I
DIZAINO ISTORIJA
飽くなき創造的勇気 NEPASOTINAMA KŪRYBINĖ DRĄSA (JAP.) „Niekada netikėjau, kad formodaros patirtis turi apsiriboti vien tik regėjimu. Meno kūrimo procesas ir jo įsisavinimas taip pat gali išeiti už asmeninio potyrio ribų – jis gali tapti bendra ir visuotinai prieinama patirtimi.“
Isamu Noguchi 1
TEKSTAS: JONO MALINAUSKO
Per visas siūles braškant globalinės ekonomikos ir kultūros procesams, daugelio meno šakų atstovai šiandien susiduria su kūrybinės tapatybės priskyrimo bei ideologinio konformizmo problema. Vienu ryškiausių XX a. dailininkų, sugebėjusių atsispirti totalitarinio izoliacionizmo idėjoms ir harmoningai sulieti dviejų skirtingų kultūrų bruožus, galėtume laikyti Isamu Noguchi (1904–1988). Jis paliko ryškų pėdsaką tiek Japonijos, tiek Jungtinių Valstijų mene, architektūroje ir dizaine. Nuo pat ankstyvųjų gyvenimo metų Isamu gyvenimas balansavo ties dviejų skirtingų kultūrų riba: gimė Los Andžele, japonų poeto Yone Noguchi ir amerikiečių rašytojos Leonie Gilmour šeimoje, ankstyvoje vaikystėje berniukas kartu su mama išvyko į Japoniją, kur gavo ne tik Isamu vardą (atitinkantį paskutinį hieroglifą šio straipsnio antraštėje), bet ir platų supratimą apie tradicinį Japonijos meną bei kultūrą. 1918 m. jis grįžo į JAV, kad užbaigtų vidurinės mokyklos studijas; šiuo laikotarpiu jis persiorientavo į amerikiečių kultūros kontekstą ir netgi vadino save Semu Gilmoru. Baigęs mokyklą, ėmė studijuoti mediciną Kolumbijos universitete, tačiau anksti pasireiškęs potraukis meno kūrybai nedavė ramybės ir galų gale 1924 m. atvedė Isamu į vakarinius kursus Leonardo da Vinci meno mokykloje Niujorke, kur dėstytojai iškart pastebėjo jo ryškų meninį talentą. Metęs medicinos studijas ir vėl prisiėmęs Noguchi pavardę, jaunuolis tęsė studijas meno mokykloje ir sėkmingai vertėsi skulptūrinių portretų kūrimu. Jį vis labiau domino avangardinis menas; ypatingą susižavėjimą kėlė rumunų kilmės skulptoriaus Constantino Brâncuși darbai. Išsikovojęs Guggenheimo fondo stipendiją, 1927 m. jis išvyko į Paryžių, kur gavo galimybę pusmetį stažuotis savo dievaičio studijoje – daugiausia ėjo akmentašio pareigas. Per metus Noguchi sukūrė vos keletą abstrakčių skulptūrų ir grįžo atgal į Niujorką; Europoje įgauta patirtis atvėrė jam duris į meno aukštuomenės pasaulį ir leido susipažinti su tokiomis garsenybėmis kaip architektas Buckminsteris Fulleris ir šiuolaikinio šokio choreografė Martha Gra-
28 I 2022: 3 (122)
ham. Kartu su pirmuoju Noguchi įgyvendino keletą avangardinių projektų, įskaitant garsųjį Dymaxion automobilį, o antrajai sukūrė visą seriją ekstravagantiškų scenos dekoracijų. Aprimus Didžiajai depresijai, Noguchi pabandė atitrūkti nuo smulkių privačių užsakymų ir prisidėti prie valstybės remiamos Federalinės meno kūrinių programos, vykdydamas stambius žemės meno projektus. Tačiau ilgą laiką jam nesisekė: Niujorko oro uostas atmetė jo projektą Relief Seen from the Sky, Benjaminui Franklinui skirtas monumentas Filadelfijoje buvo pastatytas tik po daugelio metų, o abstrakčių formų žaidimų aikštelės Play Mountain projektą asmeniškai sukritikavo Valstybinės parkų komisijos pirmininkas Robertas Moses. Netikėta sėkmė aplankė Isamu viešint Meksikoje: čia jam pavyko laimėti reljefinio pano naujai statomai Abelardo Rodriguez turgavietei šalies sostinėje konkursą. Į dvidešimties metrų pločio kompoziciją Noguchi sukišo daugybę politinių simbolių ir socialinių aliuzijų, paversdamas ją išraiškingu prieškario epochos vertybių atspindžiu. Projekto konsultantu buvo garsusis
2
3
