2013 m. sausio 4 d. / Penktadienis / Nr. 2 (13 427)

Kaina

2013 m. sausio 4 d. / Penktadienis / Nr. 2 (13 427)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KELIONĖS

KULTŪRA

Elektros tiekėją rinkosi kas penktas

Dubajus: žvilgsnis į kitokį pasaulį

Garsių poetų laiškai į niekur

10p.

14p.

Grįžta dirbti

9p.

www.lzinios.lt Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

TOMAS BAŠAROVAS

Švęsti Kalėdų į Lietuvą grįžę svetur gyvenantys tautiečiai gimtuosiuose namuose ilgai neužsibuvo.

Prieš pat šv. Kalėdas šalies oro uostuose kilusį grįžtančių emigrantų ir jų pasitikti atėjusių giminaičių džiaugsmingą šurmulį jau keičia nelinksmas išlydėtuvių sambrūzdis. Šventiniu laikotarpiu prasidėjęs intensyvus kelionių maratonas, pasak oro uostų darbuotojų, dar truks savaitę, kol bus išlydėti visi iš svetur atvykę tėvynainiai.

Pagrindiniuose - Vilniaus ir Kauno - oro uostuose šiuo metu sutelktos didesnės keleivius aptarnaujančių darbuotojų pajėgos. Kai kurios oro kompanijos net surengė papildomus reisus.

Oro uostuose LŽ kalbinti išvykstantys tautiečiai tikino, kad mielai pasiliktų tėvynėje ir ilgiau, tačiau atgal iškart po švenčių juos gena svetur laukiantys darbai. Daugelis emigrantų liūdnai tvirtina kol kas nematantys galimybių grįžti į Lietuvą visam laikui.

Atsisveikinimo nuotaikos

AFP/Scanpix nuotrauka

Šventes sutikę Lietuvoje, emigrantai vėl sugužėjo į oro uostus.

Savo skrydžio Vilniaus oro uoste laukiantis šiaulietis Andrius LŽ pasakojo, kad aplankyti žmonos su dukra atskrido vos dešimčiai dienų. Vyras buvo priverstas iškart po švenčių skubėti atgal, nes užsienyje turi darbą. “Nuotaikos prastos, gaila palikti šeimą”, - teigė jis. Jau antrus metus Norvegijoje dirbantis ir šeimą Lietuvoje išlaikantis Andrius tikino, kad emigruoti teko užklupus ekonominiam sunkmečiui. “Kuo dažniau stengiuosi grįžti pas artimuosius”, - tvirtino jaunas vyras.

4p.

Vyriškoms ir moteriškoms piniginėms, portfeliams, lazeriniams rašikliams, marškinių sąsagoms, šilumą išlaikantiems puodeliams ir daugybei kitų

neabejotinai solidžios pinigų sumos pareikalausiantiems suvenyrams įsigyti paskutinėmis praėjusių metų dienomis viešą konkursą suskubo skelbti Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išankstinis suvenyrų kiekis - per 50 tūkst. vienetų. “Sodros”

Pilietybės reikalų komisija siūlo nesuteikti Lietuvos pilietybės ledo šokėjai iš JAV I.Tobias, čiuožiančiai poroje su D.Stagniūnu. Ką apie tai mano šalies sporto vadovai?

13p.

UŽSIENIS

Derybos dėl Folklando Salų

Argentinos prezidentė Cristina Fernandez išsiuntė atvirą laišką Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui, ragindama surengti derybas dėl ginčijamų Folklando Salų. C.Fernandez kaltina Didžiąją Britaniją pažeidžiant Jungtinių Tautų rezoliucijas, raginančias abi šalis derybomis spręsti ginčą dėl netoli Argentinos teritorijos esančių salų. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija atmetė C.Fernandez raginimą surengti derybas, nes Londonas jau ilgus metus laikosi pozicijos, kad maždaug 3 tūkst.

Folklando Salų gyventojų yra pasirinkę būti britais.

8p.

Orai

“Sodra” sega skylę sąsagomis Milijardinėse skolose besimurkdanti “Sodra” užsigeidė įsigyti dešimtis tūkstančių niekučių.

Prieš pat Naujuosius metus Turto banko skelbti Seimo kanceliarijai priklausančių poilsinių aukcionai neįvyko - neatsirado norinčiųjų juose dalyvauti.

3p.

atstovai savo užgaidas teisina neva labai abstrakčiu prekių kiekiu, kurio iš anksto suplanuoti neįmanoma. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Loreta Graužinienė piktinasi tokiu institucijos, kurios skolos siekia beveik 10 mlrd. litų, akibrokštu.

3p.

ŠIANDIEN Daugelyje rajonų apniukę, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 01 04 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Globali Lietuva - vienijanti ir skaldanti idėja SAULIUS SPURGA

2012-ųjų pabaigoje prezidentūroje įteikti Globalios Lietuvos apdovanojimai. Per ceremoniją pagerbti užsienyje gyvenantys lietuviai ir su Lietuva susiję asmenys, pasiekę tarptautinių laimėjimų. Globalios Lietuvos idėją pastaraisiais metais plėtojo ir Lietuvos Vyriausybė. Tačiau ar ji nepriešina Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių? Kaip kitaip galėtume pažvelgti į globalią Lietuvą?

Per Globalios Lietuvos apdovanojimus džiugu matyti tiek talentingų ir veržlių žmonių, pasiryžusių suremti pečius ir dirbti Lietuvos labui. Kita vertus, tobulumui ribų nėra, todėl tenka pripažinti, kad žvelgiant į nominantų ir apdovanotųjų sąrašą kyla nemažai klausimų. Kas tas “globalios Lietuvos lyderis”? Ar tam, kad juo taptum, tikrai pakanka to, kad tėvai būtų kilę iš Lietuvos, ir vos epizodinio ryšio su šalimi? Ar tam, kad

gautum Globalios Lietuvos apdovanojimą, užtenka išvykti iš tėvynės ir šio to pasiekti užsienyje, nors Lietuvoje gyvena didesnį tarptautinį pripažinimą pelniusių verslininkų, mokslininkų, menininkų? Pavyzdžiui, tarp nominantų minima Kristina Sabaliauskaitė. Lietuvoje ji yra tiesiog populiari rašytoja, o persikėlusi į Londoną jau gali pretenduoti į Globalios Lietuvos apdovanojimą.

Toks gyvenamosios vietos sureikšminimas prieštarauja pačiai globalumo dvasiai, juolab kad K.Sabaliauskaitė kol kas žinoma tik tarp lietuvių skaitytojų. Į šiuos apdovanojimus, kokie yra dabar, įaustas suskirstymas į “mes” ir “jie” turi negerą prieskonį.

Ką gi, apdovanojimai teikiami pirmą kartą, todėl galima palinkėti, kad jų iniciatoriai ateityje labiau išgrynintų kriterijus ir skelbdami nominantus vertintų konkrečius darbus, o ne patį išvykimo iš Lietuvos faktą. Juk kartu su apdovanojimais keliamas klausimas “Kaip jungti Lietuvą su pasauliu aukštos kvalifikacijos diasporos tinklo pagalba?” yra išties reikšmingas.

Kita vertus, kas toji “globali Lietuva”? Ši sąvoka skirtingai suvokiama ir nevienareikšmiškai vertinama. Bene

pirmą kartą ją pavartojo Strateginių studijų centras (Užsienio reikalų ministerijos (URM) institucija, šiuo metu panaikinta) 2006 metais parengtoje Lietuvos valstybės ilgalaikėje strategijoje lietuvių emigracijos ir išeivijos atžvilgiu. Pasak šios strategijos, globali Lietuva - tai tautos visuma, sujungta į transnacionalinį globalų kultūrinį, socialinį, ekonominį ir tam

tautiečius, o tai yra tikras paradoksas globalėjančio pasaulio sąlygomis, kai gyvenamoji vieta tampa vis mažiau reikšminga. Galų gale globali Lietuva vertinta kaip iš viršaus nuleista popierinė strategija. Vis dėlto 2008-aisiais buvo sukurta Globalios Lietuvos koncepcija, 2010 metais - Globalios Lietuvos strategija, URM įkurtas Užsienio lietuvių departamentas su Glo-

Ar globalios Lietuvos idėja nepriešina Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių? tikru lygiu į politinį organizmą. Globalios Lietuvos idėja grindžiama prielaida, kad lietuvis gali drąsiai gyventi bet kurioje pasaulio vietoje ir išlaikyti lietuvybę - orientuojamasi į žydų ir armėnų tautų patirtį. Turbūt šios strategijos idėjas turėjo omenyje Vytautas Plečkaitis, kai rašė, kad globali Lietuva yra reiškinys, kurio nėra ir nebus.

Globalios Lietuvos idėja ir toliau gyvavo, nors visą laiką buvo kritikuojama. Kritikai teigė, jog viltys išlaikyti nenutautėjusią išeiviją - nepagrįstos. Ši idėja, anot jų, dirbtinai supriešina Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius

balios Lietuvos skyriumi, o 2011 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino programos “Globali Lietuva” tarpinstitucinį veiklos planą.

Globali Lietuva čia iš esmės suprantama kaip ryšių su užsienio tautiečiais, lietuvybės palaikymas. Žodžiu, kuriant strategijas, koncepcijas ir planus iš sąvokos liko tik skambus šūkis, kiautas be didesnio turinio.

Ryšių palaikymas su svetur gyvenančiais tautiečiais yra savaime suprantamas poreikis, tačiau ar tai galima vadinti globalia Lietuva? Globalią Lietuvą suprantu visiškai kitaip.

Globali Lietuva - tai sparčiai besikeičiančiame ir didžiai konkurencingame pasaulyje savo vietą radusi kūrybinga valstybė, galinti didžiuotis kultūros, demokratijos, ekonomikos ir socialinės raidos laimėjimais. Tai valstybė, išlaikanti savo unikalią kalbą ir kultūrą, tačiau atvira pasauliui ir drąsiai priimanti naujoves. Tai tauta, atsikračiusi nevisavertiškumo komplekso, sauganti ir pabrėžianti savo tapatybę ne atsitverdama ar atsiribodama nuo permainų vėjo, o kūrybiškai perimdama ir pritaikydama pažangiausią patirtį. Tai valstybė, iš kurios žmonės ne tik išvyksta, bet ir atvyksta, nes čia gali atskleisti save, prisidėti prie šalies klestėjimo.

Kad tauta žengtų globalios Lietuvos keliu, turi įvykti tautinės sąmonės lūžis. Tai skausmingas procesas - dauguma jį įvertins kaip griūtį, kaip katastrofą. Globali Lietuva tam tikru požiūriu yra kita šalis nei ta, kurią mylėjo Justinas Marcinkevičius. Tačiau gyvenimas negailestingas - mes galime neįsileisti svetimų vertybių ar užsieniečių, bet gali atsitikti taip, kad nebebus ką saugoti ir ką ginti, nes daugeliui lietuvių tai taps nepatrauklu.

•

Seimo tribūna

Valstybė pinigų kišenėje negniauš Apie šalies ekonominę situaciją, padidėjusį minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir įsigaliojusias mokesčių lengvatas - klausimai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui socialdemokratui Broniui Bradauskui: - Kokia mūsų šalies ekonomikos būklė ir perspektyvos? Ar šiemet gyvensime geriau?

Lietuvos žinios

- Ekonomikoje stebuklų nebūna.

Vienareikšmiškai atsakyti, kad nuo tam tikros datos gyvensime geriau ar blogiau, negali niekas. Yra daug tai lemiančių veiksnių. Tačiau analitikai ir bankų ekspertai Lietuvai pranašauja neblogus metus.

Atėję į valdžią nespėjome kartu su valstybės biudžetu peržiūrėti visų mokesčių. Iki liepos 1-osios turime laiko tai padaryti ir, manau, įteisinsime kai kurias mokestines lengvatas. Mano nuomone, turime susigrąžinti pirkėjus iš kaimynių šalių parduotuvių.

Dėl to konsultuosimės su verslo atstovais ir asociacijomis, Finansų, Ūkio ir kitomis ministerijomis. Jei šiemet, kaip numatoma, didės biudžeto įplaukos, manau, bus proga įgyvendinti mokesčių reformą ir papildomomis pajamomis laikinai užpildyti spragą, susidarysiančią, jeigu bus sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai. Per metus ar kiek daugiau, nusistovėjus

tvarkai, esu įsitikinęs, skylė biudžete dėl to nesusidarys ir gausime papildomų pajamų, nes padidės vartojimas.

Tačiau reikia susėsti su prekybininkais ir visą mechanizmą sudėlioti taip, kad nebūtų pagundos PVM sumažinimo lėšas kažkam įsidėti į kišenę.

- Iš tiesų ekspertai teigia, kad didžiausi sunkumai liko už nugaros. Tačiau kokią didžiausią grėsmę mūsų šalies ekonomikai dar įžvelgtumėte?

- Matome, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu ši valstybė sureguliuos savo ekonomiką ir biudžetą, tai lems ir pasaulio ekonomikos plėtrą. Be to, svarbu, kaip dėl biudžeto susitars Europos Sąjunga. Šiuo metu ypatingos grėsmės mūsų ekonomikai neįžvelgiu.

- Nuo Naujųjų metų iki tūkstančio litų padidėjo MMA. Ar nesibaiminate neigiamų to pasekmių?

- Nemanau, kad MMA padidinimas turės neigiamos įtakos ekonomikai.

Nors minimumas padidintas 150 litų, galą su galu vos suduriantiems gyventojams tai nemaža paspirtis. Man gaila

Pasak B.Bradausko, analitikai ir bankų ekspertai Lietuvai pranašauja neblogus metus. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka bet plačiąja prasme pagerės sunkiausiai besiverčiančių žmonių gyvenimas. Per metus MMA padidinimas mažiausiai uždirbančių žmonių kišenę papildys be-

Jeigu mokesčių mažinimo lėšos nusės ne paprastų žmonių, o kažkieno kišenėse, keisime tvarką. žmonių, kuriuos matau parduotuvėse skaičiuojančius centus. Tai neturi tęstis.

Gal kokiai nors įmonėlei dėl MMA padidinimo ir kils šiokių tokių sunkumų,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

veik 2 tūkst. litų. Didėjant vartojimui, dalis šių lėšų grįš atgal į biudžetą.

Nemanau, kad dėl to žlugs smulkusis verslas. Jeigu būtume MMA padi-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

dinę iki 1,5 tūkst. litų, štai tada būtų kilę problemų. O dabar viską labai gerai apskaičiavome ir sudėliojome. Žiūrėsime, kaip toliau klostysis valstybės reikalai. Ekonomikai augant neišvengiamai turės didėti ir MMA. Manau, šios kadencijos pabaigoje galima būtų kalbėti apie 1,3 tūkst. litų siekiantį minimalų darbo užmokestį. Tačiau tai tik pamąstymas. Galiu pasakyti, kad pinigų tikrai nelaikysime kišenėje ir tuo, ką turėsime valstybės biudžete, kiek įmanoma dalysimės su žmonėmis.

- Prie iki šiol galiojusių PVM lengvatų šilumai ir vaistams prisidėjo

keletas naujų - keleiviams ir bagažui vežti, spaudai, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms. Kodėl jų reikėjo?

- Tai aktualiausios sritys. Kaip minėjau, galimos dar kelios PVM lengvatos: šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai, viešbučiams. Jei norime pritraukti daugiau užsienio turistų, reikia tinkamai juos priimti, sudaryti sąlygas, kad viešbučiai būtų konkurencingi bent jau veikiantiems valstybėse kaimynėse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje.

Lenkijos duomenimis, praėjusiais metais kiekvienas lietuvis šioje šalyje apsipirko vidutiniškai už 2 tūkst. litų. Iš viso susidarytų daugiau nei 500 mln. litų, išleistų maisto produktams, o pridėkime dar pramonines prekes, dyzeliną ir kita. Susidarys apie milijardą litų. Per ketverius metus praradome maždaug 4 mlrd. litų. Lietuvai tai gana daug, juk bent 40 proc. šios sumos galėjo nusėsti mūsų šalies biudžete.

Dabartinės PVM lengvatos yra nustatytos metams. Pažiūrėsime, ar jos pasitvirtins. Jeigu mokesčių mažinimo lėšos nusės ne paprastų žmonių, o kažkieno kišenėse, keisime tvarką. Yra nuogąstavimų, kad planuojama PVM lengvata šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai padidins prekybininkų pelną. Tačiau jie yra pareiškę, kad šias prekes atpigins tiek, kiek bus sumažintas PVM.

•

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

“Sodrai” prireikė net marškinių sąsagų taktus sklaida. Jų poreikis teisinamas atidaryto informacijos centro populiarinimu, taip pat užsienio delegacijų vizitais ir institucijos atstovų išvykomis svetur. “Pristatome savo veiklą ir paslaugas vietos bei tarptautiniuose renginiuose, parodose. Kartais tokiais atvejais tenka įsirengti stendus, turėti dalomosios medžiagos, reprezentacinių dovanėlių. Būna ir taip, kad “Sodros” teritoriniai skyriai sveikina šimtamečius - jiems įteikiami suvenyrai su atributika. Į pensiją išeinančiam ilgamečiam darbuotojui taip pat kartais įteikiamos simbolinės atminimo dovanos”, - aiškinama LŽ atsiųstame atsakyme.

Kiek atsieis šios užmačios, esą tiksliai pasakyti neįmanoma. “Tačiau šiuo metu galioja 2010 metų pabaigoje pasirašyta panaši sutartis, pagal kurią iki šios dienos išleisti 12 322 litai. Esame įsitikinę, kad pagal naują sutartį išleisime tikrai ne daugiau”, - tvirtina “Sodros” atstovai.

TADAS VALANČIUS

Milijardinėse skolose besimurkdanti “Sodra” užsigeidė įsigyti dešimtis tūkstančių niekučių: vyriškų ir moteriškų piniginių, portfelių, lazerinių rašiklių, marškinių sąsagų, šildomųjų puodelių ir daugybę kitų suvenyrų, kuriems neabejotinai prireiks solidžios sumos.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suskubo paskelbti viešąjį konkursą vizualinės atributikos prekėms įsigyti.

Visą atributiką privalės ženklinti šios institucijos logotipai, o nurodytas preliminarus atskirų prekių kiekis svyruoja nuo 1 iki 30 tūkst. vienetų. Išankstinis suvenyrų kiekis - per 50 tūkst. vienetų.

“Sodros” atstovai tokias užgaidas teisina neva labai abstrakčiu prekių kiekiu, kurio iš anksto suplanuoti neįmanoma. Lygiai taip pat, kaip ir tam numatytų išleisti lėšų.

Tuo metu buvusi realiausia kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadoves, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narė Loreta Graužinienė piktinasi tokiu institucijos, kurios skolos siekia beveik 10 mlrd. litų, akibrokštu ir ragina ministeriją kuo greičiau peržiūrėti jos vadovybės užmojus.

Dešimtys tūkstančių niekučių Pirkimo dokumentuose nurodoma, kad per artimiausius dvejus metus “Sodra” planuoja įsigyti net 40 skirtingų rūšių suvenyrų. Preliminariai ketinama pirkti 10 biuro priemonių rinkinių, kurie turėtų būti nestandartiniai, specialiai suprojektuoti, turintys rašalinius ir automatinius rašiklius bei kietmedžio stovelį su agato arba gintaro inkrustacija, o pakuotė pagaminta iš dirbtinės odos. Taip pat 10 plunksnakočių, kuriems suteikiama vienų metų garantija, 20 rašik-

Ministerijos aplaidumas

Politikus stebina “Sodros”, vadovaujamos M.Sinkevičiaus, užgaidos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka lių su metaliniu dėklu ir tiek pat lazerinių tušinukų su dviem LED švieselėmis. Natūralia oda aptrauktų užrašų knygelių ir banknotų laikiklių planuojama įsigyti po 50 vienetų. Tiek pat gali būti užsakyta ir portfelių, paženklintų institucijos logotipu. Dar galimas 10 vnt. vyriškų ir moteriškų piniginių, supakuotų į “išvaizdaus kokybiško kartono dovanų dėžutes”, užsakymas. Lygiai tiek pat gali būti įsigyta ir įvairių formų stalinių laikrodžių, plakečių, kur ant žalvario ar kitų spalvotųjų metalų turėtų puikuotis “Sodros” logotipas, nerūdijančio plieno sąsagų marškiniams ir stovų lankstinukams. Taip pat planuojama įsigyti dvi vėliavas, 70 dalyvio kortelių renginiams, 40 dirbtinės odos įdėklų, 2 skelbimų lentas ir 1 spaudos konferencijų stendą.

Išankstinis suvenyrų kiekis - per 50 tūkst. vienetų. “Sodros” atstovai tokias užgaidas teisina neva labai abstrakčiu prekių kiekiu, kurio iš anksto suplanuoti neįmanoma. Lygiai taip pat, kaip ir tam numatytų išleisti lėšų.

Kur kas daugiau - po 100 - gali būti užsakyta skėčių, suvenyrinių indų, šildomųjų puodelių, USB atmintinių, skaitmeniniu būdu atspaustų sveikinimų su “Sodros” simbolika, proginių ir padėkos raštų, stalo vėliavėlių mediniu koteliu.

Dvigubai didesnis poreikis - po 200 jaučiamas magnetukams, sveikinimų įdėklams ir garbės raštams.

Institucijai gali prireikti po 250 marškinėlių ir kepurių, 500 ženkliukų, šventinių sveikinimo atviru-

kų, kvietimų, reprezentacinių segtuvų, net 2000 raktų pakabukų ir balionų, 3000 aplankų, 5000 šokoladinių saldainių, 10 tūkst. lipdukų su “Sodros” simbolika ir 30 tūkst. vokų.

Viskas atsieis pusvelčiui?

“Sodros” Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus atstovų aiškinimu, daugelio šių suvenyrų paskirtis - reprezentacija ir informacijos apie institucijos paslaugas bei kon-

Pasak buvusios Seimo Audito komiteto vadovės, dabartinės parlamento SRDK narės L.Graužinienės, tokius skolose skęstančios institucijos pirkimus galima paaiškinti nebent valdininkų noru pasinaudoti situacija, kol naujai paskirta ministrė Algimanta Pabedinskienė nespėjo deramai susipažinti su visomis sritimis. “Esu įsitikinusi, kad toks pirkimas planuotas anksčiau, tačiau jis privalo būti įvertintas naujos vadovybės. Suprantu, kad galbūt rašiklių reikia dirbantiems žmonėms, tačiau visi čia išvardyti suvenyrai skirti įvairioms akcijoms, o tai neturi būti “Sodros” prioritetas. Visas dėmesys turi būti sutelktas į tvarkingą išmokų administravimą”, - LŽ piktinosi parlamentarė.

Anot jos, dešimtys tūkstančių perkamų niekučių gali atspindėti ir ministerijos kanclerio aplaidumą, nes valdininkai ir toliau neatsisako senų įpročių. “Ministerijos kancleris turi sudrausminti “Sodros” vadovą. Tikrai nesuvokiama, kaip šios institucijos direktorius leidžia tokius pirkimus”, - svarstė L.Graužinienė.

•

Brangaus Seimo turto niekas iki šiol nepanoro pirkti RAIMONDA RAMELIENĖ

Nepavykęs pirmasis dviejų Seimo poilsinių pardavimo aukcionas žlugdo planus iki liepos, kai Lietuva stos prie Europos Sąjungos vairo, baigti tvarkyti pirmuosius istorinius Seimo rūmus.

Prieš pat Naujuosius metus Turto banko (TB) skelbti Seimo kanceliarijai priklausančių poilsinių aukcionai neįvyko - neatsirado norinčiųjų juose dalyvauti. Kol kas niekas nesiima prognozuoti, ar po dviejų mėnesių planuojamas antras turto pardavimo bandymas bus sėkmingas.

5,5 mln. litų, gautų pernai pardavus 42 butus Fabijoniškėse ir Pilaitėje, kanceliarijos kišenėje taip pat nebeliko. Jie jau panaudoti pirmiesiems Seimo rūmams atnaujinti. Didžiausias galvos sopulys - istorinių rūmų trečias aukštas, kuriame įsikūrusi visa Seimo vadovybė - pirmininkas ir būrys jo pavaduotojų. Skaičiuojama, kad visiems darbams baigti reikėtų dar kelių milijonų litų.

Pradinė kaina didesnė Už Seimo kanceliarijai priklausančią poilsiavietę prie Didžiojo Siaurio ežero, Švenčionių rajone, gruodžio mėnesio aukcione buvo prašoma 1,6 mln. litų. Tai - dvigubai daugiau, nei Vyriausybės nutarimu nustatyta pradinė kaina. Už šią sumą siūloma trys poilsio nameliai, ūkinis pastatas, dvi prieplaukos. Tačiau 3,5 ha žemės sklypo, esančio Labanoro regioninio parko draustinio teritorijoje, privatizuoti neleidžiama - tik nuomoti. Pernai, baigiantis buvusio Seimo kadencijai, dėl šios poilsinės į mūšį buvo pakilusi dalis konservatorių.

Jie nuogąstavo dėl unikaliame gamtos kampelyje įsikūrusio objekto privatizavimo padarinių. Poilsinę buvo siūloma perduoti regioninio parko direkcijai, kuri statinius esą galėtų panaudoti moksleivių ir visuomenės ekologiniam švietimui.

Tačiau stabdyti privatizavimo traukinio niekas nesiėmė.

Pradinė Palangos “Viešnagės” poilsio namų kaina aukcione siekė 6 mln. litų. Vasarą TB ją buvo nus-

tatęs mažesnę - 4 mln. litų. Seimo kanceliarijai užprotestavus, kaina buvo patikslinta. Pirkėjams įsigyti siūlomas 1000 kv. m pastatas ir 1 ha žemės sklypas pačiame Palangos centre.

Kol kas niekas nesiima prognozuoti, ar po dviejų mėnesių planuojamas antras turto pardavimo bandymas bus sėkmingas.

Po trijų savaičių planuojama surengti paskutinių dviejų likusių Seimo kanceliarijai priklausančių tarnybinių butų aukcioną. Pradinė 3 kambarių buto Fabijoniškėse kaina 133 tūkst. litų, 1 kambario - 98 tūkst. litų.

nenorėjo spėlioti, kodėl neįvyko Seimo kanceliarijai priklausančio turto aukcionai. Pasak jo, galbūt įtakos turėjo kainos dydis, gal aukcionų laikas - prieš pat šventes - nebuvo visiškai apgalvotas. Be to, greičiausiai pritrūko ir informacijos apie rengiamą pardavimą. “Tačiau tai, kad nepavyko parduoti iš pirmo karto, nereiškia, kad turtas nelikvidus ir jo neparduosime”, - pabrėžė L.Daniūnas. Jo teigimu, tikrai yra besidominčiųjų poilsinėmis, tačiau informacija, kas jie, - konfidenciali.

L.Daniūnas sakė, kad tikslią kitų šių objektų aukciono datą paskelbs TB valdyba. Planuojama, kad antras bandymas parduoti poilsines greičiausiai vyks vasario pabaigoje.

Paklaustas, ar objektų kaina bus sumažinta, direktorius paaiškino, kad priimti sprendimus dėl kainų pokyčių yra aukciono organizatorių, t. y. TB valdybos, prerogatyva.

Vilčių nepraranda Susidomėjusiųjų buvo TB Turto atnaujinimo tarnybos direktorius Laimas Daniūnas vakar

Seimo kancleris Jonas Milerius tikino, kad pagrindinis noras ir tikslas valstybės turtą parduoti tinkamomis

kainomis, kad būtų galima baigti pirmųjų Seimo rūmų renovaciją. Todėl kancleris būtų nusiteikęs geriau palaukti palankesnio pardavimo meto, nei mažinti objektų kainą.

“Ekonomika vis tiek kyla, todėl bent jau Palangoje esantys poilsio namai, manau, tikrai sulauks pirkėjų”, - teigė kanceliarijos vadovas.

Jis vylėsi, kad poilsio objektus pavyks parduoti dar šiais arba ateinančiais metais. “Žinoma, būtų buvę idealu, jei tvarkyti pirmuosius rūmus būtume baigę iki pirmininkavimo ES Tarybai. Tačiau dabar imtis rimtesnio remonto vargu ar bus įmanoma”, - pripažino kancleris.

Pasak jo, “blogai, kad liko nesutvarkytas reprezentacinis aukštas”, kur dirba Seimo vadovai. J.Milerius tikino, kad, palyginti su renovuotais aukštais, pastarojo šilumos išlaidos yra didesnės kelis kartus.

Kancleris tikisi, kad pardavus poilsines lėšų bus ne tik pirmųjų rūmų remontui baigti, bet jų pakaks ir trečiųjų rūmų renovacijai. Pasak jo, čia pagrindinė problema - langai ir fasado šiltinimas.

•

4

2013 01 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

Neringos meras jau turi galimą įpėdinį DENISAS NIKITENKA

Dabartiniam Neringos vadovui Antanui Vinkui išvykus dirbti į Vilnių premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, jo įpėdiniu bus siūlomas pedagogo išsilavinimą turintis 39 metų Darius Jasaitis.

Nuo 2007-ųjų Neringos savivaldybės taryboje dirbančio politiko galimybes užimti mero postą palankiai vertina ir kurorto valdantieji socialdemokratai, ir opozicijos atstovai.

Pats A.Vinkus artimiausiu metu turėtų apsispręsti, ar tikrai prisidės prie ministro pirmininko komandos.

Kvietimas dirbti yra Premjeru tapus socialdemokratų vadovui A.Butkevičiui, jo partijos kolega Neringos meras A.Vinkus buvo įvardijamas kaip galimas sveikatos apsaugos ministras. Tačiau po derybų šis postas atiteko kitam socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui.

Gruodžio pabaigoje per sostinės Rotušėje vykusį Neringos savivaldybės organizuotą padėkos vilniečiams renginį A.Butkevičius viešai pareiškė, kad A.Vinkus yra laukiamas jo patarėjų komandoje. Tą patį premjeras LŽ tvirtino ir vakar.

“A.Vinkus tebėra Neringos meras, tačiau šią savaitę jam paskambinsiu ir oficialiai pasiūlysiu būti ma-

Diplomuotas pedagogas ir aistringas žvejys D.Jasaitis laikomas realiausiu kandidatu į naujuosius Neringos merus. / LŽ archyvo nuotrauka no patarėju sveikatos apsaugos klausimais. Jei sutiktų eiti šias pareigas, A.Vinkus pradėtų dirbti sausio viduryje”, - sakė premjeras.

Pats A.Vinkus vakar LŽ tikino, jog kalbėti apie naujas pareigas ir pasitraukimą iš posto Neringoje dar anksti, kol nėra ministro pirmininko oficialaus kvietimo. “Jei bus pateiktas toks pasiūlymas, jį priimčiau kaip mano patirties įvertinimą ir parodytą pasitikėjimą. Kartoju, pirmiausia turi būti pasiūlymas, tik tada bus ir atsakymas”, - komentavo A.Vinkus ir diplomatiškai leido su-

Vaikams vien vaistų nepakanka KRISTINA KUČINSKAITĖ

Tris keturis mėnesius ar net pusę metų uždarose ligoninės palatose praleidžiantiems vaikams, sergantiems atvira tuberkulioze, vis dar stinga dėmesio ir užsiėmimų.

Vieninteliais ligoniukų ryšininkais su išoriniu pasauliu tampa medicinos seselė ir gydytojas, mat vaikai, kuriems diagnozuota atviros formos infekcinė liga, gydymo laiką būna atskirti nuo draugų ir net nuo artimųjų.

Bendrauti tarpusavyje ir su artimais žmonėmis gali nebent tie, kurie serga lengvesnės formos tuberkulioze.

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės stacionare laiką leidžia ir sveiksta bene daugiausia tuberkulioze sergančių nepilnamečių. Vaikų ligų II skyriuje yra 40 lovų, ir pusę jų užima būtent tokie pacientai. Keturios vienvietės palatos skirtos ligoniukams, izoliuotiems nuo bet kokio sąlyčio su išorine aplinka.

Vaikų ligų II skyrius, įsikūręs šeštame aukšte ir dar pernai vadintas Pulmonologijos skyriumi, turėjo 30 lovų. Niekada neremontuotos patalpos buvo ne itin tinkamos mažiesiems ligoniams, tačiau tvarkyti jų savo lėšomis gydymo įstaiga neišgalėjo.

“Dabar, sujungus du skyrius, dalis mums tekusių palatų yra atnaujintos”, - LŽ sakė Vaikų ligų II skyriaus pulmonologė, vaikų ligų gydytoja Edita Tamulaitienė. Anot jos, jei ne rėmėjai, ligoniukams ir toliau tektų glaustis patalpose, kurios daugiau kaip 12 metų nėra mačiusios dažų.

Medikė džiaugėsi, jog situacija gydymo įstaigoje kasmet gerėja: vaikams jau įrengtas žaidimų kambarys, biblioteka, kompiuterių klasė. Tačiau ji taip pat prasitarė, kad dar reikėtų užsiėmimų aikštelės lauke, nes šiltuo-

prasti, kad naujų pareigų ministro pirmininko tarnyboje nesikratytų.

Palaikytų ir oponentai A.Vinkui išvykus į sostinę, Neringos savivaldybės tarybai tektų rinkti naują merą, kuriuo turėtų tapti taip pat socialdemokratas. Šios partijos atstovai yra laimėję 9 iš 15 mandatų savivaldybės taryboje, prie valdančiosios daugumos yra prisidėjęs dar vienas nepartinis politikas. Nidoje jau viešai svarstoma, kad realiausias kandidatas į merus yra Neringos savivaldybės tarybos

narys, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadybininkas administratorius Neringoje D.Jasaitis. Šis Neringoje gimęs ir gyvenantis politikas po 2011-aisiais vykusių savivaldos rinkimų gana netikėtai buvo labai palankiai įvertintas rinkėjų ir pagal gautų balsų skaičių savivaldybėje nusileido tik A.Vinkui.

Tai, kad D.Jasaičio kandidatūra yra realiausia, LŽ patvirtino ir Neringos savivaldybės tarybos opozicijos atstovai.

“Su kolegomis kalbėjome apie galimas permainas mero poste ir nutarėme, kad D.Jasaičio kandidatūra būtų tinkamiausia, mes jį palaikytume per rinkimus. Juk tai, kad A.Vinkus išvyks dirbti į Vilnių, jau yra vieša paslaptis, o D.Jasaitis - jaunas, bet jau patyręs politikas. Jis moka dirbti su žmonėmis, yra komunikabilus ir perspektyvus”, - LŽ sakė Neringos tarybos koalicijos “Už mūsų Neringą” atstovė Aušra Feser.

Pasak Socialdemokratų partijos Neringos skyriaus vadovo Arūno Eimučio, dėl kandidatūros į merus būtų diskutuojama skyriaus taryboje. “D.Jasaitis yra mano pavaduotojas, jį vertinu tik teigiamai”, sakė A.Eimutis.

Dar vienas socialdemokratas, buvęs Neringos meras Vigantas Giedraitis esą prarado savo populiarumą ir nebūtų siūlomas į merus. Jo, einančio šias pareigas, teigė nebenorintys matyti ir opozicijos atstovai.

A.Vinkaus nenori išleisti Pats D.Jasaitis pastaruoju metu vis dažniau pastebimas renginiuose kartu su A.Vinkumi. LŽ šaltinių duomenimis, šį jauną politiką dabartinis meras globoja ir laiko savo favoritu. Tačiau dabartinis Neringos meras A.Vinkus kolegos galimybių užimti mero postą vakar nekomentavo. Vis dėlto iškalbinga yra ir tai, kad būtent A.Vinkaus iniciatyva D.Jasaičiui per 2011 metų savivaldybių rinkimus buvo patikėtos Socialdemokratų partijos rinkimų štabo pirmininko Neringoje pareigos.

Pats pradinių klasių mokytojo bakalauro ir edukologijos magistrantūros (magistro darbo tema - emigrantų vaikų problematika) studijas Klaipėdos universitete baigęs D.Jasaitis LŽ labai atsargiai vertino galimus karjeros posūkius. “Žinote, blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu... Tačiau atvirai pasakysiu, jog asmeniškai nenorėčiau, kad A.Vinkus išvyktų dirbti į Vilnių. Ir žmonės prašo jo nevykti į sostinę, nes tai - geriausias Lietuvoje meras”, - vakar diplomatiškai kalbėjo D.Jasaitis.

Paklaustas, gal jis yra žymaus Lietuvos krepšininko Simo Jasaičio giminaitis, neringiškis žodžio kišenėje neieškojo. “Kai Simas pataiko tritaškį - jis mano giminaitis, kai prameta - ne”, - juokėsi jis ir patikino, kad su krepšininku juodu ne giminės.

•

Emigrantai vėl rikiuojasi oro uostuose

ju metų laiku į kiemą galintys išeiti ligoniai neturi kur sportuoti. “Su sergančiais ir ne vieną mėnesį ligoninėje praleidžiančiais vaikais dirba dvi mokytojos, mat žiemą skyrius - pilnutėlis”, - neslėpė E.Tamulaitienė.

Sunkiausia yra atvira tuberkulioze sergantiems ligoniukams. Jie palatose turi tik asmeninius daiktus, o su artimaisiais ir draugais bendrauja nebent telefonu ar kompiuteriu. Tuberkulioze sergančius nepilnamečius nuolat remiančio labdaros ir paramos fondo “Saulės smiltys” vadovės Jurgitos Bruožienės žodžiais, bendravimo pasiilgsta net tie vaikai, kuriuos gali aplankyti ir draugai, ir artimieji, tad akivaizdu, kokia liūdna yra atskirtųjų nuo išorinio pasaulio būtis.

“Anksčiau ligoninėje nebuvo nei jokių žaislų, nei bibliotekos...” - prisiminė J.Bruožienė. Pasak jos, per pastaruosius kelerius metus fondui, padedant rėmėjams, pavyko sutvarkyti aštuonias gydymo įstaigos palatas. Vien 2012-aisiais dviejų iš jų remontui išleista 24 tūkst. litų, dar 7 tūkst. litų gauti kaip paslaugos.

J.Bruožienės teigimu, dar reikėtų įrengti žaidimų kambarį, nupirkti daugiau naujų žaislų. Itin trūksta ir paaugliams skirtų lovų, dabar ligoniai naudojasi visiškai pasenusiais ir nepatogiais baldais. “Kai beveik visą laiką praleidi lovoje, supranti, kad ji turi būti patogi”, - įsitikinusi ji. J.Bruožienė pasidžiaugė, kad itin didele parama taps antrąją Kalėdų dieną Kauno rotušėje vykusiame labdaros pokylyje surinkti pinigai, geradarių paaukoti 100 tūkst. litų. Anot jos, penktadalis šios sumos atiteks tuberkulioze sergančių vaikų sveikimo sąlygoms gydymo įstaigoje pagerinti.

“Nelengva suvokti ligoniukų padėtį, kol joje atsiduria kas nors iš artimųjų. Tačiau akivaizdu, kad sunkiai sergančiais vaikais turi rūpintis ne vien medikai”, - teigė J.Bruožienė.

•

•1 p.

Atkelta iš

Kalėdas tėvų namuose sutikęs, tačiau atgal į Singapūrą išskrendantis kaunietis Kristijonas Kabašinskas pasakojo atostogų šiemet į Lietuvą parvykęs tik po trejų metų.

“Nuotaikos grįžus į tėvynę puikios!

Baiminausi nusivilti, bet viskas taip pasikeitę ir patobulėję, kad jau mąstau: jeigu darbai leis, kitais metais kraustysiuos atgal”, - LŽ savo įspūdžiais dalijosi K.Kabašinskas. Į oro uostą su tėvais atvažiavęs jaunuolis neslėpė, kad vėl palikti gimtuosius namus, atsisveikinti su šeima nelengva. “Pasižiūrėkite į išlydinčių tėvų veidus... Mums tikrai nėra smagu”, - sakė jis.

“Liūdna palikti tėvus, bet jau norisi atgal”, - LŽ tvirtino Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Eglė. Mergina teigė į Lietuvą parskrendanti tik kartą per metus, dažniausiai - Kalėdų atostogų. “Rytoj laukia darbas, todėl iškart po švenčių turiu skubėti atgal”, - pridūrė ji.

Surengti papildomi reisai Kaip LŽ aiškino Vilniaus oro uosto Komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus, prieš Kalėdas užfiksuotas 15 proc. didesnis keleivių srautas nei paprastai žiemos laikotarpiu. Didesni oro kompanijų orlaiviai prieš šventes į Vilnių atskrido iš Dublino ir Frankfurto. Kalėdų savaitę, pasak S.Bartkaus, aptarnauta 47,6 tūkst. keleivių. “Tačiau kalėdinis pikas toli gražu neprilygsta vasaros mėnesiais fiksuojamiems srautams - liepą ir rugpjūtį Vilniaus oro uostas aptarnavo vidutiniškai po 55 tūkst. keleivių”, - LŽ tvirtino jis.

Todėl Vilniaus oro uosto darbuotojai, S.Bartkaus teigimu, yra pajėgūs aptarnauti ir švenčių laikotarpiu išaugusius keleivių srautus.

“Kuo dažniau stengiuosi grįžti pas artimuosius”, - tvirtino vyras.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

“Pasižiūrėkite į išlydinčių tėvų veidus... Mums tikrai nėra smagu.”

Dauguma į Lietuvą parskridusių žmonių išvyko atgal iškart po Naujųjų, pirmomis sausio dienomis.

“Kai kuriomis kryptimis buvo surengta po keletą papildomų reisų į Londoną, Barseloną, Dubliną, Milaną, Brėmeną, Oslą, Briuselį”, vardijo Vilniaus oro uosto atstovas.

Lėktuvai kyla pilnutėliai Kauno oro uostas prieš Kalėdas atskridusius keleivius džiaugsmingai pasitiko su orkestru. Ir po Nau-

jųjų čia vis dar jaučiamas sujudimas. “Šventiniu laikotarpiu pastebimas keliautojų pagausėjimas”, LŽ tvirtino Kauno oro uosto pardavimo ir rinkodaros vadybininkė Jūratė Bubulienė.

Jos žodžiais, didžiausias keleivių srautas šventiniu laikotarpiu vyksta Jungtinės Karalystės ir Airijos kryptimis. Pastarosiomis dienomis lėktuvai iš Kauno kyla pilnutėliai, todėl siekdamos patenkinti visų keliautojų poreikius aviakompanijos, pasak J.Bubulienės, rengia net papildomus skrydžius. “Skrendančiųjų pikas, prasidėjęs dar prieš šventes, turėtų baigtis ateinančią savaitę. Šis laikotarpis mums būna pats intensyviausias”, - pažymėjo Kauno oro uosto darbuotoja.

•

2013 01 04 Lietuvos žinios

Tyrimas

5

Teismų džiunglės savavaliautojams patogios Net akivaizdžiai neteisėtą statybą galima įteisinti arba bent vilkinti ją teismuose metų metus tikintis senaties, nuolaidų ir pergalės. Vienas tokių atvejų - savavališkai suręsti namai sostinės Pavilnių regioniniame parke (RP).

FELIKSAS ŽEMULIS

D

ėl savavališkų statybų, apie kurias “Lietuvos žinios” rašė dar 2008 metais, Vilniaus miesto Antakalnio mikrorajono gyventojai neseniai surengė piketą. Jie piktinosi, kad dėl valdininkų ir teismų vangumo savavališkai iškilę namai tebestovi iki šiol. Žmonių pasipiktinimas suprantamas ir pagrįstas, mat šių savavališkų statybų istorija tęsiasi nuo 2006-ųjų. Tuomet Antakalnio gyventojai Aplinkos ministerijos (AM) vadovams laišku pranešė apie tai, kad kai kurių namų savininkai Pavilnių RP neteisėtai pastatė namus, nulygino kalvų šlaitus, juose nutiesė kelius, užtvėrė takus ir net gatves, nors tai daryti draudžia Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

Užstatė gatvę Antakalnio gyventojai ypač piktinosi neteisėta statyba Pragiedrulių gatvės gyventojos Jadvygos Jodko namų valdoje. Paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybės administracija 2004 metais išdavė J.Jodko leidimą rekonstruoti jai priklausantį seną medinį gyvenamąjį namą. Šiame leidime nurodyta, jog po rekonstrukcijos jis turi išlikti vieno aukšto, 97,5 kv. m ploto. Tačiau greta seno namo J.Jodko sklype buvo pastatyti du nauji dviejų aukštų gyvenamieji namai.

Be to, buvo pažeistas parko reljefas: statybos atliekos suverstos už kalvos šlaito, užverstos žemėmis ir apsėtos žole.

Dar vienas pažeidimas - sklypo savininkai užtvėrė Pragiedrulių gatvę prie savo sklypo ribos ir nelegalius namus pastatė tiesiog gatvėje. “Tai vilniečių poilsio vietų užgrobimas”, - piktinosi Antakalnio bendruomenės žmonės. Tuometiniai AM vadovai pranešė, jog dėl pažeidimų kreiptasi į teismą.

2007 metais Antakalnio bendruomenė vėl priminė AM, kad gatvė tebėra užtverta, nelegalūs namai tebestovi, o kalvos šlaitas nesutvarkytas. “Teisminiai ginčai dar nesibaigė”, - atsakė aplinkosaugininkai.

Praeivius gąsdina šunimi Nuo to laiko, kai Antakalnio žmonės kreipėsi į AM, praėjo penkeri metai, tačiau situacija Pragiedrulių gatvėje nepasikeitė. Iš blokelių sulipdyti nelegalūs namai tebestūkso. Tinkuoti juos, matyt, bijomasi - kas žino, ar tikrai jų nereikės griauti? Skersai gatvės - rakinami vartai, pro kuriuos gali patekti tik valdos savininkai.

Gatve negalintys pereiti žmonės priversti pėdinti palei nelegalius namus stačios kalvos šlaitu. Matyt, tam, kad jie visai čia nebevaikščiotų, sklypo savininkai prisodino tujų, dygliuotų šaltalankių ir gudobelių, pririšo šunį.

O žmonių čia būna daug, nes Sapieginės kalvos ir raguvos - mėgstama vilniečių pasivaikščiojimo ir slidinėjimo vieta, be to, netoliese - Pavilnių RP direkcijos įrengti pažintiniai takai. Lankytojai stebisi ne tik unikaliu kraštovaizdžiu, bet ir čia stūksančiais svetimkūniais - mūro namais ant pat kalvos šlaito bei kliūtimis praeiti pro juos.

Jei kas išsitraukia fotoaparatą šiems disonansams įamžinti, iš nelegalaus namo išbėga įniršęs storas vyriškis ir rusiškai reikalauja nešdintis šalin, jei ne, žada paleisti šunį. Taip atsitiko ir “Lietuvos žinių” fotografui.

Kol dėl neteisėtos statybos vyksta teismai, vilniečiai priversti vaikščioti patvoriais. / LŽ archyvo nuotraukos

Kelias liko tik žemėlapiuose Antakalniečių bendruomenės asociacijos pirmininko Andriaus Samaičio nuomone, pirmoji valdininkų klaida buvo padaryta 1994 metais, kai Vilniaus savivaldybė, grąžindama J.Jodko žemę, kuri priklausė jos giminėms, nuosavybės dokumentuose nepažymėjo vadinamojo servituto - nuo senų laikų ten buvusio visuomenei priklausančio kelio, vėliau tapusio Pragiedrulių gatve.

Antakalniečių bendruomenė šiemet kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą pareikalautų nustatyti tą servitutą. “Kelias ten ėjo mažiausiai pusę šimto metų, o gal ir daugiau, jį prisimena brandaus amžiaus Antakalnio gyventojai, be to, kelias tebėra pažymėtas Vilniaus topografiniuose žemėlapiuose”, - argumentuojama antakalniečių laiške prokuratūrai.

Tačiau prokuratūra ginti viešąjį interesą atsisakė. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis teisinosi, esą Civilinis kodeksas galimybei ginti viešąjį interesą nustato 10 metų senaties terminą, ir jis baigėsi.

Po tokio prokurorų žingsnio Antakalniečių bendruomenės narys mokslų daktaras etnologas Dainius Razauskas Vilniaus apygardos prokurorams ir prezidentei Daliai Grybauskaitei išsiuntė viešą laišką, kuriame pareiškė, jog prokurorai vengia atlikti savo pareigą.

Pasak D.Razausko, sklypo savininkai 10 metų (nuo 1994 iki 2004-ųjų) sąmoningai laukė senaties termino. Gatvė tada nebuvo nei užstatyta, nei užtverta,

visuomenė ja naudojosi, o statyba pradėta 2004 metais. D.Razausko nuomone, nuo tada ir turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas.

“Vis dėlto mes pasirengę ieškoti kompromiso su sklypo savininkais, sakė Antakalniečių bendruomenės vadovas A.Samaitis. - Pavyzdžiui, neprieštarautume, kad jie, nugriovę neteisėtai ant gatvės pastatytus namus ir gavę leidimą, susiręstų juos kitoje savo sklypo vietoje.” Anot jo, pagrindinė bendruomenės sąlyga - gatvės užtvara turi būti pašalinta. Tačiau to sklypo savininkai į derybas nesileidžia.

ta - jei namuose bus mažų vaikų, niekas neturės teisės nugriauti pastatų”, svarstė geografė.

Pavilnių ir Verkių RP direktorė Vida Petiukonienė LŽ tvirtino, kad direkcija padarė viską, kad savavališka statyba Pragiedrulių gatvėje būtų nutraukta laiku. “Dar 1994 metais prieštaravome, kad į sklypą būtų įtrauktas kelias, tačiau savivaldybės valdininkai mūsų neklausė - suformavo sklypą be servituto. Apie neteisėtą statybą pranešėme Valstybinei teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijai, kvietėme tikrinti Nacio-

“Dar 1994 metais prieštaravome, kad į sklypą būtų įtrauktas kelias, tačiau savivaldybės valdininkai mūsų neklausė.”

Savivaldybė savavaliautojų pusėje?

Kai J.Jodko sklype buvo pradėta savavališka statyba, antakalniškė geografė, dabartinė Seimo nario Algirdo Patacko padėjėja Nijolė Balčiūnienė dirbo Pavilnių ir Verkių RP direkcijoje. “Pamačiusi, kad buldozeris stumdo kalvos žemę, pranešiau parko direktorei ir jos pavaduotojai. Jau tada reikėjo stabdyti statybas, o ne dabar bylinėtis teismuose, kai namai jau pastatyti”, - sakė LŽ N.Balčiūnienė. Ji dažnai eina pro šią vietą ir matė, kad nelegaliuose pastatuose esama ir mažų vaikų. “Galbūt savininkams patar-

nalinę žemės tarnybą ir kitas institucijas. Kai sklypo savininkai už savo sklypo pradėjo sodinti RP kraštovaizdžiui netinkančias tujas ir gudobeles, jie buvo nubausti ir įpareigoti želdinius pašalinti”, - vardijo direkcijos darbus V.Petiukonienė. Pavilnių ir Verkių RP yra pavaldūs Vilniaus miesto savivaldybei.

Teismų karuselėje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) LŽ informavo prašiusi teismo įpareigoti atsakovus - J.Jodko teisių perėmėjus savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Vietoj vieno rekonstruoto seno namo parke išdygo du nauji namai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Atsakovai teisme tvirtino, kad turėjo ir turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004 metais išduotą statybos leidimą, kuris suteikė teisę ne tik rekonstruoti gyvenimąjį namą, bet ir statyti jo priklausinius. Be to, jie teigė, kad projektas buvo reikiamai suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, taip pat su Pavilnių bei Verkių regioninių parkų direkcija”, - sakė VTPSI atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė.

Tačiau šią bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2012 metų birželio 13 dieną nusprendė, kad statyba savavališka. Atsižvelgdamas į 2010 metais įsigaliojusius Statybos įstatymo pakeitimus, teismas įpareigojo atsakovus per šešis mėnesius parengti šių statinių projektinę dokumentaciją ir gauti jų statybą leidžiančius dokumentus.

“Atsakovai per nustatytą terminą minėtų dokumentų nepateikė, todėl teismas įpareigojo juos savo lėšomis per tris mėnesius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Šio skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta”, - LŽ sakė V.Aliukonienė.

Tad šių savavališkų statybų epopėjos baigtis - neprognozuojama.

G.Nausėdos stiklo kubas Gerokai greičiau savo nelegalią statybą įteisinti pavyko kitam Pavilnių RP naujakuriui - garsiam ekonomistui, SEB banko patarėjui Gitanui Nausėdai. Jis taip pat 2004 metais gavo Vilniaus miesto savivaldybės leidimą rekonstruoti šiame parke, Pučkoriuose, nusipirktą gyvenamąjį namą. G.Nausėdos užsakymu UAB “Architektų biuras ir partneriai” parengė projektą, pagal kurį tradicinis namas buvo apgaubtas stiklo gaubtu.

Pavilnių ir Verkių RP direkcija kreipėsi į teismą, nes, jos nuomone, “stiklainis” darko parko kraštovaizdį. Tačiau Kauno technologijos universiteto profesorius Jurgis Bučas išgyrė projektą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir šis parko direkcijai nurodė G.Nausėdos rekonstrukciją įteisinti.

“Daug žmonių atvyksta prie Pūčkorių atodangos pasigėrėti nuo Vilnios skardžio atsiveriančiais vaizdais. G.Nausėdos stiklo kubas iš ten - kaip ant delno. Žmonės kaltina mūsų direkciją, neva leidome jį pastatyti. Todėl prie atodangos suręsime informacinį stendą, kuriame, be kitų parko objektų, paženklinsime ir G.Nausėdos stiklo kubą bei parašysime, jog šis svetimkūnis parke atsirado teismui įpareigojus. Nes nusibodo aiškinti, kad mes nekalti”, - LŽ sakė Pavilnių ir Verkių RP direktorė V.Petiukonienė.

•

G.Nausėdos stiklo kubą regioniniame parke teismas įteisino.

6

2013 01 04 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Norime saugios ir modernios Europos VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Metų sandūra - tai laikas, kai aptariame nuveiktus darbus, įgyvendintus planus, kad jie taptų mums naujų siekių pagrindu.

R.Morkūnaitė su EP nariu T.Kelam (Estija) aptaria Plenarinės sesijos aktualijas. / Mindaugo Mikulėno nuotrauka ir neformaliai bendraujant su kolegomis pabrėžti, kad ES įsipareigojimai Lietuvos atžvilgiu uždarant AE yra kitokie nei Bulgarijos ir Slovakijos atveju. Savo pasisakymais siekiau atkreipti kolegų dėmesį, kad Komisija pasiūlyme dėl ES paramos IAE uždarymui vis dėlto nurodė netinkamą teisinį pagrindą ir kad ES parama formuojant naują ES daugiametį biudžetą IAE uždarymui turi būti tęsiama be pertrūkių.

Manau, dėl Ignalinos AE uždarymo daugiausia žalos padarė ES institucijose įsigalėjęs skepticizmas dėl vėluojančių uždarymo darbų, kuriuos atlieka subrangovė - Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovė NUKEM, ir vyraujantis įsitikinimas, kad tai - Lietuvos negebėjimas susitvarkyti. Pažymėčiau, kad Ignalinos AE uždarinėja ne tik Lietuva, bet ir ES institucijos bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, tad visi privalėtų dalytis ir atsakomybe. Nors įsitikinimus sunku pakeisti, vis dėlto tikiu, kad galime pasiekti palankesnį Lietuvai sprendimą Parlamente, nes šiuo klausimu akty-

Europos Parlamento narė R.Morkūnaitė: “Svarstant bet kokius teisės aktus, būtina atsižvelgti į aplinkos apsaugos ir poveikio žmonių sveikatai reikalavimus.”

Taip pat svarbus teisės aktas elektros ir elektronikos atliekų surinkimą reglamentuojanti direktyva, aiškiau nustatanti gamintojų atsakomybę surinkti nebenaudojamą techniką. EP politinėje darbotvarkėje šiemet išliko aktualūs ir vartotojų apsaugos klausimai: patvirtinome kelis teisės aktus, aiškiau reglamentuojančius vartotojams teikiamą informaciją apie produktus. Nemažą darbotvarkės dalį užėmė nedarbo mažinimo klausimai, pastangos siekti efektyvesnio išteklių ir aktyvesnio aplinkosaugos priemonių naudojimo. Tai sprendimai, kurie naudingi ne tik aplinkosaugai, bet ir duotų ekonominės naudos.

Vieni svarbiausių - energetinio saugumo klausimai, kurie glaudžiai susiję ir su finansiniais dalykais. Dalyvaujate aštriose diskusijose apie Ignalinos AE uždarymo finansavimą, esate išreiškusi nerimą, kad EK pamiršo įsipareigojimus Lietuvai ir bando taikyti reikalavimus, kurie nebuvo numatyti 2003 metų vadinamojoje Stojimo į ES sutartyje. Kodėl kilo šios diskusijos?

Iš tiesų nors nesu tų EP komitetų narė, kurie svarsto ES paramos Ignalinos AE uždarymui klausimą, teko ne kartą tiek posėdžiuose, tiek

viai dirbame su kitais Lietuvoje išrinktais europarlamentarais, su Lietuvos diplomatais, taip pat turime draugų tarp įtakingiausių EP narių, tokių kaip EP pirmininko pavaduotojas Alejo Vidal-Quadras.

Ar Lietuvoje reikėtų statyti naują AE, nors referendume piliečiai prieš tai pasisakė? Kokie atominės energetikos pranašumai?

Pirmiausia noriu pabrėžti, kad Lietuvos padėtis yra išskirtinai palanki atominei energetikai vystyti. Infrastruktūrą, patirties bei specialistų turime, aukštosiose mokyklose jau rengiami nauji specialistai. Nepamirškime ir galimybės vystytis Visagino miestui ir platesniam regionui.

O vykdydami tokio masto tarptautinį projektą įgytume ir didesnį užsienio investuotojų pasitikėjimą bei padidintume šalies investicinį patrauklumą.

Galiausiai turėdami savo AE galėtume sumažinti dujų importą, mažiau piliečių pinigų už energiją iškeliautų iš Lietuvos, daugiau patektų į biudžetą - atitinkamai galėtume geriau finansuoti kitas svarbias žmonėms sritis, tokias kaip socialinis draudimas, švietimas, sveikatos apsauga. Būtų keista neišnaudoti tiek egzistuojančio potencialo, tiek ir pastaraisiais metais pasiekto įdirbio.

Tačiau pastaruoju metu politiniuose debatuose tyčia ar netyčia neretai energija iš atsinaujinančių išteklių priešinama su branduoline energija. Atominė energija neužkerta kelio energijai iš atsinaujinančių šaltinių vystyti Lietuvoje. Ar bus atominė elektrinė, ar nebus, žaliosios energijos vystymą reikia tęsti ir plėtoti. Toks yra ir Lietuvos europinis įsipareigojimas. Tačiau energija iš atsinaujinančių šaltinių yra brangi, neužtikrina pastovios elektros energijos gamybos, o nepamatuotas biokuro gamybos intensyvumas gali daryti net neigiamą poveikį aplinkai.

Nevertėtų pamiršti, kad niekada iki rinkimų laikotarpio nė vienai iš pagrindinių partijų nebuvo kilę abejonių dėl atominės energetikos vystymo prasmingumo Lietuvoje. Juk net keliose Seimo kadencijose buvo priimti atitinkami sprendimai bei strategija. Tenka apgailestauti, kad Visagino AE klausimas tapo savotišku rinkimų kampanijos įkaitu, ir pripažinti, jog visuomenė buvo pakviesta dalyvauti referendume, nors nepakako laiko tinkamai ir išsamiai pristatyti visų argumentų “už” ir “prieš”.

Aplinkosauga glaudžiai susijusi su energijos išteklių naudojimu. Kokie, Jūsų nuomone, esminiai darnios aplinkos plėtros principai? Ar pakanka teisinių svertų jiems įgyvendinti?

Aplinkos apsauga ir tvari aplinkos plėtra ypač glaudžiai susijusi su visų mums prieinamų išteklių, kad ir kur jie būtų naudojami - pramonėje, buityje ar energetikoje, vartojimu. Todėl ypač svarbu akcentuoti, jog bet koks išteklių naudojimas turi būti tausus ir efektyvus.

Energetikos srityje šis principas ypač svarbus, nes šiuolaikiniam pasauliui reikalaujant vis daugiau energijos pasigendame ir daugiau išteklių.

Pasaulis turėtų keisti savo energijos šaltinius, atsisakyti taršių anglių ir kiek įmanoma pereiti prie atsinaujinančių išteklių. Vis dėlto nėra vienos nuomonės dėl to, kiek tie atsinaujinantys ištekliai yra “draugiški” aplinkai: hidroelektrinių statyba bjauroja kraštovaizdį bei veikia upių ekosistemas, vėjo jėgainės “nedraugiškos” paukščiams, gaminant saulės elementus naudojama daug pavojingų ir net nuodingų retųjų elementų, o biomasės naudojimas kurui daro neigiamą įtaką maisto kainoms pasaulyje. Deja, net mokslininkai neturi vienos nuomonės dėl to, kokia yra tikroji šių energijos šaltinių naudojimo įtaka aplinkai, jei atsižvelgiame į visas su tuo susijusias aplinkybes.

Taigi visų pirma raginčiau ne ieškoti naujų išteklių, o apsižvalgyti aplinkui ir sumažinti esamų išteklių

naudojimą arba pasirūpinti, kad pakartotinai būtų naudojami jau turimi.

Kokias aplinkos sveikatinimo ir profilaktikos priemones reikėtų laikyti prioritetinėmis norint, kad Lietuvos gyventojai pagal sergamumą ir vidutinę gyvenimo trukmę pagaliau priartėtų prie Europos šalių vidurkio?

Viena didžiausių mūsų visuomenės problemų - nepakankamas domėjimasis savo sveikata ir jos gerinimo būdais. 2012 metais EP patvirtino trečiąją daugiametę ES sveikatos veiksmų programą 2014-2020 metams. Pati asmeniškai noriu pasidžiaugti, jog pavyko pasiekti, kad į šį dokumentą būtų įtrauktos nuostatos, leisiančios finansuoti visuomenės sveikatos raštingumo didinimą, taip pat sveiko gyvenimo būdo skatinimo ir visuomenės sveikatinimo programas. Tikiuosi, jog tokios galimybės atvers kelią ir Lie-

Į 2013-uosius metus žvelgiu optimistiškai

ELP archyvo nuotrauka

Europos Parlamento (EP) narė Radvilė Morkūnaitė - viena iš 12 Lietuvos atstovų EP, didžiausios Europos liaudies partijos frakcijos narė, dirbanti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Ji yra ir Parlamento delegacijų ryšiams su Viduržemio jūros šalimis, ir su JAV narė, aktyvi neformalios europarlamentarų grupės, plėtojančios Europos atmintį ir žinias apie XX amžiaus kontinento istoriją, narė. Tačiau europarlamentarės veikla daug platesnė, todėl kalbiname ją norėdami detaliau sužinoti apie darbus ir planus.

Jūsų veiklos sritis jungia rūpinimasis aplinka - švaraus dirvožemio, vandens ir oro išsaugojimu, saugiu energijos išteklių naudojimu, maisto sauga ir gyvenamosios aplinkos sveikatinimu - iš esmės tais gyvenimo komponentais, kurie leidžia kiekvienam žmogui jaustis saugiau ir ramiai galvoti apie savo ir vaikų ateitį. Kokius pagrindinius klausimus, 2012 metais svarstytus EP, išskirtumėte?

Vienas pagrindinių ES aplinkos politikos principų - integracijos principas, reiškiantis, kad į aplinkos apsaugos reikalavimus privaloma atsižvelgti svarstant bet kokius teisės aktus.

Taigi 2012 metais Parlamente patvirtinta nemažai teisės aktų, kuriuos svarstant kildavo daug diskusijų dėl aplinką ar visuomenės sveikatą saugančių nuostatų. Tarp svarbiausių naujosios ES žemės ūkio politikos gaires nubrėžiantys teisės aktai, kur siūloma įtraukti nemažai privalomų aplinką tausojančių priemonių, tokių kaip jautrių teritorijų, dirvožemio apsauga nuo alinimo ir panašiai.

tuvos visuomenei aktyviau domėtis savo sveikata bei sveikatinimu.

Kalbant apie konkrečias ligas, nepakankamai dėmesio tiek Lietuvoje, tiek visoje ES skiriame neužkrečiamoms ligoms, jų prevencijai ir tyrimams. Tarp tokių ligų - diabetas, širdies, neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga. Taigi džiugu ir dėl to, kad EP pritarė mano siūlymams į naują ES sveikatos programą kaip naujas prioritetines kryptis įtraukti ir kovą su šiomis ligomis: jų prevenciją, ankstyvą diagnozę bei naujų vaistų tyrimų plėtrą.

Tačiau kalbėdama tiek apie aplinkosaugą, tiek apie visuomenės sveikatą ar maisto saugą visuomet akcentuoju vartotojų švietimo svarbą. Į būtinybę suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos jiems suprantama kalba neretai atkreipiu tiek ES, tiek Lietuvos aplinkosaugos politiką įgyvendinančių institucijų dėmesį. Geriau įsigilinti į įvairias ekologijos temas Lietuvos žmones skatina ir mano pačios iniciatyva jau trečius metus rengiamas kūrybinių idėjų konkursas “Žaliasis kodas”. Džiaugiuosi, kad jis suburia vis daugiau skirtingo amžiaus žmonių, kurie savo iniciatyvomis artimuosius ragina atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą bei rūpinimąsi aplinka.

Kokie būtų Jūsų linkėjimai Lietuvos žmonėms prasidedančiais metais?

Daugiau pasitikėjimo savimi ir valstybe, ramybės ir dėmesio vienas kitam. Visa kita - kiekvieno kasdienių pastangų rezultatas.

JOSEPHAS DAULIS, Europos liaudies partijos grupės Europos Parlamente pirmininkas

2012-ieji - dar vieni metai Europoje, juos prisiminsime kaip nelengvus ir kupinus iššūkių. Euro zonos skolų krizė ir toliau tebėra svarbiausia tema, šešėlyje liko daugelis kitų klausimų. Nors ir sėkmingai sugebėta išvengti grėsusio kai kurių ES narių bankroto, finansiniai sunkumai ir taupymo politika tapo ne mažiau rimtu išbandymu šiose valstybėse.

Visgi metų pabaigoje į 2013-uosius žvelgiu su optimizmu ir viltimi. Tarp nuolatinių iššūkių ir sudėtingo laviravimo finansų krizės bangose gali būti sunku pamatyti ką nors gero. Tačiau iš tiesų tokių pozityvių dalykų buvo ne vienas, ir jie taps geru pamatu tolesniems darbams kitąmet.

Visų pirma džiaugiuosi, kad labiausiai nuo krizės nukentėjusiose ES šalyse šiemet pavyko atsilaikyti prieš populistinius lengvesnio gyvenimo pažadus “čia ir dabar”. Jaučiu didelę pagarbą, kad skirtingų pažiūrų politikai ir visuomenės grupės sugebėjo susivienyti į kritinę masę ir laikytis sunkios, nepopuliarios, tačiau gyvybiškai reikalingos griežto taupymo linijos. Tokios šalys kaip Lietuva joms tapo puikiu pavyzdžiu, kaip atsakingai valdant finansus galima įveikti recesiją. Juk visi puikiai suprantame, kad lengvos išeities iš tokių sudėtingų krizių kaip ši tiesiog nebūna.

Turime kuo pasidžiaugti ne tik dėl atskirų ES narių, bet ir visos Bendrijos mastu. Metų pabaigoje pavyko sukurti bendrą bankų priežiūros mechanizmą, kuris padės efektyviau prižiūrėti ES bankininkystės sektorių ir ateityje užbėgti už akių neatsakingoms praktikoms, kurios sukėlė pastarąją krizę. Be abejo, tai tik pirmasis žingsnis, tačiau pasirinkta kryptis teisinga. Kitąmet turime jos nuosekliai laikytis bei ryžtingai kurti dar glaudesnę ekonominę, pinigų ir politinę sąjungą.

Tačiau visų svarbiausia užduotis 2013 metais - sugebėti mąstyti ne remiantis šia diena, o mokėti žvelgti toli į priekį. Trumpalaikiai politiniai tikslai, ambicijos ir siauri interesai turi būti palikti nuošalyje. Privalome būti pasiruošę juos aukoti dėl ilgalaikės bendros ir stiprios Europos perspektyvos. Privalome būti politikais, kurie mąsto valstybiškai. Politikais, kurie jaučia atsakomybę ateities kartoms ir yra atsakingi už visuomenės gerovę.

Gruodžio 10 dieną Europos Sąjungai įteiktą Nobelio taikos premiją vertinu kaip būtent to priminimą. Priminimą, kad turime mokėti mąstyti dešimtmečiais ir tarp kasdieninių sunkumų įžvelgti tai, kas svarbiausia: sukurta vieninga ir stipri Europa kiekvienam mūsų duoda kur kas daugiau nei ekonominę gerovę. Tai tvirtas saugumo, taikos ir demokratijos garantas, kurį turime saugoti visomis išVJ-3665 galėmis. Tai kiekvieno mūsų pareiga - nepamirškime jos.

2013 01 04 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

7

Krizei įveikti ir šiemet reikia kantrybės Kaip pernai, taip ir šiemet svarbiausias klausimas Europoje bus ekonomika. Kad ir kokie būtų kai kurių politikų pažadai, krizė dar nesibaigė.

Spėliojimai, kokie bus 2013 metai, lygiai kaip ir įvairūs jų išvakarėse duoti pažadai, dažniausiai mažai ko verti.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as tikriausiai tampė likimą už ūsų, kai Naujųjų metų proga kreipdamasis į tautą pareiškė, kad 2013-aisiais viskas bus padaryta stabdant nedarbo augimą. Neką mažiau rizikavo ir britų premjeras Davidas Cameronas, tikindamas savo tautiečius: “Einame teisingu keliu.” Kur kas atsargesnė buvo kanclerė Angela Merkel, įspėjusi vokiečius: “Mums dar reikės daug kantrybės. Krizė toli gražu nesibaigė.”

Per visus 2012-uosius Europai labiausiai rūpėjo ekonomika. Tačiau viskas galėjo būti kur kas blogiau.

Praėjusių metų pradžios pesimistinės prognozės neišsipildė: 2013-ieji jau prasidėjo, o euras dar nežlugo.

Kad ir koks tai nedėkingas reikalas, dabar kaip tik metas apsvarstyti, kokie bus 2013-ieji. Atmetus spėliones galima įžvelgti kelis dalykus, vertus atidos.

Kaip ir sakė A.Merkel, Europos ekonomikos krizė toli gražu nesibaigė. Ekonomika ir toliau bus svarbiausias klausimas. Viena vertus, Europai teks padaryti viską, kad nutrauktų pietinio savo flango smuki-

sarį susidurs su rinkėjais labiau kaip politikas, o ne kaip technokratas. Jam teks galynėtis su savo pirmtaku Silvio Berlusconi. Pergalė pranašaujama centro kairiųjų Demokratų partijai, o M.Monti naujoje koalicijoje numatomas finansų ministro postas.

Europiečiai taip pat stebės rinkimus Izraelyje ir Irane. Nuo jų rezultatų priklausys Irano branduolinių ginklų programos likimas. Praėjusiais metais būta akimirkų, kai Izraelio karinis smūgis atrodė neišvengiamas.

Europa ėmėsi sankcijų vykdydama savo politiką, kuri skirta tiek Izraeliui, tiek Irano branduolinėms ambicijoms pažaboti. Kai kurie žinovai pastebi ženklų, kad Iranas nori išvengti tiesioginės konfrontacijos ir yra dabar labiau suinteresuotas susitarti.

“Mums dar reikės daug kantrybės. Krizė toli gražu nesibaigė.”

Europiečiai pasitiko 2013-uosius kur kas geriau, nei gąsdino pesimistai. / AFP/Scanpix nuotrauka mą. Pietų Europos šalių ekonomikai traukiantis labai sunku išvengti skolinimosi ir atgaivinti augimą. Telieka melstis, kad ir Prancūzija netaptų dar vienu šios žūtbūtinės kovos frontu. “Europai dar yra labai daug dėl ko nerimauti. Gamyba mažėja 9 iš 17 valstybių, įsivedusių eurą. Europos bankai tebėra silpni, daugelis jų dar neišsprendė savo problemų”, nurodo apžvalgininkai.

Šveicarijos kaime nušauti žmonės

Vyks kova dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kurio svarstymas nustumtas į pavasarį. Europai tebegresia Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Bendrijos. Iš D.Camerono vis dar tikimasi, kad jis sieks atgauti Europai perleistas galias ir po kitų rinkimų surengs nacionalinį referendumą dėl narystės ES. Europai toliau teks gelbėti šalis Graikiją su visa kompanija, tad že-

myno lyderiai turės įtikinti savo piliečius neatsisakyti šio kurso.

Nė viena tauta Europoje nebus tokia svarbi kaip vokiečiai. 2013-ieji - rinkimų metai Vokietijoje ir Italijoje.

A.Merkel turėtų išlaikyti kanceliariją savo rankose pirmiausia, kaip nurodo vokiečių apžvalgininkai, dėl neįtikimai blankios jos varžovo socialdemokrato Peero Steinbrucko kampanijos.

Italijos premjeras Mario Monti va-

Konfliktas Sirijoje nėra pasibaigęs ir naujiems metams prasidėjus, o Europos periferijoje gresia naujų konfliktų pavojus. Greičiausiai naujienose bus Malis - Vakarų valstybės ir jų sąjungininkės Afrikoje ieškos būdų, kaip įveikti šalies šiaurę užėmusių islamistų išprovokuotą krizę. Tarptautinė intervencija įmanoma ne greičiau kaip rugsėjį, tačiau jei Prancūzija nutars atremti tenykščio islamistų režimo potencialią terorizmo grėsmę Europai, veiksmų galima sulaukti ir anksčiau.

•

Klūpantis Hitleris supykdė Lenkijos eksponuojama klūpančio Hitlerio skulptūra sukėlė skandalą. Labiausiai piktinamasi tuo, kad ji pastatyta buvusio Varšuvos geto vietoje.

Ramų Dejoną supurtė šūviai ir užplūdo policininkai. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Ginkluotas užpuolikas, siautėjęs viename Pietų Šveicarijos kaime, nušovė tris žmones, o dar du sužeidė.

33 metų vyras, kuris, kaip pranešama, prieš šį incidentą daug gėrė, įvykdė išpuolį Dejono kaime trečiadienio vakarą. Kaip nurodė pareigūnai, skubiai į incidento vietą atvykusi policija įsitraukė į susišaudymą su užpuoliku ir jį sužeidė. Nusikaltėlis buvo nuvežtas į ligoninę. “Trys aukos mirė įvykio vietoje. Du kiti žmonės buvo sužeisti ir hospitalizuoti”, - pranešė Valė kantono, esančio prie Italijos ir Prancūzijos sienos, policija. Vėliau patikslinta, kad užpuolikas, kurio vardas neskelbiamas, buvo sutrikusios psichikos ir priklausomas nuo narkotikų. Jis nužudė tris moteris (32, 54 ir 79 metų) bei sužeidė du vyrus (33 ir 63 metų). Šaudymas iškėlė klausimų dėl palyginti liberalių Šveicarijos šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymų. Šioje šalyje gyventojams leidžiama laikyti ginklus

savo namuose tuo metu, kai jie neatlieka privalomosios karinės tarnybos.

Užpuolikas turėjo du ginklus: istorinį šveicarišką karinį šautuvą (musketoną) ir medžioklinį šautuvą. Ankstesniuose pranešimuose skelbta, kad jis naudojo automatą. Vyras paleido apie 20 šūvių. 2005 metais jis gydėsi psichiatrijos klinikoje, o policijai buvo žinomas kaip narkomanas. Šio išpuolio motyvai kol kas nežinomi, tačiau pareigūnai sakė, kad vyras buvo to kaimo gyventojas ir aukos jį pažinojo. Teismo tyrėjai ketvirtadienį darbavosi kilometro aukštyje virš jūros lygio esančiame vaizdingame kaime, turinčiame apie 200 gyventojų ir apsuptame vynuogynų. Šveicarijoje šaunamųjų ginklų turi daug žmonių. Šalies įstatymai leidžia bet kuriam vyresniam nei 18 metų piliečiui turėti ginklų, jei išpildomos tam tikros sąlygos. Gynybos ministerijos duomenimis, 8 mln. gyventojų turinčioje Šveicarijoje privatūs asmenys turi apie 2 mln. šaunamųjų ginklų.

•

Skulptūrą, kuri vadinasi “Jis”, sukūrė italų menininkas Maurizio Cattelanas. Ji eksponuojama uždarame namo kieme ir ją galima pamatyti tik iš tolo žvelgiant pro į kiemą vedančių vartų langelį. Skulptūra į žiūrovus atsukta nugara, be to, ji nedidelė, todėl iš tolo gali atrodyti, jog tai - besimeldžiantis vaikas.

Tačiau šis meno kūrinys neliko nepastebėtas ir tūkstančiai žmonių nori jį pamatyti. Apie skulptūrą savo nuomonę jau išsakė ir Simono Wiesenthalio centro atstovai, ją pavadinę “žiauria provokacija, įžeidžiančia nacių aukomis tapusių žydų atminimą”. Izraelio skyriaus vadovas Efraimas Zuroffas pareiškė: “Žydai žinojo tik tai, jog vienintelė Hitlerio “malda” buvo jo prašymas, kad žydai būtų nušluoti nuo Žemės paviršiaus.” Daugybė Varšuvos gyventojų šią skulptūrą taip pat laiko provokacija, nes, jų žodžiais tariant, “klūpantis Hitleris gali sukelti simpatiją”. Ši daug ginčų sukėlusi skulptūra yra dalis M.Cattelano retrospektyvinės parodos “Amen”, kuri šiuo metu veikia Varšuvoje. Tačiau kiti menininko kūriniai eksponuojami Šiuolaikinio meno centre. Hitlerio statula geto teritorijoje buvo pastatyta paties menininko prašymu. Kaip teigia Šiuolaikinio meno centro vadovas Fabio Cavallucci, parodos rengėjai neketino įžeisti nacizmo aukų. Jis aiškina, jog šia skulptūra “bandoma priminti apie paslėptą

Varšuvoje klūpantis Hitleris sukėlė skandalą.

Užsienio spaudos nuotrauka

blogį, kuris gali slypėti bet kur”, o Centro tinklalapyje rašoma: “Varšuva iš naujo įvertina XX amžiaus kataklizmus. M.Cattelano darbai katalikų kredo meninė išraiška. Ką iš tiesų reiškia žodžiai “Mylėk savo priešą”? Ką iš tiesų reiškia “atleiskime tiems, kurie prieš mus nusidėjo”? Primindami praeities traumas jie mums kalba apie atminimą ir atleidimą, apie gėrį ir blogį.”

Parodos rengėjai taip pat aiškina, kad tarėsi ir su svarbiausiu Lenkijos rabinu Michaeliu Schudrichu dėl skulptūros eksponavimo vietos.

Rabinas esą neprieštaravo, kad ji būtų pastatyta buvusiame gete. Pats

M.Schudrichas dabar aiškina, jog jis buvo patikintas, kad M.Cattelano darbas demonstruoja blogio sugebėjimą slėptis, taip pat ir po nekalto vaiko kauke.

M.Cattelano darbai jau ne pirmą kartą sukelia skandalą Lenkijoje.

Taip atsitiko ir 2000 metais, kai lenkų visuomenė pasipiktino jo skulptūra “Devintoji valanda”, kuri vaizdavo Romos popiežių, prislėgtą meteorito. Dabartinė menininko paroda buvo atidaryta lapkričio mėnesį ir veiks iki vasario 24 dienos.

•

Nytimes.com, AFP, BNS, “The Huffington Post”, LŽ

8

2013 01 04 Lietuvos žinios

Pasaulis

Pakistanenukautasteroristųvadas

JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė teisės aktą, numatantį skirti gynybos reikmėms 633 mlrd. dolerių. Šiais pinigais bus finansuojamas karas Afganistane ir JAV diplomatinių misijų visame pasaulyje saugumo stiprinimas.

JAV bepilotis lėktuvas nukovė Pakistano kovotojų vadą Mullah Nazirą, kuris siųsdavo savo žmones kautis su JAV ir NATO kariais Afganistane. Kartu su M.Naziru žuvo dar penki kovotojai.

JAV bepilotis lėktuvas per šią ataką paleido dvi raketas į kovotojų vado automobilį Sar Kandos vietovėje Birmilo rajone Pakistano šiaurės vakaruose esančiame Pietų Vaziristano genčių regione. “M.Naziras ir penki jo bendrininkai žuvo iškart”, - sakė vienas pareigūnas, kuris nesutiko skelbti savo pavardės. Jis pridūrė, kad į M.Nazirą ir jo kovotojus buvo nusitaikyta tuo metu, kai jie rengėsi pakeisti automobilį, sugedus pikapui. Per išpuolį žuvo ir du įtakingi M.Naziro pavaduotojai - Atta Ullah ir Rafey Khanas. Į M.Naziro kovotojus iš JAV bepiločių lėktuvų buvo taikomasi ir anksčiau.

M.Naziras 2007 metais pasiekė taikos susitarimą su Pakistano vyriausybe ir palaikė įtemptus santykius su Pakistano Talibanu, kuris vadovauja vietos sukilimui. Lapkričio 29 dieną šis kovotojas buvo sužeistas per mirtininko išpuolį Pietų Vaziristane.

M.Naziro mirtis yra svarbi dėl JAV ir jos sąjungininkų pastangų suvaldyti 11 metų trunkantį sukilimą kaimyniniam Afganistane. Pakistano kovotojų vadas nepritarė JAV ir NATO pajėgų dislokacijai Afganistane nuo 2001 metų, kai užsienio kariai nuvertė Talibano režimą. M.Naziras, kaip manoma, artimai bendradarbiavo su organizacija “Haqqani”, kuri susijusi su “Al-Qaeda”. “Haqqani” teroristų grupė yra afganų Talibano atšaka, kaltinama dėl pastarųjų metų didelių išpuolių Afganistane ir jo sostinėje Kabule.

“Kaip ir ankstesniais metais patvirtinau kasmetinių gynybos išlaidų sankcionavimo įstatymą. Jis numato išmokas kariams ir jų šeimoms. Įstatyme atnaujinamos gyvybiškai svarbios nacionalinio saugumo programos bei pabrėžiama, kad JAV ir toliau turės stipriausią kariuomenę pasaulyje”, - sakoma B.Obamos pranešime, pasirašius šį teisės aktą. B.Obama teigė pasirašęs šį dokumentą, nors ir turėjęs tam tikrų abejonių.

“Nors valstybės tarnautojai pripažįsta, kad besidubliuojančios ir neveiksmingos išlaidos nereikalingos, kai kurios šio teisės akto dalys riboja Gynybos departamento gebėjimą pasinaudoti negausiais ištekliais aukščiausiems mūsų nacionalinio saugumo prioritetams. Nors palaikau daugumą šio akto nuostatų, ne su vi-

M.Naziras su kovotojais rengė išpuolius Afganistane. / AFP/Scanpix nuotraukos “Amerikiečiai ir afganai įtarė Mullah Nazirą priglaudus ir priėmus “Al-Qaedos” agentus arabus”, - sakė pakistaniečių rašytojas ir analitikas Imtiazas Gulas. “JAV ir jų koalicijos partneriai tikisi sunaikinti visus teroristus, kurie yra likę pasienio regionuose, kadangi jie nori sumažinti grėsmę, kurią arabų “Al-Qaeda” kelia JAV pajėgoms Afganistane”, pridūrė jis.

Slaptus smūgius iš bepiločių JAV

C.Fernandez nori derėtis su D.Cameronu dėl Folklando Salų.

Didžioji Britanija ir Argentina 1982 metais dešimt savaičių kariavo dėl atokių Atlanto vandenyno pietuose esančių salų, kurias Londonas laiko autonomine Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija.

C.Fernandez šio konflikto 30-ųjų metinių proga diplomatiškai stengėsi atkreipti pasaulio valstybių dė-

B.Obama pasirašė gynybos išlaidų sankcionavimo įstatymą. somis jomis sutinku”, - teigė B.Obama ir pridūrė, kad neturi konstitucinių galių patvirtinti šį didelės apimties teisės aktą atskiromis dalimis.

“Galiu tik pasirašyti šį įstatymą arba atmesti jį visą”, - nurodė prezidentas.

•

Lyderiai neišsiverčia be “Twitter” lėktuvų Pakistano vyriausybė viešai kritikuoja kaip suvereniteto pažeidimą, bet amerikiečių pareigūnai mano, kad tai yra gyvybiškai svarbus ginklas kovojant su islamistų kovotojais. Teisinės lobistų grupės “Reprieve” ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2004-ųjų birželio iki 2012 metų rugsėjo Pakistane smūgiais iš bepiločių lėktuvų buvo nužudyta apie 3 tūkst. žmonių, tarp jų daugiau nei 500 civilių.

•

Derybos dėl Folklando Salų

Argentinos prezidentė Cristina Fernandez išsiuntė atvirą laišką Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui, ragindama jį surengti derybas dėl ginčijamų Folklando Salų.

Gynybai - 633 mlrd. dolerių

mesį į Argentinos pretenzijas valdyti Folklando Salų teritoriją. Šis klausimas Argentinoje dažnai padeda gauti rinkėjų palaikymą, tačiau Argentinai salos rūpi ir dėl naftos telkinių paieškos vandenyse aplink Folklandą.

C.Fernandez nurodė, kad jos atviras laiškas buvo paskelbtas minint 180 metų sukaktį nuo dienos, kai iš Argentinos buvo “jėga atimtos” šios salos. Tą žingsnį Argentinos prezidentė vadina akivaizdžiu XIX amžiaus kolonializmo pavyzdžiu. Pažymėdama, kad Folklando Salos yra už 14 tūkst. kilometrų nuo Londono, C.Fernandez kaltina Didžią-

ją Britaniją išvarius iš salų teritorijos argentiniečius ir vykdžius “gyventojų kolonizacijos procesą”. Didžioji Britanija šią istorijos versiją atmeta. Londonas teigia, kad po 1833 metų sausio 3 dienos iš Folklando nebuvo išsiųsti jokie civiliai gyventojai.

Savo laiške C.Fernandez Didžiąją Britaniją taip pat kaltina pažeidžiant Jungtinių Tautų rezoliucijas, raginančias abi šalis derybose išspręsti ginčą dėl Folklando Salų, kurios Argentinoje žinomos kaip Malvinų Salos. “Malvinų Salų klausimas svarbus Lotynų Amerikai ir daugumai viso pasaulio žmonių bei vyriausybių, kurios nepalaiko kolonializmo”, - rašė C.Fernandez. Tačiau Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija atmetė C.Fernandez raginimą surengti derybas, nes jau ilgus metus Londonas laikosi pozicijos, kad apie 3 tūkst. Folklando gyventojų yra pasirinkę būti britais. “Šiuose debatuose yra trys šalys, o ne dvi, kaip linkusi teigti Argentina. Folklando Salų gyventojai negali būti išbraukti iš istorijos”, - pažymima Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Salų gyventojai šiemet balsuos referendume ir apsispręs, ar nori likti autonomine Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Prognozuojama, kad absoliuti dauguma Folklando gyventojų palaikys esamą padėtį.

•

XXI amžiuje trys iš keturių valstybės vadovų negali išsiversti be socialinio tinklo “Twitter”. Jau 123 pasaulio lyderiai iš 164 valstybių naudojasi šiuo tinklu patys arba per vyriausybės paskyrą.

Atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai moderniomis technologijomis žavisi JAV prezidentas Barackas Obama. Nestebina ir tai, kad galingiausio pasaulio žmogaus mintys domina ir daugiausia internautų.

Tai, ką B.Obama rašo šiame socialiniame tinkle, skaito 24 mln. žmonių iš viso pasaulio, vien per 2012 metus jų padaugėjo 15 milijonų.

Antrojoje vietoje pagal paskyros populiarumą - prie mirties esantis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, jis turi 20 mln. gerbėjų. Kol kas sunku pasakyti, kokia bus jų reakcija, kai minėtasis lyderis pasitrauks iš šio pasaulio. Prie “Twitter” yra prisijungę ir kitų Lotynų Amerikos šalių vadovai - savo mintis socialiniame tinkle dėsto Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas ir Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto.

“Twitter” mėgsta naudotis ir valstybių vadovės moterys. Į pirmąjį de-

Modernios technologijos neaplenkia ir Artimųjų Rytų vadovų.

Karalienės Ranios paskyra - viena populiariausių.

šimtuką pagal savo paskyros populiarumą pateko Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff bei Argentinos prezidentė Cristina Fernandez De Kirchner, kurių pareiškimai domina daugiau nei 5,5 mln. žmonių.

Daugiau kaip 2 mln. gerbėjų “Twitter” turi Turkijos prezidentas Abdullah Gulis, nors jis dažniausiai rašo turkų kalba, o angliškai išdėsto tik svarbiausius pranešimus.

Kai 2012 metais A.Gulis apsilankė Silicio slėnyje, jis parašė šiame socialiniame tinkle tokius žodžius: “Tai pirmas kartas, kai į šį regioną atvyko Turkijos prezidentas. Būtent čia gimsta technologijos, keičiančios mūsų gyvenimą.”

A.Gulis - ne vienintelis musulmoniškos šalies vadovas, besižavintis moderniomis technologijomis. Daug skaitytojų “Twitter” turi ir Jordanijos karalienė Rania. Jos mintys įdomios 2 mln. interneto vartotojų, nors pastaruoju metu Rania labai apribojo savo viešą veiklą, nes prasidėjus Arabų pavasariui sulaukė daug kritikos už vaidmenį “Jordanijos valdyme”. Savo paskyroje karalienė prisistato kaip “mama ir žmona, turinti daug kasdienio darbo”. Artimuosiuose Rytuose socialiniu tinklu “Twitter” mėgsta naudotis ir Jungtinių Arabų Emyratų ministras pirmininkas bei Dubajaus valdovas Sheikhas Mohammedas. Jis turi per milijoną skaitytojų. Įdomiausia, kad socialiniame tinkle Jordanijos karalienė yra populiaresnė už Rusijos premjerą Dmitrijų Medvedevą, nes, matyt, Rusijoje nėra tiek daug žmonių, kurie gali naudotis “Twitter” ir kurie norėtų skaityti buvusio prezidento mintis.

Kadangi socialiniais tinklais domisi vis daugiau pasaulio lyderių, nuo 2010-ųjų jų skaičius per metus beveik padvigubėja, nes vadovai stengiasi pasitelkti modernias technologijas savo įtakai visuomenėje didinti. “Tikimės, kad jau 2013 metais “Twitter” taps kiekvieno valstybės vadovo komunikavimo priemone, nes taip pasaulio lyderiai žmonėms tampa geriau pažįstami, o jų elektoratas pastovesnis”, sakė vienas bendrovės “Digital Daya” vadovų Omaras Hijazi.

AFP-BNS, Reuters-BNS, Wallst.com, Siliconrepublic.com, LŽ

•

2013 01 04 Lietuvos žinios

Kultūra

9

Garsių poetų laiškai į niekur Sausio 5 ir 6 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - kamerinio spektaklio “Laiškai į niekur” premjera. Šį vienos dalies spektaklį poetų Marinos Cvetajevos, Rainerio Marios Rilke’s, Boriso Pasternako laiškų motyvais kuria režisierė Birutė Mar. DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

S

ukurti pjesę ir spektaklį “Laiškai į niekur” B.Mar įkvėpė unikalūs literatūros tekstai - XX amžiaus klasikų R.M.Rilke’s, M.Cvetajevos ir B.Pasternako 1922-1927 metų laiškai. Trijų rašytojų gyvenimo sankirta sutapo su jų kūrybiniu pakilimu, taip pat tragiškaisiais XX amžiaus istoriniais posūkiais.

XX amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje M.Cvetajeva gyveno Paryžiuje, B.Pasternakas - Maskvoje, R.M.Rilke - Šveicarijoje. Šiame tūkstančius kilometrų nusidriekusiame trikampyje didžiulę dvasinę įtampą ir romantinį ilgesį, nepasotintos meilės alkį išgyveno trys praėjusio amžiaus literatūros genijai. Tai ypatingas jų gyvenimo etapas, kūrybinis pakilimas, patikėtas laiškams, gyvenimo prozos atspindžiai.

Marina - kaitriausia bendrai kurstyto laužo liepsna. Ji vis kartojo R.M.Rilke’s žodžius: “Mes liečiame viens kitą kuo?

Sparnais.”

Būsimo spektaklio “Laiškai į niekur” muziką kūrė kompozitorius Antanas Kučinskas, dailininkė Indrė Pačėsaitė.

Vaidina B.Mar, Vytautas Anužis ir Aleksas Kazanavičius. Skaitytojams siūlome pokalbį su šio spektaklio idėjos autore Birute Mar.

Susitikimas tik Anapus - Žvelgiant į šių trijų literatūros mohikanų biografijas ir kūrybinį palikimą, skaitant įvairias literatūrologų interpretacijas nesunku įsivaizduoti, kad visa tai sudėjus apimtų keliatomę enciklopediją. Kaip pavyko iškristalizuoti tam tikrą “Bermudų trikampį”?

- Kartais manęs klausia, kodėl nesirenku šiuolaikinės medžiagos? Nežinau kodėl. Gal dėl to, kad imdama laiko patikrintą medžiagą galiu atviriau kalbėti apie šiuolaikinius dalykus. Apie kontrastą tarp šio ir ano laiko, apie tai, kad esminiai dalykai, žmogiškosios vertybės ir prigimtis išlieka tokie pat.

Viskas prasidėjo nuo M.Cvetajevos.

Kai mokiausi Sankt Peterburge, vadinamojo sidabrinio amžiaus poetai buvo kasdieniai palydovai. Net pirmieji mano eilėraščiai buvo jų įkvėpti.

M.Cvetajevos namą muziejų tuomet aplankiau Maskvoje, o šalia Peterburgo teatro akademijos buvo Anos Achmatovos namai, kuriuose ji gyveno blokados metais. Mokiausi ne tik iš literatūros, bet ir iš jų likimų. Tuomet dar buvo tarybinė epocha, kitoks - menininkų maksimalizmo, maišto prieš esamą santvarką - laikas. O dar - nesenos Rusijos istorijos atmintys, kai buvo naikinami inteligentai, menininkai. Žiauru, ką teko išgyventi geriausiems XX amžiaus rusų poetams, jie man buvo tikri dievaičiai. Gyvenau tuomet įkvėpta egzistencinės filosofijos, tikėjau, kad visą gyvenimą privalu aukoti menui. Vėliau viskas pasikeitė. Grįžau į jau nepriklausomą Lietuvą, atsivėrė anuomet uždaro pasaulio sienos, o visa peterburgietiška patirtis liko tarsi tolimoje lentynoje.

Viskas vėl grįžo širdin, kai prieš keletą metų mane pakvietė paskaityti M.Cvetajevos eilių per Ramutės Skučaitės vertimų knygos pristatymą. Taip vėl grįžau prie originalų, vėl perskaičiau Marinos dienoraščių, esė knygas.

O literatūrologė Viktorija Daujotytė, kuri paakino kurti spektaklį ir apie Salomėją Nėrį, šį būsimą darbą tarytum

Režisierei B.Mar trijų garsių poetų susirašinėjimų knyga išsyk priminė teatro pjesę. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka palaimino, ištardama, kad M.Cvetajevos eilės - “tavo”. O kai į rankas papuolė R.M.Rilke’s, M.Cvetajevos ir B.Pasternako susirašinėjimų knyga, supratau, kad įdomesnio meilės romano nebuvau girdėjus. Trijų poetų istorija išsyk priminė teatro pjesę. Tai visiškai unikalus pavyzdys, kad toks stiprus meilės trikampis būtų išgyventas nė sykio nesusitikus. Viltinga graži pradžia, kai pavasarį laišku B.Pasternakas supažindina M.Cvetajevą su R.M.Rilke, veiksmas pamažu plėtojasi, kol įvyksta kulminacija: M.Cvetajeva prisipažįsta mylinti R.M.Rilke, šis - ją; o B.Pasternakas staiga pajunta, kad M.Cvetajeva nustoja jam rašyti... Toliau - pavydas, aistringi laiškai, nutylėjimai, jausmų bangos. Karštą vasarą staiga R.M.Rilke liaujasi rašyti M.Cvetajevai. Ši, nesulaukusi atsakymų, rudenį rašo jam paskutinius laiškus, o žiemą, prieš pat

ria aistra, jis rašo M.Cvetajevai: “Kada nors ir mano žmonos siela bus Poetės siela. Bet aš kalbu su tavim...”

R.M.Rilke’s laiškai - visai kitokie, labai aristokratiški. Jau tuomet R.M.Rilke žinojo, kad mirs. Tad ir jo laiškai, tarytum jau žengus žingsnį anapus, suvokus žemiškojo akimirksnio prasmę. Šių laiškų vertę M.Cvetajeva žinojo: ji ir savo, ir gautus laiškus perrašinėjo į sąsiuvinius.

Paslaptis vis tiek lieka - Ar nebaugu šią medžiagą perkelti į teatro sceną? Kokiomis priemonėmis kalbėsi apie meilę? Kaip padaryti, kad ji suskambėtų?

- Laiškuose vyko tikrasis žmonių vidinis gyvenimas, ir repetuojant įdomu ieškoti, kaip visa tai pateikti. Kaip atskleisti amžinojo ir laikinojo sandūrą. Šie poetai kalba apie amžinybę, laiką,

Monospektakliai būna arba labai geri, arba labai blogi. Vidutiniškų nebūna. didžiąsias šventes, R.M.Rilke miršta. Ir B.Pasternakas, ir M.Cvetajeva svajojo nuvažiuoti pas R.M.Rilke, kaip “būties reiškinį”, pranašą. Toji kelionė buvo jų didžiausia svajonė. Ir staiga paaiškėja, kad kelionė liks nežemiška, dabar jie susitiks tik Anapus.

Žinojo laiškų vertę - Ar tai nepanašu į realiai egzistavusią mistiką? Šiandienos akimis tai yra unikalus atvejis.

- Kaip įvyko toks fenomenas, galime tik spėlioti. Niekas į tai negalės atsakyti. Įdomu, kad šios trijulės laiškai turbūt ne mažesnės literatūrinės vertės, kaip ir jų poezija. Intymūs meno kūriniai, universalių būties, kūrybos temų apmąstymai. Net sunku laiškus trumpinti. B.Pasternako laiškai išsiski-

dvasią. Jie kalba apie tą epochą, kai dvasia buvo tarsi “šluojama” lauk, apie revoliuciją, kuri viską naikino. Man atrodo, dabartinis laikas lygiai taip pat ką nors šluoja. Dėl to ši istorija pasirodė labai šiuolaikiška. Panašu į dvasios balsą tyruose. Poetai šaukiasi artimos sielos, kuri atsilieptų.

Pirmas teatrinio konflikto sluoksnis - jų meilės istorija. Vėliau svarbu perteikti, išspinduliuoti tai, ko vien žodžiais nusakyti neįmanoma. Kas yra poezija? Nors scenoje privalai stengtis ją paversti veiksmu, paslaptis vis tiek lieka.

- Nekyla baimės, kad gali būti nesuprasta?

- Poeziją skaito 5-10 proc. žmonių.

Manau, kad tai mažai saujelei aš ir kuriu spektaklį. O gal dar ir tiems,

kurie teatre nori regėti jausmus, žmonių likimus.

Atsirado nauja sudėtis - Skaitymuose dalyvavo Gediminas Storpirštis, Remigijus Vilkaitis, Vladas Bagdonas. Šiandien partneriai liko V.Anužis ir A.Kazanavičius. Kuo jie ypatingi?

- Taip, esame skaitę laiškus su skirtingais puikiais aktoriais. Bet gyvenimas dabar toks, kad visi turi daug darbų, kelionių, planų. Taip kuriant “Laiškus į niekur” šiandien atsirado nauja sudėtis. Kuriant spektaklį man svarbus žmogiškas ryšys. Kartais net svarbiau už personažų atitikmenis.

Svarbu, kad atsirastų “antrasis planas”, kuris yra džiaugsmas kurti kartu. Poetinio teksto be šio santykio pastatyti apskritai neįmanoma. Patys aktoriai sieloje turi būti poetai, kad galėtų skaityti tokius tekstus.

- Kaip rinkaisi kompozitorių, dailininką?

- Su I.Pačėsaite susitikome jau seniai, kartu dalyvavome šokio projektuose. Ji daug metų buvo šokėja, vėliau studijavo architektūrą, dabar dirba kaip scenografė ir kostiumų dailininkė. Ji turi puikų sceninės estetikos pajautos jausmą. Ji buvo ir pernykščio mano spektaklio “Jis ir ji” pagal Jono Biliūno ir jo žmonos laiškus dailininkė. Kuriame minimaliomis priemonėmis, nes pirmiausia tokioms “nekomercinėms” idėjoms įgyvendinti visados “nėra pinigų”, kita vertus, įdomu viską padaryti tik “iš savęs”. Tuomet gali kur kas daugiau reikalauti iš savęs kaip aktorės.

Monospektaklių žavesys - Daug keliauji po pasaulį, neseniai tavo “Antigonė” pripažinta geriausiu Torunės festivalio monospektakliu. Kokios šiandien pasaulyje tokio teatro žanro tendencijos?

- Pasaulyje ypač intensyviai monospektakliais susidomėta prieš kokį dešimtmetį, daugelyje šalių atsirado šio žanro festivalių, į juos buvau kviečiama ir aš. Tai yra solo teatras, kaip muzikoje išeini į sceną ir groji solo. Šis žanras, be abejo, labai senas, juk toks buvęs ir Antikos laikais, kai svarbiausia figūra buvo monologą amfiteatro scenoje skaitantis aktorius. Tačiau monospektaklių populiarumas, manau, atskleidžia ir šiuolaikinio teatro situaciją, nuovargį nuo režisūrinio teatro. Lenkijoje labai stipri aktorinė mokykla ir požiūris į aktorių kaip į asmenybę. Ir tai tiesa. Kai aktorius įdomi asmenybė, užtenka jam išeiti į sceną ir papasakoti istoriją. Salė net dvi valandas gali nuščiuvusi klausytis, nors scenoje lyg nieko ir nevyksta. Šio žanro festivaliai Lenkijoje sutraukia pilnas žiūrovų sales, sulaukia kritikų požiūrio į šį žanrą kaip ne mažiau įdomų nei režisūrinis teatras.

Monospektaklis man artimas pirmiausia gal dėl to, kad mokykloje skambinau pianinu, labai norėjau išmokti griežti smuiku - ir monospektaklis man visados asocijuojasi su muzikinio kūrinio atlikimu. Be to, toks teatras vilioja ir visumos prasme: kaip šiuo žanru panaudoti ir sujungti visas teatrines priemones - muziką, dekoracijas, šviesą? Tad nors scenoje stovi tik vienas aktorius, kiti monospektaklio kūrėjai (kompozitorius, dailininkas, vaizdo menininkas, taip pat garso režisierius ir apšvietėjas) yra labai svarbūs.

Kelionės po pasaulį leidžia pažinti šio žanro galimybes. Paradoksas - regis, trūksta režisierių, kuriančių šioje srityje, bet kai monospektaklis yra režisieriaus sumanymas - dažnai pritrūksta aktoriaus asmenybės. Ne veltui sakoma, kad monospektakliai būna arba labai geri, arba labai blogi. Vidutiniškų nebūna.

•

10

2013 01 04 Lietuvos žinios

Verslas

Elektros tiekėją rinkosi kas penktas Pernai į laisvąją rinką įžengė tik apie 20 proc. įmonių, turėjusių pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, ir vos trys gyventojai. Tuo metu Estijoje nuo šių metų net namų ūkiai įpareigoti pirkti elektrą laisvojoje rinkoje.

ARVYDAS JOCKUS

L

ietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus LESTO duomenimis, praėjusiais metais vartotojų, pasirinkusių nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, pagausėjo daugiau kaip dvigubai. Nuo 2011-ųjų pabaigos iki 2012 metų gruodžio jų padaugėjo nuo 15,9 tūkst. iki 34,4 tūkstančio.

Tačiau net 74 tūkst. verslo objektų dar neturi nepriklausomo tiekėjo. Jiems elektros energija bus tiekiama už garantinę kainą, kuri šiemet kyla maždaug 20 procentų.

Sąskaitos didės šimtais litų Bendrovės “Energijos tiekimas” generalinis direktorius Algirdas Juozaponis skaičiuoja, kad nuo Naujųjų metų į laisvąją rinką turėjo įsilieti apie 40 tūkst. įmonių, bet nepriklausomą tiekėją pasirinko tik 20 proc. verslo objektų. “Įmonės, kurios liko reguliuojamoje rinkoje, nuo sausio mėnesio iš LESTO, kaip garantinio tiekėjo, gaus maždaug 20 proc. didesnes sąskaitas”, - pabrėžė bendrovės vadovas.

A.Juozaponis paaiškino, kad garantinio tiekimo kaina pagal Elektros energetikos įstatymą nustatoma prie visuomeninės kainos pridėjus 25 procentus. Nuo sausio ji bus 20,78 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Nepriklausomi tiekėjai elektros energiją parduoda vidutiniškai 3-4 ct/kWh pigiau.

2012-aisiais šių kainų skirtumas buvo ne toks akivaizdus.

“Pernai į laisvąją rinką turėjo įžengti daugiausia smulkieji ir vidutiniai vartotojai, todėl jų išlaidos už reguliuojamą kainą neturėtų labai padidėti. Sausį sąskaitos už elektros tiekimą padidės maždaug nuo 20-30 iki 200300 litų per mėnesį. Elektros energijos kainos struktūroje tiekimas sudaro apie 40 procentų. Tačiau elektra šiemet brangsta ir dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio, vadinamojo VIAP tarifo, padidėjimo”, - teigė A.Juozaponis.

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę vartotojai gali tai padaryti ir šiemet. Pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio į laisvąją rinką pereitų įmonės, kurios tiekėją išsirinktų iki sausio 10 dienos. “Gruodį kasdien sudarydavome apie 300 sutarčių. Šventiniu laikotarpiu užklausimų gauname mažiau, tačiau spėjame, kad antrąją sausio savaitę vėl kils bumas”, - prognozavo A.Juozaponis. Pasak jo, daugiausia sutartis sudaro verslo klientai, suvartojantys per metus vidutiniškai 10-25 tūkst. kWh elektros energijos.

Renkasi žalią energiją Gyventojai neprivalo rinktis nepriklausomo tiekėjo, tačiau į laisvąją rinką gali įsilieti. Tokių visoje Lietuvoje yra tik trys, jie sudarę sutartis su “Energijos tiekimu”. A.Juozaponio teigimu, tiems gyventojams rūpi ne tiek kaina, kiek elektros energijos kilmė ir aplinkosaugos klausimai. “Mes parduodame žalią lietuvišką energiją, jos kilmė sertifikuota. Šie vartotojai, nors moka truputį brangiau, žino, kad perka energiją, gaminamą iš atsinaujinančių išteklių”, - sakė A.Juozaponis.

“Energijos tiekimas” yra didžiausia lietuviško kapitalo nepriklausoma elektros energijos tiekėja, stambiausios

“Įmonės, kurios liko reguliuojamoje rinkoje, nuo sausio iš LESTO, kaip garantinio tiekėjo, gaus maždaug 20 proc. didesnes sąskaitas”, - teigė A.Juozaponis.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

elektros gamintojos “Lietuvos energija” antrinė bendrovė.

Daugiausia domisi smulkios įmonės Viena didžiausių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų šalyje AB “INTER RAO Lietuva” gruodžio mėnesį sulaukė didelio smulkių klientų susidomėjimo gauti elektros energijos pardavimo pasiūlymą, ypač artėjant paskutinei sutarčių pasirašymo dienai. “Domisi tiek didieji klientai, su-

gruodžio savaites klientų skaičius Lietuvoje padidėjo 43 procentais. O apskritai pernai, palyginti su 2011 metais, potencialių vartotojų padaugėjo 240 proc., ir jų gausėja kiekvieną dieną. “Naujų klientų skaičius atitinka įmonės išsikeltus ilgalaikius tikslus iki šių metų pabaigos padidinti rinkos dalį Lietuvoje iki 18 procentų”, - neslėpė R.Tvaronas.

Anot jo, dažniausiai klientai renkasi 12 mėnesių sutartis. 70 proc. naujų įmonių Lietuvoje pasirašė sutartis

FAKTAI

SKAIČIAI

“Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, fiksuojamas itin didelis elektros energijos vartotojų aktyvumas.” vartojantys labai daug, tiek mažieji, kurie suvartoja ir 100 kWh elektros per mėnesį. Su smulkiaisiais pradėjome dirbti tik 2012 metais, todėl galutinių vartotojų skaičiaus augimas buvo tikrai nemenkas”, - LŽ aiškino AB “INTER RAO Lietuva” komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas. Anot jo, klientai paprastai nori pasirašyti sutartis vieniems kalendoriniams metams, mat jau yra “nudegę” dėl ilgalaikių sutarčių. V.Čebatariūno nuomone, pagrindinis laisvosios elektros tiekimo rinkos pranašumas, palyginti su reguliuojama rinka, - kad vartotojai gauna galimybę pasirinkti norimą tiekėją, siūlantį geriausią elektros tiekimo variantą, o elektros tiekėjai gali laisvai konkuruoti dėl vartotojų. Taigi nauda yra abipusė.

Latvijos elektros energijos gamybos bendrovės “Latvenergo” antrinė įmonė “Elektrum Lietuva” metų pabaigoje taip pat sulaukė potencialių klientų pagausėjimo. Pasak jos pardavimo vadovo Ričardo Tvarono, per pirmas dvi

metų ar ilgesniam laikotarpiui, 30 proc. - trumpesniam. Tuo metu Latvijoje 89 proc. naujų bendrovių sudarė metų trukmės, 6 proc. - 9 mėnesių, o likusi dalis pasirašė sutartis ilgesniam kaip metų laikotarpiui. Visose Baltijos šalyse 99 proc. klientų rinkosi fiksuotą kainą.

“Galimybe pirkti elektros energiją labiausiai domisi smulkios ir vidutinės įmonės - siuvyklos, kepyklos, parduotuvės, kavinės, nes joms reikia pasirinkti elektros tiekėją. Didžiosios bendrovės jau keletą metų turi galimybę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje. Smulkios ir vidutinės įmonės šiuo metu sudaro apie 75 proc. visų mūsų klientų. Tačiau pagal suvartojamos elektros apimtį santykis yra priešingas - smulkios ir vidutinės įmonės suvartoja 25 proc., o didžiosios - 75 proc. elektros”, - dėstė R.Tvaronas.

Rinka atverta visiems estams Didžiausios Baltijos šalyse elektros energijos gamintojos Estijos valstybės

Daugiau nei pusė verslininkų (58,5 proc.) informacijos apie laisvąją rinką tikėjosi sulaukti iš pačių tiekėjų, dar trečdalis 35,2 proc. - iš valstybinių institucijų.

Spalio mėnesį “Elektrum Lietuva” užsakymu atliktas verslo įmonių tyrimas parodė, kad tik 6 proc. smulkių ir vidutinių įmonių vadovų pakanka turimos informacijos apie laisvąją elektros rinką.

Dauguma - 74,3 proc. - norėjo sužinoti apie lanksčios ir fiksuotos kainos pasirinkimo galimybes.

kontroliuojamos energetikos bendrovės “Eesti Energia” antrinė įmonė “Enefit” Lietuvos vartotojų užklausų piką pasiekė lapkričio pradžioje, ir tokia padėtis truko iki aktyviausio pardavimo periodo pabaigos gruodžio viduryje. “Enefit” klientų nuo praėjusių metų pradžios pagausėjo beveik 6 kartus. Daugiausia sutarčių sudaryta su mažaisiais vartotojais, nors ir didelių bei vidutinių klientų padaugėjo iki 3 kartų.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Liudo Liutkevičiaus, Lietuvoje elektros energijos vartotojai paprastai renkasi tiekėją vieniems kalendoriniams metams, tačiau “Enefit” klientai,

Pagal Vyriausybės patvirtintą Lietuvos elektros rinkos plėtros planą nepriklausomą elektros energijos tiekėją 2012 m. lapkričio 30 d. buvo pasirinkę: apie 89 proc. objektų, kurių leistinoji naudoti galia sudarė 400 kW ir daugiau (2011 m. pab. - 80 proc.); apie 75,5 proc. objektų, kurių leistinoji naudoti galia sudarė 100 kW ir daugiau (2011 m. pab. - 54,4 proc.); apie 57,1 proc. objektų, kurių leistinoji naudoti galia sudarė 30 kW ir daugiau; apie 18 proc. objektų, kurių leistinoji naudoti galia buvo mažesnė nei 30 kW (reguliuojama visuomeninio elektros energijos tiekimo kaina šiems vartotojams nebetaikoma nuo 2013 m.). Šiuo metu LESTO užtikrina garantinį tiekimą daugiau kaip 8,5 tūkst. objektų (kurių leistinoji galia siekia 30 kW ir daugiau). Šaltinis: LESTO

ypač mažesni, dažniausiai pasirašo 2 metų trukmės sutartis. 10 įmonių yra sudariusios ir 5 metų sutartis.

L.Liutkevičius LŽ pasakojo, kad Estijos elektros energijos rinka nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos jau visiškai atverta, t. y. net ir namų ūkiai šiemet turės elektros energiją pirkti laisvojoje rinkoje. “Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, fiksuojamas itin didelis elektros energijos vartotojų aktyvumas. Tai palengvina darbą tiekėjams, nes daugiausia tenka aptarnauti suinteresuotus klientus, o ne bandyti įtikinti vartotojus, kad jei šie nieko nedarys, praras nemažas sumas pinigų”, kalbėjo L.Liutkevičius.

•

2013 01 04 Lietuvos žinios

Verslas

11

Medaus sulaižyta daugiau Natūralaus medaus eksportas, sausio-spalio mėn.

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Nors medunešis jau senokai baigėsi, medaus prekyba nesustoja ir žiemą, o spustelėjus šalčiams ar užpuolus virusams pardavimas dar labiau padidėja.

Metai

Pernai Lietuvoje medaus parduota šiek tiek daugiau dėl to, kad jis pigo. Jo eksportas, palyginti su 2011 metais, išaugo beveik dvigubai, nes natūralaus medaus poreikis pasaulyje yra didžiulis.

Statistikos departamento duomenimis, pernai sausio-spalio mėnesiais natūralaus medaus eksportas tonomis padidėjo 87,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu. Pinigine išraiška jo eksportas augo mažiau - 68,7 procento.

1,6

2012 metai

275,8

2,7

Pokytis, proc.

87,6

68,7

Didžioji dalis - eksportui

Lietuviškas medus Vakaruose vertinamas dėl kokybės. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Apie 80 bičių šeimų Kėdainių rajone laikantis Jonas Balžekas LŽ sakė, kad medų parduoti Lietuvoje yra nemaža problema. “Lietuvos rinka yra per maža pagal bitininkystės mastą.

Bitininkų yra daug ir jie prikopinėja medaus daugiau negu Lietuvos žmonės suvartoja. Aš pats turiu 80 avilių, tačiau medaus verslas man nėra pagrindinis, tik papildomas. Svarbiau-

sias mano užsiėmimas - bičių veislininkystė”, - pasakojo pašnekovas.

Pagrindiniai medaus pirkėjai yra didmiesčių gyventojai - Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje. Ta dalis medaus, kurio nenuperka krašto gyventojai, išvežama į Vokietiją ir net JAV. J.Balžekas pabrėžia, kad pernai didmenininkai medų supirko pigiau

negu užpernai - po 7 litus už kilogramą. Užpernai medaus urmo kaina buvo didesnė - 7,5 lito.

“Medaus trūkumas pasaulyje yra didelis, tačiau daug kas į jį deda saldiklių, todėl natūralus lietuviškas medus ir nebrangsta taip, kaip galėtų”, - aiškino jis.

Bitininkų pajamos kasmet svy-

Akcijų rinkas sukrėtė euforija

ruoja, tai priklauso nuo medunešio ir didmeninių kainų. “Kilogramas mano medaus galutiniams vartotojams visada kainuoja 15 litų. Gal penkeri metai nekeičiu kainos. Turguje už 15 litų medaus nenusipirksi. Į Vilnių jį vežu birželio pradžioje, kai būna pasibaigęs medunešis, taip pat rudenį”, - pasakojo jis.

Baltijos biržos indeksų kaita Birža

Per metus

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Šiemet pakilia nuotaika prasidėjusi prekyba pasaulio ir Baltijos regiono vertybinių popierių biržose gal ir neužtruks, bet ji bent trumpam suteikė optimizmo investuotojams.

Nuo Per dvi 2012 m. 2013 m. liepos dienas

Talinas

43,70

22,47

3,96

Vilnius

21,61

6,90

2,33

Ryga

8,11

7,50

1,35

Šaltinis: NASDAQ OMX

“Jei bendra tendencija laikysis, verta pradėti laukti sugrįžtant ir užsienio investuotojų”, - svarstė M.Dubnikovas. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka zicijas. Dėl to ir vakarykštis indekso kilimas buvo nedidelis. Šiaip ar taip, sausio 3-iąją Vilniuje daugiau akcijų brango, negu pigo.

Naujienų srautas Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia investuotojus palepino maloniomis bendrovių naujienomis.

M.Dubnikovas išskiria Naujųjų išvakarėse paskelbtą “Aprangos” prane-

“Kai kas Baltijos rinką jau bandė nurašyti, tačiau prekyba parodė, kad tai daryti dar ankstoka.”

Baltijos rinka yra tiesiogiai veikiama pasaulio, tad trečiadienį ir šio regiono biržose vyravo pakili nuotaika. Prekybos pabaigoje paaiškėjo, kad Talino biržos indeksas pakilo net 2,5 procentinio punkto, Vilniaus - 2, o Rygos - 1. Kaip paprastai, vangesnė prekyba buvo Latvijoje.

Vilniuje trečiadienį brango beveik visos akcijos, tad, anot M.Dubnikovo, visiškai normalu, kad kai kurių bendrovių, ypač mėgstamų investuotojų, akcijų kursas ketvirtadienį grįžo beveik į pirmines po-

147

Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau, negu reikia

“Kai kas Baltijos rinką jau bandė nurašyti, tačiau prekyba trečiadienį ir ketvirtadienį parodė, kad tai daryti dar ankstoka”, - LŽ sakė Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas.

Investuotojams išties įspūdingas buvo trečiadienis, pirmoji šių metų biržos prekybos diena. Pirmiausia euforija pagavo biržos prekiautojus Jungtinėse Valstijose - sulaukta žinių apie JAV politikų pasiektą kompromisą, dėl kurio bus išvengta valstybės biudžeto apkarpymų, ir šią informaciją lydinčių kitų investuotojams malonių naujienų. Vėliau geros nuotaikos pasklido ir Europos biržose. Labiausiai akcijos brango daugiausia problemų turinčiose šalyse - Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

Tonomis Litais, mln.

2011 metai

šimą apie įmonės veiklos rezultatus, kurie 4 proc. viršijo ikikrizinius. Šios bendrovės akcijų kaina nuo praėjusių metų pradžios pakilo daugiau kaip 40 procentų. “Manau, staigus “Aprangos” akcijų brangimas susijęs su investuotojų noru pasiimti per metus uždirbtą pelną, o ketvirtadienį stebėtas nedidelis šių akcijų kurso kritimas buvo korekcija”, - LŽ komentavo SEB banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Arvydas Jacikevičius.

Gerų naujienų metų sandūroje pažėrė ir kitos bendrovės. Antai Panevėžio statybos trestas paskelbė

apie jam taikytų laikinų apsaugos priemonių panaikinimą (teismo sprendimu keletą mėnesių įmonės sąskaitoje buvo areštuota 12 mln. litų). Šiek tiek anksčiau apie gerus metų rezultatus pranešė TEO LT. Bendrovės akcijos per metus pabrango beveik trečdaliu, tad, anot M.Dubnikovo, investuotojai gali pagrįstai tikėtis dividendų.

Vakar daugiausia sudaryta “City Service” akcijų pirkimo ir pardavimo sandorių. Baigiantis prekybai buvo pasirašyti 88 sandoriai už daugiau kaip pusę milijono litų. A.Jacikevičius tokį aktyvumą aiškina šios bendrovės paskelbtu pranešimu apie tai, kad ji įsigijo Lenkijos įmonę “Zespol Zarzadcow Nieruchomosci”, ir planus patekti į Varšuvos biržos sąrašą. Be to, “City Service” vadovai nedviprasmiškai užsiminė, jog Lenkijoje gali būti perkama ir daugiau bendrovių.

Pirmauja Talinas Pasak M.Dubnikovo, Baltijos rinkoje neabejotinai pirmauja Talinas.

Estijos biržos indeksas dažnai būna aukščiausias, o apyvarta - didžiausia.

Pavyzdžiui, sausio 2-ąją Talino biržos apyvarta buvo trigubai didesnė negu Vilniaus ir 20 kartų didesnė negu Rygos. Tiesa, vakar Lietuvos

biržos atsilikimas buvo mažesnis: 15 val. Taline akcijų parduota už 3,1 mln. litų, Vilniuje - už 2,2 mln. litų, o Rygoje - už 0,2 mln. litų.

Kaip teigė M.Dubnikovas, Talino birža Baltijos rinkoje yra išskirtinė tuo, kad iš jos nebuvo visiškai pasitraukę užsienio investuotojai.

Pagal valstybės skolos lygį Estija yra ES lyderė, todėl mažiau nukentėjo nuo pasaulinės ekonomikos recesijos. “Investuotojams imponuoja ir tai, kad Estija vienintelė Baltijos regione turi įsivedusi bendrą Europos valiutą”, - pridūrė makleris. Pasak jo, nesunku paaiškinti ir tai, kodėl Estijos biržos indeksai paprastai būna aukštesni negu Vilniaus ir Rygos. “Talino biržos sąraše yra mažai bendrovių, jų akcijos likvidesnės, o, pavyzdžiui, Vilniaus biržoje esama nemažai tokių įmonių, kurios gal ir pačios nežino, ką čia veikia. Lietuvos biržoje yra gana daug valstybės valdomų bendrovių. Jų akcijų siūloma mažai, apyvarta menka, todėl net ir vykstant aktyvesnei kitų įmonių akcijų prekybai indeksą “apglaisto” pasyvios bendrovės”, - dėstė M.Dubnikovas.

Nors šių metų pradžia vertybinių popierių rinkoms įspūdinga, LŽ pašnekovų nuomone, mažai tikėtina, kad euforija truks ilgai. Tokių vilčių neskatina ir lėtas Europos ekonomikos atsigavimas. “Indeksas kasdien tikrai neaugs po kelis procentus, bet jei bendra tendencija laikysis, neabejotinai verta pradėti laukti sugrįžtant ir užsienio investuotojų”, - svarstė M.Dubnikovas.

“Dar sunku spręsti, kiek truks pakili nuotaika Baltijos biržose, nes madas jose diktuoja pasaulio rinkos”, - pritarė A.Jacikevičius.

•

Natūralaus medaus ir kitų jo produktų didmenine prekyba užsiimančios Kauno bendrovės “Lietuviškas medus” direktorius Tautvydas Bloznelis LŽ sakė, kad praėjusieji metai bendrovei buvo geri. “Todėl, kad pernai medaus kainos krito ir pirkimas buvo didesnis”, - paaiškino jis.

“Lietuviškas medus” superka medų iš daugelio šalies bitynų, per metus - apie 300-350 tonų, vėliau jį urmu parduoda. Apie 80 proc.

Lietuvoje supirkto medaus bendrovė eksportuoja į Vokietiją, Prancūziją, Skandinavijos šalis. Tik nedidelė dalis tiekiama krašto prekybos centrams. Pasak bendrovės vadovo, lietuviškas medus Vakaruose vertinamas dėl kokybės, jis sėkmingai konkuruoja su pigesniu kinišku.

•

Trumpai DERĖSIS DĖL DUJŲ Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog Vyriausybės ir Rusijos dujų koncerno “Gazprom” derybos dėl dujų kainų Lietuvai turėtų prasidėti sausio mėnesį.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius teigė, jog Lietuva iš vienintelio dujų tiekėjo “Gazprom” sieks konkurencingos dujų kainos. Jis neatskleidė, kada numatomas susitikimas su “Gazprom” atstovais. J.Neverovičius pabrėžė, jog suskystintų gamtinių dujų terminalas ir toliau išlieka naujos Vyriausybės prioritetu, neplanuojama jokių pakeitimų - jis turės pradėti veikti 2014 metų pabaigoje. A.Butkevičius pareiškė, kad gruodžio pabaigoje jau įvyko vieno “Gazprom” vadovų ir Lietuvos energetikos ministro susitikimas. Ilgalaikė “Gazprom” ir “Lietuvos dujų” sutartis dėl dujų tiekimo galioja iki 2015 metų pradžios, o kiekvienų metų pabaigoje šalys pasirašo sutarties priedą, kuriame nustatomi konkretūs dujų pirkimo kiekiai ir kainos vieniems metams. A.Butkevičius anksčiau minėjo, kad Lietuva norėtų maždaug penktadaliu pigesnių dujų.

LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 1 DB svaras sterlingų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų

3,4528 2,6284 +1,0615% 3,0527 +0,5995% 2,8534 -0,0911% 4,2187 +1,0619% 4,2645 +0,4877% 3,0165 +1,1537% 1,7481 +1,1155% 4,9462 -0,0303% 4,7216 +0,2160% 8,4828 -0,1179% 8,6961 +1,0694% 4,0371 +0,1239% 1,4758 +0,8944% 3,2692 +1,1868% 2013 01 04, LB

12

2013 01 04 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

Ūkininkas rado vietosdrambliažolėms tinėmis valdymo sistemomis, moderniais purkštuvais ir kitokiais padargais.

A.Stonkus įsitikinęs, kad ekonomiškiau pirkti brangią, bet patikimą vakarietišką techniką, negu daug pigesnius rusiškus ar baltarusiškus traktorius ir nuolat juos remontuoti. Dalis technikos įsigyta gavus ES fondų paramos, dalis - savo lėšomis. “Tačiau ne veltui sakoma, kad lazda turi du galus. Pradėjus teikti ES paramą technikos kaina pakilo kaip ant mielių - kas anksčiau kainavo keletą tūkstančių litų, dabar kainuoja milijonus”, - apgailestavo A.Stonkus.

PRANAS SATKUS

Maždaug 5 tūkst. hektarų žemės prie Šakių rajono Žvirgždaičių kaimo valdanti Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė (AĮ) - didžiausias Suvalkijoje augalininkystės ūkis, garsėjantis ne tik pavyzdinga tvarka, gerais derliais, bet ir naujovėmis.

“Naujuosius metus pradėsime kupini rūpesčių. Tačiau nuotaika nebloga, nes darbo netrūksta nei mums, nei kitiems įmonės žmonėms, o tai šiais laikais svarbiausia”, - taip LŽ praėjusią savaitę sakė L.Stonkuvienės AĮ valdytojas Algimantas Stonkus.

Daugiausia įmonės ūkyje auginama javų - žieminių ir vasarinių. 2012 metais jų čia siūravo apie 2500 hektarų. Pamėgo Stonkai auginti ir kukurūzus, pernai jiems skyrė didelius plotus (1150 ha). A.Stonkus neslepia neatsitiktinai pasirinkęs šią kultūrą. Kukurūzai nėra tokie lepūs kaip javai, jiems auginti nereikia daug chemijos.

Tiesa, pernykštis kukurūzų derlius buvo maždaug trečdaliu prastesnis negu užpernykštis. Matyt, šiems saulę mėgstantiems augalams nepatiko vėsi ir lietinga vasara. Tačiau ir tokiomis sąlygomis iš hektaro pavyko gauti maždaug 8 tonas kukurūzų.

O javų ūkyje buvo prikulta vidutiniškai 7 tonos iš hektaro. 1993 metais, kai Stonkai pradėjo savarankiškai ūkininkauti, prikuldavo jų tik po 44,5 tonos.

Pamėgo skystąsias trąšas Tačiau A.Stonkus neskuba džiaugtis. “Daug kas Lietuvoje sakė - rekordinis derlius, bet aš jo nevadinčiau išskirtiniu. Paprasčiausiai po poros blogų metų praėjusieji buvo šiek tiek geresni, todėl žmonės ir apsidžiaugė”, - kalbėjo ūkininkas.

Pajamų Stonkų įmonėje 2012-aisiais gauta daugiau negu 2011 metais, tačiau savininkai tikina, kad didelio pelno nėra, nes, kaip minėta, ne visiems pasėliams vasara buvo palanki. “Bet bankrutuoti nereikės.

Tikri ūkininkai privalo išsilaikyti, jiems nėra kur trauktis”, - juokavo pašnekovas.

Kiekvienas ūkininkas žino: be trąšų gero derliaus nebus. Stonkų ūkyje jau prieš keletą metų dauguma pasėlių pradėti tręšti skystosiomis UAB “Agrochema” trąšomis, taip daryta ir

Augins drambliažoles

A.Stonkus tvirtina esąs atsargus, tačiau naujovių nevengia. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka pernai. Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universiteto profesorius Gvidas Šidlauskas pritaria tokiam šių Suvalkijos ūkininkų pasirinkimui. Pasak mokslininko, skystosios trąšos “Lyderis Amino plius” ir kitos yra daug pranašesnės negu tradicinės biriosios. “Šios trąšos labai efektyvios, nes augalai jas greitai ir gerai pasisavina. Dėl to ir tręšimo savikaina nėra labai didelė”, - aiškino profesorius.

G.Šidlauskas įsitikinęs, kad mūsų klimato sąlygomis maždaug pusė derliaus priklauso nuo gamtos malonės, t. y. nuo to, kokie buvo orai, o kita pusė - nuo ūkininko profesionalumo. “Tie ūkininkai, kurie bręstančius javus maitino skystosiomis trąšomis, laimėjo”, - pabrėžė mokslininkas. Tokias trąšas patogu naudoti ir kalvoto reljefo laukuose, ir netoli vandens telkinių, nes jos yra ekologiškesnės už tradicines.

Prie ūkio vairo - savi L.Stonkuvienės AĮ galima vadinti ir šeimos ūkiu. Jame, be savininkų Laimos ir Aleksandro, darbuojasi ir

sutuoktinių sūnūs Darius bei Jaunius, taip pat marčios Lina ir Laura.

“Jaunius yra vyriausiasis agronomas, Darius - technikos direktorius. Viena marti dirba mano patarėja, kita šiuo metu augina mažą vaikutį. Teoriškai jokių pareigų įmonėje negali eiti tik mano žmona, mat Lietuvos įstatymai draudžia savininkui dirbti

rovė (ŽŪB). Stonkai tapo jos pajininkais, vėliau įsteigė savo AĮ ir įsigijo vakarietiškos technikos. Ilgainiui dauguma ŽŪB dirbusių žmonių perėjo į L.Stonkuvienės AĮ. Taigi dabar čia pluša apie 70 žmonių, dar įdarbinama apie 20 sezoninių darbininkų. Šiame ūkyje galima išvysti ir vokiečių bei kitų Vakarų šalių specia-

Maždaug pusė derliaus priklauso nuo gamtos malonės, o kita pusė - nuo ūkininko profesionalumo. savo įmonėje. Laima tvarko įmonės finansus, tik už tai negauna nė cento atlyginimo”, - pasakojo A.Stonkus. Jo specialybė - žemės ūkio inžinierius, o žmona turi agronomo diplomą. Abu sūnūs taip pat pasirinko žemdirbio profesijas.

Stonkų šeimos ūkio pradžia - 1992 metai, kai vietoj Žvirgždaičių kolūkio, kuriam vadovavo A.Stonkus, buvo įkurta Nenupės žemės ūkio bend-

listų - jie konsultuoja, kaip prižiūrėti vakarietišką techniką, kurios Stonkų AĮ vis daugėja. Pirmą užsienietišką traktorių įmonės savininkai nupirko dar 1995 metais, kai tokia technika Lietuvoje buvo naujiena.

O 2012 metais, pasak A.Stonkaus, į vakarietiškas žemės ūkio mašinas investuota daugiau kaip 8 mln. litų.

Dabar AĮ gali didžiuotis galingais “John Deere” traktoriais su automa-

Parėmus ES fondams Stonkų ūkyje buvo pastatytas modernus grūdų centras, kuriame yra elevatorius, iškrovimo ir pakrovimo terminalai, džiovykla bei laboratorija. Išvydę palydovinėmis sistemomis valdomus traktorius ir kitokius šių dienų stebuklus, daugelis AĮ svečių mano, kad ūkininkai - labai drąsūs naujovėms. Tačiau 59 metų A.Stonkus vadina save atsargiu suvalkiečiu, kuris, kaip sakoma, devynis kartus pamatuoja ir tik tada kerpa. “Niekada nereikia daryti staigių judesių - auginti daug naujų veislių javų ir imtis panašių dalykų. Mes naujoves išbandome palengva, kol nusprendžiame griebtis jų iš peties”, - dėstė ūkininkas. Šiemet Stonkų ūkyje elektros energiją pradės gaminti 6 saulės elektrinės po 30 kilovatų (viena jau baigta, kitos statomos). Kita naujovė - gabalas Stonkų žemės užsėtas miskantais. Ši didelė žolė dar vadinama drambliažole. “Bandymų plotelis sudygo ir labai gražiai atrodo. Po 2-3 metų turėsime sėklų, kuriomis galėsime apsėti bent pusantro šimto hektarų”, - svarstė A.Stonkus.

Dotnuvos žemdirbystės institute atliekami tyrimai parodė, kad vadinamąsias drambliažoles, pietinių kraštų augalus, galima sėkmingai auginti ir mūsų klimato sąlygomis.

Jos išdygsta pavasarį ir per vasarą išaugina net 3,5 metro aukščio bambukus primenančius stiebus su ilgais siaurais lapais. Rudenį lapai nukrinta, o pavasariop sudžiūvę stiebai nušienaujami - tai puikus biokuras. Pavasarį drambliažolės vėl atželia. Taip kasmet iki 20 metų galima nuimti derlių. Vėliau pasėlius reikia atnaujinti.

•

GMO pėdsakai dingo kaip į vandenį Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), pranešusi apie pirmą kartą Lietuvoje aptiktą genetinės modifikacijos pėdsaką vieno Pakruojo rajono ūkininko rapsų derliuje, pritilo.

Praėjusių metų rudenį žiniasklaida pranešė, kad VAT, kuri yra atsakinga už šalyje auginamų augalų fitosanitarinę kontrolę ir genetiškai modifikuotų (GMO) augalų auginimo kontrolę, Lietuvoje užaugintų rapsų sėklose aptiko genetinės modifikacijos pėdsakų. Per dešimt pastarųjų stebėjimo metų GMO pėdsakas rapsų mėginyje rastas pirmą kartą.

“Rugsėjo ir spalio mėnesiais VAT regioninių skyrių specialistai pagal kasmet vykdomą genetiškai modifikuotų augalų rizikos kultūrų pasė-

lių stebėsenos programą paėmė 25 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti. Daugiausia jų buvo paimta iš Šiaurės Lietuvos ūkių. Ištyrus mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, viename jų aptikta genetiškai modifikuotų rapsų GT73 pėdsakų.

triukšmą sukėlęs mėginys Pakruojo rajone buvo paimtas iš derlių vežančio automobilio, kuriuo prieš tai galėjo būti gabenami pašarai su genetiškai modifikuotais baltymais. “Pašarų, kuriuose yra iki 0,9 proc. genetinės modifikacijos, nedraudžiama įsivežti ir naudoti. Minėtame mėginyje buvo

Per dešimt pastarųjų stebėjimo metų GMO pėdsakas rapsų mėginyje rastas pirmą kartą. Šiuo metu tarnybos specialistai toliau tiria įvykį. Apie rezultatus ir išvadas bus informuojama”, - praėjusių metų rudenį skelbė VAT.

Teks palaukti, kol sudygs Tačiau dabar šios tarnybos specialistai kalba santūriau. Pasak VAT direktoriaus Evaldo Zigmo Čijausko,

nustatyta tik 0,33 proc. genetinės modifikacijos”, - aiškino VAT vadovas.

Jis taip pat sakė, kad tarnyba įtartinus Pakruojo rajono laukus tikrins pavasarį. “Kai išdygs dirvoje pasilikusios rapsų sėklos, jas ištirsime”, - pridūrė E.Z.Čijauskas. VAT jau pateikė Aplinkos ministerijai (AM) planą 2013 metais 5 km spinduliu nuo įtariamo lauko

augusių rapsų plotuose imti mėginius.

VAT vadovas džiaugėsi, kad šis skandalas padėjo gauti daugiau lėšų GMO tyrimams. Tačiau, E.Z.Čijausko teigimu, ūkininkai ir patys turėtų pasirūpinti, kad jų sėjamos sėklos būtų ištirtos, ar neturi GMO pėdsakų.

“Jau seniai skambiname varpais, kad ūkininkai mums duotų ištirti įsivežamas sėklas”, - sakė jis.

Atsargumo politika nepakankama užkarda?

Kaip teigė AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėja Odeta Pivorienė, ši ministerija nėra išdavusi jokio leidimo ar sutikimo išleisti į aplinką nors vieną GMO. “Lietuva laikosi atsargumo politikos ir ši nuostata jau daug metų nesikeičia”, - pabrėžė O.Pivorienė.

GMO kontrolę Lietuvoje vykdo AM, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o kad GMO nepatektų į mūsų šalį, pasienyje stebi VAT. Tačiau kai kurie aplinkosaugininkai įsitikinę, jog GMO, kad ir kokios būtų užkardos, prasiskverbia į Lietuvos rinką. Pasak gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus, pasėlių ir maisto kontrolė mūsų šalyje nepakankama. “Jeigu kas nors manęs paklaustų, kas Lietuvoje yra atsakingas už sveiko maisto politikos formavimą, nežinočiau, ką atsakyti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsakinga už kontrolę, o Sveikatos ministerija tik perrašo iš Briuselio nuleistas direktyvas”, - portale Gmo.lt rašo A.Gaidamavičius.

•

LŽ

2013 01 04 Lietuvos žinios

Sportas

13

Olimpinis ledas šokėjams vėl trūkinėja sprendimo, tačiau žmogiškai labai palaikau šią porą ir labai norėčiau, kad I.Tobias būtų suteikta Lietuvos pilietybė. Mūsų sporto labui”, - pažymėjo D.Gudzinevičiūtė.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Vakar paviešinta žinia, jog Pilietybės reikalų komisija siūlo nesuteikti Lietuvos pilietybės ledo šokėjai iš JAV, ko gero, nuliūdino ne tik elitinį Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno duetą, bet ir daugybę jų talento gerbėjų.

Tiki svajone Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė praėjusį antradienį “Lietuvos žinioms” prisipažino, kad po Isabellos apsilankymo prezidentūroje ji kalbėjosi su Pilietybės komisijos pirmininkės pavaduotoja: “Ji pripažino, kad mergina jai pasirodė labai protinga ir charizmatiška.

Beje, Isabella studijuoja literatūrą Harvardo universitete, su ja labai įdomu kalbėti visomis temomis.

Dabar belieka laukti. I.Tobias labai nerimauja laukdama sprendimo, nes viską daro labai nuoširdžiai: kalbos mokosi tris kartus per savaitę ir mūsų krašto istorija labai domisi.

Ji nuostabi visais atžvilgiais. O Deividą laikyčiau pavyzdžiu visiems jauniesiems mūsų sportininkams - jis jau antrą olimpinį ciklą nenuleidžia rankų ir tiki, kad vis tiek šoks olimpiadoje su Lietuvos vėliava.”

Tiesa, šiuo metu pora treniruojasi už Atlanto - ten rengiasi sausio 21-27 dienomis Zagrebe vyksiančiam Europos dailiojo čiuožimo čempionatui, kuriame kovos ir dėl kelialapio į 2014-ųjų žiemos olimpiadą Sočyje. Dueto viltys dar nežlugo, nes lemiamą žodį netrukus tars Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Norėdamos išgirsti sporto visuomenės atstovų vertinimą “Lietuvos žinios” išklausė trijų vadovų nuomonę.

Jokių sentimentų Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis be užuolankų pareiškė esąs nuolankus Lietuvos įstatymų ir Konstitucijos tarnas: “Manau, turime elgtis taip, kaip numatyta Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Esu valstybinės institucijos vadovas ir šiuo atveju jokių sentimentų neturiu. D.Stagniūnas pirmiausia čiuožė su viena mergina, dabar čiuožia su kita. Anksčiau pageidavo, kad vienai jo partnerei būtų suteikta pilietybė. Dabar jis čiuožia jau su kita. Supraskite: jei kas nors nepasiseka, pavyzdžiui, partnerė, kuriai, tarkime, buvo suteikta Lietuvos pilietybė, patiria traumą, vadinasi, ir naujajai partnerei reikės suteikti pilietybę. Emociškai lyg ir viskas suprantama. Tačiau Konstitucija ir įstatymai pilietybės suteikimo procese KKSD nenumato jokio tarpininkavimo. Yra įstatymai ir privalu juos gerbti.”

Paklaustas, ar galėtų į šią problemą pažvelgti ne kaip politikas ar valdininkas, o tik kaip sporto visuomenės atstovas, K.Rimšelis nesutriko. “Mes negalime taip žiūrėti. Aš visuomet nagrinėju tuos klausimus, kurie man priklauso.

Jei tai nėra Sporto departamento kompetencija, tas nagrinėjimas yra niekinis.

Mums neduota tarpininkavimo teisė, tad jei pažeistume ją, iš mūsų pasišaipytų. Aš Pilietybės komisijos sprendimų nekvestionuoju. Kaip nekvestionuoju ir teismų sprendimų - aš juos vykdau.

Dabar pasakysiu grynai emociškai, kad nemanytumėt, jog ne su žmogumi kalbėjote. Aš, kaip Sporto departamento direktorius, labai apgailestauju, jog tokio lygio sportininkių kaip I.Tobias neatsiranda Lietuvoje, kad galėtų mūsų šaliai atstovauti olimpiadoje. Jei įstatymuose būtų bent kokia užuomina, kad Sporto departamentas galėtų reikšti poziciją pilietybės klausimu, mes, įvertinę visas aplinkybes, ją suformuotume ir pa-

Taip arba ne D.Stagniūnas ir I.Tobias gali būti priversti pasukti į skirtingas puses, taip ir nepasiekę didžiojo tikslo.

Romo Jurgaičio nuotrauka

teiktume. Dabar negalime to padaryti, tad gerbiu Pilietybės komisijos sprendimą. Jei vadovautumėmės tik emocijo-

K.Rimšelis: “Tikrai norėčiau, kad D.Stagniūnas su I.Tobias šoktų olimpiadoje. Tačiau reikia gerbti įstatymus.” mis, niekur nenueitume. Nemanau, kad valstybė turėtų įsigyti sportininkų. Tačiau viską suprantu. Tikrai norėčiau, kad D.Stagniūnas su I.Tobias šoktų olimpiadoje. Aš daug ko norėčiau. Ir jūs gi daug norėtumėte, bet ne viską turite. Tačiau reikia gerbti įstatymus, antraip bus palaida bala. Puikiai prisimename krepšininkę amerikietę Katie Douglas, kuri irgi norėjo atstovauti Lietuvai. Neabejoju, kad jos indėlis būtų buvęs didžiulis, deja, jos atžvilgiu pilietybės klausimas išspręstas neigiamai. Girdėjau per televiziją žodžius: “Myliu Stagniūną ir myliu Lietuvą.” Jei jau pabrėžiate, jog pavienio sportininko negalima lyginti su pora, tai, manau, šis duetas gali kitaip išspręsti meilės klausimą”, - štai po tokio netikėto pasiūlymo LŽ padėkojo KKSD vadovui už atvirumą.

Mūsų sporto labui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevi-

čiūtė I.Tobias pilietybės problemą komentavo vakar iš ryto, dar nežinodama Pilietybės reikalų komisijos sprendimo.

2000 metų Sidnėjaus olimpiados šaudymo čempionė situaciją vertino atsižvelgdama į sportininkų ir sporto aistruolių interesus.

“Rasti partnerę mūsų šalyje kol kas yra neįgyvendinama užduotis šioje sporto šakoje. Taigi pilietybės suteikimas I.Tobias turėtų didelę prasmę ir duotų naudos Lietuvos sportui. Kas yra ledo šokių pora, gali paaiškinti tik patys sportininkai. Kitose sporto šakose, kur kiekvienas atsako tik už save arba yra komandinio žaidimo atstovai, Lietuvoje turime pakankamai resursų. O štai ledo šokiai yra išimtis. Pirmiausia dėl to, kad abu partneriai turi atitikti vienas kitą kaip dvi obuolio puselės. Antra, ši šaka yra itin žiūrima ir itin matoma. Mano akimis - tai žiemos sporto šakų karalienė. Todėl turėti galimybę tokio aukšto lygio porą kaip I.Tobias ir D.Stagniūnas išvysti su Lietuvos vėliava Sočio olimpiadoje yra puiku. Juolab Isabella jau gana gerai kalba lietuviškai ir labai noriai mokosi mūsų kalbos. Amerikietės noras atstovauti mažai šaliai yra sveikintinas.

Būtų puiku, jei sprendžiant šį klausimą būtų į tai atsižvelgta, - aiškino D.Gudzinevičiūtė, o paklausta, kas šiuo metu finansuoja šį duetą, ji atsakė: - Už viską moka I.Tobias tėvai. Lietuvos indėlis labai kuklus. Jei I.Tobias būtų suteikta pilietybė, mums tai nebūtų finansinė našta. Tai būtų tik pliusai. Minusas yra vienintelis - šiuo metu nevienareikšmiš-

kai traktuojami Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl pilietybės suteikimo. Jei būtų pasakyta konkrečiai - negalima, tuomet viskas aišku. Bet jei yra suteikiama galimybė, reikia ieškoti būdų, kad ji būtų įgyvendinta.”

LTOK vadovė pakomentavo ir keistą reikalavimą JAV sportininkei integruotis Lietuvoje, kai pas mus aukščiausio lygio ledo šokių atstovams nėra tinkamų sąlygų treniruotis.

“Daugelis mūsų aukščiausio lygio sportininkų treniruojasi užsienyje. Ne tik dėl to, kad turime prastas bazes.

Ketvirtadienį išplatintas pranešimas, jog Pilietybės reikalų komisija siūlo prezidentei D.Grybauskaitei nesuteikti Lietuvos pilietybės ledo šokių atstovei amerikietei I.Tobias.

Komisija su I.Tobias prezidentūroje buvo susitikusi pernai gruodžio 20-ąją.

Pasak Pilietybės komisijos pirmininkės, prezidentės patarėjos Indrės Pukanasytės, Pilietybės įstatymas reikalauja dviejų kriterijų atitikimo - ypatingų nuopelnų Lietuvai ir integravimosi į Lietuvos visuomenę. Komisijos nuomone, I.Tobias neatitinka nė vieno šių kriterijų, dėl to nuspręsta siūlyti prezidentei nepatenkinti sportininkės prašymo. Komisijos siūlymas yra rekomendacinis.

D.Gudzinevičiūtė: “Rasti partnerę mūsų šalyje kol kas yra neįgyvendinama užduotis ledo šokiuose. Taigi pilietybės suteikimas I.Tobias duotų daug naudos Lietuvos sportui.”

Net ir turintieji geras sąlygas čia vyksta į užsienį, kad pakeistų bazes. Tai yra normali praktika, nes negali visą laiką treniruotis vienoje vietoje. Tai nepadeda didėti meistriškumui. Mūsų ledo šokių porai užsienyje yra kitos galimybės, kiti treneriai. Todėl tai neturėtų būti svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl sportininko pilietybės. Šiuo atveju juk jie abu treniruojasi užsienyje, tad kaip galima reikalauti, kad Deivido partnerė šoktų Lietuvoje. Juolab Deividas su savo šviesaus atminimo mama jau ne vienus metus gyveno Amerikoje. Aš negaliu ginčyti Konstitucinio Teismo

Tik trečius metus kartu šokantys I.Tobias ir D.Stagniūnas pernai Europos dailiojo čiuožimo čempionate iškovojo 9 vietą. Duetas nuolat pabrėžia, kad svarbiausias jų tikslas - čiuožti Sočio olimpiadoje. Ar ledo šokių duetui bus uždegta žalia šviesa, turėtų paaiškėti jau šį mėnesį.

2009 metais prezidentė D.Grybauskaitė nesuteikė Lietuvos pilietybės išimties tvarka tuometei D.Stagniūno partnerei amerikietei Katherine Leigh Copely. Pilietybė nesuteikta atsižvelgiant į dvi Pilietybės komisijos rekomendacijas, neva pilietybės suteikimas prieštarautų Konstitucijai ir įstatymams.

•

Joanas Plaza: “Dabar mūsų laikas” SAULIUS RAMOŠKA

Prieš savaitę pirmas Eurolygos TOP 16 etapo rungtynes Atėnų “Panathinaikos” ekipai pralaimėję Kauno “Žalgirio” krepšininkai šiandien savo arenoje pasirengę sportinį pyktį išlieti ant Malagos “Unicajos”.

“Dabar mūsų laikas ir jei jo tinkamai neišnaudosime, galime turėti problemų”, - tokiais žodžiais šiandienos dvikovai (jos pradžia 19.45 val.) auklėtinius nuteikinėjo “Žalgirio” vy-

riausiasis treneris Joanas Plaza.

Jis pripažino, kad dėl apmaudžios nesėkmės per pirmas TOP 16 etapo E grupės rungtynes Atėnuose (66:67) yra patys kalti, todėl šiandien “Žalgirio” arenoje jo vadovaujama komanda stengsis nekartoti klaidų, juolab “Unicaja” turi puikių snaiperių ir vieną aukščiausių bei galingiausių priekinių linijų Eurolygoje. Ne veltui šis Ispanijos klubas turnyre geriausiai kovoja dėl atšokusių kamuolių (vid. 37,1).

“Gerai pažįstu šią komandą. Tai talentinga galinga ekipa, tačiau mes stengsimės demonstruoti geriausią gynybą ir

neleisti jiems jaustis patogiai”, - teigė kelis šios ekipos žaidėjus anksčiau Ispanijos ekipose treniravęs J.Plaza. Šį sezoną “Unicajos” vairą perėmė specialistas iš Kroatijos Jasminas Repeša. Iš praėjusio sezono komandoje liko tik du krepšininkai, tačiau Eurolygoje Ispanijos klubas parodė nagus, iš 11 rungtynių laimėdamas net devynerias.

Tiesa, Ispanijos pirmenybėse “Unicaja” kol kas stringa - 8 pergalės, 7 pralaimėjimai ir 10 vieta. Pralaimėjimą “Žalgirio” varžovai patyrė ir praėjusio turo rungtynėse - juos 82:64 nugalėjo Valensijos “Valencia Basket” krepšininkai.

“Unicajos” komandoje nėra ryškių lyderių. Net keturi žaidėjai vidutiniškai renka 10-11 taškų. Tai - amerikiečiai Earlas Calloway ir Marcusas Williamsas bei kroatai Krunoslavas Simonas ir Luka Žoričius. Puikiai į jų gretas įsiliejo po Eurolygos reguliariojo sezono iš “Panathinaikos” persikėlęs 35 metų 203 cm ūgio amerikietis Andy Panko.

TOP 16 varžybas Malagos krepšininkai pradėjo sunkiai išvargdami pergalę prieš Bambergo “Brose Baskets” 85:82. “Unicajos” naujokas A.Panko per šį susitikimą pelnė 16 taškų ir atkovojo 7 kamuolius.

Tarp vasarą palikusiųjų “Unicają” yra ir “Žalgirio” amerikietis Tremmellas Dardenas. Jam teko rungtyniauti drauge su aukštaūgiais L.Žoričiumi ir Augusto Lima - vieninteliais likusiais komandoje iš 2011-2012 metų “Unicajos” sudėties. “Žinau, kad tikrai galime kovoti su “Unicaja”. Žaisime namie - vien dėl šios priežasties turime būti susitelkę. Mums taip pat labai svarbu, kad arena būtų sausakimša”, - milžiniško aistruolių palaikymo šiandien tikisi “Žalgirio” vyriausiasis treneris J.Plaza.

•

14

2013 01 04 Lietuvos žinios

Kelionės

Dubajus: žvilgsnis į kitokį pasaulį Apie Dubajų seniai kuriamos vaizduotę audrinančios legendos. Šiuo prie Persijos įlankos įkurdintu miestu vieni žavisi, kiti jo nemėgsta, nekenčia, tačiau abejingų dykumos miestas nepalieka - šis Artimųjų Rytų šedevras yra unikalus.

VAIDAS MIKAITIS

I

š paprasto dykumos miestelio, kuriame pailsėti ir pagirdyti kupranugarius kadaise stabtelėdavo pirkliai, Dubajus tapo galingu megapoliu. Šiandien jis yra vienas iš septynių miestų, sudarančių Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) valstybę, svarbiausias Artimųjų Rytų verslo ir kultūros centras, seniai aplenkęs sostinę Abu Dabį.

Naftos turtingo Dubajaus vadovų ambicijos nekinta: visur ir visada būti nepralenkiamiems. Kad ir kas pasaulyje ką nors sumanytų ar pastatytų, Dubajus tai darys aukščiau, stipriau, brangiau, prašmatniau. Nėra kito tokio miesto, kuris plėstųsi taip sparčiai.

JAE - musulmoniška valstybė, tačiau Dubajus yra liberaliausia jos vieta, tarsi valstybė valstybėje. Turistai į Dubajų vyksta apsipirkti, pramogauti, linksmintis ir net slidinėti.

Slidinėjimas dykumoje? Dubajus gali pasiūlyti net tai.

Rudenį skrydžiai brangsta Į Dubajų skridome lapkritį, bene geriausiu laiku ten vykti. Paprastai čia būna apie 30 laipsnių Celsijaus temperatūra, o vasaros karščio - per 40 laipsnių - neįmanoma ištverti. Vietiniai arabai skrenda vasaroti kiek šiauriau, tarkime, į Turkiją ar Libaną.

Vienintelis lapkričio minusas - anksti temsta, todėl negali ilgėliau pagulėti paplūdimyje. Kita vertus, lieka daugiau laiko grožėtis blizgančiu miestu, kuris sutemus dar įspūdingesnis. Į Dubajų skraidina daugelis avialinijų, yra iš ko rinktis, nors rudenį ar žiemą skrydžiai brangsta. Mes rinkomės geriausias 2012 metų Europos avialinijas “Turkish Airlines”, kurios skraidino į Dubajų per Stambulą iš Rygos. Nors jų planuose jau ir Vilnius, kol kas tenka važiuoti į Rygą.

Nusileidęs Dubajuje gali susipainioti, kur atvykęs: atrodo, kad tai ne arabų šalis, o kokia nors Indija ar Filipinai. Nors pasus tikrina išdidūs, nacionalinius drabužius vilkintys arabai, mieste atskirti vietinius nėra paprasta. Dubajus - tautų katilas, net 80 proc. miesto gyventojų yra atvykėliai. Indai, pakistaniečiai, filipiniečiai, egiptiečiai ir kitų tautybių atstovai kuria savo gyvenimą Dubajuje,

Nėra pasaulyje miesto, kuris plėstųsi taip sparčiai kaip Dubajus. / Vaido Mikaičio nuotraukos kuriame nuolat trūksta darbo jėgos, mat JAE piliečiai imasi tik prestižinių gerai mokamų darbų, be to, vietinius stipriai remia valstybė. Tačiau ir atvykėliai statybininkai, vairuotojai, pardavėjai, virėjai, padavėjai uždirba tiek, kad grįžę atostogų į savo gimtuosius namus kur nors Bangladeše nesunkiai gali nusipirkti visą kaimą.

jie dirba geriau mokamus darbus, tokius kaip konsultantų, architektų ar inžinierių. Dubajaus kalba - anglų, arabų moka nedaugelis.

Privertė išsižioti Dubajaus pažinimas prasideda oro uoste, kuris atseit pribloškia prabanga, auksu ir patraukliomis kainomis.

Turbūt per daug tikėjausi. Pasaulyje

Dubajuje derėtų laikytis tam tikrų taisyklių: negerti alkoholio viešumoje, netriukšmauti, nekibti prie vietinių moterų.

Europiečių Dubajuje taip pat gausu, bet jie daugiausia turistai. Yra ir ten gyvenančiųjų, tačiau paprastai

Prabangus nacionalinis drabužis tiko ir lietuvaitei.

yra tikrai gerokai įspūdingesnių oro uostų, o ir kainos čia didesnės nei bet kur Dubajuje. Tačiau jau taksi važiuo-

damas į viešbutį supratau, kad atvykau į vietą, kuri akims poilsio neduos ir kaskart vers stebėtis. Pirmą ir didžiausią smūgį sudavė neseniai duris atvėręs aukščiausias pasaulio dangoraižis “Burj Khalifa” (829 m). Architektūros stebuklas privertė išsižioti, iš visų jėgų stengiantis jį akimis aprėpti. Aukštis gniaužė kvapą, vertė svarstyti, kaip šis gigantas buvo statomas ir kaip jis išvis laikosi. “Burj Khalifa” yra daugiau nei dvigubai aukštesnis už mūsų Vilniaus televizijos bokštą kartu su visa jo antena ir penkiskart aukštesnis nei tas aukštis, kuriame yra Vilniaus TV bokšto apžvalgos aikštelė.

Man “Burj Khalifa” dangoraižis buvo pats nuostabiausias Dubajaus įspūdis. Kiti aplink jį esantys išskirtinių formų ir dizaino, bet mažesni

dangoraižiai atrodė tarsi dviaukščiai namukai prieš šešiolikaaukštį.

Turistai gali pasikelti liftu į dangoraižį “Burj Khalifa”, tačiau tik į kiek daugiau nei pusės pastato aukštį, bet ir to užtenka pažvelgti į Artimųjų Rytų perlą iš viršaus. Bilietas į liftą kainuoja apie šimtą litų, reikia jį užsisakyti bent jau prieš dieną. To nepadarius gali tekti mokėti ir apie keturis šimtus litų.

Brangu ir prabangu Šalia “Burj Khalifa”, dirbtiniame “Burj Dubai” ežere, įrengti šokantys fontanai, aukščiausi pasaulyje, jų vandens stulpas šokteli iki 150 metrų. Fontanų šou rengiami tik vakarais, kas 30 minučių, jų stebėti renkasi minios žmonių.

Šokančių fontanų šou rengiami tik vakarais, į juos susirenka daugybė žmonių.

2013 01 04 Lietuvos žinios

15

Kelionės

Dar vienas stebuklėlis, kurį visi laiko Dubajaus sinonimu, - vienintelis pasaulyje 7 žvaigždučių viešbutis “Burj al Arab”, paprasčiau vadinamas “Bure”. Jis stovi dirbtinėje saloje ant Persijos įlankos kranto. Sakoma, kad europiečiai, parengę “Burės” statybos projektą, buvo įsitikinę, jog arabai jį atmes dėl per didelės kainos.

Tačiau jie projektą pagyrė, nustatė tik vieną minusą - projektas per paprastas. Paprašė pakoreguoti taip, kad viskas būtų dvigubai ar trigubai brangiau ir prabangiau.

Kad būtų išvengta žioplinėjančių turistų, į viešbutį įleidžiami tik turintieji išankstinę rezervaciją viešbučio restorane. Čia užtenka užsisakyti bent puodelį kavos, bet jo kaina gali siekti per šimtą litų.

Dar vienas modernaus Dubajaus simbolis - “Dubaj Marina” rajonas.

Tai viena daugiausia gyvenamų miesto vietų su dangų remiančiais dangoraižiais, prašmatniais viešbučiais, paplūdimiais, molais.

Bene kiekvienas esame girdėjęs ir apie garsiąją “Palmę”. Tai grupė palmės lapo formos dirbtinių salų, kurios irgi didžiausios pasaulyje. “Palmės” viršuje stovi viešbutis “Atlantis” su akvariumu. Į “Palmę” galima nukakti taksi arba specialiu traukinuku, tačiau nesilankydami akvariume didesnio efekto nepatirsite. Kita vertus, į “Palmę” turbūt geriausia žvelgti iš besileidžiančio lėktuvo.

Prireikia taksi Modernus Dubajus turi ir senamiestį Deiros rajone. Ten gausu parduotuvėlių ir užeigų, bet Dubajus nėra tipiškas arabų miestas su klaidžiais senamiesčiais. Norintiesiems pasinerti į musulmonišką pasaulį Dubajus nėra tinkamiausias pasirinkimas.

Susisiekimas Dubajuje kol kas ne pats geriausias. Nors per trejus metus buvo nutiestos dvi metro linijos, pagrindinė susisiekimo priemonė tebėra taksi. Naujutėlė 52 km ilgio raudonoji metro linija, jungianti “Dubai Marina” rajoną ir miesto senamiestį, eina išilgai jūros, tačiau nutolusi nuo jos per kelis kilometrus, todėl prie jūros greičiausiai teks keliauti taksi. Mūsų viešbutis buvo gal trys kilometrai nuo jūros, bet net nekilo minties apie malonų pasivaikščiojimą iki jos.

Nors degalai kainuoja centus, taksi nėra pigūs - jų paslaugos įkainotos panašiai kaip Lietuvoje. Derėtis su taksistais netenka, mokama pagal taksometro rodmenis, tad būti apgautam beveik nerealu. Kadangi taksistai yra atvykėliai, visi moka angliškai. Samdyti taksi geriausia prie prekybos centrų, ten visada laukiama klientų. Stabdant gatvėje kartais sunku rasti laisvą automobilį.

Mieste kursuoja ir autobusai, bet jie ne visur važiuoja, nėra punktualūs.

Dubajuje daug viešbučių, atitinkančių įnoringiausių keliautojų poreikius. Viešbučio darbuotojai paprastai iš kailio neriasi norėdami įtikti turistams.

Susiviliojome 110 litų vienam žmogui kainuojančia kelione į dykumą. Į kelių valandų išvyką įėjo pasivažinėjimas visureigiais dykumoje, jodinėjimas kupranugariu, mėgavimasis saulėlydžiu, vakarienė ir programa beduinų stovykloje.

Smagiausias malonumas - jūra Vis dėlto vienas smagiausių malonumų - žydra jūra ir smėlėti paplūdimiai. Šio gėrio išties netrūksta visuose JAE. Populiariausias Dubajuje “Jumeirah” paplūdimys. Puikus jausmas maudytis jūroje, degintis paplūdimyje garsiausių miesto viešbučių “Burės” ir “Jumeirah” - fone. Jūros vandens temperatūra žiemą nekrinta žemiau 22 laipsnių, o vasarą gali pakilti net iki 35 laipsnių Celsijaus.

Dubajus - savotiškas apsipirkimo

Vienintelis pasaulyje septynių žvaigždučių viešbutis “Burj al Arab”.

Didžiausias pasaulio dangoraižis “Burj Khalifa” - tikras architektūros stebuklas.

Dubajaus senamiesčio parduotuvėlėse turistai gerbiami.

Pramogos dykumoje pakeliui į beduinų stovyklą.

Dirbtinių salų viršuje stovi “Atlantis” viešbutis, kuriame įrengtas akvariumas.

sinonimas. Manoma, kad čia drabužiai, elektronika ir auksas - pigūs.

Man pasirodė, jog elektroninės įrangos kainos tikrai mažesnės negu Lietuvoje, tačiau kalbant apie drabužius ar ypač auksą kainos nestebino. Bet negalima paneigti, kad prekių įvairovė neapsakoma.

Vietų apsipirkti mieste daugybė.

(Mūsų “Akropolis” pagal dydį gal ir patektų į pirmą dvidešimtuką.) Žymiausias yra neseniai atidarytas “Dubai Mall” - tai didžiausias pasaulyje prekybos centras, jame tikrai nesunku paklysti.

“Mall of the Emirates” - antras pa-

Vakarų Europos ar JAV kainų. Vadinamojo greitojo maisto restorane galima pavalgyti už 10 eurų, o norintieji užkąsti pigiau gali nusi-

gal dydį prekybos centras Dubajuje.

Jame įrengta įspūdinga slidinėjimo trasa. Ten žmonės apsirengia žieminiais drabužiais, slidinėja, vaikai mė-

Dangoraižis “Burj Khalifa” privertė išsižioti, iš visų jėgų stengiantis jį akimis aprėpti. tosi dirbtinio sniego gniūžtėmis, lipdo besmegenius. Ir visa tai mieste dykumoje? Tai ne sapnas, tai Dubajus.

Reikia paisyti taisyklių Maisto kainos Dubajuje didesnės negu Lietuvoje, tačiau tikrai nesiekia

pirkti arabišką užkandį šavarmą ar falafelį. Jie kainuoja apie 10 litų. Parduotuvėse maistas taip pat šiek tiek brangesnis. Alkoholinių gėrimų galima nusipirkti tik viešbučiuose, o jų kaina yra gerokai didesnė nei mūsų krašte.

Turbūt daugiausia išlaidų Dubajuje pareikalaus viešbučiai. Pigių nakvynės vietų labai mažai, o ne brangiausio standartinio viešbučio dviviečio kambario kaina siekia 400 litų per parą.

Nors Dubajus laikomas vienu liberaliausių islamiškų miestų, kuriuose galioja ne tokios griežtos taisyklės kaip kitur musulmoniškose valstybės, vis dėlto derėtų paisyti tam tikrų taisyklių: negerti alkoholio viešumoje, netriukšmauti, padoriai elgtis, nekibti prie vietinių moterų ir panašiai. Už tokius pažeidimus turistui gali grėsti net įkalinimas. Jei šios taisyklės priimtinos, Dubajus tikrai nenuvils.

•

16

2013 01 04 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Mažosios plastikos paroda “Mainai”.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Reginos Donbrauskiatės Plotnikovos ir Klaipėdos “Gubojos” dailės studijoje auklėtinių tapybos darbų paroda “Aš ir tu kuriame kartu”.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda.

GALERIJA “ARKA” Vytauto Žirgulio tapybos paroda “Nebūtos istorijos” Tapybos paroda “Mėnulio slėnis”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Auditas”.

Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977”.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Primityviosios tapybos paroda.

Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda.

Antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”.

Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.

PANEVĖŽYS

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”.

FOTOGRAFIJOS GALERIJA Fotografų Metų paroda “Siena. Fotografija interjerui”.

DAILĖS GALERIJA R.Petrausko, G.Pranckevičiaus ir N.Petrausko kūrybos paroda.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Tautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulienės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą”.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”.

KAUNAS KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda.

“Atspaudai ir kitos klaidos”.

GALERIJA “KAUNO LANGAS” Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”.

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo).

KLAIPĖDA HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai”.

KLAIPĖDOS GALERIJA Tarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis.

300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkų.

KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija”.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS Šiaulių regiono Poezijos ir kitų menų mėgėjų. asociacijos “Menų šaltinis” plenero “Kalėdinė žvaigždė” darbų paroda.

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS Kalėdinių karpinių paroda “Baltosios Kalėdos lange”. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS A.Grigorjevienės darbų paroda “Žaismas formomis”.

DUSETOS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda.

DRUSKININKAI V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”.

Koncertai VILNIUS VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI

6 d. 15 val. Kiemelyje. Šeimos šventė “Lik sveika, Kalėdų eglute”. Dalyvauja menų mokyklėlės “Debesėliai” mušamųjų instrumentų grupė “Būgnų fiesta”, vaikų grupė “Kiviukai”, vokalinis ansamblis “Kivi”

KAUNAS ROTUŠĖS AIKŠTĖ 6 d. 16.30 val. Koncertas “Trys karaliai atkeliavo - visas svietas uždainavo”. Dalyvauja folkloro ansambliai “Žaisa”, “Kupolė”, “Sodailio”, “Sodyba”, “Jotija”, “Lankesa”, “Brydė”, “Botagėlis”, “Ratilėlis”, grupė “Ugnies valdovai”, kaimo kapela “Sadūnai”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 5 d. 14 val. Koncertas šeimai “Tuk tuk, širdele”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 6 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Reviu”

DRUSKININKAI MUZIKINIS KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”

4 d. 20 val. Romansų vakaras su Liuba Nazarenko 5 d. 20 val. Grupė “Bon Jeans” pristato Bon Jovi projektą

2013 01 04 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS VILNIAUS SKYRIUS

PARDUODA 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 36,6 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt).

Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6-7 a žemės sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g. Tel. 8 672 31 568.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

STATYBOS PASLAUGOS 40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

INFORMACINIS SKELBIMAS APIE VIEŠĄ NEGYVENAMŲ PATALPŲ NUOMOS KONKURSĄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skelbia viešą negyvenamųjų patalpų, esančių administracinio pastato pirmajame aukšte Dūmų g. 3, Vilniuje, nuomos konkursą.

Išnuomojamos 196,26 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos.

Patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti dar 5 metams. Minimalus mėnesio pradinis nuompinigių dydis 6,50 litų su PVM už 1 kv. metrą, be mokesčio už elektrą, šildymą (elektra), šaltą ir karštą (boileris) vandenį bei kitas komunalines paslaugas.

Nuompinigių 3 mėn. pradinis įnašas - 3827,00 litų. Nuomojamomis patalpomis galima naudotis pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val. ir penktadieniais nuo 8 val. iki 15 val.

45 min. arba atskiru susitarimu dėl darbo laiko naudotis nuomojamomis patalpomis. Patalpos išnuomojamos nuo 2013 m. vasario 1 d. Šiuo metu aukščiau įvardytas patalpas naudoja VSDFV Vilniaus skyriaus N. Vilnios pensijų skyrius.

Paraiška dalyvauti konkurse su konkrečia nuomos kaina bei veiklos aprašymu pateikiama užklijuotame voke iki 2013 m. sausio 17 d. 10.00 val. adresu: Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius, 612 kabinetas (Dokumentų tvarkymo skyrius). Ant voko turi būti užrašyta: “Negyvenamųjų patalpų nuomos konkursui”. Taip pat, sumokamas pradinis įnašas lygus 3 mėn. nuompinigių dydžiui iki konkurso medžiagos pateikimo datos į a/s LT07 7044 0600 0117 9395, AB SEB bankas. Banko kodas - 70440. Įnašo kvito kopija pridedama prie konkurso dokumentų.

Papildomą informaciją apie nuomojamas patalpas teikia Jonas Rekstys, tel. (8 5) 210 8116, arba mob. tel. 8 680 90 076. Tais pačiais telefonais susitariama ir dėl išnuomojamų patalpų apžiūros.

Nuolatinės turto viešo nuomos konkurso komisijos posėdis įvyks 2013 m. sausio 17 d. 10.00 val.

Užs. LM-2009 adresu: Laisvės pr. 28, Vilniuje, 207 A (posėdžių salė).

IEŠKO DARBO 48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo (padažyti, išplauti langus, grindis ir t.t.).

Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras - sargo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI Pamestus bankrutavusios UAB “Stavita” (į. k. 300617289, Statybininkų g. 14-5, Panevėžys) įstatus ir registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2011

UAB “Gelvita” parduoda pirties pastatą adresu: Vievio m., Kranto g. 24, unikalus Nr. 7995-3001-4010, bendras plotas 157,4 kv. m. Pradinė kaina 55 000,00 Lt. Dalyvio mokestis aukcione 500,00 Lt. Aukcionas vyks 2013 01 21 d., 14.00 val. adresu: Vievio m., Trakų g. 27.

Neįvykus pirmajam aukcionui, antrasis vyks 2013 02 05 d. 14.00 val. tuo pačiu adresu.

Prašymą dėl dalyvavimo aukcione pateikti ir apžiūrėti pastatą galima iki 2013 01 20, arba 2013 02 04.

Tel. pasiteirauti (8 528) 26 719.

17

Užs. LM-2008

SKELBIMAS APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKŲ (AR KURIŲ SAVININKAI NEŽINOMI), BEŠEIMININKIAIS Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturi savininkų pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, tarp jų: 1. Pėsčiųjų tiltas per Virvyčios upę, esantis adresu: Kapėnų k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

2. Pėsčiųjų tiltas per Virvyčios upę, esantis adresu: Palnosų k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

3. Katilinė, esanti adresu: Kapėnų k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

4. Pastatas - lopšelis darželis, esantis adresu: Dvaro g., Kapėnų k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

5. Stadionas, esantis adresu: Užventės k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

6. Dirbtuvės, esančios adresu: Gyvolių k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

7. Veršidė, esanti adresu: Gyvolių k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

8. Siloso tranšėjos, esančios adresu: Gyvolių k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

9. Mechaninės dirbtuvės, esančios adresu: Gyvolių k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

10. Betoninė aikštelė, esanti adresu: Gyvolių k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

11. Sandėlis, esantis adresu: Gyvolių k., Viekšnių sen., Mažeikių r.

12. Lietaus kanalizacijos valymo įrenginiai,esantys Ventos g. Mažeikiai (buvusios AB “Oruva” teritorijoje).

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2013 m. balandžio 5 d. kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos III aukštą, 303 kab. adresu: Laisvės g. 8, Mažeikiai, ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame Užs. LM-2013 skelbime išvardytus statinius.

INFORMACIJA APIE ŽVALGYBINIO GRĘŽINIO LAPGIRIAI-1 GRĘŽIMO IR BANDOMOSIOS GAVYBOS IŠ GRĘŽINIO LAPGIRIŲ KAIME ŠIMKAIČIŲ SENIŪNIJOJE JURBARKO RAJONE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas (pavadinimas, adresas, tel.): Uždaroji akcinė bendrovė “TAN Oil”, įmonės kodas 302824151, Jogailos g. 9, LT-01110 Vilnius, (korespondencijai: p. d. 14, LT-96002 Gargždai), tel. (8 46) 40 50 60, faksas (8 46) 40 50 55, elektroninis paštas: email.tanoil@gmail.com; bra@minoil.lt. Direktorė: Natalija Haselton.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: žvalgybinio gręžinio Lapgiriai-1 gręžimas ir bandomoji naftos gavyba iš gręžinio.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (apskritis, miestas, rajonas, kaimas, gatvė): planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti Lapgirių kaime, Šimkaičių seniūnijoje, Jurbarko rajone, Kauno apskrityje.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai (data, rašto Nr.): UAB “TAN Oil” planuojamai ūkinei veiklai - žvalgybinio gręžinio Lapgiriai-1 gręžimas ir bandomoji naftos gavyba iš gręžinio Lapgirių kaime Šimkaičių seniūnijoje Jurbarko rajone, Raseinių licenciniame plote - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 12 13 raštas Nr. 107/(PAV)-D2-2856.

5. Kur, kada ir iki kada galima susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą (nurodomas užsakovo adresas, telefonas): susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima: UAB “TAN Oil” biure, Gamyklos g. 11, Gargždai, darbo dienomis 8.00 val.-16.30 val. iki 2013 metų sausio 21 dienos, tel. (8 46) 40 50 61; LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, darbo dienomis 8.00 val.-16.30 val. iki 2013 metų sausio 21 dienos, tel. (8 37) 32 07 04.

6. Kam ir kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (nurodomas atsakingos institucijos adresas, telefonas, ir terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo): pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui adresu: Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, iki 2013 metų vasario 4 dienos, tel. (8 37) 32 07 04; el. p.: kauno.raad@krd.am.lt.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais (nurodomas atsakingos institucijos, užsakovo ar PAV dokumentų rengėjo adresas, telefonas ir terminas - 10 darbo dienų nuo šio skelbimo): Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: - LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente: Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, darbo dienomis 8.00 val.-16.30 val. iki 2013 metų sausio 21 dienos, tel. (8 37) 32 07 04; - UAB “TAN Oil” biure, Gamyklos g. 11, Gargždai, darbo dienomis 8.00 val.-16.30 val. iki 2013 metų sausio 21 dienos, tel. (8 46) 40 50 60.

Užs. LM-2010

UAB “SPRANA”

Įmonės kodas: 302724293 Adresas: Brožynų g. 13-17, Klaipėda LT-95213 Tel. +370 685 30 552, el. paštas: r.steponavicius@sprana.lt

vykdydama projektą “Spektroskopinių UV-Vis-NIR analizatorių daugiaparametriniam dispersinių srautų charakterizavimui kūrimas ir vystymas”

SKELBIA KONKURSĄ Perkamos prekės

InGaAs CCD kamera Monochromatorius Plataus diapazono lazerinis šviesos šaltinis Deuterio-volframo šviesos šaltinis Opto-akustinis filtras Šviesolaidžių ir optinių lęšių rinkinys Optomechanikos rinkinys

Pirkimo procedūra

Konkursas vykdomas vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Valstybės žinios, 2008 06 17, Nr. 69-2641)

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 01 17 adresu: Konstitucijos pr. 23, galima gauti Vilnius, C korpusas, 5 aukštas, Altechna R&D, 506 kabinetas, atsakingas asmuo Raimundas Steponavičius, tel. +370 685 30 552, arba elektroniniu paštu: r.steponavicius@sprana.lt Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas raštu terminas ir adresas Pirkėjui šiuo adresu: Konstitucijos pr. 23C, Vilnius, C korpusas, 5 aukštas, Altechna R&D, iki 2013 m. sausio mėn. 17 d. 17.00 val.

Užs. LM-2014

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė-Vėžaičiai ruožo nuo 3,1 iki 5,8 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė-Vėžaičiai ruožo nuo 3,1 iki 5,8 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Telšių apskritis, Plungės rajonas, Plungės miesto ir Nausodžio seniūnijose.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2012 12 20 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-4054: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė-Vėžaičiai ruožo nuo 3,1 iki 5,8 km rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8-17 val., V 8-15.45).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. 8 706 62 024).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024) ir UAB “Kelprojektas”, Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, Užs. LM-2003 LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

Pranešu, kad 2012 12 12 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB “Lime Investments”, į. k. 125699527.

Administratoriumi paskirta UAB “Verslo konsultantai”. UAB “Lime Investments” nuo dabar nutraukia visas anksčiau sudarytas sutartis. Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai priimami iki 2013 02 08 adresu: Raudondvario pl. 99, LT-47184 Kaunas.

Visa informacija tel. 8 698 32 568.

Užs. LM-2007 Administratoriaus įgaliotas asmuo Vytautas Vyskupaitis.

INFORMACIJA APIE UAB “BALTIC FOOD PARTNERS” ORGANINIŲ-BIOSKAIDŽIŲ ATLIEKŲ PERDIRBIMO ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 35.8 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 1521 Jonava-Gudžioniai rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Baltic food partners”, Macenių k., Plungės r., tel. (8 448) 73 170.

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Birutės skg. 8, Macenių k., Plungės rajono savivaldybės teritorija.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 35.8 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 1521 rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Kauno apskritis, Jonavos rajono savivaldybė, Šilų seniūnija.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2012 12 18 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-4010: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 35.8 km sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 1521 rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008) ir UAB “Kelprojektas”, Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuUžs. LM-2004 je (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

UAB “Baltic Composites” Vykdydama projektą “Kompozicinių gaminių gamyba” (Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001) pagal priemonę “Parama verslo kūrimui ir plėtrai” pakartotinai skelbia konkursą įrangai įsigyti.

Pirkimo objektas: WPC ekstruderis ir atliekų smulkintuvas.

Pageidaujantys gauti pirkimo sąlygas kreipkitės į Mantą Žibutį, UAB “Baltic Composites” direktorių, tel. +370 616 30 712, el. paštu: mail@wpc.lt Vokai atplėšiami 2013 m. sausio mėn. 18 d. 14.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku).

Vokų atplėšimo vieta: UAB “Baltic Composites”, Elektrėnų g. 14, Pastrėvio k., Pastrėvio sen., 21332 Elektrėnų sav.

RS-3694

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: organinių-bioskaidžių atliekų perdirbimas.

Atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamenui, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, faks. (8 41) 50 37 05.

Terminas - 20 darbo dienų nuo skelbimo paskelbimo.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada ir atra nkos dokumentais galima: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43; UAB “Baltic food partners”, Macenių k., Plungės r., tel. (8 448) 73 170.

Terminas - 20 darbo dienų nuo skelbimo paskelbimo.

Užs. LM-2006

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti investicinio projekto “Įmonės konkurencingumo didinimas” įgyvendinimui, projekto vykdytojas UAB “Linas Agro” Grūdų centras KŪB, buveinės adresas: Smėlynės g. 2C, Panevėžio m., 35143 Panevėžio m. sav., telefono Nr. (8 45) 50 73 43, fakso Nr. (8 45) 50 73 44, el. paštas: grudu.centras@linasagro.lt, skelbia pirkimo konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - grūdų apdorojimo ir sandėliavimo technologinė įranga. Pirkimo objektas į dalis nedalinamas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. sausio 21 d., 10 val. 00 min.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti adresu: UAB “Linas Agro” Grūdų centras KŪB, Smėlynės g. 2C, Panevėžio m., 35143 Panevėžio m. sav.

Užs. LM-2012 Kontaktai pasiteirauti: telefono Nr. 8 614 35 051.

18

2013 01 04 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 4 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Duokim garo!”

23.15 Trileris “Neatsigręžk” N-14

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.55 Nuotykių komedija “Eglutės” (k.) N-7 10.50 “Radži ieško žmonos” (k.) N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios. Kriminalai 19.19 “Auksinis gramofonas 11”. Koncertas 21.20 “Farai” N-14 22.20 Veiksmo f.

“Atpildas” N-14 0.30 Siaubo trileris “Bepročiai” S

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Romantinė komedija “Ilgai ir laimingai.

Pelenės istorija” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės”

18.45 TV3 žinios 19.20 Komedija “Garfildas” 20.50 Nuotykių komedija “Netikra vienuolė” 22.50 Komedija “Mis Kovas” 0.40 Veiksmo trileris “Komando”

BTV 6.29 Programa 6.30 Televitrina 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.05 Nuotykių f. “Auksaspalvio retriverio teismas” N-7 10.00 “Šuns namai” N-7 11.00 Komedija “Krikštašunis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Komiška drama “Vėrinys Sniego Bobai” N-7 22.55 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.55 Galiūnų čempionų lygos finalas Martinikoje (k.)

0.55 “Laukinis” (k.) N-7 1.55-5.59 “Bamba” S

TV1

TV6

7.10 Dienos programa 7.15 Teleparduotuvė 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Inspektorius Džordžas Džentlis. Prarastas vaikas” N-14 22.50 Karinė drama “Atpirkimas” N-14

9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.55 “Žvaigždžių vartai. Visata” 0.50 “CSI Niujorkas” 1.40 “Pagrindinis įkaltis” 2.30 “6 kadrai”

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 12.30 Kalėdinis šventinis koncertas “Didžiausia dovana”. Dalyvauja Virgilijus Noreika, Sigutė Stonyte, Vaidas Vyšniauskas, Liudas Mikalauskas, Onutė Kolobovaitė, Yana Kleyn (sopranas iš Danijos), Ovidijus Vyšniauskas, Rosita Čivilytė, Gintautas Tautkus bei diskantas Mantas Jarašūnas, choras “Ave Vita”, orkestras “Vilniaus sinfonietta”. Dirigentas Vytautas Lukočius (k.) 14.00 Algis Latėnas skaito Antano Strazdo eiles 14.15 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 LNOBT spektaklis. Baletas “Žydrasis Dunojus” 20.40 “Arti toli” 21.15 Lietuviškos dainos konkurso Maironio eilėmis “Drąsiai, aukštai pakils balsai” koncertas (k.) 23.00 “Džiazo vakaras”. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. “Trio Vein” ir Janas Maksimovičius (Šveicarija/Lietuva) 23.45 Dok. f. “Geriausi Lietuvos neįgalieji metų sportininkai 2012” (k.) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Bardų festivalis Kulautuvoje “Akacijų alėja”. 3 d.

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 17.45, 21 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 15, 18.15, 20.30 val.

“Baimės įlanka” - 14.45, 19.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 21.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.40, 17, 20.20 val.

“Optimisto istorija” - 19, 22 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.20, 20.15 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.40 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.15, 17.30, 20.50 val.

SKALVIJA “Optimisto istorija” - 16.40 val.

“Angelų dalis” - 19 val.

“Aurora” - 21 val.

PASAKA “Angelų dalis” - 16.45 val.

“Aurora” - 19 val.

“Apgaulinga aistra” - 22 val. “Širdžių ėdikas” - 17.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 22.15 val.

“Virš įstatymo” - 16.30 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Leonardas”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Leonardas”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Leonardas”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pagrindinis įtariamasis” N7 21.00 “Reporteris” 21.40 Biografinė drama “Edith Piaf. Rožinis gyvenimas” N-7 0.20 “Teritorija”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 9.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 11.00 Drama “Babelis” N-7 13.20 Komedija “Nepageidaujami genai” 15.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 17.05 Komedija “Žvėrelių maištas” 19.00 Trileris “Kolumbiana” N-7 21.00 Trileris “Pandorum” N-14 23.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 1.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7

RTR Rossija 7.00 Melodrama “Aukštasis pilotažas”. Per pertrauką - 9.00 Žinios 10.40 Vaid. f. “Gražuolis”. Per pertrauką - 12.00 Žinios 13.20 Animac. f. “Maša ir lokys” 14.00 Vaid. f. “Snieguolė suaugusiam sūnui” 15.45 Šventinis koncertas 17.40 Žinios. Maskva

Viasat Sport Baltic 11.05 Krepšinis. Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalis 2 12.55 Krepšinis. Europos čempionatas. Finalas 15.05 Rankinis. Europos moterų čempionato pusfinalis 16.35 Rankinis. Europos moterų čempionato rungtynės dėl trečios vietos 18.20 Rankinis. Europos moterų čempionato finalas 20.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Unicaja”.

Tiesioginė transliacija 22.40 Krepšinis. Eurolyga.

“Fenerbahce Ulker” - “Montepaschi” 0.30 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” - “Besiktas”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 B.Grilsas Evereste 22.00 Nutrūktgalviai 0.00 Nusikaltimų tyrimai 1.00 Specialiosios paskirties dalinys

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Mustang” automobilių gamyklos 11.00 Ateiviai Europoje 12.00 NSO besivaikant. Nusileidimo aikštelė 13.00 Kojotų antpuolis 14.00 Nusikaltimai gamtai 15.00 Ateiviai Europoje 16.00 Išbandykite save” atkreipkite dėmesį 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Ferrari” automobilių gamyklos 19.00 Apokalipsė. Kodėl kilo Antrasis pasaulinis karas 20.00 Slaptas A.Hitlerio ginklas 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Apokalipsė. Kodėl kilo Antrasis pasaulinis karas 23.00 Slaptas A.Hitlerio ginklas 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras “Laukiniai” - 18.45 val.

“Optimisto istorija” - 19.30 val.

OZO KINO SALĖ “Pasimatymas” - 16 val.

“Maskva, Belgija” - 18 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13, 15.30 “Džekas Ryčeris” - 18.45, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 18 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 4, 5 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”

KAUNAS CINAMON “Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 18, 21.15 val.

“Aurora” - 15.30 val.

“Baimės įlanka” - 19.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 16 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.15, 16.15, 19, 22 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 17.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 12, 21.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.40, 19.10, 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 13.25, 18.15, 20.50 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.40 val.

“Zambezija” - 11.20, 17.40 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30, 17, 21.50 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.30, 16.45, 20 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.30, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 21.15 val.

“Optimisto istorija” - 21.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 18, 21.40 val.

“Legendos susivienija” - 17.15, 19.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 14, 16, 18, 20.30 val.

“Baimės įlanka” - 18.40, 21.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 15.30, 17.45, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.40 val.

“Vargdieniai” - 11.40, 15, 18.20, 21.45 val.

“Zambezija” - 13.30 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Didieji lūkesčiai” - 15.15, 20.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 15.15, 18, 21.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 13.10, 15.20, 17.30 val. “Širdžių ėdikas” - 18.15 val.

Lietuvos ryto TV

18.00 Žinios 18.25 Vaid. f. “Meilė kaip nelaimingas atsitikimas” 22.15 Melodrama “Kiekvienas už save” 0.00 Vaid. f. “Kelionė prie jūros” 1.50 Vaid. f. “Vienišas angelas” 3.25 Juoko kambarys

“Pi gyvenimas” (3D) - 15, 18.15, 21.45 val.

“Legendos susivienija” - 12.45, 14.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Su Naujaisiais, mamos!” - 18 val.

“Baimės įlanka” - 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 15.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.45, 13.15 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.

FORUM CINEMAS “Baimės įlanka” - 19.45, 23.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 15.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 15, 18.45, 21.50 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 11.45, 14.45, 17.15, 20, 22.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 15.30, 17.45, 21.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.15. 23.15 val. “Širdžių ėdikas” - 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.45, 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.30, 18, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 23 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 18.30, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.45, 20.15 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 14.30, 17.30, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 18.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Hobitas: nelaukta kelionė” - 21.10 val.

“Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Aurora” - 16.50 val.

I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 10, 11.40 val.

“Džiunglės” - 13.20, 17.10 val.

“Septyni psichopatai” - 15.05, 20.45 val.

“30 širdies dūžių” - 19 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 15.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Su Naujaisiais, mamos!” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.30, 20.45 val.

“Baimės įlanka” - 22 val.

“Didieji lūkesčiai” - 16.05 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.20 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17, 20.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.10, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 14.45 val.

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 4 d. 18 val. “Aida” 5 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” 6 d. 12 val. “Sniego karalienė” 6 d. 18 val. “Vienos kraujas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 5 ir 6 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 5 ir 6 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” 6 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”

6 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 4 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Dieviškoji komedija” 5 d. 19 val. ir 6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai į niekur” 6 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS 5 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 6 d. 12 val. “Juzė Dykaduonis” Salė 99 4 d. 18 val. “Šmėklos” 5 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 6 d. 18 val. “Labanakt, mama” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 12 val. “Undinėlė” 5 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis” 6 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 4 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 5 d. 18.30 val. “Mistras” 6 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėde!”

VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 5 d. 12 val. “Batuotas katinas” 6 d. 12 val. “Grybų karas” Mažoji salė 5 d. 14 val. “Liunės nuotykiai” 6 d. 14 val. “Muzikinė dėžutė” “DOMINO” TEATRAS 5 d. 15 ir 19 val. “Sex guru” 6 d. 19 val. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDA

KAUNAS

PLUNGĖ

KAUNO DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”

PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 5 d. 12 val. Pantomimos teatras “A”. “Ežiuko džiaugsmas” 6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Mikė pūkuotukas”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Trys draugai”

6 d. 18 val. “Plieninės magnolijos” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 5 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 5 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Sankirta su pagrindiniu keliu” 6 d. 12 val. “Anė iš Žaliastogių” 6 d. 17 val. “Jazminas”

IGNALINA IGNALINOS KULTŪROS CENTRAS 5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1034 Data: 2013 01 02

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3990 Data: 2013 01 02

AUKSO PUODAS - 12 761 852 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 316 443 Lt 01 10 13 17 23 43 Auksinis skaiãius 43 Papildomi skaiãiai 38 40 Lietuvoje laimòti prizai: 5 + papildomas sk. 208 159 Lt (1 priz.)

5 skaiãiai 6422 Lt (7 priz.)

4 skaiãiai 161 Lt (383 priz.)

3 skaiãiai 11 Lt (7049 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (9269 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 090 366 458 (185 456 Lt) Prognozò: Aukso puode - 16 mln. Lt Didysis prizas - 4 mln. Lt DÏokeris - 200 000 Lt

DIDYSIS PRIZAS - 211 507 Lt 06 09 14 18 28 30 + 25 6 skaiãiai - 211 507 Lt 5+1 skaiãius - 534 Lt 5 skaiãiai - 534 Lt 4+1 skaiãius - 86 Lt 4 skaiãiai - 10 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO Data: 2013 01 02 TiraÏo Nr. 5358 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 04 06 07 10 13 15 16 23 25 27 31 33 38 43 45 50 53 56 57 59

2013 01 04 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:41 leidžiasi 16:06 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+4 Oslas

Pirmąją delčios dieną Mėnulis teka 23:29, leidžiasi 10:41

Delčia I 04

Jaunatis I 12

Priešpilnis I 19

-1 Helsinkis

+2

Stokholmas

Pilnatis I 26

0

Dublinas +12 +3

Šiauliai

+11 Londonas

0 +3

Klaipėda

0

Zarasai Utena

Panevėžys

Rytoj: debesuota, kris šlapdriba. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos.

Bordo +2 -1

Kaunas Šiandien: bus apniukę, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šilumos.

VILNIUS +16 +3

Lisabona

Alytus

0

+9 Amsterdamas

+12

Ukmergė

Druskininkai

+2 -1

+12 Madridas

+17 Barselona

+3 Ryga

+7 Kopenhaga

+11 Paryžius

Kėdainiai +4 +3

0 Sankt Peterburgas

Talinas

7:25

Palanga

19

Vilnius Minskas +4 +2 Varšuva +3

+9

Berlynas +8 Praha

+8 Miunchenas

+16 Nica

+14 Roma

+3 Maskva

+2

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +8 +5 Bukareštas Varna Dubrovnikas +1 Sofija +16

+17

Stambulas +1

Malaga +12

4-oji metų diena. Sausio ketvirtoji, penktadienis, 4-oji 1-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 362 dienos.

Alžyras +16

Tunisas +16

Atėnai

+10 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Andželika, Arimantas, Arimantė, Arminas, Benas, Benediktas, Titas.

LÎ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Teisingai išspręskite šios dienos kryžiažodį, į langelius įrašykite raktinius žodžius ir laimėkite redakcijos prizą!

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 14 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

redakcija©lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Laimėtojai renkami iš visų per savaitę atsiųstų kryžiažodžių.

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Nebus pati sėkmingiausia diena. Taigi geriau nekurkite ateities planų ir nesitikėkite stebuklų. Šiandien pakaks pasikliauti savimi.

Jautis. Darbe gali kilti konfliktų ar susidaryti tokių situacijų, kai prarasite vadovų pasitikėjimą.

Susitelkite ties savo asmeniniu gyvenimu.

Dvyniai. Šiandien norėsis viską kontroliuoti, dėl to gali kilti ginčų. Jei jūsų veikla susijusi su užsieniečiais, nepasitikėkite jų pažadais. Suplanuota kelionė į užsienį gali būti netikėtai atidėta.

Vėžys.Galimos nepelnytos nuoskaudos darbe, namie. Gerai neapgalvoti veiksmai gali atnešti nuostolių. Atsargiai elkitės su technika, nes ji ges arba galite patirti traumų.

Liūtas. Galite pasvarstyti, kokia nauja veikla norėtumėte užsiimti, nes dėl kilusių rūpesčių norėsis atsikvėpti, pakeisti aplinką. Susitikite su seniai matytais draugais.

Mergelė. Šiandien daugiau ilsėkitės nei dirbkite. Jeigu turite galimybę, anksčiau išeikite iš darbo, pasivaikščiokite - taip prasiblaškysite ir nepridarysite klaidų.

Svarstyklės. Problemos tarsi jau praėjo, bet nuoskaudų dar turite. Suimkite save į rankas.

Nuo to, kaip dėliosite mintis šiandien, priklausys rytojus.

Skorpionas. Gali netikėtai prislėgti rūpesčiai dėl finansų, tačiau tai laikina. Išeitis visada yra. Dabar tinkamas metas išmokti planuoti savo biudžetą. Šaulys. Išlaikykite gerą ūpą, nes aplinkiniai bandys sugadinti jums nuotaiką. Tikėkite savimi, savo šeima. Nepasirašinėkite įtakingų dokumentų, nepirkite vertingų daiktų.

Ožiaragis. Šiandien susikoncentruokite į tuos darbus, kuriuos būtinai reikia nudirbti.

Negalvokite nei apie rezultatus, nei apie vertinimus. Galimos netikėtos išlaidos.

Vandenis. Intuicija šiandien gali apgauti. Nepasiduokite pirmai į galvą šovusiai minčiai. Nerizikuokite. Jei nepadarysite klaidų, ateityje galite sulaukti gerų pasiūlymų. Žuvys. Nepalanki diena. Geriau nesiimkite atsakingų užduočių, nepasirašykite dokumentų. Šiandien geriausia būtų likti namie ir pradėti planuoti savaitgalį.

20

2013 01 04 Lietuvos žinios

Margumynai

Gimė įpėdinis Manoma, kad Kimų šeimoje, kuri jau daugiau kaip šešis dešimtmečius valdo Šiaurės Korėją, gimė įpėdinis. Apie tai sprendžiama iš naujojo šalies lyderio Kim Jong Uno žmonos figūros pasikeitimo.

Kad Ri Sol Ju laukiasi, buvo kalbama jau kelis mėnesius, tačiau sausio 3-iąją ji pasirodė viešai be jokių nėštumo ženklų. Per oficialų priėmimą, surengtą Naujųjų metų proga, šalies vadovo žmona, kaip parodė Šiaurės Korėjos valstybinė televizija, vilkėjo prie kūno prigludusį kostiumėlį. Pietų Korėjos žurnalistai mano, jog dar vienas įrodymas, kad Ri Sol Ju tikrai pagimdė kūdikį, - tame renginyje nuskambėjusi populiari daina “Kai gimsta vaikelis”. Ją atliko moterų ansamblis.

Pirmoji Šiaurės Korėjos dama du mėnesius nesirodė viešai. O kai gruodžio viduryje Kim Jong Unas su žmona atvyko į gedulingas iškilmes, skirtas pirmosioms jo tėvo Kim Jong Ilo mirties metinėms paminėti, Ri Sol Ju vilkėjo tradicinę

korėjiečių suknelę, po kuria buvo aiškiai matyti didelis pilvukas.

Ri Sol Ju yra baigusi Kim Il Sungo universitetą. Jos tėvas - dėstytojas, motina - gydytoja. Manoma, kad pirmojo valstybės vadovo anūkas ją vedė dar 2009 metais ir jie jau turi vaiką.

Tačiau Šiaurės Korėjos televizija apie Kim Jong Uno vedybas pranešė tik 2012 metų liepos mėnesį. Iki tol šalies gyventojai galėjo tik spėlioti, kas ta paslaptinga moteris, pastaruoju metu vis lydinti jaunąjį lyderį. Pranešimas apie jų santuoką buvo naujas žingsnis Šiaurės Korėjos istorijoje. Jis turėjo simbolizuoti, kad ši valstybė tampa atviresnė, nors iš tiesų joje niekas nepasikeitė.

Kim Jong Unas partijos ir valstybės vadovu tapo po savo tėvo Kim Jong Ilo mirties 2011 metų gruodį.

Jaunasis vadas iš karto žengė netikėtą žingsnį - jis pasveikino savo tautiečius Naujųjų metų proga kalbėdamas per televiziją, o to niekada nedarė nei jo tėvas, nei senelis.

Kim Jong Unas pažadėjo sukurti klestinčią valstybę ir “negailestingai naikinti agresorius kovoje už tautos suvienijimą”.

•

G.Depardieu - Rusijos pilietybė

G.Depardieu, savo šalyje pasijutęs pažemintas dėl socialistų pareiškimų, gavo iš V.Putino Rusijos pilietybę.

AFP/Scanpix nuotraukos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar pasirašė įsaką, suteikiantį Rusijos pilietybę prancūzų kino žvaigždei Gerard’ui Depardieu.

Metams baigiantis G.Depardieu pasirinko Belgiją kaip savo oficialią gyvenamąją vietą protestuodamas prieš Prancūzijos socialistų valdžios užmačias iki 75 proc. padidinti mokesčius turtingiesiems. Dėl to sulaukęs viešų įžeidimų iš aukščiausių Prancūzijos politikų visame pasaulyje garsus aktorius pagrasino atsisakyti Prancūzijos paso.

“Pagal Rusijos Federacijos Konstitucijos 89-ojo straipsnio “a” punktą tenkinu prašymą suteikti Rusijos Federacijos pilietybę Gerard’ui Xavier Depardieu, gimusiam 1948 metais Prancūzijoje”, - sakoma Kremliaus dokumente.

Prieš porą savaičių Maskvoje vykusioje didelėje spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas V.Putinas pareiškė, kad G.Depardieu sulauktų teigiamo atsakymo, jei panorėtų apsigyventi Rusijoje arba gauti jos pasą. V.Putinas taip pat pridūrė, kad savo pareiškimais prancūzų politikai tikriausiai nenorėjo užgauti žymaus aktoriaus, bet kaip visuomet aukš-

čiausio ir vidurinio rango valdininkai gina savo politiką bei priimtus sprendimus, tad visa tai - tik apmaudus įvykis. “Aktoriai, muzikantai yra ypatingos dvasinės, subtilios organizacijos žmonės ir, kaip sakoma, menininką lengva įžeisti, todėl suprantu pono Depardieu jausmus”, - dėstė Rusijos prezidentas.

Dar V.Putinas kalbėjo, kad tarp jo ir prancūzų kino žvaigždės užsimezgė “labai geri asmeniški draugiški santykiai”. “Nors mes retai matomės, žinau, kad jis save laiko prancūzu, labai myli savo šalį, jos istoriją, kultūrą - jis tuo gyvena”, - gyrė G.Depardieu Rusijos vadovas.

•

Pašto ženklas krikšto jubiliejui Lietuvos paštas praneša, kad šią savaitę išleidžiamas pašto ženklas, skirtas Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600-osioms metinėms paminėti.

Taip Ri Sol Ju atrodė gruodžio viduryje. Ir taip - sausio 3 dieną.

Pašto ženklas išleidžiamas 80 tūkst. tiražu ir apyvartoje pasirodys šeštadienį. Jo nominalas - 2,45 lito.

Pirmą šių metų pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas.

Jame vaizduojamas pirmasis žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis ir Lenkijos miesto Sosnoveco katedroje esančios Wlodzimierzo Tetmajerio freskos “Lietuvos krikštas” fragmentas.

Paskutinė pagoniška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemė - Žemaitija - pradėta krikštyti 1413 metais. 1417-ųjų spalio 23 dieną įkurta

Pirmasis šių metų Lietuvos pašto ženklas skirtas Žemaitijos krikštui.

Interneto nuotrauka

Žemaičių vyskupija. Jos vyskupu tapo M.Trakiškis. Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad Žemaičių krikštas svarbus visai Europos istorijai, nes ji glaudžiai susijusi su krikščionybės is-

torija. “Vienaip ar kitaip, visa Vakarų istorija susijusi su krikščionybe, todėl Žemaičių krikštas turi europinę reikšmę. Tai paskutinis ištisas regionas, kuris buvo pakrikštytas ir tokiu būdu susiformavo Europa. Visa mūsų krašto istorija patyrė pilnatvę tik nuo čia”, kalbėjo A.Bumblauskas.

Po 1410 metų pergalės Žalgirio mūšyje prieš kryžiuočius Žemaitija tapo pagrindine Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo konflikto su Ordinu priežastimi. Vakaruose sklido kalbos, esą lietuvių ir lenkų pergalė “netikra”, nes mūšis laimėtas pasitelkus pagonis. Todėl 1413 metais Vytautas su Jogaila pradėjo krikštyti žemaičius. 1422-aisiais Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir nuo to laiko grėsmės Lietuvai nebekėlė.

•

Tikrasis širdies draugas Manėte, kad turėsite vargo tik su būsima uošve?

Nieko panašaus! Tyrimas atskleidė, kad kas ketvirta moteris pasirengusi palikti vyrą, jei šis nepatinka jos augintiniui.

Beje, vyrai kur kas mažiau prieraišūs - tik 12 proc. paliktų mylimąją, jei augintinis jos nepriimtų. Tyrimas, kurį užsakė gyvūnų apsaugos organizacija NOAH, atskleidė, kiek Didžiojoje Britanijoje šeimininkams svarbūs jų naminiai gyvūnėliai. Paaiškėjo, kad žmonės tariasi su savo augintiniais dėl širdies reikalų, o daugelis prisipažino pasikalbantys ir apie kitus dalykus, pavyzdžiui, orą. 10 proc. šeimininkų pasirengę verčiau mesti rūkyti, bet nesumažinti išlaidų savo augintiniui.

Neilas Parishas, parlamento de-

Šuo gali būti neįveikiamas vyro konkurentas... / Užsienio spaudos nuotrauka putatas ir gyvūnų socialinės rūpybos parlamentinės grupės pirmininkas, sako: “Kaip išdidus labradoro Vilberforso savininkas žinau, kad naminiai gyvūnai - mūsų šeimų na-

riai. Todėl svarbu, kad rūpintumėmės jų sveikata kaip ir savąja.”

•

Yonhap, BNS, AFP, “Interfax”, “The Daily Mail”, LŽ