Rokas zilinskas:

Rokas zilinskas:

Mano sapnas

Vaizdas: Paulė

Su televizija tada dar neturejau nieko bendro Nesu beprotis mistikas, bet šventai tikiu, kad gyvas iki šiol esu tik todėl, kad įstengiau išsibudinti iš ano sapno.

Tąkart buvo labai gražus rudens vakaras. Bevaikščiodami po senamiestį su drauge atbridome į Rasų kapines – šiaip, pakvėpuoti baugia jų ramybe, kaip tada atrodė, gamtos mirtį pranašaujančiu rudens oru. Tačiau pasivaikščiojimui artėjant prie pabaigos mane apėmė toks nepaaiškinamas ir nevaldomas siaubas, kad vienintelė į galvą atėjusi mintis buvo kuo greičiau bėgti iš čia.

Tąnakt sapnavau, kad smengu į beribę prarają, o erdvę aplinkui buvo užpildęs tirštas šnypščiantis pilkšvas sniegas, toks, kokį matome televizoriaus ekrane, kai stotis nutraukia programą. Su televizija tada dar neturėjau nieko bendro, tad sapno negalėjau pavadinti profesiniu košmaru: supratau, kad mirštu ir manęs nebeliks, kai pasieksiu prarajos dugną, todėl vienintelė išeitis – kažkaip nubusti. Nutariau rėkti: gal pažadins mano paties riksmas? Nepadėjo... Prabudau sąmoningai žiebęs galvą į greta lovos stovinčią spintelę – išsigandęs, suplukęs, vos gaudantis kvapą. Vėliau kažkas man paporino, kad iš senųjų kapinių namo parsiviliojau dvasių, tų, kurios neranda sau vietos. Sakė, lengvai atsipirkau: tik dideliu išgąsčiu ir gumbu ant kaktos. Nesu mistikas, bet nuo tada į kapines vaikštau tik pabūti su savais mirusiaisiais.

Sapnuok www.pravda.lt diskusijose

vyr. redaktorius Kristupas Sabolius kristupas@pravda.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojos Inga Norke inga@pravda.lt, Kotryna Sokolovaitė kotryna.sokolovaite@pravda.lt redaktoriai Tomas Auksarankis tomas@pravda.lt, Dru indre@pravda.lt, Dagnė Vildžiūnaitė dagne@pravda.lt, įvykiai 7@pravda.lt korespopravda Sevilia foto Mr. Bombastick, Creep foto@pravda.lt dizainas marga redakcija Ada Paukštytė, Aistė Šeibokaitė, Akvilė Melkūnaitė, Ala Čigiri, Ala Pugačiova, Aleksandra Piktytė, Arminas Višinskis, Aušrinė Saulėtoji, Balta, Bong, boolka, Carlo Mandrake, Cinamonas, Daina Dubauskaitė, Destina Našlaitytė, Femme fatale, Juoda, Laura Kazbaraitė, Laura Tyrylytė, Liaulia, Linda Barthez, Linoszas Kranovskis, Mrs Plioplytė, Nikolaj Mi$lyk, Rai, Rikka, Roo, Sedo, Sha*, Sutemos, Uraganas Rutkauskas, Vale Kale, Virginija Januškevičiūtė, Vladimiras Trudnikovas, Zhenia d’Arc rinkodaros direktorė Rūta Banyte ruta@pravda.lt savireklama ir platinimas Giedrė Bražiūnaitė giedre@pravda.lt reklama Viktorija Panovaitė viktorija@pravda.lt – (8 ~ 616) 26707 leidėjas UAB „Idėjų revoliucija“, Savičiaus g. 13/2, 01127, Vilnius spaudė UAB „Logotipas“ p33 TELEVIZIJA, 2007 rugsėjis, tiražas 30 000 egz., tiesa išeina kas mėnesį, ISBN 1822-5497 pravda@pravda.lt viršelis Lukas Ruškys www.pravda.lt

Pravda

Pravdametras

1. Lietuviškas kinas tarptautiniuose festivaliuose.

2. Kalinių šokis pagal M. Jackson‘o „Thriller“.

3. Nauji mokslo ir šviesos metai.

4. Konkuruojančių TV kanalų pasipūtimas.

5. Jasikevičiaus tritaškis – menka paguoda iš kito aikštės galo.

6. Patekti į www.pravda.lt galeriją.

7. Skaičiuoti iki šimto japonoanglų kalba: tentententententententent enten.

8. „Digitalism“ koncertas Rygoj, nes buvo gerai.

9. Poetas Justinas Marcinkevičius, sukūręs 20 haiku Vilniui.

Pravda

Vaizdas: Gerap

1. Girtas serbas, kurį per alaus festivalį suvalgė meškos.

2. Po karščių sujaukta Kuršių nerija.

3. Dienos, kai neveikė „Skype“.

4. Sumaištis evoliucijos teorijoje.

5. IP adresų trūkumas.

6. Kupranugaris, mirtinai „užvertęs“ moterį.

7. Užsilinksiminęs Simas Jasaitis bei kiti Lietuvos rinktinės nuotykiai.

8. Netalentingas Rolando Pakso „pijaras“ be pabaigos.

9. Ir toliau debilėjantis visų televizijų „prime-time“.

TV3 mėgsta pažaisti pirmapradėmis nuodėmėmis. „Puikiajame šou“ Vytautas Šapranauskas vaidina Adomą, o Arūnas Sakalauskas – Ievą. Adomas šaukia: „Aš tik pliktelėjęs“, Ieva koketuoja: „Jaučiuosi kaip nuogas“. Abu labu tokie. V. Šapranauskas kartais užsispiria ir vaidina „žvaigždę“, kuriai reikia paptelėti į rankytę. A. Sakalauskas taip išsigąsta žalčio, kad atrodo nebe Ieva, o Eglė, kuri dar netapo žalčių karaliene. Nieko nebijo tik „daktariukės aiskaudos“: joms „do lampočki“ visos vyrų nuodėmės – kas ranką nusilaužia, kas nuo motociklo galva trenkiasi į grindis, kas ir tarpkojį pragano. Sako yra skruzdėlių, kurios, lūžusios pusiau, mirtinai kovoja, kas ką nugalės - galva užpakalį, ar atvirkščiai. Gal tinka kartais ir televizijai?

LNK naująjį sezoną visada pradeda nuo plikiausio žmogaus – Arūno Valinsko. Jis žiemą vasarą gundo milijonais, ir pats moka gerai skaičiuoti nulius. Inga Valinskienė retsykiais vilioja dainomis apie meilę, bet jos skaitomi filmų vertimai dar erotiškesni.

LNK visą laiką plaukia pasroviui tarp „myli ir nemyli“ krantų. Aiškių ribų nėra nei tarp kūnų, nei tarp meilės variantų. Gali pastatyti ant kojų

ir seniai surūdijusią meilę – paieškų tarnyba dirba dieną naktį. Tačiau daugiausia - muzikaliai kūniškų pagundų „Kelyje į žvaigždes“. „Beibifeisai“ eina iš proto nuo Vilniaus iki pakraščių toliausių. Keista, dainos senos, o kūnai visą laiką jauni. Televizijos užkulisiai trina rankas – čia žodis visada tampa kūnu.

BTV – nepaaiškinamo kūno televizija. Viskas lyg ir svetima, bet žiūri kaip savą. Kartais atrandi ir graikiško grožio. Pavyzdžiui, Marių Jančių, kuris seniai žiniose nebesako „sudie“, bet siūlo susitikti kitą kartą. Tačiau už ekrano jis kuklus ir žurnalistams – paparacams nepasiekiamas. Kitų kanalų žvaigždės dažniau įsileidžia vampyriškus plunksnos brolius į savo lovą ir parodo visas vedybų ir skyrybų paklodes. BTV pusiaunakčiu mieliau eina „amerikietiškų imtynių“ ir atitinka kūnų analitiko Artūro Tereškino išvadą: „Sporte vyrai demonstruoja jėgą ir kartu intymumą“. „Kamutažnai“ vyriškas kanalas...

Žodžiai: Skirmantas Valiulis / Vaizdas: Morta

Kone visi pagrindiniai mūsų televizijos kanalai susikentaurino: ko nerandi galvoje, ieškok palydovinėje uodegoje. LTV kūnas atitinka filosofo Artūro Šopenhauerio apibrėžimą: tai pažinimo medis, kurio viršūnė yra galva, o fiziologinės šaknys - genitalijos. Gyvybingėjimas ir nukriošėjimas vyksta vienu metu - ir smegeninėje, ir trachadrome.

Sukūrus LTV2, visuomeninės televizijos kūnas apsivertė: smegenys atsidūrė apačioje – LTV2, o vyrų ir moterų erotinė galia demonstruojama viršūnėje – LTV, poromis dainuojant, po to šokant, dabar vėl šokant, bet pusiau klumpakojiškus, pusiau euroklyniškus šokius. Čia geriausiai atsispindi 50-etės patirtis: sovietmečiu šokiai ant ledo ir visokie kiti pramoginiai konkursai buvo žiūrimi kaip striptizas. Televizijos smegeninėje dalyje dar pasitaiko tikrų laiko ženklų ir laiko portretų. „Kasdienybės aitvaruose“ netgi pasvarstoma, ką reiškia „apsimesti šapais“.

/ Televizija /

TELEVIZIJOS iSIKuNIJIMAI

/ Daiktinė /

9 isjungti televizoriai Televizorius gali būti įdomus ir išjungtas. Žinojai, kad išjungtas jis gali kalbėti? Apie karą, taiką, ekologiją, protestą, meną, netvarką ir t.t. 9 išjungti televizoriai – tai devyni pasaulio ir Lietuvos fotografų darbai „Pravdai“, specialiai Televizijos numeriui. Kiekvienas išjungtas TV čia kalba savo tema.

Prieš karą protestuojantys televizoriai.

Amanda Rose Grant, Los Andželas

Vietoj galvos televizorius. Demonstracija prieš vartotojiškumą.

Casey Ontiveros, Arizona

Betoninis TV Adam Rice, Pietų Amerikos miškai, kažkur tarp Brazilijos ir Bolivijos.

Išskaptuota realybė su dar tikresniu ekranu Pieter, Haga, Olandija

Daiktinė

Aušros „Šilelis“, Žirmūnai

Iš mirusio indėno trobos.

Gelund, Seatlas, JAV

Natiurmortas darytas stojimiesiems į Dailės Akademiją.

J. Lencioni, Mineapolis, JAV

Piktas televizorius Jonni, Adelaide, Australija

Infomedis, Europos parkas Skulptūros idėja – parodyti sovietinės ideologijos absurdą ir beprasmybę. Skulptūra sudėliota iš daugiau nei 3000 televizorių. Bendra dėliojimo poza sudaro medį.

Pravda

/ Disko reidas /

Ir aš griebiau tą kavą, ir tada… („Coffee Inn“, 08 10)

Išsigandęs savęs President Bongo atominėje naktyje „Atari Original Open Air“ (07 14, „Exit“) Ekstatiškasis visų galų meistras „Coffee Inn“ atidaryme (08 10)

Kas sakė, kad Kaune nuobodu? („RyRalio Summer, 07 27, Jachtklubas)

„Atari Original Open Air“ šviesioji pusė (07 14, „Exit“)

Šypsokis, gal ir mama „Pravdoj“ pamatys („Woo“, 08 10)

Įsijautimo tope ši mergina pirmauja („Woo“, 08 10)

/ Disko reidas /

Svarbiausia – iki galo iškišti liežuvį („Woo“, 08 10)

Skeitas valdo mus kaip mašinas („Woo“, 08 10)

Visos gyvenimo spalvos („Woo“, 08 10)

/ Laimikis / Žodžiai&Vaizdas: Cinamonas& Pėdsakas (laimikis.lt)

Grįžusį iš Maroko Vilių pagavome Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankryžoje, jam betrinant nosį valstybininkui Mykolui Šleževičiui: pasirodo - tai naujas sėkmę garantuojantis ritualas.

Vilius užsiima analitine filosofija ir yra www.filosofija.vu.lt redaktorius.

Pastaruoju metu klausosi: Tiny dancers, New Young Pony Club. Dienos atradimas: etiketė “for vegans & vegetarians” ant Lietuvoje pagaminto maisto pakuotės.

Paulių užklupome prie ŠMC, jam su kolega aptariant dar neįvardintos funk-punk grupės planus.

Jis klausosi: Lenino prospekto, Lagamino turinio; Lankosi: Galeroje (Užupis) ir hardcore.lt Žodis skaitytojams: klausykite gyvos muzikos!

Vilniaus gatvėje sutikta ponia Regina yra kultūrologė ir sociologė. Šiuo metu: rašo scenarijus, dainuoja, lanko teatrus ir muziejus.

Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje auga perspektyvių tenorų karta, mėgaujasi parodomis Savickio ir Stasio Juškaus galerijose. Mėgstamiausia vieta Vilniuje: Aušros vartų koplyčios laiptai.

Pilies gatvėje buvo sunku nepastebėti Dianos ir Rasos. Suklydome manydami, kad jos - gotės; jos tiesiog: klausosi industrial ir yra ištikimos Marilyn Manson fanės.

Savo stilių kuria nesilygiuodamos į subkultūrų „trendus” (vyraujančias tendencijas). Neseniai grįžo iš: industrial festivalio Kölne - Amphi [2oo7 o7 21].

/ Kaunas /

Kauno sokis Kas XVII Tarptautinis modernaus šokio festivalis Kada spalio 4-8 Modernus Kauno šokis vis plačiau įsisiūbuoja tarptautiniu mastu. Šiemet festivalio geografija išsiplėtė į visas keturias puses.

Spektaklis „Ten minutes older“ Tai du kūriniai subtiliu balsu pasakojantys skirtingų personažų istoriją, kuri trunka tik dešimt minučių. „Steady look“ – istorija apie vyrą, kuris susiduria su savo atvaizdu veidrodyje. „Punch line“ – tai istorija apie baimę ir naujus kovos būdus treniruojantis sporto salėje.

Tarptautiniame modernaus šokio festivalyje pasirodys ir lietuviai: Vytis Jankauskas su „Žinia“ ir Lora Juodkaitė – „Trimatrix. Trys judėjimai“.

Be to, Kauno šokis tęsis ir naktimis. Naktiniuose spektakliuose šoks jau minėti brazilai ir ispanai „Medea73“. Pastarieji pristatys siaubo spektaklį „Scream“.

Dar organizatoriai užsiminė apie staigmenas ir atvirus visiems šokio seminarus.

Žodžiai: Inga Norke / Vaizdas: Pravdarchyvas

Trupė: moderniojo šokio atstovai iš Brazilijos, vadovaujami italės Sylvios Duffrayer. Pasaulinė premjera (bus pristatyta ir Vilniuje) „o momento antes Da Acao“.

Tai spektaklis apie mūsų atmintį – fizinę ir emocinę.

Trupė: KAMEA DANCE COMPANY, Izraelis.

Pasaulinė premjera (bus pristatyta ir Vilniuje) „Carmina Burana“ – tai jausmų, meilės, erotikos ritualas, naujai žemiškai interpretuojantis Karlo Orffo muzikai.

Trupė: AE-LAPSUS, Ispanija Spektaklis „Vitrinas“ Alexis Eupierre projektas „Vitrinas“ išreiškia dviejų portretų viename paveiksle idėją, kuriame susitinka du personažai.

Trupė: KOKORO DANCE, Kanada Įkvėptas sudėtingos Japonijos moderniojo šokio formos „buto“, „Kokoro Dance“ stato provokatyvius, asketinių formų kupinus spektaklius. Kartą jau lankėsi Lietuvoje.

Spektaklis: „To-Morrow, and To-Morrow, and ToMorrow“ Trupė: RONNA ZIV DANCE GROUP, Izraelis

Daugiau informacijos apie festivalį ieškok www.aura.lt Apie šokantį Kauną diskutuok www.pravda.lt diskusijose

Žodžiai: Stiuardesė Emo / Vaizdas: „Kaunas Foto” archyvas

Fotoruduo Kaune įvairių šalių, demonstruojančių jų autorių pasaulio paslapčių ir žmogiškųjų iliuzijų sampratą.

2004-aisiais Kaune užsikūrė ir kol kas konkurentų Baltijos šalyse nesulaukė kasmet rugsėjį fotomenininkus ir jų gerbėjus šaukiantis festivalis „Kaunas Photo“. Šiemet daugiau nei 150 paraiškų dalyvauti festivalyje tema „Paslaptys, mįslės, iliuzijos“ sulaukę organizatoriai rengė ir pavasarinę „Kaunas Photo“ sesiją, kurioje švietė Gruzijos fotomenininkų paroda bei vokiečio Andre Wagner workshop’as bei ekspozicija. Rugsėjo sesijai atrinkta 50 darbų iš

„Kaunas Photo‘07“ laureatų – Grand Prix laimėtojo austro Reiner Diedler ir dar penkių fotomenininkų parodos bus pristatytos rugsėjo 13-ą. Tądien festivalis bus oficialiai atidarytas, o jo lankytojai palydėti į mistinę kelionę, iš anksto įamžintą fotoobjektyvuose.

Kaip pasakoja festivalio organizatoriai, naujos fotografijos formos, kryptys bei santykiai atrandami eksperimentuojant, ne tik stebint parodas, bet ir dalyvaujant kūrybinėse dirbtuvėse, svečių kolekcijų peržiūrose bei tradicinėse „Fotografijos naktyse“.

Visi penkiasdešimt „Kaunas Photo‘07“ dalyvaujančių menininkų darbų susitiks Kauno paveikslų galerijoje spalio 18-ą, pagrindinėje festivalio parodoje. www.kaunasfoto.info Aptarinėk diskusijose

įdomiausius

kadrus

www.pravda.lt

13

Pravda

/ Kaunas /

Kino niekada negana Žinoma, kalbam apie gerą kiną. Festivalio jau seniausiai nusipelnė ir sinefiliškas Kauno gyventojų sluoksnis, pavasarį kino porcijai emigruojantis į sostinę. Bet juk savo miesto kėdės minkštesnės?

tiek klasikiniai, tiek modernūs, žaidžiantys su dekoracijomis, garsu, šviesa ir mizanscenomis.

Sekcijos esmė – parodyti, jog filmas – tai ne tik gėrio ir blogio kovos vaizdavimas, ne tik merginos, greiti automobiliai ir ginklai.

Net jei tai ir visus laikus menanti ir jau nebeveikianti „Romuva“. Tiksliau, būtent todėl, kad tai legendinė „Romuva“, kurios likimas neaiškus, o ne dažais kvepiantys naujakuriai, kiną „ištraukę“ iš miesto centro. Pirmąjį tarptautinį kino festivalį rugsėjo 28 – spalio 7 dienomis organizuoja beveik porą metų Kaune gyvuojantis ir bene 70 seansų miestiečiams jau surengęs Senamiesčio kino klubas.

Garsą ir vaizdą neišskiriamai jungiantys filmai taip pat turės nuosavą sekciją – „Kinas apie muziką“. Joje – dar viena premjera mūsų šalyje, Julien Temple juosta apie vieną įtakingiausių britų pankų „The Clash“ pavadinimu „The Future Unwritten - Joe Strummer“ („Džo Strameris - neužrašyta ateitis“ (žr. vaizdą ).

Žodžiai: Stiuardesė Emo / Vaizdas: Pravdarchyvas

Didžiausio kol kas kino įvykio programa sudaryta iš keturių sekcijų ir apie 30 filmų, dauguma jų – europietiški. „Tapatumų“ sekcija pristato filmus apie tautinę įvairovę, migraciją, kultūrines dilemas šalyse ir bendruomenėse. Pavyzdžiui, Garine Torossiano filme „Stone Time Touch“ („Akmuo. Laikas.

Prisilietimas“) pristatoma sluoksniuota senosios ir posovietinės Armėnijos kultūra – nuo vedybų iki genocido.

Svarbiausias filmas „Pasakojimų“ sekcijoje – be abejo, Davido Lyncho „Inland Empire“ („Vidaus imperija“). Festivalio metu vyks juostos, nufilmuotos skaitmeniniu būdu (tai buvo režisieriaus eksperimentas), premjera Lietuvoje.

Kiti sekcijos filmai – taip pat eksperimentiniai,

Retrospektyvinę kino festivalio programos dalį rengti gelbėjo Prancūzų kultūros centras.

Joje pristatomi geriausi prancūzų „naujosios bangos“, arba „nouvelle vague“ judėjimo, pavyzdžiai, pradedant nuo pionieriaus François Truffaut 1959-aisiais susukto „Les Quatre Cent Coups“ („Keturi šimtai smūgių“), persikeliant į Jean-Luc’o Godardo, Roberto Bressono ir Alaino Resnaiso filmavimo aikšteles.

Visa tai – mažiau nei per dvi savaites. Bus intensyvu, ir, jei viskas vyks pagal planą, įkvėps tiek žiūrovus, tiek organizatorius tęsti kino ekranų tvirtinimą Kaune.

www.kinofestivalis.lt Skaičiuok, kiek filmų matei, www.pravda.lt diskusijose

/ Teatras: „The Tiger Lillies“ festivalyje „Sirenos“ /

Smagus ir melancholiskas

‘Tigriniu leliju’ siurpas

Jie yra: „The Tiger Lillies“, kultinis anglų kabareto trio, išleidęs 18 albumų.

Balsas: Grupę subūręs vokalistas Martynas Jacques’as dainuoja kastratišku falcetu. Tai daug kam patinka (žr. Šlovė 3). Šlovė: „Grammy“ nominantai už „The Gorey End“ įraštytą kartu su „Kronos“ kvartetu Šlovė 2: Albumas „Farmyard Filth“ (1997 m.) apibūdinamas kaip „turbūt išsamiausias dainų apie zoofiliją rinkinys visoje žinomoje istorijoje“. Šlovė 3: Marilyn Mansonas vadina „lelijas“ savo mėgiamiausia grupe. Todėl jiems pasiūlė groti savo vestuvėse.

Temos: Puvėsiai, neviltis, prostitucija, smurtas, seksas, naminiai gyvūnai, mirtis ir pan.

Avių dulkintojas ir laimingieji apsimetėliai

Žodžiai: Destina Našlaitytė / Vaizdas: „Sirenų“ archyvas

Apie vokalistą Martyną Jacques‘ą kalbama įvairiai – kad jis nesveikas, iškrypęs, satanistas, dulkina avis, piktžodžiauja, yra tikras „daigas“. Ir čia dar tik teigiami atsiliepimai. Šalia to, jis – artistas, žaismingas, pagrindinis vokalistas, akordeonistas, ansamblio kūrybinis variklis ir dainų autorius, turintis begales gerbėjų, kartais net labai įžymių.

Jam smagu, kai pulkelis įtūžusių krikščionių putodami išlekia iš „Lelijų“ koncertų, uždainavus „aš kalu vinis į Jėzaus rankas“. „Man regis, kad pats gyvenimas gana tamsus.

Retsykiais sutinku iš pažiūros labai laimingų žmonių ir žiūriu į juos gana skeptiškai. Esu susiginčijęs su laimingais žmonėmis, nes pasakiau, kad jie – apsimetėliai.“ Kiaulės galva ant altoriaus Jacques’as, kadaise studijavęs filosofiją, buvo išmestas iš Velso universiteto už prekybą narkotikais, moteriškų drabužių dėvėjimą, neišlaikytus egzaminus. Be to, jis bažnyčioje ant altoriaus patupdė nupjautą kiaulės galvą, kad paerzintų teologijos studentus. Dabar įgimtą

polinkį provokuoti jis nukreipia į kūrybą. „Mano darbas daugeliu atžvilgių prieštarauja nusistovėjusioms srovėms; dieninėms televizijos laidoms ir bukai ir blankiai šiuolaikinei masinei kultūrai, kuri niekaip nereaguoja į esminius klausimus. Vien gražūs sveiki jauni žmonės, išsišiepę pardavinėjantys visokius produktus. Visa tai netikra.“ Žirafa danguje Spalvingi, įžūlūs ir su užvedančiu, kerinčiu, apokaliptišku, čigoniškai pankišku skambesiu „The Tiger Lillies“ visuomet stengiasi būti nenuobodūs.

Ir jiems pavyksta. Kartą Martyno paklausė, apie ką yra dainos iš albumo „Farmyard Filth“ pavadinimas „Vagina (in the Sky)“. „Apie žirafą,“ atsakė Jacques‘as. „Matote, ne viskas vien niūru ir juoda.“ The Tiger Lillies @ „Sirenos“, Kongresų rūmai, 09.26, 27 ir 29; 19.00 Kritikuok M. Jaques’ą tik www.pravda.lt diskusijose

/ Televizija /

DEVYNIOS GERIAUSIOS LIETUVISKOS TV LAIDOS 01 Videokaukas „Sveiki, fantastikos mėgėjai“, - ir šiandien taip pasisveikinęs daug kur ir daug ko būsi palaikytas savu. Videonuomų klestėjimo laikais Rolandas Maskoliūnas mus lepindavo fantastika, įgarsinta lietuviškai. Skambėdavo daug geriau, nei „Kalambija pykčiarz priedstavliajet“. Pavyzdžiui, „Atgal į ateitį“.

02 Bentski šou

Štai kaip reikia išnaudoti teatro talentą televizijoje.

Kokybiškai absurdiškai juokinga, „Yamaya Assessu“… Deja, šiuo metu Rolandas Kazlas nenori turėti visiškai nieko bendro su televizija.

Pasiguoskime tuo, kad vėl įdomu įsijungti BTV „Nekenčiu reklamos“ dabar kartojama.

06 Snobo naktis

Ir gražus, ir iškalbingas, ir tada dar labai jaunas Andrius Rožickas, dar juokingas Zakarauskas, mįslinga raidė A prie Masėno, dėl svorio nesijaudinanti Hana ir už Lukošių, deja, geriau šokantis ir realybės nesąmonėmis sąžinės nesusitepęs Tynta. Ar dar padainuotum „Tėviškėlę“?

03 Keliai mašinos žmonės

Labai gerai žinoma ir tarp jauniausios kartos dėl Juozo „Girdėjau“ traktoristo. Jeigu ką, tai viena seniausių lietuviškų laidų. Apie tokį paprastą ir kartu ypatingą malonumą, kaip vairavimas. Tai – ne tik vairas ir tu, tai filosofija. Žodžiai: Stiurdesė Emo

04 Estrados orbitoje „Bix“ – tai ne muzika, o eksperimentiniai šūkčiojimai“, - savo laiku pareiškė muzikos sunkiasvoris Kazimieras Šiaulys, iki šiol tebesikepurnėjantis tautinės estrados virtuvėje. Jo laidoje vietos būdavo ir užsienio metalui.

05 Nekenčiu reklamos

Gal ir neatitinkanti tikrųjų apibrėžimų laida, bet visada išbudina ir sudomina ateinančiu filmu. Kas, kad trumpai – o kam daugiažodžiauti apie tai, kas netrukus užims ekraną dviems valandoms? Niekad nenusibostantis Ryčio Zemkausko balsas – irgi privalumas.

07 Radioshow „Radioshow“ – bene geriausias kada nors sukurtas lietuviškas gaminys, nuo kurio, skirtingai nei nuo cepelinų ir alaus, neapsunksti. Kolektyvo garso įrašai kasečių pavidalu kabo ant gerbėjų sienų ir Kylie Minogue vis neramiai vartosi atsiminusi Albino vonioje epizodą su laukinėm rožėm. Gyvas grupės akibrokštas „Be2Gether“ įžiebė mažą viltį lėlių mėgėjams.

08 Popietė su A. Čekuoliu Nemirtingiausia ir neapibrėžčiausia laida pasaulio istorijoje. Vynas, Irakas, kaklaskarės – anything goes. Pono Algimanto interesų sfera – platesnė už televizijos ekraną, todėl nenuobodu, nes kiekvienas epizodas – kitoks.

09 Gimnazistai „Mums negaila, negaila tų pasakų“… Vyresniojo (na, ir jaunesniojo) amžiaus moksleiviai prisiklijuodavo prie ekranų stebėdami suvaidintas, bet, ak, tokias tikras scenas, ir dėdavosi protingus žodžius, išsakytus vėlesnėse diskusijose, į širdį. „Gimnazistai“ darė mus geresnius.

DEVYNIOS BLOGIAUSIOS LIETUVIsKOS TV LAIDOS 01 Lalaila

Devyni

surežisuota. Kiek ten, 50 Lt už buvimą kaltinamuoju? Nemažai gėrimo išeina…

06 Kitas Ee… Negana to, kad ši laida – morališkai neteisingo „Next!“ kopija, ji be to per daug tyčiojasi iš mūsų tautos. Kodėl visos mergos kiauros, o visi bernai – idiotai?

07 Top 10 Pasigailėtinus amerikietiškos realybės vaizdelius pristatančios blondinės ir sunkiaatletis juos verčia dar nejuokingesniais.

Graudu, ir taškas, o laida jau sulaukė klonų konkuruojančioje televizijoje!

02 Kelias į žvaigždes / Dangus

Jei kas nors sugebėtų išaiškinti „Top 10“ tikslą vienu sakiniu, gautų prizą. –Iausi iš –iausių, dažnai gerokai paprėskę arba dar tokie nauji, kad net vertinti nėra už ką.

08 Baltojo katino svetainė

Ar bet koks kitas pavadinimas. Kas ten laimėjo pirmuosius?

Dirbtinai „koverių” pagalba išpūstos žvaigždės išsilaiko vos sezoną, vėliau grimzta ten, kur joms ir vieta, o ažiotažas sukeliamas neregėtas, tokios pačios būna ir moksleivių sąskaitos už telefoną.

03 Interaktyvūs nakties šou Naktimis reikia miegoti. Arba linksmintis. Bet kokiu atveju tikrai ne žiūrėti į jaunuolius ekrane, raginančius leisti pinigus siunčiant SMS arba nejuokingai juokaujančius.

04 Oops

Pradėjusi nuo ūkiškų patarimų šeimininkėms, „Baltojo katino svetainė“ galiausiai tapo viena ilga gaminių, prekių ir paslaugų reklama. Kaip baisu – pasižiūri sekmadienio rytą „dėžę“ ir bėgi į prekybos centrą.

09 Nomeda

MTV – transliuoti naują gerą muziką, o ne leisti į eterį praktiškai neredaguotus keturių laidų vedėjo patirties neturinčių (ir tai akivaizdu) bei tarpusavyje mažai ką bendro turinčių jaunuolių svaičiojimus, apie nieką. Geriau tegu du grįžta ant scenos, dvi – už kadro.

05 Teismas Juokinga tokią laidą žiūrint gali būti tiek, kiek juokingas socialiai apverktinas Lietuvos kaimas. Juolab kad viskas

Nomeda – simpatiška ir talentinga menininkė, todėl jos nuodėmes iš dalies perleidžiame laidos prodiuseriams ir redaktoriams. Juolab, kad karjerą šioje melaglų irštvoje ji baigė.

Ar buvo bent vienas nesukurtas „iš oro“ siužetas, nuoširdžiai verkiantis dalyvis?

19

Pravda

/ Naujokas: Saulius/

sauliaus

zirmunai kanuose Saulius savu laiku neįstojo į režisūrą, nes nepraėjo scenarijaus rašymo etapo. Šiais metais Kanuose jis buvo apdovanotas kaip „Naujasis talentas“ už scenarijų „Anarchija Žirmūnuose“. Skurdus Lietuvos kino pasaulis užgniaužė kvapą. Vykdamas atsiimti apdovanojimo, Kanų Saulius nebebijojo. Po žinios apie laimėjimą jis turėjo laiko atvėsti. Į sceną lipo užtikrintas ir atkalęs sąrašą, kam jis nori padėkoti. Ramiai ir nuobodžiai padėkojo. Sauliui Kanų raudonas kilimas pasirodė ne toks ir ryškus, kaip nuotraukuose. Juolab, jį Saulius dar matyt, ne kartą pamindys.

Jis Saulius Drunga Veikla scenaristas Laimėjimas ES „Naujasis talentas“, šiemet apdovanotas Kanuose Apdovanojimas už scenarijų „Anarchija Žirmūnuose“ Scenarijus rašo ranka Scenarijų gali parašyti per 2 mėnesius Mėgstamiausias filmas Bob Fosse „Kabaretas“ Gyvena iš žurnalistinių darbelių ir kino

Žodžiai: Inga Norke / Vaizdas: Mr. Bombastick

Kas tu esi?

Grubiai tariant, Lietuvoje šiuo metu esu vienintelis scenaristas.

Kodėl tapai scenaristu?

Tai tik pradžia. Negaliu sau dabar pasakyti „esu režsierius“, bet ką tikrai galiu padaryti, tai paimti pieštuką ir popieriaus lapą bei parašyti scenarijų.

Tačiau režisūros nesimokei, nes neįstojai?

Neįstojau, nes nepraėjau scenarijaus rašymo etapo. Vaikystėje man patikdavo spausdinti spausdinimo mašinėle. Bet patiko tik pats procesas. Rašyti pradėjau netikėtai.

O dabar dar ir filmuoti pradėjai?

Taip, jau metus filmuoju savo filmą pavadinimu „35 mm”. Tai – itin ekonomiškas filmas. Kuriamas be biudžeto. Be „35 mm“ darbų trumpinu „Anarchijos Žirmūnuose“ scenarijų.

Kada bus filmuojama „Anarchija Žirmūnuose“?

Rudenį pradėsim kastingą. Mano prodiuseriai yra vengrai, taigi šiuo metu su jais derinu scenarijų. Jie norėtų lengviau parduoti filmą, todėl scenarijuje esančią homoseksualią liniją siūlo išplėsti. Dar mąstau apie tai.

Kanai, matyt, bet kokiu atveju laukia šio filmo..

Kanų direktorius Gilles Jacob‘as jau neoficialiai pakvietė ekranizuotą „Anarchiją Žirmūnuose“ atvežti į Kanus.

Kokiam režisieriui patikėtum savo geriausią scenarijų?

Anksčiau niekad apie tai negalvojau. Turiu ambicijų pats statyti filmus pagal savo scenarijus, bet po Kanų supratau, kad Fatihas Akinas (aut. past. – turkų kilmės vokietis, žymiausias jo filmas „Galva į sieną“) yra žmogus, su kuriuo norėčiau bendradarbiauti. Ir tai išsipildys. Kanuose šiais metais jis irgi gavo apdovanojimą už geriausią scenarijų. Be to, esam vienmečiai. Susieisim.

o košmaras užsieniečiams. Jie net negali perskaityti pirmos raidės, tai ką jau kalbėti apie viso žodžio tarimą. Kita vertus, „Anarchija vasarą“ skamba nuobodžiai, todėl ateity esu linkęs palikti originalųjį pavadinimą – „Anarchy in Žirmūnai“. Kas neperskaitys, tegu ... Įžūliai skamba, bet …

Kuo scernarijaus rašymas skiriasi nuo romano?

Iš esmės mano darbas yra sukurti liniją, režisieriaus – vaizdą.

Pagrindinė, pavyzdžiui, Holivudo scenaristų taisyklė „leave the camera angles for director“. Paprastai paaiškinus, scenaristai neaiškina. Pavyzdžiui, nerašyčiau, jog dabar vyksta interviu.

Tiesiog užrašyčiau dviejų žmonių pokalbį, iš kurio galima būtų suprasti, jog vyksta interviu bei ką kalbantys žmonės išgyvena, kaip jaučiasi.

Kaip tu kuri?

Pirmiausia sugalvoju temą. Pavyzdžiui, „neįmanoma meilė“, tada sukuriu personažus. Pavyzdžiui, „gėjai“. Siužeto pradžią ir pabaigą sugalvoju iš karto. Galiausiai iš to bandau išsukti siužetą. Beje, „Anarchijos Žirmūnuose“ pabaigą galvoje turėjau aštuonerius metus. Nežinojau, kur dėti tą pabaigą, kol pagaliau ji pati pasidėjo.

Yra toks VRR gabalas „Žimūnų undinė“…

Taip, pats kadaise grojau grupėje VRR. Be to, abu su Stavariu gyvename Žirmūnuose. Geri Žirmūnai...

Gal bent kiek patikėjai Lietuvos kinu? Netylėk www.pravda.lt diskusijose

Kaip Kanuose tau apdovanojimą teikusi Viviane Reding ištarė žodį „Žirmūnuose“?

Rašydami paraišką pakeitėme pavadinimą. Lietuviškas liko toks pats – „Anarchija Žirmūnuose“, o tarptautinis – „Anarchija vasarą“ („Anarchy in the summer“). Žirmūnuose – tai ne žodis,

21

Pravda

/ Klubai /

Elegantiskai gilios linijos is dvieju broliu Du broliai – tai ne tik lietuviškos popmuzikos pamatas ar drabužių rojus brangiausiose Lietuvos vietose. „Deep Inc“ – Tadeu Nice ir Domino – irgi du. Tadas duoklę šokėjams diskotekose dalina jau dešimtmetį, Domas – nuo 2000-ųjų, abu išpažįsta du žodžius – deep ir soulful. Šių eilučių priežastis atsirado ne taip ir seniai – kuomet avalynės parduotuvių tinklas „Elegant Line“ tapo „Deep Inc“ įgarsintomis house oazėmis.

House, kuris šokių aikštelėms tinka gal kiek labiau nei apsipirkinėjimui, todėl greit ten ir buvo perkeltas. Vasarį ciklą drauge su Tadeu Nice ir Domino „įsuko“ latviai Mixmasters AG&Raitis, pavasarį didesne proga tapo šeštasis „Deep Inc“ gimtadienis, o liepą elegantišką sesiją „Woo“ tęsė paryžietis DJ Fudge.

Trečia „Elegant Line Sessions“ serija, muzika bei veidai – rugsėjo pradžioje. Ir vėl Prancūzija, ir vėl jos sostinės vaikas DJ Yass, pirmąją plokštelę išleidęs prieš penkerius metus, o „sukantis“ jas nuo trylikos. Rašydama apie „drabužių rojų“ nedaug klydau – DJ Yass pageidaujamas „Armani“ ir „Viviene Westwood” kolekcijų pristatymuose… ir „Winter Music Conference“ Majamyje – šiemet ten DJ Yass su „Kings of Tomorrow“ vokalistu įrašytas „He Reigns“ skambėjo garsiai ir dažnai. „I Go Deep“ – dar vienas šiemetinis Yass produktas, išleistas Kerri Chandler kompanijoje „Grei Matter“ ir įprasminantis autoriaus diskotekos sampratą.

Pumping and soulful – tokiu ritmu drebės „Woo“ sienos.

Po nakties su DJ Yass teks laukti lapkričio. Su ne mažiau deep house jėga tikinčiu svečiu, ar ne? „Elegant Line Sessions III: Deep Inc ir DJ Yass“ @ „Woo“, 09 07 www.deepinc.net http://www.myspace.com/djyass4ever

Žodžiai: Daina Dubauskaitė / Vaizdas: Deep inc.archyvas

Kosmoso diskotekos – salia taves Norint keliauti į kosmosą, nebūtina seikėti milijonų. Muzika – atsakymas į visus tavo pageidavimus. Druskininkietis vinilų meistras Saulty tai žino geriau už daugelį, todėl viskas, prie ko jis prisiliečia, tampa kelione per planetas ir žvaigždes - disco ritmu.

Pasiryžęs į ir taip gana platų dalyką – kosmosą – pažvelgti dar plačiau, Saulty ėmė kviestis užsienio kolegas. Rugsėjo 1-ąją šventėm su jo ir Manto T. atsigabentu Simon Lee (Faze Action), mėnesį baigsim su gana artimu Simon kolega Pete Herbert.

Kelerius metus įrašų krautuvę „Atlas“ Londone „laikęs“ Pete Herbert, be asmeninės disco-balearicspacey kūrybos, dar spėja dalyvauti projektuose „Reverso 68“, „Frontera“, „Optimus“ (ne tie „Optimo“, kur „Kill the DJ“), „LSB“, „Culca“… Jo

muzika – tokia, kurios klausantis nieko neveikimas tampa prasmingu. Lengva, bet toli einanti. Gal Brazilija, gal „Studio 54“, gal 2069-ieji. Visada šokių aikštelė.

Taigi, puoškis disco kelionei į ateitį su Pete Herbert, Saulty ir dar Fast Eddie, arba Londone reziduojančiu Edvinu iš „Discomafia“. Žvaigždės mato, Saulty patvirtina – tai ne pabaiga, tik pati pradžia. Juk kosmose natų, o pasaulyje – jas užrašančių vardų, tiek daug.

Pete Herbert, Saulty, Fast Eddie @ „Woo“, 09 28 http://www.myspace.com/peteherbert Kosmoso madas ir house skambesį lygink www.pravda.lt diskusijose

Vienas gramas erotikos Vilniui vožė vasarį.

Druska Druskininkuose taip ir nepabiro, bet rudens pradžią ženklinantis „1 Gram of 2009“ ausis „pastatyti’ privers net ne vieną vilniečių kartą. Renginys - „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ globojamo renginių ciklo „Menas netradicinėse erdvėse“ dalis. Netradicinė erdvė šįkart - jau kelerius metus oficialiai neveikiantys, bet tiek „Fete de la Musique“, tiek „… Death Comes“, tiek „Greenclub“ minias atlaikę ir 2003aisiais po paskutinio didelio gaisro pensijon (oficialiai!) išėję geležinkelininkų kultūros rūmai, - tiesiog „Kablys“.

Pradedam nuo jau egzotiškai skambančio Sibiro ir iš jo kilusio kolektyvo „Punk TV“. Televizinis pankrokas? Gal, bet patys muzikantai save vadina indie-tronika, arba sintetine elektros ragavusia rokerių karta. Kažkas tarp „Joy Division“ ir „Chemical Brothers“, beje, ne rusiškai, o angliškai.

Apie meilę, judesį ir taiką – toks naujo jų albumo „Music for the Broken Keys“ lozungas.

Reivo veteranu „maispeise” save vadinantis Adam Sky, arba Adamski, tokios pravardės nusipelnė vien už acid mirkytą savo kūrybą beveik prieš dvidešimt metų. Kūriniai „NRG“ ir „Killer“ – tai vis jo nuopelnai, kuriems bagažą Adamski rinkosi vienareikšmiškai legendinėse vietose – „Hacienda“, „Shoom“ ir „Amnesia“… Gali būti, kad brito kolektyvas „Diskord Datkord“ 9-ojo dešimtmečio pabaigoje išleido pirmąjį electroclash kūrinį… Neriant dar giliau - Adamski karjerą

pradėjo būdamas 11-os, cyberpunk grupėje. Dabar keturiasdešimtmetis - padorus tėvas ir nepadoraus „leiblo” „Prostitute Records“ savininkas, daug remiksuoja ir didžėjauja. Ar bėgs nuo „Kablio“ lubų rūgštis?

Dar! 1993-aisiais prancūziško reivo sūkury susidūrę Sebastien ir Maude nežinojo, kad po šešerių metų pasivadins „Scratch Massive“ ir 2007-aisiais žiūrės į jau antrą savo albumą - „Time“, bei dėliosis įrašus vizitui Vilniuje. Šiandieną vaizduojanti juoda „Scratch Massive“ elektronika – jų tautiečių Ivano Smagghe, „2 Many DJs“ ir kitų „modernistų“ palydovė.

Galutinai į Kablio grindis tave įkals „Franz Ferdinand“, Mylo, Scissor Sisters, „Rapture“, „Röyksopp“ ir, ką gi, ką gi, „Gossip“ hitą „Standing in the Way of Control“ remiksavęs Headman (Robi Insinna). Drauge su „2 Many DJs“ „Soulwax Nite Versions“ turo metu grojusio šveicaro vardas – dar ir šalia „Kitsuné“, Zomby Nation, Erol Alkan, Trevor Jackson. Klausyk mistiškai chaotiškai meniškų kompanijos „Relish“ savininko Headman albumų „It Rough“ bei „On“ ir į ritmą ruošk savo šukuoseną rugsėjo 21-ai!

Turėkim omenyje, kad ambasadorius kelionei į „1 Gram of 2009“ siųsti ruošia ir Latvija. Brolyti!

Visa tai ir organizatorių planuojamos pusantro tūkstančio porų kojų garantuos „Kabliui“ gerai pažįstamą reivo jausmą. Jei galima, šį kartą be gaisrų. „1 Gram of 2009“ @ „Kablys“, 09 21 www.culturelive.lt www.myspace.com/1gramprojects Prisimink ryškiausius „Kablio“ epochos įvykius, planuok rugsėjo šokius www.pravda.lt diskusijose

Žodžiai: Daina Dubauskaitė / Vaizdas: Kultūros cechas

Vien iš „grame“ išstosiančių lietuvių galima būtų susukti neblogą diskoteką – Mantas T., Pupa, Benua, „Monkey Brothers“, Darius T. bei užsienietiškų „kramtoškių” prisivalgę „Metal on Metal“… bet kur tau – smailink šratinuką ir braukis favoritus svečių sąraše.

/ Klubai /

sok kaip 2009-aisiais

Mano herojus

Žodžiai: Inga Norke Vaizdas: Vice

Andy Capper Ismoke mane klausyti Jis Andy Capper Iš Liverpulio Veikla „Vice“ žurnalo redaktorius, „NME“ buvęs apžvalginingas, „The Guardian“ nuolatinis svečias etc.

Padėjo kilti „The Streets“, „Bloc Party“, „Death From Above“, „Hard-Fi“ etc.

Patinka saulė ir lietus, draugai ir katiniukai Už muzikines recenzijas būna ir sumuša

Kalbant apie Andy Capper nereikalingi rokoko stiliumi išpustyti žodžiai, todėl susižavėjimo istorija paprasta. Tiesa, ji jau ir su pabaiga. „If you’re going to play music that ugly, you need to be really good-looking“ (Andy Capper) „The Guardian“ ir „The Observer“ pradėjau skaityti dėl Andy Capper muzikos apžvalgų.

Tai darydavau mokykloje pertraukų metu.

Vėliau pusseserė iš Londono kas kelis mėnesius man siųsdavo „NME“ („New Musical Express“) žurnalą. Dažnai nesuprasdavau, apie ką ten eina kalba. Tuomet dar neturėjau galimybės „pumpuotis” muzikos. Internetas mano namuose vėlavo, todėl patikėjau ironiškiausiu „NME“ recenzentu – Andy Capper. Iš pradžių jis atrodė tiesiog kietas.

Be to ir mano anglų kalbos mokytoja visaip gyrė „NME“, kad tik skaityčiau ir mokyčiaus angloslengo. O aš tuo tarpu kartu su geriausiu apžvalgininku lankiausi „Zoot Woman“, „Deftones‘, „The Streets“,

Pravda

24

Mano herojus

„RHCP“, „Ladytron“ ir kituose koncertuose. Jo slengo iki šiol nesuprantu.

Andy Capper – žurnalistas. Tiksliau, geriausias jaunosios kartos muzikos apžvalgininkas, turintis šimtą darbų ir vieną tikrą. Jis veda į priekį progresyvią žiniasklaidą, - ne tik britų, ne tik muzikinę. Šiuo metu jis redaguoja vieną geriausių, mano nuomone, žurnalų pasaulyje. „Jei „Vice“ būtų bent kiek panašus į „GQ“, tuomet su manim draugautų ir Johnny Vaughn, ir Ronnie Wood, ir net Caprice, tačiau su kolegomis kuriame popierinį CNN vs. BBC, tik apie viską kalbam daug laisviau. Suprantu, mūsų galima nemėgti.“ Apie Andy Capper žinojau nedaug - tik tiek, kiek jis pats nusiasmenindavo rašydamas muzikines apžvalgas, tačiau man jis atrodė apčiuopiamas, tas, kuriuo galėčiau sekti, kurį vėliau galėčiau sutikti, kad nustočiau sekti ir idealizuoti. Ir sutikau.

Būdama Londone paskambinau Andy; jo telefoną man davė Andrew Creighton, jo bosas, irgi buvęs pankas. Su juo pirmą kartą sukontaktavau dar dirbdama ORE. Susitikę „Vice“ ofise, rytiniame Londone, prisistatėm vienas kitam. Man jis papasakojo tik tiek: „Buvau pankas. Su draugais pildėme zinus, juos platinom. Tada gavau darbą „Liverpulio Aide“, tačiau išvykau į Londoną. Niekas netikėjo manimi.

Manė, esu suknistas narkomanas. Įtikinau „NME“ paimti mane. Pradėjau daryti tai, ko kiti žurnalistai vengdavo – tūsinausi su tais nuobodžiais muzikantais, po to rašydavau apie juos. Pamenu, pabundi ryte tarp girtų susikergusių muzikantų kūnų, apsižiūri ir leki prie kompo rašyti apie praėjusį vakarą, apie koncertą ir kas po jo. Tai retai būdavo gliancinis pagyrų rašinys“. Taip, Andy supranta, kad tuo jis ir papirko mane bei dar ne vieną savo skaitytoją, todėl jis pasakoja toliau ir viena ranka renka man keistas plokšteles iš savo lentynos: „Kad lavintum skonį“.

Net nespėjau įsižeisti, kai suskambo jo telefonas. Kele iš „Bloc Party“. Prisiminiau skandalą, kuriame Kele kaltina begėdiškumu Andy ir jo redaguojamą „Vice“ žurnalą: „Kele mėgsta dejuoti. Negaliu aš apie jo grupę visad tik gerai rašyti, jei yra blogai. Tegu apsiš... Nors vis tiek „Bloc Party“ man patinka.“ Andy paprašė Kele paskambinti jam vėliau, mat jis užsiėmęs.

Dar pašnekėjom valandą apie Lietuvą. Taigi taip sutikau Andy Capper. Nebeidealizuoju, bet užtat klausau geros muzikos.

Kas tave išmokė klausytis geros muzikos?

Pasidalink www.pravda.lt diskusijose

25

Pravda

Žodžiai: Femme Fatale Vaizdas: Pravdarchyvas

Fetišas Kiaušinių keptuvėlės poachpod™ https://www.thefoodloop.com, $10

Kilimėliai http://www.dangolden.com, nuo $3000

Atrodo kaip niekada neprisvylančių pusryčių garantas.

Anymails http://carohorn.de/anymails/, nemokamai

Nekvailo humoro nestokojantys kilimai ir kilimėliai.

Veidrodis +336+ SMS Mirror http://www.gnr8.biz, $10000 Tyrimai sako, kad elektroninis paštas kenkia darbo kokybei. Žaisminga to iliustracija – programa, visiems tavo elektroniniams laiškams įkvepianti pirmykščių bakterijų formos gyvybę.

Kelioniniai maišeliai Shoes and Stuff Travel Bags http://www.wrapables.com, $21.95

Kaip 60 min. prie veidrodžio sutrumpinti perpus?

Padovanoti jai šį veidrodį ir kas rytą siųsti jai aistringus SMS .

Pravda

26

Fetišas Marškinėliai Squares http://shop.s-a-n-s.com, $ 87 - $197

Žiedai http://www.recycledrings.com, $40 - $50

Unique. Unisex. Uniform.

Lipni juosta SHUT UP http://www.atypyk-e-shop.com, $9

EkoPravda siūlo.

Mobili siena Nomad System http://www.branchhome.com, $56.00

66 metrai absoliučios tylos. Kai kiti metodai neveikia.

Tunika Three Way Cowl Tunic http://btcelements.com, $124

Duoklė turbūt amžinai madingiems kapišonams.

Pagaminta iš perdirbto kartono. Skirta atsitverti nuo niurzgančių kolegų ir akylų bosų arba nykaus sutuoktinio.

27

Pravda

Mėnesio tiesa

Žodžiai: Inga Norke Vaizdas: Brian Milo, LRT archyvas

Vyriausias pasaulyje laidu vedejas Jis Algimantas Čekuolis Veikla rašytojas, žurnalistas, keliautojas Jam 75 Baigė 1953 m. literatūrinį Rašytojų sąjungos M.Gorkio institutą Maskvoje Mokslai išgelbėjo nuo deportacijos (tėvai buvo šauliai, jaunalietuviai) Dirbo 10 metų jūreiviu (buvęs bocmanas), vertėju Havanoje, korespondentu Kanadoje, Ispanijoje Dukra gimė Havanoje Kalba anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių, italų kalbomis Buvęs Seimo narys Dabar dešimtus metus veda laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ Pomėgiai grybavimas, slidinėjimas, žūklė Televizijoje nemato nieko blogo

Vienas didžiausių fenomenų Lietuvos televizijoje – žmogus už stalo kiekvieną sekmadienio popietę kalba apie tai, kas jam atrodo įdomu. Tačiau laidos sėkmė rodo, kad tai įdomu dar tūkstančiam įvairaus amžiaus žiūrovų. Televizijos kinožinovai Algimantą Čekuolį tituluoja vyriausiu pasaulyje laidų vedėju. Jam jau 75. “O Larry Kingui tik 74”, - patenkintas sėdi A. Čekuolis.

Kaip pradėjote darbą televizijoje?

Televizijoje pradėjau dirbti 1973 metais. Paprašiau generalinio sekretoriaus A. Sniečkaus leidimo kalbėti tiesioginiame eteryje. Jis man sakė „pats sau sprandą nusuksi“. Pasakiau, kad susitvarkysiu. Laida apie pasaulį vadinosi „Neramūs meridianai“. Buvo protarybinė, tačiau turėjo ir slaptų užuominų. Vis dėlto vėliau „Glavlit“ viršininko pavaduotojas man sakė „gerai kalbi, neturiu ko tau prikišt“. Netrukus po to išvažiavau dirbti į Portugaliją. Antra televizijos banga mano gyvenime atėjo su Atgimimu. Vedžiau laidą „Atgimimo banga“, o nuo 1997 metų pradėjau „Popietę su...“ manimi per nacionalinę televiziją. Matyt, man sekasi, nes priskaičiuoju jau dešimt savo laidos sezonų.

Kuo Jums pasitarnauja televizija?

Man svarbu įgyvendinti savo pareigą – padėti žmonėms sužinoti. Kalbu sudėtingomis temomis paprastais žodžiais. Televizija – mano tarpininkas. Be to, stengiuosi, kad žmonės sužinotų daugiau naudingų dalykų žiūrėdami televiziją nei vakariečiai.

Mano laidos esmė pasakyti tai, ko žinios nepasako. Arba priešingai. Tai, kas dar atsiras žiniose.

Ko Jūs neleistumėte į eterį? Į eterį neleisčiau to, kuo abejoju bei to, kas kursto tautų nesantaiką. Tautos irgi turi savo charakterį.

Pravda

32

Mėnesio tiesa

Kiek laiko trunka parengti „popietę su savimi“?

Kas lemia perdėtą televizijos vartojimą?

Labai įvairiai. Nuo trijų dienų iki pusės metų. Anksčiau medžiagą rinkdavau universitetų radijo stotis. Naktimis jų klausydavau. O dabar internete yra begalė įdomių dalykų.

Belieka juos atrinkti, apmąstyti ir sustyguoti. Tai trunka labai skirtingai. Pavyzdžiui, jau seniai noriu parengti laidą apie nebereikalingus žmones, kuriuos keičia technologijos arba gamybos perkėlimas į Aziją. Nereikalingų žmonių kiekis didėja. Tačiau kol kas bandau tam rasti tinkamą priėjimą. Kad nieko neįžeisčiau. Taip pat neabejoju Amerikos imperijos žlugimo pradžia.

Madinga sakyti, kad televizija yra blogis...

Visais laikais kažkas karaliavo: poezija, romanai, spauda, o dabar televizija. Apie televiziją nieko blogo nereikia sakyti.

Svarbu yra mokėti vartoti. Be to, net dabar kai tiek daug purvo televizijoje, ji yra geresnė nei prieš trisdešimt metų, kai pradėjau dirbti joje. Televizija dabar laisva, konkuruojanti bei turinti didžiules technines galimybes. Tik mokėk daryti.

Ir vartoti. Aš televizorių žiūriu pusvalandį arba valandą per dieną. Atsisėdu į savo krėslą po darbo dienos ir pasižiūriu tai, kas man įdomu. Dažniausiai „Panoramą“.

Televizijos vartojimo ypatumai užkoduoti mūsų auklėjime.

Nuo mažens reikia mokyti vaikus sugebėti išjungti televizorių. Televizija nėra pareiga ar narkotikas. Tik nykūs ir neturintys ką veikti žmonės patenka į televizijos spąstus.

Arba vaikai, kurių tėvai nesirūpina jais.

Ar yra būtinybė šiais laikais bėgti nuo televizijos?

Reikia turėti svarbų užsiėmimą, kuris tave apšarvuoja ir patraukia. Televizija kaip narkotikas gali būti tiems, kurie tokio neturi.

Ką veiktumėte be televizijos?

Esu komunikatorius savo prigimtimi. Man patinka bendrauti su žmonėmis. Iš kiekvieno žmogaus mokausi.

Nesu mentorius. Priešingai. Aš perduodu savo žinias ir absorbuoju kitas žinias. Taigi, būčiau spaudos žurnalistas. Štai ir viskas.

33

Pravda

Žodžiai: Cetuz Vaizdas: Abu

Mėnesio tiesa

Skaitmenine TV generuojamu turiniu, ir yra atviras įvairiems video standartams. Jį supranta „Windows”, „Mac”, „Linux OS”.

Veohtv Nesenai pristatytas Veohtv (www. veoh.com) – Joost primenantis konkurentas. Čia kaupiamas turinys iš CBS, FOX, PBS, NBC, YouTube, MySpace ir pačių Veoh vartotojų įkeltos video bylų kolekcijos. Nuovoki, lengvai valdoma panelė leidžia laisvai naršyti turinį , o be DRM platinamą medžiagą - atsisųsti.

Jalipo (http://www.jalipo.com/)

Internetinės televizijos krikštatėviai “YouTube” sėkmingai rodo – televizija – tai karikatūra. Išpopuliarėjusi “YouTube” paslauga atskleidė, kad didžiausia pramoga televizijos ekranuose yra žmogus ir jį apsupusi aplinka. Skirtumai tarp tradicinės, skaitmeninės ir internetinės televizijų akivaizdžiai sufleruoja ieškotis mėgstamo pateikimo, turinio ir kokybės.

Joost Skype ir Kazaa kūrėjai siūlo atsisiųsti Joost. Šios programos dėka atgabentas TV ekranas į PC monitorių kelia solidžios kabelinės televizijos jausmą. Joost siūlo interneto televizijai būdingus įskiepius (widgets) - tai pokalbių svetainė atskiriems kanalams, IM klientas, RSS-tipo naujienų eilutė.Tarp įvairių kitų, Joost turinyje rasi MTV, CNN, Sony Pictures television, CBS, ir National Geographic laidas. Veikia su Windows ir Mac platformomis.

Miro Sparčiai populiarėjanti „Democracy Player” atmaina - Miro. Tai atviro kodo interneto TV priemonė, kurioje yra biblioteka, turinio gidas, video paieška, podcastų ir BitTorrent klientas.

Išsivystęs iš Participatory Culture Foundation, Miro stengiasi tapti įprastinės televizijos atmaina su laisvai prieinamu,

Pravda

34

Jalipo yra kiek kitoks, nes naudoja virtualią valiutą, su kuria atsiskaitoma už siūlomą paslaugą. Ši visiškai tinkle įsikūrusi televizija pratina savo vartotojus prie minute-byminute apmokėjimo schemos. Neraudonuodami deklaruoja „aukštą kokybę”, bet gerokai pritrūksta platesnio turinio pasirinkimo.

Kitos internetinės televizijos apraiškos http://zattoo.com/ http://chime.tv/ http://www.channelking.com/ http://www.dontwatchme.com/ http://www.jumptv.com/ http://www.vdc.com/ http://www.babelgum.com/ http://www.sopcast.com/ http://imvite.com/ http://www.myeasytv.com/ http://www.youporn.com/ http://www.tv-links.co.uk/ http://www.pornotube.com/ Įprastos televizijos pramogos geba nagrinėti ribotas žmogaus padėties aktualijas, iš anksto įšdėstytas televizijos turinys stipriai veikia modernius ir primityvius žmonių jausmus, nuolat žiūrintys televizija žmonės užburia savo elgesį taip, kad domisi ne veiksmais eteryje, o reakcijomis ekranuose, - tokia tai melodramų paslaptis.

k ū r y b i n ė

s t u d i j a

REIKALINGAS

DIZAINERIS

SU PATIRTIM. CV ir portfolio siøskite el. paštu virginija@beledo.lt

Žodžiai: Inga Norke, Daina Dubauskaitė Vaizdas: Internetas

Mėnesio tiesa

TV DIDIEJI KALBA

Pasaulyje televizija – vienas iš didžiausių stebuklų. Ji kuria save ir rodo tai, ką norime matyti. Kaip ji atspėja? Matyt, už kamerų slepiasi (ar prieš jas šypsosi) protingi žmonės. Bet jie irgi žmonės – su savo silpnybėmis ir svaičiojimais. Kai kurie nusipelnę televizijai tiek, kad visada liks mūsų atmintyse kaip ekrano simboliai, ar tiesiog autoritetai. Nes televizija, kaip sutartinai tvirtina daugelis mėnesio tiesos herojų – ne baubas ir ne blogis.

pakeitė jo gyvenimą:

„The New York Times“, 1939 metų numeryje: Televizija niekada nebus rimtas konkurentas radijui, nes žmonės turi sėdėti įsmeigę akis į ekraną. Vidutinė amerikiečių šeima neturi tam pakankamai laiko.

Populiaraus „Seinfield“ ir idealaus „Curb Your Enthusiasm“ kūrėjas Larry Davidas apie tai, kaip sėkmė televizijoje

„Vienintelis skirtumas, kurį aš iš tiesų matau – man nebereikia eiti į parduotuves pirkti kelnių. Kai tik užsimanau, galiu paskambinti ir kelnės pačios atsiduria mano namuose. Ir tai nėra smulkmena. Matuotis kelnes parduotuvėse – vienas labiausiai žeminančių dalykų (iš tų, kuriuose nedalyvauja moterys), kuriuos turi ištverti vyrai“.

37

Pravda

Mėnesio tiesa

Aaronas Spellingas, daugybės serialų nuo „Dinastijos“ iki „Beverly Hillso“ prodiuseris: „Niekada negali nuspėti, ar naujas produktas pavyks. Tai pats baisiausias dalykas. Negali net nujausti. Sužinai tik tada, kai pirma serija ar pirma laida pasiekia eterį“.

„Bla, bla, bla… (visada norėjau tai pasakyti)“.

Woody Allenas, žmogus-satyra, neatsispiria pagundai vaidinti savo režisuojamuose filmuose su gražuolėm:

Howardas Sternas, savo vardo pokalbių šou vedlys: „Eteryje išbūnu penkias valandas, ir visą laiką malu liežuviu „iš galvos“. Pavojinga? Gali būti“.

Oprah Winfrey, viena įtakingiausių pasaulio moterų ne tik ekrane:

Beverly Hilse šiukšlių žmonės neišmeta, jie jas perdirba į TV laidas.

Davidas Frostas, „Al Jazeera English“ įkūrėjas, laidos „Frost Over The World“ šeimininkas:

„Negalėčiau pasakyti, kad mūsų nepaveikė tariamas pralaimėjimas Jerry Springeriui. Vienu momentu jaučiausi taip, kad, na, žinai, dirbi, dirbi, žmonės sako, kad jie nori prasmingos televizijos, o tada ateina Jerry Springeris ir tave nugali. Buvo kažkaip keista“.

Jerry Springeris, skandalingos pokalbių laidos vedėjas ir šiaip skandalistas: „Tai tik televizijos laida. Tai nėra vakarų civilizacijos galas, tiesiog kramtomoji guma“. „Gyvendami laisvoje visuomenėje, negalime televizijoje demonstruoti tik vidutinių elgesio normų. Turime parodyti visą panoramą!“

„Televizijos pagalba tave tavo namuose linksmina tokie žmonės, kurie galbūt niekad neužsuktų į tavo namus“.

Kurtas Vonnegutas, nepakeičiamas rašytojas: „Dėka televizijos ir visų patogumų, kuriuos mums suteikia televizija, tu gali būti tik vienas iš dviejų – arba liberalas, arba konservatorius.“ David Brinkley, labiausiai atsibodęs NBC, vėliau ABC žinių veidas: „Televizijos stiprybė tame, kad net jei nėra jokių naujienų, viskas yra pateikiama su tokia pačia jėga lyg jos būtų“.

Andy Warhol, pop-art’o tėvas:

„Man yra sakę, kad mano veidas tetinka radijui, o balsas – laikraščiams“.

„Kai įsigijau savo pirmąjį televizorių, nustojau rūpintis artimais santykiais su žmonėmis“.

Larry Kingas, vienas seniausių TV laidų vedėjų, vedantis vieną seniausių laidų:

Trey Parker, animatorius, režisierius, „South Park“ autorius:

„Komunikacijų verslas JAV klesti. Šią vasarą CNN į penkias laisvas praktikantų vietas gavo 24 tūkst. prašymų“.

„Manau, kad tėvai peikia televiziją, vien dėl to, kad jie patys jai patiki savo vaikus lyg televizija būtų auklė ar vienintelė mokytoja“.

Pravda

38

Mėnesio tiesa

Noel Coward, legendinis britų aktorius, teatro scenos ikona, Karalienės Elžbietos, Karalienės mamos, V. Čerčilio gerbiamas draugas: „Televizija yra tam, kad pasirodytum, o ne žiūrėtum ją”.

Paul Erdos, matematikas, mėgęs viešumą: „Televiziją sukūrė rusai norėdami sugriauti amerikiečių švietimo sistemą“.

„Televizija – mokytoja, nori tu to ar ne“.

David Letterman, humoristas, jo visų vestų ar vedamų laidų pavadinimai baigiasi žodžiu „show“, pirmasis, kuris po 9/11 įvykių išėjo į tiesioginį eterį su savo laida:

Gore Vidal, rašytojas, parašęs pirmąjį homoseksualų romaną: „Niekada nepraleisk šanso pasimylėti arba patekti į televiziją“.

Jim Henson, legendinių Mapetų kūrėjas. Beje, Jim pirmąjį mapetą Kermit sukūrė iš mamos lietpalčio ir dviejų pingpongo kamuoliukų. Vėliau pasakė:

„Nemoku dainuoti, šokti, vaidinti – belieka vesti laidas“.

39

Pravda

/ Rokenrolas /

Miss America

medzioja naujokus Vis mažiau laiko lieka iki kasmetinių “Pravda naujokų apdovanojimų”, vis daugiau naujų reikia sukimšti į du varganus puslapius.

VISOS AUSYS Į: TO MY BOY

“I am x-ray, I love your skelleton” – ko tikėtis iš tokias nesąmones dainuojančio dueto, kuris išmetė porą grupės narių, kad nusipirktų iBooką, nes taip pigiau. Žinoma, “reivinio popso”. Berniukai iš Liverpulio serga maksimalizmu, tad kai kurias jų dainas galima atleisti. Bet užtai jie sukūrė dar tik sprogsiantį “Model”, vieną iš esminių savaitgalio dainų, šiais nesavaitgaliniais metais.

Tinka prie: Sparks, Devo Klausyk: „Model” Lankyk: myspace.com/tomyboy

ŠVIEŽI NAUJOKAI

Žodžiai: Miss America / Vaizdas: Internetas

LIGHTSPEED CHAMPION Lyg parastum nekaltybę penktą kartą. Taip apibūdina savo skambesį Devonte Hynes, pabėgęs iš „Test Isicles” ir pasivadinęs “Lightspeed Champion”, mums primenantis geriausius įmanomus folkus, su perskilusia širdimi. Kartais jis net keikiasi kaip statybininkas matydamas plytą.

Jam 21-eri ir jis jau nekenčia 21-o amžiaus, ypač gazuotų gėrimų. Folking star!

Tinka prie: „Blur”, „Bloc Party”, „Dears”, „Will Oldham” Klausyk: “Galaxy Of The Lost” Lankyk: myspace.com/lightspeedchampion LOS CAMPESINOS! Septyniese! Rėkia, ploja, groja šokinį indie!

Piktnaudžiauja šauktukais! Juokingai dainuoja!

Yra pavojingai linksmi! Groja smuikais! Sako: “You

Throw Parties, We Throw Knives”! Woo-hoo!

Tinka prie: „Architecture In Helsinki”, „Broken Social Scene” Klausyk: “You! Me! Dancing!”

Lankyk: myspace.com/loscampesinos DUSTY KID Vaikas Paolo jau prieš porą metų skaldė malkas diskotekose su vienetiniu projektu Duoteque.

Tačiau prireikė poros metų, kol visi, pradedant Erolu Alkanu ir baigiant Annie Mac ėmė lankstytis jam ir prašyti padaryti dar tokių monolitų kaip paskutinis jo darbas “The Cat”. Nepulk klausytis visko, ką jis sukūręs, nes tarp perlų yra begalybė tranzinių pelų, bet kačių singlas yra vienas iš ugnies kūrėjų nedoruose klubuose.

Tinka prie: „Marc Romboy”, „Duoteque”, „Zoo Brasil” Klausyk: “The Cat” Lankyk: myspace.com/dustylittlekid HERCULES AND THE LOVE AFFAIR Naujausias turbūt be klaidų dirbančio DFA leidinys yra labiau skirtas ne LCD Soundsystem gerbėjams, o visai kitai pusei, kuri ant sienos prisikalusi

“relevee” ir nemėgsta kūrinių, kurie kur nors bando skubėti. Kaip visada rimti DFA vaikai, šįkart slepiasi po Hercules vardu ir yra labiausiai šokiams dedikuotas projektas, tiesa, šokama ten be kojų ir rakų.

Tinka prie: Carl Craig, Delia Gonzales & Gavin Russom, „Shocking Pinks”, detroit house Klausyk: “Roar” Lankyk: myspace.com/herculesandloveaffair THE CHECKS Noriu į jų koncertą, spėju, gaučiau su mikrofono stovu per galvą – bent jau taip žada jų muzika, išrėkta, sukaldyta gitara, puikus, tikras indie/punk sutariantis su atgimusio Niujorko skambesio banga (apie 2000-uosius) ir žiupsneliu Jimi Hendrixo. Naujoji Zelandija, be to!

Tinka prie: „The Strokes”, „Datsuns”, „Hot Hot Heat” Klausyk: “What You Heard” Lankyk: myspace.com/thechecks SWIMMER ONE Škotų pradinukai nebeatsigins Jarvio Cockerio balso šešėlio, bet tai tik į gerą. Jei pakeistume Pulp gitaras labiau sintetiniu skambesiu, žiūrėk, ir visai kopija. Labai jautrus pop, tą jie patys pripažįsta. Tik krapštantis pripažinimo paviršių rimtasis duetas jau prirašė garso takelių filmams, įgarsino spektaklius ir įvairias instaliacijas. Ir, ei, jų debiutinis singlas vadinosi “We Just Make Music For Ourselves”. Širdis plyš, tikrai.

Tinka prie: „Pulp”, „Elbow”, „Depeche Mode” Klausyk: “But My Heart Is Broken” Lankyk: myspace.com/swimmerone

ON REPEAT: RUGSĖJO GROJARAŠTIS

01 TO MY BOY Model 02 LOS CAMPESINOS! You! Me! Dancing!

03 DUSTY KID The Cat 04 LIGHTSPEED CHAMPION The Galaxy of The Lost 05 SWIMMER ONE But My Heart Is Broken 06 HERCULES & THE LOVE AFFAIR Roar 07 WE START FIRES Play You 08 THE CHECKS What You Heard 09 JUSTICE Never Be Alone (Humachines Rework)

WE START FIRES Trimergė ir vienabernė kramtomos gumos skonio indie grupė gali būti įdomi kokį mėnesį, bet ką tik pasirodė jų naujas singlas “Play You” ir pakėlė nuotaiką kur kas ilgesniam laikui, o amžinasis Johnas Peelas savo paskutinėje knygoje rašė, kad iš grupės dar, oi, kiek visko bus.

Tinka prie: Be Your Own Pet, Elastica, Delta 5 Klausyk: “Play You” Lankyk: myspace.com/westartfires

NAUJOKAI LIETUVOJE: HUMACHINES Vienintelis liaudžiai prieinamas šio pasislėpusio lietuvio darbas – remiksas Justice šlageriui “Never Be Alone”. Nėra ko kuklintis – tobulą dainą sunku remiksuoti ir tai geriausia iš girdėtų versijų, jau patikrinta šokiuose. Humachines yra sukūręs kelis neprastus solinius darbus, kurių niekam nerodo ir vis dar nėra pabaigęs “No Front Teeth” remikso.

Laikykime, kad tai kerštas už tylą ir nesidalinimą su pasauliu. Humachines, we want your soul! myspace.com/humachines

Klausykis naujokų per Pravda radiją: www.pravda.lt Apkalbėk naujokus Pravda.lt diskusijose.

Girk arba siųsk gerus naujokų graziausiamuzika@gmail.com

mp3:

43

Pravda

Gidas

Žodžiai: Bong Vaizdas: Pravdarchyvas

Albumai „PRAVDA“ RADIJAS RUGSĖJĮ: Boys Noize - Feel Good (TV=Off ) Red Hot Chili Peppers – Throw Away Your Television The Buggles – Video Killed The Radio Star The Buggles – On TV A-Ha – Sun Always Shine On TV Cranberries - Hollywood Bjork – Dream TV Arcade Fire – Neon Bible Arcade Fire – Antichrist Television Blues Daft Punk – Television Rules The Nation Ok Go – Televsion Television Chris Isaak – Christmas On TV Talking Heads – Television Man Tele Bim Bam - Televizorius George Clinton - The Revolution Will Not Be Televised Blur – Coffee & TV Beck – Hollywood Freaks Iggy Pop – T.v. Eye

Mėnesio albumas

Boys Noize „Oi Oi Oi“ (Boysnoize Records)

2007 09 25

t This is the first Boys Noize album brought to you by Boysnoize Records. Good stuff!

Nemeluoja rupūžės!

Ar tai dar vieni „Digitalism“? Taip! Tiksliau vienas. Didžėjui Alexander Ridha (dar žinomam Kid Alex vardu) – 24 metai. Jis taip pat iš Vokietijos. Taip pat leidosi Kitsuné mados namuose (be to, dar ir International DeeJay Gigolo, Turbo, Datapunk...). Taip pat lyginamas su „Daft Punk“. Taip pat plaka roką su reivu.

Spardyt užpakalius treniravosi taip pat su svetimom dainom („Bloc Party“, „Kaiser Chiefs“, „Feist“, „Depeche Mode“, „Teenage Bad Girl“...). Skiltyje „ne taip pat“ pažymimas firminis Boys Noize skambesys su didele triukšmo doze, solidžiais bytais ir electro taip būdingomis pauzėmis ir permušimais. Dabar jaunuolis turi savo įrašų firmą, groja didžiausiuose festivaliuose, o įtakingi muzikos pasaulio žmonės (Soulwax, Gildas Masaya, Tiga, Justice) jį vadina geriausiu prodiuseriu šiandien.

KITI ALBUMAI

Tunng “Good Arrows“ (Full Time Hobby)

2007 08 20

Ar žinote, kad...

Sam Genders ir Mike Lindsay pradėjo bendradarbiauti kurdami muziką lengviems porno filmams.

Dabar britų šešetukas pristato jau trečią plokštelę. Joje pritariant gitaros pabrazdinimams išduodamos paslaptys apie plytas, šaukštus, karalius, dantimis gaudomas kulkas. Bet ne taip kaip tai darydavo pionierių vadovas prie laužo. Tai patogi kambarinė folklorinė pop muzika su elektronikos papildais (dar keli laptopai ir „Tunng“ taps „Múm“). Kritikai ilgai vargo galvodami nu-folk, fokltronica, future folk pavadinimus. Lyginant su pirmais dviem albumais, naujajame žymiai daugiau įvairių instrumentų (ypač tradicinių), išradingesnės aranžuotės ir (svarbiausia!) jis lengvai

Pravda

44

Gidas

absorbuojamas skirtingų muzikinių skrandžių savininkams. „Tunng“ žaismingumas ir lengvumas paperka.

Ir nereikia vadinti silpnesniu, ok?

šito

St. Vincent „Marry Me“ (Beggars Banquet Records)

Vertinimo sistema

2007 0710

albumo

Liars „Liars“ (Mute Records) 2007 08 20

Visi trys „Liars“ albumai buvo skirtingi. Ne išimtis ir naujasis „selftitled“. Melagiams forma nesvarbu.

Jie pankai (tie, kur pakalę) tiesiogine žodžio prasme. Užtenka išvysti „It Fit When I Was A Kid“ singlo viršelį. Šį kartą „Liars“ nekūrė jokių koncepcijų.

Tiesiog bandė įrašyti dainas, kurios laisvai išsilietų iš vidaus, būtų intuityviai suprantamos ir primintų kas tai per jausmas būti paaugliu. Albumas išėjo beveik toks kokio grupė ir norėjo, nors ir patys niekad nežino ką gamina, kol neišvysta rezultato.

Gan tradicinis diskas (grupės mastais), tačiau plačiu mastu tai vis dar kreivas eksperimentinis-art-post-indie-rokas.

Muzika, kuri skamba kaip raminamųjų prisiriję „Klaxons“.

24-rių metų Annie Clark yra grojusi „The Polyphonic Spree“ sudėtyje ir koncertinėje Sufjano Stevenso grupėje, apšildė „Arcade Fire“ ir panašius veikėjus. Trumpiau – ji jau beveik nusipelniusiu indie’nė.

Naujienų ištroškę indie gerbėjai nepagrįstai iškelia ją iki debesų krikštydami naująja Björk.

Nė velnio! Ji daugiausia moteriškas Andrew Bird. Jos debiutinis lengvas ir kartu eksperimentinis albumukas privertė aikčioti muzikos žinovus. Bet vis tiek jokia ji ne šventoji. Pati peršasi (t.y. siūlosi vesti) ir nori daryti „tai ką darė Marija su Juozapu, tik be vaiko“.

Lauk iš mano lovos, davatka!

Super Furry Animals „Hey Venus!“ (Rough Trade) 2007 08 27 Velso roko pasididžiavimas (aišku, po „Manic Street Preachers“ storuliukų) SFA – pelnyti veteranai. Hey Venus!

– jų devintas pilnametražis rutuliukas (neskaičiuojant rinktinių ir remiksų albumų). Priešingai nei „Liars“ tai konceptualus albumas. Bent jau toks buvo pradinis sumanymas. Dauguma dainų buvo skirtos moteriškam personažui vardu Venus, kuri iš mažo miestelio persikėlė į didmiestį. Bet vėliau dainos buvo atrinktos pagal vertingumą, o ne atitikimą temai. Hey Venus! – beveik tobulas britpop albumas. Jei būtų mažiau praskiestas pop ir daugiau rock jo galėtų užpavydėt ir patys „Blur“. Kokiais 95-tais...

O dabar reik saugotis, kad nesupainiotum su Lenny Kravitzu („Run-Away“) ar SFA tautiečiu Shakin’

Stevensu ... arba kokiu Jerry Lee Lewisu („Battersea Odyssey“).

45

Pravda

Žodžiai: Aleksandra Piktytė Vaizdas: Pravdarchyvas

Gidas

Kinas Ne kine:

Pravda rekomenduoja:

blokbasterio apie šnipus ir specialiąsias tarnybas dalyje pikti dėdės vėl išsiunčia žudiką diletantą erzinti Džeimsą Bondą, ups, Džeisoną Borną.

Tokie veiksmai, kaip seniai visiems aišku, yra labai netoliaregiški, todėl visas dvi valandas Bornas aiškina blogiečiams, kad trukdyti jam pokaičio miegą saulutėje buvo DIDELĖ klaida. Tačiau tos dvi valandos prailgsta ir „Borno ultimatumui“ galima drąsiai diagnozuoti visų filmų tęsinių ligą – išsigaravimą.

Katakombos ( „Catacombs“ rež.

Tomm Coker/ David Elliot, 2007)

Videodromas ( „Videodrome“ rež. David Cronenberg, 1983) Vienas iš įžymiųjų Cronenbergo bandymų dalį media teoretikų istorijų apie video įvilkti į meninę formą. Filmas pasakoja apie ultra tikrovišką realybės šou ir detektyvines pastangas surasti jo kūrėjus. Videodrome triumfuoja viena iš mylimiausių Cronenbergo temų – pasiklydimas realybėse ir susinaikinimas atgimstant medijos pavidalu. Cituojant filmą: „First it controlled her mind, then it destroyed her body... Long live the new video flesh!“ Ką čia ir bepridurti, tik „Long live Cronenberg“.

kine: Borno ultimatumas ( „The Bourne ultimatum“ rež. Paul Greengrass, 2007)

La troškinys („Ratatouille“, rež. Brad Bird, 2007)

Ojojoi, kaip baisu naktį šlaistytis po kapines, bet dar baisiau tūsintis Paryžiaus katakombose, nes atsitiktinai gali gauti per galvą ir būti nakčiai užrakintam su kauliukais skeletukais (ir dar šiuo bei tuo) Paryžiaus požemiuose.

Kaip jau minėjau, ojojoi kaip super double plius baisu (šioje vietoje reikia labai garsiai nusižiovauti). Eilinis produktas žmonėms, kurie niekada nebuvo nei Romos, nei Paryžiaus katakombose ir visiškai neįsivaizduoja, kas tai yra.

Nei baisu, nei įdomu.

Repriza („Reprise“ rež. Joachim Trier, 2006)

Rusų oligarchai niekaip nepasimoko, kad tam tikrus asmenis reikia palikti ramybėje kepintis kokioje nors atokioje saloje ir maudytis vandenyne. Trečioje

Pravda

46

Naujas Larso Von Triero giminaičio produktas apie dviejų vaikinų bandymus būti garsiais rašytojais ir apie tai, ką jie darytų, tapę garsiais rašytojais. Deja, kadangi filmas norvegiškas, jame visiems personažams gyvenimas pasidaro nemielas ir depresyvus. Buvimas garsiu pasidaro nepakeliamas, o savo svajonių netekimas - gniuždantis. Žodžiu, dar vienas filmas apie tai, koks gyvenimas yra klastingas ir bjaurus (ir „Be careful what you ask or you may get it“ – nors čia šita frazė nelabai tinka, nes ją pasako labai mielas vampyras, perkąsdamas kaklą holivudinei vampyrų mylėtojai visai kitame filme). Šiaip ar taip, „Repriza“ nėra pats lengviausias filmas depresyviam lietuviškam rudeniui, bet nepaneigiamai gražus.

Žiurkė yra vienas iš keleto gyvūnų, tokių, kaip žmogus ir kiaulė, kurie vadinami visaėdžiais, t.y. galintys vienodai skaniai suvalgyti ir karpačio, ir šokoladą. Todėl nieko stebėtino, kad žiurkė atranda savyje kulinarinį talentą ir nuolat gelbsti nuo kulinarinių stichinių nelaimių nevykėlį virėją. Bet, deja, žiurkė yra netipiškas patarėjas virtuvėje, taigi šiam kulinarui su keturiomis letenomis ir ilga plika uodega gyvenimas Paryžiuje patiekia ne vien tik prancūziškus raguolius su sūriu. „Žiurkiatroškinis“ yra archetipinis animacinis filmukas, visas moraliai teisingas ir gražus.

Žodžiai: Gertrūda Mamič ir Alison Vaizdai: Wonge Bergmann, Luca del Pia, Valery Deloince

Gidas

Teatras

Jan Fabre Rekviem metamorfozei Dėl gėlių jau aišku. Jų bus kelios tonos.

Dabar tik įdomu, ar naujajame Jano Fabres kūrinyje rasime vabalų. Gyvulių ir žmonių kūnų specialistas, mylimiausias Belgijos karalienės artistas, pusantro milijono skarabėjų kiautais išdekoravęs jos rūmų skliautą, performansistas, sukviečiantis tūkstančius žmonių į pasirodymus, kurie vyksta tarp keturių ir penkių valandų ryto. Janas Fabre yra gyva meno istorija.

Vilniui atiteks viena iš trijų „Rekviem Metamorfozei“ pasaulinių premjerų (kitos dvi – Zalcburge ir Rure).

Dvidešimt penki aktoriai, šokėjai ir muzikantai ant milžiniškos scenos senuosiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Ir labai daug gyvybės kūrinyje, kuris skirtas mirčiai. Štai ką apie tai sako Fabres bendražygis dramaturgas Lukas Van den Driesas: „Rekviem yra mišios mirusiems. Fabre vedasi mus į laidojimo rūsį. Jis matuoja mirusiojo temperatūrą ir pliaukšteli jam per sėdmenis. Mišios mirusiems yra pokylis, atsisveikinimas, nauja pradžia.“ Tokio kolosalaus masto teatrinio performansisto Lietuvoje nebuvo jau seniai. Pamatyti privaloma, net jei scenos menai kelia žiovulį. Fabre visuomet yra daugiau nei teatras.

Rekviem metamorfozei @ Sirenos, 09 21, 22, 19.00, Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai

Pravda

48

Castellucci yra geriausias režisierius Eimuntui Nekrošiui.

Socìetas Raffaello Sanzio Tragedia Enodogonidia.

IV Epizodas. Briuselis Rež. Romeo Castellucci

Tragedia Endogonidia. IV Epizodas.

Briuselis @ Sirenos, 09 29, 30, 19.00, Lietuvos Nacionalinio dramos teatro Didžioji salė

Dešimties mėnesių kūdikis, pasodintas ant apklotėlio baltoje erdvėje. Roboto galva vardina abėcėlės raides. Juodaodė moteris plauna grindis. Įeina senis su bikiniu ir paskui save velka daugybę sluoksnių skirtingų drabužių. Iš juokingos moteriškos figūros jis pavirsta žydų rabinu. Pasirodo policininkas Viktorijos laikų uniforma.

Dvi moterys, viena balta, kita juoda, abi gedulingomis XIX a. sukniomis. Kipšas su cilindru ir raganosio ragu vietoje nosies. Jie primena paplitusius nerimo įvaizdžius sapnuose. Pavyzdžiui, plaukų ir dantų netekimą. Makabriškas veiksmas atrodo kaip Darvino racionalumo parodija.

Senas žmogus atsisėda greta ligoninės lovos, užkanda duonos, atsdūsta, atsigula į lovą, užsikloja apklotu ir išnyksta mums prieš akis, o jam išsisklaidžius, lova lieka nesujaukta, tarsi niekas joje nebūtų miegojęs.

Net išvardinti Castelluccio teatro vaizdai skamba kur kas geriau nei analitinė recenzija, nors iš jo spektaklio scenų aliuzijų įmanoma išnarplioti įvairiausius kolonizacijos, vergijos, lyties, religijos, vakarų civilizacijos evoliucijos ir šiuolaikinės policinės valstybės naratyvus. Tačiau nė vienas jų neprimeta savo diktato. Spektaklis lenda po oda ne prasmėmis, o patirtimi, kuri gali baigtis įvairiai. Pavyzdžiui, sapnų, kurie regisi po Romeo spektaklio, aprašinėjimu interneto bloguose.

Galų

gale

reikia

suprasti,

kodėl

Théâtre du Soliloque Monologai Morė-siur-Ragiuze Spektaklis pagal P. Kermanno pjesę „Mirusiųjų murmėjimas“ Režisierius Valéry Deloince

Žiūrovai susėda į autobusą ir lydimi prisiminimais besidalinančio Pasakotojo važiuoja į Morė-siur-Ragiuzo kaimą – vaizdo, garso ir teatrinio veiksmo instaliaciją, kuri bus įkurdinta viename iš Vilniaus… parkų. Atvykę, jie kviečiami pasivaikščioti po kapinaites. Kiekvienas žibintų apšviestas kapas čia murma savo paslaptį. Tai juokingos, graudžios, kartais niūrios ir jaudinančios Morėsiur-Ragiuzo gyventojų istorijos.

Balsai iš anapus pliurpia apie tai, ką slėpė gyvi, ir žiūrovai-keliautojai pamažu išgirsta painią kaimo gyventojų istoriją.

Ne spektaklis, o įvykis ir kelionė, prasidedanti temstant. Proga prisiminti savo istorijas ir be siaubo, tarsi pro langą dirstelti į anapus – į tai, ko paprastai vengiame ir bijome. Prieš grįžtant į miestą, pasivaikščiojimas baigsis Morėsiur-Ragiuzo bare.

Monologai Morė-siur-Ragiuze @ 09 21, 22, 23, 19.00, Vienas Vilniaus skverų ar parkų.

Gidas

Žodžiai: Aleksandra Piktytė Vaizdas: Pravdarchyvas

Menas Vištos ant greičio

ŠMC „Tarp mūsų” 09 14 – 10 28

Egocentrizmui - ne, tegyvuoja kolektyvizacija

Kadangi visa krūva lenkų meno institucijų nepatingėjo iškrapštyti savo brangiuosius archyvus ir atvežti Jano Bulhako impresionistines fotografijas į Vilnių, reikėtų pagerbti jų iniciatyvą ir apžiūrėti paties garsiausio 20 amžiaus pradžios lietuvių fotografo parodą.

(Nors lenkai, be abejo, yra šventai įsitikinę, kad Janas Bulhakas yra lenkų fotografas).

Deja, deja, štai dėl tokių dalykų ir kyla karai, nes Janas Bulhakas ir Vilnius yra neatsiejami.

„Chicks on Speed” yra gerai pažystama grupė „Pravdos” muzikos skyrelio skaitytojams. Ši „blogų mergaičių” šutvė yra didžiai mėgstama pačios snobiškiausios visuomenės dalies visuose keturiuose civilizuotuose pasaulio kontinentuose. (Taip, žinau, kad kontinentų yra ir daugiau, bet čia mes kalbame apie civilizuotus.) „Shoe fuck!” yra didžiausia „Chicks on Speed” personalinė paroda apjungianti savyje pankiškumą, 60- tųjų metų performansų patirtį, ultrakapitalizmą, madą, reklamą ir dar daugelį kitų dalykų. Žodžiu, kaip parašyta “Chicks on Speed” interneto svetainėje, „Chicks on Speed will save us all”. ŠMC „Chicks on Speed: Shoe fuck!”

09 07 – 10 28

6 Gėda ir prisipažinti, kaip mūsų sąmonė paveikta masinės informacijos priemonių. Visi dešimt žmonių, kurių klausiau su kuo jiems asocijuojasi parodos pavadinimas, kažkodėl atsakė, kad su „Tarp mūsų mergaičių“. GĖDA mielieji (kad nors su „Būtovės slėpiniais“)...

Parodoje „Tarp mūsų“ šešios lietuvių menininkės pristato darbus analizuojančius istorinės patirties ir individualios atminties temas.

Jurgita Remeikytė, Alma Skersytė, Irma Stanaitytė, Laura Stasiulytė, Vilma Šileikienė ir Kristina Inčiūraitė projektuose nagrinėja asmens santykį su jį supančia aplinka ir istorija.

Kai vaikštome užsikišę ausis MP3 grotuvais – esame truputį kitoje realybėje.

Užsidarome savo individualiuose kiautuose nuo garsinės ir vaizdinės aplinkos invazijos į asmeninę erdvę.

MP3 grotuvai gamina egocentrikus.

(Buvau net pakliuvusi į eksperimentą, kur socialinių mokslų krypties studentai netikėtais klausimais užpuldavo gatvėje praeivius su grotuvais ir žiūrėdavo, kaip jie reaguoja).

Trijų Olandijoje studijuojančių lietuvių: Eglės Budvytytės, Godos Budvytytės ir Ievos Misevičiūtės projektas ragina išmesti individualų garsinį foną į šiukšlyną, bet mes to negalime padaryti, nes esame truputį priklausomi. Tačiau galime trumpai išjungti ir tapti bendros Vilniuje kuriamos gatvės kultūros dalimi. „Poetry Dance Club / Chicks on lions playing bingo with you ŠMC Renginiai mieste: 09 06 – 09 08 Paroda: 09 14 – 10 28

Senasis Vilnius

Lietuvos dailės muziejus „Janas Bułhakas – fotografikas“ 09 26 – 11 11

Lietuviškai estiškas duetas Kai pirmą kartą pamačiau Kaido Ole darbus, kažkodėl pagalvojau, kad jis yra japonas. (Truputį suklydau, bet Estija - keista šalis.) Kaido Ole yra estų tapytojas, analizuojantis urbanistinę aplinką ir jos sukeliamas neurozes: baimes, geismus ir t.t. Jo darbai skolinasi reklamos, kasdienio gyvenimo elementus ir siužetus.

Kitas „Vartų“ parodos dalyvis yra visiems žinomas piromanas Jonas Gasiūnas, mėgstantis deginti įvairias paveikslų vietas. (Lietuviai turbūt nuo Pilėnų laikų jaučia iškreiptą trauką šiam saviraiškos būdui). Rugsėjį galerija „Vartai” pristato šiuos du keistus vyrus vienoje vietoje.

Galerija Vartai Jonas Gasiūnas (LT) ir Kaido Ole (Est) 08 28 – 09 22

51

Pravda

Pasiutﾄ様is

Pravda

52

Žodžiai: Kisko Vaizdas: Džotas

Pasiutėlis

RAIDERIS SAVO MALONUMUI Jis Mindaugas Šutavičius Draugai vadina Džotu Amžius 19m.

Veikla baigė Čiurlionkę, įstojo į VDA architektūrą Hobiai MTB dviračiai, akvariumininkystė, menas

Istorija susidomėjau dviračiais ketverių metų, bet čia nesiskaito. Dauguma mūsų turėjo tokį vaikišką pomėgį!

Rimčiau – prieš 3 metus. Iš pradžių dviratis buvo neprofesionalus. Greičiau jo improvizacija. Tuomet Lietuvoje dar nebuvo MTB dviračių, tad teko pačiam susipjaustyti turimą ir nunešti pas suvirintoją, kad padarytų reikiamos geometrijos rėmą. Prieš pusantrų metų pagaliau įsigijau MTB dviratį. Dabar viskas paprasčiau – nueini į bet kurią parduotuvę ir nusiperki, ko tau reikia.

Stilius manau, kalnų dviratis, bet su kalnais visai nesusijęs, nes nėra nei priekinių stabdžių, nei bėgių, rėmas žemas, sėdynė žemai, į kalną nepaminsi.

Pogrupis Street urban. Gatvinis.

Esmė Bandom daryti triukus per laiptus. Dar dirtu važinėčiau, jei būtų sąlygos. Pašilaičiuose buvo pradėję lenktynių trasą daryti, bet taip ir baigėsi geri ketinimai.

Matyt, finansų neužteko. Liko tik sustumdyta žemių krūva…

Kaip atrado Viskas prasidėjo nuo interneto. Nėra interneto – nėra žinių. Pradėjau domėtis ir siųstis filmukus su užsienio raideriais, atliekančiais triukus. Anksčiau kalnų dviračiu nuvažiuodavau apie 100 km į dieną, paskui supratau, kad yra ir įdomesnių dviračių sporto rūšių.

Kuo skiriasi nuo kitų dviračių. Nuo trialinių dviračių skiriasi geometrija ir svoriu. Trialiniai sveria maždaug 7 kg, o MTB apie 15kg. Svoris priklauso nuo to, kiek pinigų investuosi į dviratį – kuo daugiau, tuo jis lengvesnis.

MTB maloniau važinėti nei BMX‘u. Ir atsisėsti galima!

Nuo BMX’ų skiriasi ratų dydžiu. Ne visi mėgsta ant mažo dviratuko susirietę važinėti. Be to, BMX’u lengviau išmokti triukus.

Išlaidos Daug investuoju į apsaugas. Tai labai svarbu.

Nuolat perku įvairias dviračio dalis, nes senosios vis lūžta.

Praktiškai visas santaupas išleidžiu dviračiui.

Traumos Vakar vos neužsimušiau! Beveik apsiverčiau iš kelių metrų aukščio į žemę, važiuodamas 40km/h greičiu.

Tačiau pavyko ant priekinio rato nuvažiuoti reikiamą atstumą iki saugios vietos. Būna, kad atliekant triuką, jis nepavyksta… Pasekmės: įvairūs skaudus griuvimai, patempimai, sumušimai. Kartą buvo riešas skilęs. Mėlynių būna nuolat. Suplėšyti drabužiai taip pat kasdienybė.

Kur važinėja Katedros aikštė – susirinkimo vieta. Visi čia renkasi. Važinėju čia, nors nelabai man patinka. Dar savivaldybės parke, prie Operos ir Baleto teatro, Sereikiškių parkelyje, skeitparke prie Baltojo tilto. Taip pat susirandu vietų, kur yra smagesnių laiptų.

Populiarėjimas Lietuvoje darosi populiaru važinėtis MTB. Ankščiau Vilniuje tuo užsiiminėjo vos septyni žmonės.

Buvau vienas pirmųjų. Dabar vis daugiau jaunimo susidomi šia dviračių rūšimi.

Ateitis Į profesionalus pasauliniu mastu nepretenduoju. Savo malonumui važinėju. Ir važinėsiu, kol bus noro ir sveikatos!

Svarbiausia, kad nebūtų rimtų traumų.

Pasiutėliai eina į www.pravda.lt diskusijas

53

Pravda

Žodziai: Balta Vaizdas: Asta Ostrovskaja

Kvartalas

Talentingos

slepetes saltiniuose

Šaltinių gatvės pavadinimas kilęs nuo šalia buvusių Vingrių šaltinių. Jie garsėjo labai geros kokybės vandeniu. Tuo metu iš šaltinių buvo semiama po 11 000 kibirų per dieną.

Gatvė dar turėjo komunalinio ūkio komisaro Valerijono Knyvos vardą. Dėl čia gyvenusių anglininkų vadinosi ir Anglių gatve.

Akmenimis grįstoje gatvėje buvo galima netrukdomai žaisti kamuoliu. Tik kartais pravažiuodavo į netoliese esančią aikštelę grįždami mokomieji automobiliai.

Nr. 1 – gyvena šokantis aktorius Gytis Ivanauskas. Būdamas paauglys galvojo, kad, sulaukęs 21 metų, taps nemirtingu.

Gal todėl jau sukūrė Romeo vaidmenį. Gyventi jam čia labai patinka.

Nr. 6. Anksčiau prie namo būriuodavosi į armiją šaukiami jaunuoliai su šlapiomis nosinėmis, mamomis, merginomis ir tetomis.

Nr. 9. gyveno ir dainavo dainininkė Sigutė Trimakaitė. Garsus sopranas sako, kad varškė kenkia balsui, o galvą prieš koncertą galima plauti tik iš vakaro.

Nr.10. pirmame aukšte rusų šeima laikė 20 papūgų, o Nona iš antro aukšto išvažiavo į Maskvą studijuoti tapybos. Nataša iš Izraelio atsiųsdavo likusioms kaimynėms lipdukų. Teta Marysia su vyru turėjo šunį Džulią. Siuvėjas visiems trumpindavo kelnes, bet kai gavo butą, išsikraustė į Pašilaičius. Nebylių šeima iš trečio aukšto lesindavo balandžius žirniais, o katinus – silkėmis. Kieme lojo šuo Ferdinandas.

Vytautas Girdzijauskas šiame name rašė „Žmonės man buvo geri“, semiotikas Kęstutis Nastopka skaičiavo, kiek būtųjų laikų yra lietuvių kalboje. O tada išsikraustė į Žirmūnus. Čia kūrė ir „Zuikos padūkėlio“ autorius Vytautas Račickas. Šaltinių gatvė minima trilogijoje „Šlepetė“, „Kita šlepetės istorija“ ir „Šlepetė – 3“. Šlepetė kūriniuose yra brangus Edvarduko daiktas, nes ją netyčia paliko tėvas, išėjęs gyventi pas kitą moterį. Vėliau tėtis Sigitas grįžta namo, bet tampa bedarbiu ir su bedarbe žmona įsteigia pažinčių klubą „Šaltinių gatvė be šaltinių“. Edvarduko mama Danutė klube susipažįsta su Svenu Svensonu ir pabėga į Švediją. Šaltinių g. 11/ Aguonų g. 15 - gyveno Jurga Ivanauskaitė. Vieną dieną jos kaimynas - Tomas Šernas pasakė: „Nepersistenk su tomis kovomis, svarbiausia – pasiduoti“.

Rašytojos vardo parkelį ir skulptūros idėją užgožia pažadai

Dar gatvėje dabar yra: Įspūdingi laiptinių turėklai su geležiniais gėlių lapais Seni sekretai sandėliukuose Matematikos ir informatikos fakultetas Kopijavimo aparatai kursiokės konspektams atsišviesti Kepurių su ausimis siuvykla Rybakovo namai „Elektroninio piliečio“ kursai Daug senų klevų

langų fabrikui. Tada prie Jurgos laiptinės bus patupdyta į dangų lipanti katė.

Statybvietė. Anksčiau čia buvo staklių gamykla. Niufaundlendas Gordonas vaikštinėdavo aplinkui su „Foje“ fanklubo prezidente ir rašytojo dukra, kurios slapčia rūkydavo prie lenkų kalno. Taip jis buvo vadinamas dėl pakalnėje stovinčios lenkų mokyklos.

Ant kampo prie telefono būdelės neretai susidarydavo skambinančiųjų eilė. Šalia stovėjo svarbi pašto dėžutė.

Vėliau „Komunaro“ gamykla dar spėjo pasinaudoti kooperatininkai ir kompiuterininkai, įkūrę savo reikmenų turgelį. Juos pakeitė nelegalių reivų ir hip hopo vakarėlių organizatoriai. Greitai čia stovės kotedžai, butai ir baseinai.

Nr. 12. Anksčiau šiame name gyveno Liena, Viera ir Antonas, kuriuos senelė vakarais šaukdavo gerti arbatos.

Dabar – Vilniaus Chabad Liubavič chasidai ir Rabinas Šolomas Ber Krinskis. Chasidai nešioja peisus, jų apsiaustai – juodi ir ilgi. Juodos skrybėlės per lietų apdengiamos celofaniniais gaubteliais. Visos ištekėjusios moterys nešioja perukus, nes privalo plikai skustis galvas. Vakarais pro atdarus langus gatvė skamba nuo dainų.

Nr. 14 name gyvena policininkas Voicekas ir jo sūnus Danukas.

Nr.15 – skelbimas laiptinėje: „Dingęs katinėlis. Jeigu matėte vaikštantį, miegantį, sergantį ar negyvą – labai prašome paskambinti“.

55

Pravda

Žodžiai: Dru / Vaizdas: Marija

Eko pravda

PIETUMS NORecIAU VEBABO IR TAIKOS MAŽI IR DIDELI Kas turėtų rūpintis vis greitėjančiu klimato atšilimu?

Visi sako – ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Pirma, nes jos ir padaro daugiausiai žalos aplinkai vystydamos savo ekonomiką, o antra, kad trečiojo pasaulio šalys paprastai turi skubesnių problemų - iš bado mirštantys vaikai ir plintančios ligos. Tačiau, jei bankininkystės žvėries „HSBC“ tyrimas išties teisingas, situacija visai kitokia.

• Tiktai 22 procentai Britanijos gyventojų laikė globalinį atšilimą viena iš prioritetinių pasaulio problemų.

• Tuo tarpu 60„proc.” Indijos ir 47„proc.” Kinijos gyventojų mano būtent taip. Panašūs skaičiai vyravo ir Brazilijoje bei Meksikoje.

• Tik 5„proc.” Britanijos gyventojų mano, kad žmonės ir valstybė iš tiesų prisideda prie ekologinės situacijos gerinimo. Vokietijoje ir Prancūzijoje skaičiai labai panašūs.

• 41 procentas vokiečių mano, jog net neverta prisidėti prie šios ekologinės problemos sprendimo, nes juk „ką tu gali pakeisti?“.

• Toks fatalizmas kur kas mažesnis vargingose šalyse.

Meksikoje ar Brazilijoje tokių atsakymų beveik nebuvo.

Nereiktų stebėtis tokiais rodikliais. Besivystančios šalys kur kas labiau susidomėjusios klimato atšilimu, nes jis palies jas pirmiau.

Karščiausiose, sausiausiose pasaulio vietose nepageidaujami virsmai jau vyksta: Indijoje tirpstantis Himalajų kalnų sniegas niekais verčia netoliese besivystančią agrokultūrą, o Kinijos liūtys darosi visai nebejuokingos.

VÖRLANDO ATEITIS O štai švarios ir saugios šalys paprastai nemato toliau savo kiemo.

Kodėl? Nes žmonių nuomonė paprastai atspindi valdžios požiūrį – kol valstybiniu lygiu ekologijos problemos nėra prioritetas, žmonės tam svarbos irgi neteiks. Gal todėl kol kas toks tolimas atrodo žurnalo

Pravda

56

„Colors“ sukurtas absoliučiai ekologiškos salos prototipas.

Vörland – tai Švedijos sala, kurioje 2057 metais „Colors“ leidėjų nuomone viskas turėtų būti ekologiška.

• Nuo „pedibusų“ (autobusų su kojomis) iki vebabų vietoj kebabų. Nes žudyti nemadinga.

• Taksi būtų nebe mašinos o karšto oro balionai, o gyventumėte viešbutyje, kuris elektrą sau gamintųsi iš sekso metu išskirtos energijos.

• Šviestuvų gaubtai bus gaminami iš ledų indelių, o telefonai primins kukurūzo burbuolę.

• Automobilių lenktynes čia keis augalų sodinimo lenktynės, o benzino kolonėlėms bus pastatytas monumentas.

• Mitybos šūkis čia bus „100 mile diet – local eating for global change”. Jau norėčiau ten būti.

O KOL TOKIOS SALOS SULAUKSIM, GALIM: • Nešti perdirbti alaus skardines – nes perdirbus vieną, atsiranda pakankamai energijos televizoriui veikti tris valandas. Nors, aišku, TV geriau išvis išjungti.

• Nenaudoti plastikinių maišelių, nes jie kasmet užmuša daugiau, nei milijoną jūros gyvūnų.

• Perdirbti stiklo gaminius, nes vienam jų suirti prireiks 4000 metų.

• Prisiminti, kad kiekvieną savaitę 20 pasaulio gyvūnų rūšių priartėja prie išnykimo ribos.

Man jau pasidarė truputį gėda, truputį nejauku, kad kažkur Brazilijos gilumoje čiabuvis apie ekologiją žino daugiau, nei patogiai prie TV įsitaisęs europietis. O jums?

Žodžiai: Persefonė Vaizdas: Nice Kitty

Gastro pravda

DieviSkasis jogurtas Liepos ir rugpjūčio sandūroje, kepdama Graikijos mieste Elefsinoje, atsidūriau žymaus graikų kulinaro, senovinės virtuvės eksperto Kostas Vasalos paskaitoje. Apie tą pačią senovės Graikijos virtuvę.

Pasidžiaugęs, kad prieš jį, nepaisydami Graikijos paplūdimių vilionių, sėdi gražūs ir jauni europiečiai, Kostas priminė mums Elefsinos istoriją. Elefsina – tai vartai į pomirtinį Hado pasaulį, tai miestas, kuriame gyveno Demetra ir jos dukra Persefonė, ten pat vyko ir Demetros misterijos. Žodžiu, visa ko lopšys. Tuomet kulinaras atsiprašė – pasirodo, ilgai dvejojo, kaip geriau pristatyti savo šalies paveldą jauniesiems svečiams, ir baisiai jaudinosi. Taip, kad paskaitai galiausiai nepasiruošė, o vietoj to išgėrė litrą graikiško recinos vyno. Vertėjas (Kostas kalbėjo tik graikiškai) kikeno ir paslapčia pildė kulinaro taurę, o mes klausėm ir kvietėm kitus prisijugti.

Taigi, maistas! Kas jis be kulinarų? Kas kulinarai be galvų? Kam virėjui reikalinga aukšta balta kepurė, jei po ja nieko nėra? Svarbiausia virtuvėje – galva, o Kostas galvą valdo senovės Graikijos dievas Dionizas. Tas pats, kuris ir vynu bei linksmybėmis rūpinasi. Kalbėtojo rankomis gi rūpinasi Demetra ir Persefonė – viena kaire, kita dešine.

Taip ir persiduoda senovės patirtis į šiandienos puodus. „Svarbiausia virtuvėje ir gyvenime – mylėti. Mylėti save, savo artimą, ir, žinoma, žemę. Žemę, kuri mums suteikia savo vaisius (vėlgi turime būti dėkingi Demetrai, kurios šventyklos vietoje šiandien sėdime). Žemę, kurią žmonija beatodairiškai naikina ir kankina. Jūs – jaunoji karta, senieji (jų tarpe – ir aš) jus myli ir jumis pasitiki.

Jūs turite išgelbėti žemę. Ir mylėti, mylėti, mylėti. Meilės receptas – pati meilė, meilė kūnui ir sielai. Dar vyno! Žemė priklauso mums visiems. Graikija, pavyzdžiui, nepriklauso graikams. Ji priklauso visiems. Dzeusas, graikų dievų valdovas, taip pat buvo svetingumo dievas. Vadinasi, graikai – svetingiausia tauta pasaulyje.

Naudokitės tuo“, - griaudėjo į mikrofoną kulinaras, o mes galvojom, kad geresnės paskaitos gyvenime išklausyti turbūt nebeteks.

(gi turėjo jis iš kažkur atsirasti, prieš išrandat receptą) yra daug, neabejotinai neapsieita be dievų rankos. Graikiškojo receptas išties paprastas ir perduodamas iš kartos į kartą jau kelis tūkstantmečius.

Pripilame dubenį arba puodą pieno. Kaitiname jį iki 37˚C, tuomet paimame indelį graikiško jogurto. Pirkto arba gaminto prieš kelias dienas. Pasemiame šaukštą ir drebiame jį į kunkuliuojantį pieną.

Paverdame, laikome šaltai. Jogurtas pagamintas, paskaita baigta, griaudi plojimai ir tostai! Ja mas.

Tiesa, jogurtas. Dieviškas jogurto ciklas tęsiasi tiek pat, kiek Graikijos istorija. Pirminių jogurto variantų

Virk www.pravda.lt diskusijose ir ragauk kitų atradimus

57

Pravda

Persona

Žodžiai: Carlo Mandrake Vaizdas: Rikka

Emocianalistas

Publicistas is televizoriaus Jis reikalingas tam, kad kovotų su paprastumu ir tiesumu, žadėdamas įvykius, kurie niekada ir neįvyksta.

Emocianalistas puikiai suvokia, kad nepateptos tragiškuoju vazelinu jo nuobodžios temos įstrigtų visų 23% prime-time auditorijos žiūrovų gerklėse, taip ir nepasiekusios tos smegenų dalies, kurioje neuronai poilsiauja naivumo oazėje. Malkų skaldytojas, burbulų ir arabų pūtikas, nepamainomas pezėtojas iš tikro yra profesionalas, mokantis giliai įsijausti į provincijos žmonių psichologiją.

POŽYMIAI 1. Kreipiasi į pašnekovą empatišku klausimu „Na, ir kaip jūs dabar jaučiatės po visko, kas įvyko? (Pvz., pabėgo kalakutas; ne vietoje išcementavo žvyrkelį; visus grybus išvežė į Lenkiją).

2. Pašnekovų prisipažinimus apie tai, kad jiems „kažkas darosi“, naudoja kaip loginius argumentus.

3. Jeigu pašnekovas sunkiai surezga sakinį, pats papasakoja apie tai, kad jiems „kažkas darosi“ (Pažiūrėkite į šias gilias raukšles ant Petro kaktos; Ligitos veido daugiau nebepuošia šypsena; Taniai kasnakt rasoja padai).

4. Aktyviai propaguoja konspiracijos teoriją. Už visko slepiasi neįvardinta valdžia arba grupuotės.

5. Neina tiesiai prie reikalo. Ne vieną kartą žada, kad kažką išvysime po reklamos.

6. Net ir visko mačiusius kaimiečius gąsdina poezijos skaitovų konkurso intonacijomis.

7. Mėgsta ilgus slow-mo kadrus su sukepusiomis lūpomis ir riedančiomis ašaromis.

8. Tragiškas tonas įsiskverbia giliai. Įsijautęs į darbą profesionalus publicistas gali ir kavos paprašyti taip, lyg Brazdžionis tautą šauktų.

9. Apskritai, emocianalistas valgo duoną iš intonacijos.

10. Pirmoji emocianalistė buvo Berta Helene Amalie „Leni“ Riefenstahl. 1934 m. ji sukūrė įspūdingą nacistinės propagandos filmą „Valios triumfas.“

Pravda

58

Jo veidas yra tasai, kurį matai per televizorių.

Emocianalistas iš esmės negali turėti apibendrinančios išvaizdos ir konkrečios lyties.

Chirurgiškai koreguotas amžiaus.

Tai vyras arba moteris.

Jo rūbus galima reguliariai apžiūrėti visoje madakakių spaudoje.

" ! !

$ #