2008 SPALIS WWW.PRAVDA.LT

4608

2008 SPALIS WWW.PRAVDA.LT

3

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

INSPIRADO

ĮKVĖPTAS DARIAUS MIKŠIO:

MARTYNAS PAVILONIS (WWW.WHITEWHITEDOG.NET)

1.Dėl jo pasiūlymo statyti filmą apie Žalgirio mūšį į Lietuvą pakviesti Woody Alleną, kurio filmas apie tai, kaip jis Lietuvoje statė filmą apie Žalgirio mūšį, tikrai neprilygtų jokiam vietiniam „kino nacionalizmui“ apie mūšį, kuris vis dar yra populiarus dėl sporto komandos iš Kauno ir SRS KP stumtos ideologinės mūšio sampratos dėl Žalgirio mūšyje ir „Didžiajame Tėvynės kare“ dalyvavusių ir laimėjusių tautybių panašumo.

2.Dėl populiarinamos beveik religinės teorijos, kuria remdamasis jis siūlo žmonijai palikti Žemę. Ši teorija yra pagrįsta nuomone, kad žmonija yra pakankamai išsivysčiusi, kad galėtų persikraustyti iš Žemės į kosmosą, kartu tokiu būdu mes galėtume suteikti galimybę naujai ir tikriausiai daug įdomesnei civilizacijai Žemėje atsirasti.

3.Dėl fotogrybavimo (panašiai kaip fotosafario) koncepcijos praktikavimo.

4.Dėl komentarų rašymo po panašiais į toliau pateikiamą komentarą www.delfi.lt portale: „A. Brazauskas apie trispalvę: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“ (pasisakymas per Sąjūdžio mitingą Katedros aikštėje išlydint Lietuvos delegatus į IX partinę konferenciją, 1988); „Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu“ (interviu „Argumenty i fakty“, 1989, Nr. 47); „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog nemanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina“ („Žodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989, Nr. 9); „Kuria-

me socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini“ (kalba „Vilmos“ įmonėje, „Tiesa“, 1989 03 03); A. Brazauskas apie okupacinės kariuomenės išvedimą: „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“ (kalba susitikime su komjaunuoliais, „Lietuvos rytas“, 1990 01 25); „Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“ (kalba SSKP CK plenume Maskvoje, „Tiesa“, 1990 02 10); „Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam, kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu“ (interviu lėktuve, skrendant į Maskvą).

5.Nes jį tikriausiai vienintelį įkvėpė įvykis, nutikęs atidarant Laisvąjį universitetą Galeroje, kai pirmos paskaitos metu du nepažįstami sabotuotojai universiteto studentus apipylė keliais kibirais išmatų. Po šio įvykio Darius iš karto pasiprašė Laisvajame universitete paskaityti paskaitą.

6.„Koks bus paskaitos pavadinimas?“ – Laisvojo universiteto organizatoriai paklausė Dariaus Mikšio. – „Geriau to nesakyti, nes gali būti taip, kad vėliau paskaitoje nebus nieko panašaus, kas buvo žadama pavadinime“, – atsakė Darius.

7.„Nes idėjų, net ir gerų idėjų, nėra būtina įgyvendinti“, – viename iš interviu su Raimundu Malašausku teigia Darius.

WWW.PRAVDA.LT VYR. REDAKTORIUS KRISTUPAS SABOLIUS KRISTUPAS@PRAVDA.LT VYKDANČIOJI REDAKTORĖ INGA NORKE INGA@PRAVDA.LT REDAKTORIAI TOMAS AUKSARANKIS TOMAS@PRAVDA.LT ĮVYKIAI 7@PRAVDA.LT, DAINA DUBAUSKAITĖ FOTO MR. BOMBASTICK, CREEP DIZAINAS MARULIS MARULIS@PRAVDA.LT, MARGAPIEVA MARGA@PRAVDA.LT REDAKCIJA ADA PAUKŠTYTĖ, ALEKSANDRA PIKTYTĖ, APOLOMINAS, ASTA OSTROVSKAJA, BALTA, BONANU, BONG, CARLO MANDRAKE, ELLE DRIVER, JUODA, JUSTĖ MALDŽIŪNAITĖ, TANIA REX, VYTUKAS, VLADIMIRAS TRUDNIKOVAS, ZANĖ IR GUNARS BAKŠEJEVAI RINKODAROS VADOVĖ GIEDRĖ BRAŽIŪNAITĖ GIEDRE@PRAVDA.LT PLATINIMAS NORBERTAS SEREIKA REKLAMA EGLĖ PRAŠČIŪTĖ REKLAMA@PRAVDA.LT LEIDĖJAS UAB „IDĖJŲ REVOLIUCIJA“, SAVIČIAUS G. 13/2, 01127, VILNIUS SPAUDĖ UAB „SPAUDOS KONTŪRAI“ P45 ŠOKIS, 2008 M. SPALIS, TIRAŽAS 30 000 EGZ., TIESA IŠEINA KAS MĖNESĮ, ISBN1822-5497 PRAVDA@PRAVDA.LT VIRŠELIS SILENT-VIEW

5

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

PRAVDAMETRAS/SRIUBA

Klubas „XIXX“

Nes jis radikalus ir tikrai undergroundinis. Vietoje skrajoklių ir plakatų gauni SMS. www.saltupys.lt

Tamsiai geltonomis raidėmis ant šviesiai geltono fono surašyta rūkymo technika yra beveik šedevras.

1920-ųjų porno be garso

Labai juokinga jį žiūrėti.

Kino pasaka „Bekraštė istorija“

Primena fotografijos parodą „Aplink pasaulį“. „Old Market“

Vienas geriausių B&B Lietuvoje. Už kambarių dizainą atsakingas „Daiktų viešbutis“.

Reklama MySpace mandagiai pamiršo likusius

Ir pardavinės didžiųjų leiblų muzika.

Tik didžiųjų.

Naujas sezonas

Kai į burną įspjauna elgeta arba to analogas televizijoje – „Kakadu“. Šūdai ant laisvojo universiteto

Fekalijomis apmėtyti anarchistai iki šiol nesupranta, už ką.

Vagis Valinskas

Dar nepatekęs į Seimą nukosėja Kanų liūtą laimėjusią argentiniečių politinę reklamą.

Kai nėra už ką balsuoti

INTERNETAS

Nes nėra nei kairės, nei dešinės. Bet reikia.

7

6 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

Kolumnistai

Kolumnistai

turbūt supratau, kas yra geras rašytojas.

Tas, kuris žodžiais pažadina įsivaizdavimo saulę.

„SH“, kurie turėjo savo laiku gelbėti, dingo net neišgarsėję; „Requiem“ subyrėjo neįjungę antro bėgio; „Brainers“ užklimpo perspektyvumo įkalnėje; „Gravel“ geriau kalbėjo nei grojo. Sąrašas ilgas.

kristupas@pravda.lt

Fantazijos dienoraštis

Ir tada aš suprantu, kodėl situacija tokia pagrabinė.

Mūsų roko viltys yra dėjusios skersą ant šių dienų muzikos. Į klausimą, ką mėgsti, roko grojikas pavardins: „Čilipepersus“, „Jutiū“, „Oeizį“. Nes daugelis jų „rimti“ muzikantai, jiems dviakordžiai pašūkavimai kelia pani(e)ką. Jie mėgsta „tikrą“, laiko ir tėvų patikrintą muziką.

lietuviški reikalai

O kur lietuviškos roko grupės, kurios klausosi dabarties? Kada paskutinį kartą interviu grupės lyderis sakė, kad „The Kills“, „Foals“ ar „No Age“ keičia jų gyvenimus? Arba jei nauja netinka, kur krautroko fanai su „Neu! “, „Faust“ ar „Can“ marškinėliais?

Kur šešiasdešimtųjų „The Sonics“ ir „The Monks“ evangelistai? Kur post punk, psychobilly, no wave, afro beat? Gali atrodyti, kad rodau savo muzikinių žinių raumenį, bet tai ir yra esmė, – jei klausausi muzikos, jei myliu gitaras, kam man reikalingas iškleręs lietuviškas rokas? Duriu „LRT“ – mes iki šiol neturime dieniniame eteryje roką grojančios radijo stoties (ne, „Nickelback“ netinka).

Viename klasikinio romano puslapyje pričiupau save ties žodžių junginiu „ji buvo jauna graži moteris“. Baigianti susidėvėti, bet kažkuo dvelktelėjusi frazė. Negaliu pasakyti, kad ją perskaitęs, išvydau konkretų pasakojimo herojės paveikslą. Anaiptol.

Tačiau kai kas „jauno gražaus ir moteriško“ mane pervėrė kaip ant darbo kėdės palikta kanceliarinė spaudė.

Apie ką čia kalbame? Apie tai, kad vaizduotė veikia kur kas anksčiau nei spėjame pamatyti vaizdą. Apie tam tikrą tarpinę būklę – tarp visiškos sąmonės tamsos bei išbaigto ir artikuliuoto supratimo. Apie tai, ką Subjektas II pavadino „ach!“ Vaizduotė prasideda kaip emocija, kaip pusiau aiškus, bet energingas proveržis, kaip laukimas, „kad ateis, kad ateina“, kaip šventojo akivaizdumo aureolė, nusileidžianti ant to, kas jau ištarta, pasakyta ir pamatyta. Žodžiai, jeigu juose pakankamai įtampos, gali sužadinti energingą embrioninę fantazijos užuomazgą, kurioje vaizdo dar tarsi nėra, bet svarbiausi dalykai jau išsipildė. Neatsitiktinai Spaieris jiems suteikė „vaizdų aušros“ vardą. O Sartre’as pakomentavo: „Tuščios vaizduotiško žinojimo formos – Spaierio vadinamos „vaizdų aušromis“ – yra labai dažnos sąmonės gyvenime. Jos užeina ir išnyksta, neįgauna vaizdų pavidalo, tačiau atveda mus prie vaizdo tikrąją šio žodžio prasme ribų.“ Neturiu nuovokos, kodėl vienuose žodžiuose vaizdai išaušta, o kiti pasilieka verbalinėse sutemose. Tik

Konkurse blogai tai, kas nuo paties konkurso nelabai priklauso – dalyvaujančios grupės. Jis neribojo stiliaus, kurį būsimos viltys tąso, bet 9 iš 10 groja gitarinę muziką, vadovėliškai – roką ir jo atplaišas.

Kas čia baisaus, pagalvoji, o tada spaudi „play“ ir persikeli į amžinus devyniasdešimtuosius, į senių roką, į sunkųjį, atseit rimtąjį roką. Didžioji dalyvių dalis balsuoja už muziką, kuriuos niekas pasaulyje (be Bulgarijos) nebegroja. Ir tai yra katastrofiška jaunos šalies, neturinčios gilių populiariosios muzikos tradicijų, audiosferai.

Dabar jau pamiršau autorystę, bet kažkas yra pasakęs, kad roko (opozicijos) nebuvimas yra lengvai suvedamas su kokybinio popso (pozicijos) nebuvimu.

Popmuzika, kuri Lietuvoje yra arba balius/čiastuškos, arba parodija, arba kopija, tėra fonas automobilių kamštyje. Suslavėjusi lietpop muzika, jei tai vis dar muzika, yra kaip beviltiškas ligonis su sunkiais psichikos sutrikimais. Juk nesijuoksi iš jo, nebadysi pirštais.

Todėl kelios naujos roko grupės geriau dainuos angliškas abstraktybes, pasiseilės apie meilę, bet tikrai nešokinės nuo scenos, neklyks į mikrofoną apie anarchiją Justiniškėse. „MGMT“ pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad nori užsidirbti pinigų, varyti heroiną ir susirasti žmonas supermodelius. Senos kartos roko žvaigždės Lietuvoje yra architektai, laidų prodiuseriai, o jaunoji karta, na, jos vis dar nėra.

O jau devynios ir į koncertą norisi.

Tania Rex

Teisingas atsakymas, – be abejo, d. Jau prieš šimtą metų psichologai kalbėjo apie „žodžių fizionomijas“. Vienas toks mažai kam šiandien žinomas Spaieris aprašė savo pacientų potyrius: „Subjektas II: Ach, tai yra… Aš sustojau, nes žinojau tai, ką norėjau pasakyti, prieš ateinant žodžiui „turtingas“, pajutau vidinį postūmį, „ach!“, tam tikrą vidinio judėjimo rūšį, sulyginamą su greitai augančiu sirenos kauksmu, jaučiu, kad ateis, kad ateina, žinau, kad supratau. Taigi, ištrūksta žodis.“

Sunku pasakyti, kada Lietuvoje nebeliko roko. 1972 metais išleidžiamas pirmas Lietuvoje roko įrašas – grupės „Gintarėliai“ plokštelė, 87-aisiais žygiuoja „Roko maršas“, dešimtmečio pabaigoje sausakimšose kino salėse rodomas freak show „Kažkas atsitiko“, 91–92-aisiais Katedra rauna „Mes – Jėga!“, iki 97ųjų maištauja „Blogiausių grupių festivalis“, tuomet viskas silpsta, rimsta, 2008 metais aš esu ateities grupių konkurso „Soundwave“ komisijoje ir negaliu patikėti. Šv. Lemmy!

KRISTUPAS SABOLIUS, TOMAS RAMANAUSKAS, Inga Norke

Iš tikrųjų, kokius vaizdus sukelia skaitomos knygos? Ką įsivaizduoju, girdėdamas ritmingo turinio žodžius? Galimi variantai: a/ visos kada nors matytos labai gražios moterys kartu; b/ bendras vardiklis iš iracionaliųjų Umos Thurman, Penelopes Cruz ir Kate Moss trupmenų; c/ mano mergina, kai smalsauja, kas bus vakarienei; d/ kita.

Lietuviams visada reikia rodyti, kaip galima daryti.

Paprasčiausia – atvežti aštresnių atlikėjų, kurie ne tik groja kitaip nei mes, kreiviau, gyviau, drąsiau, bet jei reikia, ir savo būgnininką sumuša, kai tas nepavaro. Promoteriai net kartelinį susitarimą gali sukirsti: į bet kurį koncertą 20 pirmųjų atėjusiųjų muzikantų įeina nemokamai (paradoksas – atlikėjai nenori mokėti už kitų atlikėjų koncertus). Jei tai nepadės – vilioti pigesniu alumi. Bet jie turi išgirsti ir pamatyti. Ir po kelių metų galbūt ateis diena, kai kokia nors televizijoje uždrausta indie (!) roko grupė „The Analheads“ iš Švenčionių užsilips ant scenos ir taip skels, kad minia nusitemps vokalistą žemyn ir niekada nepaleis. Ir gal kitą dieną trys grupės fanai susitiks prie tatuiruočių salono. tomas@pravda.lt

Intuicijos dienoraštis

Tomas sako, kad jis mirė. Aš galvoju – kodėl? O gal dar pavarys dabartiniai devintokai?

Naujokų tėvas Jonas Oškinis į tai kaip visada žvelgia su gera doze ironijos. Jis su manimi pasidalino savo atradimu – Lenkijos karo atašė 1938–1939 metais L. Mitkiewicz knyga „Kauno atsiminimai“. Joje jis rašo apie lietuvišką muziką – tai minorinis skambesys, nelengvai įsimenamos melodijos, sunkiai suprantamas, bet neslepiamas graudulys... Tai ne koks nors lenkų kadrilis, krakoviakas ar iškilmingas polonezas. Grynas indie! – gilus Jono pastebėjimas. Taigi indie – mūsų genuose, tik neaktyvuotas...

Taip juokauti galima daug ir ilgai, nes roko situacija Lietuvoje iš tiesų ne per rimčiausia. Nors grupių periodiškai atsiranda (ir dingsta), kartais net visai nieko, bet klausytis nėra kam... Net nekalbu apie parduotuves, valgyklas, kuriose kartkartėmis galėtų paleisti jauno indie.

Pavyzdžiui, draugė, kuri su manimi kelis mėnesius gyveno Londone, iki tol neklausė indie ir visą panašią muziką vadino „pisrokiu“, dabar pradeda skirti „The Libertines“ nuo „Dirty Pretty Things“. Ir, kas svarbiausia, jai ta muzika pradeda patikti. Taip, nes roko lopšyje nuo šios muzikos nėra kur dėtis. Ją groja netgi damų pamėgtame „Marks&Spenseryje“ ar metro stoties kasoje.

Beveik galima su šiuo faktu susitaikyti ir manyti, kad mums net ir nereikia didesnės roko scenos, kad mūsų tėvai klausėsi bitlų koverių (juos perdainuodavo viena pirmųjų lietuvių roko grupių „Vienuoliai“ ir kt.) ir psichodelinį roką grojančių „Nuogi ant slenksčio“, vėliau mūsų dėdės klausėsi „Anties“ ir „Foje“... O juk jaunesnė karta negali likti tylesnė.

Reikia maišto ir pokyčių. Devyniasdešimtaisiais atradome elektroniką. Todėl dabar būtų visai logiška, jei devintokai pasiimtų gitaras ir patildytų diskotekų kultūros decibelus.

Gal lietuviams nereikia meinstryminio roko? Tada pasižiūriu į kaimyninę Latviją, kur ši muzika klesti nuo aštuoniasdešimtųjų kartu su Liepojos grupėmis ir poetais, o į Rygą koncertuoti populiarumo viršūnėje atvažiuoja „The White Stripes“ ar „Antony and the Johnsons“... Darosi ir vėl baisiai įdomu, kuo ir kodėl lietuvių reakcija užgrojus rokui skiriasi nuo latvių. Ir kodėl, kai kalbame apie roko sceną Latvijoje, atrodo, kad kalbėtume apie dėdę iš Amerikos aštuoniasdešimtųjų pabaigoje? Į šitą klausimą man niekas neatsako ir aš pati nežinau atsakymo.

Galbūt būsiu apkaltinta paviršutiniškumu arba pernelyg moteriška nuomone apie roką, bet šioje scenoje veikia ir grožio standartai. Juk mažiausiai trims iš penkių statistinių lietuvaičių indie berniukas su gitara ir moteriškais skinny džinsais atrodytų mažų mažiausiai kaip gėjus, o šešios iš penkių bričių dėl tokio būtų pasiruošusios padaryti bet ką. Galbūt tai kiek juokingas argumentas, bet turint omenyje, kad roko sceną glamonėja moterys, jame yra tiesos.

Nenoriu būti pesimistė (ir nesu), nes vis tiek kada nors ateis laikas, kai gitaros bus nebemadingos, bet gal bent jau tada Lietuvoje atsiras potenciali roko scena.

Didžioji dalis trendų miršta taip greitai, kad nesu Nesikalbėję su Tomu tris mėnesius būtent rugsėjo pabaigoje abu susimąstėme – kur Lietuvos rokas?

Sėdžiu ir laukiu. inga@pravda.lt

ZANĖ BAKŠEJEVA

MixMagas, Billa, Christopher James, Woo, R. Mickevičiūtė, Š. Zurbaitė, Denis Shklovsky, Andrius Brazaitis, Vytukas

DISKO REIDAS

09/05-07

DISKO REIDAS

09/12-14

DISKO REIDAS

09/15-19

DISKO REIDAS

09/19-21

Gražiausios vakaro radijo gerbėjos // Opus3 b-day, Havana Social Club

Kas didžėjus maitina bananais, avie? // Pump Up The 90’s, Woo

Manekenių įpročiai po darbo nesikeičia // Londono mados savaitė, House of Holland afteris

O ne, o ne, „Swarovski“ afteryje buvo kviečiama trumpam pabūti chuliganais // Londono mados savaitė

Diva Jazzu vis dar stebina gamtos dovanomis // Opus3 b-day, Havana Social Club

Ar jau sakiau? Žaliuzės – nebe jėga // Pump Up The 90’s, Woo

Atvirkštinė situacija nei Lietuvoje – tokiems madistams reiktų sumokėtų, kad jie taip nesistengtų… // LMS, Fash Off afteris

O ne, o ne, „Swarovski“ afteryje buvo kviečiama trumpam pabūti chuliganais // Londono mados savaitė

Pasaulis iki kelių su „Šok Rok“ // Woo

Gražu, kai gražios lietuvės galerijose nesistengia atrodyti dirbtinai gražiau // Cocastyle, Woo

Kaip vėliau paaiškėjo, tai dirbtinas blogo berniuko įvaizdis, kuris nedirbtinai ją užkabino // Trailer Trash, Londonas

Pastebėk, subtilesni piešiniai visada būna toliau nuo krūtinės // Boogaloo vs. Diskomafia, Woo

Tai ne rinkiminė agitacija, o prašymas grąžinti į Lietuvą roką // Šok Rok, Woo

Kai Amūras girtas blaškosi po „Woo“, tokie dalykai ir atsitinka // Woo angels, R. Mickevičiūtė

Mados vakarėlio rūkomajame, netiki – paklausk seklio weknowwhatyoudidlastninght // Trailer Trash

Kas, jei ne geriausia draugė saugos nuo didžėjaus // Interview: K. Diamond, Woo

INTERNETAS

10 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

URTĖ MOLKO

MEGAPOLIS

Sevilija – Andalūzijos, piečiausio pusiasalinio Ispanijos regiono, sostinė, kurios vardas dažnam kelia asociaciją su kirpykla ir šen bei ten besiblaškančiu personažu ono vardu. Patys ispanai dažnai kreivokai atsiliepia apie šį miestą ir jo gyventojus, pašiepdami juos dėl itin savotiško dialekto, bet ilgiau pasispardę pripažįsta, jog Sevilija – pasaulyje Ispaniją išgarsinusio flamenko motina, vėliau paleidusi šį aistros, kančios ir ilgesio šokį klaidžioti po pusiasalį.

Flamenko – tai ne tik šokis, bet ir dainavimas, ir muzika; patys atlikėjai sako, kad tai – gyvenimo būdas ir filosofija. Ir dėl pavadinimo, ir dėl kilmės iki šiol nesutariama, tačiau aišku viena – visa tai galėjo atsirasti tik tokioje maklavynėje kaip Pirėnų pusiasalis. Viską užvirė paklydėliai čigonai, vėliau savų prieskonių pribėrė ten pat gyvenę arabai, sąsiauriu atskirti afrikiečiai, dar vėliau – atrastieji amerikiečiai, kol galų gale 18 amžiuje atsirado šis širdis virpinantis reiškinys.

Dabar flamenko žinomas ir populiarus visoje Ispanijoje, net absoliučiu savo kitatautiškumu garantuoti (aktyviai bet kokius ryšius su karalyste neigiantys) katalonai turistams uoliai siūlo pasigrožėti flamenko. Šokėjus ir muzikantus rengia specialios mokyklos, kuriose ne vienus metus mokantis pajusti specifinį ritmą tenka kulnais prakaukšėti ne vieną tortilijos storio grindinio sluoksnį. Šios specializacijos atlikėjai, kurie net turi specialius pavadinimus – bailaor, cantaor (šokėjas, dainininkas) Ispanijoje gerbiami taip pat ar net labiau nei toreadorai.

Flamenko muzika, akomponuojanti cantaor ar bailaor, kuriama gitara, cajón (iš Peru kilęs medinis dėžės pavidalo instrumentas, ant kurio sėdima) ir delnais, viskas pastiprinama aistringais šūksniais „Ole“.

Pats šokis kaskart atrodo lyg kuriamas iš naujo, juo tarsi pratęsiama muzikos linija, o šokėjai panyra į savotišką transą, kurio apogėjus – protui nesuvokiamu greitumu į lakuotą parketą kaukšintys kulnai. Žinoma, ir bailaor, ir bailaora (šokio atlikėjai vyras ir moterys, tiesiog nesiverčia liežuvis juos vadinti „šokėjais“) turi savo „uniformas“. Vyras prie juodų batų su kulnu puošiasi juodom kelnėm, baltais arba raudonais kazanoviškai prasagstytais marškiniais, o norėdamas pasiekti maksimalų efektą savo ilgus juodus garbanotus karčius prieš pat lipdamas ant scenos sudrėkina vandeniu, kad dramatiškai atmetant galvą į šalis tykštų išgyvenimo prisisunkę lašai…

Apie moteriškų sukneles pasakojimas gali užtrukti tiek pat, kiek skundai, jog neturi kuo apsirengti.

Trumpai – nėra jokių nesulaužomų taisyklių; absoliuti spalvų, klosčių ilgių, tankių, storių, nėrinių ir

puošmenų laisvė. Būtinas atributas – nerta skara kuo ilgesniais kutais, ryškių spalvų masyvūs auskarai, į „balerinos“ kuodelį susukti plaukai, juose įpinta kuo didesnė rožė ir įsmeigtos šukos. Vėduoklė – teatrališkesniam pasirodymui. Svarbiausia – absoliučiai nevaržoma mimika.

Profesionalų flamenko pamatyti galima bet kurioje Ispanijos dalyje, Sevilijoje irgi yra iš ko pasirinkti.

Visgi ieškantiems ispaniškesnės, natūralesnės aplinkos siūlyčiau Carbonería, kur pasirodymai vyksta sausakimšam kieme, o esant blogam orui – prirūkytoje salėje su ilgais mediniais suolais, ąsočiais namų vyno ir labai maišyta minia. Norint ramiai pagurkšnoti cubata ir suprasti, ką reiškia „iki ašarų privedanti muzika“, reikėtų nusigauti į kitoje upės pusėje esantį rajoną Triana ir prasiyrus pro minias užsieniečių (daugiausia amerikiečių) studentų pilną Betis gatvę ieškoti gatvelių labirintuose bariuko Madrugá, kuriame lankosi ir vietinės garsenybės.

Ten šokio nepamatysi, bet galėsi stebėti, kaip po mamos ruoštos vakarienės atsipalaiduoja ir į muziką įsijaučia patys ispanai. Šiek tiek subtilesnis ir bohemiškesnis variantas – Ispanijoje žymaus, bet jau į pensiją pasitraukusio cantaor Pepe Peregil baras Quitapesares. Ne visada jį rasi atidarytą, nes dainininkas yra ir šeimininkas, ir barmenas. Jei užtiksi jį gerai nusiteikusį ir dar mandagiai paprašysi sakydamas (transkripcija): „jo soi giri, kantame“ („aš turistas, padainuok man“), gali sulaukti improvizuoto koncerto a cappella.

Norinčiam pasipuošti kaip tikram bailaor vyrui sunkumų iškilti neturėtų, o štai moterims reikėtų gerokai prašukuoti parduotuves: suknelių ieškok mažų gatvelių parduotuvėlėse centre, ten pat galima rasti ir visų kitų atributų. Šie aksesuarai gaminami principu „kuo ryškiau ir įmantriau, tuo gražiau“, todėl kuklesnių estetinių pažiūrų merginoms galima apsilankyti Maria Auxiliadora gatvėje esančiame auskarų rojuje, o vietoj dirbtinių rožių rinktis tikras.

Beje, tikra flamenco suknelė – brangus malonumas, tačiau būtina tikros sevilietės spintos dekoracija (jomis puošiamasi per visoje Ispanijoje garsią, savaitę trunkančią Sevilijos šventę Feria).

Ieškantiems „flamenkiškų“ atributų reikėtų pavarstyti Santa Cruzo rajone esančių kišeninių parduotuvėlių duris ir užsukti į vien buitiniams aksesuarams flamenko stilizacija dedikuotą parduotuvę gatvėje labai katalikišku – Amor de Dios (Dievo meilės) – pavadinimu. Alfalfa gatvės viršuje glaudžiasi maža parduotuvytė, galinti aprūpinti flamenko įrašais, cajón ar kastanjetėmis.

11

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MEGAPOLIS

KAS TAVO KIŠENĖSE?

„Aprangos galerija“ sako: „Parodyk, kas tavo kišenėse, ir aš pasakysiu kas tu“. Mums neįdomus tavo buto dydis ar automobilio modelis. Svarbiausia, jog tavo kišenių turinys būtų įdomus, kaip naujausias filmas. O jei perspjausi savo priešininkus, „Aprangos galerija“ pasirūpins, kad turėtum naujų kišenių savo daiktams.

Dizainerio Vitalio Čepkausko kišenėse:

Ex-virėjos, dabar – idėjų generatorės Justės kišenėse: Plaukų dažai. Juodi ir raudoni – su draugu sugalvojome truputį pasikeisti. Kuri spalva kuriam – padiktuos šio vakaro nuotaika. „Escada“ užrašų knygutė – čia sutelpa visi užrašai.

Ryškiai žalias batų raištelis. Padovanojo draugas.

Pinigai ir piniginė. Pinigus nešiojuosi kišenėse, nes patogiau išsitraukti, o centai išbyra iš piniginės. Rublis – vienintelis pinigas, kurį visada turiu piniginėje. „Coco Chanel“ kvepalų mėginėlis – gavau parduotuvėje pirkdama plaukų dažus.

Rožinis telefonas. Jau penktas šiemet, davė mama, kad galėtų man paskambinti.

Akiniai. Pirmi tokie gražūs per visą gyvenima, kartą netyčia juos padegiau.

Ausinės. Užvakar apsiuvau jas kailiuku.

USB. Viduje muzika ir darbo eskizai bei dizaino projektai.

Pirštinės. Jos kartu su manimi jau antrus metus.

Siūlai. Jei kas nors suplyštų.

Dujinis balionėlis. Tam, kad saugiau jausčiausi, kai tranzuoju tamsoje.

Režisieriaus Tado Vidmanto kišenėse: Genadijus Glušakovas – magnetukas šaldytuvui. Kolegės rado tokį pirkti ir man padovanojo – mano sukurtas personažas išlindo iš ekrano ir dabar gali puošti namus.

Be mano žinios.

Laisvų rankų įranga mobiliajam telefonui – vairuojant patogiau šnekėti. Šnekėčiau ir eidamas gatve, bet man pačiam tokie žmonės juokingai atrodo.

Sąvaržėlė – aš kaip McGuiveris (Makgaiveris), kuris iš sąvaržėlių ir plaustus pasidarydavo. „Tado“ peiliukas – irgi praktiškas daiktas. Mama iš Šveicarijos parvežė. Išgraviravo mano vardą, kad visi žinotų kieno.

Nokia telefonas – laimėjau prieš dvejus metus viename festivalyje. Su juo nufilmavau filmą „Maži stebuklai“.

Nokia pakrovėjas su USB jungtimi – radau ir nusipirkau per „Ebay“. Ne visada rasi rozečių, o USB jungtį – visada. „Flash“ atmintinė – šešiolikos gigabaitų dydžio, davė darbe, kad didelius vaizdo failus galėčiau nešiotis.

Lekalas – kreiva liniuotė, skirta kreivoms linijoms piešti.

Raktai – nuo mano mažalitražės mašinytės, kuri vaidino bent trijuose mano filmuose.

Piniginė – su krūva įvarių kortelių, savo paties vizitinėmis, ir atskira kišenėle vienai 2 Lt monetai. Dėl jos ją ir pirkau.

Pervažiuota moneta. Su draugais turime rugsėjo pirmosios tradiciją, kai visi su vaikais einame prie geležinkelio bėgių ir padedame po monetą. Ši japoniška.

Marškinėliai iš pinigų. Iš litų, svarų ir dolerių išlankstė trys draugės. Žiebtuvėlis. Šį pavogiau sąmoningai – nebūsiu infantilus ir nevaidinsiu šventuolio.

Maišelis su šventa duonele. Padovanojo moteris, iš kurios turguje pirkau bulves.

Ledinukas. Visada nešiojuosi ir dovanoju žmonėms.

Taip daryti pasiūlė sūnus.

Ekologiškas maišelis. Liko nuo mūsų rengtos akcijos.

Pieštukas. Kartais reikalingas.

Fotoaparatas. Įamžinu akimirkas ir savo darbus.

Piniginė monetoms. Tik monetoms.

Permanentinis flomasteris. Rašyti ant kompaktų, o kartais ir paveikslų.

Piniginė kortelėms. Prieš septynetą metų man ją padovanojo Paryžiuje, ji pagamita iš žuvies nugaros.

Raktai su žvangančiu pakabuku. Prieš keletą metų mano darbus paėmė į butiką Liuksemburge. Padovanojo savo pakabuką ir dingo su visais darbais. Tad šis pakabukas finansiškai labai brangus. Bet tai yra pamoka.

Rakteliai nuo mašinos. Vairuoju „Subaru“, kuri yra saugi ir ryja daug benzino.

Raktai nuo viso kito. Su „Porsche“ pakabuku, kuris liko dar nuo tada, kai turėjau šį automobilį. Tai buvo paprastas modelis, bet per penkerius metus aš jį taip kruopščiai atrestauravau, kad jis man pasidarė per daug arogantiškas. Tad aš jį pardaviau.

Rugsėjo mėnesį įdomiausiomis tapo Lino kišenės, kuriose telpa: „Tundros’08“ apyrankė. Mobilusis telefonas. Švarko saga. Gydomasis auskaras.

Senelio sumedžioto šerno iltis – gamins pakabuką ant kaklo.

Brangiausia dovana – barškutis su eilėraščiu apie Liną, kurį tamposi, kad ir kur eitų.

Piniginė.

Raktai nuo namų, draugų namų ir dviračio.

Mažojo Princo pakabukas, kurį gavo lauktuvių iš mamos, kai ji viešėjo Prancūzijoje Turkio gabalėlis.

Savotiškas medalionas – „home“ mygtukas iš senos senos klaviatūros. „iPod nano“ iš pirmos algos.

Plaukų gumytė. Kramtoma guma.

Pravda.lt skaitytojai, išnarstę įvairiausių kišenių turinius, būtent Linui skyrė „Aprangos galerijos“ prizą – 200 litų dovanų čekį.

Kieno kišendaikčių komplektas tau įdomesnis?

Balsuok už vieną iš dalyvių mūsų puslapyje www.pravda.lt Paskutinis mėnuo, kai dar gali parodyti mums savo kišenes, padaryk tai siųsdamas savo ir savo kišendaikčių nuotrauką adresu pravda@pravda.lt Spalio mėnesio laimėtojas bus apdovanotas 200 litų čekiu, o didysis prizas – 400 litų pirkiniams „Aprangos galerijoje“. gos ran ok: l ap iešk o i o š oje Nu alerij G

15

14 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAS

NAUJOKAS

„Kai grįžome namo, kieme stovėjo keletas ugniagesių automobilių. Besisukantys mėlyni švyturėliai kažkiek priminė diskoteką, vykstančią kokio nedidelio miestelio kultūros namuose“ (ištrauka iš Virgilijaus knygos).

O kada tau labiausiai patinka rašyti?

Kadangi rytais dėl žemo spaudimo būnu negyvas, energingiausias būnu apie ketvirtą – penktą valandą dienos. Viskas dėl kraujotakos.

Virgilijus Šimaitis – slapyvardis žmogaus, laimėjusio „Omnitel“ mobiliosios knygos konkursą, kuriame varžėsi penkiasdešimt potencialių rašytojų, rašydami knygas bloge, prizas – autorinės knygos išleidimas.

Tavo knygoje yra aštuoniolika butų su ryškiais gyventojais juose, viena jų – žurnalistė su kavos tirščiais tarp dantų. Knygos išleidimo proga tenka vis daugiau jų sutikti, ar nepaneigė tavo įsivaizduojamo žurnalistės tipažo tikri žurnalistai?

Bendravimas su žurnalistais buvo per trumpas, kad galėtų sugriauti mano susikurtą šios profesijos atstovų įvaizdį. Jiems dažnai nelabai sekasi rašyti ekonomikos temomis... Maišo milijonus su milijardais ir taip toliau. Mano aprašoma gyvenimo būdo žurnalistė šventai tiki tuo, ką daro, vaikosi madų ir dėvi paltuką auksu siuvinėta apykakle. Knygoje yra ir daugiau ryškių personažų, susigalvojau tokį veikėją, kurį apibūdinau kaip estrados žvaigždę kišenvagio veidu. Kaip manai, kas tai galėtu būti?

Virgilijau Šimaiti, ką tavo gyvenime reiškia rašymas?

Man visos trys mano lietuvių kalbos mokytojos sakydavo, kad man gyvenime reikėtų verstis rašymu. Bet gal jos buvo susitarusios. Kad ir kaip būtų, vėliau mano gyvenime buvo nemaža duobė ir atsidūriau mokykloje, kurioje mokoma tik techninių dalykų ir rašyti niekada nereikia. Visada norėjau parašyti knygą, tad pamatęs konkurso sąlygas puoliau dalyvauti. Na, o dabar žmonės tapšnoja per petį ir sako – „tipo“ neblogai.

O tavo draugai žino, kad išleidai knygą?

Taip, padariau klaidą nuėjęs pakalbėti į „Opus 3“ radijo stotį. Kadangi daugelis jos klauso, tai atpažino... O būčiau likęs visiškai anonimas.

(tęsinys www.pravda.lt)

Tai dabar draugai bando save atrasti tavo knygoje?

Taip, yra ši problema. Reikėjo dėti užrašą, kaip amerikietiškame filme – viskas, kas parašyta, yra išgalvota, sąsajos su herojais atsitiktinės, o kuriant nenukentėjo nė vienas gyvūnas. Bet per knygos spaudos konferenciją sakiau, kad reikia džiaugtis, kai skaitytojas susitapatina su herojumi, – juk to rašytojas ir siekia.

Dar minėjai, jog neatsisakai galimybės tapti rašytoju. Kokie procesai vyksta virstant rašytoju?

Reikia užsidaryti į tamsų kambarį su dirbtiniu apšvietimu. Tam, kad įsijaustum į procesą ir įlįstum į herojaus kailį. Negerai, kai kažkas skambina, kviečia kavos ir panašiai. Jeigu nori parašyti romaną, turi bent keturias – šešias valandas per dieną atsiriboti nuo pasaulio. Aišku, toks šlamštas, kokį parašiau, buvo rašomas ir prisėdus ant suoliuko.

ELLE DRIVER

Apie savo akis jis pats taip ir pasakė. Mes tik pridėjome, jog rašytojas. Redakcijoje žvalgėmės ir net truputį gūžčiojom pečiais, nes Virgilijaus Šimaičio knyga panaši į tokią, kurią parašytų iš rašymo pragyvenantis, bet gerai nuo rašymo pailsėjęs žmogus. Tačiau autorius tvirtina, jog jo knyga tinkama tik klibančiai stalo kojai paremti. Mūsų pokalbio dieną jis teturėjo vieną knygos egzempliorių, kurį atėjęs į knygos pristatymą gavo kaip svečias. Tą patį padovanojo „Pravdai“.

VYTUKAS

Esi minėjęs, jog pirmasis personažas gimė sėdint kavinėje, kokia tai kavinė?

Ne paslaptis, ta pati, kur vyko knygos pristatymas, – popierinių puodukų kavinė „Coffee Inn“.

Kiek laiko užtruko knygos rašymas?

Pirmuosius skyrius parašydavau vos per valandą, vėliau, paklausęs konkurso komisijos patarimų, stengiausi sukurti siužetą ir intrigą, todėl užtrukdavau ilgiau.

Vienoje knygos vietoje mini žurnalą „Žmonės“, bet niekur nemini žurnalo „Pravda“. Kodėl?

Ten nebuvo personažo, kuris galėtų skaityti „Pravdą“. Nebent tas herojus, kuris pirmoje dalyje šluoja lapus – pasakotojas.

Kokiomis dar kūrybos formomis užsiimi?

Miksuoju muziką. Neprofesionaliai, bet retsykiais pagroju uždaruose vakarėliuose. Man patinka funk ir broken beat.

Knygos iliustracijų autorius: Ernestas Vinickas

16

17

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MADA

MADA

mada yra Didžiosios Britanijos ekonomikos dalis. Kaip ir mados savaitė – verslas viduje užgožia bet kokias pirmos eilės įžymybes. Tik spaudoje mums atrodo kitaip.

Londono mados savaitę kitos trys mados sostinės – Niujorkas, Paryžius ir Milanas – bando suspausti iki keturių dienų.

Ir ypač tai padaryti stengiasi Niujorkas, nes ten mados savaitė vyksta prieš pat Londono savaitę. Niujorkui neužtenka, kad jis nori nenori atsiduria visų kitų mados savaičių priešaky, tarsi netyčia tapdamas mados diktatoriumi. Jam reikia tapti pagrindine mados sostine ir apspjauti Europą.

Kadangi Londone dabar ir taip ne pats palankiausias metas atsirasti naujiems dizaineriams, kai senieji (nuo Karen Millen iki John Lewis) kenčia ekonominę krizę, tas „keturių dienų skandalas“ nebuvo išgyventas taip skausmingai, kaip kad galėjo būti. Pavyzdžiui, jei taip būtų atsitikę bent prieš penketą metų, kai LMS klestėjo.

Vis dėlto mados verslo savaitę Londone prašviesino priėmimas pas ponią Brown (Didžiosios Britanijos premjero Gordono žmoną), kurio metu ji pažadėjo, kad jos vyras ir apskritai visa vyriausybė neatsuks nugaros britų madai. Po jausmingos kalbos ji glaudėsi prie jaunų perspektyvių dizainerių Garetho Pugho ir Henry Hollando, vėliau prie Naomi Cambell. Mados kritikė Hilary Alexander šį priėmimą apibūdino kaip vieną stilingiausių nuo Tonio Bleiro „Cool Britannia“ laikų, 1997 metais.

Gerai britų madai, kai ją globoja premjero žmona ir dar supranta madą ne ką prasčiau nei kasdieniai jos gyventojai. Be to,

INGA NORKE

Kas Londono mados savaitė Sezonas pavasaris/vasara 2009 Kur „Natural History Museum“ (pagrindiniai podiumai), dar per 100 renginių išsimėtę po visą Londoną Kada rugsėjo 13–19 dienomis (pradžia – diena po Niujorko mados savaitės) Apsilankė daugiau kaip 5000 pirkėjų, tuntas įžymių bričių ir dar didesnis tuntas žurnalistų, fotografų ir redaktorių iš viso pasaulio

INGA NORKE, BILLA, ALISTAIR GUY

Londono mados savaitės AUKŠTYN ::Laukinių žvėrių pėdsakai Christopherio Kane’o kolekcijoje. ::Melagiai ir gudročiai – mados studentai, kurie visais būdais bandė patekti į mados savaitės renginius. Ir svar-

biausia, jie nusipelno ten būti labiau nei koks nors eilinis PR vadybininkėlis, nes būtent tie miesto vaikiai ir daro Londoną madingiausiu miestu pasaulyje. ::Pagal Garetho Pugho dizainą sukonstruotas baras, kuriame turėjo šviesti, bet nešvietė soliariuminės lempos, nes technikai nespėjo jų įsukti. Ačiū Dievui. ::Žinok, jei mados savaitėje tavęs niekas nefotografuoja, vis tiek būtinai nufotografuos japonų žurnalistai ir Azijoje tau bus skirta viena sekundė šlovės. ::Knygos „100 naujų mados dizainerių“ pristatymas, kurį globojo Renzo Rosso „Diesel“* kompanija ::Operatyvi „M.A.C.“ ir „Tony&Guy“ stilistų komanda. Į Emmos Cook šou 11.39 h atvyko modeliai, o jau 12.08 h jie buvo paruošti ir leidžiami ant podiumo. ::Modelių sveikatos punktas, į kurį manekenės galėjo bet kada užsukti visos LMS metu, pakalbėti su psichologu, pavalgyti ir paprašyti patarimo. ::Mados kritikė ir veteranė Hilary Alexander „Moët VIP“ priėmime sušukusi: „Klubai – tai naujas šio sezono aksesuaras“. ::Seras Paulas McCartney, į LMS atvykęs su kostiumu ir kedais (ne bet kokiais, o tais, su amortizatoriais ant pado) – tai kas, kad dukra dizainerė.

Londono mados savaitės ŽEMYN: ::Vienas skaudžiausių ekonominės krizės padarinių LMS – mažiau kutiūro, daugiau gatvės mados.

inerio Agyness Deyn draugo diza Henry Holland afteryje

18 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MADA

Sero Bobo Geldofo dukrelė Peaches, tiesiai iš Niujorko į „PPQ“ pristatymą .

::Palapinės-laikini-pastatai, kuriuose vyko pasirodymai – nežinia, kaip tos vietos praėjo saugos reikalavimus. Juk į jas sukviečiami patys isteriškiausi žmonės pasaulyje, ir daugiau nei pusė jų avi aukštakulnius – geriau net nežinoti, kas būtų, jei tektų visus operatyviai evakuoti. ::Dizainerių parodų salėje-supirktuvėje butikų savininkų viena nuolat kartojama frazė: „o ne, kaip gražu, tuoj mirsiu“. ::Kai sėdi pirmoje eilėje, kelius remi į podiumą ir kalbi mobiliuoju telefonu. ::Kai bandai atsisėsti į pirmą eilę, susirenki garbiems svečiams padėtas dovanas, nors tau jos ir nepriklauso. ::Pelė, kuri tą savaitę tapo ekonominės krizės simboliu, pastebėta po didžiuoju podiumu. ::Podiumu žengia vis dar nulinio dydžio manekenės, nepaisant visų protestų ir peticijų visame pasaulyje. ::Akivaizdi „i-D“ ir „Dazed Confused“ konkurencija, kai žurnalų darbuotojai vakarėlių metu ramsto kampus įstrižainėje.

Geriausias afteris. Vivienne Westwood „Red Label“ vakarėlis 33 Portalnd Place su Roisin Murphy, Kate Moss, šampanu, Pamela Anderson ir braškėmis, apipiltomis baltu šokoladu ir, aišku, vakarėlio centre pačia vive le punk dama Viv bei jos parinkta muzika.

Gandas. Garsiausi pasaulio modeliai nelipo ant Londono podiumo (nebent iš draugiškumo dizaineriams), nes Londono atlyginimas nusileidžia Paryžiaus, Milano ar Niujorko mados savaitėms.

Duetas. Universaliosios architektės Zahos Hadid bendras darbas su brazilų guminių aukštakulnių meistre Melissa. Šie batai (aštuonių spalvų) jau yra parduodami Londono „Dover Street Market“. O jei dar nežinai, kas yra Melissos batai ir kokie jie patogūs, laikas kreiptis į google.

jų dizainerių Gareth Vieno geriausių nauvaikinas.

Pugh

Naujokas. Geriausio mados naujoko rinkimuose „Fashion Fringe“, kurių komisijai pirmininkavo oranžinė Donatella Versace, laimėjo Saros Jessicos Parker įkvėpta korėjietė Eun Jeong Hong. Prizas – 100 000 svarų ir pripažinimas.

Geriausia nuogirda iš kitos barikadų pusės. Manekenė kalba telefonu: „Mama, kaip tu nesupranti, jis pasakė, kad mano priauginti plaukai atrodo pigiai ir kad jis negali su manimi dirbti. Ar įsivaizduoji, kaip aš dabar jaučiuosi? Taip, aš ir vėl rūkau, bet juk ne tai esmė“.

Mažiau gera nuogirda, bet vis dar gera. Iš ketvirtos eilės moteris savo nuobodžiaujančiam vyrui: „Šitas ir šitas – tie batai“, vyras: „Taip, mieloji, matau“, moteris: „Ooo, kokie jos plaukai!“, vyras: „Aš nenuskalpuosiu manekenės, kad tu jais galėtum pasipuošti...“

Pamela Viv Westwood afte

LMS moteriškas nusivylimas: Garethas Pughas turi vaikiną. ryje.

Labiausiai LMS šventė Kate Moss ir sesutės Geldof. Nors atėjo vos į kelis mados pristatymus (Kate Moss – Vivienne Westwood, Geldof – PPQ ir dar kelis), jos šventė visą savaitę kasnakt.

Reklama

21

20 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

KLUBAI

MADA

Įspūdingiausias pasirodymas – Stella McCartney Adidas. Pasirodymas, vykęs pusryčių metu, aišku, buvo įspūdingesnis nei patys drabužiai. Juos demonstravo olimpietės gimnastės Beth Tweddle, Becky Downie ir kitos. Drabužiai įrodė, jog yra tikrai patogūs ir patikimi, o atrodė tikrai adidas. Gera dienos pradžia.

Geriausios kolekcijos: PPQ. Jaunas brandas, šiemet ypač daug apkalbėtas dar prieš pasirodymą Londono mados savaitėje.

Priežastis – Bobo Geldofo dukrų palaikymas. Tačiau nori nenori –jos turi gerą skonį. „PPQ“ 2009 vasarai siūlo saldaininių spalvų trumpus sijonus, siaurus marškinėlius. Taip pat kitam sezonui išlaiko marinistines detales. Ši „PPQ“ kolekcija – atsvara paprastai itin rokenroliniam brando stiliui.

heris darbuojasi Fotografas Christop ne’o aftertyje.

Christipherio Ka

House of Holland – vienas perspektyviausių Londono dizainerių – tai įrodyti jam užteko kelių sezonų. Pavasaris/vasara 2009 pagal Henry Hollandą atrodo itin žaismingai, kaip ir ankstesnės jo kolekcijos, bet šįkart viskas atrodo dar ir labai dėvima.

Kartu su „Levi’s“ Henry sukūrė specialius „HoH 501“ džinsus. „House of Holland“ pasirodymas neapsiėjo ir be Agyness Deyn dviejų prabėgimų podiumu – jiedu su Henry yra labai geri draugai. Be to, jam svarbus Agyness palaikymas – ji vis dėlto kol kas yra populiaresnė už jį. Kuriant šią kolekciją, Henry Hollandą įkvėpė 90-ųjų serialai jaunimui, ypač „Beverly Hilsas 90210“, tetos sodas ir dalmantinai.

Todd Lynn. Vienas geriausių siuvėjų, be abejonės.

Pasirinkęs tikslų „Dirty Pretty Things“ garso takelį, jis maršu išmarširavo savo modelius ant podiumo – sudėtingiausiai suderinamos medžiagos yra susiuvamos, klostuoti švarkai, drabužių transformacija, sudėtingi kirpimai – įrodymas, kad Toddas ne tik nuo realybės atitolęs kūrybininkas, bet ir puikus technikas. Kuriant šią kolekciją, Toddą Lynną įkvėpė filmas „The Day of The Locust“, juodoji Holivudo pusė, Marselio Dušampo „Nude Descending A Staircase“. * „Diesel“ remia kūrybingus žmones: ITS („International Talent Support“) yra metinis madų dizaino studentų konkursas, o „Diesel“ apdovanojimo laimėtojas kuria nedidelę kolekciją, kuri parduodama „Diesel“ parduotuvėse visame pasaulyje. Tuo tarpu besiskleidžiantys muzikos talentai gali dalyvauti „DIESELU-MUSIC“ – tarptautinėje atlikėjų paieškoje, kurios tikslas yra pateikti alternatyvą vis labiau komercine tampančiai muzikos pramonei. Menų srityje tęsiamas „DIESEL WALL“ projektas, kuriame metamas iššūkis šiuolaikiniams menininkams, kad jie papuoštų tuščias miesto centro sienas. Kita iniciatyva yra „DIESEL NEW ART“ – internetinė galerija ir kūrybinis konkursas, skirtas paremti perspektyvius menininkus.

Pagrindinis vaidmuo šioje vienkartinėje premjeroje atiteks šalies, ne taip ir dažnai lepinančios Lietuvą „elektroniniais“ svečiais – Kroatijos, – atstovui Luka Baumann. Dark techno karalystės valdovas, besižavintis viskuo, kas techniška, industriška ir sukurta žmogaus, drauge su itin artimu kolega Grovskopa iš Švedijos vadovauja įrašų kompanijai „Emergence“, taip pat žada grįžti ir prie „asmeninės“ leidyklos „PSNZ“. Jokių įrašų Luka į Vilnių nesigabens – visą savo išmonę jis demonstruos gyvo pasirodymo metu.

PRAVDARCHYVAS

„Outkast’as“ Andre 300 drabužių linijos pri 0 po savo statymo.

Christopheris Kane’as. Yvanas „The FaceHunter“ dirbo prieš ir po Christopherio šou. Jo gerbėjai tikriausi miesto fašionistos. Dizaineris jų ir šį sezoną nenuvylė – tai buvo beveik kutiūrinė kolekcija.

Christopheris nuo savęs kitai vasarai žadėjo dinozaurus, žvynus iš lengvo šilko, vis dar katinų giminės raštus. Jį įkvėpė Lara Stone, kuri, pasak dizainerio, yra naujoji Raquel Welsh.

DAINA DUBAUSKAITĖ

idas“ pristatymas.

Stellos McCartney „Ad

Dviejų bene niūriausių metų mėnesių sandūroje dalis pasaulio švenčia Helovyną, kita dalis – liūdi prie žvakių, trečia – išnaudoja „nukritusias“ laisvas dienas ir tiesiog švenčia. Kartais prisidengdami pirmąja minėta švente, kaip, pavyzdžiui, komanda „Re:5pect“. Labai įmantraus pavadinimo atstovai spalio 31-ąją užims vienišą Tauro kalno klubą „Mulen Ružas“ ir jame surengs tamsų techno spektaklį „Mobilizacija“.

Dar vienas svarbus aktorius „Mobilizacijos“ scenoje – bene labiausiai Latvijoje techno mylintis Gestapo, nuo schranz bėgiojantis link industrinių garsų. Jis Lietuvoje pasirodo ne pirmą ir ne antrą kartą, tad džiaugiasi ir dėl to, jog išvys jau neblogai pažįstamą minią, ir dėl to, jog išvys gyvą Luka Baumann.

Du svečiai – trys tautiečiai. Nuo Luka Baumann ir Gestapo kirčių minią bandys gelbėti (tiesa, greičiausiai tik dar labiau užvaikys) du „Techstylism“ komandos atstovai – Daimon ir Pagalve, abu nusiteikę kaip niekad ryžtingai ir pasirengę techno skleisti iki paskutinio elektros lašo. Trečiasis „tautiškas“ „Mobilizacijos“ dalyvis – Cyber iš organizatorių „Re:5pect“, atnešiantis hard techno garsų.

Už „maistą“ susirinkusių akims bus atsakingi trys vidžėjai – jau seniai rankas ir kojas panašaus tipo renginiuose apšilę Tokiku, VooZ2 bei Gutshi.

Monstrus spalio 31-ąją palik namie – jie neištvertų to, ką žada 22 val. pakilsianti renginio uždanga.

WWW.SCHRANZ.LT

22

23

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

01

06

Saule varomas kompiuterio krepšys

Kalbantis laikrodis

www.momastore.org, $598 Mes matėm krepšius, kurie, varomi baterijomis, groja, bet kad saulės dėka įkrautų kompiuterius, grotuvus, telefonus ir dar ką nors… ir dar gerai atrodytų! Dieną atokaitoje pašildyto krepšio energijos užtenka apytiksliai vienai kompiuterio baterijai atgaivinti.

www.fredflare.com, $22 Greičiau, greičiau, kol klykaujančios ir besipjaunančios cheminės spalvos galutinai neišėjo iš mados. „Plastmasiukas“ iš Rytų gali tapti visai smagiu ir naudingu draugu, mat valandas ne tik rodo, bet ir praneša japoniškai.

02

07

Dėklas iWood

Slidinėjimo striukė Holden Hemp Mila

www.hempest.com, $299 Slidinėjimo arba „snoubordinimo“ sezonas apsukriausiems trunka visus metus – juk visada kažkur sninga! Tad visuomet metas apsirūpinti tinkama amunicija. Pagaliau „kitokio“ modelio moteriška striukė – ekologiška, iš kanapių ir perdirbto plastiko, ir, be abejo, visiškai neperšlampama.

www.miniot.com, €80 Turint omeny naujųjų „iPhone“ kainas – tiek kontrabandines, tiek gandais apipintas lietuviškas – tokia medinio dėklo jiems kaina gali pasirodyti nelabai ir didelė. Rinkis iš šešių medžių, tarp kurių – klevas, ąžuolas ar raudonmedis… Beje, yra ir „Touch“, ir klasikiniam „iPod“ modeliui.

03

08 Nešiojamas baras Evolution

Lempa Giraffe

www.kegworks.com, $1889 Tikra RRRevoliucija naktiniame pasaulyje – dabar baras yra ten, kur vakarėlis, o ne atvirkščiai. Susipakuoja taip talpiai, jog pasislėps automobilio bagažinėje, tad netikėtą kokteilį galėsi suplakti ir civilizacijos apleistoje vietovėje.

www.leblon-delienne.com, €138 „Leblon Delienne“ savo tinklapyje prisistato kaip emocingas dizainas. Ir nieko tobulesnio pasakyti apie šią grakščią porcelianinę žirafą-lempą aš nebemoku.

09

04

Sportbačiai Converse Leather Jacket

05

Dėklas pyragėliams CupACake

www.cupacake.com, $2.99 Kaip gabeni draugams savo virtuvėje su meile iškeptus keksiukus ir kitus gardėsius? Klausi, kokius dar keksiukus? Negi nežinai, kad paskutinis rudens „trendas“ – paties gamintos dovanos? Pakuok kiekvieną atskirai į šį prieš penkerius metus JAV atrastą daugkartinio naudojimo šedevrą.

GUNARS BAKŠEJEVS

www.supermarkethq.com, $50 Kanadietė dizainerė Melanie Favreau rado išeitį tiems, kurie savo kūno kvapu patenkinti, deja, ne visada. Su šia tikro sidabro eglaite šviežias jausiesi taip pat ilgai, kaip, hm, tavo automobilio salonas.

INTERNETAS

Pakabukas Stay Fresh

www.woodwood.dk, €240 Čiakas Teiloras švenčia savo šimtmetį ir ta proga meta į rinką turbūt vieną brangiausių „Converse“ modelių ever… Galiu ir klysti, bet ne tai svarbu, – pažiūrėjus į rokenroliškai išlietą, užtrauktukais padailintą odą ir turint omenyje, kad šiais prekiauja tik „ypač ypač“ vietos, ranka taip ir tiesiasi kreditinės kortelės link.

10 Sausainiai „LU Pim’s“

Minkšti, su šokoladu ir aviečių, apelsinų ar vyšnių įdaru. Tiks ir maloniam vakarui su drauge prie arbatos, ir siautulingam pižamų vakarėliui. O dabar „LU Pim’s“ sausainiai gali virsti ir prabangiu apatiniu trikotažu, jei nepamirši užsiregistruoti žaidime www.luweb.info Sausainiai dar niekad nebuvo Tokie...

25

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

TAMSUS KAMBARYS

Panji Indra

Reklama

Jis Panji Indra Iš Jakarta, Indonezijos Jakartos mieste gyvena virš 8 milijonų legalių gyventojų Mažiau nei ketvirtadalis Jakartos gyventojų gauna išvalytą vandenį, likusieji geria ir prausiasi užterštu vandeniu Pastaruoju klausimu Panji Indrai pasisekė, jis turi gerai apmokamą darbą žurnale Laisvą laiką leidžia knygynuose ir kavinėse, kur yra belaidis ryšys Fotografuoja jau devynetą metų Taip pat norėtų užsiimti joga, sodininkyste, bet tas sunkus fotografo darbas neduoda atsikvėpti Norėjo būti pilotu, bet bijo aukščio ir jo dantys kreivi Įkvepia šaltas alus, mėlynas dangus ir vienišumas Niekada nedirba vienas-ant-vieno, kartu su juo nugarą lenkia stilistas ir jo asistentas Jeigu fotografuoja reklamą, Panji prižiūri reklamos agentūros darbuotojai, prodiuseris, klientas ir dar begalė „pagalbininkų“ Klišė, bet jam patinka fotografuoti profesionalius modelius Užtat jis niekada nebuvo įsivėlęs į ilgalaikius santykius su modeliu Dirba milisekundės tikslumu (rytietiškas bruožas), todėl beveik visada perspjauna konkurentus Fotoaikštelėje dirba labai greitai, nes visada į ją įžengia su aiškia vizija, kaip turi atrodyti galutinis rezultatas

Labiausiai patinka fotografuoti modelį judesyje prie tvorų, stiklų, apleistuose pastatuose, rūke ir dulkėse Laimingiausias būna, kai gauna algą Paskutinį kartą verkė, kai birželį išsiskyrė su ne modeliu Didžiuojasi, jog nerūko Mėgstamiausi filmai „Sin City“, „Fear and Loathing in Las Vegas“, „Trainspotting“, „24 Hours Party People“, „Star Wars“ Muzika, kurios klausosi: „Weezer“, „Melody Club“, „These New Puritans“, „Sigur Ros“, „Radiohead“, „Bloc Party“, „Interpol“, „Hot Chip“, „VHS or Beta“ Truputį gėda, kad vis dar kartais paklauso Lily Allen Šiais metais jis atrado naują hobi – videofotografiją Skaito „Nylon“, „Wad“, „Pop“, „V magazine“, „Harper’s Bazaar“, vietinius indie žurnalus Labiausiai norėtų nufotografuoti modelį iš Kanados Jessicą Stam, kuri buvo arba tebėra Marc Jacobs, Valentino, „Miu Miu“, „Gucci“, „Prada“, „Dolce & Gabbana“, „Versace“, „Dior“, Roberto Cavalli, „H&M“, „DKNY“ ir kitų firmų veidas Nemoka šokti nei valso, nei salsos, ir apskritai, Panji mano, kad nemoka šokti gražiai Paskutinį kartą pažvelgęs į veidrodį pagalvojo, jog yra Tamsos riteris

Reklama

„Sirenos“: „ATEIK!”, 19.00 // Menų spaustuvė, Vilnius

„Air“ koncertas // „Palladium“, Varšuva, Lenkija

„Tabami goes Queen“ premjera, 20.00 // „New York“, Vilnius „Despotin’ Beat Club“ gimtadienis, 22.00 // „Havana Social Club“, Vilnius Menų mugė „FeelArt“, 17.00 // J. Tiškevičiaus dvaras, Trakų Vokė „Vilnius Jazz“: „Saga“, „Charles Gayle Trio“, 19.00 // Rusų dramos teatras, Vilnius

Naujojo Rusijos kino dienos // „Skalvija“, Vilnius

Filmas „Perskaitęs sudegink“ // kino teatrai

Lietuva – Farerų salos // S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, Kaunas

Filmas „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ // kino teatrai

Thomas Schumacher, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

„SobieskiUOGOS™“: Funk D’Void, 22.00 // „Exit“, Kaunas Filmas „Viki, Kristina, Barselona“ (W. Allenas), 15.00 // Skalvija, Vilnius

Šiaurės šalių kino klubas: „Tamsuma“, 17.00 // „Skalvija“, Vilnius

Paroda „Baltosios pirštinės“ // Prezidentūra, Kaunas

„Gaida“: „Eötvös After Party“, 21.30 // Energetikos muziejus, Vilnius

„Good Will People“, 22.00 // „Belmontas“, Vilnius

Spektaklis „Bunkeris“, 16.00 // Nacionalinis dramos teatras, Vilnius „Campari Jazz Sessions“: „2Good“, 21.00 // „Woo“, Vilnius „Omar & The Howlers“ koncertas, 19.00 // „Forum Palace“, Vilnius

Monospektaklis „Buchenvaldas“, 19.00 // Rusų dramos teatras, Vilnius „Gaida“: „Les Percussions de Strassbourg“, 21.30 // Šiuolaikinio meno centras, Vilnius

Fergie, 22.00 // „Exit“, Kaunas

Žvakių degimas // Visa Lietuva

Kamerinės muzikos koncertas Vėlinėms, 16.00 // Taikomosios dailės muziejus, Vilnius

„Campari Jazz Sessions“: D. Vaštakaitė, 21.00 // „Woo“, Vilnius „Gaida“: Projekto „Laborintus II“ koncertas, 19.00 // Šiuolaikinio meno centras, Vilnius

10/1108

Šokio spektaklis „Donkey Hot“, 19.00 // Nacionalinis dramos teatras, Vilnius

21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 01 02 03 04

G.Varno spektaklis „Žvaigždžių kruša“ // Valstybinis jaunimo teatras, Vilnius

KALENDORIUS

06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

XVIII tarptautinis modernaus šokio festivalis: „Amours et delices“, 19.00 // Nacionalinis dramos teatras, Vilnius

36

37

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

MĖNESIO TIESA

Girdžiu melodingą ritmą, akordeono ir smuikų garsus, kurie veikiausiai skamba iš įrašo. Kaip yra iš tikrųjų, negalėjau sužinoti, nes pikta senutė, kuri renka pinigus iš šokėjų, mus išvarė, ir vienintelis dalykas, kurį pasiūlė – palaukti policijos.

Kadangi nenorėjome gadinti šokių senukams – nelaukėme.

Pakalbinome keletą šokėjų prie „VRM“ ir Profsąjungų rūmų įėjimo. O fotografavome slapta, pro plyšius griūvančių pastatų sienose.

senų pažįstamų sutinku. Tik nemažai jų jau numirė. Mūsų gretos vis mažėja, po penkių metų nemanau, kad pati ateisiu... Mūsų karta jau išeina.

Ponas Jonas. Virš septyniasdešimt.

Aš iš kaimo. Šokdavome per gegužines, grodavo akordeonistai. Pakabindavome skelbimą ir visi galėdavo įeiti nemokamai. Bet vėliau persikėliau į Vilnių, tarybiniais laikais buvo galima šokti įvairiuose klubuose: ir medicinos, ir technikos, ir partinėje mokykloje, ir sporto bei aktų salėse. Jaunystėje viską su draugu apeidavome – porą šokių vienoje vietoje ir važiuojam šokti į Žirmūnus, o paskui dar kitur važiuodavome. Tais laikais grodavo Povilaičio, Kučinsko, „Nerijos“ ir „Vilniaus aidų“ ansamblių įrašai. Tada buvo ne taip kaip dabar – nebūdavo vienadienių žvaigždučių. Mūsų laikų muzikantai gyvavo ir gyvuos. Per dabartines jaunimo diskotekas viskas remiasi girtavimu ir narkomanija, o pas mus nebuvo nei vieno, nei kito. Apie narkotikus žinojome tik iš filmų. Kitaip ir su merginomis bendravome – pabučiuoti panelę buvo didelė problema. Palydėdavai už parankės namo ir keliauk sau. Dabar taip ir kaime nebeliko.

Rūta B.

Ponia Loreta. Apie septyniasdešimt.

Sekmadieniais dažnai čia ateinu pašokti. Augau kaime, tad šie šokiai panašūs į mano jaunystės šokius. Va, ir dabar jaunimui sakau – ateikit pasimokyti, kaip senoji karta šoko. Mūsų diskotekos vykdavo iki ryto, o grįžę rytą pamelždavome karves ir eidavome miegoti. Šiandien per šokius susipažįstu ir su naujais žmonėmis, ir

Elle Driver

Ponas Vytautas. Apie šešiasdešimt.

Ateinu į „Profsąjungų rūmus“ pasimankštinti, kiti – numesti nuo alučio priaugusį pilvą. Čia šoka ir profesionalai, kurie dar ir kitus pamoko. Daugybę metų pradirbau greitosios pagalbos vairuotoju.

Dabar esu pensininkas, kaip ir dauguma čia susirinkusiųjų. Manau, jog kai kuriems šie šokiai yra vienintelė pramoga per visą savaitę. Žmonės čia ateina atsipalaiduoti, užsimiršti ir galų gale pasipuošti. Mes visi laukiame šitų šokių. Gaila, kad jie negali vykti šeštadieniais ar penktadieniais, kaip „Pergalės“ laikais... Šokių bilieto kaina – aštuoni litai. Mums tai nėra maži pinigai, bet eiti šokti į restoraną, kaip asilui užsisakius vieną puodelį arbatos, nesinori. Galėtų būti ir daugiau pramogų paprastiems, mažiau uždirbantiems žmonėms, pensininkams.

Ponas Vladislavas. Apie septyniasdešimt. „Profsąjungų rūmų“ šokėjas minėjo, jog į šokius atėjo pirmą kartą.

Susilaižęs plaukus želė ir pasidabinęs išlygintu kostiumu, tvirtino, kad užsuko netyčia vaikštinėdamas po miestą. „Jaunystėje į šokius nevaikščiojau – dirbau, o kai vaikas buvau – mokiausi. Nebuvo laiko šokiams. O dabar, kai visos gražios mergytės pradėjo šokti, ir aš pradėjau (nužiūri juodai apsirengusią šviesiaplaukę tetą su auksiniu dirželiu).“ Viena iš priežasčių, dėl kurios vyresnių žmonių šokiuose niekas nenori kalbėti, o juo labiau fotografuotis, – namie laukianti antra pusė, kuri nežino apie sutuoktinio pomėgius šokti su nepažįstamaisiais ir nepažįstamosiomis. Drauge ateina labai mažai porų. Būna, kad žmonės čia susipažįsta ir į šokius pradeda vaikščioti drauge, vėliau net apsigyvena kartu. Niekas nebesituokia. Net ir tie, kuriems „per trisdešimt“.

38

39

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

MĖNESIO TIESA

Dažnai man ranka nekyla rašyti amerikietiškų sėkmės istorijų (ir ypač jutūbinių), tačiau, taip – ši istorija apie amerikietį. Kiek gudresnį amerikietį nei kiti amerikiečiai. Jis apkeliavo pasaulį nemokėdamas šokti, bet gavęs paramą iš vienos kramtomosios gumos kompanijos, kaip žmogus, kuris šoka visur.

Iš kur turėjai tiek pinigų pirmajai kelionei?

Dvejus metus taupiau, tada mečiau darbą gykų ofise.

Pradėjau keliauti ir galiu pasakyti, kad keliaudamas išleidžiu mažiau pinigų nei sėdėdamas kapitalistinėje šalyje, mokėdamas mokesčius, už automobilio draudimą, buto nuomą ir pan.

Kai „YouTube“ įvedi žodį „Dancing“, pirmas klipas, kurį išmes paieška, bus Matto Hardingo „Where the Hell is Matt?“, peržiūrėtas daugiau nei dešimt milijonų kartų. Ir panašiai tiek kituose tinklapiuose.

Platininis hitas, ne kitaip, tik ar žodis „šokis“ tikrai nusipelno tokio lyderio?

Kaip nusprendi, kur keliauti?

Kai paleidau pirmąjį klipą, gavau daug laiškų, kuriuose žmonės kvietė atvažiuoti ir pašokti jų šalyje.

Pradėjau juos kaupti ir kai trečią kartą išvažiavau į kelionę aplink pasaulį filmuoti trečiojo klipo, rašiau tiems žmonėms ir kviečiau juos prisijungti filmuojantis.

Zanė Bakšejeva

Jis Mattas Hardingas Jam 31 Iš Amerikos Kalba viena kalba Nebaigė net koledžo, nes neužteko motyvacijos Keliavo po pasaulį tris kartus Slepia tikrąsias kelionės išlaidas Kelionių tikslas – šokiai Šokti – nemoka Nekentė darbo – kūrė kompiuterinius žaidimus Los Andžele 2000 išsikraustė į Australiją 2004 metė savo paskutinį darbą ir iškeliavo Nemėgsta Tyros Banks, nors dėl žinomumo neseniai sutiko dalyvauti jos laidoje Mergina kantri, laukia namie

Katrė pagal Matto Hardingo nuotraukas

Mattas visuose epizoduose šoka vienodai – kaip moteriškos lyties išsigandęs paauglys, priverstas nenuvilti moters. Taip šokdamas jis apkeliavo daugiau nei 70 pasaulio šalių – nuo Kuveito iki Antarktidos, nuo Australijos iki Peru. Vieną sekundę jis trypčioja su Ruandos vaikais, kitą – demilitarizuotoje zonoje Korėjoje, vieną – Kalėdų saloje su krabais, kitą – erdvėlaivyje, kuriame neveikia gravitacija.

Tai važiavai ten, kur tave kvietė?

Taip, iš kur daugiausia gaudavau gerbėjų laiškų, ten ir važiuodavau. Arba važiuodavau ten, kur paprastai niekas nevažiuoja šokti. Pavyzdžiui, Antarktidoje, Namibijos dykumoje, Papua su tikrais aborigenais…

Kur tu dabar esi? (labai amerikietišku akcentu užkniaukia) Sietle. Namie.

Kiek laiko tau užtruko nufilmuoti šešias sekundes šokio Antarktidoje?

Dešimt dienų. Buvo labai šalta. Pingvinai visur persekiojo.

Ką veiki?

Prieš du mėnesius pabaigiau savo paskutinį šokio video. Du metus be sustojimo keliavau, todėl dabar veikiu nieko.

Kur buvo pavojingiausia šokti?

Botsvanoje prie laukinių dramblių. Taip pat Norvegijoje ant akmens, kuris yra užstrigęs tarp dviejų uolų vieno kilometro aukštyje.

Tai tu vis dėlto moki šokti ar ne?

Atsiprašau, nesupratau klausimo.

Kaip tau pavyko šokti negravitacijoje?

Ten ne tikra NASA stotis, o komercinė pramoga, kur kiekvienas gali nusipirkti bilietą ir paskraidyti.

Aš nutariau ten pašokti, kiek leido jėgos.

Koks tas tavo firminis šokis?

Tai veikiau nervinis tikas, kai susinervinu ar susijaudinu, pradedu maskatuoti rankomis ir kojomis.

Dabar – tai mano vizitinė kortelė.

Manai, tavo videoklipai yra meno dalis?

Aš apie tai daug negalvoju. Man svarbiausia, kad tie klipai pralinksmintų žmones.

Kaip pradėjai tokį svajonių (tiems, kas nori ilgų ir turiningų atostogų) projektą?

Kai atsibodo darbas, susitaupęs tam tikrą pinigų sumą, mečiau jį ir iškeliavau aplink pasaulį. Vietname draugas mane nufilmavo šokantį prie kelkraščio.

Už manęs pjovė britvos. Pasirodė, visai žaismingas momentas, todėl likusią kelionės dalį šokau visose turistų pamėgtose ar, priešingai, dievo užmirštose vietose. Grįžęs sumontavau geriausius momentus ir įdėjau į „YouTube“. Sulaukiau gerų atsiliepimų, milijono žiūrovų ir paramos pasiūlymo iš vienos kramtomosios gumos kompanijos kitiems dviem klipams. Juos dabar ir pabaigiau.

Ar rėmėjai vertė tave kramtyti gumą filmuojantis?

Ne, bet gaunu daug tos gumos nemokamai. Jie – labai geri žmonės ir visai nesikišo į mano kelionės reikalus. Jiems buvo svarbus tik galutinis rezultatas.

Be to, jie nekišo nagų prie video montavimo.

Po vandeniu?

Po vandeniu sunku šokti, bet manau, kad padariau viską, ką tuo momentu galėjau.

Ar šoki visuose pasaulio taškuose pagal tam tikrą melodiją?

Niekada neleidžiu jokios muzikos, šoku pagal tai, kas tuo metu skamba mano galvoje.

Ar jautiesi turistas? Juk tokio klipo gaminimas – tai ilgos ilgos atostogos.

Tai ne atostogos. Aš vykdau projektą ir stengiuosi, kad momentas iš kiekvienos šalies būtų nufilmuotas kuo geriau.

Buvai Lenkijoje, bet nebuvai nė vienoje Baltijos šalyje. Kodėl praleidai?

Buvau septyniolikoje Europos šalių. Buvau Čekijoje, bet nebuvau Kroatijoje. Vadinasi, dar galbūt kada nors ten užsuksiu.

Tai ką tu dabar darysi?

Esu laimingas, galėdamas kurį laiką nekeliauti ir pabūti su šeima. Neturiu darbo jau nuo 2004 metų (nuo tada su nedidelėm pertraukom ir keliavau aplink pasaulį) ir dėl to esu dar laimingesnis.

41

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Eglė Obcarskaitė

Pravdarchyvas

Reklama

Jis Wimas Vandekeybusas Įkūrė ir vis dar vadovauja šiuolaikinio šokio trupei „Ultima Vez“ Įkvėpimo šaltinis jau porą dešimtmečių jaunų Europos šokio ir teatro kūrėjų linksniuojamas kaip role model Dažniausiai vadinamas choreografu, bet yra ir fotografas, kino menininkas, aktorius, dramaturgas Universitete studijavo psichologiją Šokio niekada aukštojoje mokykloje nestudijavo Vieną paskutinių atrankų savo spektakliui rengė Estijoje, Taline. Iš 700 dalyvių atrinkti 7. Iš atrinktų – nė vieno esto, bet užtat yra pora lenkų.

43

42 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Vienas britų šokio kritikas rašė – paprašyti išvardinti garsius belgus, šokio gerbėjai sugebėtų ištarti daugiau nei Jeanas Claude’as Van Damme’as ar Erkiulis Puaro. Pastaruosius porą dešimtmečių Belgija pasauliui padovanojo daugiau svarbių choreografų nei bet kuri kita šalis – bene ryškiausi jų – Alainas Platelis, Janas Fabre, Wimas Vandekeybusas ir Anne Teresa de Keersmaeker. Mes sakytume – „svarbiausių“ etiketes skirstyti lengva, o tikrą reikšmę pamatuoti sunku. Matuosime objektyviai – pinigais. Šiuos vardus labiausiai perka didžiausi šokio festivaliai Europoje ir už jos ribų. Šie choreografai gana skirtingi – Platelio kūryba dvelkia neapčiuopiamai romantišku tikėjimu mūsų žmogišku žmoniškumu, Fabre vardas, kaip ir jo spektaklis, – daugiau ar mažiau sentimentalia kūno transgresija, Anne Teresos darbai rodomi Gala vakaruose šalia Peterburgo „Marijinski“ teatro pasirodymų.

Wimas Vandekeybusas – tas, kurio užkabinamos ribos – tarp populiaraus, kinematografiško, beveik skaitmeninio vaizdo ir, sako, gilesnės minties. Jo spektakliuose akrobatiniais triukais, niekada nesustojančiu kūno judėjimu ir ritminga stilizuoto roko muzika sukuriama aura, kuri sako, jog idėjos čia gal ir nereikia. Ją atstoja formos netikėtumas – tais laikais, kai scena tiek kariauja dėl kino vaizdų ištroškusio žiūrovo dėmesio, Vandekeybusas sugeba patenkinti montažo ir greičio troškimą net nenaudodamas videoprojekcijų. O šiaip jis dar kuria ir vaizdo klipus popgrupėms. Prireikus pats lipa į sceną pakeisti bet kurio aktoriaus. Menininką sutikome Vienoje, tarptautinio šokio festivalio „ImpulsTanz“ užkulisiuose.

Kontekstas, kuriame esate visų pirma pristatomas – tai šiuolaikinis šokis. Kuo šokio medija

MĖNESIO TIESA

jums ypatinga, kaip ją atradote?

Pirmasis ją man pristatė Janas Fabre – dvejus metus buvau jo aktorius ir šokėjas. Iki tol nei šokio, nei aktorystės nesimokiau – paauglystėje domėjausi fotografija, kinu, o studijuoti ėmiau psichologiją.

Dirbdamas su Fabre daug išmokau – teko treniruotis, fizinis pasirengimas jo spektakliuose buvo itin svarbus. Paskui Fabre nusprendė dirbti su klasikiniu šokiu, o aš sumaniau, kad norėčiau pritaikyti įgytas žinias kurdamas pats.

Ir nusprendėte sukurti šokio spektaklį?

Nusprendžiau sukurti teatro spektaklį – 1987 m. dienos šviesą išvydo What the Body does not Remember. Tiesa, jis buvo labai fiziškas. Nuvežėme jį į Niujorką, o ten ėmė visi aikčioti, kad Vandekeybusas sukėlė šokio revoliuciją. Šokis ar teatras – tai tik jūsų ir kritikų klijuojamos etiketės. O aš toliau kūriau taip, kaip man atrodė tinkama. Ilgainiui atsirado vis daugiau medijų, spektakliuose ir teksto daugėjo.

Visi iš daugiau nei dviejų dešimčių mano spektaklių skirtingi. Dabar vėl grįšiu atgal – rengiuosi kurti vaidybinį filmą. Nors iki to dar laukia opera „Karalius Edipas“ Gioteborge. Man įdomu dirbti įvairiose srityse – filmuoti, montuoti savo šokio filmus. Negalvoju, kaip įsėsti į vieną ar kitą lentynėlę ar teisingą kategoriją. Juk net nesu klasikine akademine prasme išlavintas aktorius ar šokėjas.

Ar tai jums padeda?

Sakyčiau, taip. Kūryboje kyla įvairiausių vaizdinių – iš įvairiausių sričių, patirčių. Ne tik iš judesio, ne tik iš to, kas išmokta. Mane suformavo gyvenimas – augau provincijoje, veterinaro šeimoje. Šeši vaikai, o šalia – nuolatinė mirtis ar gyvybė. Nuo mažens mačiau daug nepagražintų dalykų, ir viskas buvo apie tą patį – klausimas, kas yra žmogus. Paskutiniame

spektaklyje Menske vėl prie to grįžtu. Jame daugiau teatro elementų, dialogų, ramybės. Bent palyginti su ankstesniais, kurie prasideda ir nesustoja, ir vis eina, eina...

Ką vis dėlto jums reiškia toks fiziškumas?

Vidaus ekspresiją. Negalime pamiršti, kad šokis – tai išraiška. Žmonės nuo seno šokdavo, nes jie būdavo linksmi ar liūdni, šaukdavo lietų ar saulę. Man patinka, kai kūnas iššoka nuotaikų pasikeitimus. Fiziškumas – labai architektūriška raiška. Taip kūriau Menske – ten naudojau erdvės konfliktą, skaidžiau ją laidais. Norėjau „belaidžio ryšio“ visuomenės kūnus surišti laidais, kad būtų už ko laikytis. Tai tam tikras tyrimas. Man, kaip visiems žmonėms, reikia sunaikinti save tam, kad rastųsi kas nors naujo. Sienų, kuriomis apsistato žmonės, pakeisti neįmanoma, jas reikia naikinti. Tokia mūsų visuomenė, kiekvienas apsėstas savaip. Natūralu, nors, sako, liūdna žiūrėti. O aš manau – linksma.

Jums patinka grynas šokis?

Man neįdomus šokis, kuris turi tik labai gražią formą. Žinoma, šokis yra amatas ir labai sunkus darbas. Repetuojame daug valandų, reikia stipraus fizinio pasirengimo. Man patinka, kad šokis muzikalus. Šokis nėra izoliuotas nuo kitų kūrybos sričių, – tarkim, tai, kaip statau spektaklius, yra paveikta filmų medijos. Kurdamas nuotaiką, tempą, konstruodamas judesius – visur naudoju kinematografinę žiūrą. Todėl tiesiogiai videoprojekcijų man naudoti net nereikia. O ir būtų neįdomu, primityvu.

Gal šiuolaikiniam žmogui lengviau priimti kinematografiškai fragmentuotą vaizdinių seką?

Gal, bet apie tai negalvojau. Tai tiesiog mano stilistika, kaip aš kuriu. Mano darbuose visko daug.

Laikausi taisyklės – niekada nebaigti ten, kur būnu pradėjęs. Kiti ima kokį nors judesį ir jį vysto, iš tiesų nuo jo per daug nenutoldami. Tai gražu, bet man nepriimtina. Mano spektakliai – kaip kine, kur veiksmas vystosi, bet kas nors atsitinka ir viską negrįžtamai pakeičia. Dėl fragmentiškumo sutinku – ne kartą kūriniui mane yra įkvėpusi kokia nors nuotrauka.

Kokios temos jums artimiausios?

Jos visada efemeriškos. Nekenčiu edukacinių spektaklių. Tų, kurie aiškina, koks pasaulis yra blogas, kaip siaubingai viskas vyksta tarp tos ir anos religijos. Karų visada buvo ir bus, žmonės visada vieni kitus žudė. Teatras gali – ir turi – būti politiškas, bet niekada – eksplikatyvus. Aiškindamas tu nužudai istoriją, nužudai kūrinį. Teatras turi turėti posūkius, vingius, paslaptis, intrigą, – kitaip ten neverta eiti, geriau tiesiog būti gatvėje, stebėti žmones.

Užduotį suprasti spektaklį patikite žiūrovui?

Nuvertinti žiūrovų negalima. Ir negalima daryti spektaklių, kuriuose viskas aišku. Yra daug dalykų, kurių net nereikia suprasti. Spektaklyje Blush viena atlikėjų iš burnos traukė varlę. Po pasirodymo prie manęs priėjo viena žiūrovė ir pradėjo vardinti įžiūrėtas prasmes: kad tai princas, grožio ir bjaurumo santykis ir t. t. Arba kitas: kad tai siela, paliekanti kūną. Įdomu, tik kad apie visa tai nebuvau pagalvojęs. Iš tiesų paprasčiausiai mačiau varles viename Günterio Grasso filmų ir susapnavau, kad tai turi atsirasti spektaklyje. Bet paslaptis būtina – ja geriausiai galima suvilioti žiūrovus. Jei viskas paaiškinta, jie neliks žiūrėti spektaklio. Taip pat reikia veiksmo, energijos.

44 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Reklama

Kokie dar vaizdai turi įtakos jūsų kūrybai?

Manau, kad fantazija yra beribė, daug platesnė nei tikrovė. Bet man labai patinka skaityti laikraščius.

Būna, nusiperku 2 ar 3 laikraščius. Tolimų kraštų peizažai įkvepia – neseniai Senegale buvau, fantastiškų vaizdų mačiau. Bet tinka jie labiau kinui. Šokio spektakliams labiausiai įkvepia muzika. Pavyzdžiui, kompozitoriaus, grupės Woven Hand atlikėjo Davido Eugene’o Edwardso, kuris ir mano spektakliams kūrė muziką. Visiškai fantastiškas yra Omaras Rodriguez-Lopezas. Tokia muzika – atvira.

Ją girdint jauti energiją, matai vaizdus. Tada viskas ir prasideda.

Gal todėl jūsų spektakliai dvelkia vaizdo klipų estetika? Ką jūs pats manote apie populiariąją, lengvojo žanro kultūrą?

Labiau nei popsas man patinka rokenrolo arba roko kultūra – nes jos neturi laiko. Rokenrolas visada madingas, o popsas paremtas kažin ko norėjimu, o ne poreikiu. Rokenrolo reikia kaip meditacijos. Kūriau klipą popgrupei – visa buvo paremta tik vaizdu, įvaizdžiu, o turinio tiek mažai. Juokinga – tie muzikantai jautėsi kaip žvaigždės, taip susirūpinę savo išore. Kai filmuoju savo šokėjus, kad ir kokie geri jie būtų, žvaigždėmis neapsimetinėja. Vis dėlto ir popkultūra masėms gerų dalykų atneša.

Bet jūs taip pat publiką pakerite vaizdu ar net akrobatiniais triukais. Žinote kokių slaptų technologijų, kaip užvaldyti mases?

Tai veikiau intuicija. Svarbu žinoti, kas šiais laikais aktualu, pažįstama. Bet reikia suvokti kontekstą ir priežastis. Jei breikas yra fantastiškas reiškinys ant asfalto, dar nereiškia, kad jis taip pat tiks scenai.

Bet dabar viskas yra eklektika. Mūsų pasaulis – šizofreniškas. Vaikai tuoj gims skirtingų spalvų akimis. Natūralu – pasaulis tampa dideliu kaimu, visi maišosi. Konservatyvūs žmonės ima bijoti vienas kito. Bet kas yra kitas? Tai, ko nepažįsti. Tik išorė.

Ir saugome mes save kaip žvėrys – absurdiškai, nužengdami per toli.

Kas yra žmogaus kūnas?

Kūnas – tai vokas, į kurį įdedame sielą ir nešiojame.

Mes silpni, kūnas nėra tobulas, nes turi mirti. Bet jo netobulumas – nuostabus. Mums mirtis ir liga – tabu. Ir jas slepiame, taisome savo kūną. Žmonės miršta, o niekas to nesitiki – juk taip gerai šį faktą paslepiame. Aš mėgstu liesti, būti arti ir pamatyti.

O kūno nepaslėpsi. Todėl įdomiausi man vaikai ir seni žmonės. Nesuprantu, kodėl taip retai matome juos scenoje.

47

46 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Jis Gytis Ivanauskas Vienas geriausių šiuolaikinio šokio atlikėjų Lietuvoje Baigė dailės skyrių Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje Norėjo tapti architektu, bet neįstojo Po metų įstojo į dabartinę LMTA mokytis būti aktoriumi-šokėju (šokį dėstė A. Cholina, aktorystę – J. Vaitkus) Daugiau nebepiešia Naktiniuose klubuose judesiais nesitaško, taupo juos repeticijoms Įkūrė savo Gyčio Ivanausko teatrą (2005) Tačiau „Rafaelo“ po spektaklių negauna

Kokia yra šiuolaikinio šokio padėtis Lietuvoje?

Sudėtinga. Tačiau būtų neteisinga skųstis, kad taip yra tik todėl, kad niekas nemoko šokti ar neatveža mokytojų iš užsienio. Taip yra, nes patys šokėjai nieko nedaro. Užsidaro savo užklasiniuose būreliuose ir dejuoja, kad valstybė jiems nepadeda.

ELLE DRIVER

VYTUKAS

Ar iš tiesų šokėjai Lietuvoje nesulaukia jokios valstybės pagalbos?

Valstybė galėtų skirti daugiau dėmesio šokiui. Šiuo metu paramos mastai teatrui, muzikai ir šokiui labai skiriasi. Taip yra todėl, kad dar visai neseniai buvo galvojama – šokis yra lygiai tas pats, kas teatras. Tik dabar pas mus šokis tampa atskira meno šaka ir išsireikalauja atskiro dėmesio. Nors mūsų šokio kultūra nuo Vakarų atsilieka dvidešimčia metų, mes vistiek galime visą tai paspartinti.

Kuo skiriasi dramos spektaklis nuo šokio spektaklio? Šokyje yra kitaip nei dramos spektaklyje. Šokdamas turi viską išsiaiškinti repetuodamas, – kodėl eini būtent į tą pusę arba kodėl keli ranką ar koją. Turi rasti paaiškinimą kiekvienam savo judesiui. Tai daroma repeticijų metu. Dramos spektakliuose yra tekstas, todėl pasiruošimas prasideda nuo jo analizės. Šokyje nėra tokios medžiagos. O jeigu ir darai tam tikro kūrinio inscenizaciją, tai nebūtinai viskas turi būti kaip parašyta. Šokis turi perteikti charakterį. Nebūtinai, jei keliu ranką, – tai sakau myliu, o jei atsitūpiu, – tai kenčiu. Reikia mokytis išjausti ir tą jausmą perteikti žiūrovui.

49

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

EKO

Kaip jums patiktų atsidurti mieste, kur nė vienoje centrinio rajono gatvėje nepamatytumėt nė vienos pravažiuojančios mašinos, užtat visur būtų nemažai dviratininkų, riedutininkų, šokančių pagal aerobikos pratimų ritmus arba žaidžiančių įvairius žaidimus automobiliams skirtuose keliuose? Tai – ne utopija, o pagreitį įgaunanti realybė.

San Franciskas. Nuo sekmadienio ryto tūkstančiai miesto gyventojų suėjo ant keturių su puse mylių kelio važiuojamosios dalies. Ne, ne protestuoti. Jie pirmąkart šventė vadinamąsias Sekmadienio Gatves – iniciatyvą, kurią miestui pasiūlė meras Gavinas Newsomas. Dėl renginio buvo visiškai uždarytas automobilių eismas didelėje centrinio miesto dalyje – važiuojamoji kelio dalis tapo laikinais namais jogos klasių susibūrimams, miestiečiams, šokantiems...

Reklama

SIGURDAS

MARGAPIEVA

Sekmadienio Gatvės – tai naujovė šiame mieste: taip, net ir San Franciskas stokoja viešų atviro lauko erdvių: vietoj to visur keliai ir zujančios mašinos. Šis reguliariu reiškiniu pretenduojantis tapti renginys nuo šiol suburs žmones, norinčius švęsti atvirose ir laisvose nuo anglies dioksido monstrų erdvėse. Tokį miesto mero sumanymą įkvėpė analogiškai uždarytas automobilių eismas Bogotoje, Portlende, Niujorke ir net Stambule. Per pirmąjį tokį miesto renginį pats meras taip pat buvo pastebėtas, risnojantis su savo žmona judria gatve, kartais sustojantis pašokti

Sekmadienį gatves siūlau palikti šokiams.

salsą su kitais šokančiais miestiečiais. Sekmadienio Gatvės San Franciske yra pasisekimas, kuris, kaip manoma, gali priartinti miestą prie kiek rimtesnio reikalo: visam laikui uždrausti automobiliams važiuoti pagrindiniu miesto prospektu. Ši nauja miestų savivaldybių tendencija mažinti automobilių eismą ir skirti atviras erdves aktyviam žmonių laisvalaikiui atėjo ne iš pačios ekonomiškai pažangiausios šalies – Kolumbijos. Tačiau tai yra geras pavyzdys, įrodantis, kad net ir maža ar ekonomiškai ne pati pažangiausia šalis, pavyzdžiui, Lietuva, galėtų tapti progresyvių eko-sąmoningų idėjų pionere. Tiesa, kažkaip sunku yra įsivaizduoti tokias iniciatyvas iš miesto savivaldybės, kurios dviračių takai iki šiol neatitinka jokių normalių standartų, o pati savivaldybė daugiau laiko sugaišta kovodama su gėjų bendruomene nei rimtai dirbdama dėl miestiečių interesų ir jų sveikatos. Taigi kol kas šokius Lietuvos miestų gatvėse teks atidėti ateičiai.

Reklama

Reklama

53

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

KĄ JIE KALBASI

Reklama

Kokiomis emocijomis dalinasi Eglė Špokaitė ir Freddie Mercury šokdami? Parašyk adresu redakcija@pravda.lt KĄ JIE KALBASI iki spalio 26 dienos. Geriausio pokalbio autorius nusineš „Creative Zen Stone“ grotuvą.

Lyg maži vabaliukai, ropojantys delnu, „Creative Zen Stone“ MP3 grotuvai su garsiakalbiu skambiai groja ir be ausinių. Turintys 1 GB arba 2 GB atmintį talpina iki tūkstančio dainų, groja MP3 ir WMA formatus.

Grotuvą „aprengus“ silicio dangteliu, galima jį prisisegti prie drabužių.

Ar tiesa, kad tu toks juokingas, kad net iš tavųjų inicialų išeina „chacha“?

TANIA REX

O tiesa, kad tu toks švelnus, kad iš tavųjų išeina „mama“?

Laimėtojas: Atostogaujantis Daktaras

55

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

albumai

Reklama Keletas ekskliuzyvinių detalių iš praėjusių metų geriausių „Pravdos“ naujokų lietuviškoje muzikoje – „Suicide Djs“ – debiutinio albumo „Animation“ kūrimo. Recenzija – lapkričio numeryje.

Gavę iš savo leiblo „MP3“ visišką kūrybinę laisvę, „Suicide DJs“ spalio viduryje išleidžia debiutinį albumą ir jau mėnesio pabaigoje planuoja turą.

INGA NORKE

SUICIDE DJS

„Animation“ grupė įrašinėjo nuostabios infrastruktūros rajone – Markučiuose, pas Tomą KudrešovąKuldašių-Timbą-Dabašinską (jis su Vidu Bareikiu ir prodiusavo albumą), „E17 Records“.

Studija – tobula debiutuojančioms ir ambicingoms grupėms: nuosavų namų rajone, pedantiškame rūsyje, kur stovi raudona sofa, pultas už stiklo, mikrofonai, šuo… „Suicide Djs“ prognozuoja, kad ši vieta greitai bus neįperkama, todėl siūlo grupėms, kurios tiki savimi, pasiskubinti ir rezervuoti studiją. Įrašyti „Animation“ užtruko tris su puse mėnesio, o šalia „Animation“ supakuotas albumas „Stipriai Kitaip“ buvo įrašytas per tris su puse valandos.

Labiausiai „Suicide Djs“ dėkoja: prodiuserio Tomo mamai – už kavą, savo leiblui – už visišką kūrybinę laisvę, prodiuseriui Tomui, Jurgai – už backus dainoje „Neturiu klausos“ ir bandymus patarti, kol suprato, kad tai beviltiška, G. Storpirščiui – už moralinę, finansinę, idėjinę, kūrybinę, dizaininę, Ainio kūrimo ir kitas pagalbas.

Nespėjo įrašyti dainos „Jeigu“, todėl šios dainos įrašai bus vieni pirmųjų poalbuminių darbų.

Albume taip pat nebus dainos (ją sukūrė įkvėpti „Happyendless“), pavadinimu „Dozobacenia“. Užtat jos premjera – gal net per albumo pristatymą.

Vidai, ar kada pagaliau imsitės gitarų?

Cha, laukiau šito klausimo. Vadinasi, vertėjo jų taip ilgai neimti. Taigi džiugiai skelbiu, kad savo rankomis įrašiau gitaros solo dainoje „Stebuklingas šeškas“. Šiaip prieš gitaras nieko neturime, bet kai grupėje 4 sintezatoriai, darosi sunku sustoti.

Ar pagaliau patikėsite grupės stilių kokiam nors dizaineriui?

Kol kas pasiūlymų nesulaukėme. Turbūt mes gąsdinančiai stilingi. Šiaip ir patys jau mokomės tvarkytis – įsigijome kostiumų maišus. Tiesa, Gediminas Storpirštis minėjo galįs sumodeliuoti mums kostiumus, bet tai kol kas vienintelis pasiūlymas iš dizainerių.

Kokie planai išleidus albumą?

Turas. Be to, kiek žinau, į metų pabaigą gali išsipildyti mūsų noras groti „Siemens’e“. Bet apie tai vėliau. Keliame tikslus dėl užsienio klausytojų, videoklipų, „Stipriai Kitaip“ koncerto Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tačiau svarbiausia, kad visi išliktume kartu. Šiaip būtų gerai surengti naujametį koncertą kokiam rusų oligarchui ir parišti su muzika dar iki šių metų pabaigos.

56

57

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

80%

albumai Aš TV On The Radio Dear Science

95%

70%

Muzikiniai chameleonai sugrįžo. Dar stipriau nei prieš du metus su Return To Cookie Mountain. Antro Wolf Like Me čia nėra (nors pakaitalą jam galima nesunkiai rasti, kad ir DLZ ), užtat Bloc Party (Halfway Home), Prince (Crying), David Bowie (Golden Age) ir kitoks velnias gali pasivaidenti... Dave Sitek su kompanija moka iškrušti garsą iki neatpažįstamumo, todėl ir netelpa į indie pop rock rėmus net su įvairiausiais experimental, avant, post, art priedais.

Dear Science gavos kur kas prieinamesnis klausytojui negu ankstesni TVOTR darbai (aksominės Stork & Owl ir Family Tree – akivaizdžios liudytojos), bet tai toli gražu ne pataikavimas.

W760

75%

65%

Dar vienas darbas, be kurio ruduo nebūtų toks spalvingas. Kas sakė, kad žvaigždės geriausiai matosi rugpjūtį? Su ketvirtuoju, talento mylėtojų senokai lauktu, „Crazy P(enis)“ albumu kiekvienas vakaras taps puikiausia kelione į kosmosą, nes jie ir vėl ištikimi margiausiam iš margiausių disco, apvilkę jį house sijonais, supančioję elektroniniais diržais bei karūnavę neįpareigojančiai moterišku vokalu – visuose 11 kūrinių. Šoksi, bet nepavargsi.

David Byrne & Brian Eno Everything That Happens Will Happen Today

70%

everythingthathappens.com

Prieš 30 metų savuoju My Life in the Bush of Ghosts daugeliui grupių nutiesęs naujus horizontus žvaigždėtasis duetas šiandien nebe toks novatoriškas. Nes nenori. O ir nėra reikalo. „Kalbančių galvų“ bosas ir ambient muzikos krikštatėvis jau seniai viską ir visiems įrodė. Dabar jie gali sau leisti pasidžiaugti paprastu gyvenimu. Maloniai, šiltai ir žemiškai.

PRAVDARCHYVAS

80%

75%

BONG, GUNARS BAKŠEJEVS, INGA NORKE

20:20 Vision

backflow.lv

Noah And The Whale Peaceful, The World Lays Me Down Mercury / Young And Lost Club

Kaip ir visi folkeriai „Nojus ir Banginis“ užneša į skudurinius valkatas arba atsipūtusius tik gamta besirūpinančius hipius/nerdus. Groja smuikais, armonikomis, metalofonais ir tomis mažomis gitaromis. Dainuoja apie meilę, saulę, dramblius ir kvailą vyną. Prieš metus pasirodžiusi 5 Years Time praslinko tyliai. Antruoju bandymu daina pavergė Britanijos salą, o jaunuoliams pranašaujama graži ateitis.

Dar viena išpūsto burbulo ir perdėto triukšmo auka. Glazge gimusiems, bet Las Vege norintiems gyventi muzikantams nutiko tikras rokerių-pelenių stebuklas.

Vos dvi širdžių graužikės Daddy’s Gone ir Geraldine katapultavo garažų ir rūsių grojikus tiesiai į UK topus (kartu ir į meidžorų peštynių įkarštį). Dabar storos britės turi tobulą foną bliovimui (lietuvaitės, nepasiduokit!).

Nespėję tinkamai apšilt Glasvegas jau rengia kalėdinį albumą.

Crazy P Stop Space Return

Backflow Love & Peace

Broliukai latviai jau senokai yra mus aplenkę ne tik užsienio grupių, koncertuojančių Rygoj, kokybe, bet ir gimtais „produktais“. Iš Mary Jane pelenų iškilę nuoširdūs Backflow savo simpatijas praėjusio dešimtmečio Sietlo grupėms išreiškia naujais būdais. Tad Alice In Chains čia pavirsta QotSA, o Nirvana – Foo Fighters.

Liežuviai mala, kad kai kurių dainų latviams pavydi net Dave Grohl:) Koks bus mūsų atsakas? Laukiam antro IR albumo.

Naujasis W760 Walkman telefonas.

Muzika kaip jums patinka.

Columbia

Hundehaus Records

Šokių muzikos senbuvis Jake Williams (tikrai būsit girdėję jo projektų JX, Mekka, Oblik perliukus) į duetą pasikvietęs savo išprotėjusį šunį pagaliau pririnko pakankamai medžiagos ilgagrojui. Naujai pergroti Kompakt-iški Prototype, Frequency, Maximize; Circulate iš Kitsuné; keli remiksai draugams („The Knife“, „The Sounds“); naujas gėris – viskas tilpo. Visas electro išėjo užkrečiamai šokamas ir su atpažįstamu „šunišku“ lengvumu be nereikalingų distoršionų.

4AD

Glasvegas Glasvegas

Rex The Dog The Rex The Dog Show

Kings Of Leon Only By The Night RCA

Labai blogai, kai viena daina yra dviem galvom aukštesnė už kitas. Užgožtųjų grožiui atskleisti prireikia ne tik kantrybės, bet ir teigiamo išankstinio nusistatymo.

Juolab kad keturi kaubojai (tėčio ir senelio Leonų karaliai) nelabai pasistengė įtikinti. Jų senoviškai skambantis rokas anksčiau turėdavo kažkokią subtilią „detalę“, suteikiančią muzikai šviežumo. Dabar jos trūksta. Plius dauguma dainų – baladės.

Vien Calebo balsas šių trūkumų neatperka.

80%

Roses Kings Castles Roses Kings Castles The Sycamore Club

Babyshambles būgnininkas Adamas Ficekas užsimanė solinio albumo ir jį pasidarė. Šiauriniame Londone, savo namuose, jis įrašė akustinį dešimties dainų relyzą. „Pravda“ gavo pirmąją jo kopiją ir džiaugiasi galėdama pasakyti, kad shambles būgnininkas irgi turi širdį ir romantiškąją pusę. Albumas – tarp Blur ir Belle&Sebastien – smarkus, harmoningas, veikia kaip trys puodeliai žolelių arbatos. Tekstai mažiau svarbūs. Kaip sakė pats Adamas, jis niekada neperspjaus savo grupės draugo Peter Doherty, rašydamas tekstus. Užtat perspjovė jį būdamas darbštesnis ir pirmesnis išleisdamas solinį albumą. Koks bus Doherty atsakas?

Grupė, beje, irgi jau rezervavo studiją 2009 m. sausiui, todėl ramu – Babyshambles nėra visiškai atsiskyrę ir pasinėrė į solines karjeras.

www.sonyericsson.lt

59

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

KINAS Balkonas

(rež. Giedrė Beinoriūtė, 2008)

40%

Sovietinio grožio filmas apie meilę ankstyvoje jaunystėje tarp Rolano (nuo Romėno Rolano) ir Emilijos (nuo grafo Tiškevičiaus tarnaitės, kuri jam pagimdė nesantuokinį proprosenelį) blokinių namų kvartale.

Vertinant „Balkoną“ nuobodulio estetika grįsto lietuvių kino kontekste filmas nėra labai blogas, gal netgi geresnis už „Varnų ežerą“. Bet, kaip dažnai lietuviškame kine būna, filmo prasmė ir esmė slypi kažkur anapus.

Reikalai Briugėje

(In Bruges, rež. Martin McDonagh, 2008)

80%

Turizmą Belgijoje skatinantis nuostabus filmas apie du žudikus, kuriuos bosas nusiuntė paatostogauti į Briugę po nesėkmingos užduoties. Aišku, jis juos išsiuntė ne todėl, kad yra labai socialiai supratingas ir vertinantis savo darbuotojus bosas, o todėl, kad vienas iš jų iš Briugės niekur daugiau nebeišvažiuotų. „Reikalai Briugėje“ yra vienas gražiausių pastarųjų mėnesių filmų apie hipermoralius žudikus, principingus darbdavius, atgailą ir kaltę pasakiškame mieste.

Reklama

Meilės riba

(The Edge Of Love, rež. John Maybury, 2008)

65%

Šis filmas atskleidė dviejų tabloidinių aktorių gebėjimus. Na, gerai, Keira Knightley buvo įrodžiusi savo talentą ir anksčiau (tik „Meilės riboje“ jos vaidinama Vera yra bene iki šiol geriausias (ir dainingiausias) aktorės vaidmuo). Užtat Sienna Miller pirmą kartą parodė, kokia ji gali būti, jeigu su ja dirba kantrus režisierius. Johnas Maybury nusipelno atskiro apdovanojimo už blondiniškos Siennos pavertimą į senoviškus drabužius vilkinčią poeto moterį. Tiesa, ji ne vienintelė Velso poeto Dylano Thomas moteris. Apie tai ir susisuka šio filmo siužetas. Kadangi „Meilės riba“ pasakoja ne apie pačią Dylano Thomo asmenybę (girtuoklystė namie, vėliau girtuoklystė Niujorke, greita mirtis), o labiau apie dvi jo moteris, filmas yra maloniai vizualus – kadrai per stiklą, plono audinio užuolaidas, veidrodžius, kuriuose pinasi neryškūs atspindžiai… Draugėms-pavakare-po-ar-prieš-pokalbius-apiemeilę – rekomenduoju.

ALEKSANDRA PIKTYTĖ, ZANĖ

PRAVDARCHYVAS

KAI KINE NĖRA KĄ ŽIŪRĖTI:

Raudoni bateliai

90%

(The red shoes, rež. Michael Powell, Emeric Pressburger, 1948) Hansas Christianas Andersenas – pačių baisiausių ir labiausiai psichoanalitikų mėgstamų pasakaičių kūrėjas – yra parašęs istoriją apie užkeiktus raudonus batukus. Ta, kuri juos apsimauna, negali nustoti šokti. Anderseno pasakaitėje mergaitė net paprašė, kad jai nupjautų kojytes, kurios su raudonais batukais nustraksėjo į mišką. Brrr, kas per baisi patriarchalinės visuomenės alegorija. „Raudoni bateliai“ pasakoja ne labiausiai nusisekusio legendinės Diagilevo trupės balerinos Olgos Spesivcevos gyvenimo istoriją, kurioje ji, paaukojusi viską karjerai, išprotėja.

Geriausi filmai – pagal „Pravdą“, – kuriuose šokama: Balius (Le Bal, rež. Ettore Scola, 1983 m.)

Visas tas džiazas (All that jazz, rež. Bob Fosse, 1979 m.)

Flashdance (Flashdance, rež. Adrian Lyne, 1983 m.)

Raudoni bateliai (The red shoes, rež. Michael Powell, Emeric Pressburger, 1948 m.)

Bilis Eliotas (Billy Elliot, rež. Stephen Daldry, 2000 m.)

61

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

menas

99% Retrofotografija Neteko sutikti žmonių, kuriems nepatiktų A. Sutkaus darbai, ir čia aš kalbu ne tik apie siaurą meno vartotojų būrelį, bet net ir tuos, kurių fotografijos supratimas apsiriboja „Vakaro žinių“ paveiksliukais. Antanas Sutkus – tai labai labai svarbus menininkas Lietuvoje, ne ką mažiau svarbus už kokį nors Čiurlionį. Tiesą pasakius, dabar galvoju, kad gal ir svarbesnis, nes Čiurlionis anksti mirė ir jo įtaką tolesnei tapybos raidai Lietuvoje sunku lyginti su kolosalia A. Sutkaus įtaka lietuvių fotografijai ne tik kaip menui, bet ir kaip darbui. Šis žmogus praktiškai sukūrė Lietuvos Fotomenininkų sąjungą ir kažkaip vis dar sugeba į ją pritraukti jaunų fotografų, kritikų ir kuratorių.

Antano Sutkaus retrospektyva Vilniaus paveikslų galerija 2008 10 07 – 12 31

Reklama

70% Tokie ir šiokie garsai ir vaizdai Tęstinis projektas „Garso zona“ pristato eksperimentinės muzikos, garso meno, audiovizualinio meno, VJ darbus. Iš Kauno (kartu su jo organizatoriais) ekspatrijavęs projektas skirtas rafinuotiems klausymo malonumams, garso erdviškumui, daugiasluoksniškumui, garsovaizdžiams, garso fiziniam poveikiui ir kitiems garso ir muzikos efektams. Kadangi eksperimentinis garso/vaizdo menas nėra toks jau dažnas svečias Lietuvos meno erdvėje, porą vakarų praleisti „Garso zonoje“ visai įdomu. Taupykim akis, naudokim ausis.

ALEKSANDRA PIKTYTĖ

PRAVDARCHYVAS

„Garso zona“ Energetikos muziejus 2008 10 17–18, 19 val.

70% Kur reikia sėdėti, kai lėktuvas krenta Spalio šventėms „Tulpės ir Rožės“ rodys niujorkiečio Johno Menicko videodarbus.

Menininkas tyrinėja visuomenės kančias, tokias, kaip darbas, siekdamas suprasti darbo ir meno ribas. Taip pat jam įdomios įvairios vaizduotės ir tikrovės sąveikos, utopijos ir fikcijos. Johno Menicko darbuose svarbi pasakojimo struktūra, nes jis yra puikus rašytojas ir pats rašo savo videodarbams scenarijus. Įvairius Johno Menicko meno kritikos tekstus galima rasti čia www.johnmenick.com.

John Menick „Tulips and roses“ 2008 10 10–30

63

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

KNYGOS Mantas Gimžauskas. Šamanas ™

80%

Verta dėmesio lietuvių poezijos knyga – tai jau šis tas. Įdomūs tekstai, įdomus knygos dizainas, o dar įdomesnė jos koncepcija. Skaitant visą rinkinį mitologizuotoje bei mistifikuotoje logikos grandinėje autorius ir kūrinys keičiasi vietomis. Anot pačių knygos sumanytojų, ateivis iš kitos galaktikos Šamanas™ yra autorius, o Mantas Gimžauskas – jo kūrinys.

Daugelis tekstų primena šamaniškas haliucinacijas ar keistus, ištisus tūkstančius metų besitęsiančius miegančios žmonijos sapnus. Tiesos kibirkštį bandoma įžvelgti per sociumo prizmę arba kategoriškai nuo jos atsiriboti. Tai individo kelionė kartais į liaudį, kartais – į patį save, išsižadant atgyvenusių tiesų (jas interpretuojant radikaliai priešingai, negu tai buvo daroma iki šiol).

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ

Reklama

PRAVDARCHYVAS

Ernesto Che Guevara.

Motociklininko dienoraštis

60%

Nuolat siurbčiojama matė, kelionės vėjas plaiksto plaukus. Vaizdingi, galbūt netgi gražūs gamtos aprašymai. Prabangos žybsniai visiškoje skurdo tamsoje, keliantys karštakošišką įsiūtį. Jaunatviškas maksimalizmas. Gana primityvus, bet savo raiška pranokstantis dienoraščio žanro reikalavimus tekstas.

Knygaapie nesumeluotą ir – drįsčiau teigti – nepagražintą vyruko, kurio veidą esame įpratę matyti ant marškinėlių trumpomis rankovėmis, gyvenimą. Pravartu paskaityti pažintiniais tikslais.

Dainius Gintalas.

Boa

50%

Ką galima pasakyti apie šią poezijos knygutę? Jei absoliutų savicenzūros neturėjimą laikysime privalumu, neįkainojama vertybe ar raktu į individualumą – tebūnie. Jei tai laikysime tuo, kuo ir turėtume laikyti literatūroje – yda – bei bandysime reikalą teisinti nuostabiai srauniu sąmonės/pasąmonės ar nesąmonės srautu, tai verta prisiminti, kad tokiais dalykais šiais laikais jau nieko nenustebinsi (nebent kokią nors labai rimtą bibliotekininkę iš Pasvalio rajono).

Vertėtų labiau pasistengti, nes autoriui išradingumo akivaizdžiai nestinga. Ir susilaikyti nuo tokių „ale labai šmaikščių“ eilėraštukų (?), kaip antai: „iš melomano užrašų: gimiau ten, kur poruojasi/ patefonai“.

ASTA OSTROVSKAJA

64 2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

BALTA

KVARTALAS

Vilniuje prie geležinkelio yra Noting Hilas.

Lietuviškai jis vadinamas Rasų kolonija.

Atskiri namai su sodais, dviejų aukštų butai XX a. pradžioje būdavo suteikiami lenkams už paskolas iš Žemės ūkio banko. Didžiausia ir labiausiai mecenato Montvilos mėgstama vieta yra Balstogės, Vitebsko, Mielagėnų, Švenčionių ir Gervėčių gatvės. Statydamas čia namus Montvila rėmėsi modernia angliška „miesto-sodo“ teorija, kuri pasaulyje paplito vėliau nei Vilniuje.

Tarybiniais metais netoli geležinkelio stovėjo bažnyčia, kurią filmavimo metu reikėjo sudeginti. Vienas namas virto viešnamiu,

o balkone sėdėjo paleistuvė ir kvietė visus pas save.

Viename iš namų prie geležinkelio svajojo gyventi Mildažytė.

Kas dieną reikėjo nubėgus pamojuoti traukiniams, ir jie atsišaukdavo.

Buvo gera sėdėti nuleidus kojas ir žiūrėti į važiuojančius traukinius. Į kitą pusę už geležinkelio niekas neidavo, nes ten čigonai. Čia gyvena senbuviai lenkai darbininkai ir naujakuriai lietuviai menininkai – 4 architektai, 2 reklamos darbuotojai, 2 fotografai, 2 Lauros tekstilininkės, 1 Laura keramikė, kino operatorius, madų ekspertė, dar kita tekstilininkė, interjero dizainerė, vienas kitas vadybininkas.

65

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

KVARTALAS

Kvartalo kaimynai nuolatos lankosi vieni pas kitus svečiuose, bendrauja gatvėje. Pardavėja grąžą duoda paliesdama rankas.

Gyventojai mato traukinius ir lėktuvus iš labai arti.

Kad Japonijos imperatorius jau leidžiasi Vilniuje, suprato pirmieji, virš galvų pamatę raudoną didelį tašką ant balto fuzeliažo.

Akmenimis grįsta Gervėčių gatvė anksčiau vadinosi Parko. Vietoj šalia esančio kalėjimo parke vaikščiodavo miestiečiai. Čia kalėjo Daktaras. Šalia buvo profilaktoriumas, kuriame gydė nuo alkoholizmo.

Už Gervėčių gatvės galima nueiti iki naujo raudono tilto. Sėdint ant suoliuko matyti, kaip policininkai tupi krūmuose.

Aplinkui mėgsta pasivaikščioti kaimynė dzūkė, praminta „Žaliąja skarele“. Miša vasaromis gyvena sandėliuke ir padeda kaimynams tvarkytis aplinką – taip uždarbiauja. Kaip ir daugelis, mėgsta išgerti, yra labai kalbus ir dažnai peršasi moterims.

Aldona gatvėje rado mažą baltą katytę, bet veterinarijos klinikoje buvo patikslinta, kad tai kačiukas.

Nr. 15. Virtuvėje sprogo puodas su aliejumi.

Nr. 10. Čia gyveno kirpėjas Muralis. Jis turėjo kirpyklą prie Aušros vartų ir pirmasis mieste moterims darė cheminius sušukavimus. Dabar jo name yra daromas remontas, kurį atidžiai stebi visi kaimynai.

Fotografas Šerkšnys fotografuoja jaunas muzikos grupes. Muralio anūkė Milda yra viena iš trijų kvartalo Mildų. Kita Milda yra pirmosios Mildos darželio auklėtojos Aurelijos dukra, o trečia Milda yra šuo.

Nr. 9. Grafinio dizaino asociacija. Čia tie, kurie mėgsta paveiksliukus žurnaluose.

Nr. 8. Parduotuvė. Senais laikais parduotuvėje buvo puotaujama pas pardavėją kabinete. Palubėj kabo senas musgaudis.

Kai į gatvę įsikėlė žemėtvarkininkai ir statybų inspektoriai, parduotuvėje pagausėjo alkoholinių gėrimų asortimentas.

Nr. 6. Čia gyvena Vaidotas. Jis lanksto popierines origami gerves ir dovanoja jas draugams. Tiki, kad išlanksčius tūkstantį, išsipildo noras. Siunčia jas paštu, siūlo paleisti plaukti upe.

Dabar kvartale dar yra: Šarpėjus Matas Smilkstanti patalynė ir jos savininkas 75 m. H.G. Elektros tinklų darbuotojų šeimų daugiabutis Vaikai, žaidžiantys su šautuvais Balandžiai ir močiutė pro antrojo aukšto langą Kunigaikštienės dukra Rytų skirstomieji tinklai

66

2008 SPALIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

PERSONA

Apylinkės gydytoja 05

01 02

04

03 08

07 06

Reklama 09

Genutės-Genovaitienės vardo verto kuodo.

03

Dviejų spalvų plaukai – rudi, šaknų link virstantys apelsininiais.

04

Auksinė grandinėlė su kryželiu arba Šiluvos Marija. Tik iš inercijos, nes šiaip ji agnostikė.

05

Natūraliai žalios spalvos akių šešėliai.

06

Baltas chalatas. Šiaip ar taip medikė.

07

Normaliai besimaitinančios moters figūra be menkiausių anoreksijos užuomazgų.

08

Su šaliku net patalpoj, net vasarą.

09

Darbinės šlepetės, spalviškai suderintos su berete.

BRUOŽAI – Moksliškai beretoidė vadinama terapeute.

– Beretoidė labai paklausi ir geidžiama. Standartinėmis sąlygomis susitikimo su beretoide reikia laukti mažiausiai mėnesį.

– Kabinetas kvepia tirpia kava.

Kiekvienos terapeutės rūbų spintoje įsikūręs eventualus furšetas.

– Smulkių gastronominio pobūdžio dovanų beretoidė netraktuoja kaip kyšio.

– Ligonius vertina ne pagal būklę, bet pagal talonėlius.

– Visada liepia laukti eilėje. Tuomet priima ką nors be eilės. Tuomet aprėkia, kad pagal talonėlį tavo eilė jau praėjo.

– Aistroms prie kabineto durų

valdyti turi sarginio dobermano charakterio seselę. Pastaroji gali palinkėti, pasiųsti ar net į vietą atgal pastatyti.

– Pati beretoidė yra moralistė. Verčia jaustis kaltam dėl savo ligos, ypač jei tai sloga.

– Merginoms liepia mūvėti aliaskinio lokio triusikus iki kelių. Vaikinai, anot jos, privalo sėklides šildyti kalisonuose.

– Beretoidė labai rūpinasi savo psichologine būkle. Ši būklė vadinama atsiribojimu. Kai eina pro eilėje laukiančius ligonius, žiūri kiaurai.

– Visuomet profilaktiškai grūmoja pirštu pensininkėms, peikia jaunimą, tačiau moka ir smerkiamai patylėti.

– Yra temų, kurių bendraujant su beretoide pravartu vengti. Antai, sveikatos apsaugos reforma arba vidutinis uždarbis.

– Atskiro dėmesio verti kaligrafiniai beretoidės sugebėjimai. Perskaityti jos parašytą receptinių vaistų pavadinimą gali nebent patyręs farmacininkas arba tam tikros specializacijos kriminalistas.

CARLO MANDRAKE

IŠVAIZDA 01 Prie skalpo priaugusi beretė. kužda, kad po 02 Nuojauta juo visgi esama didžiojo

JUSTĖ MALDŽIŪNAITĖ

Vaikystėje jos laukdavai net džiaugsmingai – beretoidės apsilankymas suteikdavo vilties, kad bent kelioms dienoms būsi išvaduotas nuo pamokų ruošimo ir patyčių 4b švietimo konclageryje. Šiandien terapeutė pakeitė kleboną. Jos rankose – išganymas, vardu biuletenis.

Reklama