Statyk 90 by Namas ir as

24 NAUJIENOS

PROJEKTAI

NAMAI IR ŽMONĖS

Iš jūrinių konteinerių surenkamas būstas

DARNI PLĖTRA

Darnūs pastatai – sveikas klimatas viduje ir draugystė su gamta

EKOINOVACIJOS

Eksperimentinis celiuliozės vata apšiltintas namas Suomijoje

ISTORIJA IR PAVELDAS

Energetikos strategija nuosavame kieme

TECHNOLOGIJOS

Tikrosios tradicijos ir pseudosenovė

MEDŽIAGOS

Buitinių nuotekų valymo įrenginių naudojimas ir priežiūra

Perku sienas: į ką atkreipti dėmesį?

Ką reiktų žinoti renkantis apdailos plytas?

Šiltos durys šiltam namui

MODERNIZAVIMAS

Kad modernizavimas netaptų makiažu

APLINKA

Terasa – svetainė lauke

KLAUSK SPECIALISTO

„Statyk!“ Praktinis būsto vadovas www.statyk.eu Žurnalo redakcinė kolegija Juozas Antanaitis Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas

Raimondas Bliūdžius KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vedėjas

Vaclovas Kontrauskas verslininkas, VGTU Absolventų ir bičiulių klubo „Alumni“ prezidentas, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Josifas Parasonis VGTU Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros vedėjas

Lukas Rekevičius architektas, architektų biuro „Aketuri architektai“ vadovas

Adakras Šeštakauskas Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Giedrius Šiupšinskas

Amžinos vertybės technologijų fone

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas

Aidas Vaičiulis Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos prezidentas

Žmonija vis labiau gręžiasi į tausojančio gyvenimo būdo sampratą. Vis didesnio pripažinimo sulaukia darnios

Kęstutis Vanagas

aplinkos principai, tvari statyba, ekologija. Daugybei žmonių pasaulyje darosi svarbu, kaip ir iš ko pastatytas jų

„Swedbank“ Komunikacijos departamento direktorius

būstas, kiek energijos suvartojama jų name. Svarbu, kur patenka atliekos, kaip pasigaminti elektros ir šilumos nekenkiant gamtai ir nenaudojant jos išteklių. Daugybė žmonių grįžta į atgal gamtą tiesiogine ir netiesiogine šių žodžių prasme. Istorija rodo, kad XVI–XVIII amžiuje per Europą nuvilnijęs švietėjiškasis amžius su išminties ir proto garbinimu davė stulbinamų rezultatų: suklestėjo mokslai, ypač gamtos, buvo išaukštintas humanizmas, lygybė ir tolerancija. Istorijos fone ne vienas turbūt užduodame sau klausimą, kur nuves dabartinės kosminės technologijos? Į suklestėjimą ar į susinaikinimą? Ar gamtai pagelbės tausojimo filosofija? Į šiuos klausimus atsakymo ieško pažangiausių šalių mokslo institutai ir mokslininkų komandos. Ir vargu ar greitai ras teisingą ir vienintelį. Kas lieka mums, šeimininkaujantiems savo sklype, kieme, kuriantiems ir statantiems? Pirmiausia pasikliauti amžinosiomis vertybėmis, įsiklausyti į gamtą ir save. Tegul daugybė technologijų ir kitų pažangos atributų neužgožia tradicinio ir nuoširdaus bendravimo džiaugsmo, amžiais susiklosčiusių tradicijų, ne virtualios, o realios šypsenos vertės. Visa tai įgyja vis didesnę vertę, tampa atsvara greitam kompiuterizuotam gyvenimo

Jūratė Vašeikienė inžinierė konstruktorė, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė

Vyr. redaktorė Danutė Ramoškevičiūtė Tel. (8 5) 264 7223 E. p. redaktorius@statyk.eu Redakcijos bendradarbiai Aidas Žiliukas Evaldas Savickis Darius Narmontas Daiva Niccolini Ramūnė Žurauskienė Vaiva Žostautė

tempui ir gamtos alinimui bei optimizmo gaida sprendžiant globalius dalykus.

Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė

Su nuoširdžiausiais linkėjimais paprasčiausiai pasidžiaugti pavasariu.

Administracija Direktorė Jolanta Davidovič Reklamos skyrius Tel. (8 5) 269 1240 Vita Noreikienė Mob. 8 652 59 591 E. p. vita@statyk.eu Maksimas Žukovas Mob. 8 682 46 426 UAB „FARBA VITA“ E. p. maksimas@statyk.eu

Vyr. redaktorė Danutė Ramoškevičiūtė

Švitrigailos g. 11 F LT- 03228, Vilnius

Prenumerata Tel. (8 5) 269 1240 Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@farbavita.lt E. p. prenumerata@farbavita.lt Į. k. 302427993 PVM k. LT100005014515 A. s. LT707300010117803744

SpaudĖ

UAB „ARX Reklama“ Tapkite mūsų draugu!

Viršelyje „Dreamstime“ nuotrauka

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų bei straipsnių tekstą ir turinį.

Tiražas 10 010 egz. Švitrigailos g. 11F, 03228 Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@farbavita.lt © UAB „Farba vita“

NAUJIENOS

šiluma iš biokuro

www.viadrus.lt 8 413 99 920 8 698 48 431

Garsus vokiečių santechnikos gamintojas „Hansgrohe“ pristatė inovatyvią dušo galvutės vandens srovės technolo-

giją Select: vienu mygtuko paspaudimu galima keisti vandens srovės pobūdį – ji gali būti prisotinta oro, silpnesnė ar stipresnė, sūkurinė ar masažuojamoji. Kurdamas naujas technologijas „Hansgrohe“ siekia, kad jos nekomplikuotų mūsų gyvenimo, o atvirkščiai – suteiktų daugiau paprastumo ir komforto. „Būtent dėl to paskutiniai mūsų sprendimai tapo ne sudėtingomis vartotojo instrukcijomis, o paprastu elegantiškos formos mygtuku, kuriuo galime valdyti vandens šaltinį vienu spragtelėjimu“, – sako Jan Heisterhagen, „Hansgrohe“ produkto vadovas. Pagrindinė naujos produktų valdymo sistemos koncepcijos mintis – pakeisti sukimo rankenėlę į paprastą spaudžiamąjį mygtuką, tokį kaip šviesos jungiklio, telefono ar kompiuterinės pelės, ir pritai-

kyti jį visai produktų grupei. Daugiau jokių instrukcijų, jokios elektronikos, jokios skaitmeninės kontrolės, tik paprastas Select mygtuko paspaudimas ir vandens srovė keičiasi pagal mūsų pageidavimus. Moterims, turinčioms ilgus plaukus, reikia stiprios vandens srovės šampūnui išskalauti, o vaikai mieliau renkasi švelnų vandens srautą. „Hansgrohe“ pirmą kartą integravo dvi skirtingas dušo srovių technologijas į vieną: mažos skylutės skirtos galingai lietaus srovei, o didelės skylutės su prijungta aeracijos sistema – švelniai, oro prisotintai ir minkštai RainAir srovei. Trečioji pasirenkama galimybė – žvalinančiojo masažo purkštukai. Skirtingi sprendimai Jam, Jai ir visai šeimai bet kuriuo paros metu ir pagal nuotaiką.

IĮ „Santoza“ informacija

„Hansgrohe“ dušas su keičiama vandens srove

Nepaisant drastiškai sumažintų iš saulės pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų, šiemet saulės jėgainių statybos tebevyksta ir dar vyks gerą pusmetį. Šių metų antram ketvirčiui nustatyti elektros energijos supirkimo tarifai palankiausi į pastatus integruotų saulės elektrinių savininkams. Siekdami didinti tokių projektų ekonominę vertę, šiais metais saulės elektrinių rinkai pasiūlėme stogų konstrukcijas su integruotais saulės moduliais už prieinamą kainą. Pagrindiniai

konstrukcijų elementai gaminami Lietuvoje, todėl tokių stogų kaina nuo analogiškų užsienio pavyzdžių skiriasi kartais. Svarbu tai, kad integruoti į stogus galima tiek saulės modulius su aliuminio rėmu, tiek berėmius modulius iš grūdinto stiklo. Pastarieji sukuria ypač gražų ir įdomų pastato vaizdą. Naudojant saulės modulių konstrukcijas, galima uždengti bet kokius gyvenamųjų ar negyvenamųjų namų šlaitinius stogus, kurių nuolydis yra 10–45 laipsnių.

UAB „Profimus“ informacija

Saulės moduliai integruoti į stogo dangą

Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į energijos tausojimą ir saugumą bendrosiose erdvėse, AB LESTO kartu su socialiniais partneriais UAB „Mano būstas LT“, UAB „ACME Europe“ ir UAB „Elektros taupymo sprendimai“ įgyvendina socialinės atsakomybės 4

www.statyk.eu.

projektą „Tiek, kiek reikia daugiabučiui: saugūs ir taupūs namai“. Projekto metu keturiuose skirtingų miestų daugiabučiuose bus įrengtas pavyzdinis saugus ir taupus bendrųjų erdvių – laiptinių ir jų įėjimų – apšvietimas Vilniuje (Tujų g. 11), Kaune (Kovo 11-osios g. 104), Klaipėdoje (Taikos pr. 88) ir Šiauliuose (P. Višinskio g. 8). Šiuolaikinis modernus laiptinių ir lauko durų apšvietimas bus su būvio ciklu – kai šviesa neužgesta ne tik dėl judesio, bet ir dėl žmogaus buvimo. „Šiuo projektu drauge su partneriais norime atkreipti dėmesį ne tik į energijos tausojimo, bet ir į saugumo aspektus. Statistika rodo, kad dėl netvarkingos, pasenusios elektros instaliacijos šalyje kyla net 12 proc. gaisrų. Nuolat prižiūrint, atnaujinant instaliaciją ir ap-

švietimo įrangą mažinamas ne tik gedimų, galinčių sukelti gaisrus, skaičius, bet ir didinamas saugumas: apšviestos bendrosios patalpos ir daugiabučių prieigos, įėjimai į laiptines ir rūsius – itin veiksminga vagysčių ir užpuolimų prevencijos priemonė“, – sako Renata Gaudinskaitė, AB LESTO Socialinės atsakomybės projektų vadovė. Taip pat projekto dalyviai organizuoja akciją, kurioje gali dalyvauti bet kuris Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių daugiabučio gyventojas. Akcijos laimėtojams atiteks „ACME“ 50 litų dovanų čekis ir UAB „Mano būstas LT“ teikiama paslauga „Elektrikas į namus“ – specialisto atvykimas ir konsultacijos dėl būsto elektros sistemos būklės, jos atnaujinimo. Akcijos taisykles rasite svetainėje www.tiekkiekreikia.lt.

AB LESTO informacija

Ekonomiškas ir saugus laiptinių apšvietimas

Naujos kartos WC koncepcija: TECElux terminalas

Vokietijos vidaus inžinerijos įrangos lyderis „TECE“ pristato ateities WC koncepciją. Pagrindinė jos idėja – potinkiniame unitazo modulyje palikta galimybė integruoti įvairiausias funkcijas, o pats WC terminalas visiškai pritaikomas prie bet kokių architektūrinių vonios kambario sprendinių. Balto stiklo plokštė, vandens nuleidimo valdymas, o likusi TECElux terminalo dalis paslėpta sienoje. Tačiau TECElux terminalas yra kur kas daugiau nei tik potinkinis WC modulis. Stiklo plokštė susideda iš dviejų dalių. Kai reikia priėjimo prie potinkinio mechanizmo, viršutinę stiklinę dalį lengva nuimti. Martin Krabbe, „TECE“ technologijų ir plėtros vadovas teigia, kad TECElux terminalas yra atviras visoms funkcijoms, kurių ateities tualetui gali prireikti: „Rinka nuspręs, kokios funkcijos reikalingos. Mes tiesiog paliekame uždengtą erdvę ir integruojame reikiamą technologiją“. TECElux WC terminalas – universali sistema. Pagal pageidavimą galima sukomplektuoti skirtingas WC funkcijas: mechaninį arba elektroninį sen-Touch vandens nuleidimo būdą, oro filtravimo sistemą, unitazo aukščio reguliavimą bei galimybę montuoti WC unitazus su bidė funkcija. Subtilus TECElux dizainas tinka bet kokiam vonios interjerui. Du siauri mygtukai, įmontuoti į stiklinę plokštę, skirti mažo arba didelio vandens kiekio nuleidimui mechaniniu būdu. Pasirinkus elektroninį sen-Touch nuleidimo būdą, visiškai lygioje stiklinėje plokštėje prie jos prisiartinus automatiškai įsijungia aktyvios zonos apšvietimas. Norint aktyvuoti vandens nuleidimą, pakanka švelniai paliesti stiklinės plokštės paviršių.

www.tece.lt 5

NAUJIENOS

šiluma iš biokuro

www.viadrus.lt 8 413 99 920 8 698 48 431

Balandžio 24 d. Tarptautinėje statybos ir remonto parodoje RESTA įvyks išskirtinis „Spaudos forumas“, įtrauktas į oficialų Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai renginių sąrašą. Laikraščio „Statybų žinios“ ir žurnalo „Statyk!“ organizuojamame forume bus diskutuojama tema „Lietuvos statybų verslas tarptautinėje arenoje: situacija ir perspektyvos“. Jame dalyvaus ir pranešimus skai-

tys aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Kęstutis Masalskis, užsienio ir Lietuvos statybos įmonių vadovai. Spaudos forumas vyks balandžio 24 d. 13 val. „Litexpo“ parodų ir kongresų centro 5 paviljone, 5.3 salėje.

„Statyk!” informacija

„Spaudos forumas“ apie Lietuvos statybų verslą užsienyje

Lietuvos statybų verslas tarptautinėje arenoje: situacija ir perspektyvos. „Spaudos forumas“ įvyks š.m. balandžio 24 d. 13 val. tarptautinėje statybų ir remonto parodoje „RESTA“ 5 paviljone, 5.3 salėje.

Atsinaujinantis „Namas ir aš“ perkopė popierinio formato ribas. Naujas žurnalo saviraiškos formas pirmieji pastebėjo „Litexpo“ parodų centro lankytojai. Vienas iš 15 metų švenčiančio leidinio organizuotų projektų – šį pavasarį vykusioje parodoje „Baldai“ pirmą kartą atskiroje erdvėje buvo įrengta ekspozicija „Tendencijos“. Žinomi interjero dizaineriai Dalia Mauricaitė, Nauris Kalinauskas, Riina Ailio, dekoratorė Indraja Marcinkevičienė ir žurnalo redaktorė architektė Aušra Narkeliūnienė čia sukūrė 4 atskiras kompozicijas, kuriose atsispindėjo jų požiūris į šiandienos ir

rytdienos interjero kryptis. Sekantys pasaulines interjero tendencijas žurnalo „Namas ir aš“ redakcijos kolektyvo nariai nesiskundžia informacijos stoka ir patys gali tarti svarų žodį. Nusprendusi, kad Lietuvos architektai ir dizaineriai yra pakankamai brandūs suformuoti savo tendencijas, artimesnes mūsų krašto žmonėms, „Namas ir aš“ redakcija pradėjo naują konkursą TIDD: „Tendencijos. Interjeras. Dizainas. Dekoravimas“. Konkurso nugalėtojai jau paskelbti žurnale ir jo internetinėje svetainėje www.namasiras.lt

„Namas ir aš“ informacija

„Namas ir aš“ tendencijos

Liepos 1 d. Lietuvoje pradės veikti statybos srities gaminių kontaktinis centras. Jo funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga „Versli Lietuva“. Tokie kontaktiniai centrai liepos pirmąją turi pradėti veikti visose ES šalyse. Šią prievolę numato tą dieną įsigaliosiantis naujas ES teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis suderintas statybos produktų rinkodaros sąlygas 6

www.statyk.eu.

ir panaikinantis Statybos produktų direktyvą. (Jis paskelbtas tinklalapyje http://eur- lex.europa.eu.) Šie centrai suinteresuotiems asmenims nemokamai teiks informaciją apie nuostatas, skirtas užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių statinių reikalavimų, taikomų kiekvieno statybos produkto naudojimo paskirčiai ES valstybės teritorijoje. ES valstybėse kuriant statybos srities gaminių kontaktinių centrų tinklą, siekiama sudaryti palankesnes sąlygas statybos produktams laisvai judėti vidaus rinkoje ir taip didinti jos efektyvumą. Šio tinklo paskirtis – skaidriai ir teisingai įmonėms teikti informaciją apie ES ir nacionalinius reikalavimus, taikomus statybos produktams. Tai padės išvengti dėl informacijos trūkumo atsirandančio delsimo, papildomų laiko ir finansinių

sąnaudų ir dėl to kylančių gamintojų sprendimų netiekti statybos produktų į kitų ES šalių rinkas. Įsteigus statybos srities gaminių kontaktinius centrus, bus sukurtos palankesnės sąlygos įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, plėsti savo veiklą ES rinkoje. Tikėtina, kad, sudarius palankesnes sąlygas gauti informaciją apie statybos produktų reglamentavimą ES valstybėse, ES rinkoje šių produktų prekyba augs ir daugės su jais susijusio verslo investicijų. Lietuvoje šiuo metu jau veikia paslaugų ir gaminių kontaktinis centras (www.verslovartai.lt), įsteigtas įgyvendinant Paslaugų vidaus rinkoje direktyvos ir Gaminių reglamento nuostatas. Jo funkcijas atlieka VšĮ „Versli Lietuva“. Šią viešąją įstaigą Vyriausybė įgaliojo atlikti ir statybos srities gaminių kontaktinio centro funkcijas.

Aplinkos ministerijos informacija

Informacija apie statybos gaminius

PROJEKTAI

Kadagys 2 ArchitektaS ALGIS PAŽEMIS

ŪLA ArchitektaS ALGIS PAŽEMIS

SABALA ArchitektaS ALGIS PAŽEMIS

LAIMONAS

PROJEKTAI

Kadagys 2

Norinčius virtualiai pasivaikščioti po šio namo vidų, kviečiame užsukti į „Pabaltijo namų“ biurą. Čia Jūs pirmieji galėsite susipažinti ir su naujausiais mūsų projektais. Esant poreikiui suprojektuosime Jums ir individualų namą. Architektas Algis Pažemis

,72 m

U AB „Pabaltijo namai“ Vytenio g. 6-303, Vilnius Mob. tel. 8 699 69 820 E. p. pazemis@gmail.com www. pabaltijonamai.lt

Terasa 6

2 F

3 4

6,05 m

pirmo aukšto planas ŽURNALAS

Praktinis bûsto vadovas

2013 m. Nr. 4 (90)

www.statyk.eu.

13,54 m

10,48 m3

PROJEKTAI

14 9 13

1 Tambūras 3,64 kv. m 2 Holas 16,80 kv. m 3 Dušas, WC 3,66 kv. m 4 Katilinė 4,65 kv. m 5 Virtuvė 13,12 kv. m 6 Svetainė-valgomasis 44,19 kv. m 7 Darbo kambarys 13,03 kv. m 8 Pagalbinė patalpa 17,62 kv. m 9 Koridorius 9,98 kv. m 10 Vaiko kambarys 16,21 kv. m 11 Vonia, WC 10,18 kv. m 12 Drabužinė 10,25 kv. m 13 Vaiko kambarys 18,03 kv. m 17,03 kv. m 14 Tėvų kambarys

antro aukšto planas

Bendras plotas Užstatymo plotas Gyvenamasis plotas

198 kv. m 220 kv. m 121 kv. m

PROJEKTAI

Ūla

U AB „Pabaltijo namai“ Vytenio g. 6-303, Vilnius Mob. tel. 8 699 69 820 E. p. pazemis@gmail.com www. pabaltijonamai.lt 20,16 m 15,80 m

Terasa

2 W

4 5 F

Terasa

ŽURNALAS

Praktinis bûsto vadovas

2013 m. Nr. 4 (90)

www.statyk.eu.

Pirmo aukšto planas

10,17 m 13,58 m

PROJEKTAI

Balkonas

16 12 17

13 Balkonas

Mansardos planas

1 Holas 6,88 kv. m 2 Koridorius 12,64 kv. m 3 Svetainė 36,18 kv. m 4 Virtuvė-valgomasis 20,93 kv. m 5 Pagalbinė patalpa 3,28 kv. m 6 Darbo kambarys 15,72 kv. m 7 Skalbykla 6,01 kv. m 8 Koridorius 3,29 kv. m 9 Katilinė 7,54 kv. m 10 Sauna, dušas 7,71 kv. m 11 WC 2,56 kv. m 12 Vaiko kambarys 14,93 kv. m 13 Vaiko kambarys 12,86 kv. m 14 Drabužinė 8,06 kv. m 15 Tėvų kambarys 14,14 kv. m 16 Vonios kambarys 8,83 kv. m 17 Koridorius 18,35 kv. m

Bendras plotas Užstatymo plotas Gyvenamasis plotas

200 kv. m 280 kv. m 115 kv. m

PROJEKTAI

SABALA

UAB „Pabaltijo namai“ Vytenio g. 6-303, Vilnius Mob. tel. 8 699 69 820 E. p. pazemis@gmail.com www. pabaltijonamai.lt 18,00 m

9,12 m

Terasa

6 dr

Terasa

Pirmo aukšto planas ŽURNALAS

Praktinis bûsto vadovas

2013 m. Nr. 4 (90)

www.statyk.eu.

12,44 m

Malkinė

16,82 m

PROJEKTAI

Balkonas Balkonas

Erdvė per du aukštus

Balkonas

8 9

1 Holas 15,52 kv. m 2 Svetainė 39,61 kv. m 3 Virtuvė, valgomasis 24,39 kv. m 4 Darbo kambarys 15,93 kv. m 5 WC, dušas 6,21 kv. m. 6 Skalbykla 5,54 kv. m 7 Katilinė, pagalbinė patalpa 7,90 kv. m 8 Holas 23,89 kv. m 9 Tėvų miegamasis 20,01 kv. m 10 Vaiko kambarys 14,04 kv. m 11 WC, vonia 6,21 kv. m 12 Vaiko kambarys 15,93 kv. m

Mansardos planas

Bendras plotas Užstatymo plotas Gyvenamasis plotas

Praktinis būsto vadovas

195 kv. m 240 kv. m 130 kv. m

PROJEKTAI

LAIMONAS

Daugiau kaip 100 namų projektų www.namoprojektas.lt

• Išimame statybos leidimus visoje Lietuvoje. • Galite rinktis projektuojamo namo statybines medžiagas. • Konsultuojame prieš ir po projekto įsigijimo. • Darbus atliekame kokybiškai. • Visi projektai apdrausti civiliniu draudimu. • Projektuojame ir kitos paskirties objektus.

UAB „HouseProjects Ltd.“ Dvaro g. 48-1, 76346 Šiauliai Tel. (8 41) 52 37 75 Faks. 52 37 75 Mob. 8 687 81 781 E. p. info@namoprojektas.lt www.namoprojektas.lt

Maži namai yra ne tik pigiau ir greičiau suprojektuojami bei pastatomi, tačiau (ir tai svarbiausia gyventojams) ir išlaikomi – mėnesio sąskaitos už šildymą ir kitas paslaugas bus kur kas mažesnės. Mažų namų savininkai, be šių akivaizdžiai ekonominių privalumų, džiaugiasi ir tuo, kad nedidelis namo plotas skatina jo gyventojus aktyviau bendrauti tarpusavyje, praleisti daug daugiau laiko kartu taip išlaikant artimus ir puikius asmeninius santykius. Nedidelį namą daug lengviau tvarkyti – tai atima mažiau laiko bei jėgų. Taigi jeigu ieškote kompaktiško namo projekto, skirto gyventi 2–4 asmenų šeimai, šis projektas kaip tik Jums. Statyba ir medžiagos: pamatai – poliniai arba juostiniai, sienos – karkasinės arba mūrinės (blokeliai pasirenkami), apdaila – tinkas arba klijuojamos klinkerio plytelės, stogas – medinių konstrukcijų (apšiltinta perdanga), stogo danga – pagal skonį ir kainą.

Bendras plotas Gyvenamasis plotas Užstatymo plotas ŽURNALAS

Praktinis bûsto vadovas

2013 m. Nr. 4 (90)

www.statyk.eu.

107,12 kv. m 69,94 kv. m 150,8 kv. m

PROJEKTAI

patalpų eksplikacija 1. Tambūras 2. Virtuvė ir valgomasis

3,71 kv. m

3. Svetainė

26,9 kv. m

8,52 kv. m 13,18 kv. m

5. Kambarys

16,28 kv. m

6. Miegamasis

18,24 kv. m

7. Sanitarinis mazgas

5,02 kv. m

8. Katilinė

6,13 kv. m

9. Garažas

19,14 kv. m

10. Terasa

12,78 kv. m.

Iš viso

6 4

1160

4. Koridorius

119,9 kv. m

1300

NAMAI IR ŽMONĖS

Iš jūrinių konteinerių surenkamas būstas WFH („World Flex Home“) namas – „Arcgency“ studijos architekto Mads Møller sumanymas, kaip jūrinius konteinerius panaudoti gyvenamųjų namų statybai. Pirmas toks namas buvo pastatytas 2012 m. Wuxi mieste (Kinija) laikantis aktyviojo namo standartų bei stengiantis iki minimumo sumažinti žalą aplinkai. WFH namas ypatingas tuo, kad pagamina daugiau energijos negu sunaudoja.

Projektuoja virtualiai Surenkamas tvarus namas, kurio projektas buvo kuriamas bendradarbiaujant su Danijos technologijos institutu, technikos inžinieriumi Henrik Sørensen Esbensen, inžinieriumi konstruktoriumi Sloth Møller bei privačiais konsultantais, yra 180 kv. m ploto (užsakovas – „Word Flex Home“). Sukonstruotas iš trijų jūrinių konteinerių, jis gali būti transportuojamas tiek jūra, tiek žemės transportu į bet kurią pasaulio vietą. WFH projektavimas vyksta taip pat ypatingu būdu – kompiuteriu virtualioje erdvėje su tam tikra programa dirbant komandai. Atsižvelgiant į šalies, kurioje numatomas pastatas, klimatą bei tradicijas, jį galima pritaikyti įvairioms šeimoms, poreikiams, tikslams.

www.statyk.eu.

Turint projektą ir darbo brėžinius, projektas realizuojamas per 16 savaičių. Tokiais projektais ypač domisi užsakovai, pageidaujantys netradicinės architektūrinės išraiškos, bet neturintys laiko ilgai jos ieškoti ir laukti. WFH namas yra puiki alternatyva siekiantiems išskirtinumo.

Tūris iš konteinerių Namo tūrio karkasą sudaro patentuota modulinė statybinė sistema, kurios pagrindinis elementas – 12 m ilgio standartiniai konteineriai. Šiuo atveju du konteineriai uždėti vienas ant kito ir sujungti su dar vienu, esančiu atokiau. Modulių sistema atlaiko klimato iššūkius, puikiai įsikomponuoja į bet kokį kultūrinį-urbanistinį kontekstą, gali būti adaptuota nelygiam reljefui. Šis surenkamas namas atitinka tarptautinius aplinkosaugos standartus, o dėl naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių vadinamas aktyviuoju namu. Modulių kiekis ir struktūra gali kisti priklausomai nuo tikslų – tai gali būti miesto daugiabučiai, individualūs namai, rezidencijos, dirbtuvės, vaikų darželiai ir pan. Mažos energijos sąnaudos ir palankios aplinkai medžiagos užtikrina gerą mikroklimatą viduje ir šį namą reprezentuoja kaip ekologišką.

NAMAI IR ŽMONĖS

Modulių-konteinerių statybos privalumai

• • • •

Solar Cells, 3 Green Roof. Rainwater is Sky lights.

1. Virtualus projektavimas leidžia užsakovui pasirinkti norimą versiją ploto, fasado apdailos, interjero požiūriu 2. Labai trumpas statybos laikas. 3. Greitai išmontuojamas perkėlimui į kitą vietą arba perdirbimui. 4. Nedidelė kaina, palyginti su kitais ekologiškais ar žaliaisiais (green) namais. 5. Moduliai statybai parengiami gamykloje, uždarose patalpose. 6. Transportavimui galima naudoti standartinį konteinerių transportą. Namo energetinės sąnaudos 50 proc. mažesnės, nei reikalauja Danijos statybos reglamentai naujai statomiems pastatams. 7. Integruoti saulės moduliai gamina elektrą. 20 kv. m ploto saulės modulių pagamina pakankamai elektros energijos. 30 kv. m ploto saulės modulių patenkina visą namų ūkio elektros poreikį.

• Highly insula • Bamboo faç • Windows tha

• Containers o (can be tran • Top class ind • Durable, hea

8. Augalai ant apželdinto stogo valo orą sugerdami anglies dvideginį ir išskirdami deguonį bei yra puikus izoliacijos sluoksnis. Jiems laistyti naudojamas surenkamas lietaus vanduo, jis taip pat naudojamas skalbimui ir prausimuisi. 9. Namo iš konteinerių fasadus galima apdailinti pagal kiekvieno savininko skonį.

• • • •

Heat pump. Water tank. Possible to c Energy mana consumption

• Paving that a • Large openin

NAMAI IR ŽMONĖS

Namo karkasas – trys standartiniai 12 m ilgio jūriniai konteineriai.

Rezultatas: tvarus, draugiškas aplinkai namas su apželdintu stogu.

Ant konteinerių sumontavus medinius profilius, į juos buvo sudėta šiltinimo medžiaga.

Kur panaudoti, sprendžiama konteinerių gamykloje

Dar po kurio laiko jis išardomas ir visi jo komponentai gali būti panaudoti

Jūriniai krovinių konteineriai 80 metų

Arba, jei savininkai pageidauja, namas gali būti perkeltas į kitą vietą

10 metų

40 metų

Seni konteineriai parengiami namų statybai Po keliasdešimties metų jį galima išardyti

20 metų

Iš surenkamų modulių projektuojamas pastatas ir paruošiamas transportuoti Namas parduodamas ir keliauja į vietą

Tvaraus namo gyvavimo ciklas.

www.statyk.eu.

Dizainas ir tvarumas Namo architektūrinė išraiška ir dizainas remiasi šiaurietiškos architektūros vertybėmis – svarbiausia yra žmonių poreikiai, pastato funkcionalumas, santūrumas, šviesa, šiluma. Kadangi konstrukcija modulinė, projektas labai lankstus, pritaikomas individualiai. Didelis privalumas yra galimybė name suprojektuoti gausius įvairių krypčių dienos šviesos srautus. Kita svarbi detalė – tai ilgalaikiai, patikimi sprendimai ir lengvai perdirbamų medžiagų bei išardomų konstrukcijų panaudojimas. Standartiniai 12 m ilgio konteineriai apvilkti mediniu karkasu ir apšiltinti termoizoliacine medžiaga. Struktūra gali būti adaptuota prie bet kurio klimato ir padidinto seismingumo sąlygų. Virtualus namo projektavimas suteikia užsakovui galimybę susikurti asmeninę namo projekto versiją.

Lanksti erdvė Projektuotojai sako, kad erdvė – namo širdis. Šio namo centrinėje erdvėje yra virtuvė, valgomasis, svetainė, bet

NAMAI IR ŽMONĖS

SPECIALISTO komentaras

Lukas Rekevičius, architektas Kartu su Andre Baldišiūte iš jūrinių konteinerių esame suprojektavę jėgos aitvarų bazės namelius Klaipėdos rajone, Svencelėje. Konteineriai kaip statybinis modulis įdomūs dėl kelių priežasčių: greita ir paprasta statyba, nedidelė kaina, gera likutinė vertė, jaunatviškas patrauklus įvaizdis. Kvadratinio metro ploto kaina konteineryje svyruoja apie tūkstantį litų, taip pat beveik nereikia pamatų (slėgimas į kvadratinį centimetrą atitinka maždaug 100 kg sveriančio 45 dydžio avalynę dėvinčio žmogaus slėgimui, o tai tikrai nedaug). Konteinerinis statinys lengvai išardomas ir parduodamas kaip statybinis vagonėlis, taigi gera likutinė vertė. Žinoma, kuo daugiau apkarstysi konteinerius papildomomis detalėmis (stogais, šiltinimo elementais), tuo jį bus sunkiau išardyti ir antrą kartą panaudoti. Statyba labai greita: jokių ilgų betono džiūvimo, stingimo technologinių pertraukų, ilgai trunkančių mūro darbų ir pan. Efektyvioje gamykloje konteinerį (statybinį) pagamina per pusdienį (iki 5 vienetų per dieną). Konteineriai būna kelių rūšių. Pagrindiniai yra statybiniai konteineriai (nameliai). Tai kilnojamieji nameliai, mėgstami statybininkų. Toks namelis nėra sandarus vandeniui, vėjui, agresyviam kilnojimui kranu ir pan. Kita rūšis – jūriniai konteineriai. Jie paprastai gerokai tvirtesni, sandarūs vandeniui. Dažniausiai jie turi labai simbolinį arba jokio šiltinimo, tuo tarpu statybiniai konteineriai būna kur kas geriau apšiltinti. Jūriniai konteineriai gali būti užteršti chemikalais ar bet kuo, kas buvo jame, todėl ekologiškiau vis dėlto naudoti statybinius, pritaikytus gyventi, arba, jeigu jau norisi jūrinio konteinerio įvaizdžio, labai gerai juos ištirti. Ir pagrindinė savybė – konteineriai dabar labai madingi. Jie itin tinka kosmopolitiškam, prie vietos neprisirišančiam jaunimui, kuris daug keliauja ir nesirengia statyti akmeninės šeimos rezidencijos trims šimtams metų.

Vidaus erdvė planuota taip, kad į ją patektų kuo daugiau natūralios šviesos.

Centrinės namo erdvės jungtis su antru aukštu.

BDF453SHE3 Akumuliatorinis gręžtuvas

687,-

BDF456RFE Akumuliatorinis gręžtuvas

gvas

ir len s a ž a M

Lithium-ion Slim Battery

BHP458RFE Akumuliatorinis smūginis gręžtuvas

969,Galing

as ir ko

iškas mpakt

Komplekte

6Ah 2 x 3.0Ah

1240,e

Itin did

tas

omen m o m i lis suk Komplekte

9Ah

3 x 3.0Ah

Partneris: Vilnius: us: s: UABB B&B B&B TOOLS TOOLS LIETUVA, LIETUV LIE TUVA A, - Savanorių Sava Savanor norių ių pr. pr 176 176 • UAB UAB GITANA GIT GITANA A - Pirklių g. 5 • UAB ELREMTA - Savanorių pr. 191 • UAB RANKIS - Kalvarijų g. 59 • UAB TERONIS - Pelesos g. 3 • UAB TERONIS - Verkių g. 34 • UAB ĮRANKIAI.LT Laisvės NIAUS LYTAGRA - Dariaus D i iri Girėno Gi ė g. 93 • UAB VECTOR VECT CTOR OR IR KOKO Savanorių S pr. 125 • AB VILNIAUS pr. 180 Kaunas: UAB GITANA - Pramonės pr. 63 • UAB ELREMTA - Neries krantinė 16E • UAB ĮRANKIAI.LT - Ateities pl. 79A • UAB VECTOR IR KO - Naglio g. 4A Klaipėda: • UAB B&B TOOLS LIETUVA - Tilžės g. 60 • UAB GITANA - Budrikių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. Šiauliai: UAB B&B TOOLS LIETUVA - Pramonės g. 2D • UAB GITANA - Pramonės g. 8 • Panevėžys: UAB GITANA - Pramonės g. 12 • IĮ JOLINTA - Beržų g. 44 • UAB RADESTA - Paliūniškio g. 11-3 Alytus: UAB GITANA - Alovės g. 5A Utena: UAB GITANA - Metalo g. 13 Marijampolė: UAB GITANA - Gedimino g. 30 Plungė: UAB ELREMTA -Stoties g. 21 Tauragė: UAB GITANA - Gedimino g. 46A Kazlų Rūda:Mocevičiaus firma GINALAS - Esperanto g. 26 19 Akcija galioja iki 2013 06 30. Prekių skaičius sandėlyje ribotas. Kaina nurodyta Lt su PVM.

NAMAI IR ŽMONĖS

Balta spalva – šviesa, erdvė, jaunatviškas maksimalizmas ir puikus fonas daiktams, meno kūriniams.

patalpa lengvai pritaikoma ir kitokiems funkciniams sprendimams. Dalis kambario yra dvigubo aukščio, šioje dalyje sudarytos visos sąlygos tobulam šviesos srautų pasiskirstymui tiek pro langus, tiek pro stoglangius. Atidarius suveriamas pagrindines namo duris, išnyksta riba tarp išorės ir vidaus. Tai svarbi dizaino detalė, leidžianti tuo pačiu metu būti ir gamtoje, ir namuose. Iš svetainės laiptais patenkama į antrą namo aukštą.

Miegamieji Miegamasis yra pusė modulio ploto (apie 15 kv. m). Jų yra net 4 ir jie išdėstyti tiek pirmame, tiek antrame aukštuose. Jie gali būti tiek darbo, tiek poilsio, tiek vaikų kambariais. Trys iš jų turi langus abiejose pusėse. Modulinės sistemos lankstumą rodo galimybė panaikinti dalį ar visą sieną, arba iškirsti langą į pagrindinę erdvę. Vidiniai langai, padedantys paskirstyti šviesą, atveria naujas susisiekiančias erdves bei šviesos srautus į kambarius. Ši puiki idėja realizuota antrame aukšte vaikų kambaryje. Langų angos gali būti įvairaus dydžio. 20

www.statyk.eu.

Geometrija WFH namo centrinės erdvės geometrija gali būti pritaikyta tiek vienai šeimai, tiek dviem – pakanka viduryje pastatyti pertvarą. Virtuvės zona numatyta greta inžinerinės techninės patalpos, prie sienos. Šioje pusėje sumontuoti ir sukoncentruoti visi elektros bei vandentiekio įvadai. Prireikus darbo zonoje galima panaudoti slankiąsias ar laisvai pastatomas sistemas. Centrinė erdvė sujungta su kitomis: laiptais patenkama į antrą aukštą, kur yra vietos žaisti, ilsėtis ar dirbti. Tai suteikia galimybę gyventojams turėti savo atskiras zonas, bet kartu bendrauti su kitais namuose. Antras aukštas – ideali vieta poilsiui. Namo stogas vienšlaitis, nuolydis suprojektuotas į pietų pusę, kad ant jo sumontuoti saulės jėgainės moduliai gautų kuo daugiau saulės. Visas stogas yra apželdintas, dirvos sluoksnis su augalais yra ir izoliacinis sluoksnis. Lietaus vanduo surenkamas požeminiame rezervuare ir naudojamas buities reikmėms. Net ir šaltomis žiemomis viduje pakankamai šilta,

NAMAI IR ŽMONĖS

„Arcgency“ studija „Arcgency“ – Danijos architektų studija, vadovaujama Mads Møller. Bendraminčių komanda savo darbuose stengiasi laikytis tvarumo bei optimalaus gamtos išteklių naudojimo principų. Galvodami apie pastato gyvavimo ciklą ir jo ilgaamžiškumą, architektai savo projektuose pirmenybę teikia toms medžiagoms, kurios yra perdirbamos ir draugiškos aplinkai. Šiuo novatorišku kūrybos metodu projektuotojai pabrėžia, kad geras dizainas yra ilgalaikis ir teikia visapusišką naudą. Pagrindinė studijos architektų darbo sritis, kurioje plėtojami geriausi projektai, nusakoma trimis raidėmis: RCA (Resource Conscious Architecture – ištekliai, sąmoningumas, architektūra). Kartu su Kinijos bendrovėmis „FISH China“ ir „InnoBYG“ architektai kuria tvarių namų projektus Kinijos rinkai. „Arcgency“ studija yra CONCITO (žaliųjų ekspertų grupė) narė ir prisideda prie klimatą saugančios visuomenės kūrimo Danijoje ir kitose pasaulio šalyse. Daugelis architektų ir dizainerių noriai integruoja jūrinius konteinerius į projektus. Nebenaudojamų konteinerių yra daug. Būdami tvirti ir pigūs, jie gali būti puiki konstrukcinė medžiaga. nes termoizoliacinio sluoksnio storis yra net 35 cm. Kad projektuotojai apgalvojo namo koncepciją iki mažiausių detalių, rodo tai, kad namo fasadas gali būti keičiamas ar atnaujinamas. Šio WFH namo fasadas apkaltas bambuko dailylentėmis. Name sumontuotas šilumos siurblys „žemė-vanduo“ ir akumuliacinė talpa vandeniui, yra grindų šildymo sistema. Taip pat įrengtos energijos valdymo sistemos, pultas energijos vartojimo stebėsenai, perduodantis duomenis į kompiuterį. Priklausomai nuo erdvės poreikio, moduliniai namai iš konteinerių turi daugybę konstravimo variantų. WFH namas – dinamiškas, paprastas būsto sprendimas, kokybe nenusileidžiantis tradicinės statybos namams.

Antro aukšto kambarys su vidiniu langu.

Tambūras

Miegamasis

Virtuvė

Gyvenamasis kambarys

Katilinė

Miegamasis

Darbo kambarys

Holas

Daiva Niccolini Jens Markus Lindhe, Mads Møller nuotraukos

Naujos kartos statyba iš šiltų ir ekologiškų medžiagų Alytuje statomas namas, kuris realizuotas vadovaujantis dviem šiuolaikinei statybai būtinais principais: šiltos sienos ir ekologiškos medžiagos. Projektą vykdo UAB „Ekorenta“, UAB „Knauf Insulation“ ir UAB „Baltijos Brasta“. „Domantas“ – šiltas, 150 kv. m karkasinis namas. Jo sienų šiluminė varža – 8,10, perdangos – 9,20 kv. m K/W. Konstruktyvui naudoti unikalia technologija džiovinti tašai, šiltinimas – naujos kartos „Knauf Insulation“ mineralinė vata, garų izoliacija – aktyvioji garų izoliavimo sistema Tyvek® AirGuard.

Sertifikuotos medžiagos „Apie ekologišką statybą daug kalbama, o realių žingsnių mažai. Vienas pagrindinių mūsų tikslų – parodyti, kad karkasiniai namai gali būti ekologiški, kokybiški ir nebrangūs. Visos šio namo konstrukcijos iš natūralių,

žmogui palankių medžiagų. Savininkas gaus medžiagų sertifikatus, kad jos tikrai ekologiškos. Tai mediena, mineralinė vata, plokštės, medžio apdaila. Net medžio plaušo plokščių rišamoji medžiaga – sakai“, – sako projekto iniciatorius UAB „Ekorenta“ vadovas V. Uosaitis. UAB„Knauf Insulation“ rinkodaros vadovas Lietuvoje V. Kancevičius sako nesitikėjęs, jog taip greitai išpopuliarės naujoji ekologiška „Knauf Insulation“ izoliacinė vata. „Matyt, žmonės iš tiesų pajuto, ką reiškia gyventi apsuptiems chemijos“, – sako jis. „Domantas“ – namas 3–4 asmenų šeimai Bendras plotas – 150 kv. m, gyvenamasis – 90 kv. m, terasa – 24,6 kv. m, pastogė – 13,2 kv. m. Didelė svetainė ir terasa. Židinys namo centre. • Konstruktyvas: rinktinė, džiovinta ir obliuota mediena, medžio plaušo plokštės šilumos ir garso izoliavimui, tvirtumui. • Šiltinimas: ekologiška „Knauf Insulation“ mineralinė vata, DuPont Tyvek difuzinės ir garo izoliacinės plėvelės. • Tvirtinimui naudojami konstrukciniai medsraigčiai. • Visas kitas detales (fasadą, langus, stogą) su užsakovu galime derinti iš anksto.

www.statyk.eu.

Tyvek® AirGuard plėvelė nelaidi oro srautams, žiemos metu nepraleidžia vandens garų, o jos metalizuotas paviršius atspindi šilumos spindulius į pastato vidų.

Namas apgaubtas DuPont Tyvek metalizuotomis plėvelėmis žiemą atspindi daugiau kaip 90 proc. šilumos spindulių atgal į pastato vidų, o vasarą stabdo šilumos patekimą iš išorės.

Mineralinė vata be cheminių priedų „Knauf Insulation“ mineralinė vata Naturboard 35 gaminama pagal ECOSE® technologiją iš gamtinių ir antrinių žaliavų, taikant skaidulų ir pluoštų sujungimo biotechnologiją. Šios vatos sudėtyje nėra formaldehido, fenolio ir akrilo. Ji nedažoma, yra natūralios spalvos, be jokių cheminių priedų. Dėl ilgesnio pluošto vata puikiai įsispraudžia tarp tašų, visiškai nelieka šilumos tiltelių. „Norime parodyti, kad sienos, perdanga, stogas su šia vata ne tik natūralūs, bet ir itin šilti. Kartu dalyvaujame „Domanto“ statyboje. Pastačius namą, bus atlikta termovizija, įvertintas energinis efektyvumas. Manau, jis sieks A arba A+ energinę klasę“, – teigia V. Kancevičius.

Užs. Nr. 13/45

Plėvelė užtikrina sandarumą ir reguliuoja drėgmę Norint, kad pastate būtų malonu ir gera gyventi, būtina užtikrinti tinkamą mikroklimatą, drėgmės balansą, arba, paprasčiau tariant, sienų kvėpavimą. Kartu reikia, kad nebūtų šilumos nuostolių. Kaip tą padaryti? „Domanto“ projekte naudojama garo izoliacinė plėvelė Tyvek® AirGuard, kuri geba išspręsti šiuos du prieštaringus uždavinius: ji visiškai nelaidi oro srautams, bet reguliuoja drėgmės lygį. Tai garo izoliacinė plėvelė, kurios metalizuotas paviršius žiemą atspindi daugiau kaip 90 proc. šilumos spindulių atgal

Ekologiška „Knauf Insulation“ mineralinė vata Naturboard 35 dėl ilgesnio pluošto itin gerai įsispaudžia tarp tašų ir priglunda prie paviršių.

Ekologiška mineralinė vata Naturboard 35 Dėl ilgo pluošto vata puikiai priglunda tarp tašų, nesukrenta, nelieka šilumos tiltų. Nelūžinėja, labai elastinga, gerai išlaiko formą, lengva pjaustyti ir nesudėtinga montuoti. Idealiai tinka vėdinamiesiems fasadams, šlaitiniams stogams, karkasinėms konstrukcijoms šiltinti. Techninės charakteristikos

į pastato vidų, o vasarą stabdo šilumos patekimą iš išorės. Plėvelės medžiagos struktūra reguliuoja drėgmės lygį, kuris kinta priklausomai nuo aplinkos santykinės drėgmės. Žiemos metu Tyvek® AirGuard tarnauja kaip garų barjeras, kuris sustabdo vandens garų skverbimąsi iš patalpų į šiltinimo medžiagą, o vasaros metu plėvelė praleidžia vandens garus iš medinių konstrukcijų, leisdama joms išdžiūti. Metalizuotas plėvelės paviršius turi būti atsuktas į pastato vidų. Drauge gamintojai rekomenduoja naudoti Tyvek® metalizuotas juostas, Tyvek® dvipusio lipnumo bei Tyvek® butilines juostas. Jos skirtos plėvelių sujungimams, sandarinimui ir klijavimui prie medienos, mūro ir kitų medžiagų. Teisingai panaudotos, jos daro pastatą sandarų orui, vėjui, vandeniui. „Dalyvaudami „Domanto” projekte norime parodyti laiko patikrintus ir kokybiškus gaminius. DuPontTM Tyvek® plėvelės statybose visame pasaulyje naudojamos daugiau kaip 27 metus, – teigia UAB „Baltijos Brasta “ projektų vadovas Saulius Pupius. – Tai nepigūs gaminiai, bet, įvertinus gamintojo patikimumą, gaminių ilgaamžiškumą, apskaičiuotą energijos taupymą – plėvelė padeda sutaupyti iki 15 proc. energijos kaštų, investicija atsiperka”. „Domanto” namo stoge buvo panaudota Tyvek® Soft difuzinė plėvelė, vidaus garo izoliacijai – Tyvek® AirGuard, sandūroms ir su-

• Nominalus (deklaruojamas) šilumos laidumo koeficientas λ=0,035, realus – 0,034 W/mK. • Degumo klase A1. • Hidrofobizuota (impregnuota); trumpalaikis vandens įgeriamumas (WS)<1 kg/kv. m, ilgalaikis – (WL)< 3 kg/kv. m. • Vandens garų laidumas μ=1. • Sertifikatai CE, ECOSE, DER BLUE ENGEL, EUROFINS GOLD, KEY MARKT. jungimams sandarinti – Tyvek® lipnios juostos. Natūralios ir garui laidžios medžiagos „Domanto“ name išlaiko stabilią patalpų temperatūrą bei drėgnumą, gerai izoliuoja garsą. Kadangi visų pastato konstrukcijų šiluminės varžos gerokai aukštesnės nei reikalauja STR, visam namui šildyti per žiemą užteks iki 2 t briketų. UAB „Knauf Insulation“, UAB „Ekorenta“, UAB „Baltijos Brasta“ informacija

DARNI PLĖTRA

Tvaraus pastato sertifikatą turintis biurų pastatas Mančesteryje ( Didžioji Britanija).

Darnūs pastatai – sveikas klimatas viduje ir draugystė su gamta Šiuolaikiniame pasaulyje labai dažnai girdime sąvoką sustainable development – „tvarus vystymasis, darni plėtra“. Ne visi specialistai, ką kalbėti apie plačiąją visuomenę, iki galo aiškiai suvokia, kas iš tiesų tai yra. O pasaulyje ši sąvoka ne tik vartojama – ji įgijo ir kūną: laikantis darnaus vystymosi principų statomi pastatai, jiems statyti ir vertinti sukurtos sistemos. Lietuvoje jau irgi rodosi pirmosios kregždės – norvegų bendrovė, laikydamasi darnaus vystymosi principų, Vilniuje stato biurų pastatą, dar vienas projektuojamas. Pabandysiu darnaus vystymosi principus ir naudą paaiškinti kasdiene kalba, kad būtų suprantama kiekvienam. Kodėl iš viso pasaulyje atsirado tvarumo sąvoka? Gana paprastai tai paaiškina Europos Parlamento narys Gerbenas Janas Gerbrandy: 24

www.statyk.eu.

„Didžiausias išbandymas žmonijai – pernelyg intensyvus gamtos išteklių eksploatavimas. Žmonių vartojimas viršija mūsų planetos gamtos ribas. Mūsų gyvenimo būdas, o ypač mūsų ekonomikos valdymo metodai, tiesiog neatitinka tvaraus, darnaus vystymosi principų. Pasaulio gyventojų skaičius per keletą dešimtmečių pasieks devynis milijardus ir prireiks 70 proc. daugiau maisto. Taigi kitas iššūkis bus rasti būdų aprūpinti maistu didė-

jantį skaičių gyventojų, kai jau dabar jaučiame daugelio išteklių trūkumą. Kad įveiktume šiuos sunkumus, turime sureguliuoti savo ekonomikos pagrindus. Pavyzdžiui, mūsų ūkis neįvertina daugelio naudingų dalykų, kuriuos gauname veltui. Miško vertė įskaičiuojama tik tuo atveju, kai jis tampa mediena, bet ne tada, kai jis lieka nepaliestas. Gamtos išteklių vertė kažkaip turi atsispindėti ekonomikoje.“ Todėl greitai besikeičiančiame pasaulyje tvarumas tampa vienu iš svarbiausių faktorių apibrėžiant kokybiškus pastatus, kurie sukuria sveiką aplinką žmogui ir mažina neigiamą poveikį gamtai. Pastatai yra vieni iš didžiausių aplinkos teršėjų ir energijų vartotojų. Juose suvartojama 25 proc. geriamojo vandens, 40 proc. energijos ir 55 proc. medienos. Jie pagamina 40 proc. statybinių atliekų ir išskiria 40 proc. CO2 emisijos.

DARNI PLĖTRA Tai, kaip mes planuojame, statome ir eksploatuojame pastatus, turi tiesioginės įtakos klimato kaitai.

Tvarumas ir pastatai Visi mes mėgstame būti gamtoje, tačiau žmonės visame pasaulyje didžiausią savo laiko dalį, net 90 proc., praleidžia patalpose: kiekvieną dieną mes miegame, dirbame, valgome, mokomės, apsiperkame ir dažnai pramogaujame pastatuose. Siūlyčiau dieną kitą pabūti patalpose, kurios yra nevėdinamos. Tuomet labai aiškiai pajustume, ką reiškia šviežias oras, kiek komforto jis suteikia. Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, Australijoje ir kitose stipriose ekonomikose projektuojant, statant ir naudojant pastatus ypač didelis dėmesys skiriamas tvariems principams, jie tampa norma. Tvarūs pastatai pasižymi aukštu energiniu efektyvumu, suvartoja mažai energijos – tiek šilumos, tiek elektros. Tokių pastatų konstrukcijai ir apdailai naudojamos ekologiškos medžiagos, turinčios itin mažą arba visai neturinčios neigiamo poveikio gamtai. Tvariuose pastatuose užtikrinamas didelis natūralios šviesos kiekis, sukuriama komfortiška ir sveika aplinka, kurioje miela būti, gyventi, dirbti. Tokiose erdvėse žmonės yra kūrybingesni, aktyvesni ir produktyvesni. Tvarios pastato strategijos kūrimui didelis dėmesys skiriamas socialinei aplinkai: atsakingam projekto vystymui, komunikacijai su vietos bendruomene, naujos stiprios ir socialiai atsakingos bendruomenės kūrimui. SVARBU Tvarūs pastatai apima tris tvarumo aspektus – ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį – ir yra integruoti į supančią natūralią aplinką bei visuomenę. Norėdami pagerinti pastato efektyvumą tiek naujiems, tiek seniems pastatams, turime suprasti tvarių pastatų projektavimo metodiką ir vertinimo įrankių svarbą. Vienas plačiausiai naudojamų įrankių yra BREEAM sistema.

BREEAM sistema BREEAM (the Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – tai 1990 m. Jungtinėje Karalystėje sukurtas ir plačiai pasaulyje naudojamas pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodas ir sertifikavimo sistema. Šiandien pasaulyje daugiau nei 200 tūkst. pastatų yra sertifikuota ir daugiau nei 1 mln. yra registruota bei laukia savo įvertinimo. BREEAM standartas nustato

Kad į darbą atvažiavus dviračiu būtų kur nusiprausti, įrengti dušai.

BREEAM pastato vertinimas ir sertifikavimas atliekamas trimis etapais.

geriausią tvaraus projektavimo praktiką ir de facto tampa priemone poveikiui aplinkai nustatyti. Šis standartas gali būti naudojamas vertinant ir sertifikuojant įvairių tipų pastatus: biurus, mokyklas, prekybinius, gyvenamuosius, sveikatingumo ir kt. pastatus. BREEAM naudojamas visame pasaulyje, o tokios šalys kaip Norvegija, Švedija, Nyderlandai ir Ispanija yra pritaikiusios šį standartą savo rinkai, atsižvelgdamos į klimatą, socialinę, kultūrinę ir įstatyminę aplinką.

Vertinimo procedūra Projektuojant ir sertifikuojant pastatus pagal šią metodiką, yra vertinamos šios kategorijos: energija, sveikata, valdymas, inovacijos, tarša, ekologija, atliekos, medžiagos, vandentvarka, transportas. Pavyzdžiui, energetika ir medžiagos yra svarbesnės kategorijos, joms skiriamas šiek tiek didesnis dėmesys projektuojant ir eksploatuojant pastatą nei, pavyzdžiui, vandentvarkai ar transportui. Europoje mes nesusiduriame su dideliais geriamojo vandens iššūkiais, turime jo nemažas atsargas, todėl skiriame mažesnį dėmesį jo vartojimo efektyvumui.

Pastato vertinimas apima visus pastato etapus: • projektavimą ir statybas (medžiagų kilmė ir gamyba); • eksploatavimą; • utilizavimą ir perdirbimą. Praktika kitose šalyse rodo, kad išankstinis apsisprendimas taikyti tvarius principus, naudotis BREEAM sistema jau projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje leidžia lengviau pasiekti aukščiausius užsibrėžtus tvarius tikslus, o išlaidos tikslų įgyvendinimui yra mažesnės, nei tai pradėjus vėlesnėse stadijose, kai reikalinga projekto korektūra. Dar projektavimo stadijoje pradėjus naudoti BREEAM sistemą, ji įpareigoja į projektavimo procesą įtraukti visą komandą (architektus, inžinierius, konsultantus ir kitus projektuotojus), kurios darnus komandinis darbas leidžia pasiekti geriausius rezultatus ir sukurti efektyviausius sprendimus, įgyvendinant tvarią pastato strategiją. Kiekviena BREEAM kategorija turi tvarius kriterijus, kuriuos įgyvendinus suteikiami kreditai. Surinktų kreditų skaičius turi įtakos 25

DARNI PLĖTRA

Terasa – poilsiui ir priemonė CO2 emisijai mažinti.

pastato BREEAM įvertinimo lygiui. Galimi šie įvertinimai: BREEAM įvertinimas

Rezultatas, proc.

Nevertinamas

<30

Patenkinamai

≥30

Gerai

≥45

Labai gerai

≥55

Puikiai

≥70

Ypač gerai

≥85

Pastatus įvertina ir sertifikatą suteikia trečioji šalis – „BRE Global“, įsikūrusi Jungtinėje Karalystėje, o vertinimo procesą atlieka licencijuotas BREEAM tarptautinis vertintojas.

BREEAM sertifikato nauda ir privalumai BRE organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad iš trijų tvarumo dimensijų – ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės – didžiausi ir ryškiausi privalumai pastebėti socialinėje sferoje. Tai

yra žmonių, dirbančių ir gyvenančių tvariuose pastatuose, pasitenkinimas ir produktyvumas yra didesnis, jų gyvenimo lygis aukštesnis. Pastebimi akivaizdūs ekonominiai privalumai: tokiuose pastatuose didesnės nuomos kainos, mažesnės pastato eksploatavimo išlaidos, padidėjusi turto vertė ir didesnė investicijų grąža. Aplinkos apsaugos srityje BREEAM sertifikatą turintys pastatai išsiskiria šiais privalumais: mažesni statybinių atliekų kiekai, mažesnė CO2 emisija pastato statybos ir eksploatavimo metu, mažesnis poveikis gamtai, dažnai padidėja vietovės ekologinė vertė (konversijos atveju).

BREEAM Lietuvoje Dar neseniai tik maža dalis specialistų Lietuvoje žinojo, kas yra BREEAM ir kaip jis taikomas. Vis dėlto šiandien suteiktos puikios galimybės tiek jauniems, tiek patyrusiems specialistams sekti pasaulines tendencijas, stebėti ekonomiškai stipriose, gilias projektavimo ir statybų tradicijas turinčiose šalyse įgyvendinamus NT

projektus, kuriuose taikoma tvari strategija. Didžiausią įtaką BREEAM atėjimui ir įsitvirtinimui Lietuvoje turi užsienio investuotojai ir NT plėtotojai, kurie atsineša žinias ir patirtį. Pirmasis Lietuvoje objektas, kuris yra projektuojamas, vertinamas ir bus sertifikuojamas pagal BREEAM standartą – Norvegijos bendrovės „Schage Real Estate“ Vilniuje plėtojamas daugiafunkcis verslo centras „Quadrum“. Kita tarptautinė NT vystymo bendrovė – „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ – pradėjo projektuoti biurų pastatą „Narbuto 5“, kurį taip pat planuoja vertinti ir sertifikuoti naudojant BREEAM. Siekiamas pastato įvertinimas – „Labai gerai“. Tiesa, Lietuvoje yra vienas sertifikuotas pastatas, kuris buvo vertinamas pagal BREEAM InUse schemą – tai Kauno „Akropolis“. Ši schema yra naudojama, kai siekiama įvertinti pastatus, kurie yra jau pastatyti ir bent 2 metus eksploatuojami. Kauno „Akropolį“” vertino ir sertifikatą rengė vokiečių bendrovė „ES EnviroSustain GmbH“. Pastato konstrukcija, medžiagos, inžinerinė ir techninė dalys buvo įvertintos „Gerai“, o pastato valdymas, procedūros ir praktikos, susijusios su pastato eksploatacija, pagrindinių energijų suvartojimas (vandens, šilumos, elektros), poveikis aplinkai (CO2 emisija ir atliekų strategija) gavo įvertinimą „Patenkinamai“.

Išlaidos ir išvados Įgyvendintų BREEAM projektų analizės ir skaičiavimai rodo, kad tvarios pastato strategijos įgyvendinimui ir BREEAM sertifikato gavimui reikalingos palyginti nedidelės papildomos investicijos, jos siekia 5–12 proc. Papildomų investicijų dydis priklauso nuo pastato tipo, paskirties, siekiamo BREEAM įvertinimo lygio ir išsikeltų tikslų. Praktika rodo, kad šios pradinės investicijos į tvarius sprendimus ir technologijas susigražinamos per 4–7 metus. BREEAM – tai puikus įrankis tvarių pastatų savininkams, naudotojams, projektuotojams, padedantis suprojektuoti ir įgyvendinti finansiškai efektyvius, draugiškus aplinkai ir komfortiškus pastatus. Visi BREEAM vertinimo procese dalyvaujantys specialistai gauna tiesioginės naudos: • NT plėtotojams ir savininkams – galimybė greičiau susigražinti investicijas ir gauti didesnę grąžą. • Pastato valdytojams – priemonė sumažinti einamąsias išlaidas. • Architektams ir inžinieriams – proga kurti novatoriškus sprendimus ir technologijas, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai. • Naudotojams – galimybė dirbti, gyventi, mokytis ir pramogauti komfortiškoje ir sveikoje aplinkoje. Evaldas Savickis, „Vesta Consulting“ direktorius, BREEAM tarptautinis vertintojas

Pastatų poveikis aplinkai. 26

www.statyk.eu.

Andy Marchall nuotraukos

Visada švarios ir veidrodinės dušo kabinos sienelės

Užs. Nr. 13/38

Kiekvienas, namie įsirengęs dušo kabiną, žino, jog tam, kad vonios kambarys atrodytų estetiškai, būtina skirti nemažai laiko ir pastangų dušo kabinos sienelių priežiūrai ir valymui. Laimei, naujausių technologijų dėka galima mėgautis dušo teikiama nauda ir beveik nesukti galvos dėl kabinos sienelių švaros. Negana to, kabinos sienelės gali atstoti didžiulį veidrodį.

Unikalių technologijų dėka dušo kabiną tereikia nuskalauti vandeniu

metalinius šveistukus bei rūgšties ar šarmo koncentratus.

Visų Čekijos gamintojo „Roltechnik“ dušo kabinų sienelės yra apsaugotos Nanoglass sluoksniu – unikalia hidrofobine stiklo ir keramikos paviršiaus apsauga, neleidžiančia kauptis nešvarumams, kalkių bei muilo nuosėdoms. Ant šiuo apsauginiu sluoksniu padengtų paviršių susiformuoja neorganinė molekulinė nano dalelių širma, kurios dėka vandens lašai kartu su kalkių ar riebalų nuosėdomis nuteka žemyn, užuot išdžiuvę ir palikę dėmes ant dušo kabinos sienelių. Taip stiklas lieka švarus, nereikia naudoti jokių cheminių medžiagų kalkių bei riebalų apnašoms valyti – dušo kabiną po naudojimosi pakanka nuskalauti vandeniu. Be to, Nanoglass apsauginis sluoksnis saugo dušo kabinų sieneles ne tik nuo nuosėdų ir kitų nešvarumų, bet ir nuo mechaninių įbrėžimų. Tiesa, tam, kad ši technologija tarnautų ilgai ir efektyviai, būtina prisiminti, jog Nanoglass apsauginiu sluoksniu padengtų paviršių nevalia šveisti naudojant abrazyvines medžiagas,

Veidrodinės dušo kabinos – naujiena rinkoje Dušo kabinų rinkos naujiena – kabinos sienelės su veidrodžio efektu. Taigi vienu metu tarnauja ir kaip dušo kabinos sienelė, ir kaip didelis veidrodis, atspindintis vaizdą tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Šis sprendimas, žinoma, naudingiausias nedidelėms erdvėms – nereikia skirti vonios kambario sienos veidrodžiui, be to, veidrodinės dušo kabinos sienos optiškai padidina erdvę, o tinkamai įrengus apšvietimą – ir šviesos srautą patalpoje. Tiems, kurių neriboja vonios kambario erdvė, visu ūgiu atspindinčios žmogaus atvaizdą dušo kabinos bus išskirtinė interjero detalė. Veidrodines dušo kabinų sieneles galima užsakyti su dušo kabinų serijomis Ambient line ir Walk In line, kurios pagamintos iš 8 mm storio saugaus stiklo bei padengtos hidrofobiniu apsauginiu sluoksniu Nanoglass. Šios technolo-

gijos dėka vonios veidrodžiai išlieka švarūs be specialios priežiūros – dėl lengvai nutekančių vandens lašelių, kalkių ir riebalų apnašos ant paviršių tiesiog nesusidaro. Standartinis šių dušo kabinų aukštis siekia 2 m, o įvairios pločio kombinacijos gali būti keičiamos priklausomai nuo poreikių bei idėjų.

Tylios dušo kabinos Dušo kabinų serija Ambient line pasižymi ne tik tuo, kad gali būti naudojamas veidrodinis sienelių efektas, bet ir ypač tyliai atsidarančiomis bei užsidarančiomis kabinos durelėmis. Ambient line kabinų durelėse guoliams naudojami itin aukštos kokybės komponentai iš chromuoto žalvario, be to, priešingai nei įprastose dušų kabinose su stumdomosiomis durimis, Ambient line serijoje guoliniai ratukai tvirtinami kabinos viršuje, apačioje paliekant tik specialų kreipiantį laikiklį. UAB „Roltechnik Lietuva“ Ukmergės g. 283, 06313 Vilnius Tel. (8 5) 278 4744, mob. 8 673 75 535 E. p. info@roltechnik.lt www.roltechnik.lt 27

DARNI PLĖTRA

Eksperimentinis celiuliozės vata apšiltintas namas Suomijoje Beveik 300 kv. m medinis karkasinis namas yra Espoo miesto vakarinėje dalyje, apie 20 km į vakarus nuo Helsinkio. Eksperimentiniu pastatas vadinamas dėl kelių priežasčių: dėl paskirties, nes tai namai ir biuras, dėl didžiulio įstiklinto ploto bei dėl geoterminės šildymo sistemos, kurios gręžinys yra uolingame grunte.

Dviejų paketų langų šilumos perdavimo koeficientas artimas pasyviojo namo langams.

www.statyk.eu.

DARNI PLĖTRA

Karkasinis medinis namas su didžiuliais langais apšildomas „žemė-vanduo“ šilumos siurblio tiekiama energija ir židiniu.

Namai ir biuras Architektai Pentti Raiski ir Katariina Rautiala dirba architektūros įmonėje „POOK“, kuri specializuojasi didelio ploto medinių namų – tiek individualių, tiek komercinių – statyboje. Jie šį namo projektą pavadino „Miškas ant uolų – eksperimentinis medinis namas“. Iš tiesų namas suręstas miškingoje vietovėje, stovi vakariniame uolos šlaite. Jo plotas – 293 kv. m, pakankamai didelis, nes pritaikytas ne tik gyventi, bet ir dirbti namuose. Visa namo erdvė padalyta į tris: gyvenamąją, darbo bei stiklu dengtą patalpą, kuri pastarąsias dvi jungia. Dienos metu gyvenamoji erdvė naudojama vaikų priežiūros reikmėms, stiklu dengta patalpa – valgymo, susitikimų, pokalbių zona, taip pat biuras, kurį ateityje bus galima pertvarkyti į atskirą butą.

Šilti langai ir daug šviesos Didesnę metų dalį Suomijoje dienos trumpos, saulės mažai, daug lyja, todėl dienos ir saulės šviesa namuose yra tikras džiaugsmas. Kuo didesnis langas, tuo daugiau šviesos viduje. O dideli langų plotai namo fasadui suteikia prabangos, interjerui – jaukumo. Taigi projektuojant namą buvo atsižvelgta į ilgas suomiškas žiemas. Šilumą ir jaukumą

„Miško ant uolų“ namo energetinė koncepcija Žiemos–vasaros šilumos barjeras, kurį sudaro termoizoliacija su plėvelėmis. Pusiau šiltas žaliasis kambarys su stiklo stogu. Saulės baterijos. Saulės kolektorių šildomas vanduo. Geoterminis šilumos siurblys. Sniego danga žiemą kaip natūralus termoizoliacijos sluoksnis. Efektyvi šilumos grąža rekuperacijoje. 29

DARNI PLĖTRA

Šviežią orą ir mažus šilumos nuostolius užtikrina rekuperacinė sistema, kurios naudingumo koeficientas – 85 proc.

užtikrina kokybiška izoliacija, o langai yra su dviem stiklo paketais, pripildytais argono dujų. Dviejų paketų trijų stiklų langų šilumos perdavimo koeficientas artimas pasyviojo namo langams: U = 1,0 W/kv.m K (reikalaujamas langų šilumos perdavimo koeficientas pasyviesiems namams – apie 0,8 W/kv.m K).

kartais įjungiamas ir vasaros metu, rudenį, nes šiluma Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, per daug nelepina. Įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema (efektyvumas 85 proc.) su šilumos grąža užtikrina efektyvų vėdinimą, o ant stogo sumontuoti saulės moduliai gamina elektrą.

Energinis efektyvumas Namo pamatas – lieto betono poliai ant žvyro pakloto. Karkaso tašai iš suomiškos medienos, o šiltinimui panaudota ekologiška celiuliozės vata. Namas turi A energinio naudingumo klasę. Klijuotos medienos statramsčiai, klijuota spygliuočių fanera ir įtampos tašai karkasiniam namui teikia tvirtumo. Horizontalūs laikantieji statramsčiai pagaminti iš klijuotos faneros su lieto betono sluoksniu. Name sumontuotas geoterminis šilumos siurblys, jis tiekia šilumą šildomų grindų sistemai ir vandeniui pašildyti. Būtinas modernaus namo atributas – vėdinimo kontrolės įrenginiai. Šilumos siurblio vertikalaus gręžinio gylis net 200 m. Projektuotojai teigia, kad gręžinys uoloje yra net saugesnis nei minkštoje žemėje, nes nereikia papildomų metalo vamzdžių apsaugoti nuo slėgio. Be dažnai kuriamo židinio, šildymas name

Daiva Kuklytė Antti Hahl nuotraukos

Valgymo, susitikimų, pokalbių zona, taip pat biuras, kurį, reikalui esant, galima pertvarkyti į atskirą butą.

Karkasinio namo sienos (pjūvis žiūrint iš išorės): 28 mm dailylentės, 22 mm oro tarpas, 25 mm mažo tankio priešvėjinė medžio plaušo plokštė, 200 mm medienos rėmai ir celiuliozės izoliacija, 1 mm plėvelė, 9 mm faneros plokštė (kai kuriose sienose), 13–15 mm vidinė plokštė.

VilniusÐiauliai ÐiauliaiUtena Utena Lazdijai Rokiðkis Jonava Lazdijai Rokiðkis Jonava Vabalninkas Vilnius Vabalninkas MarijampolëPalanga Alytus Trakai Këdainiai Ðvenèionys Palanga Alytus Trakai Këdainiai Marijampolë Ðvenèionys Kaunas Panevëþys Vilkaviðkis ÐilutëPabradë PabradëPanevëþys Vilkaviðkis Varëna Kaunas Raseiniai Ðilutë Varëna Raseiniai Klaipëda Druskininkai Kybartai Daugai MerkinëSkuodas SkuodasDruskininkai Klaipëda Daugai Merkinë KybartaiZarasai Zarasai Jau metøsaugome saugomeJûsø Jûsø turtà turtà!! Jau 1818metø Saugos tarnyba UAB “Apsaugos KOMANDA” Saugos tarnyba UAB “Apsaugos KOMANDA” www.komanda.lt 30

www.statyk.eu.

www.komanda.lt

Kamino montavimo aspektai

Mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad pirtis turi savo dvasią, todėl su ja net būtina pasisveikinti, o išeinant – atsisveikinti ir padėkoti. Laikoma, kad garinėje visi yra lygūs, atėję apvalyti kūno ir sielos, patirti teigiamų emocijų, dvasinės ramybės, atsipalaiduoti, pagerinti savijautą, tapti sveikesni.

Pirties dūmtraukis per valandą Kas pirtyje svarbiausias? Senųjų pirtininkų paslaptys vėl aktualios, tačiau daugelyje pirčių iki šiol taikomi mūsų senolių naudoti sprendimai šiandien nebeatitinka poreikių ir saugumo reikalavimų. Todėl ruošiantis įsirengti pirtį svarbu prisiminti, kad tik tinkamai įrengta pirtelė gali atskleisti visas savo galimybes bei suteikti progą mėgautis maloniais pojūčius. Pirtis nuo seno yra neatsiejama daugelio privačių namų dalis. Tačiau tuo pat metu tai vienas dažniausiai užsiliepsnojančių objektų, dėl kurių neretai iki pamatų supleška šalia stovintys ūkiniai pastatai ar net gyvenamieji namai. Specialistų teigimu, dažniausia pirčių gaisrų priežastis – netinkamas dūmtraukio parinkimas ir neteisingas pirties krosnelės pajungimas prie dūmtraukio. Montuojant šildymą svarbiausia ne pati šildymo įranga, o dūmtraukis, per kurį iškeliauja degimo proceso metu susidarančios dujos. Pirtelės saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, iš ko pagamintas ir kaip sumontuotas dūmtraukis.

Užs. Nr. 13/44

Karšta „Schiedel“ naujiena Visi, kam yra tekę montuoti dūmtraukius pirtyje, susiduria su tomis pačiomis problemomis: atskirų dūmtraukio komponentų paieška, stogo šiltinimu, dūmtraukio išvedimo į išorę mazge, tvirtinimo elementų pritaikymu ir t. t. Pasirodo, kad visų šių problemų galima labai paprastai išvengti. Nuo šiol kompanija „Schiedel“ mūsų rinkai siūlo itin patrauklią alternatyvą – specialiai pirtims skirtą nerūdijančio plieno dūmtraukio sistemą su visais reikiamais komponentais. Tokį dūmtraukį sumontuoti jūsų pirtyje užtruks vos vieną valandą.

Naujas nuo gaisro apsaugotas„Schiedel“ pirties dūmtraukis sukurtas siekiant suderinti svarbiausias kokybiško pirties dūmtraukio ypatybes – maksimaliai padidinti dūmtraukių saugumą ir palengvinti bei paspartinti jo įrengimą. Šis dūmtraukis specialiai buvo sukurtas Suomijos rinkai, tačiau dėl akivaizdžių privalumų, derančių su patrauklia kaina, buvo pamėgtas ir tapo itin populiarus daugelio šalių rinkose. Ryškus šio pirties dūmtraukio nerūdijančio plieno išorinis apvalkalas stilingas ir sandarus, montavimui nenaudojami jokie užveržimo žiedai. Į izoliacija neapsaugotą sujungimo vamzdį įmontuotas adapteris kaminą efektyviai izoliuoja ir jis visai nepraleidžia garų. „Schiedel“ pirties dūmtraukis – vienintelis šiuo metu prekyboje esantis dūmtraukis, kuris turi keraminės vatos izoliacinį sluoksnį. Tokia izoliacija nesuyra net labai aukštoje temperatūroje. Naujas „Schiedel“ pirties dūmtraukis išbandytas T600 temperatūros klasėje (saugus atstumas nuo degių medžiagų vėdinimo kanaluose yra 90 mm).

max max 200mm 200

min 90mm min 90 min mm min500 1000*

min mõõt** 400 mm

atstumas iki apsaugoto kaitsedegaus ekraani paviršiaus

olemasolul min 500*

min 400 mm

Montavimo metu pirties kamino dalys sujungiamos taip, kad dūmtraukio vamzdžių išorinio apvalkalo plačioji dalis būtų nukreipta į viršų, o siauroji – į apačią. Tuomet vidinio vamzdžio galai gula atvirkštine kryptimi. Dėl to lietaus vanduo ar susidaręs kondensatas neprasiskverbs į kamino izoliaciją. Prie daugelio gaminių yra priklijuotas CE lipdukas su nurodyta išmetamųjų dujų srauto kryptimi. Dūmtraukio vamzdžiams sujungti nereikia atskirų užveržimo žiedų, o siūlėms – sandarinimo masės. Svarbiausi kamino duomenys nurodomi gaminio specifikacijos lentelėje, kuri tvirtinama prie kamino arba greta jo, gerai matomoje vietoje. Lentelėje taip pat nurodoma temperatūros klasė pagal CE ženklinimą, tinkamas kuras ir atsparumas suodžių gaisrui bei informacija, kaip tinkamai kaminą valyti. Židinio gamintojas nurodo vidutinę židinio išmetamųjų dujų temperatūrą, kuri lemia atitinkamą kamino temperatūros klasę, ir saugų atstumą iki degių medžiagų. Pirties kaminas yra išbandytas T600 temperatūros klasėje. Tai reiškia, kad į kaminą negalima nukreipti išmetamųjų dujų aukštesnės nei 600 laipsnių temperatūros.

Dūmtraukis gerai apgalvotoje pakuotėje max

max 200 200 mm

min9090mm min min mõõt** 400 mm

100100 mm maks mm max200 200

minmin 90 mm 90

mõõt** min 400 mm

Naujasis „Schiedel“ nerūdijančio plieno pirties dūmtraukis užsakovams atgabenamas itin patogioje pakuotėje. Jis tinkamas įvairiems katilams, kurių įvado skersmuo yra 115–130 mm. Dūmtraukio skersmuo – 120 mm, aukštis – 2,4 m, jis pristatomas dviejose dėžėse. Prireikus kaminą galima pailginti atskirai parduodamais dūmtraukio vamzdžiais. Taip pat prekyboje yra atskiras 130 mm skersmens įvadui tinkamas adapteris. UAB „Schiedel kaminų sistemos“ informacija 31

EKOINOVACIJOS

Energetikos strategija nuosavame kieme Prieš dešimtmetį nei gyvenvietėse, nei kiemuose dar nebuvo spalvotų konteinerių su užrašais „Stiklas“, Plastmasė“, „Popierius“. Jie atsirado ir jų prisipildymo laikas vis trumpėja. Kaip manote, ar dėl jų gamta, miškai ir aplinka netapo švaresni? Manau, kad taip. Negana to, didesnė dalis konteinerių turinio perdirbama į naudingus gaminius. O jeigu apie energetiką pradėtume galvoti savo kiemo, gyvenvietės, miestelio mastu? Ar atsinaujinantys energijos ištekliai ekonominiu požiūriu nebūtų patrauklūs nedidelėse gyvenvietėse ir bendruomenėse?

Naikinanti globali ekonomika Brangstantys ir senkantys iškastiniai energetiniai ištekliai didina neaiškumą dėl jų ateities, be to, vis didesnį susirūpinimą kelia gamtinės aplinkos būklės blogėjimas. Tuo tarpu naftą, gamtines dujas ir akmens anglį išgaunančios kompanijos kraunasi pelnus ir investuoja kapitalą į įvairius projektus, tarp jų energetinius, bei įtakoja ne tik nacionalinius savo šalies, bet ir kitų valstybių interesus. Veikianti globali ekonomika, kaip ir globalus atšilimas, neturi sienų. Projektai, pradėti vienoje šalyje, gali būti 32

www.statyk.eu.

plėtojami kitoje, o gauti produktai suvartojami trečioje šalyje. Aplinkoje pasklidę teršalai taip pat sklaidosi ekosistemoje, todėl gali išplisti toli nuo susidarymo vietos bei apimti kelių valstybių teritorijas. Galimas problemų sprendimo būdas – žalioji energija iš atsinaujinančių energijos išteklių. Vyravusi pramoninė ekonominė ideologija mums teigė, kad tokių išteklių Lietuvoje nėra. Nėra vėjo, nėra saulės, geoterminės energijos, biokuro (išskyrus malkas), yra tik dujos, nafta ir

dar šiek tiek hidroenergijos. Tačiau po truputį situacija keičiasi. Smarkus nušvitimas įvyko 1992 m. po Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijos, kai buvo sudėlioti taškai dėl vykstančių pokyčių ekosistemoje ir patvirtinta darniojo vystymosi koncepcija. 2002 m. Johanesburge (Pietų Afrika) Aplinkos ir plėtros konferencijos metu buvo apžvelgta pasaulinė pažanga darniosios plėtros srityje. Lietuva taip pat pateikė savo vertinimo ataskaitą (Lietuvos nacionalinė darniosios plėtros strategija), kurioje išsamiai pristatė pasiekimus ir trūkumus įgyvendinant darniosios plėtros koncepciją. 2003 m. rugsėjo 11 d. buvo priimta Lietuvos darnaus vystymosi strategija (2003 m. rugsėjo 11 d. LR aplinkos ministerijos nutarimas Nr. 1160), kurioje buvo sudarytas darnaus vystymosi rodiklių sąrašas (77 rodikliai), 2007 m jis buvo papildytas ir dabar sąrašą sudaro apie 100 rodiklių. Tačiau nei skaičiai, mėgstantiems statistiką, nei įvairios studijos iš esmės situacijos nepakeitė – vystymasis toliau vyko pagal ekonomikos dėsnius.

EKOINOVACIJOS

SVARBU Dabar mokslininkai pripažįsta, kad reikalingas naujas darnaus vystymosi koncepcijos postūmis žinių ekonomikos arba plėtros be augimo link. Kai svarbiausiu kriterijumi tampa ne kapitalas (natūralus gamtinis, žmogiškasis), o visuomenė, bendruomenė ir ją supanti aplinka.

Atsižvelgiant į gamtos išteklius, aplinkos degradavimą, aplinkai daromą žalą yra vertinamas visas gamybos procesas ar produkto gyvavimo ciklas nuo išteklių, reikalingų produktui pagaminti, išgavimo iki galutinio produkto suvartojimo (utilizavimo). Siekiant sukurti subalansuotą gyvenamąją aplinką reikia keisti ne tik gamybos būdus, vartojimo įpročius ir bendravimo įgūdžius, bet, svarbiausia, pradėti keistis patiems, tai yra nesustoti tobulėti taip, kad veikla netrikdytų ekosistemoje nusistovėjusių dėsnių.

Baigiasi naftos era Jeremy Rifkin knygoje „Trečioji pramonės revoliucija“, kuri, beje, yra išleista lietuvių kalba, rašo, kad 2008 metais prasidėjusi ekonominė krizė – tai globalizacijos kulminacija, kai pasiekta riba, iki kurios gali vykti globalinis ekonomikos augimas toje sistemoje, kuri yra visiškai priklausoma nuo naftos ir kitų iškastinio kuro rūšių. J. Rifkin taip pat sako, kad šiuo metu prasidėjusi naftos eros baigiamoji stadija žmoniją verčia skubiai pereiti prie visiškai naujo energijos režimo ir naujo pramonės modelio. To nepadarius, mūsų civilizacijos laukia pražūtis. Globalinis maksimalus naftos suvartojimas vienam gyventojui pasiekė maksimumą, o globalinė maksimali naftos gavyba pasiekė vadinamosios Huberto varpo formos kreivės aukščiausią tašką, t. y. kai jau yra išeksploatuota pusė įmanomų išgauti naftos išteklių. Kreivės viršūnė vaizduoja naftos išgavimo tašką, kurį praėjus, naftos gavyba ima mažėti taip sparčiai, kaip prieš tai didėjo.

Kol ekspertai skaičiuoja pasaulines naftos atsargas ir ginčijasi dėl išgaunamo naftos kiekio, pasaulinės naftos kainos didėja. Kiekvienais metais augant ekonomikai Kinijoje po 14,2 proc. ir Indijoje po 9,6 proc., naftos kainos sparčiai didėjo, kol prieš 2008 m. ekonominę krizę pasiekė maksimumą (apie 147 dolerių už barelį). Ekonomikai atsigaunant, 2010 m. naftos kainos vėl pradėjo augti ir 2013 m. jau vėl siekia apie 105 dolerių už barelį. Tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes (OPEC), prognozuoja, kad naftos kaina 2035 m. pasieks apie 150–200 dolerių už barelį. Lietuvai, beveik neturinčiai savų naftos bei kitų iškastinių energetinių išteklių, belieka juos importuoti iš kitų valstybių. Esame priklausomi nuo monopolinių naftos ir dujų bendrovių. Lietuvos vyriausybė šią problemą sprendžia nacionaliniame lygmenyje, siūlydama įvairius energetinius projektus, – nuo naujos atominės elektrinės, suskystintų dujų terminalo, naujų elektros tinklų statybos iki skalūninių dujų išgavimo projektų. Visi šie projektai vykdomi siekiant sumažinti grėsmes nacionaliniam šalies saugumui bei išvengti priklausomybės nuo iškastinių išteklių monopolijų. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pavyzdys rodo, kad šalies priklausomybė nuo importuojamų dujų ir elektros gerokai padidėjo. Lietuvos elektros energijos perdavimo operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, 2013 m. vidutinis importuojamos elektros kiekis bus apie 64 proc. Lietuvos elektrinėse pagaminama apie 35 proc. reikalingos elektros energijos. Naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) 2012 m. Lietuvos elektrinėse buvo pagaminta apie 24 proc. elektros energijos arba apie 8,5 proc. bendro suvartoto elektros kiekio, iš jų apie 36,4 proc. elektros energijos buvo gauta hidroelektrinėse, 46,5 proc. – vėjo elektrinėse, 16,9 proc. – biokurą deginančiose kogeneracinėse elektrinėse ir apie 0,2 proc. saulės elektrinėse. Pagal ES direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti AEI energiją, numatyta, kad Lietuva iki 2020 m. turi pasigaminti 23 proc. energijos naudojant AEI. Pagal ES direktyvą

2001/77/EC dėl elektros, pagamintos iš AEI, skatinimo vidaus rinkoje, numatyta, kad Lietuva iki 2020 m. turi pasigaminti ne mažiau kaip 20 proc. elektros energijos nuo bendro elektros energijos suvartojimo vidaus rinkoje. Kol mokslininkai modeliuoja nacionalinius energetikos ūkio vystymosi optimistinius ir pesimistinius scenarijus, galime pažvelgti į konkretų regioną ir paanalizuoti vietinių išteklių, tinkančių šilumos ir elektros energijai gaminti, potencialą.

Žaliojo kaimo idėja Aktyvioje, daugelį metų veikiančioje Vilniaus rajono Riešės bendruomenėje buvo kilusi iniciatyva pastatyti vėjo jėgainę, jos pagamintą elektros energiją parduoti, o lėšas naudoti bendruomenės reikmėms. Bendruomenė įsitikinusi, kad niekas taip neskatina visuomenės bendrai veiklai ir telkimuisi, kaip sėkmingi ir naudingi projektai bei galimybės pasinaudoti jų teikiama bendra nauda. Tam tikslui buvo sumanytas projektas „Žalias kaimas“. Tačiau, atlikus preliminarius skaičiavimus, pasirodė, kad investicijos į vėjo jėgainę pernelyg didelės ir vienai bendruomenei nepakeliamos. Kitas šioje srityje ne tik sumanytų, bet ir realizuotų projektų – Smalininkų bendruomenės (Jurbarko r.) vėjo elektrinė. 2009 m. buvo pastatyta 250 kW galios vėjo jėgainė, tikintis, kad po investicijų atsipirkimo gautos pajamos už parduotą elektros energiją bus naudojamos bendruomenės reikmėms. 30 proc. projekto vertės buvo finansuojama iš ES lėšų. Smalininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė sakė, kad, nors vėjo jėgainė neatneša tiek pajamų, kiek buvo planuota, tačiau, anot jos, tai pirmas projektas ir objektyvių bei subjektyvių klaidų neišvengta. Gali būti, kad ne visai tinkamai parinkta vėjo jėgainės vieta, buvo problemų dėl jos priežiūros. Deja, daugiau panašių bendruomeninių projektų energetikos srityje Lietuvoje nėra, o perspektyvos šioje srityje – didelės. AEI plėtra mažuose regionuose, gyvenvietėse skatintų bendrąją AEI plėtrą šalyje, padėtų drauge siekti Nacionalinėje energetikos strategijoje užsibrėžtų tikslų. Dėl Meibes saulės kolektorių sistemų prašome kreiptis į UAB „Jaušilta“

UAB „Jaušilta“ – šiuolaikiška šildymo ir santechnikos įranga. • Kvalifikuotas darbų atlikimas: naujų sistemų montavimas ir senų renovavimas. Meibes soliarinės sistemos privalumai: • Vokiška kokybė už priimtiną kainą • Patikimas sistemos valdymas • Greitas ir paprastas sistemos montavimas • Pilna visos sistemos elementų komplektacija iš vienų rankų • Paruošti paketiniai sprendimai šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemoms

• Klientų konsultavimas ir sąmatų sudarymas. • Darbų ir medžiagų sąmatų sudarymas pagal pateiktus projektus ar brėžinius. • Nemokamas prekių pristatymas visoje Lietuvoje. Žemaitės g. 21, Vilnius Tel. (8 673) 72237 E. p. info@jausilta.lt www.jausilta.lt 33

EKOINOVACIJOS Bet AEI projektams įgyvendinti reikia didelių pradinių investicijų ir be valstybės paramos sunku išsiversti.

Užsienyje žalieji kaimai jau egzistuoja Tobulėjant išmaniosioms kompiuterinėms technologijoms greitu metu energijos vartotojai galės tapti energijos gamintojais. Juk ne šiaip sau prognozuojama evoliucija kryptimi „pasyvieji namai – aktyvieji namai“. Gyvenamieji namai bei kiti pastatai, įdiegus išmaniąsias technologijas, taps protingais namais ir aktyviais energijos gamintojais. Įrengus ant stogų saulės modulius, pastačius vėjo elektrines, įrengus geoterminį šildymą, naudojant elektromobilį, galėsime pasigaminti tiek energijos, kad jos užteks ne tik savam namų ūkiui, bet ir pardavimui. Tokie namai su išmania energetine infrastruktūra jau nėra vien ateities vizija, o tampa realybe. Šiuo metu tokius namus ar kaimus jau galime aplankyti Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kitose ES bei pasaulio šalyse. Sparti išmaniųjų technologijų bei AEI technologijų plėtra atveria galimybes ne tik išmaniųjų namų rinkoje, bet ir protingų gyvenviečių plėtrai, kuriose energija gaminama naudojant žaliąsias technologijas. Žaliosios gyvenvietės jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai veikia daugelyje pasaulio valstybių, jų priskaičiuojama jau ne šimtai, o tūkstančiai. Ekologiškos gyvenvietės (angl. ecovillage) pavadinimas pirmą kartą Jungtinėse Tautose oficialiai buvo pripažintas 1998 metais. Tai mažos bendruomenės, vienijančios nuo kelių iki kelių šimtų žmonių, kurios siekia savo gyvenimo būdu parodyti, kad gyvenimas darnoje su gamta yra ne tik įmanomas, bet ir sveikas. Žmogiškieji santykiai ir socialinė

www.statyk.eu.

kultūra bendruomenėje susijusi visų pirma su kitokia bendravimo kultūra. Žmonės be atlygio padeda vieni kitiems, dalijasi daiktais, kartu sprendžia problemas, kartu liūdi ir švenčia. Viena esminių bendruomenės idėjų – bet kokia veikla neturi kenkti aplinkai, nesvarbu, ar tai būtų maisto gamyba, statyba, energijos gamyba, atliekų tvarkymas ir t. t. O gal tokia darni gyvenvietė ir žaliųjų bendruomenių veikla – grįžimas į pirmykščius laikus, kai dominavo natūrinis ūkis? SVARBU Darnios plėtros teorijos šalininkai tvirtina, kad darnus vystymasis turi būti papildytas dar viena dedamąja – tai žinių ekonomika ir bendravimu. Atsižvelgus į tai, žaliosios gyvenvietės turėtų tapti nauja ekonomine jėga, kurioje pilietinės bendruomenės kurs socialinį kapitalą ir puoselės pasitikėjimą.

Jei ekonominiai skaičiavimai nėra labai svarbūs, tai kaip tada galėtų atrodyti žaliosios gyvenvietės energetikos infrastruktūra? Pavyzdžiui, kad ir minėtosios Riešės, kurioje nepavyko pastatyti vėjo jėgainės.

Panagrinėkime konkrečiai Kokia linkme turėtume galvoti spręsdami AEI uždavinius? Pirmiausia būtina regiono urbanistinė-demografinė analizė. Pavyzdžiu gali būti minėti Riešės ir Avižienių seniūnijose esantys kaimai, iš kurių didžiausi yra Riešė ir Didžioji Riešė. Šios teritorijos analizė rodo, kad Vilniaus rajonas ir joje esančios seniūnijos yra panašios į kitus Lietuvos regionus. Tačiau Vilniaus kaip sostinės įtaka aplinkinėms seniūni-

joms yra didelė. Sparti urbanizuotų teritorijų plėtra vyksta nesilaikant darnumo principų, o gyvenamųjų namų teritorijos planuojamos ir plėtojamos neatlikus detalių tyrimų ir neparengus specialiųjų infrastruktūros planų. Didžioji dalis žemės savininkų neužsiima žemės ūkio veikla ir laukia patogaus laiko parduoti turimus sklypus už didelę kainą, kurią lemia atstumas iki Vilniaus. Specialiųjų ir bendrųjų planų sprendiniai, numatantys nepagrįstas urbanizuojamas teritorijas, lemia žemės ūkio teritorijų fragmentaciją, neefektyvų viešosios infrastruktūros vystymąsi, gamtinio karkaso keitimąsi, miestų urbanistinį išdriekimą. Teigiama, kad sparti kaimo ir gamtos urbanizacija apie Lietuvos miestus, ypač apie sostinę, yra nekilnojamojo turto rinkos burbulo pasekmė. Žemės ūkio paskirties žemės Riešės seniūnijoje yra 58 proc. teritorijos (bendras plotas 10 222 ha), Avižienių seniūnijoje – 51 proc. (4 500 ha). Žmonių, tiesiogiai dirbančių žemės ūkyje, Vilniaus rajono savivaldybėje yra apie 17 proc. (šalies vidurkis – 48,5 proc.). Atsižvelgiant į specialistų prognozes bei Vilniaus rajono bendrojo plano sprendinius, spėjama, kad dėl urbanistinės plėtros žemės ūkio paskirties žemės Vilniaus rajone sumažės apie 20–30 proc. Pagal bendrojo plano reglamentus yra nustatyta, kad kitai paskirčiai yra leidžiama panaudoti apie 60–80 proc. teritorijos, užstatyti papildomai numatoma apie 30 proc. žemės ūkio paskirties teritorijų. Atitinkamai perskaičiavus plotus Riešės ir Avižienių seniūnijose, gaunamas žemės ūkio naudmenų sumažėjimas Riešės seniūnijoje apie 3 100 ha bei apie 1 350 ha Avižienių seniūnijoje. Teritorijų planavimo specialistai siūlo ne chaotišką plėtrą, o darnaus miesto idėją – kompaktišką miestą, geografinę decentralizaciją, t. y. grįžimą prie kaimiškų vertybių. Kaip tokio grįžimo prie kaimiškų vertybių pavyzdį galima paminėti „Sweco“ įmonių grupės tvaraus miesto koncepciją, kuri įgyvendinta Švedijos sostinėje – viename iš Stokholmo rajonų (Hammarby Hostad) suplanuotas ir sukurtas tvaraus miesto modelis. Didžiausia problema nagrinėjant teritorijų energetinį potencialą yra gauti duomenis apie suvartojimą bei jų analizė. Energijos gamybos potencialą dar galime įvertinti pagal „Litgrid“ pateikiamus duomenis, tačiau nei Lietuvos statistikos departamentas, nei Nacionalinė žemės ūkio tarnyba, savivaldybė ar seniūnija neturi tikslių duomenų apie mažesnes nei rajonai teritorijas. Todėl apskaičiuoti elektros energijos ir šiluminės energijos suvartojimą galime tik atlikę detalų tyrimą. Kadangi tokių tyrimų nėra, preliminarius energijos suvartojimus paskaičiuosime pagal esamų namų ūkio skaičių ir esamų pastatų kiekį bei jiems reikalingą apšildyti šiluminės energijos kiekį. Laikome, kad vidutinis namų ūkis suvar-

EKOINOVACIJOS

Mediniai ekologiški namai su saulės kolektoriais ar moduliais – įprastas vaizdas Vokietijos gyvenvietėse.

toja apie 5 000 kWh elektros energijos per metus. Statistikos departamentas teigia, kad Riešės seniūnijoje gyvena 4 216 gyventojų, o Avižienių – 6 845 gyventojai. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis, namų ūkyje gyvena 2,5 žmogaus. Taigi bendras elektros energijos poreikis gyventojams sudarytų apie 21 120 MWh per metus. Šildymui reikalingos energijos kiekis paskaičiuojamas pagal pastatų skaičių ir šių pastatų statybos metus. Laikome, kad vidutinis suvartojamos šiluminės energijos kiekis pastatų šildymui ir karšto vandens ruošimui yra 145 kWh/kv.m per metus. Palyginimui galime pasakyti, kad pasyviesiems namams norminis energijos suvartojimas pagal RSN 143-92 yra 15 kWh/ kv.m per metus. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis, Vilniaus rajone bendras individualių ir daugiabučių gyvenamų namų plotas yra 3101 tūkst. kv. m. Atitinkamai perskaičiavus pagal namų ūkio kiekį, gauname, kad Riešės ir Avižienių seniūnijose bendras individualių gyvenamų namų plotas yra 355 tūkst. kv. m. Bendras šiluminės energijos poreikis gyvenamiesiems namams apšildyti su karšto vandens paruošimu yra apie 51 475 MWh. Pramonės įmonės ir komerciniai paskirties objektai vertinami nebuvo.

Augalų ir vėjo energijos ištekliai Vertinant energijos gamybos potencialą iš vietinių energetinių išteklių visų pirma reikia vertinti biomasės, saulės, vėjo ir geoterminės energijos išteklius ir technologijas jiems panaudoti. Žemės ūkio naudmenų bei biomasės panaudojimas energetikos sektoriuje yra svarbus regiono energetikos ekonomikos vystymosi kriterijus. Specialūs energetiniai augalai (gluosniai) ir kiti (saulėgrąžos, rapsai, kanapės, eraičinai, drambliažolės, rugiai,

javai ir t. t.), pritaikius įvairias energijos išgavimo technologijas, gali pakeisti ligšiolinį žemės ūkio paskirties plotų panaudojimą. Paskaičiuota, kad nagrinėjamoje teritorijoje energijos potencialas iš biomasės deginimo gali generuoti apie 7 192 MWh energijos. Papildomai medienos ir jos atliekų deginimas gali duoti 5 970 MWh energijos. Laikant, kad sudeginus 1 kub. m vidutinio drėgnumo medienos ar medienos atliekų išgaunama 2 407 kWh energijos bei įvertinus miško medienos metinį prieaugį regione, galimas gauti energijos potencialas yra apie 51 832 MWh. Teritorijoje veikianti centrinio šilumos tiekimo sistema patiekia apie 9 032 MWh energijos. Teritorijoje yra kelios arklių fermos ir mėsos perdirbimo įmonė, kuriose kaupiasi organinės atliekos, o jas bioreaktoriuose galima paversti šilumine energija, elektra arba biodujomis. Preliminariais skaičiavimais, biodujų gamybos potencialas arklių fermoje, turinčioje apie 300 arklių, gali siekti apie 158 tūkst. kub. m biodujų arba apie 800 MWh šiluminės energijos per metus. Įvertinus gyvulininkystės veiklos apimtis nagrinėjamoje seniūnijoje, biodujų potencialas yra nedidelis – apie 180 MWh šiluminės energijos per metus. Vėjo energijos plėtros galimybės regione nėra ištyrinėtos. Pagal sudarytą Lietuvos vėjo atlasą, vidutinis vėjo greitis Vilniaus rajone yra apie 4,8 m/s (Klaipėdos regione – apie 6,5 m/s). Paskaičiavę teritorijos, kuri yra tinkama nedidelės galios, iki 300 kW vėjo elektrinių statybai, plotą, gauname, kad bendras galimas instaliuoti vėjo elektrinių galingumas siektų apie 90 MW, o bendras pagamintos elektros energijos kiekis gali siekti 45 GWh. Vidutinis 250 kW galios vėjo elektrinės pagamintos energijos kiekis per metus Vilniaus regione gali siekti 150 MWh, kai vėjo greitis apie 4,8 m/s ir stiebo aukštis apie 30 m. Tokio energijos kiekio pakaktų aprūpinti ne tik nagrinėjamos seniūnijos gyventojus.

Saulės ir žemės energija Nepamirškime, kad saulės modulių fotovoltinė technologija taip pat leidžia pasigaminti nemažą elektros energijos kiekį. Reikėtų pažymėti, kad mūsų šalyje saulės ir geoterminės energijos potencialui skiriama neadekvačiai mažai dėmesio. Saulės energija yra labai svarbus AEI, tačiau vyrauja nuomonė, kad ekonominis saulės energetikos potencialas Lietuvoje labai ribotas dėl brangių technologijų ir netinkamo klimato. Toks požiūris nepagrįstas, nes Lietuvoje metinė vidutinė saulės energija yra apie 1 000 kWh/kv.m (pietinėje Vokietijoje – 1 260 kWh/kv.m, o šiaurinėje Vokietijoje – 970 kWh/kv.m). Tokie duomenys rodo, kad klimato sąlygos saulės energetikai Lietuvoje yra panašios į Vokietijos. Skaičiavimuose nagrinėjama austriška (gamintojas „Solution Solartechnik“) saulės modulių sistema. Laikoma, kad polikristaliniai moduliai (Polysol E220) neintegruoti į pastatą ir montuojami ant stogo. Jų galingumas yra 3,062 kW, bendras modulių plotas – apie 22,44 kv. m. Instaliuotos sistemos kaina šiandien yra apie 7 400 eurų (25 tūkst. 530 litų) už visą modulių sistemą. Generuojamas elektros gamybos pajėgumas, paskaičiuotas pagal ES Jungtinių tyrimų centro fotovoltinių sistemų informacijos centro duomenis (http://re.jrc.ec.europa.eu/ pvgis/apps4/PVcalc.php). Laikant, kad stogo nuolydis yra 40 laipsnių ir vidutiniai energijos nuostoliai yra 30 proc., gaunamas vidutinis energijos kiekis nagrinėjamoje teritorijoje – apie 2 450 kWh per metus. Vidutinis saulės energijos kiekis, tenkantis 1 kv. m, yra apie 1160 kWh/kv.m. Vidutiniškai per mėnesį tokia elektrinė pagamina apie 204 kWh elektros energijos, mažiausiai – gruodžio (39,4 kWh), sausio (66,2 kWh) ir lapkričio (69,2 kWh) mėnesiais. 35

EKOINOVACIJOS

Nuomonė Saulės moduliai

Elektra

Biodujos, biokuras

Geotermija Srovės keitikliai Aurimas Perednis, žurnalistas, Riešės „Žaliojo kaimo“ projekto iniciatorius Riešės kaimo bendruomenė buvo subrandinusi idėją pastatyti bendruomenei vėjo jėgainę, jos gaminamą elektrą parduoti, o pinigus naudoti kaimo viešosioms reikmėms, keliams tvarkyti, apšvietimui ir kt. Esu įsitikinęs, kad bendri projektai, bendra veikla ir tikslai suburia ir skatina žmones rūpintis savo aplinka, būti savarankiškiems, atsakingiems ne tik už save. Drauge skatina pilietinės visuomenės kūrimąsi, ją stiprina. Savo ruožtu, tai ir visos valstybės stiprybė. Deja, mūsų vietinės reikšmės projektas liko tik mintyse, nes kelių šimtų tūkstančių litų investicija pasirodė mums per didelė. Bankai irgi su kaimo bendruomenėmis nelinkę rimtai kalbėtis. Tuo tarpu daugelyje pažangių Europos valstybių į žaliosios energijos plėtrą įsitraukia ne tik verslas, bet ir kaimo bendruomenės, vienaip ar kitaip tą įsitraukimą skatina valdžia. Deja, mūsų valdžia neretai ne skatina, o kompromituoja tiek bendruomenių judėjimą, tiek atsinaujinančią energetiką. Gaila, kad tai priešpriešinama atominei energetikai. Arba visuomenei sakoma, kad čia yra tie, kurie kalti dėl aukšto elektros tarifo. Europoje yra daugybė žaliųjų kaimų, Lietuvoje yra tik daugybė kalbų ir institucijų, kurios tik teoriškai už žaliąją energetiką. Praktiškai nieko nevyksta. Apmaudu, kad padarius klaidą dėl saulės jėgainių elektros supirkimo kainų, ši sritis gali likti užmiršta. O gal verta valstybei daugiau remti rimtus bendruomenių projektus? Gal kompleksinius atsinaujinančios energijos sprendimus? Nieko nedaryti ir kalbėti, kad pas mus žalioji energetika neperspektyvi ir brangi, lengviausia. Tačiau tai, kas šios dienos akimis atrodo neperspektyvu, visai kitaip gali atrodyti po 10 ar 20 metų.

www.statyk.eu.

Galimi atsinaujinančios energijos šaltiniai individualiame name.

SVARBU Jeigu laikysime, kad šeimos ūkis vidutiniškai per mėnesį suvartoja apie 450 kWh elektros energijos (kai metinis suvartojimas yra apie 5 500 kWh ir instaliuotas galingumas apie 5–10 kW), tai saulės elektrinės efektyvumo rodikliai bus tokie: mažiausias saulės elektrinės efektyvumas yra gruodžio mėn. (apie 6 proc. namų ūkiui reikalingos energijos), nedidelis efektyvumas numatomas sausį (apie 12 proc.), lapkritį (apie 14 proc.) ir vasarį (apie 17 proc.). Kitais mėnesiais (kovą, balandį ir spalį) saulės elektrinė gali pagaminti apie pusę viso reikalingo namų ūkyje energijos kiekio. Efektyviausiai saulės elektrinė dirba nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Šiuo laikotarpiu teoriškai saulės elektrinė pagamina daugiau energijos, nei jos yra suvartojama. Vidutiniškai per metus saulės elektrinės efektyvumas yra apie 49 proc., t. y. pusę reikalingos energijos kiekio teoriškai įmanoma pasigaminti naudojant saulės elektrinę. Laikant, kad minėtą saulės jėgainę galima įrengti praktiškai ant kiekvieno namo (iš viso yra apie 3 500 pastatų), bendras galingumas siektų apie 10 720 kW (10,72 MW). Bendras pagamintos elektros energijos kiekis siektų 8 580 MWh, t. y. beveik pusę suvartojamos elektros energijos namų ūkyje galima būtų pasigaminti iš saulės.

Ne viskas sklandu, bet... Atlikta konkretaus regiono energetikos ūkio analizė rodo, kad vietinių energetinių išteklių yra pakankamai. AEI transformavimui į šiluminę ir (arba) elektros energiją technologijų pasiūla taip pat didelė. Atmetus ekonominius skaičiavimus dėl atsipirkimo ir nevertinant galutinės energijos kainos galima sakyti, kad AEI pakaks norint pasiekti Nacionalinėje energetikos strategijoje užsibrėžtų tikslų. Tačiau egzistuoja AEI plėtros ribos. Pavyzdžiui, biokuro ištekliai regionuose yra riboti, be to, labai didelę išlaidų dalį sudaro biokuro surinkimas ir paruošimas. Kadangi biokurui

naudojama dažniausiai statybai ir baldų pramonei tinkama mediena, šio ištekliaus kainos didėja, nes vyksta konkurencija. Menkavertės medienos surinkimo ir paruošimo sąnaudos ypač didelės. Tai rodo ir faktas, kad, nors susikaupia dideli menkavertės medienos kiekiai, bet kur kas pigiau kainuoja kirstinę medieną paversti skiedromis nei surinkti, paruošti ir išvežti medienos kirtimo atliekas. Išsklaidyti AEI šaltiniai lemia, kad jų naudojimas racionaliausias ne gamintojui, bet vartotojui. Be to, AEI naudojimas galimas tik kartu su kitais energijos ištekliais. Tačiau ydingiausia tai, kad AEI variantai lyginami taip, tarsi kiekviena iš kuro rūšių galėtų patenkinti visą energijos poreikį. Kaip numatyta LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 57 str., kiekviena savivaldybė iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. turėjo pasitvirtinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose turi numatyti AEI skatinimo priemones. Siekiama, kad iki 2020 m. elektros energijos, naudojant AEI, būtų pagaminama ne mažiau kaip 20 proc., o centralizuotai tiekiamos šilumos energijos – ne mažiau kaip 60 procentų. Nagrinėjamo regiono analizė rodo, kad individualių gyvenamųjų namų vartotojai, naudodami AEI, gali ne tik pasiekti nacionalinius AEI planinius rodiklius, bet ir pasigaminti daugiau energijos, nei patys suvartoja. AEI naudojimo skatinimas turi būti vykdomas atsakingiau, atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, energijos diversifikavimo skatinimą, naudojant AEI, taip pat atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosauginius aspektus. Regione esančios įmonės ir vartotojaigamintojai turi būti įtraukti į išmaniąją energijos tiekimo/gamybos grandinę, kurioje vartotojai aprūpinami konkurencinga energija, įvertinant visus energijos gamybos metu atsirandančius kaštus. Ekonominiai kriterijai neturėtų būti prioritetiniai, lemiantys energijos gamybos technologijų parinkimą. Ateityje didelis dėmesys turi būti skirtas energijos gamybos ir vartotojų tarpusavio sąveikos efektyvinimui. Vartotojai turi būti skatinami naudoti ir rinktis vietinę, regione pagamintą energiją. Kęstutis Biekša, Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijos mokslo darbuotojas „KitzlingerHaus GmbH“ ir Hamburg.de nuotraukos

EKOINOVACIJOS

ISTORIJA IR PAVELDAS

Tikrosios tradicijos ir pseudosenovė Architektė Daiva Gasiūnienė apie senąsias lietuviškas sodybas, jų rekonstrukciją, subtilią ribą tarp kičo ir tradicijų tęstinumo. Esate Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja. Rajonas žymus nepaprastai gražia gamta, miškais, įdomiu reljefu. Tiek nuolatiniai gyventojai, tiek poilsio sodybų savininkai stengiasi pagražinti savo būstus ir aplinką. Turbūt pastebite, kaip tai vyksta. Kuria kryptimi žmonės turėtų mąstyti, norėdami rekonstruoti seną sodybą, prisitaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms? Pirmiausia aš, kaip architektė, visiems patarčiau kreiptis į patyrusį architektą. Nepaisant to, ar naudositės jūs jo paslaugomis, ar ne, vien profesionalo žodis gali padėti išvengti klaidų. Kiekvienu konkrečiu atveju architektas apžiūrės sodybą, namą (nes vienodos situacijos tikrai nėra) ir patars savininkui. 38

www.statyk.eu.

Siūlau dešimt kartų pasverti, t. y. įvertinti, išanalizuoti, o tik paskui priimti sprendimus. Pavyzdžiui, labai dažnai Lietuvoje žmogus nusiperka seną, apaugusią senais medžiais gražią sodybą. Sodybą perka dėl to, kad ji yra gražioje vietoje. Aišku, ta sodyba būna patraukli dėl įdomios, nenuobodžios aplinkos, kalvelių, didelių medžių aplink. O kai jau nusiperka, pradeda žiūrėti ūkiškai ir nepagalvoja apie tikruosius tos vietos privalumus. Iš pirmo žvilgsnio pasirodo, kad tai niūri, gūdi vieta, be saulės šviesos. Ir puola kirsti senus, šimtamečius medžius. O kai iškerta, atsiveria dar labiau niūresni, sukiužę trobesiai ir tuštuma. Dalį pastatų tuoj pat nugriauna, o jei stato naujus, tai būtinai išlygina kalvelę, kad paprasčiau būtų statyti. Tada veža iš klojimų

ir pakampių surinktus senus ratus, vežėčias, akėčias, grėblius, senus lovius, viską krauna sodybos teritorijoje, įsivaizduodamas, kad taip puošia kiemą, kad tai gražu, o jei trūksta grožio – turguje nusiperka išdrožtą gandrą, gulbę ar gaidį ir pastato prie įėjimo. Jei dar trūksta – ant namo prikala ratų, pasagų... Kai kas net pagiria, net menininku arba prie meno pavadina, o tai dažnam dūšią paglosto. O kaip yra iš tikrųjų? O iš tikrųjų šimtamečių medžių neatsodinsi, dirbtinai nukastos kalvelės nebeatkursi, sodyba visiems laikams praranda tam tikrą aurą. Gerai, jei netampa kičo sankaupa. Kokios grubiausios sodybų atgaivinimo klaidos? Imantis rekonstrukcijos dažniausiai pirmas darbas būna perdengti senos pirkios stogą. Dažnam atrodo, ko čia klausi architekto apie tokį aiškų dalyką kaip stogą, juk ir pačiam

ISTORIJA IR PAVELDAS

Daiva Gasiūnienė, architektė Tradicijos – daug subtilesnis dalykas nei tam tikro laikotarpio pastato kopija, nei apgaudinėjimas savęs ir kitų, kad statau seną namą. Juk naujai statyti pastatyto jau nebegalima.

Išsaugota sodyba Mančiagirėje (Varėnos raj.)

Rekonstruota sodyba Aukštaitijos nacionaliniame parke etnografiniame Vaišnoriškės kaime (Utenos raj.)

viskas aišku. O kad nebūtų nuobodu, blyšku, naują dangą būtinai išsirenka raudonos ar žalios spalvos ar šiaip kokią ryškią, atseit nenuobodžią. Paprastai gražiausia būna čerpių imitacija. Ir namo sienos per daug senos, o atnaujinti, t. y. perdažyti, bijomasi. Visi dar įsitikinę, kad dažai lupasi. Tada statybinių medžiagų parduotuvėje randa labai pigių, visai neblogai atrodančių amžiną medį imituojančių plastikinių dailylenčių. Ir ant šimtamečių rąstų ar medinių dailylenčių kala plastiką. Rezultatas – labai dažnas mūsų kraštovaizdžio naujadaras: vietoj senos lietuviškos sodybos plyname lauke kur ne kur stovi ryškiai balti su raudonais, žaliais stogais pastatai, žiba iš toli, gamtą, aplinką, net saulę nustelbia, o kieme (atsiprašau, kaip sąvartyne) – vežėčių, akėčių, grėblių, lovių, puodų, padargų, gandrų, ratų, alpinariumų, tujų, olandiškų brangių augalų, dirbtinai privežtų akmenų ir... Tai, ką išvardijau, ir yra tikrų tikriausias kičas. Tradicijos ir kultūra moko neišsišokti. Deja, dažnas siekia atvirkščio efekto, čia ir yra grubiausia klaida. Kas svarbiausia rekonstrukcijoje? Medžiagos? Fasadai? Langai? Norėčiau grįžti prie to, nuo ko pradėjau. Pasitikėkite daugiau architektais, juk jie tam

mokslus baigė, patirties įgijo, tuo domisi, tą daro, tuo gyvena. Negirdėjau, kad žmogus pats nuspręstų, kaip jam reikėtų žarnyną operuoti, ar pabandytų tą daryti. Dėmesį reikia kreipti į viską. Mano nuomone, daug ką galima padaryti, daug ką galima pakeisti tą darant profesionaliai. O medžiagas patarčiau naudoti tik natūralias. Labai svarbu nepriimti neprofesionalių sprendimų. Čia reikalingas geras skonis, nuovokiai derinti naujus dalykus su senais. Šiandien nerimą kelia net ir valstybinių institucijų vykdoma užstatymo ir architektūros reguliavimo politika. Kad būtų paprasčiau ir greičiau, dažniausiai reikalavimas yra tik

Iš Etninės kultūros globos tarybos ir Aukštaitijos nacionalinio parko parengto leidinio „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ „Sodyba su namais, kasdiene buitimi, kalba ir supančia gamta – tai tas lopšys, kuriame užgimė ir brendo šeimos tradicijos, buvo mokomasi gyventi, augti ir skleistis. Todėl lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste. Sodybą sudarė darni pastatų, želdinių,

vienas – „išlaikyti etnografinės architektūros bruožus, tradicinės regiono architektūros ypatumus“. T. y. architektūros, susiformavusios iki profesionalios architektūros atsiradimo... Ir langai ne didesni kaip 1,5 kv. m ploto, suskirstyti į tris arba keturias dalis, pastato planas – stačiakampis, spalva – pilka, mėlyna, žalia. Vien šių taisyklių laikymasis – trumparegiškas požiūris, kurio pasekmė gali būti labai bloga: neproporcingi statiniai, nederantys gamtinėje ar urbanistinėje aplinkoje, neprofesionalumas. Toks neprofesionalus požiūris greitai gali virsti grėsme aplinkos kokybei, padaryti nepataisomą žalą kraštovaizdžiui, istorijai. Kartais atrodo, kad nebereikia architekto profesionalo, kuris rūpintųsi pastatų architektūra, pastatus derintų prie aplinkos, žiūrėtų, kad atitiktų higienos, sveikatos, saugaus naudojimo reikalavimus. Paradoksas tas, kad pačiose gražiausiose Lietuvos vietovėse, kurios paskelbtos saugomomis, nebeegzistuoja vyriausiųjų architektų

kiemo erdvių ir mažosios architektūros formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenimo būdą ir gamtinę aplinką. Gyvenamąją bei ūkinę erdvę formavo pastatai (pirkia, svirnas, tvartas, kluonas, daržinė, pirtis), išdėstyti apie vieną, du, kartais net tris kiemus (gerąjį, ūkinį ir kluonieną), želdiniai (sodas, gėlių darželis, pavieniai medžiai) ir maži statiniai, vadinami mažąja architektūra (kryžius, koplytstulpis, stogastulpis, tvoros, vartai, varteliai, šuliniai, suolai, aviliai ir kt. statiniai)“.

ISTORIJA IR PAVELDAS

Paremontuotas tvartas menininko Vytenio Lingio sodyboje paverstas dirbtuvėmis. Sodybos savininkui niekada net nekilo minties iš esmės pertvarkyti senus pastatus.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra gerų pavyzdžių, kaip galima pasiekti puikų tradicinės kultūros tęstinumo įspūdį ne atstatinėjant kažkokį įsivaizduojamą senovinį statinį, o kaip tik naujomis priemonėmis suteikiant naują atspalvį, tam tikrą tam regionui būdingą nuotaiką. Grįžkime prie sodybų. Ar tiesa, kad rekonstrukcija laikantis tradicijų brangi ir ne kiekvienas tokią gali sau leisti?

Kai eksponuojama viskas, kas atrodo gražu ar tinka...

institucija, nebereikalingos sąlygos architektūrai, nebereikalingas atestuotas architektas, ką kalbėti apie tai, kad už akis badančias klaidas irgi niekas neatsako. Nuostata išlaikyti lietuviškos kultūros tradicijas – tinkama ir gera. Tačiau baisu, kai tai taikoma bukai, neprofesionaliai, taikantis prie supratimo„gal liaudiškai, gal senoviškai, gal iš kurio nors laikmečio (neaišku kurio), gal kaip „Čili“ kaimo užeigų stilius, o gal kaip man atrodo“. Tradicijos – daug subtilesnis dalykas nei tam tikro laikotarpio pastato kopija, nei apgaudinėjimas savęs ir kitų, kad statau seną namą. Juk naujai statyti pastatyto jau nebegalima. 40

www.statyk.eu.

Lietuvoje yra labai puikus, nuo seno susiformavęs lietuviškos kultūros tradicijas puoselėjantis sodybos išdėstymas, mastelis, siluetas, bruožai, medžiagos. Belieka tik statant naujus pastatus tai profesionaliai pritaikyti ir projektuojant išlaikyti dvasią, proporcijas, medžiagiškumą. Tradicinės lietuviškos kultūros bruožus į šiuolaikinę architektūrą reikia perkelti ir tęsti kūrybiškai. Šiuolaikinį statinį profesionaliai integruoti į aplinką galima ir reikia, tuo tarpu aklai mėgdžiojant senovę, neaiškų stilių, tą pačią aplinką nesunku subjauroti. O tai labai dažnai gali atrodyti ir atrodo karikatūriškai, daro pastatus beveidžius, neproporcingus, iškraipo formas, siluetą, mastelį ir t. t.

Netiesa. Jeigu žmogus turi tikslą gyventi estetiškoje, ekologiškoje aplinkoje, galima rekonstrukciją atlikti etapais. Sakykim, vietoj plastikinio lango (langai mediniais rėmais truputį brangesni) galima pasirinkti nevarstomą stiklo paketą, kurį nesunku įstatyti į atskirai pagamintą medinį rėmą. Suprantama, tik ten, kur nereikia varstomų langų. Tarp kitko, toks berėmis stiklo paketas, net ir dviejų kamerų, yra net pigiau negu vienos kameros langas baltais plastiko rėmais. Tikrai netiesa, kad plastikinės dailylentės yra pigiau už medines. Jeigu rinktis tikrai fasadams pritaikytas ir ilgaamžes kokybiškas plastiko dailylentes, jos yra brangesnės. Žmonės apkala namus labai prastos kokybės plastiku, kurio tarnavimo laikas neaiškus. Mediena kol kas Lietuvoje tikrai nėra brangi, reikia naudotis ta situacija, tai per šimtmečius patikrinta, ekologiška, natūrali medžiaga. Danutė Ramoškevičiūtė Tanios Serket, Butauto Barausko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotraukos

ISTORIJA IR PAVELDAS

www.ruukkistogas.lt

RUUKKI STOGAS GYVENIMUI BE RŪPESČIŲ.

Plienine danga dengtas stogas visuomet bus madingas Plienas – tai nesenstantis pasirinkimas. Jo naudojimas turi gilias tradicijas, o išvaizda ir savybės padėjo tapti šiuolaikiškiausia stogų dangos medžiaga. Ruukki plieninės stogo dangos garsėja spalvų ir funkcijų vientisumu, kuris būdingas skandinaviškam dizainui. Tai daro jas praktiškas ir gražias, be to, jas nesunku prižiūrėti. Ši stogo danga lengva, todėl idealiai tinka ir renovavimo darbams.

DIZAINO IDĖJOS

Daugiau informacijos, stogų nuotraukų galerija, stogo ir namo spalvų derinimo programėlė, instrukcijos ir patarimai internete: www.ruukkistogas.lt

TECHNOLOGIJOS

Buitinių nuotekų valymo įrenginių NAUDOJIMAS ir priežiūra Žmonės, nusprendę įsikurti nuošalesnėse gyvenvietėse, kaimo vietovėse, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų sistemų arba tiesiog norintys būti nepriklausomi nuo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių, turi nuspręsti, ką daryti su buitinėmis nuotekomis – tai yra visu tuo, kas nuteka mūsų namų kanalizacijos vamzdžiais. Paprastai rinktis tenka iš dviejų variantų – namuose įsirengti aerobinę arba anaerobinę buitinių nuotekų valymo sistemą.

Aerobinis ar anaerobinis valymas Anaerobiniai nuotekų valymo įrenginiai veikia bakterijų, kurioms deguonis nėra reikalingas, dėka, tuo tarpu sklandžiam aerobinių buitinių nuotekų valymo įrenginių funkcionavimui būtinas prisodrinimas deguonimi, nes šiuose įrenginiuose dirbantys mikroorganizmai yra priklausomi nuo deguonies. Anaerobiniu principu veikiančios sistemos nereikalauja papildomų elektros sąnaudų, tačiau norint įsirengti sanitarines normas atitinkančią sistemą, reikia didelės teritorijos, o nuotekas, išvalytas anaerobiniu būdu, dar tenka valyti papildomai. Tuo tarpu aerobiniai valymo įrenginiai nors ir reikalauja papildomų elektros sąnaudų nuo42

www.statyk.eu.

latiniam deguonies tiekimui, tačiau itin švariai išvalo nuotekas – net iki 98 procentų. Paprasčiau tariant, visi iš vonių, tualetų, virtuvių kanalizacijos vamzdžiais nukeliavę nešvarumai iš valymo sistemos išteka jau pakankamai švaraus, skaidraus, bekvapio vandens pavidalu. Taip išvalytos nuotekos gali keliauti į aplinką nekenkdamos gamtai, o taupant vandenį jas galima naudoti, pavyzdžiui, vejoms, gėlynams, daržams laistyti. Pasak kalbintų specialistų, šiuo metu nedideliems šeimos ūkiams dažniausiai siūloma įsigyti būtent aerobinius buitinių nuotekų valymo įrenginius. Nuotekų valymo įrenginys parenkamas kiekvienam konkrečiam atvejui, atsižvelgiant į esamas sąlygas: grunto geologinės ir

hidrogeologinės savybes, nuotekų išleidimo galimybes, gruntinio vandens naudojimą vandeniui tiekti, sklypo dydį, nuotekų užterštumą ir jų svyravimus, aptarnavimo sąlygas, aplinkosaugos reikalavimus bei numatomą eksploatavimo trukmę. Pasirenkant buitinių nuotekų valymo įrenginį svarbu įvertinti jo našumą ir gyventojų skaičių, taip pat didžiausią galimą naudotojų skaičių, pavyzdžiui, savaitgalio svečius. Taip pat svarbu, ar nuotekų montavimo darbus atlieka atestuota įmonė, susipažinusi su nuotekų valymo įrenginių montavimo taisyklėmis.

Daugiausia problemų kyla dėl nežinojimo Paklausta apie dažniausiai pasitaikančias buitinių nuotekų valymo įrenginių problemas, buitinių nuotekų valymo įrenginiais prekiaujančios įmonės UAB „Feliksnavis“ atstovė Violeta Naidzinavičienė teigė, kad biologinis buitinių nuotekų valymas neretai apipinamas mitais, dėl kurių nuotekų valymo įrenginių veikimas dirbtinai apsunkinamas ar net sutrikdomas.

TECHNOLOGIJOS „Labai svarbu suprasti įrenginio veikimo principą“, – sakė pašnekovė. Pasak V. Naidzinavičienės, žmonės būna linkę painioti aerobinius ir anaerobinius nuotekų valymo įrenginius bei juose vykstančius procesus. Norint sėkmingai naudotis aerobiniu principu veikiančiu buitinių nuotekų valymo įrenginiu, svarbu žinoti, kad valymo procesui būtinas suslėgtas oras, pučiamas orapūtės, – būtent nuolatinis oro tiekimas ir užtikrina, kad biologinis procesas, kurio dėka nuotekos išvalomos, vyks sklandžiai. Deja, kartais įrangą įsigiję žmonės būna linkę pasitikėti ne specialistais, o kaimynų, draugų ar giminaičių nuomone – taip atsiranda mitai apie būtinus bakterijų papildymus. „Vartotojai, norėdami užtikrinti ar pagerinti valymo įrenginio darbą, perka bakterijas, pila jas į valymo sistemą, tačiau nepasižiūri, kad tie bakterijų papildymai skirti ne aerobiniams įrenginiams, o paprastoms išgriebimo duobėms. Taip į nuotekų valymo sistemą patenka mikroorganizmai, kurie ne tik kad nepadeda valymo procesui, bet ir gali jį rimtai sutrikdyti“, – sakė UAB „Feliksnavis“ atstovė. Taip pat svarbu nepamiršti pagrindinių buitinių nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo taisyklių. Pasak UAB „Traidenis“ atstovų, vartotojai kartais pamiršta, kad nevalia į nuotekų valymo įrenginius išleisti geriamojo vandens filtrų regeneracinio vandens ar

Nuotekų valymo įrenginio darbas grįstas aeracijos procesu ir ciklišku įrenginio darbo principu.

kitų nuotekų, kuriose yra didelė chloridų koncentracija. Buitinių nuotekų valymo biologiniai įrenginiai skirti nuotekoms, patenkančioms iš virtuvės, vonios, tualetų. Į juos negalima pilti tepalų, naftos produktų, riebalų, išskyrus nutekančių nuo indų, cheminių medžiagų, ypač turinčių chloro. Taip pat negali patekti paviršinės nuotekos nuo stogų, kiemų, drenažinis vanduo, vanduo iš baseinų.

Buitinių nuotekų valymo vanduo gali būti infiltruojamas į gruntą, nuvedamas į pakeles, melioracijos griovius, išleidžiamas į vandens telkinius, nukreipiamas antriniam naudojimui.

Nuolatinė priežiūra Kad aerobinis procesas vyktų sklandžiai, nuotekos būtų kokybiškai išvalomos, nesijaustų nemalonaus nuo įrenginio sklindančio

„Buvema” medžiagos – tai moderni technologija, aukšta kokybė ir konkurencinga kaina „Buvema“ gaminami BBR keramzitbetonio blokeliai jau gerai žinomi Baltijos šalyse. Juos naudoja tiek individualių namų, tiek daugiabučių, biurų, visuomeninių pastatų statyboje. Užsakovai jau įsitikino, kad šie blokeliai turi ne tik konkurencingą kainą,

bet ir aukščiausią tokiems gaminiams reglamentuotą kokybę. Keramzitas – natūrali ir aplinkai draugiška medžiaga, o apie 85 proc. keramzitbetonio sudaro aukštoje temperatūroje iškaitinti molio rutuliukai, kita dalis – betonas.

Statybininkai žino, kad BBR blokeliai greitai mūrijami, jiems reikia minimalios apdailos. Blokeliai nebijo drėgmės ir cheminių medžiagų poveikio, nepūva ir nepelija, turi aukštus šilumos ir garso izoliacijos rodiklius, o kainuoja pigiau nei dujų silikato blokai.

Mes prekiaujame: • Keramzitbetonio blokais BBR; • Keramzitu – 50 l; • Į maišus sufasuotu keramzitu (1 kub.m - Big Bag); • Biriu keramzitu; • BBR mūro mišiniu;

Tel. +371 67165840 Faks. +371 67167140 E. p. info@buvema.lv www.buvema.lv

• • • •

Kalkių-cemento glaistu; Isofix garso izoliacija; Bi armatūra; Armuotomis keramzitbetonio sąramomis; • Recticel šilumos izoliacija.

„Bebru pļavas” Dzimtmisa, Iecavas novads, Bauskas rajons, Latvija, LV-3913

TECHNOLOGIJOS retai stebi arba visiškai nestebi savo buitinių nuotekų valymo įrenginių. Tai pagrindinė eksploatacijos klaida. Paprastai įrenginius reikia apžiūrėti porą kartų per mėnesį, patikrinti, ar iš įrenginio nesklinda blogas kvapas, nėra mechaninių gedimų ar sutrikimų požymių“, – aiškino E. Mažeika. SVARBU Visuose buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiuose kaupiasi perteklinis dumblas. Jį reikia šalinti ne rečiau kaip kartą per metus. Stabilus aktyvaus dumblo koncentracijos palaikymas užtikrina stabilų nuotekų valymo įrenginio darbą.

Tik specialistai gali numatyti tinkamą valymo įrenginio vietą sklype, nes reikia atsižvelgti į daugelį sąlygų: grunto geologines ir hidrogeologines savybes, nuotekų išleidimo galimybes, atstumus ir kt.

kvapo, būtina užtikrinti nuolatinį orapūtės veikimą, t. y. deguonies tiekimą teršalus į vandenį perdirbantiems mikrooganizmams. Deguonies tiekimas jiems būtinas tiek išgyvenimui, tiek dauginimuisi. „Svarbu kartas nuo karto patikrinti, ar orapūtė veikia, ar neatsirado neįprastų garsų, vibracijos, ar nekaista

jos korpusas, – sakė V. Naidzinavičienė. – Kaip rūpinamės kitais namuose veikiančiais įrenginiais, taip reikėtų rūpintis ir buitinių nuotekų valymo įrenginiu.“ Jai pritaria ir buitinių nuotekų valymo įrenginiais prekiaujančios įmonės UAB„Ekoservis“ vadovas Edvardas Mažeika. „Vartotojai labai

Pasak pašnekovo, vartotojai privalo žinoti, kokie yra teisingo įrenginio darbo požymiai, kad esant abejonėms galėtų kreiptis į specialistus. „Tai panašu į rūpinimąsi sveikata: visų vaistų veikimo išmanyti nereikia, tačiau suprasti, kas yra aukšta temperatūra, – būtina“, – teigė pašnekovas. Taip pat būtina nepamiršti reguliariai (bent kartą per metus, priklausomai nuo to, ar intensyviai naudojamas valymo įrenginys) asenizacine mašina šalinti antrinio nusodintuvo dugne susikaupusį dumblą. Nereikėtų laukti, kol susikaupęs dumblas ims šalintis kartu su išvalytomis nuotekomis – ištekantis vanduo turi būti be dumblo priemaišų.

Laiku pastebėti problemas

Puiki garso izoliacija

Jeigu buitinių nuotekų valymo įrenginyje sutrinka deguonies tiekimas (pavyzdžiui, sugenda orapūtė arba ilgesniam laikui dingsta elektra), galimi valymo sutrikimai. Apie nepakankamą dumblo ir jame gyvenančių mikroorganizmų aprūpinimą deguonimi pirmiausia įspėja pasikeitusi dumblo spalva – ji pasidaro neįprastai tamsi. Visų gamintojų buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginių stabilus darbas priklauso nuo pastovaus orapūtės veikimo. Reikia nepamiršti pravalyti orapūtės filtro, kad į įrenginį patektų atitinkamas deguonis kiekis. Taip pat būtina kartas nuo karto tikrinti, kaip atrodo biologiniame buitinių nuotekų valymo įrenginyje esantis dumblas. Pastebėjus, jog dumblas sūkuriuoja, jame kaupiasi neįprastos baltos ar tamsios putos ar šiaip bendras vaizdas bei kvapas yra neįprasti, vertėtų nelaukiant rimtesnių problemų kreiptis į specialistus. „Norint užtikrinti tinkamą buitinių nuotekų valymo įrenginių veikimą, būtina prisiminti įrangos gamintojo telefoną ir nebijoti užduoti net ir iš pažiūros juokingų klausimų“, – teigė UAB „Ekoservis“ vadovas. Vaiva Žostautė UAB „Artva“, UAB „Feliksnavis“, UAB „Uponor“ nuotraukos

www.statyk.eu.

Platus „Traidenio“ gaminių spektras ir paskirtis UAB „Traidenis“ aplinkosaugos srityje yra išskirtinė įmonė visoje Rytų ir Vidurio Europoje bei NVS šalyse dėl savo pajėgumų ir plataus gaminių spektro.

Įrenginiai Jau daugiau kaip septyniolika metų UAB„Traidenis“ siūlo kokybiškus ir ekologiškus nuotekų tvarkymo įrenginius, talpas iš stiklaplasčio bei visas su jų įrengimu ir priežiūra susijusias paslaugas. Ilgametė patirtis rodo, jog Lietuvos vartotojai vandenvalos srityje labiausiai išprusę. Anot „Traidenio“ vadovų, teigiamą įtaką tam padarė parodos, seminarai, savišvieta spaudoje, televizijoje, radijuje ir internete. Individualiems vartotojams, ūkininkams, kaimo turizmo sodybų, sodų sklypų savininkams, sodų bendrijoms, pramonės įmonėms ir kitiems vartotojams įmonė siūlo: • Buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius individualiems namams, namų kvartalams, kompleksams ir pan. Nuotolinį įrenginio valdymą, panaudojant išmaniąsias technologijas. • Lietaus vandens surinkimo sistemas. • Žemės ūkio paskirties talpas (vertikalias, horizontalias, požemines, antžemines, surenkamas – nuo 100 iki 5 000 kub. m) ir kt., skirtas kurui, cheminėms medžiagoms, silosui, geriamajam vandeniui. • Akumuliacines talpas, kurias galima jungti su kietojo kuro katilais, saulės kolektoriais siurblių sistemose. • Biodujų išvalymo įrenginius – skruberius. • Lauko kubilus (paprastus lauko kubilus, kūrenamus malkomis, arba SPA termokubilus, kur sumontuoti termoreguliatorius, filtracinė sistema, elektromechaninis arba mechaninis uždengimo mechanizmas ir kt.).

valymo įrenginiai, susidedantys iš aerotanko ir antrinio nusodintuvo, ženklinami CE ženklu. Jie gaminami skirtingo galingumo ir, nelygu dydis, dirba tyliai, neskleidžia kvapo, montuojami vienoje patvarioje lengvoje stiklaplasčio talpykloje. Statant įrenginį apsieinama be betonavimo darbų. NV tipo įrenginys buvo tobulinamas, dabar gaminamos penkios jo modifikacijos, pailgėjo jo tarnavimo laikas, pasiekti geresni išvalymo parametrai. Juo nuotekas galima išvalyti iki aukščiausių skandinaviškos kokybės standartų, naudojant išmaniąsias technologijas valdyti nuotoliniu būdu. Atestuoti ilgametę darbo patirtį turintys įmonės specialistai visuomet pasirengę parodyti, paaiškinti, kaip veikia įrenginiai, kuo jie skiriasi vienas nuo kito. Klientui pageidaujant jis apmokomas atlikti statybos-montavimo darbus, suteikiama visa informacija apie įrenginio eksploataciją ir priežiūrą, kad šis tarnautų ne mažiau kaip 25 metus. UAB „Traidenis“ suteikia 15 metų garantiją požeminiam įrenginio korpusui. „Traidenis“ nuolatos tobulina įrenginius. Skirdama daug dėmesio plėtrai, gaminių kokybei ir patikimumui, ryšiams su klientais ir partneriais palaikyti, įmonė kviečia įvairias statybines organizacijas tapti verslo partnerėmis: sudaryti produkcijos distribucijos sutartis, įsigyti gaminius didmeninėmis kainomis ir atlikti statybosmontavimo darbus. Ilgametė patirtis ir žinios Jūsų paslaugoms „Resta 2013“ parodoje!

• Baseinus.

Užs. Nr. 13/33

Dėmesys vartotojui Prieš septyniolika metų įmonė pradėjo veiklą nuo NV tipo individualaus namo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginio gamybos. NV tipo įrenginiai − tai aerobiniai biologinio

UAB „Traidenis“ Pramonės g. 31B, 62175 Alytus Tel. (8 315) 78 263, mob. 8 698 74 080 E. p. info@traidenis.lt; www.traidenis.com

MEDŽIAGOS

Perku sienas: į ką atkreipti dėmesį? Kokius blokus pasirinkti namo sienoms? Tai klausimas, iškylantis beveik kiekvienam individualaus namo statytojui. Prieš renkantis reikėtų atsakyti sau į kelis klausimus: kelių aukštų bus namas, kokios perdangos, kokie pamatai, ar esate nusistatę prieš vieną ar kitą medžiagą?

Blokelių rinka ir reikalavimai jiems Lietuvos rinkoje konstruktyvo blokų pasirinkimas išties platus. Galima rinktis net iš keliolikos rūšių gaminių, kurie skiriasi tiek žaliavomis, iš kurių yra pagaminti, tiek gamybos technologija ir net savo paskirtimi. Pagal tai, iš kokių medžiagų pagaminti, blokus galima suskirstyti į: • silikatinius; • autoklavinio akytojo betono; • betono su lengvaisiais užpildais; • betono su tankiaisiais užpildais; • keraminius; • gipso. 46

www.statyk.eu.

Reikalavimai blokams nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše (LR aplinkos ministro 2012-07-19 įsakymas Nr. D1-628). Visiems blokams reglamentuojami rodikliai nurodyti standartuose pagal produktų paskirtį, kai kuriems papildomai nurodytas atsparumas šalčiui. Sienų statybai gali būti naudojami ir liktiniai klojiniai – didesnių ar mažesnių matmenų blokai, skydai su papildoma termoizoliacine medžiaga ar be jos. Šie blokai (skydai) suteikia reikiamą formą monolitiniam betonui ir lieka kaip namo konstrukcijos dalis visą jo eksploatavimo laiką. Paprasti statybiniai blokai nėra užpildomi betonu ar skiediniu, išskyrus tuos retus atvejus, kai tai daroma norint gauti didesnį sienos garso izoliavimo rodiklį.

Blokų storis ir varža Jei palygintume visus statybinius blokus, pamatytume, kad jie skiriasi ne vien žaliavomis, gamybos technologija ar paskirtimi, bet visų pirma matmenimis. Pavyzdžiui, blokų plotis gali varijuoti nuo 7 iki 50 cm. Plonesni blokai, kurių plotis 7–15 cm, dažniausiai yra naudojami pertvaroms pastatų viduje, blokai, kurių storis 12–50 cm, gali būti naudojami išorinėms pastatų sienoms, sienoms tarp butų ar laiptinių. Sugriežtinus šiluminės varžos reikalavimus, keliamus gyvenamųjų pastatų išorės sienoms iki 5 kv. m · K/W (pagal pastatų energinių klasių reglamentus sienų varža turi būti beveik dvigubai didesnė) pasikeitė ir pastatų sienų konstrukciniai sprendimai. Paprastai šiuo metu individualus pastatas yra apšiltinamas iš išorės termoizoliacinėmis medžiagomis, kurių sluoksnis sudaro jau ne 5–7 cm, o 18–20 cm. Anksčiau buvę veiksmingi pastatų sienų konstrukciniai sprendimai, kai buvo naudo-

MEDŽIAGOS

Planuojant namo sienas verta paskaičiuoti kelių rūšių blokų ir šiltinimo sluoksnio varžą bei kainą – tai objektyvus rodiklis padėsiantis apsispręsti, ką rinktis.

jami didelio pločio sieniniai blokai ir labai nedidelio storio termoizoliacinės medžiagos sluoksnis, šiuo metu jau turi būti pamiršti. Esant dabartiniams sienos šiluminės varžos reikalavimams, net ir statant pastatą iš 30 cm pločio blokų, reikia naudoti 11–12 cm storio termoizoliacinės medžiagos sluoksnį. Tuo tarpu naudojant didesnio stiprio ir plonesnius blokus, termoizoliacinio sluoksnio storis padidėja tik 6–7 cm, iki 18–19 cm. Reikėtų gerai pagalvoti, ar tikslinga naudoti didelio pločio blokus, ar geriau naudoti plonesnius didesnio stiprio blokus ir keliais centimetrais padidinti termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storį. Pagal anksčiau žurnale skelbtus apklausos duomenis, matyti, kad dažniausiai vartotojų pasirinkimą, lemia kaina (63 proc. apklaustųjų), o blokų kokybė užima antrą vietą (27 proc.). Tačiau reikia nepamiršti, kad vienos medžiagos – blokų – kaina nieko nesako apie būsimos sienos įrengimo kaštus. Tai tas pats, kas rinktis sumuštinio kainą žiūrint į tai, kiek kainuos duona, tačiau neatsižvelgti į tai, koks bus sviestas ir kitos sumuštinio dalys.

Jungiamosios ir kitos medžiagos Reikia nepamiršti, kad namo sienų mūrui iš blokų reikės įsigyti ne vien blokus, tačiau gal-

būt reikės blokų mūro armavimo medžiagų, gelžbetoninio žiedo, stipresnių pamatų, kiek reikės sunaudoti apdailos medžiagų ir kokius tvirtinimo elementus bus galima naudoti ką nors tvirtinant prie mūro. Visas šias būsimas išlaidas reikėtų įvertinti iš karto, ir renkantis medžiagą į tai atsižvelgti. Svarbus yra ir blokų matmenų tikslumas. Jeigu blokų matmenys pakankamai tikslūs, jie gali būti mūrijami tik su plonu skiedinio sluoksniu, tokiu būdu gaunant plonesnes siūles ir nesudėtingą sienų vidaus apdailą. Taip pat nesutikčiau su vartotojų nuostata pirmiausia klausti kainos, o tik paskui atsižvelgti į medžiagos kokybę. Kokybė lemia eksploatacines medžiagos charakteristikas, kurios svarbios tuo metu, kai pastate jau yra gyvenama.

Matmenys, šilumos laidumas ir stipris Nepamirškite, kad kainoraščiuose blokų kaina yra rašoma už blokų kubinį metrą, tačiau blokai yra skirtingo pločio ir iš nupirkto vieno kubinio metro blokų išmūrysite skirtingą kiekį sienos kvadratinių metrų. Vadinasi, kuo mažesnio pločio blokai bus naudojami, tuo didesnis sienos plotas bus pastatytas. Jei blokų plotis 25 cm, tai iš 1 kub. metro

gausite 4 kv. metrus sienos, jei 18 cm – 5,5 kv. metrus (esant tam pačiam blokų ilgiui ir aukščiui). Dažnai medžiagų gamintojai vartotojams pateikia laboratorines medžiagos savybių vertes, tai yra tas, kurios nustatytos laboratorijoje, medžiagai esant sausame būvyje. Iš tokių medžiagų savybių dažnai yra pateikiamos laboratorinės šilumos laidumo koeficiento vertės. SVARBU Šilumos laidumo koeficiento laboratorinė vertė turi būti perskaičiuota į projektinę šilumos laidumo koeficiento vertę, kuri visada bus prastesnė nei vertė, nustatyta sausai medžiagai.

Taip pat ir gniuždymo stipris, nustatytas medžiagai esant sausame būvyje, bus didesnis nei stipris, įvertinus įdrėkimą atitvaroje. Blokų savybėms apibūdinti dažnai naudojamas stiprio rodiklis – gniuždymo stiprio klasė. Apskaičiuojant šią klasę yra įvertinamas medžiagos įdrėkimas ir gaminio forma. Šie rodikliai paprastai apskaičiuojami įvertinus visus koeficientus ir daugiklius akredituo-

Šių metų gamybos putplastis jau laukia savo pirkėjų

www.silputa.lt UAB „ŠILPUTA“ Sodų g. 14, Skaidiškių k., Vilniaus r. Tel. (8 5) 235 01 09 , e. p. info@silputa.lt

MEDŽIAGOS tose laboratorijose. Laboratorijų darbuotojai turi labai gerai išmanyti standartus ir reikalavimus, pateiktus juose skaičiavimams atlikti. Net viena laboratorijos darbuotojų padaryta klaida skaičiavimuose ar tyrimų metodikoje gali reikšmingai sumažinti apskaičiuotas savybių vertes.

Akustika ir atsparumas ugniai Lyginant atskirų blokų akustines savybes reikia atsižvelgti į tai, kad patys geriausi akustiniai rodikliai gaunami tik užpildžius blokų tuštymes skiediniu ar betonu ir aptinkavus juos iš abiejų pusių tinku. Gamintojai ir pardavėjai turėtų ir pateikti informaciją apie visas šias sąlygas vartotojui, jei tai yra reikalinga atlikti. Tas pats galioja ir blokų atsparumo ugniai rodikliams. Viena rodiklio reikšmė turi būti nurodyta tada, kai nustatytas neapkrauto tinkuoto bloko atsparumas ugniai. Prastesnės savybės gaunamos tada, kai blokai apkraunami pilna apkrova, taip pat didelę įtaką rodikliui turi ir sienų padengimas tinku. Visa tai gamintojai turi nurodyti vartotojui, pateikdami nustatytos savybės vertę. Skaičiuodami išlaidas sienoms nepamirškite armavimo medžiagų, gelžbetonio, mūro mišinio, tvirtinimo elementų ir kitų priedų kainų.

Informacija pirkėjui Statybos gaminių standartai nurodo gamintojui, kokie būtinieji rodikliai turi būti

Žalgirio g. 88-212, Vilnius, tel. 8 5 2125981, www.blokelis.lt 48

www.statyk.eu.

pateikti vartotojui. Vartotojas pateiktame blokų aprašyme ir žymėjime paprastai turi matyti blokų matmenis, matmenų nuokrypius, gniuždymo stiprį, tariamąjį sausąjį tankį, šilumines savybės ir kt., taip pat turi būti įrašytas standarto žymuo. Blokai ženklinami vienu iš šių būdų: ant gaminių, ant pakuotės, tiekimo dokumentuose arba sertifikate. Gamintojas paprastai pagrindines blokų savybes pateikia ant gaminių pakuotės. Pagal Statybos įstatymą, kiekviename objekte esantis statybos techninis prižiūrėtojas turi kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę ir atitikimą projektui. Dėl to atvežus į objektą minėtus gaminius, techninis prižiūrėtojas visada gali matyti, kokie gaminiai buvo atvežti ir kokias pagrindinių savybių vertes jie turi. Svarbu, kad statybose kiekviena medžiaga būtų naudojama pagal paskirtį (tai tinka ir sienų blokams). Dažnai reikia atsakyti sau į klausimą, kokiam tikslui bus naudojami blokai – ar kaip termoizoliacinė-konstrukcinė medžiaga, ar tik kaip konstrukcinė medžiaga? Atsakius į šį klausimą, pasirinkimas tampa paprastesnis. Doc. dr. Ramunė Žurauskienė VGTU Statybinių medžiagų katedra „Statyk!“ archyvo nuotraukos

MEDŽIAGOS

Ką reiktų žinoti renkantis apdailos plytas? Jeigu pasirinkote apdailinti namą plytomis, iškils klausimas, kokias rinktis – silikatines ar keramines? Kad teisingai nuspręstumėte, pateiksime šiek tiek žinių apie šiuos gaminius.

Svarbi namo aplinka Pagal paskirtį plytos skirstomos į statybines ir apdailos. Statybinės plytos naudojamos laikančiosioms konstrukcijoms, pertvaroms mūryti, apdailos – vidaus sienų ir išorės fasadų apdailai. Apdailos plytų pasirinkimas priklauso nuo namo eksploatacijos sąlygų: ar namas prie upės, ežero, miško, ar jis nuolat bus merkiamas lietaus, gal lietus pateks su šoniniu vėju šaltuoju metų periodu, o gal vanduo pateks atšokęs nuo nuogrindos ant apatinės plytų mūro dalies per lietų. Jei yra tikimybė, kad mūras gali ilgam sudrėkti, reikėtų rinktis labiausiai šalčiui atsparias medžiagas. Atsparumo šalčiui požiūriu geresni rodikliai yra klinkerio plytų. Tačiau renkantis klinkerio plytas pirma reikia įsitikinti, kad jos atitinka būtent šios rūšies plytoms keliamus reikalavimus. Klinkeris yra vienas iš keramikos produktų. Jis gaminamas iš specialių molio rūšių, kurios maišomos vandenyje su lauko špatu ir maltu šamotu. Tada ji glazūruota arba ne kaitinama aukštoje temperatūroje. Klinkerio plytų užbaigimo procesas vyksta 1100–1400 0 C temperatūroje, kurioje klinkerinis molis sukietėja ir keičia struktūrą.

Laikančiosioms konstrukcijoms netinka naudotos plytos Keraminiai gaminiai − ilgaamžė medžiaga, minimaliai veikianti aplinką: jei kada nors ir tektų ardyti plytų sieną, jas galima panaudoti iš naujo, perdirbti ar utilizuoti nekenkiant aplinkai. Silikatinės plytos taip pat gali būti nau50

www.statyk.eu.

dojamos antrą kartą. Tačiau naudoti plytas, gautas išardžius sumūrytą konstrukciją, rekomenduojama tik ten, kur plytos buvo tik kaip dekoravimo elementas. Antraip naudotos plytos gali neatlaikyti apskaičiuotų apkrovų, nes kiekviena išardyta plyta gali būti skirtingų savybių ir neprognozuojamos kokybės. Silikatinių plytų gamyboje sunaudojama mažiau energetinių išteklių, dėl to jų kaina yra mažesnė nei klinkerio plytų. Tiek keraminės, tiek silikatinės plytos gali būti pilnavidurės ir tuštymėtosios. Plytose tuštymės gali būti per visą arba ne per visą gaminį. Tuštymėtosios plytos yra mažesnio tariamojo tankio – ne tokios sunkios kaip pilnavidurės. Tiek statybinėms, tiek apdailos plytoms apibūdinti svarbūs rodikliai yra matmenų nuokrypiai, gniuždymo stipris, vandens įgeriamumas, atsparumas šalčiui, tankis.

Savybės Prieš pasirinkdami vieną ar kitą gaminį gerai išstudijuokite gamintojo pateikiamas plytų savybes. Taigi pirma keraminės klinkerio plytos: jų tankis didesnis nei 2 000 kg/kub.m., gniuždymo stipris didesnis nei 40 MPa, įmirkis mažesnis kaip 6 proc., o atsparumas šalčiui – daugiau nei 200 ciklų. Paprastųjų pilnavidurių keraminių plytų tankis būna 1800–2100 kg/kub.m, gniuždymo stipris – 6,5–40 MPa, šilumos laidumo koeficientas – 0,83 W/m K, šiluminė varža – 0,15 kv.m

K/W, atsparumas šalčiui – 100 ciklai, vandens įmirkis – 7–12 procentų. Tuštumėtųjų plytų rodikliai atitinkamai būna: tariamasis tankis – 1 375–18 00 kg/ kub.m, gniuždymo stipris – 12,5–20 MPa, šiluminė varža – 0,22 kv.m K/W, atsparumas šalčiui – 50 ciklų, vandens įmirkis – 6–25 procentai. Silikatinių plytų gniuždymo stipris yra 5–30 MPpa, tariamasis tankis – 1 600–2 300 kg/ kub.m, vandens įmirkis – iki 16 proc., šiluminio laidumo koeficientas – 0,7–0,9 W/m K, atsparumas šalčiui – 50–150 ciklų. Reikia pažymėti, kad plytų savybėms labai didelę įtaką turi gamyboje naudojamos žaliavos ir gamybos technologiniai procesai, dėl to labai sunku bendrai apibūdinti net pasirinktų gaminių rūšies kokybines charakteristikas.

Kokios savybės svarbiausios? Gniuždymo stipris, kuris rodo, kokią apkrovą į 1 kv. cm gali išlaikyti plyta, labai svarbus mūrijant laikančiąsias sienas, o savilaikėms sienoms ir apdailai tokios didelės reikšmės neturi. SVARBU Apdailai labai svarbūs rodikliai yra vandens įmirkis ir atsparumas šalčiui, nuo kurių didele dalimi priklauso apdailos ilgaamžiškumas.

Atsparumas šalčiui matuojamas ciklais. Standartinių bandymų metu plyta pilnai prisotinama vandens, po to ji dedama į šaldymo kamerą tokiam laiko tarpui, kad pilnai peršaltų visas plytos tūris ir paskui atšildoma vandenyje – tai vienas ciklas. Taip daroma tol,

MEDŽIAGOS kol nepradės keistis plytos charakteristikos (išvaizda, masė, stiprumas ir kt.). Vandens įmirkis nurodo, kiek plyta įgeria vandens. Bandymas atliekamas taip: plyta pasveriama, paskui panardinama į vandenį, mirkoma. Tada pasveriama ir nustatomas vandens įmirkio procentas. Pagal dabar galiojantį standartą keraminės plytos mirkomos 24 valandas. Ilgaamžiškumo sąvoka nusako, kiek metų pastato apdaila išliks nepakitusi. Konstruktyvui šį parametrą apibrėžia STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“. Jame sakoma, kad „konstrukcija yra ilgalaikė, jeigu per visą numatytą naudojimo laiką ji išlieka stipri ir stabili bei tinkama naudoti“. Mūrinių konstrukcijų ilgalaikiškumui esminę įtaką turi jų atsparumas šalčiui. Mūro gaminių sienų išorinių sluoksnių (12 cm storio) ir pamatų (per visą storį) atsparumo šalčiui markės, atsižvelgiant į numatomą konstrukcijų naudojimo trukmę (ne mažesnę kaip 100, 50 ar 25 metai), pateiktos lentelėje. Apdarų, plonesnių nei 35 mm, atsparumo šalčiui markė didinama viena pakopa, bet ne daugiau kaip iki F50. Kuo didesnė atsparumo šalčiui markė F, tuo gaminiai ilgiau išliks konstrukcijoje nepakitę nuo drėgmės ir šalčio poveikio. Tačiau naudojant apdailos plytas ten, kur jas pastoviai veikia drėgmė ir pasikartojantis užšalimas ir atitirpimas, rekomenduojama naudoti gaminius su didesniu atsparumu šalčiui nei nurodytas lentelėje.

Tašytas ir skaldytas plytų paviršius Apdailos silikatinės plytos gali būti skaldyto ar tašyto paviršiaus. Skaldytas plytų paviršius gaunamas didesnių matmenų gaminio kraštą nuskeliant po presu, vadinamu giljotina, tašytas paviršius – gaminio apdailos paviršių iš viršaus ir apačios veikiant nedideliais plaktukėliais ir taip nuskeliant paviršių iki reljefinio,

Atsparumo šalčiui markės

kurio didžiausias storis gaunamas gaminio viduryje. Šie abu paviršiai yra grublėti, nelygūs ir sudaro skirtingą vaizdinį paviršių. Tašytos ir skaldytos apdailos plytos paprastai padengiamos hidrofobinėmis medžiagomis, kad įgertų kuo mažiau drėgmės. Keraminių plytų reljefinis paviršius suformuojamas gamykloje. Ant dar minkštos molio juostos įspaudžiamas norimas piešinys besisukančiu reljefiniu būgnu, gali būti, kad ant paviršiaus užbarstomi ir stambesni uolienų grūdeliai ir tik paskui plytos džiovinamos ir degamos krosnyse. Kai kurie gamintojai po degimo plytų paviršių apipurškia hidrofobinėmis medžiagomis.

Konstrukcijų tipas

Pastatų išorinės sienos arba jų apdaras, kai drėgmės režimas: a – sausasis ir normalusis b – drėgnasis c – šlapiasis

Atsparumo šalčiui markė F, kai konstrukcijos naudojimo trukmė metais 100 50 25 25 35 50

15 25 35

15 15 25

pagal konkretų projektą ir apdailą. Kadangi blokelio, šiltinimo sluoksnio ir apdailos plytos pločiai skirtingi, tai ir pamatai daromi skirtingų pločių. Todėl, kai numatoma klinkerio plytelių apdaila (jų storis būna 9–17 mm, o plytų dažniausiai 100 mm), pamatas yra siauresnis, ir tai leidžia sutaupyti. Plyta turi gulti ant pamato per tris ketvirčius. Jei apdaila iš klinkerio plytelių, jas galima klijuoti, tuomet oro tarpo nereikia.“ Anot O. Palamarčiuk, jų parduodamų klinkerio plytų vandens įmirkis yra iki 6 proc. Plytelių paviršius gali būti lygus, rifliuotas, su smėliu, sendintas, vadinamasis rankų formavimo ir kt. Jie skirtingi, bet paviršius labai didelės įtakos gaminių atsparumui atmosferos ir cheminiam poveikiui neturi. Anot O. Palamarčiuk, tai aktualiau ne klinkeriui, o plytoms ar plytelėms, kurių įgeriamumas yra didesnis nei 6 proc., tuomet kartu su drėgme ant fasado patenka ir nusėda purvas, pradeda augti samanos ir t. t. VGTU Statybinių medžiagų katedros doc. dr. Ramunė Žurauskienė pabrėžia, kad plytų pasirinkimui labai svarbios eksploatacijos sąlygos, į jas reikėtų labai rimtai atsižvelgti norint turėti ilgaamžį fasadą.

Ką sako pardavėjai? Ką apie silikatines apdailos plytas vartotojams teigia pardavėjai, pasiteiravau UAB „Orfis“ vadybininko Andriaus Paliunio. Jis pirmiausia paklausė, kokioje vietovėje yra pastatas. „Jei arti nėra miško, tuomet galima rinktis tiek silikatines tašytas, tiek silikatines skaldytas plytas. Jei šalia yra kelias su intensyviu eismu, tuomet rekomenduoju tašytas plytas, nes skaldytos greičiau purvinasi (nes jų reljefas yra įdubęs į vidų). Silikatinės apdailos plytos yra ilgaamžės, jos atlaiko iki 50 šalčio ciklų ir niekuo nenusileidžia klinkeriui“, – teigė vadybininkas. Paskui pridūrė, kad jų įmonėje silikatinės apdailos plytos gali būti komplektuojamos su kampinėmis plytomis, o tai pagreitina mūrijimo darbus. Keraminėmis klinkerio plytomis prekiaujančios UAB „Statau pats“ Vilniaus filialo vadovė Olga Palamarčiuk pirmiausia pastebėjo, jog kalbant apie klinkerio apdailą reikia skirti klinkerio plytas ir plyteles. „Fasadui su oro tarpu apdailinti naudojamos plytos. Jau įrengiant pamatus turi būti numatyta apdaila, taigi pamatas visada parenkamas

Gražina Bendienė Gamintojų nuotrauka

Vokiškas klinkeris ilgam!

Kiekis ribotas

89 Lt

65 Lt /m . 2

AKCIJA!

Klinkerio plytelės „Feldhaus“

69 Lt

AKCIJA!

45 Lt /m . 2

Klinkerio plytelės „Feldhaus“

AKCIJA!

45 Lt /m . 2

Klinkerio plytelės „Feldhaus“

klinkeris, stogai, fasadai

2,49 Lt

AKCIJA!

1,99 Lt /vnt.

Klinkerio plytos K328

2,25 Lt

AKCIJA! Sendintos plytos

1,79 Lt /vnt.

Nuo

69 Lt /m

Vokiškos klinkerio trinkelės

Mus rasite: Vytenio g. 46, Vilnius Mob. 8 657 72 977; e. p. olga@klinkera.lt Baltų pr. 36, Kaunas Mob. 8 614 40 051; e. p. darius@klinkera.lt www.klinkera.lt 51

MEDŽIAGOS

Šiltos durys šiltam namui Kalbant apie šiltą namą dažniausiai aptarinėjamas sienų, stogo šiltinimas, langų stiklų ir kamerų skaičius, o lauko durys lieka nuošalyje. Žinoma, rečiau ar dažniau varstomos durys šiaip ar taip yra viena silpniausių namo vietų. Taigi norint taupyti šilumą, bet kokių durų ir bet kaip montuoti nereikėtų.

Prasčiausias pasirinkimas – šarvuotos durys „Statyk!“ kalbinti specialistai vieningai sutarė, kad prasčiausias durų pasirinkimas namui – vadinamosios šarvo durys. Individualiame name su daug langų nėra tikslinga statyti itin tvirtas duris, puikiai atliekančias savo funkcijas šildomose laiptinėse. O blogiausia, kad plieninės durų ir varčios konstrukcijos yra puikiausias šalčio laidininkas. Pasak pasyviuosius namus statančios UAB „Statybos projektų sprendimai“ vadovo Dariaus Baičio, pasyviojo namo durų šilumos laidumo koeficientas turi būti 0,8 W/(mK) ir mažesnis. Taip pat tokios durys turi būti kuo atsparesnės deformacijoms dėl temperatūrų skirtumų, todėl geriausia, jeigu jos rakinamos užfiksuojamos prie staktos bent trijose vietose – taip sumažinama tikimybė, kad durys bus nesandarios. 52

www.statyk.eu.

Medinės durys jautrios drėgmės pokyčiams.

„Durų medžiagų deformacijos – viena opiausių problemų statant šiltą namą. Pagalvokite: lauke – 30 laipsnių šalčio, viduje – 20 šilumos. Skirtumas – 50 laipsnių. Didžioji dalis medžiagų, o labiausiai plastikas, yra jautrios temperatūrų skirtumams, deformuojasi, atsiranda tarpai, per kuriuos patenka šaltis. Tokiu atveju durų masyvas gali būti labai šiltas, bet šalčio nesulaikys“, – pasakoja UAB „Hormann“ Produktų grupės vadovė Lina Vasiliauskienė. Pasak specialistės, iš Lietuvoje naudojamų medžiagų viena tinkamiausių lauko durims yra karbonas. Taip pat gana atsparus temperatūrų pokyčiams yra medis, tačiau jis jautrus drėgmei, o tai sukelia kitų problemų. Žinoma, jau ir Lietuvoje gaminamos itin aukštos kokybės medinės durys, tačiau jos itin brangios. „Hormann“ šį rudenį ketina rinkai pasiūlyti itin šiltas duris, kurių šilumos laidumo koeficientas siekia 0,45 W/(mK). Tačiau jos taip pat bus nepigios. Iš „Hormann“ kolekcijos šiltam namui labiausiai tinka šiuo metu gaminamos lauko durys TermoProPlus, kurių 65 mm pločio varčia užpildyta PU kietosiomis putomis, o sąvaros rėmo profilis yra iš kompozito.

MEDŽIAGOS Taip pat jautri vieta – slenksčiai, kurie dėl tvirtumo taip pat dažniausiai dengiami metalu. Dar geresnis, nors ir brangesnis sprendimas – aliuminio profilio stakta su ištisiniais termoizoliaciniais intarpais. Būtent tokias trijų kamerų staktas naudoja „Hormann“ savo šiltoms durims TermoProPlus. Taip pat tarp durų ir staktos turi būti bent dvi tarpinės. D. Baitis pabrėžia, kad perkant duris pasyviajam namui reikia atkreipti dėmesį ir į staktos plotį. Standartiškai ji būna 4 cm pločio. Šiltam namui reiktų platesnės, kad būtų galima staktą įstatyti į šilumos izoliaciją.

Kai reikia garažo vartų ir durų, aš renkuosi Hörmann. Michaelis Šumacheris, 7 kartus F1 pasaulio čempionas

Montavimas

Šilumos laidumo požiūriu viena silpniausių lauko durų vietų – stakta.

Stakta – durų achilo kulnas Pasak D. Baičio, bene daugiausia problemų montuojant šiltas duris kyla su stakta. Ne vienas gamintojas, pagaminęs šiltas duris, staktą vis tiek daro iš plieno. „Teko matyti plieno staktą, prikimštą termoizoliacinės medžiagos ir gamintojų pavadinta termoizoliacine. Tačiau ta medžiaga nieko neduoda, jeigu šaltis į vidų patenka per staktos metalą. Savo akimis mačiau namo viduje šerkšno sluoksniu pasidengusias tokias staktas“, – pasakoja D. Baitis. Vienas populiariausių sprendimų – kieto medžio staktos, kurios saugumui padidinti iš lauko gali būti padengtos metalo sluoksniu.

„Kaip ir langus, duris geriausia montuoti iškeliant į išorę, į šiltinimo sluoksnį – taip prarandama mažiausiai šilumos, išvengiama rasos taškų“, – sako D. Baitis. Jeigu sienų konstrukcija yra iš trapesnių ar silpnesnių medžiagų, durys montuojamos šiek tiek įleidžiant į sieną. Baigus darbus, durų stakta turi būti kiek įmanoma daugiau įmontuota į šiltinimo medžiagą. Kaip sakė L. Vasiliauskienė, nors Lietuvoje įėjimo durys paprastai atsidaro į lauko pusę, saugant šilumą jas geriau būtų montuoti taip, kad atsivertų į vidų. „Nuo šalčio durų lauko pusė traukiasi, taigi duryse, ypač jų kampai linksta į lauko pusę, gali atsirasti plyšių. Jei durys atsiveria į vidų, besitraukianti šaltoji jų pusė durų užlaidas dar labiau prispaudžia prie staktos“, – aiškino durų deformacijų subtilybes „Hormann“ specialistė.

e pykit Sutau iki 30 % r daba

Tadas Šimkus „Siga“ ir Roma.de nuotraukos

SPECIALISTO KOMENTARAS

Gediminas Butkus, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ direktorius Didelę reikšmę mažų energetinių sąnaudų namams turi langai ir durys. Mano manymu, pirmoji klaida, pasirenkant langus ir duris, kai nežinoma, kokia bus pastato energinio naudingumo klasė: A++, A+, A ar B. Nuo to priklauso, su koks turi būti durų ir langų šilumos perdavimo koeficientas. Neverta persistengti, kai statomas B klasės namas, o langai ir durys perkami skirti A++ klasės pastatui. Visas medžiagas ir

konstrukcijų elementus reikia parinkti atitinkančius namo energinio naudingumo klasę. Net tada, kai langai ir durys yra aukštos kokybės ir gerai sulaiko šilumą, dėl neteisingo jų montavimo gali atsirasti šilumos tiltelių. Deja, durų montavimas yra pernelyg nuvertintas namo statybos etapas, nors iš esmės tai yra vienas esminių proceso dalių. Namo energiniam efektyvumui svarbu, į kurią pusę orientuotos durys. Reiktų stengtis, kad jos nebūtų į šiaurę. Durys turi turėti storesnę staktą-rėmus, geriausia juos maksimaliai paslėpti šiltinimo sluoksnyje. Dėl didelio svorio durys gali būti montuojamos pusiau konstruktyve, pusiau šiltinimo sluoksnyje. Papildomi tvirtinimai slepiami šiltinimo medžiagoje. Rekomenduotina, kad durų spynos būtų su prasilenkimu, kad per šerdelę nebūtų tiesioginio peršalimo. Taip pat svarbu, kad name būtų tambūras. Mes gyvename ne pietų krašte ir ši patalpa šilumos taupymui labai svarbi.

Mūsų nugalėtojas už akcijinę kainą nuo 2699 Lt*: Segmentiniai garažo vartai RenoMatic 2013, M griovelis, su ProMatic pavara

nuo 3599 Lt*: Įėjimo į namą durys RenoDoor 2013 be šoninių dalių * Kainos nurodytos su 21 % PVM. Galioja iki 2013-12-31.

Daugiau informacijos apie akciją: www.hormann.lt • 8 800 000 17

Naujieji„Knauf“ plytelių klijai – stiprūs, greiti ir TAIKLŪS Šiuolaikinės statybinės medžiagos ir technologijos, kuriamos molekulių lygmenyje, yra itin tikslios, jų efektyvumas atsiskleidžia laikantis technologijų ir paskirties, jos reikalauja suderinamumo vienos su kitomis. Reaguodama į rinkos poreikį, bendrovė „Knauf“ sukūrė Knauf K-Line – šešių rūšių naujus plytelių klijus, maksimaliai pritaikytus įvairioms reikmėms ir sąlygoms. Knauf K-Line – tai dar kokybiškesni plytelių klijai. Net ten, kur plytelių apdaila atrodo neįmanoma, sau naujaisiais klijais galima jas priklijuoti. K-Line meta iššūkį drąsiausioms plytelių apdailos užduotims. Be to, nuo šiol paprasčiau ir greičiau orientuositės klijų pavadinimuose: • K1 plytelių klijai (C1TE klasė) • K2 elastingi plytelių klijai (C2TE klasė) • K3 grindų plytelių klijai (C2FES1 klasė) • K4 ypač elastingi plytelių klijai (C2TS1 klasė) • K5 balti, elastingi plytelių klijai (C2TE klasė) • K6 greitai kietėjantys, elastingi plytelių klijai (C2F klasė) K-Line linijos plytelių klijai atitinka pačius aukščiausius kokybės kriterijus ir statybos normas. Visų rūšių klijai išbandyti notifikuotoje laboratorijoje ir atitinka ES standartą LVS EN 12004. Patalpose ar lauke, sausomis ar drėgnomis sąlygomis galėsite būti ramūs, kad su K-Line plytelių klijais atliksite darbus greitai, tiksliai ir kokybiškai! 54

www.statyk.eu.

Darbo eiga Pagrindas. Jis turi būti lygus, stabilus ir tvirtas, neįšalęs, nedulkėtas, be dažų ir tepalų likučių. Jeigu plytelės klojamos ant tinkuotų paviršių, tinko sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip 10 mm, vienasluoksnis ir neglotnus. Gruntavimas. Normaliai įgeriantys pagrindai gruntuojami Rotband Uni universaliu gruntu, birūs, stipriai įgeriantys pagrindai – Knauf Tiefengrund giluminiu gruntu. Neįgeriantys paviršiai (šlifuoto (poliruoto) betono, terracco betono ir kt.) gruntuojami Knauf Haftemulsion sukibimo emulsija (skiesta vandeniu santykiu 1:2). Paviršius, kur numatomas drėgmės poveikis, dengiamas Knauf Flächendicht kaučiukine arba Knauf Flex-Dicht cementine hidroizoliacija.

Klijavimas. Plyteles galima klijuoti tik visiškai išdžiūvus gruntui. Paruošti klijai reikiamu sluoksniu dengiami ant paruošto paviršiaus (glaistiklio dantys parenkami pagal plytelių dydį). Tvirtais sukamaisiais judesiais plytelė įspaudžiama į klijų sluoksnį. Jei ant klijų susidarė plėvelė (patikrinkite pirštu), juos reikia nuvalyti ir užtepti dar kartą. Plytelių klojimo trukmė ir galimybė koreguoti plytelės padėtį priklauso nuo pagrindo ir plytelių įgeriamumo bei aplinkos temperatūros. Siūles galima glaistyti tik po to, kai klijai sukietės. Sienų plytelių siūles – ne anksčiau kaip po 1 dienos, grindų plytelių – ne anksčiau kaip po 2 dienų.

Techniniai duomenys K1 K2 K3 K4 K5 K6 Tinkamumo dirbti trukmė, val. ~3 ~3 ~1 ~3 ~3 ~25 Tinkamumo kloti trukmė, min. ~30 ~30 ~30 ~20 ~30 ~15 Tinkamumo koreguoti trukmė, min. ~8 ~10 ~15 ~10 ~10 ~8 Galima vaikščioti po, val. 24 24 6 24 24 4 Darbinė temperatūra, ºC +5 iki +25 +5 iki +25 +5 iki +25 +5 iki +25 +5 iki +25 +5 iki +25 Atsparumas temperatūros –20 iki +80 –20 iki +80 –20 iki +80 –20 iki +80 –20 iki +80 –20 iki +80 poveikiui, ºC Galioja, mėn. 12 12 12 12 12 12

Knauf K1 – plytelių klijai

• • • •

Atsparūs šalčiui. Labai geras pradinis sukibimas. Atsparūs apkrovoms. Nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių. • Ilgesnė tinkamumo kloti trukmė. • Sumažintas slysmas. K1 – skirti keraminėms plytelėms ir plokštėms, natūralaus akmens plokštėms, viduje ir lauke, sienoms ir grindims klijuoti. Išeiga: 1,8–4,1 kg/kv.m.

Knauf K2 – elastingi plytelių klijai

• • • •

Atsparūs šalčiui. Labai geras pradinis sukibimas. Atsparūs apkrovoms. Nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių. • Ilgesnė tinkamumo kloti trukmė. • Sumažintas slysmas.

Užs. Nr. ST 13/14

K2 – skirti keraminėms plytelėms ir plokštėms, natūralaus akmens plokštėms, viduje ir lauke, sienoms ir grindims klijuoti. Gali būti naudojami ant gipskartonio plokščių. Išeiga: 1,8–4,1 kg/kv.m.

Knauf K3 – klijai grindų plytelėms

• • • •

Atsparūs šalčiui. Labai geras pradinis sukibimas. Atsparūs apkrovoms. Nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių. • Greitai kietėja. • Ypač tinka didelio formato plytelėms. K3 – ypač tinka didelio formato (60x60 cm ir didesnėms), įgeriančioms ir neįgeriančioms vandens plytelėms, nuriebintoms nepermatomo natūralaus akmens plokštėms klijuoti ant horizontalių pagrindų. Balkonams ir terasoms. Tinka šildomoms grindims. Vidaus patalpoms ir išorei. Išeiga: 1,9–5,5 kg/kv.m. Knauf K4 – ypač elastingi plytelių klijai

• Elastingi, atsparūs šalčiui. • Labai geras pradinis sukibimas. • Atsparūs temperatūros svyravimams ir apkrovoms. • Atsparumas temperatūros poveikiui iki +80 ºC. • Nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių. • Sumažintas slysmas. K4 – skirti klijuoti ant elastingų paviršių: sausųjų Knauf grindų, atsparių drėgmei medinių paviršių, su sąlyga, kad laikomasi reikalavimų. Taip pat ant paviršių, kuriuos veikia staigūs temperatūros pokyčiai. Skirti balkonams ir terasoms. Tinka šildomoms grindims. Galima klijuoti plyteles ant plytelių. Vidaus patalpoms ir išorei. Išeiga: 1,8–4,1 kg/kv.m.

Knauf K5 – balti elastingi marmuro ir granito plytelių klijai

• • • •

Elastingi, balti. Labai geras pradinis sukibimas. Atsparūs apkrovoms. Tinka stiklui, marmurui, granitui. • Nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių. • Sumažintas slysmas. K5 – skirti grindų ir sienų marmuro plytelėms, normalaus formato įgeriančioms ir blogai įgeriančioms keraminėms plytelėms, taip pat iš dalies permatomo natūralaus akmens plytelėms, keraminei ir stiklo mozaikai klijuoti. Galima naudoti šildomoms grindims. Vidaus patalpoms ir išorei. Išeiga: 2–4,1 kg/kv.m. Knauf K6 – greitai kietėjantys elastingi plytelių klijai

• • • • •

Elastingi, greitai kietėja. Atsparūs šalčiui. Atsparūs apkrovoms. Labai geras pradinis sukibimas. Nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių. • Idealiai tinka remonto darbams. K6 – skirti stabiliems paviršiams, kuriuos veikia didelės apkrovos. Tinka plotams, kurie turi būti greitai veikiami apkrovų: laiptams, koridoriams, sanitarinėms patalpoms. Skirti keraminėms plytelėms ir plokštėms, nuriebintoms nepermatomo natūralaus akmens plokštėms klijuoti. Galima naudoti šildomoms grindims. Vidaus patalpoms ir išorei. Išeiga: 1,9–3,9 kg/kv.m.

Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf“ infocentrą tel. (8 5) 213 2222

MODERNIZAVIMAS

Kad modernizavimas netaptų makiažu Šiandien dedama daug pastangų, kad būtų modernizuota kuo daugiau daugiabučių. Apie tai rašo spauda, rodo televizija, kalba gyventojai ir politikai. Tačiau daugiausia kalbama apie apšiltintus fasadus, pagražėjusį namo vaizdą, bet ne patį modernizavimo tikslą – vardan ko jis daromas? Kaip turi būti atliekami darbai, kad modernizavimas nebūtų tik kosmetika ar greitai nusiplaunantis makiažas?

Modernizavimas kaip mada Nėra dienos, kad viešojoje erdvėje nebūtų kalbama, rašoma, rodoma apie daugiabučių bėdas – dideles šilumos sąnaudas ir dar didesnes šildymo sąskaitas. Kaip panacėja nuo šių bėdų nurodoma išeitis – modernizavimas. Sėkmės istorijose giriami gražūs fasadai, naujos lodžijos ir balkonai, pastebima, kad padidėja butų vertė. Tik nedaugelis užsimena apie sutaupytas šilumos kilovatvalandes. Ir tai dažniausiai tik teoriniu lygiu, lyginant panašius renovuotus ir nerenovuotus namus. Realių duomenų, kiek sutaupoma modernizuotuose namuose šilumos, nėra.

Kilovatvalandės rangos sutartyje

Netinkamai izoliuoti laiptinės langų angokraščiai.

www.statyk.eu.

Kiek bus sutaupyta šilumos energijos atlikus tam tikrus darbus, turėtų būti nurodyta rangos darbų sutartyje. Taip yra kitose Europos šalyse. Sudarant sutartį su rangovu

MODERNIZAVIMAS

Kad modernizuoti kraštiniai namai (nuotrauka kairėje), iš pirmo žvilgsnio nepastebėsi, bet nemodernizuoto viduriniojo namo šilumos nuostoliai termovizinėje nuotraukoje – akivaizdūs.

Netinkamai sudėta ar ištrupėjusi termoizoliacija – užprogramuoti šilumos tilteliai ir šilumos nuostoliai.

sutartyje įrašoma, kiek kilovatvalandžių po renovacijos daugiabutis suvartos pastato šildymui ir kokios sankcijos laukia rangovo, jeigu taip nebus. Tai didžiausia paskata rangovui dirbti tik kokybiškai, be klaidų. Svarbiausia, kad yra numatyta atsakomybė už nepasiteisinusią renovaciją. Pas mus viso to nėra. Mano manymu, šiandien pas mus renovacija daugiau makiažinė, išorinė. Renovacija turi būti ne tik popieriuje, bet su įžvalga į ateitį – kokią energinę klasę pasieks daugiabutis po renovavimo ir kokia bus dar po 10 metų. Juk gyventojai ima paskolą ne metams ar dviem, tai investicija į ateitį, taigi ir požiūris į atnaujinimą turi būti atsakingas.

Neatliekami tyrimai Nesakau, kad apšiltinti daugiabučių nereikia. Kad tai būtina, rodo termovizinės

nuotraukos. Jose akivaizdžiai matyti, kad renovuotame daugiabutyje pro atitvarines konstrukcijas netenkama daug mažiau šilumos. Nerenovuoti daugiabučiai termonuotraukose atrodo kaip radiatoriai – šilti ir geltoni, taip ir norisi prie jų prisiglausti ir pasišildyti. Didžiausia problema, kad prieš renovaciją pasitelkus tam skirtus prietaisus ir technologijas neatliekami išsamūs daugiabučio tyrimai. Dažniausiai pasitenkinama vizualine apžiūra, apeliuojama į projektų tipiškumą ir standartinį pastatų nusidėvėjimą. Nei renovavimo-statybos metu, nei po renovacijos taip pat neatliekami tyrimai, kurie leistų įvertinti, ar pastatas tvarkingai ir kokybiškai renovuotas, ar nėra didelių statybos defektų. Visiems tik svarbu, kad namas tą dieną estetiškai ir gražiai atrodytų. Atlikome paprastą eksperimentą – apžiūrėjome kelis Klaipėdoje renovuojamus

pastatus – ir galime nurodyti daugybę padarytų defektų. Kai kuriuos užfiksavome nuotraukose. Vietomis trūksta termoizoliacijos medžiagos smeigių, kai kuriuose kampuose neteisingai suleista termoizoliacinė medžiaga, kai kur ji iš viso sudėta bet kaip.

Mažiausios kainos ydos Kodėl taip atsitinka? Atsakymas paprastas: ieškota pigiausių rangovų, už statybų techninę priežiūrą mokėta mažiausia kaina, mažiausia kaina pirktas projektas, pasirinkta žemiausia leistina energine klasė – D. Ir taip karuselė sukasi, vienas netinkamas sprendimas sudaro sąlygas atsirasti keliems dar netinkamesniems. O kita pusė sutartinai atšauna, kad už tokią kainą geriau neįmanoma... Taigi jei norite, kad jūsų namas nebūtų tik trumpam pagražintas, reikia rinktis rangovą ne pagal žemiausios kainos, o pagal ekono57

MODERNIZAVIMAS

Iš lauko pusės nėra vientiso apvalkalo. Sandarinimo putos, šiltinimo medžiaga, atramos – garantuotas šilumos tiltas.

miškai pagrįstos kainos kriterijų. Be to, dabar iš techninės priežiūros specialisto reikalaujama tik kvalifikacijos atestato. Mano įsitikinimu, to per maža. Reikia, kad

tas specialistas turėtų ne tik atestatą, bet ir termovizorių, aplinkos parametrų matuoklį, stiklo paketų kokybės nustatymo prietaisą ir kitus šiandien naudojamus prietaisus. Kai

Modernizuojant daugiabučius ar visuomeninius pastatus langai paliekami senosiose vietose, nėra praktikos iškelti juos į termoizoliacijos sluoksnį. Rezultatas – ilginiai šilumos tilteliai, kurie per šildymo sezoną suvalgo šimtus litų.

rangovas matys kvalifikuotą ir nepalenkiamą specialistą, stebintį atlikto darbo kokybę ir nustatantį jį ne tik iš akies, bet ir prietaisais, tai rangovas pasitemps ir savo darbus atliks kokybiškai ir labai gerai, naudos tik kokybiškas medžiagas, atsisakys prastų.

Techninė priežiūra turi viską matyti Ne paslaptis, kad pradedant modernizuoti daugiabutį techniniam prižiūrėtojui ir užsakovui net nepateikiami naudojamų medžiagų sertifikatai ar deklaracijos. Arba pateikiami vieni, o naudojamos kitos medžiagos. Tai ir vėl techninio prižiūrėtojo prievolė prižiūrėti, kad būtų naudojamos sertifikuotos ir tinkamos medžiagos. Kaip matyti iš nuotraukų, dažnai rangovai net nesivargina, kad į pastato konstrukcijas instaliuotos termoizoliacinės medžiagos būtų apsaugotos nuo tiesioginio atmosferos poveikio, o tai gali gerokai pabloginti tos medžiagos savybes. Taigi reikia atsiminti, kad namo modernizavimo tikslas – sutaupyti šilumos, sukurti pridėtinę statybos vertę. Jeigu modernizavimas bus atliktas bet kaip, nemokšiškai, darbų kokybė prasta, tai nepraeis nė keleri metai, o pastatas vėl bus apgailėtinos būklės. Žinios apie nevykusį, o dėl to ir nereikalingą modernizavimą sklinda žaibo greičiu ir pasekmes ištaisyti daug sunkiau, nei jų nesukurti. Gediminas Butkus, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ direktorius Autoriaus nuotraukos 58

www.statyk.eu.

Fasadų lyderis Lietuvoje! Jau 15 metų!

Dragūnų kvartalas. Klaipėda. Architektų biuras. A 405.

Gyvenvietė „Eglių terasos“. Vilnius. Architektu biuras „JP Architektūra“.

Parduotuvė Prisma, Kaunas. Architektų grupė „Unitectus“.

Privatus namas Kalnėnuose, Vilnius. Arch. G. Balkė. Modernizuotas gyvenamasis daugiabutis namas, Panevėžys.

ATEIKITE Į MŪSŲ STENDĄ Nr. 5.B21 RESTOS PARODOJE IR ir sužinokite viską apie kokybišką fasadų apdailą! Daugiau informacijos www.exterus.lt S. Žukausko g. 20, LT-08234 Vilnius Tel. (8 5) 266 01 70 59

Trikanalis termostatinis vožtuvas su termostatu Uni LH.

Kompanijos „Oventrop“ buto šilumos mazgas Regudis H-WTU.

„Oventrop“ siūlomi šildymo sistemos atnaujinimo būdai Kad būtų galima reguliuoti šildymo prietaisų temperatūrą butuose ir mokėti tik už bute sunaudotą šilumos energiją, galimi keli šildymo sistemos daugiabutyje pertvarkos būdai. Daugelyje senos statybos daugiabučių įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos su vertikaliaisiais stovais. Kad šiluma būtų paskirstyta efektyviai ir be nuostolių, nepakanka tik atnaujinti šilumos punktą ar ant stovų įrengti balansinius vožtuvus. Dauguma gyventojų pageidauja turėti galimybę individualiai reguliuoti temperatūrą butuose, o už šildymą mokėti individualiai, atsižvelgdami į sunaudotą šilumą. Kad esamos šildymo sistemos atitiktų šiuos lūkesčius, būtina jas atnaujinti iš esmės. Įvertinus namo vamzdyno būklę ir jo susidėvėjimą, galimi keli atnaujinimo būdai.

Vienvamzdė šildymo sistema su reguliavimu Jei vamzdynas nelabai susidėvėjęs, paliekama vienvamzdė šildymo sistema su vertikaliaisiais

Vienvamzdė šildymo sistema su apatiniu paskirstymu.

www.statyk.eu.

stovais, tik prie šildymo prietaisų įrengiami reguliatoriai (termostatiniai vožtuvai). Pertvarkant vienvamzdę šildymo sistemą šiuo metu naudojami dviejų tipų termostatiniai vožtuvai: padidinto pralaidumo tiesūs arba trijų kanalų (trieigiai). Pastarieji turi nemažai privalumų: įrengiant vožtuvus nebūtina siaurinti prie radiatorių esančių apvadinių vamzdžių ar juose įrengti papildomų diafragmų, o tai reiškia, kad gali būti panaudoti esami apvadiniai vamzdžiai. Vožtuvui veikiant praktiškai nesikeičia jo pasipriešinimas, nes, kaip matyti schemoje, kinta tik šildymo prietaisu ir apvadu pratekančio srauto santykis, o šių srautų suma lieka beveik nepakitusi. „Oventrop“ sukūrė daugiabučių šildymo sistemai pritaikytą trieigį termostatinį vožtuvą. Jį vožtuvą galima naudoti vienvamzdėse centrinio šildymo sistemose, kur į šildymo sistemą

Vienvamzdė šildymo sistema su viršutiniu paskirstymu.

Stovu cirkuliuojančio srauto paskirstymas per šildymo prietaisą ir apvadinį vamzdį su termostatiniu trikanaliu vožtuvu.

tiekiamo šilumnešio temperatūra gali siekti iki 120 °C (trumpai net iki 130 °C). Vožtuvo korpusas liejamas iš bronzos, jo išorinė dalis yra nikeliuota. Vidaus dalys yra iš žalvario, suklys („špindelis“) ir spyruoklė – iš nerūdijančio plieno. Uždarymo lėkštelė papildomai turi minkštą sandariklį. Vožtuvas atitinka PN16 slėgio klasę. Jis gaminamas sąlyginio skersmens pagal DN15 ir DN20 ir, priklausomai nuo to, iš kurios pusės jungiamas prie šildymo prietaiso, gali būti kairinis arba dešininis. Vožtuvas prie sistemos jungiamas gaubiančiosiomis veržlėmis, sandarinant plokščiomis tarpinėmis.

Šilumnešio srauto ir temperatūros reguliatoriai Vienvamzdėje šildymo sistemoje, skirtingai nei dvivamzdėje, šildymo prietaisai stove jungiami nuosekliai ir stovu cirkuliuoja pastovus šilumnešio kiekis, o keičiasi tik iš centrinio šilumos mazgo tiekiamo srauto temperatūra. Dažnai šis srauto kiekis yra per didelis. Tam

Vienvamzdės šildymo sistemos stovas su termostatiniais vožtuvais ir srauto reguliatoriumi.

Užs. Nr. 13/48

reikalingas didelis siurblio našumas, o aukšta grįžtančiojo šilumnešio temperatūra nesudaro prielaidų efektyviam šildymo sistemos darbui. Norint išspręsti šią problemą ant vertikalių šildymo sistemos stovų įrengiami srauto reguliatoriai su papildomai sumontuotais grįžtamojo srauto temperatūros ribotuvais. Tam tikslui firma„Oventrop“ siūlo komplektą Unofix QR, kurį sudaro reguliuojantysis srauto vožtuvas Cocon QTZ ir termostatas Uni RTL su adapteriu. Be to, srauto reguliatoriai leidžia greitai vienu apėjimu subalansuoti namo stovus, o dėl sumažėjančio srauto šildymo sistemoje galimas efektyvių energiją taupančių siurblių naudojimas. Atliekant vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimą rekomenduojama drauge pakeisti senus šildymo prietaisus į naujus šiuolaikinius, kurie yra efektyvesni ir dėl to kompaktiškesni, patikimesni, estetiškesni, jų valdymas yra mažiau inertiškas. Tam, kad būtų galima individualiai paskirstyti kiekvienam butui tenkančias šildymo išlaidas, name įrengiama vadinamoji daliklinė sistema su prie kiekvieno šildymo prietaiso esančiais dalikliais.

Horizontalusis šilumos paskirstymas ir centrinis karšto vandens ruošimas Atliekant kompleksinį namo modernizavimą galima visai atsisakyti vertikalių šildymo stovų

ir pereiti prie horizontaliojo šilumos paskirstymo bute, kai į kiekvieną butą ateina tik du magistraliniai tiekiamojo ir grįžtamojo srauto vamzdžiai, kuriais tiekiama šiluma. Šiluma į bute esančius radiatorius paskirstoma iš vieno taško naujai išvestais vamzdžiais, paklotais palei buto perimetrą, arba iš centrinio buto kolektoriaus į kiekvieną radiatorių atskirai. Naudojant buto šilumos mazgus nebelieka ir karšto vandens tiekimo, ir cirkuliacinio vamzdyno, nes karštas vanduo ruošiamas kiekviename bute individualiai mazge esančio šilumokaičio. Nors investicijos į tokį pastato modernizavimą yra didesnės, tačiau sumažėja šilumos nuostoliai pastate, nes vietoj magistralinių stovų su 5 vamzdžiais naudojami stovai su 3 vamzdžiais. Danijoje atliktų tyrimų duomenimis, lyginant šildymo sistemą su vertikaliuoju šilumos paskirstymu ir šildymo sistemą su horizontaliuoju šilumos paskirstymu, šilumos nuostoliai pastarojoje yra apie 40 proc. mažesni. O jeigu sistema dar turi ir centrinį karšto vandens ruošimą, šilumos nuostoliai mažesni net 80 procentų. Be to, naudojant buto šilumos mazgus, yra aiškesnė ir paprastesnė šilumos apskaita: vietoj prie kiekvieno radiatoriaus įrengiamų šilumos sąnaudų daliklių naudojamas vienas buto šilumos skaitiklis, kuris taip pat skaičiuoja ir šilumą, naudojamą karštam vandeniui ruošti, dėl to nebereikia karšto vandens skaitiklio.

Šildymo sistemą su horizontaliuoju šilumos paskirstymu ir centriniu karšto vandens ruošimu galima jungti su įvairiais šilumos šaltiniais: centralizuoto šilumos tiekimo sistema, dujų, kietojo ar skystojo kuro katilu, taip pat su alternatyviais energijos šaltiniais – saulės kolektoriumi ar jėgaine. Sistema gali būti pritaikyta radiatoriams ir (arba) grindiniam šildymui.

Naudojant buto šilumos mazgus sistemoje su šilumos kaupikliu, įmanoma panaudoti alternatyvius šilumos šaltinius – saulės, geoterminę energiją ir pan. „Oventrop GmbH & Co. KG“ atstovas Baltijos šalims Mob. 8 687 27 817 E. p. milaknis@post.omnitel.net

www.arko.lt

TVIRČIAUSIOS SIENOS JAUKIEMS NAMAMS ARKO MŪRO BLOKŲ SAVYBĖS

TVIRTI

SAUGO NUO TRIUKŠMO

EKOLOGIŠKI

ATSPARŪS ŠALČIUI

UNIVERSALŪS

TIKSLIŲ MATMENŲ

ATSPARŪS UGNIAI 61

TECHNOLOGIJOS

160 metų kartu

Kaunas UAB „Flaminta“, Baltų pr. 26, Mob. (8 674) 88 333 Tel. (8 37) 39 09 09 www.flaminta.lt www.statyk.eu.

Šiauliai UAB „Dalingera“ Tilžės g. 82A Mob. (8 683) 50599 www.dalingera.lt

Vilnius D. J. Ulozos įmonė „ANTAKMENĖ“ Gerosios Vilties g. 18 A Tel. (8 5) 213 17 09 www.antakmene.lt

www.morso.lt

Stogo dangų gamintojai į dangas integruoja saulės kolektorius Plieninių stogo dangų gamintoja „Ruukki“ pristatė individualiems namams skirtus stogus su integruota, plika akimi sunkiai pastebima saulės kolektorių sistema, skirta individualių namų vandens ar patalpų šildymui. Kol kas tokiais stogais prekiaujama tik Suomijos rinkoje, bet ateityje jie turėtų atsirasti ir Lietuvoje. Įsigijus tokį stogą, saulės kolektorių sistema yra iškart integruojama į Ruukki Classic stogo dangą, todėl stogas atrodo vientisas ir estetiškai išbaigtas. Naujojo produkto pilnas pavadinimas anglų kalba yra Ruukki Classic Solar Thermal Roof. Šis gaminys itin pagerina pastato energetinį efektyvumą. “Stogas, sugebantis efektyviai panaudoti saulės šilumos energiją buitinėms reikmėms ir pritaikytas individualiems namams - vienas iš pavyzdžių, kuriame panaudota ilgametė „Ruukki“ patirtis kuriant pažangiausius sprendimus stogams. Tai parodo ir atsakingą kompanijos požiūrį į aplinkosaugą. Ruukki Classic Solar pagerina namo energinį efektyvumą bei pakelia viso turto vertę“,

- sako „Ruukki“ gyvenamosios statybos padalinio vyresnysis viceprezidentas Ari Vouti. Apskaičiuota, kad turint tokį stogą, būtų patenkinama apie pusę metinio karšto vandens poreikio, dėl to žymiai sumažėtų sąskaitos už sunaudotą energiją. Pavasarį ir rudenį saulės energiją galima naudoti ne tik vandens, bet ir patalpų šildymui, o vasarą sistema veikia efektyviausiai, generuodama praktiškai nemokamą energiją. Ruukki Classic Solar Thermal Roof sistemą sudaro integruojami į stogo dangą saulės kolektoriai, vamzdžiais sujungti su visomis kitomis sistemos dalimis, esančiomis techninėje patalpoje. Šildymo kolektoriai užima tik dalį stogo ir yra montuojami maždaug trijų metrų atstumu nuo kraigo. Saulė

šildo kolektoriuose esantį vandenį, o vanduo tekėdamas vamzdžiais perneša ir atiduoda šilumą į vandens šildytuvą. Šilumos kiekis, gaunamas iš šios sistemos labai priklauso nuo namo vietos, stogo šlaitų pozicijos žemės ašigalių atžvilgiu ir stogo nuolydžio kampo. Sistemos tarnavimo laikas - 25 metai. Ruukki Classic Solar idealiai tinka mažiems namams, vasarnamiams, bei kitiems mažaaukščiams pastatams, turintiems šlaitinius stogus. Jau dabar šį produktą galima įsigyti Suomijoje, vėliau planuojama pradėti prekybą ir Baltijos šalyse. „Ruukki“ informacija

Naujos FINNFOAM XX plokštės – stipriau sukimba su paviršiumi!

Ekstruzinio polistireninio putplasčio plokščių gamintoja UAB „Finnfoam“ siūlo naują gaminį, idealiai pritaikytą apšiltinimui – plokštes FINNFOAM XX su nelygiu reljefiniu paviršiumi. • Jos geriau nei lygios plokštės sukimba su siena ar tinko sluoksniu, nereikia specialiai šiaušti jų paviršiaus. • Tinka cokoliams, angokraščiams, sienoms ir kitoms konstrukcijoms apšiltinti, naujai statybai ir renovacijai. • Plokščių matmenys: 600x1250 mm, storis įvairus – 20, 30, 50, 80, 100, 120 mm.

APLINKA

Terasa – svetainė lauke Saulėti ir šilti orai mūsų nelepina, todėl verta išnaudoti kiekvieną minutę, kurią galima praleisti lauke. Juolab kad nuosavoje terasoje galima ne tik smagiai papusryčiauti, papietauti ar pavakaroti su draugais, tai puiki vieta ilsėtis tuomet, kai norisi pabėgti nuo namuose tvyrančios vasaros kaitros. Taigi statome terasą...

Braižome planą ir ruošiame medžiagas Bet koks darbas bus lengvesnis, jeigu jis kruopščiai suplanuotas. Nuo to, kokios terasos norėsite, kokio ji bus dydžio, iš kokių medžiagų, ar visiškai atvira, ar pusiau uždara,

Specialiai terasoms gaminamos lentos būna paruoštos sujungimui.

www.statyk.eu.

priklauso jos statyba. Taigi pirmiausia reikia apsispręsti dėl terasos išvaizdos ir jos konstrukcijos. Jei terasa numatyta namo projekte, pamatus jai galima padaryti statant namo pamatus. Na, o jei terasos idėja atsirado vėliau, kai namas jau seniai pastatytas, – taip pat nieko blogo. Pagyvenus name kur kas lengviau apsispręsti, kurioje vietoje terasą geriau statyti. „Apsisprendžiant dėl terasos vietos, labai svarbu tiksliai žinoti saulės padėtį tam tikru metų ir dienos laiku, ar terasoje vyraus ryto, vidurdienio ar vakaro saulė“, – pataria bendrovės „Puumerkki“ vadovas Vytautas Kuprys. Kitas, ne mažiau svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti statant terasą, tas, kad į ją turi būti paprasta patekti, todėl geriau, kad jį būtų įrengta prie svetainės ar virtuvės. Labai patogu, kai virtuvės langas ar durys yra į terasą – tuomet bus labai patogu vaikščioti, paduoti

užkandžius terasoje sėdintiems namiškiams. „Apsauga nuo vėjo ir pašalinių žvilgsnių taip pat yra reikšmingi veiksniai. Jei namuose yra vaikų, reikia pagalvoti ir apie jų saugumą, – pataria V. Kuprys. – Priestatas namo atžvilgiu gali būti kampu arba iš dalies po stogu. Ant virš žemės esančių polinių pamatų terasa statoma dažniau tais atvejais, kai namo pamatai yra aukšti arba kai jis stovi ant šlaito“. Apsisprendus dėl terasos vietos, būtina apsispręsti dėl jos ploto.„Terasa – tai tas pats kaip virtuvė ar svetainė, tik ji lauke, todėl jos dydis priklauso nuo šeimos poreikių. Manau, kad 5–6 asmenų šeimai optimali bus 14–25 kv. m terasa, tačiau tikrai džiaugsis tie, kuri terasai gali skirti apie 40 kv. m“, – pastebi V. Kuprys. Sutaupyti galima, jei terasą darysite stačiakampio formos, tuomet išvengsite nuostolių dėl lentų atraižų.

Masyvo medienos ir medienos bei plastiko lentos Nors medžiagas terasos grindims galima rinktis pačias įvairiausias, tradicinės yra medinės ir presuotų medienos dulkių bei plastiko kompozito lentos WPC (wood-plastic composite).

APLINKA Terasai įrengti naudojant masyvo medieną, ji turi būti impregnuota giluminiu būdu, nes nuolat veikiama drėgmės, o išdžiūti turi ne pačias geriausias sąlygas. Perkant medieną, būtina atkreipti dėmesį ne tik į impregnavimą, bet ir į jo lygį, vadinamąsias termoklases, ar mediena skirta liestis su žeme (priklausomai nuo gamintojo, žymima A arba H klase). Terasos karkaso mediena gali būti žemesnės impregnavimo klasės – AB (H3). Beje, specialistas pataria impregnantu pasirūpinti ir patiems, jo prireiks nupjautiems medienos galams apdoroti. Impregnuotą terasai skirtą medieną dar būtų gerai papildomai nutepti aliejiniais dažais arba bespalve apsaugine alyva. Tai apsaugo nuo smulkių įtrūkių ir atitolina puvimą. Ypač gerai įsigeriančia gruntavimo alyva arba dažais reikėtų padengti medienos galus. Kitas svarbus dalykas, susijęs su medienos pasirinkimu, tas, kad terasos tašų matmenys turi būti pakankamai dideli, jungtys tvirtos, o visos metalinės dalys, net varžtai ir vinys, – apsaugotos nuo rūdžių, t. y. karštai cinkuoti arba net pagaminti iš nerūdijančio plieno. Išklojus terasą medienos masyvo lentomis po kurio laiko teks jas atnaujinti. Tuo tarpu WPC gaminiai net ir po kelerių metų intensyvaus eksploatavimo nekeičia nei fizinės, nei estetinės būklės. Medienos ir plastiko kompozito terasines lentas gamina tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonės, jų pasirinkimas gana platus. Medžio-plastiko kompozito gaminiai vertinami dėl paviršiaus tvirtumo, atsparumo atmosferos, įskaitant UV spindulius, poveikiui, o svarbiausia – nereiklūs priežiūrai. Būtent šios savybės ir pateisina bei kompensuoja kiek aukštesnę už medienos WPC gaminių kainą.

Statome terasą ant polinių pamatų

Labai svarbu, kad lentų paviršius neįgertų skysčių, būtų atsparus UV spinduliams.

Kaip ir statant bet kokį statinį, terasai svarbiausia yra pagrindas – pamatai. Ar giliai juos reikės kasti, priklauso nuo to, kurioje vietoje terasą statysite. „Lietuvoje įšalo riba yra 1,2 m, taigi ir duobių gylis terasos poliams turėtų toks būti, – pataria „Ingro“ generalinis direktorius Rolandas Zakarauskas. – Jei namas stovi ant pakankamai gerai drenuojančio žvyro, galima kasti sekliau – apie metrą. Tačiau nevertėtų rizikuoti. Pavyzdžiui, praėjusių metų žiemą įšalo ribos viršijo net 1,4 m, taigi daug tvorų ir terasų pamatų iššovė į viršų. Kitas ne mažiau svarbus dalykas – skylės skersmuo turėtų būti ne mažesnis kaip 13 cm, o dar geriau – 15 centimetrų“. Tolesnis žingsnis – pamato betonavimas. Čia būtina laikytis betono stiprio ir sutankinimo reikalavimų, parinkti tinkamą armatūrą. „Visuomet reikia atsiminti, kad pavėsinei, terasai pamatai svarbūs tiek pat, kiek namui, nebent jūs norite, kad stipresnis vėjas ją nupūstų, – perspėja R. Zakarauskas. – JAV be projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo

leidimo terasos neįsirengsite, o pas mus trys milijonai statybos vadovų. Terasos pamatas turi atitikti visus reikalavimus: gylį pagal galiojančią įšalo zoną, polių skersmuo pagal apkrovas, armatūrą geriausia naudoti rifliuotą, 10 mm skersmens bent du strypus, sujungtus tarpusavyje lygia 4–6 mm skersmens viela“. Pirmiausia reikia padaryti skyles betono stulpeliams ir jose išlieti pagrindo plokštes. Į kiekvienos vidų įspausti armatūrinio plieno strypą ar įleisti tvirtinimo elementą (varžtą su kilpa apatinėje dalyje, kad iš betono neišsitrauktų), jei bus naudojamasi lagių tvirtinimo būdu. Po to reikia į duobes įkišti 150 mm skersmens apvalią kartoninę liejimo formą ir aplink vėl užpilti žeme. Galima naudoti skardinį apvalų ar stačiakampį vamzdį reikiamam aukščiui suformuoti, kad betonas neišslinktų. „Svarbiausia, kad betono procesas būtu nepertraukiamas, – pataria R. Zakarauskas, – kitaip viršžeminė dalis bet kada gali atitrūkti. Įrengus pamatus būtina pasirūpinti, kad terasos grindys būtų virš žemės, sumontuoti lages. Tam tinka medinės sijos arba išlietas

APLINKA

Terasoms prie vandens geriausiai tinka plastiko kompozito lentos.

betoninis pagrindas. Ant jų klojamos terasos grindų lentos. „Lagės pritvirtinamos kalant nuožulniai arba naudojant metalinius kampuočius tarp pirminės ir galinės atraminės sijos 600 mm žingsniu, – pataria V. Kuprys. – Tokiu atveju platus atraminės sijos priekinis kraštas visiškai uždengs pagrindo lentų galus. Na, o jei tarp lentų norite turėti vienodus plyšius, prieš tvirtindami lentas vinimis arba varžtais, pasinaudokite 5 mm tašeliais“. Jei norite, kad terasos grindys būtų šiltos – žemę po terasa reikia sutrombuoti ir užpilti storu žvyro sluoksniu. Kitas variantas – rinktis jau pagamintus pjedestalus.

Gatavos atramos Kas nelinkęs užsiimti pamatų įrengimo darbais, gali pasinaudoti gatavomis atramomis. Pasak „Ingro“ vadovo, taip galima net sutaupyti. „Per dieną vienas žmogus gali išgręžti ir užbetonuoti iki 10 pamatinių polių, jei gruntas vidutiniškai sunkus. Jei skaičiuosime, kad vieno poliaus bendras aukštis yra apie 1,70 m, tai darbo bei medžiagų kaina bus apie 40 Lt, tai pjedestalų per vieną dieną už tą pačią kainą žmogus pastatys penkis kartus daugiau ir sudės lages. Atsižvelgiant į tai, kad kaina ta pati, o laiko sąnaudos gerokai mažesnės – nereikia nė sakyti, kas šiuo atveju pranašiau“, – tvirtina R. Zakarauskas.

Atramos reguliuojamos, taigi išsprendžia aukščio klausimą, jas galima montuoti ir ant betono ar seno asfalto, senų plytelių. Esant nelygiam pagrindui sudedami nuolydžio korektoriai ir montuojamos lagės bei lentos. Atramos prie pagrindo tvirtinamos jas ankeruojant tvirtinimo elementais, galima klijuoti bitumine mase, galima ir netvirtinti – niekur ji nepabėgs. „Jeigu pagrindas tiesiog pieva ar žemė, iškaskite 50x50 cm ir 20 cm gylio duobę, ją pripildykite smulkaus žvyro statykite atramą ir montuokite terasą. Smulkų žvyrą būtina sutankinti“, – aiškina „Ingro“ vadovas. Darius Narmontas „WPC“, „Fano“, „Deceuninck“ nuotraukos

Žaliuok nuo ekologijos ELEKTROLERIAI, SAULĖS KOLEKTORIAI, LED APŠVIETIMAS www.statyk.eu. Tel. +370 684 72518, +370 676 40058, e. p. vytautas@elvesa.lt , www.elvesa.lt

APLINKA

Pats terasą pasistatęs Vidmantas pataria skaičiuoti apkrovas. Jei to nedarote, reikia statyti laikantis principo „per tvirtai nebus“.

uždaras arba iš dalies uždaras. Iš tiesų du uždengti terasos šonai sumažina diskomfortą esant šaltam ar stipriam vėjui. Dar kiti šonus apkala ar prie jų prisodina tujų. Čia jau kiekvieno skonio reikalas. Aš siūlyčiau neskubėti, pasinaudoti terasa ir tik tada, jei reikės, dengti šonus. Tokiu atveju aiškiai žinosite, iš kurios pusės dažniausiai pučia vėjas. Kai kurie stogą daro iš dalinai permatomo plastiko. Tokiu atveju šviesos būna daugiau, bet stogą reikia valyti. Taip pat galima numatyti terasoje statyti židinį. Tada kepdami mėsą, daržoves ar kitus lauko kepsnius galėsite visada būti po stogu ir greta namiškių ar svečių. Aš kol kas židinio nepastačiau, tačiau vietą jam numačiau. Toje vietoje, kur bus židinys, yra išmūrytas pamatas, ant stogo paruošta dėžė kaminui. Tai yra jeigu kada nors nuspręsiu, kad atėjo laikas židiniui, man nereikės ardyti visos terasos grindų ir stogo. Apskritai prieš imantis

Vidmanto terasa Kodėl nusprendėte statytis terasą pats? Prieš apsispręsdamas paskaičiavau. O tai padaryti labai paprasta. Sakykime, jei žmogaus atlyginimas – 2 000 litų, tai savaitė, per kurią dirbant kasdien galima pasistatyti terasą pačiam, kainuos 500 litų, kuriuos žmogus galėtų uždirbti, jeigu eitų į darbą. Statybininkams tektų sumokėti gerokai daugiau. Žinoma, patyrę darbuotojai gali padaryti tokį darbą 3–4 kartus greičiau nei aš. Tačiau aš turiu tikėti tuo, kad svetimas žmogus ateis ir padarys viską gerai. Tie, kas susidūrė su remontais ir statybininkais, žino, koks vargas su jais. Todėl ir ryžausi ne tik terasą, bet ir visą namą statyti pats. Nuo ko pradėjote terasos statybą? Tai yra kas privalo būti brėžinyje, ką būtina paskaičiuoti ir kaip nesuklysti? Terasą projektavau kartu su architektu ir apie ją žinojau iki namo statybų pradžios. Tuo metu turėjau kelis pageidavimus: turi būti stogas (apsaugo nuo lietaus, saulės), o pati terasa turi būti didelė. Dabar, kai vasaromis praktiškai gyvename terasoje, suprantu, kad buvau visiškai teisus dėl abiejų dalykų. Nežinau, ar galima padaryti per didelę terasą, tačiau gerai pagalvokite, kad nepadarytumėte jos per mažos. Mano terasos plotis apie 3,2 m, o ilgis apie 10 m. Ji nė kiek ne per didelė. Džiaugiuosi ja ir man atrodo, kad toks dydis yra tiksliai toks, kokio ir reikia. Kai kurie daro terasas

pasirinkau būtent šias medžiagas. Kolonas galima daryti medines arba metalines. Aš apkaliau lentomis ir jokio metalo nesimato. Tiesiai sudėti lages nesudėtinga, jas pritvirtinti – taip pat. Tiesiog reikia įvertinti, kad jūs terasoje būsite ne vienas ir ne dviese. Tarkim, atvažiuos 10 ar 15 žmonių – visus juos terasos grindys turi atlaikyti. Dar kalbant apie atramas reikia pasakyti, kad horizontalios grindų atramos gauna labai dideles apkrovas, todėl ten galima naudoti U formos metalines konstrukcijas arba apvalius vamzdžius. Tinka ir mediena, bet tada žemėje atramų turi būti tankiau. Su mediena viskas paprasčiau, nes tiek atsigabenimas, tiek darbas lengvesnis. Taip pat lagės neturi liestis su žeme ar betonu, tokiu atveju jos greitai nesupus. Nuo betono jas atskirti galima ruberoidu ar panašia medžiaga. Galima lages impregnuoti visokiais impregnantais, apsaugančiais nuo kenkėjų ir puvimo. Vieni kainuoja brangiai, kiti – pigesni, tačiau patikrinti, kuris geresnis, gana sunku. Aš nusprendžiau ir lages, ir apatinę lentų dalį impregnuoti naudotu tepalu. Jis nekainuoja, o savo funkciją atliks, tiesa, klausimas dėl ekologiškumo, bet, kita vertus, naudoju juk ne patalpoje. Viršutinė dalis – kitas dalykas. Ten jau rinkitės kas tinka. Juolab kad viršutinę dalį galėsite lengvai dar ir dar kartą impregnuoti, o prie apatinės jau nebeprieisite. Ką darėte su lietaus nutekėjimu? Po lagėmis yra storas sluoksnis smėlio. Jis praleidžia vandenį ir balų nesusidaro. Terasos stogas prijungtas prie namo ir vandens nubėgimas nuvestas ten, kur ir viso namo, – į šulinį. Kaip išsirinkote terasos grindų dangą?

Lagės neturi liestis su žeme ar betonu, dedant ant betono po jomis reikia pakloti ruberoido ar panašios medžiagos.

terasos statybų geriausia būtų pasitarti su konstruktoriumi arba su aukštesniųjų kursų statybos specialybės studentais, kurie galėtų paskaičiuoti stogo, grindų konstrukcijų atsparumus. Jei norite daryti viską optimaliai, to prireiks. Jei neturite ar nenorite nieko ieškoti, tada reikia laikytis taisyklės „per tvirtai nebus“. Apie terasos pagrindo įrengimą. Kiek suprantu, tai vienas pagrindinių darbų. Kokį pagrindą darėte jūs? Kaip išsprendėte atramų klausimą? Atramas aš padariau iš apvalių cinkuotų vamzdžių. Tuo metu nebrangiai galėjau jų įsigyti, todėl

Kai turi pinigų tiek, kad sugebi dar skaičiuoti, tada galvoji, kur ir kiek galima sutaupyti. Specialiai terasoms skirtos lentos kainavo 50–70 Lt/kv.m. Mūsų terasa apie 32 kv. m. Tai apie 2000 Lt. Tikrai daug. Suradau, kur parduoda vieno pjovimo lentas. Pirkau gerokai pradžiuvusias, bet ne specialiai džiovintas. Džiovintos medienos kubas kainavo apie 650 Lt. Aš pirkau už 180. Pakako vieno kubo (apie 80 vnt. 3 m ilgio) ir dar kiek liko. Prisidėjo darbas apipjaunant kraštus ir vieną pusę nuobliuojant. Nedarykite klaidos ir nepalikite neobliuotų. Jei paliksite, tada pamirškite apie vaikščiojimą basomis. Lentas visiškai paruošėme dviese per 2 dienas. Taigi net įvertinus darbą ir laiką, tai labai labai toli nuo 2 000 Lt. Tiesa, ko reikia nepamiršti: sukant ar kalant lentas būtinai reikia palikti tarp jų tarpus. Kad ir kokią medieną dėsite, ji juda (plečiasi, traukiasi) su labai didele jėga.

Įsigiję robotizuotą žoliapjovę Honda Miimo, pirkėjai kartu gauna ir paslaugas – pardavėjai pritaiko ją konkrečiam sklypui, paruošia darbui, o pasibaigus sezonui pasiima, patikrina, jeigu reikia, paremontuoja. Atėjus sezonui paruoštą darbui žoliapjovę grąžina šeimininkams.

HONDA Miimo – protingas ir galantiškas vejos kirpėjas Viena ranka spaudome kompiuterio klavišus, kita bandome prisiskambinti į biurą, klausome vaikų čiauškėjimo, kažką sakome sutuoktiniui. Taip pralekia kiekvienos darbo dienos rytas, per kurį pažadame sau bent savaitgalį pasimėgauti ramybe ir gamta. Todėl visai nesinori tų brangių laisvalaikio minučių gaišti žolės pjovimui ir kitiems darbams aplink namus. Šiuo atveju pagalbos ranką tiesia Nippon auto, siūlanti visiškai naują produktą – už jus dirbančią robotizuotą žoliapjovę Honda Miimo.

Žoliapjovė su integruota paslauga Rinkoje yra nemažai robotizuotų žoliapjovių: nuo pigių iki gerokai brangesnių ir žinomesnių prekių ženklų. Bėda ta, kad įsigijus tokį robotuką pats turi rūpintis, kaip jį instaliuoti, prižiūrėti, kaip užtikrinti, kad jis nenupjautų ką tik pasodintų gėlių ar nesulūžtų vos susidūręs su vejoje besimėtančiu akmenuku. O kur dar nuolatinis stresas, kad po roboto peiliais nepakliūtų mažos 68

www.statyk.eu.

vaikiškos pėdutės... Taigi užuot padėjusi taupyti laiką robotizuota žoliapjovė ryte ryja brangias savaitgalio minutes neleisdama atsipalaiduoti nė akimirkai. Ar kas nors įspėjo, kad perkant tokią robotizuotą žoliapjovę papildomai nusiperki galvos skausmą? O kaip jums tokia idėja, kai „Perki žoliapjovę – gauni ir paslaugą!“ „Hondos“ atstovai Lietuvoje užtikrina, kad įsigijus robotizuotą žoliapjovę Honda Miimo nereiks gaišti laiko

nei jos instaliavimui, nei priežiūrai. Tiesą pasakius, apskritai nereikės nieko daryti – visą darbą už jus atliks kvalifikuoti specialistai. „Už šią paslaugą papildomai mokėti nereikės, ji įskaičiuota į Miimo kainą, – tvirtina UAB Nippon auto pardavimų vadybininkas Vytautas Burakauskas. – Mes įrengiame ir pritaikome robotizuotą žoliapjovę konkrečiam sklypui, paruošiame ją eksploatacijai, o pasibaigus žolės pjovimo sezonui pasiimame ją, patikriname, jeigu reikia, paremontuojame, išvalome. Atėjus naujam sezonui vėl kaip naują ir paruoštą darbui grąžiname šeimininkui. Užtikriname, kad ji visuomet veiks nepriekaištingai.“

Pasirinkimo kriterijai Siekdami kuo labiau prisitaikyti prie individualių kiekvieno žmogaus poreikių, „Honda“

atstovai siūlo rinktis iš dviejų Miimo modelių: Miimo 300 ir Miimo 500. Nors iš išorės abudu atrodo lyg broliai dvyniai, tačiau skiriasi jų vidus (ličio akumuliatorių talpa). Miimo 300 pjauna iki 2200 kv. m, o Miimo 500 susidoroja ir su 3 000 kv. m plotu. Dar vienas kriterijus – kiemo erdvė. Jei prie jūsų namo auga daug medžių, gėlynų, turite širdžiai mielų sodo dekoracijų, verčiau rinktis Miimo 500. Na, o po lygų nedidelį sklypą tyliai dūgzdamas ramiai važinėtis gali Miimo 300 robotukas. „Miimo 300 parduodamas su 200 m ilgio kabeliu, o Miimo500 turi 300 m ilgio kabelį, todėl pažymėti visas apvažiuotinas vietas laido jums tikrai pakaks“, – tvirtina V. Burakauskas.

Miimo lengvai pjauna žolę šlaituose, o išvengti kliūčių padeda į robotuką instaliuotas kliūties jutiklis.

Žoliapjovę valdo jutikliai Honda Miimo yra pirmoji „Honda“ gamintojų robotizuota žoliapjovė maksimaliai pritaikyta įvairiems poreikiams. „Ji pjauna net ir mažą plotelį ir labai dažnai išmeta nupjautą žolę (mulčiuoja). O tai ne tik pagerina vejos kokybę (ji nuolat tręšiama), bet ir neleidžia augti piktžolėms, – tikina ekspertas. – Miimo robotizuota žoliapjovė pjauna orientuodamasi pagal ribos laidą, kuris siunčia signalą į elektronines roboto smegenis ir padeda jam apvažiuoti kliūtis. Orientuotis pagal ribos laidą padeda 3 jutikliai.“ Specialisto teigimu, kieme gali būti daug medžių, gėlynų ar kitokių kliūčių, taisyklingai instaliuotas Miimo visas šias kliūtis apvažiuos. Išvengti kliūčių padeda ir į robotuką instaliuotas kliūties jutiklis. Abiejų robotizuotų Miimo žoliapjovių pjovimo aukštis yra reguliuojamas paprastu ratuko pasukimu, tereikia pasirinkti, kokio aukščio žolytės pageidaujate, – nuo 20 iki 60 mm. Kitų gamintojų robotizuotos žoliapjovės, susidūrusios su kieta kliūtimi, pavyzdžiui, akmeniu, dažniausiai sulūžta nepataisomai, o Honda Miimo turi gerokai storesnius peilius, todėl nuo smūgio į kliūtį jie ne nulūžta ir nukrenta į žolę, o tik sulinksta. Gera žinia nelygaus reljefo sklypų savininkams – Miimo gali pjauti žolę net ant šlaitų. „Lygiai nupjauti ant šlaitų augančią žolę, nenukrypstant į šoną, padeda YAW jutiklis“, – tikina V. Burakauskas.

Užs. Nr. 13/10

Neprašo valgyti ir saugo Dar vienas palengvinimas tas, kad Miimo nei atlygio, nei valgio neprašo. Šis mažas robotukas, pajutęs, kad jam liko mažiau nei trečdalis energijos, nuvažiuoja į krovimo vietą ir pasikrauna savarankiškai. Miimo 300 žoliapjovė pasikrauna vos per pusvalandį, o galingajai Miimo 500 tam reikia valandos. Robotizuotos vejapjovės gali dirbti tiek dieną, tiek naktį, netgi per lietų. Palyginti su kitomis robotizuotomis žoliapjovėmis, Miimo turi geriausius peiliukus rinkoje, jų pjovimo ilgis yra gerokai ilgesnis

Žoliapjovė nepaiso blogo oro, ji nepavojinga vaikams.

Mažasis robotukas pasikrauna savarankiškai.

– 21 mm (daugelio kitų – vos 13 mm). Ilgesni peiliukai efektyviau pjauna žolę, jie nelūžta susidūrę su kliūtimis, tiesiog linksta. Pagalvoję apie pjovimo patogumą, „Honda“ gamintojai nepamiršo jūsų saugumo. „Miimo gali laisvai važinėtis po kiemą net ir tuomet, jeigu po veją laksto vaikai. „Honda“ pasirūpino papildomomis apsaugomis, – sako V. Burakauskas. – Pirmiausia, jei smalsus mažylis nuspręs susipažinti su ramiai dūzgiančiu robotuku iš arčiau ir jį pakels – iš karto nustos veikti peiliai. Na, o jei tiesiog bėgs pro šalį nepastebėdamas per arti jo kojų dirbančio pagalbininko – taip pat nesusižalos. Nuo Miimo kėbulo šono iki peiliukų palikta po 15 cm, taip apsaugomos vaikučių ir suaugusiųjų kojos, naminiai gyvūnai bei ant vejos besimėtantys daiktai.“

būtų keturtakčiai, tai yra kuo mažiau terštų aplinką. Naujosios žoliapjovės atsiradimą paskatino ir tai, kad naudojant elektrinę robotizuotą žoliapjovę į aplinką išmetama daug mažiau anglies dvideginio. Miimo pjauna žolę neišmesdamas į aplinką jokių kenksmingų medžiagų, o jeigu jam pakrauti naudojama saulės modulio elektra, vadinasi, jūs esate visiškas žaliasis. Taigi belieka pasiimti kvapnios kavos ar arbatos puodelį ir išėjus į kiemą sumerkti abi kojas į švelnų vos vos kutenantį ką tik nupjautos žolės kilimą. Nors ne, palikite kavą ar arbatą namie, nereikia, kad kas nors trukdytų jums įkvėpti pilnus plaučius šviežiai nupjautos žolės kvapo... Taip reiktų pasisveikinti su nauja, daug žadančia diena. Nippon auto informacija

Dėmesys gamtai – „Honda“ prioritetas Iš kitų gamintojų „Honda“ išsiskiria dar ir tuo, kad visuomet mąsto apie tai, kokį po savęs paliks pasaulį ateities kartoms. Gamindami automobilius, motociklus ar kitus iškastinio kuro reikalaujančius variklius, inžinieriai pasirūpino, kad visi šie varikliai

UAB Nippon Auto Oslo g. 7, 04123 Vilnius Тel. (8 5) 244 0005 Faks. (8 5) 244 4742 E. p. info@nipponauto.lt www.niponauto.lt

Pamatykite veikiantį Miimo ir kitą Honda produkciją parodos RESTA metu.

DIENOS PARODOJE Konsultuoja žurnalo „Statyk!” autoriai

Balandžio 24 d.

Individualių namų ir kitų pastatų šiltinimo technologijos bei problemos.

15–17 val. dr. Karolis Banionis, KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos darbuotojas.

Balandžio 25 d.

11–13 val. Jūratė Vašeikienė, konstruktorė.

Individualių namų, vartojančių mažai energijos, konstrukcijų sprendimai.

? ?

15–17 val. Alfonsas Vaškevičius, statybos inžinierius, projektuotojas.

Pagrindinė šilumos taupymo sąlyga – pastato sandarumas.

Balandžio 26 d.

15–17 val. Linas Janėnas, architektas.

Šiuolaikinio individualaus namo projektas: atspirties taškai ir orientyrai.

Balandžio 27 d.

11–13 val. dr. Giedrius Šiupšinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas.

Saulės kolektorių energija šilumai ir karštam vandeniui ruošti.

www.statyk.eu.

? ?

Gyvenu viršutiniame (penkto aukšto) stambiaplokščio namo bute. Čia visada vėsoka, manau, kad dalis šilumos išeina per lubas. Norėčiau kambario lubas apšiltinti iš vidaus. Kaip tą padaryti, kokias medžiagas, kokio storio izoliaciją naudoti? Apdaila – gipskartonio plokščių. Ar reikalinga plėvelė, ar neatsiras pelėsių lubų perdangos ir lauko sienos sandūroje? Atsako Kastytis Vaseris, UAB„Knauf“ technikas (tel. (8 5) 213 2222) Jūsų aprašyta problema, deja, labai dažna mūsų daugiabučiuose, senesnės statybos pastatuose. Dažniausiai tokį diskomfortą jaučia nerenovuotų pastatų viršutinių aukštų ir galinių butų gyventojai. Vis dėlto geriausia išeitis būtų kompleksinė pastato renovacija apšiltinant jį iš išorinės pusės. Tačiau, deja, dažnai laikas bėga, darbai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nevyksta, o tokių butų gyventojai nori komfortiškesnio gyvenimo jau dabar. Todėl tokiais atvejais gali padėti išorinių konstrukcijų šiltinimas iš vidaus. Pasirinkus tokį šiltinimo būdą reikėtų žinoti, kad neprofesionaliai atlikus tokius darbus galima susidurti su nepageidautinomis pasekmėmis. Šiltinant iš vidaus, visada susiduriama su rasos taško, dažniausiai susidarančio ant vidinio išorinės konstrukcijos (denginio, išorinės sienos) paviršiaus, kuris turi įtakos atsirandančiam didesniam ar mažesniam kondensacinio vandens kiekiui. Šis vanduo (jeigu jo per daug ir jis nesusigeria į konstrukcijas) gali gadinti apdailą ir po kurio laiko tapti pelėsio atsiradimo priežastimi. Šiltinimui iš vidaus naudojant įprastines gipskartonio konstrukcijas su mineralinės vatos termoizoliaciniu sluoksniu, reikėtų įvertinti patalpos santykinę drėgmę ir laukiamas temperatūras, kitaip tariant, reikėtų mode-

sistema yra mineralinė, tai ir pelėsis neįsimes. Organinių dalelių nebuvimas nėra palankus pelėsiui – nėra organinių medžiagų, nėra maisto pelėsiui. Tokių sistemų taip smarkiai neriboja leidžiami termoizoliacinės medžiagos storiai, todėl dažnai galima pasiekti tokį izoliacinį efektą, kuris leistų ne tik komfortiškai gyventi taip apšiltintose patalpose, bet ir atitiktų energetinio efektyvumo reikalavimus, t. y. leistų gerokai sumažinti šildymo kaštus. Tokios sistemos vis labiau populiarėja pastatuose, kurių šiltinimas neįmanomas iš išorės pusės, pavyzdžiui, įtrauktuose į valstybės saugomų pastatų sąrašus. Jas galima naudoti ir tais atvejais, kai daugiabutis gyvenamasis namas nerenovuojamas, o atskirų butų gyventojai nori pagerinti komforto lygį.

liuoti higroterminį patalpos eksploatavimo režimą. To, beje, reikalauja ir Lietuvoje galiojantis reglamento STR 2.05.01:2005 2 priedas. Kalbant paprasčiau, kaip rodo įvairūs tyrimai ir praktika, jūsų atveju pakankamai saugu būtų montuoti tik maždaug 5 cm storio mineralinės vatos sluoksnį ir tai su sąlyga, kad bus kokybiškai (sluoksnis vientisas, nepažeistas, siūlės perkeistos ir sandarintos) įrengtas garo izoliacinis sluoksnis. Jis įrengiamas naudojant garo izoliacinį, mažiausiai 0,2 mm storio polietileno plėvelės sluoksnį. Jis būtinas, nes mažina kritines sąlygas, kurios palankios kondensato atsiradimui. Aišku, 5 cm izoliacinės medžiagos komforto lygį patalpoje tikrai pakeis, patalpa nebebus tokia šalta. Tačiau kalbėti apie pakankamą energijos taupymą arba, kitaip tariant, apie energijos nuostolių sumažinimą per tokias kiauras konstrukcijas tikrai nereikėtų. Deja, anksčiau aptartos šiltinimo sistemos, kitaip dar yra vadinamos „difuziškai uždaromis sistemomis“ (dėl garo izoliacijos reikalingumo) turi esminį trūkumą – jos riboja termoizoliacinio sluoksnio storį, t. y. šiltinti tiek, kad tikrai pakaktų, ne visada galima, o dažniausiai ir draudžiama (sunku išvengti drėgmės sankaupų ir jų pasekmės – pelėsių). Beje, Europoje jau kurį laiką vis labiau populiarėja šiltinimo iš vidaus sistemos, kurios montuojamos iš kvėpuojančių, garui laidžių sluoksnių. „Knauf“ taip pat siūlo tokią sistemą – Knauf TecTem. Jos principas – nereikia kovoti su kondensato atsiradimo grėsme, jos nugalėti vis tiek greičiausiai nepavyks. Reikia kovoti su jau atsirandančio kondensato vandens neigiamu poveikiu ir galimybe atsirasti pelėsiui. Taigi sistema leidžia atsirasti kondensatui, bet dėl puikių vandens sugėrimo savybių kondensatas yra sugeriamas plokštės ir per kurį laiką išgarinamas atgal į patalpą. Kadangi visa

Nusipirkome seną butą stambiaplokščiame 1986 m. statybos name. Dabar darome remontą, norime grindis iškloti geros kokybės laminatu. Nuėmėme linoleumą, po juo – betono plokštė. Ar reikalingas laminatui koks nors pagrindas, ar kloti tiesiai ant tos plokštės? Jei reikalingas, tai koks? Kokia būtų darbų eiga? Ar reikia grindis lyginti? Kaip ir kuo?

Atsako Anna Vasilevskaja, UAB „Ego floor“ direktorė Būtinai turi būti tiesiamas polietileno, pūsto polietileno ar kitoks paklotas, ant plikų betoninių grindų kloti laminatą griežtai draudžiama (išskyrus atvejus, kai ant laminato lentelių iš apačios paklotas jau būna priklijuotas). Betoninių grindų nelygumai laminatui pagal instrukciją negali būti didesni kaip 3 mm viename metre. Jeigu didesni, grindų perdangą reikia išlyginti naudojant išlyginamąjį mišinį. Po to ant grindų tiesiamas polietileno plėvelės ar kitoks paklotas, kad drėgmė iš apačios nepatektų į laminato sujungimo vietas. Paklotas gali būti 3–5,5 mm storio polietileno plėvelė arba 5–7 mm storio presuotos medžio plaušo, kamštinės medienos plokštės. Kuo storesnis paklotas, tuo daugiau sugeria sklindančio garso, tuo geriau išlygina pagrindo nelygumus. Patartina pirkti lakštinį paklotą, toks yra 71

standesnis, ilgiau tarnaus ir dar papildomai izoliuos garsą. Nepamirškite lipnios juostos pakloto siūlėms užsandarinti. Iš karto neklokite pakloto visame grindų plote, tik tiek, kad užtektų kelioms eilėms lentelių. Taip bus mažesnė tikimybė paklotą pažeisti nukritus įrankiui. Kloti pradėkite nuo šviesios sienos, kurioje yra langas. Klokite lygiagrečiai krintančiai šviesai (taip matysis mažiau jungimo vietų ir danga atrodys gražiau). Pirmoji eilė turi būti visiškai lygi, nes pagal ją lygiuosis kitos eilės. Dažnai dedant pirmąją eilę suklaidina kreiva siena, o dedant kokią penktą jau matyti, kad darosi sunkiau sujungti lenteles, lieka tarpeliai ir pan. Jei pirmojoje eilėje klojote sveiką lentą, tai antrojoje eilėje sveiką lentą klokite maždaug 40 cm nuo krašto, o trečią eilę vėl galite pradėti kloti nuo sveikos lentos. Stenkitės, kad eilės gale netektų dėti lentos gabaliuko trumpesnio nei 10 cm. Lentų neprikalkite, nepriveržkite varžtais ir jokiu būdu neklijuokite prie pagrindo – jas paprasčiausiai reikia sujungti išėmomis be jokio papildomo tvirtinimo. Eksploatuojant laminato grindis patariama po baldų kojelėmis pritvirtinti veltinio gabaliukus, baldus perstatant juos kelti, o ne stumti, kėdžių ratukai turi būti minkšti. Laminato grindų nevalykite šlapiu skuduru, naudokite tik lengvai drėgną skudurą ir tik laminatui skirtas valymo priemones. Nenaudokite šveičiančių arba šlifuojančių valymo priemonių, grindų nelakuokite.

Atsako Edmundas Pranculis, UAB „Danstemos statyba“ direktorius 1. Nuardykite senas medines grindis ir skersines sijas – lages. Palei išorinį pamatų perimetrą priglauskite (jei pamato paviršius lygus, priklijuokite) 5 cm storio polistireninio putplasčio sluoksnį sulig pamatų viršumi (vienas kitas cm gali ir išlįsti). 2. Pripilkite žvyro tiek, kad iki balkių (didžiulių rąstų) būtų apie 10–12 cm tarpas (jei vidinis pamatų paviršius nelygus, vertikalų polistireninį putplastį prispaus žvyras). 3. Kiek įmanoma, žvyrą sutrombuokite. 4. Visame plote po rąstais paklokite stabilizuotą 200 mk storio polietileno plėvelę. 5. Visu plotu paklokite 10 cm storio polistireninio putplasčio plokštes. 6. Išliekite 8–10 cm storio metaliniu tinklu armuotą betono sluoksnį, kad betonas būtų aukščiau apatinės balkių linijos – balkiai turi atsiremti į betoną. 7. Perimetre likusį išlindusį vertikalų polistireninio putplasčio sluoksnį storinkite iki 15 cm. 8. Išlyginę balkių viršų arba sumontavę lages, galite kloti grindis.

Patarkite, kuo užpildyti namo sienos 12 cm oro tarpą? Sienos – iš sienojų, namas apmūrytas baltomis plytomis.

Atsako Jūratė Vašeikienė, konstruktorė

Mūsų namas rąstinis, apmūrytas plytomis, o grindys medinės. Po grindimis yra įdomi konstrukcija: ant grunto užpilta skaldos, iš plytų padarytos atramos, ant kurių sudėti didžiuliai rąstai. Prie rąstų prikaltos skersinės sijos, o jau medinės lentos prikaltos prie jų. Nuo žemės iki lentų yra apie 50 cm tarpas (kai kur šiek tiek daugiau). Kadangi pamate išgręžtos skylutės vėdinimui, tai žiemą iš po grindų eina šaltis (šią žiemą radau ledo luitą palei grindis). Norime grindis apšiltinti ir sudėti naujas lentas, bet kaip tą padaryti? Jeigu jas betonuotume, tai kaip tai paveiktų tuos didžiuosius rąstus?

www.statyk.eu.

namo sienas iš išorės. Užpildyti esamą tarpą galite tik įpūsta šiltinamąja medžiaga, todėl pasirinkimas ribotas. Iš gamintojų pateiktų atitikties deklaracijų rinkitės geresnes šilumines savybes turinčią medžiagą.

Nors ir kuo užpildytumėte tokį tarpą sienoje, statybinės šiluminės fizikos požiūriu išlieka vienas nepaneigiamas faktas: žiemos metu išorinė balta plyta peršąla ir bet koks iš vidaus migruojantis garas iškrinta ant jos kondensatu. Garas migruos per bet kurią šiltinimo medžiagą. Kiek garo migruos, tiek jo iškris šlapiu pavidalu (kondensatu), jeigu jis nebus ištraukiamas per vėdinimo tarpą sienoje. Nuo patalpų pobūdžio (virtuvė, vonia, ir pan.) priklauso, kiek šiltame jų ore yra garų. Jeigu name geras vėdinimas (natūralus ar mechaninis), garų pertekliaus neturėtų būti, todėl ir išorinių sienų konstrukcijoms neturėtų kelti grėsmės. Šiluminės fizikos požiūriu teisingą ir gerą sienos konstrukciją turėsite tik apšiltinę

Norėčiau įsirengti dujinį kondensacinį katilą su boileriu. Nežinau, kokį rinktis boilerį – atskirą ar integruotą į katilą? Kokie šių boilerių pranašumai ir trūkumai (turiu omenyje atskiro ir integruoto)?

Atsako dr. Arūnas Stikliūnas, UAB „Gilius ir Ko“ Šiluminės technikos inovacijų skyriaus vadovas Rinktis integruotą po katilo apdaila ar atskirą karšto vandens šildytuvą, lemia du pagrindiniai veiksniai: (ne)turėjimas vietos ir karšto vandens poreikiai. Paprastai pakabinamuose katiluose kartu būna įrengiami nedidelės talpos vandens šildytuvai – nuo 8 iki 60 litrų. Katilas kartu su tokios talpos vandens šildytuvu užima mažai vietos. Karšto vandens paprastai pakanka butuose, nedideliuose individualiuose namuose ar kotedžuose, kur įrengta viena vonios patalpa ir normalaus dydžio (1,5 ar 1,7 m ilgio – ne kampinė) vonia. Pageidautina, kad nereikėtų karšto vandens cirkuliacinės linijos, nes ji gana greitai ataušina mažos talpos vandens šildytuvą ir katilas dažnokai turi jį pašildyti. Jeigu namas yra šiek tiek didesnis ir jame jau atsiranda bent dvi vonios patalpos arba yra įrengta kampinė didelės vandens talpos (> 200 litrų) vonia, tai integruoto į pakabinamą katilą vandens šildytuvo talpos gali nebepakakti. Dažniausiai tokio dydžio ir konfigūracijos namuose jau reikalinga įrengti karšto vandens cirkuliacinę liniją. Tokiais atvejais karšto vandens šildytuvo dydis turėtų būti 130–250 litrų (priklausomai nuo poreikio). Ir paprastai tai jau būna atskirai kabantys ar stovintys vandens šildytuvai. Tokio dydžio vandens šildytuvai po katilu netelpa, todėl jiems reikia numatyti papildomos vietos ant grindų ar ant sienos. Dar galimas vienas tarpinis variantas, kada katilas yra pastatomas, su integruotu vandens šildytuvu. Toks katilas užima vietos kaip šaldytuvas ir jame būna integruoti didesnės talpos (80–120 litrų) vandens šildytuvai. Šitoks katilas gali patenkinti daugelį poreikių, jį renkantis reikia lyginti kainas atskiro katilo kartu su atskiru vandens šildytuvu (įvertinant vamzdžius ir armatūrą, reikalingą jų tarpusavio sujungimui).