3. Kritinis mąstymas

Temos pavadinimas Kritinis mąstymas

Užsiėmimo tikslas Supažindinti dalyvius su kritinio mąstymo sąvoka bei teorija ir praktinės užduoties metu stiprinti gebėjimą suprasti, priimti ir analizuoti savo ir kitų žmonių sprendimų priėmimo sistemas ir pasaulio suvokimo modelius.

Trukmė 2–4 valandos.

Erdvė ir priemonės Kėdės, projektorius, rašymo priemonės, spausdintuvas.

Dalyvių grupės dydis 10–30 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai Dalyviai paskirstomi į grupes po 4–5 žmones. Kiekviena grupė kviečiama pasirinkti tyrimo, kurį norėtų atlikti, temą, siekiant išsiaiškinti nuomonę apie tam tikrą situaciją ar mintį. Vėliau grupės kviečiamos išeiti į lauką ir pakalbinti žmones ta tema.

Esminiai dalykai, kuriuos jie turi išsiaiškinti:

• apklausos dalyvių pozicija tam tikru klausimu;

• kodėl nuomonė yra būtent tokia.

Apklausai skiriama apie 20 minučių.

Grįžę į mokymų erdvę dalyviai sukuria rezultatų demonstravimo sistemą (tam skiriama dar apie 15 minučių), kurią pristato visiems dalyviams.

Praktinės užduotys

Metodas „Abigalė“

Tai diskusija apie liūdną meilės istoriją: kas yra blogiausias, kas yra geriausias?

Reikalingi ištekliai

Kiekvienam dalyviui padalijama po vieną šios istorijos kopiją: Abigalė myli Tomą, gyvenantį kitoje upės pusėje. Potvynis sugriovė visus netoliese esančius tiltus per upę, ir vandenyje liko tik viena valtis. Abigalė prašo Sinbado, valties savininko, perkelti ją į kitą upės pusę. Sinbadas sutinka, bet pareikalauja, kad Abigalė atsilygindama su juo praleistų naktį. Abigalė nežino, ką daryti, ir bėga klausti savo mamos patarimo. Mama atsako, kad ji nenori kištis į Abigalės reikalus. Sumišusi Abigalė permiega su Sinbadu, kuris tuomet perkelia ją per upę. Abigalė bėga pas Tomą, džiaugsmingai jį apkabina ir papasakoja viską, kas atsitiko. Tomas ją šiurkščiai atstumia ir Abigalė pabėga. Netoli nuo Tomo namų Abigalė sutinka Johną, geriausią Tomo draugą. Ji ir jam papasakoja viską, kas nutiko. Johnas smogia Tomui už tai, ką jis padarė Abigalei, ir išeina kartu su ja.

Praktinės užduotys • Pakankamai erdvės dalyviams dirbti individualiai, 4–5 žmonių grupelėmis ir bendrame rate.

Grupės dydis

Mažiausiai 5 dalyviai, daugiausia – 30 (didesnes grupes galima padalyti, o įvertinimą daryti atskirai).

Laikas

• Nuo 1 valandos 15 minučių iki 2 valandų 15 minučių: • 5 minutės įvadui, • 10 minučių individualiam skaitymui ir įvertinimui, • 30–45 minutės darbui mažomis grupelėmis, • (pasirenkamai) 30 minučių didesnėje grupėje, • 30–45 minutės įvertinimas bendrame rate.

Eiga

Pristatykite dalyviams užduotį, kuri padės išsiaiškinti skirtingas vertybes. Paprašykite asmeniškai perskaityti istoriją ir įvertinti kiekvieną veikėją (Abigalę, Tomą, Sinbadą, Abigalės mamą ir Johną) pagal jų elgesį: kuris elgėsi blogiausiai, kuris šiek tiek geriau ir t. t. Dalyviams įvertinus, paprašykite jų pasidalyti į mažas grupeles (nuo 3 iki 6 asmenų) diskusijai, kaip jie supranta šių veikėjų elgesį. Užduotis mažoms grupelėms: padaryti bendrą sąrašą, su kuriuo sutiktų visi grupelės nariai. Paprašykite jų vengti matematinių skaičiavimų, kuriant bendrą sąrašą, geriau bandyti jį sudaryti remiantis aptarimu, kas yra gerai ir kas – blogai. Mažoms grupelėms sudarius savo sąrašus, jūs galite, jei norite, pakartoti šią fazę, sujungiant 2 mažas grupeles kartu ir suformuojant vidutinio dydžio grupę (jei tai darysite, pradinėse grupelėse turėtų būti ne daugiau kaip po 4 žmones). Įvertinkite šią užduotį bendrame rate, pirmiausia pristatydami rezultatus ir aptardami jų panašumus bei skirtumus. Pamažu pereikite prie klausimų, kokiu pagrindu dalyviai vertino. Kaip jie galėjo nuspręsti, koks elgesys yra geras, o koks – blogas).

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai

Metodo „Abigalė“ aptarimas ir įvertinimas

Įvertinant svarbu suprasti sąsają su vertybėmis, kurios mums daro įtaką nusprendžiant, kas yra gerai ir kas – blogai. Kai jau tai suprasime, kitas žingsnis yra pažiūrėti, sunku ar lengva derėtis dėl vertybių, norint sudaryti bendrą sąrašą. Galite paklausti žmonių, kaip jie tą bendrą sąrašą kūrė – kurie argumentai juos įtikino ir kodėl, kur buvo riba suprasti ir palaikyti kitą. Žvelgiant toliau, galima pagalvoti apie tai, „kaip mes išmokome atskirti, kas yra gerai ir kas – blogai“.

TEORINĖ INFORMACIJA

Kritinis mąstymas – tai mąstymo proceso įgūdis, kuris padeda filtruoti gaunamą informaciją ir, tinkamai pasvėrus visus faktus, į ją reaguoti. Dėl to kuriamas maksimaliai tikslus tikrovės paveikslas, o priimami sprendimai yra korektiški.

Kritinis mąstymas suteikia galimybę adekvačiai analizuoti esamą situaciją bei prognozuoti ateitį.

Kritinio mąstymo kaip įgūdžio lavinimo svarbą galėtų patvirtinti Dunningo-Krugerio efektas. 1999 metais Kornelio universitete mokslininkai Davidas Dunningas ir Justinas Krugeris atliko daugybę eksperimentų, kurie įrodė, kad nekvalifikuoti žmonės yra linkę smarkiai

pervertinti savo gebėjimus ir būti klaidingos nuomonės apie save, o kvalifikuoti – apie kitus. Tai reiškia, kad daugelis žmonių, priimdami vienokius ar kitokius sprendimus ir vertindami situacijas, yra linkę klysti.

Raktas į kritinį mąstymą – nuoširdus dvejojimas savo pozicijos teisingumu. Ir, priešingai, užtikrintas ir nepalaužiamas savo pozicijos laikymasis nurodo kritinio mąstymo įgūdžių stoką.

Dar Sokratas yra sakęs: „Aš žinau, kad nieko nežinau.“ Tai puikiai iliustruoja trys kiekvienam žmogui pasiekiamos informacijos ratai:

Vienas esminių kritinio mąstymo metodų, padedantis kritiškai spręsti kylančius klausimus ir problemas, yra esamos užklausos skaidymas į smulkesnes detales ir jų nuoseklus analizavimas.

Dalykai, apie kuriuos nė nenutuokiu, kad nežinau.

Dalykai, apie kuriuos žinau, kad daug ko nežinau.

Dalykai, kuriuos žinau.

Pavyzdys. Tomas ir Andrius turi tą pačią sveikatos problemą. Tomas pasidalijo su Andriumi informacija apie homeopatinius vaistus, kuriuos jam išrašė gydytojas, ir šie vaistai jam puikiai padėjo išspręsti sveikatos problemą. Taigi Andrius šiuo metu galvoja, galbūt jam reikėtų išbandyti tuos pačius vaistus.

Kaip Andrius turėtų spręsti šį klausimą, remdamasis kritinio mąstymo įgūdžiais?

Pirmiausia reikėtų išskaidyti visus faktus.

Faktas Nr. 1. Vaistus Tomui išrašė gydytojas. Tai kvalifikuotas specialistas, kurio nuomone galima būtų pasitikėti. Tai stiprus faktas, palaikantis įsiklausymo į Tomo patirtį pusę.

Faktas Nr. 2. Vaistai Tomui padėjo. Tai taip pat stiprus faktas, paremtas Tomo patirtimi, paikantis įsiklausymo į Tomo patirtį ir jos perėmimo pusę.

Faktas Nr. 3. Tomas vartojo homeopatinius vaistus. Peržvelgus įvairius mokslinius tyrimus ir tarptautinius konsoliduotus memorandumus, galima atrasti informacijos, kad homeopatiniai vaistai nėra patikimi ir jų poveikis nėra įrodytas. Homeopatinių vaistų vartojimas priskiriamas alternatyviajai medicinai, juos išrašyti pacientams nėra rekomenduojama.

Taigi apžvelgus visus tris faktus galime daryti išvadą, kad, nepaisant to, kad vaistus išrašė kvalifikuotas gydytojas ir vaistai Tomui padėjo, tačiau tarptautiniu mastu moksliškai toks gydymas nėra pripažintas, todėl kritiškai įvertinęs visas puses, greičiausiai Andrius nurodytų vaistų nepasirinktų.

Pagrindinis aspektas, kuriuo remiasi mūsų sprendimai, yra pasaulio suvokimo modeliai, dar kitaip vadinami pasaulio suvokimo žemėlapiu. Modelis – tai įvairių situacijų matymo vaizdinys, paremtas daugybe individualiai suformuotų faktų: patirtimi, vertybėmis, individualiu įsivaizdavimu ir lūkesčiais. Pavyzdžiui, žinant gravitacijos dėsnius galima numatyti, kokios objektų judėjimo dinamikos turėtume tikėtis. Arba gerai pažinus tam tikro žmogaus elgesio modelius galima numatyti, kaip jis pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje ateityje. Kuo labiau moksliškai yra pagrįsta informacija, tuo tiksliau ji gali nusakyti ateitį ir tuo labiau ja galima pasitikėti.

KRITINIO MĄSTYMO PRINCIPAI:

1. Atskirti faktus nuo jų interpretacijų ir vertinimų

Pasaulio suvokimo modeliai ir įsitikinimai formuojasi konkrečių faktų pagrindu

2. Mąstyti ir kurti išvadas remiantis racionaliai pasvertais ir patikrintais įrodymais

Svarbu būti atviriems naujiems įrodymams ir turimas išvadas kvestionuojantiems faktams, kurie gali skatinti persvarstyti ir performuoti savo turimą tikrovės modelį, transformuojant jame esančius elementus.

3. Atkreipti dėmesį į specialistų nuomonę

Turint dvejonių, atkreipti dėmesį į konsoliduotų specialistų grupių išvadas ir nuomones, nesilaikant vien atskirų ekspertų pozicijos.

4. Nebijoti būti neteisiam, priimti alternatyvią nuomonę ir tiesą

Užrašams, idėjoms, pastebėjimams

Temos pavadinimas

Užsiėmimo tikslas

Trukmė

Erdvė ir priemonės

Dalyvių grupės dydis

Susipažinimo / komandos formavimo metodai

Praktinės užduotys

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai

TEORINĖ INFORMACIJA