Vilém Flusser knygai „Fotografijos filosofijos link“
BAIGIAMASIS ŽODIS, arba
Vilémas Flusseris šiuolaikiniame kontekste Dr. Vytautas Michelkevičius Nors ši knyga parašyta 1983-iasiais, daugelis įžvalgų apie fotografiją tapo dar įtikinamesnės šiandien – beribiuose skaitmeninės fotografijos srautuose, kai pagrindine komunikacijos priemone tampa ne tekstas, o vaizdas (dažniausiai fotografija). Kasdienėje komunikacijoje, ypač socialinėse medijose ir išmaniuosiuose telefonuose apsikeitimas vaizdais tampa svarbesnis, matomesnis ir paveikesnis, o žodžiai lieka antrame plane. Pavyzdžiui, „Instagram“ (mobiliosios fotografijos dalijimosi platforma) tinklą galime laikyti Vilémo Flusserio (1920–1991) teorijos apoteoze, kur kameros programa visiškai pavergia jos operatorių (fotografą), o atstumo tarp gamybos ir sklaidos beveik nebelieka. Tą pačią sekundę pagaminta fotografija atsiranda prieš žiūrovų akis, kurie ją iškart vertina. Komunikacijos greitis toks, kad pabuvęs dieną, valandą ar net penkias minutes atsijungęs nuo tinklo rizikuoji nepamatyti daug įdomių ar svarbių vaizdų, kuriuos išstumia naujesni. Žinoma, tie operatoriai, kurie sugeba iš dalies nugalėti kameros programą ir sukurti originalių fotografijų, sulaukia daugiau auditorijos ir sekėjų nei tie, kuriuos pavergia iš anksto užprogramuotos kameros nustatymai, tačiau kūrybinguosius kartais nugali populiarieji (ir tuo džiaugiasi kameros programa): kai kurios žvaigždės turi net 50 milijonų sekėjų, kas prieš keliolika metų dar buvo net neįsivaizduojama masinės komunikacijos kontekste. Socialinė medija „Instagram“ sukuria iliuziją, kad gali būti kūrybiškas, suteikdama tau begalę pasirinkimų, kaip „pagražinti“ nuotrauką, tačiau, deja, vis tiek lieki jos programos ideologijos rėmuose. 1 iš 4