Anykščių centro vizija by mmap.

ANYKŠČIŲ MIESTO CENTRO VIZIJA

Įžanga Priešais Jus – pusės metų darbo rezultatas – Anykščių centro vizija, kurios tikslas trumpai apžvelgti vietos problematiką, iššūkius, kūrybinių dirbtuvių rezultatus ir įvardinti dar neišnaudotą vietos potencialą. Taip pat siūlyti Anykščių centro ir jo viešųjų erdvių įveiklinimo koncepciją, kuri leistų kryptingai, nuosekliai ir kokybiškai plėtoti Anykščių centrą bei užtikrintų Anykščių viešųjų erdvių gyvybingumą, jų ryšių tęstinumą ir atskleistų spalvingą ir sudėtingą vietos istoriją Anykščiai - Lietuvai ir jos kultūrai svarbus miestas, kurio istorija siekia net XV a. vidurį. Iki pat Antrojo pasaulinio karo miestelis buvo svarbus regiono prekybos taškas, ne mažiau svarbią vietą jo istorijoje užėmė žydai, kaip prekybos, amatų ir miesto ekonominio klestėjimo puoselėtojai. Kaip ir daugelis Lietuvos miestų, Anykščiai smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, o pokariu diegiama sovietų planavimo tradicija ėmė radikaliai keisti miestelio išvaizdą ir charakterį. Didelė dalis istorinio Anykščių centro ir jo viešųjų erdvių pakeista neatpažįstamai, o miesto žydų kultūra ir istorija sovietinės okupacijos metu buvo sistemingai pamiršta, tačiau dalis vertingos miesto struktūros ir erdvių bei žydų istorinės - kultūrinės miestelio atminties išliko. Tai – piečiau A. Baranausko aikštės esantis istorinio Anykščių centro kvartalas, jame išlikusi vienintelė sinagoga, keli žydų istorijos atminčiai svarbūs pastatai centre, taip pat nedideliems miesteliams būdingas sodybinis užstatymas didesnėje Anykščių dalyje bei kelios išlikusios istorinių aikščių vietos. Visa tai jungia gausus Anykščių viešųjų erdvių tinklas. Jau 7-ajame dešimtmetyje suvokta miestelio istorinio palikimo išsaugojimo svarba - 1969 metais miestui suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas, o atgavus Nepriklausomybę, 1990-1992 metais parengtas ir pirmasis Anykščių centrinės dalies regeneravimo projektas. Per paskutinius trisdešimt metų įvyko keletas projektų, skirtų Anykščių centro istorinės dalies atkūrimui, regeneravimui bei įprasminimui, lygiagrečiai mieste vykdomi įvairūs viešųjų erdvių tvarkymo bei visuomeninės programos vystymo projektai, tačiau kartais pasigendama juos vienijančios vizijos bei nuoseklių sprendinių.

Turinys 1. Anykščių istorinė raida

1.1 Urbanistinio konteksto istorinė raida

1.2 Istorinių laikotarpių ir reiškinių apžvalga

1.3 Santrauka

1.4 Svarbesni pastatai aplink A. Baranausko aikštę

1.5 Svarbesni pastatai už aikštės ribų

1.6 Žydų palikimas Anykščiuose

2. Esamos būklės įvertinimas urbanistiniu aspektu

2.1 Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai

2.2 Išvados

2.3 Viešųjų paslaugų pasiekiamumas ir objekto reikšmė.

2.4 Išvados

3. Esamos būklės įvertinimas nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių atžvilgiu

3.1 Nekilnojamojo kultūros paveldo savybių ir jas reglamentuojančių teisės aktų apžvalga

3.2 Potencialių objektų ar istorinių traktų nustatymas

3.3 Išvados

4. Esamos būklės vertinimas socialiniu aspektu

3.4 Teritorijos socialinės sanklodos pirminis įvertinimas

3.5 Demografinės Anykščių rajono situacijos ir su tuo susijusių problemų kritinis įvertinimas

3.6 Galimų Objekto naudotojų grupių identifikavimas

3.7 Galimų naudotojų grupių pirminis poreikių identifikavimas lokaliame ir makro kontekste

5. Esamos būklės įvertinimas aplinkosaugos ir architektūriniu aspektu

5.1 Objekto esamos fizinės-techninės būklės įvertinimas

5.2 Objekto erdvinė specifika

5.3 Panašių objektų įveiklinimo pavyzdžiai ir aktuali geroji praktika

6. Po nepriklausomybės atkūrimo įvykusių aikštės rekonstrukcijos konkursų, projektų, kūrybinių dirbtuvių apžvalga 64 7. Literatūros sąrašas

8. Priedai

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

1. Anykščių istorinė raida

Šiame skyriuje apžvelgiama ilga ir spalvinga Anykščių miestelio istorija, pagrindiniai reiškiniai ir didžiausią svarbą, miesto formavimuisi, turėję istoriniai laikotarpiai, taip aprašomi svarbiausi išlikę ir sunykę architektūros objektai ir funkciniai ryšiai.

1.1 Urbanistinio konteksto istorinė raida Gyvenvietė Anykščių vietoje susikūrė pirmojo tūkstantmečio pradžioje, buvo sunaikinta kalavijuočių ir atsistatė tik po Pabaisko mūšio. Rašytiniuose šaltiniuose Anykščiai pirmą kartą paminėti 1440 metais kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Anykščių dvaras – tuo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Anykščių dvarą davė valdyti Radvilai Astikaičiui. 1442–1452 m. pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia. XV a. 2-ojoje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau ir Anykščių valsčius. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. 1516 m. gavo miesto teises, Anykščių dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai.

1 pav. Siaurasis geležinkelis Anykščiuose, nuotr. V. Balkūnas

Manoma, kad miestelis 1699 metais buvo svarbesnis už Ukmergę. Arklių pašto mokestis buvo dvigubai didesnis nei kitur. XVII-XVIII a. miestelis kelis kartus degė. 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą (1795 m. jos panaikintos). XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Numalšinus 1831 m. sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. Manoma, jog 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. Ekonominis ir kultūrinis gyvenimas pagyvėjo 1899 m. pro Anykščius nutiesus 75 mm pločio vėžės geležinkelio Panevėžys - Pastovis liniją (1 pav.). 1902 m. pastatyta hidroelektrinė, 1899–1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia .

2 pav. Gelžbetoninis A. Baranausko tiltas, apie 1932 m., nuotr. autorius nežinomas.

1915 m. vasarą Vokietijos kariuomenei puolant miestelį, nugriauti bažnyčios bokštai, sunaikintas miestelio centras. Iš viso 1915 m. sudegė 186 gyvenamieji namai - apie 50 proc. visų šios paskirties pastatų. Tarpukario Anykščių simboliai - Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (3 pav.) ir gelžbetoninis vyskupo A. Baranausko tiltas (2 pav.), pastatytas 1932 metais, taip pat miestiečiai didžiavosi 1929 m. įkurta vyno bendrove, įsikūrusia prie pat miestelio centro. 1938 m. atkurtos miesto teisės bei pripažintas kurorto statusas. Anykščių avalynės dirbtuvės garsėjo gerais veltiniais ir kitais gaminiais.

3 pav. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir Anykščių miesto centras. Nuotr. explorebaltics.eu

Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno apie 4000 žmonių, tarp jų beveik pusė buvo žydai. 1941 m. vokiečiai sunaikino beveik pusė gyventojų (apie 1500, iš jų daugiausiai žydų). 1944 m. mieste vyko aršios kovos tarp nacių ir sovietų. 1944 m., karui baigiantis, miestelio centras (pagrinde žydų kvartalai aikštėje ir aplink ją) kaip ir geležinis A. Baranausko tiltas buvo susprogdinti ir nugriauti. Sovietmečiu miestelis išsiplėtė: vakarinėje dalyje už Šventosios upės 1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, su siaurojo geležinkelio atšaka, 1978 m. baigti statyti kultūros rūmai (architektas R. Šileika), Ramybės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas rytinėje miesto dalyje.

4 pav. Išlikęs Anykščių senamiesčio fragmentas. Nuotr. facebook.com paskyra: Savarankiški turistai .

1992 m. patvirtintas naujasis Anykščių herbas. Nuo 1993 m. Anykščių senamiestis yra įrašytas į kultūros vertybių registrą kaip vietinės reikšmės kultūros paveldo vietovė. 2006 m. Vyriausybės nutarimu prie miesto prijungta dalis aplinkinių kaimų. Anykščių regione gausu lankytinų vietų, muziejų ir gamtos paminklų, todėl 2007 metais miestui suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

1.2 Istorinių laikotarpių ir reiškinių apžvalga XV a. Anykščių linijinėje medinėje gyvenvietėje galėjo būti dvi kelių sankryžos, ties svarbesniąja (prie kelio į Vilnių), 1442– 1452 m. pastatyta bažnyčia. Prie jos, XV a. antroje pusėje gyvenvietėje pakankamai išplitus prekybai, susiformavo pirmoji turgaus aikštė ir stovėjo visos kairiojo upės kranto gyvenvietės krautuvės bei dauguma karčemų. XVI a. aplink bažnyčią susiformavus miestelio centrui su turgaus aikšte, Anykščiai įgavo to meto mažiems Lietuvos miesteliams būdingą radialinį planą. (5 pav.-6 pav.) XVI a. antroje pusėje miestelio reikšmė ėmė menkti, prie nuosmukio prisidėjo ir dėl konflikto su Livonija pražygiavusios kariuomenės, ir dažnai tuo metu vykę gaisrai. XVI a. antroje pusėje vykusios Valakų reformos metu, naujai kuriami ar seni rekonstruojami miestelių centrai įprastai būdavo pertvarkomi pagal stačiakampę schemą - Anykščiuose tai nebuvo padaryta - apsiribota sklypu reguliavimu ir sunorminimu . Nors gaisrai smarkiai nepakeitė centro formos, tačiau miesteliui atsistatant ir plečiantis rytų kryptimi, Svėdasų, Balninkų ir Ukmergės kelių sankryžoje susiformavo nauja trapecinė (arba trikampė) turgaus aikštė (7 pav.). Senoji, tikriausiai nepakankamo dydžio aikštė prie bažnyčios ilgainiui neteko ūkinės reikšmės. XVII-XVII a. pr. vykę karai su Rusija ir Švedija toliau stabdė Anykščių vystymąsi, jame vykusi ekonominė veikla tikriausiai nebuvo pakankama miestelį ir atstatinėti po gaisrų ir plėšimų, ir dar plėsti. XVIII a. Anykščiai kito nedaug, tačiau daugėjo žydų šeimų, tikriausiai plėtėsi ir prekyba. Miestelis sparčiau augo XVIII a. antroje pusėje. Manoma, jog Anykščiai labai nukentėjo per 1775-1780 m. vykusį gaisrą. Pasinaudojus tuo, miestelis pradėtas tvarkyti. Ankstesnis radialinis miesto planas buvo pertvarkytas į stačiakampį. Rekonstrukcija buvo atlikta pagal tiksliai paruoštą planą, kuriame buvo išdėstytos gatvės, sutvarkyti sklypai, apskaičiuoti jų plotai. “Rekonstrukcijos tikslas, sprendžiant iš tų metų inventoriaus konteksto sureguliuoti miesto planą” (A. Miškinis, 2005m). Manoma, kad centrinė miesto turgaus aikštė palikta ankstesnėje vietoje, tik padidinta, išplečiant į šiaurę (). Centrinė turgaus aikštė planuota taisyklinga keturkampė, tačiau pietinėje dalyje ir rytų gale dar buvo po gaisro išlikę seni begriūvantys namai. Miestelėnams nurodyta juos perstatant laikytis “paženklintos linijos”, tačiau iki 1780 m. taisyklingos aikštės suformuoti nepavyko. Už vienintelio miestelio kvartalo rytuose suformuota arklių turgaus aikštė. Tikėtina, jog Didžioji, Skiemonių ir Naujoji žydų gatvės nutiestos naujai, likusių trasos liko nepakeistos. Naujosios žydų g. gale prie Šaltupio upelio stovėjo sinagoga, špitolė ir kiti žydų kahalo pastatai. Šalia turgaus aikštės, jos pietiniame šone buvo teismo pastatas, tačiau teismai jame nevyko nuo 1775 metų. Miestelis po gaisro atsistatinėjo lėtai.

5 pav. Anykščių miestelio formavimosi užuomazgos XV a. vid., aut. A. Miškinis.

6 pav. Anykščių miestelis XV a. pab., aut. A. Miškinis.

7 pav. Anykščių miestelio schema XVIa., aut. A. Miškinis.

8 pav. Anykščių miesto plano schema iki 1780 m., aut. A.Miškinis. 1 - bažnyčia, 2 Turgaus aikštė, 3 - Arklių turgaus aikštė, taškuota linija - naujai planuojama pietinė aikštės kraštinė, punktyrinė linija - buvusio kelio į Svėdasus vieta.

9 pav. 1853 m. tikrosios būklės planas, autorius nežinomas.

1831 m. susirėmimo su sukilėliais metu sudegė tiltas per Šventąją ir miestelio centras. Miestiečiai, dauguma nukentėjusių žydai, vis dar buvo neatsigavę po 1821 gaisro. Tikėtina, jog atstatymui miestelio centre galėjo būti panaudoti “tipiniai” pastatų projektai. 1838 m. inventoriuje aikštė pavadinta Žydų turgaus gatve, nes dalis prekybinio ploto išilgai aikštės buvo apstatyta į kelis statinius sujungtomis žydų krautuvėlėmis. Panašu, jog iki šio laiko antroji - arklių turgaus aikštė - buvo užstatyta, tačiau senoji aikštė prie bažnyčios dar buvo. Miestelyje matyti tiek savaiminga, tiek planinga raida stačiakampis planas ryškus rekonstruotoje centrinėje miestelio dalyje, o radialinis, nepertvarkytas - dešiniajame upės krante ir seniausioje miestelio dalyje, tarp bažnyčios ir kapinių. Namai stovėjo daugiausia galais į aikštę, tarpai, ypač pietinėje aikštės dalyje, nedideli. Didžiausi miestelio statiniai be prekybinių - bažnyčia ir dvi sinagogos (A. Miškinis, 2005m). 1865 m. parengtas planas tikslesnis (10 pav.), bet didelių pokyčių nėra. Šiaurinis aikštės šonas ne tiesus, o lenktas. Gatvė į vakarus nuo aikštės atskyrė sodybas nuo klebono žemės. Nurodyta ir siaura gatvelė, ėjusi išilgai kvartalo aikštės rytuose (vadinta Kiaulių skersgatviu, senojo kelio į Svėdasus, atkarpa). Centrinėje dalyje esantys sklypai dar labiau susiaurėjo, buvo tankiai apstatyti - daugėjo prekyba besivertusių ir centre įsikūrusių žydų prekybininkų. Ryškėjo miesto pobūdžio gyvenvietėms būdinga užstatymo forma.

10 pav. 1865 m. tikrosios būklės planas, autorius nežinomas.

1870-1876 metais visas centras porą kartų vėl sudegė. Miestiečiai norėjo išpirkti vakarinėje aikštės dalyje buvusios dvaro smuklės sklypą, kad liktų neužstatytas, tam tikslui sudaryta sklypų schema, bet dvaro smuklė vis tik buvo atstatyta. 1891, 1894, 1902 m. Anykščių centrinė dalis vėl degė, nesudegę likdavo dažniausiai tik keli mūriniai pastatai. Per beveik pusšimtį metų nei gatvių vietos, nei užstatymas beveik nepasikeitė, tik miesto centras vis buvo perstatomas (A. Miškinis, A. Baliulis, 1979). Susmulkėjo sklypai, atsirado tarpinių gatvelių. 1891 m. dažni XIX a pab. gaisrai miestelyje paskatino įkurti gaisrininkų komandą. Nepaisant dažnų gaisrų miestelio centre, Anykščiai ir jų, kaip prekybos ir amatų centro, reikšmė augo - prie to prisidėjo ir siaurojo geležinkelio atsiradimas. XIX-XX a. sandūroje tik 2 krautuvės priklausė lietuviams - už Anykščių ekonomikos augimą atsakingi buvo beveik išimtinai žydai.

11 pav. 1874 m. aikštės ir aplinkinių sklypų schema, autorius nežinomas.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Anykščiai atsistatė, kai kurie pastatai centre buvo mūriniai, kai kurie dviaukščiai. Aikštėje atstatyti čia stovėję prekybiniai pastatai, tad prekybinis plotas liko padalintas į dvi nelygias dalis. Šiaurinė aikštės dalis buvo grįsta akmenimis, čia buvo šulinys. 1899-1909 m. pastatyta nauja Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, tapusi pagrindine miesto dominante. Priešingai nei miestelio pakraščiuose, centrinėje dalyje pastatai stovėjo tankiai, medžių, išskyrus prie bažnyčios, nebuvo. Iki Pirmojo pasaulinio karo centre susiformavo būdingas XIX a. pab. - XX 11

a. pr. užstatymas: grįstą aikštę supo krautuvėlės, pastatai sustatyti tankiai, šonais ir galais į gatvę ir aikštę, centre padaugėjo mūrinių pastatų. 1915 m. frontui pasiekus Anykščius, miestelis smarkiai nukentėjo, sunaikintas centras, sudegė apie 40-50 proc. gyvenamųjų namų, mūriniai pastatai išardyti, išvežtos plytos, jų vietoje greitai suręstos mažos paprastos trobelės. Prieš ateinant vokiečiams, iš miestelio pasitraukė rusai, paskui juos ir žydai. Sumažėjus žydų bei vokiečiams įvedus gausybę draudimų, sunyko ir prekyba, vietiniai vargo.

12 pav. 1891 m. planas, autorius nežinomas.

Atkūrus nepriklausomybę, apie 1920 m. žydai ėmė grįžti į apgriautus namus, gavę finansinę paramą iš giminaičių užsienyje bei pačių įsteigto Liaudies banko, pamažu grąžino prekybą ir pramonę į miestelį, tuo pačiu imtos tiesti gatvės su šaligatviais. 1921 m. žydų jau buvo 1800 - dukart daugiau nei prieš du metus. “1922 m. Lietuvos atstatymo komitetas konstatavo, jog Anykščiai neturi plano, pagal kurį galėtų būti atstatomi, todėl prireikus statyti žydų maldos namus, <..> pagal 1870 ir 1894 m. planą buvo sudarytas ir laikinai patvirtintas miestelio “plano eskizas”” (A. Miškinis, 2005 m., p. 44). Buvo siūloma gatves paplatinti ir reguliuoti, maldos namams naudoti tik nedegią stogo medžiagą.

13 pav. Anykščių centras 1907 m., vaizdas nuo bažnyčios į aikštę nuotr. J. Vailokaitis.

Miesteliui atsistatant, 1925 m. parengta Anykščių plano schema. Joje aikštė, palyginus su 1891 m planu, sumažėjo, aikštės viduje stovėjo 3 maži kvartalai, A. Baranausko aikšte vadinta tik šiaurinė aikštės dalis. Atkurtos ir XIX a. pab.- XX a. pr. susiformavusios gatvelės. Dauguma namų buvo mediniai, tik apie 15 mūriniai, didelė dalis pastarųjų buvo prie aikštės miestelio centre. Pradėtos grįsti miestelio gatvės, daugėjant gyventojų, plėtėsi ir miestelis. Pagal 1932 m. parengtą “Anykščių miesto mūro kvartalo planą”, miestelio centre, aplink aikštę ir Bažnyčios gatvėje 20 metrų pločio juostoje uždrausta statyti medinius namus.

14 pav. 1916 m. sunaikintas miestelio centras, tolumoje matosi bažnyčia su nugriautais bokštais, autorius nežinomas.

15 pav. Anykščių centrinės dalies plano eskizas, 1922 m., autorius nežinomas. Prierašas viršuje kairėje: “Šis planas sustatytas vadovaujantis senu planu, sustatytu 1894 metais <...>. Apart nurodytų ant plano namų tarp turgaus aikštės ir bažnyčios gatvės yra ir kiti namai, plane nepažymėti, kadangi jie dar neišmatuoti”.

16 pav. Anykščių centrinė aikštė ~1930 m., autorius nežinomas.

Tarpukariu miestelio centre aplink aikštę atstatyti pastatai stovėjo kompaktiškai, galu ir šonais į aikštę, želdynų čia nebuvo, tarpai tarp pastatų maži, aikštė išgrįsta bruku. Aplink aikštę pagrinde gyveno žydai.

17 pav. 1925 m. miestelio schema, autorius nežinomas.

18 pav. 1932 m. Anykščių miesto mūro kvartalo planas, autorius nežinomas.

19 pav. Anykščių aikštė po karo, ~1950 metais, autorius nežinomas.

Laikantis bendros Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų tvarkymo programos, nuo 1933 m. miestelio centre buvo nugriauta nemažai blogos būklės, susidėvėjusių pastatų bei jų dalių, tai, kartu su naujai išgrįstomis ir apsodintomis gatvėmis, smarkiai pagerino Anykščių vaizdą. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, 1941 m. liepos mėn. beveik visi vietos žydai buvo nužudyti, jų namai išplėšti. Lygiai po trijų metų 1944 m. liepos mėn. rusai, prisidengdami miesto vadavimu iš vokiečių, sugriovė miesto centrą: “beveik arba visai neliko pastatų aikštėje, į šiaurę ir vakarus nuo jos” (A. Miškinis, 2005 m., p. 56). Žydų kvartalas, buvęs pietinėje aikštės pusėje, sugriautas. Daugelis namų turėjo didelius rūsius, kurie buvo naudojami apsaugoti prekes nuo dažnai siautusių gaisrų. Po karo sugriauti namų rūsiai buvo užpilti, bet turėtų būti išlikę. 1949 m. miestelio aikštėje įrengtas skveras, apsodintas medeliais. 5 dešimtmečio gale, aikštės vakaruose pastatytas restoranas, išasfaltuota aikštė, mieste statybos pradėjo intensyvėti, tačiau nauji namai dar nedaug tesiskyrė nuo senųjų. 1965 m. aikštės kampe pastatyta universalinė parduotuvė, kontrastuojanti su senuoju užstatymu, taip pat buvo griaunami seni mediniai pastatai, juos pakeičiant naujais statiniais- Biliūno gatvėje į rytus nuo aikštės išdygo pirmieji penkiaaukščiai daugiabučiai- miesto centras ėmė keistis. Pagal 1967 m. projektą (21 pav.) Anykščiuose numatyta gana intensyvi daugiabučių statyba. Taip pat šiame plane

buvo numatyta ištiesinti Vilniaus g, aikštės formą ištiesinti iki stačiakampės, atitinkamai nugriauti senuosius išlikusius namus ir vietoje jų pastatyti stambius penkiaaukščius. Aikštės šiaurėje numatyti 11 aukštų sieksiantys Tarybos rūmai, greta jų – kultūros namai. Tuo metu aplink aikštę šiaurinėje dalyje jau buvo pastatyti nedidelių tūrių visuomeniniai pastatai bei pradėti statyti daugiabučiai. Dėl šių ir kitų priežasčių centro detalus projektas buvo pakoreguotas: išsaugota senoji aikštės forma, dalis senųjų namų miestelio centre. Miesto centre apie aikštę ir palei J.Biliūno gatvę planuotos visuomeninės funkcijos. Aikštės rytuose pastatyta prekybos mokykla su parduotuvių kompleksu, vakarinėje dalyje – viešbutis, rekonstruotas Valstybinio banko pastatas, šiaurinėje dalyje, atitraukus nuo aikštės ir nesilaikant senojo užstatymo ribų – Kultūros namai. Didelį naujų stambių pastatų kontrastą su buvusiu užstatymu dar labiau paryškino tai, jog senieji mediniai žydų namai buvo blogos būklės, netekę savininkų jie buvo beveik netvarkomi. Sodybinis užstatymas centre buvo nepageidaujamas, tad ir 1978 m. pakoreguotame plane išliko radikalaus centro pertvarkymo motyvas. Pokario metais formaliai saugotas gatvių tinklas, bet gatvių parametrai buvo keičiami. Ypač grubiai keisti jų išilginiai profiliai, suteikiant prioritetą transportui gatvės iškeltos, ištisos eilės namų (Taikos g. ir kt.) liko giliai duobėje.

20 pav. Universalinė parduotuvė, dar apjuosta statybine tvora 1964 m., nuotr. I. Girčys.

21 pav. 1967 m. centrinės dalies detalaus projekto fragmentas. Užbrūkšniuoti - esami, balti juodu rėmeliu - planuojami pastatai, autorius nežinomas.

Septintajame dešimtmetyje įvykdyti Lietuvos miestų ir miestelių tyrimai (arch. A. Miškinis), Anykščiai pripažinti vertingu urbanistikos paveldo objektu, jiems suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas (A. Miškinis, 2005, p. 63). Baigiantis 9-ajam dešimtmečiui imta garsiai kvestionuoti naujų projektų mastelį, tinkamumą parinktiems sklypams ir jų sąsają su kontekstu: 1988 m. gyventojai kreipėsi į Anykščių LDT VK, siekdami uždrausti kulinarijos-konditerijos cecho

22 pav. 1967 m. pakoreguotas ir patvirtintas centrinės dalies detalus projektas, autorius nežinomas.

23 pav. 1969 m. urbanistikos paminklo schema, aut. A. Miškinis.

24 pav. Anykščių A. Baranausko aikštės vakarinė pusė, apie 1985 m., nuotr Tarybų Lietuvos enciklopedija, 1985.

25 pav. 1990 m. centrinÄ&#x2014;s dalies regeneravimo projektas, aut. G. MikneviÄ?ienÄ&#x2014;.

statybą aikštės vakaruose, tarp viešbučio ir Šventosios upės; tais pačiais metais pasipriešinta Vykdomojo komiteto pastatui, turėjusiam iškilti aikštės pietryčių kampe vietoj ten esančių medinių ir mūrinių namų, nesilaikant senojo užstatymo linijų. 1989 m. iš esmės susirūpinta senamiesčio išsaugojimu. Atgavus nepriklausomybę, 1990-1992 m. parengtas naujas regeneravimo projektas (25 pav.), kuriame įtvirtinta nuostata, kurioje “senamiestis vertintinas kaip originali pastatų visuma” (Lietuvos valstybės istorijos archyvas L., 1014). Siekta išsaugoti pietinę aikštės išklotinę bei kvartalą už jos, vertingiausiuose pastatuose išlaikyti maksimaliai autentiškas formas, su mažiau vertingais pastatais leista elgtis laisviau. Buvo siūloma atstatyti prekybinį kvartalą aikštės viduje. Numatyta iš dalies atkurti šiaurinį aikštės užstatymą. Nors pirmą nepriklausomybės dešimtmetį pats miestas dar plėtėsi, dėl pasikeitusios politinės ir ekonominės sistemos bei sekusios privatizacijos ir turto grąžinimo, kai kurie visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai miesto centre stovėjo tušti, neprižiūrimi, o kai kurioms funkcijoms (pavyzdžiui, bibliotekai) kurį laiką nerado vietos. XXI a. pradžioje pradėta kritiškiau vertinti senamiesčio formavimo siūlymus bei atskirus regeneravimo projektų sprendinius, tačiau Laisvės paminklo atidengimo metu, 2002 m. kvartalo A.Baranausko aikštėje atstatymo idėja nebuvo atmesta.

26 pav. Anykščių Kultūros centras ir laikrodis, 1987 m., nuotr. A. Gaižauskas.

1.3 Santrauka •

Centre vyrauja istoriškai susiklosčiusios gatvės, įtvirtintos XVIII a. pab., ir jų trasos nuo jų susiformavimo pradžios yra mažai pakitusios.

•

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Anykščių centre vyravo kompaktiškas užstatymas, būdingas mažiems Lietuvos prekybiniams miesteliams.

•

A. Baranausko (buv. Turgaus) aikštėje buvęs prekybinio kvartalo užstatymas minimas nuo 1838 m.

•

Nepaisant XIX-XX a. pr. vykusių dažnų gaisrų, nušluodavusių visą centrą, namai aplink aikštę ir turgaus centre buvęs kvartalas būdavo atstatomi kaip buvę, beveik nekeičiant gatvių struktūros ar užstatymo linijų.

•

Dėl dažnai vykusių gaisrų, karų, sukilimų ir svetimtaučių siautėjimų, miestelis ne kartą patyrė nuosmukius, centre aplink aikštę esantys pastatai daug kartų buvo nugriauti ir vėl atstatyti, todėl miestelyje beveik neišlikę architektūros paminklų, o seniausias pastatas, nepaisant ilgos miestelio apgyvendinimo istorijos, tesiekia XIX a. pirmą pusę (Okuličiūtės dvarelis).

•

Žydų bendruomenė iki Antrojo pasaulinio karo sudarė reikšmingą Anykštėnų gyventojų dalį ir XIX-XX a. buvo tiesiogiai atsakingi už prekybos ir amatų klestėjimą, o tuo pačiu miestelio ekonominį augimą.

•

Iki Antrojo pasaulinio karo Anykščiuose gyveno multikultūrinė bendruomenė, tačiau po 1941 žudynių, sunaikinta beveik pusė miestiečių, išnaikinta beveik visa žydų bendruomenė.

•

1944 metais nugriautas beveik visas miestelio centras, aplink aikštę teišliko pietinė išklotinė, bažnyčia ir keli pavieniai namai. Sunaikintas žydų prekybinis kvartalas aikštėje, išlikusiais pastatais (daugiausia buvusių žydų savininkų centre) beveik nesirūpinta, jie palikti sunykti. Turgaus aikštė šiuo metu praradusi savo charakterį.

•

Sovietmečiu statyti pastatai smarkiai kontrastuoja su prieš tai buvusiu mažaaukščiu užstatymu, pastatai nesilaiko senųjų kvartalų ir gatvių užstatymo linijų. Prieš Kultūros rūmus suformuota nauja aikštė ardo centro erdvinės struktūros ribas.

•

Aikštės plotas (vertinant ir erdvę priešais atitrauktą Kultūros centrą šiaurinėje aikštės dalyje) sovietų planavimo metu patrigubėjo.

•

Mažaaukščio užstatymo santykis su stambiu erdvinės dominantės – bažnyčios tūriu – vienas svarbiausių Anykščių istorinio centro miestovaizdžio ypatumų.

•

Pokariu gatvių tinklas saugotas formaliai, jų parametrai buvo keičiami ir šiuo metu yra pertekliniai.

•

Autentiškas smulkus užstatymas išlikęs tarp A. Baranausko aikštės ir Šaltupio upelio. Buvę rėžiniai sklypai (su gyvenamais pastatais prie aikštės ir ūkiniais gilumoje) šiuo metu yra susmulkinti.

1.4 Svarbesni pastatai aplink A. Baranausko aikštę Kultūros rūmai, dabar Anykščių kultūros centras A. Baranausko a. 2 Šiaurinėje aikštės pusėje 1973-1978 metais pastatyti kultūros rūmai (architektas R. Šileika). (27 pav.) Pastato tūris laužytas, pastato planas paprastas, kompaktiškas ir patogus, “lanksti ir palyginus nesunkiai realizuojama konstruktyvinė pastato schema, kompleksiškai spręstas interjeras” (Dičius, V. Kultūros namai Anykščiuose. Statyba ir architektūra, 1978, nr. 2, p. 12.). Šis gana sunkiomis sąlygomis iškilęs objektas savo laužytu, sudėtingesniu tūrio kontūru gana aiškiai išsiskiria iš aplinkinio konteksto ir atsiduria tarp Lietuvos vėlyvojo modernizmo architektūros pavyzdžių. Pastatas 2001 metais rekonstruotas (28 pav.). A. Baranausko a. 6 Brolių Mejero ir Šepšelio Rapoportų bei Dovydo Dimonto manufaktūros ir medienos krautuvės . Broliai taip pat turėjo medienos verslą. (29 pav.)

27 pav. Anykščių Kultūros centras 1987 m., nuotr. Tarybų Lietuvos enciklopedija, 1986.

28 pav. Anykščių Kultūros centras dabar, nuotr. R. Aleksiejūnas.

A.Baranausko a. 4 Universalinė parduotuvė pastatyta 1965 m., aštuntajame dešimtmetyje turėjo didelę tūrinę iškabą ant stogo. Po nepriklausomybės rekonstruota, pakeisti fasadai (dab. įsikūręs Maxima prekybos centras). (20 pav., 32 pav. ir 32 pav.) A. Baranausko a. 14

29 pav. Brolių Rapoportų parduotuvė dabar, nuotr. mmap.

Builtinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, ir dabar šiame pastate įsikūrusios įvairios paslaugos. (30 pav.) A.Baranausko a. 3 Vienas pirmųjų XX a. viduryje Anykščiuose pastatytų daugiabučių - 6 butų dviaukštis namas pastatytas 1954 m. (34 pav.) 30 pav. A.Baranausko a. 14, 1974 m., nuotr. M. Kazėnas.

32 pav. Maxima prekybos centras buv. universalinės parduotuvės pastate, nuotr. nykščiai.lt.

31 pav. Universalinė parduotuvė 1976 m., nuotr. I. Girčys.

33 pav. Aikštė, tolumoje Puntuko viešbutis, greta naujas restoranas, 1965 m., aut. nežinomas.

J. Pavilionio namas (sugriautas 1944 m.) J.Pavilionio namas, stovėjęs šiaurinėje aikštės išklotinės dalyje, ties viduriu, buvo vienas iš nedaugelio mūrinių pastatų aplink aikštę. Jame veikė Žukausko vaistinė, (iki 1928 m., kai Žukauskas sau pasistatė naują mūrinį pastatą), J. Survilos ateljė, Pavilionienės viešbutis. Sugriautas 1944 m. (35 pav.) Žukausko vaistinė, dabar Puntuko viešbutis, A. Baranausko a. 15 1929 metais turgaus aikštės kampe A. Žukauskas-Vienuolis pastatė mūrinį vieno aukšto su mansarda, baltai dažytą pastatą, kuriame atidarė vaistinę. Čia ji veikė 15 metų, tuo pačiu dalis patalpų buvo nuomuojama kitoms miesto įstaigoms: čia kiek laiko dirbo ir notaras, veikė moterų kirpykla, nedidelis viešbutukas. 1944 m. vasarą per Anykščių centro apšaudymą A. Vienuolio vaistinė virto griuvėsiais, netrukus šio pastato vietoje išaugo pirmasis naujas pokarinis Anykščių centro dviaukštis pastatas, kuriame ilgą laiką veikė viešbutis, biblioteka, knygynas ir kitos įstaigos. Už pastato esančiame kieme vyko gėlių ir daržovių turgūs. Greta viešbučio, A. Baranausko aikštės kampe 1960-ais metais pastatytas restoranas. Puntuko viešbučio pastatas perstatytas 1979-1982 m., tuo metu fasadas įgavo savo vėlyvojo modernizmo formas. Dabar senosios A. Vienuolio vaistinės vietoje stovi „Puntuko“ viešbutis. (33 pav., 36 pav. ir 37 pav. ) Ručio manufaktūra, dabar Lietuvos žemės ūkio banko pastatas, A. Baranausko a. 1/ Paupio g. 2

34 pav. A.Baranausko a. 3, nuotr. I. Girčys.

35 pav. J. Pavilionio namas (centre dviaukštis), autorius nežinomas.

36 pav. Puntuko viešbutis dabar, nuotr. booking.com.

1929 m. Pranas Ručys nusipirko Pinchaus Levinzono medinį namą (buv. A. Baranausko a. 11, dabar A. Baranausko a. 1), jį nuvertė ir iki 1931 m. pasistatė mūrinį dviejų aukštų pastatą, pirmajame aukšte įkūrė manufaktūros parduotuvę (veikė iki 37 pav. apačioje: A.Baranausko a. 15 Anykščių miesto panoramoje – tik ką pastatyta A. Žukausko-Vienuolio vaistinė (šviesus pastatas skardiniu stogu su dviem mansardos langeliais aikštės kampe, pirmajame plane kairiau).

38 pav. Gėlių ir daržovių turgus už gastronomo pastato (A. Baranausko a. 15). Tolumoje matosi A. Baranausko aikštė ir dviaukštis gyvenamasis namas M. Valančiaus gatvės kampe, nuotr. I.Girčys.

39 pav. Ručio namas, apie 1930 m., autorius nežinomas.

40 pav. Lietuvos žemės ūkio banko pastatas, rekonstruotas 1979 m., nuotr. I. Girčys.

41 pav. Laikrodis 1980-90-aisiais metais, autorius nežinomas

1940m. ir 1941-1945 m.), antrajame gyveno su šeima. Šalia namo veikė vienintelė benzino kolonėlė Anykščiuose. 1940 m. jo namai nacionalizuoti, po metų grąžinti; po Antrojo pasaulinio karo Ručys su šeima ištremtas, namai vėl nacionalizuoti ir nebegrąžinti. Nacionalizavus pastatą jame netrukus įsikūrė Lietuvos žemės ūkio banko pastatas. Aštuntajame dešimtmtyje dvejos durys iš A. Baranausko a. pusės užmūrytos, pastatas rekonstruotas 1979 m. Laikrodis, dabar Laisvės paminklas

42 pav. Laisvės paminklas, pastatytas 2002 m, nuotr. mmap.

Laikrodis miestelio centrinėje aikštėje pastatytas maždaug 1987-1988 metais. Įrengiant miesto laikrodį tarp „Puntuko“ viešbučio ir miesto aikštės buvo įrengta šachta su varikliais. Laikrodis 2002 metais išmontuotas atlaisvinant vietą Laisvės paminklui. 21

1.5 Svarbesni pastatai už aikštės ribų Okuličiūtės dvarelis, dabar Istorijų dvarelis Į šiaurę nuo aikštės, už Anykščių Kultūros centro, stovi Neoklasicistiliai rūmai, pastatyti dvarininkei Okuličiūtei XIX a. pirmoje pusėje. Tai – seniausias miesto pastatas. Dvarelyje 1863 m. veikė sukilėlių štabas, tikėtina, buvo įrengtas slaptas ginklų sandėlis. Šalia buvo įveistas parkas. Įskundus dvarininkę, dvarelis konfiskuotas, tarpukariu jį valdė ir restauravo Šukevičių šeima, vėliau buvo nacionalizuotas. Dabar pastate įkurta edukacinė programa.

43 pav. Okuličiūtės dvarelis, nuotr. Anyksta.lt.

Žydų liaudies banko pastatas, Vilniaus g. 5 Per kelis žingsnius nuo aikštės - Vilniaus g. 5 - Žydų liaudies banko pastatas. Jame be banko buvo įsikūręs viešbutis, valgykla. Jo rūsyje Balys Karazija 1926 m. išsinuomojo 3 kambarius ir pradėjo gaminti vyną – tai buvo „Anykščių vyno“ pradžia. Pašto pastatas, J. Biliūno g. 5

44 pav. Pastatas Vilniaus g. 5, dabar, nuotr. Vidmanto Balkūno 15min.

Per kelis namus nuo aikštės 1965 metais vietoj medinio, pastatytas naujas Pašto pastatas. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka, Vyskupo skv. 1 2014 metais duris atvėrusiam naujam bibliotekos pastatui parinkta vieta - Anykščių istorinės dalies pašonė, greta Vyskupo skvero ir Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Bibliotekos pastatas (46 pav.) užbaigia kvartalo perimetrinį užstatymą ir tuo pačiu užstoja sovietmečiu statytų pastatų ūkinius kiemus. Pastato korpusas sudalintas į tris skirtingais kampais pasuktas dalis, jų forma ir medžiagiškumas prisitaiko prie nedidelio miestelio senamiesčio mastelio ir jame sutinkamų medžiagų. Knygynas ir taupomoji kasa, J. Biliūno g. 11

45 pav. Naujas pašto pastatas, nuotr. I. Girčys.

1978 m pastatytas pastatas kartu su kitais greta esančiais sovietmečiu statytais pastatais formavo naują Anykščių miesto centrą. Kino teatras "Šilelis", J. Biliūno g. 13 Pagal tipinį projektą 1965 m. pastatytas kino teatras šiuo metu yra rekonstruotas, pritaikytas parduotuvei, tačiau jo tūris išsaugotas.

48 pav. Knygynas ir taupomoji kasa, J. Biliūno g. 11, nuotr. aut. nežinomas

46 pav. Naujas bibliotekos pastatas, nuotr. mmap 47 pav. Kino teatras "Šilelis", J. Biliūno g. 13, nuotr. aut. nežinomas

49 pav. Aikštė ir užstatymas 1907 m. , aut. J. Vailiokaitis.

1.6 Žydų palikimas Anykščiuose Nuo XVII a. vidurio Anykščiuose įsikūrusi žydų bendruomenė (nors šaltiniuose žydai minimi jau XVI a.), sudarė miestelio gyventojų daugumą iki pat priverstinių tremčių Pirmojo Pasaulinio karo metais. Žydai labiau nei vietiniai lietuviai užsiėmė prekyba bei amatais - Anykščių turgaus aikštė dažniausiai ir vadinta tiesiog Žydų turgaus aikšte, aplink ją buvo išsidėsčiusios vien žydų krautuvėlės. Didžioji dalis žydų bendruomenės gyveno Žydų, Didžiojoje, Skiemonių, Kalamiesčio1 ir Įvažiavimo gatvėse. Tarpukariu miestelyje gyveno ideologiniu požiūriu nevienalytė žydų bendruomenė – čia veikė ir keletas chederių, ješiva bei trys žydų pasaulietinės mokyklos, buvo dvi didelės – atskirai hebrajų ir atskirai jidiš literatūros – bibliotekos, veikė netgi 6 žydų maldos namai. Sinagogos gatvė - vienintelė Anykščių senamiesčio gatvė, išsaugojusi istorinį vietos žydų bendruomenės jai XX a. pradžioje jai suteiktą vardą, ji veda į buvusį sinagogų kiemą (šulhoif), kuriame buvo 6, vėliau liko 5 sinagogos: 1 medinė, 1 akmeninė ir 3 mūrinės. Šiandien likusi vienintelė sinagoga: tarp Sinagogos ir Šaltinių g. - Daukanto g. 9. Kita po karo išlikusi sinagoga buvo Šaltupio g. 11, tačiau pastaroji nugriauta 2011 metais. Sinagogos g. pastatytas paminklinis akmuo, primenantis apie čia buvusius 6 maldos namus. Sinagogos gatvėje iki 1941 m. gyveno vien tik žydų bendruomenės nariai – kaip ir gretimoje Palestinos gatvėje, kuri dabar vadinama Simono Daukanto vardu. Šioje gatvėje buvo naujosios sinagogos pastatas (Daukanto g. 7), po II pasaulinio karo nugriauta, dabar čia įsikūrusi miesto prokuratūra. Pirmajam pasauliniam karui pasibaigus, žydai pradėjo grįžti į Anykščius ir apsigyventi apgriautuose namuose. Finansinę paramą jiems teikė naujai įsteigtas Liaudies bankas. Jis buvo atidarytas Vilniaus g. 5 namo dešiniajame flange ir veikė iki 1940 m.

51 pav. R. Vanago knyga „Žali žydų plaukai“

Nepaprastai daug autentiškos medžiagos pateikiama anykštėno rašytojo Rimanto Vanago dokumentinės prozos knygoje „Žali žydų plaukai“, kurioje atskleidžiami tautų santykiai ir žydų tautos indėlis į Anykščių miesto formavimąsi ir kūrimą. Ši knyga, įprasmino septyniolika metų informacijos kaupimo ir gretinimo su istorinę medžiagą bei su įvykių liudininkų atmintyje saugomomis skirtingomis versijomis. Prieš karą kas antras miestelio gyventojas buvo žydas. Sutariama, kad būtent žydų bendruomenė po Pirmojo pasaulinio karo per dešimtmetį prikėlė Anykščius naujam gyvenimui. Tačiau Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas Anykščiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, negrįžtamai sugriovė žydų gyvenimus. 1

šios gatvės pavadinimas randamas ne visuose šaltiniuose.

50 pav. R. Vanagas: „Viena iš sinagogų tapo kepykla, todėl iš jos eina aukštas kaminas. Man tai atrodo kaip kokios koncentracijos stovyklos likučiai. Tarybiniais metais ten kepdavo bandeles, tad labiau pasityčioti iš šventyklos – neįmanoma." Sudarkytas sinagogos pastatas 1959m (nuotr. autorius nežiniomas) ir dabar Anykščiuose, nuotr. mmap.

2. Esamos būklės įvertinimas urbanistiniu aspektu

2.1 Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai Anykščių rajono bendrasis planas, parengtas 2009 m., keitimas 2016 m. (Patvirtintas 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 1-TS-322) A. Baranausko aikštė plane pažymėta kaip želdynų teritorija. Čia esančių želdynų tvarkymui galiojančios tvarkymo priemonės nustatomos Anykščių miesto bendrojo plano sprendiniais (Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas, III- aiškinamasis raštas, konkretizuoti sprendiniai, p. 49;50).

52 pav. Anykščių rajono bendrojo plano pagrindinio brėžinio fragmentas.

Anykščių miesto bendrasis planas (patvirtintas 2009 m.) aiškinamasis raštas internetu nepasiekiamas. A. Baranausko aikštė kartu su aplinkiniais kvartalais patenka į saugomą teritoriją - Anykščių senamiesčio urbanistinio draustinio zoną. A. Baranausko aikštėje numatyta naudojimo paskirtis - Atskiri rekreacinės paskirties želdynai (aikštės, parkai). Aikštės pietuose esančio kvartalo naudojimo paskirtis - mažo užstatymo intensyvumo miesto centro teritorija, likę kvartalai rytuose, šiaurėje ir vakaruose besiribojantys su aikšte intensyvaus užstatymo miesto centro teritorija.

53 pav. Anykščių miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio fragmentas.

Anykščių miesto istorinės dalies nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (patvirtintas 2011 m. Kovo 10 d. sprendimu Nr. TS-99) Anykščių miesto istorinės dalies nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (toliau: Paveldo apsaugos specialusis planas) planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Anykščių miesto istorinės dalies (unikalus kodas 17071)

54 pav. Anykščių miesto bendrojo plano žaliųjų plotų sistemų vystymo brėžinio fragmentas.

teritorijos išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus. Specialiojo plano sprendiniai: •

A. Baranausko aikštėje numatoma atkuriamo istorinio užstatymo teritorija (paveldotvarkos plano brėžinyje žymima T9);

•

Aikštės pietinėje pusėje atkuriamas istorinis užstatymas (remiamasi Anykščių miesto istoriniais urbanistiniais tyrimais, Anykščių miesto centrinės dalies regeneravimo projektu, 1992m.)

•

Anykščių istoriniame centre gatvių tinklas ir jų parametrai yra vertingoji kultūros paveldo objekto savybė, todėl gatvių trasuotė ir autentiški parametrai saugomi.

Aikštėje ir kvartaluose aplink ją galioja skirtingi paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės: 55 pav. Paveldo apsaugos specialiojo plano paveldotvarkos plano brėžinio fragmentas.

•

A. Baranausko aikštėje numatytas T9 - restauruojamo atkuriant urbanistinę struktūrą istorinio užstatymo teritorijoje reglamentas. Teritorijos tankumas nustatomas detaliuoju planu, leistinas iki 2 a. atkuriamų pastatų aukštis restauruojant buvusį užstatymą, leidžiamas istorinių turgaus aikštės parametrų atkūrimas, želdynų retinimas pagrindžiant archeologiniais ir kt. Tyrimais (Priedai, Lentelė Nr 1).

•

Kvartalui, besiribojančiame su aikšte pietuose, galioja T2 - prekybinio ir sodybinio mažaaukščio užstatymo teritorijos reglamentas. Paliekamas esamas sklypų užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Esamiems ir siūlomiems įtraukti kultūros paveldo pastatams leidžiami remonto, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, nauja statyba galima neužstatytuose sklypuose bei atkuriant susidėvėjusius pastatus. Turi būti laikomasi tipologinių vietinės 27

architektūros bruožų, medžiagų bei technologijų (Priedai, Lentelė Nr. 2). •

Kvartalams, besiribojantiems su aikšte vakaruose, šiaurėje, šiaurės rytuose ir rytuose, galioja T6 - laisvo išplanavimo gyvenamoji teritorijos su visuomeniniais pastatais reglamentas. Leistimas iki 1.0 (gyvenamosios paskirties) ir iki 1,6 (negyvenamosios paskirties) užstatymo intensyvus, pastatų aukštis iki 5a. Leidžiama nauja statyba, teritorijos regeneracija nugriaunant nevertingus pastatus ar pritaikant pastatus naujai paskirčiai (Priedai, lentelė Nr. 3).

56 pav. Dviračių plėtros specialiojo plano sprendinių brėžinio fragmentas.

Anykščių rajono savivaldybės teritorijos dviračių transporto infrastruktūros plėtros specialusis planas (Patvirtintas 2015 m. vasario 26 d. Sprendimu Nr. 1-TS-54) Dviračių takų schema Anykščių rajono savivaldybės teritorijos dviračių transporto infrastruktūros plėtros specialiajame plane (56 pav.) (toliau: Dviračių plėtros specialusis planas) A. Baranausko aikštės perimetru numatomi pėsčiųjų ir dviračių takai. Tai žemiausios kategorijos dviračių takai. Šie takai skirti mišriam pėsčiųjų ir dviračių eismui, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Dviratininkų ir pėsčiųjų srautas gali būti atskiriamas siaura brūkšnine horizontaliojo ženklinimo linija. Rekomenduojamas tokių takų minimalus plotis 2,5 metro, išdėstant po taką kiekvienoje gatvės pusėje. Tokius takus aplink aikštę rekomenduojama įrengti gatvės važiuojamosios dalies ir aikštelės vakarinėje dalyje esančios aikštelės siaurinimo sąskaita. Į aikštę įsiliejančiose mažesnės kategorijos gatvėse, jei specialiajame plane nenurodyta kitaip, dviračių eismas organizuojamas bendrame sraute.

57 pav. Pėsčiųjų ir dviračių takai ruože tarp sankryžų, schema iš Dviračių plėtros specialiojo plano, sudaryta plano autorių.

Dviračių saugyklos Planuojant dviračių stovėjimo vietų infrastruktūrą turi būti atsižvelgiama į dviračių stovų poreikį, kuris priklauso nuo traukos objekto dydžio, darbo vietų skaičiaus, turistų srauto, suteikiamų paslaugų komplekso ir kita. Greta traukos objektų rekomenduojama rengti U formos stovus, kurie yra įbetonuojami į žemę. Anykščių rajono turizmo ir rekreacijos specialusis planas (Patvirtintas 2012 m.) Pro Anykščių centrą, tuo pačiu ir A. Baranausko aikštę numatomi trys turistų judėjimo keliai (pagal Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą): •

“Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys”;

•

Aukštaitijos parkų žiedas;

•

Nacionalinių autoturizmo trasų sistema “Aukštaitijos kelias”;

Turizmo maršrutų detalius aprašymus galima rasti Anykščių rajono turizmo ir rekreacijos specialiojo plano aiškinamajame rašte, p. 109. Anykščių miesto turizmo ir rekreacijos specialusis planas (Patvirtintas 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-138) Anykščių miesto turizmo ir rekreacijos specialiajame plane Anykščių centras nurodomas kaip rekreacinio prioriteto zona. Aplink aikštę naujų turizmo funkcijų nenumatoma, tačiau ties Šventosios kairiuoju krantu prie tilto planuojama prieplauka.

Anykščių miesto neužstatytų erdvių kraštovaizdžio formavimo ir poilsio organizavimo specialusis planas (Patvirtintas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-333) Anykščių miesto neužstatytų erdvių kraštovaizdžio formavimo ir poilsio organizavimo specialiajame plane (toliau: Kraštovaizdžio specialusis planas) A. Baranausko aikštė - sudėtinė Anykščių miesto viešųjų erdvių sistemos dalis. Kartu su greta esančiomis centro viešosiomis erdvėmis patenka į vieną kompleksinio tvarkymo teritoriją. Teritoriją siūloma vizualiai ir funkciškai apjungti pasitelkiant vieningos stilistikos kraštovaizdžio formavimo priemones (spalvą, medžiagiškumą, tekstūrą, faktūrą, mažosios kraštovaizdžio architektūros elementus). Šiuos teritorijos ribas, zonas, jungtis, pagrindines judėjimo trasas, susikirtimo taškus bei kitus svarbius jose esančius objektus siūloma žymėti mažųjų kraštovaizdžio architektūros elementų pagalba, t.y. įrengiant lokalius erdvių orientyrus/ akcentus: skulptūras, informacinius stendus, pergoles, suolelius ir kt. Toks lokalus orientyras numatomas aikštės pietrytiniame kampe, Šaltupio gatvės pradžioje. Siūlomas aikštės želdinių pertvarkymas suteikiant daugiau reprezentatyvumo, gyvumo: aiškios medžių struktūros įvedimas, puošnių gėlynų įveisimas. Vizualiai aikštės ribas turėtų formuoti pastatai, o ne gatvės, todėl pertvarkant gatves formuoti kaip aikštės sudedamąsias dalis, prioritetą teikiant pėsčiųjų judėjimui. Miesto teritorijoje turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai, išsaugomas ir skatinamas gatvių apsodinimo medžių eilėmis principas. Želdinimui siūloma naudoti vietines augalų rūšis, siekti želdinių įvairovės, įvertinti parinktų želdinių tinkamumą konkrečiai teritorijai. A. Baranausko aikštė (išskyrus ją supančias gatves) nepatenka į

58 pav. Anykščių miesto neužstatytų erdvių kraštovaizdžio formavimo ir poilsio organizavimo specialusis plano sprendinių brėžinio fragmentas.

teritorijas, kuriose siūloma gausinti esamus ir/ar įveisti naujus urbanizuotus želdinius. Paviršinių vandens telkinių Anykščių miesto administracinėse ribose apsauginių juostų ir zonų nustatymo specialusis planas (Patvirtintas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. TS-369) Šventosios upės kairės pakrantės Anykščių mieste apsaugos zonų plotis prilyginamas pakrančių apsaugos zonų pločiui ir atskirai nenustatinėjamas. Konkretūs sprendiniai: beveik visai rytinei Šventosios upės pakrantei apsaugos zonų/ juostų nenumatoma, Anykščių miesto turizmo ir rekreacijos specialiojo plano sprendiniais čia numatyta įrengti prieplaukas, suplanuotos apgyvendinimo įstaigos, numatytos vystomos rekreacijos infrastruktūros zonos, rekonstruoti esamus dviračių-pėsčiųjų takus. Anykščių miesto bendrojo plano sprendiniais rytinėje Šventosios upės pakrantėje numatytos atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorijos. Anykščių miesto šilumos tiekimo plėtros specialusis planas (Patvirtintas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 1-TS-269) Neaktualus aikštės kontekste. Anykščių miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialusis planas (Patvirtintas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. TS-139) Internetu nepasiekiamas Anykščių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribų planas (Patvirtintas 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1292) Anykščių regioninio parko sudedamoji dalis - Anykščių senamiesčio urbanistinis draustinis. Regioninio plano tikslas – išsaugoti Anykščių miesto istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir pavieniu sklypų užstatymo tipą (-us), kultūros paveldo objektus ir jų aplinką, tradicinę architektūrinę išraišką. Anykščių regioninio parko teritorijos tvarkymo planas (Patvirtintas 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-699) Šiame dokumente numatomos bendros gamtos, kultūros paveldo, kraštovaizdžio apsaugos bei rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės nedetalizuojant konkrečių sprendinių. Anykščių strateginis plėtros planas 2019-2025 m. Plėtros plane numatyti 4 plėtros prioritetai: •

Kultūrinio turizmo vystymas ir kurortinė plėtra;

•

Ekonomikos augimo skatinimas;

•

Sumanios, sveikos, saugios, pilietiškos ir aprūpintos visuomenės kūrimas;

•

Viešosios infrastruktūros plėtra darnoje su gamtine aplinka.

Galimai aktualias A. Baranausko aikštės sutvarkymui priemones galima rasti Prieduose, lentelė, Nr 4. Galimai aktualius A. Baranausko aikštės sutvarkymui projektus galima rasti Prieduose, lentelė, Nr 5.

2.2 Išvados •

Anykščių miesto bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje numatoma A. Baranausko aikštės naudojimo paskirtis Atskiri rekreacinės paskirties želdynai (aikštės, parkai);

•

Aikštėje numatoma atkuriamo istorinio užstatymo teritorija (Paveldo apsaugos specialiojo plano paveldotvarkos plano brėžinyje žymima T9);

•

Aplink aikštę numatomi dviračių ir pėsčiųjų takai, atskiriami siaura brūkšnine horizontaliojo ženklinimo linija. Rekomenduojama įrengti po 2,5 m pločio taką abiejose gatvės pusėse (Dviračių plėtros specialusis planas);

•

Šiandieniniai gatvių parametrai yra gerokai per dideli esamam transporto srautui, o gatvės kuria barjerus ir fragmentuoją miesto erdvinę struktūrą.

•

Anykščių miesto turizmo ir rekreacijos specialiajame plane aplink aikštę naujų turizmo funkcijų nenumatoma, tačiau plane aiškiai matoma didžiulė esamų objektų koncentracija;

•

Kraštovaizdžio specialiajame plane aikštė (išskyrus ją supančias gatves) nepatenka į teritorijas, kuriose siūloma gausinti esamus ir/ar įveisti naujus urbanizuotus želdinius, bet siūlomas aikštės želdinių pertvarkymas;

•

Pertvarkant aikštę, gatves formuoti kaip aikštės sudedamąsias dalis, prioritetą teikiant pėsčiųjų judėjimui (Kraštovaizdžio specialusis planas)

2.3 Viešųjų paslaugų pasiekiamumas ir objekto reikšmė. Anykščiai, lyginant su kitais panašaus dydžio Lietuvos miesteliais turi itin gerai išvystytą paslaugų sektorių, veikia keletas restoranų, viešbučių, barų, mieste pakanka vietų apsistoti, skaniai pavalgyti ir kokybiškai leisti laiką, nepaisant aikštės perimetras galėtų būti žymiai gyvesnis ir aktyvesnios. Anykščių miestelio viešosios paslaugos, svarbūs objektai Aikštės pietuose, vakaruose ir šiaurinėje dalyje susikoncentravę didžioji dalis kultūrinių, lankytinų objektų, į rytus nuo aikštės išsidėstęs miesto administracinės funkcijos. Švietimo ir ugdymo įstaigos išsidėstę tolygiai po visą miestą, o komercinė veikla koncentruojasi centre bei kituose miesto traukos taškuose, taip pat prekybos centruose. Didžioji dalis paslaugų lengvai pasiekiamas pėsčiomis, todėl šiek tiek stebina automobilių skaičius miestelio centre. Norint didesnės socioekonominės dinamikos vertėtų mąstyti apie automobilių stovėjimo vietų skaičiaus mažinimą ir tvarų transporto srautų valdymą. Aplink A. Baranausko aikštę susikoncentravę nemažai įvairių traukos objektų, tačiau dėl aikštės neproporcingai didelio mastelio lyginant su mieste ir aplink aikštę vyraujančiu užstatymu, aikštės pakraščiuose esanti programa atrodo išskydusi. Aikštės vakarinėje dalyje yra vienintelis Anykščių centre įsikūręs viešbutis (kiti pakraščiuose arba pavieniai butai). Už vakarinėje dalyje esančių pastatų neseniai pastatyta naujas bibliotekos pastatas, į jį patekti einant skersai kiemą kol kas neįmanoma, tai galima padaryti tik einant aplink per A. Vienuolio arba Vilniaus g. 34

59 pav. Traukos taškai Anykščiuose, schema mmap.

Administraciniai, infrastruktūros traukos taškai: 1.Anykščių rajono savivaldybės administracija 2.Utenos teritorinė darbo birža, Anykščių skyrius 3.Sodra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anyksciu skyrius 4.Registrų centras 5.Nacionalinė žemės tarnyba, Anykščių žemėtvarkos skyrius 6.Anykščių r. savivaldybės administracija, socialinės paramos skyrius 7.Anykščių r. policijos komisariatas 8.Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Anykščių poskyris 9.Lietuvos paštas 10.Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 11.Autobusų stotis Sakraliniai, memorialiniai traukos taškai: 1.Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia 2.Sinagoga 3.Koplyčia-Pasaulio anykštėnų kūrybos centras 4.Senosios žydų kapinės 5.Anykščių kapinės 6.Anykščių Šv. Aleksandro Nevskio cerkvė 7.Popo šilelis 8.Žydų žudynių ir palaidojimo vieta 9.Jono Biliūno kapas ir paminklas laimės žiburys Kultūros, kultūrinio turizmo traukos taškai 1.Istorinis Anykščių centras 2.Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka 3.Anykščių kultūros centras 4.Laisvės paminklas Prisikėlimas 5.Antano Vienuolio-Žukausko paminklas 6.Istorijų (Okuličiūtės) dvarelis 7.Rašytojos Bronės Buivydaitės memorialinis namas – muziejus 7.Angelų muziejus - Sakralinio meno centras 9.A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus 10.Antano Baranausko klėtelė 11.Siaurojo geležinkelio muziejus 12."Cosmos" Paukščių takas 13.Anykščių regioninio parko direkcija 14. Anykščių menų inkubatorius- menų studija, Sporto, rekreacijos objektai 1.Anykščių parkas 2.Riedlenčių parkas 3.Pramogų ir sporto centras „Kalita“ 4.Anykščių Kūno kultūros ir sporto centras 5.VšĮ „Sveikatos oazė“ 6.Kempingas 7.Dainuvos nuotykių slėnis 8.Anykščių kartodromas 9.Šventosios upės pakrantė 10.Stadionas 11.Paplūdimys Socialinės paslaugos (sveikatos priežiūros, ugdymo) 1.Anykščių r. savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras 2.Anykščių r. savivaldybės ligoninė 3.Jono Biliūno gimnazija 4.Anykščių muzikos mokykla 5.Antano Vienuolio gimnazija 6.Antano Baranausko vidurinė mokykla 7.Anykščių švietimo centras 8.Anykščių technologijos mokykla 9.Žilvitis, Anykščių vaikų lopšelis-darželis 10.Spindulėlis, Anykščių vaikų lopšelis-darželis 11.Eglutė, Anykščių vaikų lopšelis-darželis 12.Žiogelis, Anykščių vaikų lopšelis-darželis 13.Anykščių r. kūrybos ir dailės mokykla Apgyvendinimo vietos 1.Puntuko viešbutis 2.Nykščio namai 3.Kempingas 4.Spa Vilnius Anykščiai Mieste taip pat yra nemažai pavienių individualių apartamentų, skirtų nuomai. Komerciniai objektai išsidėstę centre, prekybos centuose bei pagrindiniuose kelių mazguose.

Šiaurinėje dalyje, už gatvės - Anykščių kultūros centras, už jo prasideda Anykščių parkas.

60 pav. Aplink A. Baranausko aikštę esanti programa

Į rytus nuo aikštės - 70-aisiais išvystytas blokinių pastatų kvartalas, jame veikia Maksimos parduotuvė (rekonstruotame universalinės parduotuvės pastate), Senukai bei keletas mažesnių parduotuvių ir įmonių. Kvartale į pietus nuo aikštės programos nėra daug, beveik visa koncentruota aikštės perimetre.Viešasis transportas Anykščiuose yra vienas maršrutas, kursuojantis darbo dienomis ir apimantis visus pagrindinius miesto traukos taškus: autobusų stotį, A. Baranausko aikštę, pirminės sveikatos priežiūros centrą, A. Vienuolio progimnaziją (kvartalą su mokymo ir administracinių įstaigų koncentracija), ligoninę bei kapines. Maršrutas šiek tiek skiriasi žiemos vasaros sezonais: šiltuoju sezonu papildomai į maršrutą yra įtraukta senosios ir naujosios kapinės. Visi tarpmiestiniai autobusai išvyksta iš autobusų stoties, keli papildomai stoja A. Baranausko aikštėje. Aikštės šiaurinėje dalyje yra plati autobusų stotelė, tačiau ji naudojama labai retai - miesto maršrutu važiuojantis autobusas čia stoja vidutiniškai 6 kartus per dieną.

Legenda Kavinė Kavinė/restoranas Komercija Parduotuvė Viešbutis Teismas/ prokuratūra Darbo birža Redakcija Vaistinė Paštas Biblioteka Muziejus Kultūros centras Bankas Gamykla Lankytinas objektas Poilsio vieta Sinagoga Bažnyčia Autobusų stotelė Stovėjimo aikštelė (vieša) Stovėjimo a. (riboto patekimo) Parkavimas lygiagrečiai gatvės

Viešosios erdvės Anykščių centre esančių viešųjų erdvių tinklą sudaro: 1. Anykščių parkas; 2. Skveras priešais Kultūros centrą; 3. A. Baranausko aikštė; 4. Senojo Anykščių senamiesčio teritorijoje įrengti nedideli skvereliai bei rekonstruotos istorinės gatvelės; 5. Šaltinio gatvė su greta esančiu upeliu; 6. Antano Vienuolio-Žukausko paminklo skveras; 7. Vyskupo skveras (pietuose besiribojantis su įėjimu į bažnyčios kiemą); 8. Šventosios upės pakrantė; 9. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus kiemas. 10. Rytinėje centro dalyje kelios J. Biliūno gatvės atkarpos turi šaligatvio erdvės išplatėjimus- mini skverus ties viešosiomis funkcijomis, taip pat yra žalios viešos erdvės (pievos apaugusios medžiais) tarp daugiabučių namų. Tiesa, pastarosios neturi suformuotos aiškios paskirties ir nėra išnaudojamos. Atskirų viešųjų erdvių funkcijos

Anykščių miesto centre esančios viešosios erdvės skiriasi savo naudojimo pobūdžiu: •

Anykščių parkas su sporto aikštynu naudojamas aktyviam ir pasyviam poilsiui, miesto švenčių metu renginiams, koncertams, atviroje erdvėje vykstantiems spektakliams;

•

A. Baranausko aikštė kartu su skveru priešais Kultūros centrą atlieka reprezentacines funkcijas, vyksta miesto šventės, mugės, tačiau pati aikštė su medžiais nėra tinkama kai kurioms įprastoms funkcijoms, pavyzdžiui Kalėdinei eglei (ši įprastai statoma skvere priešais Kultūros centrą) ar koncertams su didesne scena. Aikštės centras taip pat kartais mėgstamas asocialių asmenų, o tai atstumia kitus lankytojus nuo naudojimosi ja;

•

Anykščių senamiesčio gatvelės yra svarbus turistinis traukos taškas, bet dėl greta esančių didelių viešųjų erdvių gausos, vyraujančios gyvenamosios paskirties ir gana intymaus bei mažo urbanistinio mastelio, veiklos jose nėra daug;

•

A. Vienuolio-Žukausko paminklo skveras - memorialinė vieta, joje vyksta įvairūs minėjimai, miesto šventės, bet kasdien šie skverai nėra intensyviai naudojami;

•

Vyskupo skveras - memorialinė vieta, joje vyksta įvairūs minėjimai, miesto šventės, atviros parodos, įrengti suoliukai ir sėdėjimui skirta medinė platforma. Iš skero taip pat patenkama į biblioteką;

•

Šventosios upės pakrantė naudojama rekreacijai, upė kartais taip pat aktyviai įveiklinama miesto švenčių metu 38

(plaukiojanti scena, koncertai, Kalėdinė eglutė, įvairūs miesto švenčių renginiai ir pan). Užtvankoje veikia kavinė. Dešinėje upės pusėje neseniai įrengtas dviračių takas; •

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus kiemas - iš dalies vieša erdvė, naudojama muziejaus darbo metu.

Anykščių centre yra nemažai viešųjų erdvių, bet kai kurių funkcijos šiek tiek persidengia arba nėra labai aiškiai išreikštos. Viešosios erdvės Anykščiuose, nors ir yra išsidėsčiusios greta, ne visur sudaro vientisą viešųjų erdvių sistemą, o kai kuriais atvejais labiau primena atskiras, izoliuotas viešųjų erdvių salas. A. Baranausko aikštė, nors yra miesto ir jo viešųjų erdvių centre, yra gana prastai integruota į šią sistemą, aikštė lengviau ir maloniau pasiekiama automobiliu nei pėsčiomis. 61 pav. Anykščių centro viešųjų erdvių schema, schema mmap.

Pėsčiųjų takai Anykščių mieste pėsčiųjų judėjimas nėra sudėtingas, tačiau kai kur šaligatviais nėra pritaikyti žmonių su negalia poreikiams, yra peraukštėjimų, kai kur nusidėvėjusi danga. Gerai išvystyta rekreacinių takų infrastruktūra palei Šventosios upę ir arti centro esančiose viešosiose erdvėse. Pėsčiųjų judėjimas tarp viešųjų erdvių Tik kelios viešosios erdvės susisiekia tiesiogiai. Likusiais atvejais iš vienos viešos erdvės į kitą patenkama palei vidutinio judrumo gatves (šaligatviais). Sunkiau pasiekiama Šaltinio gatvė su greta esančiu upeliu - į ją galima patekti iš Šaltupio, Taikos arba Vilniaus gatvių, tačiau lankantis netoliese esančioje A. Baranausko aikštėje ar Vyskupo skvere, trūksta aiškios, pasiekiamos informacijos bei intuityvių nuorodų, norint rasti greta esančią gatvelę su upeliu, ji tiesiogiai nesusijungia su kvartalu aikštės pietuose. Judėti rytų - vakarų kryptimi galima sąlyginai patogiai, visos gatvės tarp viešųjų erdvių turi šaligatvius, beveik nereikia kirsti judrių gatvių, tačiau kai kur reikia įveikti laiptus ar stačius pandusus. Norint viešosiomis erdvėmis judėti pietų - šiaurės kryptimi, būtina kirsti J.Biliūno gatvę - judriausią gatvę mieste. Beveik visa gatvė miesto centre yra barjeras pėstiesiems. Ties A. Baranausko aikšte yra dvi sankryžos (schemoje pažymėtos a ir b) bei pėsčiųjų praėjimas po tiltu kairiuoju Šventosios upės krantu, kuriose galimas šios gatvės kirtimas. Vienoje sankryžoje (schemoje ‘a’) įrengta pėsčiųjų perėja, kitoje (schemoje ‘b’) - šviesoforu reguliuojama sankryža. Į rytus nuo centro zonos esančioje Biliūno gatvės atkarpoje yra sukoncentruotas Anykščių administraciniai padaliniai, įsikūrę nemažai komercinių funkcijų, gyvena daug žmonių. Pėstiesiems skirti šaligatviai iškart už ‘b’ sankryžos esančioje J. Biliūno g. atkarpoje smarkiai susiaurėja, tad pėsčiųjų judėjimas nuo A. Baranausko aikštės rytų kryptimi nėra labai patogus. A. Baranausko aikštę nuo Kultūros centro skvero skiria judri J. Biliūno gatvė, ją galima pereiti tik aikštės galuose. Aikštę nuo istorinio senamiesčio taip pat skiria gatvė. Ši gatvė taip pat gana judri (pagr. kelias iš Anykščių link Puntuko akmens), o jos profilis yra orientuotas į automobilius: plati asfaltuota dalis, sąlyginai siauri šaligatviai, šaligatvio bortai nusileidžiantys į gatvę, o ne atvirkščiai. Taip pat sudėtinga judėti tarp viešųjų erdvių žmonėms su negalia, esami pandusai ir bortai per statūs, vietomis yra perteklinių peraukštėjimų ir laiptų, kai kuriose vietose įrengta takų danga nepatogi arba dažnai mainosi, kas sukelia papildomų sunkumų judant ŽN. Dviračių takai Anykščių centre nėra atskirtų dviračių takų, mieste yra kelios dviračių takų atkarpos, naujas dviračių takas eina palei Šventosios pakrantę. 40

63 pav. Sankryža, jungianti tris viešąsias erdves: laiptai, plati gatvė, siauri šaligatviai, nuotr. mmap.

Anykščių mieste (išskyrus kelias intensyvesnes tranzitines gatves) automobilių eismas nėra labai intensyvus, dviratininkai juda kartu su automobilių srautu arba šaligatviais. Dviračių infrastruktūra A. Baranausko aikštės teritorijoje Aplink aikštę nėra atskirų dviračių takų. Dviračių stovų pačioje aikštėje nėra, tačiau yra nedidelis skverelis už pastato A. Baranausko a. 6 su dviračių laikikliais, tiesa nelabai patogiais ir saugiais. Gatvių tinklas Gatvių tinklas Anykščių centre yra gana tankus, dalis gatvių susiformavusios dar XVIa, tačiau miesto centre daug naujų, magistralinių, ištiesintų arterijų. Gatvių profiliai labiau orientuoti į automobilius nei pėsčiuosius ar dviratininkus: nėra atskirų dviračių takų, šaligatviai vietomis siauri, nutrūksta ties šalutinėmis gatvėmis ir įvažiavimais į kiemus. Automobilių infrastruktūra A. Baranausko aikštės teritorijoje Gatvės, supančios A. Baranausko aikštę yra gana plačios: A. Baranausko a. šiaurinė atkarpos plotis nuo 14,5 m siauriausioje vietoje iki beveik 22 m ties stotelėmis (3, o nedidelėje atkarpoje 4 eismo juostos); Rytinės aikštę supančios gatvės atkarpos plotis - 14 m siauriausioje vietoje (4 eismo juostos); Pietinės gatvės atkarpos plotis - apie 10 m (2 eismo juostos)

62 pav. Statūs, apžėlę, ŽN nepritaikyti pandusai, nuotr. mmap.

Statyti automobilį aplink aikštę draudžiama, tačiau galimas lygiagretus parkavimas palei pietinę išlikusio kvartalo kraštinę. Prie aikštės yra dvi automobilių stovėjimo zonos: vakarinėje dalyje tarp aikštės ir pastatų įrengta maždaug 30ies vietų automobilių stovėjimo aikštelė, įvažiavimas į ją tik iš 41

A. Vienuolio - A. Baranausko a. sankryžos kampo; kita apie 22 vietų aikštelė - palei Maxima - Senukai prekybos centrų fasadus. Objekto plėtros galimybės Esama urbanistinė struktūra - tai XIX-XX a. mažaaukščio miestietiško užstatymo ir sovietinio planavimo mišinys. Aikštės rekonstrukcija XX a. 5-tajame dešimtmetyje radikaliai pakeitė iki tol vyravusią urbanistinę struktūrą, o dabartinis užstatymas neužkerta kelio pilnai ar bent iš dalies atkurti prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusio aikštės teritorijos užstatymo. Anykščių miesto centras jau dabar multifunkcinis, tačiau gyvenamoji funkcija užima ženklesnę dalį centre esančios programos. A. Baranausko aikštės galima plėtra turi visas galimybes stiprinti miestietišką centro charakterį ir didinti centro multifunkciškumą: čia galėtų persikelti kai kurios viešosios funkcijos, atsirasti nauja ar atsinaujinti seniau veikusi programa, galbūt laikino apgyvendinimo paslaugos, miesto svečiams ir miestiečiams skirtos paslaugos. Anykščių miestas nėra didelis ir bet kokie transporto bei mobilumo klausimai diskutuojant apie aikštės plėtrą yra aktualūs tik turint galvoje viso miesto ir jo apylinkių kontekstą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tvaraus judumo būdams ir su tuo susijusiems sprendiniams, įgyvendinamiems viso miesto masteliu. Aikštės, kaip žaliosios erdvės, funkcija yra svarbi miestui ir tikėtina, kad tokia išliks ir ateityje, tačiau būtina ieškoti būdų kaip įprasminti sunykusio žydų kvartalą ir Anykščių žydų kultūrą.

2.4 Išvados •

Aplink A. Baranausko aikštę susikoncentravę nemažai įvairių traukos objektų, tačiau dėl didelio, lyginant su mieste vyraujančiu, aikštės mastelio, programa atrodo išskydusi;

•

Anykščiuose yra vienas viešojo transporto maršrutas, kursuojantis darbo dienomis ir apimantis visus pagrindinius miesto traukos taškus, aikštėje jis stoja keletą kartų per dieną;

•

Anykščių centre yra nemažai viešųjų erdvių, bet kai kurių funkcijos šiek tiek persidengia arba nėra labai aiškiai išreikštos;

•

Viešosios erdvės Anykščiuose, nors ir yra išsidėsčiusios greta, ne visur sudaro vientisą viešųjų erdvių sistemą;

•

A. Baranausko aikštę nuo Kultūros centro skvero skiria judri J. Biliūno gatvė, ją galima pereiti tik aikštės galuose. Aikštę nuo istorinio senamiesčio taip pat skiria judroka gatvė;

•

tarp viešųjų erdvių ypač sudėtinga judėti žmonėms su negalia, esami pandusai ir bortai per statūs, vietomis yra perteklinių peraukštėjimų ir laiptų, vietomis siauri šaligatviai;

•

Anykščių centre nėra atskirtų dviračių takų, esami takai nesujungti į sistemą;

•

Gatvės, supančios A. Baranausko aikštę, yra perteklinio pločio;

•

Esama urbanistinė struktūra - tai XIX-XX a. mažaaukščio miestietiško užstatymo ir sovietinio planavimo mišinys;

•

dabartinis užstatymas neužkerta kelio pilnai ar bent iš dalies atkurti prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusio aikštės teritorijos užstatymo;

•

Anykščių miesto centras jau dabar multifunkcis, tačiau gyvenamoji funkcija užima ženklesnę dalį centre esančios programos;

•

Žaliosios erdvės yra svarbios miestui ir tikėtina, kad tokios išliks ir ateityje, todėl būtina inovatyvių būdų kaip įprasminti sunykusio žydų kvartalą ir Anykščių žydų kultūros atminimą.

3. Esamos būklės įvertinimas nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių atžvilgiu 3.1 Nekilnojamojo kultūros paveldo savybių ir jas reglamentuojančių teisės aktų apžvalga Anykščių miesto istorinė dalis (kodas 17071) Anykščių miesto istorinė dalis - vietovė, turinti archeologinį (lemiantis reikšmingumą); architektūrinį (lemiantis reikšmingumą svarbus); istorinį (lemiantis reikšmingumą svarbus); kraštovaizdžio; urbanistinį (lemiantis reikšmingumą svarbus) vertingųjų savybių pobūdį. Vietovėje netoli aikštės yra šie kultūros paveldo objektai: •

Rašytojo Antano Žukausko - Vienuolio paminklas (kodas 15283);

•

Pastatas, adresu Vilniaus g. 11 (kodas 38594);

•

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios statinių kompleksas (kodas 32801);

•

Anykščių sinagogos pastatas (kodas 38595);

•

Rūmai, vad. Okuličiūtės dvareliu (kodas 30776).

Objekto vertingosios savybės (atrinkta aikštės ir artimiausių kvartalų teritorijai aktualios savybės, pilną vertingųjų savybių sąrašą galima rasti kvr.kpd.lt): •

Istorinių gatvių tinklas, istorinių kvartalų ribos bei istorinių valdų (posesijų) ribos;

•

Lauko akmenų grindiniai: tarp pastatų A. Baranausko a. 12 ir A. Baranausko a. 13; S. Daukanto g.; Sinagogos g.; A. Baranausko aikštėje;

•

Vietovei reikšmingo buvusio užstatymo vietos - A. Baranausko a. pietų dalies užstatymas bei A. Baranausko a. šiaurės dalies tarp Paupio ir M. Valančiaus gatvių;

•

Tūrinės erdvinės struktūros sandara - daugialypė smulkiatūrė;

•

Užstatymo tipai: perimetrinis - centro (A. Baranausko a. Užstatymas, Vilniaus g. šiaurės rytų dalies užstatymas, Paupio g. pietų dalies užstatymas);

64 pav. Anykščių miesto istorinės dalies teritorijos ribų planas (TRP), 3 brėžinys

•

Atviros erdvės - A. Baranausko (buv. turgaus) aikštės šiaurinė dalis;

•

Uždaros erdvės - praėjimas tarp A. Baranausko pastatų 12 ir 13 - buv. Pirties gatvelės fragmentas, likusi tik gatvelės pradžia - sankirta su A. Baranausko a.;

•

Kairės Šventosios upės krantinės panorama nuo Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios į užtvanką;

•

Miestelio siluetas;

•

Perspektyvos:

praėjimo tarp A. Baranausko pastatų 12 ir 13 perspektyva, išskyrus pastato A. Baranausko a. 12 priestatą; S. Daukanto g. perspektyva (išskyrus A. Baranausko a. 11, S. Daukanto 4 ūkinius pastatus, pastatus S. Daukanto g. 10, 16 bei neužstatytą erdvę tarp A. Baranausko a. 10 ir S. Daukanto g. 3); Sinagogos g. perspektyva (išskyrus: neužstatytą erdvę tarp pastatų A. Baranausko g. 10 ir Sinagogos g. 4, neužstatytą erdvę tarp pastatų Sinagogos g. 4 ir 6, A. Baranausko a. 9 pietinį priestatą, pastatus Šaltupio g. 8, 10, 12); A. Baranausko a. pietų pusės perspektyva (išskyrus neužstatytą erdvę tarp Šaltupio g. ir A. Baranausko a. 6, A. Baranausko a. 7, 8 bei neužstatytą erdvę tarp Taikos g. ir A. Baranausko a. 13); Taikos g. perspektyva šiaurės kryptimi (išskyrus: neužstatytą erdvę tarp Šaltinio g. ir pastato Taikos g. 6, atkarpą tarp Vilniaus g. 1 pietų pastato ir pastato Taikos g. 4, neužstatytą erdvę tarp A. Baranausko a. ir pastato Taikos g. 3, neužstatytą erdvę tarp pastato Taikos g. 5 ir pastato Taikos g. 7, atkarpą tarp pastato Taikos g. 9 ir pastato Taikos g. 13, neužstatytą erdvę tarp Pastato Taikos g. 13 ir Šaltinio g.);

•

Vilniaus g. perspektyvos fragmentas nuo A. Baranausko a. iki pastato Vilniaus g. 16 (išskyrus: pastatą A. Baranausko a. 14, neužstatytą erdvę tarp pastatų Vilniaus g. 19 ir 21, pastatą Vilniaus g. 23);

Išklotinės: •

A. Baranausko a. pietinė išklotinė nuo pastato A. Baranausko a. 6 iki pastato A. Baranausko a. 13 (išskyrus: neužstatytą erdvę tarp Šaltupio g. ir A. Baranausko a. 6, A. Baranausko a. 7, A.Baranausko a. 8, neužstatytą erdvę tarp Taikos g. ir A. Baranausko a. 13);Sinagogos g. išklotinės (išskyrus: neužstatytą erdvę tarp pastatų A. Baranausko g. 10 ir Sinagogos g. 4, neužstatytą erdvę tarp pastatų Sinagogos g. 4 ir 6, A. Baranausko a. 9 pietinį priestatą, pastatus Šaltupio g. 8, 10, 12);

•

S. Daukanto g. išklotinės (išskyrus A. Baranausko a. 11 ūkinius pastatus, S. Daukanto g. 4 ūkinius pastatus, pastatus S. Daukanto g. 10, 16, neužstatytą erdvę tarp A. Baranausko a. 10 ir S. Daukanto g. 3);

•

A. Baranausko a., Sinagogos, S.Daukanto, Vilniaus, Taikos, Šaltupio g. užstatymo 1 - 2 a. su pastoge vyraujančiais mediniais ir mūriniais pastatais tipas.

Anykščių senojo miesto vieta (kodas 17147) Vertingųjų savybių pobūdis - Archeologinis (lemiantis reikšmingumą). Vertingosios savybės: žemės ir jos paviršiaus elementai - kultūrinis sluoksnis (skirtingose miesto vietose skirtingo storio, sudarytas iš tamsiai pilkos žemės, su archeologiniais dirbiniais, pastatų pamatų fragmentais, griuvenomis; apardytas dabartinių pastatų statybos metu.

3.2 Potencialių objektų ar istorinių traktų nustatymas Vertingu Anykščių istorinio centro elementu laikoma istorinių gatvių tinklas, istorinių kvartalų ribos bei istorinių valdų (posesijų) ribos. Šie elementai išlikę tik pietinėje A. Baranausko a. pusėje, pačioje aikštėje, senoji miesto urbanistinė struktūra yra sunaikinta. Vertingąja savybe taip pat įvardinta atvira A. Baranausko aikštės šiaurinė dalis buvusi Turgaus aikštė. Anykščių miesto istorinės dalies nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane aikštės reglamente leidžiamas istorinių Turgaus aikštės parametrų atkūrimas bei XX a. pr. urbanistinės užstatymo struktūros restauravimas atkuriant. Taigi XX a. pr. Turgaus aikštės ir buvusio prekybinio kvartalo įprasminimas ar atkūrimas galėtų būti aktualus žingsnis Anykščių miesto paveldo stiprinime.

3.3 Išvados •

Vertingas buvęs A. Baranausko aiktės perimetrinis centro užstatymas: Anykščių miesto istorinės dalies vertingųjų savybių aprašyme nurodoma: “vietovei reikšmingo buvusio užstatymo vietos - A. Baranausko a. pietų dalies užstatymas, A. Baranausko a. Šiaurės dalies tarp paupio ir Valančiaus gatvių”;

•

Vertingas praėjimas aikštės vakarinėje dalyje per Puntuko viešbutį, naujos ir aiškio jungties atkūrimas šioje vietoje leistų geriau įveiklinti bibliotekos vidinį kiemą ir jame esančias funkcijas;

•

Saugomas vyraujantis sodybinis užstatymas 1-2 a. pastatais su pastoge;

•

Saugoma daugialypė smulkiatūrė erdvinė sandara;

•

Vertingas istorinių gatvių tinklas, istorinių kvartalų ribos bei istorinių valdų (posesijų) ribos;

•

Saugomos išklotinės su išlikusiu senuoju užstatymu;

•

Saugomos išlikusios senųjų gatvių trasų perspektyvos.

4. Esamos būklės vertinimas socialiniu aspektu

3.4 Teritorijos socialinės sanklodos pirminis įvertinimas Dabartiniu metu Lietuvoje bendruomeniniai judėjimai įgauna vis didesnį pagreitį. Bendruomenių veikla skatina aktyvų žmonių dalyvavimą tiek valdymo procesuose, tiek savo vietovės ir krašto puoselėjimo bei kultūros išsaugojimo srityse. Nors bendruomeninių organizacijų šalyje turime nemažai, bet teigiama, kad pačių bendruomenių narių įsitraukimas į vietos reikalų tvarkymą, jų bendruomeniškumas yra nepakankamas. Anykščiuose veikia Anykščių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba ir daugybė kitų visuomeninių organizacijų, kurios aktyviai prisideda prie miesto kūrimo. Aplinka A. Baranausko aikštę gausu įvairiausių organizacijų į kurių interesus turi būti atsižvelgta. Aikštės įvaiklinimui būtinas partnerių sąrašas turėtų apimti, bet neapsiriboti: Socialinius partnerius: •

Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių biblioteka;

•

Lietuvos žydų bendruomenė;

•

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai;

•

Lietuvos paštas;

•

Anykščių bendruomenės centras;

•

Anykščių naujų vėjų bendruomenė;

•

Kiti Anykščiuose įsikūrę viešų ir socialinių paslaugų tiekėjai.

Ekonominius partnerius: •

Viešbutis “Puntukas”;

•

“Maxima”;

•

“Senukai”;

•

Anykščių vynas 48

•

Kavinė "Erdvė";

•

Kavinė “Kepyklėlė”;

•

Parduotuvė “Mezgimo siūlai 9 Gijos”;

•

Ir kitos netoli esančios komercinės veiklos.

•

Anykščių kultūros centras;

•

Angelų muziejus - Sakralinio meno centras;

•

Anykščių regioninio parko direkcija;

•

Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras;

•

Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus;

•

Ir kiti Anykščių mieste veikiantys kultūros, turizmo srityje esančios veiklos;

•

Anykščių menų inkubatorius- menų studija.

Kultūrinius partnerius:

3.5 Demografinės Anykščių rajono situacijos ir su tuo susijusių problemų kritinis įvertinimas Demografinė situacija ir socialinė sudėtis Lietuvos miestelių mažėjimo tendencija pastebima ir Anykščiuose. Per tris dešimtmečius Anykščiai, nepriklausomybės pradžioje turėję virš 12,5 tūkst. gyventojų, susitraukė trečdaliu (arba neteko virš 4 tūkstančių gyventojų). Šiuo metu mieste gyvena apie 8,5 tūkst. Anykštėnų (Anykščių rajone - 23 tūkst. gyventojų). Prieš Antrąjį pasaulinį karą Anykščiai buvo etniškai žymiai margesni, beveik pusę gyventojų sudarė žydai. Šiuo metu virš 95 proc. miestelio gyventojų yra lietuvių tautybės. 2017 m. anykščių rajono gyventojų demografinė sudėtis buvo: 14,1 proc gyventojai iki 18 m., 27,3 proc 18-44 m. amžiaus, 32,1 proc 45-64 m. ir 26,5 proc vyresni kaip 65 m. amžiaus žmonės . Anykščiai patiria senėjimo problemą smarkiau nei kitos vietos Lietuvoje: Lietuvos vidurkis pagal demografines grupes buvo: 17,9 proc gyventojai iki 18 m., 33,9 proc 18-44 m. amžiaus, 28,7 proc 45-64 m. ir 19,5 proc vyresni kaip 65 m. amžiaus žmonės. T.y. Anykščiuose yra mažiau jaunų žmonių, mažiau jaunų darbingo amžiaus žmonių ir daugiau pensinio amžiaus (bei greit jį pasieksiančių) asmenų. Nepakeitus tendencijų, netolimoje ateityje Anykščiuose bus vis labiau jaučiamas darbo jėgos trūkumas, augs socialinių paslaugų, skirtų senjorams poreikis, didės sveikatos apsaugos išlaidos. Tankumas Anykščiuose vyrauja 1-2 a. individualūs gyvenamieji namai, miesto pakraščiuose - sodybinis užstatymas, tačiau yra keletas intensyvesnių socialistinių rajonų, užstatytų penkiaaukščiais daugiabučiais. Mieste vidutinis tankumas 740 žm/km2. Dalis miesto centro - po Antrojo pasaulinio karo užstatyta daugiabučiais ir didesnio mastelio viešos paskirties objektais, išlikusi nepertvarkyta dalis - mažaaukštė, ne tokia intensyvi.

Išsilavinimas 2011 m. visuotinio surašymo duomenimis, Anykščių r. savivaldybėje buvo 12,6 proc gyventojų su aukštuoju išsilavinimu, 19,3 proc turėjo aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį, 27,7 proc - vidurinį, 18,9 proc. - pagrindinį ir 19,3 proc pradinį. Šalies vidurkis: 21,2 proc gyventojų su aukštuoju išsilavinimu, 16,9 proc su aukštesniuoju ir specialiuoju viduriniu, 30,5 proc turintys vidurinį, 14,7 proc - pagrindiniu ir 14,9 proc - su pradiniu išsilavinimu. Anykščiuose, lyginant su šalies vidurkiu, mažesnė gyventojų dalis yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, tačiau daugiau žmonių, įgijusių aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį, pagrindinį bei pradinį išsilavinimą. Darbo užmokestis Anykščių rajone vidutinis bruto darbo užmokestis 2019 m. buvo vienas mažiausių šalyje: nesiekė 1000 Eur ir buvo ketvirčiu mažesnis nei šalies vidurkis. Dirbantieji Dirbančių žmonių skaičius 2019 m. II ketvirtį Anykščių r. 5106. Registruotų bedarbių Anykščių r. savivaldybėje - 11,6 proc. - tai vienas blogiausių rodiklių tarp visų Lietuvos savivaldybių (blogesnė padėtis tik 5-iose savivaldybėse).

3.6 Galimų Objekto naudotojų grupių identifikavimas Galimos Objekto naudotojų grupės: •

Viešasis sektorius;

•

Komerciniai partneriai;

•

Socialinių paslaugų tiekėjai;

•

Kultūrinių paslaugų tiekėjai;

•

Bendruomenės;

•

Miesto gyventojai;

•

Miesto svečiai.

3.7 Galimų naudotojų grupių pirminis poreikių identifikavimas lokaliame ir makro kontekste Galimų naudotojų grupių poreikiai lokaliame kontekste: •

Komerciniams partneriams lokaliame kontekste aktualus lankytojų srautas, patogus teritorijos pasiekimas automobiliu bei kitomis transporto priemonėmis, pirmo aukšto fasadų ryšys su aplinka, galimybė diversifikuoti veiklą pagal sezoniškumą (pavyzdžiui, vasarą išnaudoti lauko terasas, teikti papildomas paslaugas).

•

pasiekimas viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis), finansinis palaikymas ir biurokratinių kliūčių mažinimas. •

Kultūrinių paslaugų tiekėjams aktualus lankytojų srautas, geras teritorijos pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis, svarbu miesto administracijos priimamų sprendimų nuoseklumas, finansinis palaikymas ir biurokratinių kliūčių mažinimas.

•

Bendruomenėms svarbu socialios bendravimui ir įvairioms veikloms pritaikytos erdvės.

•

Miesto gyventojams svarbu miesto istorinio identiteto išsaugojimas, įprasminimas ir panaudojimas dabarties poreikiams, socialinių paslaugų plėtra ir jų pasiekiamumas, renginiams pritaikytos erdvės, kokybiški viešosios erdvės dizaino, medžiagų sprendiniai, rekreacijos ir poilsio galimybės.

•

Miesto svečiams svarbu geras teritorijos pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis, intuityvi orientacija mieste ir jo viešosiose erdvėse, lengvai randama ir prieinama turistams aktuali informacija, kuo platesnis turizmo paslaugų pasirinkimas (nakvynė, maitinimas, lankytini objektai, ekskursijos, transporto priemonių nuoma ir pan.)

•

Visiems naudotojams svarbu kokybiškai pritaikyti universalaus dizaino principai, viešųjų erdvių saugumas, intuivyti orientacija mieste, geras teritorijos pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis.

Galimų naudotojų grupių poreikiai makro kontekste •

Visiems naudotojams svarbus sistemingas miesto ir rajono administracijų bei ministerijų bendradarbiavimas pritraukiant lankytojus į Anykščių regioną ir Anykščių miestą, sprendimų nuoseklumas, biurokratinių kliūčių mažinimas, palanki verslui, kultūrinei ir socialinei veiklai aplinka.

5. Esamos būklės įvertinimas aplinkosaugos ir architektūriniu aspektu

5.1 Objekto esamos fizinės-techninės būklės įvertinimas Šiuo metu A. Baranausko aikštė užima 0,6 ha plotą, iš jų beveik 60 proc sudaro kietos dangos, likusius - žolė ir kiti želdynai. Automobilių stovėjimo aikštelė vakarinėje dalyje su šaligatviais užima 0,17 ha, besiribojančios gatvės aplink aikštę su šaligatviais - 0,62 ha, o skveras priešais Kultūros centrą - dar papildomus 0,56 ha. Taigi bendras visos galimai transformuojamos viešosios erdvės plotas aplink A. Baranausko aikštę - apie 1,95 ha.

65 pav. A. Baranausko aikštės rytinė pusė, nuotr. mmap.

66 pav. Bereikalingi laiptai ir suoliukai į gatvę, nuotr. mmap.

Sprendiniai Originalus 1950-ųjų metų aikštės dizainas (33 pav. ir 67 pav.) susidarė iš gana monumentalių ašine beveik simetriška kompozicija grįstų takų, apsodintų medžiais. Aikštė iš visų pusių apsupta gatvių, parkuojama perimetru. Aikštės centre laikrodis pastatytas 8-to dešimtmečio antroje pusėje. Šiuo metu pirminiai sprendiniai iš dalies pakeisti. Vietoje laikrodžio įrengtas Laisvės paminklas, aikštės žaliųjų dangų ir takų išdėstymas tapo asimetriškas, aikštės centras pasislinko, atsirado peraukštėjimų (laiptų aplink paminklą ir aikštės šiaurės vakarų kampe), padidėjo kietosios dangos kiekis. Dangos Aikštėje esančių dangų būklė yra gera - pagrindiniuose takuose suklotos pilkos betoninės plytelės su raudonų juostų intarpais, plokštumos lygios, plytelės nesuskilinėjusios. Trinkelių danga pakeista aikštės centre, aplink paminklą,

68 pav. Skvero sprendiniai dabar (2020 m.), schema mmap.

67 pav. Skvero sprendiniai 1949 m., po kvartalo nugriovimo, schema mmap.

danga taip pat pakeista vakarinėje aikštės dalyje, 2015 m. automobilių aikštelės rekonstrukcijos metu - perklotos kitų matmenų trinkelės. Aikštelės rekonstrukcijos metu, rasti bruko grindinio fragmentai. Želdynai Aikštės augmeniją sudaro medžiai, keli pavieniai krūmai aikštės perimetru bei gėlynas aplink paminklą. Medžiai sodinti aikštės skvero įrengimo metu - 1949 metais. Didžioji dalis medžių brandūs, sveiki, keli medžiai pasodinti naujai. Aikštės elementai Aikštės centre 2002 m. atidengtas Laisvės paminklas (skulptorius Vladas Vildžiūnas), šiaurės vakarų dalyje yra autobusų stotelė ir nedidelis statinys. Aikštėje yra gana daug suoliukų, jie visi koncentruoti keliose poilsio zonose: paminklo rytinėje puslankiu, aikštės centre puslankiu į taką, taip pat šiaurės vakarų kraštinėje palei autobusų stotelę. Aikštės centre esantys suoliukai kartais naudojami asocialių asmenų, tai atbaido kitus lankytojus nuo naudojimosi jais, o likusi grupė suoliukų atsukti į plačią ir judrią gatvę, tad taip pat nėra maloniausia vieta poilsiui. Viešojoje erdvėje įrengti keli reklaminiai stendai, informacinis ekranas, takelių perimetru įrengtas apšvietimas pėstiesiems. Aikštėje kartais būna įrengtos laikinos instaliacijos, pastatomi prekybiniai kioskeliai ir panašūs laikini elementai.

5.2 Objekto erdvinė specifika Topografija Aikštė gana lygi, turinti nedidelį nuolydį vakarų kryptimi (šiaurės vakarų kampas - žemiausia aikštės vieta). Nors staigių reljefo peraukštėjimų nėra, aikštės centre aplink paminklą vakarų pusėje bei aikštės šiaurės vakarų kampe yra suformuoti laipteliai. Tipologijos Aikštės pietinėje dalyje vyrauja vienaaukštis/ dviaukštis vienbučių užstatymas, susiformavęs iki XX a pr., likusiame perimetre - suformuotas XX a. vid. po karo. Vakarinėje ir rytinėje dalyse - perimetrinis, o šiaurėje- atskirai stovintys pastatai. Taigi, aplink aikštę susipynusios skirtingos tipologijos, atspindinčios skirtingus teritorijos vystymosi etapus. Šiuo metu vyraujanti miesto centrinės dalies morfologija yra iš dalies svetima Anykščių istorinės raidos kontekste.

69 pav. Bereikalingi laiptai ir suoliukai su 3-is asocialių asmenų kompanijomis, nuotr. mmap.

Išvados •

A. Baranausko aikštės dizaino sprendiniai nėra vientisi, tai - kelių aikštėje vykusių atskirų remontų rezultatas;

•

Aikštę supančios gatvės plačios, ypač plačios yra su pietine ir šiaurine aikštės kraštine besiribojančių gatvių atkarpos;

•

Aikštės mastelis neatitinka miestelio centro morfologijos

•

Aikštės takų sistema orientuota į centre esančia skulptūrą, aikštės perimetrai atviri ir nesukuria užnugario, todėl aikštė mažai naudojama;

•

Objekto topografija sukuria problemų judėjimo negalią turintiems asmenims;

•

Aikštei trūksta aiškaus funkcinio zonavimo ir su tuom susieto želdynų priežiūros rėžimo;

•

Aikštės dizaine niekaip neatsispindi istoriniai sluoksniai;

•

Aikštėje yra nemažai vertingų medžių, kurie kuria pavėsį ir gerina vietos mikroklimatą.

5.3 Panašių objektų įveiklinimo pavyzdžiai ir aktuali geroji praktika Naujos funkcinės programos paieška, viešųjų erdvių transformacija ir paveldo bei kultūros sluoksnių aktualizavimas pasaulinėje praktikoje nėra naujiena. Aprašomi gerosios praktikos pavyzdžiai apžvelgia Europos viešųjų erdvių transformacijos galimybes bei su tuo susijusius iššūkius ir prielaidas. Barselonos "Superblokai" Anykščiai toli gražu nėra Barselona, tačiau šis pavyzdys gerai iliustracija, kaip naujas požiūris į viešąsias erdves ir automobilių išstūmimas gali turėti esminės įtakos erdvineikokybei. „Superblokų“ programa yra viena ambicingiausių Barselonos miesto pertvarkymo programų. Projektas orientuojasi į žmones, gatvių humanizavimą ir jų intensyvumo mažinimą bei viešųjų erdvių sujungimą į vientisą sistemą. Projekto tikslas sumažinti tranzitinį eismą teritorijoje, automobilių keliamą triukšmą, tačiau gyventojai ir vietiniai verslai automobiliais nedideliu greičiu judėdami viena kryptimi ratu vis dar gali pasiekti savo namus, privatų parkavimą ir darbo vietas. Projektas yra dalis miesto darnaus judumo plano, siekiančio sumažinti CO2 emisijas, padidinti sveiko ir ekologiško miesto transporto naudojimą, padidinti žalių erdvių kiekį ir kokybę.

70 pav. Viršuje: antras paveiksliukas vaizduoja principinę judėjimo schemą po projekto įgyvendinimo tarp 9 miesto kvartalų. Tranzitinis eismas vyksta aplink superbloką, o jo viduje, žalioje zonoje galimas tik gyventojų ir aptarnaujančio transporto lėtas judėjimas. Schema Ajuntament de Barcelona.

71 pav. Prieš tai buvusi judri automobilių sankryža transformuota į pėstiesiems draugišką erdvę, prieš ir po, nuotr. Del Rio Bani.

‘Torvehallen’ – uždengtas turgus Ry mieste Torvehallen - tai pusiau atvira multifunkcinė strutūra, suteikianti laikiną prieglobstį nuo saulės ir lietaus beveik bet kokiai veiklai - turgui, koncertams, vaikų žaidimams ar tiesiog vietai atsipalaiduoti. Paviljonas suteikia centrinei nedidelio miesto erdvei pobūdį ir identitetą net tada, kai struktūrą ir aikštė yra tuščia. Ne mažiau svarbus projekto aspektas - estetiškas medinis paviljonas primena archetipiškas senųjų pastatų formas, o jo interjeras yra netradicinis, nors ir paremtas gana paprastų konstrukcijų demonstravimu. Paviljone vėlesnėje fazėje taip pat planuojama įstiklinti šoninius fasadus bei įrengti stiklines atveriamas vitrinas, kad struktūra būtų tinkama naudotivisus metus.

72 pav. Uždengta turgaus struktūra, nuotr. Thomas Mølvig. 73 pav. Paviljonas turgaus dieną, nuotr. Thomas Mølvig.

Borno kultūros centro - Turgaus aikštė, Barselona Renovavus buvusį XIX a. turgaus pastatą, jame įsikūrė Borno kultūros centras, o aplink pastatą esanti aikštė rekonstruota pritaikant ją aplinkinės teritorijos poreikiams ir miesto istorijos atminimui. Aikštė pritaikyta įvairioms veikloms ir pėstiesiems nukreipiant automobilius per gretimas gatves. Grindinyje įamžintas buvęs XVII a. miesto planas, o pačiame pastate atidengti to laikmečio pastatų fragmentai.

74 pav. Borno kultūros centro aikštės planas, nuotr. Adrià Goula. 75 pav. Aikštėje įamžintas senojo miesto plano fragmentas, nuotr. Adrià Goula.

Pėsčiųjų gatvės Kopenhagoje Centrinė Kopenhagos zona yra nedidelė, sudaryta iš viduramžių laikais suformuoto urbanistinio tinklo. Šiandien miesto centre gyvena apie 7000 gyventojų. Gatvių gražinimas pėstiesiems prasidėjo centrinio rajono viduryje 1962-aisiais ir per tris dešimtmečius pėstiesims pritaikyta daugiau nei 100 tūkstančių kvadratinių metrų viešosios erdvės. Kai kurios gatvės miesto centre skirtos tik pėstiems, o kai kuriose pirmenybė teikiama pėstiesiems ir dviračiams, leidžiant lėtą automobilių eismą. Automobilių stovėjimo vietų skaičius centre buvo nuosekliai mažinamas 2–3 proc. per metus, juos pakeitė tūkstančiai kavinių staliukų ir suoliukų viešosiose erdvėse. Apie 80 proc. eismo miesto centre vyksta pėsčiomis, taip pat pastebimas 3-4 kartus didesnis pėsčiųjų skaičius nei projekto pradžioje.

76 pav. Pėstiesiems pritaikyta Gammeltorv aikštė Kopenhagoje, nuotr. Wonderful Copenhagen.

Paviljonas (Urban Podium), Roterdamas Grotekerkplein aikštė buvo suformuota tik po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu didžioji dalis Roterdamo centro buvo subombarduota. Aikštė nuo kitų viešųjų erdvių sistemos yra atribota, ji buvo gana nuobodi ir nepatraukli būti, todėl buvo nuspręsta ją aktyvuoti su nauja programa. Konkursą laimėjusi architektų komanda pasiūlė aikštės šone pastatyti atvirą paviljoną, skirtą koncertams, renginiams ir kitai veiklai.

77 pav. Urban podium šventės metu, nuotr. publicspace.org. 78 pav. Apačioje: paviljonas ne renginių metu tampa atviras, nuotr. Atelier Kempe Thill.

6. Nerealizuotų projektinių siūlymų apžvalga nuo 1990m. 1990-1992 m. parengtas Anykščių centro regeneravimo projektas. Siekta išsaugoti pietinę aikštės išklotinę bei kvartalą už jos, pastatuose, turinčiuose didžiausią istorinę vertę, išlaikyti maksimaliai autentiškas formas, su mažiau vertingais pastatais leista elgtis laisviau. Buvo siūloma atstatyti prekybinį kvartalą aikštės viduje. Numatyta iš dalies atkurti šiaurinį aikštės užstatymą. Pasiūlyme teigta, jog prieškario ir pokario statybos mastelių skirtumas akivaizdus, rėžiantis akį ir nederantis tarpusavyje. Naujai atstatytas kvartalas su atskirai atkurtais namais Šaltupio ir Taikos gatvėse leistų aikštei įgauti labiau apibrėžtus kontūrus (A. Miškinis, 2005).

79 pav. Anykščių centrinės dalies regeneracijos pasiūlymai, 1990 m., aut. nežinomas.

2002 m. parengtas aikštės formavimo projektas (arch. J. Olšauskienė ir D. Vanagaitė). Pasiūlymai beveik nesiskiria nuo prieš dešimtmetį rengto projekto: aikštės pietuose numatyta atkurti prekybinį kvartalą, atstatyti pastatus šiaurinėje aikštės dalyje. Pagrindiniai skirtumai - aikštės grindinį numatyta pratęsti iki pat šiaurinio aikštės perimetro, atkuriamo kvartalo pastatai išdėstyti šiek tiek kitaip, o aikštės viduryje numatyta vieta Laisvės paminklui. Idėja statyti paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę, kilo dar 1996 m., vieta paminklui aikštės centre vietoje ten stovėjusio laikrodžio parinkta 1997 m. 80 pav. 2002 m. aikštės formavimo projektas, aut. J.Olšauskienė ir D. Vanagaitė.

2014 m. vyko projektas – kūrybinės dirbtuvės „Senojo Anykščių miesto archeologinės ekspozicijos miesto centrinėje dalyje įrengimas ir pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms“. Šiam projektui pateiktų pasiūlymų tikslas buvo atidengti buvusių senųjų pastatų pamatų vietas bei rūsių liekanas ir atlikus konservavimo- restauravimo darbus, pritaikyti šias vietas eksponavimui. Pateiktų pasiūlymų sprendiniai skyrėsi kvartalo atstatymo masteliu (nuo buvusių pastatų perimetrų įprasminimo grindinyje, iki visiško tūrinio atstatymo), tačiau visuose pasiūlymuose atstatomos senosios aikštės ribos, stiprinamas komercinė ir kultūrinė programa. Anykščių miesto istorinės dalies teritorijos tvarkymo techninis projektas parengtas 2008-aisiais, o pakoreguotas – 2010-aisiais. 2011 m. pradėtas vykdyti investicinis projektas „Kultūros paveldo objekto – Anykščių miesto istorinės dalies – rekonstrukcija, pritaikant turizmo poreikiams“. Jo metu sutvarkyta Sinagogos aikštė, prie Šaltupio upelio įrengta vaikų žaidimų aikštelė, sutvarkytas S. Daukanto gatvės skveras prie Teismo pastato, Ties A. Baranausko aikštės ir Šaltupio gatvės sankryža įrengta dviratininkų poilsio aikštelė su dviračių pastatymo vietomis.

81 pav. Vieno iš dirbtuvių dalyvių MetrO architektūra komandos pasiūlyta aikštės atstatymo schema. 82 pav. Dešinėje, MetrO architektūra komandos pasiūlyta aikštės pasiūlymo vizualizacina.

2015 m. rekonstruota automobilių stovėjimo aikštelė A. Baranausko aikštės vakarinėje dalyje, aplink aikštelę perkloti šaligatviai. 83 pav. Vieno iš dirbtuvių dalyvių D.Linarto, J.Blažiūnaitės ir G. Blažiūno komandos pasiūlyta aikštės atstatymo schema.

ANYKŠČIŲ MIESTO CENTRO VIZIJOS KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

7. Anykščių centro vizijos kūrybinės dirbtuvės

Rugsėjo pirmąją savaitę Anykščiuose vyko Anykščių A. Baranausko aikštės ir trijų miesto centrinės dalies viešųjų erdvių koncepcijos kūrybinės dirbtuvės. Tris dienas truksiančiose dirbtuvėse patyrusių architektų komandos kartu su architektūros ir urbanistikos sričių profesionalais kūrė Anykščių centro sutvarkymo koncepciją bei ieškojo būdų, kaip suteikti šioms svarbioms vietoms patrauklumą, gyvybingumą, tinkamai prisiminti Anykščių žydų gyvenimą, kultūrą. Šių kūrybinių dirbtuvių tikslas - sukurti Anykščių A. Baranausko aikštės ir trijų miesto centrinės dalies viešųjų erdvių estetišką, patrauklią įvaizdžio ir įveiklinimo koncepciją, kuri leistų kryptingai, nuosekliai ir kokybiškai plėtoti Anykščių centrą bei užtikrintų Anykščių viešųjų erdvių gyvybingumą, jų ryšių tęstinumą ir atskleistų spalvingą ir sudėtingą vietos istoriją. Dirbtuvėse dalyvavo trys architektų, urbanistų ir kraštovaizdžio architektų komandos: MB Bauland, MB Studio Space/Time bei UAB Metro Architektūra biurai. Toliau pateikiamos komandų išvados, idėjos bei pasiūlymai.

84 pav. Dirbtuvių akirmirka, nuotr. mmap.

85 pav. DirbtuviĹł akirmirka, nuotr. mmap.

Urbanistinės struktūros ir ryšiai MB Bauland - urbanistų biuras, nagrinėjęs miesto urbanistinę struktūrą ir ryšius, siūlo 3 centro transformacijos scenarijus. Pirmajame didžiausias dėmesys skiriamas senamiesčio ir aikštės jungtims, puoselėjant ryšį su senąja miesto dalimi istoriniu senamiesčiu aikštės pietuose. Aikštėje numatomas senojo kvartalo rūsių fragmento atidengimas, augalijos sutvarkymas, Vilniaus g atkarpos ties aikšte humanizavimas. Antrajame scenarijuje pagrindinė miesto erdvė didžiausią ryšį kuria su vakaruose esančiu kvartalu, kurį sudaro viešbutis, biblioteka, kavinės, restoranai, parduotuvės,stiprinamos jungtys su bažnyčia bei parku. Atkuriamas istorinis aikštės kvartalas, aktyviau išnaudojamas bibliotekos kiemas, jame skatinant įvairesnes veiklas ir paslaugas. Trečiuoju scenarijumi stiprinamas Kultūros centro ir aikštės ryšys: J. Biliūno gatvės atkarpa tarp šių dviejų aikščių humanizuojama, pagrindinis automobilių eismas nukreipiamas aplink A. Baranausko aikštę

MB Bauland - urbanistų biuras, besispecializuojantis tvarių miestų vystyme ir strategijose. Jo vadovas Donatas Baltrušaitis yra daug metų dirbęs Belgijoje ties kompleksinėmis miestų atnaujinimo ir transformacijos strategijomis. Šiuo metu jis yra vienas iš Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengėjų.

86 pav. Pirmas scenarijus, schema Bauland

87 pav. Antras scenarijus, schema Bauland

88 pav. Trečias scenarijus, schema Bauland

Visi šie scenarijai yra atspirtis pagrindinėms komandos siūlomoms miesto centro transformavimo gairėms:

89 pav. Pirmas scenarijus, schema Bauland

•

aiškių aikščių ribų atstatymas (trūkstamų ribų kūrimas augmenija, pastatais ar kitomis tinkamomis priemonėmis);

•

gatvių centre humanizavimas, pritaikymas judėti įvairesnėmis transporto priemonėmis;

•

tranzitinio eismo centre ribojimas ilgalaikėje perspektyvoje;

•

istorinio perimetro ir kvartalo ar jo rūsių atkūrimas, įvertinus konkretaus sprendimo poreikį ir poveikį;

•

autobusų stoties transformacija į multimodalinį centrą, su papildomomis gyventojams ir miesto svečiams aktualiomis paslaugomis: elektromobilių įkrovimo stotelėmis, automobilių, dviračių nuoma, saugykla, info tašku ir kitomis paslaugomis;

•

Sinagogos ir Anykščių vyno teritorijos įveiklinimas ir įtraukimas į viešųjų erdvių tinklą ilgalaikėje perspektyvoje.

Architektūros objektai ir funkcijos Metro Architektūra architektų biuras dirbtuvėse nagrinėjo fizinius viešųjų erdvių parametrus ir ryšius, erdvinę miesto centro sandarą, A. Baranausko aikštės transformacijos galimybes bei potencialias miesto centro vystymo kryptis. Architektų nuomone, A. Baranausko aikštė šiuo metu neatlieka savo, kaip miesto centrinės aikštės funkcijos, tačiau bet kokia šios vietos transformacija galima tik atlikus gilesnę analizę bei įvertinus gretimų erdvių išnaudojimo ir transformacijos potencialą. Komanda dirbtuvėse pateikė rekomendacijas atskiroms miesto dalims: •

siūloma gerinti fizinį patekimą prie Šventosios upės pakrantės pėstiesiems ir dviratininkams (didinti jungčių skaičių);

Metro Architektūra architektų biuras, besispecializuojantis pastatų, ir darnaus jų konteksto projektavime. Šis biuras Anykščiams nesvetimas ir miestui yra pateikęs jau ne vieną viešųjų erdvių sutvarkymo pasiūlymą.

90 pav. Kelios A. Baranausko aikštės transformacijos galimybės: kiekvienas pasirinkimas turi skirtingas implikacijas gretimai aikštės programai, automobilių srautų valdymui bei vizualiniams ryšiams, nėra vieno teisingo sprendimo ar greito atsakymo.

91 pav. Siūloma erdvių vystymo schema. Eksplikacija: 1. Anykščių miesto pagrindinė aikštė 2. Kultūros centro kiemas 3.1. Bibliotekos kiemas 3.2. Žydų kultūros muziejaus kiemas 3.3. Menų mokyklos skveras 4.1. Vyskupo skvero prieigos 4.2. "Šilelio" salės skveras 4.3. Menų ir vyno skveras 5. Prieplauka

•

svarbu gerinti J. Biliūno gatvės profilį, įtraukiant saugų judėjimą dviračiais, patogesnius šaligatvius, medžių ar kt želdinių juostas;

•

tvarkyti ir išnaudoti kiemus tarp daugiabučių gyventojų poreikiams (žaidimų, poilsio aikštelėms, kt funkcijoms);

•

Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu pradėti dialogą dėl Anykščių vyno teritorijos ar jos dalies konversijos ir pritaikymo labiau miesto centro programą atitinkančioms funkcijoms bei dėl Sinagogos rekonstrukcijos ir pritaikymo kultūrinei veiklai;

•

Siūloma aiškiau formuoti A.Baranausko aikštę, kuriant centrinę miesto aikštę atitinkančią zoną (atvirą miestietišką erdvę, tinkamą renginiams) arba pietinėje A. Baranausko a. dalyje prie senamiesčio, arba vakarinėje dalyje prie Puntuko viešbučio;

•

Siūloma stiprinti aikštės perimetrą tiek atstatant istorinio užstatymo fragmentus, tiek naudojant esamą ar naują augaliją - tikslūs aikštės parametrai - gilesnės analizės objektas.

Erdvės tarp objektų ir želdiniai Studio Space/Time kraštovaizdžio architektų biuras dirbtuvėse nagrinėjo Anykščių miesto centro žaliųjų erdvių struktūrą, miesto kraštovaizdį, natūralią aplinką ir jos kokybę. Kraštovaizdžio architektų komanda siūlo stiprinti miesto žaliųjų erdvių tinklą ir jo charakterį: •

formuoti į parką ir kitas viešąsias erdves vedančias gatves kaip alėjas;

•

gerinti pėsčiųjų jungtis ir formuoti dviračių takų tinklą.

•

tinkamai prižiūrėti A. Baranausko aikštėje esančius medžius, apgenėti, formuoti lapiją.

•

Skirtingose miesto vietose stiprinti skirtingą augmenijos charakterį: senamiesčio zonoje - pavienių želdinių, atitinkančių istorinį kontekstą, kitur - vientisesnį, konkrečius poreikius atitinkantį apželdinimą

Studio Space/Time - kraštovaizdžio architektų biuras, kuriantis aukštos kokybės erdves, atliepiančias vietos bendruomenių ir visuomenės poreikius bei reaguojančias į kintančias mūsų planetos gyvenimo sąlygas; Studijos vadovas Povilas Marozas – daug metų praleido Londone, kur prisidėjo prie daugybės įsimintinų viešųjų erdvių kūrimo. 92 pav. Miestą formuojantys natūralūs elementai: natūralus upės pakrančių, šlaitų kraštovaizdis (1), gausiai apželdintas parkas ir kt gamtinės miesto zonos (2), pavieniai želdiniai senamiesčio/centro zonoje (3) bei struktūrinės medžių/augmenijos ašys (4)

4 1

3 4

•

Viešųjų erdvių struktūrą galėtų papildyti papildomos miestui svarbių erdvių tipologijos: renginiams bei ramiam poilsiui skirta didelė pieva, aukštos kokybės vaikų žaidimo aikštelė.

93 pav. ir 94 pav. Vilvoorde miesto Belgijoje centrinė turgaus aikštė. Aikštės struktūrą sudaro perimetru susodinti medžiai, suteikiantys pavėsį kavinių terasoms, fontano zona centre, vakare virstanti į renginių aikštę bei multifunkcinis paviljonas, kuriame gali vykti turgus, koncertai, įvairūs renginiai. Nuotr. Omgeving

ANYKŠČIŲ MIESTO CENTRO VIZIJA

8. Anykščių centro vizija

Per paskutinius trisdešimt metų įvyko keletas projektų, skirtų Anykščių centro istorinės dalies atkūrimui, regeneravimui bei įprasminimui, lygiagrečiai mieste vykdomi įvairūs viešųjų erdvių tvarkymo bei visuomeninės programos vystymo projektai. Anykščiai, lyginant su kitais panašaus dydžio Lietuvos miestais turi itin gerai išvystytą paslaugų sektorių, veikia keletas aukštos kokybės restoranų, viešbučių su spa, keletas barų, mieste pakanka vietų apsistoti, skaniai pavalgyti ir kokybiškai leisti laiką. Nuo nepriklausomybės Anykščių rajono savivaldybė sėkmingai įgyvendino nemažai ambicingų projektų (Anykščių lajų takas, Šventosios upės krantinės sutvarkymas, dviračių ir pėsčiųjų takai, senamiesčio sutvarkymas ir kt.). Anykščiai gali pasigirti juvelyriškai sutvarkytu miesto senamiesčiu, kuris yra kultūros vertybės Anykščių miesto istorinė dalis (kodas 17071) teritorijoje. Šioje teritorijoje vertingais laikomi: •

buvęs A. Baranausko aiktės perimetrinis - centro užstatymas: Anykščių miesto istorinės dalies vertingųjų savybių aprašyme nurodoma: “vietovei reikšmingo buvusio užstatymo vietos - A. Baranausko a. pietų dalies užstatymas, A. Baranausko a. Šiaurės dalies tarp paupio ir Valančiaus gatvių”;

•

Vertingas praėjimas aikštės vakarinėje dalyje per Puntuko viešbutį. (Naujos ir aiškios jungties atkūrimas šioje vietoje leistų geriau įveiklinti bibliotekos vidinį kiemą ir jame esančias funkcijas;)

•

Saugomas vyraujantis sodybinis užstatymas 1-2 a. pastatais su pastoge;

•

Saugoma daugialypė smulkiatūrė erdvinė sandara;

•

Vertingas istorinių gatvių tinklas, istorinių kvartalų ribos bei istorinių valdų (posesijų) ribos;

•

Saugomos išklotinės su išlikusiu senuoju užstatymu;

•

Saugomos išlikusios senųjų gatvių trasų perspektyvos 82

Viešosios erdvės Anykščiuose, nors ir yra išsidėsčiusios greta, ne visur sudaro vientisą viešųjų erdvių sistemą, o kai kuriais atvejais labiau primena atskiras, izoliuotas viešųjų erdvių salas. A. Baranausko aikštė, nors yra miesto ir jo viešųjų erdvių centre, yra gana prastai integruota į šią sistemą, aikštė lengviau ir maloniau pasiekiama automobiliu nei pėsčiomis. Nepaisant daugybės sėkmingų iniciatyvų, gerėjančios paslaugų kokybės ir didėjančio turistų srauto, mieste kartais pasigendama visas iniciatyvas vienijančios ilgalaikės vizijos bei įgyvendinamų spredinių nuoseklumo ir strategijos.

8.1 Identifikuoti poreikiai Kūrybinių dirbtuvių metu buvo gilinamasi į vietos kultūrinį ir istorinį kontekstą, ieškomą galimų miesto funkcinės programos konfigūracijų, diskutuojama su vietos bendruomene, vietos kultūros, meno, verslo atstovais ir politikais. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo aiškiai identifikuoti šie poreikiai: •

•

Socialinių paslaugų tiekėjams ir viešojo sektoriaus partneriams lokaliame kontekste svarbus veiklos kaštų optimizavimas, geras teritorijos pasiekiamumas, ypač pažeidžiamų socialinių grupių atžvilgiu (aktualu pasiekimas viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis), finansinis palaikymas ir biurokratinių kliūčių mažinimas.

•

Kultūrinių paslaugų tiekėjams aktualus lankytojų srautas, geras teritorijos pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis, svarbu miesto administracijos priimtų 83

sprendimų nuoseklumas, finansinis palaikymas ir biurokratinių kliūčių mažinimas. •

Bendruomenėms svarbu socialios bendravimui ir įvairioms veikloms pritaikytos erdvės.

•

Visiems naudotojams svarbu kokybiškai pritaikyti universalaus dizaino principai, viešųjų erdvių saugumas, intuityvi orientacija mieste, geras teritorijos pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis.

•

Galimų naudotojų grupių poreikiai makro kontekste

•

Bendrai Anykščiuose jaučiamas gan didelis miestietiškos kultūros ir kokybės poreikis, o tai lemia, kad vietos verslai siekia atitinkamos teikiamų paslaugų kokybės ir įvairovės, toks pats kokybės ir įvairovės poreikis egzistuoja ir kultūros renginių-iniciatyvų plotmėje.

8.2 Identifikuota problematika makro lygmeniu: Kūrybinių dirbtuvių, viešų pristatymų ir diskusijų su bendruomene metu buvo diskutuojama apie vietos sociokultūrinį potencialą ir vietos transformacijos galimybes, kaip pagrindinės, spręstinos problematiškiausios sritys buvo įvardinta: •

Anykščių viešosios erdvės ir atskiri objektai jau veikia, gerai išvystytas paslaugų tinklas, tačiau trūksta jungčių tarp objektų ir erdvių, miestas nepritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, egzistuoja daug patekimą apsunkinančių barjerų – būtina užtikrinti sklandų patekimą ir naikinti tai apsunkinančius barjerus.

•

Šiandieniniai techniniai gatvių parametrai yra gerokai per dideli esamam transporto srautui, o gatvės fragmentuoja miesto centro erdvinę; struktūrą, kuria daug triukšmo, neleidžia išnaudoti Anykščių Senamiesčio potencialo;

•

Sistemingai pamiršta Anykščių žydų kultūra ir istorija ir po aikšte užkastas žydų amatininkų kvartalo liekanos;

95 pav. Anykščiųviešųjų centro viešųjų erdvių problematikos schema

•

Bendros vizijos ir nuoseklumo trūkumas istoriškai lėmė daugybę radikaliu transformaciju arba mikro „paremontavimų“;

•

Vieta, kuri patyre tiek daug radikaliu transformaciju neturėtu būti ir vel radikaliai transformuojama;

•

Saviraškos erdvių stoka miesto jaunimui ir neaiški alternatyviosios ir neformaliosios kultūros vieta formalioje miesto kultūros erdvių sistemoje;

•

Didėjantis atotrūkis tarp miestiškumo teikiamose paslaugose ir miestietiškos kultūros pasiūlos;

•

Nesisteminė kraštovaizdžio elementų ir želdynų tvarkyba, žaliųjų jungčių ir integruoto viešųjų erdvių tinklo stoka;

•

Nepilnai išnaudotas miesto senamiesčio ir išlikusios sinagogos potencialas;

•

Tvarių transporto ir susisiekimo alternatyvų pasiūlos trūkumas;

8.3 Suformuluotos vizijos strateginės kryptys: •

•

Vietos socio-kultūrinės dinamikos didinimas atsispiriant nuo esamo vietos socio-kultūrinio ir ekonominio potencialo ir nuo esamos kultūros pasiūlos, esamų bendruomenės ir verslo poreikių ir turimų esamų resursų;

Mažos nebrangios iniciatyvos, nedideli jautrūs, akupunktūriniai, bet drąsūs infrastruktūros ir tranzito pakeitimai vietos erdvinės dinamikos didinimui ir geresniam viešųjų erdvių prieinamumui; Kultūriniai ir meniniai viešųjų erdvių eksperimentai kultūros istorijos sluoksnių atskleidimui ir vietos verslo potencialo išnaudojimui; 85

8.4 Erdvės ir identitetas Tikslas - užtikrinti viešosios erdvės gyvybingumą skirtingu paros metu ir skirtingais metų laikais ją pritaikant skirtingų teritorijos naudotojų poreikiams. Didinti erdvių įvairovę, tęstinumą ir numatyti funkcijas ties viešosios erdvės perimetru.

96 pav. Anykščiųviešųjų erdvių sistema ir pagrindiniai jos elementai

Geros viešosios erdvės yra tos, kuriose nuolat vyksta gyvenimas, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai mainai, rengiamos šventės, maišosi skirtingos miesto kultūros. Kai šios erdvės funkcionuoja gerai, jos tampa mūsų viešojo gyvenimo scena. Europos praktikoje viešųjų erdvių įvairovė ir ryšiai tarp jų yra neatsiejama kiekvieno regeneracijos projekto dalis. Anykščių A. Baranausko aikštėje ir jos prieigose dominuoja automobiliai, erdvė fiziškai nusidėvėjusios, o ryšiai su kitomis Anykčių centro erdvėmis nėra aiškiai suformuoti, didžiulis automobilių srautas ir tranzitinis transportas fragmentuoja miestą todėl vakarais miestas tuštokas. Norint, kad A. Baranausko aikštė vėl taptu gyva senamiesčio dalimi visų pirma teritorijoje prioritetą būtina teikti pėstiesiems bei apriboti automobilių tranzitą per teritoriją. Taip sukuriant Europos senamiesčiams būdinga aplinka, su plačiais šaligatviais, pėsčiųjų ir lėto eismo gatvėmis bei kavinių terasoms. Antra - svarbu užtikrinti viešųjų erdvių tęstinumą ir integraciją su kitomis miesto centro viešosiomis erdvėmis, kad miestiečiai lengvai ir aiškiai orientuotųsi erdvėje, galėtų saugiai judėti tarp parkų, aikščių, skverų. Trečia - svarbu pasiūlyti miestiečiams didesnę erdvių įvairovę aktyviai ir pasyviai rekreacijai, renginiams ir prekybai taip didinant ,miesto centro patrauklumą gyvenimui ir komercijai. Ketvirta - ties viešosios erdvės perimetru pritraukti funkcijų galinčių užtikrinti viešosios erdvės gyvybingumą iki dienos metu ir iki pat vėlyvo vakaro, bei pritaikyti viešąsias erdves ne tik prekybai ir renginiams, bet ir mažiems neformaliems susitikimams.

Mobilumo terminalas

Natūralūs šlaitai Vyskupo skveras

Tik kompleksinis viešosios erdvės sprendimas gali priversti Anykščių svečius ir gyventojos šiomsi erdvėmis naudotis ir jose užsibūti, tuo tarpu sėkminga viešoji erdvė traukia verslą ir skatiną bendrą centro atsinaujinimą. Viešųjų erdvių atnaujinimo uždaviniai Pagrindinis uždavinys – užtikrinti komplekso integraciją ir tinkamą viešųjų erdvių funkcionavimą, tai pasaulinėje viešųjų erdvių projektavimo praktikoje (GEHL architects ir PPS ) vertinama per šių sąlygų išpildymą: Patekimas ir ryšiai Svarbu vertinti vietos pasiekiamumą pagal komplekso ryšį su aplinka tiek vizualiai, tiek fiziškai. Svarbu, kad į viešąsias erdves būtų lengva patekti, n epaprastai svarbūs viešųjų erdvių pakraščiai (perimetrai): viešųjų įstaigų, kavinių ar parduotuvių vitrinos yra gerokai įdomesnės ir saugesnės nei aklina siena ar tuščia erdvė. Anykščių A. Baranausko aikštės

97 pav. Anykščiųviešųjų erdvių sistema ir pagrindiniai jos elementai

Aktyvus parkas

Užtvanka

Parko alėja

Natūralūs šlaitai Vidinis kiemas

Jaunimo erddvė

Žalios jungtys

Aikštė su lengvais paviljonais

Senamiestis

Žalios jungtys

Ramaus eismo

Daugiabučių kiemas

Anykščių vyno loftai

Sinagogos skveras Alėja palei upelį

gatvė

Meno mokyklos erdvė

atveju esminis barjeras yra gatvė, jos nuraminimas yra esminė aikštės sekmės sąlyga. Vertinant patekimą ir ryšius, natūralu, kad kalėjimo teritorijos yra itin aiškiai atskirtos miestų erdvės, todėl naujų ryšių sukūrimas jau yra esminis pokytis. Veiklos ir erdvės naudojimas Tinkamai organizuotos ir suplanuotos funkcijos bei veiklos turi esminės įtakos erdvių sėkmei. Svarbu užtikrinti, kad žmonės pirmiausia apsilankytų erdvėje ir vėliau sugrįžtų. Svarbu, kad viešoji erdvė turėtų prasmę ten grįžti. Veiklos, miesto tradicijos, kasdieniai ritualai daro vietą ypatingą ar nepakartojamą. Kai nėra ką veikti, ji bus tuščia ir nenaudojama. Šiandien A. Baranausko aikštė stokoja funkcinės programos, aikštės pagrindinis akcentas – skulptūra, kurios vieta ir dydis byloja apie jos svarbą, tačiau pats objektas nėra įtraukiantis ir nuo viešosios erdvės atsiriboja dekoratyvių augalų juosta. Patogumas ir įvaizdis Kai erdvė yra patogi, funkcionali ir atrodo estetiškai, žmonės ja naudojasi ir ji tampa sėkminga. Patogumas apima ne tik galimybes leisti laiką, bet ir individualų saugumo, švaros bei patogumo suvokimą. Projektuojant sėdėjimo vietas svarbu užtikrinti, kad žmonės galėtų rinktis, kur jie nori sėdėti. Šiandien Anykščių centre trūksta vietų prisėsti, A. Baranausko aikštėje yra keletas suoliukų, tačiau jų vieta savaime užprogramuoja, kad jie yra beveik nenaudpojami. Socialumas Tai – vienas sudėtingiausių ir sunkiausiai apčiuopiamų viešųjų erdvių naudojimo aspektų. Remiamasi prielaida, kad kai žmonės mato savo draugus, susitinka ir pasisveikina su kaimynais, kai jaučiasi patogiai bendraudami su nepažįstamais žmonėmis, jie yra linkę stipriau pajusti vietos charakterį, tampriau prisirišti prie konkrečios bendruomenės ir tos vietos, kurioje ji vykdo ir puoselėja socialinę veiklą. Skirtingų fizinių elementų ir funkcinės programos konfigūracija užtikrina visapusį vietos gyvybingumą ir bendrą erdvių socialumą. Anykščių atveju galima teigti, kad miestas dar pilnai neišnaudoja visų savo istorini identiteto privalumų Viešųjų erdvių planavimo gairės •

Patogus pėsčiųjų judėjimas teritorijos viduje turi būti kiekvienos naujos ar renovuojamos gatvės, aikštės ar skvero projekto prioritetas.

•

Naujos viešosios erdvės turėtų būti renovuojamos ir projektuojamos kartu su renovuojamomis ir rekonstruojamomis gatvėmis teikiant prioritetą pėstiesiems.

•

Viešųjų erdvių pritaikymas skirtingiems vietos poreikiams ir skirtingoms funkcijoms turi būti siekiamybė.

•

Pėsčiųjų erdvės ir automobilių judėjimas neturėtų būti atskiriami.

98 pav. Miniatiūriniai namukai Stavangerio namukai ir jų aplinka yra puikus inspiracijos šaltinis ir Anykščių senamiesčiui

•

Turėtų būti užtikrintas lengvas patekimas į viešąsias erdves, todėl turi būti vengiamos tvoros, sienutės, gyvatvorės ar intensyvūs želdynai atribojantys viešąsias erdves ir pėsčiųjų srautus.

•

Naujos viešosios erdvės ir viešųjų erdvių funkcijos turėtų būti projektuojamos atsižvelgiant į konkrečios vietos savybes ir pasaulio šalis. Kavinių terasms, suoliukams, vaikų žaidimo aikštelėms ir t.t. geriau tinka pietinė pastatų pusė.

•

Į viešosios erdvės projektus turėtų būti integruota informacinių ženklų, stendų ir nuorodų sistema, kuri paprastai ir aiškiai pateiktų pėstiesiems naudingą informaciją ir atitiktų visam Anykščių senamiesčiui būdingą stilistiką.

•

Naujų medžių gatvėse atsiradimas turėtų būtu siekiamybė, tačiau kai kurios gatvės nėra tinkamos dėl erdvinių arba mikroklimatinių apribojimų, todėl nauji medžiai turėtų atsirasti tose gatvėse, kur tai leidžia sąlygos.

•

Viešųjų erdvių pritaikymas mažiems neformaliems susitikimams ir didesniems susirinkimams turėtų būti siekiamybė.

•

Turėtų būti skatinamas kilnojamų lauko kavinių baldų naudojimas.

•

Nauji pastatai turėtų būti projektuojami ties šaligatvio riba, o fasado atsitraukimas turėtų būti leidžiamas tik nuo antro aukšto.

•

Turėtų būti skatinamas restoranų, kavinių ir kitų viešo maitinimo įstaigų vidaus erdvių ryšys su išore ir gatve.

•

Parduotuvių įėjimai , prekybinės patalpos ir prekybos salės turėtų turėti tiesioginį įėjimą iš gatvės.

•

Nauji pastatai ir visi nauji projektai turi būti projektuojami išlaikant pagrindinių gatvių ašių tęstinumą, bei egzistuojančius vizualinius ryšius.

8.5 Funkcinė sandara Pagrindinis siekis - pritraukti gyventojų, lankytojų ir kurti naujų galimybių smulkiajam verslui. Kurti daugiafunkcinį ir daugialypę sistemą, kurioje kiekvienas turi vietos, ir taip didinti miecto centro konkurencinį pranašumą. Sėkmingi pavyzdžiai byloja, kad padidinus gyvenamojo būsto pasiūlą ir įvairovę, pritraukiant naujų funkcijų ir gerinant jų kokybę galima pakreipti šias tendencijas priešinga linkme. Norint kad centras išliktų gyvybingas iki pat vakaro visų pirma, būtina vengti stambių monofunkcinių objektų, kuriems užvėrus duris, ištuštėja ir teritorija. Antra - išlaikant senamiestinį teritorijos charakterį kurti vietos smulkiajam verslui: kultūros objektams, paslaugoms, amatams, smulkiai prekybai ir t.t. Trečia - traukti gyventojus atgal į senamiestį siūlant kuo daugiau skirtingų būsto tipų skirtingiems socialiniams sluoksniams. Svarbu, kad centre būtų vietos ir jaunoms šeimoms ir senjorams, nes tik taip galima užtikrinti teritorijos saugumą, gyvybingumą ir lankytojų srautus iki 90

99 pav. Pagrindiniai Anykščių viešųjų planavimo principai

Prioritetas pėstiesiems

Erdvių integracija

Ervių įvairovė

100 pav. Pagrindiniai Anykščių funkcinės sandaro planavimo principai

Charakteringas mastelis

pat vėlyvo vakaro. Ketvirtą - kurti naunas sinergijas tarp kultūros ir verslų - kombinuoti funkcijas taip, kad lankytojas galėtų praleisti dieną neišvykdamas iš miesto centri. Penkta - koncentruoti funkcijas tose vietose, kur lankytojų srautai didžiausi ir tuo pačiu nebloginti kitų verslų sąlygų. Centro regeneracija neabejotinai smarkiai pakeis miesto veidą, tačiau tik papildomų funkcijų atsiradimas gali pritraukti naujų lankytojų ir didinti miesto centro komercinį konkurencingumą. Taip pat svarbu numatyti ir viešas funkcijas, tokias kaip viešieji tualetai ar mamų kambariai, o projektuojant paslaugas nepamiršti tevų su mažais vaikais segmento. Gairės

Vietos smulkiajam verslui

Būsto tipų įvairovė

•

Turėtų būti skatinami projektai, kurie neatskiria funkcijų nuo pėsčiųjų srautų ir turi tiesioginį ryšį su jais.

•

Funkcijų įvairovė (įskaitant biurus, prekybos patalpas, gyvenamuosius pastatus ir kitas funkcijas) turėtų būti kiekvieno naujo projekto, renovuojamo ar rekonstruojamo pastato prioritetas.

•

Gyvenamojo būsto tipų ir tipologijų įvairovė turi būti kiekvieno naujo gyvenamojo pastato prioritetas.

•

Kiekviename naujame ar rekonstruojamame pastate prioritetas turi būti teikiamas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Dideli prekybos centrai arba parduotuvės (>1000m2) neturėtų būti leidžiami.

•

Mažas aukštingumas - didelis intensyvumas ir smulkus komercijos mastelis yra būdingas Anykščių senamiesčiui, todėl turi būti siekiamybė.

8.6 Pagrindiniai projektai miesto erdvių sistemos ir identiteto stiprinimui 1. Miniatiūrinis senamiestis su sinagogos skveru 2. A. Baranausko aikštė po lajomis 3. Alternatyvio kultūros bibliotekos kiemas 4. Anykščių vyno loftai (galimas transformacijos projektas) 5. Formalus vyskupo skveras 6. Kiemas priešais kultūros centrą 7. Aktyvus parkas su žaliais patekimais 8. Ramaus eismo J. Biliūno g. 9. Aikštė priešais meno mokykla 10. Naujos funkcijos ir nauji traukos taškai atkuriant istorinį užstatymą.

101 pav. Kurybiškai įveiklintas kiemas Tartu mieste Estjoje. Tai yra geras įkvėpimoi šaltinis mastant, kaip galėtų atrodyti Anykščių bibliotekos kiemas

8.7 Gamtinė aplinka ir ekologija Tikslas - užtikrinti natūralių erdvių gyvybingum, didinti biologinę įvairovę ir žaliųjų erdvių vertę. Klimato kaitos iššūkiai ir spartu biologinės įvairovės mažėjimas Europoje skatina diskutuoti apie tai, kaip miestai galėtų prisidėti prie poveikio klimatui mažinimo. Po truputėli žaliųjų erdvių planavime įsigali požiūris, kad būtina ieškot inaujų, gamtą paremtų sprendimų, nes techninė ir technologinė infrastruktūras tiesiog yra per brangi globalioms problemoms spręsti. Sodinami medžiai, atkuriamos pelkės, renatūralizuojami šlaitai, parkų dalys ir vykomi darbai, želdinami stogai tam kad miestas galėtų atlaikyti nuolat didėjantį klimato kaitos spaudimą ir vis atšiaurėjančias sąlygas. Anykščiai – žalias miestas, kuriame, atrodytų, nebėra vietos kaip galima būtų pagerinti miesto žaliajį rūbą, tačiau vizijoje siūlome atsispirti nuo esamos pozicijos ir ją dar labiau pastiprinti vadovaujanti šiomis gairėmis

8.8 Pagrindiniai projektai miesto transpporto ekosistemos stiprinimui

•

A. Baranausko aikštėje siūloma pakelti lajas siekiant padidinti bendrą erdvės permatomumą;

•

Rekomenduojama stiprinti visas trasas pakeliui į ir iš centro;

•

Rekomenduojama renatūralizuoti visus upės šlaitus (žmonės šlaitas nelaipioje, todėl jos gali tapti puikiomis vietomis biologinės įvairovės didinimui);

•

Svarbu kurti natūralių zonų jau veikiančiose erdvės, jas parenkant mieste, prioritetas jau esamos miestiečių veiklos;

•

Svarbu kurti naujų įgeriamų paviršių, mažinti asfalto kiekį.

•

Naujų natūralių kišeninių sodų ir mikro parkų kūrimas.

Renatūralizuoti šlaitai

Formalus skveras

tr ą

Esami medžiai turi būti tinkamai prižiūrimi ir netrukdyti pėstiesiems, medžių šaknys turėtų būti atidengiamos.

cen

•

ja į

Gražus medis gatvėje – pusė darbo, visos gatvės kur tai leidžia techniniai parametrai turėtų būti planuojamos kaip alėjos.

Alė

•

Natūrali pakrantė Gėlynai Natūralizuotos pievos

Alė

Tvenkiniai

Pieva

Aktyvi zona Parko alėja

Renatūralizuoti šlaitai Žalios jungtys

Žalios jungtys

Alėja

Aikštė po lajomis

Žalias daugiabučių kiemas

Alėja

Al ė ja

102 pav. Laukiniai garsaus olandų kraštovaizdžio Piet Oudolf sodai

8.9 Judumas mieste Tikslas - užtikrinti gerą miesto centro pasiekiamumą visomis transporto rūšimis ir patogų pėsčiųjų judėjimą jo viduje, prioritetą teikiant pėstiesiems, visuomeniniam transportui ir dviračiams. Didžiąją dalį miestų viešųjų erdvių sudaro ne aikštės ir skverai, o miesto gatvės, parkai ir želdynų masyvai. Miestų gatvės yra pagrindiniai miesto socio-kultūrinės ir ekonominės-funkcinės programos nešėjai, kurie dėvisi greičiau, todėl siekiant esminio kokybinio viešųjų erdvių pokyčio reikėtų sutelkti dėmesį į gatves ir jas planuoti ne kaip transporto koridorius, o kaip viešąsias erdves. Dauguma Europos senamiesčių pasirinko riboti automobilių tranzitą, o jų stovėjimo aikšteles dažniausiai numatomos už istorinių senamiesčių ribų. Kartais taikomos kompleksinės priemonės: gerinamas susisiekimas viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis skatinamas dalinimasis transporto priemone, kuriami persėdimo („transfer“) taškai. Visų pirma, svarbu gerint teritorijos pasiekiamumą pėsčiomis, viešuoju transportu, skatinanti dviračius ir taip mažinti ne tik parkavimo vietų poreikį, transporto intesyvumą centro prieigose. Antra - automobilių stovėjimą spręsti ne tik teritorijoje, bet už miesto centro ribų taip sukuriant daugiau vietos viešajai erdvei ir miestiečių poilsiui. Pvz. savivaldybės ar kitos viešos aikštelės savaitgalį galėtų atsiverti miesto svečiams. Trečia - riboti (bet ne drausti) automobilių tranzitą per miesto centrą ir taip gerinti vietos erdvinę kokybę bei kurti daugiau erdvės pėstiesiems. Ketvirta - skatinti transporto inovacijas, kurios padėtų geriau orientuotis teritorijoje, saugiau ir greičiau judėti, mažintų taršą ir didintų lankytojų patogumą. Automobilių eismo ribojimas nėra blogas dalykas tik tada, kai egzistuoja geros, greitos ir patogios alternatyvos, kurių diegimas ne tik didina srautus, bet ir ilgainiui gali paskatinti išrankų ir patogumą mėgstantį vairuotoją persėsti į autobusą.

Park and ride

Miesto mobilumo terminalas

Mokomo stovėjimo zona Park and ride

Transporto gairės •

Prioritetas turi būti teikiamas pėstiesiems visose gatvėse ir aikštėse teritorijos viduje.

•

Lankytojų automobilių stovėjimas turi būti sprendžiamas ties senamiesčio pakraščiais.

•

Naujos automobilių eismo juostų skaičius neturėtų būti didinamas, tuo tarpu šaligatviai turi būti platinami visur kur tai leidžia sąlygos.

•

Turi būti vystomos naujos ir stiprinamos senos pėsčiųjų jungtis su senamiesčiu ir gretimomis teritorijomis.

•

Naujos ir rekonstruojamos gatvės teritorijos viduje turėtų atsižvelgti į esamą ir istorinę gatvių struktūrą.

•

Nauji projektai turėtų skirti daugiau dėmesio visuomeniniam transportui ir kurti naujus ryšius ir taškus ten, kur tai įmanoma.

Park and ride

Mok stovė zo

komo ėjimo ona

Mokomo stovėjimo zona

Parkavimas palei parką

Savaitgalio parkingas

Eismo pakeitimai aikštėje

Canro parkingas Mokomo stovėjimo zona

Mokomo stovėjimo zona

•

Vietose, kur pėsčiųjų srautai didžiausi, reikėtų vadovautis „shared space“ (angl. bendra erdvė) gatvių planavimo principais, kai važiojamoji dalis neskiriama bortais, paviršiaus medžiagiškumu, linijomis ir t.t.

•

Ekologiško ir visuomeninio transporto skatinimas teritorijoje turėtų būti siekiamybė

Šiandien didelė dalis Lietuvos miestų gatvių veikia ne kaip viešosios erdvės, o tik kaip transporto koridoriai tarp taškų A ir B, ir tik dalis miesto gatvių turi pakankamai funkcinės programos jos gyvybingumui išlaikyti. Pasaulinė praktika rodo, kad strategiškas ir gerai pamatuotas gatvės atnaujinimas gali veikti it impulsas viso rajono transformacijoje ir paskatinti tokių funkcijų atsiradimą. Koks yra tas pamatuotas ir strategiškas gatvės atnaujinimas? Priklausomai nuo šalies, miesto ir nusistovėjusios gatvių projektavimo kultūros principai skiriasi, tačiau analizuojant skirtingus šaltinius šia tema1. Išryškėja šie 10 bendrų gerų gatvių projektavimo principų:

103 pav. Pagrindiniai Anykščių transporto planavimo principai

Transporto tipų įvairovė

1. Gatvė turi savo vietą mieste – gatvės profilis atskleidžia gatvės reikšmę mieste. Miesto gatvių tinklo hierarchija atspindi miesto urbanistinį audinį. Gatvių charakterių skirtumai yra vienas pagrindinių miestiečio orientyrų.

2. Miestą pažįsti per jo gatves – tinkamas gatvės profilis išryškina unikalias miesto ar jo rajono savybes. Atpažįstamas gatvės profilis gali tapti rajono vizitine kortele ir prisidėti prie vietos įvaizdžio formavimo.

Automobilių stovėjimas centro prieigose

3. Profilio tęstinumas – gatvės profilis, tai viso labo keletas lygiagrečių linijų. Geriausio rezultato galima tikėtis, kai šios linijos yra vienodo pločio per visą gatvės ilgį. Profilį galima pradėti formuoti palaipsniui, tačiau būtina išlaikyti tęstinumą. 4. Virš ir po žeme – visada kartu – vamzdžiai ir inžineriniai tinklai užima daug vietos, todėl būtina kurti aiškią sistemą, kur požeminė infrastruktūra išlaiko minimalius reglamentuojamus atstumus, bet yra maksimaliai koncentruota, tuo pačiu ją projektuojant kuo didesniu atstumu nuo medžių.

5. Vanduo visada greta – daugelyje gatvių lietaus nuotakynė yra integruota į gatvių profilį. Tačiau gatvių paviršinio vandens nuvedimas nebūtinai reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą ir gali būti sprendžiamas subtiliai atsispiriant nuo gamta paremtų sprendimų bei konteksto ir dominuojančio transporto tipo.

6. Gražus medis - pusė darbo. Lietuva - žalia šalis. Medžiai praturtina gatvę, todėl būtina įvertinti galimybę išlaikyti vienodą gatvės medžių ritmą, atstumus, būtina vertinti medžių rūšis ir jų sezoninius ypatumus. Medžiais galima kurti gatvės charakterį. 7. Ramus grindinys prakalbina architektūrą – rekomenduojama susilaikyti nuo didelės medžiagų ir spalvų įvairovės. Norint kurti daugiau vientisumo galima 1 Alan Jacobs “Great streets“ Miloš Bibic “Between the Edges“ ir Jeroen Bosch en Harm Veenenbos “Straten maken“

100

Patogus tranporto rūšių keitimas

kombinuoti ne tik medžiagas, bet ir skirtingus dizaino elementus.

8. Kuo mažiau eismo simbolikos. Geras gatvės profilis kuo puikiausiai gali kalbėti už save. Didžiosios dalies kelio ženklų galima tiesiog atsisakyti naudojant skirtingas medžiagas, tekstūras bei dizaino elementus. 9. Nepersistenkite su mažąja architektūra – mažoji architektūra tik ten, kur jos reikia ir kiek įmanoma koncentruota. Verta ieškoti tinkamų kombinacijų kaip kombinuoti ženklus, šviestuvus, stovus ir t.t. vengiant chaotiško jų išsibarstymo.

10. Detalės iki paskutinės trinkelės – Gatvės profilis geras tik tada, kai visi jo elementai atsiduria savo vietoje milimetrų tikslumu. Tai gan bendros gairės, taičiau jų laikymąsis gali smarkiai pagerinti gatvių erdvių dizaino sprendinius ir išvengti klaidų. Kitame etape šios gairės bus praktiškai taikomos rengiant Alytaus miesto viešųjų erdvių standarto viziją.

8.10 Pagrindiniai projektai miesto transporto sistemos •

Stotis kaip pagrindinis mobilumo terminalas

•

Netaršių tranporto rūšių pasiūla

•

Daugybė tvarių alternatyvų keliaujantiems po objektus Anykščių rajone;

•

Mobilumo HUB'as A. Baranausko aikštėje;

•

Biudžetinių įstaigų automobilių stovėjim panaudojimas savaitgaliniam lankytojų srautaui;

•

Visų valstybinėje žemėje esančių automobilių stovėjimo aikštelių pritaikymas miesto svečių parkavimui

•

Naujų dviračių takų įrengimas;

•

J. Biliūno gatvės profilio pakeitimas, eismo nuraminimas ir gatvės erdvės humanizavimas;

•

Eismo tranzito per A. Baranausko aikštę valdymas;

•

Aikštės pėsčiųjų jungties su senamiesčiu kūrimas

•

Gatvės profilių ir perteklinių gatvių parametrų sumažinimas.

•

Dalinimosi transporto pasiūlos plėtra;

•

Apmokestinti visą parkavimo miesto centre taikant išlygas tiek toje vietoje gyvenantiems žmonėms – šis sprendimas priverstų rinktis tvaresniu keliavimo būdus miesto viduje.

101

9. Potencialūs projektai

Vizijos objektas - fizinės miesto erdvių charakteristikos, viešųjų erdvių gyvybingumą lemiantys plano sprendiniai, pasiekiamumas ir transportas, integracija ir vietos identitetą lemiantys faktoriai. Vizijos pasiūlymas pateikia rekomendacinius sprendimus skirtingais sluoksniais, paremtus viso proceso metu surinkta informacija, įžvalgomis ir lūkesčių analizėmis. Vizija analizuoja transporto ir pasiekiamumo, viešosios erdvės ir jos įvairovės, funkcinės įvairovės, istorijos ir identiteto problematiką, pateikia gaires ir rekomendacijas tolimesniam teritorijos vystymuisi. Siekiant vizijos tikslų, rekomenduojame svarstyti apie šių veiksmų projektų įgyvendinimą: 1. Antano Baranausko aikštės įveiklinimas atskleidžiant sudėtingą šios vietos istoriją, aktualizauojant sunykusį žydų paveldą. Rekomenduojama mastyti apie želdynų tvarkymą, transpporto pakeitimus ir laikinų mobilių paviljonų kūrimą; 2. Rekomenduojama keisti transporto judėjimo schemą ties senamiesčiu, o dabartinės gatvės paviršiuje kurti vietos kavinių terasoms ir gyventojų iniciatyvoms; 3. Rekomenduojama nukreipti transportą palei Puntuko viešbutį, parkavimo vietas prioritetizuojant svečių išlaipinimui, žmonėms su negalia ir tvarioms transporto priemonėms; 4. J. Biliūno gatvės humanizavimas taikant tvarius eismo raminimo sprendimus. Siūlome įrengti pakeltas perėjas, lygiagretų parkavimą, dviračių takus, pasodinti medžių; 5. Rekomenduojama atkurti sunykusius senamiesčio objektus ir kurti naujų funkcijų, taip pat centre rekomenduojama didinti būsto tipų įvairovę; 6. Vienintelė išlikusi Anykščių žydų sinagoga gali būti atgaivinta pritaikant šį objektą žydų kultūros

102

aktualizavimui. Tai galėtų būti kultūrinis centras, galerija ar bet kokia kita kultūrinė veikla; 7. Rekomenduoname įveiklinti erdvę priešais sinagogą ją pritaikyti miestiečių poilsiui, kultūrinėms ir kitoms veikloms; 8. Rekomenduojam Tartu pavyzdžių įveiklinti bibliotekos kiemo erdves, jas pritaikant jaunimo veikloms, jaunimui skiriant vietą ne tik bibliotekos rūsyje. 9. Siuloma kurti įstaigas jaunimo verslumo skatinimui; 10. Erdvė šalia bibliotekos galėtų tapti terasa su vaizdu į upę, tai galėtų virsti mietiečių ir svečių mėgiamu traukos tašku; 11. Šlaitais žmonės nelaipioja, todėl siūloma juos renatūralizuot apsodinant krūmų ir augalų "kilimu", taip didinant biologinę įvairovę ir atsparuma sausroms; 12. Po A. Baranausko aikšte yra aišlikę seno žydų prekybininkų kvartalo pamatai, rekomenduojama atlikti archeologinius tyrimus ir svarstyti apie dalies šio paveldo aktualizavimą; 13. Park & Ride tipo aikštelių kūrimas centro pakraščiuose; 14. Park & Ride tipo aikštelių kūrimas centro pakraščiuose; 15. Park & Ride tipo aikštelių kūrimas centro pakraščiuose; 16. Park & Ride tipo aikštelių kūrimas centro pakraščiuose; 17. Park & Ride tipo aikštelių kūrimas centro pakraščiuose; 18. Mobilumo centro sukūrimas autobusų stotyje, įrengiant dviračių, paspirtukų ir automobilių dalinimos taškus; 19. Mobilumo taško sukūrimas A. Baranausko aikštėje; 20. Aikštės įveiklinimas per paveldo atkūrimą – rekomenduojama svarstyti apie galimybę atkurti ar kitaip įprasminti dalį sunykusių paveldo objektų; 21. Rekomenduojame kompleksiškai įveiklinti aikštę priešais meno mokyklą su interaktyviomis profesionalaus meno instalaicijomis; 22. Saugumo didinimas perėjose; 23. Saugumo didinimas perėjose; 24. Saugumo didinimas perėjose; 25. Skirtingų ekologinių zonų įrengimas miesto parke siekiant pritraukti augalus apdulkinančius vabzdžiuis, paukščius ir skatinti bendrą biologinės įvairovės didėjimą; 26. Rekomenduojama įrengti naujų želdynių; 27. Rekomenduojama renatūralizuoti šlaitus juos apsodinant augalų kilimais; 28. Siūloma įrenti atskirtą dviračių taką, gerinti pasiekiamumą pėsčiomis; 29. Šaltupio gatvės humanizavimas; 30. Upelio ekologinės-rekreacinės jungties stiprinimas; 31. Saugumo didinimas; 32. Daugiabučių namų kiemo tvarkymas; 33. Anykščių vyno teritorijoje yra nemažai administracinės ir pramoninės paskirties patalpų, kurios šiuo metu 103

104 pav. Anykščių vizijos planas

104

105

yra nuomojamos. Šios gamyklos erdvės gali smarkiai prisidėti prie miesto paslaugų įvairovės didinimo. Šioje vietoje yra logiška galvoti ne tik apie gamybą, bet ir svarstyti apie kultūrinių veiklų plėtrą. Bet kokia šio komplekso transformacija turės lemiamos įtakos Anykščių centro konkurencingumui ir sėkmei; 34. Želdynių įvairovės didinimas; 35. Parko alėjos ir parkavimo vietų įrengimas; 36. Ryšių ir jungčių su parku stiprinimas; 37. Ryšių ir jungčių su parku stiprinimas; 38. Ryšių ir jungčių su parku stiprinimas; 39. Naujų želdynių įrengimas gatvėse;

106

107

10. Kas toliau?

Norint įgyvendinti viziją, būtina sukurti konkrečių veiksmų planą, kuriame atsispindėtų įgyvendinimo etapiškumas ir investicijų prioritetai, bei skirtingų vystymo partnerių pareigos ir įgyvendinimui reikalinga infrastruktūra. Projekto metu išryškėjo, kad A. Baranausko aikštė yra pagrindinė ventro regeneracijos ašis ir sėkmingai atnaujinus aikštę galima tikėtis sėkmės ne tik senamiesčio, bet ir viso miesto masteliu. Architektūrinė, funkcinė ir socialinė įvairovė teritorijoje yra pagrindinis šio projekto imperatyvas, o smulkus anykštietiškas mastelis ir vietos istorijos sluoksnių išryškinimas praturtina ir taip charakteringą aplinką. Būtina gerinti aplinkos bei paslaugų kokybę, nes tik taip galima išlaikyti esamus senamiesčio srautus ir pritrauktų naujų verslų ir, tuo pačiu, lankytojų. Taip pat svarbu užtikrinti viešosios erdvės gyvybingumą skirtingu paros metu ir skirtingais metų laikais, o to galima pasiekti planuojant funkcijas ties viešosios erdvės perimetru ir pritaikant viešąją erdvę skirtingų teritorijos naudotojų poreikiams. Geras centro pasiekiamumas visomis transporto rūšimis ir patogus pėsčiųjų judėjimas yra būtinas sėkmingam centro funkcionavimui, o pėsčiųjų prioritetas- logiškas kiekvieno modernaus miesto pasirinkimas. Svarbu kurti daugiafunkcę ir daugialypę urbanistinę struktūrą, kurioje kiekvienas turi vietos. Centre svarbu išlaikyti ir stiprinti senamiesčio mastelį, atsižvelgti į istorinę sklypų struktūrą, bei išryškinti vertingus istorinius elementus bei atverti ir įprasminti naujus dar netyrinėtus kultūros ir istorijos sluoksnius.

108

109

11. Literatūros sąrašas A. Miškinis, A. Baliulis, "Statyba ir architektūra", 1979 m. nr. 8; A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga, 2005; Anykščiai senose 1918 - 1940 m. fotografijose, 2008; Antanas Verbickas Anykščiai XX amžiuje, 2000; Aliza Cohen-Mushlin, Sergey Kravtsov, Vladimir Levin, Giedrė Mickūnaitė, Jurgita ŠiaučiūnaitėVerbickienė, Synagogues in Lithuania A-M catalogue, Vilnius Academy of Arts Press, 2010; Autorių kolektyvas, „Tarybų Lietuvos enciklopedija“ 1 tomas (A-G), Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1985; Autorių kolektyvas, „Tarybų Lietuvos enciklopedija“ 2 tomas (G-M), Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1986; Anykščiai senose nuotraukose [žiūrėta 2020-07-14]. Prieiga per internetą: https://www.miestai.net/ forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/miestų-architektūros-raida/10138anykščiai-senose-nuotraukose/page6 Anykšta. Vietovės ir žmonės [žiūrėta 2020-07-17]. Prieiga per internetą: http://www.anyksta.lt/ vietoves-ir-zmones-2/35058-46 Nykščiai. Maxima sako ačiū Anykščiams ir atveža 78 tonas produktų po 1 eurą [žiūrėta 2020-0720]. Prieiga per internetą: http://nyksciai.lt/maxima-sako-aciu-anyksciams-ir-atveza-78-tonasprekiu-po-1-eura Anykšta. Dienos veidrodis: Anykščių krašto žmonės ir faktai. Lapkričio 28-oji [žiūrėta 2020-07-21]. Prieiga per internetą: http://www.anyksta.lt/vietoves-ir-zmones-2/35058-46 Temainfo. Anykštėnų brukas bus išsaugotas fragmentiškai [žiūrėta 2020-07-21]. Prieiga per internetą: https://www.temainfo.lt/anykstenu-brukas-bus-issaugotas-fragmentiskai/ Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2017 metų ataskaita [žiūrėta 202007-21]. Prieiga per internetą: http://hi.simplit.lt/uploads/pdf/padaliniai/savivaldybiu_ataskaitos/2017/ Anyksciu%20raj_2017.pdf Lietuvos statistikos departamentas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą [žiūrėta 202007-21]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+išsilavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/ b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a Lietuvos statistikos departamentas. Darbo užmokestis regionuose, apskrityse ir savivaldybėse [žiūrėta 2020-07-21]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6603396 Žydų kultūros paveldo Lietuvoje elektroniniai vartai. Anykščių istorinis žydų kvartalas [žiūrėta 202008-03]. Prieiga per internetą: https://www.jewish-heritage-lithuania.org/lt/istoriniai-zydu-kvartalai/ anyksciu-istorinis-zydu-kvartalas/ Anykščių rajono savivaldybė. Teritorijų planavimo dokumentai [žiūrėta 2020-08-03]. Prieiga per internetą: https://www.anyksciai.lt/turinys/teritoriju-planavimas/teritoriju-planavimo-dokumentai/298

110

111

12. Priedai Lentelė nr. 1

Restauruojamo atkuriant urbanistinę struktūrą istorinio užstatymo teritorija - T9: Reikalavimai

Pastabos, rekomendacijos 4

Saugojimo režimas

TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO

Leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas

Užstatymo tankumas nustatomas detaliuoju planu.

Užstatymo tankumas turi būti pagrįstas tyrimais ir aprobuota atkūrimo koncepcija

Leistinas pastatų aukštis

≤2 a.

Atkuriamų pastatų aukštis turi būti pagrįstas tyrimais

Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: - užstatymo restauravimas atkuriant (nauja statyba);

Reikalavimai naujiems - istorinio architektūros įvaizdžio atkūrimas; statiniams - sprendiniai turi būti pagrįsti istoriniais ir archeologiniais tyrimais, buvusios urbanistinės situacijos analize, analogais. 5

Leidžiami tvarkomieji darbai: - istorinių turgaus aikštės parametrų atkūrimas; Reikalavimai teritorijos - XX a. pr. urbanistinės užstatymo struktūros restauravimas atkuriant; - pagrįstas želdinių tvarkymui retinimas; - užstatymo struktūrą pagrįsti archeologiniais tyrimais

Reikalavimai žemės darbams

Papildomi reikalavimai Projektus derinti su už kultūros paveldo apsaugą projektų derinimui atsakingomis institucijomis ir bendraja tvarka.

Visi darbai gali būti vykdomi tik parengus tyrimais pagrįstus projektus, aprobuotus už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų

Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, teritorijų veiklos apibūdinimo skiriamoji riba, nustatyta BP turi būti tikslinama. Visi tvarkymo darbai gali būti vykdomi tik parengus tyrimais pagrįstus projektus, aprobuotus už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų.

Prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus

Lentelė nr. 2 Prekybinio ir sodybinio mažaaukščio užstatymo teritorija T2: Reikalavimai

Pastabos, rekomendacijos 4

Saugojimo režimas

TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO ESAMAS

Leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas

Užstatymo tankumą galima keisti tik urbanistinės struktūros restauravimo atkuriant atveju. Kitais atvejais galima keisti ≤10% Neužstatytuose Keitimus būtina pagrįsti istorinių sklypuose užstatymo tankumas nustatomas urbanistinių tyrimų duomenimis. detaliuoju planu, išsaugant esamą užstatymo morfotipą (užstatymo ritmą, mastelį, aukštingumą).

112

ESAMAS Leistinas pastatų aukštis

Aukštį galima keisti tik restauravimo atkuriant atveju. Neužstatytuose sklypuose aukštis nustatomas detaliuoju planu, išsaugant esamą užstatymo morfotipą (užstatymo ritmą, mastelį, aukštingumą, gyvenamųjų ir pagalbinių pastatų dydžio santykį).

Keitimus būtina pagrįsti istorinių urbanistinių tyrimų duomenimis.

Galimi tvarkybos darbai: - taikomieji ir ardomieji tyrimai; - avarijos grėsmės pašalinimo darbai; Reikalavimai įrašytiems ir siūlomiems į registrą statiniams bei kultūros paveldo statiniams (kaip urbanistikos vertybės vertingosioms savybėms)

- remontas, konservavimas, restauravimas, atkūrimas;

Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte.

- pritaikymas;

Kultūros paveldo statiniams, nenumatytiems įtraukti į registrą - šių darbų planavimas ir projektavimas. (vertingosioms urbanistikos vertybės - galimas pastato A. Baranausko g. 7 užbaigimas savybėms), vertingosios savybės gali užstatant antrą aukštą (aukštis ir architektūra būti nustatytos ekspertizės forma. analogiška pastatui A.Baranausko g. 6). Visi tvarkybos darbai gali būti vykdomi Darbai vykdomi naudojant autentiškas, tyrimais tik parengus tyrimais pagrįstus nustatytas istorines tradicines medžiagas ir projektus, aprobuotus už kultūros technologijas. paveldo apsaugą atsakingų institucijų. Būtina pastovi stebėsena (monitoringas).

Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: - remontas, rekonstrukcija, nauja statyba;

Reikalavimai kitiems statiniams

- nauja statyba leistina tik urbanistinės struktūros restauravimo atkuriant ar fiziškai susidėvėjusio pastato perstatymo atveju bei neužstatytuose sklypuose. Darbai vykdomi naudojant istorines tradicines medžiagas (sienos - medis, raudonos plytos, tinkas, stogai - čerpės, skarda, gontai) ir technologijas, prisilaikant tipologinių vietinės architektūros bruožų (šlaitiniai stogai, mastelis, fasadų tektonika).

Rekomenduojamas buvusių ūkinių pastatėlių (klėtelių, tvartelių) restauravimas atkuriant. Neužstatyuose ar nepilnai užstatytuose sklypuose užstatymas formuojamas pagal saugomą užstatymo morfotipą (užstatymo ritmą, mastelį, aukštingumą, gyvenamųjų ir pagalbinių pastatų dydžio santykį). Visi darbai gali būti vykdomi tik parengus tyrimais pagrįstus projektus, aprobuotus už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų.

Leidžiami tvarkomieji darbai: - saugomos autentiškos sklypų ribos; - saugomas autentiškas sodybinio sklypo zonavimas ir išplanavimas (kiemas, sodas, daržas, gėlių darželis); - saugomi autentiški XX a. pr. teritorijos tvarkymo Rekomenduojamas sodybinio elementai (tvoros, varteliai, šuliniai); išplanavimo, teritorijos tvarkymo - saugomi vertingi medžiai; elementų (sodelių, gėlių darželių, daržų, - leidžiamas nevertingų medžių ir krūmų kirtimas mažosios architektūros) restauravimas Reikalavimai teritorijos atkuriant. kieme (tik atsodinus naujais); tvarkymui Visi tvarkomieji darbai gali būti vykdomi - želdinių papildymas; tik parengus projektus, aprobuotus už - takų dangų ir vejų įrengimas; kultūros paveldo apsaugą atsakingų - dangų įrengimui naudoti natūralias medžiagas institucijų. (žvyras, lauko akmenys, akmens trinkelės, medinės dangos) ;

- mažosios architektūros restauravimas atkuriant (tvoros ir tvorelės, varteliai, šuliniai, suoliukai ir kt. lauko baldai); - šių darbų planavimas ir projektavimas.

113

Reikalavimai žemės darbams

Prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus.

Papildomi reikalavimai Projektus derinti su už kultūros paveldo apsaugą projektų derinimui atsakingomis institucijomis ir bendrąja tvarka.

Lentelė nr. 3 Laisvo išplanavimo gyvenamoji teritorija su visuomeniniais pastatais – T6 Reikalavimai

Pastabos, rekomendacijos 4

Saugojimo režimas

TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO

Leistinas max užstatymo intensyvumas Umax

Gyvenamosios paskirties sklypams ≤ 1,0 Negyvenamosios paskirties sklypams ≤ 1,6

Leistinas max pastatų ≤ 5 a. Teritorijoje tarp Parko g. ir Dariaus ir Girėno aukštingumas hmax g. – Esamas mažaaukštis.

Galimi tvarkybos darbai:

Reikalavimai siūlomiems į registrą statiniams bei kultūros paveldo statiniams (kaip urbanistikos vertybės vertingosioms savybėms)

- taikomieji ir ardomieji tyrimai; - avarijos grėsmės pašalinimo darbai; - remontas, konservavimas, restauravimas, atkūrimas; - pritaikymas; - šių darbų planavimas ir projektavimas. Darbai vykdomi naudojant autentiškas, tyrimais nustatytas istorines tradicines medžiagas ir technologijas. Būtina pastovi stebėsena (monitoringas).

Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: - remontas, rekonstrukcija, nauja statyba; Reikalavimai kitiems statiniams

- pritaikymas naujai paskirčiai; - nevertingų statinių griovimas. Darbai vykdomi naudojant kokybiškas apdailos medžiagas.

Leidžiami tvarkomieji darbai: - paveldosauginiu aspektu teritorijos tvarkymui Reikalavimai teritorijos reikalavimai nekeliami. tvarkymui - saugomi vertingi medžiai; - nevertingų medžių ir krūmų kirtimas (tik atsodinant naujais); - želdinių papildymas.

Reikalavimai žemės darbams

Prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus.

Papildomi reikalavimai Projektus derinti su už kultūros paveldo apsaugą projektų derinimui atsakingomis institucijomis ir bendrąja tvarka.

114

Reglamentai nustatyti pagal esamą padėtį ir Anykščių miesto bendrąjį planą

Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte. Kultūros paveldo statiniams, nenumatytiems įtraukti į registrą (vertingosioms urbanistikos vertybės savybėms), vertingosios savybės gali būti nustatytos ekspertizės forma. Visi tvarkybos darbai gali būti vykdomi tik parengus tyrimais pagrįstus projektus, aprobuotus už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų. Visi darbai gali būti vykdomi tik parengus projektus, aprobuotus už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų. Rekomenduojama pastatų, esančių A. Baranausko aikštės ir Dariaus ir Girėno g. kampe konversija. Rekomenduojama pastatų, esančių A. Baranausko aikštės ir Dariaus ir Girėno g. kampe konversija, išryškinant buvusios gatvės pradžią. Visi darbai gali būti vykdomi tik parengus tyrimais pagrįstus projektus, aprobuotus už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų

Lentelė Nr 4. Galimai aktualios A. Baranausko aikštės sutvarkymui priemonės: 1.1.1.3. Kurti ir (arba) atnaujinti pažintinio turizmo paslaugų infrastruktūrą Anykščių rajone 1.1.1.9. Kurti ir skatinti kurti apgyvendinimo, maitinimo paslaugų infrastruktūrą Anykščių rajone 1.1.1.12. Kurti ir skatinti kurti konferencinio turizmo paslaugų infrastruktūrą Anykščių rajone 1.1.1.13. Kurti ir (arba) atnaujinti muziejinės- edukacinės veiklos bei paslaugų infrastruktūrą Anykščių rajone 1.1.3.2. Išsaugoti Anykščių rajono savivaldybės kultūros paveldo objektus ir pritaikyti juos viešiesiems poreikiams 1.1.3.3. Pritaikyti Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje esančius piliakalnius ir kitas kultūros paveldo vertybes viešiesiems poreikiams 1.2.1.1. Atnaujinti ir (arba) plėsti Anykščių rajono savivaldybės kultūros įstaigų infrastruktūrą 1.2.1.4. Formuoti kultūrines erdves Anykščių rajone, jas pritaikant įvairių renginių organizavimui, meno ekspozicijoms, kultūros poreikiams 1.2.2.2. Plėtoti ir skatinti Anykščių rajono savivaldybės kūrybinių industrijų sektorių 2.1.1.2. Kurti, skatinti kurti ir (arba) plėsti verslui bei investicijoms svarbią infrastruktūrą Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje 2.1.3.4. Skatinti ir plėtoti viešojo bei privataus sektorių partnerystę Anykščių rajone 2.3.1.1. Kompleksiškai tvarkyti Anykščių miesto teritoriją 2.3.1.2. Tvarkyti ir pritaikyti Anykščių miesto teritorijos viešąsias erdves bendruomeniniams, rekreaciniams ir verslo poreikiams 3.1.1.3. Atnaujinti ir (arba) plėsti Anykščių rajono savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų infrastruktūrą 3.1.2.3. Steigti universalius daugiafunkcius centrus ir mokyklas-daugiafunkcius centrus Anykščių rajone 3.3.3.1. Užtikrinti Anykščių rajono savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrą ir gerinti jo kokybę 3.4.4.1. Skatinti Anykščių rajono nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių iniciatyvas, veiklas 3.5.2.4. Organizuoti Anykščių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos idėjų konkursus, rengti paruošiamuosius techninius projektus 4.1.1.2. Atnaujinti ir (arba) įrengti naujas Anykščių rajono savivaldybės gatves ir vietinės reikšmės kelius, privažiavimo kelius 4.1.1.3. Atnaujinti ir (arba) įrengti naujas automobilių stovėjimo ir laikymo aikšteles Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje 4.1.1.5. Atnaujinti ir (arba) diegti saugaus eismo priemones Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje 4.1.1.6. Pritaikyti Anykščių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūrą asmenims su negalia 4.1.2.1. Atnaujinti ir (arba) plėsti Anykščių rajono savivaldybės pėsčiųjų ir (arba) dviračių takus, dviračių aikšteles ir laikymo vietas, šaligatvius 4.2.2.8. Atnaujinti ir (arba) plėsti Anykščių rajono savivaldybės gatvių, kelių, viešųjų teritorijų apšvietimą, didinant energijos suvartojimo efektyvumą 4.3.2.1. Tvarkyti ir (arba) įrengti naujus parkus, žaliąsias apsaugines zonas, želdynus bei kitus kraštovaizdžio elementus Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje

Lentelė Nr 5. Galimai aktualūs A. Baranausko aikštės sutvarkymui projektai: 1.1.1.1.1. Kompleksinis A. Vienuolio skvero sutvarkymas 1.1.1.1.2. Miesto tipo „Skanseno“ sukūrimas Anykščių senamiestyje 1.1.1.4.3. Anykščių miesto viešųjų erdvių sistemos pertvarkymas (II etapas) 1.1.3.2.7. Kompleksinis Okuličiūtės dvarelio Anykščiuose sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinei, meninei veiklai 1.1.3.4.1. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios-saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto pritaikymas turizmui 3.1.1.3.2. Gamtos mokyklos įkūrimas Anykščių mieste

115

Pavadinimas: Anykščių A. Baranausko aikštės ir trijų miesto centrinės dalies viešųjų erdvių koncepcijos kūrybinių dirbtuvių organozavimas ir vizijos sukūrimas 2020 spalio 30 d. Autoriai: Martynas Marozas, Augustas Makrickas, Agnė Šeduikytė, Viktorija Marozienė Užsakovas: Anykščių rajono savivaldybė Paslaugos teikėjas: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ T. Ševčenkos g. 16A, LT-03111, Vilnius martynas@mmap.lt +370 610 40748

116

2020 m.