Lukiškių kalėjimo komplekso išeities duomenų analizė by mmap.

LUKIŠKIŲ KALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ Rengėjai: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“, UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „Solid real advisors“ Užsakovas: VĮ Turto bankas

Viršelis: Lukiškių kalėjime kalėjusio kalinio tapyta freska pasivaikščiojimo kiemelyje. Autorių nuotr.

Įvadas

Lukiškių kalėjimo istorija prasideda gerokai iki jo statybos pradžios 1901 m. Iki tol Lukiškių priemiestis formavosi vangiai ir ilgą laiką buvo suvokiamas tik kaip užmiesčio teritorija. XX amžius mena esminius Lukiškių priemiesčio pokyčius, kai susiformavo gatvių tinklas, atsirado daugybė naujų statinių, tačiau tuo pačiu metu nunyko ir dalis istorinių jungčių. Karai, ligos, carinė (Rusijos imperijos), o po to ir sovietinė okupacijos paliko daugybę istorijos randų, kurių dalis yra dar netyrinėta. Gyvenimas už kalėjimo tvoros nestovėjo vietoje: keitėsi visuomenė, jos vertybės ir pats Vilnius. Nepaisant to, esminiai pokyčiai aplenkė kalėjimo kompleksą. Kartu su paskutiniu Lukiškių kalėjimą palikusiu kaliniu 2019 liepos antrąją įvyko esminis šios vietos istorijos lūžis, kuris atveria naują puslapį ir kartu užduoda daugybę naujų klausimų. Šiuo metu Lukiškių komplekso sklypas ir pastatai priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo LR teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas. Nuo 1901 m. uždaras ir griežtai saugomas kompleksas dabar atsiveria visuomenei, tačiau akivaizdu, kad nėra vieno recepto, kaip elgtis su praeities randais ar stigmomis, ką daryti su šiuo valstybės turtu, kokia ateitis laukia kalėjimo komplekso ir jo apylinkių. Taip pat tampa aišku, kad užuot prisirišus tik prie vieno istorinio laikotarpio ar įvykio, būtina susitarti, kuriuos matomus ar nematomus istorinius artefaktus norime atsiminti ir konservuoti, o kuriuos galime transformuoti, suteikdami naujos

prasmės. Klausimai – sudėtingi, keliantys daug diskusijų ir poliarizuojantys, todėl reikia nuodugnaus daugiasluoksnio šio kompleksiško objekto tyrimo, kokybiškos diskusijos bei įtraukaus proceso. Kokybiška diskusija yra įmanoma tik tada, kai visi jos dalyviai supranta diskusijos objektą ir skirtingų teiginių / sprendinių implikacijas, todėl VĮ Turto bankas pasamdė MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ kartu su „Solid real advisors“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“ atlikti tyrimą, kuris leistų skirtingoms šalims susitarti ir diskutuoti besiremiant tais pačiais duomenimis ir informacija. Pagrindinis tyrimo tikslas yra parengti Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ir jo teritorijos, esančios Lukiškių skg. 6, Vilniuje (toliau – Objektas), išeities duomenų analizę, kuri vėliau leistų sėkmingai rengti Objekto transformacijos galimybių studijas ir kūrybines dirbtuves.

Turinys

1. ISTORINĖS RAIDOS ANALIZĖ

1.1 Objekto teritorijos istorinė raida urbanistiniame kontekste ��8 1.2 Trumpa istorinių laikotarpių apžvalga ��11 1.3 Išvados ir rekomendacijos ��18 2. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS URBANISTINIU ASPEKTU

2.1 Objekto apžvalga pagal galiojantį Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, atsižvelgiant ir į numatomus jo pakeitimus bei kitus galiojančius kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus ��20 2.2 Naujamiesčio priemiesčio reglamentai ��22 2.3 Likutinio bendrojo plano vystymo potencialo analizė ��23 2.4 Objekto funkciniai ryšiai su lokaliais ir bendramiesčiais rajonų centrais, svarbiais visuomeniniais objektais ir funkcinė Objekto kaita ��23 2.5 2.5. Kalėjimai, NT kainos ir teritorijos vystymasis ��24 2.6 Viešųjų paslaugų, transporto, erdvių, želdynų, pėsčiųjų / dviračių takų ir gatvių tinklo analizė, pasiekiamumas ir problemų identifikavimas ��26 2.7 Objekto plėtros galimybės ��32 2.8 Išvados ��36 3. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS APLINKOSAUGOS IR ARCHITEKTŪRINIU ASPEKTAIS

3.1 3.1. Objekto fizinės ir techninės būklės įvertinimas (susisteminta informacija apie būklę) ��38 3.2 Išvados ir rekomendacijos ��52 4. OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

4.1 Objekto vertinimas aplinkosauginiu aspektu: efektyvus resursų naudojimas, energetinio efektyvumo didinimo galimybės / ribojimai ��60 4.2 Panašių objektų įveiklinimas, konversijos, panaudojimas, aktuali, geroji užsienio praktika ��60 4.3 Išvados ��67 5. OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

5.1 Objekto nekilnojamojo kultūros paveldo savybių ir jų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų apžvalga ��70 5.2 Potencialių objektų ar istorinių traktų nustatymas kultūros paveldui aktualizuoti, susijusių istorinių ir kitų vertingų viešųjų erdvių įvertinimas ��89 5.3 Išvados ��90

6. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS SOCIALINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

6.1 Pirminis komplekso teritorijos socialinės sanklodos įvertinimas, strateginių socialinių, ekonominių, kultūrinių partnerių identifikavimas ��92 6.2 Kritinis demografinės Naujamiesčio ir Vilniaus miesto situacijos ir su tuo susijusių problemų įvertinimas (gyventojų tankumas, išsilavinimas, socialinė sudėtis ir kt.) ��96 6.3 Galimų objekto naudotojų grupių identifikavimas ��100 6.4 Pirminis suinteresuotų grupių poreikių identifikavimas lokaliu ir bendramiesčiu kontekstais (objektyvi duomenų analizė) ��100 6.5 Kitų susijusių socialinių faktorių apžvalga ir kritinis įvertinimas, susijusių svarbių socialinių ir kultūrinių klausimų identifikavimas ��102 6.6 Išvados ��102 7. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

104

7.1 Glausta pasaulinių tendencijų apžvalga (verslo, technologijų, globalių problemų aspektais), galimybių / grėsmių įvardijimas ��104 7.2 Glausta NT rinkos ir ekonomikos augimo apžvalga, tendencijos ir problematika (Vilniaus ir Lietuvos masteliais) ��105 7.3 Kainų tendencijų (nuomos, NT vystymo, aktualių veiklos sričių paslaugų) apžvalga ir kritinis vertinimas ��114 7.4 Kritinė esamų ir galimų konkurentų analizė: identifikavimas, tendencijos, galimybės (Vilniaus, Lietuvos, regiono masteliai) ��116 7.5 Išvados ��120 8. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS TERITORIJAI GALIOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ IR REGLAMENTŲ ASPEKTU

122

8.1 Galiojančių reglamentų apžvalga ir Objekto valdymo galimybės ��122 8.2 8.2. Viešoji privati partnerystė (VPSP) ��124 8.3 Turto nuomos modelis ��126 8.4 Turto pardavimas ��127 8.5 Statyba ��127 8.6 Išvados ��128 9. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

130

10. PRIEDAI

132

ĮŽANGA

Šis dokumentas yra parengtas MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ (toliau MB MMAP) kartu su UAB „Solid Real“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“ pagal VĮ Turto bankas pateiktą medžiagą ir duomenis, viešai prieinamus teritorijų planavimo dokumentus ir duomenų rinkinius, viešojo pirkimo techninę užduotį ir sąlygas. Projekto uždaviniai apima, bet neapsiriboja: istorinės raidos analize, būklės įvertinimu urbanistiniu, aplinkosaugos, architektūriniu, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių, socialiniu (lokaliu ir makromasteliais), ekonominiu (lokaliu ir makromasteliais) bei galiojančių, teritorijai aktualių teisės aktų ir reglamentų aspektais. Tyrimo pradžioje buvo apibrėžti šie esminiai klausimai:

1. Kokie urbanistiniai, kultūros paveldo, socialiniai ir ekonominiai aspektai turi esminės įtakos tolesniam teritorijos vystymui ir jo rizikai?

Atsakymai į šiuos klausimus – daugiasluoksniai, todėl pasirinkta trilypė metodika: analizuojama statistinė informacija ir GIS duomenys, formuluojamos ekspertinės išvados, kurių sintezė aptariama viešų susitikimų ir diskusijų su visuomene metu. Šis metodas leidžia aprėpti daug platesnę objekto problematiką ir sistemina ne tik pamatuojamus ir matomus, bet ir latentinius objekto specifikos aspektus. Ataskaitoje analizuojamos geriausios komplekso panaudojimo koncepcijos, būklė urbanistiniu, kultūros paveldo, socialiniu ir ekonominiu aspektais. Taip pat analizuojami gerosios praktikos pavyzdžiai. Atliekama pirminė suinteresuotų grupių ir visuomenės poreikių analizė bei identifikuojami skirtingų grupių lūkesčiai su galimais komplekso įveiklinimo scenarijais ir tinkamiausiais nuosavybės perleidimo ir administravimo sprendiniais.

2. Kokie suinteresuotų grupių ir visuomenės poreikiai ir lūkesčiai turi būti patenkinti? 3. Kokias komplekso vertes mato visuomenė? 4. Kokie komplekso įveiklinimo scenarijai, funkcinės alternatyvos, valdymo modeliai ir turto panaudojimo būdai yra svarstytini? 5. Kokios galimos komplekso panaudojimo idėjos yra realiausios? 6. Koks galėtų būti principinis šių idėjų įgyvendinimo veiksmų planas? 7. Kokie nuosavybės teisės perleidimo būdai ir apimtys yra tinkamiausi? 8. Kokia galėtų būti šio komplekso rinkos vertė, jei ją įmanoma nustatyti? 6

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

1 pav. Lukiškių kalėjimo vidinis atriumas. Autorių nuotr.

1. ISTORINĖS RAIDOS ANALIZĖ

Lukiškių kalėjimo istorija prasideda dar XVI a., kai Lukiškės tapo Vilniaus uostu, kuriame klestėjo prekyba su Kaunu ir Karaliaučiumi. Lukiškės dažnai buvo niokojamos siaučiančių karų, maro ir kitų nelaimių, kurie atitolino jų integraciją į miesto struktūrą. Iki XVII a. Lukiškės buvo apgyvendintos negausiai, tuo metu formavosi totorių gyvenvietė. XVII a. pastatyta Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su dominikonų vienuolynu. Iki XX a. pradžios Lukiškių priemiestis formavosi vangiai ir ilgą laiką buvo suvokiamas tik kaip užmiesčio teritorija. XX a. mena esminius Lukiškių priemiesčio pokyčius, kai susiformavo naujas gatvių tinklas pagal carinio laikotarpio (1837 ir 1875 m.) Vilniaus miesto planus, atsirado daugybė naujų statinių, tačiau kartu nunyko ir dalis istorinių jungčių. Gana pastovios politinės sąlygos iki XX a. pradžios leido Lukiškių priemiesčiui pagaliau tapti miesto centro dalimi. Nepaisant nuolat besikeičiančio Vilniaus ir modernėjančios visuomenės bei čia pat, už kalėjimo tvoros, vykstančių projektų, pats kalėjimo kompleksas keitėsi nedaug, tačiau, tikėtina, šis istorijos laikotarpis baigėsi 2019 m. liepos 2 d. kartu su paskutiniu Lukiškių kalėjimą palikusiu kaliniu.

1.1 Objekto teritorijos istorinė raida urbanistiniame kontekste Lukiškės yra istorinė Vilniaus miesto dalis, pietryčiuose besiribojanti su senamiesčiu, šiaurės vakaruose – Neries upe. Rytuose tarp senosios Vilnelės vagos ir Lukiškių, spėjama, buvus Šventaragio mišką, Lukiškių pakraštys buvo ties dabartine Tilto gatve, vakaruose apėmė Lukiškių šilą (dabar – Vingio parką) ir driekėsi Panerių kalvų link. Lukiškės dar vadintos Totorių Lukiškėmis, arba Totorija. Manoma, pavadinimas kilęs nuo totoriaus Luko Petravičiaus, kuriam Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje čia paskyrė didelį žemės sklypą. Totoriai saugojo Vilniaus prieigas, vertėsi daržininkyste, 8

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

3 pav. Lukiškių kalėjimo teritorija skirtingų laikotarpių planuose. Šaltinis: parengta autorių

ISTORINĖS RAIDOS ANALIZĖ

1648 m. F. Getkanto plano fragmentas

1860 m. Plane de VIlna (Russie)

1703 m. Vilniaus planas iš J. G. M. Furstenhoffo rinkinio

1875 m. Vilniaus planas

1808 m. Plan mieasta Wilna

1890 m. Vilniaus ir jo apylinkių planai

1837 m. Vilniaus plano fragmentas

1901 m. Vilniaus planas

1845 m. Vilniaus žemėlapio fragmentas

1944 m. Ortofoto

pastatė mečetę (nugriauta 1969 m.), įrengė kapines. Nuo XVI a. Lukiškės tapo Vilniaus uostu. Palei Nerį buvo išsidėstę pirklių sandėliai. Lukiškių šile nuo XVI a. buvo dvaras. 1553–1561 m. Mikalojus Radvila Juodasis jame priglaudė evangelikus reformatus. 1593 m. Stanislovas Radvila dvarą perdavė jėzuitams, čia jie įkūrė savo vasarvietę; apylinkė pavadinta Jėzuitų Lukiškėmis. XVII a. Lukiškės tapo Vilniaus priemiesčiu. XIX a. Lukiškės vystėsi pagal 1837 m. ir 1875 m. Vilniaus miesto planus, tačiau namai dažniausiai statyti neplaningai, paliekant vietos tik siauroms gatvelėms. 1860 m. Lukiškių aikštėje įrengtas miesto turgus. XIX a. antroje pusėje priemiestyje pradėjo kurtis miesto pirkliai, į teritoriją perkelta daug odos fabrikų iš senamiesčio (Priedai, 94 pav.); Lukiškės tapo didžiausiu Vilniaus gubernijos šios pramonės šakos centru. Plėtojantis pramonei ir daugėjant gyventojų XIX a. antroje pusėje Lukiškės tapo miesto dalimi. XIX a. pabaigoje užstatymas tankėjo, geriausi ir prestižiškiausi pastatai buvo statomi prie Šv. Jurgio prospekto (dabar – Gedimino pr.), čia kūrėsi turtingieji. XX a. pradžioje Lukiškės ėmė darytis ir kultūros centru, čia buvo rengiamos įvairios parodos, cirko pasirodymai, Lenkų teatro spektakliai. Senojo kalėjimo vietoje 1905 m. baigtas statyti naujas, tuomet moderniausias kalėjimas Rusijos imperijoje, kuris taip pat buvo ir brangiausias XX a. pradžios regiono pastatas. 2 pav. matyti, kad kalėjimo ligoninės pastatas 1901 m. plane stovi už kalėjimo tvoros, tai neatitinka dabartinės situacijos. Kalėjimo kompleksas šio žemėlapio sudarymo metu dar nebuvo baigtas, todėl, tikėtina, ši tvora buvo laikina. To laikotarpio žemėlapiuose gausu prieštaringos informacijos, todėl būtini išsamesni istoriniai tyrimai.

2 pav. 1901 m. žemėlapyje matyti kalėjimo kompleksas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis kalėjimo ligoninės pastato stovi už kalėjimo tvoros (Šaltinis: Планъ губернскаго города Вильны, 1901 m.)

1940 m. birželio 15 d. SSSR okupavus Lietuvą, iki 1941 m. Lukiškėse įsikūrė NKVD; II pasaulinio karo metu čia buvo vienas paskutiniųjų Vokietijos karių priešinimosi SSRS kariuomenei židinių. 1944 m. šioje vietoje vėl įsikūrė NKVD, buvo tardomi, kankinami ir žudomi pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai; čia sušaudytų asmenų pavardės iškaltos akmeninėje buvusio KGB pastato sienoje. Jie buvo kalinami Lukiškių kalėjime. Vilnių suskirsčius į naujus administracinius vienetus, Lukiškės priklausė Spalio rajonui. 1952 m. Lukiškių aikštė baigta rekonstruoti, pavadinta Lenino vardu; 6 dešimtmetį pastatyta didelių mūrinių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, 9 dešimtmetį per Lukiškių vidurį nuo Vingio parko pusės į Šnipiškes ir Saltoniškes nutiesta nauja automobilių magistralė, jai iškastas tunelis, pastatytas tiltas per Nerį. Teritorija aplink kalėjimą pokariu buvo planuojama kaip prestižinis mokslo kvartalas miesto centre, skirtas išsilavinusiai ateities visuomenei vystyti1. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vėl oficialiai imtas vartoti Lukiškių vardas. 1991 m. vilniečiai telkėsi aikštėje prie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo ginti Lietuvos nepriklausomybės nuo SSRS agresijos – sausio 8 1 Tornau, Ū. (2016). Oficialieji ir kasdieniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lukiškių mokslo kvartalas. Daktaro disertacija

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

d. sutrukdė jedinstvininkų („Jedinstvo“) Seimo rūmų šturmą, vėliau Sąjūdžio organizuojamos grupės iš visos Lietuvos budėjo Sausio tryliktosios naktį (ir kitomis paromis) bei per Rugpjūčio pučą Rusijoje. Po 1991 sausio 13 d. gretimose gatvėse buvo pastatyta įtvirtinimų – barikadų iš betoninių blokų (šie čia buvo kelerius metus), Seimo rūmų šiaurinėje dalyje iškastas prieštankinis griovys. Lukiškėse įsikūrė Lietuvos apeliacinis (1994), Vilniaus apygardos (1999) teismai, Genocido aukų muziejus (1992), Ypatingasis archyvas (1995). 2005–2008 m. Gedimino prospektas nuo Arkikatedros bazilikos iki Nepriklausomybės aikštės rekonstruotas, apsodintas liepaitėmis, Neries pakrantėje Vingio parko link ir prie Seimo rūmų pastatyta daugiaaukščių pastatų. 2008 m. prie Seimo rūmų atidengtas Sausio 13-osios memorialas.

1.2 Trumpa istorinių laikotarpių apžvalga Vilniaus Lukiškių kalėjimas pastatytas ir pradėtas naudoti 1904 m. Per visą egzistavimo laiką pastato paskirtis nesikeitė, tačiau daug kartų keitėsi pavadinimai. Iš pradžių Lukiškių kalėjimas vadintas Kalėjimo tvirtove (rus. Тюремный замок), sovietinės okupacijos metais – Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Vidaus reikalų ministerijos (rus.

4 pav. Dabartinės Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos statyba, 1959 m. Šaltinis: Vilniaus katalogas http:// vilnius21.lt/gedimino-g5368947.html

ISTORINĖS RAIDOS ANALIZĖ

MVD) Vilniaus m. kalėjimu Nr. 1, o apie 1960 m. pavadinimas buvo pakeistas į „Įstaiga OČ 12/36 (rusiškos sąvokos особая часть santrumpa) 2. Oficialus pavadinimas 2000–2019 m. buvo Lukiškių tardymo izoliatorius‑kalėjimas. Tai – specialaus režimo įstaiga, skirta izoliuoti, apsaugoti ir prižiūrėti suimtuosius ir nuteistuosius laisvės atėmimo bausme, pati griežčiausia Lietuvoje.

5 pav. Vaizdas į kalėjimo ligoninės sklypą ir Lukiškių skersgatvį. Tolumoje matyti Neris ir Žvėryno šlaitai. Šaltinis: Lietuvos ypatingasis archyvas, virtuali paroda, http://www.archyvai.lt/lt/ lya_parodos/lukiskiu-kalejimas-1950-m.. html

1.2.1 Lukiškių kalėjimo pastatymas Rusijos imperijos Vyriausiosios kalėjimų valdybos sprendimas statyti kalėjimą priimtas 1896 m. Jau 1901 m. pradėtas statyti Lukiškių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas, o kita jo dalis – tardymo kalėjimas – pradėta 1902 m. pagal G. Trambickio parengtą techninį projektą. Tuo metu tai buvo moderniausias Rusijos imperijos kalėjimas, skirtas 421 nuteistajam, o tardymo kalėjimas – 278 suimtiesiems. Taip pat suprojektuoti ir pastatyti: administracinis pastatas su butais kalėjimo viršininkui ir jo padėjėjams bei prižiūrėtojams, virtuvės pastatas, kepykla, pirtis, skalbykla, ūkiniai pastatai ir visus pastatus juosianti mūrinė siena. Bizantiško stiliaus Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė pastatyta 1905 m. Tardymo kalėjime buvo įrengta ypatinga kanceliarija, prokurorų, tardytojų ir gynėjų kabinetai, atskira patalpa žydams melstis. Kalėjimas pradėtas naudoti 1904 m. Čia iki Vokietijos okupacijos 1915 m. buvo kalinami Rusijos imperijos piliečiai. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse buvo kalinami ne tik kriminaliniai nusikaltėliai, bet ir politiniai kaliniai, iš tremties pabėgę asmenys. 1914 m. čia kalėjo rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė (1845–1921); 1916 m. – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas Jonas Vileišis (1872–1942); 1921 m. – rašytojas Rapolas Mackonis (1900–1982); 1927 m. – kunigas Pranas Bieliauskas (1883–1957). 2 http://www.archyvai.lt/lt/lya_parodos/lukiskiu-kalejimas-1950-m..html

6 pav. (Dešinėje viršuje) Skirtingų istorinių laikotarpių brėžiniai parengti pozicionuojant istorinį žemėlapį pagal georeferencinį pagrindą, šiame žemėlapyje žymint pagrindinius jame vaizduojamus objektus: takus, gatves ir posesijas. Šaltinis: parengta autorių

7 pav. (Dešinėje apačioje) Skirtingų istorinių laikotarpių elementų (takų ir gatvių, 8 pav.) persidengimas leidžia pamatyti seniausias takų ir gatvių trasas (kuo senesnis objektas, tuo tamsesnė jo trajektorija). Šaltinis: parengta autorių

8 pav. Lukiškių kalėjimo kompleksas 1950 m. Šaltinis: Lietuvos ypatingasis archyvas, virtuali paroda, http://www. archyvai.lt/lt/lya_parodos/lukiskiukalejimas-1950-m..html

1.2.2 Lukiškių kalėjimas SSRS okupacijos metais 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą Lukiškių kalėjimas buvo naudojamas nuteistiesiems, pervežamiems į SSRS kalėjimus (1940 m. spalio mėn. buvo 937 nuteistieji, 1941 m. birželio mėn. – 401 nuteistasis, 1026 tardomieji). Vokietijos okupacijos metais Lukiškių kalėjimo teritorijoje buvo laikomi žydai prieš išvežant juos sušaudyti į Panerius. 1944 m. SSRS vėl okupavus Lietuvą kalėjime buvo kalinami SSRS piliečiai ir užsieniečiai, tarp jų – pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui dalyviai. 1940–1941 m. čia kalėjo Izraelio ministras pirmininkas, Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas (1913–1992); 1945 m. nukankintas mirė generolas leitenantas Pranas Liatukas (1876–1945); 1946 m. sušaudytas leitenantas Adolfas Eidimtas-Žybartas (1915–1946); 1956–1957 m. kalėjimo ligoninėje buvo gydomas LSSR KGB tardytojų suluošintas partizanų vadas, generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957); 1971–1972 m. kalėjo kunigas Juozas Zdebskis (1929–1986). 1961 m. kaip atskiras padalinys 5 pav. asdasda dsasdįkurta as d Laisvės atėmimo vietų centrinė ligoninė (nuo 1970 m. – Pataisos reikalų įstaigų valdybos įstaiga, nuo 1992 m. – Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos respublikinė ligoninė, 2000 m. tapo pavaldi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pavadinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Laisvės atėmimo vietų ligoninė). 1.2.3 Lukiškių kalėjimas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kalėjime kalinti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai. Čia veikė konsultacinis bendrojo lavinimo centras, biblioteka, Sveikatos priežiūros

Feliksas Dzeržinskis (kalėjo 1906 m.)

Jonas Vileišis (kalėjo 1916 m.)

Mykolas Biržiška (kalėjo 1922 m.)

Menachemas Beginas (kalėjo 1940–1941 m.)

Marcelė Kubiliūtė (kalėjo 1945–1946 m.)

Adolfas RamanauskasVanagas (kalėjo 1956–1957 m.)

9 pav. Žymiausi Lukiškių kalėjime kalėję asmenys. Šaltinis (iš kairės į dešinę, eilutėmis): 1. „Vida Press“ nuotr.; 2. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.; 3. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.; 4. „Wikipedia“ http://www. dodmedia.osd.mil/Assets/1985/ Air_Force/DF-SC-85-11460.JPEG; 5. Krašto apsaugos ministerijos nuotr.; 6. V. Kaziulionis „Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai“ (2005)

tarnyba (teikė ambulatorinį gydymą), skyrius sergantiems tuberkulioze, katalikų koplyčia (įrengta 2002 m.). Suimtieji ir nuteistieji laikyti skirtingose kamerose (suimtiesiems skirta 310, nuteistiesiems – 100 kamerų). Po 1–2 asmenis laikyta 66-iose, po 1–4 – 34-iose, po 4–14 – 310-yje kamerų. 2000 m. įrengta 18 kameros tipo patalpų arešto bausmei atlikti. Dėl įkalinimo sąlygų Lietuvos valstybė pralaimėjo nemažai bylų, kurių dauguma buvo būtent dėl Lukiškių kalėjimo . 2017 m. vien tik iš iki rugpjūčio mėnesio Europos Žmogaus Teisių Teisme išnagrinėtų 34 bylų daugelį laimėjo kaliniai. Nepaisant to, kad jie iš Lukiškių perkelti į kitus Lietuvos kalėjimus, kuriose sąlygos buvo geresnės, Žmogaus teisių stebėjimo instituto (HRMI) ataskaitoje teigiama, kad „[..] reikia išsiaiškinti, ar tai užtikrins tinkamas kalinių kalėjimo sąlygas ilgalaikėje perspektyvoje – nuteistieji tvirtina, kad mėnesių mėnesiais nematė savo artimųjų, o perkėlimas greičiausiai pagilins perpildymo problemą“. 1.2.4 Lukiškių kalėjimo likvidavimas Reorganizuojant įkalinimo įstaigas 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prijungtas prie Vilniaus pataisos namų. Nuteistųjų iškeldinimo procesas vyko nuo 2018 m. pabaigos iki 2019 m. liepos 2 d. Arešto bausme nuteisti asmenys perkelti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, tardymo izoliatoriuje buvę įtariamieji – Vilniaus pataisos namus, apeliacinio teismo laukę asmenys – Šiaulių tardymo izoliatorių, nuteistos moterys – Panevėžio pataisos namus, nuteistieji iki gyvos galvos – Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, kalėjimo režimu kalinti nuteistieji – Marijampolės pataisos namus. 2019 m. rugsėjo 3 d. Kalėjimų departamentas inicijavo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ restruktūrizavimą, viena iš numatomų naujų įmonės veiklos krypčių – buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo patalpų administravimas ir įveiklinimas, atveriant šį pastatų kompleksą visuomenei .

10 pav. Lukiškių kalėjimo vadovai. Šaltinis: 15min.lt

1.2.5 Istorinių laikotarpių santrauka Žvelgiant iš istorinės perspektyvos galima išskirti kelis svarbiausius istorijos tarpsnius: •

LDK ir ATR laikotarpis (XV–XVIII a.), kai Lukiškės (tuo metu dar Totorių Lukiškės) iš palyginti nereikšmingos teritorijos palei upę išaugo iki sandėlių ir uosto rajono ir XVII a. vidurio tapo svarbiu Vilniaus priemiesčiu;

•

Rusijos imperijos laikotarpis (XIX a.), kai Vilnius tapo strateginiu Rusijos imperijos pasienio miestu. Čia nuolat dislokuota didelė kariuomenės įgula, reikėjo daug patalpų kariniams daliniams apgyvendinti bei karinei infrastruktūrai kurti: ligoninėms, amunicijos ir ginklų sandėliams. Lukiškių priemiestis tam puikiai tiko, nes buvo apsuptas vandens, plokščias, greta miesto centro, retai apgyvendintas;

•

XX a. pirmos pusės laikotarpis (1900–1939 m.), kai buvo vykdoma aktyvi plėtra, rūpinamasi priemiesčio higiena, gyventojams prisidedant tiesiamos naujos gatvės. 9 pav. asdasda dsasd as d Lenkams okupavus Vilniaus kraštą Lukiškėse ir toliau aktyviai buvo statomi visuomeniniai pastatai;

•

XX a. antros pusės laikotarpis (1939–1990 m.), kai Lukiškės faktiškai tapo miesto centru. 1953 m. parengtas naujas generalinis miesto planas. Statyti dideli mūriniai gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai, toliau vystomas gatvių tinklas;

•

Laikotarpis po Nepriklausomybės atkūrimo (po 1990 m.), kai į Lukiškes ima keltis ir kurtis įvairios institucijos: Lietuvos apeliacinis ir apygardos teismai, Genocido aukų muziejus, Ypatingasis archyvas, Neries pakrantėje ir prie Vingio parko pastatyta daugiaaukščių pastatų.

•

2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuskalėjimas prijungtas prie Vilniaus pataisos namų. Paskutiniai kaliniai kompleksą paliko 2019 m. liepos 2 d.

11 pav. Lukiškių kalėjimo įkalinimo sąlygos. Šaltinis: 15min.lt

12 pav. Lukiškių kalėjimo įkalinimo sąlygos. Šaltinis: autorių nuotraukos

11 pav. asdasda dsasd as d

1.3 Išvados ir rekomendacijos •

Lukiškės daugelį šimtmečių buvo Vilniaus priemiestis ir tik XX a. pradžioje tapo miesto centro dalimi.

•

Tuo metu Lukiškių kalėjimas buvo moderniausias regione, o jo panoptikono tipo struktūra dažnai naudota tuometėje kalėjimų architektūroje.

•

Lukiškių kalėjimo kaimynystėje pokariu planuotas prestižinis miesto centro mokslo kvartalas, šis planas iš dalies įgyvendintas.

•

Miesto topografijoje iki šiol matyti istoriškai susiformavę takai ir ryšiai, vertingiausia – Lukiškių gatvė, kurios užuomazgų matyti jau XII a; vertingos, tačiau nunykusios Kražių ir J. Savickio g. trasos.

•

1901 m. Lukiškių kalėjimo kompleksas nutraukė dalį miesto ryšių (takų), bet gerokai pasikeitus teritorijos užstatymui nebeprasminga kai kuriuos atkurti.

•

Istorinė analizė atskleidė (2 pav.), jog kalėjimo ligoninė aptverta, tvora aplink ją atsirado vėliau; neaišku, ar visa tvora yra to paties laikotarpio, ar dalis jos pristatyta vėliau, panašiai kaip ir jos antstatai.

•

Lukiškių komplekse kalėjo ir buvo kankinama daugybė Lietuvai svarbių asmenybių, todėl komplekse privalės atsirasti vietos ir memorialinei funkcijai, tačiau kol kas neaiškios konkrečios forma ir vieta.

•

Lukiškės garsėjo kaip itin griežto režimo kalėjimas, dėl kurio sąlygų Lietuvos valstybė pralaimėjo nemažai bylų, o tai praėjus šiek tiek laiko gali turėti istorinės vertės.

•

Rekomenduojama svarstyti, gal dalį pastatų būtų galima skirti šiame komplekse kalėjusių asmenų reintegracijai arba edukacinei veiklai.

•

Rekomenduojama peržiūrėti susiklosčiusį kontekstą, identifikuoti vertingiausius ryšius ir parengti bendrą teritorijos viziją, ją nuosekliai ir kompleksiškai transformuoti.

•

Rekomenduojama atlikti išsamius istorinius tyrimus, kurie atsakytų, kokią istorinę arba memorialinę vertę kompleksas privalo išlaikyti; kokie istoriniai akcentai arba vertybės turėtų būti išsaugotos, atkurtos, aktualizuotos, o kurių vertė kelia abejonių.

galimai nebuvo ikidgalo 9 pav. asdasda dsasd as

Lukiškių kalėjime kalėjusio kalinio tapyta freska pasivaikščiojimo kiemelyje. Autorių nuotr.

2. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS URBANISTINIU ASPEKTU

Skyriuje išsamiai apžvelgiamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, įvertinami jo pakeitimai, kiti galiojantys kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai bei Objekto funkciniai ryšiai su lokaliais ir bendramiesčiais rajonų centrais, svarbiais visuomeniniais objektais. Atliekama viešųjų paslaugų, viešojo transporto, viešųjų erdvių, želdynų, pėsčiųjų ir dviračių takų bei gatvių tinklo ir funkcijų analizė. Įvertinamas Objekto pasiekiamumas, identifikuojamos problemos. Nustatomas komplekso reikšmingumas miesto erdvinei ir urbanistinei struktūrai bei Objekto plėtros galimybės atsižvelgiant į esamą urbanistinę struktūrą ir aplinkines teritorijas.

2.1 Objekto apžvalga pagal galiojantį Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, atsižvelgiant ir į numatomus jo pakeitimus bei kitus galiojančius kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus Galiojančių teritorijų planavimo (toliau – TP) dokumentų aspektu analizuojamas kvartalas, ribojamas Lukiškių, Gynėjų, J. Tumo-Vaižganto gatvių ir Gedimino prospekto. Jame galioja šie pagrindiniai TP dokumentai : 1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų T00056038 (000132001881); 2. Teritorijos tarp Lukiškių ir Kražių gatvių detalusis planas T00060537 (000132002617) (2007-10-12); 3. Teritorijos prie J. Savickio ir J. Tumo-Vaižganto gatvių detalusis planas T00060553 (000132002635) (201005-04); 4. Sklypo Gedimino pr. 35 / J. Tumo-Vaižganto g. 1 detalusis planas T00054327 (000132002150); 5. Sklypo Kražių g. 9 (kad. Nr. 0101/0040:48), Naujamiesčio seniūnijoje, detalusis planas (2013-0320); 20

6. Žemės sklypo Kražių g. 4 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui T00074702 (2015-01-23); 7. Sklypo A. Goštauto g. 12A detalusis planas T00054841 (000132001859) 2006-03-17 8. Vilniaus miesto dviračių takų specialusis planas Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. Nr. 1–1856.

Naujas bendrasis planas

SĮ „Vilniaus planas“ šiuo metu rengia Vilniaus miesto bendrąjį planą (toliau – BP). Koncepcijos ruošimo etapu pasirinkta rengti ne naują bendrąjį planą, o detalizuoti 2007 m. parengtą. Tai reiškia, kad jau galiojantys reglamentai kvartalams neturėtų kisti, tačiau gali būti patikslinti atskirų kvartalų dalių reglamentai. Naujas rengiamas planas yra trilypis dokumentas, kuriame panašią reikšmę turi visos trys jo dalys: 1) bendrojo plano brėžinys; 2) bendrojo plano reglamentų lentelės; ir 3) bendrieji bei specialieji tekstiniai plano reglamentai. Šis dokumento kompleksiškumas sulaukė nemažai Vilniaus miesto gyventojų ir bendruomenių pasipriešinimo, tačiau tikėtina, kad naujasis dokumentas vis dėlto bus patvirtintas artimiausiu metu, todėl jį būtina aptarti šiek tiek išsamiau. Naujo 2020 m. bendrojo plano koncepcija BP koncepcijoje įvardinti miesto struktūros tobulinimo sprendiniai ir prioritetai, tarp kurių įvardintas prioritetas – tobulinamos esamos užstatytos teritorijos (vidinė plėtra). Kita numatomos vidinės plėtros dalis – panaudoti apleistas ir neišnaudoto potencialo teritorijas. Šis prioritetas taikomas centrinei miesto daliai ir Naujamiesčiui. Šios teritorijos žymimos pirmu (iš 4) prioritetu. Naujamiestyje taip pat numatomos ir konversijai skirtos teritorijos. Pagrindiniame bendrojo plano brėžinyje nurodytos funkcinės zonos žymimos skirtingomis spalvomis, kurios simbolizuoja skirtingą miesto aplinką ir nurodo, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje teritorijoje. Lukiškių kalėjimas patenka į centro zoną, kuri Vilniaus miesto bendrajame plane apibūdinama kaip mišri labai intensyviai užstatoma teritorija, kurioje vyrauja gyvenamoji aplinka, administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos kartu su šioms veikloms aptarnauti reikalinga socialine, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis. Lukiškių kvartalas patenka į pagrindinę centro zoną. Naujo bendrojo plano 2020 m. detalizavimas Istorinio miesto centro (išskyrus senamiestį) teritorijoje esminiai (urbanistinės struktūros) pokyčiai nenumatomi, tačiau Naujamiestyje numatyti vieni didžiausių pasikeitimų mieste – čia formuojamas kompaktiškas miesto centras. Vis dėlto BP sprendiniuose išsamiai neaptarta, koks turėtų būti ir kaip formuojamas šios miesto dalies charakteris, 21

kiek naujų gyventojų čia galėtų atsirasti, kaip bus užtikrinta reikalinga socialinė infrastruktūra, želdynų poreikis, kaip tankinant teritorijas bus užtikrinti vietos gyventojų interesai, ar nenukentės gyvenamosios aplinkos kokybė. Funkcinės zonos reglamentas1 Lukiškių kalėjimo sklypas yra NJM-20 kvartale, patvirtinus rengiamą BP galios NJM-20-1 funkcinės zonos reglamentai. Šiuo metu rengiamo bendrojo plano funkcinės zonos reglamentų lentelėje yra užkoduota nemažai reikšmių, kurių paaiškinimai (skliausteliuose) pateikiami Priedų 5 lentelėje. Tekstiniai reglamentai (galioja konkrečioms funkcinėms zonoms)2 Vilniaus bendrajame plane galioja dviejų tipų tekstiniai reglamentai: vieni – visam miestui, nepaisant konkrečios vietos ir apibrėžia pagrindinius principus tipinėse situacijose, o funkcinių zonų tekstiniai reglamentai galioja konkrečioje funkcinėje zonoje ir tik jei jos reglamentų lentelėje yra nurodytas konkretaus reglamento numeris 3. Visi Lukiškių kalėjimo sklypo funkcinėje zonoje galiojantys reglamentai pateikiami Priedų 6 lentelėje.

2.2 Naujamiesčio priemiesčio reglamentai Pagrindinis bendrojo plano brėžinys atskleidžia tik dalį informacijos; taip pat svarbu įsigilinti į NKP Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pazonės zonavimo ir reglamentų schemą. Ši dalis taip pat turi reglamentų lenteles, tačiau kvartalų pavadinimai, struktūra ir sąvokos dažnai nesutampa su vartojamomis BP. Pagal šią schemą Lukiškių kalėjimas priklauso 20-ajam kvartalui, tarp kurio vystymo prioritetų išskiriama: urbanistinių struktūrų vystymas laikantis nustatyto užstatymo tipo, reglamentuoti pokyčiai dominuojančio priemiesčio morfologinio tipo ribose, istorinių viešųjų erdvių tvarkyba, pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms, visuomeninių pastatų konversija. Morfologinėje reglamentų lentelės dalyje pabrėžiamas perimetrinis reguliarus, komponentinis ir su dominantėmis užstatymas. Užstatymo intensyvumo dalyje maksimalus užstatymo intensyvumas sutampa su numatytu pagrindiniame brėžinyje (≤4,5), tačiau tai reiškia, kad taisyklė, leidžianti didinti užstatymo intensyvumą 10 proc., gali būti traktuojama dvejopai, o tekstiniai reglamentai 02 ir 18 galimai vienas kitam prieštarauja. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios dalies reglamentai nurodo, jog šioje teritorijoje archeologiniai tyrimai yra privalomi. Pabrėžiama, kad turi būti saugomos Naujamiesčio 1 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai https:// vilnius.lt/lt/miesto-pletra/vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendrojo-plano-sprendiniai/ 2 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai https:// vilnius.lt/lt/miesto-pletra/vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendrojo-plano-sprendiniai/ 3 Dažnai reglamentai palengvina sudėtingų teritorijų vystymą sudėtingose situacijose (pvz., Reglamentas 02), o kartais nėra logiški ir prieštarauja vienas kitam (pvz., Reglamentai 05 ir 09), tačiau vis viena daro įtaką bendram vystymo potencialui

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

vertingosios savybės, tačiau galimi reglamentuoti urbanistinės struktūros pokyčiai 4.

2.3 Likutinio bendrojo plano vystymo potencialo analizė Aiškinantis kiekvieno sklypo likutinį bendrojo plano vystymo potencialą, buvo naudojami žemės paviršiaus ir objektų lazerinio skenavimo duomenys , kurie leido tiksliai nustatyti pastatų tūrį. Naudojant GDB10 duomenų rinkinio pastatų sluoksnį buvo galima apskaičiuoti bendrą pastatų aukštų skaičių ir apytikslį bendrą plotą. Žinant sklypų plotus apskaičiuotas likutinis (pagal šiuo metu rengiamo Vilniaus BP rodiklius) vystymo potencialas. Likutinio teorinio BP vystymo potencialo duomenys rodo, kad teritorijoje galima papildomai išvystyti mažiausiai 28 tūkst. kv. m ploto. Tačiau Lukiškių komplekso atveju tai – tik teorinis skaičius, nes jis yra saugoma kultūros paveldo vertybė. Svarbu pabrėžti, kad tokio dydžio plėtra jokiu būdu nėra siekiamybė, o tik iliustracija, kad šiuo metu rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentai yra tokie liberalūs, jog šį dokumentą galima ignoruoti, nes tokios plačios funkcinės programos neįmanoma išvystyti net teoriškai.

2.4 Objekto funkciniai ryšiai su lokaliais ir bendramiesčiais rajonų centrais, svarbiais visuomeniniais objektais ir funkcinė Objekto kaita

13 pav. Šiuo metu rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentų iliustracija. Šaltinis: parengta autorių pagal NŽT, VMSA ir SĮ Vilniaus planas duomenis

BP funkcinės zonos

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS URBANISTINIU ASPEKTU

Lukiškių kalėjimas yra pačiame miesto centre, kurį supa daug valstybinių įstaigų (Seimas, teismas, Finansų ministerija ir kt.) ir traukos taškų (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, „Vilniaus vartai“ ir kt.). Kompleksas taip pat yra greta svarbiausių miesto viešųjų erdvių sankirtos – Gedimino prospekto, kuris jungia pagrindines miesto aikštes. Nepaisant tokios svarbios lokacijos, kalėjimo teritorija kol kas nėra integruota į šį viešųjų erdvių tinklą. 4 Iš esmės tai reiškia, kad transformacija galima tol, kol atitinka galiojančius reglamentus

Maksimalus leidžiamas užstatymo intensyvymas

Maksimalus leidžiamas užstatymo tankumas

Aplinkinės Objekto teritorijos pasižymi išskirtiniu charakteriu ir vystymosi procesų specifika: Žvėryne vis dar jaučiamas stiprus miesto kurorto leitmotyvas, susibūrusi aktyvi bendruomenė, kuri aktyviai gina šį vietos charakterį ir bendrą rajono morfologiją. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama Neries krantinių atnaujinimui, pakeista danga, pradėti II etapo rangos darbai dešiniajame krante. Tikėtina, kad atgyjanti Neries pakrantė taps pagrindine ekologine ir rekreacine miesto ašimi. Planuojamas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, neseniai sutvarkyta Lukiškių aikštė, tvarkomas Vašingtono skveras, ant Tauro kalno iškils nacionalinė koncertų salė, ją su Naujamiesčio apatine terasa jungs sutvarkyti Tauro kalno šlaitai. O Neries dešinysis krantas panašėja į daugelį liberaliai reguliuojamų Europos centrinių verslo (CBD) rajonų, kuriuose iniciatyvos teisė atiduodama verslui, šioje teritorijoje dominuoja administracinės funkcijos, kurios veikia tik darbo valandomis. Po darbo valandų teritorija ištuštėja ir joje nieko nevyksta. Homogeniškų verslo rajonų naudojimo netolygumai yra ne tik Vilniaus, bet ir kitų Europos, pasaulio didmiesčių problema, todėl pamažu kartu su verslo infrastruktūros plėtra planuojamos gyvenamosios ir kitos papildomos funkcijos.

2.5 2.5. Kalėjimai, NT kainos ir teritorijos vystymasis Kalėjimų įtakos nekilnojamojo turto kainoms argumentas tampa itin aktualus, kai pradedama diskutuoti apie naujo kalėjimo steigimą, tačiau dauguma studijų šia tema neprieina prie aiškių išvadų, o veikiau atvirkščiai – paneigia teiginius, jog kalėjimas keičia aplinkinio NT kainas ar didina nusikalstamumą. Daugelis analizuotų studijų neranda tiesioginės koreliacijos tarp NT kainų rajonuose, kuriuose yra įkurdinti kalėjimai, tačiau esą atvejų, kai kalėjimas arba panaši institucija lėtina plėtrą. Šiai hipotezei patikrinti naudojami paskutiniųjų 8 metų statybos leidimų duomenys, kurie rodo, kad transformacijos procesai Lukiškių kalėjimo prieigose vyksta ne taip intensyviai kaip miesto augimo centruose (senamiestyje ir dešiniajame Neries krante). Iš tiesų statybos leidimų Lukiškių kalėjimo apylinkėse išduodama mažiau. Tai reiškia, kad atliekama mažiau remonto, rekonstrukcijos ir statybos darbų nei kitose miesto dalyse. Lukiškių kalėjimo apylinkės yra mažiau aktyvios nei kitos miesto dalys, tačiau tikėtina, kad tokios stagnacijos priežastis yra ne kalėjimas, o bendras valstybės institucijų valdomo turto skaičius kvartale ir aplink jį. Valstybės institucijos yra gerokai pastovesnės ir atsinaujina rečiau, dėl to galimai ir leidimų yra mažiau. Kol kas dar negalima teigti, kad kalėjimas yra esminis stagnacijos faktorius, tačiau akivaizdu, kad keičiantis valstybinio ir privataus turto santykiui, funkcinei programai ir vietos socialinei dinamikai, ši vieta nebeliks transformacijos procesų nuošalyje. Aplink Lukiškių kalėjimo teritoriją vykdoma nemažai projektų (16 pav.), tačiau kol kas kompleksas yra šio veiksmo

14 pav. VTPSI registruotų statybos leidimų vietos rodo, kad Lukiškės ilgą laiką buvo miesto transformacijos procesų nuošalyje. HEATMAP pagal metus. Šaltinis: parengta autorių pagal VTPSI duomenis

15 pav. VTPSI registruotų TP dokumentų ribos. HEATMAP nuo 2012 metų. Šaltinis: autorių schema pagal VTPSI duomenis

nuošalyje. Lukiškių kalėjimo teritorija yra Naujamiesčio kvartalo viduryje, kuriame beveik nėra pėsčiųjų judėjimo. Aukšta kalėjimo tvora veikia kaip barjeras, tačiau keičiantis situacijai ir atsirandant naujiems traukos taškams komplekso viduje galima tikėtis ir nusistovėjusių ryšių bei viešųjų erdvių sistemos pokyčių. Šiuo metu Lukiškių kompleksas nėra viešųjų erdvių tinklo dalis, todėl jo vertinimas iš viešųjų erdvių perspektyvos yra beprasmis. Kita vertus, pagal pasaulinę viešųjų erdvių planavimo praktiką galima identifikuoti pagrindinius gerų viešųjų erdvių planavimo kriterijus.

2.6 Viešųjų paslaugų, transporto, erdvių, želdynų, pėsčiųjų / dviračių takų ir gatvių tinklo analizė, pasiekiamumas ir problemų identifikavimas Viešasis transportas ir dviračiai Nepaisant Vilniaus miesto bendrajame plane įvardinto siekio kurti policentrinę miesto struktūrą, šiuo metu visuomeninio transporto tinklas tarnauja pagrindiniam centrui, tai reiškia, kad miesto rajonų ir centro susisiekimas yra nepalyginamai geriau išvystytas nei susisiekimas tarp atskirų rajonų. Lukiškių kalėjimo teritorija yra greta vienos pagrindinių miesto viešojo transporto arterijų, jungiančių pietinę ir šiaurinę miesto dalis. Teritorijoje yra keturios troleibusų, penkios autobusų ir po vieną greitųjų bei naktinių autobusų linijos, taip pat nemažai stotelių, iš kurių svarbiausios – J. TumoVaižganto stotelės (rytinio piko metu jose išlipa beveik po tūkstantį keleivių) . Tai reiškia, kad teritorija gerai pasiekiama visuomeniniu transportu. Specialiajame plane numatyta dviračių takų sistema, kuri kryptingai įgyvendinama arba jau įgyvendinta. Viena seniausių ir svarbiausių dviračių takų trasų mieste – Gedimino prospekte, kuri, beje, yra ir tarptautinio dviračių takų tinklo „Eurovelo 11“ dalis. Taip pat planuojamas naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, kuris jungs Žvėryną ir Naujamiestį, tačiau tikslesnių studijų ar projektų, kaip tiksliai galėtų būti organizuojamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas nuo Goštauto g. iki Lukiškių kalėjimo komplekso, iki šiol nedaryta. Dabar daugumos dviračių takų plėtra – vis dar tik popieriuje, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė jau numatė finansavimą ir žengia paskutinius žingsnius rangos darbų pirkimų link, todėl tikėtina, kad dauguma suplanuotų projektų bus įgyvendinti.

16 pav. Šiuo metu patvirtinti arba rengiami techniniai projektai (dar neįgyvendinti)

Automobilių eismas ir jų statymas Šiuo metu kvartale ir jo prieigose itin trūksta automobilių statymo vietų, tačiau tikimasi, kad neseniai padidėję rinkliavos tarifai šią situaciją šiek tiek pagerins. Statyti automobilius komplekso viduje yra itin sudėtinga, todėl tenka konstatuoti, kad atsiradus naujam traukos objektui itin trūks parkavimo vietų. Svarstant komplekso įveiklinimo variantus ir scenarijus būtinas ne tik inovatyvus, bet ir praktiškai veikiantis automobilių statymo sprendimas, nes galimybės įrengti parkingą sklypo viduje ar po žeme yra itin ribotos.

17 pav. Visuomeninio transporto maršrutai. Šaltinis: parengta autorių pagal VMSA, SĮSP ir kt. duomenis

18 pav. Automobilių parkavimo zonos ir vietos. Šaltinis: parengta autorių pagal VMSA, SĮSP ir kt. duomenis

Želdynai Kvartale gana nemažai geros būklės želdynų, tačiau Lukiškių kalėjimo sklype yra vos vienas medis. Vilniaus miesto centre jaučiamas didžiulis žalių viešųjų erdvių trūkumas, o konkrečiu Lukiškių kalėjimo komplekso atveju reikia patikrinti, ar jo vidinių erdvių želdinimas bus priimtinas žvelgiant iš kultūros paveldo perspektyvos.

19 pav. Visuomeninio transporto maršrutai ir automobilių parkavimo vietos. Šaltinis: parengta autorių pagal VMSA, SĮSP ir kt. duomenis

Funkcijos Pastaraisiais metais vakarinė Gedimino pr. dalis šiek tiek apmirė, nemažai tuščių neišnuomotų patalpų, vakarais trūksta žmonių. Taip yra dėl to, kad aplink Lukiškių kalėjimą dominuoja visuomeninės ir administracinės paskirties pastatai: mokykla, darželis, teismas, dvi ministerijos, biblioteka, LR Seimas, kurie po darbo ištuštėja. Maitinimo įstaigų yra nemažai, tačiau daugelis veikia tik darbo metu. Rajonas aplink kalėjimą yra funkciškai homogeniškas, o trūkstant gyventojų, trūksta ir kasdienių paslaugų, kurios kuria vietos charakterį ir traukia žmones po darbo valandų. Logiškas žingsnis – kituose projekto

20 pav. Funkcijos (kairėje – viešos institucijos ir organizacijos, dešinėje – maitinimo įstaigos, barai, restoranai, parduotuvės). Šaltinis: parengta autorių pagal NŽT ir kt. duomenis

etapuose svarstyti galimybę kurti laikinojo ar bet kokio kito tipo apgyvendinimo funkcijas, kurios diversifikuotų funkcinę programą ir į kvartalą atneštų gyvybės. Tik pritraukiant naujų gyventojų (laikinų, nuolatinių) galima tikėtis, kad Lukiškių kalėjimo transformacija užpildys dabartinį funkcinį kvartalo vakuumą. Viešosios erdvės Geros viešosios erdvės yra tos, kuriose nuolat vyksta gyvenimas, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai mainai, rengiamos šventės, maišosi skirtingos miesto kultūros. Kai šios erdvės funkcionuoja gerai, jos tampa mūsų viešojo gyvenimo scena.

21 pav. 19 pav. Viešųjų erdvių sistema. Šaltinis: autorių schema pagal NŽT, VMSA ir kt. duomenis

Kompleksas yra greta svarbiausių miesto viešųjų erdvių sankirtos: Gedimino prospekto, kuris jungia pagrindines miesto aikštes rytų ir vakarų kryptimi (Nepriklausomybės, Lukiškių, V. Kudirkos ir Katedros), bei pagrindinių miesto žaliųjų erdvių šiaurės ir pietų kryptimi (Neries pieva, Vašingtono skv., Lukiškių a., Tauro kalnas). Nepaisant tokios svarbios lokacijos, teritorija kol kas neintegruota į viešųjų erdvių tinklą.

Pagrindinis uždavinys – užtikrinti komplekso integraciją ir tinkamą viešųjų erdvių funkcionavimą, tai pasaulinėje viešųjų erdvių projektavimo praktikoje (GEHL architects ir PPS ) vertinama per šių sąlygų išpildymą: •

Patekimą ir ryšius

Svarbu vertinti vietos pasiekiamumą pagal komplekso ryšį su aplinka tiek vizualiai, tiek fiziškai. Svarbu, kad į viešąsias komplekso erdves būtų lengva patekti, įėjimai turi būti matomi tiek iš tolo, tiek iš arti. Nepaprastai svarbūs viešųjų erdvių pakraščiai (perimetrai): viešųjų įstaigų, kavinių ar parduotuvių vitrinos yra gerokai įdomesnės ir saugesnės nei aklina siena ar tuščia erdvė. Vertinant patekimą ir ryšius, natūralu, kad kalėjimo teritorijos yra itin aiškiai atskirtos miestų erdvės, todėl naujų ryšių sukūrimas jau yra esminis pokytis. Šiuo metu patekti į kalėjimo kompleksą galima tik iš Lukiškių skg. Pritaikant jį visuomenės poreikiams būtina sukurti naujų patikimų įėjimų ir ryšių. Būtina svarstyti galimybes kurti ryšius iš Kražių, Ankštosios, J. Savickio ir Gynėjų g. Tikėtina, kad sustiprinus šia trasas komplekse situacija gali pasikeisti iš esmės. Taip pat svarbu ieškoti būdų, kaip įveiklinti Kražių skverą ir kitas galimas viešąsias erdves aplink kompleksą. •

Veiklos ir erdvės naudojimą

Tinkamai organizuotos ir suplanuotos funkcijos bei veiklos turi esminės įtakos erdvių sėkmei. Svarbu užtikrinti, kad žmonės pirmiausia apsilankytų erdvėje ir vėliau sugrįžtų. Svarbu, kad viešoji erdvė turėtų prasmę ten grįžti. Veiklos, miesto tradicijos, kasdieniai ritualai daro vietą ypatingą ar nepakartojamą. Kai nėra ką veikti, ji bus tuščia ir nenaudojama. Apžvelgiant veiklas ir erdvių naudojimą galima teigti, kad šiuo metu veiklos viešose erdvėse aplink Lukiškių kalėjimą nėra, o erdvės (pvz., Kražių skveras) naudojamos retai. Trūksta funkcinių elementų, aiškių erdvių naudojimo scenarijų ir naudotojų. •

Patogumą ir įvaizdį

Kai erdvė yra patogi, funkcionali ir atrodo estetiškai, žmonės ja naudojasi ir ji tampa sėkminga. Patogumas apima ne tik galimybes leisti laiką, bet ir individualų saugumo, švaros bei patogumo suvokimą. Projektuojant sėdėjimo vietas svarbu užtikrinti, kad žmonės galėtų rinktis, kur jie nori sėdėti. Vertinant erdvių aplink kalėjimo kompleksą patogumą ir įvaizdį galima sakyti, kad jos orientuotos į patogų automobilių, o ne žmonių judėjimą. Lukiškių skg. yra D kategorijos gatvė, kurioje prioritetas turėtų būti skiriama pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau daugiausia ploto skiriama automobilių statymui ir eismui. Dangos ir gatvės elementai susidėvėję, trūksta mažosios architektūros elementų, medžių ir t. t.

•

Socialumą

Tai – vienas sudėtingiausių ir sunkiausiai apčiuopiamų viešųjų erdvių naudojimo aspektų. Remiamasi prielaida, kad kai žmonės mato savo draugus, susitinka ir pasisveikina su kaimynais, kai jaučiasi patogiai bendraudami su nepažįstamais žmonėmis, jie yra linkę stipriau pajusti vietos charakterį, tampriau prisirišti prie konkrečios bendruomenės ir tos vietos, kurioje ji vykdo ir puoselėja socialinę veiklą. Skirtingų fizinių elementų ir funkcinės programos konfigūracija užtikrina visapusį vietos gyvybingumą ir bendrą erdvių socialumą.

22 pav. Viešosios erdvės. Šaltinis: autorių schema

Erdvių socialumas kvartale nesprendžiamas, erdvė – uždara, nėra funkcinės programos. Erdvių socialumą analizuoti nėra prasmės, kol neįmanoma patekti į kompleksą ir nėra jo ryšių su išore. Kalėjimo komplekso erdvė kol kas nėra vieša. •

Žemės nuosavybę

Dauguma šios teritorijos žemės priklauso valstybei, ant dalies sklypų stovi valstybei priklausantys pastatai. Tai reiškia, kad dabartinis turtas leidžia planuoti kompleksiškai ir žvelgti toliau už kalėjimo tvoros. Akivaizdu, kad teigiami kalėjimo sklypo pokyčiai gali sukurti prielaidas transformuoti ir kitą valstybės valdomą turtą. Vertės augimas pakels ir aplinkinių teritorijų turto vertę. Valstybės valdomo turto dalis šiame projekte yra didžiulis privalumas, kuris išsamiau aprašytas plėtros galimybių dalyje.

2.7 Objekto plėtros galimybės Funkcijų kaita Vilniuje yra nemažai kokybiškų kultūros paveldo įveiklinimo ir konversijos projektų, kurių specifika leidžia įsivaizduoti, kokio tipo funkcinio pokyčio galima būtų tikėtis Objekte. Pirmasis pavyzdys – „Vilniaus Tech Park“, savo gyvenimą pradėjęs kaip itin uždaras karo ligoninės kompleksas, suprojektuotas ir pastatytas buvusioje Sapiegų valdoje, parko ir daržo vietoje. Šiuo metu ansamblis atvertas miestiečiams – po rekonstrukcijos pastatų grupė, beveik visa išlikusi iki šių dienų, tapo technologijų startuolių parku. Projektas iliustruoja pagarbų paveldo ir naujų funkcijų santykį, kai istorinės ligoninės kompleksas virsta madingu startuolių parku. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors kompleksas ir atviras, jo naudotojas dažniausiai yra aukštesnes pajamas gaunantis itin mobilus jaunimas, o ne visuomenė plačiąja prasme.

23 pav. Žemės nuosavybė. Šaltinis: parengta autorių pagal NŽT duomenis

Antrasis gerai žinomas konversijos pavyzdys – menų fabrikas LOFTAS, 2010 m. įsikūręs buvusios gamyklos ELFA erdvėse, kuriose skatina vietos muzikinį ir kultūrinį vystymąsi. Čia per metus įvyksta daugiau kaip 100 skirtingų renginių, kuriuose apsilanko per 80 tūkst. žmonių. Po menų fabriko stogu telpa ir muzikiniai koncertai bei vakarėliai, o LOFTE sukurta daugiafunkcė universali erdvė. Šis pavyzdys iliustruoja lėtą transformacijos procesų dinamiką, laisvą Berlyno stiliaus erdvę, tinkamą įvairiems eksperimentams. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ir šio Objekto naudotojų segmentas yra gan siauras ir nereprezentuoja visuomenės plačiąja prasme. Trečias bene geriausiai žinomas konversijos projektas – „Paupys“, šešių architektų komandų suprojektuotas gyvenamųjų namų kvartalas, modernus verslo kompleksas su kūrybinėmis ir visuomeninės paskirties erdvėmis, vaikų darželiu ir senamiesčio turgumi. 7 hektarų buvusios pramonės gamyklos SKAITEKS teritoriją sostinės senamiestyje siekiama paversti gyvybingu miestiečių bei turistų traukos centru. Šio rajono konversija iliustruoja plėtrą, kai seni pastatai tiesiog griaunami ir pakeičiami naujais daugiabučiais, kurie dėl aukštos kainos formuoja socialiai homogenišką audinį, tačiau funkcinė įvairovė turėtų užtikrinti vietos viešųjų erdvių gyvybingumą.

24 pav. Vilnius Tech Park, Architektai A2SM Nuotr. Norbert Tukaj

Stebint kitus Vilniaus rajonus matyti ketvirta teritorija, kurioje kainos pastaruoju metu kyla sparčiausiai – Markučiai. Buvusioje gamykloje būstų plėtra prasidėjo nuo kelių loftų pastatų, taip pamažu atsirado vienas gyvenamasis kvartalas, o vėliau stambūs investuotojai šalia įsigijo sklypus, kuriuose šiuo metu dar stovintys gamybiniai pastatai jau virsta gyvenamaisiais kvartalais. Markučiai netaps naujuoju Užupiu, tačiau rajono patrauklumas stipriai išaugo dėl „Paupio“ įtakos. Keičiant šį rajoną dalis pastatų griaunami, statomi daugiabučiai, tačiau dėl mažesnio kompleksiškumo ir lėtesnių transformacijos procesų išlaikoma ir dalis dabartinės funkcinės programos. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kad Vilniuje įmanomi skirtingi projektų vystymo modeliai, tačiau taip pat tampa akivaizdu, kad daugelis projektų pritaikyti tik siauram visuomenės segmentui, o siekiant didesnės integracijos, būtinas didesnis skirtingų funkcijų ir paslaugų skirtingoms socialinėms grupėms mišinys. Galimos kalėjimo ir jo aplinkos transformacijos Koridorinė dalies Objekto pastatų sistema leidžia juos nesunkiai transformuoti ir pritaikyti biurams, viešbučiams ir kitoms panašioms funkcijoms. Didelės atviros cerkvės erdvės tinkamos įvairiems renginiams. Nebaigto remontuoti kalėjimo ligoninės pastato langai pakeisti ir padidinti, pastato erdvės – šviesios. Sudėtingiau pritaikomos kalėjimo kameros, tačiau jų langai yra didesni nei kalėjimo ir cerkvės pastatų. Atsižvelgiant į konstrukcinių tyrimų išvadas verta svarstyti kelių kalėjimo kamerų sujungimo galimybes ir pritaikymą biurams, viešbučiui, mokymo įstaigoms ar kitoms panašioms funkcijoms. Komplekse taip pat yra nemažai patalpų, kurių transformacija yra itin sudėtinga, todėl reikėtų mąstyti apie funkcijas, kurios nepatenka tarp anksčiau išvardintų. 34

25 pav. Menų fabrikas LOFTAS Šaltinis: Vilniaus miesto savuvaldybė

Aplink kompleksą gausu administracinės paskirties funkcijų, todėl planuojant Objektą būtina ieškoti būdų, kaip, be tradicinių biurų, sukurti funkcinę įvairovę. Tikėtina, kad komplekso transformacija gali tapti šios centro dalies pasikeitimo procesų katalizatoriumi ir pradėti diskusiją apie dviejų ministerijų, A. Goštauto kvartalo, mokyklos ir kitų objektų vystymą ar pritaikymą kitoms funkcijoms, tačiau jau dabar akivaizdu, kad plėtra dar labiau apkrautų vietos infrastruktūrą ir ji neįmanoma be inovatyvių transporto sprendinių. Transportas ir automobilių statymas Sudėtinga įvertinti infrastruktūros poreikį, kai neaiški funkcinė komplekso sandara, bet galima modeliuoti preliminariai, remiantis tam tikromis prielaidomis ir scenarijais. Jei komplekse plėtra nevykų, tačiau jo paskirtis būtų 100 % administracinė, reikėtų numatyti bent vieną parkavimo vietą 30 kv. m pagrindinio ploto: šiuo atveju pagrindinis plotas sudarytų apie 11 600 kv. m. Tokiu atveju pagal galiojančius teisės aktus būtina įrengti 386 automobilių statymo vietas, kurios užimtų maždaug 10 tūkst. kv. m plotą. Kompleksas yra gerai pasiekiamoje antroje centro zonoje, todėl jam galima taikyti parkavimo vietų skaičių mažinančius koeficientus (maksimaliai 0,75 ir minimaliai 0,5). Projektuojant bet kurios paskirties pastatus statymo vietų skaičius turėtų būti skaičiuojamas pagal šiuos koeficientus. Kompleksas yra antroje zonoje, o 2 ir 3 zonose automobilių statymo vietų skaičių įmanoma dar mažinti ne didesne nei 0,25 koeficiento reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi pavyzdžiui, vystant gyvenamąją funkciją, vietoje skaičiuojamos 1 vietos 2 butams, būtų galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, taip mažinti įmanoma tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą statymo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje – 2000 eurų. Remiantis prielaida, kad automobilių statymo vietų skaičius būtų mažinamas pritaikant koeficientą 0,5 ir papildomai nemokant už vietų neįrengimą, bendras automobilių vietų poreikis būtų apie 193 ir tai užimtų apie 5000 kv. m. Darant antžeminį parkingą automobiliais reikėtų užstatyti didžiąją laisvo ploto dalį, požeminį – tokio dydžio automobilių saugykla galėtų kainuoti 3–7 mln. eurų. Kalbant apie srautą, 200 papildomų automobilių situacijos iš esmės nepakeis, tačiau neabejotinai reikės aplinkinių gatvių ir takų rekonstrukcijos, užtikrinti patogesnį pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą kvartale. Paveldo apribojimai, pastatų ir sklypų konfigūracija apsunkina parkavimo vietų įrengimą sklypo viduje, todėl verta apsvarstyti galimybę automobilių statymo ir privažiavimo klausimus spręsti viso kvartalo masteliu. Jei panašia kryptimi vystytųsi ir aplinkiniai sklypai, bet kokios papildomos plėtros lemiamas klausimas būtų automobilių statymas.

2.8 Išvados •

Reikia aiškaus veiksmų plano, kuriame būtų įvardintos visos teisinės procedūros ir atsakyta į visus su NKP susijusius klausimus.

•

Svarbu aiškiai nustatyti tikrąjį vystymo potencialą.

•

Vilniaus miesto bendrojo plano rodikliai yra tokie liberalūs, kad gali kelti nemažai nepagrįstų lūkesčių. Svarbu pabrėžti, kad BP nustato beveik sunkiai įgyvendinamą vystymo potencialą, todėl privalo būti iš esmės peržiūrėtas.

•

Naujai rengiamame BP galioja nuostata, kad šiame kvartale archeologiniai tyrimai yra privalomi.

•

Naujai rengiamame BP skatinamas objekto pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms, siūloma visuomeninių pastatų konversija.

•

Dauguma šios teritorijos žemės priklauso valstybei, taip pat dalyje sklypų stovi valstybei priklausantys pastatai. Tai reiškia, kad dabartinis turtas leidžia planuoti kompleksiškai ir žvelgti toliau už kalėjimo tvoros.

•

Dauguma Vilniaus konversijos projektų pritaikyti siauram visuomenės segmentui, todėl siekiant didesnės integracijos, būtinas didesnis skirtingų funkcijų ir paslaugų skirtingoms socialinėms grupėms mišinys.

•

Bet kokiai plėtrai Objekte reikės aplinkinių gatvių ir takų rekonstrukcijos, užtikrinti patogesnį pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą kvartale.

•

Automobilių statymas komplekso viduje yra itin sudėtingas, todėl tenka konstatuoti, kad atsiradus naujam traukos objektui itin trūks parkavimo vietų.

•

Teritorija yra puikiai pasiekiama visuomeniniu transportu, o įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės dviračių takų plėtros projektus, smarkiai pagerės ir susisiekimas dviračiu.

•

Paveldo apribojimai, pastatų ir sklypų konfigūracija apsunkina parkavimo vietų įrengimą sklypo viduje, todėl verta apsvarstyti galimybę automobilių statymo ir privažiavimo klausimus spręsti viso kvartalo masteliu.

•

Nepaisant svarbios Objekto lokacijos, teritorija kol kas neintegruota į aplinkinį viešųjų erdvių tinklą.

•

Objekto vystymo galimybės taip pat priklauso ir nuo už kalėjimo tvoros vykstančių procesų, todėl būtina ieškoti integruotų sprendimų.

Lukiškių kalėjime kalėjusio kalinio tapyta freska pasivaikščiojimo kiemelyje. Autorių nuotr.

3. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS APLINKOSAUGOS IR ARCHITEKTŪRINIU ASPEKTAIS Šiame skyriuje įvertinama turto vienetų būklė ir jų transformacijos, Objekto plėtros galimybės pagal esamą urbanistinę struktūrą ir aplinkines teritorijas, aplinkosauginius aspektus, energetinio efektyvumo didinimo galimybes. Apžvelgiama panašių objektų transformacijos praktika ir procesai.

3.1 3.1. Objekto fizinės ir techninės būklės įvertinimas (susisteminta informacija apie būklę) Šios darbo dalies tikslas – įvertinti ir susisteminti skirtingų turto vienetų būklę. Analizės metu buvo lankomasi Objekte, įvertinti visi turto vienetai, pastatų vidaus ir išorės būklė. Pastatų būklė vertinta vizualiai: sienų, grindų, atitvarų būklė, fiksuojamos drėgnos vietos, pelėsiai, vandens padaryta žala ir kiti plika akimi matomi aspektai. Išsamus pastatų inžinerinių sistemų ir konstrukcijų vertinimas nebuvo šios analizės objektas. Žemiau pateikiamas vertinimas remiasi šiais būklės apibrėžimais: •

puiki – pastatas atitinka galiojančius teisės aktus, visos arba dalis patalpų neseniai atnaujintos;

•

gera – pastatas iš dalies atitinka galiojančius teisės aktus, tačiau patalpos nusidėvėjusios ir joms reikia remonto;

•

vidutinė – dauguma patalpų neatitinka galiojančių teisės aktų, tenkina minimalius standartus, tačiau yra beviltiškai pasenusios. Patalpoms reikia kapitalinio remonto;

•

prasta – pastatas neatitinka galiojančių teisės aktų ir minimalių standartų, patalpoms reikia kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos;

•

labai prasta – aiškiai matomi ir identifikuojami pastato konstrukcijų irimo procesai (skilimai, ertmės, kiti pažeidimai), tikėtina, pastatas gali būti pripažintas netinkamu naudoti, pastato inžinerinės sistemos neveikia arba jų iš viso nėra. 38

4 pav. asdasda dsasd as d

26 pav. Kalėjimo ligoninės pastatas Autorių nuotr.

Kalėjimo komplekse yra keturi pagrindiniai pastatai: administracinis pastatas, ligoninė, kurioje šiuo metu nebaigtas remontas, cerkvė ir kalėjimas su ūkinėmis patalpomis pirmame aukšte. Taip pat gausu netipinių statinių, kurių dalis neturi stogo (pvz., pasivaikščiojimo kiemeliai), priestatų, kurių dalis suręsti seniai, prastai ir greičiausiai be jokio projekto ūkio būdu, sargybos bokštelių, kurie, nepaisant dydžio, sunkiai pritaikomi kitai funkcijai ar rekonstruojami. 1 lentelėje išskiriami pagrindiniai turto vieneto specifiką lemiantys aspektai.

1 lentelė Lukiškių kalėjimo statiniai ir jų apibūdinimas

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

I a.

II a. a

III a.

IV a.

Statiniai Lukiškių kalėjimo sklype

Kalėjimas / ligoninė 2O3/p

Pastato būklė: gera. Pastatas šiuo metu nebaigtas remontuoti. Langai pakeisti ir padidinti. Erdvės šviesios. Baigus remontą pastato būklė bus puiki. Remonto baigtumas – apie 80 %.

Ligoninė Kalėjimas

583,21 m²

581,72 m²

458,18 m²

455,91 m²

1041,39 m²

455,91 m²

Kiemelis 1O1/p

264,24 m²

Kiemelis 2O1/p

268,60 m²

Iš viso kiemeliai

532,84 m²

Aukšto plotas

547,29 m²

582,64 m²

547,29 m²

1697,20 m²

Bendras plotas

3741,79 m²

Plotas be kiemelių

3208,95 m²

Pagrindinis plotas

2144,17 m²

Pagalbinis plotas

1597,62 m²

Galimas palėpių plotas

650,00 m²

-20 proc.

520,00 m²

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

I a.

II a. a

III a.

IV a.

Pastato būklė: gera. Dalis patalpų neseniai renovuotos. Daugumos

Administracinis p. 4B4/p

patalpų būklė – vidutinė, joms reikia kapitalinio remonto. Yra nemažai savavališkos ir chaotiškos renovacijos požymių, tačiau pastatas yra lengvai pritaikomas kitiems poreikiams ir turi daug potencialo.

Aukšto plotas

569,70 m²

529,30 m²

552,70 m²

556,15 m²

Bendras plotas

2207,85 m²

Pagrindinis plotas

1645,05 m²

Pagalbinis plotas

562,80 m²

Galimas palėpių plotas

400,00 m²

- 20 proc.

320,00 m²

Kalėjimas 3O3/p su priestatu 1o1/p

Aukšto plotas

376,62 m²

682,98 m²

743,38 m²

Bendras plotas

2546,36 m²

Pagrindinis plotas

1741,49 m²

Pagalbinis plotas

804,87 m²

Galimas palėpių plotas

500,00 m²

-20 proc.

400,00 m²

Pastato būklė: vidutinė. Pastatas gana neblogai prižiūrėtas, tačiau nėra kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos, nepritaikomas jokiai kitai

Kalėjimas 1O4/p

funkcijai. Būtina atlikti konstrukcinius tyrimus, nes tai iš esmės lemia paveldo transformacijos galimybes. Cerkvės erdvė lengvai pritaikoma renginiams, tačiau būtina atnaujinti visas inžinerines sistemas.

Cerkvė

225,01 m²

266,12 m²

Kalėjimas

780,39 m²

1125,02 m²

1043,67 m²

944,34 m²

719,28 m²

Aukšto plotas

780,39 m²

1350,03 m²

1309,79 m²

944,34 m²

719,28 m²

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS APLINKOSAUGOS IR ARCHITEKTŪRINIU ASPEKTAIS

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

I a.

II a. a

III a.

IV a.

Bendras plotas

5103,83 m²

Pagrindinis plotas

2937,89 m²

Pagalbinis plotas

2165,94 m²

Galimas palėpių plotas

850,00 m²

-20 proc.

680,00 m²

Sandėlis 1f3/p + 5f3/p

Pastato būklė: vidutinė. Pastatas yra gana nesunkiai transformuojamas, tačiau vidinėms erdvėms reikia kapitalinio remonto.

1f3/p

182,67 m²

225,98 m²

239,89 m²

237,99 m²

886,53 m²

5f3/p

123,49 m²

199,45 m²

214,77 m²

221,26 m²

758,97 m²

Bendras plotas

1645,50 m²

Pagrindinis plotas

1231,08 m²

Pagalbinis plotas

414,42 m²

Galimas palėpių plotas

215,00 m²

-20 proc.

200,80 m²

Pastato būklė: labai prasta. Pastatas ir jo priestatai turi savavališkos

Gamybinis pastatas 13G2/p + 1G1/p

statybos bruožų. Dalis konstrukcijų įrengtos ūkio būdu. Plika akimi matyti fasado pažeidimų. Patalpos gali būti užterštos naftos produktais ir sunkiaisiais metalais.

13G2/p

230,59 m²

1G1/p

6,32 m²

231,97 m²

462,56 m² 6,32 m²

Bendras plotas

468,88 m²

Pagrindinis plotas

428,79 m²

Pagalbinis plotas

40,09 m²

Galimas palėpių plotas

100,00 m²

-20 proc.

80,00 m²

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

27 pav. Kalėjimo sandėlis Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS APLINKOSAUGOS IR ARCHITEKTŪRINIU ASPEKTAIS

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

Įėjimo punktas 6H1/p

Aukšto plotas

I a.

II a. a

III a.

IV a.

Pastato būklė: vidutinė. Patalpa maža, bet prižiūrėta, sunkiai pritaikoma kitoms funkcijoms.

22,34 m²

Bendras plotas

22,34 m²

Pastato būklė: Labai prasta. Pastatas ir jo priestatai turi savavališkos

Priestatas 16F1/p

statybos bruožų. Dalis konstrukcijų įrengtos ūkio būdu. Plika akimi matyti fasado pažeidimų. Patalpos gali būti užterštos naftos produktais ir sunkiaisiais metalais.

Aukšto plotas

340,88 m²

Bendras plotas

340,88 m² ATVIRI STATINIAI

Kiemas 7F1/p

Aukšto plotas

Bendras plotas

Pastato būklė: nevertinama. Jei nėra paveldo apribojimų, rekomenduojama šį statinį griauti.

82,03 m²

28 pav. Lasdsadasd Autorių nuotr.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

Kiemas 8H1/p

Aukšto plotas

I a.

II a. a

III a.

Pastato būklė: nevertinama. Jei nėra paveldo apribojimų, rekomenduojama šį statinį griauti.

120,58 m²

Bendras plotas

Kiemas 9H1/p

Aukšto plotas

120,58 m²

Pastato būklė: nevertinama. Jei nėra paveldo apribojimų, rekomenduojama šį statinį griauti.

106,91 m²

Bendras plotas

Kiemas 10H1/p

Aukšto plotas

106,91 m²

Pastato būklė: nevertinama. Jei nėra paveldo apribojimų, rekomenduojama šį statinį griauti.

232,34 m²

Bendras plotas

Kiemas 11H1/p

Aukšto plotas

IV a.

232,34 m²

Pastato būklė: nevertinama. Jei nėra paveldo apribojimų, rekomenduojama šį statinį griauti.

124,14 m²

Bendras plotas

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS APLINKOSAUGOS IR ARCHITEKTŪRINIU ASPEKTAIS

124,14 m²

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

I a.

II a. a

III a.

IV a.

Pastatų būklė: labai prasta. Jei nėra paveldo apribojimų,

PRIESTATAI

rekomenduojama šiuos statinius griauti. Priestatai turi savavališkos statybos bruožų. Dalis konstrukcijų įrengtos ūkio būdu. Plika akimi matyti jų pažeidimai. Dalis statinių gali būti užteršti.

14G1/p

58,57 m²

17F1/p

13,39 m²

15F1/p

12,48 m²

2f1/p

16,92 m²

12f/p

12,97 m²

Bendras plotas

STEBĖJIMO BOKŠTELIAI

114,33 m²

Pastato būklė: prasta. Sunkiai pritaikomi ir transformuojami. Mažo ploto ir nefunkcionalūs.

23H1/p

4,52 m²

21H1/p

4,37 m²

22H1/p

5,15 m²

Bendras plotas

14,04 m²

BENDRI RODIKLIAI

Kalėjimo sklypo patalpų plotas

16871,80 m²

Plotas be kiemelių

15672,96 m²

Plotas be kiemelių ir priestatų

15522,25 m²

Galimas palėpių plotas

2200,80 m²

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

29 pav. Apsaugos bokštelis 23H1/p. Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS APLINKOSAUGOS IR ARCHITEKTŪRINIU ASPEKTAIS

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

I a.

II a. a

III a.

IV a.

Statiniai ligoninės sklype

Pastato būklė: vidutinė. Pastatas gana nesudėtingai transformuojamas,

Terapijos p. 1D2/p

tačiau patalpos smarkiai apgadintos, reikia kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos.

Aukšto plotas

184,43 m²

205,12 m²

Bendras plotas

389,55 m²

Pagrindinis plotas

269,63 m²

Pagalbinis plotas

119,92 m²

Pastato būklė: vidutinė. Pastatas gana nesudėtingai transformuojamas,

Chirurgijos p. 2D2/p

tačiau patalpos smarkiai apgadintos, reikia kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos. (Pastato kadastrinėse bylose neįrašyta patalpa prie / po laiptine)

Aukšto plotas

Bendras plotas

177,67 m²

184,74 m²

11.76 m²

398,11 m²

Pagrindinis plotas

267,42 m²

Pagalbinis plotas

130,69 m²

Galimas palėpių plotas

163,00 m²

-20 proc.

130,40 m²

Tuberkuliozinis p. 3D2/p

Aukšto plotas

23,94 m²

Pastato būklė: prasta. Pastatas gana nesudėtingai transformuojamas, tačiau patalpos smarkiai apgadintos, reikia kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos.

130,99 m²

145,36 m²

Bendras plotas

276,35 m²

Pagrindinis plotas

189,13 m²

Pagalbinis plotas

87,22 m²

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

Ūkinis p. 4B2/p + 1b2/p

I a.

II a. a

III a.

IV a.

Pastato būklė: prasta. Pastatas prastai pastatytas, sunkiai transformuojamas, apgadintas. Rekomenduojama griauti.

Aukšto plotas

99,19 m²

97,26 m²

196,45 m²

1b2/p

26,16 m²

29,52 m²

55,68 m²

Bendras plotas

252,13 m²

Pagrindinis plotas

158,48 m²

Pagalbinis plotas

93,65 m²

Laboratorijos 6D2/p

Aukšto plotas

Pastato būklė: prasta. Pastatas prastai pastatytas, sunkiai transformuojamas, apgadintas. Rekomenduojama griauti.

106,51 m²

110,66 m²

108,97 m²

Bendras plotas

326,14 m²

Pagrindinis plotas

176,14 m²

Operacinės p. 5D2/p

Pastato būklė: vidutinė. Rekomenduojama šią dalį rekonstruoti kartu su Chirurgijos ir Terapijos pastatais.

Aukšto plotas

63,63 m²

63,95 m²

Bendras plotas

127,58 m²

Pagrindinis plotas

83,36 m²

Pagalbinis plotas

44,22 m²

SARGŲ BOKŠTELIAI 11I1/p 12I1/p

Pastato būklė: labai prasta. Sunkiai pritaikomi ir transformuojami. Mažo ploto ir nefunkcionalūs.

11I1/p

5,52 m²

12I1/p

5,52 m²

Bendras plotas

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS APLINKOSAUGOS IR ARCHITEKTŪRINIU ASPEKTAIS

11,04 m² 49

PASTATŲ VIETA

PASTATO PAVADINIMAS

AUKŠTAI Rūsys

I a.

II a. a

III a.

IV a.

Pastato būklė: labai prasta. Priestatai turi savavališkos statybos bruožų.

ŪKINIAI PASTATAI

Dalis konstrukcijų įrengtos ūkio būdu. Plika akimi matyti jų pažeidimai. Dalis statinių gali būti užteršti.

7I1/p

9,77 m²

8I1/p

7,60 m²

9I1/p

29,81 m²

10I1/p

3,33 m²

Bendras plotas

50,51 m²

Apibendrinimas Kalėjimo sklypas Kalėjimo sklypo patalpų plotas

16871,80 m²

Plotas be kiemelių

15672,96 m²

Plotas be kiemelių ir priestatų

15522,25 m²

Galimas palėpių plotas

2200,80 m²

Ligoninės sklypas Ligoninės sklypo pastatų plotas

1831,41 m²

Plotas be priestatų

1769,86 m²

Galimas palėpių plotas

130,40 m²

Iš viso komplekso plotas

Visų pastatų bendras plotas

18703,21 m²

Plotas be kiemelių

17504,37 m²

Plotas be kiemelių ir priestatų

17292,11 m²

Galimas palėpių plotas

2331,20 m²

Viso komplekso bendras plotas (pastatai be kiemelių, su palėpėmis (galimomis)

19835,57 m²

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

30 pav. Kalėjimo ligoninės tuberkuliozinis pastatas Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS APLINKOSAUGOS IR ARCHITEKTŪRINIU ASPEKTAIS

3.2 Išvados ir rekomendacijos •

Daugumos pastatų ir patalpų būklė yra prasta, todėl greitai pritaikyti kompleksą yra itin sudėtinga.

•

Objekte yra daug nevertingų statinių, kurių vieni statyti be leidimo (ūkio būdu), o kiti neregistruoti.

•

Rekomenduojama atnaujinti objekto inventorines bylas ir įregistruoti visus pastatus.

•

Rekomenduojama įvertinti palėpių plotą, nes dalis jų yra pakankamo aukščio, turi laiptines ir gali būti nesunkiai naudojamos.

•

Nepaisant to, kad kai kurie pastatai yra nesaugomi ir nėra vertingi - rekomenduojama jų be reikalo negriauti tol kol jie trukdo konkrečių projektų ar vizijų įgyvendinimui.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Lukiškių kalėjime kalėjusio kalinio tapyta freska pasivaikščiojimo kiemelyje. Autorių nuotr.

4. OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

Pagal tūrinę erdvinę specifiką kompleksas nėra vienalytis, todėl būtina jo statinius vertinti atskirai, apibendrinant pastato planinę struktūrą ir jos transformacijos galimybes. Skirtingoms funkcijoms taikomi skirtingi statybos techniniai reglamentai ir rinkos standartai, kurie kinta priklausomai nuo esamų statinių būklės ir jų saugojimo režimo. Šiandien kalėjimo sklype dominuoja aiškaus geometrinio plano koridorinės struktūros pastatai, kurių pritaikomumas priklauso nuo kapitalinių sienų tinklo, kultūros paveldo apribojimų, esamų fasado ir sienų angų dydžių, laiptinių ir evakuacinių kelių kiekio, patalpų aukščio, gylio, orientacijos, sklypo dydžio ir daugybės kitų parametrų. Bendri pastatų rodikliai pateikiami 31 pav. 31 pav. Viso Lukiškių komplekso turto apžvalga

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

32 pav. Kalėjimo pastato koridorius Autorių nuotr.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

A – administracinis pastatas Nepaisant saugomų kapitalinių sienų tinklo, laiptinių ir fasadų, šis pastatas gali būti lengvai pritaikomas skirtingoms funkcijoms. Tai yra vienintelis pastatas, kurio fasadas yra palei gatvę, o ne už tvoros. Koridorinė sistema ir trys laiptinės leidžia pastatą nesunkiai transformuoti, o langų skaičius ir jų dydis – nesunkiai skaidyti į mažesnes patalpas, pritaikyti biurams, viešbučiams ir kitoms panašioms funkcijoms.

33 pav. Tipinio administracinio pastato aukšto planas

B – sandėlis Pastate yra daug gana erdvių patalpų, o langų skaičius ir jų dydis leidžia jas nesunkiai skaidyti į mažesnes patalpas arba pritaikyti renginiams, susitikimams ar kitoms funkcijoms. Didžioji pastato dalis nevertinga, tačiau pirmo aukšto dalis galimai saugoma valstybės.

34 pav. Sandėlio aukšto planas

C – kalėjimas Pastatas yra gana nesunkiai transformuojamas, tačiau jo vidinėms erdvėms reikia kapitalinio remonto, dalis patalpų 50 metų nerenovuota. Vertėtų svarstyti apie kai kurių patalpų, kaip gyvų siaubingų praeities įkalinimo sąlygų iliustracijų, konservavimą. 35 pav. Sandėlio aukšto planas

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

D – gamybinis pastatas ir jo priestatas Pastato priestatai turi savavališkos statybos bruožų, dalis konstrukcijų įrengtos ūkio būdu, matyti pažeidimų. Dalyje pastato matyti išlikęs sargybos posto fragmentas. Likusios pastato dalys – nevertingos, galimai užterštos naftos produktais ir sunkiaisiais metalais ar kitomis toksiškomis medžiagomis.

36 pav. Sandėlio aukšto planas

E – kalėjimo ligoninė Pastatas šiuo metu nebaigtas remontuoti. Langai pakeisti ir padidinti. Pastato erdvės šviesios. Baigus pastato remontą pastato būklė bus puiki. Kiek sudėtingiau pritaikomos kalėjimo kameros, tačiau jų langai yra didesni nei kalėjimo ir cerkvės pastatų. Pagal konstrukcinių tyrimų išvadas verta svarstyti kelių kalėjimo kamerų sujungimo galimybes.

37 pav. Tipinis kalėjimo ligoninės aukšto planas

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

F – kalėjimas Pastatas prižiūrėtas ir išlaikęs daug autentiškų elementų, todėl vertingas. Kalėjimo cerkvės erdvė saugoma ir transformuojama sunkiai, tačiau galėtų lengvai virsti koncertų sale arba renginių vieta. Būtina atnaujinti visas inžinerines sistemas. Sudėtingiausia ir daugiausia abejonių kelianti dalis – du kalėjimo kamerų korpusai, kuriuose transformacijos galimybės yra itin ribotos. Būtina atlikti konstrukcinius pastato tyrimus, nes tai iš esmės lemia paveldo transformacijos galimybes. Ilguose komplekso koridoriuose trūksta šviesos, kurią įleisti į vidų bus esminis šios dalies įveiklinimo uždavinys. Nepaisant visų apribojimų, tai – vienas vertingiausių šio komplekso elementų, kurį rekomenduojama puoselėti ir išbandyti skirtingus jo įveiklinimo variantus. 38 pav. 28 pav. Kalėjimo ir cerkvės aukšto planas

G – ligoninė Šiai komplekso daliai netaikomi KPD apribojimai, tačiau dauguma pastatų yra gana sudėtingai transformuojami ar pritaikomi kitoms funkcijoms dėl žemų lubų, prastos statybos kokybės, techninių ir energetinių parametrų, įėjimų ar tiesiog itin prastos fizinės būklės. Po 1950 m. atsiradę statiniai nevertingi, tačiau būtina išsiaiškinti, ar iki 1950 atsiradę 35 pav. matomi statiniai ar jų dalys (terapijos 1D2/p ir tuberkuliozės 3D2/p pastatai) galimai neturi vertingųjų savybių. Taip pat svarbu atkurti užmūrytą kalėjimo sienos angą.

39 pav. LTSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 1 administracijos kiemas; LYA, f. V-145/27, ap. 1, b. Nr. 109, l. 46. Šaltinis: Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

40 pav. Kalėjimo centrinis atriumas Autorių nuotr.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

4.1 Objekto vertinimas aplinkosauginiu aspektu: efektyvus resursų naudojimas, energetinio efektyvumo didinimo galimybės / ribojimai Kalėjimo veikimo laikotarpiu viso komplekso komunalinės išlaidos siekė 600–700 tūkst. eurų per metus. 2019 metų Lukiškių pataisos namų komunalinių sąnaudų ataskaitoje matyti, jog išlaidos smarkiai sumažėjo, palyginti su 2018 metais. 2019 metais per mėnesį buvo išleidžiama apie 15 805 Eur, tačiau šis skaičius gali klaidinti, nes kompleksas nuo 2019 liepos mėn. stovėjo tuščias. Tikėtina, kad bandant jį įveiklinti, komunalinės išlaidos augs. Ateities išlaidų apskaičiuoti neįmanoma, nes neaiškūs jo funkcinė programa ir poreikiai. Vertinant pastatus atkreipiamas dėmesys, kad šildymo sistemos yra pasenusios, būtina keisti langus, vėdinimo ir kitas sistemas. Neįmanoma pastatus šiltinti iš išorės. Šiltinti iš vidaus sudėtinga dėl skliautuotų kamerų lubų ir sudėtingos geometrijos. Tikėtina, kad atlikus pastatų energetinį auditą jų energetinė klasė būtų itin žema, o jos pakelti iki vidutinės nebus įmanoma. Kompleksas gali tapti tvarumo pavyzdžiu, nepaisant to, kad energetinio efektyvumo rodikliai yra prasti. Verta svarstyti, ar šios ir aplinkinių teritorijų transformacijai negalėtų būti taikomi žiedinės ekonomikos principai arba kitos inovacijos.

4.2 Panašių objektų įveiklinimas, konversijos, panaudojimas, aktuali, geroji užsienio praktika Naujos funkcinės programos paieška ir panaudojimas pastatams, kurių pagrindinė funkcija pakito, buvo perkelta ar išvis tapo nebereikalinga, pasaulinėje praktikoje nėra naujiena. Aprašomi gerosios praktikos pavyzdžiai apžvelgia Europos buvusių kalėjimo pastatų transformacijos galimybes bei su tuo susijusį transformacijos procesą. „La Modello“ kalėjimo atvėrimas Barselonoje (Ispanija) „La Modello“ pastatas atidarytas 1887 m. Jis originaliai projektuotas kaip išskirtinio tipo kalėjimas, kuris taptų modeliu kitiems projektams (tai rodo ir pavadinimas). Pagal projektą kalėjime sukurta vietų 1000-iui kalinių, tačiau Ispanijos pilietinio karo metu šis skaičius išaugo iki 13 tūkst. Kaliniai iškelti ir kalėjimas oficialiai uždarytas 2017 m., o po metų jis atvertas kaip turistų lankytinas objektas dėl garsių ten dienas praleidusių politinių kalinių. Pastatą numatoma transformuoti, tačiau kaip bus naudojamos erdvės, kurios pastato dalys bus nugriautos, pakeistos ar kitaip transformuotos, paliekama spręsti piliečiams, kurie formaliai gali įsitraukti į procesą. Šiuo metu nėra jokio aiškaus ir žinomo sprendimo, į ką bus transformuotas buvęs kalėjimas. Koepelio panoptikonas „Prison experience“ Arnheme (Nyderlandai) Koepelio kalėjimas Arnheme, pastatytas 1886 metais, yra vienas iš trijų kalėjimo pastatų Olandijoje, kurie rėmėsi panoptikono architektūros ir valdymo sistemos principu, 60

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

41 pav. „La Modello“ kalėjimas. Šaltinis (iš kairės į dešinę): "Barcelona’s Infamous La Modelo Prison Opens Up Its Repressed Memories" CARLOS DELCLÓS, 2018 https://frieze.com/ article/barcelonas-infamous-la-modeloprison-opens-its-repressed-memories

42 pav. Koepelio panoptikono kalėjimas. Šaltinis: https://www. rijksvastgoedbedrijf.nl/vastgoed/ verkocht/arnhem-wilhelminastraat-16

kai visi kaliniai gali būti matomi net ir vieno prižiūrėtojo, tačiau kaliniai neturi galimybės matyti, ar yra stebimi ir iš kur stebimi. Kalėjimas uždarytas 2016 metais, tada jame buvo sukurta galimybė apsistoti tuo metu į Nyderlandus keliaujantiems pabėgėliams. Šiuo metu kalėjime vykdomos įvairios komercinės veiklos: įkurtas trumpalaikis viešbutis, maitinimo įstaigos, daug įvairių pabėgimo kambarių ir pan. 2017 metais kalėjimą įsigijus investuotojams kartu su vietos bendruomene ir savivalda buvo sukurtas memorandumas su veiklos principais, kuriais turi vadovautis pastato transformacija. 2021 metais planuojama kalėjimo transformacija, pagal kurią būtų sukurtas didesnis viešbutis, taip pat atskiros dalys pakeistos į gyvenamosios bei edukacinės paskirties, sukurtos maitinimo ir paslaugų funkcijos. Uždarius kalėjimą 2017 metais vyriausybė perdavė kompleksą Harlemo savivaldybei, kuri planavo komplekse įkurti universiteto kolegiją. Todėl savivaldybė turtą pardavė dukterinei organizacijai „Panopticon“ (olandų k. Stichting Panopticon), kuri turėjo administruoti naują funkciją. 2018 metais kilo nesutarimų, kai organizacija bandė parduoti dalį pastatų be savivaldybės žinios. Buvo pradėta diskusija, ar atsiradus nepasitikėjimui šia organizacija, savivaldybė neturėtų perpirkti komplekso atgal savo žinion, tačiau dėl organizacijos finansinių įsipareigojimų trečiosioms šalims 2019 metais visas kalėjimo komplekso turtas laikinai areštuotas, kad būtų išvengta spekuliacijų ir galimai neplanuoto išparceliavimo. Išsprendus teisinius ginčus, čia turėtų įsikurti švietimo ir maitinimo įstaigos, kino teatras, startuoliai. Netoliese esantį sklypą įsigijo dvi studentiško būsto organizacijos, planuojančios pastatyti 250 studentiško ir 100 socialinio būsto vienetų. 2019 m. pabaigoje pradėtas rengti detalusis komplekso ir teritorijos vystymo planai. Projekto įgyvendinimo partneriai, atsakingi už edukacinę programą: organizacija „Panopticon“, Pasaulinė verslumo mokykla (angl. „Global School for Entrepreneurship“, GSE) bei SRH Gruppe; partneriai, atsakingi už studentų miestelio

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

kūrimą: studentiško būsto organizacijos „Elan Living“ bei „Duwo“. Jaunimo pataisos namų konversija į viešbutį „Lloyd“ Amsterdame (Nyderlandai) 1920 metų pastatas iš pradžių veikė kaip imigrantų viešbutis. 1936 metais jį nupirko Amsterdamo savivaldybė, kuri jį ir toliau naudojo kaip pabėgėlių prieglobstį. II pasaulinio karo metu statinio funkcija pakeista į jaunimo pataisos namus, vėliau – suaugusiųjų kalėjimą, tada vėl į jaunimo pataisos namus. 1989 m. iškėlus belaisvius pastatas buvo apleistas ir neprižiūrimas, naudotas kaip menininkų studijų erdvės. 1996 metais paskelbtas pastato ateities funkcijos konkursas. Laimėtojai – parodų kuratorė ir meno istorikas – pasiūlė sukurti viešbutį ir kultūros ambasadą. 2004 metais atlikus renovaciją pastatas transformuotas į viešbutį. Keičiant mažas erdves pastate sukurta didelė bendruomeniška kultūros ambasados erdvė svečiams. Viešbutis sukurtas pagal įvairumo principą, todėl visi 120 kambarių yra skirtingi ir varijuoja nuo nakvynės namų iki 5 žvaigždučių atitikmens. 43 pav. „Lloyd hotel“ Amsterdame. Šaltinis (iš kairės į dešinę): 1. MVRDV nuotr.; 2. MVRDV nuotr.; 3. MVRDV nuotr.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

44 pav. „Le Murate“ kalėjimas Florencijoje. Šaltinis: Piermario Ruggeri nuotr.

Projektą įgyvendino gyvenamojo būsto korporacija „De Key“ (olandų k. Woonstichting De Key) kartu su kompanija „Lloyd Hotel“ (įmonė, valdanti kelis prabangius viešbučius Nyderlanduose bei Japonijoje). Pastato plotas yra 8300 kv. m, o renovacijos biudžetas – 10,5 milijono eurų. „Le Murate“ kalėjimo konversija į daugiafunkcį kompleksą Florencijoje (Italija) Kalėjimo pastatas pastatytas 1424 metais, ketinant čia perkelti benediktines vienuoles. Pastatas daug keistas, 1845 metais rekonstruotas ir čia įkurtas vyrų kalėjimas. 1966 m. lapkritį per potvynį Arno upė sugriovė krantinę ir apsėmė kalėjimą, prižiūrėtojai išleido kalinius, kuriuos priėmė vietos gyventojai, o po potvynio visi, išskyrus 3, savanoriškai grįžo į kalėjimą. 1998 metais pagal architekto Renzo Piano projektą pradėta kalėjimo transformacija į daugiafunkcį kompleksą. 2011 metais kompleksui atvėrus duris jis greitai tapo miestiečių ir svečių lankytina vieta. Čia įkurti gyvenamosios paskirties namai, parkingas, restoranai ir kitos komercinės funkcijos. Florencijoje tai – pagrindinė kultūros ir rekreacijos vieta. Finansai, etapai ir pajamos „Le Murate“ kalėjimo konversijos projekto valdytoja ir vykdytoja – Florencijos savivaldybė. 1983 m. kalėjimas uždarytas. 1986 m. ir vėliau surengti keli idėjų konkursai, nedavę rezultatų, nes idėjos – realiai neįgyvendinamos. Pirmas etapas: 1997–2010 m. Biudžetas: 26 milijonai eurų iš nacionalinių bei savivaldybės fondų (100 proc. finansavimas), pradėta atsiradus galimybei panaudoti nemažą kontraversiško darbininkų fondo indėlį naujam socialiniam būstui kurti. Įgyvendinta: 73 socialinio būsto vienetai (tik 34 proc. viso komplekso ploto, tačiau pagrindinę funkciją

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

aktyvavo teritorija ir daugiau kaip 200 naujų gyventojų), 2 nauji miesto skverai bei pėsčiųjų takai, įrengtos kitos viešos ir komercinės erdvės. Antras etapas: 2010–2014 m. 690 tūkst. eurų iš Europos regionų vystymo fondo (angl. ERDF funding). Pagal šiek tiek anksčiau kartu su URBACT REPAIR sukurtas „Local Action Plan“ gaires atnaujinta infrastruktūra bei įkurtas Inovacijų parkas (kartu ir kultūrinės, komercinės funkcijos). Visa projekto vertė, kai kurių šaltinių duomenimis, visais etapais siekia apie 40 milijonų eurų (įskaičiuojant dalinį susijusių projektų finansavimą ir pan.). Pajamas iš komercinių ir gyvenamųjų patalpų nuomos surenka Florencijos socialinį būstą administruojanti agentūra, tačiau, priešingai nei kitų, šio projekto pajamos išmokamos tiesiai specialiai sukurtam „Le Murate“ fondui, kad projektas išsilaikytų pats .1 Helsinkio (Suomija) kalėjimo transformacija į viešbutį „Katajanokka“ „Katajanokka“, pastatytas 1888 m., iš pradžių veikė kaip Helsinkio apskrities kalėjimas ir tardymo izoliatorius. Seniausia kalėjimo dalis buvo atidaryta 1837 m. Kaliniai iškeldinti 2002 m. pabaigoje. Po penkerius metus vykusios rekonstrukcijos 2007 m. gegužę kalėjimas atgimė į modernų aukštos klasės viešbutį. Suomijos paveldo institucijų saugomas pagrindinis koridorius, išorinės sienos ir kompleksą juosianti raudonų plytų tvora, kuri mena daugybę spalvingų ir dažnai tragiškų istorijų. Pritaikant pastatą viešbučiui ir formuojant tinkamo dydžio kambarius, kalėjimo celės buvo jungiamos po dvi tris. 2017 m., minint pastato 10-metį, buvo atlikta nedidelė renovacija. Šiuo metu „Hotel Katajanokka“ yra modernaus stiliaus viešbutis unikalioje istorinėje aplinkoje . Buvusio kalėjimo komplekso savininkas ir projekto įgyvendintojas – privatus sektorius. Renovacijos biudžetas siekė apie 15 milijonų eurų, kalėjimo pastate įrengtame viešbutyje yra 106 kambariai. 45 pav. „Katajanokka“ kalėjimas Helsinkyje. Šaltinis: Jan Sandvik nuotr.;

1 Daugiau informacijos apie projekto įgyvendinimą: https://ec.europa.eu/ regional_policy/EN/projects/best-practices/ALL/2675/ ir https://urbact.eu/sites/default/files/import/Projects/REPAIR/documents_media/1_URBACT_REPAIR_Thematic_Report_PRA_FLorence_10_May_2011revised_260511vj.pdf

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

46 pav. „Katajanokka“ kalėjimas Helsinkyje. Šaltinis: viešbučio „Katajanokka“ nuotr.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

Roterdamo (Nyderlandai) Noordsingelio kalėjimo konversija į butus Žvaigždės formos plano kalėjimas ir teismo rūmai pastatyti 1872 metais. Tai – viena seniausių Nyderlandų sulaikymo ir įkalinimo institucijų. Kalėjimas turėjo atskirus moterų ir vyrų blokus, kiekviename buvo sukurta apie 340 kalėjimo kamerų. Teismo rūmai nustojo veikti anksčiau, o kaliniai iškelti 2012 metais. Šiuo metu visas kompleksas transformuojamas į gyvenamosios paskirties tipologiją. Čia numatoma sukurti tiek daugiabučių, tiek blokuotų gyvenamųjų namų, želdynų, atvirų erdvių ir komercinių bei biurų funkcijų. Valdymas ir etapai Konversijos projekto gyvenamąją funkciją vysto ir valdo privati įmonė „HD Groep“, kiti komplekso pastatai valdomi kelių privačių savininkų. Sutvarkyti butai yra parduodami. Numatytos 4 butų vystymo fazės (kiekvienam gyvenamosios paskirties pastatui atskirai) bei greta tvarkomi keli komplekso pastatai, kuriuose bus vykdoma komercinė veikla, nuomojamos biurų patalpos.

47 pav. Roterdamo Noordsingelio kalėjimas. Šaltinis: Maarten van de Biezen nuotr.

48 pav. Roterdamo Noordsingelio kalėjimas. Šaltinis: Tuin van Noord nuotr.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Visuomeninis

Muziejus

Ofisai/edukacija

+ +

„Lloyd“ viešbutis Amsterdame;

„Liberty“ kalėjimas Bostone,

La modelo“ kalėjimas Barselonoje; +

Viešbutis

Pramogos

Restoranai Gyvenamoji

+ +

Meno/ kultūros centras

+ +

Soc. paslaugos

Karlskronos Hyperiono salos kalėjimas;

HM Kenterberio kalėjimas;

Privatus

„La Murate“ Florencijoje;

„Katajanokka“ kalėjimas Helsinkyje;

Roterdamo Noordsingelio kalėjimas;

Palencijos kalėjimo konversija

Viešas

Koepelio panoptikonas

2 lentelė Analizuotų objektų palyginimas.

Apžvelgus gerosios praktikos pavyzdžius galima teigti, kad dažniausiai buvusius kalėjimus vysto valstybė / savivaldybė ir dominuoja daugiafunkcinė visuomeninė paskirtis. Jei vysto privatus kapitalas, dažniausiai konvertuoja į viešbučius ar daugiabučius (griaudami ir statydami iš naujo), neužtikrinamas daugiafunkciškumas, be to, privačiai vystomi tik daug mažesni objektai.

4.3 Išvados •

Etapai

Dalis konversijų neįvyksta iškart vos uždarius kalėjimą. Kartais surasti tinkamą funkciją užtrunka, o kol vyksta jos paieškos, kalėjimo erdvės laikinai pritaikomos turistams, muziejų veikloms ir pan.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

•

Gyventojų ir bendruomenės įtraukimas

Į buvusių kalėjimų pastatų pritaikymo naujoms funkcijoms idėjų paieškas, o kartais ir patį planavimo procesą dažnai įtraukiami vietos gyventojai ar aktyvūs miestiečiai. Gyventojų dalyvavimas gali palengvinti sprendimų priėmimą, vėliau – jų įgyvendinimą, mažinti galimų konfliktų su bendruomene ir miesto gyventojais riziką. Taip pat tai – geras būdas gauti naujų įžvalgų, nuomonių ir rekomendacijų apie galimas, tinkamas ar reikalingas būsimo projekto funkcijas. •

Daugiafunkciškumas

Dažnai buvusių kalėjimo teritorijose įgyvendinama daugiafunkcinė programa. Kartais ji vystoma etapais: pirma įkuriama viena funkcija, didinanti teritorijos patrauklumą ar tiesiog tuo metu labai trūkstama mieste (pavyzdžiui, muziejus, ekspozicija, viešbutis ar nakvynės namai). Vėliau prie jos pridedama papildoma nauja, reikalinga programa arba pradedamas naujas vystymo etapas, kai išsiaiškinus tikruosius programos poreikius kuriamas daugiafunkcinis kvartalas su gyvenamosiomis ir maitinimo vietomis, viešbučiu, komercine erdve, kultūrine programa ir pan. Jei projektus įgyvendina privatus sektorius, dažniausiai kalėjimai paverčiami viešbučiais ar daugiabučiais (griauna ir stato iš naujo) ir dažniausiai daugiafunkciškumas nebūna užtikrinamas. •

Kultūros paveldo išsaugojimas ir pritaikymas

Kultūros paveldo išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra ypač aktuali ir jautri tema. Kalėjimų transformacijose šia tema matomi darbai keliomis kryptimis: visų pirma atrenkamos vertingos kompleksų savybės ir stengiamasi jas pritaikyti naujiems poreikiams (kaip „Le Murate“ Florencijoje, projekte išsaugota didesnė vertingos architektūros dalis nei paveldo specialistų formaliai reikalauta). Visų antra, ten, kur įmanoma, pastatai transformuojami ir pritaikomi naujoms funkcijoms (jaunimo pataisos namų konversijos į „Lloyd“ viešbutį Amsterdame atveju atverta pastato dalis, kuri tapo tinkama didelei kultūros ambasados erdvei įrengti). •

Finansai

Kalėjimų teritorijų konversijų modeliai varijuoja nuo tokio, kurio pagrindinis vykdytojas ir finansuotojas yra viešasis sektorius („Le Murate“), iki tokio, kurio pagrindinis vykdytojas ir finansuotojas yra privatus sektorius (Roterdamo Noordsingelio kalėjimas). Projektą vykdant viešajam sektoriui, finansų prieinamumas gali tapti trikdžiu, atidedančiu projekto įgyvendinimą, tačiau daugiau galimybių sukurti didesnę pridėtinę vertę miestui ilguoju laikotarpiu. Projekto patikėjimas privačiam sektoriui leidžia tikėtis santykinai greito įgyvendinimo, kita vertus, pasirinkta vyraujanti funkcija, tikėtina, bus generuojanti didžiausią greitą pelną, bet nebūtinai bus patraukliausia miestiečiams.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Lukiškių kalėjime kalėjusio kalinio tapyta freska pasivaikščiojimo kiemelyje. Autorių nuotr.

5. OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU 5.1 Objekto nekilnojamojo kultūros paveldo savybių ir jų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų apžvalga Kultūros paveldo apsaugos sistemoje objektai ir daiktai vertinami pagal tris pagrindinius kriterijus, kurie lemia daiktų arba teritorijų vertę. Kultūros vertybės vertę sudaro trys dalys: senumo, meninė ir istorinė vertės. Nustatytos vertingosios komplekso ir jo dalių savybės yra pagrindiniai transformaciją lemiantys aspektai. Pasirinktos paveldo objektų tvarkymo ir transformacijos rūšys nulems ne tik teritorijos ir komplekso vietos jausmą, įprasminimą mieste, funkcinę programą ar architektūrinę ir urbanistinę išraišką, bet ir istorinę vertę, kuri gali būti sustiprinta arba negrįžtamai sunaikinta. Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksas yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės paveldo objektas, įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kalėjimo teritorija yra šių įregistruotų kultūros vertybių ribose: I. Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu (kodas 33653); II. Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksas (kodas 26365), kurį sudaro šeši objektai: 1. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso administracinis pastatas (26366); 2. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas (26367); 3. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso gamybinis pastatas (26368); 4. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso kalėjimo pastatas (26369); 5. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso kalėjimo ligoninės pastatas (26370); 6. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso tvora ir kontrolinis perėjimo postas (26371). 70

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

49 pav. Komplekso maketas. D. Umbraso/LRT nuotr.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

Išskirtos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės turi nustatytas ir dokumentuotas vertingąsias savybes. Toliau skyriuje atskirai apžvelgiamos vietovės, kurioje yra kompleksas, ir vertingosios paties komplekso saugomų objektų savybės bei galimos jų transformacijos, nepažeidžiant išskirtų savybių. Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu (kodas 33653) Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksas priklauso Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijai, kuri vertinama kaip nacionalinės reikšmės kultūros paveldo saugoma vietovė. Komplekse esantys istorizmo, plytų stiliaus kalėjimo pastatai ir neobizantinio stiliaus Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė įvardijami kaip architektūriniai Lukiškių priemiesčio šiaurės vakarų dalies akcentai. Pagal kultūros vertybių registrų išrašus teritorija pasižymi vertingosiomis savybėmis, kurių pobūdis yra: archeologinė (lemianti reikšmingumą), architektūrinė (lemianti reikšmingumą – unikali), istorinė (lemianti reikšmingumą – svarbi), kraštovaizdžio, urbanistinė (lemianti reikšmingumą – reta) ir želdynų (lemianti reikšmingumą – svarbi). Toliau pateikiamos tik tos vertingosios teritorijos savybės, kurios siejasi ar turi artimą ryšį ir gali nulemti kalėjimo komplekso transformacijos galimybes: Vietovė yra šalia Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (kodas 25504) ribos, todėl kultūrinis sluoksnis yra vertingas. Saugomas vietovės planinės struktūros tipas – vyraujantis XIX a. pirmos pusės – XX a. pradžios reguliarus planinės struktūros tipas su stačiakampiu gatvių tinklu, kuriame išlikę ir savaiminės raidos bruožų. Šiuo metu planinė struktūra laikoma iš dalies pakitusi. Taip pat yra saugomi kvartalai, kuriuos riboja istorinių gatvių tinklas, taip pat istorinės sklypų ribos (posesijos). Vietovei priskiriamas gatvių perimetrinio apželdinimo lapuočiais medžiais pobūdis. Prie vertingų teritorijos savybių taip pat priskiriami nuo dešiniojo Neries upės kranto matomi šiaurinės Lukiškių priemiesčio dalies siluetai. Lukiškių skersgatvis, ribojantis nagrinėjamą teritoriją šiaurinėje dalyje, yra su saugoma perspektyva šiaurės vakarų ir pietryčių kryptimi į Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatą, išskyrus šiaurės rytų pusės užstatymą. Skersgatvyje yra saugomas lauko akmenų grindinys, kuris fragmentiškai matyti po susidėvėjusia asfalto danga. Vertingosios teritorijos savybės neužkerta kelio kalėjimo pastatų transformacijos galimybėms. Prieš numatant sprendinius, teritorijoje reikia atlikti žvalgomuosius tyrimus ir įvertinti jų rezultatus, kurie gali lemti papildomų tyrimų poreikį. Numatomi sprendiniai turi nepažeisti planinės Naujamiesčio vietovės struktūros, neužgožti išskiriamų siluetų nuo dešiniojo Neries upės kranto bei Lukiškių skersgatvio perspektyvos.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksas (unikalus objekto kodas 26365) Pastatų kompleksas yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės objektas. Pastatytas 1904 m., kalėjimo pastatų kompleksas iš dalies rekonstruotas XX a. antroje pusėje. Projekto autoriai architektas G. Trambickis ir inžinierius K. Kelčevskis. Vertingųjų komplekso savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – unikalus), dailės (lemiantis reikšmingumą – svarbus), istorinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus), architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – unikalus), dailės (lemiantis reikšmingumą – svarbus), istorinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus). Vertingosios pastatų komplekso savybės Planinę komplekso struktūrą ir tūrinę bei erdvinę kompoziciją sudaro toliau įvardijami kalėjimo komplekso objektai. Šalia Lukiškių skersgatvio stovintys administracinis ir Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatai, gamybinis pastatas rytinėje teritorijos dalyje, kalėjimo ir kalėjimo ligoninės pastatai centrinėje ir pietinėje dalyse, kalėjimo ligoninės pastatas vakarinėje pusėje, taip pat teritoriją

50 pav. NKP valstybės saugomi kalėjimo komplekso pastatai. Šaltinis: autorių schema

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

juosianti tvora su vartais ir kontrolinio perėjimo postu, sandėlio liekanos šiaurės rytų dalyje, priestatų liekanos rytinėje dalyje, skirtingose teritorijos vietose išdėstytos tvoros su vartais atkarpos. Teritorijoje taip pat pastatyta kitų pastatų, priestatų, tvorų, įrengti pasivaikščiojimo kiemai, todėl planavimo sprendiniai yra iš dalies pakitę. Teritorijoje yra buvusių sandėlio ir vieno aukšto priestato statinių liekanų. Jas sudaro abiejų statinių pamatai su tašyto granito blokų cokoliu, visos vienaukščio priestato keraminių plytų mūro sienos ir sandėlio pirmo aukšto pietvakarių, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų fasadai bei dalis antro aukšto šiaurės rytų fasado sienos. Pastatų sienose esančios segmentinių, pleištinių sąramų langų ir durų angos. Taip pat saugomi reljefiniai keraminių plytų mūro elementai sandėlyje: pastogės karnizas, dantyta frizinė juosta, tarpaukštinė trauka, mentės, langų angų sandrikai ir palangių traukos; vienaukščio priestato: pastogės karnizas, langų angų sandrikai, palangių traukos, langų apvadai, dekoruotos ir polangių nišos. Buvusio vieno aukšto priestato liekanos yra įterptos į antrą pasivaikščiojimo kiemą ir antrąjį pastatą. Šių liekanų būklė – bloga. Saugomi mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai yra kiemo tvoros dalys ir kiemo vartų metalinės, kniedytos, dvivėrės varčios su vienvėrėmis durimis ir skląstimi. Tvoros atkarpos jungia cerkvės pastatą ir sandėlio liekanas, kalėjimo ir kalėjimo ligoninės vakarines dalis, kalėjimo ligoninės pastatą ir antrą pasivaikščiojimo kiemą, taip pat atkarpas, esančias pirmame pasivaikščiojimo kieme. Ši tvora yra su pamatu iš keraminių plytų mūro, papuošta reljefiniu dekoru ir tašyto granito blokų cokoliu. Tvoros stačiakampiai vartų stulpai yra su granito blokais, metalinėmis gembėmis ir juos dengiančiais keturšlaičiais skardiniais stogeliais. Saugomi žemės paviršiaus elementai yra lygus reljefas ir lauko akmenų grindinio fragmentai su lenktomis metalinėmis juostomis ant tašyto granito blokų prie kiemo vartų. Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksas ir jam priklausantys pastatai toliau yra detalizuojami pagal saugomus kultūros paveldo objektus. 50 pav. išskiriamos ir įvardijamos kiekvieno objekto vertingosios savybės ir transformacijos galimybės. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso administracinis pastatas (unikalus objekto kodas 26366) Administracinis pastatas, esantis teritorijos šiaurės rytų pusėje, yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Pastatas pastatytas 1904 m., iš dalies rekonstruotas XX a. antroje pusėje, apibūdinamas kaip atitinkantis istorizmo, plytų architektūrinį stilių. Vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus) Vertingosios saugomos pastato savybės nusakomos šiais elementais: Vertingas pastato tūris – kompaktinis, stačiakampio plano, 4 aukštų su pastoge. Saugomas dvišlaitis pastato stogas 74

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

51 pav. Lukiškių kalėjimo pagrindinis kiemas. Autorių nuotr.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

su skardos lakštų danga ir jo elementai: šiaurės rytų fasado centrinės dalies keraminių plytų mūro ištisinis parapetas su laužyto silueto frontonėliu ir pusapskritės sąramos niša centre, apvestas profiliuotu karnizu, puoštas reljefiniu dekoru; dviejų tarpsnių keraminių plytų mūro dūmtraukiai su profiliuotais karnizais ir stogo šiaurės rytų ir pietvakarių šlaituose esančių pusapskričių medinių stoglangių tipas. Pastato planinėje struktūroje yra saugomas kapitalinių sienų tinklas su trimis laiptinėmis pietvakarių pusėje (L-1, L-2, L-3) bei laiptinės L-3 trečio ir ketvirto aukštų stačiakampės durų angos. Saugoma pastato fasadų architektūrinio sprendimo visuma, išskyrus po 1940 m. rekonstrukcijų pakeistų ir naujai įrengtų langų ir durų angos. Išskiriamos fasadų architektūros tūrinės detalės: pietvakarių fasado įėjimų į laiptines L-1, L-2, L-3 mozaikinio betono aikštelės ir keraminių plytų mūro daugiakampiai įėjimų rizalitai, taip pat šio fasado skardos lakštų trišlaičiai stogeliai, paremti ažūrinėmis lieto ketaus pasparomis. Kitų fasadų tašyto granito blokų cokolio, keraminių plytų mūro išorės sienų rievėtos rišamojo skiedinio siūlės. Vertingos pastato konstrukcijos yra akmenų mūro pamatas su tašyto granito blokų cokoliu, keraminių plytų mūro sienos, medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas ir medinės langų konstrukcijos ir jų skaidymo tipas. Laiptinių (L-1, L-2, L-3) lubų, sienų ir kolonų apdaila bei sienų tinko tipas. Taip pat grindų, laiptų pakopų danga ar dangos medžiaga: laiptų aikštelių mozaikinio betono danga su dekoruotais spalvotais geometriniais elementais. Atskiros šių laiptinių detalės: tinkuoto plytų mūro skliauteliai ant metalinių sijų, funkciniai treji gelžbetoniniai profiliuotų pakopų laiptai į pastogę, metaliniai turėklai su mediniais porankiais (išskyrus L-3 pirmame aukšte), ažūrinės metalinės laiptų aikštelių langų grotelės su mediniais porankiais, L-3 laiptinės trečio ir ketvirto aukštų medinės įsprūdinės durys su viršlangiais. Transformacijos galimybės Saugomas pastato tūris ir stogas apriboja rekonstrukcijos galimybes. Planinė pastato struktūra gali būti keičiama išsaugant kapitalinių sienų tinklą ir vertingas laiptines pietvakarių pusėje, todėl įmanoma suplanuoti norimas vidaus erdves, jas keičiant ar skaidant. Nors saugoma pastato architektūrinio sprendimo visuma, gali būti keičiamos angos, kurios pasikeitė po paskutinių pastato rekonstrukcijų. Vertingiems konstrukcijų ar apdailos elementams turi būti atliekami paveldo tvarkybos darbai. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas (unikalus objekto kodas 26367) Cerkvės pastatas, esantis teritorijos šiaurinėje dalyje, yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Pastatas pastatytas 1904 m., iš dalies rekonstruotas XX a. antroje pusėje. Projekto autoriai architektas G. Trambickis ir inžinierius K. Kelčevskis, o stilius 76

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

52 pav. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso administracinis pastatas. Šaltinis: parengta autorių

apibūdinamas kaip neobizantika. Vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus) ir dailės (lemiantis reikšmingumą – svarbus). Pastato tūris yra sudėtinis, sudarytas iš dviejų, tarpusavyje sujungtų dalių: dviejų aukštų su pastoge kryžminio plano dalies su rūsiu po pietrytine dalimi, kuriuos vainikuoja stogo kompozicija, sudaryta iš 5 svogūninių kupolų, ir trijų aukštų stačiakampio plano pietvakarių korpusu su pastoge. Stogas yra su skardos lakštų tipo danga, daugiašlaitis kupolinis, pietvakarių korpuso stogo dalies – daugiašlaitis. Be stogo, saugomi ir kiti jo elementai – gelsvų keraminių plytų mūro dūmtraukiai su profiliuotais karnizais ir traukomis bei pietvakarių korpuso apskritas metalinis ventiliacijos kaminas su dviem metaliniais apskritais stogeliais. Vertingos aukštų suplanavimo dalys yra cerkvės pirmo aukšto pereinamos patalpos, antro aukšto salinis planas, pietvakarių korpuso antro ir trečio aukšto dvipusė koridorinė planinė struktūra. Taip pat cerkvės rūsio ir pietvakarių korpuso pirmo aukšto kapitalinių sienų tinklas. Saugomos pietvakarių korpuso pusapskričių sąramų vidaus įėjimo ir stačiakampės pleištinių sąramų vidaus durų angos, išskyrus XX a. antroje pusėje rekonstruotas ir naujai įrengtas durų angas. Saugoma statinio fasadų architektūrinio sprendimo visuma, išskyrus XX a. antroje pusėje rekonstruotas ir naujai įrengtas fasadų angas, cerkvės šiaurės vakarų fasado tinkuotą sienos dalį, pietvakarių korpuso pietryčių fasado tinkuotą cokolį. Taip pat fasadų tūrinės detalės – cerkvės šiaurės vakarų, šiaurės rytų ir pietryčių fasadų pusapskričiai gelsvų keraminių plytų mūro kokošnikai su profiliuotomis, smailėjančiomis

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

viršūnėmis, pietryčių fasado cokolinės dalies stačiakampio plano tašyto granito su stačiakampe anga priestatas, cerkvės šiaurės rytų fasado tašyto granito laiptelis ir ėjimo į cerkvės rūsį tašyto granito profiliuotų pakopų laiptai su betoninėmis atraminėmis sienutėmis. Taip pat fasadų apdaila ir puošyba: cerkvės šiaurės rytų fasado paveikslas „Jėzus Kristus Pantokratas, Visatos Valdovas“, tašyto granito cokolio ir gelsvų keraminių plytų mūro sienų reljefinės rišamojo skiedinio siūlės. Galiausiai cerkvės kupolų viršūnės – metaliniai rutuliai su smailėmis.

53 pav. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas. Šaltinis: parengta autorių

Vertingos pastato konstrukcijos – lauko akmenų mūro pamatas su tašyto granito cokoliu, cerkvės rūsio sienos, gelsvų keraminių plytų mūro sienos, medinės gegninės stogų konstrukcijos, medinės cerkvės kupolų konstrukcijos, tinkuoto plytų mūro kupolinis, cilindriniai, dalis su liunetėmis skliautai ir tinkuoto plytų mūro skliauteliai ant metalinių sijų. Inžinerinė įranga –skirtingo dydžio cerkvės ketaus radiatoriai (išskyrus XX a. antroje pusėje įrengtus). Funkcinė įranga – g/b vidaus laiptai su granito plokščių profiliuotomis laiptų pakopomis. Pietryčių korpuso metaliniai vidaus laiptai su metaliniais ažūriniais laiptų turėklais ir mediniais profiliuotais porankiais. Saugomi stalių ir kitų medžiagų gaminiai: metalinės skirtingų cerkvės langų konstrukcijos su vitražais, langų skaidymo tipas; medinės skirtingų langų konstrukcijos ir jų skaidymo tipas. Cerkvės pastato durys: įėjimo į halę medinės dvivėrės įsprūdinės, drožyba dekoruotos ir polichromuotos durys su metalinėmis durų rankenomis, šiaurės rytų įėjimo medinės įsprūdinės dvivėrės, drožyba dekoruotos durys su viršlangiu, 78

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

įėjimo į rūsį medinių įsprūdinių vienvėrių durų tipas, medinės įsprūdinės vienvėrės ir dvivėrės vidaus durys, jų tipas. Taip pat atskiros konstrukcinės detalės – metaliniai ažūriniai cerkvės halės balkono turėklai, halės medinė inžinerinės įrangos uždengimo konstrukcija su metalinėmis ažūrinėmis grotelėmis, vidaus patalpų metalinės vėdinimo grotelės. Saugomos cerkvės halės patalpų architektūrinės detalės yra šiaurės vakarų dalies gelžbetonio balkonas, antros eilės kvadratiniai tinkuoto plytų mūro pilioriai su kapiteliais, puošti geometrinio ornamento dekoru, stačiakampiai tinkuoto plytų mūro piliastrai, puošti geometrinio ornamento dekoru, reljefiškai dekoruotas pagrindinių durų portalas, altorinės dalies medinės pakylos tipas, metalinis sietynas su stiklo gaubteliais. Taip pat vidaus patalpų lubų ir sienų tinko tipas ir cerkvės halės geometriniu piešiniu dekoruotos keraminių plytelių grindys. Vertingas yra cerkvės halės interjero visumos sprendinys, išskyrus pakeistą spalvinį sprendimą ir naujai įrengtas halės pakylos grindis. Transformacijos galimybės Pastato tūris ir jo pirminę (cerkvės) funkciją lemiantys architektūriniai sprendimai (išraiška, planinė struktūra, fasadai, stogo kupolai) smarkiai riboja transformacijos galimybes. Įmanomi tik nedideli transformacijos darbai, kurie nepažeistų anksčiau išvardintų savybių. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso gamybinis pastatas (unikalus objekto kodas 26368) 54 pav. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso gamybinis pastatas. Šaltinis: parengta autorių

Gamybinis pastatas, esantis teritorijos rytinėje dalyje, yra valstybės saugomas, nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Pastatas pastatytas 1904 m., iš dalies rekonstruotas XX a. antroje pusėje ir 1991–1993

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

metais. Projekto autoriai architektas G. Trambickis ir inžinierius K. Kelčevskis, pastatas apibūdinamas kaip atitinkantis istorizmo, plytų architektūrinį stilių. Vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus). Vertingas pastato tūris – kompaktinis, stačiakampio plano, 3 aukštų su pastoge ir rūsiu. Saugoma pastato trišlaitė stogo forma, kuri iki XX a. antros pusės buvo valminė su skardos lakštų dangos tipu. Taip pat atskiri stogo elementai: šiaurės vakarų fasado tariamųjų rizalitų keraminių plytų mūro parapetai, apvesti profiliuotais karnizais, ir dviejų tarpsnių keraminių plytų mūro dūmtraukiai su profiliuotais karnizais bei jų tipas (dalis dūmtraukių naujai išmūryti). Taip pat stogo šiaurės vakarų, pietryčių šlaituose esančių pusapskričių medinių stoglangių tipas. Pastato planinėje struktūroje yra saugomas kapitalinių sienų tinklas. Taip pat vidaus apdaila: laiptinės L-1 sienų tinko tipas ir rūsio, 1–3 aukštų laiptų mozaikinio betono danga. Saugoma pastato fasadų architektūrinio sprendimo visuma, išskyrus po 1940 m. rekonstrukcijų pakeistas ir naujai įrengtas langų ir durų angas. Išskiriamos tūrinės fasadų architektūros detalės: šiaurės vakarų fasado keraminių plytų mūro tariamieji rizalitai ir tašyto granito blokų cokolio, keraminių plytų mūro išorės sienų rievėtos rišamojo skiedinio siūlės. Vertingos pastato konstrukcijos yra akmenų mūro pamatas su tinkuoto plytų mūro rūsio sienomis ir tašyto granito blokų cokoliu, keraminių plytų mūro sienos, medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas. Atskiros konstrukcinės detalės: rūsio, laiptinės L-1, antro ir trečio aukštų koridorių tinkuoti plytų mūro skliauteliai ant metalinių sijų, kurie rūsyje paremti stačiakampiais stulpais. Pastato funkcinė įranga: gelžbetoniniai profiliuotų pakopų laiptai L-1 iš rūsio į pastogę. Laiptų L-1 ažūriniai metaliniai turėklai su mediniais porankiais ir šių laiptų aikštelių antrame ir trečiame aukštuose esančios ažūrinės metalinės grotelės su mediniais porankiais. Transformacijos galimybės Saugomas pastato tūris ir stogas užkerta galimybę pastato rekonstrukcijai. Planinė pastato struktūra gali būti keičiama išsaugant kapitalinių sienų tinklą. Todėl įmanoma suplanuoti norimas vidaus erdves, jas keičiant ar skaidant. Nors saugoma pastato architektūrinio sprendimo visuma, gali būti keičiamos angos, kurios pasikeitė po paskutinių pastato rekonstrukcijų. Vertingiems konstrukcijų ar apdailos elementams turi būti atliekami paveldo tvarkybos darbai. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso kalėjimo pastatas (unikalus objekto kodas 26369) Kalėjimo pastatas, esantis centrinėje teritorijos dalyje, yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Pastatas pastatytas 1904 m., projekto autoriai architektas G. Trambickis ir inžinierius K. Kelčevskis, pastatas apibūdinamas kaip atitinkantis 80

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

55 pav. Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės Rytinio fasado fragmentas. Autorių nuotr.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

istorizmo, plytų architektūrinį stilių. Vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus) ir dailės (lemiantis reikšmingumą – svarbus);

56 pav. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso kalėjimo pastatas. Šaltinis: parengta autorių

Vertingas pastato tūris – sudėtinis, sudarytas iš trijų dalių: aštuonkampio plano vestibiuliu tarpusavyje kampu sujungtų korpusų, stačiakampio plano keturių aukštų su pastogėmis ir pusrūsiais pietvakarių ir pietryčių (kalėjimo) korpusu ir penkiakampio plano keturių aukštų su pastoge ir rūsiu šiaurės rytų (koplyčios) korpusu, sujungtu su cerkvės pastatu, su aštuonkampio plano kupolu virš centrinės šiaurės rytų (koplyčios) korpuso dalies, išryškintu aštuoniais stačiakampiais bokšteliais (išskyrus šiaurės rytų (koplyčios) korpuso PR fasado priestatą). Saugomas pastato daugiašlaitis piramidinis stogas su skardos lakštų danga. Taip pat kiti stogo elementai: pietvakarių (kalėjimo) korpuso stogo skardintų pusapskričių stoglangių tipas, gelsvų keraminių plytų mūro dūmtraukiai su profiliuotais karnizais ir traukomis bei apskriti metaliniai ventiliacijos kaminai su dviem metaliniais apskritais stogeliais. Pastato plano sprendiniuose yra saugoma pietvakarių ir pietryčių (kalėjimo) korpusų dvipusė koridorinė ir šiaurės rytų (koplyčios) korpuso mišri (nekoridorinė) jungtinė, pereinamų patalpų planinė struktūra. Taip pat šiaurės rytų (koplyčios) korpuso pusapskritės sąramos vidaus langų angos, pusapskričių, segmentinių sąramų vidaus praėjimo angos, stačiakampės, pleištinių sąramų vidaus durų angos, šiaurės rytų (koplyčios) korpuso pusapskritės vidaus nišos. Saugoma pastato fasadų architektūrinio sprendimo visuma, išskyrus XX a. antroje pusėje rekonstruotas fasadų 82

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

angas. Fasadų architektūros tūrinės detalės: pietvakarių ir pietryčių (kalėjimo) korpusų šiaurės vakarų ir šiaurės rytų fasadų stačiakampio plano su dvišlaičiais stogeliais gelsvų keraminių plytų mūro uždari prieangiai. Taip pat šiaurės rytų (koplyčios) korpuso šiaurės vakarų fasado cokolinės dalies pusapvaliai gelsvų keraminių plytų mūro priestatai, pietvakarių ir pietryčių (kalėjimo) korpusų pietinės sandūros trisienis gelsvų keraminių plytų mūro rizalitas, pietvakarių ir pietryčių (kalėjimo) korpusų PV ir PR fasadų gelsvų keraminių plytų mūro tariamieji rizalitai su laužyto kontūro frontonais. Laiptai: pietinio įėjimo ir šiaurės vakarų, šiaurės rytų įėjimų į prieangius tašyto granito plokščių laipteliai ir šiaurės rytų (koplyčios) korpuso betoniniai vidaus laiptai su tašyto granito plokščių profiliuotomis laiptų pakopomis. Saugoma fasadų apdaila: tašyto granito blokų cokolio ir gelsvų keraminių plytų mūro išorės sienų reljefinės rišamojo skiedinio siūlės. Vertingos pastato konstrukcijos yra lauko akmenų mūro pamatas su tašyto granito blokų cokoliu, rūsio ir pusrūsių sienos, gelsvų keraminių plytų mūro sienos, medinės gegninės stogų konstrukcijos (būklė netyrinėta). Atskiros konstrukcinės detalės: patalpų tinkuoto plytų mūro kupolinis skliautas, cilindriniai skliautai, cilindriniai skliautai su liunetėmis ir tinkuoto plytų mūro skliauteliai ant metalinių sijų. Inžinerinė įranga: šiaurės rytų (koplyčios) korpuso skirtingo dydžio ketaus radiatoriai (išskyrus XX a. antroje pusėje įrengtus radiatorius). Funkcinė įranga: metaliniai vidaus laiptai su metaliniais ažūriniais turėklais ir mediniais profiliuotais porankiais. Stalių ir kitų medžiagų gaminiai: skirtingi išorės ir vidaus mediniai langai, langų medinių konstrukcijų ir jų skaidymo tipas, šiaurės rytų (koplyčios) korpuso centrinės erdvės kupolo pusapskričių langų metalinės konstrukcijos su vitražais, medinės vidaus palangės ir jų tipas. Kiti elementai: 2–4 aukštų galerijų metaliniai ažūriniai turėklai su mediniais profiliuotais ranktūriais, pietinio įėjimo metalinis ažūrinis, vienšlaitis stogelis su lieto ketaus, augaliniais motyvais dekoruotomis pasparomis, šiaurės rytų (koplyčios) korpuso centrinės erdvės pirmo aukšto penki stačiakampiai ketaus ir stiklo grindų skydai, pietvakarių ir pietryčių (kalėjimo) korpusų pirmo aukšto grindų nuotekų surinkimo angų ketaus grotelės ir metalinės vidaus patalpų vėdinimo grotelės. Saugomos toliau vardijamos atskiros patalpų architektūrinės detalės. 1–4 aukštų tinkuoto plytų mūro skliautelių ant metalinių sijų galerijos, patalpų lubų ir sienų tinko tipas ir šiaurės rytų (koplyčios) korpuso centrinės erdvės geometriniu piešiniu dekoruotos keraminių plytelių grindys. Vertingas yra visas šiaurės rytų (koplyčios) korpuso centrinės erdvės interjero visumos sprendinys (išskyrus naują galerijų grindų dangą). Transformacijos galimybės Saugomas sudėtinis pastato tūris ir stogas bei jo elementai užkerta pastato rekonstrukcijos galimybę. Pastato vidaus planinės struktūros kaita taip pat yra sudėtinga dėl vertingų elementų gausos. Vertingosios objektų savybės turi būti patikslintos, įvertinant, ar tikrai negalima pastato vidaus

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

struktūros kaita, kuri leistų objektą panaudoti dabartiniams poreikiams. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso kalėjimo ligoninės pastatas (unikalus objekto kodas 26370) Kalėjimo ligoninės pastatas, esantis pietinėje teritorijos dalyje, yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Pastatas pastatytas 1904 m., iš dalies rekonstruotas XX a. antroje pusėje, projekto autoriai architektas G. Trambickis ir inžinierius K. Kelčevskis, pastatas apibūdinamas kaip atitinkantis istorizmo, plytų architektūrinį stilių. Vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus). Vertingas pastato tūris – sudėtinis, sudarytas iš trijų dalių: •

šešiakampio plano vestibiulio ir tarpusavyje sujungtų korpusų su daugiakampio plano tūriu. Su vestibiuliu besijungiantys korpusai yra stačiakampio plano, trijų aukštų su pastogėmis, pusrūsiais ir pusapvalio plano pasivaikščiojimo kiemeliais;

•

šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpuso;

•

dviejų aukštų kryžminio plano pietvakarių korpuso (ligoninės), su pastoge ir rūsiais.

Saugoma pastato daugiašlaitė stogo forma su skardos lakštų danga, taip pat atskiri stogo elementai: pietvakarių (ligoninės) korpuso stogo skardintų pusapskričių stoglangių tipas, geltonų keraminių plytų mūro dūmtraukiai su profiliuotais karnizais ir traukomis, metaliniai ventiliacijos kaminai su dviem metaliniais apskritais stogeliais.

57 pav. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso kalėjimo ligoninės pastatas. Šaltinis: parengta autorių

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Iš pastato plano sprendinių yra saugoma pietvakarių (ligoninės) korpuso vienpusė ir dvipusė koridorinė šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpusų dvipusė koridorinė planinė struktūra. Vertingos angos: segmentinių sąramų vidaus įėjimų angos, durų ir langų angos šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kalėjimo korpusų pasivaikščiojimo kiemelių patalpose, taip pat stačiakampės, pleištinių sąramų vidaus durų angos. Saugoma pastato fasadų architektūrinio sprendimo visuma, išskyrus XX a. antroje pusėje rekonstruotas, užmūrytas fasadų angas. Fasadų architektūros tūrinės detalės: šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpusų sandūros šiaurinės pusės trisienis gelsvų keraminių plytų mūro rizalitas, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpusų šiaurės vakarų ir šiaurės rytų fasadų gelsvų keraminių plytų mūro tariamieji rizalitai su laužyto kontūro frontonais, pietvakarių (ligoninės) korpuso pietvakarių fasado penkiasienis gelsvų keraminių plytų mūro rizalitas su laužyto kontūro frontonu, du pietvakarių (ligoninės) korpuso pietvakarių fasado stačiakampiai gelsvų keraminių plytų mūro rizalitai su laužyto kontūro frontonais, du pietvakarių (ligoninės) korpuso šiaurės rytų fasadų stačiakampiai gelsvų keraminių plytų mūro rizalitai, du šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpusų šiaurės vakarų ir šiaurės rytų fasadų pusapskričiai gelsvų keraminių plytų mūro dviaukščiai rizalitai su daugiašlaičiais stogeliais, pietvakarių (ligoninės) korpuso PV įėjimo betono laiptelis su tašyto granito apdaila. Taip pat fasadų puošyba: tašyto granito cokolio ir gelsvų keraminių plytų mūro išorės sienų reljefinės rišamojo skiedinio siūlės. Vertingos pastato konstrukcijos yra lauko akmenų mūro pamatas su tašyto granito cokoliu, rūsių ir pusrūsių sienos, gelsvų keraminių plytų mūro sienos, medinės gegninės stogų konstrukcijos. Atskiros konstrukcinės detalės: cilindriniai tinkuoto plytų mūro skliautai, cilindriniai skliautai su liunetėmis ir tinkuoto plytų mūro skliauteliai ant metalinių sijų, kryžminis pietvakarių (ligoninės) korpuso skliautas antro aukšto koridorių sankirtos vietoje, taip pat šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpusų dviaukščių rizalitų medinių skliautinių perdangų tipas. Inžinerinė įranga: skirtingo dydžio ketaus radiatoriai (išskyrus XX a. antroje pusėje įrengti) pietvakarių (ligoninės) korpuso patalpose. Funkcinė įranga: metaliniai vidaus laiptai su metaliniais ažūriniais turėklais ir mediniais profiliuotais porankiais, taip pat antro ir trečio aukštų galerijų metaliniai ažūriniai turėklai su mediniais profiliuotais porankiais. Laiptai: šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpusų dviaukščių rizalitų betoniniai laiptai su tašyto granito profiliuotomis laiptų pakopomis ir betoninėmis atraminėmis sienutėmis; pietvakarių (ligoninės) korpuso pirmo aukšto betoniniai vidaus laiptai su tašyto granito profiliuotomis laiptų pakopomis. Langai: skirtingi mediniai išorės ir vidaus langai, medinės langų konstrukcijos ir jų skaidymo tipas, medinės vidaus palangės, jų tipas. Durys: pietvakarių (ligoninės) korpuso pietvakarių ir šiaurės vakarų įėjimų medinės dvivėrės įsprūdinės durys su viršlangiais, pietvakarių (ligoninės) korpuso medinės vienvėrės ir dvivėrės OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

įsprūdinės vidaus durys (išskyrus XX a. antroje pusėje pakeistas). Taip pat atskiri elementai: šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpusų šiaurinio įėjimo ir pietvakarių (ligoninės) korpuso vakarinio įėjimo metaliniai ažūriniai, vienašlaičiai stogeliai su lieto ketaus, augaliniais motyvais dekoruotomis pasparomis, pietvakarių (ligoninės) korpuso patalpų metalinės vėdinimo grotelės. Saugomos toliau vardijamos atskiros patalpų architektūrinės detalės: šiaurės vakarų ir šiaurės rytų (kalėjimo) korpusų antro ir trečio aukštų bei pietvakarių (ligoninės) korpuso antro aukšto tinkuoto plytų mūro skliautelių ant metalinių sijų galerijos. Vidaus patalpų lubų ir sienų tinko tipas bei pietvakarių (ligoninės) korpuso pietryčių dalies patalpų geometriniu piešiniu dekoruotos keraminių plytelių grindys. Transformacijos galimybės Saugomas sudėtinis pastato tūris ir stogas bei jo elementai užkerta galimybę pastato rekonstrukcijai. Planinė pastato vidaus struktūra gali būti keičiama, išsaugant vienpusę ir dvipusę korpusų koridorinę planinę struktūrą. Todėl suskaidytos vidaus erdvės gali būti keičiamos, skaidant ar sujungiant jas, paliekant jungiamuosius koridorius. Pasivaikščiojimo kiemelių tūriai yra saugomi, tačiau jų planinė struktūra gali būti keičiama, išsaugant vidaus langų ir durų angas. Vertingosios objektų savybės turi būti patikslintos, vertinant, ar tikrai negalima pastato vidaus struktūros kaita, kuri leistų objektą panaudoti dabartiniams poreikiams.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

58 pav. Lukiškių kalėjimo komplekso architektūrinės detalės Autorių nuotr.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso tvora ir kontrolinis perėjimo postas (unikalus objekto kodas 26371) Kalėjimo pastatų komplekso tvora, juosianti visą teritoriją, ir kontrolinis perėjimo postas, esantis šiaurinėje teritorijos pusėje, yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Statiniai pastatyti 1904 m., rekonstruoti 1926 m., taip pat pirmaisiais pokario dešimtmečiais. Jie priskiriami istorizmo, plytų architektūriniam stiliui. Vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus). Vertingas pastato tūris – netaisyklingo daugiakampio plano tvora, juosianti pastatų komplekso, vadinamo Lukiškių kalėjimo tvirtove, teritoriją, su 2 įvažiavimo vartais ir kontrolinio perėjimo postu šiaurės rytų dalyje; šiaurės rytų ir pietryčių dalyse jungiasi su administraciniu pastatu. Saugoma statinių tvoros šiaurės rytų dalies stulpų keturšlaitė ir kontrolinio perėjimo posto vienšlaitė stogo forma, kurios danga yra skardos lakštų tipo. Saugomos yra tvoros šiaurės rytų dalies stačiakampės vartų angos. Taip pat visa tvoros fasadų architektūrinio sprendimo visuma, išskyrus viršutinę gelžbetoninę tvoros paaukštinimo dalį ir kontrolinio perėjimo poste rekonstruotas, naujai įrengtas langų, durų angas. Kaip atskiros fasadų architektūros tūrinės detalės yra išskiriamos: šiaurės rytų įėjimo į kontrolinį perėjimo postą tašyto granito profiliuota laiptų pakopa, tvoros šiaurės rytų dalies keraminių plytų mūro stačiakampiai stulpai su profiliuotais karnizais, išskyrus antrą tarpsnį, taip pat tvoros šiaurės rytų dalies betono portalas, rėminantis vartų, esančių šalia kontrolinio perėjimo posto, angą ir įvažą. Fasadų puošybos elementai:

59 pav. Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso tvora ir kontrolinis perėjimo postas. Šaltinis: parengta autorių

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

tašyto granito blokų cokolio, keraminių plytų mūro tvoros ir kontrolinio perėjimo posto sienų rievėtos rišamojo skiedinio siūlės. Vertingos pastato konstrukcijos yra akmenų mūro pamatas su tvoros, kontrolinio perėjimo posto tašyto granito blokų cokoliu šiaurės rytų dalyje, taip pat tvoros, kontrolinio perėjimo posto keraminių plytų mūro sienos. Išskiriami tvoros šiaurės rytų dalies dveji dvivėriai metaliniai vartai su kalvio darbo apkaustais ir tvoros šiaurės rytų dalies metalinių ažūrinių tarpstulpių tipas. Transformacijos galimybės Saugoma tik istorinė keraminių plytų mūro sienos dalis, tad viršutinės betoninės tvoros dalies ir intarpų (išskyrus šiaurės rytų dalies betoninį vartų portalą) galima atsisakyti, sukuriant papildomų įėjimo į teritoriją galimybių. Be to, sutikslinus istorines takų sankirtas ir istoriniuose žemėlapiuose vaizduojamas teritorijos ribas galima remtis, kad atitinkamose vietose (šalia kalėjimo ligoninės pastato ir kitur) tvoros nebuvo, todėl tai taip pat yra galimybė sukurti daugiau įėjimų į kompleksą.

5.2 Potencialių objektų ar istorinių traktų nustatymas kultūros paveldui aktualizuoti, susijusių istorinių ir kitų vertingų viešųjų erdvių įvertinimas Pagrindinis ir daugiausia įtakos kvartalo sėkmei turintis aspektas yra sukurti papildomų įėjimo į kompleksą taškų. Juos galima kurti atveriant užmūrytas komplekso tvoros vietas, šalinant nevertingas jos dalis. Galima atkurti istorinius takus, kurie nunyko pastačius kalėjimo kompleksą. Siekiant viešųjų erdvių gyvybingumo, būtina įveiklinti ties komplekso perimetru esančius statinius, todėl svarbu diskutuoti apie galimybes išimti ar perforuoti dalį tvoros segmentų. Būtina ieškoti modernių tvoros aktualizavimo ir įprasminimo priemonių.

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

5.3 Išvados •

Siekiant sėkmingai įveiklinti kalėjimo kompleksą, svarbu užtikrinti gerą jo integraciją su kvartalu – sukurti papildomų įėjimų į teritoriją, įkurdinti patrauklią miestiečiams programą komplekso perimetru, ypač ties gatve. Galima sukurti papildomų įėjimų atkuriant užmūrytas tvoros dalis.

•

Visų kultūros paveldo registre saugomų objektų tūrių rekonstrukcija (didinimas ar mažinimas) yra negalima, nes jie, išskyrus kalėjimo tvorą ir kontrolinį perėjimo postą (kodas 26371), yra saugomi. Tačiau įmanomos didesnės ar mažesnės pastatų vidaus planinės struktūros transformacijos.

•

Nevertingų ir į kultūros vertybių sąrašą neįrašytų objektų tūrio ir fasadų rekonstrukcija arba griovimas galimi, tačiau rekonstruojant, griaunant nevertingus statinius arba statant naujus būtina nepažeisti vertingųjų komplekso savybių.

•

Pastatų, kurių transformacijos yra sudėtingos, vertingosios savybės turi būti patikslintos, siekiant, kad pastatai galėtų būti naudojami ir išsaugant jų autentiškumą pritaikomi dabartiniams poreikiams bei funkcinės programos komplekse kaitai.

•

Kalėjimo pastatų komplekso transformacijos sprendiniai turėtų išsaugoti paveldo objektų ir teritorijos autentiškumą bei vertingąsias savybes. Prieš keičiant teritoriją ir pastatus būtina vadovautis ankstesniais tyrimais bei atlikti naujų, kurie galėtų nulemti papildomų galimybių arba apribojimų.

•

Būtina ieškoti būdų, kaip sukurti papildomų įėjimų į kompleksą, atveriant užmūrytas angas ar atkuriant nunykusius takus.

•

Ligoninės sklype nėra nė vieno į kultūros vertybių registrą įrašyto statinio, todėl jam galioja tik senamiesčio apsaugos zonoje ir Naujamiestyje galiojantys reglamentai.

•

Naujai rengiamame Vilniaus miesto bendrajame plane yra nuostata, kad prieš atliekant bet kokius statybos darbus šioje teritorijoje privaloma atlikti archeologinius tyrimus.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

6. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS SOCIALINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

Šiame skyriuje įvertinama socialinė teritorijos sankloda, identifikuojami strateginiai socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai partneriai. Analizuojama demografinė Naujamiesčio ir Vilniaus miesto situacija. Identifikuojamos galimos objekto naudotojų grupės.

6.1 Pirminis komplekso teritorijos socialinės sanklodos įvertinimas, strateginių socialinių, ekonominių, kultūrinių partnerių identifikavimas Partneriai identifikuojami, vadovaujantis trimis aspektais: 1. pagal fizinį artumą – į šį sąrašą patenka visos viešosios įstaigos ir valstybės institucijos, esančios atstumu 15 min. pėsčiomis nuo Lukiškių kalėjimo ribos (atstumas apskaičiuojamas GIS įrankiais, visos įstaigos pateikiamos Priedų 6 lentelėje); 2. pagal sprendimų priėmimo vaidmenį – visos valstybės institucijos (ministerijos ir joms pavaldžios), kurios dažniausiai dalyvauja su valstybės turtu susijusiuose projektuose arba turi aiškiai išreikštą interesą šiame projekte; 3. pagal dalyvavimą renginiuose – yra viešai pareiškę nuomonę arba dalyvavę kituose su kompleksu susijusiuose renginiuose.

Pagal fizinį artumą

Svarbiausios įstaigos, kurių būtina nepamiršti kalbant apie galimus interesus, yra Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, LR Seimas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, Kunigaikščio Gedimino progimnazija, „Vilniaus vartų“ komplekse įsikūrusios VŠĮ „Go Vilnius“ ir kitos gretimai veikiančios įmonės. Visas šalia esančių įstaigų sąrašas pateikiamas Priedų 5 lentelėje.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

60 pav. Kūrybibių dirbtuvių renginio akimirka. Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS SOCIALINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

Pagal sprendimų priėmimo vaidmenį Pagrindinės institucijos, kurios ateityje galimai dalyvaus sprendimų priėmimo procesuose. Pavadinimas

Vaidmuo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Galutinis politinis sprendimas

Lietuvos Respublikos Seimas

Galutinis politinis sprendimas

Lietuvos Respublikos finansų ministerija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Skiria finansavimą Priklauso nuosavybė

Lietuvos Respublikos kultūros ir

Kultūros ir kultūrinių įstaigų

sporto ministerija

klausimai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Statybos ir tvarumo klausimai

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir

Valdo su verslumu ir investuotojų

inovacijų ministerija

pritraukimu susijusias įstaigas

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Tarptautiniai klausimai ir santykiai Kultūros paveldo klausimai

4 lentelė Sprendimus priimančių institucijų sąrašas

Žemės klausimai

Vilniaus miesto savivaldybė

Miesto infrastruktūros klausimai

VĮ Turto Bankas

Turto klausimai ir VVNT klausimai

VšĮ „Versli Lietuva“

Verslumo skatinimas

VšĮ „Investuok Lietuva“

Investuotojų pritraukimas

Pagal dalyvavimą renginiuose Organizacijos ar institucijos, kurios rodė susidomėjimą projektu, išreiškė norą dalyvauti procesuose arba gali kokybiškai prisidėti prie bendros diskusijos. Pavadinimas

Pavadinimas

Teisingumo ministerija

VU Istorijos fakultetas

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo miesto architekto skyrius

Lenkų kultūros centras

Mūsų amatai

VGTU Statybos fakultetas

Kultūros paveldo departamentas

VU Filosofijos fakultetas

Kultūros paveldo centras

Vilniaus kino biuras

Kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

LNTPA

„Tesonet“

Aplinkos ministerija

VšĮ „Rupertas“

Švietimo ir sporto ministerija

Nidos meno kolonija (VDA)

VŠĮ „Versli Lietuva“

Keliauk Lietuvoje

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

61 pav. Kūrybibių dirbtuvių renginio akimirka. Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS SOCIALINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

„Investforum“ „Investuok Lietuvoje“ „Go Vilnius“ Lietuvos socialinio verslo asociacija (LiSVA) Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija

Nacionalinė turizmo verslo asociacija Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija „Vinted“ Linkmenų fabrikas MO muziejus

Startup LT

Lietuvos restauratoriai

Lietuvos architektų sąjunga

Valstybinė kultūros paveldo komisija

Lietuvos architektų rūmai

Finansų ministerija

VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedra Naujamiesčio seniūnija Naujamiesčio bendruomenė Vilniaus bendruomenių asociacija

5 lentelė Renginiuose dalyvavusių institucijų sąrašas

VšĮ „Ramintoja“ Šiuolaikinio meno asociacija Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija Žydų kultūros centras

„Startup Lithuania“

6.2 Kritinis demografinės Naujamiesčio ir Vilniaus miesto situacijos ir su tuo susijusių problemų įvertinimas (gyventojų tankumas, išsilavinimas, socialinė sudėtis ir kt.) Aplink Lukiškių kompleksą gyvena vos 300 gyventojų. Kai gyventojų nėra daug, sunku užtikrinti teritorijos gyvybingumą ir prielaidas formuotis bendruomenėms. Toks mažas gyventojų skaičius taip pat reiškia, jog formuluojamos išvados ataskaitoje gali neatspindėti realios situacijos: interaktyvūs susitikimai ir kūrybinės dirbtuvės yra nepalyginamai geresnis būdas išsiaiškinti tikrąją skirtingų interesų grupių sudėtį.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

62 pav. gyventojų pasiskirstymas Vilniaus mieste; Šaltinis: parengta autorių

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS SOCIALINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

Gyventojų amžius Teritorijoje nė viena amžiaus grupė nesudaro daugumos. Registruotų darbingo amžiaus gyventojų čia yra mažiausiai, tačiau aplink yra įvairių įstaigų, kuriose dirba daug žmonių, tad iš tikrųjų šioje teritorijoje kasdien būna ir ja naudojasi daugybė gyventojų.

63 pav. Dešinėje – gyventojų pasiskirstymas Vilniaus mieste pagal amžiaus grupes; apačioje – priartintas centro fragmentas ties Lukiškėmis. Šaltinis: parengta autorių

Pajamų šaltiniai Gyventojų gaunamų pajamų šaltiniai teritorijoje pasiskirstę santykinai vienodai. Komplekso situacija nerodo jokių išskirtinių savybių. Išsilavinimas Teritorijos gyventojai pagal išsilavinimą pasiskirstę santykinai vienodai. Mažiausia grupė – turintys pagrindinį išsilavinimą: centro zonos NT kainos yra aukštesnės nei rinkos vidurkis, o NT įperkamumas dažnai iš dalies koreliuoja su išsilavinimu. Visi pjūviai rodo, kad demografiniu požiūriu teritorija nėra išskirtinė: tiek pagal gyventojų amžių, tiek pagal pajamų šaltinių ar išsilavinimo pasiskirstymą demografinė situacija yra artima savo gretimybėms.

66 pav. kairėję – priartintas centro fragmentas ties Lukiškėmis.

64 pav. Dešinėje – gyventojų pasiskirstymas Vilniaus mieste pagal išsilavinimą; apačioje – priartintas centro fragmentas ties Lukiškėmis. Šaltinis: parengta autorių

65 pav. Dešinėje – gyventojų pagal gimtąją kalbą pasiskirstymas Vilniaus mieste; dešinėje – priartintas centro fragmentas ties Lukiškėmis. Šaltinis: parengta autorių

67 pav. Dešinėje – gyventojų pajamų pasiskirstymas Vilniaus mieste pagal šaltinį; apačioje – priartintas centro fragmentas ties Lukiškėmis. Šaltinis: parengta autorių

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS SOCIALINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

6.3 Galimų objekto naudotojų grupių identifikavimas Viešųjų renginių metu buvo identifikuotos šios pagrindinės naudotojų grupės: kūrėjai ir menininkai, mokslininkai ir išradėjai, startuoliai ir verslo kompanijos, kultūros ir meno institucijos, socialinis ir edukacijos sektoriai, atminties institucijos, turistai ir miesto svečiai, Vilniaus miesto gyventojai, aplinkinės įstaigos ir gyventojai, tarptautinė profesionalų bendruomenė bei socialiai pažeidžiamos grupės.

6.4 Pirminis suinteresuotų grupių poreikių identifikavimas lokaliu ir bendramiesčiu kontekstais (objektyvi duomenų analizė) Proceso pradžioje visoms pagrindinėms suinteresuotoms šalims buvo išsiųstos anketos (klausimynai), kuriose buvo prašoma pagalvoti apie galimus komplekso įveiklinimo variantus ir veiklas. Pagal anketų duomenis buvo identifikuoti skirtingų suinteresuotų šalių poreikiai, kurie galėtų tapti komplekso programos formavimo pagrindu.

Suinteresuota šalis

Kokie poreikiai?

Vilniaus miesto savivaldybė

Švietimas (+ neformalus ugdymas) – 7000 kv. m Kultūra – 3000 kv. m Sportas – 3000 kv. m Sveikata – 1500 kv. m Socialinė sritis – 1500 kv. m NVO pavieniai – 800 kv. m „Makers space“ alternatyvios vietos galimybė

Verslumą skatinančios institucijos

Startuolių infrastruktūra Renginių ir konferencijų centras Ekspozicinės erdvės (meno ir inovacijų sinergija)

Kūrybos ir meno atstovai

Bendradarbystės erdvės Kūrybos erdvės, studijos Renginių erdvės Ekspozicinės erdvės Laboratorijos Edukacinės erdvės

Kultūros ir paveldo

Kultūrinės atminties įprasminimas

institucijos

Kultūrinio paveldo aktualizavimas

Istorinės atminties institucijos

3 lentelė Renginiuose dalyvavusių institucijų sąrašas ir jų poreikiai

Istorinės atminties puoselėjimas per bendruomenės veiklą Muziejinės, administracinės erdvės Regioninis pranašumas

Įvaizdžio ir plėtros

Investicijų pritraukimas

institucijos

Turizmo skatinimas Laisvalaikio ir pramogų erdvės

100

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

68 pav. Kūrybinių dirbtuvių akimirkos. Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS SOCIALINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

101

6.5 Kitų susijusių socialinių faktorių apžvalga ir kritinis įvertinimas, susijusių svarbių socialinių ir kultūrinių klausimų identifikavimas Viešųjų renginių metu buvo susidurta su daugybe skirtingų temų ir dilemų, iš kurių svarbiausios buvo: kokiais kriterijais ir vertybėmis vadovaujantis galima vertinti kylančias idėjas? Kokie yra šio projekto prioritetai? Kokios yra trumpalaikė ir ilgalaikė perspektyvos? Kas spręs objekto likimą, kas ir kaip priims sprendimus? Kaip pritraukti investicijų ir užtikrinti projekto tvarumą? Kokią istoriją mes norime pasakoti šiuo projektu? Ką norime prisiminti ir ką pamiršti? Kaip galime tai įprasminti? Į kokius esminius klausimus turėtų atsakyti (būsima) galimybių studija? Kokius scenarijus būtina patikrinti? Kas geriausiai galėtų atsakyti į keliamus klausimus? Kam galėtų būti įdomios keliamos idėjos? Kokią vertę mes norime sukurti? Kas turėtų bendradarbiauti vystant šį projektą? Kaip ir kur komplekse turėtų atsispindėti memorialinė funkcija? Akivaizdu, kad klausimų daug, o aiškūs atsakymai šiuo metu dar negalimi. Atsakymams reikia laiko, interaktyvaus ir ilgo proceso bei nuoseklaus interesų moderavimo. Šio proceso rezultatas turėtų būti bendra komplekso vizija, kuri suderintų trumpalaikes finansines naudas ir ilgalaikius tikslus.

6.6 Išvados •

Aplink Lukiškių kompleksą gyvena vos 300 gyventojų. Kai gyventojų nėra daug, sunku užtikrinti teritorijos gyvybingumą ir prielaidas formuotis bendruomenėms.

•

Lokaliu masteliu projektas aktualus M. K. Čiurlionio trikampio, Z. Sierakausko ir centro bendruomenėms, aplinkiniams komplekso gyventojams bei miesto bendruomenių aktyvistams.

•

Visuomenės, skirtingų institucijų ir organizacijų susidomėjimas procesu rodo šio objekto svarbą ne tik lokaliu, bet ir šalies bei tarptautiniu mastais.

•

Šis organizacijų ir potencialių partnerių sąrašas nėra baigtinis, tačiau yra geras indikatorius, kad sprendimas dėl šio komplekso ateities turės bus priimtas visuotinio konsensuso būdu.

•

Objekto ateitis svarbi kūrėjams ir menininkams, mokslininkams ir tyrėjams, startuoliams ir verslo kompanijoms, kultūros ir meno institucijoms, socialiniam ir edukaciniam sektoriams, atminties institucijoms, turistams ir miesto svečiams, vilniečiams, aplinkinėms įstaigoms ir gyventojams, tarptautinei profesionalų bendruomenei ir socialiai pažeidžiamoms grupėms.

102

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Lukiškių kalėjime kalėjusio kalinio tapyta freska pasivaikščiojimo kiemelyje. Autorių nuotr.

7. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

Lukiškių kalėjimo komplekso ekonominio aspekto apžvalga siekta įvertinti turto potencialą bendrame šalies nekilnojamojo turto rinkos kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad kompleksą sudaro ganėtinai skirtingo tipo, architektūros ir konstruktyvo pastatai, vertinant ateities turto įveiklinimo galimybes apžvelgti tokiam žingsniui aktualiausi rinkos sektoriai.

7.1 Glausta pasaulinių tendencijų apžvalga (verslo, technologijų, globalių problemų aspektais), galimybių / grėsmių įvardijimas Pagrindinis dabartinės pasaulinės miestų plėtros principas yra visapusis tvarumas: siekiama, jog dabartiniams poreikiams tenkinti naudojami resursai neturėtų užkirsti kelio ateities kartoms tenkinti savųjų. Siekiama, kad miesto transformacijos ar naujai kuriamos aplinkos virstų žmogui patogia ir lengvai prieinama erdve. Šis poreikis atsiskleidžia per planavimo procesų pokyčius, kokybinių projektų standartų ir dalinimosi ekonomikos augimą, kitas sritis. Verta paminėti, jog sėkmingai transformuoti ar naujai sukurti projektai pritraukia vis daugiau žmonių, tad tendencija, kad nekilnojamojo turto kaina ir toliau augs, yra aiškiai matoma. Miesto tankumas ir mažesnių būstų paklausa taip pat išaugs. Siekdami efektyviau išnaudoti resursus, plėtotojai vis dažniau turės įvertinti ir priimti novatoriškus sprendimus statydami gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties plotą. Statybinės technologijos kaip surenkamieji elementai, 3D spausdinimas suteiks galimybę santykinai greitai, pigiai ir ekologiškai plėtoti projektus. Palankios skolinimosi galimybės, kurias dabar suteikia Europos Centrinis Bankas, nustatydamas žemas palūkanas, didina investavimo poreikius tiek tarp nekilnojamojo turto plėtotojų, tiek pirkėjų. Visų pirma, žvelgiant į pasiūlą, dabartinė finansinė situacija skatina daug drąsiau 104

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

eksperimentuoti. Tam įtakos turi ir įnoringesni pirkėjai, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties NT rinkoje matyti tendencija, kad kokybiškai įrengtame būste pirkėjui gyventi nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio atkreipiama ir į šalia išvystytą infrastruktūrą bei rajonų aplinką, taip pat į kitus patogumą garantuojančius aspektus. Paklausos poreikių išaugimas susijęs ir su negyvenamosios paskirties NT, pavyzdžiui, darbdaviui vis sudėtingiau į komandą pritraukti kompetentingą darbuotoją, nepasiūlius įvairiapusiškos bei dinamiškos darbo aplinkos. Pasaulinių verslo ir technologijų tendencijų spektras platus ir tiesiogiai labai susijęs su globaliomis šių dienų problemomis. Šiuo metu yra aiškiai įžvelgiama tvari, ekoefektyvi, privačių ir visuomenės atstovų bendradarbiavimu paremtais sprendimais grįsta vystymo kryptis.

7.2 Glausta NT rinkos ir ekonomikos augimo apžvalga, tendencijos ir problematika (Vilniaus ir Lietuvos masteliais) 2018–2019 metų nekilnojamojo turto rinkos ir ekonomikos apžvalga Lukiškių kalėjimo komplekso išeities galimybėms išgryninti atlikta žvelgiant į du pagrindinius NT pjūvius: gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties turtą. Gyvenamosios paskirties NT segmente apžvelgiamos butų, loftų bei bendruomeniško būsto erdvių (angl. co-living), o negyvenamosios – biurų, bendradarbystės erdvių (angl. coworking), viešbučių rinkos. Šių sektorių apžvalga pasirinkta dėl matomų realių galimybių Lukiškių kalėjimą pritaikyti šioms veikloms, taip pat jos atspindi ir apibūdina ekonomikos situaciją. Mokyklų, universitetų, tyrimų centrų ar kultūros ir sporto renginių bei ligoninių ir slaugos įstaigų pastatai yra viena iš negyvenamosios paskirties NT grupių, jie taip pat aktualūs Lukiškių kalėjimo konversijai, tačiau turi lygintinai neaktyvią rinką ir svarbą bendroje nekilnojamojo turto

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

105

rinkoje. Atsisakyta nagrinėti kitus negyvenamosios paskirties pastatus (ūkinius, pramoninius ir sandėlius), nes neaktualu juos įrengti kalėjime. Tolesnėje apžvalgoje Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos didžiųjų miestų informacija nepateikiama. Šiai rinkos apžvalgai aktuali bendrai Lietuvos ir konkrečiai tik Vilniaus statistika, nes šiame projekte tai – didžiausia aktuali, lygintina ir vienintelė nuosekliai auganti šalies rinka. Gyvenamosios paskirties NT Pastaraisiais (2018–2019) metais Vilniaus gyvenamosios paskirties NT rinka buvo aktyvumo viršūnėje. Nekilnojamojo turto projektų plėtojimo ir paslaugų teikimo įmonių grupės INREAL duomenimis, per 2019 metus Vilniuje įgyvendinta net 43,3 proc. daugiau, palyginti su 2018 metais, sandorių. Tokią butų rinkos augimo situaciją nulėmė didelė paklausa bei esminiai ekonominiai rodikliai kaip didėjantis gyventojų skaičius, naujų darbo vietų kūrimas, be abejo, augantys atlyginimai ir bendras šalies ekonominis augimas. Butai VĮ Registrų centras duomenys apie per paskutiniuosius 15 metų sausio mėnesį įregistruotų Lietuvos butų rinkoje sandorių skaičių leidžia teigti, jog ši gyvenamosios paskirties NT grupė paskutiniuosius 5 metus stabiliai augo. Verta paminėti, jog tai yra įregistravimo VĮ Registrų centras, o ne paties sandorio (rezervacijos, preliminarios pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo) data. Laiko skirtumas tarp šių dviejų datų gali būti nuo kelių mėnesių iki metų. Galima 69 pav. 49 pav. Parduotų butų skaičius Vilniaus mieste. Šaltinis: Registrų centras

manyti, jog tęsiantis dabartiniam ekonominiam augimui pozityvi tendencija išliks ir toliau, sostinėje aktyvumas tik augs dėl gyvenimo mieste kokybės patrauklumo ir atvykstančiųjų skaičiaus augimo. Butų nuomos kainos 2019 metais augo kartu su butų pardavimo kainomis. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti 2018 metų ir 2019 metų pirmus pusmečius, nuomos kainos vidutiniškai pakilo 5,5 proc. (1–3 kambarių vidutinė nuomos kaina lygi 413 Eur/mėn.). Išsamios butų pardavimo kainos pateikiamos 71–74 pav. Pagal „Ober-Haus“ duomenis apžvelgiamos Vilniaus centre, senamiestyje, Užupyje renovuotų butų senos statybos namuose bei butų su daline apdaila, esančių naujos statybos 106

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

pastatuose, kainos. Išskirtos dvi pagrindinės grupės: 1–2 ir 3–4 kambarių butų kainos. 2018–2019 metais senos statybos namuose renovuotų butų kainos vidutiniškai 1600–4000 EUR/kv. m (1–2 kambarių butuose) ir 1600–4100 EUR/kv. m (3–4 kambarių). 70 pav. 50 pav. Renovuotų nedidelių butų kainų palyginimas. Šaltinis: „OberHaus“

71 pav. 51 pav. Renovuotų didesnių butų kainų palyginimas. Šaltinis: „OberHaus“

72 pav. 52 pav. Naujos statybos nedidelių butų kainų palyginimas. Šaltinis: „Ober-Haus“

2018–2019 m. naujos statybos namuose su daline apdaila vidutiniškai kainos varijavo 2150–3600 EUR/kv. m (1–2 kambarių bute) bei 1700–4100 EUR/kv. m (3–4 kambarių).

73 pav. 53 pav. Naujos statybos didesnių butų kainų palyginimas. Šaltinis: „Ober-Haus“

Kitas rodiklis, rodantis stabilų butų kainų augimą, pateiktas pagal Statistikos departamento duomenis. 76 pav. pateikti Vilniaus rinkos butų kainų indeksai rodo, kad tiek naujo BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

107

74 pav. 54 pav. Butų kainų indeksai Vilniuje. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

(pirminė rinka), tiek jau esamo būsto (antrinė rinka) įsigijimo kainos indeksas kryptingai auga. Loftai Loftai (liet. palėpinės patalpos), anksčiau negyvenamosios (gamybinės, sandėliavimo, administracinės) paskirties patalpų konversija į gyvenamosios, yra labai paklausūs centrinėje miesto dalyje. Labiausiai išsivystęs ir realių galimybių įgyvendinti loftų projektus galintis Vilniaus miesto rajonas yra Naujamiestis, nes čia yra nemažai anksčiau veikusių gamyklų ir fabrikų teritorijų. Vis dėlto naujausiais aktyviai šioje rinkoje dalyvaujančio NT plėtotojo „Baltic Assest Management“ duomenimis, 2019 metais Vilniaus centre loftams vietų beveik neliko. Taigi potencialas įgyvendinti tokio tipo projektus – didelis, nes loftų paklausa šiuo metu viršija pasiūlą. Verta atsižvelgti ir į Vilniaus miesto strategiją tankinti, o ne plėsti sostinę – tokiu atveju negyvenamosios paskirties patalpų konversija yra viena iš geriausių išeičių. Bendruomeniško būsto erdvės Nauja rinkoje ir vis sparčiau įsitvirtinanti tendencija yra bendruomeniško būsto konceptas. Dabartiniais dalinimosi ekonomikos laikais co-living tipo gyvenamosios paskirties NT tampa vis patrauklesnis, nes pasižymi lankstumu bei mobilumu – strateginėse vietose vystomi co-living projektai pritraukia bendraminčių, suteikia naujų galimybių, tenkina lankstaus gyvenimo poreikį. Ekspertų teigimu, tokio tipo projektai Vilniaus miestui yra svarbūs. Sostinė pritraukia daug jaunų žmonių (tiek studentų, tiek įvairių sričių specialistų), kurie susiduria su kokybiško būsto įperkamumo problema. Atsiradę co-living koncepcijos projektai šią situaciją šiek tiek švelnina, nes jiems įgyvendinti dažnai pasirenkami senesnės statybos pastatai, tad būsto kaina atitinkamai yra žemesnė. Centrinėje Vilniaus miesto dalyje identifikuojamos kelios bendruomeniško būsto erdvės rinkos poreikio visiškai nepatenkina. Negyvenamosios paskirties NT Lukiškių kalėjimo konversijai į negyvenamosios paskirties NT išskiriamos trys potencialios grupės (biurų, bendradarbystės erdvės ir viešbučiai), kurios apžvelgiamos atitinkama tvarka.

108

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

75 pav. Lukiškių kalėjimo ligoninės pastato pietinio 54jimo durys. Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

109

Bendros negyvenamosios paskirties NT tendencijos, Statistikos departamento duomenimis, ganėtinai pozityvios. Nors baigtų statyti naujų negyvenamosios paskirties pastatų skaičius 2019 m. III ketv. ir pasiekė 2018 metų to paties laikotarpio lygį, pagal rinkos situaciją galima teigti, kad negyvenamosios paskirties NT statinių skaičius išaugs. 76 pav. 55 pav. Negyvenamosios paskirties pastatų skaičius Vilniaus mieste. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Biurai 2018–2019 metais intensyviai plėtėsi verslo centrai. Tais metais atidaryta 12 naujų verslo centrų, kurie rinką papildė beveik 130 tūkst. kv. m nuomojamo ploto. Kol kas tai – rekordiniai metai Vilniaus miesto biurų rinkoje. Tokią situaciją lėmė palanki ekonominė aplinka, sėkminga informacinių technologijų ir paslaugų sektoriaus veikla, kuri paskatino tarptautinių bei vietinių įmonių plėtrą, taip pat į Lietuvos rinką atėjusios naujos kompanijos bei bendras paklausos aktyvumas. 78 pav. pateikiami duomenys leidžia manyti, kad stabiliai kylanti ekonominė situacija leis išplėtoti dar daugiau biurams pritaikytų projektų nei 2019 m., jei pasaulio ir šalies ekonomikos nepalies nenumatyti pokyčiai arba globalios krizės. 77 pav. 56 pav. Biurų rinkos prieaugis Vilniaus mieste. Šaltinis: „Solid Real Advisors“

Tokia situacija garantuoja ir užtikrintą pasiūlą – nors verslo centrų plėtotojai rinkai pasiūlė kol kas istoriškai daugiausia

110

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

nuomojamo ploto, bendras vakansijos rodiklis Vilniuje nuo 5 proc. sumažėjo iki 4 proc. Įsisavinamas beveik visas rinkoje atsirandantis plotas (79 pav. matyti Vilniaus biurų vakansijos rodiklio pokytis nuo 2011 metų). 78 pav. 57 pav. Neužpildytų biurų skaičius (proc.) Vilniaus mieste. Šaltinis: „Solid Real Advisors“

A, B+ ar B klasės biurų nuomos kainos skiriasi. 80 pav. matyti, jog A klasės biurų nuomos kaina svyruoja 15–17,5 EUR/kv. m, o didžiausias kainos intervalas rinkoje įžvelgiamas B+ klasės biuruose – kvadratinio metro kaina lygi 9–14,5 EUR, o B klasės yra 7–9 EUR/kv. m. Tokia situacija leidžia teigti, jog Vilniuje A ir B klasės verslo centruose nuomos kainos yra stabilios, o B+ klasės biurų kainos gali kilti dėl išaugusių nuomininkų poreikių – iš B klasės biuro keliamasi į B+. 79 pav. 58 pav. Biurų nuomos kainos pagal klases Vilniaus mieste. Šaltinis: „Solid Real Advisors“

80 pav. 59 pav. Patraukliausi rajonai biurams. Šaltinis: „Solid Real Advisors“

Matyti didelis vietos potencialas – 80 pav. grafike procentais nurodytas Vilniaus biurų išsidėstymas. Matyti, jog Lukiškių kalėjimas patenka į vieną patraukliausių biurų rinkos BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

111

lokacijų. Taigi biurų rinkai vis dar yra potencialo plėstis, ji dar neprisotinta, ekspertai įžvelgia tolesnį jos augimą. Bendradarbystės erdvės Pasaulyje viena iš sparčiausiai ryškėjančių tendencijų yra bendradarbystės erdvių plėtra. Vilniuje ši tradicinių biurų alternatyva taip pat aktyviai plečiama. Besikeičianti darbo rinka, augantis smulkus ir vidutinis verslas bei kiti faktoriai didina co-working erdvių paklausą. Naudingos ne tik smulkiajam verslui dėl nedidelių investicijų į patalpas, bendradarbystės erdvės suteikia ir nematerialios naudos kaip bendrų erdvių naudojimas kuriant naujus verslo santykius. Vis daugiau žmonių dirba nuotoliniu būdu, keliauja, o paslaugų centrai dažnai dirba projektinių darbų principu, t. y. kai tam tikram laikui ir užduočiai įgyvendinti suburiama komanda. Tad jau dabar matyti tendencija, kad co-working yra patrauklus pasirinkimas ne tik laisvai samdomiems darbuotojams (angl. freelancers), bet tokią laikinos darbo vietos koncepciją pradeda taikyti ir didesni nuomininkai, kuriems reikalingas 1000 kv. m ir didesnis co-working modeliu paruoštas biuro patalpų plotas. Tokia dabartinės rinkos paklausa ir poreikiai skatina turto valdytojus į patalpų nuomą žiūrėti kaip į kompleksinę paslaugą, siūlančią daugiau nei tik plotą verslo centre. Matyti, jog Lietuvos rinkoje co-working koncepcija yra šiek tiek iškreipta, nes kol kas vyrauja mažų biurų koncepcijos projektai – nuomininkai renkasi galimybę nuomotis 10–25 kv. m dydžio atskiras patalpas bei naudotis bendrąja infrastruktūra. Verta paminėti, kad labai aktyvioje biurų rinkoje co-working erdvės atlieka ir svarbią laikinojo sprendimo funkciją, kai kraustomasi iš vieno verslo centro į kitą. Bendradarbystės erdvėse žemiausia vienos nepriskirtos darbo vietos kaina svyruoja 60–75 EUR/mėn., tačiau žvelgiant į bendrą Vilniuje įsikūrusių co-working erdvių rinką, darbo vietos kaina gali siekti 230 EUR/mėn., o norint papildomų patogumų, gero vaizdo, ramesnės darbo aplinkos ar kitų papildomų paslaugų, kaina kiekvienu atveju yra skirtinga ir gali siekti 500 EUR/mėn. Viešbučiai Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbai padidino turistų srautus (60 pav. pateikiami naujausi duomenys apie atvykusių turistų skaičių), kurie iki šiol stabiliai auga. Aukštesnis viešbučių užimtumo rodiklis taip pat rodo teigiamus pokyčius ir ganėtinai pozityvų žvilgsnį į viešbučių rinką. 2019 metais matyti pasiūlytų kambarių skaičiaus prieaugis, kurį į rinką atnešė tarptautiniai viešbučių tinklai. Tai ne tik padidino bendrą kambarių skaičių Vilniuje daugiau nei trečdaliu, bet ir prisidėjo prie greitesnio Vilniaus viešbučių rinkos augimo. Šį teigiamą poslinkį galima įžvelgti ir dabar – rinkoje esantys viešbučiai jau rekonstruoja pastatus. Tad vienas iš Lukiškių kalėjimo komplekso pastatų potencialiai galėtų būti sėkmingai pritaikytas viešbučio veiklai. 112

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

81 pav. Nebaigta Lukiškių kalėjimo ligoninės pastato rekonstrukcija į mokyklą. Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

113

Taigi pozityvūs pagrindinių nekilnojamojo turto sričių rodikliai bei auganti ekonomika leidžia manyti, kad tokia pati tendencija išliks, jei pasaulio ir šalies ekonomikų nepalies nenumatyti pokyčiai arba globalios krizės. 82 pav. Atvykusių į Lietuvą turistų skaičius. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

7.3 Kainų tendencijų (nuomos, NT vystymo, aktualių veiklos sričių paslaugų) apžvalga ir kritinis vertinimas Lukiškių kalėjimui aktualių veiklos sričių paslaugų ir nuomos kainų apžvalga paminėta ankstesniame skyriuje. Projektų plėtojimo kaštų tendencijos yra kita veiklos grupė, kurių apžvalga yra svarbi bei reikalinga. Statybos, architektūros ir teisinės paslaugos nekilnojamojo turto plėtojimo veikloje yra vienos iš kertinių kaštų. Jų kainų pokyčiai ir tendencijos apžvelgiamos šiame skyriuje. Lukiškių kalėjimo duomenų analizės identifikacija, jog sklype galima išplėtoti dar papildomai apie 28 tūkst. kv. m, yra teorinė. Praktiškai išplėtoti tokį papildomą plotą sunkiai įmanoma, nes stokojama laisvo žemės ploto sklype bei yra ribojimų papildomai apstatyti jau esamus statinius. Tad naujos statybos pastatai galimi tik Lukiškių kalėjimo ligoninės sklype arba po detalių tyrimų, jei bus gautas leidimas, pristatyti naujų statinių prie jau esančių. Taip pat tie patys faktoriai (informacijos trūkumas apie realias konversijos galimybes, pastato unikalumas bei tai, kad jokio panašaus projekto Lietuvos rinkoje nėra), sunkiai leidžia įvertinti galimus statybų kaštus. Tad kritiškai nustatyti pastatų rekonstrukcijos kainų neįmanoma, nes neatlikti įvairūs techniniai tyrimai (inžinerinių tinklų, energijos naudojimo ir kt.).

114

83 pav. Visų statinių statybos sąnaudų kainų indeksai. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Nustatyti naujų plėtojamų statinių kaštus taip pat neįmanoma dėl tų pačių duomenų trūkumo ir neaiškumo. Vis dėlto apžvelgiant rinkos kainų tendencijas ir dabartinę situaciją, verta atkreipti dėmesį į Statistikos departamento duomenis, kuriuose matyti, jog tiek statybų, tiek pastatų remonto sąnaudų elementų kainų indeksai didėja. 84 pav. Pastatų sąnaudų kainų indeksai. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Architektų, teisininkų bei kitų projektų plėtojimui aktualių sričių kainų pokyčiai ir tendencijos pateiktos 64–65 pav. Įžvelgiama, jog rodikliai laikui bėgant auga, o tai atitinkamai lemia didesnius kaštus. Statybos sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai taip pat kyla. Šio sektoriaus iššūkis (nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas) sukelia kitą rinkos pokytį – kelerius metus fiksuojamas didelis darbo jėgos importas. 85 pav. Paslaugų įmonių atlyginimų indeksai. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

86 pav. Statybos įmonių atlyginimų indeksai. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

115

Dėl minėtų statybos sektoriaus iššūkių ir aktyvios rinkos paklausos įžvelgiamas statybos darbų užsakymų, matuojamų mėnesiais, kilimas (66 pav.). Tokie indikatoriai signalizuoja, jog reikalingas efektyvus ir operatyvus sprendimų priėmimo ciklas, kad būtų išvengta neplanuotų ar didesnių nei planuota išlaidų. 87 pav. Statybos įmonių užsakymų laikotarpis. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Siekiant šiuo metu įvertinti nekilnojamojo turto plėtojimo kaštus Lukiškių kalėjimo sklype, reikia atsakyti į daug klausimų bei atlikti bazinius tyrimus, išnagrinėti galimą infrastruktūrą šalia teritorijos, nes tai turi didelės įtakos sąmatos nustatymui. Teoriniu lygmeniu galima įvertinti tik šalia esančio kalėjimo ligoninės sklypo NT plėtojimo kaštus. Atsižvelgiant į visus nežinomuosius ir žinomą informaciją, jog maksimalus teritorijos intensyvumas yra 4,5, o sklype galimas maksimalus užstatymas yra 80 proc., galima nusakyti, jog Lukiškių kalėjimo ligoninės sklype dabartinė naujos statybos darbų sąmata su 30 proc. statybos darbų paklaida būtų apie 1200–1500 EUR/kv. m.

7.4 Kritinė esamų ir galimų konkurentų analizė: identifikavimas, tendencijos, galimybės (Vilniaus, Lietuvos, regiono masteliai) Valstybės turto profilio mastu Lukiškių kalėjimo kompleksas yra itin svarbus projektas. Rengiant šio turto pardavimo planą, rekomenduojama įvertinti, ar kitas Turto banko parduodamas turtas šiam objektui nekelia tiesioginės konkurencijos. Vilniaus miesto planas ne plėsti, o tankinti miestą nurodo ir tam tikras tendencijas – centre skatinama integruoti naujus statinius, senos statybos pastatus atnaujinti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Sėkmingas Lukiškių kalėjimo komplekso įveiklinimas paskatintų gretimų teritorijų bei vakarinės Gedimino prospekto dalies atgaivinimą. Analizuojant Lukiškių kalėjimo komplekso konkurentus identifikuoti panašius objektus gana komplikuota, nes Lietuvos mastu, kaip ir Vilniuje, tokių projektų, turinčių tiek specifinių apribojimų bei išskirtinai saugomų, nėra. Panašaus dydžio pastatai centrinėje sostinės dalyje dažnai būna nugriaunami ir sklype statomi nauji statiniai.

116

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

88 pav. Lukiškių kalėjimo komplekso architektūrinės detalės Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

117

Vertinant galimus Lukiškių kalėjimo konkurentus, galimybes ir panaudojimo lankstumą buvo atsižvelgta į išorės faktorius: besiribojančias gatves, gretimus gyvenamuosius pastatus, viešąsias erdves, taip pat pastatų konstrukciją ir architektūrinę struktūrą. Atsižvelgta į pastatų kultūrinę reikšmę – objektai yra saugomi, pokyčiai – minimalūs. Taip visas kompleksas buvo padalintas į keturias dalis (66 pav.). ABCD pastatų dalis – tinkamiausia trumpalaikio apgyvendinimo, biurų bei co-working veikloms. Šie pastatai duos nedidelę finansinę grąžą, tačiau suteiks finansiškai tvarios investicijos galimybę. Pastatai tinkami, nes šių statinių suplanavimas gali būti pritaikomas tiek biurams, tiek viešbučiams. Santykinai normalaus dydžio langai atitiktų dienos šviesos reikalavimus. Kadaise čia buvo administraciniai kalėjimo pastatai. F ir E dalys gali būti pritaikomos viešbučių bei coworking veikloms siekiant finansiškai tvarios investicijos. Taip pat atsižvelgus į tai, jog šiame korpuse buvo įkurta Lukiškių kalėjimo ligoninė, o paskutiniais veikimo metais pradėti transformacijos į kalėjimo mokyklą darbai, F dalyje įžvelgiamas mokslo, kultūros, gydymo paskirčiai pritaikomų patalpų potencialas. Mažmeninei ar didmeninei prekybai bei poilsiui šie statiniai yra sunkiai pritaikomi, nes dauguma patalpų yra mažos, dėl apribojimų būtų sunku šiuos statinius pritaikyti prekėms atvežti. G dalis, arba Lukiškių kalėjimo ligoninė, matoma kaip potencialus viešbučių, biurų, co-living bei co-working ar kitoms veikloms pritaikomas pastatų kompleksas. Ši dalis turi plačiausią galimybių spektrą, nes neapribota apsaugos įstatymais, tad čia galima plėtoti naujus statinius.

89 pav. Kalėjimo ir ligoninės sklypų pastatų schema. Šaltinis: autorių schema

A B

C D

E G

118

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Glausta Vilniaus turizmo sektoriaus apžvalga, tendencijos, specifika, galimybės Pasak Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacijos (UNWTO), turizmas tampa vienu labiausiai augančių ekonomikos sektorių pasaulyje, pagrindiniu socialinės ir ekonominės pažangos varikliu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, viešbučiuose, moteliuose, svečių namuose visoje šalyje 2019 m. III ketvirtį apgyvendinta 1,4 mln. turistų. Tai yra 9,2 proc. daugiau nei 2018 metais. Nakvynių skaičius 2019 m. III ketvirtį sudarė 3,3 mln., arba 9,6 proc. daugiau nei prieš metus. Vienas turistas apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,3 nakvynės. Pasaulinės ir bendros Lietuvos tendencijos atitinkamai atsispindi ir tvariai gausėjančioje Vilniaus turistų rinkoje: į sostinės viešbučius, svečių namus ir motelius per 2019 m. tris ketvirčius atvyko 12,9 proc. daugiau turistų nei 2018 metais tuo pačiu laikotarpiu. Stabiliai augant į Vilnių atvykstančių turistų skaičiui, viešbučių užimtumo rodikliai yra aukštesni, tai lemia ganėtinai pozityvų žvilgsnį į šios rinkos ateitį artimiausiu laikotarpiu: 2019 metais matyti pasiūlytų kambarių skaičiaus prieaugis (nuo 5537 iki 8675 kambarių), rinkoje jau esantys viešbučiai rekonstruoja pastatus. Vis dėlto bendra viešbučių rinkos situacija nesubalansuota – sektoriaus vartojimas vejasi pasiūlą. 90 pav. Viešbučių ir motelių užimtumas Lietuvoje. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

„Go Vilnius“ duomenimis, įžvelgiamas didelis konferencijų turistų augimas. Tai yra ypač naudinga Vilniaus ekonomikai, nes šio tipo svečiai mieste santykinai išleidžia kelis kartus daugiau nei laisvalaikio turistai. Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros ekspertų teigimu, per praėjusius metus tarptautinių konferencijų skaičius vien Vilniuje išaugo apie 30 proc. Taigi Vilniaus turizmo sektorius dar turi galimybių augti ir efektyviai būti išnaudotas.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS EKONOMINIU ASPEKTU (LOKALIU IR MAKROMASTELIAIS)

119

7.5 Išvados Komplekso vientisumui išlaikyti siūlome parengti detalią komplekso pastatų funkcinio panaudojimo schemą. Įvertinus struktūros ir konstrukcijų skirtumus, labai tikėtina, kad atskiri pastatai išpildys skirtingas funkcijas. Norėdami ateityje padidinti turto likvidumą ir praplėsti potencialių investuotojų ir dalyvių ratą, rekomenduojame kompleksą rinkai pristatyti dalimis bei atskirais etapais, nes kuo didesnė bendra projekto apimtis, tuo mažesnis potencialių investuotojų ratas. Jei bus siūloma turtą rinkai pristatyti atskiromis dalimis, turi būti sukurta vientisa teritorijos koncepcija, iš anksto numatytos skirtingos kiekvieno vieneto funkcijos ir tada kviečiami atskiri partneriai. Analizuodami užsienio pavyzdžius pastebime, jog kultūros vertybes prižiūrinčios institucijos į projektų konversiją žiūrėjo ganėtinai liberaliai. Aiškiai nustatyti konstrukciniai apribojimai leido išsaugoti esminius objektų elementus, tačiau suteikė galimybę lanksčiai taikyti šiuolaikinius technologinius sprendimus ir turtui suteikti rinkai aktualios funkcijos. Šalies turto portfelio mastu aplink Lukiškių kalėjimą yra daug valstybinio turto, tad, siekiant projekto įgyvendinimo skaidrumo ir didesnių galimybių, siūloma įvertinti galimybę kooperuoti turto vystymą. Taip gali būti tikimasi didesnės apimties objekto konversijos įgyvendinimo, pavyzdžiui, šalia Lukiškių kalėjimo esantį sklypą (adresu Kražių g. 8A), dalį Finansų ministerijos sklypo galima panaudoti aikštei ar parkavimo vietoms įkurti. 66 pav. pateiktoje schemoje F raide pažymėtas pastatas, kuriame yra Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė ir kalėjimas, gali sėkmingai atlikti socialinę funkciją ir būti naudojamas visuomenės veikloms. Tokiu atveju pastato nuosavybės teisė galėtų priklausyti valstybei. Likę Lukiškių kalėjimo pastatai gali būti sėkmingai konvertuojami į įvairioms veikloms pritaikytus statinius. Tai rodo ir kalėjimo veiklos metu E korpuse buvusios ligoninės perkėlimas ir transformacija į kalėjimo mokyklą. Kadangi Lukiškių kalėjimo ligoninės sklypas yra atskiras objektas, mažiausiai integrali bei turinti mažiausiai kultūrinių apribojimų Objekto dalis, tikėtina, vykdant sklypo ir pastatų konversiją būsimas investuotojas gali tikėtis didžiausios finansinės grąžos. Tai galėtų lemti didesnę turto pardavimo kainą, todėl siūlytume šį turtą pristatyti visuomenei paskutinį.

120

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Lukiškių kalėjime kalėjusio kalinio tapyta freska pasivaikščiojimo kiemelyje. Autorių nuotr.

8. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS TERITORIJAI GALIOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ IR REGLAMENTŲ ASPEKTU

Skyriuje apžvelgiami galiojantys su Objektu susiję reglamentai, Objekto valdymo galimybės – nuosavybės teisių perdavimo galimam vystytojui sprendimai ir geroji galimų objekto valdymo modelių praktika.

8.1 Galiojančių reglamentų apžvalga ir Objekto valdymo galimybės Nekilnojamojo turto valdymas apibrėžiamas kaip tikslingas, sistemingas ir kompleksiškas valdymo subjekto poveikis į valdymo objektą, siekiant efektyvaus šio objekto funkcionavimo, atitinkančio valdymo subjekto iškeltus kriterijus. Nekilnojamojo turto valdymas pasireiškia trimis aspektais: 1. 1teisiniu – tai racionalus nuosavybės teisių naudojimas; 2. ekonominiu – nekilnojamojo turto valdymas pasireiškia per pajamų ir išlaidų, atsiradusių eksploatuojant NT, valdymą; 3. techniniu – nekilnojamojo turto būklės, atitinkančios jo funkcinę paskirtį, palaikymas. Keliamus tikslus galima įgyvendinti pagal kelis galimus alternatyvius scenarijus, plačiau analizuojamus šiame skyriuje. Apibendrintai galima teigti, kad siekiant pritraukti privatų kapitalą, galima turtą valdyti: 1. vienu iš viešosios ir privačios partnerystės (toliau – VPSP) modelių; 2. 2turto nuomos modeliu, suteikiant teisę nustatytą laiką privačiam subjektui Objektą valdyti ir naudoti nuomos pagrindais, už tai gaunant nuomos mokestį; 3. pardavimo modeliu; 4. statybos modeliu. Remiantis panašiais įgyvendintais pavyzdžiais ir analizuojant Vilniaus nekilnojamojo turto rinką, logiška šioje teritorijoje 122

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

91 pav. Lukiškių kalėjimo ligoninės pastato pasivaikščiojimo kiemeliai Autorių nuotr.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS TERITORIJAI GALIOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ IR REGLAMENTŲ ASPEKTU

123

ateityje numatyti daugiafunkcį objektą, kuriame tilptų ne tik butai, bet ir biurai, viešbutis, galbūt edukacinis centras ar net muziejus, todėl Objekto vystymo būdas taip pat galėtų būti kompleksinis sprendimas, apimantis kelis ar visus skirtingus modelius.

8.2 8.2. Viešoji privati partnerystė (VPSP) Viešojo ir privataus sektorių partnerystės apibrėžimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme – tai valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymų nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Šiuo metu egzistuojanti teisinė bazė sudaro sąlygas taikyti šias partnerystės formas: 1. koncesiją (pagal Koncesijų įstatymą ) – kai viešojo sektoriaus subjektas suteikia privataus sektoriaus subjektui (koncesininkui) leidimą vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), o koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, ir jo atlyginimą už šią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką; 2. valdžios ir privataus subjektų partnerystę (pagal Investicijų įstatymą) – kai privatus subjektas valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytomis sąlygomis investuoja į valdžios subjekto funkcijoms priskiriamas veiklos sritis ir šiai veiklai vykdyti reikalingą valstybės arba savivaldybės turtą ir vykdo tose srityse tam tikrą nustatytą veiklą, už kurią privačiam subjektui atlyginimą moka valdžios subjektas; 3. mišraus kapitalo įmonių steigimą (pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą) – kai konkrečiai veiklai vykdyti steigiamas mišraus kapitalo juridinis asmuo ir valstybės ar

124

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

savivaldybių turtas yra investuojamas kaip viešojo sektoriaus įnašas į bendros įmonės kapitalą. 92 pav. VPSP tipai pagal teisės aktus. Šaltinis: https://investlithuania.com/ wp-content/uploads/2017/09/VPSPLietuvoje.pdf

VPSP šalia įprasto projektų įgyvendinimo ir paslaugų teikimo būdo suteikia daugiau galimybių rinktis, kokiu būdu valstybei teikti viešąsias paslaugas ir koks galėtų būti efektyvus jų teikimo modelis: •

VPSP patrauklumas pasireiškia tuo, kad taip įgyvendinant projektus visa arba didžioji su tuo susijusios rizikos dalis gali būti perduotos privatiems subjektams. Tai reiškia, kad jei, tarkime, infrastruktūros statybos užsitęs ir pabrangs daugiau nei buvo planuota, visas papildomas išlaidas turės padengti privatus subjektas;

•

antras svarbus argumentas – galimybė atsiskaityti už infrastruktūros sukūrimą ne iš karto, bet dalimis, o tai reiškia daugiau finansinių investicijų ir daugiau paslaugų už tuos pačius valstybės pinigus;

•

na, ir trečias dalykas – galimybė tam tikrais atvejais VPSP būdu įgyvendinamus projektus ir su tuo susijusius ilgalaikius finansinius įsipareigojimus apskaityti už valstybės skolos ribų. Tai vėlgi įgalina valstybę teikti daugiau paslaugų, kai ribojamos biudžeto išlaidos.

Privalumai: •

turtas lieka valstybė rankose;

•

užtikrinamos reikiamos investicijos į viešąjį sektorių bei efektyvesnis valstybės lėšų valdymas;

•

užtikrinamas laiku ir kokybiškesnis viešųjų paslaugų teikimas;

•

investiciniai projektai įgyvendinami nustatytu laiku, nereikia nenumatytų papildomų viešojo sektoriaus išlaidų;

•

privataus sektoriaus subjektui suteikiama galimybė užsitikrinti ilgalaikes pajamas;

•

partnerystės projektuose privatus sektorius prisiima didžiąją rizikos dalį;

•

partnerystės projektuose privatus sektorius rizikuoja savo finansais.

•

Trūkumai:

•

sukurta infrastruktūra ar paslaugos gali kainuoti brangiau;

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS TERITORIJAI GALIOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ IR REGLAMENTŲ ASPEKTU

125

•

paslaugų pirkimas taikant partnerystę trunka ilgiau ir kainuoja daugiau, palyginti su tradiciniais viešaisiais pirkimais;

•

partnerystės projektų sutartys yra ilgalaikės, sudėtingos bei santykinai nelanksčios, kadangi sunku numatyti ir įvertinti visus veiksnius, galinčius ateityje turėti įtakos numatomos veiklos vykdymui.

•

8.3 Turto nuomos modelis Nuoma išties yra viena iš patrauklesnių galimybių racionaliai naudoti turtą, kadangi viešasis sektorius palieka brangiausius nekilnojamojo turto eksploatavimo klausimus spręsti nuomotojui. Taip išvengiama papildomų išlaidų. Be to, nuomos teisės į patalpas įgyjamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu aprašu, kurio nustatoma tvarka, palyginti su alternatyvomis (pvz., partnerystės projektais), yra greitesnė bei paprastesnė. Pagal Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo nuostatas sprendimą dėl valstybės turto nuomos priima valstybės turto valdytojas, kuriame turi būti nustatytos šios nuomos sąlygos: valstybės turto nuomos būdas, nuomojamas turtas ir jo identifikavimo duomenys, turto naudojimo paskirtis, numatomas nuomos terminas, pradinis turto nuompinigių dydis ir kitos nuomos ar nuomos organizavimo sąlygos. Valstybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), nebent objektas pripažįstamas valstybei svarbiu projektu pagal LRV nutarimą Nr. 136; tuomet nuomos laikotarpis skaičiuojamas pagal atsiperkamumo laikotarpį. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursai vykdomi vadovaujantis 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1229 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ pakeitimo“. Šiuo modeliu perkamos ne infrastruktūros sukūrimo ir / ar eksploatavimo paslaugos, o tiesiog gaunamos pajamos už išnuomotą turtą, kurį privatus subjektas gali valdyti ir naudoti savo nuožiūra pagal leistinus turto nuosavybės dokumentų ir / ar nuomos konkurso dokumentų apribojimus. Privalumai: • nuomos konkursų realizavimo laikas ir paprastumas atsižvelgiant į viešąją ir privačią partnerystę; • nuomos administravimo veiklos patirtis sektoriuje. Trūkumai: • investicijos, reikalingos patraukliam nuomojamam turtui sukurti; • objektų patrauklumas potencialiems nuomininkams pagal veiklos pobūdį;

126

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

• potencialiai maža nuomos kaina atsižvelgiant į objekto sudėtingumą, savybes ir reikalingų investicijų apimtis.

8.4 Turto pardavimas Valstybės nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas tik viešo aukciono būdu, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu. Tiesioginiai aukcionai vyksta VĮ Turto banko patalpose, kur nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje susirinkę aukciono dalyviai varžosi tarpusavyje dėl valstybės nekilnojamojo turto įsigijimo. Elektroninių aukcionų dalyviai dėl parduodamo valstybės nekilnojamojo turto konkuruoja informacinių technologijų priemonėmis specialioje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Privalumai: •

supaprastintas objekto valdymas pardavus;

•

papildomų lėšų pritraukimas valstybės poreikiams.

•

Trūkumai:

•

potencialiai maža pardavimo kaina dėl objekto sudėtingumo, savybių, reikalingų investicijų apimčių;

•

potencialiai ilgas pardavimo procesas dėl objekto kompleksiškumo;

•

ribotas potencialių dalyvių skaičius dėl potencialių investavimo apimčių;

•

ribotas viešųjų poreikių tenkinimas dėl nereguliuojamos pirkėjo veiklos objekte.

8.5 Statyba

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktą statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Privalumai: •

papildoma ekonominė nauda gretutinėms teritorijoms, centro zonai;

•

papildoma finansinė nauda ir finansinis patrauklumas investuotojams;

•

laisvos teritorijos įsisavinimas ir papildomų funkcijų sukūrimas;

•

objekto patrauklumas per naujos infrastruktūros sukūrimą.

Trūkumai: •

teritorijos ir pastatų vertybinių savybių išsaugojimas;

•

statybos kompleksiškumas atsižvelgiant į sklypo charakteristikas ir potencialių dalyvių skaičių Objekte;

•

projekto įgyvendinimo kompleksiškumas ir laikas.

•

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS TERITORIJAI GALIOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ IR REGLAMENTŲ ASPEKTU

127

8.6 Išvados •

Nė vienas modelis nėra absoliučiai tinkamas tokio mastelio ir kompleksiškumo projektui, todėl būtina skirtingų vystymo modelių ir partnerysčių kombinacija.

•

Pasaulinė praktika rodo, kad VPSP gali tapti efektyviu būdu kurti ir prižiūrėti valstybės turtą bei teikti viešąsias paslaugas, kartu padaryti jas labiau prieinamas bei teikti kitas naudas.

•

Būtina įvertinti visus aptartus metodus: ar projekto įgyvendinimo ir paslaugų teikimas tokiu būdu būtų efektyvus ir naudingas sprendimas valstybei ir vartotojams. Šis vertinimas yra labai kompleksinis, apimantis teisinius, finansinius, inžinerinius projekto įgyvendinimo aspektus, tai kelia daug iššūkių, jei dar atsižvelgtume ir į tai, kad vertinimas dažniausiai apima 20–25 metų laikotarpį.

•

Būtina sukurti naujų modelių ir įrankių, kurie palengvintų ilgojo laikotarpio investicijų vertinimą.

128

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Lukiškių kalėjime kalėjusio kalinio tapyta freska pasivaikščiojimo kiemelyje. Autorių nuotr.

9. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

•

Objektas yra unikalus ir puikiai išsilaikęs XX a. pradžios architektūros kūrinys, reprezentuojantis to meto požiūrį ir vertybes.

•

Kompleksas yra puikiai pasiekiamas, tačiau neintegruotas į viešųjų erdvių sistemą.

•

Vilniaus miesto aplinkinės infrastruktūros plėtra (gatvių, viešųjų erdvių ir kt.) gali padidinti objekto vertę.

•

Kompleksas yra svarbus daugeliui miesto bendruomenių ir aktyvistų.

•

Objekte beveik nėra žalumos, tačiau neaišku, ar nauji želdynai nepažeistų vertingųjų komplekso savybių.

•

Aplink kompleksą gyvena labai mažai gyventojų, tikėtina, kad ateityje administracinės ir gyvenamosios funkcijų santykis dar labiau didės.

•

Dabartiniuose miesto plėtros procesuose vis dar matyti didelė funkcijų poliarizacija, todėl Objekte reikėtų vengti vien tik administracinių funkcijų.

•

Statybos leidimų ir naujų projektų analizė rodo, kad kompleksas ir erdvės aplink jį yra miesto vystymo procesų nuošalyje, tačiau įrodymų, kad dėl to kaltas kalėjimas nėra.

•

Būtinas inovatyvus susisiekimo ir teritorijos pasiekiamumo sprendinys, nes bet kokie automobilių statymo sprendiniai sunkiai įgyvendinami net ir pagal mažesnius reglamentus.

•

Būtina daugiau įvairesnių funkcijų, nes funkcijų homogeniškumo sudėtinga užtikrinti viešųjų erdvių gyvybingumą.

•

Norint Objektą pritaikyti naujoms funkcijoms, būtinas kapitalinis jo atnaujinimas, dauguma patalpų yra itin fiziškai nusidėvėjusios.

130

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

•

Nė vienas projekto vystymo ir bendradarbiavimo modelis nėra absoliučiai tinkamas tokio mastelio ir kompleksiškumo projektui, todėl būtina skirtingų vystymo modelių ir partnerysčių kombinacija.

•

Būtina paskirti laikiną operatorių, kuris pagal aiškų veiksmų planą atsakytų į visus šioje studijoje iškeltus techninius ir vertybinius klausimus bei identifikuotų atskirų komplekso dalių vertę ir potencialą, taip pat gautų ir administruotų pajamas iš laikinų veiklų, trumpalaikės nuomos, techniškai prižiūrėtų Objektą.

•

Atsakius į visus klausimus būtina aiški vizija, kuri leistų objektą skirstyti į funkciškai logiškus ir pagrįstus projektus ar jų etapus. Rekomenduojame proceso dalyvius reguliariai tartis bei informuoti apie priimtus sprendimus.

•

Rekomenduojame atlikti pastatų struktūros inžinerinių sistemų, konstrukcijų tyrimus, kad būtų galima konkrečiau įvardinti pritaikymo galimybes.

•

Rekomenduojame sukurti ilgalaikį veiksmų planą, leidžiantį aiškiai identifikuoti, kuriuos objektus yra logiška parduoti, nuomoti arba pritaikyti valstybės poreikiams.

•

Nors visuomenės pozicija dėl istorinės atminties, politinių kalinių, memorialinės reikšmės, istorinių takų, totorių gyvenvietės bei jų kultūros pėdsakų, istorinio uosto galimai yra aiškesnė, rekomenduojama atlikti išsamesnius istorinius tyrimus.

•

Rekomenduojame ieškoti naujų viešosios ir privačios partnerystės modelių.

•

Rekomenduojame anksti spręsti objekto nuosavybės valdymo klausimus: parinkti tinkamą valdymo formą, sukurti veiklos strategiją, įtraukti suinteresuotas grupes.

131

10. PRIEDAI

93 pav. . Lukiškių totorių mečetė 1830 m. J. Ozięblowskio litografija. Šaltinis: V. Jogėla ir kt. „Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro“

95 pav. . Dešinėje – Lukiškių totorių mečetėje Vilnius, 1930 m. Šaltinis: Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas. audiovis.nac.gov.pl.

94 pav. . Odos fabrikai palei Nerį dabartinio verslo trikampio vietoje žvelgiant nuo Vingio kalvų, 1934 m. Šaltinis: Louise Arner Boyd nuotr.

132

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

PRIEDAI

133

96 pav. Lukiškių priemiesčio panorama 1900 m. Šaltinis: Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas. audiovis.nac. gov.pl.

97 pav. Vilniuaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia Abdon-Korzon 1860

134

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

98 pav. Józef Czechowicz (1819–1888), Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia 1874 m

PRIEDAI

135

6 lentelė Funkcinės zonos NJM-20-1 reglamentai

Kvartalo numeris

NJM-20

Funkcinės zonos numeris TP dokumente

NJM-20-1

Funkcinės zonos tipas

Pagrindinio centro zona

Teritorijos naudojimo tipas Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis

GC (mišri centro teritorija);GM (mišri gyvenamoji teritorija);PA (paslaugų teritorija); SI (socialinės infrastruktūros teritorija) KT (kita) G2 (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos);K (komercinės paskirties objektų teritorijos);V (visuomeninės paskirties

Žemės naudojimo būdas

teritorijos);R (rekreacinės teritorijos);B (bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos);I2 (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos);E (atskirųjų želdynų teritorijos)

Funkcinės zonos plotas, ha Vyraujantis („foninis“) pastatų aukštis (aukštų skaičius) Didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius Didžiausias leistinas pastatų aukštis (metrais) nuo žemės paviršiaus Užstatymo tipas

40 971 7 0 (neribojama) 32 Pr_u (perimetrinis reguliarus (uždaro plano kvartalai); pr_a (perimetrinis reguliarus (nevisiškai uždari pr_a kvartalai)

Didžiausias leistinas sklypo užstatymo

4,50 (leidžiama pastatyti 4,5 karto didesnį plotą nei sklypo plotas, teorinis

intensyvumas

bendras Lukiškių kalėjimo komplekso vystymo potencialas yra 86,076 kv. m)

Didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis Minimalus sklypo dydis naujai statybai Maksimalus būstų skaičius sklype

80 (80 % sklypo ploto galima užstatyti statiniais) 0 (statyba galima bet kokio dydžio sklype) 0 (būstų skaičius sklype neribojamas, šis reglamentas daugiausia galioja sodų bendrijų teritorijose)

Santykinis didžiausias nelaidžių dangų

50 (ne daugiau kaip / lygu 50 % sklypo gali būti nelaidžios dangos, šiuo metu

kiekis sklype (%)

šis procentas yra gerokai didesnis)

Didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas (kv. m) Tekstinio reglamento Nr. Įgyvendinimo prioritetas Infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficientas Infrastruktūros plėtros įmokos tarifo koeficientas Seniūnija

136

5000 (iš esmės didelių prekybos centrų plėtra šioje teritorijoje negalima) 02;03;04;05;09;10;18;32;39 (Žr. dalį „Tekstiniai reglamentai“) Prioritetinė plėtros teritorija (tai reiškia, kad savivaldybė gali numatyti lėšų miesto biudžete šiai teritorijai tvarkyti) 1 (kol nėra patvirtintas Infrastruktūros įstatymas, šis skaičius nieko nereiškia. Kai jis bus patvirtintas, šis skaičius lems, kiek turto savininkai turės mokėti už infrastruktūros išlaikymą skirtingose miesto zonose) 1 (kol nėra patvirtintas Infrastruktūros įstatymas, šis skaičius nieko nereiškia, bet kai jis bus patvirtintas, koeficientas lems, kiek vystytojai turės mokėti už teisę vystyti projektus skirtingose miesto zonose) Naujamiesčio

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

7 lentelė Funkcinės zonos NJM-20-1 reglamentai

Reglamento Nr.

Reglamento tekstas UI galima didinti iki 10 %, jei pirmame pastatų prie gatvės aukšte įrengiama socialinė

Reglamentas 02

infrastruktūra arba komercinės paskirties patalpos su įėjimais iš gatvės (tai reiškia, kad realus skaičiuojamas užstatymo intensyvumas sklype gali būti 4,95)

Reglamentas 03

Rengiant techninius projektus, UI galima padidinti iki 10 % apimtimi, jei į jį įskaičiuojamas požeminių automobilių aikštelių plotas Naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas > 5 000 kv. m, privalomai

Reglamentas 04

sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą Objektui privalomas automobilių statymo vietas pagal savivaldybės nustatytą tvarką leidžiama

Reglamentas 05

įrengti tarp gatvių raudonųjų linijų, taip kompensuojant pagal teisės aktus privalomas automobilių statymo vietas, neįrengtas sklype. Šios vietos negali būti rezervuojamos, privalo būti bendro naudojimo, gali būti apmokestinamos Draudžiama įrengti automobilių statymo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų. Rengiant

Reglamentas 09

vietovės lygmens kompleksinio TPD, galima numatyti ir kitokį automobilių statymo vietų išdėstymą

Reglamentas 10 Reglamentas 18 Reglamentas 32

Užstatymo ir viešųjų erdvių struktūros formuojamos pagal teritorijai būdingus istorinius erdvių formavimo principus Papildomi reglamentai numatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose ir reglamentų lentelėje (BP aiškinamojo rašto priedas 2) (žr. poskyrį „Naujamiesčio priemiesčio reglamentai“) Teritorijai ar jos daliai taikyti Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus Gyvenamosiose ir centrų funkcinėse zonose, nepatenkančiose į žaliųjų plotų pasiekiamumo zoną (pagal BP žaliųjų plotų pasiekiamumo schemą), rengiant vietovės lygmens TPD,

Reglamentas 39

numatyti sklypą (-us) atskiriesiems želdynams. Tais atvejais, kai atskirųjų želdynų numatyti nėra galimybės, priklausomųjų želdynų norma (plotas) procentais nuo žemės sklypo ploto (Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007-12-21 įsakymu Nr. D1-694) didinamas ne mažiau kaip 10 procentinių punktų

PRIEDAI

137

8 lentelė . Įstaigų sąrašas pagal jų fizinį artumą iki teritorijos

Pavadinimas

T (min)

Adresas

D (m)

Lietuvos istorijos institutas

0–5 min.

Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius

146 m

Vilniaus darželis-mokykla „Dainorėliai“

0–5 min.

Ankštoji g. 11, LT-01109 Vilnius

149 m

Etninės kultūros globos taryba

0–5 min.

J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, LT-01108 Vilnius

210 m

0–5 min.

Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius

186 m

0–5 min.

Gynėjų g. 6, LT-01109 Vilnius

116 m

0–5 min.

Gynėjų g. 8, LT-01109 Vilnius

111 m

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

0–5 min.

Lukiškių g. 2, LT-01512 Vilnius

164 m

Laisvės atėmimo vietų ligoninė

0–5 min.

Lukiškių skg. 6, LT-01108 Vilnius

93 m

Lietuvos statybininkų asociacija

0–5 min.

Lukiškių g. 5-501, LT-01108 Vilnius

202 m

Europos socialinio fondo agentūra

0–5 min.

Gynėjų g. 16, LT-01109 Vilnius

233 m

Lietuvos socialinių tyrimų centras

0–5 min.

A. Goštauto g. 11, LT-01108 Vilnius

316 m

0–5 min.

Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius

530 m

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

5–10 min.

Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius

530 m

Valstybės įmonė Energetikos agentūra

5–10 min.

Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius

530 m

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

5–10 min.

Gedimino pr. 38, LT-01104, Vilnius

530 m

Lietuvos ypatingasis archyvas

5–10 min.

Gedimino pr. 40/1, LT-01503 Vilnius

498 m

Lietuvos apeliacinis teismas

5–10 min.

Gedimino pr. 40/1, LT-01503 Vilnius

498 m

Vilniaus apygardos teismas

5–10 min.

Gedimino pr. 40, LT-01503 Vilnius

498 m

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

5–10 min.

Gedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius

246 m

Lietuvos teisės institutas

5–10 min.

Ankštoji g. 1A, LT-01109 Vilnius

217 m

5–10 min.

J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01108 Vilnius

220 m

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

5–10 min.

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

307 m

Studijų kokybės vertinimo centras

5–10 min.

A. Goštauto g. 12, LT-01108 Vilnius

354 m

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

5–10 min.

A. Goštauto g. 12, LT-01108 Vilnius

354 m

Valstybinis studijų fondas

5–10 min.

A. Goštauto g. 12, LT-01108 Vilnius

354 m

Viešoji įstaiga „Lietuvos Junior Achievement“

5–10 min.

A. Goštauto g. 12-121, LT-01108 Vilnius

354 m

Valančiaus g. 1A, 03155 Vilnius

786 m

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius

902 m

A. Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius

779 m

Pamėnkalnio g. 34, LT-01114 Vilnius

751 m

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija

Viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

UAB „Visionary Analytics“

min.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės

10–15

centras

min.

VšĮ „Versli Lietuva“ Vilniaus etninės kultūros centras

138

10–15

10–15 min. 10–15 min.

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Pavadinimas

T (min)

Vadovybės apsaugos departamentas prie

10–15

Vidaus reikalų ministerijos

min.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

10–15 min.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio

10–15

ministerijos

min.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

10–15 min. 10–15 min.

Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis

10–15

simfoninis orkestras

min.

Viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras VšĮ „Nacionalinis mokymų centras“

10–15 min. 10–15 min.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros

10–15

ministerijos

min.

Lietuvos edukologijos universitetas Lietuvos vaikų ir jaunimo centras

PRIEDAI

10–15 min. 10–15 min.

Adresas

D (m)

Pamėnkalnio g. 21, LT-01114 Vilnius

516 m

Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius

840 m

Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius

840 m

Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius

674 m

A. Vienuolio g. 1, LT-01104 Vilnius

809 m

Vilniaus g. 6, LT-01102 Vilnius

926 m

A. Goštauto g. 2, LT-01104 Vilnius

681 m

Upės g. 5, LT-09308 Vilnius

706 m

Šnipiškių 3, LT-09309 Vilnius

794 m

Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius

604 m

Konstitucijos pr. 25, LT-08105 Vilnius

891 m

139

Pavadinimas: Lukiškių kalėjimo komplekso išeities duomenų analizė. Sutarties nr. (2.24-51)S1-1022 2020 m. sausio mėn Autoriai: Martynas Marozas, Augustas Makrickas, Agnė Šeduikytė, Viktorija Marozienė, Aurimas Astramskas, Viktorija Grybauskaitė, Simas Lubauskas Užsakovas: VĮ Turto Bankas Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius info@turtas.lt T: +370 5 278 0900 F: +370 5 275 1155

Paslaugos teikėjai: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ T. Ševčenkos g. 16A, LT-03111, Vilnius martynas@mmap.lt T: +370 610 40748 UAB SOLID REAL Didžioji g. 30, Vilnius LT-01128 info@solidreal.lt T: +370 655 27270 UAB „EUROINTEGRACIJOS PROJEKTAI“ Ukmergės str. 222, LT-07157 Vilnius info@eip.lt T: +370 5 2430177 F: +370 5 2430174

140

LUKIŠKIŲ K ALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Rengėjai: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“, UAB „Eurointegracijos projektai“ ir UAB „Solid real advisors“ Užsakovas: VĮ Turto bankas

2020 m. Vilnius