Alytaus miesto viešųjų erdvių standartas by mmap.

ALYTAUS MIESTO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ STANDARTAS

Įžanga Jūsų rankose Alytaus miesto viešųjų erdvių standarto pirmojo etapo ataskaita, kurioje apžvelgiama esama Alytaus miesto viešųjų erdvių ir mažosios architektūros elementų būklė, inventorizuojamos dangos, tipiniai pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros sprendiniai, klaidos projektavimo iššūkiai ir problematika.

1. Esamos būklės ir transformacijos prielaidų apžvalga, kuria siekiama identifikuoti dažniausiai pasitaikančius mažosios architektūros elementus ir medžiagas, tipines klaidas, gerosios praktikos pavyzdžius ir šios analizės pagrindu išskirti charakteringas miesto zonas skirtingiems kokybės lygmenims.

Viešųjų erdvių standarto tikslas – suformuluoti pamatines gaires vieningam Alytaus miesto savivaldybės teritorijos viešųjų erdvių projektavimui, kokybiškam įrengimui ir lengvai bei efektyviai priežiūrai, susiejant miesto atnaujinimo ir priežiūros biudžetą su ką tik patvirtintu bendruoju planu ir jo funkcinėmis zonomis. Dokumentas leis viešųjų erdvių ir infrastruktūros projektuotojams bei savivaldybės atstovams apsibrėžti aiškias sąlygas, kurias projektai turi atitikti tiek projektuojant, tiek įgyvendinant planus.

2. Erdvių transformacijos galimybės – šioje dalyje bus siūlomi sprendiniai esamos infrastruktūros transformacijai. Antras etapasleidžia iliustruoti Alytaus miesto infrastruktūros ir viešųjų erdvių įrengimo galimybes, siekius, ambicijas ir galimus iššūkius.

Šiuo standartu siekiama Alytaus miesto viešųjų erdvių dizaino vienovės, valdymo efektyvumo ir efektyvaus resursų naudojimo. Standartizuoti mažosios architektūros elementai, grindinio medžiagos ir detalės kuria masto ekonomiją, kuri leidžia vykdyti didesnius ir efektyvesnius viešuosius pirkimus, o to pasekoje – sutaupyti. Panašių savybių, panašių formų ir matmenų bei spalvų gaminiai gali būti tiekiami pagal patvirtintą planą, o vieninga estetika ir spalvos kuria bendrą tvarkingo, ir harmoningo miesto vaizdą.

3. Sprendimų ir elementų sisteminimas – sprendiniai ir pasiūlymai analizuojami, diskutuojama su savivaldybės atstovais, derinami standartiniai gaminiai, elementai, medžiagos ir dizaino sprendimai standartinėse situacijose. Standarte pateikiamos gairės, kaip projektuoti viešąją erdvę. Nepaisant standartizuotų sprendinių gausos, viešųjų erdvių projektavimas ir dizainas visada lieka individualus kūrėjo-projektuotojo darbas. Nėra vieno recepto, kaip spręsti standartines problemas, tačiau situacijose, kai atsiranda pagrįstas poreikis nukrypti nuo šių gairių - būtina šiuos nuokrypius aptarti su atsakingu savivaldybės atstovu. Rekomenduojama iš pradžių įvertinti visas šiame leidinyje siūlomas alternatyvas ir tik tada ieškoti kompromisinio varianto.

Miesto erdvių atnaujinimas yra ilgas tęstinis procesas, kurio metu keičiasi projektuotojai, savivaldybės administracijos atstovai, vadovai, politikai, todėl, laikui bėgant, vis sudėtingiau išlaikyti atnaujintų erdvių nuoseklumą ir bendrą miesto vaizdą. Standartas leidžia miesto viešąsias erdves atnaujinti palaipsniui užtikrinant bendrą miesto viešųjų erdvių kokybę bei dizaino tęstinumą – leisti pinigus atsakingai ir neperinvestuoti ten, kur tam nėra tikslo ar poreikio. Užduotis kompleksinė ir reikalauja gilaus konteksto suvokimo bei įtraukaus proceso, todėl darbas rengiamas trimis etapais: |3

Turinys 1. Projektavimo principų apžvalga

1.1 Aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių planavimo principai 6 1.2 Gatvių projektavimo principai

1.3 Dviračių takų planavimo principai

2. Miesto erdvių kokybės zonų nustatymas

2.1 Bendrojo plano sprendiniai viešosioms miesto erdvėms 12 2.2 Kokybinis zonavimas

2.3 Yaptinga zona

3. Esamos dangos ir jų deriniai

4. Esami mažosios architektūros elementai

3.1 Šiukšliadėžės centrinėje miesto dalyje

4.1 Suoliukai centrinėje miesto dalyje

4.2 Kiti mažosios architektūros elementai

4.3 Mažosios architektūros elementai kitose miesto dalyse 24

6. Išvados ir transformacijos prielaidos

7. Siūlomos transformacijos

7.1 A. Juozapavičiaus gatvė B2

7.2 Kaštonų gatvė D2

7.3 Pulko gatvė D1

7.4 Lauko gatvė D1

7.5 Naujoji gatvė B2, B1

7.6 Merkinės gatvė C1

7.7 Likiškėlių gatvė C1

7.8 Sudvajų gatvė C2

7.9 Tiesos gatvė D2

7.10 Ulonų gatvė B2

7.11 Vilties gatvė C2

8. Išvados

9. Principai

9.1 Integruotas vandens nuvedimas

5. Problemos ir galimybės gatvių profiliuose

9.2 Techninis šaligatvis + parkavimo vieta

5.1 Sudvajų gatvė

9.3 Iškili sankryža

5.2 Tiesos gatvė

9.4 Neišnaudotos erdvės skiriamos medžiams

5.3 Merkinės gatvė

9.5 Pirmenybė pėstiesiems

5.4 Lauko gatvė

9.6 Atskiras dviračių takas

5.5 Pulko gatvė

9.7 Greičio mažinimo kalnelis įsukant į kiemus

5.6 Naujoji gatvė

9.8 0,75 m. aplink medį - darbas rankomis

5.7 A. Juozapavičiaus gatvė

9.9 Dviračių perėja

5.8 Likiškėlių gatvė

9.10 Skiriamoji juosta

5.9 Kaštonų gatvė

9.11 Sutapdinta gatvė

5.10 Vilties gatvė

9.12 Autobuso sustojimo vieta

5.11 Ulonų gatvė

9.13 5 m pločio saugaus palaukimo zona

9.14 2 m prie perėjos

14.2 Tvorelė

104

9.15 Dviračių takas gatvės profilio išorėje

14.3 Suolelis ant centrinės kojos su atlošu

105

9.16 Automobilių stovėjimo vietos

14.4 Apvali metalinė (juoda) šiukšliadėžė su medžio apdaila, 35 l 106

9.17 Automobilių stovėjimas daugiabučių kiemuose 86

14.5 Dviračių stovai

107 108

9.18 Automobilių vietų žymėjimas

14.6 Gatvės šviestuvo atrama

9.19 Suolų montavimas prie takų

9.20 Kiss and ride

14.7 Gatvės šviestuvas prie pėsčiųjų perėjų ir takų 109

10. Išvados

11. Mažosios architektūros elementai

14.8 Gatvės šviestuvas

110

14.9 Kioskas

111

14.10 Apsauginis stulpelis

112

12. Visame mieste naudojami mažosios architektūros elementai

15. Bazinė zona

113

12.1 Dviračių stovas

15.1 Dangos ir bortai

113

12.2 Stotelės paviljonas

15.2 Gatvės šviestuvo atrama

114

12.3 Medžio apsauginės grotelės

15.3 Miesto vartai

115

12.4 Pusiau požeminiai konteineriai

12.5 Šulinio dangtis

15.4 Suolelis su atlošu bazinės zonos gatvių ir žaliosioms erdvėms.

116

13. Ypatinga zona

15.5 Metalinė šiukšliadėžė

117

13.1 Dangos

15.6 Apsauginis stulpelis

118

13.2 Suolelis ant centrinės kojos su atlošu

13.3 Stulpeliai

15.7 Betoninė šiukšliadėžė Bazinės zonos pramoninėms teritorijoms.

119

13.4 Suolelis ant centrinės kojos su atlošu

15.8 Suolelis Bazinės zonos pramoninėms teritorijoms.

120

13.5 Šiukšliadėžė su medžio apdaila

15.9 Metalinė šiukšliadėžė Bazinės zonos pramoninėms teritorijoms.

121

15.10 Suolelis Bazinės zonos pramoninėms teritorijoms.

122

13.6 Gatvės šviestuvo atrama

100

13.7 Gatvės šviestuvas

101

13.8 Gatvės šviestuvas prie pėsčiųjų perėjų ir takų 102 14. Pagerinta zona

103

14.1 Dangos

103 |5

1. Projektavimo principų apžvalga Didžiąją dalį miestų viešųjų erdvių sudaro ne aikštės ir skverai, o miesto gatvės, parkai ir želdynų masyvai. Alytaus miesto parkai ir miškai yra mėgiamos miestiečių rekreacijos vietos – jos yra savaime patrauklios, todėl joms dažnai pakanka tik elementarios priežiūros ir takų atnaujinimo. Tuo tarpų miestų gatvės yra pagrindiniai miesto socio-kultūrinės ir ekonominėsfunkcinės programos nešėjai, kurie dėvisi greičiau, todėl siekiant esminio kokybinio viešųjų erdvių pokyčio reikėtų sutelkti dėmesį į gatves ir jas planuoti ne kaip transporto koridorius, o kaip viešąsias erdves. Geros viešosios erdvės yra tos, kuriose nuolat vyksta gyvenimas, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai mainai, rengiamos šventės, maišosi skirtingos miesto kultūros. Kai šios erdvės funkcionuoja gerai, jos tampa mūsų viešojo gyvenimo scena. Svarbu apibrėžti aiškius kriterijus visiems pagrindiniams elementams: aikštėms ir skverams, gatvėms bendrai, dviračių ir pėsčiųjų takams tiek gatvėse, tiek už jų ribų.

1.1 Aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių planavimo principai Pasaulinėje viešųjų erdvių projektavimo praktikoje (GEHL architects ir PPS1 ) viešųjų erdvių kokybė vertinama per šių sąlygų išpildymą: Patekimas ir ryšiai su funkcija Svarbu vertinti vietos pasiekiamumą pagal erdvių ryšį su aplinka tiek vizualiai, tiek fiziškai. Svarbu, kad į viešąsias erdves būtų lengva patekti, įėjimai turi būti matomi tiek iš tolo, tiek iš arti. Nepaprastai svarbūs viešųjų erdvių pakraščiai (perimetrai): viešųjų įstaigų, kavinių ar parduotuvių vitrinos yra gerokai įdomesnis ir saugesnis sprendimas nei aklina siena ar tuščia erdvė. Veiklos ir erdvės naudojimas Tinkamai organizuotos ir suplanuotos funkcijos bei veiklos turi esminės įtakos erdvių sėkmei. Svarbu užtikrinti, kad žmonės pirmiausia apsilankytų erdvėje ir vėliau į ją sugrįžtų. Svarbu, kad viešoji erdvė turėtų prasmę ten grįžti. Veiklos, 1 Jan Gehl architects https://gehlpeople.com/ ir Project for public spaces https://www.pps.org/

miesto tradicijos, kasdieniai ritualai daro vietą ypatinga ar nepakartojama. Kai viešojoje erdvėje nėra ką veikti, ji bus tuščia ir nenaudojama. Patogumas ir įvaizdis Kai erdvė yra patogi, funkcionali ir atrodo estetiškai, žmonės ja naudojasi ir ji tampa sėkminga. Patogumas apima ne tik galimybes leisti laiką, bet ir saugumo, švaros bei ergonomikos suvokimą. Pavyzdžiui, projektuojant sėdėjimo vietas svarbu užtikrinti, kad žmonės galėtų rinktis, kur jie nori sėdėti. Socialumas Tai – vienas sudėtingiausių ir sunkiausiai apčiuopiamų viešųjų erdvių naudojimo aspektų. Remiamasi prielaida, kad kai žmonės mato savo draugus, susitinka ir pasisveikina su kaimynais, kai jaučiasi patogiai bendraudami su nepažįstamais žmonėmis, jie yra linkę stipriau pajusti vietos charakterį, tampriau prisirišti prie konkrečios bendruomenės ir tos vietos, kurioje ji vykdo ir puoselėja socialinę veiklą. Skirtingų fizinių elementų ir funkcinės programos konfigūracija užtikrina visapusį vietos gyvybingumą ir bendrą erdvių socialumą.

1.2 Gatvių projektavimo principai Analogiškai aikštėms ir skverams, panašūs principai galioja ir gatvėms. Šiandien didelė dalis Lietuvos miestų gatvių veikia ne kaip viešosios erdvės, o tik kaip transporto koridoriai tarp taškų A ir B, ir tik dalis miesto gatvių turi pakankamai funkcinės programos jos gyvybingumui išlaikyti. Pasaulinė praktika rodo, kad strategiškas ir gerai pamatuotas gatvės atnaujinimas gali veikti it impulsas viso rajono transformacijoje ir paskatinti tokių funkcijų atsiradimą. Koks yra tas pamatuotas ir strategiškas gatvės atnaujinimas? Priklausomai nuo šalies, miesto ir nusistovėjusios gatvių projektavimo kultūros principai skiriasi, tačiau analizuojant skirtingus šaltinius šia tema2. Išryškėja šie 10 bendrų gerų gatvių projektavimo principų: 1.

Gatvė turi savo vietą mieste – gatvės profilis atskleidžia gatvės reikšmę mieste. Miesto gatvių tinklo hierarchija

2 Alan Jacobs “Great streets“ Miloš Bibic “Between the Edges“ ir Jeroen Bosch en Harm Veenenbos “Straten maken“

atspindi miesto urbanistinį audinį. Gatvių charakterių skirtumai yra vienas pagrindinių miestiečio orientyrų. 2. Miestą pažįsti per jo gatves – tinkamas gatvės profilis išryškina unikalias miesto ar jo rajono savybes. Atpažįstamas gatvės profilis gali tapti rajono vizitine kortele ir prisidėti prie vietos įvaizdžio formavimo. 3. Profilio tęstinumas – gatvės profilis, tai viso labo keletas lygiagrečių linijų. Geriausio rezultato galima tikėtis, kai šios linijos yra vienodo pločio per visą gatvės ilgį. Profilį galima pradėti formuoti palaipsniui, tačiau būtina išlaikyti tęstinumą. 4. Virš ir po žeme – visada kartu – vamzdžiai ir inžineriniai tinklai užima daug vietos, todėl būtina kurti aiškią sistemą, kur požeminė infrastruktūra išlaiko minimalius reglamentuojamus atstumus, bet yra maksimaliai koncentruota, tuo pačiu ją projektuojant kuo didesniu atstumu nuo medžių. 5. Vanduo visada greta – daugelyje gatvių lietaus nuotakynė yra integruota į gatvių profilį. Tačiau gatvių paviršinio vandens nuvedimas nebūtinai reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą ir gali būti sprendžiamas subtiliai atsispiriant nuo gamta paremtų sprendimų bei konteksto ir dominuojančio transporto tipo. 6. Gražus medis - pusė darbo. Lietuva - žalia šalis. Medžiai praturtina gatvę, todėl būtina įvertinti galimybę išlaikyti vienodą gatvės medžių ritmą, atstumus, būtina vertinti medžių rūšis ir jų sezoninius ypatumus. Medžiais galima kurti gatvės charakterį. 7.

Ramus grindinys prakalbina architektūrą – rekomenduojama susilaikyti nuo didelės medžiagų ir spalvų įvairovės. Norint kurti daugiau vientisumo galima kombinuoti ne tik medžiagas, bet ir skirtingus dizaino elementus.

8. Kuo mažiau eismo simbolikos. Geras gatvės profilis kuo puikiausiai gali kalbėti už save. Didžiosios dalies kelio ženklų galima tiesiog atsisakyti naudojant skirtingas medžiagas, tekstūras bei dizaino elementus. 9. Nepersistenkite su mažąja architektūra – mažoji architektūra tik ten, kur jos reikia ir kiek įmanoma koncentruota. Verta ieškoti tinkamų kombinacijų kaip kombinuoti ženklus, šviestuvus, stovus ir t.t. vengiant chaotiško jų išsibarstymo. 10. Detalės iki paskutinės trinkelės – Gatvės profilis geras tik tada, kai visi jo elementai atsiduria savo vietoje milimetrų tikslumu. Tai gan bendros gairės, taičiau jų laikymąsis gali smarkiai pagerinti gatvių erdvių dizaino sprendinius ir išvengti klaidų. Kitame etape šios gairės bus praktiškai taikomos rengiant Alytaus miesto viešųjų erdvių standarto viziją.

1.3 Dviračių takų planavimo principai Projektuojant ir įrengiant dviračių takus ir trasas svarbu vadovautis bendraisiais dviračių trasų reikalavimais, tačiau pasaulinėje praktikoje siūloma ir papildomų kriterijų: 1.

Saugumas - geros dviračių susisiekimo sistemos užtikrina dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą. Svarbų įvertinti galimybę atskirti dviračių trasas nuo automobilių ir pėsčiųjų takų, ypač sankryžose ir kertant gatvių važiuojamąsias dalis.

2. Takų tęstinumas – dviračių trasos negali būti planuojamos trumpomis atkarpomis, o privalo sklandžiai jungtis su esama infrastruktūra. Jungtys turi būti logiškos, intuityvios ir tiesios. Dviračių takas visoje atkarpoje turi driektis tolygiai, be reikalo nekeisti gatvės pusių, nenukrypti nuo patogiausių maršrutų. 3. Patogumas – dviračių trasos danga turi būti lygi ir be kliūčių kelyje (šulinių, bortų, stulpų, želdinių ir kt.). Jungtys ties sankryžomis negali turėtų bortų ar kitų kliūčių. Jokie gatvės infrastruktūros elementai negali trukdyti dviratininkams. 4. Aiškumas – infrastruktūra turi būti įrengiama taip, kad visiems eismo dalyviams būtų aišku, jog ji skirta dviratininkų poreikiams. Trasa turi būti paženklinta. Sprendiniai negali kelti konfliktų tarp eismo dalyvių. 5. Patrauklumas – dviračių infrastruktūra turi būti projektuojama taip, kad taptų maloniausiai ir patraukliausia kelionės alternatyva. Dviračių trasos turi gražinti miestą, o ne tapti vizualinės taršos objektu. 6. Tinkamumas – dviračių takas arba dviračių eismo juosta turi būti pakankamo pločio, įrengiami su perspektyva didėti dviračių srautui, taip pat užtikrinant galimybę dviračiams patogiai prasilenkti. Kiekviena projektuojama dviračių trasa yra unikali dėl unikalių vietos savybių, esamų objektų ir teisinių apribojimų, todėl kiekvienu atveju sprendiniai gali skirtis. Svarbu, kad sprendiniai vadovautųsi tais pačiais principais, kad projektuotojai ir projektus derinantys specialistai turėtų visą informaciją apie bendrųjų reikalavimų ir laikytųsi rekomendacijų.

10 |

| 11

2. Miesto erdvių kokybės zonų nustatymas Miesto erdvių kokybė nėra vienoda. Skirtingose miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse naudojamos medžiagos taip pat skiriasi ir tai yra logiška, nes medžiagos pagrindinėse reprezentacinėse miesto erdvėse yra gerokai brangesnės nei medžiagos viename iš miesto mikrorajonų. Vadovaujantis racionalumo ir efektyvumo principais bei geraja tarptautinė praktika siūloma įtvirtinti tris viešųjų erdvių kokybės lygmenis: bazinį, pagerintą, ir ypatingą. „Bazinis“ ir „Pagerintas“ viešųjų erdvių kokybės lygmenys yra orientuoti į dizaino funkcionalumą, racionalumą ir priežiūrą, tuo tarpų „Ypatingos“ kokybės zonos sprendiniai yra daugiau orientuoti į erdvės dizainą, kaip į architektokūrėjo autorunį darbą, kurio įgyvendinimas ir priežiūra gali būti brangesnė. Pasaulinėje praktikoje toks reglamentavimas yra labiau įsigalėjęs Vakarų Europje ir ypač Nyderlanduose, kur rekomenduojamas „ypatingų“ erdvių kiekis neviršyja 1 %, „pagerintos erdvės“ erdvės sudaro apie 9-10% miesto teritorijos, o 90% miesto atitinka „bazinį“ kokybės standartą. Toks biudžeto paskirstymas leidžia valdyti gyventojų lūkesčius ir infrastruktūros atnaujinimo biudžetus ir susitarti dėl papildomų lėšų reprezentacinių teritorijų tvarkymui ir atnaujinimui.

2.1 Bendrojo plano sprendiniai viešosioms miesto erdvėms Vienas iš svarbiausių šio standarto aspektų – jo sąsaja su ką tik patvirtintu miesto bendruju planu, pagal kurį plėtros prioritetas teikiamas miesto branduolio – pagrindinio miesto cento stiprinimui, patrauklių viešųjų erdvių kūrimui, sudarant palankias sąlygas smulkaus verslo, aptarnavimo paslaugų plėtrai, gyvenamajai aplinkai, turizmui ir rekreacijai. Siekiant kokybinės pagrindinio miesto centro plėtros ir įvertinant ribotus teritorinius resursus, miesto centro zona plečiama įtraukiant naują kvartalą Nemuno pakrantėje. Pagrindinio miesto centro funkcinė zona intensyviai urbanizuota, todėl kiekybinė ir kokybinė plėtra galima efektyviai naudojant esamus teritorinius išteklius pagal nustatytus tvarkymo ir naudojimo reikalavimus. Bendrojo plano sprendiniuose planuojama miesto dalių (rajonų) urbanistinės struktūros stabilizacijos centrų sistema. Miesto dalių centrai traktuojami kaip miesto lokalūs komerciniai ir

12 |

| 13

administraciniai centrai, kurie savyje integruoja prekybos, paslaugų, pramogų, administracines ir socialines funkcijas. Jie plėtojami šiaurinėje miesto pusėje palei Naująją g. tarp Raudonkalnio g. ir Jazminų g. bei rytinėje miesto pusėje, istorinėje dalyje palei A. Juozapavičiaus g. senojo Alytaus teritorijoje. Planuojamas miesto dalies centras Šiaurinio pramonės rajono prieigose šiaurinėje miesto pusėje, skirtas aptarnauti šias teritorijas, iš jų išvystančius ir atvykstančius darbuotojus, svečius bei pocentris pietinėje miesto pusėje Santaikos g. ir Ulonų g. sankirtoje. Taigi, pagal bendrąjį planą aukščiausias prioritetas skiriamas miesto centro stiprinimui bei visuomeninių-komercinių pacentrių vystymui. Šiuose mazguose miesto gyventojai susirenka būti, leisti laisvalaikį ar dirbti, lankosi miesto svečiai.

2.2 Kokybinis zonavimas Atsižvelgiant į šiuos bendrojo plano sprendinius išskiriamos skirtingų lygių viešųjų erdvių sutvarkymo ir priežiūros zonos: 1 zona - (Funkcija + priežiūra) bazinės kokybės zona orientuota į kokybišką viešųjų, rekreacinių bei gatvių erdvių funkcinį zonavimą bei priežiūrą. Šiose teritorijose bendrosioms erdvėms naudojamos didelių finansinių resursų nereikalaujančios, tačiau patvarios medžiagos ir mažosios architektūros elementai. Kadangi ši zona didžiausia, ypatingas dėmesys skiriamas kokybiškai kasdienei priežiūrai, patogiam pėsčiųjų ir dviračių susisiekimui. 2 zona - (Identitetas + kokybė) pagerintos kokybės zona, kurioje bendrojo naudojimo erdvės skirtos miesto dalies identiteto stiprinimui. Į šią zoną patenka kultūrinės-istorinės vertybės, pagrindinės gatvės, miesto ar rajono pacentriai su visuomenine ir komercine funkcijomis. Parenkamos pacentrius išryškinančios geresnės kokybės medžiagos, prabangesni mažosios architektūros elementai. 3 zona - Išskirtinės miesto erdvės turinčios išskirtinį vaidmenį miesto įvaizdyje, didelę vertę ir prasmę. Statybinės medžiagos ir elementai derinami su aplnkine architektūra, yra prabangūs, atskleidžia erdvės išskirtinumą. Šių zonų juodraštis buvo pristatytas Alytaus miesto savivaldybės atstovamas ir jo pakoreguota versija matoma 1 pav. Zonų ribos atitinka BP funkcinių zonų ribas, tačiau dėl miesto specifikos atsiranda papildomas kai kurių teritorijų kokybinis skaidymas. Siūlomas miesto kokybinis zonavimas atitinka tarptautinėje praktikoje taikomas proporcijas. Konkrečiai Alytaus atveju, esant palankioms aplinkybėms, ypatingų zonų kiekis galėtų šiek tiek padidėtį.

14 |

1 pav. Miesto kokybinis zonavimas

Legenda

Zona

Plotas, m2*

Dalis, proc.

Prioritetas

Bazinė

20,137,432.69

87 %

Funkcija, patvarumas, lengva priežiūra.

Pagerinta

2,300,222.35

10 %

Įvaizdžio kūrimas, kokybė.

Ypatinga

616,662.89

Reprezentatyvumas, istorinė-kultūrinė svarba.

*Bazinės zonos plotas skaičiuojamas įtraukiant tik urbanizuotas miesto teritorijas. | 15

2 pav. Ypatinga zona

A. Juozapavičiaus

žn

yč

S. Daria

us ir S.

Girėno

Pulko g.

Rotušės a.

2.3 Yaptinga zona Ypatingai zonai priklauso šios miesto erdvės: •

Miesto sodas ir laisvės angelo aikštė;

•

Rotušės a. su prieigomis;

•

Senamiesčio skveras;

•

Dariaus ir Girėno g.;

•

Pirmojo Alytaus aikštė;

16 |

| 17

3. Esamos dangos ir jų deriniai Alytaus centrinės miesto erdvės, tokios kaip Senamiesčio skveras, Rotušės aikštė dangomis išsiskiria nuo paprastų erdvių, tokių kaip gatvės. Skverams ir aikštėms būdingos smulkios akmens ar didesnio formato plytelės. Šios medžiagos išryškina erdvės svarbą, išskiria jas iš kitų miesto erdvių. Centrinėje dalyje būdingas gelsvų ir tamsiai rudų trinkelių derinys, trinkelės deliojamos eglute. Kai kuriose vietose naudojamas geltonų ir pilkų trinkelių derinys. Tokios dangos jau šiandien išskiria centrinę zoną iš kitų miesto erdvių, suteikia jai savitą charakterį. Likusiose miesto dalyse vyrauja kvadratinės plytelės, pilko betono trinkelės, asfaltas. Kai kuriose gatvėse deriniai nėra nuoseklūs, maišomos trinkelės, plytelės, asfaltas. Tvarkant miesto erdves situacija turėtų gerėti įvedant numatytą dangų taikymo tvarką pagal kokybės zoną.

18 |

3 pav. Senamiesčio skveras

4 pav. Erdvė prie Laisvės angelo

7 pav. Gatvės centrinėje miesto dalyje

5 pav. Senamiesčio skveras

6 pav. Rotušės aikštė

8 pav. Gatvės gyvenamuosiuose ir pramonės rajonuose

| 19

4. Esami mažosios architektūros elementai

Šioje dalyje trumpai aptariami esami mažosios architektūros elementai, kurių sąrašas nebūtinai yra pilnas, tačiau atskleidžia Alytaus mieste esančių mažosios architektūros elementų dizaino, dydžio ir stilistikos įvairovę. Apžvelgiant mažosios architektūros elementus buvo vertinama: suoliukai, šiukšliadėžės, gėlinės, autobusų stotelės, informaciniai stendai, dviračių stovai ir stoginės, medžių kamieno ir šaknų apsauga, atitvėrimo stulpeliai, tvoros ir tvorelės, lauko laikrodžiai. Suformulavus pilną esamų elementų biblioteką, trumpai apžvelgiama gaminių kokybė, diskutuojama apie jų eksploatacijos ypatumus, kainą ir kitus aspektus. Šio skyriaus tikslas - įvertinti, kurie iš esamų gaminių galėtų tapti standarto dalimi, o kuriuos ilgainiui reikėtų pakeisti.

3.1 Šiukšliadėžės centrinėje miesto dalyje Šiuo metu miesto centrinėje dalyje galima aptikti 3 ir daugiau skirtingų šiukšliadėžių rūšių. Šiukšliadėžės yra geros kokybės, dera prie aplinkinių mažosios architektūros elementų. Vystant kitas miesto teritorijas ir jas priskiriant prie „Pagerintos“ arba „Ypatingos“ zonos rekomenduojama naudoti tokio pat dizaino šiukšliadėžes, iš esamų pasirenktant tas, kurių kokybė naudojant pasirodė geriausia. Esamų mažosios architektūros elementų kiekis jau dabar yra didelis, todėl rekomenduojama neįvedinėti naujų mažosios architektūros formų ir stilių.

20 |

11 pav. Ugniagesių gatvė. Tarpusavyje derantys suoliukai ir šiukšliadėžė.

12 pav. S. Dariaus ir S. Girėno g. link miesto sodo. Šiukšliadėžė kokybiška, atspari smūgiui ir talpi.

10 pav. Rotušės aikštė. Aukščiau nuo žemės pakelta šiukšliadėžė, po jos tūriu susidaro dėmė.

13 pav. Jaunimo parkas. Šiukšliadėžė galėjo būti įrengta salyginai neseniai, tačiau yra sulankstyta ir surūdijusi. Šio tipo gaminių daugiau naudoti nerekomenduojama.

9 pav. Jotvingių g. Šiukšliadėžės dizainas nuosaikus, tačiau tikėtina, kad mediniai elementai greitai nusidėvės. Dviračių stovai atitinka šiandieninius reglamentus ir gali būti taikomi visoje Plius zonoje.

| 21

4.1 Suoliukai centrinėje miesto dalyje Miesto centrinėje dalyje, gatvėse, aikštėse ir skveruose galima pamatyti daug įvairiaus dizaino suoliukų. Pagal viešosios erdvės chatakterį, išskirtinės erdvės gali turėti unikalaus dizaino elementus. Kitose miesto erdvėse, gatvėse pagal nustatytą zoną turėtų vyrauti panašaus dizaino gaminiai. Šiuo metu miesto centrinėse erdvėje esantys suoliukai daugeliu atvejų yra kokybiški, dera tarpusavyje, tačiau tvarkant naujas erdves siūloma mažinti suoliukų rūšių skaičių.

16 pav. Miesto aikštė. Silpna suoliuko konstrukcija lemia jo deformaciją.

19 pav. S. Dariaus ir S. Girėno g. link miesto sodo. Masyvūs betoniai suoliukai, būdingi tik šios gatvės erdvei.

14 pav. Miesto aikštė. Silpna suoliuko konstrukcija lemia jo deformaciją.

17 pav. Ugniagesių g.Tarpusavyje derantys mažosios architektūros elementai.

15 pav. Miesto aikštė. Kokybiškas, tačiau konkuruojantis su likusiais mažosios architektūros elementais.

18 pav. Pulko g. Ugniagesių ir Pulko gatvėje esantys suoliukai spalvine palete ir dizainu dera tarpusavyje, yra kokybiški. Tokius gaminius galima numatyti pagerintos kokybės zonai.

22 |

20 pav. Modernaus dizaino suoliukas. Pagal mažosios architektūros tvarkos aprašą, tokio dizaino suoliukai numatomi pramoniniuose rajonuose.

22 pav. Miesto sode esantys suoliukai išsiskiria savo charakteriu, yra skirti būtent šiai erdvei.

21 pav. Pagal mažosios architektūros tvarkos aprašą, tokio dizaino suoliukai numatomi centrinėje miesto dalyje.

23 pav. Miesto sodas. Sodo charakterį kuriantys masyvūs suoliukai.

24 pav. Miesto sodas. Unikalaus dizaino suoliukas.

25 pav. Jaunimo parkas. Geros kokybės estetiškas suoliukas.

27 pav. Jaunimo parkas. Nusidėvėjęs suoliukas.

26 pav. Jaunimo parkas. Modernaus dizaino suoliukas.

| 23

4.2 Kiti mažosios architektūros elementai Centrinės dalies viešosiose erdvėse vyrauja panašaus medžiagiškumo ir dizaino apšvietimo stulpai. Šviestuvai dera aplinkoje, yra kokybiški. Miesto sodo šviestuvai saviti, derantys su kitais šios erdvės elementais. Orientacinė sistema miesto centrinėje (28 pav) dalyje yra gera, rekomenduojama sisetmą pildyti. Dviračių stovas (24 pav) nepraktiškas, todėl miesto erdvėje jis netinkamas.

28 pav. Miesto aikštė. Minimalistinio dizaino nuoroda, tinkanti miesto centrui.

29 pav. Dviračių stovas S. Dariaus ir S. Girėno g.

30 pav. Modernus visuomeninio transporto paviljonas

31 pav. Nenaudotini dviračių stovai, kadangi dažnai sulenkia dviračių ratus, yra nesaugūs.

32 pav. Miesto aikštė. Minimalistinio dizaino švietuvas.

24 |

33 pav. Ugniagesių g. Minimalistinio dizaino švietuvas.

34 pav. Miesto sodas. Senas, tačiau sodo kontekste derantis šviestuvas.

4.3 Mažosios architektūros elementai kitose miesto dalyse Kitose Alytaus miesto dalyse galima pamatyti skirtingų tipų bei skirtingai nusidėvėjusių mažosios architektūros elementų. Šiai dienai elementus sunku grupuoti ar kategorizuoti. Suplanavus viešųjų erdvių standarto gaires išryškės mažosios architektūros elementų kokybinės grupės.

38 pav. Kaštonų g. Šiuolaikinius standartus atitinkantis dviračių stovas.

39 pav. Kaštonų g. Ilgaamžis bendrame miesto erdvių mažosios architektūros elementų kontekste derantis suoliukas, kurį galima naudoti visose gyvenamųjų rajonų žaliosiose erdvėse.

37 pav. Kaštonų g. Bendrame erdvės kontekste šiukledežė nedera.

40 pav. Santaikos g. Ryški plastikinė šiukšliadėžė yra paprasto dizaino, tačiau gali sudegti ar susmilkti.

35 pav. Ulonų g. Pėsčiųjų ženklinimo stovas. Šių sprendinių rekomenduojama laikytis planuojat kitus miesto pėsčiųjų ženklus, stendus.

36 pav. Likiškėlių g. Informacinis stendas su Alytaus miesto žemėlapiu. Atnaujinant stendus rekomenduojama derintis prie esamų pėsčiųjų ženklinimo stovų dizaino.

| 25

26 |

| 27

5. Problemos ir galimybės gatvių profiliuose Siūlant bendras rekomendacijas ir transformacijos principus būtina gerai suvokti miesto kontekstą, todėl šiame skyriuje siekiama sistemiškai išsiaiškinti pagrindinius Alytaus miesto gatvių parametrus. Visų gatvių pjūvių nubraižyti, deja nėra įmanoma, todėl buvo pasirinkta atrinkti charakteringas ir sudėtingas gatvių atkarpas, nes kokybiškas sprendimas sudėtingoje situacijoje užtikrina kokybiškus sprendimus ir šiek tiek paprastesnėse vietose. Į sąrašą pateko keturios gatvių grupės: 1.

Patekimai į centrą ir svarbios gyvenamųjų zonų gatvės;

2. Gatvės, kuriose pagal Alytaus BP sprendinius numatomas naujų dviračių takų įrengimas arba rekonstrukcija; 3. Gyvenamos gatvės, kuriose akivaizdžiai trūksta vietos pėstiesiems dėl perteklinių automobilių infrastruktūros parametrų; 4. Savo profiliu išskirtinės ir ypatingos kokybės gatvės. Iš pradžių buvo atrinktas pirminis analizuojamų gatvių „kandidatų“ sąrašas, kuris vėliau buvo susistemintas ir išgrynintas paliekant tik po keletą panašios kategorijos gatvių „egzempliorių“, kuriuos būtina analizuoti detaliau. Visos atrinktos gatvės yra vienaip ar kitaip svarbios miestui ir jų kokybiška transformacija galėtų pagerinti didelės dalies miestiečių gyvenimo kokybę. Pjūvių vieta nagrinėjama sprendžiant kiekvienos kategorijos gatvei būdingas problemas, tokias kaip saugus visų eismo dalyvių judėjimas, efektyvus gatvės organizavimas siaurose vietose, perteklinių gatvės parametrų mažinimas ir erdvinės kokybės didinimas. Toliau pateikiama trumpa 11-os charakteringų gatvių apžvalga. Kitame etape šie pjūviai tarnaus kaip pagrindas kokybės standarto koncepcijos formavimui, o šių sudėtingų vietų sprendiniai bus standarizuojami, sisteminami ir pateikiami kaip galimų sprendimų rekomendacijios.

28 |

41 pav. Analizuojamų gatvių vietos

Naujoji g.

Likiškėlių g.

Lauko g. Tiesos g. Vilties g.

A. Juopzapavičiaus g. Merkinės g.

Kaštonų g. Sudvajų g.

Pulko g.

Ulonų g.

| 29

100 200

550

350

850

2400

Žalioji juosta

Važiuojamoji dalis

Žalioji juosta

Pėsčiųjų takas (plytelės)

5.1 Sudvajų gatvė Sudvajų gatvė jungia pagrindines Likiškėlių ir Rūtų gatves, pagal BP jai numatyta C2 gatvės kategorija, kurioje vienos eismo juostos plotis yra 3,25 m. Šia gatve patenkama į gyvenamasias teritorijas, gimnazijas bei pramonines teritorijas. Šiuo metu gatvės profilis nėra tęstinis, ne visur įrengti pėsčiųjų takai. Darni gatvės profilio organizacija, nuoseklus medžiagų ir mažųjų architektūros elementų naudojimas paverstų gatvės erdvę kokybiška ir saugia miesto susisiekimo sistemos ir viešųjų erdvių dalimi. 42 pav. Šaligatvis dešinėje pusėje nutrūksta. Žalios erdvės galėtų būti labiau išnaudojamos gyventojų poilsiui.

30 |

1000

Gyvenamo namo tvora

Žvyras

Gyvenamo namo tvora

5.2 Tiesos gatvė Gyvenamoji bendro naudojimo gatvė skirta patekti į vienbučių ar dvibučių namų sklypus. Šiuo metu gatvė nėra sutvarkyta, važiuojamoji dalis dengta žvyru, šalikelės apaugusios žole. Gatvės srautai nėra išskirti, pėstieji ir automobiliai juda kartu. Pagal Alytaus bendrąjį planą D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Tiesos gatvė bei analogiškos gyvenamųjų teritorijų gatvės turi potencialą tapti patogia viešąja erdve individualių namų gyventojams ir jų svečiams. Tokiose teritorijose automobilių greitis turėtų būti mažinamas, daugiau erdvės suteikiama saugiam pėsčiųjų ir dviračių judėjimui. Aiškiai atskirti srautai, sukurtos pėsčiųjų judėjimo ir poilsioerdvės gali paversti gatvę vieta bendrauti, sukurti jaukaus gyvenamųjų namų kvartalo identitetą.

43 pav. Netvarkingos šalikelės, neaiškus srautų pasiskirstymas.

| 31

290

350

310

1300

Gyvenamo namo tvora

Asfaltuotas šaligatvis

Važiuojamoji dalis

Asfaltuotas šaligatvis

Gyvenamo namo tvora

5.3 Merkinės gatvė Merkinės gatvė jungia A. Juozapavičiaus gatvę su naujais gyvenamųjų namų kvartalais, taip pat per Pilėnų gatvę jungiasi su Druskininkų gatve ir palei ją esančia ekstensyvaus užstatymo gyvenamąja teritorija. Pagal Alytaus Bendrajį planą gatvei rekomenduojama C1 kategorija, pagal kurią tarp gatvės raudonųjų linijų turėtų būti 20-40 m atstumas, skaičiuojamas tokios gatvės greitis 60km/h. Pagal esamą pjūvį tarp gyvenamųjų namų tvorų (sklypų ribų) ši gatvė vietomis susiaurėja iki 13 metrų, šiuo metu įrengtų šaligatvių viduryje yra apšvietimo stulpai, šaligatviai yra nusidėvėję. Merkinės gatvei priskiriant C1 kategoriją atsiranda erdvės trūkumas saugiam ir patogiam pėsčiųjų judėjimui. Sumažinus kategoriją iki C2 arba D gatvė galėtų tapti kokybiška miesto viešąja erdve, kurioje vietos užtektų visiems eismo dalyviams.

32 |

44 pav. Siauri nusidėvėję šaligatviai.

420

300

510

1410

Stovėjimo aikštelė (Maxima)

Važiuojamoji dalis

Asfaltuotas šaligatvis

Trinkelės

5.4 Lauko gatvė Lauko gatvė - gatvė, kertanti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą, jungianti Naująją ir A. Jonyno gatvę. Šia gatve patenkama į mokyklas, darželį. Pasirinktas pjūvis Lauko gatvėje šalia PC Maxima. Prekybos centrui sukurta stovėjimo aikštelė nutraukia pėsčiųjų taką, trukdo gatvės pjūvio vientisumui visu gatvės ilgiu, prioritetas šiuo atveju suteikiamas automobiliui. Šiuo metu įsikūrusi komercija orientuota į Lauko gatvę rodo, jog gatvė turi potencialą tapti gyvybinga gyvenamojo rajono gatve su komercine ir visuomenine funkcija. Vientiso gatvės profilio organizavimas, dangų atnaujinimas ir dviračių tako įrengimas pagerintų gyvenamosios aplinkos kokybę, užtikrintų saugų visų eismo dalyvių judėjimą.

45 pav. Automobilių stovėjimo aikštelė nutraukia pėsčiųjų taką.

| 33

400

100

550

100

400

2100

Pėsčiųjų takas (plytelės)

Važiuojamoji dalis

Pėsčiųjų takas (plytelės)

Daugiabučio kiemas - veja

Daugiabučio kiemas plytelės

5.5 Pulko gatvė Pulko gatvė - miesto pagrindinė gatvė vedanti į miesto centrą. BP numatoma gatvės kategorija C1. Tokios kategorijos gatvės eismo juostos plotis - 3,50 m. Esamos gatvės juostos plotis - 5,50 m. Gatvė pasižymi pertekliniais parametrais, kurių mažinimas sukurtų galimybę išvystyti dviračių infrastruktūrą, geriau organizuoti srautus. Pulko gatvės erdvė yra jauki, žalia, o pati gatvė centrą su vystomu komerciniu centru Pulko ir Santaikos gatvių sankirtoje. Ši gatvė gali tapti gyvybinga miesto viešąja erdve, patraukia komercijai. 46 pav. Neorganizuotas automobilių stovėjimas

34 |

350

470

375

550

375

330

3950

Veja

Pėsčiųjų takas (plytelės)

Važiuojamoji dalis

Veja

Važiuojamoji dalis

Žalioji juosta

Pėsčiųjų takas (plytelės)

5.6 Naujoji gatvė Naujoji gatvė - svarbus miesto tranzitinis koridorius, vedantis į pramonines teritorijas. Pagal BP rekomendacijas gatvė priskiriama B1 kategorijai. Pagal parametrus gatvė atitinka A kategoriją. Lyginant su kitomis intensyviomis miestų gatvėmis Naujosios gatvės parametrai yra dideli, klausimą kelia juostų skaičius. Pasirinktas pjūvis yra tarp Putinų ir Žuvinto gatvių, Naujosios ir Žuvinto gatvių sankirtoje prasideda dviračių tako atšaka, kurios pratęsimas palei Naująją gatvę pagerintų dviračių mobilumą, sujungtų esamą taką su šalia Naujosios gatvės esančiais gyvenamaisiais rajonais.

47 pav. Plati gatvė neužpildyta automobilių srautu.

Naujojoje gatvėje daugiausiai dėmesio skiriama automobilių transportui, tačiau gatvės parametrai leidžia sukurti patogius ir saugius takus ir kitiems eismo dalyviams.

| 35

500

610

275

275 80

450

80 275

275

300

2620

Veja

Pėsčiųjų takas (plytelės)

Važiuojamoji dalis

Techninis šaligatvis

Žalioji juosta

Techninis šaligatvis

Važiuojamoji dalis

Stovėjimo aikštelė

Pėsčiųjų takas (trinkelės)

5.7 A. Juozapavičiaus gatvė Ši gatvė svarbi miesto struktūros dalis, jungia abejuose upės krantuose įsukūrusias miesto dalis. Gatvė išsiskiria savo profiliu su medžių eile per vidurį, turi savitą chatakterį. A. Juozapavičiaus gatvės važiuojamoji dalis pasižymi pertekliniais parametrais. Vienos atskirtos eismo juostos plotis yra 5,50 m. Tuo tarpu šaligatviams, autobusų sustojimo vietoms ir palaukimo aikštelėms vietos lieka mažai. Be to, šalia prekybos centro IKI įrengta automobilių stovėjimo aikštelė nutraukia vientisą gatvės profilį užimdama pėsčiųjų tako vietą. Gatvė patraukli savo žalumu bei išskirtiniu charakteriu, sumažinus perteklinius parametrus ji galėtų tapti kokybiška pagrindine Senojo Alytaus erdve.

36 |

48 pav. Plati eismo juosta, neišnaudojamo potencialo turinti gatvės erdvė.

380

130

660

300

280

Stovėjimo aikštelė

380

Pėsčiųjų takas (plytelės)

300 110 300

Žalioji juosta

300

Techninis šaligatvis

510

3620

Važiuojamoji dalis

Autobuso stotelė

Pėsčiųjų takas (plytelės)

Veja

Stovėjimo aikštelė

5.8 Likiškėlių gatvė Plati daugiabučių gyvenamųjų namų rajono gatvė, jungianti gyvenamąją teritoriją su pramonės teritorija Santaikos gatvėje. Pagal dabartinį pjūvį juostos plotis pakankamas priskirti gatvę A kategorijai. Pagal BP rekomendacijas šios gatvės kategorija - C1. Pakankamas vienos eismo juostos plotis yra 3,50. Šalia gatvės protarpiais yra nutrūkstančios medžių juostos. Sumažinus gatvės kategoriją ir išnaudojus perteklinius parametrus vientisai gatvės organizacijai su medžių eilėmis palei gatvę bei dviračių takais gatvė galėtų tapti kokybiška miesto jungtimi.

49 pav. Plati gatvė, trūksta dviračių tako.

| 37

300

200

350

170 160130

1020

2380

Stovėjimo aikštelė

Veja

Konteinerių vieta (trinkelės)

Pėsčiųjų takas (plytelės)

Važiuojamoji dalis

Pėsčiųjų takas (plytelės)

Žalia erdvė

5.9 Kaštonų gatvė Vidinė daugiabučių gyvenamųjų namų rajono gatvė. Gatvė naudojama patekti į daugiabučių kiemus. Bendrajame plane gatvės kategorija nėra išskirta, tačiau atsižvelgiant į gatvės padėtį ir naudojimą važiuojamosios dalies parametrai galėtų mažėti, taip lėtinant automobilių eismą, sukuriant galimybę saugiam dviračių judėjimui į gatvėje esančias mokyklas. Sumažinus parametrus atsirastų vietos sistemingam konteinerių bei automobilių stovėjimo vietų įrengimui, medžių sodinimui.

50 pav. Siauras šaligatvis, neorganizuotas automobilių stovėjimas

38 |

1750

240

500

95 255

250

3590

Veja

Pėsčiųjų takas (plytelės)

Žalioji juosta

Techninis šaligatvis

Važiuojamoji dalis

Veja

Stovėjimo aikštelė

5.10 Vilties gatvė Gatvė riboja Jaunimo parko ir daugiabučių teritorijas. Pasirinktas Vilties gatvės pjūvis šalia patekimo į Jaunimo parką. Pagal BP rekomandacijas gatvei siūloma C2 kategorija, automobilių eismo juostos plotis - 3,25 m. Šiuo metu gatvė pasižymi pertekliniais parametrais, eismo juostos plotis siekia 5 m. Kadangi gatvės pjūvyje nėra aiškaus zonavimo, statydami automobilį palei gatvę gyventojai lipa ant techninio šaligatvio. Dėl savo pozicijos, ryšio su Jaunimo parku ir miesto centru bei žalio įvaizdžio gatvė galėtų tapti gyvybinga ir patogia gatve visiems eismo dalyviams, pagerintų Alytaus susisiekimo ir erdvinę kokybę.

51 pav. Šaligatvis ties toliau esančia stovėjimo aikštele nutrūksta.

| 39

140

600

500

300

610

150

2800

Pėsčiųjų takas (asfaltas)

Žalioji juosta

Autobusų sustojimo vieta

Važiuojamoji dalis

Žalioji juosta

5.11 Ulonų gatvė Ulonų gatvė - tarpmiestinės svarbos B2 kategorijos gatvė. Šia gatve patenkama į pramonines, gyvenamas teritorijas. Gatvė patraukli savo žaliu identitetu, palei gatvę augančiomis pušimis. Nuoseklus gatvės organizavimas, dangų atnaujinimas dar labiau sustiprintų gatvės identitetą, įrengti dviračių takai sukurtų galimybę į darbą ar mokyklą judėti dviračiu.

52 pav. Charakteringi gatvės želdynai, nusidevėjęs pėsčiųjų takas

53 pav. Ulonų gatvė

40 |

| 41

6. Išvados ir transformacijos prielaidos Centrinės Alytaus miesto erdvės jau yra išvystytos, patrauklios ir gyvybingos, esamos dangos ir mažosios architektūros elementai yra kokybiški, daugeliu atveju derantys tarpusavyje. Viešosiose erdvėse šiuo metu yra daug skirtingų tipų mažosios architektūros elementų, kurių įvairovę laikui bėgant galima mažinti pagal nustatytas kokybės zonų ribas. Šiuos gaminius galima rinktis iš jau naudojamų, įvertinus jų dėvėjimosi kokybę, patogumą ir pritaikomumą skirtingose erdvėse. Pasirinkus keleta gatvių fragmentų ir juos išanalizavus išryškėja pagrindinės gatvių erdvių problemos Alytaus mieste: •

Pertekliniai važiuojamųjų dalių parametrai;

•

Prekybos centrų teritorijose atsiradusios stovėjimo aikštelės nutraukia gatvės profilio vientisumą;

•

Siauri pėsčiųjų takai arba neįrengti pėsčiųjų takai;

•

Kol kas neįrengti dviračių takai;

•

Neorganizuotas paralelinis automobilių stovėjimas gatvėse;

•

Apšvietimo stulpai pėsčiųjų tako viduryje;

•

Trūksta gatvės profilių vientisumo;

•

Kolkas daugelyje miesto dalių pėsčiųjų ir dviračių judėjimas nėra saugus ir tinkamas;

•

Dalis žaliųjų gatvės profilių elementų gatvėse yra gan skurdūs ir prastos kokybės;

42 |

7. Siūlomos transformacijos Šiame etape aprašomos sistemingai atrinktų charakteringų ir sudėtingų gatvių atkarpų transformacijos. Prisitaikant prie negalinčių kisti parametrų derinami būtini gatvės profilio elementai. Siekiama sukurti aukščiausią gatvės erdvės kokybę pagal gatvės kategoriją ir profiliui naudojamą bendrą plotį. Transformacijomis sprendžiamos prieš tai buvusiame išgrynintos problemos. Įvertinus gatvės kontekstą miesto atžvilgiu, kategoriją ir galimus srautus pateikiami rekomenduojami gatvės pjūviai ir atkarpos planas, paaiškinantis profilio pritaikymą konkrečiu atveju. Kiekvienu sprendiniu siekiama užtikrinti saugumą, patogumą ir gerinti gatvės estetinę kokybę. Ruošiant pasirinktų gatvių atkarpų transformacijos pasiūlymus išryškėjo pagrindiniai taikomi principai, kurie detalizuojami kito etapo metu.

| 43

7.1 A. Juozapavičiaus gatvė B2 Gatvė jungia dvi Alytaus miesto dalis, atskirtas Nemunu. Savo svarba ir išraiškingu profiliu Juozapavičiau gatvė turi potencialą tapti gyvybinga miesto erdve. Siūloma mažinti esamus perteklinius gatvės važiuojamosios dalies parametrus, pratęsti šiuo metu parkavimo aikštelės nutraukiamą pėsčiųjų taką, nuosekliai organizuoti gatvei reikalingus techninius elementus. Sumažinus gatvės važiuojamosios dalies parametrus bei užtikrinus takų tęstinumą atsiranda erdvės visiems reikalingiems šiuolaikiškos gatvės elementams bei darniam srautų judėjimui. 1.

Pėsčiųjų takui skiriamas 2,50 m plotis. Tokio pločio užtenka patogiam pėsčiųjų prasilenkimui nedidelių srautų gatvėje.

2. Siūlomas dvipusio eismo 2,50 m pločio dviračių takas vienoje gatvės pusėje. Takas projektuojamas arčiau gatvės, taip mažinant pėsčiųjų ir dviračių srautų susikirtimus. Gatvę formuoja perimetrinis sodybinis užstatymas, iš kiemų išeinantys žmonės patenka ant pėsčiųjų tako; 3. 1,50 m pločio juosta skirta įlipti į autobusą; 4. Pakeltos pėsčiųjų perėjos aukštis sulyginamas su saugumo salele ir pėsčiųjų takais. 5. Pagal gatvės kategoriją numatoma 3,50 m pločio automobilių eismo juosta. Tokio pločio pakanka judėti 50-70 km/h greičiu. Rekomenduojama mažinti numatytą kategoriją; 6. Laukimo paviljonas. Dėl erdvės trūkumo paviljonas statomas ne priešais stotelę, o jos šone, kur yra daugiau vietos, bei netrukdoma pėstiesiems; 7.

Multifunkcė juosta. 2 metrų pločio juosta, kurioje galima sutalpinti automobilių stovėjimo vietas, iš dalies kompensuojant naikinamas vietas prie PC IKI, šiukšlių konteinerius, medžius bei autobusų įvažą;

8. Pėsčiųjų takas. 3,00 m. pločio pėsčiųjų takas pagal situacija (gyvenamųjų namų tvorų vietas) kai kur gali susiaurėti. Analizuojamoje situacijoje didesnis tako plotis suteikia erdvės autobuso palaukimo vietai; 9. Išsaugomas svarbus gatvės elementas - žalioji medžių juosta, kurianti gatvės ypatumą ir žalią įvaizdį; 10. 1 metro pločio techninis šaligatvis skiria dviračių taką nuo važiuojamosios dalies, yra skirtas organizuoti techninius objektus, kaip apšvietimo stulpai, kelio ženklai, šiukšliadėžės. Šiuo metu šie elementai stovi pėsčiųjų tako erdvėje.

44 |

720

250

250 100

350

494

350

200 100 300

2500

1 7

| 45

7.2 Kaštonų gatvė D2 Vidinė daugiabučių rajono gatvė naudojama patekti į daugiabučių kiemus, mokyklą, darželį. Esami Kaštonų gatvės žalieji elementai ir kai kur pasitaikantys šlaitai riboja galimybes sutalpinti reikiamus elementus tolygiai visame gatvės ilgyje tarp sklypų ribų. Kita vertus žalieji elementai bei darnus jų organizavimas kuria aukštesnę gatvės estetinę kokybę. Gatvės padėtis ir neintensyvus naudojimas leidžia mažinti važiuojamosios dalies plotį, atsiranda erdvės kitų elementų organizavimui. 1.

Šalia daugiabučių esančio šlaito padėtis riboja pėsčiųjų taką. Norint išvengti atraminių sienučių statymo visas gatvės profilis šioje gatvės vietoje pasistumia į kairę pusę.

2. 2,50 m. pločio pėsčiųjų takas užtikrina patogų judėjimą; 3. Apšvietimo stulpas iš pėsčiųjų tako vidurio perkeliamas į 1 m. pločio techninį šaligatvį; 4. Važiuojamoji dalis siaurinama, taip lėtinant automobilių eismą gatvėje, kuria juda mokiniai ir tėvai su mažais vaikais; 5. Esamų krūmų juostos; 6. Pratęsiamos esamų krūmų juostos, kuriamas nuoseklus profilis; 7.

2 m pločio multifunkcinėje juostoje talpinamos vietos medžiams, automobilių stovėjimo vietos, konteinerių aikštelės. 1 m. juosta naudojama praėjimui, techniniams elementams;

8. Įvažiavimas į daugiabučio kiemą klojhamas pėsčiųjų tako danga, išlaikomas tako lygis;

46 |

Kaštonų g. siūloma

250 100 275

275 1550

200 100 250 100

3 2

6 4

| 47

7.3 Pulko gatvė D1 Svarbi miesto gatvė, vedanti į miesto centrą bei išsiskirianti didelių medžių alėja. Dėl savo padėties ir išraiškingos žalumos gatvė gali tapti judriu komerciniu ir visuomeniniu koridoriumi. Gatvės profilis koreguojamas prisitaikant prie esamų medžių pozicijos. Sumažinus perteklinius važiuojamosios dalies parametrus projektuojamas dviračių takas, platūs ir patogūs pėsčiųjų takai. 1.

Mažinimas įvažiavimo spindulys bei danga. Projektuojame įvažiavime naudojama pėsčiųjų tako danga, taip stabdant automobilio greitį. Tokia priemonė suteikia laiko visiems eismo dalyviams pastebėti vieni kitus;

2. Projektuojama žalioji juosta medžiams su veja ar kitų augalų rūšimis galinčiomis žaliuoti šešėlyje. 3. 1 m. pločio techniniame šaligatvyje organizuojami techniniai gatvės elementai; 4. Projektuojamas dvipusis 2,5 m pločio dviračių takas nuo važiuojamosios dalies atskirtas techniniu šaligatviu, o nuo pėsčiųjų - žaliąja juosta. Tokia dviračių tako pozicija su skiriamosiomis juostomis yra optimaliausia, užtikrina ne tik saugų srautų judėjimą, bet ir aukštą estetinę kokybę; 5. Įvažiavimas į individualaus namo kiemą. Įvažiavimas projektuojamas statmenai gatvės, nenutraukiant pėsčiųjų ir dviračių takų. 6. Žaliojoje juostoje pagal poreikį gali atsirasti dviračių stovai, šiukšliadėžės ar suoliukai.

48 |

300

180100

350

100 250 170

300

2100

1 2

5 3

| 49

7.4 Lauko gatvė D1 Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gatvė, jungianti A. Jonyno ir Naująją gatves. Važiuojamosios dalies parametrai išlieka tokie patys. Pratęsiamas PC Maxima stovėjimo aikštelės nutrauktas pėsčiųjų takas, siūlomas techninis šaligatvis, skirtas perkelti apšvietimo stulpus iš pėsčiųjų tako vidurio į jiems skirtą erdvę. Panaikinus statmeno stovėjimo vietas sukuriama laisva erdvė kitoje gatvės pusėje, kur projektuojama multifunkcė juosta su medžiais, parkavimo vietomis, kitais gatvės naudotojams reikalingais elementais. Dviračių eismo judėjimas numatomas bendrame sraute. 1.

Projektuojami 2,25 m. pločio pėsčiųjų takai. Toks plotis yra kiek mažesnis už optimalų, tačiau vis dar pakankamas patogiam judėjimui.

2. Multifunkcė juosta. Dviejų metrų pločio juostoje iš dalies kompensuojamos panaikintos stovėjimo vietos, visame gatvės ilgyje sukuriamos stovėjimo vietos daugiabučių rajono svečiams ir gyventojams. Erdvė taip pat pagal poreikį gali būti skirta požeminių konteinerių įrengimui. Siūlomos vietos medžiams, kuriamas žalias gatvės identitetas, aukštesnė estetinė kokybė. 3. Į techninį šaligatvį perkeliami apšvietimo stulpai, taip paliekant švarią erdvę pėsčiųjų judėjimui. Technnio šaligatvio erdvė, kur nėra stulpų ar kelio ženklų, naudojama ir kaip pėsčiųjų tako dalis.

50 |

421

250

200

300

300 100 225

1375

1 3

| 51

7.5 Naujoji gatvė B2, B1 Naujoji gatvė yra svarbus miesto tranzitinis koridorius, jungiantis miesto centrą, gyvenamuosius rajonus, pramonines teritorijas. Gatvė tęsiasi ir Alytaus rajone. Rekomenduojama mažinti gatvės kategoriją, atsisakyti dviejų eismo juostų, pakeičiant jas žaliaisiais elementais, pėsčiųjų ir dviračių takais. Net ir susiaurinus gatvę, ji galėtų aptarnauti didelius automobilių srautus, taptų jaukesne ir pritaikyta kitiems eismo dalyviams. Projektuojami dviračių takai abejose gatvės pusėse, kairėje pusėje esantis takas ties Statybininkų gatve susijungia su esamu dviračių taku. Projektuojama sankryža aptarnaujanti visus eismo dalyvius. 1.

Dešinėje pusėje projektuojamas dviračių takas tarp dviejų medžių eilių. Patogus ir saugus takas - kokybiška erdvė susiekti su kitomis miesto vietomis;

2. Išsaugoma esamų medžių eilė, pėsčiųjų ir dviračių takai projektuojami prisitaikant prie medžių padėties; 3. Nauja medžių eilė pildo esamų elementų sistemą, kuriamas žalias gatvės identitetas; 4. Pėsčiųjų takas atskirtas nuo važiuojamosios dalies žaliąja juosta su medžiais; 5. Dviračių takas ties statybininkų gatve susijungia su esamu taku. 6. Įvažiavimas į aikštelę. Įvažiavimo plotis ir spindulys mažinami, techninio šaligatvio ir medžių juostos pločio aikštelėje vairuotojas gali sustoji praleisti dviratininkus ir pėsčiuosius. 7.

Įvažiavimas į aikštelę. Medžių juostos pločio pakanka automobilių palaukimui, sustojęs vairuotojas gali praleisti dviratininkus netrukdydamas pėsčiųjų eismui;

8. Bazinės ir Pagerintos zonų susijungimas. Dangos pasikeičia pagal gatvės profilio kraštinę.

52 |

250

405

250

370

350

550

350

100 200

250

550

350

100 200

250

4025

250

405

250

370

350

350 4025

5 4 2

| 53

7.6 Merkinės gatvė C1 Gatvė jungia A. Juozapavičiaus gatvę su individualių gyvenamųjų namų kvartalais, sodų bendrija. Merkinės gatvės profilis nėra platus, dėl aukštos gatvės kategorijos nepakanka vietos saugiam pėsčiųjų judėjimui, techninių elementų organizavimui. Rekomenduojama mažinti gatvės kategoriją. Automobilių eismo juostų siaurinimas leidžia padidinti šaligatvius, nuosekliai išdėlioti techninius elementus, medžius. Sklandus organizavimas ir žaliųjų elementų įtraukimas gerina gatvės kokybę. 1.

Optimalaus pločio pėsčiųjų takas;

2. Žalioji + techninė juosta. Šioje erdvėje palei gatvė talpinami medžiai bei techniniai gatvės elementai: šviestuvai, kelio ženklai, šiukšliadėžės ir pan; 3. Eismo juostos siaurinamos priskiriant gatvę D (kairėje) arba C2 (dešinėje) kategorijai; 4. Optimalaus pločio pėsčiųjų takas. Įvažiavimų į kiemus vietose automobiliui skiriamas 1 m užkilti į pėsčiųjų tako lygį; 5. Įvažiuojant į kiemą užkilimas į pėsčiųjų tako lygį derinamas pagal žaliosios juostos plotį.

54 |

in s g.

250 150 250

200

300

250

325

250

1300

1 2

| 55

7.7 Likiškėlių gatvė C1 Plati tranzitinė gatvė, jungianti daugiabučių rajoną su pramonine teritorija Santaikos gatvėje. Mažinama gatvės kategorija, išlaikomas toks pat juostų kiekis, tačiau naikinamos autobusų įvažos paskiriant kraštinės eismo juostas autobusų sustojimui ir judėjimui. Projektuojami dviračių takai ir perėjos, platus gatvės profilis ir esamų žaliųjų elementų pratęsimas užtikrina pakankamą plotį įvažose į daugiabučių kiemus, saugų visų eismo dalyvių judėjimą. 1.

Pratęsiamos esamų medžių eilės kuriant vientisą žaliąjį gatvės identitetą;

2. Įvažiamo ilgis pakankamas automobiliui sustoti ir praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus netrikdant gatvės eismo; 3. Pakankama erdvė dviračių palaukimui netrukdant kitiems eismo dalyviams; 4. Automobilių stovėjimo vietos daugiabučių gyventojams ar svečiams; 5. Autobusų laukimo paviljonas neužstoja pėsčiųjų ir dviračių eismo; 6. Pakanka vietos prekybos kioskui tarp medžių.

56 |

250

450

300

350

200 100 200

500

3400

5 6 2

| 57

7.8 Sudvajų gatvė C2 Gatvė jungia Likiškėlių ir Rūtų gatves, ja patenkama į daugiabučių kiemus, gimnazijas. Rekomenduojama mažinti perteklinius gatvės parametrus. Susiaurinus eismo juostų plotį gatvėje projektuojami techniniai šaligatviai, automobilių ar konteinerių stovėjimo vietos. Profilis tvarkomas prisitaikant prie esamų medžių vietų, pratęsiant medžių eiles. Analizuojamoje vietoje yra T formos gatvių sankryža bei įvažiavimas į daugiabučio kiemą. Siekiant saugaus judėjimo gyvenamamoje gatvėje rekomenduojama pakelta sankyža, kai automobiliai pakyla į pėsčiųjų lygį, o ne atvirkščiai. 1.

Pakelta pėsčiųjų perėja;

2. Dviračių eismas lėtinamas prieš perėją; 3. Pakelta sankryža sutapdinta danga stabdo automobilių eismą, pirmenybė suteikiama pėsčiajam ir dviračiui; 4. 2 m pločio pėsčiųjų takas rekomenduojamas siekiant užtikrinti gatvės profilio tęstinumą, turint omenyje, jog kai kuriose gatvės dalyse kairėje pusėje yra medžių grupės, dėl kurių telpa tik 2 m pločio pėsčiųjų takas; 5. Automobilių stovėjimo vietos ir techninis šaligatvis; 6. Plati žalioji juosta šalia techninio šaligatvio; 7.

Optimalaus pločio pėsčiųjų takas;

8. Dviračių takas atitrauktas nuo kitų srautų;

58 |

a ų g. si loma

200

250 100 200

325

325 100 300

250

2300

| 59

7.9 Tiesos gatvė D2 Gyvenamoji individualių namų gatvė. Šioje ir analogiškose gatvėse eismas nėra intensyvus, ji naudojama pasiekti individualių namų kiemus. Projektuojama vadovaujantis bendros gatvės (Shared street) principu. Gatvėje visų srautų juostų danga yra sutapdinta, kiek įmanoma lėtinamas automobilių eismas, kuriama jauki ir patogi erdvė gyventojams. Siūlomi du principiniai variantai. Pirmasis tradicinis, išlaikant paralelią gatvės struktūrą, antrasis - lėtinant automobilių eismą važiuojamojoje dalyje numatant vingį. Nedideliame 10 metrų plotyje projektuojami visi būtiniausi gatvės elementai, bei atrandama erdvė svečių automobilių parkavimui, žaliosioms erdvėms vaikų žaidimamas. 1.

2 metrų pločio pėsčiųjų takas pakankamas nedidelei gatvelei, kuria naudojasi tik jos ar aplinkiniai ggyventojai.

2. Atskiriama 2 m pločio multifunkcė juosta, kurioje tarp įvažiavimų į kiemus talpinamos parkavimo ar konteinerių vietos. 3. Važiuojamąja juosta dalinasi dviratininkai ir automobiliai, danga sutapdinta, eismas lėtas. Vykstantis sunkesnis transportas, kaip šiušliavežė ar gaisrinė gali naudoti parkavimosi ar techninio šaligatvio erdvę. 4. Apšvietimo stulpai iš gyvenamųjų namų kiemų perkeliami į projektuojamą 1 m pločio techninį šaligatvį techniniams elementams talpinti; 5. Sukuriama erdvė kaimynų bendravimui, vaikų žaidimams ar želdinių sodinimui. Tokia erdvė gerina gatvės erdvinę estetinę kokybę.

60 |

250

200

275 100175

1000

200

300

200 100 200

1000

1 2 3 4

| 61

7.10 Ulonų gatvė B2 Ulonų gatve patenkama į pramonines ir gyvenamąsias teritorijas, taip pat ja atvykstama į Alytų iš kitų miestų. Rekomenduojama stiprinti patrauklų gatvės žalią identitetą, sukurti patogias sąlygas visų eismo dalyvių judėjimui. Mažinami pertekliniai eismo juostų parametrai, projektuojami pėsčiųjų ir dviračių takai pramonės ar bataliono darbuotojų, aplinkinių gyventojų judėjimui. 1.

Projektuojant gatvės profilio pakeitimus taikomasi prie esamų medžių pozicijos, išlaikant vertingą žaliąjį gatvės charakterį;

2. Projektuojami dviračių patogūs dviračių takai miesto ir rajono gyventojams; 3. Optimalaus pločio pėsčiųjų takai; 4. Stiprinamas žalias gatvės identitetas, siūloma nauja medžių juosta. Nors ir daugiausiai pramoninė, Ulonų gatvė gali tapti reprezentacine erdve atvykstant į miestą; 5. Pėsčiųjų ir dviračių perėja; 6. Dviračių takų susikirtime posūkiais lėtinamas dviratininkų eismas; 7.

Patogi autobuso įvaža;

62 |

336

250

250 100100

350

100

500

250

2836

2 3

| 63

7.11 Vilties gatvė C2 Vilties gatvė ribojasi su Jaunimo parku bei gyvenamuoju rajonu, jungia Naująją gatvę su miesto centru. Rekomenduojama transformuoti gatvę siaurinant važiuojamąją dalį, papildyti gatvės profilį trūkstamu pėsčiųjų taku kairėje pusėje, organizuoti lygiagretų automobilių stovėjimą, pratęsti medžių eiles visame gatvės ilgyje. Dviračių judėjimas šioje gatvėje - bendrame sraute. 1.

Projektuojamas naujas pėsčiųjų takas parko pusėje;

2. 1 m pločio juosta nedideliems medžiams bei kelio ženklams įrengti; 3. Automobilių stovėjimo vietos parko ir daugiabučių lankytojams; 4. Siaurinamos automobilių eismo juostos; 5. Erdvė iki esamų medžių išnaudojama organizuotoms automobilių stovėjimo vietoms. Šiuo metu automobiliai statomi gatvės pakraštyje, ant techninio šaligatvio; 6. Projektuojamas 1 m pločio techninis šaligatvis techniniams elementams talpinti; 7.

Praėjimas į kiemą iš automobilių stovėjimo aikštelės;

8. Praplatinamas pėsčiųjų takas;

64 |

250 100 200

325

325 1960

200 100160

300

7 2 5 3 3

| 65

8. Išvados

Alytus - žalias ir patrauklus gyventi miestas, žalias miesto identitetas atsispindi ir gatvių erdvėse. Tyrimui parinktų gatvių transformacijos galimybės vertinamos atsižvelgiant į nekintančius jų elementus - medžius. Rengiant gatvių transformacijos pasiūlymus išryškėjo pagrindiniai Alytaus miesto gatvių privalumai ir trūkumai, kurie apsprendė kitame etape detalizuojamus mazgus. Dažniausia miesto gatvių problema - pertekliniai parametrai. Plačios automobilių eismo juostos sukuria galimybę dideliam greičiui, bei kelia neaiškumus parkuojant automobilius, važiuojant dviračiu. Tuo pačiu, susiaurinus važiuojamąsias dalis atsiranda vietos gatvės, kaip miesto viešosios erdvės, kokybės gerinimui, papildomų elementų įtraukimui ar logiškam esamų elementų organizavimui. Pagrindinės temos, kurių išaiškinimas padeda visapusiškai gerinti gatvės kokybę: •

Dviračių takai: jų vieta gatvės profilyje, susikirtimai su pėsčiųjų srautais, dviračių perėjos ir projektavimas skirtingose situacijose;

•

Techninis šaligatvis ir automobilių stovėjimo vieta: elementų derinimas ir tęstinis panaudojimas skirtingoms reikmėms;

•

Esamų medžių saugojimas ir naujų sodinimas;

•

Intuityvus automobilių greičio kontroliavimas;

•

Prioritetas pėstiesiems ir priemonės tam pasiekti;

•

Darnus paviršinio vandens panaudojimas suteikiant naudą želdiniams;

•

Srautų kontroliavimas dangomis ir jų aukščiais, o ne ženklais;

•

Autobuso sustojimo vieta.

66 |

9. Principai

Ištyrus skirtingų tipų Alytaus miesto gatves ir išsiaiškinus dažniausiai pasikartojančias problemas detalizuojamos sudėtingos arba tipinės vietos, kurių sprendiniai gali būti naudojami, kaip pavyzdys rengiant kitų panašios kategorijos ar parametrų gatvių projektus. Principai apibrėžia gatvės pagrindinius elementus ir jų projektavimą. Kiekviena gatvė turi savo ypatybes, istoriją, gyventojus, tačiau tam, kad gatvė taptu kokybiška ir miestiečiui patrauklia viešąja erdve reikia užtikrinti jos elementų išdėstymo logiką ir kokybę. Detalių išsigryninimas ir supratimas padeda projektuoti geresnes gatves. Siūlomi principai yra jau išbandyti, išanalizuoti ir veikiantys įvairiuose pasaulio miestuose. Darnus gatvės profilio elementų sąryšis, paprastas projektavimas ir eksplotavimas pasiekiamas derinant gairėse aprašomus principus. Sistemingas miesto nusimatytų taisyklių naudojimas padeda kurti saugesnes gatves visiems eismo dalyviams, formuoja miesto erdvių vientisumą, estetinę kokybę.

| 67

9.1 Integruotas vandens nuvedimas Nekokybiškai įrengtos paviršinio vandens surinkimo grotelės gali tapti įkyriu ir pavojingu gatvės elementu. Sumontuotos ant važiuojamosios dalies jos ilgainiui išsijudina, o grotelių tarpai gali tapti rimtu pavojumi dviratininkui. Ten, kur yra įmanoma, rekomenduojama vandens surinkimo elementus integruoti su kitais gatvės elementais. Projektuojant lygiagrečias automobilių stovėjimo vietas gatvės lygyje jas nuo važiuojamosios dalies galima atskirti trijų trinkelių juosta, kurios plotis įeina į 2 metrus, skirtus atovėjimo vietai. Trinkelių juostos plotyje telpa vandens surinkimo grotelės į kurias subėga vanduo nuo gatvės ir stovėjimo vietos. Grotelės nėra ant važiuojamosios dalies, todėl niekam netrukdo, prireikus jas atidaryti, išvalyti šulinį, nėra trikdomas eismas. Kitas vandens surinkimo pavyzdys į gatvės bortą integruotos angos, kuriomis subėga paviršinis vanduo. Ant vieno iš specialių bortų montuojamos grotelės, kurios naudojamos angų priežiūrai.

68 |

Sudvajų g. atkarpa

Pėsčiųjų takas tame pačiame lygyje, kaip ir žalioji juosta.

Stovėjimo vieta eismo juostos lygyje

Šaligatvio plytelės 30x30

Gatvės bortas Betoninis bortas 15x30

Skiriamoji trinkelių juosta su vandens nutekėjimo grotelėmis Trinkelės 20x10

Vejos bortas

Betoninis bortas 8x20

200

284

8 5015 170

Techninis šaligatvis

600

Rekonstuojant gatvę 75 cm aplink medžio kamieną darbai vykdomi rankomis Į žaliąją juosta nuvedamas paviršinis vanduo nuo šaligatvių

Iš gatvės bortų sumontuota žalioji salelė

| 69

9.2 Techninis šaligatvis + parkavimo vieta Rekonstruojant esamas gatves tenka mažinti perteklinius gatvės parametrus. Esant susiformavusioms medžių eilėms sumažinus eismo juostas likusią erdvę pravartu išnaudoti techninio šaligatvio ir lygiagretaus parkavimo vietų įrengimui. Projektuojant naujas gatves, taip pat vadovaujamasi šiuo principu, nes šis derinys patogus ir pagal poreikį gai kisti visame gatvės ilgyje. •

Prie parkavimo vietos techninis šaligatvis naudojamas keleivių išlaipinimui. Apšvietimo stulpai turi būti numatomi toliau nuo automobilio durelių atidarymo vietos;

•

2 m juostoje automobilių stovėjimo vietos kas 2-3 vietas atskiriamos medžiais;

•

Techninio šaligatvio ir stovejimo vietos pločius galima išnaudoti autobuso sustojimo vietai, nekeičiant pėsčiųjų tako padėties;

•

2 m plotyje telpa požeminiai konteineriai;

•

Techninis šaligatvis gali veikti, kaip skiriamoji juosta tarp gatvės/stovėjimo vietos ir dviračių tako.

100 200 Techninis šaligatvis + Stovėjimo vieta

70 |

100 200 Techninis šaligatvis + Vieta medžiui

100 200 300 Autobuso sustojimo vieta

81001520015 Techninis šaligatvis + Vieta konteineriui

250 810015 200 Techninis šaligatvis = Skiriamoji apsaugos juosta

Sudvajų g. atkarpa

Pakelta stovėjimo vieta Šaligatvio plytelės 30x30 Nuožulnus bortas Betoninis bortas 15x30 Nuožulnus bortas Pėsčiųjų takas tame pačiame lygyje, kaip ir žalioji juosta.

Betoninis bortas 15x30

Vejos bortas Betoninis bortas 8x20

Šaligatvio plytelės 30x30

200

284

8 50 15

200

Stovėjimo vietos atskiriamos trinkelių juosta

600

Prireikus techninio šaligatvio plotis gali būti mažinamas daugiau vietos skiriant medžiui, tačiau darniausias gatvės testinumas veikia su 1 m pločio technniniu šaligatviu

200

Apsauginės grotelės medžiui

| 71

9.3 Iškili sankryža Daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose dėl į kvartalo vidų atitrauktų pastatų ir neintensyvaus eismo vairuotojas jaučiasi saugus viršyti greitį, pervertina matomumą. Iškili sankryža, dengta kitos spalvos šaligatvio danga, sulėtina automobilių judėjimą, leidžia vairuotojui suprasti, jog sankryža yra ir pėsčiųjų judėjimo erdvė. Taip pat tokia sankryža yra patogesnė ir saugesnė gatvę kertantiems žmonėms su negalia.

9.4 Neišnaudotos erdvės skiriamos medžiams Projektuojant gatvių susikirtimus ar įvažiavimus į kiemus gali atlikti nemažai funkciškai nenaudojamos vietos ties įvažomis. Šią erdvę rekomeduojama išnaudoti medžio sodinimui. Medžių eilės šalia gatvės vizualiai mažina gatvės erdvę, lėtina srautų judėjimą, tačiau neturi trukdyti matomumo. Gražus medis visada geriau negu tuščia plytelių danga.

Pėsčiųjų palaukimo vieta

Keisdamas kryptį takas tampa kliūtimi ir taip stabdo dviračių eismą prieš perėją

Ryškus ženklinimas perspėja dviratininkus apie susikertantį pėsčiųjų eismą.

Apsauginiai stulpeliai

Užkilimas ant pakeltos sankryžos šaligatvio plytelių danga

72 |

Sudvajų g. atkarpa

Vejos bortas

Gatvės bortas Užkilimas ant pakeltos sankryžos Šaligatvio plytelės 30x30

416

484

325

500

Dviračių takas ties įvažiavimu susilygina su pėsčiųjų taku

250 8 250 15

80 300

400

15 200

Automobilių palaukimo vieta įsukant į daugiabučio kiemą

| 73

9.5 Pirmenybė pėstiesiems Projektuojant visus įvažiavimus į pastatų kiemus pėsčiųjų ir dviračių takai visada išlieka tame pačiame lygyje. Ties įvaža automobilis greičio mažinimo kalneliu pakyla į takų aukštį, pėsčiųjų ir dviratininkų eismas nėra trikdomas. Šis principas užtikrina ne tik saugumą, bet ir patogų neįgaliųjų bei mamų su vežimėliais judėjimą.

74 |

Pulko g. atkarpa

Gatvės bortas

Pėsčiųjų takas

292

Vieta palaukimui

15 165

100

Nors laukiantis automobilis yra eismo juostos erdvėje, esant nedideliam greičiui vietos prasilenkti pakanka

350

Žaliosios juostos erdvė išnaudojama automobilių sustojimui.

350

Įvažiuojant nusileidžiama į esamos daugiabučio aikštelės lygį.

Techninio šaligatvio juostos plotis pritaikomas greičio mažinimo kalnelio formavimui, taip išlaikant vientisą gatvės profilį.

Pėsčiųjų takas nuo gatvės atskiriamas žaliąja juosta.

Į gatvės bortą integruota vandens surinkimo sistema su grotelėmis

| 75

9.6 Atskiras dviračių takas Projektuojant naują gatvę gyvenamajame ar mišrios paskirties kvartale, šaligatvio profilis su atskirtu dviračių taku yra pranašesnis už kitus dėl patogaus ir saugaus srautų atskyrimo, estetinės kokybės, tvaraus vandens nuvedimo. Atskirto nuo pėsčiųjų dviračių tako nereikia įgilinti, bortai gali būti sutapdinti su dangos paviršiumi, būti viename lygyje su pėsčiųjų taku. Viduryje esanti skiriamoji žalioji juosta su medžiais teikia šešėlį visiems eismo dalyviams, be to į ją nuvedamas paviršinis vanduo nuo dviračių ir pėsčiųjų takų, techninio šaligatvio. Techninis šaligatvis tarp važiuojamosios dalies ir dviračių tako veikia kaip apsauginė skiriamoji juosta. Toks gatvės profilis palaipsniui atskiria skirtingo greičio srautus nuo greičiausio iki lėčiausio. Pulko gatvę formuoja perimetrinis sodybinis užstatymas, į pastatus patenkama iš gatvės pusės, todėl pėsčiųjų takas profilio pakraštyje leidžia saugiai išeiti iš kiemo, vystyti gatvę, kaip judrią, mišrios paskirties viešąją erdvę.

76 |

Pulko g. atkarpa

Gatvės apšvietimas

Dviračių tako apšvietimas

Nuleistas atskiras dviračių takas raudono asfalto danga

Gatvės bortas su integruota vandens surinkimo sistema.

350

15 85 8

Vejos bortas

250

8 145 8

Pėsčiųjų takas

292

Apšvietimo stulpo vieta

Pagerintos zonos trinkelių danga. Skirtingu klojimo raštu atskiriami techninis šaligatvis ir pėsčiųjų takas

Į gatvės bortus integruotas vandens surinkimas. Borto paviršiuje įrengiamas dangtelis kanalų priežiūrai

| 77

9.7 Greičio mažinimo kalnelis įsukant į kiemus Status greičio mažinimo kalnelis. Kai gatvės profilis neleidžia numatyti 5 m. pločio sutomobilių palaukimo zonos, projektuojamas status, 1 metro pločio greičio mažinimo kalnelis, kuriuo užvažiuodamas automobilis yra priverstas sustoti ir apsidairyti, praleisti pėsčiųjų ir dviračių srautus.

9.8 0,75 m. aplink medį - darbas rankomis Vykdant gatvių rekonstrukciją 0,75 m nuo medžio kamieno darbus reikia vykdyti rankomis, dirbant technika pažeidžiamos medžio šaknys ar kamienas.

78 |

Pulko g. atkarpa

Greičio mažinimo kalnelis

Gatvės bortas Atskirtas dviračių takas

350

93 15

250

Pėsčiųjų takas kuris kertamas norint įvažiuoti į kiemą

453

Bortas su nuolydžiu

300

Bortas su nuolydžiu

Greičio mažinimo kalnelis -+ 00

| 79

9.9 Dviračių perėja Dviračių perėja visada projektuojama vidinėje sankryžos pusėje. Šis sprendimas svarbus esant dviejų gatvių susikirtimui. Kai dviratis kerta gatvę du kartus (90 laipsnių kampu) dviračių perėjos pozicija vidinėje dalyje padeda išvengti srauto susikirtimo su pėsčiaisiais, dviratis juda savo žiedu vidinėje sankryžos dalyje.

9.10 Skiriamoji juosta Skiriamosiose žaliosiose gatvių juostose techninių šaligatvių projektuoti nereikia. Reikalingi ženklai, apšvietimo stulpai įrengiami dešinėje pusėje (pagal eismo kryptį) esančiame techniniame šaligatvyje. Prireikus tam tikri elementai gali būti įrengiami vejoje. Perėjose su saugumo salele, salelės įrengiamos gatvės lygyje, tačiau yra atskiriamos gatvės bortu bei skirtinga danga. Taip išvengiama neįgaliąjam ar dviratininkui nepatogių slenksčių, o nuo gatvės važiuojammosios dalies besiskirianti danga informuoja vairuotoją apie saugumo salelės būvimą.

Dviračių tako krypties kitimas, posūkio r=12 m.

Formuojamas nuolydis ties perėja Pėsčiųjų palaukimo salelė tame pačiame lygyje, kaip ir važiuojamoji dalis, dengiama trinkelių danga Dviračių palaukimo salelė

80 |

Naujosios g. atkarpa

Pėsčiųjų palaukimo salelė tame pačiame lygyje, kaip ir važiuojamoji dalis, dengiama trinkelių danga

700

520

10 proc. nuolydis

700

15 150

Dviračių takas atskirtas nuo pėsčiųjų tako įgilinimu

268 8 250 8

575

1200

150

1200

150

20 0 | 81

9.11 Sutapdinta gatvė Gyvenamuosiuose kvartaluose, siaurose gatvėse, kuriomis patenkama į vienbučių kiemus, rekomenduojama įrengti sutapdintos dangos gatves, į kurias įvažiavęs vairuotojas sulėtina greitį, jaučiasi važiuojantis pėsčiųjų zona. Tokiose gatvėse srautai atskiriami skirtingų plytelių juostomis. Trijų trinkelių juosta gali veikti kaip skiriamoji juosta tarp pėsčiųjų ir automobilių srautų, joje integruojamos vandens nuvedimo sistemos. Viena trinkelių juosta žymi parkavimo vietas, įvažiavimų į kiemus ribas. Gatvės bortai atskiria žaliąsias zonas, apsaugo jas nuo automobilių eismo, augalų pažeidimo.

54 pav. Sutapdintos gatvės pavyzdys Šaltinis: https://www.nycstreetdesign.info/geometry/raisedintersection

82 |

Tiesos g. atkarpa

Sutapdinta eismo juosta

Stovėjimo vieta

Pėsčiųjų takas

Apsauginis stulpelis

Atskyrimas trinkelių juosta

192

270

190

277

300 Trinkelių juosta su vandens nuvedimu

192

270

Gatvės bortas

Žalioji erdvė

477

300

Apsauginis stulpelis

Įvažiavimas į kiemą atskiriamas trinkelių juosta

300

Pėsčiųjų takas nuo važiuojamosios dalies atskiriamas trijų trinkelių juosta

Integruota vandens nuvedimo sistema Žalioji zona atskiriama gatvės bortu.

| 83

9.12 Autobuso sustojimo vieta Keturių juostų miesto gatvėse autobusų sustojimo vietos numatomos kraštinėje juostoje, neįrenginėjant įvažų. Išlaikomas nuoseklus gatvės profilis, yra pakankamai vietos autobusui palaukti, įrengti pavljoną. Vietoje, kur stoja autobusas asfalto danga žymima geltonu zigzagu arba zigzagu su raide A.

9.13 5 m pločio saugaus palaukimo zona Ši zona skirta sustoti posūkį darančiam vairuotojui, praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus. Užvažiuojant ant šaligatvio automobilis pristabdo, lėtai užvažiuoja ir netrukdydamas pėsčiųjų, dviračių ar automobilių eismui gali apsidairyti. Taip pat važiuojant iš kiemo į gatvę, vairuotojas praleidęs kitus eismo dalyvius turi erdvės sustoti prie gatvės ir saugiai į ją pasukti. Šis automobilio stabdymo principas glaudžiai susijęs su gatvės profilio dizainu. Numatant techninį šaligatvį, paralelinio stovėjimo vietas automobiliams, žaliąsias juostas, pėsčiųjų ir dviračių takus projektuojant už šių elementų toliau nuo gatvės krašto, ties įsukimu į kiemą susidaro pakankamai erdvės automobilio sustojimui, kaip parodyta pavyzdyje.

9.14 2 m prie perėjos Minimali erdvė, reikalinga dviračiui sustoti prie perėjos netrukdant kitiems eismo dalyviams, yra 2 m. Alytuje daugeliu atveju tam pakanka vietos, tačiau susidūrus su siauresne gatve svarbu įvertinti šį parametrą.

9.15 Dviračių takas gatvės profilio išorėje Dviračių takas projektuojamas profilio išorėje (toliau nuo gatvės), jei projektuojant arčiau gatvės ties įvažiavimu į kiemą neužtenka vietos saugiam automobilio palaukimui.

Autobuso sustojimo vieta žymima geltonu zigzagu bendrame sraute

Palaukimo zona

Prekybos paviljonas

Pėsčiųjų takų erdvėje sodinami medžiai apsaugomi grotelėmis

Pėsčiųjų perėja per dviračių taką

84 |

Likiškėlių g.atkarpa

Veja dviračių tako lygyje Įgilintas dviračių takas Dviračių takas

Techninis šaligatvis

Autobusų stotelė

Nuožulnus bortas

Multifunkcė 2 m juosta Nuožulnus bortas

8 250 8 250 8 184 8 7015200 15

700

485

242 8 250 8

120

300

200

497

200

| 85

9.16 Automobilių stovėjimo vietos Numatant automobilių stovėjimo vietas palei važiuojamąją dalį jos projektuojamos lygiagrečiai gatvės. Toks automobilių statymas gatvės erdvėje patogesnis ir mažiau trikdo automobilių srautų eismą. Be to lygiagretaus stovėjimo vietos yra patogiau pritaikomos įvairiuose gatvės profiliuose, kai tuo tarpu statmeno stovėjimo vietos užima daug gatvės profilio pločio.

9.17 Automobilių stovėjimas daugiabučių kiemuose Rekonstruojant arba įrenginėjant automobilių stovėjimo aikšteles daugiabučių kiemuose bent 20 proc. stovėjimo vietų užimamo ploto skiriama žaliesiems elementams: vejai, medžiams. Strategiškai dėliojami žalieji plotai suteikia estetinę kokybę ir šešėlį, taip pat į juos gali būti nuvedamas paviršinis vanduo.

9.18 Automobilių vietų žymėjimas Priėmus vieningą nuomonę, žmonių su negalia ir šeimos automobilių stovejimo vietas galima žymėti vietas dažant mėlynai. Taip pat šalia privalomų žmonių su negalia stovėjimo vietų rekomenduojama įrengti ir vieną, tokių pat išmatavimų šeimos vietą.

86 |

30 % stovėjimo vietų ploto.

20 % stovėjimo vietų ploto.

30 % stovėjimo vietų ploto.

20 % stovėjimo vietų ploto.

9.19 Suolų montavimas prie takų Kai suoliukas įrengiamas šalia pėsčiųjų tako, kurio plotis 2,25 m arba daugiau, suolas įrengiamas šalia tako kraštinės. Jeigu takas yra siauresnis, suoliukas atitraukiamas nuo tako per 1,25 metro. Į šį plotį telpa neįgaliojo vežimėlis, vaiko vežimėlis. Jeigu suolas įrengiamas šalia dviračių tako, jis visada atitraukiamas nuo tako kraštinės per 1,25 metro. Gretimai einant pėsčiųjų ir dviračių takams, suolas visada įrengiamas pėsčiųjų tako pusėje.

9.20 Kiss and ride Rekomenduojama K&R vietas projektuoti dešinėje kelio pusėje, taip pat dešinėje kelio pusėje turėtų būti ir mokykla ar kitas visuomeninis pastatas. Jei mokykla yra priešingoje kelio pusėje, rekomenduojama įrengti saugią pėsčiųjų perėją, taip pat imtis papildomų greičio mažinimo priemonių.

K&R techninio šaligatvio ir 2 m pločio juostos vietoje. a) sustojimas abejose kelio pusėse su saugia perėja. b) sustojimas vienoje kelio pusėje, kitoje sustoti draudžiama.

Daugeliu atvejų Alytaus mieste, sumažinus perteklinius gatvių parametrus atsiranda 9.2 punkte aprašyta 2+1gatvės profilio erdvės techniniam šaligatviui bei automobilio stovėjimo vietai. Šią erdvę taip pat galima išnaudoti K&R sustojimui. Šios sustojimo vietos ilgis - 7m.

700

200 700

200 200

700

Kai pagal pastato padėtį arba gatvės profilį reikalinga įsukti į sklypo vidų, pagal situaciją projektuojama taip, kad automobilių eismas judėtų žiedu.

Įvažiuojant į sklypą turi būti užtikrinamas žiedinis judėjimas, o ties įvažiavimais, pakankamai vietos praleisti pėsčiuosius einančius šaligatviu.

700

Jeigu sustojimo vietos numatomos aukštos kategorijos gatvėse su daugiau nei 2 juostomis, kitoje gatvės pusėje montuojamas ženklas sustoti draudžiama, vairuotojai turi apsisukti artimiausioje sankryžoje ir privažiuoti prie išlaipinimo vietų toje kelio pusėje, kurioje stovi pastatas (mokykla, kitas visuomeninės paskirties pastatas)

200

500

200 700

200

700

500

700

200

700

200

| 87

700

200

Kai kuriais atvejais gali prireikti projektuoti lengvojjo automobilio apsisukimo aikštelę, jos parametrai nurodyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punkte.

10. Išvados

Gatvė - daugiausiai naudojama miesto viešoji erdvė, joje susiduria skirtingi srautai ir poreikiai. Dėl šių priežasčių gatvės dizainas turėtų būti saugus, patogus ir estetiškas. Saugumui pasiekti atskiriami srautai, kiekvienam eismo dalyviui numatoma vieta sustoti ir apsidairyti netrukdant kitiems eismo dalyviams. Taip pat, užtikrinant saugumą, prioritetas pirmiausia teikiamas pėstiesiems, dviratininkams, viešajam transportui ir galiausiai automobiliams. Gatvė yra patogi, kai išlaikomas vientisas ir žalias gatvės profilis visame jos ilgyje, taip skirtingi srautai juda jiems numatyta vieta, netrukdydami kitų. Medžiai ne tik gražina gatvę, bet ir suteikia šešėlį, užuovėją. Daugeliu atveju net ir paprastas gatvės sutvarkymas su vienodais mažosios architektūros elementais, aiškia elementų tvarka ir žaluma paverčia gatvę estetiškai patrauklia. Visų šias sąlygas užtikrina aprašytų elementų ir jų detalių nuoseklus naudojimas ir derinimas tarpusavyje. Pradedant vientisu gatvės profiliu ir logišku srautų atskyrimu ir baigiant kiekvieno elemento pločio maksimaliu išnaudojimu ir protingu elementų integravimu nesudėtingai galima sukurti visiems eismo dalyviams patogias ir paprastai eksplotuojamas gatves.

88 |

| 89

11. Mažosios architektūros elementai Darnus gatvės profilio projektavimas naudojant vienodas principines schemas leidžia numatyti nuoseklius gatvių planus, kurie užtikrina patogų visų eismo dalyvių judėjimą bei mažosios architektūros elementų organizavimą. Kitas žingsnis planuojant gatves, kurių erdvės formuotų miesto identitetą mažosios architektūros elementai. Šių elementų grupavimas pagal nustatytas kokybines zonas vystant gatvių atnaujimo projektus padės numatyti nuoseklų elementų naudojimą pagal miesto zoną. Ilgainiui, rekonstravus vis daugiau gatvių, vienodi mažosios architektūros elementai, ne tik kurs gatvių erdvių identitetą bet ir užtikrins paprastesnę ir legviau valdomą jų priežiūrą. Grupuojami mažosios architektūros elementai parenkami iš jau esamų Alytaus mieste arba parenkami nauji, derantys prie parinktų esamų elementų. Dažnai pasikartojantys elementai, tokie kaip dviračių stovai, autobusų stotelių paviljonai bei medžių šaknų apsaginės grotelės yra numatomi visam miestui, nepriklausomai nuo kokybinės zonos. Kiti gaminiai, kurių dizaino darna apibrėžia erdvių identitetą, numatomi kiekvienai zonai atskirai.

90 |

| 91

12. Visame mieste naudojami mažosios architektūros elementai 12.1 Dviračių stovas Pagamintas iš cinkuoto plieno, padengto poliesterine danga milteliniu būdu. Spalva - juoda. Matmenys: 800 x 800 mm

https://www.bipa.lt/katalogas/mazosios-architekturos-elementai/dviraciu-stovai/dviraciu-stovas-u1-1968#/99-medziaga-cinkuotas_dazytas_plienas

92 |

12.2 Stotelės paviljonas Paviljonai yra pritaikyti apsaugoti keliautojus laukimo metu ir suteikti vertingos informacijos apie viešąjį transportą. Šie patvarios konstrukcijos produktai yra sukurti, taip, kad derėtų istorinėje ar išskirtinio kraštovaizdžio aplinkoje.

https://geo.jcdecaux.lt/lt/transporto_laukimo_pavilijonai

| 93

12.3 Medžio apsauginės grotelės Pagaminta iš lieto ketaus. Susideda iš 4 modulinių elementų. Naudojamos apsaugoti medžių šaknis, kai mėdis sodinamas arba jau yra pėsčiųjų tako erdvėje. Matmenys: Grotelės yra trijų skirtingų dydžių Ilgis x plotis x vidinės skylės skersmuo: 1.

800 x 800 x Ø400 mm

2. 1000 x 1000 x Ø500 mm 3. 1200 x 1200 x Ø600 mm

https://www.bipa.lt/katalogas/mazosios-architekturos-elementai/medziu-ir-saknu-apsaugos/medziu-saknu-apsauga-hl-quadra-2574

94 |

12.4 Pusiau požeminiai konteineriai

| 95

12.5 Šulinio dangtis Specialaus dizaino miesto šulinio dangtis

96 |

| 97

Ypatinga

13. Ypatinga zona

Ypatingai zonai priskiriamos svarbiausios miesto aikštės ir skverai, istorinis miesto sodas bei senamiesčio gatvės jungiančios šias erdves. Šioje zonoje esančiose viešosiose erdvėse pagal jų tipą ir socio-kultūrinę reikšmę numatomi išskirtiniai mažosios architektūros elementai ir dangos būdingi tik šioms erdvėms. Į zoną patenkančios gatvės daugeliu atveju jau yra renovuotos, todėl išgryninami mažosios architektūros elementai parenkami iš jau naudojamų. Prireikus šiose erdvėse įrengti papildomus suoliukus ar šiukšliadėžes rekomenduojama naudoti čia įvardytus gaminius, taip išvangiant papildomo dizaino ir išraiškos elementų, išlaikant vientisą erdvių identitetą.

13.1 Dangos Pėsčiųjų takams naudojama oranžinio atspalvio klinkerio trinkelių danga, tokia, kaip šiuo metu įrengta miesto centrinėje dalyje. Dviračių takams naudojamas raudonos spalvos asfaltbetonis. Ši danga pranašesnė už dažytą asfaltą, kadangi, net ir nusidėvėjus viršutiniam sluoksiui, jo spalva išlieka ta pati.

https://feldhaus.lt/lt/quot-feldhaus-klinker-quot-klinkerio-trinkeles-p273-cuero-flamea

98 |

https://feldhaus.lt/lt/quot-feldhaus-klinker-quot-klinkerio-trinkeles-p502-umbra-plano

Ypatinga

13.2 Suolelis ant centrinės kojos su atlošu Metalinė milteliniu būdu dažyta tvora su Alytaus miesto rašto motyvu.

| 99

Ypatinga

13.3 Stulpeliai Metaliniai eismo reguliavimo stulpeliai.

100 |

Ypatinga

13.4 Suolelis ant centrinės kojos su atlošu Metalinė milteliniu būdu juodai dažyta konstrukcija, sėdynė pagaminta iš IROKO egzotinio medžio. Šiuo metu toks suolas yra naudojamas Alytaus miesto centrinės dalies gatvėse. Matmenys: 1870 x 530/720 x 790 mm

https://www.monarda-group.com/lauko-suoliukas-su-atlosu-kolekcija-queen

| 101

Ypatinga

13.5 Šiukšliadėžė su medžio apdaila Metalinė šiukšliadėžė su medžio apdaila ir pelenine. Matmenys: Ø 575 mm, h = 1165 mm

https://www.monarda-group.com/lauko-siuksliadeze-kolekcija-axis-reddot-design-award-winner-2012

102 |

Ypatinga

13.6 Gatvės šviestuvo atrama Kvadratinės anoduotos metalinės šviestuvų atramos. Matmenys: 150 x 150 mm

| 103

Ypatinga

13.7 Gatvės šviestuvas Naudojimas: greitkeliai, miesto keliai, gyvenamosios gatvės, pėsčiųjų gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės; Surinkimas: ant prailginamųjų sijų, kurių galas ø60 x 95 mm; Šviestuvo kampo reguliavimas: diapazone nuo -15 ° iki 15 °; Medžiaga: anoduoto aliuminio lydinys; Spalva: juoda; Optinė sistema: PMMA optika, keičiamas LED modulis ; Šviesos diodų skaičius: 24 60W, 72W; 48 - 96W, 120W, 144W; Matmenys: 330 x 705 x 148 mm Montavimo parametrai: Šviestuvo montavimo aukštis - 9,5 m Atstumas tarp atramų - 42 m gatvės plotis - 7 m

https://rosa.pl/en/produkty/oprawy/andromeda/andromeda-led#struktura-i-charakterystyka

104 |

Ypatinga

13.8 Gatvės šviestuvas prie pėsčiųjų perėjų ir takų Pritaikymas: miesto gatvės, gyvenamosios gatvės, parkai, pėsčiųjų, dviračių takai ; Surinkimas: montuojama ant ø60 x 80 mm jungties; Medžiaga: anoduotas aliuminio lydinys; Spalva: juoda; Šviesos diodų skaičius: 12; Matmenys: 66 x 405 x 170 mm Montavimo parametrai: Šviestuvo montavimo aukštis - 6 m Atstumas tarp atramų - 30 m gatvės plotis - 5,5 m

https://rosa.pl/en/produkty/oprawy/iskra-led-alfa

| 105

Pagerinta

14. Pagerinta zona

Pagerintoje zonoje numatomi elementai ir dangos parenkami atsižvelgiant į jau naudojamus, trūkstami elementai numatomi derinant juos prie esamų.

14.1 Dangos Pėsčiųjų takams naudojama oranžinio atspalvio trinkelių danga, tokia, kaip šiuo metu įrengta miesto centrinėje dalyje. (patikslinsiu gavusi gaminį) Klinkerinės grindinio trinkelės išdegamos aukštoje temperatūroje, todėl yra ilgaamžės, atsparios šalčiui, mechaninei trinčiai, slėgimui, druskai ir blukimui. Laboratoriniais tyrimais įrodyta, jog klinkerio trinkelės yra 4 kartus tvirtesnės už betonines. Klinkerines trinkeles reikia kloti su siūle, minimalus plotis 3 – 5 mm. Trinkelės matmenys: 200 x 100 x 52 mm Dviračių takams naudojamas raudonos spalvos asfaltbetonis. Ši danga pranašesnė už dažytą asfaltą, kadangi, net ir nusidėvėjus viršutiniam sluoksiui, jo spalva išlieka ta pati.

https://feldhaus.lt/lt/quot-feldhaus-klinker-quot-klinkerio-trinkeles-p273-cuero-flamea

106 |

https://feldhaus.lt/lt/quot-feldhaus-klinker-quot-klinkerio-trinkeles-p502-umbra-plano

Pagerinta

14.2 Tvorelė Metalinė milteliniu būdu dažyta tvorelė su supaprastintu Alytaus miesto rašto motyvu.

| 107

Pagerinta

14.3 Suolelis ant centrinės kojos su atlošu Plieninė konstrukcija, sėdynė ir atlošas pagaminti iš plieno arba nerūdijančio plieno vamzdžių. Sėdimoji dalis iš išilgai montuojamų medinių lentų.

108 |

Pagerinta

14.4 Apvali metalinė (juoda) šiukšliadėžė su medžio apdaila, 35 l Korpusas metalinis - gruntuotas ir nudažytas purškiamuoju milteliniu budu dažais atspariais bet kokioms klimato salygoms. Spalva - juoda. Medžio apdaila – impregnuota įvairioms lauko sąlygoms atspariu impregnantu. Spalvos iš gamintojo pateikiamos paletės. Šiukšliadėžės dizainas minimalistinis, derantis prie šiai zonai parinktų suolelių. Renkantis šį gaminį, jo medienos spalvą reikia derinti su šiai zonai parinktų suolelių medienos spalva.

| 109

Pagerinta

14.5 Dviračių stovai Minimalistinio dizaino metaliniai dviračių stovai, dažyti juodai milteliniu būdu.

110 |

Pagerinta

14.6 Gatvės šviestuvo atrama Kvadratinės anoduotos metalinės šviestuvų atramos. Matmenys: 150 x 150 mm

| 111

Pagerinta

14.7 Gatvės šviestuvas prie pėsčiųjų perėjų ir takų Pritaikymas: miesto gatvės, gyvenamosios gatvės, parkai, pėsčiųjų, dviračių takai ; Surinkimas: montuojama ant ø60 x 80 mm jungties; Medžiaga: anoduotas aliuminio lydinys; Spalva: juoda; Šviesos diodų skaičius: 12; Matmenys: 66 x 405 x 170 mm Montavimo parametrai: Šviestuvo montavimo aukštis - 6 m Atstumas tarp atramų - 30 m gatvės plotis - 5,5 m

https://rosa.pl/en/produkty/oprawy/iskra-led-alfa

112 |

Pagerinta

14.8 Gatvės šviestuvas Naudojimas: greitkeliai, miesto keliai, gyvenamosios gatvės, pėsčiųjų gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės; Surinkimas: ant prailginamųjų sijų, kurių galas ø60 x 95 mm; Šviestuvo kampo reguliavimas: diapazone nuo -15 ° iki 15 °; Medžiaga: anoduoto aliuminio lydinys; Spalva: juoda; Optinė sistema: PMMA optika, keičiamas LED modulis ; Šviesos diodų skaičius: 24 60W, 72W; 48 - 96W, 120W, 144W; Matmenys: 330 x 705 x 148 mm

https://rosa.pl/en/produkty/oprawy/andromeda/andromeda-led#struktura-i-charakterystyka

| 113

Pagerinta

14.9 Kioskas Kioskas lauko prekybai mieste.

114 |

Pagerinta

14.10 Apsauginis stulpelis Stulpelis pagamintas iš kalaus ketaus, padengtas antikorozine danga Oxiron. Matmenys: Ø 100 mm, h=1000 mm

https://www.bipa.lt/katalogas/mazosios-architekturos-elementai/metaliniai-stulpeliai/metaliniai-stulpeliai-mg-orgam-2636

| 115

Bazinė

15. Bazinė zona

15.1 Dangos ir bortai Pėsčiųjų takams naudojama plytelių danga klijuojama prasislenkančiu raštu. Matmenys: 300x300x60 mm Gaminio masė: 12,7 kg. Dviračių takams naudojamas raudonos spalvos asfaltbetonis. Ši danga pranašesnė už dažytą asfaltą, kadangi, net ir nusidėvėjus viršutiniam sluoksiui, jo spalva išlieka ta pati.

http://www.perdanga.lt/lt/produkcija/gaminiai/plyteles

116 |

Bazinė

15.2 Gatvės šviestuvo atrama Kūginė į viršų plonėjanti aliuminė anoduota atrama.

| 117

Bazinė

15.3 Miesto vartai Vietoženklis su metaline ažūrine baze ir betonine plokšte su miesto logotipu.

118 |

Bazinė

15.4 Suolelis su atlošu bazinės zonos gatvių ir žaliosioms erdvėms. Rėmas metalinis - AISI 309 metalas, gruntuotas ir nudažytas purškiamuoju milteliniu būdu, atspariais bet kokioms klimato salygoms dažais. Spalva - juoda. Sėdynė ir atlošas medinis – juodalksnis, impregnuotas lauko ivairioms salygoms atspariu impregnantu. Spalvos is gamintojo pateikiamos paletes. Matmenys: 1800 x 560 x 860 mm 176 eur.

https://www.monarda-group.com/lauko-vidaus-medinis-suolas-bd-l325

| 119

Bazinė

15.5 Metalinė šiukšliadėžė Metalinė rakinama šiukšliadėžė su pelenine. Spalva - juoda. Matmenys: h=870 mm, Ø 470 mm, talpa 80 l.

https://www.bipa.lt/katalogas/mazosios-architekturos-elementai/metalines-siuksliu-dezes/metaline-siuksliu-deze-inv109-2710?asklabel=true

120 |

Bazinė

15.6 Apsauginis stulpelis Plastikinis stulpelis yra lankstus, todėl po avarijos atsistato į pradinę padėtį ir nelūžta, nedaro didelės žalos transporto priemonėms. Matmenys: h=750 mm Stulpelio Ø 80 mm Pagrindo Ø 210 mm

| 121

Bazinė Pramoninė

15.7 Betoninė šiukšliadėžė Bazinės zonos pramoninėms teritorijoms. Betoninė šiukšliadėžė Matmenys: 400 x 400 x 600 mm Talpa: 40l

https://www.monarda-group.com/betonine-siuksliadeze-40x40x60cm-40l

122 |

Bazinė Pramoninė

15.8 Suolelis Bazinės zonos pramoninėms teritorijoms. Suolas betoniniu pagrindu, medine sėdyne. Matmenys: 2000 x 400 x 450mm

https://www.monarda-group.com/betoninis-lauko-suoliukas-bdslb139

| 123

Bazinė Pramoninė

15.9 Metalinė šiukšliadėžė Bazinės zonos pramoninėms teritorijoms. Metalinė šiukšliadėžė Metalinė šiukšliadėžė pagaminta iš 1.5 mm plieno, gali būti su pelenine arba be peleninės, tvirtinimama ankeriais, rakinamos durelės, dedamas 100 l talpos plastikinis maišas matmenys 420 x 1070 mm Matmenys: 420 x 1070 mm Talpa: 100 l

https://nzenklai.lt/ekonomines-siuksliadezes/ekonomines-siuksliadezes-100l-talpos-at1000pf/

124 |

Bazinė Pramoninė

15.10 Suolelis Bazinės zonos pramoninėms teritorijoms. Rėmas metalinis - AISI 309 metalas, gruntuotas ir nudažytas purškiamuoju milteliniu būdu, atspariais bet kokioms klimato salygoms dažais. Spalva - juoda. Sėdynė ir atlošas medinis – juodalksnis, impregnuotas lauko ivairioms salygoms atspariu impregnantu. Spalvos is gamintojo pateikiamos paletes. Matmenys: 1800 x 570 x 860 mm

https://www.monarda-group.com/lauko-vidaus-medinis-suolas-bd-l330

| 125

Pavadinimas: Alytaus miesto viešųjų erdvių standartas I-asis etapas. Esamos būklės ir transformacijos prielaidų apžvalga 2020 m. sausio mėn Autoriai: Martynas Marozas, Augustas Makrickas, Agnė Šeduikytė, Viktorija Marozienė, Asta Vaitkevičienė, Simas Lubauskas Visos nuotraukos ir iliustracijos mmap. jei nenurodyta kitaip. Užsakovas: Alytaus miesto savivaldybė Rotušės a. 4, LT-62504, Alytus info@alytus.lt T: +370 315 55 111 F: +370 315 55 191 Paslaugos teikėjai: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ T. Ševčenkos g. 16A, LT-03111, Vilnius martynas@mmap.lt T: +370 610 40748

UAB „EUROINTEGRACIJOS PROJEKTAI“ Ukmergės str. 222, LT-07157 Vilnius info@eip.lt T: +370 5 2430177 F: +370 5 2430174

126 |

| 127

128 |