3. Tikslas ir vektorius

Temos pavadinimas Tikslas ir vektorius

Užsiėmimo tikslas Supažindinti dalyvius su efektyviomis tikslų siekimo ir gyvenimo krypčių nusistatymo strategijomis.

Trukmė 2–3 valandos.

Erdvė ir priemonės Flipčartas, projektorius, rašymo priemonės, popieriaus lapai.

Dalyvių grupės dydis Neribojama, geriausia – iki 30 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai Dalyviai paskirstomi į grupeles po 2–3 asmenis. Kiekvienai grupelei duodamas popieriaus lapas ir rašymo priemonės. Dalyvių prašoma prisistatyti ir išnagrinėti žemiau esančias sąvokas (žmogaus gyvenimo kontekste):

Tikslas

Vektorius Strategija Vizija Misija Flow būsena Tekėjimas pasroviui Maištavimas Gyvenimo idėja Karjera

Dalyvių grupelių prašoma išgryninti kiekvienos sąvokos apibrėžimą savais žodžiais bei priskirti kiekvienai sąvokai tam tikrą nupieštą simbolį, ikonėlę.

Laikas užduočiai atlikti: apie 10 minučių.

Tuomet dalyviai prisistato ir pristato savo sąvokų matymą ir priskirtas ikonėles, simbolius.

Praktinės užduotys

Užduotis Nr. 1. Briano Tracy „Tikslų dienoraštis“

Laikas užduočiai atlikti: 20 minučių.

Brianas Tracy – žinomas oratorius ir saviugdos treneris, parašęs net keliasdešimt knygų asmeninio efektyvumo tema. Viena iš jo siūlomų technikų vadinasi „Tikslų dienoraštis“, kuris padeda geriau suprasti savo tikruosius siekius ir padėti savo sąmonei ir pasąmonei tinkamai nusiteikti jų siekti. Brianas skatina kiekvieną rytą pradėti nuo intuityvaus dešimties sau svarbiausių tikslų užrašymo, o kitą rytą atvertus naują lapą tęsti šį ritualą – iš naujo užrašyti dešimt svarbiausių tikslų.

Vykstant šiam užsiėmimui dalyvių paprašoma intuityviai užrašyti dešimt sau aktualiausių ir svarbiausių šiame gyvenimo etape gyvenimo tikslų.

Užduotis Nr. 2. SMART metodas

Laikas užduočiai atlikti: 15 minučių.

Dalyvių prašoma pasirinkti vieną iš užrašytų tikslų ir suformuluoti jį pagal jau minėtą SMART metodiką, suteikiant tam tikslui konkretumą.

Praktinės užduotys

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai Tarp antros ir trečios užduoties atlikimo rekomenduojama padaryti 20–30 minučių bendravimo ir kavos pertrauką.

Užduotis Nr. 3. GROW modelis

Laikas užduočiai atlikti: 1 valanda.

Na ir per paskutiniąją, ilgiausią, užduotį dalyvių prašoma pasirinkti dar vieną tikslą iš sąrašo ir išnagrinėti jį remiantis anksčiau pateiktu GROW modeliu, atsakant į kiekvieną klausimą.

Kiekvienas dalyvis užsiėmimo pabaigoje pasidalija, kokius tikslus aprašė atlikdamas užduotis, taip pat papasakoja, ko iškart imsis pasibaigus užsiėmimui.

TEORINĖ INFORMACIJA

TIKSLAS

Vienas pagrindinių įgūdžių, siekiant, kad išsipildytų svajonės, norai ir troškimai, būtų įgyvendinintos idėjos ar lydėtų sėkmė, yra gebėjimas nusistatyti tikslus ir jų kryptingai siekti. Juk, geriau pamąsčius, visi pasiekimai mūsų gyvenime yra sudaryti iš mažesnių žingsnių, kuriuos atlikus artėjame prie didelių pergalių. Visos didelės idėjos prasideda nuo pirmo žingsnio, visos kelionės prasideda nuo pirmo žingsnio. Būna taip, kad dėl to, kad kokia nors idėja ar projektas atrodo pernelyg didelis, jauni žmonės sutrinka ir nežino kaip pradėti. Tačiau egzistuoja konkretūs metodai ir instrumentai, kurie gali padėti suskaidyti didelį tikslą į mažesnius, paprastesnius žingsnius. Taigi reguliariai ir nuosekliai atliekant mažesnius žingsnius galima įgyvendinti didelius projektus.

Tikslas – tai ideali, o svarbiausia – reali priemonė, kurią įgyvendinti siekia sąmoningoji arba pasąmoningoji subjekto dalis. Tai galutinis rezultatas, į kurį tikslingai nukreiptas procesas. Tai galimybės artinimas prie visiško užbaigimo ir sąmoningas artėjančio rezultato vaizdinys.

Tikslui siekti yra būtina motyvacija, kuri neatsiejama šio proceso dalis, padedanti sėkmingai užbaigti pradėtą darbą iki galo. Motyvacija gali būti tiek vidinė, kuomet pakanka savo asmeninių jėgų ir resursų, tiek išorinė, kai kiti žmonės, aplinkybės ir sąlygos padeda pasiekti numatytą tikslą.

SMART METODAS

Vienas žinomiausių ir plačiausiai naudojamų metodų efektyviai siekiant konkrečių tikslų, yra SMART tikslo siekimo kriterijų sistema. Ji išskaido tikslą į penkis pagrindinius kriterijus, kurie padaro tikslą aiškiai apibrėžtą ir realų pasiekti.

S

M

A

R

T

Specific – tikslas turi būti konkretus, apibrėžtas. Tikslo formulavimas turi suteikti tikslų įsivaizdavimą apie tai, ką reikia padaryti. Vertėtų vengti bendrinių frazių ir sąvokų, laikytis konkretumo taisyklių.

Measurable – tikslas turi būti aiškiai apskaičiuojamas ir suteikti tikslius kiekybinius rodiklius ir kriterijus. Kiek kartų per dieną ar mėnesį bus atliekami tam tikri veiksmai? Kaip bus apskaičiuojamas ir pamatuojamas kiekybinis rezultatas?

Achievable – tikslas turi būti pasiekiamas. Jis turi būti realus konkrečiam asmeniui, kuris jo sieks. Nevertėtų užsibrėžti iškart nubėgti maratoną, prieš tai nė karto nenubėgus daugiau negu 5 km.

Relevant – tikslas turi atitikti esamą kontekstą ir būti aprūpintas visomis reikiamomis priemonėmis bei resursais, reikalingais jam pasiekti. Kokių priemonių prireiks siekiant tikslo? Kaip tikslo siekimą veiks aplinka, oro sąlygos, supantys žmonės?

Timed / Time-bounded – tikslas turi būti susietas su konkrečia laiko linija ir konkrečiu laiko limitu, laikotarpiu. Tai be galo svarbi sąlyga, nes neturėdamas aiškių laiko rėmų tikslas vis dar išlieka abstrakti svajonė.

GROW MODELIS

Dar vienas metodas, kuris gali padėti siekti ilgalaikių (nuo vieno mėnesių iki kelių metų) tikslų, yra GROW modelis. Pasitelkti jį verta tuomet, kai užsibrėžiamas reikšmingas ilgalaikis tikslas, sudarytas iš mažiausiai kelių skirtingų veiksmų sistemos, reikalingos reikšmingiems pokyčiams įgyvendinti. Modelis sudarytas iš keturių dalių: paties tikslo apibrėžimo, esamos situacijos aprašymo ir gvildenimo, sprendimų paieškos ir veiksmų plano. Žingsniai yra pereinami ir aprašomi paeiliui, nuo pirmo iki ketvirto. Tai pakankamai daug laiko ir vidinių resursų reikalaujantis metodas, kurio atlikimas gali užtrukti nuo vienos iki trijų valandų, tad skubinti proceso nereikėtų. Tad kas yra tasai gyvenimo vektorius?

Iš matematikos pamokų greičiausiai prisimenate, kad vektorius – tai tam tikra atkarpa, kuriai nurodoma aiški kryptis, žymima strėlyte. Kalbant apie vektorių gyvenimo kontekste, turima omenyje vertybinė kryptis ir globali vertybinė vizija, į kurią žvelgiama kelyje link tikslų. Gyvenimo vektorius nuo tikslo skiriasi tuo, kad

tikslas yra konkretus, aiškiai apčiuopiamas ir gali būti įgyvendintas arba ne. Vektorius – tai abstraktus ir galintis kisti ateities paveikslas, kurio nekinta tik jau minėti vertybiniai ir idėjiniai pamatai, tačiau tikslai ir strategijos tam pamatui įgyvendinti gali keistis.

Apžvelkime kiekvieną iš trijų minėtų gyvenimo ir tikslų siekimo strategijų.

1. GOAL (tikslas) • Koks yra dabartinis konkretus tikslas?

• Kokia to tikslo svarba, aktualumas, nauda?

• Kokie didesni tikslai, nauda slypi už šio tikslo?

• Kokie lūkesčiai visam tikslo siekimo laikotarpiui?

• Kokie tikslo pasiekimo kriterijai?

• Kokie yra tikslo siekimo rėmai, kaip asmuo dėl jo jaučiasi, ką apie jį mano?

• Kokios yra pasipriešinimo jėgos, kurios gali sutrukdyti pasiekti tikslą? Kuo naudinga dabartinė situacija, nesiekiant tikslo?

2. REALITY (dabartinė situacija)

• Išsami dabartinės situacijos analizė ir įvertinimas.

• Kas yra daroma ir pasiteisino?

• Kas buvo bandoma daryti ir nepasiteisino?

• Su kokiais dar žmonėmis susijusi ši situacija?

• Kokia situacijos vystymosi chronologija?

• Kokie turimi ištekliai ir resursai, kuriuos galima pritraukti? 3. OPTIONS (sprendimo galimybės)

• Kokia turima pozityvi patirtis ir kaip ją galima panaudoti šioje situacijoje?

• Kokia turima neigiama patirtis ir kaip ją galima panaudoti ateityje transformavus?

• Kokios yra kitų žmonių patirtys, kuriomis tikslinga remtis ir iš kurių galima semtis įkvėpimo?

• Kokių idėjų asmuo turi šiai ateities patirčiai?

• Kokie alternatyvūs įvykių scenarijai?

• Ko gali tekti atsisakyti, siekiant tikslo?

4. WAY (veiksmų planas)

• Vertingų idėjų, pagrindinių minčių išsigryninimas, atsižvelgiant į visus tris prieš tai pereitus GROW modelio veiksmus.

• Veiksmų planavimas. Koks asmeninis veiksmų planas matomas šiai patirčiai?

• Kokių plano įgyvendinimo kliūčių gali iškilti?

• Kas galėtų padėti susitvarkyti su minėtomis kliūtimis?

TIKSLŲ SIEKIMO IR GYVENIMO VEKTORIŲ STRATEGIJOS

Į tikslus žmogaus gyvenime žiūrint globaliai, kaip į sudedamąsias gyvenimo strategijos dalis, galime įžvelgti, kad skirtingi žmonės turi skirtingus požiūrius į tikslų siekimą ir į visą asmeninio gyvenimo eigą. Vieni renkasi gyvenimui tekėti pasroviui, kuomet didžiąją dalį kasdienių sprendimų nulemia atsitiktinės galimybės, idėjos bei aplinkybės, kiti renkasi maištavimo strategiją, kai užsibrėžti tikslai turi būti žūtbūt pasiekti, bet kokia kaina ir bet kokiomis aplinkybėmis. Taip pat yra ir tokie žmonės, kurie neturi griežto prisirišimo prie konkrečių tikslų, tačiau aiškiai mato ir supranta globalų savo gyvenimo vektorių, kurio kryptimi juda.

1.TEKĖJIMAS PASROVIUI

Tai tokia gyvenimo strategija, kai žmogaus gyvenimo pasirinkimai ir jį lydintys įvykiai yra chaotiški, neturintys aiškios krypties. Tokių žmonių gyvenime vyrauja daug įvykių, nuotykių, juos dažnai supa didelis skaičius pačių įvairiausių asmenų ir galimybių, tačiau pagrindiniai įvykiai yra nulemti atsitiktinumų ir aplinkybių sutapimų. Stiprioji pusė. Šia strategija besiremiantys žmonės turi daug kūrybinės ir intuityvios saviraiškos laisvės, nuolat išgyvena stiprias emocijas, jaučiasi laisvi, o juk laisvės vertybė jiems yra viena svarbiausių.

Silpnoji pusė. Būdinga stipri nuotaikų kaita, įstrigimas įvairiose emocinėse būsenose ir vidiniuose procesuose, kurie nebūtinai duoda naudos. Gali tapti priklausomi nuo įvairių psichotropinių medžiagų, nes nuolat ieško stiprių, vis labiau išlaisvinančių patirčių. Nors iš vienos pusės jie turi visą taip trokštamą laisvę, tačiau taip pat yra joje įkalinti, nesuprasdami, kur link juda. 2. MAIŠTAVIMAS

Šiai gyvenimo strategijai prijaučiantys žmonės žūtbūt siekia užsibrėžtų tikslų. Sunkiai įsileidžia įvykius ir veiklas, kurios vienaip ar kitaip neatitinka jų tikslų siekimo kriterijų ar nesuteikia galimybių efektyviau jų siekti. Neretu atveju mezga pažintis, kurios galėtų būti naudingos tikslams siekti, bei kuria aplink save tokią aplinką, kurioje esantys žmonės galvoja apie analogiškus tikslus.

Gyvenimo ir požiūrio į tikslų siekimą stiliai Stiprioji pusė. Tai pasitikinčių savimi, užtikrintų asmenybių, kurioms būdinga stipri vidinė motyvacija, strategija. Neretu atveju tokie žmonės tampa stipriais lyderiais, gebančiais įkvėpti ir vesti paskui save kitus.

Silpnoji pusė. Sunkiai išgyvenamos nesėkmės, nes visi užsibrėžiami tikslai turi aiškius ir griežtus kriterijus, kaip turi atrodyti pasiektas rezultatas. Būdingas perdegimo sindromas, kuomet pasiekus tikslą arba jo siekiant imama jausti beprasmybė, apatija, lėtinis nuovargis ir kitos destruktyvios emocijos.

3. BENDRADARBIAVIMAS SU GYVENIMU Šios strategijos besilaikantys žmonės aiškiai supranta, kokia kryptimi juda jų gyvenimas, tad konkrečių tikslų siekimas tampa tik priemone vertybinei vizijai įgyvendinti. Vertybinis vektorius šiuo atveju yra įgyvendinamas įvairiausiomis priemonėmis, kurios kai kuriais atvejais gali ateiti savaime, kaip galimybės, arba gali būti susikurtos ir išsikeltos kaip asmeninis tikslas.

Stiprioji pusė. Nesėkmės nėra priimamos labai skaudžiai, nes dėl matomo globalaus paveikslo ir vertybinės krypties yra suprantama, kad kiekviena patirtis – tai pamoka, vedanti į sėkmingesnį rytojų. Yra galimybė kūrybiškai žvelgti į globalios vizijos įgyvendinimą, tai suteikia galimybę susikurti įvairius projektus, paslaugas ir finansinius šaltinius. Ilgainiui žmogus identifikuojamas kaip tam tikros srities ekspertas, ir tai sukuria papildomų galimybių.

Silpnoji pusė. Tam tikrais atvejais iškyla situacijų, kuomet reikia rinktis tarp asmeninių vertybių ir krypties bei kitų galimybių, kurias siūlo gyvenimas. Tad pasirinkę šią strategiją žmonės gali dažnai atsidurti apsisprendimų kryžkelėje, kai savotiškai patikrinama jų ištikimybė pasirinktai krypčiai.