2013 m. kovo 21 d. / Ketvirtadienis / Nr. 65 (13 490)

Kaina

2013 m. kovo 21 d. / Ketvirtadienis / Nr. 65 (13 490)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Euras turėtų būti amžina siekiamybė

Režisierius iš Richardo Wagnerio 12p. miesto

Kelio ženklai - vėl ilgapirščių taikinys 5p.

9p.

www.lzinios.lt

Lozoraičių

Rytoj skaitykite priedà

Lietuva Romoje

Modernus kis 2013 UŽSIENIS

Kultūros paveldo departamento (ELTA) nuotrauka

Išsiruošė į Izraelį

AUDRIUS MAKAUSKAS

Dėl Italijos diplomatijos vingrybių Kaziui Lozoraičiui ir Giovannai Pignatelli šioje šalyje susituokti nebuvo įmanoma, todėl bičiulis kardinolas sutuokė juos užsienyje Vatikano Šv. Petro bazilikos zakristijoje.

G.Pignatelli-Lozoraitis, kilusią iš kilmingos italų giminės, likimas susiejo su Lietuva. Meno kūrinių restauratorė tapo Lietuvos diplomato ir Italijos lietuvių bendruomenės veikėjo K.Lozoraičio žmona. Kartu su Lozoraičių šeima jai buvo lemta tapti Lietuvos istorijos dalimi, kuri buvo kuriama ne Vilniuje ir ne Maskvoje, o Vakaruose, ten pasitraukusių lietuvių inteligentų.

Apie Lozoraičių šeimos gyvenimą, Romą ir naujojo jos vyskupo - po-

piežiaus Pranciškaus - panašumą su vienu garbingiausių Giovannos giminės sūnų - popiežiumi Inocentu XII - LŽ interviu su Giovanna Pignatelli-Lozoraitis.

- Ar matėte popiežiaus Pranciškaus tarnystės pradžios ceremoniją?

- Deja, mačiau tik pačią jos pradžią, paskui turėjau išvykti iš namų.

Bet jau ir tai, ką spėjau pamatyti, mane labai sujaudino - ceremonija buvo išties graži.

4p.

G.Pignatelli-Lozoraitis: “Lozoraičiai Romoje buvo puikiai pritapę.

Tačiau jų mintys ir gyvenimas visada sukosi tik apie Lietuvą.”

Karas dėl Balandiškio: išsaugoti ar ne Dėl partizanų kovų įamžinimo būdų užvirė tikra kova. Visuomeninio judėjimo dalyviai nesutaria su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC), ar tik įamžinti, ar ir išsaugoti sodybą - partizaninio karo liudininkę.

Ir vieni, ir kiti neneigia sodybos reikšmės, tačiau kaltinimų vieni kitiems turi gana daug. Konfliktas įsiplieskė nesutariant, kur 1949 metų vasarį vyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas - Mėnaičių ar Balandiškio kaime (abu - Radviliškio r.). LGGRTC, parengęs istorinę-

JAV prezidentas Barackas Obama, per pirmąją kadenciją taip ir nenuvykęs į Izraelį, pagaliau nutarė šią klaidą ištaisyti. Tačiau dabar jis nėra laukiamas nei Izraelio, nei Palestinos teritorijoje - prieš pat vizitą čia kilo masiniai protestai, o asmeniniai B.Obamos santykiai su Benjaminu Netanyahu apibūdinami kaip “vėsūs”. Svarbiausias šios kelionės tikslas - aptarti su Izraelio vadovais Sirijoje įsismarkavusį karą ir Irano branduolines ambicijas, kurios verčia nerimauti Izraelį. Tačiau jau prieš vizitą B.Obama pranešė nevežantis į Artimuosius Rytus jokio 7p. taikos plano.

archyvinę medžiagą tvirtina, kad suvažiavimas keletą dienų vyko Prisikėlimo apygardos bunkeryje Mėnaičių kaime. Čia buvo paskelbti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dokumentai ir politinė Vasario 16-osios deklaracija dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.

13p.

ORAI Debesuota, kai kur pasnigs.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 03 21 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Atsiprašęs prisiprašė...

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Vasario mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, atvykęs oficialaus vizito į Lenkiją, atsiprašė lenkų už tai, kaip Lietuvos politikai pasielgė žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio atžvilgiu. Mat 2010 metais Seimas neatsižvelgė į tą dieną Lietuvoje viešėjusio Lenkijos prezidento norą lenkiškas pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti lenkiškais rašmenimis. Ministras tokį Seimo sprendimą pavadino “didžiule gėda” ir skaudžia “pamoka” (? ). Šis ministro pasakymas sukėlė įvairiausių vertinimų audrą. Kitaip tariant, atsiprašęs prisiprašė kritikos. Nors pragmatikais save vadinantys abiejų šalių politikai ir politologai buvo linkę jį vertinti teigiamai, vis dėlto daugiau buvo neigiamų vertinimų. Ministras net buvo apkaltintas Lietuvos interesų išdavyste ir pareikalauta jo at(si)statydinimo.

Kiek sutriko ir premjeras Algirdas Butkevičius, nors ministras tiesiog ėmė įgyvendinti socialdemokratų rinkimų pažadus gerinti santykius su Lenkija.

Ir vėl iškilo klausimas: ar iš esmės geram tikslui pasiekti (kas nenorėtų gerų santykių tarp kaimynų?) buvo pasirinktos tikrai tinkamos priemonės? Teoriš-

kai diplomatija pripažįsta vienos kažkurios šalies atsiprašymą kaip galimą santykių “perkrovimo” ir tolesnio jų gerinimo priemonę. Praktiškai priemonės vertinamos pagal rezultatus, kurių pasiekta jomis pasinaudojus.

Ko pasiekė ministras L.Linkevičius?

Kol kas - nieko gero. Priešingai. Lenkų radikalai tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje atsiprašymą traktuoja kaip žalią šviesą tolesniems fantastiškiausiems reikalavimams, ir šokdina premjero A.Butkevičiaus ministrus. O ministrai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos dresuojami, šoka...

Lenkijos valdžia ir toliau ignoruoja lietuviškų mokyklų poreikius. O ministro L.Linkevičiaus kolega Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pradėjo tvarkytis Lietuvoje kaip savo darže. Jis viešai pareiškė, kad Lietuva turėtų pasirinkti iš dviejų projektų - suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje ir dujų jungties į Lenkiją, nes abu projektai neva neatsipirktų.

Toks “įnašas” į Lietuvos ir Lenkijos santykius papiktino net kai kuriuos Lietuvos socialdemokratus. Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Zigmantas Balčytis, atsakydamas į šį pareiškimą, priminė, kad dar 2009 metais Baltijos regiono valstybės narės susitarė dėl

Baltijos energijos rinkos jungčių plano.

Jame numatytos dujų ir elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos bei regioninio suskystintų dujų terminalo statyba, ir jokiame Europos Sąjungos (ES) dokumente neparašyta, kad valstybės narės turi rinktis tik vieną iš tų projektų. Be to, Europos Komisija (EK) yra įsipareigo-

būgštauti, kad Lenkijos ponai ir toliau šokdins mūsų skersponius.

Suklusti, pavyzdžiui, verčia premjero A.Butkevičiaus pareiškimas apie ketinimą su Lenkijos Vyriausybės vadovu Donaldu Tusku pasirašyti bendrą memorandumą EK dėl dujų jungties finansavimo atskira eilute. Viena vertus, tai

Ko pasiekė ministras L.Linkevičius?

Kol kas - nieko gero. jusi užtikrinti, kad po 2015 metų ES neliktų energetiškai izoliuotų valstybių narių ir regionų, todėl dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba bei regioninio suskystintų dujų terminalo statyba yra ne tiek ekonominis, kiek politinis projektas, ir neteisinga vertinti jį tik iš ekonominių pozicijų, kaip tai mėgina daryti ponas R.Sikorskis. Pats ponas Z.Balčytis lenkų ministro pareiškimą yra linkęs vertinti kaip sąmoningą siekį silpninti kaimynių valstybių konkurencingumą ir išlaikyti jų priklausomybę nuo trečiųjų šalių energetinės politikos.

Santykių “perkrovimu”, regis, nė nekvepia? O gal kiti Lenkijos politikai L.Linkevičiaus atsiprašymą priėmė ne taip, kaip jų kolega, o taip, kaip tikėjosi geranoriškas Lietuvos ministras? Tačiau šito kol kas nematyti, ir esama pagrindo

būtų natūralus nacionalinės energetikos strategijos tęsinys. Kita vertus, nepapildžius šio memorandumo susitarimu dėl elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklais, memorandumas tampa naudingesnis ne tiek Lietuvai, kiek Lenkijai, nes dujų jungtis, atsivėrus Baltijos šalių rinkoms, užtikrintų pelningą Lenkijos suskystintų dujų terminalo Svinouiscyje veikimą. Tad vargu ar tas susitarimas laikytinas atsakomuoju reveransu Lietuvai. Jei taip, daugėja argumentų tai pusei, kuri kai kurių mūsų politikų pastangas bet kokia kaina (net aukojant Konstitucijos reikalavimus ir pamatines Lietuvos reikmes!) vienašališkai “gerinti” Lietuvos politiką su kaimyne valstybe laiko neatsakingomis ir netgi žalingomis.

Grįžkime į pradžių pradžią ir prisiminkime, už ką atsiprašė L.Linkevičius.

Ogi už tai, kad aukščiausia Lietuvos valdžios institucija demokratiškai - balsavimu - priėmė ne tokį nutarimą, kurio tikėjosi į Lietuvą atvykęs Lenkijos prezidentas. Tačiau Seimas tą pačią dieną po pateikimo priėmė kiek kitokį nutarimą - tokį, kuris tenkino ir Lietuvos Konstitucinį Teismą, ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (žr. bylą “Mencena prieš Latviją”), ir net Lenkijos intelektualų forumo atstovus. Jie 2011-ųjų spalio 21 dieną lankėsi pas anuometinę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir viešai patvirtino sutinkantys su kompromisiniu užsienietiškų pavardžių rašymo modeliu, kuris jau veikė Latvijoje ir kurį priėmė Lietuvos Seimas.

Tad kuriam galui ministras reanimavo jau palaidotą problemą ir, iškėlęs ją kaip baltą vėliavą, suteikė lenkams viltį, kad nuo šiol Lenkijos politikų norai Lietuvai - šventi?

Matyt, ministrui bus atsitikę kaip tai gudriai vištai, kuri nors ir kiek gudravo, vis tiek uodegą išsidilgino... O lenkai dilgina ypač skaudžiai... Todėl Lietuvos politikams, net ir labai aukšto rango, tai galėtų būti gera, nors ir skaudi pamoka nespekuliuoti tais dalykais, kurie priklauso Seimo, Konstitucijos ir tautos jurisdikcijai.

•

Seimo tribūna

Kauno potencialas neišnaudojamas Su Seimo naujoke, aktyvia Kauno politike socialdemokrate Orinta Leipute kalbamės apie laikinosios sostinės gyventojų problemas ir miesto plėtros perspektyvas.

Lietuvos žinios

- Susidaro įspūdis, kad Kaunas, kaip buvusi laikinoji sostinė ir antras miestas po Vilniaus, pamažu apleidžia savo pozicijas. Ar sutinkate, kad Kauno prestižas krinta?

- Būtų labai nesmagu pripažinti, kad Kauno prestižas krinta, tačiau man tikrai neramu dėl šio miesto plėtros perspektyvos. Tuštėjantys butai (daugiabutyje - vos ne kas penktas), dėl oro uosto veiklos sumažėjimo nusivylę verslininkai ir gyventojai, “sergantis” “Žalgiris”, neišvažiuojamos gatvės, galų gale susprogdintas tiltas, kuris nuo miesto atskyrė dalį žmonių ir pablogino susisiekimą su Kauno rajonu, optimizmo neįkvepia. Gaila, kad mano miestas neatranda deramos vietos Lietuvos ekonominiame žemėlapyje, nors potencialas yra: puiki geografinė padėtis, susisiekimo infrastruktūra, universitetai, slėniai, mokslo parkai, LEZ (laisvoji ekonominė zona)...

Manau, netinkamai pasirenkami miesto plėtros prioritetai, taip pat pasigendama Kauno vadovų ir Vyriausy-

bės bendros diskusijos, nuoseklaus darbo. Per pastaruosius ketverius metus galime pasigirti tik “Žalgirio” arena. Tačiau kam ji mums, jei tuoj nebus nei kam žaisti, nei rungtynių žiūrėti.

- Kokias išskirtumėte aktualiausias problemas, su kuriomis šiandien susiduria kauniečiai?

- Tikslinės investicijos, kuriančios pridėtinę vertę, mokslo, verslo ir pramonės, viešųjų paslaugų plėtojimas, darbo vietų kūrimas ir užimtumo didinimas.

Miesto valdžia turi pagaliau iš esmės ir kuo greičiau imtis priemonių, kurios mažintų šilumos kainas. Savivaldybė yra AB “Kauno energija” didžioji akcininkė, kaip ir kitų įmonių, kurios labai svarbios kiekvieno miestiečio gyvenimui.

Būtina itin racionaliai ir atsakingai naudoti viešuosius finansus. Mokyklų tinklo optimizavimas nedavė pozityvių rezultatų, o apie ikimokyklines įstaigas visai pamiršta, nors jas būtina renovuoti. Kauno patrauklumą labai mažina prasta kelių būklė, daugiabučių namų aikštelės. Miestui valyti ir tvarkyti, parkams prižiūrėti, laiptams, požeminėms perėjoms remontuoti 2013 metais lėšų beveik nenumatyta.

- Kauno gatvėse žiojinčios duobės pastaruoju metu viešojoje erdvėje tapo patyčių objektu. Kodėl ši komunalinio ūkio problema miestui vis dar neįveikiama?

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

- Kauno kelių būklę prilyginčiau stichinei nelaimei. Manau, savivaldybė nebepajėgs pati susitvarkyti. Priimtas miesto valdžios sprendimas dėl galimybės, pasitelkus privatų verslą, per trejus metus investuoti 100 mln. litų keliams tvarkyti, tačiau realių darbų dar nematyti. Kita vertus, net ir investavus šią sumą visų problemų nepavyks išspręsti.

- Esate Kauno politikių klubo narė, dirbote miesto savivaldos taryboje, dabar jums patikėtas ir Seimo nario mandatas. Kaip prisidedate prie savo gimtojo miesto plėtros?

- Kaunas yra mano miestas, juo didžiuojuosi ir matau didelį jo išskirtinumą. Nors darbai Seime tik įsibėgėja, bet kuriam klausimui apie mano miestą skiriu daug dėmesio. Beveik du mėnesius, kol nevyko Seimo posėdžių, dirbau Kaune: susitikinėjau su miesto vadovais, mokyklų, darželių, meno mokyklų atstovais, sprendėme ugdymo sąlygų problemas nepilnamečių kolonijoje, bendravau su bibliotekininkais, medikais, verslo ir mokslo atstovais. Aišku, veiklos geografiją laikui bėgant reikės plėsti, bet dabar pagrindiniai akcentai - Kaunui.

- Kaip įsivaizduojate tolesnę miesto ateitį?

- Manau, Kaunas turi unikalią galimybę išplėtoti susisiekimo inf-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

O.Leiputė: “Mano miestas neatranda deramos vietos Lietuvos ekonominiame žemėlapyje, nors potencialas yra.” rastruktūrą - juk tai Vidurio Lietuvos miestas. Taip pat miestas, kuriame yra daugiausia aukštojo mokslo institucijų. Tikiuosi, jog bus rastos formulės, padėsiančios pritraukti investuotojų, ir jie pasitikės savivaldybės bei valstybės įstaigomis. Taip pat manau, kad glaudžiai bendradarbiaudamas

verslas, mokslas ir nevyriausybinis sektorius turėtų kurti programas, paslaugas, produktus, kurie būtų konkurencingi ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

•

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 03 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Šešėlinė vyriausybė dar skendi tamsoje bės dažniausiai sudaromos koaliciniu pagrindu. Lipantis ant kulnų šešėlinis ministrų kabinetas gali būti ta jėga, kuri skatintų valdančiąją koaliciją dirbti dar glaudžiau. Tačiau teisinė tokios vyriausybės galia yra menka”, - dėstė premjeras.

Paklaustas, ar atsižvelgs į “šešėlinių” kolegų prašymus ir siūlymus, A.Butkevičius pažymėjo, kad, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, Vyriausybė yra pasirengusi atsakyti į visus Seimo frakcijas dominančius klausimus.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Opozicijoje dirbančių konservatorių suformuoto šešėlinio ministrų kabineto sudėtis iki šiol laikoma paslaptyje. Tačiau tikinama, kad alternatyvios vyriausybės nariai pluša iš peties.

Jau tris mėnesius kiekvieną pirmadienį 16 valandą į pasitarimus renkasi šešėlinė vyriausybė. Teigiama, kad ji dirba panašiai kaip oficialus ministrų kabinetas: svarsto aktualiausius klausimus ir problemas, skelbia nutarimus, prireikus kreipiasi į valstybės institucijas.

Politologo vertinimu, šešėlinis ministrų kabinetas politinį svorį įgaus tik tada, kai veiks atvirai, kai jo sprendimai ir argumentai bus prieinami visuomenei. Kol kas esą to nematyti.

Naudinga alternatyva

Prižiūri tikrąją Vyriausybę Pasak Seimo opozicijos lyderio, šešėlinio premjero Andriaus Kubiliaus, suburti tokį ministrų kabinetą paskatino atsakomybė būti efektyvia, veiklia, gebančia atlikti svarbiausią misiją - veikiančios Vyriausybės parlamentinę priežiūrą, opozicija, taip pat siekis siūlyti savo alternatyvas valdančiųjų sprendimams. “Nuo pat pradžių sukūrėme tokį veikimo mechanizmą, kad išmoktume atidžiai sekti, ką daro Vyriausybė, kas jai sekasi, o kas - ne. Įgiję patirties, galime žengti kitą žingsnį ir skelbti atskirų sričių lyderius. Šie prisiims atsakomybę už kiekvienos srities priežiūrą. Tą artimiausiu metu padarysime”, - žadėjo A.Kubilius.

Kiekvieną savaitę posėdžiaujantis šešėlinis kabinetas, Seimo opozicijos lyderio teigimu, dirba reguliariai, ne kartkartėmis prišokdamas. Svarstoma ministrų kabineto veikla, jo jau priimti ir planuojami priimti sprendimai.

“Turime Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų darbotvarkę, žinome, kas bus svarstoma Seime, aptariame, kaip į tai reikėtų reaguoti. Kartais svarstome ir

A.Kubiliaus teigimu, šešėlinis kabinetas dirba reguliariai, posėdžiauja kas savaitę. / Romo Jurgaičio nuotrauka tai, ko nėra darbotvarkėje, bet skelbiama viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje.

Reaguojame į tai, kitus įvykius, taip pat ir vykstančius ne Lietuvoje”, - aiškino A.Kubilius.

lamentarai - Dainius Kreivys, Kazys Starkevičius ir Audronius Ažubalis. Šešėlinei Švietimo ir mokslo ministerijai greičiausiai pavesta vadovauti Mantui Adomėnui.

tina skirti įstatymų projektams, padėsiantiems šalies ekonomikai. “Kaip opozicija, nors ir turime nedidelę frakciją, atliekame svarbų vaidmenį”, - įsitikinęs E.Masiulis.

Svarstė A.Butkevičiaus elgesį

Prisidėti nepanoro

Menka teisinė galia

Šią savaitę šešėlinio ministrų kabineto posėdyje svarstytas premjero Algirdo Butkevičiaus “politikavimas ir su Rusija susijusios advokatų kontoros dalyvavimas strateginių projektų auditavime”, skalūnų dujų žvalgyba Lietuvoje, problemos, kylančios organizuojant Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje, tautinių bendrijų padėtis mūsų šalyje ir Vyriausybės ketinimai šioje srityje.

Iš šio pasitarimo galima spręsti, kad šešėliniais ūkio, žemės ūkio ir užsienio reikalų ministrais paskirti šioms sritims praėjusioje Vyriausybėje vadovavę par-

Alternatyvią vyriausybę konservatoriai suformavo vieni, be kitų opozicinių partijų. Nors iš pradžių siūlė prisidėti prie šio projekto buvusiam koalicijos partneriui Liberalų sąjūdžiui. Šios partijos Seimo frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis aiškino, kad nuspręsta opozicijoje dirbti savarankiškai: “Manau, esame pajėgūs patys kuruoti įvairias sritis.

Kitas dalykas, išreiškėme valią dirbti savarankiškai, nebūdami šešėlinės Vyriausybės šešėlyje.”

Patys Liberalų sąjūdžio nariai burti šešėlinio ministrų kabineto kol kas nesirengia. Daugiausia dėmesio jie ke-

Premjeras A.Butkevičius sveikina opoziciją, siekiančią įgyvendinti šešėlinio ministrų kabineto idėją. “Tačiau primenu, kad tokių bandymų per 20 nepriklausomybės metų jau buvo, tad tai tikrai nėra naujiena. Būdami opozicijoje turėjome ne tik profilinių komitetų pirmininkus, bet ir buvome parengę alternatyvią Vyriausybės programą”, pabrėžė jis.

A.Butkevičiaus teigimu, pasaulinėje praktikoje šešėlinis ministrų kabinetas realiai gali veikti egzistuojant dvipartinei sistemai. “O Lietuva - daugiapartinė valstybė, kurioje vyriausy-

Politologas Lauras Bielinis pažymi, kad šešėlinės vyriausybės suformavimas yra gana retas atvejis Lietuvoje.

Tokių ministrų kabinetų politinė reikšmė, pasak eksperto, yra didelė. “Tokiu būdu opozicija demonstruoja alternatyvius valstybinės veiklos variantus: tiek atskirų klausimų, tiek strateginių sprendimų. Taigi mes, kaip visuomenė, kiekvienu momentu galime turėti alternatyvą, tas yra labai naudinga”, pabrėžė jis.

Ar valdantieji atsižvelgia į “šešėlinių” kolegų siūlymus, L.Bielinio teigimu, priklauso nuo jų santykių, pasiūlymų kategoriškumo. “Kita vertus, puikiai suprantame, kad reikia spręsti ne partinius interesus, o iš tikrųjų valstybei rūpimus klausimus. Todėl šešėlinės vyriausybės veikla savotiškai padeda ištobulinti vienokias ar kitokias kombinacijas, variantus ir hipotezes. Tai tam tikra prasme netgi padeda valdantiesiems”, - įsitikinęs ekspertas.

Kalbėdamas apie konservatorių alternatyvųjį ministrų kabinetą L.Bielinis pažymi, kad kol kas nematyti jo veiklos. “Šešėlinės vyriausybės veikla sveikintina, kai yra pastovi ir visiems prieinama. Politiniu atžvilgiu toks kabinetas įgauna didelę reikšmę, kai veikia atvirai, kai galima apie jį išgirsti ir jį matyti. Tol, kol nepamatysime šios šešėlinės vyriausybės veiklos, sprendimų ir argumentų, galime sakyti, kad yra tik kalbėjimas apie ją”, - teigė jis.

•

Tapatybės neradusi partija - pasmerkta RAIMONDA RAMELIENĖ

Po dviejų valdančiųjų partijų “tuoktuvių” gimsiančiam naujam politiniam dariniui viešųjų ryšių specialistai pirmiausia pataria apibrėžti savo identitetą.

Nes “savojo aš” nerandančios partijos nepatrauklios nei jų nariams, nei rinkėjams.

Vienybės link judančioms Darbo partijai (DP) bei “Tvarkai ir teisingumui” (TT) po antradienį paskelbto neskundžiamo teismo sprendimo kliūčių nebeliko. Viešųjų ryšių ir komunikacijos žinovų nuomone, kol kas sunku spėti, kaip prisistatyti visuomenei ketina naujoji partija. Tą parodys pirmieji darbai. Naujokams patariama mažiau kliautis senaisiais partijų lyderiais, o galvoti apie komandinę veiklą. Ekspertai perspėja, kad neradusio savo tapatybės naujojo darinio ateitis bus miglota.

sėkmingas pasirodymas Seimo rinkimuose. “Galbūt toks kelias yra kai kurių partijos vadovų bandymas išlikti politikoje”, - sakė A.Jonkus. Pasak jo, neabejotina, kad dėl susijungimo dalies narių ir rinkėjų neteks tiek DP, tiek TT. “Vienas plius vienas tikrai nebus lygu dviem. Gali būti 1,5 arba 1,8”, prognozavo ekspertas. Be to, abi šios jėgos, anot A.Jonkaus, yra vieno lyderio partijos “be kokių nors ryškesnių asmenybių”. “Kyla klausimas, ar tie du vadovai pasidalys lyderio poziciją, kokiu būdu šį klausimą jie spręs. Manau, ateityje dėl to gali kilti ir ambicijų karų”, - spėjo pašnekovas.

Jis mano, kad partijos pačios turi apsispręsti, kaip visuomenei patraukliau pristatyti savo jungtuves ir būsimąjį darinį, nes tikrieji tokio žingsnio motyvai neįvardijami. Anot A.Jonkaus, kaip “sutuoktiniai” ketina save pozicionuoti, netrukus bus matyti iš pirmųjų darbų.

sukurti ne lozungais, o konkrečiais veiksmais”, - pabrėžė L.Kontrimas.

Jo nuomone, besijungiantiems politikams šis “tapatybės ryškinimo ir pateikimo rinkėjams laikotarpis” turėtų būti labai įdomus. “Naujoji partija turi laiko iki kitų Seimo rinkimų”, - sakė ekspertas.

Pasak L.Kontrimo, neišvengiama, kad ir po DP bei TT susijungimo naujasis darinys bus siejamas su dviejų lyderių pavardėmis. Tačiau dabar “statyti” ant vienos ar dviejų asmenybių jau tuščias reikalas. Tą akivaizdžiai demonstruoja dešiniajame politinio žemėlapio krašte vykstantys procesai.

Ekspertai perspėja, kad neradusio savo tapatybės naujojo darinio ateitis bus miglota.

Įdomus laikotarpis Laukia darbų Viešųjų ryšių specialisto Artūro Jonkaus nuomone, DP ir TT jungtuvių fonas (vyksta DP teisminis procesas) sufleruoja, kad čia yra ne šiaip sau susijungimas, o “santuoka iš reikalo”.

Pasak eksperto, vienas iš variantų, kodėl TT sutiko su “vedybomis”, - ne itin

Pasak viešųjų ryšių specialisto Lino Kontrimo, naujajai partijai pirmiausia turėtų rūpėti jos tapatybės klausimas.

“Būsimai partijai reikia galvoti apie identitetą. Pasakyti, kad yra centro kairė ar dešinė - nieko nereiškia. Tai labiau politologinis terminas, kuris rinkėjo galvoje turinio neturi. Turinį reikia

Viešųjų ryšių specialisto nuomone, tiek DP, tiek TT yra patyrusių žmonių. Jei pavyks juos suvienyti vienam darbui, gali atsirasti “didelę įtaką Lietuvos politiniame gyvenime turintis darinys”. Tačiau neradus savo identiteto, naujosios jėgos laukia “miglotos perspektyvos”.

L.Kontrimas atkreipė dėmesį, kad jungtuvėmis užsiėmusios partijos atrodo lyg vis dar esančios opozicijoje. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Tarsi opozicija L.Kontrimas atkreipė dėmesį, kad jungtuvėmis užsiėmusios partijos atrodo lyg vis dar esančios opozicijoje, o ne valdžioje. “Žinoma, pereiti į pozicinį mąstymą nėra lengva. Reikia turėti subrandintų projektų, realių idėjų, ateities vizijų ir apie tai komunikuoti savo rinkėjams”, - sakė ekspertas. Jis perspėjo, kad vėliau sulaukti pozityvaus rinkėjų dėmesio būsią kur kas sunkiau.

Vakar apie jungimąsi pranešė DP ir jaunimo organizacijos “Darbas” pa-

grindu įkurta Leiboristų partija. Susijungusios dvi jėgos taps nauju juridiniu asmeniu - Darbo partija. Apie tokį variantą dar vasarį buvo užsiminęs DP lyderis Vikroras Uspaskichas.

Leiboristų partija įkurta 2008 metais jaunimo organizacijos “Darbas” pagrindu, ją inicijavo Viktoras Uspaskicho bendražygis Viktoras Fiodorovas, šiuo metu Seimo narys “darbietis”. Pernai vykusiuose Seimo rinkimuose Leiboristų partija nedalyvavo.

•

4

2013 03 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

G.Pignatelli-Lozoraitis: mūsų Lietuva Romoje Atkelta iš

•1 p.

dėl kurio susitarta - 99 metai, tikrai ilgas, tokiam pačiam laikui patalpas Farnese rūmuose yra gavusi Prancūzijos ambasada. Vieta mieste irgi patogi. Su ankstesniais Italijos valdžios pasiūlymais šis yra tiesiog nepalyginamas.

Giminėje - ir Inocentas XII - Šv. Petro bazilika yra labai brangi ir jums asmeniškai - joje vyko jūsų ir Kazio Lozoraičio vedybos.

- Tuokėmės bazilikos zakristijoje. Iš tikrųjų Vatikane tuoktis teko dėl Kaziui kilusių problemų - dėl dokumentų. Italija nepripažino sovietinės Lietuvos okupacijos teisėtumo de jure. Tačiau de facto, deja, taip. Kaziui, turinčiam tik tarpukario Lietuvos pasą, - kitos pilietybės jis niekada nepriėmė, - Italijoje tuoktis būtų buvę sudėtinga. Todėl mums teko vykti į užsienį. O artimiausias užsienis buvo Vatikanas.

Mus sutuokė Lozoraičių šeimos bičiulis kardinolas Antonio Samore, tarpukariu buvęs popiežiaus pasiuntinys Lietuvoje.

- Esate kilusi iš labai garbingos italų šeimos - tarp jūsų protėvių buvo ir Antonio Pignatelli - popiežius Inocentas XII...

- Taip, tikrai. Jis, beje, buvo labai paprastas ir kuklus žmogus, kaip ir naujasis popiežius Pranciškus. XVII amžiaus pabaigoje, laikais, kai buvo įprasta proteguoti savo giminaičius, jis nutraukė tokią praktiką, griežtai pasmerkdamas nepotizmą. Inocentas XII buvo labai taupus, taip pat labai rūpinosi vargšais, kiekviename Romos kvartale nurodė įrengti ambulatorijas neturtingiesiems, kurie negalėjo susimokėti už gydymą.

Beje, prieš tapdamas popiežiumi jis buvo nuncijus Lenkijai ir Lietuvai.

Reikėdavo vizų - Jūsų giminėje gausu ir kitų žymių asmenybių, tarp jų ir Italijos jėzuitų provincijolas Juozapas Pignatelli, vėliau Bažnyčios paskelbtas šventuoju, ir Meksikos užkariautojas Hernanas Cortesas. Kilusi iš tokios gerbiamos giminės, atėjote į šeimą diplomatų, kurių šalis nei žinoma, nei pripažįstama, į vyrus gavote žmogų, su kuriuo, net norint susituokti, reikėjo vykti į užsienį.

- Man tai niekada nebuvo problema.

Tiesa, visuomet būdavo kiek sudėtinga keliauti. Vykstant į užsienį, Kaziui kiekvieną kartą reikėdavo gauti išvykimo ir sugrįžimo vizas. Jas jam išduodavo Italijos ambasada prie Šventojo Sosto. Ambasados darbuotojai visada buvo labai mandagūs, niekada nėra sudarę jokių biurokratinių kliūčių. Tačiau vizos reikėdavo prašyti kiekvieną kartą.

- Koks buvo Lozoraičių šeimos gyvenimas?

- Lozoraičiai Romoje buvo įsikūrę jau kurį laiką, buvo čia gyvenę ir

Popiežius - saviškis

G.Pignatelli-Lozoraitis Lietuvoje lankosi kasmet. anksčiau, kai Stasys Lozoraitis vyresnysis dirbo Lietuvos pasiuntinybėje prie Šventojo Sosto. Jie čia turėjo daugybę draugų. Beje, aš su Kaziu susipažinau savo brolio dėka.

Jis buvo geras jo brolio - Stasio Lozoraičio jaunesniojo - bičiulis.

Lozoraičiai Romoje buvo puikiai pritapę, jie buvo šio miesto dalis. Ta-

/ Kultūros paveldo departamento (ELTA) nuotrauka

- Jūs pati Lietuvoje taip pat lankėtės ne kartą?

- Taip, norėjau pamatyti šią šalį, kai tik tai tapo įmanoma. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 1992 metais dėl laimingo sutapimo. Esu restauratorė, ir man teko restauruoti princo Chigi rūmus prie Romos. Šio princo senelė buvo Vitgenšteinaitė,

Mus sutuokė Lozoraičių šeimos bičiulis kardinolas A.Samore, tarpukariu buvęs popiežiaus pasiuntinys Lietuvoje. čiau jų mintys ir gyvenimas visada sukosi tik apie Lietuvą. Jų namuose visuomet buvo kalbama apie Lietuvą, dalijamasi prisiminimais apie tėvynę. Jie niekada neatitrūko nuo Lietuvos, ji visada buvo jų gyvenimas.

Tarsi akvarelėse - Ką Kazys jums pasakodavo apie Lietuvą?

- Jis su manimi dalijosi ir savo prisiminimais, ir tuo, ką apie Lietuvą, iš kurios jis išvyko dar būdamas vaikas, jam buvo pasakojusi motina. 1991 metais, kai jau galėjo nuvykti į Lietuvą, apie kurią daugiausia prisiminė būtent iš motinos pasakojimų, jis į tėvynę vyko vienas. Jau iš vietos Kazys man paskambino. Jis buvo nežmoniškai laimingas, sakė, kad jo tėvynė - nuostabiai graži, būtent tokia, apie kokią jam pasakojo tėvai. Be to, jam stebuklinga atrodė tai, kad visi aplink kalbėjo lietuviškai. Lietuvių kalba jam buvo itin brangi, jis lietuviškai visada kalbėdavo ir su savo tėvais, ir su mūsų dukra Daina.

jos šeimai priklausė Verkių dvaras.

Kraustydamasi į Italiją, iš Verkių ji atsigabeno nuostabias rusų tapytojo Vasilijaus Semenovičiaus Sadovnikovo akvareles. Dirbdama Chigi rūmuose restauravau ir šias akvareles. Buvau maloniai nustebinta sužinojusi, kad jos atvežtos būtent iš Verkių, apie kuriuos buvau tiek daug girdėjusi.

Kaip tik tuo metu Vilniuje turėjo vykti XIX amžiaus meno kūrinių paroda, ir kažkas, sužinojęs, kad restauravau tas akvareles, pakvietė mane ten skaityti pranešimo, parodyti kūrinius. Taip 1992-aisiais atvažiavau į Lietuvą. Pamatyti Verkių rūmų pakviečiau ir savo vyrą. Turiu pasakyti, kad Verkiai tikrai labai gražūs - visai kaip tose akvarelėse.

- Lietuva jums pasirodė tokia graži šalis, apie kokią pasakojo vyras?

- Taip, bet reikia pasakyti, kad per pastaruosius 20 metų ji labai pasikeitė. Vos atgavus nepriklausomybę, žmonės dar gyveno gana paprastai, gatvėse nesimatė daug automobilių, o ir gatvės, keliai nebuvo labai geri.

Tačiau kasmet grįždama į Lietuvą kaskart pastebėdavau pokyčių - šalis vis gražėjo. Kad ir lėtai, po truputį, bet ji tikrai tapo dar gražesnė.

Man ji yra be galo įdomi.

Villa Lituania - Viena istorija, susijusi su sovietine Lietuvos okupacija ir su Roma, yra Villa Lituania, tarpukario Lietuvos ambasados Romoje, istorija.

- Taip, Lozoraičiai vis apie ją kalbėdavo, nes būtent joje ambasadoriavo Kazio tėvas.

Per Antrąjį pasaulinį karą Italija buvo Vokietijos sąjungininkė. Vokietijos sąjungininkė iš pradžių buvo ir Sovietų Sąjunga. Todėl italai iš Villos Lituania išvarė lietuvius ir įsileido sovietus. Pastarieji jos atiduoti nenorėjo net ir tada, kai Italija ir Sovietų Sąjunga tapo priešės - dar ir šiandien tuose rūmuose įsikūręs Rusijos generalinis konsulatas.

Lietuvai atkovojus nepriklausomybę, mes rengdavome mitingus, reikalavome grąžinti Villą Lituania Lietuvai, tačiau tai buvo nebeįmanoma. O Italijos valstybė ilgą laiką nepasiūlė lygiavertės kompensacijos, tad nieko keista, kad tai, kas buvo siūloma, Lietuva vis atmesdavo.

- Kaip vertinate neseniai pasiektą susitarimą, pagal kurį mūsų valstybė kaip kompensaciją už Villą Lituania galės 99 metus neatlygintinai naudotis patalpomis Romos Blumenstihl rūmuose, su galimybe šią sutartį pratęsti?

- Ambasadorius Petras Zapolskas atliko puikų darbą. Patalpos, skirtos ambasadai, yra labai didelės. Laikas,

- Dar grįžkime prie popiežiaus.

Romiečiai džiaugsmingai sutiko argentiniečio kardinolo Jorge Mario Bergoglio išrinkimą. Kodėl romiečiai myli popiežius, net ir tuos, kurie nėra italai?

- Nepamirškime, kad popiežius kartu yra ir Romos vyskupas, jis turi rūpintis šio miesto tikinčiaisiais. Taigi tapdamas popiežiumi, jis kartu tampa ir romiečiu. Bažnyčia yra Romos gyvenimo dalis jau du tūkstantmečius, ir romiečiai visada laikė popiežių saviškiu, kad ir kokios jis būtų tautybės.

- Tačiau kaip tik praėjusį sekmadienį šventėte Italijos suvienijimo metines. Vienijant Italiją prieš pusantro šimtmečio viena didžiausių priešių buvo popiežiaus valstybė.

- Taip, o suvienijus Italiją ir perkėlus jos sostinę į Romą, popiežius net buvo tapęs kaliniu savo rūmuose, mat Italijos valstybė jam nesuteikė teisės laisvai judėti. Tačiau reikia pasakyti, kad Romos visuomenė bent jau jos aukštuomenė - ir tuomet buvo labai atsidavusi popiežiaus institucijai, todėl vienytojų užmojais nesižavėjo. O ilgainiui santykiai tarp Italijos ir Vatikano sunormalėjo.

- Ko romiečiai tikisi iš popiežiaus Pranciškaus?

- Romiečiams svarbu, kad naujasis popiežius ketina daug dėmesio skirti neturtingiesiems, žmonėms, patiriantiems sunkumų. Dabar tokių žmonių gausu ir pačioje Romoje - krizės pasekmės čia jaučiamos labai skaudžiai.

- Tad kada vėl galime tikėtis išvysti jus Lietuvoje?

- Lietuvoje lankausi kasmet, tikiuosi atvykti ir šiemet, kai bus kiek šilčiau. Reikia aplankyti vyro kapą Kauno Petrašiūnų kapinėse, susitikti su draugais. Visada apsilankau Vilniuje ir Kaune, bet dar niekada nebuvau Lietuvos pajūryje. Todėl šįkart esu tvirtai pasiryžusi nuvažiuoti ir į Palangą. Lietuva man nuostabiai graži šalis, todėl kiekvieną kartą čia apsilankiusi jaučiuosi pakylėta. Labai gaila, kad lietuvių kalbą tik suprantu, o kalbu labai blogai - ypač prastai man sekasi linksniuoti ir kirčiuoti. Bijodama suklysti, dažniausiai apskritai nekalbu lietuviškai.

Tačiau atsisveikina Giovanna su LŽ žurnalistu lietuviškai: Iki pasimatymo, buvo labai malonu. Sudie!

Viskas sukirčiuota puikiai!

•

Trumpai PATVIRTINTI KETURI KANDIDATAI Visuotiniuose didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimuose dalyvaus dabartinis šios partijos pirmininkas ekspremjeras Andrius Kubilius, europarlamentarai Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė bei dabartinis partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys. Šias keturias kandidatūras, kurias iškėlė partijos skyriai, vakar patvirtino TSLKD prezidiumas. Kaip rašė “Lietuvos žinios”, dalyvauti TS-LKD vadovo rinkimuose buvo sutikęs ir parlamentaras Naglis Puteikis, tačiau partijos prezidiumas, remdamasis ankstesniu partijos Priežiūros komiteto sprendimu, ne-

patvirtino jo kandidatūros. “Buvo pasakyta, kad prezidiumas negali naikinti Priežiūros komiteto sprendimo, tik grąžinti jį persvarstyti, o visi terminai jau esą praėję”, - prezidiumo sprendimą vakar komentavo N.Puteikis. Parlamentaras prezidiumui buvo pateikęs apeliaciją - prašė panaikinti Priežiūros komiteto sprendimą uždrausti jam iki vienų metų eiti bet kokias vadovaujamas pareigas partijoje dėl komentaro apie partijos kolegą “Facebook” paskyroje. Į TS-LKD pirmininkus iš viso buvo iškelta 18 kandidatų, tačiau dalyvauti rinkimuose sutiko tik 5, kiti atsisakė.

Tarp atsisakiusiųjų - ir buvusi Seimo pirmininkė IrenaDegutienė. Per praėjusius partijos vadovo rinkimus prieš dvejus metus ji buvo pagrindinė A.Kubiliaus varžovė.

ATMETĖ L.POCIŪNIENĖS SKUNDĄ Generalinė prokuratūra vakar pranešė, kad nuspręsta atmesti Liudvikos Pociūnienės skundą dėl ankstesnio prokuroro sprendimo nutraukti mįslingomis aplinkybėmis Baltarusijoje žuvusio jos sutuoktinio, Valstybės saugumo departamento pareigūno Vytauto Pociūno žūties tyrimą. L.Pociūnienė ir jos atstovas turi teisę per 20 dienų šį nutarimą apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. L.Pociūnienė prašė panaikinti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Artūro Urbelio sausio 31 dieną priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V.Po-

ciūno nužudymo kaip nepagrįstą. Tačiau, pasak prokuratūros, “aukštesnysis prokuroras, analizuodamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, skunde išdėstytus teiginius įvertino kaip nepagrįstus”. Pirmadienį buvo pranešta, kad L.Pociūnienė sprendimą dėl tyrimo nutraukimo apskundė. Ji teigė, jog atlikti ne visi veiksmai siekiant nustatyti V.Pociūno žūties aplinkybes.

KYŠIS - MILIJONAI LITŲ Klaipėdos apygardos prokuratūra su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto kyšininkavimo, kuriame minimas bendrovės akcininkas,

bankroto administratorius ir advokatas. Pasak prokuratūros pranešimo, vakar STT pareigūnai sulaikė tris asmenis, įtariamus milijoniniu kyšininkavimu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienos bankrutuojančios Klaipėdos uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tikėtina, pasiekė, kad įmonės bankrotą administruotų jo pageidaujamas administratorius. Anot prokuratūros, įtariama, jog minėtas bankroto administratorius kartu su vienos Vilniaus advokatų kontoros advokatu už bankrutuojančios bendrovės 31 mln. litų kreditorinio reikalavimo pripažinimą paprašė ir susitarė paimti 5,75 mln. litų neteisėtą atlygį.

BNS, LŽ

2013 03 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Komisija reikalauja pateikti įrašą Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl "Drąsos kelio" partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės neliečiamybės prokurorų prašo pateikti vaiko paėmimo vaizdo įrašą, o į Seimą kreipsis su prašymu savaitei pratęsti jos darbo laiką.

Komisija iki pirmadienio, kovo 25 dienos, Seimo nutarimu įpareigota parengti rezoliucijos projektą, ar tenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Seimo narės N.Venckienės laisvę. Vakar komisija išklausė N.Venckienės paaiškinimus. Parlamentarė ir buvusi teisėja tvirtino nepadariusi veikų, kuriomis kaltinama, tikino, jog jos nekaltumą įrodytų vaiko paėmimo operacijos įrašas.

Prokurorai praėjusią savaitę atsisakė pateikti komisijai šį įrašą. Motyvas - jame matyti nukentėjęs mažametis asmuo, todėl tokia medžiaga neviešinama. Komisijos nariai galėjo tik susipažinti su to vaizdo įrašo aprašu. Tai

padarė du jos nariai - pirmininkas socialdemokratas Vytautas Saulis ir liberalė Dalia Kuodytė.

Komisijos klausiama, kodėl laikė mergaitę prieš langą pareigūnams veržiantis į namą, kodėl neatrakino durų, N.Venckienė tiesiai neatsakė.

Kreipdamasis į parlamentą dėl buvusios teisėjos, "Drąsos kelio" partijos lyderės neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras D.Valys iš viso nurodė šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos N.Venckienei norima pateikti įtarimus.

Konstitucija ir Seimo statutas nustato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl parlamentaro laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras. Jei rezoliucijos projekte siūloma leisti Seimo narį traukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, tokiai rezoliucijai priimti reikia ne mažiau kaip 71 parlamentaro balso.

•

BNS, LŽ

Trumpai

Kelio ženklai - vėl ilgapirščių taikinys

LEIDO TOLIAU RESTAURUOTI KURHAUZĄ

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Vos gamtoje pasirodę pirmi pavasario požymiai privertė kelininkus griebtis už galvų - kaip niekad anksti atkutę kelio ženklų ir apsauginių tvorų vagys visoje Lietuvoje jau pridarė dešimtimis tūkstančių litų skaičiuojamos žalos.

Aktyviausiai baigiantis žiemai ilgapirščių “pasidarbuota” keliuose, kertančiuose Tauragės ir Vilkaviškio rajonus.

Skaičiuoja šimtais VĮ “Tauragės regiono keliai” paprašė Tauragės rajono policijos surasti niekdarius, kurie iš magistralinio kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas pakelės pavogė net 138 apsauginės tvoros stulpelius. Tvora buvo skirta apsaugoti keliu važiuojančias transporto priemones nuo miško žvėrių.

Kad stulpeliai pavogti, praėjusią savaitę pastebėjo Tauragės kelių tarnybos vyriausiasis meistras Darius Spanserna.

Vertindamas kelių būklę specialistas atkreipė dėmesį, kad 10 kilometrų ruože yra dingę nemažai cinkuoto metalo strypų. Negalėdami jų išrauti iš žemės, nes stulpelius laiko ne tik šiuo metu vis dar stiprus įšalas, bet ir betonas, ilgapirščiai juos nulaužė prie pat žemės. Tada atkabino prie stulpelių pritvirtintą tvoros tinklą ir pastatė jį taip, kad vagystė važiuojant automobiliu būtų nepastebima.

Apsauginė tvora šiose magistralinio kelio prieigose buvo įrengta 2010 metų spalio pabaigoje. Šiandien Tauragės rajono policija dėl vagystės atlieka ikiteisminį tyrimą, o kelininkai skaičiuoja, kad vien šioje vietoje padaryta žala - keliasdešimt tūkstančių litų. Ši stambi vagystė, anot Tauragės kelininkų, pirma tokia pastaraisiais metais. Panašių atvejų aplink Tauragę nebūta jau keletą metų. Iki tol paprastai dingdavo tik pavieniai kelio ženklai.

“Dabar kelio ženklai dažniau sugadinami nei pavagiami”, - LŽ tvirtino VĮ “Tauragės regiono keliai” direktorius Vytautas Povilaika.

Vagia tvoroms 31 kelio ženklo baigiantis žiemai pasigedo ir Sūduvos krašto kelininkai. Vil-

Kiekvienas kelio ženklas pavasariop gali tapti vagių grobiu. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka kaviškio rajono policijos pareigūnai aiškinasi, kas galėjo nugvelbti kelio ženklus ir jų metalines cinkuotas atramas iš kelių Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai, Kybartai-Vištytis, Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis, Kudirkos Naumiestis-Kybartai. Daugiausia pavogta ženklų, rodančių nuvažiuotų kilometrų skaičių. Taip pat dingo ženklai, žymintys sankryžas su šalutiniu keliu arba nurodantys duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu.

VĮ “Marijampolės regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Algimantas Bičkus LŽ minėjo, kad daugiausia kelio ženklų pavogta nuošalesnėse ar miškingose vietovėse.

Tokie atvejai, kai kelininkai pavasarį pasigenda vienur ar kitur buvusių ženklų, ne naujiena, tačiau iki šiol dingdavo po vieną ar du kelio ženklus su atramomis. Šįmet vagystė - kur kas didesnio masto. A.Bičkaus nuomone, didelė tikimybė, kad ilgapirščius domina ne pats kelio ženklas, o metalinis stulpelis, ant kurio jis tvirtinamas. Tačiau gvelbdami atramas vagys neturi laiko nusukti ženklų, tad kelininkai kai kuriuos jų aptinka numestus kur nors tolėliau pakelėse. Patys kelio ženklai ne itin patrauklūs, nes yra pa-

H.Jurkuvėnas: “Visa naujo ženklo su atrama įrengimo kaina prasideda nuo 400 litų.” dengti sunkiai nuplėšiama plėvele, todėl jų nelabai pavyktų parduoti metalo supirktuvei. Tuo metu metalinė cinkuota maždaug 2 metrų ilgio atrama gali būti naudojama daug kur.

“Iš to, kad išvogtos kelio ženklų atramos, galiu spręsti, jog šių metų statybų sezonas jau pradėtas. Gal kas sumanė užsitverti tvorą, bet nutarė tai padaryti valstybės sąskaita”, - nelinksmai pajuokavo A.Bičkus. Jis neslėpė, kad kelio ženklai su atramomis, taip pat apsauginių tvorų stulpeliai dažniausiai dingsta ten, kur vyksta statybos.

Kainuoja milijoną Kelininkai teigia, jog tūkstantinių nuostolių dėl avarijų, vandalizmo atvejų ir vagišių jie patiria kasmet. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas LŽ tikino, kad praėjusių metų statistinių duomenų kol kas neturi, tačiau 2011-aisiais žala siekė apie 1,5 mln. litų. “Šie skaičiai beveik nesikeičia, be to, atskirai neskirstome vagysčių, vandalizmo at-

vejų ar avarijų, kai kelio ženklai sunaikinami”, - kalbėjo H.Jurkuvėnas. Jis tik pridūrė, kad visa naujo ženklo su atrama įrengimo kaina prasideda nuo 400 litų.

Pasak LAKD atstovo, žiemą vagysčių ir niokojimo atvejų pasitaiko labai mažai. Niekdariai pradeda savo “žygius” vos nutirpus sniegui. Vagiama ir niokojama viskas - ir kelio ženklai su atramomis, ir apsauginių tvorų stulpeliai, ir pačios apsauginės tvoros, net plastikinės sniegatvorės. Kelininkai pripažįsta: kol kas veiksmingų priemonių, leidžiančių apsisaugoti nuo ilgapirščių, nedaug. Tose vietose, kur kelias apšviestas ar yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, vagysčių ir vandalizmo atvejų pasitaiko labai retai. Tačiau mažo intensyvumo keliuose, retai gyvenamose arba miškingose vietovėse apsisaugoti nuo to labai sudėtinga. “Nėra tokių daiktų, kurių nevogtų. Kelio ženklai, sniegatvorės, atitvarai žymimi įvairiai, todėl gali būti nesunkiai atpažįstami.

Bet jie retai kada surandami”, - pripažino H.Jurkuvėnas.

•

Palangos miesto apylinkės teismas nusprendė, kad kurorto savivaldybė gali tęsti Palangos Kurhauzo restauravimą net ir neturėdama pastato bendraturčių sutikimo. Palangos miesto apylinkės teismas visiškai patenkino Palangos miesto savivaldybės prašymą pripažinti jai teisę be bendraturčių sutikimo pasirūpinti statybas leidžiančiu dokumentu. Kaip “Lietuvos žinios” jau rašė, kurorto savivaldybė turėjo kreiptis į teismą, nes negavo Jackų šeimos, kuri yra Kurhauzo bendraturtė, pritarimo numatomiems pastato mūrinės dalies vidaus darbams. Šį Palangos merijos prašymą palaikė ir Kultūros paveldo departamentas. Atsisakyti duoti sutikimą atlikti statybos ar rekonstrukcijos darbus pastato bendraturčiai gali tik tuo atveju, jei dėl to kyla reali grėsmė jų teisėms ar teisėtiems interesams. Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, užvakar konstatavo, kad Jackai nepagrįstai nesutinka su numatomais Kurhauzo mūrinės dalies vidaus pritaikymo darbais. Atsižvelgdamas į tai, kad atkūrus salės interjerą, tačiau neužtikrinus sąlygų sutvarkytai pastato daliai funkcionuoti, drėgmė ir šaltis gali sugadinti restauruotos kultūros vertybės interjerą, teismas leido sprendimą vykdyti skubiai. Kurhauzą, kuris po gaisro beveik dešimtmetį stovėjo nerestauruojamas, planuojama baigti remontuoti dar šiemet. “Esame užsibrėžę tokį tikslą, todėl darysime viską, kad Kurhauzo raktai visuomenei būtų atiduoti dar šiais metais”, - sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Palangos Kurhauzas keliasi.

Deniso Nikitenkos nuotrauka BNS, LŽ

6

2013 03 21 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Įtūžęs Kipras renkasi bankrotą Kipro įstatymų leidėjai nepritarė milijardinės paskolos sąlygoms. Jie atmetė finansinės pagalbos sutartį, pradžiugino tūkstančius protestuojančių Kipro gyventojų ir supykdė euro zonos finansų ministrus.

Kipro parlamento pirmininkui Janakiui Omirui paskelbus, kad teisės aktas atmestas, tūkstančiai protestuotojų prie parlamento pastato Nikosijoje pradėjo švęsti. Jie džiaugėsi, kad tautos atstovai nusprendė neapmokestinti indėlių, ir jautėsi esą nugalėtojai, nes paprastiems Kipro piliečiams nereikės mokėti milijardinių valstybės skolų.

Kipro parlamentarai dėl milijardinės paskolos sutarties apsisprendė labai greitai. 36 deputatai balsavo prieš, 19 susilaikė. Nė vienas jų nepritarė piliečių įtūžį sukėlusiai Kipro gelbėjimo sutarčiai. Viduržemio jūros salos vyriausybė mėgins iš naujo tartis su skolintojų trejetu - Europos Sąjunga (ES), Europos centriniu banku (ECB), Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) - ir leisdama obligacijas, restruktūrizuodama bankus bei siekdama pritraukti daugiau investicijų iš Rusijos bandys sumažinti 5,8 mlrd. eurų (20 mlrd. litų) biudžeto deficitą.

Nesileis šantažuojami Socialistų partijai “Edek” priklausantis parlamento pirmininkas J.Omiras mano, kad Kipras neturi pasiduoti šantažui. “Nesileisime šantažuojami. Privalome reikalauti, kad dėl šios sutarties būtų deramasi iš naujo. Jeigu įvesime indėlių apmokestinimo mokestį, nepritrauksime užsienio investuotojų. Tada niekas nenorės laikyti pinigų Kipro bankuose”, - kalbėjo J.Omiras.

Pagal šeštadienį su euro zonos partneriais sutartas 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) pagalbos paketo sąlygas, Kiprui buvo rekomenduota bent 6,75 proc. apmokestinti visus šalies bankuose laikomus indėlius. Šis prieštaringai vertinamas pasiūlymas sukėlė salos gyventojų įtūžį. Parlamento Finansų komitetas, siekdamas, kad sutartis būtų priimtinesnė, paragino netaikyti šio mokesčio mažesniems nei 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų) indėliams, tačiau 20-100 tūkst. eurų (69-345 tūkst. litų) indėlius pasiūlė apmokestinti 6,75 proc., o didesnius - 9,9 proc. ta-

Kipro protestuotojai džiaugėsi, kai šalies parlamentas nepritarė siūlymui apmokestinti indėlius. / Reuters/Scanpix nuotraukos rifu. Tai neįtikino parlamentarų: 19 prezidento Niko Anastasiadžio partijos narių balsuodami susilaikė, o kiti pasisakė prieš tokius planus.

Sieks Rusijos pagalbos Parlamentarams atmetus visuomenės pasipiktinimą sukėlusią sutartį, Kipras nusprendė prašyti Rusijos paramos. Šalies finansų ministras Michalis Saris ketina susitikti su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu. Jis tikisi, kad Maskva sušvelnins 2011 metais Nikosijai suteiktos 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos sąlygas ir atidės jos grąžinimo terminą. Šis susitikimas svarbus abiem valstybėms. Kipre laikomi Rusijos piliečių, siekiančių išvengti apmokestinimo savo šalyje, pinigai sudaro nuo trečdalio iki pusės visų šios Viduržemio jūros salos bankų indėlių. Manoma, kad braškančiuose Kipro bankuose privatūs Rusijos indėlininkai ir bendrovės saugo 31 mlrd. JAV dolerių (82,7 mlrd. litų).

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Kipro vadovas N.Anastasiadis paskambino antradienio vakarą. Abu lyderiai tarėsi, kaip Maskva galėtų padėti

Nikosijai. “Prezidentai analizavo sunkią ekonominę padėtį Kipre ir diskutavo, kaip išbristi iš šios krizės. V.Putinas buvo susirūpinęs, kad Kipras, priimdamas karštakošiškus sprendimus, gali pakenkti Rusijos piliečių ir jos bendrovių interesams”, - aiškino V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kipro žiniasklaida svarstė, esą dujų milžinas “Gazprom” galėtų pervesti lė-

Kipro valdžiai ir visai šaliai šią sunkią valandą. Bažnyčia ketina investuoti į vyriausybės obligacijas. Tai padėtų sumažinti valstybės skolą”, - kalbėjo arkivyskupas Chrysostomas.

Euro zonos finansų ministrai pasijuto nusivylę, kai Kipro parlamentarai atmetė jų pasiūlytą finansinę pagalbą, bet sakė remiantys šios Viduržemio jūros valstybės pastangas reformuoti šlubuo-

W.Schaeuble: “Atmesdami pagalbos sutartį Kipro parlamentarai padarė sau meškos paslaugą.” šų į Kipro bankų sąskaitas už dalį pelno, gaunamo iš šios salos priekrantėje esančių energetikos išteklių telkinių eksploatavimo. “Gazprom” atsisakė patvirtinti, kad dėl tokio pasiūlymo tariamasi.

Nusivylę balsavimu Kipras gali sulaukti pagalbos ir iš šalies Ortodoksų bažnyčios - didžiausios “Hellenic bank”, kuris yra paskolinęs nemažai pinigų Kipro vyriausybei, akcininkės. Arkivyskupas Chrysostomas teigė, jog Bažnyčia ketina investuoti į vyriausybės obligacijas. “Turime padėti

jantį finansų sektorių. Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas užsiminė, kad “euro zonos finansų ministrai vis dar pasirengę padėti Kiprui, tik jis turi įgyvendinti skausmingas, bet būtinas reformas”. “Gaila, kad Kipro parlamentarai nepritarė pagalbos sutarčiai, tačiau mes vis tiek padėsime šaliai. Laukiame Kipro reformų”, - dėstė J.Dijsselbloemas.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble laikėsi griežtesnės pozicijos: “Atmesdami pagalbos sutartį Kipro parlamentarai padarė sau

meškos paslaugą. Jei Kipro bankai nesulauks finansinės pagalbos, jie taps nemokūs ir žlugs. Tada valstybė atsidurs nepavydėtinoje padėtyje. Bankų sistema Kipre per daug išsipūtusi ir nesubalansuota.” W.Schaeuble viliasi, kad Kipro parlamento deputatai dėl finansinės pagalbos sutarties balsuos dar kartą. “Tikiuosi, Kipro parlamentarai blaiviomis galvomis dar sykį apsvarstys finansinės pagalbos sutartį. Jeigu jie nieko nesiims, valstybė gali bankrutuoti”, teigė W.Schaeuble.

Taigi Kipro parlamentarams nepritarus milijardinės finansinės pagalbos sutarčiai šalis vėl atsidūrė finansinėje aklavietėje. Viena alternatyva naujos derybos su euro zonos finansų ministrais dėl kitos sutarties ir ne tokių griežtų jos sąlygų, antra - pagalba iš Rusijos, trečia alternatyva - pakartotinis balsavimas. Bent vienos jų įgyvendinimas galėtų išgelbėti Kipro bankų sistemą, sumažinti valstybės skolą ir apsaugoti salą nuo finansinio kracho.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Atsistatydino Prancūzijos biudžeto ministras Prancūzijoje atsistatydino biudžeto ministras Jerome’as Cahuzacas. Jam prokurorai pareiškė įtarimus dėl Šveicarijos banke laikytos ir nuo mokesčių inspekcijos nuslėptos sąskaitos.

Prancūzijos biudžeto ministro atsistatydinimą daugiausia lėmė suintensyvėjęs nuo sausio mėnesio vykdomas prokurorų tyrimas dėl sąskaitos Šveicarijos UBS banke ir mokesčių slėpimo. Kadangi J.Cahuzacas buvo už mokesčių politiką ir mokesčių nemokėjimą atsakingas ministras, todėl jis ir nusprendė pasitraukti.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as paskelbė, kad J.Cahuzaco pareigas laikinai perims Europos ministras Bernard’as Cazaneuve’as. Šį ministrą pavaduos už profesinį rengimą atsakingas jaunesnysis ministras Thierry Repentinas.

sąskaita UBS banke “gali iškilti į viešumą” ir kad jis “tvarko šį reikalą”. “Mediapart” taip pat tvirtino, kad pinigai iš sąskaitos Šveicarijos banke buvo pervesti į vieną Singapūro banką.

Savo pareiškime šešiasdešimtmetis J.Cahuzacas teigė, jog atsistatydino siekdamas užtikrinti, kad “jo byla ne-

J.Cahuzacas buvo už mokesčių politiką ir mokesčių nemokėjimą atsakingas ministras.

J.Cahuzacas teigė, kad niekada neturėjo nedeklaruotų sąskaitų.

Nedeklaruota sąskaita Ministro J.Cahuzaco reputaciją pakirto naujienų svetainė “Mediapart”.

Ji pranešė, kad ministras iki 2010 metų Šveicarijos UBS banke turėjo sąskaitą ir pažeisdamas Prancūzijos įsta-

tymus nedeklaravo jos nacionalinėje mokesčių inspekcijoje. “Mediapart” paskelbė ir garso įrašą, kur J.Cahuzacas kalba apie šią sąskaitą. Įrašytame pokalbyje su vienu savo padėjėju J.Cahuzacas išreiškė susirūpinimą, kad

trukdytų vyriausybės darbui ir jo netemdytų”. Jis sakė, kad yra “nekaltas dėl jam pareikštų šmeižiančių įtarimų”.

J.Cahuzacas ir anksčiau ne kartą tvirtino, jog neturėjo jokių nedeklaruotų sąskaitų, ir neigė, kad jo balsas girdimas “Mediapart” naujienų svetainėje paviešintame įraše.

Nepopuliarūs mokesčiai Skandalas dėl atsistatydinusio Prancūzijos biudžeto ministro pakenkė šalies prezidento F.Hollande’o populiarumui. Jis dar rinkimų kampanijos metu skelbė, kad kovos su mokesčių nemokėjimu, ir pažadėjo įvesti naujus mokesčius patiems turtingiausiems Prancūzijos gyventojams.

Mokesčiai turtuoliams papiktino Prancūzijos kino žvaigždę Gerard’ą Depardieu. Garsusis aktorius iškeikė F.Hollande’o mokesčių politiką, savo pagrindinę rezidenciją perkėlė į Belgiją ir gavo Rusijos piliečio pasą.

Prieš Prancūzijos prezidento pasiūlytą mokesčių politiką kovojo ir verslininkai. Praėjusiais metais vienai verslo grupei pavyko priversti socialistų administraciją atsisakyti kapitalo prieaugio mokesčio didinimo. Jie argumentavo, kad šio mokesčio padidinimas pakenktų verslui ir daug garsių Prancūzijos verslininkų paliktų valstybę.

•

AFP, BBC, LŽ

2013 03 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

B.Obama išsiruošė į Izraelį JAV prezidentas Barackas Obama, per pirmąją kadenciją taip ir nenuvykęs į Izraelį, pagaliau nutarė šią klaidą ištaisyti.

Tačiau dabar jis nėra labai laukiamas nei Izraelio, nei Palestinos teritorijoje - prieš pat vizitą čia kilo masiniai protestai.

dentą, todėl stengiantis užtikrinti jo saugumą teko imtis nepaprastų priemonių ir pasitelkti tūkstančius tiek Izraelio, tiek Palestinos saugumo pareigūnų.

Svarbiausias šio vizito akcentas B.Obamos kalba Izraelio žmonėms.

Ja Amerikos prezidentas sieks vėl nutiesti draugystės tiltą į Izraelį, pagerinti savo įvaizdį šioje valstybėje ir sustiprinti Jungtinių Valstijų įtaką šalyje.

Pranešama, kad svarbiausias šios kelionės tikslas - aptarti su Izraelio vadovais Sirijoje įsismarkavusį karą ir Irano branduolines ambicijas, kurios labai verčia nerimauti Izraelį. JAV pareigūnai iš karto pasistengė nuvilti tuos, kurie tikėjosi, kad B.Obamos vizitas padės atgaivinti Izraelio ir Palestinos taikos procesą. Naujų gyvenviečių kūrimo ginčytinose teritorijose rėmėjai dabartinėje Izraelio koalicinėje vyriausybėje yra labai stiprūs, todėl bent jau artimiausiu metu tikėtis, kad žydų ir palestiniečių santykiai pagerės, neverta. O ir Izraeliui šiuo metu labiau rūpi viso Artimųjų Rytų regiono nestabilumas, Irano grasinimai, nei įpūsti gyvybės į taikos su palestiniečiais procesą, kuris nutrūko 2010 metais, kai Izraelis nutarė toliau statyti gyvenvietes.

Asmeniniai B.Obamos santykiai su B.Netanyahu diplomatine kalba apibūdinami kaip “vėsūs”, o tai iš tiesų reiškia, kad jie šalti.

“Antausis Palestinai”

“Vėsūs” santykiai Per trijų dienų vizitą B.Obama susitiks su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuriam kol kas sekėsi sužavėti politikus ir žmones visur, kur tik lankėsi pradėjęs vadovauti Valstybės departamentui, atskrido į Izraelį keliomis dienomis anksčiau, kad paremtų JAV prezidento atvykimą.

Jungtinėse Valstijose B.Obama sulaukė nemažai kritikos dėl to, kad per pirmąją kadenciją taip ir neaplankė Izraelio. Tai liudija, jog Amerikos prezidentas nejaučia simpatijos šiai

Tokiais raginimais paleisti iš kalėjimo J.Pollardą Jeruzalėje pasitinkamas B.Obama. / Reuters/Scanpix nuotrauka šaliai, nors jo administracija nuolat kartoja, kad abi valstybės yra “neišskiriamos sąjungininkės”. Kai tik B.Obama persikraustė gyventi į Baltuosius rūmus, Izraelis iš karto pajuto - santykiai su JAV ėmė vėsti, nes prezidentas buvo labiau linkęs palaikyti palestiniečius, o ne senąjį Ame-

rikos sąjungininką Artimuosiuose Rytuose. Atitinkamos nuotaikos apėmė ir Izraelio gyventojus. Per parlamento rinkimus, kurie neseniai vyko Izraelyje, svarbiausia tema buvo ne taikūs santykiai su palestiniečiais, o socialinės ir ekonominės problemos. Todėl ir prieš savo vizitą B.Oba-

ma pareiškė nevežantis į Artimuosius Rytus jokio taikos plano.

Asmeniniai B.Obamos santykiai su B.Netanyahu diplomatine kalba apibūdinami kaip “vėsūs”, o tai iš tiesų reiškia, kad jie šalti. Šiandien tik 10 proc. Izraelio gyventojų teigiamai vertina dabartinį JAV prezi-

B.Obamos vizitu nesidžiaugia ir palestiniečiai. Vakar tūkstančiai protestuotojų susirinko Ramaloje ir Betliejuje, kad išsakytų savo nuomonę apie JAV vadovo atvykimą. Žmonės mėtė batus į iškabintus B.Obamos portretus, taip pat juos nuplėšę stengėsi pervažiuoti.

Vienas protestuotojų Huwaida Arrafas, kalbėdamas su naujienų agentūros “Reuters” korespondentu, JAV prezidento vizitą pavadino “antausiu Palestinai”. “Žmonės yra pikti ir nusivylę. B.Obama nepadarė nieko, jis tik padeda Izraeliui plėsti savo okupaciją”, - sakė vyras.

Prieš vizitą protestavo ir Izraelio gyventojai. Susirinkę į manifestaciją Jeruzalėje jie reikalavo, kad B.Obama paleistų Jonathaną Pollardą. Šį buvusį JAV karinio jūrų laivyno analitiką amerikiečiai, apkaltinę šnipinėjimu Izraeliui, 1987 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

•

Suimtas M.Gaddafi pusbrolis Egipte suimtas nuversto ir nužudyto Libijos diktatoriaus Muammaro al-Gaddafi pusbrolis Ahmedas Gaddafas al-Damas. Libija tikisi, kad netrukus jis bus perduotas Tripoliui.

A.Gaddafas al-Damas daugybę metų buvo specialusis Tripolio pasiuntinys Kaire ir kartu vienas įtakingiausių dabar jau nuversto režimo žmonių, nes dirbo žvalgyboje. Teigiama, jog 2011 metais, kai Libijoje prasidėjo sukilimas prieš M.Gaddafi, diktatoriaus pusbrolis “trumpam parvažiavo” į tėvynę, o paskui paliko ją visam laikui.

A.Gaddafas al-Damas yra vienas iš kelių aukšto rango Libijos pareigūnų, kurie įsikūrė Egipte ir kuriuos dabar šalies valdžia vieną po kito suima Libijos prašymu. Neaišku, kuo iš tiesų kaltinamas Ahmedas, tačiau Interpolo tinklalapyje nurodoma, kad jis ieškomas “dėl sukčiavimo, klastojimo ir pinigų plovimo”.

Kai Libijos valdžia kreipėsi į Egiptą, šios šalies generalinis prokuroras ir įsakė sulaikyti nuversto diktatoriaus pusbrolį 30 dienų dėl šiuo metu prieš jį tėvynėje pradėto tyrimo. Libijos generalinio prokuroro pavaduotojas generolas Taha Baara patvirtino, jog siekė M.Gaddafi giminaičio sulaikymo, todėl su tokiu prašymu kreipėsi į Egip-

to generalinį prokurorą. Pareigūnas nurodė, kad A.Gaddafas al-Damas klastojo oficialius dokumentus ir kad Libijoje jam sudaryta “stora kaltinimų byla”.

Egipto saugumo tarnybos vadovai, reaguodami į Libijos prašymą, pasiuntė net 10 karinių mašinų ir apsupo Kairo Zamaleko priemiestyje esantį namą, kuriame gyveno iš tėvynės pabėgęs 60metis libis. Pastato apgultis truko kelias valandas. Tarp Egipto karių ir A.Gad-

mą. Kai diktatorius buvo nužudytas, Ahmedas ėmė kalbėti kitaip. Jis tikino, jog pabėgo todėl, kad nenorėjo palaikyti pusbrolio režimo. Šiuo metu Libija jau yra kreipusis kone į visas gretimas valstybes ir paprašiusi išduoti daugiau kaip tuziną nuversto M.Gaddafi režimo aukšto rango pareigūnų. Jų suėmimas ypač suintensyvėjo kraštui minint antrąsias sukilimo metines. Šiomis dienomis į Libiją buvo atvykęs ir buvęs Prancūzi-

Vyriausybė siekia susigrąžinti pabėgusius M.Gaddafi šeimos narius ir surengti jiems parodomąjį teismą. dafą al-Damą saugančių žmonių kilo susišaudymas, nes jie neva nežinojo, kas apsupo namą. Iki šiol neaišku, ar kas nors buvo sužeistas.

Vėliau pranešta, jog Ahmedas pasidavė pats. Esą jis su savo advokatais nuvyko pas Kairo generalinį prokurorą, kad “paduotų skundą”. Publikuojamose nuotraukose užfiksuotas besišypsantis A.Gaddafas al-Damas, mojuojantis ranka iš mašinos, į kurią buvo įsodintas. Įtakingas Libijos diktatoriaus pusbrolis vienas pirmųjų pabėgo iš šalies, kai tik ten prasidėjo neramumai. Tačiau atvažiavęs į Kairą jis tai neigė, aiškino, kad tebėra ištikimas M.Gaddafi ir kad atvyko vykdydamas jo pavedi-

jos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis ėmėsi padėti sukilėliams nuversti pulkininką M.Gaddafi dar prieš NATO pradedant karinę operaciją šioje šalyje. N.Sarkozy susitiko su dabartiniu Libijos ministru pirmininku Ali Zeidenu. Būtent premjeras iš karto padėkojo Egipto valdžiai, nurodžiusiai sulaikyti A.Gaddafą al-Damą, ir išreiškė viltį, kad jis netrukus bus perduotas Libijai.

Ta proga A.Zeidenas surengė spaudos konferenciją, per kurią pasveikino Egipto veiksmus ir pasidžiaugė, jog diktatoriaus pusbrolis buvo sulaikytas laikantis tarptautinių normų. Premjeras priminė, kad šiek tiek anksčiau Egipte suimtas ir buvęs M.Gaddafi generolas Ali al-Kilani ir kad jis tikisi,

A.Gaddafas al-Damas (kairėje) su savo pusbroliu M.Gaddafi.

Newsahopper.sulekha.com nuotrauka

jog abu jie “sulauks teismo Libijoje”.

Naujoji Libijos valdžia tvirtina, kad jau šiais metais šalis turės naują Konstituciją. Vyriausybė taip pat siekia susigrąžinti pabėgusius M.Gaddafi šeimos narius ir surengti jiems parodomąjį teismą. Taip norima pademonstruoti gyventojams, kad visi, kurie padėjo M.Gaddafi 42 metus išlaikyti valdžią, sulauks atpildo.

Tačiau žmogaus teisių gynėjai teigia, jog naujoji Tripolio valdžia yra silpna, be to, linkusi pažeidinėti įstatymus, todėl M.Gaddafi giminaičiams ir šalininkams surengtas teismas tikrai neatitiks tarptautinių standartų.

•

BBC, Globalpost.com, BBC, Reuters, LŽ

8

2013 03 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

NATO svarsto intervenciją į Siriją Sirijos vyriausybei ir sukilėliams kaltinant vieniems kitus dėl cheminio ginklo panaudojimo dalis NATO narių jau ėmė svarstyti galimybę surengti karinę intervenciją Sirijoje.

Naujai paskirtas Izraelio žvalgybos ir strateginių reikalų ministras Yuvalis Steinitzas pareiškė, jog “akivaizdu”, kad Sirijos sukilėliai arba vyriausybės pajėgos neseniai panaudojo cheminį ginklą. Tačiau šis pareiškimas kertasi su amerikiečių turima informacija, jog nėra jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų, nors tiek Damasko režimas, tiek sukilėliai kaltina vieni kitus surengus cheminę ataką prieš Chan al Asalo kaimą, esantį netoli šalies šiaurėje esančio Alepo miesto.

Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė, jog šį kaimą “teroristai” (taip ji vadina sukilėlius) apšaudė raketomis su cheminėmis medžiagomis, o informacijos ministras Omranas al Zohbi tokius veiksmus pavadino “pavojinga eskalacija”. Dar toliau nuėjo užsienio reikalų viceministras Faisalas Muqdadas - ėmė aiškinti, kad 31 žmogus žuvo. Valstybinė žiniasklaida dar pridūrė, jog apie 100 buvo sužeista.

Sukilėliai tokius pranešimus iš karto paneigė ir apkaltino režimo pajėgas paleidus ilgojo nuotolio raketas, kurios žmonėms sukėlė “kvėpavimo problemų”.

Nors cheminis ginklas net nebuvo panaudotas, Izraelio ministras Y.Steinitzas greičiausiai ėmė apie tai kalbėti JAV prezidento Baracko Obamos atvy-

Prieš porą metų tai jau buvo sėkmingai panaudota Libijoje. Tačiau bet kokia NATO intervencija galėtų būti surengta tik po tokios pačios procedūros, kuri vyko prieš pradedant karo veiksmus Libijoje, t. y. sulaukus JT Saugumo Tarybos rezoliucijos ir Aljanso narių pritarimo. “Įvertiname įvairias operacijas ir esame pasirengę įsitraukti, jeigu būsime pakviesti, kaip padarėme Libijoje”, - aiškino admirolas. Iki šiol NATO

Admirolas J.Stavridis: “70 tūkst. žuvusiųjų, milijonas iš šalies pabėgusių žmonių.

Nuožmiame pilietiniame kare nematyti jokio pabaigos ženklo.”

Taip šiuo metu atrodo vienas didžiausių Sirijos miestų Alepas. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos kimo į Izraelį proga, nes tai bus viena pagrindinių temų per jo susitikimus su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir prezidentu Shimonu Peresu. Izraelis jau seniai nuogąstauja, kad Sirijos cheminio ginklo atsargos nepatektų į tokių grupuočių kaip “Hezbollah” ar-

ba susijusių su tarptautiniu teroristų tinklu “Al-Qaeda” rankas.

Tuo tarpu NATO šalys jau svarsto planus imtis karinių veiksmų Sirijoje, tačiau tokie veiksmai galimi tik Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai priėmus atitinkamą rezoliuciją ir pritarus

visoms 28 Aljanso narėms. Vis dėlto NATO pajėgų aukščiausiasis vadas admirolas Jamesas Stavridis JAV Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė, kad kai kurios NATO narės jau svarsto galimybę smogti Sirijos priešlėktuvinės gynybos tinklui.

stengėsi laikytis nuošalyje nuo Sirijoje vykstančio žiauraus pilietinio karo. Aljansas tik dislokavo Turkijoje prie Sirijos sienos raketų “Patriot” baterijas, taip užkirsdamas kelią bet kokioms aviacijoms ir raketų atakoms iš Sirijos teritorijos.

J.Stavridis pažymėjo, kad padėtis Sirijoje su kiekviena diena blogėja. “70 tūkst. žuvusiųjų, milijonas iš šalies pabėgusių žmonių, dar 2,5 mln. sirų buvo priversti palikti savo namus. Nuožmiame pilietiniame kare nematyti jokio pabaigos ženklo”, - sakė admirolas.

•

Grenlandija turės pirmąją premjerę

Rinkimai lėmė A.Hammond tapti pirmąja Grenlandijos vadove.

Po šį mėnesį Danijai priklausančioje Grenlandijoje vykusių rinkimų sala pirmą kartą turės savo vyriausybę. Jai vadovaus socialdemokratė Aleqa Hammond, baigianti formuoti koalicinį ministrų kabinetą.

Socialdemokratų pakraipos partijos “Siumut” lyderė A.Hammond jau pranešė, kad formuoja koalicinę vyriausybę su liberalais ir nedidele kairiosios pakraipos partija “Inuit”. Susibūrusios į koaliciją šios trys partijos turės 18 mandatų 31 vietos asamblėjoje. “Derybos dar nesibaigė, tačiau jau susitarėme dėl kelių pagrindinių elementų mokesčių už žaliavų išgavimą bei žvejybos plotus įvedimą ir dėl to, kad grenlandų kalba privalo tapti pagrindine šalies kalba”, - sakė A.Hammond per spaudos konferenciją.

Tačiau kol kas sunkiai sekasi susitarti, kaip trys partijos pasidalys ministrų portfelius, tačiau vietos laikraštis “Sermitsiaq” pranešė, kad oficiali koalicinės vyriausybės sutartis bus pasirašyta penktadienį.

Per kovo 12 dieną vykusius rinkimus

už Grenlandijos nepriklausomybę nuo Danijos pasisakančią partiją “Siumut” balsavo beveik 43 proc. salos gyventojų, nes ši partija žadėjo apmokestinti užsienio bendroves, Grenlandijoje eksploatuojančias gausių iškasenų telkinius. Šiuo metu Grenlandija pagal autonomijos sutartį kasmet sumoka Danijai 3,2 mlrd. kronų (1,48 mlrd. litų) siekiančias subsidijas. Ši sutartis suteikė Grenlandijai visišką jos gamtos išteklių kontrolę, tačiau Danija išsaugojo teisę priimti sprendimus užsienio politikos ir gynybos klausimais.

Nors beveik visą Grenlandiją kausto amžinasis įšalas, palengva tirpstant ledynams iki šiol buvę neprieinami gamtos ištekliai tampa lengviau pasiekiami.

Grenlandijos - ketvirtadalio JAV dydžio salos, kurioje gyvena 57 tūkst. gyventojų - atsivėrimas užsienio kalnakasybos bendrovėms išprovokavo įnirtingus senųjų vietos gyventojų inuitų protestus.

Jie baiminasi, kad tai gali padaryti žalos aplinkai, ir kinų įtakos. Mat investuotojai iš Kinijos planuoja naujose kasybos firmose įdarbinti maždaug 2 tūkst. darbuotojų kinų.

•

AFP, “Sermitsiaq”, AP, BNS, LŽ

2013 03 21 Lietuvos žinios

Verslas

9

Euras turėtų būti amžina siekiamybė KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015-ųjų mažai tikėtina ir kažin ar verta, tačiau tokia siekiamybė ilguoju laikotarpiu galėtų mūsų valstybei praversti labiau, negu pats euro įvedimo faktas.

Banko “Nordea” analitikas Žygimantas Mauricas nurodo vos dvi priežastis, dėl kurių Lietuvai gal ir būtų naudinga skubėti tapti euro zonos nare: dėl valiutų konvertavimo ji per metus sutaupytų apie 500 mln. litų, taip pat pagerėtų valstybės galimybės reklamuotis, nes kai lyginami euro zonos šalių rodikliai, pasirenkamos tos valstybės, kuriose pagrindinė atsiskaitymo priemonė yra euras.

“Estai šiuo požiūriu tikrai laimi, nes jie dažnai būna lentelės viršuje”, - sakė Ž.Mauricas. Analitiko nuomone, į šį traukinį dar spės ir latviai, kurie eurą veikiausiai įsives nuo 2014-ųjų. Tačiau Lietuvai tokios reklamos poveikis kažin ar pridėtų daug balų, nes euro zonos nare ji taptų paskutinė.

“Manau, daugiau dėmesio atkreiptume į save, jei pradėtume garsiai šaukti, kad gerai tvarkomės ir patys, todėl mums nereikia jokio euro”, - kalbėjo Ž.Mauricas ir nurodė sėkmingą finansų politiką vykdančios Danijos pavyzdį. Jo žodžiais, nuolatinė siekiamybė laikytis griežtų Mastrichto kriterijų būtų valstybės pranašumas, juolab kad kiekviena šalis, siekianti įsivesti eurą, neretai net dirbtinomis priemonėmis jų laikosi, bet visiškai atsipalaiduoja, kai jau pasiekia euro “klubą”. Iliustracija Slovėnijos, Kipro pavyzdžiai, nors Estija galėtų būti taisyklės išimtis.

Menami pranašumai Kiti euro pranašumai - užsienio investuotojų pritraukimas ir mažesnė valstybės skolinimosi kaina, Ž.Maurico teigimu, nėra įrodyti. Jie veikiau menami, o kai kuriais atvejais net priešingi. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad euro zonos valstybės galėjo pigiau skolintis 2004-2008 metais, tačiau nuo 2009-ųjų joms, ypač Graikijai, Italijai, Ispanijai, Portugalijai, Airijai, taikomos didesnės palūkanos nei daugumai šalių, nepriklausančių euro zonai.

“Nuo 2008-ųjų Suomija, ganėtinai stiprios ekonomikos valstybė, skolinasi brangiau negu euro zonai nepriklausančios Švedija ir Danija, o eurą įsivedusi Slovėnija turi mokėti didesnes kredito palūkanas už Bulgariją, tad šiuo požiūriu yra pranašesnė tik nebent už Kiprą”, - atkreipė dėmesį Ž.Mauricas.

Analitiko manymu, net ir labai stengdamasi Lietuva vargu ar įsives eurą nuo 2015-ųjų, nes jai veikiausiai nepavyks įvykdyti vieno svarbiausių reikalavimų - kad metų infliacija neviršytų dabar nustatytų 2,7 procento.

O ji, kaip prognozuoja Lietuvos ban-

Ž.Mauricas: “Įsivesti eurą Lietuvai vertėtų tik nusprendus ateityje labiau atlaisvinti diržus.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.Klyvienė: “Nesakau, kad 2015-ieji yra riba, kurios neįveikus politikus reikėtų kalti prie kryžiaus.” kas, Finansų ministerija, šiemet ir kitąmet turėtų siekti 3-3,4 procento.

Pasak Ž.Maurico, nuo skubėjimo tapti euro zonos nare Lietuvą galėtų sulaikyti ir abejotina paties euro ateitis. Juk nežinia, kaip pavyks susidoroti su šios valiutos problemomis, kai euro zonos valstybėms niekaip nepavyksta susitarti dėl bendros ekonomikos ir pinigų politikos. “Vokietija, šiaurinės valstybės taupo, o pietinės priešingai nenusiteikusios veržtis diržų. Jos toliau išlaidauja ir naudojasi šiaurinių šalių uždirbamais pinigais”, - sakė Ž.Mauricas. Todėl, jo nuomone, įsivesti eurą Lietuvai vertėtų tik nusprendus ateityje labiau atlaisvinti diržus.

Euro reikia “Danske” banko analitikė Baltijos regionui Violeta Klyvienė laikosi kitokios pozicijos. “Manau, ilguoju laikotarpiu grėsmių euro zonai sumažės”, kolegos iš banko “Nordea” žodžius komentavo ji. V.Klyvienė LŽ teigė numananti, kad daugiau diskusijų dėl

Kiek daugiau nei pusė į valstybės biudžetą pernai surinktų akcizų gauta už degalus, ketvirtadalis - už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus, maždaug penktadalis - už cigaretes. Akcizų pajamos už energinius produktus pernai, palyginti su 2011 metais, padidėjo 3,1 proc. (53,3 mln. litų), iki 1,77 mlrd. litų, ir sudarė 53 proc. visų akcizų pajamų. Taip teigiama 2012 metų biudžeto vykdymo ataskaitoje, kurią trečiadienį svarstė Vyriausybė. Už

benziną gautos pajamos sumažėjo 7,5 proc., iki 475,6 mln. litų, už gazoliną išaugo 9,3 proc., iki 1,13 mlrd. litų, už automobilių suskystintas dujas sumenko 7 proc., iki 149,8 mln. litų, už kitus energinius produktus padidėjo 88,8 proc., iki 14,3 mln. litų. Apžvalgoje teigiama, kad didmeninėje prekyboje parduoto benzino apimtis pernai sumažėjo 10 proc., iki 307,526 mln. litrų, o suskystintų dujų - 4,4 proc., iki 106,5 tūkst. tonų. Tuo metu dyzelinių degalų pardavimas išaugo 9,2 proc., iki 1,08 mlrd. litrų. Akcizų pajamos už alkoholį padidėjo 6,8

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

100 Islandijos kronų

2,1235 +0,0706%

1 euras

3,4528

100 Japonijos jenų

2,8077 +0,4951%

1 JAV doleris

2,6758 +0,2990%

100 Kazachstano tengių 1,7740 +0,3213%

1 Australijos doleris

2,7778 +0,3636%

Rodiklis Einamosios sąskaitos balansas Tarptautinių investicijų balansas Realusis efektyvusis valiutos kursas Eksportas vienam gyventojui Vienetinės darbo sąnaudos Būsto kainos Privataus sektoriaus įsiskolinimas Viešojo sektoriaus įsiskolinimas Nedarbo lygis BVP vienam gyventojui Iš viso

Vieta Latvija 1 2 2 3 2 1 3 3 2 2 21

Lietuva 2 3 3 1 1 2 2 2 3 1 20

Estija 3 1 1 2 3 3 1 1 1 3 19

Šaltinis: Eurostat, Nordea

siekio įsivesti eurą sukėlė staiga išryškėjusios Kipro ir Slovėnijos problemos. Tačiau analitikė jas linkusi sieti ne su euru, o su vidinėmis politikos problemomis. “Slovėnija iš tiesų buvo Europos pirmūnė. Bėdų jai kilo pirmiausia dėl to, kad apie 40 proc. finansų rinkos valdė valstybiniai bankai, kurie kredituojamų įmonių riziką vertino pagal partinius prioritetus. Būtent tai, o ne euras atvedė valstybę prie bankroto ribos. Kipro problemos irgi buvo žinomos seniai, dėl jų euras nieko dėtas”, - dėstė V.Klyvienė. Ji patarė neužmiršti ir buvusios tvarkingos ekonomikos Vengrijos, kuri nesielgia

Trumpai AKCIZŲ ĮPLAUKOS PADIDĖJO

“eurozoniškai”, bet atėjus naujiems politikams jau turi didelių bėdų.

“Galėčiau iš dalies sutikti su Ž.Mauricu, kad naudinga turėti savo stabilią valiutą, gerai sutvarkytus viešuosius finansus, gražiai atrodyti, bet narystė euro zonoje savaime reiškia, jog esi labiau prižiūrimas Briuselio, todėl mažiau priklausomas nuo vidinių politinių permainų”, - aiškino analitikė.

Jos nuomone, užsienio investuotojai Baltijos valstybes laiko viena rinka.

“Nesiekdami įsivesti euro tarp mažų ES narių liktume tik su bulgarais, nes jie irgi nelabai mąsto apie eurą”, - sakė V.Klyvienė. Ir perspėjo, kad dėl to-

kio pasirinkimo dar ilgai negalėtume lygiuotis su Danija ar Švedija, kurios, nors yra garsiai pareiškusios, jog neketina įsivesti euro, turi tvarkingą, susigulėjusią ekonomiką.

“Nebūti euro zonoje, bet naudotis nacionaline valiuta, susieta su euru, kainuoja papildomai. Investuotojų nuomonė net apie palyginti tvarkingas ekonomikas, kokia galima laikyti Lietuvą, finansinio nestabilumo laikotarpiu gali labai pasikeisti ir sukelti papildomų problemų”, - pabrėžė V.Klyvienė. Ji priminė, kad 2009-aisiais, krizės metais, Lietuvos valstybės skola nebuvo pasiekusi kritinės ribos - vos apie 20 proc. bendrojo vidaus produkto, bet rinkos jai buvo uždarytos, todėl kapstytis iš duobės teko vieniems, ir tai kainavo labai brangiai.

Analitikės įsitikinimu, derėtų sekti kaimynų pavyzdžiu ir stengtis įsivesti eurą kiek įmanoma anksčiau. “Nesakau, kad 2015-ieji yra riba, kurios neįveikus politikus reikėtų kalti prie kryžiaus, bet strateginis siekis būtų neišsiskirti Baltijos regione, - kalbėjo V.Klyvienė ir padarė tokią išvadą: Kažin ar racionalu visada siekti euro, tačiau niekada jo neturėti. Stabiliu laikotarpiu tai gal ir būtų pateisinama strategija, bet atėjus krizei garantuotai turėtume didelių papildomų išlaidų. Tada savaime padidėtų neatsakingos pinigų politikos grėsmė.”

BALTIJOS REGIONO PAŽANGOS MEDALININKĖS 2012 METAIS, PALYGINTI SU 2007-AISIAIS

proc., iki 861,3 mln. litų (25,8 proc. visų akcizų pajamų), už apdorotą tabaką - 8,5 proc., iki 698,5 mln. litų (20,9 proc.). Už etilo alkoholį gautos akcizų pajamos padidėjo 8,9 proc., iki 593,5 mln. litų, už alų smuktelėjo 1 proc., iki 159,3 mln. litų, už vyną ir kitus fermentuotus gėrimus bei tarpinius produktus išaugo 8,8 proc., iki 108,5 mln. litų. Akcizų pajamos už cigaretes pernai augo 8,5 proc., iki 685,1 mln. litų, už cigarus ir cigariles bei rūkomąjį tabaką - 10,4 proc., iki 13,5 mln. litų.

LŽ, BNS

•

1 Latvijos latas

4,9200 -0,0610%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0934 -0,0485%

10 Moldovos lėjų

2,1631 +0,0693%

1 Kanados doleris

2,6057 -0,1266%

10 Norvegijos kronų

4,5894 -0,2528%

1 Šveicarijos frankas

2,8263 +0,3503%

10 Lenkijos zlotų

8,3028 -0,1674%

100 Rusijos rublių

8,6555 +0,0335%

10 Švedijos kronų

4,1460 +0,1134%

1 Turkijos naujoji lira

1,4689 -0,1770%

10 Ukrainos grivinų

3,2902 +0,2219%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3073 +0,3529% 10 Čekijos kronų

1,3471 +0,0297%

10 Danijos kronų

4,6324 +0,0281%

1 DB svaras sterlingų

4,0401 +0,2747%

100 Vengrijos forintų

1,1303 +0,4689%

2013 03 21, LB

10

2013 03 21 Lietuvos žinios

Verslas

Trumpai YPAČ SVARBUS VAMZDIS Lietuvai statant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, ypatinga reikšmė tenka dujotiekiui nuo Klaipėdos iki Kuršėnų atnaujinti. Taip sako “Klaipėdos naftos” vadovas Rokas Masiulis. Pasak jo, daugiau nei dukart praplatintas vamzdis terminalą galėtų padaryti regioninį.

“Be šito dujotiekio praplėtimo, tai yra naujo 700 mm vamzdžio paklojimo, maksimalus terminalo pajėgumas galės būti iki 2 mlrd. kubų dujų. Jeigu “Lietuvos dujos” techniškai jo neatnaujins, pajėgumas bus nuo 1,2 iki 1,5 mlrd. kubų. Tada maksimalaus terminalo pajėgumo nebus galima išnaudoti”, - sakė R.Masiulis. Dabar dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai vamzdyno diametras siekia 300 mm.

Pasak “Klaipėdos naftos” vadovo, 700 mm diametro vamzdžio užtektų, kad SGD taptų regioninis.

Nuo Kuršėnų dujotiekis eina į Inčukalno dujų saugyklą Latvijoje.

R.Masiulis sako, kad dujotiekio rekonstrukcija galėtų kainuoti ne daugiau kaip 200 mln. litų.

IŠLAIDAVO SUOMIAI IR RUSAI Turistai iš Suomijos pernai Vilniuje išleido daugiausia pinigų - vidutiniškai 635 litus per dieną.

Kiek mažiau - 497 litus - išleido turistai iš Rusijos. Tai rodo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atlikta apklausa. Vidutinės vieno užsienio turisto išlaidos siekė 275 litus per dieną. Visos viešnagės metu jie išleisdavo 1120 litų.

Atvykusieji verslo tikslais išleido vidutiniškai 643 litus per dieną.

35,3 proc. turistų išlaidų teko apgyvendinimui, 22,8 proc. - maitinimui, 22,7 proc. - pirkiniams, transportui ir kultūrai - atitinkamai 8,1 proc. ir 6,8 procento. Pasak savivaldybės, vienas turistas Vilniuje praleido vidutiniškai 3,5 nakties. Ilgiau nei savaitę dažniausiai praleido lankytojai iš Azijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos.

Trumpiausiai - 1-2 dienoms - atvykdavo žmonės iš Baltarusijos ir Lenkijos.

Ūkio banke rasta “stebuklingų” indėlių ARVYDAS JOCKUS

Lietuvos banko sprendimu uždarytame Ūkio banke, kurio dalį turto ir įsipareigojimų perėmė Šiaulių bankas, rasta indėlių, kurių palūkanų normos kelis kartus viršijo kitiems indėlininkams nustatytas sąlygas. Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda teigia, kad indėlininkų sąraše rasta indėlių, kurie net neatitinka indėlio, kaip konservatyviausios ir mažiausią grąžą duodančios taupymo priemonės, esmės.

“Kai kurių indėlių terminas - ilgesnis kaip 50 metų, o palūkanos viršija 10 proc. per metus. Yra ir kurioziškų pavyzdžių - indėlio termino pabaigos indėlininkas sulauks, kai jam sueis 107 metai. Tokius indėlius Ūkio bankas leisdavo bet kada papildyti naujomis lėšomis, už juos mokėjo nepagrįstai dideles palūkanas ir skaičiuodavo palūkanas nuo palūkanų. Radome indėlių, kai, pavyzdžiui, apie 4000 litų indėlis termino pabaigoje užauga iki daugiau nei 200 000 litų, o klientas jį pageidauja papildyti net keliais milijonais, kurių kilmė neaiški. Tokių indėlių nėra daug, tačiau privalome išsiaiškinti jų teisėtumą”, - teigė dalį Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perėmusio Šaulių banko vadovas. Šiaulių bankas dabar tikrina, ar visiems indėliams pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 str. buvo taikomas indėlių draudimas. “Draudimo įmonės dalyvavimas banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavime prilyginamas draudimo išmokos banko indėlininkams ir investuotojams išmokėjimui, todėl indėliai, kuriems taikomi draudimo išmokų apribojimai, turi likti Ūkio banke”, tvirtino VĮ “Indėlių ir investicijų draudimas” vadovė Aurelija Mažintienė.

Jos teigimu, draudimo išmokų mokėjimas ribojamas už tuos indėlius, ku-

Šiaulių bankas tikrins ne tik tai, ar kai kurie indėliai yra draudžiami, bet ir tai, ar jų sąlygos teisėtos ir įgyvendinamos. / Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

A.Žiugžda: “Kai kurių indėlių terminas ilgesnis kaip 50 metų, o palūkanos viršija 10 proc. per metus.” rių palūkanų norma daugiau kaip du kartus viršija kitiems adekvatiems toje pačioje kredito įstaigoje indėliams nustatytą palūkanų normą, taip pat už banko skolininkų indėlius, jei tokių asmenų skolos bankui viršija indėlių sumą, už indėlius, kurių lėšos įsigytos neteisėtai, už indėlius, perleistus po draudžiamojo įvykio dienos.

Daiva Grikšienė, Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė, teigia, kad paaiškėjus, jog indėlis nebuvo draudžiamas, Šiaulių bankas turės teisę tokius indėlius grąžinti Ūkio bankui, o kom-

petentingoms institucijoms nustačius, kad indėlis padėtas iš neįrodytos kilmės lėšų ar kelia įtarimų dėl neteisėto praturtėjimo, kraštutiniu atveju tokios lėšos gali būti net suvaržytos.

Numatoma, kad perduodamų indėlių sąrašas galės būti tikslinamas per ateinančius penkis mėnesius. Tokiu atveju indėlininkas savo indėlio sumos galės reikalauti kartu su kitais Ūkio banko kreditoriais, po bankroto paskelbimo stodamas į bendrą kreditorių eilę.

A.Žiugždos teigimu, bus tikrinama ne tik tai, ar indėliai yra draudžiami, bet ir tai, ar jų sąlygos teisėtos ir įgy-

“Malsena”-jau didžiausia regione

LŽ, BNS

•

GRŪDŲ DERLIUS IR SUPIRKIMAS LIETUVOJE Metai Derlius, Supirkta, Vidutinė tūkst. tūkst. supirkimo tonų tonų kaina, litai už toną 2008 3484 2406 561 2009 3892 2551 362 2010 2867 1927 517 2011 3304 1661 657 2012 4737 3092 709

SKOLINGOS 3,5 MILIJARDO Valstybės valdomų įmonių skolos praėjusių metų pabaigoje siekė 3,557 mlrd. litų. Daugiausia skolų turėjo Indėlių draudimo fondas, “Lietuvos geležinkeliai”, elektros perdavimo operatorės “Litgrid” valdytoja “Epso-G” ir “Lietuvos dujos”. Šalies kreditoriams valstybės įmonės buvo skolingos 2,888 mlrd. litų, užsienio - 669,3 mln. litų. Vien ilgalaikės jų paskolos siekė 3,521 mlrd. litų, trumpalaikės 18,1 mln. litų, lizingas - 17,9 mln. litų. Tai skelbiama 2012 metų biudžeto vykdymo ataskaitoje. Indėlių ir investicijų draudimo fondo skolos 2012 metų pabaigoje siekė 2,251 mlrd. litų, “Lietuvos geležinkelių” - 528,7 mln. litų, “Epso-G” 184,1 mln. litų, “Lietuvos dujų” 182,1 mln. litų, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos - 68,8 mln. litų, Lietuvos jūrų laivininkystės 56,4 mln. litų. Valstybės kontroliuojamų viešųjų įstaigų paskolos šalies kreditoriams pernai buvo 8,9 mln. litų, iš jų daugiausia 3,3 mln. litų - buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos.

vendinamos. “Bus vertinama, ar konkretaus indėlio sąlygos neprieštarauja Bankų įstatymui, Civiliniam kodeksui ir kitiems teisės aktams dėl to, kad jame nustatytos privilegijuotos sąlygos tik daliai indėlininkų, prieštaraujančios pačiai indėlio esmei, arba kad tokios sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar teisėtos banko veiklos tikslams ir pan. Jei bus nustatytos neteisėtos indėlių sąlygos, tokiais atvejais ketinama kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas dėl tokių indėlių sutarčių sudarymo aplinkybių teisėtumo ištyrimo”, - teigė A.Šiugžda. Šiaulių bankas iš Ūkio banko, be dalies turto ir įsipareigojimų, perėmė draudžiamus Ūkio banko įsipareigojimus indėlininkams, kurie neviršija 345 280 litų (100 000 tūkst. eurų) sumos vienam indėlininkui.

Šaltinis: Žemės ūkio ministerija

Į 2011 metais Vievyje baigtą statyti cechą “Malsena” iš Panevėžio perkėlė mišinių gamybą.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Miltų gamybos įmonė UAB “Malsena Plius” įsigijo šioje srityje pirmaujančią Latvijos įmonę AS “Rigas Dzirnavnieks” ir tapo didžiausia Baltijos regione miltų gamintoja.

Kaip LŽ teigė “Malsena Plius” generalinis direktorius Gintautas Mi-

gonis, kovo 20-ąją baigėsi pirmasis oficialus bendrovių susijungimo etapas, o dabar bus “ieškoma sinergijų”. “Įsigijimas yra geras būdas augti.

Mūsų verslo filosofija, santykis su klientais panašūs, todėl ir nusprendėme suvienyti jėgas”, - LŽ kalbėjo bendrovės vadovas. Jo teigimu, panašių susijungimų pastaruosius keletą metų artimiausiose rinkose nebuvo, bet dėl šio įvykio konkurencija nesumažės, nes “grūdų produktams ankšta

visur”. Vien Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos narės yra 37 bendrovės.

Kita vertus, G.Migonis garantuoja, kad susijungimo naudą tikrai pajus ir Lietuvos vartotojai, juolab kad Rygos malūnas gamina ir tokių produktų, kurių negamina Lietuvos grūdų perdirbimo pramonė. Tačiau bendrovės vadovas atsisakė papasakoti apie šiuos produktus, kol jie nepradėti tiekti Lietuvos rinkai.

Iki šiol Latvijos įmonė priklausė Šve-

dijos įmonių grupei “Lantmaennen”.

Tai viena didžiausių žemės ūkio, technikos, energijos ir maisto pramonės grupių Šiaurės Europoje, ji veikia 22 šalyse.

Grupės metinė apyvarta siekia beveik 37 mlrd. Švedijos kronų (15 mlrd. litų).

“Nusprendėme parduoti “Rigas Dzirnavnieks” ir koncentruotis tuose regionuose, kuriuose esame stipresni”, - sakė “Lantmaennen Cerealia” vadovas Carstenas L.Thomsenas.

G.Migonis atsisakė LŽ nurodyti Latvijos bendrovės įsigijimo kainą ir planus, per kokį laikotarpį ši investicija galėtų atsipirkti. “Tai priklausys nuo grūdų kainų. Jos labai nestabilios, todėl sunku kažką prognozuoti”, - sakė bendrovės vadovas. Planuojama, kad šiemet grupės metinės pajamos viršys 240 mln. litų.

“Malsena” yra viena stambiausių grūdų perdirbimo pramonės įmonių Baltijos valstybėse. Bendrovė gamina įvairių rūšių kvietinius ir ruginius miltus, miltų mišinius, kvietinius gemalus bei sėlenas.

•

2013 03 21 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Daugiabučių rūsiai grįžta į madą raugintų agurkų žmonės ten nebelaiko, bet yra kitų daiktų, kuriems reikia vietos, - dviračiai ar slidės”, - aiškino pašnekovas. Tačiau naujos statybos daugiabučiuose sandėliukų nėra arba jų įrengiama labai mažai, vos keletui butų. Pasak Ž.Galecko, statytojai nebeįrenginėja po sandėliuką kiekvienam butui, nes esą jų statyba atsieina brangiau, nei gyventojai gali sumokėti. Tačiau kartais apsisprendžiama sandėliuką įrengti vien tam, kad butą apskritai

ILONA STAŠKUTĖ

Po daugeliu senos statybos daugiabučių glūdi rūsiai su gyventojų sandėliukais. Kai kurie jų tvarkingi ir dažnai naudojami, bet dalis tokie baisūs, kad žmonės nė nedrįsta užeiti į prastų kvapų ir drėgmės persmelktą patalpą.

Kaip ši erdvė atrodo, priklauso tik nuo pačių namo gyventojų. “Rūsiuose esančių bendro naudojimo patalpų ateitis priklauso nuo butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų”, tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vedėja Stasė Kvederienė. Pasak jos, rūsį, kaip ir kitas bendro naudojimo patalpas, turi prižiūrėti bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo ar savivaldybės paskirtas administratorius.

Tačiau be gyventojų sutikimo prižiūrėtojas gali veikti tik išskirtiniu atveju kai name atsiranda graužikų ar parazitų. Bet apleisti, apgyventi beglobių kačių ir kiekvieną pavasarį drėkstantys nuo tirpstančio sniego rūsiai gali būti tvarkomi tik gyventojams sutikus. O jei kaimynų požiūris į tvarką ar katinų šėrimą po langais išsiskiria, susitarti sunku, todėl kaimynai nusprendžia nesiginčyti ir tiesiog nesinaudoti rūsio sandėliukais.

Šiukšlės ir drėgmė S.Kvederienė patvirtino, kad kartais daugiausia problemų sukelia patys žmonės, nebesutalpinantys daiktų savo sandėliuke ir užgriozdinantys rūsio koridorius baldais ar sena buitine technika. “Tokiu atveju bendro naudojimo objektų valdytojas informuoja gyventojus, kad šie išsivalytų rūsius - išsivežtų savo daiktus, nurodo terminą. Jeigu iki nustatyto termino gyventojai rūsių neišsivalo, valdytojas organizuoja darbus, o gyventojai už juos sumoka proporcingai naudojamam plotui”, - aiškino procedūrą pašnekovė.

Dar viena aktuali ir bene sunkiausiai išsprendžiama problema - rūsyje besikaupianti drėgmė. S.Kvederienė tikino, kad jei nedrėksta namo pamatai, rūsio patalpos paprastai irgi yra sausos ir šiltos.

Kiekvieną pavasarį per atodrėkį rūsiuose prisikaupia drėgmės, tačiau nuo to apsisaugoti esą niekaip neįmanoma. pavyktų parduoti. Pašnekovas užsiminė, kad vieno projekto vystytojai net nusprendė paversti sandėliukais keletą automobilių statymo vietų, nes kitaip vis nesisekė pritraukti nedidelių butų be balkono ir tamsaus kambarėlio pirkėjų. “Bet jei yra tamsus kambarys ir balkonas, rūsio nelabai reikia”, patvirtino Ž.Galeckas.

Atsiranda ir naujuose namuose Daiktus kaupti linkę žmonės neįsivaizduoja gyvenimo be sandėliuko, nors daliai gyventojų tokia patalpa visai nereikalinga. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka Tačiau Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius neslėpė, kad turbūt jokių senos statybos daugiabučių hidroizoliacija neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Jis patvirtino, kad kiekvieną pavasarį per atodrėkį rūsiuose prisikaupia drėgmės, tačiau nuo to apsisaugoti esą niekaip neįmanoma.

“Kaip būtų galima tai sutvarkyti? Atkasti visą namą ir pakeisti hidroizoliaciją?” - retoriškai klausė jis.

Rūsiai nerenovuojami Pašnekovai pripažino, kad rūsių būklės nepakeis ir renovacija. Jie aiškino, kad renovuojant daugiabutį svarbiausias tikslas yra sumažinti šilumos

nuostolius, todėl apšiltinami namo pamatai, sienos, keičiami langai, durys ir šildymo sistema. O namo erdves tvarkyti dėl grožio gali apsispręsti ir už tai susimokėti butų savininkai. “Rūsių vidui nekeliama jokių reikalavimų, tai pagalbinės patalpos”, - pabrėžė A.Andriulevičius.

Apie rūsio sandėliukus ne vienodai mano ir patys gyventojai. Kai kurie neįsivaizduoja, kur reikėtų sudėti daiktus, jei jo nebūtų, o kitiems rūsys atrodo visiškai nereikalingas.

Prieš metus į nuosavą butą senos statybos name atsikrausčiusi vilnietė Alina prisipažino savo rūsyje buvusi tik kartą - kai ėjo apžiūrėti perkamo buto.

“Nežinau, ką galėčiau jame laikyti. Būtų patogu pasidėti dviračius, bet jie

brangūs - jei iš rūsio pavogtų, būtų labai gaila. O maisto atsargų nekaupiame - maišelis bulvių telpa ir virtuvėje”, tvirtino ji. Moteris neslėpė, kad neigiamą nuomonę apie rūsį sudarė tamsiuose jo koridoriuose tvyrantis pelėsių tvaikas ir išgerti mėgstančių kaimynų paliktos šiukšlės.

Konservus keičia dviračiai Tačiau nekilnojamojo turto agentūrų atstovai tikino, kad rūsyje esantį sandėliuką butų pirkėjai vis dar laiko privalumu. Nekilnojamojo turto agentūros “Re/max” Lietuvos regiono direktorius Žiuljenas Galeckas tvirtino, kad butą be sandėliuko, ypač jei nėra ir tamsaus kambarėlio ar balkono, šiuo metu itin sunku parduoti. “Bulvių ar

Tokią pačią tendenciją pastebėjo ir nekilnojamojo turto agentūros “Inreal” Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. “Buvo banga projektų be sandėliukų. Tada žmonės nelabai turėjo iš ko rinktis ir pirko butus be jų, bet dabar vis daugiau statytojų ima siūlyti sandėliukus”, - tvirtino jis. Pašnekovas pažymėjo, kad naujos statybos namuose sandėliukai visai nepanašūs į prieš keletą dešimtmečių statytų daugiabučių rūsius, kur nieko nestebina grubios netinkuotos sienos ir ant jų laisvai tabaluojantys laidai. Neseniai statytuose daugiabučiuose sandėliukai įrengti tvarkingai ir šiuolaikiškai - tai gali būti dar viena priežastis, kodėl jie domina naujakurius. “Šiuo metu sandėliukai reikalingi aktyviems, judriai gyvenantiems žmonėms. Jiems reikia pasidėti dviračius, padangas. Bet maisto ir nereikalingų daiktų kaupimas jau praeityje”, - tvirtino A.Antanavičius.

•

Vietoj popieriaus lapo - neribota erdvė ILONA STAŠKUTĖ

Du technologijų entuziastai iš Bostono sudrebino dizaino bendruomenę nepaprastu išradimu - jie sukūrė rašiklį, kuriuo galima kurti trijų dimensijų objektus.

“Ar kada nors norėjote atitraukti rašiklį nuo popieriaus ir pamatyti, kaip jūsų piešinys virsta tikru trijų dimensijų daiktu? Dabar tai galite padaryti”, - taip savo išradimą pristato žaislų kūrėjai Peteris Dilworthas ir Maxas Bogue. Įmonės “Wobbleworks” savininkai žinią apie savo kūrinį pirmiausia paskelbė verslo projektų tinklalapyje “Kickstart”, kuriame galima prašyti paprastų žmonių paaukoti lėšų idėjai įgyvendinti.

Vyrai norėjo per daugiau kaip mėnesį surinkti 30 tūkst. JAV dolerių (apie 80 tūkst. litų), tačiau šį tikslą pasiekė vos per dvi dienas. Baigiantis aukojimo laikui jų sąskaitoje jau buvo net 2,3 mln. JAV dolerių (apie 6

mln. litų). Tokį stulbinamą žmonių dosnumą galima paaiškinti tuo, kad kūrėjai kiekvienam, pervedusiam 50 dolerių ar daugiau, pažadėjo prietaisą “3Doodler” padovanoti. Pirmosios siuntos pas gavėjus turėtų iškeliauti rugsėjį.

todėl jis skirtas menininkams ir rankdarbių mėgėjams. Tačiau M.Bogue, pasakodamas apie įrankį svetainei Computerarts.co.uk, pabrėžė, jog tai nėra vaikiškas žaislas. Nors plastikas sustingsta staiga, rašiklio galvutė įkaista net iki 270 laipsnių. Jo autoriai

M.Bogue: “Visi žino, kaip naudotis rašikliu, taigi mes sukūrėme trimis dimensijomis rašantį rašiklį.”

Net stacionarūs 3D objektų spausdintuvai kol kas yra visiška naujovė, kainuojanti ne vieną tūkstantį dolerių, taigi ganėtinai pigus ir lengvas prietaisas bus prieinamas daugeliui žmonių, norinčių jį išbandyti. Be to, “3Doodler” nereikalinga jokia programinė įranga, todėl visos papildomos išlaidos - tik plastiko lazdelės. Žinoma, šis prietaisas negali prilygti 3D spausdintuvams, kaip ir paprastas rašiklis - įprastiems spausdintuvams. Naudojantis “3Doodler” nepavyktų išlieti tikslių, lygių formų,

puikiai įrodė, kad genialumas - tai paprastumas. 3D rašiklis veikia panašiai kaip karštų klijų šautuvas, tik į jį integruotas aušintuvas plastiką sparčiai atvėsina ir sustingdo, todėl figūros išlaiko formą, nesusmunka ir nesulimpa. Vos “nupieštą” daiktą galima iš karto liesti ir naudoti. “Visi žino, kaip naudotis rašikliu, taigi mes sukūrėme trimis dimensijomis rašantį rašiklį. Jei mokate kraipyti, traukti ar sukti pirštus ore, jūs galite naudoti ir “3Doodler”, - juokavo M.Bogue, pasakodamas apie išradimą.

•

3D rašikliu galima piešti vedžiojant ranką erdvėje, lyg tai būtų popierius.

“Wobbleworks” nuotrauka

12

2013 03 21 Lietuvos žinios

Kultūra

Režisierius iš Richardo Wagnerio miesto Rytoj, kovo 22-ąją, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre - Richardo Wagnerio operos “Lohengrinas” premjera. Režisierius - Latvijos nacionalinės operos (LNO) direktorius Andrejis Žagaras, kažkada daugelio įsidėmėtas kaip kino aktorius.

AUDRIUS MUSTEIKIS

O

jeigu dabar jam paskambintų lietuvių kino režisierius Gytis Lukšas ir pasiūlytų vaidmenį naujame filme? “O! Geri prisiminimai”, - daug nesvarstydamas modeliuoja situaciją direktorius. Kai dar buvo aktorius, suvaidino latvį knygnešį Lietuvos kino studijos filme “Žolės šaknys”. “Tik reikėtų aptarti, ar tai realu - pasitikrinti, ar nepraradau aktoriaus gabumų, neatpratau nuo kameros. Kinas - žavus sprintas, kuriame man sekėsi. Bandymuose dalyvauti neatsisakyčiau”, - šypsosi A.Žagaras šypsena, kuri metams bėgant, regis, nesikeičia. “Kai reikia pozuoti, ji turbūt perspausta. Kai nuotaika puiki, tikrai viskas natūralu. Turbūt taip ir yra - nesikeičia.”

Egzaminai direktoriui Jaunas A.Žagaras išėjo į vadinamuosius sąjunginius ekranus tautiečio Ivaro Kalninio pėdomis. Turėjo charizmą ir (latviškąjį) sex appeal. “Sovietiniais metais lietuvių ir latvių aktoriai būdavo kviečiami vaidinti vokiečių ar “blogų” amerikiečių. Buvau jaunas, bet irgi pakliuvau į tuos sąrašus.” Imperijai subyrėjus, jam siūlyta likti Rusijoje, filmuotis. “O ten tada tapo liūdna ir pilka. Pabėgau.” Viliojamai viskas atrodė jaunoje, nepriklausomoje šalyje, užsibrėžusioje grįžti į europinį matmenį. Dabar į Rusiją (aišku, ne tik ten) A.Žagaras vyksta kaip kviestinis režisierius - statyti operų, taip pat ir rusiškų. Ir kaip europinio lygio teatro direktorius. Visai neseniai įvyko LNO gastrolės Maskvoje, Didžiajame teatre. Šiomis dienomis jis Vilniuje. Pirmiausia kaip režisierius. Žmogus iš Rygos - R.Wagnerio miesto (čia kompozitorius gyveno ir dirbo). Vaikščiojo po Vilnių tiek, kiek negalėtų sau leisti klaidžioti po Rygą ir rado impulsų “Lohengrinui”. Bet kas galėtų pamiršti, kad jis - konkuruojančio teatro direktorius, savajai įstaigai sukūręs nemenką tarptautinį prestižą?!

“Nenorėčiau lyginti, bet tiesą sakant, tokios buvo mano ambicijos, tokie tikslai - sukurti teatrui statusą.”

Lietuvoje dažnai nutinka, kad dramos aktoriai ima režisuoti. Bet ar kas pradeda nuo operos? Riziką mėgstantis A.Žagaras avantiūrizmu to nevadintų. “Taip susiklostė, kad pirmieji darbai buvo sėkmingi. Paskui sulaukiau kitų pasiūlymų. Manau, būtų neprotinga sakyti: “Žinote, nenoriu tos rusiškos operos, ta prancūziška man nepatinka.” O kodėl ne? Pačiam niekada neateitų į galvą imtis, pavyzdžiui, “Kunigaikščio Igorio” ar “Verterio”. Žinoma, kai pasirenki pats, interpretacijos būna ryškesnės”.

Pirmoji A.Žagaro opera (R.Wagnerio “Skrajojantis olandas”) pastatyta 2003-iaisiais, po septynerių direktoriavimo metų. Kai jau nebebuvo baisu imtis? “Ne todėl. Nuo 1996-ųjų reikėjo spręsti neatidėliotinas finansines problemas. Sukurti teatro finansavimo modelį - juk tokio nebuvo. Pasiekiau, kad būtų parengtas ir priimtas Operos įstatymas. Nueitas ilgas kelias.

Ir nuo 2000-ųjų iki 2009-ųjų finansuota labai stabiliai. Taigi 2003-ieji: užtikrintas finansavimas, tarptautinis pripažinimas, gastrolės įvairiose šalyse. O man kažko trūksta, aš kankinuosi. Ieškau talentų, suteikiu galimybę jiems

A.Žagaras vakar - kino ir teatro aktorius, šiandien - teatro direktorius, operos režisierius, verslininkas. / tobulėti, o pats nedalyvauju jokiame kūrybos procese. Dvylika metų teatre ir kine, po to septyneri - tik administracinis darbas. Ir - pasiūlymas statyti operą. Tarsi jėgų patikrinimas. Šitą egzaminą išlaikiau.”

Kodėl maga pabandyti A.Žagarui tenka konkuruoti su Latvijos dramos teatrų vadovais, kuris pagriebs, prisivilios “ant bangos” esantį saviškį dramos teatro režisierių. Viesturas Kairišas LNO pastatė “Oneginą”, “Užburtąją fleitą”, tris R.Wagnerio

Pernai Zalcburgo festivalyje A.Hermanio pastatyta Berndo Aloiso Zimmermanno opera “Die Soldaten” tapo sensacija. “Nepaliksiu jo ramybėje. Netrukus Briuselyje A.Hermanis statys Leošo Janačeko “Jenufą”, gal mums pavyks koprodukcija.”

Net 6 iš 18 šiuo metu LNO repertuare esančių operų pastatymų - A.Žagaro darbai. “Per 10 metų”, - patikslina jis.

Bet pridėkim darbus užsienyje ir sąrašas bus įspūdingas. “Gyvenimas trumpas, reikia išnaudoti progas. Kartais kamuojiesi abejodamas, ar sutikti, bet visada

A.Žagaras: “Gyvenimas trumpas, progas reikia išnaudoti. Visada atsiranda priežasčių, kodėl maga pabandyti.”

“Nybelungų žiedo” operas (“Valkirija”, “Zigfrydas”, “Dievų žūtis”). Jaunas režisierius Aikas Karapetjanas “Sevilijos kirpėją”. “Taip, čia buvo rizika, bet direktorius turi turėti tokią teisę - rizikuoti pats ir leisti rizikuoti kitiems. Dabar kalbamės su jaunu, labai įdomiu režisieriumi Vladislavu Nastavševu.” Pripažinti Europos meistrai pramaišiui su saviškiais, jaunais ir talentingais - tokia LNO operos repertuaro politika. Tačiau didžiausia A.Žagaro svajonė, kad operą jo teatre pastatytų Alvis Hermanis. 1995 metais LNO, esant kitam direktoriui, Europoje itin vertinamas režisierius pastatė Janio Medinio operą “Ugnis ir naktis” (pagal Janį Rainį), o po to niekaip nepavyko jo prisivilioti. “Ateina į mūsų spektaklius, ir į manuosius (“Tavo “Pikų damą” reiktų kaip nors “prasukti”, - taip jis sakė), domisi, ką darom. Pažadėjo pranešti pats, kai bus pribrendęs.”

atsiranda priežasčių, kodėl maga pabandyti. Ateis laikas, kai nebus tiek galimybių dirbti. Kol surandi raktą operai koncepciją - tikrai kankiniesi. O tada jau fantazija rutuliojasi labai greitai.

Komplimentai Sandrai Ir štai - “Lohengrino” išvakarės. Režisierius teigė, kad dar yra duobelių vaidybą siejant su dainavimu. Choras labiau telkiasi į garso apimtį, o ne į tai, ką dainuoja. Dar šis, dar anas. “Pasakysiu, dėl ko be galo džiaugiuosi ir esu labai nustebintas. Patyriau tikrą malonumą. Man regis, pavyko daug duoti Sandrai Janušaitei. Esu dirbęs su labai skirtingomis solistėmis: temperamentingomis ir nelabai, intelektualiomis ir nelabai, turinčiomis įgimtą seksualumą ir neturinčiomis. Vienos pernelyg atsipalaidavusios, kitos susikausčiusios. Kai kurioms rūpi tik dainavimo dalykai. Režisierius turi rasti būdą

Romo Jurgaičio nuotrauka

kiekvienu atveju padėti, pateikti savo sumanymą, kad solistas juo įtikėtų. Pirmą savaitę mačiau, kad yra kažkoks blokas, bet kaip padėti Sandrai jo atsikratyti, nesupratau. Ji stropiai klausėsi, bet, regis, niekaip nereflektavo. Po savaitės - sprogimas! Staiga ji pradeda daryti viską, ką esu sakęs. Vadinasi, viską fiksavo, įrašinėjo tarsi į diktofoną tokie ypatingi jos koncentracijos gebėjimai. Nežinau, ar iš viso esu dirbęs su tokia soliste. Per pirmą spektaklio peržiūrą ji mane sukrėtė! Ir lietuviai sako: “Sandra neatpažįstama.” Man didžiausia šventė - ji pasiėmė maksimumą, ką aš per šešias savaites galėjau duoti iš savo patirties. Vaidmuo sukurtas jautriai, gyvas, savitas. Emocijos dera su vokalo technika. Labai didelės jos balso galimybės, nėra jokių techninių problemų. Ir ji tikra kūrėja: tekstas ir muzika jai - atspirtis išreikšti savo emocinę būseną.”

Pasaulinės latvių žvaigždės Kas stovi už LNO direktoriaus, kad jam taip ilgai, nuo 1996-ųjų, pavyksta išlikti poste? “Iki 2010 metų nebuvo jokių problemų su Kultūros ministerija.

Kai kurie ministrai labai palaikė mano repertuaro politiką. Priekaištus, kad išleidžiame per daug pinigų dideliems projektams atremdavome argumentais: žiūrovų dėmesys, turistus traukiantis Rygos operos festivalis, sėkmingos tarptautinės gastrolės. Ir mūsų išugdytos jaunos žvaigždės, Rygos ir Latvijos vardą garsinančios pasaulyje.

Tai pateisina didžiules menines ambicijas. 2009 metais dėl krizės teko mažinti atlyginimus, atleisti dalį žmonių. 2010 metais pradėjau kovoti, kad būtų atkurtas prieškrizinis finansavimas, nes artėja R.Wagnerio jubiliejus, Giusep-

pe’s Verdi jubiliejus, mūsų teatro pastato sukaktis - 150 metų. Dabartinė ministrė norėjo mane pašalinti, nors buvau laimėjęs konkursą. Tarptautinis auditas, palyginęs mūsų teatro finansavimą ir rezultatus su kitais septyniolika Europos Sąjungos valstybių teatrų pateikė išvadas: finansavimą reikia didinti, kad vykdytume misiją, kaip mus įpareigoja Operos įstatymas. Grūmiausi kaip žvėris, ir ministrų kabinetas palaikė teatro plėtros viziją. Dėl kritikos žiniasklaidoje nesikremtu. Jautriau reaguoju į savo pastatymų kritiką - jeigu nesuprato, nepastebėjo, neperskaitė poteksčių. Būna, mūsiškiai sudirba, o gerai įvertina prestižiniai tarptautiniai operos leidiniai. Arba “New York Times, “Financial Times” skiria 5 žvaigždutes. Po kelių mėnesių staiga ir mūsų kritikai pradeda girti anksčiau supeiktą spektaklį.”

A.Žagaras sako pataręs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovui aktyviau imtis jaunimui skirtų programų. “Mūsų jaunųjų dainininkų studija dabar peraugusi į Operos akademiją prie LNO. Pastaruosius 15 metų jaunąją kartą ugdėme tik už rėmėjų lėšas. Kai kam padėjom, kai ką parėmėm, kai ką “sukūrėm”. Pažiūrėkite, kiek iš jų išėjo pasaulyje pripažintų žvaigždžių, kurios dainuoja Metropolitan Opera, Covent Garden, La Scaloje, Wiener Staatsopera, Paryžiuje, Berlyne. Elyna Garanča - vienas iškiliausių pasaulinio lygio mecosopranų. Aleksandras Antonenka - vienas ryškiausių jaunosios kartos tenorų.

Marina Rebeka debiutavo Metropolitan Opera, La Scaloje, Kristynė Opolais - Metropolitan Opera, dabar grįžta į Covent Garden. Puikiai vertinamas sopranas Inga Kalna.”

•

2013 03 21 Lietuvos žinios

Istorija

13

Karas dėl Balandiškio: išsaugoti ar ne ŠVIESIOMIS SPALVOMIS

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Dėl partizanų kovų įamžinimo būdų užvirė tikra kova.

Visuomeninio judėjimo dalyviai nesutaria su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC), ar tik įamžinti, ar ir išsaugoti partizaninio karo liudininkę - Balandiškio kaime esančią sodybą.

Ir vieni, ir kiti neneigia sodybos reikšmės, tačiau kaltinimų vieni kitiems turi gana daug. Konfliktas įsiplieskė nesutariant, kur 1949 metų vasarį vyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas - Mėnaičių ar Balandiškio kaime (abu - Radviliškio r.). LGGRTC, parengęs istorinę-archyvinę medžiagą, tvirtina, kad suvažiavimas keletą dienų vyko Prisikėlimo apygardos bunkeryje Mėnaičių kaime. Čia buvo paskelbti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) dokumentai ir politinė Vasario 16-osios deklaracija dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Istoriniame bunkeryje dabar veikia tai primenanti ekspozicija.

LGGRTC kaltina visuomeninį judėjimą istorijos faktų klastojimu.

Judėjimo dalyviai centrą - neveiklumu ir net savo funkcijų neatlikimu.

Istorinė pažyma Kaip LŽ pasakojo LGGRTC “Gyvosios atminties” programos vadovas Dalius Žygelis, kartu su centro istoriku Arūnu Bubniu rengęs istorinę-archyvinę pažymą “Dėl visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 1949 m. vietos”, dabartinis konfliktas įsiplieskė, kai žiniasklaidoje pradėjo sklisti dezinformacija. “Klaidingi faktai pradėti skelbti net moksliniuose akademiniuose leidiniuose. Tad yra pavojaus, kad jie plis ir toliau, jais vėliau remsis kiti. Tokiu atveju negalime tylėti, - sakė D.Žygelis. - Partizanų vadų suvažiavimas vyko ne Balandiškio, o Mėnaičių kaime. Tuo net neabejojame. Aš remiuosi Jono Žemaičio baudžiamosios bylos tardymo protokolais, Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimais, Roberto Gedvilo tardymo protokolais, kitais dokumentais. Visi kalba apie tai, kad suvažiavimas vyko Prisikėlimo apygardos bunkeryje, Mėnaičiuose. Balandiškio kaime partizanus globojusių Sajų sodyboje vasarį jokio bunkerio nebuvo, jis čia iškastas 1949 metų spalį.”

Pasak D.Žygelio, galima atsižvelgti ne tik į faktus, bet ir prielaidas, kodėl suvažiavimas negalėjo vykti Sajų sodyboje. “Ji labai atviroje vietoje, ant kalniuko. Nebūtų net kur pabėgti, pasislėpti. Visos Lietuvos partizanų vadai, turintys nemažą konspiracinę patirtį, negalėjo

IŠVADŲ DAR NĖRA

Asmeninio albumo nuotrauka

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Taip dabar atrodo Sajų sodyba Balandiškio kaime. Visuomeninio judėjimo iniciatoriai griuvėsius 2010 metais uždengė laikina stogine. Šiemet namą LGGRTC nusprendė nugriauti. / LGGRTC archyvo nuotrauka rinktis tokios vietos. Prielaidų yra ir daugiau. Jei imčiau vardyti, Mėnaičiai prieš Balandiškį laimėtų rezultatu 12:0”, - tvirtino D.Žygelis.

Jo teigimu, visuomeninis judėjimas, siekiantis išsaugoti Sajų sodybą, remiasi 2011 metais mirusio partizano Viktoro Šniuolio liudijimais, jog suvažiavimas vyko būtent čia. Tačiau gerokai anksčiau V.Šniuolis suvažiavimo vieta buvo įvardijęs Minaičius.

Reikšmė neginčytina Praėjusią vasarą Balandiškio kaime vykusių kompleksinių tyrimų dalyvis archeologas Vykintas Vaitkevičius teigė, esą kol kas per anks-

D.Žygelio nuomone, sodybą išsaugoti siekiantis visuomeninis judėjimas dėl lėšų galėtų kreiptis į įvairius fondus. “Kodėl valstybė turi remti ir tenkinti susibūrusių žmonių įgeidžius? - klausė jis. LGGRTC dėl Balandiškio turi ki-

tokią viziją - yra numatęs įamžinti sodybos vietą, o ne ją atstatyti.”

Kaip tvirtino LGGRTC memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, kol kas neapsispręsta, kaip vieta bus įamžinta.

“Esame pateikę siūlymų, kurie dar turėtų būti svarstomi. Siūlėme konservuoti namo pamatus, ir jei kada nors bus nuspręsta jį atstatyti, tai bus įmanoma padaryti. Turėtų būti pažymėta kamaraitės bei bunkerio vieta, pastatyta informacinė lenta”, - sakė G.Jakubonienė.

LGGRTC direktorės Birutės Burauskaitės teigimu, į centro funkcijas neįeina pastatų rekonstrukcija ar atstatymo darbai. “Tokie projektai yra Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių kompetencija, - teigė ji. Dabar įstumti į šią situaciją ir turime teisintis, išklausyti nepagrįstus, mūsų darbą menkinančius priekaištus. Visuomeninio judėjimo iniciatoriai šaunūs vyrai. Jei tokių stovyklų, renginių, kokius jie toje vietovėje rengė, vyktų daugiau, būtų puiku. Tačiau keista, kad jiems istorija yra tokia, kokia jiems atrodo.”

Rytoj, kovo 22-ąją, Radviliškio savivaldybėje konflikto dalyviai diskutuos dėl Balandiškio kaime esančios sodybos likimo.

Po praėjusios vasaros 49 dienas vykusių Šiaulių ir Vilniaus universitetų organizuotų tyrimų pateikti galutinę išvadą vis dar per anksti, rizikinga. Beje, 87 žmonės dirbo nemokamai. Mums svarbu išsaugoti sodybą, kad ją būtų galima toliau tyrinėti.

Jei ten net ir nevyko suvažiavimas, reikšmė vis tiek yra didelė. Trejus metus ten po daržine veikė bunkeris, jame lankėsi ne mažiau kaip 18 partizanų. Tarp jų patys žymiausi, laisvės kovų vadai, 1949 metų Vasario 16-osios deklaracijos signatarai.

Balandiškio sodyba Lietuvoje yra vienintelė, kurią siekiama išsaugoti, kuriai jau suteikta tokia galimybė. Be to, ji yra vienintelė su partizanų kovomis susijusi sodyba, kuri paskelbta valstybės saugomu paminklu. Svarstyti apie jos griovimą ne-

etiška, neteisėta, nelegalu, net antivalstybiška. Nesuvokiama, kad griauti ketinama prisidengiant suvažiavimo šioje vietoje neigimu.

Be reikalo LGGRTC taip jautriai reaguoja į kritiką dėl neišsaugotos sodybos. Tai ne jų kaltė. Priekaištas kitas - praėjus 23 metams po nepriklausomybės atkūrimo vis dar neturime parašytos to meto Lietuvos partizanų vadų susitikimo, susirinkimo istorijos (pavadinimas “suvažiavimas”, manyčiau, šiuo atveju yra neteiktinas).

Kodėl centras stabdo, blokuoja, visomis jėgomis priešinasi mūsų iniciatyvai?

Pasiekėme, kad Kultūros paveldo departamentas sutiktų skirti lėšų mažam mediniam nameliui išsaugoti. Tačiau, kad projektas būtų įgyvendintas, reikia, kad prisidėtų ir Radviliškio savivaldybė. Mūsų

Istorinėje-archyvinėje LGGRTC pažymoje teigiama, kad Balandiškio kaime, Sajų trobos kamaraitėje ir sodybos daržinėje 1949 metų rudenį iškastame bunkeryje, iki 1950 metų sausio veikė LLKS visuomeninė dalis, buvo rengiamas ir spausdinamas Prisikėlimo apygardos laikraštis “Prie rymančio Rūpintojėlio”, o ne joks partizanų vadų suvažiavimas. Ar saugoti šią sodybą?

“Tokių sodybų, kuriose rinkdavosi partizanai, Lietuvoje yra šimtai. Esu už racionalų lėšų naudojimą, o ne metimą į puvenas. Gal galima ir kitaip įamžinti partizaninę kovą”, - teigė D.Žygelis.

“Visuomeninio judėjimo iniciatoriai šaunūs vyrai. Jei tokių stovyklų, renginių, kokius jie toje vietovėje rengė, vyktų daugiau, būtų puiku”, - sakė B.Burauskaitė. ti tvirtinti, kad suvažiavimas tikrai buvo Balandiškyje, bet dar ir negalima neigti, jog jis čia nevyko. “Mes siekiame išsaugoti sodybą, kad būtų ką tyrinėti toliau, ir atsakyti į daugelį klausimų, - įsitikinęs V.Vaitkevičius. - Juk sodybos reikšmės neneigia ir LGGRTC.” Vykintas Vaitkevičius, archeologas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, humanitarinių mokslų daktaras, praėjusią vasarą dalyvavęs kompleksiniuose Balandiškio sodybos tyrimuose: - Konfliktą apibūdinti nėra paprasta. Man atrodo, kad LGGRTC nesuvokia savo vaidmens. Iki šiol čia neatlikti derami kompleksiniai tyrimai, tad nė vienos išvados negalima laikyti įrodyta, nes jos remiasi tik maža dalimi šaltinių ir neatskleidžia, kaip jie buvo analizuoti. O tai privaloma moksliniams tyrimams.

Keista, kad LGGRTC savo pažymoje remiasi laisvės kovų dalyvių tardymo protokolais. Kodėl manoma, kad parodymai, gauti kankinant tardomuosius, yra svarbiausi? Juos vertinti reikia labai kritiškai.

Duomenų galima gauti ir iš kitur.

Kita koncepcija

•

Gintautas Lukošaitis, skulptorius (paminklo generolui Jonui Žemaičiui prie Krašto apsaugos ministerijos autorius), visuomeninio judėjimo už Balandiškio sodybos išsaugojimą dalyvis, organizavęs savanorišką patriotiškai nusiteikusių šiauliečių sodybos tvarkymo akciją bei čia rengęs Vasario 16-osios minėjimą ir jaunimo muzikinių grupių koncertą: - Kai prieš keletą metų su BIX būgnininku Gintu Gascevičiumi ten nuvažiavome, radome akmenį, ant kurio buvo parašyta, jog tai buvusi LLKS būstinė.

Tai lygiai tokios pat svarbos vieta kaip ir Sporto rūmai, kur vyko Sąjūdžio suvažiavimas. Čia buvo įkurta svarbi organizacija. Tada surinkome lėšų ir pastatą apgaubėme stogine.

LGGRTC reakcija buvo žaibiška - pasirodė pažyma, kad jokio suvažiavimo čia nebuvo.

Sodyba yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą, jai suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Lyg ir privalėtų saugoti. Bet tik po mūsų iniciatyvos Krašto apsaugos ministerija pakvietė į pasitarimą, buvo nuspręsta namo nenugriauti. Praėjo metai, kiti, bet niekas nepajudėjo. Įdomiausia, kad Balandiškio kaime yra išlikusi 500 vietų partizanų žiemojimo stovykla, bunkerių sistema. Viską atkūrus būtų galima rodyti vaikams, organizuoti renginius. Čia atvykę žmonės turėtų ką pamatyti. Mūsų vizija - modernus, gyvas, patrauklus partizaninių kovų pateikimas. Ši su jokiomis žūtimis nesisiejanti vieta galėtų būti visuomenei pateikta kūrybiškiau, šviesiomis spalvomis. Čia buvo kuriami, rašomi svarbūs dokumentai. Tai - vilties vieta.

LGGRTC apsiriboja paminklinių akmenų ar stulpelių statymu. Pamini, parypuoja, paverkia, ir viskas tuo baigiasi.

Manau, tokia kovų įamžinimo programa nuobodi.

Dabar LGGRTC į mūsų iniciatyvą žvelgia nepalankiai, galima sakyti, sukandęs dantis. Gal pajuto konkurenciją?

Man atrodo, kad svarbu ne tai, ar vyko čia suvažiavimas, ar ne. Svarbu, kad ši vieta yra reikšmingas partizaninių kovų simbolis, kad yra nemažai žmonių, kuriems tai rūpi. O istorikai tegul sau ginčijasi toliau.

iniciatyvą dabar lengva sužlugdyti. Anksčiau savivaldybė buvo sutikusi paremti, tačiau po savivaldos rinkimų tapo neaišku, kaip bus. Ypač kai LGGRTC pradėjo mus kaltinti faktų klastojimu. Balandiškio tyrimų dalyviai - akademinis jaunimas siekia skaidrios paveldosaugos. Šis konfliktas, sakyčiau, yra ideologijų, požiūrių, kartų, koncepcijų konfliktas.

LGGRTC laisvės kovų istoriją traktuoja vien tik kaip žiaurią žūties istoriją. Įamžinamos beveik vien tik žūties vietos. Kodėl, pavyzdžiui, nesaugomos sodybos, kur partizanai buvo globojami, kur jie užeidavo, spausdindavo laikraščius.

Mums neužtenka vien paminklinio akmens. Norime, kad tas namas - laisvės kovų simbolis - stovėtų. Norisi, kad atmintis būtų gyva.

14

2013 03 21 Lietuvos žinios

Sportas

A.Klimavičius: “Nuleisti rankas lengviausia” ta šiandien. Turime kovoti ir kelti futbolo prestižą. Norisi daugiau pergalių, nes pastaruoju metu mus persekioja nesėkmės. Nemanau, jog žaidėjus gali paveikti kalbos, kad jie jau “nurašyti”. Vyrai kovos.

- Per 4 atrankos susitikimus įmušėme 3 įvarčius. Tačiau esame vienintelė grupės komanda, kurios puolėjai kol kas taip ir nepasižymėjo. Kodėl?

- Turiu nuojautą, kad penktadienį įmuš Darvydas Šernas. Pastaruoju metu Turkijoje jis žaidžia įspūdingai ir atgavo Lenkijoje prarastą pasitikėjimą savimi. Prisiminkime: kai D.Šernas gerai žaisdavo klube, dažniausiai pasižymėdavo ir rinktinėje. Todėl esu tikras, kad puolėjai pagaliau pasižymės. Tai turėtų padaryti D.Šernas.

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos rinktinės gynėjas Arūnas Klimavičius rytoj pasaulio čempionato atrankos rungtynėse bus tik stebėtojas.

Anksčiau gautos geltonosios kortelės atėmė iš jo galimybę Žilinoje pasivaržyti su Slovakijos futbolininkais.

Trisdešimtmečiui A.Klimavičiui treneris Csaba Laszlo rinktinėje skyrė svarbų vaidmenį - drauge su Mariumi Žaliūku jie sudarė vidurio gynėjų porą ir žaidė visose ketveriose atrankos rungtynėse. Deja, rytojaus kovą Slovakijoje praleis abu vidurio gynėjai. A.Klimavičius diskvalifikuotas, o M.Žaliūkas gydosi čiurnos traumą. Todėl atremti slovakų atakas privalės nauja vidurio gynėjų pora. Žiemą A.Klimavičius pakeitė komandą - atsisveikino su Kazachstano pirmenybių bronzos medalininke “Aktobe” ir sugrįžo į kuklesnį šios šalies klubą Taldykurgano “Žetysu”, kuriame žaidė 2011-aisiais.

“Tai skirtingo lygio komandos.

“Aktobe” yra kazachų futbolo veidas. Bet turėjau pasirinkti - likti ten ir dažniausiai sėdėti ant atsarginių suolo ar sugrįžti į dėl žemesnių vietų kovojantį klubą “Žetysu” ir būti startiniame vienuoliktuke bei gauti daug laiko žaisti. Man jau trisdešimt, tad norisi žaisti, o ne trinti suolą, todėl savo pasirinkimo nesigailiu”, - sakė lietuvis.

Gynėjų dėlionė - Kas galėtų pakeisti jus su M.Žaliūku vidurio gynėjų pozicijoje per rungtynes Slovakijoje? - LŽ paklausė Arūno Klimavičiaus.

- Gaila, kad ir Marius Stankevičius traumuotas. Kol nežinojau jo situacijos, tikėjau, kad Marius gali žaisti vidurio gynėju, nes savo klube šioje pozicijoje yra rungtyniavęs ne kartą. Deja. Tad realiausias kandidatas yra Tadas Kijanskas. Neseniai stebėjau jo komandos Kielcų “Korona” rungtynes - Tadas žaidė solidžiai. Kas galėtų sudaryti su juo porą? Tikriausiai ne veltui iš Rusijos pakviestas patyręs Tomas Mikuckis.

Būčiau linkęs pasitikėti šia pora.

Mėgins kontratakuoti

“Kietas” žaidimas privertė A.Klimavičių (guli) praleisti rungtynes Slovakijoje. / Reuters nuotrauka - Dar minimas ir Deividas Šemberas, bet jis tikriausiai naudingesnis aikštės viduryje?

- D.Šemberas universalus žaidėjas, galintis žaisti ir saugu, ir bet kurioje gynėjo pozicijoje. Žinoma, aikštės vi-

- Kai žaidi poroje su aukšto lygio kvalifikuotu gynėju, o M.Žaliūkas toks ir yra, greitai vienas kitą supranti iš pusės žodžio. Vidurio gynėjams galioja bendros elgesio aikštėje taisyklės - judėjimo kryptys,

A.Klimavičius: “Esu tikras, kad puolėjai pagaliau pasižymės. Tai turėtų padaryti D.Šernas.” duryje jis naudingesnis. Bet lemiamą žodį tars C.Laszlo. Treniruotėse jis įvertins, kaip atrodo kiti saugai ir ar vertėtų D.Šemberą atitraukti atgal.

- Šiame atrankos cikle su M.Žaliūku tapote nauja rinktinės vidurio gynėjų pora. Daug laiko prireikė vienam kitą perprasti?

atstumo laikymasis, varžovų pasitikimas. Mums nebuvo sunku dalytis darbu ginantis.

Tiki D.Šernu - Kokį įspūdį paliko slovakai per pirmąsias rungtynes Vilniuje (1:1 - red.)?

- Tos rungtynės buvo geros. Slovakams buvo sunku dirbtinės dangos aikštėje, mums ji parankesnė. Dabar belieka įrodyti, kad galime kovoti ne tik namie, bet ir išvykoje. Kalbama, kad taškas būtų geras rezultatas, bet kiekvienas žaidėjas turi eiti į aikštę tikėdamasis iškovoti pergalę.

- Atrankos grupėje nuo lyderių bosnių ir graikų atsiliekame 6 taškais. Ar tikite rinktinės galimybėmis pakovoti dėl kelialapio į kitą etapą? Ar netrikdo dažnos trenerio C.Laszlo kalbos apie būtinybę visą dėmesį skirti ateinančio Europos čempionato atrankos ciklui?

- Nuleisti rankas ir pasiduoti lengviausia. Žinoma, ateitis svarbi, bet nereikia numoti ranka į tai, kas vyks-

Tuo metu Austrijos sostinėje Vienoje besitreniruojanti Lietuvos rinktinė intensyvina pasirengimą dvikovai su Slovakija. Pirmadienį lengva treniruotė buvo skirta žaidėjų jėgoms po rungtynių savo klubuose ir kelionių atgauti, o nuo antradienio komanda treniravosi jau du kartus per dieną.

D.Šernas mano, kad šios rungtynės su slovakais skirsis nuo dvikovos Vilniuje: “Varžovai turi individualiai labai stiprių žaidėjų. Jie stengsis atakuoti mūsų vartus gausiomis pajėgomis. Mūsų užduotis patikimai gintis ir kontratakose pamėginti įmušti įvartį.”

Puolėjas apgailestavo, kad iš naujo tenka klijuoti gynybos liniją, bet tiki, jog atsiras tinkama pamaina M.Žaliūkui, A.Klimavičiui ir M.Stankevičiui. “Tai aukšto lygio gynėjai, bet turime ir pamainą, kuri sunkiai dirba treniruotėse, todėl manau, kad ši spraga bus užkamšyta”, - sakė D.Šernas.

C.Laszlo rytoj žada rungtyniauti “antruoju numeriu” - kantriai gintis ir laukti savo galimybės per greitus išpuolius.

“Jei laikysimės drausmės ir nepraleisime įvarčio pirmąsias 20 minučių, vėliau turėsime šansų įmušti, mano C.Laszlo. - Skamba ambicingai, bet mes norime laimėti. Neabejoju, kad pelnius bent du įvarčius lygiosios būtų garantuotos.”

•

Trumpai PAGYRIMAI PANEVĖŽIUI Praėjusį rudenį pirmą kartą Lietuvoje surengtą elitinį Europos dviračių treko čempionatą Tarptautinė dviračių sporto federacija (UCI) išrinko geriausiai suorganizuotu 2012 metų Europos dviračių čempionatu. Už Panevėžio “Cido” arenoje surengtas pirmenybes Lietuvos dviračių sporto federacijai įteiktas garbingas apdovanojimas.

Geriausiai organizuotą dviračių čempionatą Europoje Tarptautinė federacija renka kasmet. Panevėžio arena jo dalyviams ne tik suteikė modernų iš Sibiro pušų pagamintą dviračių treką, bet ir atliko daugumą čempionato organizavimo darbų. Varžybos sulaukė nemenko žiūrovų susidomėjimo. Per tris jų dienas arenoje apsilankė apie 8 tūkst. žiūrovų, vadinasi, apie 2,7 tūkst. kasdien.

BURTAI - GRUODĮ 2014 metų birželio 12 - liepos 13 dienomis Brazilijoje vyksiančio

pasaulio futbolo čempionato finalinio etapo burtai bus traukiami gruodžio 6 dieną šios šalies Bahios valstijos kurorte Costa do Sauipe. FIFA prezidentas Seppas Blatteris pareiškė esąs įsitikinęs, jog šalis bus pasiruošusi surengti turnyrą ir, nepaisant stadionų rekonstrukcijos bei statybų darbų vėlavimo, finalinis etapas bus didingas. Burtų ceremonijos metu 32 rinktinės bus suskirstytos į 8 grupes, iš kiekvienos į aštuntfinalį pateks po dvi komandos. Pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje vyks antrą kartą - po 64 metų pertraukos. Pastarąjį sykį planetos pirmenybes Pietų Amerikoje 1978 metais surengė Argentina.

šios valstybės nebeliko, ją pakeitė Bolivija. 2014-ųjų ralis vyks sausio 5-18 dienomis. Poilsio diena numatyta sausio 11-ąją. Šiemet sausį surengtame Dakaro ralyje automobilių klasėje triumfavo prancūzas Stephane’as Peterhanselis su “Mini”, o lietuvis Benediktas Vanagas (“OSCar”) finišavo 65-as.

JAUNIŲ NESĖKMĖS Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) Marijampolės “SūduvaMantinga” iškovojo 17-ą pergalę per 27 turus, ji namie 88:66 (25:10, 20:18, 19:16, 24:22) įveikė Vilniaus “Jaunųjų talentų” komandą, kuriai tai buvo 22-a nesėkmė iš eilės. Ma-

PRALAIMĖJO KAIMYNAMS Draugiškose rungtynėse Elektrėnuose Vilniaus klubo “Baltica” ledo ritulininkai 1:2 (1:0, 0:0, 0:2) pralaimėjo Baltarusijos jaunių iki 18 metų rinktinei. Pirmame kėlinyje žaidimas buvo apylygis. 13-ą minutę po tikslaus Edgaro Rybakovo perdavimo ritulį į baltarusių vartus pasiuntė Vladislavas Nikulinas. Mačo pabaigoje Baltarusijos rinktinei pavyko perimti iniciatyvą. 56 minutę rezultatą išlygino gynėjas Nikita Ustinenka, o po 2 minučių pergalingą įvartį svečiams pelnė Glebas Panfilovas.

APLANKYS BOLIVIJĄ Legendinis Dakaro ralio maratonas kitais metais aplankys ir Boliviją. Lenktynininkai startuos Argentinoje, vėliau persikels į Boliviją, o finišuos Čilėje. Šiemet Dakaro ralis startavo Peru, bet kitų metų lenktynių kalendoriuje

rijampolės komandai Ieva Veiberga pelnė 17 taškų, Rita Milieškienė ir Ligita Kinkevičienė - po 16. Pralaimėjusiųjų gretose rezultatyviausiai žaidė Justina Kraujūnaitė (17 tšk.), Dalia Belickaitė (12) ir Laura Juškaitė (10). “Jaunųjų talentų” komanda šį sezoną LMKL per 27 rungtynes laimėjo vos 1 kartą.

B.Vanagas jau rengiasi kitų metų Dakaro raliui. / Romo Jurgaičio nuotrauka

LŽ

2013 03 21 Lietuvos žinios

Sportas

15

“Lietuvos rytą” reguliuos vokiška ranka ta vienam lyderiui. Jam labai svarbu komandos dvasia, jos mikroklimatas.

- “Lietuvos ryte” greitai pajusime D.Bauermanno tvirtą ranką?

- Nepasakyčiau, kad D.Maskoliūnas yra liberalas. Jis taip pat griežtas, žinantis, ko nori, reikalaujantis.

D.Bauermannas moka dirbti ir su jaunimu, ir su didelio meistriškumo žaidėjais. Dirkas Nowitzkis rado vietą D.Bauermanno treniruojamoje rinktinėje. Nors puolėją dengdavo dviese, trise, treneris vis tiek suklijuodavo žaidimą, nebūdavo taip, kad vienas D.Nowitzkis meta į krepšį.

D.Bauermannas neturi numylėtinių, kuriems aikštelėje leistų daryti viską.

SAULIUS RAMOŠKA

Griežtas, tvarkingas, organizuotas, nesiblaškantis. Taip naująjį Vilniaus “Lietuvos ryto” strategą vokietį Dirką Bauermanną apibūdino ne vieną sezoną Vokietijoje dirbęs treneris Šarūnas Sakalauskas.

Pernai spalio 12 dieną iš atleisto Aleksandro Džikičiaus “Lietuvos ryto” ekipos vairą perėmęs 42 metų Darius Maskoliūnas šalies vicečempionus treniravo 158 dienas.

Per pusmetį su jais iškovojo 15 pergalių ir patyrė 16 nesėkmių.

Atsisveikino pergale Klubo vadai nuvilti “Tikėjomės, kad vietoj A.Džikičiaus atėjęs D.Maskoliūnas suvaldys komandą ir nenuvils Vilniaus sirgalių, tačiau mūsų lūkesčiai neišsipildė, - teigė “Lietuvos ryto” klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas. - Atsisakėme D.Maskoliūno, nes nesutapo klubo vadovų ir trenerio požiūris į komandos žaidimą, treniruočių procesą, tikslus.”

Nuo trečiadienio Lietuvos vicečempionams vadovauti pradėjo 55-erių vokietis D.Bauermannas, šiemet tapęs Lenkijos krepšinio rinktinės treneriu.

Sostinės klubo vadovai su vokiečiu pasirašė sutartį iki sezono pabaigos su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui.

D.Bauermannas anksčiau treniravo Vokietijos krepšinio rinktinę, joje dirbo su NBA klubo Dalaso “Mavericks” žvaigžde Dirku Nowitzkiu. Buvęs Bambergo “Brose” ir Miuncheno “Bayern”

“LIETUVOS RYTO” TRENERIAI 1997-1998 m. sezonas: iš pradžių Modestas Paulauskas, po to Alfredas Vainauskas.

1998-1999 m. sezonas: iš pradžių A.Vainauskas, vėliau Š.Sakalauskas.

1999-2000 m. sezonas: iš pradžių A.Vainauskas, vėliau Š.Sakalauskas.

2000-2001 m. sezonas: iš pradžių Š.Sakalauskas, vėliau A.Vainauskas.

2001-2002 m. sezonas: J. Kazlauskas (tapo pirmuoju treneriu, dirbusiu “Lietuvos ryte” visą sezoną).

2002-2003 m. sezonas: J.Kazlauskas.

2003-2004 m. sezonas: iš pradžių J.Kazlauskas, vėliau Kęstutis Kemzūra.

2004-2005 m. sezonas: iš pradžių Vlade Djurovičius, vėliau Tomo Mahoričius.

D.Maskoliūnas sostinės klubui vadovavo mažiau nei pusmetį.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Tikėkimės, jog D.Bauermannas (kairėje), puikiai sutariantis su Vokietijos rinktinės žvaigžde D.Nowitzkiu (viduryje), ras bendrą kalbą ir su “Lietuvos ryto” žaidėjais. / AFP/Scanpix nuotrauka ekipų treneris D.Bauermannas devynis kartus tapo Vokietijos čempionu, keturiskart laimėjo Vokietijos taurę.

Geriausios vietos - užsieniečiams “Gerai pažįstu šį žmogų, smagu bus vėl jį pamatyti” - LŽ sakė Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos vyriausiasis treneris Š.Sakalauskas. Jis 2001-2009 metais Vokietijoje treniravo Brėmerhafeno ekipą “Eis2005-2006 m. sezonas: Nevenas Spahija.

2006-2007 m. sezonas: iš pradžių Sharonas Druckeris, vėliau Zmago Sagadinas, o sezono pabaigoje - Aleksandras Trifunovičius.

2007-2008 m. sezonas: A.Trifunovičius.

2008-2009 m. sezonas: iš pradžių Antanas Sireika, vėliau Rimas Kurtinaitis.

2009-2010 m. sezonas: R.Kurtinaitis.

2010-2011 m. sezonas: iš pradžių Draženas Anzulovičius, nuo spalio vidurio A.Trifunovičius, nuo balandžio vidurio Darius Maskoliūnas.

2011-2012 m. sezonas: Aleksandras Džikičius.

2012-2013 m. sezonas: iš pradžių A.Džikičius, nuo spalio vidurio D.Maskoliūnas, nuo kovo 20 d. Dirkas Bauermannas.

baren”, o D.Bauermanas tuo metu dirbo su Bambergo “Brose”. Š.Sakalausko džiaugsmą, kad vėl susitiks su seniai regėtu kolega, temdo faktas, jog šalies grandams vadovauja specialistai iš užsienio.

“Geriausios darbo vietos Lietuvoje yra “Lietuvos ryto” ir Kauno “Žalgirio” komandose. Mes atiduodame gerą darbo vietą nelietuviui, - teigė Š.Sakalauskas. - Pažiūrėkime, kas dabar treniruoja šiuos klubus - užsieniečiai. Gaila.

Kalbu tik kaip žiūrovas ir treneris. Bet mano prioritetai - kad kuo daugiau lietuvių užimtų aukščiausius postus. Nes to reikalauja Lietuvos krepšinio ūkis.”

Sykiu specialistas nesiryžo spėlioti, ar naujasis treneris bus geresnis už D.Maskoliūną. “Nenoriu spekuliuoti tokiomis kalbomis. Tai žino tik klubo vadovai, kurie sprendžia strateginius tikslus”, - sakė jis.

D.Bauermannas neturi numylėtinių - Ar naujas treneris, turėdamas tuos pačius žaidėjus, gali padaryti ką nors daugiau? - LŽ pasiteiravo Šarūno Sakalausko.

- Manau, kad ne. Strategas, kuris nerenka žaidėjų, negali įgyvendinti savo

idėjų. O iš trenerio, kuris rinkosi žaidėjus arba dalyvavo komplektuojant komandą, galima reikalauti visiškos atsakomybės. Treneris, nedalyvavęs buriant žaidėjus, visada turės teisingą atsakymą - aš nedalyvavau renkant komandą.

Paskutines rungtynes vadovaujami D.Maskoliūno vilniečiai žaidė antradienį. Per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynes vilniečiai Kaune 111:61 (15:16, 25:22, 34:7, 37:16) įveikė Kauno “LSU-Baltus” ir iškovojo septintą pergalę. 17 taškų nugalėtojams pelnė Eimantas Bendžius, 16 - Mindaugas Katelynas. Kauno ekipoje, kuriai tai buvo jau dvylikta nesėk-

Š.Sakalauskas: “D.Bauermannui vadovaujant kamuolį pačiupinėti gaus visi - nebus viskas atiduota vienam lyderiui.”

- Ilgą laiką Vokietijoje dirbote tuo metu, kai D.Bauermannas treniravo Bambergo ekipą. Judviem teko susitikti ne sykį. Apibūdinkite D.Bauermanną.

- Geras organizatorius, puikiai bendraujantis su žiniasklaida, sirgaliais. Turintis aiškią viziją. Jo neįmanoma pastumti - kaip nusprendė, taip ir turi būti. Gali pasakyti, kad jam tai netinka ir to nedarys. Kietas, tvirto charakterio. Turi aiškią krepšinio filosofiją. Tokia filosofija jam atnešė sėkmę dirbant su Vokietijos rinktine ir su Bambergo klubu, kuris tapo Vokietijos čempionu. Bamberge išaugo nemažai nacionalinės rinktinės narių.

- Kitaip tariant, D.Bauermannas yra griežtas?

- Griežtas, tvarkingas, organizuotas, nesiblaškantis. Jam labai svarbi gynyba - ir vienas prieš vieną, ir komandinė. Jam apibūdinti tinka žodžiai: pareigingumas, drausmė, darbo etika.

Organizuojant puolimą kamuolį gaus pačiupinėti visi - nebus viskas atiduo-

mė per 17 susitikimų, geriausiai sekėsi Šarūnui Vingeliui (12 tšk.).

“Mes - kaip sunkusis tankas, įsibėgėjome tik antroje susitikimo dalyje, tačiau to užteko, kad nugalėtume varžovus”, - dar nežinodamas, kad jo dienos komandoje suskaičiuotos, po rungtynių kalbėjo D.Maskoliūnas.

•

LKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Žalgiris 9 0 2. Prienai 13 3 3. Neptūnas 13 3 4. Lietuvos rytas 7 2 5. Juventus 10 7 6. Šiauliai 9 7 7. Pieno žvaigždės 8 7 8. Nevėžis 8 9 9. Lietkabelis 6 11 10. LSU-Baltai 5 12 11. Sakalai 4 13 12. Palanga Triobet 0 18

100 81 81 78 59 56 53 47 35 29 24 0

“Žalgirį” nuo bankroto gelbės P.Motiejūnas SAULIUS RAMOŠKA

Laukti naujo investuotojo, bankrutuoti arba baigti sezoną išdėliojant skolų gražinimo grafiką ir per kelerius metus stabilizuoti situaciją. Tokia šiandien Kauno “Žalgirio” krepšinio klubo situacija. Šį vakarą 19.45 val. Kaune žalgiriečiai Eurolygos rungtynes žais su Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) komanda, tačiau dvikovos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje kalba sukosi ne apie būsimą TOP 16 etapo dvikovą.

Pažadai nusibodo Trečiadienį pristatytas naujasis komandos gelbėtojas - po pusantrų metų į generalinio direktoriaus postą grįžęs Paulius Motiejūnas. Jis sutiko tapti VšĮ “Kauno Žalgirio rėmėjas” direktoriumi ir valdybos pirmininku,

P.Motiejūnas (kairėje) sutiko grįžti į “Žalgirį” su sąlyga, jei klube nebeliks Vladimiro Romanovo. / Erlendo Bartulio nuotrauka sykiu iki Europos vyrų krepšinio čempionato pabaigos tęs darbą ir Lietuvos krepšinio federacijoje.

Pagrindinis naujojo “Žalgirio” direktoriaus darbas - rasti naują investuotoją klubui, nes dabartinė ekipos situacija katastrofiška: “Žal-

giris” žaidėjams skolingas už 4 mėnesius, bet šiuo metu nėra net galimo investuotojo. Jei tokio nepavyks rasti, pasak P.Motiejūno, komandą gali ištikti bankrotas - žaidėjai išsiskirstys, klubas bus uždarytas.

Jau pradėjęs dirbti direktorius ti-

kisi per kelias dienas išsiaiškinti tikrąją klubo situaciją. Sykiu jis puikiai supranta, kad delsti negalima, nes pažadais maitinami krepšininkai kitą savaitę gali nebepasirodyti aikštelėje.

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje “Žalgirio” kapitonas Paulius Jankūnas pateikė ultimatumą.

“Jeigu šią savaitę negausime algos, nebesitreniruosime su komanda, dirbsime individualiai. Sekmadienį dar sužaisime Jungtinėje lygoje su klubu “Nižnij Novgorod”, bet kitą savaitę nevyksime į Eurolygos mačą Berlyne. Norime aiškaus bendravimo su klubo vadovais”, teigė šį sezoną dėl traumos neberungtyniausiantis puolėjas P.Jankūnas.

Jeigu kitą savaitę “Žalgiris” nevyktų į rungtynes su “Alba”, klubui būtų įskaitytas techninis pralaimėjimas 0:20 ir skirta didelė bauda.

Išmokėti vieno mėnesio atlyginimus “Žalgiriui” reikia apie 2 mln. litų. Šiandien Kauno savivaldybė savo posėdyje ketina komandai skirti būtent tokią sumą.

Treneris prašo nepabėgti “Žaidėjus galima suprasti. Jiems reikia išlaikyti šeimas. Situacija, kurioje atsidūrėme, - gėdinga”, - auklėtinių ultimatumą ramiai priėmė vyriausiasis treneris Joanas Plaza. Pasak Ispanijos specialisto, žaidėjai klausė jo nuomonės, jis patikinęs, jog sezoną reikia baigti garbingai. “Visi pasitiki P.Motiejūnu, tačiau jis nėra mesijas, sugebąs per porą dienų sukurti Disneilaendą. Atėjo metas parodyti, kaip mylime savo komandą”, - kalbėjo J.Plaza. Ir pridūrė, kad ir toliau laikysis nuostatos iki sezono pabaigos nepalikti skęstančio laivo. Šiandien namie žalgiriečiai kovos tik dėl garbės, nes per 11 rungtynių patyrę 7 nesėkmes prarado bet kokias galimybes patekti į kitą etapą.

“Norėdami įveikti “Anadolu Efes”, turime žengti žingsnį į priekį”, - sakė J.Plaza. Turkijos klubas per 11 turų laimėjo 9 kartus ir E grupėje užima antrąją vietą. Pirmajame rate svečiuose žalgiriečiai Stambulo ekipai pralaimėjo 52:56.

•

16

2013 03 21 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

Ekonominiai rodikliai UAB „Anykščių šiluma“ pateikia informaciją apie 2012 metais patirtas šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo sąnaudas 2012 METAIS

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Vykinto g.:

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

BUTAI PARDUODA

PRANEŠIMAI

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačernio g., Visoriuose (kaina - 459 000 Lt).

Tel. 8 686 45 198.

Užs. LM-9009 14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina 7000 Lt, be tarpininkų). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Klaipėdos apygardos teisme (Herkaus Manto g.

26, Klaipėda) 2013 04 02 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas UAB „Elksa“ (įmonės kodas 302470012) bankroto administratoriaus prašymas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Užs. LM-2417

V-10118

IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

www.archyvusistemos.lt Nuo š. m. kovo 6 d. P.Karvecko įmonė „SANTECHNIKA“, įm. kodas 302781255, pertvarkoma į mažąją bendriją „Karvecko santechnikai“.

Užs. LM-2410 O.Karveckienės firma „OLPRA“, įm. kodas 2300113, nuo š. m. kovo 5 d. pertvarkoma į mažąją bendriją „OLPRA“.

Užs. LM-2409

PRANEŠIMAS APIE EILINIO VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO ŠAUKIMĄ 2013 03 21 UAB „Šiaulių plentas“ (kodas 244693070, buveinės adresas: Išradėjų g. 11, Šiauliai) valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 04 30 šaukiamas eilinis visuotinis UAB „Šiaulių plentas“ (toliau - Bendrovės) akcininkų susirinkimas.

Susirinkimas vyks UAB „Šiaulių plento grupė“ patalpose (adresas: Išradėjų g. 11, Šiauliai).

Pradžia - 10.00 val., regisracija nuo 9.30 val. Akcininkai su savimi privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atstovai turi turėti ir atstovavimo dokumentus.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. 2012 m. Bendrovės metinis pranešimas; 2. Auditoriaus išvada apie Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį; 3. 2012 m. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. 2012 m. Bendrovės pelno paskirstymo tvirtinimas; 5. Audito įmonės tvirtinimas.

Su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, taip pat kitais dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai galės susipažinti nuo 2013 04 10 Bendrovės pstalpose adresu: Išradėjų g. 11, Šiauliai, sekretorės kabinete darbo laiku (8.00-17.00 val.), tel. (8 41) 54 06 01.

Galimybė akcininkams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis nebus sudaryta.

Generalinis direktorius Juozas Aleksa Užs. LM-2405

MEDICINOS PASLAUGOS Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

ĮVAIRŪS Parduodu presą aliejui spausti (kaina - 11 000 Lt) ir elektros variklį (15 kW, 1500 aps., kaina - 600 Lt).

Tel. 8 614 86 727.

UAB „KIBIRAS“ PLASTIKINĖS PAKUOTĖS ATLIEKŲ PERDIRBIMO - GAMYBOS LINIJOS PIRKIMAS UAB „KIBIRAS“, juridinio asmens kodas 302568111, skelbia konkursą įsigyti plastikinių pakuočių granuliavimo liniją Projekto „Plastikų surinktų iš komunalinių atliekų srauto perdirbimo linija“ įgyvendinimui.

Pirkimo dokumentus nemokamai galima gauti adresu: UAB „Kibiras“, Vilties g. 20, Nemeikščių k., Utenos r. LT-28124, tel. (8 389) 59 964, faksas: (8 389) 69 057, el. paštas: info@kibiras.lt.

Atsakingas asmuo Rosita Kamarauskienė, tel. (8 389) 59 964, el. paštas: info@kibiras.lt.

Tiekėjams rekomenduojama registruotis ir siųsti klausimus (jei tokių bus) faksu: (8 389) 69 057.

Papildoma informacija, susijusi su šiuo konkursu, bus siunčiama tik registruotiems dalyviams.

Paraiškos (dėl dalyvavimo konkurse) ir pasiūlymai turi būti pateikti raštu lietuvių kalba iki 2013 m. balandžio 8 d. 9.00 val. Lietuvos laiku (alternatyvūs pasiūlymai nebus priimami). Pasiūlymai turi būti pristatyti adresu: UAB „Kibiras“, Vilties g. 20, Nemeikščių k., Utenos r. LT-28124. Vokų atplėšimo posėdžio pradžia 2013 m. balandžio 8 d. 9.00 val.

Lietuvos laiku aukščiau nurodytu adresu.

Užs. LM-2412

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Eil. Nr. 1.

1.1.

1.2.

2.

3.

3.1.

3.1.1.

3.1.2.

3.1.3.

3.1.4.

3.2.

3.2.1.

3.2.2.

3.2.3.

3.2.4.

3.2.5.

3.2.6.

3.2.7.

3.2.7.1.

3.2.8.

3.3.

3.3.1.

3.3.2.

3.3.3.

3.3.4.

3.3.5.

3.4.

4.

Straipsnio pavadinimas Šiluma, patiekta į tinklą Pagaminta nuosavuose šaltiniuose Pirkta Parduota Iš viso sąnaudų Kintamos sąnaudos Kuras technologijai Elektros energija technologijai Vanduo technologijai Sąnaudos šilumai pirkti Sąlygiškai pastovios sąnaudos Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos Remonto sąnaudos Amortizaciniai atskaitymai sąnaudos darbui apmokėti Įmokos sveikatos ir socialiniam draudimui Mokesčiai Turto nuomos mokestis Amortizaciniai atskaitymai Palūkanos už banko kreditus Veiklos sąnaudos Sąnaudos darbui apmokėti Įmokos sveikatos ir socialiniam draudimui Amortizaciniai atskaitymai Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos Mokesčiai Kitos Savikaina

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

28,75 Užs. LM-2411

INFORMACIJA Apie „UAB „Gandras Energoefektas“ Vandenvalos įrenginių dumblo ir organinių atliekų, tarp jų ir išskirtų buitinių atliekų rūšiavimo linijoje, utilizavimas, gaminant biodujas, šilumą, elektrą ir biohumusą bei išskirtų antrinių žaliavų perdirbimas į antrines plastiko granules“ galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo.

1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovas: UAB „Gandras Energoefektas“, Veteranų g. 5, LT-31114 Visaginas, tel. (8 386) 70 424.

2. PŪV pavadinimas: vandenvalos įrenginių dumblo ir organinių atliekų, tarp jų ir išskirtų buitinių atliekų rūšiavimo linijoje, utilizavimas, gaminant biodujas, šilumą, elektrą ir biohumusą bei išskirtų antrinių žaliavų perdirbimas į antrines plastiko granules.

3. PŪV vieta: buvusi Visagino miesto komunalinių atliekų sąvartyno teritorija Karlų k., Visagino sav., žemės sklypas, kad. Nr. 4534/0002:3 Karlų k. v.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) 2013 01 15 priimta atrankos išvada Nr. (5.1)-s-106, kad poveikio aplinkai vertinimas 2 p. nurodytai veiklai neprivalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinis padalinys 2013 01 16 raštu Nr. (9.38-U)2U-25 pateikė prašymą persvarstyti 2013 01 15 priimtą atrankos išvadą Nr. (5.1)-s-106, kadangi „vieta numatomai perdirbimo veiklai yra turizmui naudojamose teritorijose (projektas „Pažintinis vietovės apgyvendinimo ir Visagino miesto kūrimosi istorijos pėsčiųjų takas“), greta kultūros paveldo objekto - Čeberakų, Pasamanės piliakalnio, vad. Bažnyčiakalniu-17156. Tikėtinos neigiamos pasekmės kultūros paveldo objektams dėl veiklos išplėtimo“.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriai buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: PŪV numatoma vykdyti buvusioje Visagino miesto komunalinių atliekų sąvartyno teritorijoje, esančioje Karlų k., Visagino savivaldybėje. Pažintinis vietovės apgyvendinimo ir Visagino miesto kūrimosi istorijos pėsčiųjų takas neina per PŪV vietą. PŪV teritorijoje nėra nekilnojamųjų kultūros vertybių ar jų apsaugos zonų. Artimiausia kultūros paveldo vertybė valstybės saugomas „Čeberakų, Pasamanės piliakalnis“ (unikalus objekto kodas: 17156) yra maždaug 2 km atstumu pietvakarių kryptimi, be to PŪV vietą vizualiai nuo visų kultūros vertybių objektų atskiria aplink esantys miškai, todėl PŪV neturės poveikio minėtai kultūros vertybei.

7. Priimta 2013 03 12 galutinė atrankos išvada Nr. (5.1)-s-538 - poveikio aplinkai vertinimas Užs. LM-2413 2 p. nurodytai veiklai neprivalomas.

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

Gamyba Perdavimas Pardavimas 44,10 44,10 44,10 0,00 37,58 37,58 9877,45 832,51 95,86 7785,48 125,90 0,00 7676,70 0,00 0,00 103,39 122,39 0,00 5,38 3,50 0,00 0,00 0,00 0,00 1506,42 536,24 84,94 166,92 78,78 56,19 58,95 37,04 2,08 360,47 217,78 3,33 614,62 92,68 13,20 191,39 28,94 5,22 35,57 81,02 4,92 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 78,51 585,55 170,37 10,92 351,37 102,24 6,55 109,40 31,83 2,04 15,67 4,56 0,29 108,40 31,54 2,02 0,70 0,20 0,01

L. e. direktoriaus pareigas Gintaras Strolia

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

Mato vnt. tūkst. MWh tūkst. MWh tūkst. MWh tūkst. MWh tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt ct./kWh

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

reklama@lzinios.lt

18

2013 03 21 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 21 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) n-7 10.00 Vyriausybės pranešimas “16-tos Vyriausybės darbai per 100 dienų”.

Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 11.10 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 Koncertas “mES Europa” (k.)

12.25 “Tomas ir Džeris” (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “Ieškotojas” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.50 “Biuras” 2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą. Šiaurės Škotija” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Nematoma tiesa” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Drama “Biutiful” N-14 1.15 “Laukinis” (k.) N-7 2.15-5.59 “Bamba” S

TV1

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Žmogžudystė šunų mylėtojų klube” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.40 “Gynėjai” N-7 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.20 “LRT studija Vilniaus knygų mugėje 2013”. Napoleono Kitkausko knygos “Vilniaus pilys” pristatymas (k.) 13.00 “Verbos” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”.

Konstanco bažnytinis susirinkimas 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Lietuvių kinas trumpai.

Aurikos ir Algirdo Selenių animacija. “Giesmė”.

“Lietuvių mitologinės būtybės”. “Lietuvių mitologiniai dievai” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”.

Janina Lapinskaitė. “Venera su katinu, arba iš peteliškių gyvenimo”. “Kelionių magija” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis (k.)

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Girių takais” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d.

“Tapatybės vagilė” - 11.30, 14.15, 17, 19.40, 21.50 val.

“Tamsus dangus” - 11.45, 14, 16.15, 19, 21.15 val.

“Parkeris” - 13, 15.45, 18.15, 20.45 val.

Balticum Auksinis 7.00 Drama “ŽKVD” N-7 9.00 Trileris “Dėžė” N-7 11.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 13.25 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 15.00 Drama “Užtemimas” N-7 17.00 Drama “Psichoanalitikas” N-7 19.00 Komedija “Atsiklauskite vaikų!”

21.00 Komedija “Muzikinės kovos” 23.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 1.00 Drama “Centurionas” N-14

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Verbų sekmadienis” 12.15 Komedija “Apvogti vagį” N-7 14.00 “Kritinė riba” N-7 15.00 Nuotykių f. “Čarlis 2: nepaprastas automobiliukas” 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” N-7 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Aukščiausia klasė” 0.00 “Jūros patruliai”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų merge-

lių instituto paslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55 Svetimos paslaptys 16.40 “Pagaminta SSRS” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.05 “Kamenskaja” 22.05 Dvikova 23.40 “Miškuose ir kalnuose” 0.35 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Tranzitas”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.50 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 11.20 “Premier League World” žurnalas 11.50 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.20 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.50 “Trans World Sport” žurnalas 13.50 Tenisas. Indian Wells turnyro finalas 16.40 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos pusfinalis 18.40 “Formulė-1”. Australijos GP lenktynių apžvalga 19.40 Krepšinis.

Eurolyga. “Žalgiris” - “Anadolu Efes”. Tiesioginė transliacija 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Real” “Panathinaikos”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Barcelona” - “Caja Laboral” 1.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Anadolu Efes” 3.30 “Premier League World” žurnalas 4.00 “Formulė-1”. Malaizijos GP treniruotė 1.

Tiesioginė transliacija 5.35 “Formulė-1”. Australijos GP lenktynių apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta?

12.40 Naujojo Honkongo oro uosto statyba 13.35 Bandytojai. “Lexus” automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba. Aliaska 22.00 Imperija už įstatymo ribų 23.00 Gangsterių kodeksas 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai. Arizona

Teatras “Tamsus dangus” - 16, 18, 20, 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 14.45, 17.15 val. “Šalutinis poveikis” - 13.45, 22 val.

“Mama” - 15.30, 19.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45 val.

“Gimtadienis” - 17, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15 val.

“Sniego karalienė” - 10.15, 12, 14 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.30 val.

“Valentinas vienas” - 10, 19.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 12.15 val.

KAUNAS CINAMON

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 13.15, 20.30 val.

“Hičkokas” - 11, 18 val.

“Mama” - 13.45, 18.30 val. “Šalutinis poveikis” - 16, 21 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.25, 21.40 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.30, 16.30 val.

“Gimtadienis” - 14.30, 19.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 12, 16.45, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d. “Šalutinis poveikis” - 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val.

“Linkolnas” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12 val.

“Argo” - 17.45 val.

SKALVIJA “Gyventi” - 21.15 val.

“Dzūkijos jautis” - 17.30 val.

“Išsišokėlių gauja” - 19 val.

Lietuviai svetur 2 - 17.15 val.

PASAKA “Medžioklė” - 15, 20 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18 val.

“Optimisto istorija” - 15.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 16 val.

“Pelėsiai” - 19 val.

“Marley” - 21 val.

“Trumpas konkursas 3” - 19.30 val.

OZO KINO SALĖ “Marinos namai” - 16 val.

“Meninykai” - 17 val.

“Aurora” - 18 val.

MULTIKINO “Tapatybės vagilė” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mainai gamtoje” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mainai gamtoje” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Kaip gyvena krokodilai”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai”

“Tapatybės vagilė” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Parkeris” - 13.30, 21.55 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45, 18.45 val.

“Gimtadienis” - 12, 14.15, 17, 19.15, 21.45 val.

“Mama” - 22.15 val. “Šalutinis poveikis” - 18 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 11.30, 20.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 16.30 val.

“Sniego karalienė” - 11.15, 13.15, 16 val.

“Valentinas vienas” - 15.15, 17.25, 19.40, 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Tapatybės vagilė” - 11.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Tamsus dangus” - 13.45, 16.30, 18.45, 21 val.

“Parkeris” - 13.30, 18.15, 20.45 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 21-28 d.

“Mama” - 15, 19.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.45, 21.40 val.

“Hičkokas” - 16 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 14, 17.30, 20.30 val.

“Gimtadienis” - 13.15, 14.30, 17, 19.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 12.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 14.15 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 17.15, 21.30 val.

“Mama” - 13.10, 17.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Gimtadienis” - 10.45, 15.25, 20.20 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 14, 19.15 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 22, 23, 24 d. 18.30 val. “Lohengrinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 22, 23 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Medžioklės scenos” 23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Unė” 23 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” JAUNIMO TEATRAS 21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Tamsus dangus” - 22 val.

“Mama” - 15, 18, 20.45 val.

“Linkolnas” - 13, 18.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai?” - 19.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 13.30, 16.30 val.

“Gimtadienis” - 13.45, 16, 18.15, 20.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 16.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20 val.

“Gimtadienis” - 14.40 val.

“Parkeris” - 18.40, 20.50 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” 12.40 val.

“Ana Karenina” - 16.35 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 14.20 val.

KLAIPĖDA

22 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” 23 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” Salė 99 23 d. 12 val. “Pingvinai ir kiaušinis” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 21 d. 18 val. “Vargas dėl proto” 22 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)” 23 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 23 d. 18 val. “Paskutinysis aistringas meilužis” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 21 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras.

“Skerdynių dievas” 22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” 23 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”

VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 23 d. 12 val. “Grybų karas” Mažoji salė 23 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką” KEISTUOLIŲ TEATRAS 21 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” 23 d. 12 val. “Mamulė Mū” 23 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai!”

MENŲ SPAUSTUVĖ 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba” 21 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (Ne mitas)” 23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Jenni Kivela ir “Kind People” (Suomija). “Pradingimas” RAGANIUKĖS TEATRAS 23 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 22 d. 19 val. “Primadonos” 23 d. 12 val. “Briedis Eugenijus” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 23 d. 18.30 val. “Kai žmonės vaidino dievą!..”

23 d. 12 val. “Nulėpausio gimtadienis” KIRTIMŲ KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18.30 val. Naujasis teatras “Aušra”.

“Petys gi į petį”

KAUNAS “Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Tapatybės vagilė” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.

“Tamsus dangus” - 11.45, 14.15, 16.30, 19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 18.30, 21 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16.15, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Tapatybės vagilė” - 13.30, 16, 18.40, 21.20 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.30, 17.45 val.

“Gimtadienis” - 15.20, 18.05, 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 13, 21 val.

22 d. 18 val. “Aida” 23 d. 18 val. “Zygfrido Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 22 d. 18 val. “Diena ir naktis” 23 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 22 d. 19 val. “Septyniolika” 23 d. 18 val. “Sesuo” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 21 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Visu greičiu atgal!”

23 d. 12 val. “Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį” KAUNO TEATRO KLUBAS 22 d. 19 val. “7 Kristaus žodžiai”.

Atlieka choras “Exaudi” 23 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 21 d. 13 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 21 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 21 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis” 22 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 22 d. 19 val. Rūtos salėje. Teatras “Cezario grupė”.

“Nutolę toliai” 23 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi” 23 d. 19 val. Mažojoje scenoje.

“Svečiuose pas pulkininko našlę” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Čigonų baronas”

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. “Sudie, derintojau!”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 22 ir 23 d. 18.30 val. “Adata” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 23 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Nykštukas Nosis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 22 d. 18 val. “Rimti žaidimai” 23 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”

23 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Oskaras ir ponia Rožė” 23 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” TEATRAS “MENAS” 22 d. 18 val. “Meilė, džiazas ir velnias” 23 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Svajonių sala” 23 d. 18 val. Jūratės Miliauskaitės gyvo garso koncertas “Tylios dainos draugams” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 23 d. 12 val. “Nykštukas Nosis” BENDRUOMENIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS

21 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras.

“Paryžiaus katedra”

BIRŽAI BIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KRETINGA

KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 21 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Atrastas lobis”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras.

“Jazminas”

2013 03 21 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:23 leidžiasi 18:32 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-1 Oslas

Antroji priešpilnio diena

Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

Delčia IV 03

-4 Helsinkis

-3

Stokholmas

Jaunatis IV 10

-5

Dublinas +4 +7 Londonas

-3 -10

Šiauliai

-3

Klaipėda

-7

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, kai kur pasnigs.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

-3

Kaunas

-8

VILNIUS +17 -6

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota, vietomis pasnyguriuos.

Temperatūra naktį svyruos nuo 8 iki 13 laipsnių šalčio, dieną bus 4-5 laipsniai šalčio.

Bordo

Ukmergė

-2

+5 Amsterdamas

+19

-5

-3

-8

+16 Madridas

+17 Barselona

-4 Ryga

0 Kopenhaga

+10 Paryžius

Kėdainiai -1

-7 Sankt Peterburgas

Talinas

12:09

Palanga

19

Vilnius Minskas +2 -4 Varšuva +3

+1

Berlynas +3 Praha

+6 Miunchenas

+17 Nica

+16 Roma

-5 Maskva

-3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +7 +15 Bukareštas Varna Dubrovnikas +12 Sofija +14

+18

Stambulas +19

Malaga +19

80-oji metų diena. Kovo dvidešimt pirmoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 12-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 285 dienos.

Alžyras +19

Tunisas +19

Atėnai

+17 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Benediktas, Lingailė, Mikalojus, Nortautas, Reda.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 8 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 20 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Daugiau dėmesio skirkite ne materialiems dalykams, o santykiams su artimaisiais. Diena bus turininga, jei stengsitės padėti kitiems.

Jautis. Metas permainoms ir kitokiam gyvenimo ritmui. Numatysite kelis žingsnius į priekį, todėl turėsite laiko viską gerai apmąstyti.

Priimkite draugų kvietimą pavakaroti.

Dvyniai. Jei kažkas prašys pagalbos - būtinai padėkite. Tada savos problemos tarsi pradings. Šiandien netrūks darbų, gali pasitaikyti nenumatytų situacijų.

Vėžys. Galimi dalykiniai susitikimai. Pasistenkite, kad jie būtų itin formalūs, o jūs atrodytumėte pasitikintys savimi, neabejojantys savo siūlomomis idėjomis.

Liūtas. Gali iškilti problemų darbe. Nesikarščiuokite ir neleiskite, kad emocijos griautų gyvenimą.

Tikėkite šviesia ateitimi ir netruks aplankyti naujos įžvalgos, idėjos.

Mergelė. Norėsite atsipalaiduoti, bet neleis darbų gausa.

Jei būsite nuoširdūs išsakydami poziciją svarbiais klausimais, sulauksite kolegų pagarbos.

Svarstyklės. Jei trokštate permainų - nesnauskite, niekas nieko neatneš ant lėkštelės. Rodykite iniciatyvą patys ir greit sužinosite apie finansinės situacijos pagerėjimą.

Skorpionas. Šiandien gali slėgti praeities prisiminimai, kažkada padarytos klaidos. Nesikrimskite, juk iš klaidų galima pasimokyti ir nebekartoti jų ateityje. Šaulys. Tikėtinos naujos ilgalaikės pažintys. Laukia nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi. Galite suvokti, kam iššvaistėte savo laiką ir jausmus.

Ožiaragis. Rekomenduojama neišlaidauti, nesudaryti jokių finansinių sandorių. Jei turite skolų, šiandien jas atiduokite. Pravartu susitvarkyti namus, perstatyti baldus.

Vandenis. Greičiausiai rasis daug naujų idėjų, tačiau jas realizuoti sutrukdys netikėta naujiena, kvietimas ar neplanuota išvyka. Nesiimkite daugiau, nei gebate padaryti. Žuvys. Pasitikėkite tik savimi. Šiandien laukia svarbūs darbai ir gero rezultato visi tikisi būtent iš jūsų. Stenkitės nekonfliktuoti su kolegomis, nes kai kurie bandys kaišioti pagalius jums į ratus.

20

2013 03 21 Lietuvos žinios

Margumynai

Parduotos Dianos suknelės

Į nusikaltimą įtraukė vaikus Jungtinių Amerikos Valstijų Jutos valstijoje banko apiplėšimo bendrininkais tapo du vaikai. Į banką įsliūkinusi pora neatrodė įtartinai, todėl banko darbuotojai pamanė, kad jie - eiliniai klientai. Tačiau priėjęs prie kasos langelio vyras išsitraukė pistoletą ir pareikalavo pinigų: “Atiduok pinigus arba nušausiu!” Išsigandusi kasininkė pažadėjo atiduoti pinigus. Tuo pačiu metu moteris išsitraukė kitą ginklą ir įrėmė į vieną banko lankytoją. “Jeigu nuspausite aliarmo signalą, jis mirs!” - gąsdino plėšikė. Gavę pinigus nusikaltėliai nudūmė prie automobilio, kuriame krykštavo du mažamečiai berniukai.

“Tai neįtikima. Plėšikai įsėdo į automobilį, kuriame rėkė du mažamečiai vaikai. Šie vaikai išaugs nusikaltėliais, jeigu nuo mažų dienų yra pratinami prie nusikaltimų”, - sakė vienas banko apiplėšimo liudininkas. Jis pridūrė, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba

Vilkėdama šią suknelę princesė Diana šoko su aktoriumi J.Travolta. / PA Wire/Getty Images/ Scanpix nuotraukos

“Kerry Taylor Auctions” pranešė, kad aukciono dalyviai nupirko dešimt velionei princesei Dianai priklausiusių suknelių. Londone jos buvo parduotos už 862 800 svarų (3,48 mln. litų).

Garsiausia aukcione parduota suknelė - tamsiai mėlyno aksomo, kurią Diana vilkėjo 1985 metais per tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano surengtus pietus Velso princo ir princesės garbei. Už ją aukciono dalyvis paklojo 240 tūkst. svarų (968 tūkst. litų). Ši suknelė įamžinta nuotraukose, kai Diana šoka su Johnu Travolta pagal dainą

“You Should be Dancing” iš jo filmo “Šeštadienio nakties karštligė”. Suknią nupirko britų džentelmenas ir sakė norintis pradžiuginti savo žmoną.

Aukcione parduotos elegantiškos suknelės, sukurtos mėgstamiausių Dianos dizainerių - Zandros Rhodes, Catherine Walker, Bruce’o Oldfieldo ir Victoro Edelsteino, - turi nepaprastą istoriją. Kai kurias jų princesė vilkėjo per oficialius valstybinius vizitus į Austriją, Australiją, Braziliją, Indiją, Pietų Korėją ir Jungtines Amerikos Valstijas.

Dianos prašymu 10 suknelių iš pradžių buvo parduotos labdaros aukcione Niujorke 1997 metų birželį, vos du mėnesiai prieš jos mirtį. Šias ir dar keturias sukneles tada nupirko Floridos

verslininkė Maureen Dunkel, kuri 2011 metais dėl bankroto buvo priversta jas atiduoti aukcionui Kanadoje. Tačiau tuomet buvo nupirktos tik keturios suknelės, nes “minimalios kainos buvo absurdiškai didelės”.

Visas likusias suknias šią savaitę pardavė britų aukcionas “Kerry Taylor Auctions”. Pirkėjai už jas sumokėjo nuo 24 tūkst. iki 240 tūkst. svarų (nuo 97 tūkst. iki 968 tūkst. litų).

Dvi sukneles nupirko vienas “svarbus” britų muziejus. “Tai svarbu būsimoms kartoms, - nurodė aukcionas. - Diana buvo žmonių princesė, tad žmonėms turėtume suteikti galimybę pamatyti šias sukneles. Tai mūsų paveldas, mūsų istorija.”

•

Banko plėšikus policija sulaikė vienoje degalinėje.

Jūrų dramblio nuotykiai Vieno Brazilijos Atlanto vandenyno pakrantės miesto gyventojai aiktelėjo iš nuostabos, kai pamatė gatve sliuogiantį jūrų dramblį.

Gyvūnas buvo pastebėtas Balnearjo Kamboriu municipalitete. Jis apie 30 minučių praleido judrioje gatvėje, kiek vėliau nušliaužė pėsčiųjų tako link. Netikėtas jūrų dramblio pasiro-

S.Vergara dar tikisi susilaukti vaikų.

40-metė “Modernios šeimos” žvaigždė jau turi 20-metį sūnų Manolo iš pirmosios santuokos, bet žvelgia į ateitį, nes planuoja ištekėti už sužadėtinio Nicko Loebo. Kolumbiečių gražuolė sakė: “Turiu žiūrėti, ką valgau, nes jie šaldo mano kiaušinėlius!”

S.Vergara vartoja hormoninius vaistus, nes nori, kad kiaušinėliai būtų vaisingi. Tai padidintų tikimybę su-

silaukti vaikų vyresniame amžiuje. “Jie nori paimti kuo daugiau kiaušinėlių, nes paprastai ne visi jie yra vaisingi.

Kiaušinėliai turi būti tobuli, tobuli, tobuli!” - vylėsi kolumbietė aktorė.

Naujienos nėra netikėtos aktorės gerbėjams - pernai S.Vergara prisipažino rimtai galvojanti apie kiaušinėlių užšaldymą, nes dar nėra pasirengusi gausinti šeimos su N.Loebu. “Spėju, kad pagalvosiu apie savo kiaušinėlių užšaldymą. Nickas nori vaikų. Įsivaizduokit mane vėl su kūdikiu... Mano sūnui Manolo jau 20 metų! Spėju, kad galiausiai dėl meilės tai padarysiu”, sakė S.Vergara.

•

•

Princesę Dianą gerbė ir mylėjo viso pasaulio žmonės.

Aktorė užšaldo kiaušinėlius

Aktorė Sofia Vergara pradėjo savo kiaušinėlių šaldymo procesą. Taip ji padidins galimybes susilaukti vaikų vyresniame amžiuje.

turėtų “atimti vaikus iš nerūpestingų tėvų”, nes jie gali pasukti “nedorybių ir suktybių” gyvenimo keliu.

Kai plėšikų automobilis nurūko, viena banko darbuotoja iškvietė policiją. Tvarkos sergėtojai po kelių valandų prie degalinės rado nusikaltėlių mašiną. Plėšikų pėdos dar nebuvo ataušusios - automobilio salone ir bagažinėje buvo iš banko pavogti pinigai, o ant užpakalinės sėdynės ramiai sėdėjo du mažamečiai berniukai. “Kur jūsų tėveliai?” - paklausė policininkas. “Perka maisto degalinės parduotuvėje”, - atsakė vienas iš mažamečių. Netrukus automobilyje ginklus palikę vaikų tėveliai grįžo ir policija juos areštavo.

27 metų vyras ir žmona prisipažino, kad banko apiplėšimą planavo jau seniai. “Neturėjome pinigų. Reikėjo atiduoti paskolą, todėl griebėmės banko apiplėšimo”, - pasakojo žmona. Porai gresia ilgi metai kalėjimo, o jų vaikai greičiausiai prisiglaus vyro tėvų namuose arba atsidurs našlaičių prieglaudoje.

dymas gatvėje papiktino vietos vairuotojus. Jie keikė gatvę užkimšusį gyvūną ir sakė, kad netikėtas jo pasirodymas “visai nepradžiugino”. “Išvežioju picas. Dėl šio gyvūno gatvėje susidarė spūstys. Jose ir įstrigau. Kai pasiekėme klientus, maistas spėjo ataušti”, - pasakojo picų išvežiotojas Armando Varejao. Jūrų dramblys supykdė ir taksi vairuotoją Marcelo Santosą. “Turėjau išlaipinti keleivį.

Jis atsisakė mokėti už prastovą”, - pyko taksistas.

Kai kuriems brazilams, ypač patiems mažiausiems, gatve ir pėsčiųjų taku sliuogiantis jūrų dramblys suteikė džiaugsmo. “Mano mergytė krykštavo iš džiaugsmo pamačiusi jūrų dramblį. Ji sakė, kad norėtų pamatyti daugiau gyvūnų, todėl ją nusivesiu į okeanariumą”, - pasakojo Miranda Rafito. “Tikiuosi, vargšelis pasiekė jūros krantą, nes judrioje gatvėje jis jautėsi nejaukiai”, - pridūrė jauna mama.

Jūrų dramblys - stambiausias ruonių šeimos atstovas. Jis gali užaugti iki 5,5 metrų ilgio ir sverti iki 25 tonas. Jūrų dramblių patinai susijaudinę išpučia ant snukio esantį odos maišą. Manoma, kad į Brazilijos pakrantės miestą šis gyvūnas atklydo atsiskyręs nuo savo būrio.

•

Jūrų dramblys įstrigo judrioje Brazilijos miesto gatvėje.

AP,AFP, WENN, BNS, Globo.com, LŽ