Prieš visus. Viktoras Suvorovas by www.mintis.eu

Trilogijos „Didžiojo dešimtmečio kronika“ PIRMOJI KNYGA Bestselerio „Kuzkina mat“ priešistorė

Iš rusų kalbos vertė

Daina Kasnikovskienė

Mi nt is Vilnius 2015

UDK 94(470+971)„1940/1950“ Su-113

Versta iš

ISBN 978-5-417-01089-7

Виктор Суворов Против всех Издательство «Добрая книга» 2013

Tu r i n y s

Į ž an g a ..................................................................................................19 Didysis dešimtmetis kaip SSRS istorijos oficialios periodizacijos dalis ir vienas iš didžiųjų XX amžiaus istorinių įvykių triados, pasak sovietinių istorikų versijos, parengtos Chruščiovo valdymo dešimtosioms metinėms, dėmenų. – Chruščiovas palydėtas į pensiją, o „didysis dešimtmetis“ virsta „voliuntarizmo laikotarpiu“. – Didysis dešimtmetis kaip įspūdingas mūsų istorijos klodas. 1 SK Y R I U S .........................................................................................23 Netikėtas Ivano Serovo paskyrimas į aukščiausias už Maskvos ribų čekisto pareigas. – Prakeiktos Ukrainos vidaus reikalų liaudies komisaro pareigos. – Nikita Chruščiovas: raudonojo teroro pirmūnas. – Chruščiovas ir Serovas randa bendrą kalbą. – Kam Stalinui reikėjo bendros sienos su Vokietija. 2 SK Y R I U S .........................................................................................33 Besarabijos ir Šiaurės Bukovinos „išvadavimas“ Raudonosios armijos pajėgomis. – Žukovo vadovaujamas Pietų frontas sukelia grėsmę Vokietijai. – Partija, kariuomenė ir valstybės saugumo organai: trys jėgos, kurios valdė Sovietų Sąjungą. – Chruščiovo, Žukovo ir Serovo susitikimas Kijeve 1940 m. birželį, nulėmęs tolesnę SSRS istorijos eigą. – Chruščiovo, Žukovo ir Serovo likimai vėlesniais metais. 5

Esminis momentas .............................................................................43 Nepuolimo sutartis su Vokietija iš tikrųjų reiškė susitarimą užpulti Lenkiją. 3 SK Y R I U S .........................................................................................46 Visi komunizmo klasikai kelią į šviesią ateitį siejo su karu. – Antrasis pasaulinis karas apverčia visas komunistų teorijas, nepateisinęs lūkesčių, kuriuos į jį sudėjo draugas Stalinas. – 1951 m. „Istorinio materializmo“ vadovėlis kaip patvirtinimas, kad Stalinas ištikimas Pasaulinės revoliucijos idėjai. – 1200 povandeninių laivų ir 100 naujų fronto bombonešių divizijų: kaip Stalinas rengėsi Trečiajam pasauliniam karui. Esminis momentas .............................................................................53 Stalino ir jo artimiausių bendražygių požiūriai į tolesnio šalies vystymosi kelius smarkiai skiriasi. 4 SK Y R I U S .........................................................................................55 1952-ųjų krizė: draugas Stalinas nusprendžia pakeisti šalies aukštąją vadovybę, o aukštoji vadovybė nusprendžia pakeisti draugą Staliną. – VKP(b) XIX suvažiavimo sušaukimas prieš Stalino valią. – Suvažiavimo delegatai balsuoja už naujus Komunistų partijos įstatus ir nesuvokia, kad dalyvauja valstybės perversme. – Stalino kalba XIX partijos suvažiavime tapo paskutiniu jo gyvenime viešu pasirodymu, o visa suvažiavimo stenograma iki šiol nepaskelbta. – Naujos sudėties Centro komiteto ir CK Prezidiumo rinkimai: senoji gvardija prieš tautų vadą. – Stalino taktika kovoje dėl valdžios ir oponentų triuškinimo technologijos. – „Gydytojų byla“: Stalinas aštrina konfliktą. – Buvę bendražygiai suduoda atsakomąjį smūgį. Esminis momentas .............................................................................66 Rusijos istorija kaip nenutrūkstanti politinių sąmokslų grandinė. 5 SK Y R I U S .........................................................................................69 Kadrų perskirstymas sovietinėje vadovybėje Stalino mirties dieną. – Stalino mirtis kaip logiškas politikos, kurią vykdė jo artimiausi bendražygiai nuo 1952 m. rugpjūčio, finalas. – Apie galimas vado mirties priežastis. – Berija ir Malenkovas stoja vadovauti valstybei, Chruščiovas gauna partijos sekretoriaus pareigas, o drauge su jomis – kadrų skirstymo svertus ir tikrą valdžią. – Kova dėl valdžios Tu r i ny s

tarp artimiausių Stalino bendražygių. – SSRS vadai priversti rinktis tolesnio šalies vystymosi kelią: Malenkovas ir Berija prieš Chruščiovą ir Žukovą. 6 SK Y R I U S .........................................................................................78 Kodėl šalies vadovybė bandė įtikinti liaudį, kad VKP(b) CK generalinio sekretoriaus pareigos dingo 1934-aisiais. – „Istorikas – praeities žvalgas“: apie žvalgybinių ir analitinių įgūdžių svarbą tyrinėjant ir atkuriant istorinius įvykius. – VKP(b) CK generalinio sekretoriaus titulo niekas neatšaukė. – Valdžios funkcijų dubliavimas Sovietų Sąjungoje: partijos komitetai ir vykdomieji komitetai kaip partijos ir valstybės valdžios organai. – 1941 m. birželį Stalino pasirašyti nutarimai kaip nepaneigiami SSRS rengimosi užpulti Vokietiją įrodymai. – Stalino „Trumpa biografija“. Esminis momentas..............................................................................91 VKP(b) CK generalinio sekretoriaus pareigybės dingimo 1934 m. versija kaip bandymas nuslėpti 1952–1953 m. kovos dėl valdžios SSRS vadovybėje aplinkybes ir nutrinti Stalino nužudymo pėdsakus. 7 SK Y R I U S .........................................................................................93 Sunkus Stalino valdymo palikimas: sprendžiami uždaviniai ir neįveikiamos problemos. – „Stalinas priėmė Rusiją su žagre, o paliko su atomine bomba“: demaskuotas įsitvirtinęs mitas. – Kolūkiai ir pokario badas Sovietų Sąjungoje: katastrofiškos karo pasekmės klojasi ant katastrofiškų sovietinės valdžios nusikalstamos antivalstietiškos politikos pasekmių. Esminis momentas ...........................................................................102 Apie mokslinį ir nemokslinį istorijos knygų rašymo stilių. 8 SK Y R I U S .......................................................................................104 Stalino užsienio politikos nesėkmės po Antrojo pasaulinio karo. – Ar Čerčilio kalba Fultone tapo šaltojo karo priežastimi? – Tikrosios šaltojo karo priežastys. – Chruščiovas stiprina savo artimiausių šalininkų pozicijas aukščiausiuose valdžios ešelonuose. – Vienuolika Sovietų Sąjungos gulagų. – Skilimas šalies vadovybėje. – Berijos nukrypimas nuo Stalino praktikuoto šalies valdymo būdo ir jo kova prieš Stalino asmenybės kultą. – Pirmąsyk pavartojamas 7

asmenybės kulto terminas. – Berijos ir Malenkovo užsienio bei vidaus politika. – 1953 m. birželio 17 d. sukilimas Rytų Berlyne. Esminis momentas ...........................................................................116 Slaptas Sovietų Sąjungos karas prieš savo sąjungininkus bendrai kariaujant prieš nacistinę Vokietiją kaip pagrindinė šaltojo karo priežastis. – Stalino kalba 1946 m. vasario 9 d. kaip šaltojo karo principų kvintesencija ir kvietimas į naują karą prieš kapitalizmą. 9 SK Y R I U S .......................................................................................119 Berijos vizitas į Rytų Berlyną 1953 m. birželio 18 d. ir sukilimo nuslopinimas. – Berija siūlo atsisakyti socializmo kūrimo Rytų Berlyne. – Berijos sugrįžimas iš Vokietijos į Maskvą ir jo suėmimas. – Berijos ir jo klano sutriuškinimas SSKP CK 1953 m. birželio plenume. – Baudžiauninkų padėtis Rusijos imperijoje ir Sovietų Sąjungoje bei maisto produktų gamyba. – Galimybės pagerinti padėtį šalyje prarastos drauge su Berijos pašalinimu iš valdžios. Esminis momentas ...........................................................................128 „Mėlynieji vokai“ ir kiti šalies vadovybės praktikuoti sovietinių valstybės bei partijos valdininkų papirkinėjimo būdai. 1 0 SK Y R I U S .....................................................................................130 SSKP CK 1953 m. rugsėjo plenumas ir valdžios šalyje sutelkimas Chruščiovo rankose. – Plėšinių įsisavinimas kaip bandymas spręsti maisto produktų problemą ir jo pasekmės. – Vilčių, dedamų į Pasaulinę revoliuciją, žlugimas atsiradus branduoliniam ginklui: Sovietų Sąjunga nebegali užgrobti kitų šalių nerizikuodama sulaukti atsakomojo branduolinio smūgio. – Malenkovo pareiškimas apie tai, kad kilus Trečiajam pasauliniam karui nebus nugalėtojų. – Chruščiovo kova prieš Malenkovą ir jo šalininkus. – Naujas Stalino laikų „Istorinio materializmo“ vadovėlio leidimas kaip naujos Chruščiovo ideologijos ir politikos pagrindas. – Represinių struktūrų istorija pradedama nuo švaraus lapo: įsteigiamas Valstybės saugumo komitetas. Esminis momentas ...........................................................................135 Žukovas įsikiša į kovą dėl valdžios, pasiūlydamas Chruščiovui praktiškai įrodyti SSRS pergalės galimybę branduoliniame kare.

Tu r i ny s

1 1 SK Y R I U S .....................................................................................137 Karinis parengimas pirmą 1954 metų pusę Baltarusijos karinės apygardos 28-osios armijos 128-ajame Gumbineno šaulių korpuse. – Grandiozinis karių ir technikos permetimas į Tocko poligoną. 1 2 SK Y R I U S .....................................................................................149 Tocko poligonas. – Karinės pratybos „Sniegelis“. – Pasirengimas pratyboms. – Bendri maršalo Žukovo ir generolo leitenanto Štemenkos interesai. Veikiantieji asmenys ........................................................................157 Sergejus Matvejevičius Štemenka, generolas leitenantas, Sibiro karinės apygardos štabo viršininkas, buvęs armijos generolas, buvęs Generalinio štabo viršininkas, buvęs gynybos ministro pirmasis pavaduotojas. 1 3 SK Y R I U S .....................................................................................163 Šturmas ir apgultis kaip du būdai įveikti įtvirtintą priešininko punktą: trumpas ekskursas į puolimo operacijų teoriją. – XX amžiaus pradžios puolimo operacijų atlikimo praktikos vystymasis. – Kaip Raudonoji armija pralauždavo priešininko gynybą baigiamajame Antrojo pasaulinio karo etape: sėkmės paslaptis ir jos trūkumai. – Žvalgybinis mūšis. – Artilerijos parengtis. 1 4 SK Y R I U S .....................................................................................172 Ypatingasis ešelonas ir jo vaidmuo Raudonosios armijos puolimo operacijose. – Bausmės kuopų ir batalionų įkūrimo istorija. – Nuolatinė ir kintama Raudonosios armijos bausmės dalinių sudėtis. – Komplektavimo tvarka. – Raudonosios armijos bausmės kuopų ir batalionų skaičius karo metais. – Kaip sovietiniai karo vadai apeidavo savo atsiminimuose užuominas apie bausmės dalinius. Esminis momentas ...........................................................................183 Branduolinė bomba kaip nauja ideali švaraus prasiveržimo puolimo operacijoje užtikrinimo priemonė. – Karinės pratybos „Sniegelis“ kaip būdas patikrinti sovietinių karo vadų teorines prielaidas apie ženklų puolamųjų operacijų organizavimo ir atlikimo supaprastinimą pritaikius branduolinį ginklą.

1 5 SK Y R I U S .....................................................................................184 Pratybų Tocko poligone vedimo 1954 m. rugsėjo 14 d. planas. – Poligonas ir jo apylinkės. – Numetama branduolinė bomba. – Branduolinis sprogimas, artilerijos parengiamoji ugnis ir aviacijos smūgis sąlyginio priešininko gynybai. – Pratybų vainikavimas puolančiosios šalies pergale. 1 6 SK Y R I U S .....................................................................................193 Oficialūs pratybų Tocko poligone įvertinimai. – Apie informacijos, susijusios su pratybomis ir jų pasekmėmis, įslaptinimo tikslingumą. – Apie pratybose įgautos patirties nulinę vertę. – Pratybų naudojant branduolinį ginklą Tocko poligone 1954 m. rugsėjį vedimo tikrasis tikslas. – Kokio priešininko gynybą Žukovas ketino kilus karui pralaužti branduoliniais smūgiais? – Kuriems galams Žukovui laužti gynybą Vakarų Vokietijos teritorijoje. – Priešininko gynybos pralaužimas branduoliniais smūgiais pasirodo panaudotinas tik tuo atveju, jei puolamos Vakarų Europos šalys, norint jas okupuoti. Esminis momentas ...........................................................................203 Kaip teisinamas Žukovas bei jo klaidos organizuojant ir vedant Tocko pratybas. – Analogiškos pratybos JAV. 1 7 SK Y R I U S .....................................................................................205 Sovietinės kariuomenės grupuotės Kuboje sudėtis. – Kodėl sukluso amerikiečiai? – Kaip Kuboje buvo aptiktos sovietų zenitinių raketų kompleksų „S-75“ ir strateginių raketų „8K63“ pozicijos. – JAV vyriausybės nota su reikalavimais pašalinti iš Kubos raketas. – Slaptoji „vadų penketo“ taryba Kremliuje 1962 m. spalio 22 d. – Kaip amerikiečiai galėjo sužinoti apie raketų ir branduolinių užtaisų permetimą į Kubą? – Semičastnas įduoda Kozlovą. – „Frolai Romanovičiau, tai tiesa?“ – Penkovskio suėmimas. – Kubos krizė bręsta. – Kubos pakrančių jūrų blokada. Esminis momentas ...........................................................................216 Masinis dokumentų klastojimas ir įslaptinimas, siekiant nuslėpti informaciją apie pratybas Tocko poligone ir jų tikslingumą. 1 8 SK Y R I U S .....................................................................................218 Kodėl Sovietų Sąjungai vaduoti Vakarų Europą? – Neišvengiamas SSRS planinės socialistinės ekonomikos pralaimėjimas varžybose Tu r i ny s

su išsivysčiusių Vakarų šalių laisvosiomis ekonomikomis. – Kodėl socialistinė valstybė negali ilgą laiką egzistuoti greta normalių šalių. – „Ypatingas“ Sovietų Sąjungos vystymosi kelias. – Masinis gyventojų bėgimas iš socialistinių šalių. – Alternatyvūs SSRS vystymosi scenarijai po Stalino mirties. Chruščiovo ir Bulganino kursas tęsti komunizmo statybą bei jo pasekmės. – Kelias į komunizmą – kelias į niekur. – Pratybos Tocko poligone kaip lūžio momentas Sovietų Sąjungos istorijoje ir SSRS pabaigos pradžia. – Žukovas įtikina šalies vadovybę galimybe „išvaduoti“ Vakarų Europą, taip pat kartu sustiprina Chruščiovo pozicijas ir padeda jam sutriuškinti Malenkovą bei jo šalininkus. Esminis momentas ...........................................................................226 Kaip užsienio ekspertai bandė nustatyti Sovietų Sąjungos karinį biudžetą, ir kas iš to išėjo. – Kainodara socialistinėje ekonomikoje. – „Kiek Sovietų Sąjungoje iš tiesų kainuoja tona plieno?“ – Sovietų Sąjunga nuo pat pradžių buvo pasmerkta ekonomikoje atsilikti ir pralaimėti. – Šalis kryžkelėje: trys galimi tolesnio Sovietų Sąjungos vystymosi scenarijai. – Pasirinkimas. 1 9 SK Y R I U S .....................................................................................234 SSKP CK 1955 m. sausio plenumas. – „Keliame plėšinius!“ – Malenkovas sutriuškinamas ir pašalinamas iš SSRS Ministrų Tarybos pirmininko posto. – Žukovas paskiriamas SSRS gynybos ministru. – Dar sykį apie lemiamą vaidmenį, kurį suvaidino Žukovas ir pratybos Tocko poligone, kovojant dėl valdžios SSRS vadovybės viduje bei stiprinant Chruščiovo pozicijas. – „Pratybų sėkmę įtvirtinti!“: naujų pratybų, kuriose dalyvautų du korpusai ir būtų išsodintas desantas branduolinio sprogimo epicentre, planas. – Pratybų vieta perkeliama į Semipalatinsko poligoną. – Centro komiteto 1955 m. liepos plenumas ir sprendimas sušaukti SSKP XX suvažiavimą. Veikiantieji asmenys ........................................................................244 Ivanas Stepanovičius Konevas, Sovietų Sąjungos maršalas, Karpatų karinės apygardos vadas. – Hadži Umaras Džiorovičius Mamsurovas, generolas leitenantas, Karpatų karinės apygardos 38-osios armijos vadas.

2 0 SK Y R I U S .....................................................................................251 Varšuvos sutarties pasirašymas 1955 m. gegužės 14 d. – Kodėl draugui Stalinui nereikėjo Varšuvos sutarties. – Sovietų Sąjungoje organizuota būsimų sovietinių respublikų ir sąjunginių valstybių vadovaujančių kadrų kalvė. – 1939 m. lapkritį 106-osios šaulių divizijos pagrindu įkuriamas Suomių korpusas. – Lenkiškosios divizijos steigimas 1941 m. birželį, jos išplėtimas į korpusą bei 1-ąją lenkų armiją. – Lenkiškosios divizijos rusai vadai. – Kaip Sovietų Sąjungos maršalas Rokosovskis tapo Lenkijos maršalu. – Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadų kariniai laipsniai buvo suteikiami Kremliuje. – Kodėl Chruščiovui prireikė Varšuvos sutarties. Esminis momentas ...........................................................................266 Apie sugebėjimą pažeminti kaimynus. – Kas komandavo mūsų „ginklo broliams“. 2 1 SK Y R I U S .....................................................................................269 Austrijos suvereniteto atkūrimas ir tarptautinis aukščiausiojo lygio pasitarimas Ženevoje 1955 m. liepą. – Naujas Žukovo ir Eizenhauerio susitikimas: pirmasis liko aukštu kariuomenės viršininku, antrasis tapo JAV prezidentu. – Jaudinantis Žukovo rūpinimasis planetos atmosferos išsaugojimu. – Ar galėjo SSRS ir JAV 1955-aisiais apsikeisti vienodo galingumo branduoliniais smūgiais. – Žukovo blefas ir Sovietų Sąjungos branduolinė impotencija. – JAV dezinformavimo kampanija: taktinė sėkmė ir strateginis pralaimėjimas. – Kas ir kaip įsuko ginklavimosi varžybas. 2 2 SK Y R I U S .....................................................................................280 Linijinio laivo „Novorosijskas“ susprogdinimas ir žūtis 1955 m. spalio 29 d. Sevastopolio įlankoje. – Versijos apie laivo žūties priežastis. – Vyriausybinės komisijos išvados ir tyrimo medžiagos sunaikinimas. – Faktai, paneigiantys oficialią versiją. – Prielaidos apie užsienio specialiųjų tarnybų diversiją ir jų visiškas nepagrįstumas. – Ar „Novorosijske“ buvo branduolinių sviedinių? – Branduolinio ginklo laivynui kūrimas Sovietų Sąjungoje. Esminis momentas ...........................................................................295 Kodėl „Novorosijsko“ sprogimo vietoje rastos Antrojo pasaulinio karo minos nepatvirtina oficialios laivo žūties versijos.

Tu r i ny s

2 3 SK Y R I U S .....................................................................................297 Ar KGB galėjo susprogdinti „Novorosijską“? – Ar šalies vadovai turėjo priežasčių susprogdinti vienintelį sovietinį kovinį linijinį laivą? – Asmenys, susiję su „Novorosijsko“ žūtimi, ir jų likimai po katastrofos. – SSRS karinio jūrų laivyno (KJL) vadas, Sovietų Sąjungos laivyno admirolas Kuznecovas: pašalintas iš pareigų, pažemintas į viceadmirolus ir išvytas nepateikus kaltinimų. – Pirmasis Kuznecovo pavaduotojas admirolas Gorškovas: paskirtas KJL vyriausiuoju vadu ir gynybos ministro pavaduotoju. – Kaip vystėsi Gorškovo vadovaujamas sovietų Karinis jūrų laivynas. Esminis momentas ...........................................................................304 Netikėtas Gorškovo karjeros skrydis ir toks pat keistas Kuznecovo nuopuolis. – Žukovo kerštas. 2 4 SK Y R I U S .....................................................................................305 Tapęs gynybos ministru Žukovas energingai stiprina savo pozicijas ir plečia savo valdžios ribas. – Žukovo iniciatyva perduoti Pasienio kariuomenę Gynybos ministerijai. – SSRS pasienio kariuomenės uždaviniai ir jų vieta šalies jėgos struktūrų sistemoje. – Žukovo pasiūlymai perduoti Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenę Gynybos ministerijos žiniai. – SSRS vidaus kariuomenės uždaviniai ir jų vieta šalies jėgos struktūrų sistemoje. – Vadų apsaugos sistemų dubliavimas. – Žukovas ir pasienietis sargybinis: kaip gynybos ministras bandė vadovauti svetimai kariuomenei ir pažeidinėjo pagrindinius karinės tarnybos įstatymus. 2 5 SK Y R I U S .....................................................................................315 KGB pasienio ir Vidaus kariuomenės perdavimo Gynybos ministerijai pasekmės. – Ypatingieji skyriai ir komisarai: kaip Komunistų partija kontroliavo Raudonąją armiją. – Komisarai, padėjėjai ir pavaduotojai politiniais klausimais bei karinės tarybos: partijos vykdomos armijos kontrolės sistemos evoliucija. – Žukovo pasiūlymai karines tarybas paversti iš kontroliuojančių organų į patariamuosius. – Kadrai lemia viską: kaip Sovietų Sąjungoje buvo suręsta sprendimų kadrų klausimais priėmimo sistema. – Nomenklatūra. – Žukovas vykdo šalyje šliaužiantį perversmą, išvesdamas kariuomenę iš valdančiosios partijos kontrolės, atvirai nepaklusdamas šalies

vadovybės sprendimams ir laužydamas jų sukurtą kontrolės mechanizmą. 2 6 SK Y R I U S .....................................................................................326 Kaip sovietiniai vadai valdė socialistinę planinę ekonomiką. – Gosplanas. – „Mokslinis“ gamybos organizavimas SSRS, iliustruojamas medinių dėžių gamybos pavyzdžiu, ir jo pasekmės. – „Jeigu norite kurti socializmą, tai išrinkite šalį, kurios negaila.“ – Prigimtinės socialistinio gamybos būdo ydos. – Socializmas kaip žmonijos vystymosi aklavietė. – Užhorizontinių radarų konstruktoriaus Fedosejevo pranašystė. Esminis momentas ...........................................................................333 Du Sovietų Sąjungos vadų turėti veiksmų variantai. – Brežnevo pasirinkimas ir Andropovo bei Gorbačiovo pasirinkimas. 2 7 SK Y R I U S .....................................................................................335 SSKP XX suvažiavimas 1956 m. vasarį. – Šeštas liaudies ūkio vystymosi penkmečio planas 1956–1960 metams ir žlugęs jo įgyvendinimas. – Galingiausios pasaulyje vamzdynų sistemos statybos ir naftos pardavimo planas. – Neeilinis SSKP XXI suvažiavimas 1959 m. ir naujas septynmetis 1959–1965 metų planas. – Sovietų Sąjunga tampa didžiausia pasaulyje maisto produktų importuotoja. – „Prekiauti ištekliais – prekiauti Tėvyne.“ – Naftotiekio į Europą eksploatavimo pradžia stebuklingai sutapo su Chruščiovo išvijimu ir Brežnevo valdymo eros pradžia. – Uždaras Chruščiovo pranešimas apie Stalino asmenybės kultą SSKP XX suvažiavime ir chruščioviška mūsų istorijos versija. 2 8 SK Y R I U S .....................................................................................342 „Pakarti (būtinai pakarti, kad liaudis matytų) ne mažiau kaip 100 žinomų buožių, turčių, kraugerių“: lenininės partinio gyvenimo ir kolektyvinio vadovavimo normos. – Chruščiovo pranešimo SSKP XX suvažiavime rezultatai: liaudies rūstybė perkeliama nuo nusikalstamos socializmo sistemos į vieną asmenį, partinės biurokratijos parama gaunama mainais į nomenklatūros valymo nutraukimo garantijas, antistalinizmas kaip naujas ideologinis ginklas kovojant su galimais priešininkais. – Stalinizmas kaip švelniausias leninizmo variantas. – Komunistų partijos vadovybės rinkimai teorijoje Tu r i ny s

ir praktikoje. – Naujas CK Prezidiumas, išrinktas XX suvažiavime: visa grįžta į savo vietas. – Žukovas pasirodo vienintelis tarp vadų, išlošęs po XX suvažiavimo. – Po Stalino asmenybės kulto demaskavimo pergalė kare prieš nacizmą tampa vienintele šviesia dėme tėvynės istorijoje, ir šią pergalę liaudis sieja vien tik su Žukovu. – Žukovas pereina į puolimą prieš Chruščiovą. – Plėšriai išsišiepusi būsima Žukovo diktatūra. – Armijos generolai ir maršalai medžioklėje. – „Georgijau Konstantinovičiau, ko valdžios neimi?“ Epi l o gas .............................................................................................355 Socialistinė sistema ties pražūties riba. – SSKP XX suvažiavime Sovietų Sąjunga ir visa socializmo stovykla buvo mirtinai sužeistos. – Demonstracijų Tbilisyje ir Poznanėje šūviais sutriuškinimas 1956 m. – Kariuomenės pratybos panaudojant branduolinį ginklą Semipalatinsko poligone 1956 m. rugsėjo 10 d. – Sukilimai prieš prosovietinius režimus Lenkijoje ir Vengrijoje.

TATJANAI

Negabus ir neregėtai žiaurus maršalas Žukovas po savęs nepaliko nė vienos bent kiek savitos ir vertingos karinės minties, nesuplanavo ir nevadovavo nė vienai operacijai, kurioje būtų buvęs svarbus karo menas, kai priešą pranoksta karvedžio sugebėjimai. Vien triuškinanti gyvosios jėgos, technikos, šaudmenų, degalų persvara. Tiktai karių žūtis, daugel kartų gausesnė negu priešo. Jis neginčijamai mokėjo viena: negailestingai siekti, kad būtų įvykdyti bet kokie jo įsakymai, nepaisant beprasmiškumo ir kraujo. Bet Rusijai reikalingas didysis karvedys laimėtame kare! Michailas Veleris

Totalitarizmas už demokratiją veiksmingesnis ten, kur turima reikalų su melu ir prievarta. Tačiau demokratija veiksmingesnė už totalitarizmą ekonomikoje, ir galų gale Sovietų Sąjungai tai tapo lemtinga. SSRS žlugimas moko, kad veiksminga ekonomika nugalėjo veiksmingą prievartą. Julija Latynina

Įžanga

1953 m. rugsėjo 13 d. Nikita Sergejevičius Chruščiovas užėmė Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komiteto (SSKP CK) pirmojo sekretoriaus postą. 1963 m. rugsėjo 13 d. sukako 10 metų nuo jo valdymo pradžios. Artėjant šiai datai kažkuriam iš rūmų padlaižių šovė į galvą išganinga mintis pareikšti, kad praeis amžiai, bet ateinančios žmonių kartos visoje planetoje su jauduliu ir dėkingumu prisimins šiuos metus ir vadins juos Didžiuoju dešimtmečiu. Idėją pasigavo, ją atkartojo ir sustiprino visi sovietiniai laikraščiai ir žurnalai. Apie Didįjį dešimtmetį iš partijos konferencijų ir suvažiavimų tribūnų sušneko paties aukščiausio rango vadai. Visuose Sovietų Sąjungos kino teatruose pakartotinai ėjo juosta „Mūsų Nikita Sergejevičius“, pirmąsyk ekranuose pasirodžiusi 1961-aisiais. Apie Didįjį dešimtmetį kiekvieną dieną skelbė radijo ir televizijos diktoriai. Šis terminas tapo visiškai oficialus, drauge su dviem kitais sudarydamas didžiųjų istorinių XX amžiaus įvykių triadą: t Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, t Didysis Tėvynės karas, t Didysis dešimtmetis. 19

Tai tęsėsi lygiai 13 mėnesių. 1964 m. spalio 13 d. pavykus sąmokslui Chruščiovas buvo nuverstas iš visų savo postų ir išleistas į pensiją. Didysis dešimtmetis akimirksniu pavirto „voliuntarizmo laikotarpiu“. Ir buvo nepriimta minėti vardu pagrindinio voliuntaristo. Chruščiovas ir visas jo valdymo laikotarpis dviem dešimtmečiams iškrito iš mūsų istorijos. Apie Didįjį dešimtmetį liautasi rašyti knygas ir straipsnius, kurti filmus, poemas ir dainas. Naujasis mūsų šalies valdovas, Socialistinio darbo didvyris, vėliau tapęs Sovietų Sąjungos maršalu ir keturiskart Sovietų Sąjungos didvyriu, draugas Leonidas Iljičius Brežnevas buvo nuostabiai talentingas žmogus. Jis suderino SSKP CK generalinio sekretoriaus, SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, SSRS gynybos tarybos pirmininko pareigas. Be to, jis parašė tris knygas, už kurias jam buvo paskirta literatūrinė Lenino premija. Įdomu, kad šiose trijose knygose Brežnevas, pasakodamas apie ikikarinį laikotarpį, karą, pokario statybas ir plėšinių įsisavinimą, nė karto neužsimena apie Chruščiovą. Jei tikėsime „tikroviškomis“ Brežnevo knygomis, tai teks pripažinti, kad sovietinėje istorijoje jokio Chruščiovo nė nebuvę. Nors būtent Chruščiovas atkreipė dėmesį į jauną inžinierių Brežnevą ir iškėlė jį iki pačių valdžios viršūnių. Nors prieš karą, pradinį karo laikotarpį ir po karo Chruščiovas buvo tiesioginis Brežnevo viršininkas. Nors vadovaujamas generolo leitenanto Chruščiovo generolas majoras Brežnevas dalyvavo įvykdant valstybės perversmą ir suimant Sovietų Sąjungos maršalą Beriją. Nors plėšinių įsisavinimas buvo Chruščiovo sumanymas, ir Brežnevas vadovavo plėšinių įsisavinimui asmeniškai kontroliuojamas Chruščiovo. Nors Didžiojo dešimtmečio laikais Brežnevas buvo pats ištikimiausias chruščiovininkas. Įžang a

Nors Brežnevas drauge su Chruščiovu kuo aktyviausiai dalyvavo nuverčiant Sovietų Sąjungos maršalą Žukovą. Nors Didžiojo dešimtmečio laikais Brežnevas gavo savo pirmąją „Aukso žvaigždę“. Didysis dešimtmetis – įstabus mūsų istorijos klodas. Man seniai knietėjo parašyti knygą apie Chruščiovo valdymo laikus, ir aš pasinėriau į temą taip giliai, kad rezultatas virto nauja trilogija, kurios trečioji knyga „Kuzkina mat“ jau išleista, pirmąją jūs laikote rankose, o antroji „Oblom“1 išeis 2013 m. pabaigoje.

1 Pateikiamas darbinis knygos pavadinimas, kuris dar galbūt keisis, kaip, pavyzdžiui, ši knyga turėjo darbinį pavadinimą „Tatjana“ – vert. past.

1SKYRIUS

1 Norėdami suprasti, kas toks buvo Nikita Chruščiovas ir jo artimiausi bendražygiai, kokia buvo šalis ir koks pasaulis tuo metu, privalome prabėgom užmesti akį į įvykius iki Didžiojo dešimtmečio. 1939 m. liepos 29 d. valstybės saugumo vyresnysis majoras Aleksandras Ivanovičius Serovas buvo paskirtas į Valstybės saugumo (VS) vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas. VS vyresniajam majorui buvo 33 metai. VS vyresniojo majoro laipsnis prilygo kariuomenės divizijos vadui – po du rombus antsiuvuose. VS vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas Serovas užėmė vos vieną mėnesį – 1939 m. rugpjūtį. Per šį mėnesį Serovas nuveikė kai ką tokio, kas paskatino Staliną jį dosniai apdovanoti. NKVD sistemoje aukščiausias postas už Maskvos ribų – Ukrainos vidaus reikalų liaudies komisaro. Ukrainoje tuo metu šeimininkavo Nikita Sergejevičius Chruščiovas. Oficialus šeimininko titulas – Ukrainos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius. 23

1939 m. rugpjūčio 31 d. Stalinas pakėlė telefono ragelį ir pasidomėjo: ar draugas Chruščiovas neprieštaraus, kad Ivanas Aleksandrovičius Serovas būtų paskirtas į Ukrainos vidaus reikalų liaudies komisaro pareigas? Stalinas galėjo nė neklausti Chruščiovo nuomonės, tačiau jis buvo išmintingas žmogus, mokėjo prireikus parodyti pagarbą savo pavaldiniams. Ar Chruščiovas galėjo prieštarauti? Vargu ar jis būtų išdrįsęs priešgyniauti Stalinui, juo labiau kad apie Serovą jis nežinojo visiškai nieko, nes Serovas NKVD sistemoje pasirodė visai neseniai. Ką būtent nuveikė Serovas SSRS NKVD VS vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojo poste 1939 m. rugpjūtį, Stalinas Chruščiovui greičiausiai nepapasakojo. Tačiau jei vadas manė esant galima ir reikalinga slaptojo fronto kovotoją paskirti į pačias aukščiausias čekisto pareigas už Maskvos ribų vos po vieno tarnybos mėnesio einant ankstesnes, ir taip jau itin aukštas pareigas, tai tegu taip ir bus. Kitą dieną, 1939 m. rugsėjo 1-ąją, Vokietija užpuolė Lenkiją. 1939 m. rugsėjo 2 d. į Kijevą atvyko Serovas. Tiesiai iš stoties – į Ukrainos komunistų partijos CK prisistatyti Chruščiovui.

2 Ukrainos vidaus reikalų liaudies komisaro pareigos buvo prakeiktos. Kaip, beje, ir visos kitos pareigos NKVD. Pirmuoju Ukrainos NKVD šefu buvo VS 1-ojo rango komisaras Vsevolodas Apolonovičius Balickis. Jis buvo suimtas ir tą dieną, kai jam sukako 45 metai, sušaudytas. Paskui šias pareigas užėmė VS 2-ojo rango komisaras Izraelis Moisejevičius Leplevskis. Jis buvo suimtas ir sušaudytas 42 metų amžiaus. Į Leplevskio vietą stojo VS 3-iojo rango komisaras Aleksandras Ivanovičius Uspenskis. Jam buvo 36 metai, kai jis, sumojęs, jog nepavyks išsisukti nuo arešto, pranyko. Savo dingimą Uspenskis pa1 sky r ius

teikė kaip savižudybę, palikdamas ant darbo stalo raštelį „Lavono ieškokite Dniepre.“ Tačiau nuo baudžiančios proletariato rankos nepaspruksi. Rašteliu niekas nepatikėjo, buvo paskelbta sąjunginė Uspenskio paieška, po pusmečio jis sučiuptas ir sušaudytas. Pastebimas akivaizdus dėsningumas: kiekvienas naujas Ukrainos NKVD šefas savo amžiumi būdavo jaunesnis už pirmtaką ir turėjo vienu rangu žemesnį laipsnį. O visų galas vienodas, tai irgi dėsningumas. Beveik metus Ukrainos vidaus reikalų liaudies komisaro pareigos buvo neužimtos. Vadovavo vadinamieji „lepai“ – laikinai einantieji pareigas2. Ir štai Kijevan paskiriamas naujas liaudies komisaras. Visiškai atitikdamas įžvelgiamą dėsningumą, jis pasirodė besąs jaunesnis už savo pirmtakus ir turėjo VS vyresniojo majoro laipsnį. Jei taip būtų klojęsi ir toliau, netrukus Ukrainos NKVD šefu būtų galėję skirti dvidešimtmetį valstybės saugumo leitenantą ir iškart sušaudyti vos šiam užėmus pareigas. Beje, Serovas galėjo tapti išimtimi iš taisyklės. Chruščiovas priėmė naująjį liaudies komisarą be eilės, išklausinėjo apie sveikatą, šeimą, apie ateities planus, pasidomėjo, ką aukštoji NKVD vadovybė mano apie tai, kad Vokietija užpuolė Lenkiją ir ar Britanija įvykdys prisiimtus įsipareigojimus stoti į Lenkijos pusę. VS vyresnysis majoras užtikrintai atsakė – įvykdys. 1939 m. rugsėjo 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai. 1939 m. rugsėjo 4 d. Ukrainos vidaus reikalų liaudies komisarui Aleksandrui Ivanovičiui Serovui suteiktas valstybės saugumo 3-iojo rango komisaro laipsnis. 2 Po 1937–1938 m. represijų valstybės aparate buvo aibės vakansijų. „Lepai“ valdė visur. Dėl sąskambio panašumo rusų kalboje į žodį „kenkėjas“ kilo negerų asociacijų, todėl teko priimti naują terminą „l. v. p“. – laikinai vykdantis pareigas – aut. past.

Суворов, Виктор Андреевич Suvorov, Viktor Andrejevič Su-113 Prieš visus / Viktoras Suvorovas; iš rusų kalbos vertė Daina Kasnikovskienė. – Vilnius: Mintis, 2015. – 360 p. ISBN 978-5-417-01089-7 „Prieš visus“ – nauja sensacinga mūsų istorijos versija, griaunanti įprastinę sampratą ir mitus apie svarbiausių XX amžiaus vidurio įvykių priežastis. UDK 94(470+971)„1940/1950“+32(47+57)(091)

Viktoras Suvorovas PRIEŠ VISUS SSRS krizė ir šalies vadovybės kova dėl valdžios pirmąjį pokario dešimtmetį Trilogijos „Didžiojo dešimtmečio kronika“ Pirmoji knyga Bestselerio „Kuzkina mat“ priešistorė Iš rusų kalbos vertė Daina Kasnikovskienė Redaktorė Ramutė Pinkevičienė Meninis redaktorius Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė Tiražas 1000 egz. Leidykla „Mintis“, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius Spaustuvė AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius ISBN 978-5-417-01089-7