Klausk Karolinos

Yra dalykų, kurie sunkina gyvenimą? Psichologė Karolina Gurskienė pasirengusi tau padėti ir atsakyti į kebliausius klausimus!

Rašyk: k.gurskiene@gmail.com

Mano tėvai manęs visiškai nesupranta ir nuolat mane kritikuoja. Tai aš jiems per mažai mokausi, tai per mažai judu, tai aš per grubi, tai per stambi. Nesu įžūli ir tikrai dažnai nutyliu, bet kartais darosi per sunku. Vieną kartą mama man pradėjo pasakoti, kad mano sijonas negražus ir kad keistai su juo atrodau. Nei jis per trumpas, nei vulgarus – tiesiog paprastas, elementarus sijonas. Susinervinau ir ramiu tonu, bet susitvardžiusi pasakiau: „Mama, tai – ne tavo reikalas“. Mama taip supyko, kad net tėvą pakvietė. Ir tada jie abu ilgai dėstė moralą, kad tapau nevaldomu vaiku, kuris tėvams „šoka į akis“. Niekur aš nešokau ir tai yra grubiausias mano pasakytas sakinys ever. Ar gi tai grubu? Tada kaip išvis galima su tėvais kalbėtis, kad jie ir neįsižeistų, ir išgirstų, ir suprastų, kad tas nuolatinis kritikavimas tikrai skaudina?

Tėvams labai sunku pajausti, kada vaikas pereina iš vieno raidos etapo į kitą. Kol vaikas mažytis, jį norisi ypatingai saugoti, tačiau jam paaugus, pasisaugoti daug kur jau geba jis pats. Tačiau dėl to, kad jis daugiau geba, tėvų noras saugoti niekur nedingsta. Su paauglyste labai panašiai. Tėvai moko, patarinėja, kol paauglys nenubrėžia ribų ir nenurodo, kad laikas su juo elgtis kitaip. Tu jauti, kad tėvų dėmesio ir komentarų gauni daugiau, nei norėtųsi. Ir nereikia jų atmesti, jie vertingi. Tačiau vargina jų intensyvumas ir, kaip supratau, teksto formatas? Pasakyti dukrai apie jai netinkantį sijoną galima malonybine kalba: „Man asmeniškai, tas pilkas sijonas atrodo geriau, nes yra laisvesnis ir gražiau krenta“ arba sarkastiškai: „Šitie sijono diržai į tave įsiveržę, kaip į daktarišką dešrą raudonas siūlas“. Jei atpažįsti tėvų kalboje daugiau sarkazmo, nei atsargumo – paaiškink jiems apie savo jausmus. Kaip jautiesi, kai jie komentarus išsako taip, kaip yra įpratę? Ir kaip norėtum, kad tau juos išsakytų? Tu augi, keičiasi ir tavo informacijos priėmimo būdas. Jei tau anksčiau tiko ir tu įsimindavai tėvų žodžius, kurie skambėjo labiau per liepiamąją nuosaką, perėjusi į paauglystės etapą, girdėdama tą formatą tu imi piktintis, ko pasekoje, psichika informaciją atmeta, prieštarauja ir nepriima. Ir užsisuka niekur nevedantis užburtas ratas: tėvai nori gero, atiduoda energiją iš visos širdies pasakodami, tačiau ta informacija jau seniai nėra priimama. Pasikalbėti ir pasiaiškinti, kaip, pasikeitus tau, norėtum, kad keistųsi ir jų kalba su tavimi, būtų naudinga visiems, ar ne? Kitas momentas – tėvų patarimų intensyvumas. Jei bet kokią informaciją mes pakartojame daugiau nei du kartus, tai jau nebe patarimas, o įtikinėjimas, teisingai? Kad ir kaip labai tėvai norėtų tau gero, padėk jiems suprasti, kad patirtis nori susirinkti pati. Išklausyk juos, padiskutuok, kodėl jie mano kitaip, nei tu, tačiau primink, kad ir neigiamos patirtys yra pamokos. Dažnai net vertingesnės. Tėvams, turintiems paauglį, dažnai sunku suprasti, kad vaikas užaugo. Racionalus pokalbis su ramiai pateikiama informacija apie savo norus ir matymą, pristatys tave tėvams kaip nebe vaikiškai kaprizus rodantį vaiką, o kaip save jaučiantį brandesnį žmogų. Su kuriuo jau galima tartis. Su kuriuo jau reikia tartis.

Susipažinau vakarėlyje su vaikinu, kuris man iškart labai patiko. Tą vakarą daug šokome, kalbėjome ir atrodė, kad turime tiek daug bendro. Jis toks iš tų naglekų biškį, bet ir yra apie ką pakalbėti. Problema ta, kad susirašinėjant su juo po vakarėlio, jis ėmė mane labai gąsdinti. Jo išsireiškimai apie kitas rases, apie homoseksualumą, jo kategoriškumas, kad pasaulis turi suktis pagal jį ir noras viską kontroliuoti atrodė visiškai ne mano pasaulis. Po jo žinutės, kad jis visada gauna, ko nori, aš jam nebeatrašiau nieko ir užblokavau. Jis dar parašė man per kitą programėlę, kur dingau, bet užblokavau jį ir ten. Dabar truputį nerimauju, kad jis manęs ieškos. Tėvams sakyti nenoriu, jis nežino, kur aš gyvenu, tai iki jų tai niekaip neateis, bet jei sutiksiu jį kur mieste? Kaip jam pasakyti, kad atstotų? Ar tiesiog ignoruoti, tarsi nepažįstu?

Kai susipažįstame su nauju žmogumi, mes matome jį tokį, kokį save pateikti jis nori. Esi girdėjusi posakį, kad pirmasis įspūdis yra apgaulingas? Jis nebūtinai apgaulingas, bet labai dažnai – pasirinktas. Kai bendraujame daugiau ir su tuo žmogumi turime vis daugiau situacijų, tuomet galime realistiškiau įvertinti jo asmenines savybes, jo vertybes, pamatyti, kaip jis mąsto ir kaip mato pasaulį. Bendravimo pradžioje niekas nepasako, kad turi problemų su pykčio valdymu ar kad yra kontrolierius iki pamėlynavimo, nes tai atbaidytų ir sutrukdytų užmegzti bet kokius santykius, teisingai? Todėl paprastai ir mes patys, ir kiti, tokią informaciją laikome savyje, kol neatsiranda tai išprovokuojančios situacijos. Taip nutiko ir tau. Vakarėlyje sutarti ir įsimylėti labai paprasta, nes tai – pramoginė veikla, į kurią mes ateiname išsišiepę iki ausų. Smagu garsiai klausytis muzikos, šokti, būti pasipuošus ir pasipuošusius matyti kitus, tačiau tai tik trumpalaikis momentas, kuris padeda vieniems kitus surasti, bet ne išlaikyti. Kai muzika nutyla ir įlendame į paprastesnius rūbus – pasimato mūsų vidus. Ir ar jis toks pat puošnus, kaip vakarykštis vakarėlio apdaras, greitai pasimato, vos ilgesniam sakiniui pravėrus burną. Kokia pamoka? Nevertinti knygos pagal jos viršelį. Radus knygą gražiu viršeliu, susidomėjusiai bandyti ją perskaityti, o apžvalgą, kokia ji – vertinti po to. Vaikino ir tavo vertybės, panašu, nesutampa. Ir taip būna, viskas su tuo yra gerai. Tik, galbūt, jis turi teisę apie tai žinoti? Galbūt jis persistengė bandydamas padaryti tau įspūdį? Galbūt jis jaudinosi, todėl bandė būti kažkokiu „kietesniu“, nei yra? Galbūt tavo tiesos pasakymas, kas tau nepatiko, bendravimą pasuktų kita linkme?

O jeigu ne, vis tiek viskas gerai. Jūs susipažinote, jau turėjote kažkokį kontaktą, nieko blogo vienas kitam nepadarėte, – kodėl nepalikti to, kaip neįvykusiu santykiu, bet turima nauja pažintimi? Kai gatvėje malonu vienas kitam „labas“ pasakyti, o ne bijoti ir bėgti į kitą pusę? Visiškai suprantama, kad jis tavęs ieško, juk jam su šiuo santykiu, atrodė, kad viskas yra gerai. Mes ne visada pajaučiame, ką padarėme ne taip. Todėl bet koks santykis mums duoda patirtį, o su atgaliniu ryšiu – patirtį, kuri augina. Būkime auginančiomis patirtimis vieni kitiems. Ir visi kontaktai taps vertingais.

Man beveik 18 metų, turiu draugą, kuriam 25–eri. Mūsų santykiai labai gražūs, kartu esame beveik pusę metų. Tik turiu vieną bėdą. Aš labai noriu vaikų, o jis dar nesijaučia tam pasiruošęs. Šiais metais baigiau mokyklą, mokytis toliau tikrai nenoriu ir nenorėsiu, nes man ir mokyklos pakako. Noriu atsiduoti šeimai ir vaikams, noriu būti jauna mama. Kaip įtikinti draugą mane vesti ir turėti vaikų?

Vesti ir turėti vaikų įtikinėti nereikėtų nieko. Tai, visų pirma, jausmas ir tik po to – pasirinkimas. Paprastai, kai būna jausmas, pasirinkimas būna tik apie kada. Būti jauna mama ir atsiduoti šeimai tu dar tikrai turi daug laiko. Tu ką tik baigei mokyklą ir dar daug dalykų neišbandei. Nusprendei toliau nebesimokyti, bet, galbūt, per daug kategoriškai vertini viską, nes esi tiesiog pervargusi nuo mokyklos suolo? Dabar nusprendei toliau nebesimokyti ir viskas su tuo yra gerai, pailsėk. Tai dabar vis daugiau jaunimo daro ir vis dažniau girdima – gap year (pertraukos metai). Bet po metų gal dar kartą apsvarstyk galimybę įgyti kažkokį išsilavinimą? Suprantu, kad tu pavargai nuo mokslų ir mokyklos, bet neveikti nieko irgi pabos. Nusibos ir dirbti, kartais nusibos ir auginti vaiką, kartais nusibos gyventi taip, kaip gyveni. Žmogui viskas nusibosta, kas trunka monotoniškai ilgai. Gal pabandyk daugiau dalykų? Dirbti, o po to – atostogauti. Mokytis profesinėje mokykloje ar universitete, o po to – džiaugtis diplomu. Nerūpestingai leisti laiką su draugu ir, kai tai atsibos – pradėti svarstyti apie santuoką ir vaikus. Vaikai – begalinis džiaugsmas, bet kartu ir begalinė atsakomybė visam gyvenimui. Sprendimas susilaukti vaikų turėtų būti vienbalsiai abiejų partnerių, vienbalsiai abiejų jausmo, kad jau metas. Kontroliuoti kito žmogaus sprendimų mes negalime, bet galime savo. Pabandyk atsitraukti nuo draugo ir vaikų temos, duodama laiko jam pačiam pribręsti. O tuo tarpu pabandyk įtikinti save užsiimti kažkuo nauju. Kas tave džiugintų ir išpildytų kaip moterį. Mamos vaidmuo laikinai dar gali tam užleisti vietą.

Sveiki. Esu apkūni ir dėl to labai kompleksuoju. Prasidedant vasarai galvojau, kad man pavyks susiimti ir į mokyklą grįžti gerokai lieknesnei. Vis dėlto – trys mėnesiai, per tokį laiką galima padaryti tikrai daug. Bet... Atostogos, ledai, ilgi vakarai su čipsais prie televizoriaus ir... priaugau dar 5 kilogramus. Dabar nerimauju dar labiau. Susirinksime visi rugsėjį po ilgo laiko nesimatymo ir kas pasikeitė? Ogi aš su dar labiau aptempta uniforma.

Mūsų svoris yra kintantis dalykas ir jis lengvai pasiduoda disciplinai. Tau nepavyko įgyvendinti savo plano nuo vasaros pradžios, bet tau gali pavykti nuo rudens. Žmogus yra lengvų malonumų ieškotojas ir valgyti traškučius ant sofos yra daug lengviau nei sportuoti. Bet tikras malonumas yra malonus tada, kai neturi jokio „bet“. Malonu valgyti traškučius, BET truputį pykina po to. Malonu žiūrėti trečią serialo seriją, BET jaučiuosi tuščiai iššvaisčiusi laiką. Malonu, kai malonu be jokio BET. Malonumas, kurį jaučiame po sporto ir po suvalgyto pakelio traškučių yra visiškai skirtingas. Po sporto – malonu, nes jaučiuosi įveikusi save, galinga ir geros nuotaikos. Malonumas po traškučių gan greitai virsta priekaištu sau. Ir malonu tampa nebemalonu. Kad uniforma būtų vėl neaptempta, reikia sporto ir tinkamos mitybos. Pabandyk susidaryti planą. Pavyzdžiui: pirmadieniais ir penktadieniais einu sportuoti. Ir jei nepavyksta nueiti į sporto būrelį, keisk tai sportu namuose. Jei nepavyko tą dieną visai, kompensuok kitą. Svarbiausia – laikytis režimo ir nedaryti sau nuolaidų tikslo siekimo link. Jei užsibrėžei du kartus per savaitę – taip ir padaryk. Tu gali leisti sau keisti laiką, bet ne nustoti dėti žingsnius į priekį. Norint pasiekti tikslą, turi nenustoti eiti link jo. Kūno svoris ir kilogramai yra puiki priežastis išmokti disciplinos ir savidrausmės. Ir jei išmoksi to dar mokykliniais laikais, būsi išmokusi vieną iš pagrindinių gyvenimo pamokų. Tad šauni ta tavo šiandienė uniforma! Nes jei ne ji, tai ir ne šios puikios pamokos. Žingsniuojant ateinam. Ant sofos eina tik laikas.

Interneto svetainėje www.panele.lt visuomet rasi karščiausias mados ir grožio tendencijas, aktualiausius sveikos gyvensenos patarimus, garsenybių gyvenimo naujienas bei išskirtinius interviu su įdomiomis mūsų šalies asmenybėmis.

Nepamiršk sekti „Panelės“ „Facebook“ paskyros, kurioje skelbiamos svarbiausios dienos naujienos bei įvairūs konkursai su nuostabiais prizais!

Prisijunk prie „Panelės“ „Instagram“ bendruomenės. Čia tavęs laukia savalaikės karščiausios grožio, mados bei garsenybių gyvenimo užkulisių naujienos.

Draugaukime INTERNETE!