NOTARIATAS
Paweł Czubik
Krokuvos (Lenkija) notaras, Jogailos universiteto profesorius
Šiuo tekstu siekiame išnagrinėti, kokius reikalavimus turi atitikti Lietuvoje išduoti įgaliojimai, kad sukeltų teisinius padarinius Lenkijoje. Iš pirmo žvilgsnio problematika atrodo nesudėtinga – abi šalys turi lotyniškąjį notariatą, Lenkijos ar Lietuvos notaro patvirtintų įgaliojimų formalus veiksmingumas, vadovaujantis lex fori kolizinės teisės normomis, turėtų būti pripažintas nepriklausomai nuo formai nurodytos taikytinos teisės1. Be to, Lenkijos Respublikos 2011 m. Tarptautinės privatinės teisės įstatymo2 25 straipsnis (panašiai, kaip anksčiau ga1 Jau 8-ajame dešimtmetyje Europoje buvo taikomi lotynų notarų veiksmų formos substitucijos mechanizmai – sąvokų ekvivalentiškumas ir pasekmių lygiavertiškumas. Žr. Nyderlandų pavyzdį – C. Voskuil, H. Duintjer Tebbens The Position of Legal Persons Acting Abroad (Netherlands International Law Relating to Corporations) [w:] Essays on the Law of International Trade. Asser Instituut, The Hague 1976, p. 160. Šiuo metu ši koncepcija plačiai taikoma tarptautinės privatinės teisės teorijoje. Taigi Lenkijos doktrinoje žr. J. Górecki Forma umów obligacyjnych i rzeczowych w prawie prywatnym międzynarodowym (Daiktinių ir prievolinių sutarčių forma privatinėje tarptautinėje teisėje). Katowice, 2007, p. 168–170 p., pal. M. Pazdan, Prawo prywatne międzynarodowe (Tarptautinė privatinė teisė) 14 leid. Warszawa, 2011, p. 87–88 2 Dz. U. 2011 m., Nr. 80, 432 d.
Straipsniai
lieTuvoje parengTų dokumenTų naudojimas noTariniams veiksmams LENKIJOJE ATLIKTI IR LENKIJOS NEKILNOJAMO TURTO REGISTRO TEISMUOSE (REI SITARE TAIKYTINUMAS, KONSULINIO LEGALIZAVIMO PANAIKINIMAS) liojęs 1965 m. įstatymas3), teikdamas alternatyvią galimybę taikyti veiksmui taikytiną teisę (lex causae) ir veiksmo atlikimo vietos teisę (lex loci actus)4, rodo įgaliojimų, sudarytų taikant jų sudarymo vietos valstybės teisę, formalų veiksmingumą5. Taigi įgaliojimas, sudarytas už Lenkijos ribų, pagal jo sudarymo 3 Dz. U. 1965 m., Nr. 46, 290 d. su pakeitimais. 4 Tai visuotinai valstybių taikoma teisės normų kolizijos tvarka. Žr. A. W. Scott Private International Law. London, 1972, p. 236, 290, pal. M. Sośniak, Précis de droit international privé polonais. Wrocław, 1976, p. 103–104. Apie taikytinos legis loci actus fiksavimą ir taikytiną legis casuae žr. Q. Alfonsin Teoria del derecho privado international. Montevideo, 1955, p. 65, 68, 132, 164. 5 Tačiau nebūtinai garantuoja formalų kitų veiksmų veiksmingumą. Būtina turėti omenyje, kad 25 straipsnio 2 dalyje numatyta akto sudarymo vietos valstybės teisė (lex loci actus), kurios formalus veiksmingumas, šalia bylai taikytinos teisės (lex causae), nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, netaikoma veiksmų, susijusių su nekilnojamo turto valdymu ir teisinių veiksmų, susijusių su juridinę asmenybę turinčio arba neturinčio subjekto steigimu, susijungimu, padalijimu, pertvarkymu arba veiklos nutraukimu, formai. Taigi, neįmanoma užsienyje valdyti Lenkijos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą arba užsienyje steigti lenkišką bendrovę taikant vietos teisės numatytą formą. Taip yra dėl to, kad, taikant lex causae principą, Lenkijos teisės nuostatos reikalauja notarinio dokumento formos. Šis reikalavimas netaikomas įgaliojimams, kuriems pagal Lenkijos tarptautinę privatinę teisę taikomas atskiras statutas (23 straipsnis). Žinoma, ši nuostata dėl galiojančios sutarties dėl teisinės pagalbos 35 straipsnyje netaikoma ir Lenkijos bei Lietuvos santykiuose.
35
