2012 gruodžio 11 d. / Antradienis / Nr. 284 (13 412)

Lietuvos žinios

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 11 d. / Antradienis / Nr. 284 (13 412)

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SVEIKATA IR VAISTAI”

Pagerbti šeši meno karžygiai

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

2p.

Paskirtasis premjeras A.Butkevičius - Lietuvai neįprastas lyderis, todėl vertinamas prieštaringai

3p.

Kauno miesto taryba, kurį laiką mažinusi darbuotojų skaičių, vėl imasi jį didinti

7p.

Jungtinių Valstijų Slaptosios tarnybos darbuotojas Vašingtono metro traukinyje pametė kompiuterių diskus su slapta informacija

8p.

Lapkritį Klaipėdos uoste mažesnę trąšų ir naftos produktų krovą atsvėrė grūdai, konteineriai bei jūrų keltais gabenami kroviniai

13p.

Salės tinklinis užsibuvo pogrindyje - taip tvirtina ketveriems metams perrinktas LTF vadovas M.Vasiliauskas

Vakar Kultūros ministerijoje buvo paskelbti 2012 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. LŽ kalbinti menininkai nelinkę prisiimti nuopelnų vien sau ir premiją laiko malonia staigmena. Tarp pagerbtųjų (iš kairės) - skulptorius Vladas Vildžiūnas, teatro režisierius ir scenografas Vitalijus Mazūras, dirigentas Modestas Pitrėnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas ir architektas Eugenijus Miliūnas. / Eltos nuotraukos Išsamiau 3 p.

•

Slauga namuose - tik formalumas

16p.

Išsėtine skleroze sergantys pacientai nesulaukia efektyvių vaistų, kuriuos gauna kitų Europos valstybių gyventojai

UŽSIENIS

Teisingumas ar kerštas?

AISTĖ MASIONYTĖ

Visuomenė vis labiau sensta, bet slaugos paslaugos namuose atliekamos formaliai - su retomis išimtimis taip yra visoje Lietuvoje.

Visi bandymai pakeisti padėtį atsimuša į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sienas.

Iš lovos nebepasikeliantį pacientą poliklinikos slaugytoja aplanko vos kartą per mėnesį, mat dažniau to daryti neapsimoka. Juk vieno slaugos reikalingo paciento priežiūrai skiriami tik 63 litai per mėnesį, nepriklausomai nuo to, kiek kartų jis bus aplankytas. Raginami spręsti problemą - padidinti slaugos įkainius pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojoms - SAM valdininkai apsiriboja formaliu atsirašinėjimu.

Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkės Rūtos Vanagaitės duomenimis, slaugai į namus kasmet iš valstybės biudžeto skiriama 15 mln. litų, bet panaudojami vos 5 milijonai.

•11 p.

Išsamiau

XVI VYRIAUSYBĖ

Po rinkimų Gruzijoje pasikeitus valdžiai ritasi areštų lavina. Suiminėjami buvę aukšto rango pareigūnai, o valdžia tvirtina, kad vykdo teisingumą.

Oponentai įžvelgia politinį susidorojimą. Bidzina Ivanišvilis ginasi, kad jokia raganų medžioklė jo šalyje nevykdoma. Prezidento Michailo Saakašvilio komanda atėjo valdyti prieš devynerius metus kaip idealistinė provakarietiška reformatoriška jėga, bet dabar daugelis prezidento žmonių kaltinami korupcija, piktnaudžiavimu valdžia. Prokurorai užvedė tūkstančius bylų, suimta mažiausiai 20 pareigūnų, įskaitant kelis buvusius ministrus, Tbilisio mero pavaduotoją ir armijos štabo viršininką.

R.Vanagaitė tai, kas vyko ir vyksta, vertina kaip nusikalstamą aplaidumą. / Romo Jurgaičio nuotrauka

“Keisčiausias” kandidatas tapo geriausiu pasirinkimu

Jauniausias naujosios Vyriausybės narys, paskirtasis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius energetikos specialistų vertinamas už darbą bendrovėje “LitPol Link”.

Ten jis esą išpirko Lietuvos kaltę prieš partnerius lenkus dėl ilgus metus strigusio elektros jungčių projekto. 36 metų nepartinį kandidatą J.Neverovičių energetikos ministru pasiūlė valdančiosios koalicijos partnerė Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

J.Neverovičiaus biografija - kukliausia iš visų paskirtųjų ministrų. Joje tenurodoma, kad būsimasis Energetikos ministerijos vadovas 2001 metais prestižinėje Varšuvos ekonomikos mokykloje įgijo tarptautinių ekonominių ir politinių santykių magistro

laipsnį, vėliau dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Apie save kalbėti nėra linkęs ir pats paskirtasis ministras - LŽ jis pranešė su žiniasklaida bendrausiąs po priesaikos Seime.

•2 p.

Išsamiau

•7 p.

Išsamiau

Orai ŠIANDIEN Debesuota, snigs, kai kur gausiai.

Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 12 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

XVI Vyriausybė

A.Butkevičius - neįprastas lyderis dente ir opozicija, galima sakyti, jog šiandien matome naują derybų mokyklą, kurioje kalbama ne remiantis aštriais spaudimo metodais ar vadovaujantis kategoriškais argumentais, o deramasi, bandoma įtikinti, rasti sutarimą. “Toks lyderis Lietuvai galbūt neįprastas - štai kur A.Butkevičiaus vaizdinio nepatogumas visuomenei. Nesame pratę prie tokių lyderių”, - pažymėjo ekspertas.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Kompetentingas ir jautrus žmonių problemoms, bet netvirto stuburo ir besiblaškantis - taip tą patį žmogų, naująjį premjerą Algirdą Butkevičių vertina bendražygiai ir politiniai oponentai. Politologas pažymi, kad prie tokio sukirpimo lyderio kaip jis mūsų šalis nėra įpratusi.

Spręs dujų brangimo problemą

Koks gi tas naujasis premjeras A.Butkevičius? Jo partijos kolegos ir opozicijos atstovai pateikia skirtingus atsakymus. Tačiau visi sutaria, kad šis žmogus - patyręs politikas.

Skandaluose nešmėžavo

A.Butkevičius vadinamas kitokiu, mūsų šalyje neįprastu politiku. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Nemaža A.Butkevičiaus gyvenimo dalis prabėgo Vilkaviškyje. Čia jis atvyko dirbti baigęs mokslus Vilniuje. Vilkaviškio rajono meras Algimantas Greimas buvo vienas tų, kurie stebėjo pirmuosius būsimo premjero žingsnius Suvalkijoje. Atvažiavęs į Vilkaviškį A.Butkevičius ėmė dirbti gamybiniame susivienijime “Žemūktechnika”. “A.Butkevičius pradėjo dirbti statybos brigados meistru, ir galiu pasakyti, kad jis stengdavosi atlikti savo darbą”, - sakė A.Greimas. Meras prisimena, kaip 1984 metais, eidamas įmonės partinės organizacijos sekretoriaus pavaduotojo pareigas, pristatė A.Butkevičiaus kandidatūrą į nuolatinius Komunistų partijos narius.

Tačiau A.Greimas sako nesitikėjęs, kad jis gali pasiekti tokių politikos aukštumų. Rajono vadovas taip pat spėja, jog A.Butkevičiui gali nepakakti stiprybės suvaldyti koalicijos partnerius, be to, nebus pinigų rinkimų pažadams įgyvendinti.

Prie A.Butkevičiaus politinės karjeros LSDP ištakų stovi šios politinės jėgos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas.

Su A.Butkevičiumi jis susipažino per partinį renginį Vilkaviškyje. “Pakalbėjome, man patiko jo požiūris į socialdemokratiją. Pakviečiau stoti į LSDP”, prisiminė A.Sakalas. Jo teigimu, Vilkaviškyje A.Butkevičius buvo mylimas politikas, todėl tapo šio rajono skyriaus pirmininku, dirbo LSDP taryboje.

A.Sakalas neabejojo, kad A.Butkevičius gali būti puikus politikas ne tik rajono, bet ir visos šalies mastu.

Tačiau LSDP garbės pirmininkas prisipažino apie dabartines jo karjeros aukštumas nedrįsęs pagalvoti.

A.Sakalas išskyrė ne vieną gerą naujojo premjero charakterio ypatybę. Pasak jo, A.Butkevičius - ne tokio būdo, kad trankytų kumščiais per stalą ir sakytų: “Bus tik taip, kaip aš noriu!” “Jis ieško kompromisų, sprendimų, bando suvienyti konfliktuojančias šalis, tad, manyčiau, Al-

girdas yra pragmatiškas politikas”, įsitikinęs LSDP garbės pirmininkas.

A.Sakalas pažymėjo, kad A.Butkevičiaus pavardė nefigūruoja nė viename skandale. “Esu tikras - jis neįsipainiojęs į jokias finansines aferas, nė karto nėra paėmęs svetimo lito. Jis doras žmogus”, - pabrėžė pašnekovas. Tarp svarbiausių naujojo premjero laukiančių uždavinių A.Sakalas pirmiausia paminėjo socialinės atskirties mažinimą.

Staigmenų nesitiki Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis nesiėmė spręsti, ar A.Butkevičius bus geras premjeras. Tačiau Vyriausybės vadovo kėdė, jo manymu, bus tikrai karšta. E.Masiulis vertina A.Butkevičių kaip patyrusį politiką, iš kurio vargu ar galima laukti didelių staigmenų. Tai esą pranašumas dirbant koalicinėje Vyriausybėje, nes teks derinti gana prieštaringus partijų interesus. “Jei kalbėtume apie charakterio ypatybes, linkėčiau nauja-

jam premjerui ištvermės, sėkmės darbuose ir didesnio tvirtumo, kietumo įgyvendinant tikslus. Kaip rodo ankstesnė patirtis, susidūręs su Darbo partijos nepritarimu jo vykdomai politikai A.Butkevičius atsistatydino iš finansų ministro pareigų. Blaškymosi pavyzdžių yra buvę ir jam dirbant Susisiekimo ministerijoje. Matyti, kad pastovumo arba argumentuoto sugebėjimo pagrįsti savo sprendimus ligšiolinėje veikloje būsimas premjeras galbūt ir stokojo”, - mano E.Masiulis.

Kitokia lyderystė Politologas Lauras Bielinis priminė, kad A.Butkevičius yra ekonomikos mokslų daktaras. “Tai - kvalifikuoto žvilgsnio į valstybės ekonomines, finansines problemas garantija. Kaip profesionalas jis yra savo vietoje”, - pabrėžė jis. L.Bielinis teigiamai įvertino ir A.Butkevičiaus organizacinius gebėjimus.

Anot politologo, stebint jo derybas su koalicijos partneriais, santykį su prezi-

Pats A.Butkevičius tikino drąsiai stosiantis prie ministrų kabineto vairo. “Kaip sakoma, bijai vilko - neik į mišką. Esu pasirengęs prisiimti atsakomybę už visą Vyriausybę”, - LŽ tvirtino naujasis premjeras. Opozicijos jam žarstomą kritiką A.Butkevičius vertino normaliai. “Svarbiausia, kad mano darbo rezultatai tiktų visuomenei. Kritikos nebijau, o jeigu ji argumentuota, atsižvelgiu”, - kalbėjo naujasis premjeras.

A.Butkevičius išskyrė kelis svarbiausius jo laukiančius darbus. “Tapęs premjeru tikiuosi pakeisti valstybės valdymo politiką. Ministerijos negali dirbti kaip atskiros tėvonijos. Darbo grupės siūlys konkrečias priemones, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą, o ministrai privalės atsiskaityti”, - pabrėžė jis.

A.Butkevičius pasiryžęs išspręsti ir dujų brangimo problemą. Jis neatmetė galimybės, kad naujoji Vyriausybė panaikins pirmtakės nutarimą suskystintų dujų terminalą statyti už visų vartotojų pinigus - dėl to jau nuo sausio už dujas mokėsime brangiau. “Dar vienas reikšmingas uždavinys - sudaryti tarpvyriausybinę darbo grupę su Rusija ir derėtis dėl “Gazprom” dujų kainos sumažinimo Lietuvai. Nesu rusofobas, tikiu derybų galia. Man svarbiausi - mūsų šalies vartotojų interesai, todėl juos ginsime”, - tikino naujasis premjeras.

•

“Keisčiausias” kandidatas tapo geriausiu pasirinkimu JURGA TVASKIENĖ

Jauniausias naujosios Vyriausybės narys, paskirtasis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius energetikos specialistų vertinamas už darbą bendrovėje “LitPol Link”. Ten jis esą išpirko Lietuvos kaltę prieš partnerius lenkus dėl ilgus metus strigusio elektros jungčių projekto.

Nepartinį kandidatą J.Neverovičių energetikos ministru pasiūlė valdančiosios koalicijos partnerė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

Vos prieš šešerius metus, 2006-ųjų vasaros pabaigoje, Gedimino Kirkilo Vyriausybės sprendimą patikėti 30-mečiui J.Neverovičiui užsienio reikalų viceministro postą tuometinis prezidentas Valdas Adamkus pavadino “keisčiausiu ir nesuprantamiausiu paskyrimu”.

Prezidentas įskaudino 36-erių J.Neverovičiaus biografija kukliausia iš visų paskirtųjų ministrų.

Joje tenurodoma, kad būsimasis Energetikos ministerijos vadovas 2001 metais prestižinėje Varšuvos ekonomikos mokykloje įgijo tarptautinių ekonominių ir politinių santykių magistro laipsnį, vėliau dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Apie save kalbėti nėra linkęs ir pats paskirtasis ministras - LŽ jis pranešė su žiniasklaida bendrausiąs po

priesaikos Seime.

Vilniuje vidurinę mokyklą baigęs J.Neverovičius studijų Varšuvoje metais dirbo Lenkijos banke “Citibank (Poland) S.A.” projektų vadovu. Baigdamas mokslus jis kurį laiką stažavosi tuomet Antano Valionio vadovaujamoje Užsienio reikalų ministerijoje (URM), o grįžęs į Vilnių pradėjo dirbti užsienio reikalų ministro referentu NATO plėtros klausimais.

Tais pačiais 2001-aisiais J.Neverovičius, tiesa, ne kaip diplomatas, bet kaip tarnautojas, ketveriems metams išvyko į Lietuvos ambasadą Vašingtone (JAV), tuo metu vadovaujamą ambasadoriaus Vygaudo Ušacko.

Diplomatinėje Lietuvos atstovybėje Vašingtone J.Neverovičius sutiko ir JAV lemtingą 2001 metų rugsėjo 11-ąją. Būtent tuo metu ambasadoje lankėsi šalies vadovas V. Adamkus. Tuo keisčiau J.Neverovičiui po penkerių metų, 2006ųjų vasaros pabaigoje, nuskambėjo prezidento pasakytas jo, kaip kandidato į užsienio viceministrus, įvertinimas - esą tai yra “keisčiausias ir nesuprantamiausias paskyrimas”.

“Manau, kad toks mano įvertinimas, net nesusitikus su manimi, yra nesąžiningas. Į URM viceministrus nesiveržiu, tad jeiguirprezidentasgalvoja,kadašesu“keistas”, tai, be abejo, užleisiu vietą kitiems”, tuo metu viešai paskelbė kandidatas.

Pasiūlęs jauną diplomatą užsienio reikalų viceministru LŽ pasakojo LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis.

“J.Neverovičius ne kartą lankėsi pas ma-

J.Neverovičiaus biografija Gimė 1976 m. 2001 m. baigė Varšuvos ekonomikos mokyklą.

2001-2004 m. dirbo Lietuvos ambasadoje Vašingtone, 2004-2006 m. URM Saugumo politikos departamento specialistas, URM ES departamento trečiasis sekretorius, 2006-2008 m. - URM viceministras. Nuo 2008 m. pabaigos - bendrovės “LitPol Link” valdybos pirmininkas.

Vedęs, turi tris sūnus.

ne Seime kaip specialistas, išmanantis tarptautinę teisę. J.Neverovičių jau tada pasižymėjau kaip perspektyvų būsimąjį politiką”, - aiškino partijos lyderis.

Konstruktyviu, dalykišku, santūriu ir diplomatišku žmogumi J.Neverovičių vadino ir tuometinis URM vadovas Petras Vaitiekūnas. “Žinote, rinktis jaunimą visada šiek tiek rizikinga, bet taip ruošiama pamaina. Kaip matote, šis išbandymas, regis, pasiteisino”, - apie jauną politiką kalbėjo jo buvęs vadovas.

Išpirko kaltę 2008 metų pabaigoje darbą baigiančios G.Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės valia J.Neverovičius tapo “LitPol Link”, įsteigtos Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovių “Lietuvos energija” bei “PSE-Operator” bendram elektros tiltui tiesti, valdybos pirmininku.

Galingos elektros linijos, turinčios sujungti Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemas, idėja aptarinėjama jau beveik 20 metų. 1997-aisiais “Lietuvos energija” ir PSE buvo parengę sutartis, kurios turėjo atverti kelią realiems dar-

J.Neverovičius buvusių vadovų vadinamas kukliu, bet savo darbą išmanančiu specialistu. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka bams, bet tuometinis ūkio ministras Vincas Babilius uždraudė “Lietuvos energijai” jas pasirašyti dėl esą per silpno linijos galingumo.

“Užtrukęs procesas buvo ne lenkų, o mūsų, Lietuvos, kaltė. 2008-ųjų pabaigoje pradėjęs vadovauti neseniai įsteigtai “LitPol Link”, J.Neverovičius su problemomis susidorojo. Jis išpirko Lietuvos kaltę dėl prieš dešimtmetį sužlugdyto projekto”, - LŽ kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos energetikos ministras profesorius Leonas Ašmantas. Šiuo metu tikimasi, kad jungčių projektas dėl kelerių metų intensyvaus darbo startuos po Naujųjų metų.

“Manau, sprendimas skirti J.Neverovičių į šią bendrovę pasiteisino, panašiai atsiliepia ir Lenkijos atstovai. Jo skyrimas Energetikos ministerijos vadovu vienas sėkmingiausių naujosios Vyriausybės pasirinkimų “, - kalbėjo G.Kirkilas.

Remdamasis “LitPol Link” vadovo patirtimi, J.Neverovičius Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties projekto įgyvendinimą nurodo tarp pagrindinių savo tikslų. Taip pat jis akcentuoja siekį ekonomiškai ir finansiškai įvertinti Visagino atominės elektrinės projektą, atsižvelgiant į rudenį vykusio referendumo rezultatus, kuo greičiau statyti Klaipėdos suskystintų dujų terminalą, inicijuoti dujų jungties su Lenkija statybas, skatinti biokuro panaudojimą ir konkurenciją šilumos ūkyje bei spartesnę namų renovaciją, Lietuvai svarbius klausimus įtraukiant ir į Europos Sąjungos darbotvarkę.

Prof. L.Ašmantas mano, kad Energetikos ministerijoje J.Neverovičiaus laukia sunkus darbas. “Jam teks faktiškai viską pradėti iš naujo, nes tai, kas dabar yra Energetikos ministerija, - blogiau negu tuščia vieta”, - kalbėjo energetikas.

•

2012 12 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pagerbti šeši meno karžygiai Vakar Kultūros ministerijoje buvo paskelbti 2012 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. LŽ kalbinti menininkai nelinkę prisiimti nuopelnų vien sau ir premiją laiko malonia staigmena.

Tarp pagerbtųjų - skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, teatro režisierius ir scenografas Vitalijus Mazūras, architektas Eugenijus Miliūnas, vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas ir dirigentas Modestas Pitrėnas.

Tvirtumas - iš tėvų Už gyvenimo nuopelnus teikiamos premijos šiemet nusipelnė skulptorius V.Vildžiūnas. Vadinamosios Jeruzalės skulptorių kolonijos lyderis jau sovietmečiu daugeliui tapo moralinio tvirtumo, nesitaikstymo su primesta ideologija pavyzdžiu. “Tvirtumo sėmiausi iš tėvų. Jie man buvo prisakę: “Dėl teisybės nebijok ir nukentėti.” Niekada nejaučiau baimės”, - LŽ tvirtino naujasis Nacionalinės premijos laureatas. V.Vildžiūnas teigė nuo vaikystės buvęs silpnos sveikatos. Išlydėdama jį, keturiolikmetį, po operacijos iš ligoninės gydytoja pasakė: “Gyvensi kaip 60 metų senis: nei šieną pjausi, nei malkas kaposi, nei vaikų turėsi.” Vis dėlto šie žodžiai neišsipildė. “Sunkūs dalykai reikalauja daug pastangų ir laiko, o neįmanomi - tik šiek tiek daugiau”, - anglišką posakį prisiminė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio skulptūrinio portreto, skulptūros “Barbora”, “Lietuviškos baladės” autorius. Esą būta visai beviltiškų dalykų, ypač sovietmečiu, tačiau menininkas nėjo į kompromisus, o kūrybinius sumanymus vis tiek pamažu įgyvendino.

Niujorke šiuo metu gyvenantis vizualaus meno kūrėjas Ž.Kempinas pagerbtas už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą. Nacionaline premija įvertintas ir architektas E.Miliūnas, Šiaulių bei “Žalgirio” arenų projektų autorius, taip pat dirigentas M.Pitrėnas.

Vertintojai

jų nėra gausiai užsibrėžęs. “Jau saulutė vakarop, kaip sakoma, - nusijuokė garbingiausio meninio apdovanojimo laureatas. - Džiaugiuosi, kad buvo iš esmės pripažintas semiotikos indėlis į literatūrą, socialinius mokslus. Ir toliau mėginsiu darbuotis šioje srityje. Dar ketinu išversti semiotinių Juliaus Greimo darbų.”

Šįmet patvirtintos naujos Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos nariai yra literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, skulptorius Robertas Antinis, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, architektas Saulius Juškys, kompozitorius Algirdas Martinaitis, kino režisierius Audrius Stonys ir teatrologė Irena Veisaitė. Trejų metų kadencijai patvirtintai komisijai vadovauja istorikas Alfredas Bumblauskas.

Nacionalinių premijų teikimo komisijos nariai posėdžiavo keturis mėnesius, iš 40 atrinko 12 kandidatų, o vakar paskelbė šešis nugalėtojus.

Nacionalinės premijos laureatai renkami ir skelbiami gruodžio mėnesį. Apdovanojimus prezidentė Dalia Grybauskaitė įteiks Vasario 16-osios proga. Kasmet teikiamos šešios Nacionalinės premijos, kiekvienos jų dydis - 104 tūkst. litų.

teikia švaros priežiūros, prekybos viešosiose vietose kontrolės funkcijas, kurias atlieka ir seniūnijos, ir gydytojo tarnyba.

Pernai miesto savivaldybėje buvo panaikinti visi septyni departamentai. “Kaunas tapo pirmuoju didmiesčiu, kuriame neliko tarpininkų tarp savivaldybės administracijos vadovų

ir skyrių. Skaičiuojama, kad toks sprendimas būtų sutaupęs apie 1,5 mln. litų per metus miesto biudžeto lėšų”, - įsitikinęs P.Mačiulis. Tačiau, pasak jo, prie miesto valdžios vairo grįžus A.Kupčinskui ne tik didinamas darbuotojų skaičius, bet ir atkurti departamentai, jie tik kitaip - valdybomis - pavadinti.

Savęs netausoja

Už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas skulptorius V.Vildžiūnas niekada nepamiršta tėvų priesako: “Dėl teisybės nebijok ir nukentėti.” / Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Režisierius V.Mazūras LŽ sakė tokio apdovanojimo nesitikėjęs, puikiai jautęsis ir kandidatų draugijoje. “Paprastai lėlių teatras nustumiamas kur nors į “užpečkį”. Tai ne mano, o viso Lietuvos lėlių teatro laimėjimas. Vienas lauke - ne karys”, - sakė V.Mazūras. Po Naujųjų metų Vilniaus teatre “Lėlė” režisierius statys E.T.A.Hoffmanno “Spragtuką”. Pastaraisiais me-

tais jis nemažai dirbo šiame teatre, taip pat Panevėžyje, Liepojoje. Žvelgdamas atgal V.Mazūras teigė labiausiai vertinąs spektaklius, kuriuos kūrė su poetais Sigitu Geda (“Ak, vija, pinavija”) ir Marcelijumi Martinaičiu (“Žemės dukra”).

“Teatras - kolektyvinis darbas”, - pabrėžė jis. LŽ pašmaikštavus, kad tokiu atveju ir premiją teks dalytis, V.Mazū-

ras nesutriko: “Aš savęs “nečėdau”, visiems atiduodu. Jei tik atsiranda imančiųjų, nes kartais - beri lyg žirnius į sieną. Visaip būna”, - tikino režisierius.

Pripažinta semiotika Literatūrologas, literatūros kritikas K.Nastopka abejojo, ar premija padės nuveikti dar daugiau darbų -

Kaune valdininkų bus daugiau Kauno miesto taryba, kurį laiką mažinusi darbuotojų skaičių, jau ima jį didinti. Opozicijoje dirbantys politikai tikina, kad grįžę į valdžią konservatoriai nori įdarbinti kuo daugiau savų žmonių.

Valdininkų gausinimo klausimą taryboje bandyta spręsti praėjusią savaitę, bet dėl didelio opozicijos pasipriešinimo jo svarstymas atidėtas porai savaičių.

Kauno miesto taryba turės pagaliau apsispręsti, ar priimti į darbą 18 naujų valdininkų. 15 jų planuojama įdarbinti Viešosios tvarkos tarnyboje, po vieną Archyve, Kultūros paveldo ir Privatizavimo skyriuose. Įsteigus 18 naujų pareigybių joms išlaikyti per metus papildomai reikės maždaug 0,8 mln. litų.

Pasak siūlymą kritikuojančios opozicijos atstovo Povilo Mačiulio, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius ketverius metus Kaune gyventojų sumažėjo maždaug 23 tūkst., tad nesuprantama, kodėl reikėtų didinti valdininkų skaičių.

2012 METŲ LIETUVOS NACIONALINĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJOS LAUREATAI: Skulptoriui Vladui Vildžiūnui premija skirta už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą; literatūros kritikui Kęstučiui Nastopkai - už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną; scenografui Vitalijui Mazūrui - už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta; architektui Eugenijui Miliūnui - už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą; vizualaus meno kūrėjui Žilvinui Kempinui - už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą; dirigentui Modestui Pitrėnui - už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą.

MINDAUGAS KLUSAS

KRISTINA KUČINSKAITĖ

3

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad gausinti valdininkų būrį reikia neišvengiamai. Tai, anot jo, daroma atsižvelgiant į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas. Šįmet policijos pareigūnai neberakina mokamoje vietoje Kaune paliktų, bet už paslaugą nesumokėjusių savininkų automobilių ratų, nebeadministruoja baudų rašymo ir kitų su tuo susijusių funkcijų. Pareiga buvo perleista VšĮ Automobilių stovėjimo aikštelių darbuotojams ir Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos specialistams. Anot A.Kupčinsko, 15 naujų darbuotojų neatstos visų 600 miesto policininkų, tačiau darbai “turėtų pajudėti”.

Sprendimą inicijuoja savivaldybės administracijos vadovai, motyvuodami žmogiškųjų išteklių stoka, tačiau tokiems pasikeitimams pritaria ne visos miesto tarybos frakcijos. Opozicijoje esantys “Vieningo Kauno” frakcijos atstovai pasigenda argumentų ir personalo valdymo specialistų išvadų.

“Dalį Viešosios tvarkos tarnybos funkcijų dubliuoja kiti savivaldybės

padaliniai. Todėl neteisinga dauginti etatų šioms užduotims atlikti prieš tai neįvertinus, ar visu pajėgumu dirba visi darbuotojai”, - teigia Kauno miesto tarybos narys P.Mačiulis. Kaip pavyzdį “Vieningo Kauno” atstovai pa-

•

•

4

2012 12 11 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Aukštyn kojomis ŽYGIMANTAS MAURICAS

Perfrazuojant senovės romėnų posakį “Nori taikos - ruoškis karui”, šių dienų ekonomikos padėtį puikiai apibūdina sakinys: “Nori stabilios ekonomikos - ruoškis recesijai.” Šiuo metu tiek gyventojų, tiek ir įmonių minčių neapleidžia klausimas: “O kas jeigu antroji ekonomikos krizės banga vis dėlto atsiris prie Baltijos jūros krantų?” Gali skambėti kiek paradoksaliai, tačiau būtent šis mūsų galvose knibždantis klausimas ir gali mus išgelbėti nuo recesijos! Juk nešoksi į bangas, jei baiminsiesi, kad į krantą bet kurią minutę gali atsiristi cunamis - veikiau jau kurį laiką saugiai pasėdėsi pakrantės kopose.

Taigi galima teigti, kad vyraujanti baimė dėl ekonomikos ateities ir išgelbės mus nuo didelio masto ekonomikos krizės ateityje. Išties žvelgdami į istoriją matome, kad “tikėtinų ir lauktų krizių” būdavo išties labai mažai - dažniausiai recesijos ištikdavo dėl ko nors labai nelaukto ir netikėto. Štai šveicarai mėgsta pabrėžti, kad yra labai skurdi valstybė, nes neturi jokių žemės

resursų ir priėjimo prie jūros, todėl privalo sunkiai dirbti, per daug neišlaidauti ir visada būti pasiruošę galimiems nesklandumams, būtent tai ir padeda jiems išvengti recesijų.

Vis dėlto tupėdamas kopose ekonomikos neužauginsi... Kinų patarlė sako, kad “laivas, kuris stovi uoste yra saugus, bet laivai yra statomi ne tam”. Lygiai taip pat ir ekonomika: kol gyventojų ir įmonių pinigai yra saugiai “investuoti” kojinėse spartaus ekonomikos augimo tikėtis neverta. Šiuo metu Lietuvos gyventojai vis dar yra nepagrįstai smarkiai išsigandę, tad egzistuoja grėsmė, kad išsipildys “ko bijosi, tas ir bus” scenarijus. Didžiosios depresijos metu JAV prezidentas Franklinas Delano Rooseveltas savo inauguracinėje kalboje pasakė, kad “vienintelis dalykas, kurio šiuo metu reikia bijoti, yra pati baimė”. Būtent baimė šiuo metu ir yra pagrindinė Lietuvos problema, nes blogos mintys kuria blogas kalbas, blogos kalbos kuria blogus darbus, blogi darbai kuria blogą rezultatą, o blogas rezultatas skatina dar blogesnes mintis, ir taip “blogų minčių - blogų rezultatų” ratas įsisuka... Tad čia reikėtų

prisiminti seną lietuvių patarlę: “Kas per daug, tas nesveika.” Šiek tiek baimės yra gerai, nes ji skatina gyventojus per daug neatsipalaiduoti ir netapti itin godiems, tačiau per daug išsigąsti nėra gerai, nes tai gali suparalyžiuoti ekonomikos augimą: didelio masto ekonomikos recesijos nebus, tačiau spartų augimą teks taip pat pamiršti...

Beje, norėčiau pažymėti, kad turėti per daug drąsos yra lygiai tokia pati blogybė kaip ir turėti per daug bai-

dintų kainas, ir... pasaka be galo. Tačiau kaip ir visa kita, pasakos taip pat turi pabaigą, o ta pabaiga būtų ne kas kita, o recesija. Gali skambėti kiek paradoksaliai, tačiau tą minutę, kai visi patikėsime, kad ekonomikos recesijos grėsmės nebėra - padėsime pamatą antrajai recesijos bangai.

Taigi šalies ekonomikos augimo tvarumas ir gyventojų emocinis balansas yra glaudžiai susiję. Kuo didesnė šalies gyventojų nuotaikų kaita, tuo didesni ekonomikos svyravimai

Kol gyventojų ir įmonių pinigai yra saugiai “investuoti” kojinėse - spartaus ekonomikos augimo tikėtis neverta. mės. Jei nebebūtų antrosios recesijos bangos baimės, gyventojai ir įmonės pradėtų perdėm optimistiškai vertinti savo ateities finansines perspektyvas, o tai skatintų perteklinį išlaidavimą ir spekuliacinių investicijų burbulą. Kaipmat pradėtų kilti nekilnojamojo turto kainos - visi suskubtų investuoti, “kol dar ne per vėlu”, o tokia skuba dar labiau padidintų kainas ir pritrauktų dar daugiau spekuliantų, tai savo ruožtu dar labiau di-

ir tuo daugiau iššvaistoma visuomenės energijos nereikalingoms emocijoms. Tik pagalvokite, jei autostrada iš Vilniaus į Klaipėdą būtų kaip amerikietiškieji kalneliai - vargu ar labai noriai norėtumėte važiuoti šiuo keliu... Tačiau lietuviškieji visuomenės emocijų kalneliai yra dar statesni: vieną vakarą diskusijos verda apie tai, kiek laiko beliko, kol pasivysime skandinavus, o kitą rytą jau apie tai, kada iš Lietuvos emig-

dalį, vadinamą limbine žieve, kuri, kaip buvo nustatyta per keletą pastarųjų metų tyrimų, gali valdyti atsiminimus, susijusius su pasišlykštėjimo jausmu, trauminiais išgyvenimais ir daugeliu kitų emocijų. Tyrinėtojai aptiko būdą aktyviai slopinti šios srities veiklą, nesant nuolatinės terapijos būtinybės ir nepadarant žalos sąmonei bei žmogaus emocijoms. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale “Neuropharmacology”. Pasak mokslininkų, gauti rezultatai labai svarbūs, norint suprasti tokių sutrikimų kaip potrauminio streso sindromas ar narkomanija gydymo būdus. Viena iš spręstinų problemų yra įkyrūs atsiminimai, susiję su baime, kitais išgyvenimais arba trauka prie jau patirtų emocijų. Ypatinga fizinio ir medikamentinio poveikio kombinacija leis paveikti ir išardyti cheminį ryšį limbinėje žievėje.”

brangesnį išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį “iPad”. Tokią tendenciją atskleidė Amerikos konsultacijų kompanijos “J.D. Power@Associates” atliktas tyrimas. Dar neseniai buvo visai kitokia padėtis. Nuo pat visuotinės automobilizacijos pradžios vairuotojai vis jaunėjo, o praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje išsivysčiusiose šalyse jau nieko nestebino prie vairo sėdintys vos pilnametystės sulaukę vairuotojai.

Jauną žmogų, neturintį automobilio, bendraamžiai arba priskirdavo dėmesio nevertų keistuolių kategorijai, arba kildindavo iš skurdžiausių visuomenės sluoksnių. Žinoma, dauguma jaunuolių stengėsi iš paskutiniųjų atsikratyti tokio statuso, todėl pirko mašinas dažnai taip pat iš paskutiniųjų. Tačiau šiuo metu požiūris pasikeitęs.

ruos paskutinis gyventojas ir Lietuva pasieks liaudies legendomis ir padavimais apipintą “ekonomikos dugną”. Tačiau ar įmanoma ką nors padaryti ir sušvelninti visuomenės emocinės būklės svyravimus? Iš tiesų Vyriausybė ir centrinis bankas kalbomis ir darbais turėtų palaikyti gyventojų “emocinį balansą”: kai padėtis gera - gąsdinti gyventojus, o kai bloga - juos drąsinti. Esant fiksuotam valiutos kursui, centrinis bankas neturi daug priemonių gyventojų emocijoms valdyti, tad didelė dalis atsakomybės ir naštos krinta ant Vyriausybės pečių. Deja, Lietuvos Vyriausybės viską darė “aukštyn kojomis”: kai reikėjo gąsdinti - socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė drąsino gyventojus, o kai reikėjo drąsinti - konservatorių vadovaujama Vyriausybė juos toliau gąsdino... Dėl to Lietuva patyrė tokias stiprias emocines metamorfozes - nuo Baltijos tigro iki iš medžio iškritusio kačiuko. Dabar lietuvius reikėtų kiek padrąsinti ir atkurti tautos “emocinį balansą”, tačiau reikia išlikti budriems ir žiūrėti, kad bedrąsinant nebūtų persistengta ir nebūtų padėtas pagrindas dar vienai ekonomikos krizės bangai...

•

Kitų balsai

KELIAUS Į LATVIJĄ Portalas Delfi.lv skelbia, kad rusai šturmuoja Latvijos pasiuntinybę Maskvoje: “Aišku, kodėl. Artėja

Lietuvos žinios

Naujieji metai. Latvijos ambasadoje Maskvoje užfiksuotas rekordas per dieną sulaukta net 1050 asmenų prašymų išduoti vizas. Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai sakė, kad paprastai gruodžio viduryje prašytojų padvigubėja. Tačiau šiemet nematytas aktyvumas užregistruotas jau mėnesio pradžioje. Ministerija šia žinia pasidalijo socialiniame tinkle “Twitter”: “Džiaugiamės rusų turistų susidomėjimu Latvija.”

MOKSLININKAI TRINS ATMINTĮ www.medicalnewstoday.com praneša, kad mokslininkai bandys paveikti alkoholikų ir narkomanų atmintį apie jų turimą priklausomybę: “Naujausias tyrimas, kurį

atliko tarptautinė mokslininkų grupė, turėtų tapti tikru proveržiu gydant potrauminį streso sutrikimą, taip pat įvairias priklausomybes, tokias kaip alkoholizmas ir narkomanija. Naujos koncepcijos esmė - efektyvus atsiminimų blokavimas. Mokslininkai siūlo paveikti tam tikrą galvos smegenų

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Tyrimo autoriai įvardija keletą versijų, kodėl taip atsitiko. Pirmiausia, pamokyti krizės jauni žmonės kratosi pareigos kiekvieną mėnesį mokėti įmokas bankams. Antra, šiandien automobilius puikiai atstoja internetas - jį pasitelkęs į pagalbą gali nukeliauti visur, kur tik įsigeidi, ir kelionei jau nėra būtinas automobilis. “J.D. Power@Associates” tyrėjai atskleidė, kad Vakarų pasaulio miestuose mažėja žmonių, siekiančių turėti vairuotojo pažymėjimą. Tarkime, Vokietijoje dabar 28 proc. šeimų neturi automobilio, prieš dešimt metų šis skaičius siekė 20 procentų. Tai patvirtina ir automobilių pardavimo statistika. Pavyzdžiui, 2007 metais europiečiai įsigijo 15 mln. mašinų, pernai - vos 11,8 milijono.”

LŽ

AUTOMOBILIS NEBĖRA PRESTIŽAS Švedijos laikraštis “Svenska Dagbladet” rašo, kad jauniems žmonėms mašina jau nėra tas dalykas, kuris patvirtintų jų aukštesnį statusą visuomenėje: “Dabartiniam

jaunimui automobilis teliko paprasčiausia susisiekimo priemonė. Šiuo metu, užuot įsigijęs mašiną, dažnas jaunuolis verčiau perka

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 11 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Europos Sąjungai įteikta Nobelio premija Vakar - gruodžio 10 dieną - Stokholme ir Osle buvo iškilmingai įteiktos Nobelio premijos. Taikos premiją, skirtą Europos Sąjungai (ES), atsiėmė svarbiausi Bendrijos lyderiai - ES prezidentas Hermanas Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schultzas.

Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri vadina šią premiją Lietuvos įvertinimu.

“Dainuojančia revoliucija laisvę iškovojusi Lietuva įrodė, kad savo valstybę galima apginti ne karine jėga, bet žmonių susitelkimu ir vienybe”, - pabrėžė prezidentė. Jos teigimu, ES skirta premija rodo, kad pasitvirtino tarpusavio pasitikėjimu, vertybėmis, tolerancija ir pagarba paremtas europietiškas taikos modelis, o stodama į ES Lietuva taip pat pasirinko taikos ir dialogo kelią. Į ceremoniją Osle atvažiavo 19 Europos valstybių vadovų, tarp jų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, kaimynių Latvijos ir Lenkijos premjerai. Tačiau reaguodamas į konservatorių partijoje tvyrančias euroskeptiškas nuotaikas kvietimo vykti į Oslą nepriėmė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Came-

ES vadovams H.Van Rompuy, J.M.Barroso ir M.Schultzui įteiktas Nobelio premijos aukso medalis ir diplomas. / AFP/Scanpix nuotrauka ronas. Norvegijos sostinėje nebuvo ir euroskeptiškojo Čekijos prezidento Vaclavo Klauso. Šventines ES nuotaikas kiek apkartino ekonomikos krizė, jau anksčiau ėmusi kenkti ES solidarumui. Praė-

jusį mėnesį išsiskyrus turtingų Šiaurės Europos šalių ir sunkumus išgyvenančių Pietų Europos valstybių nuomonėms nepavyko susitarti dėl naujo Bendrijos biudžeto. Didėjant nedarbui Europoje galvą ėmė kelti

nacionalistiniai ir ksenofobiniai judėjimai. Graikijoje, kur darbo neturi ketvirtadalis gyventojų, ir Ispanijoje, kur bedarbiai yra pusė jaunesnių nei 25 metų žmonių, vis garsiau kalbama apie “prarastąją kartą”. Tačiau jai skir-

tus 8 mln. kronų (3,75 mln. litų) ES ketina panaudoti ne šioms problemoms spręsti, o nuo karo nukentėjusiems vaikams.

•

AFP, BNS, LŽ

Nuo karo prie taikos: Europos istorija Europos Sąjungos prezidento Hermano Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso kalba atsiimant Nobelio taikos premiją: “Mūsų žemyno veidas išvagotas karų randais. Tačiau kai du baisūs karai nusiaubė mūsų žemyną ir visą pasaulį, Europoje įsivyravo taika.

Tomis niūriomis dienomis daugelio žmonių širdis buvo apėmęs sielvartas ir pagieža. Tad kokie drąsūs turėjo būti Europos kūrėjai pasakę: “Taip, mes visi drauge galime išsiveržti iš begalinio smurto rato, galime nutraukti keršto grandinę ir sukurti šviesesnę ateitį.” Žinoma, taika galėjo ateiti į Europą ir be Sąjungos. Tačiau ji nebūtų buvusi tokia kaip dabar - ilgalaikė, tvari taika, o ne šaltos paliaubos. Ši taika ypatinga, nes paskatino susitaikymą. Taikai sutvirtinti simbolinių gestų nepakanka.

Tada ir praverčia Europos Sąjungos “slaptasis ginklas” - neprilygstamas menas taip glaudžiai susieti visų dalyvių interesus, kad karas taptų neįmanomas.

Tai nepaliaujamos derybos, apimančios vis daugiau temų, įtraukiančios vis daugiau šalių. Tokiose derybose nebūna dramatiškų pergalių ir pralaimėjimų, tačiau joms pasibaigus visos šalys būna ką nors laimėjusios.

Mums pavyko. Taika tapo savaime suprantama, karas tapo neįsivaizduojamas. Tačiau “neįsivaizduojamas” nereiškia “neįmanomas”. Todėl šiandien ir susirinkome Osle. Europa privalo tesėti taikos pažadą. Tačiau vien jo savo piliečiams įkvėpti nebeužtenka. Tai aiškiai matyti šiandien, kai išgyvename ekonomikos krizę, kokios nepatyrė dvi kartos, krizę, atnešusią daug sunkumų ir tapusią Sąjungos politinio vientisumo išbandymu. Mes labai daug dirbame, kad įveiktume sunkumus, atkurtume ekonomikos augimą bei darbo vietas, ir esame įsitikinę, kad mums pavyks. Laisvės ir demokratijos siekis su-

darė sąlygas žemynui vėl susivienyti.

Europos Sąjunga tapo mūsų bendrais namais, Vaclavo Havelo žodžiais tariant, “mūsų tėvynių tėvyne”.

Europoje išgyvenę nacionalistinį ekstremizmą, karus ir absoliutų blogį, turime troškimą, kad tai daugiau nepasikartotų. Šis troškimas - mūsų santykių su tarptautiniais partneriais pamatas.

Jis nulemia mūsų poziciją kovoti su mirties bausme ir remti tarptautinį teisingumą, jis skatina mus kovoti su klimato kaita, aprūpinti gyventojus maistu, užtikrinti saugią energetiką, juo grindžiama mūsų nusiginklavimo ir branduolinės ginkluotės neplatinimo politika.

Kaip žemynas, pakilęs iš pelenų ir tapęs viena stipriausių pasaulio ekonomikų, mes jaučiame ypatingą pareigą padėti milijonams vargstančiųjų. Kaip su totalitarizmu kovojusių valstybių Bendrija mes visada remsime tuos, kurie siekia taikos, teisingumo, demokratijos ir žmogaus orumo. Šiandien mąstome apie viso pasaulio žmogaus teisių gynėjus, rizikuojančius savo gyvybe ir ginančius mums svarbias vertybes. Nėra tokių kalėjimų sienų, kurios nuslopintų jų balsus.

Kaip Bendrija, sukurta remiantis pamatine vertybe - lygiomis vyrų ir moterų teisėmis, mes aktyviai giname moterų teises visame pasaulyje. Mes giname pagrindines teises ir labiausiai pažeidžiamų, t. y. šio pasaulio vaikų.

Albertas Nobelis labiausiai siekė “Europos sutaikymo”. Viename pirmųjų savo testamento variantų jis net prilygino jį tarptautinei taikai. Per pastaruosius 60 metų ES parodė, kad tautos ir valstybės gali susivienyti, peržengdamos savo sienas.

Mūsų žemynas, pakilęs iš pelenų po 1945 metų ir susivienijęs 1989-aisiais, turi didžiulį atsinaujinimo potencialą.

Ateities kartoms teks tęsti mūsų bendrą kelionę. Tikiuosi, jos vertins šią pareigą ir galės pasakyti tai, ką šiandien mes tariame čia: “Aš didžiuojuosi, kad esu europietis.”

•

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

6

2012 12 11 Lietuvos žinios

Pasaulis

Prezidentaspasišaukė armiją

Trumpai ŽUVO DAINININKĖ

Artėjant referendumui, kuris dar kartą pavertė Egiptą kone parako statine, naujasis prezidentas pavedė armijai palaikyti tvarką.

Egipto prezidentas Mohamedas Mursi įsakė kariškiams garantuoti saugumą ir apsaugoti valstybės institucijas įtampai šalyje didėjant prieš gruodžio 15 dieną numatytą referendumą dėl naujos Konstitucijos.

Protestuotojams ir opozicijai kol kas nepavyko atšaukti šio referendumo, tačiau savaitgalį prezidentas padarė netikėtą nuolaidą - atšaukė dekretą, kuriuo buvo sau skyręs neribotas galias. Tiesa, kai kurie sprendimai, priimti pagal šį dekretą, tebegalioja.

Atleistas generalinis prokuroras nebus grąžintas į postą, o buvusių pareigūnų bylos bus toliau nagrinėjamos.

Dėl islamistinės Konstitucijos, kuri netenkina nei Egipto moterų, nei krikščionių, nei liberalų, prezidentas nusiteikęs ryžtingai ir nežada trauktis. Vis dėlto jo patarėjas pažadėjo, kad jeigu Konstitucijos projektas bus atmestas, naują projektą rengs žmonių išrinkti pareigūnai, o ne parinkti parlamentarų, kaip buvo dabar.

Kol referendumas neįvyko, M.Mursi suteikė armijai įgaliojimus vykdyti areštus ir nurodė jai bendradarbiauti su policija, kol bus paskelbti šio balsavimo rezultatai. Įsakas pasirodė išvakarėse šiandien planuojamų masinių prezidento šalininkų ir priešininkų protestų dėl referendumo. Armija pastatė betono blokų sieną aplink prezidento rūmus, kai kur Kairo gatvėse jau prieš kelias dienas pasirodė tankai.

J.Rivera buvo laimėjusi kelis “Billboard” apdovanojimus.

Egipto prezidento rūmus apsupusi riaušių policija, o už tvoros matyti Respublikos Gvardijos karys ant savo tanko.

Politinė krizė dėl referendumo ir prezidento prisiskirtų galių Egipte trunka jau kelias savaites, minios žmonių protestuoja gatvėse, vyksta susirėmimai, jau pareikalavę 7 gyvybių, dar šimtai žmonių buvo sužeisti.

Galiausiai Egipte vis dar labai įtakinga armija pateikė prezidentui ir opozicijai ultimatumą surengti derybas.

Kol kas neatrodo, kad preziden-

to nuolaida patenkintų vis labiau pykstančią opoziciją. Po sekmadienį surengtų derybų opozicija pareiškė nepripažįstanti Konstitucijos projekto, “nes ji neatstovauja visai Egipto tautai”. “Mes atmetame referendumą, kuris neabejotinai atves prie didesnio susiskaldymo ir pasipriešinimo”, - pareiškė vienas opozicijos atstovų. Kol kas

neaišku, ar opozicija boikotuos referendumą, ar ragins nepritarti Konstitucijai. Tuo metu prezidentas M.Mursi tikisi referendumą laimėti. Prieš pusmetį jis per rinkimus surinko daugiau kaip 50 proc. balsų, tad tikisi ir šiuokart išlaikyti tą pačią, kad ir menką, persvarą.

•

BBC, Reuters, AFP, BNS, LŽ

Šiaurės Meksikoje sekmadienį sudužus mažam lėktuvui žuvo visi juo skridę žmonės, tarp jų - garsi dainininkė Jenni Rivera. “Lear Jet” lėktuvu, be jos, skrido dar šeši žmonės. Nuolaužas Nuevo Leono valstijoje rado ūkininkai po kelių valandų, kai lėktuvas pakilo iš Monterėjaus į Toluką Centrinėje Meksikoje. Radijo ryšys su lėktuvu dingo vos jam pakilus. Šeštadienį dainininkė koncertavo Monterėjuje, o sekmadienį turėjo dalyvauti televizijos šou sostinėje Meksike. 43 metų J.Rivera buvo meksikiečių kilmės kalifornietė. Jos įrašų parduota 15 milijonų.

Gerbėjus ir kitas įžymybes, tarp jų Ricky Martiną, naujiena pribloškė, savo patirtą šoką ir liūdesį jie reiškė “Twitter” tinkluose. Kai kurie gerbėjai dar vylėsi, kad dainininkė liko gyva, mat katastrofos vietoje jos palaikai nebuvo identifikuoti. J.Rivera buvo laimėjusi kelis “Billboard” Lotynų Amerikos muzikos apdovanojimus, jos 2011 metų vaizdo klipas “Basta Ya” internete buvo peržiūrėtas beveik 5 mln. kartų.

Kaip vagiui neišdegė apsimesti opozicionieriumi mo. Tai leido dar šešiems mėnesiams užvilkinti teismo procesą. Stebėdami taip besiklostančią situaciją net paprastai santūrūs britų teisėjai prarado kantrybę. Pasak Apeliacinio teismo viceprezidento Maurice’o Kay, “sunku įsivaizduoti dar ciniškiau ir rafinuočiau išsisukinėjantį komercinio ginčo dalyvį kaip ponas Abliazovas”.

Teisininkų nuomone, tokie pareiškimai panašiuose teismo procesuose yra išskirtiniai. Todėl ir rezultatas nenustebino. Apeliacinis teismas atmetė abi buvusio oligarcho apeliacijas ir priėmė sprendimą, dėl kurio iš esmės M.Abliazovas atsidūrė teisiniame užribyje.

ANTANAS LUKŠAS

Kai kam gali pasirodyti keista, kad pabėgęs iš Kazachstano oligarchas Muchtaras Abliazovas, dar visai neseniai skalambijęs, esą jo baudžiamoji byla paremta vien “politiniais motyvais”, beveik visai išnyko iš informacinio lauko. Jo nebėra laikraščiuose, jis nebeduoda interviu, nebepasirodo televizijoje.

Sugretinus kai kuriuos susijusius su šia odiozine figūra faktus ir pastarojo meto įvykius nesunku suvokti, kodėl taip atsitiko. Taip yra dėl to, jog dabar M.Abliazovo ieško jau ne tik Kazachstano Temidė, bet ir Didžiosios Britanijos teisingumas.

M.Abliazovo buvimo vieta vis dar nežinoma, ir jau vien tai kelia įtarimą, jog čia ne viskas švaru. Kodėl gi milijardierius nešoko teisintis, kai Didžioji Britanija nusprendė dėl nepagarbos teismui apriboti jam laisvę 22 mėnesiams? Viskas gana paprasta. Nusikaltėlis, prisistatinėjęs politiku, opozicionieriumi, kovotoju už demokratiją, apvogė ne tik Kazachstano žmones, bet ir britus, suteikusius M.Abliazovui politinį prieglobstį ir keletą metų slapsčiusius jį nuo teisingumo. Paaiškėjo, kad dalis pinigų, kuriuos pasisavino buvęs bankininkas M.Abliazovas iš Kazachstane veikiančio BTA banko, buvo susiję su Anglijos pensijų fondais ir priklausė britų bankui HSBK, Karališkajam Škotijos bankui RBS. Būtent todėl banko finansinis krachas skaudžiai palietė ne tik kazachus, bet ir britus.

Oligarchas M.Abliazovas pasirodė esąs paprasčiausias vagis. Dėl to jam teko bėgti iš Didžiosios Britanijos. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos Dabar BTA bankas aktyviai teisiasi su M.Abliazovu. Surinkta daugybė įrodymų, atskleidžiančių finansinės aferos struktūrą: kaip buvo pervedami pinigai į neapmokestinamąsias bendroves, kaip vėliau pasisavinami. Bendra pavogtų pinigų suma siekia 6 mlrd. dolerių.

Suvokdamas, jog iškelti baudžiamąją bylą M.Abliazovui reiškia politizuoti situaciją, BTA bankas nusprendė ieškinį formuluoti civilinės komercinės teisės kontekste. Beje, tai kiek nustebino Didžiosios Britanijos teisininkus, kurie tvirtino, jog šioje istorijoje akivaizdus baudžiamosios bylos kontūras. Tačiau britų politikai, turintys reputaciją sprendžiančių nešališkai ir objektyviai, staiga ėmė kiekvieną milijardieriaus žodį laikyti grynu pinigu.

Dabar M.Abliazovą užsistojusi Didžioji Britanija įsitikino jo klastingumu. Šis žmogus, pasirodo, ne tik pasisavino Anglijos pensininkų pinigus,

bet ir diskreditavo britų teisinę sistemą, laikomą viena efektyviausių pasaulyje. Teismo procesas užtruko, nes kai kurie jo dalyviai tiesiog ignoravo teismo posėdžius. Galop dėl nepagarbos teismui M.Abliazovo iždininkai P.Kitreotis ir S.Šalabajevas buvo nuteisti atitinkamai 21 ir 18 mėnesių kalėjimo, o pats milijardierius gavo maksimalią 22 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskelbus nuosprendį trijulė staiga pradingo, o britų Temidei beliko skėstelėti rankomis.

Nors Londono Aukštasis teismas pagrasino atimti iš M.Abliazovo teisinę neliečiamybę, jei šis artimiausiu metu nepasirodys teismo posėdyje ir nesuteiks informacijos apie neapmokestinamųjų bendrovių sąskaitas, bėglys pradingo kaip į vandenį. Dabar jis bendrauja su britų Temide per gerai mokamus teisininkus, kurie pateikė teismui dvi apeliacijas dėl įkalinimo bei teisės į teisminę gynybą apriboji-

M.Abliazovo pogrindinė imperija iš esmės sugriuvo: finansai kontroliuojami, ir tik laiko klausimas, kada išgrobstyti aktyvai bus sugrąžinti. Įdomu, kad M.Abliazovo atvejis privertė britų teisininkus kalbėti apie veiksmingesnio teismo sprendimų įgyvendinimo mechanizmo sukūrimą. Taip mėginama išvengti situacijos, kai tokie sukčiai ir apgavikai kaip M.Abliazovas, naudodamiesi teisinėmis spragomis, gali nekliudomi vilkinti teismo procesą. Teisinės sistemos pataisų jau ėmėsi Aukštasis teismas.

Kitaip tariant, M.Abliazovas savo veiksmais gerokai supykdė buvusius sąjungininkus britus. Dabar belieka laukti, kol britų teismo sprendimas bus

įvykdytas ir pavogti pinigai sugrąžinti.

Beje, čia kai ką jau pavyko nuveikti.

Kipro teismas vienam iš M.Abliazovo parankinių P.Kitreočiui neseniai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Būtent P.Kitreotis buvo viena esminių figūrų M.Abliazovo kriminalinėje schemoje. Čekijoje buvo sulaikyta M.Abliazovo bendrininkė T.Paraskevič, tiesiogiai prisidėjusi prie tarptautinės nusikaltėlių grupės finansavimo organizavimo.

Padarius kratą jos namuose Maskvoje buvo konfiskuota daug padirbtų, antspauduotų dokumentų, tarp jų susijusių su mokesčių tarnybomis.

Maskvos kalėjime bausmę atlieka dar keturi M.Abliazovo grupuotės nariai - A.Volkovas, D.Vorotyncevas, A.Bondarenka, A.Belovas. Visi jie susiję su baudžiamosios bylos epizodu, kuriame figūruoja 730 mln. dolerių.

Kazachstane M.Abliazovas taip pat nebeturi į ką remtis. Grupelė neregistruotos partijos “Alga” narių jau nuteista dėl tautinės neapykantos kurstymo, antiįstatymiškų veiksmų propagavimo. Kiti partijos nariai nusivylė savo lyderiu, pademonstravusiu visišką politinį bejėgiškumą.

Taigi buvusio oligarcho M.Abliazovo pogrindinė imperija iš esmės sugriuvo. Vieni jos nariai sulaikyti, kiti priversti slapstytis nuo teisingumo. M.Abliazovo finansai kontroliuojami, ir tik laiko klausimas, kada išgrobstyti aktyvai bus sugrąžinti.

Visa ši istorija - tik dar viena senos ir pamokančios patarlės “Ne viskas auksas, kas auksu žiba” iliustracija. Džiugu, kad ir britų teisingumui galų gale pavyko per apgaulingą spindesį įžvelgti tikrąjį opozicionieriumi apsimetusio apsivogusio oligarcho pavidalą.

•

2012 12 11 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

B.Ivanišvilio Gruzija: teisingumas ar kerštas? lų vadovė Catherine Ashton pabrėžė, kad negalima vykdyti susidorojimo su politiniais varžovais. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė esąs “ypač susirūpinęs politinių oponentų areštais”. Kai kurie Europos ir Amerikos apžvalgininkai buvo dar tiesmukesni: “The Washington Post” redakcijos skiltis paragino neįsileisti į JAV Gruzijos premjeru tapusio B.Ivanišvilio, kol opozicijos lyderiai laikomi už grotų.

Tbilisyje tokie komentarai daugelio vertinami kaip pernelyg supaprastinti: Amerika neva vadovaujasi Holivudo vesternų logika vertina M.Saakašvilį kaip gerą vaikiną, kovojantį su blogiukais už tai, kad Gruzija nusikratytų Maskvos įtakos, o tikrovėje jo vyriausybė iš esmės nekontroliuojama kone dešimtmetį piktnaudžiavo valdžia.

Pasieks ir prezidentą

B.Ivanišvilis ginasi, kad jokia raganų medžioklė jo šalyje nevykdoma.

Po rinkimų Gruzijoje pasikeitus valdžiai ritasi areštų lavina. Suiminėjami buvę aukšto rango pareigūnai, o valdžia sako, kad vykdo teisingumą. Oponentai įžvelgia politinį susidorojimą.

Aukšto rango opozicijos politikų areštai suskaldė Gruziją. Tie, į kuriuos nukreiptos strėlės, šaukia apie prasidėjusią raganų medžioklę. Tie, kurie patyrė smurtą ir patyčias kalėjimuose, trokšta, kad naujoji valdžia patrauktų atsakomybėn kaltuosius.

Brutalus elgesys su kaliniais tapo ankstesnių Gruzijos vadovų nesėkmių simboliu. Michailo Saakašvilio

komanda atėjo valdyti prieš devynerius metus kaip idealistinė provakarietiška reformatoriška jėga, pasiryžusi sutriuškinti posovietinį organizuotą nusikalstamumą. Dabar daugelis prezidento žmonių kaltinami įgaliojimų viršijimu, piktnaudžiavimu valdžia.

Valstybės prokurorai iškėlė tūkstančius bylų pareigūnams, susijusiems su ankstesne administracija, jie kaltinami korupcija, neteisėtu klausymusi, kankinimais. Suimta mažiausiai 20 buvusių aukštų pareigūnų, įskaitant kelis buvusio kabineto ministrus, Tbilisio mero pavaduotoją ir armijos štabo viršininką.

“Akivaizdūs piktnaudžiavimai valdžia turi būti ištirti, bet tai, kaip viskas daroma, neatrodo objektyvu, - ma-

Akivaizdu, kad Gruzijai ir jos naujajai valdžiai iškilo rimtas uždavinys įgyvendinti teisingumą, kuris nebūtų tapatus politiniam kerštui. no politikos apžvalgininkas Gija Nodija. - Žvelgiant į tai, kokius asmenis jie areštuoja, susidaro įspūdis, jog paisoma tik savų politinių interesų.

Tai panašu į politiškai motyvuotą kampaniją, skirtą sunaikinti opozicijai, kuri kelia grėsmę. Jie bijo prezidento, kuris pagal Konstituciją gali atleisti ministrą pirmininką.”

Vakarai susirūpinę Po spalį vykusių rinkimų, kuriuos laimėjo Rusijoje turtus susikrovęs

milijonierius Bidzina Ivanišvilis, Gruzija sulaukė pagyrimų dėl taikaus valdžios perdavimo. Oponentų autokratija kaltinamas prezidentas M.Saakašvilis kaip tik ir garantavo šį demokratišką ir taikų valdžios perdavimą, o tai labai retas dalykas tame buvusios Sovietų Sąjungos regione.

Tačiau dabar Vakarų stebėtojai jau reiškia susirūpinimą. Jie įžvelgia procesus, panašius kaip Ukrainoje. Visai neseniai lankydamasi Tbilisyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reika-

B.Ivanišviliui laimėti rinkimus iš dalies padėjo skandalas, kilęs dėl įtartinų mirčių kalėjime, kurias mėginta nuslėpti. Paskutinis lašas rinkėjams buvo prieš pat balsavimą parodyta vaizdo medžiaga, atskleidžianti smurtinį kalėjimo prižiūrėtojų elgesį su kaliniais. Tada valdžia mėgino įrodyti, kad ši vaizdo medžiaga buvo suklastota, o B.Ivanišvilis žadėjo rinkėjams padaryti galą tokiam elgesiui, jei jo suburta koalicija “Gruzijos svajonė” laimės. B.Ivanišvilis ir dabar neigia kaltinimus, kad vykdomi areštai yra politiškai motyvuoti, ir tvirtina, jog taip siekiama atkurti įstatymo galią. Jo užsienio reikalų ministrė Maia Pandžikidzė sako, jog viena didžiausių Gruzijos nesėkmių ir buvo jausmas, kad šalyje nėra teisingumo. “Mes privalome parodyti žmonėms, kad niekas nesės į kalėjimą, jei yra nekaltas, o kiekvienas, padaręs nusikaltimą, bus teisiamas”, - sakė ministrė. Jos teigimu, pareigūnų areštai reiškia visiškai priešingą dalyką, nei mano NATO ir ES, - tai reiškia demokratinių vertybių, tokių kaip teisingumas ir žmogaus teisės, įtvirtinimą.

Akivaizdu, kad Gruzijai ir jos naujajai valdžiai iškilo rimtas uždavinys įgyvendinti teisingumą, kuris nebūtų tapatus politiniam kerštui. V.Janukovyčiui tai nepavyko, B.Ivanišvilis irgi nepanašus į žmogų, kuris geba laikyti aukštai iškeltą demokratijos kartelę. Jis jau užsiminė, jog kaltinimų gali sulaukti ir prezidentas M.Saakašvilis, kurio kadencija baigsis tik po metų.

•

Slapta informacija pamesta metro Jungtinių Valstijų slaptosios tarnybos darbuotojas Vašingtono metro traukinyje pametė kompiuterių diskus su slapta informacija. JAV nacionalinio saugumo departamentas jau pradėjo tyrimą.

Pastaruoju metu Slaptoji tarnyba, kurios pareiga saugoti svarbiausius valstybės asmenis, tarp jų ir prezidentą Baracką Obamą, vis atsiduria dėmesio centre dėl savo darbuotojų netinkamo elgesio. Penktadienį vienas žemo rango tarnautojas, kuris tik turėjo nuvežti du kompiuterio diskus su informacija į kitą padalinį, esantį netoli jo namų, išlipdamas iš traukinio pamiršo pasiimti turėtą paketą.

Panašiai buvo nutikę ir 2008 me-

tais, kai Slaptosios tarnybos darbuotojas taip pat metro buvo pametęs du kompiuterių diskus su informacija, kuri niekaip nebuvo apsaugota, nors tai daryti privaloma. Tuomet Nacionalinio saugumo tarnyba pareikalavo įvesti papildomas apsaugos priemones ir būtinai jas naudoti. Šį kartą teigiama, kad pamesta informacija, kuri laikoma tikrai svarbia, buvo apsaugota. Pamestuose diskuose buvo asmeniniai tarnybos agentų ir informatorių užsienio šalyse bei jų šeimos narių duomenys, jų socialinio draudimo ir vairuotojo pažymėjimų numeriai, įvairi medicininė ir biometrinė informacija.

Paprastai tokius atsitikimus stengiamasi nuslėpti, kad nebūtų atskleisti trūkumai Slaptosios tarnybos darbe. Ir šį kartą informacija

apie pamestus diskus bei apie juos praradusį asmenį nebuvo įtraukta į policijos suvestines. Tačiau nei sostinės transporto policijai, nei Nacionalinio saugumo departamento darbuotojams iki šiol nepavyko rasti pamestų diskų, Slaptajai tarnybai teko apie tai pranešti viešai. “Kol kas neturime jokių duomenų, kad dingusi informacija būtų kaip nors panaudota. Tikimybė, kad įrašytą informaciją pavyks iššifruoti, labai maža. Prie jos negalima prieiti neturint specialios įrangos, nežinant slaptažodžių ir šifrų”, - aiškino “Secret Service” spaudos atstovas Edwinas Donovanas. Tačiau kitas Slaptosios tarnybos darbuotojas žurnalistams prasitarė, kad nereikėtų būti tokiems tikriems. “Tai labai įprastas įslaptinimas. Nemanau, kad

Vašingtono metro žmonės pameta daugybę daiktų, ne išimtis ir Slaptosios tarnybos agentai. / AFP/Scanpix nuotraukos reikia genijaus tai informacijai iššifruoti”, - pasakė jis.

Pastaruoju metu Slaptoji tarnyba kontroliuojama daug atidžiau nei anksčiau. Tai daroma nuo šių metų balandžio, kai paaiškėjo, kad 12 jos agentų, atvykę į Kolumbijos

miestą Kartageną parengti prezidento B.Obamos vizito, buvo atsivedę prostitučių į viešbutį, kuriame gyveno.

•

Reuters, BBC, “The Washington Post”, “The Daily Mail”, LŽ

8

2012 12 11 Lietuvos žinios

Verslas

Nesumokėjo 2 mln. litų

Uostas vejasi rekordą

Teisėsaugos pareigūnai įmonių grupės “Vičiūnai” priklausančių bendrovių vadovams pateikė įtarimus dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos.

Tačiau “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkui, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariui Visvaldui Matijošaičiui jokie įtarimai nėra pateikti. Tai sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė. Jos teigimu, nei V.Matijošaičiui, nei įmonėje dirbantiems jo sūnums įtarimai nėra pateikti, jie nebuvo sulaikyti. Kartu su V.Matijošaičiu įmonėje dirba ir jo sūnūs - Dainius ir Šarūnas. FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybine mokesčių inspekcija ir Vilniaus apygardos prokuratūra, teigia išaiškinę pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemą, kurioje nusikalstamą veiką maskavusi nusikalstama 14 asmenų grupuotė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 2 mln. litų.

“Vičiūnų” įmonių grupei priklausančių bendrovių vadovai yra vieni iš įtariamųjų. Įtarimas dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo taip pat pateiktas “Vičiūnų restoranų grupei” kaip juridiniam asmeniui.

Pasak FNTT pranešimo, išaiškintoje mokesčių grobstymo schemoje surinkta duomenų, kad, siekdami nuslėpti milijonines sumas, nusikalstamos grupės nariai įsigydavo jokios realios veiklos nevykdančias įmones. Suklastojus tokių įmonių veiklos ir apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, sutartis ir kitus dokumentus), vėliau jie būdavo perduodami jau realiai veikiančioms Vilniuje ir Kaune registruotoms įmonėms. Pastarosios, atsiskaitydamos už tariamai atliktus darbus, pervesdavo pinigus į nusikalstamos grupės narių įsigytų ir valdomų įmonių sąskaitas. Įtariama, kad pinigai, pervesti nusikalstamos grupės narių įsigytoms įmonėms, vėliau buvo gryninami ir grąžinami realią veiklą vykdžiusių įmonių savininkams. Siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, įtariamųjų turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas už daugiau kaip 2 mln. litų.

•

LŽ, BNS

vai, sparčiai pildantys uosto rinkliavų biudžetą. Spalis buvo rekordinis pagal pajamas, lapkritis - pagal šių metų krovą ir locmanų atliktų operacijų kiekį - 778 darbus.

Uosto finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, pernai per visus metus uostas gavo 167 mln. litų pajamų, iš jų 146,6 mln. litų sudarė rinkliavos. Šiemet per 11 mėnesių pajamos iš rinkliavų yra 131,76 mln. litų, per gruodį gali būti surinkta 12,5 mln. litų. Pridėjus planuotą 21,5 mln. litų uosto naudotojų mokamą žemės mokestį, šių metų pajamos gali būti mažesnės tik 3 mln. litų.

Prieškalėdinė prekyba

Metų pradžioje smuktelėjusi Klaipėdos uosto krova antrąjį pusmetį pakilo į pernykštį lygį. / Vidos Bortelienės nuotrauka VIDA BORTELIENĖ

Šiemet laukiamas antras istorijoje Klaipėdos uosto apyvartos rodiklis liudija apie paslaugų įvairovę. Mažesnius trąšų ir naftos produktų kiekius atsvėrė grūdai, konteineriai bei jūrų keltais gabenami kroviniai. Šiemet buvo tik keli statistiniai laikotarpiai, kai apyvarta siekdavo pernai norma tapusį 3 mln. tonų mėnesio krovos vidurkį. Tačiau lapkritis, pradžiuginęs net geresniu nei pernai prekybos tempu, leido sumažinti atotrūkį nuo pernykščių rezultatų iki prognozuotų skaičių. Per 11 mėnesių Klaipėdos uoste krauta 32,19 mln. tonų krovinių - 4,7 proc. mažiau nei pernai. Pasak uosto vadovybės, iki metų pabaigos, jei žiema neužsirūstins, gali būti kraunama per 35 mln. tonų. Pernai pasiekta visų laikų aukš-

čiausia 36,6 mln. tonų apyvartos kartelė liks nepasiekta tik per sprindį.

Netolygi krova Sausio pradžioje dalydamasis įžvalgomis apie 2012 metų krovą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas kalbėjo, kad gali

Lietuvos eksportas padės srautus subalansuoti ir bus galima skabyti naujų rekordų laurų lapus.

Pirmąjį ketvirtį uoste vyravo recesinės nuotaikos - per 3 mėnesius uoste krauta 9 proc. mažiau krovinių nei tuo pačiu metu pernai. Prognozes pakoregavus, nustatytas žemesnis 35 mln. tonų - metinis rodiklis.

Lapkritis leido sumažinti atotrūkį nuo pernykščių rezultatų iki prognozuotų skaičių - per 11 mėnesių Klaipėdos uoste krauta 32,19 mln. tonų krovinių. svyruoti pagrindinių krovinių kiekiai. Naftos - dėl bendrovės “Orlen Lietuva” planuotos gamyklos remonto, trąšų - dėl galimų Baltarusijos kalio trąšų prekybos nesklandumų. Spėliota, kokios įtakos tranzito srautui turės didėjantys Lietuvos geležinkelių tarifai. Tačiau viltasi, kad

Pasak A.Drungilo, nuo antrojo pusmečio visus mėnesius apyvarta tik didėja. Rugsėjį į uostą pradėtas gabenti lietuviškų grūdų derlius, kurio kiekį iš anksto buvo sunku numatyti. Vienas po kito į Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją KLASCO plaukia didžiakrūviai “Panamax” tipo lai-

Uosto kapitonas Adomas Alekna pažymi, kad šiemet sparčiai gilinamas ir platinamas kanalas gerina laivų eismo sąlygas visame uoste iki pat Malkų įlankoje esančio Klaipėdos konteinerių terminalo. Pagilinus akvatoriją prie 143 krantinės, sausį bus bandoma ten įvesti didelį konteinerių laivą. Iki šiol tokie dideli laivai galėdavo įplaukti tik iki uosto vidurio, prie kompanijos “Klaipėdos Smeltė” krantinių. Dėl gylių skirtumo toliau esantį terminalą galėdavo pasiekti tik mažesni laivai.

Nors konkurencinės sąlygos nelygios, Klaipėdos konteinerių terminalas krauna daugiau kaip 66 proc. per Klaipėdos uostą gabenamų konteinerių ir užima ketvirtadalį Baltijos valstybių rinkos. Šiemet 9 mėnesių jo apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjo 10 proc., o lapkritį, kai iš Vakarų į Rytus siunčiamos prekės kalėdiniam sezonui, pasiekta geriausia krovos sparta.

Lapkritį abiejuose terminaluose krauta, skaičiuojant vienetais (TEU), kone penktadaliu daugiau konteinerių nei pernai - beveik 31 tūkst. TEU. Per 11 mėnesių abiejuose terminaluose apyvarta palypėjo iki praėjusių metų lygio ir sudarė 345 481 TEU. Tikėtina, kad iki metų pabaigos toks tempas išsilaikys, nors įprasta, kad gruodžio antroje pusėje apsirūpinimas plataus vartojimo prekėmis išsikvepia, tranzitas sulėtėja.

Panaši padėtis ir apyvartą šiemet didinusiame KLASCO ro-ro terminale. Tik ten pakilimas atslūgo lapkritį. Jūrų keltais per 11 mėnesių gabentas rekordinis kiekis krovinių - 2 proc. daugiau nei pernai.

•

2012 12 11 Lietuvos žinios

Verslas

Ieško investuotojų oro uostui

9

Šilumos sąskaitos šiemet mažesnės

ARVYDAS JOCKUS NERIJUS JASAITIS

Jeigu atsirastų privatus investuotojas, užsakomaisiais reisais į Druskininkus galėtų skraidyti nedideli lėktuvai iš valstybių, esančių tūkstančio kilometrų atstumu.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šiemet gyventojus pasiekė mažesnės sąskaitos už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais tuo pat metu.

Rengtų ir automobilių lenktynes Druskininkų mero pavaduotojas Linas Urmanavičius LŽ teigė, jog savivaldybė investuotojų ieško labai aktyviai. “Būsimą oro uostą pristatome kur tik įmanoma - įvairiose mugėse, parodose, internete”, sakė jis. Pasak vicemero, jau atliktas būsimo oro uosto techninis projektas. “Oro uostą Druskininkuose jau turime, tik jame žolės danga. O reikėtų iškloti kietą dangą. Kažkada Druskininkuose veikė oro uostas, čia skrisdavo lėktuvai iš Maskvos, Leningrado ir Vilniaus. Tik jie nutūpdavo ant žolės dangos”, - pasakojo vicemeras.

L.Urmanavičiaus teigimu, būsimasis oro uostas priimtų ne reguliarius, o užsakomuosius skrydžius. Čia leistųsi ir kiltų lėktuvai iki 76 vietų. Oro uostas veiktų tik dienomis. Investicijos į oro uostą siektų apie 25 mln. litų. Gauti dalį valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų nesitikima. “Ieškome tik privataus investuotojo. Nebent pats investuotojas ieškotų europinių pinigų”, - patikslino L.Urmanavičius.

Oro uosto kilimo takas būtų 1499 metrų ilgio. Pats oro uostas, anot vicemero, suprojektuotas taip, kad šioje vietoje dar būtų galima rengti ir automobilių žiedines lenktynes.

L.Urmanavičiaus nuomone, projektui neprieštarauja ir aplinkosaugos sargai, mat būtų atnaujinamas esamas, sovietmečiu veikęs oro uostas. Vicemero nuomone, oro uostas turėtų būti pelningas.

“Lėktuvus pas mus saugoti tikrai būtų pigiau negu kuriame nors didesniame Lietuvos oro uoste”, - tikino jis.

Skrydžiai iš Izraelio ir Rusijos Oro uostas Druskininkams ypač reikalingas dėl geresnio susisiekimo su tolimesnėmis užsienio valstybėmis. “Turistai iš Izraelio dabar skrenda per Varšuvą ir Vilnių. O galėtų leistis tiesiai Druskininkuose. Vis tiek daug žydųva-

Pasak šilumos tiekėjų, mažesnius mokėjimus lėmė šiltesni orai: šiemet vidutinė lauko oro temperatūra lapkritį siekė apie 4 laipsnius šilumos, 2011-ųjų lapkritį - apie 3 laipsnius. Šiemet lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. m ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh per mėnesį, pernai apie 840 kWh. Tokio tipo namuose gyvena daugelis šalies gyventojų.

L.Urmanavičius mano, kad oro uostas Druskininkams ypač reikalingas dėl geresnio susisiekimo su tolimesnėmis užsienio valstybėmis.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

žiuoja į Druskininkus. Taip pat Druskininkus būtų patogiau pasiekti svečiams iš Sankt Peterburgo, Maskvos, Rygos. Tokie lėktuvai, kuriems būtų pritaikytas oro uostas, paprastai skrenda iki tūkstančio kilometrų atstumu. Pagrindinis siekis, kad turistams nereikėtų su persėdimu vykti autobusais ar traukiniais”, - dėstė L.Urmanavičius.

Praėjusią savaitę su Sankt Peterburgo sveikatinimo įstaigų delegacija lankęsis šio miesto Prekybos ir pramonės rūmų Medicininės pramonės komiteto pirmininkas Viktoras Vorogušinas LŽ teigė, jog šiuo metu Sankt Peterburgo gyventojai ilsėtis ir gydytis mieliau vyksta į Baltarusiją - daugiausia dėl patogesnio susisiekimo. “Į Baltarusiją atvykti itin lengva.

Tuo metu norint pasiekti Druskininkus reikia pirmiausia atvykti į Vilnių.

Tačiau kelionė traukiniu iš Sankt Peterburgo į Vilnių labai varginanti, iš esmės bemiegė dėl pasienio ir muitinės kontrolės. Vyresnio amžiaus žmonėms ar šeimai su mažais vaikais tai nėra labai patogu”, - sakė jis.

Dabar kurorte vienu metu gali atostogauti apie 7 tūkst. svečių. Savivaldybė planuoja, kad per 5-10 metų turistų skaičius Druskininkuose galėtų išaugti 7 iki 10 tūkst. per parą. “Manome, kad tai būtų optimalus skaičius, kurio jau nereikėtų viršyti”, - LŽ sakė L.Urmanavičius.

•

Nusvėrė dujų brangimą Sąskaitos, kurios pasiekė brangiomis gamtinėmis dujomis šildomų miestų gyventojus, už 60 kv. m ploto buto šildymą vidutiniškai sudaro 242 litus. 2011-ųjų lapkritį šiluma vidutiniškai kainavo 252 litus. “Nors gamtinėmis dujomis kūrenamuose miestuose šiluma brango, net ir čia mažesnes nei pernai lapkričio sąskaitas lėmė šiltesni orai”, - sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas. Dujų kaina šilumos tiekėjams per metus augo 75 Lt/tne: nuo 1873 iki 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

Kauniečiams šių metų lapkritį 60 kv. m ploto buto šildymas standartiniame senos statybos name vidutiniškai kainavo 254 litus, pernai - apie 256 litus.

Klaipėdiečiai šiemet vidutiniškai mokėjo 220 litų, pernai - apie 230 litų. Vilniečiai už 60 kv. m ploto buto šildymą standartiniame senos statybos daugiabutyje šį lapkritį mokėjo vidutiniškai 235 litus, pernai - apie 310 litų.

“Vilniuje mokėjimų skirtumas didesnis dėl to, jog pernai dėl ilgojo Vėlinių savaitgalio į spalio sąskaitas nepateko, o prie lapkričio sąskaitų buvo pridėtos paskutinės keturios spalio dienos. Šiemet jau 80 proc. sostinės namų šilumos suvartojimo duomenys nuskaitomi metrologiškai įteisintu distanciniu būdu. Taip išvengiama žmogiškojo faktoriaus ir operatyviai gaunami duomenys už tikslų 30 dienų laikotarpį”, - sakė V.Stasiūnas.

Rezultatas - biokuro naudai LŠTA vadovo teigimu, sąskaitos už lapkritį Lietuvoje suvartotą šilumą dar

““Mokėjimai naujuose ar šiltintuose namuose - mažesni””, - sakė LŠTA prezidentas V.Stasiūnas. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka kartą atskleidė, kad šiluma pigiausia tuose miestuose, kurie plačiai naudoja vietinį biokurą. Per metus biokuras atpigo nuo 750 Lt/tne iki 655 Lt/tne ir šiuo metu kainuoja net tris kartus pigiau už gamtines dujas. Šiluma žaliuosiuose miestuose yra net trečdaliu pigesnė nei vartojančiuose dujas. Taip pat mažesnės ir sąskaitos už šilumą”, - teigė V.Stasiūnas.

Už tą patį apie 780 kWh per mėnesį suvartotą šilumos kiekį mokėjimai senos statybos nešiltintam daugiabučio 60 kv. m ploto butui svyruoja apie 164 litus. 2011-ųjų lapkritį šiluma vidutiniškai kainavo 185 litus. Pavyzdžiui šiauliečiams šių metų lapkritį 60 kv. m ploto buto šildymas standartiniame senos statybos name vidutiniškai kainavo 204 litus, pernai - 250 litų. Anot V.Stasiūno, Šiauliuose per metus biokuro vartojimas užaugo iki 38 procentų.

“Mokėjimai naujuose ar šiltintuose namuose - dar mažesni”, - sakė V.Stasiūnas. Skaičiuojama, kad biokurą vartojančiuose miestuose mokėjimai už šiltinto daugiabučio 60 kv. m ploto buto šildymą vidutiniškai sudaro 40 litų, deginančiuose gamtines

dujas - apie 55 litus. Anot V.Stasiūno, dujas naudojančiuose miestuose pačios prasčiausios būklės daugiabučių 60 kv. m ploto butų gyventojai už šildymą lapkričio mėnesį gali sulaukti ir 700 litų sąskaitų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas naudojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina šių metų lapkritį siekė nuo 26 iki 36 ct/kWh, tai vidutiniškai sudarė 31 ct/kWh. Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai ir Panevėžys. Pernai šiluma šiems miestams vidutiniškai kainavo 1 ct pigiau - apie 30 ct/kWh. Tuo tarpu miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant perpus pigesnį vietinį biokurą (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina 2012 metų lapkritį buvo apie 17-25 ct/kWh, tai vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.

•

2012 12 11 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Ligoniai užribyje

Slauga namuose - tik formalumas Atkelta iš

• 1 p.

“Pradėjusi ieškoti, kur šie pinigai nukeliauja, buvau ir SAM. Ten man pasakė, kad jie nueina kitoms paslaugoms, nes slaugai į namus nėra poreikio”, piktinosi R.Vanagaitė. Tačiau, jos teigimu, kiekvienoje Vilniaus poliklinikoje vien paliatyvios slaugos reikalingų pacientų - ne šiaip gulinčių, o mirštančiųjų - yra nuo 200 iki 400. Tuo metu paliatyviai slaugai Vilniuje tėra 30 vietų, paskirstytų po įvairias ligonines.

“Tačiau jei skiriami tie 15 mln. litų, panaudokime juos. Kodėl to nėra, atsakymas labai paprastas - tai neapsimoka.

Mat teikdama slaugos paslaugas namuose poliklinika už vieną pacientą per mėnesį tegauna 63 litus. Nesvarbu, ar slaugytoja aplankys ligonį kartą, ar dvidešimt. Akivaizdu, kad tie pinigai nebus panaudojami”, - aiškino R.Vanagaitė. Jos duomenimis, šiuo metu sostinėje vienintelė Centro poliklinika normaliai slaugo pacientus namuose, tačiau savo išlaidas ji padengia iš kitų pajamų.

Tiesa, pagal Vilniaus miesto savivaldybės sutartį su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija normalią slaugą namuose gauna 140 žmonių.

Gera naujiena, kad nuo kitų metų balandžio už Europos Sąjungos pinigus slaugos namuose paslaugas teiks Vilniaus miesto socialinės paramos centras. Jo darbuotojos iki šiol užsiėmė ir tebeužsiima vien globa: ateina išvirti valgyti ar išplauti grindų, bet negali nei sauskelnių pakeisti, nei vaistų paduoti, mat tai jau yra sveikatos priežiūros paslaugos, kurių be licencijos teikti negalima. Kitais metais šis centras įdarbins slaugytojas, tad slaugos namuose paslaugas papildomai gaus 100 vilniečių.

VLK PROBLEMOS NEĮŽVELGIA

Slaugos namuose pageidauja dauguma pacientų.

Lanko tiek, kiek reikia Vilniaus Centro poliklinika rodoma pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip reikėtų teikti slaugos paslaugas. Šiuo metu poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos darbuotojai prižiūri apie 450 pa-

“Sveikatos apsaugos ministerija išvis nepripažįsta, kad Lietuvoje egzistuoja senatvė, šią temą tiesiog ignoruoja, ji jiems nemaloni.” cientų, kuriems nustatytas specialusis slaugos poreikis, ir dar apie 100 paliatyvių pacientų.

Klinikos vedėja Renata KudukytėGasperė pasakojo, kad turima nemažai ir tokių pacientų, kurie slaugomi vien vadovaujantis šeimos gydytojo siuntimu. “Artimieji kreipiasi, kad ligoniui atsirado pragulos ar žaizdos, ir gavę raštišką gydytojo siuntimą skubame pas juos”, - sakė R.Kudukytė-Gasperė.

Tačiau tokiu atveju poliklinika negauna jokio finansavimo, net tų varganų 63 litų, mat žmonėms padedama nelaukiant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo dėl specialiojo slaugos poreikio, ilgai trunkančios biurokratinės procedūros pabaigos. Juolab kad tarnyba gali ir nenustatyti slaugos poreikio, mat tai susiję su papildomais pinigais žmogui, daugiau kaip 700 litų per mėnesį.

“Savo žmones lankome nuolat, tiek, kiek reikia. Mums svarbu, kad pacientai gautų tinkamas slaugos paslaugas, o papildomas savo išlaidas padengiame iš kitų pajamų”, - pasakojo R. Kudukytė-Gasperė.

Anot jos, vienus pacientus iš tiesų už-

R.Kudukytės-Gasperės teigimu, jei būtų sudarytos sąlygos slaugyti žmones namuose, sutaupytų ir valstybė, nes tai pigiau, nei laikyti juos ligoninėse ar prieglaudose. / Ritos Stankevičiūtės ir Fickr.com nuotraukos tenka aplankyti kartą per mėnesį - užsukti pasižiūrėti, ar jų sveikatos būklė stabili, o kai kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, tad einama kasdien. “Sudėtingų ligonių priežiūrai vidutiniškai reikia bent keleto slaugytojos apsilankymų per savaitę”, - įsitikinusi R.Kudukytė-Gasperė. Klinikos vadovė pasakojo, kad pas paliatyvius pacientus pirmąkart atvyksta visa komanda, o įvertinus ligonio būklę nustatomi tikslai, sudaromas priežiūros planas. Vėliau pacientą lanko kiekvienas specialistas atskirai, atsižvelgdamas į tai, kokių paslaugų tuo metu labiausiai reikia.

“Jei neturėtume papildomų lėšų, mūsų situacija būtų tokia pat kaip kitų įstaigų. Už žmogų gaudami tuos 63 litus per mėnesį tegalėtume slaugyti tik formaliai - daryti vieną ar porą vizitų per mėnesį, per kuriuos nesuteikiama jokia reali pagalba. Juk nemažai laiko prireikia vien tam, kad būtų užmegztas

ryšys su žmogumi, sulaukta, kol jis atsivers ir papasakos apie savo problemas.

Pasitaiko, kad apie tai, jog turi žaizdų, ligonis prasitaria tik po keleto vizitų”, sakė ji.

Slaugos namuose nori dauguma R.Kudukytės-Gasperės teigimu, slaugytojos yra labai pageidaujamos sergančiojo namuose - mat jos ne tik padeda ligoniui, bet ir suteikia papildomos informacijos apie socialines paslaugas, galimas išmokas, pagalbinių slaugos priemonių įsigijimą ir kt. “Galų gale - jei ligonio ir jo šeimos finansinė būklė yra sunki, kreipiamės į Maltos ordiną ar Raudonąjį Kryžių ir taip bandome jiems padėti”, - teigė R. Kudukytė-Gasperė.

Anot klinikos vadovės, vien dėl slaugos į juos kreipiasi ir kitų Vilniaus poliklinikų neįgalūs pacientai. Priima ir juos, nepaisant realybės, kad kiekvienai

poliklinikai labiau apsimoka turėti sveiką dirbantį žmogų, apsilankantį kartą per metus profilaktiškai, nei sunkiai sergantį ar neįgalųjį. R.Kudukytės-Gasperės teigimu, slaugos paslaugų į namus poreikis yra labai didelis. To pageidauja dauguma pacientų. Jie nenori vykti į ligoninę ir kartais tik su dideliais skandalais ten išvažiuoja.

“Jei būtų sudarytos tinkamos sąlygos slaugyti žmones namuose, sutaupytų ir valstybė, nes tai pigiau, nei laikyti juos ligoninėse ar prieglaudose. Be to, žmonės nepatiria socialinės izoliacijos.

Kiek teko domėtis, Europos šalyse visur stengiamasi slaugos paslaugas teikti namuose, bet Lietuvoje į tai žiūrima dar labai siaurai”, - tvirtino R. Kudukytė-Gasperė. Anot jos, SAM ne kartą buvo teikti siūlymai, kaip pagerinti situaciją, pirmiausia koreguojant įkainius už paslaugas. Tačiau atsakymas būdavo tas pats: “Jūs ir taip nepanaudojate gaunamų lėšų.”

“Taip susidaro užburtas ratas mes tų pinigų negalime panaudoti, nes įkainis yra per mažas. Jau porą metų diskutuojame apie tai su ministerija, ne viena darbo grupė buvo sudaryta, peržiūrėti teisės aktai. Tačiau niekas nepasikeitė”, - sakė R.Kudukytė-Gasperė.

Nemaloni tema R.Vanagaitė pasakojo, kad jos vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų ko-

R.Vanagaitės duomenimis, slaugai į namus kasmet iš valstybės biudžeto skiriama 15 mln. litų, bet panaudojami vos 5 milijonai. misija maždaug prieš pusmetį kreipėsi į SAM, prašydama padidinti slaugos namuose įkainį 3-4 kartus. Ministerija atsakė, kad to daryti nenumatoma.

“Tai, kas vyko ir vyksta iki šiol, vertinu kaip nusikalstamą aplaidumą. Paprasčiausiai visiems - tas pats. Kai para-

Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) pasiteiravus, kiek pinigų kasmet skiriama slaugai namuose ir kiek jų panaudojama, o jei nepanaudojama, kur tie pinigai nueina, gavome tokį VLK atstovo Kazio Žilėno atsakymą: “Informuoju, kad slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apmokamos pagal faktines išlaidas. Mokėtina suma už faktiškai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal priimtas apmokėti sąskaitas (tūkst. litų) sudarė: 2008-aisiais - 2 661,9, 2009 m. - 5858,5, 2010-aisiais 5195,8, tuo metu 2011 m. - 9071, o 2012-ųjų sausio-spalio mėnesiais 7635,9 tūkst. litų. Tad teigti, kad pinigai lieka nepanaudoti, yra netikslu, nes visos skirtos lėšos panaudojamos visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.” šau SAM: “Prašome atsižvelgti”, jie atsako: “Nėra galimybių.” SAM valdininkai išvis nepripažįsta, kad Lietuvoje egzistuoja senatvė, šią temą tiesiog ignoruoja, ji jiems nemaloni”, - teigė R.Vanagaitė. Kadangi iš ankstesnės ministerijos vadovybės supratimo nesulaukta, jo tikimasi iš naujosios.

Reikia daugiau slaugytojų “Šioje srityje labai daug ką reikėtų pertvarkyti”, - neabejojo ir vienos didžiausių Kaune - Kalniečių poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Inga Juodagalvienė. Ši medikė taip pat pripažino, kad esant dabartinėms sąlygoms slauga namuose šiuo metu greičiau fiktyvi.

Kalniečių poliklinikos bendruomenės slaugytojos savo pacientus namuose paprastai lanko tik kartą per mėnesį. Tokių lankytinų žmonių šioje poliklinikoje yra apie 500. “Dažniau eiti nenaudinga, nes už papildomus vizitus niekas nemoka. Yra ministro įsakymas, ir nieko čia nepadarysi”, - sakė I.Juodagalvienė. Ji paminėjo dar vieną būtiną sprendimą, jei siektume, kad slauga namuose nebūtų vien formalumas. Tam poliklinikose reikėtų įdarbinti daugiau slaugytojų, kurie iš esmės imtųsi vien slaugos namuose.

Be to, sergančius žmones turėtų lankyti specialistų komanda, kurios paslaugų apmokėjimas taip pat turėtų būti didesnis.

•

12

2012 12 11 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai ANTROJI NESĖKMĖ

L.Messi gliaudo rekordus

Antrą nesėkmę iš eilės pasaulio jaunimo (iki 20 metų) antrojo diviziono A grupės ledo ritulio pirmenybėse Rumunijoje patyrė ir autsaidere tapo Lietuvos rinktinė. Vakar ji 1:3 (0:2, 1:1, 0:0) turėjo pripažinti pirmą pergalę iškovojusių Vengrijos bendraamžių pranašumą. Įvarčius nugalėtojams pelnė Danielis Szabo (05:51), Szilardas Hamwai’us (11:22) ir Zalanas Fliszaras (37:46).

Vienintelio įvarčio autoriumi lietuvių gretose tapo Edgaras Protcenka (23:39). Šiandien čempionate poilsio diena, o trečiadienį lietuvių varžovė bus čempionato šeimininkė Rumunija. Ketvirtadienį mūsiškiai kovos su ispanais, šeštadienį - su japonais.

BALTIJOS LYGA Trečią pergalę septintose Baltijos vyrų rankinio lygos reguliariojo sezono rungtynėse iškovojo ir į penktąją vietą aštuonių komandų turnyre pakilo šalies čempionas Klaipėdos “Dragūnas” (7 tšk.), svečiuose 40:24 (19:12) įveikęs autsaiderius Dobelės “Tenax” (Latvija, 0 tšk.) rankininkus.

Antrąją vietą išsaugojo “Riihimen Cocks” (Suomija, 10 tšk.) ekipa, namie 32:25 (13:9) privertusi pasiduoti į šeštąją poziciją su 7 taškais nukritusią HC “Kehra/Daisy” (Estija) komandą. Likus vienam mačui iki pirmojo rato pabaigos, turnyre pirmauja Minsko ASK (Baltarusija) ekipa (12 tšk.), o Lietuvos vicečempionas Kauno “Granitas-Gaja-Karys” (8 tšk.) užima ketvirtąją vietą.

ĮVEIKĖ AUTSAIDERIUS Keturioliktą pergalę 24-ose Žemyninės jaunimo ledo ritulio lygos (MHL) B grupės turnyro rungtynėse iškovojo ir į penktąją vietą vienuolikos komandų Šiaurės Vakarų divizione pakilo Vilniaus klubas “HC Baltica” (43 tšk.). Elektrėnuose žaidžiantys vilniečiai 3:1 (0:1, 2:0, 1:0) įveikė diviziono autsaiderius Kišiniovo “Platina” ledo ritulininkus, kuriems tai buvo jau 24 nesėkmė iš eilės. Svečiai pirmavo po Nikitos Jelcovo (04:50) įvarčio. Rezultatą išlygino Edgaras Rybakovas (37:55), o pergalingus įvarčius aikštelės šeimininkams pelnė Vladislavas Nikulinas (38:18) ir E.Rybakovas (50:28). MHL Šiaurės Vakarų divizione pirmauja Liepojos “Metalurgs” (59 tšk.) klubas, lenkiantis dvi Rusijos komandas - “Zelenograd” (54 tšk.) bei “Klin” (52 taškai).

L.KLEIZA - REZULTATYVUS Ketvirtą nesėkmę iš eilės Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliariojo sezono rungtynėse patyrė keturioliktąją vietą Rytų konferencijoje užimantis Toronto “Raptors” (4 pergalės ir 17 pralaimėjimų) klubas su dviem lietuviais. Išvykoje Toronto ekipa 83:102 (21:25, 26:19, 26:33, 10:25) turėjo pripažinti ketvirtojoje pozicijoje Vakarų konferencijoje esančių Los Andželo “Clippers” (14 ir 6) krepšininkų pranašumą. Linas Kleiza svečiams pelnė 17 taškų (5 iš 6 tritaškių), atkovojo 3 ir perėmė 1 kamuolį, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo varžovo metimą, kartą suklydo bei keturissyk prasižengė. Jonas Valančiūnas įmetė tašką (0/2 dvitaškių), po krepšiais sugriebė 3 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, kartą suklydo bei surinko 5 pražangas.

BNS, LŽ

5 įvarčius per rungtynes įmušusiu R.Falcao susidomėjo Madrido “Real”.

“Man United” gynėją R.Ferdinandą užpulti mėginusį žiūrovą sutramdė varžovų komandos vartininkas J.Hartas. / Reuters/Scanpix nuotraukos

VILMANTAS REMEIKA

Geriausias pastarųjų trejų metų planetos futbolininkas 25-erių argentinietis Lionelis Messi įrodinėja, kad yra vertas ketvirto tokio titulo iš eilės.

Ispanijos pirmenybėse praėjusį sekmadienį du įvarčius pelnęs L.Messi padėjo savo atstovaujamai komandai “Barcelona” išvykoje 2:1 įveikti Sevilijos ekipą “Real Betis”. Per šias rungtynes L.Messi pagerino keturis dešimtmečius gyvavusį rezultatyvumo rekordą. Šiemet įvairiose varžybose jis pelnė net 86 įvarčius: 74 - atstovaudamas “Barcelonai”, 12 - Argentinos rinktinei. Ankstesnis rekordas - 85 įvarčiai - pasiektas 1972-aisiais. Jo autorius - garsusis Vokietijos rinktinės ir Miuncheno “Bayern” puolėjas Gerdas Mulleris.

Įvarčių salvės Šturmuodamas rekordą L.Messi, kaip visuomet, išliko kuklus: “Tai puiku, bet man svarbiausia yra komandos pergalė ir tai, kad pirmaujame čempionate. Kiekvienais metais tikslai būna tie patys - laimėti Ispanijos čempionatą, taurę ir UEFA Čempionų lygą. Tad ir metus visuomet pradedu tokiomis mintimis.”

Po pergalės Sevilijoje “Barcelona” surinko 43 taškus ir išsaugojo 6 taškų pranašumą prieš Madrido “Atletico”.

Praėjusio sezono čempionas Madrido “Real” (32 tšk.) yra tik trečias.

86 įvarčiai argentiniečiui nėra lubos. Šiemet Barselonos komanda žais dar trejas rungtynes, tad futbolininkas galės padidinti savo įvarčių kraitį.

Sekmadienį L.Messi pagerino ir kitą rekordą - tapo rezultatyviausiu visų laikų klubo “Barcelona” žaidėju Ispanijos čempionatuose. Jo sąskaitoje jau 192 tikslūs smūgiai. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Cesarui Rodriguezui pavyko pasižymėti 190 kartų.

Torpeda pravardžiuoto G.Mullerio ir Blusa vadinamo L.Messi žaidimo stiliai keičiasi kardinaliai. Įvairiapusiškas kairiakojis L.Messi įvarčius dažniausiai pelno po greitų prasiveržimų ir spurtų, o G.Mulleris lyg taranas griaudavo varžovų gynybą baudos aikštelėje sulaukdamas perdavimo.

Sausio pradžioje FIFA paskelbs, kuris futbolininkas buvo geriausias 2012aisiais. Juo pretenduoja tapti favoritu laikomas L.Messi, jo komandos draugas Andresas Iniesta ir “Real” žvaigždė Cristiano Ronaldo.

L.Messi norėtų, kad A.Iniesta būtų apdovanotas: “Jei laimės A.Iniesta, tai bus puikus įvertinimas jam už

L.Messi (dešinėje) sekmadienį pagerino net du rekordus. tai, ką daro kiekvienose rungtynėse.

Jis nusipelnė šio titulo.”

“Real” nužiūrėjo puolėją Nemažai dėmesio teko ir “Atletico” snaiperiui Radameliui Falcao. Sekmadienį “Atletico” namie 6:0 nušlavė La Korunijos “Deportivo”, o R.Falcao įmušė net 5 įvarčius! Jau kitą dieną Ispanijos spaudoje ėmė mirgėti pranešimai, kad 26 metų kolumbietis vasarą persikels į “Real” klubą. Neva apie tai komandos draugams prasitarė pats puolėjas. Tei-

Po dviejų Wayne’o Rooney įvarčių “United” po pirmo kėlinio pirmavo 2:0.

Bet antrojo viduryje Yaya Toure sušvelnino rezultatą, o likus žaisti keturias minutes Pablo Zabaleta jį išlygino. Lygiosios netenkino svečių. Jau per teisėjo pridėtą laiką Robinas van Persie realizavo baudos smūgį ir išplėšė pergalę.

“Tai buvo ypatingos rungtynės, turėjusios sužavėti žiūrovus. Pirmaudami 2:0 pelnėme trečią įvartį, bet jis nebuvo įskaitytas, o netrukus praleidome patys, ir viskas užvirė iš naujo”, - sakė

Ispanijos spaudoje ėmė mirgėti pranešimai, kad 26 metų kolumbietis R.Falcao vasarą persikels į “Real” klubą. giama, kad R.Falcao jau pasiekė susitarimą su “Real” klubo prezidentu Florentino Perezu. Jis už žaidėją “Atletico” klubui turėtų sumokėti 60 mln. eurų.

“Atletico” šis sandoris bus finansiškai naudingas, nes klubas R.Falcao 2011 metų vasarą nusipirko iš portugalų “Porto” už 40 mln. eurų.

Aistruolių išpuoliai Angliško futbolo gerbėjai sekmadienį mėgavosi desertu - Mančesterio derbiu tarp “Man City” ir “Man United” komandų. Praėjusį sezoną po dramatiško finišo čempionų titulą iškovojo “Man City”. Šį kartą “United” pavyko pasiekti saldų revanšą išvykoje laimėti 3:2. “City” savo aikštėje Anglijos čempionate nebuvo pralaimėję nuo 2010 metų gruodžio.

“United” treneris Seras Alexas Fergusonas. Lygoje pirmaujantys jo auklėtiniai surinko 39 taškus ir atsiplėšė nuo persekiotojų “City” (33 tšk.).

Mančesterio derbyje neapsieita be incidentų - žiūrovai sužalojo “United” gynėją Rio Ferdinandą. Besidžiaugiant po R.van Persie įvarčio jam į galvą pataikė žiūrovų mesta moneta. R.Ferdinandui buvo prakirstas antakis. Prieš tai jį mėgino užpulti į aikštę įsiveržęs varžovų komandos gerbėjas, bet išsišokėlį sutramdė “Man City” vartininkas Joe Hartas. “Man City” klubas viešai atsiprašė R.Ferdinando ir pranešė darysiantis viską, kad policijai padėtų nustatyti, kas metė monetą. Išpuolį pasmerkė ir Anglijos futbolo asociacija.

Tai ne pirmas skandalas Anglijos futbole šį sezoną. Spalį per žemesnės

lygos rungtynes tarp “Leeds United” ir “Sheffield Wednesday” pastarosios komandos vartininkui Chrisui Kirklandui į galvą smogė aikštėje netikėtai pasirodęs žiūrovas.

“Bayern” bėga Vokietijos čempionai Dortmundo “Borussia” puikiai rungtyniauja UEFA Čempionų lygoje, bet viltys iškovoti trečiąjį Bundesligos čempionų titulą blėsta.

Savaitgalį “Borussia” 16 turo rungtynėse namie 2:3 pralaimėjo “Wolfsburg” komandai. Šeimininkai pirmavo po Marco Reuso įvarčio (6 min.), bet jų kortas sumaišė šiurkšti teisėjo Wolfgango Starko klaida. 35 minutę “Borussios” gynėjas Marcelis Schmelzeris baudos aikštelėje atmušė kamuolį keliu. W.Starkui pasirodė, kad žaista ranka, tad jis pašalino iš aikštės M.Schmelzerį ir skyrė 11 m baudinį. Jį realizavo Diego. Žaidėjo netekę šeimininkai neatsigavo ir pralaimėjo rungtynes. Nesėkmė taip suerzino “Borussios” trenerį Jurgeną Kloppą, kad jis po dvikovos nepadavė rankos varžovų strategui Lorenzui Koestneriui.

“Buvo labai sunku. Visi matė, kad M.Schmelzeris nepažeidė taisyklių.

Jei žaistume 11 prieš 11, būtume laimėję rungtynes”, - sakė J.Kloppas.

Kol “Borussia” barsto taškus, Bundesligos lyderis Miuncheno “Bayern” žygiuoja užtikrintai. Šiame ture “Bayern” išvykoje 2:0 nugalėjo “Augsburg” ir surinko jau 41 tašką. Antrojoje vietoje esantis Lėverkuzeno “Bayer” atsilieka net 11 taškų. 27 taškus turinti “Borussia” su Frankfurto “Eintracht” dalijasi 3-4 pozicijomis.

•

2012 12 11 Lietuvos žinios

Sportas

13

Salės tinklinis užsibuvo pogrindyje SAULIUS RAMOŠKA

Ketveriems metams patvirtinta Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) vadovybė pasiryžusi atgaivinti merdėjantį salės tinklinį.

LTF ataskaitos ir rinkimų konferencijoje prezidentu perrinktas vilnietis Marius Vasiliauskas, viceprezidentais tapo vilnietis Darius Čerka (salės tinklinis) ir Paulius Mačiulevičius (paplūdimio tinklinis), generalinio sekretoriaus pareigas ir toliau eis Juozas Lapeika.

2011 metų liepos pabaigoje LTF vadovu tapęs daugkartinis šalies salės ir paplūdimio tinklinio čempionas, ilgametis rinktinės narys ir vadovas M.Vasiliauskas pripažino, jog per pastarąjį vadovavimo LTF laikotarpį pagrindinį dėmesį jis skyrė paplūdimio tinkliniui.

Niekas nenuginčys rezultatų - 2011 metų Europos jaunių čempionėmis tapo jo auklėtinės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, šiemet jos pelnė pasaulio jaunimo (iki 19 m.) čempionato auksą ir Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionato bronzą. Šalyje pradėjo dygti paplūdimio tinklinio aikštelės, atsirado daugiau norinčiųjų žaisti. Padėjęs populiarinti paplūdimio tinklinį M.Vasiliauskas, konferencijoje pristatydamas savo programą, atkreipė dėmesį į salės tinklinį - atėjo laikas pakilti jam iš pelenų. Delegatai juo patikėjo: už balsavo 24, vienas susilaikė. Pasak LTF prezidento, artimiausius ketverius metus salės tinklinis nebebus podukros vietoje.

Tinklinis išpopuliarėjo - Su nauja komanda sieksite įgyvendinti ambicingus planus? - LŽ pasiteiravo LTF prezidento Mariaus Vasiliausko.

- Gyvenime niekada negali žinoti, kaip bus. Bet planai dideli. Kitų metų rugpjūtį Lietuvoje rengsime Europos jaunimo (iki 20 metų) paplūdimio čempionatą. Ir padėsime kilti salės tinklininkams.

- Salės tinklinis senokai merdi. Juk kai 1997 metais Kūno kultūros ir sporto departamentui ėmė vadovauti Rimas Kurtinaitis, prioritetine šaka buvo paskelbtas paplūdimio tinklinis.

- Visos sporto šakos turi eiti į priekį, negalima išskirti vienos. Pastaruoju metu salės tinklinis atsigauna, žiūrovai pradeda rinktis į sales. Būtų labai gerai, kad vaikai, lankantys tinklinio būrelius, turėtų maksimaliai geras treniruočių sąlygas. O didelio skirtumo tarp salės ir paplūdimio tinklinio nėra - technika ta pati, tik taktika skirtinga žaidžia šeši žmonės arba du.

Prieš pusantrų metų tapęs LTF prezidentu daugiau dėmesio skyriau paplūdimio tinkliniui. Reikėjo nuo kažko pradėti. Tinklinis išpopuliarėjo, vaikai noriai traukia į treniruotes, mėgėjai taip pat aktyvūs. Tad bandysime su jaunaisiais talentais ko nors pasiekti ir salėje.

- Juolab Lietuvos salės tinklininkai turėjo gražias tradicijas - pamename, kaip Vilniaus “Kuro aparatūra” žaidė SSRS aukščiausioje lygoje.

- Paplūdimio tinklinis gerokai vėlyvesnis. Iš pradžių geresnių rezultatų buvo lengviau pasiekti paplūdimy-

LTF prezidento M.Vasiliausko tikinimu, pastaruoju metu salės tinklinis atsigauna - žiūrovai sugrįžta į sales.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Latviai kilo dešimtmetį

je, bet manau, kad pamažu rezultatų sulauksime ir salėje.

Trūksta salių - Kokia situacija Lietuvoje dėl tinklinio trenerių?

- Jų yra, vaikų taip pat. Tik reikia treneriams padėti - rengti seminarus, organizuoti varžybas, į kurias susirinktų daugiau žiūrovų. Reikia reklamos. Daug ko reikia. Visi dirbsime ir stengsimės.

- Sporto bazių taip pat reikėtų?

- Pernai Vilniuje prie Baltojo tilto atidarytas kokybiškai įrengtas paplūdimio tinklinio aikštynas. Klaipėdo-

je yra trys aikštelės, Kaune padėjome įrengti dvi aikšteles. Ateinančiais metais duris atvers dar dešimt aikštelių.

Kiek žinau, uždaras aikštynas projektuojamas Raseiniuose, jau pradėti darbai Kaune. Numatyta ir Vilniuje įrengti uždarą aikštyną. Buvau nuvykęs į Mažeikius, ten planuojama nauja salės tinklinio aikštelė.

Sporto mokyklų treneriai susiduria su problema - miestuose trūksta salių. Dėl jų kovoja ir kitos sporto šakos.

Nauja salė atidaryta Vilniaus “Tauro” sporto mokykloje, ten jaunimas galės treniruotis.

- Kaip skirstysite lėšas salės ir paplūdimio tinkliniui? Pykčių nekils?

- Su federacijos valdyba stengsimės maksimaliai padėti salės tinkliniui.

Sporto departamento lėšos bus nukreiptos salės tinkliniui, nes jam reikia didesnės pagalbos. Problemų daug, bet, jei visi draugiškai dirbsime, lygis turėtų pakilti ir rėmėjų padaugėti. Tikiuosi, kad 2016 metais Lietuvos jaunių komandos jau bus tarp 12 stipriausių Europoje, 2024 metais Lietuvos vyrų ir moterų komandos žais finaliniame Europos čempionato etape. Su salės tinklininkais pradėsime dirbti nuo jaunimo, nes tai pasiteisino paplūdimio tinklinyje.

- Kada mūsų salės tinklininkai galės deramai kovoti Europos arenose?

- Latvijai prireikė dvylikos metų. Šiemet jų vyrų salės tinklinio rinktinė Turkijoje dalyvavo Europos čempionato atrankos turnyre. Kad mūsų jauniai ir jaunės galėtų lygiai kovoti su Europos atstovais, reikia dirbti bent ketverius metus.

•

14

2012 12 11 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Architektų konkursai

Namas, nepanašus į sargo būdelę Vilniuje, Naujojo Antakalnio gyvenamųjų namų rajone, šalia Dvarčionių ir Kairėnų kaimo, turėtų iškilti dar vienas namas pagal darnaus būsto projektą.

NIJOLĖ STORYK

J

o autorė - jauna kūrybinga architektė Inga Martinonytė. Merginai talkino architektai Jolita Andrijevskytė ir Linas Simanaitis. Konkurse daugiausia dalyvavo jauni architektai, turintys savitą požiūrį į šiuolaikinį būstą. Konkurso “Mano ekonamai” komisija I.Martinonytės ir jos komandos projektui skyrė trečiąją vietą. Iš kitų jaunų autorių darbų Ingos pasiūlytas energetiškai taupaus būsto variantas išsiskyrė tuo, kad ji į projektą pažvelgė plačiau. Konkurse toks darbas, kai dar papildomai išanalizuota dešimties arų sklypo urbanistinė suplanavimo koncepcija, buvo vienintelis.

“Pastatyti namą, lyg tai būtų sargo būdelė, man neįdomu. Kai rengiu namo projektą, visada pasidomiu, koks yra sklypo išdėstymas, kas jame dar gali būti pastatyta. Viskas svarbu ir tai, kur bus automobilių stovėjimo aikštelė, ir pirtelė ar ekologiškas baseinas po atviru dangumi. Tokia buvo mano projekto maksimali programa”, - sakė architektė.

Projektuodama konkursui energiją taupantį namą architektė iš anksto žinojo, kokioje vietoje turėtų būti pastatytas naujasis būstas.

Pasak Ingos, darnaus namo projektas iš dalies yra universalus.

“Toks pat namas gali stovėti bet kurioje Lietuvos vietoje, projektą nesudėtinga šiek tiek pakeisti, kad tiktų kitai aplinkai”, - tvirtino konkurso prizininkė.

Miegamieji mažiau šildomi I.Martinonytei artimas skandinaviškas subtilus architektūros stilius.

“Lietuvai gana artima yra kaimynės šalies pastatų stilistika. Tačiau norime išlikti saviti, architektūra turi atspindėti mūsų krašto tradicijas ir papročius. Į tuos laikus, kai buvo statomos dūminės trobos, tikrai nebegrįšime, bet kai ką galima moderniai ir subtiliai pritaikyti šiandien”, aiškino jauna architektė.

Naujojo Antakalnio rajone, kur yra žalias gamtos kampelis, architektė numatė vieno aukšto energiją taupantį būstą šeimai. Namo fasadas yra L raidės formos. Visa erdvė suskirstyta į dvi pagrindines zonas gyvenamąją ir miegamąją. Jas jungiantis vestibiulis prie įėjimo pietinėje pusėje susisiekia su terasa.

Beveik visas pietinis namo fasadas yra stiklinis, kad pro didžiulius vitrininius langus į vidų prasiskverbtų kuo daugiau natūralios dienos šviesos. / “Arkkitehti” salono vizualizacijos Pasak architektės, toks būsto zonų išdėstymas pasirinktas neatsitiktinai. “Šiais laikais labai svarbu taupyti šilumą. Tokia yra energetiškai taupaus būsto idėja. Namas padalytas į dvi zonas tam, kad būtų galima lengviau reguliuoti skirtingą temperatūrų režimą, kaip pageidauja jame gyvenantys žmonės. Miegamajame gali būti žemesnė temperatūra nei gyvenamuosiuose kambariuose”, aiškino projekto autorė.

ekonomiškas. Tačiau iš savo praktikos galiu pasakyti, kad lietuviai yra gana konservatyvūs užsakovai ir skeptiškai vertina bet kokias naujoves. Žmones kartais tenka intensyviai įtikinėti, kad pasirinktų modernias būsto šildymo sistemas.

Mano draugai, gyvenantys sostinės senamiestyje, 60 kvadratinių metrų būstą apšildo naujosios kartos šildymo sistema. Jie gerokai sutaupo. Kai šių žmonių butą šildė elekt-

“Lietuviai yra gana konservatyvūs užsakovai ir skeptiškai vertina bet kokias naujoves. Žmones kartais tenka intensyviai įtikinėti, kad rinktųsi modernias būsto šildymo sistemas.” Šildo ir stogas Namas šildomas naudojant modernesnę šildymo sistemą, siekiant atsisakyti geoterminio šildymo. Kadangi jis turi dvi atskiras zonas, labai patogu tokį būstą apšildyti naujosios kartos šildymo įrenginiais oro šilumos siurbliais. Vienas toks siurblys turėtų būti sumontuotas ant fasado prie gyvenamosios zonos. Pakanka vieno siurblio norint apšildyti 60 kvadratinių metrų patalpą. Kitas - prie miegamosios zonos. “Toks būsto šildymas gana

Pagrindinis namo įėjimas - iš šiaurinės pusės.

riniai radiatoriai, jie išleisdavo apie tūkstantį litų per mėnesį, dabar vos ne keturis kartus mažiau”, - pasakojo architektė.

Ji taip pat pasiūlė apželdinti namo stogą. Toks originalus apšiltinimo būdas naudingas visam namui perniek nešvaistoma šilumos energija. Nedidelis žemės sluoksnis ant stogo yra papildoma šilumos izoliacija. Be to, tai dar ir ekologiška priemonė. Ant stogo sumontuotos saulės baterijos. “Apželdintas stogas pernelyg stipriai neprikaitina vidaus

patalpų karštą vasarą, o žiemą šildo. Saulės baterijas galima įrengti ant lygaus stogo, jas atrėmus į atramų kojeles, kad būtų pasvirusios tam tikru kampu į saulę”, - aiškino pasyvaus būsto idėjos autorė.

Ne bunkeris be langų Energiją taupantis būstas ir dideli lyg vitrinos langai. Ar tai atitinka taupaus būsto koncepciją? Architektė šyptelėjo sakydama, kad energetiškai taupus būstas jokiu būdu nėra panašus į bunkerį be langų.

“Pagrindinis energetiškai taupaus namo projektavimo principas - atsižvelgti į saulės ir vėjo kryptis”, teigė pašnekovė. Toks namas esą turi būti orientuotas į pietų pusę. Beveik visas pietinis fasadas yra stiklinis, kad pro didelius vitrininius langus į vidų prasiskverbtų kuo daugiau šviesos. Šiaurinėje fasado pusėje yra tik vienas nedidelis katilinės langas. Į namą galima patekti iš šiaurinės pusės pro pagrindinį įėjimą. Prie statinio išorinių durų yra pastatytas tambūras, kurį nuo gyvenamosios erdvės skiria stumdomosios durys.

Priestato paskirtis - taupyti būsto šilumą. “Mūsų protėviai statė namus su tambūrais tam, kad iš lauko šaltis neitų į vidų. Tų tradicijų nereikėtų

Projekto autorė siūlo apželdinti namo stogą.

Architektė I.Martinonytė savitai žvelgia į šiuolaikinį būstą.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

atsisakyti, jas patvirtino pats gyvenimas”, - neabejojo I.Martinonytė.

Vieno aukšto pastate suprojektuota bendra gyvenamoji erdvė, kurioje yra virtuvė, valgomasis ir svetainė. Ši zona turi ir terasą. Tėvų ir vaikų miegamieji yra erdvūs bei jaukūs, juose įrengtos atskiros drabužinės, vonia ir tualetas. Šioje zonoje yra skalbykla, kitos pagalbinės patalpos.

Jeigu savininkai pageidautų, kad prie namų būtų pirtelė ir ekologiškas baseinėlis, šiems statiniams projekte numatyta papildomai vietos.

Spinta lyg apšiltinta siena Būsto viduje prie šiaurinės sienos suprojektuota buferinė zona - ji skirta sieninėms spintoms. Taip atsirado lyg ir papildomas sienos sluoksnis, ji tapo dar šiltesnė. Pasak architektės, ir interjeras gali atitikti tą pačią energetiškai taupaus būsto idėją. Visą dėmesį sutelkusi į namo šildymo sistemą, autorė taip pat apsvarstė, kaip turi būti sustatyti baldai, kad namas būtų kuo šiltesnis. “Baldai taip pat gali taupyti energiją. Spinta sumontuota beveik per visą sieną šiaurinėje pusėje, kur nėra langų. Taip susidaro papildomas sluoksnis ir sulaikoma šiluma”, aiškino architektė.

•

2012 12 11 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

15

Metas pasipuošti šventėms NIJOLĖ STORYK

Laukdami šv. Kalėdų ir Naujųjų metų tradiciškai puošiame namus. Tačiau mūsų puošyba prie namų slenksčio neturi pasibaigti.

Nuo samanų iki lesyklėlių “Dubingių” interjero salono vadovė Irena Petrauskienė neabejoja, kad namai prasideda dar laiptinėje ir kieme. Savo buto balkoną moteris papuošė pačios padarytais samanų kamuoliukais - juos patupdė į tuščius gėlių lovelius. Į vazonus prismeigė pušų šakelių, pridėjo kankorėžių, kukliai padabino blizgučiais. “Mano balkone jau kalėdinė nuotaika”, smagiai pasakojo I.Petrauskienė.

Internetinės parduotuvės Jauku.lt pardavimo vadybininkė Raimonda Papukaitė sakė, kad kalėdiniu akcentu kieme gali būti ir paukšteliams skirta lesyklėlė. Ją galima dekoruoti angeliukais ir avytėmis.

“Taip papuoštos lesyklėlės yra didelis džiaugsmas vaikams. Juk Kalėdos gali būti ir paukšteliams. Pagražinta lesyklėlė papuošia kiemo aplinką”, - idėją pasiūlė Raimonda.

Daugiabučio balkonas papuoštas Kalėdoms. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Įsitraukia visa šeima Kalėdinių papuošalų galima pasigaminti pačiam, ir tai beveik nieko nekainuos. Kai balkone nebežydi gėlės, loveliai ir vazonai lieka tušti ir gadina vaizdą. Pasak I.Petrauskienės, gėlėms skirtus indus galima panaudoti žiemą, kai ateina Kalėdų laikas. “Pasižvalgykite po namus ir pamatysite, kad turite daug gražių niekučių, kuriuos galima pritaikyti kitai progai. Tai beveik nieko nekainuoja, tik reikia šiek tiek fantazijos ir išradingumo”, - sakė I.Petrauskienė.

Salono vadovė pastebėjo, kad į puošybos procesą dažnai įsitraukia visa šeima. Tėvai kartu su vaikais kuria jaukią kalėdinę atmosferą namuose. Ji prasideda jau nuo lauko durų. Ant jų galima pakabinti advento vainiką, simbolizuojantį gyvenimo tėkmę ratu, be pradžios ir pabaigos. “Advento vainikas gali puošti namus visus metus. Jo nereikėtų nukabinti”, - patarė I.Petrauskienė.

Pašnekovė užsiminė, kad atsiranda naujų gražių tradicijų. “Prie savo namų kieme žmonės pradėjo sodin-

Advento vainikas gali puošti namus visus metus. Jo nereikėtų nukabinti.

Irenos Petrauskienės asmeninio albumo nuotraukos

ti dekoratyvines eglutes ir pušaites.

Medis užauga ir vasarą teikia jaukią paunksnę. Žiemą eglutę galima papuošti kalėdiniais žaisliukais ir lempučių girliandomis. Kaip gražu ir paprasta!” - kalbėjo pašnekovė.

Padabinti galima ir kiemo vartus.

Ant jų gali vinguriuoti pakabinta žalia girlianda, padaryta iš eglučių šakučių. Po vasaros dažnai privačiame kieme paliekami tušti gėlių vazonai. Jie gali tapti dekoratyvūs, jei įdėsime eglių ar pušų šakelių.

Tinka ir buksmedis.

Pašnekovė davė naudingą patarimą, kaip patiems pasidaryti samanų kamuoliukų: “Gal pernelyg nenuniokosime miško, jei tokiam reikalui panaudosime minkštą lyg pūkas žalią patalą. Seną laikraštį sugniaužkite į kamuoliuką, jį apdėkite samanomis, perriškite spalvota juostele”, aiškino Irena.

Tinka saldainiai ir sausainiai Ar į daugiabučių laiptines atšuoliuos džiugios šventiškos Kalėdos? Pašnekovė neabejojo, kad ant kiekvienos

daugiabučio laiptinės durų galėtų kabėti advento vainikas, varpelis, eglutės žaisliukas, padabintas girliandos juostele. Gražu ir iš spalvoto kartono iškarpytos žvaigždutės ar neproporcingų formų fantastiniai daikčiukai. Šienas ar šiaudas gali būti natūrali puošybos detalė. Moteris tikino, kad daug ką galima padaryti patiems savo rankomis, neskubėti pirkti kalėdinių papuošalų.

“Eglutei papuošti tinka saldainiai, sausainiai ir nedideli obuoliai. Taip anksčiau puošdavome kalėdines eglutes.

Tai ekologiška, paprasta ir gražu. Vaikams nuo mažens ugdykime kūrybinius sugebėjimus, kad jie galėtų patys pasidaryti kalėdinių dekoracijų”, - kalbėjo I.Petrauskienė.

Iš natūralių medžiagų Vadybininkė R.Papukaitė tikino, kad patys gražiausi kalėdiniai papuošalai yra tie, kuriuos galima pasidaryti iš medžio, šieno, kartono, veltinio ir kitokių namuose esančių medžiagų likučių. “Mūsų visos idėjos paremtos kitokiu principu - daug ką darome iš ekologiško medžio ir

popieriaus. Tie daikčiukai ne tik gražūs, bet ir praktiški. Jais galime papuošti ir kiemą, palangę ar laiptinę.

Be to, ekologiški žaisliukai neteršia gamtos”, - kalbėjo Raimonda.

•

JONAS AUGULIS

Kai už lango šalta, o patalpos šildomos, jose net dviem trečdaliais sumažėja drėgmės.

Pernelyg sausas oras - negerai.

Kaip jį sudrėkinti?

Drėgnas, švarus ir gaivus oras namuose - vienas mūsų sveikatos garantų. Jeigu dažnai jaučiate galvos skausmą, dėl to gali būti kaltas būtent per sausas oras! Kad žmogus gerai jaustųsi, santykinė oro drėgmė kambaryje turi būti 60 procentų. Tačiau per šildymo sezoną ji būna vos 20 procentų. Apskaičiuoti nesunku: šildymo sezono metu mūsų būstuose yra vos trečdalis rekomenduojamos drėgmės.

Vietoj atidaryto lango Ilgiau pabuvę nevėdinamoje patalpoje, skundžiamės galvos skausmais, svaiguliu ar išsekimu. Atidaryti langą ir pravėdinti kambarį - geras

būdas įleisti gryno oro ir drėgmės.

Tačiau šaltuoju metų laiku nelaikysite jo nuolat atidaryto. Lauke oras gaiviausias po lietaus, kai dar jaučiama drėgmė. Kambaryje tokį drėgmės pojūtį sukurs oro drėkintuvai.

Drėkintuvai tampa vis populiaresni gyvenamuosiuose namuose ir biuruose. Tie, kurie įsigijo oro drėkintuvą, pastebi: šildymo metu sumažėja peršalimo ligų rizika, odos sausėjimas, nosies gleivinės džiūvimas. O ypač svarbu namų orą drėkinti tiems, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, yra alergiški. Šių problemų turintiems žmonėms patartina ne tik drėkinti, bet ir valyti namų orą. “Dabar ypač populiarūs oro drėkintuvai-valytuvai. Jie išvalo ore esančias dulkes, žiedadulkes, naikina pelėsių sporas, namų erkučių alergenus, kvapų daleles, gaivina orą. Žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, orą reikia drėkinti ir valyti kasdien, na, o tokių bėdų neturintiems - bent porą kartų per savaitę”, - pasakoja UAB

“Šalnos prekyba” Vilniaus filialo direktorė Lijana Bublevičienė.

Kiekvieną žiemą atšalus temperatūrai neišvengiamai “ateina” gripo virusas. Tai nėra nesutapimas dėl orų kaitos. Žiemos periodu oras yra šaltas ir sausas (jame yra mažiau drėgmės), sausas oras yra lengvesnis, vandens garų dalelės lengviau perneša gripo virusą ore akių lygyje. Nusičiaudėjus virusas gali nukeliauti iki 40 m. Taigi drėkinant patalpas ir didinant drėgmės lygį ore sumažėja virusinių dalelių pernešimo ore galimybė, taip pat tų dalelių gyvavimas.

Efektyvūs oro drėkintuvai pakelia drėgmės lygį patalpoje iki reikiamo lygio. Dalelės, nešančios virusus, tokius kaip gripas, gerai drėkinamoje patalpoje prisisotina drėgmės, tampa sunkios ir nukrenta ant žemės.

Virusų akių lygyje nebėra ir tai žymiai sumažina užsikrėtimo gripu galimybę. Sausame ore yra daug didesnė galimybė plisti gripo virusui. Šiuolaikiniai oro drėkintuvai ir oro valymo sistemos sukuria sveiką patal-

LM-3599

Kodėl reikia drėkinti patalpų orą?

pų orą, kuriame žmonės jaučiasi geriau, yra aktyvesni ir produktyvesni.

UAB “Šalnos prekyba” prekiauja šveicarų gamintojo “Boneco” ir “Air-O-Swiss” prekių ženklų ypač efektyviais oro drėkintuvais (oro plovimo, šiltų garų, šaltų garų, ultragasinio principo).

Naudinga ir nebrangu Galima pamanyti, kad mums, gyvenantiems šiauriau, oro drėkintuvas nereikalingas. Tačiau pardavimo rezultatai rodo, kad tai netiesa.

Nors lauke rudenį ir žiemą šalta, namus stengiamės kuo labiau šil-

dyti, kad joks vėjelis neužpūstų. O šildomas oras išsausėja.

“Oro drėkintuvų kainos yra nedidelės - juos gali įsigyti bet kuris dirbantis žmogus. Šaltų ir karštų garų oro drėkintuvai kainuoja nuo 199 litų. Karštų garų drėkintuvai yra pigiausi, tačiau sukelia šiek tiek triukšmo ir naudoja daugiau elektros energijos nei kitų tipų oro drėkintuvai. Patys patogiausi naudoti yra ultragarsiniai drėkintuvai, kurie veikia tyliai, t. y. ekonomiški ir efektyviai sudrėkina ora. Jų kaina - nuo 350 iki 800 litų, atsižvelgiant į funkcijas ir dizainą”, - sako L.Bublevičienė.

•

16

Trumpai ANKSČIAU ATSIGULUS MAŽESNIS SPAUDIMAS “Einant miegoti valandą anksčiau negu paprastai, galima kontroliuoti prasidedančią hipertoniją”, rašo “The Daily Mail”. Harvardo medicinos mokyklos, esančios Bostone, mokslininkai ištyrė 22 vidutinio amžiaus moteris ir vyrus, kurie miegojo po 7 valandas per parą ar mažiau ir kuriems pradėjo “šokinėti” kraujospūdis.

13 žmonių gavo nurodymą pailginti miego laiką, eiti gultis valandą anksčiau, o kiti laikėsi įprasto režimo. Tyrimai parodė, kad grupėje, kuri miegojo ilgiau, kraujo spaudimo rodmenys aiškiai pagerėjo - vidutiniškai 8-14 mm gyvsidabrio stulpelio. Tačiau šiuos išankstinius rezultatus reikėtų interpretuoti atsargiai. Vėlesni tyrimai turėtų atskleisti, ar miego laiko pailginimas iš tiesų yra efektyvus metodas kovojant su padidėjusiu kraujospūdžiu.

ŽUVŲ TAUKAI NUO PRAGULŲ Susidoroti su pragulomis, kurios gali sukelti infekciją ir yra skausmų priežastis, padeda žuvų taukai. Tai teigia Tel Avivo universiteto mokslininkai. Apie jų eksperimentą praneša “The Times of India”. Tris savaites pusė tiriamųjų papildomai gavo po 8 gramus žuvų taukų, kiti laikėsi ankstesnio režimo. Baigiantis terminui ligoniams sumažėjo ne tik pragulų keliamas skausmas, bet ir juntamas diskomfortas (pagerėjimas, remiantis pragulų gijimo skale, sudarė net 20-25 proc.). Be to, efektyviau dirbo imuninė sistema, buvo slopinamas uždegimas. Jau seniau žinota, kad žuvų taukai didina deguonies kiekį audiniuose. Remdamiesi tuo mokslininkai ir padarė prielaidą: šie papildai gali užgydyti pragulas, kurios atsiranda dėl deguonies trūkumo, kraujotakos pažeidimų ir drėgmės. Be to, žuvų taukai, turintys riebiųjų omega-3 rūgščių, mažina kraujospūdį, pasižymi odos ir sąnarių uždegimo gydomuoju efektu.

NOSTALGIJA ŠILDO Mokslininkai patikrino, kaip nostalgija susijusi su mūsų reakcija į šaltį ir karštį. Savanorių buvo prašyta stebėti nostalgijos atsiradimą mėnesio laikotarpiu. Paaiškėjo, kaip rašo “The Irish Times”, kad šis jausmas pasireikšdavo šaltesnėmis dienomis. Tada žmonių buvo paprašyta pasėdėti viename iš trijų kambarių (šaltame - 20 laipsnių, vidutinio šiltumo - 24 laipsnių ir karštame - 28 laipsnių). Mokslininkai savo ruožtu vertino jaučiamos nostalgijos laipsnį. Taigi ji dažniausiai atsirasdavo būtent šaltame kambaryje. Trečias eksperimentas - nostalgijai sukelti taikyta muzika. Jei sąveika imdavo veikti, žmogus sakydavo, kad dėl muzikos jam pasidaro šilčiau. Per ketvirtą testą savanoriai sėdėjo šaltoje aplinkoje ir bandė prisiminti ką nors nostalgiška iš praeities. Kaip ir buvo galima tikėtis, prisiminimai darė kambarį šiltesnį. Mokslininkai įsitikinę, jog taip yra dėl to, kad psichologinis komfortas susijęs su fiziniu.

LŽ

2012 12 11 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

Ligos negydo naujausiais vaistais AISTĖ MASIONYTĖ

Pacientai, sergantys išsėtine skleroze, vis dar nesulaukia efektyvių vaistų, kuriuos gauna kitų Europos valstybių gyventojai.

Manoma, kad Lietuvoje yra apie 2600 žmonių, sergančių išsėtine skleroze, liga, pažeidžiančia galvos ir nugaros smegenis. Tačiau šis skaičius gali būti didesnis, nes neatpažindami ligos požymių žmonės nesikreipia į medikus.

“Išsėtine skleroze dažniausiai suserga 20-40 metų žmonės. Liga užklumpa netikėtai, nes atpažinti ją labai sunku. Šiandien jauni žmonės patiria daug streso, jų labai spartus gyvenimo tempas, todėl pasireiškiantys ligos simptomai dažnai priskiriami įtempto gyvenimo būdo pasekmėms”, - pažymėjo Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos (LISS) generalinė sekretorė Aldona Droseikienė.

Simptomai skiriasi priklausomai nuo ligos eigos, bet dažniausiai pasireiškia greitai silpnėjančia ar visai išnykstančia rega, skausmu akyje ar už jos, pusiausvyros sutrikimais, galvos svaigimu, nuovargiu, galūnių tirpimu ar dilgčiojimu, daliniu paralyžiumi, šlapinimosi, tuštinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimais, skausmu. Simptomai tokie įvairūs, kad dažnai jie ne iš karto priskiriami išsėtinei sklerozei.

Gresia negalia Susergama dėl to, kad pati organizmo imuninė sistema atakuoja mieliną - apsauginį nervinių skaidulų dangalą smegenyse. Kodėl tai vyksta, nėra gerai žinoma, tad medikai negali patarti, kaip išvengti ligos. Susirgus gali būti pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, susidaro uždegimų židiniai, o pasibaigus uždegimui atsiradę randai vadinami skleroze. Centrinėje nervų sistemoje šie židiniai išsidėsto atsitiktine tvarka daugelyje vietų, todėl liga ir vadinama išsėtine skleroze.

Negydoma arba neefektyviai gydoma išsėtinė sklerozė per trumpą laiką jauną, darbingą žmogų paverčia neįgaliuoju.

Liga paprastai pasireiškia priepuoliais arba paūmėjimais, kai ligonis tampa ne tik nedarbingas, bet ir beveik neįgalus, jį būtina gydyti ligoninėje. Išsėtinei sklerozei progresuojant vystosi smegenų atrofija (tūrio mažėjimas), lemianti fizinę negalią.

Liga nustatoma atlikus magnetinio rezonanso, smegenų skysčio ir kitus tyrimus. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovo prof. Valmanto Budrio, Lietuvoje išsėtinės sklerozės diagnostinės galimybės tikrai geros. Didžiausia problema šiuo metu - ribotas efektyvaus naujosios kartos gydymo prieinamumas.

Kai liga ypač agresyvi Išsėtinė sklerozė nepagydoma, bet ją galima kontroliuoti. Tinkamas gydymas sulėtina ligos progresavimą,

smegenų nykimą. Negydoma arba neefektyviai gydoma išsėtinė sklerozė sukelia daug kančių ir per trumpą laiką jauną, darbingą žmogų paverčia visiškai neįgaliu.

Ligos pradžioje beveik visi pacientai gydomi leidžiamais vaistais - beta interferonu arba glatiramero acetatu. Jeigu jie nepadeda, reikia skirti efektyvesnių medikamentų.

Pernai Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos Sąjungoje registruotą geriamąjį vaistą, skirtą ypač aktyviai išsėtinei sklerozei gydyti. Juo jau gydomi 19 Europos valstybių pacientai. Lietuvoje šis naujosios kartos vaistas nekompensuojamas ir sunkiai prieinamas. Gydymas juo šiandien reikalingas 105 pacientams.

“Nesakome, kad naujosios kartos vaistais reikia gydyti visus ligonius.

Efektyvesni medikamentai būtini tik

labai aktyvios formos išsėtine skleroze sergantiems pacientams, kuriems net vartojant pirmos eilės vaistus liga išlieka ypač agresyvi - atsiranda naujų židinių, kartojasi paūmėjimai, progresuoja smegenų atrofija ir negalia.

Tokių pacientų nėra daug”, - teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Jos teigimu, viską vertinant tik iš ekonominės pusės, užmirštamos žmogaus kančios, o progresuojanti negalia tarsi bumerangas smogia kitai žinybai - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

LISS atliktos apklausos rodo, kad išsėtinė sklerozė pastaruoju metu gerokai praretino dirbančių žmonių gretas. 2006 metais dirbo 57 proc., 2009 metais - 47 proc., o 2010 metais - jau tik 35 proc. sergančių asmenų.

•

Tyrė genomą dėl žarnyno ligų Polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti raupais bei tuberkulioze. Tai nustatyta tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvavo ir du Lietuvos mokslininkai, metu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gastroenterologų jungtinio tyrimo su kolegomis iš Jeilio, Oksfordo, Kylio, Masačusetso ir kitų universitetų duomenys buvo paskelbti lapkričio mėnesio žurnale “Nature”, viename labiausiai vertinamų mokslo žurnalų pasaulyje.

2009 metais į Tarptautinį uždegiminių žarnyno ligų genetikos mokslininkų konsorciumą buvo pakviesti LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas bei LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos vedėja dr. Jurgita Šventoraitytė-Skiecevičienė. Žurnale “Nature” publikuoto tyrimo metu buvo rasta daugiau kaip 70 naujų žmogaus genomo regionų, kurių pokyčiai siejami su uždegiminių žarnyno ligų atsiradimu.

“Svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo atradimas - tai, kad genetinis polinkis sirgti uždegiminė-

Tarptautiniame tyrime dalyvavę prof. L.Kupčinskas ir dr. J.ŠventoraitytėSkiecevičienė. / LSMU ir LŽ archyvo nuotraukos mis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis - raupais bei tuberkulioze”, - sakė prof. L.Kupčinskas.

Tyrėjai daro prielaidą, kad mažėjant infekcijų sukėlėjų žmogaus aplinkoje kai kurių asmenų imuninė sistema gali persiorientuoti ir pradėti atakuoti savus audinius.

Uždegiminėmis žarnyno ligomis pasaulyje serga daugiau kaip 2,5 mln. žmonių. Šias autoimunines ligas sukelia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveika. Minėtos ligos dar vadinamos civilizacijos ligomis, nes jomis daug dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse. “Žmogaus žarnyną sudarantys mikroorganizmai - mikrobiota - įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą gyvenimą. Daugelis suaugusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno mikrobiotą, kurios įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo kur kas mažesni nei dabar, kai remiamasi Europos Sąjungos taisyklėmis”, - teigė dr. J.Šventoraitytė-Skiecevičienė.

Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių - šieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne.

Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV, taip pat retesnės ir sunkios šių ligų formos.

•

LŽ

2012 12 11 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

17

Slaugytojos - saugančios gyvybę ir orumą VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO), slaugytojų įsteigta profesinė organizacija, vienijanti šalies slaugytojas, atstovaujanti ir ginanti slaugytojų profesines, darbo ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, mini savo veiklos 20-metį.

LSSO - 20 metų kelias:

“Pokyčių esama, bet per mažai”

Liga, negalia, senatvė - dalykai, kurie tokie tolimi atrodo dvidešimtmečiams, keičia gyvenimą, verčia susimąstyti apie tai, kiek daug mes priklausome nuo šalia esančiųjų: ir ne tik artimiausių šeimos narių, bet ir gydytojų, slaugytojų kompetencijos bei gerumo.

Jautriausi komandos nariai Ar kada pagalvojame, koks yra slaugytojų, dirbančių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, darbas? Kiek fizinių ir dvasinių jėgų reikia toms, kurios slaugo ligonius, ištiktus insulto, infarkto, patekusius į avariją, patyrusius nudegimų ir kitokių sunkių traumų, gydomus chirurginės reanimacijos skyriuose? O juk jos - dar ir žmonos, motinos, dukterys, prieš darbą ir po jo turinčios daugybę “nematomų” pareigų ir darbų, kad šeimos namai taptų jaukūs, sušildyti moteriškos šilumos.

(Beje, pastaruoju metu slaugytojo profesiją renkasi ir vyrai.)

Tik vienas pavyzdys. Keturiasdešimtmetis ligonis iš rajono, tvirtas vyras, kurio bėdos prasidėjo tuomet, kai susižalojo dirbdamas miške. Į Vilnių atvežtas labai sunkios būklės. Sepsis.

Dėl infekcijos nusilpus organizmui supūliavo kojų audiniai, paskui pūliniai išplito visame kūne. Reanimacijoje išbuvo ilgai - apie mėnesį, dar maždaug porą mėnesių gydytas chirurgijos skyriuje. Galimybių, kad liks gyvas, buvo labai mažai. Tačiau keletas operacijų, gydymas stipriais antibiotikais ir kitomis priemonėmis padėjo ligoniui grįžti į gyvenimą. Medikai nepaisė nei šventinių dienų, nei darbo valandų, neskaičiavo lovadienių. Sėkmę lėmė ne vien operatyvūs ir veiksmingi gydytojų sprendimai, bet ir sunkus, nuoširdus slaugytojų darbas. Būtent jos atlieka tuos tarsi “nereikšmingus ir nematomus” veiksmus, dėl kurių net į sunkiausią situaciją patekęs žmogus turi galimybę neprarasti orumo. Slaugytojos guodžia ir maitina, perriša žaizdas, leidžia vaistus, įveda kateterius, prausia, valo, tvarko, varto skausmo kamuojamus ir organizmo funkcijų nebevaldančius ligonius, geba padalyti dėmesį iškart keliems pacientams, kuriems prireikia pagalbos.

Tas, kam neteko būti operacinėje, ko gero, nė neįsivaizduoja, kiek

Visoms slaugytojoms, kurios tyliu rūpinimusi, išmintimi ir paguoda padeda pasveikti, palengvinti sunkią negalios naštą, - visų mūsų pagarba ir nuoširdi padėka. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos jos ir širdingumo labai priklauso gydymo sėkmė. Ligoniai su slaugytojomis atviriau dalijasi mintimis, todėl būtent jos padeda rasti atsakymą į sunkiausius klausimus. Tarkime, kodėl žmogus, nors ir tinkamai gydomas, sveiksta lėtai ir nenoriai?

Kartais dėl to būna kaltos psichologinės problemos, šeimos rūpesčiai.

Apie tai ligoniai atviriau išsipasakoja slaugytojoms, nes su jomis bendrauja keletą kartų per dieną. Jos mato sergančių pacientų nerimą, baimę ir pirmos gali padrąsinti, suteikti jiems optimizmo.

Kieno sąskaita vykdoma sveikatos reforma?

Tačiau kodėl daug kas pasikeičia, kai žmonės pasveiksta? Paprastai jie dėkoja gydytojui, o slaugytojas neretai pamiršta. Ar ne dėl to, kad tokia nuomonė formuojama, kaip sakoma, iš aukščiau?

LSSO prezidentė D.Margelienė: “Per pastaruosius 10 metų dėl emigracijos ir sveikatos apsaugos sistemos reformų darbą paliko apie 10 tūkst. slaugytojų. Netrukus Lietuva pajus aštrų šių specialistų stygių.” daug ten modernios aparatūros. O visus įrenginius valdyti ir jų veiklos parametrus išmanyti turi operacinėse dirbantys medikai. Kol chirurgas operuoja, jam asistuoja, technikos rodiklius stebi slaugytojos. Šios medikės yra arčiausiai žmogaus. Jų profesionalumas ir gerumas didele dalimi lemia gydymo sėkmę ir kokybę. Daugelis sunkiausiuose baruose dirbančių gydytojų pripažįsta, kad nuo slaugytojų kompetenci-

Sveikatos reforma, sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija Lietuvoje vyksta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Ir nueinanti valdžia džiaugiasi, kad sutaupyta sveikatos įstaigų finansavimo lėšų, sumažinta etatų. Politikai, kurie gyvena Vilniuje ir prireikus naudojasi aukščiausio lygio medicinos įstaigų paslaugomis, teigiamai vertina pokyčius. Tačiau visai kitaip apie tai mano vieniši ir pamiršti atokių kaimų gyventojai, pa-

siekiantys medicinos įstaigas tik visiškai pasiligoję, ir slaugytojos, kurioms tenka iš arčiausiai matyti seno sergančio žmogaus kančias. Jie tokių teigiamybių įžvelgia kur kas mažiau.

Daugelis dabartinių slaugytojų - išsimokslinusios, užsienio kalbų mokančios universitetų ir kolegijų absolventės. Deja, šios profesijos prestižo, darbo sąlygų ir užmokesčio pokyčių jos beveik nejaučia, ypač plušančios rajonų ligoninėse. Slaugytojomis daugiausia dirba moterys, o kai mažinami etatai, likusioms tenka vis didesnis krūvis. Tad ar galima stebėtis, kad nemažai jų, pavargusių taip gyventi, arba atsisako savo profesijos, arba išvyksta dirbti į užsienį? Kaip teigia LSSO prezidentė Danutė Margelienė, per pastaruosius 10 metų dėl emigracijos ir sveikatos apsaugos sistemos reformų darbą paliko apie 10 tūkst. slaugytojų. Išvyksta ne tik jaunos, neseniai mokslus baigusios, bet ir vyresnio amžiaus darbuotojos, ir ne vien dėl geresnių atlyginimų, o dėl didesnės pagarbos jų profesijai. Nors Lietuvoje dirbančių slaugytojų amžiaus vidurkis - apie 50 metų, mūsų politikai niekaip nesugalvoja, kaip šalyje sulaikyti jaunimą. Lietuvoje parengiamų slaugos darbuotojų lygis yra puikus. Tarkime, Didžiosios Britanijos gydymo įstaigų, kuriose bando įsidarbinti lietuvės slaugytojos, atstovai stebisi, kaip vienas žmogus geba puikiai atlikti tiek procedūrų, kad gali pakeisti keletą tenykščių specialistų. “Kai slaugytoja išeina, jos etatas paprastai naikinamas, todėl mažėja bendras šių medikių skaičius.

Pridėkime amžiaus vidurkį ir matysime - po 15 metų slaugos profesionalų trūkumas taps didele senstančios valstybės visuomenės problema”, pabrėžia D.Margelienė.

Kaip gyvena Lietuvos slaugytojos Jolanta Gertienò, PanevòÏio respublikinòs ligoninòs vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai, sako, kad j˜ ∞staigoje pastaraisiais metais geròja ir slaugytoj˜ darbo sàlygos, atkurti anksãiau sumaÏinti atlyginimai. Per metus ligonin´ palieka tik apie 10 slaugos darbuotoj˜. Jas pakeiãia PanevòÏio kolegijos absolventòs, kurios ãia pritampa dar studij˜ metais, atlikdamos praktikà. “Kai nòra ∞tvirtint˜ bendr˜ norm˜, pagal kurias slaugytoj˜ pareigos ir atlyginimas kist˜ atsiÏvelgiant ∞ tai, koks j˜ i‰silavinimas, darbuotojai nemotyvuojami mokytis ir tobulòti. I‰ esmòs ‰ie dalykai yra svarstytini. Juk, viena vertus, tokias paãias procedras atlieka slaugytojos, turinãios special˜j∞ ir auk‰tàj∞ i‰silavinimà. Kita vertus, tobulòjant reanimacijos, operacini˜ technologijoms, reikalingos daugiau Ïini˜ ir profesinio pasirengimo turinãios slaugytojos. Tuos dalykus btina reglamentuoti, bet vis neprisirengiama”, - sako J.Gertienò.

Jratò Stankeviãienò - Utenos regioninòs ligoninòs direktoriaus pavaduotoja slaugai, Utenos kolegijos dòstytoja, ekspertò, konsultantò. Jos nuomone, slaugytojo profesijà ∞gijusios merginos su skaudama ‰irdimi palieka tòvyn´ ne vien dòl galimybòs dirbti pagal profesijà uÏ gerokai didesn∞ atlyginimà, bet ir dòl to, kad Lietuvoje nòra rpinimosi jaunu Ïmogumi sistemos. “Ms˜ ligoninòs slaugytoj˜ kolektyvas - brandaus amÏiaus. Bandome j∞ atjauninti kasmet ∞darbindami po keletà geriausiai per praktikà uÏsirekomendavusi˜ Utenos kolegijos absolvenãi˜. Îmonòs nori ∞sitvirtinti Lietuvoje, tik jiems ãia trksta pagarbos ir bent elementari˜ sàlyg˜, - ∞sitikinusi J.Stankeviãienò. - Dòl bendr˜ teisini˜ norm˜ stokos jauãiame didel∞ atotrk∞ tarp slaugos mokslo ir praktikos. Daugelyje didÏi˜j˜ Lietuvos ligonini˜ nemaÏai slaugytoj˜ (tarkime, pas mus - du treãdaliai) turi auk‰tàj∞ i‰silavinimà, taãiau pagal galiojanãius dokumentus nòra skatinimo sistemos, kuri leist˜ atskirti j˜ statusà ir atlyginimà. Esu dirbusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupòje, kurioje tie dalykai buvo svarstomi, bet slaugytoj˜ pateikti normatyvai “pasimetò” ministerijos stalãiuose. LSSO nari˜ dòka per dvide‰imtmet∞ pasiekta tikrai nemaÏai gerinant ms˜ profesijos prestiÏà, taãiau kol kas sprendÏiant slaugytoj˜ reikalus stinga politik˜ ir SAM pozityvumo.”

Beruta Zavadskienò, Tel‰i˜ ligoninòs direktoriaus pavaduotoja slaugai, akcentuoja profesionalumà, kuris per pastaruosius 20 met˜ labai padidòjo dòl susiformavusio slaugos mokslo ir galimybi˜ slaugytojoms siekti ne tik bakalauro, bet ir magistro, daktoro laipsni˜. “Lietuvos slaugytojos puikiai vertinamos Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kitose ‰alyse. Taãiau ms˜ kra‰te kol kas nòra tinkamai sutvarkytas net j˜ darbo krvis. Dienà skyriuje dirbanti slaugytoja privalo pasirpinti 8 ligoniais. O nakt∞ jos krv∞ SAM leidÏia padidinti iki 3 kart˜. Vadinasi, vienai darbuotojai gali tekti priÏiròti, tarkime, 20 neurologijos skyriaus ligoni˜, kuri˜ 80 proc. - po insulto, pakenktu stuburu. Ir beveik visi - garbingo amÏiaus, nejuda, dejuoja, dòl kvòpavimo takuose susikaupusio sekreto gali pradòti dusti. Kas taip nusprendò? LSSO prie‰ keletà met˜ atliko kruop‰ãiausià darbà: chronometru i‰matavo kiekvienos procedros trukm´ ir pateikò SAM. Taãiau tvirtinant slaugytoj˜ darbo reglamentà buvo paisoma gydytoj˜ vadov˜ nuomonòs, o ∞ tuos dalykus neatsiÏvelgta. Daugelis slaugytoj˜ siekia auk‰tesnio i‰silavinimo. Taãiau daugiausia, ko jos gali tikòtis, gavusios auk‰tojo mokslo diplomà, administracijos paskirto 100 lit˜ atlyginimo priedo. O ligoninòms lò‰˜ trksta.

Lieka biudÏetinis finansavimas. NeatsiÏvelgiant ∞ tai, kiek ligoni˜ realiai gydoma. Kai kvotos i‰senka, lito “vertò” vis maÏòja - iki 70-80 cent˜. Kas galòt˜ atskleisti paslapt∞, kaip teikti kokybi‰kas paslaugas uÏ maÏesn´ kainà? Juk rajon˜ gyventojai tik sensta, daugeliui j˜ btinas ne vien gydymas, bet ir ilgalaikò slauga. Kasdienò slaugytoj˜ tarnystò serganãiam, nulidusiam Ïmogui reikalauja daug fizini˜ ir dvasini˜ jòg˜. Ir visa tai - vidutini‰kai uÏ 1000-1500 lit˜ atlyginimà.”

Lietuvos slaugos specialist˜ organizacija (LSSO) ∞kurta 1992 met˜ gruodÏio 19 dienà Vilniuje, per pirmàj∞ Lietuvos slaugos specialist˜ kongresà. LSSO suvienijo dirbanãius slaugos specialistus - medicinos seseris, felãerius, aku‰erius ir kitus su slaugos praktika bei slaugos mokslu susijusius specialistus. Organizacijos vadove tapo Aldona âioãienò su aktyvia komanda.

LSSO pradòjo kvalifikuotai analizuoti slaugos situacijà ‰alyje ir plòtoti veiklà pertvarkyti slaugytoj˜ profesijà, gerinti j˜ darbo sàlygas, atstovauti specialist˜ interesams ‰alyje ir tarptautiniu lygiu.

Vienas svarbiausi˜ projekt˜ plòtojant LSSO struktrà buvo 1993-1994 metais ∞gyvendintas bendras Lietuvos slaugos specialist˜ ir Danijos slaugytoj˜ organizacij˜ projektas. Jis leido ∞kurti LSSO organizacin∞ sekretoriatà ir surengti seminarus LSSO nariams.

1994 met˜ kovo mònes∞ LSSO buvo priimta ∞ Tarptautin´ slaugytoj˜ tarybà kaip tikroji narò, o nuo 1996-˜j˜ tapo Europos slaugytoj˜ asociacij˜ federacijos nare.

Per neeilin∞ antràj∞ LSSO kongresà, vykus∞ 1995 met˜ vasar∞, LSSO tapo profesine sàjunga. Buvo i‰plòsta organizacijos struktra regionuose, ∞kurtos bendruomenòs, reabilitacijos, chirurgijos ir hemodializòs slaugos specialist˜ draugijos, kuri˜ tikslas - slaugytoj˜ kvalifikacijos tobulinimas.

Esminò slaugytoj˜ profesijos problema buvo bazinis slaugos mokymas - jis neatitiko Pasaulinòs sveikatos organizacijos strategijos “Sveikata visiems iki 2000” nuostat˜.

LSSO kreipòsi pagalbos ∞ Danijos ekspertus ir pateikò projektà SAM dòl Lietuvos slaugos mokymo sistemos pertvarkymo. Slaugos mokslas buvo perorganizuotas. ·iuo metu slaugos studijos vyksta ‰e‰iose kolegijose ir trijuose universitetuose. Slaugytojai turi galimyb´ siekti magistro ir daktaro laipsnio.

1997 metais sveikatos apsaugos ministro ∞sakymu buvo patvirtinta darbo grupò, kuri parengò pirmàj∞ ‰alyje Slaugos mokslo ir praktikos raidos strategin∞ projektà. LSSO lyderi˜ iniciatyva sukurtos specifinòs LSSO strategijos, taip pat - Slaugytojo profesinòs etikos kodeksas, profesijos normos (standartai, specialist˜ atliekam˜ procedr˜ metodikos). Tikòtasi, jog tai padòs spr´sti slaugytoj˜ darbo krvio nustatymo problemà. Deja, Lietuvos sveikatos sistemos politikai nepasinaudojo unikaliu LSSO darbu.

Per LSSO septintàj∞ kongresà prezidente i‰rinkta Danutò Margelienò. 2009 metais SAM sudaryta nuolatinò darbo grupò slaugytoj˜ problemoms spr´sti. LSSO ekspertai dalyvauja atnaujinant Slaugos praktikos ∞statymà.

2010 metais dòl sveikatos prieÏiros pertvarkos sumaÏintas slaugytoj˜ skaiãius ir darbo uÏmokestis, padidòjo j˜ darbo krvis. Darbo santykiai tapo ∞tempti, tvyro nepasitenkinimas. Didòja slaugytoj˜ emigracija ∞ uÏsienio ‰alis. Ruden∞ LSSO surengò akcijà “Gana skurdinti slaugytojus”, visuomenò buvo informuota apie j˜ problemas Ïiniasklaidoje. Vyko susitikimai su sveikatos politikais, profesinòmis ir pacient˜ organizacijomis.

2010-˜j˜ spalio 27 dienà LR Seimo Sveikatos reikal˜ komitetas priòmò sprendimà “Dòl slaugytoj˜ darbo krvio ir apmokòjimo tvarkos”. 2012-aisiais SAM vadovas Raimondas ·ukys patvirtino Slaugytoj˜ darbo krvio nustatymo tvarkos apra‰à. LSSO siekia, kad slaugytoj˜ bendruomenò galòt˜ daryti ∞takà sveikatos prieÏiros politikai, mokòt˜ apginti savo ir pacient˜ interesus, turòt˜ ‰iuolaikini˜ Ïini˜ bei ∞gdÏi˜.

LSSO kelias veda ∞ rytdienà.

•

18

2012 12 11 Lietuvos žinios

Pramogos

Mažosios Kalėdos su Jazzu

VIKTORIJA SINICAITĖ

Artėjant Kalėdoms, gruodžio 15 dieną, Kauno dramos teatre viešės pasaulyje pripažintas bliuzo atlikėjas Roland’as Tchakounte iš Prancūzijos. Jo gastrolės numatytos taip pat Palangoje ir Vilniuje.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Gal ir gerai, kad žiema jau atėjo.

Gurkšnodami karštą arbatą, kvepiančią gvazdikėliais, galėsime klausytis melancholiško Jazzu balso bei Leono Somovo melodijų.

Roland’as - originalus atlikėjas, gebantis įrodyti, kad bliuzas neturi ribų.

Savo kūryboje dainininkas, kilęs iš Kamerūno, sėkmingai supina afrikietiškas tradicijas, jį paveikusį amerikietišką bliuzą ir išskirtinumo suteikiantį dainavimą gimtąja “bamileke” tarme. Muzikanto atliekamas bliuzas - toks, koks ir turi būti: subtilus, intymus, asmeniškas. Nors Roland’as dainuoja gimtąja kalba, meistriškai susiliejantys žemi boso garsai ir aštrūs gitaros tonai perteikia tekstų reikšmę, paliečia sielą.

Melomanams nuostabiausios metų šventės prasidės jau gruodžio 16 dieną Vilniaus kongresų rūmuose. Klausytojus palepinti rengiasi Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Leonas Somovas - Lietuvoje nedažnai pasirodantis, bet visuomet itin laukiamas duetas.

Kai dainininkei tenka koncertuoti per pačias Kalėdas, o ne būti su artimaisiais, ji prisipažįsta, kad mieliau leistų šventes su šeima ir draugais.

“Penkerius metus iš eilės per Kalėdas būnu ant scenos, tačiau man tai tikra šventė, todėl nemanau, kad ką nors prarandu”, - kalbėjo Justė.

Vos 2009 metais išleidęs pirmąjį albumą, tais pačiais metais Jazzu ir Leono Somovo duetas jau skynė laurus MTV muzikos apdovanojimuose kaip

Atsiskleidžia Afrika R.Tchakounte dainose girdėti nepaliaujamas noras tikėti žmonija - melodijos kviečia susimąstyti apie tai, koks yra pasaulis, ir ragina nepamiršti, kad viskas priklauso nuo mūsų veiksmų, nuo jausmų, kuriais dalijamės.

Roland’o muzika - laukinė, joje telpa visa jausmų gama, varijuojanti nuo liūdesio iki džiaugsmo. Dainininkas, remdamasis nelengva asmenine patirtimi, savo kūryboje nuožmiai, bet drauge ir poetiškai pasakoja apie kasdienes bėdas, kylančias jo tėvynėje, atskleidžia nepavydėtiną Afrikos žemyno žmonių padėtį. Tačiau 2012 metais išleistame

“Penkerius metus iš eilės per Kalėdas būnu ant scenos, tačiau man tai tikra šventė.” geriausi Baltijos šalių atlikėjai. Praėjusiais metais prodiuserio Leono Somovo ir vokalistės Jazzu duetas įvertintas muzikinių apdovanojimų M.A.M.A statulėle kaip geriausias elektroninės muzikos projektas.

Tarp keleto Europos sostinių gyvenantys atlikėjai Vilniaus gyventojams ir svečiams rengiasi pateikti šiltą, lyrišką, gyvais instrumentais praturtintą elektroniką. Jau seniai į savo koncertus nesutalpinantys visų norinčiųjų muzikantai keri dainų tekstų paprastumu ir nuoširdumu, kuriama muzika, subtilia elegancija.

Jazzu manymu, Kūčių vakaras skirtas pabūti su šeima, artimaisiais, o Kalėdų laikotarpis - džiaugsmui, pramogoms, draugams, vakarėliams. “Eidami į mano koncertą žiūrovai žino, už ką moka pinigus. Galbūt skirtingose erdvėse ir miestuose klausytojai mane su-

Afrikietiškas bliuzas iš Prancūzijos naujausiame albume “Ndoni” Roland’as praplečia muzikinį akiratį. Atliekamuose kūriniuose jis išlieja ne vien sielvartą, bet atskleidžia ir prigimtinį afrikiečių džiaugsmą, - dainuoja apie juoko galią, laisvę ir viltį, kviečia Afriką pabusti ir siekti permainų. Nors realybė karti, didžiausia Roland’o svajonė - kad žmonija taptų viena darnia šeima, kurioje nebūtų jokių skirtumų tarp kitokios rasės ar odos spalvos žmonių.

Įtaka Kamerūne gimęs multiinstrumentalistas Roland’as pradėjo muzikuoti mušamaisiais instrumentais, vėliau išmoko skambinti gitara, pianinu, pūsti lūpinę armonikėlę.

Didžiausią įtaką dainininkui turėjo Johnas Lee Hookeris ir jo singlas “Crawling Kingsnake”. Šis kūrinys padarė tokį didelį įspūdį, kad jį išgirdęs Roland’as ėmė puoselėti tik vieną svajonę - tapti bliuzo atlikėju. J.Lee Hookeris ir gimtąja kalba dainuoti įkvėpęs bliuzo meistras Ali Farka Toure’as smarkiai prisidėjo prie to, kad dabar Roland’as lyginamas su tokiomis muzikos garsenybėmis kaip Sunas House’as, Robertas Johnsonas, Edmore’as Jamesas, Muddy Watersas, Charlie Pattonas.

Laikydamiesi šių metų tradicijos “GM gyvai” kai kuriuos koncertus rengia teatrinėje aplinkoje, nes, anot organizatorių, išskirtiniams atlikėjams ypatinga teatro atmosfera suteikia daugiau galimybių atskleisti savo, kaip artistų, gebėjimus, o klausytojams - įsijausti į meno galią.

•

Jazzu turi gausų būrį gerbėjų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. tinka skirtingai, tačiau visi nori gerai leisti laiką ir pasiklausyti kokybiškos muzikos”, - kalbėjo muzikantė. Šiuo metu itin daug koncertuojantys atlikėjai ne tik pasirodo didžiuosiuose Europos miestuose, tarkim, Kopenhagoje, Briuselyje, Amsterdame ir Londone, bet ir įrašinėja naują albumą. Be

to, Jazzu kuria vaidmenį teatre, repetuoja naujas programas, tačiau teigia, kad Lietuvoje “gera būti ne tik dėl darbų ir artimųjų, bet ir dėl gerbėjų, kuriuos labai myliu”. Leono Somovo ir Jazzu dueto koncertas bus papildytas būgnininko Dariaus Rudžio ir bosisto Domo Aleksos ritmais.

15 d. 18 val. MuselQ (Beissoul.Einius.Innomine) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI

SIEMENS ARENA 12 d. 19 val. Koncertuoja Gruzijos dainų ir šokių ansamblis “Erisioni” 13 d. 19 val. Indijos dramblių šou “Kaip drambliai Kalėdų laukė” 15 d. 18 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta PRAMOGŲ ARENA 13 d. 20 val. Elektroninio smuiko virtuozės Vanessos Mae koncertas

•

R.Tchakounte yra originalus bliuzo atlikėjas, gebantis įrodyti, kad šis žanras neturi ribų. / Organizatorių nuotraukos

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 15 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepijoninis duetas), Jurgis Juozapaitis (altas). Dirigentas Modestas Pitrėnas 16 d. 12 val. Koncertas visai šeimai “Muzikinė animacija 2”. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Modestas Pitrėnas VILNIAUS ROTUŠĖ

11 d. 19 val. Kalėdinis labdaros koncertas “Christmas with JOY” VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 14 d. 19 val. Koncertas “Balsų simfonija”. Dalyvauja Asmik Grigorian (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius 16 d. 16 val. Koncertuoja “Tele bim-bam” kolektyvas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Ričardas Šumila ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 13 d. 19 val. Koncertas “Viva Vivaldi!”. Dalyvauja Vytautas Sriubikis (fleita), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus

KAUNAS

11 d. 18 val. Svetainėje. “Pasidainavimai su Veronika”. Dalyvauja Mykolo Romerio universiteto folkloro ansamblis “Ritingo” 11 d. 18.30 val. Koncertas “Žiemos džiazas”. Dalyvauja chorinio dainavimo mokyklos “Liepaitės” džiazo skyrius 14 d. 18 val. Advento vakaras “Vai ir atbėga baikštus elnelis”. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų vaikų ir jaunuolių folkloro ansamblis “Reketukas” 15 d. 12 val. Šventinis koncertas “It snaigės sukasi ratu...” Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų baleto studija “Nuotaika” LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 11 d. 18 val. LMTA Fortepijono katedros studentų koncertas “Juodais baltais” 12 d. 12 val. Koncertas, skirtas LMTA Bendrojo fortepijono katedros 50-mečiui SALĖ “PIANO.LT” 11 ir 12 d. 19 val. Koncertuoja Aleksejus Liubimovas (fortepijonas) ir Vladimiras Tarasovas (perkusija) 13 d. 19 val. Koncertuoja Sonata Zubovienė (fortepijonas) ir Rokas Zubovas (fortepijonas)

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 13 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Asmik Grigorian (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras) 15 d. 17 val. Koncertas “Džiaze tik merginos”. Dalyvauja Rūta Ščiogolevaitė, Evelina Sašenko, Karina Krysko ir Kauno bigbendas ŽALGIRIO ARENA 16 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Batuotas katinas ir Kalėdų Senelis”

ŠIAULIŲ ARENA 12 d. 19 val. Indijos dramblių šou “Kaip drambliai Kalėdų laukė”

dija gyvai”. Dalyvauja ansamblis “Banchetto Musicale”

DRUSKININKAI

KRETINGOS RAJONO KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18.30 val. Ciklas “Muzikiniai rudenys”. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, Šiaulių kamerinis orkestras ir solistai

MUZIKINIS KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 15 d. 21 val. Koncertuoja legendinės grupės “Hiperbolė” gitaristas ir dainų autorius Igoris Berinas, Irmantas Čepaitis (gitara) bei Gintautas Čepaitis (mušamieji)

ŠIRVINTOS ŠIRVINTŲ KULTŪROS CENTRAS 11 d. 18 val. Koncertas iš ciklo “Muzikos enciklope-

KRETINGA

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ DAUGIAKULTŪRINIS CENTRAS 14 d. 17 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas ir Steinas Skjervoldas (baritonas, Norvegija)

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 13 d. 18 val. Koncertuoja orkestras “Kremerata Baltica”, Sergejus Dogadinas (smuikas, Rusija) ir Reinut Tepp (klavesinas, Estija) 14 d. 18 val. Koncertas “Muzikinė animacija”. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Dirigentas Juozas Domarkas

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 12 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą - be cenzūros 14 d. 18 val. Šiaulių bigbendo 10 metų jubiliejinis koncertas 15 d. 18 val. Koncertuoja Marijonas Mikutavičius su grupe

12 d. Siemens arenoje - Gruzijos dainų ir šokių ansamblio “Erisioni” koncertas.

20

2012 12 11 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.:

Nemokamai gydau depresiją, patariu kaip apsisaugoti nuo jos, taip pat pačiam atspėti savo ateitį, padedu išspręsti nesutarimus šeimoje, konsultuoju vaikų auklėjimo klausimais. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

STATYBOS PASLAUGOS

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI NUOMOJA

Dirbančiai porai (be tarpininkų) 2 kambarių butą Vilniuje, Senamiestyje, K.Vanagėlio g. (38,5 kv. m, butas suremontuotas, yra baldai, buitinė technika, plastikiniai langai, seifinės durys, automobilio parkavimas kieme, kaina - 800 Lt/mėn).

Tel. 8 672 52 168.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Renginių vedimas, didžėjaus paslaugos.

Garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Kaminkrėtys valo kaminus. Dirba ir savaitgaliais. Tel. 8 600 58 833.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

Kvalifikuotas statybininkas dažo, kloja laminuotas grindis, apšiltina kambario sienas. Darbų garantija 25 metai. Vilnius, tel. 8 672 05 701.

PRANEŠIMAI

Pranešame, kad UAB “EDFERMUS 2” (kodas 301772627, PVM mokėtojo kodas LT100004432816, buveinės adresas: Liaudės g. 81, Užupės k., Kėdainių r., duomenys apie uždarąją akcinę bendrovę kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre) keičia savo pavadinimą į UAB “Paberžėlė”.

Užs. LM-3627

UAB “Ecohumus” organizuoja konkursą

42 metų vyras ieško apdailos darbų pagalbinio darbininko ar apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Pirkimo objektas - komposto granuliavimo linija Projekto vykdytojas: UAB “Ecohumus”, į. k. 302688139, buveinė - Saulės g. 8, Jaupėnų k., Rietavo sav., tel. 8 611 41 322, el. paštas: v.milkintas@gmail.com.

Reikalavimus pirkimo objektui ir kitas sąlygas galima gauti šiuo adresu: Saulės g. 8, Jaupėnų k., Rietavo sav. Vokų su pasiūlymais atplėšimo data 2012 12 31, 10.00. Užs. LM-3626

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika.

Tel. 8 651 62 085.

INFORMACIJA apie priimtą sprendimą dėl naudingųjų iškasenų gavybos Ukmergės rajono Naceliškių žvyro ir smėlio telkinio pietvakarinės dalies plote leistinumo poveikio aplinkai požiūriu

IEŠKO DARBO

IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

Informuojame apie 2012 10 11 parengtą Liepų g. 7, Pagynės k., Babtų sen., Kauno r. sav., kad.

Nr. 5257/0004:366 planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą Nr. 92/(PAV)-D2-2310 planuojamai ūkinei veiklai.

Veiklos organizatorė: Kauno r. sav. administracija, Savanorių pr. 371, Kaunas, tel. (8 37) 30 55 71.

Atsakinga institucija: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) prie AM, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 40 12 92.

Informacijos rengėja: UAB “Aplinka ir ekologija”, Maironio g. 48-3, Kaunas, tel. 8 615 56 244, el. p.: s.urbelis@gmail.com.

Veiklos pavadinimas: numatoma vaikų globos namų (savarankiško gyvenimo šeimynų) statyba.

Atrankos išvada: išnagrinėjus dokumentus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atsakinga institucija Kauno RAAD pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Susipažinti su PŪV PAV atrankos dokumentais bei išvada galima informacijos rengėjos, veiklos organizatorės ar atsakingos institucijos patalpose. Raštiškus pasiūlymus ar pretenzijas (jei tokių bus) galima teikti veiklos organizatorei, Kauno RAAD 20 darbo dienų po paskelbimo nuroUžs. R-693 dytais adresais.

INFORMACIJA apie UAB “Bioinvest” planuojamos kogeneracinės biodujų jėgainės galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB “Bioinvest”, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 235 7197, faks. (8 5) 235 6089, el. p.: info@bioinvest.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - kogeneracinės biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Pramonės g. 17B, Utena.

Persvarstyta atsakingos institucijos - Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2012 10 08, raštas Nr. (5.1)-s-777) - UAB “Bioinvest” kogeneracinei biodujų jėgainei poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Utenos VSC 2012 10 17 rašte Nr. S-1205 pateiktas motyvas - vertinant PAV atrankai pateiktą medžiagą, turėtų būti įvertintas ir galimas poveikis visuomenės sveikatai.

Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1. Susipažinęs ir įvertinęs papildomą informaciją PAV subjektas - Utenos VSC 2012 11 30 raštu Nr. S-1414 informavo, kad pritaria Utenos RAAD priimtai atrankos išvadai - PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas; 2. PAV subjektas - Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinis padalinys 2012 11 19, 2012 08 01 raštu Nr. (1.28)U-424 pritarė PŪV ir Utenos RAAD priimtai išvadai; 3. PAV subjekto - Utenos r. savivaldybės atstovas - vyr. architektas E.Rimas susirinkimo metu patvirtino, kad PŪV vieta pilnai atitinka Utenos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius. Dėl PŪV ir pasirinktos vietos savivaldybė pretenzijų neturi ir pritaria RAAD priimtai atrankos išvadai; 4. UAB “COWI Lietuva” 2012 11 23 pateiktoje papildomoje informacijoje nurodoma, kad pagal atliktus triukšmo lygio ir kvapo koncentracijos sklaidos skaičiavimus, tiek triukšmo lygis bet kuriuo paros metu, tiek kvapo koncentracija už įmonės teritorijos ribų neviršys nustatytų ribinių dydžių, todėl poveikio visuomenės sveikatai nebus; 5. Susirinkime dalyvavusio UAB “Alfred Maier Import and Export” atstovo nuomone, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Priimta galutinė atrankos išvada (Utenos RAAD 2012 11 30 raštas Nr. (5.1)-1371A) - planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Užs. R-695

1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: žvyro ir smėlio gavyba Ukmergės rajono Naceliškių žvyro ir smėlio telkinio pietvakarinės dalies plote.

2. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas (organizatorius): UAB “Alnitransa”, Zibalų g. 43C, Širvintos, tel.: (8 382) 52 433, +370 687 35 003, el. paštas: alnitransa@gmail.com.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Ukmergės rajonas, Pabaisko seniūnija, Naceliškių kaimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius LT-08402, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455.

5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: visas Naceliškių žvyro ir smėlio telkinys sudarytas iš dviejų plotų, bendras plotas - 4,7 ha. UAB “Alnitransa” planuoja naudoti dalį šio telkinio, t.y.

2,7 ha. Planuojama naudoti teritorija patenka į valstybinę, žemės ūkio paskirties žemę. Artimiausia sodyba nuo nagrinėjamo ploto nutolusi 220 m. Į saugomas gamtines, kultūros paveldo objektų ar jų apsaugos zonų teritorijas nagrinėjamas plotas nepatenka ir su jomis nesiriboja.

Planuojamos naudoti Naceliškių telkinio dalies žvyro ir smėlio ištekliai sudaro 200 tūkst. kub. m. Naudingojo klodo sluoksnio storis vidutiniškai sudaro 11,3 m. Žaliava iš telkinio bus naudojama statybų pramonei, automobilių keliams tiesti. Planuojama metinė gavybos apimtis sudarys 20 tūkst. kub. m. Žvyro ir smėlio gavybai bus naudojamas ekskavacijos būdas, o žaliava išvežama sunkvežimiais. Produkciją planuojama išvežti pro vietinės reikšmės žvyrkelį, link Ukmergės. Aplink planuojamą karjerą numatoma suformuoti 3 m aukščio dirvožemio pylimą dulkėtumui bei triukšmui sumažinti. Dangos gruntai bus sandėliuojami atskirai ir panaudoti rekultivuojant karjerą. Prie nagrinėjamo telkinio yra geras privažiavimo kelias bei elektros linija. Iškasus visus naudinguosius išteklius, karjeras pagal projektą bus rekultivuotas.

6. Priemonės, numatytos neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti: 6.1) Aplink planuojamą karjerą numatoma suformuoti 3 m aukščio dirvožemio pylimą dulkėtumui bei triukšmui sumažinti; 6.2) Dirvožemio sluoksnis bus sandėliuojamas ir panaudojamas pažeistų plotų rekultivacijai.

7. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados: PAV ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai pritarė: 1) Ukmergės rajono savivaldybės administracija, 2012 08 16 d. raštu Nr. (6.13)-18-1990; 2) Vilniaus visuomenės sveikatos centras, 2012 09 17 d. raštu Nr. (12-30)-12.30-8.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nepageidavo dalyvauti nagrinėjant PAV ataskaitą.

8. Visuomenės informavimas apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą: Apie parengtą PAV ataskaitą visuomenė buvo informuota 2012 06 27 d. respublikiniame laikraštyje “Lietuvos žinios”, 2012 06 28 d. rajoniniame laikraštyje “Ukmergė” bei pakabintu skelbimu 2012 06 26 d. Pabaisko seniūnijos skelbimų lentoje. Viešas PAV ataskaitos svarstymas su visuomene įvyko 2012 07 14 d. 11 val. Vilniaus RAAD gavęs PAV ataskaitą, apie tai paskelbė 2012 09 26 d. savo interneto tinklapyje.

9. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas: Naceliškių žvyro ir smėlio telkinio pietvakarinės dalies ploto naudojimas pagal pateiktą PAV ataskaitą yra leistinas. Sprendimas priimtas 2012 12 05 d. raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-2226.

10. Sprendime numatytos sąlygos: Naceliškių žvyro ir smėlio telkinio pietvakarinės dalies (2,7 ha) naudojimas galės būti vykdomas teisės aktais nustatyta tvarka parengus naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą.

11. Susipažinti su priimtu sprendimu galima adresu: LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, ir UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455, darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.

Užs. LM-3625 Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE: VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

LAIKRA·âIO “LIETUVOS ÎINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAâIOSE PLATINIMO TARNYBOSE: DRUSKININKAI ELEKTRñNAI GARGÎDAI JONI·KIS KAI·IADORYS KELMñ KRETINGA KUR·ñNAI LAZDIJAI N.AKMENñ

V.Kudirkos g. 45 Sod˜ g. 13-3 Kvietini˜ g. 3 Statybinink˜ g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybinink˜ g. 19 Birutòs g. 11 J.Basanaviãiaus g. 1 Sein˜ g. 3 Respublikos g. 7

Nemokamas telefonas

(8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8

313) 51 075, 8 685 47 526 528) 39 200 46) 45 21 14, 8 686 21 345 426) 60 569 346) 51 378, 8 605 19 330 427) 51657, 8 612 33 150 445) 53 949, 8 687 12 779 41) 58 57 61 318) 52 374, 52 375 425) 56 588

8 800 77 888

PAKRUOJIS PLUNGñ RADVILI·KIS RADVILI·KIS ROKI·KIS ·AKIAI ·IAULIAI ·IAULIAI ·ILALñ ·VENâIONYS

K´stuãio g. 8-3 T.VaiÏganto g. 27 S.Dariaus ir S.Giròno g. 30 S.Dariaus ir S.Giròno g. 46 Nepriklausomybòs a. 13 J.Basanaviãiaus g. 67 Trak˜ g. 20 P.Vi‰inskio g. 26 Îemaitòs g. 4-18 Aduti‰kio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

www.lzinios.lt

REKLAMA reklama@lzinios.lt

Tel.:

249 249 249 Faksas:278 275

2166, 2173, 2165.

4104, 3131.

22

2012 12 11 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 11 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” projekto teikimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Jausmai 21.45 “Pinigų karta” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Pinigų karta”. Laidos tęsinys 22.45 “Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys” 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.10 “Stilius”. Namai (k.)

0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Nuotykių f. “Amžinai jaunas” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Pasaulis X” N-7 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 Drama “Kovos klubas” N-14 1.35 “V. Vizitas” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Motina ir sūnus” 11.30 “Pilis” 12.30 “Nuodėmių dešimtukas” 13.10 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Šeimos reikalai” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė”

18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Amerikietiška siaubo istorija” 1.00 “Anarchijos vaikai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Milijonieriai” (k.)

9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Raudonoji orchidėja” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.25 “Prajuokink mane” N-7 21.25 “Pragaro virtuvė” N-7 22.25 “Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” N-14 23.25 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 0.25 “Laukinis” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Largo Vinčas” N-7 23.15 “Skaičiai” N-7 0.15 “Pabėgimas” N-7 1.15 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.)

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 LNOBT spektaklis. J.Offenbacho opera “Hofmano istorijos” (k.)

13.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. III tarptautinis J.S.Bacho muzikos festivalis. J.S.Bachas ir barokiniai šokiai. 1 d. (k.) 14.10 “Mūsų miesteliai”. Valkininkai. 2 d. (k.) 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Laiko portretai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30 “Muzikos svetainė”. Jasha Heifetz iš Vilniaus 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. serialas “2020-ieji” 0.00 Panorama (k.)

0.45 “Emigrantai” (k.) 1.20 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. III tarptautinis J.S.Bacho muzikos festivalis. J.S.Bachas ir barokiniai šokiai. 2 d.

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Komedija “Kelyje 2.

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Širdžių ėdikas” - 10.45, 13, 15.15, 18.15, 21 val.

“Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Džiunglės” - 12, 14.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.45, 18.45, 21.20 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30, 12.45, 15.30 val.

“Pragaras rojuje” - 20.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 11.20, 13.45, 16.15, 19, 21.55 val.

“Virš įstatymo” - 11.30, 15, 18.15, 21 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 11.10, 13.30, 16.10, 17.55 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 14.05, 18.40 val.

“Karališkas romanas” - 15.20, 18.30, 21.35 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Kas nužudė Staliną?”

N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gyvenimo būdas” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlė TV pokštai” N7 15.45 Dok. f. “K-19. Nepagražinta versija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “K-19. Nepagražinta versija” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “SOS Beringo jūroje” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Animac. f. “Iliuzionistas” 9.00 Animac. f. “Alfa ir Omega” 11.00 Trileris “Nauja pradžia” N-7 13.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 15.00 Drama “Barija” N-7 17.25 Animac. f. “Vėžliuko Semio nuotykiai” 19.00 Melodrama “Gatvės šokiai” 21.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14 23.00 Trileris “Patologija” S 1.00 Drama “Karalienė”

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 10.45 “Pražūtingas auksas” N-7 11.45 “Kinomano užrašai” (k.) 12.00 “Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje: tarpukario fotografija” 12.30 Melodrama “Didelė mažytė aš” 14.05 “Vaiduokliškos istorijos” 14.35 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 15.05 Drama “Triušio urvas” N-7 16.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 17.15 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 18.15 “Likimo dovana” 19.15 “Kultūra+” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” 0.00 “Karamelė”

“Stebuklų laukas” - 17.10 val.

“Kukis grįžta” - 9 d. 13 val.

PASAKA “Meilė yra viskas, ko reikia” - 18.15 val.

“Velnių salos karalius” - 21.15 val.

“Septyni psichopatai” - 18 val.

“Kazino apiplėšimas” - 21 val.

“Pabandom iš naujo” - 20.30 val.

OZO KINO SALĖ “Viskas, ką myliu” - 16 val.

“Valandos” - 11 d. 18 val.

MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 15.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 14.45, 19.15, 21.30 val.

“30 širdies dūžių” - 20, 22 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 11 d. 18.30 val. ir 16 d. 12 val. “Spragtukas” 12 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” 13 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” 14 d. 18.30 val. “Vienos kraujas” 15 d. 12 val. “Buratinas” 15 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 11 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas” 13 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 13 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai”

“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Apgaulinga aistra” - 16.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14, 18.45, 21.15 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 12.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 18.30, 21.45 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.15 val.

KLAIPĖDA “Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45, 19.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Džiunglės” (3D) - 13.15, 15.15, 17.30, 19.30, 21.45 val.

“Džiunglės” - 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 18.30, 20 val.

“Frankenvynis” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10, 12, 14.15, 16.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.

“Septyni psichopatai” - 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13, 18.45, 21.15 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15.30, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” (3D) - 11 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11.30, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Džiunglės” - 16.30, 18.30, 20.30 val.

“Džiunglės” (3D) - 15.30, 22 val.

“Debesų žemėlapis” - 12, 18, 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.

“Virš įstatymo” - 19.15, 22 val.

“Septyni psichopatai” - 15.15, 18.15, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 13.15, 15.45, 18 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 17 val.

CINAMON “Širdžių ėdikas” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 15, 17.15, 19.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.15, 14.45, 18.10, 21.35 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.30, 18, 20.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21.45 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.30, 13.30 val.

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16, 17.45, 20.30 val.

“Virš įstatymo” - 13, 15.30, 18.15, 21 val.

“Pragaras rojuje” - 20.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 11.40, 13.20, 15, 16.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val. “Širdžių ėdikas” - 18.45, 20.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.45 val. “Į Romą su meile” - 15.20 val.

“Pabandom iš naujo” - 17.15 val.

“Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

14 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Nusiaubta šalis” 14 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” 15 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 15 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre koncertuoja “Tree Stones” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Juodoji našlė” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 18 val. “Pagalvinis” 13 d. 18 val. “Ivona, Burgundo kunigaikštytė” 14 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 15 ir 16 d. 17 val. “Kovos klubas” Salė 99 11 d. 18 val. “Keturiais vėjais” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Undinėlė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Mistras” 12 d. 18.30 val. “Meilužis” 13 d. 18.30 val. “Trys seserys” 15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 15 d. “Batuotas katinas” Mažoji salė 16 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 12, 13, 14, 15 d. 12 vasl. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 11 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatro judėjimas “No Theatre”. “No concert” 14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Koncertas “Kurak” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Išėjimo nėra” 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” “DOMINO” TEATRAS

4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Kaimo gydytojas” 21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Operatyvininkai” 0.00 Žinios+ 0.20 Sąžiningas detektyvas 0.50 Vaid. f. “Plojimai, plojimai” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Rankinis. Europos moterų čempionatas 13.55 Boksas. Marco Huckas - Firatas Arslanas 15.05 Boksas. Vladimiras Kličko - Mariuszas Wachas 16.15 Boksas. Nonito Donaire - Toshiaki Nishioka 17.05 Rankinis. Europos moterų čempionatas. Tiesioginė transliacija 18.35 “Futbol Mundial” žurnalas 19.05 Rankinis. Europos moterų čempionatas. Tiesioginė transliacija 20.35 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 21.40 “Sunderland” - “Reading”. Tiesioginė transliacija 23.40 Rankinis. Europos moterų čempionatas 1.10 Motosportas. WRC sezono apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?

21.05 Mitų griovėjai 22.00 Milžiniški lėktuvai.

“Anotonov 124” 23.00 Pavojingi skrydžiai 0.00 Aviacijos katastrofų priežastys 1.00 Suremontuoti lėktuvai

“Velnių salos karalius” - 17.40 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15, 17 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Širdžių ėdikas” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Virš įstatymo” - 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 13.45, 18.10 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 15.20 val.

“Džiunglės” (3D) - 17.50 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.40, 20.30 val.

15 d. 19 val. “Apie ką kalbą vyrai?”

RAGANIUKĖS TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 11 ir 12 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 11 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 12 d. 18 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos” 12 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasis teatras. “Trys seserys” 13 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 14 ir 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 15 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas” 15 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Roland Tchakounte koncertas KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Dulkių spindesys” 13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” 15 d. 18 val. “Linksmoji našlė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 13 d. 12 val.; 14 d. 10 ir 12 val.; 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?”

13, 14, 15, 16 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 15 d. 18 val. “Katytė P” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 15 ir 16 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 15 ir 16 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 11 d. 19 val. “Jis ir ji” 13 d. 19 val. “Brendžio trims!”

14 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 15 d. 19 val. Vyrų vokalinės grupės “Quorum” koncertas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 11 ir 12 d. “Velnio nuotaka” 13 d. 17.30 ir 19.30 val. Oskaro Koršunovo teatras.

“Dugne” 14 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” 15 d. 18 val. Všį “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 16 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 12 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno” 14 d. 19 val. Pantomimos teatras “A”. “Jaunystė, branda, senatvė, mirtis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 11 d. 19 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

PANEVĖŽYS

PANEVĖŽYS “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11, 13.20 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15, 18.20, 21.15 val.

SKALVIJA “Fotopadidinimas” - 20.50 val.

“Profesija - reporteris” - 18.30 val.

RTR Rossija

Teatras

KAUNAS

“Džiunglės” (3D) - 18.45, 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Frankenvynis” (3D) - 15.45, 20.20 val.

“Apgaulinga aistra” - 16.20, 20.45 val.

“Septyni psichopatai” - 18.10 val.

“30 širdies dūžių” - 15.50, 20.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

Alaus tenisas” 23.30 “6 kadrai” 0.05 “CSI kriminalistai” 1.00 “Naša Raša” 1.50 “Išvaduotojas”

12 ir 13 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 14 d. 19 val. “Sex guru”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 11 d. 11 val. “Anė iš Žaliastogių” 11 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 15 d. 11 val. Vilniaus mažasis teatras. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Meduolių trobelė” BENDRUOMENIŲ RŪMAI 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

2012 12 11 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:32 leidžiasi 15:52 dienos ilgumas

7:20

Orai ir horoskopai MĖNULIS

-7 Oslas

Šeštąją delčios dieną Mėnulis teka 5:51, leidžiasi 14:25

Delčia XII 06

Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Stokholmas

Talinas

+3 Londonas

-3

+3 Amsterdamas

Klaipėda

+3 Paryžius

-6

Zarasai Utena

Panevėžys

+6

Bordo

-4

Ukmergė -3

Kaunas

-6

Lisabona

VILNIUS

-3

-6

Berlynas

+12 Barselona

+6

-2 Praha -1 Miunchenas

Bratislava Viena Budapeštas -1 0 Bukareštas

+9

Roma

Varna Dubrovnikas -1 Sofija +7

Stambulas +13

Malaga -3

+16

-6

Alžyras +15

ŠIANDIEN: debesuota, snigs, kai kur gausiai. Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

346-oji metų diena.

Gruodžio vienuoliktoji, antradienis, antroji 51-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 20 dienų.

RYTOJ: debesuota, vietomis pasnigs, pustys. Temperatūra naktį 8-10, dieną 5-7 laipsniai šalčio.

Kijevas

+2

+9 Nica

Madridas

Vilnius Minskas -3 -1 Varšuva +1

+16

Alytus Druskininkai

+15

-6 Maskva

-3

-1

Kėdainiai -2

-3 Ryga

-1 Kopenhaga

-5 -7

Šiauliai

-2 Sankt Peterburgas

-2

Pilnatis XII 28

Dublinas +5

Palanga

-2 Helsinkis

-2

23

Geros dienos! LŽ

Tunisas +14

Atėnai

+16 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Aistis, Dovydas, Tautvaldė; rytoj: Dagmara, Gilmintė, Vaigedė.

Senoliai sakydavo: Savi kailiniai, tai sava ir šiluma.

24

2012 12 11 Lietuvos žinios

Margumynai

Muitinėje - skraidantis “nelegalas”

Didžiosios Britanijos Pietų Jorkšyro policija žino, kaip taupyti pinigus. Ji parduotuvėse pastatė natūralaus dydžio kartoninius policininkus.

DENISAS NIKITENKA

Praėjusį savaitgalį Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų poste pastebėtas neįprastas svečias - antrame administracinio pastato aukšte tarp gėlių ant palangės įsitaisęs retas, į Raudonąją knygą įrašytas šikšnosparnis. Įmigusį paslaptingąjį nakties skrajūną rado muitinės darbuotoja, laistydama gėles, o muitininkai operatyviai perdavė informaciją šikšnosparnių apsaugos entuziastui iš Vilniaus Remigijui Karpuškai.

Išgelbėtam gyvūnui neliko abejinga ir Klaipėdos autobusų parko vadovybė, ji mielai paėmė “pakeleivį” į Mažeikius. Iš šio miesto šikšnosparnis iškeliavo į Renavo dvaro sodybą, kurios rūsyje ir praleis žiemą. Ši pikantiška istorija - ne vienintelė.

Staiga atšalus orams netinkamas žiemavietes pasirinkę jauni šikšnosparniai dažnai atsiduria pačiose neįtikimiausiose vietose ir gąsdina gyventojus.

“Dabar man kasdien skambina žmonės ir praneša apie biuruose įsitaisiusius šikšnosparnius. Jau gauti septyni tokie pranešimai. Gyvūnus teko paimti ir iš viešbučio, administracinių pastatų. Reti šikšnosparniai dvispalviai plikšniai paprastai įsikuria aukštai. Žmonės jų randa penktame, šeštame, aštuntame, o Vilniuje net 22 aukšte”, - pasakojo Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos narys R.Karpuška.

Klaipėdos muitininkų svečias - taip pat retas ir unikalus (patelės turi ne du, kaip įprasta, o keturis spenelius) dvispalvis plikšnys.

“Jei žmonės žiemą randa vėsioje, sausoje ir negyvenamoje patalpoje ne-

Kalbėdamas apie “naujuosius darbuotojus” Pietų Jorkšyro policijos atstovas teigė, kad sumanymas panaudoti kartoninius policininkus kilo dėl mokslininkų tyrimų. Potencialūs vagys tolumoje pamatę uniformuotą pareigūną susimąsto, kad vykdydami nusikaltimą gali įkliūti. Tai atbaido vagišius ir jie lieka nieko nepešę.

Kartoniniai policininkai stovės Šefildo, Tauntono, Šaftono ir kituose Pietų Jorkšyro miestuose.

•

Šis šikšnosparnis, rastas Klaipėdos muitinėje, autobusu nuvežtas žiemoti į dvarą Mažeikių rajone.

Deniso Nikitenkos nuotrauka

tyčia užklydusių šikšnosparnių, nereikia trikdyti jų ramybės. Gyvūnai peržiemos ir pavasarį patys išskris.

Na, o jei šis vabzdžiaėdis įsitaiso biure, geriau jo taip pat neliesti. Praneškite apie tai man, nes neretai biurų darbuotojai, išvydę skrajūną, bijo net į patalpas įeiti”, - juokėsi R.Karpuška.

Uostamiestyje aptiktas dvispalvis plikšnys bus apgyvendintas Mažeikių rajone esančioje vaizdingoje Renavo dvaro sodyboje, kurioje buvo filmuojama juosta “Tadas Blinda.

Pradžia”. Sodybos vedėjas gamtininkas Deividas Makavičius mano, kad šikšnosparnis užklydo pas mui-

Čenstakavos Madona

tininkus arba migruodamas, arba ieškodamas saugesnio prieglobsčio. “Žmonės dažniausiai susiduria su šikšnosparniais rugsėjo-spalio mėnesiais arba gruodžio pradžioje. Rudenį šie skrajūnai ieško kur peržiemoti, visur landžioja, o gruodį, paspaudus šaltukui, ieško naujų žiemojimo vietų, jei rudenį pasirinko netinkamą. Klaipėdiškis šikšnosparnis galėjo atskristi ir iš Skandinavijos, nes daug šios rūšies gyvūnų yra Norvegijoje. Lietuvoje apie jų žiemojimo įpročius dar mažai žinome”, - kalbėjo gamtininkas.

Taigi muitinėje rastas, žurnalisto

paimtas, autobuso vairuotojo pavėžėtas ir sodybos vedėjo priglaustas nakties skrajūnas bus saugiai apgyvendintas XIX amžiaus pabaigoje statytos oficinos rūsyje kartu su dar aštuoniais likimo draugais.

“Mūsų visuomenė darosi vis sąmoningesnė ir, užuot išmetusi šikšnosparnius į gatvę, praneša apie juos. Šiltame biure paliktas gyvūnas žūtų iš bado, nes negalėtų įmigti žiemos miegu. Jis pražūtų ir lauke. Malonu, kai artėjant Kalėdoms padaroma gerų darbų, kad ir gelbėjant mažus paslaptingus šikšnosparnius”, - džiaugėsi D.Makavičius.

•

Šis vaizdo įrašas yra skirtas Pietų Korėjos sostinės rajono Gangnamo reklamai. Penkių minučių trukmės vaizdo klipe rodomas Gangnamo rajono gyvenimas, reklamuojamos jo parduotuvės, restoranai, verslo centrai. Vaizdelyje korėjiečiai kartu su už-

sieniečiais šoka pagal “Gangnam Style” muziką. Vaizdo klipe korėjiečių ir užsieniečių klausiama, kokią reikšmę Gangnamas atlieka jų kasdieniame gyvenime. Interneto svetainėje “Youtube” šis reklaminis vaizdelis jau buvo peržiūrėtas beveik 400 tūkst. kartų.

Jam pasirodžius internete kelionių agentūros pradėjo organizuoti specialias ekskursijas į Gangnamo rajoną. Šio rajono reklama pagal didžiulės šlovės pasaulyje sulaukusį PSY atlikėjo vaiz-

Čenstakavos Juodoji Madona traukia Lenkijos maldininkus.

Lenkijos pietuose esančio Čenstakavos vienuolyno, kuriame yra paveikslas, apsaugininkai greitai sulaikė 58-erių vyrą ir perdavė jį policijai.

Sulaikytasis asmuo apklausiamas, jam

Kartoniniai policininkai atsirado ne iš gero gyvenimo.

Vaizdelis apie Gangnamo rajoną Seulo turizmo tarnyba sukūrė vaizdelį pagal populiariausio pasaulyje Pietų Korėjos atlikėjo PSY dainą “Gangnam Style”.

58 metų vandalas į stebuklingu laikomą Mergelės Marijos atvaizdą - Juodąją Čenstakavos Madoną - sviedė buteliuką su juodais dažais. Tačiau apsauginis stiklas apsaugojo šį seną paveikslą nuo žalos.

Kartoniniai policininkai

tikriausiai bus atlikta psichiatrijos ekspertizė. Buteliuką į šventąjį paveikslą sviedęs vyras gali būti apkaltintas religinių jausmų įžeidimu, už kurį jam gresia iki dvejų metų kalėjimo.

Lenkijoje, kur 90 proc. gyventojų yra katalikai, daugelis gyventojų tiki, kad Juodoji Čenstakavos Madona turi ypatingų galių. Kiekvieną rugpjūtį tūkstančiai lenkų maldininkų aplanko šį vienuolyną. Maldininkų kelionės į Čenstakavos vienuolyną prasidėjo 1711 metais, kai buboninis maras išguldė daugelį Varšuvos gyventojų.

•

Atlikėjas PSY išgarsino Seulo Gangnamo rajoną. / AFP/Scanpix nuotraukos

do klipą - jau ne pirmas mėginimas pasinaudoti garsaus atlikėjo šlove, siekiant prisivilioti turistų į Pietų Korėją. Viena šios valstybės kelionių agentūra per paieškos sistemą “Google” ketina susieti savo reklamą su fraze “gangnam style”.

PSY dainos “Gangnam Style” vaizdo klipas internete pasirodė 2012 metų vasarą. Per kelis mėnesius daina tapo superhitu, o jos vaizdo klipą peržiūrėjo daugiau kaip 900 mln. interneto vartotojų.

•