2013 m. balandžio 19 d. / Penktadienis / Nr. 89 (13 514)

Kaina

2013 m. balandžio 19 d. / Penktadienis / Nr. 89 (13 514)

1,99 Lt

Lietuvos žinios ŽEMĖS ŪKIS

ISTORIJA

KELIONĖS

Modernias fermas išlaiko dirbdami laukus 10p.

J.Purickis diplomatas, visuomenės veikėjas 12p.

Užrašų knygelę atstoja meninė fotografija 14p. www.lzinios.lt

Palanga

DENISAS NIKITENKA

brangsta

Ne tik vasaros, bet šiemet ir Lietuvos kultūros sostine tituluojama Palanga jau rengiasi turistiniam sezonui. Atostogas prie Baltijos jūros itin aktyviai planuoja užsieniečiai.

Palangos turizmo informacijos centro LŽ pateiktais duomenimis, jau balandžio viduryje kai kuriuose kurorto viešbučiuose buvo rezervuota 80 proc. vietų liepos ir rugpjūčio mėnesiams.

5p.

Ištikimiausi Palangai liks rusai ir baltarusiai, sudarantys didžiąją dalį atostogaujančių svečių iš užsienio.

UŽSIENIS

Sprogimas nušlavė dalį miesto

Teksaso valstijos Vesto mieste esančioje trąšų gamykloje nugriaudėjo toks stiprus sprogimas, kad gelbėtojai ilgai negalėjo pasakyti, kiek nukentėjo žmonių. Sužeistieji vežti į vietos stadioną, kuriame budėjo greitosios pagalbos automobiliai. Kad specialiųjų tarnybų darbuotojai galėtų kuo greičiau pasiekti nelaimės vietą, judėjimas aplinkiniuose keliuose buvo uždarytas. Sprogimo banga visiškai sugriovė kelis gyvenamųjų namų kvartalus. Nelaimės teritorija tebėra apsupta policijos. Evakuojami aplinkinių rajonų gyventojai, nes iš pažeistų saugyklų gali p. pasklisti cheminės medžiagos. 8

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

Deniso Nikitenkos nuotrauka

Vytautas išėjo nesulaukęs gimtadienio Šiandien Vytautui Šapranauskui būtų sukakę 55-eri, tačiau gimtadienis virto skausmingu atsisveikinimu su vienu iš talentingiausių Lietuvos aktorių, televizijos laidų vedėjų. Vakar pamėgtas TV3 “Chorų karų” vedėjas rastas miręs savo bute Vilniuje.

Pastaraisiais metais V.Šapranauskas buvo atitolęs nuo teatro scenos, jis dažniausiai vaidino serialuose, vedė televizijos laidas, buvo ryškus pramogų pasaulyje. Visų kartų televizijos žiūrovai ir jį pažinojusieji sunkiai pratinasi prie minties, kad šio išskirtinio talento žmogaus jau nebėra. Neseniai tarėmės su V.Šap-

ORAI

ranausku dėl interviu “Lietuvos žinioms”, jis žadėjo pasikalbėti šiek tiek vėliau. Deja, šis pažadas taip ir liks pažadu. Šį pavasarį V.Šapranauskas važinėjo po Lietuvą, pristatydamas “Juodojo humoro turą” - rytoj jo jau nebesulauks gerbėjai Druskininkuose.

4p.

Debesuota su pragiedruliais, kai kur numatomas lietus.

Temperatūra dieną 12-15, pajūryje apie 9 laipsnius šilumos.

19p.

2

2013 04 19 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Mūsų šventės - mes ir švenčiame DONATAS VALANČIAUSKAS

Ilgai vargusi Kultūros ministerija pagaliau pateikė Vyriausybei išvadą dėl Tautos istorinės atminties įstatymo projekto. Žinoma, išvada dar nereiškia, kad tautos išrinktieji nubalsuos būtent už tokį tekstą, kokį sukūrė praėjusios kadencijos Seimo nariai. Tačiau ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime spindinti frazė “iš esmės pritarti” istorinę atmintį beprarandančius piliečius turėtų nuteikti viltingai.

Iš tiesų, jeigu įstatymo projektas būtų priimtas, tauta galėtų pasidžiaugti mažų mažiausiai dviem dalykais. Pirmiausia tuo, kad jos išrinkti atstovai, nesvarbu, kokiai

partijai priklauso, rūpinasi mūsų visų atmintimi, ir, žinoma, tuo, jog skurdžios namų ūkių lėšos, skiriamos atmintį gerinantiems vaistiniams preparatams įsigyti, liktų valstybės piliečių kišenėse.

Tačiau skaitant teisės akto projektą neapleidžia mintis, kad jo autoriai įkvėpimo sėmėsi iš savo sovietinės jaunystės patirties, kai plėšydami sieninių kalendorių lapelius beveik kiekvieną savaitgalį turėjo progą apsilankyti artimiausiame gastronome ir, investavę keletą rublių į pojūčius aštrinantį skystimą, paminėti eilinę profesinę šventę. Štai ir šiame projekte greta istoriškai reikšmingų datų (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir pan.) esti tokių, kurias prisiminti tikriausiai de-

rėtų nebent tuo atveju, jeigu išnyktų joms dedikuoti reiškiniai.

Iš tiesų save gerbiantys statybininkai, pasieniečiai ar muitininkai, kiekvieną dieną sąžiningai atliekantys savo profesines priedermes, tu-

Mums visiems belieka pasidžiaugti, kad istorinė atmintis dar galutinai nereglamentuota. rėtų įsižeisti, kad jų pastangos tėra vertos “istorinės atminties”. Esą anuomet būta padorių ir kvalifikuotų specialistų, o dabar...

Kita vertus, projekte neišvardytų profesijų atstovai irgi turėtų teisę piktintis, kad jų išmanymo ir pastangų nepakanka net vienai, tegul ir ne paties svarbiausio valstybės įstatymo, eilutei.

Dar gražiau, kad įstatymų leidėjai, matyt, iš paskutiniųjų stengdamiesi sukurti bent vieną teisės aktą, už kurio įgyvendinimą nebūtų atsakinga renkama ir skiriama politinė valdžia, siūlo įsteigti dar vieną kolegialų darinį - Tautos atminties tarybą. Šios tarybos formavimo principai gana migloti. Ypač tos jos dalies, į kurią skiriami ne biurokratai (pavyzdžiui, Seimo kancleris), o visuomenininkai. Kas, sakykite, yra girdėjęs apie dabartinę Sąjūdžio, kuris turėtų deleguoti į tarybą du atstovus, veiklą?

Kodėl į tarybą siūloma deleguoti vieną Rašytojų sąjungos atstovą? Ar kompozitoriams, dailininkams ir architektams nerūpi istorinė atmintis?

O gal esama kokio nors slapto aplinkraščio, liudijančio, kad minėtų kūrybinių profesijų žmonės tokios atminties apskritai neturi?

Dabartinis Seimo pirmininkas, vos pradėjęs eiti šias pareigas, viešai pareiškė, jog būtina visuomenės akyse atkurti Seimo prestižą. Tačiau tokių tuščių ir kiaurų - projektų stumdymas Seimo ir Vyriausybės koridoriais jo tikrai nepakels. Greičiau priešingai.

O mums visiems belieka pasidžiaugti, kad istorinė atmintis dar galutinai nereglamentuota. Ir kiekvienas iš mūsų galime švęsti tai, ką norime, ir taip, kaip norime.

•

Redakcijos paštas

Seimo tribūna

Pamąstymai praėjusios Energetiko dienos proga

Trūksta moralinio dėmens

Lietuvos žinios

Energetika Lietuvoje - sritis, kurią žmonės labiausiai pažįsta iš gaunamų sąskaitų. Kadangi daugeliui jos atrodo pernelyg didelės, natūralu, kad pradedama ieškoti kaltųjų. Ir paprastai randama - tai tie, kurie išrašė sąskaitas. Jie ir monopolininkai, ir oligarchai, ir neskaidrūs, gauna milžinišką pelną, kuriuo su vartotojais nesidalija.

Kartais susidaro įspūdis, kad energetikoje, skirtingai negu kitose ūkio šakose, susirinko ir dirba blogiausi Lietuvos žmonės. Ypač kliūva šilumininkams. Jei politikas nori pasikelti reitingą, čiumpa šilumininką ir pradeda pliekti. Receptas efektyvus ir daug kartų išbandytas. O kaip turi būti tvarkoma energetika, ypač šilumos ūkis, aišku kiekvienam laiko turinčiam piliečiui - pakanka pasiskaityti komentarus internete. Žinoma, tai negali neveikti tūkstančių žmonių, dirbančių energetikos srityje, nuotaikos. Juk turbūt kiekvienas norėtų savo darbą atlikti gerai, gauti už jį deramą atlyginimą ir jausti piliečių pagarbą. Ir čia vargu ar pagelbės kartą per metus rengiamas Energetiko dienos minėjimas.

Tokio požiūrio pasekmės matyti ir universitetuose - inžinerinėmis energetikos specialybėmis ne itin domimasi, o didelė dalis baigusiųjų nelinkę būti anksčiau prestižine laikytos pramonės riteriais. Ar tikrai dėl neigiamo požiūrio į energetiką kalti tik patys energetikai?

Lietuvos energetikoje labai reikšminga valstybės, tai yra politikų ir valdininkų, įtaka. Energetikos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Energetikos agentūra, LVPA, LAAIF (o pastaraisiais metais įkurtų naujų įstaigų pavadinimus sunku ir atsiminti) generuoja vis naujas energetikos strategijas, programas, šimtus įstatymų ir kitų teisės aktų pataisų. Ką jau kalbėti apie smul-

kius reguliavimo pakeitimus, kuriuos sunku ir susekti. Vis grasinama nacionalizuoti, privatizuoti, sukurti konkurenciją, išvaryti, atimti, perimti kontrolę, riboti, reguliuoti, skatinti, uždrausti ir panašiai.

Tokio energetikos valdymo pasekmė - nuolat planuojamos reformos, kintantys prioritetai, steigiamos ir naikinamos įstaigos bei institucijos, keičiami reguliavimo ir skatinimo mechanizmai, tvarka, kuriamos naujos procedūros. O kai nepasiekiama trokštamo rezultato, griebiamasi šiaudo - reikia konkurencijos ir viskas savaime susitvarkys.

Akivaizdu, kad Lietuvos energetikos valdyme daug chaotiškumo ir nekompetencijos. Nors brangiems ir ilgalaikiams projektams įgyvendinti kaip tik reikia stabilumo bei aiškumo. Taigi kas labiau kaltas dėl energetikos padėties - valstybės valdymo kokybė ar pačių energetikų blogas elgesys? Keli pavyzdžiai.

Buvo nustatyti akivaizdžiai per dideli saulės elektros supirkimo tarifai ir tauta puolė statyti tūkstančius tokių jėgainių. Susmulkino paramą biokuro katilų statybai - “pažaliavo” smulkiosios savivaldybės, o didieji miestai toliau pleškina brangias dujas. Specialistai šaukia: “Nešildykite be reikalo Elektrėnų marių!” Kol atsitokėjo, daug milijonų litų į žuvų karalystę nutekėjo. Pastatėme mazuto rezervuarus Gariūnuose - į metalo laužą. Planuojame naujus didžiulius strateginius projektus, o esamos elektrinės kaip paminklai stūkso. Beje, juos irgi išlaiko energijos vartotojai. Statome suskystintų gamtinių dujų terminalą, bet kur tas dujas reikės dėti, nelabai įsivaizduojame. Tiesiame elektros jungtis į visas šalis - labai gerai, tačiau kieno elektra ir kuriomis kryptimis tekės, neaišku. Apie laimėjimus pastatų renovacijos srityje ir kalbėti neverta.

O kiek naujų iniciatyvų, nepama-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

tuotų norų planuojame, ir viską iš karto, vienu metu. Energijos vartotojai apmokės. Atrastas išganingas elektros kainos komponentas - VIAP viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (ir klaidų) mokestis. Jau dabar jis elektros kainoje sudaro apie 10 ct/kWh. Sako, gerai būtų tokį mokestį įvesti ir dujų bei šilumos vartotojams - labai patogu...

Energetikai nėra tobuli, bet tai, kad jie elgiasi pagal sukurtas taisykles, privalo reaguoti į valstybės ir savivaldybių sprendimus, - faktas. Tad jei politikai ir valdininkai planuoja toliau reguliuoti energetiką, gal jiems reikėtų pradėti nuo tokio valdymo kokybės stiprinimo. Juk dabar, kai išryškėja klaidos, sakoma, jog buvo priimti netinkami įstatymai. O kai pradedama aiškintis, kas tuos įstatymus ar tvarką sugalvojo, pasirodo, sąmoningai ar ne, kad gana atsitiktiniai žmonės. Jei energetika nėra vertinama kaip sudėtingas kompleksas, susijęs su visa ekonomika ir piliečių gyvenimo kokybe, ir sprendimai tampa fragmentiški ar paviršutiniški.

Akivaizdu, kad mūsų šalyje trūksta vieno, bet tikrai kompetentingo centro, kuris sistemingai ir kvalifikuotai analizuotų energetikos ūkio raidą Lietuvoje, Europos Sąjungoje, gretimose valstybėse ir laiku teiktų tikslias, objektyvias rekomendacijas įstatymų leidėjams bei vykdomosioms institucijoms. Gal tada ir energetikų nereikėtų taip keiksnoti.

Energetiko dienos (minėta balandžio 17-ąją) proga vis dėlto derėtų ne ignoruoti, o padėkoti tūkstančiams žmonių, dirbančių dieną ir naktį, kad elektra, dujos ar šiluma be trukdžių pasiektų mūsų namus ir darbovietes. Jie to nusipelnė.

•

Dr. VALDAS LUKOŠEVIČIUS, KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

Romo Jurgaičio nuotrauka

Su Kovo 11-osios Akto signataru, Seimo nariu Algirdu Vaclovu Patacku kalbamės apie jo grįžimą į politiką, iššūkius ir pasikeitusį parlamentą.

“Drąsos kelio” partijos frakcijos narys teigia per pusmetį įsitikinęs, kad daliai jo bendražygių trūksta “tvirto pasaulėžiūrinio kompaso”.

- Seimo slenkstį vėl peržengėte po dešimtmečio. Ar matote pokyčių parlamento darbe?

- Esminis pasikeitimas - iš organizmo, gyvo darinio, tegul ir su trūkumais, Seimas virto mechanizmu, veikiančiu plika jėga be jokio moralinio sando.

- Su kokiais iššūkiais grįžote į politiką?

- Turbūt turite galvoje “su kokiais šūkiais grįžau į politiką”. Šūkis buvo trumpas - už teisybę ir už valstybę.

Tiesa ne tas pats, kas teisė, tarp šių sąvokų dažnai galima pasiklysti. Teisė dažnai yra pernelyg šiurkštus instrumentas tiesai įgyvendinti. Savo ruožtu tiesa - tai subtiliau ir giliau negu

teisė. Idealiu atveju darnai tarp tiesos ir teisės nusakyti tinka paprastas liaudiškas žodis “teisybė”.

- Esate Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. Kokios šios srities problemos jums kelia daugiausia nerimo?

- Labiausiai liūdina ir siutina technokratiško slengo ir jį atitinkančio mąstymo visiškas įsigalėjimas humanitarijoje. Nebėra atspalvių ir pustonių, mokymas atpažinti, suvokti meną ir kultūrą ne tik protu, bet ir širdimi, pakeistas testais “taip-ne”. Švietime ir kultūroje viešpatauja valdininkija kartu su meno ir kultūros “blatnaisiais”, užgrobusiais fondus bei tarybas.

- Apie dabartinės Vyriausybės siekį stiprinti santykius su Lenkija ir kompromisus su lenkų tautine mažuma kalbate itin kritiškai. Kodėl?

- Todėl, kad dabartinė valdžia nežino arba apsimeta nežinanti Lietuvos ir Lenkijos santykių istorijos, ignoruoja istorines pamokas. O istorinė patirtis sako, kad lietuvių ir lenkų santykiai yra labai specifiniai, nepanašūs į kitų etnosų santykius. Jų šaknys glūdi nuolatiniame, nuo neatmenamų laikų besitęsiančiame baltų slavėjimo slėpinyje, kurio sustabdyti nesugebame net turėdami valstybę.

Kita priežastis - “kumečio kompleksas”, savigarbos neturėjimas, liguistas servilizmas.

- Seimo kadencijos pradžioje buvote užsiminęs, kad paliksite savo frakcijos kolegas dėl išsiskiriančios pasaulėžiūros. Kokios vertybės dabar vienija “Drąsos kelio” partijos frakciją?

- Atvirai kalbant, vienija tik moters ir jos globotos mergaitės drama. Dalis frakcijos, kaip paaiškėjo, neturi tvirto pasaulėžiūrinio kompaso, be kurio kryptingas komandinis veikimas politikoje yra sunkus ar net neįmanomas.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12-13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 04 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Seime artėja abstinencijos eros pabaiga sprendimo nėra. Tačiau bent jau pirmininkavimo metu draudimas, manau, turėtų būti atšauktas. Kitaip liktume nesuprasti”, - įsitikinęs kancleris.

Jis pabrėžė, kad nė vienos iš ES valstybių parlamente šiuo požiūriu nebuvo pasielgta taip griežtai kaip Seime.

“Kitur neribojamas nei kiekis, nei stiprumas. Gal pas mus galima būtų palikti tik silpnesnius gėrimus? Bet čia jau politikų valia”, - kalbėjo J.Milerius. Jis prisipažino tikrai nemanąs, kad Seimo kavinėse kas nors prisigertų. “Kas nori, tas gėrimų randa ir už Seimo ribų. Nemanau, kad draudimai ką nors perauklėjo”, - sakė kancleris.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Penkerius metus Seime trunkanti “alkoholio sausra” netrukus gali baigtis. Rengiantis nuo liepos 1-osios prasidėsiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Seimo valdybai bus siūloma panaikinti draudimą parlamento rūmų kavinėse ir restorane prekiauti svaigiaisiais gėrimais.

Iš Seimo alkoholiniai gėrimai, bent jau vynas ir alus, neturėtų pradingti ir po pusmečio, kai baigsis pirmininkavimo ES Tarybai renginiai. 2008 metų pabaigoje prekyba svaigalais tautos atstovybėje buvo uždrausta tuomečio Seimo pirmininko Arūno Valinsko iniciatyva. Panaikinti šį sprendimą turėtų Seimo valdyba. Draudimo atšaukimo šalininkai alkoholio legalizavimą parlamente argumentuoja pasauline etiketo praktika. Be to, jie įsitikinę, kad galimybė laisvai pakelti taurę vyno neskatintų girtuokliauti - būtų geriama atsakingai ir saikingai.

Svečius vaišina ir vaišins Pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginius koordinuojančio Seimo vicepirmininko Petro Auštrevičiaus nuomone, alkoholinių gėrimų grąžinimo į parlamento maitinimo įstaigas klausimas neišvengiamai pateks į Seimo valdybos darbotvarkę.

“Kuo greičiau ir normaliau šį reikalą reglamentuosime, tuo visiems bus geriau”, - pabrėžė jis. Pasak P.Auštrevičiaus, visi 12 parlamentinio matmens renginių vyks Seimo rūmuose. Per juos visi dalyviai bus vaišinami pietumis, per kuriuos įprasta pateikti vyno ir alaus. “Tai darysime ir mes”, - patiki-

Idėjų nepalaikydavo

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

no Seimo vicepirmininkas. Jis mano, kad pagaliau reikėtų liautis spekuliuoti jautria tema ir alkoholinius gėrimus į Seimą grąžinti ne tik per pirmininkavimą, bet visam laikui. “Siūliau liautis žaisti nereikalingus žaidimus ir leisti pardavinėti silpnus alkoholinius gėrimus. Žinoma, tai neturėtų būti paskata girtuoklystei”, - LŽ sakė P.Auštrevičius. Anot jo, ir dabar neretai priimant Seime svečius per pietus tenka juos vaišinti vynu. Taip priimta visame pasaulyje. “Šiuo požiūriu ir mūsų Seimo rūmai nebuvo abstinencijos oazė”, - pažymėjo parlamentaras.

Be to, ne paslaptis, kad alkoholinių

P.Auštrevičius: “Siūliau liautis žaisti nereikalingus žaidimus ir leisti pardavinėti silpnus alkoholinius gėrimus.” gėrimų galima rasti politikų ir jų pagalbininkų kabinetuose. “Mano nuomone, galimybė Seimo kavinėje išgerti taurę vyno kaip tik skatintų atsakingą alkoholio vartojimą, nes geriantysis paprastai stebimas su dvigubu smalsumu”, - kalbėjo P.Auštrevičius.

Draudimai negelbsti Problemos legalizuoti parlamente alkoholinius gėrimus prisipažino

nematantis ir kanceliarijos veiklą kuruojantis Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. “Aš pritarčiau. Vis tiek daromos išimtys, kai atvyksta užsienio svečių delegacijos. Taurė vyno pietų metu - normalus dalykas. Be to, kas nori - geria, kas nenori - ne.

Mes norime būti šventaisiais ne ten, kur reikia”, - LŽ sakė jis.

Panašios nuomonės laikosi ir Seimo kancleris Jonas Milerius. “Kol kas

Jokio alkoholio Seime nebeliko baigiantis 2008-iesiems - Blaivybės metams. Kol įsigaliojo draudimas, stipriaisiais gėrimais be jokių apribojimų buvo prekiaujama Seimo restorane, o kavinėje, vadintoje “Seimo kronika”, - tik silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, vynu ir alumi.

Idėjų uždrausti Seime alkoholį būta ir anksčiau. Vieną jų tų pačių 2008 metų pradžioje išprovokavo socialdemokrato Gintauto Mikolaičio klajonės po parlamento rūmus (jis yra ir šios kadencijos Seimo narys). Vienas didžiausių stipriųjų gėrimų draudimo šalininkų tuometis Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas tada siūlė Seimo valdybai imtis griežčiausių priemonių. Tačiau idėjos nepalaikė net jo vadovaujamas komitetas. Atsisakyti alkoholio A.Matulas taip pat ragino ir 2007-ųjų rudenį, prieš paskelbiant 2008-uosius Blaivybės metais. Konservatorius kvietė tautos išrinktuosius parodyti gerą pavyzdį visai Lietuvai.

•

Progreso konferencija: iššūkių tik daugės VIKTORIJA SINICAITĖ

Vakar parodų rūmuose “Litexpo” prasidėjo progreso konferencija “Login 2013” vienas pažangiausių Baltijos šalyse renginių, skirtų informacinėms technologijoms ir inovacijoms. Visi bilietai buvo išpirkti iš anksto. Šiandien konferencijoje pasirodys Silicio slėnio legenda, vienas “Apple” kompanijos įkūrėjų Steve’as Wozniakas. Per abi renginio dienas iš viso bus perskaityta 70 pranešimų.

“Login” idėjos sumanytojas Arnoldas Rogoznas pabrėžė, kad per septynerius metus konferencijos koncepcija kito ir plėtėsi. “Džiaugiamės, jog tai jau septinta “Login” konferencija. Jos veidas keitėsi ir dabar apima didesnę temų įvairovę. Šiemet pranešimai bus verslo, technologijų, psichologijos ir kitomis temomis”, - vakar kalbėjo jis.

A.Rogoznas pridūrė, kad šių metų renginio šūkį - “The game changers” (liet. “Žaidimo keitikliai”) - padiktavo S.Wozniakas.

Esame pažangi tauta Konferenciją atidariusi prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, jog “Login” renginiai sutraukia inovatyvių žmonių bendruomenę. Ji pabrėžė, kad Lietuva yra pažangi valstybė - galime pasigirti bene greičiausiu interneto ryšiu pasaulyje, Europoje esame viena iš daugiausia išsilavinusių žmonių tu-

Elektroninio džiazo atlikėjas Onyx Ashanti demonstravo savo gebėjimus. rinčių tautų. “Šios bendruomenės kūrimas daro įtaką ne tik verslui, bet ir visuomenei”, - tvirtino valstybės vadovė.

Viešosios įstaigos “Versli Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas pažymėjo, kad “Start up” erdvėje vykstančios diskusijos ir skaitomi pranešimai atskleis pradedančių verslininkų nuotaikas. “Man atrodo, svarbu, kad ši bendruomenė dirba išvien. Tai produktyvus tiltas tarp Silicio slėnio, Stokholmo ir kitų verslui svarbių vietų”, - sakė jis.

XXI amžiaus išradimai “Login 2013” paskaitos vienu metu vyksta penkiose skirtingose salėse. Kai kuriuos pranešimus konferencijos da-

lyviai vakar klausė stovėdami už jų durų - visi tiesiog nebetilpo. Vienas itin populiarių pranešėjų buvo interneti-

P.Lukauskas: “Svarbu, kad ši bendruomenė dirba išvien. Tai produktyvus tiltas tarp Silicio slėnio, Stokholmo ir kitų verslui svarbių vietų.” nės rinkodaros specialistas, bendrovės “Adnet media” direktorius Linas Šiautkulis. Jis kalbėjo apie neurorinkodarą internete - kaip yra “žaidžiama” vartotojų psichologija ir emocijomis.

Susidomėjimas konferencija “Login 2013” - didžiulis. / Romo Jurgaičio nuotraukos Pagrindinėje salėje vyko “BeatJazz” išradėjo parodomoji paskaita. “BeatJazz” - elektroninio džiazo atlikėjo Onyx Ashanti išradimas. Jo muzikiniai instrumentai, sukurti pasitelkus 3D spausdinimo technologiją, fiksuoja kiekvieną žmogaus judesį, įkvėpimą ir iškvėpimą, o tada šią informaciją paverčia muzikos garsais.

Piratai nesnaudžia Su internetiniu piratavimu kovojančios įmonės “Dtecnet” įkūrėjas Kristianas Loekkegaardas per konferenciją akcentavo, kad vogti intelektinį turinį šiandien itin paprasta ir lengva. Vadinamieji internetiniai piratai iš savo “verslo” kraunasi pelną. “Dabar, kai technologijos sparčiai plečiasi ir tobu-

lėja, jos įgauna vis daugiau svarbos ir jėgos. Tai bus iššūkis ne tik mums, kurie gaudo piratus, bet ir visai visuomenei”, - dėstė K.Loekkegaardas.

Vienas pranešėjų, žiniasklaidos planavimo ir komunikacijos agentūros “Mediabrand” Vidurio ir Rytų Europos regiono prezidentas Bela Nemethas kalbėjo apie televizijos ir interneto vartotojų santykį. Anot jo, interneto vartotojų ir prie kompiuterio praleistų valandų skaičius didėja. Tačiau kuriant bendrą televizijos ir interneto produktą jau pasiekti geri televizijos reitingai, o tai esanti dar viena niša prisivilioti vartotojų. Šiandien konferencijoje bus pristatytos kelios “Google” naujovės, mobiliųjų mokėjimų inovacijos.

•

4

2013 04 19 Lietuvos žinios

In memoriam

Vytautas išėjo nesulaukęs gimtadienio šou”, - sakė humoristas. Jo teigimu, TV3 žvaigždei nepatiko lėkšto ir buko humoro mėgėjai.

JAUNIUS ČIULADA

Šiandien Vytautui Šapranauskui būtų sukakę 55-eri, tačiau gimtadienis virto skausmingu atsisveikinimu su vienu iš talentingiausių Lietuvos aktorių, televizijos laidų vedėjų. Vakar pamėgtas TV3 “Chorų karų” vedėjas rastas miręs savo bute Vilniuje.

Pirmadienį turėjo susitikti Neseniai sėkmingai finišavusiame muzikiniame TV3 talentų šou “X faktorius” Vytautui buvo patikėtas teisėjo ir mokytojo vaidmuo. Kitas teisėjas, projekto prodiuseris, aktoriaus draugas Saulius Urbonavičius-Samas sakė: “Labai gerai suprasdavau ir gerbiau, kiek galėjau stengiausi padėti. Deja...”

Pašnekovas pridūrė, kad V.Šapranauską galima vadinti žmogumi iš didžiosios raidės. “Jis buvo pats talentingiausias aktorius, kurį sėkmė lydėjo teatre, kine ir televizijoje, - pabrėžė Samas. Matome daugybę TV eteryje save ban-

Pastaraisiais metais V.Šapranauskas buvo atitolęs nuo teatro scenos, jis dažniausiai vaidino serialuose, vedė televizijos laidas, buvo ryškus pramogų pasaulyje. Visų kartų televizijos žiūrovai ir jį pažinojusieji sunkiai pratinasi prie minties, kad šio išskirtinio talento žmogaus jau nebėra. Neseniai tarėmės su V.Šapranausku dėl interviu “Lietuvos žinioms”, jis žadėjo pasikalbėti šiek tiek vėliau. Deja, šis pažadas taip ir liks pažadu.

Visų kartų televizijos žiūrovai ir Vytautą pažinojusieji sunkiai pratinasi prie minties, kad šio išskirtinio talento žmogaus jau nebėra.

Neatrodė prislėgtas “Mes su Vytautu nuolat susiskambindavome ir bendraudavome, vienas kitam pasakodavome anekdotus. Paskutinį kartą jį mačiau bene prieš tris savaites, kai kartu lėktuvu grįžome iš Londono, kur atidarėme klubą. Skrisdami juokavome, šnekėjomės”, prisiminė BTV humoro šou “Prajuokink mane” komisijos narys, humoristas Vitalijus Cololo. Jis vasarą su V.Šapranausku filmavosi ekranuose dar nepasirodžiusiame Emilio Vėlyvio filme “Flight Redirected”. Vitalijui nekilo nė minties, kad jo draugas blogai jaustųsi.

“Dar negavau šoko, nes netikiu, kad tai įvyko. Jei apie Vytauto pasitraukimą iš gyvenimo man pasakys dešimt žmo-

V.Šapranauskas buvo nepaprastai talentingas ir teatro scenoje, ir televizijos ekrane. / LŽ archyvo nuotrauka nių, vis tiek netikėsiu, - kalbėjo V.Cololo. - Tarp mūsų niekada nebuvo konkurencijos. Konkuruoja televizijos kanalai, bet ne juose dirbantys žmonės.”

V.Šapranauską Vitalijus prisimins kaip eruditą, jo talentas buvo skirtas ne Lietuvos humorui. “Dirbdamas

Trumpai PROJEKTAS - GEGUŽĘ Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, jog įstatymo pataisų dėl nelietuviškų pavardžių rašymo projektas turėtų būti parengtas iki gegužės mėnesio ir pateiktas Vyriausybei aptarti. “Šiandien dar negaliu atsakyti, kokį sprendimo būdą pasirinksime, bet mūsų pasiūlymas neprieštaraus Lietuvos Konstitucijai ir spręs problemą, kuri yra susijusi su žmogaus teisėmis”, vakar sakė jis. Teisingumo ministerijai Vyriausybė pavedė parengti projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes ne vien lietuviškais rašmenimis.

Toks žingsnis siejamas su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi. Teisingumo ministras yra pripažinęs, kad rasti teisinę išeitį atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas dėl lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso šiuo atveju bus sudėtinga.

ŽADA KELTI ALGAS Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet turėtų būti didinamas darbo užmokestis mažiausias algas gaunantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.

“Tikrai nuo kitų metų ruošiamės padidinti atlyginimus ir kultūros darbuotojams, ir kitose srityse dirbantiems darbuotojams”, vakar Seime sakė Vyriausybės va-

dovas, paklaustas apie atlyginimų kėlimą kultūros darbuotojams. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad jau šiemet papildomai reikėtų numatyti 65 mln. litų kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti, jeigu bus perskirstomas šių metų biudžetas. Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, šiemet iki 1000 litų padidinus minimalią mėnesio algą, kultūros darbuotojų atlyginimai sutampa arba visai priartėja prie minimalaus darbo užmokesčio. Dėl to pastebima aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracija iš kultūros į kitus sektorius.

GRAFIKO NETURI Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, jog yra svarstomi įvairūs būdai, kaip kompensuoti dėl finansų krizės sumažintas pensijas. Tačiau ji teigia, kad jokio konkretaus grafiko dar nėra.

“Svarstome visus galimus variantus, kaip kompensuoti pensijas.

Grafiko šiandien dar neturime”, - vakar per Vyriausybės valandą Seime pareiškė ministrė. Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad dėl krizės sumažintos kitos išmokos į 2009 metų lygį gali būti atstatomos ne anksčiau kaip 2014 metais.

BNS, LŽ

Vytautas buvo ne tik maksimalistas.

Jis buvo vienintelis žmogus, kuris prieš 14 metų bandė sukurti visiškai nereitinginę intelektualiems žiūrovams skirtą humoro laidą. Projektas buvo nufilmuotas, bet televizijos atstovai pasakė, kad Lietuva nesupras tokio

dančių aktorių, kuriems iki jo toli toli.

Kartu rengėme daugybę projektų - pradedant muzikiniu TV3 realybės šou “Dangus” ir baigiant “X faktoriumi”.

S.Urbonavičius su V.Šapranausku kalbėjosi savaitgalį. Pirmadienį vyrai turėjo susitikti. “Dar vakar (trečiadienį - aut.) jam skambinau. Deja...” - atsiduso prodiuseris.

Buvo pavargęs V.Šapranausko pažįstama aktorė Eglė Jackaitė apimta siaubo dėl to, kas nu-

tiko. “Jis buvo talentingas, išmintingas, charizmatiškas žmogus, - sakė moteris. - Kai Vytautas būdavo šalia, viskas aplinkui nušvisdavo. Apie jį buvo neįmanoma nekalbėti. Nepaprastai liūdna. Patyriau šoką. Šis žmogus buvo ir bus nepamirštas, jis liks mūsų širdyse.”

E.Jackaitei labai gaila, kad vakar, kai įvyko tragedija, šalia aktoriaus nebuvo nė vieno žmogaus. “Matyt, susidėjo širdgėla ir rūpesčiai. Galbūt jis buvo pavargęs ir siela, ir kūnu, nerado paspirties gyventi. Labai liūdna, kad jis nuėjo lengviausiu keliu - pasidavė ir tiesiog pabėgo, - apgailestavo pašnekovė. - Ir mes jo nebeprikelsim.”

Velykos ligoninėje “Žinokite, nieko nežinau ir nieko daugiau jums nepasakysiu, - užklupta netikėtos žinios apie Vytauto mirtį LŽ sakė vykdomoji TV3 “Chorų karų” prodiuserė Neringa Kavaliauskienė. Mes patys dar nieko nežinome.”

Vakar TV3 išplatino generalinės direktorės Lauros Blaževičiūtės laišką: “Labai mylėjome ir gerbėme Vytautą, visada palaikėme ir rėmėme šį talentingą menininką. Nepaprastai liūdną dieną reiškiame nuoširdžią užuojautą kolegos V.Šapranausko artimiesiems ir bendražygiams. Tai didžiulė netektis visai Lietuvai. Kol kas sunku susitaikyti su mintimi, kad šio žmogaus nebėra.”

Pastaruoju metu V.Šapranauskas ne kartą nepasirodė “Chorų karų” transliacijose, taip sukeldamas įvairiausių kalbų. Aktorius neseniai buvo atsidūręs ligoninėje dėl plaučių uždegimo, ten sutiko ir Velykas. Šį pavasarį V.Šapranauskas važinėjo po Lietuvą, pristatydamas “Juodojo humoro turą” - rytoj jo jau nebesulauks gerbėjai Druskininkuose.

•

2013 04 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Palangos viešbučiai ruošiasi apgulčiai

Palanga šiemet “nešioja” Lietuvos kultūros sostinės karūną, tačiau ji kol kas neblizga. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

•1 p.

Atkelta iš

Kaip įprasta, ištikimiausi Palangai liks rusai ir baltarusiai, sudarantys didžiąją dalį atostogaujančių svečių iš užsienio. Jų būtų dar daugiau, jei ne palyginti brangios Lietuvos vizos ir sudėtinga jų gavimo tvarka. Kad rusiškai kalbančių vasarotojų vėl bus pilnos kurorto gatvės, liudija ir nuo birželio planuojamas vykdyti tiesioginis skrydis iš Maskvos į Palangą.

Apklausa nuteikė optimistiškai Pernykštę vasarą viešbučių ir apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai prisimena su slogučiu, nes dėl itin prastų ir žaibiškai besikeičiančių orų nebuvo įmanoma normaliai dirbti, planuoti pajamų.

Vis dėlto, Palangos turizmo informacijos centro (TIC) duomenimis, pernai kurortą aplankė dešimtadaliu daugiau poilsiautojų nei 2011-aisiais.

Anot kurorto TIC vadybininkės Viktorijos Jakienės, šie metai žada būti geresni. Toks įspūdis susidarė balandžio mėnesį apklausus nemažą dalį Palangos viešbučių.

“Jau dabar aišku, kad kai kuriuose jų liepos ir rugpjūčio mėnesiais tikrai bus užimta apie 80 proc. kambarių, tad užpildymas minėtu laikotarpiu gali būti ir šimtaprocentinis.

Tradiciškai mūsų kurortą vasaros atostogoms renkasi Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos piliečiai, daugėja turistų iš Skandinavijos valstybių. Tai susiję su vykdomais tiesioginiais skrydžiais į Oslą ir Kopenhagą”, - LŽ sakė V.Jakienė.

Ji pridūrė, kad dabar dėl palyginti žvarbaus ir su žiema besigalynėjančio pavasario nematyti turistų dviratininkų, baikerių, paprastai atvykdavusių į Palangą tokiu metu. “Būdavo daug keliaujančiųjų dviračiais iš Olandijos, Vokietijos. Manome, kad atšilus orams ir jie pasirodys. Dar daugiau tokių keliautojų laukiame kitais metais, kai bus atidarytas didelis ir europietiškus standartus atitinkantis kempingas Nemirsetoje. Užsieniečius iš Vakarų Europos pas mus traukia pa-

lyginti mažos paslaugų kainos ir gera aptarnavimo kokybė. O žmonėms iš slaviškų šalių labai patinka švara ir galimybė mėgautis šviežiu maistu, todėl, pavyzdžiui, rusai, labai dažnai išsinuomoja kambarius su virtuvėlėmis ir patys gaminasi maistą. Maskviečiai sakė, kad Rusijoje maisto kokybė daug prastesnė”, - pasakojo palangiškė.

Svečiai iš užsienio paprastai apsistoja Palangoje mažiausiai porai savaičių ar mėnesiui, o lietuviai dažniausiai kaip barometrai reaguoja į orų sąlygas: vos pakaitinus saulei į Palangą vykti apsisprendžiama žaibiškai ir neplanuotai.

Kainos “kandžiojasi” Panaršius po viešbučių kambarių, apartamentų rezervavimą šiuo metu siūlančius interneto portalus galima susidaryti įspūdį, kad Palanga vasarą tikrai braškės per siūles nuo poilsiautojų. Kambarių kainos geruose viešbučiuose - tokios, kad dviejų savaičių poilsis Palangoje galėtų būti iškeistas į savaitę kur kas prabangesniame viešbutyje Egipte arba Turkijoje.

Pavyzdžiui, dabar dviem asmenims rezervuoti dvivietį kambarį liepos 418 dienomis keturių žvaigždučių viešbutyje Palangoje kainuotų 6270 litų (su pusryčiais), penkių žvaigždučių 8217 litų (su pusryčiais ir SPA paslaugomis). Nors esama ir pasiūlymų gegužės mėnesį 12 kvadratinių metrų ploto dviviečiame viešbučio kambaryje naktį praleisti už 79 litus.

Jei galima tikėti portaluose pačių viešbučių pateikta informacija, už minėtas sumas likę vos po vieną kambarį, tad patariama skubėti juos rezervuotis.

Maža to, kai kurių Palangos viešbučių savininkai LŽ prisipažino šiais metais net apie 5-10 proc. pakėlę kainas, esą ankstesnė patirtis parodė, jog investuojant dar kažkiek lėšų uždirbti nepavyksta.

Todėl nenuostabu, kad VIP dvivietis kambarys keturių žvaigždučių viešbutyje vasarą Palangoje dviem savaitėms kainuos 16870 litų (rezer-

vuojant dabar). Nemažai viešbučių už papildomą kainą siūlo atvykti su savo naminiais gyvūnais.

Vizų problema Vis dėlto Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Giedrė Kvedaravičienė LŽ teigė skubotų išvadų apie artėjantį vasaros sezoną nedaranti.

“Didžiuosiuose viešbučiuose tikrai negali būti rezervuota 80 proc. vietų, nebent mažuose. Kita vertus, pažvelgus į viešbučių užpildymą šią žiemą, praėjusį rudenį, matyti, kad rinka atsigauna, Palangoje apsilanko daugiau žmonių. Todėl tikimės geresnės vasaros. Didžiuosiuose viešbučiuose, kaip ir įprasta, jau dabar yra rezervuotos vietos pagal sutartis su kelionių agentūromis, užsakytos konferencijos”, - pasakojo G.Kvedaravičienė.

“Jei vyksta poilsiauti keturių asmenų šeima, susidaro nemenka pinigų suma. Kitas dalykas - savo mašinomis atvažiuojantys rusai, baltarusiai skundėsi ne itin pagarbiu elgesiu su jais pasienyje, esą į svečius žiūrima kaip į potencialius nusikaltėlius”, - tikino G.Kvedaravičienė.

Jai antrino ir privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų asociacijos “Svetingas šeimininkas” pirmininkė Irena Švanienė. “Todėl vidutines pajamas gaunantys slaviškų šalių piliečiai mūsų paslaugomis ne itin domisi. Jiems vizos per brangios, atvyksta tie, kurie turi daug pinigų ir leidžia sau apsistoti brangiuose viešbučiuose. Skaudu, kad mūsų politikai neranda bendros kalbos su kaimynais ir nesupaprastina kelionių į Lietuvą tvarkos rusams, baltarusiams”, - apgailestavo ji.

V.Jakienė: “Jau dabar aišku, kad kai kuriuose viešbučiuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais tikrai bus užimta apie 80 proc. kambarių, tad užpildymas minėtu laikotarpiu gali būti ir šimtaprocentinis.”

Anot TIC atstovės V.Jakienės, kelionių paketus iš turizmo agentūrų nusipirkę poilsiautojai vis noriau naudojasi ir siūlomomis ekskursijomis po pajūrio kraštą, Vakarų Lietuvą.

“Mes organizuojame keliones į Klaipėdą, Nidą, Orvidų sodybą Kretingos rajone, Vaclovo Into muziejų Mosėdyje, Skuodo rajone, Nemuno deltą. Tokias ekskursijas daugiausia perka rusai”, - sakė ji.

Anot verslininkų, taip laukiamų dosniųjų rusų ir baltarusių būtų gerokai daugiau, jei ne itin jiems nepalanki vizų išdavimo tvarka.

Esą turistus gerokai atbaido ir vizų kainos: pavyzdžiui, Baltarusijos piliečiams mokestis už prašymo išduoti Šengeno vizą nagrinėjimą siekia 60 eurų, Rusijos piliečiams 35 eurus.

Statusas neveikia?

Viešbučių ir privataus sektoriaus apgyvendinimo paslaugas teikiančių organizacijų atstovai LŽ pabrėžė, kad Palangos, kaip Lietuvos kultūros sostinės, statusas bent jau kol kas jokios naudos neduoda.

“Iš valdžios trūksta informacinės sklaidos, reklamos ir rinkodaros koordinuotumo su verslo sektoriumi. Miesto renginiai skelbiami, tačiau mes toje viešųjų ryšių akcijoje nedalyvaujame, todėl informacijos sklaidos trūksta. Koordinuotos rinkodaros labai stinga kalbant apie kelionių agentūrų poreikius, nes joms informacijos reikia labai anksti, o jei Palangos miesto valdžios struktūros su mumis nebendradarbiauja, tos informacijos ir negalime pateikti”, - tikino G.Kvedaravičienė.

Jos manymu, neretai kurorto politinė valdžia labiau stengiasi įtikti vietos žmonėms, o ne atvykėliams, nors turizmo sektorius sudaro nemažą paties Palangos miesto biudžeto pajamų dalį.

“Pavyzdžiui, paminėsiu pasibaisėtinos būklės kelią iš oro uosto į Palangos centrą. Trūksta ir elementarių nuorodų apie lankytinus objektus, o ką jau kalbėti apie automobilių statymo vietų trūkumą. Jei bus tokia permaininga vasara kaip pernai, ši problema vėl dusins miestą. Po šaltesnių dienų netikėtai užklupus karščio bangoms visi ima staiga plūsti į Palangą ir tiesiog užkemša kurortą”, pasakojo G.Kvedaravičienė.

Vieno keturių žvaigždučių viešbučio pardavimų vadovė LŽ teigė, kad Palangai labai trūksta išradingesnės reklamos. “Kasmet matome tą patį: nuvyksta TIC atstovai į Kaliningradą, Maskvą, Minską, Oslą, Kopenhagą, ten parodoje pasistato Palangos stendą, pasireklamuoja, ir viskas. To yra maža. Trūksta improvizacijos, kūrybiškumo, Palangą reikia kaip nors išskirti iš kitų Baltijos šalių kurortų, o ne tik valdiškai stendus nuvežti ir grįžti “užsidėjus pliusą”, - pažymėjo viešbučio darbuotoja.

Apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai vylėsi, kad gera reklama Palangai bus šią liepą kurorte numatomas vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai renginių. Pasak Palangos merijos, šio susitikimo dalyviai - visų ES valstybių narių ambasadoriai, reziduojantys Briuselyje, kartu su sutuoktinėmis ar partnerėmis. Dalyvių skaičius - nuo 100 iki 120 asmenų. Be kita ko, svečiams planuojama parodyti Gintaro muziejų.

Palangos TIC duomenimis, šio kurorto viešbučiai, svečių namai ir privataus būsto nuomotojai vienu metu gali priimti apie 7,5 tūkst. poilsiautojų. Dar apie 6,8 tūkst. žmonių pasirengę priimti šventojiškiai.

•

6

2013 04 19 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Taupymas padeda kovoti su korupcija Taupymo priemonių nekenčia daugelis europiečių kone visose Europos šalyse. Tačiau nesenas tyrimas atskleidė, kad jos gali turėti teigiamą poveikį kovojant su korupcija.

Korupcijos Europos Sąjungoje (ES) tyrimas nustatė, kad euro zonos krizė “suveikė kaip stiprus antikorupcinis elementas” tokiose Viduržemio jūros šalyse kaip Ispanija, Portugalija bei Italija, nes “išsekino korupciją maitinančius šaltinius ir galimybes”.

Ataskaita “Geras, blogas ir bjaurus: korupcijos kontrolė Europos Sąjungoje”, parengta Berlyno Hertie valdymo mokyklos, buvo pateikta Europos Parlamentui.

Prie minėtų trijų Viduržemio jūros šalių priskirtos ir Slovėnija bei Slovakija. Jose korupcija ne taip paplitusi, bet nėra mechanizmų, kaip užkirsti kelią korumpuotam pareigūnų elgesiui. Audito ir kontrolės pajėgumas tose šalyse nepakankamas. Italijoje ir Slovakijoje labai abejotinas teismų sistemos nepriklausomumas, visuomenės įrankiai kontroliuoti valdžią silpni, menkai išplėtotas internetas (šiuo požiūriu Ispanijoje ir Slovėnijoje padėtis geresnė), pilietinė visuomenė irgi silpna, žiniasklaida nepajėgi priešintis korupcijai.

Vienose šalyse taupymo priemonės sumažina korupcijos galimybes, bet visai kitokį efektą jos turi kituose kraštuose, kur, pavyzdžiui, ir taip menkai uždirbantiems valstybės tarnautojams atlyginimai buvo sumažinti dar labiau.

Nieko gero šaliai nežada ir tai, jei atlyginimai mažinami policininkams ar teisėjams.

Skurdas, vadinasi, korupcija

Protestas prieš korupciją Valensijoje (Ispanija). / AFP/Scanpix nuotrauka

Pinigai, kuriuos šalys gauna iš Europos, taip pat skatina korupciją, jei valdžios pareigūnai gauna pernelyg daug laisvės juos skirstyti.

ES pinigai - korupcijos šaltinis Šis tyrimas taip pat prieštarauja minčiai, kad tapusios ES narėmis šalys būtinai atsikrato ir korupcijos, bent jau sumažina jos mastą. Senesnės ES narės Graikija, Italija, Portugalija ir Is-

Estijoje nebeliko pasiutligės Estija paskelbė, kad jos teritorijoje nebeliko gyvūnų pasiutligės. Apie tai ši Baltijos šalis informavo ir Tarptautinę sveikų gyvūnų organizaciją (OIE).

Pagal šios organizacijos nuostatus, valstybė gali būti paskelbta “šalimi be pasiutligės”, jei per dvejus metus nuo pastarojo užfiksuoto šios ligos atvejo nebuvo nustatytas nė vienas susirgimas. Estijoje pastarąjį sykį 2011 metų sausį Pilvo apskrityje netoli sienos su Rusija buvo užregistruotas pasiutęs usūrinis šuo.

Pats didžiausias pasiutligės protrūkis Estijoje buvo 1968 metais, kai ši liga per lapes ir usūrinius šunis išplito tiek žemyninėje šalies teritorijoje, tiek Estijai priklausančiose

salose. Per keturis kitus dešimtmečius paprastai nugaišdavo keli šimtai gyvūnų per metus. Išimtis buvo tik 2003-ieji, tuomet dėl šios baisios ligos nugaišo daugiau nei 800 gyvūnų.

Tačiau žmonės Estijoje pasiutlige neserga jau seniai. Pastarasis šios ligos atvejis užfiksuotas 1986 metais.

Tuomet nukentėjo medžiotojas, kai šį apkandžiojo sergantys usūrinio šuns mažyliai.

Kelis dešimtmečius Estijoje kaip profilaktikos priemonė taikytas reguliarus naminių gyvūnų skiepijimas.

Nuo 2005 metų reguliariai vakcinuoti ir laukiniai žvėrys - du kartus per metus iš lėktuvų į Estijos miškus buvo numetama paketų su ėdalu, į kurį būdavo pridėta vakcinos. Visa tai davė puikų rezultatą - Estijoje pasiutligės nebeliko.

•

Pasiutlige dažniausiai suserga lapės ir usūriniai šunys. / efto.lt nuotrauka

panija šiuo požiūriu tik ritosi žemyn. Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje kova su korupcija susilpnėjo nuo to laiko, kai šios šalys įstojo į ES. Ypač didelį nerimą korupcijos mastas kelia Graikijoje ir Italijoje. O tai palieka abejonių dėl ES galimybių keisti savo nares. Ne per seniausiai vienas aukštas Ispanijos pareigūnas korupciją savo šalyje pavadino vėžiu, ėdančiu demokratiją. Žurnalistai ir tyrėjai choru šaukia, kad dabar Ispanijoje daugiau korupcijos, nei buvo prieš 20 metų. Šiuo metu Ispanijoje tiriama apie 800 politikų korupcijos atvejų.

Ekspertai sako, kad korupcija Graikijoje skiriasi nuo korupcijos Is-

panijoje. Graikijoje niekas nemoka mokesčių ir reikia duoti kyšį gydytojui, o Ispanijoje korumpuota pati politinė sistema ir politinės partijos.

Pastaruoju metu ir Prancūzija prisijungė prie korupcijos skandalų purtomų valstybių, kai jos buvęs biudžeto ministras buvo apkaltintas mokesčių sukčiavimu.

Pinigai, kuriuos šalys gauna iš Europos, skatina korupciją, jei valdžios pareigūnai gauna pernelyg daug laisvės juos skirstyti. ES pinigai, pavyzdžiui, turizmo infrastruktūrai kurti, gali būti atiduoti futbolo stadionui, kurio nelankys jokie turistai, statyti.

Paradoksalu, bet labai griežtai laikantis visų ES reikalavimų ir oficialių formų pinigus galima nesunkiai nukreipti ten, kur nori. Projektai vertinami tik skyrus finansavimą, o reikėtų išankstinio perspėjančio mechanizmo, kuris padėtų demaskuoti interesus.

Tyrimas nustatė tiesioginį ryšį tarp interesų ir išlaidavimo. Skurdesnės ir labiau korumpuotos šalys išleidžia net keturis kartus daugiau lėšų infrastruktūros projektams nei labiau išsivysčiusios arba mažiau korumpuotos.

ES politikos formuotojams rekomenduojama mažinti biurokratiją ir supaprastinti taisykles, kad liktų mažiau erdvės pareigūnų korupcijai. Juk kuo sudėtingesnė tvarka, tuo didesnė pagunda ką nors pakišti.

Tyrimas taip pat atskleidė tiesioginį ryšį tarp šalies gerovės ir jos polinkio į korupciją. Rumunija ir Bulgarija, naujausios bei skurdžiausios ES narės, yra drauge ir labiausiai korumpuotos, ir labiausiai ekonomiškai atsilikusios.

Net Šiaurės Europos šalyse korupcija ir piktnaudžiavimas valdžia sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Belgijoje žmonės buvo šokiruoti karalienės Fabiolos privačiu fondu, sukurtu siekiant išvengti paveldėjimo mokesčio, kuris valstybėje siekia 70 procentų.

Nesenas Europos Komisijos tyrimas rodo, kad beveik du trečdaliai ES piliečių korupciją laiko didžiausia savo šalies problema. Daugiau nei pusė įsitikinę, kad pastaraisiais metais korupcijos padaugėjo. Visos 27 ES valstybės dėl korupcijos kasmet praranda apie 120 mlrd. eurų.

•

Apmokestino maišelius Šiaurės Airijos vyriausybė pritarė siūlymui įvesti mokestį už vienkartinius maišelius.

Surinkti pinigai bus pervesti į Aplinkosaugos ministerijos biudžetą. Šiaurės Airijos valdininkai ne tiek tikisi uždirbti iš šio mokesčio, kiek sumažinti vienkartinių maišelių naudojimą. Pareigūnų nuomone, įvestas naujas mokestis turėtų sumažinti maišelių paklausą net 80 procentų.

Kiekvienais metais Šiaurės Airijoje panaudojama 250 mln. vienkartinių maišelių, todėl galima daryti išvadą, kad vienas žmogus parduotuvėje jų pasiima 140 kartų. Todėl Šiaurės Airijos aplinkosaugos ministras Alexas Attwoodas pasiūlė vyriausybei įvesti 5 pensų mokestį už kiekvieną polietileno maišelį, o surinktus pinigus pervesti jo ministerijai, kad lėšas būtų galima skirti aplinkai tvarkyti.

Nutarta apmokestinti ne tik polietileninius maišelius, bet ir popierinius. Išimtis bus padaryta ne visiškai paruošto maisto, pavyzdžiui, faršo, pakuotei, taip pat higienos priemonėms, vaistams ir išsinešti skirtam karštam maistui, kurio galima nusipirkti kavinėse ir restoranuose, pakuoti. Šiaurės Airija - jau antroji Jungtinės Karalystės teritorija, kuri įvedė tokį mokestį. Pirmasis tai padarė Velsas. Airijos Respublikoje mokestis taikomas nuo 2002 metų ir pasirodė esąs labai efektyvus. Šiuo metu Airijoje panaudojama net 95 proc. vienkartinių maišelių mažiau nei prieš dešimtmetį. Tačiau įpratinti gyven-

Vienkartiniai maišeliai mėtosi ne tik gatvėse. / mowandthen.edu nuotrauka tojus jų atsisakyti buvo nelengva. Pirmiausia už kiekvieną maišelį buvo įvestas 33 centų mokestis, jį pirkėjas privalėjo sumokėti prie kasos atsiskaitydamas už prekes. Parengta ir reklamos kampanija, taip pat pirkėjams pasakyta, kad jei pereis prie popierinių maišelių, bus apmokestinti ir šie.

Vis dėlto pasipriešinimas buvo didelis ir tik po penkerių metų šis sprendimas pradėjo duoti rezultatų. Šiuo metu Airijoje plastiko maišeliai net negaminami, o tie, kurie dar naudojami, atvežti iš Kinijos. Žmonės įsigijo medžiaginius maišelius ir juos nešiojasi.

Airija buvo sugalvojusi apmokes-

tinti ir kramtomąją gumą, tačiau vėliau šį sprendimą atidėjo, kai didžiausia jos gamintoja bendrovė “Wrigley” sutiko skirti lėšų viešoms vietoms tvarkyti.

Pastaraisiais metais apriboti beveik nesuyrančių ir labai teršiančių gamtą vienkartinių maišelių naudojimą nusprendžia vis daugiau Europos valstybių, nes pastebėta, kad jie net nėra antrą kartą perdirbami. Tai padaryta ir Italijoje. Šioje šalyje jau nuo 2011 metų uždrausta prekybos centrams siūlyti pirkėjams vienkartinius plastiko maišelius.

•

BBC, “Sky News”, spiegel.de, Interfax, LŽ

2013 04 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

Sprogimas nušlavė dalį miesto

Taip po sprogimo atrodo Vesto miestas. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Teksaso valstijos Vesto mieste esančioje amonio trąšų gamykloje “West Fertilizer” nugriaudėjo toks stiprus sprogimas, kad gelbėtojai ilgai negalėjo pasakyti, kiek žuvo ir nukentėjo žmonių.

Sužeistieji buvo vežami į vietos stadioną, kuriame veikė gelbėjimo štabas ir budėjo greitosios pagalbos automobiliai. Kad medikai ir specialiųjų tarnybų darbuotojai galėtų kuo greičiau pasiekti sprogimo vietą, judėjimas aplinkiniuose keliuose buvo uždarytas.

Visa nelaimės teritorija iki šiol tebėra apsupta policijos.

Kadangi sprogimas nugriaudėjo pavakare, gelbėjimo darbai vyko visą naktį. Gelbėtojai ir specialiųjų tarnybų darbuotojai, ieškodami nukentėjusiųjų, apžiūrinėjo visą gamyklos teritoriją ir aplink stovėjusius namus. Sprogimas buvo toks stiprus, kad jo banga visiškai sugriovė arba apgriovė kelis gyvenamųjų pastatų kvartalus. Po jų nuolaužomis ieškota žmonių.

Nuspręsta evakuoti aplinkinių rajonų gyventojus, nes iškilo pavojus, kad iš pažeistų gamyklos saugyklų gali nutekėti cheminės medžiagos, pirmiausia - amonis, taip pat baimintasi pakartotinių sprogimų. Be to, gamyklos terito-

rijoje siautėjo didelis gaisras. Siekiant greičiau užgesinti liepsnas buvo laikinai nutrauktas dujų tiekimas į aplinkinius rajonus.

Manoma, jog sprogimo metu gamykloje galėjo būti maždaug 25 tonos cheminių medžiagų. Jų plitimo pavo-

Vaizdas po nelaimės buvo toks baisus, kad Vesto gyventojams jis priminė karo nuniokotą Iraką. jaus riziką iki šiol didina stiprus vėjas, todėl 1,7 kilometro spinduliu aplink nelaimės zoną gyvenantiems žmonėms siūloma persikelti į saugesnes vietas.

Sprogimo būta tokio galingo, kad jo garsas buvo girdėti už 70 kilometrų. JAV geologinė tarnyba net užfiksavo 2,1 balo stiprumo smūgį, o Teksaso šiaurėje gyvenantys žmonės pamanė, jog prasidėjo žemės drebėjimas.

Dar neaišku, kodėl įvyko sprogimas, tačiau pranešama, kad prieš jį kilo gaisras. Kurioje vietoje, šiuo metu aiškinamasi. “Manoma, ugnis galėjo įsiplieksti dėl kokios nors cheminės reakcijos arba dėl nusikalstamos veiklos. Kol kas to nežinome”, - sakė Vesto valdžios atstovas.

Tyrėjai daro pažangą Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijos pranešė apie pirmus du įtariamuosius, kurie, kaip spėjama, įvykdė teroristinį išpuolį per Bostono maratoną.

Kas tie asmenys, teisėsaugos institucijos neatskleidžia. “Neturime pakankamai duomenų apie įtariamuosius. Tiksliai nežinome nei tų žmonių tapatybės, nei kur juos galima rasti”, sakoma teroristinio išpuolio Bostone tyrėjų pranešime. Kiek anksčiau JAV pareigūnai paskelbė nustatę vieną iš galimų kaltininkų, tačiau nepatvirtino, kad jis suimtas. Į įtariamųjų sąrašą pateko ir jaunuolis iš Vidurio Rytų. Jis buvo sulaikytas iškart po teroristinio išpuolio.

Tačiau cheminių medžiagų atsargos detonavo tik po kurio laiko, paveiktos aukštos temperatūros, kai į nelaimės vietą jau buvo atvykę ugniagesiai ir policija. Vakar visą dieną aiškintasi, kiek darbuotojų galėjo būti gamykloje ir kiek jų baigę darbą spėjo grįžti namo.

Sprogimų šalia finišo linijos vaizdo medžiaga ir nuotraukos suteikė tyrėjams nemažai informacijos. Remdamiesi šia medžiaga pareigūnai nustatė du žmones, kurie gali būti teroristinių išpuolių kaltininkai. “Tiriame nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

Pasinaudoję ja, nustatėme du įtariamuosius. Tačiau tai tik tyrimo pradžia. Artimiausiomis dienomis ketiname išsiaiškinti daugiau”, - teigiama tyrėjų pranešime. Masačusetso gubernatorius Devalis Patrickas paragino visuomenę būti kantrią dėl tyrimo tempo. “Tyrėjai daro pažangą. Tačiau tam reikia laiko, - kalbėjo D.Patrickas. - Kiekvieną valandą atsiduriame prie tikslo vis arčiau.”

•

CNN, AFP, KWTX, Reuters, LŽ

Vaizdas po nelaimės buvo toks baisus, kad vieniems Vesto gyventojams jis priminė karo nuniokotą Iraką, kitiems - prasiautusį tornadą, nes kai kurie namai stovėjo sveiki, o iš kitų likę tik griuvėsiai.

Pirminiais duomenimis, per sprogimą trąšų gamykloje galėjo žūti iki 60 žmonių, nors kol kas rasti tik 5 kūnai, per šimtas sužeista. Įsisiautėjusi ugnis

buvo persimetusi ir į šalia gamyklos esančius statinius, mokyklą bei senelių namus.

Sprogimas Teksase nugriaudėjo tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose ir taip smarkiai padidėjusi įtampa dėl pirmadienį per Bostono maratoną susprogdintų bombų bei ricinu apnuodytų laiškų, kurie buvo adresuoti vienam senatoriui ir prezidentui Barackui Obamai.

Incidentas taip pat įvyko balandžio 19-ąją minimų “Vako apsiausties” pražūtingo federalinių pareigūnų ir iki dantų ginkluotų vietos gyventojų susirėmimo - 20-ųjų metinių išvakarėse. Tąsyk po 51 dieną trukusios apsiausties įsiplieskus susišaudymui žuvo dešimtys žmonių ir sudegė religinės bendruomenės “Dovydo šaka” pastatas. Šį incidentą Amerikos ultradešiniosios organizacijos iki šiol laiko nepriimtino vyriausybės kišimosi simboliu.

•

7

Spjūvis B.Obamai Baracko Obamos ir Demokratų partijos lyderių nusivylimui, Jungtinių Amerikos Valstijų Senatas atmetė kompromisinį planą dėl griežtesnės ginklų kontrolės priemonių.

Kompromisiniu planu buvo siekiama griežčiau tikrinti asmenis, kurie perka šaunamuosius ginklus, taip pat siūloma uždrausti kai kurių pusiau automatinių ginklų pardavimą civiliams gyventojams. Šias įstatymo pataisas B.Obama pasiūlė, reaguodamas į kruvinas žudynes Konektikuto valstijoje esančiame Niutauno mieste praėjusių metų gruodį, per kurias žuvo dešimtys nekaltų vaikų.

Griežtesnėms ginklų kontrolės priemonėms pasipriešino Nacionalinė šaulių asociacija (NŠA). Ji argumentus grindė antrąja JAV Konstitucijos pataisa, pagal kurią kiekvienas amerikietis gali įsigyti šaunamąjį ginklą. NŠA nuomonei pritarė ir didžioji dalis Respublikonų partijos narių. Būtent respublikonų balsai ir lėmė, kad kompromisinis planas dėl griežtesnių ginklų kontrolės priemonių nesulaukė Senato narių palaikymo.

Po balsavimo JAV prezidentas kritikavo NŠA ir senatorius, balsavusius prieš jo pasiūlytas pataisas, kurias remia didžioji dauguma Amerikos gyventojų. “NŠA lobistai meluoja žmonėms ir senatoriams. Jie mano, kad įstatymo pataisos nesustabdys žmonių mirčių. Tačiau jeigu nieko nedarysime, nekalti žmonės ir toliau žus”, - sakė B.Obama.

•

B.Obama kritikavo NŠA ir senatorius, balsavusius prieš jo pasiūlytas pataisas.

Tarptautiškumas viešojo administravimo studijose Mykolo Romerio universitetas (MRU) įgyvendina dvejų metų trukmės projektą „Tarptautiškumas viešojo administravimo studijose“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-031 pagal 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“.

Projekto lėšomis atnaujintos ir pritaikytos dėstyti anglų kalba Viešojo administravimo bei Elektroninio viešojo administravimo magistrantūros studijų programos. Šio projekto tikslas - padidinti būsimų viešojo sektoriaus darbuotojų kompetenciją viešojo administravimo, personalo vadybos, viešojo sektoriaus ekonomikos, administracinės teisės, e. valdžios, socialinių ir demografinių procesų, kompiuterinės raštvedybos bei kitose srityse, rengti specialistus, kurie sugebėtų tarpininkauti tarp viešojo ir privataus sektorių diegiant informacines sistemas, komunikacines technologijas ir modernizuojant ekonominius bei socialinius visuomenės santykius.

Atnaujinant studijų programas buvo akcentuojamas praktinių įgūdžių ugdymas ir inovatyvūs dėstymo metodai. Tuo tikslu taikomos tokios priemonės kaip vadinamosios įtinklintos studijos - interneto tinklo aplinkoje vykstantis ir praktiniu turiniu grįstas mokymasis bendradarbiaujant. Jis apima probleminį mokymą, praktinių situacijų pavyzdžių analizę, įtinklintus komandinius projektus ir kita.

Europos Sąjungos finansuojamas projektas sudarė sąlygas vykdyti studijų programų atnaujinimo veiklą kokybiškai, orientuojantis į tarptautinius standartus, suteikė universiteto dėstytojams galimybę kelti kvalifikaciją, įgyti naujų pedagoginių įgūdžių ir kompetencijos. Dėstytojai taip pat dalyvavo studijų atnaujinimo ir inovatyvių dėstymo metodų mokymuose, tarptautinėse stažuotėse Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Pietų Korėjoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje bei Italijoje, ten gerino savo bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, plėtė tarptautinių kontaktų tinklą, o grįžę sukauptomis žiniomis dalijasi su kolegomis bei studentais. Šiuo metu vyksta bandomasis atnaujintų studijų programų įgyvendinimas. Absolventai įgytas žinias galės pritaikyti tobulindami viešojo administravimo praktiką Lietuvoje.

VJ-2584

8

2013 04 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

Paukščių gripas gąsdina kinus venantiems žmonėms neverta nerimauti”, - sakė Jiang Suchunas.

Ligų kontrolės ekspertas Zhang Yonghui laikosi priešingos nuomonės. Jis teigia, kad dėl paukščių migracijos viruso protrūkio rizika Kinijos pietuose gana didelė. “Iš Kinijos šiaurės migruojantys paukščiai gali pernešti užkratą į pietus. Tai sukeltų epidemiją visoje Kinijoje. Ši epidemija galėtų prasidėti paukščių migracijos metu. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyks jau šį rudenį”, - teigė Zhang Yonghui.

Nors specialistų nuomonės ir skiriasi, Kinijos medikai mano, kad vis dėlto naujasis paukščių gripas nepasieks epidemijos masto. “Dėl H7N9 viruso Kinijoje yra išpūstas didelis burbulas. Žmonės pernelyg nerimauja ir kelia paniką. Paukščių gripas išgydomas, todėl jie turėtų jaustis ramesni”, - sakė medikas Wang Xionghui. Jis pridūrė, kad meškos paslaugą daro žurnalistai. “Žiniasklaida vaikosi sensacijų. Ji pernelyg dramatizuoja padėtį. Kiekvieną dieną spaudoje pasirodo pranešimų apie žmones, užsikrėtusius H7N9 virusu, ir jo aukas. Tai kelia paniką visoje Kinijoje”, - teigė Wang Xionghui.

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Naujasis paukščių gripo virusas Kinijoje sėja paniką. Nuo jo mirė 16 žmonių. Daugelis kinų atsisako paukštienos ir bijo naujos epidemijos, tačiau specialistai aiškina, kad panikos kelti nereikia.

Naujasis paukščių gripas kamuoja Kiniją jau beveik mėnesį. Didžiausias jo židinys - rytinė Henano provincija, tačiau jis smogia ir didiesiems šalies miestams. Keli žmonės mirė šalies finansų centre Šanchajuje, gripu užsikrėtė ir sostinės Pekino gyventojai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad nuo H7N9 viruso kenčia daugiau kaip 80 žmonių. “Visi užsikrėtę asmenys kontaktavo su naminiais paukščiais arba valgė paukštienos”, teigė PSO biuro Kinijoje vadovas Michaelas O’Leary ir pridūrė: - Viruso židinys nėra susikoncentravęs vienoje vietoje, jis išplitęs visoje Kinijoje. Kol kas tai tik pavieniai atveja ir tikėtina, kad epidemija neprasidės.”

PSO biuro Kinijoje vadovas ramina žmones, tikindamas, kad nėra įrodymų, kurie teigtų, jog infekuotieji galėtų perduoti H7N9 virusą vieni kitiems. “Tiriame visus naujojo paukščių gripo atvejus.

Kol kas gripu užsikrėtė tik pavieniai asmenys sąlyčio su paukščiais ar paukštiena metu. Neturime duomenų, kad žmonės H7N9 virusu galėjo užkrėsti kitus žmones”, tikino M.O’Leary.

Pasveiksta ne visi Paukščių gripu užsikrėtė ir viena mergina iš Pekino. Jos tėvai turguje prekiauja naminiais paukščiais, todėl, manoma, kad būtent jie perdavė infekciją merginai. Kinei prasidėjo karščiavimas, galvos ir gerklės skausmas, kosulys. Pasireiškus šiems simptomams, mergina buvo paguldyta į Pekino ligoninę. Praleidusi joje savaitę, kinė pasveiko.

“Veiksmingas paukščių gripo gydymas gali apsaugoti žmones nuo mirties. Svarbiausia - diagnozuoti H7N9 ankstyvos stadijos”, - sakė M.O’Leary. Jis rekomendavo pir-

Ekonominiai nuostoliai Kinijos medikams tenka gelbėti paukščių gripu užsikrėtusius ligonius. / AFP/Scanpix nuotraukos muosius gripo simptomus pajutusiems kinams iš karto kreiptis į ligoninę, nes, virusui įsisiautėjus, žmonių gyvybė galėtų pakibti ant plauko.

Gyvybės išsaugojimas - pagrindinė medikų užduotis, tačiau ne visada jiems tai pavyksta sėkmingai atlikti. Nuo paukščių gripo mirė 34 metų restorano virėjas. Jis savaitę praleido ligoninėje, bet čia jo būklė nuolat blogėjo. Galiausiai kinas atsisveikino su gyvenimu ir tapo viena iš šešiolikos paukščių gripo aukų.

65 metų ūkininką medikams pavyko išgelbėti. Naminius paukščius auginantis kinas H7N9 virusu užsikrėtė viename iš Henano provincijos kaimų. Jis buvo skubiai nugabentas į ligoninę, čia medikai atidžiai ištyrė pacientą. Paaiškėjo, kad vyras užsikrėtęs paukščių gripu. Medikai jį gydė vaistais “Tamiflu” bei nuolat prižiūrėjo. Ūkininkas greitai pasveiko ir praėjus daugiau kaip savaitei grįžo į gimtąjį kaimą.

Veiksmingas paukščių gripo gydymas gali apsaugoti žmones nuo mirties. Svarbiausia anksti diagnozuoti virusą.

Skiriasi nuo SARS Kinijos ekspertai teigia, kad naujasis paukščių gripas skiriasi nuo prieš dešimtmetį Honkonge ir rytinėje Kinijos dalyje siautusios SARS epidemijos. Sveikatos priežiūros specialistas Zhong Nashanas teigia, kad SARS infekcija žmonės galėdavo užsikrėsti bendraudami su kitais žmonėmis, ir ji plito per orą. “SARS virusas buvo neabejotinai baisesnis. Juo galėjo užsikrėsti bet kuris žmogus, kontaktavęs su ligoniu. Todėl dauguma kinų nešiojo respiratorius”, sakė Zhong Nashanas. Jis pridūrė, kad naujasis paukščių gripas nekelia tokios grėsmės, todėl žmonės gali jaustis laisviau. “Nebūtina nuolat dėvėti respiratorių. Nebent tiems, kurie prižiūri paukščius. Žmonės gali jaus-

tis laisviau, nes H7N9 viruso jie neperduoda vieni kitiems”, - ramino Zhong Nashanas.

Sveikatos specialistas atkreipė dėmesį, kad SARS neišplito per vieną dieną. “SARS virusas išplito palengva. Naujasis paukščių gripas irgi plinta pamažu. Tai vieninteliai H7N9 ir SARS panašumai”, - sakė Zhong Nashanas.

Išpūstas burbulas Pagrindinis naujojo paukščių gripo paplitimo židinys yra Kinijos šiaurėje. Karo infekcinių ligų ekspertas Jiang Suchunas mano, kad tai lemia klimato sąlygos. “Kinijos šiaurėje yra oras vėsesnis. Mažai tikėtina, kad virusas galėtų išsilaikyti šiltesnėje temperatūroje. Todėl Kinijos pietuose gy-

Labiausiai dėl naujojo paukščių viruso nukentėjo Kinijos paukštienos pramonė. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Kai kuriuose ūkiuose naikinami ištisi paukščių pulkai ir žmonės praranda pragyvenimo šaltinį.

“Paukščių gripas pridarė milijardinių nuostolių Kinijos ekonomikai. Į kai kurias šalis nebegalime importuoti paukštienos, nes bijodamos viruso išplitimo valstybės uždraudė importą”, - sakė Kinijos ekonomikos ekspertas Jiang Xianganas. Jis pridūrė, kad kinai dėl paukščių gripo nebevalgo paukštienos. “Prasidėjus paukščių gripui paukštienos suvartojimas Kinijoje labai smuko. Žmonės atsisako paukštienos. Jie mieliau renkasi kiaulieną arba jautieną”, - teigė Jiang Xianganas.

Dėl paukščių gripo sumažėjo į Kiniją atvykstančių turistų. Bijodami užsikrėsti, jie mieliau keliauja į kitas Azijos valstybes. “Ekonominių nuostolių Kinija patiria ir dėl sumažėjusio turizmo. Šį sumažėjimą neabejotinai lemia prasidėjęs paukščių gripas”, mano Jiang Xianganas.

•

P.Musharrafo laukia areštas

P.Musharrafą pastaruoju metu Pakistane persekioja nesėkmės.

Pakistano teismas nusprendė areštuoti buvusį šalies karinį valdytoją Pervezą Musharrafą.

Jis apkaltintas neteisėtu teisėjų atleidimu nepaprastojo valdymo laikotarpiu.

Teismui paskelbus sprendimą P.Musharrafas iškart nebuvo suim-

tas. Jis nedelsdamas nuvažiavo į savo vilą Islamabado pakraštyje. Policija saugojo pagrindinius prabangios vilos vartus ir užtvėrė gatvę, bet nestūmė atgal daugybės televizijų sunkvežimių ir prie valdos vartų stovyklą įsirengusių žiniasklaidos atstovų. Pareigūnai nevaikė ir buvusio Pakistano karinio valdytojo

šalininkų. Jų dešimtys susirinko prie vilos pasmerkti teismo sprendimo. Šalininkai laikė plakatus ir šaukė: “Tai - neteisybė!”, “Tegyvuoja Musharrafas!”, “Teismas neobjektyvus!”

Pakistano teismas nusprendė areštuoti P.Musharrafą dėl prieštaringai vertinamo sprendimo 2007 metais, įvedus šalyje nepaprastąjį valdymą, atleisti teisėjus. Jo advokatas Qamaras Afzalas teigė, jog “teisėjas Shaukatas Azizas Siddiqui nurodė panaikinti laikiną paleidimą už užstatą”. Vienas aukšto rango policijos pareigūnas, kuris nenorėjo atskleisti savo pavardės, sakė, kad pagal įprastą procedūrą P.Musharrafas turėjo būti areštuotas nedelsiant, bet buvusio Pakistano karinio valdytojo, regis, nesistengta sulaikyti iškart po teismo.

“Tai būtų supykdę P.Musharrafo šalininkus, daugybę Pakistano gyventojų ir būtų buvę neteisinga”, aiškino advokatas Q.Afzalas.

Buvusio Pakistano karinio valdytojo partijos Viso Pakistano musulmonų lygos atstovas tvirtino, kad arešto orderis bus skundžiamas šalies aukščiausios instancijos teismui.

“Skųsime jį aukščiausios instancijos teismui. Jeigu orderis bus paliktas galioti, policija buvusiam valdytojui skirs namų areštą jo valdoje Islamabado pakraštyje. Manau, jei sulaikymas yra būtinas, pareigūnai P.Musharrafo užmiesčio namą paskelbs kalėjimo pakaitalu, - kalbėjo Viso Pakistano musulmonų lygos atstovas Muhammadas Amjadas ir pridūrė, kad buvęs valdytojas nesijaučia sužlugdytas: - P.Musharrafas yra ramus ir pasitiki savimi. Eisime į Aukščiausiąjį Teismą pateikti apeliacijos. Jeigu teismas ją atmes, pasiduosime įstatymui.”

Viso Pakistano musulmonų lygą P.Musharrafas drauge su išeiviais įsteigė užsienyje. Jis su partijos kolegomis ketino dalyvauti kitą mė-

nesį vyksiančiuose visuotiniuose Pakistano rinkimuose, po kurių tikėjosi sugrįžti į valdžią.

Atsargos generolas P.Musharrafas, užėmęs valdžią 1999 metais, per kraujo nepareikalavusį ir tuo metu šalyje labai sveikintą perversmą, valdė iki 2008-ųjų rugpjūčio. Kai kovo 24 dieną, po ketverių užsienyje praleistų metų, grįžo į tėvynę, jam teko skaudžiai nusivilti. Prieš išvykdamas iš Jungtinių Arabų Emyratų miesto Dubajaus P.Musharrafas buvo užsitikrinęs paleidimą už užstatą iki arešto, tačiau Pakistane prieš gegužės 11-osios rinkimus jis sutiktas niūriai. Šią savaitę buvęs karinis valdytojas pašalintas ir iš parlamento rinkimų. Taigi jo ambicijos sugrįžti į politiką - sužlugdytos. Prieš rinkimus P.Musharrafas žadėjo, kad tik jis gali išgelbėti šalį nuo skurdo ir nesaugumo.

•

AFP, BNS, LŽ

2013 04 19 Lietuvos žinios

Verslas

Tiltas tarp šalių grįstas investicijomis Lietuvos ir Baltarusijos valdžios bei verslo atstovai santykių prioritetu vadina prekybą ir investicijas. Politinį foną tikimasi praskaidrinti Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

“Patvirtiname, kad esame gavę Švedijos vyriausybės šios dienos sprendimą dėl galutinio leidimo “NordBalt” projektui”, - sakė Lietuvos ambasadorius Stokholme Eitvydas Bajarūnas. Švedijos vyriausybės interneto svetainėje skelbiama, kad ministrų kabinetas nutarė leisti valstybinei įmonei “Svenska Kraftnat” tiesti kabelio jungtį, sujungsiančią Švedijos ir Lietuvos elektros tinklus. “NordBalt” sudarys 40 kilometrų kabelio ruožas sausumoje ir 400 kilometrų - po jūros dugnu tarp Švedijos Nibru miesto ir Klaipėdos Lietuvoje. Švedijos vyriausybės sprendimas, kaip pranešama, priimtas su sąlyga, kad įmonė “Svenska Kraftnat” laiku kariuomenei perduos duomenis apie planuojamą kabelio tiesimo darbų pradžios ir pabaigos laiką, kad darbus būtų galima suderinti su kariuomenės vykdomomis šaudymo ir kitomis pratybomis. Be to, atsižvelgiant į laivybą, apie planuojamą darbų pradžią “Svenska Kraftnat” turi informuoti Pakrančių apsaugos tarnybą.

“NordBalt” jungtis bus tiesiama per pajūrio juostos dalį Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse bei išskirtinėje ekonominėje zonoje. Jungtį sudarys du greta pakloti kabeliai, iš viso jo bus pagaminta 900 kilometrų. 520 mln. eurų (1,795 mlrd. litų) vertės 700 MW galios “NordBalt” jungtį numatoma nutiesti iki 2015 metų gruodžio. Kabelį jungčiai už 932 mln. litų (270 mln. eurų) gamina ir sumontuos konkursą laimėjusi Švedijos bendrovė ABB.

Dvi dienas Klaipėdoje viešėjęs Baltarusijos ministras pirmininkas Michailas Miasnikovičius, atvykęs į dviejų šalių verslo forumą, su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi sutarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo transporto logistikos, investicijų ir inovacijų bei technologijų srityse, geresnio sienos pralaidumo. Per IX Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumą jie skatino verslininkus prekybos mastą tarp šalių išplėsti dvigubai.

Atsinaujino dialogas

Įsitvirtina uoste Baltarusija, kaip ir Lietuva, Rytų šalims yra svarbi tranzito partnerė, jos ekonomiką sparčiai plėtoja transportas. Šiuo metu jau sukurta 10 prekybos logistikos centrų aplink Minską, vyksta dar kelių dešimčių tokių objektų statybos. Tai lemia patogi valstybės geografinė padėtis ir palankūs Baltarusijos geležinkelių įmonės tarifai, nes krovinių gabenimas per šalį tapo konkurencingas.

Baltarusijos premjero teigimu, ne-

•

LŽ, BNS

Per IX Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumą (iš kairės) Baltarusijos ministras pirmininkas M.Miasnikovičius, Lietuvos premjeras A.Butkevičius ir kiti politikai skatino verslininkus prekybos mastą tarp šalių išplėsti dvigubai. / Vidos Bortelienės nuotrauka mažai pramonės produkcijos į rinkas dabar siunčiama per Ukrainą, Odesos jūrų uostą. Tačiau glaudesni ryšiai su Europos Sąjunga būtų stimulas daugiau krovinių gabenti per Klaipėdą. Pernai mūsų uosto 36 mln. tonų apyvartoje Baltarusijos prekyba sudarė beveik trečdalį - 11 mln. tonų.

Kaip pranešė Baltarusijos premjeras, išvakarėse koncernas “Belkalij” už 30 mln. JAV dolerių įsigijo 30 proc. lietuviškos UAB Birių krovinių terminalo akcijų. Tai pirmoji Baltarusijos investicija Klaipėdos uoste. Gardino trąšų gamykla “Azotas” taip pat derasi dėl akcijų paketo su kompanija “Bega”. Ekonomiškai patikimas transporto koridorius - abipusė nauda, todėl M.Miasnikovičius linkėjo verslininkams kuo daugiau panašių sandorių.

Investicijų daugėja “Kurdami bendras įmones turėsime daugiau naudos nei iš protekcionizmo ir izoliacijos”, - per forumą tvirtino Bal-

tarusijos premjeras ir pridūrė, kad Baltarusijoje veikia 500 lietuviško kapitalo įmonių, o bendra prekybos apyvarta per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai - 2012-aisiais sudarė 2,2 mlrd. JAV dolerių. Lietuvos verslininkai investuoja į mašinų, statybos, medienos pramonę, žemės ūkį, logistiką. Tačiau dar esą neišnaudotas abipusis aukštųjų technologijų ir inovacijų potencialas. Tai ta sritis, kuri kels Europos ekonomiką artimiausius 20-30 metų ir į kurią nukreipta valstybės perspektyva.

Kad Baltarusija atvėrė duris investicijoms ir privatizacijai, kad šalyje įsitvirtina rinkos santykiai, pastebi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Jos vadovas Robertas Dargis teigia, jog statistika yra dinamiška. “Jeigu lyginsime laikotarpį nuo 2004-ųjų, Lietuvos eksportas išaugo nuo 800 mln. litų iki 3,6 mlrd. litų 2012 metais. Atitinkamai Baltarusijos eksportas į Lietuvą padidėjo nuo 660 mln. litų iki 2,6 mlrd. litų. Turime teigiamą saldą, todėl Baltarusija

Pelnas padidėjo keturis kartus Valstybės valdomos įmonės 2012 metais, preliminariais neaudituotais duomenimis, gavo 430 mln. litų grynojo pelno - 10,2 karto daugiau nei 2011 metais. Įmonių pardavimo pajamos siekė 6,825 mlrd. litų - 4 proc. daugiau nei 2011-aisiais (6,546 mlrd. litų). Augimui daugiausia įtakos turėjo ketvirtas 2012 metų ketvirtis, per kurį pardavimo pajamos, palyginti su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, išaugo 14,6 proc., iki

Kabelis sujungs su Švedija Švedijos vyriausybė ketvirtadienį suteikė galutinį leidimą tiesti “NordBalt” elektros jungtį į Lietuvą.

VIDA BORTELIENĖ

“Daug kalbėjome apie Baltarusijos investicijas į Lietuvą ir lietuvių - Baltarusijoje, apie konkrečius projektus.

Buvo pasakyta, kad Klaipėdos uostas yra savotiškas tiltas Baltarusijos kroviniams į Europos Sąjungą. Bet politinių klausimų nelietėme, kalbėjome tik apie ekonominius reikalus”, - žurnalistams apie premjerų dialogą pasakojo A.Butkevičius.

M.Miasnikovičius teigė, jog pokalbis su kolega buvo daugiaplanis. Be kita ko, apėmė Baltarusijos atominės elektrinės statybų klausimus, lietuvių statybininkų galimybes dalyvauti šiame projekte. Artimiausiu metu numatomi dar du panašūs, kaip surengtas Klaipėdoje, susitikimai: II regioninis forumas bei Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo komisijos susitikimas Druskininkuose gegužės mėnesį. Tai, anot M.Miasnikovičiaus, ir yra pagrindinės institucijos, kurios sudarys artimiausių metų santykių plėtros žemėlapį.“Smagu, kad po dvejus metus trukusios tylos, nors ji verslui tikrai neturėjo įtakos, prasideda aktyvaus vyriausybių dialogo metas. Tai džiugina privataus verslo sluoksnius. Su premjeru sutarėme, kad jis atvyks vizito į Baltarusiją birželio mėnesį. Išsamiau aptarsime pagrindinius projektus ir Lietuvos įtaką, kai ji pirmininkaus Europos Sąjungai, integracijai su Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano muitų sąjunga. Mūsų ryšiai daugiasluoksniai, tikiuosi, kad viskas pavyks”, - kalbėjo Baltarusijos vyriausybės vadovas.

9

1,808 mlrd. litų. Tai skelbiama preliminarioje valstybės įmonių ataskaitoje.

Pernai valstybės įmonių pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) išaugo 23,2 proc., iki 1,665 mlrd. litų, EBITDA marža sumažėjo 3,8 procentinio punkto, iki 24,4 procento. Valstybės turto fondas skaičiuoja, kad įmonių portfelio rinkos vertė 2012 metų pabaigoje siekė 14,1 mlrd. litų - 4,5 proc. daugiau nei 2011 metų pabaigoje. Valstybės įmonių, kurių akcijomis prekiaujama

“Nasdaq Omx” Vilniaus biržoje, valstybės dalies rinkos vertė 2012-ųjų pabaigoje siekė 3,251 mlrd. litų. Taip skelbiama ataskaitoje. Praėjusių metų pabaigoje veikė 137 valstybės įmonės, jose dirbo 40,8 tūkst. darbuotojų (488 darbuotojais mažiau nei 2011-ųjų pabaigoje). Didžiausias pajamas valstybės įmonių portfelyje generuoja energetikos sektorius (9 įmonės) - 2012 metais sudarė 45 proc. visų pajamų.

LŽ, BNS

mums yra rimta ir svarbi ekonominė partnerė. Tai, kad verslo forumas vyksta Klaipėdoje, rodo Baltarusijos norą gabenti krovinius per mūsų uostą. Į Klaipėdą atvyko pusė ministrų kabineto, baltarusių susidomėjimas Lietuva yra didžiulis, mums reikia išnaudoti suteiktą šansą”, - pažymėjo R.Dargis.

Jis atkreipė dėmesį, kad aktyvus bendravimas naudingas ir turizmo sektoriui. Pernai Lietuvos sieną kirto 2,4 mln. baltarusių. Kiekvienas jų Lietuvoje paliko, pačių baltarusių duomenimis, vidutiniškai po 800 eurų ir gerokai papildė prekybos įmonių pajamas.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6453

+0,9451%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0653

+1,4028%

1 Šveicarijos frankas

2,8388

-0,0352%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2801

+0,8247%

1 DB svaras sterlingų

+0,3865%

4,0361

100 Japonijos jenų

2,7004

+1,3591%

100 Kazachstano tengių

1,7515

+0,9192%

1 Latvijos latas

4,9289

+0,0142%

10 Norvegijos kronų

4,5679

-0,1729%

10 Lenkijos zlotų

8,3827

-0,2267%

100 Rusijos rublių

8,3377

-0,6165%

10 Švedijos kronų

4,0701

-1,1204%

1 Turkijos naujoji lira

1,4729

+0,4685%

10 Ukrainos grivinų

3,2514

+1,0242%

2013 04 19, LB

UAB „WESTERN UNION PROCESSING LITHUANIA“ UŽBAIGĖ 3 METUS TRUKUSĮ DALINAI EUROPOS SĄJUNGOS LĖŠOMIS FINANSUOJAMĄ PROJEKTĄ „Western Union“ sėkmingai įgyvendino ES finansuojamą projektą „Western Union paslaugų centro steigimas“ (projekto kodas VP2-2.1-ŪM-05-V-02-001). Šis projektas buvo iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę „Invest LT+“.

Bendra projekto vertė siekė 29 588 382 litų, iš kurių 5 mln. litų - ES paramos lėšos, o 24 588 382 litų - įmonės nuosavas indėlis. Projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2010 m. birželio 1 d. ir užbaigtas - 2013 m. balandžio mėn. „Western Union“ - pasaulinis lyderis pinigų pervedimų ir atsiskaitymų paslaugų srityje, sudarantis galimybes fiziniams asmenims ir verslo klientams greitu, patikimu ir patogiu būdu atlikti pinigines perlaidas visame pasaulyje. „Western Union“ regioninis paslaugų centras Lietuvoje yra vienas iš keturių bendrųjų paslaugų centrų, visame pasaulyje aptarnaujančių „Western Union“ verslo poreikius. Įgyvendinant ES iš dalies finansuojamą projektą sukurtos 246 naujos darbo vieUžs. R-243 tos, užtikrinančios didelės pridėtinės vertės paslaugų teikimą.

10

2013 04 19 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

Modernias fermas išlaiko dirbdami laukus KAZYS KAZAKEVIČIUS

Šakių rajone jau 20 metų veikianti Voniškių ŽŪB per pastarąjį dešimtmetį į pieno gamybą investavo apie 10 mln. litų. Tačiau pernai didžiausias pelnas gautas ne iš investicijų sulaukusios srities, o pardavus išaugintus grūdus. Šiandien dairydamasis po modernius Voniškių bendrovės karvių tvartus net ir nepamanytum, kad kadaise jų vietoje stovėjo kolūkinės fermos. Iš šių nelikę nė vienos plytos.

Šokiruoja modernumu Viskas prasidėjo nuo 2005-ųjų. Tais metais nugriovus veršidę, jos vietoje bendrovė pradėjo statyti pirmą karvidę. Taip pat įrengtos patogios buitinės patalpos, mechanizuotas šėrimas. Vėliau rekonstruota buvusi kiaulidė, pastatas pritaikytas laikyti pašarus. Buvo pasistatyti trys srutų rezervuarai, kuriuose telpa apie 10 tūkst. kubinių metrų srutų bei mėšlo. Srutas bendrovė panaudoja laukams tręšti - tik jomis tręšdami užaugina kukurūzus.

Prieš porą metų pastatyta nedegi monolitinio gelžbetonio daržinė šiaudams, o pernai įgyvendintas dar didesnis projektas - įrengtas itin modernus tvartas veislinėms telyčioms. Tokios paskirties tvarto anksčiau bendrovė neturėjo. Nugriovę sovietinę karvidę, viską statė naujai. Pastate yra veršiavimosi patalpos, veršelių auginimo skyrius, 20 vietų melžimo aikštelė ir 140 vietų melžiamų karvių tvartas, taip pat administracinės ir buitinės patalpos.

Iš viso į pieno gamybos sektoriaus atnaujinimą voniškiečiai investavo apie 10 mln. litų. Visas statybas bendrovė vykdė ūkio lėšomis rangos būdu. Europos Sąjungos lėšų prireikė tik įsigyjant modernią technologinę įrangą bei techniką.

Vienas moderniausių pirkinių - savaeigis pašarų dalytuvas, kuriuo vienas žmogus gali pašerti visus bendrovės laikomus galvijus. Voniškio ŽŪB vien tik melžiamų karvių yra 400, iš kiekvienos jų vidutiniškai per metus primelžiama apie 8 tonas pieno.

“Pieno komplekso rekonstrukcija dar nėra baigta. Reikia nugriauti dar vieną seną statinį ir vietoj jo pastatyti fermą veršingoms telyčioms ir užtrūkusioms karvėms. Be to, dar reikia pertvarkyti pašarų saugyklą, pastatyti porą tranšėjų, aptverti teritoriją ir ją apželdinti. Tuomet jau bus viskas galutinai padaryta pagal visus aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir kitokius reikalavimus”, - būsimus darbus vardijo bendrovės vadovas Henrikas Braškys.

H.Braškio įsitikinimu, būtent toks - dviejų krypčių ūkis leidžia išgyventi, kai periodiškai kartojasi tai pieno, tai grūdų supirkimo kainų nuosmukis.

Nugriovus senus statinius, jų vietoje buvo pastatyta nauja ferma, pritaikyta mažiems veršeliams auginti. / Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

Savaeigiu pašarų dalytuvu vienas darbuotojas gali pašerti visus bendrovės laikomus galvijus.

Gelbsti augalininkystė Nors pastaraisiais metais didžiausią investicijų dalį Voniškių bendrovė skyrė gyvulininkystei, tačiau H.Braškys neslepia - praėjusiais metais ne ji bendrovei davė didžiausią pelną, o augalininkystė. Mat dirbdama apie 1400 hektarų žemės, ji ne tik pati užsiaugina karvėms bei prieaugliui reikalingus žaliuosius pašarus, bet ir nemažą dalį išaugintų grūdų parduoda. “Daugiausia auginame maistinius kviečius, taip pat rapsus. Pirmųjų pardavėme pernai apie 5 tūkst. tonų, o rapsų - apie 1 tūkst. tonų. Praėjusiais metais grūdų supirkimo kainos buvo didelės, todėl ir pajamos iš šios veiklos buvo kur kas didesnės nei gautos už parduotą pieną”, - atviravo H.Braškys.

Anot jo, apžvelgiant keleto metų pajamas, tokios didelės disproporcijos

nėra - augalininkystė ir pienininkystė bendrovei pelningos apylygiai. Todėl ir ateityje numatę neatsisakyti balanso tarp augalininkystės bei gyvulininkystės. H.Braškio įsitikinimu, būtent toks dviejų krypčių ūkis leidžia išgyventi, kai periodiškai kartojasi tai pieno, tai grūdų supirkimo kainų nuosmukis.

Taip sumažinama rizika ir užtikrinamos galimybės ūkį toliau plėtoti.

“Esame numatę dar šiemet vėl daugiau investuoti į augalininkystę - netrukus pradėsime 3 tūkst. tonų talpos grūdų bokštinio sandėlio statybas. Jas numatę užbaigti iki naujojo derliaus dorojimo pradžios. Atnaujinsime ir turimą technikos parką - pirksime naują javų kombainą, purkštuvą, kukurūzų sėjamąją, kitos šiuolaikinės technikos”, - pasakojo H.Braškys ir pridūrė, kad ta pati technika naudo-

Įgyvendinamo pakavimo modernizavimo projekto investicijos siekia 6 mln. litų. Įgyvendinusi šį projektą bendrovė Lietuvos ir eksporto rinkai pateiks didesnę miltų bei jų produktų pakuočių pasiūlą, galės efektyviau ir greičiau vykdyti užsakymus. Kaip teigia pranešime įmonių grupės “KG Group” vadovas Tautvydas Barštys, didėjant miltų ir jų produktų pardavimui, kokybiškas, našus pakavimas - vienas svar-

biausių veiksnių, užtikrinančių operatyvų produktų tiekimą Lietuvos bei eksporto rinkai. Tiek maisto pramonės įmonės, tiek pirkėjai mažmeninės prekybos tinkluose galės rinktis iš platesnio, individualius poreikius labiau atitinkančio skirtingo svorio pakuočių asortimento.

“Nuolat investuojame į gamybos ir pakavimo modernizavimą, tai leidžia būti konkurencingiems bei pasiūlyti rinkai kokybišką produkciją, patrauklius jos pristatymo terminus, - pasakoja T.Barštys. - Pakavimo modernizavimo projektas padidins pagamintos produkcijos pakavimo mastą - per valandą galėsime supakuoti apie 20 tonų produkcijos, tai

beveik 3 kartus daugiau nei iki šiol.”

Praėjusių metų pabaigoje pradėtą trijų etapų projektą planuojama baigti šiemet birželį. Jį įgyvendinusi įmonė vienu metu galės pakuoti skirtingų rūšių miltus ir pasiūlyti įvairesnį pakuočių asortimentą.

“Kauno grūdai” per mėnesį pagamina apie 5000 tonų miltų ir jų produktų. Asortimentą sudaro miltai maisto pramonės įmonėms (miltai įvairių rūšių duonai ir kulinariniams gaminiams, specializuoti miltai kepykloms) ir fasuoti miltai bei jų produktai mažmeninei prekybai.

•

LŽ

jama ir auginant karvėms reikalingus žaliuosius pašarus. Mat bendrovė joms telinkusi pirkti baltyminius ir mineralinius priedus, rapsų, cukrinių runkelių išspaudas.

Kito kelio nėra Voniškių ŽŪB vadovas tikino, kad Lietuvoje šiuo metu pienininkystei sunkios dienos. Kasmet šalyje laikomų galvijų sumažėja beveik 4 procentais. Dažniausiai iš šios veiklos srities traukiasi tie ūkininkai ir bendrovės, kurie yra mažiausiai investavę. “Dabar valdžia jau kalba, kad daugiau dėmesio skirs gyvulininkystei skatinti.

Tačiau vargu ar tie, kurie likvidavo savo pieno ūkius, sutiks juos vėl atkurti”, - svarstė H.Braškys.

Jis neslėpė, kad šioje bendrovėje naikinti pieno ūkį vargu ar būtų pro-

tingas sprendimas - pernelyg didelės investicijos įdėtos į šią veiklos sritį, nebent pereitų prie mėsinių galvijų auginimo. Tačiau kol kas pasiliekama prie pasirinkto prieš aštuonerius metus kelio - pienininkystės.

Pašnekovas guodėsi, kad jų bendrovei tiesioginių išmokų suma šiemet, pritaikius naują išmokų skaičiavimo metodiką, mažėja 85 tūkst. litų. Kitais metais - dar daugiau mažės. Tačiau, nepaisydama sunkumų, bendrovė mažinti darbuotojų nenumačiusi. Šiuo metu joje triūsia 45 darbuotojai.

Ne tik iš Voniškių bei kitų aplinkinių kaimų, bet yra važinėjančių ir iš Šakių, Gelgaudiškio, atokiau esančių gyvenviečių. H.Braškio teigimu, dauguma šių darbuotojų bendrovėje išdirbę jau ne vienus metus, apsisprendę čia dirbti ir po darbovietes “nelaksto”.

•

Pluoštinės kanapės augs laukuose

Miltus pakuos greičiau Akcinė bendrovė “Kauno grūdai” investuoja į modernią pakavimo įrangą ir tris kartus padidins miltų bei jų produktų pakavimo našumą.

Karvių gerovei užtikrinti tvarte įrengtas specialus šepetys, kuriuo jos gali pasikasyti nugaras.

Seimui liko žengti paskutinį žingsnį dėl pluoštinių kanapių legalizavimo.

Ketvirtadienį po svarstymo pritarta įstatymų projektams, numatantiems leisti auginti, perdirbti, importuoti ir eksportuoti pluoštines kanapes. Už Pluoštinių kanapių įstatymą pasisakė 56 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, 23 susilaikė. Seimas dar kartą balsuos dėl įstatymo priėmimo. Žemės ūkio ministerijos parengtas projektas apibrėžia, kas yra pluoštinės kanapės, kaip jos galėtų būti auginamos, prižiūrimos, importuojamos ir t. t. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme taip pat siūloma numatyti išimtį pluoštinėms kanapėms, kad šia-

me teisės akte nustatyti draudimai joms negaliotų. Pagal projektą pluoštinėmis kanapėmis būtų laikomos kanapinių šeimos sėjamosios kanapės rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC - psichiką veikiančios natūralios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami tik pramoniniais tikslais (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Augintojai pluoštines kanapes galėtų auginti tik atvirame grunte, sėjai privalėtų naudoti sertifikuotas sėklas, turėtų deklaruoti pasėlius, produkciją laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, teikti mėginius THC kiekiui nustatyti.

•

BNS, LŽ

2013 04 19 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai

Rytoj - kova dėl išlikimo Lietuvos ledo ritulio rinktinės rytoj Donecke laukia kova su Estija dėl išlikimo pasaulio čempionato I B divizione.

Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate taškų kol kas neiškovojo. www.hockey.lt nuotrauka

Po poilsio dienos pasaulio pirmenybėse lietuviai patyrė dar dvi nesėkmes. Trečiadienį mūsiškiai pralaimėjo turnyro šeimininkei ir favoritei Ukrainos komandai - 0:7 (0:2, 0:2, 0:3). Per šią dvikovą lietuviai neprilygo varžovams ir pagal smūgius į vartus (12 prieš 50), o treneris Berndas Haake neleido pervargti komandos lyderiams, dažnai juos palikdamas ant suolo ir taip tausodamas jėgas prieš lemiamas kovas.

Deja, vakar Lietuvos ekipa suklupo ir žaisdama su Rumunija - 1:2 (0:1, 1:0, 0:1). Dažnesni smūgiai į vartus (33 prieš 25) nepadėjo iškovoti pirmųjų taškų. Pirmame kėlinyje rumunus į priekį išvedė Attila Goga (7:49). Antroje dvikovos dalyje Lietuvos komanda perėmė iniciatyvą ir kai įgijo net dviejų žaidėjų kiekybinę persvarą, rezultatą išlygino Dovydas Kulevičius (34:52). Deja, koją pakišo nedrausmingas žaidimas. Trečiame kėlinyje Algimantas Visockas už pražangą gavo 2 minutes baudos ir kiekybine persvara pa-

CSKA SUSPARDYTA sinaudoję Rumunijos ritulininkai persvėrė rezultatą (Szabolcsas Pappas, 49:17). Paskutinėmis rungtynių akimirkomis rumunai kovojo taip aktyviai, kad B.Haake net neturėjo galimybės vartininką Mantą Armalį pakeisti aikštės žaidėju.

Rytoj 15.30 val. lietuviai pradės kovą dėl išlikimo su taip pat visas rungtynes pralaimėjusia Estijos rinktine. Šią ekipą treniruoja buvęs Lietuvos rinktinės strategas Dmitrijus Medvedevas.

Vienintelio kelialapio į aukštesnįjį I A divizioną savininkas paaiškės po intriguojančios Ukrainos ir Lenkijos rinktinių akistatos. Vakar estus 5:3 įveikę lenkai tapo turnyro lyderiais, tačiau pirmąją vietą susigrąžinti galėjo vėliau vakare su olandais kovoję ukrainiečiai.

•

LŽ

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, įvarčių santykis, taškai) 1. Lenkija

4

19:5

12

2. Ukraina

3

23:2

9

3. Olandija

3

11:10

6

4. Rumunija

4

10:18

6

5. Lietuva

4

4:19

0

6. Estija

4

11:24

0

“Žalgirio” gynyba lieka nepramušta VILMANTAS REMEIKA

Pirmosios LFF taurės pusfinalio rungtynės tarp Klaipėdos “Atlanto” ir Vilniaus “Žalgirio” nugalėtojo neišaiškino. Dėl prastos Klaipėdos stadiono vejos būklės Gargžduose vykusi dvikova baigėsi be įvarčių, 0:0.

Nors “Žalgiris” svečiuose pasiekė vilčių teikiančias lygiąsias, sostinės ekipa turėtų džiaugtis iš pajūrio išnešusi sveiką kailį. Apie tai po rungtynių kalbėjo ir vyriausias “Žalgirio” žaidėjas Andrius Skerla.

“Taurės rungtynėse nulinės lygiosios išvykoje nėra prastas rezultatas.

Tačiau mes nieko negalėjome “Atlantui” padaryti ir turime džiaugtis, kad parsivežame lygiąsias”, - po rungtynių pripažino gynėjas, kuriam balandžio 29 dieną sukaks 36-eri.

Agresyviau ir aktyviau žaidę “Atlanto” futbolininkai buvo verti pergalės.

Puolėjas Evaldas Razulis du kartus pabėgo nuo gynėjų, bet nepergudravo varžovų vartininko Armanto Vitkausko. O po Andriaus Urbšio smūgio kamuolys

atsimušė į virpstą. Beje, A.Vitkauskas šiemet per 6 oficialias rungtynes dar nepraleido nė vieno įvarčio.

“Turėjome bent tris geras progas, tik jomis nepasinaudojome. Mane nustebino, kaip žaidė “Žalgiris”. Jie atsitraukė atgal ir gynėsi”, - stebėjosi “Atlanto” treneris iš Rusijos Konstantinas Sarsanija.

Vilniaus klubas nustebino ir netradicine sudėtimi. Šį sezoną “Žalgirio” treneris Marekas Zubas pasižymi didele žaidėjų rotacija. Gargžduose jis ant atsarginių suolo paliko pagrindinius gynėjus Algį Jankauską ir Luką Peričių, saugus Rytį Leliūgą ir Mantą Kuklį bei puolėją Kamilį Bilinskį.

Pastarieji du aikštėje pasirodė po keitimo. Retą galimybę pasireikšti gavo legionieriai kroatas Vedranas Gercas ir japonas Takuya Kanai. Tačiau abu nieko ypatinga nenuveikė. Puolėjas V.Gercas į vartus smūgiavo tik kartą, o saugas T.Kanai išsiskyrė blaškymusi po aikštę ir netiksliais perdavimais.

“Turime daug žaidėjų ir žaisti reikia visiems, - aiškino M.Zubas. - Rezultatu esu patenkintas, nes pasiekėme tikslą nepraleisti įvarčio. Tai buvo pirmoji pusfinalio mačo dalis. Ant-

“Žalgirio” japonas T.Kanai (pritūpęs) per rungtynes su “Atlantu” solidaus žaidimo nedemonstravo. / www.zalgiris-vilnius.lt nuotrauka roji vyks Vilniuje, mūsų aikštėje.”

Atsakomoji šio pusfinalio dvikova sostinėje numatyta balandžio 30 dieną.

“Vilniuje mus tenkins ir lygiosios 1:1”, šyptelėjo K.Sarsanija, akcentuodamas

Dusyk LKL bronzos medaliais pasidabinę Virginijaus Šeškaus treniruojami prieniškiai turi galimybę prizininkais tapti ir trečią kartą. Šiemet “Prienai” jau laimėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę ir iškovojo Baltijos krepšinio lygos (BBL) sidabro medalius.

Kaip ir pernai, pasiekti LKL pusfinalį “Prienams” pakako dvejų ketvirtfinalio rungtynių. Pirmą dvikovą su “Šiauliais” namie laimėjo 92:82.

Per antrąją Šiauliuose prieniškiai užvakar varžovus nugalėjo 93:76

(21:21, 25:16, 19:18, 28:21) ir serijoje iki dviejų pergalių triumfavo 2:0. “Šiandien džiaugiuosi kaip ir laimėjus LKF taurę ar BBL sidabro medalius. Buvome parengę tris planus, bet neprireikė. Vyrai taip taikliai atakavo, kad galėjo įveikti bet ką, - saviškiais didžiavosi V.Šeškus. Jo auklėtiniai dvitaškius metė net 76 proc. taiklumu (22/29), tritaškius - 50 proc. (13/26) ir pataikė visus 10 baudų metimų.

25 taškais prie antrosios pergalės prisidėjo Gediminas Orelikas, 18 Arnas Labuckas, po 16 surinko Artūras Milaknis ir Artūras Valeika. Pastarasis savo ekipoje buvo naudingiausias - pataikė visus 6 dvitaškius ir 4 baudų metimus, atkovojo 6 kamuo-

lius, atliko 8 rezultatyvius perdavimus ir surinko 30 naudingumo balų.

“Patekome į geriausiųjų ketvertą, todėl jau dabar sezoną vadinčiau pavykusiu. Manau, kad kausimės dėl bronzos. Tikiuosi, mūsų nebepersekios traumos, antraip reikės pakelti rankas ir prašyti, kad mane nušautų”, - sakė “Prienų” strategas V.Šeškus.

Trečiadienį “Šiauliai” vertėsi be pagrindinio įžaidėjo Lewiso Jacksono, o prieniškiai grūmėsi tik aštuoniese, nes Siimas Sanderis Venė, Darius Pakamanis ir Arminas Urbutis yra patyrę traumas. “Šiaulių” komandoje, kuri LKL bronzą iškovojo 9 kartus, išsiskyrė Laurynas Samėnas (19 tšk.), Auri-

svečiuose pelnyto įvarčio privalumą.

Kitame LFF taurės pusfinalyje kovoja Panevėžio “Ekranas” ir “Šiauliai”. Pirmąsias rungtynes 2:1 laimėjo išvykoje žaidę šiauliečiai.

•

mas Kieža (16) ir Rolandas Alijevas (14). Pastarąjį sykį ant prizininkų pakylos šiauliečiai lipo 2010-aisiais.

Pirmus metus “Šiauliams” vadovaujantis Gediminas Petrauskas pirmiausia atsiprašė žiūrovų už tokią sezono pabaigą. “Šiandien buvome išskydę. Kai kurie žaidėjai buvo palūžę ir fiziškai, ir psichologiškai, - teigė strategas. - Man šis sezonas buvo tragiškas, o komandai - labai blogas.”

LKL pusfinalyje “Prienai” žais su Vilniaus “Lietuvos ryto” ir Utenos “Juventus” komandų ketvirtfinalio serijos nugalėtoja. Po pirmų rungtynių 1:0 pirmauja vilniečiai. Antros vyks šiandien 19.30 val. Utenoje.

LŽ

Pirėjo “Olympiakos” (Graikija) ir Maskvos CSKA (Rusija) klubai, Eurolygos ketvirtfinalio serijoje iki trijų pergalių pirmaudami 2:0, nesugebėjo tiesiausiu keliu prasibrauti į pusfinalį.

Titulą ginantis “Olympiakos” su Martynu Gecevičiumi užvakar svečiuose 72:83 pralaimėjo Stambulo ekipai “Anadolu Efes” (Turkija). Ši sušvelnino serijos rezultatą 1:2. Ketvirtas rungtynes komandos žais šiandien vėl Stambule. Svetimoje aikštelėje neatsilaikė ir CSKA krepšininkai.

Rusijos čempionai Vitorijoje (Ispanija) 72:93 pralaimėjo klubui “Caja Laboral”. Ispanijos krepšininkai pataikė net 15 tritaškių iš 26 (57 proc.), svečiai - tik 7 iš 25 (28 proc.). “Vitorijos komanda suspardė mums užpakalius”, kitų žodžių apibūdinti gėdingai nesėkmei nerado CSKA strategas Ettorre Messina. Šioje serijoje Maskvos klubas pirmauja 2:1. Ketvirtos rungtynės - šiandien Vitorijoje.

NBA PUSIAUKELĖ Ketvirtadienį baigėsi Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliarusis sezonas. Sykiu jis baigėsi ir Jonui Valančiūnui bei Linui Kleizai, kurie atstovauja Toronto “Raptors” ekipai. 10 vietą Rytų konferencijoje užėmusi Toronto ekipa per 82 rungtynes laimėjo tik 34 kartus.

NBA debiutantas 20-metis J.Valančiūnas vidutiniškai per 24 minutes pelnydavo 8,8 taško, atkovodavo 6 kamuolius. Iki gruodžio pabaigos aikštelėje pasirodydavęs L.Kleiza per 19 minučių surinkdavo 7,4 taško. Kovą dėl NBA čempionų žiedų tęs vienintelis lietuvis - Donatas Motiejūnas, jo komanda Hjustono “Rockets” Vakaruose liko aštunta (45 pergalės ir 37 pralaimėjimai). Donatas vidutiniškai per 12 minučių pelnydavo 5,7 taško. Atkrintamosios varžybos startuos balandžio 20 dieną. Rytų konferencijos ketvirtfinalyje iki 4 pergalių kovos titulą ginanti Majamio “Heat” - Milvokio “Bucks”, Niujorko “Knicks” - Bostono “Celtics”, Indianos “Pacers” - Atlantos “Hawks” ir Bruklino “Nets” Čikagos “Bulls”, Vakaruose: Oklahomos “Thunder” - “Rockets”, San Antonijaus “Spurs” - Los Andželo “Lakers”, Denverio “Nuggets” - “Golden State Warriors” ir Los Andželo “Clippers” - Memfio “Grizzlies”.

GRAIKĖS ĮVEIKTOS 2:1

“Prienų” treneris V.Šeškus nesirengia kelti rankų Ketvirtą sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) rungtyniaujantys “Prienų” krepšininkai trečią kartą iškopė į pusfinalį.

11

Federacijos taurės Europos ir Afrikos zonos II grupės B pogrupio varžybose 2:1 nugalėjusi PAR atstoves Lietuvos moterų teniso rinktinė vakar 2:1 įveikė ir Graikijos komandą.

Ketvirtadienį 17-metė Justina Mikulskytė 1:6, 1:6 pralaimėjo 20 metų Despinai Papamichail (WTA-608), po jos žaidusi mūsų lyderė 27-erių Lina Stančiūtė (WTA-487) laimėjo prieš 18-metę Marią Sakkari (621) 5:7, 6:2, 6:1. Per lemiamą dvejetų susitikimą minėtos lietuvaitės 4:6, 6:0, 6:2 įveikė D.Papamichail/Despoinos Voga Sari (WTA-664) duetą, ir Lietuvos komanda triumfavo. Šiandien lietuvės stos prieš juodkalnietes.

TARP AUTSAIDERIŲ Kinijoje vykstančio pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės trečiojo etapo vyrų kvalifikacijos varžybose dalyvavęs vienintelis Lietuvos atstovas Tomas Makarovas į finalą nepateko. Jis B grupėje tarp 33 atletų užėmė 31 vietą (3836 tšk.).

LŽ

12

2013 04 19 Lietuvos žinios

Istorija

Diplomatas, visuomenininkas, kūrėjas Šiandien sukanka 130 metų, kai gimė Lietuvos Valstybės Tarybos narys, diplomatas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Juozas Purickis.

ARAS LUKŠAS

J

uozo Purickio gyvenimas buvo neilgas, bet ryškus ir daugiabriaunis, kartais - net prieštaringas. Istorijos daktaras ir niekuomet ganytojo pareigų nėjęs kunigas. Lietuvos Valstybės Tarybos narys, atkakliai kovojęs dėl krizę sukėlusio sumanymo skelbti Lietuvą monarchija. Diplomatas ir užsienio reikalų ministras, apkaltintas kontrabandos organizavimu. Teistas ir išteisintas, bet turėjęs atsistatydinti.

Dviejų užsienio reikalų ministerijos departamentų direktorius, vėliau pasitraukęs iš valstybinio darbo ir visa galva pasinėręs į žurnalistiką. Redaktorius, publicistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas, daugelio visuomeninių organizacijų narys. Taip būtų galima trumpai apibūdinti J.Purickio gyvenimą ir veiklą. Šiandien prisiminkime ryškesnius jo biografijos momentus.

Vargo dienos ir mokslo aukštumos “Vargo dienos” - taip savo vaikystę senam bičiuliui Matui Šalčiui apibūdino pats J.Purickis. Nuo pat mažumės neturtingoje šeimoje su keturiais broliais augusiam Juozui teko daug ir sunkiai dirbti - ganyti žąsis, karves, avis, triūsti laukuose.

Nors Kietaviškio bažnyčios krikštų registravimo knygoje įrašyta, kad 1883 metų balandžio 19-ąją gimusio Juozo tėvai Jonas ir Franciška Purickiai - bajorai, nuosavos žemės jie ilgą laiką neturėjo. Ūkį iš 1863 metų sukilimą rėmusio Juozo senelio atėmė caro valdžia. Taigi, kol įsigijo nedidelį ūkelį Stakliškių valsčiuje, Jonui ir Franciškai žemę teko nuomotis.

Mokytis Juozas pradėjo Stakliškių parapijos mokykloje, kur išryškėjo neeiliniai vaiko gabumai ir puiki atmintis. Tėvai svajojo išleisti sūnų į kunigus, bet tam nebuvo lėšų, tad baigęs mokyklą vaikas dar trejus metus dirbo ūkyje. 1898-aisiais, Kietaviškių klebono Vincento Butvydo remiamas, J.Purickis išvažiavo į Kauną. Ten, prisiglaudęs pas gimines, jis mokėsi privačiai ir 1902 metais išlaikė keturių klasių baigimo egzaminus.

Kai 1904 metais J.Purickis įstojo į Kauno kunigų seminariją, ten dar buvo gyva Motiejaus Valančiaus dvasia.

Seminarijoje dėstęs kunigas ir poetas Aleksandras Dambrauskas, labiau žinomas Adomo Jakšto slapyvardžiu, 1906-aisiais čia įkūrė Šv. Kazimiero draugiją, platinusią ir leidusią lietuvišką spaudą. Pats J.Purickis priklausė seminaristų rateliui, kuris domėjosi Lietuvos istorija, literatūra ir politika.

Seminariją 1910-aisiais J.Purickis baigė labai gerais pažymiais, tačiau, neturėdamas 24 metų, dar negalėjo būti įšventintas į kunigus. Tuomet gabiam vaikinui pavyko patekti į vieną iš trijų valstybės finansuojamų vietų Peterburgo dvasinėje akademijoje. Siekdamas teologijos magistro laipsnio J.Purickis jau nuo trečio kurso rašė mokslinius darbus, juose nagrinėjo protestantizmo Lietuvoje istoriją ir beletristikos vaidmenį auklėjant jaunimą ir visuomenę. 1912 metais akademiją jis baigė aukso medaliu.

Grįžęs į Kauną, J.Purickis kurį laiką dėstė Kunigų seminarijoje, tačiau jį labiau domino mokslinė veikla. 1913 metais jis pradėjo skelbti pirmuosius akademinius darbus.

Tų pačių metų pabaigoje be Rusijos valdžios leidimo, naudodamasis suklastotu pasu Korybutto pavarde, J.Pu-

J.Purickis - Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, 1919 m. / Atvirukas iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos fondų rickis per Lenkiją išvyko į Šveicariją tęsti studijų, įstojo į Freiburgo universitetą. Rinkdamas medžiagą būsimai disertacijai, J.Purickis dirbo Drezdeno ir Leipcigo bibliotekose, lankėsi Romoje ir Florencijoje. 1916 metų liepos 25 dieną sėkmingai apgynusiam disertaciją tema “Protestantizmo Lietuvoje žlugimo priežastys” J.Purickiui buvo suteiktas daktaro laipsnis.

Nuo tos akimirkos kunigui atsivėrė plačios galimybės - jis galėjo profesoriauti seminarijoje, rinktis mokslininko ar istoriko karjerą. Tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas viską pakreipė kita linkme.

Lietuvos karaliaus beieškant Karo metais keliai į vokiečių okupuotą Lietuvą buvo atkirsti. Šveicarija liko tarsi maža ramybės ir taikos salelė, iš visų pusių apsupta karo liepsnų.

Nenuostabu, kad būtent šioje Alpių šalyje ėmė kurtis daugelio tautų atstovybės ir organizacijos.

Ne išimtis buvo ir Lietuva. Karo pradžioje lietuviškos visuomeninės organizacijos statusą įgijo nuo 1913 metų veikusi studentų draugija “Lituania”. Iš jos narių J.Purickis sudarė Lietuvių komitetą, kurio pradinis tikslas buvo šelpti lietuvius karo belaisvius Vokietijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. Netrukus jis įsitraukė ir į Šveicarijon persikėlusio Lietuvių in-

Nors dauguma ministrų ir Seimo narių projektą griežtai atmetė, J.Purickis manė, kad su lenkais reikia ir toliau derėtis, tuo pat metu reikalaujant, jog Varšuva laikytųsi Suvalkų sutarties, kuria ji pripažino Vilnių Lietuvai. Kalbama, kad tokia pozicija vos nekainavo J.Purickiui gyvybės. formacijos biuro veiklą. Šios organizacijos pastangomis 1916-ųjų kovą Berne įvyko Šveicarijos lietuvių suvažiavimas, nutaręs, kad viso pasaulio lietuviai turi reikalauti savo krašto nepriklausomybės.

1917-aisiais J.Purickis deleguojamas į spalio 17-22 dienomis Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją. Kelionė į Lietuvą nebuvo paprasta. J.Purickis su kitais dviem Šveicarijos lietuvių delegatais kunigais Konstantinu Olšausku ir Antanu Steponaičiu per Vokietiją keliavo su suklastotais pasais ir svetimomis pavardėmis.

Konferencijoje J.Purickis perskaitė Šveicarijos lietuvių pranešimą, kuriame Lietuvai buvo siūloma orientuotis į dvi valstybes - Vokietiją ir JAV. Toks siūlymas argumentuotas tuo, kad Vokietija vis dar tebėra okupavusi Lietuvą, o JAV diplomatija po karo turės lemiamą įtaką Europai. Ši kalba kon-

ferencijos dalyviams nepatiko - Amerikos įtaka jie netikėjo, o vokiečių paprasčiausiai nekentė.

Kaip žinome, Lietuvių konferencija nepriklausomybės siekiams įgyvendinti išrinko Lietuvos Tarybą. J.Purickis į jos sudėtį tąkart nepateko, tačiau jo laukė kiti uždaviniai. Nuvykęs į Stokholme surengtą lietuvių konferenciją, jis turėjo informuoti jos dalyvius apie Vilniuje priimtus sprendimus ir paprašyti paramos bei pasitikėjimo Lietuvos Tarybai. Būtent Stokholme Lietuvos Taryba ir buvo pripažinta pagrindine Lietuvių tautos institucija nepriklausomybei atkurti.

Dar nuo Berno konferencijos laikų J.Purickis, kaip ir dauguma joje dalyvavusių kunigų, aktyviai pasisakė už tai, kad Lietuva turi tapti konstitucine monarchija. Tiesa, dėl kilusių nesutarimų ši idėja nepateko į konferencijos protokolus, tačiau tai nereiškia, jog ji

buvo pamiršta. J.Purickis tapo vienu aktyviausių tokio sumanymo puoselėtojų. Tiek jis, tiek jo šalininkai, tarp kurių buvo ir Tarybos pirmininkas Antanas Smetona, manė, kad nedidelės ir neįtakingos Vokietijos žemės kunigaikščio paskyrimas Lietuvos valdovu sukliudys Vokietijos karinių sluoksnių planams susieti Lietuvą su Prūsija ar Saksonija. Tokiam planui pritarė ir įtakingiausios Reichstago Katalikų centro frakcijos vadovas Matthias Erzbergeris. Pats kilęs iš Viurtembergo karalystės, jis dar 1917 metų rudenį į Berlyną atvykusiems J.Purickiui ir K.Olšauskui Lietuvos karaliumi rekomendavo rinkti Viurtembergo grafą hercogą Wilhelmą von Urachą.

Tų pačių metų pabaigoje J.Purickis ir K.Olšauskas slapta susitiko su kandidatu į Lietuvos valdovo sostą. Nors Lietuvoje apie susitikimą kalbėti vengta, jis netruko iškilti aikštėn, mat 1918 metų sausio 2 dieną W.von Uracho klausimą viešai svarstė Vokietijos žemių sąjungos taryba.

Po 1918 metų kovo 23-iosios, kai Vokietijos kaizeris pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę, karaliaus skyrimas tapo dar aktualesnis. J.Purickis ėmė veikti. Matyt, galutinai įtikinęs tiek M.Erzbergerį, tiek kitus jo frakcijos narius, Lietuvos atstovas dar kartą aplankė W.von Urachą ir gavo jo sutikimą karūnuotis.

Sugrįžęs į Lietuvą, J.Purickis apie tai tuoj pat informavo Lietuvos Tarybos prezidiumo narius. Štai kaip slaptą prezidiumo posėdį po 16 metų žurnale “Vairas” prisimins Tarybos narys Martynas Yčas: “Jis (J.Purickis - aut.) su visom detalėm ir dideliu palankumu nupasakojo apie patį hercogą von Urachą (...) kaip apie labai rimtą vyrą, dorą, taktišką ir dievobaimingą. (...) Esąs demokratiškų pažiūrų, bus palankus mūsų tautiniam atgimimui ir ištikimai tarnaus mūsų valstybei.”

Diskusijose prezidiumo nariai nusprendė kad išrinkdama W.von Urachą karaliumi Lietuva pradės nepralošiamą partiją. “Išrinkti karalių iš pačių Vokietijos princų. Tuomet jiems bus sunku ką nors pasakyti prieš saviškį. (...) Jeigu vokiečiai prieštarautų, tai dar geriau. Aliantai į mus pažiūrėtų ir pamatytų, kad Lietuva, nors ir vokiečių okupacijoje būdama, vis dėlto reiškia savaimą valią, neatsižvelgdama į jų galingumą. Jeigu vokiečiai (...) leistų Urachui užimti Lietuvos karalių sostą, o karą laimėtų aliantai, tuomet didžiulės valstybės, radusios karalių soste, jau turės skaitytis su Lietuva kaip su nepriklausoma valstybe”, - tokius diskusijoje girdėtus argumentus prisimena M.Yčas.

Pritaręs monarcho kandidatūrai, prezidiumas pavedė J.Purickiui ir M.Yčui parengti laikinąją Konstituciją ir W.von Uracho sutikimo užimti Lietuvos sostą tekstą. Su šiais dokumentais J.Purickis liepos 1 dieną išskubėjo į Vokietiją. Po kelių dienų buvo gauta J.Purickio telegrama, kad kandidatas sutinka tapti karaliumi.

Pastangos įgyvendinti monarchijos idėją sukėlė rimtą krizę Lietuvos Taryboje. Protestuodami prieš W.von Uracho išrinkimą karaliumi, liepos 13 dieną iš Tarybos pasitraukė keturi kairieji jos nariai: Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys ir Stanislovas Narutavičius. J.Purickiui tai išėjo tik į naudą, nes jis su dar penkiais naujais nariais buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą.

2013 04 19 Lietuvos žinios

Istorija

Priminsime, kad karaliauti W.von Urachui taip ir neteko. Spalio 20 dieną, likus vos trims savaitėms iki Kompjeno paliaubų, karą pralaiminti Vokietija pagaliau pripažino Lietuvos apsisprendimo teisę. Taigi, vokiečių hercogo karaliavimas tapo nebeaktualus. Lapkričio 2-ąją Lietuvos Valstybės Taryba atšaukė nutarimą dėl Viurtembergo hercogo išrinkimo Lietuvos karaliumi, o sprendimą dėl Lietuvos valdymo formos paliko Steigiamajam Seimui.

Kulka miegamojo sienoje Aktyviai Lietuvos Taryboje ir jos vardu veikęs J.Purickis vos netapo pirmosios Lietuvos Vyriausybės nariu kabineto vadovas Augustinas Voldemaras pasiūlė jam švietimo ministro portfelį. Kodėl kunigas nepateko į kabineto sudėtį, egzistuoja dvi versijos.

Matas Šalčius žurnale “Tautos ūkis” 1934 metais teigė, jog J.Purickis jautęs, “kad gali būti naudingesnis su savo žiniomis ir bagažu užsienyje, ir nuo tos vietos atsisakė”. To tarpu M.Yčo atsiminimų knygoje “Nepriklausomybės keliais” sakoma, kad kunigo kandidatūrai pasipriešino Tarybos daugumą sudarę kairieji. Į J.Purickio norą pritaikyti savo patirtį užsienyje buvo atsižvelgta. 1918 metų spalio pabaigoje jis išvyko dirbti ką tik oficialiai įsteigtos Lietuvos atstovybės Berlyne patarėju. Kitų metų kovą, drauge atstovybei vadovavusiam J.Šauliui išvykus į Šveicariją, J.Purickis tapo oficialiu Lietuvos atstovu Vokietijoje ir šias pareigas ėjo iki Steigiamojo Seimo rinkimų. Į Steigiamąjį Seimą J.Purickis buvo išrinktas pagal krikščionių demokratų sąrašą, čia dirbo neilgai. 1920 metų balandžio 19 dieną jis buvo paskirtas užsienio reikalų ministru Kazio Griniaus Vyriausybėje. Kaip memuarų knygoje “Nepriklausomą Lietuvą statant” prisimena tos pačios Vyriausybės vidaus reikalų ministras Rapolas Skipitis, “sunkiausiai vykdomi uždaviniai teko Užsienių reikalų ministerijai. Todėl mūsų politikos vadovu negalėjo būti koks eilinis žmogelis. Jis turėjo būti aukštų privalumų asmuo: turėjo gerai susivokti tarptautinėj politikoj, sugebėti tinkamai ginti ir atstovauti Lietuvai tarpvalstybiniuose pasitarimuose, sugebėti parinkti tinkamus asmenis užsienių reikalų tarnybai ir deryboms su kitomis valstybėmis ir, pagaliau, mokėti didžiųjų Vakarų Europos valstybių bent porą kalbų. Dr. Juozas Purickis, mano nuomone, tuos privalumus turėjo”.

Svarbiausias diplomatijos vadovo uždavinys buvo pasiekti, kad Lietuvą pripažintų užsienio valstybės. J.Purickis ne tik skatino Lietuvos atstovus užsienyje ieškoti šio tikslo įgyvendinimo būdų, bet ir pats lankėsi Anglijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Reikia pastebėti, kad ten 36 metų Lietuvos diplomatijos vadovas nebuvo sutiktas išskėstomis rankomis. Kaip 1968 metais paskelbtuose prisiminimuose pasakoja istorikas kanauninkas Antanas Steponaitis, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Georgas Curzonas netgi atvirai suabejojo: “Negi tokia maža tautelė kaip lietuviai gali svajoti būti nepriklausoma tarp tokių didelių imperialistų kaip rusai ir vokiečiai?”

Nors užsienio kolegos ir buvo skeptiški, J.Purickis netrukus pasiekė pirmų, nors ir nedidelių laimėjimų. Jo dėka Lietuvos ir Lenkijos teritorinis ginčas perkeltas į Tautų Sąjungą, išvengta Vakarų siūlomo plebiscito lenkų okupuotame Vilniaus krašte. J.Purickio vadovavimo Užsienio reikalų ministerijai metu Lietuvą de jure pripažino 11 valstybių: Sovietų Rusija, Šveicarija, Švedija, Norvegija, Danija, Olandija, Estija, Latvija, Argentina, Meksika ir Brazilija.

Deja, nesėkmių buvo nė kiek ne mažiau. Nors 1920 metų liepos 12 dieną pasirašyta taikos sutartimi sovietų Ru-

J.Purickis (antras iš dešinės) su Steigiamojo Seimo Krikščionių demokratų frakcijos prezidiumo nariais.

J.Purickis (stovi trečias iš kairės) Lietuvos valstybės veikėjų susitikime Berlyne dėl pirmojo ministro pirmininko kandidatūros. Iš kairės sėdi: J.Staugaitis, A.Smetona, K.Olšauskas; stovi: J.Šernas, J.Šaulys, V.Gaigalaitis, M.Yčas, A.Voldemaras. 1918 m. spalis. / Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka sija pripažino Vilnių ir jo kraštą Lietuvai, sostinę tą patį rudenį užgrobė generolo Liucijano Želigovskio legionai. Tuo metu Lietuvai teko gintis nuo Antantės siūlomo Hymanso projekto, kuriuo lietuvių ir lenkų ginčą norėta išspręsti pasinaudojant Šveicarijos patirtimi ir pertvarkant Lietuvos valstybę į federaciją, susidedančią iš Kauno ir Vilniaus autonominių kantonų, su centrine vyriausybe Vilniuje, kurios funkcijos nebuvo apibrėžtos.

Pastebėsime, kad nors dauguma ministrų ir Seimo narių projektą griežtai atmetė, J.Purickis manė, kad su lenkais reikia ir toliau derėtis, tuo pat metu reikalaujant, jog Varšuva laikytųsi Suvalkų sutarties, kuria ji pripažino Vilnių Lietuvai. Kalbama, kad tokia pozicija vos nekainavo J.Purickiui gyvybės.

1921 metų birželio 21-ąją dienraštyje “Lietuva” pasirodė tokio turinio pranešimas: “Naktį iš šeštadienio į sekmadienį įvyko pasikėsinimas prieš Užs.

Reik. Ministerį d-rą Purickį. Apie 2 1/2 v. naktį piktadarys šovė iš parabellum pro langą į Ministerio miegamąjį kambarį. Kulka pataikė sienon ties miegančiojo krūtine. (...) Kol pasirodė milicija, piktadariui pavyko išbėgt pro sodą.

Po langu atrasta popierio sklypas, ant kurio pieštuku nupiešta makaulė, kaipo mirties simbolis. Iš visų apystovų matyti, kad pasikėsinimas buvo politinis ir iš anksto gerai apgalvotas.” Šis incidentas taip ir nebuvo ištirtas, tačiau visuomenėje sklandė visokiausių gandų ir versijų. R.Skipitis prisiminimų knygoje “Nepriklauso-

mą Lietuvą statant” rašo, kad tuomet “dideli patriotai ir maži politikai, kurie vadovavosi ne protu, o jausmais (...) įžiūrėjo, kad Lietuva ant prarajos krašto, o toji praraja - tai Lenkija. Tie politikai sudarė Lietuvos gelbėjimo komitetą, kuris organizavo antilenkiškus susirinkimus, rašė grasinančius laiškus žymesniems asmenims ir nutarė Galvanauską ir Purickį pašalinti iš gyvųjų tarpo”. Kalbėta, kad už šio pasikėsinimo stovėjo nuo politikos nustumtas A.Voldemaras, tačiau kalbos ir liko tik kalbomis. Tuo tarpu J.Purickio laukė kur kas didesni nemalonumai, kainavę jam ministro pirmininko postą.

Tai, kad iš Lietuvos keliavo vagonai su labdara, nebuvo keista. Tuo metu sovietų Rusija badavo, tad ją pagal galimybes šelpė visos kaimyninės šalys.

Pateikti pagalbos Rusijai projektą Užsienio reikalų ministerijai Vyriausybė pavedė dar rugpjūčio 8 dieną. Tačiau įvykdyti pagalbos planą buvo ne taip paprasta, nes po Nepriklausomybės karų atsigaunančios Lietuvos padėtis nebuvo lengva.

Nežinia, ar planai būtų įgyvendinti, jei ne įtartina Lietuvos pasiuntinybės Maskvoje patarėjo Juozo Avižonio saviveikla. Spalio 7 dieną per šventinį priėmimą Lietuvos diplomatas valstybės vardu pažadėjo padovanoti Rusi-

Tuomet ministerijų išlaikymu tekdavo rūpintis patiems ministrams. Kokia dalis uždirbtų pinigų nubyrėdavo ministerijos valdininkams ir ar iš to pasipelnė pats J.Purickis, niekas taip ir neišsiaiškino.

“Keturių Juozų byla” Viskas prasidėjo, kai 1921 metų gruodžio 3-iąją Lietuvos muitininkai pasienyje sulaikė tris geležinkelio vagonus.

Pasak dokumentų, dviejuose iš jų gabenta labdara badaujantiems sovietų gyventojams, o trečio turinys buvo skirtas Lietuvos atstovybei Maskvoje. Patikrinus krovinį, labdaros vagone buvo rastos beveik 4 dėžės sacharino, o diplomatams skirtoje siuntoje - dar 190 dėžių sacharino ir 4 kilogramai kokaino.

jai vagoną miltų ir vagoną cukraus.

Apie tai kaipmat ištrimitavo sovietų spauda, tad trauktis jau nebuvo kur.

Tuomet J.Avižonis parašė J.Purickiui laišką, kuriame pažadėjo, kad reikiamais produktais pasirūpins ir juos į Maskvą pristatys pasiuntinybės tarnautojas Zacharas Milikovskis. Diplomatas nuo savo viršininko neslėpė, kad Z.Milikovskiui taip pat bus leista prikabinti prie sąstato dar vieną vagoną su pačiai pasiuntinybei skirto-

13

mis prekėmis, įskaitant sachariną.

J.Purickis sutiko ir liepė ministerijos departamento direktoriui Juozui Vaitiekūnui imtis veiksmų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad nieko neteisėto nevyksta, tad kodėl siunta sulaukė muitinės ir valstybės saugumo pareigūnų dėmesio? Sacharinas Lietuvoje pardavinėtas tik vaistinėse ir jo išvežimą reglamentavo specialios taisyklės. O ką jau kalbėti apie diplomatiniame vagone rastus 4 kilogramus kokaino. Šiandien už tokią kontrabandą grėstų iki 20 metų nelaisvės, tačiau 1921-aisiais kokainas dar nebuvo visuotinai pripažintas narkotine medžiaga ir bausmės už tokius veiksmus buvo gerokai švelnesnės. Šiaip ar taip, ministru J.Purickiui, URM departamento direktoriui J.Vaitiekūnui, pasiuntinybės patarėjui J.Avižoniui ir URM ūkio dalies vedėjui Juozui Žemaičiui buvo iškelta baudžiamoji byla. Visi minėti pareigūnai iš karto neteko postų, o ministras buvo priverstas atsistatydinti. Pradėta kruopščiai tikrinti pačios ministerijos ir Lietuvos atstovybės Maskvoje veikla. Be kontrolierių vizitų neapsiėjo ir Lietuvos pasiuntinybė Berlyne.

Manyta, kad kontrabandos schemą J.Purickis galėjo sumanyti dar dirbdamas Vokietijoje. Jam tapus ministru, prie atstovybės Maskvoje buvo įkurtas Prekybos-ekonomikos skyrius, kurio darbuotojai su sovietų pareigūnais susitarė taip: mažesnė dalis siunčiamų į Maskvą prekių valstybinėmis kainomis atitenka “Glavvneštorgui”, o likusioji parduodama rinkos kainomis.

Kadangi sovietinis rublis buvo nieko vertas, už sachariną bus atsiskaitoma meno dirbiniais, knygomis ar brangenybėmis. Tuomet viename savo laiške J.Avižonis džiaugėsi, kad taip “ne tik atstovybę išlaikysime, bet ir Kaunan išsiųsime”. Čia reikia pridurti, kad tuomet ministerijų išlaikymu tekdavo rūpintis patiems ministrams. Kokia dalis uždirbtų pinigų nubyrėdavo ministerijos valdininkams ir ar iš to pasipelnė pats J.Purickis, niekas taip ir neišsiaiškino.

Daugiau nei trejus metus narpliota “sacharino byla” teisme subliūško - visi keturi kaltinamieji buvo išteisinti.

1927 metų pradžioje J.Purickis buvo paskirtas Užsienio reikalų ministerijos Teisių ir administracijos departamento direktoriumi, tačiau šias pareigas ėjo neilgai. Gegužės 15-ąją Krikščionių demokratų partijos vadovybei atšaukus savo ministrus iš tautininkų dominuojamo kabineto, trauktis teko ir J.Purickiui. Tuomet jis galutiniai atsisveikino su politika ir visa galva pasinėrė į žurnalistiką: nuo 1930 metų redagavo žurnalą “Tautos ūkis”, rašė “Lietuvos aidui”, “Mūsų Vilniui”, “Mūsų rytojui”, “Trimitui”, kitiems laikraščiams ir žurnalams. Nuo 1929-ųjų J.Purickis vadovavo reorganizuotai Lietuvos žurnalistų sąjungai. Šį darbą jis dirbo iki pat mirties.

Iš gyvenimo J.Purickis pasitraukė netikėtai. 1934 metų spalio 25-osios rytą jis turėjo atnešti į žurnalo “Mūsų Vilnius” redakciją žadėtą tarptautinės politikos apžvalgą, tačiau to nepadarė. Žurnalo redaktorius Vincas Uždavinys prisimena: “Spalių 25 dieną apie 8 val. rytą atvykęs į redakciją skambinu vėl dr. Purickio telefono numeriu, norėdamas užklausti, ar jau galima atsiimti straipsnį, o vietoj jo balso girdžiu skaudų ir jaudinantį nelauktą atsakymą: “Dakaras šiandien 4 valandą mirė.”

Tai buvo skaudus smūgis daugeliui J.Purickį pažinojusių žmonių. Niekada nesiskundusį sveikata, niekada nenuilsdavusį, nuo darbų prie darbų nuolat skubėjusį 51 metų vyrą pakirto klastinga širdies liga. J.Purickiui skirtame nekrologe M. Biržiška įrašė tokius žodžius: “Užmiršdavome, kad ir jis turėjo savų rūpesčių, savų skausmų, savų kančių... ir daug jautusi, daug kentusi ir vargusi širdis sustojo.”

•

14 Kelionės

2013 04 19 Lietuvos žinios

Užrašų knygelę atstoja meninė fotografija Balandžio pradžioje fotomenininkas ir keliautojas Tomas Griškevičius grįžo į Lietuvą, dviračiu apkeliavęs Andalūzijos regioną. Jau spėjęs aplankyti daugiau nei keturias dešimtis valstybių, Ispanijos Andalūzijos regione jis vėl fiksavo žmones, simbolius ir nedažnam pažintas vietas.

GINTARĖ ČIULADAITĖ

T

omas Griškevičius žinomas kaip autorinių fotografijos parodų autorius, dažniausiai eksponuojantis egzotiškus vaizdus. Tomas kaskart vyksta svetur skatinamas ne nuotykių ar avantiūrų, bet pamatyti, sužinoti, patirti ką nors naujo. Keliauti pradėjęs 1999-aisiais jau spėjo aplankyti daugiau nei keturias dešimtis šalių, o dviračiu apsukdamas Andalūziją vėl fiksavo žmones, simbolius ir mažai pažintus kraštus.

Dviem ratais

Andalūziją Tomas apsuko draugo dviračiu, dabar jis parvežtas į Lietuvą ir laukia kitų kelionių. / Tomo Griškevičiaus nuotraukos

Almodovar del Rio fotografas paliko savo bendrakeleivį ir į kelią leidosi vienas.

Fotomenininkas gaudė akimirkas Sevilijos mieste.

Trejus metus gyvenęs didžiuosiuose Lotynų Amerikos miestuose, apvažiavęs tiek valstybių, kad nė nepradėjo skaičiuoti, jau dveji metai Tomas nutūpęs Vilniuje. Tačiau fotografą naujos, nematytos vietos šaukia nuolatos, tad mėnesio išvyka į vieną didžiausių Ispanijos regionų Andalūziją numalšino jų troškulį.

Nuskridęs iki Cherez de La Fronteros su draugu Valerijumi, Tomas per regioną patraukė savarankiškai.

“Pasitaikė galimybė patirti, ką reiškia būti vienam. Tačiau man labai patinka keliauti ir kartu su žmona Victoria”, - šypsojosi pašnekovas.

Paklaustas, kur įsigijo dviratį, vaikinas juokavo: “Gyvenu prie Kalvarijų turgavietės, čia kas rytą tokia močiutė atvažiuoja pieno parduoti, ėmiau ir...”

Iš tiesų dviratis priklausė Tomo draugui Gedmantui, šiuo metu žingsniuojančiam konkistadorų keliais. Iš Andalūzijos dviratis parskrido atgal matyt, juo dar ne viskas apvažiuota.

Keliautojas ne visuomet renkasi ispanakalbes šalis, nors ir moka ispaniškai, šįkart pasirinkimą lėmė palankesnis klimatas. Kaip dažniausiai nutinka, išankstinio maršruto nebuvo numatęs - tenorėjo aplankyti Seviliją, Kordobą ir Granadą. Šioje kelionėje Tomui iki tarpinių stotelių nusigauti buvo lengviau, mat turėjo transporto priemonę. “Kiek kilometrų dviračiu nuvažiavau, nė nežinau, bet automobiliu riedėjau tik 60 km nuo vieno bevardžio kaimo iki Granados.

Lijo stiprus lietus, degalinėje užtrukau 5 valandas. Sustojęs vairuotojas

2013 04 19 Lietuvos žinios

Kelionės

15

pasisiūlė pavėžėti, neatsisakiau”, apie sėkmę pasakojo keliautojas.

Stebuklingasis Tas Kažkas T.Griškevičiui keliavimas autostopu jau nebe toks įdomus. Kaip pats sako, Europoje yra kelių, kurių posūkius prisimena mintinai. Tačiau vietos apsistoti jis ieško gana įprastais keliautojams būdais - “Warmshowers” ir “Couchsurfing”. “Vieni dviratininkai, kiti menininkai, rašytojai, muzikantai, tapytojai - sutikau įdomių žmonių, daugiausia jų buvo geri”, - apie tuos, pas kuriuos nakvojo, pasakojo Tomas.

Fotomenininkas mėgsta veiksmo ieškoti gatvėse, kurias žino tik tų miestų gyventojai. “Kaip jas randu? Neturiu formulės, tačiau daug vaikštau.

Viskam prireikia tik laiko”, - šyptelėjo jis. Fotografijose, žinoma, atsispindi geriausi atradimai, čia Tomas turi papasakoti daugiau. “Niekada nežinau, kiek bus tų kadrų. Pasitaiko, išvažiuoju ir beveik nieko nefotografuoju. Dėl to neišgyvenu. Fotografijai reikia daugiau nei paspausti mygtuką, reikia To Kažko. Jo nenupasakosi, neaprašysi”, - dėstė T.Griškevičius.

Anot Tomo, egzistuoja trys kelionių rūšys: fizinės, dvasinės ir dimensinės. “Andalūzija buvo ne tik prakaito pareikalavusi kelionė, bet ir dvasinė, kuri perklojo nematerialias vertybes”, - aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad gyvenimo naujai nepermąstė, bet patyrė jį unikalioje andalūziškoje šviesos kompozicijoje...

Keliautoją stebino arabų genas, mat ispanai brangina musulmonų palikimą. Ispanijos aikštė Sevilijoje.

Žvilgsnis iš balkono Almodovar del Rio.

Pasakoja praeiviams T.Griškevičiaus kelionių kadrų įvairiais dydžiais ir formomis galima įsigyti sostinės Pilies gatvėje. Tai darbas ar gyvenimo būdas? “Na jau tikrai ne darbas, - suskubo atsakyti jis, tuomet pamąstė: - Nors vis dėlto stoviu, kiti tai vadintų ir darbu!”

Pilies gatvės pusiaukelėje jį gali sutikti nuo trečiadienio iki sekmadienio.

Senamiestyje vaikštantys žmonės prašo Tomo papasakoti apie keliones ir dažniausiai jis būna kalbus. “Sutinku įdomių asmenybių, malonių žmonių, neretai kvaištelėjusių, kartai apkvaišusių. Gatvė - gyvas dalykas”, - juokėsi pašnekovas, kurio rengiamos parodos taip pat neatsisako tekstualumo. Žemyn skuodžiančiam praeiviui gali atrodyti, kad fotografuoti egzotiškuose kraštuose ir vėliau parduoti išspaustas nuotraukas yra paprasta. Tomas, kuprinėje besinešiojantis 5 kilogramus fototechnikos, atsidūsta: “Išspausdinti gražų paveiksliuką nesunku, sunkiau, kad kitas žmogus norėtų tą tavo grožį įsigyti. Buenos Airėse prekiaudavau 4-10 dienų ir pajamų užtekdavo mėnesį. Šalia manęs stovintis amerikietis neparduodavo nieko...”

Kaip visada, Tomas fotografijų parodą rengs ant magnetinės lentos Pi-

T.Griškevičius teigė patyręs gyvenimą ryškioje Andalūzijos šviesoje. lies gatvėje. Jis jau anonsuoja, kad šią vasarą turės naujų vaizdų iš Andalūzijos, taip pat Kinijos, Vietnamo, Maroko.

Apsistojo Lietuvoje Keliautojas ne tik fiksuoja vaizdus, bet ir pasakoja pojūčius. Andalūzija jam kvepėjo kaip perėjimas nuo oranžinio apelsino į tamsiai mėlynas alyvų uogas, atrodė mėlyna kaip debesys, susiliejantys su Viduržemio jūros horizontu. Iš patirtų kultūrinių kolizijų Tomas išskiria arabų kultūros geną. “Jis gyvas kalboje, judesyje. Dėmesį patraukė tai, kad ispanai išties brangina musulmonų palikimą”, - kalbėjo fotomenininkas.

T.Griškevičius teigė, kad Andalūziją stebėjo užsimerkęs. Greičiausiai dėl to jo atsivežtose fotografijose maža jo mėgstamo portreto žanro, daugiau detalių, musulmoniškų simbolių. “Dabar susimąsčiau, ką žmogui reiškia forma? Ji turi daug simbolių ir greičiausiai atskiria materialų pasaulį nuo dvasinio. Įdomus posūkis įvyko žmonijos istorijoje, kai beždžionės palaipsniui išmoko valdyti formą, tuomet joms

“Niekada nežinau, kiek bus tų kadrų.

Pasitaiko, išvažiuoju ir beveik nieko nefotografuoju dėl to neišgyvenu.” pradėjo retėti plaukai ir jų kaukolės ėmė panašėti į Charleso Darwino galvą”, - formos istoriją bandė spėlioti fotografas, kuris, ironiška, bet Lietuvoje fotoaparatą išsitraukia retai. Dažniausiai - kai gražūs debesys.

Tomo žmona, lietuvių kilmės argentinietė Victoria Diaz Šlapelis po svečias šalis dviračiu važinėja ne taip drąsiai, bet kelionę kartu vertina optimistiškai.

“Kol kas Vilniuje mums patogu.

Gyvename ramiai, daug laiko praleidžiame kartu, su artimiausiais draugais. Žinoma, nepamirštame nusipirkti pieno iš močiutės Kalvarijų turguje”, - gyvenimu džiaugėsi fotomenininkas, planuojantis kelionę dviem į Patagoniją.

Šv. Jeronimo vienuolynas Granadoje. Toliau - kelionė dviračiu į Seviliją.

•

Šią fotografiją Tomas pavadino “Spirit in White”.

Vienas mėgstamiausių fotomenininko žanrų - portretas. Raitelis - vienas iš nedaugelio žmonių, įamžintų Andalūzijoje.

Acebuches keliai, kuriais važiavo ir Tomas, - 800 metrų virš jūros lygio.

16

2013 04 19 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

Gerai suplanuotą 3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., 73 kv. m, pietvakarių pusėje). Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodo sklypą su namu Vilniuje (galima gyventi žiemą, yra garažas, vandens gręžinys, vietinė kanalizacija, asfaltuoti keliai, kaina - sutartinė).

Tel. 8 606 78 689.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“.

Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

ĮVAIRŪS Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga.

Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimis apie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelių (pigmento). Galiu pasiimti pats. Šiauliai, tel.: (8 41) 46 09 09, 8 615 25 666.

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k. (33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 688 82 363.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

PRANEŠIMAI BUAB „Opulens“ langai kreditorių susirinkimas įvyks 2013 m. balandžio 29 dieną 14.00 val. adresu: J.Janonio g. 6, Panevėžys.

Tel. 8 687 99 459.

Užs. LM-2579 Pamesta T.Markovskajos prekybos IĮ (k. 122929026) registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiu.

Užs. LM-9015 Parduodamas bankrutavusios UAB „Fasadų renovacija“ turtas. Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Informacija ir sąrašai: www.bap.lt.

Užs. LM-2585 Prarastą UAB „KARVIS“ (įm. k. 302414825) antspaudą, laikyti negaliojančiu. Radusius skambinti +370 683 82 222. Atsilyginsime.

Užs. LM-9016

Higienos institutas skelbia nereikalingo, netinkamo naudoti turto pardavimo viešąjį aukcioną, kuris vyks 2013 m. gegužės 7 d. 10.00 val. adresu: Etmonų g. 3, 104 kabinetas, Vilnius.

Pakartotinis, pirmajame aukcione neparduoto turto aukcionas vyks 2013 m. gegužės 14 d. 10.00 val. tuo pačiu adresu.

Parduodamo turto sąrašas pateiktas internete adresu: http://www.hi.lt/content/konkursai.html.

Parduodamą turtą apžiūrėti galima 2013 m. gegužės 2-3 ir 6 dienomis nuo 9.00 val. iki 12.00 val.

Atsakingas asmuo - Aprūpinimo skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Zamkauskas. Informacija teikiama tel.: (8 5) 262 6406 ir (8 5) 212 1986.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma mokestiniu pavedimu į nurodytą sąskaitą per 3 darbo dienas, aukcionui pasibaigus. Įsigytą turtą pirkėjas pasiima ir išsiveža savo lėšomis. Aukciono rengėjas už įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų.

Užs. R-245

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO PANEVĖŽIO INSTITUTO

PERKA

SKELBIMAS

Neatkurtos žemės, miško ar vandens telkinio išvadas persikelti. Tel. 8 676 44 341.

KTU Panevėžio institutas skelbia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti turto pardavimo viešąjį aukcioną, kuris įvyks 2013 m. gegužės mėn. 6 d. 15.00 val. adresu: Nemuno g. 33, Panevėžyje.

Žemės arba miško sklypą Kauno, Kaišiadorių arba Raseinių rajonuose. Tel. 8 605 99 166.

AUTOMOBILIŲ DALYS PARDUODA Automobilio bagažinę iš aliuminio vamzdžių, tvirtinamą prie stogo (kaina - 60 Lt). Tel. 8 611 64 12*9.

LEIDINIAI PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Parduodamą turtą - naudotus prietaisus, kompiuterius, spausdintuvus, mobiliuosius telefonus, kopijavimo aparatus - galima apžiūrėti 2013 m. gegužės mėn. 6 d. nuo 10.00 iki 15.00 val.

Pakartotinis aukcionas įvyks tuo pačiu adresu 2013 m. gegužės mėn. 13 d. 15.00 val., parduodamo turto apžiūra nuo 10.00 iki 15.00 val.

Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma iš karto.

Atsakingas asmuo - Romas Bukėnas, mob. tel. 8 687 88 192, kreiptis darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.

Užs. V-2559

PAPILDOMAS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS NR. EPF/2012/AP/P1 Europos pabėgėlių fondo paramai gauti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos socialinio fondo agentūra (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas Europos pabėgėlių fondo (toliau - EPF) paramai gauti pagal Europos pabėgėlių fondo 2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A1-248 (Žin., 2012, Nr. 59-2974).

Pagrindinis EPF tikslas - remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis bei atsakant už jų priėmimo padarinius, atsižvelgiant į šioje srityje priimtus Bendrijos teisės aktus, bendrai finansuojant Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB numatytus veiksmus.

Vadovaujantis papildomo kvietimo Gairėmis pareiškėjams pagal Europos pabėgėlių fondo 2012 metų programą (papildomo kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2012/AP/P1), patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A1-153 (Žin., 2013, Nr. 40-1951) (toliau - Gairės), finansuojamas veiksmas „Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija“.

Paraiškas pagal papildomą kvietimą (toliau - paraiška) gali teikti viešieji juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje arba viešieji juridiniai asmenys, kurių registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma ir atitinkantys Gairėse nurodytus reikalavimus. Projektų finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali projektui skiriama lėšų suma priklauso nuo atitinkamo EPF veiksmo. Bendra suma, skiriama šiam veiksmui įgyvendinti, nurodyta Gairių 29 punkte. Paraiškų skaičius, kurį gali teikti vienas pareiškėjas, nėra ribojamas.

Papildomo kvietimo teikti paraiškas dokumentai (Gairės, paraiškos forma, paraiškos pildymo instrukcija ir kiti priedai) skelbiami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje www.socmin.lt(skyriuje „ES parama“) ir interneto svetainėje www.epf-eif.lt.

Paraiškos turi būti pateiktos užklijuotame voke (ar kitame pakete) vienu iš nurodytų būdų: - asmeniškai pristatytos į Agentūrą; - pristatytos pašto kurjerio; - atsiųstos paštu.

Galutinė paraiškų pateikimo data 2013 m. birželio 10 d. 17.30 val. Lietuvos laiku. Vėliau pateiktos paraiškos bus priimamos ir registruojamos, tačiau nevertinamos.

Paraiškos turi būti pateiktos šiuo adresu: Europos socialinio fondo agentūra Gynėjų g. 16 01109 Vilnius Papildomas kvietimas teikti paraiškas įsigalioja nuo kvietimo paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 241 3182 Faks. (8 5) 260 8281 El. paštas: info@esf.lt Užs. R-247

Iš varžytynių parduodamas turtas kartu: 1.) Pastatas, un. Nr. 7797-4008-5012; 2.) Pastatas, un. Nr. 4400-1218-2386; 3.) Nuomos teisė į 1,053 ha žemės sklypą un. Nr. 4400-1549-1888. 4.) Baldų ir kiti gamybos įrengimai pagal sąrašą.

Turto vieta: Aukštvilkių k. Tauragės rajonas. Pradinė pardavimo kaina: 848.422,15 Lt. Varžytynių data ir laikas: 2013 05 07, 11.00 val.

Antrosios varžytynės (neįvykus pirmosioms): 2013 05 21, 11.00 val.

Pradinė kaina antrosiose varžytynėse: 763.579,93 Lt. Kainos didinimo intervalas: 1.000 Lt. Varžytynių dalyvių registracija: 9.00-10.50 val. Varžytinių vieta: Vytauto g. 83-206, Tauragė.

Varžytynių vykdytojas: administratorius Juozas Žvirblis. Tel.: (8 446) 57 009, 8 687 94 797.

Turto apžiūra: darbo dienomis iš anksto susitarus. Nuotraukos internete: www.ajz.lt.

Turtas parduodamas LR Vyriausybės 2001 07 03 nutarimu Nr. 831 nustatyta tvarka. Užs. LM-2578

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbia viešąjį aukcioną parduoti nereikalingą arba netinkamą (nereikalingą) ilgalaikį ir ūkinį inventorių.

Parduodamo turto sąrašas ir apžiūros vieta teikiami internetiniame tinklalapyje: www.vdi.lt.

Aukcionas įvyks 2013 05 10, 10.00 val. adresu: Algirdo 19, Vilnius, posėdžių salėje.

Informacija teikiama telefonu Užs. LM-2589 (8 5) 265 1495.

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI GAUTI PAGAL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007-2013 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS TREČIOSIOS PRIORITETINĖS KRYPTIES „BENDRO INTERESO PRIEMONĖS“ PRIEMONĘ „ŽVEJYBOS UOSTAI, PRIEPLAUKOS, IŠKROVIMO VIETOS“ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ (toliau - Priemonė).

Paraiškos pagal Priemonę priimamos nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. birželio 28 d.

Po nurodyto termino pabaigos paraiškos nepriimamos.

Priemonės taisyklės ir paraiškos forma patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-672 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 147-5923; 2012, Nr. 65-3284).

Paraiškų pagal Priemonę formos skelbiamos interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt).

Paraiškas priima ir registruoja Agentūros teritoriniai skyriai.

Agentūros darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val.

LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJA (toliau - LFF) Informuoja, kad 2013 m. gegužės mėn. 19 d. (sekmadienį) 10.00 val. įvyks eilinė LFF konferencija.

Konferencija bus surengta Nacionalinės futbolo akademijos konferencijų salėje (Aukštaičių g. 51, Kaunas).

Registracijos pradžia 9.00 val.

Konferencijos darbotvarkė: 1. Prezidento kreipimasis; 2. Pareiškimas, kad Konferencija vykdoma ir sušaukta, vadovaujantis LFF įstatais; 3. Darbotvarkės patvirtinimas; 4. 3 narių, tikrinsiančių susirinkimo protokolą, paskyrimas;

Teritorinis skyrius

Adresas

Telefonas

Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62110 Alytus K.Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji uosto g. 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68300 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72258 Tauragė Pramonės g. 5, 87333 Telšiai J.Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S.Dariaus ir S.Girėno g. 40, 02189 Vilnius

(8 315) 56 793 (8 37) 30 85 53 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 997 (8 45) 50 22 69 (8 41) 59 60 17 (8 446) 20 125 (8 444) 77 052 (8 389) 64 081 (8 5) 264 9359

5. Ankstesnės Konferencijos protokolo patvirtinimas; 6. LFF veiklos ataskaita;

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai ar per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu, elektroniniu paštu ir kt.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

7. 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 8. Nepriklausomo auditoriaus ataskaitos dėl LFF 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 9. LFF 2013 m. biudžeto tvirtinimas; 10. Naujos LFF įstatų redakcijos tvirtinimas; 11. Nepriklausomo auditoriaus paskyrimas; 12. Vykdomojo komiteto nario atšaukimas; 13. Vykdomojo komiteto narių rinkimai.

Užs. R-248

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo Priemonėje tvarkos ir sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir dėl kitų su paramos teikimu susijusių dalykų: • telefonais: (8 5) 252 6999, 1841; • faksu (8 5) 252 6945; • elektroniniu paštu: info@nma.lt; • paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Užs. LM-2581

2013 04 19 Lietuvos žinios

Renginiai

17

Parodos VILNIUS GALERIJA “MENO NIŠA” Dailininko Naglio Ryčio Baltušniko paroda “79,99”.

Veiks iki gegužės 10 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Audronės Vaupšienės paroda “Iš vidaus”.

Veiks iki gegužės 3 d.

GALERIJA “VARTAI” Vsevolod Kovalevskij instaliacijų paroda.

Veiks iki balandžio 24 d.

“LIETUVOS AIDO” GALERIJA Lino Leono Katino tapybos paroda “Taraxacum (paprastoji kiaulpienė)”. Veiks iki gegužės 5 d.

GALERIJA “ARKA” Rimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”. Veiks iki gegužės 4 d.

Metinė apžvalginė Vilniaus tapytojų paroda “Skrydis”, skirta S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti.

Veiks iki gegužės 4 d.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Pasitraukimai. Abstrakcija išeivijos dailėje”.

Veiks iki gegužės 18 d.

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės paroda “Jūra vandenynas”. Veiks iki balandžio 27 d.

Antroji Lauros Grybkauskaitės parodos “Procesas” dalis. Veiks iki balandžio 27 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Kunigo Pavelo Volyncevičiaus (1875-1962) fotografijų paroda “Gyvenimas pro negatyvo stiklą”. Veiks iki balandžio 20 d.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO GALERIJA Dailininkės, dailės mokyklos ir vaikų meno galerijos vadovės Jūratės Stauskaitės akvarelinių piešinių paroda “Lengvai”. Veiks iki gegužės 4 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Daivos Masiulienės piešinių akrilu paroda “Spalvoti motyvai”. Veiks iki gegužės 10 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” Menininkių Džinos Jasiūnienės, Linos Zavadskės, Indrajos Kubilytės paroda “Mamadieniai”.

Veiks iki balandžio 20 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda “Rentgenogramos”. Veiks iki gegužės 19 d.

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda “Skulptūra + 5425 dienos”. Veiks iki gegužės 19 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda “Odė žmogiškumui”. Veiks iki balandžio 22 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Ritualinis kambarys”. Veiks iki gegužės 19 d.

Gintaro Didžiapetrio paroda “Spalva ir prietaisas”.

Veiks iki gegužės 19 d.

GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”. Veiks iki birželio 1 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Relikvijos ir relikvijoriai”.

Veiks iki rugsėjo 30 d.

Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Jubiliejinė skulptoriaus Leono Žuklio paroda.

Veiks iki balandžio 21 d.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija Lietuva carų valdžioje Lietuvių liaudies menas Kryždirbystė TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Numizmatikos paroda “Gloguvo lobis”.

Veiks iki gegužės 8 d.

Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNAS

Rasos Staniūnienės personalinė tapybos paroda “Tėviškės žemė”. Veiks iki gegužės 4 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA XXXVII Lietuvos karikatūrų paroda “Sveikata brangiausias turtas?..!..” Veiks iki balandžio 27 d.

KAUNO ŽALGIRIO ARENA Paroda “Sveikatos dienos”. Veiks 19-21 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Daliutės Ivanauskaitės grafikos paroda “Dedikacija laikui”. Veiks iki birželio 10 d.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Zenonas Varnauskas - Kauno mokyklos maestro”. Veiks iki gegužės 5 d.

Koncertai VILNIUS

KAUNAS

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 20 d. 19 val. Koncertuoja Kauno simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 19 d. 17.30 val. Koncertas, skirtas kompozitoriui, pedagogui Povilui Dikčiui (1933-1991) atminti.

21 d. 16 val. Koncertuoja Natalija Katilienė (sopranas), Dainius Puišys (baritonas) ir Eglė Perkumaitė (fortepijonas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 19 d. 19 val. Simfoninis koncertas “Aukso karštinė”.

VILNIAUS ROTUŠĖ 21 d. 16 val. Muzikos popietė. Improvizacijos su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi: žaidimai ir paslaptys ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 21 d. 13 val. Vargonuoja Dainius Sverdiolas ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 19 d. 18 val. Vargonininkės Dianos Encienės, dainininkės Reginos Šilinskaitės (sopranas) ir smuikininkės Dalios Suraučiūtės koncertas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 19 d. 16 val. Svetainėje. Konkurso “Lietuvos kovų už laisvę netekčių istorija” laureatų vakaras.

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 19 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Koncertuoja LMT akordeonistų orkestras, Justė Jankauskaitė (sopranas) ir Agnė Stančikaitė (sopranas) 19 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Tarptautinės etninės muzikos teorijos ir praktikos projekto NordTrad koncertas SIEMENS ARENA 19 d. 18 val.; 20 d. 11, 15, 19 val.; 21 d. 14, 18 val.

Elitinis pasaulio šou “Cirque du Soleil - Alegria” KLUBAS “BRODVĖJUS”

KAUNO FILHARMONIJA 19 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras.

Dirigentas Imants Resnis 20 d. 17 val. Itališkos džiazo spalvos.

21 d. 14 val. Koncertuoja Kauno styginių kvartetas, Martynas Beinaris (baritonas) ir Robertas Beinaris (obojus) KAUNO VDU DIDŽIOJI SALĖ 21 d. 19 val. Baltijos baleto grupės šiuolaikinio baleto spektaklis “Kitas pasaulis” “PUNTOJAZZ PALĖPĖ” 20 d. 20.30 val. Dueto “Kamanių šilelis” koncertas FLUXUS MINISTERIJA

19 d. 21 val. Koncertuoja Leon Somov & Jazzu duetas 20 d. 20.30 val. Koncertuoja “Golden Parazyth”, “K.U.B. Collective”, Markas Palubenka, “The Perfect Pill”

KLAIPĖDA PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 19 d. 19 val. Komedija “Laisva meilė” 20 d. 19 val. Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennigs dueto koncertas

ŠIAULIAI

19 d. 21 val. Naujos “Saulės brolių” koncertinės programos pristatymas 20 d. 21 val. Tribute to Roxette koncertas MUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 20 d. 19 val. Vakaras “Šok kaip kine”.

Dalyvauja grupė “DAR” ŠOKIO TEATRAS 19 d. 19 val. Grupės iš Sankt Peterburgo “Billy’s Band” koncertas ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 20 ir 21 d. 9 val. Tarptautinis šokių čempionatas “Lithuanian Spring Cup 2013” KLUBAS “TAMSTA” 19 d. 21.30 val. “Beyonce Unplugged” 20 d. 21.30 val. 8-asis klubo “Tamsta” gimtadienis su grupe “Saulės kliošas”

KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 19 d. 18 val. Koncertuoja garsi korėjiečių pansori atlikėja Park In Hye ŠIAULIŲ ARENA 19 d. 19 val. “Auksiniai šlageriai”. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studijai “Bildukas” - 25 20 d. 15 val. Liaudiškų šokių ansamblio “Kalatinis” 50-mečio koncertas 21 d. 17 val. Vakaronė. Groja “Dainai”

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 19 d. 21 val. Jūratės Miliauskaitės akustinis koncertas 20 d. 20 val. “Smėlio džiazas”: Jurgita Minderytė (tapyba smėliu), Giedrė Kilčiauskienė (vokalas), Andrejus Polevikovas (klavišiniai)

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 19 d. 21 val. Arfos muzikos vakaras. Dalyvauja Alisa Klion 20 d. 21 val. Stasio Povilaičio solinis koncertas

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Algirdo Šakalio jubiliejinė paroda “Fantastika ir realybė”. Veiks iki balandžio 28 d.

FLUXUS MINISTERIJA Adolfo Meko fotografijų paroda “Visa tai ne sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kūryba”.

Veiks iki gegužės 1 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS MENO LEIDINIŲ SKAITYKLA Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos. Veiks iki liepos 31 d.

KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”. Veiks iki balandžio 30 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Arvydo Poškos keramikos paroda “02P13(588889)”. Veiks iki gegužės 9 d.

Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda iš ciklo “Duetai”.

Veiks iki balandžio 26 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Dešimtojo fotomeno festivalio “Kaunas photo” pagrindinė paroda “Ačiū už sveikinimus!”.

Veiks iki gegužės 26 d.

Francescos Galliani paroda “Atminties išlaisvinimas”. Veiks iki balandžio 21 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Adolfo Valeškos vitražų projektų paroda.

Veiks iki gegužės 25 d.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studentų odininkų paroda “Odos odisėja”.

Veiks iki gegužės 4 d.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Prieš metus mus palikusio iškilaus Klaipėdos ir Lietuvos menininko, tapytojo ir pedagogo Vydo Pinkevičiaus kūrybos paroda “Tapyba gyvenimas”. Veiks iki balandžio 28 d.

Irmos Leščinskaitės paroda “Kūrybinės erdvės autonomiškumas II”. Veiks iki balandžio 28 d.

Laisvydės Šalčiūtės paroda “Sekretai”.

Veiks iki balandžio 28 d.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Respublikinė ekslibrisų paroda. Veiks iki gegužės 2 d.

Ernesto Žvaigždino tapybos darbų paroda.

Veiks iki balandžio 19 d.

Gilles Vuillard tapybos paroda “Nebula”.

Veiks iki gegužės 3 d.

Respublikinė vaikų kūrybos darbų paroda “Mano dovana knygai”. Veiks iki balandžio 30 d.

Šiaulių Laiptų galerijoje - J.Daniliausko tapybos darbų paroda.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Paroda “Objektai neobjektai ir dar kitokie objektai - 2”. Veiks iki gegužės 4 d.

Kauno menininkų Jovitos Aukštikalnytės, Agnės Deveikytės ir Sauliaus Paliuko paroda “3.3”.

Veiks iki gegužės 4 d.

LAIPTŲ GALERIJA Jono Daniliausko tapybos darbų paroda “Dargužiai Sardinija - Provansas”. Veiks iki balandžio 30 d.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”. Veiks iki spalio 31 d.

Nuolatinės ekspozicijos “Provincijos dvaras ir miestas”, “Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba”.

DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”. Veiks iki rugpjūčio 24 d.

Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva”.

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Paroda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”.

Veiks iki gegužės 31 d.

Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA Panevėžio krašto tautodailės paroda.

Veiks iki balandžio 25 d.

PANEVĖŽIO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Sauliaus Kruopio fotografijų paroda “Mano paslaptis - Indija”. Veiks iki gegužės 5 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Irenos Šeduikienės tapybos darbų paroda.

Veiks iki birželio 26 d.

Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki liepos 31 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Paroda “Sąjūdžio žingsniai”.

Veiks iki birželio 8 d.

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

Veiks iki gegužės 25 d.

V.K.JONYNO GALERIJA Virginijaus Sutkaus paroda “Apšviestos struktūros”.

Veiks iki gegužės 20 d.

MARIJAMPOLĖ “ARVI CUKRUS” KLUBAS Garsaus Niujorko menininko Ray Bartkaus kūrybos paroda “Tapybos pabaiga”.

Veiks iki balandžio 28 d.

18

2013 04 19 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 19 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Trileris “13” N-14 1.15 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”.

Istorija prasideda iš naujo (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Juodoji aušra” N-14 23.55 Siaubo f.

“Karantinas” S 1.45 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Mažylių nuotykiai” 8.00 “Mano vaikinai” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Animac. f. “Bitės filmas”

21.05 Romantinė komedija “Pamergė pagal užsakymą” 23.25 Drama “Geišos išpažintis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Plėšrūnai. Pitonų įsiveržimas” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Taip. Ne” (k.)

16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Komikų klubas” N-7 21.30 Kriminalinė drama “Asmeninis kerštas” N-14 23.15 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.15 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.15-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Mirtis ir kinas” N-14 22.55 Romantinė drama “Reičel išteka” N-14 0.55 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 12.30 “Legendos” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Lyderiai” 19.30 Aktoriaus Kosto Smorigino kūrybos retrospektyva. Vaid. f. “Procesas”. 1, 2 s. 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.30 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. Vladimir Tarasov ir “Lithuanian Art Orchestra” (Lietuva) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Pramoginės muzikos koncertas

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Šuoliai į vandenį” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Transo būsena” - 16.15, 18, 20.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 16, 18.30, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45, 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 15.30, 17.45, 20.15 val.

“Olimpo apgultis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.20 val.

“Užmirštieji” - 11.30, 14.30, 18.15, 21.10 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 14.45, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 19 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Krudžiai” - 14.15, 17, 19.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12, 17.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Transo būsena” - 16, 17.30, 18.30, 21 val.

“Piktieji numirėliai” - 12.30, 15, 18.40, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.15, 15.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val.

“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18, 21 val.

“Teresės nuodėmė” - 14, 16.20, 18.50, 21.20 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Užmirštieji” - 12.15, 15.10, 18.20, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 14.20, 19.10, 21.40 val.

“Sielonešė” - 15.15, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.45, 18.30, 20.45 val.

“Mama” - 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.40 val.

SKALVIJA “Hannah Arendt” - 18.50 val.

“Saugus prieglobstis” - 21 val.

“Tai nutiko Jemene” - 16.40 val.

PASAKA

“Pilnos rankos pistoletų” - 17 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 19 val.

“Hannah Arendt” - 21 val.

“Purvini žaidimai” - 18 val.

“Argo” - 20.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.50 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Nuoga tiesa” 9.55 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 Dok. f.

“Mirties stovykla Treblinka. Išlikusiųjų istorijos” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Milžiniški cunamiai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Milžiniški cunamiai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.30 LKL čempionato ketvirtfinalio 2-osios rungtynės. Utenos “Juventus” - Vilniaus “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija iš Utenos 20.20 Trileris “Pašalinti Karterį” N-7 22.30 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 9.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 11.00 Komedija “Muzikinės kovos” 13.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 15.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 17.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N7 19.00 Komedija “Ateini čia arba gausi į dūdą!” N7 21.00 Komedija “Karštas kubilas - laiko mašina” N-7 23.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 1.00 Trileris “Pandorum” N-14

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 Visa Rusija 10.45 1000 smulk-

menų 11.20 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Teisė susitikti 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 Anšlagui - 25 0.35 Vaid. f.

“Nusikalstama aistra” 2.20 Vaid. f. “Nesutapo charakteriai” 3.45 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.00 “Formulė-1”. Bahreino GP - treniruotė. Tiesioginė transliacija 11.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyro ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija 13.30 Golfas. PGA turo užkulisiai 14.00 “Formulė-1”. Bahreino GP - treniruotė 2. Tiesioginė transliacija 15.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyro ketvirtfinalis 17.30 “Trans World Sport” žurnalas 18.25 Ledo ritulys. KHL finalas. Tiesioginė transliacija 21.10 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis.

Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Pavojingi skrydžiai 22.00 Eksperimentų laukas. Nebandykite pakartoti 23.00 Tai, kas baisiausia 0.00 Svetimkūniai 1.00 Kalintys svetur

Teatras

Kinas VILNIUS

Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Žmogžudystė” 23.00 “Nokautas” 0.00 “Terjerai” 1.00 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius” 2.00 “Aukščiausia pavara” 3.00 “CSI Majamis” 3.50 “Paslapčių namai”

“Optimisto istorija” - 17.30 val.

“7 dienos Havanoje” - 19.45 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 22 val.

OZO KINO SALĖ “Emigrantai” - 18 val.

“Afganų laisvė” - 16 val.

MULTIKINO “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 12 val.

“Pabėgimasiš planetos Žemė” - 11, 13, 14.30, 16.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 17.15, 19, 21.15 val.

“Transo būsena” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 17.45, 20.45 val.

“Užmirštieji” - 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13 val.

“Sielonešė” - 15.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 20.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

“Krudžiai” - 13.15, 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.15, 14 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI “Olimpo apgultis” - 21.30 val.

“Emigrantai” - 18.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 12 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 13.30, 16, 18.30, 20.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planeto Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Olimpo apgultis” - 18.15, 20.45 val.

KAUNAS CINAMON “Transo būsena” - 19.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10.45, 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.15, 14.15, 16.15, 18.10 val.

“Piktieji numirėliai” - 22 val.

“Užmirštieji” - 11, 13.40, 16.20, 19, 21.45 val.

“Emigrantai” - 15 val.

“Sielonešė” - 12.30, 16, 18.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 13, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.45, 19.05 val.

“Gimtadienis” - 21.20 val.

“Valentinas vienas” - 20.10, 22.15 val.

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 16.30, 19, 21.30, 23.50 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21, 23.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.45, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.45, 20, 22.50 val.

“Olimpo apgultis” - 12, 17.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45, 23.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30, 21.45, 23.40 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30, 20.30 val.

“Sielonešė” - 17.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.15, 20.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 23 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Gimtadienis” - 22.40 val.

“Valentinas vienas” - 13, 18.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.15, 15.45 val.

“Parkeris” - 21.15 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 17.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.45, 13.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 19, 20.45 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 16.05 val.

“Pagalbos šauksmas” - 17.45 val.

“Emigrantai” - 14.45 val.

“Zambezija” - 11.35 val.

“Sniego karalienė” - 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 21.15 val.

“Paslėptas veidas” - 19.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Transo būsena” - 20.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Užmirštieji” - 14.45, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30, 17.45 val.

“Krudžiai” - 14 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 19 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda” 20 d. 18 val. “Valkirija” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 20 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 20 d. 16 val. Studijoje. “Poetė” 20 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai”

21 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 21 d. 16 val. Mažojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 21 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Iš meilės man” 20 d. 18 val. “Trys mylinčios” 21 d. 12 val. “Batuotas katinas” 21 d. 18 val. “Didysis zebras” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 20 d. 12 val. “Grybų karas” 21 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys” Mažoji salė 20 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką” 21 d. 14 val. “Muzikinė dėžutė” JAUNIMO TEATRAS 19 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” 19 d. 18 val. “Juoko akademija” 20 d. 18 val. “Dėdė Vania”

21 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “No Theatre”.

“Telefonų knyga” RAGANIUKĖS TEATRAS 20 d. 12 val. “Gaidelis@katinėlis” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 19 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Hamletas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 20 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 20 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 ir 21 d. 12 val. “Ausinė kepurė” 20 d. 18 val. “Bajaderė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.

“Grožio karalienė” 20 d. 18 val. Teatro trupė “Teatronas”. “Ipolitas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 20 d. 12 val. “Žalias žalias obuoliukas” 20 d. 17 val. Vakaras su bardais. Dalyvauja A.Makejevas ir G.Arbačiauskas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 20 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Kulkos virš Brodvėjaus” VDU TEATRAS 19 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 20 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Papūgėlė Žužu” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 20 d. 18.30 val. ir 21 d. 17 val. “Šikšnosparnis” 21 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 20 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 21 d. 15.30 ir 19.30 val. Kosto Smorigino jubiliejinis koncertas ir naujosios kompaktinės plokštelės “Albumas” pristatymas. Dalyvauja Kostas Smoriginas, Neda Malūnavičiūtė, Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis, Gintaras Šulinskas, Audrius Balsys, Salvijus Žeimys, Andrius Daugirdas, Petras Vyšniauskas Salė 99 20 d. 12 val. “Paika pelytė” 21 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 19 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” 20 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas” 20 d. 19 val. “Mašininkai” 21 d. 12 val. “Mamulė Mū” MENŲ SPAUSTUVĖ 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “No Theatre”.

“No Concert” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 19 d. 17 val. Frankofonų teatras “Clef”.

“6 rue Chantereine” 20 d. 17 val. “Raganius” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 18 val. Aleksandro Makejevo koncertas PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 20 ir 21 d. 12 val. “Gandriukas ir kaliausė” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TRAKAI TRAKŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 18 val. Naujasis teatras. “Petys gi į petį”

PAGĖGIAI PAGĖGIŲ KULTŪROS CENTRAS 20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

BIRŠTONAS BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS 19 d. 19 val. LMTA I kurso vaidybos magistrantų spektaklis “Broliai Karamazovai”

2013 04 19 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:10 leidžiasi 20:27

Orai MĖNULIS

+9 Oslas

Trečioji priešpilnio diena

Priešpilnis IV 17

dienos ilgumas

Pilnatis IV 24

Delčia IV 30

+7 Helsinkis

+11

Stokholmas

Jaunatis V 10

+12

Dublinas +12 Šiauliai

+12 Londonas

+12 +6 +15 +8

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, rytiniuose rajonuose numatomas lietus. Temperatūra dieną 12-15, pajūryje apie 9 laipsnius šilumos.

Bordo +14 +8

Kaunas VILNIUS

+23 +15 +7

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota, vietomis palis. Temperatūra naktį 3-5, dieną 6-12 laipsnių šilumos.

+9 Amsterdamas

+16

Ukmergė

+13 +9

+16 Madridas

+18 Barselona

+10 Ryga

+8 Kopenhaga

+13 Paryžius

Kėdainiai +9 +5

+14 Sankt Peterburgas

Talinas

14:17

Palanga

19

Vilnius Minskas +18 +19 Varšuva +24

+14

Berlynas +12 Praha

+16 Miunchenas

+19 Nica

+23 Roma

+23 Maskva

+13

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +18 +23 +18 Bukareštas Varna Dubrovnikas +16 Sofija +24

+23

Stambulas +12

Malaga +18

109-oji metų diena. Balandžio devynioliktoji, penktadienis, penktoji 16-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 256 dienos.

Alžyras +19

Tunisas +26

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Aistė, Eirimas, Leonas, Laisvūnas, Laisvūnė, Simonas.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 18 d. sudokusprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Neverta verstis per galvą ir priešintis laiko tėkmei. Būkite dėmesingesni ir atsakingesni, jei teks pasirašyti svarbius dokumentus.

Daugiau rūpesčių kels vaikai.

Jautis. Smagiai bendrausite, greitai įsigilinsite į reikalų esmę ir perprasite, ko iš jūsų tikisi vadovai, oponentai. Tinkama diena atsiprašyti, jei esate ką nors įskaudinę.

Dvyniai. Seksis komandinė veikla. Lengvai prisitaikysite, išklausysite, ką sako kolegos. Nerizikuokite pinigais - neloškite ir jokiu būdu neskolinkite.

Vėžys. Geriau viską daryti lėtai, mąstant apie perspektyvą. Sėkmingai slysite paviršiumi, išsisukdami nuo didesnių darbų ir užduočių.

Kolegos nebus itin patenkinti.

Liūtas. Keistai susiklostys aplinkybės ir niekas negalės patarti, kaip elgtis. Remkitės tik faktais, netikėkite gandais. Venkite spontaniškų žingsnių.

Mergelė. Kuo daugiau laiko skirkite sau, savišvietai. Įsiklausykite, ką sako širdis. Geriausiai pailsėsite būdami vieni, gražindami namus arba bendraudami su vaikais.

Svarstyklės. Jei susiduriate su netikslumais, bendradarbių priekaištais, neišgyvenkite. Nėra nepataisomų klaidų. Jei vakar su kuo nors susivaidijote - atsiprašykite.

Skorpionas. Remsite visus keturis namų kampus. Jausitės išnaudojami ir nelaimingi. Laikas pasikrauti pozityvios energijos: pamėginkite ištrūkti iš užburto rato darbas-namai. Šaulys. Skirkite prioritetus, mokėkite subalansuoti darbą ir poilsį. Palaikymo sulauksite iš draugų. Jei reikia konkrečios pagalbos, nebijokite prašyti.

Ožiaragis. Stiprės profesinės ambicijos. Sutelkite jėgas, apsiginkluokite kantrybe. Finansinius ir teisinius klausimus patikėkite profesionalams.

Vandenis. Trokšite permainų.

Norėsis skubių sprendimų, apčiuopiamų rezultatų. Keiskite gyvenimo būdą, stiprinkite sveikatą, pradėkite sportuoti. Žuvys. Vargu ar skirsite namams tiek laiko ir dėmesio, kiek tikisi artimieji. Kad ir kokių planų turėtumėte, netapkite juose tik svečiu.

Prisiverskite apmokėti sąskaitas.

20

2013 04 19 Lietuvos žinios

Margumynai

Laiškas keliavo 28 metus

Karjera trukdo meilei

Ir ką Jonathonas sau manė, kai parašęs žinutę Mary įdėjo ją į butelį ir išmetė į vandenį?!

Laiškas, kurį vienas kanadietis parašė tesėdamas pažadą moteriai, vardu Mary, po 28 metų galiausiai buvo išmestas į krantą Kroatijoje.

Paplūdimyje prie Neretvos upės žiočių Adrijos jūros pietinėje pakrantėje šiukšles rinkdami banglentininkai rado nuskeltą butelį su popieriaus skiaute viduje. 23 metų vietos banglentininkė Matea Rezik jo vos neišmetė, bet viduje pastebėjo peršlapusį popieriaus lapelį. Ant jo buvo parašyta: “Mary, tu esi tikrai puikus žmogus. Viliuosi, kad galėsime palaikyti susirašinėjimą. Sakiau, kad parašysiu. Tavo draugas amžiams Jonathonas, Naujoji Škotija, 1985-ieji.”

M.Rezik įdėjo laiško nuotrauką į socialinį tinklą “Facebook” ir parašė, kad norėtų susisiekti su Jonathonu bei Ma-

ry. Jos atradimas sukėlė internete daugybę spėlionių, kuo baigėsi laiško siuntėjo ir moters santykiai, ar ji sužinojo, kad Jonathonas savo pažadą tesėjo. Kai kurie stebėjosi, ką Jonathonas sau manė siųsdamas žinutę - kaip, jo manymu, Mary turėjo tą laišką gauti?

Jei butelis tikrai buvo įmestas Naujojoje Škotijoje beveik prieš tris dešimtmečius, jis turėjo perplaukti Atlantą, pakliūti į Viduržemio jūrą, matyt, Gibraltaro sąsiauriu tarp Ispanijos bei Maroko, ir galiausiai pasiekti Adrijos jūrą bei upę, kurios paplūdimyje buvo rastas.

Galima sakyti, kad Jonathono laiškas Mary keliavo labai greitai. Štai, pavyzdžiui, pernai balandį, plaukdamas pro šiaurinę Škotijos pakrantę, žvejys išgriebė butelį su laišku, prabuvusį vandenyje 98 metus. Vėliau Guinnesso rekordų knyga patvirtino, kad tai buvo seniausias kada nors rastas laiškas butelyje.

•

L.DiCaprio sukūrė kine daugybę vaidmenų, bet labiausiai įsiminė 1997 metų filme “Titanikas”, kur vaidino drauge su Kate Winslet. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Leonardo DiCaprio nestokoja nieko - yra gražus, talentingas ir turtingas. Tačiau su moterimis jam vis dėlto nesiseka...

Holivudo aktorius L.DiCaprio niekaip negali rasti tos vienintelės, nes niekada neužsibūna vienoje vietoje tiek, kad galėtų užmegzti ilgalaikius santykius.

Kadaise filmo “Titanikas” žvaigždė susitikinėjo su seksualiąja brazilų gražuole Gisele Bundchen, 2011 metais išsiskyrė su ilgamete meile Bar Rafaeli, manekene iš Izraelio. Nuo to laiko jis buvo siejamas su daugeliu moterų, tarp jų - aktore Blake Lively ir manekene Erin Heatherton. Dėl to, kad jam nesiseka meilėje, aktorius kaltina karjerą. “Šeši mėnesiai filmavimų, išvyka į Maroką ar kitą panašią vietą negerai

Rengiasi vestuvėms

santykiams”, - sakė 38 metų viengungis aktorius žurnalui “Esquire”. Kita vertus, dėl užimto gyvenimo būdo jis nesiskundžia, džiaugiasi turėdamas darbo šių dienų priešiškoje visuomenėje. “Patekti į Holivudą yra tas pats kaip laimėti loteriją. Tai visuomet vedė mane į priekį”, - neslėpė L.DiCaprio.

Ir pridūrė, kad stengtis reikia iš visų jėgų, kitaip ši nepaprasta auksinė galimybė bus prarasta.

•

Butelis su laišku sukorė ilgą kelią. / threestatesplusone.com nuotrauka

Aligatorius prie slenksčio Amerikiečių šeimą Pietų Karolinoje išgąsdino prie pat namų durų iš ryto pasirodęs milžiniškas aligatorius. Trijų metrų roplys ramiai gulėjo prie namo ir žiūrėjo į žmones.

Diana Andrews pusę šešių ryto buvo susiruošusi pavedžioti šunį. Išvydusi

pavojingą reptiliją amerikietė labai išsigando ir skubiai įtraukė į vidų augintinį, nes šis galėjo tapti ropliui puikiais pusryčiais. Kaip ir pati D.Andrews.

Moteris puolė skambinti pagalbos telefonu, be to, pasakė apie plėšrūną namuose buvusiam vyrui. Šis pademonstravo neregėtą drąsą - puolė į lauką ir apliejo aligatorių vandeniu tikėdamasis jį nuvyti. Tai nepadėjo. Po

G.Lucasas ir M.Hobson gerai leidžia laiką ne tik Kanuose, bet ir gyvenime.

“Žvaigždžių karų” kūrėjas George’as Lucasas pagaliau nusprendė vesti savo ilgametę draugę ir paskyrė vestuvių datą.

Kino magnatas ir jo draugė Čikagos verslininkė Mellody Hobson žiedus sumainys Čikagoje birželio 29 dieną. 68 metų G.Lucasas ir 43-ejų M.Hobson, “Ariel Investments LLC” prezidentė,

yra partneriai jau šešerius metus. Nuotaką prie altoriaus lydės buvęs senatorius iš Naujojo Džersio Billas Bradley.

Pobūvis svečiams bus surengtas viešbutyje “Peninsula”. Pora susižadėjo sausio mėnesį. G.Lucasui tai bus antroji santuoka.

•

WENN, BNS, Reuters, “The NYDailyNews”, AP, LŽ

Pavojingam aligatoriui ne vieta vaikštinėti po kiemą. / Flickr.com nuotrauka

trijų valandų atvykę specialios tarnybos darbuotojai vargais negalais surišo reptiliją. Deja, pagal valstijos įstatymus aligatorius turėjo būti užmigdytas.

Toje vietovėje žmonės dažnai regi aligatorių lagūnoje, bet jie dar niekada nebuvo išlipę į krantą taip toli. Tačiau šiuo metu aligatoriai poruojasi, tai ir galėjo paskatinti roplį nuklysti iki gyvenamojo rajono.

•