2013 m. sausio 16 d. / Trečiadienis / Nr. 12 ( 13 437 )

Kaina

2013 m. sausio 16 d. / Trečiadienis / Nr. 12 (13 437)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Šildymo našta stumia į skolas

G.Padegimas diriguoja likimų orkestrui 12p.

Liepsnas malšina tarsi nelegalai

9p.

4p.

www.lzinios.lt

Lenkijos lietuviai

varomi į kampą ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Dauniaus Labučio (ELTA) ir LŽ nuotraukos

Lenkijos lietuvių bendruomenę užklupo sunkumai. Dėl Lenkijos ministerijos reikalavimo grąžinti dalį dotacijos gali nutrūkti lietuviško žurnalo “Aušra” leidyba. Seinuose veikiančiam vyskupo Antano Baranausko fondui vietos valdžia užkrovė nekilnojamojo turto mokesčio naštą.

Žurnalo “Aušra” vyriausioji redaktorė I.Gasperavičiūtė teigė, kad reikalaujamos grąžinti pinigų sumos redakcija neturi.

Kaimyninėje šalyje daugiau nei 50 metų lietuvių kalba leidžiamo dvisavaitinio žurnalo “Aušra” gali nebelikti. Damoklo kardas virš šio leidinio pakibo Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo ministerijai priėmus sprendimą, pagal kurį žurnalas turi grąžinti dalį 2011 metams skirtos dotacijos.

Seinų savivaldybė nesutiko atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio vyskupo A.Baranausko fondo. Neabejojama, kad dėl keliolika tūkstančių zlotų patuštėsiančios kišenės nukentės lietuvių kultūrinis gyvenimas Seinų krašte. Mūsų šalies diplomatai ir politikai žada padėti Lenkijos lietuvių bendruomenei. Žurnalas “Aušra”, kaip ir kiti tautinių mažumų leidiniai, yra remiamas Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo ministerijos. Pasak “Aušros” vyriausiosios redaktorės Irenos Gasperavičiūtės, praėjusių metų pabaigoje buvo gautas šios ministerijos nurodymas grąžinti dalį valstybės dotacijos už 2011 metus, t. y. apie 16 tūkst. zlotų (apie 13,4 tūkst. litų).

3p.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės duomenimis, iškritus

pirmajam sniegui, gruodį, į skubiosios pagalbos skyrių kas trečias žmogus kreipėsi dėl sužalojimų, patirtų pargriuvus slidžiose sostinės gatvėse ir šaligatviuose. Pirmosios šios žiemos aukos vis dar gydosi traumas ir svarsto, ar įmanoma išreikalauti patirtą žalą iš miesto tvarkytojų. Vilnietė

3p.

Įveikęs pirmąjį Australijos atviro teniso čempionato ratą, ateinančią naktį Ričardas Berankis mėgins nugalėti vokietį Florianą Mayerį ir antrą kartą per savo karjerą prasibrauti į “Didžiojo kirčio” varžybų šešioliktfinalį

15p.

UŽSIENIS

Siekia kariams imuniteto

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai nori sušaukti tautos seniūnų susirinkimą, kad jis nuspręstų, ar po 2014 metų Afganistane pasilikę Jungtinių Amerikos Valstijų kariai turės teisinį imunitetą. Susodinti tautos seniūnus prie bendro stalo H.Karzai nutarė po viešnagės Vašingtone, kur buvo susitikęs su JAV prezidentu Baracku Obama.

Grįžęs į tėvynę H.Karzai priminė afganams, jog šie turėtų būti dėkingi amerikiečiams už teikiamą pagalbą, ir įspėjo: jei seniūnai nesutiks, kad JAV kariams būtų suteiktas imunitetas, jie paliks Afganistaną, kaip paliko Iraką.

7p.

ORAI

Apledėję šaligatviai laukia naujų aukų Vėl spustelėjus šaltukui ir sniegui apklojus šaligatvius medikai jau žino, kad į juos kreipsis daug susižalojusių žmonių.

Operuos skaudų pūlinį: savo žodį dėl prokurorų prašymo panaikinti Seimo narės Neringos Venckienės teisinį imunitetą parlamentinė komisija skelbs kovo pabaigoje

Laima Arnatkevičiūtė - tik viena iš daugelio šios žiemos “ledo aukų”. Ji žada siekti, kad už sugadintą sveikatą ir gydymą jai atlygintų sniegą valyti turinti bendrovė.Teisininkų teigimu, nukentėjusieji turi galimybę išieškoti žalos atlyginimą.

5p.

Šiandien: debesuota, vietomis snigs, pustys.

Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 01 16 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kaip atsispirti globalizacijai?

SAULIUS SPURGA

Praėjusią savaitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nepatenkino Deivido Stagniūno partnerės Isabellos Tobias prašymo suteikti Lietuvos pilietybę. Prieš tai Pilietybės reikalų komisijos pirmininkė, prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė informavo: tam, kad būtų suteikta pilietybė, asmuo privalo atitikti dvi sąlygas - jis turi būti integravęsis į Lietuvos visuomenę ir turėti nuopelnų Lietuvai. Pasak komisijos pirmininkės, I.Tobias neatitinkanti nė vienos šių sąlygų.

I.Tobias yra pramokusi lietuviškai ir ne vienus metus gina Lietuvos garbę aukščiausio lygio varžybose.

Sportininkų poros pasirengimas didžia dalimi finansuojamas iš jos šeimos lėšų. Ar 9-oji vieta Europos čempionate, startuojant su Lietuvos vėliava, nėra nuopelnas Lietuvai? Pranešama, kad sportininkė apsilankė prezidentūroje ir išlaikė lietuvių kalbos testą, nors sprendimas dėl jos prašymo, kaip dabar aiškėja, buvo nulemtas iš anksto.

Galima nesuteikti pilietybės sportininkei, tačiau kam iš jos tyčiotis?

Ir vargu ar priimtą sprendimą griežtai diktavo Konstitucinio Teismo išaiškinimas, teisinė bazė. Greičiau tai tiesiog baimė prisiimti atsakomybę.

Už šio konkretaus pilietybės I.Tobias klausimo slypi gilesnė problema. Būtų sunku surasti kitą vals-

tybę, kuri pilietybę suteiktų tokiomis griežtomis sąlygomis. Visuomenė pagal požiūrį į šią problemą griežtai pasidalijusi į dvi stovyklas.

Problemos šaknys siejasi su sudėtingu klausimu dėl lietuvių tautinės tapatybės, kuri šiuo metu patiria didelę įtaką ir išgyvena kaitą. Kokia turėtų būti lietuvių tautos ir kultūros vieta pasaulyje, siaučiant globalizacijos viesulams?

Pastaruosius 500 metų lietuvių gyvenamos teritorijos traukėsi, o lietuviškai kalbančių žmonių skaičius turėjo aiškią mažėjimo tendenciją. 1918 metais Lietuvos Respublika pabrėžė tautinio prado primatą ir atsiribojo nuo lenkiškai kalbančios gyventojų dalies. Kai kas tai vadina buvus Jono Basanavičiaus strategine klaida, nors iš tikrųjų lietuvių tautos patriarchas tuo metu vargu ar galėjo laikytis kitos pozicijos. Vis dėlto įvyko tai, kas įvyko: viena tautos šaka buvo nukirsta.

1923 metais Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą istorija tam tikru būdu pasikartojo vietos gyventojų, taip pat lietuvininkų atžvilgiu. Lietuvininkai išpažino liuteronų tikėjimą ir Didžiosios Lietuvos gyventojų nebuvo laikomi savais. Matyt, tai lėmė, kad politika jų atžvilgiu svyravo tarp kraštutinumų: radikalius integracijos planus keitė atsitraukimas bei nuolaidžiavimas. Šių gyventojų nepavyko integruoti į Lietuvos gyvenimą ir vėliau beveik visų jų Lietuva neteko.

Šiuo metu griežtas dvigubos pilietybės ribojimas ir vėl nuo Lietuvos atskiria žmones, iš jos išvykstančius dėl vienų ar kitų priežasčių, - nukerta didelę tautos šaką. Dėl to praradimai dideli ir dabar, ir bus ateityje.

Dešimtmečius ir net šimtmečius lietuviškumas buvo suprantamas siaurai, tikrai ar tariamai svetimą elementą buvo siekiama atriboti, nors tai lėmė didelius praradimus.

Gynybinis, atribojantis požiūris pasitvirtino sovietmečiu, tačiau šiuo metu vis labiau ryškėja jo ydos, nepakankamumas. Lietuviai - ne tautelė, kuri vargais negalais stengiasi išlaikyti savo tapatybę, o tauta, atsa-

džiui, apie emigraciją, dažniausiai visiškai užmirštame Lietuvos žydų, lenkų, rusų padėtį ir būseną. O juk jie yra lygiai tokie pat piliečiai!

Pasaulis globalėja, sienos atvertos, žmonės laisvai keliauja, tarp valstybių neišvengiamai vyksta žmonių apykaita. Net iš turtingiausių Vakarų Europos valstybių nemažai žmonių išvyksta ir emigruoja, tik, žinoma, į jas daug ir atvyksta.

Imigrantai sustiprina ekonominį ir kultūrinį valstybės gyvybingumą.

Nejaugi Lietuva pasiryžus žaisti pagal kitas taisykles? Ar galima alternatyva suteiktų pagrindą valstybės ir tautos plėtrai?

Tautos monolitiškumo siekis yra atgyvenęs ir visų pirma atsigręžia prieš pačią tautą bei valstybę. kinga už valstybę, už jos ūkio išplėtojimą. Tad ji turi būti ne įsibaiminusi, aklai gynybinė ir nuolat atribojanti “kitokius”, o atvira, įtraukianti ir jungianti. Tačiau būtina įjungimo sąlyga yra didesnė vidinė įvairovė. Tautos monolitiškumo siekis yra atgyvenęs ir visų pirma atsigręžia prieš pačią tautą bei valstybę.

Kalbėti apie kraujo, o ne pilietybės primatą šiuo metu yra tikras nesusipratimas, pakertantis valstybės gyvybingumą. Neseniai komentare padaryta Arkadijaus Vinokuro pastaba tiksli ir teisinga - kalbėdami, pavyz-

Skaitau Romualdo Ozolo mintis: “Kadangi Europa sukūrė nužmogėjimo modelį ir primetė jį mums, per 20 metų mes irgi nužmogėjome. Gyvename tokios pat neatsakomybės, turto troškulio ir pinigų valdžioje.”

Anksčiau sakydavome, kad nužmogino sovietmetis - dabar skelbiame, kad tą patį daro Europa. Apie Lietuvos valdžią jau net nėra ką kalbėti - ji esanti turbūt didžiausias “nužmogintojas”. Visur - vieni priešai ir piktavaliai, grobikai, išnaudotojai, klastingos globalizacijos gyvatės. Panašia dvasia parašytas ir neseniai publikuotas

Liudvikos Pociūnienės straipsnis “Kas nutiko Algiui Greitai?” Jis liudija apsiausties būseną ir atskleidžia, kaip sunku, esant tokios būsenos, rasti konstruktyvius žodžius ir dėstyti mintis, nesupriešinant ir neįžeidžiant vienos ar kitos visuomenės dalies. Neabejoju geriausiais čia paminėtų visuomenės veikėjų ketinimais, tačiau, kad ir kiek stengčiausi, jų pozicijoje neįžvelgiu konstruktyvaus prado. Net jei išsakoma kritika būtų pagrįsta, čia dėstomas gynybinis įsibaiminusio žmogaus požiūris, sudaroma troški uždaros erdvės atmosfera, o tauta traktuojama kaip uždara sekta. Kokia tokiu būdu brėžiama valstybės, jos ekonomikos perspektyva? Galime smerkti tuos, kurie nori geresnio gyvenimo, tačiau tokia yra realybė, galime kritikuoti globalizaciją, tačiau jai barstomos ašaros, aimanos - nė motais. Kurti projektus, prieštaraujančius realybei, - pavojinga.

Dramaturgas Marius Ivaškevičius neseniai kalbėjo apie tai, kad turime stiprinti Vilnių, paversti jį vienu iš Europos centrų: tai būtų rimta prielaida susigrąžinti emigrantus. Be to, kaip pažymi dramaturgas, Vilnius jau dabar sutraukė visą Baltarusijos jaunimo elitą. M.Ivaškevičius priduria: “Nematau prasmės saugoti tą mūsų savotišką nekaltybę ir neįsileisti žmonių, kurie, kad ir gimę kitoje šalyje, nori tapti Lietuvos piliečiais.”

Tai kur kas konstruktyvesnė mintis įtraukti ir stiprėti, nei kapoti savas šakas ir lieti graudžias ašaras.

•

Seimo tribūna

Lietuvoje turi skambėti JAV balsas Apie JAV prezidento Ronaldo Reagano puoselėtas politikos vertybes ir jų poreikį Lietuvai, organizaciją “Ronald Reagan House”, jos veiklą ir mūsų šaliai taip trūkstamą stimulą kalbamės su vienu šios organizacijos įkūrėju parlamentaru Mantu Adomėnu.

Lietuvos žinios

- R.Reaganas Respublikonų partiją įkvėpė vadovautis konservatoriškosiomis vertybėmis. Dėl įnirtingos kovos su komunizmu jam priskiriami šaltojo karo pabaigos nuopelnai, ekonomikoje įsigalėjo “reigonomikos” terminas. Vis dėlto jis - prieštaringai vertinama asmenybė. Kodėl šio, o ne kurio nors kito pasaulio politiko vardas tapo Jūsų iniciatyvos emblema?

- Viskas prasidėjo 2011 metais per 100-ąsias jo gimimo metines. Pamatėme, kad politinis R.Reagano stotas tebeauga, o kiti politikai tampa vis mažiau reikšmingi. Tai žmogus, kuris ekonomiką ir užsienio politiką grindė vertybine vizija. Laisvės idealas ir juo grįsta užsienio politika pasauliniame fronte pasiekė il-

galaikių laimėjimų. Tai - įkvėpimas Lietuvai, kai vos už 30 kilometrų vėl leidžiasi geležinė uždanga. Norėdami išspręsti saugumo ir klestėjimo problemas, turime siekti demokratinės Rusijos. R.Reagano ekonomines doktrinas galima ginčyti, tačiau jose atkreipiamas dėmesys į paprastą žmogų, jo iniciatyvos laisvę, darbo vertę. Dabar, kai nebesugebame pasirūpinti patys savimi, tokios idėjos įgauna svarią vertę.

- “Reiganizmas” - kokia tai politinė ideologija, mąstysena, idėjos?

Kodėl jų reikia Lietuvai?

- Tai politinė ideologija, kuri akcentuoja laisvą, tačiau sveiku protu grindžiamai moralei įsipareigojusį žmogų. Tai laisvė ekonomikoje, laisvė politikoje, tačiau drauge ir įsipareigojimas šeimai, bendruomenei, valstybės saugumui. Mūsų iniciatyva įkurtoje organizacijoje ieškome būdų, kaip R.Reagano idėjų turinį paversti mūsų konservatyviojo mąstymo centru, pagal jo politinę liniją pergalvoti konservatizmo poziciją ir stiprinti transatlantinius ryšius. Dabar būtina veikti, nes JAV atsisukus į Ramųjį vandenyną ne tik mums,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

bet ir visai Europai kyla grėsmė tapti strateginiu užkampiu.

- Koks bus organizacijos “Ronald Reagan House” indėlis į mūsų šalies politiką?

- Norime stiprinti transatlantinius ryšius, kad Amerikos strateginė analitinė perspektyva būtų matoma ir mūsų diskusijose. Negalime užsidaryti ir virti savo sultyse. Privalome, kad mintys iš už Atlanto skambėtų ir Lietuvoje.

- R.Reaganas buvo žmogus, kuris amerikiečiams grąžino tikėjimą savo valstybe. Kaip manote, ar Lietuvai šiandien reikia tokio įkvėpėjo?

- Vienareikšmiškai. Nepasitikėjimas ir susipriešinimas su savo valstybe yra labai didelis. R.Reaganas parodė, kad pasitikėjimo atkūrimas nėra tik geri norai ir tai negali nutikti savaime. Reikia nuveikti labai daug konkrečių darbų. Jis pats atkūrė ekonomiką, pakeitė užsienio politikos balansą, visuomenei grąžino pasitikėjimą savo valstybe. Labai svarbu skleisti ir vertybines savarankiško žmogaus nuostatas. Tokio žmogaus, kuris tiki ateitimi ir gali ją kurti. Lietuvoje įsigalėjęs išlaikytinio mentalitetas. Vienas Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

M.Adomėnas: “R.Reaganas - žmogus, kuris ekonomiką ir užsienio politiką grindė vertybine vizija.” apžvalgininkas labai taikliai pastebėjo: R.Reaganui atėjus į prezidento postą valstybės laivas buvo kiauras, jūra audringa, keleiviai išgąsdinti. Pirmiausia jis nuramino keleivius, sutaisė laivą ir galiausiai nuramino jūrą.

- Ar prisimenate R.Reagano citatą, kuri, Jūsų nuomone, šiandien labiausiai tiktų mūsų šaliai?

- Ant jo skulptūros JAV Senato rū-

muose užrašyta: “America’s best days are yet to come. Our proudest moments are yet to be. Our most glorious achievements are just ahead” (Amerikos geriausios dienos dar ateis. Mūsų šlovingiausi laikai priešakyje. Didžiausius nuopelnus dar pasieksime).

To Lietuvai labai reikia.

•

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 16 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Lenkijos lietuviai spraudžiami į kampą •1 p.

šas skirianti lietuvių kultūrai ir švietimui puoselėti. “Lenkijos tautinių mažumų įstatymas įpareigoja savivaldybes jei jau neremti, tai bent neapkrauti papildomais mokesčiais tautinių mažumų institucijų. Mūsų mokykla nėra komercinio pobūdžio, jokio pelno iš to negauname, taip pat ir “Lietuvių namai”. Visos fondo valdžios taryba, valdyba, kontrolės komisija dirba visuomeniniais pagrindais”, pabrėžė P.Maksimavičius.

Atkelta iš

“Pasikeitus teisės aktų interpretacijai, pajamos, gaunamos iš leidinio prenumeratos, pradėtos traktuoti ne kaip savas indėlis į projektą, kaip buvo anksčiau, bet kaip dotacijos dalis. Šis sprendimas buvo netikėtas redakcijai, o jo motyvai neaiškūs”, pažymėjo I.Gasperavičiūtė.

Reikalaujamos grąžinti pinigų sumos, jos teigimu, redakcija neturi, nes už prenumeratą gautos lėšos yra naudojamos žurnalui leisti. Ministerija jau patvirtino skirsianti paramą “Aušros” leidybai ir šiems metams.

Tačiau dėl reikalavimo grąžinti dalį dotacijos žurnalas greičiausiai bus priverstas užsidaryti. “Jeigu turėsime grąžinti pinigus, “Aušra” nebegalės būti spausdinama, nes neturėsime tam lėšų. Lenkijos lietuviai netektų pagrindinio priėjimo prie lietuviškos spaudos, - teigė I.Gasperavičiūtė. - Kiek žinau, kitos tautinės mažumos prenumeratos lėšas nurodo kaip savo indėlį ir jiems problemų nekyla, nemalonumų jie nesulaukė.”

I.Gasperavičiūtė neatmetė galimybės, kad ministerijos sprendimas reikalauti grąžinti dalį paramos lėšų gali būti susijęs su dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių įtampa.

Nepaliks nuošalyje Seimo vicepirmininkui Gediminui Kirkilui nemalonios žinios iš Lenkijos lietuvių bendruomenės buvo naujiena. Jo nuomone, kilusios problemos - taip pat ir normalių santykių su Lenkija nebuvimo bei dvišalio nesikalbėjimo pasekmė.

“Kai neturime santykių, kai niekas

Lenkijos lietuviai netektų pagrindinio priėjimo prie lietuviškos spaudos.

Anot jo, Seinų valdžia neremia lietuvių kultūrinės veiklos, o apkraudama mokesčiais ją tik apsunkina. “Manau, tai sąmoningas sprendimas, siekiant daryti spaudimą fondui, kuris administruoja Lietuvai gana svarbias institucijas”, - įsitikinęs P.Maksimavičius.

Jaučia spaudimą

“Aušros” vyriausioji redaktorė I.Gasperavičiūtė teigė, kad dėl reikalavimo grąžinti dalį dotacijos žurnalas greičiausiai bus priverstas užsidaryti.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Apsunkina kultūrinę veiklą Dvi Lenkijos lietuviams svarbias įstaigas - “Lietuvių namus”, kur organizuojamas mūsų tautiečių kultūrinis gyvenimas, ir 2005 metais įsteigtą “Žiburio” mokyklą - administruojantis vyskupo A.Baranausko fondas neseniai sulaukė Seinų miesto savivaldybės sprendimo, ku-

nių, darysime viską, kad sušvelnintumėme situaciją”, - tikino jis.

riuo yra įpareigojamas sumokėti beveik 16 tūkst. zlotų nekilnojamojo turto mokestį už 6 mėnesius.

Fondo prašymas jį atleisti nuo tokio mokesčio buvo atmestas. Seinų burmistro atsiųstame sprendime teigiama, kad tai prieštarautų svarbiam visuomenės interesui, nes į sa-

vivaldybės biudžetą gaunamos įplaukos yra nepakankamos.

Pasak fondo tarybos pirmininko Petro Maksimavičiaus, nekilnojamojo turto mokestį Lenkijoje dažniausiai moka komercinės įstaigos. Vyskupo A.Baranausko fondas - ne pelno siekianti organizacija, visas gautas lė-

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Jonas Vydra dėl minėtų valdžios sprendimų įžvelgia spaudimą.

“Esame įsprausti į kampą. Iš vienos pusės daugėja antilietuviškų išpuolių, naikinamos vietovardžių lentelės, kultūros paminklai, niekinamas mirusiųjų atminimas kapinėse, o iš kitos pusės patiriame valstybės administracijos akivaizdų spaudimą”, - teigė jis.

Neseniai į Lenkiją dirbti atvykęs Lietuvos konsulato Seinuose įgaliotasis ministras Vytautas Gudaitis LŽ sakė, kad minėtos problemos jam yra žinomos. “Tai situacija, kuri kartkartėmis kartojasi. Manau, bendruomenė jautė, kad taip gali būti. Jau ėmėmės tam tikrų priemo-

nesusitinka, tokios pasekmės ir būna. Imsimės žingsnių, aiškinsimės, kodėl taip yra”, - tvirtino G.Kirkilas.

Dėl to jis žadėjo kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, taip pat šiuos klausimus kelti Lietuvos ir Lenkijos parlamentinėje asamblėjoje.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pažymėjo nežinantis teisinės padėties minėtais klausimais. “Galiu pasakyti viena - lietuvių tautinės mažumos situacija yra nelygintina su tuo, ką turi lenkų tautinė mažuma Lietuvoje. Nekalbu apie dramatiškai sumažėjusių lietuviškų mokyklų skaičių, net “Žiburio” gimnazija neišsilaikytų, jei jos pinigais neremtų Lietuva. Lietuvių kilmės vaikai mokosi iš lenkiškų vadovėlių lietuviškose pamokose.

Liūdna tradicija, - sakė A.Ažubalis. Manau, kad panašūs lietuvių tautinės mažumos padėties klausimai turėtų būti svarstomi netrukus įvyksiančio užsienio reikalų ministro vizito į Lenkiją metu.”

•

Parlamentinė komisija operuos skaudų pūlinį RAIMONDA RAMELIENĖ

Buvusios teisėjos, o dabar Seimo narės Neringos Venckienės teisinį imunitetą prašoma naikinti trečią kartą per septynis mėnesius. Savo žodį šiuo klausimu parlamentinė komisija skelbs kovo pabaigoje.

Visi “Drąsos kelio” lyderei N.Venckienei gresiantys įtarimai susiję su vadinamąja Garliavos istorija. Po generalinio prokuroro Dariaus Valio kreipimosi Seimo nariai vakar sparčiai ir be didesnių emocijų sudarė laikinąją komisiją, kuriai pavedė iki kovo 25-osios išsiaiškinti, ar galima leisti parlamentarę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti arba kitaip suvaržyti jos laisvę. Pasibaigus posėdžiui D.Valys užsiminė, kad N.Venckienė yra susijusi su dar vienu šiuo metu prokuratūros atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

N.Venckienės, kaip teisėjos, imunitetą anos kadencijos Seimas buvo panaikinęs pernai birželį. Vyriausiosios rinkimų komisijos valia kandidatė į parlamentą neteko neliečiamybės rugsėjį.

Prašys įrašo Seimo laikinajai komisijai, kurioje dirbs 13 visų frakcijų narių, vadovaus socialdemokratas Vytautas Saulis. Kad komisijos būtų sudaryta, vakar balsavo 89 Seimo nariai.

Prieš pasisakė tik Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Naglis Puteikis.

Šeši parlamentarai - pati N.Venckienė, keturi jos frakcijos kolegos ir konservatorius Rytas Kupčinskas susilaikė.

“Linkiu komisijai sąžiningo darbo ir noriu priminti: teisinė neliečiamybė įvesta tam, kad su žmogumi, esančiu politikoje, nebūtų susidorota neteisėtais būdais”, kreipdamasis į Seimo narius sakė vienintelis diskusijoje panoręs dalyvauti parlamentaras, “Drąsos kelio” frakcijos atstovas Algirdas Patackas.

nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir jų apžiūros duomenys, specialistų išvados bei kiti tyrimui reikšmingi dokumentai”, - pabrėžė prokuroras.

Neigia, kad spardė

“Gauti tikrą, neiškarpytą, nesuklijuotą įrašą būtų viena pagrindinių mūsų užduočių.”

Kad pagaliau reikia padėti tašką vadinamojoje Garliavos istorijoje, įsitikinęs ir naujosios komisijos pirmininkas V.Saulis. “Tą skaudų pūlinį reikia vieną sykį išoperuoti”, teigė jis. Anot V.Saulio, komisija ketina prašyti prokurorų pateikti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pernai gegužės 17-ąją surengtas N.Venckienės brolio dukters perdavimas motinai. “Gauti tikrą, neiškarpytą, nesuklijuotą įrašą būtų viena pagrindinių mūsų užduočių”, - pažymėjo jis.

N.Venckienė ne kartą yra aiškinusi, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jos namuose Garliavoje vykęs vaiko perdavimas, įrodytų, jog mažametė buvo paimta prievarta.

N.Venckienė vakar tikino neprašanti parlamentarų paramos, kuri padėtų jai išsaugoti teisinę neliečiamybę. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Įrodymai surinkti D.Valys, prašydamas panaikinti N.Venckienės neliečiamybę, Seimo tribūnoje vakar ilgai neužtruko. Jis informavo, kad surinkti duomenys leidžia manyti, jog Seimo narė padarė penkis nusikaltimus. Įtariama, kad prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose N.Venckienė viešai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti brolio dukrą jos motinai Laimutei Stankūnaitei. Praėjusių me-

tų gegužę dabar jau buvusi teisėja trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai jį gniuždydama.

Vykdant mergaitės paėmimo operaciją N.Venckienė “vaiko akivaizdoje tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė L.Stankūnaitei į pilvą, kojas, ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą”. Nuo jos kliuvo ir policijos pareigūnui. “Išvardytų nusikalstamų veikų aplinkybes pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolai,

Kai kuriuos D.Valio pateiktus kaltinimus N.Venckienė neslėpė išgirdusi pirmą sykį. “Neliečiamybė naikinama trečią kartą, o atsiranda naujų aplinkybių. Paaiškėjo, kad jau ir L.Stankūnaitę spardžiau. Viso to nėra”, - tikino Seimo narė.

Apie galimą paramą balsuojant dėl neliečiamybės atėmimo N.Venckienė teigė nekalbėjusi nė su vienos frakcijos atstovais. “Man paramos nereikia.

Manau, šioje situacijoje svarbiausia sąžinė ir tiesos paieškos”, - sakė ji.

Generalinis prokuroras D.Valys atmetė abejones, kad prašymas naikinti N.Venckienės neliečiamybę gali būti skatinamas politinių motyvų. Anot jo, visos “veikos buvo padarytos dar iki tampant politiku ir Seimo nariu”.

Paklaustas, kodėl šįkart, kitaip nei trijų Darbo partijos frakcijos narių atveju, Seimo narę prašoma leisti ir suimti, prokuroras tai motyvavo teismo nutarties formuluote. “Šiuo atveju prašoma ir galimybės taikyti kardomąją priemonę - suėmimą. Dabar tikrai nėra pagrindų taikyti tokią griežtą kardomąją priemonę, bet neatmetama, kad jos gali prireikti”, - dėstė D.Valys.

Ir pridūrė, kad N.Venckienės pavardė figūruoja dar viename ikiteisminiame tyrime. Tačiau nenorėdamas pažeisti nekaltumo prezumpcijos, generalinis prokuroras įspėjo apie šį tyrimą nekalbėsiąs.

•

4

2013 01 16 Lietuvos žinios

Dienos temos

Kaunas svajoja apie pagalvės mokestį KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno vadovai siekia, kad teisė iš turistų rinkti pagalvės mokestį būtų suteikta ne vien kurortams.

Viešbučių savininkai įsitikinę, jog ir taip retų laikinosios sostinės lankytojų sąskaita miesto valdžia užsimojo kamšyti savivaldybės biudžeto skyles.

Prašymus keisti atitinkamus įstatymus Kauno valdininkai į Seimą, Vyriausybę ir kelias ministerijas išsiuntė dar pernai pavasarį, o dabar tikisi, kad naujoji šalies valdžia atsižvelgs į jų norus.

Aiškinama, esą savivaldybių tarybos pačios galėtų apsispręsti, ar rinkti pagalvės mokestį iš miestus aplankančių turistų, ar ne. Šiuo metu tokią teisę turi tik kurortai ir kurortinės vietovės.

Jaučiasi ignoruojami “Įstatyme tereikėtų vieną žodį pakeisti kitu, ir situacija kardinaliai pasikeistų”, - LŽ sakė Kauno vadovas Andrius Kupčinskas. Meras tikino, kad dar prieš išsiunčiant minėtus prašymus buvo kalbėtasi su mieste veikiančių viešbučių valdytojais ir išklausyta jų nuomonė. A.Kupčinskas teigė, jog apgyvendinimo įstaigos nėra nusiteikusios prieš pagalvės mokestį, tačiau jos

nori turėti įtakos skirstant surinktus pinigus. Todėl Kaune ketinama sudaryti komisiją, kurioje būtų ir viešbučių atstovų. Ši struktūra spręstų, ko miestui labiausiai reikia, kad jame apsilankytų kuo daugiau užsienio svečių.

Meras įsitikinęs, jog savivaldybės, kurioms neleidžiama apmokestinti turis-

“Pirmiausia vertėtų pažiūrėti, ką yra nuveikę kurortai, norėdami pritraukti turistų.” tų, tam tikru požiūriu yra ignoruojamos ir negali tinkamai rūpintis savo gerove.

Turi abejonių Laisvės alėjoje esančio viešbučio “Kaunas” direktorius Šarūnas Mereckas abejoja, ar pagalvės mokesčio lėšos būtų paskirstomos taip, kaip tvirtina miesto valdžia. Pašnekovo nuomone, vien specialios komisijos nepakaktų. Jos struktūra ir teisės turėtų būti nustatytos tarybos sprendimu. “Mokesčio reikalingumą dar derėtų aptarti. Bet jo skirstymui taip pat reikėtų skirti nemažai dėmesio, nes toks savivaldybės biudžeto skylių lopymas tikrai būtų neprasmingas”, - sakė Š.Mereckas.

Liepsnas malšina tarsi nelegalai KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nors Lietuvoje jau kurį laiką veikia pirmosios savanorių ugniagesių komandos, iki šiol nėra tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisų - jos giliai nusėdusios politikų stalčiuose.

Kai sausio 12-osios popietę vienoje Ambrasų kaimo (Šakių r.) sodyboje įsisiautėjo ugnis, Barzdų savanoriai ugniagesiai pirmieji atskubėjo į gaisro vietą. Iš liepsnojančio namo jie išnešė smarkiai apdegusį 35 metų vyriškį nesibaimindami patiems gresiančio pavojaus.

Barzdų miestelio savanorių ugniagesių komanda įkurta viena pirmųjų Lietuvoje - dar praėjusių metų pavasarį, kai buvo panaikinta iki tol buvusi nestatutinių ugniagesių gelbėtojų komanda.

Dalis darbo netekusių vyrų vis dėlto nutarė būti pasirengę padėti nelaimės ištiktiems kaimynams. Juolab kad tam pritarė Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis ir miestelio gyventojai, supratę, kad ugniagesiai iš atokesnių vietų kilus gaisrui Barzdus pasiektų praėjus nemažai brangaus laiko.

“Mūsų vyrų pagalbos reikėjo ne tik praėjusį savaitgalį. Pernai mūsų savanoriai gesinti gaisrų vyko keturiskart. Jais nenusivylėme. Džiaugiamės tuo, kad išlaikėme neišdraskytą visą turėtą techninę bazę ir kad pavyko rasti bei į veiklą įtraukti žmonių, kurie iki tol niekada nebuvo ugniagesiai. Todėl savanorių komandos tikrai neatsisakysime”, - tvirtino R.Naujokaitis.

Barzdų kaimo savanoriai ugniagesiai - ne vieninteliai šalyje. Nuo praėjusių metų spalio savanorių ugniagesių aso-

ciacija veikia Tauragėje. Kaip LŽ teigė jai vadovaujantis Vladas Liekis, vyrai yra numatę atgaivinti ir puoselėti senąsias Lietuvos savanorių ugniagesių tradicijas.

Asociacijai vietos valdžia yra skyrusi žemės sklypą, kuriame būtų galima įrengti mokymo aikštelę. Jau dabar veikia jaunųjų ugniagesių būrelis.

“Tačiau pagrindinis darbas turėtų būti savanorių ugniagesių komandų organizavimas, jų veiklos tobulinimas. Jau dabar yra 15 suaugusių vyrų, kurie sutiko būti savanoriais ugniagesiais”, - pasakojo V.Liekis.

Lietuvoje savanorystė tarp ugniagesių plinta. Be jau veikiančių dviejų savanorių ugniagesių draugijų Vilniaus ir Kauno rajonuose, kurios turi savo komandas ir kurių pajėgos įtrauktos į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) parengtus gelbėjimo planus, Lietuvoje veiklą pradeda dar devynios asociacijos - Varėnoje, Pagėgiuose, kai kuriuose kituose šalies rajonuose.

“Plačiau plėtoti veiklos kol kas negalime, nes dar nėra dokumentų, kurie ją reglamentuotų”, - pažymėjo V.Liekis.

PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis pripažino, kad įstatymų pakeitimai, reglamentuojantys savanorių ugniagesių veiklą, jau seniai yra būtini. “Dar ankstesnės kadencijos Seimui buvo pateikti Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimai. Juose yra ne tik apibrėžtas savanorių ugniagesių statusas, bet ir numatomos socialinės garantijos, kompensacijų galimybės. Tačiau tuometis Seimas šių pakeitimų net nepriėmė svarstyti. Tikimės, kad šios kadencijos Seimas juos įtrauks į pavasario sesijos darbotvarkę ir pakeitimai pagaliau bus priimti”, - sakė V.Kurkulis.

Kauno miesto tarybos opozicijoje dirbantis Gintautas Labanauskas tikino, kad pagalvės mokestis nepagerintų laikinosios sostinės įvaizdžio. “Pirmiausia vertėtų pažiūrėti, ką yra nuveikę kurortai, norėdami pritraukti turistų.

Kauno šiuo požiūriu nepalyginsi su Druskininkais ar Palanga. Be to, papildomi mokesčiai biudžete dažnai paskęsta”, - pabrėžė jis.

Ledai dar nepajudėjo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas prisiminė, kad prieš maždaug devynis mėnesius komitete buvo tariamasi dėl galimybės visoms savivaldybėms rinkti pagalvės mokestį, tačiau jokio sprendimo nepriimta. Pasak parlamentaro, su analizuotu klausimu susijęs įstatymo projektas nebuvo registruotas ar atidėtas vėlesniam laikui.

“Tuo metu dauguma komiteto narių buvo linkę koreguoti įstatymus. Kaip būtų dabar, nežinau. Šiaip ar taip, klausimo aptarimas tikrai nėra atnaujintas”, - tvirtino V.Bukauskas.

Pagalvės mokestis - du litai už nakvynę - šįmet pradėtas rinkti Birštone. Už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra nuo 2011-ųjų vasaros turi mokėti į Druskininkus atvykstantys turistai, o pernai vasarą jis atsirado ir Palangoje, tačiau perpus mažesnis.

•

Kauno meras A.Kupčinskas tikisi, kad laikinajai sostinei bus leista rinkti pagalvės mokestį. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Merą užrūstino bedarbio grasinimai DAIVA BARONIENĖ

Nevilties ir pykčio protrūkis, palydėtas kalėjime išmokto žodžių derinio, Panevėžio rajono gyventojui Zenonui Zebkinui žada didelių nemalonumų. Šio rajono tarybos narius nužudyti pagrasinusį vyrą meras Povilas Žagunis nedelsdamas apskundė prokurorams.

Po vieną užmušti Panevėžio rajono tarybos narius ir atimti iš jų pinigus Z.Zebkinas prisipažino pažadėjęs tada, kai neteko savitvardos dėl jam nepalankaus teismo sprendimo. Įtikėjęs, kad reikalavimas atidirbti už gaunamas pašalpas yra žmogaus teisių pažeidimas, dėl to bylinėjęsis su dirbti vertusia Panevėžio rajono savivaldybe ir išgirdęs jam nepalankų teismo sprendimą, vyriškis tvirtino

nebeištvėręs. Z.Zebkinas tikino, kad merą, o galbūt ir kitus politikus užrūstinę ar išgąsdinę jo žodžiai tebuvo pernelyg sodriai išreikštas nevilties šauksmas.

Panevėžio rajono gyventojas drauge su buvusia žmona Jolanta neabejoja esantys žmogaus teisių šaukliai.

Jie teigia kovojantys dėl visos Lietuvos vargšų, priverstų dirbti visuomenei naudingus darbus už tai, kad neturi darbo ir gauna socialines pašalpas, interesų. Esą bet kuris darbas negali būti prievartinis ir juo labiau nemokamas.

Tai Z.Zebkinas praėjusių metų pabaigoje bandė įrodyti Panevėžio apygardos teisme, tačiau jo ieškinys buvo atmestas. “Teismas neįsiklausė į mano skundą. Teisėjai pareiškus, jog mano ieškinys atmetamas, buvau šokiruotas. Labai susijaudinau ir prabilau, kad man nebelieka nieko kita, kaip užmušinėti politi-

•

Dėl mylimos mamytės mirties sunkią netekties valandą užjaučiame vyresniąją specialistę EDITĄ ŽOSTAUTAITĘ.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai

Bedarbis Z.Zebkinas apgailestauja, kad jo “sodrius žodžius” Panevėžio rajono meras įvertino kaip grasinimą. / “Sekundės” nuotrauka

kus ir atiminėti iš jų pinigus”, - LŽ pasakojo vyriškis.

Z.Zebkino manymu, kiekvienam sveiko proto žmogui jo ištarti žodžiai neturėtų atrodyti kaip realus grasinimas, o tik kaip nebežinančio, ko griebtis, žmogaus aimana. Dvejus metus kalinio duonos ragavęs vyras prisipažino nesirenkantis žodžių. Jis apgailestavo, kad P.Žagunis yra toks jautrus, kad nevilties šauksmą priėmė

“Yra toks posakis: “Ištrūkusį arklį sugausi, o pasakyto žodžio - nebe.” kaip grasinimą susidoroti ir kreipėsi į prokurorus. “Kas būtų, jei išgirdę nepalankius žodžius visi užverstume teisėsaugą skundais?” - svarstė kovotojas dėl žmogaus teisių.

Meras P.Žagunis LŽ prisipažino savo ausimis negirdėjęs Z.Zebkino gąsdinimų, tačiau šie teiginiai guli jam prieš akis. Rajono vadovo vardu Panevėžio apylinkės prokuratūrai parašytame skunde nurodyta, kad grasinimai paskleisti ir spaudoje, ir internetinėje erdvėje.

P.Žagunis sakė nemanantis, jog apie susidorojimą prabilęs Z.Zebkinas gali iš tikrųjų įvykdyti savo ketinimus. Tačiau meras įsitikinęs, kad kiekvienas mūsų turime atsakyti ne tik už savo veiksmus, bet ir už žodžius. “Yra toks posakis: “Ištrūkusį arklį sugausi, o pasakyto žodžio nebe”, - liaudies išmintį citavo P.Žagunis.

Meras pripažino, jog vos sužinojęs, kad jo vadovaujamo rajono gyventojas Z.Zebkinas ištarė politikų atžvilgiu nederamus žodžius, nedvejojo pareikalauti iš šio vyro atsakomybės.

“Tikiuosi, mano kreipimasis į prokurorus dėl grasinimų politikams bus pamoka ne tik Z.Zebkinui, bet ir kitiems, kad galvotų, ką šneka”, - vylėsi P.Žagunis.

•

2013 01 16 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Apledėję šaligatviai laukia naujų aukų goms oro sąlygoms - per lijundrą ar plikledį - žmonėms reikėtų būti atsargesniems. “Pėstieji taip pat turėtų įvertinti eismo sąlygas ir apsirūpinti, kaip pataria medikai, tinkama avalyne, eiti atsargiau”, - aiškino merijos valdininkė.

TOMAS BAŠAROVAS

Vėl spustelėjus šaltukui ir sniegui apklojus šaligatvius medikai jau žino, kad į juos kreipsis daug susižalojusių žmonių. Pirmosios šios žiemos aukos vis dar gydosi traumas ir svarsto, ar įmanoma išreikalauti patirtą žalą iš apsnūdusių miesto tvarkytojų.

“Gražų gruodžio penktosios rytą skubėdama į darbą tapau miesto tvarkytojų taupumo auka: slystelėjau ant ledo eidama Antakalnio gatve ir... jau daugiau kaip mėnuo guliu lūžus stuburui ir dešinės rankos riešui”, - taip pasakojimą apie patirtas traumas pradėjo vilnietė Laima Arnatkevičiūtė.

Ji - tik viena iš daugelio šios žiemos “ledo aukų”. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) duomenimis, iškritus pirmajam sniegui, gruodį, į skubiosios pagalbos skyrių kas trečias žmogus kreipėsi dėl sužalojimų, patirtų pargriuvus slidžiose sostinės gatvėse ir šaligatviuose.

L.Arnatkevičiūtė žada siekti, kad už sugadintą sveikatą ir gydymą jai atlygintų sniegą valyti turinti bendrovė. Teisininkų teigimu, nukentėjusieji turi galimybę išieškoti žalos atlyginimą, tačiau pergalei teisme pasiekti reikėtų itin svarių įrodymų.

Nuostolis ir valstybei Sužalojimų patyrusi vilnietė beveik mėnesį praleido įvairiose gydymo įstaigose, šiuo metu ji sveikatą stiprina namie. “Stuburas per tris savaites nesugyja, o dešinioji ranka taip pat netaps darbinga vos nuėmus gipso tvarstį, kuriuo sutvarstyta ji privalo būti šešias savaites. Taigi dar kelis mėnesius gausiu nedarbingumo pašalpas iš “Sodros” ir nesukursiu jokios pridėtinės vertės”, LŽ teigė L.Arnatkevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad šis nelaimingas atsitikimas žalos padarė ne tik jai, nuostolių dėl to patiria ir valstybė.

Moteris tikino apskaičiavusi, kad jos 22 dienų gydymas ir dalinė reabilitacija sanatorijoje valstybei turėjo kainuoti daugiau kaip 3 tūkst. litų. L.Arnatkevičiūtės teigimu, užuot leidus lėšas, skirtas traumas patyrusiems žmonėms gydyti ir jų nedarbingumui kompensuoti, būtina pasirūpinti, kad žiemą būtų tinkamai prižiūrimos gatvės, šaligatviai, negailint jiems druskos. “Spėju, kad kiemsargiai už tokias sumas galėtų “pasūdyti” visą Vilnių ir dar kelininkus su miesto vadovais”, - ironizavo vilnietė.

Sieks žalos atlyginimo L.Arnatkevičiūtė guodėsi, kad tol, kol po traumos atgaus darbingumą,

Vien gruodį - 1000 “ledo aukų” RVUL atstovė spaudai Vanda Grigaliūnienė LŽ tikino, kad praėjusių metų gruodį į skubiosios pagalbos skyriaus gydytojus traumatologus iš viso kreipėsi 3051 asmuo, iš jų net 1000 buvo patyrę traumą, kai paslydo gatvėje. RVUL duomenimis, šių metų sausio pirmosiomis savaitėmis taip susižalojo ir į medikus kreipėsi 318 žmonių.

V.Grigaliūnienės teigimu, žiemą į ligoninę nuolat kreipiamasi dėl tokių traumų, tačiau tokių besikreipiančiųjų daugiausia fiksuojama pablogėjus oro sąlygoms - pradėjus snigti, susidarius plikledžiui.

Stebisi ir medikais Vilnietė L.Arnatkevičiūtė ir vakar lankėsi pas traumatologą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka dar ne vieną mėnesį turės samdyti žmogų, kuris jai pagelbėtų buityje.

“Teks pirkti sveikimą skatinančius maisto papildus ir paslaugas, jei gausiu ambulatorinį gydymą - mokėti už taksi, kad greitai - tai svarbu norint kuo mažiau traumuoti stuburą - galėčiau pasiekti reikiamą gydymo įstaigą”, - tikino moteris.

Ji sieks, kad patirta žala būtų išieškota iš miesto gatves prižiūrinčių bendrovių. “Jei mano griaučių sąskaita kelininkai sutaupo savo biudžetą, ar ne jie ir turėtų padengti šias visas išlaidas, įskaitant kompensaciją už invalidumą, kuris jau nebeleis man kokybiškai nugyventi likusio gyvenimo, pablogins sveikatą apskritai?” - svarstė L.Arnatkevičiūtė.

Siūlo kreiptis į teismą Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojos Liudvikos Meškauskaitės teigimu, nukentėjusieji turi galimybę kreiptis į teismą, jeigu dėl slidžios šaligatvių dangos patyrė susižalojimų ir traumų. “Jeigu būtų įrodyta, kad keliai nebuvo nuvalyti ir dėl to žmogus paslydo, patirtą žalą turėtų atlyginti ta įmonė, kuriai privalu tvarkyti teritoriją”, - LŽ sakė teisininkė.

L.Meškauskaitė pažymėjo, jog tokio ieškinio baigtis priklausytų nuo išradingumo teisme įrodinėjant, kad teritorija, kurioje žmogus parkrito, nebuvo tinkamai prižiūrima. “Čia daugiausia tiktų liudytojų parodymai, dokumentai apie oro sąlygas”, aiškino advokatė.

Ji priminė prieš kelerius metus

“Spėju, kad kiemsargiai už tokias sumas galėtų “pasūdyti” visą Vilnių ir dar kelininkus su miesto vadovais.” teisme svarstytą bylą, kai žmogus prisiteisė patirtą žalą iš vienos įmonės, kurios teritorijoje įkrito į duobę ir susižalojo. “Įmanoma teisinėn atsakomybėn patraukti tuos, kurie neatlieka savo darbų”, - tvirtino L.Meškauskaitė.

Trūksta teisinių svertų Vilniaus teritorinės ligonių kasos (VTLK) direktoriaus Vytauto Mockaus teigimu, įstatymas įpareigoja išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

“Pavyzdžiui, jei per eismo įvykį sužalojami žmonės, kuriems vėliau prireikia gydymo įstaigų paslaugų, dirbame išieškodami iš kaltininko padarytą žalą”, - LŽ aiškino jis.

V.Mockus tvirtino, kad dėl susižalojimų, patirtų pargriuvus slidžiame ir prastai nuvalytame kelyje, turėtų atsakyti savivaldybės. “Teoriškai kalta savivaldybė, jeigu ji neprižiūri savo šaligatvių ir gatvių”, - pažymėjo jis. Tačiau siekį “prispausti” savivaldybę, pasak VTLK vadovo, sunkina tai, kad tokie nelaimingi atsitikimai nėra fiksuojami, nėra dokumentuojama ir tiriama susižalojimo vieta.

Anot V.Mockaus, dėl to dažnai pristingama teisinių mechanizmų žalai išieškoti.

Esą VTLK žiemos pradžioje jau

kreipėsi į sostinės meriją, ragindama rūpestingiau valyti kelius ir užtikrinti miestiečių saugumą. “Mes jau keletą metų apeliuojame į savivaldybės atsakomybę, primename ir pagąsdiname”, - tvirtino V.Mockus.

Vilniaus merija, pasak jo, atsiuntė formalų raštą, kuriame nurodė prižiūrinti ir kontroliuojanti miesto teritorijas valančias bendroves. “Kas iš to, kad jie kontroliuoja, jeigu rezultatų nėra...” - piktinosi VTLK vadovas.

Atsakomybę verčia valytojams Sostinės savivaldybės administracija, kaip LŽ teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė, per šiųmetį žiemos sezoną jau sulaukė miestiečių skundų dėl prastai valomų šaligatvių. Tačiau valdininkė neturėjo žinių, ar pastaraisiais metais būta atvejų, kai teismuose žmonės siekė prisiteisti žalą dėl traumų, patirtų paslydus gatvėse.

Merija esą nėra atsakinga už tokius nelaimingus atsitikimus. “Už darbus yra atsakingos valymo bendrovės, kurios turi vykdyti sutartinius įsipareigojimus: privaloma laiku ir kokybiškai valyti, esant apledėjimui, barstyti šaligatvius, užtikrinti saugias eismo sąlygas pėstiesiems”, - LŽ tvirtino I.Mikalauskienė.

Ji pažymėjo, kad esant sudėtin-

Nelemta trauma L.Arnatkevičiūtei leido patirti ir sveikatos apsaugos sistemos paradoksų. Moteris tikino vis dar nesuprantanti, kaip į nelaimės vietą iškviesti greitosios pagalbos medikai, perspėti apie stuburo skausmus, pastatė ją ant kojų ir tik vėliau paguldė ant neštuvų. “Nuvežta į ligoninę patyriau antrą šoką - buvo pasiūlyta pačiai kaip nors peršliaužti ant ligoninės neštuvų ir grąžinti įtvarą. Sužinojau, kad ir atvirus lūžius patyrę nelaimėliai valandų valandas kenčia be įtvarų, kuriuos “greitukė” pasiima vos atlikusi savo darbą”, stebėjosi vilnietė.

Ji guodėsi, kad jau antras mėnuo gyvena be pajamų, mat pagal esančią tvarką nedarbingumo išmokos iš “Sodros” gaunamos tik tuomet, kai ligonis parašo prašymą. “Aš traumą patyriau eidama į darbą, tad prašymą dėl išmokos privalau pateikti pasirašiusi jį elektroniniu parašu, tačiau neturiu tam techninių galimybių, arba nuvažiavusi į “Sodrą”, - pasakojo moteris. L.Arnatkevičiūtė tikino pasinaudojusi dar kita alternatyva ir prašymą išsiuntusi registruotu laišku, tačiau jos sąskaita vis dar tuščia. Ji LŽ vakar tikino, kad telefonu susisiekusi su “Sodros” darbuotojais buvo informuota, kad laiškas adresato dar nėra pasiekęs. “Gyvenu dabar iš savo pačios, kiek esu susitaupiusi, ir Dievo malonės”, - sakė moteris.

L.Arnatkevičiūtė vis negalinti atsistebėti tokiomis absurdiškomis situacijomis, su kuriomis jai teko susidurti pirmąkart gyvenime. “Gyvenu vien tikėjimu, kad visos reformos Lietuvoje vykdomos dėl piliečių gerovės”, - ironizavo vilnietė.

•

Trumpai ATLEISTI TEISĖJAI Seimas vakar svarstė kelis projektus dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais siūlomų personalijų pasikeitimų Aukščiausiajame Teisme (AT). Slaptu balsavimu Seimas iš AT atleido pensinio amžiaus sulaukusius teisėjus Zigmą Levickį ir Praną Žeimį. Taip pat iš AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai atleistas Jonas Prapiestis. Tačiau kitu dekretu šalies vadovė siūlo jį vėl skirti į tas pačias pareigas. Dėl to vakar nebalsuota. 60metis teisės profesorius J.Prapiestis yra Kovo 11-osios Akto signataras, 1992-1996 metais jis ėjo teisingumo

ministro pareigas, 1996-2005 metais buvo Konstitucinio Teismo teisėjas.

AT jis dirba nuo 2005 metų liepos, o Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku buvo paskirtas 2007 metų gruodį.

ĖMĖSI AUDITO Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas Dailis Alfonsas Barakauskas nurodė Migracijos departamento direktoriui Almantui Gavėnui atsistatydinti, tačiau šis to nepadarė. Po šio įvykio VRM departamente pradėjo vidaus auditą. D.A.Barakauskas sakė negalintis pasitikėti A.Gavėnu dėl viešosios nuomonės apie Migracijos

departamentą, paaiškėjus, kad šios institucijos pareigūnai galėjo pelnytis iš leidimų užsieniečiams gyventi Lietuvoje. “Jeigu jis neatsistatydina, turbūt mano, kad yra nekaltas. Bet jis yra vadovas institucijos, su kuria buvo labai didelių problemų”, - pabrėžė ministras. D.A.Barakauskas sakė nežinantis, kiek auditas gali užtrukti, ir ar juo remiantis bus galima atleisti A.Gavėną. “Priklauso nuo to, kokios bus audito išvados”, - pridūrė jis.

TAPS DĖSTYTOJA Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė dėstys makroekonomiką

Vilniaus universitete (VU). “Iš tiesų per pavasario sesiją turbūt pavaduosiu Aušrą Maldeikienę, perimdama pusmečiui jos makroekonomikos kursą, kol ji bus išvykusi”, - sakė I.Šimonytė.

Ji teigė turinti ir kitų profesinių planų, kuriuos įgyvendinti ketina šiek tiek vėliau. I.Šimonytė VU pradės dėstyti nuo vasario 4 dienos. Jos sutartis su universitetu galios iki pavasario semestro pabaigos. Buvusi finansų ministrė dirbs 36 valandas per savaitę, tačiau paskaitas skaitys ne kiekvieną dieną.

BNS, LŽ

Buvusi finansų ministrė I.Šimonytė VU dėstys makroekonomiką.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

6

2013 01 16 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Kaip gelbėti Kiprą nuo bankroto nukentėtų rusai, kurių pinigai Kipre sudaro penktadalį visų indėlių.

Gelbėdama Graikiją, Portugaliją ir Airiją ES laikėsi kito principo - šios valstybės buvo gelbėjamos Europos šalių kreditais, nes bankų indėliai buvo laikomi neliečiamais, tik investuotojams, turintiems Graikijos obligacijų, galų gale teko susitaikyti su “karpymu”.

Todėl jei paaiškės, kad Kipre gali nukentėti indėlininkai, kils smarkus pasipriešinimas, be to, tokį planą bus sunku įgyvendinti dėl glaudžių šios šalies ryšių su Rusija. Kipro prezidentas Demetris Christofias yra komunistas, gavęs išsilavinimą Rusijoje. Pernai Rusija skyrė Kiprui 3,3 mlrd. dolerių kreditą, o didžiausias Kipro banko indėlininkas yra Rusijos milijardierius Dmitrijus Rybolovlevas.

Tačiau Europos politikai nelinkę vadovautis amerikiečių posakiu, jog bankai “per dideli, kad bankrutuotų”, ir ketina juos prispausti. Indėlių karpymo šalininkai teigia, kad labai didelis indėlių augimas 2010 metais (14,4 mlrd. dolerių, pusė šios sumos atkeliavo iš Rusijos) paskatino bankus priimti pražūtingą sprendimą - investuoti į Graikijos valstybines obligacijas.

Penktadienį į Limasolį atskridusi A.Merkel susitiko su greičiausiai kitu Kipro prezidentu tapsiančiu N.Anastasiadu. / Reuters/DI/Scanpix nuotraukos PALMYRA KRUPENKAITĖ

Dar vienai euro zonos šaliai gresia bankrotas. Kipras prašo 12 mlrd. eurų savo bankams gelbėti.

Kipras kitaip atrodo nei kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, mat jame nepaprastai daug užrašų rusų ir kinų kalbomis. Nikosijoje užregistruota daugiau įmonių, negu iš tiesų veikia, ir tai viena priežasčių, kodėl euro zonos politikai neskuba skirti Kiprui kredito, kad išgelbėtų jį nuo bankroto.

Ypač tam priešinasi Vokietija, nes kaip sakė dabartinis jos Socialdemokratų partijos pirmininkas Sigmaras Gabrielis, “vokiečių mokesčių mokėtojai net negali įsivaizduoti, kad jiems reikės gelbėti Kipro bankus, kurių verslo modelis paremtas mokesčių slėpimu”.

Praėjusį penktadienį Kipre apsilankiusi kanclerė Angela Merkel taip pat pareiškė, kad šiai šaliai “nebus sudarytos jokios specialios sąlygos”.

Tačiau Tarptautinis valiutos fondas

teigia neturintis įrodymų, kad Kipro bankai slepia mokesčius, be to, kaip sako ES aukšto rango diplomatas, jei Kipras gaus prašomus 12 mlrd. eurų, bus išgelbėti ne tik jo bankai, bet ir stabilizuota finansų sistema, kuriai gresia žlugimas. Tuomet pražūtų ir milijoniniai bankų indėliai, nors greičiausiai bus spėta juos perkelti kitur.

“Jei euro zonos šalys nesuteiks pagalbos, jos nepakenks rusų, kinų ir kitiems milijonieriams, tačiau sudarys sąlygas Kipre kilti labai didelei krizei”, - aiškino diplomatas.

Vis dėlto didelė dalis kaltės dėl susidariusios padėties tenka pačiam Kiprui. Ši šalis seniai ir labai sėkmingai stengėsi pritraukti kuo daugiau verslininkų iš viso pasaulio ir taip sukūrė milžinišką bankų sektorių, glaudžiai susijusį su Graikijos finansų institucijomis, o Graikijos krizė Kiprui smogė taip, kad dėl to jo BVP sumažėjo 25 procentais. Be to, Kipre gali gauti pilietybę kiekvienas, kuris per vienus metus investuoja 10 mln. eurų, per penkerius 15 mln. eurų arba leidžia šaliai gauti di-

delį pelną iš išradimų. Negana to, Kipre galioja britų verslo teisė, todėl labai lengva įkurti bendrovę nenurodant jos savininko, iš tiesų ir susišluojančio visą pelną, vardo. Būtent dėl to itin sunku nustatyti, iš kur į Kiprą atkeliauja pinigai, dalis ekspertų rodo pirštu į Jungtinę Karalystę, iš kurios Kipras perėmė verslo teisę. Ja naudodamiesi turtingi rusai investuoja į Kiprą, kuria ten įmones, gauna pilietybę, o paskui persikrausto į Londoną, kur taip pat kuria verslą ir ima kreditus, kol sugalvoja uždirbti iš Rusijoje klestinčios korupcijos arba dėl nostalgijos nutaria investuoti pinigus tėvynėje. Tai jie vėl daro per Kiprą, todėl daugybė investicijų į Rusijos ekonomiką atkeliauja iš Kipro.

“Moody” prognozės Kiprui labai niūrios, nes agentūros ekspertai teigia, jog per artimiausius 12-18 mėnesių dėl kylančių likvidumo problemų ir netikrumo, ar pavyks gauti būtinų rekapitalizacijai lėšų, padėtis gali dar pablogėti. Vis dar neaišku, ar Kiprui pavyks pasirašyti memorandumą su TVF, Europos centriniu banku ir Europos Sąjunga. Negailestingą prognozę Kiprui skelbia ir “Standard & Poor’s”, kuri dar gruodį Kipro reitingą sumažino nuo B iki CCC. Šios agentūros analitikai mano, kad Kipro vyriausybė turi labai ribotą pasirinkimą, iš kur gauti finansavimą, todėl kyla pavojus, kad šiai šaliai gali nepavykti išvengti bankroto.

Sumažintas reitingas

Europos planai dėl Kipro

Praėjusį penktadienį agentūra “Moodys” sumažino Kipro ilgalaikį valstybės obligacijų reitingą nuo B3 iki Caa3. Tai padaryta dėl nepaprastai išaugusios šalies skolos, kuri vis didėja dėl būtinybės rekapitalizuoti Kipro bankus.

Kokį sprendimą dėl Kipro priims Briuselis ir Berlynas, dar nėra visiškai aišku, nors derybos dėl kredito suteikimo jau eina į pabaigą. Bendrija siūlo, kad Kipro banko indėlininkai susitaikytų su dalies indėlių praradimu, nes šiuo atveju labiausiai

Galutinis sprendimas dėl Kipro bus priimtas tik po vasario 17 dienos, t. y. jau įvykus prezidento rinkimams.

Vokietijos politikai jau pareiškė, kad atmes bet kokį planą, kuris iš tiesų gelbės Rusijos indėlininkus. Tačiau galutinis sprendimas dėl Kipro bus priimtas tik po vasario 17 dienos, t. y. po Kipro prezidento rinkimų. Dabartinis šalies vadovas juose nedalyvauja, o daugiausia šansų laimėti turi dešinysis centristas Nicas Anastasiadas, su juo ES tikisi lengviau susikalbėti.

Be to, bent mažiausia užuomina, kad indėlininkai gali nukentėti, sukels paniką ir smogs Kipro reputacijai. Kipro ekonomistas Alexandras Apostolidas dienraščiui “The New York Times” sakė, kad indėlių karpymui Kipro vyriausybė “priešinsis iki paskutinio kraujo lašo”. Rusija, kaip didžiausia Kipro kreditorė, taip pat ims protestuoti. Kadangi euro zonos šalys, kuriose padėtis šiuo metu ir taip ne per geriausia, bijo, kad krizė į jas nepersimestų, kai kurie ekspertai tiesiog siūlo Kiprui išrašyti jo prašomą 12 mlrd. eurų čekį.

•

Dvasinės kančios pastūmėjo dvynius mirti Kurčnebyliai identiški dvyniai pasinaudojo dešimtmetį Belgijoje galiojančiu eutanazijos įstatymu ir pasirinko mirtį pradėjus silpti jų regėjimui.

Belgijoje identiški dvyniai, nuo gimimo kurti ir dar pradėję akti bei netekę regėjimo, išgyveno tokias dvasines kančias nebegalėdami matyti vienas kito, kad jų noras mirti buvo patenkintas. Šis 45 metų dvynių atvejis dar kartą pakurstė diskusiją, kur yra teisėtos eutanazijos ribos.

Gydytojai suleido dvyniams mirtinas injekcijas po to, kai jie drauge išgėrė kavos ir vienas su kitu atsisveikino.

“Teisė į eutanaziją jiems buvo suteikta ne vien dėl to, kad jie buvo kurti ir akli. Jie nebegalėjo ištverti, kad negali nei girdėti, nei matyti

vienas kito”, - sakė Briuselio universitetinės ligoninės atstovas.

Belgija yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, legalizavusių eutanaziją. Pacientas turi būti suaugęs, galintis suvokti savo veiksmus, o pageidavimas mirti turi būti savanoriškas, didžiulis ir ne kartą pakartotas. Toks pacientas taip pat turi patirti nuolatinį ir nepakeliamą dvasinį ar fizinį skausmą, kurio medicina negali išgydyti. Jo būklė turi būti rimta ir nepagydoma, sukelta ligos ar sužeidimo.

“Nepakeliamos kančios gali būti ir dvasinės, ir fizinės, - sakė ligoninės atstovas. - Tie broliai buvo neišskiriami. Jie gyveno kartu ir dirbo tame pačiame darbe.”

Antverpeno apylinkėse gyvenę broliai, visą gyvenimą miegodavę viename kambaryje, mirė gruodžio

14 dieną, jų norą rėmė jų šeima. Šis atvejis neturi precedento, nes nė vienas iš brolių nesirgo mirtina liga.

Belgijoje eutanazija buvo legalizuota 2002-aisiais, ir kasmet savanoriškos mirties atvejų daugėja.

2011 metais 1133 žmonėms buvo suteikta teisė mirti; 86 proc. jų buvo vyresni nei 60 metų, 72 proc. sirgo vėžiu; lengvos mirties dažniausiai prašė paskutinės stadijos vėžiu sergantys žmonės.

Eutanazija įteisinta ir Olandijoje bei Liuksemburge, o Šveicarijoje leidžiama padėti nusižudyti, jei pats mirti norintis žmogus imasi aktyvaus vaidmens.

Belgijos socialistai jau pasiūlė eutanazijos įstatymo pataisą, kuri taip pat leistų prašyti pasitraukti iš gyvenimo nepilnamečiams ir sergantiems Alzheimerio liga.

Belgija svarsto rimtus eutanazijos įstatymo pakeitimus - ketinama išplėsti šią teisę vaikams ir Alzheimerio liga sergantiems žmonėms.

Pirmą kartą eutanaziją leista atlikti Alzheimerio liga sergančiam žmogui pernai Olandijoje, kuri apskritai pirmoji pasaulyje eutanaziją įteisino įstatymu. Šiemet Belgijo-

je eutanazijos įstatymu pirmą kartą pasinaudojo ilgai kalėti nuteistas ir sunkiai susirgęs kalinys.

•

Reuters, BNS, LŽ

2013 01 16 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

JAV siekia savo kariams imuniteto Afganistano prezidentas Hamidas Karzai nori sušaukti tautos seniūnų susirinkimą, kuris turės nuspręsti, ar po 2014 metų Afganistane pasilikę Jungtinių Amerikos Valstijų kariai turės teisinį imunitetą.

Susodinti tautos seniūnus prie bendro stalo H.Karzai nusprendė po viešnagės Vašingtone, kur praėjusią savaitę susitiko su JAV prezidentu Baracku Obama. Vašingtone abiejų valstybių vadovai aptarė Afganistano ir JAV aljanso ateitį.

B.Obama sakė, jog Jungtinės Valstijos norėtų, kad po 2014 metų Afganistane pasilikę amerikiečių kariai įgytų teisinį imunitetą. Jis priminė, kad JAV kariai paliko Iraką, nes šios šalies vyriausybė atsisakė suteikti tokį imunitetą.

H.Karzai šį prašymą išgirdo. “Norime nacionalinio suvereniteto, o amerikiečiai siekia, kad jų kariai būtų saugūs. Jie nenori, kad jų kareiviams būtų taikomi kitos šalies įstatymai”, sakė jis sugrįžęs į Kabulą. Tačiau H.Karzai mano, kad vien vyriausybė negali priimti šaliai svarbaus sprendimo dėl JAV karių imuniteto. “Tai turi būti Afganistano žmonių sprendimas”, - pažymėjo jis, ragindamas tautos seniūnus nuspręsti, ar suteikti JAV kariams teisinį imunitetą po 2014 metų. Seniūnų sueiga Afganistane šaukiama, kai reikia priimti šaliai svarbius sprendimus. Pastarasis seniūnų susitikimas vyko 2011 metų lapkričio mėnesį. Jame seniūnai tarėsi, ar Afganistanas norėtų turėti su JAV susitarimą dėl ilgalaikės partnerystės.

Grįžęs iš Vašingtono H.Karzai atrodė linkęs susitaikyti su B.Obamos pasiūlymu, nors prieš kelionę į JAV jis buvo nusiteikęs griežčiau ir ketino de-

Daugėjo kariškių savižudybių

Amerikiečių kariuomenė netrukus paliks Afganistano kaimus. / Reuters/Scanpix nuotraukos rėtis su Jungtinių Valstijų prezidentu.

Derybas su B.Obama H.Karzai pavadino “labai ramiomis”, nes abu lyderiai neišsakė visų argumentų. Jis pagyrė Vašingtoną už šiltą Afganistano delegacijos sutikimą ir priminė afganistaniečiams, kad jie turėtų būti dėkingi amerikiečiams už teikiamą pagalbą. Šios H.Karzai kalbos afganistaniečiams tonas smarkiai skyrėsi nuo ankstesnių jo kalbų. Praėjusiais metais jis nuolat reikalavo naujų taisyklių amerikiečiams bei jų sąjungininkams ir kaltino juos bandant užgrobti Afganistaną. Analitikai mano, kad H.Karzai retorika sušvelnėjo JAV administracijai pagrasinus visiškai iš-

Areštuotas Pakistano premjeras

R.P.Ashrafą teismas nuteisė dėl korupcijos vykdant energetikos projektus.

Pakistano Aukščiausiasis Teismas dėl įtarimų korupcija nusprendė areštuoti šalies premjerą Rają Pervezą Ashrafą ir dar 15 asmenų. Šis žingsnis gali dar labiau padidinti politinę suirutę šalyje.

“Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nurodė, kad visi suinteresuotieji, kurie buvo apkaltinti šioje byloje, turi būti areštuoti neatsižvelgiant į jų rangą. Tarp 16 areštuotų asmenų yra ir dabartinis Pakistano premjeras R.P.Ashrafas”, sakė advokatas Aamiras Abbasas.

R.P.Ashrafas piktinasi teismo sprendimu ir sako, kad kaltinimai kyšininkavimu yra nepagrįsti. Jis ir dar 15 įtariamųjų turėtų būti suimti per 24 valandas. Analitikai teigia,

kad šis žingsnis mažai tikėtinas ir dabartinis šalies premjeras greitai į kalėjimą nepateks.

R.P.Ashrafas vadovavo valdančiajai Pakistano liaudies partijai (PPP) ir vedė ją į rinkimus praėjusių metų gegužės mėnesį. Jis ilgą laiką buvo PPP lyderiu ir du kartus tapo vyriausybės ministru, kai partija pateko į valdžią 2008 metais. 2010-aisiais R.P.Ashrafas tapo energetikos ministru, tačiau jo kadenciją analitikai ir opozicija vertino prieštaringai, kadangi šalyje buvo nuolat jaučiamas elektros energijos stygius. Mėgindamas išspręsti šią problemą R.P.Ashrafas įsivėlė į neskaidrius “jėgainių nuomos projektus” ir sulaukė kaltinimų korupcija.

•

AFP, BBC, “The Huffington Post”, LŽ

vesti karius iš Afganistano 2014 metais. Vašingtone jis tik reikalavo, kad Afganistano suverenitetas būtų gerbiamas ir kad amerikiečių kariai išeitų iš šalies kaimų.

Afganistano ambasadorius Vašingtone Eklilis Hakimi mano, jog derybos buvo gana sėkmingos. “Nusprendėme, kad JAV specialiųjų operacijų kariai gali likti savo postuose Afganistano kaimo vietovėse iki 2014

metų, o Afganistano specialiųjų operacijų pajėgos mokys vietos policininkus kovoti su Talibanu”, - sakė jis. E.Hakimi tikisi, kad susitaikymo su Talibanu derybos bus sėkmingos ir kad Pakistanas paleis į laisvę Talibano kalinius. Afganistano pareigūnai jau kreipėsi į Pakistaną prašydami suteikti informacijos, kokiuose kalėjimuose laikomi Talibano kovotojai ir kada jie bus paleisti.

•

Per praėjusius metus Jungtinėse Valstijose rekordiškai padaugėjo kariškių savižudybių - savo noru iš gyvenimo pasitraukė net 349 kariai. 2012 metais nusižudė daugiau į tėvynę sugrįžusių karių, nei jų žuvo per kovos veiksmus Afganistane (310). Didžiausią nerimą kelia pati tendencija, nes kasmet iš gyvenimo pasitraukia vis daugiau aktyviosios tarnybos karių (2011 metais nusižudė 301 karys).

Kariuomenės vadai ir civiliai pareigūnai ėmėsi kurti įvairias programas šiai problemai spręsti, tačiau tebėra neaišku, kodėl savižudybių daugėja, nors didelė dalis potencialių savižudžių niekada nedalyvavo kovos veiksmuose.

Pareigūnai teigia, kad kariuomenėje žudomasi rečiau nei civiliniame gyvenime, kur 100 tūkst. 17-60 metų gyventojų tenka 25 savižudybės (kariuomenėje tik 17,5). Tačiau savižudybių mastą kariuomenėje įstatymų leidėjai vis vien vadina epideminiu ir sieja su ilgiau nei dešimt metų vykstančio karo sukelta įtampa, dėl kurios atsiranda psichikos sutrikimų, kariai ima piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais, taip pat padaugėja skyrybų.

Labiausiai savižudybių padaugėjo jūros pėstininkų korpuse - net 50 procentų. Oro pajėgose nusižudė 16 proc. karių daugiau nei 2011 metais.

8

2013 01 16 Lietuvos žinios

Pasaulis

Pasakė amerikiečiams savo nuomonę Likus savaitei iki prisaikdinimo antrajai kadencijai JAV prezidentas Barackas Obama surengė spaudos konferenciją, kurioje išdėstė savo nuomonę apie biudžetą ir ginklų kontrolę.

B.Obama iš karto perspėjo apie naują ekonomikos krizę ir pareiškė, kad pasaulinės akcijų rinkos sutriks, jeigu respublikonai Kongrese nesutiks padidinti valstybės skolinimosi limito.

“Net galvoti apie tai, kad Jungtinės Valstijos negalės apmokėti savo sąskaitų, yra neatsakinga. Tai būtų absurdiška, nes mes nesame mirtinai nuvargusiųjų nacija”, - pabrėžė prezidentas.

B.Obama tvirtino, jog nori kompromiso su respublikonais ir sieks su jais rasti bendrą pagrindą dėl deficito sumažinimo, tačiau pabrėžė, kad Amerika negali sau leisti dar vieno ginčo Kongrese dėl to, ar reikia mokėti sąskaitas, kurios jau pateiktos. Kongresui atsisakius padidinti skolinimosi limitą daugiau nei nustatyta 16,4 trln. dolerių suma, vėluotų socialinio draudimo išmokos, taip pat išmokos veteranams, algos kariškiams ir oro uostų dispečeriams, sutriktų atsiskaitymas su smulkiuoju verslu. “Investuotojai pasaulyje paklaustų, ar Jungtinės Valstijos tikrai patikimos”, - sakė prezidentas.

Jis pridūrė, kad imtų trikti rinkos, staigiai pašoktų palūkanos kiekvienam, kuris norėtų pasiskolinti. “Taip mes patys padarytume žaizdą ekonomikai”, įspėjo B.Obama. Šiuo metu galiojančią skolinimosi ribą JAV pasieks jau vasario pabaigoje, todėl B.Obama atsakomybę dėl potencialaus sprendimo nepriėmimo nori suversti Atstovų rūmus kontro-

šalyje kilo diskusijos, ar reikia sugriežtinti ginklų kontrolę.

B.Obama buvo nurodęs viceprezidentui J.Bidenui pasirūpinti, kad būtų parengtos rekomendacijos ginkluotam smurtui mažinti. Jis pažadėjo jau artimiausiomis dienomis pasakyti apie jas savo nuomonę. Prezidentas teigė pritariąs dėtuvių, į kurias telpa daug šovinių, pardavimo ribojimui bei tam, kad perkantieji ginklus būtų atidžiau tikrinami. “Jei tai padės apsaugoti bent vieną vaiką nuo to, kas įvyko Niutaune, mes privalome žengti tokį žingsnį”, - pabrėžė B.Obama.

Prezidentas sakė nežinąs, ar parengtam planui pritars Kongresas, tačiau jis nori pasakyti amerikiečiams ir Kongreso nariams savo nuomonę ir tai, ko ketina imtis, bei pažadėjo apie ginklų kontrolę išsa-

“Net galvoti apie tai, kad Jungtinės Valstijos negalės apmokėti savo sąskaitų, yra neatsakinga.

Mes nesame mirtinai nuvargusiųjų nacija”, pabrėžė prezidentas.

B.Obama nori didinti skolinimosi limitą ir reikalauja griežtesnės ginklų kontrolės. / Reuters/Scanpix nuotrauka liuojantiems respublikonams, kurių dalis reikalauja, kad bet koks skolinimosi limito didinimas būtų suderintas su vyriausybės išlaidų mažinimu.

“Jie gali veikti atsakingai ir sumokėti Amerikos sąskaitas, arba veikti neatsakingai ir leisti Amerikai patirti dar vieną ekonomikos krizę, bet jie nesu-

rinks išpirkos mainais už Amerikos ekonomikos sužlugdymą”, - sakė prezidentas.

B.Obama pasakė savo nuomonę ir apie ginklų kontrolę. Jis mano, kad būtų protinga uždrausti kovinius ginklus ir teigė jau gavęs iš viceprezidento Joe Bideno “sveiku

protu” parengtą planą, kaip pažaboti ginkluotą smurtą. Ši B.Obamos spaudos konferencija vyko praėjus lygiai mėnesiui po to, kai nestabilios psichikos jaunuolis Konektikuto valstijos Niutauno pradinėje mokykloje nušovė 20 pradinukų ir 6 suaugusius asmenis. Po šių žudynių

miau pakalbėti dar šią savaitę. Jo nurodymu J.Bidenas dar turi susitikti su pagrindinėmis ginklavimąsi propaguojančiomis organizacijomis, tarp kurių yra ir Nacionalinė šaulių asociacija. Ji griežtai pasisako prieš bet kokį laisvės turėti ginklą ribojimą.

•

AFP, BNS, LŽ

Stambulas - migrantų vartai į Europą Didžiausias Turkijos miestas Stambulas tampa žmonių kontrabandos sostine. Per šį didmiestį, jungiantį Europą ir Aziją, nelegalūs migrantai pasiekia Europos Sąjungos valstybes.

Keliaujantieji iš Azijos ir Afrikos įvairiuose Stambulo rajonuose randa laikinus namus. Marmuro jūros pakrantėje esančiame Kumpakio rajone įsikūrę prancūzakalbiai afrikiečiai ir somaliečiai, labiau į vakarus nutolusiame Zeytinburnu kvartale glaudžiasi afganai ir iraniečiai. Išeiviai iš Irako ir Nigerijos apsistoja Kurtulus kvartale, netoli turistų pamėgtos Taksimo aikštės, o sirai yra okupavę Kucukcekmecės rajoną.

Stambulo Kumpakio rajonas - tikra nelegalių imigrantų buveinė. Čia jauni afrikiečiai dirba juodžiausius darbus. Jie įsikuria žemuose šio rajono pastatuose ir tuoj pat sulaukia “globos” tų, kurie verčiasi žmonių kontrabanda. Vietos turkai tokius “apsukruolius” vadina “kacakci”. Šį terminą, apibūdinantį tuos, kurie perkelia nelegaliai per Turkiją į Europą keliaujančius migrantus, sugalvojo kurdai. Kiekviena etninė grupė Stambule susijusi su “kacakci” tinklu. Jis veikia ne tik visame Stambule, bet ir su Turkija besiribojančiose valstybėse.

Graikijos sostinėje Atėnuose įsikūręs didelės ES šalies diplomatas sako, kad “kacakci” nelegalias žmonių gabenimo operacijas rengia visoje Europoje. Tinklo, kurį sudaro tiek Turkijos, tiek kitų valstybių piliečiai, nariai dirba nedidelėmis, tarpusavyje nesusijusiomis grupėmis. Taip jie stengiasi nepakliūti polici-

jos ir žvalgybos pareigūnams. “Kacakci” grupių specializacija - ne vien žmonių kontrabanda, jos dar gabena narkotikus ir kitas draudžiamas medžiagas.

Florencijoje įsikūrusio Roberto Schumano centro profesorė Anna Triandafyllidou, kuri parašė knygą apie nelegalius migrantus ir kontrabandininkų tinklus, teigia, jog šie retai kada būna susiję su mafija. “Nėra centralizuotų struktūrų, kurios viskuo pasirūpintų ir nugabentų nelegalius imigrantus iš Afganistano į Graikiją. Tai daro atskiros grupės. Jos vykdo griežtai apibrėžtas funkcijas”, - aiškina A.Triandafyllidou.

Profesorė sako, kad kiekvieno migranto kelionė suskirstyta į etapus. Prieš prasidedant vis naujam etapui nelegaliai į Europą norintis patekti žmogus turi su-

šis turėjo pinigų prieš atvažiuodamas į didžiausią Turkijos miestą, kiek jų dar turi, kokiomis transporto priemonėmis pasieks Europą”, - pasakoja M.Koutouzis.

Sunkiau sekasi į Stambulą atvykusiems kitų šalių “kacakci” atstovams.

Mat šiems kontrabandininkams dar reikia turėti pinigų ir Turkijos pareigūnams papirkti. “Užsieniečiams tenka susirasti korumpuotų pareigūnų, gauti reikiamus dokumentus ir tikėtis, kad valdžios institucijos jų nesustabdys”, pažymi Atėnuose dirbantis diplomatas.

Anonimu norėjęs likti Afganistano pilietis atskleidė, kad žmonėms persikelti į Europą siūloma jau Kabule. Afganistano sostinėje “dirba” verbuotojai ir kontrabandininkai, kurie tikina

“Stambule kontrabandininkai žino viską apie nelegalų migrantą: kiek šis turėjo pinigų prieš atvykdamas, kiek jų dar turi, kokiomis transporto priemonėmis pasieks Europą.” mokėti mokestį. Kartais iš jo reikalaujama avanso, o pasiekus tarpinį kelionės etapą - likusios pinigų dalies.

Paryžiuje gyvenantis graikų kilmės narkomafijos ekspertas Michelis Koutouzis mano, kad žmonių kontrabanda susijusi ir su mafija. Jo teigimu, nelegalų gabenimą organizuoja Turkijos mafijos šeimos, uždirbančios iš to dešimtis milijonų eurų per metus. Šios mafijos bosas, vadinamas “baba”, rengia ir prižiūri kontrabandininkų operacijas, suteikia informacijos, kur ir ko jie turėtų saugotis. “Stambule kontrabandininkai žino viską apie nelegalų migrantą: kiek

galintys padėti afganams pasiekti Europą. Pirmiausia žmonės nuvežami į Iraną, o iš ten jau kita kontrabandininkų grupė nugabena juos į Stambulą. Šiame mieste afganai išbūna kelias dienas.

Iš Stambulo jie permetami į Izmirą, o tada laivu kerta ES sieną.

Norintieji patekti į Europą turi 20 proc. sumos sumokėti Stambule. Likusius pinigus nelegalūs imigrantai atiduoda “kacakci” atstovui, kai pasiekia ES valstybę. Tačiau ne visada afganai išgali sumokėti visą sumą, todėl kai kurie jų bando užsidirbti imdamiesi nekvalifikuoto darbo Stambule. Visos kelionės

Žmones per Turkiją į Graikiją gabena net kelios kontrabandininkų grupės.

AFP/Scanpix nuotrauka

iš Kabulo į Atėnus kaina svyruoja nuo 5 tūkst. iki 8 tūkst. eurų.

Atėnuose veikiantis Europos ir Amerikos studijų tyrimo institutas nustatė, kad vienas iš keturių nelegalių migrantų prisideda prie Turkijoje veikiančių kontrabandininkų tinklų.

Kaip aiškina ES pasienio kontrolės agentūros “Frontex”, įsikūrusios Lenkijos sostinėje Varšuvoje, atstovai, prie išorinių ES sienų per metus sulaikoma apie 70 tūkst. žmonių, iš jų afganai sudaro apie 50 procentų. “Frontex” skaičiavimu, per tą laiką žmonių kontrabandininkai uždirba apie 14 mln. eurų.

Jų pelnas tampa dar didesnis, kai ES valstybės ima griežčiau saugoti sa-

vo išorines sienas. Pavyzdžiui, Graikijai pradėjus operaciją “Skydas” žmonių gabenimo kaina smarkiai pakilo. Skolų kamuojama ES valstybė papildomai įdarbino 1800 pasieniečių ir šie įstengė sumažinti į Graikiją plūstančių nelegalių imigrantų srautą. “Po “Skydo” operacijos tokia “kelionė” gerokai pabrango, - sako Graikijos pasienio miesto Orestiados policijos vadovas Pashalis Syritoudis. - Prieš operaciją vienas nelegalus migrantas mokėjo 300 eurų, o dabar turi pakloti nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.”

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 01 16 Lietuvos žinios

Verslas

9

Šildymo našta stumia į skolas ARVYDAS JOCKUS

Lietuvos vartotojų skolos už tiekiamą šilumą sudaro maždaug dešimtadalį visos parduodamos šilumos energijos kainos.

Kreditų biuro “Creditinfo Lietuva” duomenimis, per gruodžio mėnesį gyventojų pradelstos skolos padidėjo 13 mln. litų. Tačiau tai beveik perpus mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai skolų paskutinį metų mėnesį padaugėjo 26 mln. litų. “Ši pozityvi tendencija matoma visuose sektoriuose, išskyrus elektros tiekimo, šildymo ir komunalinį, LŽ sakė “Creditinfo Lietuva” teisininkas Anatolijus Kisielis. Pradelstų įskolų, pasak jo, labiausiai mažėjo dėl to, kad įmonės daugiau dėmesio skyrė kredito rizikoms valdyti - atidžiau vertino klientus ir administravo pradelstas skolas. Šių metų pradžioje gyventojų įskolos iš viso sudarė 3,23 mlrd. litų, skolas vėlavo grąžinti 249 tūkst. piliečių.

Šių metų pradžioje gyventojų pradelstos skolos iš viso sudarė 3,23 mlrd. litų, jas vėlavo grąžinti 249 tūkst. piliečių.

LŽ archyvo nuotraukos

Neskuba įtraukti į juoduosius sąrašus Maždaug 12 proc. Lietuvos gyventojų skolinasi tam, kad galėtų grąžinti ankstesnes skolas. Tokius rezultatus rodo banko “Swedbank” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. “Gyventojai skolinasi iš įvairių šaltinių, ima vartojimo paskolas ar kreipiasi į greitųjų kreditų bendroves vien tam, kad padengtų senas skolas. Tai labai blogas įprotis ir viena didžiausių asmeninių finansų tvarkymo klaidų, nes toks skolinimasis iš esmės problemą tik didina, o ne ją sprendžia. Viltis, kad kitą mėnesį gyvenimas pagerės ir skolą bus lengviau grąžinti, dažniausiai subliūkšta”, - mano “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Šaltojo sezono metu padidėjus išlaidoms dėl šildymo, gyventojų skolos greitųjų kreditų įmonėms, komunalinių ir kitų paslaugų teikėjams paprastai didėja. Tačiau O.Bložienė tvirtina, kad vėluodamas mokėti už šildymą sezono pradžioje gyventojas beveik nerizikuoja patekti į juoduosius sąrašus ir susigadinti asmeninės kredito istorijos.

“Gruodžio mėnesio neapmokėta sąskaita automatiškai neįkrenta į kreditų biuro “Creditinfo” duomenų bazę. Šilumos tiekėjai paprastai leidžia vėluoti kokius du tris mėnesius ir apie tai nepraneša”, - teigė ji.

A.Kisielis LŽ sakė, kad vidutinis terminas, per kurį pranešama apie įsipareigojimų nevykdymą, yra 4560 dienų po skolos atsiradimo dienos. “Kaip ir kiti kreditoriai, šilumos tiekimo įmonės išnaudoja tą laiką siekdamos geranoriškai susitarti dėl apmokėjimo. Jeigu to pa-

SKAIČIAI 2012 m. gyventojų pradelsti įsipareigojimai padidėjo 17 proc. ir pasiekė 3,23 mlrd. litų. Skolų augimas buvo lėtesnis nei 2011 m., kai skolų padaugėjo 47 procentais.

2012 m. gyventojai grąžino 874 mln. litų pradelstų skolų, 2011 - 688 mln. litų.

2012 m. pradelstų skolų turinčių gyventojų padaugėjo nuo 228 tūkst. iki 249 tūkst., arba 9 procentais. 2011 m. šis rodiklis siekė 8 procentus.

Vidutinė vieno gyventojo pradelstos skolos suma per metus padidėjo 172 litais ir pasiekė 6569 litus. Tai prilygsta 3,9 vidutinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) šalyje.

Skolų portfelis finansų sektoriui per metus padidėjo 9 proc., telekomunikacijų 6 proc., komunalinių paslaugų - 50 proc., greitųjų kreditų - 89 procentais.

Didžiausia bendros skolos dalis - 70 proc. - tenka trijų didžiųjų šalies miestų gyventojams, o mažiausia - Birštono, Pagėgių, Lazdijų, Ignalinos, Šakių ir Molėtų gyventojams. Šaltinis: “Manocreditinfo.lt”

O.Bložienė tvirtina, kad šilumos tiekėjai paprastai leidžia vėluoti kokius du tris mėnesius. daryti nepavyksta, informacija yra perduodama kreditų biurui. Tuomet tai daro poveikį asmens kredito istorijai ir reitingui”, - tvirtino jis.

Klimpsta kurortų gyventojai

metus išsiskyrė Palanga. Vienas skolingas Palangos gyventojas vidutiniškai pernai buvo pradelsęs net 16 329 litus. Ši suma - didesnė nei metinis statistinio palangiškio darbo užmokesčio vidurkis (vidutinis mėnesio atlyginimas kurorte - 1310 litų).

“Rekreacinėse zonose - Zarasuose, Ignalinoje, Birštone - padėtis sudėtinga, nes ten gyventojai vyresnio amžiaus. Tiesa, kredito įstaigoms šių miestų gyventojai mažiau įsiskolinę, bet už paslaugas mokėti jie vėluoja”, teigė pašnekovė.

Įvairių miestų ir regionų gyventojų įsiskolinimo lygis ir skolų mokėjimo įpročiai skiriasi. Sunkiausia gyvenantiesiems mažesniuose miesteliuose, kur nėra didelių ūkio subjektų, užimtumas nedidelis ir mažas vidutinis atlyginimas.

“Dabar dar atliekame naujausių duomenų analizę, bet iš praėjusių metų žinome, kad greitųjų kreditų bendrovėms labai buvo įsiskolinę Kalvarijos savivaldybės gyventojai”, teigė O.Bložienė. Pasak jos, didžiausia vidutine pradelsta skola dvejus

Anot jos, vyresni gyventojai stengiasi kuo greičiau apmokėti šildymo ir kitų komunalinių paslaugų sąskaitas.

16 litų (18,8 proc.). Vilniuje Agrastų gatvėje esančio namo 60 kv. m ploto buto savininkai už šildymą mokės 1016 litų (46,2 proc. daugiau nei prieš metus). Kiek mažiau - 905 litus (71 proc. daugiau) - mokės Pakruojo Taikos gatvės namo gyventojai, o 900 litų (15,5 proc. daugiau) Palangos Vytauto gatvės namo gyventojai. Vienos mažiausių sąskaitų už šilumą buvo Alytuje, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, - 26 litai (5 kartus mažiau nei prieš metus), Mažeikiuose, Sodų gatvėje, - 82 litai (54,7

proc. daugiau). LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas sakė, kad 2012 metais šiluma daugumoje namų pabrango dėl šaltesnio gruodžio ir didesnio suvartotos šilumos kiekio.

“Pernai gruodį vidutinė temperatūra buvo minus 5 laipsniai, o 2011 metais šiek tiek daugiau nei vienas laipsnis”, - nurodė jis. LŠTA parengtoje analizėje nurodoma, kad didžiausias sąskaitas gaunantys namai yra senos statybos, nerenovuoti daugiabučiai, mažiausias - naujos statybos arba renovuoti.

Kiekvienas įsiskolinęs palangiškis pernai vidutiniškai buvo pradelsęs mokėti 16 329 litus.

Nebesiskolina stačia galva Asmeninių finansų specialistė gyventojams, nesugebantiems apmokėti staiga išaugusių sąskaitų už šildymą, pataria mokėti dalimis visus metus. “Žmonės dažnai sako, kad per tuos šešis mėnesius, kai už šildymą mokėti nereikia, atsidės pinigų žiemai. Bet taip daro retas, nes vasarą atsiranda kitokių poreikių”, - teigia O.Bložienė.

Tiesa, Lietuvos gyventojai vieni mažiausiai įsiskolinusių Europos Sąjungoje. Be to, nors jų indėliai bankuose yra pasiekę rekordines aukštumas, o skolinimosi sąlygos ir būsto kainos dabar labai palankios, skolintis lietuviai neskuba.

“Lietuvoje būsto paskolas turi tik apie 10 proc. namų ūkių. O dabar gyventojų paskolų portfelis dėl kas mėnesį grąžinamos kredito dalies mažėja greičiau nei bankų išduodamos naujos paskolos”, - teigė O.Bložienė.

Sąskaitos išaugo dvigubai Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, gruodžio

mėnesį senos statybos daugiabučiuose 60 kvadratinių metrų ploto butui šildyti suvartota beveik du kartus daugiau šilumos nei lapkričio mėnesį - atitinkamai 1500 ir 780 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį. Šilumininkai skaičiuoja, kad didžiuosiuose miestuose, kur šiluma gaminama deginant gamtines dujas, sąskaitos už šildymą panašios. Kauno miestui šilumą tiekianti AB “Kauno energija” teigia, kad maždaug 16 proc. vartotojų turi vienokių ar kitokių skolų už gautą šilumos energiją.

“Prasidėjus šildymo sezonui, sąskaitos už suvartotą šilumą padidėja. Todėl natūralu, kad padidėja ir vartotojų skolos”, - LŽ teigė Ūdrys Staselka, “Kauno energijos” atstovas ryšiams su visuomene. Jis negalėjo pasakyti, kiek mėnesių skolininkai vėluoja atsiskaityti. “Žmonių elgsena yra labai įvairi. Dauguma jų moka tvarkingai, kai kurie sumoka ne visą sumą, vėliau pasiveja per skirtingus laikotarpius. Vėlavimas priklauso nuo sezono. Žiemą jis padidėja, vasarą sumažėja”, - teigė Ū.Staselka.

LŠTA duomenimis, visoje Lietuvoje vartotojų skolos už šilumą sudaro apie 10 proc. visos parduodamos šilumos energijos kainos.

“Skolos padidėja prasidėjus šildymo sezonui, per vasarą jos daugmaž sumokamos, o rudenį vėl iš naujo ima kauptis. To nebūtų, jeigu vartotojai kaip visoje Europoje mokėtų tolygias įmokas visus metus”, - mano LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Už ryšius atsiskaito laiku Tuo metu telekomunikacijų įmonės teigia, kad sezoniškumas jų klientų įpročiams atsiskaityti už suteiktas paslaugas turi nedaug įtakos. “Pastaruosius porą metų už TEO paslaugas skolingų klientų skaičius kinta labai mažai. Nelabai smarkiai įsiskolinimo lygį veikia ir šildymo sezonas. Pastebėjome, kad klientai yra linkę pirmiausia sumokėti būtent už telekomunikacijų paslaugas. Daugeliui įmonių jos yra gyvybiškai būtinos veiklai užtikrinti, o šeimoms namuose leidžia turėti įprastas interneto, televizijos ar balso telefonijos paslaugas”, - LŽ teigė TEO komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Vis dėlto jis pripažino, kad nedidelė klientų dalis vėluoja sumokėti už paslaugas dėl išvykų ar tiesiog užmiršta tai padaryti laiku, todėl bendrovė sukūrė sistemą, kuri primena apie neapmokėtas sąskaitas, leidžia jas apmokėti internetu.

Daiva Selickaitė, “Omnitel” ryšių su visuomene vadovė, negalėjo atskleisti konkrečių įskolų skaičių, tačiau pripažino, kad klientų, vėluojančių atsiskaityti už paslaugas, dalis beveik nekinta. “Nei šildymo sezonas, nei koks nors sezoniškumas jai įtakos iš esmės neturi”, - LŽ teigė ji.

•

Trumpai SĄSKAITOS GĄSDINO NE VISUS Didžiausią sąskaitą už šilumą gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią - Alytaus. Tai rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys apie gruodžio mėnesio šilumos suvartojimą ir mokėjimus.

Brangiausiai mokančių gyventojų sąskaitos gruodį, palyginti su 2011ųjų gruodžiu, išaugo vidutiniškai 273 litais (40,8 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - sumažėjo vidutiniškai

ELEKTRINĖS BLOKUS IŠARDYS Valstybės valdomos elektros gamybos grupė “Lietuvos energija” ieškos rangovo, kuris išardytų jos valdomos Lietuvos elektrinės 3 ir 4 blokus. Bendrovė centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė dviejų blokų katilų ir turbinų ardymo darbų konkurso technines specifikacijas. Jose nurodoma, kad konkurso laimėtojas darbus turės atlikti per 60 dienų. Prieš 40-50

metų statytus Lietuvos elektrinės 3 ir 4 blokus ketinama demontuoti pernai baigus statyti naują, mažiau dujų naudojantį daugiau nei 1 mlrd. litų vertės 9-ąjį bloką, jie nebenaudojami. “Lietuvos energija” valdo Lietuvos elektrinę, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę. 96,13 proc.

“Lietuvos energijos” akcijų valdo valstybės kontroliuojama bendrovė Visagino atominė elektrinė.

LŽ, BNS

10

2013 01 16 Lietuvos žinios

Verslas

Ginčas dėl dividendų žada nuostolių VIDA BORTELIENĖ

Kelerius metus trunkantys Lietuvos laivų gamyklos savininkų estų nesutarimai dėl investicijų į verslą atsidūrė teisme. Dalis koncerno “BLRT Grupp” akcijų laikinai areštuotos.

Talino Harju apygardos teismas 2012 metų gruodžio 27 dieną patenkino mažojo akcininko Michailo Gnidino prašymą areštuoti koncerno “BLRT Grupp” akcijas 1,6 mln. eurų ieškiniui užtikrinti.

Jo advokatas, anot estų spaudos, aiškinęs, kad be šios priemonės gali būti sudėtinga ieškinį tenkinti. Nurodoma, kad teismas areštavo 12 proc. akcininkų balsų atitinkančias akcijas, kurias per pajines įmones “Ferriol” ir “Algaves” valdo Fiodoras, Igoris ir Markas Bermanai. Esą bendrovės “Ferriol” ir “Algaves” neturi kito turto, o tai reiškia, kad 12 proc. “BLRT Grupp” akcijų gali būti parduotos viešame aukcione.

Pirmą kartą koncerno istorijoje vietoj pranešimų apie pelną pasigirsta užuominų apie 2012 metais patirtus nuostolius, kurių dydis esą bus įvertintas pirmojo metų ketvirčio pabaigoje.

Nesutaria dėl plėtros Didžiausias Baltijos šalyse pramoninio koncerno “BLRT Grupp” laivų statybos, metalo ir kitų įmonių tinklas 8 šalyse vienija 78 įmones, tarp jų 9 bendros su užsienio kapitalu.

Lietuvoje estų investicijos per pastaruosius 12 metų viršijo 151 mln. eurų, pusė jų buvo skirta Vakarų laivų gamyklos įmonių veiklai. Vienas naujesnių koncerno pirkinių - 2010 metais iš danų įsigyta Baltijos laivų statykla Klaipėdoje.

LŽ jau rašė, kad praėjusį rudenį koncerno valdybos pirmininkas F.Ber-

“Dividendų mokėjimas keltų bankroto grėsmę gamyklai”, mano A.Šileika.

Lietuvoje estų investicijos per pastaruosius 12 metų viršijo 151 mln. eurų, pusė jų buvo skirta Vakarų laivų gamyklos įmonių veiklai. / Vidos Bortelienės nuotraukos manas tikino, jog visos šios įmonės kartu 2011 metais uždirbo 57,8 mln. eurų pelno, valdančiosios įmonės pel-

“Ferriol” ir “Algaves” neturi kito turto, o tai reiškia, kad 12 proc. “BLRT Grupp” akcijų gali būti parduotos viešame aukcione. nas - 9,8 mln. eurų. Bet tolesnę plėtrą, pasak jo, ketinama įšaldyti.

“Numatome stiprinti tą veiklą, kurioje galime būti lyderiai. Pavyzdžiui, įmonė “Elme metal” Baltijos rinkoje šiuo metu pirmauja, nors anksčiau metalo prekyba nepriklausė mūsų prioritetams. Turime stiprius centrus

Vilniuje, Rygoje, Taline, Klaipėdoje.

Dabar šioje srityje kyla ambicingų planų - nupirkome Suomijoje kompaniją, kuri užima 1 proc. rinkos, ir norime, kad po kelerių metų ji užimtų dešimtadalį rinkos. Įsigijome metalo konstrukcijų gamyklą Rygoje, sukūrėme ten logistikos centrą. Jis užbaigs šio verslo grandinę”, - tąkart koncerno planus dėstė F.Bermanas.

Ukrainoje pastaraisiais metais koncerno įmonė “Elme Messer Gaas” investavo 34 mln. eurų į baltosios metalurgijos gamyklą, priklausančią kompanijai “Interpipe”. Ji gamina vamzdžius dujų ir naftos pramonei.

Liepojos metalurgijos gamykloje šiemet buvo įsteigta pramoninių dujų gamybos bendrovė “Elme metal metalurgs”, Estijoje statoma skalūnų dujų tepalų gamykla.

F.Bermanas neslėpė, kad koncerno savininkai pagal požiūrį į verslą yra skilę į dvi grupes. Bermanų šeima, valdanti 53 proc. koncerno akcijų, priešinasi grupės mažųjų akcininkų reikalavimui išmokėti 25 mln. eurų dividendų, vyksta 8 teismų procesai.

Kontrolinio akcijų paketo savininkai nesutinka, kad lėšos būtų išimtos iš gamybos.

Įtakos veiklai neturės Gruodį priimtas Harju apygardos teismo sprendimas yra dvejus metus vykstančio plataus juridinio proceso dalis. M.Gnidinas, kuriam priklauso 12 proc. A grupės akcijų ir 17 proc. B grupės akcijų, teismo prašo panaikinti “BLRT Grupp” akcininkų susirinkimų sprendimus, kuriais atsisakoma mokėti dividendus, arba

smulkiesiems akcininkams skirti kompensacijas.

“BLRT Grupp” per Vakarų laivų gamyklą išplatino pranešimą, kuriame komentuoja šio ginčo aplinkybes. Advokato Raiko Lipstoko teigimu, akcijų areštas apriboja tik akcininkų teisę jas parduoti ir įkeisti. Tai reiškia, kad tiek įmonė, tiek patys akcininkai gali tęsti ir tęsia įprastą veiklą.

Vakarų laivų gamyklos generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos nuomone, akcininkų vykdoma konservatyvi finansinė ir dividendų mokėjimo politika turi būti tęsiama. “Šiai įmonių grupei ji yra subalansuotos veiklos ir plėtros garantija, nes leidžia įveikti finansinius sunkumus ir nuolat investuoti. Esant dabartinei situacijai, kai rinkos, kuriose dirbame, išgyvena sunkmetį, dividendų mokėjimas ne tik atimtų iš mūsų šią paramą, bet ir keltų bankroto grėsmę gamyklai”, - pažymi A.Šileika.

•

Skalūnų dujų ieškos “Chevron” JAV energetikos milžinė bendrovė “Chevron” pateikė paraišką tarptautiniam skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje konkursui.

Tai patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius. Jis sakė, kad paraišką pateikė Lietuvoje registruota bendrovė “Chevron Exploration & Production Lietuva”, kuri vadinamųjų molio skalūnų siekia žvalgyti Šilutės-Tauragės plote Vakarų Lietuvoje. Jei “Chevron” bus pripažinta konkurso laimėtoja, ji į žvalgybos darbus šiame plote turės investuoti ne mažiau kaip 80 mln. litų.

“Iš Šilutės-Tauragės plotui tinkamų pasiūlymų yra priimtas vienintelis, kuris ir buvo - “Chevron Exploration & Production Lietuva”, - sakė J.Mockevičius. Teigiama, kad ŠilutėsTauragės plote yra daugiau galimybių rasti netradicinių angliavandenilių - skalūnų dujų arba skalūnų naftos, o Kudirkos-Kybartų plote, kurio žvalgybos konkursas taip pat paskelbtas, - mažiau. Šiame “Chevron” nedalyvauja.

J.Mockevičius sakė, jog žvalgymo konkursui kitame plote - KudirkosKybartų - gauti du tinkami pasiūlymai. Juos pateikė bendrovės “Diseta”

ir “Perkūno nafta”. Registrų centro duomenimis, abi įsteigtos neseniai: “Diseta” - 2012 metų spalio pabaigoje, o “Perkūno nafta” - pernai gruodžio 28 dieną.

Paraiškas žvalgyti dujų ir naftos išteklius Kudirkos-Kybartų plote pirmadienį pateikė Lietuvoje registruota bendrovė “Diseta”, kurios vienintelė akcininkė yra “KS Energy”, bei įmonė “Perkūno nafta”, kurios vienintelis akcininkas yra Vincentas Zabulis. J.Mockevičius sakė, kad “Perkūno nafta” vadovauja konsorciumui, bet jo dalyvių neįvardijo. “Čia jungtinė veikla, joje dalyvauja keletas fizinių asmenų. Yra surinkta profesionalų komanda, vienas iš asmenų - britas, žymus investuotojas į žaliavas. Kudirkos-Kybartų plotas pasirinktas, nes jis yra mažesnis. Šilutės-Tauragės plotas - didelis. Mes esame privačių investuotojų grupė, o čia reikia žaidėjo, kuris turi patirties.

Kaip žinoma, periodas (paruošti pasiūlymus - red.) buvo 120 dienų, nėra taip paprasta įtikinti žmones, kad jie eitų, žinant, jog dalyvaus “Chevron”, - sakė V.Zabulis. Pasak jo, sovietmečiu atlikti tyrimai rodo, jog Kudirkos-Kybartų plote gali būti naftos, tačiau jis neatmetė, kad jame gali būti ir skalūnų dujų. Konkurso laimėtojas turės investuoti ne mažiau kaip 16,5 mln. litų.

“Chevron Global Energy” pernai spalio pabaigoje įsigijo 50 proc. naftos telkinį Vakarų Lietuvoje valdančios bendrovės “LL investicijos” akcijų. Registrų centro duomenimis, pernai spalio pabaigoje “LL investicijų” valdybos pirmininku išrinktas 52ejų amerikietis Andrew Toddas Rawickis, kuris dirba “Chevron” padalinyje Lenkijoje. Jis pakeitė Antaną Vainauską, kuris į šį postą buvo išrinktas 2011 metų gruodį.

Lietuvos geologijos tarnyba pernai birželio pabaigoje paskelbė konkursą žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje - 1,8 tūkst. kv. km Šilutės-Tauragės ir 281 kv. km Kudirkos-Kybartų plotuose, kur galbūt yra dideli skalūnų dujų ištekliai.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubinių metrų.

Viena didžiausių Lietuvoje naftos gavybos bendrovių “Minijos nafta” licenciniame plote Šilutės rajone pernai gegužę jau pradėjo skalūnų dujų paieškas. Apie ketinimus ieškoti skalūnų dujų yra paskelbusi antro pagal dydį Lenkijos naftos koncerno “Lotos” valdoma didžiausia Lietuvoje naftos žvalgybos ir gavybos bendrovė “Lotos Geonafta”.

•

LŽ, BNS

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubinių metrų. / LŽ archyvo nuotrauka

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

100 Japonijos jenų

1 euras

3,4528

100 Kazachstano tengių

1 JAV doleris

2,5869

+0,2319%

1 Latvijos latas

1 Australijos doleris

2,7304

+0,1795%

10 Norvegijos kronų 4,6879

+0,1877%

10 Lenkijos zlotų

+0,1061%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9752 1 Kanados doleris

+0,2353%

2,6270

+0,1485%

1 Šveicarijos frankas 2,8035

-0,8347%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1624

+0,2811%

2,9119

+0,8448%

1,7146

4,9511

8,3918

+0,2741%

-0,0222%

100 Rusijos rublių

8,5496

+0,1263%

10 Švedijos kronų

4,0075

+0,3269%

+0,2962%

1 Turkijos naujoji lira 1,4599

+0,1781%

4,6279

+0,0173%

10 Ukrainos grivinų

+0,2981%

1 DB svaras sterlingų 4,1592

-0,1370%

2013 01 16, LB

10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų

1,3504

3,1869

2013 01 16 Lietuvos žinios

Trasa

11

Saugumo salelės gaudo lakstūnus eiti daug saugiau negu per pagrindinį kelią keturšalėje sankryžoje, kur automobiliai švilpia nestabdydami”, - tikino pašnekovas.

ILONA STAŠKUTĖ

Keliuose atsiranda vis daugiau eismo saugumo salelių ir nedidelių žiedinių sankryžų. Į jas vairuotojai žiūri kaip į kliūtis po ratais, o kelių prižiūrėtojai tikina, kad viskas daroma dėl saugumo.

Trūksta žinių

Nedideli kelio pakilimai pasitinka vairuotojus netikėčiausiose vietose ir verčia pristabdyti automobilius. Be to, esant darganotiems orams ir ilgoms naktims saugumo saleles gali būti sunku pastebėti. Dėl to jau ne viena jų yra nukentėjusi nuo greičio mėgėjų ir neatidžių vairuotojų. O žiedus gadina nuolat ant jų kraštų užlekiantys automobiliai.

Tačiau eismo saugumo specialistai nesutinka, kad šie statiniai - tik į kelią įsprausti svetimkūniai, ir klausia: jei vairuotojas nemato salelės, ar pastebės žmogų?

Spąstai ar pagalvės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas patvirtino, jog nedideli žiedai ir saugumo salelės neretai nukenčia. Jei silpnai kliudomos, joms nieko bloga nenutinka, tačiau pasitaiko, kad greičio neįvertinę smarkuoliai perskrenda tą pakilimą, o pakeliui nuskina dar ir visus kelio ženklus bei stulpelius.

“Salelės suprojektuotos taip, kad ant jų galima užvažiuoti, bet pačios nėra geležinės. Nuo stiprių smūgių jos apgadinamos - nulaužiami ženklai, išplėšiamos trinkelės”, - aiškino pašnekovas.

“Reikia vairuotojams paaiškinti, kaip elgtis.

Jie net nežino, ar privažiavus mažą žiedinę sankryžą reikia rodyti posūkį.”

Automobiliai, susidūrę su salele, paprastai apgadinami nesmarkiai gali sprogti padanga, lūžti buferis, sudužti žibintas, o vairuotojai atsiperka išgąsčiu. Mat kelių įranga projektuojama taip, kad nepažeistų transporto priemonės konstrukcinių elementų. Tačiau tai dažnai atsigręžia prieš kelių prižiūrėtojus, nes dauguma stulpelius ar kelio ženklus nuvertusių vairuotojų pasprunka iš įvykio vietos.

N.Abukauskas priminė, kad toks įvykis taip pat laikomas avarija, bet realiai rasti kaltininkus ir atgauti žalą pavyksta tik tais atvejais, kai kelio įranga suniokojama per didelę, policijos registruojamą avariją.

Pavyzdžiui, kai susiduria kelios transporto priemonės ir apgadina šalia buvusią salelę ar žiedą. Vis dėlto dažniausiai kelininkams tenka patiems dengti tokius nuostolius, o vien per 2011 metus jų buvo padaryta už 3,1 mln. litų.

Sulėtino tyčia Aptrupėję žiedų ir saugumo salelių kraštai nepuošia kelio, todėl žmonės stebisi, kam apskritai jų rei-

Saugaus eismo specialistai susirūpinę: jei kai kurie vairuotojai nemato saugumo salelės, ar jie pastebės žmogų? / LŽ archyvo nuotrauka kia. Vairuotojai, nuolat važiuojantys tais pačiais maršrutais ir matantys, kaip nerangiai kiti kolegos įveikia kelio pakilumus, svarsto, kad nedideli eismo žiedai ir salelės labiau trukdo nei padeda.

“Kiekvieną dieną iš Avižienių vykstu į Vilnių. Pakeliui reikia važiuoti po viaduku, o pakilti ant pagrindinio kelio galima tik pervažiavus sankryžą su žiedu, kuris toks mažas, kad vos telpa į kelią, todėl visi kliudo jo kraštus. Kažkoks pinigų švaistymas. Anksčiau ten žiedo nebuvo ir visi lengvai pervažiuodavo sankryžą”, - sakė LŽ skaitytojas Aleksandras. Vyro teigimu, atsiradęs žiedas tik trukdo eismą, nes aplink jį reikia riedėti vėžlio tempu, o vilkikams neva neišvengiamai tenka “lipti” ant statinio kraštų.

Panašios nuomonės pašnekovas buvo ir apie saugumo saleles. Aleksandras neįžvelgė jokių teigiamų pokyčių dėl jų įrengimo. “Salelių pristatė be saiko - važiuoji tiesiu keliu ir staiga jo vidury iš niekur atsiranda salelė, lyg būtų tyčia pastatyta ratams daužyti”, - piktinosi LŽ skaitytojas.

Vairuotojų lygybė LAKD specialistas N.Abukauskas žino, kad ne visi vairuotojai patenkinti eismo saugumo įranga, nes ji esą privertė atidžiau važinėti net gerai pažįstamais keliais, o žiedinės sankryžos pristabdė tuos, kurie turėjo pirmenybę. “Žiedinė sankryža padaro kelius lygiareikšmius. Todėl vairuotojui, kuris visuomet važiuodavo tiesiai, nes jo kelias buvo pagrindinis, ir galėdavo kaip ponas lėkti nė kiek nepristabdydamas, žiedas atrodys lyg trukdys”, aiškino LAKD skyriaus vedėjas. Tačiau N.Abukauskas siūlė pagalvoti apie žmones, kasdien bandančius iš šalutinio kelio pasukti į pagrindinį, kuriuo nuolat zuja nenutrūkstamas transporto priemonių srautas. Jiems žiedinės sankryžos atsiradimas esą gerokai palengvina kasdienes keliones, nes nebereikia stebėti, ar iš kurios nors pusės neatlekia automobilis.

Pasak N.Abukausko, netoli gyvenviečių įrengtos žiedinės sankryžos skirtos ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. “Šios sankryžos su-

Paneigimas Laikraščio “Lietuvos žinios” 2012 m. rugpjūčio 31 d. straipsnyje “Reveransai buvusio teisėjo sūnėnui” buvo paskleistas tikrovės neatitinkantis teiginys - “Skandale dėl melavimo prezidentui Valdui Adamkui pagarsėjusio teisėjo Stasio Gagio...”. Atsiprašome teisėjo Stasio Gagio dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.

mažina tragedijų tikimybę iki minimumo, nes iš visų pusių atvažiuojantys vairuotojai turi pristabdyti ir apsidairyti. Pėstiesiems ten

Neseniai atsiradę nedideli žiedai mažose, bet intensyvaus eismo sankryžose nukenčia ne tik nuo kelio įrangos nepastebinčių greičio mėgėjų, bet ir nuo kelyje netelpančių vairuotojų. Lengvieji automobiliai paprastai nesunkiai apsuka žiedus, tačiau vilkikai dažnai užvažiuoja ant jų kraštų, tad šie nuo nuolatinio zulinimo ima byrėti.

N.Abukauskas pastebėjo, kad sudėtingiausia nedideliame žiede manevruoti vilkikų su puspriekabėmis vairuotojams. “Kai transporto priemonė trimis ašimis suka į kairę, užpakaliniai ratai sudaro pasipriešinimą ir laužia į dešinę. Jei tokia apkrova žiedo kraštams tenka nuolat, jie ima irti”, - kalbėjo specialistas. Tačiau jis nesutiko su vairuotojų priekaištais, kad aplink nedidelius žiedus neva paliekama per mažai vietos apsisukti. “Kaip sakoma, blogam šokėjui viskas trukdo, - ironizavo N.Abukauskas. - Mūsų šalyje žiedai įrengti pagal vokiškų ir olandiškų projektų pavyzdžius. Įrengi-

mo taisyklės taip pat sudarytos remiantis užsienio dokumentais. Patyrę vairuotojai problemos nemato, sunku manevruoti tik tiems, kurie turi mažiau patirties.”

Sportinio vairavimo centro direktorius, vairavimo mokytojas Andrejus Savčenka sutiko, kad kai kuriems automobilininkams sunku priprasti prie naujos kelio įrangos, tačiau, jo manymu, vien vairuotojų dėl to kaltinti nederėtų. “Prieš diegiant naują dalyką būtina gerai informuoti visuomenę. Įrašo Kelių eismo taisyklėse (KET) nepakanka, privalu vairuotojams paaiškinti, kaip elgtis.

Jie net nežino, ar privažiavus mažą žiedinę sankryžą reikia rodyti posūkį”, - sakė vairavimo mokytojas.

A.Savčenka patvirtino, kad didelės (dviejų ar daugiau eismo juostų) ir mažos žiedinės sankryžos įveikimo specifika skiriasi, o vairuotojams palikta pernelyg daug neaiškumų.

Pasak specialisto, žmonėms būtų lengviau orientuotis, jei važiuojant mažu žiedu būtų rodomas posūkis, nors KET to nėra aiškiai išdėstyta.

“Reikėtų parengti taisykles ir išaiškinti, kad vairuotojai tiksliai žinotų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Tada ir nepasitenkinimo būtų mažiau”, - patarė A.Savčenka.

•

12

2013 01 16 Lietuvos žinios

Kultūra

G.Padegimas diriguoja likimų orkestrui Klaipėdos dramos teatras rengiasi pirmajai šių metų premjerai. Režisierius Gytis Padegimas aštuonių aktorių balsais ketina prabilti apie karjeros moterį. Scenoje jos vardas - Marlenė, o vyrų pasaulyje - ir sėkmė, ir netektis. popierėlis, atskleidžiantis dabartinių pjesės veikėjų tapatybę, siekius. Gyvename pasaulyje, kuriame vyrų ir moterų teisės yra lygios. Nekyla abejonių.

Tačiau spektaklyje man įdomu štai kas: kiek žmogiškumo praranda moteris, kuri nusprendžia tapti tokia kaip vyras, įgyja peiktinų jo bruožų - agresyvumo, mačizmo? Prigimtinių savybių niveliacija gresia skaudžiais praradimais. Prasideda asmenybės ir galiausiai pasaulio griūtis.

MINDAUGAS KLUSAS

S

pektaklis pagal vienos žymiausių šių dienų britų dramaturgės Carylės Churchill dviejų veiksmų dramą “Top Girls (Neprilygstamosios)” bus rodomas sausio 25 ir 26 dienomis laikinajame teatro prieglobstyje uostamiesčio Žvejų rūmuose.

Režisieriui talkina nuolatinė jo komanda: dailininkė Birutė Ukrinaitė, kompozitorius Gintaras Kizevičius, choreografė Agnija Šeiko. Artėjančios premjeros proga “Lietuvos žinių” žurnalistas kalbino teatro režisierių Gytį Padegimą.

Spektaklis su pretekstu - Sakoma, spektaklio pagrindinė tema - moters iškilimas ir išlikimas vyrų pasaulyje. Gal vis dėlto meilė jos buvimas arba stygius?

- Meilė čia atmetama. Karjera daroma atsisakant švelnumo, atjautos, meilės, šeimos, jos tęsimo, rūpinimosi palikuoniais - to, kas moteriai buvo būdinga nuo amžių. Ir, pasak klasiko, sąskaita visada ateina.

Norisi, kad spektaklis nebūtų tik meninio gyvenimo faktas. Kad dirbančioms mamoms, abortui pasiryžtančioms moterims, visoms neskubančioms gimdyti (gal vėliau, gal pirmiau karjera, namas, automobilis, o vaikai buvę nebuvę) jis taptų pretekstu rimtai susimąstyti. Ar gyvenimo Alfa ir Omega yra tik karjera ir skanaus valgio šaukštas? O gal vis dėlto esama didesnių dalykų? Dabartinė visuomenė reikalauja būti jaunu, gražiu ir sėkmingu.

Ar grūsdami save į tuos standartus, jaudindamiesi, siekdami sėkmės bet kuria kaina, nesunaikiname savęs?

- Pjesę parašė britų, o ne amerikiečių feministė. O tai toli gražu ne tas pats.

- Autorė yra labai įdomiai pastebėjusi. Dar prieš Margaretos Thatcher erą ji lankėsi Amerikoje, kur moterys buvo gerokai daugiau pasiekusios nei europietės. Labai nustebusi, jog tos korporacijų, kompanijų vadovės yra visiškai pamiršusios kitas moteris, kurios visuomenėje nieko nepasiekė. Tarsi išdavikės, besirūpinančios tik savimi.

Jei esi karjeristas, savaime tampi ir egoistu. Lipi, traiškai kitus. Karjeros siekis tampa žiurkių lenktynėmis. Tada žmogus pamiršta žodį “sąžinė”, vertybes ir sunaikina pats save.

Tokie kūriniai nesimėto - Kokia šios pjesės istorija Lietuvoje? Ar autorė žinoma mūsų teatrui?

- Nežinoma. Jos kūriniai nebuvo inscenizuoti, nors tai gyva britų klasikė. “Top Girls (Neprilygstamosios)” įtrauktos į tūkstantmečio pjesių šimtuką, kurį sudarė Britų nacionalinis teatras.

Man dažnai kyla klausimas, kodėl mūsų režisieriai stato vis tas pačias pjeses.

Nemanau, kad apie dabarties problemas galima kalbėti tik klasikos žodžiais.

Yra specifinių temų, kurių nei Antonas Čechovas, nei Williamas Shakespeare’as nė nesapnavo. Apie jas reikia kalbėti dabar gyvenančių autorių lūpomis. Nes jie, ką ir sakytum, šiais klausimais už A.Čechovą labiau pasikaustę (Juokiasi.) Į mano rankas “Top Girls” pateko gana seniai, regis, Slovėnijoje. Prieš keletą metų Klaipėdoje su savo auklėtinėmis užsienietėmis esu statęs pjesės ištraukas originalo kalba.

Laukiau meto, kada ir kuriame teatre galėčiau veikalą režisuoti.

Nors pjesė parašyta 1982 metais, ji statoma visame pasaulyje ir nė kiek nepaseno. Įdomu, kad joje gvildenamos problemos, su kuriomis Vakarų visuomenė susidūrė anksčiau, pas mus atėjo kaip tik dabar. Kūrinys ypač vertingas dėl nuostabių moteriškų vaidmenų, kai kurioms aktorėms jų tenka po du ar net tris. Tokie kūriniai nesimėto. Paprastai dramose vaizduojamas vyrų pasaulis, jie kariauja, politikuoja. O moteris, kokia nors Gražioji Elena, būna tik pasyvus vyrų veikimo objektas. Šioje pjesėje, priešingai, matome įvairių amžių išskirtines moteris. Su teigiamais arba neigiamais atspalviais.

Nors C.Churchill gana aktyviai dalyvauja feminisčių judėjime, ji surado ir tam tikrų antifeminizmo ženklų. Įvairių pažiūrų moteris - ir feminizmo pionieres, ir vadinamąsias pautų traiškytojas, ir nuolankiąsias, paklūstančias vyrų pasaulio taisyklėms - autorė polifoniškai suveda į vieną pjesės audinį. Atsiranda įdomus polilogas, gvildenantis moteriškumo prasmę: seksualumą, padėtį visuomenėje, šeimoje. Plati diskusija, į kurią kviečiamos įsiterpti žiūrovės ir žiūrovai.

Aštuonetas iš “Petrovkos” - Ar matėte šio kūrinio pastatymų?

- Neteko, neieškojau ir internete.

Tačiau su aktorėmis skaitėme rašytojo Gintaro Grajausko ir pjesės vertėjo Aivaro Mockaus surinktą įdomią medžiagą apie autorę, veikėjas.

Dalis jų - pramanytos, dalis - istorinės, aprašytos ar aprašiusios save.

Repetuoti pradėjome spalį, mažame kambarėlyje administracinėse patalpose, vadinamojoje Petrovkoje. Diskutavome, kaip keitėsi moters vaidmuo, savivoka, požiūris į moterį.

Daro savo darbą Režisierius G.Padegimas savo teatro neturi. Jis stato visuose Lietuvos teatruose, visur turi draugų ir bendraminčių. / Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotrauka Vaidina aštuonios skirtingų kartų aktorės. Nuo teatro veteranės Jūratės Jankauskaitės iki jaunučių Simonos Šakenytės, Renatos Idzelytės. O per vidurį tokios žvaigždės kaip Regina Šaltenytė, Eglė Barauskaitė. Visos moterys atsiveria, vaidmenimis apie save ištaria tai, ko paprastai nedrįsta pasakyti viešai. Pamėginome per personažus ieškoti tikrų, slepiamų, neišsakytų dalykų, kas moterims iš tiesų rūpi, skauda.

- Kas kurs pagrindinės veikėjos, karjeros siekiančios Marlenės vaidmenį?

Jos sesers Džoisės, dukters Eindžės?

- Aktorė Alina Mikitavičiūtė. Beje, susijusi su verslo pasauliu. Jis jai neblogai žinomas. Eindžės vaidmenį kuria R.Idzelytė. Nepaprastai gili, darbšti ir universali aktorė. Vaidina ir jos kolegė S.Šakinytė. Po kelis vaidmenis kuria dar dvi kurso draugės - Eglė Jackaitė ir Jolanta Puodėnaitė. Populiariąją E.Jackaitę pamatysime netikėtu draugės amplua. Aktorė sako, kad viename iš vaidmenų yra tikroji, užslėptoji ji.

Vos pradėję eiti mano spektakliai negauna apdovanojimų, nepuola į festivalius, tačiau savo darbą daro dešimtmečius.

R.Šaltenytė vaidina Marlenės antagonistę Džoisę. Ji gyvena kitą, sakytume, “runkelio” gyvenimą. Provincijoje dirba valytoja. Įdomu, kad drama sudaryta iš visiškai skirtingų klodų, lyg atskirų pjesių, kurios jungiasi į visumą moterų likimų orkestrą.

Pasaulio griūtis - Ne visos pjesės veikėjos, ypač atėjusios iš istorijos ir meno kūrinių, bus žinomos lietuvių žiūrovams.

- Jos visai nežinomos. Ir ne tik lietuviams. Tai gana reti, sakyčiau, prieštaringi personažai. Tarkim, IX amžiaus Popiežė Joana, dėl kurios egzistavimo negalima pasakyti nieko tvirto. Tikrai buvo XIII amžiaus japonų imperatoriaus sugulovė, vėliau

- budistų vienuolė Ponia Nidzio.

Kantrioji Grizelda - literatūrinis žmonos paklusnumo įsikūnijimas. Ją aprašė net trys garsūs amžininkai: Giovanni Boccaccio, Francesco Petrarca ir Geoffrey Chauceris “Kenterberio pasakojimuose”. Vadinasi, toks prototipas galėjo egzistuoti. Nors feministe savęs nelaikė, tačiau feministine veikla pasižymėjo Viktorijos laikų moteris Isabella Bird. Sulaukusi keturiasdešimties ji išdrįso palikti provincijos miestelį ir tris dešimtmečius keliavo po pasaulį. Neeilinį kvintetą užbaigia Nykioji Greta iš Peterio Bruegelio paveikslo, apsitaisiusi šarvais ir prikyšte ji veda minią į mūšį su pragaro velniais.

Istorinės moterys yra lyg lakmuso

- Pasakojimas nėra linijinis. Ar nekils sunkumų perteikiant jo siužetą?

- Manau, ne. Filmai pripratino mus prie laiko montažų, perspektyvų ir retrospektyvų. Be to, tokia struktūra, kompozicijos elementų kaitaliojimas kuria tam tikrą detektyvinę intrigą, verčia nuolat mąstyti, o ne pasyviai sekti siužetą.

- Ar sulauksime jūsų sostinėje?

Matėme jus vaidinantį suomių teatro režisieriaus Kristiano Smedso “Vyšnių sode”...

- Taip, kalbamės su Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovu Audroniu Liuga. Ko gero, kitą sezoną pradėsiu spektakliu šiame teatre. Nekart jame kūriau. Savo teatro neturiu.

Manasis - visi Lietuvos teatrai. Visur statau, visur turiu draugų, bendraminčių. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, eina mano spektaklis vaikams “Bruknelė”, dvylika metų Mažajame teatre - “Meistriškumo pamoka” su aktore Nijole Narmontaite. Mano spektakliai pasižymi tokia savybe: vos pradėję eiti, jie negauna apdovanojimų, nepuola į festivalius. Tačiau savo darbą daro dešimtmečiais.

•

2013 01 16 Lietuvos žinios

Pramogos

13

Sovietmečio smaugtas rokas ir laisvė VIKTORIJA SINICAITĖ

Praėjusią savaitę minėjome svarbius Lietuvai - Sausio 13-osios - įvykius. Vienas kovos būdų už tai, ką turime dabar ir ko nebeprisimena jaunoji karta, buvo muzika - roko muzika.

Jei ne Roko Radzevičiaus knyga “Lietuvos roko pionieriai 19651984” (“Vagos” leidykla), apie kai kuriuos roko pradininkus, tuo metu prievarta dažnai nutildomus, net nebūtume sužinoję.

Roko grupės “Skylė” įkūrėjas R.Radzevičius, sovietmečiu pradėjęs domėtis roku ne tik kaip muzika, bet ir kaip filosofiniu reiškiniu, apie tai rašė magistro baigiamąjį darbą. Paskui ir toliau domėjosi Lietuvos roko pradininkais bei parašė knygą, į kurią sugulė 44 interviu su muzikantais, garsintojais, apšvietėjais, padėjusiais šios muzikos ir kultūros pagrindus mūsų krašte.

Nugesinta banga Knygos autorius LŽ teigė, kad jeigu ne kalbinti pradininkai, Lietuvoje apskritai nebūtų susiformavęs rokas ar jo kultūra. “Tačiau anuomet šie žmonės gavo per galvą, negalėjo laisvai tęsti savo veiklos, įgyvendinti idėjų ir persikėlė į pogrindį. Galbūt dėl to šiandien ši kultūra Lietuvoje yra silpna”, - įsitikinęs Rokas.

Roko judėjimo pradžia dar septintame dešimtmetyje tapo stipria ir įtakinga banga, tačiau greitai buvo nugesinta. “Rokas vėl atgijo Sąjūdžio laikais, tuo metu prasidėjo “Roko maršas”, ir tapo laisvės simboliu”, - sakė muzikantas.

Anot pašnekovo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę tokio reiškinio kaip rokas ir jo skleidžiamų išsilaisvinimo idėjų vėl nebereikėjo, ir jis buvo užmirštas lyg kokia atstumtųjų kasta.

Daugeliui artima muzika R.Radzevičius mano, kad roko sąvoka šiandien yra painiojama ir suvokiama šiek tiek iškreiptai. “Šis žodis dabar turi kitokios energijos

Grupės “Skylė” įkūrėjas R.Radzevičius (dešinėje) ne vien žodžiais ištikimas rokui. / LŽ archyvo nuotrauka

Rokas Radzevičius (g. 1972) Lietuvos roko ištakas ėmė tirti dar studijų metais. 2000-aisiais šia tema Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apsigynė magistro darbą. Roko kultūra autoriui yra ne tik tyrinėjimų objektas, bet ir pasirinktas gyvenimo būdas - 1991 metais jis įkūrė roko grupę “Skylė”, rašo dainas ir tekstus.

Be to, yra sukūręs roko operas “Jūratė ir Kastytis” (2002), “Žuviaganys” (2004), “Pranašas” (2006), muziką muzikiniams spektakliams “Pro memoria Šv.

Stepono 7” (1996), “Saulės kelionė” (1996), “Žmogus ir Aušrinė” (1999), “Vilniaus legendos” (2001).

Su grupe “Skylė” yra išleidęs 9 albumus, kurių kiekvienas pagrįstas savita koncepcija. Pastarieji darbai - “Povandeninės kronikos” (2007) ir “Broliai” (2010) - itin charakteringi kūriniai, klausytojo sąmonėje sužadinantys baltų mitologinę ir istorinę atmintį.

Plungės ansamblio vadovas Andrius Kulikauskas. 1974. “Gėlių vaikai”. 1969. ir iš dalies persikelia į kitus žanrus.

Kai kurie muzikantai, padainavę keletą roko koverių, vadina save rokeriais”, - aiškino knygos autorius.

Rinkti medžiagą apie roko atsiradimą Lietuvoje buvo pradėta rašant akademinį darbą. Vėliau muzikantas

“Kertukai”. 1968. / Knygos “Lietuvos roko pionieriai 1965-1984” iliustracijos

nusprendė šį darbą tęsti ir jį prilygino žurnalistiniam tyrimui. “Visos istorijos pasakojamos kalbintų žmonių lūpomis. Knygoje yra nedaug mano įžvalgų ir pastabų. Išmokau prakalbinti žmogų, žurnalistinės etikos, tikslumo ir precizikos. Taip pat teko prisiversti baigti pradėtą darbą. Nors jis ir užtruko, bet aš jį baigiau”, - prisipažino R.Radzevičius.

Roko muzika - tai reiškinys, tas tikras žmogaus laisvėjimas, skatinantis kūrybiškumą.

“Rokas - laisvės ir meilės brolis.

Roko kultūra yra artima prigimtinei kultūrai ne tik Lietuvoje. Ši muzika yra artima daugeliui žmonių dėl to, kad yra nuoširdi. Kiekvieną, kuris ja domisi, skatina būti atvirą ir nemeluoti. Rokas ne įrėmina žmogų, o išlaisvina”, - teigė pašnekovas. Jis tvir-

Merginų bigbito grupė. 1969.

tino, kad ši muzika atskleidžia jo asmeninį pasaulėvaizdį, atsakomybės svarbą kiekvieno mūsų gyvenime.

Suteikė žodį “Tęsdamas savo tyrimą supratau, kad noriu jį praplėsti, ir papildžiau dar keletu interviu. Pašnekovų kalba išlaikyta autentiška ir beveik neredaguota, nes ji atskleidžia to laikotarpio spalvą. Iš tikrųjų rasti pašnekovų buvo sunku, nes apie juos niekas nerašė ir nebuvo informacijos. Tačiau vėliau grandinės principu suradau vienus per kitus”, - aiškino Rokas.

Pašnekovų teigimu, roko muzikantų kartos negalėjo viena iš kitos mokytis, tad kiekvienai iš naujo tekdavo išradinėti dviratį, nes apie seniau nuveiktus darbus ar įvykius nebuvo informacijos. “Džiaugiuosi naujomis

“Roko muzikantų kartos negalėjo mokytis viena iš kitos, nes apie seniau nuveiktus darbus ar įvykius nebuvo informacijos.” pažintimis ir neįvertintiems žmonėms suteikta proga papasakoti savo istoriją. Niekas su jais apie muziką nekalbėjo, be to, kai kurių iš jų jau nebėra tarp mūsų, taigi net nebūtume nieko žinoję nei apie juos, nei apie jų svarbų indėlį”, - sakė knygos “Lietuvos roko pionieriai 1965-1984” autorius R.Radzevičius.

•

14

2013 01 16 Lietuvos žinios

Sportas

Ralis lietuviams galėjo baigtis prie skardžio Vos nenukritęs nuo skardžio lietuvių ekipažas ilgiausią šių metų Dakaro ralio etapą apgadintu automobiliu baigė 68-as.

Pietų Amerikoje vykstančiame prestižiniame Dakaro ralyje po poilsio dienos lenktynininkams pirmadienį teko įveikti ilgiausią etapą - 852 km iš Tukumano į Kordobą. Greičio ruožą sudarė 593 kilometrai.

Išvengę tragiškai pasibaigti galėjusio incidento pilotas Benediktas Vanagas ir šturmanas Saulius Jurgelėnas su automobiliu “OSCar” etape sugaišo 7 valandas 51 minutę 4 sekundes ir finišavo 68-i. Bendrojoje įskaitoje lietuvių ekipažas tarp 93 klasifikuotų automobilių pakilo į 77 poziciją.

“Turėjome įvykį, bet jis baigėsi laimingai, - vos nenukritome nuo didelio skardžio, - po finišo laiminga pabaiga džiaugėsi B.Vanagas. - Kai automobilis sustojo, galiniai ratai jau kabojo ant skardžio krašto. Mums trūko gal dešimties centimetrų...”

Sugrįžęs į stovyklą B.Vanagas teigė matęs daug į incidentus patekusių ir priverstinai trasoje sustojusių dalyvių.

Pasak jo, tai nieko nuostabaus, nes pirmadienio greičio ruožas buvo sudėtingas - lėtas, daug posūkių, nemažai kelio driekėsi serpantinais. Šis etapas iš lietuvių pareikalavo daug fizinių ir dvasinių jėgų, nes paaiškėjo, jog “OSCar” automobilis sukonstruotas taip, kad vairuotojui ir šturmanui sunku viską pamatyti.

“OSCar’ui” trūksta apžvalgos lauko. Kai važiuoji dykuma, tai ne taip juntama. Šiandien, manau, kaklas pailgėjo pora centimetrų”, - humoro jausmo neprarado B.Vanagas, nors, kaip prisipažino, savijauta buvo prasta. Todėl net negalįs detaliai atgaminti momento, kai galiniai automobilio ratai kabojo virš skardžio.

Devintą etapą laimėjo ispanas Nani

“Mini” vairuojantis S.Peterhanselis artimiausią konkurentą lenkia beveik 50 minučių. / Reuters/Scanpix nuotraukos Roma su “Mini”. Tai buvo jo antroji pergalė šiemet ir 13 karjeroje. Antrąją vietą užėmė ir lyderio poziciją bendrojoje įskaitoje sustiprino dešimtkart Dakaro ralio čempionas prancūzas Stephane’as Peterhanselis (“Mini”).

Devintą greičio ruožą ilgai prisimins S.Peterhanseliui bendrojoje įskaitoje ant kulnų lipęs 2011 metų Dakaro čempionas katarietis Nasseras al-Attiyahas (“Buggy”). Sportininkas buvo

ne kartą priverstas sustoti, o likus 4 km iki etapo finišo lenktynininkui sugedo mašinos variklis. Tad dabar S.Peterhanselis artimiausią konkurentą - PAR atstovą Ginielį De Villiersą su “Toyota” - lenkia beveik 50 minučių.

Nesėkmių pirmadienį neišvengė ir motociklų klasėje pirmavęs prancūzas Davidas Casteu (“Yamaha”). Jis trenkėsi į galviją ir susižeidė petį. Akylai medikų stebimas D.Casteu sugebėjo fini-

šuoti 113-as ir bendrojoje įskaitoje smuktelėjo į 21 poziciją. Etapo nugalėtoju tapo keturiskart Dakaro čempionas bei titulą ginantis prancūzas Cyrilas Despres (KTM). Iškovojęs pirmą pergalę šių metų Dakaro ralyje Prancūzijos motociklininkas bendrojoje įskaitoje pakilo į antrąją vietą. Nuo lyderiu tapusio portugalo Rubeno Fariaso (KTM) C.Despres atsilieka 5 minutėmis ir 23 sekundėmis.

Antradienį Dakaro ralio dalyviai lenktyniavo Argentinoje. Dešimtajame etape iš Kordobos į La Riochą dalyviams teko įveikti skirtingą nuotolį - automobiliu reikėjo nuvažiuoti 632 km (greičio ruožas - 353 km), o motociklininkams teko 4 km ilgesnė distancija - 636 km, iš jų 357 km - greičio ruožas.

•

LŽ

“Chimki” krepšininkai raminami pažadais SAULIUS RAMOŠKA

Gelbėdama Maskvos srities krepšinio komandą “Chimki” nuo bankroto klubo vadovybė drauge su vyriausiuoju treneriu Rimu Kurtinaičiu vakar apsilankė pas pamaskvio gubernatorių Andrejų Vorobjovą.

Dėl tris mėnesius nemokamų atlyginimų “Chimki” žaidėjai antradienį pradėjo streiką. Sausio 15-ąją treniruotės nebuvo - krepšininkai ilsėjosi. Penktadienį jie dar turėtų išbėgti į aikštelę per Eurolygos rungtynes su Tel Avivo “Maccabi”, tačiau pirmadienį ketina boikotuoti šalies čempionato susitikimą su Krasnojarsko “Jenisej”.

Valdžiai svarbiau vaikai Antradienį posėdžiaudami pamaskvio politikai ieškojo sprendimo, kaip išbristi iš duobės. Maskvos srities gubernatorius A.Vorobjovas “Chimki” atstovams pažadėjo, kad regiono valdžia pasistengs rasti klubui investuotoją. “Aš kaip gubernatorius pasirengęs ieškoti kompanijų, kurioms įdomus krepšinis ir kurios galėtų finansuoti klubą”, - aistras gesino A.Vorobjovas.

Susitikime dalyvavo “Chimki” klubo vadovai, Chimkų meras Olegas Šachovas ir dviejų investuotojų - “Promsviazbank” ir statybų bendrovės MIC - atstovai.

Pasak A.Vorobjovo, klube nepavydėtina situacija susidarė dėl šiurkščių

finansinės drausmės pažeidimų. Skolos jau siekia 174 mln. rublių. Gubernatorius tikino, kad sausį šių rėmėjų dėka skolos bus padengtos. Tačiau jis pabrėžė, kad pamaskvio prioritetas išlieka vaikų ir jaunimo, o ne profesionalusis sportas.

“Mūsų biudžetą sudaro mokesčių mokėtojų pinigai, todėl juos turime leisti viską gerai pasvėrę. Tai nereiškia, kad neturime teisės remti Maskvos sritį garsinančių profesionalų. Bet yra ribos.

Viršų turi imti sveikas protas, o ne pinigų švaistymas”, - sakė gubernatorius.

Nėra pinigų - nėra bendrų treniruočių.

O kitos savaitės pradžioje numatytai dvikovai su “Jenisej” rengtis neketina.

Klubo prezidentas A.Nečajevas paprašė savaitės, kad galėtų išspręsti skolų problemas.

Laikraščio “Izvestija” šaltinių teigimu, ekipos lyderiai jau sulaukė patrauklių pasiūlymų iš kitų komandų. Kai kurie nenusiteikę laukti pažadų ir jau artimiausiu metu gali persikelti kitur.

Klubo finansinės krizės priežastis taip ir lieka neaiški. Žaidėjai ir klubo darbuotojai mano, jog tai susiję su valdžios permainomis regione.

Nėra pinigų - nėra treniruočių R.Kurtinaičio treniruojami “Chimki” krepšininkai pirmadienį namie 91:72 nugalėjo Zgoželeco ekipą “Turow” (Lenkija) ir VTB Vieningosios lygos turnyro A grupėje iškovojo aštuntą pergalę. Ši dvikova nebus paskutinės “Chimki” rungtynės, tačiau tokios sudėties Rusijos klubas daugiau gali ir nežaisti.

Susitikimą stebėję žiūrovai buvo iš anksto pasiruošę - jie laikė plakatus, kurie liudijo aistruolių meilę antram pagal pajėgumą Rusijos krepšinio klubui. Buvo ir griežtesnių tonų. Viename plakate klubo prezidentui Andrejui Nečajevui vaizdžiai siūlyta patraukti maršrutu “Lagaminas-stotis-CSKA”.

Klubui verkiant reikia pinigų, tačiau paskutinę akimirką įėjimas į rungtynes buvo paskelbtas nemokamu. Anksčiau bilietus įsigijusiems aistruoliams pinigai gražinti.

Ne vien Rusijos problema

R.Kurtinaitis gerbia bet kokį tris mėnesius algų negaunančių “Chimki” krepšininkų sprendimą. / Bckhimki.ru nuotrauka R.Kurtinaitis leido žaisti visiems registruotiems krepšininkams, tačiau lyderius tausojo. Po susitikimo “Chimki” drabužinėje niekas apie rungtynes nekalbėjo. Už pilkų durų užsidarė komanda, jos vadovybė ir Chimkų meras O.Šachovas. Pokalbio smulkmenų niekas neatskleidė, tačiau, liudininkų tei-

gimu, meras pasiūlė žaidėjams būti kantriems ir sulaukti atlyginimo. Žaidėjai sukilo, kad algų negauna jau tris mėnesius ir kantrybei atėjo galas. Susitarti nepavyko. Komanda pateikė ultimatumą: penktadienį ji namie dar žais Eurolygos rungtynes su “Maccabi”, tačiau joms rengsis individualiai.

“Žaidėjai nori garantijų dėl atlyginimų, nes iki tol komandoje nieko panašaus nėra buvę”, - pirmadienį saviškius užstojo R.Kurtinaitis. Jis negalėjo pasakyti skolos sumos, nes nežino, kas kiek uždirba.

Pasak specialisto iš Lietuvos, po rungtynių į drabužinę užsukęs Chimkų meras žaidėjus nuteikė teigiamai, užsimindamas, kad spręsti problemų ėmėsi daug įtakingų žmonių.

“Juk tai ne vien Rusijos - ir Europos problema. Ši komanda gali patekti į Eurolygos finalo ketvertą ir ten kovoti dėl pergalės. Manau, valdžia mus supras - Eurolygoje atstovaujame Rusijai. Juk yra kontraktai, televizija, įsipareigojimai. Aš kaip treneris ir žmogus garbingai vertinsiu bet kokį komandos sprendimą”, - sakė R.Kurtinaitis.

•

2013 01 16 Lietuvos žinios

Sportas

15

Karštoji Australija palankiai sutiko lietuvį VILMANTAS REMEIKA

Melburne vykstančiame atvirajame Australijos teniso čempionate (“Australian Open”) po pirmojo rato vyrų turnyre iš 128 tenisininkų liko tik 64. Tarp laimingųjų - ir Ričardas Berankis.

Vakar paryčiais (Lietuvos laiku) vykusioje pirmojo rato akistatoje 22 metų R.Berankis (ATP klasifikacijoje - 110 vieta) 6:2, 7:6 (7:4), 7:5 nugalėjo penkeriais metais vyresnį ukrainietį Sergejų Stachovskį (ATP-102). Susitikimas truko 2 valandas ir 7 minutes.

Po ukrainiečio - vokietis 175 cm ūgio R.Berankis net 18 cm žemesnis už ukrainietį, tačiau ne pirmą kartą įrodė, kad moka kovoti su aukštesniais varžovais.

“Ričardas žaidė puikiai. Turiu pripažinti, kad turėjau tik kelias galimybes ir jomis nepasinaudojau”, - po patirtos nesėkmės kalbėjo S.Stachovskis.

Mačo pradžioje dominavo R.Berankis. Gerokai pranokęs varžovą greičiu lietuvis pirmą setą laimėjo užtikrintai - 6:2. Antrajame ukrainietis ėmė žaisti tiksliau, tad prireikė lemiamo geimo. Čia pranašesnis buvo R.Berankis - 7:4. Ir trečiajame sete vyko lygi kova, tačiau kai atėjo laikas imtis ryžtingesnių veiksmų, vėl geriau žaidė Lietuvos atstovas - 7:5. Tiesa, ir šiame sete nedaug trūko iki lemiamo geimo - R.Berankiui pirmaujant 6:5, dvyliktajame geime S.Stachovskis pirmavo 40:15. Bet Ričardas savo padavimo nepralaimėjo.

“S.Stachovskio pažintis su Melburnu buvo trumpa. Pralaimėta toli gražu ne pajėgiausiam varžovui”, - pažymėjo ukrainiečių portalas isport.ua ir konstatavo, kad R.Berankis laimėjo visas tris jų tarpusavio dvikovas.

R.Berankis viename socialinių tinklų pasidžiaugė geru žaidimu ir dėkojo jį palaikiusiems Australijos lietuviams.

Tenisininkas rašė, kad po pergalės sukirto kepsnį ir nuėjo ilsėtis.

“Didžiojo kirčio” serijos varžybose antrąjį ratą R.Berankis pasiekė ketvirtą kartą. Tai jam pavyko padaryti 2010-ai-

42-ejų japonė K.Date-Krumm stebina puikia sportine forma. siais Vimbldone ir Niujorke, o 2011aisiais Melburne nukeliavo iki trečiojo rato (šešioliktfinalio). Įveikdamas pirmąjį ratą lietuvis uždirbo 45,5 tūkst. Australijos dolerių ir pelnė 45 ATP taškus. Juos pridės prie kvalifikacijoje iškovotų 25 taškų, tad ATP reitinge turėtų kilti aukštyn.

Kitame etape (1/32 finalo) R.Berankio laukia akistata su 29-erių vokiečiu Florianu Mayeriu (ATP-28). Susitikimas prasidės ateinančią naktį 2 val. Lietuvos laiku. Vakar F.Mayeris daug vargo su 21 metų amerikiečiu Rhyne’u Williamsu, kol laimėjo dvikovą - 2:6, 3:6, 6:2, 7:6 (14:12), 6:1. F.Mayerio mačas su R.Williamsu truko 3 val. 22 min., o ketvirtas setas - 1 val. 18 minučių.

R.Berankis su F.Mayeriu žaidė tris kartus, lietuvis laimėjo tik kartą.

G.Monfils grįžta R.Berankio ir F.Mayerio dvikovos nugalėtojo šešioliktfinalyje laukia potenciali akistata su britų teniso garsenybe Andy Murray (3 reitingas). Va-

F.Mayeris (nuotraukoje) stos prieš R.Berankį ateinančią naktį. / Reuters/Scanpix nuotraukos

R.Berankis su F.Mayeriu žaidė tris kartus, lietuvis laimėjo tik kartą. kar jis nesunkiai palaužė olandą Robiną Haase - 6:3, 6:1, 6:3. Antrajame rate A.Murray šiandien stos prieš portugalą Joao Sousa, kuris 6:4, 6:1, 6:3 nugalėjo australą Johną Patricką Smithą.

Kiti favoritai irgi peršoko pirmąjį barjerą. Šveicaras Roger Federeris (2) įveikė prancūzą Benoit Paire - 6:4, 6:2, 6:1, argentinietis Juanas Martinas Del Potro (6) palaužė prancūzą Adrianą Mannarino 6:1, 6:1, 6:2.

Vakarinėje antrosios varžybų dienos sesijoje dėmesį kaustė prancūzo Gaelio Monfils ir ukrainiečio Aleksandro Dolgopolovo (18) dvikova.

Nuolatinis “Didžiojo kirčio” varžybų dalyvis G.Monfils dėl kelio traumos pernai nežaidė net tris su puse mėnesio, tad prarado daug reitingo taškų ir dabar Australijos čempionate jis yra neskirstytas žaidėjas. Tačiau vakar

prancūzas (ATP-86) nugalėjo dvikovos favoritu laikytą A.Dolgopolovą (ATP-20) - 6:7 (7:9), 7:6 (7:4), 6:3, 6:3.

Nesenstanti japonė Moterų varžybose nugalėtojos titulą ginanti baltarusė Viktorija Azarenka (1) įveikė rumunę Monicą Niculescu 6:1, 6:4. Net penkis kartus Melburne triumfavusi amerikietė Serena Williams (3) išgąsdino savo gerbėjus, kai kaudamasi su kita rumune Edina Gallovits paslydo ir pasitempė kulkšnį. Bet sulaukusi medikų pagalbos S.Williams tęsė kovą ir sutriuškino varžovę 6:0, 6:0.

Paklausta, ar ketvirtadienį pajėgs žaisti antrojo rato susitikimą su ispane Garbine Muguruza, S.Williams šypsojosi: “Lieku čia. Esu gyva, tad viskas bus gerai.”

Didžiausiu antrosios dienos netikėtumu tapo 42 metų japonės Kimi-

STATISTIKA R.Berankis - Stachovskis 6:2, 7:6 (7:4), 7:5 Neatremiami padavimai: 6 ir 6 Dvigubos klaidos: 3 ir 2 Sėkmingi pirmieji padavimai: 58 proc.

(58/100) ir 72 proc. (83/116) Laimėti taškai pirmuoju padavimu: 81 proc. (47/58) ir 64 proc. (53/83) Laimėti taškai antruoju padavimu: 64 proc. (27/42) ir 58 proc. (19/33) Laimėti taškai varžovui paduodant: 37 proc. (44/118) ir 25 proc. (26/103) Neišprovokuotos klaidos: 3 ir 2 Iš viso pelnyta taškų: 118 ir 98

ko Date-Krumm triumfas 6:2, 6:0 prieš 12-ąją turnyro raketę 30 metų rusę Nadią Petrovą. K.Date-Krumm tapo vyriausia visų laiku žaidėja, pelniusia pergalę Melburno čempionate. “Australian Open” ji debiutavo 1990 metais. K.Date-Krumm karjerą baigė 1997 metais, būdama 27-erių, tačiau išsiilgusi teniso po 11 metų ji grįžo į didįjį sportą.

•

Trumpai BURTAI MESTI Čekijos sostinėje Prahoje antradienį traukti 2013 metų pasaulio jaunimo vaikinų (iki 19 metų) krepšinio čempionato burtai lėmė titulą ginantiems lietuviams žaisti B grupėje kartu su šeimininkų, Argentinos ir Irano komandomis. Lietuvos rinktinei planetos pirmenybėse vadovaus Tomas Masiulis, perėmęs komandos vairą iš Arūno Visocko. Pastarojo krepšinio specialisto treniruojami jaunieji Lietuvos krepšininkai 2010 metų Europos 16-mečių ir 2012 metų Europos 18-mečių čempionatuose iškovojo sidabrą. “Nė vienos būsimų varžovų komandos nesu matęs, tad sunku spręsti apie jų pajėgumą. Čekai yra pasaulio čempionato šeimininkai, juos palaikys aistruoliai, todėl galima sakyti, kad jie žais šešiese. Namie visos komandos žaidžia su dviguba energija, todėl bus sunku. Argentina yra krepšinio šalis, bus tikrai pajėgi varžovė, na, o Iranas - grupės tamsusis arkliukas. Žinome, kad krepšinis ten žaidžiamas, vyrų rinktinė neblogo lygio, tad nereikia tikėtis, kad bus lengva, - burtų rezultatus komentavo treneris T.Masiulis. - Lietuvos rinktinės stiprybė yra komandi-

kartą. 2011 metais mūsiškiai tapo čempionais, 2003-iaisiais užėmė antrąją vietą, 1995-aisiais penktąją, 2007 ir 2009 metais liko devinti.

Visos grupės: A - Ispanija, Kanada, Korėja, Kroatija B - Argentina, Čekija, Iranas, LIETUVA C - Australija, Brazilija, Senegalas, Serbija D - Dramblio Kaulo Krantas, JAV, Kinija, Rusija Pasaulio 19-mečių čempionate šiais metais dalyvaus ir Lietuvos merginos. Dailiosios lyties atstovių turnyras vyks Lietuvoje. Burtų ceremonija numatyta rytoj, sausio 17 dieną, Vilniuje.

LENGVA “ŽALGIRIO” PERGALĖ

2011-aisiais mūsų devyniolikmečiai iškovojo Europos auksą.

LŽ archyvo nuotrauka

nis žaidimas. Ši karta du kartus Europos čempionatuose užėmė antrąsias vietas, todėl manau, kad gali

kautis dėl pergalių su visais varžovais.” Lietuvos rinktinė pasaulio 19mečių čempionate dalyvaus šeštą

Septintąją pergalę iš eilės BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynėse iškovojo antrąją vietą 12 komandų turnyre užimantis čempiono titulą ginantis Kauno “Žalgiris”. Rytdienos Eurolygos kovai su Maskvos CSKA besirengiantys kauniečiai užvakar svečiuose 83:42 (22:8, 16:13, 17:12, 28:9) lengvai nugalėjo į devintąją poziciją smuktelėjusią Kėdainių ekipą “Nevėžis”. Šiai tai buvo septintoji nesėkmė per dvyli-

ka susitikimų. 19 taškų “Žalgiriui” pelnė Vytenis Lipkevičius, 13 - Jeffas Goote’as, 11 - Kšištofas Lavrinovičius, po 8 - Paulius Jankūnas, Rimantas Kaukėnas ir Oliveris Lafayette’as. Šeimininkų gretose išsiskyrė Darius Šilinskis (12 tšk.) ir Tony Bishopas (11). LKL lyderis - visus vienuolika susitikimų laimėjęs praėjusio sezono bronzinis prizininkas Prienų klubas “Prienai”. Trečias - Klaipėdos “Neptūnas” (8/3).

LKL lentelė (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Prienų “Prienai” 11 0 100 2. Kauno “Žalgiris” 7 0 100 3. Klaipėdos “Neptūnas” 8 3 73 4. Vilniaus “Lietuvos rytas” 4 2 67 5. Šiaulių “Šiauliai” 6 4 60 6. Panevėžio “Lietkabelis” 5 6 45 7. Pasvalio “Pieno žvaigždės” 5 6 45 8. Utenos “Juventus” 5 6 45 9. Kėdainių “Nevėžis” 5 7 45 10. Kauno “LSU-Baltai” 3 8 27 11.Vilniaus “Sakalai” 3 9 25 12. Palangos “Palanga Triobet” 0 11 0 LŽ

16

2013 01 16 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

BUTAI

SIŪLO MOKYTIS

PARDUODA

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).

Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

0,26 ha namų valdą su sodu ir pastatais Kauno r., Kačerginėje (kaina - 120 000 Lt).

Tel. 8 655 78 742.

36,6 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6-7 a žemės sklypus prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g.

Tel. 8 672 31 568.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Didžėjaus paslaugos. Renginių vedimas, garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva automobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičia suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau depresiją, patariu, kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį.

Galiu padėti išspręsti šeimos problemas, patariu vaikų auklėjimo klausimais. Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI

Gerbiami skaitytojai, norėčiau kreiptis į jus visus. Jei turite jau perskaitytų, nebereikalingų knygų ir norėtumėte, kad jas ir kiti perskaitytų ir džiaugtusi jūsų dovana, prašau nepagailėkite ir atsiųskite adresu: Deividui Spalviui, Ulonų g. 8A-91, Alytus.

IEŠKO DARBO

Padavėjo-barmeno specialybės baigiamojo kurso moksleivis ieško padavėjo-barmeno darbo arba vietos, kur galėtų atlikti praktiką. Gerai kalba angliškai. Vilnius, tel. 8 658 60 256.

42 metų vyras - sargo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434. ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031 Parduodu naujus “Kosmodisk Clasik Aktiv” diržus stuburui (kaina - 120 Lt), masažuoklius “Relax” (kaina - 85 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus elektrinius prietaisus “Pest-Repler” pelėms, tarakonams, blakėms, skruzdėms naikinti (kaina - 40 Lt), naujus diržus “Vibratone” (kaina - 100 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (įvairių akių, kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių ir sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Bankroto administratorius šaukia Lino Bloznelio individualios įmonės kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 01 29 d., 12.00 val. Informacijos tel.

8 600 22 365.

Užs. R-20 Pamestus bankrutavusios UAB “Res longa”, į. k. 186717089, Vilniaus r. sav., Skirgiškių k.) įstatus ir registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2078

Bankrutavusi UAB “Lindarė” parduoda V-10118

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.:

www.archyvusistemos.lt 2013 02 11 d. 11.00 val. Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilnius, civ. b. Nr. B2-2567-104/13, žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas administratoriaus prašymas dėl Tomo Kumiščo individualios įmonės pabaigos.

Užs. R-22 Bankroto administratorius šaukia BUAB “Hefestas” kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 01 30 d., 12.00 val. Informacijos tel. 8 600 22 365.

Užs. R-21 2012 12 21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB “Baltijos autocentras”, įm. kodas 141996531, iškelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2013 01 02.

Bankroto administratorius UAB “Bankroto procesas”, tel. 8 645 52 006.

Visos sutartys, sudarytos iki 2013 01 02, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 02 18, adresu: Bebrų g. 4, Vilnius.

Terminas UAB “Baltijos autocentras” vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki 2013 01 14. Užs. R-18 2012 12 17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB “Nuolankus tarnas”, įm. kodas 302545162, iškelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2012 12 28.

Bankroto administratorius UAB “Bankroto procesas”, tel. 8 645 52 006.

Visos sutartys, sudarytos iki 2012 12 28, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 02 11, adresu: Bebrų g.

4, Vilnius.

Terminas UAB “Nuolankus tarnas” vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą Užs. R-19 nustatytas iki 2013 01 14.

Informuoju, kad 2013 m. sausio 29 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/2000:21), esančio Dėdoniškių g. 54, Dėdoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., ribų ženklinimas-derinimas į kurį kviečiu dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/2000:67), esančio Dėdoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., savininkus, naudotojus ir paveldėtojus.

Asmuo kontaktams Sigitas Zaborskas, tel. 8 659 95 540.

Užs. LM-2081 PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Bioinvest”, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Pramonės g. 17B, Utena.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB “Bioinvest” 2,4 ha ploto sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš alaus gamybos atliekų (saladino) ir žolės masės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1,6 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 261 6690, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: alkp@cowi.lt, ir Utenos m. seniūnijoje, Utenio a. 4, Utena.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. vasario 1 d. 13.00 val. Utenos r. savivaldybės kab. Nr. 326.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui.

Užs. R-17

administracines-komercines patalpas (un. Nr. 4400-0699-3193:9211, bendras pl. 335,31 kv. m ir un. Nr. 4400-0699-3393:9216, bendras pl. 115,17 kv. m) esančias Lakūnų g. 30, Vilniuje.

Patalpos parduodamos kartu. Pradinė pardavimo kaina 1 590 000,00 Lt. Parduodamą turtą apžiūrėti galima iš anksto susitarus tel. 8 687 89 299.

Pasiūlymai dėl nekilnojamojo turto įsigijimo priimami iki 2013 02 20 raštu registruotais laiškais adresu: UAB “Valeksa”, A.Jakšto g. 5, Vilnius, arba el. p.: jk@valeksa.lt.

Paraiškoje būtina nurodyti siūlomą kainą, apmokėjimo būdą ir atsiskaitymo terminą.

Užs. LM-2077

Informuojame, kad 2013 m. sausio 25 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypo, esančio Šarmos g. 9, Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas į kurį kviečiame dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0068:161), esančio Pažagiškių g. 58, Vilniaus m., savininkus. Žemės sklypo ribos vietovėje bus ženklinamos vadovaujantis 2012 10 23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2036.

Užs. LM-2076 Kontaktinis telefonas 8 678 12 171.

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai: UAB “Danės projektai”, a. k. 301033579, Danės g. 6, 4 aukštas, Klaipėda LT-92109; UAB “Skortepas”, a. k. 302519897, Šilutės pl. 56, Klaipėda LT-94181; Jurdanas Slausgalvis, a. k. 37412220526, Laukininkų g. 41-58, Klaipėda LT-95171; UAB “Sondija”, a. k. 302917221, Dragūnų g. 3-45, Klaipėda LT-92331; UAB “Vaigosta”, a. k. 302860119, Architektų g. 56-101, Vilnius LT-04111; UAB “Likota”, a. k. 302908090, Sportininkų g. 28-11, Klaipėda LT-92262; UAB “Monteksa”, a. k. 302848864, Varėnos g. 29-106, Alytus LT-62166; UAB “Montrans”, a. k. 302842060, Varėnos g. 29-106, Alytus LT-62166; UAB “Soltesta”, a. k. 302861452, Architektų g. 56-101, Vilnius LT-04111.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: saulės elektrinių statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Kiokių kaime, žemės sklype kad. Nr. 5528/0008:229, plotas 3,0000 ha.

4. LR Aplinkos ministerijos, Klaipėdos RAAD, 2013 01 09 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-81: planuojamai ūkinei veiklai - saulės elektrinių statybai Kiokių k., Klaipėdos r. sav. - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo UAB “Danės projektai”, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klaipėda LT-92331, tel. 8 612 31 413.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 62, kont. asmuo - M.Vaišvila.

7. Su planuojamos ūkinės veiklos poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, Klaipėda LT-91204, ir UAB “Danės projektai”, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klaipėda LT-92331, tel. 8 612 31 413. Užs. LM-2079

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai: UAB “Danės projektai”, a. k. 301033579, Danės g. 6, 4 aukštas, Klaipėda LT-92109; UAB “Pajūrio nekilnojamas turtas”, a. k. 141815073, H.Manto g. 22, Klaipėda LT-92131; UAB “Skortepas”, a. k. 302519897, Šilutės pl. 56, Klaipėda LT-94181; Audrius Pocius, a. k. 38204020397, Sportininkų g. 28-11, Klaipėda LT-92262; UAB “Sondija”, a. k. 302917221, Dragūnų g. 3-45, Klaipėda LT-92331; UAB “Vaigosta”, a. k. 302860119, Architektų g. 56-101, Vilnius LT-04111.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: saulės elektrinių statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Kiokių kaime, žemės sklype kad. Nr. 5528/0008:230, plotas 0,9500 ha.

4. LR Aplinkos ministerijos, Klaipėdos RAAD, 2013 01 09 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-80: planuojamai ūkinei veiklai - saulės elektrinių statybai Kiokių k., Klaipėdos r. sav. poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo UAB “Danės projektai”, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klaipėda LT-92331, tel. 8 612 31 413.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 62, kont. asmuo - M.Vaišvila.

7. Su planuojamos ūkinės veiklos poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, Klaipėda LT-91204, ir UAB “Danės projektai”, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klaipėda LT-92331, tel. 8 612 31 413.

Užs. LM-2080

2013 01 16 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d.

GALERIJA “VARTAI” Paroda “27 ketvirtadieniai”. Veiks iki sausio 17 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA

Koncertai Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977”. Veiks iki sausio 20 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Primityviosios tapybos paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.

Veiks iki sausio 27 d.

Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki vasario 17 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Karinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.

Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

KAUNAS KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Jubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devynių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijos KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.

KERAMIKOS MUZIEJUS Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda “Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “AKADEMIJA” Ričardo Nemeikšio paroda “Blizgučiai” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Fotografės, dailės mokytojos Malvinos Jelinskaitės ir jos mokinių darbų paroda “Peršviečiami” iš ciklo “Mokytojas mokinys”. Veiks iki sausio 19 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Gedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.

Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Mažosios plastikos paroda “Mainai”.

Veiks iki sausio 19 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Auditas”. Veiks iki sausio 20 d.

17

Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. Veiks iki vasario 3 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda.

Veiks iki sausio 21 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”. Veiks iki sausio 17 d.

ŠIAULIAI LAIPTŲ GALERIJA Pokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d.

DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda.

Veiks iki vasario 2 d.

CH.FRENKELIO VILA Paroda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vinco linoraižiniai”. Veiks iki sausio 20 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d. ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Paroda “Inčirauskų projektas - 40”.

Veiks iki sausio 16 d.

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Šventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.

Fotografija interjerui”. Veiks iki sausio 20 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS

Klaipėdos koncertų salėje folkloro spektalis “Jau saulelė”.

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 16 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių muzikantai. Dirigentas Per Kristian Svensen (Norvegija) 19 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro styginių ir medinių pučiamųjų grupių muzikantai, Ilona Girdžiūnaitė (smuikas), Ramunė Grakauskaitė (smuikas), Dovilė Juozapaitienė (altas), Viktoras Palejus (obojus), Vytautas Giedraitis (klarnetas). Dirigentas Modestas Pitrėnas ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 19 d. 18 val. Naujosios sakralinės muzikos koncertas. Dalyvauja vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir baritonas Danielius Sadauskas VILNIAUS ROTUŠĖ 15 d. 18 val. Atminimo vakaras, skirtas 75-osioms Norberto Vėliaus gimimo metinėms VENCLOVŲ NAMAI-MUZIEJUS 16 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “Aprašymaa” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 16 d. 19 val. Svetainėje. Spektaklis “Pavasario balsai” 18 d. 18 val. Svetainėje. Dainuojamosios poezijos svetainės koncertas. Dalyvauja duetas “Neteisėtai padaryti” (Rokas Petrauskas ir Šarūnas Gedvilas)

ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 20 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda.

Vargonuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros studentai

KAUNAS KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA 17 d. 17 val. Edmundo Janušaičio bruko dainų albumo “Tamsta lengva” (R.Kalantai atminti) pristatymas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 17 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių muzikantai. Dirigentas Peras Kristianas Svensenas (Norvegija) 18 d. 18 val. Folkloro spektalis “Jau saulelė” (pagal K.Donelaičio poemą “Metai”)

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 18 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Mitrokhin’s Master Band” (Ryga) 19 d. 20 val. Koncertuoja Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis

DRUSKININKAI KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 19 d. 21 val. Ramūnas Difartas ir Gyvo Garso Klubas pristato projektą “Tribute to Roxette”

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”.

Veiks iki kovo 2 d.

DUSETOS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda. Veiks iki sausio 26 d.

KLAIPĖDA

DRUSKININKAI

HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai”. Veiks iki sausio 17 d.

V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

Klube “Druskininkų kolonada” R.Difartas ir Gyvo Garso Klubas pristato projektą “Tribute to Roxette”.

18

2013 01 16 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 16 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Ryto suktinis” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Stilius”. Veidai 20.25 Loterija “Perlas” 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Specialioji Los Andželo policija” (k.) N-7 11.40 “Nikita” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Diagnozė: valdžia” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Priverstinis kerštas” N-14 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Be komentarų” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Akistata” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.05 “Tikrasis teisingumas” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Dakaras 2013” 23.00 “Mentai” N-7 0.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Laiko policininkas. Berlyno sprendimas” N-14 22.35 “Skaičiai” N-7 23.35 “Užmirštieji” N-7 0.35 “Juokas juokais” (k.) 1.05 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Tarptautinis akordeono festivalis 2012”. Koncertuoja “Duo metro” (Italija). C.Lui (akordeonas, bandoneonas), S.Ciotola (gitara) (k.) 13.00 Kalbininko Stasio Skrodenio 75mečiui. “Žiema, žiema, bėk iš kiemo” (k.) 13.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Rimtosios muzikos vakaras. Anatolijus Šenderovas ir draugai (k.) 14.10 Dok. f. “Klaipėdos etiudai” (k.) 14.40 Muzikinis f. “Ritmai, ritmai” (k.) 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Skulptūrų pėdomis”.

1 laida 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link” 22.40 Čekų animacijos klasika. “Nepilnavertiškumo kompleksas”. “Hugo ir Bobo”. “Kas būtų, jeigu...” “Vaizduotės pasaulis”. “Butas”. “Vyrų žaidimai”. “Švytuoklė, šulinys ir viltis” 0.00 Panorama (k.)

0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Koncertas draugams ir mylimiesiems. Dainuoja Regina Maciūtė

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val.

“Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 12.15, 22 val.

“Aurora” - 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 16, 22 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 12 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 19.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 14.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 10, 12 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 19.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.

“Vargdieniai” - 18.30 val.

“Zambezija” (3D) - 12.45 val.

CINAMON

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 15.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val.

“Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.

“Legendos susivienija” - 13 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Kas nužudė Staliną?” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Dičkis šuo Klifordas” 13.40 TV parduotuvė 14.15 TV žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Piratai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Mėnulio galia” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 9.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 11.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 13.00 Drama “Paskutinė naktis” N-7 15.00 Komedija “Nepageidaujami genai” 17.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 19.05 Komedija “Kur tas Fredas?” 21.00 Drama “Karštas kraujas” N7 23.30 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 1.00 Drama “Kelias” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 17 ir 19 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 18 d. 18.30 val. “Kopelija” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 16 ir 17 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 18 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara” 18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 19 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 19 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai” JAUNIMO TEATRAS 16 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” 17 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas” 18 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” 19 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” Salė 99 19 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 18 val. “Ana Karenina” 18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” 19 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 19 d. 18 val. “Lošėjai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 17 d. 18.30 val. “Boogie Nights” 18 d. 18.30 val. “Madagaskaras”

ŠIAULIAI “Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val.

“Aurora” - 12.15, 18.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 19.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 16.35, 19, 21.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 15.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17, 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 20.55 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 22 val.

“Kietašikniai” - 11.45, 16.15, 18.45, 21 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 21 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” - 16.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.

“Aurora” - 16.50 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.

I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 11 val.

“Džiunglės” - 12.40, 16.30 val.

“Septyni psichopatai” - 14.25 val.

“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

PANEVĖŽYS

“Aurora” - 19 val.

“Venecija” - 17 val.

PASAKA “Didieji lūkesčiai” - 18 val.

“Limbo” - 18.30 val.

“Aurora” - 20.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.

“Virš įstatymo” - 20.30 val.

OZO KINO SALĖ “Igruški” - 16.30 val.

“Tėvas” - 18 val.

MULTIKINO “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.

“Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val.

Lietuvos ryto TV

Maskva 15.50 “Visada sakyk “visada” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.15 “Objektas 11” 22.05 Istorinės kronikos 23.05 “Kotovskis” 23.55 Žinios+ 0.15 “Miestelis” 0.45 Vaid. f. “Siūlau ranką ir širdį” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.45 Boksas. Aleksandras Povetkinas - Marco Huckas 11.55 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Slovan” 13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - CSKA. Tiesioginė transliacija 16.50 Futbolas. Anglijos Premier lyga. QPR - “Tottenham” 18.40 “Trans World Sport” žurnalas 19.40 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” CSKA 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Alba” - “Panathinaikos”. Tiesioginė transliacija 23.40 Ledo ritulys.

KHL. Rygos “Dinamo” - SKA

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. “Space” bokštas Ispanijoje 13.35 Tai bent papročiai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vienas laukinėje gamtoje 22.00 L.Stroudas Malaizijoje 23.00 Britų iliuzionistas Dynamo 1.00 Tikrieji aferistai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Nissan GT-R” automobilių gamyklos 11.00 “Pagani” automobilių gamyklos 12.00 Atsarginės japoniškų automobilių dalys 13.00 Gepardai 14.00 Laukiniai Šiaurės gyvūnai 15.00 “Pagani” automobilių gamyklos 16.00 Atsarginės japoniškų automobilių dalys 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Mini” automobilių gamyklos 19.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 20.00 Draudimai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 23.00 Draudimai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

KAUNAS “Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val.

“Baimės įlanka” - 20.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.10 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.45, 19 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Zambezija” (3D) - 11 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.30, 18.40, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 22 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val.

“Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 14.30, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14 val.

“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba)- 17, 22 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val.

“Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val.

“Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 13.30, 15.50, 18 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 21.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 21.30 val.

“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f. “Sukrečiantis skrydis” 23.30 Europos pokerio turas 0.30 “6 kadrai” 1.05 “CSI Niujorkas” 1.50 “Pagrindinis įkaltis”

“Karališkas romanas” - 13.15 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Baimės įlanka” - 20.30 val.

“Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 16, 18.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 18 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.30, 15.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30 val.

“Legendos susivienija” - 14 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS

18 d. 18 val. “Aida” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 16 d. 10 val. “Lapė ir višta” 17 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio” 18 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 17 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”

19 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiais metais, Ana!”) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 18 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiaum negalėjau, arba visiškas Rudnosiukas” 19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” TEATRO KLUBAS 18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” 19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Idioteatras”. “Ša, kalba mamos” 17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 18 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDA

19 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 19 ir 20 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 19 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 17 d. 19 val. “Mašininkai” 18 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 19 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka” MENŲ SPAUSTUVĖ 16 d. 12 ir 15 val. Juodojoje salėje. “Memory Wax” (Švedija). “Šiukšlės” 17 d. 14 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg (Norvegija). “Klinsj” 18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėlių teatras. “Raudonkepuraitė” 19 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje. Aaben Dans (Danija). “Vėl ir vėl” RAGANIUKĖS TEATRAS 19 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis” “DOMINO” TEATRAS 17 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” 19 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 17 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Papūgėlė Žužu” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 19 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 16 val. “Vieną vasaros dieną” 18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 19 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

GARGŽDAI GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS “Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val.

“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val.

“Vargdieniai” - 12.30, 18 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 16 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 19 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 17 d. 18 val. “Dulkių spindesys”

17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

SKUODAS SKUODO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Aršenikas ir seni nėriniai”

2013 01 16 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:34 leidžiasi 16:24 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-6 Oslas

Šeštąją jaunaties dieną Mėnulis teka 10:00, leidžiasi 23:02

Jaunatis I 11

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

-6 Helsinkis

-3

Stokholmas

Delčia II 03

-6

Dublinas +4 +2 Londonas

-6 -11

Šiauliai

-7 -11

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė -8 -11

Kaunas Šiandien: debesuota, vietomis snigs, pustys.

Temperatūra dieną 3-8 laipsniai šalčio.

VILNIUS +14

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kai kur pasnigs. Naktį temperatūra 6-10, dieną 6-8 laipsniai šalčio.

Lisabona

Alytus

-7 -10

+1 Amsterdamas

+8

-7

Druskininkai

-8 -11

+8 Madridas

+13 Barselona

-7 Ryga

0 Kopenhaga

-1 Paryžius

Kėdainiai -3

-9 Sankt Peterburgas

Talinas

7:50

Palanga

19

Vilnius Minskas -2 -1 Varšuva +6

-4

Berlynas -3 Praha

-1 Miunchenas

+7 Nica

+8 Roma

-6 Maskva

-8

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 +1 +9 Bukareštas Varna Dubrovnikas +6 Sofija +12

+54

Stambulas +13

Malaga +14

16-oji metų diena. Sausio šešioliktoji, trečiadienis, trečioji 3-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 349 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Marcelis, Norgailas, Norgailė.

Geros dienos!

Alžyras +14

Tunisas +15

Atėnai

+15 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį , į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 28 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 15 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

Avinas. Problemos kol kas nejudės iš vietos, kad ir kokie energingi būtų jūsų veiksmai. Gauti dalykiniai pasiūlymai verti dėmesio. Nesielkite lengvabūdiškai su pinigais.

Jautis. Nevarginkite aplinkinių prašymais, nurodymais - šios dienos bendravimas turi būti paprastas ir malonus. Tinkamas laikas vykti į komandiruotę, jeigu ji neišvengiama šią savaitę.

Dvyniai. Nepalankus metas pradėti svarbių finansinių operacijų, derybų, susitarimų. Tiems, kurie sprendžia meilės santykių keblumus, gali būti pateikta ne viena staigmena.

Vėžys. Kantrybė, mokėjimas laukti - išganingas dalykas. Apsukriems Vėžiams pavyks neįsivelti į svetimus nešvarius žaidimus, nes spėjo pasimokyti iš kitų klaidų.

Liūtas. Daugiau laiko skirkite sveikatai, poilsiui, bet jei darbas - neišvengiama kliūtis, būkite atidūs net nereikšmingiems dalykams.

Pasistenkite, kad kolegos jus suprastų.

Mergelė. Nepasiduokite azartui, nesivelkite į avantiūras - situacija gali pasirodyti blogesnė, nei yra iš tiesų. Neblogas laikas tvarkyti skubius reikalus, kur nors netoli nuvykti.

Svarstyklės. Atidžiau įsiklausykite į šefo pastabas. Ši diena tinkama dirbti su informacija.

Būkite atsargesni - ne laikas priimti spontaniškus, rizikingus sprendimus.

Skorpionas. Kad ir kaip klostytųsi aplinkybės, siekite likti ramūs, viską tikrinkite, daugiau klausykitės, o ne aiškinkite kitiems. Neskubinkite įvykių. Šaulys. Paprasčiau žvelkite į permainas, objektyviau vertinkite savo perspektyvas ir vaikų gebėjimus. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės.

Ožiaragis. Neimkite nieko giliai į širdį, nesureikšminkite savo galimybių ir įtakos. Jei laukia sunkūs darbai, nedirbkite jų vieni - tai kolektyvinių pastangų metas.

Vandenis. Ne itin palankus laikas, bet nesikrimskite - tai ilgai netruks. Palikite visus ramybėje ir imkitės mėgstamų dalykų, daugiau dėmesio skirkite vaikams. Žuvys. Nepasikliaukite draugų pažadais ir kol kas nesigriebkite svarbių darbų - išradingumo, sumanumo nestigs, tačiau dėl jums nesuvokiamų priežasčių viskas išeis priešingai.

20

2013 01 16 Lietuvos žinios

Margumynai

Harry - geidžiamiausias viengungis Harry nušluostė nosį visiems: ekrano žvaigždėms, Europos princams ir įžymybių atžaloms.

Dėl jo džiūsta merginos visame pasaulyje.

Britų princas Harry išrinktas tinkamiausiu viengungiu pasaulyje ir šiuo požiūriu aplenkė nemažai aktorių bei kitų įžymybių, tarp jų - George’ą Clooney ir Jacką Nicholsoną.

Nevedęs jaunesnysis princo Williamo brolis, dabar tarnaujantis Afganistane antruoju karinio sraigtasparnio pilotu, užėmė pirmąją vietą 40 geidžiamiausių viengungių sąraše, kurį sudarė JAV žurnalas “Town & Country”. Žurnalo redaktoriai apie 28 metų princą rašė: “Princo Williamo jaunėlis broliukas savimi labai pasitiki ir flirtuodamas, ir skraidydamas sraigtasparniais “Apache”.

Jam patinka puoštis - pradedant nelemtu maskaradiniu drabužiu ir baigiant gimtadienio kostiumu.” Kalbėdami apie drabužius redaktoriai turėjo galvoje kelis skandalingus atvejus. Kartą Harry pasirodė karnavale su svastiką primenančiu raiščiu.

Taip gerą humoro jausmą turintis princas norėjo tik pasišaipyti, bet peržengė ribą. O per savo gimtadienį jis nuogas žaidė biliardą. Į sąrašą įtraukta ir daugiau Europos karališkųjų asmenų, tarp jų -

Princas Harry - aukštos kvalifikacijos karys.

Bet jis moka ir gerai pasilinksminti (šokis Jamaikoje per labdaros renginį). / PA/Reuters/Scanpix nuotraukos

Graikijos ir Danijos princas Philippos, Grace Kelly vaikaitis Pierre’as Rainier Stefano Casiraghi iš Mona-

ko, Švedijos princas Carlas Philipas ir Belgijos princas Amedeo.

Redaktoriai atkreipė dėmesį ir į

Gerai parengtas apiplėšimas

garsenybių atžalas, pavyzdžiui, britų dainininko Bryano Ferry keturis sūnus Merliną, Isaacą, Otisą ir Ta-

rą, Arnoldo Schwarzeneggerio sūnų Patricą ir Clinto Eastwoodo sūnų aktorių Scottą.

•

Žmones išgąsdino labraliūtas Monarchas Čarlzas sukėlė nemenką sumaištį Norfolke (Virdžinija) - žmonės puolė skambinti pagalbos telefonu 911 pamanę, kad gatvėmis vaikštinėja žvėrių karalius liūtas, tikriausiai ieškodamas maisto.

“Oušeno vienuoliktuko” gangsteriai tobulai suplanavo kazino apiplėšimą.

Galima pamanyti, kad Berlyne pasidarbavo Oušeno vienuoliktukas - viskas buvo kaip iš geriausio filmo apie apiplėšimą.

Vokietijoje grupė plėšikų iškasė 30 metrų ilgio tunelį, per jį pateko į vieno Berlyno banko saugyklą, o paskui pabėgo su grobiu, sukeldami gaisrą, kad paslėptų savo pėdsakus. Tunelis vedė nuo vienos požeminio garažo aikštelės į banko saugyklos patalpą.

Pasak Berlyno policijos, jis buvo įrengtas labai profesionaliai, kasamas tikriausiai ištisas savaites arba mėnesius. Tunelio konstrukcija kruopščiai apgalvota - net pasirūpinta lubų statramsčiais. Apie apiplėšimą policijai

buvo pranešta, kai vienas apsaugininkas pastebėjo iš banko saugyklos besiveržiančius dūmus. Pareigūnai vis dar aiškinasi, kokios vertybės pavogtos iš banko klientų seifų. Šis plėšikų reidas atgaivino prisiminimus apie kitą įspūdingą apiplėšimą Berlyne 1995 metais. Tąsyk vagys įsibrovė į banką pro duris, paėmė įkaitų ir pareikalavo sraigtasparnio bei išpirkos. Policija apsiautė ir galiausiai šturmavo banko saugyklą, kurioje, kaip manyta, buvo užsibarikadavę plėšikai. Tačiau paaiškėjo, kad jie pabėgo per bendrininkų iškastą tunelį. Vis dėlto vėliau keli iš tų vagių buvo sučiupti.

•

WENN, BNS, “The Huffington Post”, Upi.com, LŽ

Nuo to laiko labradoro ir pudelio mišrūnas bei jo šeimininkė tapo Norfolko įžymybėmis, kurias visi siekia pamatyti.

Pasipylus skambučiams apie laisvai vaikštinėjantį liūtą policija pradėjo tyrimą. Išgirdę pranešimus vietos zoologijos sodo darbuotojai negalėjo patikėti savo ausimis. Jie puolė tikrinti, ar iš narvų nepabėgo liūtai Zola ir Mramba, bet greitai įsitikino, kad didžiosios katės ramiai snūduriuoja nepajudinusios nė raumenėlio.

Paslaptis netrukus paaiškėjo: egzotiškas žvėris - Monarchas Čarlzas, kurį šeimininkė apkirpo kaip liūtą. “Mes jį vadiname savo labraliūtu”, - sakė šuns savininkė Natalie Painter.

Monarchą Čarlzą dar mažiuką prieš ketverius metus nupirko jos tėvas, kai Natalie pradėjo mokytis vietos universitete. Liūtas yra universiteto krepšinio komandos talismanas. Štai kaip šeimai kilo mintis atitinkamai apkirpti šunį.

Monarchas Čarlzas visas nukirptas trumpai, tik palikti ilgi tamsesnės spalvos karčiai ir apvalus kuokštas ant uodegos galiuko.

Natalie tėvas, dažnai vedžiojantis šunį, ne kartą pastebėjo, kad jį pamatę išsigandę žmonės puola prie mašinų. “Aš jiems sakau, kad tai - labraliūtas, ir daugelis tuo tiki”, juokiasi Danielis Painteris.

Monarchas Čarlzas pakliuvo į laikraščių puslapius, o universiteto komanda pakvietė jį į varžybas kaip garbės svečią ir per pertrauką fo-

Monarchas Čarlzas visame savo karališkame spindesyje. tografavosi drauge su sirgaliais. Komanda ir toliau nori bendradarbiauti su Monarchu Čarlzu.

“Facebook” tinkluose šuo jau sulaukė 50 tūkst. apsilankymų ir jau turi apie 1000 “Twitter” gerbėjų.

•