2013 m. sausio 3 d. / Ketvirtadienis / Nr. 1 ( 13 426 )

Kaina

2013 m. sausio 3 d. / Ketvirtadienis / Nr. 1 (13 426)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

REPORTAŽAS

Ginkluotės gamykla išaugo marškinėlius

Baleto žvaigždė užsienio scenose

Naujieji metai potvynio spąstuose 5p.

9p.

13p.

Algirdo Latėno riešutų duona

www.lzinios.lt

Per pirmąsias komandiruotes į užsienį premjeras Algirdas Butkevičius aplankys valstybes kaimynes, taip pat vyks į Briuselį pasirinkti rutininiai maršrutai rodo, kad esminė mūsų diplomatijos linija nesikeis.

3p.

Juozas Bernotas, pernai tapęs pirmuoju Lietuvos burlentininku olimpiečiu, 2013-uosius pradėjo skambiai - Ispanijoje surengtoje naujametėje buriavimo regatoje “Regata de Ano Nuevo” iškovojo bronzą.

15p.

UŽSIENIS MINDAUGAS KLUSAS

Romo Jurgaičio nuotrauka

Kaskart bendraudamas su A.Latėnu įsitikinu, kaip jam rūpi teatro reikalai ir kaip skaudina visokios naujos direktyvos, trukdančios vadovams kurti.

Vakar garsiojo Dalios Tamulevičiūtės dešimtuko aktoriaus ir režisieriaus Algirdo Latėno metai suskambo svaria sukaktimi.

Išties, laikas lekia nevaldomais žirgais, tačiau tik atsisuk, žvilgtelėk įdėmiau ir pamatysi, kiek daug gražių darbų nuveikė talentingas menininkas.

A.Latėnas džiugino teatro žiūrovus Jasono, Treplevo, Aliošos Karamazovo, Jedigejaus, Veršinino vaidmenimis Eimunto Nekrošiaus ir D.Tamulevičiūtės spektakliuose. O vyresniojo Andriaus Šato vaidmuo Arūno Žebriūno filme “Riešutų duona” nuo 1978-ųjų žavi galbūt jau trečią kino mėgėjų kartą. A.Latėno susitikimas su aktore Elvyra Piškinaite-Liucina Kaminskaite filmavimo aikštelėje vėliau išaugo į draugystę ir santuoką. Aktorių padangę iš tikrųjų persmelkė riešutų duonos kvapas. Ir iki šiol filmą žiūrime kaip romantišką jųdviejų draugystės dokumentą.

A.Latėną galima drąsiai vadinti savo mokytojos D.Tamulevičiūtės reikalų perėmėju. Dar studijuodamas Lietuvos konservatorijoje jis ėmė dairytis į režisūrą ir vėliau sukūrė ne vieną įsimintiną spektaklį.

12p.

Ką pasauliui atneš 2013-ieji

Ar Jungtinės Valstijos smogs Iranui? Ar Marse bus atrasta gyvybė? Ar pagaliau baigsis žiauri tarpusavio kova Sirijoje? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų pabandė atsakyti solidus britų dienraštis “The Financial Times”, prognozuodamas 2013 metų įvykius. Kad šio leidinio prognozėmis verta tikėti, parodė 2012-ieji, nes prieš metus jis išpranašavo, kad Barackas Obama bus perrinktas antrai kadencijai, o euras nežlugs. Didelių sukrėtimų dienraštis šiais metais nežada, be to, skelbia gana optimistines prognozes - JAV Iranui nesmogs, ekonomikoje atsiranda prošvaisčių, o Japonija su Kinija dėl salų nekariaus.

8p.

Net ketvirtadalis Seimo turi verslo interesų

Orai

Daugiau kaip trys dešimtys tautos išrinktųjų žengė į Seimą nešini šalies ir užsienio kompanijų akcijomis ar kitais vertybiniais popieriais.

ŠIANDIEN

Daugiausia tokių verslininkų tarp valdančiųjų Darbo (DP) ir So-

cialdemokratų (LSDP) partijų. Paaiškėjo, kad verslo interesų turi per trisdešimt dabartinių parlamentarų. Beveik pusė jų priklauso Seimo DP frakcijai.

Devyni yra LSDP frakcijos atstovai, keturis turi partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcija, tris - Tėvy-

nės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, du - Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija. Nė vieno verslininko nėra Liberalų sąjūdžio, politinės partijos “Drąsos kelias” frakcijose ir Mišrioje Seimo narių grupėje.

3p.

Daugelyje rajonų debesuota su pragiedruliais, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 1-5 laipsniai šilumos.

19 p.

2

2013 01 03 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Veidas pasikeitęs, vertybės išlikusios RAMŪNAS TERLECKAS

“Lietuvos žinios” naujus metus pradeda šiek tiek pasikeitusios. Pokyčius inicijavote Jūs, gerbiami skaitytojai, pageidavę aiškesnės dienraščio struktūros ir įvairesnių temų. Redakcija dėkinga už Jūsų aktyvumą apklausose. Siūlymų ir pageidavimų buvo daug, tačiau pagrindinė ašis išliko nepakitusi - ilgiausią istoriją turintis Lietuvos dienraštis (leidžiamas nuo 1909 m.) privalo laikytis prieš šimtmetį deklaruotų vertybių. Iš esmės tikrosios vertybės nepakito nuo antikos laikų - ir šiandien gerbiame žmogų už gerus darbus, o vagis ir žudikus smerkiame. Ir šiandien yra svarbiausia mylėti, būti mylimiems, mylėti Dievą, savo artimą ir šeimą,

kurti tokią Valstybę, kuria galėtume didžiuotis kiekvienas.

Be abejo, moderniosios technologijos keičia mūsų įpročius, todėl ir žiniasklaida turi keisti savo formą: dalis “greito vartojimo” turinio keliauja į internetą, o įvykių ir procesų analizę skaitytojams pateikia dienraštis. Šiuo keliu eina ir “Lietuvos žinios”, skelbiančios naujienas interneto portale lzinios.lt, o jų analizę pateikiančios laikraštyje.

Žiniasklaida, ypač spausdinamoji, yra labiausiai nuo pasaulinės krizės ir nuo “naktinės” mokesčių reformos nukentėjęs Lietuvos ūkio sektorius. Labai gaila, kad mokesčių reformos “tėvas” Algirdas Šemeta, kaip ir dauguma tos Vyriausybės narių, matė detales, o visumai suvokti pristigo išsilavinimo ar intelekto.

Reklamos rinkos susitraukimas ir tuo pat metu pakelti mokesčiai skaudžiai smogė tiek leidėjams, tiek pro-

Manau, iki šiol nesuvokta, kad silpna, neobjektyvi, bet kokiai įtakai pasiduodanti žiniasklaida valstybei yra pavojingesnis reiškinys nei biudžeto deficitas ar didėjanti skola.

Ne kartą esu sakęs, ir savo nuomonės nekeičiu: kol kas spausdinto žodžio paklausa neišnyko, kad ir kaip ją stengėsi sumažinti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kad ir kaip kasdien stiprėja interneto galia.

diuseriams. Europos Sąjungos projektų viešinimui skirti pinigai sukosi valdininkų rankose, o daugelis ministerijų tik ir žiūrėjo, kaip sumaniau ir naudingiau juos “padalyti” sau.

Manau, iki šiol nesuvokta, kad silpna, neobjektyvi, bet kokiai įtakai

pasiduodanti žiniasklaida valstybei yra pavojingesnis reiškinys nei biudžeto deficitas ar didėjanti skola.

Be stiprios žiniasklaidos nebus ir stiprios valstybės. Neteisinga būtų nepastebėti, kad vartotojų visuomenės stereotipai veržiasi į mūsų gyvenimą, kad skubėdami vis dažniau tik fotografuojame aplinką ir iš nedidelių gabalėlių lipdome trumpalaikę mozaiką, vis mažiau gilinamės į procesų esmę.

Dalis žiniasklaidos irgi suka greitojo vartojimo keliu - internetas ir televizijos vaikosi reitingų, nes jie gali pritraukti reklamos pinigų. Tuo metu “Lietuvos žinios” sako, kad būtina suvokti procesus, kad visuomenės varomoji jėga yra kasdieniai nematomi herojai - visi kuriantys žmonės: mokslininkai, verslininkai, gydytojai, menininkai, kunigai, mokytojai, kaip ir darbštūs gatvių šlavėjai. Ar jiems atsiranda vietos ir pagarbos televizijose, laikraščiuose, radijo stotyse, interneto portaluose?

Palyginti su pavasariu, kaip skelbia

Eurobarometro gruodžio tyrimas, Lietuvoje 6 procentiniais punktais iki 43 proc. - padaugėjo žmonių, manančių, kad jų gyvenimas per artimiausius 12 mėnesių pagerės.

“Lietuvos žinios” prisideda prie būrio optimistų, nes būti tokiems leidžia skaitytojai, - prenumeratos duomenys rodo, kad dienraštis laikosi ant trijų banginių. Du jų lengva apibrėžti - tai pasiturintys ūkininkai ir valstybės tarnautojai. Trečią banginį būtų galima apibūdinti kaip valstybės ateitimi ir gerove besirūpinančių piliečių būrį. Jame randa vietos verslininkai, mokslininkai, menininkai, mokytojai, aktyvūs pensininkai - visi, kuriems rūpi, kokioje visuomenėje gimsime, augsime ir sensime.

“Lietuvos žinių” redakcija, linkėdama prasmingų Naujųjų metų, tikisi savo rašiniais laikraštyje ir interneto portale lzinios.lt prisidėti prie demokratiškos ir klestinčios valstybės raidos bei būti naudinga savo skaitytojams.

skiriama pakankamai dėmesio žmonių sveikatinimui, ligų profilaktikai ir prevencijai.

- Sveikatos priežiūros sistema iki šiol netenkino žmonių poreikių. Tai akivaizdžiai rodo ir itin menkas pasitikėjimas šia sistema. Daug priekaištauta ir dėl to, kad viena ar kita paslauga žmonėms neprieinama pas medicinos specialistus ar konsultantus reikia ilgai laukti eilėse.

mondui Šukiui, jis pasipiktino ir teigė, esą taip pažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau aš manau, kad taip stengiamasi žmogų apsaugoti nuo galimos ligos. Juk didžiausia problema, kad dažnai diagnozuojame vėlyvą ligos stadiją, kai nieko nebegalime padaryti ir todėl netenkame darbingų žmonių. Ligų prevencija neišnaudota didžiulė niša, kurioje pasigendama sutelkto darbo.

•

Seimo tribūna

Sveikai gyventi - malonumas 5 klausimai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei “darbietei” Dangutei Mikutienei:

Lietuvos žinios

- Seimas 2013-uosius pavadino Sveikatingumo metais. Kokią žinią šįmet numatoma skelbti visuomenei?

- Pagrindinė žinia, kad kiekvienas turime galvoti apie savo sveikatą. Svarbu suvokti, kad sveikata pirmiausia kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, ir ne gydytojas, o kiekvienas asmuo individualiai už ją atsakingas. Sveikatą reikia stiprinti patiems ir stengtis kuo ilgiau išlikti sveikiems. Pirmiausia kiekvienas privalome būti motyvuotas, suvokti, kad sveikas gyvenimo būdas yra didžiausias malonumas, ir siekti taip gyventi. Juk nei gydytojai, nei valstybinės institucijos ar politikai negali visko padaryti.

- Kokiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti visuotinę sveikos gyvensenos programą?

- Nevyriausybinis sektorius nemažai prisidėjo siūlydamas pagerinti infrastruktūrą savo bendruomenėse, savivaldybėse. Numatyta plėsti sveikatingumo takus, norime, kad atsivertų daugiau sporto salių vaikams. Sveikatinimą reikia skatinti nuo mažumės, tuo reikia susirūpinti jau darželiuose, mokyklose, todėl fizinio lavinimo pamokų turinys ir aplinka vaikams turi būti palankūs. Negali atsitikti tokių dalykų, kad vaikai ateitų sportuoti į šaltą salę, kurioje nėra persirengimo kambarių, tvarkingų dušų.

“Tarp šeimos gydytojo ir visuomenės sveikatos biurų nėra bendradarbiavimo grandies, trūksta grįžtamojo ryšio.”

D.Mikutienės teigimu, sveikatinimas įprastu gyvenimo būdu turėtų būti ne tik 2013-aisiais. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Svarbu, kad pačios bendruomenės, matydamos poreikį konkrečiame regione, teiktų savo siūlymus.

- Ar tam pakankamai skirta lėšų?

Suprantame, kad vien deklaracijų jau nebeužtenka, tad finansinis aspektas ypač svarbus. Dėl finansavimo, spėju, bus problemų. Vilčių teikia tik sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, kuris deklaruoja pasiryžimą iš esmės

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

keisti požiūrį į sveikatą. Jeigu iš tiesų jis dės visas pastangas, kad Sveikatingumo metai nebūtų vien tik “popieriniai”.

Sveikatinimas įprastu gyvenimo būdu turėtų būti ne tik 2013-aisiais, bet ir kiekvienais metais. Siekiame, kad ateityje nebeprireiktų atskiro raginimo gyventi sveikai.

- Jūsų teigimu, iki šiol mūsų sveikatos apsaugos politikoje nebuvo

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Kita vertus, ir, pavyzdžiui, šeimos gydytojai turėtų stengtis ne kuo daugiau vaistų išrašyti ar priimti pacientų, bet dirbti prevencinį darbą, dėti pastangas, kad žmonės kuo ilgiau išliktų sveiki. Tačiau iki šiol šviečiamoji veikla maksimaliai darbu apkrautiems šeimos gydytojams buvo sunkiai pakeliama. Tarp šeimos gydytojo ir visuomenės sveikatos biurų nėra bendradarbiavimo grandies, trūksta grįžtamojo ryšio.

Tai ir yra pagrindinė problema, kurią nedelsiant reikia sutvarkyti.

Ligų prevencijai turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio. Juk kai kuriose užsienio šalyse, tarkim, jeigu moteris neatvyksta pasitikrinti dėl krūties vėžio, jos darbdaviui pranešama, kad ji - socialiai neatsakinga.

Kai apie tai pasakiau ankstesniam sveikatos apsaugos ministrui Rai-

- Vis dėlto apie sveikatinimą kalbama jau ne pirmus metus, ar nesibaiminate, kad ši iniciatyva taip ir liks tik popieriuje?

- Tam, kad Sveikatingumo metai netaptų “popieriniai”, turime sutelkti politikų, specialistų, bendruomenių ir kiekvieno asmens pastangas. Su žmonėmis, bendruomenėmis susitikdami savo apygardose Seimo nariai turi skleisti šią žinią. Mes, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, rengsime tarpinius svarstymus ir analizuosime, kaip pasiteisina šios programos įgyvendinimo priemonės, žiūrėsime, ar tinkamai dirbama savivaldybėse, kaip įsisavinamos lėšos. Neabejokite, laikysime ranką “ant pulso”, stengsimės visomis savo išgalėmis!

•

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 03 Lietuvos žinios

3

Dienos temos

A.Butkevičiaus vizitai - tradicinėmis kryptimis bus nedidelės, kol kas neplanuojama vykti su verslininkais. Pavyzdžiui, per komandiruotę į Latviją A.Butkevičių lydės energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir ministro pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Audrius Brūzga.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Per pirmąsias komandiruotes į užsienį premjeras Algirdas Butkevičius aplankys gretimas valstybes, taip pat vyks į Briuselį.

Pasirinkti rutininiai maršrutai rodo, kad esminė mūsų diplomatijos linija nesikeis.

Svarbiausia - turinys

Šį mėnesį A.Butkevičiaus dienotvarkė bus įtempta. Nuo paskyrimo į pareigas kelis Lietuvos miestus aplankęs Vyriausybės vadovas kels sparnus į užsienį. Po savaitės jis vyks pirmojo oficialaus vizito į Latviją.

Vėliau premjeras laukiamas Estijoje, sausio pabaigoje - Lenkijoje ir Europos Sąjungos (ES) sostine vadinamame Briuselyje.

Neatsitiktinės komandiruotės Pasak A.Butkevičiaus, pirmiesiems užsienio vizitams pasirinktos šalys kaimynės, su kuriomis Lietuva turi bendrų strateginių projektų. “Šie vizitai skirti daugiau susipažinti, tačiau, be abejonės, bus aptarti ir reikšmingiausi bendri projektai”, LŽ sakė premjeras.

Rygoje A.Butkevičius susitiks su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu ir ministru pirmininku Valdžiu Dombrovskiu. Vizito Estijoje detalės dar derinamos, tačiau planuojama, kad Taline premjeras aptars reikalus su kolega Andrusu Ansipu.

Lenkijoje ruošiamas A.Butkevičiaus

Kelis Lietuvos miestus jau aplankęs A.Butkevičius kels sparnus į užsienį.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

susitikimas su šios šalies prezidentu Bronislawu Komorowskiu ir Vyriausybės vadovu Donaldu Tusku.

Anksčiau skelbta, kad vasario pabaigoje planuojamas A.Butkevičiaus vizitas į Azerbaidžaną.

Nedidelė palyda Paskutinėmis sausio mėnesio dienomis A.Butkevičius viešės Briuselyje, kur bendraus su Europos Parlamento primininku Martinu Schulzu ir Europos Komisijos vadovu Jose

Manueliu Barroso. Lietuva šių metų antrąjį pusmetį pirmininkaus ES Tarybai. Todėl, premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės teigimu, būtina kiek įmanoma greičiau susitikti su aukštais ES pareigūnais ir aptarti su pirmininkavimu susijusius klausimus. Planuojama, kad sausio pabaigoje Briuselyje lankysis ir su ten veikiančių institucijų vadovais susipažins visas ministrų kabinetas.

E.Butkutė-Lazdauskienė pažymi, kad vizitų metu premjero delegacijos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Audroniaus Ažubalio nuomone, premjero pasirinktos pirmųjų vizitų kryptys yra tradicinės.

Tačiau svarbiausia, koks bus jo susitikimų su užsienio valstybių vadovais turinys. “Įdėmiai seksiu ir žiūrėsiu”, - žadėjo buvęs užsienio reikalų ministras.

Nesvarbu, vizitas pirmas ar antras, pasak A.Ažubalio, turi būti keliami ir aptariami svarbūs dvišaliai ir regioniniai klausimai. Jo teigimu, A.Butkevičius turėtų tęsti ankstesnės Vyriausybės pradėtus pokalbius. “Yra regionui svarbūs klausimai, pavyzdžiui, bendri energetiniai projektai. Jie negali būti atidėti antram ar trečiam susitikimui.

Problemos laukti negali”, - pažymėjo A.Ažubalis.

Simboliniai susitikimai Politologo Tomo Janeliūno nuomone, pirmosios premjero vizitų kryptys yra logiškos. Anot jo, šalys kaimynės visada pirmiausia aplankomos. Su šiomis valstybėmis mus sieja bendri strateginiai projektai, su jomis deriname pozicijas ES mastu.

Komandiruotės į Briuselį - dėl narystės ES neišvengiama kryptis.

Kalbėdamas apie Lenkiją T.Janeliūnas pabrėžia, kad aukšto rango vizitas į šią valstybę yra seniai pribrendęs. “Ne paslaptis, kad ankstesnė valdžia buvo šiek tiek apsipykusi su aukščiausiais Lenkijos valdžios pareigūnais. Reikia nepraleisti progos sušildyti dvišalius santykius”, įsitikinęs jis.

T.Janeliūno teigimu, pirmieji A.Butkevičiaus vizitai greičiausiai bus prisistatomojo pobūdžio, reikšmingi klausimai tikriausiai nebus gvildenami. “Aišku, Latvijoje ir Estijoje gali būti keliami klausimai dėl naujos

Svarbiausia, koks bus premjero susitikimų su užsienio valstybių vadovais turinys. atominės elektrinės statybų projekto likimo. Būtų įdomu išgirsti, ar A.Butkevičius turi tam tikrus atsakymus, vežasi kokių nors žinių mūsų kaimynams. Visi kiti dalykai, kaip įsivaizduoju, bus daugiau ar mažiau simboliniai”, - svarstė ekspertas.

T.Janeliūnas nemano, kad su nauja Vyriausybe bus esminių pokyčių mūsų šalies užsienio politikoje. Esą gali būti tam tikras politinis pasirinkimas, kam skirti daugiau ar mažiau dėmesio, bet susiformavusių diplomatijos linijų jie nekeis, naujovių niekas nepasiūlys ir bus tęsiama daugelis pradėtų darbų.

•

Verslo interesų turi net ketvirtadalis Seimo narių TADAS VALANČIUS

Daugiau kaip trys dešimtys tautos išrinktųjų į Seimą žengė nešini šalies ir užsienio kompanijų akcijomis ar kitais vertybiniais popieriais.

Daugiausia tokių verslininkų valdančiųjų Darbo (DP) ir Socialdemokratų (LSDP) partijų gretose.

Savo sąsajas su verslo kompanijomis dabar jau išrinkti parlamentarai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) deklaravo dar kaip kandidatai. Paaiškėjo, kad verslo interesų turi per trisdešimt dabartinių parlamentarų. Beveik pusė jų priklauso Seimo DP frakcijai. Devyni yra LSDP frakcijos atstovai, keturis savo gretose turi partijos “Tvarka ir teisingumas” (TT) frakcija, tris Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, du - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariai. Nė vieno verslininko nėra Liberalų sąjūdžio, politinės partijos “Drąsos kelias” frakcijoje ir Mišrioje Seimo narių grupėje.

Turėti verslo kompanijų ir organizacijų akcijų politikams įstatymai nedraudžia. Vis dėlto prieš keletą metų kilus buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio interesų konfliktui dėl jo interesų versle, svarstyta steigti vadinamuosius akluosius fondus arba kitaip spręsti panašias problemas. Tačiau ministrui atsistatydinus šių sprendimų paieškos sustojo.

Buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Rytis Juozapavičius įsitikinęs, kad tai klaida, ir šią problemą spręsti būtina.

Būrys verslininkų Bene glaudžiausiais saitais su verslu yra susijęs DP frakcijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Interesų deklaracijoje nurodoma, kad jam priklauso bendrovės “Edvervita”, o drauge su sutuoktine jis turi ir koncerno “Vikonda” bei įmonės “Krekenavos pašarai” akcijų. Negana to, politiko sutuoktinei priklauso kompanijų Krekenavos agrofirmos, agrofirmos “Josvainiai”, “Vikedos”, Kėdainių konservų fabriko, “Vikstatos”, “Krekenavos” vertybiniai popieriai.

Net septynių bendrovių akcijomis gali disponuoti DP frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas. Jo žinioje kompanijų “City Service”, bankrutavusio banko “Snoras”, Šiaulių banko, Ūkio banko, “Lietuvos energijos”, bendrove “Lesto” virtusių Rytų skirstomųjų tinklų ir “Teo” akcijos.

Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis nurodė turintis įmonių “Lietuvos rytas”, “Vilniaus koti”, “Euroinvest LT” ir “Spila” vertybi-

Vaickienė deklaravo įmonės “Vijomeda”, o Kęstutis Bartkevičius - “Mažeikių Varduvos” akcijas.

LLRA frakcijoje sąsajas su verslo kompanijomis nurodė Vanda Kravčionok ir Michailas Mackevičius. Šiam priklauso “Magazin Wilenski” ir “Rejspa” akcijos, jo kolegė frakcijoje taip pat deklaravo esanti bendrovės “Rejspa” akcininkė.

Sąlyga supainioti interesus

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

nio interesai siejami su UAB Patrimkalnis, Petro Čimbaro - su “Trijade”, Loretos Graužinienės - su L.Graužinienės individualia įmone, Petro Narkevičiaus - su bendrove “Ignalinos statyba”.

“Manau, kad dalis politikų galbūt siekia galios postų, kad galėtų pagerinti sąlygas savo verslui”, - svarstė R.Juozapavičius. nių popierių. Kęstutis Daukšys yra bendrovių “Balticum grupė”, “Achimenė”, “Kilimai” ir “Vilniaus pergalė” akcininkas. Keturiose verslo įmonėse interesų turi ir Vilija Filipovičienė, kuriai priklauso kompanijų “Ruvėja”, “Aškinė”, “Ateik” ir “Aukšta” akcijos.

Raimundas Markauskas deklaravo esantis “Lietuvos dujų”, “Invaldos” ir DNB banko akcininkas. Jonas Kondrotas nurodė sąsajas su įmone “Kėdainių grūdai” ir Kėdainių krašto kredito unija. Gedimino Jakavo-

Susiję su užsienio bendrovėmis Gausiausios Seime LSDP frakcijos gretose didžiausio verslininko titulą galima skirti milijonieriui Broniui Bradauskui, kuriam priklauso bendrovių “Lamantinas”, “Aviaekspresas”, “Bartžuvė”, “Donetas” ir “Lamantino tarpininkai” akcijos. Darius Petrošius nurodė savo sąsajas su kompanijomis “Rimtijos prekybos centras” ir “Eglonta”, Rimantas Sinkevičius - su AB “Achema” ir UAB “Lidma”. Mindaugas Bastys, VRK duomenimis, yra bendrovės “Agroli-

na” akcininkas, Arvydas Mockus “Arvirdos”, Andrius Palionis - Naftos atliekų perdirbimo centro, Domas Petrulis - “Selretos”, Artūras Skardžius - TEO LT. Edmundas Jonyla nurodė ryšius su Raseinių kredito unija.

Tuo metu iš antros pagal dydį TS-LKD frakcijos vertybinius verslo subjektų popierius nurodė turintys trys parlamentarai. D.Kreivys deklaravo bendrovės “Cactus”, o Stasys Šedbaras - įmonės “Justitia” akcijas. Kęstutis Masiulis nurodo, kad yra užsienio bendrovių “XXI century investments” ir “Bank of Georgia” akcininkas.

Tų pačių įmonių akcininkai Keturis verslo bendrovių akcininkus savo gretose turinčioje TT frakcijoje daugiausia - tris bendroves - savo žinioje turi Remigijus Žemaitaitis.

Jis deklaravo esantis įmonių “Dervira”, “Dervira ir partneriai” ir “Statyk pats” akcininkas. Jo kolegai Kęstui Komskiui priklauso bendrovių “Riklaiva” ir “Rembuta” akcijos. Jolita

Pasak buvusio VTEK nario Ryčio Juozapavičiaus, nors verslo bendrovių akcijų turėjimas nėra nei teigiamas, nei neigiamas veiksnys, vis dėlto svarbus postas ir turtinių interesų turėjimas yra paprasčiausia sąlyga atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui. “Tačiau jei Seimo nariai, turintys konkrečių įmonių akcijų, kuria ar taiso teisės aktus, kuriais paliečiamas jų verslas, jie patenka į paprasčiausią interesų konflikto situaciją. Arba jei žmogus žino, kad jis taiso įstatymus savo verslo naudai, tai paprasčiausiai galima pavadinti korupcija”, - įsitikinęs jis.

Buvęs komisijos, nusprendusios, kad tuometinis ūkio ministras D.Kreivys supainiojo interesus, narys primena, kad steigti akluosius fondus ar imtis kitų priemonių, kurios padėtų politikams patogiau valdyti galimus interesų konfliktus, yra beveik dešimtmetį siekianti idėja, tačiau jos įgyvendinimo mechanizmo paieškos pastaruoju metu sustojo. “Ką ir kalbėti, kai net politinių partijų lyderiai yra stambūs verslo savininkai. Pavyzdžiui, V.Uspaskichas dėl to net pabrėžia savo konkurencinį pranašumą prieš kitus politikus. Netgi manau, kad dalis politikų, tiek savivaldos, tiek Seimo lygmeniu, siekia galios postų, kad galėtų pagerinti sąlygas savo verslui”, svarstė R.Juozapavičius.

•

4

2013 01 03 Lietuvos žinios

Dienos temos

Ilgapirštis renkasi socdemus ro buto sužinojęs iš viešbučio administratorių. Pasak jo, ne vienus metus Seimo viešbutį saugo viešosios policijos rinktinė “Vytis”. Kaip vagilius pateko į pastatą, negalėjo pasakyti ir Seimo kanceliarijos Pastatų administravimo skyriaus vyresnioji administratorė Nijolė Šušliakova.

“Niekas svetimas į viešbutį tikrai negalėjo įeiti. Čia yra kodinė spyna, visą parą budi budėtojai, kameros ir prie durų, ir kieme. Nebent atėjo kartu su kompanija, kuri šventė Naujuosius”, - svarstė administratorė. Be to, pasak jos, tame pačiame aukšte gyvena ir Seimo pirmininkas, todėl ten įrengta vaizdo kamera. Ji užfiksuoja kiekvieną, kuris pakyla liftu arba užlipa laiptais. “Apsauga iš karto būtų pamačiusi, jei kas nors būtų krapštęsis ar stoviniavęs prie Seimo nario buto. Bet tąnakt ji nieko nepastebėjo”, - tikino N.Šušliakova. Ji mano, kad visą tiesą atskleis vaizdo kamerų įrašai.

Sulaikė prekybos centre J.Sabatauskas prisipažino išeidamas iš buto neįjungęs signalizacijos.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka RAIMONDA RAMELIENĖ

Naujieji metai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkui socialdemokratui Juliui Sabatauskui prasidėjo itin nemaloniai. Kol Naujųjų metų naktį politikas su sutuoktine klausėsi šventinio koncerto ir lankė draugus, vagis apšvarino jo butą Seimo viešbutyje.

Parlamentaro butą viešbučio ketvirtame aukšte apšvarino tas pats ilgapirštis, kuris prieš trejus metus buvo apvogęs kitą socialdemokratą, buvusį vyriausiąjį etikos sargą, dabar Aplinkos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną. Kokiu būdu įsibrovėlis pateko į sostinės centre esantį pastatą, saugomą tiek vaizdo kamerų, tiek saugos tarnybos, vakar buvo mįslė ir Seimo kanceliarijai. Juolab kad J.Sabatauskas su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu gyvena vienoje laiptinėje, kurioje apsaugos režimas yra dar griežtesnis. Konkretų atsakymą, kaip vagis

prasmuko į viešbutį, viliamasi rasti peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus.

Pats kaltas “Šlykščiai jaučiuosi”, - paklaustas apie vagystę LŽ vakar prisipažino Seimo TTK vadovas. Kartu jis tikino, kad dėl šio incidento kaltas pats, nes išeidamas neįjungė bute esančios signalizacijos. J.Sabatauskas teigė pasigedęs nedidelių, bet vertingų daiktų, kainuojančių kelis šimtus ir daugiau litų. Pasak parlamentaro, matyti, kad vagis darbavosi neskubėdamas, per daug neversdamas daiktų. “Jei grįžę nebūtume radę atrakintų durų, iš karto gal net nebūtume pastebėję, kas nutiko”, - pasakojo J.Sabatauskas. Tačiau jis tikino neketinantis rengti specialaus TTK posėdžio kriminogeninei situacijai aptarti. “Svarstysime automatiškai, kai bus generalinio prokuroro ataskaita, nes ten pateikiama informacija apie visą padėtį”, - teigė jis.

Peržiūrės įrašus Seimo kancleris Jonas Milerius LŽ pasakojo apie vagystę iš parlamenta-

Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, “atlikę įvairius operatyvinius veiksmus”, per surengtą specialiąją operaciją “Akropolio” prekybos centre pareigūnai su įkalčiais vakar sulaikė vilnietį Valerijų Capuką. Įtariamasis ketino realizuoti dalį iš Seimo nario buto pagrobto turto. 1980-aisiais gimęs pilietis už vagystę iš A.Salamakino buto buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Ją atlikęs iš pataisos namų jis buvo paleistas pernai kovo mėnesį.

J.Sabatauskas teigė pasigedęs nedidelių, bet vertingų daiktų.

Teismas nustatė, kad V.Capukas 2010-ųjų pavasarį A.Salamakiną apšvarino net du kartus. Jis pavogė įvairių papuošalų, žvejybos rites, du mobiliuosius telefonus, penkis brangaus viskio ir degtinės butelius, Seimo kanceliarijai priklausantį kompiuterį ir t. t. - iš viso jo grobis buvo įvertintas daugiau kaip 4 tūkst. litų. Į Seimo viešbutį tąkart ilgapirštis praspruko nepastebėtas budėtojų, jo neužfiksavo ir saugos kameros, nes jų paprasčiausiai nebuvo.

•

Naujovės valdininkams nė motais

Jau siūloma daugiafunkces korteles naudoti ir moksleiviams lipant į geltonuosius autobusiukus. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka KRISTINA KUČINSKAITĖ

Milijonus litų moksleiviams iki mokyklų pavėžėti kasmet išleidžiančios merijos nemato galimybių bent dalį lėšų sutaupyti.

Tačiau virtualias mokėjimų sistemas kuriantys specialistai teigia, kad valdininkai paprasčiausiai nesidomi technologijos naujovėmis, nes galbūt nelinkę skaičiuoti pinigų. Esą jau būtų galima plačiau naudoti kai kuriose mokyklose įdiegtas daugiafunkces mokėjimų sistemas - pagal elektroninio bilieto pavyzdį pagamintas magnetines korteles pritaikyti ir geltoniesiems autobusiukams, skirtiems vaikams iki mokyklos pavėžėti.

Mokama už kilometrus Ne miestuose esančios savivaldybės privalo pasirūpinti vaikais, kurių namai nutolę nuo mokyklų daugiau kaip tris kilometrus. Jų pavedimu turima arba atvežti moksleivius iki ugdymo įstaigų geltonaisiais autobusiukais, arba padengti nuolatinių viešojo transporto bilietų išlaidas. Vietovių, kuriose gyvena po 3-4 tūkst. moksleivių, savivaldos institucijos kasmet moksleiviams atvežti iki mokyklų ir parvežti juos namo išleidžia po 2-2,5 mln. litų. Įprasta, jog geltonuosius autobusiukus valdančioms bendrovėms mokama ne už vežamų klientų skaičių, bet už nuvažiuotus kilometrus.

Kilometro kainą nustato pačios savivaldybės. Kauno rajono savivaldybės Keleivinio kelių transporto organizavimo ir kontrolės komisijos narė Skaidra Katilienė LŽ vakar nesiryžo paaiškinti, kaip apskaičiuojama paslaugos vertė. Esą formulė, pagal kurią mokama vežėjams, yra

gana sudėtinga, tačiau valdininkė pabrėžė, kad į ją įtraukiamas ir paslauga besinaudojančių vaikų skaičius.

“Vaikai vežiojami ne tik iki mokyklos ir atgal. Geltonieji autobusiukai juos veža ir į būrelius, treniruotes, varžybas. Vežimo paslaugų neretai prisireikia ir savaitgaliais”, - tvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė. Todėl, pasak jos, vežėjams pervedamų pinigų suma kas mėnesį skiriasi.

I.Marcinkevičienės teigimu, būtent tokia apmokėjimo sistema, atsiradus geltoniesiems autobusiukams, patvirtinta kaip geriausia Lietuvoje.

Yra būdų sutaupyti Tačiau su tuo nesutinka UAB “E-verslo klasteris” vadovas dr. Albinas Bačiliūnas. Jis įsitikinęs, kad savivaldybės galėtų sutaupyti apie 20 proc. šių lėšų, jei jos naudotųsi daugiafunkce mokėjimų sistema “Tapsis”. Esą vežėjai gautų atlygį tik už tikslų vežtų vaikų skaičių. “Įlipęs į autobusiuką vaikas prie skaitytuvo pridėtų turimą magnetinę kortelę, fiksuojančią, kad moksleivis tikrai važiavo, - sakė dr. A.Bačiliūnas. - Jeigu vaiką iki mokyklos kurią nors dieną nuvežė kas nors kitas, savivaldybei už tai mokėti nebereikėtų”, - sakė pašnekovas. Dr. A.Bačiliūno teigimu, “Tapsio” duomenų nesuklastosi, o ataskaitas galima gauti ne tik dienos, bet ir minučių tikslumu.

Pašnekovas pastebėjo, kai kurios mokyklos jau turi tokias magnetines korteles ir moksleiviai jomis naudojasi įeidami į mokyklą, mokėdami už maistą valgykloje, kopijavimo paslaugas ir kita. Dabar vaikai jomis galėtų naudotis ir kaip elektroniniu transporto bilietu.

Mokyklos projekto dalyvės už visas šias paslaugas nemoka, nes projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

•

Nakvynės namai sausakimši, bet blaivūs DAIVA BARONIENĖ

Panevėžio nakvynės namų gyventojai vakar LŽ guodėsi esantys išsekinti per Naujuosius ten galiojusio “sauso įstatymo”.

Socialinės paramos centru vadinami Panevėžio nakvynės namai Naujuosius metus sutiko kaip niekad pilni. Iki šiol buvo įprasta, kad pastogę juose gauna apie pusšimtis lankytojų, bet šįmet per šventes jų būta net 80. Įstaigos darbuotojai vakar džiaugėsi ramiai praėjusiomis didžiosiomis metų šventėmis, tik gyventojai teigė labai laukiantys pašalpų, kurias gavę esą pajus tikrą šventės alsavimą.

Naujieji - su puodeliu arbatos rankoje Nakvynės namų socialinė darbuotoja Loreta Varnienė LŽ sakė atkreipusi dėmesį, kad pastogės šiuose namuose ieškančiųjų amžius sparčiai jaunėja.

Anot jos, anksčiau būdavo įprasta, kad

ten prisiglausti norėdavę šeštą dešimtį baigiantys vyrai, o dabar labai dažnai sulaukiama vos perkopusiųjų trisdešimtmetį. Šiuo metu iš 80 šių namų gyventojų (20 jų priimti gyventi laikinai) tik septynios - moterys. Kone visi šie žmonės gyvenę arba tebegyvenantys audringą gyvenimą, sergantys priklausomybės ligomis. Tarp jų yra bene vienintelis didžiulę užuojautą darbuotojams keliantis vyras, kuris prarado namus vedęs jauną žmoną ir visą savo turtą užrašęs uošvės vardu. Nesugebėjęs patenkinti žmonos poreikių ir neįtikęs jos motinai, vyriškis iš savo paties namų buvo išvarytas.

Už galimybę gyventi Panevėžio nakvynės namuose mokama po 60 litų per mėnesį. Čia žmonės patys gali virti valgį, skalbti, naudotis siuvimo mašina, maudytis dušuose, kas dvi savaites gauti švarią patalynę. Maistu pasirūpinti jie turi patys. L.Varnienė teigė, kad sunkiausia kovoti su šių namų gyventojų priklausomybės ligomis, mat jos daugelį nakvynės namų klientų būna visiškai užvaldžiusios. Socialinė darbuotoja pa-

sidžiaugė, kad pašalpos šiems žmonėms mokamos pirmoje mėnesio pusėje, todėl kone visi Naujuosius sutiko tuščiomis kišenėmis - tyliai ir ramiai. L.Varnienės žodžius LŽ patvirtino Vidu prisistatęs vyriškis. Jis prisipažino, kad šie namai jį beveik pavertė blaivininku, mat ir Naujuosius metus jis sutiko vien su puodeliu arbatos.

Pasigenda svaigių pramogų Jaunyvas nakvynės namų gyventojas Arūnas teigė, kad jo darbo stažas baigėsi 1998-aisiais užsidarius Panevėžio “Ekrano” gamyklai, ir nuo to laiko jis - pašalpininkas. Vyriškis guodėsi, kad gaunamų 350 litų maistui lyg ir pakaktų, bet jų labai trūksta pramogoms. Paklausus, kokios pramogos jį vilioja, vyriškis porą kartų spragtelėjo sau į kaklą.

Jam nuoširdžiai pritarė kambario draugas Rolandas. Tik Jonas Šimas, papasakojęs, kad jis anksčiau buvo garsus sportininkas, kariuomenės savanoris ir šiaip moterų širdžių ėdikas (prisipažino turėjęs tris oficialias žmonas), pasidžiaugė, jog jam prieš Naujuosius pavyko su-

Panevėžio nakvynės namų gyventojai Jonas Šimas (kairėje) ir pavardės nenorėjęs sakyti Vidas prisipažino Naujuosius metus sutikę gerdami vien arbatą. / Daivos Baronienės nuotrauka sirasti draugę, kurios namuose juodu kartu kėlė šampano taures.

Apie Naujametį šampaną prisipažino galėjusios tik pasvajoti šių namų gyventojos Gražina Krikščiūnaitė ir savo pavardės nenorėjusi pasakyti Gytė.

Buvusi plaukikė, dabar sveikatos sto-

kojanti 60-metė Gražina neslėpė netrukus keliausianti į senelių namus.

Moteris teigė jokių gyvenimo prošvaisčių nebematanti. Gerokai optimistiškiau nusiteikusi buvo 47-erių Gytė. Ši nakvynės namų gyventoja tvirtino 2013-aisiais laukianti sėkmės.

•

2013 01 03 Lietuvos žinios

Reportažas

5

Naujieji metai potvynio spąstuose Keliasdešimties Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybėse esančių sodybų gyventojams naujieji Juodosios vandens gyvatės metai tiesiogine žodžio prasme prasidėjo vandens apsuptyje. čiau dabar svečių nesulauksiu, nes vienintelis kelias mus aplankyti vandeniu”, - sakė moteris.

DENISAS NIKITENKA

Į

kuriozinę situaciją buvo patekę Naujųjų metų švęsti atvykę svečiai Pagėgių savivaldybės Krakeniškių bei Plaušvarių kaimuose - užvakar dvi šeimas į sausumą teko gabenti valtimis.

Vakar rytą pabudusi ir į kiemą išėjusi Šilutės rajono Girininkų kaimo vienkiemio šeimininkė 83 metų Kazimiera Jurkšaitienė taip pat išvydo per naktį pievas užliejusio potvynio panoramą - užsemtus kelius ir kiemus. “Esu jau įpratusi, 30 metų taip gyvenu. Dabar vėl teks iki artimiausios parduotuvės duonos visą dieną plaukti didele medine valtimi, ją paprastai irkluoja kartu gyvenantis sūnus. Esame atskirti nuo civilizacijos, bet neturime kitos išeities. Išsikeltume iš sodybos, bet negalime palikti galvijų, kurių auginame net penkiolika”, - LŽ vakar sakė K.Jurkšaitienė. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas teigė, kad Jurkšaičių sodyba kol kas Šilutės rajono savivaldybėje yra vienintelė, izoliuota netikėtai prasidėjusio potvynio. Pagėgių savivaldybėje nuo civilizacijos atkirsti net penki kaimai. Vakar po pietų paaiškėjo, kad kai kurie šių kaimų gyventojai jau ėmė stigti maisto.

Sulaiko galvijai

Pamario gyventojai dėl prasidėjusio potvynio panikos nekelia, tačiau automobilius jiems tenka pakeisti valtimis. Šilutės rajono civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos nuotraukos

Įstrigo po šventės Potvynis Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybes užklupo gana netikėtai atšilus orams ir pajudėjus ledui Nemuno upe. Anot R.Renčeliausko, šiuo metu ties Šilutės rajono Tatamiškių kaimu ledo lytims užtvenkus Nemuno upės vagą, vanduo ėmė veržtis į pievas. “Kol kas nei tarpušvenčiu, nei po Naujųjų pagalbos niekas neprašė. Žmonės iš anksto rengiasi potvyniui, mat žino, kur gyvena. Tačiau kas galėjo pamanyti, kad sausio pradžioje jau bus apsemtos pievos, judės ledai! Tokiu metų laiku nuo šalčio turėtų poškėti tvoros. Nemune susidarė didelė ledų sangrūda, todėl ir ištvino upė. Jei toliau bus pliusinė oro temperatūra, vandens lygis gali dar kilti”, - LŽ sakė R.Renčeliauskas.

Anot jo, įmanoma ir tai, kad ledai pramuš sangrūdą ir išplauks į Kuršių marias. Tokiu atveju vanduo pievose nuslūgtų. “Jei žmonės kreipiasi pagalbos, vykstame mes arba pasieniečiai, kariškiai. Apsemtiems žmonėms

Apsemta sodyba - įprastas vaizdas Šilutės rajone. esame vežę ir maisto produktų, ir degtukų. Tačiau tai - labai reti atvejai, nes vietiniai labai kantrūs ir moka viskuo pasirūpinti iš anksto”, - dėstė jis.

Pasak Pagėgių savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo Vaidoto Degučio, šiuo metu vandens atkirsti yra Krakeniškių, Plaušvarių, Nausėdų, Kucų ir Pelenių kaimai. Iš viso - 69 žmonės. “Užvakar dvi šeimas teko plukdyti valtimis į sausumą. Mat žmonės su vaikais atvyko į kaimą švęsti Naujųjų metų, kai dar buvo sausa, o 2013-iesiems prasidėjus nebegalėjo išvažiuoti. Iš viso yra 20 potvynio atkirstų sodybų, jos paverstos salomis”, - LŽ sakė V.Degutis. Vakar kai kuriems

žmonėms ėmus trūkti maisto, Pagėgių savivaldybė pranešė, kad jau sudarinėjami jo sąrašai ir gyventojams bus pristatyti jų pageidaujami produktai.

Šventės žemyne, 2013-ieji - saloje Užsikimšęs Nemunas ištvino ir apsėmė tris sodybas ir Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos Girininkų kaime.

Dvi jų - žiemą negyvenamos, o vienoje gyvena jau minėti Jurkšaičiai: 83 metų senolė Kazimiera ir jos 46-erių sūnus Romas. K.Jurkšaitienė LŽ telefonu pasakojo, kad ir Kalėdas, ir Naujuosius sutiko dar žemyne, o vakar pabudo... saloje. “Mus per naktį apsėmė.

Ryte atsibudau, o aplinkui - vanduo.

Apsemtos visos pievos, bet gerai, kad mes ant supiltos kalvos gyvename, tad vanduo į sodybą nepateko. Vienintelis susisiekimas su civilizacija - kelionė valtimi”, - pasakojo Girininkų kaimo gyventoja.

Senolė nuoširdžiai LŽ porino, kad dabar mažiausiai savaitę niekur vykti nereikės, nes pradėjus šilti orams ir tirpti sniegui ji su sūnumi iš anksto apsirūpino būtiniausiais maisto produktais. “Artimiausia parduotuvė - už keturių kilometrų esančiame Paleičių kaime. Turime įsigiję didelę šešiavietę medinę valtį, kurią mums specialiai pastatė Rusnėje. Štai ja su sūnumi ir iriamės. Rytą išplaukiame, vakare grįžtame.

Dabar turime šešis kepalus juodos ir baltos duonos, tad į valtį sėsti gali tekti, kai ją suvalgysime”, - sakė pamario senbuvė.

K.Jurkšaitienė prisiminė, kad sovietmečiu patiems savo jėgomis bandyti pasiekti maisto prekių parduotuvę nereikėdavo. “Būdavo, paskambinu į parduotuvę, ir amfibija atveža produktus. Tačiau nesiskundžiame - mėsos turime, nes paskerdėme kiaulę. Nesikeliame dėl to, kad turime 15 galvijų: karvių, telyčių, veršiukų, arklį. Jei ne gyvuliai, gal jau seniai būtume išsikėlę, bet negalime jų palikti. Sūnus oficialiai nedirba, tvarkosi ūkyje, tad ir gyvename abu dabar apsemti iš visų pusių. Vis dėlto pagalbos šįmet dar neprašėme”, - sakė ji.

R.Renčeliauskas taip pat patikino, kad Jurkšaičiai anksčiau prieš potvynių sezoną būdavo aprūpinami valdiška gumine valtimi, tačiau dabar jau turi savo. “Jei žmogus susirgtų, jam reikėtų medikų pagalbos, įvyktų nelaimė, mes visada esame pasiruošę atvykti. Tačiau tokie ekstremalūs atvejai labai reti. Per potvynį kone kasdien telefonu susisiekiame su apsemtų sodybų gyventojais. Teiraujamės, ar jiems nieko netrūksta, vykdome ir vienkiemiuose gyvenančių žmonių surašymą. Tačiau mūsų žmonės ištvermingi, jie įpratę prie stichijos staigmenų, tad nesiskundžia ir patys moka savimi pasirūpinti”, - pasakojo Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas.

LŽ paklausta, ar nejaučia baimės nenuspėjamą laiką gyventi apsemtoje sodyboje, atkirsta nuo civilizacijos, K.Jurkšaitienė savo padėties nedramatizavo. “Gal kiek ir baugoka, bet ką daryti? Išmokome gyventi taip, kaip priverčia gamta. Turime valtį. Ir aš pa-

K.Jurkšaitienė LŽ telefonu pasakojo, kad ir Kalėdas, ir Naujuosius sutiko dar žemyne, o vakar pabudo... saloje.

Parduotuvėlėje Paleičių kaime ji tikino paprastai išleidžianti apie 100 litų - perkanti kruopų, duonos, dešros, kitų produktų. “Dvi mano dukros gyvena Pašyšiuose, kur atsiimu ir pensiją. Kai jos mus nuveža į Šilutę, maistui išleidžiu ir iki 400 litų. Ta-

ti ją moku irkluoti. Kai reikia - nusiiriame, apsiperkame. Gyvuliams pašaro žiemai daug turime paruošę.

Blogiausia būtų, jei į pačią sodybą vanduo atitekėtų, tačiau taip dar nėra nutikę”, - ramiai pasakojo senolė iš pamario krašto.

išsilavinimą V.Kavaliauskas yra žurnalistas, dirbęs laikraštyje “Tiesa”, “Moscow News”, naujienų agentūros ELTA generalinio direktoriaus pavaduotoju. 1992-1993 metais jis buvo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko, 1993-1994 metais - Seimo, 1994-1997 metais - Vyriausybės atstovas spaudai, 1997 metais - valstybės konsultantas užsienio informacijos klausimais, 2002-2008 metais - ministro pirmininko patarėjas ryšiams su visuomene.

šimt kartų. Baudos už neteisėtai sumedžiotą briedį, taurųjį elnią ir danielių padidintos nuo 1750 iki 17 tūkst. 500 litų. Už šių žinduolių patelę ar jauniklį - nuo 1050 iki 10 tūkst. 500 litų. Už nušautą šerną ir stirną teks pakloti 5000 litų (buvo 500 litų), šių žvėrių jauniklius - 3000 litų (buvo 300 litų).

Dešimt kartų padidinti įkainiai už neteisėtai sumedžiotą vilką (iki 3000 litų), barsuką (iki 3000 litų), bebrą ir pilkąjį kiškį (iki 1000 litų). Už kitus sunaikintus žinduolius, išskyrus pelinius graužikus ir tuos, kurie įrašyti į Invazinių rūšių sąrašą, nuo šiol teks mokėti nebe 50, o 500 litų. Naujojo įsakymo nuostatos įsigalios sausio 15 dieną.

•

Trumpai NAUJA TVARKA NETEISĖTA Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad buvusio švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtinta nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kurios įsigaliojimas buvo numatytas 2014 metais, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip nusprendė išnagrinėjusi administracinę bylą pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos prašymą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė siūlė G.Steponavičiui pakeisti priimtą teisės aktą naują stojimo tvarką įvedant ne anksčiau kaip 2015 metais, tačiau buvęs ministras

manė, kad nėra pagrindo naujovių nukelti vėlesniems metams.

PRIREIKS DAR 1,6 MLN. LITŲ Trijų Seimo narių rinkimai pavasarį kainuos 1,6 mln. litų. Tai patikslino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Pagal VRK sprendimą, 795 tūkst. 316 litų reikės apygardų ir apylinkių komisijų narių darbo užmokesčiui bei kitoms išlaidoms. Dar 589 tūkst. 710 litų atsieis rinkimų dokumentų spausdinimas, balsavimas specialiuose paštuose, 229 tūkst. 900 litų - informacinės sistemos priežiūra.

VRK vadovas Zenonas Vaigauskas anksčiau yra minėjęs, kad nauji rinkimai kainuos 160 tūkst. litų.

Trijų Seimo narių rinkimai kovo 3

dieną rengiami Visagino-Zarasų, Biržų-Kupiškio bei Ukmergės apygardose. Rudenį vykusiems eiliniams Seimo rinkimams buvo skirta 21 mln. litų.

NAUJASIS PREMJERO PADĖJĖJAS Premjero Algirdo Butkevičiaus politinę komandą turėtų papildyti žurnalistas, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas. Jis eis ministro pirmininko padėjėjo pareigas. Trumpai, kelias savaites A.Butkevičiaus padėjėju Vyriausybėje buvo Juozas Brigmanas.

Tačiau jis nuo gruodžio 31-osios iš šių pareigų pasitraukė. V.Kavaliauskas bus atsakingas už ryšius su visuomeninėmis organizacijomis, rūpinsis kalbų rašymu. Pagal

DEŠIMTERIOPAI DIDESNĖS BAUDOS Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo baudos už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus didinamos de-

BNS, LŽ

6

2013 01 03 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Airija pirmininkauja ES Pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai nuo sausio 1 dienos perėmusi Airija sieks užtikrinti, kad Europoje vyrautų stabilumas ir būtų kuriama kuo daugiau darbo vietų. Taip teigia Airijos ambasadorė Vilniuje Philomena Murnaghan.

Airijos diplomatinės atstovybės vadovė pažymėjo, kad 2013 metai bus svarbūs siekiant ekonomikos atsigavimo. Diplomatė teigė, kad Europos ekonomika atsigauna lėtokai, o nedarbo lygis yra aukštas, todėl su šių problemų sprendimu yra susiję ir jos Vyriausybės suformuluoti pirmininkavimo Bendrijai prioritetai.

“Pagrindiniai Airijos pirmininkavimo ES Tarybai dėmesio objektai stabilumas, darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas. Tai labai dera su tuo, kokią politiką vykdome nacionaliniu lygiu ir ką vykdo ES. Sieksime užtikrinti stabilumą ES ir kartu stengsimės, kad tai padėtų sukurti naujų darbo vietų”, - teigė ambasadorė. Pasak jos, smulkusis ir vidutinis verslas Bendrijoje duoda darbo milijonams žmonių, todėl į šio verslo interesus reikia atsižvelgti kuriant Europos bankų sąjungą ir siekiant skatinti bendrą ekonomikos augimą Europoje. “Reikės baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą. Labai svarbiu ir puikiu žingsniu tapo susitarimas dėl bendro priežiūros mechanizmo. Airijos pirmininkavimo

P.Murnaghan mano, kad reikėtų atsižvelgti į smulkiojo ir vidutinio verslo interesus. / BFL nuotrauka metu stengsimės jį įgyvendinti”, - sakė diplomatė.

Kalbėdama apie vieną pastaruoju metu svarbiausių ES ekonominės darbotvarkės klausimų - 2014-2020 metų Bendrijos biudžeto priėmimą - ambasadorė pažymėjo, kad tikisi, jog sutarimą pavyks pasiekti vasario mėnesį. Tačiau kartu ji pridūrė, kad šiuo metu svarbesnis vaidmuo sprendžiant šį klausimą tenka Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy ir jo komandai, o ne pirmininkaujančiai šaliai. “Šiuo metu H.Van Rompuy yra pagrindinė varomoji jėga. Deja, ES Tary-

ba sutarimo dėl biudžeto paketo lapkritį nepasiekė, tačiau mūsų Europos reikalų ministras tiki, kad šis sutarimas bus greitai pasiektas. Pirmininkaujančios valstybės vaidmuo šiuo metu yra mažas ir ribotas. Airijos pirmininkavimo laikotarpiu norėtume kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl biudžeto. Tikimės, kad tai pavyks įgyvendinti vasario mėnesį Europos Vadovų Taryboje”, - sakė P.Murnaghan.

Airija pirmininkaus Europos Sąjungai šešis mėnesius. Liepos 1 dieną pirmininkavimą Bendrijai perims Lietuva.

•

Mančesteryje kalbama 153 kalbomis Londonas darosi vis mažiau angliškas, o Mančesteris jau vadinamas egzotiškiausiu Europos miestu, nes jo gyventojai kalba net 153 kalbomis.

Trečdalis Londono gyventojų yra gimę ne Jungtinės Karalystės teritorijoje. Tai paaiškėjo po gyventojų surašymo, atlikto Anglijoje ir Velse dar 2011 metais. Tiesa, jo rezultatai skelbiami tik dabar. Šiandien baltieji sudaro 59,8 proc. Londono gyventojų, o tai, kad, pavyzdžiui, per 10 metų Anglijoje ir Velse žmonių padaugėjo 3,7 milijono, yra imigrantų “nuopelnas”. Tarp 2,1 mln. pastarąjį dešimtmetį į Jungtinę Karalystę atvykusių žmonių daugiau kaip pusę milijono (579 tūkst.) sudaro lenkai ir 200 tūkst. - lietuviai. Šiuo metu 80,5 proc. visos šalies gyventojų yra baltieji, nors prieš 10 metų jų buvo 7 proc. (87,5 proc.) daugiau.

Jungtinėje Karalystėje sumažėjo ir krikščionių - per 10 metų net 4 milijonais. 25 proc. Anglijos ir Velso gyventojų neišpažįsta jokios religijos. Įdomiausia padėtis dabar susidariusi 2,5 mln. gyventojų turinčiame Mančesteryje. Šiame drėgname ir šaltame mieste nevengia apsigyventi kitų tautų atstovai, tad Mančesteris jau vadinamas egzotiškiausiu pasaulio didmiesčiu, nes jame šnekama net 153 kalbomis. Du trečdaliai mokyklas lankančių vaikų yra dvikalbiai, ir jų vis gausėja, todėl pagal tautų įvairovę Mančesteris jau aplenkė Niujorką ir Paryžių.

“Mūsų miesto gyventojų kalbų įvairumas didesnis nei kur kitur pasaulyje. Mes ir Europoje esame sąrašo viršuje, ypač jei lyginsime Mančesterį su kitais panašaus dydžio miestais”, - sakė Mančesterio universiteto profesorius Yaronas Matrasas, kurio iniciatyva ir buvo atliktas šio Jungtinės

Tarp Mančesterio gyventojų yra ir lietuvių. / PA/Scanpix nuotrauka Karalystės miesto gyventojų tyrimas.

Profesorius pasiūlė tuos skaičius palyginti su Londonu, kurio 8 mln. gyventojų šneka daugiau kaip 300 kalbų.

“Taip, Londone kalbama daugiau kalbų, bet tai daro ir laikinai mieste gyvenantys žmonės - diplomatai, verslininkai, o Mančesteryje užsienio kalbas vartoja nuolatiniai miesto gyventojai”, - aiškino profesorius. Jis dar pridūrė, kad imigracija į šį miestą tebėra intensyvi, tad kalbų gausėja tiek dėl imigrantų, tiek dėl studentų, atvykstančių iš užjūrio šalių.

Mančesteris ėmė vaidinti svarbų vaidmenį šalies istorijoje po Pramonės revoliucijos, kai į tekstile garsėjantį miestą ėmė plūsti atvykėliai iš visos Britų imperijos, taip buvo padėtas pagrindas dabartiniam jo įvairumui.

Miesto valdžia taip pat laikėsi politi-

kos, kad reikia įdarbinti žmones iš kitų šalių, nes nebuvo kam dirbti pagalbinių, neprestižinių darbų. Šiuo metu Mančesteryje gyvena daug žmonių, atvykusių iš buvusių britų kolonijų. Mieste kalbama 12 Indijos ir 10 Vakarų Afrikos kalbų, trimis kurdų dialektais, taip pat Rytų Europos kalbomis, nes yra atvažiavusių ne tik tų šalių pagrindinių tautų atstovų, bet ir ten gyvenusių čigonų. Mančesteryje galima sutikti iš Kinijos šiaurės vakarų atvykusių uigurų ir net iš Meksikos atkeliavusių senovės actekų palikuonių, tebešnekančių nahuatlų kalba. Visi šie žmonės namie kalba gimtąja kalba, o darbe, mokyklose ir universitetuose bendrauja angliškai. Anglų kalba jau tapo jų antrąja kalba, nors ir nelabai taisyklinga.

•

Biudžetas Konstituciniam Teismui Portugalijos prezidentas Anibalas Cavaco Silva prieštaringai vertinamą šių metų biudžetą pateiks svarstyti Konstituciniam Teismui, nes mano, kad jo lėšos paskirstytos neteisingai.

A.C.Silva šį savo sprendimą netikėtai pranešė sakydamas naujametę sveikinimo kalbą, t. y. kitą dieną po biudžeto patvirtinimo. “Mano iniciatyva Konstitucinis Teismas svarstys, ar 2013 metų valstybės biudžetas neprieštarauja Portugalijos Konstitucijai”, - pareiškė A.C.Silva.

Savo kalboje prezidentas taip pat pripažino, kad Portugalija sukasi lyg užburtu taupymo ir recesijos ratu, kad didžiulė šalies užsienio skola yra nepriimtina.

Tačiau Portugaliją valdanti dešiniųjų vyriausybė tvirtina, jog norint padidinti biudžeto pajamas būtina kelti mokesčius. Jų didinimas - viena euro zonos sąlygų paramai gauti. Socialistų opozicija jau svarstė, ar mokesčių kėlimas yra teisėtas, ir grasino pateikti šį klausimą Konstituciniam Teismui,

Portugalijos prezidentas A.C.Silva dėl biudžeto žada kreiptis į Konstitucinį Teismą. jei prezidentas nepadarys to pats.

Praėjusiais metais teismas nutarė nemažinti atlyginimų valstybės tarnautojams. Šis sprendimas privertė vyriausybę ieškoti kitų taupymo ir pajamų šaltinių.

•

Antausis Prancūzijos prezidentui Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as patyrė skaudų politinį smūgį, nes buvo atmestas jo siūlomas mokestis turtingiausiems šalies gyventojams.

Konstitucinė taryba nutarė, kad 75 proc. apmokestinimo tarifas per metus uždirbantiems daugiau nei milijoną eurų prieštarauja Konstitucijai, nes yra taikomas asmenims, o ne namų ūkiams.

Mokesčio, kuris būtų buvęs taikomas tik apie 1 500 žmonių, panaikinimas bus svarbesnis politiškai nei finansiškai. Šį mokestį F.Hollande’as pažadėjo įvesti per praėjusių metų pavasarį vykusią prezidento rinkimų kampaniją, o jo svarstymą pradėjo jau pirmosiomis prezidentavimo dienomis.

Nors prognozuojama finansinė nauda buvo menka, drakoniškas turtingųjų apmokestinimas sukėlė didelį triukšmą. Keli turtingi Prancūzijos piliečiai, tarp jų ir aktorius Gerard’as Depardieu, pareiškė išvyksiantys gyventi į užsienį - dažniausiai į kaimynę Belgiją. Centro dešinioji opozicija, kuri iki šiol buvo krečiama vidaus kovų dėl lyderių postų, pasinaudojo naujausia nutar-

Turtuolių apmokestinimas buvo F.Hollande’o plano sumažinti šalies biudžeto deficitą dalis. timi ir pasmerkė vyriausybės “nekompetenciją” bei šį mokestį reglamentuojančio įstatymo sąlygas.

F.Hollande’o vyriausybė nesureikšmino Konstitucinės tarybos sprendimo ir teigė ketinanti šį mokestį iš naujo pateikti svarstyti 2013 metais. “Mes nepasiduodame”, sakė Prancūzijos finansų ministras Pierre’as Moscovici. Konstitucinės tarybos išvada, kad mokestis turi būti taikomas namų ūkiams, smarkiai padidintų asmenų, kuriems jis būtų taikomas, skaičių.

F.Hollande’ui nepavyko įvesti mokesčio turtuoliams.

AFP/Scanpix nuotraukos

Turtuolių apmokestinimas buvo F.Hollande’o plano jau šiais metais sumažinti šalies biudžeto deficitą dalis. Europos Sąjungos taisyklės reikalauja, kad valstybių biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Naujasis mokestis taip pat būtų laikomas svarbiu veiksniu santykiuose su Vokietija, pasisakančia už griežtą fiskalinę politiką.

Nors Konstitucinė taryba ir neatmetė kitų vyriausybės siūlomų mokesčių, dėl to naujieji 2013 metai F.Hollande’ui tikriausiai nebus lengvesni. Nedarbas šalyje išlieka didesnis nei 10 proc., ir nors vyriausybė tikisi, kad šiais metais Prancūzijos ekonomika augs, kritikai teigia, jog šios prognozės pernelyg optimistiškos. Dėl nemažėjančio nedarbo, biudžeto deficito ir kitų ekonomikos problemų Prancūzijos prezidento F.Hollande’o populiarumas smunka.

•

“The Daily Mail”, “Gazeta Wyborcza”, BBC, BNS, LŽ

2013 01 03 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Kongresas išvengė “fiskalinio skardžio” Pirmą kartą per 20 metų Jungtinėse Valstijose padidinti mokesčiai, ir tai apžvalgininkai vadina demokrato Baracko Obamos pergale.

Po įnirtingų derybų Naujųjų metų dieną JAV Kongresas pagaliau pasiekė susitarimą, leidžiantį išvengti drastiško mokesčių didinimo ir biudžeto išlaidų mažinimo tuo pačiu metu - vadinamojo “fiskalinio skardžio”, kuris būtų įstūmęs vos pradėjusią atsigauti JAV ekonomiką į sunkią padėtį. Senate ir Atstovų rūmuose pavyko susitarti, kad mokesčiai didės tik turtingiems amerikiečiams, o išlaidų karpymas atidedamas dviem mėnesiams. Kaip sakė prezidentas, tai neišsprendžia visų JAV ekonomikos problemų, bet leidžia išvengti “katastrofiškų padarinių”.

Kongresas jautė didelį spaudimą surengti balsavimą iki trečiadienio, kai pasaulio vertybinių popierių rinkos pradėjo dirbti pirmąkart 2013 metais.

B.Obama pagyrė susitarimą kaip “dar vieną žingsnį siekiant sustiprinti ekonomiką”. JAV prezidentas kalbėjo Atstovų rūmams 257 balsais “už” ir 167 balsais “prieš” patvirtinus anksčiau, antradienio naktį, priimtą Senato sprendimą. Iš viso už balsavo 172 demokratai ir 85 respublikonai, prieš buvo 151 respublikonas ir 16 demokratų.

Dėl šio balsavimo B.Obama turėjo nutraukti Kalėdų atostogas Havajuose ir grįžti į Vašingtoną.

Prezidentas pareiškė, kad pasirašydamas įstatymą tesi savo kampanijos pažadą. “Aš pasirašysiu įstatymą, kuris pakelia mokesčius 2 proc. turtingiausių amerikiečių, apsaugodamas

Įgyvendinęs savo pažadą padaryti JAV mokesčių sistemą sąžiningesnę JAV prezidentas B.Obama paliko Baltuosius rūmus ir grįžo į Havajus tęsti nutrauktų atostogų. / AFP/Scanpix nuotraukos mas - automatiškai įsigaliojo pirmadienį vidurnaktį, kai baigėsi dar George’o W.Busho valdymo laikais patvirtintas mokesčių sumažinimas. Nuo sausio 1 dienos mokesčiai turėjo pa-

“Aš pasirašysiu įstatymą, kuris pakelia mokesčius 2 proc. turtingiausių amerikiečių, apsaugodamas nuo mokesčių didinimo vidurinę klasę.” nuo mokesčių didinimo vidurinę klasę”, - sakė jis.

Jei susitarimas būtų subyrėjęs, visi amerikiečiai būtų nukentėję nuo mokesčių didinimo, taip pat būtų sumažintas įvairių vyriausybės programų finansavimas.

Turtingieji mokės daugiau “Fiskalinio skardžio” priemonės išlaidų mažinimas ir mokesčių didini-

šokti maždaug 536 mlrd. dolerių, o išlaidos vidaus ir karo programoms susitraukti 106 mlrd. dolerių. Ekonomistai įspėjo, kad “fiskalinio skardžio” priemonėms visiškai įsigaliojus smuktų vartojimas, o tai būtų pastūmėję JAV į naują recesiją.

Vis dėlto pikti politiniai ginčai, paženklinę Kalėdų ir Naujųjų metų šventinį laikotarpį, dar kartą parodė, kad Vašingtone beveik neįmanomi komp-

romisai tarp demokrato prezidento ir respublikonų kontroliuojamų Atstovų rūmų. Tai galima vertinti ir kaip ženklą, jog B.Obama, nors triuškinama persvara perrinktas lapkritį, gali susidurti su dideliais kliuviniais įgyvendindamas svarbiausius savo antrosios kadencijos uždavinius, tarp jų imigracijos įstatymų reformą bei ketinimus daugiau dėmesio skirti švariai energetikai bei ginklų kontrolei.

Pagal pirmadienį pasiūlytą susitarimą, leidžiantį išvengti “fiskalinio skardžio”, pajamų mokestis didės tik namų ūkiams, per metus uždirbantiems 450 tūkst. dolerių ar daugiau, bet nebus taikomas kitiems. Šis balsavimas tapo laimėjimu B.Obamai, kuris siekia didinti mokesčius turtingiausiems amerikiečiams, bet pajamų kartelė, nuo kurios bus taikomas tas mokestis, pakelta aukščiau, nei būtų norėjęs prezidentas ir kiti demokratai.

Pagal naująjį susitarimą įsigaliojo ir daugiau pasikeitimų, pavyzdžiui, apmokestinant paveldimą turtą ir investicijas.

Pakėlė minimalų uždarbį 10 valstijų pradėjo naujuosius metus 10-35 centais padidindamos valandinį minimalų uždarbį. Tai kukliai padidins beveik milijono mažiausiai mokamų darbininkų pajamas. Minimalus valandinis atlyginimas nuo antradienio pakilo Arizonoje, Kolorade, Floridoje, Misūryje, Montanoje, Ohajuje, Oregone, Rod Ailande, Vermonte ir Vašingtone. Nuo šiol minimaliai uždirbančio darbininko kišenė per metus pasipildys vidutiniškai 190-510 dolerių.

Rod Ailande minimalus valandinis užmokestis padidintas dar vasarą pasirašytu gubernatoriaus įstatymu. Kitos valstijos pakėlė minimalų uždar-

bį vadovaudamosi įstatymu, reikalaujančiu kompensuoti infliaciją. Mažai uždirbantiems amerikiečiams šis padidinimas yra gyvybiškai svarbi apsauga nuo didėjančių kainų. Tose valstijose, kuriose darbo užmokestis neindeksuojamas, infliacija lėtai suryja minimaliai uždirbančių darbininkų pajamas.

Misūryje minimalus valandinis atlygis padidintas 10 centų ir nuo sausio 1-osios siekia 7,35 dolerio per valandą; Rod Ailande jis padidintas 35 centais ir nuo šiol yra 7,75 dolerio per valandą.

Uždarbio padidėjimą pajaus 995 tūkst. mažai uždirbančių amerikiečių. 19 valstijų ir Kolumbijos apygarda turėjo didesnį nei federalinis 7,25 dolerio per valandą minimalų atlyginimą, leidžiantį visą darbo dieną už minimalią algą dirbančiam darbuotojui uždirbti vos kiek daugiau nei 15 tūkst. dolerių per metus.

•

H.Chavezo būklė kritiška Artėjant Venesuelos prezidento inauguracijai neaišku, ar Hugo Chavezas po vėžio operacijos dar galės būti prisaikdintas.

Kas tuomet laukia Venesuelos?

Venesuelos viceprezidentas Nicolas Maduro, kurį H.Chavezas pasirinko politiniu įpėdiniu, pareiškė per pastarąsias dvi dienas du kartus matęs prezidentą. Jis turi sąmonę, tačiau jo būklė po sunkios vėžio operacijos, kuri Kuboje atlikta prieš tris savaites, yra sudėtinga.

58 metų H.Chavezas valdo Venesuelą nuo 1999 metų, spalį buvo išrinktas ketvirtai šešerių metų kadencijai, o sausio 10 dieną turi būti prisaikdintas. Dabar nebeaišku, ar jis galės dalyvauti inauguracijos ceremonijoje. Tačiau N.Maduro piktai atmetė kalbas, kad prezidento sveikata blogėja ir jis gęsta.

Kiek anksčiau Venesuelos ministrai meldėsi už H.Chavezo sveikatą per mišias prezidento rūmuose Karakase. Ofi-

ciali Naujųjų metų šventė buvo atšaukta N.Maduro paskelbus, jog prezidentas patyrė naujų komplikacijų.

“Jis labai gerai supranta, kokia sudėtinga yra jo būklė po operacijos”, sakė N.Maduro interviu iš Havanos, į kurią atvyko šeštadienį. Viceprezidentas apkaltino Venesuelos dešiniuosius skleidžiant “pasibjaurėtiną” melą ir gandus apie H.Chavezo sveikatą, nors jokių konkrečių detalių apie jo būklę nepateikė. N.Maduro žodžiais, H.Chavezas pareikalavo nuolat informuoti žmones, visada - teisingai, nesvarbu, kaip tai gali būti sunku dabartinėmis aplinkybėmis. N.Maduro kalbėjo tuo metu, kai socialiniuose tinkluose pasklido įvairiausių gandų: buvo rašoma, kad H.Chavezo gyvybė palaikoma aparatais arba netgi kad jis jau mirė.

“Mes buvome informuoti apie naujas komplikacijas, atsiradusias kaip kvėpavimo takų infekcijos, apie kurią jau žinojome, padarinys”, - sakė N.Maduro. JAV gyvenančių išeivių iš Vene-

suelos manymu, šis N.Maduro pranešimas rodo, jog H.Chavezo būklė tikrai kritiška.

2011 metais H.Chavezui buvo diagnozuotas vėžys. Nuo to laiko jam atliktos keturios operacijos. Pastaroji - gruodžio 11 dieną. Dabar visiškai neaišku, kas nutiks sausio 10-ąją, kai jis turi būti inauguruotas. Nacionalinės Asamblėjos vadovybė teigė, kad prisaikdinimo ceremonija gali būti atidėta, bet opozicija tikina, jog to neleidžia Konstitucija. Šioje sakoma, kad naujai išrinktam prezidentui negalint prisiekti kaip laikinasis prezidentas prisaikdinamas parlamento pirmininkas ir per 30 dienų turi būti surengti nauji rinkimai. Šalyje, turinčioje milžiniškus naftos išteklius, gali kilti neramumų. Dar svarbesnis klausimas - ar be H.Chavezo išliks čavizmas, jo kairiosios pakraipos judėjimas, pagrįstas dosnia vyriausybės labdara neturtingiesiems.

•

BBC, BNS, Reuters, LŽ

Karakase sienos išpuoštos H.Chavezo atvaizdais.

8

2013 01 03 Lietuvos žinios

Pasaulis

Ką pasauliui atneš 2013-ieji Ar Jungtinės Valstijos smogs Iranui? Ar Marse bus atrasta gyvybė? Ar pagaliau baigsis žiauri tarpusavio kova Sirijoje? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų pabandė atsakyti solidus britų dienraštis “The Financial Times”, prognozuodamas 2013 metų įvykius.

Kad šio leidinio prognozėmis verta tikėti, parodė 2012-ieji, nes prieš metus “The Financial Times” išpranašavo, kad Barackas Obama bus perrinktas antrai kadencijai, o euras nežlugs.

Didelių sukrėtimų dienraštis nežada ir šiais metais, be to, skelbia gana optimistines prognozes, pradėdamas nuo Didžiosios Britanijos.

Ekspertai pranašauja, kad trečios recesijos bangos šioje šalyje nebus. Didžiausia Jungtinės Karalystės bėda nuo 2010 metų nustojusi augti valstybės ekonomika. Į klausimą, ar įmanoma atgaivinti augimą, kad jis pats save skatintų, ekspertai atsako: “Tai labai abejotina.”

O kaip dėl gyvybės Marse? Daugybė astrobiologų mano, jog šioje planetoje anksčiau galėjo egzistuoti gyvybė, todėl tikėtina, kad ir dabar ten gali būti išlikusių mikroorganizmų.

Viliamasi, jog jau 2013 metais kosminis aparatas “Curiosity” suras “tvirtų biocheminių įrodymų, kad Marse egzistuoja gyvybė”. Be to, aparatas turėtų atgabenti į Žemę Raudonosios planetos grunto pavyzdžių.

Britų dienraštis aiškinosi, ar šiais metais bent viena iš Didžiojo ketverto valstybių ryšis didinti investicines palūkanas. Ekspertas Martinas Wolfas įsitikinęs, kad to nebus, nes Jungtinių Valstijų federalinė rezervo sistema, kaip ir Europos centrinis bankas bei Japonijos ir Didžiosios Britanijos bankai, laikosi labai liberalios monetarinės po-

2013-ieji jau atėjo. Kokie jie bus? / LŽ archyvo nuotrauka litikos. “Centriniai bankai negriežtins šios politikos tol, kol bus nesutaisyta “kreditavimo mašina” ir kol po krizės neatsigaus ekonomika”, - teigia ekspertas. Jeigu jau bus ryžtasi didinti investicines palūkanas, pirmieji taip pasielgs JAV federalinė rezervo sistema ir Europos centrinis bankas.

Analitikai netiki ir tuo, kad B.Obama gali šiais metais suduoti smūgį Iranui.

JAV prezidentas greičiausiai sieks tiesioginių dvišalių derybų su šia valstybe. Žinoma, neaišku, ar su tuo sutiks ajatola Ali Khomenei, tačiau sankcijų sugriežtinimas Iranui pasirodė esąs labai veiksmingas. Nors Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir toliau ragins Jungtines Valstijas suduoti smūgį Irano branduoliniams objektams, Baltieji rūmai nebus nusiteikę jo klausyti, nes per prezidento rinkimus B.Netanyahu palaikė Mittą Romney, o Vakarų Krante Izraelis planuoja statyti naujų žydų gy-

venviečių. 2013-ieji gali tapti didelių nesutarimų tarp JAV ir Izraelio metais.

Ar Jungtinės Valstijos pasieks ikikrizinį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą (3 proc.)? Prognozuojama, kad to neatsitiks, nes augimas vargu ar viršys 2 procentus. Vis dėlto JAV, kitaip negu Europoje, bus matyti “šviesos

Merkel vadovaujamos centro dešinės partijos ir Vokietijos žaliųjų aljansas. Tai bus proeuropietiška koalicija, bet pati konservatyviausia per kelis pastaruosius dešimtmečius. Tačiau Vokietijos ekonomika sustiprės, ir tai geras ženklas visai Europos Sąjungai (ES).

JAV, kitaip negu Europoje, bus matyti “šviesos spindulėlis”, tačiau jis toli gražu nebus toks ryškus, kokį norėtų regėti patys amerikiečiai. spindulėlis”, tačiau jis toli gražu nebus toks ryškus, kokį norėtų regėti patys amerikiečiai.

Kas pasikeis Vokietijoje po parlamento rinkimų, kurie turėtų vykti rudenį? Pirmą kartą istorijoje atsiras galimybė sudaryti “juodą-žalią” koaliciją, t. y. gali būti sukurtas Angelos

Prognozuojama, kad 2013 metais Graikijoje pagaliau nustos smukti BVP. Taip atsitiks pirmiausia dėl to, kad naujos ekonomikos priemonės priartins šalį prie biudžeto subalansavimo, o skolų mokėjimas bus atidėtas keleriems metams. Antra, pagaliau bus skirta lėšų Graikijos bankų

sistemos rekapitalizacijai. Trečia, daugybė privataus verslo sričių vėl taps konkurencingos.

Ar bus išleista į laisvę Julija Tymošenko, ar Ukraina atsigręš į Vakarus?

Britų apžvalgininkai tokios perspektyvos neįžvelgia. Viktoro Janukovyčiaus sudaryta vyriausybė labai jau energingai aiškino, kad nuosprendis J.Tymošenko yra teisingas ir pagrįstas, neturintis jokios politinės potekstės, todėl paleisti buvusios premjerės tiesiog negalima. Kol J.Tymošenko bus kalėjime, ES, laikydamasi savo principų, nepasirašys laisvosios prekybos sutarties ir nesudarys su Kijevu politinės asociacijos. Tačiau Ukraina nesuartės ir su Rusija, nes V.Janukovyčius nesutaria su didžiosios kaimynės vadovais. Ukraina ir toliau kaip pastaruosius 20 metų liks “pakibusi” tarp Rytų ir Vakarų.

Ar Vakarai nuspręs įsikišti į kruvinas kovas Sirijoje? Apžvalgininkas Gideonas Rachmanas mano, jog taip. Pirmiausia, dėl vis daugėjančių civilių gyventojų aukų. Antra, Vakarai bijos, kad Basharo al-Assado nepakeistų islamistai, tarp kurių bus ir “Al-Qaedos” sąjungininkų. Norėdami to išvengti Vakarai tieks ginklus kai kurioms nuosaikioms sukilėlių grupuotėms. Vakarų kariuomenės įvedimas į Siriją būtų galimas tik tuo atveju, jei B.al-Assadas sumanytų panaudoti cheminį ginklą arba jei padėtis šalyje smarkiai pablogėtų.

Ar 2013 metais kils susišaudymas tarp Kinijos ir Japonijos dėl pernai atsiradusios įtampos? Manoma, to neatsitiks, tačiau konfrontacija tarp abiejų valstybių dar labiau paaštrės, ypač dėl Senkaku salos. Naujasis Japonijos premjeras Shinzo Abe neslepia savo nacionalistinių pažiūrų, o naujasis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas taip pat gali panorėti pademonstruoti savus nacionalistinius įsitikinimus.

•

Per šventes Rusija skęsta alkoholio jūroje Net 10 dienų rusams švenčiant Naujuosius metus ir Kalėdas, gyvenimas Rusijoje apmiršta: neveikia įstaigos, neišleidžiami laikraščiai, nedirba gamyklos, visoje neaprėpiamoje šalyje ant geležinkelio bėgių stovi palikti vagonai.

Tuo metu, kai ekonomika praranda milijardus, tūkstančiai žmonių nusigeria iki mirties. Savo postuose budi tik ugniagesiai ir policininkai, nes patirtis rodo, kad gaisrų ir nusikaltimų šventiniu laikotarpiu padaugėja kelis kartus. Šias neregėtai ilgas šventes Rusijos gydytojai vadina siaubo dekada. Jie seniai reikalauja sutrumpinti atostogas arba dalį jų perkelti į vasaros laikotarpį, nes žiemą, kai spaudžia dideli šalčiai, daugybei žmonių, ypač atokiuose kaimuose, nėra kas veikti. Jau po kelių dienų pinigai baigiasi ir prasideda problemos. Tomis dienomis auga registruojamų muštynių bei smurto atvejų namuose skaičius.

Tokia padėtis naudinga alkoholio pardavėjams. Tačiau ir jiems ateina blogesni laikai. Nuo antradienio Rusijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis nuo 23 iki 8 val. kioskuose pardavinėti alų, be to, ribojamas ir vienu kartu įsigyjamo alaus kiekis.

Vokiški leidiniai rašo, kad naujasis įstatymas suduoda smūgį tokiems stambiems koncernams kaip “Carlsberg” ir

“Anheuser Busch Inbev”, kurie dėl silpnos paklausos Europoje yra priklausomi nuo augančios ekonomikos šalių rinkos. Jų verslas Rusijoje jau nukentėjo nuo 2012 metais padidinto akcizo. Šiemet alaus akcizas keliamas 25 proc., kitais metais - dar 20 procentų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Rusijoje alkoholio suvartojama daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje, su alkoholiu susiję 20 proc. vyrų ir 6 proc. moterų mirčių. Kovodama su alkoholizmu Rusija pakėlė degtinės kainą ir uždraudė alkoholio reklamą žiniasklaidos priemonėse bei internete. Pabranginus alų žadama branginti ir visus stipriuosius gėrimus.

Šias neregėtai ilgas šventes Rusijos gydytojai vadina siaubo dekada.

Ilgos šventės Rusijoje tampa masiniu nusigėrimu. / AFP/Scanpix nuotrauka

Dabar, kai rusai jau atsiragavo užsieninių gėrimų, pagal pardavimo kiekį į pirmąją vietą vėl grįžo degtinė, išstūmusi viskį. Tačiau praėjusiais metais greičiausiai kilo egzotiškų gėrimų paklausa.

2012 metais Rusijos gyventojai išgėrė 50 mln. litrų tokių netradicinių gėrimų kaip absentas ir panašūs. “Krizė dar labiau paakino rusus vartoti šią produkciją, nes didžioji dalis gyventojų neturi galimybių priartėti prie gražaus gyvenimo: įsigyti gerą automobilį, butą, o retkarčiais nusipirkti butelį gero alkoho-

lio už 500 rublių (maždaug 50 litų) ir taip pasijusti esant arčiau elito - mūsų žmonėms tai būdinga”, - aiškino Vadimas Drobizas iš Alkoholio rinkos tyrimų centro.

Jei visi stipriųjų gėrimų, kuriuos rusai išgėrė per šventes (1,5 mlrd. litrų), buteliai būtų išrikiuoti ant pusiaujo linijos, jie apjuostų Žemės rutulį 17 kartų.

Dar kartą Rusijoje masiškai nusigeriama per gegužės šventes, kai minimos Darbo ir Pergalės dienos. Ekonomistai apskaičiavo, kad per šventes šalis pra-

randa maždaug milijardą rublių bendrojo vidaus produkto.

Naujųjų metų šventei rusas vidutiniškai skiria 12 tūkst. rublių (maždaug 1200 litų). Apie pusė tos sumos skiriama dovanoms, 3 tūkst. reikia šventiniam stalui ir dar poros tūkstančių pramogoms. Beje, panašus ir šveicaro bei vokiečio Kalėdų švenčių biudžetas.

Dosniausi airiai - vien dovanoms išleidžia iki 720 eurų.

Rusijoje, be alkoholio gamintojų, per šventes dar šiek tiek laimi turizmas.

Turtingesnioji vidurinė klasė tomis dienomis skrenda į Turkiją arba Tailandą, o turtuolių elitas užplūsta prestižinius Alpių kurortus, tokius kaip Kurševelis ar Davosas - jie virsta tarsi nedidelėmis Maskvos kopijomis. Rusai kandžiai juokauja, jog ilgas žiemos atostogas Kremlius įvedė tik tam, kad leistų gerai pasilinksminti keliems šimtams “turtingųjų ir gražiųjų”.

•

“Focus”, “Der Standard”, “The Financial Times”, Newsru.com, LŽ

2013 01 03 Lietuvos žinios

Verslas

9

Ginkluotės gamykla išaugo marškinėlius ARVYDAS JOCKUS

Vienintelė Baltijos šalyse šovinių gamintoja valstybės valdoma AB Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) sulaukia daugiau užsakymų, nei pajėgia pagaminti produkcijos, todėl šaukiasi investicijų.

“Praėjusiais metais visiškai išnaudojome įmonės pajėgumus ir nuo lapkričio vidurio jau nepriėmėme naujų užsakymų”, - LŽ sakė GGG vadovas Raimondas Monkevičius. Jo žodžiais, gamykla jau pasiekė galimybių ribas. Vadovas skaičiuoja, kad papildomai investavus ir išplėtus gamybą įmonė per 3-4 metus galėtų iki 7,5 karto pakelti dabartinę apyvartą ir nuo 11 iki 22 kartų padidinti grynąjį pelną.

Riboja galimybes - Ko gamyklai trūksta?

- Įmonė turi tik pusę minimalaus pajėgumo linijos, todėl susidaro vadinamoji butelio kaklelio padėtis. Tai riboja galimybes siekti geresnių rezultatų ir užimti didesnę rinkos dalį.

- Ką reiškia “butelio kaklelio” padėtis?

- Tai gamybininkų vartojamas terminas (anglų k. “bobottleneck”). Tarkime, vienas įrenginys per minutę pagamina 100, o kitas - 20 vienetų produkcijos. Jeigu tai būtų stalo detalės, gamykla per minutę pagamintų 100 kojų ir 20 varžtų. Dėl tokios disproporcijos stotų visas procesas, liktų nepatenkinami klientų lūkesčiai, būtų sunku greitai reaguoti į naujus užsakymus.

- Kokio dydžio investicijos reikėtų?

- Minimaliai linijai baigti užtektų 15,7 mln. litų. Didesnei plėtrai prireiktų apie 60 mln. litų. Šiuo atveju būtų išnaudota visa gamyklos infrastruktūra.

- Ar tada pavyktų parduoti visą pagamintą produkciją, ar yra jos poreikis?

- Joks verslininkas nedėtų pinigų ten, kur nesitikėtų pelno. Pasaulinėje rinkoje specializuotos amunicijos poreikis nemažas. Esama daug stambių kokybiškos NATO sertifikuotos amunicijos pirkėjų. Pernai visiškai išnaudojome įmonės pajėgumus ir nuo lapkričio vidurio jau nepriėmėme naujų užsakymų.

Per visą 12 metų gamyklos veiklos istoriją to nėra buvę. 2010-ųjų pabaigoje, kai atėjau dirbti į šią įmonę, nežinojome, ar ji išvis turės užsakymų pirmam 2011-ųjų pusmečiui. 2011 metams buvo prognozuojamas maž-

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6005

1 Australijos doleris

2,7239

+0,1946%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0344

-0,6591%

Pagal savo gaminių kokybę GGG patenka į geriausių pasaulyje šovinius gaminančių įmonių trejetuką.

LŽ archyvo ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

daug 1 mln. litų nuostolis. O 2012-ųjų GGG metinė apyvarta sieks apie 20,4 mln. litų, grynasis pelnas - daugiau kaip 1,8 mln. litų.

Beveik visa produkcija užsieniui - Atrandate naujų rinkų savo gaminiams?

- Taip, pardavimo rinkos buvo praplėstos. Dabar įmonės produkcija keliauja ne tik į NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalis, ji pasiekia ir Artimųjų Rytų valstybes. GGG šovinius perka karinės, policijos pajėgos, saugos kompanijos ir specialiosios tarnybos.

Gamyklos produkcija ne kartą gerai įvertinta įvairių NATO valstybių ekspertų. Pagal jos kokybę patenkame į geriausių pasaulyje šovinius gaminančių įmonių trejetuką. Todėl nenuostabu, kad beveik 100 proc. mūsų gaminių keliauja į užsienį.

Neseniai pristatėme šovinius, skirtus Lietuvos ir gretimų šalių medžiotojams, sportinio šaudymo profesionalams bei entuziastams. Sieksime įsitvirtinti ir civilinės amunicijos seg-

Lietuviški šoviniai keliauja ne tik į NATO ir ES šalis, jie pasiekia ir Artimųjų Rytų valstybes. mente. Siūlysime kokybiškus, NATO ir ES šalyse jau puikiai žinomu GGG prekės ženklu pažymėtus šovinius.

Pirmieji medžiotojų ir sportinio šaudymo profesionalų bei entuziastų atsiliepimai labai geri, tad tikimės, jog šie šoviniai sėkmingai įsitvirtins rinkoje.

Rezultatus prastina skola - Ar padidinę gamybą galėtumėte greičiau grąžinti gana nemažą GGG skolą?

- Iš tiesų įmonei ant pečių prieš keliolika metų užkrauta 47 mln. litų skola valstybei, tiksliau - Finansų ministerijai, prastina finansinės veiklos rezultatus. Ši skola - tai gamyklos statybų ir jos paleidimo išlaidų dalis. Lietuvos valstybė ir Finansų ministerija įvairiems bankams grąžino visas projektui įgyvendinti imtas paskolas.

Aišku, gamindami ir parduodami

daugiau produkcijos skolą grąžintume greičiau. Dabar esame nepajėgūs to daryti. Tačiau maksimaliai išplėtusi gamybinį pajėgumą įmonė per 3-4 metus galėtų iki 7,5 karto padidinti dabartinę apyvartą ir nuo 11 iki 22 kartų - grynąjį pelną.

- Per kiek metų grąžintumėte skolą?

- Manau, 10 metų terminas būtų realus.

Tikisi investuotojų susidomėjimo - Jeigu gamykla būtų privatizuojama, kiek, Jūsų nuomone, akcijų turėtų likti valstybei?

- Manoma, kad valstybė išlaikytų 34 proc. akcijų.

- Būtų pritraukiamas vietos ar užsienio kapitalas?

- Gamyklos veikla specifinė, ji vienintelė tokia Baltijos šalyse, tad ir investuotų greičiausiai patirties šioje srityje turintis koks nors užsienio ga-

mintojas ar platintojas. Juk Lietuvoje karo pramonės nėra.

- Ar investuotoją būtų nesunku rasti?

- Tai užimtų laiko, tačiau besidominčiųjų tikrai yra, tarp jų - ir mūsų klientų.

- Ar potencialaus investuotojo neišgąsdintų keliasdešimties milijonų skola?

- Gamyklos veiklos pelno rodiklį iš tiesų prastina palūkanų ir delspinigių mokėjimas. Tačiau 2012 metų grynasis pelningumas sudarys beveik 9 procentus. Gebėjimas generuoti piniginius srautus ir grynąjį pelną yra vienas pagrindinių kriterijų priimant sprendimus dėl bet kurios verslo įmonės plėtros.

GGG užima maždaug 0,01 proc. pasaulinės rinkos, tad jai tikrai atsirastų vietos po saule. Didesnė gamybos apimtis tik leistų padidinti akcininko grąžą ir pelningumo rodiklius, sukurti naujų darbo vietų ir dar kokybiškiau dirbti.

- Kokią dalį karinę produkciją gaminančių įmonių NATO valstybėse valdo privatus kapitalas?

- Dauguma jų, net jei ir priklausė valstybei, dabar yra perėjusios į privačių savininkų rankas.

•

Trumpai

-0,6576%

1 Kanados doleris

2,6353

+0,0759%

1 Šveicarijos frankas

2,8560

-0,1401%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1739

-0,6756%

10 Čekijos kronų

1,3767

+0,1598%

10 Danijos kronų

4,6289

+0,0130%

1 DB svaras sterlingų

4,2437

+0,2710%

100 Vengrijos forintų

1,1850

-0,1435%

100 Islandijos kronų

2,0444

+0,8022%

100 Japonijos jenų

2,9817

-1,9586%

100 Kazachstano tengių

1,7286

-0,6595%

1 Latvijos latas

4,9477

-0,0404%

10 Moldovos lėjų

2,1529

-0,4645%

10 Norvegijos kronų

4,7114

+0,6346%

10 Lenkijos zlotų

8,4928

+0,2732%

100 Rusijos rublių

8,6031

+0,1104%

10 Švedijos kronų

4,0321

+0,5084%

1 Turkijos naujoji lira

1,4626

-0,0957%

10 Ukrainos grivinų

3,2304

-0,6594%

2013 01 03, LB

R.Monkevičius mano, kad papildomos investicijos padėtų Giraitės ginkluotės gamyklai siekti ambicingų tikslų.

RODIKLĮ PAKYLĖJO REINVESTICIJOS Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2012 metų rugsėjo pabaigoje siekė 40,231 mlrd. litų - per ketvirtį jos sumažėjo 1,651 mln. litų, arba 4,3 procento. Kaip pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas, vidutiniškai vienam šalies gyventojui rugsėjo pabaigoje teko 13 473 litai TUI. Preliminariais duomenimis, trečiąjį ketvirtį TUI srautas Lietuvoje buvo teigiamas jis padidėjo 1,551 mlrd. litų. Jų įplaukas lėmė didelės teigiamos reinvesticijos (1 mlrd. litų), taip pat gerokai augę skoliniai įsipareigojimai tiesioginiams investuotojams (934,8 mln. litų). Akcinis

kapitalas trečiąjį ketvirtį didėjo nedaug - 15,9 mln. litų. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje sparčiausiai didėjo Lenkijos (1 mlrd. litų), Švedijos (205,3 mln. litų), Nyderlandų (142,3 mln. litų) ir Estijos (115,1 mln. litų) TUI, o daugiausia mažėjo Latvijos (188,9 mln. litų) ir Suomijos (122,2 mln. litų) TUI. Per trečiąjį ketvirtį daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą (959,9 mln. litų) bei finansinę ir draudimo veiklą (176,8 mln. litų), o labiausiai investicijos mažėjo į elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklą (23,7 mln. litų). Daugiausia Lietuvoje rugsėjo pabaigoje buvo investavę Švedijos investuotojai 8,7 mlrd. litų, Lenkijos - 5,5 mlrd. litų ir Vokietijos - 4 mlrd. litų.

INVESTUOJA UŽSIENYJE Lietuvos įmonių sukauptos tiesioginės investicijos (TI) užsienyje trečiojo 2012 metų ketvirčio pabaigoje buvo 5,684 mlrd. litų - 43,9 mln. litų, arba 0,8 proc. daugiau nei birželio pabaigoje. Lietuvos TI užsienyje srautas trečiąjį ketvirtį buvo teigiamas - 99,4 mln. litų. Kaip pranešė Statistikos departamentas ir Lietuvos bankas, šį didėjimą lėmė didėjusios teigiamos reinvesticijos (57,1 mln. litų), taip pat augę skoliniai reikalavimai tiesioginio investavimo įmonėms (58,8 mln. litų). Trečiąjį ketvirtį Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Estijoje (33,8 mln. litų),

Nyderlanduose (29,6 mln. litų), Latvijoje (22,8 mln. litų) ir Baltarusijoje (20,2 mln. litų).

Sparčiausiai investicijos mažėjo Ukrainoje (22,9 mln. litų). Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į apdirbamąją gamybą (50 mln. litų), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (26,1 mln. litų) bei informacijos ir ryšių (13,6 mln. litų) veiklas. Rugsėjo pabaigoje daugiausia Lietuvos sukauptųjų tiesioginių investicijų užsienyje teko Nyderlandams - 1,638 mlrd. litų, Latvijai - 882 mln. litų ir Kiprui - 575 mln. litų (10,1 proc.).

LŽ, BNS

10

2013 01 03 Lietuvos žinios

Verslas

Didesnis minimumas praretins darbuotojus MINIMALI MĖNESIO ALGA VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE 2012 M. LIEPĄ

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Vyriausybei nuo sausio 1 dienos padidinus minimalią mėnesio algą (MMA), Lietuva pagal šį rodiklį priartėjo prie naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių viduriuko.

Valstybė Minimali mėnesio alga, litais Slovėnija 2634,69 Kroatija 1292,42 Lenkija 1218,98 Slovakija 1129,07 Vengrija 1115,84 Estija 1104,89* Čekija 1077,31 Lietuva 1000** Latvija 991,2 Rumunija 542,99 Bulgarija 511,98

Tačiau verslas neabejoja, kad priverstinai padidinus algas bedarbių gretas papildys žemos kvalifikacijos ir nemotyvuoti įmonių darbuotojai, o sunkiausia valdžios sprendimo našta teks skaidriai dirbančioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms.

Šaltinis: Eurostat, dv.ee, LŽ *Estijos profsąjungų pasiūlymui didinti minimalų atlyginimą 2013 m. pritarė darbdaviai. **nuo 2013 m. sausio 1 d.

SKAIČIAI Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, MMA padidinimas iki 1000 litų palietė apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų - apie 50 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų.

Atlyginimams papildomai reikia 30 mln. litų per mėnesį ir 360 mln. litų per metus, iš tos sumos - maždaug 90 mln. litų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Tačiau apie 5,6 lito sumažėja vidutinė socialinė pašalpa, ir tai padės valstybei sutaupyti apie 15,2 mln. litų, o kartu su administravimo išlaidomis - 15,8 mln. litų per metus.

Lietuvos pramonininkų konfederacija rudenį paskelbė įmonių vadovų apklausos rezultatus ir apibendrino, kad minimalaus darbo užmokesčio padidinimas nuo 800 iki 850 litų 92 proc. įmonių didesnių problemų nesukėlė.

Labiausiai neigiamą įtaką pajuto tekstilės sektorius, kuriame nukentėjo kas penktas gamintojas.

Prognozuojama, kad minimalų darbo užmokestį padidinus iki 1000 litų, neigiamą įtaką gali pajusti kas trečias (32 proc.) gamintojas, o labiausiai - maisto ir tekstilės pramonės įmonės.

Prognozuojama, kad minimalaus darbo užmokesčio padidinimas neigiamą įtaką gali daryti daugiausia maisto ir tekstilės pramonės įmonėms. / LŽ archyvo nuotrauka

sia įgyvendinti Vyriausybės nutarimą bus skaidriai dirbančioms smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms. Vienos, pavyzdžiui, valymo paslaugų, prekybos bendrovės, jo manymu, neabejotinai didins įkainius, kartu keldamos gamybos bendrovių produkcijos savikainą. Vadinasi, motyvuoti gerus darbuotojus bus dar mažiau galimybių. Jis neabejoja, kad savų būdų išsisukti turi ir smulkiosios įmonės.

Jam pritaria ir A.Kazanavičius: “Bus daugiau įdarbintųjų puse etato.”

Tačiau LŽ pašnekovai neabejoja, kad tikrai teks dalies darbuotojų, dirbančių už MMA, atsisakyti. “Pirmiausia tai bus tie, kurie nerodys jokių pastangų ir tik lauks savo tūkstančio”, tvirtino “Šatrijos” vadovas.

“Kažkiek žmonių reikės mažinti, antrino ir Plungės smulkiųjų verslininkų organizacijos vadovas Viktoras Bubilas. - Žinoma, įstatymą vykdyti reikia, išeičių ieškosime, juk ne visi turi galimybių išvažiuoti į užsienį, ypač vyresnio amžiaus žmonės - niekas ten jų nelaukia.”

Kovoja su šešėliu Problemos kitur Vakar kalbinti Lietuvos įmonių ir asocijuotų verslo struktūrų vadovai dar buvo ganėtinai ramūs. “Ir šiandien mokame daugiau nei minimalus atlyginimas, todėl problemų dar neturėtų kilti”, - raminosi Panevėžio tekstilės UAB “Gantas” vadovas Petras Morkvėnas.

“Dabar dar sunku pasakyti, kaip reikės elgtis. Realiai daliai žmonių atlyginimus iš tiesų reikės kelti, bet turėsime peržiūrėti ir savo verslo strategiją. Gal kelių žmonių teks ir atsisakyti”, - komentavo Raseinių siuvimo AB “Šatrija” generalinis direktorius Giedrius Grondskis.

Utenos apskrities darbdavių asociacijos prezidentas Albinas Kazanavičius LŽ pripažino, kad su tokiu

Vyriausybės nutarimu jau apsiprasta, juolab kad MMA didinimui iki 1000 litų darbdaviai ir anksčiau buvo pritarę Trišalėje taryboje, kuriai priklauso Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai.

“Mes tam neprieštaraujame, tik bijau, kad MMA padidinimo “nesuvalgytų” pakilusios prekių kainos prekybos darbuotojams mokamas minimumas, be to, nuo sausio didinamas dyzelino akcizas, o šie degalai sudaro nemažą kainų dalį - viskas, matyt, bus kompensuojama didinant prekių kainas”, - svarstė A.Kazanavičius.

Ne pasaulio pabaiga “Šatrijos” vadovas MMA didinimo žalą įžvelgia kitur. “Mūsų bend-

“Mes neprieštaraujame, tik bijau, kad to MMA padidinimo “nesuvalgytų” pakilusios prekių kainos.” rovėje gamyboje dalyvauja 200 žmonių. Visi dirba tomis pačiomis sąlygomis, bet vieni sugeba užsidirbti 2500 litų, o 10-15 žmonių ir ligšioliniam minimumui užsidirbti produkcijos normos nepagamina. Šiems tenka primokėti, - pasakojo G.Grondskis. - Didžioji problema yra ne tai, jog turėsime jiems dar daugiau primokėti, o tai, jog sunku pareikalauti, kad jie daugiau dirbtų. Daugiau primokėdami šiems, neturėsime iš ko paskatinti dirban-

čiųjų sąžiningai, įgijusiųjų aukštesnę kvalifikaciją.”

Pasak bendrovės vadovo, yra žmonių, kurie dar neturi įgūdžių produktyviai dirbti, bet yra ir tingesnių, kuriems didesnio atlyginimo nė nereikia.

Uždirbdami daugiau jie neteks dalies socialinės paramos. “Dar ne pasaulio pabaiga, bet jei po pusmečio pasidomėsite, kaip bus dėl galimybės mokėti 1200 litų MMA, kalbėsime jau kitaip”, - sakė G.Grondskis.

G.Grondskio nuomone, sunkiau-

DUJOS KIEK PIGESNĖS

pusmetį. “Lietuvos dujų” atstovai anksčiau teigė, kad kaina galėjo mažėti 12 centų, tačiau skirtumą lėmė valdžios įvestas vadinamasis suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestis. 2013 metais Lietuvoje turėtų būti suvartota apie 3 mlrd. kubų dujų - 1,8 proc. mažiau nei pernai.

Trišalė taryba pritarė MMA didinimui su išlyga: nutarta sudaryti darbo grupę, kuri teiktų siūlymus dėl to verslo, kuris tiek didinti MMA neturi galimybių.

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau sakė, kad jei dėl MMA didinimo iki 1000 litų smulkiosios ir vidutinės įmonės patirs finansinių sunkumų, jos galės siekti atidėti mokesčių mokėjimą. Anot jo, dėl to jau tartasi su Valstybine mokesčių inspekcija. A.Butkevičiaus nuomone, pirmieji trys mėnesiai smulkiajam verslui, kurį palies MMA didinimas, bus sunkiausi. Jis taip pat prognozavo, kad MMA pakėlimas padės mažinti šešėlinę veiklą.

“Lygiagrečiai taikysime kovos su šešėliu priemones”, - pridūrė premjeras.

•

Trumpai LAUKS DAUGIAU KELEIVIŲ Nuo sausio 1-osios įsigaliojo lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms. Nors keleivių vežimo bendrovės kol kas nežada atpiginti važiavimo bilietų, PVM įstatymo pakeitimo iniciatoriai teigia, kad mažesnis mokestis suteiks daugybę kitų pranašumų įmonėms ir pačiai valstybei. Tvirtinama, kad mažesnis PVM leis išvengti drastiško tarifų už važiavimą viešuoju transportu didinimo, sumažins kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų poreikį, sušvelnins bendrovių problemas dėl apyvartinių lėšų stygiaus, todėl atsiras daugiau galimybių padengti milijonines sko-

las valstybei. Šiuo metu daugiausia šalies biudžetui skolingos didžiųjų miestų viešojo transporto įmonės. Beveik visos jos dėl sunkios finansinės padėties kaltina ankstesnės Vyriausybės 20092010 metais vykdytas mokesčių reformas, kai iš pradžių PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms buvo padidintas nuo 5 iki 19 proc., vėliau - iki 21 procento. Padidėjus PVM tarifui buvo keliamos ir važiavimo bilietų kainos, tačiau brangūs bilietai atbaidė keleivius. Skaičiuojama, kad 20092011 metais dėl padidėjusio mokesčio, pavyzdžiui, Vilniaus miesto vietinio susisiekimo bendrovės iš viso negavo 68 mln. litų, Kauno miesto - 30 mln., Klaipėdos - 14,4 mln. litų pajamų.

Nuo 2013 metų pradžios buitiniams vartotojams atpigo gamtinės dujos - jų kaina mažėjo 8 centais už kubinį metrą. Buitiniams vartotojams, kurie suvartoja iki 500 kubinių metrų, kubinis metras dujų nuo sausio pinga 2,9 proc. - iki 2,71 lito (su PVM), suvartojantiesiems nuo 500 iki 20 tūkst. kubų - 3,7 proc., iki 2,09 lito, daugiau nei 20 tūkst. kubų 3,7 proc., iki 2,08 lito už kub. metrą. Abonentinis mokestis visoms vartotojų grupėms nuo 2013 metų sausio lieka nepakitęs - atsižvelgiant į vartotojų grupę, jis sieks 1,95 lito, 13,81 lito ir 13,81 lito (su PVM). Nuo 2012 metų liepos dujos brango 42-46 centais. Naujos kainos galios pirmąjį 2013 metų

PVM NAŠTA SUMAŽĖJO Nuo sausio įsigaliojo lengvatinis 9 proc. PVM ne tik keleivių bei bagažo vežimui, bet ir laikraščiams, žurnalams, kitiems periodiniams leidiniams bei 5 proc. tarifas - neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms. Kaip ir ankstesniais metais, toliau galioja lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio tarifai

šilumai ir vaistams. Šildymui 9 proc. PVM, o kompensuojamiesiems vaistams - 5 procentų.

Bendras PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.

GRĖS DIDESNI MOKESČIAI Apleisto nekilnojamojo turto savininkai nuo 2013-ųjų galės būti apmokestinami iki 3 proc. turto vertės mokesčiu, konkretų jo dydį nustato savivaldybės. Didesnis mokestis įsigalioja nuo sausio, tačiau realiai pastatų savininkams jį teks sumokėti 2014-aisiais. Nekilnojamojo turto mokestis sudaro 0,3-1 procentą.

LŽ, BNS

2013 01 03 Lietuvos žinios

Trasa

11

Dyzelinas brangsta palengva VIDMANTAS UŽUSIENIS

Nuo sausio 1-osios dyzelinių degalų akcizui pakilus nuo 1043 iki 1140 litų už toną, vakar šalies degalinėse šios rūšies degalai pabrango iki 7 centų už litrą.

Jau pusantrų metų didmenine degalų prekyba besiverčianti bendrovė “Orlen Lietuva” ir didieji mažmeninės prekybos tinklai viešai internete nebeskelbia informacijos apie kasdienius parduodamo benzino, dyzelino ir automobilių dujų kainų pokyčius. Tiesa, juos įvairiose interneto svetainėse noriai viešina mažosios degalinės.

Bene didžiausios tarp tokių svetainių yra degalukainos.lt ir degalu-kainos.lt.Trečiadienį apie pietus jos skleidė džiugią žinią, jog antrąją naujų metų dieną, nors akcizas ir išsipūtė, dyzelinas mažosiose degalinėse nebuvo pabrangęs. O štai didieji degalinių tinklai kainas kėlė.

Tarifus diktuoja tiekėjas Kaip dienraščiui LŽ patvirtino didžiuosius degalinių tinklus vienijančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius, vakar liko tik maža dalis didžiųjų tinklų, kurie kai kuriose savo degalinėse kainas paliko galioti tokias pat, kokios buvo iki sausio 1-osios. Dauguma tinklų tarifus didino - kas 3, kas 5 centais už litrą. “Girdėjau, jog vienas degalinių tinklas kai kuriose sa-

Antrąją naujų metų dieną dyzelinas buvo pabrangęs toli gražu ne visose degalinėse.

“Jau sausio pirmoje pusėje dyzeliniai degalai bus pabrangę visur.” vo degalinėse dyzeliną pabrangino 7 centais. Tačiau neabejoju, kad jau sausio pirmoje pusėje dyzeliniai degalai bus pabrangę visur”, - teigė pašnekovas.

Anot L.Vosyliaus, didieji degalinių tinklai dyzelinius degalus brangino po to, kai 9 ct už litrą didmeninį jų tarifą pakėlė “Orlen Lietuva”.

“Anksčiau Finansų ministerija prog-

nozavo, kad padidinus akcizą dyzelinas vidutiniškai brangs 12 centų. Mano duomenimis, taip neatsitiko dėl palankios situacijos tarptautinėje rinkoje.

Pastaruoju metu mažėjo naftos kainos, agentūra “Platts” irgi sumažino to paties pavadinimo savo indeksą, nuo kurio priklauso didmeninės naftos produktų kainos pasaulio rinkose”, - sakė LNPPĮA vadovas.

Kainodaros gudrybės L.Vosylius taip pat atkreipė dėmesį, kad degalinės greičiausiai dar turi šiek tiek dyzelino, užsilikusio nuo tada, kai akcizas buvo mažesnis. “Daug ką lems ir kiekvieno degalinių tinklo rinkodaros ypatybės. Galbūt vieni degalinių tinklai kainas didinti yra nusprendę iškart, kiti - palengva”, - sakė asociacijos prezidentas.

Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas irgi tvirtino, kad “konkretūs dyzelino kainų pokyčiai priklausys nuo naftos ir jos produktų kainų ten-

dencijų pasaulinėje rinkoje, naftos perdirbėjų bei pardavėjų kainodaros ir kitų veiksnių”. Dienraščiui LŽ jis teigė, kad padidinti dyzelino akcizą Lietuva buvo įsipareigojusi stodama į Europos Sąjungą (ES). “Pernai baigėsi mums numatytas pereinamasis laikotarpis.

ES reikalauja, kad visose Bendrijos šalyse dyzelino akcizas būtų ne mažesnis už nustatytą minimumą - 330 eurų (1140 litų) už toną. Nors akcizas tapo didesnis, jis Lietuvoje ir toliau liks tradiciškai vienas mažiausių ES”, - tikino G.Šniukas.

•

Jaunų vairuotojų ateitis nežinoma ILONA STAŠKUTĖ

Dar kartą atidėjus papildomų mokymų vykdymą tarp jaunų vairuotojų kilo nerimo banga, tačiau, valdininkų teigimu, pažymėjimų keitimas nekelia jokių problemų. Be to, prievolė pasikeisti pažymėjimą tenka ir vairuojantiesiems daugiau nei du dešimtmečius.

Gruodžio pabaigoje Seimas paskubomis atidėjo nuo sausio 1 dienos turėjusias įsigalioti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, pagal kurias numatyti privalomi papildomi mokymai visiems dvejų metų stažą įgijusiems šalies vairuotojams.

Valdininkams beveik nebuvo kito pasirinkimo, tik atidėti naujovę, nes iki šiol neaišku, kaip turėtų būti organizuojami papildomi vairuotojų mokymai ir vertinami mažai patyrusių vairuotojų gebėjimai.

Svarsto, ką daryti Tvarka, pagal kurią visi dvejų metų stažą turintys vairuotojai prieš gaudami nuolatinį vairuotojo pažymėjimą privalėtų už savo pinigus lankyti papildomus vairavimo kursus, turėjo įsigalioti dar 2008 metais, bet buvo nukelta net tris kartus. Šįkart jos įsigaliojimas atidėtas iki liepos 1 dienos, bet abejojama, ar neteks termino dar kartą ilginti.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius taip pat patvirtino, kad laiko nėra daug, ir jam kyla abejonių dėl esminių papildomo mokymo organizavimo principų. “Aš linkęs manyti, kad ne visus vairuotojus reikia iš naujo mokyti”, - sakė jis. Ministro manymu, nėra būtina drausmingų vairuo-

R.Sinkevičiaus manymu, papildomai mokyti reikėtų tik nusižengusius vairuotojus. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Papildomas jaunų vairuotojų mokymas turėjo būti pradėtas jau prieš ketverius metus, tačiau iki šiol niekas nežino, kaip jį organizuoti. tojų versti mokytis papildomai, todėl jis ketina kreiptis į Seimą ir siūlyti galimybę organizuoti papildomus mokymus tik Kelių eismo taisykles pažeidusiems nepatyrusiems vairuotojams.

Pasak R.Sinkevičiaus, papildomų mokymų metodika šiuo metu jau rengiama, tačiau gali būti, kad prireiks pereinamojo laikotarpio. Teorinė kursų dalis galėtų būti vykdoma visu pajėgumu, o į praktinę įtraukiama tik dalis mokymo elementų, tokių kaip slidi danga, stabdymo įvairiomis sąlygomis pratybos ir filmuotų pamokos įrašų aptarimas. “Jeigu mokymo įstaigos deklaruotų, kad per metus ar pusantrų investuos ir parengs mokymo priemones, galima būtų leisti iš anksto organizuoti mokymus”, - svarstė R.Sinkevičius, tačiau pripažino, kad iki liepos pradžios Lietuvoje tikrai nebus tokio aukšto lygio mokymo bazių, kokias Susisiekimo ministerijos atstovai ap-

žiūrėjo užsienyje, o jokie konkretūs sprendimai taip pat dar nepriimti.

ruotojo pažymėjimą internetu. Yra Vairuotojų portalas, prie kurio galima prisijungti patvirtinus tapatybę per elektroninę bankininkystę. Tuomet beliks tik atvykti atsiimti vairuotojo pažymėjimo arba galima užsisakyti pristatymo į namus paslaugą”, - siūlė S.Šuminas.

Beprasmis keitimas Tačiau kol svarstoma, ką nutarti dėl ketverius metus stumdomos mokymų tvarkos, jauni vairuotojai palikti nežinioje, kaip pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas netrukus baigsis. VĮ “Regitra” generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas patikino, kad dvejus metus galiojančių pažymėjimų keitimas vyksta sklandžiai, o vairuotojai gali pasikeisti dokumentą net neišėję iš namų. Pasak jo, besikeičiantiesiems vairuotojo pažymėjimą nereikia į VĮ “Regitra” pristatyti jokių dokumentų, išskyrus tuos atvejus, kai pasibaigęs medicinos pažymos galiojimo laikas. Tačiau šios pažymos paprastai išduodamos penkeriems metams, taigi dauguma dvejus metus vairuojančiųjų vis dar turi jas galiojančias. “Paprasčiausia pasikeisti vai-

“Paprasčiausia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą internetu.”

Nors tvarka ir labai paprasta, vairuotojams tenka susimokėti 49 litus - tiek pat, kiek ir už pirmą kartą gaunamą vairuotojo pažymėjimą. Pašnekovas sutiko, kad nesant papildomų mokymų ar kokių nors kitų reikalavimų dvejus metus galiojančių pažymėjimų keitimas atrodo beprasmiškas, tačiau gynėsi, esą VĮ “Regitra” iš to nesipelno.

“Mes neturime nieko bendro su laikinųjų pažymėjimų atsiradimu. Esame viešųjų paslaugų teikėjai, o ne komercijos įmonė, ir ne patys sugalvojame įkainius”, - tikino jis.

Prievolė - ir vyriausiems Prievolė pasikeisti vairuotojo pažymėjimą tenka ne tik jauniausiems, bet ir vyriausiems vairuotojams - turintiems seno pavyzdžio knygelės formos arba laminuotus popierinius vairuotojo pažymėjimus. Knygelės formato vairuotojo pažymėjimai buvo išduodami iki 1992 metų vidurio ir juose nėra nurodytas galiojimo laikas, tačiau tokius vairuotojo pažymėjimus privalu pasikeisti iki 2013 metų pabaigos. Turintiesiems popierinius laminuotus vairuotojo pažymėjimus duotas kiek ilgesnis terminas iki 2017 metų pabaigos. Keičiantiesiems seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus reikia atvykti į VĮ “Regitra” ir turėti medicinos pažymą. Pasak S.Šumino, seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus turi apie 0,5 mln. vairuotojų ir jų naudojimą labai sunku sukontroliuoti. Be to, dėl prastos dokumento apsaugos pasitaiko daug klastojimo atvejų. Pašnekovas pabrėžė, kad nespėjusieji pasikeisti senų dokumentų tai galės padaryti ir pasibaigus nurodytam terminui, tik turėdami negaliojantį pažymėjimą negalės sėsti prie vairo.

•

12

2013 01 03 Lietuvos žinios

Kultūra

Riešutų duonos kvapas užpildo padangę

Reikalas dėl karvės visam gyvenimui susiejo A.Latėną ir E.Piškinaitę. / acmefilm.com nuotrauka

Atkelta iš

• 1 p.

Išugdė visą būrį scenos meistrų, tarp jų - Aldona Bendoriūtė, Aušra Pukelytė, Giedrius Arbačiauskas, Rolandas Kazlas, Jurgis Damaševičius, Sergejus Ivanovas, Dalia Morozovaitė, Lukas Petrauskas, Nerijus Gadliauskas, Ignas Ciplijauskas. Nuo 1997 metų tapo jį išauginusio Jaunimo teatro vadovu. “Čia stumia bemieges naktis”, - norisi sakyti “Riešutų duonos” herojaus žodžius.

Kaskart bendraudamas su A.Latėnu įsitikinu, kaip jam rūpi teatro reikalai ir kaip skaudina visokios naujos direktyvos, trukdančios vadovams kurti, padalyti teatro duonos jauniesiems scenos menininkams. “Biudžetinė įstaiga - Nobelio premijos vertas darinys. Jį reikėtų gerokai ištyrinėti, net daktaro disertaciją apie tai galima parašyti”, karčiai nusijuokė Jaunimo teatro vadovas. Tačiau šįkart labiau norisi kalbėti apie smagesnius dalykus.

Provokacija sukakties tema - Kokie jums buvo praėję metai? klausė Algirdo Latėno “Lietuvos žinių” žurnalistas.

- Geri. Ir čia spektaklį išleidau (“Slaptoji dviratininkų draugija”), ir Rusijoje pastačiau (“Ledi Makbet” Samaros dramos teatre - aut.). Ir du anūkai gimė. Ne kasmet taip atsitinka.

(Juokiasi.) Emilija susilaukė Abraomo, o po pusmečio Baliui gimė Antanas.

- Tai dabar jau ir senelio vaidmenį atliekate.

- Atseit. Nelabai yra kada. Išprovokavote mane, nenorėjau skelbtis. Kita vertus, niekur nepasislėpsi: Jaunimo teatre prabėgo visas mano gyvenimas, tad sukaktį noriu paminėti su šeima ir artimiausiais bičiuliais aktoriais. Paprastai per tokias šventes saviškiai būna nustumiami į pasienius, vis kažkokie garbingi svečiai sueina.

Virš žaliuojančių vaikystės pievų - Esate prasitaręs, kad deramai pasitiksite 2013-uosius, tarmių metus.

- Šia proga parengiau naują Antano Strazdelio poezijos programą, su ja leisiuosi per Lietuvą. Galbūt pavyks įrašyti ir kompaktinę plokštelę, tad norėjosi atskleisti visą šios nepaprastos asmenybės kūrybos pilnatvę. Iš skaitymo pamažu atsiranda teatras su daugybe personažų, kuriuos įkūnija vienas aktorius. Man tai didžiulis malonumas: pats sau repetuoji, kuri viziją ir eini į žmones. Matai jų šypsenas,

ašaras, susižavėjimą. Ir gauni atsaką lyg dvasinį atlygį. Regis, siela išauga.

O kurti, režisuoti spektaklį - pasitenkinimo mažiau: įsipina administracinių darbų, reikia suderinti aktorių laiką, sudėlioti repeticijas.

- Kur ketinate lankytis su A.Strazdeliu?

- Kelionę pradėsiu nuo Zarasų rajono. Aplankysiu vietas, bažnytkaimius, kuriuose A.Strazdelis kunigavo. Per kūrybos vakarus norisi ne tik skaityti, bet ir pasikalbėti su žmonėmis. Bus ir Pauliaus Širvio poezijos keliauti per Zarasų kraštą be jos būtų nesuprantama.

- Gimėte Dusetose, nepaprasto grožio krašte. Kaip manote, kiek jis prisidėjo brandindamas jūsų asmenybę?

Genas neįkrinta, jis nuolat tūno ir anksčiau ar vėliau ima veikti.

- Tai būtinai atsiliepia tavo sieloje.

Daug keliavęs po pasaulį grįžti ir susimąstai, kokioje gražioje vietoje augai, praleidai vaikystę; kaip reikia dėkoti Aukščiausiajam, kad tau buvo skirta būti čia. To krašto grožį pripažįsta daugelis. Ežerų akys, kalvelės, miškai... Pasak Antano Baranausko, kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų - kalnai ir maži kalneliai. Regis, rašo apie Kaukazą. (Juokiasi.) O čia tik toks sumažintas variantas.

Rimta organizacija - Kaip į jūsų gyvenimą atkeliavo teatras? Gal jau mokykloje vaidinote?

- Nevaidinau, buvau užprogramuotas technokratas, fizikas. Ir sportininkas. Vienuoliktoje klasėje treniravausi su Lietuvos moksleivių rankinio rinktine. Ketinau stoti į fiziką ir matematiką Vilniaus universitete arba automatiką Kauno politechnikos institute. Tačiau taip jau atsitiko - beveik varu varomas turėjau atstovauti mokyklai respublikiniame skaitovų konkurse Panevėžyje. Ten pirmą kartą pamačiau tikrą spektaklį, vaidino puikūs aktoriai, pajutau teatro atmosferą. Kažkas manyje sukirbėjo. Nors apie tą sritį neturėjau jokio supratimo, maniau, literatūra ir teatras - labiau mergičkų reikalas.

Tad truputį gėdydamasis, niekam nieko nesakęs išvažiavau į Vilnių, į tuometę konservatoriją, laikyti egzaminų. Taip ir įklimpau iki šių dienų.

Scena iš spektaklio “Jasonas”: A.Latėnas-Jasonas. Stovi iš kairės: Violeta Podolskaitė, Dalia Brenciūtė ir Remigijus Vilkaitis. / Jaunimo teatro archyvo nuotrauka

- Pavyko iškart?

- Buvo trys turai. Ieškodamas ramybės lipdavau į Kalnų parką, slėpdavausi krūmuose ir kartodavau eilėraščius, kuriuos pasirinkau egzaminui.

Paskui, žiūriu, vienas turas įveiktas, antras. Liko trečiasis - istorija ar lietuvių kalba. Jei įveikei pirmuosius, beveik žinojai, kad esi priimtas.

- Kur vyko egzaminai?

- Centriniuose rūmuose. Atvažiavęs apskritai susipainiojau. Sakė man: “Vaikeli, ten dideli rūmai priešais Lenino aikštę.” Vienu pastatu anksčiau įžengiau, tiesiai į Saugumą. Žiūriu, stovi majoras su didele žvaigžde ir visų klausinėja, kas kur eina. Pamaniau: “Nieko sau! Rimta organizacija ta konservatorija.” (Juokiasi.)

Pirmoje teatro klasėje - O kas egzaminavo? Juk D.Tamulevičiūtė vėliau pas jus atėjo?

- Kursą rinko šviesaus atminimo režisierius Vytautas Čibiras. Rudenį buvo renkama papildomai, kai susidarė visas kursas, V.Čibiras supažindino su jauna režisiere ir pedagoge.

- Ji jauna ir jūs jauni. Kaip suvaldydavo? Griežta buvo?

- Visai negriežta. Juk pasąmonėje jauti, kad tavo duona priklauso nuo šio žmogaus. Būtina kuo daugiau iš jo pasisemti. O kaip tai padarysi?

Kasdienėmis repeticijomis, juodu darbu, mokantis iš pastabų, aptarimų. Aišku, dar buvome ir įsimylėję ją. Mums pasisekė kaip tiems pirmaklasiams, kurie nori, kad jų mokytoja būtų jauna ir graži. (Juokiasi.) Griežčiau skambėdavo tik vienas jos pasakymas: “Jeigu jums nereikia, verčiau nesikankinkit, išeikit.” Tai išgirsti būdavo baisiausia.

Kam šauna galvon - Ar neilgu to laiko, kai Veršininu vertėtės arkliui per nugarą (spektaklis “Trys seserys” - aut.)?

- Prisimenu ir pasiilgstu. Kartais atrodo, kad kai kurie pastatymai per anksti buvo sustabdyti. Niekaip nesuprantu, kodėl dar ir dabar negalėtų būti rodomas spektaklis “Pirosmani, Pirosmani”? Juk visi jo kūrėjai gyvi ir sveiki. Tad kam čia šovė į galvą?

- Taigi - kam? Režisieriui?

- Šauna visaip. Juk ir šalia režisieriaus yra vadovų. Keista, kad būtent režisieriai nedrįsta pakovoti dėl savo spektaklio. Koks nors naujas, apie save labai gerai manantis vadybininkas pasako, kad tai jau nešiuolaikiška, “išvaidinta”.

A.Latėnas: ant A.Baranausko kalnų, be pykčio ir be kirvio, su posmais A.Strazdelio dainų ir tomeliu P.Širvio. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Nebūti sraigteliu - Sukūrėte vaidmenis spektakliuose “Jasonas”, “Škac, mirtie, visados škac...”, “Žuvėdra”, “Dėdė Vania”. Ar neįgyvendinti aktoriaus sumanymai vis nedavė ramybės, kad po kurio laiko grįžote prie šių veikalų kaip režisierius?

- Dar konservatorijoje buvau užsikrėtęs režisūra, D.Tamulevičiūtė tai turbūt matė. Ji liepdavo pateikti ištraukų režisūrinius sprendimus. Tarp ištraukų buvo ir “Dėdė Vania”. Baigęs studijas turėjau visą sąrašą pjesių, prie kurių traukdavo grįžti.

Likdavo neįgyvendintų sumanymų, scenų, kurias norėjosi padaryti taip, kaip pačiam atrodė. Pamenu, net konfliktų kildavo. Siūlai scenas, režisieriai jas priima. Tačiau tau vis atrodo, kad jos įgyvendinamos ne visai taip, kaip norėtųsi. Tada pamanai: “Ai, geriau būčiau nesiūlęs, vis išlendu tuo savo neramumu. Kurk vaidmenį ir nesuk sau galvos...” Bet mes kitaip buvom mokyti. Aktorius turi jausti visą spektaklio struktūrą, dalyvauti jį kuriant, nebūti tik sraigteliu. Gal todėl toks Jaunimo teatras ir atsirado, nes jį kūrė visi.

Nė nemaniau, kad Eimis (režisierius Nekrošius - aut.) kada nors statys “Dėdę Vanią”. Aišku, visuomet žinojau, kad neišvengsiu gretinimo, lyginimo, kalbų. Bet, man regis, spektakliai visiškai nepanašūs, o ir aktoriams buvo labai įdomu.

Teatro genas - Teatro genas nukrinta vis naujoms Latėnų, Storpirščių, Smoriginų, Bareikių kartoms. Kaip jis perduodamas? Regis, vaikų į aktoriaus profesiją specialiai nekreipėte?

- Nelabai norėjau, kad jie dirbtų teatre. Tačiau juk neuždrausi.

Nuo mažens buvo teatre, žiūrėjo spektaklius vaikams. Jei sulaukęs aštuoniolikos, kai tavo gyvenimiški vektoriai jau nukreipti, imi ir “sudurniuoji”, tai ką kalbėti apie mažą žmogutį, nuolat matantį scenos stebuklus... Genas neįkrinta, jis nuolat tūno ir anksčiau ar vėliau ima veikti.

- Ar puoselėjate kokių naujų sumanymų Jaunimo teatre?

- Norėtųsi, kad ir teatras deramai paminėtų tarmių metus. Konkrečių sumanymų nenorėčiau atskleisti, nes esu prietaringas. (Juokiasi.)

•

2013 01 03 Lietuvos žinios

Kultūra

13

J.Dronina: prikaustyti žiūrovą ir nepaleisti Puikiai susiklostė 26 metų balerinos Jurgitos Droninos tarptautinė karjera. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus auklėtinė, įvairių tarptautinių konkursų laureatė sukaupusi drąsą išvyko tobulintis į Miuncheno baleto akademiją.

AUDRIUS MUSTEIKIS

T

en sulaukė kvietimo dirbti Švedijos karališkojo baleto trupėje. Ilgainiui tapo matoma ir labai palankiai vertinama visoje Europoje, maloniai laukiama Danijoje, Norvegijoje, Italijoje ir kitose šalyse kaip kviestinė šokėja. Nuo 2010 metų ji dirba Nyderlandų nacionalinio baleto trupėje. “Nyderlandai laimėjo nuostabią baleriną”, - pasigirdo po jos debiuto. Pernai primabalerina apdovanota “Gulbe”, svarbiausiu Nyderlandų šokio apdovanojimu. Tais pačiais metais Peterburge, prestižiniame “Dance Open” festivalyje, jai įteiktas Išraiškingiausios šokėjos prizas, o 2010-aisiais - prizas už geriausią duetą.

“Kai Dronina pasirodo scenoje, pamirškite realųjį pasaulį”, - dar vienas iškalbus vertinimas. Labai techniška, stipri, spinduliuojančios plastikos, puikiai jaučianti muziką ir suvokianti vaidmenį, trapi ir nežemiška - čia apie Jurgitą ir jos vaidmenis: Odetą ir Odilę, Aurorą, Kitrę, Žizel, Džuljetą, Nikiją. Pasak baleto pedagogo Petro Skirmanto, J.Dronina - mūsų “baleto Urmana”.

Amsterdame gyvenanti balerina su vyru, Nyderlandų nacionalinio baleto trupės solistu, fotografu ir vadybininku Sergejumi Endinianu (susipažino Švedijoje) augina trijų mėnesių sūnelį ir jau yra grįžusi į didžiąją sceną.

Nuostabiausias įvykis - Tikėjomės jus išvysti Vilniaus scenoje praėjusią gegužę šokančią “Don Kichote”, bet sužinojome, kad laukiate šeimos pagausėjimo.

- Taip, laukėme kūdikio. Scenoje buvau iki kovo, trečiojo nėštumo mė-

Teko padirbėti su skirtingiausiais choreografais, šokti įvairiausiuose pasaulio teatruose. Kas laukia ateityje - nežinau. Nesvarstau, kas būtų buvę, jei būčiau likusi. Gal todėl, kad esu laiminga dėl savo pasirinkimų. Su malonumu grįžtu į Vilnių, į teatrą. Aš užaugau šioje scenoje.

- Kas pirmiausia ateina į galvą prisiminus M.K.Čiurlionio mokyklą?

- Užplūsta atsiminimai apie be galo sunkų darbą kiekvieną dieną ir dėkingumo jausmas pedagogams, suteikusiems neįkainojamų žinių. Man tiek mokykloje, tiek vėliau teatre sekėsi patekti pas geriausius pedagogus ir repetitorius.

Pradėjo nuo nulio - Vilniuje svajojote apie tarptautinę karjerą, tikėjote sėkme? Kada, jūsų manymu, ta sėkmė atėjo?

- Visada troškau keliauti - kaip galima daugiau. Ir šokti didžiosiose pasaulio scenose. Tik nežinojau, nuo ko pradėti ir kaip. Pradėjau nuo nulio. Teliko pasikliauti, kad viskas ateis “savo laiku”, ir dirbti, dirbti, dirbti. Kažin, ar sėkmę įmanoma kaip nors apibrėžti, juolab tvirtinti, kad ji jau atėjo ar dar ateis. Profesijoje gyvenu “kiekviena diena” ir kuo turiningesnė ji, tuo sėkmingesnių rezultatų galiu pasiekti.

- Vis dar labiausiai mėgstate klasikinį baletą? O neoklasiką ir modernųjį šokį?

- Be abejo, klasikinis baletas - pagrindas. Ilgesnį laiką nešokus daugiaveiksmių spektaklių, kažkodėl darosi nesmagu ir kūnui, ir sielai, tuščia. Bet šokant vien tik klasiką tampa ankšta, stinga visavertės saviraiškos, norisi platesnių, jokių rėmų nevaržomų judesių. Apskritai manau, kad šokdama klasiką išsikraunu

Namai ten, kur mano šeima.

Valstybė jau seniai nebeturi įtakos. nesio, o gegužę šokti spektaklio jau tikrai negalėjau. Rugsėjį gimė sūnelis Damianas Ulysses. Niekada nesijautėme tokie laimingi. Damianas - lyg stebuklas mūsų gyvenime, jo atėjimas į šį pasaulį - nuostabiausias įvykis.

- Ar tikrai taip sunku grįžti į sceną po pertraukėlės?

- Į sceną jau esu grįžusi. Spalį sušokau “Pachitą”. Tai buvo ir grįžimas, ir premjera. Nuo mano pastarojo spektaklio iki sugrįžimo į sceną praėjo tik šeši mėnesiai, tačiau net ir per vasaros atostogas kiekvieną dieną treniravausi baleto pamokoje, dirbau su asmeniniu treneriu sporto klube ir kas antrą dieną plaukiojau po valandą. Tad grįžti į sceną praėjus dviem mėnesiams po gimdymo buvo visai įmanoma. Tikrai nesakau, kad lengva. Retai kada pagrindinės balerinos grįžta vėliau negu po dviejų trijų mėnesių. Šiuo metu šoku pasaulinėje “Pelenės” premjeroje (choreografas Christopheris Wheeldonas).

Taip pat esu visiškai grįžusi į savo, kviestinės balerinos, grafiką įvairiuose pasaulio teatruose.

- Ar kada gailėjotės, kad nelikote Vilniaus teatre?

- Tikrai nesigailiu, nes tikiu, jog gyvenimas nuneša ten, kur lemta būti.

Išvažiavimas į Miuncheno baleto akademiją atvėrė duris į platųjį baleto pasaulį. Tereikėjo pasikliauti vidiniu balsu ir sukaupti drąsos, būnant dar visai jaunai, negirdėti atkalbinėjimų. Po metų Miunchene keliai nuvedė į Stokholmą, vėliau - į Amsterdamą.

pakartojama. Kiekvienas įprasmintas judesys tampa meno kūriniu. Tik kartais gaila, kad įamžinti tų momentų neįmanoma, jie ateina ir praeina.

Ką išgyvena šokėjai ir žiūrovai, lieka prisiminimuose. Rytas po sėkmingo spektaklio - pats sunkiausias. Atrodo, viskas, ką išgyvenau ir sukūriau scenoje, ką tik buvo čia pat, o jau taip toli, praeityje.

- Pasiekėte tikrai nemažai. Ko dabar iš savęs reikalaujate?

- Pati nepakenčiu “tuščio” šokio, to reikalauju ir iš savęs - atvirumo scenoje ir įprasminti kiekvieną judesį.

- Kokie praeities ir dabarties šokėjai - jūsų idealai?

- Visada laikiausi nuomonės, kad idealių šokėjų nėra. Tačiau yra tokių, kurie vieną ar kitą vaidmenį paverčia ypatingu ir unikaliu. Tad skirtingi vaidmenys - vis kiti mėgstami atlikėjai.

- Užsienis jus pakeitė? Išliko ta pati valia ir užsispyrimas, tikslo siekimas?

- Nežinau, ar pakeitė. Metams einant, kaupiantis patirčiai, žmogus visada keičiasi. Kinta aplinka ir požiūris.

Tačiau pagrindinės charakterio ypatybės, kurias minėjote, tikrai liko.

emociškai, o šiuolaikinę choreografiją fiziškai. Todėl neįsivaizduoju savęs šokančios tik vieną arba tik kitą, puikiausiai įmanoma suderinti abu.

Beribės judesio platumos - Kokie žymūs šokio pasaulio žmonės padarė jums didelę įtaką, ypač pastaraisiais metais?

- Praėjusį sezoną dirbome su Sidi Larbi Cherkaoui, jo judesių technika labai skiriasi nuo visko, ką esu šokusi.

Partnerio paieškos

Iš visų Lietuvos balerinų didžiausią karjerą Vakaruose padarė J.Dronina. / Asmeninio albumo nuotraukos Įvaldyti ją prireikė laiko, bet paskui kūnas judėjo visai kitaip ir dabar išmoktą techniką naudoju visuose šiuolaikiniuose pastatymuose. Taip pat didžiulę įtaką padarė Davidas Dawsonas - jo darbai reikalauja ypatingos ištvermės ir fizinio pasirengimo, tačiau tai šimtaprocentinė iškrova ir beribės judesio platumos scenoje. Šokti šių choreografų darbus - vienas malonumas.

- Ko reikia, kad šokis taptų nežemišku grožiu? Vaidmuo - meno kūriniu?

- Mano manymu, jeigu per spektaklį (nesvarbu, klasikinį ar šiuolaikinį) šokėjui pavyksta publiką prikaus-

Jurgitos ir Sergejaus vestuvės. Vilnius, 2008 metai.

tyti prie kiekvieno savo judesio, pasitelkti savai energijai ir paleisti tik šokiui pasibaigus, žiūrovai patiria nežemišką jausmą, dalelę to, ką mes jaučiame scenoje. Visa tai, ką perduodame žiūrovui, - juk ne žodžiai, o energija, jausmai. Kad juos patirtume, reikia ir save, ir žiūrovus perkelti į kitą, ne buitinį lygį. Jį ir pavadinčiau nežemišku. Kiekvienas vaidmuo yra meno kūrinys. Spontaniškas aktas, jausmų proveržis, lydimas sunkiai įvardijamų pojūčių. Vaidmuo kaskart prasiveržia skirtingai ir toks, koks yra šiandien, rytoj nebebus. Kiekviena akimirka scenoje yra vienintelė, ne-

- Kodėl apsisprendėte pereiti iš Švedijos karališkojo baleto į Olandijos nacionalinio baleto trupę?

- Pastūmėjo aplinkybės. Tuo metu dairiausi pastovesnio partnerio. Švedijos karališkajame teatre buvau sušokusi beveik visą klasikinį repertuarą (kaskart su nauju partneriu) ir man trūko naujų darbų, naujų pastatymų. Nelabai patinka šokti vieną ir tą patį, o kai spektakliai ėmė kartotis, pradėjau ieškoti teatro, kur repertuaras įvairesnis. Priežasčių daug, bet pagrindinė, kad radau partnerį - Cedricą Ygnace’ą ir man tinkamą darbo tempą. Deja, Cedricas ką tik baigė šokėjo karjerą, todėl dabar vėl - partnerio paieškos. Amsterdame spektakliai parengiami per trumpesnį laiką, nėra monotonijos. Įvairovė neduoda nė trumpam atsipūsti ir nepabosta. Mūsų trupė pripažinta viena geriausių Europoje tiek kokybės, tiek repertuaro požiūriu. Ji kaip viena didžiulė šeima, mūsų santykiai ypač geri, vienas kitą visada palaikome - to kartais pasigendu bendraudama su šokėjais iš kitų trupių.

- Kokiomis kalbomis dabar tenka kalbėti?

- Dažniausiai anglų. Namie kalbamės rusiškai ir angliškai. Aš su sūneliu kalbu lietuviškai, vyras - armėniškai.

Darbe vyrauja anglų ir prancūzų kalbos.

- Gyvenote keliose Europos šalyse. Kas jums yra namai?

- Namai ten, kur mano šeima. Valstybė jau seniai nebeturi įtakos. Šiuo metu tai Amsterdamas - patogus, jaukus miestas, kur viskas “po ranka”.

Patinka justi ore tvyrantį tolerantiškumą ir žmogaus laisvę. Bet neprisirišu nei prie miesto, nei prie namų - materialiu požiūriu, nes niekada nežinau, kokioje šalyje atsidursiu rytoj. Nenoriu nei išvažiuodama, nei vėliau jausti nostalgijos.

- Jūsų laisvalaikio pomėgiai?

- Jau pamiršau šį žodį - laisvalaikis.

Laisvą valandėlę patikdavo prisėsti prie knygos ir trumpam užsimiršti.

Tačiau šiuo metu kiekvieną laisvą minutę praleidžiu su Damianu - tai atgaiva ir geriausias poilsis.

•

14

2013 01 03 Lietuvos žinios

Sportas

Sporto gurmanams - 2013-ųjų meniu Prieš kelias dienas pasaulis atsisveikino su olimpiniais metais, dovanojusiais sporto aistruoliams begalę išskirtinių akimirkų, kai kiekvieną pergalę ar skaudžią nesėkmę pasitikdavome nevaldomomis emocijomis. Gyvenimas tęsiasi - ką tik įžengėme į 2013-uosius, kurie irgi siūlo gausų sporto įvykių asortimentą.

Rugpjūtis 1-11 d. Europos merginų iki 16 metų krepšinio čempionatas Varnoje (Bulgarija).

6-17 d. pasaulio jaunių iki 18 metų irklavimo čempionatas Trakuose.

8-11 d. Europos paplūdimio tinklinio jaunimo iki 20 metų čempionatas Vilniuje.

8-18 d. Europos vaikinų iki 16 metų krepšinio čempionatas Kijeve (Ukraina).

10-18 d. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Maskvoje (Rusija).

14-18 pasaulio kanojų čempionatas Duisburge (Vokietija).

15-25 d. Europos merginų iki 18 metų krepšinio čempionatas Vukovare (Kroatija).

24 - rugsėjo 15 d. daugiadienės “Vuelta a Espana” dviračių lenktynės Ispanijoje.

25 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XII etapas Frankorčempse (Belgija).

25 - rugsėjo 1 d. pasaulio irklavimo čempionatas Chungdžu (Pietų Korėja).

26 - rugsėjo 8 d. “Didžiojo kirčio” serijos teniso turnyras “US Open” Niujorke (JAV, kieta danga).

29 - rugsėjo 4 d. šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionatas Taivane.

Aukšto lygio tarptautinių varžybų nestigs ir Lietuvoje. Didžiausią svorį turės Europos jaunių iki 19 metų futbolo čempionatas, liepos mėnesį atkeliausiantis į Alytų, Kauną ir Marijampolę. Tokio masto futbolo renginys mūsų krašte vyks pirmą kartą. Klaipėda su Panevėžiu liepą rengs pasaulio merginų iki 19 metų pirmenybes.

Balandį Vilniuje susirinks kiokušin karatė meistrai - čia bus surengtos šio sporto planetos pirmenybės.

Birželį Kaunas rengs Europos lengvosios atletikos komandinį II lygos čempionatą. Trakai surengs pasaulio jaunių irklavimo čempionatą, Klaipėda - Senojo žemyno sunkiosios atletikos jaunių pirmenybes ir tradicines pasaulio lietuvių sporto žaidynes.

LŽ pristato svarbiausius 2013-ųjų sporto įvykius.

Rugsėjis Sausis 5 d. pasaulio jaunimo iki 20 metų ledo ritulio čempionato finalas Ufoje (Rusija).

5-19 d. Dakaro dykumų ralis Peru, Argentinoje ir Čilėje.

11-27 d. pasaulio rankinio čempionatas Ispanijoje.

14-27 d. “Didžiojo kirčio” serijos teniso turnyras “Australian Open” Melburne (Australija, kieta danga).

19 - vasario 10 d. Afrikos futbolo čempionatas PAR. 21-27 d. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Zagrebe (Kroatija).

Vasaris 1-3 d. Daviso taurės Europos ir Afrikos zonos II grupės teniso mačas Lietuva - Kipras Šiauliuose.

2 - kovo 16 d. šešių nacijų regbio taurės turnyras.

4-17 d. pasaulio slidinėjimo čempionatas Šladminge (Austrija).

6-17 d. pasaulio biatlono čempionatas Novo Meste (Slovėnija).

20-24 d. pasaulio dviračių treko čempionatas Minske (Baltarusija).

20-24 d. šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės I etapas JAV.

Kovas 1-3 d. uždarųjų patalpų Europos lengvosios atletikos čempionatas Geteborge (Švedija).

1-14 d. pasaulio buriavimo čempionatas Brazilijoje.

9 d. numatoma Lietuvos futbolo A lygos sezono pradžia.

10-17 d. pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas Ontarijuje (Kanada).

17 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato I etapas Melburne (Australija).

20-24 d. šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės II etapas Brazilijoje.

22 d. 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės Slovakija - Lietuva.

24 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato II etapas Kvala Lampūre (Malaizija).

Balandis 10-15 d. pasaulio kiokušin karatė čempionatas Vilniuje.

14 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato III etapas Šanchajuje (Kinija).

14-20 d. pasaulio ledo ritulio I diviziono B grupės čempionatas Do-

2009-ųjų Europos jaunimo sprinto estafetės bronzinės prizininkės norėtų savo gerbėjus nudžiuginti ir šiemet per žemyno komandines pirmenybes Kaune. / Erlendo Bartulio nuotrauka necke (Ukraina). Dalyvauja Ukraina, Lenkija, Olandija, Rumunija, Lietuva ir Estija.

17-21 d. šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės III etapas Kinijoje.

21 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato IV etapas Sachire (Bahreinas).

Gegužė 3-19 d. pasaulio ledo ritulio čempionatas Švedijoje ir Suomijoje.

4-26 d. daugiadienės “Giro d’Italia” dviračių lenktynės Italijoje.

8-12 d. šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės IV etapas Vengrijoje.

10-12 d. ULEB Eurolygos finalo ketverto varžybos Londone (Anglija).

12 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato V etapas Barselonoje (Ispanija).

13-20 d. pasaulio stalo teniso čempionatas Paryžiuje (Prancūzija).

15 d. UEFA Europos lygos finalas Amsterdame (Olandija).

17-26 d. Europos bokso čempionatas Minske (Baltarusija).

25 d. UEFA Čempionų lygos finalas Londone (Anglija).

26 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato VI etapas Monte Karle (Monakas).

26 - birželio 9 d. “Didžiojo kirčio” serijos teniso turnyras “Roland Garros” Paryžiuje (Prancūzija, gruntas).

31 d. šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalinis etapas Rusijoje.

Birželis 7 d. 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės Lietuva - Graikija.

9 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato VII etapas Monrealyje (Kanada).

15-28 d. Europos jaunimo iki 21 metų futbolo čempionatas Izraelyje.

15-30 d. Europos moterų krepšinio čempionatas Prancūzijoje.

15-30 d. FIFA konfederacijų taurės futbolo varžybos Brazilijoje.

21 - liepos 13 d. pasaulio jaunimo iki 20 metų futbolo čempionatas Turkijoje.

22-23 d. Europos komandinis II lygos lengvosios atletikos čempionatas Kaune.

1-8 d. Europos jaunių iki 17 metų sunkiosios atletikos čempionatas Klaipėdoje.

4-22 d. Europos vyrų krepšinio čempionatas Slovėnijoje.

6 d. pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės Latvija - Lietuva.

6-14 d. Europos moterų tinklinio čempionatas Vokietijoje ir Šveicarijoje.

8 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XIII etapas Moncoje (Italija).

10 d. 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės Lietuva - Lichtenšteinas.

16-22 d. pasaulio imtynių čempionatas Budapešte (Vengrija).

20-29 d. Europos vyrų tinklinio čempionatas Danijoje ir Lenkijoje.

21-29 d. pasaulio dviračių plento čempionatas Toskanoje (Italija).

22 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XIV etapas Marinoje (Singapūras).

Spalis

Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė tebėra viena Lietuvos žiemos sporto rinktinės lyderių. / Alfredo Pliadžio nuotrauka 24 - liepos 7 d. “Didžiojo kirčio” serijos teniso turnyras Vimbldone (Anglija, veja).

27 - liepos 7 d. pasaulio vaikinų iki 19 metų krepšinio čempionatas Prahoje (Čekija).

27-30 d. devintosios pasaulio lietuvių sporto žaidynės.

29 - liepos 23 d. daugiadienės “Tour de France” dviračių lenktynės Prancūzijoje.

30 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato VIII etapas Silverstone (Didžioji Britanija).

Liepa 4-14 d. Europos merginų iki 20 metų krepšinio čempionatas Samsune (Turkija).

6-17 d. pasaulio studentų vasaros universiada Kazanėje (Rusija).

7 d. “Formulės-1” pasaulio čem-

pionato IX etapas Hokenheime (Vokietija).

7-28 d. Šiaurės ir Centrinės Amerikos futbolo čempionatas JAV. 9-21 d. Europos vaikinų iki 20 metų krepšinio čempionatas Taline (Estija).

18-28 d. pasaulio merginų iki 19 metų krepšinio čempionatas Lietuvoje.

18-28 d. Europos vaikinų iki 18 metų krepšinio čempionatas Liepojoje ir Rygoje (Latvija).

21 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato X etapas. Vieta tikslinama.

20- rugpjūčio 1 d. Europos jaunimo iki 19 metų futbolo čempionatas Alytuje, Kaune ir Marijampolėje.

28 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XI etapas Budapešte (Vengrija).

28- rugpjūčio 4 d. pasaulio plaukimo čempionatas Barselonoje (Ispanija).

6 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XV etapas Jeongame (Pietų Korėja).

11 d. 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės Lietuva - Lichtenšteinas.

13 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XVI etapas Suzukoje (Japonija).

15 d. 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės Lietuva - Bosnija ir Hercegovina.

27 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XVII etapas Naujajame Delyje (Indija).

Lapkritis 3 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XVIII etapas Abu Dabyje (JAE).

15-19 d. 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atkrintamosios rungtynės.

17 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XIX etapas Ostine (JAV).

24 d. “Formulės-1” pasaulio čempionato XX etapas San Paule (Brazilija).

Gruodis 7-22 d. pasaulio moterų rankinio čempionatas Serbijoje.

11-21 d. pasaulio studentų žiemos universiada Trentine (Italija).

11-22 d. FIFA futbolo klubų pasaulio taurės turnyras Maroke.

•

Parengė VILMANTAS REMEIKA

2013 01 03 Lietuvos žinios

Sportas

15

Aitvarą išbandęs olimpietis liko ant burlentės SAULIUS RAMOŠKA

Pernai tapęs pirmuoju Lietuvos burlentininku olimpiečiu Juozas Bernotas 2013-uosius pradėjo skambiai - devintą kartą Ispanijoje surengtoje naujametinėje buriavimo regatoje “Regata de Ano Nuevo” jis iškovojo bronzą.

“Tikiu posakiu: kaip pradėsi naujuosius metus, tokie jie ir bus. O 2013-ųjų pradžia nebloga”, - vakar LŽ džiaugėsi 23 metų burlentininkas J.Bernotas. Ispanijoje vykusiose buriavimo regatos RS:X burlenčių klasės varžybose kaunietis surinko 20 baudos taškų ir užėmė trečiąją vietą. Iš viso buvo septyni plaukimai.

Paskutinę varžybų dieną - pirmadienį - turėję vykti plaukimai buvo atšaukti dėl silpno vėjo.

Jėgos aitvaro neprireiks Praėjusiais metais sėkmingai debiutavęs Londono olimpiadoje (užimta 12 vieta) J.Bernotas puoselėja viltis startuoti ir 2016 metų žaidynėse tolimajame Rio de Žaneire. Iki jų dar ne vieną mylią reikės nuplaukti, tačiau sportininkas džiaugiasi, kad ir toliau galės varžytis savo pamėgtoje rungtyje. O juk nedaug trūko, kad burlentę Juozas būtų priverstas iškeisti į jėgos aitvarą. Šis jau buvo užsakytas, sportininkas kelis sykius išbandė save naujoje, kaip manė - olimpinėje, jėgos aitvarų rungtyje.

“Džiaugiamės, kad burlentės liko olimpinėje programoje, - sunerimti privertusius praėjusių metų pabaigos įvykius prisiminė Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) viceprezidentas Albinas Grabnickas. Tarptautinė buriavimo federacija (ISAF) jau buvo nusprendusi vietoj burlenčių į olimpinę programą įtraukti jėgos aitvarus, tačiau vėliau savo sprendimą atšaukė. Jei jėgos aitvarų sportas būtų tapęs olimpine rungtimi, J.Bernotas jau buvo pasirengęs persikvalifikuoti. Iki šiol jėgos aitvarais mėgavosi tik mėgėjai, tad rengtis olimpinėms žaidynėms būtume pradėję nuo nulio.”

“Vyko keisti dalykai, - ISAF sprendimais stebėjosi, bet kartu ir džiaugėsi J.Bernotą treniruojantis jo tėtis Gintautas. - Įprastai ISAF sprendimai nėra keičiami. Galbūt tai pirmas atvejis, kai per vieną olimpinį ciklą ISAF atšaukė savo sprendimą ir sugrąžino burlenčių

186 cm ūgio J.Bernotui palankiausias - stiprus vėjas. / LŽ archyvo nuotrauka sportą. O Juozas jau buvo pradėjęs sportuoti su jėgos aitvaru, jau netgi ir užsakę jį buvome.”

Laukia naujų burių Dvi savaites Ispanijoje su treneriu stovyklaujantis J.Bernotas pirmąjį egzaminą išlaikė. Naujametinėje regatoje užėmęs trečiąją vietą jis padėjo pamatus kovo 1 dieną Brazilijoje prasidėsiančiam pasaulio čempionatui.

“Juozas metus pradėjo neblo-

plyšti per kelias akimirkas. Bet jei viskas gerai, inventorius gali tarnauti ilgai.

“Pavyzdžiui, pernai per treniruotes ekvatorijoje, kur turėjo vykti Londono olimpinės žaidynės, patekome į stiprią audrą. Naujos burės suplyšo. Jas sutvarkėme, bet varžyboms jos buvo nelabai tinkamos.

Jau esame užsakę naujas bures, po savaitės turėtume jų sulaukti”, - teigė G.Bernotas, į Lietuvą su sūnumi grįšiantis sausio viduryje.

A.Grabnickas: “Tarptautinė buriavimo federacija jau buvo nusprendusi vietoj burlenčių į olimpinę programą įtraukti jėgos aitvarus, tačiau vėliau savo sprendimą atšaukė.” gai. Galėjo ir geriau pasirodyti, netgi tapti nugalėtoju, bet turėjome problemų dėl burių. Jos pernykštės, naujų nespėjome gauti.

Tai ir buvo didžiausia problema”, sūnaus ir auklėtinio pasirodymą įvertino treneris G.Bernotas. Pasak jo, priklausomai nuo oro sąlygų, lenta gali sulūžti, o burės su-

Pasaulio čempionate treneris iš auklėtinio tikisi aukštesnės vietos nei pernykštėse planetos pirmenybėse - tąkart Liepojoje Juozas buvo 24-as. “Bandysime pakilti aukščiau.

Be abejo, daug priklausys nuo to, kaip konkurentai pasirengs šioms pirmenybėms”, - galimybes atsargiai vertino G.Bernotas.

Pūsk, vėjau, kuo stipriau - Ar džiaugiatės savo pasirodymu Ispanijoje? - “Lietuvos žinios” pasiteiravo burlentininko Juozo Bernoto.

- Naujametė regata - pirmos varžybos. Visada sakau: kaip pradėsiu Naujuosius metus, tokie jie ir bus.

O 2013-ųjų pradžia yra nebloga.

- Reikia tikėtis, kad sėkmė nuo jūsų nenusigręš ir pasaulio čempionate. Praėjusiais metais planetos pirmenybėse buvote 24-as. Šiemet kertelė iškelta aukščiau?

- Svarbiose varžybose visuomet norisi pasirodyti kuo geriau. Visada tikiuosi aukštų rezultatų. Ir kasmet stengiamės kartelę pakelti aukščiau.

- Ar tikėjotės Londono olimpiadoje užimti 12 vietą?

- Olimpiadoje norėjau patekti į dvidešimtuką. Tai buvo didžiausias tikslas. Todėl 12 vieta mane ir nustebino, ir nudžiugino.

- Kokie jums buvo 2012-ieji?

- Vėjuoti! Tai reiškia, kad labai geri. Daugelyje varžybų, kuriose teko dalyvauti, stipriai pūtė vėjas.

Kadangi šioje sporto šakoje esu kaip ir sunkiasvoris, man tai buvo labai gerai.

- Sveriate 80 kg. Burlenčių sporte tai labai daug?

- Taip. Optimalus svoris - 72-73 kg ir mažiau. O aš sveriu dešimčia kg daugiau, nei reikėtų. Todėl geriausias mano draugas - vėjas. Jo šiemet ir pageidauju.

- Kas pirmiausia lemia sėkmę varžybose - inventorius ar meistriškumas?

- Pirmiausia - meistriškumas. Bet kai burės plyšta ar kas nors lūžta, meistriškumu negali pasinaudoti.

- Ar sportuojant jums padeda Lietuvos sporto universitete įgytos treniravimo sistemų programos bakalauro studijos?

- Be abejo. Ir dabar žinias gilinu studijuodamas magistrantūroje. Dėstytojai man labai padeda - sudarytos puikios sąlygos mokytis. Ir šios studijos man tik į naudą.

- Lengviau atsikvėpėte sužinojęs, jog nereikės persikvalifikuoti į jėgos aitvarų sportą?

- Jau buvau susitaikęs, jog teks varžytis jėgos aitvarais. Bet palengvėjo, kai burlentės buvo sugrąžintos į olimpinę programą. Juolab visi mano rezultatai pasiekti burlenčių sporte, tad darbas nebus nuėjęs perniek.

•

Trumpai PERTE - STAIGMENA

Perte turnyro šeimininkas B.Tomičius (kairėje) nugalėjo pirmąją pasaulio raketę Novaką Džokovičių. / AFP/Scanpix nuotrauka

Aštuonių mišrių komandų “Hopmano taurės” teniso turnyre Australijoje pirmąją pergalę iškovojo Italijos duetas. Trečiąjį reitingą turintys Italijos tenisininkai A grupės antrajame mače trečiadienį 2:1 įveikė antrąją nesėkmę patyrusią penktąja skirstytą Vokietijos ekipą ir išsaugojo galimybę pakovoti dėl pirmosios vietos grupėje.

Pirmąjį tašką iškovojo vokiečiai, kai Tommy Haasas 7:6 (7:3), 7:6 (9:7) įveikė Andreasą Seppį. Vėliau italė Francesca Schiavone 3:6, 6:3, 6:3 palaužė Tatjaną Malek ir išlygino mačo rezultatą - 1:1. Pergalingą tašką italai pelnė dvejetų kovoje: F.Schiavonė ir A.Seppis 6:4, 7:5 nugalėjo T.Malek ir T.Haasą. Kitame A grupės antrojo turo mače trečiadienį Serbijos komanda stojo prieš

Australijos rinktinę. Pirmojoje dvikovoje iškart pateikta staigmena turnyro šeimininkas dvidešimtmetis Bernardas Tomičius (ATP - 52 vieta) 6:4, 6:4 nugalėjo pirmąją pasaulio raketę 25-erių Novaką Džokovičių. Į finalą pateks tik grupių nugalėtojai. Pernai Hopmano taurę iškovojusi Čekijos komanda šiemet į turnyrą nepakviesta.

A grupė (pergalės, pralaimėjimai, mačo taškų santykis) 1. Australija

1

0

2. Serbija

1

0

3:0 2:1

3. Italija

1

1

3:3

4. Vokietija

0

2

1:5

B grupė 1. Ispanija

2

0

4:2

2. JAV

2

0

4:2

3. Pietų Afrika

0

2

2:4

4. Prancūzija

0

2

2:4

KATARE VIS KARŠČIAU Kataro sostinėje Dohoje vykstančio ATP serijos turnyro “Qatar ExxonMobil Open” (prizų fondas 1,05 mln. JAV dolerių) šešioliktfinalyje favoritas ispanas Davidas Ferreras 5:7, 6:3, 6:2 įveikė vokietį Dustiną Browną, antroji varžybų raketė prancūzas Richard’as Gasquet 6:3, 6:4 nugalėjo čeką Janą Hernychą, o ketvirtuoju skirstytas rusas Michailas Južnas 4:6, 7:6 (7:3), 6:1 eliminavo vokietį Benjaminą Beckerį. Kitų įdomesnių šešioliktfinalio susitikimų rezultatai: Danielis Brandsas (Vokietija) - Jeremy Chardy (5, Prancūzija) 6:4, 6:4; Lukaszas Kubotas (Lenkija) Feliciano Lopezas (7, Ispanija) 6:4, 6:2; Lukašas Rosolas (Čekija) - Pablo Andujaras (8, Ispanija) 6:2, 7:6 (7:2).

LŽ

16

2013 01 03 Lietuvos žinios

Pramogos

Šventės netrukdo muzikuoti ir ilsėtis V.Alesius tikisi, kad 2013 metais pavyks įrašyti albumą su grupe “Skamp” ir išvykti kur nors pailsėti, nes jau gana ilgai nebuvo niekur ištrūkęs iš Lietuvos.

“Visas jėgas skirsiu pasirengti savo naujo albumo pristatymo koncertams. Norisi sukurti labai vizualų, vientisą ir originalų produktą. Prie to dirbsime su nemaža kūrybine komanda”, - apie 2013 metus kalbėjo dainininkė Jurga.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Kalėdos ar Naujųjų metų sutikimas vieniems tampa didele švente, susitikimais su būriu seniai matytų draugų, kitiems pats darbymetis, tretiems proga daugiau dėmesio skirti šeimai. LŽ klausė muzikantų Jurgos Šeduikytės ir Viliaus Alesiaus, kaip jie sutiko didžiąsias žiemos šventes.

Parodos VILNIUS ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Mažosios plastikos paroda “Mainai” LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA 2012 12 19-2013 01 14 d. Reginos Donbrauskaitės Plotnikovos ir Klaipėdos “Gubojos” dailės studijoje auklėtinių tapybos darbų paroda “Aš ir tu kuriame kartu” GALERIJA “ARKA” 2012 12 18-2013 01 12 d. Vytauto Žirgulio tapybos paroda “Nebūtos istorijos”

Sutiko su šeima Abu LŽ pašnekovai 2012 metais intensyviai dirbo, todėl rezultatai džiugina ir juos pačius. Jurga rengia savo naują studijinį albumą. Pernai iš jo savo klausytojams jau pateikė porą naujų kūrinių, dainos “So Blue” vaizdo klipą. V.Alesius organizuoja renginius savo naujame sostinės aktyvaus laisvalaikio klube “Kablys”, yra vienas pagrindinių alternatyviosios muzikos apdovanojimų T.Ė.T.Ė iniciatorių, atgaivino veiklą su grupe “Skamp”.

Dirbti per šventes - ne bėda Eidami į šiltą ir jaukų kalėdinį renginį su draugais ar šeima, mėgaujamės kartu su artimaisiais leidžiamu laiku.

Tačiau renginio “kaltininkai” tuo metu dirba, todėl LŽ domėjosi Jurgos ir Viliaus Kalėdomis, kaip dažnai tenka jas “parduoti”. J.Šeduikytė apie darbą Kalėdų metą mano, kad dirbti per šventes jai nėra problema. “Jei tai kalėdinis koncertas ir grojame kartu su Vidu (aktoriumi ir režisieriumi Bareikiu - aut.), o sūnelis Adas laksto salėje su savo krikšto mama ar tėčiu, nejaučiu jokio nepatogumo”, - LŽ sakė pašnekovė.

J.Šeduikytė laiminga, kad ištvėrė gyvenimą Maskvoje, jos iššūkius pavertė kūrybine energija ir grįžo į Lietuvą. / Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos metus, nuveiktus darbus, savo sėkmes. “Labai turiningi ir ilgi metai”, sakė Jurga. Vilius ypač džiaugėsi 2012 metais. “Man praėjusieji tikrai ypatingi, nes su žmona (aktore Egle Driukaite - aut.) susilaukėme pirmagimės Emilės”, - prisipažino pašnekovas.

Artėjant naujų metų pradžiai daž-

nas susimąstome, kokių tikslų dar norėtume siekti, net sudarome darbų sąrašus. “Naujieji metai sutampa ir su mūsų visišku grįžimu kurti atgal į Lietuvą (pastaruosius dvejus metus daugiau gyvenome Maskvoje), taip pat ir pasiruošimu naujam muzikiniam albumui, kuris dienos šviesą išvys pavasarį”, - teigė J.Šeduikytė.

J.Šeduikytė ir V.Alesius Naujuosius sutiko su šeima ir artimaisiais. “2013 metais sieksiu patobulėti dar vienu žingsneliu. Tiek kaip žmogus, tiek kaip kūrėja. Ir labiau įsiklausyti į kitus žmones, jų norus, mintis”, - ateities planus dėstė muzikantė.

Atlikėjai kartu su LŽ džiaugėsi pasiektais darbo rezultatais.

“Ištvėrėme Maskvą, jos iššūkius pavertėme kūrybine energija ir labai pasiilgę Lietuvos grįžome namo. Nekantru pagaliau pasidalyti tuo, ką suradome, ką supratome”, - prisipažino Jurga.

“Kaip minėjau, didžiuojuosi dukrelės gimimu, taip pat tuo, kad pavyko atgaivinti alternatyviosios muzikos apdovanojimus T.Ė.T.Ė. Juos, beje, surengsime ir ateinančių metų kovo 2 dieną”, - džiaugėsi Vilius.

•

KAUNAS

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937” M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos”

KLAIPĖDA

“2013 metais sieksiu patobulėti dar vienu žingsneliu. Ir labiau įsiklausyti į kitus žmones, jų norus, mintis.”

HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS

Vilius irgi pritaria Jurgai. “Dažniausiai taip nutinka, kad per Kalėdas koncertuojame. Tokia jau muzikantų duona, ir šeima tai, be abejo, supranta, nes vis tiek spėjame pabūti visi kartu”, - kalbėjo V.Alesius.

Ambicingi Naujieji Naujų metų pradžia - puiki proga žvilgtelėti atgal ir įvertinti praėjusius

V.Alesius organizuoja renginius savo naujame sostinės aktyvaus laisvalaikio klube “Kablys”, rengia muzikos apdovanojimus T.Ė.T.Ė.

Aštrus ansamblio “Subtilu-Z” įsiveržimas Pasitikdamas Naujuosius metus instrumentinės muzikos ansamblis “Subtilu-Z” kartu su Lietuvos muzikų sąjunga išleido naują kompaktinę plokštelę “Strong Insertion” (“Aštrus įsiveržimas”).

Grupė “Subtilu-Z” gerbėjus užburia savo energija, gera nuotaika, profesionalumu bei dinamiškumu. Naujoje plokštelėje vaikinai taip pat džiugina savitu stiliumi. Kūriniai aštriai įsiverš į klausytojų mintis ir nepaliks abejingų.

Kompaktinę plokštelę įrašyti padėjo kanklininkė Jolanta Babaliauskienė ir dainininkė Valentina Yaron. Taigi plokštelėje - ne tik instrumentiniai kūriniai. Su vokaliste V.Yaron planuojama parengti visą koncertinę programą.

Naujomis spalvomis suskambo Povilo Velikio “Žiemos kelias”. “Šis kūrinys jau buvo įrašytas ankstesnėje

2012 12 15-2013 01 12 d. Tapybos paroda “Mėnulio slėnis” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS 2012 12 18-2013 03 05 d. Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943” ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Auditas” Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977” LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Primityviosios tapybos paroda Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

plokštelėje, tad dabar norėjome jį įrašyti grodami kitu instrumentu. Kanklės - lietuviškas instrumentas, kuris puikiai tinka šiam kūriniui, juolab kad J.Babaliauskienė yra puiki muzikė”, sako akordeonininkas P.Velikis.

Kompaktinė plokštelė ypatinga tuo, kad įrašyta ne studijoje, o geros akustikos Piano.lt koncertų salėje Vilniuje. Tai leidžia klausytojams pasijusti lyg koncerte.

Beveik pusė kūrinių yra autorinės kompozicijos, dalis visų pamėgto Astoro Piazzollos bei kitų autorių darbų. A.Piazzollos kūriniai populiarūs tarp įvairių muzikos atlikėjų, o grupės “Subtilu-Z” aranžuotė išsiskiria visų pirma savo unikalia ansamblio sudėtimi. Dažniausiai šie kūriniai atliekami styginiais instrumentais. Netrukus numatytas koncertinis pristatomasis albumo turas.

•

LŽ

Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai” KLAIPĖDOS GALERIJA Tarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis.

300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkų KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”

ŠIAULIAI CH.FRENKELIO VILA Paroda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vinco linoraižiniai”. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS Šiaulių regiono Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos “Menų šaltinis” plenero “Kalėdinė žvaigždė” darbų paroda ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”. ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Paroda “Inčirauskų projektas - 40”

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Šventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.

Fotografija interjerui”.

DAILĖS GALERIJA Romualdo Petrausko, Gedimino Pranckevičiaus ir Nojaus Petrausko kūrybos paroda PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Tautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulienės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą” Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

DUSETOS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda

DRUSKININKAI Ansamblis “Subtilu-Z” išleido antrąją kompaktinę plokštelę.

Grupės archyvo nuotrauka

V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”

2013 01 03 Lietuvos žinios

BUTAI PARDUODA 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

Klasifikuoti skelbimai ĮVAIRŪS

Parduodamas bankrutavusiai UAB “Hesterus” priklausantis nekilnojamasis turtas:

Parduodamas bankrutavusios UAB “NN Valda” turtas: du nešiojamieji kompiuteriai, darbo stalas, spinta su lentynomis. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonais: (8 5) 272 8038, 8 642 38 474. Užs. R-8

1. Dalis parkingo ir dalis žemės sklypo (parduodami kartu): a) 1/49 dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esanti Bajorų kelias 17, Vilniuje (un.

Nr. 4400-1097-4666:6571); b) 1000/469900 dalis žemės sklypo, esanti Bajorių kelias 17, Vilniuje (un. Nr. 4400-1142-7942).

2. Pastatai su priklausiniais, esantys Zibalų mstl., Širvintų r. (parduodami kartu): a) Pastatas - gamybos cechas (un. Nr. 8990-3000-3010); b) Pastatas - katilinė (un. Nr. 8990-3000-3021); c) Pastatas - gamybos cechas (un. Nr. 8990-3000-3032); d) Pastatas - sandėlis (un.Nr. 8990-3000-3043); e) Pastatas - administracinis (un. Nr. 8990-3000-3076); f) Pastatas - sandėlis (un. Nr. 8990-3000-3054); g) Pastatas - sandėlis (un. Nr. 8990-3000-3065); h) Kiti statiniai (inžineriniai) - valymo įrengimai (un. Nr. 8990-3000-3087); i) Kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (un. Nr. 8990-3000-3121).

Paraiškas pirkti turtą, kuriose turi būti nurodoma siūloma turto pirkimo kaina bei atsiskaitymo už turtą tvarka, BUAB “Hesterus” bankroto administratorius UAB “Ius Positivum” priima adresu: UAB “Ius Positivum”, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonais: (8 5) 272 8038, 8 642 38 474. Užs. R-9

PRANEŠIMAI

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Bankrutavusi UAB “Antrimetos servisas” parduoda solidarią reikalavimo teisę į fizinius asmenis. Informacija tel. (8 5) 276 6972, Vilnius.

Užs. LM-4

Parduodamas BUAB “VS tiekimas” nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas 53,84 kv. m ir 22,95 kv. m administracinės patalpos, esančios Sietyno g. 8, Vilnius.

Daugiau informacijos: UAB “Admivita”, Jogailos g. 7, Vilnius, tel. 8 686 88 884. Užs. LM-2002

Likviduojama “Adax industrial properties”, UAB, įm. k. 301898540, PVM k. LT100004317816, buveinė: Ramygalos g. 190E, Panevėžys, duomenys apskaitomi Registrų centro Panevėžio filiale. Užs. R-10

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 36,6 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt).

Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6-7 a žemės sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g. Tel. 8 672 31 568.

PERKA Neatkurtos žemės, miško ar vandens telkinio dokumentus (išvadas) persikelti. Tel. 8 676 44 341.

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

TRANSPORTO PRIEMONĖS KEIČIA

Mykolo Romerio universitetas viešojo konkurso būdu išnuomoja patalpas: 1. 2 kv. m savitarnos mokėjimo terminalams įrengti nuomojami patalpų plotai yra adresu: Ateities g. 20 (1 kv. m) ir Valakupių g. 5 (1 kv. m), Vilniuje, nuompinigių dydis - 7,56 Lt be PVM mėnesiui.

2. 32 kv. m esančius Valakupių g. 5, Vilniuje, knygyno veiklai arba knygų bei kanceliarinių prekių pardavimo vietos įrengimui, pradinis nuompinigių dydis - 224,00 Lt be PVM mėnesiui.

3. 2 kv. m esančius Ateities g. 20, Vilniuje, savitarnos picų kepimo ir pardavimo automato įrengimui, pradinis nuompinigių dydis - 40,00 Lt be PVM mėnesiui.

Sutarties terminas numatomas 3 metai, su galimybe pratęsti. Konkurso sąlygos išduodamos bei paraiškos dalyvauti konkurse priimamos iki 2013 m sausio 14 d. 10.00 val. adresu: LT-08303 Ateities g. 20, Vilniuje, kabinetas I-121, atsakingas asmuo R.Gotovt, tel. (8 5) 271 4569, faks. (8 5) 271 4504, kiekviena darbo dieną nuo 13.00 val. iki 15.30 val. Komisijos posėdis įvyks 2013 m sausio 14 d. 11.00 val. II-211 kab. Pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM, turi būti sumokėtas į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 857300010002492590 AB “Swedbank” bankas, banko kodas 73000, įmonės kodas 111951726.

VJ-2661

“Audi A6” (2,5 l variklis, dyzelis) į krovininį automobilį. Tel. 8 605 99 166.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus skelbia patalpų Laisvės al. 106, Kaune, nuomos konkursą.

PASLAUGOS

Patalpų paskirtis: viešojo maitinimo veiklai, patalpų plotai - rūsyje - 179 kv. m, pirmajame aukšte - 148 kv. m, bendras išnuomojamų patalpų plotas - 327 kv. m.

Pradinė nuomos kaina: rūsio patalpų - 19 Lt/kv. m, pirmojo aukšto - 35 Lt/kv. m. Iš viso 8600 Lt/mėn. Į nuomos mokestį neįeina mokestis už komunalines paslaugas ir eksploatacinės išlaidos. Konkurso dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, lygų paskelbtam pradiniam 3 mėnesių nuompinigių dydžiui (25 800 Lt) į a. s. LT494010042500070225 AB DNB bankas, banko kodas 40100. Konkurso nelaimėjusiems dalyviams įnašas grąžinamas, laimėjusiam - įskaitomas į nuompinigius.

Paraiškos dalyvauti nuomos konkurse pateikiamos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui (Laisvės al. 106, Kaune, 405 kab.) nuo š. m. sausio 14 d. iki š. m. sausio 17 d. Komisijos posėdis vyks 2013 m. sausio 21 d. 10 val. Detalesnė informacija teikiama tel. (8 37) 22 96 75. Užs. LM-2005

Kalėdų senelio paslaugos. Tel. 8 671 97 597.

Kaminų valymo paslaugos. Greitai ir kokybiškai.

Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus paslaugos. Renginių vedimas, garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Gydau depresiją, patariu, kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį. Galiu padėti išspręsti šeimos problemas, patariu vaikų auklėjimo klausimais. Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

STATYBOS PASLAUGOS 40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO 48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo (padažyti, išplauti langus, grindis ir t.t.).

Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo statybose. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

17

Informacija apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) organizatorius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, tel. (8 5) 274 5030, faks. (8 5) 270 0112.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “Sweco Lietuva”, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, el. p.: info@sweco.lt.

PŪV pavadinimas, vieta (adresas): Kyviškių aerodromo sanitarinės apsaugos zonos nustatymas, Lakūnų g. 1, Kyviškių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., Vilniaus apsk.

Parduodamas bankrutavusiai UAB “NN Valda” (įmonės kodas 300079680, buv. adresas: Vytauto g. 12, Vilnius) priklausantis ir AS “Reverta” įkeistas žemės sklypas, esantis Aukštųjų Rusokų vs., Vilniaus r. sav. (un. Nr. 4174-0300-0097, bendras plotas 1,1200 ha, naudojimo paskirtis - žemės ūkio). Sklypo pardavimo kaina 21 465,00 Lt. Paraiškas pirkti sklypą, kuriose turi būti nurodomi pirkėjo rekvizitai bei siūloma atsiskaitymo už sklypą tvarka, BUAB “NN Valda” bankroto administratorius UAB “Ius Positivum” priima ne vėliau kaip 30 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos adresu: UAB “Ius Positivum”, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Pagal bankrutavusios UAB “NN Valda” nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, patvirtintą 2012 02 23 vykusiame kreditorių susirinkime, turto pardavimo kainą pirkėjas privalo sumokėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonais: (8 5) 272 8038, 8 642 38 474.

Užs. R-7

UAB “Baltic Composites” Vykdydama projektą “Kompozicinių gaminių gamyba” (Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001) pagal priemonę “Parama verslo kūrimui ir plėtrai” pakartotinai skelbia konkursą įrangai įsigyti.

Pirkimo objektas: WPC ekstruderis ir atliekų smulkintuvas.

Pageidaujantys gauti pirkimo sąlygas kreipkitės į Mantą Žibutį, UAB “Baltic Composites” direktorių, tel. +370 616 30 712, el. paštu: mail@vpc.lt Vokai atplėšiami 2013 m. sausio mėn. 18 d. 14.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku).

Vokų atplėšimo vieta: UAB “Baltic Composites”, Elektrėnų g. 14, Pastrėvio k., Pastrėvio sen., RS-3694 21332 Elektrėnų sav.

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Jankūnų-Mankiškių žvyro ir smėlio telkinio atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Rušiota”, Plytinės g. 6A, Aleksandrijos k., Šiaulių r. Tel. 8 699 76 864, el. paštas: sigita@ns.lt.

Trumpas PŪV aprašymas: numatoma rekonstruoti Kyviškių aerodromą: rekonstruojamas pakilimo takas ir peronas, projektuojamas angaras, esamiems orlaiviams laikyti žiemos sezonu, gerinama infrastruktūra. Rengiamas Kyviškių aerodromo sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialusis planas.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel./faks. (8 5) 231 8178.

PVSV ataskaita bus eksponuojama nuo 2013 01 04 iki 2013 01 18 imtinai darbo dienomis (7.30 val.-16.30 val.) Vilniaus rajono savivaldybės Šatrininkų seniūnijoje, Šumsko pl. 157, Šatrininkų k., Vilniaus r., tel. (8 5) 249 4018, ir UAB “Sweco Lietuva”, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Radviliškio rajonas, Radviliškio seniūnija, Jankūnų kaimas.

Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks 2013 m. sausio mėn. 21 d. 10 val. Šatrininkų seniūnijoje (Šumsko pl. 157, Šatrininkų k., Vilniaus r.).

6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, faks. (8 41) 50 37 05, ir UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178 (terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo). Užs. LM-2001

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus ataskaitos klausimais teikti UAB “Sweco Lietuva” raštu, adresu: V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, faks. (8 5) 261 7507 arba el. p.: info@sweco.lt.

Užs. R-6

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Jankūnų-Mankiškių žvyro ir smėlio telkinio išteklių naudojimas.

5. Atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 12 31 d. priimta atrankos išvada Nr. (4)-SR-S-2746 (7.1), kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

18

2013 01 03 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 3 D. LTV 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginė laida 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

0.00 “Popietė su Algimantu Čekuoliu” (k.)

0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 Animac. f. “Tomas ir Džeris lobių saloje” (k.)

10.10 Veiksmo komedija “Kaukė” (k.) N-7 12.10 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios. Kriminalai 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Vienveidis” N-7 0.15 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.10 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Komedija “Vienas namuose 4” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai”

14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Drama “Pamiršk mane” 19.50 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kobra 11” 23.00 “Ieškotojas” 0.00 “Tikrasis teisingumas” 1.00 “Anarchijos vaikai”

BTV 6.29 Programa 6.30 Televitrina 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-7 8.05 Komedija “Įkaitas medyje” (k.) N-7 10.00 “Šuns namai” N-7 11.00 Komedija “Mažieji verslo genijai” 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Muzikinė kaukė” 22.35 Kriminalinė komedija “Perskaityk ir sudegink” N-14 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30 “Brydės” (k.)

2.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 Teleparduotuvė 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Anika - nusikaltimų reporterė” N-14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.) 1.50 “Juokas juokais” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ratas”. Laumė... Ragana... Legenda ar realybė? (k.)

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55 Vaid. f. “Dievų miškas” N-7 13.50 Muzikinių teatrų režisieriaus Eligijaus Domarko 70-mečiui.

Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis. P.Maskanis.

“Kaimo garbė” (k.) 15.06 Muzikinis f. “Varpo kėlimas” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Kodėl egzistuoja skurdas?” 6 d. “Vargšai mes” 20.25 “Nepažintas pasaulis”. Kuršių nerija 20.55 Dirigento Petro Bingelio 70-mečiui. “Dalia Kutraitė kalbina... Petrą Bingelį” 21.30 Lietuvių kinas trumpai. “Egzistencija” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius.

“Dar sykį!” 1 filmas 0.15 Panorama (k.) 1.00 “Kalbos vakaras”. 2012 m. Kalbos premijos įteikimas Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS Saulės cirkas. Visatos pakrašty (3D) - 10.30, 11.45, 14.30, 17, 20.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 13.45, 16.30, 18.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.

“Zambezija” - 12.30, 17.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15, 16 val.

“Didieji lūkesčiai” - 18 val.

“Džekas Ryčeris” - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val. “Širdžių ėdikas” - 21.50 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15, 18.30 val.

“Optimisto istorija” - 15.30, 20.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 11. 13, 15.15, 17.15, 19.15 val.

PASAKA “Širdžių ėdikas” - 21.15 val.

“Virš įstatymo” - 21 val.

“Veidas už balso” - Virgilijus Kęstutis Noreika 15 val.

“Laukiniai” - 18 val.

“Kai Kalėdų senelis nukrito į žemę” - 15.30 val.

“Optimisto istorija” - 16.30 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 Dok. f. “Šunys kosmonautai” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Leonardas”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Leonardas”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Leonardas”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Kviečiame pas Railius” N-7 9.00 Komedija “Meilė dideliame mieste 2” 11.00 Drama “Broliai” N-7 13.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N7 15.20 Drama “Mes iškeliaujame!” N-7 17.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 19.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 21.00 Drama “1971” N-7 23.15 Trileris “Patologija” S 1.00 Drama “Karalienė”

RTR Rossija 5.00 Komedija “Keturi taksistai ir šuo” 7.00 Nuotykių melodrama “Aukštasis pilotažas”. Per pertrauką - 9.00 Žinios 10.40 Vaid. f. “Šiaudinė srybėlė”. Per pertrauką - 12.00 Žinios 13.30 Animac. f. “Maša ir lokys” 13.55 Melodrama “Varia” 15.45 Didysis humoro koncertas “Izmailovo parkas” 17.40 Žinios.

Maskva 18.00 Žinios 18.25 Melodrama “Nėščia senelė” 22.15 Melodrama “Kiekvienas už save” 0.00

Viasat Sport Baltic 10.10 “Trans World Sport” žurnalas. Naujametis šou 11.10 Motosportas. Spidvėjaus GP 14.55 Ledo ritulys. KHL. “Vityaz” - “Salavat Yulaev”. Tiesioginė transliacija 17.25 Golfas. PGA turo užkulisiai 17.55 Ledo ritulys. KHL. Minsko “Dinamo” - Rygos “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 20.40 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Anadolu Efes” - “Panathinaikos”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Maccabi” “Caja Laboral”

Discovery programa 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Kova dėl laimikio 22.00 Upių pabaisos 23.00 Tikri žvejai 0.00 Gelbėjimo misija 1.00 Prasta situacija

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Protaujantys šunys 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Laukiniai Šiaurės gyvūnai 13.00 Labiausiai išdykę gyvūnai 14.00 Nusikaltimai gamtai. Dramblio kaulas 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 16.00 Draudimai. Alkoholio draudimas 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Mustang” automobilių gamyklos 19.00 Ateiviai Europoje 20.00 NSO besivaikant.

Nusileidimo aikštelė 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Ateiviai Europoje 23.00 NSO besivaikant. Nusileidimo aikštelė 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

“Sėkmės džentelmenai” - 11, 13.15, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13, 15.30, 17.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 11.15, 14.15, 18, 21 val. “Širdžių ėdikas” - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45, 12.45, 15, 17, 19.15 val.

ŠIAULIAI

KAUNAS

“Optimisto istorija” - 15, 17.30, 20.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 13, 16, 19, 22 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.15, 18.40 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17, 20.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 21 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 21.10 val.

“Narcizas” - 17 val.

“Aurora” - 18.50 val.

Lietuvos ryto TV

Komedija “Olgos sužadėtinis” 1.45 Vaid. f. “Dvikova” 3.15 Juoko kambarys 4.00 “Namelis iš meduolių” 4.30 Komedija “Keturi taksistai ir šuo 2”

Teatras

“Pabandom iš naujo” - 16 val.

“Meilė yra viskas, ko reikia” - 21.30 val.

“Angelų dalis” - 19 val.

OZO KINO SALĖ “Pelenė” - 18 val.

“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 16 val.

“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Sėkmės džentelmenai” - 11.40, 14, 16.45, 19.15, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Zambezija” - 13.50, 18 val.

“Zambezija” (3D) - 11, 15.55 val.

“Didieji lūkesčiai” - 12.20, 15.15, 18.10, 20.50 val.

“Džekas Ryčeris” - 12, 15, 18.20, 21.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12, 14.45, 17.30, 20.30 val. “Širdžių ėdikas” - 16.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11, 14.20, 17.50, 21.10 val.

“Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo trileris “Transporteris” 23.15 “6 kadrai” 23.50 “CSI Niujorkas” 0.40 “Pagrindinis įkaltis” 1.30 “6 kadrai”

CINAMON “Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 12.45, 15.30, 18.15, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15, 17 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.35 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.25, 17.10, 20.35 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 19 val.

“Pi gyvenimas” - 11, 13.35, 16.30, 19.05, 21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 13.10 val.

“Zambezija” - 10.45, 16.10, 18.05 val.

“Optimisto istorija” - 22.15 val. “Širdžių ėdikas” - 20 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 11 val.

“Legendos susivienija” - 12, 14.50 val.

FORUM CINEMAS “Ralfas Griovėjas” (3D) - 14.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.30, 21 val.

“Zambezija” - 10.45, 15.15 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 11, 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45, 17.45, 20.30 val.

“Optimisto istorija” - 14.15, 20.45 val. “Širdžių ėdikas” - 20.15 val.

FORUM CINEMAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13, 18.15 val.

“Didieji lūkesčiai” - 18, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val.

“Zambezija” (3D) - 15.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 12, 15, 18.30, 21.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 11.45, 14.50, 17.45, 21 val.

“Legendos susivienija” - 11.15, 16 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.45 val.

“Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.35 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 13.30, 15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 18.45 val.

I SALĖ

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 3, 4, 5 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” 6 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 4 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Dieviškoji komedija” 5 d. 19 val. ir 6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai į niekur” 6 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS 5 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 6 d. 12 val. “Juzė Dykaduonis” Salė 99 3 d. 18 val. “Jis ir Ji” 4 d. 18 val. “Šmėklos”

“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 17.15, 21 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.20 val.

“Monstrų viešbutis” - 10, 11.40 val.

“Džiunglės” - 15.30, 19.15 val.

“Legendos susivienija” - 12.40, 17.40 val.

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 4 d. 18 val. “Aida” 5 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” 6 d. 12 val. “Sniego karalienė” 6 d. 18 val. “Vienos kraujas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 5 ir 6 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 5 ir 6 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” 6 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 5 d. 12 val. Pantomimos teatras “A”. “Ežiuko džiaugsmas” 6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė pūkuotukas”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) 13, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 14.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.

“Septyni psichopatai” - 21.30 val.

“Pragaras rojuje” - 19.10 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.20 val.

KLAIPĖDA

VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 5 d. 12 val. “Batuotas katinas” 6 d. 12 val. “Grybų karas” Mažoji salė 5 d. 14 val. “Liunės nuotykiai” 6 d. 14 val. “Muzikinė dėžutė” “DOMINO” TEATRAS 5 d. 15 ir 19 val. “Sex guru” 6 d. 19 val. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDA

PANEVĖŽYS

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15, 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16 val.

“Debesų žemėlapis” - 17 val.

FORUM CINEMAS “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30 val.

“Karališkas romanas” - 17.15, 20.30 val.

Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre - operetė “Šikšnosparnis”.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Trys draugai” 6 d. 18 val. “Plieninės magnolijos” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 5 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra”

PANEVĖŽYS

5 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 6 d. 18 val. “Labanakt, mama” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 12 val. “Undinėlė” 5 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis” 6 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 3 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!”

4 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 5 d. 18.30 val. “Mistras” 6 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėde!”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras.

“Katedra” 5 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Sankirta su pagrindiniu keliu” 6 d. 12 val. “Anė iš Žaliastogių” 6 d. 17 val. “Jazminas”

IGNALINA IGNALINOS KULTŪROS CENTRAS 5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

2013 01 03 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:42 leidžiasi 16:04 dienos ilgumas 7:22

Orai MĖNULIS

+5 Oslas

Aštuntąją pilnaties dieną Mėnulis teka 17:32, leidžiasi 08:50

Pilnatis XII 28

Delčia I 04

Jaunatis I 12

+12 Londonas +2 +1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 1-5 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kris šlapdriba.

Temperatūra naktį 1-4 laipsniai šilumos, dieną 2-4 laipsniai šilumos.

Bordo

Ukmergė +1 -1

VILNIUS +16 +2

Lisabona

Alytus

0

+10 Amsterdamas

+13

Kaunas

Druskininkai

+1 -1

+2 Sankt Peterburgas

+8 Madridas

+15 Barselona

+2 Ryga

+8 Kopenhaga

+12 Paryžius

Kėdainiai +5 +2

+1

Talinas

+2 +1

Šiauliai

Stokholmas

Priešpilnis I 19

Dublinas +12 Palanga

+1 Helsinkis

+2

19

Vilnius Minskas +2 +2 Varšuva +5

+9

Berlynas +6 Praha

+8 Miunchenas

+12 Nica

+15 Roma

0 Maskva

+1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +3 +2 +3 Bukareštas Varna Dubrovnikas +3 Sofija +16

+15

Stambulas +8

Malaga +13

Alžyras +15

3-ioji metų diena. Sausio trečioji, ketvirtadienis, 3-ioji 1-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 363 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Genovaitė, Viltauta, Vyda, Vida.

Geros dienos!

Tunisas +15

Horoskopai

Teisingai išspręskite šios dienos kryžiažodį, į langelius įrašykite raktinius žodžius ir laimėkite redakcijos prizą!

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 14 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

redakcija@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Laimėtojai renkami iš visų per savaitę atsiųstų kryžiažodžių.

+15 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

ir siųskite adresu:

Atėnai

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Ožiaragis 12 22 - 01 20 Avinas. Reikalai strigs dėl nepaaiškinamų priežasčių ir jūsų pačių neatidumo. Netikėti namų rūpesčiai gali išmušti iš vėžių. Gresia nemalonus pokalbis su vyresniais giminaičiais.

Jautis. Dėl esminių dalykų būsite teisūs, tačiau galite suklupti spręsdami kasdienius klausimus ir auklėdami vaikus. Turėkite savo nuomonę, bet mažiau ginčykitės su kolegomis.

Dvyniai. Verta spręsti finansines problemas, bet nepasikliaukite daug žadančiaisiais.

Naudingiau būtų pasitarti su artimaisiais ir nedaryti skubotų sprendimų.

Vėžys. Nelengvos dienos. Trūks jėgų ir gero ūpo, bus sunku susikaupti. Neverta nukabinti nosies, geriau pasiieškokite malonių užsiėmimų. Venkite ginčų.

Liūtas. Nereikėtų pasikliauti ne tik kitų žodžiais, bet ir savo intuicija. Būkite itin atidūs dirbdami, tardamiesi - šios dienos klaidos gali pakenkti karjerai.

Mergelė. Nesivelkite į avantiūras, atsakingiau atlikite užduotis. Ne pats geriausias laikas vadovybei siūlyti savo sumanymus.

Atsitiktinumas gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir planus.

Svarstyklės. Nesinervinkite dėl kieno nors sėkmės ar savo pralaimėjimų - nepavydėkite, nemenkinkite savo kolegų, juolab konkurentų, partnerių laimėjimų.

Skorpionas. Nors ši diena gana sėkminga, pasistenkite iš anksto viską apskaičiuoti, gauti reikiamą informaciją, o svarbiems reikalams skirti daugiau laiko. Šaulys. Viskam ieškokite racionalių, o ne emocinių paaiškinimų. Būkite atsargesni tvarkydami turto reikalus. Labai nepasikliaukite žadėta pagalba.

Ožiaragis. Neskubėkite nei įtarinėti, nei pasitikėti - laikas parodys, kas teisus ir sąžiningas, o kas - ne. Mokėkite negirdėti negerų atsiliepimų apie artimuosius.

Vandenis. Galimi nesutarimai su kolegomis, vadovais - nesitikėkite teisingumo savo atžvilgiu. Ši diena tinkama kasdieniams darbams nuveikti ir daugiau laiko praleisti su vaikais. Žuvys. Galite apsigauti vertindami dabartinius savo tikslus ir jau esamus nuopelnus, mylimo žmogaus jausmus. Įsiklausykite, ką sako vadovai, ko trokšta sutuoktinis.

20

2013 01 03 Lietuvos žinios

Margumynai

Teroristas iškeikė princą Harį

Netikėtas palikimas

Vienas iš Afganistano karo vadų apkaltino Kalėdas šioje šalyje praleidusį princą Harį, pavadindamas jį šakalu ir girtuokliu. Pasak maištininkų lyderio, prisigėręs princas Haris medžioja nekaltus Afganistano gyventojus.

Niujorko bibliotekoms atiteko 10 mln. senolės dolerių. / Užsienio spaudos, Reuters/AFP/Scanpix ir Getty Images nuotraukos

Viena kukli Niujorko gyventoja paliko labai netikėtą palikimą. Ji atidavė 20 mln. dolerių miesto bibliotekoms ir pagrindiniam parkui.

Mary McConnell Bailey gyveno kukliai, dirbo savanore ligoninėje ir mokyklose, o pernai, būdama 88

metų, mirė. Po senolės mirties Niujorko viešoji biblioteka ir Centrinio parko priežiūros tarnyba iš jos gavo po 10 mln. dolerių vertės čekius.

“Niekada nebūtum pagalvojęs, kad ji buvo turtinga. Kai eidavome pietauti, paprastai visi susimokėdavo už save”, - sakė velionės geriausia draugė ir kaimynė Lizanne Stoll.

Bibliotekos pareigūnas sakė, kad

dažnai susitikdavo su M.McConnell Bailey, bet negalėjo prisiminti jos balso. “Taip tyliai ji kalbėdavo”, - pridūrė jis.

M.McConnell Bailey buvo kilusi iš turtingos šeimos. Į Niujorką ji atsikraustė XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje.

Vėliau ji paveldėjo nemenką turtą, tačiau pinigais nesišvaistė ir gyveno paprastame bute Manhatane.

Gulbuddinas Hekmatyaro, kuris yra įtrauktas į JAV sudarytą pasaulinį teroristų sąrašą, įžeidinėdamas auklėjo Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos narį ir žadėjo nužudyti kaip įmanoma daugiau britų karių prieš tai, kai jie pasitrauks iš Afganistano 2014 metais. Modžahedas taip pat apkaltino Didžiąją Britaniją “įsitraukus į nepateisinamą, nenaudingą bei žiaurų konfliktą, kai to paprašė Baltieji rūmai”. Pasak Afganistano karo vado, dislokavusi savo kariuomenę Afganistane, Didžioji Britanija nieko nelaimėjo, tik “neteko kraujo ir vertybių”. “Niekaip nesuprantu, kaip Didžiosios Britanijos visuomenė toleruoja tai, kad jų vaikai siunčiami į mirtį, kad įtiktų Amerikos generolams”, - sakė G.Hekmatyaro.

Kalbėdamas apie princą Harį, ame-

rikiečių ieškomas teroristas teigė, jog “Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos narys atvyko į Afganistaną, kad prisigėręs galėtų žudyti nekaltus afganistaniečius. “Jis nori sumedžioti modžahedus iš savo sraigtasparnio paleistomis raketomis, nejausdamas jokio gėdos jausmo. Jis nesupranta, kad sumedžioti Afganistano liūtus ir erelius nėra paprasta. Šakalai negali medžioti liūtų”, - pyko G.Hekmatyaro.

Kalbėdamas apie savo organizuotą ataką prieš amerikiečių karinę bazę, kurioje tarnybą atlieka princas Haris, teroristas sakė, kad “modžahedų išpuolio prieš amerikiečių karinę bazę metu princas pamatė, jog pats yra medžiojamas, ir kaip bailys ieškojo vietos, kur galėtų pasislėpti”.

Jis pridūrė, kad kai kurie Didžiosios Britanijos valdžios institucijų pareigūnai vis dar svajoja apie auksinius XVIII-XIX amžiaus laikus, kai Didžioji Britanija dominavo pasaulyje.

“Britai nori, kad jų ambasadorius kaip vicekaralius ar kunigaikštis nusivilktų prabangų kostiumą ir žaistų medžioklę su žmonėmis”, - sakė afganistaniečių karo vadas iš kalnuose įsikūrusios bazės netoli Afganistano ir Pakistano sienos.

•

•

Naujosios Zelandijos paslaptys

R.Waru atskleidžia Naujosios Zelandijos istorijos įdomybes.

Vienoje ką tik išleistoje knygoje aprašomos istorijos įdomybės, slypinčios Naujosios Zelandijos nacionaliniuose archyvuose.

Knygoje minimas keistas Antrojo pasaulinio karo laikų projektas sukurti “cunamių bombą”, taip pat kariškių pranešimai apie galbūt pastebėtus neatpažintus skraidančius objektus (NSO).

Knygos “Paslaptys ir lobiai” autorius Ray Waru teigė norintis atkreipti smalsuolių dėmesį į Naujosios Zelandijos istorijos paslaptis. Šias paslaptis galima sužinoti iš viešai prieinamo Velingtone įsikūrusio Naujosios Zelandijos archyvo. Archyve yra saugykla, kurios lentynų ilgis - beveik 100 kilometrų. Joje glūdi stulbinami istoriniai artefaktai.

“Iš pradžių buvau labai nustebęs. Žinojau, kad noriu surasti svarbius dokumentus - Vaitangio sutartį, pagal kurią buvo įkurta Naujoji Zelandija, Nepriklausomybės deklaraciją, peticiją dėl balsavimo teisės mote-

rims. Kai pradėjau skaityti archyvų medžiagą, juose aptikau netikėtumų”, - džiaugėsi R.Waru.

Knygos “Paslaptys ir lobiai” autoriaus minimą peticiją dėl balsavimo teisės suteikimo moterims pasirašė 36 tūkst. žmonių. Šis dokumentas buvo paskelbtas moterų teisių aktyvistų Naujosios Zelandijos parlamente 1893 metais. Beveik 300 metrų ilgio į ritinį susukta peticija šiuo metu restauruojama. Peticijoje pateikti moterų reikalavimai buvo sėkmingai patenkinti, nes per 1893 metais vykusį balsavimą Naujoji Zelandija, kuri tuomet buvo Didžiosios Britanijos kolonija, tapo pirmąja pasaulyje šalimi, suteikusia teisę balsuoti moterims.

Archyve saugoma ir kitų įdomių istorinių dokumentų - XVI amžiuje parašytas keliautojo kapitono Jameso Cooko laiškas prieš jo paskutinę kelionę, taip pat informacija apie projektą “Antspaudas”. Šiuo itin slaptu projektu JAV ir Naujoji Zelandija mėgino sukurti pragarišką gink-

lą, kuris griaunamąja galia galėtų prilygti branduolinei bombai. Šis projektas buvo pradėtas vykdyti 1944 metų birželį, kai vienas JAV karinių jūrų pajėgų karininkas pastebėjo, jog koralinių rifų sprogdinimai prie Ramiojo vandenyno salų kai kada sukeldavo dideles bangas, todėl sumanyta sukurti “cunamių bombą”.

Atlikus bandomuosius sprogdinimus vandenyse į šiaurę nuo Oklando, mokslininkai priėjo prie išvados, kad toks ginklas įmanomas ir kad dešimties galingų sprogdinimų priekrantėje serija gali sukelti 10 metrų aukščio cunamio bangą, galinčią užtvindyti nedidelį pajūrio miestą. R.Waru sakė, kad šis slaptas “Antspaudo” projektas buvo sustabdytas 1945 metų pradžioje, nors pirminiai nedidelio masto bandymai buvo sėkmingi.

Tarp kitų archyve saugomų dokumentų slypi Gynybos departamento medžiaga apie šimtus atvejų, kai numanomus NSO stebėjo eiliniai žmonės, kariškiai arba komercinių skrydžių pilotai. Dažniausiai būdavo stebimos danguje judančios keistos šviesos. Kai kuriuose pranešimuose esama piešinių, vaizduojančių skraidančias lėkštes, ateivių, dėvinčių “faraonų kaukes”, aprašymų ir numanomo nežemiškų būtybių rašto pavyzdžių.

Labiausiai pagarsėjęs artimas kontaktas su numanomu NSO Naujojoje Zelandijoje įvyko 1978 metais. Tąsyk viena televizijos komanda nufilmavo keistas šviesas prie Pietų salos miestelio Kaikuros. Tačiau, kontaktų su nežemiškomis protingomis būtybėmis entuziastų nusivylimui, kariškiai priėjo prie išvados, kad tos šviesos gali būti paaiškinamos gamtos reiškiniais. Tai galėjo būti laivų prožektorių šviesos, atsispindinčios nuo debesų, arba neįprasta Veneros planetos padėtis.

Afganistano karo vadas pyksta, kad princas Haris “medžioja” jo tautiečius.

Komiksai apie pranašą Mohametą Prancūzų satyrinis žurnalas, kuris anksčiau publikavo pranašo Mohameto karikatūras ir į kurio redakciją tada buvo mesta padegamoji bomba, išleido komiksų knygą, kurioje vaizduojamas islamo įkūrėjo gyvenimas.

Savaitraščio “Charlie Hebdo” redaktorius tvirtino, kad naujoji knyga pavadinimu “Mohameto gyvenimas” yra edukacinė, pagrįsta tyrimais ir parengta tunisiečių kilmės prancūzų sociologo, vardu Zinebas.

Savaitraščio leidėjas ir komiksų piešėjas Stephane’as Charbonnier sakė, kad “tai biografija, autorizuota islamo, nes ji buvo redaguojama musulmonų”. Jis nemano, kad aštresnio proto musulmonai šioje knygoje galėtų rasti ką nors nederamo.

Leidėjas aiškino, kad idėja išleisti tokią komiksų knygą jam kilo 2006 metais, kai vienas Danijos laikraštis išspausdino pranašo Mohameto karikatūras, kurias vėliau perspausdino

“Charlie Hebdo”, tuo išprovokuodamas piktus protestus musulmonų pasaulyje. “Prieš juokiantis iš kokio nors veikėjo jį reikia geriau pažinti. Nors daug žinome apie Jėzaus gyvenimą, nieko nežinome apie Mohametą”, sakė S.Charbonnier.

“Charlie Hebdo” jau ne kartą yra paskelbęs pranašo Mohameto karikatūrų, jis sakė, kad tokiu būdu gina kalbos laisvę. Tačiau tai kursto musulmonų pyktį, nes jie tiki, kad bet kokie pranašo atvaizdai yra šventvagystė. Praėjusiais metais, kai keliose valstybėse vyko kruvini protestai dėl JAV sukurto mažo biudžeto filmo, kuriuo įžeidžiamas pranašas Mohametas, “Charlie Hebdo” publikavo nuogo pranašo karikatūras.

2011 metais žurnalui išleidus numerį pavadinimu “Charia Hebdo”, kuriame buvo kelios pranašo karikatūros, į žurnalo redakciją buvo mesta padegamoji bomba, be to, buvo įsilaužta į interneto svetainę. S.Charbonnier, kuris yra sulaukęs grasinimų mirtimi, gyvena saugomas policijos.

•

•

“The Paragraph”AFP-BNS, LŽ

Komiksų knyga apie pranašą Mohametą vėl gali papiktinti musulmonus.