Statyk 91 by Namas ir as

MO EHV

U 8 T h e r mTA R O SA

R AT T H E

Š I LČ I AUS I

R I NK O J E

A TUOJAM AS K

TO G O L A N G AS

NDA RINIM

Šiltas. Šiltesnis. Šilčiausias. FAKRO stogo langų lyderis pasyviai statybai Šilčiausias stogo langas rinkoje FTT U8 Thermo kartu su EHV-AT Thermo tarpine Uw=0,58W/m2K, FTT U6 Uw=0,71W/m2K, FTP-V U5 Uw=0,87W/m2K. FAKRO energetiškai efektyvūs stogo langai ir montavimo produktai yra profesionalūs, visapusiški sprendimai, kurie leidžia sumažinti šilumos nuostolius ir pinigines išlaidas skirtas pastatų šildymui. langas Stogo la g FTT U8 Thermo

Uw=0.58W/m2K Ug=0.3W/m2K Kartu su sandarinimo tarpine EHV-AT Thermo

Uw=0.71W/m2K Ug=0.5W/m2K Kartu su sandarinimo tarpine EHV-AT Thermo

Uw=0.87W/m2K Ug=0.5W/m2K Kartu su sandarinimo tarpine EHV-AT Thermo

Kaina nuo 3960 Lt su PVM

Kaina nuo 1855 Lt su PVM

Kaina nuo 1695 Lt su PVM

R AT T H E

U 8 T h e r mTA O

SAN

EE HV

R I N K OJ E

A T U O JA M AS K

Š I LČ I AU S I

TOGO L ANG AS

Stogo langas FTP-V U5

Stogo langas FTT U6

D A RI NI M

Klientų konsultacijos: +370 652 26830, p.atstovas@fakro.pl , www.fakro.lt

18 NAUJIENOS

PROJEKTAI

Norvegiškas modulinis namas

Būsto statyba – kaip dėlionė

EKOINOVACIJOS

Šiaudinė statyba Romoje

ISTORIJA IR PAVELDAS

Medinė architektūra rūpi Europai, bet ne Kauno valdžiai

DARNI PLĖTRA

Tęsiama parama individualių namų renovacijai

Gelbėkite! Degam!

Nuo ko pradėti namo statybą?

Trobą pastatyti – ne vežimą pakrauti

Sienos iš akytbetonio blokelių

Stogo dangų amžius ir kiti ypatumai

RESTA 2013: į ką atkreipčiau dėmesį statydamas būstą

TECHNOLOGIJOS

Tobulėja technologijos, populiarėja šiluma iš oro

MODERNIZAVIMAS

Skaitytojas siūlo šildymo sistemos pertvarką

APLINKA

Nauja vejos įrengimo technologija – hidrosėja

NAMAI IR ŽMONĖS

34 MEDŽIAGOS

50 60

KLAUSK SPECIALISTO

„Statyk!“ Praktinis būsto vadovas www.statyk.eu Žurnalo redakcinė kolegija Juozas Antanaitis Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas

Raimondas Bliūdžius KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vedėjas

Vaclovas Kontrauskas verslininkas, VGTU Absolventų ir bičiulių klubo „Alumni“ prezidentas, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Josifas Parasonis VGTU Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros vedėjas

Lukas Rekevičius architektas, architektų biuro „Aketuri architektai“ vadovas

Adakras Šeštakauskas Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Giedrius Šiupšinskas

Dėkoju už bendradarbiavimą Gyvenimas nestovi vietoje, laikas keistis ir keisti. Šis žurnalo numeris – paskutinis, kurį aš redaguoju. Taigi

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas

Aidas Vaičiulis Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos prezidentas

Kęstutis Vanagas

baigdama šį etapą, dėkoju visiems, kurie nėra abejingi žurnalo išsikeltai misijai populiariai rašyti apie sudėtin-

„Swedbank“ Komunikacijos departamento direktorius

gus statybų procesus ir gilumas. Visiems, kurie randa laiko atsakyti į klausimus ar pasufleruoja žinovus, kurie

Jūratė Vašeikienė

pakantūs klaidoms ir negaili pagyros žodžių.

Dėkoju visiems redkolegijos nariams, autoriams, VGTU mokslo bendruomenei, architektams, projektuotojams, statybos ir prekybos įmonių vadovams ir atstovams – visiems, su kuriais per beveik septynerius darbo metus teko susitikti, diskutuoti, kalbėti, susirašinėti.

O labiausiai esu dėkinga žurnalo skaitytojams, prenumeratoriams, kurių gretos vis augo. Be jūsų, mieli skaitytojai, nuomonių, pageidavimų, pastabų nebūtų raidos, naujų temų ir žingsnių į priekį. Ačiū ir sėkmės visiems!

inžinierė konstruktorė, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė

Vyr. redaktorė Danutė Ramoškevičiūtė Tel. (8 5) 264 7223 E. p. redaktorius@statyk.eu Redakcijos bendradarbiai Daiva Niccolini Darius Narmontas Aurimantas Stulgys Butautas Barauskas Ona Urbšytė Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė Administracija Direktorė Jolanta Davidovič Reklamos skyrius Tel. (8 5) 269 1240 Vita Noreikienė Mob. 8 652 59 591 E. p. vita@statyk.eu Maksimas Žukovas Mob. 8 682 46 426 E. p. maksimas@statyk.eu

Vyr. redaktorė Danutė Ramoškevičiūtė

UAB „FARBA VITA“

Švitrigailos g. 11 F Prenumerata LT- 03228, Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Tel. (8 5) 269 1240 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. prenumerata@farbavita.lt

E. p. info@farbavita.lt Į. k. 302427993 PVM k. LT100005014515 A. s. LT707300010117803744

SpaudĖ

UAB „ARX Reklama“ Tapkite mūsų draugu!

Viršelyje „Dreamstime“ nuotrauka

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų bei straipsnių tekstą ir turinį.

Tiražas 10 010 egz. Švitrigailos g. 11F, 03228 Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@farbavita.lt © UAB „Farba vita“

NAUJIENOS

šiluma iš biokuro

www.viadrus.lt 8 413 99 920 8 698 48 431

Čerpių gamintojas „Monier“ pristato naujos kartos betonines Zanda Polar čerpes. Kuo jos skiriasi nuo šiol buvusių rinkoje? Zanda Polar turi unikalų paviršių, kuris išlaiko spalvą daugiau kaip 30 proc. ilgiau nei kitos įprasto paviršiaus betoninės čerpės. Zanda Polar natūralios spalvos ir matinis paviršius itin dera su labiausiai paplitusiomis fasado spalvomis bei medžiagomis, tokiomis kaip tinkas, plytos ir mediena. Be to, Zanda Polar sudėtyje yra medžiagų, dėl kurių čerpės

atspindi IR spindulius, mažiau įkaista ant saulės – temperatūros skirtumas, palyginti su kitomis betoninėmis čerpėmis, yra net 12 laipsnių, su skarda – dar didesnis. Po šiomis čerpėmis palėpėje bus apie 2 laipsnius vėsiau, jei stogui šiltinti naudojama 20 cm šilumos izoliacijos. Taigi po betoninių čerpių Zanda Polar stogu vasarą bus vėsiau ir komfortiškiau. Čerpių plotis – 330 mm, aukštis – 420 mm, grebėstavimo žingsnis – 320–375 mm, dengiamas plotis – 300 mm, sąnaudos – 8,9–10,4 vnt./kv.m. Minimalus stogo nuolydis – 14 laipsnių.

UAB „Monier“ informacija

Naujosios „Monier“ betoninės čerpės Zanda Polar

Lietuva gali pasigirti stipria baldų pramone. Vienas iš natūralaus medžio baldų gamintojų „Medienos Era“ investavo į naują gamybos įrangą ir sukūrė naują produktą – keramikai analogiškas medines mozaikos plyteles. Pirmąkart jos buvo pristatytos šiemetinėje RESTA parodoje. Prekės ženklu NaturioR pažymėtas produktas sulaukė itin didelio parodos lankytojų dėmesio ir susižavėjimo. Natūralaus medžio plytelės stebino nauju netikėtu pritaikymu. Nesvarbu, ar moderniame, ar klasikiniame interjere, tokia apdaila tampa netikėtu dizaino akcentu. Plyteles malonu liesti, lengva prižiūrėti, o klasikinė medienos išvaizda – ypatybė, kuriai nėra abejingų.

UAB „Naturior“ informacija

Plus gali būti kūrenamas tiek kietuoju kuru, tiek granulėmis, taip pat jis gali būti su vidiniu vandens šildytuvu. Be to, šis katilas gana išmanus: baigiant degti kietojo kuro įkrovai, automatiškai įsijungia granulių degiklis, taigi šildymo procesas nesustoja net pamiršus papildyti įkrovą. Centrometal gamina katilus nuo 14 kW iki 2,5 MW galios. Daugiau informacijos rasite www. centrometal.eu

„Statyk!” informacija

Medinės mozaikos plytelės interjerui

Nauji katilai Liepos 10 dieną į Lietuvos rinką atkeliauja Centrometal katilai. Tai kokybiška šildymo įranga, kurią žino Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių vartotojai. Centrometal katilai skirti reikliems, kokybės reikalaujantiems Vakarų šalių pirkėjams, kuriems ne visada tinka standartiniai sprendimai. Centrometal gamintojai gali pasiūlyti įvairių sprendimų. Pavyzdžiui, nuotraukoje parodytas katilas Centrometal Centro

www.statyk.eu.

IŠSKIRTINIS STOGO PROFILIS RUUKKI ADAMANTE

Specialus pasiūlymas stogo dangai Ruukki Adamante

-20%

Unikalus dizainas Naujas čerpinis profilis Adamante - sukurtas visiems, ieškantiems išskirtinio stiliaus. Išskirtinis yra ne tik pats profilio raštas, kuris tapo dar išraiškingesnis, dar labiau žaidžiantis su šešėliais. Išskirtinės yra ir naujos spalvos, tai – vyno raudona ir baklažano aksominė. Nors dažniausiai šią dangą renkasi mėgstantys drąsų, šiuolaikišką dizainą, tačiau jis puikiai dera su daugeliu architektūros stilių.

Išskirtinis ilgaamžiškumas

Pasiūlymas galioja nuo 2013 05 01 iki 2013 06 28 imtinai. Minimalus užsakymo kiekis 30 m2.

DIZAINO IDĖJOS

Ruukki Adamante priskiriama aukščiausios klasės stogo dangoms ne vien dėl jos unikalaus dizaino, bet ir dėl ilgaamžiškumo garantijos. Ji padengta specialiai plieniniams stogams sukurtu, itin atspariu mechaniniam poveikiui bei atšiaurioms klimato salygoms, matiniu padengimu Pural Matt. Laikui bėgant Pural Matt padengimą turintys plieniniai stogai ilgiausiai išlaiko nepakitusią, ryškią spalvą. Šiai dangai Ruukki suteikia 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantiją.

Daugiau informacijos, namo ir stogo spalvų derinimo programėlę rasite www.ruukkistogas.lt arba teiraukitės tel. 8(5) 2322315. 5

NAUJIENOS

šiluma iš biokuro

www.viadrus.lt 8 413 99 920 8 698 48 431

Projektuotojams, konstruktoriams ir statybininkams turėtų būti naudinga prof. habil. dr. Vytauto Jono Stauskio monografija „Statybinių konstrukcijų akustika“. Daugkartiniais matavimais natūrinėse sąlygose nustatyta, kokią įtaką tarpbutinių pertvarų ir perdangų oro ir smūgio garso izoliacijai turi lengvos ir masyvios išorinės sienos bei jų sujungimo mazgai. Rastas naujas akustinis reiškinys: lengvos ir plonos išorinės sienos stipriai sumažina ne tik perdangos oro, bet netgi smūgio garso izoliaciją ir jos rodiklį, nors žinoma, kad smūgio energija iš esmės izoliuojama arti smūgio vietos. Monografijoje parodoma, kokią įtaką oro ir smūgio garso izoliacijai turi įvairūs rezonansai ir statybos darbų kokybė. Pateikiami įvairių per-

tvarų ir perdangų oro ir smūgio garso izoliacijos rodikliai, gauti matavimais natūralioje aplinkoje, laboratorijoje ir skaičiavimais, taip pat kokį triukšmą gyvenamosiose patalpose sukelia vandentiekio ir vėdinimo sistemos. Nagrinėjami Lietuvos statybose naudojamų tarpbutinių pertvarų projektiniai sprendimai, pateikiamos jų schemos. Pateikiami sienų ir perdangų sujungimo mazgai ir garso sklidimo keliai pro juos, kai išorinės sienos lengvos ir masyvios. Monografijoje teoriškai nagrinėjama svyravimų sistema, kurią sudaro dvi perdangos plokštės, standžiai ir šarnyriniai sujungtos su vienetinio matmens jungiamąja vertikalia plokšte. Išnagrinėta ir svyravimų sistema, kurią sudaro dvi sienos, sujungtos dviem perdangomis.

UAB „Stogų sistemos“ pristato naujieną – laminuotas medžio imitacijos pakalos lenteles. Spalvų gama leis pasirinkti labiausiai derančią apdailą prie jūsų pastato stogo, fasadų ir kitų detalių. Šių pakalų privalumai: nereikia dažyti, paprasta montuoti, medžiaga atspari pelėsiui ir grybeliui, visiškai vėdinamas stogas. Garantija – iki 25 metų.

UAB „Stogų sistemos“ informacija

yra skirta nuotekų valymo įrenginio veikimui stebėti ir valdyti bei signalizuoti pakitus jo parametrams, atsiradus nesklandumams. Taip išvengiama avarijų ir mažėja eksploatavimo išlaidos. Programinė įranga leidžia matyti išmaniajame telefone arba kompiuteryje, kaip šis įrenginys veikia realiuoju laiku. NDPS sistemą bet kada galima prijungti prie seniau įsigyto įrenginio, ji atsiperka vos kartą įvykus nuotekų valymo įrenginio gedimui. Buitinių nuotekų valymo įrenginio eksploatacijos kaštus galima sumažinti ne tik įdiegus NDPS sistemą, bet ir perteklinį dumblą šalinant į dumblo tankintuvą (tuomet jį išvežti užtenka tik kartą per 3–5 metus).

UAB „Traidenis“ informacija

Laminuota medžio imitacijos pakala

„Statyk!“ informacija

Monografija „Statybinių konstrukcijų akustika“

Išmanusis nuotekų valymo įrenginys

UAB „Traidenis“ septyniolika metų dirba rinkoje, kuria naujus produktus, ir tobulina gaminį, kuris atsirado dar įmonės veiklos pradžioje. UAB „Traidenis“ gaminamas buitinių nuotekų 6

www.statyk.eu.

biologinio valymo įrenginys – gyvas organizmas ir, kad gerai funkcionuotų, jį reikia reguliariai prižiūrėti ir vizualiai tikrinti tam tikrus nustatytus parametrus. Įvykus gedimui yra galimybė, kad nekokybiškai išvalytos nuotekos bus išleidžiamos į gamtinę aplinką. Laiku nepastebėjus įrangos sutrikimų gali susidaryti avarinė situacija ir įrenginiai nustos veikę. UAB „Traidenis“, ieškodamas sprendimų, kaip to išvengti, rinkai pristato naujovę – nuotolinę duomenų perdavimo sistemą (NDPS), skirtą mažiems nuotekų valymo įrenginiams. Tai vieni pirmųjų mažųjų įrenginių, į kuriuos įdiegtas visas telemetrinis valdymas. Ši telemetrinė kontrolės sistema leidžia užbėgti įvykiams už akių, nes

PROJEKTAI

AISETAS ArchitektaS ALGIS PAŽEMIS

ŠUMERA ArchitektaS ALGIS PAŽEMIS

VIENBUTIS GYVENAMASIS NAMAS V9

AMANDA

PROJEKTAI

Aisetas

Norinčius virtualiai pasivaikščioti po šio namo vidų, kviečiu užsukti į biurą. Čia pirmieji galėsite susipažinti ir su naujausiais mano projektais. Esant poreikiui, suprojektuosiu Jums ir individualų namą. Architektas Algis Pažemis

Vytenio g. 6-303, Vilnius Mob. 8 699 69 820 E. p. pazemis@gmail.com www.pabaltijonamai.lt

1 Katilinė 9,00 kv. m 2 Pagalbinė patalpa 6,20 kv. m 3 Garažas 36,00 kv. m 4 Holas 12,80 kv. m 5 Virtuvė 15,58 kv. m 6 Valgomasis 26,60 kv. m 7 Svetainė 52,18 kv. m 8 Drabužinė 6,90 kv. m 9 Koridorius 7,20 kv. m 10 Darbo kambarys 17,75 kv. m 11 Svečių kambarys 20,00 kv. m 12 WC 4,50 kv. m 13 Vonios kambarys 6,16 kv. m 14,00 kv. m 14 Holas 15 Tėvų kambarys 21,56 kv. m 16 Drabužinė 7,92 kv. m 17 Vonios kambarys 8,18 kv. m 18 WC 4,18 kv. m 19 Kambarys 15,93 kv. m 20 Kambarys 14,92 kv. m 21 Balkonas 15, 26 kv. m cokolinio aukšto planas ŽURNALAS

Praktinis bûsto vadovas

2013 m. Nr. 5 (91)

www.statyk.eu.

PROJEKTAI

pirmo aukšto planas

antro aukšto planas

Bendras plotas Užstatymo plotas Gyvenamasis plotas

323 kv. m 314 kv. m 169 kv. m

PROJEKTAI

ŠUMERA

Vytenio g. 6-303, Vilnius Mob. 8 699 69 820 E. p. pazemis@gmail.com www.pabaltijonamai.lt

Terasa

2 Pusrūsio planas

ŽURNALAS

Praktinis bûsto vadovas

2013 m. Nr. 5 (91)

www.statyk.eu.

1 Pagalbinė patalpa 22,55 kv. m 2 Pagalbinė patalpa 10,71 kv. m 3 Holas 11,28 kv. m 4 Svetainė, virtuvė 44,38 kv. m 5 Poilsio kambarys 15,97 kv. m. 6 Poilsio kambarys 15,94 kv. m 7 Koridorius 4,93 kv. m 8 Persirengimo patalpa 4,73 kv. m 9 Pirtis 3,63 kv. m 10 Dušas 2,85 kv. m 11 Priešpirtis 11,38 kv. m 12 WC 2,81 kv. m 13 Poilsio kambarys 39,76 kv. m 14 Pagalbinė patalpa 6,27 kv. m

PROJEKTAI

Terasa

15,90 m

11 Terasa F

Erdvė per du aukštus

15,40 m

10 12

6 3

9 8

Terasa

Pirmo aukšto planas

Mansardos planas

Bendras plotas Užstatymo plotas Gyvenamasis plotas

197 kv. m 257 kv. m 116 kv. m

PROJEKTAI

Vienbutis gyvenamasis namas – V9

UAB „Architektūros laboratorija“ Mob. 8 614 21 168 E. p. info@archlab.lt www.archlab.lt

UAB „Architektūros laboratorija“ siūlo Jums patogaus planavimo, subalansuoto vidaus ir išorės santykio, aplinkai draugiškus, šviesius ir jaukius gyvenamuosius namus. Savo klientams pateikiame kartotinius namų projektus, kurių vienas galbūt yra būtent tai, ko taip ilgai ieškojote. Šis lakoniškas modernios stilistikos vieno aukšto namas yra aiškiai orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu. Nuo gatvės paslėptos gyvenamosios erdvės atsiveria į vidinį kiemą, į jį orientuoti gyvenamieji kambariai. Racionalaus planavimo, su aukšta ir erdvia svetaine, optimalaus dydžio kambariais namas skirtas patogiam ir komfortiškam gyvenimui. Taip pat galite kreiptis dėl individualaus namo projektavimo konkrečiai vietai pagal Jūsų šeimos gyvenimo būdą, poreikius ir galimybes. Džiaugsimės, jei pasirinksite Mus ir kartu bendradarbiaudami galėsime prisidėti prie Jūsų svajonių įgyvendinimo. Laukiame Jūsų! ŽURNALAS

Praktinis bûsto vadovas

2013 m. Nr. 5 (91)

www.statyk.eu.

PROJEKTAI

Patalpų eksplikacaija 1. Tambūras 2. Holas-koridorius

3,98 kv. m 15,30 kv. m

3. Katilinė

4,84 kv. m

4. Pagalbinė patalpa

4,72 kv. m

5. Vonios kambarys

8,29 kv. m

6. Tėvų miegamasis

18,80 kv. m

7. Kambarys

11,66 kv. m

8. Kambarys

11,40 kv. m

9. Svetainė-virtuvėvalgomasis

50,20 kv. m

Iš viso

129,19 kv. m

PROJEKTAI

AMANDA

Daugiau kaip 100 namų projektų www.namoprojektas.lt

• Išimame statybos leidimus visoje Lietuvoje. • Galite rinktis projektuojamo namo statybines medžiagas. • Konsultuojame prieš ir po projekto įsigijimo. • Darbus atliekame kokybiškai. • Visi projektai apdrausti civiliniu draudimu. • Projektuojame ir kitos paskirties objektus.

UAB „HouseProjects Ltd.“ Dvaro g. 48-1, 76346 Šiauliai Tel. (8 41) 52 37 75 Faks. 52 37 75 Mob. 8 687 81 781 E. p. info@namoprojektas.lt www.namoprojektas.lt Pristatome naują komandos „projektas.lt“ gyvenamojo namo projektą. Jeigu ieškote vidutinio dydžio vieno aukšto klasikinio stiliaus namo – šis kaip tik Jums. Čia suprojektuotos visos pagrindinės ir pagalbinės patalpos 4–5 asmenų šeimai. Apdaila – ilgaamžė ir nekaprizinga. Tinko ir akmens plokštelių derinys tarnaus ne vieną dešimtmetį ir džiugins širdį. Jei norite pakoreguoti šį projektą, susisiekite su mūsų architektais.

Bendras plotas Gyvenamasis plotas Užstatymo plotas ŽURNALAS

Praktinis bûsto vadovas

2013 m. Nr. 5 (91)

www.statyk.eu.

189,96 kv. m 99,75 kv. m 245,16 kv. m

PROJEKTAI

1730 Cokolinis aukštas 2. Prieškambaris

5,33 kv. m 12,23 kv. m

3. Sanitarinis mazgas

4,75 kv. m

4. Koridorius

9,54 kv. m

5. Kambarys

14,39 kv. m

6. Kambarys

14,39 kv. m

7. Sanitarinis mazgas

7,17 kv. m

8. Drabužinė

4,81 kv. m

9. Miegamasis

17,72 kv. m

10. Virtuvė ir valgomasis

28,83 kv. m.

11. Svetainė

24,42 kv. m.

12. Katilinė

7,32 kv. m.

13. Garažas

39,06 kv. m.

14. Terasa Iš viso

6 4

1632

1. Tambūras

12 11

9,65 kv. m 199,61 kv. m

o: pristat

„Spaudos forumo“ dalyviai ir pranešėjai (iš kairės į dešinę): Dalius Gesevičius, Nikolaj Kolesnik, Marcis Nikolajevs, Adakras Šeštakauskas.

Lietuvos statybininkai gali konkuruoti kokybe Ar Lietuvos statybų įmonės gali lygiomis teisėmis varžytis su savo konkurentais užsienio rinkose? Su kokiais ekonominiais, kultūriniais ir socialiniais skirtumais tenka susidurti statybininkams dirbant užsienyje? Šiuos ir kitus statybų sektoriui aktualius klausimus balandžio 24 d. aptarinėjo į šių metų „Spaudos forumą“ tema „Lietuvos statybų verslas tarptautinėje arenoje: situacija ir perspektyvos“ susirinkę Lietuvos, kaimyninių šalių bei Skandinavijos statybų pramonės įmonių atstovai, asociacijų vadovai bei politikai. Ši konferencija – vienas pirmųjų renginių, įtrauktų į oficialų Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai 2013 m. renginių sąrašą. Parodos RESTA’13 metu vykusiame„Spaudos forume“ pranešimus skaitė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas A. Šeštakauskas, Švedijos įmonės „PEAB Sverige AB“ atstovas I. Hermansson, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius K. Masalskis, Latvijos statybininkų asociacijos prezidentas M. Nikolajevs, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė E. Meškauskienė, advokatų kontoros „Raidla Lejins&Norcous“ partnerė, Nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos grupės vadovė A. Mudėnaitė, AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius D. Gesevičius, Baltarusijos statybininkų sąjungos prezidentas N. Šeremet, UAB „Alvora“ direktorius N. Kolesnik, Lietuvos architektų sąjungos viceprezidentas K. Pempė, „Staticus Sverige AB“ vykdantysis direktorius M. Gražys.

Statybų rinka - prioritetinė Statybų sektorius yra vienas svarbiausių ES ir viena svarbiausių ekonomikos varomųjų jėgų. Lietuvoje jis sukuria apie 10 proc. BVP. Remian16

www.statyk.eu.

tis statybų sektoriaus statistiniais duomenimis, 2012 m. buvo ženklūs eksporto metai Lietuvos statybininkams. Statybų paslaugų (darbų) eksportas pasiekė 437 mln. Lt ir sudarė 6,4 proc. statybos apimčių. Prioritetinėmis eksporto kryptimis Lietuvos statybų bendrovės įvardija Švediją, Norvegiją, Vokietiją, Baltarusiją, Rusiją ir Kaliningrado sritį, Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Italiją, Daniją, Suomiją. Į „Spaudos forumą“ susirinkusius dalyvius ir pranešėjus pasveikino Lietuvos aplinkos viceministrė D. Matonienė. Anot politikės, nors Lietuva yra palyginti maža valstybė, vis dažniau girdime apie tai, kad šalies įmonės sėkmingai įsitvirtina užsienyje. Pasak A. Šeštakausko, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento, statybų sektoriaus eksporto augimas džiugina savo rezultatais ir tolesnė jo plėtra – viena iš prioritetinių Lietuvos statybų rinkos sričių. Prioritetinės eksporto kryptis, nurodė A. Šeštakauskas, yra Rusija, Baltarusija, Norvegija, Švedija, Vokietija, Suomija, Jungtinė Karalystė. Su šių šalių asocijuotomis struktūromis yra palaikomas glaudus ryšys, o pati asociacija stengiasi, kad jos kuruojamoms įmonėms būtų lengviau patekti į Rytų ir Vakarų rinkas. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas skaičiuoja, kad Rytų rinkoje didžiausi projektai yra plėtojami Baltarusijoje. Lietuvos lyderis kaimynų rinkoje – UAB „Alvora“. AB „Panevėžio statybos trestas“ tradiciškai pirmauja Kaliningrado srityje. Didžiausi ir sudėtingiausia darbai vyksta Skandinavijos šalių rinkose – čia pirmauja UAB„Staticus“.

bų y t a t s s Lietuvaoutinėje ar tarpt ija ir pers situac

Lietuviams buvo patikėta suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti daugiau nei 32 tūkst. kv. m „Tele 2“ arenos Stokholme fasadų konstrukcijų. as“ kartu jų centr ė a“ id s o r ultū Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas rba vit taiga „k idykla uab „Fa statybų įs ji o š ie e s tuvo pažymėjo, vkad Skandinavijos ios“ (l rinkose taip tybų žin mą“, tema - „Lie etų „spaudo „sta u m r ių fo pat sėkmingai įsitvirtina UAB „Švykai“, „Egsta“, Š s o 2013m tyvos“. „spaud tarybai perspek asociacijos „Jūrės medis“, vimo es uacija ir irinkitos a k sit„Apastata“ in s pirm 2 įmonės. Lietuvo alandžio s š.m. b .3 k 5 y , e įv n “ s jo 5 pavil foruma s “ o a t d s u e a Panšus mentalitetas „r „sp arodoje monto p e r Mintimis apie tai, ko reikia siekiant užsaky-

mų Švedijoje, dalijosi Švedijos įmonės „PEAB las tarptaut vers statybų Sverige AB“ atstovas I. Hermansson. ietuvos 14 tūkst. L „ io in ng restatybų darbuotojų turinti įmonė dirba Norveė: ark dalyv darbotv radžia, gijoje, Švedijoje ir Suomijoje. nginio p i. re li ia c fi yma l. oatvira 0 vayra „Švedijos statybų rinka žaidėjams pasisak 13:0 Dalyvių l. a v 5 :0 13tiems, kurie paisys šalyje bos įmonių iš kitų šalių. Bet tik s staty Lietuvo galiojančių darbo saugos, i.gamtosaugos, techninių-technologinių reikalavimų“, jai:– sako ininkų asoc Pranešė b vos staty „PEAB Sve I. Hermansson. tu 1. Lie nės o įm s o vedij versStatybų įmonė, norinti plėtoti 2. Šsavo lą Švedijoje, privalo priklausyti arba tapti nacionalinės statybų įmonių organizacijos „Byggindustrierna“ nare. „Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas statybų srityje yra akivaizdus. Lietuvos rangovai vykdo ne vieną didelį projektą Skandinavijoje šalyse. Lietuviai sąžiningi ir jais galima pasitikėti. Čia mes net turime tris tiekėjus, į kuriuos pirmiausia kreipiamės, kai ieškome subrangovų. Sėkmę lemia ir tai, kad mūsų panašus mentalitetas. Be to, lietuviai neblogai moka anglų kalbą“, – sako švedų verslininkas.

Ambicingi ES planai Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius K. Masalskis pasidžiaugė, kad statybos paslaugų eksporto augimas

Daiva Matonienė

Kęstutis Masalskis, Edita Meškauskienė

yra akivaizdus, tačiau verta nepamiršti, kad augti turi ne tik darbų apimtis, bet ir jos kokybė. „ES iki 2020 m. kelia ambicingus planus – 20 proc. padidinti energetinį efektyvumą, 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimą, pramonės BVP iki 2030 m. ketinama padidinti 20 proc. ES taip pat kelia tikslą tausiai naudoti energinius išteklius. Tai galimybė statybų sektoriaus subjektams diegti naujoves, gerinti energijos naudojimo efektyvumą ir integruoti atsinaujinančius energijos išteklius. Statybos sektorius gali suteikti didelį postūmį tvariam augimui, todėl tarptautinėje arenoje turime konkuruoti savo darbų kokybe“, – tvirtina K. Masalskis. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė E. Meškauskienė pateikė ir tikslius skaičius: energijos taupymo priemonių įdiegimui reikalingos investicijos vien per 2011–2020 m. sudarė apie 850 mlrd. eurų; Sanglaudos fonde 2007–2013 m. energijos efektyvumo užtikrinimui buvo numatyti 5,5 mlrd. Eurų; kitam finansiniam periodui – 2014–2020 m. – numatyta 17 mlrd. eurų.

Kalbos bajeras ir kitos rizikos Savo nuomonę apie teisines statybų eksporto realijas pasakojo advokatų kontoros „Raidla Lejins&Norcous“ partnerė, Nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos grupės vadovė A. Mudėnaitė. „Išskyriau keturias problemas, su kuriomis susiduria dirbantys tarptautinėje arenoje: informacijos apie tarptautinius viešuosius pirkimus prieinamumas, užsienio perkančiųjų organizacijų ir privačių užsakovų keliami reikalavimai rangovams, įmonių ir specialistų kvalifikacijos reikalavimai skirtingose valstybėse bei darbuotojų komandiravimas ir su tuo susiję mokestiniai aspektai“, – pasakojo A. Mudėnaitė. Informacija apie ES valstybių projektus yra prieinama viešai. Ji skelbiama ES oficialiojo leidinio internetinėje versijoje TED (Tenders Electronic Daily) visomis 23 oficialiomis ES kalbomis. Tiesa, teisininkė abejoja bendros ES informa-

cinės sistemos veiksmingumu. Vis dėlto kalbos barjeras daro savo – oficialiomis ES kalbomis pateikiama bendrojo pobūdžio informacija, o visa teisinė ir techninė bazė – tik nacionaline kalba.

Skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Į diskusiją įsitraukė didžiausią patirtį tarptautinėje arenoje turinčios AB „Panevėžio statybos trestas“ vadovas D. Gesevičius. Praėjusiais metais net 27 proc. įmonės pajamų buvo gauta iš statybos darbų užsienio rinkose. „Statybų verslo nereikėtų vertinti kaip lokalaus reiškinio. Privalome ieškoti nišų, kuriose esame reikalingi. Įsibrauti į tarptautinę neįmanoma, ateiti, kai esi reikalingas – įmanoma“, – sako D. Gesevičius. Naujų galimybių, anot verslininko, suteikia klasterių atsiradimas. Klasterių koncepcijoje pagrindinis dėmesys nukreiptas į dalyvių, susietų produktų ar paslaugų kūrimu, tarpusavio ryšius ir sąsajas. Jis paneigia anksčiau išsakytą nuomonę, kad kiekvienoje rinkoje galioja savi reikalavimai: „Specifinių reikalavimų, kurie būti neįveikiami ar nesuvokiami, nėra. Švedijoje reikia tiesiog preciziškai vykdyti reikalavimus. Ta pati taisyklė galioja kitose Vakarų rinkose. Rytų valstybėse yra kiek kitaip – naudos ieško pats paslaugos pirkėjas. Dirbdamas Rytuose nuolat jautiesi kaip ekvilibristas ant lyno: jeigu moki, gali vaikščioti, jeigu nemoki, geriau nepradėk. Gerų statybų sektoriaus rangovų trūksta Rusijoje ir Baltarusijoje, o mes jų vis dar turime. Plėtra į šias šalis – tai galimybė išnaudoti savo potencialą. Vakaruose konkurencija tarp rangovų yra milžiniška, todėl mes turime ne skintis kelią alkūnėmis, o atrasti Vakarų Europoje savo nišą, – kalbėjo D. Gesevičius. – Savo sugebėjimus turime realizuoti abiejose rinkose: perimti Vakarų technologinį postūmį ir adaptuoti jį Rytų valstybėse“.

Ingvar Hermansson

metas. Jo akimis, Lietuvos įmonėms Baltarusija patraukli dėl strateginės padėties, nes įžengus į kaimyninės šalies rinką, kartu atsiveria Rusijos ir Kazachstano rinkos dėl bendros muitų sąjungos. Specialisto skaičiavimais, šiuo metu Baltarusijoje dirba maždaug 500 lietuviško kapitalo įmonių. UAB „Alvora“ vadovas mano, kad norint perprasti užsienio rinkos dėsnius, pirmiausia reikia tapti jos žaidėju: „Baltarusijoje dirbti galima, o nerizikuoja tas, kas nieko nedirba.“ Pernai iš daugiau nei 120 mln. Lt įmonės pajamų gautos Baltarusijoje sudarė maždaug pusę. „Staticus Sverige AB“ vykdantysis direktorius M. Gražys su „Spaudos forumo“ dalyviais pasidalijo įmonės patirtimi vykdant projektus Švedijoje. Pernai 90 mln. Lt bendrovės pajamų buvo gauta iš projektų Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje. Įgyvendinti projektai: „Tele 2“ arena Stokholme, biurų pastatas Osle, technikos universitetas Švedijos pietuose, kuriam buvo sukurta dviguba lango sistema su automatinėmis žaliuzėmis nuo saulės. Tai buvo pirmasis projektas šalyje, gavęs apdovanojimą kaip energiją taupantis pastatas. „Esminis dalykas, kuris Lietuvą skiria nuo Skandinavijos šalių rinkos, – tai aktyvios profViešoji įstaiga „Kultūros idėjų centras“ kartu su žu sąjungos. Jos reguliuoja ne tik minimalų darbo laikraščiu bet „Statybų žinios“ sąlygomis (leidykla mūsų UAB „FARBA V užmokestį, ir tai, kokiomis išvažiuojamąjį tema – darbuotojai yra „Spaudos nuvežami, forumą“, apgyvendinami,

Lietuvos statybų ve tarptautinėje areno situacija ir perspek

kaip maitinami.“ Skandinavai partnerius, kitaip nei Rytų valstybių žaidėjai, renkasi atsižvelgdami į objektyvius vertinimus – rekomendacijas ir atliktų darbų kokybę. Lietuvos architektų sąjungos viceprezidenŠiųK. Pempė metų „Spaudos forumas“ į oficialų Li tas priminė, kad kalbantįtrauktas apie statybų ES tarybai 2013m.nevalia renginių sąrašą. verslo perspektyvas, pamiršti svarbiau-

sios projekto grandies – architektų. „Spaudos forumas“ įvyks š.m. balandžio 24 d

informacija tarptautinėje statybų„Statyk!“ ir remonto parodoje „R Butauto Barausko nuotrauka 5 paviljone, 5.3 salėje.

Skirtumai tarp Rytų ir Vakarų ORGANIZATORIAI:

PARTN

D. Gesevičiaus nuomonei pritarė ir Baltarusijos statybininkų sąjungos prezidentas N. Še17

TENDENCIJOS

Išrinkti geriausi architektų bei dizainerių darbai Šių metų balandžio mėnesį buvo paskelbti konkurso „Tendencijos. Interjeras. Dizainas. Dekoravimas“ (TIDD) laureatai – Lietuvos architektai, interjero dizaineriai bei dekoratoriai, 2012-aisiais įgyvendinę tiek privačių, tiek visuomeninių interjerų projektus. Iš konkurse dalyvavusių 120 darbų kompetentinga specialistų iš Latvijos, Suomijos, Austrijos bei Prancūzijos komisija išrinko 8 geriausius, savo simpatijas skyrė interneto balsuotojai, favoritus išsirinko ir Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga 18

www.statyk.eu.

bei konkursą organizuojančio žurnalo„Namas ir aš“ redakcija. „Šis konkursas svarbus tuo, kad suteikia galimybę Lietuvos kūrėjams pristatyti savo darbus išties plačiai auditorijai,“ – sakė konkurso organizatorė, architektė, žurnalo

„Namas ir aš“ redaktorė Aušra Narkeliūnienė. Konkurso laureatų darbai bus eksponuojami parodose, renginiuose, vyksiančiuose ne tik įvairiuose Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje. Vilniaus miesto rotušėje vykusios iškilmingos ceremonijos metu konkurso laureatams įteiktos originalios atminimo dovanos – dizainerio Remigijaus Kriuko sukurtos stiklinės statulėlės. Šios statulėlės puikiai atspindi pagrindinę konkurso idėją – sferinėje, vientisoje, kūrybiškoje erdvėje puikiai telpa daugybė briaunų – t. y. idėjų, požiūrių, stilių.

TENDENCIJOS

1. „Soho Salon“ Vilniuje, autoriai Rytis Mikulionis, Laura Janavičiūtė ir Povilas Daugis; architektūros studija „Plazma“

Generalinis rėmėjas

2. Butas Vilniuje, Naujamiestyje, autoriai Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė (UAB „Inblum“), bendraautorė Monika Zemlickaitė

Rėmėjai:

3. Namas Kaune, autorė interjero dizainerė-dekoratorė Indra Marcinkevičienė; techninė dalis – interjero dizainerė Gintarė Masilionytė

4. Lofto Vilniuje interjeras, autorė architektė Renata Mockutė

Partneriai:

5. „Autografas tarp pušų“, namas Kaune, autoriai – studija „Archispektras“

Konkurso „Tendencijos. Intejeras. Dizainas. Dekoracijos“ laureatai Visuomeninio interjero kategorija Profesionalų lyga: I vieta – klubas„Opium“ Vilniuje, autorės Giedrė Datenytė ir Monika Zemlickaitė (GUM) II vieta – restorano „Burė No1“ interjeras „Vilniaus verslo uoste“, autorė Greta Motiejūnienė, projektavimo studija DGD / „Dalius & Greta Design“ III vieta – parduotuvė „IKI Flagmann“ Vilniuje, autorius Artūras Čižiūnas Visuomeninio interjero kategorija Jaunųjų lyga: I vieta – kelionių biuro „FINN Travel“ interjero projektas, autorius Gytis Budavičius

II vieta – butas Vilniuje, Naujamiestyje, autoriai Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė (UAB „Inblum“), bendraautorė Monika Zemlickaitė III vieta – namas Klaipėdoje, autoriai Ramūnas Manikas ir Valdas Kontrimas Privataus interjero kategorija Jaunųjų lyga: I vieta – lofto Vilniuje interjeras, autorė architektė Renata Mockutė Privataus interjero kategorija Dekoratorių lyga: I vieta – gyvenamasis namas Vilniuje, autorė Marina Monajenkova II vieta – namas Kaune, autorė interjero dizainerė-dekoratorė Indra Marcinkevičienė; techninė dalis – interjero dizainerė Gintarė Masilionytė III vieta –„Vilniaus baroko interpretacija ”, butas Vilniuje, autorė Rūta Jankūnienė

Visuomeninio interjero kategorija Dekoratorių lyga: I vieta – drabužių parduotuvė „Janus“ Vilniuje, autorės Julija Janulaitytė ir Milda Jasponytė II vieta – kaimo turizmo kompleksas „Riterio krantas“ Trakų rajone, autorės Aušra Narkeliūnienė ir Laima Prat III vieta – baras „Biblioteka“ Vilniuje, autorė dizainerė Daiva Urbonavičiūtė, dizaino namai „Zoraza“

Geriausių interjero detalių kategorija: I vieta – kamštelių siena, autorius Ramūnas Buitkus II vieta – „Bar Fly”, autorius Ramūnas Manikas III vieta – parduotuvė „Crème dela crème“ Vilniuje, autoriai Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė (UAB„Inblum“), bendraautorė Janina Basova

Privataus interjero kategorija Profesionalų lyga: I vieta – „Autografas tarp pušų“, namas Kaune, autoriai – studija „Archispektras“

Publikos numylėtinio kategorija: „Soho Salon“ Vilniuje, autoriai Rytis Mikulionis, Laura Janavičiūtė ir Povilas Daugis; architektūros studija „Plazma“

NAMAI IR ŽMONĖS

Terasa kiemo pusėje, greta jos, nišoje, šilumos siurblys „oras-vanduo“.

Norvegiškas modulinis namas „Lietuvoje žmonės linkę daugiau dėmesio skirti išorei, išskirtinei architektūrai, fasadams, o praktinę pusę dažnai nustumia į antrą planą. Tačiau kai name reikia gyventi, supranti, ką iš tiesų reiškia funkcionalumas, patogumas, šiluma ir šildymo sistema, priežiūros paprastumas“, – sako norvegiško modulinio namo šeimininkai Vitalija Jankauskaitė ir Paulius Milčius.

Jei tinka norvegams, tiks ir mums „Mūsų būsto istorijos pradžia panaši į daugelio, bet skiriasi pabaiga. Kaip ir daugelis, nusprendę įsikurti name, pirkome sklypą, ieškojome architekto, projektavome, sprendėme, iš ko statyti ir t. t. Tačiau sustojome supratę, kad reikia milijono, kad brendame į amžinas statybas, apsikrauname problemomis, kurių nei išmanome, nei turime joms laiko. Nusprendėme pirkti gatavą modulinį namą, kuriuos buvusi architekto Algirdo Kaušpėdo įmonė tuomet tiekė Norvegijos rinkai. Dabar, jau pragyvenę šiame name penkerius metus, drąsiai teigiame, kad toks namas geriausia išeitis tiems, kurie nori ne išskirtinio, bet greitai pastatomo, šilto ir patogaus būsto. Svarbiausia, kad toks 20

www.statyk.eu.

būstas atvežamas į sklypą kaip nauja skalbyklė ar šaldytuvas. Lieka tik prijungti komunikacijas ir atsinešti šlepetes“, – savo namo istorijos esmę vienas kitą papildydami pasakoja modulinio namo šeimininkai V. Jankauskaitė ir P. Milčius. Vitalija priduria, kad pritardama moduliniam pirkiniui ji vadovavosi vieninteliu kriterijumi: jei tinka norvegams, tiks ir mums. 124 kv. m medinio sublokuoto keturių miegamųjų modulinio namo pirkimo–pardavimo sutartį šeima pasirašė 2008 m. lapkritį. Per dvi savaites jis su visa vidaus ir lauko apdaila buvo pagamintas, dar per tris savaites sumontuotas sklype ir naujuosius šeima jau sutiko naujame būste. Tiesa, prieš tai norvegiško namo projektas buvo pritaikytas Lietuvos rinkai ir savininkams, pagamintas gamykloje, gauti statybos leidimai.

Statyba po stogu Moduliniai namai populiarūs Skandinavijos šalyse, JAV, Kanadoje. „Jei žmonės vertina savo laiką ir jiems reikia kokybiško namo, niekas ten nesuka galvos. Užsako, ir jis atvažiuoja visiškai įrengtas, su tapetais ant sienų ir santechnikos įranga. Suprantama, projektas tipinis, bet galima rinktis iš kelių va-

NAMAI IR ŽMONĖS

Norvegijos rinkoje populiarūs paprastų lakoniškų formų šilti ir ekonomiški namai, kurie dažnai dėl taupumo būna sublokuoti.

Įėjimas nuo gatvės ir stoginė automobiliui.

riantų. Svarbiausia, kad užtikrinta kokybė – juk visa statyba vyksta patalpose, po stogu, statybos metu niekas nesudrėksta, neįmirksta ir neperšąla. Juk yra skirtumas, ar darbininkas dirba vėjyje, šaltyje, lyjant, ar šiltoje patalpoje. Ir darbų kontrolė geresnė“, – sako P. Milčius. Vieno gamyklinio modulio matmenys: plotis – 4,10 m ilgis – 13,10 m, kambarių aukštis – 2,60 m. P. Milčiaus ir V. Jankauskaitės 124 kv. m ploto namas sudarytas iš dviejų didesnių ir vieno mažesnio modulio, priglausto prie didesniųjų galo. Name yra svetainė ir virtuvė, vaiko, svečių, darbo kambariai ir miegamasis. Moduliai su dviem sluoksniais šilumos izoliacijos gaminami iš skydų, šie savo ruožtu surenkami gamykloje skydinės-karkasinės statybos principu, t. y. iš išdžiovintų medienos tašų konstruojami skydai. Tarp jų dedama mineralinė vata, dengiamos difuzinė ir garo izoliacinės plėvelės, iš lauko pusės – priešvėjini gipskartonio plokštė. Vėliau iš skydų konstruojamas modulis, o jo konstrukcija tvirtinama specialiais medvaržčiais. Žiūrint iš išorės sienos struktūra tokia: lauko apdaila – skandinaviško tipo šiurkščios dailylentės, 30 mm oro tarpas, mediniai tašai, difuzinė plėvelė, priešvėjinė gipskartonio

Vitalija Jankauskaitė ir Paulius Milčius, norvegiško modulinio namo savininkai Pragyvenę šiame name penkerius metus drąsiai galime teigti, kad modulinė statyba geriausia išeitis tiems, kas nenori eikvoti laiko namo statybai, nori į jį įsikelti ne po dvejų ar trejų metų, o po kelių savaičių, nori gyventi patogiame, praktiškame, šiltame būste.

NAMAI IR ŽMONĖS

Erdvi svetainė su virtuve. Daug jaukumo patalpai suteikia natūrali šviesa iš abiejų pusių.

plokštė, 150 mm storio akmens vatos sluoksnis, OSB plokštė, garo izoliacinė plėvelė, mediniai tašeliai ir 50 mm akmens vatos sluoksnis, gipskartonio apdailos plokštės. Modulio viršus: lubos apšiltintos 300 mm storio termoizoliacija, grindys – 200 mm, po grindimis – 0,6 m oro tarpas iki grunto. Kadangi pamatai apšiltinti, oro sluoksnyje po grindimis visada būna teigiama temperatūra. Į modulius gamykloje įmontuojami vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos vamzdžiai, ortakiai, elektros instaliacija, langai bei durys. Atvežus tokius modulius į statybvietę, jie tvirtinami ant iš vidaus apšiltintų pamatų. Vėliau lauko komunikacijos sujungiamos su vidaus, montuojamos gegnės ir grebėstai bei dengiamas stogas. Darbų lauke visai nedaug, todėl jie vyksta labai greitai. „Namas į vietą atvažiuoja su virtuvės ir vonios baldais, šildymo įranga, ką kalbėti apie praustuvus, maišytuvus, klozetus ir plautuvę. Sujungus komunikacijas lieka tik užtaisyti jungčių vietas. Tik savo akimis pamačius, kaip tai vyksta, gali

www.statyk.eu.

įsitikinti tokios statybos efektyvumu. 95 proc. modulinio namo pagaminama gamykloje ir tik 5 proc. darbų vyksta vietoje. Todėl nemačiusiems proceso, sunku patikėti, kad į savo namą įsikėlėme vos po pusantro mėnesio nuo statybų pradžios“, – priduria V. Jankauskaitė. Namas šildomas lauko sienos nišoje įmontuotu šilumos siurbliu„oras-vanduo“, dalyje ploto yra įrengtas grindinis šildymas, dalyje – radiatorinis. Vandentiekio vamzdynas sumontuotas pagal Norvegijos standartus, t. y. dvigubo saugumo „vamzdis vamzdyje“ principu tam atvejui, jei per nesandarią vietą vanduo patektų į išorę. Tuomet iš antrojo vamzdžio jis nubėgtų į trapus nepadarydamas jokios žalos nei apdailai, nei baldams. Medinių namų savininkai susitaiko su tuo, kad mediena vaikšto – reaguoja į aplinkos drėgmę traukdamasi ir plėsdamasi. Taigi šeimininkų klausiu, ar teko taisyti plyšius? „Nepatikėsite, bet tik kai kuriuose kambarių kampuose buvo atsiradę plyšelių. Jiems panaikinti numatyta technologija: atsiradusius plyšius pagilinus jie užtepami elastingais dažais.

NAMAI IR ŽMONĖS

Darbo kambarys.

Miegamasis

Gamykloje patalpų sienos išklijuojamos tampriais popieriniais tapetais, kurie atlaiko įtampas ir netrūkinėja. Todėl sienų trūkiai labai minimalūs. Kadangi visa gamyba vyksta uždarose patalpose, mediena nesušąla, taigi jos deformacijos nedidelės“, – paaiškina namo šeimininkas.

Namas pasufleravo verslo idėją Pajutę aplinkinių domėjimąsi savo namu, kūrybingi jo šeimininkai netruko suvokti, kad Lietuvos rinkoje tokių namų pasiūlos visiškai nėra. „Mūsų namu domisi jauni ir daug dirbantys arba jau vaikus užauginę žmonės. Žodžiu tie, kas neturi laiko statyboms, arba nemano, kad prasminga joms skirti laiką“, – sako norvegiško namo gyventojai įkūrę bendrovę „Indigo House“, kuri užsiima naujos kartos namų rinkodara. Savo gyvenimo tokiame name patirtį šeimininkai pritaikė pakoregavę modulinio namo projektą, kurio parengė keturis variantus.

Vaikų kambarys

„Pirmiausia, siekdami sumažinti šildymo išlaidas, šiek tiek sumažinome langus, padidinome termoizoliacijos sluoksnį, katilinės plotą, vonią (dėl to miegamasis įgavo stačiakampio formą). Šilumos siurblį atitraukėme nuo sienos, nes jam veikiant girdėti triukšmas, montuojamas didesnio efektyvumo rekuperatorius. Pasiūlėme kitą židinio vietą – tarp virtuvės ir svetainės, kad jis būtų matomas sėdint prie pietų stalo“, – patobulinimus vardija P. Milčius. Moduliniams namams gaminti samdo Šiauliuose įsikūrusią 23

NAMAI IR ŽMONĖS

Pakoreguotame modulinio namo projekte vieta krosnelei numatyta arčiau virtuvės.

Atitvarų šilumos laidumas U, W/m2K B klasė

2 4

5 1 7

Išorinės sienos

0,2

0,128

0,116

0,25

0,168

0,135

0,144

0,135

0,16

0,109

0,097

1,6

1,0 arba 0,8

0,8

norvegų kapitalo įmonę „Massive Wood Constructions“. Ši įmonė jau 5 metus dirba Norvegijoje ir kasmet pastato po kelias dešimtis namų, tačiau Lietuvoje pardavimų nevykdo. Ar norvegiškos architektūros moduliniai namai patiks lietuviams? Vitalija ir Paulius vienas per kitą žeria argumentus, kad būste svarbiausios yra vidaus erdvės, juk negyvename lauke žiūrėdami į savo namą. „Besidominčius moduline statyba pakviečiame į savo namą, o jame apsilankę visi kaip vienas nustemba, koks jis erdvus, kaip patogiai suplanuotos erdvės“, – argumentuoja jie. Turiu pripažinti, kad erdvės šiame name tikrai netrūksta, kad patalpos suplanuotos apgalvotai ir patogiai, kad vasarą jame maloniai vėsu. Tikiu, kad nešalta ir žiemą, nes modulinė statyba viena iš sandariausių. Danutė Ramoškevičiūtė Butauto Barausko nuotraukos PATALPŲ EKSPLIKACIJA

Vidaus patalpas moduliniame galima koreguoti pagal poreikį – įrengti du didesnius arba tris mažesnius miegamuosius, drabužinę ir pan.

Lubos Langai ir durys

6 8

www.statyk.eu.

A klasė

Grindys (plytelės)

Grindys (parketlentės) 0,2

Modulinio namo išorės vizualizacija.

Indigo House

1. Tambūras 2. Miegamasis 3. Kambarys 4. Vonios kambarys 5. Katilinė 6. Svetainė ir virtuvė 7. Darbo kambarys 8. WC 9. Kambarys

NAMAI IR ŽMONĖS

Jo Didenybės Karaliaus tiekėjas. Ivertino net Karaliai!

Populiariausia Morsø krosnelė Lietuvoje, Morsø 2110 Geros gamybos patirtis 160 metų. ...................................... Solidu! Garantija 10 metų. ......................................................... Patikima! Judinamos pelenų grotelės. ....................................... Itin patogu! Pelenų talpykla. ................................................................ Lengva! Konvekcinė nugarėlė. ..........................................................Saugu! Nuimama renkena. .................................... Jei turite mažų vaikų.

Surenkant antskiras detales naudojamos keramikinės sandarinimo virvės. ................................................Neištrupės nė po 50 metų! Oras, paimamas krosnelės apačioje, specialiu kanalu keliauja per visą degimo kamerą ir įkaitęs nupučia suodžius nuo krosnelės stiklo, taip pat pakelia degimo temperatūrą. ........Modernu ir efektyvu! Degimo kamera apsaugota šamotu. ..................Kad ilgiau tarnautų!

Stiklo nupūtimo sistema. .........................................Švarus siklas!

Antrinio degimo kamera. .......................Didesnis naudingumas!

Pirminis oro padavimas. .......................................Paprasta įkurti!

Ant viršutinės dalies galima virti. .................................. Praktiška!

Kokybiškas ketaus lydynys su chromu. .................................Tvirta!

Santūrus neperkrautas dizainas. www.morso.lt 25

NAMAI IR ŽMONĖS

Būsto statyba – kaip dėlionė „Susidėliokite sau namą taip, kaip vaikystėje statėte jį iš kaladėlių“, – teigia „Olgga Architectes“ studijos architektai sukūrę projektą Evolutiv‘ . Negana to, Prancūzijoje susidomėjimą sukėlusio projekto autoriai parengė tokio kaladėlinio namo keletą apdailos, įrangos ir energinio efektyvumo variantų. Prancūzų architektų studija „Olgga Architectes“ parodoje „Salon Européen du bois“ Grenoblyje pristatė modulinį namą Evolutiv’. Jauni projektuotojai, užsidegę ekologiškumo bei inovacijų idėjomis suprojektavo naujo tipo modulinių namų seriją, kurią sudaro keli modulinių namų variantai bei keli skirtingi energetiniai sprendimai. Evolutiv’ namo projektas, pristatytas Grenoblio parodoje, buvo labai palankiai sutiktas 26

www.statyk.eu.

Prancūzijoje. Inovatyvus eksterjeras, trumpas statybos laikas, galimybė transportuoti – tai pagrindinės šio namo charakteristikos. Taigi nenuostabu, kad Evolutiv’ susilaukė didelio žmonių susidomėjimo.

Moduliai – neribota konstravimo galimybė Turbūt ne vienam vaikystėje teko žaisti su medinėmis kaladėlėmis. Kadangi kaladėlių

forma yra viena artimiausių namų geometrijai, matyt, dėl to jų įvaizdis nejučia persikėlė ir į realų gyvenimą. Kaladėles primenantys moduliniai namai paskutiniu metu kaip užkratas plinta pasaulyje. Kokios to priežastys? Keičiantis laikui ir gyvenimo būdui, statydami namus visi ieškome naujų funkcionalių sprendimų. Noras atsinaujinti, atšviežinti formas suponuoja naujų formų ir statybos būdų atsiradimą (arba prikelti senus pamirštus projektus). Visiškai atitinkantys šių dienų modernios architektūros reikalavimus ir stilistiką moduliniai namai yra puiki alternatyva tradiciniams ir turi neribotas konstravimo galimybes. Be to, tai puikus pasirinkimas tiek ekonomiškumo, tiek ekologiškumo po-

NAMAI IR ŽMONĖS

Evolutiv‘ 2 bazinis variantas • Du baziniai konteineriai vienas ant kito. • Atvira terasa su sodu. • Mediniai fasado stulpeliai pailginti iki turėklų lygio. • Be medinių stulpelių antrame aukšte. • Įkomponuotas į esamą reljefą ant kalvelės.

Evolutiv’ namo projektas buvo pristatytas Grenoblyje, medienos parodoje „Salon Européen du bois“.

žiūriu. Būdami paprastų formų ir gamtinių medžiagų, jie yra greitai pastatomi, o reikalui esant – ir perdirbami. Tokias modulines konstrukcijas mėgsta ne tik jaunoji karta, bet ir inovacijų ieškantys žmonės. Moduliniai namai pasižymi ir nepaprastu projekavimo lankstumu. Suprojektuoti tam tikro dydžio ir tam tikru momentu, jie visada gali būti transformuojami – didinami ar mažinami, pritaikomi prie reljefo. Beje, jaunai šeimai tai gali būti net idealus atvejis, nes didėjant žmonių skaičiui šeimoje ir esant poreikiui išplėsti gyvenamąją erdvę, galima nusipirkti dar vieną ar kelis modulius ir be vargo juos prijungti prie jau esamų.

Evolutiv’ projekto privalumai Evolutiv’ modulinis namas tinka įvairiam kraštovaizdžiui ir nesunkiai intergruojamas į bet kokį aplinkos reljefą. Modulių „vienas ant kito“ konstrukcija sukuria įdomias integracines aplinkos erdves, o sujungti kampais

gali sukurti papildomas kiemo erdves. Be to, visada yra galimybė namą padidinti pristatant dar vieną ar kelis modulius. Pagrindinis modulinio namo pranašumas – nereikia sukti galvos dėl konstruktyvo, stogo, langų, durų ir begalės kitų dalykų. Namas tiesiog išsirenkamas iš katalogo. Namo gyventojai gali pasirinkti savo variantą: reikiamą modulių kiekį, jų jungimą, struktūrą bei norimą energinio efektyvumo klasę.

Evolutiv‘ 3 bazinis variantas • Du moduliai vienas ant kito (apatinis modulis dvigubo pločio). • Atvira terasa ant stogo su žaliuoju sodu dvigubai didesnė. • Be medinių rąstelių antrame aukšte. • Įkomponuotas į esamą reljefą ant kalvelės.

Ekologija ir energetinis egektyvumas Evolutiv’ – skydinis-karkasinis namas. Išorės sienų plokštės gaminamos gamykloje ir surenkamos statybos vietoje. Išorės apdailai naudojami tašai iš kaštonmedžio namui suteikia gamtos šilumos, savotiško privatumo ir originalumo bei aliuziją į kaimiškojo tipo namą. Žinoma, išorės apdaila gali būti bet kokia, tai irgi viena iš užsakovo pasirinkimo galimybių.

Evolutiv‘ 4 bazinis variantas • Du moduliai vienas ant kito. • Garažas iš medinių rąstų. • Vienašlaitis stogas. • Skirtas lygiam reljefui. • Medinės žaliuzės-rąsteliai ant langų.

miegamųjų erdvės

pagalbinių patalpų boksai

struktūra (atrama)

Evolutiv‘ 5 bazinis variantas medienos rąstų piliastras

• Du moduliai vienas ant kito. svetainė (bendras kambarys)

• Dvipusis šlaitinis stogas. • Skirtas lygiam reljefui. • Medienos rąsteliai-žaliuzės ant langų. • Laikantysis medienos rąstų piliastras.

NAMAI IR ŽMONĖS

Apie studiją „Olgga Architectes“ – prancūzų architektūros ir dizaino studija, kurianti Paryžiuje, Lilyje. Trys jauni architektūros studijas baigę kūrėjai – Alice Vaillant, Guillaume Grenu ir Nicolas Le Meur – sutelkė savo dėmesį į inovatyvius ir dinamiškus darbus. Paprastumas, aiškumas, pragmatiškumas, kraštovaizdžio įkomponavimas į projektus – architektų darbo principai. Neatsitiktinai jų sukurtas ekologiškas projektas Flake house buvo atrinktas kaip įdomiausias eksponatas „Estuary Biennale of Contemporary Art“ bienalėje 2009 m., o modulinio namo projektas Evolutiv’ house sukėlė susidomėjimą Grenoblyje. Modulinio namo konstrukcija pritaikyta tiek lygiam, tiek kalvotam reljefui.

Vidaus apdailai naudojamos ekologiškos, garams laidžios Fermacell gipso plaušo plokštės. Jos turi aukštą atsparumo ugniai klasę, gerą garso izoliaciją, ypač tvirtos (įsuktas medvaržtis atlaiko iki 30 kg), atsparios smūgiams, jas galima naudoti drėgnose patalpose (vonios ir tualeto kambariai, virtuvės patalpos, katilinė). Langai 45 mm storio, su dviem stiklo paketais. Apskaičiuota, kad tokio konstruktyvo name energijos sąnaudos turi siekti ne daugiau nei 48 kWh/kv.m metams.

Pasyvaus Evolutiv’ modulio koncepcija

Vidaus apdaila – medienos plokštės.

Grenoblyje eksponuotas Evolutiv’ namas yra 70 kv. m ploto ir įkūnija ekologiško namo koncepciją. Pastatas gali turėti kintamą struktūrą. Klientai būstą gali personalizuoti pagal poreikius ar pomėgius, rinkdamiesi įvairų modulių kiekį. Taip pat projekto variantai leidžia pasirinkti norimą energinio efektyvumo klasę: nuo 48 kWh/ kv.m per metus (bazinis modelis) iki 8 kWh/kv.m per metus (pasyviojo namo versija).

Bazinio dviejų modulių namo koncepcija Bazinė Evolutiv’ projekto struktūra sudaryta iš dviejų surenkamų modulių, apšiltintų celiuliozės vata ar kokia kita termoizoliacine medžiaga. Pirmame aukšte yra atvira gyvenamoji erdvė su išėjimu į sodą, antrame – du miegamieji ir vonios kambarys. Stogas apželdintas žole. 28

www.statyk.eu.

Parodoje Grenoblyje eksponuoto namo viena iš laikančiųjų kolonų buvo sukonstruota iš medinių rąstų. Tai dar sykį įrodė neribotas tokio namo modeliavimo ir eksterjero galimybes. Komponuojant namą sklype, dideli langai būtinai turi būti į pietų pusę, kad saulė papildomai šildytų vidų. Šilumos energijai tiekti numatytas šilumos siurblys, o karštam vandeniui gaminti – saulės kolektoriai. Namo inžinerinės įrangos dalis yra lietaus vandens surinkimo sistema. Surinktas vanduo naudojamas tualete, skalbyklėje, prausimuisi ir augalų laistymui. Bazinio modelio sienų storis – 140 mm. Fasadų apdaila – kaštonmedžio stulpeliai, prikalti ant 15 mm storio medienos plaušo plokštės. Išorės skydas yra su medžio (arba celiuliozės) vata (šilumos laidumo koeficientas – 0,041 W/mK).

Tai energiškai taupesnio namo modelis. Dviejų modulių sistemos konstruojamos viena ant kitos, kad būtų kuo mažiau išorės sienų. Langai būtinai orientuoti į pietus. Sienų storis – 235 mm. Apdailai taip pat gali būti naudojami kaštonmedžio tašai, rėmo danga iš 15 mm medienos plaušo plokštės, išorės rėmas su 80 mm storio izoliaciniu celiuliozės sluoksniu (šilumos laidumas 0,041 W/mK). Vidaus rėmas su įpučiamu celiuliozės sluoksniu. Vidaus apdailos plokštė – Fermacell, kuri kartu yra garų barjeras. Langai 45 mm storio su dvigubu stiklo paketu. Energijos sąnaudos 28 kWh/kv.m per metus. Yra suprojektuoti moduliai ir su 280 mm sienų storiu. Tokiems skydams termoizoliacinės medžiagos storis – 120 mm. Skaičiuojama, kad tokio storio sienomis namo energijos sąnaudos turi būti ne daugiau kaip 8 kWh/ kv.m per metus. Aišku, nereikia pamiršti, kad namas projektuotas ir energijos sąnaudos skaičiuotos Prancūzijos klimatui. Projektuotojai skelbia, kad 70 kv. m modulinis namas kainuoja apie 100 tūkst. eurų. Daiva Niccolini Pauline Turmel nuotraukos

DARNI PLĖTRA

KAUNO ARCHITEKTŪROS FESTIVALIS 2013 m. rugsėjo 1 - spalio 30 d.

KAFe 2013

"ŽALGIRIO ARENA" KAUNE

"MIESTŲ CENTRINĖ DALIS IR JOS RYŠYS SU UPĖMIS"

KAUNO ARCHITEKTUROS FESTIVALIS KAUNAS ARCHITECTURE FESTIVAL

2013 architektūros parodos KAUNO TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA MIES ARCH EUROPEAN UNION PRIZE 2013 LIETUVOS ARCHITEKTŲ BIURŲ PARODOS viešosios paskaitos MIESTŲ ARCHITEKTŪRA IR URBANISTIKA ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDAS - VANDUO kūrybiniai projektai LAISVĖS IMPULSAI Lietuvos - Japonijos architektūros renginys RYTAI - RYTAI 4 konferencijos ir forumai LIETUVOS URBANISTINIS FORUMAS TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA "EKOLOGINĖ ARCHITEKTŪRA" TARPTAUTINIS STUDENTŲ BAIGIAMŲJŲ DARBŲ KONKURSAS

www.kafe2013.lt PARTNERIAI RĖMĖJAI

INFORMACINIAI PARTNERIAI

EKOINOVACIJOS

Šiaudinė statyba Romoje Italai ką tik pabaigė šiaudinio namo statybą pačioje Romoje!

Šiaudinis namas Romoje – įvykis Italijoje Tai ne pirmas šiaudinukas Italijoje, jų yra apie 30, tačiau miesto kontekste tai naujovė ir reikšmingas įvykis. Šiaudinio namo pristatymas, pavadintas „Open House Roma“, įvyko gegužės 4 dieną Romos Quadraro rajone, kur šis namas pastatytas. Visi norintieji buvo supažindinami su namo konstrukcija, o apie statybas pasakojo namą projektavęs architektas Paolo Robazza. „Tai pirmas kartas, kai tokio tipo namas statomas mieste, nes paprastai šiaudinius namus esame pratę matyti kaimo vietovėje, 30

www.statyk.eu.

atviroje gamtos erdvėje“, – teigė architektas. Miestuose klesti tradicinė statyba iš plytų bei medienos. Šio šiaudinio namo statybas plačiai nušvietė ir Romos spauda, joje buvo ne vienas interviu su namo savininke bei architektu P. Robazza.

Ypatingas mikroklimatas Pagrindinis dalykas, kurį pabrėžė šiaudinio namo šeimininkė Cristiana Trizzino, tas, kad vos įėjus į namą jaučiamas ypatingas jo mikroklimatas. „Iš karto galima pajusti, kad yra esi netradiciniame name, kuriame visiškai kitoks oras. Skirtingai nuo plytinių namų, čia nedvelkia šaltis nuo sienų ir visai kitaip cirkuliuoja drėgmė“, – teigė šiaudinio namo savininkė. Kaip atsitiko, kad buvo nuspręsta statyti šiaudinį namą, o ne medinį ar plytinį? Namo savininkė C. Trizzino norėjo, kad jos būstas

būtų tvarus ir ekologiškas, taigi sužinojusi, jog architektų studija „BAG officina mobile“ specializuojasi tvarių namų projektavime, paprašė suprojektuoti jos šeimai būstą miesto teritorijoje. Studijos architektai pasiūlė šiaudų briketų namą, kuris ekologiškas, priimtinas ekonominiu pažiūriu bei turi puikias antiseismines savybes. 180 kv. m namas yra vienaaukštis, gražiai įkomponuotas tarp aplinkinių pastatų.

Mažesni šildymo ir vėsinimo kaštai „Pasitelkus termografinių tyrimų duomenis, nustatyta, kad šiaudai turi puikias energetines savybes“, – sako architektas Giulio Mattioli, tvarių namų ekspertas. – O vis dėlto, kodėl būtent šiaudinis namas? – klausiu architekto P. Robazza. – Visų pirma todėl, kad savininkai norėjo

EKOINOVACIJOS ryšulių, šilumos laidomo koeficientas λ = 0,012 W/kvm K. Apdailos tinkas pagamintas iš skaldytų plytų, smėlio, kalkių ir smulkintų šiaudų, t. y. toks, kokį naudojo senovės romėnai. Šis tinko mišinys leidžia kvėpuoti sienoms. Tinkas, dedamas tiesiai ant šiaudų, juos dar labiau sutvirtina. Stogo forma kombinuota: iš vienos pusės, prie gatvės – šlaitas, iš kiemo pusės – laužytas šlaitas su ilga nedidelio nuolydžio plokštuma. Ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai karšto vandens gamybai bei saulės moduliai elektros energijai gaminti. Name taip pat įrengta talpa lietaus vandeniui surinkti. Šiaudinuko statyboje dalyvavo studentai – būsimieji konstruktoriai, projektuotojai bei architektai. Studijuojančiam jaunimui tokio namo statyba buvo savotiška praktika. Šie

Karkasas užpildomas supresuotų šiaudų ryšuliais.

savo aplinkoje turėti ekologiškas, natūralias medžiagas. Namo statyboje naudojam šiaudai ne tik natūrali, ekologiška medžiaga plačiąja prasme – jiems pagaminti sunaudota nedaug energijos, jie perdirbami šimtu procentų, turi puikias izoliacines savybes, sienos kvėpuoja, t. y. įgeria drėgmę ir ją išgarina. O ir statyba iš šiaudų ryšulių gana greita, nereikalauja nei specifinių statybinių technologijų, nei specialistų, jį savo jėgomis gali pasistatyti patys gyventojai, ir ryšuliai bei mediena pigesni nei mūras. Tokiame name šilta žiemos metu ir vėsu karštomis vasaros dienomis, o tai gana aktualu Romoje. Tai leidžia gerokai sumažinti metines energetines išlaidas šildymui ir vėsinimui nuo 1800 eurų/ kv.m iki 1200 eurų/kv.m.

Statybos ypatumai Namo konstruktyvas – medinis karkasas. Sienos – iš presuotų 100x37x47 cm šiaudų

Šiaudų ryšuliai trombuojami.

pagalbininkai ne tik mokėsi ir statė, bet ir skleidė gerą nuotaiką bei entuziazmą.

Tapo staigmena

Lyginamas sienų paviršius.

Architektas P. Robazza paklaustas, kaip reagavo į naująjį kaimyną kvartalo gyventojai, sakė, kad šiaudinukas sulaukė nemažai dėmesio: žmonės su smalsumu stebėjo namo statybos eigą. Šiaudinio namo statyba buvo staigmena, jo pažiūrėti atvažiuodavo žmonės iš kitų miesto rajonų. Taigi susidomėjimas buvo pakankamai didelis. Architektas tikisi, kad tokių namų statyba populiarės ir bus įtraukta į miesto statybinius planus. Beje, Italijos klimato sąlygos labai palankios šiaudinių namų statybai dėl sauso klimato. Paklaustas, su kokiais sunkumais susidūrė šiaudinuko statyboje, Paolo sakė, kad statybos eigoje nepatyrė jokių sunkumų, kom31

EKOINOVACIJOS supresuoti, šiaudai negauna deguonies, taigi nesusidaro sąlygų gaisrui kilti. Kalbėdamas apie antiseismines savybes architektas teigė, kad šiaudinis namas žemės drebėjimo atveju yra išsigelbėjimas – griūvančios sienos yra lengvos.

Grįžta tradicijos Paolo Robazza pastebėjo, kad šiais laikais vis labiau linkstama prie tendencijos gręžtis į praeitį ir pritaikyti statyboms tai, kas kažkada buvo geriausia. Tai ypač svarbu sprendžiant namų energetikos aktualijas. Energetinių išteklių išsekimas, klimato tarša diktuoja naujas taisykles, kurių turime pradėti paisyti, jeigu norime sveikai ir kokybiškai gyventi. Natūralios medžiagos, paprastos architektūrinės formos, projektų kuklumas, gamtos išsaugojimas – tai pagrindiniai naujos kartos statybų reikalavimai.

Užpildytas karkasas dar be apdailos.

plikacijos buvo tik biurokratinės, nes namas netradicinis. Pasakodamas apie šiaudinio namo privalumus, architektas minėjo, kad iš šiaudų galima statyti net pasyviuosius namus namus, nes šildymas gali būti įjungiamas tik tik šaltuoju metų laiku taip sumažinant energijos sąnaudas. Aktualesnis dalykas italams yra namo vėsinimas, kuris būtinas karštomis vasaromis.

Apsauga nuo ugnies ir žemės drebėjimo O kaip apsauga nuo gaisro? Architektas sako, kad 3 cm tinko sluoksnis ant šiaudų briketų yra puiki apsauga nuo ugnies (net 90 minučių yra nedegus ir atsparus 1100 °C temperatūrai) ir namas atitinka visus europinius priešgaisrinius reikalavimus. Būdami stipriai

Tinkuojamos sienos.

Architektas taip pat pabrėžė, kad šiaudiniai namai suponuoja tam tikrą konkurencinę situaciją statybų versle, nes tradicinė statyba tiek pasaulyje, tiek Italijoje dar yra gaji. Šiaudinių namų perspektyvos, architekto nuomone, turėtų būti puikios. Studijos projektuotojai tikisi, kad darbo šioje srityje bus nemažai: jau dabar yra pradėti statyti už Romos esančio ūkio pastatai iš šiaudų Abruzzo regione, anksčiau pastatytas EVA kaimelis. Ateityje numatomi statiniai Apulijos regijone bei Mozambike. Kalbėdamas apie hi-tech technologijas architektas sakė, kad vien pasikliauti naujovėmis statant būstus neįmanoma, turime atsigręžti ir į praeityje buvusias pažangias tradicijas ir jas diegti šiuolaikinėje bei modernioje statyboje. Šiaudinis namas nesiskiria nuo gretimų pastatų.

www.statyk.eu.

Daiva Niccolini „BAG officina mobile“ studijos nuotraukos

GERAI PADARYTA!

NAUJOSIOS PRODUKTŲ LINIJOS Nuo senų senovės darbo įrankiai yra neatsiejama žmonių gyvenimo dalis. Šiais XXI a. laikais jau nieko nebestebina mūsų kasdieninėje buityje naudojami darbo įrankiai tokie kaip plaktukas, replės, akumuliatorinis suktukas ar perforatorius. Bet juk tobulėjimui ribų nėra. Šiandieną Vokietijos kompanija „Einhell Germany AG“ savo klientams siūlo platų kokybiškų stacionarių ir elektrinių darbo įrankių asortimentą. Nesustodama tobulinti ir gerinti savo gaminių kokybės, atkreipdama dėmesį į savo vartotojų poreikius bei norus, įsigilinus į aplinkos veiksnius kompanija pristato savo klientams naujas - atnaujintas raudonos spalvos produktų linijas: HOME

EXPERT

Namų vartotojams Ambicingiems atlikti visiems meistrams kurie darbams namuose vertina ir sode. funkcionalumą, našumą ir tikslumą.

PROFESSIONAL Profesionalams kuriems reikalinga aukščiausia kokybė ilgalaikiams darbams.

Naujovių kūrimas atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Tarptautinė plėtra (Einhell visame pasaulyje)

Vokiška kokybė Einhell įrankių kokybę užtikrina gaminio kontrolė kiekviename gamybos etape. Įrankiams yra atliekami kokybės testai, atkreipiant dėmesį į klientų pastabas. Tai užtikrina speciali „Einhell Germany AG“ kokybės kontrolės grupė ir įrankių testavimo laboratorija. Įrankius testuoja nepriklausoma kokybės patikros institucija TÜV, kuri atlieka ergonomikos, darbo laiko, apkrovimo ir ilgaamžiškumo testus „FIT FOR USE“, atitinka testų rezultatus „gerai“ arba „labai gerai“. Kompanijos produkcijos yra sertifikuojamos laikantis visų Europos kokybės reikalavimų. Tai atlieka specialios Vokietijos kokybės priežiūros institucijos (TÜV, TÜV SÜD, LGA, Intertek-ETL SEMKO). Kokybę patvirtina ir gauti virš 100 apdovanojimų tarptautiniuose palyginimų testuose („gerai - labai gerai“, „metų įrankis“, „favoritas“, „metų produktas“ ir kiti). Testai yra nepriklausomi ir palyginamieji. Testų rezultatai skaičiuojami lyginant kokybės ir kainos santykį. Atsižvelgiant į tai įrankiai apdovanojami įvairiais prizais ir diplomais patvirtinančiais jų aukštą lygį.

PROFESSIONAL - elektriniai darbo įrankiai, gaminami Europoje, yra Naujovė Lietuvos rinkoje nuo 2013 metų. Ši linija sukurta tam, kad patenkintų išrankiausius vartotojus, kurių darbui reikalinga aukščiausios A klasės kokybė. „Einhell Germany AG“ visą tai daro tik dėl vieno tikslo – laimingas ir patenkintas klientas! Nes sėkmę įmonei suteikia tai jog ji niekada nepamiršta savo klientų ir atsižvelgia į jų pageidavimus. Dabartiniai kompanijos išsikelti tikslai yra: Kokybė ir išskirtinis dizainas. Pilnai sukomplektuotas produkcijos asortimentas. Užimti lyderio poziciją rinkoje tarp geriausiai įvertintu gamintojų penkerių metų bėgyje. Geriausias kainos ir kokybės santykis specializuotoje prekyboje.

Nuo 2012 metų prie kompanijos asortimento prisidėjo ir žinomi KWB aukštos kokybės įrankių priedai ir ne tik. KWB siūlomą asortimenta galima rasti internetiniame puslapyje www.kwb.eu Taigi vartotojas pasirinkęs „Einhell Germany AG“ kompaniją gaus platų atnaujintą prekių asortimentą, kokybę patvirtintą bandymais ir nepriklausomais testų rezultatais ir puikia kainą.

UAB „Einhell balticum“ Savanorių pr. 187, Vilnius Tel.: (8 5) 2 Faks.: (8 5) 2 El.p.: info@ einhell.lt www.einhell.lt 33

ISTORIJA IR PAVELDAS

Restauruotas buvęs geležinkeliečių namas.

Medinė architektūra rūpi Europai, bet ne Kauno valdžiai Europos Sąjungos šalys susirūpinusios, kaip išsaugoti medinės architektūros paveldą. Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas finansuoja programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, pagal kurią medinės architektūros paveldo paminklų savininkai, juridiniai asmenys, galės gauti lėšų jiems tvarkyti.

Medinė architektūra Kaune Medinė architektūra mena pačius archajiškiausius žmonijos istorijos laikus. Medis buvo neatsiejama Lietuvos gamtos dalis, todėl jis buvo bene plačiausiai naudojama statybinė medžiaga. Pilna Lietuva medinių sodybinių namų, dvarelių, bažnyčių. Iš šios statybinės medžiagos namus suręsti galima buvo greitai. Medienos populiarumą lėmė ir jos palyginti nedidelė kaina. Gyventi mediniame name yra labai sveika. 34

www.statyk.eu.

Medis – gyva medžiaga, sugerianti ir išgarinanti drėgmę, jis kvėpuoja, o jei apsaugotas nuo drėgmės, gerai vėdinasi, laikui bėgant įgyja labai tvirtos medžiagos savybių, todėl tokiame name gyvendavo ne vienos kartos žmonės ir nuomonė, kad medinis namas – tai laikinas statinys, yra neteisinga. Kaune itin daug įvairios medinės architektūros pavyzdžių, kurių daugelis atsirado XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmojoje pusėje. Pastatai suklasifikuoti į įvairias grupes pagal

savo stilių: Vilijampolėje gyvenusių žydų bendruomenės namai, Žaliakalnyje – išraiškingesni gyvenamosios paskirties medinės architektūros pavyzdžiai, erdvūs vasarnamiai Panemunėje, darbininkų ir carinės kariuomenės laikotarpį primenantys medinukai Žemuosiuose Šančiuose. Kaunui tapus laikinąja sostine ėmė trūkti gyvenamojo ploto. Reikėjo apgyvendinti gausėjančią inteligentiją, sparčiai didėjantį studentų būrį, darbininkų bendruomenę. Todėl ypač Žaliakalnyje ėmė plisti dviaukščių daugiabučių karkasinių namų statyba inteligentijai, studentams, o Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose darbininkams išdalytuose nedideliuose sklypeliuose sparčiai dygo privatūs gyvenamieji vienaukščiai namai. Laikai negailestingai braukė metus, daug

ISTORIJA IR PAVELDAS Profesorė dr. Nijolė Lukšionytė išsakė susirūpinimą dėl gyventojų požiūrio į senąją medinę architektūrą, svarstė, kaip miestiečiams įskiepyti meilę ir norą atkurti, atnaujinti tai, kas yra sena, istoriškai susiklostę ir vertinga.

Kultūros paveldas vertės neturi?

Namas priklauso keliems savininkams ir netvarkomas.

kas keitėsi, bet miestiečių požiūris į senąją medinę architektūrą liko tas pats – senovinis, stereotipinis: tai atseit laikini, nevertingi pastatai. Ši nuomonė klesti ir dėl to, kad neretai, norint senuosius pastatus atnaujinti, restauruoti, šis procesas tampa brangesnis nei naujo pastato statyba.

Siekis atkreipti dėmesį į paveldą Medis šiais laikais įgyja vis didesnę ir didesnę vertę. Jo paruošimas tampa vis brangesnis. Senųjų medžio apdirbimo meistrų beveik neliko, o jauni negali pasigirti gerais šio amato įgūdžiais. Sumažėjus medinių namų statybai išnyko ir tos srities specialistai, nėra mokyklų, kur jie galėtų būti rengiami. Atsiranda problema surasti gerą dailidę, norint atkurti senas originalias pastatų detales, pastato konstrukcijas. Nemaža problema yra ta, kad seni pastatai dėl įvairių aplinkybių prarado savo savininkus. Viename name gyvena po kelias šeimas, o tada dažnai bendri interesai nesutampa su visų norais ir galimybėmis. Šiandien Europos Sąjungoje unikalių medinės architektūros pavyzdžių yra išsaugojusios tik Baltijos ir Skandinavijos šalys. Kaunas šiame kontekste galėtų būti ne tik įdomus savo vertingu palikimu, bet ir patrauklus turizmo požiūriu.

Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno medinės architektūros duomenų bazės „Archimedė“ kūrėjų organizuotas praktinis mokslo renginys „Žalios“ medinės architektūros išlikimo idėjos“, turėjo užduotį sukviesti į diskusiją paveldą saugančius specialistus, savivaldybės atstovus, miesto bendruomenę – visus besidominčius bei puoselėjančius medinės architektūros paveldą. Šiuo renginiu buvo tikimasi atkreipti miesto politikų dėmesį į medinio paveldo problemas ir padėti namų savininkams bei naudotojams sužinoti, kaip rasti finansinių išteklių būtiniems tvarkybos darbams. Buvo akcentuota, kad mes visi atsakingi už tai, kad unikalų medinį paveldą išsaugotume ateinančioms kartoms.

Architektas Audrys Karalius pritarė nuomonei, jog būtina kiek įmanoma platesnė kultūrinė sklaida visuomenėje, kad žmonėms kuo prieinamiau būtų aiškinama apie tai, koks reikšmingas yra senasis Kauno medinės architektūros paveldas. Architekto nuomone, būtina keisti senųjų namų vertinimo kriterijus, kurie šiuo metu yra iškreipti, neatitinka tikrovės. Jei seno medinio namo savininkas sumano įvertinti savo turtą, norėdamas gauti paskolą iš banko pastato restauravimui, pasirodo, kad toks pastatas būna įvertinamas nuliu litų. Tai užkerta kelią tolesniems veiksmams dėl paskolos. Dabartinėje Lietuvos nekilnojamojo turto vertinimo sistemoje tokios sąvokos kaip „kultūros paveldo objektas“ nėra. Seni gyvenamieji namai vertinami pagal nusidėvėjimo lygį, o ne pagal kultūrinę vertę. Kauno senųjų medinių pastatų bendruomenės atstovai piktinosi dėl miesto valdžios požiūrio į jų norus pagerinti pastatų būklę. Žmonės neturi galimybių gauti kokios nors paramos savo būsto atnaujinimui, restauravimui. Deja, renginyje nebuvo nė vieno Kauno miestui atstovaujančio politiko, dalyvavo tik Kauno miesto Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Rimas, kuris galėjo tik padejuoti, kaip niokojamas senasis medinis Kauno paveldas.

Programos tikslai ir galimybės Atstovė iš Kultūros ministerijos pristatė 2013 metais prasidėsiančio EEE (Europos ekonominės erdvės) finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ teikiamas galimybes. Svarbus šios programos prioritetas – skatinti bendradarbiavimą kultūros paveldo apsaugos srityje tarp Lietuvos ir EEE šalių donorių – Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino.

Statybos darbai Mediniai langai Sodo nameliai Skydiniai karkasiniai namai www.kriaute.lt

E. p. kriaute@kriaute.lt Kranto g. 36, Panevėžys, tel. (8 45) 51 13 93, mob. 8 652 90 413 35

ISTORIJA IR PAVELDAS SVARBU Paraiškas galės teikti visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės ar panaudos teise priklauso kultūros paveldo objektas ir kurie prisiima tiesioginę atsakomybę už projekto įgyvendinimą bei turi tam institucinių, administracinių ir finansinių pajėgumų.

Programos įgyvendinimą administruoja Kultūros ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA). Projektų atranka bus vykdoma atviro kvietimo būdu. Paraiškas priims ir jų vertinimą organizuos CPVA.

Partneriai ir patirtis iš Norvegijos

Gavus paveldo institucijų leidimus statinys restauruojamas, namo tvarkybą prižiūrėjo architektė restauratorė Liuda Perevičienė.

Viena iš šių programų bus vykdoma drauge su Norvegijos kultūros paveldo direktoratu. Programos tikslai 1. Gerinti visuomenės požiūrį ir didinti supratimą apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir svarbą, siekiant jį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. 2. Sudaryti sąlygas (teisinės sistemos pakeitimai, įgūdžių stiprinimas/ugdymas ir etc.), kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (pastatų) valdytojų/savininkų ir meistrų, kurie verčiasi tradiciniais amatais, pastangomis nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (pastatai) būtų sutvarkyti ir išsaugoti, atsižvelgiant į didelį kultūros paveldo objektų skaičių ir lėšų trūkumą jų tvarkybos darbams. 3. Sudaryti sąlygas kompleksinių kultūros paveldo tyrimų vykdymui Lietuvos regionuose. Numatytos trys finansavimo grupės: 1. Medinio nekilnojamojo kultūros paveldo (pastatų) tvarkybos darbai (4,7 mln. eurų) Paraiškos galės būti teikiamos medinių pastatų tvarkybai, pavyzdžiui, medinių religinės paskirties pastatų, medinių pastatų, esančių miestuose, etnografiniuose kaimuose, dvarų kompleksuose ir muziejuose, tvarkybai. 2. Iš dalies restauruotų ne medinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (pastatų) restauravimo darbų užbaigimas ir jų pritaikymas naudojimui (3,3 mln. eurų). 3. Kompleksinių taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrų įsteigimas ir (ar) vystymas nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose (pastatuose) (1,4 mln. eurų). 36

www.statyk.eu.

Paraiškos galės būti teikiamos kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrų, kuriuose būtų atliekami kompleksiniai kultūros paveldo tyrimai, steigimui ir (ar) vystymui mediniuose ir nemediniuose nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose (pastatuose) Lietuvos regionuose: įrangos įsigijimui, darbo erdvės pritaikymui. Kaip matome, šioje programoje didžiausias dėmesys skiriamas medinio nekilnojamojo kultūros paveldo (pastatų) tvarkybos darbams (4,7 mln. eurų). Pagrindinės projektų finansavimo sąlygos • Pastatas, dėl kurio sutvarkymo teikiama projekto paraiška, privalo būti įrašytas Kultūros vertybių registre. • Pirmos ir antros finansavimo krypčių projektų sudedamoji dalis turi būti mokymai. Tai gali būti: a) mokymai, kuriuose meistrai (dailidės, staliai, stogdengiai ir kt.), keistųsi patirtimi ir tobulintų įgūdžius; b) mokymai, kuriuose suinteresuota visuomenė būtų šviečiama apie kultūros paveldą, jo vertę ir būtinybę jį išsaugoti; • Visiems iš programos lėšų sutvarkytiems pastatams turi būti įrengta efektyvi apsauga nuo ugnies. • Visos projektų veiklos turi būti užbaigtos iki 2016 m. balandžio 30 d. • Projektams, kurie įgyvendinami kartu su partneriais iš Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino, bus teikiamas prioritetas. • Projektams skiriama paramos suma: minimali – 200 000 eurų, maksimali – 700 000 eurų. • Projektų finansavimo intensyvumas iki 90 proc.

Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programa įgyvendinama su partneriu – Norvegijos kultūros paveldo direktoratu (toliau – direktoratas), atsakingu už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą Norvegijoje. Norvegijoje ypač gausu medinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (pastatų), todėl direktoratas įgyvendina valstybines programas, kurių esmė – medinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (pastatų) išsaugojimas naudojant tradicines medžiagas, technikas ir įrankius. Direktoratas aktyviai dalyvavo Kultūros ministerijai rengiant programą. Planuojama, kad direktoratas organizuos mokymus Lietuvoje apie apsaugos priemones nuo ugnies, skirtas nekilnojamojo kultūros paveldo objektams (pastatams). Be to, direktoratas tarpininkaus projektų vykdytojams ieškant potencialių partnerių. Direktorato atstovai kartu su Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovais sudaro programos bendradarbiavimo komitetą, kuris reguliariai vertins programos įgyvendinimą ir planuos tolesnius veiksmus. Dalį programos lėšų (158 823 eurų) sudarys Dvišalis fondas, kurio paskirtis dvejopa: 1. padėti potencialiems projektų pareiškėjams susirasti partnerius iš EEE šalių donorių ir remti partnerių susitikimus; 2. plėtoti įgūdžių tobulinimą ir apsikeitimą gerąja patirtimi tarp Lietuvos ir EEE šalių donorių kultūros paveldo specialistų.

Mano nuomonė Galima būtų pasidžiaugti, kad planuojama kažką daryti, norint išsaugoti mūsų senąją medinę architektūrą, o kartu ir kitas architektūros bei gamtos paveldo vertybes. Atidžiau įsigilinęs į pateiktus skaičius, kurie atspindi projekto finansavimą, suvoki, kad tai

ISTORIJA IR PAVELDAS

Pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą, bet netvarkomas, apleistas, dalyje namo – užeigos sandėlis.

labai maža dalelytė, to, kas galėtų nors dalinai patenkinti bent vieno miesto poreikius. Kad ir kaip būtum išprusęs ir gerai žinotum, kad plastikinės lentelės nedera prie seno medinio namo veido, kad senus supuvusius rąstus reikia keisti naujais, sveikais, bet jei neturėsi finansų, negalėsi niekuo padėti nei sau, nei tam senam ligotam kultūros paveldui. Lietuva – mažas kraštas visomis prasmėmis – ir teritorijos dydžiu, ir gyventojų skaičiumi. Tokiai mažai tautai negalima būti netalentingai ir netausoti savo palikimo, todėl būtina sąlyga yra ta, kad Lietuvos valdžia taip pat skirtų dėmesį senosios unikaliosios

medinės architektūros išsaugojimui. Turėtų būti parengti įstatymai, kurie suteiktų galimybę kompensuoti bent dalį išlaidų, kurios susijusios su senųjų pastatų atnaujinimu, restauravimu, kad būtų sukurtas mechanizmas, kuris skatintų gyventojus saugoti kultūrinį palikimą. Atsirastų ir rėmėjų, jei tokiai veiklai būtų parengti šią veiklą skatinantys įstatymai. Pirmiausia miestų savivaldybės turi rūpintis miesto įvaizdžiu, jo vertybių saugojimu, ypač tai pasakytina apie valdančius Kauno miestą. Jau dabar Kaunas visos Lietuvos kontekste sudaro nusiaubto, apleisto ir sugriuvusio miesto įvaizdį. Kiekvienam dėl to graudu.

Apjungus tiek valstybės paramą, tiek įvairius tarptautinio bendradarbiavimo fondus, galima būtų pajusti apčiuopiamus rezultatus, tai skatintų tautinę savimonę. Tai, kas šiuo metu sena ir vertinga, nenumaldomai ir negrįžtamai nyksta. Laikas šiuo atveju yra brangiausias, todėl reikia padėti Lietuvos žmonėms išsaugoti ir globoti tai, kas brangu mums visiems, kas suteikia išskirtinumą mūsų senajai tautinei kultūrai tarp visų pasaulio tautų kultūrų, kas formuoja jaunosios kartos požiūrį į savo kraštą. Ona Urbšytė, architektė Ingridos Veliutės ir Pauliaus Tautvydo Laurinaičio nuotraukos

PENOSIL parketo klijai – 10 metų garantija! PENOSIL Premium Floor&Wall ParquetFix – klijai, idealiai tinkantys medžio masyvui, mozaikiniam, juosteliniam, dvisluoksniam arba trisluoksniam parketui, taip pat pramoniniam parketui ir medinėms grindims klijuoti. • Tinka šildomoms grindims. • Puikiai sugeria papildomus garsus, grindys negirgžda. • Ekologiški, be izocianatų. • 10 metų sukibimo garantija. • Elastingi ir ilgaamžiai, neatsiranda plyšių, grindys neišsikraipo.

Tinkamas pagrindas – cementas, savaiminio išsilyginimo mišiniai, gipso, magnio oksido, betoninės ir medinės plokštės. Naudojimo temperatūra +18 °C...+25 °C, montavimo laikas – iki 30 min., džiūvimo laikas 2,5–3 mm sluoksnio per 24 val., išdžiūvę atsparūs nuo –20 °C iki +80 °C temperatūros.

Išeiga – 1 kg/kv.m (naudojant dantytą 4-5 mm glaistyklę). Spalva – šviesiai ruda.

UAB „Krimelte LT“ P. Lukšio g. 32 / J. Kubiliaus g. 12, Vilnius Tel. +370 699 24574 E. p. info@krimelte.lt www.penosil.lt 37

DARNI PLĖTRA

Tęsiama parama individualių namų renovacijai 2012 m. iš Klimato kaitos specialiosios programos individualių namų, pastatytų iki 1993 m., renovacijai ir atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimui buvo skirta po 900 tūkst. litų. Bendra abiem priemonėms skirta suma buvo 1 mln. 800 tūkst. litų. Kaip ši programa įgyvendinta, ar ji bus tęsiama ir šįmet?

76 paraiškos dėl remonto Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Kapusčytė pasakoja, kad fizinių asmenų susidomėjimas individualių namų modernizavimu (atnaujinimu) bei atsinaujinančių energijos išteklių diegimu (saulės kolektoriai, šilumos siurbliai, biokuro katilai ir pan.) tikrai buvo didelis. „Buvo labai daug skambučių, klausimų. Paraiškas galėjo teikti fiziniai asmenys, nuo38

www.statyk.eu.

savybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, pastatytus pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai. Praeitais metais gavome 76 paraiškas per du kvietimus individualių namų atnaujinimui, iš jų 55 projektams skirtas finansavimas (apie 900 tūkst. litų), 11 pareiškėjų atsisakė įgyvendinti projektus dėl nuosavų lėšų trūkumo arba buvo atmesti dėl pareiškėjo netinkamumo. Likusiems projektams artimiausiu metu bus skirtas finansavimas“.

Dėl atsinaujinančių šaltinių – 49 paraiškos Pagal kitą kvietimą – atsinaujinančių energijos išteklių diegimo individualiuose namuose – papildomai buvo gautos 49 paraiškos, iš jų 36 projektams skirtas finansavimas (apie 250 tūkst. litų), 7 pareiškėjai atsisakė dalyvauti programoje arba buvo atmesti. „Atkreipiame dėmesį, kad kvietimai buvo paskelbti tik 2012 m. liepos pabaigoje, taigi visai suprantama, kad per likusį iki metų pabaigos laiką per abi finansavimo priemones daugiau paraiškų vargu ar buvo galima tikėtis, turint omenyje, kad tai buvo pati programos pradžia. Pirmajam kvietimui jau buvo pritrūkę lėšų, todėl paraiškos buvo priimamos į rezervinį projektų sąrašą. Metų pabaigoje Aplinkos ministerija skyrė papildomai lėšų,

DARNI PLĖTRA

Atsinaujinantiems energijos šaltiniams įrengti 36 pareiškėjams skirta 250 tūkst. litų parama.

todėl ir vėl atnaujinome paraiškų priėmimą iki metų pabaigos“, – apibendrino I. Kapusčytė.

Paramos sumos Paramos dydis vienam projektui yra labai nevienodas, svyruoja nuo 2 iki 10 tūkst. litų, bet yra projektų, pagal kuriuos prašoma ir 20–30 tūkst. litų, priklauso nuo įrangos ar technologijų diegimo bei renovuojamų komponentų kiekių (apimčių). „Didžiąją dalį darbų projektuose sudaro sienų ir stogų šiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas bei saulės kolektorių, geoterminio šildymo ir biokuro katilų įrengimas“, – sako I. Kapusčytė. Anot specialistės, viena iš dažniausiai pasitaikiusių pareiškėjų klaidų buvo neteisingas tinkamų projekto išlaidų įvertinimas. Projektų vykdytojai nurodydavo tinkamomis finansuoti tas išlaidas, kurios nebuvo priskirtos tinkamų išlaidų kategorijoms pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintas tinkamas išlaidas. Taip pat pareiškėjai nepateikdavo

trūkstamų dokumentų, kurie buvo privalomi. „Šiais metais privalomų dokumentų nereikalausime, o tai bus didelis palengvinimas pareiškėjams“, – teigia I. Kapusčytė.

Šiais metais – paprastesni reikalavimai Šiuo metu baigiamas rengti projektų priėmimo tvarkos pakeitimas, kuris bus gerokai supaprastintas. Pirmajame etape nereikės teikti paraiškų, užteks tik iš anksto įregistruoti projektą kompensacijai gauti. Projektai bus registruojami eilės tvarka, atsižvelgiant į projekto pateikimo datą, iki pakaks lėšų. SVARBU 2013 m. individualių gyvenamųjų namų renovacijai numatyta skirti 3,38 mln. litų, o atsinaujinančių energijos išteklių diegimui individualiuose namuose – 2 mln. litų.

Šiais metais neliko apribojimo pagal namo statybos metus, tačiau paramos negalės gauti nebaigtos statybos namai. Kaip ir praėjusiais metais, individualių gyvenamųjų namų savininkams šiemet numatyta kompensuoti iki 30 proc. tinkamų išlaidų, kurių maksimalius dydžius patvirtins aplinkos ministras. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo atsakyme sakoma, kad projekto išlaidos bus kompensuojamos tik visiškai įgyvendinus projektą ir apmokėjus visas su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas. „Pažymime, kad tinkamos projekto išlaidos yra tos, kurios patirtos nuo 2012 m. balandžio 15 d. Taigi projektų vykdytojai jau šiuo metu gali pradėti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ar diegti vieną iš atsinaujinančių energijos komponentų. Atkreiptinas dėmesys, kad visi darbai, susiję su projekto įgyvendinimu, turi būti užbaigti iki 2013 m. pabaigos. Pagrindinis reikalavimas yra tas, kad atnaujinus (modernizavus) gyvenamąjį namą turi būti pasiekta pastato energinio naudingumo C klasė ir sutaupyta 20 proc. šiluminės energijos. Projektų vykdytojai, įgyvendinę projektą, kartu su Mokėjimo prašymu išlaidoms kompensuoti turės pateikti Pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta, jog atnaujintas (modernizuotas) namas pasiekė C energinio naudingumo klasę, bei pažymą, kad sumažino energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 proc. Išlaidos energinio naudingumo klasei nustatyti gali būti priskirtos prie tinkamų finansuoti išlaidų. Pažymime, kad projektų registracija turėtų prasidėti gegužės mėnesį. Kvietimai teikti projektus bus skelbiami Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo tinklalapyje“. Danutė Ramoškevičiūtė Dena.de ir „Statyk!“ archyvo nuotraukos

DARNI PLĖTRA

Gelbėkite! Degam! „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ – dokumentas, kuriame surašytos taisyklės, kaip turi būti suprojektuoti ir pastatyti namai, kad jų gyventojams niekada netektų šaukti „Gelbėkite! Degam!“

Dažniausios projektuotojų klaidos Projektuotojų dažniausiai daromos klaidos rengiant gyvenamųjų (vieno, dviejų butų pastatų), pagalbinio ūkio pastatų, kitos paskirties (sodų namelių) ir kitus projektus, kurių atitiktį esminiams statinio gaisrinės saugos reikalavimams tikrina įgalioti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai yra šios: Projektuotojai, parinkdami priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato ir gretimų pastatų, dažnai neapibūdina (nežino) koks gretimo statinio (-ių) atsparumo ugniai laipsnis, todėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams, tikrinantiems statinių projektus, iškyla pagrįsti klausimai, kaip ir ką vertino projektuotojas, parinkdamas minimalius priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo 40

www.statyk.eu.

pastato (gaisrinio skyriaus) ir gretimų pastatų. Dažnai nenurodomi priešgaisriniai atstumai nuo projektuojamo pastato (statinių gaisrinio skyriaus) iki gretimuose sklypuose esančių pastatų. Gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas, užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų lauko sienų (toliau – priešgaisrinis atstumas) ir bendruoju atveju parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (toliau – Reikalavimai) (Žin., 2010, Nr. 146-7510) „XIII. Gaisro plitimo į gretimus pastatus ribojimas“ 6 lentelę, atsižvelgiant į pastatų atsparumo ugniai laipsnį. Projektuotojai, rengdami projektus, klaidingai apskaičiuoja gaisrinio skyriaus maksimalų plotą Fg, kai į vieną gaisrinį skyrių bando įtraukti kelis skirtinguose sklypuose esančius

pastatus, turinčius skirtingas gaisrinės saugos charakteristikas, t. y. apjungdami skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus į vieną gaisrinį skyrių projektuotojai neparenka pavojingesnio – žemesnio atsparumo ugniai laipsnio statinio parametrų (sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas Fs (m2), skaičiuojamoji altitudė Habs (m)) iš Reikalavimų 3 priedo 1 lentelės. Parengtuose statinių projektuose dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų neretai pažeidžiamos Reikalavimų 95 punkto nuostatos, t. y. neteisingai atskiriami pastatai priešgaisrinėmis sienomis (ekranais). Pateiktų gyvenamųjų (vieno, dviejų butų pastatų) I–II atsparumo ugniai laipsnio pastatų projektuose dažnai katilinė, automobilių saugykla, pirtis (sauna) ir kitos patalpos neatskiriamos tarpusavy priešgaisrinėmis užtvaromis ir priešgaisrinėmis durimis. Projektuose tik paviršutiniškai aptariami projektuojamų pastatų gaisro gesinimo iš išorės klausimai (dažnai nenumatomi vandens šaltiniai, vandens paėmimo būdas, privažiavimo prie vandens šaltinių keliai, kaip tai reglamentuoja Lauko gaisrinio vandentie-

DARNI PLĖTRA kio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 632538; 2011, Nr. 48-2343). Gaisrinės saugos taisyklių, taikomų projektuojant ir statant naujus statinius, aktualios redakcijos ir konsultacijos dėl jų taikymo skelbiamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje www. vpgt.lt rubrikoje „Prevencija/ Projektavimo taisyklės“.

Laiptų įrengimas Reikalavimuose sakoma, kad„evakavimo(si) keliuose draudžiama įrengti laiptus, turinčius skirtingą pakopų aukštį ar plotį“. Ar tai reiškia, kad individualiame name negalima projektuoti suktų laiptų, kurių pakopų plotis nevienodas? Šį reikalavimą pakomentavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys. „Siekiant užtikrinti, kad kilus gaisrui pastate esantys žmonės galėtų per kuo trumpesnį laiką ir saugiai išeiti iš jo – leisdamiesi laiptais nekluptų ar negriūtų, Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Žin., 2010, Nr. 146-7510) 111 punkte įtvirtinta bendroji nuostata, kad laiptų pakopų aukštis ar plotis turėtų būti vienodas. Projektuojant laiptus būtina atsižvelgti į statinio paskirtį, galinčių evakuotis žmonių skaičių ir kt. ir įvertinti kituose teisės aktuose numatytas išimtis ir reikalavimus. Tarkime, gyvenamųjų – vieno, dviejų butų pastatų laiptų (taip pat pakopų)

10 54 22 proc.

Žuvusiųjų skaičiai ir vietos 2004–2011 m. Individualus gyvenamasis namas 1026 Daugiabutis gyvenamasis namas 428

Ugnis plinta daug greičiau, jei pastate katilinė, garažas, pirtis (sauna) ir kitos patalpos tarpusavyje neatskiriamos priešgaisrinėmis užtvaromis ir priešgaisrinėmis durimis.

Gaisrų skaičius 2007–2012 metais Statiniai (pagal paskirtis) ir kita:

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Individualūs gyv. namai, sodų paskirties pastatai

1 459

1 371

1 308

1 344

1 201

1 241

Ūkio paskirties pastatai (namų valdos)

1 403

1 389

1 419

1 254

1 158

1 144

Gyvenamieji daugiabučiai namai

1 704

1 415

1 089

1 002

964

914

351

369

333

279

269

255

Pramonės objektai Visuomeniniai statiniai

259

267

230

179

172

166

Automobiliai ir kitos transporto priemonės

1 407

1 321

1 366

1 229

1 231

1 182

Atviros teritorijos, sąvartynai, šiukšlės

6 210

7 894

9 072

5 791

6 098

5 257

Likusieji objektai (pvz., apleisti, laikini)

2 471

1 735

1 378

1 112

1 213

1 096

15 264

15 761

16 195

12 190

12 306

11 255

Bendras gaisrų skaičius

pločiui, nuolydžiui, degumui ir atsparumui ugniai reikalavimai nekeliami. Šiuo atveju kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki išėjimo į lauką arba laiptinę neturi viršyti 30 metrų. Kitais atvejais, tarkime, gyvenamuosiuose – daugiabučiuose ir įvairioms socialinėms grupėms (vaikų namai, prieglaudos, globos namai, bendrabučiai ir panašiai) skirtuose pastatuose, atsižvelgiant į jų aukščiausio aukšto grindų altitudę (m), galinčių evakuotis žmonių skaičių, laiptų tipą ir kt. laiptai turi atitikti jiems nustatytus kelio pločio ir nuolydžio, t. y. ir vienodo pakopų aukščio ar pločio reikalavimus“.

Kiti 196

Sieninės spintos koridoriuose

Apleisti pastatai 60

Tuose pat Reikalavimuose sakoma, kad „evakavimo(si) kelių koridoriuose neleidžiama įrengti sieninių spintų, išskyrus spintas

Pagalbinio ūkio pastatai 115 Pastatai, esantys sodininkų bendrijose 86

inžinerinėms sistemoms ir gaisriniams čiaupams“. Ar iš tiesų spinta koridoriuje nusižengimas Reikalavimams? Kaip paaiškino priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas A. Čiuplys, „Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 116 punkto nuostata neleidžia įvairias ne inžinerinėms sistemoms skirtas sienines spintas įrengti evakavimo(si) keliams skirtuose koridoriuose. Tačiau individualiame name (vienbučiame ar dvibučiame gyvenamajame pastate) evakavimo(si) keliams skirtus koridorius projektuoti neprivalu, todėl individualaus namo koridoriuje leidžiama įsirengti įvairias sienines spintas (lentynas)“. Gražina Bendienė Jurgos Krumplienės nuotraukos

www.tece.lt

Laisvės pojūtis vonios kambario interjere! 41

Jeigu pasistačiusio nuosavą namą savininko paklaustumėte, ką darytų kitaip, jis išvardytų bent keliolika, jei ne keliasdešimt punktų. Ne veltui sakoma, kad tinkamą namą pasistatyti pavyksta iš trečio karto. Ką daryti, kad pavyktų iš karto? Gerai atlikti namų darbus arba vadinamąjį paruošiamąjį etapą.

Nuo ko pradėti namo statybą? Nuo ko pradėti namo statybą? „Nuo paruošiamojo planavimo ir sprendimų etapo, kuriame susiformuoja namo kaina. Statyboje labai svarbu suvokti, kad vienas pasirinkimas veikia kitus sprendimus. Namo statyba yra kompleksinių sprendimų visuma, o sprendimai lemia ekonomiją – kokia bus jūsų namo kaina, ar pinigai bus investuoti protingai. Pavyzdžiui, vien dėl architektūrinių sprendimų tokio paties ploto namo kaina gali skirtis nuo pusantro iki dviejų kartų“, – klausiamas apie namo statybos pradžią sakė „Statybos inovacija“ direktorius Dainius Noreika. Įmonė dirba tiek su dideliais visuomeninių pastatų projektais, tiek su vienbučiais, taigi ne vienerius metus kaupta patirtis, bendravimas su užsakovais leidžia daryti pastebėjimus ir apibendrinimus. Todėl pasiryžusiems statytis namą direktorius pirmiausia siūlo atlikti 42

www.statyk.eu.

paruošiamąjį darbų etapą – pasikonsultuoti, suplanuoti, apsispręsti.

Koncepcija arba kokio norite namo? Pirmiausia būtina turėti savo namo viziją, kurią iki projektavimo reikia sukonkretinti pačiam sau. Būtinai atsakykite sau į klausimą, koks bus jūsų namas? Vieno aukšto, dviejų? Didelis, mažas? Su garažu, rūsiu? Rąstinis, mūrinis, karkasinis, skydinis? Ar norite masyvaus, kuriame gyvens ir jūsų anūkai bei proanūkiai, ar lengvesnio, modernesnio? Sprendimai, suprantama, priklauso nuo daugelio sąlygų – jūsų norų ir skonio, šeimos dydžio, gyvenimo būdo, pomėgių ir t. t. Visa tai aptariama, diskutuojama su šeimos nariais, draugais, o apibendrinti ir patikslinti detales, kurių jūs galbūt nenumatėte, geriausia su konsultantu ekspertu ar projekto valdytoju.

„Jis būtinai jūsų paklaus, gal mėgstate žvejoti ar slidinėti. O jeigu nustebęs į jį pažvelgsite, atsakys, kad būsimame name turi būti vieta žvejybos ar slidinėjimo inventoriui pasidėti“, – detalių svarbą akcentuoja „Statybos inovacija“ direktorius. SVARBU Dar iki projektavimo etapo turite tiksliai žinoti, kokių patalpų ir ploto jums reikia, koks jūsų gyvenimo scenarijus, ir kitas aplinkybes.

Pasitarkite dėl sklypo Jeigu dar neturite sklypo namo statybai, jį renkantis irgi verta pasikonsultuoti su specialistais, ypač jeigu negalite išsirinkti iš dviejų ar trijų variantų.

Labai svarbus yra sklypo reljefas – ar jis lygus, ar šlaitinis, kokia sklypo forma, koks jame gruntas – o gal supiltas ir dėl to bus reikalingi itin gilūs pamatų poliai. Gal gruntinis vanduo negiliai? Žinotina, kad kuo šlaitas statesnis, tuo didesnės investicijos į gyvenamojo ploto vienetą. Visa tai ir dar daugybė aplinkybių lemia statybos kaštus. Kaip teigia „Statybos inovacija“ vadovas, pavyzdžiui, pamatų kaina tokio pat ploto namui gali skirtis 5 kartus: maždaug nuo 16 iki 80 tūkst. Lt (150 kv. m ploto namui). „Jeigu ties sklypo kampu stovi elektros stulpas, nereiškia, kad elektrą atvesti bus paprasta ir pigu. Gali būti, kad toje linijoje išnaudota visa galia ir papildomos jau nėra. Vadinasi, už elektros atvedimą ir galios minimumą, kurio reikalaujama, reikės mokėti daugiau. Be techninių sąlygų elektrai įvesti neišduodamas statybos leidimas“, – teigia D. Noreika. Vietovėse, kur nėra komunikacijų, svarbu nepasikliauti pardavėjų teiginiais ar pažadais apie būsimas elektros linijas ar dujų trasas. Būtina įvertinti vandentiekio, kanalizacijos kaštus, kurie, taip pat priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Biudžetas, biudžetas ir dar kartą biudžetas!

Užs. nr. 13/52

Jeigu jūsų norų neriboja galimybės – puiku: galite planuoti, statyti, eksperimentuoti ir visiškai iki galo realizuoti savo viziją. Tačiau retai kada taip būna, todėl konsultacijų tikslas – rasti pačius racionaliausius, optimaliausius statybos sprendimus, kad tilptumėte į suplanuotą biudžetą, kad netektų patirti nuostolių, už turimą sumą pasistatyti tai, ko reikia. Dar iki projektavimo etapo būtina žinoti, kiek pinigų galite investuoti į namą. „Neprisiriškite prie konkrečių medžiagų, tūrių, plotų. Būna, kad žmogus įsivaizduoja, kad jo namo apdaila bus klinkeris ir viskas. O kad ši medžiaga tris kartus brangesnė už paprastesnę apdailą, kurią galima padaryti ne mažiau solidžią nei klinkeris, neįsivaizduoja. Be to, klinkerio apdailai reikia brangesnių pamatų“, – pateikia pavyzdį D. Noreika. Jei turėsite vejapjovę, slides, rogutes, gal geriau vietoj garažo planuoti sandėliuką, o automobiliui pakaks pavėsinės? O gal planuoti statybą etapais? Pirma suręsti gyvenamąjį būstą, vėliau pasistatyti ūkinę dalį? Pagal turimą biudžetą verta susidėlioti, kiek ir ko reikės pirmiausia. Anot D. Noreikos, vienodo ploto namo statybos kaina gali svyruoti nuo 1 500 iki 2 500 Lt už kv. m. Net nedidelio ploto namui tai didžiulis skirtumas.

Ką žinoti einant pas architektą? Įsivaizduoti bendrą savo namo vaizdą, apsispręsti dėl konstruktyvo, dydžio. Architektas gali suprojektuoti 120 kv. m ploto namą

Paruošiamajame namo statybos etape reikia apsispręsti dėl namo architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų bei pagrindinių medžiagų, visa tai lemia statybos kainą.

su tūriniais stogo langais bei erkeriais, su kampiniais langais, kuriems reikės metalinių atraminių sijų ir t. t. Bet ne mažiau patogų ir gražų gali suprojektuoti ir be šių atributų. SVARBU Žinotina, kad kuo paprastesnės architektūrinės formos ir konstruktyvas, tuo pastatas bus pigesnis.

Kitas svarbus momentas – vengti daugiafunkcių medžiagų ir įrangos, kurie paprastai būna brangesni. Geriau gerai savo funkciją atliekančios medžiagos, įranga, gaminiai. Pavyzdžiui, sienų konstruktyvo funkcija – atraminė. Vadinasi, blokeliai turi būti tvirti ir nebūtina, kad jie būtų šilti. Jų varža didelės reikšmės neturi. Šiluma – tai šiltinimo medžiaga. Kokią rinktis – mineralinę vatą ar polistireninį putplastį, – didelio skirtumo irgi nėra, išskyrus kainą. „Turint realų namo įsivaizdavimą, sklypą, protingą biudžetą, galima galvoti apie namo statybą, konsultuotis, ieškoti kainos ir kokybės santykio. Visa tai apgalvojus, priėmus tam tikrus sprendimus, jau galima eiti pas architektą. Deja, dažnai žmonės neatlikę paruošiamojo etapo, vien turėdami sklypą ir neturėdami vizijos, kreipiasi į architektus ir gauna projektą, kuriuo, įsigilinę į statybas, lieka nepatenkinti, arba projektas pasirodo pernelyg brangus realizuoti“, – savo pastebėjimus dėsto „Statybos inovacija“ direktorius. Jis mano, kad pas mus individualaus namo sta-

tyba vyksta šiek tiek necivilizuotai ir chaotiškai, todėl nukenčia užsakovo biudžetas, o viešojoje erdvėje ima vyrauti nuomonė, kad namo statyba yra kažkas antgamtiško ir labai brangaus. „Dažniausiai jau turint projektą, o dažnai ir statybos leidimą, pradedama galvoti, kiek kainuos pati statyba. Tada ieškomas potencialus rangovas statybininkas, kad sudarytų sąmatą. Jeigu viskas teisingai suskaičiuota ir įvertinta, skirtingų rangovų pasiūlytos kainos gali skirtis keliais procentais. Bet kas tie keli procentai penkiems šimtams tūkstančių, jei buvo galima suprojektuoti 1,2–1,5 karto pigiau, tik reikėjo projektuoti tiksliai pagal numatytą biudžetą“, “ teigia UAB „Statybos inovacija“ specialistai. Konsultacijos, projekto peržiūra, tikslios sąmatos, darbų organizavimas ir valdymas – visa tai lemia galutinę namo kainą. „Jeigu mes imamės projekto valdymo, esame atsakingi už galutinį rezultatą ir jo kokybę. Jei žmogus stato ūkio būdu, atsakingas yra tik jis pats, nes paprastai kiekviena statybininkų brigada visą atsakomybę verčia dirbusiems iki jų. Taigi ir šį momentą reikia apgalvoti“, – apie galimus povandeninius slenksčius perspėja „Statybos inovacija“ vadovas. UAB „Statybos inovacija“ informacija

Kareivių g. 19, Vilnius Mob. 8 659 60 722 E. p. info@statybosinovacija.lt www.statybosinovacija.lt 43

MEDŽIAGOS

Trobą pastatyti – ne vežimą pakrauti Taip sakydavo senovėje, nors, mūsų akimis žiūrint, statybą pradėdavo labai paprastai ir primityviai – dažniausiai ant pamatų, sumūrytų iš akmenų, surištų kalkių skiediniu ar moliu. Šiandien, atsiradus naujoms medžiagoms ir darbų technologijoms, pamatai renčiami daug tvirtesni, patikimesni.

Pirmasis žingsnis – grunto tyrimas Pamatais vadinama pastato požeminė konstrukcija, kurios pagrindinė funkcija – perimti visas pastato apkrovas ir perduoti jas pagrindui, t. y. gruntui, ant kurio pastatas stovi. Pagrindų būna natūralių ir dirbtinių. Natūralus – tai neliestas ir nesuardytos struktūros gruntas. Dirbtinis pagrindas – tai gruntas, kurio dalis pakeista kitu, tinkamesniu, arba esamo grunto savybės pagerintos įvairiais grunto stiprinimo būdais. Taigi rengiantis pamatų statybai, pirmasis žingsnis – išsiaiškinti grunto sudėtį. Tai gali atlikti geologiniais tyrimais užsiimančios įmonės. 44

www.statyk.eu.

Nuo grunto tvirtumo, nuo to, ar būsimas pastatas išdygs ant smėlio, molio ar žvyro, nuo gruntinių vandenų gylio ir daugelio kitų sąlygų priklausys ne tik pasirenkamas pamatų tipas, bet ir jų medžiagos, montavimo kaina. Taip pat grunto tvirtumas parodo, kokio gylio turės būti būsimi namo pamatai. SVARBU Geriausias laikas pamatams įrengti yra nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Darbų reikėtų vengti ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Balandžio mėnesį baigia tirpti žemės įšalas ir gruntas būna itin šlapias, o spalio mėnesį paprastai pakyla gruntinis vanduo.

Gręžtiniai arba juostiniai pamatai Statant individualius namus dažniausiai renkamasi iš dviejų tipų pamatų – gręžtinių arba juostinių. Dar yra stulpiniai pamatai, kurie dažniausiai įrengiami esant aukštam gruntiniui vandeniui bei pamatų plokštė, kuri liejama po visu pastato pagrindu. Jeigu geologiniai tyrimai parodo, kad laikantysis gruntas yra pakankamai aukštai, galima rinktis juostinius (sekliuosius) pamatus. Jei tyrimų metu paaiškėja, kad planuojamoje statybų vietoje laikantysis gruntas yra gana žemai arba kad būsimas pastatas iškils drėgnoje ir molingoje vietoje, verčiau rinktis gręžtinius pamatus. Juostiniai pamatai pasižymi tuo, kad yra įrengiami į iškastą pamatų duobę įleidžiant plokštes arba blokelius, kraštus tarp pamato ir duobės krašto užpilant gruntu bei jį sutankinant. Gręžtiniai pamatai įrengiami specialiai jiems išgręžtose duobėse, taip nesuardant grunto ir nesukuriant ertmės tarp pamato ir duobės krašto.

MEDŽIAGOS

SVARBU Juostinių pamatų gylis turi siekti tvirtą vienalytį gruntą, tai yra kasama iki neįšąlančios nepajudėjusios grunto zonos.

Juostiniai pamatai – monolitiniai ar surenkamieji? Juostiniai pamatai gali būti dviejų tipų – monolitiniai arba surenkami iš betoninių blokelių. Kurį variantą pasirinkti, derėtų spręsti gerai išanalizavus tiek gruntą, tiek namo apkrovas. Jei karkasinio namo apkrovoms užteks betoninių blokų, tai sunkesnio pastato pamatams reikėtų rinktis monolitines plokštes. Tiesa, monolitinių pamatų įrengimas pareikalaus daugiau laiko bei išlaidų, nei surenkamųjų. Kad ir kurį juostinių pamatų variantą pasirinktumėte, būtina atkreipti dėmesį, kad jų įrengimas sujudina gruntą, todėl baigus darbus jį būtinai turėtų sutvirtinti, sutankinti.

Gręžtiniai pamatai populiarėja Įrengiant gręžtinius pamatus, grunte suformuojamos tam tikro skersmens duobės, į kurias įkalami, įsriegiami arba įbetonuojami poliai, taip pasiekiant net ir giliai esantį tvirto grunto sluoksnį. Viršuje jie sutvirtinami rostverku – jungiamąja sija. SVARBU Rostverkas – polinio pamato viršutinė dalis, į kurią remiasi statinys. Rostverkas jungia polius į vieną konstrukciją, paskirsto statinio apkrovą poliams, sulygina jų slūgimą.

Gręžtiniai pamatai pakankamai tvirti ir ekonomiški, tačiau – kaip ir visuose namo statybos etapuose – būtina įsitikinti, kad pamatų įrengimo darbus atlieka specialistai. Jei gręžtinių pamatų gylis parinktas neteisingai ir jie nesiremia į tvirtą grunto sluoksnį, vėliau tai sukels pastato judėjimus bei sienų skilimus.

Pamatų rizikos faktoriai Jeigu statomo namo vietoje gruntas visuomet yra drėgnas, neišdžiūstantis, galimas grunto vaikščiojimas – kėlimas. Šio reiškinio esmė ta, kad gruntas (pvz., molis, priemolis, miško gruntai) per vasarą ir rudenį sukaupia didelį drėgmės kiekį, kuris žiemos metu, esant minusinei temperatūrai, virsta į ledą. Vandens apimtis tokiu atveju padidėja 9 proc. Gruntas ima kilti, stumti su didžiule jėga, kartais siekiančia 10–15 tonų į kv. m! Jeigu pamatai neatlaikys šių išbandymų,

Stulpiniai pamatai įrengiami esant aukštam gruntiniui vandeniui.

rezultatas tikrai nedžiugins. Didelė tikimybė, kad iš išorės persikreips langai ir durys, trūkinės sienos, o patalpų viduje atsiras drėgmė, pelėsis, kris tinkas. O pavasarį kartu su atšilimu gruntai suminkštėja, pamatai sėda. Ir jeigu nesiimsite specialių priemonių, tai net ir masyvūs pamatai neapsaugos jūsų namo nuo šalčio kėlimo jėgų. Kitas labai svarbus pamatų gamybos momentas – įrengti kokybišką hidroizoliaciją. Hidroizoliacinis sluoksnis paprastai įrengiamas iš vandeniui nelaidžių mastikų (tepamų) arba polietileninių bituminių membranų (klijuojamų). Hidroizoliacija skirta pamatams nuo vandens apsaugoti, tačiau tuo pat metu yra lengvai pažeidžiama, nes gali neatlaikyti grubaus mechaninio peršalusio grunto spaudimo. Dėl atsirandančios filtracijos (o požeminiai vandenys gana agresyvūs) betonas neišvengiamai ims koroduoti. Dėl to gali atsirasti atvirų įtrūkių, medžiagos struktūros pokyčių, deformacijų ir statinys gali tapti avarinės būklės.

Pats populiariausias pamatų hidroizoliacijos metodas – elastingos šaltos bituminės mastikos. Jų nereikia kaitinti, nes yra parduodamos paruoštos naudoti konsistencijos, dengiamos iš išorės. Jų sudėtyje esantis kaučiukas ir stiklo pluoštas suteikia išdžiūvusiai dangai lankstumo, ilgaamžiškumo ir stiprumo. Elastinga hidroizoliacinė medžiaga tepama tik iš išorės. Dirbant su šiomis medžiagomis apdorojamas paviršius turi būti sausas. Geri pamatai – būsimo namo stabilumo garantas, todėl į jų įrengimą būtina žiūrėti labai atsakingai. Negana tinkamai pasirinkti individualaus namo pamatų tipą – tam, kad pamatai galėtų sėkmingai atlaikyti temperatūrų svyravimus, drėgmę, skirtingas apkrovas, svarbu ir tinkamas jų apšiltinimas, aplinkinio grunto drenažas bei profesionalus darbų atlikimas. Vaiva Žostautė, Danutė Ramoškevičiūtė „Statyk!“ archyvo nuotraukos

SPECIALISTO KOMENTARAS Gintaras Vizbaras, UAB „Vizgintos statyba“ direktoriaus pavaduotojas Efektyvesnis, paprastesnis ir ilgaamžiškesnis būdas hidroizoliuoti pamatus naudojant kristalinę betono hidroizoliavimo technologiją. Xypex produktai išnaudoja natūralų betono porėtumą ir cheminę difuziją įsiskverbti į poras ir kapiliarus. Betono viduje chemikalai reaguoja su nehidratavusiomis cemento dalelėmis bei šalutiniais cemento hidratacijos produktais ir suformuoja netirpią kristalinę struktūrą. Taip betonas tampa nelaidus skysčiams, nesvarbu, iš kurios pusės jie skverbtųsi,

netgi jei būtų labai didelis hidrostatinis spaudimas. Susiformavusi kristalinė struktūra yra atspari chemikalams, tokiems kaip sieros ar druskos junginiai, kurie gali būti dirvoje ir gruntiniame vandenyje.

UAB „VIZGINTOS STATYBA“ Savanorių 192, 44151 Kaunas Tel./faks. (8 37) 33 06 84 Mob. 8 698 30 025 E. p. vizginta@vizginta.lt www.vizginta.lt

MEDŽIAGOS

Sienos iš akytbetonio blokelių Individualaus namo energinė klasė – jau ne tušti žodžiai: aišku, kad mažesnės energijos sąnaudos yra sutaupyti pinigai, geresnė gyvenimo kokybė ir aukštesnė namo vertė. Todėl kiekvienas statytojas ieško kuo šiltesnių konstruktyvo medžiagų. Iš sienoms mūryti pritaikytų medžiagų vieni šilčiausių yra akytbetonio blokeliai. Tiesa, jie nėra patys tvirčiausi, bet paprastai nesudėtingam individualaus namo konstruktyvui tvirtumo pakanka.

Akytojo betono gaminiai

Akytbetonio porose esančios dujos suteikia geras termoizoliacines savybes, blokeliai sulaiko ir sukaupia (akumuliuoja) šilumą.

www.statyk.eu.

Akytasis betonas – tai dirbtinis akmuo su vienodai pasiskirsčiusiomis sferinės formos poromis, kurių skersmuo yra 1–3 mm. Akytasis betonas būna dviejų rūšių: dujų ir putų. Pirmasis vadinamas tiesiog akytuoju betonu, arba akytbetoniu, antrasis – putų betonu, arba putbetoniu. Akytojo betono blokeliai kartais vadinami dujų silikato blokais. Dažnai akytojo betono gaminiai painiojami su silikatiniais blokeliais, kurie gaminami iš panašių žaliavų (smėlio, kalkių, vandens), bet skiriasi gamybos technologija. Dujų akytbetonio masė gamyboje yra tarsi išpučiama, nes cheminės reakcijos metu susidariusios dujos, bandydamos išeiti iš plastiškos betono masės, sudaro joje poras, kurios ir didina gaminių šiluminę varžą.

Silikatinių gaminių masė gamyboje yra kietinama suspaustuose vandens garuose, todėl didėja gaminių stipris gniuždant, t. y. didėja stipruminės savybės. Silikatinių blokelių stipris gniuždant yra nuo 10 iki 17,5 Mpa, o akytbetonio blokų – nuo 1,4 iki 5–6 Mpa. Dėl mažesnio akytojo betono (dujų silikato) blokelių stiprio rekomenduojama sienas mūryti iš 30 cm storio blokelių, armuojant kas dvi eiles nerūdijančia armatūra. Sienas, remiant stogą bei perdangas, būtina sustiprinti. Tačiau mūrijant sienas iš akytbetonio blokelių reikalingas mažesnis termoizoliacijos sluoksnis nei mūrijant iš silikatinių blokų. Akytbetonio blokelių tankis – nuo 400 iki 600 kg/kub.m, drėgmės įgeriamumas – apie 10 proc., o vandens įgeriamumas – apie 50 proc.

Akytbetonio pranašumai ir trūkumai Akytbetonio blokeliai gaminami iš natūralių medžiagų – labai smulkaus kvarcinio smėlio, sumaišyto su vandeniu, ir rišamosios medžiagos kalkių bei cemento. Visa tai virsta tiršta porėta želė pavidalo mase, kuri vėliau labai tiksliai supjaustoma ir sukietinama autoklave (garuose su slėgiu).

MEDŽIAGOS

Tai ekologiškai švari medžiaga, kuri neišskiria į aplinką jokių toksinių junginių nei ją eksploatuojant, nei jai degant. Porose uždarytos dujos suteikia geras termoizoliacines savybes, blokeliai sulaiko ir sukaupia (akumuliuoja) šilumą. Porėta blokelių struktūra gerai slopina garsą. Medžiaga lengvai sugeria ir atiduoda drėgmę – patalpose laikosi optimali ir stabili oro drėgmė, tinkamas mikroklimatas. Sienų drėgnumas žemas, todėl maksimaliai sudrėkintos, tačiau toliau drėgmės neveikiamos sienos išdžiūsta maždaug per 5 mėnesius. Uždengus namo konstruktyvą stogu, prieš tinkuojant reiktų leisti sienoms išdžiūti. Dėl porėtos struktūros, blokeliai yra lengvi, todėl jų stipris gniuždymui nėra labai didelis – apie 5–6 Mpa. Norint pritvirtinti prie sienos daiktus, įstatyti šarvuotas duris, reikalingi specialūs kaiščiai. Trisluoksnėse sienose nesiriša su dauguma plytų rūšių. Tai lengvai apdorojama medžiaga – blokelius paprasta pjaustyti, pagal reikiamus matmenis gręžti ir frezuoti. Blokeliai klijuojami, mūro siūlė yra 1–3 mm storio. Mūrą galima tinkuoti tradiciškai (cemento – kalkių tinku) arba kitais (geriausia – mineraliniais plonasluoksniais) tinkais. Svarbu, kad jie praleistų vandens garus. Tai nedegi medžiaga, ja neplinta ugnis. Sienos atsparumas ugniai – 240 minučių. Blokelių matmenys labai tikslūs, o patys blokeliai dideli, tačiau lengvi. Į kvadratinį metrą telpa beveik 7 (6,8436) blokeliai (624x150x249 mm). Blokelių storis gali būti nuo 150 iki 365 mm.

ties kaip ir dujiniai akytojo betono blokeliai, nuo dujų akytojo betono skiriasi gamybos technologija – į mišinio sudėtį įmaišomos specialios putos, o gaminiai kietėja natūraliai, ne autoklave. Mišiniui natūraliai sukietėjus gaunama akyta medžiagos struktūra su uždaromis poromis. Dar šie gaminiai vadinami

neautoklaviniais akytojo betono arba putbetonio blokeliais. Kaip sakė VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto direktorius ir VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius Antanas Laukaitis, kai gamyboje nenaudojamas autoklavinis procesas, kuris sudaro apie 50 proc. gamybos

Putų betonas, arba putbetonis Rinkoje esanti akytbetonio gaminių rūšis – putų betono blokeliai – yra tokios pat sudė47

MEDŽIAGOS

Vienas iš akytojo betono blokelių privalumų – lengvumas.

kainos, gamybos procesas atpinga, todėl putbetonio gaminiai pigesni. Brangstant energiniams ištekliams neautoklaviniai putų betono gaminiai turėtų išpopuliarėti, galbūt patobulinus technologiją, kuri yra pakankamai sena. „Pirmą kartą sumaišyti rišamąsias medžiagas su putomis ir tokiu būdu pagaminti akytąjį betoną 1911 m. pasiūlė danų inžinierius Bayeris. Bet praktiškai šiuo būdu betonas buvo pradėtas gaminti tik 1923–1925

m. Iš pradžių Danijoje, paskui Vokietijoje, vėliau ir kitose šalyse. Nuo to laiko buvo paskelbta daugybė išradimų ir išduota daug įvairių rūšių putų betono gamybos patentų. Keletas užsienyje žinomų putų betono pavadinimų: celenbetonas, izobetonas, betoselas ir kt. Tačiau putų betonas yra mažiau paplitęs nei dujų betonas“, – savo monografijoje „Akytųjų betonų formavimo mišinių ir gaminių savybės“ teigia prof. A. Laukaitis.

Kadangi gamybos procese nereikalingas autoklavinis procesas, putų betono blokelius galima gaminti statybvietėje, putų betono masę pilti į liktinius klojinius, naudoti kaip išlyginamąjį grindų sluoksnį, kaip termoizoliaciją. Anot A. Laukaičio, putų betono blokelių gamybos technologija paprastesnė ir pigesnė, jų uždarų putų porų struktūra turi geras termoizoliacines savybes, įgeria mažiau vandens. Stipruminės putų betono blokelių savybės analogiškos dujų betono blokeliams, šiek tiek priklauso nuo tankio, o šis savo ruožtu – nuo užpildų. Kuo mažesnis blokelių tankis, tuo geresnės termoizoliacinės savybės, bet prastesnės stipruminės. Kai kurie gamintojai deklaruoja, kad blokelių šilumos laidumas yra 0,15 W/mK. Žinotina, kad putų betono blokelių matmenys džiūstant gaminiams kinta. Lietuvoje yra keli putų betono gamintojai, daugiau jų yra Lenkijoje. Prof. A. Laukaitis mano, kad dėl putų betono gaminių pigumo ir šiltumo šios medžiagos gamintojų turėtų atsirasti daugiau. Gali būti, kad jų populiarumą stabdo mažesnis gamybos našumas, vartojimo tradicijos ir nepagrįsti įsitikinimai. Danutė Ramoškevičiūtė „Statyk!“ archyvo nuotraukos

„Statybų generolų“ apdovanojimai – penkti metai iš eilės Pristato renginį

GENERALINIS RĖMĖJAS RĖMĖJAS RENGINIO GLOBĖJAS ORGANIZATORIAI Kaip ir kasmet, taip ir šiemet apdovanojimų ceremoniją vainikuos nominacija, kuriai suteiktas „Statybų generolo“ pavadinimas. Šioje nominacijoje svarbūs darbai, objektai, veikla, kurie daro įtaką šalies mastu, padeda spręsti problemas, su kuriomis susiduria daugelis šalies piliečių. Šiuo atveju yra svarbūs vadovo gebėjimai suburti komandą, gebėjimas valdyti projektus. Taip pat dėmesio centre – reikšminga asociacijoms, verslui veikla. Kiekvienoje nominacijoje bus įvardyti trys kandidatai, kurių vienam bus įteiktas originalus prizas, o kitiems dviem nominantams – specialūs diplomai. Kviečiame bendroves, asociacijas ir įstaigas siūlyti kandidatus e. p. redaktorius@ statybuzinios.eu. Renginį organizuoja VšĮ KIC („Kultūros idėjų centras“), „Statybų žinios“ ir „Statyk!“ Renginio partneriai – Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija. Lietuvos STATYBININKŲ ASOCIACIJA

Šių metų liepos mėnesį penktus metus iš eilės bus tradiciškai įteikti apdovanojimai „Statybų generolai“. „Statybų generolai“ – tai renginys, skirtas pagerbti statybų bei su jomis susijusio verslo atstovus. Tradiciškai kandidatai į nominantus atrenkami pagerbiant juos kaip vadovus, rėmėjus, partnerius, įvertinant jų visuomeninę veiklą ir veiklą siekiant tinkamų sąlygų verslui, įvertinant priimtus sprendimus, įvykdytus projektus, į rinką tiekiamus produktus, teikiamas paslaugas. Nominantus siūlo laikraščio „Statybų žinios“ ir žurnalo „Statyk!“ redakcijos, bendrovės ir asociacijos, valstybinės institucijos. 48

www.statyk.eu.

Šiemet įsteigtos nominacijos: • „Metų sprendimas“ – priimtas svarbus sprendimas, turėsiantis (turintis) didelės įtakos bendrovei, verslui, šaliai, pažangus požiūris, kartais verčiantis imtis ir rizikos. • „Metų darnioji statyba“ – įgyvendinti projektai, padedantys spręsti šalies energetikos, darnios ir tvarios plėtros, statybos problemas, aplinką tausojantys, žalieji projektai (infrastruktūra ir objektai). • „Metų indėlis į saugų darbą“ – Valstybinės darbo inspekcijos skiriama nominacija, kurią pelno saugiausiai statybos darbus atliekanti bendrovė. • „Metų redakcijos simpatija“ – „Statyk!“ ir „Statybų žinių“ redakcijų nominacija.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

blokeliai – kieti kaip akmuo, lengvi kaip pūkai Estijos „VKG PLOKK“ gamykloje gaminami ROCLITE akytojo betono blokeliai – vieni iš labiausiai pritaikytų ir tinkamų individualiai statybai. Kodėl? Pateikiame argumentus.

Ekologiški ir šilti Akytojo betono kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo gamybos technologijų, kurios skirtingose gamyklose gali skirtis. „VKG PLOKK“ gamykloje gaminami ROCLITE blokeliai – vieni iš labiausiai pritaikytų individualiai statybai tiek pagal matmenis, tiek pagal svorį ir savybes. Ne veltui ROCLITE prekės ženklo pavadinime panaudoti angliški žodžiai „rock“ (akmuo) ir „lite“ (lengvas): ROCLITE – lengvas ir kietas kaip akmuo. Šie žodžiai puikiai apibūdina šios medžiagos fizines savybes. ROCLITE – tai autoklaviniai akytojo betono (dujų silikato) blokeliai dėl savo sudėties ekologiškumo skalėje yra antri po medienos. Juose nėra dirbtinių cheminių medžiagų. Visos žaliavos yra natūralios mineralinės – tai cementas, kalkės ir susmulkintas kvarcinis smėlis. Uždarose blokelių porose yra didelė dalis oro, todėl jie itin lengvi ir šilti. Dėl tos pačios priežasties jie, palyginti su kitais blokeliais, yra šiltesni, nes visiems gerai žinoma, kad oras vakuume yra geriausias izoliatorius.

Kvėpuoja Sienos iš ROCLITE blokelių – tai natūrali, kvėpuojanti ir šilumą akumuliuojanti išorinių sienų konstrukcija, kuri sukuria sveiką ir

malonų patalpos mikroklimatą, prilygstantį rąstinių pastatų mikroklimatui. Sienos išlygina temperatūros svyravimus: šaltais žiemos vakarais tokiame pastate išlieka jauki šiluma, o karštomis vasaros dienomis – maloni vėsa. Akytojo betono blokeliai šiek tiek įgeria drėgmės statybos metu, kol neuždengti, bet dėl oro cirkuliacijos porose ją greitai ir atiduoda. T. y. vyksta vadinamasis sienų ir viso namo kvėpavimas. O jeigu blokeliai apšiltinami mineraline vata, sienos vandens garus praleidžia ir išgarina dar geriau. ROCLITE blokeliai klijuojami klijais, siūlės plotis – vos 2–3 mm, todėl per siūles nesiformuoja šilumos tilteliai.

Izoliuoja garsą ir nedega Kadangi akytojo betono blokeliai yra vienalyčiai ir turi uždarų porų struktūrą, tai garantuoja didelį tvarumą, gerą garso izoliaciją, lengvą montavimą ir lengvą apdorojimą statybos metu. Blokeliai gali būti gręžiami, frezuojami, pjaunami bet kokiu kampu. Jie patogūs norint atlikti įtvirtinimus ar instaliacinius darbus (to nepasakysi apie kitus blokelius). Nuo blokelio lengva atpjauti net 1 cm storio sluoksnį – bloke-

Populiariausių blokelių šiluminės varžos

Užs. nr. 13/53

Silikatiniai λ10 0,58

Keraminiai Akyto betono Keramzitiniai λ10 0,45 λ10 0,10 λ10 0,18

Betoniniai λ10 0,74

Blokų storis, cm

Apšiltinimo sluoksnis, cm, λ10 0,39

2,98

3,12

5,06

3,95

2,83

Šiluminė varža, R

Kuo didesnė sienų šiluminė varža, tuo mažiau išlaidų šildymo sezonu, tuo šilčiau namuose.

lis nesutrupa. Medžiaga yra lengvai apdirbama, atspari vandeniui ir šalčiui. Pažymėtinas ir šių blokelių matmenų tikslumas (±1mm), palyginti su visomis kitomis blokelių rūšimis. ROCLITE – tai akmuo su geriausiomis medienos savybėmis, tačiau, skirtingai nei mediena, nedega, nepūna ir yra atspari drėgmei. Akytbetonis yra tinkamiausias pasirinkimas vienalytėms sienoms. Dar vienas svarbus ROCLITE akytojo betono blokelių privalumas – aukšta atsparumo ugniai klasė. Šie blokeliai yra nedegūs, taigi ir neišskiriantys toksiškų komponentų, o įsiplieskus ugniai pastato viduje neleidžia jai plisti. Palyginti su keraminiais blokeliais, akytojo betono blokeliai yra kur kas atsparesni šalčio ciklams – atlaiko jų daugiau. Svarbu paminėti, kad akytojo betono blokeliai yra pilnaviduriai, neturi jokių skylių, taigi jūsų sienos bus vientisos ir vienalytės, o to nebus jas mūrijant iš keraminių, silikatinių ir betoninių blokų. Name iš akytojo betono blokelių nebus problemų kabinant spinteles, ar kitus sunkius daiktus. Kaip rodo skaičiavimai, šiandien optimaliausias pasirinkimas kainos, savybių ir darbo sąnaudų požiūriu yra akytojo betono blokeliai.

Rodūnios kelias 11, 02189 Vilnius Tel. (8 5) 216 4876 Mob. 8 686 01 897 E. p. info@baltparma.lt Liepų g. 81, 92195 Klaipėda Mob. 8 655 53 001 E. p. klaipeda@baltparma.lt www.baltparma.lt; www.roclite.lt 49

MEDŽIAGOS

Stogo dangų amžius ir kiti ypatumai Stogui, kaip nė vienai kitai konstrukcijai, tenka atlaikyti didžiules apkrovas, vandens ir drėgmės poveikį bei didelius temperatūros svyravimus. Kaip visa tai veikia stogo dangą, priklauso nuo jos atsparumo, kokybės bei kitų veiksnių. Stogo dangų gamintojai vis tobulina savo gaminius, kad danga atlaikytų visus išbandymus bent keletą dešimtmečių.

Dangos pasirinkimo kriterijai Renkantis stogo dangą svarbu apgalvoti konkrečius jos pasirinkimo kriterijus ir jais nuosekliai vadovautis. Tai padeda sutaupyti ne tik laiko ir pinigų, bet ir išsirinkti tinkamiausią konkrečiam atvejui stogo dangą, nesibaiminant, kad po kelių metų išryškės neigiamos jos savybės. SVARBU Prieš perkant stogo dangą, siūloma atsižvelgti į stogo dangos ilgaamžiškumą, kainą, atsparumą ugniai, darbo sąnaudas jam uždengti, dangos likučius. Būtinai įvertinkite viso stogo dangos (su priedais) komplekto kainą.

www.statyk.eu.

Rekomenduojama rinktis tokią stogo konstrukciją ir dangą, kuri tarnautų kiek įmanoma ilgiau. Tik tada investicijų į stogą lėšos, tenkančios vieneriems jo tarnavimo metams, bus minimalios. Labai svarbi yra stogo kaina, kurią sudaro kelios dalys: tai pačios sukomplektuotos stogo dangos kaina, stogo paviršiaus paruošimo dengimui kaina, įvairios paskirties plėvelės, darbo jėgos sąnaudos ir mechanizacijos lygis stogo dangai įrengti, stogo dangos atliekų kiekis. Stogo dangas pagal kainą sąlygiškai brangėjimo tvarka (nes yra veiksnių, kurie atskiras medžiagas pigina ar brangina) galima būtų surikiuoti taip: bituminiai banguotieji lakštai, plieninės dangos, beasbestis šiferis, bituminės čerpės, betoninės čerpės, keraminės čerpės.

Būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar stogo danga tenkina gaisrinės saugos normas ir taisykles, bet ir į tai, su kokiomis problemomis gaisrininkai susiduria gesindami degančius stogus, kai stogo dangą sunku nuardyti (kuo didesniais lakštais stogas uždengtas, tuo sunkiau jį ardyti). Svarbus momentas dengiant stogą yra dangą laikančiųjų konstrukcijų vėdinimas, be kurio dėl kondensato rizikuojame supūdyti grebėstus ar ištisinį paklotą po stogo danga. Stogas lemia apie pusę namo vaizdo, jo išvaizda labai svarbi. Todėl vienas svarbesnių kriterijų yra stogo spalva bei jos derėjimas prie sienų ir aplinkos. Dangos ekologiškumas pas mus kol kas vienas iš kriterijų, į kurį nekreipiama daug dėmesio, tačiau ateityje, manau, turės didelę reikšmę.

Bitumo gaminiai Iš bituminių dangų individualių namų rinkoje populiariausios yra bituminės čerpės ir bituminiai lakštai. Lanksčių bituminių čerpių kilmės šalis – JAV ir Kanada, populiarios jos ir Europoje, bet

MEDŽIAGOS tikslių duomenų apie dangų pasiskirstymą rinkose rasti nepavyko. Bituminių čerpių pagrindas yra stiklo pluoštas – nepūvanti ir nekoroduojanti medžiaga. Stiklo pluoštas iš abiejų pusių padengiamas bitumu (ne mažiau kaip 300 g/kv.m). Apatinė čerpių pusė papildomai dar padengiama polimerais modifikuotu lipniu bitumo sluoksniu ir apsaugine silikonizuota plėvele. Polimerais modifikuotas bitumas yra atsparus karščiui iki +110 C, lankstus šaltyje. Lanksčių bituminių čerpių viršutinis paviršius padengiamas skalūno, keramikos pabarstu arba bazalto granulėmis, kurios dažant yra apdorojamos specialiu terminiu būdu. Bazaltas suteikia stogo dangai spalvą bei apsaugo bitumą nuo UV saulės spindulių, atmosferos poveikio bei mechaninių pažeidimų. Vienas didžiausių šių čerpių privalumų – jos nesunkios (1 kv. m sveria apie 8 kg), jas lengva transportuoti ir montuoti. Bituminės čerpės mažai apkrauna konstrukcijas. Dengiamo stogo nuolydis turi būti ne mažesnis nei 12 laipsnių. Klojant čerpes ant medinių stogo konstrukcijų, gegnių žingsnis, priklausomai nuo įvairių apkrovų ir stogo formos, svyruoja nuo 600 mm iki 1 500 mm. Dengiant stogą žiemos metu, tarp bituminių čerpių lapų reikia palikti 3 mm tarpą, mat šiltuoju metų laikų dėl kaitros bitumas plečiasi. Kad būtų pailgintas stogo konstrukcijų ilgaamžiškumas, jas reikia apdoroti antiseptikais, antipirenais ir įrengti stogo ventiliaciją: angas orui patekti (0,003–0,002 proc. stogo paviršiaus ploto), kanalus virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti (0,0035–0,0022 proc. stogo ploto) ir oro ištraukiamąsias angas viršutinėje dalyje. Jei stogo nuolydis yra iki 18 laipsnių, po čerpėmis klojamas papildomas hidroizoliacinis sluoksnis, jei nuolydis didesnis – papildomas sluoksnis dedamas tik galimose vandens pratekėjimo vietose. Lanksčios bituminės čerpės klojamos iš apačios į viršų, prieš tai nuplėšus nuo jų apatinę silikonizuotą plėvelę. Klojant bitumines čerpes tose vietose, kur šlaitas jungiasi su vertikaliomis plokštumomis, turi būti prikalamas trikampis tašas (50x50 mm) – tada jos tik linksta, bet nelūžta. Be minėto dangos lengvumo ir lankstumo, bituminių čerpių danga yra lanksti konstrukcijoms judant. Dėl lipnaus apatinio bitumo

Bituminėmis čerpėmis itin patogu dengti sudėtingesnės konstrukcijos stogus.

sluoksnio čerpes patogu kloti. Kadangi čerpių matmenys nedideli, jomis patogu dengti sudėtingų formų stogą, jos lengvai pjaustomos, lieka nedaug atliekų. Labai platus spalvų pasirinkimas, o mechaninis atsparumas palyginti didelis. Žinotina, kad prastesnės kokybės, ir, žinoma, pigesnė bituminė danga gali išblukti nuo saulės ir tuomet stogas atrodo dėmėtas. Bituminių čerpių eksploatacijos laikas – 20–30 metų. Viena Lietuvos įmonė, gaminanti daugiasluoksnes laminuotas bitumines čerpes, skelbia, kad suteikia joms net 50 metų garantiją. SVARBU Renkantis bitumines čerpes būtina atkreipti dėmesį į gamintojo garantiją spalvai. Taip pat stiprumą tempimui, bitumo klijų kiekį, sukibimą, koks naudojamas pabarstas (natūralus ne taip blunka).

Bitumo dangos amžius priklauso ir nuo stogo priežiūros. Šią dangą gadina ant stogo ilgai telkšantis vanduo, kuris silpnina bitumo savybes. Be to, į dangos pažeidimus patekus augalų sėkloms ir joms sudygus, bitumas menkai tesugeba sulaikyti šaknis ir praleidžia jas per siūles. Bituminiai arba bituminiai banguotieji lakštai gaminami iš esmės taip pat kaip bituminės čerpės, tačiau jų paviršius dažniausiai nedengiamas pabarstais, o dažomas. Jie didelių matmenų – apie 90 cm pločio ir apie 2 m ilgio. Bituminėms čerpėms papildomai reikalingas ištisinis paklotas iš OSB, o bituminius lakštus galima montuoti ir ant grebėstų.

Cementinis šiferis (beasbesčiai lakštai) Ši danga iki šiol žmonių dažnai vadinama šiferiu, tačiau cementiniai beasbesčiai lakštai nuo pastarojo skiriasi savo sudėtimi. Pagrindinė sudedamoji jų dalis – cementas, o polivinilo alkoholis (PVA), pakeitęs asbestą, armuoja lakštą ir daro jį stiprų. Pluoštiniame cemente yra mikroskopiniai oro tarpai. Jie sustiprina garso ir šilumos izoliaciją, užsipildo iš vandens susidariusiu ledu. Taip užtikrinama, kad dėl temperatūros svyravimų banguotų lakštų techninės savybės nepablogėtų. Lakštai dažomi du kartus: pirmojo dažymo metu į pakaitintą neasbestinį lakštą specialūs dažai įtrinami mechaniniu būdu, antrojo dažymo metu lapas tolygiai užliejamas tais pačiais dažais ir tai izoliuoja lakštus nuo išorės poveikio. Toks dažymo būdas leidžia kiek įmanoma sumažinti išorinio dangos paviršiaus poringumą ir neleisti dangai eroduoti ir samanoti. Dažymo procesas panaikina akytumą, be to, padidėja atsparumas UV saulės spinduliams.

KOMENTARAS

Mantas Grigaliūnas, UAB „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Blogiausia, kai renkantis stogo dangą žiūrima vien į dangos kvadratinio metro kainą. Dažnas atvejis, kai nesąžiningi prekeiviai specialiai sumažina kvadratinio metro kainą, bet padidina būtinų priedų kainas. Tokiu atveju pirkėjas apsigauna ir dėl kainos, ir dėl kokybės. Kad to išvengtumėte, visuomet reikia reikalauti detalios sąmatos, kurioje atskira eilute surašyta kiekvienos prekės ar paslaugos kaina. Be to, lyginant kainas patartina skaičiuoti visą stogo įrengimo kainą, įvertinant visas išlaidas: nuo reikalingos medinės konstrukcijos, stogo dangos su visais priedais ir tvirtinimo detalėmis, lietaus nuvedimo sistemos, stogo saugos elementų iki darbų kainos. Kalbant apie plieno dangą, labai svarbu, kad lakštai iš abiejų pusių būtų padengti pakankamo storio cinko sluoksniu, t. y. ne mažiau nei 275 g/kv. m. Stogo dangoms turi būti naudojamas specialios markės tvirtas plienas. Rinkoje yra pardavėjų, siūlančių pigesnes plienines stogo dangas, pagamintas iš kiniškos ar kitokios stogams nepritaikytos žaliavos. Todėl visuomet patartina reikalauti garantinės knygelės ir produkto kokybę įrodančių dokumentų. Plieno dangų ilgaamžiškumas priklauso nuo lakštų polimerinės padengimo medžiagos. Mūsų įmonė siūlo rinktis iš trijų variantų: - 10 metų estetinių savybių garantija ir 30 metų techninių savybių garantija suteikiama, kai plieninės stogo dangos lakštai padengti poliesteriu (populiariausias Lietuvoje padengimas); - 15 metų estetinių savybių garantija ir 40 metų techninių savybių garantija, kai plieninės stogo dangos lakštai padengti Purex polimerine danga; - 20 metų estetinių savybių garantija ir 50 metų techninių savybių garantija, kai plieninės stogo dangos lakštai padengti „Ruukki“ sukurta Pural danga.

MEDŽIAGOS

Cementiniai lakštai idealiai tinka seniems stogams perdengti.

Cementiniai beasbesčiai lakštai turi beveik visas stogų dangai būdingas savybes: gan didelį elastingumą, lengvumą (10 kg/kv.m), didelį atsparumą ugniai, jie yra netriukšmingi ir saulėje stipriai neįkaista. Danga praleidžia susikaupusius vandens garus, nesikaupia kondensatas – ši savybė labai aktuali sandarinant pastatus ir mažinant šilumos nuostolius. Panašiai kaip ir kitoms dangoms, bent Lietuvos gamintojai cementiniams lakštams suteikia 30 metų garantiją. Kad būtų mažiau atliekų, gaminami ir mažesnių matmenų lakštai. Jie tvirtinami ant grebėstų varžtais, kai kurie gamintojai tam paruošia skyles. Jos pranašumas tas, kad beasbesčiai lakštai idealiai tinka seniems asbestinio šiferio stogams perdengti, nes nereikia iš naujo grebėstuoti stogo. Lietuvos rinkoje vyrauja vietinės gamybos beasbesčiai cementiniai lakštai, atvežama jų ir iš Lenkijos. Vakarų Europoje ši medžiaga daugiausia naudojama ūkio paskirties pastatams dengti, gyvenamojoje statyboje ji nepopuliari.

Pagal kainą yra plieno rūšių, kurios prilygsta pigiausiems beasbesčiams lakštams (dar vadinamais ir fibrocementu). Priklauso nuo gamintojo, skardos storio, jos padengimo – cinkavimo sluoksnio, dažų, taip pat nuo profilio (čerpiniai profiliai pigesni, trapeciniai – brangesni). Montuojant skardinius stogus būtinas profesionalumas, nes negalima subraižyti dažų sluoksnio, pjaustyti reikia tik su specialiais įrankiais. Tačiau danga pakankamai ilgaamžė. Pavyzdžiui, „Ruukki“ savo gaminamai pigiausiai plieninei dangai suteikia 10 metų garantiją estetinei išvaizdai ir 30 metų – sandarumui, o brangiausios dangos garantijos laikas atitinkamai 20 ir 50 metų. Prieš klojant šią dangą reikia teisingai įrengti vėdinamus oro tarpus virš ir po antikondensacine plėvele bei šiuolaikines statybos normas atitinkantį termoizoliacinės medžiagos sluoksnį. Nuo saulės vos įkaitus stogo dangai, po ja esantis oras įšyla, sparčiai kyla į viršų ir kaip mat pasišalina į lauką, taigi galimybės, kad jis pereis pro termoizoliacinį sluoksnį, nėra. Beje, klaidingai manoma, kad plieninės dangos yra labai triukšmingos. Šiltinimo sluoksnis atlieka dvigubą funkciją – ne tik šilumos, bet ir garso izoliacijos. Tyrimais nustatyta, kad lyjant plieninių stogų triukšmingumas namo viduje yra tik 2–4 dB didesnis

Plieno danga Plieninė stogo danga yra geras pasirinkimas kainos ir kokybės požiūriu, gražiai ir estetiškai atrodo dėl idealaus lygumo, tačiau padarius montavimo klaidų yra pavojus po ja kauptis kondensatui.

Plieninės dangos kokybė daug priklauso nuo gamintojo patikimumo.

nei triukšmas skleidžiamas keraminių ar betoninių čerpių dangos. Pastaraisiais metais, vis didėjant energinio efektyvumo reikalavimams, jeigu stogas sumontuotas jų laikantis, garsui ar šilumai patekti į pastato vidų galimybės dar labiau sumažėjo.

Molinės čerpės Molio, arba keraminės, čerpės – natūralus, ekologiškai švarus produktas. Ši stogo danga yra viena seniausių dirbtinių dangų, atsiradusi dar Antikos laikais. Keraminės čerpės išpopuliarėjo viduramžių Europoje ir tapo nepakeičiama medžiaga mūrinėje statyboje. Į Lietuvą jos atkeliavo XII a., bet paplito tik po 200 metų, pradėjus daugėti akmeninių statinių: bažnyčių, pilių, miesto namų. Keraminės čerpės gaminamos iš molio ir smėlio mišinio, vandens, oro ir ugnies pagalba. Gamybai naudojamas sudrėkintas plastiškas molis, kuris maišomas su smėliu ir sumaltu plytų laužu. Mišinys laikomas 3–5 paras, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė. Suformuotos čerpės džiovinamos ir degamos krosnyje. Natūrali keraminės čerpės spalva po deginimo – sodri rudai raudona. Tokia spalva atsiranda dėl geležies oksido, susidarančio degimo metu. Kitos spalvos čerpėms suteikiamos jas glazūruojant ar angobuojant. Glazūra – tai plonas, degimu sutvirtintas skaidraus matinio arba spalvoto stiklo sluoksnis, dengiantis keraminius dirbinius. Šis sluoksnis suteikia čerpėms blizgantį, stiklišką paviršių. Angoba – tai miltelių pavidalo molis, sumaišytas su vandeniu, į kurį pridedamos mineralinės medžiagos, degimo proceso metu suteikiančios atitinkamą spalvą. Čerpių kokybė daugiausia priklauso nuo gamyboje naudojamo molio priemaišų kiekio. Molis, kuriame yra daug kalkių, laikui bėgant ima aižėti ir skilinėti. Tuo tarpu glazūra ir angoba čerpės ilgaamžiškumui

KOMENTARAS Vidas Jaškauskas, UAB „Eternit Baltic“ svarbių klientų vadybininkas Visų pirma prieš renkantis stogo dangą reiktų nepamiršti, kad stogas – tai namo kepurė, kuriai tenka apsaugoti namą nuo gausybės mechaninių ir atmosferos veiksnių. Paprastai statome namą visam gyvenimui, taigi ir stogo dangos pasirinkimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Renkantis stogo dangą reiktų pasidomėti dangos ilgaamžiškumu, garantija, gamintojo patikimumu (t. y. patirtis, garantinis aptarnavimas, konsultacijos) ir stogo dangos istorija

www.statyk.eu.

(ar tai naujai rinkoje pasirodžiusi stogo danga, ar jau daugelį metų naudojama). Ne mažiau svarbi ir kaina, bet čia labai svarbu įvertinti visą stogo tarnavimo laiko kainą, nuo stogo dangos įrengimo, priežiūros iki utilizavimo kainos. Kalbant apie pluoštinio cemento banguotus lakštus, būtina atkreipti dėmesį, kad banguotų lakštų danga turi senas tradicijas ir Lietuvos klimato sąlygomis jau tarnauja ne vieną dešimtį metų. UAB „Eternit Baltic“ gaminamų banguotų lakštų montavimas nesudėtingas, montavimui nereikalingi jokie specialūs įgūdžiai ir įrankiai ar specialiai paruošta stogo konstrukcija, todėl tai viena paprasčiausia ir greičiausiai įrengiamų

stogo dangų. UAB „Eternit Baltic“ banguotus lakštus siūlo rinktis iš dviejų tipų profilių: • 8 bangų, kurie lengvai pritaikomi stogų renovacijai, kada nekeičiama stogo konstrukcija; • 5 bangų, kuriuos siūlome naujos statybos stogams. Šio profilio stogų dangai siūlome visas komplektuojančias stogo detales, kad stogas būtų estetiškas ir tarnautų daug metų. Visiems „Eternit Baltic“ gaminamiems banguotiems lakštams suteikiama 30 metų garantija.

MEDŽIAGOS

Iš visų dangų šalčio ciklų testą geriausiai išlaiko keraminės čerpės.

įtakos beveik neturi. Glazūruotos čerpės yra atsparesnės drėgmės skverbimuisi, tačiau tiek šių, tiek angobuotų ar natūralių čerpių amžius yra vienodas ir svyruoja nuo 25 ik 40 metų. Danga lemia tik čerpių išvaizdą – natūralių čerpių stogas po daugelio metų taps margas, o angobuotų ir glazūruotų mažai tepasikeis. Keraminių čerpių danga tinka statant naujus, remontuojant ir restauruojant senus pastatus, kurių stogų nuolydis ne mažesnis nei 30 laipsnių. Tačiau tai tik orientacinis skaičius, nes minimalus nuolydis priklauso nuo čerpės formos, antros dangos įrengimo, šlaito ilgio, klimato poveikio ir pan. Pvz., čerpėms be užkaitų (falcų) leistinas 400 minimalus nuolydis, štampuotų su vienu užkaitu – 300, su dvigubu užkaitu – 220. Leistinus čerpių dangos nuolydžius privalo nurodyti gamintojai, tačiau juos galima mažinti ~50, jei šlaito ilgis yra iki 3 m ir būtina didinti, jei šlaito ilgis didesnis nei 8 metrai. Gegnėms, grebėstams ir kitoms laikančiosioms konstrukcijoms geriausia naudoti spygliuočių medieną. Rekomenduojamas gegnių žingsnis yra 0,6–1 m. Priešingai nei manoma, didelis dangos svoris nedidina gegnių skerspjūvio, kuris parenkamas dažniau dėl reikiamo šiltinimo storio ir grebėstų prikalimo sąlygų, ir priimamas 5x20 cm. Čerpių tvirtinimo taisyklės nurodomos gamintojų instrukcijose. Lietuvos normose (STR

2.05.02.2001) liepiama, kad kai stogo nuolydis per 500, turi būti tvirtinamos visos čerpės. Čerpės tvirtinamos prie stogo specialiais nerūdijančiais kabliais, kabinant juos už grebėstų, ir, jeigu reikia, prikalant vinimis. Kad stogas nepraleistų drėgmės, prieš klojant čerpes būtina įrengti antrą dangą – garams laidžią plėvelę. Esminiai reikalavimai antrai dangai – nelaidumas vandeniui ir skaidrumas, kad neįvyktų pratekėjimas sulūžus čerpei ir kad iš pastogės būtų galima matyti defektus. Stogo plėvelė pradedama kloti nuo apačios iki kraigo horizontalia kryptimi ir tvirtinama ventiliaciniais tašeliais, prikalant juos prie gegnių. Tarp antros dangos ir čerpių rekomenduojama įrengti vėdinamąjį oro tarpą. Grebėstai kalami prie ventiliacinių tašų šia tvarka: ant karnizo įrengiamas aukštį reguliuojantis grebėstas taip, kad apatinės eilės čerpių nuolydis būtų toks pat, kaip ir kitų eilių nuolydis, o virš jo nustatytais atstumais išdėstomi ir kiti grebėstai. Didžiausias keraminių čerpių privalumas – atsparumas šalčiui. Nuo 2000 m. perėmus Europos Sąjungos standartus, eksploatavimui tinkamos keraminės čerpės turi išlaikyti 150 šalčio ciklų. Vieno tokio ciklo metu ant grebėstų suklotos čerpės liejamos vandeniu, o vėliau staiga šaldomos ir atšildomos, imituojant natūralias sąlygas. Pakartojus bandymą 150 kartų, tikrinama, ar čerpėse neatsirado įtrūkių, ar išlaikytas mechaninis atsparumas. Priklausomai nuo tipo, lenkiamos čerpės turi išlaikyti ne mažesnę nei 600–1500 N ardančiąją apkrovą. Ši stogo danga yra visiškai nedegi, o dėl kapiliarinių keramikos savybių drėgmė natūraliai įsigeria į čerpę ir vėliau išgaruoja, todėl sumažėja drėgmės ir grybelio keliamas pavojus medinėms stogo konstrukcijoms. Keraminėmis čerpėmis dengtas stogas dieną kaupia natūralią saulės energiją, o vakare laipsniškai ją perduoda į namo vidų, todėl

čerpėmis dengti namai nepraranda šilumos žiemą, išlikdami maloniai vėsūs ir vasarą. Be to, tai viena tyliausių stogo dangų: ji nebarška pučiant stipriam vėjui, lyjant lietui ar siaučiant krušai, o tai svarbu įrengiant miegamuosius kambarius palėpėse. Labai patogu tai, kad taisant mechaniškai sugadintą stogą, nereikia keisti visos dangos – tereikia pažeistas čerpeles pakeisti kitomis. Tai sumažina stogo remonto kaštus. Čerpių dangai suteikiama 30 metų garantija, o tarnavimo laikas yra gerokai ilgesnis, jos tarnauja 80–100 ir daugiau metų.

Betoninės čerpės Betoninės čerpės sukurtos pagal molinių čerpių gamybos technologiją, panašios jų ir formos, todėl iš tolo šias dangas sunku atskirti. Betoninės čerpės puikiai tinka rąstiniams namams, nes tokiai konstrukcijai reikalinga didesnė apkrova. Jos naudingos ir lengviems karkasiniams namams – sugeria vibracijas, suteikia konstrukcijoms stabilumo. Betoninės čerpės gaminamos iš betono masės, kuri nudažoma įvairių spalvų pigmentais. Be to, viršutinis čerpės sluoksnis dengiamas dviem sluoksniais vandens pagrindo akriliniais dažais, kurie laikui bėgant beveik neblunka. Ši stogo danga pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir keraminės čerpės: atsparumu ugniai, atmosferos poveikiui, ilgaamžiškumu. Svarbus betoninių čerpių privalumas – žemesnė kaina, palyginti su molio čerpėmis. Gamintojai joms suteikia iki 30 metų garantiją. Čia aptarėme tik pačias populiariausias stogų dangas. Kai reikalauja architektūrinis sumanymas ar kontekstas, naudotinos ir natūralių medžiagų dangos: nendrės, skalūnų čerpės, skiedros arba gontai, apželdinti stogai. Gražina Bendienė „Monier“, „Ruukki“ ir „Statyk!“ archyvo nuotraukos

• • • • • • • •

Bituminės čerpės IKO; Beasbestis šiferis EUROFALA; Plieninės stogų ir sienų dangos; Lietaus nuvedimo sistemos; Lygi skarda ir skardos gaminiai; Difuzinės plėvelės; Stogo pakalimas; Ventiliaciniai kaminėliai „Wirplast“.

UAB „Stogų sistemos“ Verkių g. 35, II korp., Vilnius Tel. (8 5) 240 3857, faks. (8 5) 240 3829 Mob. 8 682 69 959 E. p. info@stogusistemos.lt www.stogusistemos.lt Kaunas, mob. 8 688 30 802 Vakarų Lietuvos regionas, Šiauliai, mob. 8 686 39 903

MEDŽIAGOS

RESTA 2013: į ką atkreipčiau dėmesį statydamas būstą Statybos verslo paroda – gera vieta vaizduotėje susiprojektuoti svajonių būstą, vienoje vietoje pamatyti visas medžiagas ir technologines naujoves, originalesnę apdailą, sužinoti kainų lygmenį, kas galėtų būti naudinga praktiškiems ir projektiniams sprendimams. Parodoje apsilankiusieji turėjo įvairius tikslus ir buvo dėmesingi skirtingoms medžiagoms, konstrukcijoms, įrangai ar technologijoms. Siūlome vieną iš daugelio galimų būsto statyba suinteresuoto lankytojo parodos eksponatų matymą, kuris, aišku, nepretenduoja į universalumą ar eksperto nuomonę...

Konstrukcinės medžiagos Būsto nepastatysi be konstrukcinių medžiagų – pamatų ir sienų blokelių, plytų mūrinio ar (ir) karkaso, perdangos elementų, stogo denginio konstrukcijų. Apsilankęs parodoje netrukau įsitikinti, kad individualiems gyvenamiesiems namams, sublokuotiems ir nedideliems daugiabučiams skirtų medžiagų bei konstrukcijų daugėja. Įvairiomis konstrukcinėmis ir termoizoliacinėmis mūrinio medžiagomis (akytbetonio, putbetonio, keramzitiniais, keraminiais tuštymėtaisiais blokeliais, įvairiaspalvėmis apdailos plytomis) jau nieko nebenustebinsi, akivaizdu, kad jų pasirinkimas plečiasi. 54

www.statyk.eu.

Pavyzdžiui, 10–25 cm storio (18,5x49,0 cm) keramzitbetonio blokelius Betto ėmė siūlyti ir regioninė kauniečių kelininkų įmonė. Kitas į akis kritęs šios parodos bruožas – daugėja efektyvių sienų konstrukcijų iš įvairių sluoksniuotųjų blokelių, didesnių matmenų sieninių skydų, aktyviai kelią į rinką skinasi ekologiški blokeliai ir šiltinimo medžiagos iš presuotų šiaudų, medienos plaušo.

Liktiniai klojiniai ir perdangos Dešimtmetį ar ilgiau statybų parodose buvo pristatomi skirtingų sistemų spraustukais sujungiami sieniniai polistireninio putplasčio blokeliai – betono mišiniu užpildomi liktiniai klojiniai. Šiuo metu juos jau gamina kelios Lietuvos įmonės, tebevežami jie ir iš kaimyninių šalių, dėl to vartotojai tik laimi. RESTA parodoje jų taip pat būta, bet čia buvo demonstruotos ir kelios importinės lengvųjų, be kranų sumontuojamų surenkamųjų – monolitinių perdangų sistemos su polistireninio putplasčio liktiniais klojiniais. Statybos

aikštelėje tokius perdangos elementus iš skardos profiliuočiais sustandintų polistireninio putplasčio plokščių tereikia atremti ant laikančiųjų sienų ar sijų, iš apačios paremti statramsčiais ir, užsisakius betono mišinio kriaušę su transporteriu ar mišinio siurbliu, jau galima pilti betono mišinį. Būstą renčiantiems savarankiškai, taip pat nedidelėms statybos įmonėms tokios konstrukcijos turėtų būti patrauklios: nereikalingas kranas, atsisakoma sudėtingų montuojamų perdangos klojinių nuomos. Prisimindami kelių Lietuvos įmonių sėkmingai įdiegtų blokelių – liktinių klojinių pavyzdžius, galėtume tikėtis, kad panašių perdangos elementų sistemas galėtų gaminti ir daugiau Lietuvos įmonių, gal tuomet jos būtų pigesnės, o asortimentas įvairesnis. Tiesa, parodoje būta ir kitokių, jau tapusių įprastomis, be krano montuojamų perdangų iš smulkių, tik statramsčiais paramstomų ir betono mišiniu užpilamų elementų (nesunkiai rankomis kilnojamų gelžbetoninių sijelių ir tarp jų įstatomų blokelių.

Sprendimai energiškai efektyviems namams Pastaruoju metu specializuotoje spaudoje, kitose informacijos priemonėse nuolat šne-

MEDŽIAGOS kama apie labai mažai energijos naudojančius pasyviuosius namus ir jiems tinkančius konstrukcinius sprendimus. Dauguma tokių sprendimų nėra pigūs, sunkiau realizuojami statybos aikštelėje. Duris, vartus, langus ir jų įrangą eksponavusioje parodos salėje įsidėmėjau nesunkiai, bet efektyviomis priemonėmis realizuojamą sprendimą, padėsiantį išspręsti šąlančių, drėkstančių ir pelijančių langų bei durų vidinių angokraščių problemą. Viena įmonė parodos stende siūlė sprendimus, kaip galėtų būti sumontuoti išoriniame šiltinimo sluoksnyje, arčiausiai išorinio fasadinio paviršiaus išstumti langai ar durys. Projektiniu konstrukciniu požiūriu toks sprendimas nėra naujas, prie stendo teko sutikti namų savininkų, kurie sakėsi taip į fasadinę plokštumą iškištus langus montavę mediniuose rėmuose, priveržę prie angos briaunoje pritvirtintų standžių plieninių juostų ar profiliuočių. Parodoje tam siūlyta naudoti lengvai pragręžiamas, nekoroduojančias, šilumai beveik nelaidžias, lengvas, tačiau ne silpnesnes už plieną medžiagas – kompozitus iš armuojančio stiklo pluošto ir polimerinių dervų.

Langus rekomenduojama montuoti į šiltinimo sluoksnį.

Apdailos medžiagos Ekologinį parodos toną palaikė UAB „Green Joiner“ įmonės demonstruoti tapetai iš įvairiomis spalvomis tonuoto ar neapdoroto bambuko. Tai išilgai pjaustyti ir sujungti bambuko stiebai, pritvirtinti prie reto tvirto audinio arba specialaus tinklelio. Jie gali būti natūralių spalvų, saikingai tonuoti dažyvėmis arba nuspalvinti šiai medienai nebūdingomis intensyvesnėmis spalvomis. Kai kurias tokių tapetų rūšis galima spalvinti ir savarankiškai, o klijuojamus drėgnose patalpose rekomenduojama lakuoti. Kaip ir įprastiniai kitų medžiagų tapetai, šie vyniojami į ritinius (demonstruoti parodoje buvo 90 ir 120 cm pločio), bet prie sienų klijuojami dažniausiai smulkiadantėmis glaistyklėmis paskleistais polimeriniais dispersiniais klijais. Sienų dangos iš tokių tapetų priežiūra yra palyginti paprasta – dulkės siurbiamos siurbliu, o purvinų rankų, kitų organinės kilmės atsitiktinių dėmių pėdsakai gali būti valomi sudrėkintu ir muiluotu skudurėliu. Deja, parodoje patekę tarp laukui skirtų medienos dirbinių (rąstinių pirčių, sodo ir gyvenamųjų namų), eksponuoti, bet net neišvynioti, šie tapetai čia tarsi pasimetė. Abejoju, ar dažnas anksčiau apie juos nieko negirdėjęs RESTA lankytojas į tokius tapetus atkreipė dėmesį... Tapetams iš rytietiško bambuko RESTA parodoje būta ir vietinių alternatyvų. Pavyzdžiui, įvairių matmenų (nuo 19x19 iki 25x100 mm) mozaikinės sienų plytelės iš skirtingai dažyvėmis tonuotos ir lakuotos beržo, ąžuolo, uosio medienos. Jas siūlė kauniečiai baldininkai. Ne-

Perdangas su polistireniniu putplasčiu paprasta sumontuoti, nereikia galingos technikos.

įprasta tai, kad medinės plytelės priklijuotos ant tinklelio, lyg būtų įprastinės mozaikinės plytelės iš keramikos, spalvoto stiklo ar natūralaus akmens. Ant sienų jos klijuojamos polimeriniais (dispersiniais) klijais, kuris ant gruntuoto paviršiaus užtepamas plonu 2–3 mm storio sluoksniu, o apie 3 mm pločio siūlės tarp plytelių užpildomos (glaistomos) įvairiaspalviais epoksidiniais mišiniais. Įdomu, kad tokia apdaila, tik rūpestingiau padengta laku siūlyta net drėgnoms patalpoms puošti, tačiau grindims ji, matyt, ne itin tinkama – sparčiai dėvėsis, bus sunkiau atstatoma. Šalia mozaikinių plytelių rinkinių parodoje ta pati įmonė siūlė ir natūralių ar tamsintų spalvų 129x129 mm matmenų originaliai išpjaustytas pavienes lakuotos medienos plyteles bei 50x305 mm matmenų frizo juostas (intarpus arba medinės mozaikos dangą sudalijančius ar užbaigiančius įvairių atspalvių iš raštų išpjaustytus pailgus elementus), lankstinuke kažkodėl pavadintus dekorais. Visos šios apdailos medžiagos iš medienos buvo įvardytos bendru prekės ženklo pavadinimu NaturioR. Tokios apdailos propaguotojai parodos lankytojams teikė kompleksinius siūlymus: klijus, įvairiaspalvio glaisto mišinius, valymo ir kitokias priežiūros priemones. Kartu su gana

išsamiai aprašyta bei pavaizduota medienos plytelių tvirtinimo technologija reiškia, kad visos dekoravimo ir kitos technologinės medžiagos yra jau išbandytos, dera tarpusavyje.

Šildymo įranga Šiuolaikinis būstas neįsivaizduojamas be kelių, dažnai alternatyvių šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų. Tradiciškai paro-

Nauja ekologiška mada – bambuto tapetai.

MEDŽIAGOS dojantiems slidesnėmis dušinių, vonios, tualeto patalpomis. Svarbu, kad vakuuminiai griebtuvai patys rodo prisitvirtinimo patikimumą, todėl prireikus juos galima pritvirtinti naujai. Kiek statiškame parodos stende buvo akcentuojama tokių elementų formų, spalvų įvairovė, dalytame reklaminiame lankstinuke – atskleistos vakuuminių laikiklių galimybės. Pavyzdžiui, jame pavaizduotas ant skersai staktos pakabintos rankenos net mankštinimosi skersinį įsirengęs vyriškis, prie vonios sienelės pritvirtintas stalelis su šampanu ir taurėmis... Siūlomos rankenos – vakuuminiai griebtuvai – gali laikyti ne tik dušo galvutę, bet ir veidrodį, feną, pasitarnauja drabužinėje ir t. t. Tokios rankenos – laikikliai išlaiko 60–80 kg nominalią apkrovą, o jų forma, ilgis ir tvirtinimo kryptis gali būti keičiami (numatyti ir teleskopiniai variantai). Stende kalbinti įmonės atstovai atvirai prisipažino, kad pagrindinė įmonės specializacija – dekoratyviosios žvakės, bet pamatę tokią naujovę Vokietijoje, nutarė pasiūlyti ir Lietuvos rinkai.

Išmonės netrūksta įrankių pardavėjams.

Akumuliatorinių įrankių gausa

Kūginė malkų skaldyklė – sodybų savininkų svajonė.

doje jų siūlyta daug, kaip ir įvairių namų ūkio energetinių resursų gausinimo priemonių – saulės kolektorių bei elektrą gaminančių elementų, mažųjų vėjo jėgainių. Įdomus grindų ir visų patalpų elektrinio šildymo būdas, pamatytas parodoje – iš Pietų Korėjos mus pasiekusi lanksti polimerizuoto grafito ištisinė arba juostomis sudalyta plėvelė HeatPlus. Skirtingai nei elektrinių kabelių kilimėliai ar karšto vandens vamzdžių pynės, grindų sluoksniai su šia šildančia plėvele gali būti gręžiami ar pjaustomi – kitaip nei kitos grindų šildymo sistemos ištisinė šildanti plėvelė nebijo tokių pažeidimų (svarbu tik nepažeisti patalpos kontūru nutiestos varinės elektros srovės tiekimo juostos). Parodoje teigta, kad ši plėvelė gali būti montuojama po visomis grindų dangomis (betono, keraminių plytelių, linoleumo ir PVC, laminato, net lentų, parketo), o šildo skleisdama infraraudonuosius spindulius. Šios plėvelės skleidžiamos šilumos intensyvumas reguliuojamas, jos galia – nuo 100 iki 350 vatų vienam kvadratiniam metrui. Dirbusieji stende paaiškino, kad 1 kv. m šildymui per mėnesį nebus išleista daugiau kaip 3,5 lito. Tiesa, pristačiusieji šią šildymo technologiją 56

www.statyk.eu.

nebuvo labai kategoriški – bijantiems didelių šildymo išlaidų, šią plėvelę siūlė kaip alternatyvą, kaip galimybę šildyti atskiras pastato zonas, taip pat kaip užmiesčio namų šildymo būdą. Dėl infraraudonųjų spindulių poveikio organizmui irgi niekas nieko konkrečiai negali pasakyti.

Buitį lengvinančios priemonės Koks būstas be buitį palengvinančių ir specifinius įvairių amžiaus grupių asmenų poreikius tenkinančios įrangos. RESTA 2013 tokios taip pat netrūko. Pavyzdžiui, pramonėje žinoma, tačiau puikiai specifiniams buitiniams namų ir slaugos organizacijų reikmėms pritaikyta technologija ir ja pagrįstus gaminius – paviršių negadinančiais vakuuminiais griebtuvais pritvirtinamas rankenas- laikiklius – demonstravo UAB „Jakelio žvakės“. Dailių formų, labai lanksčios konfigūracijos, prie lygių paviršių lengvai pritvirtinami ir taip pat lengvai nuimami laikikliai-rankenos pirmiausia skirti palengvinti sunkiau judančių neįgaliųjų, ligotų, pagyvenusių, visų mažiau nei įprasta koordinuotų asmenų buičiai, bet taip pat galėtų būti naudingi visiems, besinau-

Parodoje buvusiuose sodo ir daržo priežiūros įrankių stenduose supratau, kad per kelis artimiausius metus tapsime nedidelės revoliucijos liudininkais – akivaizdžiai gausėja akumuliatorinių įrankių pasiūla. Pavyzdžiui, daugelis žinomų ir mažiau girdėtų motorinių pjūklų gamintojų siūlo akumuliatorinius jų variantus. Tiesa, jie kol kas tinkamesni nedideliems genėjimo, taip pat neelektrifikuotose uždarose patalpose atliekamiems pjovimo darbams, bet gal kada nors jais galėsime susipjaustyti ir didesnius rąstus malkoms... Iš įdomių ir individualių namų ūkiui būtinos įrankių ir įrangos gamos, galėtų praversti lenkų šildymo įrangos gamintojų atstovų parodoje demonstruotos kūginės malkų skaldyklės. Jos bus ypač naudingos, jei naudojate kietąjį kurą arba dažnai kuriate židinį. Įrenginio veikimo principas paprastas: stambi rąsto nuopjova prispaudžiama prie laiptuotos formos besisukančio kūgio, kuris skverbiasi į medieną ją skaldydamas išilgai plaušo. Įrenginys veikia tyliai, be smūgių ir vibracijos, o darbas su juo yra itin paprastas, beveik nereikalauja fizinių pastangų. Gal dėl šio proceso paprastumo prie veikiančio įrenginio netrūko žiūrovų – savanorių malkų skaldytojų ir, atrodo, ši skaldyklė pritraukė daugiau dėmesio nei čia pat išrikiuoti šildymo katilai. Matyt, daugelį sudomino įrenginio praktiškumas, santykinai nedidelė kaina, pardavėjų siūlymas įsigyti ne tik surinktą prietaisą, bet ir atskirus jo komponentus, skaldyklę susikonstruoti patiems. Nagingam šeimininkui pakaktų įsigyti minėtąjį skaldymo kūgį, diržinės pavaros skriemulius ir kitas smulkesnes dalis, kuriuos jau būtų galima pritaikyti prie bet kokio elektros variklio ir pačiam susikonstruoti tylią, bet efektyvią malkų skaldyklę. Aurimantas Stulgys Autoriaus ir „Litexpo“ nuotraukos

Daugelis įsivaizduoja, kad namą apšiltinti – tai nusipirkti termoizoliacinę medžiagą ir ją pritvirtinti. O visa kita – tik detalės. „Ne visai taip, yra subtilumų, kuriuos, norint gero rezultato, būtina žinoti“, – sako UAB „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.

Ką reikia žinoti šiltinantiems namus?

Užs. Nr. ST 13/14

Sertifikatas – garantija, kad medžiagos suderintos Lietuvoje galima naudoti tik tokias sistemas, kurios yra sertifikuotos ir turi Europos techninį liudijimą ETL (angl. ETA – European Technical Approval). Daugelis mano, kad sertifikatai yra tik formalumas. „Tai ne šiaip sau popierėlis, o liudijimas, kad visos medžiagos, t. y. sistema išbandyta kartu įvairiose sąlygose ir suderinta“, – sako Kastytis Vaseris. „Knauf“ atstovas atkreipia dėmesį, kad sertifikuotos sistemos yra pakankamai sudėtingos – jas sudaro daug įvairių komponentų, kurie turi tinkamai veikti kartu. Be bandymų pasakyti, kokios bus sistemos ypatybės (higroterminės, gaisrinės saugos, reakcija į fizines apkrovas ir kt.), yra paprasčiausiai neįmanoma. Paprasčiau kalbant, sertifikatas rodo, kad į šaltį, drėgmę ir kitas sąlygas medžiagos reaguoja vienodai ir tinkamai. To rezultatas – kokybiški ir ilgaamžiai fasadai. Visos „Knauf“ šiltinimo sistemos turi ETL sertifikatus, jos išbandytos ne kartą ir ne du, be to, kadangi įmonė dirba labai seniai, sistemos ne kartą tobulintos. Taigi renkantis šiltinimo sistemą reikėtų rinktis žinomų gamintojų produkciją. Tokie gamintojai skiria didelį dėmesį produktų kokybės priežiūrai, turi sukaupę didelę patirtį. Tokio gamintojo darbuotojai yra patyrę ir gali padėti teisingai įrengti fasado šiltinimo sistemą. „Knauf“ jau daugelį metų dirba šioje srityje ir yra sukaupusi milžinišką patirtį.

Ne mažiau, o gal ir dar svarbiau yra pasirinkti patyrusį, gerai dirbantį rangovą. Neišmanant sistemos įrengimo technologijos galima net ir netyčia padaryti klaidų, kurias pašalinti sudėtinga ir brangu.

Tinkamai paruoškite pagrindą Dar vienas šiltinimo mitas – kad nesvarbu, koks pagrindas yra šiltinamas, juk jis bus uždengtas. „Knauf“ technikas pabrėžia, kad pagrindas turi būti tinkamas izoliacinių plokščių klijavimui. SVARBU Sistemą laiko klijai, smeigės reikalingos tik vėjo plėšimo jėgai perimti. Todėl pagrindą būtina tinkamai paruošti: pašalinti senus, sukibimui trukdančius sluoksnius, atšokusio seno tinko sluoksnius ir pan., išlyginti naujo tinko sluoksniu labai nelygias fasado plokštumas ir t. t.

Deja, į šią elementarią tiesą kreipiama per mažai dėmesio, paplitusi nuomonė, kad jei klijai nelaikys, tai laikys smeigės. Pasekmės galimos pakankamai skaudžios – gana dideli izoliacinių plokščių judėjimai sukelia armavimo sluoksnio skilimus, kuriuos pataisyti labai sudėtinga. Beje, labai svarbi ir klijavimo technologija: kad klijai gerai sukibtų, reikėtų vengti dirbti karštomis

vasaros dienomis, tokiu metu darbai turėtų būti organizuojami anksti ryte arba vėlyvą popietę. Taigi visai nesvarbu, kokių medžiagų konstruktyvas, daug svarbiau, kokios būklės jo paviršius. Knauf Termo Plus M, Knauf Termo Plus P sistemos tinka įvairiems fasadams šiltinti, visoms sienoms, svarbiausia, kad jos būtų tinkamai paruoštos. Ypač tai svarbu renovuojant seną pastatą – atkreipkite dėmesį į ant fasado esamų sluoksnių būklę. Ant paviršiaus neturi būti atšokusių sluoksnių, besilupančių dažų, nešvarumų ir t. t. Patariama prieš darbų pradžią paviršius nuplauti didelio slėgio vandens srove.

Dekoratyvinis tinkas Dekoratyvinis viršutinis tinko sluoksnis yra šiltinimo sistemos dalis. Kiekvienas sistemos komponentas turi savo užduotį ir yra labai svarbus bendram ir sėkmingam sistemos funkcionavimui. Dekoratyvinis sluoksnis yra visų pirma sistemos veidas, tai yra vaizdas, kurį mato visi ir pagal jį sprendžia apie sėkmingai ar ne atliktą darbą. Tačiau neretai pamirštama, kad dekoratyvinis sluoksnis turi ir kitą funkciją – tai yra sluoksnis, saugantis sistemą nuo atmosferos poveikio (lietaus, drėgmės, saulės ir t. t.). Dekoratyvaus sluoksnio įrengimui „Knauf“ rekomenduoja naudoti mineralinius tinkus. Jie ypač tinka individualiems namams, nes pasižymi geromis fizinėmis savybėmis, padengti dažais geru atsparumu atmosferos poveikiams, nėra brangūs. UAB „Knauf“ informacija

Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf“ infocentrą tel. (8 5) 213 2222

TECHNOLOGIJOS

Tobulėja technologijos, populiarėja šiluma iš oro Esu girdėjusi ne vieną individualaus namo savininką giriantį šilumos siurblį „oras–vanduo“. Manau, šie siurbliai populiarėja dėl kelių priežasčių. Beveik visi individualių namų savininkai įsirengia būste židinį, kūrenamą malkomis. Kartu židinys yra ne tik jaukumo, bet ir šilumos šaltinis, nes jo šilumos tarpsezoniu, kai lauke nėra labai šalta, visiškai pakanka. O jeigu savininkai nesibaido jo kūrenti dažniau, židinys yra puikus šilumos šaltinis ir žiemą. Tiesa, labiau momentinis. Savaime aišku, kad vien židinio nepakanka – tik dėl to, kad daugelis nenori tapti jo įkaitais, t. y. turėti prievolę kūrenti jį kiekvieną dieną. Taigi name reikalingas ir kitas šilumos šal58

www.statyk.eu.

tinis, kuris nereikalautų kasdienės priežiūros, kurį būtų patogu įrengti, kuriam nereiktų itin didelių investicijų, būtų patogus ir švarus eksploatuoti. Kaip tik toks šilumos šaltinis yra siurblys „oras–vanduo“.

Siurbliai „oras–vanduo“

Karšto vandens ruošimo šilumos siurblys ima šilumą iš aplinkos, kurioje stovi, oro. Tokie siurbliai ypač naudingi kepyklose ir kitokiose karštose patalpose.

Šilumos siurbliai „oras–vanduo“ veikia šilumos perkėlimo principu: aušinamas lauko oras, o šiluma, gauta kaip aušinimo proceso produktas, perduodama per šilumokaitį skysčiui, kuris panaudojamas pastato ir (arba) vandens šildymui. Paprastai šilumnešiu tarnauja vanduo, todėl šie siurbliai ir vadina-

mi „oras–vanduo“. Šis šilumos šaltinis labai tinka šildomoms grindims, nes joms kaip tik reikia nedidelės temperatūros vandens. Didžiausias šių siurblių privalumas – kaina. Palyginus šilumos siurblių „oras–vanduo“ investicinius kaštus su kitomis šilumos siurblių rūšimis (geoterminiu, „vanduo–vanduo“), tai pigiausias sprendimas. Oro yra visur ir jis gali būti naudojamas be leidimo ir be didelių išlaidų statyboms. Energetiniu požiūriu šie siurbliai neatsilieka nuo kitų šilumos siurblių rūšių. Jų efektyvumo koeficientas beveik pasiekė geoterminių šilumos siurblių vertes.

Pranašumai, trūkumai ir efektyvumas Taigi šilumos siurblio „oras–vanduo“ privalumai yra: palyginti nedidelė kaina, greitas montavimas, kompaktiška įranga, galimybė įsirengti tiek naujos statybos, tiek

TECHNOLOGIJOS sename name, galimybė šilumos siurblį vasarą naudoti kaip šaldymo įrangą. Didžiausias trūkumas – krentant aplinkos oro temperatūrai krenta ir naudingo veikimo koeficientas COP (Coefficiency of Performance). Šis parametras rodo siurblio galios efektyvumą: pavyzdžiui, šilumos siurblys naudoja x elektros galios, kad pagamintų y šilumos galios. Šį santykį ir nusako COP. Daugeliu atvejų, jeigu lauke oro temperatūra -20 laipsnių C, siurblių COP vertė siekia vos 2. Vadinasi, sunaudojęs 2 kWh elektros energijos, jis pagamins 4 kWh šiluminės energijos. Nors tai perpus pigiau nei šildytis elektra, tačiau siurblio efektyvumas visgi mažokas. Bet, kai oro temperatūra lauke +2 laipsniai C, COP siekia 3,4, kai kuriuose siurblių modeliuose – net 5. Daugelio gamintojų šilumos siurblių COP galima rasti nepriklausomų ekspertų iš Vokietijos ekonomikos ir eksporto kontrolės federalinės tarnybos interneto svetainėje www.bafa.de/bafa/de/energie/ erneuerbare_energien/publikationen/energie_ee_waermepumpe_liste_ab_2013.pdf Šilumos siurblio naudingumo koeficientas priklauso nuo aplinkos parametrų, todėl dauguma sąžiningų įrangos gamintojų pateikia duomenis apie įrangą nurodydami tam tikrus parametrus (aplinkos temperatūra +7 laipsniai С, pagal EU ISO standartus).

Siurblio derinys su kitais šilumos šaltiniais Lauke statomus šilumos siurblius „oras– vanduo“ galima montuoti beveik visur – ar tai būtų individualus namas, ar daugiabutis. Lauke statomi šilumos siurbliai idealiai tinka ir ten, kur nėra rūsio ar katilinės. Tiesa, vandens talpai ir kompresoriui vietos viduje šiek tiek reikės. Ypač šaltoms dienoms šilumos siurblio „oras-vanduo“ gaminamai šilumai papildyti gali reikėti papildomo šildytuvo, kuris veiktų lygiagrečiai su siurbliu. Tai gali būti židinys, į šilumos siurblį integruotas elektrinis šildytuvas, elektriniai radiatoriai. Bet itin šaltų dienų per sezoną būna tikrai nedaug.

Šilumos siurblio agregatas gali būti statomas patogioje sklypo vietoje, o vamzdžiai pravedami po žeme.

Žinotina ir tai, kad jei šilumos siurblys įrengtas pasitelkus specialistus, t. y. yra padaryti skaičiavimai ir parengtas projektas atsižvelgiant į namo šilumos nuostolius, net itin šaltomis dienomis gali neprireikti nei židinio, nei elektrinių radiatorių. Kaip minėta, šilumos siurbliai efektyviausiai veikia derinyje su žematemperatūrėmis šildymo sistemomis, t. y. grindiniu šildymu, nes jam pakanka apie 35 laipsnių C vandens temperatūros. Naujos statybos name tai jokia problema, tačiau kaip su senos statybos namu? Čia paprastai jau būna radiatoriai, kuriuos pageidaujama ir toliau naudoti. Jau yra specialiai šildymo sistemų modernizavimui sukurtų didelio galingumo šilumos siurblių „oras–vanduo“ modelių. Lauke statomi prietaisai aprūpinti specialiais kompresoriais. Jie savo privalumus prieš standartinius kompresorius parodo gilią žiemą esant žemai temperatūrai. Būtent

E|S Šilumos siurbliai oras-vanduo 6 KW, 10 KW, 20 KW: • Efektyvūs, ekonomiški, patikimi; • Paprasta ir lengva įdiegti; • Skirti šiaurės Europos šalims.

tuomet, kai reikalinga aukšta 65 laipsnių C šildymo vandens temperatūra. Taigi esant tokiai šilumnešio temperatūrai puikiai šildys ir įprasti radiatoriai. Toks šildymo sistemos atnaujinimas ne tik taupo šildymo kaštus, bet ir mažina modernizavimo išlaidas, nereikia ardyti grindų dangos grindinio šildymo sistemai įrengti. Tiesa, kainuoja daugiau nei nedidelės galios šilumos siurblys. Įvertinus visus veiksnius, šilumos siurbliai „oras–vanduo“ gali būti puiki alternatyva šildymui elektra, arba kaip papildomus šilumos šaltinius prie kieto ar skysto kuro katilų. Tada šilumos siurblys dirba, kai lauke oro temperatūra pakankamai aukšta, o papildomas šilumos šaltinis įsijungia kai temperatūra lauke nukrenta, arba, pavyzdžiui, šeimininkai turi laiko ir noro pakūrenti kietojo kuro katilą, židinį. Danutė Ramoškevičiūtė „Vaillant“, „Viessmann“ nuotraukos, „Statyk!“ archyvo brėžinys

Mus rasite: Kaune Jaunimo a. 22 Tel./faks. +370 (37) 777141 Mob. +370 640 33222 Marijampolė Draugystės g. 14a, Tel./faks. +370 (343) 30287 E. p: evaldas@darus.lt, vaidas@darus.lt www.energysave.lt

MODERNIZAVIMAS

Skaitytojas siūlo šildymo sistemos pertvarką Nuolat rašome apie daugiabučių šildymo sistemas, apie šilumos nuostolius jose ir galimus pertvarkos būdus. Mūsų skaitytojas inžinierius Mykolas Bačėnas iš Kauno pasiūlė dar vieną pertvarkos būdą – sujungti bute radiatorius į kolektorinę sistemą, įrengti apskaitą ir prijungti prie bendros namo šildymo sistemos. Ką apie tai mano kolegos inžinieriai?

Pasiūlymo esmė „Norint taupyti šilumą, visų pirma reikia žinoti, kiek jos sunaudojame. Tai padaryti gana sudėtinga, ypač atskirame bute, todėl ir naudojama ne šilumos, o kvadratinio metro apskaita. Žmonės nežino, kiek šilumos jie sunaudoja savo butuose. Pastaruoju metu gyventojai, naudodamiesi jūsų žurnalo straipsniais ir patarimais, imasi šiltinti butus iš vidaus. Rezultatai geri – butuose daug šilčiau. Tačiau būtų dar racionaliau bute įsirengti šilumos apskaitos prietaisą – skaitiklį. 60

www.statyk.eu.

Tam šilumos tiekėjai privalo išduoti apskaitos prietaisų įrengimo sąlygas, o jie šito daryti nenori arba jos išduodamos labai sudėtingos, praktiškai neįgyvendinamos. Daugeliu atvejų siūloma skaitiklius įsirengti visiems namo gyventojams, o tai nerealu. Daugiausia neaiškumų kyla norint įsirengti šilumos skaitiklius esant vienvamzdei šildymo sistemai. Aš pabandžiau šią problemą išspręsti nesudėtingai, techniškai tai įmanoma, namo šildymo sistema neišbalansuojama. Pakeitimo esmė matyti schemoje.

Viršutinio karšto vandens tiekimo vamzdis nekeičiamas, kitas stovo vamzdis atjungiamas nuo grįžtamosios linijos ir jungiamas (per skaitiklius) prie radiatorių. Pagal šią schemą reikia įrengti (per visus namo aukštus) papildomą grįžtamojo srauto vamzdį. Ir tiek. Akivaizdu, kad nepakeitus viršutinio padavimo vamzdžių, vandens stulpų slėgiai iki rekonstrukcijos ir po jos yra tokie patys, nepakinta, t. y. H1 = H2. O tai reiškia, kad abi sistemos liks neišbalansuotos ir neblokuos viena kitos. Pasinaudodami šiuo principu daugiabučio namo, vienos ar kelių laiptinių gyventojai galės nesunkiai įsirengti šilumos skaitiklius“, – siūlo inžinierius M. Bačėnas.

Ką mano skaitiklių įrengėjai? UAB „Vilmesa“, dirbančios su nuotolinio duomenų nuskaitymo įranga, projektų vadovas Paulius Černiauskas sako, kad tai brangus pa-

MODERNIZAVIMAS

Ką mano įrangos prižiūrėtojai? Vienas iš energetikos sprendimų ir priežiūros srityje dirbančių įmonių atstovų, nenorėjusių, kad jo pavardė būtų minima, buvo kategoriškas: „Kaip supratau, siūlymas yra viename bute įrengti skaitiklį, o kituose liktų senosios sistemos. Taip elgdamiesi susidursime su begale problemų: pastate padaromas miksas, dėl kurio bendri šilumos nuostoliai pastatui tik padidės, nes vamzdžių padaugėja, kyla kitų problemų dėl šilumos atidavimo per vamzdynus. Be to, nesupratau, ar kiekviename kambaryje būtų įrengiamas atskiras skaitiklis. Jei skaitiklis kiekviename kambaryje, reikia nepamiršti, kad skaitikliams turi būti 3 laipsnių temperatūros skirtumas dėl tikslumo, nes priešingu atveju jų paklaida didėja. Bute pristatyti krūvą skaitiklių taip pat neekonomiška, kaip ir juos kontroliuoti, patikros ir pan. Skaitytojas rašo, kad šilumos tiekėjas išduoda

Šildymo sistemų projektuotojai mano, kad verta prie radiatorių montuoti termostatinius ventilius ir daliklius.

sudėtingas sąlygas ir pan. Iš tiesų taip nėra: prašau, įsirenkite, tiekėjų vidaus šildymo sistemos šiuo metu visiškai nedomina ir ką nori žmonės, tą gali daryti. Tačiau šis siūlymas, mano manymu, nėra korektiškas kitų butų atžvilgiu“.

Ką mano įrangos tiekėjai? „Oventrop GmbH & Co. KG“ atstovas Baltijos šalyse Vygantas Milaknis: „Pagal pateikiamą skaitytojo schemą numatyta, kad vamzdynas bute pakeičiamas iš vertikalaus paskirstymo į kolektorinę sistemą su horizontaliu šilumnešio paskirstymu. Tai reiškia, kad kažkuriame kambaryje šalia vieno iš esančių vertikalių stovų įrengiamas kolektorius, iš kurio į kiekvieną buto radiatorių horizontaliai (po grindimis arba palei buto išorinę sieną) nuvedami 2 vamzdžiai. Tačiau kyla klausimas, ar taip patobulinus sistemą ir iš naujo nesureguliavus (nesubalansavus), kaip teigiama laiške, visos namo sistemos,

iki rekonstrukcijos

po siūlomos rekonstrukcijos įrengiant šilumos skaitiklius

hidrauliniai stovų slėgiai

Trijų aukštų namo supaprastinta šilumos tiekimo schema

bus užtikrinta pakankama cirkuliacija naujai įrengtoje buto sistemoje? Tikriausiai kad ne, nes tiekiamasis vamzdis, kuriuo vanduo tiekiamas į viršų ir kuris yra apskaičiuotas trijų vertikaliai išdėstytų radiatorių aprūpinimui, turės praleisti tokį šilumnešio kiekį, kurio užtektų trijų butų šildymo sistemoms. Jei kiekviename bute yra, pvz., po tris radiatorius, tuomet vietoj trijų radiatorių po pertvarkos esamas stovas turės aprūpinti visus devynis radiatorius. O kur dar papildomi pasipriešinimai dėl vamzdyno pertvarkos butuose? Todėl norint užtikrinti reikiamą šilumnešio kiekį per esamą stovą, reikės didinti slėgių skirtumą (diferencinį slėgį) visoje sistemoje ir ją iš naujo subalansuoti. Kaip rodo patirtis ir skaičiavimai, bet kokia invazija vienoje namo šildymo sistemos vietoje sukelia pokyčius visoje sistemoje“. Danutė Ramoškevičiūtė „Statyk!“ archyvo nuotraukos

siūlymas.„Kolektorinės sistemos, įrengtos vietoj vienvamzdės, nesu matęs. Kaina butui gali siekti apie 9 000–10 000 litų. Vamzdis reikalingas ne tik nutekėjimui, bet ir iš padarytos kolektoriaus dėžės lygiagrečiam jungimui, arba, kaip esu girdėjęs, palei buto sienas, kad jungtis būtų nuosekli. Grįžtamasis vamzdis nėra pagrindinė bėda, sunkiausias ir brangiausias dalykas – vamzdynų formavimas bute. Ką kalbėti apie tai, kad po tokių pertvarkymų reikės remontuoti butus. Mano nuomone, kur kas naudingesnis variantas yra daliklinė apskaita. Jei nėra reguliavimo prie radiatorių, reikia įrengti termostatinius ventilius. Darbų kaina su detalėmis – apie 250 litų vienam radiatoriui. Daliklinė apskaita – su darbais ir detalėmis, – 200–250 litų, iš viso apie 500 litų radiatoriui, ir yra apskaita. Be remontų, daužymų, laužymų. O jeigu termostatai jau įrengti, visai nedaug kainuos. Tiesa, dar būtų gerai subalansuoti sistemą“.

KOL 3

KOL 2

KOL 1

KOL1 2 3 kolektorinė radiatorių sistema ∑

šilumos skaitikliai aukštuose

numatomas pakloti papildomas grįžtamojo srauto vamzdis

esami (iki rekonstrukcijos) vamzdžiai

APLINKA

Nauja vejos įrengimo technologija – hidrosėja Galima turėti gražiausius namus, įspūdingiausią interjerą, šiuolaikiškiausią eksterjerą, tačiau jei prie namų veja bus dėmėta ir ruda – tai taps tikru šaukštu deguto medaus statinėje. Kaip rūpintis žaliaisiais plotais prie namų, pasakoja UAB „Berima“ direktorius Ernestas Celskis. Kada geriausia sėti žolę? E. Celskis: Daugelyje akademinės literatūros galima perskaityti, kad dirvožemį vejai pasiruošti reikia iš rudens, o sėti sėklas palankiausias metas pavasarį, kai dirvožemis įšyla iki 18 laipsnių (geriausia balandžio ar gegužės mėnesiais). Tuomet dirvožemis dar turi pakankamai drėgmės, būtinos sėkloms išbrinkti bei sudygti, o iki vasaros sausrų pakanka laiko, kad žolės spėtų išauginti pakankamai ilgas šaknis ir apsirūpinti drėgme. Tačiau reikia atsiminti, kad sėjant veją vasaros metu, didžiausią grėsmę kelia sausros. Tradiciniu būdu pasėtos sėklos sumaišomos su viršutiniu dirvožemio sluoksniu (iki 1,5 cm gylio). Karšta vasaros saulė iki tokio gylio prasiskverbia, todėl jauni daigeliai trumpomis šaknimis nudžiūna. Žinoma, jeigu sklype įrengta laistymo sistema, ji puikiai padeda išvengti tokių problemų. Tačiau jeigu laistymo sistema įrengta nekokybiškai, laistant iš karto po sėjos ji gali iš kai kurių vietų išplauti sėklas, formuoti nuolatines balas, vandens nuobėgas, kurios nevienodai išnešioja pasėtas sėklas. Tačiau bene skaudžiausių nuostolių naujai pasėtai vejai pridaro vasaros liūtys. Dažnai po tokios liūties atvykus į sklypą paaiškėja, kad ne tiktai sėklos išplautos, bet ir visą sklypą reikia iš naujo lyginti. Todėl nespėjus pasėti žolės pavasarį, geriau tai daryti ne vasarą, o rudenį. Tiesa, dirvožemis dažnai būna šlapias ir jį sudėtinga 62

www.statyk.eu.

paruošti sėjai, tačiau jeigu pavyko pasėti, šansai išauginti gražią veją smarkiai padidėja. Kokių pagrindinių taisyklių reikia laikytis sėjant žolę, kad ji išdygtų tolygiai? Sėjant veją tradiciniu būdu, tai yra įterpiant vejų žolių sėklas į dirvą, tikslas yra, kad sėklų būtų tiek, kiek nustatė sėklų mišinio gamintojas, jos būtų paskleistos tolygiai ir visos sudygtų. Pirmiausia, žinoma, paruošiamas dirvožemis. Jis turi būti derlingas, išlygintas, puriu paviršiumi. Sėklų mišinį, dar gamintojo pakuotėje arba maiše, prieš išpilant reikia permaišyti, kadangi transportavimo metu, skirtingų dydžių ir svorių sėklos susisluoksniuoja. Mažą plotelį galima užsėti beriant

Tręšti veją reikėtų tris kartus per sezoną – pavasarį, vasarą ir rudenį. Šienauti patartina kuo dažniau.

sėklas rankomis, tačiau didesniam plotui jau reikėtų barstytuvo. Laikas sėklos sėjimui turi būti pasirinktas kai nepučia vėjas. Tam, kad paskleistumėme visą reikalingą kiekį tolygiai, reikia padalyti visas turimas sėklas į 4 lygias dalis. Tuomet išmatuoti norimą užsėti plotą ir padalyti jį pusiau. Pirmiausia barstytuvu važiuojame pirmąja sklypo puse pirmyn ir atgal, drauge nustatinėdami barstytuvo bėrimo angas taip, kad pirmojo sėklų ketvirčio pakaktų užsėti pusei sklypo. Tokiu būdu nustatysime reikalingą beriamų sėklų kiekį. Kitą ketvirtadalį sėklų išberiame tame pačiame plote, tik važinėdami skersai jau turimomis vėžėmis. Analogiška procedūra kartojama su antrąja sklypo dalimi. Po to reikia paskleistas paviršiuje sėklas įterpti į dirvožemį. Tai galima padaryti plačiu, standžiu grėbliu, švelniai braukant paviršiumi. Tokiu būdu didžioji dalis sėklų bus užpilta žemėmis. Įterpę sėklas visą plotą privoluojame. Paskutinė procedūra – laistymas. Laistyti reikia švelniai, tolygiai drėkinant paviršių taip, kad nesiformuotų balos ar vandens nuobėgos. Palankiausios sąlygos sėkloms dygti būna tuomet, kai dirvožemis nuolatos drėgnas, tačiau be didelių balų ar vandens nubėgimų. Kitas būdas turėti žalią ir gražią veją – pasinaudoti naujausiomis technologijomis, padedančiomis išvengti visų pirmiau minėtų problemų. Mes visas vejas užsėjame naudodami vadinamąją hidrosėjos technologiją. Tai yra vejos sėjimo būdas, kai ant vejai paruošto paviršiaus išpurškiamas mišinys, susidedantis iš vandens, celiuliozės mulčio, specialių klijų, vejų sėklų, drėgmės sorbento bei trąšų. Visa košė sumaišoma specialaus hidrosėjos ap-

APLINKA arato rezervuare ir tolygiai išpurškiama ant paruošto grunto. Per kelias valandas košė sustingsta ir suformuoja dirvos paviršiuje plėvelę, kuri išlaiko sėklas savo vietoje, kol jos sudygsta. Plėvelė praleidžia drėgmę į dirvą, tačiau neleidžia tekančiam lietaus vandeniui išnešti sėklų ir išgraužti dirvožemio. Kadangi sėkloms sudaryta palanki terpė, o drėgmės sorbentas padeda palaikyti tinkamą drėgnumą, žolė greitai sudygsta ir įsitvirtina dirvožemyje. Visos naudojamos medžiagos yra organinės ir greitai yrančios, todėl sudygus vejai jos suyra ir virsta natūralia trąša. Šis būdas nepakeičiamas želdinant šlaitus ar kitas sudėtingas vietas. Dar vienas būdas mėgautis žalia žole – pakloti ruloninę veją: jau užaugintą, prižiūrėtą, subrendusią ir sustiprėjusią veją. Kokios rūšies sėklos pačios tinkamiausios vejai prie namų (kur daugiau vaikštoma ir mindoma), o kurias geriau rinktis kaimo sodybai (jei po pievą niekas nevaikščios)? Norint apsėti sklypą prie namų, reikėtų rinktis universalios paskirties vejų sėklų mišinius. Iš jų susiformuoja pakankamai graži ir atspari veja. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pavėsingoms vietoms, kurios paprastai būna po aukštesniais dekoratyviniais augalais, vaismedžiais, prie aukštų tvorų ar šiaurinėje pastato pusėje. Tokiu atveju reikia rinkti pavėsiui skirtus mišinius. Jie nėra labai jautrūs saulės šviesos trūkumui ir taip lengvai neužleidžia savo pozicijų samanoms, šie mišiniai nebijo saulės ir visai neblogai atrodo atvirose vietose. Privačių sklypų savininkams nepatarčiau rinktis mišinių, skirtų sportui. Kaimo sodybose svarbiau susitvarkyti veją taip, kad ją nušienauti galima būtų nenulipus nuo vejapjovės – traktoriuko. Netgi išlyginus natūralią pievą ir ją nuolatos šienaujant, ji ims panašėti į veją. Turintiems didelius plotus verta pamastyti apie mauritanišką veją. Tai tos pačios varpinės žolės, tačiau sumaišytos su vienmetėmis ir daugiametėmis gėlėmis. Tokia veja, gal netgi veikiau pieva šienaujama tiktai du kartus per sezoną, prisitaikant prie gėlių žydėjimo. Kadangi gėlės parenkamos taip, kad žiedai keistų vieni kitus, vaizdas visą sezoną bus nuostabus.

Kad veja būtų vešli ir graži, ji turi būti soti ir atsigėrusi.

Ką patartumėte tiems, kurie jau turi veją, tačiau nori ją atgaivinti, nes įsiveisė daug piktžolių, samanų ir pan.? Piktžoles naikinti galima purškiant veją selektyvinio veikimo herbicidais. Jais galima išnaikinti visas dviskiltes žoles (pienes, usnis, dobilus ir t. t.) o varpinių vejos žolių jos neveikia. Norintieji ypač gražios ir tvarkingos vejos, tokį purškimą turėtų atlikti kiekvieną pavasarį, nors piktžolių akivaizdžiai ir nesimato. Su samanomis situacija kitokia. Samanų naikinimas mažai padės, jeigu nepašalinsime samanų atsiradimo priežasties. Šios priežastys dažniausiai būna trys: pavėsinga vieta, per didelis dirvožemio rūgštingumas arba labai drėgna, užmirkusi vieta. Kadangi pavėsio dažniausiai nepašalinsime, tai, kaip minėjau anksčiau, reikėtų sėti pavėsiui skirtus vejų mišinius. Dirvožemio rūgštingumą mažina kalkių mišiniai, įterpiami į dirvą. O užmirkusią vietą galima sutvarkyti tiktai ją nudrenuojant. Tik tuomet, kai pašalinamos priežastys, galima imtis ir pačių samanų. Dažnai pakanka jas tiesiog mechaniškai išgrėbti. Ar reikia veją tręšti? Kaip ją prižiūrėti, kad išliktų graži?

Ruloninė gali būti ne tik veja, bet ir gėlynas.

Veja susideda iš varpinių žolių kurios, kaip ir bet kuris augalas, augantis skurdžioje dirvoje, vargsta, silpsta, jį pradeda pulti įvairios ligos. Kad veja būtų vešli ir graži, ji turi būti soti ir atsigėrusi. Drėgmės ji dar gauna iš kritulių, bet maistinių medžiagų kiekis netręšiamoje dirvoje nuolatos mažėja. Pasisavinamas maistines medžiagas mes nuolat išvežame

su nušienautais žolių lapais, todėl jų atsargas būtina papildyti tręšiant veją kompleksinėmis trąšomis. Išsirinkti reikiamas trąšas neprofesionalui pakankamai sudėtinga, todėl dabar apdairūs gamintojai trąšas ir įvardija pagal sezonus: pavasarinės, vasarinės, rudeninės. Tai iš esmės tos pačios kompleksinės azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšos, tiktai skirtingų medžiagų proporcijų. Taip pat gali skirtis granulių sudėtis bei tirpimo laikas. Nors ir brangesnės, tačiau vertingos vejai yra trąšos su mikroelementais. Tręšti reikėtų tris kartus per sezoną – pavasarį, vasarą ir rudenį. Šienauti patartina kuo dažniau. Kuo dažniau šienausime, tuo lapeliai bus vienodesni ir smulkesni. Kad ir kokį šienavimo dažnumą pasirinktumėme, jo reikėtų laikytis visą sezoną. Žolės prie jo prisitaiko ir mažiausiai nukenčia. Jeigu po praleisto šienavimo peraugusią veją nupjausime įprastu aukščiu, nukirsime praktiškai visą vejos žolės lapą, palikdami tiktai pliką stiebelį, todėl veja ruduos ir bus panaši į ražieną. Grįžti prie įprasto aukščio reikėtų pamažu. Taip pat reikia šienauti aštriais vejapjovės peiliais, kad jie gražiai nukirstų lapo viršų, jo nepešdami. Labai sveika šienaujamą veją kartais mulčiuoti. Tačiau nereikėtų persistengti, kadangi per dažnai mulčiuojant vejos apačioje formuojasi veltinis, kenkiantis normaliam augimui ir darkantis veją. Tačiau pagrindinė gražios vejos taisyklė viena – kuo daugiau skirsime jai dėmesio, tuo gražiau ji atrodys. Darius Narmontas Jurgos Krumplienės nuotraukos 63

? ?

Girdėjau, jog kai kuriais atvejais tvorai statyti privaloma gauti statybos leidimą. Ar tai tiesa ir kokiais atvejais jis reikalingas?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Žemės sklypą ar jo dalį atitverianti tvora gali būti pastatyta iš įvairių medžiagų ir konstrukcijų, gavus, kai tai privaloma, statybą leidžiantį dokumentą. Tvoros turi būti pastatytos laikantis tam tikrų reikalavimų ir nepažeisti kaimynų interesų. Tokie pat reikalavimai taikomi visoms užtvaroms, – tvoroms, aptvarams, diendaržiams, voljerams, – kai jos atitinka statinio požymius. Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo: • jos aukščio (pagal tai nustatoma, kokiai statinių kategorijai ir grupei priskirtina tvora), • žemės sklypo, kuriame tvora statoma, vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje), • konstrukcijos (su pamatu (cokoliu) ar ne, ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromų ploto), • vietos sklypo ribų atžvilgiu (ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi krenta tvoros šešėlis). Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1–2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei: • tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi; • tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis. Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Jei 1 ar 2 punktuose nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. 64

www.statyk.eu.

Norint statyti 2–5 m aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat 1–2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje, jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reiktų kreiptis į savivaldybės administraciją. Be to, šioms tvoroms taip pat taikomi 1 ir 2 punktuose nurodyti reikalavimai dėl kiaurymių ploto. Visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku ir, gavus jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.

Ūkio būdu aš pats drauge su giminaičiais statausi gyvenamąjį 120 kv. m ploto namą. Turiu projektą ir statybos leidimą. Girdėjau, jog vietinei Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai reikia pranešti apie statybos darbų vadovą, jo kvalifikaciją. Ar tikrai tą reikia padaryti ir kaip? Ką man pranešti, jei statau namą pats?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Nurodyto ploto gyvenamasis namas priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tokio pastato statyba gali būti vykdoma tik esant statybos vadovui ir statinio statybos techninės priežiūros vadovui. Neypatingus pastatus statantys fiziniai asmenys dažnai teigia, jog statybą vykdo ūkio būdu, atskiriems darbams samdydami statybininkus, darbininkų brigadas. Atkreipiame dėmesį, kad statyba ūkio būdu Statybos įstatyme apibūdinta kaip statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.

Jeigu statytojas, norintis pasistatyti neypatingų statinių kategorijai priskirtiną pastatą (pvz., 1–2 butų gyvenamąjį namą, kurio plotas viršija 80 kv. m), turi statybos inžinieriaus išsilavinimą ir bent 2 metų profesinę patirtį, jis pats gali vykdyti statinio statybos vadovo funkcijas. Šiuo atveju statybos darbus atliekant statytojo jėgomis (nesamdant darbininkų), tai yra ūkio būdu, privalu pasisamdyti tik kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį statybos techninės priežiūros vadovą. Jeigu statytojas netenkina statinio statybos vadovui keliamų išsilavinimo ir profesinės patirties kvalifikacinių reikalavimų, jis turi pasisamdyti ne tik statybos techninės priežiūros vadovą, bet ir statybos vadovą ir nustatyta tvarka pateikti informaciją apie šiuos specialistus. Neypatingo statinio statybos vadovu gali būti atestuotas ar neatestuotas statybos inžinierius (fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties kvalifikacinį laipsnį), turintis ne mažesnę kaip 2 metų profesinę patirtį. Neypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovu gali būti atestuotas ar neatestuotas architektas ir atestuotas ar neatestuotas statybos inžinierius (fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties kvalifikacinį laipsnį), turintys ne mažesnę 3 metų profesinę patirtį. Vykdant statybą ne tik statytojo jėgomis, pirmiausia reikia pasamdyti statinio statybos rangovą, kurio pareiga paskirti ar pasamdyti statybos vadovą. Rangos sutartyje turėtų būti susitarta dėl visų su statinio statybos darbų organizavimu ir vykdymu susijusių klausimų. Tokiu atveju reikia pateikti informaciją apie rangovo, statybos techninės priežiūros vadovo pasamdymą ir statybos vadovo pasamdymą ar paskyrimą. Reikalavimas pateikti nurodytą informaciją netaikomas statinio paprastojo remonto ir nesudėtingų statinių (paprastų konstrukcijų pastatų, kurių didžiausias aukštis 8,5 m, o visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m, ir kitų statinių, kurių požymiai nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“) statybos atvejais. Pranešimą apie rangovo pasamdymą, statinio statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo pasamdymą ar paskyrimą galima pateikti nuotoliniu būdu, prisijungus prie interneto svetainės www.planuojustatyti.lt. Neturint galimybės naudotis elektroninėmis paslaugomis, tai padaryti galima Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritoriniam skyriui pateikiant raštą, kuriame būtina nurodyti duomenis apie rangovą (fizinio asmens vardą, pavardę, atestato numerį (jei jį turi); juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, juridinio asmens kodą, juridinio asmens buveinę, atestato (jei jį turi) numerį; pasamdymo dokumento pavadinimą ir datą, statybos vadovą ir techninį prižiūrėtoją (vardą, pavardę, atestato (jei jį turi) numerį, pasamdymo dokumento pavadinimą ir datą), statytojo vardą, pavardę bei statybą leidžiantį dokumentą išdavusio subjekto pavadinimą, išdavimo datą ir numerį. Pateikti nurodytą informaciją privalo statytojai, kurie iki šiol vykdomai ypatingų ar / ir neypatingų statinių statybai vadovauja patys (kai statyba vykdoma ūkio būdu) arba rangovus pasamdė ir kitų statybos sričių vadovus pasamdė ar paskyrė nuo 2010 m. spalio 1 d. Daugiau informacijos šiuo klausimu galima rasti inspekcijos interneto svetainėje www.vtpsi.lt.