2. Lyderystės principai ir jų taikymas, charizma

Temos pavadinimas Lyderystės principai ir jų taikymas, charizma

Užsiėmimo tikslas Supažindinti dalyvius su įvairiomis teorijomis apie lyderystę bei sustiprinti gebėjimą atpažinti įvairaus tipo lyderius ir jų elgesio modelius.

Trukmė 3–4 valandos.

Erdvė ir priemonės Lyderių portretai, žirklės, rašymo priemonės, popierius, projektorius, ekranas, pasirinktas filmas apie lyderį – istorinę asmenybę.

Dalyvių grupės dydis 10–20 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai Mokymų vadovas iš anksto parengia (galima iškarpyti iš žurnalų arba pasitelkus spausdintuvą) apie 5–6 kuo įvairesnių lyderių portretus (atsižvelgiant į teorinę medžiagą). Visi šie portretai sukarpomi į atskiras dėlionės dalis, kurios yra sumaišomos. Mokymų vadovas nieko neaiškina – nepasako, kad tai lyderių portretai.

Dalyvių grupė kviečiama surinkti visas dėlionės dalis ir sudaryti atitinkamus portretus. Grupės prašoma padiskutuoti ir pristatyti, kas vienija visus portretus ir kuo išsiskiria kiekviena asmenybė.

Praktinės užduotys Praktinei užduočiai yra parenkamas meninis arba dokumentinis filmas, paremtas tikra žinomo lyderio gyvenimo istorija (tai gali būti filmas apie Nelsoną Mandelą, Motiną Teresę, Adolfą Hitlerį, Margaret Thatcher ar bet kokį kitą lyderį).

Mokymų vadovas iškabina svarbiausius teorinės dalies punktus (lyderystės dėsniai, lyderystė pagal dominuojančias funkcijas, lyderių tipai ir t. t.) po visą mokymų erdvę špargalių formatu. Dalyviai kviečiami stebėdami filmą fiksuoti svarbius aspektus:

• kokius lyderių tipus filme įžvelgė;

• kokių dėsnių laikėsi pagrindiniai filme rodomi lyderiai ir pagrindinis veikėjas;

• kokie buvo raktiniai, svarbiausi momentai ir lūžio taškai siužete, kuo svarbūs buvo lyderio veiksmai ir kokie jie buvo;

• kas yra lyderio sekėjai ir kodėl jie seka savo lyderį;

• kas yra lyderio oponentai ir kaip pagrindinis veikėjas su jais elgiasi.

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai Filmo peržiūros pabaigoje dalyviai kviečiami aptarti filmą, atsakant į visus praktinėje užduotyje pateiktus klausimus bei apžvelgiant visas po erdvę iškabintas špargales.

TEORINĖ INFORMACIJA

Lyderystė bei lyderio sekimas yra užkoduota žmogaus bei daugumos kitų gyvūnų rūšių genuose per visą evoliuciją. Tinkamo lyderio išgryninimas ir sekimas visai gyvūnų bandai ar žmonių genčiai reiškė didesnes galimybes išgyventi, būti aprūpintiems ir saugiems. Mūsų laikais lyderystės aspektas skirtingose situacijose išryškėja kiekvieno žmogaus gyvenime. Egzistuoja daugybė lyderystės teorijų, lyderių tipų. Apžvelgsime keletą teorijų.

LYDERIŲ TIPAI IR JŲ YPATYBĖS

Maxas Weberis – vokiečių sociologas, filosofas ir istorikas, išskyrė tris lyderystės tipus: 1. Tradicinis lyderis. Šis lyderystės tipas būdingas priešindustrinei visuomenei, kurioje monarcho palikuonys perimdavo valdžią tiesiogiai iš savo tėvų. Šiuo atveju teisė į lyderystę yra perimama, atsižvelgiant į egzistuojančias bendruomenėje tradicijas. Toks lyderystės tipas būdingas ir gyvūnams. Tam tikrų rūšių kilmingųjų beždžionių vaikai taip pat nuo vaikystės įgauna ypatingą statusą visoje gentyje.

2. Racionaliai legalus lyderis. Tai biurokratinis lyderystės tipas, kuomet lyderis išrenkamas remiantis tam tikromis įtvirtintomis ir viešai priimtomis taisyklėmis. Šiuo atveju lyderis įgauna pasitikėjimą vykdyti tam tikrą ribotą funkciją, taip siekiant palaikyti bendrą tvarką valstybėje.

3. Charizmatiškasis lyderis. Tai emocionaliausias lyderystės tipas, nes šiuo atveju sekėjai sukuria tiesioginį emocinį ryšį su savo lyderiu, tiki juo bei idealizuoja jo galias. Toks lyderis kelia stiprias emocijas, įkvepia, žavi, stebina, sekėjai siekia atkartoti kiekvieną jo veiksmą ir lygiuojasi į jį kaip į didžiausią pavyzdį.

Krikščionybė išskiria charizmatiškumą kaip Dievo dovaną, suteiktą žmogui tam, kad jis galėtų tapti laidininku ir svarbios misijos nešėju. Ši dovana išryškėja ypatingais gebėjimais, asmeninėmis savybėmis, kalbėjimu. Prie tokio žmogaus aplinkinius traukia natūraliai. Sociologai charizmatiškumu vadina asmenybės savybes, kurios išskiria žmogų iš visų kitų.

Sigmundas Freudas skirstė lyderystę į grupinę ir individualią. Jis pabrėžė, kad lyderystė – tai ilgalaikis procesas, kuomet žmogus dėl tam tikrų savo savybių junginio įgauna gebėjimą pritraukti prie savęs aplinkinius žmones, įkvėpti juos veiksmams ir natūraliai skatinti veikti. Tai vyksta nesąmoningai ir ilgainiui toks žmogus – aplinkinių įkvėpimo šaltinis – imamas identifikuoti kaip lyderis, kuriuo sekama. Freudas lyderystę taip pat siejo su psichoseksualinės energijos pertekliumi, kurią žmogus nesąmoningai sublimuoja į lyderystės išraiškas.

Psichoanalitikai išskiria dešimt lyderių tipų: 1. Globėjas. Šio tipo lyderis dažnai traktuojamas kaip „griežtas, bet teisingas ir rūpestingas tėvas“, kartais jis dar vadinamas patriarchaliniu valdovu. Toks lyderis siekia geriausių savo pavaldinių savybių, visuomet išlieka pasitikintis ir ramus, kuria saugią bei disciplinuotą atmosferą. 2. Vadas. Šio tipo lyderio asmenyje grupės nariai mato visas savybes, kurios formaliai ar neformaliai yra priimtos grupės kaip „aukščiausias standartas“.

Visi grupės nariai dėmesingai stebi kiekvieną vado veiksmą bei stengiasi visais būdais tuos veiksmus atkartoti.

3. Tironas. Tai autoritarinis lyderystės tipas, kuomet lyderystė yra pastatyta ant baimės pamato. Toks lyderis priimamas kaip stipriausias grupėje ir visi jo nurodymai vykdomi su baime, nuolankiai.

4. Organizatorius. Toks lyderis yra teisingas, besilaikantis taisyklių, ramus ir siekiantis išlaikyti grupėje balansą. Jis įsiklauso į visos grupės poreikius, sėkmingai deleguoja atsakomybes.

Priimdamas sprendimus remiasi demokratinėmis vertybėmis. 5. Viliotojas. Šio tipo lyderis gerai atpažįsta aplinkinių žmonių silpnybes ir geba veikti jomis pasinaudodamas. Savo veiksmais jis gali iškelti į paviršių talentus, sustiprinti komandos narių galias, kiekvienam komandos nariui suteikdamas „sparnus“. Būdamas empatiškas, iškelia į paviršių visos grupės užspaustus jausmus, konfliktus ir taip subalansuoja grupės atmosferą. Šiam tipui dažnai prirašomos mistinės nepaaiškinamos galios. Toks lyderis sukelia stiprius jausmus ir priklausomybės jausmą kiekvienam grupės nariui. 6. Herojus. Šis tipas kelia pagarbos ir susižavėjimo jausmą,nes geba rasti išeitį atsidūrus bet kokioje kritinėje situacijoje, pasirūpinti kiekvienu komandos nariu. Kitų žmonių gerovę iškelia aukščiau savo paties, todėl juo ypač pasitikima. Daug herojaus lyderystės tipo asmenų yra tarp istorinių revoliucionierių.

7. Grupės siela. Tai lyderis, gebantis palaikyti visų komandos narių gerą nuotaiką, entuziazmą ir energiją. Gerai jaučia tuos, kuriems trūksta energijos, ir tuoj pat juos „uždega“. Turi gerą humoro jausmą, beprotiškų idėjų, kuriomis kaipmat užkrečia visą grupę. 8. Žvaigždė. Lyderis, kurio veiksmai, kūryba sukelia didžiulį atgarsį ir susižavėjimą. Jį seka daugybė žmonių, nes tai, ką jis kuria, rezonuoja ir kelia norą juo sekti.

9. Atstumtasis ir 10. „Atpirkimo ožys“. Tai du antilyderių tipai, su kuriais grupė paprastai kovoja.

Taip pat psichologijos mokslas lyderystę skirsto pagal dominuojančias funkcijas:

LYDERIS – ORGANIZATORIUS

Tai išmintingas, tolerantiškas ir demokratiškas lyderis, kuris atlikdamas kiekvieną veiksmą dėmesingai atsižvelgia į visų komandos narių poreikius, sistemindamas juos ir atrasdamas būdų visus patenkinti. LYDERIS – KŪRĖJAS

Tai naujų idėjų iniciatorius, kuris įkvepia ir skatina komandą judėti į priekį ir siekti naujų laimėjimų. Tai pakankamai savarankiškas lyderis, kuris dažnai gali būti individualistas, užsidegęs savo paties pradedamomis veiklomis ir dažniausiai bendraminčius pritraukdamas net nesąmoningai.

LYDERIS – KOVOTOJAS

Tai emocionalus lyderis, kuris kategoriškai gina savo poziciją ir tiesas. Jis bet kada pasiruošęs stoti į kovą dėl savo idėjų ir vertybių, kuriomis tiki. Šio tipo lyderiai skatina pokyčius, tačiau jų silpnybė slypi tame, kad remdamiesi emocijomis jie ne visada skiria pakankamai dėmesio esamai padėčiai ir situacijai analizuoti.

LYDERIS – DIPLOMATAS

Šis tipo lyderis siekia palaikyti santykį su visomis įmanomomis pusėmis ir būti informuotas apie visus vykstančius grupėje įvykius bei santykius. Siekdamas harmonijos ir taikos, jis nuolat stengiasi atrasti bendrų taškų ir skatinti dialogą kilus konfliktams. LYDERIS – GUODĖJAS

Šio tipo lyderiui svarbiausi tarpasmeniniai santykiai. Guodėjas sukuria stiprų emocinį ryšį su kiekvienu komandos nariu ir palaiko juos ne tik komandiniame darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Dėl to visi komandos nariai lyderiu labai pasitiki ir priima jo autoritetą bei sprendimus.

LYDERYSTĖS DĖSNIAI

Johnas C. Maxwellas yra parašęs knygą „21 nepaneigiamas lyderystės dėsnis“, kuri tapo pripažintu bestseleriu visame pasaulyje. Šioje knygoje autorius apžvelgia daugiau ir mažiau žinomus pasaulio lyderius bei jų lyderystės sėkmės pavyzdžius. Štai keletas jo aprašytų įdomesnių dėsnių: ĮGALINIMO DĖSNIS

Theodore’as Rooseveltas yra pasakęs: „Geriausias vadovas – tai žmogus, kuriam pakanka proto parinkti tinkamus žmones, kad jie įvykdytų tai, ko jis nori pasiekti, ir pakanka savitvardos nesikišti, kai jie tai daro.“ Šis dėsnis kalba apie tai, kad viena svarbiausių lyderio savybių – tai gebėjimas neutralizuoti komandos narių silpnybes ir dar labiau stiprinti jų stiprybes, taip įgalinant savarankiškai įgyvendinti įvairaus pobūdžio užduotis ir tikslus.

GALINGO IMPULSO DĖSNIS

Šis dėsnis kalba apie lyderio gebėjimą inicijuoti ir įgyvendinti galingus ir energingus šuolius, dėl ko visos komandos ir jos veiklos energijos lygis pakyla. Lyderis sustiprina, iškelia ir hiperbolizuoja tam tikrus uždavinius ir tikslų aspektus. Taip komandoje susiformuoja tam tikras pozityvaus streso faktorius, kuris verčia kiekvieną komandos narį pranokti save, tad galingasis impulsas galiausiai pasitarnauja ne tik bendram komandos tikslui, bet ir kiekvieno komandos nario asmeniniams tikslams ir karjerai. ARTIMO RATO DĖSNIS

Lyderio galimybes lemia arčiausiai jo esantys žmonės. Šio dėsnio esmė tokia, kad lyderio įtaką dažniausiai nulemia jį supanti aplinka. Todėl kviečiama sąmoningai formuoti savo artimos aplinkos ratą, nes žmonės ima gyventi tokį gyvenimo būdą ir turėti tokias nuostatas, įsitikinimus ir požiūrį į gyvenimą, kokius turi juos supantys artimiausi asmenys. Lyderiui, kuris siekia rezultatų, efektyvumo ir įtakos, svarbu asocijuoti ir sieti save su žmonėmis, kurie užsitikrinę jūsų trokštamus rezultatus ir tam talkinantį gyvenimo stilių. INTUICIJOS DĖSNIS

Galingi lyderiai išsiskiria tuo, kad geba per labai trumpą laiką, iš esmės – per akimirksnį, išanalizuoti daugybę faktorių: „perskaityti“ tendencijas, išteklius, žmones ir net pačius save. Jie nepaprastai pasitiki savo žiniomis, logine minčių seka ir emocijomis. Greitai mokosi iš esamų patirčių, todėl įvykus panašioms pagal siužetą situacijoms ir sutikę panašaus tipo žmones, iš anksto numato įvykių eigą. Lyderiai, kurie turi drąsos remtis savo intuicija, gerai pajaučia, kada ateina reikiamas metas veikti.

PALIKIMO DĖSNIS

Legendiniai lyderiai siekia ne vien turėti įtaką aplinkai ir būti jai svarbūs, bet turi gebėjimą taip sustruktūruoti savo patirtis, kad jos taptų išgrynintomis technologijomis, kurios bus perduotos ateities kartoms. Komandos nariai jaučia, kad prisideda prie kažko prasmingo ir paliekančio pridėtinę vertę ateičiai, todėl siekia sekti paskui tokį lyderį. PAGARBOS DĖSNIS

Šis pasaulis yra taip sutvertas, kad žmonės natūraliai seka tuos, kurie išlieka ištikimi savo vertybėms, siekiams ir nesustodami juda link savo tikslų.Tokiu atveju praranda reikšmę žmogaus statusas, finansinė padėtis visuomenėje. Aplinkiniai žmonės natūraliai įsiklauso į tokio žmogaus kvietimus, nes juose jaučia nepaliaujamą pasitikėjimą savimi, o tai kelia pagarbą.