NERIES KRANTINIŲ KAIRĖS PUSĖS ATNAUJINIMO PROJEKTO VERTINIMO ATASKAITA
Įžanga Vilniaus Vystymo kompanija pasamdė mmap. įvertinti kairės Neries krantinės pusės nuo Senojo Žvėryno tilto iki Šilto techninio projekto sprendinius ir pateikti rekomendacijas bei pastabas projektui. Buvo detaliai peržiūrėta visa parengta projektinė dokumentacija, įvertintos skirtingų atkarpų problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Ši ataskaita skirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir rengiama siekiant išryškinti svarbiausius matomus ir nematomus projekto aspektus ir galimas projekto rizikas. Ataskaitoje vertinamas atitikimas ne tik planavimo normoms ir teisės aktams, bet ir bendriniams gerosios projektavimo praktikos principams.
2
3
Turinys 1. Vertinimo metodika
6
1.1 Bendras vertinimas
6
1.2 Aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių planavimo principai
7
1.3 Gatvių projektavimo principai
8
1.4 Dviračių takų planavimo principai
9
2. Esama situacija
12
3. Pastabos
22
3.1 Neesminiai projekto kokybės aspektai
22
3.2 Sprendiniai, kuriuos būtina koreguoti iš esmės
24
4. Pasiūlymai
34
4.1 Goštauto g. pasiūlymas
34
4.2 Šilo tilto dviračių mazgo pasiūlymas
38
4.3 Tilto per Vilnelę pasiūlymas
38
4.4 Žaliojo tilto sankryžos pasiūlymas
39
4.5 Mindaugo tilto sankryžos pasiūlymas
39
5. Pagrindinės rekomendacijos
40
4
5
1. Vertinimo metodika
Pagrindiniai viešųjų erdvių, dviračių takų ir bendros projekto kokybės nustatymo principai
Projektas itin kompleksinis, todėl jo uždaviniai neturėtų apsiriboti tik dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros sutvarkymu, o apimti ir spręsti viešųjų erdvių gyvybingumo, socioekonominės funkcinės programos ir kitus iššūkius, todėl projektas vertinamas skirtingais sluoksniais ir aspektais.
1.1 Bendras vertinimas Vertinant projekto sprendinius vertinama, ar projekto sprendiniai konkrečiose vietose atitinka bazinius sprendinių reikalavimus fizinės infrastruktūros parametrams: •
Pėstiesiems turi būti palikti mažiausiai 2.25 m takai praėjimui, ir bent 2m gylio ir 3m pločio salelės ties pėsčiųjų perėjomis ir visuomeninio transporto laukimo paviljonais.
•
Minimalus dviračių takų plotis - 2.5 m, minimalus vidinis posūkio radiusas 2.5 m, minimalus išorinio posūkio radiusas - 5 m. Ties pervažomis - numatyta bent 2 m aikštelės laukimui neblokuojant dviračių tako.
•
Dviračių takuose negali būti medžių, reklaminių stendų ar kitų kliūčių.
•
Automobiliams planuojama daugiausiai 3.25 pločio juostos, maksimalus vidinis radiusas - 10m.
•
Ekonominis ir aplinkosauginis tvarumas – vertinama, ar projekte atsižvelgiama į tvarumo principų taikymą aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu, taip pat vertinama, ar erdvės planuojamos efektyviai, ar siūlomi konstrukcijų ir medžiagų sprendiniai lems ekonomišką išlaikymą, ilgaamžiškumą, prieinamumą žmonėms su negalia. Vertinama, ar projekte atsižvelgiama į aplinkosaugos, techninius ir inžinerinius reikalavimus, išdėstytus projektavimo sąlygose.
Galų gale vertinama, ar sprendiniai sukuria prielaidas sėkmingos ir gyvybingos viešosios erdvės atsiradimui. Prieš pradedant analizuoti detaliau būtina apsibrėžti, kokios viešosios erdvės yra geros? Bendrai, geros viešosios erdvės yra tos, kuriose nuolat vyksta vienokia ar kitokia veikla, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai mainai, rengiamos šventės, maišosi skirtingos miesto kultūros. Kai šios erdvės funkcionuoja gerai, jos tampa mūsų viešojo gyvenimo scena. Konkrečiai Neries krantinių atnaujinimo projekte svarbu apibrėžti aiškius kriterijus pagrindiniams šio projekto elementams: terasoms, aikštelėms ir skverams, gatvėms bendrai, dviračių ir pėsčiųjų takams tiek gatvėse, tiek už jų ribų.
Projekto architektūrinė-urbanistinė kokybė vertinama vadovaujantis šiais kokybiniais kriterijais:
1.2 Aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių planavimo principai
•
Pasaulinėje viešųjų erdvių projektavimo praktikoje (GEHL architects ir PPS1 ) viešųjų erdvių kokybė vertinama per šių sąlygų išpildymą:
•
Urbanistika – vertinama, ar sprendiniai dera prie miesto audinio, ar yra pagrįsti darnaus miesto planavimo principais, vadovaujasi tarptautine gerąja praktika ir yra taikomi nuosekliai (panašiose vietose elgiamasi nuspėjamai). Architektūra – vertinama, ar projekto kompoziciniai sprendimai ir visuma yra aukštos kokybės, ar atspindi šiuolaikinės architektūros tendencijas, ar išreiškia funkcinę viso komplekso koncepciją, o projektuojamos vietos erdvės yra pagrįstos. 6
Patekimas ir ryšiai Svarbu vertinti vietos pasiekiamumą pagal erdvių ryšį su aplinka tiek vizualiai, tiek fiziškai. Svarbu, kad į viešąsias erdves būtų lengva patekti. Įėjimai turi būti matomi tiek iš toli, 1 Jan Gehl architects https://gehlpeople.com/ ir Project for public spaces https://www.pps.org/
7
tiek iš arti. Nepaprastai svarbūs viešųjų erdvių pakraščiai (perimetrai): viešųjų įstaigų, kavinių ar parduotuvių vitrinos yra gerokai įdomesnis ir saugesnis sprendimas nei aklina siena ar tuščia erdvė. Neries krantinių atveju, būtina krantinėje kurti vietas, kur galėtų atsirasti nebūtinai stacionarios, bet bent laikinos funkcijos. Veiklos ir erdvės naudojimas Tinkamai organizuotos ir suplanuotos funkcijos bei veiklos turi esminės įtakos erdvių sėkmei. Svarbu užtikrinti, kad žmonės pirmiausia apsilankytų erdvėje ir vėliau į ją sugrįžtų. Svarbu, kad viešoji erdvė turėtų prasmę ten grįžti. Veiklos, miesto tradicijos, kasdieniai ritualai daro vietą ypatinga ar nepakartojama. Kai nėra ką veikti, ji bus tuščia ir nenaudojama. Patogumas ir įvaizdis Kai erdvė yra patogi, funkcionali ir atrodo estetiškai, žmonės ja naudojasi ir ji tampa sėkminga. Patogumas apima ne tik galimybes leisti laiką, bet ir individualų saugumo, švaros bei patogumo suvokimą. Projektuojant sėdėjimo vietas svarbu užtikrinti, kad žmonės galėtų rinktis, kur jie nori sėdėti.
skirtumai yra vienas pagrindinių miestiečio orientyrų mieste.
2. Miestą pažįsti per jo gatves – idealus gatvės profilis išryškina unikalias miesto ar jo rajono savybes. Atpažįstamas gatvės profilis gali tapti rajono vizitine kortele ir prisidėti prie vietos įvaizdžio formavimo.
3. Profilio tęstinumas – gatvės profilis - tai viso labo keletas lygiagrečių linijų. Geriausio rezultato galima tikėtis, kai šios linijos yra vienodo pločio per visą gatvės ilgį. Profilį galima pradėti formuoti palaipsniui, tačiau būtina išlaikyti tęstinumą.
4. Virš ir po žeme – visada kartu – vamzdžiai ir inžineriniai tinklai užima daug vietos, todėl būtina kurti aiškią sistemą, kur požeminė infrastruktūra išlaiko minimalius atstumus, bet yra maksimaliai koncentruota, tuo pačiu ją projektuojant kuo didesniu atstumu nuo medžių.
Socialumas
5. Vanduo visada greta – daugelyje gatvių lietaus nuotakynė yra integruota į gatvių profilį. Tačiau gatvių paviršinio vandens nuvedimas nebūtinai reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą ir gali būti sprendžiamas subtiliai atsispiriant nuo gamta paremtų sprendimų bei konteksto ir dominuojančio transporto tipo.
Tai – vienas sudėtingiausių ir sunkiausiai apčiuopiamų viešųjų erdvių naudojimo aspektų. Remiamasi prielaida, kad kai žmonės mato savo draugus, susitinka ir pasisveikina su kaimynais, kai jaučiasi patogiai bendraudami su nepažįstamais žmonėmis, jie yra linkę stipriau pajusti vietos charakterį, tampriau prisirišti prie konkrečios bendruomenės ir tos vietos, kurioje ji vykdo ir puoselėja socialinę veiklą. Skirtingų fizinių elementų ir funkcinės programos konfigūracija užtikrina visapusį vietos gyvybingumą ir bendrą erdvių socialumą.
7. Ramus grindinys prakalbina architektūrą – rekomenduojama susilaikyti nuo didelės medžiagų ir spalvų įvairovės. Norint kurti daugiau vientisumo būtina kombinuoti ne tik medžiagas, bet ir skirtingus dizaino elementus.
1.3 Gatvių projektavimo principai Analogiškai aikštėms ir skverams, panašūs principai galioja ir gatvėms. Šiandien didelė dalis Lietuvos miestų gatvių veikia ne kaip viešosios erdvės, o tik kaip transporto koridoriai tarp A ir B ir tik dalis miesto gatvių turi pakankamai funkcinės programos, jos gyvybingumui išlaikyti, tačiau pasaulinė praktika rodo, kad strategiškas ir gerai pamatuotas gatvės atnaujinimas gali veikti it impulsas miesto teritorijų transformacijoje ir paskatinti naujų funkcijų atsiradimą. Koks yra tas pamatuotas ir strategiškas gatvės atnaujinimas? Priklausomai nuo šalies, miesto ir nusistovėjusios gatvių projektavimo kultūros principai skiriasi, tačiau analizuojant skirtingus šaltinius šia tema2, išryškėja šie 10 bendrų gerų gatvių projektavimo principų:
6. Gražus medis - pusė darbo. Lietuva - žalia šalis. Medžiai praturtina gatvę, todėl būtina įvertinti galimybę išlaikyti vienodą gatvės medžių ritmą, atstumus, būtina vertinti medžių rūšis ir jų sezoninius ypatumus. Medžiais galima kurti gatvės charakterį.
8. Kuo mažiau eismo simbolikos. Geras gatvės profilis kuo puikiausiai gali kalbėti už save. Kelio ženklų galima tiesiog atsisakyti naudojant skirtingas medžiagas, tekstūras bei dizaino elementus. 9. Nepersistengti su mažąja architektūra – mažoji architektūra tik ten, kur jos reikia, ir kiek įmanoma koncentruota. Reikia ieškoti tinkamų kombinacijų, kaip kombinuoti ženklus, šviestuvus, stovus ir t.t. vengiant chaotiško jų išsibarstymo.
10. Detalės iki paskutinės trinkelės – Gatvės profilis yra geras tik tada, kai visi jo elementai atsiduria savo vietoje milimetrų tikslumu. Tai gan bendros gairės, tačiau jų laikymąsis gali smarkiai pagerinti gatvių erdvių dizaino sprendinius ir išvengti projektuose sprendinių, neatitinkančių šių dienų lūkesčių.
1. Gatvė turi savo vietą mieste – gatvės profilis atskleidžia gatvės reikšmę mieste. Miesto gatvių tinklo hierarchija atspindi miesto urbanistinį audinį. Gatvių charakterių
1.4 Dviračių takų planavimo principai3
2 Alan Jacobs “Great streets“ Miloš Bibic “Between the Edges“ ir Jeroen Bosch en Harm Veenenbos “Straten maken“
3 Parengta vadovaujantis "Susisiekimo dviračiais projektų Vilniaus miesto savivaldybėje rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijos"
8
Projektuojant ir įrengiant dviračių takus ir trasas svarbu vadovautis bendraisiais dviračių trasų reikalavimais, tačiau pasaulinėje praktikoje siūloma ir papildomų kriterijų:
9
1. Saugumas - geros dviračių susisiekimo sistemos užtikrina dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą. Svarbų įvertinti galimybę atskirti dviračių trasas nuo automobilių ir pėsčiųjų takų, ypač sankryžose ir kertant gatvių važiuojamąsias dalis.
2. Takų tęstinumas – dviračių trasos negali būti planuojamos trumpomis atkarpomis, o privalo sklandžiai jungtis su esama infrastruktūra. Jungtys turi būti logiškos, intuityvios ir tiesios. Dviračių takas visoje atkarpoje turi driektis tolygiai, be reikalo nekeisti gatvės pusių, nenukrypti nuo patogiausių maršrutų. 3. Patogumas – dviračių trasos danga turi būti lygi ir be kliūčių kelyje (šulinių, bortų, stulpų, želdinių ir kt.). Jungtys ties sankryžomis negali turėtų bortų ar kitų kliūčių. Jokie gatvės infrastruktūros elementai negali trukdyti dviratininkams. 4. Aiškumas – infrastruktūra turi būti įrengiama taip, kad visiems eismo dalyviams būtų aišku, jog ji skirta dviratininkų poreikiams. Trasa turi būti paženklintos. Sprendiniai negali kelti konfliktų tarp eismo dalyvių.
5. Patrauklumas – dviračių infrastruktūra turi būti projektuojama taip, kad taptų maloniausia ir patraukliausia kelionės alternatyva. Dviračių trasos negali tapti vizualinės taršos objektu, jos turi gražinti miestą. 6. Tinkamumas – dviračių takas arba dviračių eismo juosta turi būti pakankamo pločio, įrengiami su perspektyva didėti dviračių srautui, taip pat užtikrinti galimybę dviračiams patogiai prasilenkti. Kiekviena projektuojama dviračių trasa yra unikali dėl konkrečios vietos savybių, esamų objektų ir teisinių apribojimų, todėl kiekvienu atveju sprendiniai gali skirtis. Svarbu, kad panašiose situacijose sprendiniai būtų kuriami vadovaujantis tais pačiais principais, tokia pačia vertybine sistema, nes tik tai leidžia užtikrinti bendrą projekto sprendinių nuoseklumą ir erdvinę kokybę.
1 pav. Aktyviai naudojama dešinysis Neries krantas. Šaltinis Vilniaus miesto savivaldybė
10
11
2. Esama situacija
Esama infrastruktūra, jos įveiklinimo potencialas ir iššūkiai
Projektas suskaidomas į 27 dalis, kurių sprendiniai ir jų kokybė vertinama atskirai. Tai daroma siekiant lokalizuoti problematiškiausias projekto vietas ir apibrėžti galimų pataisymų ribas. Išskiriamos šios teritorijos: 1. Šilo tilto prieigos 2. P. Vileišio g. nuo Šilo tilto iki Vileišio g. 14 3. P. Vileišio g. 14 įvažiavimas 4. Nuo P. Vileišio g. iki K. Jauniaus g. 5. K. Jauniaus g. įvažiavimas 6. Nuo K. Jauniaus g. iki K. Būgos g. 7. K. Būgos g. Sankryža 8. Žirmūnų tilto prieigos 9. Danijos ambasados įvažiavimas 10. P. Vileišio g iki Sluškų 11. Sluškų g. sankryža 12. Sluškų g palei Sluškų rūmus 13. Brolių Vileišių skveras 14. Tiltas per Vilnelę 15. Arsenalo g. 16. Mindaugo tilto sankryža 17. Žygimantų g. 18. Žaliojo tilto sankryža
16
19. Atkarpa nuo Žaliojo tilto iki Jakšto g. 20. Jakšto g. sankryža 21. Atkarpa nuo Jakšto g. iki baltojo tilto 22. Baltojo tilto sankryža 23. Atkarpa tarp Baltojo ir G. Vilko tiltų 24. G. Vilko tiltas 25. Atkarpa nuo G. Vilko tilto iki LRS 26. LRS sankryža 27. Goštauto g. palei LRS Toliau pateikiamose fotofikacijose vaizduojami svarbiausi kratinės elementai, kurie buvo lyginami su projekto sprendiniais. 12
2 pav. Analizuojamų projekto dalių schema
13
3 pav.
4 pav.
5 pav.
6 pav.
19 pav.
20 pav.
21 pav.
22 pav.
7 pav.
8 pav.
9 pav.
10 pav.
23 pav.
24 pav.
25 pav.
26 pav.
11 pav.
12 pav.
13 pav.
14 pav.
27 pav.
28 pav.
29 pav.
30 pav.
15 pav.
16 pav.
17 pav.
18 pav.
31 pav.
32 pav.
33 pav.
34 pav.
14
15
35 pav.
36 pav.
37 pav.
38 pav.
51 pav.
52 pav.
53 pav.
54 pav.
39 pav.
40 pav.
41 pav.
42 pav.
55 pav.
56 pav.
57 pav.
58 pav.
43 pav.
44 pav.
45 pav.
46 pav.
59 pav.
60 pav.
61 pav.
62 pav.
47 pav.
48 pav.
49 pav.
50 pav.
63 pav.
64 pav.
65 pav.
66 pav.
16
17
67 pav.
68 pav.
69 pav.
70 pav.
83 pav.
84 pav.
85 pav.
86 pav.
71 pav.
72 pav.
73 pav.
74 pav.
87 pav.
88 pav.
89 pav.
90 pav.
75 pav.
76 pav.
77 pav.
78 pav.
91 pav.
92 pav.
93 pav.
94 pav.
79 pav.
80 pav.
81 pav.
82 pav.
95 pav.
96 pav.
97 pav.
98 pav.
18
19
99 pav.
100 pav.
101 pav.
102 pav.
115 pav.
116 pav.
117 pav.
118 pav.
103 pav.
104 pav.
105 pav.
106 pav.
119 pav.
120 pav.
121 pav.
122 pav.
107 pav.
108 pav.
109 pav.
110 pav.
123 pav.
124 pav.
125 pav.
126 pav.
111 pav.
112 pav.
113 pav.
114 pav.
127 pav.
128 pav.
129 pav.
130 pav.
20
21
3. Pastabos
Taisytini projekto aspektai arba neišnaudotos projekto galimybės
•
Nėra pagrįstas kai kurių poilsio aikštelių ir suoliukų įrengimas palei P. Vileišio g.
•
Ties P. Vileišio g, 9 ir 9E namais automobiliai statomi ant grunto ir ant krepšinio aikštelės. Sklypas nėra suformuotas, žemė valstybinė, tačiau projektas niekaip nereaguoja į akivaizdžią automobilių stovėjimo problemą. Akivaizdu, kad įgyvendinus projektą šie automobiliai niekur nedings ir bus statomi tiesiog ant šaligatvių ar dviračių tako.
•
P. Vileišio g. ties 11A namu yra išlikę seni masyvūs betoniniai el. stulpai. Peržiūrėjus projekto medžiagą nebuvo rasta informacijos apie el. tinklų kabeliavimą šioje vietoje, todėl tikėtina, kad šie stulpai liks.
•
Nenumatytas įvažiavimas į sklypą T. Kosciuškos g. 32.
•
Gana keistas sprendinys įrengti šaligatvį tik vienoje P. Vileišio g. pusėje, kai beveik palei visą trasą dominuoja valstybinė žemė, o privačių sklypų ribos toli. Šioje atkarpoje turėtų būti įrengtas bent techninis šaligatvis.
•
Dviračių takas palei T. Kosciuškos g. priartėja prie VT stotelės įvažos ir paliekama per mažai vietos pėstiesiems. Remiantis naujausia “STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ VT stotelės įvaža gali būti trumpesnė – taip būtų sukurta daugiau vietos pėstiesiems.
•
Dviračių takas priešais tiltą per Vilnelę nukreipiamas į kitą gatvės pusę, takas projektuojamas stačiu kampu, šviesoforo signalo laukiantys dviratininkai blokuos praėjimą.
•
Tiltas per Vilnelę yra pakankamo pločio, kad tilptų ne tik automobiliai ir pėstieji, bet ir dviratininkai. Neišnaudota galimybė turėti atskirtus srautus.
•
Dviračių takas ties Mindaugo tiltu nutrūksta. Šioje vietoje įmanoma įrengti dviračių taką net ir nesiaurinant gatvės. Reikėtų geriau išnaudoti šią galimybę.
•
Dviračių takas ties Žaliuoju tiltu nutrūksta, iš esmės iki visaverčio dviračių tako trūksta vos 50 cm. Projekte neįvertinta galimybė patraukti bortą gerokai per plačioje gatvėje (siauriausioje vietoje 14.2 m) (žr. mmap. parengtą šios vietos alternatyvų pasiūlymą).
•
Žygimantų gatvė yra itin plati, ties kai kuriais pastatais iš esmės nėra įmanoma užtikrinti normalaus pėsčiųjų praėjimo. Akivaizdu, kad projekte nesusiaurinus gatvės nėra įmanoma užtikrinti tinkamų sąlygų pėstiesiems ir dviratininkams. Siūloma susiaurinti Žygimantų g. eismo juostas taip gaunant papildomus 3m, kurie leistų iš esmės pagerinti Žygimantų g. pietinį perimetrą (žr. mmap. parengtą šios vietos alternatyvų pasiūlymą).
•
Nėra bendros logikos, kaip dviračių takai projektuojami palei sankryžas, taip pat nėra dviračių takų vietų nuoseklumo gatvių pjūviuose.
•
Iš esmės visų suoliukų vietos palei Goštauto g. siūlomame pjūvyje yra nelogiškos.
Šie projekto aspektai grupuojami į dvi kategorijas: •
Projekto aspektai, kurie galėtų būti geresni, kurių tinkamas sprendimas galėtų pagerinti projekto kokybę, tačiau jie nėra esminiai.
•
Esminės projekto dalys, neatitinkančios šių dienų lūkesčių, kurias būtina šalinti, peržiūrėti arba spręsti perprojektuojant.
3.1 Neesminiai projekto kokybės aspektai •
•
•
•
Dviračių tako mazgas ties Šilo tiltu sudėtingas ir painus, iš esmės mažai tikėtina, kad dviratininkai laikysis projektuotojų numatytų sprendinių. Taip pat, įvertinus naujai parengtą esamo dviračių tako jungties ir nuovažos nuo Šilo tilto projektinį pasiūlymą, tenka konstatuoti, kad šioje vietoje būtina iš esmės peržiūrėti prioritetus ir ieškoti aiškesnio ir intuityvesnio sprendinio (žr. mmap. parengtą šios vietos alternatyvų pasiūlymą). Atkarpoje nuo Šilo tilto iki brolių Vileišių skvero neįvertinti esami neformalūs takai ir nusileidimai prie upės, tame tarpe ir (bruko) nusileidimas prie Neries priešais Sluškų rūmus. Nėra jokio pasiūlymo neformaliems takams palei upę, kuriais galėtų patogiai naudotis bėgikai ar žvejai. Palei P. Vileišio g. (Antakalnio g. pusėje) niekaip nereaguojama į susiklosčiusius vietos gyventojų takus, neformalias laisvalaikio vietas ir t.t. Pvz., pievoje šalia P. Vileišio ir K. Būgos g. yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė, tačiau per šią pievą einantis projektuojamas naujas takas neturi jokio ryšio su šia aikštele. Tokių vietų yra ir daugiau. Palei P. Vileišio g. nėra aiškios apželdinimo ir želdinių tvarkymo koncepcijos, šiuo metu čia yra tiek netvarkomų apžėlusių savaiminių, tiek savavališkai iškirstų proskynų.
22
23
•
Beveik visi suoliukai palei P. Vileišio g. yra nelogiškose vietose ir neatitinka nei nuo š.m. pradžios nustojusio galioti STR 2.03.01:2001 "Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms", nei naujai patvirtinto STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ nuostatų. Projektuojami suoliukai neišnaudoja potencialių vertingiausių trasos vietų ir yra planuojami mechaniškai. Naujoje STR redakcijoje nuostatos, kad suoliukai turėtų atsirasti kas 150m nebeliko – šiandien leidžiamas atstumas tarp suoliukų – 500m.
•
Beveik visų gatvių juostų pločiai yra per dideli gatvės kategorijai, gatvių parametrai yra pertekliniai. Projekte didžioji dalis tinklų yra perdaroma, keičiamos troleibusų atramos, todėl gatvės fizinių parametrų peržiūrėjimas gali pagerinti bendrą pėsčiųjų ir dviratininkų takų kokybę.
Bendrai sprendiniams trūksta bendro nuoseklumo, įsigilinimo į vietos funkcinę sandarą, trūksta balanso tarp pėsčiųjų ir dviratininkų takų. Dažnai patogumas pėstiesiems yra aukojamas dviračių tako sąskaita. Toks pasirinkimas yra ydingas ir problemos nesprendžia, nes reikia aukoti ne pėsčiųjų ar dviratininkų takus, o automobiliams skiriamą plotą. Projekte trūksta ryžtingų ir aiškių sprendinių, didžioji dalis dizaino sprendinių yra viso labo prasti kompromisai bijant aukoti perteklinę automobilių infrastruktūrą. Beveik visi projekto aspektai galėtų būti kokybiškesni. Visi gerintini aspektai pateikti bendrame brėžinyje ir GIS duombazėje. Išskiriame keletą sprendinių, kurių kokybė yra iš esmės nepatenkinama:
3.2 Sprendiniai, kuriuos būtina koreguoti iš esmės 1. Tikėtina, kad suformuota neadekvati paviršinio lietaus vandens sistema palei P. Vileišio g. Dėl klimato kaitos didėjant stichinių liūčių skaičiui, greičiausiai didės ir paviršinio lietaus vandens kiekiai ir liūčių intensyvumas. Iš viso šiuo metu palei P. Vileišio g. yra 12 plačių paviršinio lietaus vandens išleidimo latakų, kurie tokių liūčių atveju yra efektyvesni ir praleidžia žymiai daugiau vandens nei standartinės paviršinio vandens kanalizacijos sistemos, kurios tokių liūčių metu dažnai užsikemša. VP parengtame projekte šios sistemos išardomos paliekant tik paprastą paviršinio vandens kanalizaciją, o šlaitai buvusių latakų vietose (kai kur) sustiprinami geokoriu. Tai reiškia, kad stichinės liūties atveju, užsikimšus bent porai kanalizacijos šulinių, perteklinis vanduo gali pradėti bėgti tiesiai per šlaitą ir jį ardyti. Rekomenduojama rekonstruojant išplėsti ir sutvirtinti esamus latakus, ties jais pažeminti šaligatvio bortą, kad stichinės liūties atveju vanduo galėtų prabėgti neardydamas šlaito. Ypač svarbu atsižvelgti į šią rekomendaciją visoje P. Vileišio g. atkarpoje nuo K. Jauniaus iki K. Būgos gatvių ir ties namu P. Vileišio g. 10B, taip pat visoje Sluškų g. atkarpoje, ypač ties LMTA (Kosciuškos g. 10) – tai pačios žemiausios gatvės vietos.
24
131 pav. Schema rodo žemiausias vietas (raudonai) lyginant su P. Vileišio g. vidutine altitude. Raudonose vietose būtina suprojektuoti platų persipylimo lataką stichinių liūčių metu.
25
2. Palei visą P. Vileišio g. nėra jokios želdinimo arba želdynų tvarkymo koncepcijos, šaligatvis numatomas tik Neries pusėje. Kitoje gatvės pusėje šaligatvio nėra, jis nutrūksta arba virsta skaldos takeliu. Nenumatyti įvažiavimai į keletą sklypų. 3. Ties Lietuvių kalbos institutu pėstiesiems yra palikta per mažai vietos, be to gatvės plotis (5m) neleidžia projektuoti statmenų automobilių stovėjimo vietų, pagal STR būtinas gatvės plotis turi būti bent 5.5m. Toks automobilių statymo būdas taip pat yra labai nesaugus dviratininkams, nes vairuotojas nemato dviratininkų, o tam, kad išvažiuotų arba įvažiuotų į parkavimo vietą, turi blokuoti visą gatvę. 4. Dviračių takas tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų nuleidžiamas į žemesnį lygį, o pėstieji paliekami take palei gatvę. Ties Baltuoju tiltu dviračių takas įsikerta į pėsčiųjų taką nepaliekant pakankamai vietos praėjimui. Tai yra iš esmės blogas sprendinys, kurį būtina peržiūrėti. (žr. mmap. parengtą alternatyvų pasiūlymą) 5. Palei visą krantinę numatomi vos 3 nusileidimai pritaikyti neįgaliesiems, nuo Baltojo tilto iki Verslo trikampio nėra nė vieno žmonėms su negalia pritaikyto nusileidimo. Būtina suprojektuoti daugiau tinkamų nusileidimų prie vandens, taip pat numatyti žmonėms su negalia pritaikytų automobilių stovėjimo vietų ties šiais nusileidimais (šis aspektas yra akcentuotas projektavimo užduotyje žmonių su negalia asociacijos rašte.) 6. Natūralaus tako pradžioje (tarp G. Vilko ir Baltojo tiltų) planuojama netinkama jungtis tarp krantinės ir natūralaus tako. Tai lems, nuolat išplaunamą gruntą - šioje vietoje būtina ieškoti alternatyvių sprendimų (akmens ritiniais, špuntu ar kitaip tvirtinamas krantas). 7. Žaliojo tilto ir Goštauto g. sankryžos sprendinius būtina peržiūrėti iš esmės. Dviračių takas aukojamas dėl trūkstamų 50cm gatvės profilyje. Sankryžoje ties Mindaugo tiltu vietos pakanka, tačiau dviračių takas visvien projektuojamas bendrame sraute. Takas ties Baltuoju tiltu kelia pavojų pėstiesiems. Būtina iš esmės keisti šių trijų sankryžų sprendinius. Apibendrinant, atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų projekto sprendiniai yra itin nekokybiški ir nepagristi, ne iki galo išsprestos sankryžos ties Baltuoju, Žaliuoju, Mindaugo ir Šilo tiltais. P. Vileišio g. nepakankamai įvertintas galimas stichinių liūčių poveikis Neries šlaitams, ypač vietose, kur greta yra pastatų su rūsiais arba pastatuose, kurie yra žemiau gatvės lygio. Trūksta bendros apželdinimo ir želdinių tvarkymo koncepcijos palei visą P. Vileišio g. Toliau pateikiamos pagrindinių komentarų vietos, tačiau pilnas visų rekomendacijų, pastabų ir pasiūlymų sąrašas pateikiamas GIS duombazėje.
132 pav. Projekto sprendiniai ties Šilo tiltu
26
27
133 pav. Projekto sprendiniai ties P. VileiĹĄio g. 15
134 pav. Projekto sprendiniai ties P. VileiĹĄio g. 14
28
29
135 pav. Projekto sprendiniai ties K. Jauniaus g.
136 pav. Projekto sprendiniai ties Žirmūnų tiltu
30
31
137 pav. Projekto sprendiniai ties Sluškų g.
138 pav. Projekto sprendiniai ties Sluškų rūmais
32
33
139 pav. Projekto sprendiniai ties tiltu per VilnelÄ™
140 pav. Projekto sprendiniai ties Arsenalo g.
34
35
141 pav. Projekto sprendiniai ties Mindaugo tilti
142 pav. Projekto sprendiniai ties Žygimantų g.
36
37
143 pav. Projekto sprendiniai ties Žaliuoju tiltu
144 pav. Projekto sprendiniai ties A. Vienuolio g.
38
39
145 pav. Projekto sprendiniai tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų
146 pav. Projekto sprendiniai ties Baltuoju tiltu
40
41
147 pav. Projekto sprendiniai tarp G. Vilko ir Baltojo tiltĹł
148 pav. Projekto sprendiniai ties G. Vilko g tiltu
42
43
149 pav. Projekto sprendiniai ties Circle K degaline
150 pav. Projekto sprendiniai ties LRS
44
45
3.3 Komentarų ir pastabų sąvadas
Nr.
Komentaras
Nr.
Komentaras
30
1
Nėra numatytas praėjimas pėstiesiems.
Patekimo į sklypą ir tako susikirtimas. Sprendimas viename lygyje nėra galimas dėl grunto išplovimo. Detalė neaiški.
2
Raudonas asfaltas pratęsiamas take, kuriuo pagal schemą turėtų važiuoti tik automobiliai. Raudonas asfaltas turėtų baigtis ties dviračių nusukimu. Klaidinantis sprendinys.
31
Panaikinamas esamas nusileidimas.
32
Nėra sprendinių takui palei upę.
3
Naivu tikėtis, kad dviratininkai važiuos su pėsčiaisiais bendrame sraute, kai ką tik pravažiavo 2 km dviračių greitkeliu.
35
Šaligatvis nutrūksta.
36
Takas neturi jokio ryšio su žaidimų aikštele Pav. 44.
4
Sankryžos parametrai pertekliniai, būtina siaurinti.
37
5
Gatvė gerokai per plati nepaliekama vietos pėstiesiems.
Dviratininkai leidžiasi šlaitu šalia laiptų. Turėtų būti numatytas nusileidimas dviračiams, vežimėliams. Pav. 48.
6
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę. Pav. 20.
38
Per siauras šaligatvis.
7
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
39
8
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
9
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
Gatvės plotis (5m) neleidžia projektuoti statmenų automobilių stovėjimo vietų, pagal STR būtinas gatvės plotis turi būti bent 5.5 m. Toks automobilių statymo būdas taip pat yra labai nesaugus dviratininkams, nes vairuotojas nemato dviratininkų, o tam, kad išvažiuotų arba įvažiuotų į parkavimo vietą - turi blokuoti visą gatvę.
10
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
40
11
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
12
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
Ties P. Vileišio g, 9 ir 9E namais automobiliai statomi ant grunto ir ant krepšinio aikštelės. Sklypas nėra suformuotas, žemė valstybinė, tačiau projektas niekaip nereaguoja į akivaizdžia automobilių stovėjimo problemą. Akivaizdu, kad įgyvendinus projektą šie automobiliai niekur nedings ir bus statomi tiesiog ant šaligatvių ar dviračių tako.
13
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę. Stichinių liūčių metu K. Jauniaus gatvė veikia kaip latakas.
41
Palei gatvę ant grunto nuolat statomi automobiliai, tikėtina, kad jie bus statomi toliau. Tikslinga įrengti papildomų parkavimo vietų ir šaligatvį.
14
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę. Viena žemiausių vietų, būtina numatyti persipylimo galimybę.
42
Per platus nelegalus įvažiavimas. Būtina apsisręsti dėl neformalios parkavimo aikštelės.
15
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę. Žemiausia vieta, būtina numatyti persipylimo alternatyvą.
43
Atitvaras neatitinka gatvės kategorijos.
44
SUP ir baidarių naudojamas nusileidimas. Niekaip nesprendžiamas.
16
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
45
Nėra pėsčiųjų tako ryšio su žaidimų aikštele.
17
Panaikinamas lietaus latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
46
Betoninis lauko tualetas projekte nenaikinamas, išmatos teršia gruntą.
18
Dviračių tako vieta gatvės profilyje sukuria daugiau problemų nei jų išsprendžia. Reikėtų siaurinti techninį šaligatvį ir taką traukti arčiau gatvės arba apkeisti su pėsčiųjų taku.
47
Neįvertintas neformalus nusileidimas Pav. 23.
48
19
Pertekliniai sankryžos parametrai. Rekomenduojama mažinti.
Proskyna priešais P. Vileišio 10E, greičiausiai padaryta savavališkai, iškrenta iš konteksto, tačiau bendros želdynų tvarkymo koncepcijos nėra.
20
Įgyvendinus, tikėtina, neveiksiantis sprendimas. Dviratininkai važiuos gatve ir dviračių takas bus nenaudojamas, be to sukuriama daug konfliktų ir eismo organizavimo chaoso.
49
Per krantinės viršų teka šaltinis, ilgainiui turės įtakos krantinės konstrukcijai .
50
Užtektinai vietos, nėra priežasties dviračių taką projektuoti bendrame sraute.
21
Atvykstant nuo Šilo tilto automobiliu ir bandant pasukti į kairę susidaro nemažai konfliktų.
51
Neaiški tokio sujungimo detalė (medžiagiškumas, aukščiai, vandens nuvedimas).
22
Nėra aišku, kodėl neįrengiamas bent techninis arba normalus šaligatvis ir kitoje gatvės pusėje.
52
Neaiški tokio sujungimo detalė (medžiagiškumas, aukščiai, vandens nuvedimas).
23
Skaldos takas eina per arti esamų medžių, rizika pažeisti šaknis.
53
Panaikinamas lietaus nuvedimo latakas, rekomenduojama numatyti persipylimo galimybę.
24
Gera vieta poilsio aikštelei.
54
Nėra aiški sujungimo detalė, tokia viename lygyje nėra įmanoma dėl atitekančio lietaus vandens.
25
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
55
Pavienis suoliukas, žymiai geriau įrenginėti palei skaldos takelį.
26
Pėsčiųjų tako ir išvažiavimo susikirtimas be palaukimo aikštelės arba pėsčiųjų prioriteto.
56
Neaiški detalė, viename lygyje neįmanoma dėl atitekančio lietaus vandens.
27
Šaligatvis tik vienoje pusėje nors vietos ir žemės yra įrengti abejose pusėse.
57
Panaikinamas esamas nusileidimas prie vandens.
28
Parkuojami automobiliai ant grunto, be papildomų priemonių bus parkuojami ir toliau.
58
Pavienis suoliukas, geriau įrenginėti palei skaldos takelį.
29
Šioje vietoje natūraliai susiformavusi kūdra, kuri šiuo metu labai užteršta. Tikėtina, kad ateityje galėtų tapti smagia ir gyventojų mėgiama vieta. Logiška įrengti poilsio vietą. Pav. 22.
59
Senas elektros stulpas. Nekabeliuojamas. Neįrengiamas šaligatvis.
60
Statmenos automobilių stovėjimo vietos, nesaugios dviratininkams.
61
Nesuprojektuotas įvažiavimas.
46
47
Nr.
Komentaras
Nr.
Komentaras
62
Šiuo metu ant grunto statmenai statomi automobiliai. Projektas niekaip nesprendžia šios vietos. Tikėtina, kad automobiliai bus statomi ir toliau.
95
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
63
Šis pastatas yra žemiau gatvės lygio, todėl itin svarbu numatyti avarinio persipylimo latakus. Tai viena žemiausių gatvės vietų.
96
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
97
Esamos įstrižos automobilių stovėjimo vietos nekeičiamos, jos pavojingos dviratininkams.
64
K. Jauniaus g. veikia kaip vienas didžiulis latakas. Statūs gatvės šlaitai surenka vandenį nuo visų aplinkinių teritorijų. Būtinas gerai apgalvotas vandens suvaldymo sprendimas.
98
Gatvės kategorijos neatitinkantis barjeras. Nėra aišku, ar šalinamas. Pav. 58.
99
Šaligatvį galima įrengti iki tvoros.
65
Statmenas automobilių statymas nepageidaujamas ir negalimas pagal STR, be to pavojingas dviratininkams, o statant automobilį blokuojama visa gatvė.
100
Nėra aiški šio pakilimo prasmė.
101
Šioje vietoje nuolat ant grunto statomi automobiliai. Šaligatvis neprojektuojamas, todėl tikėtina, kad automobiliai bus statomi ir toliau. Pav. 71.
102
Šiuo metu patekti į aikštelę galima iš P. Vileišio g. Rekomenduojama numatyti papildomų priemonių, kad čia pravažiuoti automobiliams būtų neįmanoma.
66
Statmenas automobilių statymas nepageidaujamas ir negalimas pagal STR, be to pavojingas dviratininkams, o statant automobilį blokuojama visa gatvė.
67
Pavienis suoliukas projektuojamas ant tako nors iki šlaito - apstu vietos.
68
Esamas neformalus takas, į kurį neatsižvelgiama.
103
Nesprendžiamas įvažiavimas į senus garažus (galbūt ir nebūtinas).
69
Esamas neformalus nusileidimas, į kurį neatsižvelgiama.
104
Rekomenduojaa įrengti plytelių dangą ir čia.
70
Projektuojamas šaligatvis per siauras.
105
71
Esamas neformalus takas, į kurį neatsižvelgiama Pav. 37.
Nėra aišku, koks šios dangos tikslas. Jei numatomas papildomas praėjimas ties įvažiavimu, tai derėtų elgtis nuosekliai ir tai daryti ties kiekvienu įvažiavimu ir įsukimu.
72
Kitoje pusėje nėra šaligatvio.
106
Neįvertintas esamas bruko nusileidimas Pav. 57.
73
K. Būgos gatvė, kaip ir Jauniaus, veikia kaip didžiulis latakas ir surenka lietaus vandenį nuo aplinkinių teritorijų. Būtinas gerai apgalvotas sprendimas.
107
Neįvertintas esamas bruko nusileidimas.
108
74
Takas projektuojamas per arti esamo didelio medžio. Rekomenduojam sekti jau išmintu taku. Pav. 45.
Šioje vietoje nuolat ant grunto statmenai statomi automobiliai. Šaligatvis neprojektuojamas, todėl tikėtina, kad automobiliai bus statomi ir toliau. Pav. 70.
109
Aklųjų ir silpnaregių vedimo sistema prasideda be logikos. Nesusijungia su sankryža.
75
Dviračiai važiuoja ir šalia, todėl būtina antra atšaka.
110
Paliekama per mažai vietos. Reikėtų mažinti įvažą.
76
Bruko nusileidimas. Turintis kultūros vertybės požymių.
111
77
Šioje vietoje yra vartai į Danijos ambasados kiemą. Nėra dangos.
Neišlaikytas radiusas. Takas sukasi stačiu kampu. Šviesoforo laukiantys dviratininkai blokuoja pėsčiųjų taką.
78
Šioje vietoje yra vartai, bet nėra įvažiavimo. 56 pav.
112
Nesprendžiamas ryšys su apatiniu šlaitu, nėra takų, nėra jungties su erdve po elingu.
79
Neaiški želdinimo koncepcija.
113
Netelpa dviračių takas, tačiau tilto automobilių juostų parametrai pertekliniai.
80
Neaiški želdinimo koncepcija.
114
81
Neaiški želdinimo koncepcija. Pav. 59, pav. 60.
Gatvės važiuojamosios dalies plotis yra 14.7 m, tuo tarpu T. Kosciuškos gatvės važiuojamosios dalies plotis Antakalnio link yra viso labo 11 m. Tai reiškia, kad iš esmės nekeičiant esamos situacijos galima sukurti vieną papildomą dviračių juostą.
82
Neaiški želdinimo koncepcija.
115
14.3 m pločio gatvė - pertekliniai parametrai.
83
Barjeras neatitinka gatvė kategorijos.
116
14.5 m pločio gatvė - pertekliniai parametrai.
84
Suoliukas nelogiškoje vietoje. aplink pilna vietos, bet įrengiamas ant dangos.
117
14.2 m pločio gatvė - pertekliniai parametrai.
85
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
118
14.3 m pločio gatvė - pertekliniai parametrai.
86
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
119
87
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
88
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
4 m pločio šaligatvis + 1.3 m dėl perteklinių gatvės parametrų leidžia projektuoti 2.5 m dviračių bei 2.25 m pėsčiųjų atskirus takus ir dar 0.5 m lieka techniniam šaligatviui. Viso 5.25 m.
89
Pavieniai suoliukai nelogiškoje vietoje.
120
Pėstiesiems yra daug vietos, tačiau takas per siauras.
90
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
121
Panaikinama žalia veja po medžiais.
91
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
122
Nėra svarių priežasčių, kodėl čia negali atsirasti dviračių takas.
92
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
123
Panaikinami esami naudojami suoliukai.
93
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
124
Projektuojami esami suoliukai. Iš esmės niekas nesikeičia. Kokybė nei pagerėja nei pablogėja, bet toks sprendimas vis vien įtraukiamas į sąmatas.
94
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje. 48
49
Nr.
Komentaras
Nr.
Komentaras
125
Terasas ir suoliukus logiška įrengti mazguose, kur nėra tiek konfliktų ir srautų, bet ne šioje vietoje.
155
126
Visiškai neišnaudojama šlaito apačia. Šioje vietoje švartuojasi laivas Ryga. Nesiūlomi jokie sprendiniai šios vietos įveiklinimui.
Dviračių ir pėsčiųjų tako vietos gatvės profilyje parinktos netinkamai. Šlaite projektuojamas takas reikalauja didesnio pločio, papildomos 50 cm apsaugos juostos, atitvarų. Tuo tarpu pėsčiųjų takas eina palei gatvę.
156
127
Dviračių takas nutrūksta nors vietos yra pakankamai.
Panaikinama įvaža, nors kitur panašiose situacijose vadovaujamasi principu, kad "į gatvę nelendama."
128
Gerokai per dildelė sankryža. Būtina iš esmės peržiūrėti sprendinius.
157
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
129
Seniai nunykęs medis, tačiau dviračių takas vis dar vingiuoja.
158
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
130
Esami laiptai smarkiai sumažinami ir pakeičiami į terasą. Logiškiau naują terasą projektuoti šalia o esamų laiptų pločio nemažinti.
159
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
160
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
131
Dviračiai trukdo praėjimui.
161
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
132
Neišnaudojama šlaito atbraila apžvalgos aikštelei.
162
Per mažai vietos pėstiesiems. Į taką įsikerta atraminė sienutė.
133
Dviračius geriau planuoti šalia tako, o ne ant jo.
163
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
134
Taką geriau traukti iki plokštės krašto.
164
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
135
Atraminę sienutę galima užpilti žemėmis, taip panaikinant bereikalingus reljefo peraukštėjimus ir suprojektuojant dviračių taką.
165
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
136
Smarkiai per didelis ir beprasmis posūkio spindulys. Nėra priežasčių jį rengti tokį didelį.
166
Visiškai kita (nenuosekli) dizaino logika, nei kitur.
137
Reikėtų bent vieną pandusą pritaikyti ŽN judėjimui.
167
Logiškiau suoliukus grupuoti, o ne išmėtyti po vieną.
138
Logiška vieta dviračių stovėjimo vietoms, tačiau čia jų nėra.
168
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje. Suoliukas kaip ir atitinka ŽN STR, tačiau yra toks vienas iš nedaugelio.
139
11 m pločio gatvė. Logiška įrengti salelę.
169
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
140
Aklųjų ir silpnaregių vedimo sistema veda į stulpą.
170
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
141
Aklųjų ir silpnaregių vedimo sistema veda į stulpą.
171
Nėra praėjimo pėstiesiems.
142
Aklųjų ir silpnaregių vedimo sistema veda į stulpą.
172
Kita dizaino kalba ir logika (nenuosekli projekte).
143
Šioje vietoje susikerta 5 skirtingos dangos.
173
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
144
Čia suoliukų gali būti ir daugiau. Taip pat galima numatyti ir papildomų želdynų.
174
Nėra aišku, kam reikalingas šis vedimo sistemos įspėjimas.
145
Siaurose vietose pėsčiųjų taką reikėtų projektuoti iki pat šlaito.
175
146
Iki visaverčio pėsčiųjų ir dviračių tako trūksta vos 50 cm. Plotis iki borto - 4.3 m, plotis iki darbų vykdymo ribos - 5.2 m – pakankamai vietos pėsčiųjų-dviračių takui ir šaligatviui. Susiaurinus gatvę iki norminių (ne perteklinių) reikalavimų galima laimėti 1.1m. - viso 5.4 m pėstiesiems ir dviratininkams.
Nėra aišku, ar viešosios erdvės sprendinys yra suderintas su skulptūros autoriumi. Skulptūros esmė – organiškai iš žolės iškylanti kalva, kuri persisveria per šlaitą ir virš jo pakimba. Projekte numatytas sprendinys keičia jos esmę, todėl yra galimai netikinamas.
176
Šioje vietoje atsiras naujas tiltas, todėl tikėtina, kad šiuos sprendinius įgyvendinti nebus prasmės.
147
Gatvės važiuojamoji dalis 14.1 m pločio. – tai reiškia, kad 1.1 m per plati. Susiaurinus gatvę niekas nepasikeistų, tačiau laisvai tilptų dviračių takas.
177
Vienvietis suoliukas - nefukcionalus baldas, kaina ir įrengimo kaštai mažai skiriasi nuo įprasto suoliuko.
148
Siekiant pagerinti pėsčiųjų situaciją rekomenduojama atsisakyti atskirto dešiniojo posūkio, o jį panaikinus jo nedubliuoti su pėsčiųjų srautu.
178
Nėra aišku, kodėl keičiasi danga (nenuoseklu).
179
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
180
Nėra aišku, apie ką informuoja šis aklųjų ir silpnaregių vedimo sistemos elementas.
181
Logiška numatyti pėsčiųjų perėją. Jei jos nėra – nereikalingas techninio šaligatvio išplatinimas, nes nėra numatoma jokių gatvės kirtimo galimybių.
182
Ši kišenė naudojama chaotiškam automobilių stovėjimui. Reikėtų naikinti arba numatyti ŽN stovėjimo vietas.
149
Vietos pakanka kokybiškam pėsčiųjų ir dviračių tako sprendimui.
150
Rekomenduojama numatyti pėsčiųjų perėją.
151
Projektuojamas šaligatvis per siauras. Rekomenduojama išplatėjimą iki 4 juostų projektuoti toliau iki šio posūkio paliekant tik vieną juostą į rytus.
152
Pėsčiųjų takas susiaurėja nors vietos pakanka.
153
Gera vieta želdynams.
183
Dviračių stovus galima numatyti ir po medžiais.
154
Šioje vietoje yra esamas stulpas su miesto nuorodomis. Aklųjų ir silpnaregių sistema veda į jį.
184
Nusileidimas nepritaikytas ŽN, nėra nei vieno jiems pritaikyto nusileidimo iki pat Baltojo tilto.
185
Dėl salelės šalinamas medis.
50
51
Nr.
Komentaras
Nr.
Komentaras
186
Dėl salelės šalinamas medis.
221
Kertamas medis (trūksta pagrindimo).
187
Dėl salelės šalinamas medis.
222
Aklųjų ir silpnaregių vedimo sistema veda į medį.
188
Dėl salelės šalinamas medis.
223
189
Dėl salelės šalinamas medis.
Nuo medžio grotelių iki darbų vykdymo ribos – 3 m siauriausioje vietoje – pakanka vietos dviračių takui.
190
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
224
Geriau tokią terąsą numatyti su patekimu į viršutinį (gatvės) lygį, pvz., ties Baltuoju tiltu.
191
Nėra grotelių medžiui.
225
192
Šalinamas medis (trūksta pagrindimo).
Geriau numatyti atskirtą pėsčiųjų taką (skaldos arba trinkelių). Kitu atveju pėstieji eis dviračių taku.
193
Dviračių takas per arti medžio.
226
Gera vieta pėsčiųjų perėjai.
194
Dviračių stovai gali būti ir ant žolės ar po medžiais.
227
Dangos ir skulptūros kryptis nesutampa. Nėra aiški tokio sprendimo logika.
195
Toks tako užbaigimas yra gan pavojingas, nes nėra numatomas apšvietimas.
228
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
196
Toks tako užbaigimas yra gan pavojingas. Nėra numatomas apšvietimas, taip pat tako kraštą gali išplauti vanduo.
229
Logiška vieta pėsčiųjų perėjai.
230
Gatvės važ. dalies plotis 14.1 m – 1.1 m per didelis.
197
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
231
198
Nusileidimą reikėtų pritaikyti ir ŽN.
Naikinama įvaža, nors kitur panašiose situacijose vadovaujamasi principu, kad "į gatvę nelendama."
199
Reikėtų numatyti daugiau suoliukų.
232
Reikia turėklo, esamas šlaito nuolydis gan status.
200
Pavienis suoliukas, reikėtų numatyt daugiau.
233
Dviračių takas kelia grėsmę pėstiesiems. Itin konfliktinė situacija.
201
Dviračių takas šioje vietoje turėtų būti iškreivinamas ir nuraminamas vardan pėsčiųjų. Tai pati konfliktiškiausia vieta, todėl būtina ieškoti aiškesnio sprendinio. Geriau dviračių taką traukti arčiau gatvės taip tilto prieigoje sukuriant daugiau vietos pėstiesiems.
234
Kertamas medis (trūksta pagrindimo).
235
Šioje juostoje galėtų atsirasti naujų medžių.
236
Gatvės važ. dalies plotis 7.7 m – 1.2 m per didelis.
202
Atraminė sienutė palei gatvę nėra ekonomiškai pagrįstas sprendimas.
237
Gatvės važ. dalies plotis 11 m – 1.25 m per didelis.
203
Kertamas medis (trūksta pagrindimo).
238
204
Kertamas medis (trūksta pagrindimo).
205
Kertamas medis (trūksta pagrindimo).
Dviračių takas tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų nuleidžiamas į žemesnį lygį, o pėstieji paliekami take palei gatvę. Ties Baltuoju tiltu dviračių takas įsikerta į pėsčiųjų taką nepaliekant pakankamai vietos praėjimui. Tai yra iš esmės problematiškas sprendinys, kurį būtina peržiūrėti.
206
Pėsčiųjų taką reikėtų projektuoti iki šlaito krašto.
239
Būtina iš esmės peržiūrėti sankryžos sprendinius.
207
Geriau nenumatyti atsisėdimo vietų, ten kur susikerta didelis srautas.
240
Būtina iš esmės peržiūrėti sankryžos sprendinius.
208
Atraminę sienutę geriau ištiesinti.
241
Būtina iš esmės peržiūrėti sankryžos sprendinius.
209
Pavieniai suoliukai. Logiškiau numatyti vieną ilgą suolą.
242
Skirtinga dizaino logika. Šis sprendimas geresnis nei kitų projektuojame nusileidimų.
210
Vietos pakanka, nėra aišku kodėl takas siaurinamas.
243
Aklųjų ir silpnaregių vedimo sistema veda per medžius.
211
Gatvė išplatėja, nėra poreikio.
244
Aklųjų ir silpnaregių vedimo sistema turėtų eiti paraleliai dviračių takui, be tokių kampų.
212
Gatvė išplatėja, nėra poreikio.
245
Pavienis suoliukas nelogiškoje vietoje.
213
Logiška numatyti perėją.
214
Gatvės važ. dalies plots 8.6 m - 2.1 m per didelis.
215
Gatvės važ. dalies plotis 11.5 m – 2 m per didelis.
216
Gatvės važ. dalies plotis 16.7 m – 3.7 m per didelis.
217
Gatvės važ. dalies plotis 15,5 m – 2.5 m per didelis.
218
Gatvės važ. dalies plotis 16.6 m - 35 cm per daug (5 juostos, nors realiai užtenka 4)
219
Gatvės važ. dalies plotis 18.17 m – 1.75 m per daug. 5 juostos, atskirta juosta posūkiui į dešinę į Vasario 16-osios g. Galima panaikinti ir spręsti reguliujant šviesoforų ciklus.
220
Jei jau ardomas tilto turėklo segmentas, tai logiška ardyti ir dar vieną.
52
53
4. Pasiūlymai
Projekto sprendinių alternatyvos
Su rekomendacijomis papildomai pateikiami pasiūlymai galimiems projekto sprendiniams, kurie leistų pagerinti projekto erdvių kokybę ir bendrą nuoseklumą. Sprendiniai pateikiami Šilo tilto dviračių takų mazgui, atkarpai ties Vilnelės tiltu, Mindaugo tilto sankryžai, Žaliojo tilto sankryžai ir Goštauto g. atkarpai tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų.
4.1 Goštauto g. pasiūlymas Projekte siūlomas pjūvis turi keletą esminių problemų: •
Ties įvažomis pėsčiųjų takai susiaurėja iki 1,20 metro pločio;
•
Pėsčiųjų takai yra numatyti šalia intensyvaus eismo gatvės, o dviratininkai yra priversti leistis ir kilti šlaite;
•
Pėstieji yra priversti kirsti dviračių taką eidami link Baltojo tilto, kildami ir leisdamiesi krantine;
•
Dviračių takui šlaite yra reikalingas ilgas pandusas, reikalingas didesnis tako plotis ir atraminės sienutės aukštis - didėja projekto kaštai;
•
Iš esmės keičiamas Neries krantinės šlaitas;
•
Atraminė sienutė neturi jokio papildomo panaudojimo;
•
Šalia viso tako šlaite yra numatyti apsauginiai atitvarai turėklai, kurie didina kaštus;
•
Numatytas techninis šaligatvis su dvigubu (laiptuotu) bortu, kuris yra nepatogus, kelia sunkumus žmonės su negalia bei kitiems eismo dalyviams ties perėjomis;
Siūlomo trys alternatyvos: •
I alternatyva numato 2.25 m pėsčiųjų rekreacinį taką šlaite žemiau gatvės lygio;
•
Siūloma II alternatyva numato 2.25 m pėsčiųjų taką šlaite žemiau gatvės lygio kur atraminė sienutė gali veikti kaip suoliukas;
•
Siūloma III alternatyva numato 2.25 m pėsčiųjų taką šlaito viršuje, viršuje įrengiama atraminė sienutė ir turėklas tik siauriausiose tako vietose.
54
151 pav. Projektas siūlo dviračių eismą šlaite įrengiant atraminę sienutę, tačiau tai nėra racionalus sprendimas.
55
152 pav. Siūloma I alternatyva. 2.25 m pėsčiųjų rekreacinis takas šlaite žemiau gatvės lygio (raudona punktyrinė linija - projekte numatyti sprendiniai).
153 pav. Siūloma II alternatyva 2.25 m pėsčiųjų takas šlaite žemiau gatvės lygio (raudona punktyrinė linija - projekte numatyti sprendiniai).
154 pav. Siūloma III alternatyva Atraminė sienutė ir turėklas tik siauriausiose tako vietose (raudona punktyrinė linija - projekte numatyti sprendiniai) 155 pav. Siūloma principinė plano schema (apačioje).
56
57
156 pav. Pasiūlymas Šilo tilto mazgui.
4.2 Šilo tilto dviračių mazgo pasiūlymas Parengtame projekte siūlomas itin komplikuotas mazgas ir mažai tikėtina, kad dviratininkai juo naudosis taip kaip suplanuota, todėl šiame pasiūlyme siūloma keisti automobilių važiavimo trajektoriją ją išskaidant ir numatant pakankamai vietos praleisti dviratininkams.
4.3 Tilto per Vilnelę pasiūlymas Siūloma susiaurinti gatvę ir atsisakyti vienos juostos automobiliams paliekant dvi juostas link centro, Antakalnio pusėje atvirkščiai. Iš esmės dviračių takas nukeliamas į gatvė lygį, todėl nebebūtina jo nutraukti ir kurti konflikto su pėsčiaisiais.
159 pav. Žaliojo tilto sankryžos pasiūlymas.
4.4 Žaliojo tilto sankryžos pasiūlymas Siūloma atsisakyti posūkio į dešinę atvykstant Žygimantų gatve, o taip pat susiaurinti gerokai per plačias juostas planuojant dviračių takus palei gatvę, o ne palei šlaitą.
4.5 Mindaugo tilto sankryžos pasiūlymas Siūloma iš esmės mažinti sankryžą, taip pat atsisakyti Žygimantų g. posūkio į dešinę ant Mindaugo tilto. Sankryžos perteklinių matmenų sumažinimas leistų išplėsti erdves pėstiesiems. 158 pav. Mindaugo tilto sankryžos pasiūlymas.
157 pav. Pasiūlymas tako atkarpai ties Vilnele.
58
59
5. Pagrindinės rekomendacijos
Peržiūrėjus visą projekto medžiagą teikiamos šios rekomendacijos projekto pakeitimams: •
Siūloma tęsti P. Vileišio g. projekto įgyvendinimo darbus, išskyrus projekto dalį ties Šilo tiltu, išleidžiant techninio projekto A laidą ir išsprendžiant detales, neatitinkančias šių dienų lūkesčių, pagal pastabas, taip pat suprojekuojant papildomą stichinio lietaus persipylimo sistemą bent dviejose žemiausiose projekto atkarpose.
•
Siūloma tęsti Neries krantinių projekto įgyvendinimo darbus atkarpoje nuo LR seimo iki Baltojo tilto išleidžiant techninio projekto A laidą, kuri numatytų bent du papildomus, žmonėms su negalia pritaikytus nusileidimus į krantinę (projektuojamų laiptų vietoje ir vieną ties planuojamu nauju pėsčiųjų tiltu per Nerį).
•
Siūloma iš esmės keisti TP (techninį projektą) nuo Baltojo tilto iki brolių Vileišių skvero, projektuojant pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą atsisakyti perteklinių gatvės parametrų. Rekomenduojama iš esmės peržiūrėti transporto sistemą palei Goštauto, Žygimantų ir Arsenalo gatves vertinant ne tik šiandieninius srautus, bet ir gerąją pasaulinę tokių gatvių planavimo praktiką, Vilniaus miesto darnaus judumo planą, kilpinio eismo organizavimo Senamiestyje efektą ir gretimų projektų įtaką.
•
Rekomenduojama iš esmės peržiūrėti sprendinius atkarpose Nr. 1, 14,15,16, 18, 19, 20, 21,22 (schema dešinėje).
•
Rekomenduojama tikslinti sprendinius išleidžiant A-laidą ir numatant papildomus liūčių lietaus persipylimo latakus atkarpose 3,4,5,6,7,8,9,10,11,12 (schema dešinėje).
•
Rekomenduojama atsižvelgti į pastabas (jei įmanoma) darbo projekto metu atkarpose 13, 17, 23, 24, 25, 26, 27 (schema dešinėje),
60
61
Pavadinimas: NERIES KRANTINIŲ KAIRĖS PUSĖS ATNAUJINIMO PROJEKTO VERTINIMO ATASKAITA pagal sutartį: MMAP2020-06-17-01 Autoriai: Martynas Marozas, Augustas Makrickas, Agnė Šeduikytė, Viktorija Marozienė Užsakovas: Vilniaus vystymo kompanija Paslaugos teikėjas: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ T. Ševčenkos g. 16A, LT-03111, Vilnius martynas@mmap.lt +370 610 40748
62