Lietuvių šventės animacijoje: Velykos. Animacinio filmo Margučių rytas gimimas by www.mintis.eu

Lietuvių šventės animacijoje

Velykos

Jūr atė Leikaitė

Margučių rytas Animacinio filmo gimimas

Išmintis

Vil nius, 2015

UDK 791.43-252.5(474.5) Le-119

Knygos dailininkė JŪRATĖ LEIKAITĖ

Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

ISBN 978-609-8107-06-7

Knygą skiriu žmonėms, kurie įkvėpė ir padėjo kurti

Au to rė s

žodi s

„Nupiešk mane, nupiešk mane, žiūrėk, koks aš talpus ir koks lengvas, aš – Pasaulio Kiaušinis!“ Kas man padėjo įgyvendinti šią viziją ir kaip tai pavyko, papasakosiu knygoje. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šios knygos leidybos. Ją skiriu savo šeimos nariams: tėvams Marijai ir Juozui, dukrai Ramintai, sūnums Šarūnui Ernestui ir Rapolui, vyrui Valentui Aškiniui. Dėkoju visiems, kurie padėjo sukurti animacinį filmą „Margučių rytas“ ir dokumentinį filmą apie jo kūrimą.

2007 metais sukūrėme animacinį filmą „Margučių rytas“, pasakojantį apie velykinių kiaušinių marginimo būdus, raštus ir jų prasmę. Filme norėjosi atkurti jaukios, šiltos namų atmosferos apgaubtą šventinę nuotaiką, kai atrodo, jog sustoja laikas ir tau atsiveria amžinųjų vertybių paslaptys. Su močiute gali ir apie gyvenimo prasmę pakalbėti, ir papokštauti, ji viską žino, supranta, paaiškina. Pirmoji filmo vizija iškilo netikėtai ir lyg debesis virš galvos kybojo tol, kol ją įgyvendinau. Tai buvo... „pūkuotas kiaušinis mėlyname danguje“. Jis sukosi ir pulsavo bekraštėje erdvėje lyg koks dangaus kūnas, keitėsi jo raštai, spalvos, ornamentai ir aš tarytum girdėjau jo magišką kuždesį:

Paveikslas „Kiaušinis ir magnolija“ (akrilas, drobė, 2x40x80, 2007)

Turinys Filmų ciklas apie lietuvių šventes 2 Apie Velykų šventę 8 Kokios Velykinės tradicijos atkeliavo iš senų laikų? Nuo kada Lietuvoje marginami kiaušiniai? Režisieriaus darbas 12 Kaip gimė idėja sukurti filmą „Margučių rytas“? Kai dailininkas „gaudo vizijas“, ką gi veikia režisierius? Filmo istorija 16 Kam reikalingi eskizai? Vakaras su močiute 18 Ką reiškia margučių spalvos? 20 Senovinis mitas 22 Iš kur atsirado pasaulis? Kas atsirado iš sudužusio kiaušinio? Dailininko darbas 26 Kas yra kadruotė? Kiek dekoracijų reikia animaciniam filmui? Kiek piešinių reikia nupiešti vienai filmo sekundei? Velykė 28 Kur gyvena Velykė? Kaip ji dažo kiaušinius? Kokių rūšių raštai puošia margučius? 34 Ar gali paukšteliai nudažyti margutį? Velykės pagalbininkai 42 Ką primena kliurkės ir snaudylos? Ką jie veikia filme? Margučių rytas 48 Kokie stebuklai nutinka Velykų rytą? Kaip puošiamas šventinis stalas? Filmo gamybos momentai 52 Dokumentinis „Filmas po „Margučių ryto“ 54

Filmų ciklas apie lietuvių šventes Užgavėnės, žiemos palydų ir grįžtančio pavasario šventė, švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų – nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos, priklausomai nuo Velykų datos. Kitą dieną po Užgavėnių, Pelenų dieną, prasideda Gavėnia, krikščionių pasninko ir apsivalymo laikotarpis. Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Mūsų protėviams – tai buvo didžioji pavasario ir gamtos atbudimo šventė, gyvybės pergalė prieš mirtį, vėliau tapusi ir svarbiausia krikščioniškąja – Kristaus prisikėlimo švente.

Joninės arba Rasos nuo XIX a. pabaigos minimos birželio 24-ąją, Švento Jono dieną, nors seniau jas švęsdavo nuo gegužės pabaigos iki pat birželio galo. Tai vasaros saulėgrįžos, trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos laikas, kai saulė pasiekia aukščiausią pakilimo tašką, o visa augmenija yra vešliausia ir kupliausia. Kalėdos, senoji žiemos saulėgrįžos šventė, trumpiausios dienos ir ilgiausias nakties metas, paplitus krikščionybei pradėtos švęsti gruodžio 25-ąją kaip Kristaus gimimo diena.

Senųjų tikėjimų ir krikščioniškų švenčių kalendorius yra susipynę tarpusavyje. Šiandieniniam žmogui jie abu tarsi susilieję. Tačiau panašu, jog dažnam lietuviui ir iki šiol tikruoju kalendorinių švenčių pagrindu tebėra gamtos gyvenimo ciklai.

2007 metais studija „Filmų štrichai “ išleido animacinių ir dokumentinių filmų DVD diską „Lietuvių šventės ir sakmės“, kurį sudaro keturi animaciniai filmai – „Užgavėnės“, „Margučių rytas“, „Paparčio žiedas“ ir archainė lietuvių sakmė „Marti iš jaujos“ (visų šių filmų režisierė J. Leikaitė). Filmų ciklą papildė dokumentinės apybraižos „Filmas apie filmus“, „Joninės Ker-

navėje“, „Filmas po „Margučių ryto“ ir „V. Petravičiaus kūryba“ (šių filmų režisierius V. Aškinis). 2012 metais išleidome DVD „Sakmės apie laumes“, kuriame išsamiai pristatomas filmas „Taip Laima lėmė“ (rež. ir dail. J. Leikaitė) ir dokumentinis filmas apie kūrybinį kelią „Animacijos magija“ (rež. V.Aškinis).

nių kiaušinių šventė. Pirminiuose filmo variantuose piešiau Velykę su zuikučiais, tačiau vėliau gimė nauji personažai, netikėti ir juokingi, o zuikučių nepamatysite. Filme taip pat nepamatysite ir dosnių Velykų vaišių, nes tai – kita tema. Užtat čia galite išgirsti kosmologinį baltų mitą apie pasaulio sukūrimą iš kiaušinio. Pamatyti dangaus žvaigždynus, Saulę ir Mėnulį, nusileidžiančius ant mažo kiaušinaičio lukšto. Tik animaciniame filme galima parodyti, kaip atgyja vėjas, nešantis gėlių žiedus ir pienių pūkus, ir kaip augalų lapeliai priglunda prie kiaušinio paviršiaus, jį nudažydami margai. Kaip maži paukšteliai, bėgdami per kino ekraną, palieka savo baltus pėdsakus ant didžiulio juodojo margučio paviršiaus, o maži žalčiukai praslysta kiautu, palikdami vingiuotas žymes ant lukšto – visa tai magiškas animacijos pasaulis. Kurdama filmo nuotaiką, vengiu buities ir kasdienybės, smulkių detalių. Analizuodama tūkstantmečių senumo margučių raštus, kalbinu kosmosą ir gamtą. Džiugu, kad filmas „Margučių rytas“ pastebėtas ir įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Už lietuviškų tradicijų puoselėjimą, už profesionalumą pelnė garbingus apdovanojimus. Šioje knygoje supažindinsiu su įdomiu filmo kūrybos procesu, papasakosiu, kaip mes, animatoriai, „marginome“ filmą. Kam nors gali būti smalsu, kaip gimė scenarijus, kaip buvo sukurta kai kurių scenų nuotaika, kaip atgijo ir ant kiaušinio lukšto atsidūrė visatos kūnai, žvaigždės, saulutės. Iš kur atsiranda vizijos? Kodėl vienų ar kitų motyvų filme atsisakiau? Kaip pasikeičia pirmasis filmo variantas nuo to, kurį pamato žiūrovas? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite šioje knygoje. Linkiu visiems šios knygos skaitytojams ir būsimiems filmo žiūrovams pajusti prasmę ir malonumą pasineriant į ramų ir paslaptingą margučių šventės pasaulį.

Šioje knygoje skaitytojui pristatau animacinio filmo „Margučių rytas“ kūrybos paslaptis. Vaikai greitai užauga, jų interesai ir imlumas keičiasi. Todėl taip svarbu tinkamu metu jiems parodyti filmų, kuriuose pasakojama mūsų tautosaka, kalbama apie lietuvių sakmes ir papročius. Mažieji žiūrovai linkę susitapatinti su personažais, mėgdžioti jų kalbą, judesius ir pokštus. Animacinių filmų herojai visam gyvenimui gali tapti jų draugais. Pastebėjau, kad kai kurios citatos iš filmų įsiliejo ir į mūsų šeimos gyvenimą, yra kartojamos namų aplinkoje. Pavyzdžiui, kai nepavyksta iš karto teisingai atlikti darbo ir reikia jį perdaryti, prisimenami močiutės iš „Margučių ryto“ žodžiai: „Niekas negimsta mokėdamas... Šių raštų mane išmokė mano močiutė, o ją jos močiutė...“ Belieka nusijuokti ir darbai toliau linksmiau einasi. „Margučių rytas“ – ypatingas filmas, kuriame pavyko pakilti nuo „multiko“ iki filosofinių tolių, iki vaizdo ir muzikos ritmo dermės. Mažas, trapus kiaušinis tampa kosmoso dalimi. Dažnas iš mūsų beveik kasdien paliečiame kiaušinį. Tačiau tik tuomet, kai ant jo lukšto atsiranda kosminių ženklų, raštų, gyvūnų ar augalų motyvų, paukščių pėdučių – jis virsta stebuklingu kiaušiniu. Jį dovanojame kitiems ne tik kaip žmogiškos laimės, bet ir kaip kosminį pasaulio simbolį. Margindami kiaušinį puikiai suprantame jo laikinumą ir trapumą, bet vis vien negailime savo laiko ir kantrybės šiam kruopščiam darbui. Plušant prie margučio raštų, laikas tarsi sustoja. Tokias akimirkas galėtume pavadinti meditacinėmis, nejučia sustabdančiomis kasdienės rutinos ritmą. Kaip jas atskleisti animaciniame filme? Kaip perteiktii tų pakylėtų vakarų, kai tikrovėje apsireiškia grožio stebuklas, dvasią? Kodėl šių marginimo raštų piešiniai daugybę metų nesikeičia? Ką jie simbolizuoja? Filme „Margučių rytas“ šv. Velykos nevaizduojamos kaip šokoladinių zuikučių ir šokoladi-

Api e Vel yk ų š ve n t ę

Filmo eskizas „Velykų rytas nėriniuotas“. Tušu ant popieriaus nutapytas eskizas primena močiutės vąšeliu nunertas staltiesėles. Vaikystėje labai mėgdavau žiūrėti į ažūrinius šių rankdarbių raštus. Nėrimo menu žaviuosi iki šiol.

Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų Bobutė arba Velykė yra atkeliavę iš pagonybės laikų. Šventės metu vykstantys lalavimai, supimasis ir laistymaisi vandeniu irgi yra atkeliavę iš tolimo laikmečio. Įvairiomis spalvomis išmarginti kiaušiniai simbolizuoja grožį, atgimimą, pavasarį ir saulę. Pasaulyje pirmieji turbūt kiaušinius marginti pradėjo Egipto ir Persijos gyventojai, kurių tikėjimuose kiaušinis reiškė visatos simbolį. IV amžiuje dažyti ir brūkšneliais išpiešti kiaušiniai buvo rasti Vokietijos teritorijoje. Velykų šventė labiausiai mėgstama vaikų dėl gražių margučių. Jais ne tik grožimasi, bet ir žaidžiama. Ant ką tik prasikalusios pavasarinės žolės ridenami margučiai, vyksta stipriausio margučio varžybos.

Mano tėvas Juozas, prisimindamas savo jaunystę 4–5-ame dešimtmetyje ir kaime švęstas Velykas, pasakojo, kad jaunimas norėdavo kuo daugiau margučių laimėti ir, prisigrūdus jų pilnas kišenes, girtis panelėms, po kaimą išdidžiai vaikščioti. Tėvas stengdavosi kiaušinių laimėti ridenimo varžybose, todėl prieš rungtynes treniruodavosi ridinėdamas akmenukus. Kiti vaikinai sugalvodavo įvairių gudrybių, kaip sudaužyti kitų žaidėjų kiaušinius ir laimėti „stipriausio margučio savininko“ titulą. Vaikinai pradurdavo kiaušinio lukšte mažą skylutę ir prileisdavo į jo vidų cukraus tirpalo, tada kiaušinis būdavo nepaprastai tvirtas. Galėdavo atlaikyti net keletą daužymų.

Filmo eskizas „Margučiai rieda per kaimą“. Šiame mišria technika atliktame eskize ryškūs margučiai kontrastuoja su rudai pilku kaimo koloritu. Margučiai rieda per vos prasikalusius žolynėlius.

Šeima dažnai turi labai daug įtakos tam, ką žmogus veikia ir kur nukreipia savo gyvenimo energiją. Kai šeimoje yra maži vaikai, pakreipi savo kūrybą ir veiklą link jų. Su vaikais ir seneliais, giminėmis linksmai švęsdavome Velykų šventes. Iš vakaro margindavome margučius, puošdavome stalą. Labiausiai visi laukėme pievoje rengiamų ridenimo varžybų. Įtaisydavome lovelį ir nutiesdavom užuolaidą, kad žolė netrukdytų margučiams riedėti. Kiemas klegėdavo nuo juoko, katės akylai sekdavo kiekvieną judesį ir baltomis letenėlėmis mėgindavo patumti atriedėjusį margutį. Kasmet su vaikais eidavome į miesto šventes, Kaziuko mugę, tautodailės parodas, kalbindavome liaudies menininkes, fotografuodavome. Taip kelerius metus ir brendo idėja papasakoti apie margučių raštų grožį animaciniame filme. Seniai žaviuosi margučių ornamentais, audinių raštais, mezginiais ir karpiniais – nustebau savo ankstyvos vaikystės piešiniuose atradusi įvairių geometrinių raštų, žvaigždžių, rombų ir saulučių ratukuose.

Animacinių filmų kūrimo procesas ilgas, kartais trunka net kelerius metus. Daug visko nutinka per tą laikotarpį: ir įdomių atradimų, pažinčių, pašnekesių ir įvairių nesklandumų. Kiekviena diena animacijos studijoje yra nepakartojama, nors iš šono gali pasirodyti, jog darbas monotoniškas ir neįspūdingas. Susitikimuose su vaikais dažnai išgirstu klausimą: ar animatoriai juokauja, linksminasi, pokštus krečia taip, kaip ir jų personažai? Deja, dailininkas beveik visą dieną praleidžia prie stalo piešdamas ir neretai taip užsisėdi, kad net ir pavalgyt pamiršta. Visos įdomybės vyksta jo vaizduotėje, ten kirba keisti dalykėliai, verda gyvenimas: personažai vienas kitą gaudo, per tvoras šokinėja, dainuoja. Tik tada, kai animatorius nufilmuoja sceną, visi pamato tai, kas dėjosi jo galvoje. Šiame filme animatorė Skirmanta Jakaitė bendravo su kosminiais dangaus kūnais: žvaigždėmis, saule ir jos spinduliais, su paukščiais, skraidančiais gėlių pūkais ir žiniuone Velyke. Skirmanta sukūrė filmo personažų charakterius, pritaikė juos animacinio filmo stilistikai.

Filmo eskizas „Pasaulio žąsis“. Tušu ant popieriaus nupiešta milžiniška žąsies figūra, didesnė už kaimo trobeles ir medžius. Žąsis pasipuošusi plačiabryle skrybėle. Tokia didele, kad ant jos gali daugybė žmogučių palakstyti ir pasišokėdami net dangų pasiekti.

Lietuvoje margučiai buvo žinomi jau dvyliktame amžiuje. Archeologai, kasinėdami Vilniaus mieste esančio Gedimino kalno teritoriją, rado kiaušinių iš kaulo, akmens ir molio. Jau šešioliktame amžiuje buvo žinomas paprotys per Velykas dažyti kiaušinius. Išskutinėti kiaušinio raštus yra sunku, tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis darbas. Vašku dažyti kiaušinius irgi nėra taip paprasta. Sako, kad seniau kiaušinius skutinėdavo daugiausia vyrai, nes moteriškės apsčiai reikalų ir darbo turėdavo, nebuvo laiko joms ramiai pasėdėt. Patys gražiausi margučiai būdavo suvalgomi vėliausiai, juk taip gaila juos sumušti ir lukštą kaip stebuklą sunaikinti. Kaip ir margučių margintojai, animacinio filmo kūrėjai dirba kruopščiai apgalvodami kiekvieną filmo sceną ir piešinį. Per vieną animacinio filmo sekundę galima daug ką parodyti,

papasakoti, bet ji nemažai ir kainuoja. Todėl režisieriaus uždavinys yra kuo tiksliau apgalvoti kiekvieną filmo sceną, numatyti jos trukmę, kad montuojant filmą reiktų kuo mažiau pašalinti veiksmo scenų. Galite paklausti, o kam reikia atsisakyti scenų? Jeigu sugalvojai ką nors gražaus, tai ir piešk viską, ką nori... Deja, ne visos idėjos vertos tapti animacinėmis sekundėmis. Sugalvoti lengviau, negu nupiešti. Buvo įdomu stebėti, kaip tą patį judesį pagal pateiktus pavyzdžius kiekvienas animatorius kuria skirtingai. Daug kas priklauso nuo jo patirties, charakterio, fantazijos, išmonės ir ...net kraujotakos sistemos. Sangvinikas ir cholerikas tą pačią sceną interpretuos visiškai kitaip. Net ir tą patį nykštuko šokį galima pavaizduoti skirtingai: vienas dailininkas jį nupieš lengvą ir grakštų, kitas šokantį nykštuką pavers juokingu klounu. 10

Akvarele, tušu ir tempera ant popieriaus ištapytas eskizas „Margučiai kaime“. Tai ne margaspalviai grybai, išdygę po šilto lietaus, o vaikų palikti margučiai. – Tai bent gražutėliai! Gal vaikai, iki soties jau prisižaidę, juos paliko mums? – džiaugiasi skrybėlėti miško senbuviai.

Filme „Margučių rytas“ norėjau sukurti „sustojusio laiko“ jausmą, ramybės ir jaukumo nuotaiką. Todėl pasirinkau paprastą ir tikrovišką motyvą – mergaitė ir močiutė dviese sėdi kambaryje ir, margindamos kiaušinius, kalbasi. Įdomumas slypi jų pokalbyje – apie ką ir kaip jos kalbasi, kaip jų dialogas atskleistas filme. Animacija suteikia galimybę pavaizduoti kiekvieną močiutės sakinį, paversti jį vaizduotės stebuklu ir atgaivinti.

Vis rečiau namuose dažomi kiaušinaičiai pagal senąsias tradicijas, nes atsirado visokių galimybių, kaip greitai namuose margučius padažyti ir šventės stalą paruošti. Mažiau laiko susimąstymui, susikaupimui belieka. O šv. Velykų šventė yra proga visai šeimai kartu susirinkti, ramiai besišnekučiuojant aptarti savo nuveiktus darbus, gerus įvykius paminėti, apie ateities planus pakalbėti.

Re ži s i e ri au s da rb a s

Tušu ant popieriaus nupieštas filmo eskizas „Pasaulio višta“. Spėjama, jog senieji baltai tikėjo, kad pasaulis buvo kuriamas iš kitos gyvos būtybės – Dievo kūno arba iš kiaušinio. Kas pirmiau atsirado višta ar kiaušinis? Atsakymo taip niekas ir nežino...

Pasakojant nutylėti kai kurias, abejonių keliančias vietas? Jeigu klausytojas viską supras ir be pasakojime nutylėtų vietų, tai gal tos scenos ir nėra reikalingos filmui. Filmas „Margučių rytas“ yra be 10 sekundžių 8 minučių trukmės. Jame yra apie 80–90 skirtingos trukmės scenų. Vienos jų trunka net 15 sekundžių, kitos daug trumpesnės – pralekia per 2 sekundes. Ilgose scenose galima parodyti tai, kas vyksta lėtai, kas tęsiasi arba formuojasi. Pavyzdžiui, ilgiausioje „Margučių ryto“ scenoje, trunkančioje net 20 sekundžių, buvo vaizduojama, kaip iš vandens chaoso formuojasi kiaušinis. Trumpiausiose 4 sekundžių trukmės scenose Kliurkė nusidažo nosį arba Velykė papučia ant margučio pūkus. Režisieriui gana sunku iš pat pradžių nuspėti, kokios trukmės gali būti scena, jis pasikliauja tik savo intuicija, vaizduote ir patirtimi.

Animaciniame filme laikas yra tarsi suspaustas, koncentruotas. Jeigu į animacinį filmą įkelsite realų nufilmuotą žmogų, o šalia jo judės dailininko nupiešti animaciniai personažai, pamatysite, jog animaciniai veikėjai gali per tą patį laiką nuveikti daug daugiau, negu pats greičiausias žmogus. Daugelyje V. Disnėjaus filmų, brolių M. ir D. Fleičerių serialų, klasikinės rusiškos 1930–1960 metų animacijos filmuose yra naudojama „rotoskopo“ arba „aklero“ technika: gyvas aktorius nufilmuojamas ant žalio ekrano, o po to perpiešiamas ir nuspalvinamas lyg animacinis, tačiau jo judesiai visada bus lėtesni negu pieštų personažų. Toks animacijos technologijos būdas padeda greičiau nupiešti. Besiruošdamas kurti filmą, režisierius dėlioja vaizduotėje kiekvieną filmo sceną. Jų gali susidaryti ištisa virtinė, bet kaip atskirti tas scenas, kurių galbūt neprireiks filme? Gal iš pradžių filmą reikia detaliai kam nors papasakoti?

Filme „Margučių rytas“ pati buvau ir režisierė, ir dailininkė, ir scenarijaus autorė. Dažnai tekdavo save „išskaidyti“ į kelias dalis: su savimi pasikalbėti apie epizodų svarbą, įtikinėti piešiant ieškoti gražesnių kadro kompozicijų ir išmesti, kas nepatiko ar nepasisekė. Apmąstymų ir bandymų keliu nuspręsdavau, ką svarbiausia parodyti filme. Pavyzdžiui, iš pradžių man atrodė, kad filme labai svarbi yra „supimosi“ scena: „Milžiniška žąsis snape laiko sūpynes, kuriose supdamasi dainuoja mergaitė. Jos kojos liečia debesis, jai supantis apačioje vis atsiveria gimtojo sodžiaus vaizdai.“ Šis poetiškas ir prasmingas motyvas labai svarbus Velykų šventėje. Ir nors turėjau šios scenos eskizus, animacijos atsisakiau. „Gerai, gražiai supasi, dainuoja, o kas toliau? Kur viskas vystosi? Šios scenos negalima numesti bet kaip, palikti tik mažą vaizdelį, ją reikia išvystyti, suintriguoti žiūrovą. O filmo pagrindinis dėmesys sutelktas kitur – į margučių raštų atsiradimą“, – tardavau sau mintyse.

Maždaug tokia „vidinė diskusija“ vyko viso filmo kūrimo metu. Kiekvienas prie filmo dirbęs kūrybingas žmogus įnešė savo indėlį, praturtino filmą savo meistrišku darbu ir originaliu požiūriu. Prieš pradedant bet kokį darbą, labai svarbu pasirinkti bendraminčius, žmonių, kurie atitinka tavo paties mąstymą ir filosofiją. Kuriant šį filmą man labai pasisekė, nes dirbau su nuostabiais žmonėmis. Ypač daug prisidėjo talentinga animatorė ir dailininkė Skirmanta Jakaitė, be kurios profesionalumo šis filmas nebūtų taip pavykęs. Pateikiu filmo gamybos schemą, kuri yra svarbi kuriant filmą. Čia sužymėti visi scenų numeriai ir trumpai parašyta, kas toje scenoje vyksta. Kiekviena scena keliauja per kelių dailininkų rankas, todėl ji turi savo numerį. Schemoje surašomi vardai žmonių, kurie tuo metu ją piešia. Vieni dirba greičiau, kiti lėčiau, todėl režisieriui svarbu sekti, kiek scenų yra paruošta galutiniam montažui, o kurios kažkur „užstrigę“. Užbaigtos scenos gamybos schemoje yra nuspalvinamos pilkai, todėl laukiame to momento, kai visi langeliai taps pilki. Tada prasideda filmo scenų komponavimas kompiuteryje. Prie nupiešto personažų judesio „klijuojama“ dekoracija ir dedami efektai. Kiekviena scena kompiuteryje paruošiama atskirai ir tik tada, kai visos sunumeruotos scenos yra pabaigtos, pradedamas filmo montažas. Filmas lyg bičių korys suklijuojamas iš nedidelių scenų į vientisą kūrinį. Filme „Margučių rytas“ buvo numatyti penkis epizodai. Juos sudarė trumpos ir ilgos scenos. 1 epizodas: Kambarys, kuriame močiutė su anūkėle margina kiaušinius ir kalbasi. 2 epizodas: Kosmologinis mitas apie pasaulio sukūrimą. 3 epizodas: Pažintis su Velyke, kuri dažo kiaušinius. 4 epizodas: Velykės pagalbininkai kliurkės ir snaudaliai nešioja margučius. 5 epizodas: Velykų rytas, sužydi Lelija ir margučiai šoka savo šokį.

Tušu nupieštuose eskizuose Didžioji žąsis snape laiko sūpynes, kuriose supasi mergaitė. Supimasis pagal senuosius lietuvių tikėjimus turi magišką reikšmę – varo šalin blogąsias jėgas ir skatina augmenijos vešėjimą. Pirmyn, atgal, pirmyn, atgal – kuri mergina aukščiau įsisups, toji tais metais didžiausią kraitį susikraus, jos laukuose derlius užderės geriausiai, o linai ir javai užaugs didžiausi. Supimosi motyvo filme atsisakiau.

Dekoracija, tapyta rašalu ant drėgno akvarelinio popieriaus. Ji panaudota filme Velykės burtų scenoje 14

Eskize „Kiaušinis didžiausias“ skaisti purpuro spalva primena saulėtekį, ankstyvo ryto pradžią. Danguje lėtai besisūpuojančio kiaušinio paviršiumi bėgioja maži žmogeliukai – tai mano vizija, kurią norėjau parodyti filme.

Dailininkas „gaudo“ savo vizijas, nes dažnai jas sunku nupasakoti žodžiais. Nešiojuosi su savimi nedidelę eskizų knygelę, į kurią piešiu lengvus ir greitus piešinėlius. Jie atsiranda pačiose netikėčiausiose vietose: stotyje belaukiant traukinio, oro uostuose, pertraukų tarp susitikimų metu, laukiant priėmimo pas gydytoją ir kitose panašiose situacijose. Įdomu tą knygelę pavartyti, nes čia atrandi jau seniai pamirštas mintis. Pašaliniam žiūrovui eskizai gali būti nesuprantami, tačiau kartais net vieno linijos brūkštelėjimo užtenka užfiksuoti staiga į galvą atėjusią mintį. Man labai patinka piešti skambant muzikai, kai niekas neblaško dėmesio ir galima ramiai nugrimzti į kuriamą pasaulį. Kiekvienas filmas atsiranda vis kitaip. Filmo „Margučių rytas“ pirmieji eskizai gimė atostogaujant Nidoje, kur nusistovėjęs dienos ritmas leido susikaupti. Oras buvo prastas, lietingas, todėl dvi savaites teko praleisti poilsio namuose, neišeinant į lauką. Piešdavau kas dieną, savęs nestabdydama ir negalvodama apie tai, ar tai bus naudinga filme, ar ne. Gaudžiau vizijas. Po ilgų apmąstymų apie filmo scenarijų ir jo struktūrą, po truputį ryškėjo filmo kontūrai.

Filmo kadruotės fragmentas 15

Le-119

Leikaitė, Jūratė Lietuvių šventės animacijoje: Velykos: Margučių rytas: Animacinio filmo gimimas / Jūratė Leikaitė; [dailininkė Jūratė Leikaitė]. – Vilnius: Išmintis Filmų štrichai, 2015. – 60 p.: iliustr. Jūratės Leikaitės filmografija: p. 58. – Bibliogr.: p. 58 ISBN 978-609-8107-06-7 Knyga skirta supažindinti su lietuviškomis Velykų šventės tradicijomis ir animacinio filmo „Margučių ryto“ kūrimo užkulisiais. Režisierė Jūratė Leikaitė išsamiai aprašo filmo idėją ir jos įgyvendinimą, atsako į pagrindinius klausimus apie filmo kūrimą. Leidinys gausiai iliustruotas filmo kadrais, eskizais, kadruotės fragmentais, nuotraukomis iš kūrybos proceso. Knygoje atsakoma į klausimus, kaip kuriami scenarijai, už ką atsakingas filmo režisierius ir dailininkas. UDK 791.43-252.5(474.5)

Jūratė Leikaitė Lietuvių šventės animacijoje Velykos MARGUČIŲ RYTAS Animacinio filmo gimimas

Dailininkė Jūratė Leikaitė Techninis dizaineris Valentas Aškinis Redaktorė Rūta Mėlinskaitė Meninis redaktorius Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė Tiražas 500 egz. Išleido UAB „Išmintis“, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius Knygos internetu www.mintis.eu „Standartų spaustuvė“, Dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius ISBN 978-609-8107-06-7