2013 m. vasario 13 d. / Trečiadienis / Nr. 36 (13 461)

Kaina

2013 m. vasario 13 d. / Trečiadienis / Nr. 36 (13 461)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Gyventojai nesuvaldo daugiabučių bendrijų

Kūryba prasmingas išėjimas iš proto 12p.

Žemaičių planus sujaukė popiežius

10p.

3p.

www.lzinios.lt

Suklupo ARVYDAS JOCKUS, KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvos bankas vakar laikinai apribojo šešto pagal valdomą turtą šalies komercinio Ūkio banko veiklą ir skyrė jam laikinąjį administratorių. Kol kas palaikoma viltis, kad jo neištiks bankrutavusio ir likviduojamo “Snoro” likimas - Ūkio banko veiklą žadama tęsti.

Vos prieš tris mėnesius sulipdytą valdančiąją centro kairės koaliciją apleidžia vienybės dvasia. Partneriai savo tikslų siekia demonstruodami perdėtas ambicijas ir šantažuodami vieni kitus.

3p.

Labiausiai nerimavę šiuolaikinės penkiakovės atstovai lengviau atsikvėpė, o skaudų smūgį patyrė permainų nesitikėję imtynininkai būtent šios sporto šakos vakar IOC neįtraukė į 2020-ųjų olimpinių žaidynių programą 15p.

UŽSIENIS

Favelos lipa iš skurdo

Tai jau antras per pusantrų metų šios kadencijos centrinio banko vadovybės kietą ranką pajutęs komercinis bankas po “Snoro” uždarymo ir

Romo Jurgaičio ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

V.Vasiliauskas: “Snoro” atveju susidūrėme su akivaizdžiai tyčiniais veiksmais, o čia - aplaidumas.” šešta finansų įstaiga Lietuvoje, priskaičiuojant ir kredito unijas, kurių veiklą sustabdė arba apribojo Lietuvos banko valdyba, vadovaujama Vito Vasiliausko. Šiandien bankininkui teks pranešti “karščiausias naujienas” apie sprendimą dėl Ūkio banko ir padėtį kredito unijose Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

9p.

Dviračių vagims rengiami spąstai Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse moderni dviračių registravimo sistema. Ji gerokai apsunkins gyvenimą vagims, siekiantiems pasipelnyti iš nugvelbtų transporto priemonių pardavimo.

Skaičiuojama, kad vien pajūryje per sezoną oficialiai policijoje užregistruojama daugiau kaip šimtas pranešimų apie pavogtus dviračius. Įdiegus interaktyvią visoje šalyje prieinamą dviračių registro sistemą, jau šiemet policija ketina imtis griežtesnių vagysčių prevencijos priemonių, bus vykdomi reidai

Kulminaciją pasiekusio Brazilijos karnavalo šėlsmas atnešė džiaugsmo kibirkštį ir į Rio de Žaneiro lūšnynus. Gerėjančios socialinės ir ekonominės sąlygos išvadavo favelas iš skurdo. Jų gyventojai džiaugiasi elektra, švariu geriamuoju vandeniu, be to, gali rasti darbo.

Ilgą laiką favelos buvo narkotikų prekeivių rojus, tačiau Rio de Žaneiro valdžios parengta programa leido iš lūšnynų išvaryti nusikaltėlių gaujas, o jų gyventojams teikti komunalines paslaugas. Favelos jau negąsdina ir užsienio turistų, nes Brazilijos ekonomika kyla, o buvę skurdžiai virsta sparčiai augančia vidurine klase.

8p.

ORAI gatvėse, turgavietėse. Tačiau LŽ kalbinti patyrę dviratininkai įsitikinę, kad registras bus naudingas tiems, kurie važinėja palyginti nebrangiais dviračiais, o išskirtinės kokybės šių transporto priemonių nuo įgudusių ilgapirščių neapsaugos joks viešumas.

5p.

Debesuota su pragiedruliais, vietomis snyguriuos.

Temperatūra dieną apie 0.

19p.

2

2013 02 13 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kelios pastabos apie aukštąjį mokslą SAULIUS SPURGA

Buvusi Vyriausybė atėjo turėdama ambicingą aukštojo mokslo reformos programą ir ją iš esmės įvykdė. Reforma sulaukė nevienareikšmių vertinimų, tad dabartinė Vyriausybė turės apsispręsti, ką iš atliktų darbų išsaugoti, o ką keisti.

Niekas nepaneigs, kad įgyvendinant aukštojo mokslo reformą buvo padaryta klaidų. Kita vertus, daugelis darbų, kuriuos atliko buvusi Vyriausybė, buvo seniai pribrendę ir atitiko pasaulines aukštojo mokslo tendencijas. Jas savo ruožtu lemia ne kieno nors subjektyvi valia, o globalizacija, žinių visuomenės iššūkiai, kurie visiškai pakeitė ir darbo rinką, ir žmonių gyvenimo būdą.

Nesiekiu išsamiai įvertinti buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus darbo. Tačiau tiesa tai, kad jo iniciatyva priimti sprendimai liberalizavo universitetų veiklą - universitetai tapo viešosiomis įstaigomis ir įgijo kur kas daugiau galių laisvai tvarkytis. Buvo paskatinta natūrali universitetų konkurencija ir stiprinamas jų vadybinis pradas. Dešimtys buvusių mokslo institutų integruoti į universitetus ir natūraliai įsiliejo į studijų procesą. Didelė dalis mokslo finansavimo pradėta skirstyti teikiamų paraiškų ir konkursų pagrindu - dabar sunku net įsivaizduoti, kad vos prieš ketverius metus ši visame pasaulyje įprasta praktika tebuvo rudimentinės stadijos. Atkreiptas dėmesys į studijų tarp-

tautiškumą ir skirtos lėšos rengti jungtines su užsienio universitetais studijų programas. Reformos trūkumų nevardysiu - apie juos galima pasiskaityti beveik kiekviename laikraštyje ir išgirsti beveik kiekvienoje šiai temai skirtoje laidoje, apie tai rašomos ir leidžiamos knygos. Tad dėl įvairovės drįstu atkreipti gerbiamų skaitytojų dėmesį keliais kitokio pobūdžio pastebėjimais.

Visose valstybėse vyksta panašūs procesai. Didėja universitetų konkurencija ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu. Stengiamasi pritraukti gabiausių dėstytojų, tačiau visų pirma studentų, jų ieškoma visame pasaulyje. Universitetų rinkodaros strategijos, tam tikra reklama, kuri prieš 15-20 metų buvo negirdėtas dalykas, tapo įprastu reiškiniu. Kinta universitetų vadyba - profesorius, kurie dalyvavo akademinėje savivaldoje, keičia profesionalūs vadybininkai. Tačiau labiausiai pastebimas pokytis, be abejo, yra nepaprastas universitetų studentų skaičiaus augimas, kuris vadinamas aukštojo mokslo masifikacijos vardu.

Kaip teigia organizacijos OECD aukštojo mokslo ekspertas Ericas Charbonnieris, masifikacija yra reiškinys, kurį daugelis atmeta ir laiko blogiu.

Tai suprantama: aukštasis mokslas ilgus amžius buvo prieinamas nedaugeliui. Tačiau ekspertas teigia, kad tokia yra objektyvi realybė, kurią verčiau pripažinti ir valdyti kiek įmanoma išmintingiau bei tikslingiau.

Nenuostabu, kad dalis akademinio sluoksnio atstovų šios realybės nepriima: juk aukštasis mokslas ilgus amžius buvo elito privilegija. Jo paskirtis buvo suteikti fundamentalias žinias bei gebėjimus, jis orientavosi į mokslinius tyrimus ir pačių mokslininkų

rengimą. Tačiau šiandien padėtis dramatiškai pasikeitė - ir aukštąjį mokslą valdo visagalė rinka. 2011 metais Europos Komisija (EK) paskelbė unikalų dokumentą apie Europos aukštojo mokslo modernizavimą. Jame suformuluota pagrindinė tezė - aukštasis mokslas turi tarnauti darbo rinkai.

Tuo ir siūloma matuoti aukštojo mokslo kokybę. Žinau, kad Lietuvoje ši idėja ne vienam kelia šoką, ir ne tik profesoriams, kuriems aukščiausia vertybė yra jų pačių jau seniai dėstomi dalykai. Tai iš tikrųjų paradigminis lūžis. Ar orientacija į darbo rinkos poreikius, fundamentalaus pažinimo stumtelėjimas į šoną, aukštojo moks-

Tie, kurie daugiausia virkauja dėl smunkančios aukštojo mokslo kokybės, atmeta mintį, kad profesūra turi keistis ir dirbti darbo rinkos poreikiams. lo masifikacija, reitingų vaikymasis ir viešųjų ryšių akcijos (dar kartą kartoju - tai pasaulinis reiškinys) reiškia, kad aukštojo mokslo kokybė prastėja? Atsakymas: taip, jei vertinsime senaisiais masteliais. Akademinis pasaulis jau visiškai kitoks, ir nenuostabu, kad senieji profesoriai su tuo niekada nesusitaikys. Tačiau, kita vertus, orientacija į darbo rinką nėra tušti žodžiai: universitetai, priimdami studentus, kurie neretai moka už studijas, turi jausti už juos atsakomybę, jiems turi rūpėti, kad studentai rastų darbo vie-

tą. Lietuvoje pastebiu paradoksalią padėtį. Tie, kurie daugiausia virkauja dėl smunkančios aukštojo mokslo kokybės, atmeta mintį, kad profesūra turi keistis ir dirbti darbo rinkos poreikiams.

Beje, OECD atlikta studija “Education at a Glance 2012” liudija, kad bet kokie būgštavimai, jog aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalis pernelyg didelė, yra laužti iš piršto.

Net ir krizės laikotarpiu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų atlyginimai augo. Beje, jau visą dešimtmetį iš esmės visose valstybėse nuosekliai didėja atlyginimų atotrūkis tarp neturinčių aukštojo išsilavinimo ir jį įgijusių darbuotojų. O tai juk liudija, kad, nepaisant masifikacijos, aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikis nėra patenkintas.

O kaip yra Lietuvoje? Skaitau savaitraščio “Atgimimas” (Nr. 3) Daivos Simanavičiūtės straipsnį “Beviltiškus bedarbius gimdo beviltiška sistema”: “Lietuva turi bene daugiausia aukštųjų mokyklų studentų visoje Europos Sąjungoje (ES). Šis skaičius (joks skaičius nepateiktas - S.S.) atspindi ir klaidingą nuostatą, kad tik baigęs universitetą žmogus yra šio to vertas. Kartu tai - ir užburtas ratas, kuriame sukasi tūkstančiai jaunų bedarbių.” Sunku būtų rasti labiau klaidinančius išvedžiojimus - beje, jie yra tapę tam tikra kliše, nežinia kaip susiformavusia visuomenės nuomone.

Minėtos pasaulinės tendencijos dėl aukštojo išsilavinimo vertės Lietuvoje pasireiškia labiau nei bet kurioje kitoje šalyje, kurios statistika yra prieinama. 2011 metų EK duomenimis, vidurinį išsilavinimą turintys asmenys Lietuvoje per metus uždirbo vidutiniškai 4700 eurų, aukštąjį išsilavi-

nimą - 7400 eurų (skaičiai statistiškai koreguoti dėl prasmingo palyginimo tarp šalių). Šis kontrastas yra didžiausias ES! Jei pasidomėtume, kas pirmiausia neteko darbo ištikus finansų krizei, atrastume, kad ji visų pirma, deja, smogė per žemiausio išsilavinimo žmones, statybininkus ir panašių profesijų asmenis.

Tais pačiais EK duomenimis, darbą turėjo 86 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų ir 60 proc. turinčiųjų vidurinį - vėl kontrastas didžiausias Europoje. Ar jaučia atsakomybę žurnalistai, ekspertai, teigdami, kad aukštasis mokslas Lietuvoje yra nieko vertas, ir šitaip lemdami jaunų žmonių likimą? Be to, kalbant apie aukštąjį mokslą baigusių žmonių nedarbą Lietuvoje, reikėtų atskirti universitetinį ir kolegijų išsilavinimą turinčius asmenis. Žmonių, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nedarbo lygis Lietuvoje yra nykstamai žemas.

Dar didesnis mitas, kad Lietuvoje yra pernelyg daug aukštąjį mokslą baigusių žmonių. Lietuva geriausiu atveju yra ES vidutiniokė. Suomijoje 38 proc. darbo jėgos yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, Airijoje 37 proc., Lietuvoje, EK duomenimis, - 33 procentai. Tačiau Europos valstybės nėra tos, į kurias derėtų lygiuotis. Kanadoje net 51 proc. darbo jėgos turi aukštąjį išsilavinimą, Japonijoje - 45 proc., JAV - 42 procentai. Tačiau tai ne riba. Ir šios, ir daugelis kitų pasaulio valstybių kelia kur kas ambicingesnius aukštojo išsilavinimo siekius. Pernelyg maža darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis ne kartą aukščiausio lygio dokumentuose buvo įvardyta kaip rimčiausias Europos konkurencingumo trūkumas.

priklauso nuo jos pačios pastangų.

Kalbos apie derybų dėl ilgalaikio ES biudžeto rezultatus kažkaip nemaloniai priminė sovietinių laikų retoriką apie iškovotas menamas pergales socialistiniame lenktyniavime, o ne apie svarbiausių Lietuvos ir ES problemų sprendimą.

vendinti. Todėl jau 2007-2013 metais buvo numatytas didesnis mokslo, švietimo ir inovacijų finansavimas.

Nors yra pateikta nemažai pavyzdžių, kaip šios biudžeto lėšos padėjo sukurti naujas technologijas ir naujas modernias darbo vietas ar paskatino žinių sklaidą, išsamesnės tokių programų įtakos ekonomikai augti analizės ir įvertinimo trūksta. Toks įvertinimas leistų tiksliai pasirinkti ir nustatyti 2014-2020 metų biudžeto europinių programų prioritetus.

Pasaulio finansų krizė, o po to valstybės skolų krizė lėmė būtinybę efektyviau tvarkyti biudžeto lėšas.

Daugelis valstybių įgyvendina taupymo programas, siekiama taupyti ir ES biudžeto lėšas. Taupesnis ir efektyvesnis lėšų panaudojimas būtent ir reikalauja daugiau funkcijų finansuoti bendrai, nes taip yra pigiau ir tokiu būdu sumažinamas spaudimas nacionaliniams biudžetams.

•

Praleista proga MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Sunku įsivaizduoti, kad kas nors nežino, jog pagrindinė ir svarbiausia Lietuvos problema, paveldėta iš Sovietų Sąjungos laikų, yra blogas susisiekimas su Europa. Buvo siekiama išlaikyti Lietuvą Rusijos įtakos zonoje, todėl visi keliai vedė tik į Rytus.

Per daugiau nei 20 Lietuvos nepriklausomybės metų tų kelių į Europą taip ir nesugebėta nutiesti. Tai tinka kalbant tiek apie energetinius kelius, tiek apie geležinkelius, tiek apie automagistrales, tiek apie ryšių jungtis.

Priežastys yra dvi: pirma, reikia politinio sutarimo su kaimynais - Lenkija ir Baltijos šalimis, antra, reikia daug pinigų - infrastruktūros projektai yra brangūs ir jų finansavimo našta, prisiminus vien tik suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą, sunkiai užgula paprastų žmonių pečius.

Todėl ilgalaikės Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 20142020 metų biudžeto sudarymas buvo puiki galimybė gauti finansavimą ir išspręsti atskirties nuo ES problemą, užtikrinant šalies ekonomikos prieinamumą ir ekonominį saugumą.

Viskas, ko reikėjo, tai jau turimus projektus aptarti su kaimynių šalių vadovais, suderinti pozicijas ir kartu pateikti ES Vadovų Tarybos posėdžiui.

Jei šie projektai būtų sulaukę bent dalinio finansavimo iš ES biudžeto, reikalai būtų judėję daug sparčiau, būtų buvę lengviau sulaukti ir privačių investuotojų.

Dabar belieka tik spėlioti, kodėl taip nepadaryta, - juk apie naują ES infrastruktūros finansavimo instrumentą buvo kalbama ne vieną mėnesį. Kas už tai atsako? Ar Vyriausybė, kurios atstovai savo pozicijos neišreiškė ir į patį posėdį net nenuvyko? Ar prezidentė, kuri į posėdį nuvyko nepakankamai pasiruo-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

šusi ir pagal Lietuvos įstatymus neturėdama įgaliojimų derėtis dėl tokių dalykų?

Lietuva tapo ES nare ne dėl kokių merkantilinių interesų, o įgyvendindama ilgalaikę svajonę būti laisva Europos valstybe. ES šalys yra solidarios ir padeda viena kitai įveikti sunkumus, siekia sukurti ekonomiškai stabilią vidaus rin-

Kalbos apie derybų dėl ilgalaikio ES biudžeto rezultatus nemaloniai priminė sovietinių laikų retoriką apie iškovotas menamas pergales socialistiniame lenktyniavime, o ne apie svarbiausių Lietuvos ir ES problemų sprendimą. ką, sumažinti skirtumus tarp šalių. Pasaulio banko atlikti tyrimai liudija, kad šį tikslą pavyksta pasiekti - iš visų pasaulio regionų gyvenimo lygio skirtumai ES valstybėse mažėja sparčiausiai.

Bet kiekvienos šalies rezultatai Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Gyvenimas vietoje nestovi, didėjanti konkurencija pasaulio rinkose sudaro prielaidas peržiūrėti ES biudžeto struktūrą, kad jo galimybės būtų daugiau panaudotos ekonomikos augimą skatinančioms priemonėms įgy-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

•

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Koalicijos valtį kiurdo ambicijos Pasak V.Tomaševskio, palengvinti valstybinės kalbos egzamino sąlygas tautinių mažumų mokyklų abiturientams pavyko tik metams, nors LLRA siūlė 12 metų terminą.

“Jie sako: “Ne, užteks metams.”

Sunku susikalbėti”, - pripažino V.Tomaševskis. Jei tokia padėtis liks, anot jo, LLRA rimtai svarstys galimybę trauktis iš koalicijos. Politikas vylėsi, kad “vyriškai” pasikalbėti vis dėlto pavyks per kitą politinės tarybos posėdį. Jis numatytas ateinantį pirmadienį.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Vos prieš tris mėnesius sulipdytą valdančiąją centro kairės koaliciją apleidžia vienybės dvasia. Partneriai savo tikslų siekia demonstruodami perdėtas ambicijas ir šantažuodami vieni kitus.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) parodė ragus. Iš pataikaujančių partnerių sau palankų sprendimą išgavusi partija neketina sustoti. Nors LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio pareiškimus apie galimą traukimąsi iš koalicijos mėginama vadinti viešųjų ryšių akcija, akivaizdu, kad toks neprognozuotas akibrokštas demonstruoja valdančiuosius kamuojančias problemas.

Politologų teigimu, LLRA maištas gali pakenkti tik jai pačiai. Jei ši partija paliks koaliciją, kris jos politiniai reitingai. Seimo opozicijos nuomone, rimtų veiklos planų neturinti valdančioji dauguma murkdosi tarp nereikšmingų problemų, iš kurių kylantys lūkesčiai leidžia partneriams šantažuoti vieniems kitus.

Ne pageidavimų koncertas Pirmadienio vakarą po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio V.Tomaševskis pareiškė, kad LLRA svarsto galimybę trauktis iš koalicijos, nes esą nepavyksta susitarti dėl programinių nuostatų. “Nematau perspektyvos dirbti šioje koalicijoje”, - teigė jis. V.Tomaševskis žadėjo, kad netrukus partija apsispręs galutinai. Šalia LLRA lyderio stovėjęs premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius buvo aiškiai nustebęs. “Staigmena”, - tepasakė jis.

Vakar A.Butkevičius tikino, kad politinėje taryboje LLRA atstovai nė neužsiminė apie galimybę palikti koaliciją. “Buvo pasakyta pastabų,

čios ambicingos darbotvarkės. Todėl koalicija ir Vyriausybė pradeda kliūti už nereikšmingų dalykų”, LŽ sakė A.Kubilius. Tai ir “tampymasis” dėl energetikos viceministro, ir “populistinis turgus” dėl skalūnų dujų, ir “visiškai neprotingas koalicijos lyderių elgesys bandant gerinti santykius su kaimyne Lenkija, persistengiant su įvairiais atsiprašymais ir sukuriant lūkesčių, kurie iškart tampa LLRA noru toliau šantažuoti koaliciją”.

Nukentėtų pati

V.Uspaskichas: “Įvairius nesutarimus reikėtų spręsti viduje, o ne skelbti ultimatumus viešumoje. Man jų elgesys sukelia tik juoką.”

V.Tomaševskis aiškina, kad LLRA sunku dirbti koalicijoje, nes esą nevykdomi politinės tarybos posėdžiuose pasiekti susitarimai.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

kad nėra įgyvendinami tam tikri jų pageidavimai. Bet tuos pageidavimus per du mėnesius vargu ar galima pasiekti. Čia ne pageidavimų koncertas, o Vyriausybės programa. Ji turi būti nuosekliai įgyvendinama ir vykdoma”, - teigė Vyriausybės vadovas.

Jis neslėpė buvęs “truputį šokiruotas” V.Tomaševskio pareiškimų žiniasklaidai. “Tai daugiau atrodė kaip viešųjų ryšių akcija”, - sakė A.Butkevičius. Svarstydamas tokių kalbų priežastis, premjeras teigė manantis, kad tai gali būti būdas išreikšti savo poziciją prieš jo vizitą į Lenkiją.

Nevykdo susitarimų “Tai premjero nuomonė”, - paklaustas, ar iš tiesų pirmadienį vykdė viešųjų ryšių akciją, LŽ sakė V.Tomaševskis. Jo teigimu, LLRA sunku dirbti šioje koalicijoje, nes politinės tarybos posėdžiuose pasiekti susitarimai nėra vykdomi. Pavyzdžiui, iki šiol neperžiūrėti konservatorių parengti investiciniai projektai, nors dėl to buvo sutarta Seime priimant biudžetą. Partneriams pirmadienį pavyko pasiekti kompromisą dėl Švietimo įstatymo, tačiau LLRA tai labai nedžiugina.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas teigė visiškai nesijaudinantis dėl LLRA gąsdinimų trauktis. Jis tikino, kad politinėje taryboje paprastai pavyksta suderinti daugumą ginčytinų klausimų. “Įvairius nesutarimus reikėtų spręsti viduje, o ne skelbti ultimatumus viešumoje.

Man jų elgesys sukelia tik juoką”, sakė jis.

Neturi rimtos darbotvarkės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovo, Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus teigimu, akivaizdu, kad naujoji koalicija ir jos Vyriausybė į valdžią atėjo visiškai nepasirengusios idėjiškai ir neturėdamos programiniams darbams reikalingų kadrų.

“Per du mėnesius jau pamatėme, kad valdžia neturi jokios vienijan-

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, koalicijos partnerių nuomonių išsiskyrimą diktuoja valdžios naujokė LLRA. “Jau koalicijai formuojantis buvo matyti, kad kai kurie lenkų pareiškimai, norai prasilenkdavo su tikrove. Ko gero, tą kategoriškumą galima būtų aiškinti politiniu nepatyrimu”, - sakė jis.

Kita vertus, anot politologo, LLRA labai svarbu, kad rinkėjai ją nuolat matytų, girdėtų partijos reiškiamą poziciją ir “gal šiek tiek dirbtinai, kaip šiuo atveju, kurstomas aistras”.

A.Krupavičius įsitikinęs, jog koalicijoje atsiradęs konflikto židinys tikrai ne tokio masto ir intensyvumo, kad reikėtų kelti kokius nors ultimatumus. “Net jei LLRA pasitrauktų, koalicija vis tiek turėtų absoliučią daugumą. Todėl lenkų viražai jokių rimtų problemų koalicijai kol kas nekelia”, - teigė politologas.

Juolab kad pačiai LLRA išėjimas iš koalicijos reikštų politinės įtakos praradimą. “Ir viešojoje erdvėje į ją būtų kreipiama gerokai mažiau dėmesio”, - pridūrė A.Krupavičius.

Politologo teigimu, DP perspektyva ir vieta koalicijoje taip pat panaši. “Matyti, kad DP nebus ta, kuri norės konfliktuoti su kitais partneriais. Ši partija labiau patyrusi ir, palyginti su LLRA, bus daug atsargesnė”, - prognozavo pašnekovas.

•

Popiežius sujaukė žemaičių planus DAIVA BARONIENĖ

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga nukeliauti į Romą ir susitikti su popiežiumi Benediktu XVI sukviesti daugiau kaip 600 žemaičių, išgirdę apie popiežiaus atsistatydinimą, pasijuto it musę kandę.

Istorija kartojasi. Kai prieš 600 metų 60 jau apsikrikštijusių žemaičių bajorų delegacija pasiryžo prašyti visų žemaičių krikšto, krikščioniškasis pasaulis taip pat neturėjo popiežiaus, mat jis neseniai buvo atsistatydinęs. Dabar, kai žemaičiai susiruošė vykti į Romą padėkoti Kristaus vietininkui už jų žemės krikštą, pasaulis vėl išgirdo apie popiežiaus atsistatydinimą.

Sukėlė sumaištį Daugiau kaip 600 žemaičių, tarp kurių - ir Telšių vyskupijoje esančių savivaldybių merai, ir administracijų tarnautojai, ir kunigai ar šiaip uolūs tikintieji, kovo 2-7 dienomis rengiasi dalyvauti Romoje bei Vatikane vyksiančiuose renginiuose, skirtuose Žemaičių krikšto 600-osioms metinėms. Į šią kelių dienų kelionę iš įvairių Telšių vyskupijos kampelių žadama vykti net 11 didelių auto-

busų, keliais mikroautobusais, taip pat skristi lėktuvais. Žemaičių kelionė į Romą organizuota dar nuo praėjusių metų rudens. Kviečiant keliauti pabrėžta, kad pagrindinis kelionės akcentas susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI, galimybė drauge su juo melstis bei gauti palaiminimą. Kaip padėka už tai, kad žemaičiai prieš 600 metų paskutiniai Europoje buvo priimti į krikščioniškąją šeimą, popiežiui buvo parengta dovana iš medžio išdrožta vienintelio Lietuvos šventojo - karalaičio Kazimiero skulptūra. Tačiau skulptūros jau ne-

kad dabartinio popiežiaus atsistatydinimas sujaukė keliautojų planus, kai kurie jų skambina ir klausia, kaip dabar bus. Kunigas neslėpė pokalbiuose su jais ir pajuokaujantis, kad popiežius išsigando tiek atvyksiančių žemaičių, todėl atsistatydino. “O rimtai kalbant, keisis tik viena iš piligriminės kelionės dalių t. y. nebebus susitikimo su popiežiumi, nes mums nuvykus į Vatikaną naujas popiežius greičiausiai dar nebus išrinktas”, - sakė kunigas V.Viktoravičius. Tačiau jis neabejojo, kad Romoje ir Vatikane žemaičiai tikrai turės ką veikti.

Kai prieš 600 metų 60 jau apsikrikštijusių žemaičių bajorų delegacija pasiryžo prašyti visų žemaičių krikšto, pasaulis taip pat neturėjo popiežiaus, mat jis neseniai buvo atsistatydinęs. bebus kam įteikti. Mat popiežius Benediktas XVI bus atsisveikinęs su tikinčiaisiais, - tai numatyta vasario 27 dieną.

“Roma - ne vien popiežius”, - tokiais žodžiais piligrimus ramino pagrindinis jubiliejinės žemaičių kelionės į Amžinąjį miestą organizatorius, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios administratorius kunigas Vilius Viktoravičius. Jis sakė,

Ne pirmą kartą Kunigas V.Viktoravičius teigė, kad įvairiomis transporto priemonėmis žemaičiai Amžinąjį miestą turėtų pasiekti šeštadienį, kovo 2-ąją, o Žemaičių krikšto jubiliejui skirtus renginius Romoje numatyta pradėti sekmadienį, kovo 3-iąją. Tądien Šv. Petro bazilikoje numatytos šv. Mišios bei pačios bazilikos lankymas. Kunigas apgailestavo, kad sekmadienio vidu-

Kunigas V.Viktoravičius neslėpė, kad pastarosiomis dienomis turi raminti piligrimus dėl sugriuvusių planų įteikti popiežiui šv. Kazimiero medinę skulptūrą ir drauge pasimelsti. / “Vakarų ekspreso” nuotrauka dienį bazilikos aikštėje, matyt, nebeteks drauge su popiežiumi sukalbėti Viešpaties Angelo maldos. Kovo 4ąją, šv. Kazimiero iškilmių dieną, vienoje Romos bažnyčioje, kurioje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila, bus aukojamos lietuviškos šv. Mišios. Paskui planuojamas Romos katakombų lankymas, o kovo 6-ąją, kai buvo numatyta popiežiaus audiencija, teks keisti planus.

Dvasininkas išreiškė viltį, kad keliauninkai ir tądien turės ką veikti.

V.Viktoravičius priminė, kad žemaičių delegacijai susitikti su popiežiumi nepavyksta nebe pirmą kartą. 1415-aisiais 60 krikštą priėmusių žemaičių bajorų delegacija

vyko į Vokietijos miestą Konstancą, kur posėdžiavo popiežiaus Jono XXIII atsistatydinimą priėmęs bažnytinis susirinkimas. Bajorų delegacija susirinkimo tuomet prašė kuo greičiau apkrikštyti visus žemaičius, tikino, kad žmonės tam pasirengę.

Jų prašymas buvo išklausytas, o netrukus įsteigta ir Žemaičių vyskupija.

“Istorija kartojasi, o mes, paskutiniai Europos pagonys žemaičiai, ir šįkart vykstame į Romą tvarkytis”, - juokavo V.Viktoravičius. Jo žiniomis, švęsti Žemaičių krikšto jubiliejų Romoje yra pasirengę ir penki Telšių vyskupijoje esančių savivaldybių merai bei 21 daugiau nei šešis šimtus piligrimų palydėsiantis šios vyskupijos dvasininkas.

•

4

2013 02 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

Sieks išmokų už kontrabandinius rūkalus “Lyderiai” aiškūs

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Pastaraisiais metais Lietuvoje sulaikomi didžiuliai kiekiai kontrabanda gabenamų tabako gaminių. Muitinės pareigūnai pernai sulaikė 168 mln. vienetų cigarečių, įvertintų beveik 60 mln. litų. Palyginti su 2011 metais, nelegaliai gabenamų cigarečių sulaikyta 1,5 karto daugiau. Kasdien muitinės pareigūnai vidutiniškai atskleidžia 11 nelegalių cigarečių gabenimo atvejų, vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu - 15 tūkst. litų.

Lietuva žada atnaujinti 2005 metais su tabako gamintoja “Philip Morris International” (PMI) pasirašytą sutartį, pagal kurią bendrovė mūsų valstybei mokėtų išmokas už sulaikytas kontrabandines cigaretes.

Tačiau tikėtis didelių pinigų kažin ar verta, nes PMI produkcija sudaro menką tokių rūkalų dalį.

Minėtoje sutartyje numatyta, kad Europos Sąjungos (ES) šalys už sulaikytas ne jų rinkai skirtas originalias PMI cigaretes gali iš bendrovės gauti pinigines išmokas.

Tačiau tik tuomet, kai nelegalios produkcijos dalis rinkoje neviršija sutartyje nustatytos ribos. Kaip pažymėjo finansų ministras Rimantas Šadžius, iki šiol Lietuva negali pretenduoti į šias išmokas. “Pagal atliktus skaičiavimus į Lietuvos teritoriją kontrabanda gabenamų cigarečių procentinė išraiška šiuo metu gerokai viršija nurodytus dydžius”, - aiškino jis.

Nustatytų didesnes ribas Sutartį su PMI siekiama pakeisti.

Kaip teigiama finansų ministro rašte Vyriausybei, numatoma atsisakyti apribojimų išmoką sieti su nelegalios produkcijos procentu rinkoje.

Tokiu atveju išmoka būtų mokama kiekvieno kontrabandinių cigarečių sulaikymo atveju.

“Šie atvejai rodo, kad Lietuvoje daugiausia sulaikoma Rusijos ir Baltarusijos tabako fabrikuose pagamintų rūkalų. Jų gaminiai yra absoliutūs lyderiai”, - LŽ pažymėjo Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė.

Anot jos, pernai muitininkai sulaikė 175 tūkst. vienetų PMI kompanijai priklausančiuose fabrikuose pagamintų cigarečių. Tai sudarė apie 1 proc. visų muitinės sulaikytų rūkalų.

Lasvai disponuoti negalėtų

Kokio dydžio būtų PMI mokamos išmokos, kol kas tiksliai nežinoma.

Lietuvoje daugiausia sulaikoma kontrabandinių rūkalų iš Rusijos ir Baltarusijos. / Muitinės departamento nuotrauka Be to, pagrindinėje sutartyje su PMI buvo numatyta, kad per metus sulaikius daugiau kaip 90 mln. PMI cigarečių išmokų suma didinama papildomais 400 procentų. Keičiant sutartį norima nustatyti didesnę nei 450 mln. cigarečių vienetų ribą.

Europos Komisija pažymi, kad poreikis nustatyti didesnę ribą, nuo kurios pretenduojama į didesnes išmokas, atsirado dėl naujoms ES

valstybėms narėms numatomos galimybės gauti išmokas ir dėl pasirašytose analogiškose sutartyse su “Japan Tobacco International” bei “British American Tobacco” įtvirtintų didesnių ribų.

Atnaujintą Europos Bendrijos, ES valstybių narių ir bendrovės PMI bendradarbiavimo sutarties variantą turėtų pasirašyti visos ES valstybės narės.

Šiemet vien sausio mėnesį nelegalių rūkalų muitininkai aptiko už 4 mln. 964 tūkst. litų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei per pirmąjį praėjusių metų mėnesį.

Liūto dalį - 1013 dėžių baltarusiškų cigarečių už beveik 3 mln. 400 tūkst. litų - pasitelkę modernias technologijas aptiko Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų ir Raigardo muitinės postų pareigūnai. Sausio viduryje po druskos kroviniu gabenamas 473 dėžes baltarusiškų cigarečių Šalčininkų posto muitininkai aptiko peršvietę vilkiko puspriekabę rentgenu, o mėnesio pabaigoje Raigardo kelio poste dirbantys pareigūnai stambią cigarečių kontrabandą net 540 dėžių cigarečių - rado pasitelkę uždarų ertmių tikrinimo zondą.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis LŽ teigė, kad Lietuva išmokų už sulaikytas kontrabanda gabentas cigaretes iš PMI geriausiu atveju gali tikėtis tik už 2013 metus. Tačiau prognozuoti lėšų jis nesiėmė, nes tai priklausys nuo sulaikytų cigarečių kiekio. “Galima tik daryti prielaidą, kad kiekiai bus panašūs į sulaikytuosius ankstesniais metais”, sakė V.Lenkutis.

Jo teigimu, už sulaikytus PMI gaminius pernai buvo priskaičiuota 193 378 litai nesumokėtų mokesčių, užpernai - 141 817 litų, o 2010 metais - 434 239 litai. Tačiau kokio dydžio būtų PMI mokamos išmokos, kol kas tiksliai nežinoma.

Jei Lietuvai ir pavyktų gauti lėšų iš PMI, ji laisvai jomis disponuoti negalėtų, nes pagal sutarties nuostatas šios išmokos gali būti naudojamos finansuoti kovos su kontrabanda ir padirbinėjimu iniciatyvoms bei procedūroms.

•

Trumpai PREZIDENTĖS PASTABOS AMBASADORIUI

D.Grybauskaitė ambasadoriui priminė būtinybę laikytis neutralumo. / Romo Jurgaičio nuotrauka Reaguodama į ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose Žygimanto Pavilionio priekaištus pastarųjų metų Lietuvos užsienio politikai prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad diplomatai neturėtų politikuoti. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad politinio neutralumo reikalavimas numatytas Valstybės tarnybos įstatyme. Ž.Pavilionis vakar paskelbtame interviu sukritikavo pastarųjų metų Lietuvos užsienio politiką ir pabrėžė remiantis socialdemokrato ministro Lino Linkevičiaus iniciatyvas. Ambasadorius sakė sveikinantis Lenkijos spaudai išsakytus L.Linkevičiaus atsiprašymo žodžius, kuriuos sukritikavo konservatoriai.

PRIEŽASČIŲ ATSIPRAŠYTI NEĮŽVELGIA Į Lenkiją vakar išvykdamas premjeras Algirdas Butkevičius tikino nematantis priežasčių, dėl kurių vizito metu turėtų už ką nors atsiprašyti.

Praėjusią savaitę duodamas interviu Lenkijos dienraščiams atsiprašymo žodžius išsakė A.Butkevičiaus vadovaujamiems socialdemokratams

priklausantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras “didele gėda” pavadino 2010 metų balsavimą Seime, kai Vilniuje viešint Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui Lietuvos parlamentarai atmetė įstatymą dėl lenkiškų pavardžių rašybos originalo kalba.

Tuomet A.Butkevičius susilaikė ir neparėmė šio įstatymo projekto, kurį pateikė tuometis konservatorių premjeras Andrius Kubilius.

SIŪLO TAISYTI NUTARIMĄ Prieš dešimt metų priimtas Vyriausybės nutarimas, numatantis gyventojams atlygį už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas, neveikia.

Nė vienas asmuo pagal jį nebuvo paskatintas. Parlamentinė grupė “Už Lietuvą be korupcijos”, vakar surengusi pasitarimą šiuo klausimu, nutarė siūlyti taisyti minėtą nutarimą, kad jis pagaliau būtų pradėtas taikyti. Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų teigimu, nutarime išdėstyti reikalavimai yra neįgyvendinami. Be to, Vyriausybė nė karto neskyrė lėšų specialiai paskatinti asmenims, pranešusiems apie korupcinius, finansinius, ekonominius nusikaltimus. Teisėsaugos pareigūnai siūlė taisant Vyriausybės nutarimą nesieti atlyginimo skyrimo su valstybei padarytos žalos nustatymu bei atlyginimu. Be to, siūlyta sukonkretinti, už kokias veikas būtų skiriamas paskatinimas. Pareigūnų teigimu, šiuo metu didelė problema yra ir pranešėjų apsauga - kad apie nusikaltimą pranešęs asmuo būtų įslaptintas ir apsaugotas.

BNS, LŽ

2013 02 13 Lietuvos žinios

Tyrimas

5

Dviračių vagims rezgamas voratinklis Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse moderni dviračių registracijos sistema. Ji gerokai apsunkins gyvenimą vagims, siekiantiems pasipelnyti iš nugvelbtų transporto priemonių pardavimo.

Jis atskleidė ir vieną labai populiarų, tačiau ne visiems žinomą dviračių vagystės būdą.

“Vagis atvažiuoja savo dviračiu ir jį pastato šalia kitų. Tada išsitraukia maišelį su spyna, imituoja jos kabinimą ant savo dviračio, bet iš tiesų nukerpa greta esančio dviračio spyną. Tai vyksta labai greitai. Vagis sėda ant svetimo dviračio ir nuvažiuoja už artimiausio kampo, kur jo laukia bendrininkas. Jam perdavus transporto priemonę grįžtama prie savojo dviračio ir ramiai nuvažiuojama”, - pasakojo dviratininkas.

DENISAS NIKITENKA

S

kaičiuojama, kad vien pajūryje per sezoną oficialiai policijoje užregistruojama daugiau kaip šimtas pranešimų apie pavogtus dviračius. Įdiegus interaktyvią visoje šalyje prieinamą dviračių registro sistemą, jau šiemet policija ketina imtis griežtesnių vagysčių prevencijos priemonių, bus vykdomi reidai gatvėse, turgavietėse.

Tačiau LŽ kalbinti patyrę dviratininkai įsitikinę, kad registras bus naudingas tiems, kurie važinėja palyginti nebrangiais dviračiais, o išskirtinės kokybės šių transporto priemonių nuo įgudusių ilgapirščių neapsaugos joks viešumas.

Vengia pranešti

Dviračių daugėja Degalams vis brangstant, dviratis dažnam gyventojui tampa ne tik laisvalaikio praleidimo, bet ir susisiekimo priemone, todėl ir Lietuvoje “metalinių žirgų” gatvėse gausėja itin sparčiai.

Lietuvos dviračių verslo asociacijos (LDVA) duomenimis, 2008 metais mūsų šalyje oficialiai buvo parduota 93 tūkst., Latvijoje - 64 tūkst., Estijoje - 59 tūkst. dviračių. Per ekonomikos krizę statistika tapo kuklesnė - 2011 metais mūsų šalyje parduota tik 29 tūkst., Latvijoje - 31 tūkst., Estijoje - 33 tūkst. dviračių.

Tačiau, anot LDVA vadovo Algimanto Paulikaičio, sunkmečiu labiau ėmė klestėti šešėlinė, neapskaitoma dviračių prekyba, todėl oficialaus pardavimo skaičiai neatspindi tikrosios padėties.

“Galiu drąsiai sakyti, kad Lietuvoje dviračių labai sparčiai daugėja, ir tai matyti plika akimi gatvėse pavasarį ar vasarą. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje yra nuo 1 mln. iki 1 mln.

300 tūkst. dviračių. Šių transporto priemonių parkas ne tik didėja, bet ir atsinaujina. Pernai Lietuvoje oficialiai parduota 32 tūkst. dviračių”, LŽ pasakojo A.Paulikaitis.

Su dviračių daugėjimo tendencija susijęs ir šių transporto priemonių vagių būrio gausėjimas.

“Pagrindinis prekybos dviračiais centras yra internetas, skelbimų puslapiai. Kartą teko skaityti skelbimą, kuriame įdėta dviračio su nenutrintu danišku vardu ir pavarde nuotrauka. Matyt, pardavėjas manė, kad tai firmos pavadinimas. Paaiškėjo, kad brangus dviratis prieš savaitę buvo pavogtas Kopenhagoje. Lietuva yra Vakarų Europoje vogtų dviračių tranzitinė šalis, dauguma jų keliauja į Rusiją”, - LŽ pasakojo dviračių entuziastas Emilis iš Vilniaus.

Ginklas - viešumas Populiarėjant dviračiams oficialūs jų pardavėjai ėmė sukti galvas, kaip paskatinti žmones pirkti nevogtą transporto priemonę ir ignoruoti vagių siūlomas prekes.

Prieš keletą metų nutarta dviračius ženklinti policijoje. Įsigijus dviratę transporto priemonę ji registruojama vietos policijos nuovadoje, paženklinama specialiu lipduku.

“Tačiau ši sistema yra neveiksminga. Pareigūnas užsirašo dviračio, jo savininko duomenis į sąsiuvinį, tačiau šis nukišamas į stalčių.

Kitas dalykas - užregistravus dviratį, tarkime, Klaipėdos policijoje, apie jį nieko nežinos Šalčininkuose, tad

Pajūris atšilus orams tampa dviračių mėgėjų sostine, kuri pritraukia ir būrį vagių. / Deniso Nikitenkos nuotraukos

A.Paulikaitis: “Neregistruojame tik tų dviračių, nuo kurių rėmų akivaizdžiai nutrinti identifikacijos numeriai, nes taip elgiamasi su vogtais daiktais.” vagims atrištos rankos”, - skeptiškai komentavo Emilis.

Esą neveiksminga ir tai, kad ant dviračio rėmo neoniniu rašikliu buvo užrašomas plika akimi nematomas registracijos numeris. Neva iš to jokios naudos, jei policija specialia skaičius išryškinančia įranga netikrina, ar dviratis vogtas.

Nuo praėjusių metų gruodžio visoje šalyje ėmė veikti moderni ir kol kas vienintelė Baltijos šalyse tokio tipo dviračių registracijos sistema www.dviraciuregistras.lt. Jos ginklas - viešumas.

“Dviratininkai yra raginami registruoti savo transporto priemones šiame registre. Jis prieinamas ir policijai, ir vartotojams visoje Lietuvoje.

Registro tikslas - užkirsti kelią dviračių vagystėms ir jiems nelegaliai įsigyti. Ši sistema padės pasitikrinti, ar planuojamas įsigyti naudotas dviratis nėra vogtas, taip pat sudarys galimybę įrodyti dviračio nuosavybę, kai prarandami jo įsigijimą patvirtinantys dokumentai”, - pasakojo LDVA vadovas A.Paulikaitis.

Dviratį galima registruoti ir internetu, ir prie registro prisijungusiuose dviračių salonuose. Į registrą įtraukiama unikali transporto priemonės anketa su išskirtinėmis dviračio žymėmis, rėmo identifikacijos numeriu, savininko duomenimis, taip pat nuotrauka. Ant dviračio rėmo užklijuojami specialūs lipdukai su QR kodais. “Šiais kodais informacija nuskaitoma išmaniaisiais telefonais parsisiuntus specialią programėlę. Tad, pavyzdžiui, jei iš draugo pavogtas registruotas dviratis, gatvėje pamačius tokį patį galima nuskaityti QR kode esančią informaciją ir pasitikrinti, ar tai ne tas vogtas dviratis. Be to, matomoje vietoje užklijuoti registro

Sistemoje registruoti ir specialiais lipdukais pažymėti dviračiai turėtų atbaidyti ilgapirščius. lipdukai yra ir prevencijos priemonė vagims, kurie galbūt nenorės kėsintis į registruotą dviratį žinodami, kad duomenys apie jį - viešame registre”, - teigė A.Paulikaitis.

Anot jo, registruoti galima ir naujus įsigytus, ir senus dviračius, ant kurių rėmų yra unikalūs identifikacijos numeriai.

“Neregistruojame tik tų dviračių, nuo kurių rėmų akivaizdžiai nutrinti identifikacijos numeriai, nes taip elgiamasi su vogtais daiktais. Jei to numerio išvis nėra, jį galima išgraviruoti.

Kol kas per du mėnesius registruota apie 100 dviračių, dar tiek pat ruošiamasi registruoti, o vartotojų sistemoje - jau 600. Bet čia dar tik pradžių pradžia”, - sakė A.Paulikaitis.

Prijungs prie europinio tinklo Dviračių registro sistema kurta bendradarbiaujant su Vidaus reikalų, Ūkio, Susisiekimo ministerijomis, Policijos departamentu. Nuo kitų šalių ji skiriasi tuo, kad registro valdymu ir priežiūra užsiima ne pelno siekianti, neutrali organizacija - LDVA. “Kol kas apie šią sistemą, jos veikimo principus nėra informuoti miestų ir miestelių policijos komisariatai, tad vyks susitikimai su regionų pareigūnais. Sistemai Lietuvoje pradėjus veikti visu pajėgumu, ji bus įtraukta į bendrą europinį tinklą”, - tikino LVDA vadovas.

Jo teigimu, visose valstybėse, kuriose įdiegta analogiška registro sistema, ji pasitvirtino. Anglijoje į dviračius net įmontuojami specialūs davikliai, kurie leidžia aptikti vogtą dviratį pasitelkus palydovą.

Kadangi virtuali dviračių registro sistema tik pradėjo veikti, policininkai apie ją kol kas yra tik girdėję. Tačiau jie tvirtino planuojantys inicijuoti susitikimus su registro administratoriais.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Lideikytės, pernai gegužės-spalio mėnesiais uostamiestyje užregistruotos 48 dviračių vagystės.

“Pajūris pavasarį bei vasarą tampa dviračių sostine ir jų vagių veikimo vieta. Tačiau apie dviračių vagystes pranešama palyginti vangiai, dažniausiai tai daroma, kai pavagiami brangūs dviračiai ar iš paauglių tuomet kreipiasi jų tėvai. Pavyzdžiui, pernai prie vieno didelio prekybos centro buvo pavogti keturi vienos šeimos dviračiai, tačiau nukentėję žmonės į policiją nesikreipė ir nutarė pretenzijas reikšti prekybos centro administracijai dėl neveikusių vaizdo stebėjimo kamerų”, - LŽ pasakojo pareigūnė.

Jos manymu, dviračių registras išties bus puiki prevencijos priemonė ir padės pareigūnams surasti vogtas transporto priemones.

“Pareigūnai bus mokomi naudotis registru, rengiami reidai turgavietėse, tikrinama, ar parduodami dviračiai nėra vogti”, - sakė V.Lideikytė.

Klaipėdos pareigūnų teigimu, pajūryje labai dažnai nuo dviračių vagių nukenčia turtingi turistai iš Rusijos ir Baltarusijos. Jie dviračius nakčiai palieka pritvirtintus prie mašinų.

Apgaulingas saugumas Vertingi dviračiai išardomi Vis dėlto dviračių entuziastai mano, kad registras tikrai nebus panacėja nuo vagysčių. “Ta sistema labai gera, jei tavo dviratis kainuoja iki 1500 litų. Tada pavogus registruotą dviratį tikrai bus sudėtinga jį parduoti, nes informacija apie daiktą bus skelbiama internete su nuotraukomis, dviračio savininkui nebereikės įrodinėti nuosavybės teisių, be to, bet kada gatvėje policijos pareigūnai galės patikrinti dviratį, perdavę informaciją su jo rėmo numeriu. Vertingi dviračiai nėra vagiami šiaip sau, tai daroma dėl itin brangių detalių”, pasakojo dviratininkas Emilis.

Jo paties dviratis vertas apie 10 tūkst. litų, o ratai, kai kurios detalės kelis kartus brangesnės nei rėmai.

“Todėl pavogus mano dviratį rėmai su identifikacijos numeriu atsidurtų Neryje, ir tiek naudos iš tos registracijos. Dabar brangius dviračius išardo tiesiog gatvėje, nusuka ypač brangias detales. Savo dviračio apskritai niekur nepalieku be priežiūros ir net spynos neturiu jam rakinti”, - sakė vilnietis.

Kone kuriozinė situacija dėl dviračių vagysčių susiklostė Neringoje. Į ją persikėlę poilsiautojai taip atsipalaiduoja, kad net nerakina savo dviračių.

“Pernai buvo atvejis, kai iš sodybos kiemo pavogė 7 tūkst. litų vertės dviratį, kuris buvo paliktas nerakintas, bet su spyna ir joje pamirštais rakteliais. Savininko laimei, po kelių dienų sulaikytas vienas gerai žinomas uostamiesčio vagis turėjo ir šį pavogtą dviratį. Per vasarą gauname apie 20 pareiškimų dėl vogtų dviračių. Itin nerūpestingi yra užsieniečiai, kurie išsinuomoja dviračius ir juos palieka be priežiūros lankytinose vietose”, - stebėjosi Neringos policijos komisariato viršininkas Sigitas Šveikauskas.

Palangos miesto policijos komisariato Organizacinio poskyrio specialistė Jurgita Rinkevičienė LŽ informavo, kad pernai nuo gegužės iki spalio mėnesio kurorte dėl dviračių vagysčių buvo pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai, 14 iš jų baigti. Dauguma iš nustatytų įtariamųjų buvo ne Palangos miesto gyventojai.

•

6

2013 02 13 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Europa rengiasi naujai migrantų bangai Turtingos Europos šalys su nerimu laukia skurdžių imigrantų antplūdžio iš Rumunijos ir Bulgarijos, o labiausiai dėl to dreba Didžioji Britanija.

dėl šalis ir sulaukė tiek daug imigrantų. Šįkart savo darbo rinkas atveria 25 šalys, o Didžioji Britanija, nors ir yra viena turtingiausių, išgyvena itin prastus laikus. Tikinama, kad tie, kurie neketina dirbti, o tik siekia pasinaudoti dosnia Didžiosios Britanijos arba Vokietijos socialine sistema, jau seniai migravo, nes tokiems žmonėms negalioja jokie darbo rinkos apribojimai.

Bulgarijos ekspertai tikina, kad migracija iš Bulgarijos seniai pasiekė kulminaciją, ir nemato jokios priežasties, kuri artimiausiu metu pastūmėtų bulgarus masiškai krautis lagaminus. Bulgarijos atviros visuomenės instituto duomenimis, dauguma bulgarų išvažiavo į Ispaniją, kur jiems nėra jokių darbo apribojimų, ir Vokietiją, nors ten darbo rinka jiems iš dalies uždaryta.

Nei Bulgarijos užsienio reikalų ministro, nei Rumunijos ambasadoriaus Londone nedžiugina britų priešiškumas imigrantams iš jų šalių. Ambasadorius Nikolajus Mladenovas tikina, kad Didžioji Britanija nebus pirmasis darbo ieškančių rumunų taikinys, nes jo šalies ekonomika kur kas labiau susijusi su Vokietija. Be to, lemia dar ir kalba, todėl rumunai mieliau renkasi lingvistiškai artimesnes Ispaniją, Prancūziją bei Italiją, o ne Didžiąją Britaniją.

Maža to, kaip nurodo ambasadorius, britai turėtų būti dėkingi Rumunijos statybininkams, be kurių pagalbos pernai nebūtų buvęs pastatytas Londono olimpinis kaimelis.

Atsakas su humoru

Labiausiai bijoma skurdžių Nė viena kita Europos Sąjungos (ES) valstybė neparodė tokio didelio susirūpinimo dėl naujos imigrantų bangos, kurios laukiama kitais metais, kai visos ES šalys bus atvėrusios savo darbo rinkas, kaip Didžioji Britanija.

2007 metais į ES įstojusioms Bulgarijai ir Rumunijai iki to laiko galioja laikini apribojimai. Didžiojoje Britanijoje vyrauja euroskeptiškos nuotaikos, kurios kursto ir priešiškumą imigracijai, be to, minėtoji valstybė jau patyrė didžiulį imigrantų iš Lenkijos bei kitų Rytų Europos šalių antplūdį.

Vis dėlto nerimą jaučia ne vieni britai. Rumunų bei bulgarų migrantų “laukia” ir Vokietijos miestai. Šios šalies miestų asociacija įspėjo, kad “tai kelia didžiulį pavojų socialinei pusiausvyrai ir ramybei”. Ypač bijoma skurdžių ir romų antplūdžio, nes tokie žmonės galiausiai lieka gyventi baisiomis sąlygomis nugriauti skirtuose namuose.

Elgetaujantys romai kelia šiurpą Vakarų Europos sostinių gyventojams. / AFP/Scanpix nuotrauka

Vakarų Europos laikraščiuose populiarios istorijos apie Rumunijos ir Bulgarijos nusikalstamus sindikatus, kurie paleidžia į miestus armijas kišenvagių, prostitučių ir elgetų.

Rinko skundus Nyderlanduose antiimigracinių pažiūrų partija PVV pernai įsteigė tinklalapį, į kurį olandai galėjo siųsti skundus dėl imigrantų iš Vidurio ir Rytų Europos. Šioje svetainėje buvo keliami tokie klausimai: “Ar turite problemų dėl žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos?”, “Ar praradote dar-

bą dėl lenko, bulgaro, rumuno ar kito atvykėlio iš Rytų Europos? Mes norime žinoti”.

Svetainė sulaukė apie 40 tūkst. skundų dėl atvykėlių iš Rytų Europos girtuokliavimo ir triukšmavimo viešose vietose bei automobilių statymo, nors palyginti mažai niurzgėta dėl kriminalinio elgesio. Įdomu, kad

gauta 135 tūkst. skundų ir dėl PVV ksenofobiškų pažiūrų. Tačiau nerimas dėl kintančios visuomenės, konkurencijos dėl darbo vietų ir mažesnių algų, kurias numuša migrantai, bei prastėjančių darbo standartų būdingas Olandijos dirbantiems žmonėms ir visų spalvų politikams.

Važiavo kitur Rumunijos ir Bulgarijos atstovai daro viską, kad išsklaidytų bent kai kuriuos būgštavimus. Jie įtikinėja, kad 2004 metais Didžioji Britanija buvo vienintelė tokia didelė ES narė, atvėrusi savo darbo rinką lenkams ir kitiems Rytų Europos gyventojams, jos ekonomika tuo metu klestėjo, to-

Dar viena baimės priežastis - nusikalstamumas. Vakarų Europos laikraščiuose populiarios istorijos apie Rumunijos ir Bulgarijos nusikalstamus sindikatus, kurie paleidžia į miestus armijas kišenvagių, prostitučių ir elgetų.

Nors nėra statistinių įrodymų, kad rumunų ir bulgarų nusikalstamumas būtų didesnis nei kokios nors kitos migrantų grupės. Kai kas netgi teigia, kad tie, kurie dirba nelegaliai turtingose ES šalyse, stengiasi laikytis tyliai, nes bijo patraukti dėmesį.

Kai kurie bulgarai ir rumunai traukia per dantį patys save. Rumunijos laikraštis “Gandul” pradėjo kampaniją su šūkiu: “Mums gal ir nepatinka Didžioji Britanija, bet jūs tikrai pamilsite Rumuniją.” Svetainėje sakoma: “Pusė mūsų moterų atrodo kaip Kate, kita pusė - kaip jos sesuo” ir “Angliškai mes kalbame geriau nei bet kur Prancūzijoje.”

Bulgarijoje populiarus tinklaraštininkas Boyanas Yurukovas išleido ryškiai raudoną plakatą su karūna ir baltu užrašu: “Nesijaudinkite ir kelkitės į Bulgariją.”

•

Gavus nepriklausomybę teks stoti į ES Jei per kitais metais rengiamą referendumą Škotija pasisakys už atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės, ji turės iš naujo derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Tokią išvadą padarė du nepriklausomi tarptautinės teisės ekspertai, kurie išanalizavo galimus atsiskyrimo padarinius britų vyriausybės užsakymu. 57 puslapių teisinėje analizėje jie teigia, kad padariniai gali būti panašūs, kaip ir 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai. Tuomet Rusija buvo paskelbta komunistinės valstybės teisių perėmėja, o 14 buvusių sovietinių respublikų turėjo tarptautinius ryšius užmegzti iš naujo.

Tad jei Škotija būtų pripažinta nauja valstybe, ji turėtų iš naujo prašytis priimama į tarptautines organizacijas, tokias kaip ES, Jungtinės Tautos (JT) ir NATO. Tuo metu likusi Jungtinės Karalystės dalis automatiškai išlaikytų visas turimas teises, įsipareigojimus bei galias ir jai nereikėtų iš naujo derėtis dėl esamų sutarčių arba prašyti narystės tarptautinėse organizacijose. Taip pat mano ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kuris dar pernai yra sakęs, jog bet kuri nau-

Škotijos generalinis prokuroras lordas Jamesas Robertas Wallace’as pristatė teisininkų atliktos analizės dėl galimos Škotijos nepriklausomybės išvadas. / PA/Scanpix nuotrauka ja valstybė, atsiskyrusi nuo kurios nors dabartinės ES narės, turėtų iš naujo prašytis būti priimta į Bendriją.

Jungtinėje Karalystėje vykstančias teisines diskusijas dėl atsiskyrimo įdėmiai seka kiti separatistiškai nusiteikę Europos regionai, pirmiausia į Ispanijos sudėtį įeinanti Katalonija, nes daugiau nei pusė jos gyventojų pasirengę rinktis nepriklausomybę. Diskusija įdomi ir autonomiją turintiems,

bet apie nepriklausomybę svajojantiems Ispanijos baskams bei Belgijos flamandams ir valonams, nenorintiems būti vienoje valstybėje.

Tai, kad britų vyriausybė paskelbė tokią teisininkų išvadą, rodo, jog Londonas sunerimęs. Mat jei škotai iš tiesų pasirinktų nepriklausomybę, tai galėtų paskatinti Jungtinės Karalystės, kuri sudaryta iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos, subyrėjimą. Todėl į diskusi-

ją įsiterpė ir šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas. Jis pripažino, kad Škotija gali virsti nepriklausoma valstybe, tačiau teigė, jog jai daug naudingiau būtų likti Jungtinės Karalystės dalimi.

“Paprastai tariant - Didžioji Britanija veikia. Didžioji Britanija gerai veikia.

Kam ją ardyti?” - klausė premjeras straipsnyje, paskelbtame Škotijos laikraščiuose. D.Camerono susirūpinimas suprantamas, nes jis nori likti premjero poste ir po 2015 metais vyksiančių rinkimų. Be to, konservatorių partija niekada neatleistų savo lyderiui, jeigu jam vadovaujant suskiltų valstybė.

Nors tik trečdalis škotų pasisako už nepriklausomybę, Škotijos nacionalinė partija teigia, kad Londone esantis parlamentas nepakankamai atstovauja škotų nacionaliniams interesams.

Todėl ir pradėta kampanija “Taip, Škotija”, kuria siekiama paskelbti nepriklausomybę 2016 metų kovo mėnesį.

Partijos pirmininko pavaduotoja Nicola Sturgeon sako, kad teisės ekspertai yra pateikę įvairių nuomonių dėl nepriklausomos Škotijos tarptautinio statuso. “Esama dalykų, kuriuos lems ne įstatymai, o derybos ir susitarimai.

Jei Jungtinės Karalystės vyriausybė iš visų jėgų stengsis apsunkinti gyvenimą Škotijai, tai ne tik bus labai arogantiška, bet ir pakenks paties Londono interesams”, - aiškina N.Sturgeon.

Škotijos atsiskyrimas sukeltų didelių problemų Jungtinei Karalystei. Škotijoje bazuojasi atominiai povandeniniai laivai “Trident”, o pajamos iš naftos, išgaunamos Šiaurės jūroje prie Škotijos krantų, sudaro didelę dalį valstybės pajamų. Jei Škotija atsiskirtų, Didžiosios Britanijos balsas nebūtų toks svarus tarptautinėse organizacijose, pirmiausia JT Saugumo Taryboje ir Europos Sąjungoje.

Todėl suprantama, kad D.Cameronas ir britų politikai sunerimę. D.Cameronas primena, kad Škotija naudojasi didele autonomija, nes turi savo parlamentą, be to, jai gali būti perduota ir daugiau galių, jeigu atsisakys nepriklausomybės siekio. “Tris šimtmečius mes kartu kūrėme šalies institucijas, kartu kovojome už laisvę ir demokratiją dviejuose pasauliniuose karuose, kartu prekiavome. Mūsų protėviai kartu tyrinėjo pasaulį, o mūsų proseneliai kartu ėjo į mūšį. Mes ir šiandien tai darome kartu, nes mūsų tautas sieja tvirti nesutraukomi ryšiai”, - parašė škotams britų premjeras. Į tai N.Sturgeon atkirto, kad D.Cameronas vadovauja vyriausybei, kuriai škotai valdžios nesuteikė.

•

BBC, Reuters, Economist.com, “The New York Times”, LŽ

2013 02 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Daug spėlionių ir kandidatų

Ateityje Benediktas XVI gyvens vienuolyne Vatikano teritorijoje. / AFP/Scanpix nuotraukos PALMYRA KRUPENKAITĖ

Pasaulis, šiek tiek atsipeikėjęs po netikėto Benedikto XVI pranešimo apie atsistatydinimą, ėmė svarstyti ir spėlioti, kas gali būti kitas popiežius.

Spėlionės, kas galėtų tapti naujuoju popiežiumi, Romoje ir visame pasaulyje įsisiūbavo praėjus vos kelioms valandoms po paskelbimo, kad Benediktas XVI traukiasi. Tačiau jau ne kartą įsitikinta, kad tokios prognozės dažnai būna nepatikimos. Šis klausimas be galo įdomus visiems, nors dabar jis nėra toks aštrus kaip po Jono Pauliaus II mirties. Šio pontifiko įpėdinio išrinkimas turėjo principinės reikšmės, nes Bažnyčiai reikėjo pasirinkti kursą, kurio ji ketino laikytis po labai populiaraus ir charizmatiško pontifiko mirties, t. y. ar iki galo atsiverti pasauliui ir svarstyti tokius klausimus kaip celibato panaikinimas, moters vieta Bažnyčioje ir kurijų valdymo reforma, ar dar labiau sustiprinti ryšius su istorinėmis Bažnyčios šaknimis ir tradicijomis. Tuomet 2005-ųjų balandį į konklavą susirinkę kardinolai pasirinko antrąjį variantą ir paskyrė popiežiumi Josephą Ratzingerį. Jis, pasirinkęs Benedikto XVI vardą, vedė Bažnyčios tradicijų tęstinumo politiką per visą savo pontifikatą.

Lems geografija ar asmenybė Stebintieji, kas vyksta Vatikane, teigia, jog mažai tikėtina, kad ir būsimo-

je konklavoje bus nuspręsta keisti kursą. Dabartinio popiežiaus įpėdinis greičiausiai tęs konservatyvią liniją.

Nors yra tuo nepatenkintų kardinolų, jie kardinolų kolegijoje sudaro mažumą. Be to, visi kardinolai vieningai nori, kad jiems nebūtų daromas joks spaudimas ir įtaka, todėl ateityje gali keistis atskiros detalės arba vadovavimo stilius, tačiau Benedikto XVI pasirinkta kryptis liks nepakitusi.

Spekuliacijos dėl kandidatų Pretendentų į Šventąjį sostą gali būti labai daug. Vieni mano, kad popiežiumi pirmą kartą nuo 1978-ųjų vėl gali būti pasirinktas italas, kiti spėja, kad naujuoju pontifiku gali tapti koks nors kardinolas iš Šiaurės Amerikos, Afrikos ar Azijos.

Vos tik pasirodė pranešimas apie Benedikto XVI atsistatydinimą, to iš karto paklausė populiariausias

Po Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI niekam nekyla abejonių, kad naujasis Bažnyčios vadovas ne tik turi būti pripažintas lyderis, bet dar privalo būti charizmatiškas.

Kitas klausimas, ar kardinolai rinks būsimąjį popiežių vadovaudamiesi geografiniu principu, ar jo asmeniniais bruožais, pirmiausia, įvertindami sugebėjimą vadovauti daugiau kaip milijardui pasaulio katalikų. Paprastai geografiniam principui kardinolai teikia antraeilę reikšmę - popiežius renkamas už nuopelnus Bažnyčiai, nors paprastai kardinolai linkę teikti pirmenybę klasikiniam kandidatui.

Norint rasti tinkamiausią kandidatą XXI amžiuje jau reikia įvertinti ne tik jo sugebėjimą vadovauti kurijai, bet ir mokėjimą nuolat būti pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Po Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI niekam nekyla abejonių, kad naujasis Bažnyčios vadovas ne tik turi būti pripažintas lyderis, bet dar privalo būti charizmatiškas.

Argentinos laikraštis “Clarin”. “Po praktiškai beprecedenčio Bažnyčios galvos sprendimo atsistatydinti didėja galimybė, kad kitą kartą renkant popiežių giliai įsišaknijusios tradicijos ir kriterijai gali pasikeisti ir gali būti netikėtumų”, - parašė “Clarin” ir pabrėžė, jog popiežiaus rinkimas - ne vien geografijos, o daug platesnis klausimas.

Lotynų Amerikos atstovų iš tiesų negalima atmesti. Nors teigiama, kad šioje pasaulio dalyje tvirtas tikėjimas gana fragmentiškas, joje gyvena 40 proc. pasaulio katalikų. Lotynų Amerikos dvasininkai gana liberalūs, todėl Vatikanui itin dažnai tenka įsikišti primenant, kad būtina gerbti senąsias Bažnyčios vertybes. Šiame žemyne, o ir Vatikane gana įtakingas San Paulo vyskupas,

Jauniausias tarp minimų kandidatų 55 metų filipinietis L.A.Tagle, tik pernai įšventintas į kardinolus.

64-erių brazilas Odilo Perdro Schereris, taip pat italų kilmės argentinietis kardinolas Leonardo Sandri, kuriam šiuo metu yra 70 metų.

Nors dabar Europoje pastebimas katalikybės nykimas, ši religija užtikrintai plinta Afrikoje ir Azijoje. Katalikų bažnyčios bastionu Azijoje laikomuose Filipinuose popiežiaus sprendimas trauktis iš karto atsidūrė pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Šioje šalyje daug svarstoma apie tai, ar Benediktą XVI galėtų pakeisti populiarus, nuolat besišypsantis Filipinų kardinolas Luisas Antonio Tagle, būsiantis tarp tų 116 kardinolų, kurie rinks 1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderį ir kuris yra jauniausias tarp visų minimų kandidatų - birželį jam sukaks 56 metai. Benediktas XVI L.A.Tagle įšventino į kardinolus tik 2012 metų lapkričio 24 dieną, tačiau jau tuomet pasigirdo kalbų, kad tai gali būti dabartinio popiežiaus įpėdinis.

Tarp favoritų yra europiečių. Tai dabartinis Milano arkivyskupas 72 metų Angelo Scola ir buvęs Benedikto XVI studentas 68-erių austras kardinolas Christophas Schoenbornas, tačiau jie abu nepriklauso Bažnyčios kunigaikščių kartai. Be to, patys kardinolai norėtų, kad konklavoje būtų svarstomi ir kandidatai iš kitų žemynų, nes “krikščionybė nėra sutelkta tik Europoje”. Todėl šiuo metu kaip galimi kandidatai minimi ir du afrikiečiai. Tai 65-erių Ganos kardinolas Peteris Turksonas ir net 81 metų Nigerijos kardinolas Francisas Arinze.

Apsigyvens vienuolyne

je kontrolę. “Sukilėliai plečia savo kontroliuojamą teritoriją. Nors Basharo Al Assado armija visiškai kontroliuoja Damasko provincijos dalis, sostinę ir centrinę Hamos provinciją, ji patiria nuostolių Homso centriniame regione, Deir az Zore rytuose ir Alepe bei Rakoje šiaurėje”, - teigė R.Abdel Rahmanas.

dovą. Teisėsauga jau kelis mėnesius tyrė šio koncerno generalinio direktoriaus Giuseppe Orsi veiksmus, nors jis neigė bet kokius nusižengimus, esą įvykdytus 2010 metais, pasirašant kontraktą su Indija dėl 12 sraigtasparnių “AgustaWestland” pardavimo. Šią bylą tiriantis teisėjas taip pat skyrė namų areštą “AgustaWestland” įmonės vadovui Bruno Spagnolini.

“Finmeccanica” - ne vienintelė Italijos pramonės milžinė, kurios veiksmais susidomėjo tyrėjai. Prokurorai praeitą savaitę apkaltino energetikos milžinės ENI generalinį direktorių Paolo Scaroni dėl kyšių mokėjimo Alžyro pareigūnams.

Pats Benediktas XVI sako, kad į įpėdinio rinkimo reikalus nesikiš, tačiau jei reikės, padės tai daryti. Vatikanas pranešė, kad po vasario 28 dienos buvęs pontifikas iš pradžių apsistos popiežių vasaros rezidencijoje Kastel Gandolfe netoli Romos, o paskui įsikurs buvusiame vienuolyne Vatikano teritorijoje - visai šalia savo įpėdinio.

Paprasti tikintieji nevienodai vertina popiežiaus sprendimą. Vieni tai laiko drąsiu poelgiu, įkvėpsiančiu naujos gyvybės Katalikų bažnyčiai, ir tam tikru precedentu, kurio ateityje turėtų laikytis kiti solidaus amžiaus popiežiai. Kiti - priešingai - liūdi, kad kardinolų konklavoje išrinktas lyderis gali taip paprastai pasitraukti.

Pasaulio žiniasklaida, dažniausiai girdama Benedikto XVI asmenines savybes, pabrėžia, kad Vatikanui reikėtų inicijuoti reformas, nes, kaip rašo dienraštis “The Guardian”, Benedikto XVI pontifikatas “teologiškai, politiškai ir organizacine prasme buvo Jono Pauliaus II popiežiavimo tąsa, su visais jo trūkumais ir privalumais”. Taip pat siūloma paversti Katalikų bažnyčią “labiau kolegialia organizacija” ir rasti tokį daugiau kaip milijardui žmonių turintį vadovauti lyderį, kuris ne tik būtų charizmatiškas kaip Jonas Paulius II, bet ir sugebėtų tapti toks pat įtakingas. Ar pavyks tai padaryti, paaiškės jau prieš Velykas, kurios šiemet bus švenčiamos kovo 31 dieną.

•

Trumpai MIRĖ “DUJŲ KARALIUS”

UŽIMTAS ORO UOSTAS

Sulaukęs 78 metų, vasarnamyje netoli Maskvos dėl širdies problemų mirė Rusijos valstybinę dujų kompaniją “Gazprom” pasauline gigante pavertęs “dujų karalius” Remas Viachirevas. Jis savo karjerą energetikos sektoriuje pradėjo XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje Volgos regione, o 1983 metais iškilo iki Sovietų Sąjungos dujų pramonės viceministro posto. R.Viachirevą 1992 metais ką tik restruktūrizuotos “Gazprom” vadovu paskyrė tuometinis prezidentas Borisas Jelcinas, tačiau po neramaus dešimtmečio “dujų karalius” atsistatydino. Pasitraukęs iš kompanijos vykdomojo vadovo posto, R.Via-

Nevyriausybinė organizacija “Syrian Observatory for Human Rights” pranešė, kad sukilėliai Sirijos šiaurinėje Alepo provincijoje užėmė karinį oro uostą, kur nukovė, sužeidė ar paėmė į nelaisvę iš viso maždaug 40 karių. “Likę kariai atsitraukė iš oro uosto, palikdami kelis karo lėktuvus ir daug amunicijos”, - sakė organizacijos direktorius Rami Abdel Rahmanas. Al Džiros karinis oro uostas buvo užimtas kitą dieną po to, kai islamistų sukilėliai užgrobė Tabkos miestą kaimynėje Rakos provincijoje, o paskui perėmė netoliese esančios strategiškai svarbios Al Sauros užtvankos Eufrato upė-

R.Viachirevas dešimtmetį vadovavo Rusijos dujų milžinei “Gazprom”. chirevas tapo “Gazprom” valdybos pirmininku. Šiame poste jis išbuvo neilgai ir vėliau beveik nebuvo matomas viešajame gyvenime. “Gazprom” nuo 1993 metų buvo iš dalies privatizuota per smarkiai kritikuojamą valstybės turto išpardavimą posovietinėje Rusijoje.

SUIMTAS “FINMECCANICA” VADOVAS Italijos policija dėl įtarimų korupcija, lėšų grobstymu bei kyšių mokėjimu Indijos vyriausybei suėmė aerokosminių ir gynybos technologijų milžinės “Finmeccanica” va-

AFP, BNS, LŽ

8

2013 02 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

Favelų gyventojaivaduojasi iš skurdo Kulminaciją pasiekusio Brazilijos karnavalo šėlsmas atneš džiaugsmo kibirkštį ir lūšnynų miestelių favelų gyventojams. Gerėjančios socialinės ir ekonominės sąlygos ir tebevykstantis favelų modernizacijos procesas prikelia lūšnynų gyventojus iš skurdo bei leidžia jiems įsidarbinti visame Rio de Žaneire.

Vienoje didžiausių Rio de Žaneiro favelų - Complexo do Alemao gyvena daugiau kaip 100 tūkst. brazilų. Ji siauromis alėjomis ir trapiais labirintais driekiasi daugiau nei 3 kilometrus. Complexo do Alemao - išskirtinė favela, nes joje Brazilijos valdžia pastatė modernų funikulierių. Jis leidžia ilgą laiką skurdą kentusiems favelos gyventojams susisiekti su aplinkiniais Rio de Žaneiro rajonais bei palengvina jų kelionę į darbą. Šis funikulierius - geriausias pavyzdys, kad valdžios vykdyta pacifikacijos programa, kuri padėjo išvaryti narkotikų gaujas iš lūšnynų miesto, davė apčiuopiamų rezultatų. Favelų ir visos Brazilijos ekonomika kyla, o buvę skurdžiai tampa augančios vidurinės klasės atstovais.

Pacifikacijos nauda Pacifikacijos programa - vienas sėkmingiausių Rio de Žaneiro valdžios veiksmų. Ji padėjo sumažinti nusikalstamumą ir prikėlė favelas naujam gyvenimui. Dramatišku pirmuoju pacifikacijos etapu ginkluoti policijos padaliniai kartu su kariuomene ir jūrų pėstininkais 2008 metais pradėjo kryžiaus žygį prieš narkotikų gaujas Rio de Žaneiro lūšnynuose. Į Complexo do Alemao favelą 2010 metais atvyko daugiau kaip 300 policijos pareigūnų ir karių. Apsiginklavę sunkiąja technika - tankais bei sraigtasparniais - jie, nepatirdami beveik jokio pasipriešinimo, išvarė narkotikais prekiaujančias gaujas iš šio lūšnynų rajono. Kai Complexo do Alemao tapo saugi, Rio de Žaneiro valdžia pradėjo antrąjį pacifikacijos

Faveloje įrengtas funikulierius palengvina gyventojų kelionę į darbą. / Reuters/ AFP/Scanpix nuotraukos

Favelų ir visos Brazilijos ekonomika kyla, o buvę skurdžiai tampa augančios vidurinės klasės atstovais. etapą - teikti socialines paslaugas.

Didmiesčio valdžia faveloje pastatė mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, ėmė teikti komunalines paslaugas lūšnyno žmonėms. Daugelis favelos gyventojų galėjo džiaugtis elektra, švariu geriamuoju vandeniu, iš čia pradėta gabenti buitines atliekas, tiesti asfaltuotus kelius, įrengtas funikulierius.

Funikulierius padėjo gyventojams iš vieno favelos galo į kitą nukakti vos per 16 minučių. Pėsčiomis šį atstumą brazilai būtų nukeliavę per dvi valandas. Kiekvienam funikulieriaus keleiviui Rio de Žaneiro miesto valdžia pasiūlė nuolaidas - nemokamą grįžimo bilietą kiekvieną dieną bei lengvatinę bilieto kainą mažas pajamas gaunan-

tiems žmonėms. Naudodamiesi funikulieriumi favelos gyventojai gali greitai nuvykti į didmiesčio centrą, dėl to vis daugiau jų gali čia įsidarbinti.

Atveria naujas galimybes Nuo 2008 metų dauguma didžiausių Rio de Žaneiro favelų buvo išlaisvintos iš nusikaltėlių gniaužtų ir jose buvo atkurta tvarka. Tai pagerino gyvenimą daugiau kaip milijonui brazilų. Rio de Žaneiro savivaldybei priklausančio Perreira Pasos instituto prezidentė Eduarda La Rocque sakė, kad svarbiausias savivaldybės uždavinys - užtikrinti saugumą ir teikti kokybiškas socialines paslaugas. “Kai išlaisvinome favelas iš narkotikų gaujų kontrolės, jose ge-

rokai sumažėjo nusikalstamumas. Favelų gyventojai pradėjo nebebijoti nusikaltėlių siautėjimo”, - džiaugėsi E.La Rocque. Ji pridūrė, kad pacifikacija pagerino Brazilijos ekonomiką ir suteikė darbo perspektyvas lūšnynų gyventojams.

“Nuo šiol Rio de Žaneiro favelos patenka į oficialų didmiesčio žemėlapį.

Dėl to lūšnynų gyventojai gali įsidarbinti visame Rio de Žaneire ir nebejausti socialinės atskirties. Įsidarbindami jie gali nurodyti oficialų adresą ar pašto kodą ir jiems nereikia bijoti pasakyti darbdaviui, kad gyvena gatvėje”, - sakė E.La Rocque.

Perreira Pasos instituto prezidentės nuomone, favelose teikiamos socialinės paslaugos atveria lūšnynų gyventojams galimybę pradėti naują gyvenimą ir plėtoti savo verslą. “Mokome vaikus. Vis daugiau favelos gyventojų pramoksta rašyti ir įgyja išsilavinimą.

Jose taip pat kuriamos įmonės, atsiranda naujų parduotuvių. Favelų eko-

nomika auga. Ir tai yra labai svarbu jose gyvenantiems žmonėms”, - sakė E.La Rocque.

Dauguma favelų gyventojų džiaugiasi pacifikacijos rezultatais. Jie giria Rio de Žaneiro valdžios institucijas ir sako, kad gyvenimas tik gerėja. 35 metų namų šeimininkė Natalaia Barros sako, kad, išvijus nusikaltėlius, ji jaučiasi saugesnė ir mažiau jaudinasi dėl vaikų. “Faveloje gyvename kur kas saugiau. Nebijome gaujų karų ir galime susirasti darbą. Anksčiau nerimavau dėl savo vaikų ir bijojau, kad jie gali nueiti klystkeliais. Tačiau dabar tikiu, kad mano vaikai taps garbingais žmonėmis ir dirbs sąžiningą darbą”, - sakė N.Barros.

Tačiau 16 metų moksleivis Windersonas Mendezas apgailestauja, kad faveloje padažnėjo smulkių nusikaltimų.

“Kai narkotikų gaujos valdė favelą, niekas nedrįso vogti svetimo turto, nes bijojo gaujų vadų. Šiuo metu visi nuogąstauja dėl smulkių vagysčių.

Anksčiau galėjome miegoti atidarę namo duris ir nebijoti, kad vagilius įsliūkins į namą”, - pasakojo W.Mendezas.

Laukia turistų antplūdžio Brazilijos taikomosios ekonomikos tyrimų instituto ekonomikos profesorius Marcelo Neri mano, kad sėkminga pacifikacijos programa ne tik pagerino lūšnynų gyventojų gyvenimą, bet ir priviliojo daugiau turistų į Rio de Žaneirą. “Jaučiame turistų antplūdį.

Jie vieši ne tik centriniuose Rio de Žaneiro rajonuose, bet ir favelose. Turistai nesibaimina, kad taps narkotikų gaujų taikiniais, todėl drąsiai važiuoja į favelas”, - sakė M.Neri.

Jis pridūrė, kad saugios favelos privilios dar daugiau turistų į 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą bei 2016 metų vasaros olimpines žaidynes. “Brazilija po kelerių metų taps pasauliniu turistų traukos centru. Per pasaulio futbolo čempionatą ir olimpines žaidynes tikimės turistų antplūdžio. Sporto aistruoliai domisi įvykiais Brazilijoje.

Jie žino, kad šalies valdžia pažabojo nusikaltėlius, todėl Rio de Žaneire gali jaustis saugūs”, - teigė M.Neri.

•

Šiaurės Korėja šiurpina pasaulį Šiaurės Korėja išbandė dar vieną savo atominį užtaisą. Šį komunistinės valstybės žingsnį pasmerkė didžiosios pasaulio valstybės ir svarbiausios tarptautinės organizacijos.

Regiono seisminio stebėjimo agentūros užfiksavo 4,9-5,1 balo požeminį smūgį, kurio epicentras buvo toje pačioje vietoje kaip ir Šiaurės Korėjos Pungjė-ri branduolinių bandymų poligonas. Šio požeminio smūgio židinys buvo labai arti paviršiaus, vos vieno kilometro gylyje.

Pietų Korėjos gynybos ministerija teigė, kad sprogimo galia buvo 6-7 kilotonos.

Vienoje įsikūrusi stebėsenos agentūra CTBTO nurodė, kad sprogdinimas buvo panašus į ankstesnius šios šalies branduolinius bandymus, įvykdytus 2006 ir 2009 metais. Pchenjanas “aukštesnio lygio” branduoliniu bandymu grasino kelias savaites ir nė nepaisė perspėjimų dėl rimtų pasekmių iš Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos. Šiaurės Korėjos pažadas dėl “aukštesnio lygio” bandymo pakurstė spėliones, kad tai buvo urano užtaisas.

Tai patvirtintų įtarimus, kad Šiaurės Korėja daug metų slapta sodrino ginklams tinkamą uraną. Kai kurie ekspertai spėjo, kad galėjo būti įvykdytas ir plutonio, ir urano užtaisų bandymas.

2006 ir 2009 metais Šiaurės Korėja įvykdė branduolinius plutonio užtaiso bandymus. Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas sulaukė didžiųjų pasaulio valstybių ir svarbiausių tarptautinių organizacijų pasmerkimo. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Šiaurės Korėjos įvykdytas branduolinis bandymas nesuteikė šiai komunistinei valstybei daugiau saugumo ir paragino tarptautinę bendruomenę taikyti sankcijas Šiaurės Korėjai. B.Obama pridūrė, kad Vašingtonas “išliks budrus ir tvirtai vykdys tarptautinius įsipareigojimus savo sąjungininkams Azijoje”. Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas sulaukė ir Rusijos pasmerkimo. Maskva teigė, kad šiuo branduoliniu bandymu komunistinė valstybė pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Rusijos pozicijai pritarė ir JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. Jis pareiškė, kad tai “provokaci-

ja, kuri destabilizuoja Rytų Azijos regioną”.

Europos Sąjunga mano, kad Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas tapo “dar vienu įžūliu iššūkiu” pasaulinėms branduolinio ginklo neplatinimo pastangoms. ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton perspėjo Šiaurės Korėją, kad “Bendrija aktyviai bendradarbiaus su partneriais ir stengsis užkirsti kelią tolesniems branduolinio ginklo bandymams”.

Tuo metu NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas teigė, kad Šiaurės Korėja “pasielgė neatsakingai ir sukėlė grėsmę viso pasaulio taikai bei saugumui”. Jis nurodė komunistinei valstybei “tuojau pat nutraukti provokacinius veiksmus ir atsisakyti branduolinės programos”.

Nuo Šiaurės Korėjos nusisuko ir “tvirtą nepritarimą” įvykdytam branduoliniam bandymui parodžiusi Kinija. Šios valstybės Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad “nepaklusni sąjungininkė nuėjo per toli ir, nepaisydama didelio masto tarptautinės bendruomenės priešinimosi, susprogdino užtaisą”. Kinija paragino Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką “laikytis savo įsipareigojimų dėl branduoli-

Kim Jong Unas grasina pasauliui naujais branduoliniais bandymais. nio nusiginklavimo ir nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų pabloginti padėtį”. Kinija yra svarbiausia Šiaurės Korėjos sąjungininkė, kuri aktyviai prekiauja su “nepaklusnia” šalimi ir teikia jai pagalbą.

Tuo metu pati Šiaurės Korėja perspėjo, kad jos naujas branduolinis bandymas tebuvo “pirmasis” žingsnis ir pagrasino imtis griežtesnių veiksmų, jeigu jai būtų didinamos

sankcijos. “Naujausias branduolinis bandymas tebuvo pirmasis veiksmas, kuriuo pademonstravome didžiausią įmanomą santūrumą. Jeigu JAV savo tolesniu priešiškumu dar labiau apsunkins padėtį, imsimės griežtesnių veiksmų”, - sakoma Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

•

AFP, BNS, BBC, LŽ

2013 02 13 Lietuvos žinios

Verslas

9

Uždarytą Ūkio banką gelbės Atkelta iš

• 1 p.

SKAIČIAI 2012 metų rugsėjo pabaigoje Ūkio banke iš viso laikyta 3,467 mlrd. litų indėlių, bankas deklaravo turintis 4,094 mlrd. litų turto.

Gyventojai tuo metu jame laikė 2,544 mlrd. litų, privačios įmonės 672 mln. litų indėlių. Apie 112 mln. litų indėlių banke turėjo finansų institucijos, 83 mln. litų - valstybės ir savivaldybių įmonės, valdžios institucijos - 56 mln. litų. Šių metų sausio 8 dieną “Ūkio banko investicinė grupė” (ŪBIG), kurios vienas pagrindinių akcininkų yra V.Romanovas, įkeitė visą turtą.

Skyrė šešias dienas Lietuvos bankas vakar įpareigojo paskirtą laikinąjį administratorių Adomą Ąžuolą Audicką, buvusį ūkio viceministrą, ne vėliau kaip per 6 dienas pateikti išvadas apie Ūkio banko būklę ir pasiūlyti tokius jo pertvarkymo būdus, kad kuo mažiau nukentėtų viešieji finansai ir būtų užtikrintas tolesnis įsipareigojimų vykdymas banko klientams.

Apribota Ūkio banko finansinė veikla reiškia, kad šešias kalendorines dienas laikinasis banko administratorius vertins, kokia yra banko būklė, o klientai negalės naudotis banko finansinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, išsigryninti pinigų bankomatuose, pasiimti jų iš sąskaitos banko padalinyje, atsiskaityti šio banko kortelėmis ar pervesti lėšas naudodamiesi elektronine bankininkyste.

Banko indėliai ir lėšos sąskaitose iki 100 tūkst. eurų (345,28 tūkst. litų) yra apdrausti.

Centrinis bankas sutiktų svarstyti Ūkio banko įsipareigojimų ir turto perkėlimą į kitą banką. Tokio sprendimo nepavyko įgyvendinti uždarius “Snorą”, kurį valstybė vėliau nacionalizavo. “Daug priklausys nuo realios Ūkio banko finansinės būklės, kurią fiksuos banką patikrinęs administratorius ir auditoriai, tačiau mūsų prioritetas aiškus - bankinės veiklos tęstinumas užtikrinant, kad pertvarka būtų efektyviausias, racionaliausias ir pigiausias problemos sprendimo būdas valstybei”, - vakar kalbėjo V.Vasiliaus-

Ūkio banko skolos savo klientams, įskaitant indėlius, 2012 metų rugsėjo pabaigoje siekė 3,527 mlrd. litų.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Lietuvoje investuoti į Ūkio ir “Finastos” bankus.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas vakar tikino, kad Ūkio banko neturėtų ištikti “Snoro” likimas, nes jo padėtis esą skiriasi nuo “Snoro”, nors sklindanti neigiama informacija neva pakerta jo likvidumą.

V.Vasiliauskas taip pat tikino, kad tai “skirtinga situacija nei “Snoro”

Lietuvos banko duomenimis, Ūkio banke šiuo metu yra 2,6 mlrd. litų apdraustų indėlių. kas. Jis patvirtino, kad Šiaulių bankas jau pareiškė norą dalyvauti restruktūrizuojant Ūkio banką - apie tokią galimybę V.Vasiliauskas sakė vakar dieną telefonu kalbėjęs su Šiaulių banko valdybos pirmininku. Šiaulių bankas vakar pavakare per vertybinių popierių biržą “NASDAQ OMX Vilnius” pranešė, kad įvykusiame jo valdybos posėdyje nuspręsta dalyvauti derybose dėl galimo AB Ūkio banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų ar jų dalies perėmimo. Tai biržai pranešė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.

Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodžiusios spėlionės, neva Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), vienas Šiaulių banko akcininkų, ketina

atveju - ten buvo nusikalstama veika, o čia - grynai aplaidumas”.

Nenorėjęs prisistatyti Lietuvos finansų analitikas LŽ teigė, jog Ūkio bankui veikiausiai nebus pritaikytas “Snoro” žlugimo scenarijus ir bankrotas nebus skelbiamas. Anot šaltinio, šalies bankininkai laikosi nuomonės, kad dar vieno didelio komercinio banko bankrotas sukrėstų finansų sistemą, ji tokio smūgio esą neatlaikytų.

Vertė mažesnė, nei deklaruojama Lietuvos banko valdyba sprendimą apriboti Ūkio banko veiklą priėmė įvertinusi rizikingas pastarųjų metų Ūkio banko veiklos tendencijas. Bankas esą nevykdė priežiūros institucijos nurodymų ir dėl to kilo grėsmė stabi-

liai ir patikimai jo veiklai. 2012 metų gruodį - 2013 metų sausį vyko Ūkio banko inspektavimas. Nustatyta, kad jis vykdė rizikingą veiklą, netinkamai vertino prisiimamą kredito riziką, ne visais atvejais įsitikino skolininkų galimybėmis vykdyti skolinius įsipareigojimus, neformavo pakankamų specialiųjų atidėjinių probleminėms paskoloms. Nustatyta, kad Ūkio banko turto grynoji vertė, suformavus tinkamus specialiuosius atidėjinius, tinkamai įvertinus kitą turtą, būtų mažesnė, nei deklaruojama priežiūros institucijai pateikiamose ataskaitose, o bankas nevykdytų su kapitalu susijusių riziką ribojančių normatyvų.

“Sprendimą lėmė visų pirma susijusių paskolų portfelis. Inspektavimas buvo baigtas vasario 1 dieną. Ataskaitoje buvo nurodyta maždaug 800 mln. litų suformuotų papildomų atidėjinių.

Tas reikštų, kad banko kapitalas “suvalgomas” ir iš principo kalbėti apie banko veiklos tęstinumą būtų sudėtinga”, - po skubaus susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi vakar teigė V.Vasiliauskas. Jis tvirtino, kad pinigai Ūkio banke ėmė tirpti penktadienį, kai didžiausias banko akcininkas Vladimiras Romanovas prabilo apie Kauno “Žalgirio” klubo skolas ir pareiškė perleidžiantis komandą.

Vertybinių popierių biržos

“NASDAQ OMX Vilnius” valdyba vakar nusprendė sustabdyti AB Ūkio banko narystę, visi šio banko galiojantys pavedimai prekybos sistemoje anuliuoti.

Įtarimai dar nepareikšti Generalinė prokuratūra, įvertinusi antradienio popietę Lietuvos banko pateiktą informaciją apie 20052012 metais sudarytus įtartinus sandorius Ūkio banke, pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, tačiau jokių procesinių veiksmų prokurorai kol kas nesiėmė. Generalinė prokuratūra vakar skelbė neturinti duomenų, kur yra Ūkio banko pagrindinis akcininkas V.Romanovas.

Prokurorų turimais duomenimis, nėra pagrindo teigti, jog įtarimai gali būti pareikšti šiam verslininkui, o už įtarimų keliančią veiklą esą atsakingi banko vadovai. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Smūgis smulkiesiems “Mane ši žinia nustebino ir nežada nieko gero”, - LŽ vakar kalbėjo Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Mackevičius. Pasak jo, Kauno verslininkai su Ūkio banku draugauja, “nes ir jis draugiškas”.

Pats asociacijos vadovas turi kelias parduotuves Kauno rajone. Tenka dažnai į banko sąskaitas įnešti grynųjų, tad verslininkas, kaip ir dauguma jo kolegų, mielai naudojosi Ūkio banko pasiūlymu nemokamai priimti grynuosius. “Dabar vėl bus nemenkų papildomų išlaidų”, - apgailestavo verslininkas. Pastaruosius mėnesius žiniasklaidos pranešimus apie neva abejotinus Ūkio banko valdybos sprendimus verslininkai leido pro ausis. “Jei visi tikėtų tuo, kas rašoma, būtų galima sužlugdyti bet kurį banką, užtektų vien to, kad visi pultų atsiimti savų pinigų”, - kalbėjo A.Mackevičius. Kita vertus, jis abejoja, ar Ūkio banko veiklos pristabdymas galėtų būti verslui tragiškas, nes, jo žiniomis, dauguma įmonių “po “Snoro” pamokos” didžiausias pinigų sumas dabar laiko didžiuosiuose bankuose, per kuriuos vykdo ir atsiskaitymus, o Ūkio banke esą laikomos apyvartinės lėšos.

Sustos nesustabdyti Vis dėlto kitas tos pačios asociacijos vadovas direktorius Giedrius Romeika LŽ prisipažino, kad vieną kitą savaitę verslą teks pristabdyti, tai, jo žiniomis, laukia ir dalies kitų smulkiųjų verslininkų. “Lietuvos banko sprendimas mus labai nuliūdino, nes ne viena smulkioji įmonė Ūkio banke turi savo vienintelę sąskaitą”, - neslėpė G.Romeika.

Kurį laiką, nors pristabdyta tik Ūkio banko veikla, patirs nepatogumų ir jo padalinių klientai, ypač tie, kurie turi reikalų su draudimo UAB “Bonum Publicum” ir UAB Ūkio banko lizingas. Mat nors šių banko padalinių veikla nesustabdyta, jų sąskaitos yra Ūkio banke. Todėl iki specialaus pranešimo teks susilaikyti nuo periodinių įmokų mokėjimo. Apie įvedamą naują atsiskaitymo už paslaugas tvarką vakar jau suskubo pranešti ir kai kurios paslaugų bendrovės.

•

Persirikiuoja uosto investicijos VIDA BORTELIENĖ

Didžiausią Klaipėdos uosto investicijų dalį šiemet sudarys išlaidos suskystintų gamtinių dujų terminaloparengiamiesiems darbams.

Kitų poreikių svarba keisis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pradėjo vykdyti nacionalinės svarbos užduotį - iki vasaros vidurio turi būti išgilinta akvatorija suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, kad vėliau ten galėtų vykti hidrotechninių įrenginių statybos darbai. Rangovo paieškoms ir viešųjų pirkimų procedūroms užsitęsus, sutartis su konkurso laimėtoju - Nyderlandų kompanija “Van Oord Dredging and Marine Contractors”,

pasiūliusia 87 mln. litų kainą, - pasirašyta tik sausio 23 dieną vietoj pernai lapkritį numatytos datos. Žemkasė “Utrecht” laivo stovėjimo duobę pradėjo kasti praėjusį penktadienį, bet tikimasi, kad galinga technika darbų grafiką pasivys. Per pusmetį numatoma iškasti 300 metrų ilgio, 60 metrų pločio ir 16 metrų gylio duobę. Į jūrą bus išpilta 1,5 mln. kubinių metrų grunto.

Kitoks prioritetų sąrašas Į Klaipėdos uostą atvykęs susisiekimo ministras Rimvydas Sinkevičius tvirtino pirmiausia lipęs į žemkasę norėdamas įsitikinti jos darbo našumu. “Kilo nerimo dėl nacionalinės svarbos objekto. Rangovo konkursas galėjo būti apskųstas, bet viskas klostėsi sklandžiai. Darbai pradėti. Laivo

kapitonas patikino, kad juos atliks laiku. Jeigu, žinoma, neįvyks ko nors nenumatyto”, - dalijosi įspūdžiais R.Sinkevičius.

Pasižvalgęs po kitą šių metų investicijų objektą - Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą, ministras teigė neabejojantis, kad šis terminalas bus baigtas iki rudens ir atiduotas naudoti dar šiemet.

Kur kas daugiau neaiškumų išlieka dėl Minijos ir Baltijos prospekto sankryžos statybos terminų, kuriuos lems Susisiekimo ministerijos bendradarbiavimas su Klaipėdos savivaldybe. Numačius prioritetinius darbus, su KVJUD vadovybe aptartos 2013 metų išlaidos ir ateinančių metų investicijos. Patvirtinta 328 mln. litų investicijų suma nebus keičiama, tačiau kai kurios pozicijos bus su-

keistos vietomis, nes pagal įmonių paraiškas būtiniausių išlaidų sąrašas siekia 460 mln. litų. Darbams, susijusiems su SGD terminalu, numatyta 170 mln. litų. R.Sinkevičius spėja, kad į tokį limitą pavyktų įtilpti, jeigu ir kiti darbai, pavyzdžiui, terminalo duobės gilinimas, konkursuose atpigtų. Dar 460 mln. litų prireiks investicijoms per ateinančius 3 metus.

Nepatenkintų poreikių rezervas yra tik vienas - valstybei priklausanti išmokėti pelno dalis. Pernai ji sudarė 34 mln. litų.

Laisvas sklypas Naujasis KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė per savaitę darbo dar nespėjęs suprasti, kiek lėšų per artimiausius 3 metus pareikalaus kiti su SGD terminalo atsiradi-

mu susiję darbai. Ekspertai yra rekomendavę, kad norint užtikrinti SGD tanklaivių įplaukimo saugumą reikia platinti uosto vartus. Ministras taip pat kėlęs šį klausimą. “Kanalo platinimo dėl SGD terminalo problematiką nagrinėsime atskirai”, - aiškino A.Vaitkus.

Pasidomėjus, ar KVJUD nesidairo į prieš keletą metų miestui atiduotą buvusią laivų remonto įmonės “Laivitė” teritoriją, kurios įkeistą nekilnojamąjį turtą, vertinamą 32 mln. litų, šiuo metu bankas parduoda iš varžytinių, naujasis uosto vadovas atsakė mįslingai. “Būtų gerai, kad į turtą pretenduotų uosto kompanijos. Mes padėtume pasiekti, kad teritorija atitektų uostui”, - kalbėjo A.Vaitkus. Šią teritoriją iš marių pusės juosiančios krantinės, vertinamos 100 mln. litų, iki šiol priklauso valstybei.

•

10

2013 02 13 Lietuvos žinios

Verslas

Gyventojai nesuvaldo bendrijų parinkimui ir piktnaudžiavimams”, sakė advokatė.

V.Ramanauskaitės manymu, ginčų sumažėtų, jei daugiabučių gyventojai būtų aktyvesni. Ji pabrėžė, kad bendrijų nariai turi teisę balsuoti ne tik susirinkimuose, bet ir raštu.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Daugiabučių namų savininkų bendrijų narių ir administracijos nesantaika negęsta.

Ją kursto esą nepakankama nesąžiningų bendrijų pirmininkų kontrolė.

Vien šiemet pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos 56 civilinės bylos, susijusios su ginčais tarp daugiabučių namų savininkų bendrijų ir jų narių. Pernai tokių bylų buvo 572. “Didžiąją dalį tokių bylų sudaro ginčai dėl skolos išieškojimo iš bendrijų narių už komunalines paslaugas bei kiti mokestiniai ginčai”, - sakė duomenis pateikusi Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Griškevič.

Kiek tokio pobūdžio ginčų teismų nepasiekė, galima tik spėlioti.

Teisininkai pripažįsta, kad ginčų nagrinėjimas teismuose pareikalauja didelių išlaidų ir gali užtrukti kelerius metus. Todėl gyventojai nelinkę veltis į teismo procesus.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sakė, kad su daugiabučių namų bendrijų pirmininkų savivale susidūrę gyventojai priversti bergždžiai ieškoti pagalbos, nes šiuo metu nėra jokios realios bendrijų kontrolės. Jis patikino, kad ilgai trunkančių nesutarimų pavyzdžių jo darbo praktikoje netrūksta.

Savivalė pasireiškia įvairiai J.Antanaičio teigimu, pasitaiko atvejų, kai piktnaudžiaudami padėtimi bendrijų pirmininkai savo mokesčių naštą nusprendžia palengvinti kitų bendrijos narių sąskaita.

“Pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas gyvena labai dideliame bute, o kiti nariai - mažuose. Paprastai mokesčius turime mokėti priklausomai nuo buto ploto, tačiau siekdamas naudos kokios nors bendrijos pirmininkas gali pasiūlyti įvesti lygiavą. Tokiu būdu visi bendrijos nariai moka po lygiai ir taip dengia dalį jo mokesčių”, - pasakojo pašnekovas.

Skundžiasi kontrolės stygiumi

J.Antanaičio teigimu, prokuratūra į daugiabučių bendrijų narių skundus žiūri nerimtai, nors bendrijų metinė apyvarta gali siekti net keletą milijonų litų. / LŽ archyvo nuotrauka

Priversti bendrijos pirmininką atskleisti visus dokumentus galima tik per teismą.

Tačiau gyventojai dėl didelių išlaidų nėra linkę į jį kreiptis.

Taip pat esama pavyzdžių, kai pirmininkas savavališkai sudaro sutartį su šilumos tiekėju ir už namo sunaudotą karštą vandenį bei šilumą moka pagal skaitiklio rodmenis, surinkdamas pinigus iš gyventojų. “Tai neleistina, tačiau tokiu būdu nesąžiningas pirmininkas gali gauti 2-4 proc. nuolaidą ir ją naudoti savanaudiškais tikslais. Tokia piktnaudžiavimo galimybė susidaro, kai bendrijos nariai nekontroliuoja bendrijos ūkinės finansinės veiklos”, - aiškino jis.

Būna atvejų, kaip teigė pašnekovas, kai bendrijos pirmininkas savavališkai išnuomoja bendrąsias patalpas ir atsisako bendrijos nariams atskleisti, kiek lėšų už tai gauna ar kam panaudoja gautus pinigus.

Tačiau bene labiausiai stebina tai, kad bendrijos pirmininku gali būti ir

už tai atlyginimą gauti įkalinimo įstaigoje kalintis žmogus. Tai, kaip patikino J.Antanaitis, realus pavyzdys.

Ginčų pagrindas - finansai Advokatų kontoros “Borenius, Švirinas ir partneriai” advokatas ir partneris Vaidas Mackonis pasakojo, kad daugiausia ginčų tarp daugiabučių namų bendrijų ir jų narių kyla dėl finansinių dalykų: mokėjimų, atliekamų darbų kokybės ir kainos. Tačiau pabrėžė, kad apskritai tokio pobūdžio skundai nėra masinis reiškinys - pernai jų advokatas sakė sulaukęs apie dešimtį.

Vienas įdomesnių darbo praktikoje pasitaikiusių nesutarimų, kaip pasakojo advokatas, kilo dėl daugiabučio namo stogo remonto darbų. Bendrijos nariai susirinkime

patvirtino darbų kainą, tačiau pareigą išrinkti rangovą paliko pirmininkui.

“Galiausiai nutiko taip, kad parinktas rangovas nuėmė stogą ir savaitgaliui paliko jį visiškai neuždengtą. Užklupo liūtis ir užliejo beveik visus butus. Bendrijos nariai tiek rangovą, tiek bendriją padavė į teismą. Paaiškėjo, kad bendrija su rangovu buvo sudariusi sutartį, kuri iš esmės tenkino vien rangovo interesus”, - pasakojo V.Mackonis.

Advokatų profesinės bendrijos “Bagdanskis iLAW” advokatė Vilma Ramanauskaitė patvirtino, kad reikalingos paslaugos teikėjo pasirinkimas dažnai įžiebia nesutarimų. “Bendrijos nariai paprastai neturi pakankamai laiko ir lėšų kontroliuoti paslaugų sutarčių, už kurias atsakingas pirmininkas, sudarymo. Net ir esant pirmininkui bendrija gali samdyti daugiabučio namo administratorių, kad šis rūpintųsi visų paslaugų organizavimu. Tačiau tokiais atvejais atsiranda daug erdvės neskaidriam tiekėjo

J.Antanaitis buvo įsitikinęs, kad siekdamos išvengti panašaus piktnaudžiavimo bendrijos turėtų būti atskaitingos savivaldybei. “Deja, mokymų bendrijos pirmininkams nebūna, kontrolės ir atskaitomybės nėra. Todėl kiekvienas kovoja, kaip išmano”, - sakė jis ir pabrėžė, kad naujame Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme numatyta ginčų nagrinėjimo komisija yra neveikiantis darinys.

Pašnekovo teigimu, pagal teisės aktus daugiabučių namų bendrija yra visiškai savarankiškas organas, todėl norint patikrinti pirmininko veiklą būtina gauti ketvirtadalio bendrijos narių sutikimą. O tai padaryti, kaip rodo patirtis, beveik neįmanoma.

“Net ir radusi trūkumų finansinių nusikaltimų tarnyba yra bejėgė: tik visuotinis bendrijos susirinkimas gali nuspręsti, kaip elgtis pirmininko atžvilgiu. Tuo tarpu prokuratūra į tokius skundus žiūri labai nerimtai, lyg bendrija būtų kažkieno interesus tenkinantis vaikiškas sambūris. Nors iš tiesų bendrijos metinė apyvarta gali siekti ir keletą milijonų litų”, - kalbėjo J.Antanaitis.

Pašnekovo teigimu, priversti bendrijos pirmininką atskleisti visus dokumentus galima tik per teismą. Tačiau gyventojai dėl didelių išlaidų kreiptis į teismą nėra linkę.

Vis dėlto V.Mackonis sakė nenorįs sutikti, kad teisėsaugos institucijos yra nepajėgios išaiškinti bendrijose kylančių nesutarimų. Anot jo, institucijos gali neišaiškinti tik tų sukčiavimo atvejų, kurie nėra akivaizdūs. Advokatas pabrėžė, kad išvengti nesutarimų galima tinkamai parengus bendrijos įstatus. Rengiant įstatus vertėtų konsultuotis su teisininkais, kurie padėtų užbėgti nesutarimams už akių, taip pat parinkti tinkamiausią bendrijos valdymo modelį.

•

Vairuotojų darbe - daugybė spragų ILONA STAŠKUTĖ

Žiemą slidžiuose keliuose nelaimės nutinka ne tik menkai patyrusiems lengvųjų automobilių vairuotojams, bet ir tikriems profesionalams, kasdien sėdantiems prie vilkiko vairo.

Apie krovininių automobilių avarijas girdėti bene kasdien, tačiau kodėl tiek daug eismo nelaimių sukelia aukščiausią parengties kvalifikaciją turintys sunkiojo transporto vairuotojai, tik pradedama aiškintis.

Su šia problema susiduriančių įstaigų - Valstybinės kelių transporto inspekcijos, “Regitros”, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, vairuotojų rengimo mokyklų, “Linavos”, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, VšĮ “Linavos” mokymo centro ir kitų - vadovai bei specialistai Kėdainiuose susirinko į seminarą aptarti, kur slypi nelaimių priežastys.

Mokosi tik egzaminui Viena esminių įvardytų problemų tai mokymo tvarkos ir egzaminų nesutapimas su realiomis sąlygomis darbe. “Galima daug kalbėti apie mokymus vairuoti ekstremaliomis sąlygomis, tačiau kaip išmokti valdyti vilkiką su puspriekabe, jei visur mokoma tik su priekaba”, - retoriškai teiravosi VĮ “Regitra” Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Tarabilda. Tačiau kaltinti dėl to vien vairavimo mokyklas būtų neteisinga, mat “Regitroje” egzaminai laikomi irgi vairuojant priekabas. Praktiniams būsimųjų vilkikų vairuotojų mokymams skiriama vos 20 valandų iš visų 300 val., skiriamų profesiniam jų mokymui, todėl ne paslaptis, kad per vairavimo pamokas ruošiamasi egzaminui, o ne realiam darbui. Net 75 proc. praktiniam vairavimo mokymui skirto laiko paprastai tenka važinėjimui miestų gatvėmis, o dar blogiau - mokomasi vairuoti tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis važiuojant laikomi ir egzaminai. Be to, Lietuvoje dar tik pradeda-

mos organizuoti pamokos ant slidžių dangų, o aikštelių įranga gerokai nusileidžia Vakarų Europos valstybėse naudojamoms mokymo stotims.

Trūksta atsakomybės Būsimieji krovininių automobilių vairuotojai per egzaminus pasirodo sėkmingiau nei norintieji įgyti teisę vairuoti lengvąjį automobilį.

2012 metais CE kategorijos praktinį egzaminą iš pirmo karto išlaikė 52 proc. vairuotojų, o B kategorijos tik 42 procentai. Tačiau kai kuriems vairuotojams stinga ne įgūdžių, bet atsakomybės.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kauno regiono departamento direktoriaus pavaduotojas Deivis Jaskovikas teigė, kad daugiausia avarijų tolimųjų reisų vairuotojai padaro ne todėl, kad ko nors nežino, o dėl to, kad ignoruoja žinomas tiesas ir nevengia viršyti saugaus greičio. A.Tarabilda šią ydą iliustravo konkrečiais duomenimis. Jie patvirtina, kad pagrindinės mūsų tolimųjų reisų vairuotojų nelaimių priežastys - greičio vir-

Būsimiesiems vilkikų vairuotojams skiriama vos 20 val. išmokti valdyti sunkiasvorę transporto priemonę. / Algimanto Brazaičio nuotrauka šijimas, saugos diržų ignoravimas ir neblaivumas. Specialistai atkreipė dėmesį ir į tinkamo krovinio paskirstymo svarbą bei darbdavių atsakomybę.

Kai kuriose vežėjų bendrovėse vairuotojai verčiami važiuoti visiškai sudilusiomis padangomis ar prastai kelią apšviečiančiais žibintais.

“Linavos” mokymo centro direktorius Osvaldas Manikas, dau-

giausia bendradarbiaujantis su vežėjų asociacijos nariais, pripažino, kad dar nėra metodikos, kaip reikėtų rengti vairuotojus važiuoti saugiai bet kokiomis eismo sąlygomis. Tačiau susitikimo dalyviai tikėjosi, kad bendra diskusija padės išspręsti iš daugelio nesklandumų susidedančią vilkikų vairuotojų kvalifikacijos problemą.

•

2013 02 13 Lietuvos žinios

Trasa

11

Verslininkai valdžiai rengia ultimatumą VIDMANTAS UŽUSIENIS

“Nauji valdantieji prieš ateidami į valdžią verslui žadėjo mokestinių lengvatų. Kol kas mes jų dar santūriai laukiame. Tačiau jei iki vasaros valdžia pažadų neprisimins, tada klausimus galbūt jau kelsime mes”, dienraščiui LŽ pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

LPK vadovo žodžiai nuskambėjo tuomet, kai dalis šalies verslininkų, neišsipildžius lūkesčiams gauti iš naujosios valdžios palaikymą, jau tyliai kalba apie galimybę savo verslą perkelti į užsienį. Nemažai Lietuvos įmonių kitose valstybėse dirba ir dabar. Ypač daug tokių bendrovių yra tarp tarptautinių krovinių vežėjų.

“Jei paklaustumėte, kiek procentų Lietuvoje verslu užsiimančių subjektų dabar savo verslą yra perkėlę į užsienio šalis, tikrai negalėčiau pasakyti.

Kaip negalėčiau pasakyti ir to, kiek šalies įmonių jį dar ten rengiasi perkelti.

Tam reikėtų atlikti ilgai trunkančius tyrimus, apklausas. Bet tokių bendrovių tikriausiai nėra mažai”, - LŽ padėtį komentavo “ISM Executive School” Strateginio valdymo modulio vadovas Benas Adomavičius.

Kaip svarbiausias priežastis, kodėl verslininkai bėga laimės ieškoti kitur, jie patys įvardija nepalankią valstybės mokesčių politiką ir apskritai politiką verslo atžvilgiu. Šiuo požiūriu išskirtinę padėtį galbūt užima tiktai Lietuvos vežėjai. Jų motyvai kurti bendroves ar jų padalinius Rytuose ir Vakaruose mažai susiję su mokesčiais.

Keliasi iš praktinių sumetimų Pasak Gyčio Vincevičiaus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atstovo, labai daug vežėjų įmonių ar jų filialų veikia užsienio šalyse, daugiausia - Olandijoje, Rusijoje. Tačiau su Lietuvoje taikomais mokesčiais, kuriuos kai kurių kitų sričių verslininkai įvardija kaip nepalankius verslui, tarptautiniame krovinių vežimo versle tai yra mažai susiję. “Viską lemia geografija ir siekis turėti glaudesnius verslo ryšius. Pavyzdžiui, Olandija yra ta šalis, kurioje veikiančios įmonės mūsų vežėjams duoda labai daug užsakymų. Greitai ten prisisteigė ir lietuviško kapitalo vežimo įmonių, ir filialų. Tačiau tai nereiškia, kad įmonės pabėgo iš Lietuvos. Filialas reikalingas greitesniam ir operatyvesniam ryšiui su vietinės rinkos dalyviais palaikyti”, dėstė pašnekovas.

Anot jo, labai svarbi Lietuvos vežėjams ir Rusijos rinka. Tačiau veikdami mūsų šalyje verslininkai daug prarastų.

“Rusams labai svarbu, kad jų rinkoje veikianti bendrovė būtų “sava”, integ-

Lietuvos įmonė “Fortesta Invest” yra viena svarbesnių subrangovių tiesiant Helsinkio metro. / LŽ archyvo nuotraukos ruotųsi į specifinę šios šalies verslo bendruomenę. Tuomet ji ir vertinama kitaip, su jos atstovais šilčiau bendraujama, o tai padeda greičiau tvarkyti ir dalykinius reikalus”, - kalbėjo G.Vincevičius.

Dideli projektai - ne Lietuvai Krovinių vežimo verslas yra išskirtinė sritis, kuri mūsų valdžiai neturi didelių pretenzijų. Kitos įmonės dažniau keliasi į užsienį ar perkelia ten savo veiklą dėl jų verslą gniuždančių dalykų. Pavyzdžiui, viena iš tokių yra Vilniuje registruota bendrovė “Fortesta Invest”. Ji specializuojasi plėtoti didelius su transporto infrastruktūra susijusius projektus, tačiau šiuo metu dirba daugiausia Suomijoje.

Kaip tvirtino bendrovės direktorius Ričardas Račinskis, šiuo metu į Vakarų Europos šalis yra perkelta net iki 90 proc. įmonės verslo. Užsienyje dirba ir beveik visi iš 88 įmonės darbuotojų. Anot R.Račinskio, didžiausi projektai, kuriuose šiuo metu subrangovės teisėmis dalyvauja “Fortesta Invest”, yra Helsinkio (Suomija) metro linijos tiesimas bei žie-

pos krepšinio čempionatui, kuris vyko 2010 metais, buvo statomos arenos, tiesiamos komunikacijos, taisomi keliai.

Tačiau čempionatas pasibaigė - prapuolė ir darbai, daugeliui silpnesnių statybos bendrovių teliko bankrutuoti. O štai, pavyzdžiui, Suomijoje, statybų, ypač - didelių infrastruktūros, numatoma ilgiems metams į priekį. Įstatymas nustato, kad nepaisant ekonomikos būklės kiekvienais metais, pavyzdžiui, transporto infrastruktūrai prižiūrėti ir gerinti, privalo būti skirta ne mažiau kaip 7-8 proc. vietos bendrojo vidaus produkto. Iš jo vien automobilių kelių priežiūrai ir remontui kasmet atriekiama 500 mlrd. eurų (apie 1,7 trln. litų).

Tuomet atsiranda vadinamasis perimamumas - baigus vieną darbą įmonė garantuota, kad turės kitą. Lietuvoje to nėra”, - tvirtino “Fortesta Invest” vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos valdžia netgi sugeba trukdyti privačiam kapitalui dalyvauti viešajame sektoriuje. Tarkime, Vilniuje jau daug metų kalbama apie galimybę už privačius pinigus pastatyti metro. Apskaičiuota, kad projektas kai-

“Lietuvos valdžia netgi sugeba trukdyti privačiam kapitalui dalyvauti viešajame sektoriuje.” dinės geležinkelio linijos statyba tame pačiame mieste. “Įgyvendinant šiuos projektus mūsų užduotis viena svarbiausių - pastatyti gelžbetonio konstrukcijas”, - sakė LŽ pašnekovas.

Kodėl bendrovė neranda darbo Lietuvoje? “Sumažėjo visų statybos darbų paklausa”, - sakė R.Račinskis.

Kita vertus, Vakarų Europos šalyse apsimoka dirbti dėl to, kad, jo tvirtinimu, “daugelyje tenykščių šalių yra daug palankesnė valstybės politika privačių įmonių atžvilgiu”.

“Kaip yra pas mus? Tarkime, Euro-

nuotų apie 20 mlrd. litų, kapitalas atkeliautų iš užsienio, o iš valstybės būtų pareikalauta tik mažytės jo dalies. Darbo ilgam atsirastų daugeliui Lietuvos statybos bendrovių. Tačiau pirmenybė kažkodėl teikiama visiškai neperspektyviam viešojo tramvajaus projektui, kuris ne tik būtų rizikingas valstybės finansams, bet jau yra ir nepasitvirtinęs kai kuriuose pasaulio miestuose.

“Manau, jeigu valstybė nepakeis požiūrio, dar daugiau sudėtingus projektus galinčių atlikti statybos bendrovių išvažiuos savo veiklos

ginti su 2011-ųjų spaliu-gruodžiu, rinka išaugo 12,2 proc., iki 89,4 mln. litų. Pašto rinka lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 6 proc., iki 36,3 mln. litų, kurjerių rinka - 16,8 proc., iki 53,1 mln. litų. Anot RRT, siųstų ir gautų pašto korespondencijos siuntų, įskaitant reklamines siuntas, sumažėjo 2,5 proc., iki 20,6 mln., pašto siuntinių - padaugėjo 39,5 proc., iki 2,36 milijono. 2012 metų pabaigoje pašto ir pasiuntinių paslaugų rinkoje teisę veikti turėjo 73 bendrovės, iš kurių 17 turėjo teisę teikti pašto ir pasiuntinių, o 56 -

tik pasiuntinių paslaugas. Galutinius rinkos duomenis RRT paskelbs vasario pabaigoje.

Pasak R.Dargio, siekiant pritraukti užsienio kapitalo į Lietuvą reikia netradicinių valdžios sprendimų. vykdyti į užsienį. Ir dar gerai, jei jos biurus paliks Lietuvoje ir mokės čia mokesčius. Betgi daugeliu atvejų taip tikrai nebus”, - svarstė R.Račinskis.

Suviliojo mažesni mokesčiai Tačiau jau ir dabar yra bendrovių, kurios savo biurus perkėlė į užsienį ir iš ten atlieka valdymą Lietuvoje. Dauguma biurų įkurti ES lengvatinių mokesčių šalyse, taip pat ir Estijoje. Pelno mokestis ir dalis kitų mokesčių atitenka būtent šių šalių biudžetams.

Dienraščio LŽ žiniomis, valdymą į užsienio valstybes yra perkėlusi “VP grupė”, kurios holdingai veikia Maltoje ir Nyderlanduose, aviacijos paslaugų bendrovė “Avia Solution Group”, kurios pagrindinė akcininkė registruota Kipre, taip pat investicijų bendrovė “Scaent Baltic”, kurios valdymo įmonė veikia Nyderlanduose, azartinių lošimų bendrovė “Nesė”, holdingą įkūrusi Liuksemburge, statybų bendrovė “Hanner”, investicijas į Lietuvą daranti iš Estijos. Kai kurios iš minėtų šalių Lietuvos investuotojams patrauklios dėl to, kad, pavyzdžiui, visiškai neapmokestina dividendų. Kitos valstybės vilioja kitais pranašumais.

“Kodėl “Hanner” persikėlė į Estiją? Nes estai turi sistemą, kaip kapitalą pritraukti ir neišleisti jo. Kai pinigai paliekami įmonėje, o jos vertė didėja, Estija neapmokestina kapitalo. Jis apmokestinamas tik tada, kai pinigai išimami iš kasos ir pradedami naudoti asmeninėms reikmėms. Manau, kad taip elgtis yra racionalu. Nes valstybė turi būti suinteresuota, kad įmonė stiprėtų, - visų pirma finansiškai, savo kapitalu. Turint jo pakankamai lengviau ir netikėtai užklumpančius ekonomikos svyravimus atlaikyti”, aiškino LPK prezidentas R.Dargis.

Laukia ultimatumas?

Tuo metu Lietuva, pasak R.Dargio, kokiais nors ypatingais, investuotojų galinčiais pritraukti mokesčių sprendimais mažai gali pasigirti. Kapitalą į mūsų šalį traukia daugiausia pigi darbo jėga. “Bet kaip jį pritraukti mokesčiais?

Kaip padaryti, kad jis užsuktų į Lietuvą ir jam apsimokėtų čia būti? Juk dėl jo pritraukimo vyksta žiauri konkurencinė kova tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Daug atsakymų tikėjomės sulaukti iš naujosios Vyriausybės, tačiau ji kol kas tyli”, - sakė LPK vadovas.

•

Trumpai PAŠTAS IR KURJERIAI IŠAUGO Lietuvos pašto ir kurjerių rinka, neoficialiais skaičiavimais, 2012 metais siekė 308,5 mln. litų - išaugo 13,3 proc., palyginti su 2011 metais, kai buvo 272,2 mln. litų. Vien pašto rinka siekė 121 mln. litų, kurjerių - 187,6 mln. litų. BNS skaičiavimai atlikti remiantis vakar Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtais išankstiniais ketvirtojo ketvirčio duomenimis. RRT pranešė, kad vien ketvirtąjį ketvirtį, paly-

BUS DU ANGARAI LĖKTUVAMS Pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” Kauno oro uoste ketina statyti antrą lėktuvų remonto angarą bei biurą.

Projektą plėtos skrydžių bendrovės lėktuvų techninės priežiūros įmonė “Kaunas Aircraft Maintenance Services”. Projektui skirta 3 mln. litų

Europos Sąjungos paramos. Tai pranešė Lietuvos verslo paramos agentūra, kuri sutartį su bendrove pasirašė praėjusią savaitę. Agentūros puslapyje skelbiama, kad bendra projekto vertė sieks 13,7 mln. litų.

Planuojama, kad naujame 3,5 tūkst. kv. m ploto angare bus įdarbinta daugiau nei 60 aukštos kvalifikacijos specialistų. “Naujas angaras bus statomas šalia šiuo metu jau veikiančio “Ryanair” angaro”, - sakė Kauno oro uosto komercijos vadovė Jūratė Baltrušaitytė. Pasak pranešimo, įgyvendinus projektą “Kaunas Aircraft

Maintenance Services” vienu metu galės priimti du lėktuvus. “Ryanair”, Kauno oro uoste turintis vieną lėktuvų priežiūros ir remonto angarą, dabar per savaitę priima vieną orlaivį. Sausį Kauno oro uoste oficialiai atidarytas pirmasis 16 mln. litų vertės “Ryanair” angaras.

Lėktuvų remonto ir techninės priežiūros centrus “Ryanair” turi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

“Ryanair” skraidina iš Vilniaus ir Kauno oro uostų.

LŽ, BNS

12

2013 02 13 Lietuvos žinios

Kultūra

Kūryba - prasmingas išėjimas iš proto Šį penktadienį prezidentūroje bus pagerbti 2012-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Tarp jų - ir monumentaliosios lietuvių skulptūros pradininkas Vladas Vildžiūnas.

MINDAUGAS KLUSAS

N

acionalinė premija skulptoriui V.Vildžiūnui skirta už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat už moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą. Tad nuo “trečiosios” apdovanojimo dalies ir pradėjome pokalbį su Vladu Vildžiūnu.

Didžiausias turtas - žmonės - Kultūros židinys - Vilniaus Jeruzalės meno centras - buvo įregistruotas tik 1993 metais. Tačiau iki tol jis jau veikė bene tris dešimtmečius?

- Mes su Marija (skulptoriaus žmona dailininkė Ladigaitė-Vildžiūnienė - aut.) nuomojomės palėpiukę Filaretų gatvėje, bet šeimininkai atsakė. Pradėjom ieškoti, kur įsikurti: norėjosi miesto pakraštyje gauti ar nusipirkti kokį nors sandėliuką. Man, studijuojančiam skulptūrą, buvo svarbu turėti erdvę kurti. Antras stimulas - sklypas, sodas, kuriame galėtų augti vaikai, nes su Marija vaikystėje augome gamtoje.

Tada šiame name buvo tik kambarys ir virtuvė, jokių grindų - vien fanera ir skardos lapai. Dar keletą metų čia ir dirbtuvę turėjau. Ąžuolo kelmų iš tėviškės buvau atsivežęs, dariau pirmąsias skulptūras. Buvo dešimties metų periodas, kai kapojau iš medžio.

- Tikriausiai Marijos mama Stefanija Ladigienė, visuomenės veikėja, pedagogė, generolo Kazio Ladigos žmona, buvo namų centras, šviesulys?

- Aplinkybės mums buvo palankios, nes su ja ir per ją atradome ryšį su prieškario karta, kultūros ir meno žmonėmis. Vieni iš Vakarų atvykdavo, kiti iš lagerių grįžo. Tarkim, Juozas Keliuotis. Jis bene pirmu vizitu mus aplankė, visam laikui likome bičiuliai. Čia buvo sekimo punktas, saugumiečių mašinos vis sukdavo aplink ir fotografuodavo, ir pasiklausydavo.

Tačiau nutarėme, kad jokios politikos nedarome, tai ko baimintis. Nekreipėme dėmesio ir jokios konspiracijos! O jiems baisiausias dalykas, kai yra žmonių, kurie jų nebijo.

Po metų kieme pradėjau statyti dirbtuvėlę. Atsirado vieta, kur dešimt, net penkiolika žmonių susirinkdavo.

J.Keliuotis apie prieškario kultūrinį, teatro gyvenimą pasakodavo, anekdotų apie artistus ir artistes, menininkus.

Vilniuje du tokie žmonės buvo: jis ir Aldona Liobytė, vaikų rašytoja ir aktorė.

- Kas lankėsi iš Vakarų - Viktoras Vizgirda?

- Vizgirdos, Vytautas Ignas, Vytautas Jonynas. Visi Antano Gudaičio kolegos, draugai. Kartą vaikščiojome po apylinkes. Kaimynė lenkė, kurią vadinome “pani” ir iš kurios po penkis rublius skolindavomės vos ne kas mėnesį, ožkų turėjo, ožkiukų. Tai tas V.Ignas paišė, fotografavo, atsigulęs ir atsisėdęs.

Susibuvimai labai dažnai vykdavo.

Sode su MKČ - Ką prisimenate iš pirmosios judviejų su Marija autorinės parodos 1964 metais?

- Ji vyko “Vilniaus” kino teatre. Medinių skulptūrų periodas buvo pasibaigęs, rodžiau visą jų kolekciją. Išstatėme kūrinius, visi patenkinti - jauni menininkai, tokia paroda! Tada prieš menus kaip tik vyko chruščiovinė akcija (po avangardo parodos Maskvos manieže 1962 metais - aut.). Skulptorių Ernstą Neizvestną koneveikė. Jei

Skulptoriaus V.Vildžiūno gyvenimas nelepino, bet ir niūriausiu sovietmečiu jis išliko padorus ir orus.

Maskvoje taip, tai ir čia reikia atpirkimo ožių rasti. Įsakė nukabinti Marijos darbus - vaikiškų knygų iliustracijas.

Kai ją “nukabino”, ir aš iš paskos. Valdžia buvo labai nepatenkinta.

- Ką po medinio periodo darėte?

- Sukūriau monumentalios skulptūros darbą “Trys Karaliai” Kaune prie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos (1968). Dirbau prie antkapių.

Pajamų šaltinis, tačiau visada laikiausi nuostatos “nechaltūrinti”. Atsirado paminklai Petrui Vaičiūnui (1963), Kaziui Borutai (1970), “Mūza” Vincui Mykolaičiui-Putinui (1978).

Po to - M.K.Čiurlionio paminklo istorija. Iki tol buvau padaręs kelis medinius jo portretus. Lyg ir derėjo man duoti kurti M.K.Čiurlionio paminklą.

Tačiau nevalia - nepartinis, juk čia Maskvos užsakymas. Davė kitam skulptoriui, tas dvejus metus kamavosi. Nei dailininkų, nei partinė vadovybė nesiryžo patvirtinti jo projekto. O M.K.Čiurlionio sukaktis - po metų.

Dar Amerikos lietuviai paleido gandą, esą jie pastatysią. Kultūros ministras Lionginas Šepetys išsikvietė mane ir klausia: “Ar imtumeisi?” Pasvarsčiau, kad kitos progos nebus. Sakau: “Galiu imtis, bet turiu tam tikrų sąlygų.” Išsakęs jas, išdėsčiau ir pagrindinę: “Darbą rodysiu tik du kartus: pirmą - projekto eskizą. Jei priimtinas - antrą, kai paminklas bus baigtas. Kad nebūtų jokių komisijų, kontrolės ir pamokymų.”

- Ką jis?

- Nieko, sukirtome rankomis. Iki Naujųjų sukūriau projektą. Patvirtino. Pradėjau dirbdinti. Sudėtingas darbas, laikas ginė. Ir ta sveikata...

Mano kojos buvo sutinusios, o šimtus kartų į penkių metrų aukštį laipioti tenka. Vienu metu Marija buvo persiėmusi mano darbu. Užlipu su gipsais ir kirviu, o ji iš tolo žiūri, kaip tuos ritmus “suganyti”, konsultuoja. Užbaigiant vėl apsilankė visa Čiurlionių delegacija. Gavau pastabų dėl portreto. Paprašiau duoti M.K.Čiurlionio nuotraukų. Mėginau portretą patai-

/Romo Jurgaičio nuotrauka

Nutiko atvirkščiai: ir vaikų, anūkų, proanūkių sulaukiau, ir 80 metų... Net “sarmata”, kad taip ilgai stenėdamas, pukšėdamas gyvenu. syti ir sugadinau visai. Marija sako: “Mesk tu tas nuotraukas, juk turi savo viziją! Ja reikia patikėti.” Per keletą dienų atkūriau portretą.

“Prisidėjo” ir kaimynas, šventęs gimtadienį ir kvietęs pasivaišinti. Sakau: “Negaliu, neturiu nei laiko, nei sveikatos.” Atnešė konjako stiklą ir geros mėsytės užkąsti. Konjaką išgėriau ir į galvą trinktelėjo. Buvau nuo žemės gerai įsižiūrėjęs, ką daryti, ir užėjo toks šišas tuo kirviu švaistytis. Matyt, taikliai ir tiksliai. Marija atėjusi žiūrėjo, žiūrėjo ir sako: “Gerai, gerai.”

Labai gerą padėjėją turėjau - varniuką. Vaikai atnešė. Užsiauginau jį, buvo toks jaukus, vakare man iš barzdos gipso gabaliukus išrankiodavo, sutvarkydavo, sušukuodavo.

- Kuo vardu buvo varniukas?

- Karkis. Iš karto buvau pavadinęs Karka. Bet teatro režisieriaus Gedimino Karkos dukra keramikė Kristina Karkaitė-Mazūrienė mane kritikavo: “Na, kaip čia dabar? - Karka?”

Tad liko Karkis.

Puikybės problema - Sakėte, galėtumėte paliudyti Išganytojo dalyvavimą jūsų gyvenime. Smalsu, ar prisimintumėte tas akimirkas?

- Gal antroje gyvenimo pusėje taip buvo. Nelabai patogu kartoti, nes tokie skambūs žodžiai... Na, bet galiu pasakyt. Jeruzalės bažnyčios reikalais Vilniaus arkivyskupijos kurijoje buvau susitikęs su vyskupais Juozu Tunaičiu ir Audriu Juozu Bačkiu. Po pokalbio jie prašė, kad pasimelsčiau už juos. Trijų Karalių dieną meldžiuosi bažnyčioje ir girdžiu vidinį balsą: “Iš savo puikybės nusileisk į didybę - būsi pakeltas į garbę.” Sumišau, kokia čia puikybė, kad iš jos nusileisi į didybę? Bet tai faktas.

- Ką darėte?

- Puikybės problema mane kamavo keletą mėnesių. Prisiminiau gimnazijos laikus, kaip paniekinau vieną žmogutį, kuris atrodė nevykęs, nelaimingas. Eidamas išpažinties smulkmenų nepasakojau: “Puikybės nuodėmę, vadinasi, padariau”, - sakau kunigėliui. Jis paklausė, kada tai buvo. Pasakiau, kad daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Jis nuščiuvo ir pasibaigė išpažintis, davė išrišimą.

Intuicija - Kaip atsiranda autorinis menininko braižas?

- Sykį su kolegomis Vladu Urbanavičiumi, Ksenija Jaroševaite, kaip sakau, bliuznijom apie meną: kas tai yra?

Visi sutarėm - kūryba, įkvėpimas yra prasmingas išėjimas iš proto. Šaržavome, žinoma. Anekdotinis atvejis iš menininkų gyvenimo. A.Liobytė papasakojo anekdotinį atvejį iš menininkų gyvenimo apie Boleslovą Motuzą ir grafiką Telesforą Kulakauską. Šis buvo geras menininkas, o B.Motuza esą vargais negalais diplominį darbą padarė. Jis buvo propagandininkas, liaudį paskaitomis apie meną šviesdavo.

Per dailininkų suvažiavimą B.Motuza atseit sako T.Kulakauskui: “Girdėjau, iš proto buvai išėjęs”, mat buvo į Vasaros gatvę, psichiatrijos ligoninę, pakliuvęs. Gal pagėrė, padaugino? T.Kulakauskas atsakė: “Teisingai, buvau išėjęs. Bet kad išeitum, pirmiausia reikia jo turėti. Tamstelei tai negresia.”

Kūrybą lemia ne protas, o intuicija, jausmas. Paprastai atsiranda nuo piešinių, plėtojant formą. Netyčia ji pati pradeda vedžioti už nosies, diktuoja.

Ritmų ganytojas - Ar labai sunkus skulptoriaus amatas, palyginti su kitais menais?

V.Vildžiūnas gimė 1932 m. Dabužiuose, Anykščių rajone. 1952 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą, 1958 m. - skulptūrą LSSR dailės institute.

Profesoriaus Juozo Mikėno mokinys.

Prieš diplominių darbų gynimą iš paskutinio kurso buvo pašalintas už dalyvavimą pasipriešinimo judėjime. Dailininko diplomą J.Mikėno dėka gavo 1961 m. 1964-1969 m. dirbo M.K.Čiurlionio meno mokykloje, tapo laisvu menininku. 1988-1994 m. Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros vedėjas, docentas. 1993-aisiais įkūrė Vilniaus Jeruzalės meno centrą.

- Kur tikras menas - skirtumo nėra. Galbūt vienur fizinių jėgų reikia daugiau, atsiranda laiko veiksnys.

Tarkim, jei iš akmens ką nors darai, skeli gabalus pagal savo jėgą, po mažiau. Ypač jei jokios technikos nenaudoji, turi tik kaltą ir plaktuką.

- Kaip čia yra: regis, didiesiems skulptoriams Dievas labiau gaili sveikatos, apdovanoja ligomis?

- Fizinių negalių gavau sočiai. Nuo keturiolikos metų esu širdininkas. Kai išėjau iš ligoninės, gydytoja pasakė: “Nuo dabar gyvensi kaip šešiasdešimtmetis senis: nei šieno pjausi, nei malkų kaposi, nei vaikų turėsi.” Štai toks pasmerkimas, labai jau aiškus. (Juokiasi.)

O nutiko atvirkščiai: ir vaikų, anūkų, proanūkių sulaukiau, ir iki 80 metų...

Net “sarmata”, kad taip ilgai stenėdamas, pukšėdamas gyvenu, o čia...

- ...galingi vyrai krinta?

- Taip. Į senatvę radau medžiagą - iš putplasčio drožiu, glaistau. Fizinių jėgų nereikia. Gal čia jau darosi panašu į muziką - ritmai... Apskritai siluetas ir ritmai skulptūrai suteikia išraišką. Anglo skulptoriaus dirbtuvėje ant sienos kabojo toks užrašas: “Sudėtingi dalykai reikalauja labai daug pastangų, laiko, sveikatos. O neįmanomi - tik truputį daugiau.” Žiūriu, to “truputį daugiau” ir mano gyvenimėlyje yra buvę.

•

2013 02 13 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Napaleonas Kitkauskas: “Jaučiu sakralumą”

Vilniaus gotikinė katedra ir gotikiniai Valdovų rūmai (idėjos autorius A.Vaičekauskas, D.Galinio maketai pagal natūros tyrimais pagrįstą N.Kitkausko rekonstrukciją, 2009).

Leidinio “Vilniaus pilys” iliustracija MILDA KNIEŽAITĖ

Vienas žymiausių Lietuvos architektų restauratorių dr.

Napaleonas Kitkauskas Vilniaus pilių tyrinėjimams skyrė daugiau kaip penkiasdešimt metų.

Visa sukaupta medžiaga apibendrinama ir įvertinama ką tik pasirodžiusiame veikale “Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra” (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras).

Dr. N.Kitkausko naujausias darbas, gausiai papildantis dar 1989 metais išėjusią monografiją “Vilniaus pilys: statyba ir architektūra”, bus pristatytas ir šių metų Vilniaus knygų mugėje.

Kaip pabrėžiama leidinio pratarmėje, Vilniaus pilys nuo seno traukė tyrėjų dėmesį, tačiau didesnių darbų apie jas, jų gynybinę sistemą, kitus pilių pastatus iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio nebuvo parengta. Jau beveik porą šimtų metų daugelis Vilniaus pilių pastatų ir gynybinių įrenginių buvo sunykę, išgriauti, todėl gali būti, kad rašyti apie paviršiuje nematomus pastatus atrodė neaktualu.

N.Kitkauskas 1989 metais išleistame pirmajame didesnės apimties darbe apie Vilniaus pilis pamėgino apibendrinti iki XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos atliktus tyrimus. Tačiau buvo ištirta tik nedidelė pilių praeities dalis, laukė dar nemažai nejudintų klodų ir leidinyje daugiausia dėmesio skirta Vilniaus arkikatedrai. Jos tyrimai buvo baigti 1986 metais. Per pastaruosius dešimtmečius daug naujų tyrimų atlikta Vilniaus pilių teritorijoje ir nustatyta labai vertingų pilių praeities faktų, ypač apie Žemutinės pilies ankstyvosios mūro statybos etapus.

Antrasis knygos apie Vilniaus pilis leidimas papildomas ta nauja medžiaga, patikslinami jau spėję pasenti duomenys.

Simbolinė diena Dr. N.Kitkauskas prisiminė 1980 metų spalio 28-ąją, kai Maskvoje gynė kandidatinę disertaciją “Vilniaus Žemutinės pilies pastatų kompleksas (tyrimai ir apsaugos klausimai)”, kaip labai simbolišką dieną. Buvo praėję lygiai 550 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 1430-ųjų spalio 27ąją. Sovietmečio Vilniuje baiminantis žmonių sambūrio Gedimino kalno papėdėje net buvo perkastas griovys, trukdantis arčiau prieiti.

Kalbėta, kad kažkas panašaus buvę ir Trakuose.

Architektas Vytautas ŽemkalnisLandsbergis, kartu dirbęs tuometiniame Paminklų konservavimo institute, jaunajam kolegai kaip sėkmės talismaną ginant disertaciją Maskvoje padovanojo miniatiūrinę keraminę Barboros Radvilaitės skulptūrėlę.

Pasirinkimas N.Kitkausko disertacijos vadovas buvo dr. Stasys Abramauskas, 1965 metais apgynęs disertaciją itin aktualia ir nauja tema “Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII-XVI a.”

Jis vadovavo ir Trakų pilį restauravusio Stasio Mikulionio 1976 metais apgintai disertacijai “Trakų gynybinės architektūros paminklų komplekso tyrimai ir jo apsaugos klausimai”.

Tuometinio Kauno politechnikos instituto (KPI) absolventas N.Kitkauskas jau dešimt metų dirbo Paminklų konservavimo institute Vilniuje, kai dr. S.Abramauskas pakvietė į aspirantūrą Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar - Gedimino technikos universitetas). Kaip inžinieriaus diplomą 1960 metais įgijęs specialistas pateko į Paminklų konservavimo institutą - kita istorija.

Dar studijuodamas KPI, N.Kitkauskas įsitraukė į Studentų mokslinės draugijos veiklą. Atliko XVII amžiuje Hanzos pirklių Kaune statytų vaistinės sandėlių konstrukci-

“Dar sovietmečiu sugebėjome išryškinti senąją Vilniaus katedrą, mano disertacijoje ji jau vadinta Mindaugo katedra.” jų matavimus, parašė mokslinių pranešimų, susipažino ir su Kauno pilyje dirbusiais archeologais bei architektais, taip pat su KPI architektūros istoriją dėsčiusiu dr. S.Abramausku. Kauno pilis, Lietuvos istorija, senųjų paminklų tyrimai viskas kartu lėmė, kad gabus studentas, galėjęs rinktis, kur dirbs, baigęs KPI, nekantravo gauti paskyrimą į Mokslines restauracines dirbtuves Vilniuje, vėliau išaugusias į Paminklų restauravimo institutą.

“Man patiko, kad darbas susijęs su istorija, - prisiminė dr. N.Kitkauskas. - Būčiau gal ir nelaimingas buvęs, pakliuvęs į naujas statybas.”

Prikeliant iš nežinios Daugelio nacionalinės reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektų tyrimo, restauravimo ar atkūrimo autorius prisiminė ir 1983 metais surengtą Nacionalinės meno galerijos konkursą. Jis buvo labai populiarus ir sulaukė net 24 projektų.

Architektai Augis Gučas, Julius Jurgelionis, Saulius Motieka ir N.Kitkauskas pateikė siūlymą atstatyti sugriautus Lietuvos kunigaikščių rūmus, pagrįsdami, kad ir daug kur Europoje senosiose valdovų rezidencijose yra įkurti muziejai, paveikslų galerijos. Projektas buvo įvertintas diplomu, o iliustracija, kaip autoriai vaizdavo Katedrą, Lietuvos kunigaikščių rūmus, jų fasadus, buvo įdėta ir į 1989 metais išleistą monografiją “Vilniaus pilys”.

“Nuo to laiko atrasta labai daug naujos medžiagos, - pabrėžė Nacionalinės premijos laureatas dr. N.Kitkauskas. - Ir ko trūko anoje knygo-

Dr. N.Kitkauskas Vilniaus pilių tyrinėjimams skyrė daugiau kaip penkiasdešimt metų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka je, visas skyrius apie kunigaikščių rūmus nuo seniausių laikų iki dabartinių atsirado naujajame leidinyje. Vilniaus arkikatedra irgi pasipildė naujais dalykais, naujais niuansais.”

Pavyzdžiui, nauji tyrimai leidžia atkurti vaizdą, kaip turėtų atrodyti Šv. Onos ir Barboros bažnyčia. Atkasti ir užkonservuoti jos išlikę pamatai. Žygimantas Augustas, 1551 metais mirus Barborai Radvilaitei, nugriovė šią mažą gotikinę bažnyčią ir pradėjo statyti savo žmonai didingą mauzoliejų. Koplyčia statyta 20 metų ir jau buvo su stogu, tačiau nebaigta įrengti, kai mirė pats Žygimantas Augustas. Jėzuitų perimta koplyčia XVII amžiaus viduryje per karą su Maskva buvo nugriauta.

Naujasis veikalas “Vilniaus pilys” sudarytas iš kelių dalių. Pirmajame skyriuje apžvelgiama Vilniaus pilių architektūros raida pagal istorinius šaltinius. Didelis skyrius skirtas Vilniaus pilių pastatų ir gynybinės sistemos architektūrai - kas atkasta ir ištirta. Apžvelgiama mūro statybų pradžia Lietuvoje, Pilies kalno vakarinės ir šiaurinės papėdžių pirmykštis relje-

fas ir senoji Vilnios vaga, ankstyvieji mūro statiniai Žemutinėje pilyje, o nuo seniausių laikų einama prie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vėlyvosios gotikos ir renesansinių rezidencijų, dabar atstatytų Valdovų rūmų.

“Dar sovietmečiu sugebėjome išryškinti senąją, pirmąją, Vilniaus katedrą. Net mano disertacijoje ji jau vadinta Mindaugo katedra. Nustačiau ir katedros statymo etapus. Panašus darbas atliktas pradėjus iš esmės tirti rūmų mūrinių statinių liekanas ir kaupiant duomenis. Iš atkastų pamatų nustatėme senesniąją dalį, gotiką, susijusią su Aleksandru XV amžiaus pabaigoje - XVI amžiaus pradžioje, o vėlesnis laikotarpis, XVI amžiaus vidurys, - su Žygimantu Senuoju ir Žygimantu Augustu. Žinoma, senieji svarbiausi, - pasakojo dr. N.Kitkauskas, 1968-1986 metais vadovavęs Vilniaus arkikatedros bazilikos, o 19872001 metais - Vilniaus Žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimams. - Viskas buvo užmiršta ir nežinoma. O juk čia mūsų valstybės širdis, ir jauti, kad prisilieti prie sakralių dalykų.”

•

14

2013 02 13 Lietuvos žinios

Sportas

Traukiasi futbolo lygos Atsisakė simbolio

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos futbolo pasaulyje jaučiamas vis didesnis sambrūzdis.

Iki sezono pradžios lieka mažiau nei mėnuo, o tik pirmadienio vakarą paaiškėjo, kiek komandų rungtyniaus aukščiausiojoje A ir žemesnėje I lygose.

Futbolo gerbėjai neturėjo nudžiugti. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) licencijavimo komitetas patvirtino formulę “9+9”. Tai reiškia, kad abiejose lygose šiemet turėtų žaisti po 9 komandas.

Prieš ketverius metus LFF vadovai tikino, kad Lietuvai anksčiau ar vėliau derėtų pereiti prie modelio “12+12”. Tačiau pasiekti norimo komandų kiekio niekaip nepavyksta. 2009 metais A lygoje žaidė 8 klubai, 2010 metais - 11 (baigė 10), 2011 metais - 12, o pernai - 10 (baigė 9). Panašu, kad pernai iš pirmenybių pasitraukusio Vilniaus klubo REO šiemet niekas nepakeis.

“Nevėžis” blaškosi 9 komandų turnyro sistema reikštų, kad per kiekvieną turą viena ekipa būtų laisva, todėl susidurtų su papildomais sunkumais siekdama išlaikyti gerą sportinę formą. Startuoti A lygoje ketino ir Kėdainių “Nevėžis”, bet licencija šiam klubui nesuteikta.

“Nevėžis” buvo pateikęs prašymą, tačiau neatsiuntė jokios papildomos dokumentacijos, todėl lieka galioti ankstesnis sprendimas suteikti I lygos licenciją”, - teigiama LFF pranešime. Vis dėlto federacija pažymi, kad galutinį čempionato dalyvių skaičių privalės tvirtinti Vykdomasis komitetas. Taip kėdainiškiams atsiveria paskutinė galimybė suspėti į A lygos traukinį.

Tačiau to nelabai nori pats klubas.

“Nevėžio” direktorius Saulius Skibiniauskas LŽ patikino, kad komanda ir toliau ketina kovoti I lygoje: “Susiduriame su finansinėmis ir sporto bazės problemomis. Norint žaisti A lygoje reikia gerokai didesnio biudžeto, aukštesnio meistriškumo žaidėjų, o mes reikiamos sumos pinigų nesurinksime. Be to, dar nebaigta stadiono renovacija. Todėl nutarė-

“Žalgirį” gelbėjęs M.Čepas (trečias iš dešinės) dabartinei klubo vadovybei nebereikalingas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka me nesiveržti į A lygą, kad vidury sezono nebankrutuotume. Juolab turime ne vieną liūdną kitų komandų pavyzdį.”

Praėjusio sezono uždarymo šventėje LFF prezidentas Julius Kvedaras pasidžiaugė, kad 2013-aisiais I lygos pirmenybėse turėtų dalyvauti net 14 komandų. Bet trūksta net 5 dalyvių.

I lygos licencijų šiemet negavo net keturi pernai joje kovoję klubai - Vilniaus “Polonija”, Vilniaus “Granitas”, “Palanga” ir Kuršėnų “Venta”.

motyvas”. A lygos sezonas prasidės kovo 9-ąją, I lygos - balandžio 13-ąją.

Traukia į pietus Pajėgiausi A lygos klubai naujajam sezonui rengiasi ne tik treniruodamiesi namie, bet ir stovyklaudami pietuose. Čempionai Panevėžio “Ekranas” vakar išvyko į antrąją dešimties dienų treniruočių stovyklą Turkijoje. Prieš kelionę “Ekranas” pasipildė naujoku - 25 metų saugu iš Latvijos Igoriu Kozlovu.

R.Levinskas Kauno futbolui be pertraukų vadovauja jau tris dešimtmečius.

Be “Nevėžio”, antrajame divizione dar žais Jonavos “Lietava”, “Šilutė”, “Kėdainiai”, Vilniaus “Žalgiris-3”, Kauno “Spyris”, Kazlų Rūdos “Šilas”, “Trakai” ir Radviliškio “Loko-

Turkijoje viešėjo ir Klaipėdos “Atlanto” klubas. Stovykla Antalijoje uostamiesčio ekipai įsimins tuo, kad per ketverias rungtynes nepavyko pelnyti nė vieno įvarčio. “At-

lantas” vienodu rezultatu 0:1 pralaimėjo rusų Novosibirsko “Sibir” ir baltarusių Minsko “Dinamo” bei lygiosiomis 0:0 sužaidė su “Aktobe” iš Kazachstano ir “Daegu” iš Pietų Korėjos. Po stovyklos klaipėdiečiai pasirašė sutartis su dviem perspektyviais saugais - 22 metų Tadu Eliošiumi ir 23 metų Mariumi Papšiu.

Vilniaus “Žalgiris” tuo metu baigė treniruočių stovyklą Turkijoje.

Ten vilniečiai žaidė ketverias rungtynes, o vakar susitiko su Kroatijos antrojo diviziono klubu “HNK Gorica” ir įveikė jį 3:2. Šiame susitikime “Žalgiris” išbandė potencialų ekipos naujoką 26 metų puolėją kroatą Vedraną Gercą. Jis jau pirmose rungtynėse pasižymėjo įvarčiu. V.Gercas pernai rungtyniavo Malaizijos lygos “Kedah” klube ir per sezoną pelnė 9 įvarčius.

Vienas “Žalgirio” vadovų sprendimas sukėlė komandos aistruolių nepasitenkinimą. Savaitės pradžioje Vilniaus klubas nutraukė sutartį su vienu trenerių štabo narių Mindaugu Čepu.

34-erių strategas laikytas sostinės komandos simboliu. M.Čepas buvo vienas iš tų, kurie svariai prisidėjo prie “Žalgirio” išgelbėjimo per šios komandos bankrotą 2008-2009 metais.

Tuomet jis komandai aukojo savo lėšas, dirbo nemokamai ir pagarsėjo kaip atsidavęs žalių ir baltų aistruolis. “Žalgiris” šiuo metu turi tvirtą finansinį užnugarį, o klubo vadovybė nutarė, kad komandos istorijos dalimi tapęs treneris nebereikalingas.

“Nemeluosiu, kad jaučiuosi gerai.

Skaudu. Tačiau viskas turi pradžią ir pabaigą, - vakar prisipažino M.Čepas. “Žalgiriui” atidaviau daug sveikatos ir psichologinių jėgų. Bet dėl to nesigailiu. Su bendraminčiais ištraukėme klubą iš krizės, nes ėjome surėmę pačius ir tvirtai tikėjome tuo, ką darome.”

Pernai M.Čepas kurį laiką dirbo “Žalgirio” vyriausiojo trenerio Damiro Petravičiaus asistentu, o vėliau buvo perkeltas į klubo jaunimo komandą, žaidusią šalies II lygoje. Dabar ir joje jam neatsirado vietos.

M.Čepas šiuo metu kelia savo kvalifikaciją - lanko trenerių kursus ir metų pabaigoje tikisi įgyti UEFA PRO trenerio licenciją, kuri leidžia dirbti su bet kuriuo Europos klubu.

Kaune - nieko naujo Kauno futbolas pastaruoju metu išgyveno pakilimą ir nuosmukį. 2008 metais reprezentacinė miesto komanda “Kaunas” tapo pirmuoju šalies klubu, patekusiu į trečiąjį Čempionų lygos atrankos etapą. Prabėgo ketveri metai ir “Kaunas” išnyko iš Lietuvos futbolo žemėlapio. Šiemet A lygoje ir vėl nebus šio miesto atstovų, bet I lygoje kauniečiai žais po metų pertraukos (“Spyris”).

Užtat Kauno apskrities futbolo federacijos (KAFF) vadovybėje - nieko naujo. Jos prezidentu ir vėl perrinktas Romanas Levinskas. Sunku patikėti, bet Kauno futbolui be pertraukų jis vadovauja jau tris dešimtmečius - nuo 1983-iųjų. R.Levinskas taip pat yra LFF viceprezidentas ir LFF Vykdomojo komiteto narys.

•

Trumpai poziciją užėmė vienas Graikijos rinktinės ir Pirėjo “Olympiakos” lyderių Vassilis Spanoulis (0,1504).

RANKINIO ATRANKA

Geriausiu 2012-ųjų Europos krepšininku pripažintas rusas A.Kirilenka (dešinėje). / AFP/Scanpix nuotrauka

EUROPOS GERIAUSIEJI Vakar “FIBA Europe” oficialiai paskelbė geriausių 2012 metų Europos krepšininkų rinkimų rezultatus. Į pirmąjį dešimtuką nepateko nė vienas lietuvis. Apklausos laureatu antrą kartą per karjerą tapo Rusijos rinktinės ir Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio lygos (NBA) Minesotos klubo “Timberwolves” puolėjas Andrejus Kirilenka. Jo bendras aistruolių ir ekspertų san-

tykio koeficientas sudarė 0,1728.

31-erių Rusijos krepšininkas pirmą kartą šioje apklausoje triumfavo 2007 metais. “Andrejus pelnytai buvo pripažintas nugalėtoju. Svarbiausia krepšininko ypatybė - puikių savybių demonstravimas įvairaus lygio turnyruose visus metus”, - tvirtino “FIBA Europe” prezidentas Olafuras Rafnssonas. Antras geriausio 2012 metų Europos krepšininkų rinkimuose liko Ispanijos rinktinės lyderis Pau Gasolis (0,1687), trečiąją

Lietuvos rankinio federacija paskelbė kandidatų sąrašą, kurie bus kviečiami ruoštis 2014 metų Europos vyrų rankinio čempionato atrankos turnyro rungtynėms su Turkijos komanda balandžio pradžioje. Rinktinės vyriausiasis treneris Gintaras Savukynas sako esąs patenkintas sutikusių padėti žaidėjų sudėtimi ir džiaugiasi, jog su turkais kovos patyrusių sportininkų komanda. “Šį kartą mūsų komanda bus labiau patyrusi, surinkti patikimi žmonės, kurie kaskart atvažiuoja ir padeda rinktinei”, - teigė G.Savukynas. Pirmąsias rungtynes Lietuvos rankininkai žais balandžio 3 d. išvykoje, o atsakomasis susitikimas numatytas balandžio 7-ąją Vilniuje. Lietuvos rinktinės sudėtis: Arūnas Vaškevičius (“Kadetten”, Šveicarija), Rytis Cipkus (“Almeida-Stronglasas”), Vilius Rašimas (“Granitas-Gaja-Karys”), Tomas Kraucevičius

(“HIT Medalp”, Austrija), Edvinas Vorobjovas (“Dragūnas”), Benas Petreikis (“Dragūnas”), Skirmantas Plėta (VHC “Šviesa”), Tadas Stankevičius (“Dragūnas”), Tadas Jurelevičius (VHC “Šviesa”), Aidenas Malašinskas (“Granollers”, Ispanija), Valdas Novickis (“HC Meshkov”, Baltarusija), Augustas Strazdas (“West Wien”, Austrija), Vaidotas Grosas (“HC Meshkov”), Nerijus Atajevas (“HC Meshkov”), Remigijus Čepulis (“HC Dinamo”, Baltarusija), Povilas Babarskas (“Bregenz”, Austrija), Tomas Eitutis (“Margareten”, Austrija), Mindaugas Andriuška (“Sparkasse Schwaz”, Austrija), Karolis Stropus (“Dragūnas”).

PERGALINGAS ĮVARTIS Antrąjį įvartį Turkijos futbolo čempionate įmušė Darvydas Šernas, o dviejų lietuvių atstovaujamas “Gaziantepspor” klubas 21 turo rungtynėse namie 2:1 (0:0) įveikė “Kasimpaša” ekipą ir, nutraukęs trijų nelaimėtų susitikimų seriją, su 24 taškais įsitvirtino penkioliktojoje vietoje. Šeimininkų vartus visą mačą gynė

Žydrūnas Karčemarskas, o nuo susitikimo pradžios rungtyniavęs Darvydas Šernas 81-ą minutę įmušė pergalingą įvartį. 18 komandų turnyre pirmauja šalies čempionas Stambulo “Galatasaray” (40 tšk.) klubas, lenkiantis Stambulo “Bešiktaš” (35 tšk.) bei Stambulo “Fenerbahce” (34 tšk.).

BURTAI MESTI Pirmą kartą Lietuvos tinklinio istorijoje Lietuvos nacionalinė moterų rinktinė dalyvaus 2014 metų pasaulio moterų tinklinio čempionato atrankos varžybose. Norą dalyvauti 2014 metų pasaulio moterų tinklinio čempionate pareiškė 152 valstybės, o Senajame žemyne dėl dešimties kelialapių į planetos pirmenybes varžysis 41 rinktinė. Pirmame kvalifikaciniame etape 29 komandos kovos septyniose grupėse. Lietuvos moterų rinktinė pateko į F grupę su Estijos, Islandijos bei Latvijos komandomis. Šios grupės atrankos turnyras gegužės 23-26 dienomis vyks Latvijos sostinėje Rygoje.

LŽ

2013 02 13 Lietuvos žinios

Sportas

15

Olimpinis komitetas smogė imtynininkams JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Antradienį Lozanoje (Šveicarijoje) vykusiame Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomojo komiteto posėdyje nuspręsta, kad į 2020-ųjų olimpinių žaidynių programą nebus įtrauktos imtynės.

Tiesa, šiokia tokia viltis dar rusena dabar imtynės prisidės prie septynių šakų - beisbolo, jėgos aitvarų, karatė, riedučių, softbolo, skvošo ir sportinio laipiojimo, iš kurių tik viena užims likusią laisvą vietą 2020-ųjų olimpiadoje. Kuri iš aštuonių pretendenčių taps laimingąja, IOC vykdomasis komitetas spręs gegužės mėnesį Sankt Peterburge (Rusija), o taškas bus padėtas rugsėjo mėnesį per IOC generalinę asamblėją Buenos Airėse (Argentina).

Pasirinkta žaidynių senbuvė Dėl vietos 2020-ųjų žaidynėse labiausiai nerimavo šiuolaikinės penkiakovės atstovai, į nepriklausomą Lietuvą parvežę net keturis olimpinius medalius: 2004 metais iš Atėnų - sidabro, 2008 iš Pekino - sidabro ir bronzos, 2012 iš Londono aukso). Tačiau netikėtas smūgis suduotas imtynininkams, kurie iš pastarųjų dviejų olimpiadų parvežė po bronzos medalį, laimėtą graikų-romėnų kovose.

Imtynės (laisvosios bei graikų-romėnų) - viena seniausių šakų vasaros olimpinių žaidynių programoje, šios varžybos vyko nuo pat pirmosios 1896 metų olimpiados Atėnuose. Pernai Londono olimpiadoje bronzą iškovojo Aleksandras Kazakevičius, o 2008-aisiais Pekine tokios pat prabos medalį pelnė kitas graikų-romėnų imtynių atstovas Mindaugas Mizgaitis.

Iš Londono parvežęs bronzą A.Kazakevičius (kairėje) dar turės galimybę - greičiausiai paskutinę - pakovoti dėl olimpinio medalio Rio de Žaneire. / AFP/Scanpix nuotrauka Paskutinės dvi iš olimpiados programos išbrauktos sporto šakos - beisbolas ir softbolas. Jų jau nebebuvo 2012-ųjų žaidynėse Londone. 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiados programoje jau bus du naujokai - regbis ir golfas. Tačiau mums labiausiai rūpi imtynių, ypač - graikų-romėnų - likimas.

Laukiančiųjų krepšelyje Vakar LŽ kalbėjosi su Lietuvos imtynių federacijos atstovu Valdu Malinausku. Jis bandė išlikti ramus, kalbėdamas apie sporto visuomenę pasiekusią naujieną iš IOC būstinės.

“Iš mūsų federacijos prezidento Da-

V.Malinauskas: “Negaliu įsivaizduoti, kad gali būti sugriauta pasaulyje taip puikiai veikianti imtynių sistema.” riaus Čepausko gavau trumpą žinutę: “Nesijaudinkite.” Jis teisus. Mūsų darbe niekas nepasikeis. Vyksta pasirengimas Rio de Žaneiro olimpiadai. Dabar pagrindinė komanda išvykusi į treniruočių stovyklą Baltarusijoje.

Kol kas esame įmesti į aštuonių laukiančiųjų krepšelį, o jau rugsėjį paaiškės, kuri šaka 2020-ųjų žaidynėse prisidės prie jau atrinktų 25 dalyvių. Dėl

vienintelio kelialapio kovojančios aštuonios pretendentės turės iš naujo pristatyti savo kandidatūras gegužę Sankt Peterburge vyksiančiame IOC vykdomojo komiteto posėdyje”, - kalbėjo V.Malinauskas.

Ideali sistema Paklaustas, ar numano, kodėl IOC nusprendė nebeįtraukti į pro-

gramą būtent imtynių, LŽ pašnekovas teigė, jog gyvenime visuomet būna daug pasikeitimų ir tenka su jais taikstytis.

“Aš tik galiu numanyti, kokie kriterijai tai lėmė. Galėjo pakenkti ne itin geras žiūrimumas per televiziją. O visa kita, manau, yra gerai. Mūsų sporto populiarumas pasaulyje didelis, imtynės buria beveik 200 nacionalinių sporto federacijų. Reguliariai vyksta čempionatai.

Klausiate, ar esame labai šokiruoti. Galiu atsakyti - dabar mūsų sukurta sistema yra ideali. Veikia Olimpinis sporto centras, yra internatas, kuriame nuolat vyksta sportininkų kaita: suaugusieji išeina į didįjį sportą, jų vietą užima jaunoji karta. Sistema labai sėkmingai veikia jau nuo 2000 metų. Investuoti didžiuliai pinigai. Nežinau kitos sporto šakos, kuri Lietuvoje taip sėkmingai veiktų - kasmet iš oficialių imtynių čempionatų (visų amžiaus grupių) - įskaitant ir olimpines žaidynes - grįžtame su medaliais.

Gal dar šiuolaikinė penkiakovė džiugina panašiais rezultatais. Mes dirbame daug, vykdome visas Tarptautinės federacijos rekomendacijas. O kas vyksta didžiojoje erdvėje, galime tik spėlioti. Tarptautinė imtynių bendruomenė yra labai stipri.

Visuose žemynuose ji užima tvirtas pozicijas. Taigi jei anksčiau graikųromėnų imtynėse iš anksto galėdavome nuspėti rezultatus, dabar to nebepadarysi. Tai patvirtino ir Londono olimpiada: pavyzdžiui, imtynių šalis Baltarusija ten neiškovojo nė vieno medalio.

Negaliu įsivaizduoti, kad gali būti sugriauta pasaulyje taip puikiai veikianti imtynių sistema”, - liūdnai, bet oriai kalbėjo Imtynių federacijos atstovas V.Malinauskas.

•

“Žalgiris” tampa “Lietuvos ryto” likimo broliu “Žalgiris” oficialiai priklauso Ūkio banko investicinei grupei.

Lapkritį Ūkio bankas “Žalgiriui” suteikė 5,2 mln. litų paskolą. Už ją VšĮ “Kauno Žalgirio rėmėjas” įkeitė UAB A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro akcijas - iš viso 51.840 vnt., kurių nominali vertė 5,2 mln. Lt. Šio įkeisto turto savininkas - Ūkio banko investicinė grupė.

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos simboliu vadinama Kauno “Žalgirio” krepšinio komanda, antradienį sustabdžius ekipos savininkui Vladimirui Romanovui priklausančio Ūkio banko veiklą, patirs tai, ką praėjusį sezoną jautė Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai, netekę pagrindinio rėmėjo banko “Snoras”.

“Tąkart likę be pagrindinio pajamų šaltinio susidūrėme su neplanuotais sunkumais - reikėjo karpyti biudžetą, ieškoti naujų rėmėjų. Tačiau ekipai pavyko išlaikyti visus žaidėjus iki sezono pabaigos”, - LŽ sakė “Lietuvos ryto” komandos direktorius Martynas Purlys.

Ar Lietuvos čempionui “Žalgiriui” pavyks sezoną baigti tos pačios sudėties? Rodos ne. Bent jau užsieniečiai vėluojančių atlyginimų pasirengę laukti iki šios savaitės pabaigos. O algos, kaip praėjusią savaitę prisipažino žalgiriečiai, jie negauna jau tris ar net keturis mėnesius.

Įvykiai nespėja suktis Praėjusį penktadienį “Žalgirio” savininkas V.Romanovas su krepšininkais lankėsi Kauno savivaldybėje. Jis pareiškė, kad klubo skolos siekia 25 mln., ir prašė komandai skirti 10 mln. litų. “Mes neatsisakome

M.Purlys: “Snoro” netektis paliko ryškų pėdsaką - pasekmes jaučiame iki šiol.”

Didžiausios “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” komandų finansinės problemos atsirado sustabdžius jas rėmusių bankų veiklą. / Romo Jurgaičio nuotrauka remti “Žalgirio”. Tačiau tai galime daryti sveiko proto ribose”, - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Jis pabrėžė, kad Kauno savivaldybė šiemet į miesto biudžetą planuoja surinkti beveik 50 mln. Lt mažiau nei pernai, todėl nėra jokių galimybių padidinti paramos “Žalgirio” klubui.

Savo ruožtu “Žalgirio” sporto direktorius Vitoldas Masalskis pareiškė, kad jei iki šios savaitės pabaigos nepagerės klubo finansinė padėtis, žaidėjai pradės skirstytis. Ekipą, jo žodžiais, gali palikti 3-4 krepšinin-

kai. Nepaisant to, pirmadienio vakarą į Kauną atskrido 28 metų 193 cm ūgio įžaidėjas amerikietis Donnie McGrathas, kuris turėtų pasirašyti sutartį su “Žalgiriu”.

Sportininkas turi ir Airijos pilietybę, kadangi jo močiutė prieš persikeldama į Niujorką emigravo būtent iš šios šalies. Tačiau dėl vėluojančių atlyginimų Salonikų PAOK (Graikija) ekipą palikusio naujoko planus iki sezono pabaigos likti Kaune gali pakoreguoti vakarykščiai įvykiai - antradienį Lietuvos bankas apribojo V.Romanovui priklausančio Ūkio banko veiklą.

Kol kas sunku nuspėti, kokią įtaką sustabdytas Ūkio banko darbas turės “Žalgirio” komandai, kuriai ši žinia buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Išliko ir atsitiesė Pavyzdžių, kas būna komandoms, netekusioms pagrindinio rėmėjo, toli ieškoti nereikia. 2011 metų lapkritį sustabdyta banko “Snoras”, kuris buvo vienas pagrindinių Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšinio klubo rėmėjų, veikla. Sostinės ekipai teko kaip reikiant apkarpyti savo biudžetą.

“Snoro” netektis paliko ryškų pėdsaką - sezono viduryje komanda liko be dalies lėšų. Pasekmes jaučiame iki šiol”, - vakar LŽ sakė “Lietuvos ryto” krepšinio klubo direktorius M.Purlys. 2011-2012 metų sezono “Lietu-

vos ryto” komandos biudžetas buvo 11-12 mln. litų.

Pasak direktoriaus, likęs be pagrindinio pajamų šaltinio, klubas susidūrė su neplanuotais sunkumais - reikėjo susispausti, karpyti biudžetą, ieškoti naujų rėmėjų. Tačiau ekipai pavyko išlaikyti visus žaidėjus iki sezono pabaigos - brangesnių nereikėjo parduoti, kad galėtume užkamšyti biudžeto skyles.

Komandą gelbėti ėmėsi Vilniaus savivaldybė. Ji 2011 metais tapo VšĮ Krepšinio klubo vyrų krepšinio komandos “Lietuvos rytas” dalininke ir pasižadėjo trejus metus ekipai skirti po 4 mln. litų. Praėjusių metų pabaigoje dėl klubo finansinių sunkumų savivaldybė klubui skyrė dar 250 tūkst. litų paramą.

“Suma, kurią iš savivaldybės gaudavome iki 2011-ųjų ir gauname dabar - skiriasi gerokai”, - teigė M.Purlys. Šį sezoną klubo biudžetą sudaro 4 mln. eurų.

“Lietuvos ryto” direktorius pasakojo, jog komandai buvo ir sunkesnių periodų nei pernykštis sezonas.

“Sunkumų sulaukėme, kai 2008 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybė staiga pakeitė mokesčių sistemą, pasakojo M.Purlys. - Tada taip pat buvo sezono vidurys, dėl to mes buvome priversti atsisveikinti su žaidėjais Matthew Nielsenu ir Branko Milisavlijevičiumi. Jų atsisakėme, sutaupėme pinigų ir sugebėjome baigti sezoną.”

•

16

2013 02 13 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI KEIČIA 1 kambario butą Vilniuje, Pilaitėje į 2 kambarių butą (be tarpininkų). Vilnius, tel.: (8 5) 231 8434, 8 628 25 139.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-018:0029, kaina - 19 000 Lt).

Tel. 8 699 05 122.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Nebrangiai geros būklės stalą-knygą.

Vilnius, tel. 8 620 23 143.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 5,3 ha žemės gražioje vietoje Švenčionių r. (iš trijų pusių Svylos upė).

Tel.: (8 445) 43 447, 8 672 48 118.

PERKA Neatkurtos žemės arba miško dokumentus persikelti. Atsimatuojame patys.

Tel. 8 605 99 166. Žemę ir mišką visoje Lietuvoje. Gali būti nesutvarkyti dokumentai.

Tel. 8 677 79 131.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Kokybiškai ir nebrangiai atlieku butų remonto darbus. Tinkuoju, glaistau, dažau, tapetuoju, kloju grindų dangą. Tel. 8 683 62 296, Artūras IEŠKO DARBO 42 metų vyras - apdailos darbų pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo (gali plauti langus ir t.t.).

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAI PARDUODA Rusų-lietuvių kalbų žodyną (4 tomai) ir rusų kalbos žodyną (kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 620 23 143.

PRANEŠIMAI UAB Elogs, įmonės kodas 302630794, akcininkų sprendimu keičia pavadinimą į UAB Postnet.

Užs. LM-2225 Parduodamas BUAB „Kužių agroįmonė“ priklausantis turtas. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155.

Užs. R-84

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA SKELBIA KONKURSĄ LIETUVOS ZOOLOGIJOS SODO DIREKTORIAUS PAREIGYBEI EITI Lietuvos zoologijos sodas (toliau - Sodas) yra biudžetinė įstaiga.

Buveinės adresas: Radvilėnų pl. 21, Kaunas. Kodas 191716918.

Sodo direktorius yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (tarnybinis atlyginimas 26,5 BMA dydžio).

SODO DIREKTORIAUS PAREIGYBĖ REIKALINGA VADOVAUTI ĮSTAIGOS VEIKLAI, ORGANIZUOTI IR UŽTIKRINTI SODUI PRISKIRTŲ FUNKCIJŲ VYKDYMĄ.

Pretendentai privalo pateikti: Specialieji reikalavimai: • Žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos prašymą dalyvauti konkurse, Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančius Respublikos aplinkos ministro įsakymus, kitus teisės dokumentus ir jų kopijas, aktus, susijusius su įstaigos valdymu ir Sodo gyvenimo aprašymą, kompetencijai priskirtomis funkcijomis, taip pat užpildytą pretendento anketą (gali būti pildoma Europos Sąjungos ir kitų fondų finansavimo principus; vietoje), • Turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą privalumų sąrašą (nurodant dalykines savybes), išsilavinimą; įstaigos vadovo veiklos programą (aplinkos analizė, • Turėti 3 metų vadovavimo įstaigai (įmonei) arba įstaigos vizija, misija, tikslai, uždaviniai, priemonės, įstaigos (įmonės) padaliniui patirtį; vertinimo kriterijai, rizikos faktoriai).

• Mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą Pretendentų atrankos būdas - egzaminas žopažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu; džiu (pokalbis). Apie trečdalis egzamino klausimų • Mokėti dirbti kompiuteriu Microsoft Office bus susiję su pretendentų pateiktomis įstaigos programiniu paketu; • Žinoti dokumentų rengimo ir kalbos kultūros vadovo veiklos programomis.

Pretendentų dokumentai priimami 14 kalenreikalavimus; dorinių dienų nuo konkurso paskelbimo Aplin• Mokėti kaupti, sisteminti ir apibendrinti kos ministerijos 105 kab., A.Jakšto g. 4/9, Vilnius. informaciją, rengti išvadas; • Savarankiškai planuoti, organizuoti savo ir Išsamesnė informacija Sodo darbą; www.am.lt, el. p.: k.petkuniene@am.lt, • Sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu.

Užs. LM-2224 tel. 8 706 63 493.

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1909 Privažiavimo prie Kulautuvos nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,1 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600; faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1909 Privažiavimo prie Kulautuvos nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,1 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - numatomas rekonstruoti kelias yra Kauno rajono savivaldybės, Raudondvario bei Kulautuvos seniūnijų teritorijos ribose. Žemės sklypas, kuriame bus vykdomi rekonstravimo darbai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, rekonstrukcijos darbai bus vykdomi kelio juostos ribose.

4. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 02 04 priimta atrankos išvada Nr. 9/(PAV)-D2-333 rajoninio kelio Nr. 1909 Privažiavimo prie Kulautuvos nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,1 km rekonstravimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val. V 8.00-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente (Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente (Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

Užs. LM-2218

VIEŠAS PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ Vadovaujantis LR individualių įmonių įstatymu ir LR Civilinio kodekso 2.104 str.

Neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo V.Katausko paslaugų įmonė, k. 179860763, įregistruota Statybininkų g. 1, Tauragė, pertvarkoma į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį Uždarają akcinę bendrovę „Sangvita“.

Po pertvarkymo ir įregistravimo Juridinių asmenų rejestre, UAB „Sangvita“ perima visas pertvarkytos V.Katausko paslaugų įmonės juridinio asmens teises, pareigas bei kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus. Susipažinti su pertvarkymo projektu ir pareikšti pretenzijas, susijusias su įmonės pertvarkymu, galima nuo viešo pranešimo dienos iki 2013 m. vasario mėn. 18 d. adresu: V.Katausko paslaugų įmonė, Statybininkų g. 1, Tauragė, arba tel. 8 685 42 104.

Savininkas Vitalijus Katauskas

Užs. LM-2227

Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė (įmonės kodas 174317183) bendrovės direktoriaus įsakymu

2013 m. vasario 20 d. 10.00 val. šaukiamas Bendrovės narių susirinkimas.

Susirinkimas vyks Kėdainiuose, Žibuoklių g. 1A, UAB „Linas Agro“ Konsultacijos patalpose.

Dalyviai registruojami nuo 9.30 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Laidavimų tvirtinimas; 2. Einamieji klausimai.

Su susirinkimo dokumentais galima susipažinti Bendrovės darbo valandomis Bendrovės administracijoje.

Užs. R-83

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 02 13 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 13 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00“Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Popietė su Algimantu Čekuoliu” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Pasaulis X” (k.) N-7 11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Diagnozė: valdžia” 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Lėktuvo užgrobimas” N-14 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Be komentarų” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Akistata” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Liudininkai” 1.50 “Lujis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” Z(k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Trys karaliai” N-14 23.15 “Deksteris” N-14 0.15 “Užmirštieji” N-7 1.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Griežia Vilniaus valstybinis kvartetas. Programoje M.K.Čiurlionio kvartetas c-moll (k.) 14.10 “Lyderiai” 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 Aktorės Kristinos Kazlauskaitės jubiliejui. Muzikinis f. “Dičiaus karjera” 20.35 Dok. f. “Geltona natrio linija” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link:. Mįslingi reiškiniai: NSO. 3 d. 22.30 “Elito kinas”. Čekų animacijos klasika.

“Stipruolis Bilas ir įžūlūs kiškiai”. “Stipruolis Bilas ir jo tvirta kilpinė”. “Stipruolis Bilas ir milžiniški moskitai”. “Dėkojame Jums, ponai!”. “Dėmesio, meška!”.

“Ragai”. “Medžiojant gemzę”. “Šarka vagilė”. “Budėjimas”. “Parakas ar šūviai”. “Šlapias medžiotojas” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.)

1.55 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Lietuvių operų arijas atlieka Gražina Apanavičiūtė

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 11.30, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 15.15, 18.45 val. “Žuviukas Nemo” - 11, 16 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 17.45, 19.50, 21.50 val.

“Dubleris” - 12, 18.30 val.

“Skrydis” - 21.15 val.

“Taikinys” - 14.30, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12.30, 16.30, 20 val.

“Vargdieniai” - 14, 20.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15, 17.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Valentinas vienas” - 11.20, 14, 17, 19.20, 21, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 13.15, 16, 18.30 val. “Žuviukas Nemo” - 11.20, 14 val. “Žuviukas Nemo” (3D, originalo kalba) - 16.40, 19 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Argo” - 12.15, 15.15, 18, 21.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.20 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14.20, 16.30, 19, 21.30 val.

“Populiari mergina” - 18.30 val.

“Dubleris” - 15, 17, 19.20, 21.30 val.

“Skrydis” - 21.15 val.

“Taikinys” - 15, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Tyli naktis” - 22 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.

“Vargdieniai” - 18.15 val.

“CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Rezidentai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Real Madrid CF” - “Manchester United FC”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio turas 0.40 “6 kadrai” 1.10 “Kastlas” 2.00 “CSI Majamis”

patruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Likimo dovana” 23.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7

Lietuvos ryto TV

RTR Rossija

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Aš tave myliu!”

8.00 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Gamink sveikiau!” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?”

15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 “Aš tave myliu!” 19.50 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Aš tave myliu!” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva.

12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Buvo meilė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15 “Marijos giria” 22.05 Trys kapitonai 23.50 “Sonka” 0.45 Žinios+ 1.00 Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 7 s. 2.30 Vesti.ru

Balticum Auksinis 7.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 9.15 Trileris “Akis” N-7 11.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 13.00 Komedija “Eglutės” 15.00 Drama “Karštas kraujas” N-7 17.30 Veiksmo f. “Audros karys” 19.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 21.00 Komedija “Atsiklauskite vaikų!” 23.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7 1.00 Drama “1971” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Aukščiausia klasė” 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Komedija “Karštas taikinys” N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Jūros

Viasat Sport Baltic 10.55 Boksas. Carlas Framptonas - Kiko Martinezas 11.55 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Chimki” 13.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Celtic” - “Juventus” 15.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Valencia” PSG 17.25 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Sibir”. Tiesioginė transliacija 20.05 “Futbol Mundial” žurnalas 20.35 Boksas. Carlas Framptonas - Kiko Martinezas 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Shakhtar” - “Dortmund”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Manchester United” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Abu Dabio paplūdimys 13.35 Tai bent papročiai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vienas laukinėje gamtoje 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Džiunglių auksas 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvė

Teatras OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Tėvas” - 16 val.

“Juozas Miltinis. Nežinomas interviu” - 17 val.

MULTIKINO “Žuviukas Nemo” (3D) - 14, 15.30, 15.45, 18.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10, 12.15, 14.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 16, 20, 22 val.

“Medžioklė” - 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 18, 19.30, 20.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 12, 16.30, 19.15, 22 val.

“Dubleris” - 17.30, 19.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 19.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.30, 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.10, 13, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 22 val.

“Vargdieniai” - 16.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30 val.

KAUNAS CINAMON “Ana Karenina” - 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val.

“Medžioklė” - 13.45 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 18.45, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 16.15, 18.30 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 21.10 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 13 d. 18.30 val. “Meilės eliksyras” 14 d. 19 val. Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro (Prancūzija) koncertas 15 d. 18.30 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Rojus” 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“10 dialogų apie meilę” 14 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies”

15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 14 ir 17 d. 18 val. “Notrdamo legenda”

“Pi gyvenimas” - 11, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.45 val. “Žuviukas Nemo” - 13.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 19, 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 11.15, 16.15, 18.30, 21 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18.15, 21.15 val.

“Dubleris” - 11, 16.30, 21.45 val.

“Skrydis” - 13.15 val.

“Kietašikniai” - 20.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14.30, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Vargdieniai” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 17.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val. “Žuviukas Nemo” - 13 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.20 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 16.15, 18.15, 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 11.30, 14.30, 17.45, 20.45 val.

“Kietašikniai” - 13.15, 16, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 21.15 val.

15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 15 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” JAUNIMO TEATRAS 13 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 14 d. 18 val. “Strip man show - viskas apie vyrus” 15 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 13 d. 18.30 val. “Selavy!”

14 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 15 d. 18.30 val. “Vilis” KEISTUOLIŲ TEATRAS 13 ir 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 15 d. 19 val. “A. - visai kita!”

MENŲ SPAUSTUVĖ 13 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” 15 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.

“Pamišėlio užrašai” “DOMINO” TEATRAS 13 d. 19 val. “Šeimyninis įvykis” 14 d. 19 val. “Daktaras”

15 d. 18 val. “Vienos kraujas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 15 d. 18 val. “Diena ir naktis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 14 d. 19 val. Nicholas Kin pristato šou programą “Infamous” KAUNO TEATRO KLUBAS 14 d. 19 val. Džiazo miniatiūros KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 13 d. 13.30 ir 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras” 14 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 13 d. 18 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Dykuma” 14 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“TOP Girls (Neprilygstamosios)”

15 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 14 d. 16 val. “Sriubinė” 15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Už durų”

PANEVĖŽYS

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

SKALVIJA “Medžioklė” - 19.10 val.

“Provokuojantys užrašai” - 21.20 val.

“Tylos metai” - 17 val.

PASAKA “Ištrūkęs Džango” - 18 val.

“Provokuojantys užrašai” - 20.30 val.

“Karališkas romanas” - 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 21 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18.30 val.

“Optimisto istorija” - 20.15 val.

“Aurora” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.40, 12.50, 17.25 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.35, 22 val.

“Pi gyvenimas” - 11.10 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 19.45, 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.15 val. “Žuviukas Nemo” - 11.15, 13.30 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.15 val.

“Populiari mergina” - 16 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30 val.

“Skrydis” - 18, 20.45 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.15 val.

“Kietašikniai” - 14, 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Vargdieniai” - 12.45, 21.20 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 17.20, 19.10, 21 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11, 12.40 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

“Optimisto istorija” - 16.20, 20.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Valentinas vienas” - 18.30, 21.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 15.45 val. “Žuviukas Nemo” - 13 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 18 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Kietašikniai” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.50 val.

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Sankirta su pagrindiniu keliu” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18 val. Albumo “Visas Aš “beveik” pristatymas. Dalyvauja Andrius Kulikauskas (vokalas, klavišiniai), Gintaras Šulinskas (gitara) TEATRAS “MENAS” 14 d. 18 val. “Žiema po stalu”

MARIJAMPOLĖ 15 d. 19 val. “Langas į parlamentą” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Meilė be akcento”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 13 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje.

“Svečiuose pas pulkininko našlę”

MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. Teatras-studija “Theaomai”. “Broliai Karamazovai”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 14 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Katės namai” 14 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Švytinčių burbulų partija”

2013 02 13 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:48 leidžiasi 17:19 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

0 Oslas

Ketvirtoji jaunaties diena

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

-1 Helsinkis

-1

Stokholmas

Delčia III 04

0

Dublinas +11 Šiauliai

0

+3 Londonas

-6 +1 -3

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis snyguriuos.

Temperatūra dieną apie 0.

Bordo

Ukmergė +1 -3

Kaunas VILNIUS

+17

Rytoj: mažai debesuota, kritulių nenumatoma.

Temperatūra naktį 3-4 laipsniai šalčio, dieną nuo 0 iki 2 šilumos.

Lisabona

Alytus

+1 -4

+1 Amsterdamas

+9

-5

Druskininkai

+1 -3

+14 Madridas

+14 Barselona

+3 Ryga

+2 Kopenhaga

+3 Paryžius

Kėdainiai 0

+1 Sankt Peterburgas

Talinas

9:31

Palanga

19

Vilnius Minskas +2 +2 Varšuva +2

+1

Berlynas -1 Praha

+2 Miunchenas

+9 Nica

+11 Roma

-2 Maskva

+1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 +5 +8 Bukareštas Varna Dubrovnikas +7 Sofija +11

+19

Stambulas +12

Malaga +15

44-oji metų diena. Vasario tryliktoji, trečiadienis, trečioji 7-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 321 diena.

Vardadienį šiandien švenčia: Algaudas, Benigna, Kotryna, Ugnė.

Geros dienos!

Alžyras +13

Tunisas +13

Atėnai

+15 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 25 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 12 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Pasikliaukite savo intuicija. Galite ryžtis lemtingiems žingsniams. Neatmeskite progų išvykti. Komandiruotėse gebėsite suderinti naudą ir malonumus.

Jautis. Vykdykite senus pažadus, atlikite anksčiau užmestus darbus. Gauti pasiūlymai gali būti naudingi, bet dar ne laikas į juos atsakyti. Atidžiau skaičiuokite pinigus.

Dvyniai. Pradėti dideli projektai bus sėkmingi, jei imatės jų rimtai ir ilgam laikui. Seksis susitarti su vadovais, kurie maitina jus pažadais. Privalote tikėti savimi ir sėkme.

Vėžys. Su aplinkiniais palaikykite draugiškus santykius. Būkite dosnūs: neatsukite nugaros tiems, kurie prašo pagalbos. Ateis diena, kai bus su kaupu atlyginta.

Liūtas. Negerai būti vieniems, pasinerti į sunkius prisiminimus.

Daug labiau seksis kolektyvinė veikla. Stenkitės, kad būtumėte išgirsti, suprasti.

Mergelė. Svarbų apsisprendimą vertėtų atidėti kitai savaitei. Turėsite daugiau laiko pagalvoti, nepristigsite sveiko proto. Sumaniai tvarkysite šeimos biudžetą.

Svarstyklės. Profesinėje aplinkoje gali įvykti netikėtų pokyčių.

Būkite apdairesni bendraudami su kolegomis. Ginčai su mylimu žmogumi tuščias laiko švaistymas.

Skorpionas. Jei kas primygtinai perša savo nuomonę ar pagalbą, tiesiai paklauskite, ko iš jūsų tikisi. Neleiskite pasinaudoti jūsų geranoriškumu ir dosnumu. Šaulys. Nesiskolinkite pinigų bus sunku juos grąžinti. Teisingai pasirinkite veiklos kryptį, nepersistenkite patardami, mokydami.

Apskritai daugiau domėkitės ne svetimais, o savo reikalais.

Ožiaragis. Jei viršininkai paprašys dirbti viršvalandžius - nesispyriokite. Toks elgesys bus deramai įvertintas. Diena nestokos staigmenų ir pagundų.

Vandenis. Persiplėšti, įrodinėti, kad esate patys geriausi, tikrai neverta. Kantrybės ir išminties prireiks bendraujant su vyresniais giminaičiais. Žuvys. Būsite pakylėti ir patenkinti. Darbe prasideda labai produktyvus metas. Nebijokite rizikuoti, planuoti. Tinkama diena surengti nedidelį pobūvį draugams.

20

2013 02 13 Lietuvos žinios

Margumynai

Stela padėjo laimėti milijoną

Mažylė gerai uždirba

Automobilyje užsirakinęs šunelis privertė šeimininką įsigyti laimingą loterijos bilietą.

33 Jutos darbininkai, įrenginėjantys universitetuose šildymo ir aušinimo sistemas, pasidalys 1 mln. dolerių, kuriuos laimėti padėjo nenuorama šuniukas, vardu Stela.

Darbininkai jau 13 metų žaidžia loterijoje “Powerball” gretimoje Aidaho valstijoje, nes Jutoje ji nerengiama. Vienas jų planavo pirkti loterijos bilietą parduotuvėje, bet teko tai padaryti degalinėje, kai jo miniatiūrinis pinčeris užrakino paliktą užvestą automobilį. Stela netyčia letena blokavo dureles, taigi Steve’as Hughesas ilgokai sugaišo degalinėje. Jis maždaug 45 minutes vadovavo Stelai, kol šuo galiausiai paspaudė reikiamą mygtuką ir įleido šeimininką į mašiną. Kol visa tai vyko, S.Hughesas pasiuntė savo merginą į degalinę nupirkti loterijos bilieto.

Atėjus laikui patikrinti bilietą paaiškėjo, kad S.Hughesas ir dar 32 jo draugai, jau daug metų kiekvieną savaitę lošiantys Aidaho loterijoje ir sukariantys nemenką kelią, kad įsigytų bilietą, laimėjo milijoną!

Už tai, kad privertė nusipirkti laimingą bilietą, S.Hughesas surengė Stelai dideles vaišes - šuo gavo krūvą puikių specialių kaulų.

Sumokėjus visus mokesčius, kiekvienam kompanijos nariui atiteks maždaug po 20 tūkst. dolerių. “Nedidelė metų dovanėlė”, - teigė S.Hughesas. Kiekvienas žaidėjas sumokėjo maždaug po 200-400 dolerių už loterijos bilietus, priklausomai nuo to, kiek ilgai dalyvavo grupėje. Kai pradėjo žaisti prieš 13 metų, jų buvo tik trys.

Dabar visi ketina toliau važinėti į Aidahą ne tik pirkti loterijos bilietų, bet ir rinktis visą laiką tuos pačius skaičius: 11 16 33 40 41. “Nėra reikalo jų keisti.

Sykį jau pavyko, kodėl negalėtų dar kartą”, - mano S.Hugheso draugai.

•

Vivienne Marcheline debiutuoja kine vaidindama mažą princesę Aurorą filme apie Miegančiąją gražuolę, o jos motina A.Jolie vaidina piktąją burtininkę. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Keturmetė Holivudo žvaigždžių dukra kiekvieną savaitę parneš namo solidų čekį.

Angelinos Jolie ir Brado Pitto mažoji dukrelė Vivienne Marcheline per savaitę uždirbs 3 tūkst. dolerių, kai drauge su mama filmuosis juostoje “Piktadarė” (“Maleficent”), ir dar gaus po 60 dolerių dienpinigių. Šis filmas yra nauja pasakos apie Miegančiąją gražuolę versija.

Keturmetė žvaigždutė jame vaidins princesę Aurorą vaikystėje, o jos motina “Oskaro” laureatė A.Jolie - pikčiausią Miegančiosios gražuolės priešę burtininkę. Filmavimo darbai vyks Londone, premjera numatyta kitų metų pavasarį.

A.Jolie yra sakiusi, kad jai bus nuostabi patirtis dirbti kartu su Viv, kuri yra labai natūrali. Aktorė prisipažino, kad kiti vaikai dabar kaulija tėvų, kad šie ir jiems parūpintų vaidmenų.

Pagerbtas Paryžiuje

2008 metų liepos 12 dieną gimusi Vivienne Marcheline yra trečia Holivudo žvaigždžių A.Jolie ir B.Pitto dukra bei šeštas vaikas. Ji turi brolį dvynį Knoxą Leoną. Tris iš šešių vaikų pora yra įsivaikinusi.

Fantastiniame režisieriaus Roberto Strombergo trileryje, kuriame A.Jolie pasirodys su savo mažąja dukrele, dar vaidina Elle Fanning, Juno Temple ir kiti aktoriai. “Puikus scenarijus”, - sakė apie filmą 37 metų A.Jolie.

•

Jutos darbininkai su laimingu loterijos bilietu, kurį įsigyti padėjo miniatiūrinis pinčeris Stela.

Zombiai atrieda atidunda Numirėliai keliasi iš kapų ir puola gyvuosius. Apie tai žiūrovus įspėjo Montanos televizijos kanalas.

Amerikos vietos televizijos kanalas KRTV, transliuojantis Montanos valstijos Greit Folso mieste,

pranešė apie zombių antplūdį. Pasirodo, tai buvo piktadarių, įsilaužusių į KRTV skubių pranešimų sistemą, darbas. Nuskambėjo garsinis pranešimas, kad mirusieji masiškai keliasi iš kapų ir puola gyvuosius, o vietos valdžia rekomenduoja žiūrovams jokiu būdu

nesiartinti prie kraujo ištroškusių numirėlių ir nemėginti jų sulaikyti. Nuo 1958 metų transliuojantis kanalas gavo neigti šią informaciją ir įtikinėti žiūrovus, kad iš tikrųjų jokie zombiai nepuola. Pradėtas tyrimas dėl suklastotos transliacijos.

•

Pasipuošęs komandoro kryžiumi B.Willisas su žmona E.Heming.

Prancūzijos komandoras Bruce’as Willisas nepritaria socialistų užmačioms nudirti kailį turtuoliams.

Prancūzija suteikė Holivudo aktoriui B.Willisui menų komandoro titulą už nuopelnus kinui, tačiau “kietas riešutėlis” sukritikavo socialistų valdžios ketinimus įvesti drakonišką 75 proc. - turtingųjų apmokestinimą.

57 metų aktorius, suvaidinęs naujausiame filme “Kietas riešutėlis. Gera diena mirti”, per apdovanojimo ceremoniją Prancūzijos kultūros ministerijoje pareiškė, kad jaučiasi pa-

gerbtas dėl savo darbo pripažinimo.

Atsiimti apdovanojimo B.Willisas atvyko su žmona Emma Heming.

Europoje gimęs B.Willisas sako, jog Prancūzijoje jaučiasi kaip namie, bet prezidento Francois Hollande’o ketinimas apmokestinti turtingiausių piliečių pajamas 75 proc. tarifu jam nepatinka. Žvaigždė pareiškė, jog skųstųsi, jei gyventų Prancūzijoje.

Grįždamas prie kūrybos B.Willisas vylėsi, jog dar bus sukurta daugiau filmų iš serijos “Kietas riešutėlis”. “Gera diena mirti” yra penktoji šios kino sagos dalis.

•

Prisižiūrėję filmų apie zombius naivūs amerikiečiai greiti patikėti neįtikimais dalykais. / AFP/Scanpix nuotraukos AP, TMZ, BNS, LŽ