Šiaulių universiteto biblioteka rengiasi skaitmeninti dr. J.Šliūpo archyvo dokumentus Šiaulių universitetas įgyvendina projektą „Šiaulių universiteto bibliotekos duomenų saugyklos infrastruktūros ir skaitmeninimo įrangos modernizavimas užtikrinant ilgalaikį duomenų prieinamumą ir atvirą virtualią prieigą humanitarinių mokslų srities mokslininkams“.

Dovana - J.Šliūpo archyvas Šiaulių universiteto bibliotekoje saugomas unikalus aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas. Jį po ilgų svarstymų ir diskusijų universitetui dovanojo JAV gyvenantis žymaus veikėjo sūnus Vytautas su žmona Vanda. Tokį sprendimą lėmė tai, kad dr. J.Šliūpas, gimęs Šiaulių krašte, vėliau gyvendamas Šiauliuose paliko reikšmingą indėlį kultūriniame ir visuomeniniame miesto gyvenime. Apsispręsti dovanoti archyvą universiteto bibliotekai padėjo ir tuo metu pradėta bibliotekos pastato renovacija - tokiam archyvui saugoti čia galėjo būti sudarytos tinkamos sąlygos.

Pagal 2005 metų spalio 13 dieną tarp Šiaulių universiteto ir V.Šliūpo pasirašytą bendradarbiavimo sutartį universitetas įsipareigojo archyvą sutvarkyti, skleisti apie jį informaciją ir garantuoti prieinamumą visiems juo besidomintiems. Prasidėjo archyvo perkėlimas į Lietuvą. 2009 metų sausio 13 dieną gauta pirmoji archyvo siunta, sverianti apie tris tonas. Tų pačių metų birželio 12 dieną įvyko oficialus auš-

Mokslininkai ir studentai su nacionalinėmis vertybėmis galės susipažinti pasitelkę skaitmenines technologijas. / Šiaulių universiteto nuotrauka rininko dr. J.Šliūpo archyvo atidarymas Šiaulių universiteto bibliotekoje.

2010 metais biblioteką pasiekė antroji, o 2012 metais - trečioji knygų, dokumentų bei asmeninių daiktų siunta.

Vertingas paveldas Didžiąją archyvo dalį sudaro knygos. Šiuo metu su pirmomis dviem siuntomis gautų knygų (beveik 4 tūkst.) bibliografiniai įrašai įvesti į bibliotekos elektroninį katalogą.

Knygos archyve suskirstytos į kelias grupes: dr. J.Šliūpo rašytos, verstos, redaguotos, knygos iš asmeninės dr. J.Šliūpo bibliotekos bei įvairių mokslo sričių ir kalbų (lietuvių, anglų, vokiečių ir kt.) Vytauto ir Vandos Šliūpų surinktos ar pasaulio lietuvių dovanotos knygos.

Gana gausi periodinių leidinių kolekcija, kurios chronologinės ribos 1886-2010 metai. Archyve saugomi

dr. J.Šliūpo redaguotų laikraščių („Lietuviškasis balsas“, „Apšvieta“, „Nauja gadynė“, „Laisvoji mintis“) originalūs egzemplioriai ir kopijos.

Archyve taip pat yra daug Amerikoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse leistų periodinių leidinių numerių. Šių leidinių sąrašas įspūdingas: „Darbininkų balsas“, „Dirva“, „Kalifornijos lietuviai“, „Laisvamanis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vienybė“, „Dagis“, „Karys“, „Moterų balsas“, „Skautų aidas“, „Tremtinių Romuva“, „Šakė“, „Žemaičių žemė“, „Aidai“ ir kt. Archyve saugomas laikraščio „Vienybė lietuv-

ninkų“ 1890-1903 metų komplektas.

Kai kurie senieji periodiniai spaudiniai vartotojams šiuo metu neprieinami dėl jų prastos fizinės būklės.

Vertingiausia archyvo dalis yra rankraštynas, kurį sudaro 50 kolekcijų. Jose gausu dokumentų, jų kopijų, nuorašų, laiškų, straipsnių, pažymų, nuotraukų ir kitos išeivijoje sukauptos istorinės bei dokumentinės medžiagos. Kolekcijos labai įvairios ir skirtingos. Vienos jų yra asmeninės (dr. J.Šliūpo, A.Gustaičio, A.Dabšio, J.Jakšto, A.Merkelio ir kt.), kitos atspindi organizacijų (Skautų, San Fransisko lietuvių, Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugijos ir kt.) veiklą. Archyve saugoma ir apie 300 vnt. garso ir vaizdo įrašų.

Kuriama virtuali prieiga „Aušrininko dr. J.Šliūpo archyvas yra vertinga nacionalinio paveldo dalis. Jame sukaupta daug šalies ir užsienio humanitarinių mokslų praktikai itin reikšmingų duomenų“, - neabejoja projekto vadovė Šiaulių universiteto bibliotekos direktorė Gražina Lamanauskienė. Deja, pasak jos, prieiga prie bibliotekoje saugomų retųjų spaudinių ir rankraščių nėra pakankamai greita ir efektyvi, o turimos patalpos ir

Projektą, kurio paramos suma - 346 861 litas, ketinama baigti 2013 metų balandžio 30 dieną. Projektas finansuojamas pagal ES Europos plėtros fondo finansuojamos Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ VP2-1.1-ŠMM-06-V priemonę „Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas“.

duomenų saugyklos, techninės ir programinės įrangos lygmuo neatitinka personalo kompetencijos ir praktinio pasirengimo skaitmeninti turimus dokumentus. Projekto vadovė įsitikinusi, kad šią situaciją iš esmės pakeis 2012 metų rugpjūčio pabaigoje pradėtas Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas „Šiaulių universiteto bibliotekos duomenų saugyklos infrastruktūros ir skaitmeninimo įrangos modernizavimas užtikrinant ilgalaikį duomenų prieinamumą ir atvirą virtualią prieigą humanitarinių mokslų srities mokslininkams“.

Tikimasi, kad įgyvendinus projektą bibliotekoje bus įrengtos skaitmeninimo poreikiams pritaikytos patalpos, praplėsta turimos duomenų saugyklos talpa, įsigyta trūkstamos skaitmeninių dokumentų apdorojimo ir atkūrimo kompiuterinės ir programinės įrangos. Visa tai turėtų sudaryti sąlygas parengti kokybišką dr. J.Šliūpo archyvo dokumentų aprašymą, skaitmeninimą, ilgalaikį saugojimą ir pateikimą mokslininkams įvairiais išvesties būdais, taip pat - sukurti specializuotą atvirosios prieigos informacinę sistemą, susiejant ją su jau veikiančiomis Lietuvos akademinių bibliotekų inVJ-2565 formacinėmis sistemomis.

2013 04 17 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Palangai prognozuojamas Venecijos likimas DENISAS NIKITENKA

Lietuvos mokslininkai tikina, kad Baltijos jūros vandens lygis mūsų regione gali ateityje pakilti nuo pusės iki vieno metro. Tai lemtų Palangos užtvindymą. Ši grėsmė oficialiai įvardyta kurorto merijos parengtame ir vietos politikų patvirtintame dokumente.

Mokslininkai pabrėžia, kad numoti ranka į tokias prognozes nereikėtų.

Esą stebimi Baltijos jūros pokyčiai išties verčia pagalvoti, kokių būtinų darbų jau dabar reikėtų imtis siekiant išsaugoti Palangą ateities kartoms. Juoba kad net nežymus kelių dešimčių centimetrų vandens lygio pakilimas jūroje ties mūsų krantais jau lėmė, jog gerokai susiaurėjo paplūdimiai, juose formuojasi skardžiai.

Riboja statybas Balandžio pradžioje Palangos taryba be diskusijų palaimino merijos planus dalyvauti tarptautiniame aplinkosaugos projekte “The Living Coast”. Šis kitąmet prasidėsiantis projektas skirtas stebėti pokyčiams Baltijos jūroje ir dalytis informacija apie juos.

Daug politikų dėmesio nesulaukęs dokumentas įdomus tuo, kad jame kalbama apie galimus pavojus Palangai kaip kurortui.

Pirmiausia dėl klimato atšilimo ir kitokių globalių veiksnių, lemiančių Baltijos jūros būklę, pačiam miestui gresia Venecijos likimas. Esą vandens lygis jūroje per artimiausią šimtmetį gali pakilti net iki metro. Tokiu atveju dalis kurorto tikrai atsidurtų po vandeniu.

LŽ paklausta, iš kur tokios grėsmingos prognozės ir kas jų autorius, dokumentą Palangos tarybai pristačiusi merijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Kairienė tiksliai negalėjo pasakyti. “Remtasi Aplinkos ministerijos (AM) pateiktais dokumentais. Joje rengiamas ir veiklos planas, susijęs su klimato kaitos programa. Tikrai neišgalvojome tų skaičių, grėsmės, ji yra įvardyta ir mokslininkų tyrimų ataskaitose. Priemonių, ką daryti siekiant išvengti užtvindymo, neteikėme”, - sakė ji.

Palangos vicemeras Saulius Simė LŽ tikino žinantis apie galimą kurorto užtvindymo grėsmę. “Todėl prie jūros yra palikta labai mažai galimybių statyti naujus namus. Be to, dirbtinai “auginamos” kopos stabdant smėlio judėjimą”, - teigė politikas.

Jūra jau gerokai keičia Palangos paplūdimių vaizdą, o mokslininkai įsitikinę, kad tai - tik pradžia.

Prisiminė Nojaus arką AM Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė LŽ paaiškino, kad minėto jūros lygio pakilimo ties mūsų krantais galimybė įvardyta naujausiuose mokslininkų tyrimuose.

“Juk matote, kas vyksta su klimatu.

Praėjusią vasarą pajūrį nusiaubė keli galingi škvalai su uraganiniu vėju, tokių liūčių ateityje tik daugės. Stebimi ir Baltijos jūros pokyčiai, vandens lygio kilimas, tai taip pat susiję su klimato atšilimu. Todėl tokios grėsmės kaip galimas miesto užtvindymas įvardijimas yra susijęs su miesto planavimo perspektyvomis. Miesto planuotojai turėtų atsižvelgti į mokslininkų prognozes, kad ir labai tolimas, ir neleisti statyti naujų kvartalų prie pat jūros”, - dėstė valdininkė.

Artimiausiu metu Vyriausybei tvirtinti bus pateikta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija. “Joje įvardytos ir galimos priemonės siekiant apsaugoti mūsų krantus nuo gamtos stichijų. Palangos atveju situacija sudėtingiausia, neatmestina ir betoninių atitvarų jūroje statybos galimybė”, - tikino S.Znutienė.

Pasak AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, jei Baltijos vandens lygis išties pakiltų nors ir puse metro, kurortui tai būtų pražūtinga.

“Tikrai netikiu prognozėmis, kad per artimiausią šimtmetį vanduo pakils visu metru. Jei pakils, palangiškiai tegul jau dabar pradeda statyti Nojaus laivą...”, - LŽ sakė jis.

Leidžiasi jūros dugnas Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai nebuvo tokie kategoriškai skeptiški.

Pasak KU prof. habil. dr. Rimo Ža-

/ Deniso Nikitenkos nuotrauka

romskio, nors Palangos valdininkai politikams pateiktame dokumente išdėstė pačių išrinktas niūriausias mokslininkų prognozes, nekreipti į jas dėmesio būtų neprotinga.

“Dabar per metus Baltijos jūros lygis ties mūsų krantais pakyla apie 4-5 milimetrus. Jei išsilaikys tokios pat tendencijos, per pusšimtį metų tas lygis pakils apie 25 centimetrus. Tad apie Palangos užtvindymą negalima kalbėti. Tačiau mes nežinome, kaip keisis klimatas ateityje. Dabar aišku, kad žemės pluta pietinėje Baltijos jūros dalyje, dugne leidžiasi, o ties Skandinavijos pusiasaliu - kyla. Per šimtmetį prie mūsų krantų dugnas gali būti nusileidęs apie metrą”, - kalbėjo mokslininkas.

R.Žaromskio kolega KU prof. habil. dr. Sergejus Oleninas LŽ teigė, kad klimato atšilimo pasekmių Baltijos jūroje matyti ir gyvūnų pasaulyje.

“Apskritai kyla Atlanto vandenyno lygis, keičiasi jis ir Baltijos jūroje. Mes pro mikroskopą dabar matome tokius gyvus organizmus, konkrečiai - planktoną, kuris anksčiau mūsų jūroje prie Lietuvos krantų negyvendavo. Tai savotiški skambučiai, kad jūroje vyksta tam tikri pokyčiai”, - sakė jis.

Ragina galvoti apie apsaugą Tad ar įmanoma, atsižvelgiant kad ir į fantastiškai skambančias progno-

R.Žaromskis: “Gali prireikti ir pylimų, apsaugančių kurortą nuo potvynių iš jūros pusės.” zes dėl galimo Palangos užtvindymo ateityje, jau dabar padaryti išvadas ir užkirsti tam kelią?

Anot R.Žaromskio, kurorto valdžia turėtų ne tik įdėmiau planuoti miesto infrastruktūrą, bet ir pradėti galvoti apie galimas apsisaugojimo nuo pakilusio jūros vandens priemones.

“Neatmeskime minties, kad gali prireikti ir pylimų, apsaugančių kurortą nuo potvynių iš jūros pusės. Todėl būtų tikslinga pradėti planuoti naujus kelius žemiausiose vietose prie jūros.

R.Žaromskis taip pat priminė galimybę jau artimoje ateityje statyti povandeninius bangolaužius ties Palangos pliažais. “Jei norėsime išsaugoti kurortą patrauklų svečiams, reikės investuoti pinigų, nes palikti visko savaiminiams procesams nebegalima. Pažiūrėkime, kaip pasikeitė krantai per pastarąjį dešimtmetį, o klimatas ir toliau keičiasi”, - dėstė mokslininkas.

•

Labdarių vardu prisidengia piktavaliai DAIVA BARONIENĖ

Rokiškyje demaskuotos merginos, per labdaros ir paramos fondo “Maisto bankas” akciją jo vardu iš žmonių rinkusios pinigus. Šios nevyriausybinės organizacijos vadovai tikina vos antrą kartą per savo veiklos istoriją susidūrę su tokiu įžūliu akibrokštu.

Pasipiktinimą sukėlęs incidentas Rokiškyje įvyko, kai visoje Lietuvoje praėjusį savaitgalį “Maisto bankas” didžiuosiuose prekybos centruose rinko žmonių nupirktus ir labdarai paaukotus maisto produktus.

Rokiškio rajono socialinių paslaugų centro direktorė Audronė Kaupienė LŽ pasakojo, kad nederamu

būdu prie parduotuvės prasimanyti pinigų sumaniusias dvi merginas pastebėjo dvylikametis berniukas, aktyviai dalyvavęs “Maisto banko” akcijoje. Jis įspėjo pinigų rinkėjas liautis tai daryti, ir šios išsigandusios skubiai dingo iš akiračio. Policijai apie jų apgaulę nebuvo pranešta, tačiau akcijos dalyviai paraginti būti budresni.

Pasak A.Kaupienės, Rokiškyje, kur žmonės itin aktyviai įsitraukia į “Maisto banko” akciją ir kur surenkamas vienas didžiausių maisto produktų kiekis Lietuvoje, tai pirmas kartas, kai blogiems kėslams pasinaudota šios organizacijos vardu.

Labdaros ir paramos fondo “Maisto bankas” Panevėžio padalinio vadovė Asta Čeponienė, kurios veiklos zona - ir Rokiškis, per visą savo darbo praktiką su tokiais atvejais nebuvo susidūru-

si. “Noriu pabrėžti, kad “Maisto bankas” nerenka ir niekada nerinko pinigų. Mūsų darbas - rinkti maisto produktus”, - pažymėjo ji.

A.Čeponienė pridūrė, kad žmonės turėtų žinoti, jog “Maisto banko” akcijos visada vyksta tik prekybos centruose. “Be to, akcijos vietose visuomet būna obuolio ženklu pažymėta mūsų atributika, apsirengiame specialiais tokiu pat ženklu papuoštais marškinėliais ir taip prisistatome žmonėms”, - sakė “Maisto banko” atstovė.

“Maisto bankui” laikinai vadovaujantis Vaidotas Ilgius teigė, jog incidentas Rokiškyje - vos antras manipuliavimo atvejis, užfiksuotas per šios organizacijos istoriją. Praėjusią vasarą, pasak jo, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurtas internetinis puslapis lietuvių kalba, kuriame žmonės

raginti pirkti suvenyrus su “Maisto banko” atributika. Už juos surinkta dalis pinigų esą turėjo atitekti šiam labdaros ir paramos fondui.

“Tąkart išgirdę apie tokį bandymą pasipinigauti ėmėmės visų įmanomų techninių priemonių, kad internetinis puslapis būtų uždarytas”, - pabrėžė V.Ilgius. Daugiau, anot jo, bandymų naudotis 10 metų maisto produktų rinkimo akcijas rengiančio “Maisto banko” vardu neužfiksuota.

LŽ pasiteiravo ir kitų Lietuvoje žinomų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ar sukčiai nebando manipuliuoti ir apgaudinėti žmonių jų vardu.

Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos pirmininkas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis pasidžiaugė, jog su tokiais faktais iki šiol nesusidurta. “Mūsų organizacija keturiuose šalies didžiuosiuose prekybos

centruose vykdo drabužių vargstantiems žmonėms rinkimo akcijas. Kol kas mūsų darbas sukčių dėmesio nepatraukė”, - teigė jis. Lietuvos “Carito” atstovas Gediminas Salvanavičius taip pat patikino, jog neteko girdėti, kad būtų sukčiauta šios organizacijos vardu.

“Apmaudu, kad vagys nugvelbia degalinėse ir prie didžiųjų prekybos centrų pastatytas mūsų aukų dėžutes. Vagių laimikis paprastai siekia apie 100 litų”, - sakė nevyriausybinės organizacijos “Gelbėkit vaikus” generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigė, jog pareigūnai iki šiol nesusidūrė su faktais, kad būtų renkamos piniginės aukos ar prašoma kitokios labdaros nevyriausybinių organizacijų vardu.

•

6

2013 04 17 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Vokiečiai bėga iš valdančiosios koalicijos Daugiau kaip 1200 vokiečių iš Angelos Merkel vadovaujamos valdančiosios koalicijos nusprendė pereiti į naujai susikūrusią euroskeptikų partiją “Alternatyva Vokietijai”. Jos įkūrėjas tikisi, kad per rinkimus jo vadovaujami euroskeptikai pateks į parlamentą, ir kalba apie galimas koalicijas.

Partijai “Alternatyva Vokietijai” Berlyne surengus savo pirmąjį suvažiavimą, jos lyderis Hamburgo universiteto ekonomikos profesorius Berndas Lucke paskelbė: “Vyriausybė vis tvirtina, kad nėra alternatyvos jos politikai. Dabar ji jau yra.” Pirmiausia susikūrusi nauja euroskeptikų partija ragina atsisakyti euro, nes vokiečiai vis labiau nepatenkinti, kad jiems reikia gelbėti prasiskolinusias Pietų Europos valstybes.

Gretos auga Šiuo metu “Alternatyva Vokietijai” jau turi per 8000 narių. Daugiau kaip 1200 vokiečių prie jos prisidėjo palikę Krikščionių demokratų sąjungą, Bavarijoje veikiančią giminišką jai Krikščionių socialinę sąjungą ir jaunesnius koalicinės vyriausybės partnerius laisvuosius demokratus. Partijoje yra ir buvusių socialdemokratų rėmėjų, tik anksčiau jie socialdemokratams nepriklausė. Partijos “Alternatyva Vokietijai” atstovė spaudai Dagmar Metzger sako, kad žmonės palieka savo partijas ir jungiasi prie naujosios todėl, kad jaučiasi nelaimingi dėl krikščionių demokratų vykdomos politikos.

“Alternatyva Vokietijai” įkūrėjas B.Lucke jau kalba apie tai, kad po rugsėjį vyksiančių rinkimų į Bundestagą jo partija bus pasirengusi suda-

B.Lucke (dešinėje) su bendraminčiais tikisi, kad po rinkimų pateks į Bundestagą. / Reuters/Scanpix nuotraukos ryti koaliciją, tik tarp aljanso partnerių nebus partijų, pasisakančių už euro išsaugojimą. B.Lucke jau artimiausiu metu tikisi padvigubinti savo partijos narių skaičių, nes mano, jog tai visiškai realu. Pirmiausia jis žada persivilioti kol kas dar A.Merkel palaikančius laisvuosius demokratus.

Kreipdamasis į partijos rėmėjus, suvažiavusius į Berlyną, B.Lucke retoriškai klausė: “Ar bent vienam iš jūsų priimtina, kad mes turime mokėti milijardus eurų už prastą vadovavimą kitoms euro zonos šalims?”

Ir pats atsakė: “Žmonių noras aiškus - jokios atsakomybės už užsienio skolas. Šio euro, šio skolų prislėgto euro žmonės nenori.” B.Lucke karštai kritikavo vyriausybę už jos sėkmingus žingsnius gelbstint bendrą

Euroskeptikų partija ragina atsisakyti euro, nes vokiečiai vis labiau nepatenkinti, kad jiems reikia gelbėti prasiskolinusias Pietų Europos valstybes.

Europos valiutą, nes “jokie Mastrichto kriterijai neįpareigoja prisiimti atsakomybės už kitų euro zonos narių skolas”. Už tai jis sulaukė audringų ovacijų - labiausiai plojo atsistoję vyrai.

Euroskeptikų partijos nariai yra įsitikinę, kad euro įvedimas buvo klaida ir jau atėjo laikas nustoti tikėti “šia gražia pasaka”, nors apklausos rodo, kad du trečdaliai vokiečių pasisako už bendrą valiutą. “Jei euras nežlugs, žlugs Europa”, - skelbia profesorius B.Lucke, turintis nemažai rė-

mėjų akademiniuose sluoksniuose.

Kaip ir jis, jie pasisako prieš eurą, tačiau - už bendrą Europą. Tik joje svarbiausi sprendimai turėtų būti priimami referendumu, kaip tai daro Šveicarija. Per referendumą reikėjo gauti ir tautos pritarimą Pietų Europos valstybių gelbėjimo paketams.

“Alternatyva Vokietijai” paskelbė manifestą, kuriuo reikalaujama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia būtų sugrąžinta nacionaliniams parlamentams. Manifeste netrūksta kritikos ir politikams, nuspren-

dusiems subsidijuoti atsinaujinančius energijos šaltinius, nes dėl to vartotojai gauna didesnes sąskaitas, taip pat neigiamai vertinama imigracijos sistema, kuria siekiama pritraukti į Vokietiją aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio.

Suvažiavime netrūko aiškinimų, jog daugybė vokiečių jaučiasi nepatogiai todėl, kad Vokietija diktuoja sąlygas kitoms valstybėms prieš suteikdama joms paskolą. Taip tik stiprinamos antivokiškos nuotaikos visame Viduržemio jūros regione. Gydytojas iš Reinbacho Christofas Heimannas net pareiškė: “Mūsų kanclerė bando paversti mielus Pietų Europos žmones prūsais - jie to nenori, ir niekas neturi teisės to daryti.”

Ch.Heimannas ir jo šalininkai nemano, kad euro atsisakymas pridarys bėdų Vokietijos verslininkams.

“Stipri Vokietijos markė negali būti kliūtis, ji tik sąlyga klestinčiai Vokietijos ekonomikai. Mes turime būti geresni ir konkurencingesni už kitus”, - sakė Ch.Heimannas. Pritariančiųjų jam netrūksta.

Palaiko 3 proc. gyventojų Kaip rodo visuomenės apklausos, bent jau kol kas partija “Alternatyva Vokietijai” nesulauks plataus palaikymo per rugsėjį vyksiančius rinkimus ir neperžengs būtino 5 proc. barjero, nes už ją balsuotų vos 3 proc. gyventojų. Tačiau analitikai įspėja, kad euro priešininkai gali atitraukti dalį A.Merkel rėmėjų ir jai bus sunkiau išlaikyti valdžią. Kol kas šiai politikei populiarumu Vokietijoje niekas negali prilygti, už A.Merkel vadovaujamus konservatorius šiuo metu pasirengę balsuoti 39 proc. vokiečių. Bet žmonės nepatenkinti, kad jų sąskaita gelbėjamos prasiskolinusios valstybės, ir vokiečiai ima dalytis į tuos, kurie nori, kad euras būtų išgelbėtas, ir tuos, kurie to nenori.

•

Ispanai nori respublikos Daug dešimtmečių ispanai mylėjo savo karalių, bet krizė viską pakeitė. Dabar daugelis mano, kad valstybės vadovas turi būti renkamas asmuo.

Pastaruoju metu monarchijos populiarumas Ispanijoje smarkiai sumažėjo. 75 metų karalius Jonas Karolis buvo kritikuojamas už tai, kad vyko į prabangias safario medžiokles, kai šalį krėtė finansų krizė. Karališkosios šeimos įvaizdžiui dar labiau pakenkė korupcijos skandalas, susijęs su karaliaus žentu.

Nuo meilės iki neapykantos Karinis diktatorius generolas Francisco Franco paskyrė Joną Karolį, kai šis dar buvo princas, savo įpėdiniu, ir šį darbą karalius perėmė diktatoriui mirus 1975 metais.

Tačiau sekmadienį, minint 82-ąsias paskutinės demokratiškai išrinktos respublikos metines, tūkstančiai žmonių pagrindinėje Madrido Saulės vartų aikštėje susirinko į demonstraciją reikalaudami grąžinti demokratiškai renkamą valstybės vadovą. Šis protestas yra dar vienas smūgis sunkumų patiriančiam Ispanijos karaliui. “Šią monarchiją mums primetė diktatūra, todėl laikome ją nelegalia, - kalbėjo 45 metų mokytoja Maria Ayuso. - Be to, manome, kad tu-

rėti neišrinktą valstybės vadovą yra anachronizmas, tai nedemokratiška.”

Daug dešimtmečių ispanai žavėjosi savo karaliumi, kad jis sugebėjo atvesti Ispaniją nuo diktatūros prie modernios demokratijos. Karalius Jonas Karolis buvo giriamas už savo vaidmenį taikiai pasipriešinant 1981 metų kariniam perversmui - to meto pozicija laikoma jo karjeros viršūne.

Gera karaliaus reputacija pradėjo griūti, kai paaiškėjo, kad jis susilaužė klubą per iš anksto nepaskelbtą dramblių medžioklę Botsvanoje, nors visi seniai žinojo, kad Jonas Karolis yra Pasaulio laukinės gyvūnijos fondo ispaniškojo padalinio prezidentas. Karalius privačiu lėktuvu buvo parskraidintas į Ispaniją ir gydomas ligoninėje, o iš jos išėjęs padarė labai neįprastą pareiškimą - atsiprašė visuomenės sakydamas: “Aš labai apgailestauju. Padariau klaidą. Tai daugiau nepasikartos.”

Tačiau reikalai tik dar pablogėjo, kai karaliaus dukra princesė Cristina teismo buvo oficialiai įvardyta įtariamąja jos vyro mokestinio sukčiavimo byloje ir iškviesta į teismą liudyti.

Smūgis šalies prestižui Klausymai, per kuriuos princesė turėjo liudyti Maljorkos teisme, kol kas atidėti. Kaltinimai 47 metų princesei nepateikti, bet teismui ki-

lo įtarimų, kad ji žinojo apie savo 45-erių vyro Inaki Urdangarino ir jo verslo partnerio į privačius fondus nukreiptus 5 mln. eurų pasinaudojant jų vadovaujamu tariamai ne pelno siekiančiu institutu. Iš šių sandorių vienodai laimėjo ir princesė, ir jos vyras. Tyrimas pradėtas prieš dvejus metus. Per tą laiką I.Urdangarinas pasirodė teisme jau du kartus, tačiau tai pirmas sykis

“Šią monarchiją mums primetė diktatūra, todėl laikome ją nelegalia.” per visą Ispanijos istoriją, kai teismas tiesiogiai įtaria karališkosios šeimos asmenį. Ispanijos vyriausybė susirūpino, kad įtarimai princesei pakenkė ne tik karališkosios šeimos, bet ir visos šalies reputacijai.

Pernai karališkoji šeima nušalino I.Urdangariną, buvusį profesionalų sportininką ir olimpinio aukso laimėtoją, nuo visų reprezentacinių pareigų ir išėmė jį iš šeimos tinklalapio. I.Urdangarinas kilęs iš turtingos baskų šeimos, bet nėra aristokratas. Jis turi Palmos kunigaikščio titulą, kaip ir jo žmona princesė Cristina, septinta eilėje į sostą, jaunesnioji karaliaus Jono Karolio ir karalienės Sofios dukra bei viduri-

Ispanai reikalauja sugrąžinti respubliką. nis iš trijų karališkosios poros vaikų.

Pastaruoju metu karaliaus sveikata atrodo itin pašlijusi, per 12 mėnesių jam atliktos 4 operacijos, įskaitant stuburo išvaržos. Kai sausį Jono Karolio bendraamžė Olandi-

jos karalienė Beatrix paskelbė, kad balandžio 30-ąją atsisakys sosto, ir Ispanijoje pasigirdo tokių pačių raginimų, nors apskritai panaikinti monarchiją bei atkurti respubliką siekiančio judėjimo šalyje nėra.

BBC, “The Telegraph”, “The Washington Post”, AP, LŽ

•

2013 04 17 Lietuvos žinios

Pasaulis

Tragedija pasibaigęs maratonas

7

Galėtų pasikeisti JAV užsienio politika

Taip mano politologas LAURYNAS KASČIŪNAS: “Nedrįstu spėlioti, ar sprogimai Bostono maratono metu įvyko atsitiktinai, ar tai buvo suplanuotas teroristinis išpuolis. Tą dalyką turėtų išsiaiškinti specialiosios Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tarnybos.

Jei paaiškėtų, kad sprogimus sukėlė teroristai, tai neabejotinai pakeistų saugumo situaciją pasaulyje bei JAV užsienio politiką. Kad ir kaip būtų, sprogimai per Bostono maratoną - nelengvas išbandymas naujai prezidento Baracko Obamos administracijai, kuri visai neseniai pradėjo dirbti. Jai reikėtų griebtis atsakomųjų veiksmų ir įtikinti piliečius, kad Jungtinėse Valstijose vis dar saugu gyventi. Manau, prezidentas B.Obama nesiims tokių radikalių veiksmų, kurių ėmėsi George’as W.Bushas po rugsėjo 11-osios išpuolių, tapusių kertiniu lūžiu pasaulio politikoje. B.Obama bus atsargesnis ir pirmiausia nuosekliai apgalvos ir pasvers savo veiksmus.

Sprogimai Bostone gali atsiliepti kitiems pasaulio įvykiams. Per šiandien vyksiančias Margaret Thatcher laidotuves, savaitgalį Londono maratono metu ar net po metų įvyksiančiose Sočio olimpinėse žaidynėse turėtų būti imtasi papildomų saugumo priemonių. Nemanau, kad šios priemonės bus tokios griežtos kaip po rugsėjo 11-osios. Jos neturėtų apkartinti kiekvieno piliečio gyvenimo.”

Keli metrai iki finišo linijos nugriaudėjo sprogimas. /AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

•1 p.

Atkelta iš

Kiti pagalvojo, kad taip gali būti sveikinamas maratono laimėtojas, treti - kad tunelyje nuo bėgių nuvažiavo traukinys.

Kas vyksta, negalėjo suprasti net tie, kurie sprogimą matė savo akimis.

“Sprogimo banga mane pakėlė į orą, pajutau, kad maskatuoju kojomis”, pasakojo 78 metų Bostono maratono veteranas. Šalia jo stovėjusi moteris sakė, kad staiga žmonės tarsi pašoko į orą. Jiems abiem pasisekė, nes atsipirko tik keliais nubrozdinimais.

“Pro mane pralėkė kažkieno koja.

Nusijuosiau diržą, kad juo būtų galima sustabdyti kraujavimą”, - pasakojo šalia finišo linijos buvusi moteris. O paskui prasidėjo chaosas.

Stebėjusieji maratoną pro langus pasakojo: “Iš viršaus atrodė, tarsi viskas susimaišė. Žmonės šaukė, blaškėsi ieškodami šeimos narių ir draugų. Buvo matyti kažkokios nuolaužos, kažkieno daiktai, šaligatvis buvo užlietas krauju.” Tačiau baisiausia buvo tiems, kurie matė aukas ir nukentėjusiuosius.

“Vienam bėgikui buvo nutrauktos abi kojos žemiau kelių. Jį apsupę giminės raudojo balsu, tačiau jis pats buvo visiškai ramus”, - pasakojo neloli sprogimo vietos buvusi moteris.

Iš šalia esančio viešbučio išbėgę darbuotojai, norėję padėti nukentėjusiesiems, pamatė baisų vaizdą. “Prieš mus ant asfalto gulėjo septyni ar aštuoni žmonės. Du jau buvo negyvi.

Sprogimas nuplėšė vienam vaikinui kelnes, jo visa nugara buvo kruvina”, sakė tai matęs amerikietis.

Tie, kurie buvo arčiausiai vietos, kur nugriaudėjo sprogimas, neteko kojų, kai kurie rankų, vienam žmogui sprogimas nuplėšė net lūpas.

“Viskas atrodė tarsi kine, - vėliau pasakojo renginyje budėjęs medikas.

- Per maratoną mes visuomet turime daug darbo, nes žmonės išsinarina kojas, pasitempia raumenis. Tačiau to, ką tą kartą pamačiau, dar niekada nebuvau regėjęs.” Deja, budėjusieji medikai nebuvo įpratę dirbti su traumomis, kurias patyrė maratono dalyviai ir stebėtojai. “Per 25 savo darbo metus su tuo susidūriau pirmą kartą. Tai buvo paprasti žmonės, o atrodė lyg iš karo grįžę kareiviai. Patekau tarsi į karo veiksmų zoną”, - sakė kitas medikas ir pridūrė, kad jis pirmiausia pamanė, jog kartojasi rugsėjo 11-oji.

Žmonės puolė padėti nukentėjusiajam.

Vyksta paieškos Sprogimus užfiksavo vaizdo kameros. Federalinio tyrimų biuro agentai ir policininkai kreipėsi į žmones, prašydami pranešti viską, kas jiems pasirodė įtartina. Prie tyrimo prisidėjo ir Centrinė žvalgybos valdyba bei Nacionalinio antiterorizmo centro darbuotojai.

Nors dar nežinia, kas įvykdė šį teroro aktą, ir tiriamos pačios įvairiausios versijos, pirmiausia kilo mintis apie naują islamistų išpuolį, nes pats atakos scenarijus - sprogstamųjų užtaisų išdėstymas vienas netoli kito, išpuolio įvykdymas per renginį, į kurį susirenka itin daug žmonų, labai jau priminė islamo ekstremistų atakas. Būtent taip veikia Arabijos pusiasalyje įsikūręs Jemeno “Al-Qaedos” padalinys, o “Vakarų džihadistams” skirtas žurnalas visuomet sveikina tokius išpuolius, net pačius mažiausius. Tačiau netrukus talibai pranešė, kad nors jie ir sveikina tokius “gerus darbus”, su šiuo teroro aktu nėra susiję. Tad Bostone galėjo pasireikšti ir vidaus ekstremistai. Tai tarsi patvirtintų šio teroro akto surengimo data - būtent balandžio 15-ąją amerikiečiai švenčia

B.Obama: “Tai buvo baisus ir bailus išpuolis.

Kai bombų taikiniais tampa nekalti žmonės, - tai yra teroro aktas.”

Patrioto dieną, kuri siejama su kova už nepriklausomybę. Be to, balandžio 15oji yra paskutinė diena, iki kurios amerikiečiai privalo sumokėti mokesčius.

Išpuolį galėjo surengti ir koks “vienišas vilkas”, ir kokia nors maža radikali dešiniųjų pažiūrų grupuotė, nekenčianti vyriausybės, o galėjo ir nenorintieji, kad būtų priimtas ginklų pardavimo ribojimo įstatymas.

JAV prezidentas Barackas Obama sprogdinimus Bostone vakar pavadino bailiu teroro aktu, tačiau sakė, jog kol kas nežinoma, kas dėl jų kaltas užsienio ar vietinė grupuotė, ar “piktavalis individas”. “Tai buvo baisus ir bailus išpuolis, - kalbėjo B.Obama Baltuosiuose rūmuose. - Kai bombų taikiniais tampa nekalti žmonės, - tai yra teroro aktas”. Prezidentas pažadėjo, kad išpuolio kaltininkai bus surasti ir teisiami, ir pabrėžė, jog terorizmas negąsdina Amerikos.

Iš tiesų tai yra pirmasis teroristų išpuolis Jungtinėse Valstijose, kai po 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykusios tragedijos šalyje buvo smarkiai sustiprintas saugumas. Apie rengiamą išpuolį, skirtingai nei prieš rugsėjo 11-ąją, saugumo tarnybos jokios informacijos neturėjo. Šiuo metu policininkai ieško tamsiaveidžio, o gal juodo vyro, kalbančio su akcentu, nes manoma, kad jis galėjo būti prisidėjęs prie sprogimų. Likus 5 minutėms iki jų, šis stora striuke vilkintis ir turintis juodą kuprinę vyras bandė patekti į zoną, į kurią galėjo įeiti tik specialus personalas. Yra stebimas ir į Bostono ligoninę nuvežtas vienas į kojas sužeistas asmuo, nes jis yra Saudo Arabijos pilietis. Jau atlikta krata ir viename Bostono priemiesčio bute, kur gyvena studentas iš Saudo Arabijos.

Tarp trijų žuvusiųjų - 8 metų berniukas Martinas Richardas. Jis su mo-

tina ir seserimis stebėjo, kaip bėga jo tėvas, ir pamatęs puolė jį apkabinti. Iš viso į ligonines buvo nuvežti 144 žmonės, iš kurių 17 būklė kritinė, o 25 - labai sunki. Mažiausiai dešimčiai žmonių teko amputuoti galūnes.

Tyrėjus stebina tiek daug nukentėjusiųjų, nes sprogo mažo galingumo bamba. Manoma, kad ji galėjo būti užpildyta kuo nors, kas pridarytų kuo daugiau žalos. Chirurgai pranešė apie žuvusiųjų kūnuose rastus šrapnelius, o tyrėjai - apie aptiktus parako pėdsakus ir rutulinius guolius.

Bombos buvo paslėptos šiukšlių dėžėse, išdėstytose palei maratono trasą, ir tarp dalyvių daiktų. Sprogimo vietoje neaptikta pramoninės gamybos sprogmenų. Tai greičiau savadarbiai užtaisai, todėl galima daryti išvadą, kad nusikaltėlis ar nusikaltėliai, kad ir kas jie būtų, siekė ne žudyti, o sužaloti kuo daugiau žmonių.

Manoma, kad bombos buvo aktyvintos mobiliuoju telefonu. Policija rado dar penkias nesprogusias bombas.

Praėjus maždaug 40 minučių po nugriaudėjusių sprogimų Bostone buvo išjungtas mobilusis ryšys, kad nebūtų aktyvinami kiti užtaisai, todėl maratono dalyviai ir jį stebėjusieji negalėjo susisiekti su artimaisiais.

Bostone tebėra sustiprintas saugumas. Gatvėse budi policininkai, jie kartais sustabdo žmones, kad apžiūrėtų jų daiktus. Vakar dėl atliekamo tyrimo aplink tragedijos vietą buvo uždarytos parduotuvės, kurį laiką neveikė net Bostono oro uostas.

Anot Lietuvos ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio, maratone dalyvavo šeši lietuviai. Jie patys pranešė ambasadai, kad per sprogimus nenukentėjo.

•

“The Boston Globe”, “USA Today”, AP, CNN, ABC, LŽ

8

2013 04 17 Lietuvos žinios

Pasaulis

Paskutinė Margaret Thatcher kelionė Šiandien Didžioji Britanija ir pasaulis atsisveikins su Geležine ledi Margaret Thatcher. Ją į paskutinę kelionę lydės pasaulio lyderiai, buvę bendražygiai ir atstovai iš beveik 200 pasaulio valstybių bei tarptautinių organizacijų.

Buvusios Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės M.Thatcher laidotuvėms buvo rengiamasi iš anksto. Londone vyko jų generalinė repeticija. Per ją tuščiose rytinėse Didžiosios Britanijos sostinės gatvėse žygiavo daugiau kaip 700 kareivių. Karinių oro pajėgų orkestras grojo Frederico Chopino, Ludwigo van Beethoveno kūrinius ir Felixo Mendelssohno laidotuvių maršą, o į dvi eiles išrikiuoti Karališkųjų oro pajėgų kareiviai marširavo pro serų Hugh Dowdingo ir Arthuro Harriso statulas ligi pat Šv. Pauliaus katedros.

Laidotuvių ceremonija Šv. Pauliaus katedroje vyks pagrindinė ceremonijos dalis. 1982 metų Folklandų karo su Argentina veteranai įneš Didžiosios Britanijos vėliava papuoštą M.Thatcher karstą į katedrą, kurioje vyks šventosios mišios. Po jų aštuoni kareiviai uždės karstą ant 1914-aisiais pagamintos patrankos lafeto. Jį temps šeši žirgai. Į paskutinę kelionę M.Thatcher lydės ir patrankos šūviai iš Londono Tauerio bokšto. Žirgų traukiamą patrankos lafetą su M.Thatcher karstu Londono gatvėse stebės daugybė miesto gyventojų ir svečių.

M.Thatcher laidotuvėse dalyvaus ir Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II su savo vyru. Be karališkosios poros, laidotuvėse apsilankys daugiau nei 2 tūkst. kviestinių svečių. Jose svečiuosis buvę Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai, kompozitoriai, politikai, diplomatai ir visuomenės veikėjai. Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono atstovai sakė, kad laidotuvėse dalyvaus daug Konservatorių partijos narių, buvusių M.Thatcher bendražygių, tarptautinių organizacijų ir beveik 200 pasaulio šalių atstovų. Jie

M.Thatcher palaikai atsidurs ant žirgų traukiamos patrankos lafeto. / AFP/Scanpix nuotrauka atiduos velionei Didžiosios Britanijos premjerei pagarbą už gyvenimo nuopelnus ir išlydės ją į paskutinę kelionę.

Iškilmingos laidotuvės Nors M.Thatcher laidotuvių ceremonija vyks iškilmingai, tai nebus valstybinės laidotuvės. Tačiau dauguma visuomenės ir svečių skirtumų tarp šių iškilmingų ir valstybinių laidotuvių nepastebės. Valstybinės laidotuvės Didžiojoje Britanijoje rengiamos monarchams ir labai nedaugeliui kitų ypač nusipelniusių asmenų. Pastarąjį kartą valstybinės laidotuvės buvo surengtos 1965 metais Antrojo pasaulinio karo laikų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui. Jos taip pat vyko Šv.

Pauliaus katedroje.

Bendruomenių rūmų bibliotekos pastaboje, kurioje aiškinamas laidotuvių skirtumas, nurodoma, kad valstybinės laidotuvės nuo iškilmingų skiriasi dviem aspektais: joms leidimas suteikiamas parlamento siūlymu, o lafetą, kuriuo karstas vežamas į šarvojimo vietą, nuo karalienės Victorios laidotuvių 1901-aisiais traukia Karališkojo jūrų laivyno jūreiviai, o ne žirgai.

Nenorėjo valstybinių laidotuvių M.Thatcher draugas ir atstovas lordas Timas Bellas sakė, kad buvusi Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė pati nusprendusi, kad nenori tokių laidotuvių, kokios buvo surengtos W.Churchilliui. “Ji nenorėjo valstybinių laidotuvių, kaip ir jos šeima. Ji ne-

Lordas T.Bellas: “M.Thatcher nenorėjo valstybinių laidotuvių, kaip ir jos šeima.

Ji nepageidavo būti iškilmingai pašarvota, nes manė, kad taip netinka.” pageidavo būti iškilmingai pašarvota, nes manė, kad taip netinka. Be to, ji nenorėjo karo lėktuvų skrydžio, nes manė, kad tai - pinigų švaistymas”, - sakė T.Bellas.

Paskelbdama laidotuvių tipą vyriausybė nurodė, kad taip norėjo velionė M.Thatcher ir jos šeima. Tokioms laidotuvėms pritarė ir Didžiosios Britanijos karalienė. “Ledi Thatcher norėjo, kad laidotuvėse dalyvautų ginkluotosios pajėgos. Tai aiškiai rodo, kad baronienė būdama gyva dalyvavo planuo-

jant laidotuves”, - sakoma vyriausybės pranešime.

Pareikšti nenorą, kad jai būtų surengtos valstybinės laidotuvės, galbūt buvo išmintingas M.Thatcher žingsnis - atsižvelgiant į tai, kad tokiam įvykiui balsuodamas turi pritarti parlamentas. O britų parlamentarai vis dar labai nesutaria dėl velionės konservatorių politikės palikimo. M.Thatcher šalyje įvykdė radikalias laisvosios rinkos reformas ir per 11 savo valdymo metų transformavo Didžiąją Britaniją.

•

A.Navalno teismas skaldo Rusiją Pinigų grobstytojas ar kovotojas su korupcija? Šiandien Kirovo teismas spręs opozicionieriaus Aleksejaus Navalno likimą, kuris daugeliui jo šalininkų atrodo aiškus.

Rusijoje vyksta propagandinis karas, kurio smaigalyje - vienas svarbiausių opozicijos aktyvistų A.Navalnas. Jo šalininkai mano, kad byla A.Navalnui politinis susidorojimas, tačiau ne visi pritaria tokiai nuomonei. Valstybinių institucijų atstovams ir Rusijos gyventojams jis - nusikaltėlis, subūręs organizuotą grupę, kuri iššvaistė 16 mln. rublių (1,35 mln. litų) iš valstybinės medienos kompanijos, ir už tai turintis sumokėti savo laisve.

nuomone, A.Navalno byla gali būti sufabrikuota. Tai dar labiau Rusijoje ir pasaulyje didina susidomėjimą šiuo teismo procesu. Nepaisydami tolimo atstumo, teisininko, tinklaraštininko ir vieno gatvių protestų, vykusių prieš Kremlių praėjusiais metais, organizatoriaus A.Navalno rėmėjai ketina jį palaikyti Kirovo teismo salėje ar už jos ribų. Žurnalistai ir opozicionieriaus gynėjai rezervavo visus skrydžius į Kirovą. Šiame mieste nėra ir tuščių viešbučių kambarių. “Sunku pasakyti, kiek žmonių galime tikėtis, tačiau jų turėtų atvykti gana daug”, - sakė A.Navalno bendradarbis Georgijus Alburovas. Jis į Kirovą buvo atvykęs prieš savaitę ir čia įsteigė teisiamo opozicionieriaus šalininkų būstinę.

Internautų nuomonė Tikisi palaikymo A.Navalno teismas vyksta Kirovo mieste, esančiame už 800 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos. Opozicijos aktyvisto šalininkai mano, kad vieta pasirinkta neatsitiktinai. Rusijos provincijos miesto teismui lengviau nutildyti kova su korupcija pagarsėjusį opozicionierių, be to, Kirove susirinktų mažiau jo šalininkų nei Maskvoje.

Vieno aukšto Rusijos pareigūno

A.Navalnas sulaukė ir dešimčių tūkstančių internautų palaikymo. Juos žavi opozicionierius kova su korumpuotais pareigūnais. A.Navalnas nedalyvauja Kremliaus kontroliuojamos televizijos laidose, tačiau savo įžvalgas parašo internete. Jo tinklaraščiai atskleidžia pareigūnų korupcijos ryšius, o tai greičiausiai nepatinka Kremliui.

“Tikiu, kad A.Navalnas nekaltas. Jis kovoja su korupcija, todėl netikiu, kad

jis pats galėtų tapti korumpuotas”, - rašė internautė Aliona. “Rusijai reikia daugiau tokių žmonių kaip A.Navalnas. Tada mūsų valstybė taptų skaidresnė ir ne tokia korumpuota”, - pridūrė Aleksandras.

“Teisybė turi savo kainą, ir ta kaina A.Navalnui gali kainuoti laisvę”, - sakė jo šalininkas G.Alburovas.

Tačiau interneto erdvėje ne vien teigiami atsiliepimai apie opozicionierių.

“A.Navalnas nusikaltėlis, o nusikaltėlius reikia bausti”, - rašoma Jegoro žinutėje. “Nenoriu, kad Rusijos turtas būtų grobstomas. Grobstytojai turi atsidurti kalėjime, ir kuo greičiau. Tikiu, kad teismas įrodys A.Navalno kaltę ir jis atsidurs, kur pridera”, - piktinosi Ana.

Aiškus rezultatas Jeigu Kirovo teismas pripažins A.Navalno kaltę, jis 10 metų sėdės kalėjime. “A.Navalno gali laukti Michailo Chodorkovskio, “Pussy Riot” ir kitų režimui besipriešinusiųjų likimas”, -

Opozicionieriui A.Navalnui gresia 10 metų kalėjimo. / Reuters/Scanpix nuotrauka sakė G.Alburovas. Jis mano, kad teismo proceso rezultatas jau aiškus dėl A.Navalno tyrimų, kurie atskleidė nedeklaruotą aukštų Rusijos pareigūnų nuosavybę užsienyje.

Viename savo tyrime A.Navalnas įrodė, kad Rusijos tyrimo komiteto vadovas ir šalies prezidento Vladimiro Putino bendražygis Aleksandras Bastrykinas nuslėpė turįs privačios nuosavybės Čekijoje, o keli Dūmos nariai nedeklaravo turto Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje.

“Teisybė turi savo kainą, ir ta kaina A.Navalnui gali kainuoti laisvę”, - apgailestavo G.Alburovas. Šį faktą netiesiogiai pripažino ir pa-

našios į JAV Federalinių tyrimų biurą Rusijos organizacijos - Tiriamojo komiteto atstovas Vladimiras Markinas.

“A.Navalno veikla lėmė jam bylą. Jis savo veiksmais suerzino valdžios institucijas, ir jos nepaklusniam opozicionieriui stengiasi atkeršyti”, - teigė V.Markinas. Tačiau kitame interviu Rusijos valstybiniam dienraščiui “Izvestija” jis paneigė, kad A.Navalno byla politinė. “Tai byla, kurioje įtariamasis kaltinamas grobstęs turtą. Tai nieko bendro neturi su politika”, - sakė V.Markinas.

“The Guardian”, “The Telegraph”, AP, AFP, BNS, LŽ

2013 04 17 Lietuvos žinios

Verslas

Malkų žiemą į biržą neitų

Vidutinės gamtinių dujų ir biokuro kainos, litai už toną naftos ekvivalento Data

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Visus biokuro gamintojus ir medieną naudojančias katilines valstybės valia suvarius į biokuro biržą, ši rinkos naujokė gal ir padės sumažinti kainas, bet energetikai bijo kitko - ar bus užtikrintas nepertraukiamas kuro tiekimas.

Praėjusią savaitę po Lietuvos prezidentės susitikimo su energetikos ministru paskelbtas prezidentės raginimas “nedelsiant imtis priemonių, kurios sustabdytų kainų kilimą ir pažabotų monopolinio biokuro tiekėjo įsigalėjimą”.

Jau kitą dieną ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius suskubo pranešti: “Šilumos ūkio gamintojai, gavę valstybės finansinę paramą šilumos ūkio gamybai ar pertvarkai, privalomai turės pirkti biokurą per biokuro biržą.” Jis užsiminė, kad biržoje “Baltpool” šilumininkams teks pirkti ne mažiau kaip pusę naudojamo biokuro.

Valstybės vadovai nurodo svarbiausias tokio planuojamo sprendimo priežastis: skaidrinti biokuro (medienos) rinką ir panaikinti monopolį biokuro rinkoje bei sumažinti šilumos energijos kainas vartotojams.

Birža ramina Energetikos išteklių biržos UAB “Baltpool” generalinė direktorė Laura Žalaitė LŽ sakė esanti tikra, kad jau šios vasaros viduryje baigusi pertvarkas birža bus pasirengusi aptarnauti visas centralizuoto šilumos tiekimo įmones ir tiekėjus. Jos teigimu, biokuro pirkėjai galės būti ramūs ir dėl tiekimo patikimumo, kuris bus ne mažesnis, nei šilumos gamintojai turi dabar, pirkdami kurą pagal ilgalaikes sutartis. “Birža taip pat kels reikalavimus tiekėjui, kai kuriais atvejais net griežtesnius. Kiekvienas biokuro pardavėjas, ypač jei nori garantuoti didesnį kuro tiekimo kiekį, privalės pateikti užstatą, proporcingą savo prisiimtiems įsipareigojimams. Be to, birža atliks tiekėjo finansinio patikimumo, patirties ir panašias patikras”, - pasakojo biržos vadovė. Tai, anot jos, suteikia galimybių biržos prekyboje dalyvauti ir

Gamtinės dujos Biokuras

2011-01

940

700

2011-06

1130

694

2012-01

1329

753

2012-06

1429

449

2013-01

1289

643

2013-03

1352

626

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

Būtų šaunu “Kaip valdžia nuspręs, taip ir darysime. Tada, matyt, teks ir sutartis su tiekėjais nutraukti, tik nemanau, kad bus geriau”, - LŽ svarstė UAB “Varėnos šiluma” direktorius Virginijus Guoga. Šios bendrovės 87 proc. naudojamo kuro sudaro medienos drožlės, o parduodama šilumos energija yra viena pigiausių Lietuvoje - varėniškiai už šilumos kilovatvalandę moka po 21,61 cento, arba geru trečdaliu mažiau negu brangiausiai mokantys anykštėnai (36,04 cento už kilovatvalandę), kurių katilinėse tik 7 proc. sudaro biokuras.

Pasak Varėnos savivaldybės valdomos įmonės vadovo, dabartinė apsirūpinimo biokuru tvarka visiškai tenkina: paskelbus viešą kuro pirkimo konkursą, su laimėtoju pasirašoma sutartis, kurioje tiekėjas garantuoja tiekimą bet kuriuo metu bei sutartyje nurodyta kaina.

“Svarbiausia mums žiemą ne kaina, o tiekimo garantija. Sutartyje yra sąlyga, kad laiku neparūpinęs sutarto biokuro kiekio tiekėjas privalėtų mokėti didžiules baudas”, - pabrėžė V.Guoga.

Jis abejojo, ar kuro tiekimą imtųsi garantuoti “Baltpool” birža, darbą pradėjusi vos prieš pusmetį. “Jeigu birža galėtų užtikrinti kuro tiekimo patikimumą, būtų labai šaunu, nereikėtų jokių konkursų”, - svarstė V.Guoga ir priminė, kad ekstremaliomis sąlygomis, kai kuro paklausa smarkiai padidėja, jis ir kainuoja gerokai brangiau.

9

L.Žalaitė: “Šiuo metu Lietuvoje E.Gaidamavičius: “Jeigu dabar viskas rinkos sąlygas diktuoja pirkėjai, bus paleista per biržą su trumpalaitodėl savo vietos po saule ieškosi kėmis sutartimis, biokuro biokuro pardavėjai.” gamintojams iškils rimtas pavojus.” smulkiesiems biokuro gamintojams, bet šių prisiimti įsipareigojimai turės būti proporcingi jų pajėgumui.

Per biržą sudaromi sandoriai tiekti kurą ateities laikotarpiams - nuo vasaros bus galima sudaryti sandorius savaitei, mėnesiui arba ketvirčiui. Taigi šilumos įmonės vasarą galės sudaryti sandorius žiemos tiekimui. L.Žalaitė pažymėjo, kad birža veikia ištisus metus, todėl jei žiema bus šaltesnė nei tikėtasi arba šildymo sezonas užsitęs, sandorį bus galima sudaryti ir kitai savaitei.

Ji tikisi, kad būsima nauja tvarka pastatys ant kojų ir biržą. Per pirmuosius du mėnesius prekybai biržoje užsiregistravo 23 tiekėjai, bet vėliau procesas sustojo, nes nesiregistruoja pirkėjai. “Šiuo metu Lietuvoje rinkos sąlygas diktuoja pirkėjai, todėl savo vietos po saule ieškosi biokuro pardavėjai. Manau, artimiausiu metu neliks šitos bėdos”, - sakė L.Žalaitė. Anot jos, ir šiandien tėra keli pirkėjai. Tokiomis sąlygomis tiekėjams birža lieka nepatraukli, nes teikiant pardavimo pavedimus tektų įšaldyti dalį kapitalo reikalaujamam užstatui - 5 proc. pavedimo sumos ir 10 proc. sandorio vertės.

Ne panacėja Tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad iš reguliuojamų centralizuotų šilumos gamintojų pareikalavus ne mažiau kaip pusę biokuro pirkti biržoje padėtis labai pasikeis, ir juolab vien dėl to sumažės šilumos kaina vartotojams. Jie abejoja ir

galimu biržos prekybos mastu. “Mes esame prekiavę biržoje, bet norint sudaryti išankstinį sandorį didesniems kiekiams, reikia tam pasiruošti, sukaupti atsargų - juk ne orą parduodi, - LŽ aiškino vienos didžiausių Lietuvos medienos rinkos dalyvių UAB “Timbex” biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius. - Medienos tiekėjams reikia ir atitinkamų gamtinių sąlygų ne bet kada į mišką įvažiuosi. Vadinasi, reikia kurą kaupti visiems metams. Tai nėra taip paprasta.”

Pasak jo, biokuro kainos, nurodomos sutartyse, ir dabar nėra aukštos, bet ilgalaikės sutartys tiekėjui garantuoja ilgalaikį darbą, bent šiokią tokią plėtrą. “Taigi, ir šilumos gamintojas, ir tiekėjas įsipareigoja vienas kitam: vienas stabiliai tieks, o kitas pirks ne mažiau, negu numatyta sutartyje”, - pasakojo biokuro šakos specialistas. Be to, anot jo, biokurui gaminti vienas medienos smulkintuvas kainuoja daugiau kaip 2 mln. litų, tačiau valstybės finansinės paramos gamintojai iki šiol iš esmės neregėjo.

“Jeigu dabar viskas bus paleista per biržą su trumpalaikėmis sutartimis, biokuro gamintojams iškils rimtas pavojus, nes planuoti tolesnes perspektyvas, investicijas į technikos atnaujinimą ar juolab verslo plėtrą bus per drąsu”, sakė E.Gaidamavičius. Jis apgailestavo, kad valdžia įprato radikalius verslui rūpimus sprendimus priimti nepasitarusi su rinkos dalyviais.

Viskas sudėtingiau “Viskas yra sudėtingiau, negu manoma. Iš tikrųjų reikia labai gerai išmanyti apsirūpinimo biokuru ir šilumos gamybos bei tiekimo schemą, norint priimti tokius radikalius sprendimus”, kalbėjo Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas. Bendrąja prasme, anot jo, svarbiausia yra tiekimo garantijos, kuro pristatymo sąlygos, tiekėjo ir gamintojo santykiai ir panašūs dalykai. Birža, jo manymu, šito garantuoti negalinti.

“Ilgalaikės sutartys su visomis sankcijomis yra daug patikimesnė priemonė apsirūpinti biokuru, juolab kad biržoje to kuro galima ir negauti tada, kai jo labiausiai reikia, arba smarkiai pakilus paklausai už jį teks mokėti labai brangiai - tiek, kiek tuo metu nustato rinka.

Nepavykus nusipirkti kuro biržoje, prarastos galimybės tikrai virs didžiuliais nuostoliais”, - perspėjo šiluminės energetikos ekspertas.

Jis siūlo mėginti įsivaizduoti apsirūpinimo kuru problematiką plačiau. Pavyzdžiui, į nedideles savivaldybių katilines medienos neretai gali privežti ir vietos ūkininkai. Tačiau Vilniaus, Kauno, kitų miestų galingų katilinių, kurios per valandą sudegina po gerą vilkiką medienos drožlių, vietos ūkininkai nesugebės aprūpinti. “Tai gali užtikrinti tik galingas tiekėjas, turintis didelį transporto parką ir gerai subalansuotą logistiką. Lietuvoje dėl rinkos grumiasi du tokie tiekėjai: “Icora” grupei prik-

lausanti “Bionovus” ir UAB “Timbex”.

Jie turi galimybių supirkti medieną iš mažų tiekėjų ir pagal sutartis parduoda šilumininkams. Variantai labai įvairūs”, - pasakojo ekspertas.

V.Lukoševičius teigė nesuvokiąs, kodėl valstybės vadovai imasi diktuoti sąlygas tokiai jautriai ūkio sričiai kaip šilumos energetika, vadovaudamiesi neigiamomis nuostatomis apie kurį nors vieną rinkos dalyvį. “Šilumos energetika - labai jautri, daugybę niuansų apimanti sritis, kurioje priėmus vieną netinkamą sprendimą galų gale nukenčia pats jautriausias rinkos dalyvis - vartotojas”, - sakė ekspertas.

Jis tikina, jog šilumos tiekimo verslas negali paklusti bendriems rinkos dėsniams vien dėl to, kad vienais šilumos tinklais namai bus šildomi iš skirtingų katilinių. “Biokuro rinka dar tik formuojasi, o ir medienos birža veikia vos apie pusmetį. Viskas dar turi susidėlioti. Dabartinėje schemoje galima įžvelgti ką nori, o galutinio atsakymo nėra. Jeigu viskas būtų labai paprasta, tuo jau seniai naudotųsi visi”, - svarstė V.Lukoševičius.

Jo manymu, valstybė galėtų pasirinkti kitą būdą šilumos tiekėjus aprūpinti pigiu kuru - įpareigoti urėdijas tą kurą gaminti ir tiekti šilumos gamintojams.

“Pirmiausia reikia arba subsidijų, arba mokesčių reguliavimo, kad į katilus pakliūtų medžio atliekos, o ne gera mediena. Būtent šioje srityje valstybė turi tikrai daug svertų subsidijuoti biokuro gamybą iš atliekų”, - sakė ekspertas. Jo įsitikinimu, vien dėl to, kad apsirūpinimo biokuru problema bus užkrauta “Baltpool”, galutinė šilumos kaina vartotojams tikrai nesumažės. Esą įstatymų leidėjai sukūrė palankias sąlygas nelygybei plisti. Mat reguliuojami šilumos tiekėjai negali viršyti 5 proc. pelno normos, tačiau jie privalo supirkti nepriklausomų tiekėjų šilumos energiją, o šiems pelno normos niekas neriboja.

Jam atitarė ir E.Gaidamavičius: “Valstybė turėtų apsispręsti, ar medienos rinka turi būti laisva, ar reguliuojama, ar planinė. Kai šilumos kainą reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tikrai keistas atrodo nurodymas, iš kokio šaltinio biokurą pirkti. Toks sprendimas visiškai negarantuoja, kad sumažės šilumos kaina.” Pasak jo, tai iš anksto buvo užprogramuota ir praėjusiais metais priimtame Šilumos tiekimo įstatyme.

Tai jau dabar gula ant galutinių vartotojų pečių”, - konstatavo E.Gaidamavičius.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 04 17, LB

3,4528 2,6415 3,0467 2,8398 4,2724 1,3338 4,6311 4,0395 2,7070 1,7484 4,9281 4,5932 8,3950 8,3949 4,1247 1,4740 3,2455

+0,0151% -0,2166% +0,0634% +0,0913% +0,1724% +0,0022% -0,2055% +0,4248% -0,0458% -0,0041% -0,1655% -0,0584% -0,3824% -0,0655% -0,0475% +0,0154%

10

2013 04 17 Lietuvos žinios

Trasa

Lengvins pritinginčių vairuotojų dalią VIDMANTAS UŽUSIENIS

Vyriausybėje brandinama idėja automatiškai iš valstybės įmonės “Regitra” duomenų bazės išregistruoti tuos automobilius, kuriems praėjus 90 dienų nuo pasibaigusios valstybinės techninės apžiūros nebus atlikta nauja.

Tai gali būti itin palanku tiems mašinų savininkams, kurie vengia išregistruoti nenaudojamas Lietuvoje savo transporto priemones. Šiuo metu mažiausiai 200 tūkst. mūsų šalyje jau nenaudojamų lengvųjų automobilių savininkų jaučiasi gyvenantys tarsi ant ugnikalnio.

Gali būti, kad tokių “mirusių” mašinų yra apie pusę milijono, nes, “Regitros” duomenimis, oficialiai yra registruota apie 1,7 mln. keleivinių automobilių, o techninę apžiūrą 2012-ųjų pradžioje buvo perėję, kitaip sakant, realiai naudojami vos 1,25 mln. jų.

Žaliojo mokesčio korta Bet kuo čia dėtas ugnikalnis? Kiekvienais metais kalbama apie vadinamojo žaliojo mokesčio įvedimą, kuris smarkiai kirstų vairuotojams per kišenę. Jis būtų taikomas ir tiems keleiviniams automobiliams, kurie jau seniausiai Lietuvoje nenaudojami.

Vienus jau kada yra suėdusios rūdys, kitus jų buvę šeimininkai atidavę į metalo supirktuves arba neišregistruotus pardavę pirkėjams iš Rytų. Šie automobiliai toliau sėkmingai zuja Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Užkaukazės ar Vidurinės Azijos keliais.

Nors Lietuvoje nenaudojamų mašinų likimas ir skirtingas, visus juos vienija vienas dalykas - mašinos nėra išregistruotos iš “Regitros” duomenų bazės. Ir jeigu bus įvestas žaliasis mokestis, jis bus taikomas ir mūsų šalyje nebenaudojamoms mašinoms.

Nemaža dalis nenaudojamų automobilių dūla senuose garažuose. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka Sunkiausia mokesčio našta būtų tiems automobilininkams, kurie savo vardu yra įregistravę po kelias mūsų krašte nenaudojamas mašinas. Vien pasikalbėję su bendradarbiais galbūt čia pat aptiksite tokių žmonių, kurie atsainiai prisipažins neišregistravę kokių 4-6 savo senų mašinų.

Niekas tiksliai nežino, kodėl šalies vairuotojai vengia išregistruoti nenaudojamas mašinas. Manoma, jog daugelis jų paprasčiausiai pritingi užsukti į artimiausią “Regitros” biurą. Tačiau savininkų padėtis labai pasunkėtų, jei išregistruojant automobilius būtų pradėta reikalauti jų registracijos dokumentų, valstybinių numerių, taip pat - pažymos apie mašinų pridavimą utilizuoti. Norint gauti tokią pažymą reikėtų turėti registracijos liudijimą arba bent jau valstybinį numerį, o dauguma vairuotojų jų seniausiai neturi. Kol kas nė vieno iš paminėtų dokumentų “Regitra” nereikalauja.

Nuo daliai vairuotojų nemalonaus formalumo juos gali išvaduoti ir nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, dėl kurios pasiūlymai buvo svarstomi praėju-

G.Šlėderis: “Jeigu turėčiau savo vardu registruotą Lietuvoje nenaudojamą automobilį, jį kuo greičiau išregistruočiau, kol dar nereikalaujama pažymos apie mašinos utilizavimą.” sią savaitę Vyriausybėje vykusiame Valstybės eismo saugumo komisijos posėdyje.

Ne vaistas Kalbėdamas su LŽ žurnalistu Lietuvos techninės apžiūros įmonių

asociacijos “Transeksta” direktorius Gintautas Šlėderis sakė, kad siūloma automatiškai stabdyti registraciją tų transporto priemonių, kurios pasibaigus jų ankstesnės techninės apžiūros galiojimui per mėnesį neatvyksta atlikti naujos techninės ap-

žiūros. “Jei galiojančia technine apžiūra automobilio valdytojas nepasirūpintų dar porą mėnesių, tuomet mašina būtų visiškai išregistruojama.

Vėliau toks automobilis, atvykęs į techninės apžiūros centrą, paprasčiausiai nebūtų priimtas, savininkui tektų važiuoti į “Regitrą” ir iš naujo įregistruoti mašiną. Žinoma, tai mašinos valdytojui kainuotų papildomai”, - sakė G.Šlėderis.

Jis tikino, kad jei Seimas priimtų tokią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakciją, kokia buvo svarstoma Vyriausybėje, labai palengvintų ir tų mašinų, kurios jau yra nenaudojamos Lietuvoje, savininkų dalią. “Trims mėnesiams praėjus būtų išregistruojami ne tik tie automobiliai, kuriais dar įmanoma važinėti, nors jų techninė apžiūra ir negalioja, bet ir šalyje nenaudojamos transporto priemonės.

Ir tada jau jos nebekybotų virš savininkų galvos it Damoklo kardas”, pažymėjo “Transekstos” vadovas.

Vis dėlto G.Šlėderis patarė neišregistruotų automobilių valdytojams nepasikliauti Vyriausybėje svarstytais pasiūlymais, “nes pasiūlymai ir yra pasiūlymai”. “Jie dar keliaus į Seimą. Jei parlamentarai jiems nepritars, padėtis liks tokia pati, kokia yra dabar. Todėl jeigu aš turėčiau savo vardu registruotą Lietuvoje nenaudojamą automobilį, jį kuo greičiau išregistruočiau, kol dar nereikalaujama pažymos apie mašinos utilizavimą”, - sakė LŽ pašnekovas.

Daugiau naujienų Iš įdomesnių praėjusią savaitę Vyriausybėje svarstytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo naujos redakcijos pasiūlymų paminėtinas tas, kuris susijęs su pėsčiaisiais.

Jų nepraleidusiems vairuotojams siūloma atimti teisę vairuoti mėnesiui. Tokia pat bauda turėtų būti skiriama ir greitį daugiau nei 30 km/ val. gyvenvietėse viršijusiems vairuotojams.

•

Kelionės traukiniais po Europą prasideda užsienyje dinavijoje, Balkanų šalyse ir Turkijoje. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje “Interrail Pass” negalioja.

ILONA STAŠKUTĖ

Leistis į kelionę po Vakarų Europos miestus ir miestelius labai patogu traukiniais, bet taip praleisti atostogas sumanę lietuviai paprastai išvyką pradeda ne geležinkeliu, o lėktuvu arba autobusu ir į traukinį sėda tik nuvykę į Vokietiją, Prancūziją ar Lenkiją.

Vokietijos turizmo srities atstovai pastebi, kad lietuvių šioje šalyje apsilanko vis daugiau. “Visit Berlin” informacijos centro duomenimis, vien Vokietijos sostinėje pernai su nakvyne apsilankė apie 10 tūkst. lietuvių 23,6 proc. daugiau nei 2011 metais, o nenakvojusiųjų viešbutyje greičiausiai buvo dar daugiau. Tačiau centro atstovė Katharina Dreger patvirtino, kad akivaizdi dauguma turistų atvyksta lėktuvais arba automobiliais, kai kas dar atvažiuoja autobusu, bet važiuojančiųjų traukiniais nuo pat Lietuvos beveik nėra.

Laukia atvykstančiųjų lėktuvais Vokietijos geležinkelių “DB Bahn” Tarptautinio pardavimo skyriaus vadovė Yasmin Rathor-Tcholakov taip pat teigė pastebėjusi, kad traukiniais po Vokietiją lietuviai keliauja tik at-

Iki Varšuvos - 10 valandų

Po Vakarų Europą geležinkeliais keliaujantys lietuviai išvyką paprastai pradeda lėktuvais arba autobusais. / Reuters/Scanpix nuotrauka vykę į šalį kitomis transporto priemonėmis. “Suprantame, kad iš Lietuvos nėra patogu atvykti traukiniais, bet lietuvių mūsų traukiniuose pastebimai daugėja”, - sakė ji LŽ. Pašnekovė neslėpė, kad “DB Bahn” stengiasi mūsų tautiečius pritraukti oro uostuose arba dar neišvykusius iš Lietuvos, tačiau ir kelionių agentūrose parduodami bilietai dažniausiai skirti turistams, atvykstantiems lėktuvais. Jiems Vokietijos geležinkelių bendrovė siūlo ir specialius bilietus,

kuriuos galima panaudoti kelionei pasirinkta kryptimi, bet nenustatytu laiku. Taip bilietas nenustoja galioti, net jei lėktuvas vėluoja ir žmogus nespėja į numatytą traukinį.

Ilgiau pakeliauti po Europą išsiruošę lietuviai paprastai įsigyja nuolatinį traukinio bilietą “Interrail Pass”, galiojantį nuo 10 dienų iki mėnesio, kuriuo galima keliauti neribotą atstumą per vieną arba keletą šalių. Toks biletas galioja 30 valstybių - Vakarų Europoje, Skan-

Šių bilietų pardavėjui “Rail Europe” atstovaujančios kelionių agentūros “Zigzag Travel” rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė patvirtino, kad “Interrail Pass” traukinių bilietais keliautojai domisi gana aktyviai.

Pasak jos, dažniausiai keliones traukiniais renkasi jaunuoliai iki 26 metų, nes jiems taikomos gana nemažos nuolaidos - bilietai kainuoja maždaug trečdaliu mažiau nei vyresniems asmenims. Pašnekovė užsiminė, kad keliones traukiniais žmonės paprastai derina su skrydžiais. “Turime pigių skrydžių į Italiją, Prancūziją, kitus Europos miestus, bet kiek galima į tą pačią vietą važiuoti - kartą buvę Paryžiuje žmonės traukiniu gali nuvažiuoti į Luaros slėnį, Sen Mišelio vienuolyną ir plačiau apžiūrėti šalį”, - aiškino D.Bartusevičiūtė. Ji neslėpė, kad kelionę į Vakarų Europą pradėti traukiniais iš Vilniaus ar Kauno ryžtasi tik entuziastai. Nusprendusiems važiuoti vien tik traukiniais tenka persėsti du kartus - pirmiausia Kaune, o dėl skirtingo pločio geležinkelio vėžės Lietuvoje ir Lenkijoje dar vienas persėdimas laukia Šešto-

kuose, taigi kelionė iš Vilniaus iki Varšuvos trunka daugiau nei 10 valandų. Norėdami išvengti gaišaties, lietuviai paprastai perka pigių oro linijų bilietus arba važiuoja iki Varšuvos autobusu ir tik tada sėda į traukinį. Toks pasirinkimas paprastai net nėra brangesnis, nes traukinio bilie-

Norėdami išvengti gaišaties, lietuviai paprastai perka pigių oro linijų bilietus arba važiuoja iki Varšuvos autobusu ir tik tada sėda į traukinį. tas iš Vilniaus į Lenkijos sostinę kainuoja 87-120 litų, o skrydžių ir autobuso bilietų galima rasti už dar mažesnę kainą. Bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” atstovas Vidmantas Gudas užtikrino, kad netrukus ir mūsų šalies traukiniai bus prijungti prie bendros bilietų sistemos “Interrail”.

Tačiau dėl greitesnės kelionės į Vakarus jis daug vilčių nesuteikė. “Kol kas pokyčių nėra, tikimės, kad jie ateis kartu su “Rail Baltica” geležinkeliu”, - neslėpė pašnekovas.

•

2013 04 17 Lietuvos žinios

Trasa

11

Juodosios dėžės atskleidžia avarijų priežastis ILONA STAŠKUTĖ

Užsienyje plinta avarijų aplinkybes fiksuojantys prietaisai, o kai kuriose šalyse juos netrukus turės naudoti visi vairuotojai. Lietuvoje net nesvarstoma galimybė įvesti prievolę montuoti stebėjimo sistemas į visus automobilius.

Avarijų registravimo prietaisų galima įsigyti elektronikos prekių parduotuvėse ir naudoti juos savo nuožiūra, bet netrukus JAV ir Didžiojoje Britanijoje eismo stebėjimo sistemos bus privalomos kiekvienoje transporto priemonėje. Šių šalių valdininkai užsimojo priversti visus automobilių savininkus susimontuoti juodąsias dėžes, kurios ne tik įrašys nelaimės aplinkybes, bet ir galės nuolat perduoti informaciją policijai, draudimo bendrovėms ar kitoms įstaigoms.

Prisidengia draudimo kaina Didžiosios Britanijos transporto departamentas pranešė apie ketinimus įvesti privalomas juodąsias dėžes automobiliams nuo 2014 metų.

Jos turėtų padėti sumažinti apgavysčių, siekiant gauti draudimo išmoką, kiekį. Transporto departamento ir draudimo bendrovių atstovai pastebėjo, kad nukentėjusieji avarijose meluoja apie skilusius kaulus ar kitus sužeidimus ir taip neteisėtai gauna didesnes draudimo išmokas. Todėl vyriausybinė įstaiga pažadėjo remti telematinių sistemų įdiegimą automobiliuose naudojami prietaisai turėtų veikti panašiu principu kaip lėktuvų juodosios dėžės. Jose būtų išsaugoma papildoma informacija apie avariją draudikams ir policijai, todėl žalos padengimas taptų sąžiningesnis, o atsargiems vairuotojams draudimas atpigtų.

Telematinės priemonės gali ne tik padėti išsiaiškinti nelaimių priežastis ir užtikrinti tikslesnį draudimo išmokų apskaičiavimą, bet taip pat gali būti panaudotos nuolatiniam vairuotojo stebėjimui. Užregistravusi, kaip vairuotojas stabdo, akceleruoja, įveikia posūkius ir kokį greitį mėgsta, sistema gali įvertinti jo vairavimo stilių ir atskirti, kas vairuoja atsargiai, o kas labiau rizikuoja.

Tiria galimybes Pasak draudikų, tuo remiantis būtų galima apskaičiuoti draudimo kainą kiekvienam asmeniui atskirai.

Transporto priemonių draudimu užsiimančios įmonės planuoja šiam projektui skirti milijoną svarų (apie 4

R.Slapšys: “Vaizdo registratorius gali būti tik papildomas liudininkas, padedantis išaiškinti avarijos aplinkybes.”

Avarijas fiksuojantys prietaisai atskleidžia neįtikimas eismo įvykių aplinkybes.

LŽ archyvo nuotraukos ir kadras iš “YouTube”

mln. litų), o mainais už tai gautų prieigą prie vairuotojų duomenų bazės. Švedijoje panaši stebėjimo sistema įmontuota apie 60 tūkst. automobilių, Vokietijoje nelaimių registratoriai taip pat plačiai naudojami, o Europos Komisija yra pradėjusi projektą “Veronica”, skirtą juodųjų dėžių naudojimo galimybėms visame žemyne ištirti.

Tačiau nė vienoje valstybėje avarijų registratorių naudojimas nėra privalomas.

Planuojama, kad Didžiojoje Britanijoje visuotinė vairuotojų veiksmų registravimo sistema turėtų pradėti veikti jau kitais metais, bet ne visi to laukia - dalis žmonių stebėjimo sistemą laiko jų privatumo pažeidimu. Gyventojai įtaria, kad visuose automobiliuose įrengus sistemas, kurios ne tik įrašytų avarijos aplinkybes, bet ir galėtų nuolat perduoti informaciją apie vairuo-

tojų veiksmus, jų asmeninis gyvenimas būtų matomas kaip ant delno.

Jaučiasi nesaugūs Itin aštrios diskusijos dėl privalomo juodųjų dėžių naudojimo vyksta JAV. Šioje šalyje taip pat ruošiamasi įvesti privalomą vairuotojų veiksmų stebėjimo sistemų naudojimą. JAV nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) pateikė pasiūlymą nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos naudoti įvykių registravimo sistemas visuose automobiliuose. Įstaigos pranešime teigiama, kad tokia priemonė būtų gana nebrangi, bet akivaizdžiai prisidėtų prie saugesnių kelionių, nes padėtų analizuoti avarijų eigą ir esamų saugumo priemonių efektyvumą. Tačiau Privatumo elektroninėje erdvėje informacijos centras

Siūlys japoniškus ekskavatorius Suomijos koncerno “Kesko” antrinė kompanija “Konekesko”, prekiaujanti žemės ūkio technika, ir Japonijos ekskavatorių gamintoja “Kobelco Construction Machinery Co.” sutarė atnaujinti “Kobelco” ekskavatorių tiekimą Suomijos ir Baltijos šalių rinkoms. Įmonės “Konekesko” ir “Kobelco” bendradarbiauja jau 30 metų. 1990 ir 2000 metų pradžioje “Konekesko” prekiavo “Kobelco” ekskavatoriais Suomijos ir Baltijos rinkose, nemažai “Kobelco” ekskavatorių eksportavo į Rusiją. “Tokia situacija, kaip dabar, buvo ir prieš 10 metų, kai “Konekesko”

pristatė mėlynąjį “Kobelco” Suomijoje ir Baltijos šalyse. Suomijoje tuo metu buvome vikšrinių ekskavatorių rinkos lyderiai. Džiaugiamės, kad “Kobelco” ekskavatoriai grįžta. Mūsų bendras tikslas - gerokai padidinti užimamą rinkos dalį ir dar ilgai išlaikyti savo prekės ženklo vertę”, - sako Riku Rahikka, “Konekesko” direktorius. Pirmieji “Kobelco” ekskavatoriai į Baltijos šalis atvyks paskutinį 2013-ųjų ketvirtį. “Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra nemažai statybos įmonių, jau nuo 1990 ir 2000 metų pradžios turinčių teigiamos patirties ir gerų prisiminimų apie aukštą japoniškų “Kobelco” ekskavatorių kokybę. “Kobelco” prekės ženklas gerai žinomas ir labai vertina-

mas rinkoje, todėl esame įsitikinę, kad “True Blue Kobelco” ekskavatoriai ras savo kelią į statybos aikšteles Estijoje, Latvijoje ar Lietuvoje”, - tęsė R.Rahikka. Pirmieji “Kobelco” ekskavatoriai buvo pagaminti dar 1930-aisiais. Pernai “Kobelco” baigė statyti savo naują ekskavatorių gamyklą Hirošimoje.

“Kobelco” turi gamyklas Kinijoje, Tailande ir Indijoje. Ši kompanija yra trumpo sukimosi spindulio ekskavatorių technologijų pradininkė, aukščiausios klasės ir mažiausiai kuro suvartojančių ekskavatorių gamybos pramonės lyderė, per metus pagaminanti apie 30 tūkst. ekskavatorių.

•

LŽ

įspėjo, kad detali informacija apie vairuotojus gali atitekti ne tik policijai ar draudikams, bet ir kitiems asmenims, bei patarė pirmiausia užtikrinti duomenų privatumą. NHTSA savo pranešimuose pripažino, kad duomenų saugumas turėtų būti užtikrintas Kongreso išleistais teisės aktais, bet kol kas nėra nė vieno dokumento, išaiškinančio, kaip reikėtų elgtis su vairuotojų stebėjimo sistemų surinktais duomenimis. Tam skirtus įstatymus turi tik keletas valstijų, tačiau jie nėra vienodi, todėl vairuotojai baiminasi, kad asmeninė informacija nenutekėtų į blogas rankas.

Nusprendžia fiksuoti patys Gerokai daugiau vairuotojų pasitiki paprastesnėmis sistemomis - vaizdo registratoriais, veikiančiais panašiai kaip vaizdo kameros. Šie prietaisai niekam automatiškai neperduoda informacijos, jie tik išsaugo įvykio vaizdo įrašą, kurį vairuotojas gali perduoti pats, kam nori. Vaizdo registratoriai itin paplitę Rusijoje, Baltarusijoje ir Užkaukazėje, mat šiose šalyse pasitaiko daugybė keistai besielgiančių eismo dalyvių. Iš in-

ternete platinamų avarijų įrašų nesunku suprasti, kad be vaizdinių įrodymų niekas nepatikėtų, kokiomis kurioziškomis aplinkybėmis gali įvykti susidūrimai. Todėl vaizdo įrašas ten neretai tampa vienintele priemone įrodyti vairuotojo nekaltumą.

Lietuviai taip pat gali savo nuožiūra įsirengti vaizdo registratorius automobiliuose. Priklausomai nuo atminties kortelės talpos, kameros kokybės ir papildomų funkcijų, jie vidutiniškai kainuoja 200-1000 litų. Bet susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys užtikrino, kad apie priverstinį tokių prietaisų naudojimą net nesvarstoma. “Vaizdo registratoriai gali turėti papildomą “svorį” išaiškinant avarijas, bet eismo saugumui jie vargu ar gali turėti įtakos. Ši priemonė neskleidžia jokių perspėjamųjų signalų ir nestabdo automobilio”, - sakė jis. Kaip dar vieną motyvą, kodėl vaizdo registratorių nebandoma įpiršti visiems vairuotojams, pašnekovas įvardijo abejotiną jų naudą. R.Slapšys atkreipė dėmesį, kad padarytas vaizdo įrašas būtų naudingas, jei kameros objektyvas užfiksuotų visą įvykio eigą. Tačiau jeigu vaizdo registratorius nukreiptas į priekį, o smūgis tenka į transporto priemonės šoną ar užpakalį, nieko nebūtų matyti. Be to, Lietuvoje tokie prietaisai nėra įteisinti kaip oficialios įrodymų rinkimo priemonės. “Vaizdo registratorius gali būti tik papildomas liudininkas, padedantis išaiškinti avarijos aplinkybes”, - sakė Susisiekimo ministerijos atstovas.

•

12

2013 04 17 Lietuvos žinios

Savijauta

Depresija: reikia ir vaistų, ir šypsenų VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Priežasčių blogai jaustis - nors vežimu vežk... Tai pavasaris pernelyg vėluoja, tai liūdna, nes ir vėl nesisekė darbe, arba neklauso vaikai ir sutuoktinis blogos nuotaikos. O jei dar pridėtume šalies politinę ir ekonominę situaciją...

Ką daryti, jeigu tokia būsena žmogaus neapleidžia ne valandą, ne pusdienį, o diena iš dienos? Kodėl pavasarį, kai visa gamta atgyja, kunkuliuoja, stiebiasi, žmogų apninka blogos emocijos ar net depresija?

Tiesiog nelieka jėgų Vilniaus “Ąžuolyno” klinikos direktorius medicinai gydytojas psichiatras Dainius Stasiūnas sako, kad tokios nuotaikos ypač sustiprėja vienišiems žmonėms, kurie net per šventes lieka vieni. Jie nemato išeities, kasdien darosi vis liūdniau. Nenorėdami savo problemomis apsunkinti kitų jie pasirenka vienatvę kaip situaciją be išeities. Ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme. Atsisako eiti iš namų, bet kur važiuoti, lankyti anksčiau mėgtus renginius.

Maža to, kai kada jie net negali eiti į darbą. Geriausia - namuose, lovoje.

Skaityti - ne visuomet, nes nepavyksta sutelkti dėmesio, gali žiūrėti televizorių, bet po kelių minučių pamiršta, kuo laida prasidėjo.

“Kartais pacientas ateina ir sako jau savaitę nebuvęs darbe, nes tiesiog neturėjęs jėgų... Sergančių depresija žmonių būsena pasunkėja būtent tuomet, kai aplinkui viskas atgyja, gamta pilna spalvų, kiemas - klegančių linksmų vaikų ir paukščių balsų.

Jų būsena labai aiškiai disonuoja su aplinka, o pagalvojusiam, kad tai trunka jau ne pirmus metus, žmogui pasidaro dar liūdniau”, - sakė gydytojas. Jo teigimu, tokie žmonės labai graužiasi dėl praeities, padarytų klaidų, neatliktų darbų, artimiesiems nepasakytų gerų žodžių, dėl to, kad serga ir reikia gerti vaistus.

Sutampa simptomai Kai liūdna dėl aiškių priežasčių, tarkime, artimojo netekties, netikėtos sunkios ligos, nutrūkusių santykių, kai žmogus jaučia nerimą dėl ateities, tai - ne depresija. Jeigu anksčiau puikiai tvarkydavęsis darbe asmuo pradeda nespėti, nešasi užduočių į namus, tačiau ir to nepakanka, iš pradžių verta išsiaiškinti: galbūt darbo krūvis neadekvatus, todėl per sunku. Jeigu niekas nepasikeitė, reikia ieškoti priežasčių, kodėl žmogus nenori bendrauti, jaučiasi pavargęs ir nelinkęs, kad kas nors jam trukdytų.

Kaip minėta, viena galimų liūdesio priežasčių - artimo žmogaus netektis. Tačiau ir čia yra ribos, po kurių žmogus privalo grįžti į gyvenimą.

Lietuvoje artimojo gedima metus, tačiau, psichiatrų nuomone, jau po trijų mėnesių gedinčiųjų skausmas ima rimti ir jie pamažu turėtų įsitraukti į kasdienį ritmą. Sunkių padarinių gali sukelti nelaimingi įvykiai: prievarta, vagystės, užpuolimai. Suprantama ir pateisinama, kad žmogus kurį laiką jaučia nerimą, baimę, liūdną nuotaiką provokuoja nuolat kylantys klausimai: “Kodėl taip atsitiko man?”, “Kaip gyventi toliau?” Tačiau po kurio laiko viskas turėtų aprimti, pasimiršti. Jeigu ne, reikia kreiptis į specialistus, šie diagnozuos nerimo arba potrauminio streso sindromą.

Paprastai depresija diagnozuojama, kai sutampa trys simptomai: blo-

Apnikus depresijai nereikia jausti jokios gėdos - nuo šios ligos nė vienas nesame apsaugotas. / thehealthyceo.com nuotrauka ga nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir sulėtėjusi motorika arba fizinė veikla.

ir už gyvenimo sėkmes ir nesėkmes.

Tarkime, tragedija užvaldo, jei netenkama darbo - puolama į neviltį, atrodo, kad gyvenimas baigėsi. Tačiau kai tokio žmogaus paklausi, į kelias vietas išsiuntinėjo savo CV, išpučia akis: “O kas tai? Taigi kas žinos, kad tau reikia darbo, jeigu pats neieškosi? Jeigu žmogus save nuvertina, kas gali juo pasirūpinti?”

Būsena linkusi kartotis Epidemiologinių tyrimų duomenimis, depresija serga apie 10-15 proc. žmonių. Tai didžiulis skaičius.

Net 70 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę depresijos epizodą. Specialistų nuomone, tai normalu, jei būta įvykio, dėl kurio užtruko liūdna būsena. Labai dažnai pacientai gydytojams psichiatrams pasakoja apie tokius įvykius, nutikusius neseniai ar net prieš daugelį metų.

Kai kurie tuomet nesikreipė į specialistus, nes pakako išgerti raminamųjų, vitaminų, pakeisti veiklos pobūdį, ir liūdesys praėjo. “Jeigu po keleto arba net keliolikos metų žmogus kreipiasi dėl depresijos simptomų, vadinasi, jis jau turėjo tam tikrą predispoziciją, liudijančią padidėju-

Iš kur gauti polėkio

Gydytojas psichiatras D.Stasiūnas pabrėžė, kad depresija serga apie 10-15 proc. žmonių. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Depresija diagnozuojama, kai sutampa trys simptomai: bloga nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir sulėtėjusi fizinė veikla. sį jautrumą, negebėjimą įveikti tam tikrų sunkumų, - kalbėjo gydytojas D.Stasiūnas. - Jeigu žmogus turi paveldėtą polinkį sirgti depresija, ji traktuojama kaip endogeninė liga.

Vadinasi, bene visais atvejais žmogaus gyvenime atsitiks toks įvykis, kuris gali iš naujo paleisti tą depresijos mechanizmą...”

Specialisto teigimu, nemažai žmonių depresija suserga senatvėje, kai prasideda galvos smegenų degeneraciniai procesai, kai asmuo nuolat liūdi ir verkia. Tai labai įvairialypis negalavimas, kurį lydintis nerimas visada nukreiptas į praeitį. Tačiau specialistai atpažįsta ir geba gydyti daugelį jos apraiškų. Psichoterapijos mokslas paremtas analize, padedančia žmogui išsiaiškinti užtrukusio nerimo, liūdesio priežastis,

tačiau procesas nėra nei lengvas, nei paprastas.

“Kai į specialistus kreipiamasi laiku, tinkamai parenkami antidepresantai, pacientui netrukus palengvėja. Po poros savaičių jis jau pradeda šypsotis, dar po poros grįžta į normalų gyvenimą”, - aiškino pašnekovas.

Galime padėti sau Dabar madinga savianalizė: kodėl jaučiuosi gerai, kodėl - blogai? Neretai girdime, esą norint, kad sektųsi, reikia keisti mąstymą. Labai populiarus patarimas, kad siekiant gerų rezultatų būtina pozityviai mąstyti.

Turbūt kiekvienam ne kartą teko įsitikinti, kiek daug priklauso nuo gero nusiteikimo, asmeninio susitelkimo į tikslą ir gebėjimo nesivelti į konfliktines situacijas. Vienas tinka-

miausių patarimų tokiomis aplinkybėmis - prieš atsakydamas tokiu pat nemaloniu tonu, kokiu į tave buvo kreiptasi, suskaičiuok mintyse bent iki penkių... Jeigu pavyksta įveikti neigiamą impulsą, pavyksta laimėti.

“Tai - labai svarbūs dalykai”, - sutiko gydytojas D.Stasiūnas. Medikas pabrėžė, kad žmonės neretai mėgsta permesti atsakomybę kitam ant pečių. Gydytojai psichiatrai neretai jaučia tokį spaudimą. Ne vienas ligonis norėtų, kad gydytojas jam taptų tarsi ramybės prieplauka, globėjas, kuris visada nuramins, padrąsins, patars, duos vaistų. Tačiau specialistai nuolat pabrėžia, kad jie suteikia tik profesionalią pagalbą, kuri tokiais atvejais būtina.

“Pats blogiausias patarimas depresiją išgyvenančiam žmogui: “Tu susiimk...” Jis negali susiimti. Jam reikia padėti iš tos sunkios būsenos išsivaduoti: vaistais, poilsiu, parama, patarimais. Tačiau atsakomybę už savo sveikatą žmogus privalo prisiimti pats, - tikino gydytojas. - Kaip

Nors gyvename tarp linksmybėmis netrykštančių žmonių ir dažniausiai - apsupti pilkumos, galime patys kasdien padaryti bent po vieną gerą darbą sau, kuris įneštų į būtį šviesesnės nuotaikos, galbūt ir džiaugsmo spalvų. Galvos smegenyse yra keletas medžiagų, atsakingų už mūsų nuotaiką. Tai serotoninas, dofaminas, noradrenalinas ir keletas kitų. “Serotonino kiekio labai paveikti negalime, jis koreguojamas nebent medikamentais. Tačiau noradrenalinas - aktyvus adrenalino, kuris išsiskiria sportuojant, dirbant fizinį darbą ir pan., metabolitas, pabrėžė gydytojas D.Stasiūnas. - Vadinasi, malonus judėjimas kuria džiaugsmą. Lengviausiai galime paveikti dofamino apykaitą. Aromatingos kavos puodelis iš ryto ją mėgstančiajam, skanus pyragėlis arba kvapnūs vaisiai, malonus renginys, darbas darže arba gėlyne, pasivaikščiojimas miške, susitikimas su seniai matytu draugu, su kuriuo sieja geri prisiminimai, - yra daugybė kiekvienam asmeniškai gražių dalykų, kurie gerina nuotaiką, grąžina gyvenimo džiaugsmą. Taigi lengviausiai galime pasirūpinti dofamino koncentracija. Kai kada pavargusiems asmenims pravartu pavartoti C, B grupės vitaminų, tačiau jokie sintetiniai preparatai nei juo labiau energiniai gėrimai negali pakeisti energijos, gaunamos iš šviežių vaisių, daržovių ir... malonių bei atsakingų tarpusavio santykių.”

•

2013 04 17 Lietuvos žinios

Mokslas

13

Lietuviškas lobis iš už Atlanto Šiemet pažymimas Bostone leistos Lietuvių enciklopedijos 60-metis. Tokio kultūros paminklo neturi nei latviai, nei estai, nei turbūt jokia kita buvusi okupuota tauta.

MILDA KNIEŽAITĖ

I

šeivijos lietuvius sutelkusios didžiulės iniciatyvos ir pasiaukojamo darbo rezultatas - 37 tomų lietuviškas leidinys bei dar šeši angliškos “Encyclopedia Lituanica” tomai. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) renginyje “Lietuvių enciklopedija - lietuvių kultūros paminklas” prisiminta leidinio istorija nuo subrandintos idėjos ir pirmo tomo pasirodymo 1953 metų lapkritį iki 1978-aisiais iškilmingai pažymėtų 25 metus trukusio darbo pabaigtuvių. Demonstruota dokumentinė medžiaga apie Lietuvių enciklopedijos redaktorius ir bendradarbius.

Pristatytas ir leidinio elektroninės versijos kūrimo projektas. Kaip patikino šio darbo entuziastas informatikas Vitas Povilaitis, jau dabar adresu www.lituapedija.net galima skaityti 12 leidinio tomų, o iki rudens į elektroninę erdvę turėtų būti perkelta visa Lietuvių enciklopedija.

Filosofas ir publicistas K.Girnius pasidalijo prisiminimais, kai jo tėvas filosofas J.Girnius daugelį metų buvo Lietuvių enciklopedijos redaktorius. cenatas Donatas Januta, rašytojos Petronėlės Orintaitės sūnus, asmeninėmis lėšomis nupirko 50 Lietuvių enciklopedijos komplektų ir parsiuntė į Lietuvą. Jis nupirko ir 101 “Encyclopedia Lituanica” komplektą, kad būtų išdalytas Lietuvos mokyklų bibliotekoms.

Simbolizmas - Sibiras

Privati idėja

Sovietmečiu Lietuvos bibliotekų specialiuosiuose fonduose laikoma Lietuvių enciklopedija nedaug kas galėjo naudotis. Viename interviu poetas Tomas Venclova prisiminė literatūrologo Vytauto Kubiliaus pasakojimą, kaip jis, rengdamas straipsnį apie simbolizmą, gavo leidimą susipažinti su Lietuvių enciklopedijoje pateikiama informacija: straipsnis “Simbolizmas” pasirodęs šiaip sau, užtat straipsnis “Sibiras” buvęs be galo įdomus.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užsienyje gyvenantys lietuviai, kaip pasakojo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, negailėjo nei laiko, nei asmeninių lėšų, kad Lietuvių enciklopedija ir kiti leidiniai pasiektų skaitytojus. Pavyzdžiui, JAV gyvenantis teisininkas, me-

LNB Lituanikos skyriaus vedėja priminė, kokiomis istorinėmis aplinkybėmis kilo unikalus sumanymas emigracijoje leisti Lietuvių enciklopediją. Po Antrojo pasaulinio karo, pasibaigus 1945-1951 metų Vokietijos DP stovyklų laikotarpiui, į JAV emigravo, įvairiais skaičiavimais, apie 30-40 tūkst. lietuvių.

Tarp naujųjų emigrantų buvo nemažai rašytojų, muzikų, įvairių sričių meno ir mokslo žmonių. Nors prispausti buities, darbo paieškų, pragyvenimo rūpesčių, jie nepaliko nuošalyje ir visuomeninės veiklos. Jau 1951-aisiais buvo sudarytas JAV lietuvių bendruomenės laikinasis organizacinis komitetas, o metų pabaigoje įkurta ir Lietuvių bendruomenė. Emigracijos sąlygomis netruko atsikurti švietimo įstaigos, kultūrinė veikla, taip pat ir leidyba. Tačiau kaip pabrėžė J.Budriūnienė, leisti Lietuvių

Lietuvių enciklopedijos leidėjo J.Kapočiaus ekslibrisas, sukurtas Antano Tamošaičio, tapo ir elektroninės enciklopedijos versijos ženklu.

LNB Lituanikos skyriaus vedėja J.Budriūnienė apžvelgė Lietuvių enciklopedijos leidybos istoriją, iliustruodama to meto dokumentais. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

enciklopediją buvo ne kokios nors visuomeninės organizacijos sprendimas, o privataus asmens idėja.

Spaustuvininkas ir leidėjas Juozas Kapočius dvidešimtmetis dar 1927-aisiais emigravo į Urugvajų. Ten išmoko spaustuvės darbų, baigė spaustuvininkų mokyklą ir po šešerių metų grįžo į Lietuvą jau kvalifikuotas tų laikų specialistas bei didelis novatorius. Dirbo Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir diegė spausdinimo naujoves. 1944 metais pasitraukęs į Vokietiją, karo pabėgėlių stovykloje Detmolde leido žurnalą “Skautų aidas”. 1949 metais persikėlęs į JAV, susirado darbą Brukline, Pranciškonų spaustuvėje. Kaip tik ten, anot paties J.Kapočiaus, “Darbininko” laikraščio redakcijoje vartydamas “Spaudos fondo” 1931-1933 metais išleistą Lietuviškosios enciklopedijos pirmą tomą, pradėjęs “kalkuliuoti” ir apsisprendęs leisti Lietuvių enciklopediją. Jos pirmtakės Lietuviškosios enciklopedijos - leidimą ties dešimtu tomu (iki raidės J) nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir okupacija.

Palaikymas 1952 metų birželį J.Kapočius susitiko su Lietuviškosios enciklopedijos vyriausiuoju redaktoriumi prof. Vaclovu Biržiška, dirbusiu Kongreso bibliotekoje Vašingtone, ir grįžęs į Brukliną išspausdino “Darbininko” laikraštyje skelbimą, kad Lietuviškoji enciklopedija atgaivinama Amerikoje. Ji bus “mūsų tremtyje praleisto laiko vertingiausias įnašas į Tėvynės kultūrinį lobyną”.

Visiems, norintiems ir galintiems prisidėti, leidėjas skelbime nurodė savo adresą, tačiau nesitikėjo naiviai, kad to užteks, ir kaip tikras vadybininkas, pasak J.Budriūnienės, ėmėsi tolesnės veiklos.

Per keliones į Čikagą ar net Kanadą telkė būsimus Lietuvių enciklopedijos prenumeratorius. Jų pavardės nuolat buvo skelbiamos “Darbininko” laikraštyje. Nemažai prenumeratos kvitų saugoma LNB archyve, vieno iš Lietuvių enciklopedijos redaktorių Jono Puzino rankraščių skyriuje.

LNB Lituanikos skyriaus vedėja pasakojo, kad Lietuvių enciklopedijos leidybos idėją palaikė ir to meto išeivijos autoritetai. Pavyzdžiui, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Mykolas Krupavičius paskelbė viešą laišką. Palaikymo rezoliucijas priėmė įvairios lietuvių organizacijos.

Tokių balsų reikėjo, nes buvo ir skeptikų. Viešojoje erdvėje vyko nemažai diskusijų. Bibliografų duomenimis, per metus nuo idėjos paskelbimo iki įgyvendinimo pradžios spaudoje pasirodė 42 straipsniai. Galiausiai 1952 metų pabaigoje “Darbininko” laikraštyje buvo paskelbta, kad surinkus užtektinai prenumeratorių numatyta Lietuvių enciklopediją leisti.

Išeivijos lietuvių pasiaukojamo darbo rezultatas - 37 tomų lietuviškas leidinys bei dar šeši angliškos “Encyclopedia Lituanica” tomai.

Svarbu ir amerikiečiams J.Kapočius įsigijo Bostone nuosavą spaustuvę ir ten perkėlė visus leidybos darbus. Tarpukariu išleisti Lietuviškosios enciklopedijos tomai, kaip to meto interviu “Amerikos balsui” pabrėžė ir prof. V.Biržiška, nebuvo tiesiog perspausdinti, o nemažai redaguoti. Tai liudija ir išlikę redaguoti tekstai. Darbas užtruko šiek tiek ilgiau, nei manė prof. V.Biržiška, ir tik rudenį pasirodė pirmas Lietuvių enciklopedijos tomas. Bostono lietuvių rašytojų klubas surengė iškilmingą jo pristatymą, buvo pašventintos ir spaustuvės patalpos, susirinko didelis būrys visuomeninių, politinių organizacijų atstovų, kultūrininkų, spaudos darbuotojų. Šį lietuviams svarbų įvykį paminėjo ir amerikiečių spauda. Tarkim, laikraštis “Boston Post” rašė, kad faktas, jog lietuviai Amerikoje gali leisti tokį mokslo veikalą, yra svarbus ir amerikiečiams.

K.Girnius: “Gerai, kad pasirinkta leisti visuotinę, o ne lituanistinę enciklopediją, kaip iš pradžių diskutuota.”

Džiugiai prasidėjęs intensyvus redakcinės kolegijos ir leidėjų darbas ne visada, pasak J.Budriūnienės, buvo grįstas sutarimais. Kaip matyti iš J.Puzino rankraščių skyriuje saugomų dokumentų, daug ginčytasi dėl medžiagos atrankos, pateikimo terminų ar redaktorių požiūrio į tam tikrus dalykus. Jau rengiant pirmuosius tomus kilo nesutarimų su vyriausiuoju redaktoriumi V.Biržiška. Jis pasitraukė iš šių pareigų baigiant redaguoti ketvirtą tomą. Tada nuspręsta, kad atskiri redaktoriai redaguos atskirus tomus ir taip gerokai pagreitės enciklopedijos leidyba.

Vietoj gražių kalbų TSPMI docentas Kęstutis Girnius, ilgamečio Lietuvių enciklopedijos re-

daktoriaus, filosofo Juozo Girniaus sūnus, patikino, kad skepticizmo, ar pavyks išleisti enciklopediją, anuomet netrūko. Ir vargu ar ji būtų išėjusi, jei ne spaustuvininkas J.Kapočius.

“Visos kalbos apie prenumeratorius, gražius laiškus iš Krupavičiaus ir kitų mažai reiškė, jei jis būtų neužsispyręs ir jei būtų neturėjęs, sakyčiau, vadybininko gebėjimų. Tad po kiek laiko pavertė enciklopediją gyvenimo darbu, - kalbėjo filosofas ir publicistas. - Jis rizikavo savo kapitalu. Kai enciklopediją pradėjo leisti, lietuviai dar buvo neįsitvirtinę Amerikoje ir neturėjo daug pinigų.

Kita vertus, jei būtų laukęs dar kelerius metus, žmonės, gavę geresnius darbus, vargu ar būtų ryžęsi dirbti už tokius minimalius atlyginimus, kokius J.Kapočius galėjo mokėti.”

K.Girniaus įsitikinimu, gerai, kad pasirinkta leisti visuotinę, o ne lituanistinę enciklopediją, kaip iš pradžių diskutuota, nes tokia būtų tapusi dar viena “Kas yra kas”. Ir nors buvo ne vienas santykių sprogimas tarp intensyvaus projekto įgyvendintojų, dėl to darbas niekada nusustojo. Dirbo iš esmės tik trys redaktoriai: J.Girnius, J.Puzinas ir Pranas Čepėnas. Kiekvienas per metus parengdavo po vieną maždaug 600 puslapių tomą. Toks krūvis šiais laikais beveik neįsivaizduojamas. Nors bendradarbių buvo daug, tačiau jie - nevienodo lygio. Didelis laimėjimas buvo rasti jauną lietuviškai rašantį žmogų.

Ilgainiui bendradarbių gretos retėjo ir dar dėl to vėliau pradėtas projektas vargu ar būtų buvęs sėkmingai baigtas.

Anot J.Kapočiaus, Lietuvių enciklopedijos leidyba iš viso kainavo apie 1,5 mln. JAV dolerių. Vietoj planuotų 20, išėjo 37 tomai (du - papildymų).

Prie šio didžiulio darbo prisidėjo per tūkstantį žmonių nuo redaktorių, bendradarbių iki tekstų rinkėjų ir kitų pagalbininkų. Lietuvių enciklopedijos pagrindu 1970-1978 metais buvo išleista ir Simo Sužiedėlio redaguota šešiatomė “Encyclopedia Lituanica” anglų kalba.

•

14

2013 04 17 Lietuvos žinios

Sportas

Rinktinėje bus naujų veidų Vakar Kaune įvykusioje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ataskaitos konferencijoje akcentuoti mūsų rinktinių rezultatai, pateikta išsami federacijos finansinės veiklos ataskaita.

Konferencijoje LKF prezidentas Arvydas Sabonis apžvelgė praėjusiais metais pasiektus įvairių amžiaus grupių rinktinių rezultatus. Daugiausia dėmesio jis skyrė nacionalinei vyrų rinktinei, Londono olimpiadoje per 6 rungtynes iškovojusiai vos 2 pergales ir užėmusiai 8 vietą. “Praėję metai buvo neeiliniai, olimpiniai. Nors olimpiada vyko Europoje, atrankos turnyras buvo surengtas Pietų Amerikoje. Visa tai kainavo daug jėgų, nors tikslą patekti į olimpiadą pasiekėme, - kalbėjo A.Sabonis. - Vyrų rinktinei visuomet keliami aukšti reikalavimai, iš jos norima medalių. Deja, mums trūko kelių pagrindinių žaidėjų, todėl viso komandos pajėgumo nepamatėme. Šių metų Europos pirmenybėse Slovėnijoje rinktinėje išvysime daug naujų veidų.”

Nepaisant nesėkmių Londone, FIBA reitinge Lietuvos rinktinė išsaugojo 5 vietą, lenkdama Rusiją, Turkiją, Prancūziją, Braziliją.

“Vyrų rinktinė išliko penkta, jaunimo - trečia. Bendrame federacijų reitinge esame aštunti. Už mūsų rikiuojasi nemažai šalių, turinčių labai pajėgias rinktines”, - tvirtino LKF vadovas.

LKF konferencijoje buvo pakoreguoti įstatai. Naujoji jų redakcija numato, kad federacijos vadovo kadencija suderinama su olimpiniu ciklu. Tai reiškia, kad A.Sabonis vadovaus LKF bent iki 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

Be to, priimtas nutarimas dėl rungtynių skaičiaus moksleiviams ribojimo.

Numatyta, kad 8-16 metų krepšininkai gali dalyvauti daugiausia dviejuose oficialiuose čempionatuose, 17-18 metų sportininkai - trijuose. Konferencijoje taip pat išrinkti nauji LKF Garbės tarybos ir Revizijos komisijos nariai. Naujuoju LKF Garbės tarybos nariu tapo Saulius Vilkas, o Revizijos komisijos narių gretas papildė Andrius Budvytis.

Garbės ženklu “Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui” apdovanotas LKL vadovas Šarūnas Kliokys ir Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas Rimantas Cibauskas. Pirmojo laipsnio medalis įteiktas Lietuvos studentų krepšinio rėmimo fondo direktoriui Algimantui Vaišnorui.

•

LŽ

“Ekranas” tebebuksuoja VILMANTAS REMEIKA

Pastarųjų penkerių metų Lietuvos čempionui Panevėžio “Ekranui” šis pavasaris kaip reta sudėtingas. Panevėžiečiai A lygoje po nesėkmingų rungtynių serijos nusmuko į 6 vietą, neką geriau čempionams sekasi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Taurės varžybose.

Vakar pirmose Taurės pusfinalio rungtynėse “Ekranas” namie 1:2 pralaimėjo “Šiaulių” komandai ir komplikavo savo galimybes ketvirtą kartą iš eilės patekti į finalą.

Panevėžiečių sudėtis vakar nustebino. Ieškodamas galimybių išsiropšti iš duobės “Ekrano” treneris Valdas Urbonas ėmėsi ryžtingų sprendimų. Pastaruoju metu ne itin patikimai žaidusį vartininką Tadą Kaunecką pakeitė Kornelijus Timofejevas. Vidurio gynėjų porą pirmą kartą sudarė Edvinas

“Ekrano” legionierius iš Nigerijos U.Umeh (dešinėje) vakar komandai padėjo tik antrame kėlinyje. / www.alyga.lt nuotrauka Girdvainis ir Fernando de Abreu. Startinėje sudėtyje taip pat pasirodė dublerių komandos žaidėjai 19 metų Rokas Stanulevičius ir 20 metų Dovydas Nor-

vilas. O Vaidas Slavickas, Donatas Petrauskas, Vitalijus Kavaliauskas liko atsargoje, Uchenna Umeh aikštėje pasirodė tik po keitimo antrame kėlinyje.

Eksperimentinės sudėties “Ekrano” ekipai dvikovos pradžioje sunkiai sekėsi perprasti vienam kitą, ir šiauliečiai tuo pasinaudojo. 15 minutę po tolimo perdavimo į priekį pabėgęs puolėjas Georgijus Alaverdašvilis išlaviravo tarp dviejų gynėjų ir pasiuntė kamuolį į vartus.

“Ekranas” pirmame kėlinyje dominavo aikštėje, bet progomis nepasinaudojo - du kartus pavojingai smūgiavo Artūras Rimkevičius, o Tado Markevičiaus ataką nutraukė vartininkas Šarūnas Jurevičius. 37 minutę šeimininkai gavo dar vieną smūgį - tikslą pasiekė Roko Gedmino muštas kamuolys. Bet “Ekranui” jau po trijų minučių pavyko atsitiesti galva pasižymėjo brazilas F. de Abreu.

Antrame kėlinyje nedidelę teritorinę persvarą turėjo “Ekranas”, bet aikštėje dažnai vyravo chaotiškas žaidimas.

Dvikovos pabaigoje šiauliečiai daugiau dėmesio skyrė gynybai ir sugebėjo išsaugoti pergalingą rezultatą, didinantį jų viltis žaisti finale. Atsakomąsias pusfinalio rungtynes “Šiauliai” ir “Ekranas” gegužės 1 dieną žais Šiauliuose.

•

“Žalgirio” vardas įbaugino varžovus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) nugalėtojų titulą ginantys Kauno “Žalgirio” krepšininkai atkrintamąsias kovas pradėjo įspūdinga pergale prieš Kėdainių “Nevėžį”.

Namie rungtyniavę žalgiriečiai varžovus sutriuškino 94:51 (23:18, 28:10, 18:9, 25:14) ir serijoje iki dviejų pergalių pirmauja 1:0. “Nevėžiui” pasipriešinti pavyko tik pirmame kėlinyje, kai šeimininkai turėjo 3-5 taškų persvarą.

Vėliau “Žalgiris” spurtavo 18:3, nutolo 39:21, ir likusi rungtynių dalis jas stebėjusiems maždaug 6 tūkst. žiūrovų tebuvo formalumas. Nugalėtojams 14 taškų pelnė ir 7 kamuolius atkovojo Kšištofas Lavrinovičius, 13 taškų pridėjo Darjušas Lavrinovičius, 12 - Mindaugas Kuzminskas, 10 - Oliveris Lafayette’as. Kėdainių ekipos gretose išsiskyrė Mindaugas Girdžiūnas (12 tšk.), Rolandas Jakštas ir Andrius Aleksandrovas (po 11).

“Apie rungtynes kalbėti noriu mažiausiai. Norėčiau pasidžiaugti savo komanda, kad ji pateko į atkrintamąsias varžybas. Yra priežasčių, kodėl nerodome geresnio žaidimo. Visą mėnesį žaidžiame be traumuoto Dariaus Ši-

linskio, kuris atstoja trečdalį komandos”, - sakė “Nevėžio” treneris Gintaras Leonavičius.

Rytoj komandos susitiks Kėdainiuose. Pergalės atveju “Žalgiris” užsitikrintų vietą pusfinalyje, kuriame susitiktų su Klaipėdos “Neptūnu” arba Pasvalio “Pieno žvaigždėmis”.

“Nesakau, kad nebandysime sukurti intrigos. Bet statyčiau už “Žalgirio” pergalę”, - pareiškė G.Leonavičius.

Vienos pergalės iki pusfinalio trūksta “Prienų” komandai. Prieniškiai namie po puikiai sužaisto pirmo kėlinio įgijo persvarą prieš “Šiaulius” ir išsaugojo ją iki finalinės sirenos - 92:82 (24:9, 19:26, 19:19, 30:28). “Prienai” itin dažnai baudė varžovus tolimais metimais - pataikė 14 tritaškių iš 34 (41 proc.).

Nugalėtojams 24 taškus pelnė Artūras Milaknis, 17 - Gintaras Kadžiulis, 15 - Gediminas Orelikas. “Šiauliams” 23 taškus surinko Laurynas Samėnas, 21 Aurimas Kieža, 13 - Rolandas Alijevas.

Prienų komandos pergalę apkartino vieno žaidėjo trauma. 31 metų 192 cm gynėjui Dariui Pakamaniui skilo riešo kaulas. Dėl traumos jis negalės žaisti mažiausiai dvi savaites. Pirmose ketvirtfinalio rungtynėse D.Pakamanis į “Šiaulių” krepšį įmetė 9 taškus, atkovojo 2 ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.

“Žalgiris” LKL ketvirtfinalyje nesulaukia rimtesnio pasipriešinimo.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Šį vakarą, 19.15 val., komandos Šiauliuose pradės atsakomąsias rungtynes. “Prienų” ir “Šiaulių” serijos nugalėtojas pusfinalyje kovos su Vil-

niaus “Lietuvos rytu” arba Utenos “Juventus”.

•

LŽ

Trumpai TRAGIŠKO MARATONO LAUREATAI 117-ąjį Bostono maratoną nuo šiol minėsime kaip vieną tragiškiausių sporto renginių. Pirmadienį per maratoną ties finišo linija nuaidėjus dviem galingiems sprogimams iškart žuvo trys žmonės, daugiau nei 140 buvo sužeista. Teroro aktas įvykdytas praėjus maždaug dviem valandoms, kai greičiausi stajeriai kirto finišo liniją. Tragiškojo maratono laureatais tapo Afrikos žemyno atstovai - Kenijos ir Etiopijos stajeriai. Nugalėtojo titulas atiteko 23-ejų etiopui Lelisai Desisai (2.10:22), antras finišavo 26 metų Kenijos bėgikas Micahas Kogo (2.10:27), trečias - dar vienas etiopas 28-erių Gebregziabheras Gebremariamas (2.10:28). Moterų grupės prizininkėmis tapo atitinkamai 32-ejų Kenijos atstovė Rita Jeptoo (2.26:25), 22 metų etiopė Meseret Hailu (2.26:58) ir 29-

Šiugžda (3.21:01; 5168 v.), Mindaugas Gudelis (3.33:40; 7063 v.). Iš viso Bostono maratone buvo registruoti beveik 27 tūkst. bėgikų.

AIŠKUS KETVERTUKAS

Tragedija liko jiems už nugarų: Bostono maratono nugalėtojai - etiopas L.Desisa ir kenietė R.Jeptoo. / Reuters/Scanpix nuotrauka erių kenietė Sharon Cherop (2.27:01).

Bostono maratoną sėkmingai įveikė ir šeši lietuviai. Moterų grupėje Ligita Visockytė užėmė 3546 vietą (3.41:02).

Vyrai išsirikiavo tokia tvarka: Mykolas Katkus (2.59:55; 1953 vieta), Arūnas Kumpis (3.09:01; 3256 v.), Mindaugas Savickas (3.09:23; 3315 v.), Šarūnas

Ketvirtąja Lietuvos moterų rankinio čempionato pusfinalio dalyve tapo titulą ginanti Kauno rajono komanda “HC Garliava SM-CASCADA”. Antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse “HC Garliava SM-CASCADA” svečiuose 40:32 (24:20) nugalėjo Kauno “RC Širšių-Gajos” rankininkes ir laimėjo seriją 2:0. 12 įvarčių nugalėtojoms pelnė Diana Šatkauskaitė, 8 - Daiva Būtėnaitė, 7 - Indrė Mockevičiūtė. Šeimininkių gretose sėkmingiausiai žaidė Karolina Jusaitė (12 įv.), Austė Žilinskaitė (9 įv.) ir Aistė Norvilaitė (6 įv.). Pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes garliaviškės laimėjo 45:30. “HC Gar-

liava SM-CASCADA” pusfinalio serijoje iki dviejų pergalių susitiks su Vilniaus “Eastcon AG-Vilniaus kolegija”, o reguliarųjį sezoną laimėjusios Kauno “ACME-Žalgirio” rankininkės su Vilniaus “Šviesos-Eglės” ekipa.

LIETUVIS NEPASIŽYMĖJO Besibaigiančiame NBA reguliariajame sezone nesėkmę patyrė Vakarų konferencijoje septintąją vietą užimantis Hjustono “Rockets” klubas (45 pergalės ir 36 pralaimėjimai) su Donatu Motiejūnu. “Rockets” ekipa svečiuose 112:119 (28:39, 33:28, 22:23, 29:29) pralaimėjo Vakarų konferencijos autsaideriams Finikso “Suns” (25 ir 56).

Tik 3 minutes žaidęs D.Motiejūnas taškų nepelnė - prametė dvitaškį, atkovojo 2 kamuolius ir kartą suklydo.

LŽ

2013 04 17 Lietuvos žinios

Sportas

15

V.Alekna: “Jei jėgos leidžia, reikia mėtyti” SAULIUS RAMOŠKA

Po Londono olimpiados apie karjeros pabaigą prabilęs, tačiau disko į šalį taip ir nepadėjęs dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas Virgilijus Alekna prisipažįsta - nelengva atsisveikinti su sportu, kai nematoma jėga traukia į kovų sūkurį.

Vienas iškiliausių šalies sportininkų disko metikas V.Alekna, kuriam vasario 13 dieną sukako 41 metai, su žurnalistais atviras - kodėl reikėtų trauktis, jei jėgų dar yra?

Naujajam sezonui intensyviai besirengiantis tituluotas atletas šiemet dalyvavo jau trijose treniruočių stovyklose ir sykį jėgas išmėgino tarptautiniame turnyre. Kovo viduryje Ispanijoje surengtose XIII Europos žiemos metimų taurės varžybose V.Alekna užėmė antrąją vietą. Sėkmingiausiu, ketvirtuoju, bandymu lietuvis diską nusviedė 64,66 m ir tik 3 cm pralaimėjo vokiečiui Danieliui Jasinskiui.

Vidaus reikalų ministerijoje patarinėjantis sporto klausimais, susijusiais su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, tituluočiausias šalies lengvaatletis neslepia - jis dar turi tiek jėgos, kad galėtų dalyvauti aukšto lygio varžybose, tarp jų - ir pasaulio čempionate. O vienas ambicingiausių diskininko planų įrankį vėl nuskraidinti 70 metrų.

niruočių stovyklą Ispanijoje. Pirmos mano varžybos - gegužės 28 dieną Čekijoje. Paskui skrisiu į Naująjį Džersį, ten vyks “Deimantinės lygos” etapas.

- Tarp stovyklų šiemet spėjote ir varžybose dalyvauti.

- Norėjau išbandyti save žiemą (šypsosi). Specialiai nesirengiau. Vykdamas į treniruočių stovyklą Lenkijoje slapta tikėjausi, kad teks eiti į lauką ir kelis kartus sviesti diską. Nepavyko.

Kai treniruojiesi mesdamas diską į tinklą, nematai nei kaip, nei kiek jis lekia. Todėl nuvykau į varžybas. Organizmui tai buvo savotiškas šokas. Įrankio nebuvau mėtęs, rodos, nuo vasaros. Teko prisiminti visus įgūdžius. Bet kai su disku draugauju jau 30 metų, nebuvo sunku. Ir neblogai numečiau (64,66 m).

- Kaip reagavo konkurentai, išvydę jus stovyklose? Turbūt jie nebesitikėjo pamatyti jūsų disko sektoriuje?

- Sutikau kelis Europos žiemos metimų taurės varžybose. Jiems sakiau toliau kovosime (šypsosi). Sunku pasitraukti iš tokių kovų. Norisi varžytis.

Manau, tai visų sportininkų problema.

Bet jei jėgos leidžia, kodėl reikia nustoti mėtyti?

Normatyvą įvykdytų nesunkiai - Ar šiemet diskas jūsų klauso?

- Daugiau teko pamėtyti tik per paskutinę stovyklą Portugalijoje. Tačiau oras nebuvo idealus. Bet tokiu metų laiku rezultatai mane tenkina. Per būsimą treniruočių stovyklą Ispanijoje

V.Alekna: “Tikslo laimėti “Deimantinę lygą” nekeliu. Kartą jau laimėjau - turiu prizą, pakanka.”

Varžovai neturės ramybės - Kaip sekasi rengtis naujam sezonui? - LŽ pasiteiravo daugkartinio olimpinio ir pasaulio čempionatų prizininko Virgilijaus Aleknos.

- Dalyvavau trijose treniruočių stovyklose. Jaučiuosi gerai, sportinė forma nebloga. Lietuvoje dar nėra gero oro, po mėnesio galėsiu jau ir namie treniruotis, o dabar teks važiuoti į tre-

rodiklius pagerinsiu - dar labiau pajusiu įrankį, ir viskas bus gerai.

- Dabar per treniruotes toli sviedžiate diską?

- Pakankamai, kad galėčiau dalyvauti aukšto lygio varžybose ir pasaulio čempionate (šypsosi). Dabar B normatyvas į planetos pirmenybes 64 metrai, A - 66. Manau, nesunkiai dabar įvykdyčiau A normatyvą.

Treniruočių stovyklose sutiktus konkurentus V.Alekna (dešinėje) perspėjo, kad nesidžiaugtų, - jis ir toliau varžysis su jais disko sektoriuje. / LŽ archyvo nuotrauka - Prieš kiekvieną sezoną tikriausiai užsibrėžiate, kaip toli norėtumėte nusviesti įrankį. Koks rezultatas jus tenkintų šiemet?

- Šiuo metu riba mažesnė. Bet norėčiau diską nusviesti 70 metrų, kaip ir pernai. Arba bent netoli šios ribos. Bet norai lieka norais.

- Lenkijoje treniravotės su jaunu atletu Domu Poška. Kokį įspūdį jis jums paliko?

- Domas turi visas galimybes eiti mūsų, diskininkų, keliu. Ir Andrius Gudžius dabar yra neblogos sportinės formos. Jis ateityje irgi bus geras disko metikas.

- Planuojate dalyvauti visuose “Deimantinės lygos” etapuose ir kovoti dėl vietos finale?

- Tai nėra mano tikslas. Pirmasis

etapas vyks gegužės pradžioje Šanchajuje, ten nedalyvausiu. “Deimantinė lyga” - aukščiausio lygio varžybos, reikia save išbandyti ir su stipriais varžovais. Bet tikslo laimėti lygą nekeliu. Kartą jau laimėjau turiu prizą, pakanka (šypsosi).

- O ar išvysime jus Kaune rengiamose Europos komandinio čempionato II lygos varžybose?

- Kadangi šiuo metu esame du stiprūs disko metikai - aš ir A.Gudžius, turėsime išsiaiškinti, kuris dalyvaus.

Jei būsiu stipresnis, dalyvausiu.

Vaikai nemėgsta sporto - Sutikote papildyti trečius metus vykstančio projekto “Ateities čempionai” ambasadorių gretas. Turbūt neilgai dvejojote sulaukęs pasiūlymo?

Finalo rungtynes pagyvino “Sirenų” treneris SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) finalo serija prasidėjo be intrigos. Tačiau šalia aikštelės, prie Kauno rajono “HoptransSirenų” atsarginių suolelio, aistros virė visas 40 minučių.

Ne veltui “Hoptrans-Sirenų” strategas Linas Šalkus vadinamas emocingu treneriu. Jo draugiškos replikos žaidėjoms ir teisėjams sukelia aplinkinių šypseną, o reakcija į auklėtinių prarastus kamuolius ar nevykusias atakas verta geriausio mimo nominacijos.

Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI” per pirmas finalo rungtynes namie nesunkiai - 76:45 - nugalėjo “Hoptrans-Sirenų” krepšininkes ir serijoje iki trijų pergalių pirmauja 1:0. Pirmame kėlinyje besimezgusi intriga (7 min. 12:8) baigėsi jau antro ketvirčio viduryje, kai šeimininkės atitrūko dvidešimčia taškų (34:14).

Tačiau sostinės arenoje susirinkusiems žiūrovams neteko nuobodžiauti: L.Šalkus garsiai mokė savo žaidėjas krepšinio paslapčių. Žaisti į Vilnių atvyko tik 9 Kauno rajono krepšininkės, tad penkioms kovojant aikštelėje, keturioms tekdavo klausytis auksinių stratego minčių. Jos

- Apsisprendžiau nesunkiai. Juk šeimoje auga trys jauni žmonės dvylikos Martynas, dešimtmetis Mykolas ir ketverių Gabrielė. Sūnūs moksleiviai, matau, kad mokyklose vaikams nelabai įdomu dalyvauti kūno kultūros pamokose. Kiek sūnūs papasakojo, dalis mokinių pamoką prasėdi ant suoliuko. Mes, sportininkai, turime padaryti, kad vaikai norėtų sportuoti per kūno kultūros pamokas. Juk ir mes buvome maži. Kiek save prisimenu, nekantriai laukdavau šių pamokų ir darydavau tai, ką liepdavo fizinio mokytojas. Tai buvo mano sportinio kelio pradžia.

Man bus įdomu supažindinti vaikus su disko metimu: vieni diską pačiupinės, kiti pamėgins jį mesti.

•

FINALAS Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI” - Kauno r.

“Hoptrans-Sirenos” 76:45 (18:8, 27:20, 17:13, 14:4). M.Kvedaravičiūtė ir V.Kuktienė po 15 tšk., K.Alminaitė 12, G.Šniokaitė 10; E.Sarapaitė 16, K.Balčiūnaitė 11, I.Šalkauskė 6. Serija 1:0. II rungtynės - balandžio 23 d. Garliavoje.

DĖL 3 VIETOS Klaipėdos “Fortūna” - Kauno “LSUAistės” 71:63 (16:15, 19:12, 17:17, 19:19). T.Lichtarovič 19, E.Šikšniūtė 15 (12 atk. kam.), G.Gutkauskaitė 14; L.Svarytė 19 (10 atk. kam.), N.Skadaitė 18, D.Saurazaitė 12. Serija 1:0. II rungtynės - balandžio 18 d. Kaune.

“Hoptrans-Sirenų” puolėja K.Balčiūnaitė (su kamuoliu) puikiai supranta, kad treneriui L.Šalkui (nuotrauka kairėje) sunku tylėti, kai joms nesiseka. / Romo Jurgaičio nuotraukos pasiekdavo ir netoli sėdinčių krepšinio aistruolių ausis.

“Indrute, ar supranti lietuvių kalbą? Lotyniškai aš nemoku”, - L.Šalkus ieškojo būdų paaiškinti Indrei Keršulytei tai, ko iš jos nori.

“Susikaupk. Tavęs nėra nei gynyboje, nei puolime. Nori žaisti, bet kaip tu gali žaisti?” - netrukus priekaištų klausėsi jau kita žaidėja.

“Mes taip nemetame”, - apgailestau-

damas saviškėms tarė L.Šalkus, kai “Kibirkšties” žaidėja apgaulingais judesiais suklaidino jo auklėtines ir niekieno nedengiama taikliai metė į krepšį.

“Kokį krepšinį mes galime žaisti, jeigu nemetame į krepšį”, - po uždelstos atakos neišnaudotos progos pratrūko treneris. - Čia juk ne kvadrato žaidimas.”

“Būdama metro dvidešimties bando peršokti per Vengrytę (Kristinos Vengrytės ūgis 186 cm - aut.)”, - sėdin-

čiąsias ant suoliuko treneris mokė tuščiai neeikvoti jėgų.

“Jeigu nieko nemokate, taip ir sakykite - nemokame ir nedarysime! Aš tik prašau derinį atlikti”, - per minutės pertraukėlę saviškes auklėjo L.Šalkus.

Atokvėpio pertraukėlę Kauno rajono ekipos strategas išnaudojo be paliovos braižydamas būsimų atakų schemas.

Minutei pasibaigus jis lyg niekur nieko atsisuko į tuo metu fotoaparatu jį

pleškinantį fotografą ir šyptelėjo: “Padarėte paso nuotrauką? Mano paso galiojimas jau baigėsi...”

Kas užginčys, jog L.Šalkus neturi humoro jausmo. Regis, kiekviena jo pastaba skirta visiems - ne tik žaidėjoms.

“Gal jis turi šoumeno gyslelę? - svarstė “Hoptrans-Sirenų” puolėja Kornelija Balčiūnaitė. - Žinome, koks L.Šalkus emocingas, jis per rungtynes gali visko daug prikalbėti. Gal tuo metu merginos ir įsižeidžia, bet pyktis greitai praeina. Visos prie to jau pripratome ir nekreipiame dėmesio.”

Pasak Kauno ekipos vienos lyderių K.Balčiūnaitės, emocingas yra ir treneris Aurimas Jasilionis, su kuriuo jai teko anksčiau dirbti. “Bet man patinka kovingi treneriai”, - šypsojosi puolėja, kuriai balandžio 22 dieną sukaks 32-eji.

•

16

2013 04 17 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

Gerai suplanuotą 3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., 73 kv. m, pietvakarių pusėje). Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

NUOMOJA

AB Lietuvos draudimo GAB pinigų kvitus LDR Nr. 1936499-1936500 laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2572

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) projekto vykdytojas UAB „Kėdainių Konservų Fabrikas“, įgyvendindama projektą „UAB „Kėdainių Konservų Fabrikas“ investicinis projektas“, skelbia konkursą:

2 kambarius 3 kambarių bute Vilniuje, Pašilaičiuose (pageidautų studentės). Tel. 8 610 96 703.

Gamybos cecho statybos, technologinės įrangos tiekimo ir montavimo darbų rangovui parinkti.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Rangovas turi būti įgyvendinęs bent vieną maisto pramonės gamybos projektą (pastatęs arba rekonstravęs ne mažesnį kaip 2000 kvadratinių metrų gamybos pastatą).

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k. (33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 688 82 363.

Atsiliepimus dalyvauti konkurse prašome pateikti raštu iki 2013 m. gegužės mėn. 6 dienos 9.00 val. adresu: Šingalių kaimas, Josvainių seniūnija, LT-58191 Kėdainių rajono savivaldybė, tel.: (8 347) 77 282, 8 686 01 550, el. paštas: info@kkf.lt.

6 a sodo sklypą sodų bendrijoje „Gaižinėliai“ prie Kačerginės Nemuno žiedo, Kauno r. (sklypas be pastatų, yra vanduo, elektra, šioje gatvėje pastatyti gyvenamieji namai, kaina - sutartinė).

Tel. 8 614 34 228, zadeikona@gmail.com 14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

NUOMOJA Sodybą ant Merkio skardžio, prie Jašiūnų (yra visi patogumai, kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 682 56 198.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau, keičiu suplyšusius sėdynių, salonų apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“.

Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

ĮVAIRŪS Perku įvairių laikotarpių paveikslus, statulėles, indus, monetas, gintarą. Tel. 8 617 81 272.

Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga.

Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimis apie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

PRANEŠIMAI Pranešu, kad UAB „VIA BONA“ (į. k.

301524539, Beržų g. 44, Panevėžys) yra nemoki ir nebegali atsiskaityti su kreditoriais.

Direktorė.

Užs. LM-2568

Pranešimas BUAB „If Solutions“ kreditoriams.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2013 m. gegužės 10 d. 10.00 val. (adresas: Gedimino pr. 40, Vilnius) paskirtas nagrinėti BUAB „If Solutions“ (kodas 302483337) bankroto administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratoriaus UAB „Insolvency solutions“ įgaliotas asmuo A.Zajankauskas, tel. 8 678 25 252, Užs. R-237 el. p.: az@isl.lt.

Pranešimas BUAB „Vilniaus vartų klubas“ kreditoriams.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2013 m. gegužės 2 d. 8.30 val. (adresas: Gedimino pr.

40, Vilnius) paskirtas nagrinėti BUAB „Vilniaus vartų klubas“ (kodas 300087645) bankroto administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratoriaus UAB „Insolvency solutions“ įgaliotas asmuo A.Zajankauskas, tel. 8 678 25 252, Užs. R-238 el. p.: az@isl.lt.

Vokai su komerciniais pasiūlymais bus atplėšiami 2013 m. gegužės mėn. 20 dieną 9.00 val. adresu: Šingalių kaimas, Josvainių seniūnija, LT-58191 Kėdainių rajono savivaldybė. Užs. R-234 Informacija apie parengtą „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno eksploatavimas“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): UAB „VAATC“, Šeimyniškių g. 15, LT-09312 Vilnius, tel. (8 5) 213 0397, faks. (8 5) 233 3254.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. +370 5 233 4112, faks. +370 5 231 0258.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: „Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno eksploatavimas“.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kazokiškių kaimas, Kazokiškių seniūnija, Elektrėnų savivaldybė.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus, teiks išvadas: • Elektrėnų savivaldybė; • Kultūros paveldo Vilniaus teritorinis padalinys; • Vilniaus visuomenės sveikatos centras; • Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389.

Su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita galima susipažinti bei teikti motyvuotus pasiūlymus UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, II aukštas, nuo 9.00 val. iki 16.00 val.

10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo datos.

Motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai teikti raštiškai UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. +370 5 233 4112, faks. +370 5 231 0258, arba elektroniniu paštu: info@balticengineers.com.

PAV ataskaitos viešas svarstymas vyks adresu: Draugystės g. 2, Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, Elektrėnai, 2013 05 07, 17.00 val.

Motyvuotų pasiūlymų kopijas galima teikti: Atsakingai institucijai: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389.

Subjektams: • Elektrėnų savivaldybės administracija, Elektrinės g. 8, LT-26108 Elektrėnai, tel. (8 528) 58 000, faks. (8 528) 58 005; • Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Šnipiškių g. 3, LT-09309, tel. (8 5) 273 4256, faks. (8 5) 272 4058; • Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus g. 16, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 212 4098, faks. (8 5) 261 2707, el. paštas: info@vilnius.vvspt.lt; • Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Pamėnkalnio g. 30, LT-01114 Vilnius, tel. (8 5) 271 6885, faks. 219 8801, el. paštas: vilnius.pgv@vpgt.lt.

Užs. R-235

INFORMACIJA APIE UAB „UKMERGĖS KATILINĖ“ BIOKURO KAITLINĖS STATYBOS VILNIAUS G. 89F, UKMERGĖJE, GALUTINĘ ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Ukmergės katilinė“, Smolensko g. 10, Vilnius, tel. 8 618 24 215.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - UAB „Ukmergės katilinė“ 4MW galingumo biokuro katilinės statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Vilniaus g. 89F, Ukmergė.

4. Persvarstoma Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 02 04 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-611 dėl UAB „Ukmergės katilinė“ biokuro katilinės statybos Vilniaus g. 89F, Ukmergėje, poveikio aplinkai vertinimo (toliau - PAV). Planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 02 05 raštu Nr. (12-37)-2-603 kreipėsi į Vilniaus RAAD persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodamas tuo, kad: 1. Neįvertinta, kad PŪV turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2012, Nr. 80-4168), 62p. nuostata, kad katilinei sanitarinės apsaugos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus; 2. Neįvertinta, kad netoli PŪV yra esami vaikų globos namai ir nepateikta informacija su PŪV susijusiu galimu neigiamu poveikiu (triukšmo ir oro taršos) gyvenamosios paskirties teritorijoms; 3.

Galimas neigiamas psichosocialinis poveikis ir aplinkinių rajonų gyventojų nepasitenkinimas PŪV. 6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą. 6.1 Tiek statybos, tiek PŪV metu susidarančios atliekos bus perduodamos atliekas tvarkančioms įmonėms.

6.2 Paviršinės nuotekos nuo teritorijos kietųjų dangų bus surenkamos ir valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose. Visos PŪV veiklos metu susidarančios nuotekos bus nuvedamos į centralizuotus tinklus. 6.3 PŪV teritorijoje pilnai išvystyta inžinerinė infrastruktūra. 6.4 Paskaičiuoti triukšmo lygiai ir aplinkos oro užterštumas dėl veiklos metu išmetamų teršalų neviršys teisės aktuose nustatytų reglamentuojamų ribinių verčių. 6.5 Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 04 05 raštu Nr. (12-37)-2-1623 pritaria, kad PŪV PAV neprivalomas.

7. Priimta galutinė atrankos išvada. UAB „Ukmergės katilinė“ 4MW galingumo biokuro katilinės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. (Vilniaus RAAD 2013 04 15 raštas Nr. (38-4)Užs. LM-2571 VR-1.7-1873).

INFORMACIJA APIE ŠVELNIAKAILIŲ ŽVĖRELIŲ (AUDINIŲ) VEISIMO IR AUGINIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO IŠVADĄ 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Eduardas Balsys, Dvaro g. 162G, LT-76197 Šiauliai. Mob. tel. +370 698 77 517. El. p.: edis@frigolita.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos rengėjas: Eduardas Balsys, Dvaro g. 162G, LT-76197 Šiauliai. Mob. tel. +370 698 77 517. El. p.: edis@frigolita.lt.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimas ir auginimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Šiaulių r. sav., Šiaulių kaimiškoji sen., Karpiškių k., skl. kad. Nr. 9112/0001:40.

5. Atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 27 d. priimta atrankos išvada Nr. (4) SR-S-748(7.1), kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti, o taip pat susipažinti su atrankos išvada, PAV atranka ir atrankos dokumentais galima: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, faks. (8 41) 50 37 05, ir UAB „Frigolita“, Dvaro g. 162G, LT-76197 Šiauliai. Mob. tel. +370 698 77 517.

El. p.: edis@frigolita.lt (8.00-17.00 val., terminas- 20 darbo dienų nuo šio skelbimo išspausUžs. LM-2566 dinimo).

2013 03 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3461-590/2013 buvo iškelta bankroto byla UAB „Afiksus“ (juridinio asmens kodas 125318549, adresas: J.Savickio g. 4, Vilnius, ankstesnis pavadinimas „Baltic Service Group“), bankroto administratoriumi paskirta UAB „VERMOSA“ (juridinio asmens kodas 125928698, A.Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius), administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas Algimantas Zajankauskas (tel. 8 678 25 252, faks. (8 5) 204 5052, el. p.: az@vermosa.lt).

Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 04 12 d. LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. pagrindu informuojame, kad bankrutuojanti UAB „Afiksus“ nevykdys sudarytų sutarčių, ir vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., šios sutartys (išskyrus darbo sutartis ir sutartis, kurių pagrindu kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės), laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta tvarka.

Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. visi įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Afiksus“ iki 2013 m. gegužės 27 d. ir kartu su reikalavimus patvirtinančiais dokumentais, atsiųsti juos bankroto administratoriui UAB „VERMOSA“, adresu: A.Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius.

Užs. R-236 INFORMUOJAME, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.112 straipsnio 1 dalimi, pranešame, kad juridinio asmens dalyvio sprendimu uždaroji akcinė bendrovė Likėnų vandenys yra likviduojama.

Duomenys apie likviduojamą uždarąją akcinę bendrovę: 1) Bendrovės pavadinimas: Likėnų vandenys; 2) Bendrovės teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė; 3) Bendrovės buveinė: Sausio 13-osios g. 37-182, LT-04349 Vilnius; 4) Bendrovės kodas: 302709590; 5) Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą bendrovę: Juridinių asmenų registras; 6) Sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena: 2013 m. balandžio 12 d.; 7) Likvidavimo pagrindas - juridinio asmens dalyvio sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą; 8) Likvidatorius: advokatė Lolita Makauskaitė, advokatės L.Makauskaitės kontora, Panoramos g. 17, Parapijoniškės, LT-13241 Vilniaus rajonas.

Užs. LM-2564 „Pavilnio klinika“, UAB ir Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB REORGANIZAVIMO SĄLYGOS 2013 m. balandžio 17 d., Vilnius

Vadovaujantis 2013 m. balandžio 16 d. „Pavilnio klinika“, UAB vienintelio akcininko sprendimu ir 2013 m. balandžio 16 d. Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB vienintelio akcininko sprendimu, bendrovių vadovai parengė šias „Pavilnio klinika“, UAB ir Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB reorganizavimo sąlygas.

Informacija apie reorganizuojamą bendrovę: pavadinimas - Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB; teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė; įstatinis kapitalas - 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 100 (vieną šimtą) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų); buveinė - Pramonės g. 97, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; kodas - 302560285; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę - VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registras.

Informacija apie reorganizavime dalyvaujančią bendrovę: pavadinimas - „Pavilnio klinika“, UAB; teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė; įstatinis kapitalas - 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 100 (vieną šimtus) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų); buveinė - Kaniaviškių g. 1-1, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; kodas - 300053746; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę - VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registras.

Reorganizavimo būdas - prijungimas; Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB prijungiant prie „Pavilnio klinika“, UAB. Kadangi prijungiamos Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB vienintelis dalyvis yra „Pavilnio klinika“, UAB, prie kurio Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB prijungiama, taikomas LR CK 2.103 str. (supaprastintas juridinių asmenų reorganizavimas): nerengiamos reorganizavimo sąlygų vertinimo (LR CK 2.100 str.) ir valdymo organų parengtą ataskaitos (LR CK 2.99 str. 3 d.).

Po reorganizavimo pasibaigianti bendrovė - Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB. Po reorganizavimo veiksianti bendrovė - „Pavilnio klinika“, UAB. Po reorganizavimo veiksiančios bendrovės akcijų skaičius pagal klases ir jų nominali vertė, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės.

Po reorganizavimo veiksiančios „Pavilnio klinika“, UAB įstatinio kapitalo dydis padidinamas iš po reorganizavimo pasibaigiančios Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB įstatiniu kapitalu, 10 000 Lt (dešimčia tūkstančių litų), 100 (vienu šimtu) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų).

Po reorganizavimo veiksiančios „Pavilnio klinika“, UAB įstatinis kapitalas bus 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), kuris bus padalintas į 200 (du šimtus) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų).

Po reorganizavimo 200 (du šimtus) paprastųjų nematerialiųjų vardinių „Pavilnio klinika“, UAB akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų), akcijas turės fizinis asmuo, vienintelis „Pavilnio klinika“, UAB akcininkas.

Momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei: Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB visos teisės ir pareigos pereina „Pavilnio klinika“, UAB nuo „Pavilnio klinika“, UAB įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pagal sandorius pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei ir sandoriai įtraukiami į šios bendrovės buhalterinę apskaitą: Nuo „Pavilnio klinika“, UAB įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB visos teisės ir pareigos pagal visus sandorius pereina „Pavilnio klinika“, UAB ir visi sandoriai įtraukiami į „Pavilnio klinika“, UAB buhalterinę apskaitą.

Momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės turtas pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB visas turtas pereina „Pavilnio klinika“, UAB nuo „Pavilnio klinika“, UAB įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės organų teisės: „Pavilnio klinika“, UAB visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris šaukiamas iki „Pavilnio klinika“, UAB dokumentų pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, turi teisę spręsti šiuos klausimus: 1) patvirtinti reorganizavimo sąlygas; 2) patvirtinti pakeistus „Pavilnio klinika“, UAB įstatus; 3) spręsti visus kitus visuotinio akcininkų susirinko kompetencijai priskirtus klausimus.

Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris šaukiamas iki Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB dokumentų pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, turi teisę spręsti šiuos klausimus: 1) patvirtinti reorganizavimo sąlygas; 2) spręsti visus kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. „Pavilnio klinika“, UAB ir Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB vadovams yra suteikiamos teisės atlikti visus reikalingus veiksmus, kad būtų įgyvendintos reorganizavimo sąlygos, ir kad Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB būtų prijungta prie „Pavilnio klinika“, UAB. Reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės organų nariams suteikiamos specialios teisės Nesuteikiamos.

Susipažinti su reorganizavimo sąlygomis ir kitais dokumentais galima darbo dienomis 8.00-19.00 val. adresu: Juodasis kelias 35, Vilniuje („Pavilnio klinikoje“), 30 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo datos. Prieš atvykstant būtinai paskambinti telefonu 8 699 32 161 („Pavilnio klinika“, UAB direktoriui Antanui Juškai). „Pavilnio klinika“, UAB direktorius Antanas Juška Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB direktorė Kristina Bernotaitė.

Užs. LM-2567

2011 m. balandžio 16 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 88/12915, žurnalistės Linos Vyšniauskienės publikacijoje „Nelaisvės pančius atlaisvina santuokos saitai“ paskelbtas teiginys „Bet įvyko tai, kas įvyko. Dar viena žmogžudystė“ neatitinka tikrovės, žemina Viktor Ševčenko garbę bei orumą.

18

2013 04 17 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 17 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Emigrantai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius. Namai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “LRT ekonomikos orumas” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “LRT ekonomikos forumas” tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kriminalistai” (k.) N-7 10.50 “Ne vienas kelyje” (k.)

11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Diagnozė: valdžia” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Melodrama “Neištikimoji” N-14 1.05 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Mažylių nuotykiai” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Pabudimas” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Dviese prieš gamtą” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Pasitarkime” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Laiškanešys” 0.20 “Ties riba” N-14 1.20 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16, 18.30, 20.30 val.

“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val.

“Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val.

“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Gimtadienis” - 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 21.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val.

“Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 12, 15.10, 18.20, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 18 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15, 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val.

“Mama” - 16, 21 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.

“Tamsus dangus” - 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val.

“Hičkokas” - 15.45, 20.45 val.

SKALVIJA “Šalutinis poveikis” - 21.10 val.

“Medžioklė” - 19 val.

“Ištrūkęs Džango” - 16 val.

PASAKA “Niujorko šešėlyje” - 20 val.

“Argo” - 20.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 18 val.

Kino vakarai su Izolda. Svečias Audrius Stonys - 19 val.

OZO KINO SALĖ “Emigrantai” - 16 val.

“Aurora” - 18 val.

lifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Liudytojai 0.50 “Miškuose ir kalnuose” 1.45 Žinios+ 2.00 Vaid. f. “Laimės diena” 3.40 Vesti.ru

Balticum Auksinis

Viasat Sport Baltic

7.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai” 9.00 Nuotykių f. “Lobių sala” 11.00 Drama “Karalienė” 13.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!” 15.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 17.00 Komedija “Poniutė kaime” 19.00 Komedija “Eglutės” 21.00 Komedija “Eglutės 2” 23.00 Trileris “Mačetė” S 1.00 Komedija “Bernvakaris Australijoje” N-7

11.00 “Futbol Mundial” žurnalas 11.30 Tenisas.

Monte Karlo Masters turnyras. Tiesioginė transliacija 15.55 Ledo ritulys. KHL finalas. Tiesioginė transliacija 18.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyras. Tiesioginė transliacija 19.30 Tenisas.

Monte Karlo Masters turnyras 21.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės

Balticum TV

8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Įkyrių minčių nelaisvėje”. 2, 3 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Keliaujantiems lėtai” su Martynu Starkumi (k.) 14.40 “Tapatybė.lt” (k.) 15.00 “MES 2013” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 Inžinierės, šokėjos Dalios Kamaitienės jubiliejui. Dok. f. “Šokių kaprisas” 22.30 Drama “Nesveikai laiminga” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.)

1.45 Muzikos pasaulio žvaigždės”. M.Ravelio Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.2, D-dur

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Broliai detektyvai” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Aukščiausia klasė” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Komedija “Denas tikrame gyvenime” 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!”

18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Verbų sekmadienis” 23.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7

Lietuvos ryto TV

5.00-9.05 TV techninė profilaktika 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios.

Maskva. 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sk-

6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.50 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Namų daktaras” 9.00 Techninė siųstuvų profilaktika 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Dingęs Everesto mirties zonoje” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Dingęs Everesto mirties zonoje” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 Dok. f. “Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija” N-7 19.45 Žinios

Kinas VILNIUS

20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N14 0.40 “Reporteris”

RTR Rossija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?

21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Angliakasiai. Anglies kaina 0.00 Mirtinas laimikis

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Ryklių sala 11.00 Septynetas iš Teksaso kalėjimo 12.00 Didžiulis namas prie vandenyno 12.30 Niujorko masonų ložė 13.00 Kelias per pragarą. Kanada 14.00 Ryklių rojus 15.00 Alkanos Teksaso barškuolės 16.00 Didžiulis namas prie vandenyno 16.30 Niujorko masonų ložė 17.00 Kelias per pragarą.

Kanada 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Kalėjimo meilės romanas 20.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 21.00 Draudimai. Keistos laidotuvės 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 0.00 Draudimai. Keistos laidotuvės 1.00 Nakties programa

Teatras MULTIKINO “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12, 16.30, 19.45, 21.45 val.

“Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val.

“Emigrantai” - 14.45, 18.45 val.

“Sielonešė” - 10, 14.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.

“Linkolnas” - 17.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val.

“Sielonešė” - 18 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30, 19.15 val.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 17 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas” 18 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel” 19 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Moderatoriai” 17 d. 19 val. Mažojoje scenoje.

“Stiklinė arbatos su citrina” 18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Mėnuo kaime” 19 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 17 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 18 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras. “Blyksnis po vasaros vandeniu” 19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras. “Grožio karalienė” KAUNO TEATRO KLUBAS 17 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatras.

“Skrydis virš gegutės lizdo”

17 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur” JAUNIMO TEATRAS 17 d. 18 val. “Patriotai” 19 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” “Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val.

“Valentinas vienas” - 15.15, 21 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

KAUNAS CINAMON “Niujorko šešėlyje” - 22 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” 11.15, 13.35, 15.55 val.

“Emigrantai” - 13.30, 18.15 val.

“Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Gimtadienis” - 22.05 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40 val.

“Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50 val.

“Milijardierius ir blondinė” 12.15, 14.30, 17, 19, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.

“Parkeris” - 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val.

“Sielonešė” - 12.45, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 20.40 val.

I SALĖ “Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val.

“Emigrantai” - 14.45, 18 val.

19 d. 18 val. “Juoko akademija” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 18 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

19 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 17 d. 18.30 val. “Trys seserys” KEISTUOLIŲ TEATRAS 19 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” MENŲ SPAUSTUVĖ 17 d. 19 val. Juodojoje salėje.

“Trupė liūdi”. “Ežiukas rūke” 17 d. 19 val. Kišeninėje salėje.

Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)” 18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)” 18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”

19 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Primadonos” VDU TEATRAS 18 ir 19 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 18 ir 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus” 18 d. 18 val. “Tėtis”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 21 d. 17 val. “Misis Markhem miegamasis” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 19 d. 17 val. Frankofonų teatras “Clef”.

“6 rue Chantereine” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 18 val. Aleksandro Makejevo koncertas PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TRAKAI TRAKŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 18 val. Naujasis teatras. “Petys gi į petį”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 17 d. 18.30 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

“Zambezija” - 10.05 val.

“Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 19.30 val.

PANEVĖŽYS “Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val.

“Sielonešė” - 21.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16, 18.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 18.15 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 20.45 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val.

“Sielonešė” - 12.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 15.45 val.

“Krudžiai” - 13.30 val.

“Valentinas vienas” - 16 val.

UKMERGĖ 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” “DOMINO” TEATRAS 17 d. 19 val. “Sex guru” 18 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 18 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda” 19 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Hamletas” MUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 17 d. 19 val. “Pranašas: kartokite myliu!”

UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PAKRUOJIS PAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 17 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Moteris be kūno”

2013 04 17 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:15 leidžiasi 20:23 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS Pirmoji priešpilnio diena

+11 Oslas Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

Delčia IV 30

+6 Helsinkis

+14

Stokholmas

Jaunatis V 10

+11

Dublinas +12 Šiauliai

+16 Londonas

+15 +5 +16 +4

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kai kur numatomas lietus.

Temperatūra dieną 15-17, pajūryje apie 10 laipsnių šilumos.

Bordo +16 +4

Kaunas VILNIUS

+24 +17 +5

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota, šiauriniuose rajonuose prognozuojamas lietus.

Temperatūra naktį 3-6, dieną sušils iki 12-19 laipsnių.

+17 Amsterdamas

+29

Ukmergė

+16 +3

+26 Madridas

+23 Barselona

+10 Ryga

+15 Kopenhaga

+23 Paryžius

Kėdainiai +9 +6

+10 Sankt Peterburgas

Talinas

14:08

Palanga

19

Vilnius Minskas +19 +16 Varšuva +15

+18

Berlynas +20 Praha

+21 Miunchenas

+19 Nica

+22 Roma

+17 Maskva

+16

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +21 +20 +17 Bukareštas Varna Dubrovnikas +19 Sofija +23

+23

Stambulas +20

Malaga +17

107-oji metų diena. Balandžio septynioliktoji, trečiadienis, trečioji 16-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 258 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Anicetas, Robertas, Skaidra.

Geros dienos!

Alžyras +19

Tunisas +22

Atėnai

+22 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 16 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Artimieji bus permainingų nuotaikų, kišis į jūsų reikalus. Visus sprendimus priimkite tyliai ir ramiai. Taip pasieksite geriausių rezultatų.

Jautis. Bus sunku sutramdyti norą vadovauti, versti viską aukštyn kojom. Jei šiuo metu poilsiaujate, galite sėkmingai pradėti nedidelį remontą, atrasti naujų įdomių užsiėmimų.

Dvyniai. Fiziniai krūviai ir sportas geriausiai gydys meilės žaizdas.

Jei nesiseka susitarti su mylimu žmogumi, pagyvenkite kas sau, o po kelių dienų surenkite vienas kitam romantišką šventę.

Vėžys. Tikėtinos kiaulystės iš tų, kuriuos neblogai pažįstate.

Darbe jūsų siūlymai bus sutikti skeptiškai. Mažiau klausykite ir darykite tai, ką puikiai suprantate.

Liūtas. Spaus senos moralinės skolos, tad tvirtinkite santykius su draugais. Patys juos aplankykite, pamaloninkite dėmesiu. Palanku tvarkyti buities reikalus.

Mergelė. Ir namie, ir darbe nieko nauja. Metas planuoti šeimos atostogų biudžetą ir keliones. Svarbius sprendimus priimkite kartu su sutuoktiniu ir vaikais.

Svarstyklės. Kuo daugiau veiklos turėsite, tuo geriau jausitės. Bet teks prisitaikyti ir priimti tai, kas siūloma. Aplinkybių nepakeisite, tad ir nepurkštaukite.

Skorpionas. Jei norite pasipuikuoti prieš draugus, neprarasti dosnaus žmogaus reputacijos, darykite tai išmintingai - pirma įvertinkite, ką galite, o tik paskui siūlykite paramą. Šaulys. Galite įkliūti į gudriai paspęstus spąstus, išleisti nemažai pinigų ar paaukoti interesus dėl iliuzijų. Kad ir kas nutiktų, mokėsite iš balos išlipti sausi.

Ožiaragis. Dieną paįvairins keisti susitikimai. Neskubėkite daryti išvadų, palaukite svarbių žinių. Rimtai gilinkitės į viską, ką sako ar daro atžalos.

Vandenis. Žmonių susibūrimuose nestokosite dėmesio.

Neverta aiškintis santykių su mylimu žmogumi: kalbėsitės skirtingomis kalbomis ir dar labiau kaitinsite aistras. Žuvys. Iš esmės turi pasisekti viskas, ko imsitės. Daugiau pelno duos smulkūs darbeliai. Dideli projektai bus rizikingi. Daugiau dėmesio skirkite vaikams.

20

2013 04 17 Lietuvos žinios

Margumynai

Vandens mūšiai Kinijoje

Atnaujino santuoką Raustanti nuotaka? Taip ir nutiko Lucianai Barroso, kai po 8 bendro gyvenimo metų ji su savo vyru Mattu Damonu atnaujino santuokos įžadus Karibų jūros saloje.

M.Damonas su žmona Luciana. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Pora, kadaise kukliai susituokusi Niujorko rotušėje ir ilgai neturėjusi laiko deramai atšokti savo vestuvių, surengė trijų dienų šventę Karibų jūros Šv. Liucijos saloje. Įžadų atnaujinimo ceremonija vyko šeštadienį po nendriniu stogu leidžiantis saulei. 42 metų Holivudo žvaigždė M.Damonas tam reikalui išnuomojo visą Cukrinės pakrantės kurortą (kalbama, už šešiaženklę kainą). Tarp maždaug 50 artimųjų ir svečių buvo daug įžymybių, įskaitant buvusio JAV prezidento Billo Clintono dukrą Chelsea su vyru Marcu Mezvinsky, drabužių dizainerį Naeemą Kahną, kurio sukurtą suknelę vilkėjo nuotaka, režisierių Gusą Van Santą ir, žinoma, geriausią Damono draugą Beną Afflecką su žmona Jennifer Garner. Šaltiniai teigia, kad 2005 metais susituokę M.Damonas ir Argentinoje gimusi 36 metų L.Barroso jau kelis mėnesius planavo ekstravagantišką renginį su garsiu vestuvių planuotoju Bryanu Rafanelli. Ceremonijoje dalyvavo ir visos keturios poros dukros: šešiametė Isabella, keturmetė Gia, dvejų Stella bei 14-os Alexia, Lucianos dukra iš pirmos santuokos.

Mattas ir Luciana susipažino 2003iaisiais Majamyje, kai aktorius ten filmavosi, o ji dirbo barmene. Šeima turi namus Niujorke ir Majamyje. Gimus dukrai Stellai aktorius sakė, kad būti tėvu jam labai patinka, bet daugiau vaikų pora neplanuoja - keturių dukrų per akis. “Tikiuosi, jos visos ištekės ir paliks mus ramybėje”, - teigė M.Damonas.

•

Tūkstančiai žmonių kelias valandas siautėjo laistydamiesi vandeniu.

Minios, apsiginklavusios iš plastikinių butelių pasigamintais vandens šautuvais ir kibirais, Junanio provincijoje atšventė 1375-ųjų naujųjų metų pradžią pagal vietos dajų mažumos kalendorių.

Apie 10 tūkst. laistymosi šventės dalyvių susirinko į specialiai tam paruoštą aikštę pietvakarių Kinijos Dzinghongo mieste. Jie pylė vandenį į dangų ir vieni į kitus. Šventė, kuri, pasak liudytojų, kasmet darosi vis beprotiškesnė, kilo iš religinių Budos statulos apiplovimo apeigų.

Ji švenčiama ir kitose Rytų Azijos šalyse, įskaitant Tailandą. Tačiau daugeliui dalyvių, tarp jų - tūkstan-

čiams kinų turistų, jos religinės ištakos rūpėjo kur kas mažiau nei pats laistymosi malonumas.

Dajai, kurių priskaičiuojama apie 1,3 mln., yra viena iš 50 oficialių etninių mažumų bendruomenių Kinijoje. Jų kalba artimesnė tajų nei oficialiai Kinijos lyderių vartojamai mandarinų kalbai. Taupydami vandenį ir atsižvelgdami į gyventojų, kenčiančių nuo sausros, jausmus vietos pareigūnai apribojo laistymosi laiką iki 2 valandų, bet pramoga tęsėsi ilgiau. Junanio provinciją ketverius metus alinusi sausra paveikė 600 tūkst. žmonių, keli provincijos miestai pradėjo riboti vandens tiekimą, nors Mekonko upės maitinamas Dzinghongas vandens stygiaus nejaučia.

•

Auksinis nuo galvos iki kojų Vienas indas už 250 tūkst. dolerių įsigijo iš 3 kg aukso pagamintus marškinius.

Jie laikomi vienais brangiausių pasaulyje.

Datta Phuge jau pelnė auksinio žmogaus pravardę. Jo kaklas, riešai ir pirštai nusagstyti šiuo brangiuoju metalu: žiedais, apyrankėmis, medalionais. Tokios kolekcijos galėtų pavydėti net olimpinis čempionas.

Galiausiai D.Phuge apsivilkęs brangiuosius marškinius, jau visas spindi auksu. Jis atrodo labai ekstravagantiškai. Tiems, kurie stebisi, kodėl dėvi tiek daug aukso ir už marškinius nepagailėjo net ketvirčio milijono, indas atsako: “Tai visuomet buvo mano svajonė. Žmonės turi skirtingus siekius. Kai kurie elito atstovai nori turėti “Audi” arba “Mercedes”. Aš pasirinkau auksą.”

Marškinius reikia saugoti D.Phuge irgi turi automobilių - net penkis, bet labiausiai puikuojasi auksiniais marškiniais. Kadangi jie yra nepraktiški, indas juos dėvi tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, eidamas į pobūvius ir kitus svarbius renginius. Apdaras sukelia skirtingas reakcijas. Kai kuriems žmonėms tai padaro didžiulį įspūdį. Kiti žvelgia su panieka, kaip į neskoningą blizgutį. Bet kokiu atveju D.Phuge visuomet lydi apsaugininkas.

Marškinius pagamino 133 metus veikianti firma “Rankar Jewellers”.

Ji siekė, kad drabužis būtų kuo pato-

gesnis vilkėti, kuo panašesnis į normalius marškinius, o ne į aukso luitą. Meistrai išaudė auksinį audinį naudodami specialią mašiną pagal itališką technologiją. Įkvėpimo jie sėmėsi iš senovės Indijos karalių, pasipuošusių kariniais šarvais, atvaizdų.

Kad marškiniai nedraskytų kūno, viduje įsiūtas aksominis pamušalas.

Kad ir kaip stengtasi, marškiniai gana sunkūs vilkėti, jų negalima skalbti, tad reikia rūpintis, kad nesusipurvintų.

Turint galvoje, kokios karštos vasaros Indijoje, ypač sunku išvengti prakaitavimo. Tačiau D.Phuge sako, kad jam patinka pasipuošti auksiniais marškiniais, tuomet jis jaučiasi gerai. Šis apdaras įkūnija jo laimėjimus ir suteikia statusą, apie kurį svajojo nuo jaunumės.

“Kai mokiausi koledže, žmonės manydavo, kad esi iš turtingos šeimos, jei puošdavaisi auksu. Taigi nuo 20 metų pradėjau nešioti auksinius papuošalus. Tuomet smulkesnius, 10 ar 15 gramų”, - pasakoja D.Phuge, kilęs tikrai ne iš turtingos šeimos. Turtą jis susikrovė spekuliuodamas nekilnojamuoju turtu, vėliau skolindamas pinigus. Kas pusmetį, kai jo kompanija gauna pelno, jis ką nors nusiperka iš aukso. Toliau sąraše - auksinis mobilusis telefonas ar auksiniai batai.

Visi perka auksą Kai kas sako, kad D.Phuge įsigijo auksinius marškinius moterims vilioti, bet jis pats teigia esąs laimingai vedęs. Jo žmona Seema, dirbanti tarnautoja, taip pat dievina brangųjį metalą. D.Phuge giriasi turintis 50 kg aukso ir pats jai pripirkęs vė-

D.Phuge su savo auksiniais marškiniais ir papuošalais. rinių, karolių, auksinių rankinių.

Indas gerai supranta, kad jo turimas auksas yra investicija. “Jei reikės, parduosiu marškinius ir turėsiu pinigų”, - sako jis.

Indijoje visi mėgsta pirkti auksą, tai gerovės simbolis, nešantis laimę. Brangusis metalas siejamas su hinduistų deive Lakšmi, juo puošiamos dievybių statulos bei šventyklos, tradiciškai aukso dovanojama per vestuves. Žmonių rankose Indijoje yra 18 tūkst. tonų aukso, du trečdaliai - kai-

miškose vietovėse. Milijonai indų neturi sąskaitų bankuose, o auksas laikomas alternatyviu taupymo būdu.

“Rankar Jewellers” sulaukia vis daugiau užsakymų pagaminti auksinių diržų ir rankinių. Vis daugiau indų perka aukso lydinius, jų dabar galima įsigyti net kai kuriuose bankomatuose. Labai populiarėja ir aukso lakštai.

Neseniai viena kompanija gavo užsakymą aukso lakštais padengti tualetą. Mumbajuje turtingiausiuose pa-

saulio namuose, kurie priklauso turtingiausiam Indijos žmogui Mukeshui Ambani, iš aukso padaryti laiptų turėklai.

D.Phuge būtų galėjęs įsigyti prabangų namą užsienyje arba ne vieną gerą mašiną, bet džiaugiasi tinkamai išleidęs pinigus. “Norėjau, kad pasaulis mane žinotų kaip auksinį žmogų. Dabar taip ir yra”, - giriasi jis.

•

“US Weekly”,“The Guardian”,BBC, LŽ