P26 DRAUGAI 2007 VASARIS TIRAžAS 30 000 by Povilas

DRAUGAI

P26 DRAUGAI 2007 VASARIS Tiražas 30 000 www.pravda.lt

Sapnas Mano sapnas:

RIMANTAS ŠAPAUSKAS Dešimtojo dešimtmečio vidurys. Pats vidurnaktis. Stoviu aš už DJ pulto pačiame geriausiame ir naujausiame vidurio Lietuvos pramogų centre, žybsi skaneriai, sukasi disko gaubliai, foto tapetas ant sienos su palmėmis sukuria iliuzinio rojaus pojūtį. Dailiausios miestelio damos su peroksidu nudegintais plaukais ir blizgančiomis suknelėmis gašliai man merkia akį. Orūs jų kavalieriai su romantiškais, tarsi iš grupės „Duran Duran“ pirmųjų vaizdo klipų, švarkais, visi su „pydarastkėmis“ ir tvarkingomis plikėmis niūriais žvilgsniais prižiūri vidaus tvarką. Miksuoju sau teutonų ritmus. – Ei, a girdi, a čia muzika visada bus tokia? – girdžiu sau nieko gera nežadančius žodžius. – Gal nori padirbėti vietoje manęs, – atrėžiu arogantiškai. Staiga mano akiratyje atsiranda neišvaizdus vyriokas, kuris gan laibu balseliu, bet su banditams būdinga greitakalbe pradeda tėviškai mokyti: – Tu dainą normalią paleisk, po to padaryk nedidelę pauzę, anekdotą suskelk, pajuokink mus. – Kaimieti, – galvoju sau, gal eik tu na... Paleidžiu „Rhythm of the Night“, įtampa šokių aikštelėje auga. – A, tu mane girdėjai, a ne? – vėl tas pats balsas. Atsisuku ir jaučiu, kad gaunu tiesų smūgį į nosį. Persiverčiu per visą aparatūrą, nukrentu už stiprintuvų, sekundei prarandu sąmonę. Bandydamas suvokti, kas nutiko, keliuosi ir, o Viešpatie, prieš save matau tokią dviejų metrų ūgio ir du šimtus kilogramų sveriančią baidyklę, kokios siaubo filmų kūrėjai dar nesukūrė. Plika, į pečius įaugusi galva, išsprogusios, nervingai tvinksinčios kraujagyslės, antimaterija akiduobėse, padaras panašus į Ciklopą iš amerikiečių penktojo dešimtmečio filmo „Septintoji

Vaizdas: Mari

Ciklopas aka Budulis

Sinbado kelionė“. Bandau slėptis, bet smalsu, ar Tai dar ten? O Tai – ten. Būtybė su šėtoniškai griausmingu ir aidinčiu balsu manęs klausia: – Ar žinai nuo ko gavai? – Ne, – išlemenu. – Gavai nuo Budulio! Prabudau ir iš karto ryte papasakojau košmarišką istoriją draugams. Taip aš susapnavau savo gyvenimo Budulį, pagal kurio atvaizdą ir buvo sukurtas populiarus bei mėgiamas televizinis personažas. Toks sapnas daugiau gyvenime nepasikartojo. Tikiuosi, ir nebepasikartos.

Košmarai kartais būna paprasti ir įkvėpiantys. O ką sapnuoji tu? sapnas@pravda.lt

vyr. pravdaktorius Kristupas Sabolius kristupas@pravda.lt vyr. pravdaktoriaus pavaduotoja Inga Norke inga@pravda.lt pravdaktoriai Dagnė Vildžiūnaitė dagne@pravda.lt, Tomas Auksarankis tomas@pravda.lt, Daina Dubauskaitė 7@pravda.lt, Dru indre@pravda.lt korespopravda Sevilia fotopravda Mr. Bombastick, Creep foto@pravda.lt pravdazainas Marga pravdakcija Ada Paukštytė, Aistė Paulina, Aistė Šeibokaitė, Akvilė Melkūnaitė, Ala Čigiri, Ala Pugačiova, Aleksandra Piktytė, Albertas Albertas, Arminas Višinskis, Aušrinė Saulėtoji, Balta, Bong, boolka, Carlo Mandrake, Cinamonas, Destina Našlaitytė, Femme fatale, Juoda, Laura Kazbaraitė, Laura Tyrylytė, Liaulia, Linda Barthez, Linoszas Kranovskis, Marga, Mindaugas Lukošaitis, Mrs Plioplytė, Nikolaj Mi$lyk, Paša, Rai, Rikka, Roo, Rūta Kukaitė, Sedo, Sha*, Sutemos, Šaras Gir, Tadas Šarūnas, Uraganas Rutkauskas, Vale Kale, Vidmantas Čepkauskas, Virginija Januškevičiūtė, Vladimiras Trudnikovas, Zhenia d’Arc pravda reklama Lukas Mulevičius – 8 ~ 687 93005 tiesos išleidėjas UAB „Idėjų revoliucija“, Smolensko g. 19/1f, LT-03200 Vilnius spaudė UAB Logotipas p26 Draugai, 2007 vasaris tiražas 30 000 egz. tiesa išeina kas mėnesį pravda@pravda.lt pravdaviršelis Grupė „Pravda“, Natydred www.pravda.lt

Pravda

Pravdametras

Vaizdas: Mari

AUKŠTYN 1. Alina Orlova ir kiti laimėję „Pravdos“ naujokai. 2. „Travel“ kanalas, surengęs konkursą, kurio pagrindinis prizas – kelionė į „stebuklingąją Lietuvą“. 3. Visi 350 filmų, atsiųstų į „Pravda vieną minutę“. 4. Visi 53000 naršytojų, kurie balsavo už „Pravdos“ naujokus. 5. Citata iš „Eurovizijos“ atrankos: „Mūsų grupę sudaro šeši žmonės, įskaitant du vilkšunius“. 6. Sudaryti savo šeimos genealoginį medį www.geni.com. 7. Didžiuotis Lietuvos istorine vėliava ne tik tomis penkiomis progomis, kai įpareigoja įstatymas. 8. Paaugliams prie mokyklų dalijami lipdukai su rūkančiu paršiuku. 9. „iPhone“ svajonių prezentacija, kurią stebėjo 10000 iš susižavėjimo aikčiojančių IT ekspertų.

ŽEMYN 1. Puikus Kauno „Žalgirio“ pasirodymas „Eurolygoje“. 2. Populiarėjanti nauja pasimatymų galimybė – butų nuoma kelioms valandoms. 3. Griūvantis Klaipėdos teatras. 4. Amerikiečiai, visuomeniniame transporte paliekantys kojų protezus, kremuotus palaikus ir kitas savo dalis. 5. Karvės ant ledo, kurios nori būti žvaigždėmis. 6. Meškos, kurios negali užmigti žiemos miegu. 7. Enrique Iglesias ir visos karšenos, kurios atvažiuoja į Lietuvą. 8. Druskininkų vandens parko vamzdžiai – girdėjom, kad ten kažkas iš baimės apsikakojo. 9. Artėjančių savivaldybių rinkimų demagoginė pliurzė.

Pravda

jau dabar savo telefone. 99 vienos minutės filmus žiūrėk ni SurfPort adresu wap.sp.lt Balsuok ir išrink geriausius. Om

Paslaugos Naujienos Orai El. Paštas Bankai telefone Skelbimai Lietuvos spauda Sportas Pramogos

Pravda 1 minutė

Pravda

Gatvė

MANO GERIAUSIAS DRAUGAS YRA Žodžiai: Sevilia Vaizdas: Mr.Bombastick

1. Mama, nes kai ji gamina valgyti,

3. Žmona. Nes įteisinta juridiškai! Ir

5. Tas, kuriam gali bet kada

pagarsina muziką ir pradeda šokti. Su manim! Ugnė ugne@mtvbaltic.com

tai yra rimta. Rytis rytissnobas@lnk.lt

paskambint ir žinai, kad gausi teigiamą atsakymą. Lauris lauris@ryralio.lt

2. Žmona. Sandrutė. Nes ji tokia

4. Jis. Nes visada yra šalia, kai to tikrai reikia. Ir duoda gerų patarimų! Pavyzdžiui, kad naktį miegočiau ne trumpiau nei šešias valandas. Mantė mante@one.lt

6. Turiu kokį tuziną geriausių

kvanktelėjusi, labai dažnai verkia, o aš ją tada galiu guosti. Marius kmarius@hotmail.com

2. Mano vyras. Sutikau, supratau,

4. Ji! Nes moka mane prižiūrėti.

7. Šuo. Pupytė labai panaši į

kad geriausias, ir įsimylėjau. Sandra niute@yahoo.com

Darius kupldaris@ism.lt

kiauliuką. Geriausias draugas todėl, kad su manimi miega, bet neįžeidinėja. Vytenis ramiakas@yahoo.com

Pravda

draugų. Ir jie nieko nedaro, kad būtų geriausi. Tiesiog kartu su jais gera būti. Bachas bachas@kalnieciai.lt

Pravda

/ Naujokai: jie ateina / 2006-ųjų sausio 20-ąją Lietuvą skrodė ledinis šaltis, tačiau ir tai neapsaugojo klubo „Tamsta“ nuo naujokų gimimo. Šiemet sausio 19-ąją oras buvo palankus pasivaikščiojimui, taigi ŠMC tiesiog sprogo.

Žodžiai: Daina Dubauskaitė / Vaizdas: Mr. Bombastick

Natas brazdenant „Magic Mushrooms“, interesantų eilė iš pradžių vinguriavo iki Rotušės, po to – per visą galerijos fojė iki rūbinės. Tuomet vakaro ruošėjams teko pasielgti žiauriai. „Pravda“ dar ir dar kartą atsiprašo visų, taip ir nepatekusiųjų į gimdyklą – galbūt kitąmet taip atšils, kad apdovanojimus bus galima surengti gryname ore. Taigi šiemet daug kas buvo kitaip nei prieš metus. Penkios naujos nominacijos ir dar viena labai slapta, sulietuvinta dalis praėjusiųjų (ir tai dar ne pabaiga), nauja, nors ir per maža, erdvė. Nauji netgi vedėjai – visiškai nepatenkinti, kad įklimpo į „Pravdos“ balą lietuvių literatūros šviesuoliai Šatrijos Ragana bei Pranas Mašiotas. Na, ir naujokų simbolis Mikas. Fiestos pradžiai praktiškai nepavėlavus į sceną įstriksėjo vedėja Rūta, tiesa, ta pati, kaip ir pernai, bet su nauja ekstravagantiška suknele, po kuria dairėsi prožektoriai. Ilgai nedelsęs ekranas pristatė pirmąją iš keturių nominacijų grupių. Geriausiu naujoku lietuviškoje muzikoje netikėtai nebent didžiausiems naivuoliams tapo garsiausiai ir per visus kanalus pernai rėkę „Gravel“. Sinickis, atsiimdamas diplomą, statulėlę ir „Sobieski“ skėtį, kaip visada buvo kartus.

Nedidelė staigmena, kad įvertinimą už naujumą užsienio muzikoje teks siųsti duetui „Gnarls Barkley“. Jo prizus priglobė arčiausiai pasaulinių žvaigždžių tupinti Ugnė iš MTV. Geriausią dainą visgi dainuoja ne Naujosios Vilnios chamai, o tykioji Alina Orlova, pasitelkusi pianiną – pilnutėlė salė merginai plojo už „Nesvarbu“. „Pravda“ tikisi, kad užgriuvusi populiarumo našta neatims iš Alinos poezijos tyrumo. Tuomet pasidarė truputėlį nuobodu, nes pasirodė, kad „Gnarls Barkley“ pernai ne tik sukūrė geriausią dainą „Crazy“, bet ir susuko jai geriausią videoklipą. Ugnė nebesivargino laipioti į sceną, o „Pravda“ pasižadėjo kitąmet į užsieniečius dėmesio nebekreipti – nei atvyksta, nei sveikinimo kalbų paruošia, tik pašto išlaidas apmokėk. Įrodymu to, kad „Pravdos naujokų apdovanojimai“ – objektyvūs ir neįkainojami pakišomis, tapo Loretos Anilionytės literatūrinio debiuto įvertinimas už erotiškai eurovizinį kūrinį „O kas po to?“, kurio kiek anksčiau žurnale pasirodžiusi recenzija, hm, autorės greičiausiai nepradžiugino

(balais – 3/10). Gal todėl ji neatvyko atsiimti statulėlės? Vietoj geriausio naujo ir apskritai geriausio pasaulyje tinklapio www.youtube.com savininkų laurus scenoje nusiskynė vienas jo herojų Sania, kurio nuotykius Lenkijoje gausiai transliavo senieji Vilniaus reiveriai. Auksinio jaunimo „Pravda“ į apdovanojimų vakarą pakviesti neišgalėjo, taigi regalijas įteikė šios personos titulo įkvėpėjams „Balto bato“ vyriškiams. Į sceną užkopti išdrįso tik vienas, bet ir tas atsitempė gitarą ir viso labo tarstelėjo „Mes už gitaras“. O mes galvojom, kad už pinigus. Algis Greitai ir Rimas Šapauskas tuo tarpu buvo iškalbingesni ir netgi pasidžiaugė, kad geriausia nauja frazė – lietuviška, o ne kokia nors boratiška. Ir „pajamė“ apdovanojimą. Už savo pirmąją, suprask, ne paskutinę, statulėlę dėkojo naujoji lietuviško kino mūza, besiruošianti bėgti į Paryžių – Jurga Jutaitė, kuri nuo pasirodymo juostoje „Aš esi tu“ gerokai suaktorėjusi savo žvilgsniu.

Pravda

Nedaug trūko, ir „Pravdos naujokų apdovanojimuose“ susirinkę būtų stebėję tikrą gyvenimišką dramą – geriausia naujoke teatre tapo Elžbieta Latėnaitė, arba „Fausto“ Margarita. Pasirodo, Elžbieta su Jurga Jutaite mokėsi vienoje klasėje! Deja, nuoširdžiam apsikabinimui sutrukdė ne laiku pasitaikęs spektaklis. Bet Elžbieta „Pravdai“ padėkojo vėliau. Lyg ką nujausdamas fotografas Tomas „Creep“ Vyšniauskas į ŠMC susikvietė gausią palaikymo komandą, kuri sutartinai spygtelėjo vakaro vedėjai Rūtai į sceną apdovanojimo už geriausią naują meną atsiimti pakvietus jį ir Vytautą Razmą. Iškart po apdovanojimų Tomas išvyko į Tailandą fotografuoti „Pravdos pamaivų“. Kaip niekad taikliai internautai pataikė balsuodami už geriausią naują vietą. Ja tapusios puikios vasaros užuovėjos Mokytojų namų kiemelio sostinėje įkūrėjas Rubenas pažadėjo, kad diplomą nešis parodyti į Mokytojų namų administraciją. „Pravdos naujoko“ vardas gali tapti garantija, kad ir kitą vasarą vėl turėsim kur prigulti po darbo. Pasirodo, mes gyvename labai gerai. Taip gerai, kad nebereikia nieko. Tiksliau, reikia „Nieko“. Geriausias naujas metų

Pravda

daikčiukas – būtent jis. Tas, kurį perkant pažadama, kad jei visgi nutiks ne niekas, o kažkas, pinigus grąžins. Tuo tarpu kergiant „Coca Colą“ ir „Mentos“ atsitinka ne niekas, o didelis sprogimas. Pernai jis buvo toks stiprus, kad ne tik ištaškė tūkstančius litrų nuodingojo gėrimo, bet ir tapo kiečiausiu nauju trendu. Apdovanoti šia proga „Pravda“ nusprendė didį interneto madų žinovą Cinamoną, bet tuo metu jis kaip tik naršė naujus lobius. Prizas įteiktas, kai pasibaigė „traffico“ limitas. Kadangi su geriausia nauja pora pernai „Pravdai“ kiek nepasisekė, šiemet buvo renkami geriausi švieži buvusieji. Laimėjo kiekybė – Egmontas Bžeskas ir pusė Lietuvos moterų. Kol kaltininkas šildėsi Egipte (su kelinta?), scenoje krykštaudamos susispietė merginos iš „69 danguje“ ir padėkojo Manto tėvams, kad pagimdė jį tokį gražų. Geriausias naujas gandas yra tai, kad Juozas Statkevičius nėra gėjus, bet nei patvirtinti, nei paneigti niekas nedrįso ir ant scenos nepasirodė. Taigi velniop tuos gandus, jei jų nėra www.girdejau.lt.

Kaune tikrai galima gyventi, ir tam įrodyti prireikė ne tik miesto savivaldybės, bet ir vilniečių menininkų pastangų. ŠMC iniciatyva pripažinta efektyviausia.

ir atvirą eterį (nors trance per pietus kartais ir išgąsdina). Nežinia, kas tuo metu sėdėjo už pulto, bet į ŠMC sceną sugužėjo beveik visas kolektyvas.

Pasirodo, pernai labiausiai džiugino į ekranus vėl sugrįžę „Sopranai“, kurie, hm, vėl pasibaigė klaidžioje vietoje. Lietuviškas mafijozų balsas Rytis Zemkauskas oficialiai pažadėjo, kad Tonis ir kiti tikrai grįš dar kartą.

Be visų šių įvykių renginyje buvo daug fotosesijų, pokalbių, dalijamų „Tyto albos“ knygų bei „Naujokų“ ženkliukų, išgertuvių, kiek nesklandumų, ašarų ir apkalbų. Po porą skaniausių savo kūrinių grojo naujokai A.Orlova, Messiah, Golden Parazyth ir „Gravel“. Na, o Šatrijos Ragana prisigėrė ir pagal 2Fresh ir Quazar melodjas bandė suvilioti apie „Kaziuką sodžiuje“ susimąsčiusį Praną Mašiotą.

Kiek netikėtai visiems, išskyrus diplomų spausdintojus, į darnų dvidešimties nominacijų būrį įsiterpė dar viena – „Metų naujokų tėvo“. Kaip asmuo, kuris netingi nagrinėti naujus kūrėjus, šįkart juo tapo muzikologas, kritikas, žurnalistas ir t.t. Dovydas Bluvšteinas. Jo ištarta fraze „Geriems naujokams reikia ir gerų mamų bei tėčių“ pasakojimą galima būtų ir baigti, tačiau juk reikėjo atlikti ir patį svarbiausią darbą.

Pravdakcija primena, kad titulai galioja lygiai metus, iki kitų „Pravdos naujokų apdovanojimų“. „Pravdos naujokų” pribuvėjai:

Metų naujoku tapo į kitas nominacijas netilpusi nauja (valstybinė!) radijo stotis „Opus 3“, evoliucionavusi iš „@ radijo“. Už visapusiškai spalvingą ir neformatinį grojaraštį

Pravda

Iš pradžių jis tau nepatiko, nes prieš surasdamas savo kelią, ji kelisart nesėkmingai pasirodė Holivude su „Ašmenimis 2“ (Blade 2), „Mimu“ (The Mimic), ar „Pragaro berniuku“ (Hellboy). Megabiudžečiai skiedalai maitino kūnus popkornu, nieko daugiau.

/ Kinas: Guillermo Del Toro /

Guillermo del Toro yra tavo mėgstamiausias pasakorius. Storas, pilnomis monstrų kišenėmis, galaktiška vaizduote.

Bet ką tik tu pamatei „Pano labirintą“ (Pan’s Labyrinth) ir supratai, kad nori, jog jis sėdėtų prie tavo lovos kas vakarą. Meksikos Peteriu Jacksonu nepelnytai užvadintas režisierius yra ženkliai giliamintiškesnis ir toli gražu ne toks paviršutiniškas. Ir žymiai naivesnis, paklausyk: „Man patinka klasikinės kino formos, visi mano filmai iki vieno neturi nė gramo ironijos, jie labai romantiški. Aš tikiu tokiais dalykais. Aš nesu postmodernus.“

Ar gali įsivaizduoti, kad visą šią istoriją, surištą į didelę knygą, pilną karpinių ir užrašų, del Toro paliko viename taksi automobilyje? Po kelių mėnesių paieškų, pavyzdingas taksistas grąžino ją beveik pasikorusiam režisieriui ir privertė jį nelaukiant ir visomis jėgomis paversti „Pano labirintą“ vaizdiniu. Pasaka – kaip kine, taip ir gyvenime. Filmai: „Kronos“ (La Invencion de Cronos, 1993), „Mimas“ (Mimic, 1997), „Velnio stuburas“ (El Espinazo del Diablo, 2001), „Ašmenys 2“ (Blade 2, 2002), „Pragaro berniukas“ (Hellboy, 2004), „Pano labirintas“ (El Laberinto del Fauno, 2006) „Pano labirintas“ jau kino teatruose

Žodžiai: Tomas Auksarankis / Vaizdas: Pravdarchyvas

Už grašius sukurtas epas apie Franko eros Ispanijoje metu asmeninę tragediją išgyvenančią mergaitę Ofeliją. Bandydama pabėgti nuo šlykštaus patėvio ir purvino fašizmo dangaus, ji užsidaro savo galvoje ir susipažįsta su raguotu Panu, paverčiančiu jos dienas ir naktis užduočių labirintu. Tai – kinas, kurio negali pamiršti, lyg vaikystėje sapnuoto košmaro. Baisu ir įdomu tuo pačiu metu.

/ Muzika: Modest Mouse /

Disco: „This Is A Long Way To Drive For Someone With Nothing To Think About“ (Up, 1996), „The Lonesome Crowded West“ (Up, 1997), „The Moon & Antarctica“ (Epic, 2000), „Good News For The People Who Love Bad News“ (Epic, 2004), „We Were Dead Before The Ship Even Sank“ (Epic, 2007) Pradėk nuo: „Float On“ Susipažink: www.modestmousemusic.com, myspace.com/modestmouse (44420 draugų)

Žodžiai: Aušrinė Saulėtoji / Vaizdas: Pravdarchyvas

Kai Dievas ir Pašėlęs Maksas (Mad Max) telpa viename albume – akivaizdu, kad susidūdei arba su psichopatais, arba talentais. Arba narkomanais – Modest Mouse albumus įrašinėja sumaišę alų, ratus ir žolę. Jų vokalistas Isaacas Brockas jau sėdėjo už grotų, buvo apkaltintas išprievartavimu ir sugadino galybę koncertų, supainiojęs degtinę su vandeniu. Kodėl tuomet tai yra viena šviesiausių roko grupių žemėje? Per trylika metų „kuklios pelės“ (pasivadinusios pgl. Virginia Wolf apsakymą „Žymė ant sienos“) apkeliavo visą Ameriką, išleido jau penkis arba šešis, jei skaičiuosime pramiegotą debiutinį albumą, pasirodžiusį praėjus septyniems metams po įrašymo, ilgai grojančius opusus ir tapo kultu. Šiemet, po trijų metų pertraukos, jie sugrįžta su dar vienu ironiškai pavadintu albumu. Čia aptariami robotai-mesijai, sunkios pagirios ir viltis išsigelbėti. „Muzika negatyvi“, teisinasi Isaacas, „paimkit bet kurią madingą baltųjų grupę nuo devintojo dešimtmečio pradžios ir pamatysite, kad visi jie pritvinkę liūdno šūdo. Norėjau albumo, kuriame pasakyčiau – tiek to, viskas bus gerai.“ Uf, jau lengviau.

/ Kinas: Neatiduotas modemas /

Jis yra Tadas Vidmantas, VDA dizaino 3 kurso studentas, „Pravda viena minutė 2006“ Grand Prix laimėtojas Filmai „Kriu Kongas – pasaulio griovėjas“, „It‘s a silly place“, „Gerosios žinios“, „Atiduok modemą“ Prizas kelialapis į AXX festivalį Rezultatas filmas „Gyvenimo obuolys“ Pasiekimai 6 darbo pasiūlymai po pergalės Darbas LNK anonsų prodiuseris Intriga šiemet sukūrė filmą „Atiduok modemą 2“ Adresas www.da-pilot.com

Kaip ten viskas vyko, kai sužinojai, kad laimėjai? Labai gerai vyko. Nuoširdžiai nesitikėjau, kad laimėsiu. Džiaugiausi, aišku. Po kelių dienų paskambino iš AXX festivalio ir klausia: „Ar darysi filmą?“. Sakau: „Darysiu“. Parašiau „Gyvenimo obuolio“ scenarijų per porą savaičių. Išsiunčiau AXX organizatoriams, jie truputį pataisė, patrumpino, nes būtų ne mažiau dvidešimties minučių filmas išėjęs. Kai suderinom scenarijų, susirinkau komandą sau. Čia man buvo visai nauja patirtis – skambinėji, ieškai, deriesi. Aktoriai dalyvavo tie, kurie jau buvo vaidinę mano pjesėse anksčiau. Netgi personažai tie patys – su pažįstamais charakterio bruožais. O kaip sekėsi pats „Gyvenimo obuolio“ filmavimas?

Išduok porą pikantiškų nuotykių filmavimo aikštelėje.

Žodžiai: Dru / Vaizdas: Mr. Bombastick Pravda

Filmas atėmė visą vasarą. Lokacijų, įrangos paieška užėmė daugiausia laiko, o pats filmavimas – vos keturias dienas. Šiaip buvo sunku, bet labai smagu. Nepatiko tik tai, kad pačiam teko daug prodiuserinių dalykų daryti. Po to, kai nufilmavom viską, gal mėnesį dar montavau. Patikėk, juodas darbas. Iš tų trijų mėnesių maloniausios ir buvo tos 4 dienos darbo su kamera. O postprodukcija – labai varginanti. Pvz., buvo viena scena, kur visuose dubliuose mikrofonas įlenda į kadrą. Ir ką daryt? Visa laimė, jei kamera nejuda – tai galima išvalyti, ant viršaus dangaus lopinėlį uždėti. Iš tikrųjų, esu labai dėkingas visai savo komandai, kuri dirbo už „ačiū“.

Kaipgi be jų... Vieną rytą aktoriai, matyt, po gero „tūso“ atvyko. Turėjome filmuoti laukuose prie Maišiagalos, atvažiuoju – o jie snaudžia mašinoje. Gerai, kad vienam labai trumpai reikėjo pasirodyti, nes jam buvo sunkiausia. Tai greit greit pasirodė ir paleidom namo iškart. Dar yra tokia scena su dūmais – pasistatėm dūmų mašiną, prileidom jų pilną kambarį, ir pradėjo gaisro signalizacija kaukti. O patalpa pasiskolinta, ir niekas, aišku, nežino kaip išjungti... Kitoks jausmas dirbti su komanda, o ne individualiai? Taip. Skirtumas didžiulis. Nes visas filmo kūrimo procesas priklauso nuo kitų žmonių. Vienas sako: „Aš tą dieną negaliu“. Kitas: „O aš galiu“. O juos kartu filmuoti reikia. Tada filmavimas nusikelia, reikia

visiems skambinti, kad tą dieną nieko nedarome. Kai viskas yra už „ačiū“, negali kelti savo reikalavimų. Tikrai norėčiau mokėti jiems, tada ir darbo kokybė pagerėja, ir organizavimas lengvesnis tampa. Nors negaliu skųstis – savo komandos darbu ir galutiniu rezultatu likau labai patenkintas. Ko reikia, kad galvoje naujas scenarijus atsirastų? Mano scenarijai gimsta dažniausiai naktimis, kai ilgai negaliu užmigti. Štai yra toks filmas „Kritikai“, jį sugalvojau irgi naktį. Turėjau atsikelti, parašyti žodžius, tada jau ramiai užmigau. Filmo personažai tik du – Tomas Auksarankis ir Arminas Višinskis. Paradoksalu, bet pats kameros vis dar neturiu. Ją pakeičia elementarus skaitmeninis fotoaparatas, kuris ir filmuoja. Visi pernykščiai ir šiemetiniai „minutukai“ su juo ir sukurti. Ateities planai – kokio jie dydžio? Turiu tokių visai nemažų, bet kol kas nenoriu jų sakyt. Palauksiu rudens. Ką pasakysi apie šiemetinius minutinius? Kodėl vėl dalyvauji „Pravda minutėje“? Nemanau, kad tame pačiame festivalyje dalyvauti, kai jau laimėjai, – ne lygis. Pats tas lygis. Pernai laimėjau, tai galbūt mane jau truputį žino. Ir, pamatę mano pavardę antrame festivalyje, žiūrovai tikėsis kažko daugiau. Tad ir stengiausi nepadaryti prasčiau. Man turbūt tai sekasi – per vieną minutę išreikšti mintį. Šitie filmai drąsesni už pernykščius. Ribų pajautimą turiu nuo vaikystės, bet dabar mažiau bijau pareikšti savo nuomonę. Bus filmo „Atiduok modemą“ antra dalis. Joje filmavosi septyniolika žmonių. Mintis tokia... Ai, gal dabar dar neišduosiu, bus įdomiau žiūrėti. Nufilmavome per valandą – taip išsidurniavome... O pernai... „Atiduok modemą“ ekspromtu išėjo. Kartais su kambario draugu tiesiog pradedam taip bendrauti. Tuo momentu spėjau išsitraukti fotoaparatą ir pradėjau filmuoti. Kiek žinau, vos ne kultas ši frazė vasarą tapo. Sakė, Kaune troleibuse dažnai galėjai išgirsti „nieko gero, šalta“ ir „atiduok modemą!!!“... O kituose meniniose filmų festivaliuose nedalyvauji? Kai kur man per daug to meno. Tie „meniniai“ festivaliai kartais būna labai „grūzinantys“. O man patinka, kai žmonės juokiasi. Arba nebūtinai juokiasi, tačiau kai gali paveikti daugumą. Nes jei savo filmą supranti tik tu pats ir dar tas,

kuriam paaiškini, tai, manau, nėra labai gerai. Girdėjau, kad po pergalės „Pravda minutėje“ tapai labai populiarus. Po pergalės man pasiūlė gal šešis darbus. Visokios reklamos agentūros, kino produkcijos kompanijos, o paskutinis pasiūlymas buvo iš LNK – anonsų prodiuserio. Ten ir nuėjau. Tad visi filmų anonsai, kuriuos matai per LNK, yra mano kurti. Parašau tekstus ir parenku kadrus. Nuo manęs kažkuria dalimi priklauso ir filmų reitingai. Galiu pasakyti, kad man tokia atsakomybė patinka. Televizija yra galbūt netgi arčiau širdies, nei kinas. Bet jei čia kažką daryčiau pats, tai kitaip. Ką būtent? Jei pasakysiu, atskleisiu savo planus. Sakau, palaukit rudens. PRAVDA VIENA MINUTĖ @ Coca Cola Plaza, nuo 03 01.

Pravda

/ Vakarėlis: 1 Gram of Eros /

1 Gram of Eros Šio renginio vieta dar siūlo savo nekaltybę šokių muzikos ir diskotekų mėgėjams. Lietuvos energetikos muziejaus pastatas nė iš tolo neprimena standartinio muziejaus su ekspozicija. Kol kas ten vyko tik tingus vienos nepriklausomos televizijos VIP žmonių pasistovėjimas su vyno taurėmis tarp dviejų pirštų. Nesiskaito. Vakarėliu to nepavadinsi. „1 Gram of Eros“ bus pirmasis elektroninės muzikos renginys vamzdynų voratinkliu išraizgytame muziejuje ir upės lygyje išdėstytame rūsyje.

Žodžiai: Inga Norke / Vaizdas: Pravdarchyvas

Pilką seniausios Vilniaus elektrinės erdvę pačiame miesto centre spalvina velykines karameles primenantys raudoni, mėlyni, žali vamzdžiai, masyvios turbinos, garo katilai, vandens siurbliai. Visa tai iš muziejaus nedings ir vasario 9 dieną. Renginio metu 1500 žmonių talpinančios pagrindinės salės sienas puoš vaizdo projekcijos, erdvę smaigstys – šviesos efektai. Apšilimą pradės Daimon (Techstylism) bei Mantas T. (Partyzanai), o aušrai pasitikti bus skirtas duetas Backdoors. Prodiuseris ir didžėjus iš Prancūzijos SISKID – pagrindinis renginio dalyvis. Kartu su „elektroninės muzikos dievais“ vadinamais Ivan Smagghe ir Arnaud Rebotini (kas buvo jų vakarėliuose Lietuvoje, tų naktų turbūt niekada nepamirš) SISKID groja gitara bei klavišiniais per gyvus kultinės šokių muzikos grupės Blackstrobe pasirodymus. Muziejaus rūsys taip pat bus atviras nusipirkusiems „1 gramą meilės“. Čia gros suomiai Yes Please, gyvus pasirodymus surengs maskvėnai My Space Rocket bei lietuviai Moon Disco (Techstylism, Komando 6) ir Golden Parazyth. Yes Please – didžėjų kolektyvas iš metališkojo Helsinkio, kurie užsiima electro, electro-rock bei minimal stilių populiarinimu bei garsėja savo vakarėliais. Juose jau grojo Tiga, Chicks on Speed, Namosh ir panašūs. My Space Rocket – trijų žinomų Rusijos didžėjų ir atlikėjų grupė: Cross (Les Specialistes), Andriesh ir Nina Kraviz (abu praėjusių metų „Red Bull muzikos akademijos“ dalyviai). Grupė išgarsėjo Rusijoje su pop disco kūriniu „Stay Apart“, tačiau vėliau savo skambesį pakeitė subtilesniu tech house, kurį apklosto hipnotizuojantis Ninos Kraviz vokalas. MTV pristato: 1 Gram of Eros @ Lietuvos energetikos muziejus, Vilnius, 02 09, 22.00

/ Naujokas: Kalbėtojas kalbomis /

Jis: Gediminas Degėsys Veikla: filosofijos doktorantas Aistra: kalbos. Daug kalbų!

Apie Esperanto. Esperanto – prieš truputį daugiau nei šimtą metų daktaro Liudviko Zamenhofo nuo vaikystės puoselėto tarptautinio kalbos projekto rezultatas. Esperanto – jo dirbtinai sukurta kalba, kurios gimtine laikoma lietuviška Dzūkija, nes ten daktaras Zamenhofas ir baigė kurti pačią esperanto. Pati kalba lengvesnė nei daugelis kitų, tai tarsi italų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbų mišinys, kurios gramatika – lengvai įkandama sistema, beveik be jokių išimčių. Anglijoje susikalbėsi angliškai, Lietuvoje – lietuviškai, o Esperantija neegzistuoja. Bet per šios kalbos egzistavimo šimtmetį atsirado daug ja kalbančių visuose pasaulio kraštuose. Rengiami kasmetiniai esperantininkų kongresai (beje, prieš metus jis vyko ir Lietuvoje), kurių metu esperanto kalba kuriama literatūra, dainuojama, spausdinami laikraščiai ir žurnalai. Kodėl esperanto? Nes esu vienas tų, kurie kalba esperanto. Ne tik kalba, bet ir moko jos kitus. Kažkada netyčia atrasta esperanto tapo pagrindu mokantis kitą dešimtį pasaulio kalbų.

Žodžiai: SeviliaVaizdas: Mr. Bombastick

Taip viskas prasidėjo. Kalbos visada man patiko. Nors būdamas mažas jų nesimokiau, bet visada žavėjausi jomis. Namuose turėjome didelį radiją, kuris gerai gaudydavo užsienio radijo bangas, ir man taip patikdavo klausytis tų skirtingų kalbų, nors jų net neskirdavau. Pats buvau sukūręs savo kalbą, dar nieko nežinodamas apie esperanto. Penktoje ar šeštoje klasėje mokytoja man pasakė, kad aš niekada neišmoksiu vokiečių kalbos. Dabar ją pats dėstau, ruošiuosi išleisti vadovėlį. Taigi viskas įmanoma. Didžiausias postūmis mokytis kalbas kilo devintoje klasėje. Tikybą mums dėstė vienas kunigas. Per pirmą pamoką jis pasiūlė pateikti jam klausimų. Paklausiau, kiek jis moka kalbų. Be lotynų, anglų, rusų jis paminėjo ir esperanto. Susidomėjau tik išgirdęs pavadinimą. Mokytojas paskolino vadovėlį, o aš kaip tik tuo metu susirgau ir kelias savaites įnirtingai mokiausi gramatikos. Labai patiko esperantiški žodžiai. Tuomet buvau supažindintas su kunigu Pranu Gavėnu, kuris rėmė katalikiškąjį esperanto judėjimą. Jo dėka išvažiavau į esperantininkų kongresą Suomijoje, kur pamačiau, kad ta kalba yra net labai gyva. Suvažiavę tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio, pardavinėjamos knygos, CD, žurnalai, laikraščiai esperanto kalba.

Pravda

Esperanto ir buvo postūmis mokytis daugiau, tad baigęs licėjų galėjau susikalbėti esperanto, angliškai, vokiškai, rusiškai. Dar išmaniau prancūzų, italų, ispanų ir lotynų. Dabar. Kuriom kalbom kalbu? Turbūt nė viena. Kalba – ne tik kalbėjimas. Susikalbu dešimčia, dar dešimt suprantu, galiu jomis skaityti. Veikla irgi neatsiejama nuo kalbų. Kitus mokau kalbų, rašau vadovėlius, verčiu tekstus. Net blogai jaučiuosi, jei nors trupučio dienos laiko neskiriu kalboms – nepaskaitau, ko nors neišverčiu. Apie kalbą. Kalba nėra tik žodynas ir gramatika. Man kalba – kiekvienas žmogus, kalbantis sava gramatika, žodynu, su savais žodžių atspalviais. Kalba neturi būti sausa, kalba – buvimas su ja. Ne tik kalbėjimas, bet ir muzikos klausymas, literatūros skaitymas, filmų žiūrėjimas, bendravimas su žmonėmis, keliavimas, kultūros ir šalies pažinimas. Todėl kalbos mokymas mokykloje ir universitete yra neefektyvus. Sako, kad kiek kalbų mokėsi, tiek kartų žmogumi būsi. Kalba padeda atsiverti, kiekvienas naujos kalbos mokymasis suteikia šiek tiek kitokį pasaulio suvokimą. Kiekvienoje kalboje veiksmažodžiai turi vis kitokį atspalvį, tad mokydamasis kitų kalbų žmogus praplečia savo mąstymo ribas. Žmogus, kalbantis tik viena kalba, turėtų būti pakankamai riboto suvokimo. Be to, kalbos kalba apie tautą, žmonių įpročius ir savybes. Pavyzdžiui, vokiečių kalbos gramatika tiksli, aiški, tariamos tvirtos galūnės – taigi ir vokiečiai tokie patys – mėgstantys tiksliai planuoti, nemėgstantys neaiškumo. Priešinga prancūzų kalbai, kuri tarsi plaukia ir liejasi. Gal todėl, kad prancūzai – didžiausi Europos romantikai? Turistai sako, kad lietuviai šiltesni žmonės nei latviai. Latviai pakeitė kirčiavimą – jų kalbos pirmas skiemuo visada kirčiuotas. Kalba tapo griežtesnė, tuo tarpu lietuviai turi visas keturias kirčiuotes. Tai suteikia muzikalumo bei dainingumo. Kalba ir aš. Mieliausia man lietuvių kalba, taip pat prancūzų. Turiu puikių draugų prancūzų, myliu Paryžių, patinka prancūzų kultūra, muzika, literatūra. Miela širdžiai ir esperanto kalba, nes jos dėka susiradau draugų iš viso pasaulio, jį apkeliavau. Svajonės. Būtų puiku, jei visi didieji Europos protai priimtų nutarimą ir įtvirtintų esperanto kaip tarptautinę kalbą. Kodėl būtent esperanto? Sukurkit lengvesnę kalbą! Kol kas lengvesnės dar nėra. Anglų kalba pakankamai sudėtinga. Ji įsigalėjo tikrai ne dėl to, kad ją nesunku išmokti.

Pravda

Mėnesio tiesa Žodžiai: Dru Vaizdas: Pravdarchyvas

. Draugyste yra. priklausomybes forma

Duke from Cancun Jis yra kosmopolitas Brian, kurio tikrąjį vardą žino gal tik mama. Visiems kitiems jis yra Duke. Istorija gimė JAV, užaugo Puebla mieste Meksikoje, 2006 m. lapkritį visam laikui persikraustė į Europą. Šiuo metu gyvena Amsterdame. Veikla muzikantas, „pilno etato“ keliautojas, visų susibūrimų siela. Adresas www.hospitalityclub.org arba www.couchsurfing.com Slapyvardis „Dukecancun“ arba „duke“ Vieta Bet kuris pasaulio kampelis, nes jo kelionių planai – neprognozuojami. Draugai Daugiau nei 400. Visus juos yra nors kartą sutikęs realybėje.

Kas yra tas „HospitalityClub“ ar „CouchSurfing“ projektas? Tai alternatyvus keliavimo būdas ir galimybė pažinti viso pasaulio kultūras. Taip keliaudamas ne tik pamatai naujas vietas ir „kepi“ nuotraukas, bet iš tiesų išgyveni jas. Tai dvi didelės duomenų bazės internete, su kurių pagalba gali rasti nemokamą nakvynę bet kuriame pasaulio kampelyje. Mes šiuos du interneto puslapius trumpiau vadinam HCS. Jie yra kuriami ir redaguojami pačių narių iniciatyva, panašiai kaip „Wikipedia“. Kaip įklimpau pats? Norėjau ne tik priimti keliautojus arba būti pats priimtas. Norėjau „pasiekti“ žmones, lankančius mano miestą, bendrauti su jais kuo daugiau, kaip ir su tais, kuriuos sutikdavau savo kelionių metu. Bet kokia vieta be žmonių ir jų kultūros, bendravimo praranda prasmę. Bet juk dažniausiai žmonės, kuriuos sutinki tokiose kelionėse, yra tie, „su kuriais kažkada išgėrei alaus“? Tiesa, dauguma mano susitikimų visam laikui lieka draugiškomis pažintimis. Bet būna atvejų, kai pajusti itin stiprų ryšį užtenka labai trumpo laiko. Kartais tokius žmones sutikti lengva, kartais dėl to tenka keliauti į kitą šalį. Tokie žmonės – patys tikriausi mano draugai.

Pravda

Mėnesio tiesa Kiek maždaug šalių jau spėjai apkeliauti? Kiek daugiau nei 20. HCS draugai – tam tikra priklausomybės forma. Net jei būčiau pakankamai turtingas ir galėčiau sau leisti skraidyti lėktuvais bei gyventi viešbučiuose, tai nepakeistų bendravimo su vietos gyventojais. Vasarą buvo atvejis, kai „CouchSurfing“ serveris užlūžo. Kilo grėsmė, kad dings visi puslapyje esantys duomenys. Per kelias dienas daugybės savanorių pastangų ir pinigų dėka jis vėl atsigavo. Štai kokia stipri draugystė. O gal tai – tik pigus būdas keliauti? Pakalbėkime apie savanaudiškumą. Be abejo, visada buvo ir bus tokių, kurie tik keliauja ir niekada savo namuose nepriima kitų. Tai natūralu, nes internetinė bendruomenė yra mažas visos visuomenės atspindys. Nematau čia nieko blogo – juk kiekvienoje anketoje matyti tavo paties indėlis ir tai, kaip plačiai suvoki HCS idėją. O idėja ir yra esmė. Vieni mato tik galimybę nemokamai apsistoti Paryžiaus centre, prabangiausiame Notting Hillo name, Holivude ar Kinijos kaimelyje. Bet nesavanaudžiai suvokia, kad tai yra galimybė pažinti šalį ne kelionių gido, o vietinio gyventojo pagalba. Neįkainojama patirtis, nes joks gidas nepapasakos apie už kampo esančią arbatinę su skaniausiomis pasaulyje bandelėmis, pogrindinį klubą, kur groja nuostabų džiazą, ežerą vidury miškų, kurio dar nerado nė vienas turistas. HCS neigia vartotojiškumą, skatina galvoti apie ekologijos problemas, ignoruoti pigius skrydžius, teršiančius aplinką šimtąkart daugiau nei automobiliai. Mes neiname gatvėmis ir nešūkaujame „Oi, kaip blogai yra globalizacija“. Kai keliauji, tokios mintys atsiranda natūraliai. Prie laužo kalnuose, automobilyje, kuris lietingą naktį paėmė „tranzuojantį“, garsioje kompanijoje, kurios vadovas (kaip netikėta!) priėmė tave pasisvečiuoti. Greičiausiai tuo keliautojas ir skiriasi nuo turisto.

Su tėvais gyvenau ne viename mieste, o pastaruosius metus praleidau Kankune. Nuostabi vieta. Už 15 minučių kelio – Karibų jūra, kokosai, baltas karštas smėlis, nuostabios turistės, niekad nenutylanti muzika. Bet man reikėjo daugiau. Visada maniau, kad senosios Europos gyvenimo būdas man artimesnis. Meksikoje labai svarbi tavo socialinė padėtis, uždarbis, be to, tai gana konservatyvi šalis. O aš negaliu per ilgai apsistoti vienoje vietoje, geriausiai sutariu su savo gitara ir kelyje sutiktais žmonėmis. Todėl prieš kelis mėnesius persikrausčiau į Amsterdamą neribotam laikui.

Kaip renkiesi žmones, pas kuriuos nori apsistoti? Ar kada nors teko patirti draugystės simuliaciją? Skaitau jų anketas ir kai kada tiesiog pamatau: „Stop! Tai Tas, pas kurį šįkart noriu keliauti. Matau, kad mes sutarsim žiauriai gerai“. Kaip nutiko, kad Meksiką išmainei į Europą? Meksika buvo mano namai nuo tada, kai man suėjo penkeri.

Iš tiesų manau, kad tai labai dažnas reiškinys visuomenėje: apsimesti draugu, kad galėtum kopti socialinės padėties, karjeros laiptais. Bet jei pats esi geras žmogus ir tiki tuo, ką darai, tai padeda „nenuvertėti“. Geri ir tikri dalykai ateina neišvengiamai, taigi, manau, neturėtume savy laikyti per daug cinizmo šio pasaulio atžvilgiu.

Pravda

11 grynų metų, 21.00 // „New Style“, Vilnius

Everlast: Optimo, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

„Best kept secret“ // www.bestkeptsecret.lt

Prancūziška meilės istorija „Naktis Paryžiuje“, 19.00 // Le Meridien Villon, Vilnius

„Adomo obuoliai” // Įvairūs kino teatrai

„Minimal Mondays“: migloJE (kahvi) live, 20.00 // „Ibish lozunge“, Vilnius

„Krematorij“ koncertas, 19.00 // „Galaxy“, Vilnius

Sutemos Live: Yagya & Dublicate, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

MTV pristato: 1 Gram of Eros, 22.00 // Lietuvos energetikos muziejus, Vilnius

„Kartu“. Pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Pupos“, 18:00 // Žvejų rūmai, Klaipėda

Vytauto V. Landsbergio „Bunkeris“, 18.00 // Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Vilnius

A. Janulio fotoparoda „Judesio spalvos“ // Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius

„Besivaikant laimę“ // Įvairūs kino teatrai

„Popietė muziejuje“, 15.00 // Prano Domšaičio galerija, Klaipėda

Baseinas ir kitos nuodėmės // Druskininkų vandens parkas

„Sutemos Live: Yagya”, 22.00 // Klubas „Gravity“, Vilnius

„Myliu tave, Paryžiau“ // Įvairūs kino teatrai

VASARIS

Šokio spektaklis „ZMONES:)“, 19.00 // Klaipėdos žvejų rūmai

Paroda „Pelenė“ // „Litexpo“, Vilnius

Kaziuko mugė // Vilniaus senamiestis

„Gitarų pavasaris“: Sommer & Zimmerman Guitar, 19.00 // Vilniaus kongresų rūmai

„Pravda viena minutė“ išankstinė premjera, 19.00 // „Coca Cola Plaza Vingis“, Vilnius

KOVAS

Paroda – pilietinė akcija „Mano šeima“ // Kauno architektų namai

M. Ivaškevičius „Madagaskaras“, 18.30 // Vilniaus mažasis teatras

„Minimal mondays”, 20.00 // „Ibish Lounge“, Vilnius

Sveikuolių šventė „Palangos ruoniai 2007“ // Palangos paplūdimys

Lenkų institutas ir Senamiesčio kino klubas kviečia: „Vestuvės“, 17.00 // M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas

„Taksi 4“ // Įvairūs kino teatrai

Penktasis „Kazoo grojimo čempionatas“, 19.00 // „Prie Universiteto“, Vilnius

„Lordi“ koncertas, 19.00 // „Siemens“ arena, Vilnius

Istorinė paroda „Prancūzai Klaipėdoje 1920-1923“ // Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda

„Myliu tave, Paryžiau“ // Įvairūs kino teatrai

„Antoškos kartoškos“, 18.00 // Kauno valstybinis dramos teatras

Viskas, ką turi žinoti

Mėnesio tiesa Žodžiai: Inga Norke Vaizdas: Pravdarchyvas

Pravda

Mėnesio tiesa Žurnalas „Pravda“ susirado daugiau bendravardžių draugų. Vieni jų yra grupė iš amerikietiškųjų atėnų – Bostono. „The Daily Pravda“ yra daug žadanti grupė, kuri neabejoja savo sėkme ir tiki, kad ateityje atsiras jų garbei pavadintas naujas ledų skonis – „Dairy Pravda“ (angl. „Pieniška Pravda“). O bandydami atsisveikinti su tūkstantinėmis gerbėjų miniomis jie surengs dešimt atsisveikinimo koncertų ir taip pralenks net pačią atsisveikinimų meistrę Tina Turner. Vienas iš naujųjų draugų David Jackel – „The Daily Pravda“ lyderis – pažindina mus, jus ir savo grupės narius. Koks faktas apie jus galėtų sudominti klausytoją? Mes visi esame labai higieniški! Taigi ir „The Daily Pravda“ muzika yra labai higieniška! Prisipažinkit, kaip tapote grupe tokiu keistu pavadinimu „The Daily Pravda“? Ilgai ieškojome mūsų grupei tinkamo pavadinimo. Turėjome pasirinkę keletą variantų, kurie mums patiko, tačiau juos „pasivogusios“ jau buvo kitos grupės. Mums, kaip amerikiečiams, norėjosi kažko egzotiškesnio. O gal tai ne tik egzotika, bet ir politiniai įsitikinimai? JAV sunku išsiskirti, nes grupės kuriasi kone kasdien, todėl norėjosi negirdėto pavadinimo skambesio. 2004-aisiais filmavau realybės šou. Kaip tik tuo metu ir susikūrė mūsų grupė. Mano mergina, kuri yra rusaitė, juokaudama pasakė, jog mano darbas nesiskiria nuo rusiško laikraščio „Pravda“ korespondento. Filmuodamas mačiau realybę, tačiau žiūrovams tekdavo pateikti iškreiptą realybę. Be to, kai pasirinkome „The Daily Pravda“ pavadinimą, naujienos JAV žiniasklaidoje amerikiečiams buvo tapusios tarsi realybės šou, tik kitokio pobūdžio. Žmonės pagaliau pradėjo domėtis tarptautinėmis naujienomis. Tik bėda ta, kad vis dar daugelis JAV gyventojų nesuvokia, jog yra mulkinami didžiųjų transliuotojų. Pastarieji skelbiasi esą laisvi ir nepriklausomi, tačiau man jie atrodo didesni melagiai nei „Pravda“ laikraštis, kuris bent pripažino, jog yra leidžiamas valstybės.

Dosjė Jie yra grupė „The Daily Pravda“ iš Bostono, JAV Skambeys indie muzika Nariai Adam, Dave, Ken ir Lindsey Nominacijos Bostono muzikiniuose apdovanojimuose už geriausią dainą („She‘s so Mature“) ir geriausią vokalą (David Jackel) Apšildo „Converse“ renginius Diskografija „She‘s so Mature“ (2006), kitas – pakeliui Apie save Higieniška grupė

įrašėme mūsų „MySpace“ puslapyje. Žymiausio Bostono indie muzikos festivalio „Pill“ organizatoriams ji pasirodė pakankamas argumentas, kad pakviestų „The Daily Pravdą“ sugroti festivalyje. Taigi debiutas ant didžiosios scenos įvyko 2005-ųjų liepą, netrukus mūsų singlas „She‘s so Mature“ nuskambėjo per Bostono radijo stotis. Praėjusių metų rugsėjį išleidome. Kuo jums patraukli Rusija? Visų pirma savo kalba: malinki, seriy, volchonok ir kt. – rusų kalba įkvepianti. Taip pat vilioja atšiaurios Sibiro platumos ir, be abejo, tos lėlės, kurios savyje turi daugiau mažesnių lėlių. Kaip jos vadinasi? Matrioškės... Iš jūsų naivaus tono neatrodo, kad būtumėte lankęsi Rusijoje. Dar nesilankėme, tačiau tai jau artėja... Jaučiu širdimi.

Kur ir kokiomis aplinkybėmis debiutavote?

Ar žinote, kad yra dar kelios originalios grupės, pasivadinusios „Pravdos“ vardu?

Susibūrėme 2004-ųjų rudenį, tačiau iki vasaros tik kūrėme ir repetavome. Iš šalies paklausę mūsų kūrybos kiti muzikantai tepasakė, jog skambame kaip legendiniai... „Suede“. Šią citatą

Žinau, yra keletas „pravdų“, bet mes vieninteliai „daily“. Be to, tai galėtų būti įdomios lenktynės – kuri „Pravda“ greičiau išgarsės!

Pravda

Mėnesio tiesa Kaip žodžiais išskirtinumą?

nupasakotumėte

savo

skambesį

Dažnai esame lyginami su „Ziggy Stardust“ era. Ir tas lyginimas nėra klaidingas. Esame pop rock grupė su kabaretiniais nukrypimais. Lyriškai kalbant, mūsų muzika sujungia juodąjį humorą ir laikraščių aktualijas. Britiškojo skambesio mėgėjus paperkame tarp savo svarbiausių įtakų minėdami grupes „Suede“ ir „Pulp“. „The Cars“, „Jane‘s Addiction“ ir „The Pixies“. Tai muzika, su kuria augome ir suaugome. A, ir Bitlai. Kaipgi be jų!

Vašingtoną – tai populiariausia tema diskusijoms. JAV vis dar be proto populiarus Boratas ir jo kirtis mūsų šaliai. Uždraustas rūkymas Niujorko ir Bostono klubuose – kita „ant bangos“ tema pašnekesiui. Indie muzikos diskotekos padėjusios JAV muzikinei kultūrai suktis į priešingą pusę. Gaila, tačiau pasidarė populiaru uždarinėti muzikos parduotuves, nes muzikos prekyba internetu pasiekė visus įmanomus limitus. O kaip nauja mada nedėvėti apatinių kelnaičių ir tai visiems rodyti? O taip!

Ką šiuo metu klausotės ir ką rekomenduotumėte melomanams Lietuvoje? Turbūt niekada nenustosime klausytis „The Beetles“, Bob Dylan, „New Order“, „Suede“, Jarvis Cocker, „The Pretenders“, „JJ72“. Lietuviams rekomenduočiau bent kartą įsijungti „Eisley, Protokoll“, „Luke Haines“, „Jacques Dutronc“. Jei patiks iš pirmo karto, jų muzika visada turėsite šalia, jei ne – niekada nebandykite jų klausytis antrą kartą. Kur jūs rekomenduotumėte klausytis „The Daily Pravda“? Žinoma, kad gyvo garso koncertuose! Tik Baltijos šalims tai nieko nesakanti rekomendacija, bent artimiausiu metu. Todėl kol kas siūlau iTunes internetinį muzikos „supermarketą“, o kai baigsime įrašinėti albumą, būtinai apsilankysime Europoje. Žinoma, kuo arčiau Rusijos. Ką veikiate, kai negrojate? Nuskambės romantiškai, bet nieko ypatingo. Visas mūsų laikas priklauso muzikai. Koks yra jūsų gimtasis Bostonas? Bostonas – kandžiai žvarbus žiemą ir pavojingai karštas vasarą. Trečiasis JAV didmiestis pagal vakarėlių skaičių po nepralenkiamojo Niujorko ir kinematografiškojo Los Andželo. Kas dabar „ant bangos“ Bostone ir visose Jungtinėse Amerikos Valstijose? Pirmiausia karas Irake – „ant bangos“, bet labai nepopuliarus. Respublikonai jau turbūt kraunasi lagaminus ir palieka

Pravda

Ar įsivaizduojate „MySpace“?

gyvenimą

kaip

grupė

savo

Taip! Kaip šis internetinis puslapis pakeitė jūsų gyvenimą? Šiuo atveju lazda turi du galus. Viena vertus, ši internetinė bendruomenė leido mums pasiekti savo auditoriją tolimuose kraštuose. Kita vertus, tokią pačią galimybę turi visi kiti muzikantai. Smagu turėti savo „MySpace“, bet deja, kaip atsitiko su mobiliaisiais telefonais bei el. paštu, tai tapo būtinybe. Arba turi savo „MySpace“, arba iškrenti iš žaidimo. Kaip įsivaizduojate „The Daily Pravda“ tolesnėje ateityje? Prirašysime daug albumų, pristatysime juos pasauliui, dešimt kartų surengsime atsisveikinimo su gerbėjais koncertus ir, žinoma, atsiras naujas ledų skonis, pavadintas mūsų garbei „Pieniška Pravda“. Ar norėtumėte būti mūsų draugai – „Pravda“ ir „The Daily Pravda“? Kaip amerikiečiai sako „HELL Yeah“! Žinoma, norėtume būti žurnalo „Pravda“ draugai! Gal turite savo „MySpace“? Aišku, kad turime. www.myspace.com/pravdamagazine

Laiškas skaitytojams Gerbiamieji žurnalo skaitytojai, buvo paviešinti jau trys straipsniai, kuriuose, vienu ar kitu būdu, figūravau ir aš, Mykolas Mobilkus – studentas su pretenzija į menininką. Jaučiu pareigą atskleisti visą tiesą apie pastarojo meto įvykius. Atėjo laikas atomazgai. Po mano pasiaiškinimo prodekanui, kodėl per egzaminą naudojausi „Omni Surport“ paslaugomis, teko laimė su siautėjančiu dėstytoju darkart pabendrauti žodžiu. Dėstytojas raudonavo ir tylėjo. Aš irgi tylėjau – juk nemandagu pirmam pradėti, jei vyresnis nekalba. Už durų tylėjo ir visi kurso draugai, prikišę ausis prie rakto skylutės. Jie laukė, ar bus pasiekta revoliucija švietimo sistemoje, ar iškovosime informacijai laisvę. Norėjau pademonstruoti dėstytojui visas mobiliojo interneto galimybes, tačiau jis taip ir pasiliko ties nuoroda „Pažintys“. Tuo mano vargai nesibaigė. Kadangi, kaip jau minėjau, jaučiuosi turįs menininko gyslelę (net ne gyslelę, o visą sausgyslę), ėmiausi kurti filmą festivaliui „Pravda viena minutė“. Kaimynė Anastasija Pletkienė į natūralius kūrybos proceso garsus naktimis sureagavo labai jautriai: užbetonavo mano pašto dėžutę, guma užklijavo durų rakto skylutę ir primėtė į balkoną ausų kištukų. Bet aš – žmogus nekerštingas. O kas gi labiau apramintų vienišą pensininkę, nei pasiūlymas suvaidinti filme? Taigi Anastasija tapo mano filmuko žvaigžde. Ji idealiai atliko garbaus amžiaus aistruolės vaidmenį mano filme „Ir nimfomanės verkia“. Dabar Anastasiją pažįsta visas kiemas. Ji laiminga... Anastasijos anūkai taip ir nenustojo kvaršinti galvos seniūnui Anatolijui Traumai: kadangi su grupe „Šlanga į gamtą“ dėl koncerto jiems taip ir nepavyko susitarti, vaikai sukvietė į seniūnijos kiemelį „flashmob“ aktyvistus ir įvykdė akciją „sušukuok pievą“. Gerb. Anatolijui Traumai nuslinko visi likę plaukai. Taigi jis išėjo į pensiją ir pagaliau ėmėsi to, apie ką visad svajojo – vaidybos. Kadangi festivalio „Pravda viena minutė“ filmų kūrybos metu visi Lietuvos aktoriai buvo labai paklausūs, jis taip pat neliko nepastebėtas. Nuo šiol A. Trauma nebesigėdija savo plikės ir tvirtai tiki, kad jau vasario mėnesį pamatys save viename iš 99 filmukų portale „Omni Surfport“. Nors aš vis tiek manau, kad nimfomanių tema – aktualesnė. Na, o aš… Sukūriau aštuonis minutinius filmus, iš kurių mažiausiai septyni verti „Oskaro“. Turiu egzamino skolą, tačiau susitaikiau su kaimyne. O ji, pasirodo, visai nieko – gražias kojines mezga. Jau renku draugų palaikymo komandą „Pravda viena minutė“ premjerai kovo 1 dieną – padės laimėtus prizus nešti. Klausi – o kur intrigos, meilės nuotykiai, mano gyvenimo aistros ir permainingas likimas? Tik nesijaudink – pažiūrėk 99 festivalio filmus ir pamatysi visko. Nuo fantastinių trilerių iki švelnios erotikos. Valio nimfomanėms! Visada tavo, Mykolas Mobilkus

Pravda

Mėnesio tiesa

Žodžiai: Daina Dubauskaitė Vaizdas: Grupės „Pravda“ archyvas

Dosjė Jie yra grupė „Pravda“ iš Prancūzijos Nariai Sue (vokalas, bosai, sintezatorius) ir Mac (gitara) Skambesys Tiesiog synth punk electro disco Karjera Ant scenos duetas jau pasirodė su Vitalicu ir Ladytron. Dabar važinėjasi po vakarinę Europą Įrašas Pirmasis tikras „Pravdos“ LP „A l’Ouest“ pasirodys kovo 5-ąją, kol kas visi tenkinasi CDR Myspace Adresu www.myspace.com/ pr4vd4 duetas atsirado per 2005-ųjų kalėdas

Kodėl mes vadinamės „Pravda“, jau aiškinau. O jūs kodėl? Dėl žodžio „Pravda“ reikšmės – tiesa. Mes grojam tiesą. Be to, „Pravda“ taip pat reiškia teisingumą, ar ne? Tai va, tiesa ir teisingumas – šiuo laikmečiu nieko nėra gyvybiškesnio. Visi mes ieškom tos vienintelės „tiesos“. Kaip slaviškas jūsų vardas priimamas Prancūzijoje ir kitur? Ai, niekam per daug nerūpi. Daugelis klausinėja apie „tą tikrąjį“ laikraštį „Pravda“, kuris jų galvose tiesiogiai susijęs su Stalinu – na, suprantama. Kai įkyrieji per daug prisigalvoja ar per daug domisi, mes labai ramiai paaiškiname laikraščio ištakas ir apskritai tų laikų istorijos nuotrupas. Dar visada pabrėžiam, kad „pravda“ – labai gražus rezistencinis žodis. Rusijoje kol kas groti neplanuojam. Ar turėjot kokių juokingų „pravdiškų“ incidentų?

„Aš esu nikotinas, tu esi kokainas“, rėkia Sue dainoje „A l’Ouest”, o aš žinau, kad tiesa – dar stipriau nei abu kartu, ypač muzikinė jos išraiška. „Pravda“ nusprendė susidraugauti su visomis įdomiomis pasaulio „pravdomis“. Su bendravardžiais susidraugauti paprasta, todėl lateksuoti prancūziukai iš mažučio indie leiblo „Le Chinois” nesibodėdami svaidosi lašiša, politika ir čiulpiamais kotais.

Pravda

Incidentų – ne, bet visai juokinga yra tai, kad jei tinklapyje www.google.fr į paieškos langelį įvesi „pravda“, pirmą pasiūlys mūsų svetainę, tik po to www.pravda.ru. Argi tai ne ženklas, kad mes superpopuliarūs, cha cha…

MÄ&#x2014;nesio tiesa

Pravda

Mėnesio tiesa Turite politinių įsitikinimų?

Palyginkit savo muziką su maisto produktu.

Kaip įdomu, prancūzų žurnalistai niekada neklausia tokių klausimų. Gal dėl to, kad jiems nusispjaut į tą politiką (Na, aš irgi nesu politologė – D.D. past.)? Arba galbūt jie baiminasi dėl to, ką mes galėtume atsakyti.

Vienareikšmiškai - rūkyta lašiša. Esate dviese. Kuris lyderis?

Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkom tokį vardą, ir yra dalis atsakymo. Šiandien

dauguma

politikų

vadinamųjų pseudointelektualų (jie tikrai pavartojo šį žodį – D.D. past.) propaguoja miglotas idėjas, kurios klaidina žmones ir jie nebegali kontroliuoti savo gyvenimų, nebegali būti

politiškai

emancipuoti.

ir Su

ekonomiškai tokiomis

demagogijomis kovoti galime tik vienu ginklu – tiesos ieškojimu ir žmogiškojo mastelio taikymu.

Aš, aišku. NE, AŠ. Pasitrauk, aš! EIK ŠIKT, AŠ AŠ AŠ AŠ AŠ AŠ AŠ! %@#!! bang &x$@#!! boom! Ne, jei rimtai, netgi nesame apie tai pagalvoję. Plaukiam pasroviui, kol kas sekasi. Dirbam kartu ir ta pačia kryptimi, taigi ir nuomonės dažniausiai sutampa. Tiesa, kartais vienas mūsų sugeneruoja tekstą ir muziką, o kitas susiraukia ir sako „Nelabaaai...“. Tada idėją nuleidžiam klozetan, nes komanda turi sutarti. Abu turim „veto“ teisę. Turbūt jei narių yra daugiau nei du, susitarti tampa sunkiau, tuomet ir prireikia lyderio. Svarstysim apie grupės gausinimą po kelių mėnesių, o dabar dar koncertuojam su ritmo mašina. Vėliau įrašinėsim albumą, tad tikras būgnininkas galbūt praverstų. Labai rimtai svarstom jo galimybę, bet tikrai negalvojam apie dar vieną gitaristą ir bosistą. Su šiais žvėrimis puikiai susitvarkom patys, esame perfekcionistai ir idealistai, tad tikrai niekam neatiduosim garbės, cha cha. Klausydama nešvaraus jūsų džeržgesio galvoju apie purviniausią įmanomą dainą pasaulyje. Turit idėjų?

Manom, kad kapitalizmas toks, koks yra dabar, gali vesti tik į dar žiauresnius karus ir skurdą, ir, po galais, tai turėtų liautis. Visi, kurie teigia priešingai, yra pavojingi melagiai. Taip, mes tikim tuo, kad viso pasaulio darbininkai turėtų vienytis, o ne klausyti skaldytojų, religijų skleidėjų ar kultūrinių tapatybių ieškančių mitologų. Ar jūsų muzika skleidžia konkrečią žinutę? Turit apibrėžtą auditoriją? Mūsų klausytojai yra tokie patys, kaip mes – jiems įkyrėjo šūdina muzika. O konkrečios žinutės nesukūrėm. Viskas, ką darom, tai rodom pasaulį tokį, kokį matom savo akimis. O jų spektras labai platus – juokiamės, verkiam ir taip toliau. Tokia ir muzika. Mūsų įkvėpėjai – senieji videožaidimai (Doom, Dukenukem ir kiti), Sci-Fi filmai, Ianas Banksas, Bruce Sterlingas, Irwine Welshas, Karlas Marxas, Quentinas Tarantino, Poppy Z Brite…

Pravda

Žinoma, kad „Annie aime les sucettes à l’anis“, kurią dar 1966-aisiais parašė Serge Gainsbourgas. Atlikdama dainą jaunutė France Gall tuomet net neįsivaizdavo, kad dainuoja apie koto čiulpimą ir rijimą, vai vai, bet daina buvo beprotiškai populiari, absoliutus hitas. Daugelis Serge už tai pasmerkė ir vadino tikru šunsnukiu. Na, gal jis ir nebuvo nekaltuolis, bet vis tiek yra kiečiausias prancūzas istorijoje. Ko gėdinatės? Mums patinka „Žvaigždžių karai“. Ne naujieji, o tie senieji, kurie iš tikrųjų yra vėlesni, na, supranti. Kiek gėda dėl to, nes iš tiesų tai labai kvaila holivudinė istorija su „geriečiais“ ir „blogiečiais“ bei pigiu religijos dvelksmu. Raudonuojam. Bet žiūrim reguliariai. Tai kaip kepti kaštonai – keista, bet skanu. Daugiau triukšmų ir šokiruojančių akimirkų tikėkis www.pravdaplanet.net

Gidas

Kinas Žodžiai: Tomas Auksarankis, Aleksandra Piktytė Vaizdas: Pravdarchyvas

Mis“ rinkimuose. Nepretenzinga, paprasta ir satyriška kelionė, maloniai nustebinanti tada, kai, laimei, negauni bilietų į „Apocalypto“. Tomas Auksarankis

Adomo obuoliai (Adams Aepbler)

MĖNESIO FILMAS

Aš ir tu ir kiti (Me & You & Everyone We Know) „Mažas, bet oi!“ Tai yra amerikietiškų filmų žanras, kurie atrodo lyg patys sau padaryti, nes operatoriaus kairė akis prilipo prie ieškiklio, o režisierius turėjo laisvą savaitę tarp makaronų reklamų. Toks yra kas antras Soderbergho filmas, tokius kuria Toddas Solondzas, dabar tokia galima laikyti ir Mirandą July. Ji vaidina save – nuostabią, švelnią, pasimetusią, truputį maniakišką. Videomenininkę, kuri ieško vietos ne tik ekspozicijų salėje, bet ir ranką pasidegusio batų pardavėjo gyvenime. Ir tada pasipila personažai, vienas už kitą normalesni, tokie tikri ir kartu keistai palinkę. Paauglės, besivaržančios, kuri iš jų geriau čiulpia, penkiametis, sugalvojęs nuostabią internetinę vilionę su šūdukais, ar mergaitė, kaupianti buitinės technikos kraitį. Kiekviena scena, mini istorija yra suplanuota, tačiau išlieka realia. Grožiesi ir tiki, drėkini akis ir šiepi dantis. Ir gūžčioji pečiais – kaip toks mažas, šnabždantis filmas gali taip apkurtinti. Tomas Auksarankis

Juodo daniško humoro kupina egzistencinė istorija apie tai, kaip neonaciui už chuliganizmą teismas skyrė socialinių darbų, kuriuos jis turės atlikti bažnyčioje. Filmas būtų labai juokingas, jeigu ne biblijinė Jobo knygos potekstė. (Tiems. kas nevaikščiojo į tikybos pamokas mokykloje priminsiu, kad vieną kartą dievas susiginčijo su velniu, kad žmogus yra iš esmės geras, nesvarbu, kaip jam sekasi, o velnias manė, kad žmogus iš esmės yra blogas, dievas savo teiginį nusprendė įrodyti eksperimentu ir „užsisėdo“ ant niekuo dėto Jobo, turtingo vergvaldžio. Išmarino jo vaikus ir gyvulius, o Jobas kaip buvo geras, taip ir liko.) Taigi didelė ir graži istorija apie blogį ir gėrį ir apie tai, kad kas yra geras, ne visada toks ir yra, ir atvirkščiai. Aleksandra Piktytė

Vasarį žiūrėsime:

1. Pano labirintas (Pan’s Labyrinth) 2. Myliu tave, Paryžiau (Paris, Je T‘aime) 3. Mūsų tėvų vėliavos (Flags Of Our Fathers) 4. Paskutinis Škotijos karalius (The Last King Of Scotland) 5. Sukurtas Haroldas (Stranger Than Fiction) 6. Karalienė (The Queen) 7. Maži vaikai (Little Children)

Vasarį nežiūrėsime: KITI

Mažoji Mis (Little Miss Sunshine) Nefunkcionali šeima – vienas mėgiamesnių kino objektų. Kūrėjas iškart apdovanotas potencialiai spalvingais charakteriais, kurie vienas per kitą reikalauja dėmesio, tačiau čia ir skardis, vos sumeti juos į krūvą, staiga filmas susmenga. Sunku nesumauti tokios dovanos ir nepavirsti kriuksinčia komedija. Hooveriai – chrestomatiškai kreiva šeima. Mama beveik normali, likusieji – narkomanai, savižudžiai, apsėstieji. Hooverių negali palikti nė sekundei, jie visada ant konflikto ribos, nors kiaurą gyvenimą tevalgo vištieną. Ir jie keliauja per Ameriką su reanimaciniu, pokariniu VW, kad jų didelių akinių dukrytė sudalyvautų „Mažosios

Pravda

1. Žara 2. Kruvinasis deimantas (Blood Diamond) 3. Įsibrovimas (Breaking & Entering) 4. Didžiausias metų nesusipratimas (Man Of The Year) 5. Didingiausias filmas (Epic Movie) 6. Ieškantys laimės (The Pursuit Of Happyness) 7. Mirusios dukterys (Miortvyje dočeri) 8. Paskutinis bučinys (The Last Kiss) 9. Tamsos baikeris (Ghost Rider) 10. Hanibalo aušra (Hanibal Rising) 11. Šarlotės voratinklis (Charlotte’s Web) 12. Rocky Balboa

Gidas

Teatras Žodžiai: Vladimiras Prudnikovas Vaizdas: studija „Ciklopas“ /www.moteris.lt, Dmitrijus Matvejevas

nados aktorė ir režisierė Caroline Binet. @ „Meno fortas“, 02 07, 02 08

Ivona, Burgundo kunigaikštytė Taip kaip Dur..., tpfu, Turniškių valdžios grietinėlė atsitveria nuo plebėjų, taip režisierius Jonas Vaitkus metaline tvora atskiria aktorius nuo nenuspėjamų žiūrovų. Tik čia karališkasis sodas virsta šiukšlinu paplūdimiu, rūmų damos – silikono injekcijų aukomis, ponai – klakerių parodija. Šį foną sujaukusi tyli, negrimuota Ivona savo keistumu varo iš proto karališkąją porą ir princą. Nesuvirškinę sprangaus kąsnelio, ponai ruošia jai ašakotą karosiuką @ Jaunimo teatras, 02 15, 02 17

MĖNESIO SPEKTAKLIS

Kartu. Pagal D. Čepauskaitės pjesę „Pupos“ Šimtamečiai diedas ir boba, įstrigę savadarbiame lifte, mirties akivaizdoje pakimba tarp dangaus ir žemės, gyvenimo ir sapno, buities ir pasakos. „Mano darbas, iki paskutinio varžtelio!“ – taip naujajame OKT / Vilniaus miesto teatro spektaklyje savo kūrinį pristato personažas. Panaši ambicija veda ir spektaklio autorius – sumeistrauti viską nuo pradžios iki galo savo rankomis, būti atsakingiems ne už detalę, o už visumą, noras artikuliuoti ne tik žodį, bet ir mintį. Spektaklis nėra svarbiausias tikslas, o tik faktas, liudijantis kūrybinės dirbtuvės egzistavimą. Spektaklio autoriai – Jūratė Paulėkaitė, Dainius Gavenonis. Premjera @ Nacionalinis dramos teatras, 02 02; 02 03; „Žvejų“ kultūros rūmai, 02 08

Klevų aromato žodžiai

Vertinimo sistema

Užteks dangstytis figos lapeliu – vienos didžiausių pasaulio šalių – Kanados – drama mums beveik nepažįstama. Klevo lapo kontūrų skylę šiuolaikinės dramaturgijos žemėlapyje užlopyti pasišovė darbščioji Menų spaustuvės kompanija. Degustacijai bus pristatytos keturios pjeses, pelniusios prancūziškosios Kanados ir frankofoniškojo pasaulio pripažinimą: Jasmine Dube „Nojos laivas“, Carole Frechette „Elenos vėrinys“, Jean-Rock Gaudreault „Matje per trumpas, Fransua per ilgas“, Larry Tremblay „Pilvakalbys“. Tikrąjį klevų aromatą suuosti padės Ka-

Pravda

Gidas

Albumai Žodžiai: Aušrinė Saulėtoji, Kevinas Landsbergis, Daina Vaizdas: Pravdarchyvas MĖNESIO ALBUMAS

Klaxons „Myths Of The Near Future“ (Polydor) Tai kaip ten su tuo „new rave“, kurio Klaxons spėjo išsiginti, vos tik buvo prikalti prie žanro kryžiaus? Naujas pseudo-judėjimas buvo anihiliuotas greičiau nei gali ištarti „Magick“. Ar gali būti didesnis post-modernų neįvertinimas, nei jų priskyrimas vienam stiliui? Velniop – jie dažniausiai groja kažkur tarp rūgštaus punk ir rokenroliškai didžiaširdės šokių muzikos. Bet ką daryti su vestuvine „The Clap Clap Sound“? Velniop ir tai – jie yra dideli ir svarbūs mums visiems, bent jau šią savaitę, juos visi nori išminkyti remiksais ir aprengti geltontaškiais gobtuvais. Klaksonai yra nauji ir dabar, ir aš juos suklausysiu iki apkurtimo. Ateitis palauks. Kevinas Landsbergis KITI

Clap Your Hands Say Yeah! „Some Loud Thunder“ (Wichita) Jis nedainuoja – jis pozuoja balsu. Jis neištaria, o išmiaukia. Alecas Ounsworthas yra geriausias iš visų kvailokai pavadintų indie grupių vokalistų. Jo CYHSY prieš du metus atsirado iš niekur su negailestingai nuklausomu liūdno gyvenimo šventės debiutu. Pasitikdamas traukinį vardu „Antras Albumas“, penketukas nepasitraukia nuo tako, o pasilenkęs pakiša galvas ir gitaras po ratais. Jokių hitų, jokių „sing-alongų“. Bet traukinys jų nepervažiuos, aš žinau, viskas baigsis laimingai. Nes atrodo, kad jiems nusispjauti: CYHSY dainos pavadintos „Satan Said Dance“, o Aleco balsinis krešulys dar ryškesnis – tokiems pasiseka. Aušrinė Saulėtoji

The Good, The Bad & The Ugly „The Good The Bad & The Ugly“ (Parlophone) Damonas Albarnas daro viską, kad išvengtų savo pagrindinio darbo grupėje, kuri seniai laimėjo prieš Oasis. Vienkartinėje muzikos rinktinėje taip pat žaidžia Verve, The Clash ir Africa 70 narius. O už jų visų – Dangermouse, dabar pažįstamas kaip viena antroji Gnarls

Pravda

Barkley. Mažas, paprastas ir kiek pilkšvas apetito sukėlėjas būsimam Blur albumui. Kevinas Landsbergis

Bloc Party „A Weekend In The City“ (Wichita)

Molotovo kokteilius pakeitę „kruvinosiomis merėmis“, Bloc Party savo antrame, nebenaujokiškame albume pasakoja apie vakarėlius, vakarus ir jaunas naktis. Žinoma, jie negalėtų įrašyti albumo, kuriame nebūtų eilutės „London is a vampire“, bet visa kita – progresas. „Progresas“ nuo žodžio „keistis“, ne „pagerinti“. „Silent Alarm“ melodingumas čia kaitaliojasi su improvizacijomis, drąsiai lipančiomis už žanro ribų. Tai – pusžingsnis pirmyn į grupę, kuri yra įdomi jau daugiau nei vieną kartą. Aušrinė Saulėtoji

Monta „The Brilliant Masses” (Klein Records)

Muzika verkimui – būtinas atributas kiekvieno jausmus pažįstančio asmens grotuve. Stilistika čia nesvarbi – už širdies griebia visiems skirtingai. Monta griebia iš visų savo jėgų – austras yra grupė iš vieno žmogaus. Kaip žinia, šiais laikais madingi prietaisai, darantys viską, deja, tas „viskas“ kiek per lygus. Muzika albume – kamerinė ir jauki, toks pats gi ir vokalas (tiesa, labai primenantis nepilnamečio, nors Monta – jau tėvas). Ideologiškai skambiausias albumo pamiauksėjimas, kuriame kaip tik balsas ir parodo šiokį tokį charakterį – „See Me Through Your Eyes”. Monta visų ašarų tau neišridens. Bet į lietų dėmesį atkreips ir dar privers išsitraukti Radiohead kompaktą – na, kad normaliai paliūdėtum. Daina

Gidas

PRAVDA RADIJAS: VASARIS .....Bloc Party „The Prayer“ .....Jarvis Cocker „Don’t Let Him Waste Your Time“ .....Hot Chip „Arrest Yourself“ .....The Gossip „Jealous Girls“ ..... Modest Mouse „Dashboard“ ..... Justice „Phantom“ .....David Banner „On Everything“ (Radioclit Remix) .....Simon & Garfunkel „Sounds Of Silence“ .....Frida Hyvonen „I Drive My Friend“

Knygos Žodžiai: Majakovskis MĖNESIO KNYGA

Andrzej Stasiuk Pakeliui į Babadagą

nepamatysime jokiame kelionių žurnale, ir ne pati fizinė kelionė aprašančiajam svarbiausia. Nors viskas išvardijama smulkiai, su visais liežuvį laužančiais pavadinimais, tarp tų detalių jaukiai įsitaiso žmonės, jų posovietinės nuotaikos, jų „geležinio kumščio“ ilgesys ir primityviai žavūs samprotavimai apie save, savo šalį ir savo istoriją. Jauki knyga, plaukiantis kaip laukų peizažas per traukinio langą stilius ir dar neatrastos vietos. Gera knyga.

Etgar Keret Autobuso vairuotojas, kuris norėjo būti Dievas

Menas Žodžiai: Aleksandra Piktytė MĖNESIO PARODA

Groupe Dunes Variacijos_Vilnius Visada smagu, kai į Vilnių atvažiuoja neblogų menininkų. Dar smagiau, kai jie atvažiuoja čia tam, kad specialiai Vilniui sukurtų meno darbą, tai tiesiog glosto savimeilę. Šis rinkodaros triukas – kuomet ką nors darai specialiai kam nors – visada veikia. Šiaip ar taip, „Groupe dunes“, jau keletą dešimtmečių dirbanti prancūzų menininkų grupė, kurianti truputį gigantomaniškas garso ir vaizdo instaliacijas, skirtas miestui ir jo transformacijoms, ŠMC pristatys Vilniui skirtą garso ir vaizdo instaliaciją. @ ŠMC, 02 02 – 03 18

Skirtingi potėpiai

Trumpi apsakymai, įtraukiantys savo paprastumu ir kažkokiu savotišku, sueuropintu magiškuoju realizmu, skaitosi greitai ir iš žiūrovo nereikalauja aštraus proto ar didelio apsiskaitymo (jie primena trumpus klipus, kuriuose fikcija ir tikrovė taip tankiai susipynusios, kad tik norisi žiūrėti, net nesigilinant, kuri yra kuri), tačiau atsakymų neduoda. Kartais jie palieka vidury kelio kaip tą Ivanušką priešais akmenį su trim kryptim. Bet turbūt savojo kelio ieškojimas, ir yra didysis malonumas?

Šį mėnesį viena socialiai aktyvi lietuvė, studijuojanti tapybą Sasekso universitete Anglijoje, nusprendė atvežti į Lietuvą savo kursiokų darbus. Taigi visiems, kam įdomu, pristatoma paroda, kurioje dalyvaujančius menininkus vienija siekis analizuoti ribas, kur baigiasi realus pasaulis ir prasideda įsivaizduojamas ir kokią vietą kuriant hipertikrovę (kalbant mūsų visų mylimo Boudrillard’o terminais) užima tapyba, žmonių santykiai su aplinką ir dar daug kitų dalykų. @ Artima galerija, 01 30 – 02 18

Neeilinė knyga apie keliones dviem aspektais – ji aprašo tas vietas, kurių

Pravda

Fetišas

www.uncommongoods.com, $26.00 - $32.00

Batai INCHworm

www.inchwormshoes.com, nuo $19.95

Funkcionali estetika. Įkvepia svajoti, norėti, tyrinėti. Prisegos rankinės Reef&Reed www.reefandreed.com, $35.95 Eko silius. Praktiškas pasiūlymas stilingiems žaliesiems – išsirink patinkančią žuvį, susikrauk mažmožius, sūriųjų vandenų gyventojus.

Atvirlaiškiai Geografija + Informacija www.geoandinfo.com, $5.95

Turėtų būti aktualu keliaujantiems šiuo nesuvaldomos gamtos saviraiškos metu.

Pravda

iFit technologijos mažiesiems. Batai, kurie auga su jais kartu. Jiems - patogu, jųjų gimdytojams smagu, visiems kitiems – tiesiog įdomu.

Žodžiai: Femme fatale, Vaizdas: Pravdarchyvas

Įkvepiančios vazos Day Dream

Fetišas

Talpyklė dviračiams Cycloc

http://charlesandmarie.com, $90.00

Šaunus dviratininkas ir sunki kuprinė – duetas neišmoningas ir nepatogus. Kuprinė kelia mirtinus ar bent jau sveikatinius pavojus staigiuose posūkiuose, sukelia kliūtis merginai, kuri vežama bando priglusti prie tavo tvirto stuburo, sunkia našta užgulusi neleidžia išgyventi lengvo skrydžio kojose ir širdyje ir sukelia dar daug kitų nemalonių nepatogumų. O išeitis yra. Tai „bardačiokas” dviračiams – talpus, ryškus, mažytis.

Pirštinės iTWYF

www.itwyf.com, $45.00 CAD

Pleistrai Love Patchs

www.atypyk-e-shop.com, $8.47

iTWYF arba „Touch With Your Fingers” arba „Palieski savo pirštais” – konceptualesnės meilės žmogui formos turbūt dar nemačiau. Odinės pirštinės su specialiais spuogeliais ant trijų pirštų, pritaikytų įjungti/išjungti/perjungti visus įmanomus nešiojamus kartu – telefonus, iPodus ir panašius kitus.

Marškinėliai I will pay for good design www.artefacture.com, $30.00

Tai būtų dar viena priežastis nusišypsoti, sutikus gatvėje Tave.

06 Homeopatinis vaistas, kenčiantiems nuo jūsų organizme pernelyg įsivešėjusių meilės nuodų. Profilaktinė pagalba ir vėl bijantiems paūmėjusių vienatvės sindromų Valentino psichozės metu.

Pravda

MTV Žodžiai: Karolis Jachimavičius Vaizdas: MTV archyvas

Ir vėl buvo priėjęs paslaptingas šaltinis, kuris turi ryšių su tais, kurie pažįsta šūdinojo projekto organizatorius. Per pirmą pažinties vakarą jis pasakojo, kad kai tik „MTV Office.Live“ prabyla apie šūdiną realybės šou, kitų televizijų darbuotojai viską priima asmeniškai – čia tai jau apie mus. Paradoksas, kad iš tikrųjų „MTV Office. Live“ taip kalba apie save. Apie tai aš pasakojau praėjusiam „Pravdos“ numeryje. Pasirodo, realybė kur kas kraupesnė – šis šou gyvuos amžinai. Šaltinis perdavė lagaminą. Ten – priglamžyta popieriaus lapų su citatomis. „Kaip pasakyta vienam filme, gyvenimas yra nuolatinis šūdo gaminimas. Tad kol tik nors vienas iš dabartinių MTV darbuotojų bus gyvas, tol ši laida bus gyva. Ir nesvarbu, kokia forma. Jeigu reikės, mes pasiimsime „Kalašnikovus“, kameras, krabų salotų ir lįsim į požemį“, teigia kažkas. „Kodėl žmonėms įdomu žiūrėti „making of“, kaip buvo filmuojama naujausia Jameso Bondo dalis? Kodėl kažkam įdomu jau pagaminto filmo postprodukcija? Pavyzdžiui, kino recenzija. Juk niekada iki galo nesužinosi, ką tas režisierius norėjo

Pravda

pasakyt. Bet ne – vieni filmą savo galvoje perkūrinėja, kiti tai skaito. O kur tada „the making of the making“? O „the making of the making of the making“? Mes žengiam vieną žingsnį į priekį ir rodom laboratoriją, kurioj buvo surinkta mūsų laboratorija. Žengsim ir kitą žingsnį. Tada pradėsim bėgt“, rašo ir nepasirašo. Dar viename lapelyje nupaišytas pimpalas. Detaliai vulgariai – ne tik su venom, bet ir su šešėliais. „Tik startavus MTV iš pačių pradžių dar buvo šiokio tokio streso: kas kėdę patrauks, kas kartą brūkštelėjęs tualetinio popieriaus lapeliu atgal į dėžutę jį padės (estas, estas tai buvo), tačiau po to, kai kiekvieną iš mūsų per teliką parodė bent po keturis kartus, atsirado vidinė ramybė, sėdim visi patenkinti, smakrus kojas nusiskutę, ant palangės netgi gėlių įsiveisė. Kaifas. Žiūrėdamas teliką depresijos neišsigydysi. Jame reikia dalyvaut! Juk kiekvienas mato, kokie televizoriuje žmonės laimingi – televizija gydo. „MTV Office.Live“ išgydys bet kokią psichinę negalią, tai jei nori tai davaj paskambink. Net jeigu neturi jokio talento, paskambink – bent parodysim“, – sako šaltinis. „MTV office.life“ – sekmadieniais 20:00

Persona Klasikinė šukuosena. Lengvai romantiškas, tačiau ofisinis aprangos stilius. Išpūstos akys.

Žodžiai: Carlo Mandrake Vaizdas: Rikka

Infantilūs papuošaliukai.

Pražiota burna. Perdėtas susikaupimas veide. Koks nors švarkelis, kokia nors gėlė kur nors.

Kiek dažniau naivučiais būna vidutinio amžiaus moterys. Bet nutinka ir vyrams.

Vidutinis amžius.

Tvanki popietė rojaus slėnyje. Aplink bėgioja zuikučiai ir barsukai, tingiai kabo koalos, strikinėja stirniukai, skraido kolibriai, drugeliai ir kurapkos. Oras kvepia migdolais, ananasais, anakardžiais ir kokakola. Iš už miškelio pasirodo šimtas septyniasdešimt pirmoji tankų divizija. Žvėriukai ir paukščiukai bėga jos pasitikti, džiaugsmingai. Tankai taip pat skuba pas žvėriukus, irgi džiaugsmingai. Spengteli nerimo tyla. Tada pasigirsta kurapkos klyksmas, dangų perplėšia kolibrio rauda, metalinių vikšrų girgždesyje ištirpsta barsuko aimanos. Slėnyje pakvimpa skerdykla. Šitaip pritrenkiančiai pasaulis atrodo Naivučiui, vasario mėnesio „Pravdos“ personai. Nesvarbu, ar po jo langu kas nors sulipdo senį besmegenį, ar Naivutį pasiekia žinia apie dar vieną Amerikos invazija į Iraką, ar jis pats sau vienumoje nesusilaikęs pirsteli – jo sąmonė visus įvykius ir visą kasdienybę regi kaip aukščiau aprašytąją dramą. Savaime suprantama, ji dedasi maždaug tris-keturis kartus per minutę. Požymiai Visada rimtas / -a, pasiruošęs / -usi nustebti. Išsilavinusi / -ęs, protinga /-as. Dažniausiai Naivutis yra klasikinio sukirpimo žmogus.

Pravda

Jautrumas, pasireiškiantis emocine sinusoide. Galimi du variantai – arba Naivučiui nesveikai gera nuotaika, arba jis lygioje vietoje žliumbčioja. Myli vaikus, nevengia to pabrėžti. Susigraudina pamatęs LNK užsklandas (nes „pasaulis nuostabus“). Mėgsta meškučius ir kitokia pliušieną. Ant darbo stalo – šeimos nuotraukos. Nuolat kartoja „Bet juk bus viskas gerai“, net tada, kai viskas iš tiesų yra gerai. Kaip jau minėta, prieš ką nors pasakydamas, Naivutis žvygteli tuo erotiškai dramatišku atodūsiu, kuris reiškia, kad vyksta kažkas svarbaus. Mėgstami ištiktukai „geras“, „nerealiai“, „Dieve“, „JėzauMarija“, „Oi“. Naivutis yra seksualinis paradoksas – kad ir kiek besidulkintų, jis vis dar nekaltas. Todėl neadekvatus šiam sukežusiam ir sugižusiam pasauliui. Kartais atrodo, kad Naivutis tik apsimeta naivučiu, lyg būtų nužengęs iš posakio apie durnių.

Gastropravda Žodžiai: Baltas Pipiras Vaizdas: Pravdarchyvas

Tikrą draugystę it kokia nelaimė patikrins brangios, Indijos kvapo persismelkusios krevetės. Bus labai gera. 16 tigrinių krevečių, vieno apelsino sultys ir sutarkuota žievelė, vienos citrinos sultys, vienas šaukštelis kario miltelių, viena sugrūsta česnako skiltelė, du šaukštai aliejaus, po pusę šaukštelio sutrintų kalendros ir kumino sėklų. Kario padažui: Šaukštas aliejaus, dvi sugrūstos česnako skiltelės, 1 šaukštelis kario miltelių, 4 šaukštai silpno vištienos arba daržovių sultinio, 250 g 35 proc. riebumo grietinėlės, po ketvirtį šaukštelio sutrintų kalendros ir kumino sėklų, šaukštas susmulkintų petražolių lapelių. Krevetės turi būti išgvildentos, paliktas tik uodegos galiukas. Šviežias galime išlukštenti ir patys, svarbiausia išlupti storą kraujagyslę, esančią krevetės nugaroje. Suverčiame į indą visus pirmosios dalies ingredientus: krevetes, apelsino sultis ir tarkuotą žievelę, citrinos sultis, kario miltelius, sugrūstą česnako skiltelę, aliejų, sutrintas kalendros ir kumino sėklas. Gerai išmaišome ir pusei valandos paliekame marinuotis. Taip paprasta, o kvapas jau egzotiškai kutena nosį.

Pravda

Padažas. Nedideliame puode įkaitiname aliejų ir suberiame į jį grūstą česnaką. Leidę paspragsėti keliolika sekundžių, beriame kario miltelius, sutrintas kalendros bei kumino sėklas, ir vieną dvi minutes nuolat maišydami pakepiname. Ugnis vidutinio dydžio. Supilame paruoštą sultinį ir verdame tol, kol išgaruos pusė skysčio. Įliejame visą grietinėlę, palaukiame, kol ji pradės virti, sumažiname ugnį. Padažas pamažu sutirštėja. Suberiame smulkintus petražolių lapelius, sumažiname ugnį iki vos matomos. Suveriame po keturias krevetes ant metalinių arba gerai sudrėkintų medinių iešmų. Krevetes galima kepti karštoje orkaitėje arba virš žarijų. Jeigu kepame orkaitėje, išklojame plokščią kepimo skardą folija, šiek tiek patepame ją aliejumi, ir dedame pasmeigtas krevetes. Tiek virš žarijų, tiek orkaitėje krevetės iškeps per keturias minutes, per tą laiką jas reikia vieną kartą apversti. Palaikysime ilgiau, ir krevetės taps tąsios ir sprangios. Pateikiame krevetes lėkštėje, užlietas padažu. Kažkas jau prasitaria, kad telieka susimesti dar brangesniems dalykams. Tegyvuoja bičiuliai!

15 12 11

Kvartalas

Pravda

Kvartalas

Žodžiai: Juoda Balta Vaizdas: Asta Ostrovskaja

Grozis po oda Tais laikais, kai Vilniaus mieste buvo žinomos 122 amatų rūšys, vienoje siauroje gatvėje šalia dabartinės Katedros aikštės ir Gedimino prospekto apsistojo odos raugintojai. Odminiai įsikūrė netoliese tekėjusio Vingrių upelio, kuris vėliau dėl nešvaros virto paprastu nutekamuoju grioviu. Todėl nuo 17 a. čia tvyrojo odos ir linksmybių tvaikas. Tarpukaryje viename iš kiemų veikė lenkų muzikos teatras „Lutnia“, kuriame buvo rodomi cenzūros aprobuoti scenos veikalai. Odminių gatvėje dirbo daugiau nei dešimt viešnamių. Gyventojai nuolat bruzdėjo dėl nemalonios kaimynystės. Labiausiai vilniečiai skundėsi matydami viešnamių duris varstančius gimnazistus – intelektualiausius prostitučių klientus. Kartą mokiniai įsismarkavo švęsdami mokslo metų pabaigą ir apvertė viešnamį aukštyn kojomis.

Nr. 9-10 Fashion House Juozas Statkevičius. Julijaus Cezario profilio vyras rodo nertą suknelę už 7 tūkstančius. Nr. 3 Jaunas juodaakis gėrimų pardavėjas pasakoja apie stipriuosius gėrimus. Nuo absento iki agavų degtinės – meskalio su vikšru. Odminių skveras. Tai – metraščiuose minimas Šventaragio slėnis, valdovų kapų ir mūšių su kryžiuočiais vieta. Čia užkastos Vingrės ir Vilnelės upelių vagos, kurios buvo natūralios viduramžių Vilniaus miesto ribos. Dabar skvere – 10 fontanų, 15 suoliukų ir 30 jaunų medžių. Vasarą iš čia alkanieji pavogė portugalų menininko Nuno Vasos skulptūrą „Negalimi pietūs“.

Dar gatvėje dabar yra: Dabar gatvėje gyvena vienas katalikų bažnyčios monsinjoras. Nr. 15 Kavinė „Be Pavadinimo“. Kiekvieną išeinantį palydi rytojaus dienos pietų meniu. Kad pagalvotum, ar rytoj valgysi Čičinsko kepsnį. Nr. 12 Organizacija „Caritas“ padeda ir moterims su vaikais, patyrusiomis priverstinių prostitučių dalią. Žaisliniais meškiukais apsodintame lange – įtarių akių pora. Visa tai matosi nuo medinio drožinėto suoliuko kieme.

Gražus kiemas su mediniais laiptais ir terasa Sudegęs „Eldorado“ Teatro bilietų plėšytoja Aldona prie Mažosios salės durų Skelbimas ant kepsninės „dėl biurokratinės painiavos laikinai nedirbame“ Indų restoranas su norvegiškomis kainomis Daug spalvingų grafičių Stomatologinis kabinetas, kur paciento dantis gali apžiūrėti pro langą

Nr. 11 Parduotuvė „Urban Cloth“. Su „bling bling“ stiliaus papuošalais – tiesiai į persirengimo kabiną, kurioje dega neoninės lempos. Eminemo, Cypres Hill, 50 cent rūbai. Savininkas Lavrinovičius didžiuojasi, kad kaimynas dizaineris čia nusipirko marškinėlius.

Pravda

www.pravda.lt Žodžiai: Arminas Višinskis

Kirkilai, Paskutinius šešiolika metų mes kamuojamės. Kamuojamės tikriausiai dar nuo Kudirkos, niekaip nepagaunam, kuo čia dabar užsiėmus, kaip čia dabar save pavadinus. Visi mykia, kiek nejauku žiūrėt, kapstos po istoriją ir bando rast tai, ko niekada nebuvo. Mintis visiškai paprasta – kodėl iš Lietuvos nepadarius pramogų valstybės?

sąvokos genetinis lopšys, nes čia suvažiuoja geriausi poetai ir kiti režisieriai, kalba sena kaip dulkės, tų lietuvių niekada iki galo nesuprasi, tokios komplikuotos sąmonės, o tokie šilti, jie turbūt net beždžiones atsimena. Lietuvis yra universaliausias kūrėjas, o išėjęs į aikštelę pasimankštint dar sugeba ir keturiose pozicijose žaist (centru nežaidžia, nes Sabo garbei šita pozicija pašlovinta ir rezervuota, užtat lengvu kraštu varo dvigubai).

Karas baigėsi, dabar meilės metas, bus sudainuota daugybė dainų, pokyčiai žaibiški, niekas nebespės reaguot, socialiniai mokslai kikens kaip bepročiai, viskas yra visur, tikėkimės, kad

Mažos šalys gali tik tenkinti, mes nieko nežalojam ir nieko nepadeginėjam, šaknys ir istorija dabar šiek tiek palauks, mes dabar užsiėmę, mes ieškom kelio, mes dainuojam geriau (tik ne Vilimas, aišku), mes kol kas užsikirtinėjam, nes

per kitą karą niekas nebežus, gal tik kokį kompiuterastą trenks elektra, kai jis kurs piktavalį virusą wikipedijos vaikų darželio skyriui, bet ir tai turbūt bus spėjęs didžiąją dalį proto į tinklą sukraut, apie jį irgi linksmą dainą sukursim.

nematom viso savęs vaizdo, bet viskas bus gerai, mūsų filmai juokingesni, mūsų em-sys vingresni, kaip dedam devyniomis kalbom tiradą, paskaitysim ilsėdamiesi, juk tikrai rezultato saviieškos nėra, mes nebeturim kito kelio.

Mes esam pramogų valstybė. Mums reikia upės pinigų į mokyklas ir universitetus, mums reikia pigių, o dar geriau nemokamų knygų, bibliotekų, fonotekų, dvdtekų, gerų restepų, mums reikia kino studijų, mums nereikia teisintis, nes meilė nepalieka pėdsakų, blogis does, mums reikia garso studijų, mums reikia pieštukų ir drožtukų (man rodos, jau pradedi pagaut mintį), kada paskutinį kartą grojai, davaj viešai, visai negėda, senas metaliste, apie kokias partijas mes galim kalbėti, jeigu jūs net žinių nebesugebat normaliai prigeneruot, visiems jums atsibodo. Tie užsieniečiai čia važiuos gamintis filmų, nes čia pigiau, nes čia dominuojančios grožio

Vilnius – Europos kultūros sostinė. Šiek tiek kažkuo kvepia.

Pravda

Tik nereikia to „Nėra viskas taip paprasta“, tik nereikia lialia, kai nori, tai gali, ir aš džiaugčiaus jei dėl paskutinio sakinio klydau. Neversk manęs važiuot į Niujorką ieškot investuotojų, nes aš visai noriu. Po biškį, nu, tegu bent pakrapnoja pradžiai. Kalba netaisyta. Dar daugiau netaisytos kalbos ir kitų nuostabių dalykų www.pravda.lt nuo vasario mėnesio.