Protagonistas 3 | Pavasaris 2020

Page 1

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje

Rekomenduojame:

Meinardas Valkevičius „drąsiai sakau, kad „Oskaras“ yra tikrai pasiekiamas.“

„Angelų takais“

Ką žiūrėti kine ar televizijos ekranuose, žaisti ir aplankyti šį pavasarį?

Half-Life: Alyx epinės vaporware istorijos pabaiga

ką veiktų M. k. Čiurlionis 21-ąjame amžiuje?

„Batman: Rebirth“ Trijų su puse metų kelionė su Tom King

3 numeris

pavasaris 20201

Protagonistas | Pavasaris 2020


2 Protagonistas | Pavasaris 2020


SU PAVASARIU! Ir toliau tęsiame savo kelionę bei misiją užkariauti visų fantastikos ir populia­ riosios kultūros mylėtojų lentynas. Tai jau trečiasis mūsų apsireiškimas, kuris ir vėl gavosi storesnis nei planavome iš pat pradžių. Tai reiškia, kad ne tik kad paneigėme išankstines prognozes apie išsikvėpimą, tačiau taip pat atradome naujų talentingų autorių, kurie visus jus džiugins be galo įdomiais pasakojimais. Dėka šių autorių ir skirtingų jų pomėgių, trečiasis mūsų žurnalas gavosi itin įvairus. Pavasario puslapiuose skyrėme dėmesio ne tik naujiems bei jau seniau pamėgtiems fantastikos kūriniams, tačiau ir neįtikėtinai įdomiems pašne­kovams. Šį kartą pakalbinome net kelis Lietuvos kūrėjus - animatorius, meninin­kus, žaidimų kūrėjus bei rašytojus. Tikimės, kad pokalbiai su jais leis artimiau susi­ pažinti su jų darbu ir ne vieną iš jūsų paskatins jais pasidomėti plačiau. Galiausiai, trečiąjį savo žurnalą papildėme mokslu. Tai - savotiškas eksperimen­ tas, kurį sugalvojome perskaitę ne vieną dešimtį jūsų atsiliepimų. Jei tokios skilties trūko vieniems, greičiausiai jos pasigedo ir kiti. Žinoma, kaip ir įprasta Protagonistui, viskas pateikta per fantastikos ir populiariosios kultūros priz­ mę, tad tikimės, kad šios naujos temos tiks ir patiks. Kaip visuomet laukiame jūsų laiškų su komentarais, pasiūlymais ar jūsų pačių tekstais. Ačiū, kad skaitote ir leidžiate mums gyvuoti.

Protagonisto komanda Leidinyje pateikima informacija yra sukurta informaciniais tikslais. Leidinio kūrėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima jokios atsakomybės dėl leidinyje pateiktos klaidingos, nepilnos ar vėluojančios informacijos ar dėl to imamų veiksmų. Leidinyje pateikta informacija apie asmenis ar organizacijas buvo pateikta su to asmens ar organizacijos sutikimu ir netikrinta leidinio kūrėjo. Leidinyje išreikštos nuomonės yra straipsnio autoriaus nuomonės ir nebūtinai atspindi leidinio rengėjo MB „Ductus Exemplo“ nuomonę. Leidinio rengėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima atsakomybės už išreikštas nuomones. Bet kokia forma kopijuoti, perleisti ar atkartoti leidinio turinį be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.

Protagonistas | Pavasaris 2020

3


Palaikykite Protagonistą! Mūsų tikslas (kaip ir dera geram protagonistui) - parodyti įdomiausius ir ryškiausius Lietuvos bei pasaulio kūrėjus, suteikti jiems platformą viešinti savo darbus bei idėjas. Žurnalą smagiausia pačiupinėti, o tam mums reikalinga jūsų pagalba. Jei norėtumėte tapti Protagonisto kolekcininku (kolekcionuoti tikrai yra ką), kviečiame palaikyti mus Patreon platformoje, kurioje galite gauti ankstyvą prieiga prie naujausio žurnalo numerio arba užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į namus. Ačiū!

patreon.com/protagonistas

4 Protagonistas | Pavasaris 2020


TURINYS: Viršelio autorius

6

Protagonistas rekomenduoja: Pavasario žaidimai

76

Interviu: meinart – jis pavers lietuvą animacijos sostine!

8

Stalo žaidimas vienam? Žinoma!

80

„Disenchantment“ - kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas Benderį įkūnijo į princesę

12

„Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse metų kelionė su Tom King

84

Mistinė būtybė – drakonas. Susipažinkime iš arčiau

16

Trumpa komikso „Vienaistorija“ apžvalga

90 98

„The Mandalorian“ – Disnėjaus „Černobylis“

20

Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“

Protagonistas rekomenduoja: filmai ir Tv serialai šį pavasarį

24

Kodėl žinome kojima ir tarantino? Autorystės koncepcija ir svarba

104

Kaip kompiuteriniai žaidimai „apsimainė batais“ su Televizija

30

Ar taps kosmosas naujais žmonių namais?

110

Interviu: Bartosh Polonski ir menas virtualybėje

34

116

Interviu: „Angelų takais“ arba Čiurlionis 21-ąjame amžiuje

38

Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su Tūkstančiu veidų“ įtaka pop kultūrai

Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas?

46

Protagonistas rekomenduoja: Pavasario renginiai

122

Half-Life: Alyx - epinės vaporware istorijos pabaiga

52

Interviu: Monokuro yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“

124

Modų pasaulis arba kaip žaidžiant „Skyrim“ užmušti drakoną-traukinį šviesos kardu iš „Žvaigždžių karų“

58

Interviu: Gintautas k. ivanickas apie tamsą ryjančią tamsą

130

Literatūra: Tamsa ryja tamsą (prologas)

134

O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis)

62

Literatūra: #Tikėkdievuirbuspuiku

142

Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft

70

Protagonistas | Pavasaris 2020

5


Viršelio autorius Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad trečiasis, pavasarinis žurnalo numeris padabintas itin spalvinga ir šviežiai išdygusia žole kvepiančia iliustracija, kurią specialiai šiam numeriui mums (ir jums!) nupiešė Jonas Petrauskas. Menininkas pasižymi itin ryškiomis spalvomis, o linksmi ir charizmatiški personažai nugula kone kiekviename jo pieštame darbe. Paprašėme Jono pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kaip jo gyvenime atsirado menas. „Žaviuosi personažais. Vaikystėje perpie­

Nuo jo lūždavo lentynos spintoje. Aišku,

„piešinius“ vėliau galėjau spalvinti flomas­

šinėdavau Konaną, Kaukę, Vėžliukus

todėl, kad daugiau nieko kito pirkti nebuvo.

teriais kaip spalvinimo knygelę.

davau, nes buvo per sudėtinga, bet patys

Visus personažus perpiešinėdavau per

Atsiradus „kompiuterinėms“ praleis­

vaiduokliai su dideliais dantimis visada

kalkinį popierių arba išėmęs ir ištuštinęs

davau ten didžiąją savo laiko dalį. „Donkey

lengvai gaudavosi. Kartais dantys net

stalčių, įdėdavau į jį stalinę lempą, ijung­

Kong“ serija ir jos grafika dar ir šiandien

netilpdavo į popieriaus lapą.

davau, tada uždėjęs stiklo gabalu pasities­

daro didelę įtaką mano kūrybai. Nekuriant

davau komikso lapą su popieriaus lapu ant

pradeda temti protas, todėl piešimas veikia

Vienintelis komiksas, kurį skaitydavau kaip

viršaus. Vaizdas persišviesdavo puikiausiai,

kaip mana. Suvartoju dozę ir ramus galiu

bibliją prieš miegą – „Donaldas ir kiti“.

tad likdavo tik apvedžioti linijas. Savo

eiti miegoti.“

nindzes... Vaiduoklių medžiotojų neįveik­

Rekomenduojame aplankyti autoriaus galeriją: Artjonas.artstation.com

6 Protagonistas | Pavasaris 2020


Ypač verta užeiti į autoriaus „inktober“ iššūkio galeriją ir apžiūrėti visą galybę niekur ankščiau nematytų drakonų!

Protagonistas | Pavasaris 2020

7


Interviu: meinart – jie pavers lietuvą animacijos sostine! | Agnė Juškėnaitė

INTERVIU:

Meinart Agnė juškėnaitė

Tikra populiariosios kultūros evangelistė, renginių vedėja bei GeekPorpaganda.lt portalo autorė, skleidžianti gerąjį žodį visiems norintiems jo klausyti

Jis pavers Lietuvą animacijos sostine!

Trykštantis gyvenimo džiaugsmu ir kvėpuojantis animacijos magija – toks yra Vilniuje įsikūrusios „Meinart“ animacijos studijos įkūrėjas bei vadovas Meinardas Valkevičius. Dosniai dalindamasis savo nepaliaujamu pozityvumu, pokalbiui apie animaciją jis įkvėpė ir mus. Pasikalbėti tikrai yra apie ką: jau septynerius metus gyvuojanti „Meinart“ animacijos studija gali pasigirti įspūdinga produkcijos įvairove ir tarptautiniais apdovanojimais, o 2D, 3D, „Stop-motion“, AR, VR, GIF ar net klasikine „Disney“ stiliaus animacija savo rankose žongliruojantys studijos kūrėjai užtikrintai tiki tapsiantys pirmaisiais, kuriems už pasiekimus animacijos pasaulyje į Lietuvą pavyks atvežti ir „Oskarą“.

8 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: meinart – jie pavers lietuvą animacijos sostine! | Agnė Juškėnaitė

Meinardas Valkevičius | Foto: Alla Budrienė

Meinardai, kokia gi magija vyksta už „Meinart“ studijos sienų?

Ar kiekvienas gali išmokti animuoti?

Kad animacija išvystų žiūrovą, prie jos turi dirbti visa galybė savo

Visada tikėjau, kad išmokti galima bet ko, jei turi bent 1% talento.

srities profesionalų. Vieno projekto kūrybiniame procese dalyvauja

Deja, savo profesijoje susidūriau su šimtais animatorių ir turiu

geriausias įmanomas scenaristas, režisierius, iliustratorius,

pasakyti, kad vis tik ne kiekvienas gali tokiu tapti. Reikia ne tik būti

animatoriai ir desertui - garso studija. Daug talentų, daug darbo

animatoriumi, bet ir degti ta „animatoriška“ aistra, domėtis kas

valandų. Jei norite turėti puikų produktą, tam reikia skirti ir daug

vyksta aplinkui, eksperimentuoti su naujomis technologijomis,

laiko. Dažnai klientams sakau, kad animaciją galima sukurti ir

nenuleisti rankų, net jei nesiseka keliasdešimt kartų. Žinote,

per dieną, tačiau tik pagalvokite kaip nuostabiai ji atrodys, jei

pastumti animacinį objektą iš taško „A“ į tašką „B“ gali tikrai

praleisime prie jos mėnesį ar kelis! Tai tas pats, kaip šlifuoti

kiekvienas, tačiau pastumti jį taip, kad žiūrovas tuo objektu

skulptūrą – galima valandų valandas praleisti prie menkiausių

patikėtų, gali tik talentingas animatorius. Tad mano atsakymas

detalių tobulinimo.

būtų toks: viskas priklauso nuo paties žmogaus – jei yra nuoširdus noras, bus ir talentingas animatorius!

„Meinart“ studijoje šiuo metu dirba 10 pastovių darbuotojų ir daugybė laisvai samdomų kūrėjų. Paprastai dirbame su 15-30

Kodėl nusprendei animacijos studiją įkurti būtent Lietuvoje?

projektų vienu metu. Taip pat 10-15% laiko skiriame vidiniams animaciniams projektams, kuriuose išsibandome išskirtines

Tiesą sakant, visa gyvenimą svajojau apie darbą „Disney“

technikas ir nagrinėjame mums patiems aktualias temas. Taip

animacijos studijoje. Tačiau ilgainiui supratau, kad savo „Disney“

mūsų studijoje gimė visi trumpo metro filmai ir naujausias „Look“,

galima sukurti ir čia – Lietuvoje. Žinoma, tai padaryti daug sunkiau,

kuris iki šios dienos vis dar keliauja po įvairius tarptautinius

bet juk tai ir yra gyvenimo nuotykis. Tai, ką dabar daro „Meinart”

festivalius. Trumpo bei ilgo metro animaciniai filmai – pagrindinė

studija, yra lygiai tas pats, ką daro „Disney“, tik jie turi tvirtą

mūsų studijos vizija.

užnugarį, kalną pinigų ir nepaprastai didelę bei stiprią istoriją.

Protagonistas | Pavasaris 2020

9


Interviu: meinart – jie pavers lietuvą animacijos sostine! | Agnė Juškėnaitė Aš tikiu, kad pasaulio animacijos sostine gali tapti ir Lietuva, tik tam reikia ilgo bei kruopštaus darbo. O įkurti „Meinart“ studiją buvo natūraliausias sprendimas mano gyvenime. Padrąsintas savo žmonos ėmiau ir įkūriau, o tada prasidėjo didžioji kelionė per neatrastus vandenynus, naujus animacijos eksperimentus, talentų paieška ir t.t. Toji svajonė dirbti „Disney“ taip niekada ir nedingo - tikiu, kad vieną dieną mūsų keliai susikirs ir jie norės su mumis dirbti kartu.

Tavo meilė animacijai tiesiog liejasi per kraštus. Kas įkvėpė pradėti domėtis šiuo spalvotu kūrybos pasauliu? Drąsiai sakau, kad animacija tiesiog yra mano kraujyje. Manau, taip buvo lemta likimo. Dar vaikystėje nuėjęs į animacijos būrelį nupiešiau vištą, kuri padeda kiaušinį. Tada sekė kitas žingsnis – iš kiaušinio išsirito dinozauras, kuris taip pat padėjo kiaušinį. Galiausiai iš to kiaušinio išsirito kareivis, kuris ėmė ir visus nušovė. Tai tapo mano pirmąją animacine istorija. Dabar pagalvojus, tai išties visai nebloga istorija (juokiasi).

Šiandien „Meinart“studijos projektus galima pamatyti viso pasaulio ekranuose. Jūsų animacinis filmukas „Look“, aptariantis užterštumo problemą, sulaukė pripažinimo net pačiame Holivude! Kokia šio projekto istorija?

Animacija yra didelė magija. Čia tu gali sukurti filmą apie bet ką ir papasakoti jį taip, kaip jokia kamera nenufilmuos ar aktorius

Mes šį filmuką animavome labai ilgai – gal apie du metus. Per tą

nesuvaidins. Tai yra labai kruopštus ir sudėtingas darbas. Vienas

laiką daug kas pasikeitė, turėjome daug ką peranimuoti. Galiausiai

mano pažįstamas yra pasakęs, kad animacija negali išgelbėti

išleidome savo kūrinį ir išsiuntėme jį į įvairius tarptautinius

pasaulio, bet gali jį padaryti gražesniu. Aš tuo labai tikiu! Pats

festivalius. Nepatikėsite, jau po kelių dienų į mūsų pašto dėžutę

asmeniškai keliuosi ir gulu su animacija.

pradėjo kristi laiškai su atsakymais, kad festivaliai nori matyti „Look“ savo programoje. Ir tokių laiškų vis daugėjo: atsimenu

Kalbant apie įkvėpimą, Lietuvoje savo didžiausiu įkvėpėju laikau

akimirką, kai kvietimų skaičius peržengė šimtą. Tai buvo kažkas

Valentą Aškinį, kuris mane supažindino su animacija, nusivedė į

nerealaus! „Look“ rodė net ir Antarktidoje bei Holivude –

studiją, kur parodė kaip kuriami filmai ir mokė animacijos istorijos.

pastarajame laimėjome apdovanojimą. Ši sėkmė mums nusišypsojo

Vėliau, studijuodamas VDA (Vilniaus Dailės Akademija) susipažinau

ne tik dėl nagrinėjamos aktualios temos, bet ir dėka labai

su Jūrate Leikaite ir Ilja Bereznicku, kurie taip pat turėjo didelę įtaką

talentingos komandos, kuri norėjo sukurti kai ką didingo ir gražaus

tam, kuo esu šiandien. O jei reikėtų paminėti didžiausią įkvėpėją,

taip, kaip kuriame tik mes.

tai būtų jo didenybė Walt Disney. Apie šį žmogų žinau absoliučiai viską. Man patiko tai, ką jis kūrė, kaip kūrė, kaip rizikavo, kelis kartus vos nebankrutavo, bet taip nė karto ir nepasidavė, o toliau

Kalbant apie iškilius projektus ir Holivudą... Kada sulauksime pilnametražio animacinio filmo?

siekė savo užsibrėžtų tikslų. Šis žmogus buvo vizionierius ir turėjo didelių svajonių, kuriomis nepaliaujamai tikėjo. Kai man būna

Su plačia šypsena galiu atsakyti, kad LABAI GREITAI. Šiuo

sunku, visada prisimenu jo sunkumus – tuomet ir mano bėdos ima

metu kartu su kūrėjais iš Armėnijos bei Vokietijos dirbame prie

atrodyti lengviau išsprendžiamos.

pilnametražio animacinio filmo „Aurora‘s Sunrise“. Filmas yra pusiau dokumentinis, pusiau animacinis ir pasakoja apie skaudžią armėnų genocido istoriją. Kol kas tai didžiausias „Meinart“ studijos animacinis filmas, į kurį dedama labai daug vilčių. Prie šio projekto dirbti pakvietėme geriausius Lietuvos iliustratorius, animatorius bei kūrybinę komandą. Visi su nekantrumu laukiame premjeros, kuri numatyta dar šiais metais! Na, bet nenoriu atskleisti visų detalių (šypsosi).

Kokie, anot Meinardo Valkevičiaus, yra svarbiausi ĮDOMAUS animacinio personažo bruožai? Jei atkreipsite dėmesį į mūsų darbus, pamatysite, kad visos mūsų animacijos turi specifinius personažus. Mes jiems skiriame išskirtinį dėmesį ir kiekvienas jų turi savo charakterį bei, žinoma, yra animuotas talentingiausių animatorių Lietuvoje. Mano supratimu, personažas yra įdomus tuomet, kai turi keistų savybių, kurios mums, kaip žiūrovams, taip pat yra aktualios bei artimos. Pavyzdžiui, „Disney“ animacinio filmo „Big Hero 6“

10 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: meinart – jie pavers lietuvą animacijos sostine! | Agnė Juškėnaitė

veikėjas Baymax - šis personažas dėl savo išskirtinumo ir noro

Taip pat esu labai didelis vaidybinio kino gerbėjas. Man vaidybinis ir

pažinti pasaulį pridaro daug keistų dalykų, kurie mus prajuokina

animacinis kinas skiriasi išties mažai kuo, apart atlikimo technikos.

arba priverčia pamatyti jį tokiu mielu, kad... žinote, filmo premjeros

Visi filmai turi scenarijų, veikėjus, istoriją ir išvaizdą. Pats dievinu

laikotarpiu aš vieno kino teatro netgi išsiprašiau padovanoti mūsų

fantastinius filmus ir esu labai didelis „Star Wars“ gerbėjas. Turiu

studijai pripučiamą šio veikėjo versiją! (Juokiasi) Garbingai džiugino

nepaprastai daug su šiais filmais susijusios atributikos, figūrėlių,

mūsų ofisą daugybę metų.

komiksų, knygų... Dar mėgstu skaityti „Making Art of“ knygas. Turiu jų ištisą galybę. Jose detaliai aprašoma, kaip buvo kuriamas

Kalbant apie animaciją, kuri džiugina… Kokie filmai tave augino bei suformavo kokybiškos animacijos suvokimą?

vienas ar kitas filmas, kaip buvo prieita prie vienų ar kitų meninių sprendimų. Juokais sakau, kad turiu priklausomybę knygoms, susijusioms su kinu. Bet juk tai gera priklausomybė, ar ne?

Užaugau su „Disney“ animaciniais filmais ir sovietine animacija, kuri man... baisiai nepatiko. Tokia neišvaizdi! Atsimenu, kartą per televiziją pamačiau Antulio Donaldo animacinį filmuką – bam! – rodos, tą akimirką visas mano pasaulis apsivertė ir jokia kita

Viešojoje erdvėje jau ne kartą nuskambėjo tavo pažadas parvežti Lietuvai „Oskarą“ už animacinius pasiekimus. Ar šis tikslas įeina į „Meinart“ studijos penkmečio planą?

animacija mano širdžiai nebeįtiko. Iki pat šios dienos „Disney“ filmai man atrodo visapusiškai technologiškai tobuli. Tai, kaip jie

Nuo tos akimirkos, kai pradėjau viešai apie tai kalbėti, su manimi

žaidžia tarp meno ir komercijos, yra geriausias pavyzdys.

susiekė daugybė žmonių. Pilni idėjų ir užsidegimo prisidėti ar tapti

Na, o mūsų studijoje žiūrėti animaciją yra darbas, todėl neretai

komandos dalimi. Ne veltui sakoma, kad žodžiai materializuojasi

naujausių filmų į kino teatrą einame žiūrėti darbo metu. 2019

(šypsosi). Žmonės išgirdo mano svajonę, o svarbiausia – patikėjo,

metais vis negalėjau atsidžiaugti tuo, ką animacijos pasauliui

kad tai įmanoma! Drąsiai sakau, kad „Oskaras“ yra tikrai

davė „Netflix“. Studija dar tokia jauna, o jau davė į kaulus

pasiekiamas ir mes dirbame būtent ties tuo. Tai galėtų nutikti per

„Disney“, „Dreamworks“ ir „Laika“ studijoms šių metų „Annie“

artimiausius 6-7 metus. Turime planą, žinome ką ir kaip daryti, kur

apdovanojimuose susišluodami net 19 apdovanojimų! „Disney“

tiksliai dalyvauti, kam tiksliai patikti (šypsosi). Bet tai tikrai nutiks,

gavo tik šešis, „Dreamworks“ ir „Laika“ – nė vieno. Įsivaizduojate,

toks yra mano gyvenimas tikslas. O po to Lietuva taps animacijos

ką tai reiškia? Atėjo labai stiprus veikėjas į animacijos padangę ir

sostine.

per trumpą laiką įnešė didelių pokyčių.

Dėkojame už pokalbį ir linkime pasiekti išsvajotuosius tikslus!

Protagonistas | Pavasaris 2020

11


„Disenchantment“ - kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas Benderį įkūnijo į princesę | dovydas skrojenis

„Disenchantment“ –

Dovydas Skrodenis

Akademinėje kasdienybėje visuomet randantis laiko geek’iškiems hobiams

kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas Benderį įkūnijo į princesę Nesuklysiu sakydamas, kad „Netflix“ po truputį tampa tikra laisvalaikio praleidimo Meka tiems, kurie nespjauna į galimybę keletą laisvų valandų praleisti prie TV, kompiu­ terio ar galų gale telefono ekrano. Be kultinių ir plačiai apkalbamų ekskliuzyvinių „Netflix“ serialų, platformos archyve galima rasti ir kiek mažiau apdainuotą, tačiau akį traukiantį naują Matt Groening darbą – „Disenchantment“. „Netflix“ iškart patikėjo Matt ir jo komandos gebėjimais ir dar prieš naujojo serialo startą pasirašė kelerių metų sutartį bei tapo vienintele oficialia platforma galinčia transliuoti naująjį Matt Groening kūrinį. Jei vis dar sukate galvą kur šią pavardę matėte ankščiau, skubu į pagalbą Matt Groening yra „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas. Kurdamas naują projektą jis neišsižadėjo savo stiliaus, tad nieko nuostabaus, kad „Disenchantment“ yra dar vienas suaugusiems skirtas reginys animaciniame pasaulyje.

12 Protagonistas | Pavasaris 2020


„Disenchantment“ - kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas Benderį įkūnijo į princesę | dovydas skrojenis

„Simpsonuose“ yra vaizduojamas

klausimų nei jiems pavyko rasti atsakymų

mitologiją. „Disenchantment“ taip pat

šiuolaikinis pasaulis, aprėpiant dabartines

ir buvo priimtas nevienareikšmiškai.

neatmetė visų šių paikų istorijų bei mitų.

technologines ar politines aktualijas

Skirtingai nei kituose autoriaus darbuose,

Vienas iš pagrindinių trijų veikėjų yra

bei bandant šiek tiek paprognozuoti

„Disenchantment“ veiksmas yra tęstinis,

elfas, vardu Elfo, – sąžiningas, nuoširdus,

netolimą ateitį. „Futuramoje“ kūrėjai

tad viena praleista serija gali sumaišyti

tačiau vienintelis pareiškęs norą atsiskirti

savo vaizduotei leido atsiskleisti labiau

visas siužeto linijos kortas. Vis tik žiemą

nuo kitų elfų ir gyvenimą tęsti tarp visų

ir nukelė mus į tolimą ateitį. Taigi,

pasirodžiusios naujo serialo sezono

kitų gyvų organizmų. Kitas, kuris galėtų

pasirodžius pirmosioms kalboms apie

serijos padėjo užglaistyti po pirmojo

būti visų istorinių ir fantastinių epochų

„Disenchantment“ nekilo daug klausimų,

sezono ryškiai matomas siužeto skyles

pagrindiniu veidu - asmeninis demonas

kodėl režisierius pasirinko vieną iš praeities

ir nuraminti išdrįsusius suabejoti Matt

vardu Luci (Lucifer trumpinys), skatinantis

epochų – viduramžius. Pats Matt teigė,

Groening talentu.

daryti ne pačius geriausius dalykus. Trijulės žvaigždė - normas laužanti princesė vardu

jog galvoje jau ilgą laiką sukosi mintis apie tam tikrus personažus, kurie netelpa į

„Disenchantment“ seriale vaizduojami

Bean, kuriai sostas, turtai, suknios ir kiti

„Simpsonų“ ar „Futuramos“ rėmus, todėl

trys pagrindiniai veikėjai, kurių kiekvienam

karališki reikalai nepatinka. Vienintelė

plėtoti naują istoriją viduramžių epochoje

būtų galima surasti „Simpsonų“ ar

miela veikla šiai princesei - karališkos

yra lyg svajonės išsipildymas.

„Futuramos“ veikėjų atitikmenis. Arba

puotos. Nors jų ir nėra tiek daug kiek

bent jau man nevalingai norisi taip daryti.

norisi, tačiau turint karališko kraujo, puotą

Tačiau kūrėjo svajonė nelygu fanų

Elfai, drakonai ar kitos keistos būtybės,

galima surengti bet kada ir bet kur. O kur

lūkesčiams. Pirmasis „Disenchantment“

jau tapo nusistovėjusia norma, kai kalba

išgertuvės, ten ir nuotykiai…

sezonas žiūrovams iškėlė daugiau

pakrypsta apie senuosius amžius ir jų

Protagonistas | Pavasaris 2020

13


„Disenchantment“ - kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas Benderį įkūnijo į princesę | dovydas skrojenis

14 Protagonistas | Pavasaris 2020


„Disenchantment“ - kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas Benderį įkūnijo į princesę | dovydas skrojenis Galima drąsiai teigti, jog linksmybės „Disenchantment“ seriale yra pagrindinis naujų istorijos vingių variklis. Istorijos veikėjų vėjavaikiškumas žavi ir linksmina, tačiau greta to padeda atskleisti ir tam tikras serialo vystomas temas, kuriose žiūrovas gali įžvelgti skirtingą prasmę. Žodis „princesė“ ir šiandieniniame kontekste turi savitą reikšmę. Juk kiekvienos sutiktos moters nevadiname princese, o jeigu ji užsitarnauja tokį epitetą – matyt buvo dėl ko. Šiandieninėje kultūroje toks išsireiškimas gali būti įžeidus, juk taip istoriškai susiklostė, kad princesės būna išpuikusios. Tačiau šis žodis originaliai reiškia ne žmogaus būdo ar elgesio apibūdinimą, o statusą visuomenėje. Šis statusas suteikė „ant auksinės lėkštutės“ privilegiją, nepriklausomai ar tu jos nusipelnei ar ne. Atrodo, kad šis statusas visais laikais suteikdavo neribotą laisvę, tačiau kūrėjai seriale nori parodyti ir tamsiąją privilegijų pusę. Princesėms suteikiama neribota materiali laisvė, tačiau žmogiška laisvė yra smarkiai apribota. Kūrėjai nori parodyti, kad Bean nėra tipinė princesė ir jai yra svarbiau asmeniniai troškimai bei savęs realizacija, nei užburtas dinastijų karaliavimas. Serialo kūrėjai puikiai atvaizduoja princesės patiriamus sunkumus ir meistriškai parodo, kad gyvenime svarbūs aplinkiniai žmonės ar draugai. Pagalvokite apie save, ar tik pats(-i) nesate priskirti šiam statusui – ar jūsų pasirinkimo laisvės neriboja darbai, pareigos, įsipareigojimai?

Negana to, kiekvienas gyvenime turime

animacijai užkėlė itin aukštą kūrybiškumo

tokį kompanioną kaip Luci. Kai dvejojame

kartelę, kalbant tiek apie siužeto vingius,

dėl savo pasirinkimų kartais atrodo,

tiek apie pačią animacijos vaizdo kokybę.

kad kažkas šnabdžda į ausį paskatinimo

Kituose autoriaus darbuose daugiau

burtažodžius, kurie sujaukia protą ir

dėmesio buvo skirta antram planui,

duoda palaiminimą blogam sprendimui.

kuris niekada negriežė pirmu smuiku

„Disenchantment“ istorijoje puikiai

istorijose, tačiau pamalonindavo žiūrovo

įkomponuoti blogi sprendimai su iš anksto

akį puikiomis detalėmis. Naujausiame

žinomomis pasekmėmis. Tačiau seriale

jo kūrinyje veiksmas ir veikėjai sutelkti į

rodoma, jog su vidiniais demonais galima

pirmą planą, o antrame plane švilpauja

susitvarkyti, o galbūt netgi tapti draugais.

vėjai. Šiek tiek trūksta scenų išpildymo ir detalių, tačiau šis pojūtis, matyt, atsiranda

Ir nors rašau apie „Disenchantment“, šio

tik tiems, kurie jau keliasdešimtą kartą

serialo negaliu pavadinti šedevru. Galbūt

pusryčiaujant suka tas pačias „Simpsonų“

Matt Groening praeities kūriniai naujajai jo

ar „Futuramos“ serijas. Jei esate ne iš pastarųjų, tai visiškai netrukdys mėgautis trijulės nuotykiais. „Disenchantment“ - tai šviežias vėjo gūsis tiek puikiai pasaulyje žinomam animacijos kūrėjui Matt Groening, tiek ir jo kūrybos fanams. Tai yra vienas iš tų serialų, kuriam nereikia ilgo pasiruošimo žiūrėjimui. Esu garantuotas, kad standartinės dvidešimties minučių serijos metu ne kartą timptelėsite lūpų kampučius. Kol kas tai ne geriausias Matt darbas, tačiau „Disenchantment“ jau įrodė, kad serialo kokybė auga, o pirmasis sezonas tapo puikia dirva antrajam bei padėjo atsiskleisti žinomo režisieriaus gebėjimams. Įdomu, kaip gi bus su trečiuoju… Trumpai tariant, „Disenchantment“ yra komiška princesės ir jos draugų istorija, į kurią vis dėl to reikia žiūrėti labai rimtai.

Protagonistas | Pavasaris 2020

15


Mistinė būtybė – drakonas. Susipažinkime iš arčiau | Mingailė Striaukaitė

Mistinė būtybė – drakonas. Susipažinkime iš arčiau

Mingailė Striaukaitė

Vaizdo žaidimų entuziastė, komunikacijos mėgėja, kavos gėrimo ekspertė

Vilkolakiai, undinės, feniksai, pegasai – fantastikos pasaulis pilnas įvairių magiškų būtybių. Tačiau turbūt populiariausi ir dažniausiai pop kultūros kūriniuose sutinkami mistiniai padarai yra drakonai. Kas jie ir iš kur jie kilo? Galbūt laikas šiuos mitais apipintus didžiulius roplius pažinti iš arčiau? Drakonai – mistiniai padarai, kurie viena

drakonų mitas gimė taip, kaip šiandien

driežus, žmonės kūrė savas teorijas apie

ar kita forma pasirodo beveik visose

gimsta naujos dinozaurų rūšys – atradus

rastus kaulus. 9 metrų ilgio, 4 metrų

pasaulio mitologijose bei legendose. Tačiau

šių fosilijas. Prieš mokslui pasiekiant

aukščio, su sparnais bei devyniomis

iš kur kilo šis mitas ir kaip jis paplito po

dabartines aukštumas ir išsiaiškinant apie

galvomis – štai kieno liekanas teigdavo

visą pasaulį? Viena iš teorijų teigia, jog

seniai pasaulyje vaikščiojusius didžiulius

radę viduramžių gyventojai.

16 Protagonistas | Pavasaris 2020


Mistinė būtybė – drakonas. Susipažinkime iš arčiau | Mingailė Striaukaitė

Autorius: Daugvydas Surkys

Viena iš įdomesnių drakonų mito

jos yra retai pasitaikantis gyvūnas. Būtent

begales galvų turinti povandeninė pabaisa,

atsiradimo teorijų aprašyta antropologo

šio natūralaus instinkto sukurtas vaizdinys

kurios nugalabymas buvo vienas iš Heraklio

David E. Jones knygoje „An Instinct for

ir yra drakonų mito atsiradimas.

atliktų žygdarbių.

mitą galima paaiškinti remiantis žmogaus

Jau nuo senovės drakonai vaizduojami kaip

Panaši tendencija pastebima ir skandinavų

smegenų veikla. Ir už tai turėtume dėkoti

grėsmingos gyvatės ar plėšrūs skraiduoliai

pasakojamuose mituose. Žinomiausias jų

savo protėviams. Dabartinės beždžionės

– plėšrūnai, kurių turi bijoti žmogus.

drakonas – Jörmungandr – vaizduojamas

turi natūralų instinktą bijoti grobuonių,

Štai senovės graikų žodis drakonams

kaip didžiulė gyvatė juosianti visą pasaulį.

pavyzdžiui, didžiųjų kačių, gyvačių ar

apibūdinti taip pat gali būti verčiamas

Tačiau tai ne vienintelis drakonų šeimos

plėšriųjų paukščių. Šiuo požymiu pasižymi

ir gyvate. Būtent tokios išvaizdos ir

atstovas šiaurės mituose. Daug kam

ir kita primatų būrio rūšis – žmogus. Štai

vaizduojami daugelis į drakonus panašių

girdėtas ir gobšusis nykštukas Fafniras,

vienas iš David E. Jones atliktų tyrimų rodo,

mitinių būtybių graikų epuose. Turbūt

kurio nesaikingas siekis aukso ir turtų

jog didelė dalis žmonių jau nuo mažens bijo

žinomiausias mistinis padaras graikų

prakeikė jį – nykštukas virto baisiu gyvatę

gyvačių, net jei gyvena teritorijose, kuriose

mituose primenantis drakoną yra Hidra –

primenančiu drakonu.

Dragons“. Mokslininkas teigia, jog drakonų

Protagonistas | Pavasaris 2020

17


Mistinė būtybė – drakonas. Susipažinkime iš arčiau | Mingailė Striaukaitė

Autorė: Silvija Strončikaitė

18 Protagonistas | Pavasaris 2020


Mistinė būtybė – drakonas. Susipažinkime iš arčiau | Mingailė Striaukaitė Rytų kultūros drakono vaizdą atspindi daug

šiandien galėtų būti viena iš drakonų

kam gerai žinomi kinų drakonai – tai ilgi

rūšių. Kaip gi vis dėlto šiandien galėtume

driežai, dažniausiai turintys vieną ar dvi

surūšiuoti drakonus?

poras mažų kojų, gebančių skraidyti ir be sparnų. Kinų drakonai dažnai vaizduojami

Vienas iš šiandien dažniau pasitaikančių

įvairiausių spalvų ir simbolizuojantys

būdų atskirti vienas drakonų rūšis nuo

įvairias gamtos stichijas. Drakonas

kitų – kojų bei sparnų skaičius. Iš kur kilo

kinų mitologijoje yra išties reikšminga

šis grupavimas šiandien rasti jau būtų

mitinė būtybė simbolizuojanti galią bei

sudėtinga – legendos turi tendenciją keistis

išskirtinumą. Viena senovės kinų legendų

ir pamiršti savo pradininkus. Bet štai kaip

teigia, jog imperatoriaus šeima yra drakonų

galėtume vadinti šiandien pop kultūroje

palikuonys.

sutinkamus drakonus.

Dabartinis mums gerai pažįstamas

Jei tai būtų rūšis, tuomet drakonų drakonu

drakono įvaizdis susiformavo viduramžių

reikėtų vadinti didįjį vakarų kultūros

laikotarpiu vakarų Europoje. Didžiulis

driežą – drakoną keturiomis kojomis ir

driežas besispjaudantis ugnimi, keturiomis

viena pora sparnų. Tai vienas dažniausiai

kojomis, šikšnosparnio sparnais bei ilga

pasitaikančių drakonų vaizdavimo

raumeninga uodega – tokį drakoną galima

būdų, sutinkamų filmuose bei vaizdo

sutikti daugumoje Europos legendų bei

žaidimuose. Tokį drakoną galima pamatyti

pasakų. XII - XIII amžiuje drakonai tapo

animaciniuose filmuose, pavyzdžiui, „Kaip

ypač populiaria mitine būtybe sutinkama

prisijaukinti slibiną“, ar „Šrekas“, taip pat

riterių romanuose – ypač dažnai legendas

žaidimuose, pavyzdžiui, „Dragon Age“ bei

apie tokius drakonus pasakodavo

„Dark Souls“.

Autorius: Jonas Petrauskas heraldikos – įvairios drakonų formos, įskaitant šią, naudojamos britų herbuose bei kitose Europos heraldikose. Keletas rečiau pasitaikančių, bet vis dar pop kultūroje sutinkamų drakonų porūšių yra Drakes ir Wyrms. Žodis Wyrms sutinkamas dar anglosaksų poemose, pavyzdžiui,

anglosaksų tautos. O štai rytų Europoje prigijo pavadinimas „slibinas“, kurį

Vis dėlto, ypač pastaruoju metu, kino

sutinkame ir savo lietuviškose pasakose.

ekranai pateikia kitokį drakono vaizdą,

Tiesa, slibinai pasižymi tuo, jog dažnai

kuris geriau žinomas kaip Wyvern. Tai

turi tris ar devynias galvas, o turbūt

keturių galūnių drakonas, kurio priekinės

žinomiausias jų – slibinas Goryničius, kurį

kojos yra suaugusios su jo sparnais. Tokius

rusų tautosakoje nugali didvyris Dobrynia

drakonus galima pamatyti „Game of

Nikitičius.

Thrones“ seriale, „Hobito“ filmuose ar žaidime „The Elder Scrolls V: Skyrim“.

Šiandien žodis „drakonas“ vartojamas

Tai vienas iš dviejų populiariausių būdų

pakankamai laisvai. Jei ši mitinė būtybė

vaizduoti drakoną, dėl kurio iki šiandien

būtų klasifikuojama kaip dabartiniai

dar kyla diskusijų – ar tai tikrai drakonai,

gyvūnai, žodis „drakonas“ labiau tiktų

ar juos jau reikėtų vadinti kitu pavadinimu.

įvardyti tam tikrą būtybių gentį ar šeimą.

Pats žodis Wyvern, kaip ir daugelis

Hydros, basiliskai ir kiti panašūs padarai

kitų drakonų rūšių pavadinimų, kilo iš

Beowulfo istorijoje, kur šiuo žodžiu apibūdinama didžiulė gyvatė. Šiandien šis žodis vartojamas apibūdinant kojų bei sparnų neturintį drakoną. O štai Drakes tipo drakonų galima pamatyti beveik visuose fantastiniuose vaizdo žaidimuose, kur sparnų neturintys, bet ant keturių kojų lakstantys driežai yra vienas pagrindinių žaidimo metu sutinkamų priešų. Na ir jei jau skaičiuojame drakonų galūnes, reikia paminėti dar porą rečiau girdimų pavadinimų – tai Lindworm ir Amphiptere. Lindworm pavadinimas senovės skandinavų kalbose buvo vartojamas apibūdinti drakoną primenantį padarą – didžiulę gyvatę. O štai Britanijos heraldikoje šis žodis reiškia besparnį driežą su dviem priekinėmis kojomis. Iš Europos heraldikos kilęs ir Amphiptere pavadinimas – tai bekojis driežas turintis vieną porą sparnų. Tai štai jums ir drakonas – kasdien vis kitoks, bet visad beveik toks pat. Drakonai lyg šunys – veislių pasaulyje galime rasti tūkstančius pačių įvairiausių, tačiau paklausus, kas tai, visi turime vienokį ar kitokį atsakymą. Taip ir su šia mistine pabaisa – ar tai keturkojis driežas besispjaudantis ugnimi, ar tai didžiulė gyvatė skraidanti debesyse, visgi niekas neprieštaraus, jog drakonai – išties svarbi

Autorius: Vilius Krasnickas

fantastikos pasaulio dalis.

Protagonistas | Pavasaris 2020

19


„The Mandalorian“ – Disnėjaus „Černobylis“ | Airidas Kondrotas

„The Mandalorian“ – Disnėjaus „Černobylis“

Airidas Kondrotas

„It’s bullshit, I did not hit her. I did not. Oh hi, Mark.“

Nežinau ar čia toks sutapimas, ar taikliai ir taktiškai apskaičiuotas „HBO“ maneveras, tačiau po to, kai D&D duetas (David Beniof ir D.B. Weiss) išprievartavo ir su ledu bei ugnimi sumaišė George R.R. Martin kultinių knygų serijos „The Song of Ice and Fire“ ekranizaciją „Game of Thrones“, „HBO“ kanalas į eterį, tarytum atsiprašymą (bent šitaip juokaujama), atsiuntė 5 epizodų mini serialą apie 1986 metais įvykusią Černobylio atominės jėgainės katastrofą. Rodos, panašių manevrų mėgina imtis ir „Disney“. Paleidę savo transliavimo platformą - „Disney+“, joje studija apgyvendino serialą apie premijų medžiotojus „The Mandalorian”. Tačiau, kodėl „The Mandalorian” vadinu Disnėjaus Černobyliu? Dėl trijų žodžių...

20 Protagonistas | Pavasaris 2020


„The Mandalorian“ – Disnėjaus „Černobylis“ | Airidas Kondrotas

„The Last Jedi”

Prasidėjus socialinio teisingumo bangai,

(„Ištraukti peiliai“ tapo kažkokia

pasaulis išprotėjo, kartu su juo ir Holivudas.

išimtimi ir tas filmas tiesiog nuostabus!).

Viskas prasidėjo su Galios pabudimu... Apie

Įtvirtinti ir fanų mėgstami personažai ėmė

O aš – Kathleen Kennedy ir Galia yra

vieną didžiausių ir svarbiausių sandorių

keisti rasę ir lytį, kietus vyrus į antrą planą

moteris. Kartu jums pristatome mūsų

pramogų versle, kai „Disney“ nusipirko

stumti moterys. Visa tai sukėlė milžinišką

politinį, feminizmo krūtimi maitinamą

teises į visą „Star Wars” intelektinę

fanų pasipriešinimą ir daugybės franšizių

kūdikį – „The Last Jedi“. Parašėme jums

nuosavybę kalbėti, ko gero, neverta, tačiau

žlugimą – „Ghostbusters“, „Terminator“

su elementaria logika prasilenkiantį

ne pro šalį paminėti, jog fanų anticipacija,

ir t.t.. Socialinis teisingumas „Žvaigždžių

scenarijų, nepagrįstas veikėjų motyvacijas,

o kartu ir baimė dėl franšizės likimo šovė

karų” taip pat neaplenkė. Pagrindiniu

jokios įtakos siužetui neturinčias arkas,

kiaurai stogą. Garbė kino ekranuose fanus

personažu tapo fanų Mere Sju krikštyjama

niekur nevedančias romantines linijas

į galaktiką toli toli sugrąžinti atiteko

Rey. Galaktiką užplūdo moteriški

ir sudirbome 40 metų puoselėtą Luke

fanfikšionų režisieriui J.J. Abrams, kuris,

personažai ir juodaodžiai Stormtrooperiai.

Skywalker kultą. Jūsų nuomonė, tėvų

nors ir atsargiai, iš esmės, perdarydamas

Ne, nesupraskite klaidingai, prieš socialinį

rūsiuose gyvenantys vyrvaikiai, nėra

„A New Hope”, visgi sugebėjo pateisinti

teisingumą autorius nieko neturi... kai tai

svarbi, lygiai taip pat kaip ir nėra svarbi

lūkesčius ir užkurti „Žvaigždžių karus”

atlikta skoningai, teisingai, kai mėgstami

Rey. Ir Džedajai. Ir jūsų norai.

naujam gyvenimui. Nesupraskite

personažai nekeičia rasės, lyties. Savo

klaidingai, „The Force Awakens” turėjo

ruožtu - Daisy Ridley galėjo tapti puikia

Bet nesvarbu ar Galia iš tiesų yra moteris,

savų minusų, tačiau tai iš tiesų buvo

naujosios sagos vedle, tačiau...

ji slypi skaičiuose. Šiuo atveju - bilietų pardavimuose. Kad ir po stipraus starto,

neblogas atspirties taškas tolimesnei sagos raidai. Fanai, regis, apsidžiaugė.

Susipažinkime, aš Rian Johnson, kelių

„The Last Jedi“ skaičiai ėmė kristi,

vidutinių filmų režisierius ir scenaristas

fanų pasipiktinimas - augti. Piniginės

Protagonistas | Pavasaris 2020

21


„The Mandalorian“ – Disnėjaus „Černobylis“ | Airidas Kondrotas nubalsavo. „Disney“ kostiumai atsimerkė. Čia ir susipažįstame su Mandalorianu.

„This Is The Way“ „The Mandalorian“ nagrinėja „Žvaigž­ džių Karų“ visatoje gyvuojantį premijų medžiotojų kultą, tačiau kas yra Mandalorianai nepasakosiu, visa tai seriale. Paties serialo idėja graži, įdomi. „The Mandalorian“ iš esmės nori būti, gali ir yra kosminis vesternas. Iš kitos pusės, lygiai toks pat kosminis vesternas buvo ir „A New Hope“. Čia George Lucas sumaišė vakarų ir rytų kultūras ir visa tai apvilko mokslinės fantastikos audeklu, pridėjo pompastikos, kosminių mūšių ir vuolia! „The Mandalorian“ tuo tarpu arčiau žemės. Čia nėra tos „Žvaigždžių Karams“ būdingos pompastikos, masinių kosmoso mūšių. Tai nėra blogai, tik... kodėl, o kodėl visa tai neturi tos „Žvaigždžių Karų“ atmosferos, jausmo, emocijos? Iš pradžių, rodos, serialas bus pavieniai, tarpusavyje nesusisiejantys epizodai, tačiau Jon Favreau nusprendė kitaip. Jis pasirinko besitęsiančią siužetinę liniją. Ar ji stipri, klausimas atskiras. Pabandykime į jį atsakyti. Pasirinkta siužetinė linija pernelyg neįpareigojanti, tiesi, be jokių nukrypimų, be jokių papildomų klystkelių. Ji neapkrauna ir nevargina. Galbūt šiuo metu būtent to „Žvaigždžių Karams“ ir reikėjo. „The Mandalorian“ – projektas paprastas, tačiau turintis aukštą produkcinę vertę. Čia solidus aktorių būrys, kokybiškai atidirbti specialieji efektai,

originaliai „Žvaigdžių Karų“ trilogijai

Pirmieji „The Mandalorian“ epizodai

būdingi perėjimai tarp kadrų ir begalė,

turi visus mano išvardintus atributus,

begalė „velykinių kiaušinių“. Čia ir Pedro

„velykinius kiaušinius“, „Žvaigždžių

Pascal - na žinot, tas bičas, kurio galva

Karų“ filmuose sutinkamas karo mašinas.

ištryško kaip arbūzas ketvirtajame „Game

Turi daug, labai daug, išskyrus tą emociją,

of Thrones“ sezone. Kodėl užsiminiau

jog čia „Žvaigždžių Karai“. Neapleidžia

apie jį? Tas bičas ant galvos užsismaukęs

jausmas, jog serialas statytas norint išpirkti

skardinę sugeba parodyti daugiau jausmo

kaltę. Atsiprašyti. Na žinot: „Atsiprašom,

nei dauguma A klasės aktorių! Žinoma, tai

jog susimovėm su „The Last Jedi“, va

ne vien jo nuopelnas. Už šitai ploti reikia

Jums vaikelis Yoda.“ Ciniška? Taip. Tačiau

režisūrai. Kartu ir kinematografijai. Ja „The

kitaip šios situacijos priimti nepavyksta.

Mandalorian“ gali didžiuotis. Lygiai taip

Nepavyksta į visą „The Mandalorian“

pat gali didžiuotis ir veiksmo scenomis,

gimimą žiūrėti kitaip nei mėginimą

kaskadiniais triukais. Atgaiva „Žvaigždžių

atsiprašyti. Mėginimą susigrąžinti

Karų“ visatoje. Atgaiva nuo šviesos kardais

suskaldytą fanų bendruomenę. Mėginimą

mosuojančių vienuolių. Pliusų daug,

išpirkti padarytas nuodėmes. Ir šitaip –

tad kodėl persekioja jausmas, lyg čia ne

penki epizodai. Lėti, niekur nevedantys,

„Žvaigždžių Karai“?

istorijos tėkmėje sustingę epizodai. Bet tuomet – lūžis! Ir štai - trys paskutiniai istorijos skyriai. Taip! Pagaliau! Ir čia, čia yra tai ko aš laukiau! Čia yra „Žvaigždžių Karai!“. Ir tam prireikė užsidaryti klaustrofobiškame koridoriuje. Puikiai pažįstamame, balta spalva dažytame koridoriuje. Iš kitos pusės, galbūt nereikia laukti, tikėtis. Nereikia mėginti pajusti, ieškoti „Žvaigždžių Karų“ didybės, fejerverkų. Galbūt reikia „The Mandalorian“ priimti tuo, kuo jis yra. O tai vesternas. Pasikartosiu - kosminis vesternas. Iš žvaigždžių ant žemės nusileidęs vesternas. Arba Disnėjaus „Černobylis“. Ir jeigu, tai iš tiesų yra atsiprašymas, aš jį priimu. This Is The Way...

22 Protagonistas | Pavasaris 2020


GEEKPROPAGANDA

Protagonistas | Pavasaris 2020

23


Protagonistas rekomenduoja: filmai ir Tv serialai šį pavasarį

Protagonistas rekomenduoja: filmai ir Tv serialai šį pavasarį Ne kiekviena pavasario diena gali džiuginti geru oru, tad kai dangus maišysis su žeme, neskubėkite sielvartauti. Kaip ir kituose „Protaganisto“ žurnaluose, norime skirti keletą puslapių naujiems, pavasarį pasirodysiantiems filmams bei TV serialams. Esame tikri, kad iš šio, mūsų akis patraukusių anonsų sąrašo tikrai išsirinksite kažką vertą dėmesio.

FILMAI onward

Kovo 6 d.

VIVARIUM

kovo 12 d.

Pavasarį pradėti rekomen­

Pernykščiame Kanų kino

duojame su nauju „Pixar“

festivalyje sulaukęs ypatingų

studijos darbu „Onward“, kuris

liaupsių, šį pavasarį

taikosi pakartoti kitų studi­

„Vivarium“ atkeliaus į viso

jos kurtų animacinių filmų

pasaulio kino teatrus. Jei

sėkmę. „Onward“ veiksmas

niekada negirdėjote apie šį

vyksta moderniame pasaulyje,

filmą, turėtumėte žinoti, kad

kuriame draugiškai sugyvena

tai ypač įdomus, siurrealistinis

elfai, goblinai ir kitokio plauko

mokslinės fantastikos filmas

magiškos būtybės, tad fantas­

apie jauną porą, kurią įkūnyja

tikos pritrūkti neturėtų. Kaip

puikiai visiems pažįstami Jesse

ir priimta, naujasis „Pixar“

Eisenberg bei Imogen Poots.

filmas turės galybę puikių ak­

Pora įsigija namą keistoje

torių, tokių kaip Tom Holland

vienodų namų kaimynystėje,

bei Chris Pratt, kurie skolins

tačiau netrukus paaiškėja, kad

balsus „Onward“ animaci­

tai nesibaigiantis labirintas, o

niams personažams.

norint iš jo ištrūkti, porai teks užauginti vaiką paliktą prie jų namų durų...

24 Protagonistas | Pavasaris 2020


Protagonistas rekomenduoja: filmai ir Tv serialai šį pavasarį

kovo 27 d.

MULAN

Jei mėgstate „Disney“ animaciją, ko gero esate girdėję istoriją apie „Mulan“ - jaunąją kinų karžygę, kuri buvo įkvėpta senos Kinijos legendos. Originalus animacinis filmas pasirodė dar 1998 metais ir sulaukė nemenko pasisekimo, tad planai kurti filmą su realiais aktoriais pasigirdo dar 2010 metais. Vis tik projektas tuomet buvo nutrauktas, o atgaivinimo operacija prasidėjo prieš trejus metus. Pirmieji vaizdai atrodo išties įspūdingai, tačiau projektą nuo pat pradžių supa kontraversiškos temos. Pagrindinį vaidmenį atliekanti aktorė Liu Yifei viešai deklaravo savo paramą Kinijos valdžiai Honkongo klausimu, o tai iššaukė socialinių tinklų protestą #BoycottMulan. Mes išliksime neutralūs ir žiūrėti šį filmą ar ne, paliksime spręsti jums.

Kovo 27 d.

A Quiet Place Part II

Holivudas nebūtų Holivudu, jei po sėkmingo eksperimento nebandytų pasipelnyti iš jo sėkmės. Siaubo filmų fanams ko gero nereikia pristatinėti 2018 metų hito „Tylos Zona“. Šį pavasarį šio siaubiako fanai sulauks antros dalies, kurioje tęsis pirmame filme papasakota istorija ir, kaip teigia anonsas, parodys, kad garsą medžiojančios būtybės nėra vienintelis ateities pasaulio siaubas. Sukryžiavę pirštus laukiame ir tikimės, kad tęsinys prilygs pirmtakui...

the new mutants

balandžio 3 d. Norisi dar daugiau paauglių herojų? Prašom. „The New Mutants“ tai jau tryliktasis ir, kaip teigiama, paskutinis „X-Men“ franšizės filmas. Tačiau meluotume jei sakytume, kad tikime šia Holivudo pasakaite. Ypač turint omenyje pagrindinių vaidmenų atlikėjus - mutantus įkūnys puikiai visiems pažįstami jaunieji aktoriai: Maisie Williams, Anya Taylor-Joy, Charlie Heaton, Alice Braga, Blu Hunt, Henry Zaga. Potencialas naujai serijai milžiniškas, tačiau originalių istorijos gijų po 12 filmų lieka ne tiek ir daug. Jei matėte bent vieną „X-Men“ filmą, apie siužetą žinote bemaž viską jaunuoliai bando susigyventi su savimi ir išmokti savo galias naudoti atsakingai... Tiesa, „The New Mutants“ turi šiek tiek siaubo elementų, o tai leidžia tikėtis kiek kitokio požiūrio į „X-Men“ palikimą.

Protagonistas | Pavasaris 2020

25


Protagonistas rekomenduoja: filmai ir Tv serialai šį pavasarį

no time to die (007)

Balandžio 10 d. Balandį ištarsime sudie dar vienam agentui 007 ir (tikimės) susipažinsime su naujuoju. „No Time to Die“ taps penktuoju ir paskutiniuoju Daniel Craig bondiados filmu. Šiam teks susidurti su nauju blogiečiu Safin, kurį įkūnys talentingasis oskaro savininkas Rami Malek. Atskiro paminėjimo vertas ir filmo režisierius Cary Joji Fukunaga, kuriam tai bus pirmasis filmas apie garsųjį MI6 agentą. Cary, kaip režisierių išgarsino 2014 metais pasirodęs „True Detective“ serialas, o paskutinis jo darbas su „Netflix“ žiūrovus pakerėjusiu „Maniac“ leidžia tikėtis neeilinio bondiados filmo ir skambaus Daniel Craig atsisveikinimo.

Antlers

balandžio 17 d. Prodiusuojamas garsiojo Guillermo del Toro, „Antlers“ žada tapti kraupiausiu filmu kokį galite pažiūrėti šį pavasarį. Sukurtas pagal Nick Antosca apsakymą „The Quiet Boy“, „Antlers“ papasakos apie mažame miestelyje apsigyvenusį monstrą žudantį miestelėnus. Filmo kūrėjai net nebando slėpti, kad istoriją įkvėpė sena folkloro legenda apie Wendigo - Kanados miškuose gyvenantį žmogėdrą. Beje, filme pagrindinius vaidmenis atliko žinomi aktoriai - Keri Russell ir Jesse Plemons, o pagrindinis vaidmuo teko jaunajam Jeremy T. Thomas, kurio sukurtas tylus berniukas vers plaukus stotis piestu.

black widow

gegužės 1 d. Visai gali būti, kad „Black Widow“ yra labiausiai „MCU“ fanų reikalautas (ir galiausiai išreikalautas) filmas. Nors Scarlett Johansson įkūnijama Juodoji Našlė figūruoja didžiojoje dalyje „MCU“ priklausančių filmų, šis personažas atskiros vietos po saule dar neturėjo. Natasha Romanova turi išties intriguojančią istoriją apie kurią beveik nieko nežinome - buvusi KGB agentė, vėliau prisijungusi prie „S.H.I.E.L.D.“ bei Keršytojų gali nustebinti net ir visko mačiusius „MCU“ fanus. Tikimės, kad taip ir bus!

26 Protagonistas | Pavasaris 2020


Protagonistas rekomenduoja: filmai ir Tv serialai šį pavasarį

Artemis fowl

gegužės 29 d. Artemidas Faulas pažįstamas ne tik užsienio, tačiau ir lietuvių skaitytojams, nors iš 8 knygų serijos originalo kalba, lietuviškai buvo išleistos tik trys. Tai milžiniškos pasaulinės šlovės sulaukusi ir pagrinde į vaikus orientuota istorija apie dvylikametį genijų ketinantį užvaldyti fėjų pasaulį. Ko gero nenuostabu, kad po knygų išleidimo prabėgus keletai metų, „Disney“ studija nusprendė, jog ši serija puikiai tinka didžiajam ekranui, o pirmasis filmas pagal pirmąją knygą kino teatrus šturmuos prieš pat vasarą. Jei jūs, kaip ir mes, norite prisiminti vaikystę, rekomenduojame nepraleisti.

TV serialai Devs

KOVO 5 D. Naujas 8 epizodų mini serialas „Devs“ atrodo intriguojančiai, tačiau daug informacijos, kas tai iš tiesų, beveik nėra. „IMDb“ puslapis sako, kad tai mokslinės fantastikos drama apie inžinierius kuriančius mūsų pasaulį. Susidomėjimą šiuo projektu mums sužadino pagrindinis „Devs“ kūrėjas - Alex Garland. Jei sukate galvą, kur girdėjote šią pavardę, skubame priminti, kad tai žmogus, kuris rašė scenarijus tokiems fantastų pamėgtiems filmams kaip „28 Days Later“, „Sunshine“, „Never Let Me Go“ ir „Dredd“. Jei smalsumui sužadinti negana šių pavadinimų, taip pat galime priminti, jog Alex Garland režisavo „Ex Machina“ bei „Annihilation“. Pakankama priežastis patikrinti „Devs“?

Cosmos: Possible Worlds

KOVO 9 D.

westworld (3 sezonas)

kovo 15 d.

Šiame žurnale skyrėmė

„Vakarų Pasaulis“ sugrįžta jau

vietos mokslui bei jo įtaką

trečiajam sezonui! Vieniems

fantastikai, tad rekomendacijų

šis serialas – tikrų tikriausias

sąrašą norime papildyti dar

televizijos pikas, geriausia ką

vienu prie šios temos puikiai

galima pamatyti, kitiems -

pritinkančiu dokumentiniu

ypač po antrojo „Westworld“

serialu. Populiariuoju mokslu

sezono, per sudėtingas

besidomintys mūsų skaitytojai

galvosūkis, trukdantis pilnai

tikrai žino Neil deGrasse

mėgautis puikiu aktorių darbu

Tyson, kuris prieš keletą metų

ir serialo produkcija. Ir išties,

prikėlė legendinę Carl Sagan

„Westworld“ pasakojimo

dokumentiką apie kosmosą.

stilius nėra paprastas ir

„Cosmos: Possible Worlds“

eiliniam žiūrovui gali greitai

- tai 13 naujų epizodų apie

nusibosti laužyti galvą, kuris

niekada nematytas planetas ir

veikėjas – robotas, kur ateitis,

galimą žmonijos ateitį.

o kur praeitis ir panašiai.

Protagonistas | Pavasaris 2020

27


Protagonistas rekomenduoja: filmai ir Tv serialai šį pavasarį

the walking dead: world beyond

BALANDŽIO 12 d. Kažkas kažkuomet sakė, kad „The Walking Dead“ franšizė baigia išsisemti. Su tuo visiškai nesutinka jos kūrėjai ir šį balandį į dienos šviesą išleidžia jau trečiąjį serialą, kuris eis greta originaliojo „The Walking Dead“ bei „Fear the Walking Dead“. Dar vienas spin-offas tikrai patiks visiems, kurie negali pasisotinti zombiais, tačiau klausimas, ar sužavės kurią nors kitą auditoriją. Įdomus faktas - tai pirmasis „The Walking Dead“ serialas, prie kurio kūrybos neprisidėjo visos šios zombiados kūrėjas Robert Kirkman. Kažkas originalaus, o gal kažkas, ko net franšizės kūrėjas nenori matyti? Pamatysime balandį...

gegužės 31 d.

Snowpiercer

2013 metais pagal prancūziškus „Le Transperceneige“ komiksus pasirodęs vaidybinis, Korėjoje pastatytas filmas anglų kalba „Snowpiercer“ nesulaukė ypač didelio susidomėjimo pasaulyje. O gaila, nes filmas buvo išties neblogas. Tą pačią istoriją, apie žmonijos likučius gyvenančius amžinai judančiame traukinyje, TV serialo formatu bandys papasakoti gegužės pabaigoje debiutuojantis „Snowpiercer“ serialas. Šį kartą reklamos biudžetas gerokai didesnis, o pirmosios žinios apie šį reikalą mus pasiekė dar pernai. Žodžiu, jei prieš pat vasarą užsimanysite amžinos žiemos, pažiūrėkit.

BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos

THE UMBRELLA ACADEMY

Mūsų skaitytoja Karina

Štai kodėl turime papildomas

Čereškevičiūtė sako, kad

rekomendacijas. Mūsų

„The Umbrella Academy“ yra

redaktorius sakė, kad „The

nepelnytai nuvertintas serialas.

Boys“ jo visiškai nesužavėjo,

Pasimetęs visame superherojų

o Airidas, Rokas ir Martynas

šurmulyje šis „Netflix“

sakė, kad serialas tikrai geras ir

ekskliuzyvas nesulaukė

vertas dėmesio. Vėlgi - serialo

deramos pagarbos ir pasimetė

tematika apie superherojus,

tarp kitų serialų. Vis tik

tačiau „The Boys“ visatoje

vertinimai puikūs, o „Netflix“

jie atlieka antagonistų roles.

jau paskelbė apie planus kurti

Nestandartinis 8 epizodų

antrąjį sezoną. Garantuojame,

rinkinys patiks visiems

kad rasite puikius aktorius,

ieškantiems ką pažiūrėti

įdomius veikėjus ir visiškai

„Amazon Prime“ platformoje.

kitokius superherojus.

28 Protagonistas | Pavasaris 2020

THE BOYS


Nepamirškite sekti naujienų! Kviečiame sekti mūsų socialinių tinklų profilius. Gyvename ir Facebook ir Instagram! Facebook dalinamės aktualiomis naujienomis, konkursais, straipsniais iš praėjusių numerių (jei netyčia visų nesuskaitėte žurnale) bei svarbiais pranešimais apie prekybą, gyvus susitikimus ir žinoma žinutėmis iš mūsų partnerių. Na, o Instagram profilis, nepaisant „ūkio“ reikalų, skirtas šlovinti mūsų puslapiuose nugulusių piešinių autorius bei istorijose dalintis jūsų įspūdžiais apie mūsų meilės vaisių popieriaus formoje.

ProtagonistasMagazine

ProtagonistasMag

Ačiū už palaikymą,

Protagonistas | Pavasaris 2020

29


Kaip kompiuteriniai žaidimai „apsimainė batais“ su Televizija | Ignas Vieversys

Kaip kompiuteriniai žaidimai „apsimainė batais“ su Televizija

Ignas Vieversys

Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek'as, sausų pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius.

Jei augai praėjusiame tūkstantmetyje, puikiai žinai, ką reiškia laukti: interneto nuo penktos valandos, „Tamagotchi“ (elektroninio augintinio) dėmesio ar kassavaitinės serijos mėgstamo serialo. Po šimts, neabejoju, jog ne vienas prisimena vėlyvus antradienio ar trečiadienio vakarus, kai, laikrodžiui mušant 22:00 valandą, mesdavai namų darbus į šoną, susirinkdavai visus įmanomus užkandžius ir okupuodavai gerą dalį sofos. Ta valanda su sausų pusryčių dubenėliu rankoje daugeliui buvo maža šventė.

30 Protagonistas | Pavasaris 2020


Kaip kompiuteriniai žaidimai „apsimainė batais“ su Televizija | Ignas Vieversys

Tada, 2013-aisiais, dar tuo metu mažai

Prieš šią televizinę revoliuciją, 2012 metais,

o bet koks bandymas atgaivinti šį žanrą

kam žinoma kompanija „Netflix“ pakeitė

kompiuterinių žaidimų fronte taip pat vyko

baigdavosi ne itin džiuginančiu finansiniu

žaidimo taisykles – jie pirmieji pasiūlė savo

šis tas įdomaus: „Telltale Games“ koman­

atlygiu. Tačiau „The Walking Dead: A New

žiūrovams pilnus TV laidų sezonus. Jokio

da, žinoma dėl savo unikalaus formato,

Day“ savarankiškai, to net nesitikint,

laukimo ir reklamų; galimybė panorėjus

išleido pirmąjį, beprotiškai sėkmingo „The

atvėrė naujos kompiuterinių žaidimų epo­

sustabdyti, atsukti atgal ar prasukti minti­

Walking Dead“ žaidimo epizodą. Kol tuo

chos vartus; eros, kurioje klausimas „kas

nai žinomą serialo intro, visai kaip kokiam

metu telike, to pačio vardo serialas, trečius

pirmiau - siužetas ar žaidimo mechanika?“

televizijos burtininkui. Nuo „House of

metus iš eilės laužė visus įmanomus reitin­

nėra sutinkamas tik akių vartymu ar atsi­

Cards“, „Orange is the New Black“ iki 800

gus, laikas šios serijos geimifikacijai (arba

prunkštimu.

vienu paspaudimu pasiekiamų filmų –

žaidimizacijai) negalėjo būti tinkamesnis.

„Netflix“ savo kibernetine sirenos giesme

Kada gi paskutinį kartą virtualioje visatoje

gundė tingiai praleisti ištisus vakarus, nak­

Interaktyvūs point-and-click nuotykių bei

jauteisi atsakingas už itin svarbaus veikėjo

tis prie ekrano.

galvosūkių narpliojimo žaidimai ilgai buvo

mirtį? Garantuoju, sakysi „The Last of Us“­

FPS (Pirmojo Asmens Šaudyklių) šešėlyje,

... Arba „Mario 64“ (ar mane vieną vis dar

Protagonistas | Pavasaris 2020

31


Kaip kompiuteriniai žaidimai „apsimainė batais“ su Televizija | Ignas Vieversys kumščius už Arijos sėkmę (ypač žinant, kaip greitai ir negailestingai mylimi šio seria­lo veikėjai palieka ekraną). Dar geresnis pavyzdys yra mano klasikinis TV favoritas – „Malkolmas vidurinysis“. Kad ir kaip man patiko ekrane matoma chemija, daugeliui šis serialas tiesiog nelipo – panašiai kaip ir pirmieji, lėti kaip smil­ kalai, „Game of Thrones“ epizodai. Tačiau, laikui bėgant, scenaristai bei patys aktoriai suprato, kurios serialo vietos veikia, kurios – ne itin, ir pamažu pavergė tik per plauką neprarastų žiūrovų širdis. Antra vertus, nėra sunku suprasti žaidėjų nusivylimą epizodiniu formatu, savo rei­ kalavimais supanašėjusiu su velnio neštais ir žaidimų industriją okupavusiais DLC

„The Walking Dead: Telltale series“

(papildoma žaidimo medžiaga). Toli žval­ gytis nereikia – tik pažiūrėk kaip taktiškai sužaidė 2016-ųjų „Hitman“: nors kurtas

kamuoja pingviniški košmarai?). Jei gal­

rinkai: jokios realios inovacijos, pokyčių, o

vojai, jog „The Witcher 2“, „Mass Effect

tuometinis formatas – sukišk gerą tuziną

2“ ar „Heavy Rain“ privertė tavo moralinį

darbo valandų bei žaliųjų, supakuok ir par­

kompasą kaipmat paprakaituoti, „The

duok – neleido kūrėjams eksperimentuoti,

Walking Dead“ žaidimas jį paliko gaudyti

greitai bei atitinkamai reaguoti į auditorijos

oro. Visi nepakeičiami pasirinkimai su

kritiką.

tavo pirštų antspaudais – mirtys, dramos, veikėjų pokyčiai, – kaip ir TV seriale, laukė

Gal populiarusis „Game of Thrones“ seria­

sekančiame epizode.

las būtent todėl ir veikė: dar dabar girdžiu draugų balsus tikinant, jog „po pirmųjų

Po dienos šviesos neišvydusio trečiojo

epizodų bus geriau/įdomiau!“. Ir buvo...

„Half Life 2“ epizodo, neabejoju, buvai

Ir aš ištisus vakarus praleidau laikant

pagal standartinį pilnos patirties modelį, dienos šviesą išvydo tik pristatomasis pa­ ketas arba liaudiškai – demo versija. Visi, patenkinti šia užkandėle, kas TV industri­ joje atstoja pilotinius, bandomuosius, epizodus, tuoj pat galėjo nusipirkti pilną sezoną, kurio atskiri epizodai buvo leidžia­ mi metų bėgyje. Kas galėjo patikėti, jog didžiausi žaidimų leidėjai pradės elgtis lyg užkietėję samdomi žudikai – prašyti užmokesčio prieš pilnavertį misijos atli­ kimą.­

sau prižadėjęs, jog daugiau niekada nebe­ sileisi apgaunamas šio formato. Visgi per ateinan­čius kelerius metus jis su kaupu atsiėmė už prarastą laiką: „Kentucky Route Zero“, „Broken Age“, „The Wolf Among Us“, „Life is Strange“ – vienas puikesnis už kitą... Ir tai tik lašas jūroje. Kai dešimtmečiui įsibėgėjus su šiuo for­ matu pradėjo eksperimentuoti visiems ge­ rai žinomos franšizės - „Resident Evil“ bei „Hitman“, mažiausiai tikėtini kandidatai epizodiniam formatui - supratom, jog „The Walking Dead“ galimai amžiams pakeitė įprastą pilno komplekto variantą, žaidimų industrijoje dominavusį ilgiau nei Romą valdė Cezaris. Visai nenuostabu, juolab žinant, kad ateitis priklausė skaitmeninei rinkai. Iki šio ne­ tikėto renesanso, kurį panašiu metu patyrė ir televizija, kritikai ištisus metus giedojo gedulo giesmes kompiuterinių žaidimų

32 Protagonistas | Pavasaris 2020

„Life is strange“


Kaip kompiuteriniai žaidimai „apsimainė batais“ su Televizija | Ignas Vieversys

„Hitman“ (2016)

Pasirinkimas statyti pinigus ant epizodinio

kantriai išlaukti serialo ar anime sezono

šio formato pradininkė, prisilietusi prie

„Hitman“ formato buvo itin rizikingas,

pabaigos ir pasidžiaugti mėgstama TV

didžiausių IP - „Minecraft“, „Game of

tačiau pasisekęs. Visgi šis vienetinis eg­

laida vienu prisėdimu. Neabejoju, jog „D4:

Thrones“, „Batman“, „Guardians of The

zempliorius (kuris po poros metų grįžo

Dreams Don’t Die“, „Blues and Bullets“

Galaxy“ – tik keletas iš jų - 2018-aisiais

prie įprasto formato) nenuginčyja fakto,

ar netgi tas pats, milijoną kartų apverktas

bankrutavo, palikdama ne vieną franšizę

jog epizodinių žaidimų problema slypi

„HL2: Episode 3“ – patyliukais nugalabyti

bei šimtus darbuotojų aklinoje tamsoje.

tęstinume bei nuoseklume. Paimkime „Life

projektai – pritartų.

is Strange“, vieną unikaliausių pastarojo

Jei ši Ezopo pasakėčia ko mus ir išmokė,

dešimtmečio pasakojimų: jei nebūčiau

Praėjo nepilnas dešimtmetis po to, kai,

tai jog pasilikti prie to, kas veikia, (kartais)

žaidęs šio žaidimo epizodas-po-epizodo,

planetoms tinkamai susiformavus, epizo­

yra geriausia inovacija. „Valve“ tą žino;

manau, jog ties antruoju ir pačiu silpniau­

diniai žaidimai išsikovojo savo vietą po

„Naughty Dog“ šia formule naudojasi

siu epizodu nuotykis ir būtų pasibaigęs.

saule. Buvo akivaizdu, jog per amžius lygi­

jau daugelį metų. „Netflix“ suprato, kad

Ypač nežinant, ar tolimesnio epizodo

nami su TV ir kino industrija, kompiute­

žmonėms nepatinka per pipetę lašinama

sulauksi po dviejų savaičių, o gal po po­

riniai žaidimai vis dėl to išbandys šį forma­

medija; gerą, kokybišką pramogą mums

ros mėnesių. Netgi pats „Life is Strange“

tą stambesniu mastu.

patinka suryti vienu prisėdimu.

Kuo viskas baigėsi? „Netflix“, lyg numa­

Ir nors „Telltale“ studija ne per seniausiai

tydamas, atgyvenusios estafetės lazdelę

buvo prikelta antram gyvenimui, jie, geriau

Tai ne tik erzina auditoriją, įstrigusią vi­

iškeitė į metų metus tikrintą ir patikrintą

nei bet kas kitas, turėtų prisiminti seną,

dury besirutuliojančio pasakojimo; ši for­

pilno formato formulę, taip pradedant tele­

gerą rašymo (bei pagrindinę indie ž­aidim­ų

mulė taip pat puikiai daugelį atbaido nuo

vizijos renesansą bei toliau štampuojant

kūrimo) taisyklę - „atsikratyk savo

prasidėjimo su nepilnai užbaigtu produktu.

savo logotipą ant kiekvieno TV pultelio.

numylėtinių“ (angl. kill your darlings).

Ar trykšti noru žiūrėti laidos premjerą

Epizodinis formatas žaidimų fronte, kita

nežinant, kada gausi išvysti antrąjį epizo­

vertus, buvo ne itin sėkmingas žingsnis

dą? Ne be reikalo daugelis vis dar renkasi

atgal: ta pati „Telltale Games“ kompanija,

franšizės režisierius pripažįsta, jog tarpai tarp kiekvieno epizodo buvo nemenki.

Protagonistas | Pavasaris 2020

33


Interviu: bartosh polonski ir menas virtualybėje | mangirdas beniušis

INTERVIU:

Mangirdas beniušis

Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas, pilietis bei kritikas

Bartosh Polonski ir menas virtualybėje

Bartosh Polonski, arba tiesiog Bartas, yra tikras virtualios realybės guru. Savo, kaip profesionalaus kūrėjo kelią pradėjęs 2006 metais, jis visuomet dirbo su eksperimentinėmis audiovizualinėmis technologijomis ir bandė atrasti naujų būdų patirti istorijas. Kartu su keletu bendraminčių įkūręs „Gluk Media“, per eilę metų Bartas sukūrė ne vieną dešimtį įdomių audiovizualinių projektų, kurie buvo valdomi smegenų bangomis, gestais, kūnu ir panašiai. Tačiau paskutinius keletą metų šio kūrėjo kasdienybę pasiglemžė virtuali realybė. Po eilės įdomių projektų, tokių kaip „Laisvės Kodas 13“ ar „RedCube VR“, Bartosh Polonski išleido naują interaktyvią VR patirtį su ypač lietuvišku pavadinimu „Kamile VR“. Apie šį kūrinį, jo reikšmę ir įkvėpimo šaltinį nusprendėme pakalbinti patį kūrėją...

34 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: bartosh polonski ir menas virtualybėje | mangirdas beniušis

Bartosh Polonski | Foto: MANTAS PUIDA

Pradėkime nuo pradžių pradžios. Kaip pats įsitraukei į kūrybą? Kokia buvo „Gluk Media“ pradžia? Mane atrado mano dailės mokytoja Svetlana. 9 klasėje iš mano kuprinės iškrito piešiniai ir ji pasakė „Bartai, tu privalai padaryti parodą!“. Ji išmokė dalintis savo slaptais piešiniais ir bendrauti su auditorija, priimti kritiką ir pagyrimus. Matematikos mokytoja Liucija mane paragino dalyvauti „Kengūros“ konkurse. Pradėjau domėtis matematika ir geometrija. 1994 metais Atviros Lietuvos Fondo dėka mano namuose atsirado nemokamas internetas. Brolis man gavo 286 Intel kompiuterį, „USRobotics 14K“ modemą su HTML programavimo instrukcija ir keturias „Coherent“ unix sistemos disketes su už Bibliją dvigubai storesne naudojimosi instrukcija. Aš neturėjau kitos išeities, kaip tapti geeku. Mano pomėgis menams ir kompiuteriams augo lygiagrečiai. Dailės mokykloje sutikau savo pirmąjį mentorių – videomeninką Audrių Mickevičių. Jis išmokė mane kurti asmeniškus filmus ir per juos pažinti save. Tėvo paragintas įstojau į VDA, kur mokiausi kritinio mąstymo.

Didžiausias profesinis lūžis įvyko 2005 metais kai atlikinėjau praktiką „Ars Electronica“ medijų centre, Austrijoje. Visas mano suvokimas apie meną, darbo principus ir metodus apsivertė aukštyn kojomis. Susipažinau su žmonėmis iš MIT medijų laboratorijos, kurie sukūrė programavimo kalbą skirtą audiovizualinių menų vystymui. Ten prisiliečiau prie įvairiausių kūrybos įrankių ir ateinančius metus dirbau prie vaizdo apdorojimo algoritmų. Jie buvo skirti interaktyvioms renginių instaliacijoms, kurių dalis buvo rodomos Vilniuje. Mane pastebėjo du verslūs veikėjai – Bogdanas ir Andrius. Taip kilo idėja įkurti „Gluk Media“. Atsirado deadlineai, sąskaitos faktūros ir pomėgis tapo darbu...

Kaip ir kas paskatino tave domėtis virtualia realybe? Vieną nuobodžią 2014 metų vasaros popietę mano bičiulis, elektronikos hakeris Pavelas Volginas, atnešė į ofisą kažkokią dėžę ir sako „aš noriu tau kai ką parodyti“. Toje dėžėje buvo šviežiai pagamintas virtualios realybės įrenginys. Jį įjungus man paleido „Alien Isolation“ ir aš vos neprivariau į kelnes. To pakako, kad VR taptų mano aistra.

Protagonistas | Pavasaris 2020

35


Interviu: bartosh polonski ir menas virtualybėje | mangirdas beniušis Pirmos virtualios realybės aplikacijos kurias dariau komerciniams

pristatė „Unix talk“ programą, kuri buvo įrankis, leidžiantis realiu

tikslams buvo architektūrinės vizualizacijos. Su „Gluk Media“

laiku kalbėtis nuotoliniu būdu.

komanda virtualioje realybėje kūrėme ištisus Vilniaus rajonus, kurie pradėjo teikti pasitikėjimo savo jėgomis - mūsų kurti projektai padėjo taisyti architektų klaidas, kurių šiaip neįžvelgtum klasikiniuose CAD brėžiniuose. Nuo 2016 metų sukoncentravau savo dėmesį į virtualios realybės filmų gamybą. Iki pat šiol kartu su komanda kuriame VR filmus, interaktyvias patirtis, kurias demonstruojamos visame pasaulyje. 2018 metais kartu su 30-ies autorių komanda įgyvendinome interaktyvųjį VR filmą „Laisvės

Nuo to laiko kompiuteris man buvo mašina, kurioje yra mano brolis. Technologijos ir šeima man visada buvo susiję dalykai. Ko gero, tai ir paskatino sukurti scenarijų apie šeimą, kurios konfliktas atsiranda dėl technologijų. Viskas, žinoma, vyksta daug sudėtingiau negu bendravimas per chatą. Sukūriau mitologiją, kurioje technologijos integruojasi į žmogaus kūną ir aplinką. Personažus Kamilei inspiravo Daniel Keyes knyga „Flowers for Algernon“.

kodas 13“.

Technologine prasme įkvėpimo sėmiausi iš tokių istorijų kaip

Kuo kūryba virtualios realybės platformoms skiriasi nuo įprastos? Į ką labiausiai kreipi dėmesį?

„Westworld“.

VR turi labai didelį minusą. Norint patirti virtualią realybę visame jos gražume visada reikia erdvės ir sąlygų. Virtuali realybė izoliuoja žmogų nuo aplinkos. Tačiau ši izoliacija tampa teigiama savybe, ypač kai reikia „atsijungti“ ir pasinerti į kitą erdvę ir laiką. Jokia technologija iki šiol neleido žmogui taip stipriai pasinerti į kitą

„Black Mirror“, „Altered Carbon“, taip pat „Stranger Things“ ir

Jūsų naujame žaidime svarbų vaidmenį vaidina dirbtinis intelektas. Kaip užgimė šios istorijos? Koks tavo paties požiūris į dirbtinį intelektą? Negana jau mano minėtų kūrinių, daug įkvėpimo istorijoms ateina iš kasdieninio gyvenimo. Naudoju įrankius automatizuoti savo kasdienius darbus, pradedant aplikacijomis, padedančiomis

erdvę, kurioje vis labiau nyksta riba tarp tikrovės ir simuliacijos.

užmigti, baigiant robotais siurbliais. Daug metų dirbau su

Skirtingai nei kompiuteryje ar telefone, VR negalima daryti nieko

atpažinimo tikslais. Šias interaktyvias sistemas naudojau „Gluk

kito, kaip tik būti VR, nes žiūrovo pagrindiniai pojūčiai yra pilnai

Media“ kuriamose instaliacijose.

įsitraukę į patirtį. Būtent šių pojūčių dizainas ir yra tai, kas skiria kūrybą virtualybei nuo įprastinės. Kūrėjų bendruomenėje netgi yra terminas kaip presence design t.y. metodai, kurie leidžia išlaikyti žiūrovo įsitraukimą. Žaismo dizaino principai išlieka panašūs, tačiau procesas yra daug sudėtingesnis. Projektavimas yra toks pats kaip klasikiniuose žaidimuose ar filmuose, tačiau kadruotė ir vaizdo planavimas vyksta ne stačiakampyje (pvz. 16:9), o sferoje (VR kadras nusitęsia 360 laipsnių). Čia praverčia architektūrinis mąstymas.

skaitmeninio vaizdo apdorojimu žmogaus veido, judesio

Lietuvos AI scena yra labai stipri ir aktyviai palaiko pulsą pasauliniame lygmenyje. Audriaus Zujaus organizuojami AI bendruomenės susitikimai suteikė daug idėjų ir žinių apie šią industriją. Priklausomybė nuo automatizavimo tik didėja. Vieni iš to laimi, kiti pralaimi. Čia atsiranda konfliktuojantys požiūriai. Iš šio konflikto kyla idėjos scenarijui. Šiandien Holivudas ir medijos dirbtinį intelektą vaizduoja kaip kažkokį antžmogišką organizmą, kuris uždominuos pasaulį. Mažai

Kokia buvo Kamilės pradžia? Kaip kilo idėja šiam žaidimui?

kas suvokia, kad tai tiesiog statistika paremtos kompiuterinės

„Kodėl tu visą dieną žiūri į tą ekraną“ – manęs klausia tėvas. Aš

Kamilėje, dirbtinis intelektas vaizduojamas kaip kompiuteris

jam sakau, kad kalbu su broliu. Tai buvo 1995 metai. Man buvo 14 ir

integruotas į žmogaus smegenis, padedantis geriau valdyti

tais metais Lietuvoje atsirado internetas, prieinamas paprastiems

motoriką. Kamilės mitologijoje jis yra visur. Tačiau tam, kad

mirtingiems. Mano brolis, „Unix“ geekas, išmokė mane naudotis

dirbtinis intelektas būtų „pažangus“, jam reikia žmogaus

taip vadinamu bashu ir kadangi mes gyvenome atskirai, jis man

pagalbos. Kad skaitmeninis protas būtų visavertis – jam reikia

36 Protagonistas | Pavasaris 2020

programos, skirtos apskaičiuoti didelius duomenų srautus.


Interviu: bartosh polonski ir menas virtualybėje | mangirdas beniušis „crowdsourcinti“ žmonių smegenų organinę veiklą, paremtą nuojauta. Istorijoje man svarbus ne dirbtinis intelektas, o žmonių santykių trapumas dirbtinio intelekto ir technologijų kupiname pasaulyje.

Pasirinkote savo žaidimą leisti epizodais. Kodėl? Ką tai suteikia pasakojimui? Taip daryti nusprendėme dėl kelių priežasčių. Pagrindinė - kad žiūrovai tarp epizodų galėtų padaryti pertrauką. Virtuali realybė yra intensyvi, todėl 15-30 minučių vienam epizodui pakanka. Tarp epizodų galime pasikeisti lokacijas ir šokinėti laike. Kamilė labiau yra linijinis filmas negu atviro pasaulio žaidimas, tačiau ateityje planuojame ir turėti tokią versiją, kurioje žiūrovas galėtų pilnai improvizuoti. Epizodai pasakojimo nesugadina, nes visi personažai ir užduotys yra susijusios tarpusavyje. Viskas sudėliota taip, kad kiekvienas epizodas būtų kaip atskiras pasakojimas. Esant norui, tikri VR maniakai galėtų visus epizodus patirti vienu kartu – pilno metro VR filmo formatu.

Kodėl pasirinkote ateitį? Nes ji neegzistuoja. Žiūrovam patinka neegzistuojantys reiškiniai. Įdomiausi filmai yra tie, kuriuose įvyksta laiko ir erdvės iškraipymai. Pavyzdžiui, Christopher Nolan kinas yra įdomus tuo, kad jis iškreipia laiko suvokimą. Mano asmeninis pasirinkimas buvo susijęs su senesniu projektu – „Laisvės kodas 13“ buvo šuolis į praeitį, o „Kamilė“ – tai šuolis į ateitį. Supratau, kad šuoliai laike visada yra įdomūs žiūrovui, nes žmogus iš principo gyvena dabartyje (t.y. čia ir dabar) ir bet koks šuolis laike, nesvarbu į kurią pusę – yra neįprastas ir įdomus. Ateitis man patinka dar ir dėl to, kad jos įsivaizdavimas yra kūrybinis procesas. Tuo tarpu, praeities

Kadras iš „Kamile VR“

vaizdavimas yra labiau analitinis procesas.

Tavo nuomone, kokia ateitis laukia virtualios realybės? „Facebook“ bankrutuoja. Visi asmens duomenys tampa vieši. Elon Musk dukra nusiperka „Google“ serverius ir visi duomenys saugiai iškeliauja į Marsą. Klimato kaita Žemėje sunaikina pusę floros ir faunos. Pasaulį apima globali depresija. Tam, kad neišprotėtų, žmonės implantuoja sau į smegenis išplėstos realybės

laisvės norint įgyvendinti numatytą viziją. Nuo pat pradžių dirbome ir su filmo sklaida užsienyje: pristatėme „Kamilę“ „GDC“, „Gamescom“ ir surinkome maksimalų grįžtamojo ryšio kiekį iš šių parodų dalyvių. Visai netikėtai vienas žinomas YouTuberis pristatė projektą savo kanale, suburdamas filmui daugiau nei 200 000 žiūrovų auditoriją.

simuliatorius, kurie leidžia matyti pasaulį gražesnį, negu jis yra

Kalbant apie kitas „Kamilės“ serijas, galėsiu jas vadinti pilnai

iš tikrųjų. Ši XR technologija priklauso „Valve“... o „Valve“, beje,

sėkmingomis tuomet, kai titrų pradžioje atsiras „Oculus“ arba

nusipirko nežinomas dirbtinio intelekto magnatas iš Lietuvos…

„Valve“ logotipas ir gamybos procesas vyks bendradarbiaujant su

Žaidėjų turinčių namuose VR įrenginį išties nedaug. Ko reikia, kad „Kamile VR“ pats galėtum vadinti sėkmingu projektu? Kūrybine prasme, jaučiu, kad sėkmingai įveikiau sau išsikeltus

didele studija. Galutinę sėkmę lems auditorijos dydis.

Ką norėtum veikti jei nekurtum žaidimų? Programuočiau psichoterapeutinius botus (juokiasi).

iššūkius ir žengiau vienu žingsniu toliau. Subūriau stiprią talentų komandą, esu labai patenkintas konceptualaus dizaino,

O jei rimtai, ne tik žaidimus kuriu. Taip pat esu „BLON“ festivalio

programavimo talentų darbu, Pauliaus Kilbausko ir Vyginto

VR programos kuratorius. Šis darbas yra visai kitoks negu dirbau

Kisevičiaus sukurtu garso takeliu. Didelis iššūkis buvo dirbti su

iki šiol, reikalaujantis daug socialinių įgūdžių ir empatijos.

balso aktoriais iš JAV nuotoliniu būdu, jis pasiteisino – gauname

Sudarinėdamas VR programą nuolat bendrauju su pasaulyje

daug gerų atsiliepimų. Filme taip pat pasirodė ir lietuvių aktoriai

pripažintais VR kūrėjais, kurie mane įkvepia imtis ambicingų

Juozas Gaižauskas ir Aurelija Tamulytė.

kūrybinių projektų.

Finansine prasme, kol kas, kol dar neišleidome galutinės versijos,

Ačiū už pokalbį. Jei apie „Kamile VR“ norėtumėte sužinoti daugiau, kviečiame nepagailėti „laiko“ Facebook’e: facebook.com/KamileVR

sudėtinga prognozuoti rezultatus. Tačiau jau pats projekto startas buvo sėkmingas: projektui įgyvendinti gavome valstybinį finansavimą iš „Lietuvos kino centro“, o tai suteikė kūrybinės

Protagonistas | Pavasaris 2020

37


Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki

INTERVIU:

Valdemaras Nedvecki

Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų diskutuoti fantastikos temomis. Labai greitai diskusija gali tapti monologu.

„angelų takais“ arba Čiurlionis 21-ąjame amžiuje

Kristina Buožytė – Lietuvos kino režisierė, kurios darbų sąraše yra pirmasis pilnametražis lietuviškas mokslinės fantastikos filmas. Vitalijus Žukas – „OKTA“ studijos įkūrėjas ir specialiųjų efektų kūrėjas. Prieš kurį laiką jiedu (nebe pirmą kartą) sujungė savo jėgas tam, kad pasinertų į naujus, jiems dar neištyrinėtus pasaulius tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. Taip pasaulį išvydo virtualiosios realybės patirtis „Angelų takais“ (užsienyje žinoma tarptautiniu pavadinimu „Trail of Angels“). Tai mūsų šalyje unikalus projektas, kuris į virtualiąją realybę perkėlė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybą ir muziką. Būtent apie šį projektą bei apie kitus, buvusius ir būsimus, kalbėjomės su Lietuvos vardą garsinančiais kūrėjais.

38 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki

Kadras iš „Angelų takais“

Judu esate kino pasaulio atstovai. Kaip Nukrypote į tokias interaktyvias pramogas, kaip virtualioji realybė?

kad žaidžiu per daug – šiuo metu žaidžiu per mažai. Šiomis dienomis laiko užtenka tik visada po ranka esančiame telefone pažaisti „Raid: Shadow Legend“.

Vitalijus: Virtualioji realybė yra nauja medija, kuri apjungia ir filmus, ir žaidimus. Taip, mūsų patirtis yra artimesnė kinui,

Įprastai visuomet domiuosi žaidimais, kurie balansuoja ant ribos

nors techniškai, pačiame gamybos procese, abejose srityse yra

tarp meno ir paprasto žaidimo, kaip pavyzdžiui „Journey“ – tai

daug panašumų. Kristina papasakos daugiau, kaip pas ją atsirado

man idealus žaidimas. Taip pat labai laukiu galimybės pabandyti

virtualioji realybė, kuri man buvo daug artimesnė žaidimų dėka. O

naujausią Hideo Kojima darbą „Death Stranding“. Iš to, ką teko

ji nežaidžia...

skaityti apie šį žaidimą atrodo, kad jis yra būtent tai, ko aš labai seniai laukiau. O Kristina, atrodo, „Tetrį“ žaidžia?

Kristina: Vis kažkaip nesusitaupau „PlayStation“ (juokiasi). Iš tikro yra labai įdomu išbandyti naujas medijas ir jose paeksperimentuoti

Kristina: (juokiasi) Vaikystėje tikrai žaidžiau „Mario“. Bet daugiau

– tai naujas iššūkis sau ir niekada nežinai kur tas eksperimentas

apie žaidimus negalėčiau papasakoti.

vėliau nuves. Žvelgiant iš profesinės pusės tai yra gera simbiozė, nes iš kino yra atnešama patirtis į virtualiąją realybę, o iš virtualiosios realybės jos galima išsinešti į kiną. Todėl man yra įdomu pabūti ir vienoje, ir kitoje sferoje.

Vitalijau, minėjai žaidimus, tad būtų įdomu sužinoti, ką žaidi? Vitalijus: Dabar, kad ir kaip gaila, žaidimams turiu mažai laiko. Bandau tai ištaisyti, nes nebandau atsikratyti žaidimų ir nesakau,

Kaip ir kodėl nusprendėte prikelti M. K. Čiurlionio darbus virtualiojoje realybėje? Kristina: Manau, kad M. K. Čiurlionio darbai tam yra labai tinkami. Čiurlionis yra tas autorius, kurį pageidautina perkelti į virtualiąją realybę tiek kalbant apie darbų tinkamumą, tiek apie jo žinomumą.

Vitalijus: Čiurlionis ypatingas tuo, kad jis, tarsi, matė kitokį pasaulį

Protagonistas | Pavasaris 2020

39


Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki ir jo kūryba – iš to pasaulio siunčiami atvirukai. Mūsų tikslas buvo

Turėdami tai galvoje ir atrinkinėjome kūrinius. Panaudojome ir

iš tų atvirukų atkurti jų šaltinį ir panardinti žiūrovą į patį tos visatos

Mindaugo Urbaičio „Ramybę“.

centrą.

Vitalijus: Ypatingai norėtume jam padėkoti ne tik už tai, kad davė Kristina: Taip pat Čiurlionis buvo vienas iš menininkų, kuris ir kūrė

savo kūrinį, bet ir už tai, kad jo kūrinys suteikė daug idėjų ir labai

muziką, ir tapė, ir rašė. Todėl jo darbai ir yra vieni iš tinkamiausių

gerai įsiliejo į visą darbą. Be jo negalime įsivaizduoti projekto.

tokiam projektui.

Kaip rinkote kūrinius projektui „Angelų takais“?

Kristina: Mindaugo kūrinys tiko konceptualiai, nes buvo sukurtas peraranžuojant Čiurlionio kompozicijas. Tai beveik atitinka mūsų su paveikslais nudirbtą darbą. Vėliau M. K. Čiurlionio proanūkis

Kristina: Gilinomės į viską, kas tik yra. Vėliau pamatėme, kad

Rokas Zubovas mums davė simfoniją, kuri ir buvo toji ilgai ieškota

Čiurlionio tapyboje yra jungtys.

kulminacija.

Vitalijus: Matėte detektyviniuose filmuose tyrimų lentas, kuriose

Vitalijus: Sunku net įsivaizduoti dabar kažką kitaip. Kuomet Kristina

viskas sujungta virvutėmis? Tai yra panašu į tai, kas vyko pas

man pirmą kartą davė tai paklausyti, neturėjau ką pasakyti.

mus. Kaip ir sako Kristina, kuomet mes tyrinėjome paveikslus,

Supratau, kad viskas – muzika ir paveikslai – idealiai susilieja.

supratome, kad paveikslas „Rex“ sujungia visą kitą kūrybą į vieną. Štai tada ir pradėjome kabinti virvutes ir piešti linijas.

Kristina: Tai buvo atradimas – klausant pavienių Čiurliono kompozicijų jis atrodo romantikas, kas ne visiems gali patikti.

Kristina: Čiurlionio kūryboje išties atsikartoja simboliai, veikėjai ir

Tačiau kartu su paveikslais viskas taip gerai dera ir taip gražiai

netgi lokacijos. Žinant, kad pats menininkas domėjosi įvairiomis

skamba. Atrodo net gali įsivaizduoti ką autorius tuo metu jautė ir

religijomis, tradicijomis, papročiais ir visa tai galima pamatyti

išgyveno savo galvoje.

apsijungiant jo kūryboje. Taip patys darbai pradeda kalbėti. Tu, Vitalijau, kalbi apie virvutes, o man viskas ryškėjo kaip nuotraukoje.

Kiek užtruko visas kūrybos procesas?

(juokiasi)

Kaip sekėsi derinti M. K. Čiurlionio muzikinę kūrybą su paveikslais?

Vitalijus: Du metus. Visą projektą mes galime suskaidyti į keturias dalis. Pirmąją dalį mes kūrėme apie metus, o per likusius metus sukūrėme kitas tris dalis, nors jos atrodo ir žymiai sudėtingesnės.

Vitalijus: Kristina susėdo su garso režisieriumi Vyčiu Puronu. Pirmi metai buvo sudėtingi, nes ilgai ieškojome kūrybinės

Kristina: Atskiros kompozicijos labai derėjo su paveikslais. Bet

koncepcijos, projektas nuo pirminės idėjos smarkiai pasikeitė.

turėjome tikslą kūrinį padaryti vientisą, turintį kulminaciją.

Turėjome ir daug techninių iššūkių, tokių kaip vizualus priartėjimas

Kadras iš „Angelų takais“

40 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki

Kadras iš „Angelų takais“

prie Čiurlionio stilistikos. Stabdė ir darbo su virtualiąja realybe

darbus. Manau tai irgi būtų įdomus ir prasmingas kūrinys.

patirties trūkumas – mums tai buvo pirmas projektas. Visa tai pirmyn.

Kol kas „Angelų takais“ nėra prieinamas plačiajai auditorijai. Ar turite planų paversti jį masiniu projektu?

„Angelų takais“ gavo dvi nominacijas Venecijos kino festivalyje. Kaip jaučiatės sulaukę tokio pripažinimo?

Čiurlionio muziejuje.

išsprendus liko tik kūrybinė veikla, kuri ir leido greičiau judėti

Vitalijus: Tikimės, kad pavasarį visi norintys galės išbandyti projektą

Vitalijus: Virtualiosios realybės pasaulyje dėmesys Venecijos

Kristina: O vasarą – Nacionalinėje dailės galerijoje, „Baltijos

festivalyje, kol kas, yra didžiausias įmanomas pripažinimas. Tad

simbolistai“ parodoje. O kai išplatinsime Lietuvos muziejuose ir

mes tikrai buvome labai sužavėti, nors, tiesą sakant, mes buvome

galerijose – tuomet jau galvosime apie kitokį išleidimą.

įsitikinę, jog pateksime ten, kur patekome. Aišku, kuomet iš kelių kitų festivalių gavome atsiprašymo laiškus dėl to, jog nebuvome

Vitalijus: Mes galvojame projektą pristatyti ne tik Lietuvos, bet

atrinkti, trumpam suabejojome. Buvo tikrai malonu būti festivalyje

ir užsienio muziejuose. Tad jei imsime jį pardavinėti – tai gali

kartu su kitais darbais, bendrauti su kitais kūrėjais. Mums tai buvo

sutrukdyti šiems planams. Juolab, ne tiek daug žmonių turi

tikrai didžiulis pripažinimas.

galimybę šią patirtį pamatyti namuose, daugiau žmonių ją galės pamatyti įvairiose parodose. Bet ateis laikas ir tikrai patirtį galės

Ir šiandien galime pasigirti, kad dar visai neseniai „Angelų takais“

įsigyti kiekvienas norintis. Galbūt tuomet net bus išleista ir

gavo prestižinį „Lumen Prize“ apdovanojimą – užėmėme pirmąją

atnaujinta versiją.

vietą XR (virtualioji ir papildyta realybė – aut. past.) kategorijoje. Tai buvo tikrai didelis pripažinimas. Ypač jei vertintume nugalėtojus kitose kategorijose ir pamatytume koks aukštas tų darbų lygis, nuo idėjų iki išpildymo. Tai buvo didelė garbė būti tarp jų.

Pirmasis projektas sėkmingas, tad gal planuojate ir kitokių meninių patirčių virtualiojoje realybėje?

Man pačiam yra tekę bandyti Salvadoro Dali darbų įkvėptą „Dreams of Dali“ projektą. Ar „Angelų takais“ kūrimo metu sėmėtės įkvėpimo iš tokių projektų? Ar siekėte sukurti savo unikalų projektą? Vitalijus: Atvirai sakant, mes tikrai matėme kitus projektus. Bet manėme, kad to nepakanka tam, ką mes numatėme. Tai buvo įkvėpimas nueiti toliau, gerokai toliau, nei nuėjo tie projektai. Mes

Vitalijus: Jau dirbame! Nors mes dar tik pirminėje stadijoje, jau

tikrai jų nekopijavome, nes mums tie projektai buvo ir įdomūs, ir

dirbame ties bendru projektu su Vilniaus Universitetu. Tai bus

nelabai įdomūs vienu metu. Žinote, kaip vyksta kūrybinis procesas

istorinė patirtis apie LDK laikų Vilnių. Norime vėl sukurti ką

– pirmoji idėja visuomet būna išmetama. Tad tie kūriniai buvo kaip

nors ypatingo ir parodyti Vilniaus istoriją taip, kaip ji dar nebuvo

pirma idėja.

parodyta.

Kristina: Aš norėčiau į virtualiąją realybę perkelti Samuelio Bako

Kristina: Visas procesas, kuomet reikia mokytis – mokaisi iš esamų darbų. Buvo mėnuo, kuomet iš „Steam‘o“ siunčiausi įvairius darbus

Protagonistas | Pavasaris 2020

41


Išminties puslapis

42

puslapis „Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta.“ – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

42 Protagonistas | pavasaris Pavasaris 2020


Protagonistas | Pavasaris 2020

43


Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki

Kadras iš „Angelų takais“

44 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki ir žiūrėjau kas mane veikia ir kas man nepatinka. Taip apsimokai ir

filmų. Vis vien žemėlapyje mes nelabai matomi. Todėl turėjome

tik vėliau eini į kūrybinį procesą.

tikslą eiti per festivalius ir gauti kūrybinį, meninį pripažinimą. Nes gauti komercinį pripažinimą, kuomet nėra žinomų aktorių, yra

Pereikime prie filmų ir specialiųjų efektų – veiklų, kuriose veikėte dar iki „Angelų takais“. Koks buvo jūsų kelias šiose srityse? Kristina: Mano backgroundas yra kino režisūra. Vėliau prisidėjo

beveik... ne, tai yra neįmanoma ir tiek. (juokiasi).

Vitalijau, kartu su „OKTA“ taip pat prisidėjai prie šio filmo.

kamikadzės savybės, kuomet neri į viską, darai ir tik tuomet

Vitalijus: Tai buvo viena iš beprotiškiausių patirčių, kokia tik

supranti kas vyksta ir kur įsivėlei. Pavyzdžiui, kuomet pradėjome

įmanoma. Mes buvome ką tik susikūrusi studija, alkani darbui.

dirbti ties „Kolekcioniere“ aš net neįsivaizdavau kur mes neriame

Atėjo pas mus, pristatė įdomų filmą, bet jam nėra pinigų. Kūrinys

– sukurti pilnametražį filmą be biudžeto, kiek tai kainuoja.

buvo labai įdomus ir labai norėjome prie to filmo prisidėti, tad

Arba kaip aš sakau apie „Aurorą“ – dalis buvo mūsų turėtas

sukvietėme visus draugus iš užsienio. Taip prie projekto dirbo

biudžetas, kita dalis – mūsų kraujas. Tai yra stiprybė, nes leidi sau

ir latviai, ir kanadiečiai. Visi pridėjo kas kuo galėjo. Finale buvo

eksperimentuoti ir tik vėliau pamatai kur tai tave nuveda.

labai malonu, kuomet filmas gavo apdovanojimą už vizualinę dalį. Sulaukėme ir komplimentų, kad „Aurora“ atrodo ne kaip Rytų

Man patinka daryti dalykus, kurių nelabai žinau ar suprantu, bet

Europos filmas. Džiaugiamės, kad pavyko tai pasiekti.

yra noras. Aš nuo vaikystės ar paauglystės visada įsivaizdavau, kad žmogus visada gali pasiekti tai, ko jis nori ir mus veikia tik mūsų sukurti apribojimai. Jeigu yra tikslas ir užsispyrimas – tikrai yra

Kartu su „OKTA“ teko dirbti ir su keliais tarptautiniais projektais. Kokia tai buvo patirtis?

įmanoma pasiekti tai. Bet tam, aišku, reikia labai daug energijos, darbo, darbo ir darbo. Svarbiau kad vežtų kažkokios idėjos. Tik taip

Vitalijus: Pradžioje tai buvo darbas su klientais. Klientai išgirsdavo

ir atėjau į VR, nes tai irgi buvo įdomu, buvo eksperimentas, buvo

apie mūsų ankstesnius darbus, gaudavo rekomendacijų,

iššūkis, labai tikėjau idėja, tikėjau Čiurlioniu. Kai kažkuo tiki, tai yra

pamatydavo mūsų darbus ir tuomet ateidavo su savo idėja ir mes

ir sunku, ir lengva.

buvome tie, kurie išpildo tą idėją. Dabar daug kas pasikeitė ir mes jau ne tik pildome idėjas, bet ir prisidedame prie jų generavimo ir

Šiandien toliau vystau filmų projektus, šalia yra virtualioji realybė.

esame nebe tik gamybinė, bet ir kūrybinė studija.

Bet visas dėmesys skiriamas naujo filmo projektui, tad žiūrėsime kaip pavyks.

Kaip vertinate lietuvių galimybes konkuruoti su kitais?

Kristina, režisavai pirmąjį lietuvišką mokslinės fantastikos filmą „Aurora“, nors fantastika Lietuvos kine nėra dažnai pasirenkama.

reikia jį daryti ne tik Lietuvai, reikia galvoti apie pasaulį. Aišku,

Kristina: Potencialo mes tikrai turime. Tik darant bet kokį kūrinį, kurti kūrinį auditorijai, kažin, ar ir aš mokėčiau. Reikia atsispirti

Kristina: Fantastika domiuosi nuo vaikystės, tai man artima tema.

nuo to, kas tikrai yra įdomu pačiam, bet tuo pačiu ir gerai žinoti

Kuomet kūrėme šį filmą, jis nebuvo nei autorinis, nei žanrinis sci-

kontekstą to, kas vyksta aplinkui. Jeigu atsiranda originalumas,

fi, kas labai erzino distributorius. Nors mes tik norėjome sukurti

jeigu atsiranda šviežias žvilgsnis, priėjimas, tad tikrai yra galimybės

filmą, kuris patiktų mums patiems. Kitaip net nematau prasmės

išeiti plačiau. Mes dabar konkuruojame su visu pasauliu.

– daryti tai, kas pačiai nepatiktų. Dabar jau visi žino apie elevated sci-fi žanrą, kuris yra kaip metafora, perkeltinės mintys, kuriame galime patyrinėti socialines arba filosofines problemas. Be to, dirbu su kūrybiniu partneriu Bruno Samper, šis mūsų duetas leidžia

Ką galite patarti ar palinkėti šio žurnalo skaitytojams, kurie siekia savo kūrinius parodyti platesnei auditorijai ir svajoja dirbti ir būti žinomi tarptautiniu mastu?

atrakinti tuos vizualius pasaulius, kurie nėra tokie kasdieniai.

Teko su šiuo filmu pakonkuruoti ir su užsienio darbais – Europos fantastinių filmų asociacija jį išrinko geriausiu metų filmu.

Vitalijus: Mes neturime nei naftos, nei daug iškasenų, bet mes turime žmones ir tie žmonės yra labai kūrybingi. Ir aš matau labai didelį Lietuvos, kaip kūrybinės šalies, potencialią. Tikiu, kad ne be reikalo ir Venecijoje gavome nominaciją. Reikia į save žiūrėti kaip į Europos

Kristina: Kaip ir pasaulyje, taip ir Europoje, šis žanras yra populiarus.

ir pasaulio kūrėjus, ne tik vietinės reikšmės. Norėčiau padrąsinti

Tuose apdovanojimuose buvo ne tik sci-fi, bet fantasy ir siaubo

eiti į priekį, neturėti jokių kompleksų ir sakyti, kad mes, lietuviai,

filmų. Lietuvoje viską riboja ekonominės galimybės, todėl ir

galime padaryti labai daug puikių dalykų ir garsinti Lietuvą savo

neturime daug fantastinių filmų. Fantastikos žanras yra labai

darbais. Palinkėčiau tikėti savimi, eiti į priekį, išsikelti didelius

brangus, nes specialieji efektai kainuoja tiek pat, kiek filmavimas.

tikslus – viską galima pasiekti.

Kokių reakcijų sulaukėte įvairiose užsienio šalyse?

Kristina: Tiesiog daryti, važiuoti į tarptautinius renginius, susipažinti su žmonėmis ir aktyviai veikti. Kuo daugiau darymo,

Kristina: Reakcijos buvo labai geros, teigiamos. Žinoma, priklauso

kuo daugiau kūrimo, kuo daugiau eksperimentavimo, žaidimo,

ir nuo segmento. Kalbant apie „Aurorą“, mes taikėme, kad filmas

drąsos, tuo bus geriau.

atkreiptų dėmesį festivalių rinkoje, nes kai pradėjome kurti, galvojome, kaip su lietuvišku projektu, kuris yra lietuvių kalba ir

Dėkojame Kristinai ir Vitalijui už pokalbį!

su lietuviškais aktoriais, išsiskirti didelėje konkurencijoje tarp kitų

Protagonistas | Pavasaris 2020

45


Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas? | Donatas pocius

Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas?

Donatas Pocius

Viešosios politikos tyrėjas ir jaunojo fantasto tėtis, jau beveik nustojęs skaityti knygas ir žiūrėti seri­ alus, bet vis dar bandantis atrasti laiko pageiminti

Pirmas atsakymas į šį klausimą dažnam skaitytojui galėtų būti - o kodėl tai kam nors įdomu ir svarbu? Bet tai yra svarbu. Pirma, žaidimų teisinis pripažinimas menu ar kūrybine veikla gali atnešti tokius dalykus kaip geresnė autorių teisių apsauga, darbo sąlygų reguliavimas, galimybė pretenduoti į paramą ir finansavimą (esu matęs žaidimų, kurie yra finansuoti Jungtinės Karalystės ar Norvegijos valstybinių menui skirtų fondų). Ši priežastis yra pakankama visiems, dirbantiems žaidimų industrijoje. Bet man kur kas svarbesnė atrodo antroji priežastis - žaidimų įvaizdis ir statusas visuomenėje. Nors žaidžia milijonai ir turbūt milijardai žmonių, tebeegzistuoja stigma, esą žaidimai yra kažkokia žemesnė laisvalaikio leidimo forma. Pakalbėjus su nežaidžiančiais žmonėmis akivaizdu, kad jiems žaidimai labai dažnai asocijuojasi tik su blogiausiais jų aspektais - kas girdėjo apie priklausomybę nuo žaidimų, kas apie toksiškas bendruomenes serveriuose, kas apie jų žiaurumą ir seksizmą, kas apie visus įmanomus pinigus iš žaidėjų siurbti skirtus monetizavimo modelius. Maža to, daugybė žmonių mano, kad žaidimai yra skirti tik vaikams - ir ne tik penkiasdešimtmečių, bet ir trisdešimtmečių, kurie gal vaikystėje ir šaudė antis per Gariūnuose pirktą „NES“ kloną ar paskandino baseine kelis šimtus simsų, bet net nenutuokia apie kokio „God of War“ egzistavimą. Žaidimai turi blogiausią įvaizdį iš visų kūrybinių industrijų.

46 Protagonistas | Pavasaris 2020


Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas? | Donatas pocius Turint visa tai omenyje, daug laiko prie žaidimų praleidžiantis žmogus kartais yra laikomas švaistančiu savo gyvenimą. Tą retai išgirsi apie filmų, knygų ar muzikos gerbėjus, net tuomet, kai jie savo laisvalaikio toms medijoms skiria dar daugiau. Kodėl? Ogi todėl, kad filmai, knygos ir muzika neabejotinai yra laikomi menu, o meno vartojimas visuotiniu supratimu nėra laiko švaistymas. Tačiau bet kuris sveiko proto turintis žmogus pripažins, kad menas menui nelygu. Naktinė „Fortnite“ sesija vargu ar yra tiek pat vertinga, kiek „Traviatos“ aplankymas, bet galbūt sužaisti kokį „BioShock“ visgi yra vertingiau negu pažiūrėti kokią kvailą komediją su Adam Sandler? Medija yra tik medija ir produkto vertingumas nuo to nebūtinai priklauso. Yra daugybė

„Bioshock“

žmonių, kurie žaisdami patiria tas pačias ar net stipresnes emocijas ir estetinį pasigėrėjimą, kaip žiūrėdami filmus ar skaitydami knygas. Pasiekti, kad tai būtų visuotinai suprantamas ir pripažįstamas dalykas, yra svarbu. Kitas natūralus klausimas, pradedant kalbėti apie žaidimų kaip meno statusą - o kas yra menas? Žodyninis apibrėžimas yra toks: tai žmogaus veikla, kuria sukuriami vaizdiniai, garsiniai ar atlikimo darbai, išreiškiantys autoriaus vaizduotę, konceptualias idėjas, ar techninius įgūdžius. Meno darbai yra skirti būti vertinami dėl jų grožio ar emocinio poveikio. Jeigu šį apibrėžimą priimsime už gryną pinigą, žaidimai - tikrų tikriausias menas. Bet meno apibrėžimai skiriasi ir šis klausimas toli gražu nebuvo aiškus net ir iškiliems meno kritikams bei specialistams. Vienas iš svarbiausių žaidimų kaip meno skeptikų buvo neabejotinai garsiausias visų laikų filmų kritikas Roger Ebert. Jo argumentai buvo įvairūs. Pirmiausia, žaidimai esą nėra menas dėl to, kad juos galima laimėti. Antra, žaidimai esą neturi vienos nekeičiamos formos - kiekvienas žaidėjas juos gali patirti kitaip. Trečia, nėra nė vieno žaidimo, kuris būtų visuotinai lyginamas su didžiaisiais literatūros, muzikos ar kino darbais. Šiuos argumentus verta aptarti po vieną. Dėl laimėjimo - argumentas tiesiog keistas ir ne visai suprantamas. Kodėl galimybė laimėti žaidimą turėtų

jį daryti mažiau meno kūriniu? Tai tik

Taigi, atsakymas į klausimą „Ar žaidimai

papildomas elementas prie visų kitų

yra menas?“ lieka miglotas. Galime

aspektų. Dėl skirtingų patirčių - galima

nujausti, kad lyg ir taip, bet kažkas vis

argumentuoti, kad daugelis meno rūšių

tiek kirba, kad gal ir ne iki galo. Visose

visgi yra patiriamos skirtingai. Katedra

tose kritikų ir teisininkų abejonėse yra

gali pasirodyti vienokia sningant ir kitokia

kažkoks tiesos krislas. Žaidime „Pac Man“

šviečiant saulei; šiandien skaitoma „Iliada“

meną atrasti sunku. „NBA 2K“ serija gali

įgyja daugybę kitokių prasmių, negu

žavėti daug kuo, bet tikrai ne meniškumu.

galėjo suvokti senovės graikai, klausę ją

Tačiau neįmanoma nuneigti kokio „Death

iš Homero lūpų; „Ulisą“ vienaip skaitys

Stranding“ ar „Red Dead Redemption

dublinietis ir kitaip vilnietis; netgi savijauta

2“ estetinio ir emocinio poveikio. Net ir

turi didžiulę įtaką tam, kaip bus patirtas

naudojant gana laisvą žaidimų apibrėžimą,

kūrinys. Prie trečiojo aspekto ir žaidimų

reikia pripažinti, kad galbūt visgi ne visi

šedevro klausimo grįšiu kiek vėliau.

žaidimai yra menas.

Kelias į teisinį meniškumo pripažinimą

Bet juk daugiabutis irgi nėra lygus

žaidimams taip pat nėra ir nebuvo

meniškumu Paryžiaus katedrai. O kokio

lengvas. Prancūzijos kultūros ministerija

nors profesoriaus knyga apie Lietuvos

tai padarė 2006-aisiais, kai „Ubisoft“

politinę sistemą meniškumo greičiausiai

korifėjų Michel Ancel apdovanojo ordinu

išvis neturi. Reportažinė nuotrauka gali būti

už nuopelnus menui. JAV, vienoje iš dviejų

meniška - bet gali būti ir tik informatyvi.

(kartu su Japonija) svarbiausių žaidimų

Panašu, kad visi nesusipratimai apie

rinkų, pripažinimas įvyko 2011 metais, kai

žaidimų meniškumą ateina iš nesugebėjimo

Aukščiausiasis teismas priėmė teigiamą

suvokti, kad medijos gali būti taikomos

sprendimą žodžio laisvės kontekste.

skirtingiems tikslams. „Pac Man“ ar „NBA

Net keletas kitų bylų ankstesniais

2K“ serija ir nesiekia būti menu - jiems

metais baigdavosi teismo nesugebėjimu

pakanka funkcionalumo, kaip „Maxima“

pamatyti meninės raiškos žaidimuose.

pastatui ar reklaminiam džinglui. Bet

Tik 2018-aisiais žaidimai oficialiai tapo

visai kitokie yra daugybė kitų žaidimų.

menu Vokietijoje - šioje šalyje tai svarbu,

Teisininkams ir kritikams tai suprasti

mat nacių ir kitų ekstremistinių grupių

užtruko, nes kompiuteriniai žaidimai

simboliai gali būti vaizduojami tik mene;

prasidėjo nuo funkcionalumo – gana ilgai

taigi, žaidimai, kuriuose atsirasdavo kokia

jie ir buvo skirti tik laimėti ir pasilinksminti

nors svastika, turėjo būti cenzūruojami.

naudojantis interaktyviais elementais. Be

Ir yra daugybė valstybių, kuriose žaidimai

to, jie turėjo analoginį precedentą - niekam

tikrai dar neturi lygaus statuso su filmais

niekada nekilo klausimas, ar šaškės yra

ar, tarkime, tapyba.

menas. Ne, tai buvo žaidimas, ne menas.

Protagonistas | Pavasaris 2020

47


Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas? | Donatas pocius Šitokia istorinė perspektyva temdė skeptikų akis ir aktyviai žaidimų nežaidžiantiems buvo sunku suprasti, kad taip, žaidimai ima perženginėti ribą tarp techninio funkcionalumo ir meno. Taigi, greičiausiai egzistuoja žaidimų meniškumo spektras. Pabandžiau išdėlioti jį - tiesiog pagal savo supratimą. Reikia suprasti, kad menkas tam tikrų žaidimų meniškumas dar nereiškia, kad jie yra prasti žaidimai. Anaiptol - žaidimas gali būti puikus, itin įtraukiantis ir neturėti jokios pretenzijos į meną. Ir tai nieko tokio. Taigi: •

Žaidimai, kurie vargu ar apskritai pretenduoja į kokias nors estetines ar konceptualias emocijas - tai

„Death stranding“

visi ankstyvieji žaidimai, tokie kaip „Space Invaders“ ar „Tetris“, dauguma sportinių ir lenktynių žaidimų, ir visokie „Candy Crush“ ar „Flappy Bird“. Galbūt kai kada įspūdingi savo technine meistryste ar žaidimo mechanikos idėja, bet vargu ar patenkinantys kitus meniškumo kriterijus. Galbūt turintys muzikos ar grafinių elementų, kurie yra labiau pridėtinės negu esminės žaidimo dalys. Jeigu muzika ar grafika ypač stiprios, galbūt būtent jas, o ne patį žaidimą, vertėtų laikyti meno kūriniu. •

Žaidimai, turintys paprastą istoriją bei kontekstą (angl. lore), nepretenduojančius į labai gilias temas ar ypatingą estetinį pasigėrėjimą. Senieji „Mario“,

„Sonic“ žaidimai ar modernesni

(angl. gameplay) yra menas. Žaidimų

„Rayman“ galėtų puikiai tikti čia.

kaip meno kritikai šiuo atveju dažniausiai argumentuoja, kad tuomet

Žaidimai, neturintys istorijos arba tik

menu reikėtų laikyti ir šachmatus

labai paprastą, bet turintys ypatingą

arba futbolą. Galbūt. O gal visgi

ir originalią žaidimo mechaniką, kuri

estetinį ir emocinį pasigėrėjimą gali

savaime kelia pasigėrėjimą žaidėjui.

sukelti „Dark Souls“ kovos sistema ar

Tai tokie žaidimai kaip kultiniai

desperacijos momentu iš internetinio

Jonathan Blow sukurti „Braid“ ir „The

bendruomeninio debesies Hideo

Witness“, ar nuostabusis „Baba Is

Kojima žaidime „Death Stranding“

You“, kuriame žaidėjas pats nuolat

nusileidžiančios kopėčios?

keičia taisykles, ar „Everything“, leidžiantis tau pabūti mišku, šiukšle

Žaidimai, turintys sudėtingą istoriją,

arba galaktika. Tarkime, net „The

dažnai turinčią ypatingą emocinę

Sims“ ar „Civilization“ seriją būtų

galią arba gvildenančią filosofines,

galima padėti į šią lentyną. Tiesa, čia

politines, socialines problemas; tą

kyla dar vienas esminis klausimas - ar

istoriją papildo žaidimo sistemos,

interaktyvumas ir žaidimo sistemos

muzika, grafika. Čia galėtume paminėti „The Last of Us“ ar „BioShock“ seriją. •

Žaidimai, kurie ne tik turi sudėtingą istoriją, bet dar ir pasakoja ją tokiu būdu, kuris įmanomas tik žaidimuose. Interaktyvūs elementai yra būtina istorijos dalis, be jų istorija bus tiesiog nepilna. Tokie žaidimai peržengia medijų ribas. Lengvas būdas atskirti 5 punktą nuo 4 - pamąstyti, ar iš šio žaidimo būtų galima lengvai padaryti filmą. Iš „The Last of Us“ ar „Bioshock - taip. Iš „NieR:Automata“ ar „Outer Wilds“ - ne.

O dabar grįžkime prie trečiojo Roger Ebert kritikos aspekto - kur yra žaidimų

„Outer wilds“

48 Protagonistas | Pavasaris 2020

šedevrai? Kur žaidimų „Devintoji


Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas? | Donatas pocius

„The last of us “ simfonija“, „Nusikaltimas ir bausmė“ ar

gali turėti vizualinius elementus, muziką,

mažiau; tačiau žaidime, o dargi tokiame,

„Žvaigždėta naktis“? Ebert visiškai teisus -

kostiumų dizainą ir daugybę kitų dalykų.

kuris turi VR funkcionalumą, galima

nieko panašaus kol kas nėra. Bet kodėl?

Tačiau filmams toli gražu iki žaidimų. Juose

sukurti pakankamai įtikinamą iliuziją,

galima sukombinuoti beveik viską.

kad persikėlei į kitą pasaulį. Tai atveria visai naujas meninės raiškos galimybes.

Pradėkime nuo to, kad kuo daugiau mąsčiau apie žaidimus ir meną, tuo labiau supratau,

Šiuolaikiniai žaidimai užima jau kartais

Žaidėjas susitapatina su istorija, veikėjais,

kad visgi žaidimai ne tik kad yra menas, bet

šimtus gigabaitų - milijonus kartų

pasauliu. Jeigu menininkas norėtų kaip

turi potencialo tapti ir aukščiausia meno

daugiau nei prieš keletą dešimtmečių.

įmanoma giliau perteikti jausmą, ką reiškia

forma. Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad po

Tokiame kiekyje duomenų gali tilpti ne tik

būti tam tikru žmogumi ar atsidurti tam

kurio laiko (nors gal tai ir bus dešimtmečiai

fotorealistiška grafika ar pažangūs fizikos

tikroje situacijoje, būtent žaidimai tai gali

ar amžiai) turėsime tokių žaidimų, kurie

varikliai, bet ir ištisos simfonijos muzikos

suteikti geriausiai. Iš tiesų, vargu ar nors

bus tarp geriausių kada nors sukurtų

ir pilnos bibliotekos tekstų, bei valandų

vienas filmas ar knyga taip gerai, detaliai

meno kūrinių. O gal žaidimas bus net pats

valandos filmuotų vaizdų ar animacijos.

ir kompleksiškai perkelia į Laukinius

didžiausias žmonijos meno pasiekimas.

Teoriškai, į žaidimą galima prikimšti

Vakarus, kaip „Red Dead Redemption 2“.

krūvas kitų rūšių meno, tūkstančius kartų

Jokia kita medija taip gerai ir tiesiogiai

Kodėl? Pažiūrėkime į pačius paprasčiausius

daugiau negu į filmą ar serialą. Tai dažnai

neperteikia psichinės negalios jausmo, kaip

menus, kuriuos turėjo dar pirmykštės

įgyvendinama ir praktiškai - štai mano

žaidimas „Hellblade: Senua’s Sacrifice“.

visuomenės. Muzika, dailė, pasakojimai

mylimas „NieR:Automata“ turi 6 valandas

Maža to, žaidėjas pats prisideda ir kuria

- visa tai ateina iš pačios giliausios

nuostabios muzikos, kuri automatiškai

žaidimą - tavo padėtos kopėčios žaidime

senovės. Šios medijos gali egzistuoti

keičia savo dinamiką priklausomai nuo

„Death Stranding“ išgelbės kito žaidėjo

vienos sau - būgno ritmas ir ožio rago

veiksmo ekrane; kitas nuostabus žaidimas

misiją.

melodija, nutepliotas buivolo siluetas

„Control“ turi šimtus dokumentų, kuriuos

ant sienos, iš lūpų į lūpas perduodama

galima atrasti ir perskaityti - kai kurie iš

istorija apie didvyrius ar dievus. Gali būti ir

jų yra labai ilgi ir detalūs, daugybė jų tikrai

kombinuota - daina su pasakojimu, knyga

meniški. Žaidimai prideda ir jau minėtą

Yra pora galimų atsakymų. Žaidimų kaip

su iliustracijomis. Ir dažnai, kai pradedama

interaktyvumo elementą, kuris yra visiškai

meno formos sudėtingumas yra ir jų

kombinuoti, menas atsiskleidžia kaip

unikalus būtent jiems.

prakeiksmas. Net ir mažiausi žaidimai

niekada įspūdingai. Bet gyvendamas

Tai ko trūksta iki tikro šedevro, kas negerai?

šiais laikais beveik niekada nebūna vieno

urve, negali sukombinuoti visko - tam

O kur dar pačios giliausios įsitraukimo

žmogaus kūrinys. O tie žaidimai, kurie

reikia technologijos. Taip atsiranda

galimybės. Knygoje skaitytojas leidžia savo

yra tarp sudėtingiausių ir detaliausių,

kompleksiniai menai - štai filmas savyje

fantazijai veikti; filme vietos fantazijai

dažniausiai yra milijonų milijonus

Protagonistas | Pavasaris 2020

49


Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas? | donatas pocius sukantys projektai. Jei nuostabią knygą ar net filmą galima sukurti su mažu biudžetu - žaidimą padaryti žymiai sunkiau. Tad tikrojo žaidimų šedevro klausimas greičiausiai atsiremia ir į pinigus. Nors visais laikais menai dažnai gyvendavo iš mecenatų, greičiausiai, kad tokio dydžio projektas visgi turėtų būti komercinis. Komerciniai šedevrai yra įmanomi - menininkai visais laikais gaudavo milžiniškus pinigus už geriausius savo darbus. Bet šiuo atveju kūrinys turi būti ne tik komercinis, bet ir korporatyvinis. Geriausias pasaulio meno kūrinys turi būti drąsus, rizikingas, ambicingas, niekur netaupantis, niekur nestabdantis, su visame kame įdėta visa širdimi ir visa siela, kupinas žmogiškumo, apibendrinantis visą žmonijos praeitį ir apmąstantis jos ateitį, žvelgiantis į amžinus būties klausimus. Ar tai suderinama su akcininkų lūkesčiais, valdybos susirinkimais ir ketvirtinėmis pardavimų projekcijomis? Atsakymo į šį klausimą kol kas nėra. Kitas atsakymas Ebertui į jo pasisakymus buvo toks: kompiuteriniai žaidimai vis dar yra akmens amžiuje - tiek pat pažengę, kiek piešiniai urvuose. Taip drastiškai gal nesakyčiau, nes piešinių urvuose stadija baigėsi maždaug su „Atari 2600“ ir 1983-ųjų kompiuterinių žaidimų krize. Skirtumas tarp to, kas buvo anuomet ir

„Hellblade: Senua's sacrifice“

kas yra dabar - astronominis, ne mažesnis negu tarp mano ir Salvadoro Dali tapybos sugebėjimų. Drįsčiau pasakyti, kad nė

tapo žymiai labiau orientuoti į socialinius,

žavėjo inovatoriai - tie, kurie buvo nauji,

viena meno rūšis nepatyrė tokio masto

politinius, filosofinius klausimus, gerokai

kitokie, tie, kurie vaikščiojo ant ribos tarp

transformacijų per vos 40 metų. Per

sumažėjo seksizmo. Su visa pagarba Larai

šedevro ir nesąmonės, rizikuodami būti

keletą ar keliolika tūkstančių metų dailė,

Kroft, ankstyvieji jos modeliai buvo visiškas

nesuprasti vien todėl, kad pralenkė savo

muzika, architektūra nuolat keitėsi ir

pataikavimas paauglių hormonams. Dar

laiką. Žaidimai yra ta meno rūšis, kurioje

tobulėjo. Filmai ar literatūra dabar ir

2014-aisiais „Square Enix“ bandė pakeisti

inovacijos ir pasikeitimų yra daugiausia.

prieš 20 metų skiriasi, bet tie skirtumai

prancūzų studijos „Dontnod“ nuomonę,

Kiekvienais metais kuris nors žaidimas

nėra milžiniški. Tuo tarpu žaidimai yra

kad pagrindinė žaidimo „Life Is Strange“

mane giliai nustebina savo inovatyvumu.

visiškai naujas pasaulis. Nuo trimečio

veikėja turėtų būti moteris. Tuo tarpu dabar

Muzikoje ar kine man dažniausiai

piešinių lygio figūrėlių iki fotorealizmo

turime nuostabias ir stiprias Jesse Faden iš

tenka gerai paieškoti, kad rasčiau kažką

- neseniai feisbuke įkeltą „Forza Horizon

„Control“, Aloy iš „Horizon Zero Dawn“

panašaus. Mums labai pasisekė, kad galime

4“ nuotrauką palaikiau realybe. Nuo

ar Senua iš „Hellblade“, neskaitant dar

šį nuostabų procesą stebėti iš arti.

paprasto kosminių laivų šaudymo iki itin

visos krūvos kitų. Turime ir nemažai LGBT

komplikuotų RPG sistemų, ypač originalių

priklausančių žaidimų veikėjų, nors čia

Lieka tik laukti šedevro. Galbūt jis nėra taip

socialinės interakcijos elementų ir viso to,

progreso dar kiek mažiau.

toli, kaip atrodo. O gal dėl to, kad šedevras tokiu turi būti laikomas visuotinai, būtent

ką atneša virtualioji realybė. Nuo visiško istorijos neegzistavimo, per paprastas

Ir dabar aš suprantu, kodėl būtent

platesnis žaidimų kaip meno formos

„Super Mario“ lygio istorijas, iki tokių,

kompiuteriniai žaidimai pastaruosius

suvokimas kažkuriam žaidimui ir atneš tokį

kurios kabina giliausius būties, tapatybės

kelerius metus mane taip domina. Kodėl

pripažinimą.

ir buvimo žmogumi klausimus. Net per

darbo ir vaiko priežiūros rutinoje radęs retą

pastaruosius kelerius metus pokyčiai

laisvą valandą ar dvi aš mieliausiai sėdu

O Roger Ebert mirė taip ir nesužaidęs nė

buvo milžiniški - atsirado naujų žanrų,

ne prie knygos ar filmo, o jungiu vieną iš

vieno kompiuterinio žaidimo.

ištobulėjo virtualioji realybė, žaidimai

konsolių. Visuose menuose mane labiausiai

50 Protagonistas | Pavasaris 2020


Ar kompiuteriniai Ĺžaidimai yra menas? | Donatas pocius

Intelektuali naujienĹł laida apie Ĺžaidimus

Protagonistas | Pavasaris 2020

51


Half-Life: Alyx - epinės vaporware istorijos pabaiga | Donatas Pocius

Half-Life: Alyx - epinės vaporware istorijos pabaiga

Donatas pocius

Viešosios politikos tyrėjas ir jaunojo fantasto tėtis, jau beveik nustojęs skaityti knygas ir žiūrėti serialus, bet vis dar bandantis atrasti laiko pageiminti

Kartais internetiniai memai miršta per sekundę, kad ir kokie gajūs jie buvo prieš tai. Pavyzdžiui, 2015-aisiais memą apie save nužudė JAV prezidentas Barackas Obama, pats tardamas „Thanks Obama“ viename tinklapio „Buzzfeed“ vaizdo įraše. Tuo tarpu 2019-ųjų lapkričio 18 dieną staigia ir netikėta mirtimi mirė krūva kitų ilgą laiką gyvavusių memų. Bet apie viską iš pradžių. Didžiausio visų laikų vaporware istorija ir jos atomazga verta detalesnio aptarimo. Žinantiems tą istoriją bus verta prisiminti, o nežinantiems - sužinoti. Viskas prasidėjo gūdžiais 1998-aisiais.

Rinkoje tuo metu dominavo žaidimai,

šaudyklių žanrą atvedė nežaidžiamuosius

Nauja žaidimų studija „Valve Software“,

kuriuose viskas, kas juda, yra į tave

veikėjus (angl. non-playable characters,

įkurta buvusių „Microsoft“ darbuotojų

bėgantys priešai, kuriuos reikia šaudyti,

NPCs). Žaidime sutinkami asmenys

Gabe Newell (vėliau taip pat žinomo Gaben

ir tai yra visas žaidimas. Pirmojo asmens

nebūtinai buvo priešai - kartais jie buvo

pravarde) ir Mike Harrington, išleido

šaudyklės neteikė itin didelės svarbos

kolegos ar draugai, galintys padėti. Net

žaidimą „Half-Life“. Žaidimas buvo (tam

istorijai, dialogui ar priešininkų dirbtiniam

priešininkai jau nebėgdavo į žaidėją, o

laikmečiui) įspūdingas ir revoliucinis.

intelektui. Tuo tarpu „Half-Life“ į

slėpdavosi ar bandydavo išvilioti jį iš

52 Protagonistas | Pavasaris 2020


Half-Life: Alyx - epinės vaporware istorijos pabaiga | Donatas Pocius

saugios pozicijos granatomis. „Half-Life“

armiją, bet ir krūvas kopijuotojų. Pripratus

anksto padarytas įrašas, kaip ji krenta),

taip pat buvo revoliucinis tuo, kad visiškai

prie to, kaip žaidimai atrodo šiuo metu,

o matematiniais apskaičiavimais. Visi

nenaudojo įsiterpiančių scenų (angl.

ir pabandžius pažaisti pirmąjį „Half-

objektai, matomi ekrane, buvo ne “prikalti”

cutscenes). Istorija buvo pasakojama

Life“ 2020-aisiais, jis daugeliu aspektų

prie žemės, kaip įprasta anuomet, o galėjo

nenutrūkstamai, o ir žaidėjo įsitraukimas

atrodo beviltiškai pasenęs - tačiau beveik

būti pajudinti. Kad žaidėjai tokių naujovių

buvo kur kas stipresnis. Net žaidimo

kiekvienas iš didžiųjų žaidimų, nuo bet

jokiu būdu nepraleistų, „Valve“ šiame

užsikrovimo laikas tuo tikslu buvo

kurio „Call of Duty“ iki „God of War“, turi

žaidime dar ir sukūrė “gravitacinį ginklą”,

sumažintas iki minimumo, ir pirmą kartą

kažką, ką pirmą kartą padarė būtent „Half-

skirtą pakelti objektus nuo žemės. Be

žaidimas ne užkraudavo naują lygį, o

Life“.

to, būtent „Half-Life 2“ nežaidžiamieji veikėjai pirmą kartą šaudyklių istorijoje

tęsdavo veiksmą toje pačioje aplinkoje. „Half-Life“ turėjo ilgą, svarbią ir gilią

„Half-Life 2“, išėjęs 2004-aisiais, taip

ėmė reaguoti ne tik į tiesioginę interakciją,

istoriją, paremtą dialogais ir puikiais

pat buvo milžiniška sėkmė ir revoliucija,

bet ir į žaidėjo veiksmus aplinkoje

veikėjais - barzdočius mokslininkas

nors visuotinai laikoma, kiek mažesnė.

(tarkime, prašydami atsargumo nuvertus

Gordon Freeman tapo viena iš didžiausių

Daugiausia šis žaidimas atnešė inovacijų,

kompiuterio monitorių). Pirmą kartą

žaidimų pasaulio ikonų.

susijusių su žaidimų fizika. Pirmą kartą

pirmojo asmens šaudyklė turėjo ir

tokio kalibro žaidime fizika buvo paremta

vairavimo elementų - nors šie ir ne visiems

Kitaip tariant, tai buvo šedevras kaip reta,

ne iš anksto įrašyta animacija (t.y.

žaidėjams paliko teigiamą įspūdį bei yra

ir netrukus jis turėjo ne tik didžiulę fanų

pastūmus kokią statinę įjungiamas iš

atsimenami kaip vieni labiausiai

Protagonistas | Pavasaris 2020

53


Half-Life: Alyx - epinės vaporware istorijos pabaiga | Donatas Pocius erzinančių žaidimo elementų. O kur dar tarp dviejų žaidimų įvykęs milžiniškas grafikos patobulėjimas, dar viena puiki istorija, įgarsinimas, žaidimo tempo palaikymas. „Half-Life 2“ taip pat iškart tapo kultiniu. Po tokios sėkmės gerbėjai, žinoma, vėl ėmė laukti tęsinio, turbūt su naujomis revoliucinėmis inovacijomis - greičiausiai „Half-Life 3“. Tačiau netrukus, 2005-aisiais, kiek netikėtai „Valve“ pareiškė, kad užuot vertę gerbėjus kokius šešerius metus laukti kito didžiulio revoliucinio žaidimo, jie išleis „HalfLife 2“ papildinių kolekciją - ir tai darys epizodiškai, trilogijos pavidalu. Pirmasis

Combine kariai vis dar rimta grėsmė

toks epizodas, pavadintas tiesiog „HalfLife 2: Episode One“, išėjo 2006-ųjų birželį. 2007-ųjų spalį antrasis epizodas

kurį laiką vis užsimindavo apie „Half-

Kaip tik praeito dešimtmečio pradžioje

buvo išleistas kaip dalis rinkinio „The

Life“ istorijos tęsinį, bet konkrečių datų

internete vyko ir memų revoliucija.

Orange Box“ - be kita ko, tame rinkinyje

nebesakydavo. Galiausiai neliko ir kalbų

Ji įtraukė ir naujojo „Half-Life“

pirmą kartą pasirodė ir kitas legendinis bei

apie apskritai ką nors susijusio su „Half-

belaukiančius gerbėjus. Socialiniuose

revoliucinis „Valve“ žaidimas, „Portal“.

Life“. Tik mistiška tyla.

tinkluose pradėjo vaikščioti botai, kam

Trečiasis epizodas buvo suplanuotas tų

nors paminėjus „Half-Life 3“ atsakydami:

pačių metų Kalėdoms, ir iškart galėjo kilti

Maža to, „Valve“ ilgainiui apskritai

„Dėl jūsų „Half-Life 3“ paminėjimo šio

įtarimas, kad tarpas tarp dviejų epizodų lyg

nustojo leisti tradicinius žaidimus. Po

žaidimo išleidimo data pavėlinta mėnesiu.

ir per mažas. Serijos gerbėjai jau tuomet

2011-ųjų šedevro ir vieno iš geriausių visų

Dabartinė išleidimo data - 2185-ųjų

žinojo apie vadinamąjį „Valve laiką“ - t.y.

laikų žaidimų tęsinių „Portal 2“, „Valve“

balandis“. Nebeišėjo ne tik „Half Life 2“

dažnus žaidimų išleidimo datos atidėjimus,

nebeišleido nė vieno pilno, vienam žaidėjui

(bei „Episode 2“) tęsinys, bet ir „Portal

siekiant kuo labiau nušlifuoti galutinį

skirto, istorija grįsto žaidimo - o juk

2“, „Left 4 Dead 2“, „Team Fortress 2“ ir

produktą. Tokia praktika buvo „Valve“

būtent jais kompanija ir išgarsėjo. Matėme

„Dota 2“ tęsiniai - tai sukūrė memą “Valve

kultūros dalis.

tik daugeliui žaidėjų skirtus „Counter

nemoka skaičiuoti iki trijų”. Išraiškingas

Strike“ ir „Dota“ tęsinius, bei visokius

Gabe Newell veidas taip pat tapo daugelio

Trečiojo epizodo iš tiesų nebuvo per 2007-

atnaujinimus, papildymus, techninius

savadarbių komiksų ir paveikslėlių pavidalo

ųjų Kalėdas. Bet „Valve laikas“ šįkart tikrai

demo ir tokias su žaidėjų lūkesčiais

memų medžiaga. Daugelio tų komiksų

užsitęsė, nes to epizodo nesulaukėme

prasilenkiančias avantiūras kaip liūdnai

tematika buvo susijusi su dingusia „Half-

ir kitais metais. Ir dar kitais. „Valve“

pagarsėjęs kortų žaidimas „Artifact“.

Life“ serija. Tai kas gi nutiko su „Half-Life“? Atsakymas yra susijęs su „Half-Life 2“ atnešta revoliucija. Mat tai buvo pirmasis žaidimas, išleistas per „Steam“ žaidimų platinimo platformą. „Valve“ įkūrė „Steam“ 2002 metais - pirmiausia kaip žaidimų atnaujinimo ir palaikymo įrankį. 2004-aisiais tai tapo ir internetine parduotuve. Iš pradžių ji buvo skirta platinti tik pačios „Valve“ žaidimams, bet greitai tapo svarbiausia asmeninių kompiuterių žaidimų prekybviete pasaulyje. „Steam“ buvo „žąsis, dedanti auksinius kiaušinius“. Pinigai buvo dideli. O juos, užuot leidusi akcininkams prisipirkti jachtų (nors tikriausiai ir tam lėšų pakako),

City 17 dar įspūdingesnis nei anksčiau

54 Protagonistas | Pavasaris 2020

„Valve“ investavo į galimybę tapti viena keisčiausių korporacijų pasaulyje. Tas


Half-Life: Alyx - epinės vaporware istorijos pabaiga | Donatas Pocius keistumas pasižymėjo visų pirma itin

prie ko dirba ir kokį produktą netrukus

yra virtualioji realybė (VR) ir ėmė

plokščia korporacijos struktūra - bent

pateiks „baronams“ – mat konkurencija

bendradarbiauti su „HTC“ kurdami „Vive

jau oficialiai, įmonėje nebuvo bosų ir

buvo milžiniška. Buvo ir daugybė atleidimų,

VR“ rinkinį, o po to - naujajį VR rinkinį

viršininkų. Patys darbuotojai tarpusavyje

nebūtinai pagrįstų - norinčių prisijungti

„Index“, išleistą 2019-aisiais. Dirbo jie

sprendė, prie ko dirbti, kas turėtų kiek

prie „Valve“ darbuotojų buvo tuntai, tad

ir prie žaidimų, tik ne taip, kaip to norėjo

uždirbti, ir ką reikėtų priimti į darbą ar

populiarieji galėjo rinktis pagal simpatijas

dauguma fanų - kaip ir minėjau, tai buvo

atleisti. Visi darbuotojai taip pat kartą

ir antipatijas, nesvarbu, kiek kūrybingas ir

daugelio žaidėjų žaidimai arba įvairūs

per metus kartu atostogaudavo. Vienu

darbštus buvo atleidžiamas darbuotojas.

atnaujinimai ir kosmetiniai papildymai.

metu „Valve“ dirbęs įspūdingasis graikų

Tokia nelaisva laisvė ir vieningos vizijos

socialistas ekonomistas Yanis Varoufakis

(neskaitant „Steam“ pelningumo) stoka

2016-aisiais „Half-Life“ gerbėjai baigė

(taip, tas pats buvęs Graikijos finansų

reiškė ir tai, kad daugybė projektų,

prarasti visas viltis. Iš „Valve“ išėjo trys

ministras, kurį galbūt pažįstate iš

pradedamų įmonėje, baigdavosi niekuo.

pagrindiniai „Half-Life“ rašytojai - Marc

Graikijos skolų krizės) išgyrė šią struktūrą

Nors įmonė buvo pasakiškai pelninga,

Laidlaw, Erik Wolpaw ir Chet Faliszek.

kaip puikią alternatyvą tradiciniam

viduje ji vis tiek nemažai stagnavo. Visa tai,

Marc Laidlaw netrukus savo internetiniame

kapitalistiniam įmonių valdymo būdui.

žinoma, yra kalbos ir jos nebūtinai tiksliai

puslapyje paskelbė istoriją, pavadintą

atitinka realybę - bet tikrai paaiškina, kas

„Epistle 3“ - jis ją pavadino „a snapshot of a

Realybė, kai kurių buvusių darbuotojų

galėjo nutikti su kadaise buvusia viena

dream I had many years ago“ - prieš daugelį

teigimu, buvo kiek kitokia - hierarchija

didžiausių žaidimų franšizių. Su „Half-

metų turėtos svajonės/sapno ištrauka.

liko, tik vietoj normaliai apibrėžtų

Life“ kažkas per visus tuos metus tikrai

Istorijos veikėjų vardai buvo kiek pakeisti,

vaidmenų priminė mokyklos baigiamąsias

bandė dirbti - tai liudija įvairūs nutekinti

bet tai akivaizdžiai buvo dingęs žaidimo

klases - su „populiariais vaikais“, kurie

failai. Bet įmonės kultūra yra tokia, kad

epizodas.

diktuoja visas madas ir kuriems turi

šiuo metu net sunku pasakyti, kas tai

įsiteikti, kad turėtum gerą statusą, su

bandė daryti, koks buvo realus progresas ir

Tai buvo pabaiga. „Valve“ neišleis trečiojo

“bėdų darytojais” ir atstumtaisiais.

kur dabar yra žaidimo failai. Tą pripažino

epizodo. Tas epizodas buvo parašytas,

Priminė ji ir feodalines struktūras su

pačios „Valve“ atstovai.

istorija turėjo pabaigą. Tik jos niekas

“vasalais” ir „baronais“ - taip „Valve“

nesudėjo į žaidimą.

darbuotojai net realybėje kartais

Tad prie ko gi tuo metu dirbo „Valve“?

neoficialiai vadindavo vieni kitus. Menkiau

Ogi prie visko po truputį - kūrė ir

Gerbėjai nusprendė tai padaryti patys.

įsitvirtinę darbuotojai tarpusavyje mažai

tobulino „Source 2“ žaidimų variklį,

Atsirado net du ne pelno siekiantys fanų

bendradarbiaudavo ir stengdavosi slėpti,

tada nusprendė, kad žaidimų ateitis

projektai, ketinantys paversti šią istoriją

„Half-Life: Alyx“ vartotojo sąsają matysime ant pirštinių

Protagonistas | Pavasaris 2020

55


Half-Life: Alyx - epinÄ—s vaporware istorijos pabaiga | Donatas Pocius

CitadelÄ— regis dar tik statoma

56 Protagonistas | Pavasaris 2020


Half-Life: Alyx - epinės vaporware istorijos pabaiga | Donatas Pocius realiu žaidimu – „Project Borealis“ ir

Atėjo 2019-ųjų lapkričio 18-oji. Nauja

„Valve“ planas panaudoti „Half-Life:

„Boreal Alyph“. Nors tai skamba kaip

„Twitter“ paskyra, su iškalbinga

Alyx“ savo technikos pardavimui visai

utopija, bet „Valve“ gerbėjai turi puikią

varnele, bylojančia, kad taip, čia tikra

neblogai sekasi. 2020-ųjų sausį dėl per

fanų žaidimų kūrimo istoriją. „Black Mesa“

„Valve“ paskyra. Ir kuklus poros sakinių

didelės paklausos „Valve“ nebegalėjo

projektas, trunkantis jau daugiau kaip

pranešimas apie naujojo „Half-Life: Alyx“,

priimti „Index“ užsakymų nė vienoje iš

dešimtmetį ir artėjantis prie pilnos rinkai

kuriamo vien tik VR aplinkoje, atskleidimo

31 valstybės, kuriose pradėjo pardavimą.

skirtos versijos, sukūrė visiškai atnaujintą

datą. Pranešimas, nuvilnijęs tūkstančiuose

Anksčiau ar vėliau pasiviję paklausą,

pirmojo „Half-Life“ versiją, kurią daugelis

žaidimų portalų, sulaukęs šimtų tūkstančių

„Valve“ greičiausiai sugebės parduoti

serijos gerbėjų rekomenduoja naujokams

atsiliepimų visuose socialiniuose tinkluose.

daugybę tikrai brangiai (kaip kelios „Xbox“

vietoj senstelėjusio originalaus žaidimo.

Tyler McVicker iškart įkėlė itin emocionalų

ar „Playstation“ konsolės) kainuojančių

„Portal“ gerbėjai sukūrė papildymą

įrašą, dėkojantį visiems savo sekėjams. Visi

prietaisų.

„Portal: Mel Stories“, laikomą kone

internete dešimtmetį sklandę memai mirė.

lygiaverčiu savo galvosūkių ir istorijos

Kokios tiksliai bus naujojo žaidimo

kokybe tikriesiems žaidimams. Taigi,

Trylika metų. Visi be išimties „Half-Life“

inovacijos, dar nėra iki galo aišku. Kol kas

tikėtina, kad dingusi istorija tam tikru

gerbėjai paseno, nemažai ir numirė

panašu, kad tikrai didelės naujovės bus

pavidalu dienos šviesą išvys.

nesulaukę naujos žaidimo dalies. Ir štai

susijusios su žaidimų valdymu ir tuo, kaip

stebuklas. 2020-ieji, jau iki tol buvę labai

galima sąveikauti su žaidimo pasaulio

Tačiau tuo pat metu 2017-aisiais pačioje

įdomūs žaidimų gerbėjams dėl naujos

objektais. Pavyzdžiui, prieš pat žaidimo

„Valve“ irgi atsirado tam tikrų pokyčių.

konsolių kartos ir vieno iš ambicingiausių

paskelbimą vienas iš „Valve“ darbuotojų

Po truputį, lėtai su įmone susijęs viešasis

visų laikų žaidimų „Cyberpunk 2077“, tapo

viešai pristatinėjo gana ilgą paskaitą apie

naratyvas pradėjo suktis kitu kampu. Po

dar įdomesni.

tai, kaip virtualioje realybėje atkurti durų atidarymo mechaniką ir kokios problemos

žiemos pasirodė pirmieji pavasario ženklai. „Valve“ oficialiai paskelbė, kad kuria tris

„Half-Life“ visada buvo siejamas

kyla tai darant. Itin didelį dėmesį „Valve“

pilnus VR terpės žaidimus. Erik Wolpaw

pirmiausia su inovacijomis ir revoliucijomis

skiria ir žaidimo pritaikymui įvairiems

grįžo. „Valve“ įsigijo „Campo Santo“ -

žaidimų pasaulyje. Kokią revoliuciją sukels

žaidimo stiliams - priklausomai nuo to,

žaidimų studiją, išgarsėjusią nuostabią

naujoji serijos dalis?

ar žaidėją pykina judėjimas virtualioje erdvėje, ar jis nori žaisti sėdėdamas, ar

istoriją ir atmosferą turinčiu vaikščiojimo simuliatoriumi „Firewatch“. „Valve“

Nors po truputį stumiasi jau kelerius

stovėdamas, netgi ar jis yra kairiarankis.

prireikė gerų rašytojų. Gerų rašytojų reikia

metus ir turbūt kiekvienas šiek tiek

Galiausiai, tai bus VR standartais itin ilgas

pilniems, vieno žaidėjo žaidimams. Visi tie

technologijomis besidomintis žmogus ją

ir detalus žaidimas, trunkantis apie 20

ženklai galėjo nieko ir nereikšti. „Valve“

vienaip ar kitaip yra išbandęs, virtualioji

valandų ir turintis tikrai daug turinio.

turima legali pinigų spausdinimo mašina

realybė tikrai dar nėra visiškai įsitvirtinusi

reiškė, kad jie gali niekada ir neužbaigti

koncepcija ir produktas. Daug ką sako

Rašant šias eilutes, oficiali „Half Life:

savo pradėtų projektų, ir nieko jiems dėl to

vien tai, kad „Microsoft“ nemato VR

Alyx“ išleidimo data yra 2020-ųjų kovo

nebus.

artimiausioje „Xbox“ platformos ateityje

23-ioji. Socialiniame tinkle „Reddit“

- pasak „Xbox“ vadovo Phil Spencer,

surengtoje klausimų ir atsakymų sesijoje

Ne visi fanai buvo netekę vilties. Tyler

tam tiesiog nėra paklausos. Kas jau kas, o

„Valve“ patvirtino, kad žaidimas yra

McVicker, kuriam pirmojo „Half-Life“

„Xbox“ po „Kinect“ patirties tikrai žino,

baigtas. Lyg ir viskas gerai, bet daugeliui

išleidimo metu buvo vieneri, buvo vienas

kad neverta sukišti milijardų į naują,

fanų vis tiek neramu. Ar tai nebus dar

iš tų, kurie vilties turėjo. Savo „YouTube“

radikaliai žaidimo patirtį keičiančią

vienas „Valve laiko“ pavyzdys? Ar

kanale „Valve News Network“ jis skelbė

technologiją, kuri galbūt žaidėjams nėra

nebus kokio nors paskutinės sekundės

savo atradimus apie tai, prie ko „Valve“

tokia jau reikalinga. Geriau investuoti

atšaukimo? „Valve“ juk ką tik jau kartą

dirba. McVicker peržiūrėjo ir išanalizavo

į galią, paslaugas žaidėjams, pačius

atšaukė planuotą žaidimo demonstraciją.

tūkstančius įvairiausių „Valve“ oficialiai

žaidimus. „Playstation“ turi savo VR

Galų gale - nors „Valve“ sukūrė daugybę

išleistų ar nutekintų failų, gandų,

sistemą, bet tai tikrai dar nėra kažkoks

revoliucinių žaidimų, ar po tiek metų jie

nuotraukų, darbuotojų viešų pasisakymų

gamechangeris.

pakankamai gerai jaučia žaidimų pasaulio pulsą? Ar naujasis „Half-Life“ bus geras?

ir kitokios velniavos. Jis buvo talentingas tyrėjas - po kurio laiko pati „Valve“ ėmė

Galbūt inovacijai ir didžiojo žingsnio

Galbūt įdomiausias klausimas - kas gi bus

komentuoti jo atradimus, o žurnalistai

žengimui šioje srityje kaip tik ir reikia

geriausias metų, o gal viso dešimtmečio

- jais dalintis. Jau 2017-aisiais jis rado

korporacijos, kuri nebijo imtis rizikos.

žaidimas – „Half Life: Alyx“ ar „Cyberpunk

įrodymų, kad „Valve“ dirba prie „Half-

„Valve“ tam puikiai tinka. Jie į VR investavo

2077“? Ar pavyks įsiterpti kažkam trečiam?

Life“ tęsinio. 2019-aisiais iš jo analizės

daug ir labai nori, kad šis žaidimo būdas

tai tapo akivaizdu ir metams artėjant prie

prigytų. Tokia pirmiausia ir yra „Half-Life:

Viena aišku – „Valve“ vis dar nemoka

pabaigos Tyler ėmė kalbėti, kad oficialios

Alyx“ paskirtis - tai vadinamoji killer app,

skaičiuoti iki trijų. Bet gal dar išmoks –

naujienos pasirodys jau netrukus. Jis buvo

„privaloma įsigyti“ programa, keičianti

„Valve“ teigimu, tai nėra „Half-Life“

teisus.

gyvenimus ir padedanti parduoti techniką.

franšizės pabaiga.

Šiuo atveju – „Index“ virtualiosios realybės rinkinius. Atrodo, kad kol kas

Protagonistas | Pavasaris 2020

57


Modų pasaulis arba kaip žaidžiant „Skyrim“ užmušti drakoną-traukinį šviesos kardu iš „Žvaigždžių karų“ | Rokas Mikutis

Modų pasaulis

Rokas Mikutis

Rašyti – ne griovį kasti, įkvėpimo nereikia

kaip žaidžiant „Skyrim“ užmušti drakonątraukinį šviesos kardu iš „Žvaigždžių karų“ Kartais perėjus žaidimą, suteikusį daugybę smagių akimirkų, apima dvejopas jausmas: pasididžiavimas įveikus iššūkį ir liūdesys, kad viskas baigėsi. Slogutis, kuriam nuvyti kito analogiško žaidimo nepakanka, nes... tokių tiesiog nėra (beje, iš karto užbėgsiu įvykiams už akių pranešdamas, kad yra tekstas skirtas PC žaidimų versijoms). Vieną kartą, labai seniai, už devynių jūrų ir keletos susvilusių kompiuterių, taip nutiko ir man. Esu didelis „The Elder Scrolls“ serijos fanas, todėl kadaise pabaigęs „Skyrim“, beveik puoliau į depresiją: ką, viskas? Vėl 10 metų laukti kitos dalies?! (Dabar aiškėja, kad galbūt ir ilgiau)

58 Protagonistas | Pavasaris 2020


Modų pasaulis arba kaip žaidžiant „Skyrim“ užmušti drakoną-traukinį šviesos kardu iš „Žvaigždžių karų“ | Rokas Mikutis

Ar modai gali peržengti ribas? Redakcija nuo komentarų susilaiko | „Fallout 4“ Iš tos nevilties aš ir atradau modus:

išsitraukdavau šviesos kardą iš „Žvaigždžių

V: Skyrim“, kurio originali versija turi

dažniausiai fanų kurtus žaidimo

karų“ ir kaip reikiant jam užvoždavau

daugiau nei 62 tūkstančius modų. Jei prie

papildymus, kurių sudėtingumo lygis

per kaminą ar važiuoklę... Netrukus jau

to dar pridėsime 22 tūkstančius skirtų

skiriasi dramatiškai. Vienas modas gali

jodinėjau ant „My Little Pony“ personažų

„Special Edition“ versijai, gausime tikrai

tiesiog pakeisti tavo herojaus šarvų spalvą

apsirėdęs Saurono šarvais ir šaudžiau

įspūdingą kiekį! Nedaug atsilieka „TES

į rožinę, o kitas pridėti nuostabią istoriją

trolius kalašnikovo automatu. Na, tokia

IV: Oblivion“ (29 tūkst.) „Fallout New

su daugybe questų, priešų bei nuo nulio

įprasta diena modų mėgėjo pasaulyje.

Vegas“ (20 tūkst.), „Fallout 3“ (15 tūkst.) bei „TES III: Morrowind“ (6 tūkst.). Galite

sukurtų neįtikėtinų lokacijų – priklauso nuo moderio patirties, skiriamo laiko ir,

Žodžiu, paprastų dizainerių bei

lengvai pastebėti, kad visi šie žaidimai yra

dažnai, net piniginės storio: juk modą

programuotojų sukurti papildymai gali

kompanijos „Bethesda“ kūriniai (išskyrus

sukurti trunka nemažai laiko, o gyventi tuo

gerokai pagerinti turimą žaidimą – dažnai

„Fallout New Vegas“, bet jis sukurtas pagal

metu kažkaip reikia.

net nebūtina laukti kol jį užbaigsite.

„Bethesda“ licenciją naudojant „Fallout

Jeigu erzina kažkokia detalė ar galvojate,

3“ „Gamebryo“ variklį) – kompanija ne

Taigi, ėmiau eksperimentuoti. Iš

jog tam tikros žaidimo vietos tiesiog

tik leidžia naudoti modus savo žaidimuose,

pradžių rinkausi vien tik lore friendly

prašosi patobulinimo, yra didelis šansas,

bet tuo pačiu leidžia įdiegti nemenką

(atitinkančius žaidimo istoriją, laikmetį

kad kažkas pagalvojo tą patį, sėdo prie

jų kiekį tiesiog iš žaidimo („Skyrim“,

ir t.t.) modus: „pasistačiau“ didžiulę pilį į

kompiuterio ir sukūrė modą. Jums tereikia

„Fallout 4“) meniu. Pastarieji modai veikia

kurią sutempiau visas požemiuose rastas

nueiti į Nexusmods.com (pagrindinė moderių

ir konsolėse. Deja, taip gauti galima tikrai

retenybes, įdiegiau papildomų misijų,

svetainė), ten užsiregistruoti, susirasti

ne viską – norint tikrai didelių pakeitimų

prijungiau naujų žemių, apgyvendinau

savo žaidimą ir peržvelgti, ką gero jam gali

teks kapstytis su failais rankiniu būdu arba

žemes naujomis pabaisomis ir praplėčiau

pasiūlyti milžiniška bendruomenė. O ji

naudoti kurią nors pagalbinę programėlę,

drakonų įvairovę: dabar jie visi skyrėsi

tikrai milžiniška! Minėtoje svetainėje rasite

pavyzdžiui, „Mod Organizer“.

savo išvaizda, spalva ir galingumu. Einant

daugiau nei 240 tūkst. failų skirtų maždaug

laikui to ėmė nepakakti ir teko atidaryti

900 žaidimų!

Bet modai, kaip minėjau, neapsiriboja vien „Bethesda“. Pavyzdžiui „The Witcher 3:

nesąmonių kraitelę: visus „Skyrim“ drakonus pakeičiau skraidančiais

Žinoma, ne visiems žaidimams papildomo

Wild Hunt“ žaidimui galite rasti daugiau

traukiniais, pats važinėjau su traktoriumi,

turinio pasirinkimas yra vienodas.

nei 3 tūkstančius papildymų bei pakeitimų.

o jei prireikdavo kokį drakoną nukauti –

Karaliauja jau minėtas „The Elder Scrolls

Jeigu norite, galite netgi pakeisti įprastą

Protagonistas | Pavasaris 2020

59


Modų pasaulis arba kaip žaidžiant „Skyrim“ užmušti drakoną-traukinį šviesos kardu iš „Žvaigždžių karų“ | Rokas Mikutis žaidimo Geraltą serialo žvaigžde Henry Cavill. Aš to nedaryčiau, bet čia, be abejo, yra skonio reikalas. Kaip ir skonio reikalas yra pica su ananasais, ar braškės su majonezu. Beje, turbūt nenustebsite, kad vieni populiariausių modų ir „Bethesda“ žaidimuose ir tame pačiame „The Witcher 3“ yra... nuogybės. Galite nurengti visus herojus, ką norite – padidinti, ką norite – sumažinti, padaryti, kad smagiau šokčiotų, liulėtų einant ir t.t. Manau vaizduotės jums užteks, nes moderiams, kurie tai kuria, vaizduotės ribų, rodos, nėra. Turbūt dar kyla klausimas, ar Nexusmods. com svetainėje galima rasti visus modus, kurių tik gali reikėti? Tikrai ne. Yra nemažai kūrėjų, kurie nenori būti asocijuojami su šia svetaine ir reklamuojasi kaip stand-alone

grafikos pagerinimo modai | „The elder scrolls V: Skyrim“

projektai. Žinoma, jiems yra sunkiau, nes paprastai žmogus eina į „nexusą“ ir nesuka sau galvos – tokiu atveju tavo projektas turi būti daugiau ar mažiau pribloškiančiai neįtikėtinai turbo-siautulingai geras, kad žaidėjas apie jį ką nors apskritai išgirstų. Pavyzdžiui, didelį įspūdį man padarė „Diablo 2“ modas „Median XL“. Žaidimas perkurtas iš pagrindų: nauji kiekvieno personažo įgūdžiai, tūkstančiai naujų daiktų, priešų, lokacijų, bosų ir net specialiųjų efektų. Visi seni geimeriai, kurie varvino seilę žaisdami „Diablo 2“, o paskui keikė „Diablo 3“, turėtų nedelsiant nutraukti šio straipsnio skaitymą ir įdiegti šį šedevrą. Pats modas yra nemokamas, bet jums reikės originalaus žaidimo su „Lord of Destruction“ papildymu.

Kitas puikus žaidimų patobulinimo

kuriame „TES III: Morrowind“ (išleistas

pavyzdys būtų ENB išplėtinys (enbdev.

2002 m.) yra perkuriamas naudojant „TES

com), kurio pagalba galite pakeisti žaidimo

V: Skyrim“ (išleistas 2011 metais) variklį.

apšvietimą ir atspindžius: krentančius

Noriu pabrėžti, kad tai nėra atskiras

saulės spindulius užstos eglės šakos, vakaro

projektas, o būtent modas: tam, kad

dangus nusidažys realistišku raudoniu,

„Skywind“ veiktų, reikės turėti įdiegtą

ant žemės kris tikroviški šešėliai, upelio

„Morrowind“. Projektas yra milžiniškas,

vanduo puikiai atspindės supančią aplinką

kūryba trunka jau daugelį metų, o galo

ir t.t. Daugeliui žaidimų ENB pritaikomas

iki šiol nesimato. Tiesa, kūrimo procesą

atskirai (dėl skirtingų žaidimų variklių),

gerokai pristabdė idėjinio projekto lyderio

o įdiegimas nepatyrusiam žaidėjui gali

merginos mirtis, darbai buvo sustoję

pasirodyti kaip gana sudėtingas procesas.

ilgiems mėnesiams, daugelis manė, kad tuo

Nepaisant to, rezultatas dažnai būna

viskas ir baigsis, bet dabar viskas vėl juda į

stulbinantis, todėl pavargti tikrai verta.

priekį: kūrėjai reguliariai skelbia filmukus apie nuveiktus darbus, o rezultatai tikrai

Kaip vieną ambicingiausių modų galėčiau

džiugina akį. Žaidėjai juokauja, jog

išskirti „Skywind“. Tai didžiulis projektas,

„Skywind“ pasirodys kartu su dvylikta žaidimo dalimi (dabar išleistos penkios) – belieka tikėtis, kad juokai liks juokais, o mes galėsime pasimėgauti atnaujintu „Morrowind“ dar prieš tai, kai Marse įsikurs žmonių kolonija. Turėkite omenyje, jog modų naudojimas dažnai išjungia pasiekimus (angl. Achievements), o taip pat gali įdomiais būdais sutrikdyti visą žaidimo veikimą. Pavyzdžiui, neseniai savo merginai įrašiau naujas „Mass Effect 2“ tekstūras. Atrodė stulbinamai gražiai, bet kai kur nebebuvo... grindų. Tai žinot, kaip sako – tas ant to. Gero modinimo! :)

siaubingasis garvežys tomas | „The elder scrolls V: Skyrim“

60 Protagonistas | Pavasaris 2020


Gauk -3% nuolaidą su šiuo nuolaidos kodu: Protagonistas Gauk -3% nuolaidą su šiuo nuolaidos kodu:

Protagonistas

Protagonistas | Pavasaris 2020

61


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas

O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą

2 dalis

Adomas Rutkauskas

Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas priverčia - modernių technologijų žurnalistas

O kas, jei apokalipsė? Technologinis blackoutas, po kurio, tikėsimės, civilizacija bus atkurta. Ką iš XX a. pabaigos elektroninių turtų vertėtų perkelti į skaitmeninę Nojaus arką, kad jie pasiektų būsimas kartas ir padėtų suprasti, kokie mes buvome – ar bent jau kodėl iš dalies tapome tokiais, kokiais galiausiai tapome? Pirmoje šio straipsnio dalyje, publikuotoje antrajame „Protagonisto“ numeryje, kalbėjome apie realaus laiko strateginius žaidimus, kurie verti išgyventi apokalipsę. Šiame numeryje pakalbėkime apie šaudykles – shooterius, formavusius tūkstantmečių sandūros jaunimą, bet naujosios kartos jau primirštus ar neatrastus – todėl vertus apokaliptinės garbės muziejaus eksponatų vardo. Pragaištingasis „Doom“

iš tiesų „wulfą“ net sunkoka pavadinti

Bet „Wulfas“ buvo žaidimas, pradėjęs

trimačiu žaidimu, nes trimatė ten tik

garsinti trimates šaudykles. O be jo turbūt

Žinoma, kalbėti turbūt reikėtų pradėti

žaidimo kambarių erdvė, o visa kita –

nebūtų buvę ir visų šaudyklių šaudyklės

nuo „Wolfenstein 3D“ - kuris nebuvo

priešai, ginklai, inventoriaus dalykai,

– Jo Didenybės „Doom“ - o galiausiai, ko

nei pirmasis 3D žaidimas, nei pirmas

net interjero elementai - dvimačiai

gero nebūtų buvę ir šito straipsnio, ar jis

Wolfensteino franšizėje. Kas įdomiausia,

paveikslėliai (angl. sprite).

būtų visiškai kitoks.

62 Protagonistas | Pavasaris 2020


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas 1-ąją dalį skaitykite Antrąjame Protagonisto numeryje!

Nes 1993 pasirodęs „Doom“ masiškai

žinoma, sutriuškina varžovus. Sakoma,

„Dungeons & Dragons” RPG stalo žaidimo

„nunešė visiems stogą“. Nunešė taip, kaip

vienam iš „Doom“ kūrėjų John Carmack

mėgėjai), kurios pabaigoje žaidimo meistro

kai kuriose įmonėse ir net universitetų

scena taip patiko, kad iš jos ir kilo visas

valia atsivėrė portalas, per kurį pasaulį

miesteliuose (angl. campus) buvo iškabintos

žaidimo pavadinimas.

užplūdo pragariški demonai – ir visa ši koncepcija persikėlė į „Doom“ (daugiau

taisyklės, kada negalima žaisti „Doom“ – nes kentėjo ne tik produktyvumas, bet

Dar vienas mažiau žinomas faktas -

žaidę „D&D“ nesunkiai atpažins, kad

ir kompiuteriniai resursai. Čia susijungę

„Doom“ projektas prasidėjo kaip „Alien“

cacodemonas labai jau primena beholderio ir

į tinklą žaidėjai taip duomenų srautais

franšizės kompiuterinis žaidimas, bet

astral dreadnoughto hibridą).

užgrūsdavo tinklą, kad strigdavo viskas

galiausiai tapo mokslinės fantastikos

kitkas.

ir fentezi hibridu (angl. crossover). „id

Kame slypi „Doom“ sėkmė? Ji susidėjo

Software“ jau buvo sutarę su „20th Century

iš daugelio elementų. Pirma – mažai

Beje, įdomi detalė – žaidimo pavadinimo

Fox“ dėl „Svetimo“ autorių teisių, bet

galvojimo, daug veiksmo. Sakoma,

kilmė toli gražu nėra tokia niūri ir

galiausiai buvo nuspręsta, kad tai tik

J.Carmack specialiai siekė sukurti paprastą,

grėsminga, kaip pats žaidimas. Žaidimo

suvaržytų pačių žaidimo kūrėjų kūrybinę

istorija neperkrautą žaidimą, kuriame visas

pavadinimas iš tiesų kilęs iš filmo „Color

laisvę, ir buvo nueita originalaus pasaulio

dėmesys būtų nukreiptas į veiksmą. Taip,

of Money“, daugmaž pasakojančio apie

kūrimo keliu.

buvo sukurta net ir visa „Doom“ pasaulio istorija ir mitologija – bet daugelio ji

pulo žaidėjus. Filme yra scena – Tom Cruise vaidinamo personažo paklausia, ką

Tuo tarpu tas originalusis „Doom“ pasaulis

net nepasiekė (egzistuoja toks atskiras

jis atsinešė futliare, o šis atsako - „lemtį“

prasidėjo nuo vienos RPG sesijos (nemaža

dokumentas, kaip „Doom Bible“).

(angl. doom) ir išsitraukia… pulo lazdą. Ir

dalis „id Software“ darbuotojų buvo

Protagonistas | Pavasaris 2020

63


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas Antra – grafika. Šito dorai negaliu

turinčių automobilius savo laiku važinėjo

(tiesa, žaidime tie padarai kažkodėl

paaiškinti ir pats, bet „Doom“ grafika yra

„Ford“ - tad jei sutiksite žmogų, kuris

išdidžiai vadinami gorgoilomis), golemus,

nesenstanti. Aš pats šiandien nebegaliu

sakosi prie kompiuterio pradėjęs rimčiau

ličus, minotaurus, drakonlakius (taip,

žaisti kai kurių tūkstantmečių sandūros

kišti nagus paskutiniajame praėjusio

angliškai – weredragon) ir kitokius

laikų žaidimų vien dėl pernelyg baisiai

tūkstantmečio dešimtmetyje, bet negalės

keistokos žaidimo kūrėjų fantazijos vaisius

šiandien jau atrodančios grafikos. Bet

negooglindamas pasakyti, ką reiškia

(išvis, iš kur pas žmones tiek neapykantos

„Doom“ grafikai tai negalioja – ir galbūt

IDDQD, IDKFA ir IDCLIP – žinokite, kad

visokiems driežams? Kodėl negalėtų

tai lemia jos paprastumas. Ji gerai atrodė

tas žmogus tikrai nėra tuo, kuo bando jums

monstrai būti kuriami, pavyzdžiui, zylių

tada, ji nebaisiai atrodo ir šiais laikais. O

prisistatyti.

pagrindu? Juk tai itin žiaurūs paukščiai, paliudys kiekvienas ornitologas).

svarbiausia - net ir tada žaidimas veikė ir palyginus silpnuose kompiuteriuose.

„Heretic“ ir „Hexen“

Trečia – atmosfera. Įtaigi, niūri – tikras

Kaip jau minėta „Doom“ (ir „Doom

kad ir kiek tamsino apšvietimą kai kuriuose

saldainiukas. Prie to labai prisidėjo ir

II“) iš tiesų nebuvo tokie jau mokslinės

lygiuose - „Hereticas“ savo emociniu

muzika. Beje, dar viena įdomi detalė –

fantastikos žaidimai, kaip atrodo iš pirmo

užtaisu gavosi žaidimas jautresnių nervų

didžioji dalis „Doom“ (ir „Doom II“)

žvilgsnio. Taip, veiksmas vyksta Marso

darželinukams ar pradinukams, kuriems

muzikos yra gana atvirai nuplagijuota –

bazėje - bet kovojama toli gražu ne su

„Doom“ galėjo pasirodyti pernelyg

MIDI formatu pateikiame garso takelyje

ateiviais ar marsiečiais, o su kažkokiais

niūrus. Tik nereikia viso šito suprasti kaip

nesunku atpažinti „AC/DC“, „Black

demonais, kurių dalis akivaizdžiai pabėgę iš

šaipymosi ar žaidimo trūkumo – „Heretic“

Sabbath“, „Metallica“ kūrinius ar jų

„Dungeons & Dragons“ pasaulio.

yra tikrai geras žaidimas, ir jį gali žaisti

Bet... kad ir kaip besistengė „id Software“,

suaugusieji (kurie mėgsta fantasy žanrą).

fragmentus, bet niekas niekada dėl to

Tik, na, neatrodo jis labai rimtai.

pretenzijų nepareiškė. Tačiau kas, jei užsinorėtum pažaisti Ir nepaisant viso šito, „Doom“ (ir „Doom

šaudyklę ne kosminio pėstininko, o

Matyt todėl tiems, kam norėjosi tamsesnės

II“) nėra baisus. Jį gali žaisti net ir vaikai

burtininko rolėje? Kuris laksto į pasaulį

fentezi, po metų „id Software“ pristatė

(išbandyta ant nuosavo keliamečio)

atsukęs ne dvivamzdį, o vienokią ar kitokią

„Hexen: Beyond Heretic“. Veikiantį tuo

– monstrai iš tiesų nelabai tesiskiria

burtininko lazdą? Ir sužeistas gydosi

pačiu „Doom“ varikliu, bet jau su šiokiomis

nuo šiuolaikinių kai kurių animacinių

ne vaistinėlėmis, o magiško eliksyro

tokiomis inovacijomis: pavyzdžiui,

pabaisiukų (gal tai šį tą pasako ir apie

buteliukais? Sakote, tokių šaudyklių

personažo pasirinkimu. Žaidėjas galėjo

dabartinės animacijos tendencijas?),

nebūna? Taip, iki „Heretico“ nebuvo.

rinktis iš:

Taigi, šaudyklė magijos pasaulyje.

kraujai pernelyg nesitaško, jumpscare nėra. kario, kurio arsenale spygliuotos

„Doom“ į kompiuterinių žaidimų pasaulį

Blaškymasis po visokius ganėtinai

pirštinės, elektrizuotas kirvis,

įsiveržė kaip „Ford“ į automobilizmą.

D&Diškus požemius ir pilis, šaudymas į

svaidomas nepametamas kūjis (kaip

Tai yra, „Ford“ irgi nebuvo pirmasis, bet

vienų manymu piksius, o kitų nuomone

Toro Mjolniras, tik kad nesugrįžta, o

galiausiai nutiko taip, kad didesnioji dalis

– skraidančias raudonas nupeštas vištas

iš naujo atsiranda rankoje) ir burtais šaudantis kalavijas; •

kleriko su kuoka, šaudančia burtų lazda (angl. staff), ugnies užkeikimais ir raketsvaidžio naikinamosios galios burtų lazda;

mago ginkluoto silpna burtų lazda, nuotoliniu užšaldymu, po kurio priešas dar gali atgyti (todėl verta paskubėti suskaldyti jį į gabaliukus), nuotoliniu elektros smūgiu ir dar viena raketsvaidine burtų lazda.

Ar priklausomai nuo personažo keitėsi pati žaidimo eiga? Ne itin. Tačiau tai skatino pakartotinį žaidimo perėjimą – kas reiškia, kad sistema pasiteisino. Bėda tik, kad „Hexen“ gavosi painokas

Disko dėžutės viršelis puikiai tiktų ir prie konano barbaro knygų | „Heretic“

64 Protagonistas | Pavasaris 2020

lygių dizaino prasme. Žinau nemažai žmonių, kurie jo neperėjo vien dėl to,


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas hibridas? Sniego žmogaus ir šiaurės meškos mišinys? Ore plevenantis Wrath-amonas iš animacinio „Conano“?), ne visai įprasti, bet organiškai pasaulyje derantys ginklai (ak, tas geležinkelio vinimis šaudantis kulkosvaidis) ir visiškai trenktas finalinio boso įveikimo būdas. „Quake“ atvertė naują tiek šaudyklių, tiek išvis žaidimų istorijos puslapį. O dar toliau pažengta buvo su…

„Quake II“ Antrasis „Quake“ nuo pirmtako skyrėsi smarkiai. Ir ne tik žyyymiai pagerėjusia grafika, bet ir visiškai kitokiu pasauliu.

RTX technologijos „Atgaivintas“ | „Quake II“

Tiesą sakant, abu „Quake“ sieja tik pavadinimas: jų istorijos niekaip nesusijusios, visiškai skirtingi net

kad galiausiai viename ar kitame lygyje

visų pusių (jei tik spėdavai). Lygiai kaip ir

pasauliai. Pirmasis „Quake“ vyko kvazi-

pasiklydo. Bet tiems, kas nebandė –

šovinių dėžes, vaistinėles ir kitokį gėrį.

viduramžiškoje aplinkoje, tuo tarpu antrojo

pabandyti verta. Ir taip, kaip ir visi „id

„Quake“ pasaulis – visiškai moksliškai

Software“ žaidimai, taip ir „Hexen“

Ir ne, „Quake“ jau nebebuvo žaidimas

pasižymi puikia, įtaigiai nuotaiką kuriančia

darželinukams ar pradinukams. Ir ne,

muzika.

nėra ten nieko pernelyg žiauraus – bet

Dar vienas įdomus momentas – intro

mažamečiai ko gero negalėtų įvertinti

filmukas. Paprastai žaidimuose, juos

puikiai perteikto viduramžiško tamsumo,

žaidžiant nebe pirmą kartą, intro filmukai

Apibendrinant – tiek „Heretic“, tiek

niūrumo ir beviltiškumo. O prie įspūdingos

yra praleidžiami, nes na kam žiūrėti dar

„Hexen“ buvo dvi vadinamosios „gyvačių

atmosferos čia prisidėjo ne tik puiki

kartą, visa istorija ir taip jau žinoma.

raitelių“ (angl. Serpent Riders) trilogijos

grafika, bet ir garsai, o taip pat muzika

Bet pažįstu labai nedaug geimerių, kurie

dalys, sėkmingai išnaudojusios „Doom“

(kurios tūkstantmečio sandūros lietuviai

praleidžia „Quake II“ intro video, nes jis yra

varikliuką ir sėkmę. Paskutiniąja trilogijos

greičiausiai net negirdėjo, nes Lietuvoje

nuostabus.

dalimi tapo „Hexen II“, jau tapęs pilnai

„Quake“ plito smarkiai piratiškai

trimačiu žaidimu. Bet vis dėlto, toliau

apkarpytas ir dažniausiai įtraukiamas

Įžanginis video puikiai introdukuoja į viso

pakalbėsime apie kitą tų pačių „id

į visokius žaidimų rinkinius „10 in 1“).

žaidimo pasaulį ir vaibą – čia žmonija iš

Software“ trimatį žaidimą - žaidimą, kuris

Beje, gal kam nors bus naujiena – pirmojo

orbitos pradeda invaziją į ateivių planetą.

tapo tam tikru kompiuterinių žaidimų

„Quake“ garso takelį ir garso efektus kūrė

Iš desantinio laivo pabyra kosminių

riboženkliu. Apie...

ne kas kitas, o Trentas Reznoras (iš „Nine

pėstininkų nusileidimo kapsulės (kurias

Inch Nails“) ir darė tai visiškai nemokamai,

paskui sudužusias kartais randi žaidime),

nes buvo didelis „id Software“ fanas, o savo

jose džiugiai kaubojiškai klykčiodami į eterį

ruožtu „id Software“ buvo Trento kūrybos

ir nevengdami susidūrimų, žemyn, į stroggų

fanai.

planetą neria kosminiai desantininkai.

„Quake“ „Trimatis žaidimas“ gana ilgą laiką buvo tam tikru žaidimų pasaulio buzzwordu, iš

fantastinis.

Nusileidimo metu epizodiškai pristatomas

tiesų nebūtinai reiškusiu trimatę erdvę. Visi

Nuo kitų tuometinių šaudyklių „Quake“

laukiantis pasaulis – technokratinis,

ligšiol aptarti žaidimai reklamavosi kaip

skyrėsi tuo, kad čia nebuvo priešų armijų.

primenantis gamyklą ar karinį kompleksą

trimačiai, tačiau tris išmatavimus juose

Priešingai – klaidžiojant tamsiais

su milžiniška patranka, laukiančia žaidimo

turėjo tik pats lygis su keliais statiškai į jį

koridoriais ir bastantis po keistas pilis,

pabaigoje. Bet viską nutraukia trikdžiai,

įmontuotais objektais, o dauguma objektų,

priešų pasitaikydavo vienetai. Užtat jie

smūgis, užtemęs ekranas – ir atsibundi

su kuriais susidurdavo – pradedant

nežūdavo labai lengvai, tad veikti būdavo

sudužusioje kapsulėje kažkokiame

priešais ir baigiant ginklais,šaudmenimis

ką (ir čia būdavo tas laikas geram jų

sandėlyje, ginkluotas vien varganu

bei inventoriumi – buvo tarsi dvimatės

apžiūrėjimui per taikiklį - strykčiojant į

vienarankiu blasteriu. Sveikas atvykęs į

kortelės, išstatytos trimatėje kambarių

šalis ir bandant išsisukti nuo jų atakų).

Stroggą, žemieti.

erdvėje. Apibendrinant, „Quake“ buvo

Kaip jau minėta, visa „Quake II“ aplinka –

O „Quake“ tapo pirmu taip plačiai

atmosferiškas, bet kiek keistas žaidimas su

skaniai industrinė, moksliškai fantastinė.

išplitusiu pilnai trimačiu žaidimu, kuriame

keistu pasauliu. Keisti, sunkiai apibūdinami

Blaškaisi po gamyklas, karines bazes,

galabijamą monstrą galėdavai apžiūrėti iš

ir klasifikuojami monstrai (driežo ir hienos

Protagonistas | Pavasaris 2020

65


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas

66 Protagonistas | Pavasaris 2020


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas sandėlius. Tavo priešai – stroggų rasė –

seksizmą ir hiperseksualumą, bet ir

Baltuosius rūmus. Turbūt pats painiausias

kiborgai, sumontuoti iš organinių dalių ir

besityčiojantis iš visuomenės autoritetų

ir sudėtingiausias išplėtimas) bei

robotiškos „geležies“. Žaidimas gerokai

(kiaulės-policininkai. Kaip taip galima?).

atostogiškai gaivų ir linksmą „Life’s

intensyvesnis už pirmtaką. Nors „Quake“

Ir iš dalies su tuo galima būtų sutikti, nes

a Beach“. Pastarasis buvo labiausiai

veiksmo ir netrūko, jis buvo… sakykim taip,

nors DN3D personažas bei aplinka ir buvo

vykęs; ir gerai sukurti lygiai, ir komiškai

nerūpestingesnis. Aptinki vieną pabaisą,

akivaizdžiai satyriniai, labai norint mintyse

transformuoti monstrai (Havajų

užsiimi ja, eini ieškoti kitos. „Quake II“

visą tą satyrą ir specialų hipertrofavimą

marškinėliai, gelbėjimosi ratas aplink

priešai neretai susiranda tave, ir ateina ne

būdavo galima sėkmingai išjungti ir

pilvą, dergiančios žuvėdros), ir net pakeisti

po vieną.

nesunkiai įsijausti į to, apie ką svajoja

ginklai bei įranga (vandens pistoletas

daugelis tris smegenų vingius turinčių

ir šautuvas, kokossvaidis, losjonas nuo

Na o veiksmo viršūne turbūt galima būtų

macho veikėjų: kad visas pasaulis yra po jų

įdegimo vietoje šarvų ir kita).

laikyti „Quake II“ deathmatch režimą. Iki

kojomis, moterys turi būti gražios, ne itin

šiol manau, kad tai yra geriausias žaidimas

apsirengusios ir bejėgės, o jie patys gali

Na o dar vienas svarbesnių dalykų - „Duke

deathmach stiliui, o geriausias lygis -

laisvai atspardyti visam pasauliui sėdimąją,

Nukem 3D“ tapo pionieriumi, pristačiusiu

„Q2DM1: The Edge“. Greitis, adrenalinas,

už ką jiems visi plos per pečius ir siūlys

„Build“ variklį. „3D Realms“ sukurtas

šūviai, sprogimai, workaroundai (ar

cigarus.

variklis, kuris tapo pagrindu dar keliems hitams (beje, ir pernykščiam „Ion Fury“),

jaunesnieji žaidėjai žino, kas yra

tarp kurių buvo ir...

rocketjump? Čia kai pašokęs raketsvaidžiu

Na, bet vis dėlto visi žaidėm „Duke“ ir

šauni sau po kojomis, kad sprogimo

kažkaip netapom šovinistiniais raumenis

banga užmestų tave ten, kur šiaip užšokti

pompuojančiais blondinais, šūkalojančiais

neįmanoma, o ten slaptoje vietoje sukasi

„shake it baby“ ar „damn, I’m looking

kokia supergyvybė ar superšarvai). Nežinau,

good!“. Tai gal tie kompiuteriniai žaidimai

Jei „Duke“ buvo šviesus ir ryškus kaip

kiek valandų buvo iššvaistyta ir pelių

ne tokie jau ir įtakingi, kokiais juos kai

paties Nukemo ševeliūra (ar „Heretic“),

sulaužyta kalant „Quake II“ deathmatch.

kurie laiko?

tai kaip ir sufleruoja pavadinimas,

Bet, po velnių, buvo verta.

„Blood“

„Blood“ buvo geroka atsvara testosteronu Na, o paliekant emocinę „Duke“ pusę,

trykštančiam blondinui, kurio gyvenimo

tuo metu tai buvo ir pirma tokio pasaulio

tikslas – pamylėti visus ateivius ir

dydžio šaudyklė su tikrai įspūdinga lygių/

išnaikinti visas sutiktas merginas (ar tai

Visi ligšiol išvardinti žaidimai pasižymėjo

aplinkų gausybe. Taip pat manau, didelei

atvirkščiai). „Blood“ žaidėją perkėlė į

tuo, kad buvo gana rimti. Negalima sakyti,

daliai praėjusio tūkstantmečio pabaigos

tamsoką ir kiek psichodelišką pačios XX a.

kad juose nebuvo juokelių (ko jau ko, o „id

paauglių „Duke Nukem 3D“ buvo pirmoji

pradžios Ameriką, kuri dar labai smarkiai

Software“ bičams humoro jausmo netrūko,

virtuali kelionė į Vakarų pasaulį – galimybė

tvoskia Laukiniais Vakarais.

tegul kartais ir medinio), tačiau tai tebuvo

pasimalti supermarketuose (Lietuvoje lyg

juokeliai rimtame žaidime, o ne atvirkščiai.

jau ir veikė „EKOnomija“, bet dar buvo toli

„Blood“ turėjo net kažkokią istoriją

net iki „Saulutės“), Holivudo kinostudijoje,

apie pagrobtą mylimąją ir pragarą ar tai

Tuo tarpu „3D Realms“ 1996-aisiais

veiksmo filmuose nekart matytoje

demonus. Kas iš jos įsimintiniausia – tai

pristatė kiek kitokios pakraipos

amerikietiškoje policijos nuovadoje ar

pagrindinio veikėjo Caleb, kurį ir valdai,

šaudyklę - „Duke Nukem 3D“. Kur viskas

teismo salėje, radijo stotyje, prabangiame

pabudimas kape ir kimus sušnabždėjimas

prasidėjo tuo, kad jei „Quake“ ir „Doom“

viešbutyje, JAV kanjone, Disneilendo tipo

„I live… again“. Na, ir dar ten kažkur

personažai buvo beveidžiai nuobodylos

pramogų parke, galų gale azijietiškame ar

kažkodėl figūruojantis slavų dievas

be jokios istorijos, tai „Duke Nukem

mėsainių restorane. O kur dar fantastinės

Černobogas (taip, Neil Gaiman savo romane

3D“ protagonistas Duke Nukem buvo

aplinkos – kosminė stotis, povandeninis

„Amerikos dievai“ pateikė gerą versiją,

absoliuti to priešingybė: visom spalvom

miestas ir visa kita? Beveik “Google Street

kaip ir kodėl jis galėtų būti Amerikoje, bet

žibantis (ryškiai mėlyni džinsai, raudoni

View”, tik jame dar ir šaudyt galima! Beje,

„Blood“ išleistas dar ketveri metai prieš

berankoviai marškinėliai ir skaisčiai

Vilniuje, kino teatre „Vilnius“ Gedimino

tai).

geltona ežiuko šukuosena – net jei žaidimo

prospekte apie 1997-aisiais galima buvo

metu savęs beveik ir nematydavai, visos

išbandyti „Duke Nukem 3D“ ir dar kelis

Ir, po velnių, jei ne tas „Build“ variklis,

ekrano užsklandos taip įsiėsdavo į atmintį,

žaidimus tikroje virtualiojoje realybėje – su

„Blood“ iš tiesų galėjo tapti vienu iš

kad personažo išvaizdos pamiršti nepavyks

šalmu ir giroskopiniu valdikliu rankoje.

šiurpesnių žaidimų istorijoje. Daug mirties

turbūt net ir sulaukus Alzheimerio)

Tiesa, kainuodavo tai astronomines sumas

tematikos, niūrios (tegul kai kur ir pernelyg

žaliūkas macho su ego, pramušančiu lubas

– ar tai 15, ar 20 litų už 10 minučių. Bet kaip

ryškios) spalvos ir purvini Laukiniai

ir siekiančiu Mėnulį.

neišbandysi tokio reikalo?

Vakarai – išties geras kokteiliukas. Galima

Tiesą sakant, beveik neabejoju, kad šiais

„Duke“ turėjo ir porą visai neblogų

atsikartojo serialuose „Carnivàle“ ir „Hell

politkorektiškais laikais toks Duke, koks

išplėtimų (angl. expansion pack): kalėdinį

on Wheels“, žaidime „Painkiller“, filmuose

jis pasirodė tada, dabar būtų uždraustas

„Nuclear Winter“ (gana painus ir

„The Crow“ ir gal kiek „Constantine“

ar apribotas beveik visose Vakarų šalyse

kreivokas, bet neblogas), patriotinį

komiksuose.

– kaip propaguojantis ne tik smurtą,

„Washington DC“ (Duke „ima“ JAV

„Duke Nukem 3D“

sakyti, žaidimas buvo tai, kas vėliau

Protagonistas | Pavasaris 2020

67


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas

trykštantis kraujas | „blood“ Niekada nepamiršiu blaškymosi po

-Life 2“. Bet tai – jau naujieji laikai. O iš

įspūdingiausių visų laikų žaidimų franšizių.

lygį, kurio tema – karnavalas. Visiška

senosios eros privaloma paminėti pirmąją

Taip pat čia tenka ir šiek tiek pamiklinti

psichodelika: isteriškas klounų juokas

„Half-Life“ dalį, kuri irgi neabejotinai yra

protą. Jei ankstesnėse šaudyklėse visa

fone, tommygunais ginkluoti ir gobtuvuoti

vienas geriausių žaidimų, bet smarkiai

proto mankšta susivesdavo į žemėlapio

kultistai, baugi karnavalinė, atmiešta

užgožtas antrosios dalies šedevriškumo.

įsiminimą, tai jau pirmajame „Half-Life“ tekdavo pamankštinti pilkąją masę ne

lavonais, krauju, visa tai papildyta kreiva Niekada nepamiršiu pirmojo „Half-Life“

tik prisimenant maršrutą, bet ir ieškant

dėl to, kad ilgai nesupratau, kaip tokį

praėjimo, ar net sprendžiant dar ganėtinai

Nepaisant visko, „Blood“ nepamirštas buvo

žaidimą galima ne tik pamėgti, bet ir iš

nesudėtingus galvosūkius.

ir humoras.

viso žaisti. Įsivaizduojate – pradedi žaisti

muzika. Tikra pasaka siaubo mėgėjui.

šaudyklę, ir vietoje to, kad iškart gavęs kokį

Labai gerai išvystyta ir žaidimo istorija.

Kodėl „Blood“ vertas „apokalipsės

pištalietą į rankas tuoj pat pultum naikinti

Nepavykusio eksperimento atverti

sąrašo“? Iš tiesų, labai objektyvių

niekšų ordų, turi kelias iiiiilgas minutes

vartai į kitą pasaulį gal ir neskamba

priežasčių gal daug ir nėra, bet faktas tai,

tiesiog stovėti kažkokiame traukinyje,

labai originaliai, bet žaidime viskas

kad tai buvo geras ir originalus žaidimas,

kuris ten važiuoja per visokias gražias

atrodo gerokai nuosekliau, įtikinamiau ir

kad ir su daug klaidų. Nors žaidime galėjai

aplinkas, bet pats negali nieko jose daryti,

atmosferiškiau. Savas, toks pažįstamas

mirti nuo paties atveriamų nedidelės

tik nervingai blaškytis iš vieno vagono galo

pasaulis, pavojingi svetimeiviai jame, dar

spintelės durų, jis pasižymėjo gana

į kitą?

pavojingesni taviškiai, kurie irgi stengiasi tave nugalabyti.

originalia tematika ir įsimintina atmosfera. Be to, „Blood“ tais laikais irgi žinojo visi.

O jau net ir įgavęs judėjimo laisvę vis dar

Taigi, kultūrinis riboženklis, va taip.

negauni jokio ginklo, o pirmas penkiolika

„Half-Life“ nėra lengvas ir kuo toliau,

minučių esi priverstas klaidžioti po visiškai

tuo labiau sunkėja. Prisiminimai apie me-

taikią ir nekaltą aplinką, kurioje knibžda ne

ga-augalą, kurį reikia iškepti raketiniais

pabaisos, o mokslininkai?

varikliais iki šiol nėra malonūs – dėl perne­

„Half-Life“

lyg dažnų mirčių. Finaliniai žaidimo lygiai,

Jei kas manęs paklaustų, kokį žaidimą laikau pačia geriausia šaudykle pasaulyje –

Bet taip lėtai, lėtai, po truputį viskas ir

kur viskas vyksta jau nebe šiame pasaulyje,

neabejodamas pasakyčiau, kad tai yra „Half

įsivažiuoja. Ir galiausiai išvirsta į vieną

irgi neteikė labai daug malonumo.

68 Protagonistas | Pavasaris 2020


O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas Tačiau nepaisant iššūkius metančio balan­ so, „Half-Life“ buvo žaidimas, kurį aplen­ kė tik… „Half-Life 2”. Apie kurį – kaip ir kitus naujosios eros žaidimus – pakalbė­ sime gal kitą kartą.

„Unreal“ Na ir paskutinis žaidimas šiame straipsnyje - „Unreal“. Taip, labai norėtųsi pakalbėti ir apie „Shadow Warrior“, ir „Redneck Rampage“, ir dar kelis klasikos pavyzdžius, bet vieta žurnale ribota. Todėl užbaikime šį pasakojimą pačiais geriausiais prisiminimais. O „Unreal“, be abejo, patenka į šaudyklių Olimpą ir „Hall of Fame“. Šiais laikais, jau išbandžius daugybę žaidimų, „Unreal“ gal ir nebepasirodytų ypatingu, bet

Gerokai patrintas pelės kilimėlis su žaidimo vaizdu | „unreal“

savo pasirodymo laiku (o pasirodė jis 1998-aisiais) jis buvo unikalus. Ir kaip taikliai apibūdino pavadinimas – nerealus.

triušiukais ir pacifistiškais keturiarankiais

Tad bent jau man visas žaidimas ir buvo

čiabuviais, iš kitos – kasyklos, pilnos

apie tai - „svetimas svetimoje žemėje“,

Iš visų tuometinių šaudyklių „Unreal“

sunkiai užmušamų monstrų. Čia ir

puikiai sukurto pasaulio pažinimas.

dangaus žydrynė su didingai sklandančiais

Tiesa, nuolatinis in-game kompiuterio

pseudoereliais, ir piktos kandančios

pypsėjimas, reiškiantis „žiūrėk, turi naują

musės, nuo kurių tenka gintis blasteriu.

žinutę, paskaityk, paskaityk!“ ilgainiui

Įspūdingos vandens šventyklos ir ne itin

imdavo erzinti, bet vis dėlto teksto intarpai

gausūs, bet pavojingi jose tūnantys priešai.

gerai papildydavo ir paaiškindavo aplinką,

Ir čia dar sugebama organiškai integruoti

kurioje esi bei jos istoriją.

išsiskyrė savo pasauliu ir jo gilumu. Taip, siužeto apibūdinimas gal ir neskamba pernelyg originaliai – kalinius gabenęs laivas sudūžta svetimoje planetoje ir kaliniui nr. 849 reikia kažkaip išgyventi – bet kas šio žaidimo kūrėjams nusisekė padaryti geriau nei kitiems, tai įtraukti

tų keturiarankių hipių religiją, įtraukiančią

žaidėją į svetimą pasaulį.

gamtą, ir pilis, ir technokratiją. Viskas

Beje, tuo pačiu įtraukiančiu pasauliu

stebėtinai dera, nesipjauna tarpusavyje bei

(nors reikėtų kalbėti daugiskaita – ten

O ta Na Pali planeta - labai dviveidė. Iš

neatrodo perkrauta (priešingai, erdvės čia

jų buvo daug) pasižymėjo ir naujajame

netrūksta).

tūkstantmetyje pasirodęs „Unreal II“ - iš

vienos pusės – taiki, žalia aplinka su

tiesų originaliais, įtikinamais, įdomiais

mielais dvikojais stirniukais-ar-tai-

ir įtraukiančiais pasauliais. Gaila, tęsinį visiškai sugadino kaip naujiesiems laikams jau baisi grafika. Tai, kad „Unreal“ buvo didelę įtaką padaręs žaidimas liudija ir tai, kad jis (jei tiksliau – labai lengvai atpažįstama jo interpretacija) pateko į labai dviprasmiško rašytojo Sergejaus Lukjanenko vis dėlto kultinį romaną „Netikri veidrodžiai“. Jei jau žaidimai paveikia knygas – ir, nepaisant visko, išskirtines knygas – tai jau yra šioks toks ženklas, ar ne? Na, šiam kartui tiek. O kitą kartą, jei „Protagonisto“ redaktoriai leis, gal pakalbėsime apie vaidmenų žaidimus? Ar gal ėjimų strategijas? O gal apie nuotykių žaidimus? Juk dar tiek daug liko ką aptarti.

Laiko pamirštas HD modas | „Half-life“

Protagonistas | Pavasaris 2020

69


Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft | Vytautas lukaševičius

Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos

Vytautas likaševičius

Vieta, skirta palepinti savo ego, bet aš verčiau parekomenduosiu nepelnytai užmirštą „PlayStation 2“ žaidimą – „Okami“

25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft Tai yra toks tekstas, kuris nesunkiai gali iškristi iš konteksto. Taip pat kažkas gali pagalvoti, kad jis parašytas apskritai tik tam, kad galima būtų pasidairyti į gražias ar nostalgiją keliančias iliustracijas. Ir iš esmės visi tokie pamąstymai yra validūs. Tiesiog artėja jau net 25-as vienos įsimintiniausių bei iki šiol sėkmingai gyvuojančių kompiuterinių žaidimų (ir ne tik) veikėjos Laros Kroft gimtadienis. O artėjant tokioms datoms norom nenorom imi ir prisimeni, nuo ko viskas prasidėjo. Tada – kaip klostėsi. Įvairius pakilimus bei nuopuolius. Viską nejučia pradedi tapatinti su savimi, su asmeniniais išgyvenimais, kažkokiais įvykiais gyvenime ir t.t. Bet kitaip juk nebūtų – kalbame apie 25 metus! Arba ketvirtadalį šimtmečio. Taigi, per šį laiką spėjo ne tik atsirasti, bet ir sėkmingai keistis, susirasti naujus „tėvus“ (kūrėjus) bei iš naujo prikaustyti dėmesį viena veikėja, Lara Kroft. Ir tą ji darė taip, kad eigoje išliko lygiai tiek pat aktuali. Kaip jai, ir su ja dirbusiems žmonėms, tai pavyko?..

70 Protagonistas | Pavasaris 2020


Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft | Vytautas lukaševičius

Ar žinote, kada ir kaip atsirado pati Lara?

pradžių buvo aišku, kad „Core Design“

Kroft turi ir garbingą įrašą Gineso rekordų

Manoma, kad ją dar 1993 metais kaip

nori akcentuoti Laros seksualumą bei tą

knygoje kaip „pati sėkmingiausia žmogiška

personažą sukūrė britų kompiuterinių

pabrėžti visomis išgalėmis. Jie net prašė

kompiuterinių žaidimų veikėja“.

žaidimų studijos „Core Design“

Toby būtinai įdėti ir nuogos veikėjos kodą

darbuotojas Toby Gard. Nebuvo taip, kad

į žaidimą, tačiau jis atsisakė. Toby vizijoje

Šiaip ar taip, bet tai prasidėjo. Pasaulyje

jis su komanda savaitėmis galvojo, kaip

Lara Kroft niekada nebuvo dar viena

atsirado Lara Kroft – labai rimta

atrodys Lara – tiesiog jo užduotis buvo

seksbomba, kokių tuo metu POP industrijoje

kompiuterinių žaidimų paraiška pasauliui,

sukurti ir animuoti didžiąją dalį būsimo

apskritai netrūko. Jis norėjo, kad tai būti

kad ir šioje medijoje gali atsirasti rimti

žaidimo personažų (taip pat ir Larą),

stipri, nepriklausoma herojė, kuri viską

ir itin populiarūs veikėjai. Bet tokią

animuoti žaidimo grafikos vaizdo intarpus

laiko savo rankose. Ir tai vyko dar 1995-

sėkmę, kokią susikrovė „Tomb Raider“

ir kuruoti lygių dizainerius. Pastebėtina,

1996 metais, kai pasirodė pirmasis „Tomb

žaidimai, pavyko pasiekti ne vien Laros

kad tuo metu studija davė visišką kūrybinę

Raider“ žaidimas ir kai iki šių laikų bei

dėka. Pavyzdžiui, apie jos kūrėją Toby aš

laisvę Toby ir jo komandai. Tačiau nuo pat

požiūrių dar buvo toloka. Gal todėl Lara

paskutinį kartą girdėjau gal 2014 metais,

Protagonistas | Pavasaris 2020

71


Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft | Vytautas lukaševičius kai pasirodė žaidimas „Yaiba: Ninja Gaiden Z“, kurio kūrimui jis vadovavo. Kas žaidė šį žaidimą – viską supras, o kas nežaidė, tai to niekada ir nedarykite. Bet grįžtant prie Laros. Jos kūrėjai – nei Toby nei, deja, „Core Design“ – tokio populiarumo ir ilgaamžiškumo nepasiekė, galima sakyti, kad Lara Kroft juos pragyveno ar, bent jau, pranoko populiarumu. Taigi, kaip? Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime leistis į 4 svarbiausius Laros Kroft ir žaidimų serijos „Tomb Raider“ gyvavimo ciklus:

Legendos pradžia ir... pabaiga Galima sakyti, kad „Tomb Raider“ į kompiuterinių žaidimų Panteoną įsiveržė kaip viesulas. Lygiai taip pat – ir į visą tuometinę populiariosios kultūros rinką. Kodėl Lara „rovė stogą“? Atsakymas nesunkus: tai buvo itin gerai realizuota stipri veikėja, kuri nusivedė žaidėją jau pramintais platforminių žaidimų žanro takais (ačiū, „Super Mario“) į iki šiol dar netyrinėtas vietas – kraupios, mistinės atmosferos lygius ir pasaulį. Žaidėjai iki pasirodant Larai nežinojo, ką reiškia lįsti į priešistorinius urvus, bėgti nuo dinozauro, ar spręsti milžiniškus galvosūkius, kur bet kada gali pritrėkšti spygliai ar užgriūti ant galvos didžiulis riedulys. Taip, tai buvo moteriška ir gana stipriai seksualizuota veikėja, bet tik išoriškai. Realiai žaidime jos seksualumui nebuvo laiko, nes ta atmosfera – kai stovi kažkokiame urve,

reklamos kampanijoje naudotas HD renderis | „tomb raider“ (1996) o realiai už tave visą likusį darbą nudirba

įrašytu garso takelio, parodė ne tik, ką

muzika ir vaizduotė – nesitraukdavo nuo

gali naujosios kartos konsolės, bet ir kaip

žaidėjo nė per žingsnį. Taigi, pirmasis

nuo šiol gali atrodyti veiksmo nuotykių

„Tomb Raider“ žaidimas pavyko. Maža to,

žaidimai. Ir kad jie – ne vien skirti vaikams

jame kūrėjai įsriegė megasiužetą, kuriame

ar jauniesiems žaidėjams.

gana įtikinamai vietos atrado ir dinozaurai, ir priešistorinės būtybės, ir antgamtinės

Ši nauja franšizė tapo TOKIA populiari,

jėgos. Žodžiu, „Tomb Raider“ turėjo du

kad kūrėjai naujus žaidimus kepė kasmet.

dalykus (ir čia neskaitant kietai tam metui

KAS-MET. Taip kurį laiką darė „Ubisoft“,

sukalto žaismo) – Larą Kroft, kurią visi

nes iš eilės kasmet kepė po „Assassin`s

greitai pamilo ir atmosferą. Be to, pirmasis

Creed“ žaidimą, bet net jiems tai

„Tomb Raider“ pasirodė itin geru laiku –

sunkiai sekėsi, o juk jie turi ir resursus,

kažkam reikėjo parodyti tai, ką gali naujai

ir biudžetus. Tuo metu „Core Design“

išleistos bei ilgai lauktos žaidimų konsolės:

kepė Laros Kroft nuotykius kasmet dar

„PlayStation“ ir „Sega Saturn“. Pilnai

1996-aisiais! Ir netgi visai sėkmingus!

trimatis žaidimas, lydimas su orkestro

Taigi, „Tomb Raider“ žaidimai pasirodė 1996-ais, 1997-ais, 1998-ais, 1999-ais ir 2000-aisiais. Kasmet! Tenka pastebėti, kad 1997-aisiais pasirodęs „Tomb Raider 2“ buvo netgi geresnis už pirmąją dalį – čia buvo daugiau veiksmo, daugiau skirtingų ir net egzotiškų vietovių (mmm, Venecija) ir ilgesnė, veiksmo ir geros atmosferos kupina trukmė. Po tokio sėkmingo žaidimo, ypač antrosios dalies, teko dar labiau didinti apsukas. Taigi, 1998 buvo tie metai, kai pasirodė trečiasis „Tomb Raider“. Tai buvo visiškas įvairiausių „Tomb Raider“ lygių popuri – nuo džiunglių iki šventyklų ar šiaurės lygių. Tiems, kas jau norėjo naujų nuotykių, tai buvo pats tas. Bet tai buvo daugiau kiekybė, o ne kokybė. Jau nekalbant apie tai, kad grafiškai žaidimas pernelyg nesikeitė, o Laros modelis išlikdavo visai nepakitęs. Bet trečias žaidimas dar buvo pats tas, o 1999-aisiais

„tomb raider: angel of darkness“ (2003)

72 Protagonistas | Pavasaris 2020

kūrėjai, patys įvaryti į kampą, ėjo VA bank:


Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft | Vytautas lukaševičius sukūrė žaidimą apie Laros žūtį – „Tomb

ir net prikelti. Ką daryti toliau? Pertrauką.

Raider: The Last Revelation“. Tai jau buvo

Tai buvo akivaizdus sprendimas, nes Laros

Raider“ serijoje vis dar lieka keli

daug emocionalesnis žaidimas, kurio

persisotinę jau buvo ir žaidėjai, ir kritikai,

metai. Ir 2001-aisiais nešiojamai

pradžioje žaidėjai valdė veikėją jaunystėje,

ir net patys kūrėjai. Bet jau tuo metu

konsolei „Game Boy Color“

o vėliau visas veiksmas rutuliojosi

buvo intensyviai kuriamas naujas Laros

išleidžiamas „Tomb Raider: Curse of

daugiau mažiau toje pačioje smėlėtoje

nuotykis, kitoks, didesnis ir jau naujos

the Sword“. Tai buvo geras, kitoks ir

teritorijoje su piramidėmis. Ir taip, žaidimo

kartos konsolei – „PlayStation 2“. Ir kurtas

tikrai gerai šiai nešiojamai konsolei

pabaigoje, didelei visų nuostabai, buvo

šis žaidimas buvo bent triskart ilgiau nei

pritaikytas žaidimas. Tiesa, tie,

leista suprasti, kad Lara mirė. Na, bet to

įprasta „Tomb Raider“ dalis, bet ar tai

kas buvo pratę prie trimačio Laros

nepakako ir 2000-aisiais reikėjo kažkaip

pasiteisino?..

pasaulio bei pačios trimatės Laros,

Iki esminio įvykio arba lūžio „Tomb

gavo pratintis prie 2D vaizdo ir kur kas

dar vieną žaidimuką paleisti, taigi – o

Pranašiškas mirties angelas

ko tik neišmąstys rašytojai bei kūrėjai –

daugiau pikselių ekrane.

pasirodė „Tomb Raider Chronicles“. Jame Laros draugai susėdę prie stalo ir gerdami

Prieš pereinant prie svarbiausio šio Laros

arbatą aptarinėjo garsiosios kapų plėšikės

Kroft etapo įvykio, reikia pažymėti tris

vos vieneri metai. Bet! - 2002-aisiais

nugyventą gyvenimą, o žaidėjai leidosi į

dalykus:

išleidžiamas vienas geriausių serijos

lygius, kurie, panašu, buvo sukonstruoti iš to, kas liko nepanaudota kuriant „The

Iki esminio įvykio arba lūžio lieka

„Tomb Raider“ žaidimų. Tiesa, jis ir Kol „Core Design“ jau dirbo prie

vienas tų, kurių tikriausiai didelė dalis

Last Revelation“. Šiaip ar taip, tai buvo

būsimo kapų plėšikės žaidimo,

žaidėjų net ir nežaidė, nes šis žaidimas

paskubomis iškeptas žaidimas. Kyla

visuomenei buvo pristatytas 1998

buvo skirtas tuometinei nešiojamai

pagrįstas įtarimas, kad žaidimo kūrėjai

metais pradėtas gaminti pirmasis

konsolei „Game Boy Advance“. Beje, jį

jau buvo gerokai už perdegimo ribos.

Laros Kroft filmas su taip pat tuo

kūrė „Ubisoft“ ir vadinosi jis „Tomb

Tačiau tuo laikotarpiu tai atrodė it geras

metu itin garsia aktore Angelina Jolie.

Raider: The Prophecy“. Žaidimas

žaidimas, gerbėjai jį mėgo. Be to, nieko

Neverta nė sakyti, kad aktorė pristatė

buvo žaidžiamas iš izometrinės

panašaus rinkoje nebuvo, todėl, jei norėjai

savo, kiek kitokią kapų plėšikės

perspektyvos ir čia jau galima buvo

tokio žaidimo, prie kurio pripratino „Tomb

versiją, tačiau tai nebuvo blogai. Netgi

išvysti maždaug tokią Larą, kokia ji

Raider“ serija – turėjai tiesiog ieškoti ir

priešingai – filmas atsiriekė daugiau

vieną ir vienintelį kartą pasirodė taip

pirkti naująjį Laros nuotykį.

nei dviguvai daugiau milijonų JAV

pat vienetiniame žaidime „Tomb

dolerių, nei jį kainavo sukurti. Todėl

Raider: The Angel of Darkness“.

Kita vertus, taip kūrėjai vos per 5 metus

visiškai mažai ką su žaidimu turinti

– ir 5 skirtingus žaidimus – sugebėjo

Lara Kroft tarsi iš naujo atgimė ir

Taigi, „The Angel of Darkness“... Tai

papasakoti visą Laros istoriją, ją nužudyti

sidabriniame ekrane.

turėjo būti ne tik kūrėjų studijos „Core Design“ magnum opus, šedevriukas, naujas neįtikėtinas puslapis Larai Kroft, bet ir vienas geriausių konsolės „PlayStation 2“ žaidimų. Deja, per daug dalykų nesuveikė taip, kaip turėjo, per daug lūkesčių ir reklamos prigeneravo „Eidos“ ir dėl to žaidimas patyrė milžinišką fiasko. Kalbant apskritai, „Tomb Raider: The Angel of Darkness“ yra labai įdomus atvejis kompiuterinių žaidimų istorijoje. Itin smarkiai reklamuotas, labai labai lauktas, kaip teigta – daugiau nei tris metus be perstojo kurtas, ne sykį atidėtas ir pirmąja naujos, tamsios ir įtraukiančios trilogijos apie kapų plėšikę dalimi turėjęs tapti žaidimas šiandien daugelio laikomas vienu nesėkmingiausių. Maža to, po jo išleidimo ne tik buvo nutraukti bet kokie trilogijos planai, bet tai privertė ir pačius kūrėjus – „Core Design“ – užverti savo studijos duris. O šio žaidimo reklamai, bent jau Europoje, netgi buvo sukurta daina „Angel of Darkness“, kurią atliko Alex C ir Yasmin K. Jei šį tekstą skaito maksimaliai

REKLAMINIS PIEŠINYS | „tomb raider: anniversary“ (2007)

smalsaujantys ar šiaip kapų plėšikės

Protagonistas | Pavasaris 2020

73


Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft | Vytautas lukaševičius žaidimas „The Angel of Darkness“ – kam sugadino Laros Kroft įvaizdį? – ir, nors pinigų uždirbo tikrai nemažai, tuo metu dar labiau išgarsėjusi Angelina Jolie pasuko toliau lipti karjeros laiptais, o trečiasis filmas buvo atšauktas. Ir tai – kertinis taškas garsiosios serijos bei veikėjos progrese arba savotiškas vidurys.

Seni patikrinti triukai „Eidos“ metė per bortą „Core Design“, o tikrai pelningos ir perspektyvios veikėjos Laros likimą patikėjo kitai savo studijai – „Crystal Dynamics“. Pastarieji buvo jau patikrinti kūrėjai, o žaidėjų pagarbą ir meilę užsitarnavo tokiomis išskirtinėmis

SIMS PERSONAŽAS AR... | „Tomb Raider: Legend“ (2006) metraštininkai, tuomet primygtinai siūlau

būtų išlikus studija „Core Design“. Beje,

praplėsti šią patirtį ir muzikiniu kūriniu, ne

žaidime, nors tam ir trukdė siaubingai

vien tekstu. Blogiausiu atveju, pamatysite,

dažni krovimosi langai, galima buvo

kaip atrodė ankstyvieji 2000-ųjų metų

pabūvoti Paryžiaus gatvelėse, sužaisti ilgą

klipai ir dainos.

ir įsimintiną lygį Luvro muziejuje arba tai reikia išbandyti pačiam.

supaprastino Larą, suteikė jai modernią, tuo metu jau įsitvirtinusią valdymo 2006 metais išleistu žaidimu „Tomb Raider: Legend“. Čia Lara – šnekesnė, istorija – labiau išplėtota, jos centre – legenda apie karalių Artūrą ir t.t., bet pats žaidimas buvo itin trumpas ir lengvas.

Tai žaidimas, kuriame „Core Design“ pagaliau pristatė kitokį, visiškai atnaujintą

Beje, suplanuoti buvo ir tęsiniai. Kūrėjai

Laros Kroft modelį. Tai buvo tamsesnė,

atviravo, kad „Angel of Darkness“ tęsinyje

labiau išplėtota veikėja, kuri žaidimo

turėjo būti lygiai Vokietijoje, Turkijoje ir

pradžioje tampa bėgle ir siekia išsiaiškinti

net sugrįžti dinozaurai, matyti pačiame

tiek su savimi, tiek su senovine organizacija

pirmajame „Tomb Raider“ žaidime. Kita

susijusias paslaptis. Tiesą sakant, žaidimo

vertus, 2003 metais, netrukus po žaidimo,

siužetas bei pati istorija yra vieni geriausių

pasirodė ir antrasis filmas su Angelina

ne tik „Tomb Raider“ serijoje, bet ir

Jolie, pavadintas „The Cradle of Life“.

apskritai kompiuterinių žaidimų tarpe,

Jis buvo toli gražu ne toks pelningas kaip

tačiau tam, kad tai išgyventumėme,

pirmasis, dėl to, žinoma, buvo apkaltintas

reikėjo turėti geležinę kantrybę. Nors

bei „Soul Reaver“. Ką jie padarė? Jie gerokai

schemą bei gana saugų žaismą ir tai virto

pavaldyti netgi kitą veikėją, kuris... Na, visa Na ir grįžkime prie „Angel of Darkness“.

žaidimų serijomis kaip „Legacy of Kain“

Galima sakyti, tai buvo labai saugus variantas naujiems žaidėjams pritraukti ir patestuoti, ar gerbėjai vis dar prisimena Larą ir ar yra pasiruošę dėl jos nerti į naują nuotykį po „Angel of Darkness“ nesėkmės. Žaidėjai tai priėmė. Padėjo ir tai, kad kitais metais, 2007-aisiais, kūrėjai pristatė Laros dešimtmečiui skirtą „Tomb Raider: Anniversary“. Pastarajame jau su naujuoju grafiniu varikliu bei žaismo mechanika „Crystal Dynamics“ iš pagrindų

grafiškai ir patrauklus, žaidimas sunkiai žaidėsi konsolėje „PlayStation 2“. Visiškai pakeistas valdymas dažnai neklausydavo žaidėjo komandų, tam, kad Lara taptų stipresnė ir atliktų vieną veiksmą, jai reikėdavo, pavyzdžiui, pastumti kokią nors dėžę ir t.t. Žodžiu, žaidimas techniškai dar tikrai nebuvo pabaigtas tiek, kad galėtų būti pilnavertiškai žaidžiamas. Nepaisant to, pažįstu nemažai žmonių, kurie jį perėjo išleidimo metais ir viskas buvo gerai. Įdomumo dėlei dar kartą jį pabandžiau pažaisti prieš rašydamas šį tekstą ir jausmas buvo dviprasmiškas. Bet prisiversti pereiti „Angel of Darkness“, ypatingai jei kamuoja nostalgija „Tomb Raider“ serijai, tikrai verta. Vien dėl istorijos, atnaujintos Laros ir dėl įsivaizdavimo, kaip viskas galėjo būti toliau, jei prie kūrėjų vairo

74 Protagonistas | Pavasaris 2020

LAROS ATGIMIMAS | „Tomb Raider: Definitive Edition“ (2014)


Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft | Vytautas lukaševičius atkūrė patį pirmąjį Laros nuotykį ir tai tiek fanams, tiek kritikams patiko. Geras žingsnis, na, o 2008-aisiais jie pristatė taip pat vieną geriausių visos serijos žaidimų – „Tomb Raider: Underworld“. Tai buvo ilgesnis, tamsesnis ir sunkesnis „Legend“ vyresnysis brolis, kuriame „Crystal Dynamics“ jau nebestabdė. Ir tai pasiteisino. Galima sakyti, „Underworld“, su kur kas brandesne Lara, vėl pulsuojančia atmosfera bei stulbinančiu veiksmo ir tipinių nuotykių su galvosūkiais kontrastu sugrąžino gerbėjams pasitikėjimą savo pamėgta kapų plėšike. Ir visiems buvo įdomu, kas bus toliau... O toliau ilgamečius žaidimo leidėjus „Eidos“ įsigijo „Square Enix“. „Crystal Dynamics“ ėmė kauptis ketvirtajam Laros gyvavimo ciklui, bet prieš tai sukūrė puikų nuotykį dviems žaidėjams - „Lara Croft and the Guardian of Light“. Šis išėjo 2010 metais, po 4 metų sulaukė tęsinio, bet tai tebuvo diversija, o ne kažką ypatingai keičiantis lūžis Laros Kroft evoliucijoje.

Ten, kur viskas prasidėjo

konceptinis piešinys | „Shadow of the Tomb Raider“ (2018)

Išaušo 2013 metai, nauja konsolių ir žaidimų karta, pasaulis jau pažinojo „Uncharted“ seriją ir kitus žaidimus. O Lara, vėlgi, buvo atsitraukusi į šešėlį. Bet tada „Crystal Dynamics“ viską sugrąžino į pačią pradžią ir nutarė papasakoti istoriją apie tai, kaip Lara tapo tuo, kuo ją visi tiek metų žinojo – kapų plėšike. Todėl 2013-aisiais pasirodžiusiame žaidime „Tomb Raider“ mes matome pažeidžiamą, jauną, bet žingeidžią merginą, kurią su draugais likimas nubloškia į ieškotą salą, ir kurioje ji turi išmokti ne vieną skaudžią pamoką. Taip kūrėjai žaidėjams iš karto pasiūlė eilę dalykų: atvirą pasaulį, kurį galima laisvai naršyti, įtikinamą, emocijas bei jausmus turinčią veikėją, kurios pokytį žaidimo metu iš arti stebi žaidėjas ir tamsią atmosferą, kuo pirmieji „Tomb Raider“ žaidimai visuomet pasižymėdavo. Be to – dar vieną kokybišką priešistorę, kas tuo metu ir net iki šiol yra tapę savotišku trendu. Šis žaidimas sulaukė milžiniškos sėkmės, todėl 2015 metais

tos, kurią kažkada pirmą kartą, dar 1996

taip pat minimalistiniu pavadinimu –

metais, pamatė žaidėjai. Taip tarsi Lara

„Tomb Raider“ – buvo kur kas lėkštesnis

Kroft, praėjus beveik 25 jos gyvavimo

už žaidimą, kuriuo, skirtingai nei filmai

metams, apsuko pilną ratą.

su Angelina Jolie, labai uoliai rėmėsi. Kita vertus, galbūt tai buvo bandymas,

Susipažinome su šia veikėja kai ji jau buvo

nes žadamas ir antrasis filmas su kitu

stipri, nepriklausoma, bebaimė ir, atrodo,

režisieriumi bei kalbama, kad tai jau bus

neturinti ko prarasti. O mintimis ji su

tikrai gerai. Pamatysim.

žaidėju net nesidalindavo, tik atmosfera. Bėgant metams, veikėja jaunėjo, kol

Lara Kroft nuėjo ilgą kelią. Akivaizdu,

galiausiai priartėjome prie pačios pradžios,

kad tam, jog išliktų, prireikė daug aukų –

kai Lara dar labai ieškojo savęs, daug

iširusi studija, kuri ją ir sukūrė, ne vienas

bijojo, dar daugiau abejojo, o kiekvieną

nepasiteisinęs žaidimas ir keturi visiškai

nedrąsią mintį pasakydavo žaidėjui. Šis

skirtingi „Tomb Raider“ žaidimų etapai,

ratas pagaliau užsiverė, o kas laukia

per kuriuos kūrėjai bandė atrasti kelią į

toliau, šiuo metu žino tik „Square Enix“

žaidėjų širdis. Bet akivaizdu ir dar kai kas

bei „Crystal Dynamics“. Bet aišku viena –

– Lara Kroft bei „Tomb Raider“ serija yra

artėjant 25 metų sukakčiai jie tikrai kažką

tokia, kuri vis skatina kūrėjus bandyti iš

paruoš, priešingu atveju – praras galimybę

naujo ir neprarasti tikėjimo nei šia veikėja,

užsidirbti iš tikrai užsitarnautos gerbėjų

nei jau daugiau nei kelis dešimtmečius

nostalgijos ir ryšio su per tiek metų pamilta

gyvuojančia serija. Kas žino, galbūt ateityje

veikėja.

pamatysime dar kitokią, dar labiau prie dabartinių aktualijų priderintą ir dar arčiau

visi jau laukė tęsinio „Rise of the Tomb

žaidėjo atsidursiančią kapų plėšikę.

Raider“, o 2018-aisiais – „Shadow of

Beje, naujasis, perkurtas „Tomb Raider“,

the Tomb Raider“, trečio ir paskutiniojo

pasakojantis apie pačią Laros pradžią

šios naujosios trilogijos žaidimo. Beje,

buvo toks geras, kad buvo nesusilaikyta

Galų gale, kiekviena karta turėjo ir turi savo

trečiajame žaidime kūrėjai siekė galutinai

ir nuo naujo filmo, šįkart jau su Alicia

Larą Kroft.

nutiesti tiltą tarp jaunosios veikėjos ir

Vikander. 2018 metais pasirodęs filmas

Protagonistas | Pavasaris 2020

75


Protagonistas rekomenduoja: pavasario žaidimai

Protagonistas rekomenduoja: Pavasario žaidimai Na ir užderėjo… Žaidimų kūrėjai ir leidėjai turi ypač erzinantį bruožą - nuolat keisti žaidimų starto datas. Tai reiškia, kad bent vieną kartą metuose žaidimus anonsuojantiems sklaidos kanalams (mums!) tenka atsiprašyti savo skaitytojų už apgavystes. Rudens numeryje anonsuotas „Doom Eternal“ bei žiemos numeryje apdainuotas „Ori And The Will Of The Wisps“ žaidimo startas persikelia į šį pavasarį. Abu šie žaidimai verti ypatingo dėmesio, tačiau jei šių dviejų jums negana, paruošėme dar vieną sąrašą su planuojamais ir mūsų ypač laukiamais pavasario žaidimais. Belieka tikėtis, jog šie įdomūs projektai nebus atidėti vasarai...

Nioh 2

kovo 13 d.

Half Life: Alyx

Kov0 23 d.

Išskirtinai „PlayStation 4“ žaidėjams skirtas pirmojo „Nioh“

„Protagonistas“ nuoširdžiai tikisi, kad „Half-Life“ žaidimų

žaidimo tęsinys yra ypač laukiamas tų, kurie neabejingi

pristatinėti atskirai nereikia. Šie žaidimai tikrų tikriausia klasika,

sudėtingiems, bet be galo gražiems japoniško stiliaus RPG

kurią privalo išmėginti kiekvienas save gerbiantis žaidimų

žaidimams. Įdomi detalė - „Nioh 2“, tai ne šiaip tęsinys, o pirmojo

fanas ar fantastas. Būtent dėl šios priežasties šiek tiek liūdna,

žaidimo priešistorė, tad puikiai tiks net tiems, kurie su šia serija

kad naujausias serijos žaidimas, kuris pasirodo po bene 13 metų

susipažins pirmą kartą. Beje, „Nioh 2“ taip pat turės ir kelių žaidėjų

pertraukos, yra skirtas išskirtinai virtualios realybės įrenginiams.

režimą, tad puikiai tiks tiems, kurie nemėgsta žaisti vieni.

Tačiau jei esate pižonas ir namų svetainę jau seniai esate apsistatę VR sensoriais, praleisti „Half Life: Alyx“ būtų tikrų tikriausia nuodėmė…

76 Protagonistas | Pavasaris 2020


Protagonistas rekomenduoja: pavasario žaidimai

Resident Evil 3

Balandžio 3 d.

Praėjusiais metais žaidimų kūrimo ir leidybos studija „Capcom“ pristatė išties įdomų projektą - visiškai atnaujintą „Resident Evil 2“ žaidimo versiją, kuri pateko tarp geriausių 2019-ųjų žaidimų nominacijų. Sulaukus tokio pasisekimo, kūrėjai nusprendė, kad gerus darbus verta tęsti ir prikelti dar vieną klasikinį 1999-ųjų nuotykį naujam gyvenimui. „Resident Evil 3“ turės atnaujintą valdymo sistemą, naujas grafikas ir šviežią daugelio žaidėjų režimą, kuriame 4 žaidėjai mėgins nugalėti penktojo žaidėjo siundomus zombius bei spendžiamus spąstus. Būtina išmėginti visiems serijos fanams!

Final fantasy Vii remake balandžio 10 d.

gears tactics

balandžio 28 d.

Pavasaris reiškia atgimimą dar vienam klasikiniam nuotykiui. Jei

„Gears of War“ visuomet buvo žinomas, kaip greitas ir veiksmo

dar negirdėjote apie „Final Fantasy“ seriją, greičiausiai gyvenate

kupinas žaidimas, tačiau „Gears Tactics“ į šio žaidimo visatą

po akmeniu... Tačiau šį pavasarį turite progą pasitaisyti ir peržaisti

žvelgia kitu kampu. Ši nauja, ėjimais grįsta strategija bus tarsi

vieną geriausių šios serijos žaidimų. Pirmoji „Final Fantasy“ versija

šviežias oro gurkšnis tiems, kuriems jau pabodo „XCOM“, tačiau

pasirodė dar 1997 metais, tad be savaime suprantamo vizualinio

nuo žanro nueiti per toli nesinori. „Gears Tactics“ papasakos

atnaujinimo galite tikėtis ir galybės žaismo atnaujinimų. Įdomu

„Gears of War“ serijos priešistorę ir nukels žaidėjus į laikotarpį,

tai, kad žaidimą leidžianti „Square Enix“ kompanija nusprendė šią

12 metų prieš pirmojo žaidimo įvykius. Pažįstamų ir pamėgtų

klasiką pristatyti naujame epizodiniame formate. Kaip jiems seksis,

„Gears of War“ serijos veikėjų tėveliai ir seneliai stos į kovą prieš

pamatysime balandį.

siaubingus monstrus. Ar gali būti geriau?

Protagonistas | Pavasaris 2020

77


Protagonistas rekomenduoja: pavasario žaidimai

Wasteland 3

gegužės 19 d.

Dar vienas žaidimas nemėgstantiems skubėti. „Wasteland 3“ tai ėjimais grįstas strateginis vaidmenų žaidimas, kurio varomoji jėga yra istorija. Nuo antrosios žaidimo dalies prabėgo beveik 6 metai, tad „InXile Entertainment“ nusprendė, jog laikas dar vienam postapokaliptiniam nuotykiui - šį kartą atominių bombų nuniokotoje Kolorado valstijoje. Verta pabrėžti ir tai, kad žaidimas skirtas vyresnei auditorijai, tad vaikus geriau užmigdyti prieš stojant į kovą prieš Arizoną niokojančias sukarintas grupuotes, religinius fanatikus ir mutantus.

The Last of Us Part II

gegužės 29 d.

Kai kas nors klausia mūsų, koks žaidimas gali tapti tuo pirmuoju, kurį rekomenduotume išmėginti žaidimų paprastai vengiantiems fantastams, drąsiai atrėžiame - „The Last of Us“. Tai įspūdingai susukta postapokaliptinė drama, kuri nepaliks abejingų ir privers šluostytis ašaras jau po pirmųjų penkiolikos žaidimo minučių. Progą prisimintį šį „Naughty Dog“ sukurtą šedevrą suteikia ir šią gegužę startuosiantis pirmojo žaidimo tęsinys, kurį drąsiai galime priskirti prie laukiamiausių 2020-ųjų žaidimų. „The Last of Us Part II“ tęs pirmojo žaidimo pramintą kelią ir vėl pasakos istoriją apie žmones, kurių pasaulį sugriovė kraupus virusas. Tiesa, kaip ir pirmasis serijos žaidimas, antrasis taip pat bus skirtas išskirtinai „PlayStation“ konsolės savininkams.

78 Protagonistas | Ruduo Pavasaris 20192020


Tavo vartai į Lietuvos žaidimų industriją

www.gamedev.lt Protagonistas | Pavasaris 2020

79


Stalo žaidimas vienam? Žinoma! | Inga Zavackienė

Stalo žaidimas vienam? Žinoma!

Inga Zavackienė

Stalo žaidimų klubo „Rikis“ narė

Vyrauja nuomonė, jog video žaidimai – vienišiams, o stalo žaidimai labiau tinka norintiems pasimėgauti žaidimu draugų kompanijoje. Tiesos, žinoma, yra, tačiau daugybė stalo žaidimų fanų pramogauja tiek su bičiuliais ar šeimos nariais, tiek ir vieni. Solo žaidimai po truputį tampa svarbia stalo žaidimų pasiūlos dalimi, o žaidimų kūrėjai vis dažniau ir dažniau net ir ypač konkurencingiems žaidimams prideda ir solo versiją. Kita vertus, turbūt niekas nepradeda savo

Žaidimai soliteriai

konstruoti kortų kaladę ir manipuliuoti kortomis, jog padėtų Robinzonui Kruzui

stalo žaidėjo karjeros nuo solo žaidimo, juk dažniausiai į šį hobį kažkas įtraukia,

Stalo žaidimus vienam žaidėjui galima

nugalėti iškylančius iššūkius, išgyventi

pakviečia išbandyti vieną kitą partiją,

skistyti į keletą tipų. Visų pirma, tai

negyvenamoje saloje bei pasiruošti kovai

tuomet norisi atrasti vis ką nors naujo, o

žaidimai, skirti būtent vienam žaidėjui.

prieš piratų laivus. Tik juos nugalėjus

nuo to viskas ir prasideda. Solo žaidimai

Vienam vieninteliam. Jų, žinoma, nėra

pavyks sėkmingai ištrūkti į civilizaciją.

pasirodo horizonte, kai noras ką nors

marios apskritai, o vertų dėmesio išties tik

Įprasta, jog įveikti bet kurį žaidimą prieš

sužaisti pradeda kamuoti dažniau nei

keletas.

sistemą – tiek bendradarbiavimo, tiek solo – yra nemenkas iššūkis, kitaip nebūtų

galimybė suburti reikiamą draugų ratą. Tad jei jus kankina panašūs egzistenciniai

Kortų žaidimas „Friday“ turbūt

pakankamos motyvacijos, tad ir „Friday“

klausimai, sužinokite daugiau apie stalo

žinomiausias tikras soliteris. Žaidėjui teks

nebus lengvu pasivaikščiojimu po saule.

žaidimus – soliterius.

80 Protagonistas | Pavasaris 2020


Stalo žaidimas vienam? Žinoma! | Inga Zavackienė

FOTO: TADAS BOTYRIUS

Kitas grynakraujis solo žaidimas –

the Strongest Has the Heart of Wizened

naršant pasaulio vandenynus skersai –

„Hostage Negotiator“ – nukels jus į

Queen“, kuris padės sukurti dar stipresnę

išilgai, teks rūpintis ir savo reputacija,

patį įkaitų dramos įkarštį, o jums teks

imersiją į žaidimą.

ir spręsti, ar verta kautis su jums kelią pastojančiais laivais.

atsakomybė išlaisvinti įkalintus žmones. Tai dar vienas nedidelis kortų žaidimas, o

Na, o jei ieškote ko nors lėto, strateginio ir

labiausiai žavi jo temos išpildymas. Jums

sudėtingo – privalote išbandyti „Nemo‘s

„Nemo‘s War“ tai išties sudėtingas, tačiau

teks priimti nemažai rimtų sprendimų

War“. Nors leidėjai nurodo, jog žaidimas

ypač žavus žaidimas, kurio metu jums teks

renkantis iš turimų derybinių įrankių ir

skirtas 1 – 4 žaidėjams, patys žaidėjai

valdyti resursus, balansuoti reputacija,

nustatyti geriausią laiką tiek nusikaltėliui

numoja ranka – nieko panašaus. Iš tiesų

užtikrinti laivo pajėgumus bei kariauti.

emociškai paspausti, tiek jam nusileisti.

tai visų pirma yra žaidimas vienam

Tačiau užvis žaviausia pati istorija, nes

Laikas, be abejo, nebus jūsų sąjungininkas,

žaidėjui, kuris turi ir bendradarbiavimo

kiekvieną raundą pradėsite vis nauju

nes kuo ilgiau delsite, tuo daugiau įkaitų

žaidimo modulį. Kaip ten bebūtų, žaidimas

įvykiu ir dėliosite savo paties istoriją apie

neteksite.

pasaulinę šlovę ir pripažinimą pelnė,

kapitono Nemo nuotykius. Neseniai antrojo

kaip soliteris. Tad kuo jis ypatingas? Visų

leidimo sulaukęs žaidimas džiugina ir

Visai neseniai išleistas žaidimas vienam

pirma, tai ypač sodrios istorijos pripildytas

puikiais estetiniais sprendimais.

žaidėjui „Proving Grounds“ savyje

žaidimas, paremtas garsiojo Žiulio Verno

sunjungia ypač įdomias mechanikas –

romano „20 000 mylių po vandeniu“

naratyvinį žaidimą realiu laiku ir kauliukų

motyvais. Jūs tapsite kapitonu Nemo ir

ridenimą. Net šešis modulius turinčio

stengsitės įgyvendinti savo pasirinktą

Dar viena solo žaidimų grupė –

žaidimo centre – Maia Strongheart, kuriai

tikslą, kuris gali būti tiek eksploracija,

bendradarbiavimo žaidimai, kuriuos

tenka nesuvokiama užduotis – vienai stoti

tiek kariavimas, tiek išradimai. Kokį tikslą

galima žaisti vienam. Iš esmės tai bet

prieš visą pasaulį ir jį išgelbėti prieš slaptos

bepasirinktumėte, jums nuolat kelią bandys

kuris bendradarbiavimo žaidimas, kurio

konspiratorių kabalos paspęstas pinkles.

pastoti imperializmas, pasireiškiantis

metu žaidėjai gali dalintis visa turima

Žaidimo dėžėje rasite ir romaną „Only

laivynų pavidalu. Kitaip tariant, jums

informacija, kitaip tariant, žaidžia

Bendradarbiaujant su savimi

Protagonistas | Pavasaris 2020

81


Suomiška pasakėlė apie vienus geriausių žaidimų kūrėjų „Remedy“ | Vytautas Lukaševičius „atviromis kortomis“ (dažnai – tiesiogine prasme) prieš sistemą. Nors tokių žaidimų jau yra devynios galybės, patyrę žaidėjai rekomenduoja kai kuriuos kaip ypač puikiai tinkančius žaisti vienam. Visų pirma, žaisti vienam puikiai tiks bet kuris istorija pagrįstas žaidimas, kurio metu reikia daugiau skaityti, nei dėlioti kortas ar ridenti kauliukus. Vienas tokių pavyzdžių – žaidimas „Legacy of Dragonholt“, kurio žaidėjui iš pradžių teks susikurti herojų bei su juo leistis į fantastinį nuotykį. Be abejo, sieksite žaidimo nustatyto tikslo, bet juk svarbiausia ne tai, o pats pasakojimas, kurį kursite patys. Labai panašiu principu žaisite ir visą tuntą detektyvinių žaidimų, apie kuriuos rašiau praėjusiame „Protagonisto“ numeryje. Vienas iš tokių pavyzdžių – žaidimų apie

Autorius: Jakob Rozalsky

Šerloką Holmsą serija „Sherlock Holmes: Consulting Detective“. Žaidimo dėžėje

„Automa“ – mechanizuotas priešininkas

rasite šūsnį bylų – knygučių, kurias

Smagu tai, jog „Žiedų valdovo“ gerbėjai

fragmentiškai skaitysite, priklausomai,

„Mansions of Madness“ gali iškeisti į ta

ką pasirinksite „pakalbinti“, tuo pačiu

pačia žaidimo sistema ir mechanikomis

Jei vis dėlto jus labiausiai žavi

bandydami įminti mįslingas paslaptis.

pagrįstą žaidimą „Lord of the Rings:

konkurencingi žaidimai, tačiau neturite su

Journeys in Middle-Earth“. Čia užuot

kuo konkuruoti – irgi ne bėda. Pastaruoju

kovęsi prieš Ktulu atėjimą, į kaulus teks

metu leidžiant žaidimus į dienos šviesą

duoti orkams ir kitiems Viduržemės

tapo madinga pridėti ir vadinamąjį

piktavaliams.

„automa“ modulį. Dažniausiai tai būna

Vieni labiausiai pasaulio žaidėjų pamėgtų solo žaidimų – „Fantasy Flight Games“ kompanijos leidžiami bendradarbiavimo

kortų kaladė, kuri nurodo priešininko

žaidimai Ktulu tema. Plataus pripažinimo ir net trečiojo leidimo sulaukęs žaidimas

Vienas iš geriausių išgyvenimo žaidimų

ėjimo pasirinkimus. Jūs darote savo, o

„Arkham Horror“ – tai sodraus

– „Portal Games“ išleistas „Robinson

žaidimas automatizuoja priešininko ėjimą,

lovecraftiško siaubo persunktas istorijos

Crusoe: Adventures on the Cursed

atsitiktiniu būdu parinkdamas jo veiksmus.

varomas žaidimas, kurio metu jums

Island“. Žaisdami, tyrinėsite vietoves

teks kautis su monstrais, užkirsti kelią

ir atrasite vis naujų žemių, rinksite

Tapo įprasta, jog „automa“ modulius turi

kultistams įgyvendinti savo piktus kėslus ir

resursus, meistrausite įnagius, kausitės

bene kiekvienas rimtas pastaruoju metu

išlikti gyviems bei neišprotėti.

su plėšrūnais, stengsitės nemirti badu ar

stalo žaidimas. Jei jums patinka resursų

nuo kitų negailestingų negyvenamosios

valdymas ir koviniai susirėmimai, rinkitės

salos salygų ir nuolat kankins jausmas, kad

„Scythe“ arba „Root“, jei darbininkų

ryto galite ir nebesulaukti. Šiame žaidime

valdymas – neprašausite pasirinkę

taip pat žavi istorinis elementas, ypač

„Viticulture“ ar „Architects of the West

žaidžiant su papildymu „Mystery Tales“,

Kingdom“. Na, o jei negalite atsispirti

įnešančiu ne tik naujų herojų, bet ir penkias

varikliuko kūrimui (vadinamajam „engine

misijas, kartu susijungiančias į vieną epinę

builder“) – čiupkite „Wingspan“, Imperial

kampaniją.

Settlers“, „Everdell“ ar „Terraforming

Žaisdami „Arkham Horror: The Card Game“ patirsite nežemiškai intensyvią kovą prieš blogio jėgas. Galėsite valdyti pasirinktus tyrėjus, formuoti jų kortų kalades, kurios iš tiesų bus jūsų ginklų, burtų, įgūdžių ar bendražygių rinkiniai. Leisitės į kvapą gniaužiančius nuotykius ir

Mars“.

atrasite nepaprastų istorijų. „Ghost Stories“ – dar vienas desperatiškai Antrasis „Mansions of Madness“ leidimas iš esmės yra apie tą patį, tačiau jame žavi keli dalykai – tyrėjai ir monstrai čia ne vaikštukai ar kortelės, o figūrėlės, tad žaidimo imersija dar geresnė. Na, o patį žaidimo scenarijų valdo ir istoriją pasakoja mobilioji programėlė. Tai ypač palengvina visą žaidimo procesą – nuo pasiruošimo iki epilogo.

82 Protagonistas | Pavasaris 2020

sunkiai įveikiamas bendradarbiavimo

Kitaip tariant, „automa“ padės jums

žaidimas, kurį smagu žaisti ir vienam. Jūs

mėgautis labiausiai patinkančiais žaidimais

tapsite Rytų kovos didvyriais ir sieksite

net ir nepavykus surinkti kompanijos. Ir

apsaugoti gyvenvietę nuo ateinančių

nors man asmeniškai šis žaidimo variantas

monstrų ir vaiduoklių. Ypač įtemptas

atrodo patraukliausias mokantis taisyklių,

žymiojo Antoine Bauza sukurtas žaidimas

tai išties puiki alternatyva ir būdas žaisti

vers jus paplušėti renkantis optimaliausius

vienam.

veiksmus ir juos planuoti kelis ėjimus į priekį.


Suomiška pasakėlė apie vienus geriausių žaidimų kūrėjų „Remedy“ | Vytautas Lukaševičius

RIKIS REKLAMA

Protagonistas | Pavasaris 2020

83


„Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse metų kelionė su Tom King | Agnė juškėnaitė

„Batman: Rebirth“ Trijų su puse metų kelionė

Agnė juškėnaitė

Tikra populiariosios kultūros evangelistė, renginių vedėja bei GeekPorpaganda.lt portalo autorė, skleidžianti gerąjį žodį visiems norintiems jo klausyti

su Tom King Vienu sėkmingiausiu „Batman“ serijos etapu laikomas Scott Snyder ir Greg Capullo sukurtas tamsiojo riterio paveikslas „New 52“ serijoje turėjo tapti sunkiai palenkiamu iššūkiu bet kuriam po šio dueto rašytojo plunksną perimsiančiam komiksų autoriui. Taip ir nutiko: 2016-ųjų kovą „DC Comics“ paskelbė, jog pagrindinę populiariojo veikėjo komiksų seriją perims Tom King – šiandien net du „Eisner“ apdovanojimus „Geriausio Rašytojo“ nominacijoje susišlavęs autorius, kurį didysis Betmeno gerbėjų avilys pasitiko ne tik dideliais lūkesčiais, bet ir ne itin pozityviomis išankstinėmis nuostatomis.

84 Protagonistas | Pavasaris 2020


„Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse metų kelionė su Tom King | Agnė juškėnaitė Tiesa, nepasitikėjimui būsimu autoriumi nebuvo didelio pagrindo - Tom King vardas komiksų gerbėjams jau kurį laiką nebuvo naujiena. Nuo 2013 m. su „DC Comics“ ir „Vertigo“ dirbantis rašytojas jau buvo spė­ jęs išgarsėti tokiais kūriniais kaip „Night­ wing“, „Grayson“, „The Omega Men“, „Teen Titans“, bei „The Vision“ (išleista su leidykla „Marvel“), o vėliau laurus pelnėsi rašydamas „Mister Miracle“, „Heroes in Crisis“ ir daugybę vienetinių „DC Comics“ kūrinių. Susipažinusiems su minėtaja kūryba gan aiškiomis tapo ir šio autoriaus kūrybinės tendencijos. T. King mėgo kurti ir neretai net kelių kūrinių pagalba apjungti vieną tematiką, dažnai pasakojančią apie su juos formavusiomis psichologinėmis traumomis susiduriančius herojus, sprendžiančius, jas išgyvenant, vieną iššūkį po kito. Turint omeny šį polinkį, vargšo bei traumuoto berniuko, kurio tėvus prieš jo akis nušovė

T. King kelionę lydėjo spalvinga grafinė įvairovė

tamsiame Gotamo skersgatvyje, istorija atrodo tiesiog tobula medžiaga šio autori­

nors ir išties perspektyvi, ilgainiui nutol­

mo T. King kūryboje mus pasitinka keisti,

sta ir sugrįžta tik pačiuose paskutiniuose

nelogiški ir dažnai skubotumu dvelkiantys

serijos numeriuose. Naujojo dueto istorija

istorijos momentai, tarytum specialiai

galiausiai tampa neįdomi ir stebinančiai

įvesti į pagrindinę istoriją tik tam, kad bet

anti-dinamiška. Gotham Boy savo kulmi­

kokiomis priemonėmis būtų pasiekta iš

„Batman“ istorijos arka „I Am Gotham“.

naciją pasiekia kiek stebinančiu greičiu,

anksto numatyta kulminacija.

Gera pradžia – pusė darbo?

tematikai, iki pat galo išlieka pagrindinės

aus rankoms, ar ne? Ryžtingai nusiteikęs T. King paskelbė ruošiantis naują, daugiau nei 100-to numerių „Batman“ seriją ir jau netrukus po to, 2016 m. birželio 15 d., supažindino mus su pirmąją naujosios

Istoriją T. King pradeda supažindindamas skaitytoją su dviem iki šiol nematytais superherojais – Gotham Boy ir Gotham Girl. Nauji personažai pagrindinėje ko­ miksų serijoje skamba kaip išties jaudi­ nantis įvykis DC visatoje, tačiau šį kartą super galiomis trykštantys brolis bei sesuo sukėlė daugiau nusivylimo, nei ko kito. Primityvią Supermeno versiją primenanti herojų išvaizda bei necharakteringi vardai, neapibrėžtos ir neaiškiomis aplinkybėmis užgimę galios bei savotiškai paviršutinė dueto istorija kėlė įspūdį, jog personažai tėra antraeilė priemonė didesniems ateities įvykiams kurti. Kokie tai įvykiai? Prieš ką tiksliai Betmenui padeda kovoti naujasis superherojų duetas? Kodėl jie čia? Atvirai sakant, kai gavau atsakymą į šiuos klausi­ mus, jau seniai buvau pamiršusi apie nau­ jojo dueto egzistavimą. Gotham‘ų dueto užgimimas tarytum pratę­ sia dar S.Snyder „Court of Owls“ iškeltą mintį „Kas yra Gothamas?“ ir paverčia ją į „Kam priklauso Gothamas?“. Ši mintis,

o štai jo sesuo, kaip įrankis trauminei

Karališkieji arkliukai

„Batman“ istorijos dalimi. Deja, kadangi skaitytojai dar ilgą laiką to nežino, o per­

Nesunku pastebėti, kas yra šio autoriaus

sonažai nėra tinkamai išpildyti čia ir dabar,

„arkliukas“ - pagrindinių personažų

pirmoji „I am Gotham“ arka vis tik labiau

lūpose laisviausiai liejasi psichologinių

primena neužtikrintą pirmąjį žingsnį, nei

traumų tematika. Arkoje „I am suicide“

grandiozinę pirmąją dalį didingoje Betme­

esame supažindinami su įdomia, iki šiol dar

no istorijoje. Istorijos didingumą dar labiau

nepaliesta Betmeno psichologinio pjūvio

sumenkina ir tai, kad atsiradus naujiems

versija, taip pat savo duoklę trauminei

herojams, pagrindinis šios komiksų serijos

tematikai atiduoda Moteris-Katė ir (kažko­

veikėjas dažnai atlieka stebėtojo vaidmenį,

dėl nuogut nuogutėlis) Bane‘as. Tačiau

o pati istorija nepasirodo pakankamai

visų antraeilių personažų būtis skaitytojo

stipri, tesukuria skaitytoją gluminančią

atmintyje išlieka tik tiek, kiek užtrunkate

painiavą.

perversdami kitą komikso puslapį: galimai dėl komiškumo pasiskolinti veikėjai Punch

Šis painumo dvelksmas lydi visą Tom

ir Jewlee primena itin prastą Joker ir Har­

King kelionę „Batman“ komiksų serijo­

ley versiją ir suteikia daugiau painiavos,

je. Tolimesnėse „I am suicide“ bei „I am

nei realių atsakymų; Ventrologas (angl.

Bane“ arkose taip pat dažnai susiduriame

Ventriloquist), nors ir stebėtinai svarbus

su skubotumu, menkai atskleistais per­

istorijos eigai, tiesiog šaukiasi galimybės

sonažais bei tiesiog loginėmis sprągomis.

daugiau papasakoti apie save; o ką istorijai

Tiesa, besitęsiant istorijai ima aiškėti, kad

davė Bronze Tiger, atvirai sakant, pamiršau

painiava čia kyla ne iš nežinojimo, ką pa­

dar ją beskaitydama. Arkoje „I am Bane“ T.

sakoti toliau – kaip tik didžiąja autoriaus

King taip pat išliko ištikimas sau: autorius

problema tapo jo užtikrintas žinojimas, į

bandė tapatinti Bane’o ir Betmeno istorijas

kokią istorijos kulminaciją jis veda savo

per – pasiruoškite nustebti! –

skaitytoją. Būtent dėl tematinio užtikrintu­

vėlgi psichologinių traumų prizmę.

Protagonistas | Pavasaris 2020

85


„Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse metų kelionė su Tom King | Agnė juškėnaitė

į pasaulį Tom king paleido 85-is „Batman“ numerius Pabrėždamas veikėjų panašumus, jis

skaitytojai, gali būti kiek sudėtinga: istori­

supraskite manęs neteisingai – ilgą laiką

tarytum teigė, jog šiuos itin skirtingus

ja sukasi apie alternatyvias laiko juostas,

buvau nusistačiusi prieš bet kokį sėkmingą

personažus skiria vos kelios nedidelės de­

keletą Flash, du Betmenus ir… kosminį

romaną tarp šių dviejų personažų, tad tikrai

talės, nulėmusios kardinalius skirtumus jų

bėgtakį. Kaip ten bebūtų, svarbiausia žinoti,

netryškau noru perskaityti jų meilės istori­

gyvenime ir vaikystės traumų sprendimo

kad šio trumpo intarpo metu Betmenas

ją. Tačiau net ir išankstiniai nusistatymai

kelyje. Nepaisant šios įdomios idėjos, likęs

susitiko su savo tėvu – taip pat Betmenu

negali paneigti, kaip puikiai, ritmiškai ir

arkos paveikslas nepasirodė tvirtas, kai

kitoje laiko juostoje – kuris išreiškė norą,

melodingai buvo papasakotas jų santykio

kada pratrūkdavo ryškiomis loginėmis

kad jo sūnus atsisakytų Tamsos Riterio

paveikslas. Skirtingai, nei su dramatizmu,

sprągomis ir labia, labai nuvylė savo finalu

likimo.

T. King puikiai susidorojo su romantine gaidele papuoštais dialogais ar ašarą neva

(kuris, vėlgi, galbūt nebūtų taip nuvylęs, jei skaitytojams būtų pateikta daugiau

Trumpam atokvėpiui tarp šių arkų esa­

spaudžiančiomis situacijomis. Kad tik už­

konteksto ar jei kontekstas nebūtų pateik­

me supažindinami su sudėtingai, tačiau

kietėję detektyvo gerbėjai būtų pakankamai

tas praėjus daugiau, nei metams nuo nu­

perspektyviai besivystančiu Betmeno ir

jautrūs tokiems siužeto vingiams, nes jau

sivylimą sukėlusių įvykių).

Moters-Katės santykiu, kuris, kaip parod­

visai netrukus T. King mus pasitiko ir su

ys ateities leidimai, yra dar vienas T. King

daug rimtesniais romantiniais pasiūly­

Svarbu paminėti ir it iš dangaus nusileidusį

„arkliukas“, šių metų pavasariui netgi

mais...

crossover įvykį „The Button“, sujungusį

sukūręs atskirą komiksų seriją. Tarp „I am

„Batman“ ir „The Flash“ serijas. Šis įvykis

suicide“ ir „I am Bane“ pasirodęs „Roof­

skaitytojo atmintyje paliko keletą ateityje

tops“ siužetas tapo švelnia atomazga po

itin ryškiai suskambėsiančių momentų.

nepaliaujamų kovos scenų ir didžiausiu

„Visi kalbėjo apie kerštą, visi kalbėjo apie

Tiesa, trumpai paaiškinti šio įvykio esmę,

romantiniu Betmeno bei Moters-Katės

tamsiausias naktis – jei Betmeno per­

ypatingai jei nesate užkietėję DC komiksų

susidūrimu nuo neatmenamų laikų. Ne­

sonažui duotume dar daugiau skausmo, tai

86 Protagonistas | Pavasaris 2020

Šiksnosparnio ir Katės vestuvės


„Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse metų kelionė su Tom King | Agnė juškėnaitė nieko naujo apie jį nebeatskleistų.“ – apie savo pasirinkimą žengti visą DC komiksų visatą supurčiusį žingsnį Betmeno ir Mot­ ers-Katės santykiuose, kalbėjo T. King, - „Bet duoti jam meilę, džiaugsmą, kuris persipina su jo praeities tragedija – tai sukuria kažką naujo, ko niekas iki šiol nėra daręs.“ Tikra tiesa, Betmeno sprendimas pasipiršti (!) Moteriai-Katei tapo vienu labiausiai šokiruojančių įvykių ne tik dėl to, kad šis žingsnis apskritai buvo žengtas – daug svarbiau, kad tai tapo sąmoningu herojaus sprendimu atsisakyti dalies jį auginusio skausmo, dalies savo tragedijos ir keršto siekio. Tai reiškė, jog Betmenas pasirin­ ko būti laimingu. Ar Betmenas gali būti laimingu ir tuo pačiu išlikti… Betmenu?

„Batman: The War of Jokes and Riddles“

Gasp, ak, žiaugt, šis klausimas mus kankins dar ne vieną komikso numerį! Šiandien, jau užbaigęs savo „Batman“ seriją, T. King sako, jog nuo pat pradžių jo intencija buvo sukurti istoriją apie meilę. Jei tikėsime autoriumi ir į tolimesnę istorijos arką – „The War of Jokes and Riddles“ žiūrėsime užsidėję rožinius meilės akinius, pamatysime kaip niekad retą intymumo momentą, kuriame Betmenas apnuogina savo didžiausias baimes ir tamsiausias gė­ das prieš būsimąją nuotaiką... Bet jei skai­ tysime nežinodami viso šio rožinio briedo, susidursime su iki šiol dar neregėtomis Džokerio ir Ridlerio charakteristikomis,

tragiška Kite-Man istorija, visa Betmeno

savo mėgstamą psichologinės traumos

priešų galerija ir kitomis smulkmenomis,

tematiką, T. King sugebėjo dažnai pajuo­

privertusiomis skaitytojus viltingai atsiti­

kos objektu laikomą anti-herojų paversti

esti savo kėdėse. Galiausiai netgi išgirsime

tikru herojumi, kuriam tapo sunku nejausti

ir Moters-Katės atsakymą į didįjį klausimą!

empatijos.

Tiesa, verta paminėti, jog skaitytojų tarpe

Ir ji pasakė...!

nedidukė Kite-Man istorija buvo bene sutartinai išskirta kaip viena stipriausių

O nuo tos dienos visas DC Comics pasaulis

tragedijų pastarojoje „Batman“ serijoje.

tik ir sukasi apie didįjį metų įvykį – Betme­

Nors pats siužetas ir nebuvo stebinančiai

no ir Moters-Katės vestuves! Net kelios

originalus, tai, kaip autorius jį papasako­

tolimesnės istorijos arkos buvo paskirtos

jo, tiesiog griebė už širdies, kojų, rankų ir

kiekvienai įsimylėjelių santykių detalei

niekuomet nebepaleido. Už ragų griebęs

atskleisti. Nuo aštriais ašmenimis palydė­ to porelės susipažinimo su Talia Al Ghul, dvigubo pasimatymo su Supermenu ir Lois Lane, dešimčių metų išbandymų su Nuos­ tabiąją Moterimi, Nuodingosios Gebenės invazijos ar Booster Gold apsilankymo iš ateities, iki to, kaip Moteris-Katė vogė savo vestuvinę suknelę, o Džokeris mal­ davo atšaukti vestuves, kad tik Betmenas netaptu laimingu. Kiekvienas epizodas T. King rankose melodingai liejosi vis kitu kampu nupiešdamas dar nematytą Bruce Wayne asmenybės pusę. Norisi ar ne, ten­ ka pripažinti, kad romantinė tematika šio autoriaus rankose tirpo ne prasčiau, nei is­ torijos apie psichologinių traumų paveiktus superherojus. Galiausiai pasirodė 50-asis – vestuvinis – „Batman“ numeris, kupinas sentimentų, įspūdingos grafikos ir... grandiozinio skaitytojų nusivylimo. „Didžiausiu „Bat­ man“ franšizės įvykiu turėjusios tapti vestuvės ėmė ir neįvyko!“ - tarsi suvedžioti

Visiems pažįstamas tipas

už nosies piktinasi šios serijos gerbėjai,

Protagonistas | Pavasaris 2020

87


„Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse metų kelionė su Tom King | Agnė juškėnaitė

Batman’o ir Moters-Katės vestuvės tapo labiausiai aptariamu Tom King serijos įvykiu

88 Protagonistas | Pavasaris 2020


„Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse metų kelionė su Tom King | Agnė juškėnaitė vengdami suprasti, kad visa tai tarnavo

T. King paskelbė atsisakantis rašyti „Bat­

traukiančio mintį pačioje netinkamiausioje

daug didesniam tikslui – autoriaus anali­

man“ seriją ir ją užbaigsiantis 85-tu ko­

vietoje. Tiesa, autorius prasitarė, jog į fi­

zei, siekusiai atsakyti į klausimą, ar Bruce

mikso numeriu, vietoj žadėtų 106-ių. Be

nalinį, 85-ąjį numerį sudėjo „gazilijoną“

Wayne‘as gali būti laimingas ir vis dar būti

abejo, toks autoriaus pareiškimas sukėlė

paslėptų detalių iš visų savo rašytų „Bat­

Betmenu. Kol dauguma autorių šį veikėją

didžiulę bendruomenės reakciją – kas

man“ numerių, tad beieškodami pamestos

nagrinėjo kostiumuoto herojaus paveiksle,

turėjo nutikti, kad rašytojas atsisakytų

minties galite paieškoti ir paslėpto „prizo“.

T. King stengėsi atrasti aukso viduriuką

geriausiai parduodamos DC komiksų serijos

tarp žmogiškojo Bruce Wayne portreto ir

autorystės? Internautai netruko sugal­

Kad ir kaip norėčiau pelnytai pagirti T. King

tamsiojo riterio dramos.

voti įvairiausių versijų: vieni teigė, kad T.

už vieną ar kitą „Batman“ serijos aspektą

King atleido už prastą kūrybą, kiti – kad

(juk tokių tikrai būta!), pirmiausiai galvoje

Žmogiškosios pagrindinio veikėjo pusės

šis pritrūko idėjų ir turėjo pasišalinti, treti

šmėžuoja skaudus nusivylimas tuo, kas

analizės netrūksta ir toliau besivystančioje

tiesiog džiaugėsi atsikratysiantys širdžiai

liko neišpildyta. Autorius paliko gerokai

istorijoje. Vienam po kito griūnant svarbi­

nemielo autoriaus. O kaip buvo iš tikrųjų?

per daug neatsakytų klausimų, loginių spragų ir siužetinio nekonkretumo. Dažnai

ausiems herojaus gyvenimo ramsčiams, šis sunkiai išlaiko ribą tarp nevaldomo žiauru­

„O nutiko štai kas: DC Comics išreiškė

po neužtikrinta poezija ar literatūrinėmis

mo ir emocinio stabilumo. Iš įprastai tvirto

poreikį tam tikriems didelio mąsto

metaforomis pasislėpę tekstai nepridėjo

herojaus rankų slysta šeimos saugumas,

pokyčiams ir įvykiams, kuriuos būčiau

aiškumo ir taip sudėtingai besijungiančiam

santykiai su bendražygiais bei tiesiog svei­

turėjęs papasakoti „Batman“ serijoje,“ –

pasakojimui. O užvis liūdniausia, kad mig­

kas protas. Subtiliai laviruodamas realybės

pasakojo T. King. „Ir tai, ko jiems reikėjo,

lotai nupasakoti veikėjų charakteriai ar

bei iliuzijos detalėmis, T. King ilgai nesu­

būtų trukdę pagrindinei Betmeno ir Mot­

motyvai neleido pasimėgauti aiškia istorija

teikia tiesių atsakymų ir išlaiko skaitytojus

ers-Katės santykių linijai, kurią buvau

ir atmintyje paliko tik stambiai sukapotus

nepailstančioje abejonėje. Beje, panašu,

suplanavęs iki pat 100-ojo numerio“.

siužeto vingius. T. King rašymas stokoja detalumo aplinkybėms ir antraeiliams

kad abejonėse tuo metu klajojo ir pats au­ torius, viename interviu prisipažinęs, kad

Taigi, panašu, kad T. King buvo tvirtai ap­

personažams, taip kartais sukurdamas per­

būtent ties 50-tu numeriu ėmė galvoti apie

sisprendęs, kokią meilės istoriją nori papa­

nelyg aštrų kontrastą pagrindinių veikėjų

galimybę pakeisti pagrindinį serijos anta­

sakoti savo „Batman“ serijos metu ir jokie

išgyvenimams, ir šie ima atrodyti perdėti,

gonistą kitu.

esminiai DC visatos įvykiai jam nė motais.

ištęsti. Nuosekliai skaitydama šio autoriaus

Tiesa, čia autorius pasiekė šiokį tokį kom­

kūrybą susidūriau su panašiu jausmu, kurį

Bene giliausia nežinomybė skaitytoją

promisą ir jau šį sausį pradėjo leisti atskirą

patiriu skaitydama absurdo literatūrą: net

užklupo perskaičius „Batman“ #60, kuo­

mini-seriją „Batman/Catwoman“, kurioje

ir keletą kartų pervertus šią daugiau nei

met į pagrindinės istorijos visatą sugrįžo

ir užbaigs visa tai, ko nespėjo papasakoti

tris metus gyvavusią komiksų seriją man

Bruce Wayne tėvas – Thomas Wayne,

per 85 komikso numerius. O mes nekantriai

vis dar sudėtinga susidėlioti aiškią istorijos

portretuojamas kaip „Flashpoint“ laiko

lauksime pažadėtųjų didelio mąsto įvykių

įvykių raidą.

juostos Betmenas. Pasirodęs vos viename

DC visatoje!

Autorės žodis: Straipsnyje aptarti siužetai nėra

komikso langelyje jis tarytum pradėjo gąs­ dinančiai chaotišką „Knightmares“ arką,

Užsimazgojusi atomazga

kurioje kiekvienas numeris mus pasitiko

visa Tom King kūryba „Batman“ serijoje. Nepaminėtomis liko tokios serijos, kaip „Bat-

su vis nauju košmaru iš Bruce Wayne‘o

Siekdama negadinti įspūdžio ateities

man: Rebirth“, „The Night of the Monster

pasąmonės, taip atskleisdamas, kaip šiam

skaitytojams, finalines istorijos arkas

Men“, „Cold Days“, „The Tyrant Wings“,

sekasi kovoti su viduje verdančiais jaus­

nusprendžiau aptarti vengdama bet kokio

„The Price“, keletas kitų istorijų bei finalinės

mais bei emocijomis. Ši arka, nors ir labai

detalumo. Labiausiai užsispyrusiems pa­

arkos, idant visa trijų su puse metų kelionės

paini, savo chaotiškumą kompensuoja

kaks žinoti, kad romantinė linija čia vis dar

kulminacija neatsiskleistų per vieną puslapį.

dosnia estetine įvairove, kadangi kiekvie­

dosniai tęsiama, taip pat neapsieinama ir

Tai nereiškia, kad šios istorijos nėra pakanka-

nas „košmaras“ čia pristatomas vis kitame

be grubių trauminių epizodų, vis dar besis­

mai įtakingos bendrąjam tęstinumui ar yra

grafiniame stiliuje. Tiesa, kaip rašytojas

tengiančių palaužti Betmeno psichologiją

kitaip mažiau svarbios – priešingai, kai kurie

T. King šioje arkoje nesužibėjo – daugeliui

– galimai net sėkmingai, kaip ne kartą

įvykiai turėjo nepaneigiamos įtakos finali­

skaitytojų ji rodėsi ištęsta, besikartojanti,

teko išsigąsti man, šio komikso skaitytojai!

niuose pagrindinės serijos įvykiuose. Taupy-

kai kuriuos erzino niekaip ramybėje ne­

Po truputį aiškėja, kas yra atsakingas už

dama jūsų laiką straipsnio autorė pasirinko

paliekama nepavykusių vestuvių drama.

visus „Rebirth“ laikotarpio įvykius, ką čia

rašytojo problematikas aptarti naudodama

Turiu pripažinti, kad ir aš pati neištvėriau

veikia Betmeno tėvas iš kitos laiko juostos

tik ryškiausių serijos epizodų pavyzdžius.

istorijos ištęstumo ir kelias savaites „Bat­

ir kodėl paskutinioji serijos arka vadinasi

Visus, ku­riuos domina smulkmeniškesnis ir

man“ serijos komiksus lentynon dėjau taip

„City of Bane“ (anot T. King – atsakymas

platesnis „Rebirth“ serijos komiksų aptari-

jų ir neperskaičiusi.

nėra akivaizdus!). Artėjant finalui T. King

mas, kviečiame sekti „Protagonisto“ žodį

nekeičia savo rašymo įpročių ir toliau kuria

internete, kur rasite daugiau populiariosios

itin ryškų kontrastą tarp raminančių meilės

kultūros tekstų.

Nutraukta ankščiau laiko

scenų ir emociškai sunkių situacijų bei Neilgai trukus po „Knightmares“ arkos

kovų epizodų. Neišvengiame ir jam įprasto

sekė dar vienas savotiškas košmaras:

„kapoto“ pasakojimo stiliaus, kartais nu­

Protagonistas | Pavasaris 2020

89


Trumpa komikso „Vienaistorija“ apžvalga | Agnė juškėnaitė

Trumpa komikso „Vienaistorija“ apžvalga

Agnė Juškėnaitė

Tikra populiariosios kultūros evangelistė, renginių vedėja bei GeekPorpaganda.lt por­ talo autorė, skleidžianti gerąjį žodį visiems norintiems jo klausyti

Atslinkus žiemos šaltukui leidykla „Aukso žuvys“ pasirūpino, kad grafinę literatūrą mėgstantys lietuvaičiai nepritrūktų įdomių skaitinių – knygynų lentynose pasirodė originalus grafinis kūrinys „Vienaistorija“. Šis poetiškas, suaugusiems skirtas grafinis pasakojimas tapo projekto „Keliautojai laiku“ dalimi ir lietuviškai suskambo dar spalį. Apie autorių:

melancholiškais portretais ir ryškia ironija.

visos 9 šios serijos knygos siūlo skaitytojui

Kūrinio autorius Gipi (tikrasis vardas Gian

aptariamame jo kūrinyje. Bene garsiausiai

persikelti į praeitį – nuo pagonybės ir

Alfonso Pacinotti) yra vienas žymiausių šių

grafinis pasakojimas „Vienaistorija“

vikingų laikų, per abu pasaulinius karus

dienų italų komiksų kūrėjų bei iliustratorių,

suskambėjo tuomet, kai 2014 m. buvo

ir tarpukarį, iki sovietmečio ir šių dienų.

taip pat laurus skinantis ir kino režisūros

įtrauktas į prestižinės Premio Strega

Projektas tiesia tiltus tarp Europos šalių ir

srityje. Įvairiais nacionaliniais ir

finalistų sąrašą - tai buvo pirmasis kartas,

laikmečių, atveria duris naujoms pažintims

tarptautiniais apdovanojimais įvertinto

kai komiksų knyga buvo nominuota tokio

ir patirtims bei leidžia pažvelgti į daugybės

autoriaus kūryba pasižymi intensyviomis

lygio literatūros premijai.

amžių istoriją iš netikėtos perspektyvos.

akvarelinėmis atmosferomis,

„Keliautojai laiku“ pristato idėją keliauti ir patirti kelionės įspūdžių kitaip – skaitant:

90 Protagonistas | Pavasaris 2020

Šios ypatybės puikiai atsispindi ir šiandien


Trumpa komikso „Vienaistorija“ apžvalga | Agnė juškėnaitė

Apie knygą: „Vienaistorija“ iš tikrųjų yra dvi istorijos. Tai Silvano Landi, prie penkiasdešimties metų slenksčio artėjančio rašytojo, reginčio savo gyvenimą byrant į šipulius, istorija bei jo protėvio, Mauro, kareivio, sugrįžusio iš Pirmojo pasaulinio karo mėsmalės, istorija. Po nuostabios ir drauge negailestingos gamtos skliautais, brėždamas vos matomą ribą tarp šiandien ir vakar, Gipi pasakoja apie žmonių trapumą, grožį, ašaras ir lūkesčius. Tai vizualus, tapybiškas, nedaugiažodis pasakojimas apie nesibaigiantį ritimąsi į prarają ir bandymą, nepaisant visko, iš tos prarajos pakilti.

Ar verta skaityti? Vos atvertus knygą paaiškėja, kad esame kviečiami į mums toli gražu ne įprastą komikso pasaulį. Įspūdingais piešiniais papuoštas ir poetiška atmosfera

kvėpuojantis kūrinys palengva ima slėgti

tikriausius meno kūrinius. Kaip yra sakęs

pečius. Meistriškai sukurtas besitęsiančio

pats knygos autorius, kūrinio kraštovaizdį

laiko jausmas ir neapleidžiantis graudulys

kuriančios akvarelės nėra joks „estetinis

lydi skaitytoją visos literatūrinės kelionės

priedas“ – tai pati pasakojimo širdis: užuot

metu. Paklausus, kokį jausmą palieka šis

užrašęs žodžiais, jis pasirinko piešinį, bet

grafinis kūrinys, norisi sakyti – depresiją.

tai yra pasakojimo dalis.

Tačiau tuojau pat skubu pasitaisyti: nors

Apibendrinant, „Vienaistorija“ gali tapti

ir ryškus savo grauduliu ir nestokojantis

puikia kelione laiku tiems, kurie savyje

emocinio gylio, grafinis pasakojimas

pažįsta liūdesio svorį ir vilties kibirkštėlės

„vienaistorija“ nepalieka skaitytojo

žibėjimą. Tai knyga, kuriai negėda

sugniuždyto. Anaiptol, užvertus paskutinį

prisistatyti „komiksu“ šiame spalvotų

puslapį skaitytojo viduje pasilieka šilta,

superherojų pasaulyje. Dar svarbiau – tai

pozityvi emocija. Visas knygoje sukauptas

knyga, kuria be didelių pastangų pavyksta

liūdesys galiausiai ima atrodyti savotiškai

perteikti tikrąjį grafinio pasakojimo

gražus ir reikalingas. Perskaičius šią knygą

jausmą. Juk jei kūrinio puslapių nepuoštų

kurį laiką jaučiausi lyg pasikalbėjusi su

meistriškai išlieta akvarelė, o baltą lapą

supratingu nepažįstamuoju.

tepildytų veikėjų dialogai, šioje knygoje

„Vienaistorija“ yra stebinančiai tapybiškas pasakojimas. Papuoštas vos būtiniausiais žodžiais, šis kūrinys savo pagrindinę istoriją pasakoja grafikos pagalba. Kai

nebūtų... nė vienos istorijos. Rekomenduoju jums, jiems, saviems ir svetimiems, laimingiems ir liūdniems.

kurie knygos puslapiai savyje saugo tikrų

Protagonistas | Pavasaris 2020

91


Kaip antagonistai tampa protagonistais | Valdemaras Nedvecki

Kaip antagonistai tampa protagonistais

Valdemaras Nedvecki

Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų diskutuoti fantastikos temomis. Labai greitai diskusija gali tapti monologu.

Šiomis dienomis, kuomet visur vienokia ar kitokia forma matome superherojus, ko gero kiekvienam mūsų kylą noras juos sekti arba jais tapti. Dažniausiai, kalbant apie superherojų, prieš akis iškyla būtent komiksuose užgimę veikėjai: Žmogus-Voras, Geležinis žmogus, Betmenas, Supermenas... Galėčiau jų vardinti tiek, kad lengvai užpildyčiau bent jau kelis šio žurnalo puslapius. Kiekvienas iš šių veikėjų turi nuolatinį priešininką. Žmogui-Vorui nuolatos ramybės neduoda Žaliasis goblinas, Geležiniam žmogui – Mandarinas, Betmenas naktimis ramiai miegoti negali dėl visos gaujos tokių arch-priešų (užbėgant įvykiams už akių neužbėgsiu įvykiams už akių), o Supermenas niekuomet negali būti ramus dėl Lekso Liuterio. Visi šie priešininkai gali būti apibrėžiami

personažą galime pavadinti antagonistu –

o mes turime galimybę įvykius pamatyti iš

vienu žodžiu. Skaičiusieji pirmąjį

tai nesutaikomas priešininkas, varžovas,

jų perspektyvos ir dar geriau juos suprasti.

„Protagonisto“ numerį (o jei neskaitėte,

kuris veikia prieš protagonisto veiksmus.

tai kodėl?) turbūt atsimena, kaip pradėjome pasisveikinimą nuo apibrėžimo. Protagonistas – tai pagrindinis veikėjas, su kuriuo tapatinasi auditorija. Kiekvienas protagonistas, ar tai būtų komiksai, ar filmai, ar kompiuteriniai žaidimai, turi savo arch-priešą (nėra tinkamo vertimo angliškam žodžiui archnemesis, tad šio žodžio daugiau nebevartosiu). Tokį

92 Protagonistas | Pavasaris 2020

Kaip jau turbūt supratote, aš, šio straipsnio

Neretai skaitydami komiksus ar žiūrėdami

autorius, taip pat neretai žaviuosi

filmus apie superherojus, mes ne ką mažiau

antagonistais. Kartais net labiau, nei

žavimės ir antagonistais, mėgstamų herojų

protagonistais. Todėl kviečiu Jus kartu

priešininkais. Jais žavimės ne tik mes,

su manimi leistis į šią pažintinę kelionę,

skaitytojai ir žiūrovai, bet ir patys kūrėjai.

kurioje pristatysiu mėgstamiausius savo

Tad jie nevengia imtis drąsių sprendimų ir

protagonistais tapusius antagonistus ir

paversti antagonistus protagonistais. Taip

įvykius, kurių stebėjimas, mano manymu,

antagonistai yra pastatomi į scenos vidurį,

leidžia geriau juos pažinti ir suteikia pačių geriausių potyrių.


Kaip antagonistai tampa protagonistais | Valdemaras Nedvecki

DOOMSDAY CLOCK #5 | Gary Frank

Džokeris

praėjusiais metais išleisto Todd Phillips

ir už savo aplinkos žmones, kurie turėjo

I'm not mad at all! I'm just differently sane! („Batman and Robin“ Vol. 1 #13)

filmo. Nors būtent šioje žinomo personažo

galimybę pamatyti Arthur Fleck isotriją. Tai

inkarnacijoje veikėjas pastarąjį kartą gavo

neabejotinai yra viena įdomiausių istorijų,

pagrindinę vietą scenoje (dažniausiai ja

kurios centre yra piktadarys. Tai yra

dalinosi tai su Betmenu, tai su įvairiomis

istorija, kurią stebime užgniaužę kvapą. Tai

blogiečių komandomis, tai su Harley Quinn

yra istorija, kurioje pažeidžiamas žmogus,

Žinoma, tokiame pasakojime negalime

ar kitais veikėjais). Ir veikėjui įžengus į

gyvenantis negailestingoje visuomenėje,

išvengti šio personažo paminėjimo.

šviesą kiekvienas mūsų pajautėme jam dar

nepripažįstančioje kitokių jos narių, lėtai,

Be to, jaučiau pareigą įtraukti bent

didesnę simpatiją, supratome, kad Džokeris

palaipsniui tampantis kitu žmogumi, kuris

vieną šios stovyklos atstovą. Ir tai nėra

nėra tik išprotėjęs blogietis – su kažkuria

tiesiog su visais elgiasi taip, kaip buvo

tik rezultatas to ypač didelio dėmesio

jo dalimi galėjo susitapatinti kiekvienas iš

elgiamasi su juo.

Džokeriui pliūpsnio, kurį jis gavo po

mūsų. Na bent aš galiu taip sakyti už save

Protagonistas | Pavasaris 2020

93


Kaip antagonistai tampa protagonistais | Valdemaras Nedvecki Žinoma, taip, kaip komiksai turi įtakos filmams, taip jau įprastu tapo ir atvirkštinis procesas. „Joker“ filmui sulaukus sėkmės, „DC Comics“ išleido one-shot leidinį pavadinimu „The Joker: Year of the Villain“. Knyga buvo pavadinta tikrai nevienareikšmiškai ir simboliškai, o jos pasakojimo centre – tas pats Džokeris iš „Prime Earth“ visatos, kurioje ir vyksta visos pagrindinės „DC Comics“ kuriamos istorijos. Šis Džokeris gerokai skiriasi nuo kino ekrane matyto sociopato, lengviau jį yra pavadinti žudiku-maniaku. Ir nors minėtoje knygoje John Carpenter ir Anthony Burch duetas atliko puikų darbą rašydami šią istoriją, mano manymu, jiems neapvyko perteikti tos beprotystės, kurią perteikė Tony S. Daniel pagrindinėje „Detective Comics“ komiksų serijoje 2011 metais. „Faces of Death“

Avengers: Infinity war

pavadintoje istorinėje arkoje Džokeris leidosi sugaunamas ir uždaromas Arkham psichiatrinėje ligoninėje tam, kad susitiktų

Otto Octavius, geriau žinomas Daktaro

kūnas sparčiai nyksta dėl praeityje

su „Dollmaker“ pasivadinusiu nusikaltėliu,

Aštuonkojo vardu, ilgus metus terorizavo

įvykusių kovų ir patirtų sužalojimų ir

kuris klounui nupjovė veidą. Ir visa tai tik

visų mėgstamą Žmogų-Vorą. Ilgus metus

jam gyventi liko nebe tiek daug. Aukštu

tam, kad vėliau Džokeris galėtų savo veidą

tiesiogine prasme, mat veikėjas debiutavo

intelektu pasižymintis personažas, po

dėvėti kaip kaukę.

dar 1963 metais trečiajame „Amazing

kurio laiko surengė tai, ką „Marvel“ pakišo

Spider-Man“ numeryje. Dar neseniai

po „Ends of the Earth“ istorija – jei jau

pagrindinio „Spider-Man“ komiksų

jam nelemta išgyventi, tuomet jis kartu

rašytojo vietą palikęs ilgametis autorius

su savimi nusitemps ir visą planetą kartu

Dan Slott įnešė į pagrindinę „Marvel“

su jos gyventojais ir superherojais. Taip

komiksų visatą daug su šiuo antagonistu

su pakankamai siauru superherojų ratu

susijusių pokyčių, kurie, regis, turėjo

konfrontuojantis personažas trumpam

pasibaigti vis artėjančiu paskutiniuoju

tapo pasaulinio lygio grėsme. Žinoma,

susirėmimu su Žmogumi-Voru. Tokius

planas neišdegė. Tačiau neišdegus šiam

spėjimus piršo naujiena, jog Otto Octavius

planui Otto Octavius pasiekė kitą pergalė

Daktaras Aštuonkojis

I'll be a better Spider-Man than you ever were. From this day forth, I shall become... ...The Superior Spider-Man! („Amazing Spider-Man“ Vol. 1 #700)

– jis išsiaiškino kas slepiasi po ŽmogausVoro kauke. Tai tapo „Marvel“ reklamine kampanija, kuri skelbė, kad netrukus pagrindinė „Amazing Spider-Man“ komiksų serija pasieks pabaigą ir greitai pamatysime naują Žmogų-Vorą. O brolau, niekas nesitikėjo tokios pabaigos! Tarp gerbėjų tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą. Otto Octavius perkėlė savo protą į jauną ir sveiką Peter Parker kūną, o šio protą – į savo nykstantį. Taip buvo nužudytas vienas mylimiausių visų laikų veikėjų, o buvęs vienas didžiausių piktadarių kuriam laikui tapo naujuoju Žmogumi-Voru. Jau įprastas Otto Octavius genijaus lygio protas ir jam būdinga arogancija turėjo įtakos ir jo sau prisiskirtam „Superior Spider-Man“ titului. Buvęs piktadarys užsibrėžė būti geresniu superherojumi nei buvo Peter

The Superior Spider-Man

94 Protagonistas | Pavasaris 2020

Parker, tad jis netrukus vienas sutriuškino


Kaip antagonistai tampa protagonistais | Valdemaras Nedvecki visą „Sinister Six“ piktadarių grupuotę,

kad šis filmas ne apie Keršytojus, bet apie

buvo papasakota įvairiais tik jam skirtais

kuriai pats kažkada ir vadovavo, o

piktadarį Tanosą. Jei matėte šį filmą –

leidiniais. Ir čia ji yra kur kas tamsesnė.

Niujorką saugojo nuo nusikaltėlių visą

suprantate kodėl (jei ne, geriau peršokite

Komiksuose matomas Tanosas nekenčia

parą „Spider-Bots“ dronų pagalba. Jis

prie kitos pastraipos ir dar pamąstykite

gyvenimo ir ilgą laiką siekia sunaikinti

buvo pakankamai tikras savo jėgomis,

ką darote su savo gyvenimu). Trečiasis

visa, kas gyva tik tam, kad padarytų įspūdį

tad pareiškė, kad Keršytojai šiam miestui

„Marvel Cinematic Universe“ team-up

savo mylimajai Mirčiai (nežinantiems

daugiau nebereikalingi ir pasitraukė

išties buvo ne apie superherojų komandą,

– „Marvel“ personažu pavertė ne vieną

iš visų komandų, kurioms priklausė

kuri nei karto filme net nesusibūrė. Tai

dievybę ir mitinę būtybę, o tarp jų ir Mirtis).

jo pirmtakas. Tačiau buvę piktadario

buvo Tanoso istoriją. Filmas leido pažvelgti

2013 metais išleista 6 dalių „Thanos

metodai ir mąstymas buvo pastebimi

į veikėjo istoriją ir jo motyvus iš įvairių

Rising“ komiksų serija papasakojo apie

ir jo superherojiškuose poelgiuose,

pusių. Tai buvo kone tiek pat išsamus šio

Tanoso jaunystę ir atskleidė, jog išprotėjęs

kuomet jis pernelyg žiauriai elgėsi net

dažno „Marvel“ komiksų visatos piktadario

titanas vardan biologinio eksperimento

ir su smulkiausiais blogiukais, taip

pristatymas, kokį mes gaudavome ir jo solo

dar paauglystėje nužudė savo motiną ir

atstumdamas nuo savęs ne tik superherojų

komiksuose. Ir tas pristatymas privertė

įvykdė savo gentainių genocidą. „Infinity“

bendruomenę, bet ir Peter Parker artimus

patikėti tuo pačiu, kuo tiki pats Tanosas

istorinėje arkoje trumpai užsimenama

žmones.

– jis gelbėja visatą nuo žlugimo. Ir dėl to

apie tai, kad Tanosas arba savo rankomis

jis buvo pasiryžęs viskam. Įprastai iš tokių

arba savo pavaldinių rankomis yra

veikėjų galima tikėtis, jog jie nužudys

nužudęs visus savo biologinius vaikus.

kitus veikėjus per daug apie tai nesukdami

Šioje istorijoje viena iš jos centrinių dalių

galvos. Tačiau šioji piktojo titano

tampa blogiečio bandymas nužudyti dar

inkarnacija parodė jautresnę pusę, kuomet

vieną savo sūnų – žemėje gyvenantį Thane.

jis nuoširdžiai kentėjo dėl jam tenkančios

Beje, už „Infinity“ kūrimą buvo atsakingas

aukos, nors ji ir nepaskatino atsisakyti

Jonathan Hickman, kuris mano manymu

tikslo. Ir nors tai skamba prieštaringai,

yra vienas meistriškiausių pasakotojų. Jis

tuo pačiu šis Tanosas yra žiaurus ir

pastarąjį dešimtmetį dirbo su „Marvel“

negailestingas tiek savo priešams, tiek ir

ir neseniai vėl privertė mane susidomėti

tiems, kuriuos laikė artimaisiais, kurie

„X-Men“ komiksais.

Žinoma, komiksuose niekas nebūna miręs amžinai (nebent tik dėdė Benas), tad Peter Parker ilgainiui sugrįžo, o Otto Octavius dabar gyvuoja kaip klonuotas Daktaras Aštuonkojis.

Tanos

I killed them because I... because I had too much love in my heart, and no place to put it, no one to give it to. („Thanos Rising“ Vol. 1 #2) Kuomet filmo „Avengers: Infinity Ward“ režisieriai rengdamiesi jo išleidimui davė įvairius interviu, jie ne kartą paminėjo,

vėliau jį išdavė. Komiksuose šiam veikėju kur kas sunkiau prijausti ir su juo susitapatinti. Pagrindinėje „Marvel“ komiksų visatoje dažnai didžiausiu piktadariu vaizduojamo personažo istorija ne kartą

„X-Menai“ Ne, aš per klaidą nepavadinau vienos garsiausių superherojų komandų protagonistais tapusiais antagonistais. Tiesiog manau, kad šios „Marvel“ visatos

EXTERMINATION #4 VARIANT | John Cassaday

Protagonistas | Pavasaris 2020

95


Kaip antagonistai tampa protagonistais | Valdemaras Nedvecki

MAGNETO kampelio blogiečiams dažnai yra skiriama

skelbiančiu karą žmonėms. Visi vėliau sekę

X-Men“ knygoje. Jo vadovaujama komanda

per mažai dėmesio ir per mažai pasakojama

filmai bent jau trumpam reabilituodavo

iškilo mutantams esant ant išnykimo ribos,

istorijų iš jų perspektyvos. Dažniau patys

šį personažą, kaip tai buvo padaryta ir

tad savo rasės patriotu būdamas Magnetas

„X-Men“ komandos nariai susipainioja

komiksuose. 2011 metais išleista „Schism“

ėmėsi visais įmanomais būdais kovoti su

ir „žengia į tamsiąją pusę“. Todėl šiek

istorinė arka papasakojo istoriją, kurioje

gresiančia lemtimi. Tie būdai nebuvo labai

tiek trumpiau pasakosiu iškart apie kelis

„X-Men“ komanda skilo į dvi, turinčias

herojiški, kur kas labiau būdingi tiems

dėmesio vertus blogiečius.

skirtingus tikslus ir besivadovaujančias

laikams, kuomet šis veikėjas vadovavo

skirtingomis idealogijomis, grupes. Vienos

po „Brotherhood of Evil Mutants“

lyderiu tapo Ernis, kitos – Ciklopas. Būtent

vėliava susibūrusiems veikėjams. Tačiau

prie pastarojo komandos, išsižadėjęs visų

net ir šiandien panašu, kad labiausiai

savo nedorų tikslų, prisijungė Magnetas.

piktadariškos Magneto dienos jau praeityje.

„Uncanny X-Men“ antroje knygoje, kuri

Ypač jei prisiminsime 2004 metais išleistą

debiutavo 2012 metais ir už kurios istoriją

4 dalių komiksų seriją „Magneto Dark

Buvo galima numatyti, kad paminėsiu

buvo atsakingas Kieron Gillen, Ciklopas

Seduction“, kurioje jis vos nesukėlė

čia ir Magnetą. „Fox“ tvarkymasis su

Magneto prisijungimą teisino tuo, kad

Trečiojo pasaulinio karo ir net Keršytojai

„X-Men“ filmų serija visuomet buvo

būtent jis yra tas, kuris gali padėti pasiekti

turėjo nusileisti ir pripažinti piktadario

chaotiškas, atrodė neturintis aiškaus

mokytojo Charles Xavier iškeltą tikslą

pranašumą.

plano, bet vienu metu jie svarstė galimybę

– mutantų taiką su žmonėmis. Skamba

sukurti filmą, kuris būtų vadinęsis „X-Men

nelabai įtikinamai, kuomet buvęs teroristas

Origins: Magneto“. Manoma, kad planus

padeda siekti taikos. Tuo netikėjo ir kai

pakoregavo ne visai vykęs „X-Men

kurie kiti komandos nariai, bet pernelyg

Origins: Wolverine“ pasirodymas. Oficialiai

nesipriešino. 2016 metais (tiesą sakant,

kalbama, kad filmo buvo atsisakyta vardan

ne pačiais geriausiais metais „X-Men“

„X-Men: First Class“, kuriame pamatėme

komiksams) Magnetas tapo nuosavos

Mano manymu, kita veikėja, kuriai

kaip pagiežingas ir kerštingas Erik

komandos lyderiu, kuri debiutavo Cullen

„Marvel“ visuomet skyrė nepakankamai

Lehnsherr pamažu tapo mutantu-teroristu,

Bunn rašomoje ketvirtojoje „Uncanny

dėmesio – Mistika. Ne vieną juodą dėmę

Right now, the world doesn't need heroes. It needs villains. („Magneto“ Vol. 3 #11)

96 Protagonistas | Pavasaris 2020

Raven Darkholme is not a woman to be trifled with. („Ms. Marvel“ Vol. 1 #18)


Kaip antagonistai tampa protagonistais | Valdemaras Nedvecki savo biografijoje turinti herojė ne kartą, daugelio nuostabai, pasielgė tikrai herojiškai. Štai pavyzdžiui Chris Claremont eros metu „Uncanny X-Men“ 199 numeryje Mistika sudarė sandorį su federalinėmis tarnybomis ir dalį Piktųjų mutantų brolijos pavertė „Suicide Squad“ stiliaus antiherojišku „Freedom Force“ būriu. Tokį žingsnį ji žengė tik tam, kad galėtų išvengti teisėsaugos persekiojimo. Tad jei atrodo, kad net ir imdamasi bent šiek tiek herojiškų veiksmų, Mistika visuomet turi savų tikslų – taip ir yra. Tai labai gerai buvo atskleista 2003 metais imtoje leisti šiai veikėjai skirtoje solo komiksų serijoje, kurioje rašytojas Brian K. Vaughan Mistiką pavertė Profesoriui X dirbančia slaptąja agente. Šioje istorijoje Charles Xavier vaizduojamas kaip nuoširdžiai tikintis, jog pagrindinė herojė savyje giliai slepia herojiškumo gyslelę. Bent jau kartais tai atrodydavo

X-men Black Mistique #1

tiesa, nes Mistika atsisakydavo sau įprastų veikimo būdų ir veikdavo taip, kaip veikiant būdavo galima tikėtis tokios veikėjos, kaip, pavyzdžiui Juodosios Našlės.

Lokis

I am Loki, Prince of Asgard. The Lord of Lies... and the God of Stories. („Infinity Wars“ Vol. 1 #5) Pabaigai pasilikau veikėją, kuris dar pakankamai neseniai nebuvo toks

2011 metais didžiajame ekrane, kuomet

Vis tik ir komiksuose savo suktybėmis

jį meistriškai įkūnijo Tom Hiddleston.

ir apgavystėmis Lokis ne kartą patraukė

Šis aktorius Lokio suktybėms suteikė

dėmesį. 2010 metais daygybę veikėjų

naujo žavesio, kurio, ilgoje personažo

apėmusioje „Siege“ istorinėje arkoje

gyvavimo komiksuose istorijoje ne

jis buvo viena centrinių figūrų, kuri

kartą trūko. Šiandien ne veltui tai yra

manipuliavo pakankamai daug valdžios

vienas mėgiamiausių „Marvel Cinematic

ir galios savo rankose tuo metu turėjusiu

Universe“ personažų, kurio tapimo

Norman Osborn, kas nėra labai jau lengva.

protagonistu būsimame seriale laukiu su

Tam tikra prasme, Lokis turi nemažai

nekantrumu.

bendro su šį pasakojimą apie piktadarius pradėjusiu Džokeriu – apgavysčių dievas,

populiarus. Viskas pasikeitė jam debiutavus

prieš tapdamas blogiečiu, kuriuo negalima pasitikėti, buvo juokų meistras. Ši evoliucija yra pasakojama Roberto AguirreSacasa rašytoje antrojoje „Loki“ knygoje, debiutavusioje 2010 metais. Dar pirmojoje dalyje Lokis prisipažįsta, kad jis daro tai ką daro tik dėl vienos priežasties – nes jis tam gimęs. Po Lokio debiuto didžiajame ekrane jo komiksų antrininkas ėmė pamažu įgauti vis filmuose matomos charizmos, tad 2016 metais rašytojas Christopher Hastings sumanė ją nukreipti pakankamai netikėta, bet kai pagalvoji – labai tinkančia tam linkme. Tais pačiais metais, kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai prezidentu išrinko kontraversiškąjį dabartinį prezidentą, „Marvel“ išleido keturių dalių komiksą, kuris vadinosi „Vote Loki“ ir kuriame laikraščio „Daily Bugle“ žurnalistės akimis buvo pasakojama apie Lokio kandidatavimą į šalies prezidentus.

Loki: agent of asgard #12

Protagonistas | Pavasaris 2020

97


Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė

Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“

Violeta Pročkytė

Fantastikos mėgėja, nepripažinta mitologijos ekspertė, vaikystėje norėjo tapti hobitu

Kai mintyse iškyla gerai pažįstami komiksų veikėjai ir juos sukūrusios studijos, tokios kaip „DC“ ir „Marvel“, tikriausiai nei vieno šių studijų herojaus nesiejame su Japonija. Juk ta šalis rytuose turi savitą kultūrą ir savo leidinius. Komiksai ir manga, filmukai ir anime - terminai, kurių negalima vartoti kaip sinonimų, kitaip susilauksite rūsčių žvilgsnių iš japoniškos populiariosios kultūros mėgėjų.

98 Protagonistas | Pavasaris 2020


Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė

Ir iš tiesų, ilgą laiką niekas neperžengė

paremtą anime, ir supranti, kad idėjos

panašiais serialais, stebėdavome mylimų

ribos tarp rytų ir vakarų. Kiekviena

jau girdėtos. Ir tuomet su šypsena veide

veikėjų nuotykius ir išgyvendavome dėl

pusė laikėsi sau, o staiga iš niekur nieko

pagalvoji: nejau šis japoniškas Supermenas

jų sėkmių ar nesėkmių. Būtent to ir siekia

atsirado „Avatar: The Last Airbender“,

iš tiesų mokys grupę jaunųjų Iksmenų?

„Boku no Hero Academia“. Tai nėra super inovatyvus, stereotipus griaunantis anime,

stebėtinai japoniško stiliaus animacinis serialas kurtas ir rodytas amerikiečių

Ateities herojai

bet žiūrisi labai lengvai ir neilgai trukus mintyse pradedi kurti palaikymo šūkius

„Nickelodeon“. Po netikėtos šio serialo

veikėjams.

sėkmės paaiškėjo, kad semtis įkvėpimo iš

„Boku no Hero Academia“ (angl. „My

kitos barikadų pusės gal ir nėra taip blogai.

Hero Academia”) siužetas tikriausiai nieko

Būtent to ir ėmėsi Horikoshi Kōhei: 2014

nenustebins, o ir neturėtų. Grupė jaunuolių

Tikriausiai labiausiai įtraukianti anime

m. jis pasauliui pristatė manga „Boku no

įstoja į akademiją, kurioje treniruojami

dalis yra jo veikėjai. Protagonistu čia

Hero Academia“, kuri taip pat netruko

didvyriai. Jie mokosi, tampa draugais ir

tampa Midoriya Izuku (dar žinomas kaip

išpopuliarėti. Bet štai žvelgi į pirmojo tomo

patiria krūvą nuotykių. Vaikiška? Galbūt.

Deku). Pats Midoriya gimė be galių ir dėl

viršelį, ir nepaleidžia mintis, kad matai

Bet formulės paprastumas čia labai tinka.

to labai išgyveno, tačiau netrukus jam

kažką pažįstamo. Pradedi žiūrėti šią manga

Tikriausiai daugelis mūsų užaugome su

buvo patikėtas iš kartos į kartą keliaujantis

Protagonistas | Pavasaris 2020

99


Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė gebėjimas One For All, kurį jam patiki ne kas kitas, o didžiausias vaikino autoritetas ir numeris vienas herojus visame pasaulyje All Might. Įgavęs naujų galių Midoriya įstoja į akademiją, kurioje treniruojami ateities didvyriai. O nauji Midoriya klasiokai iš 1-A klasės tampa kompanionais, varžovais ar draugais. Gravitaciją valdanti Uraraka Ochaco nori tapti profesionalia didvyre, kad galėtų finansiškai padėti savo šeimai. Greituolis Iida Tenya siekia pratęsti herojų šeimos tradicijas, o Shoto Todoroki, atvirkščiai, nori įrodyti, kad šeima ir tėvas jo nekontroliuoja. Taip pat negalime pamiršti fanų mylimiausio veikėjo: Bakugo Katsuki. Šis nemandagus, nuolat piktas ir besivaržantis jaunuolis pasižymi ypač sprogia asmenybe, tačiau jo noras tapti

Amerikietiškasis All Might

didvyriu yra tvirtas it plienas. Visi pagrindiniai veikėjai yra paaugliai, kartu jie auga ir tobulėja - įsivaizduokite

Priimtinas X-genas

menkesniais. Jei gimei be jokio gebėjimo, tavęs turėtų būti gaila. Bet nereikia

Hogvartsą, bet superherojams! Arba

Daugelis iš mūsų tikriausiai girdėjo apie

įsivaizduoti visuomenės, kur visi bėgioja su

dar geriau: jei skaitėte „New X-men

Iksmenus. Gal skaitėte komiksus, gal

Iksmenų kostiumais. „My Hero Academia“

Academy X“ komiksą, tikriausiai žinote,

vaikystėje žiūrėjote filmukus. Šiaip ar taip,

galios būna arba labai įspūdingos, pvz.:

kaip smagu sekti besimokančių pasaulio

X-genas yra pažįstamas. Būtent ši žmogaus

super greitis, oda virsta akmeniu arba

gelbėtojų pakilimus ir nuopolius. Toks

evoliuciją spartinanti mutacija suteikia

žmogus tampa labai stiprus, arba nelabai

mokyklos ir fantastikos mišinys bus

galių „Marvel“ mutantams, o „Boku no

didvyriškos, pvz.: galia pritraukti mažus

pažįstamas visiems, kurie bent truputį

Hero Academia“ skolinasi ši „Marvel“

objektus, papildomos galūnės ar gyvūnų

domisi japoniška animacija, tačiau herojų

sukurtą tropą bei pristato jį japoniškai.

formos. Pastaruosius sugebėjimus turintys

akademija turi vieną labai išskirtinį bruožą - anime TV ekranuose pasirodė tuo metu, kai superherojų žanras iškilo ir Vakarų kino teatruose, o tai suformavo „My Hero Academia“ pasaulį.

mutantai, dažniausiai net nesivelia į Galios „My Hero Academia“ pasaulyje

didvyrių pasaulį ir tiesiog gyvena savo

nėra reta savybė, kuri gali tave amžiams

gyvenimus.

atskirti nuo visuomenės. Netgi atvirkščiai - žmonės, kurie neturi galių, yra laikomi

Ir nors idėja apie genetinius pakitimus ir jų sukurtas galias nėra originali, „My Hero Academia“ tik pasiskolino populiarų aspektą. Visa kita yra tarsi utopinė Iksmenų versija. Maždaug 80% žmonijos turi kokią nors galią ir anime pristato tai kaip genetinį fenomeną. Taip beveik tiesiogiai perpasakojamas „Marvel“ sugalvotas konceptas, tačiau jei populiarieji komiksai dažnai turi tamsias temas ir į siužetus įvelia visuomenės problemas, „My Hero Academia“ vengia panašių atspalvių ir pateikia pasaulį, kuriame genetiniai pakitimai priimami išskėstomis rankomis. Šioje situacijoje yra dar vienas skirtumas. Komiksuose Iksmenai yra apibūdinami kaip kita žmonijos evoliucijos grandis. Pasaulis tam nepasiruošęs, bet mutantų po truputį daugėja. Tuo tarpu „My Hero

Todoroki ir jo praeities problemos

100 Protagonistas | Pavasaris 2020

Academia“ visatoje galios nepriklauso tik žmonėms, kadangi gebėjimų atsiradimą


Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė išplatino virusą nešiojančios pelės. O

šūkiai, kuriuos dažnai išgirsime kai All

išnaudoja ir „Boku no Hero Academia“.

virusai nesirenka ką užkrėsti, taigi ilgainiui

Might imasi herojiškų žygdarbių. Veikėjas

Įsivaizduokite visą mokyklą pilną Žmogaus

randasi ir gyvūnų, kurie turi vienokių

turi labai daug panašių „smašų“, ir visi jie

Voro antrininkų. Ar jie norėtų, kad jų tetą

ar kitokių galių. Vienas jų net vadojauja

įkvėpti amerikietiškos kultūros. Tiesa, apie

lengvai rastų koks blogiukas? Žinoma

didvyrių akademijai (čia juk anime,

savo judesius All Might praneša iš anksto,

ne! Profesionalūs didvyriai atsisako kelti

realizmo poreikį rekomenduojame palikti

garsiai šaukdamas jų pavadinimus. Tai nėra

pavojų savo šeimoms. „My Hero Academia“

už durų).

labai būdinga komiksų herojams, tačiau

tikrai neišrado situacijos, kurioje reikia

čia galime įžvelgti „Power Rangers“ įtaką!

balansuoti didvyriškus veiksmus su

Spalvotoji komanda buvo įkvėpta Japonijoje

kasdienine baime. Nors dvigubo gyvenimo

gyvuojančio Sentai žanro, bet sukurta

koncepcija, kaip ir daugelis kitų elementų

Iksmeniškos galios ir jų atsiradimas nėra

specialiai Amerikos auditorijai. Sentai - tai

pasiskolinta, tai - pirmas anime, kuris

vienintelė į akis krentanti detalė. Tiems,

tarsi rytietiška superherojų atmaina -

taip gerai atkartoja komiksuose dažnai

kurie bent truputi domisi komiksais, jų

geradarių komanda naudoja galias arba

sutinkamas idėjas bei pateikia jas per

įtaka „My Hero Academia“ yra akivaizdi

technologiją, kad apgintų pasaulį nuo

japoniškai animacijai būdingą prizmę.

nuo pirmų anime akimirkų. Pradėkime nuo

priešų. Galingieji Reindžeriai yra daugelio

pačių veikėjų. All Might yra tarsi japoniška

Amerikiečių vaikystės dalis, ir nors jie

Ir tai nėra Japonijai įprastas shounen anime

Supermeno versija - jis greitas, stiprus,

neprasidėjo komiksų serija, vakarietiškoje

(red. pastaba: Shounen (Jap. berniukas)

visada padeda silpniems ir niekas nežino jo

pop kultūroje jie turi tvirtas šaknis. „My

anime yra anime žanras skirtas paaugliams

tikros tapatybės. Net ir kostiumas atkartoja

Hero Academia“ turi elementų, kurie

berniukams). „My Hero Academia“ buvo

gerai pažįstamą mėlynai raudoną dizainą,

atkartoja ir šią mediją. Pažvelgus atidžiai

sukurtas tuo metu, kai amerikietiški

tad visai tikėtina, jog kūrėjai panašumus

ir labai „moksliškai“, tai „Boku no Hero

komiksai išgyveno renesansą. Pasaulis

paliko tyčia. All Might net turėjo nuotykių

Academia“ galima traktuoti kaip Sentai

ruošėsi antram „Keršytojų“ filmui, „DC

Amerikoje. Čia jis susidraugavo su vyru,

žanro bei superherojų komiksų junginį.

New 52“ visata artėjo prie pabaigos ir

Amerikietiška įtaka

populiariosios kultūros fanai nekantriai

pavarde Shield („Marvel Cinematic Universe“ fanai tikriausiai išsišiepė), kuris

O jei pasiraustume kiek giliau, viskas, nuo

laukė, kas nutiks toliau. Ir visai netikėtai

padėjo jam tapti dar geresniu didvyriu.

veikėjų iki nuotykių ir idėjų, turi tvirtus

Japonijoje buvo išleistas pirmas „My

pamatus mūsų mylimų komiksų pasaulyje.

Hero Academia“ manga skyrius. Šalia

Net All Might ypatingų įgūdžių arsenalo

„Marvel“ ir „DC“ komiksai yra žinomi dėl

„Supermeno“ ar „Geležinio Žmogaus“

pavadinimai yra įkvėpti didžiosios laisvės

ikoniškų superherojų, o vienas labiausiai

istorijų ir net senų gerų „Žmogaus Voro“

šalies: „California Smash“, „Detroit

pastebimų ir išskirtinių dalykų yra jų

filmukų atsirado grupės paauglių nuotykiai

Smash“ ir „United States of Smash“ yra

kostiumai bei slapyvardžiai. Šitai puikiai

didvyrių mokykloje. Prieš dešimt metų

Spalvingi „My hero Academia“ personažai

Protagonistas | Pavasaris 2020

101


Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė

102 Protagonistas | Pavasaris 2020


Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė

Anime protagonistai jokia leidykla tikriausiai nebūtų pasiryžusi

Metus žvilgsnį į anime, viskas gali

bandymas integruoti superherojus į japonų

leisti šios istorijos. Juk viskas remiasi

pasirodyti ganėtinai paika ir vaikiška. Juk

animaciją. Tikriausiai geriausi pavyzdžiai

populiarumu, o amerikietiški komiksai

komiksuose dažnai gvildenamos opios

būtų „Tiger & Bunny“ ir „One Punch Man“.

dažniau siejami su vakarais, ne rytais.

problemos, o čia - būk laimingas, būk

Žinoma, „Marvel“ bandymai užkariauti

koks esi. Nors „My Hero Academia“ žiūri

„Tiger & Bunny“ pasaulis labai primena

anime pasaulį negali būti pamiršti, tačiau

įvairaus amžiaus žmonės, neginčijamas

„My Hero Academia“. Žmonės, kurie

tai ir pasiliko tik bandymais. Studija

faktas, jog ši anime yra shounen. Taip

turi ypatingų galių, tampa visuomenės

susitelkė į „MCU“ filmus, o tai iškėlė

vadinama demografija, kuriai priklauso

mylimais didvyriais. Jie turi rėmėjus,

superherojų žanrą į naujas aukštumas. Tuo

berniukai ir jaunuoliai nuo 14 iki 18 metų.

dalyvauja televizijos laidose ir, žinoma,

pasinaudojo ir kūrėjai iš Japonijos.

Taigi, anime turi daugybę nuotykių, bet

kovoja su nusikaltimais. Tačiau anime

daugiausia dėmesio skiriama temoms ir

siužetas sukasi aplink du veikėjus, kurie

„My Hero Academia“ išpopuliarėjo beveik

idėjoms, kurios ypač aktualios paaugliams,

tampa partneriais ir turi išmokti dirbti

visame pasaulyje, nes kūrėjai nebando

pvz.: kaip dirbti kartu, jei susiduri su

kartu, kad surastų pagrindinį blogietį ir

pristatyti lokalizuoto siužeto. Šis anime

sunkumais. Paprasti kasdieniniai mokymai,

atskleistų jo planą. Visuomenės struktūra

yra unikalus idėjų kratinys, kuriame rasite

kuriuos kartu su veikėju išgyvena ir

yra panaši, galios, kad ir kokios įspūdingos,

viską, dėl ko mes ir skaitome komiksus.

žiūrovai.

tėra dar viena kasdienybės apraiška ir net veiksmas vyksta išgalvotame JAV mieste.

Žiūrovui pateiktas pažįstamas pasaulis, bet jis įspūdingesnis nei mūsų. Veikėjai

Kūrėjai supranta, kad nors jie pasiskolino

Vis dėlto, ši anime skirta kiek vyresnei

susiduria tiek su žmogiškomis, tiek su

daugelį dalykų iš komiksų, nemaža dalis

auditorijai.

antžmogiškomis problemomis, bet mes

jų nėra skirti jaunesniems vaikams. Taigi,

žinome kad viskas baigsis gerai (kiek

tenka improvizuoti. Komiksuose klestinti

Su panašiu tonu yra sukurtas ir „One Punch

kartų jau reikėjo laidoti Supermeną?). Net

linčiuotojų bendruomenė čia neturi vietos,

Man“. Tačiau anime yra labiau parodija

ir kostiumai, kuriuos dėvi didvyriai, yra

patys didvyriai dirba su leidimais ir visada

negu nuotykių istorija. Pagrindinis veikėjas

arba labai šaunūs, arba labai lėkšti - tik

paiso įstatymų. Nebėra naktinių reidų,

yra neįtikėtinai stiprus didvyris kuris neturi

pažiūrėkite į Batmeno padėjėją Nightwing,

bet policija irgi nėra bejėgė. „My Hero

sau lygių. „One Punch Man“ yra skirtas

vien tik jo mados transformacijos galėjo

Academia“ pateikia superherojų pasaulį,

tiems, kuriems pabodo matyti didvyrio

įkvėpti ištisą „My Hero Academia“

kuriame visuomenė veikia išvien, nebėra

kelią šlovės link, nes pagrindinis herojus

kostiumų eilę.

atskirų jos dalių, kurios nuolat konfliktuoja.

jau pasiekė viską, apie ką besimokantys

Tai švelnesnis, tolerantiškesnis pasaulis,

didvyriai gali tik pasvajoti. Anime pilnas

kuris, kad ir kaip nesutiktų daugelis

ne visai vaikams skirto humoro, ir pats

vyresnio amžiaus fanų, labiau pritaikytas

parodijos žanras atskiria „One Punch Man“

vaikams.

nuo potencialiai pamokančių istorijų. Bet

Anime vis dar yra Anime Jei vis dar skaitote, greičiausiai galvojate,

jei kada norėtumėte istorijos apie žmogų,

kad ši anime yra tik perpasakotos komiksų idėjos. Ir nors su tuo ginčytis labai sunku,

„My Hero Academia“ alternatyvos

kuris vienu smūgiu pakloja priešininkus, tai būtinai užmeskite akį į „One Punch Man“.

tai vis tik anime. Nuo unikalaus piešimo stiliaus iki pristatomų vertybių, kiekvienas

Ir jei jau spėjote susiraukti, kad nenorite

epizodas alsuoja pažįstama japoniška

žiūrėti vaikiškų filmukų, turiu gerų žinių.

dvasia.

„My Hero Academia“ nėra pirmasis

Protagonistas | Pavasaris 2020

103


Kodėl žinome kojima ir tarantino? Autorystės koncepcija ir svarba | Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Kodėl žinome kojima ir tarantino?

Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

VGTU lektoriai, animacijos ir komiksų medijos tyrėjai bei praktikai

Autorystės koncepcija ir svarba Teisė į autorystę kūrėjams (bei mokslininkams) yra sąlygiškai vienas svarbiausių turtų. Ir čia turima omenyje ne turtines autoriaus teisės (teisė disponuoti savo darbais ir gauti atlygį už jų naudojimą), tačiau asmeninės neturtinės autoriaus teisės – būti įvardijamu kūrinio autoriumi. Kitaip sakant, teisė visuomet būti nurodomu autoriumi, net kai turtinių teisių į patį kūrinį autorius jau nebeturi. Būtina pridėti, kad pagal ES teisę asmeninės neturtinės autoriaus teisės taip pat suteikia apsaugą, kuri draudžia pakeisti kūrinį (teisė į vientisumą). Tačiau šis straipsnis ne apie šį autorystės aspektą. Autorystės svarbą kūrėjui, labai

atvejų kine, kuris puikiai iliustruoja, kaip

Ir, kaip teigia pati aktorė, tai jai vėliau labai

supaprastinant, galima apibrėžti kaip

autorystės formalus nenurodymas gali

neigiamai atsiliepė, kadangi jai buvo sunku

tiesiausią kelią į šlovę ir prestižą. Ir

pakenkti tolesnei kūrėjo karjerai, yra

surasti naujų darbo galimybių.

priešingai, jei prie kūrinio nėra oficialiai

Andrian Caselotti nutikimas. Nors ši garso

nurodytas kokio nors kūrėjo indėlis – kaip

aktorė suteikė balsą Disnėjaus animaciniam

Ne ką geresnė situacija ilgą laiką buvo

pastarajam įrodyti savo sukauptą patirtį ir

personažui – Snieguolei, jos indėlis

susiklosčiusi ir kompiuterinių vaizdo

turimas kompetencijas. Vienas žinomiausių

formaliai nebuvo pripažintas ar įvardintas.

žaidimų industrijoje, kai studijos griežtai

104 Protagonistas | Pavasaris 2020


Kodėl žinome kojima ir tarantino? Autorystės koncepcija ir svarba | Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Kadras iš „Once Upon a Time in Hollywood“ filmavimo aikštelės

atsisakydavo nurodyti prie žaidimo

Būtent ši „Atari“ studijos politika privedė

būdą, jis jo nelaikė velykiniu kiaušiniu

kūrimo prisidėjusius asmenis pačiame

ir prie pirmojo kompiuterinių vaizdo

(slapta žinute žaidėjams), o labiau

žaidime (ar su žaidimu pateikiamoje

žaidimų istorijoje velykinio kiaušinio

autoriaus parašu analogišku dailininkams

spausdintoje informacijoje), siekiant,

(angl. easter egg; žargonas reiškiantis,

pasirašantiems ant savo paveikslų. Robinett

kad konkurentai nemėgintų nuvilioti jų

kad kūrinyje kūrėjai vartotojams yra

šiuo kūrybingu ir maištingu žingsniu

darbuotojų. Iliustruojant šią situaciją

paslėpę papildomas savybes ar žinutes).

pirmiausia siekė įtvirtinti savo autorystę,

galima paminėti garsų atvejį „Atari“

Kompiuteriniame vaizdo žaidime

o ne revoliucionuoti žaidimų mechanikos

studijoje, kuris nutiko 1978 metais, kai keli

„Nuotykis“ (angl. Adventure; išleistas 1979

dizainą. Nepaisant pirminių intencijų šis

geriausi studijos žaidimų kūrėjai kreipėsi

metais) Warren Robinett sukūrė slaptą

žingsnis tapo neatsiejama populiariosios

į studijos prezidentą su prašymu formaliai

lygį, kuriame, jei žaidėjas atlieka tam

kultūros dalimi.

pripažinti jų indėlį kuriant žaidimus (taigi

tikrus veiksmus, žaidime pasirodo užrašas,

ir jų svarbą sukuriant studijos komercinę

nurodantis, kad žaidimą sukūrė Robinett.

Talentingų žaidimų kūrėjų išėjimas iš

sėkmę). Tačiau jiems buvo atsakyta, kad „jų

Tokiu būdu Robinett slapta nuo studijos

darbo ilgainiui tapo vis dažnesnis reiškinys

indėlis į „Atari“ sėkmę yra ne svarbesnis

vadybos, įformino savo autorystę žaidime.

(ypatingai pačių geriausių) ir tai, kad šie

nei darbuotojų, kurie surinkimo linijoje

„Atari“ studija apie tai sužinojo tik tada,

išėję darbuotojai pradėdavo dirbti pas

pakuoja žaidimų kasetes į dėžutes“. Po

kai žaidimo kasetės jau buvo išsiuntinėtos

konkurentus arba įkurdavo savo studijas,

šio atsakymo kūrėjai netruko apsispręsti

po visą pasaulį. Beje, pats žaidimo kūrėjas

tikrai neliko nepastebėta. Kompiuterinių

palikti studiją.

prisipažino, kad kai sugalvojo šį slaptą

vaizdo žaidimų studijoms teko pripažinti,

Protagonistas | Pavasaris 2020

105


Kodėl žinome kojima ir tarantino? Autorystės koncepcija ir svarba | Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė kad autorystės nesuteikimo politika yra žalinga ir toliau tęstis nebegali. Tačiau reikia pastebėti, jog studijos pradėjo sėkmingai naudoti kūrėjams suteiktas formalias pareigybes kaip būdą nustatyti, ką reikėtų kaltinti, jei produktas rinkoje nepasirodytų itin sėkmingai. Visgi šiandien dauguma kūrėjų asociacijų bei gildijų savo nuostatuose turi griežtą reikalavimą, kad jų nariai visuomet būtų nurodomi kultūrinių produktų kreditų sąrašuose (o kai kurių šalių gildijos net turi nurodymus dėl pareigybių pasirodymo kredituose eilės tvarkos). Vienas iš tiesų įdomus tyrimas identifikavo, kad sėkmingai veikiančias kūrybinio profilio organizacijas galima skirstyti į dvi

Žaidimų kūrėjas legenda, Hideo kojima

kategorijas – tos, kurios siekia augimo teikdamos kūrybines paslaugas (paslauga įgyvendinti kūrybines idėjas mainais už komercinį atlygį), ir tos, kurios siekia organizacijos augimo per prestižą. Pastaroji augimo strategija reiškia, kad kūrybinio profilio organizacija įgyvendina tik tokius projektus, kurie tikėtina pritrauks kritikų įvertinimų bei profesinių apdovanojimų, o įgautas pripažinimas leis ateityje lengviau sugeneruoti lėšas tolesniems projektams. Taigi, net kūrybinių industrijų kontekste dalis kūrėjų suformavo verslo augimo metodą, kuris leistų jiems minimalizuoti poreikį kurti pagal užsakymą (t. y., kurti kitiems). Galima pridurti, kad šis tarp kūrėjų pastebimas bekompromisis troškimas turėti laisvę kurti, jų manymu, „tikrą“ (ar „tikresnį“) meną, ir buvo paskutinė vinis, kuri sužlugdė šeštajame dešimtmetyje labai išpopuliarėjusią Maslow

poreikių piramidę – asmenų, priskiriamų

2019 metų vasarą vienoje iš Lietuvos

kūrėjų grupei, poreikis į saviraišką dažnai

kompiuterinių vaizdo žaidimų studijų.

yra svarbesnis už ekonominius poreikius.

Tyrimo metu respondentai buvo klausiami, koks vadovų elgesys juos labiausiai skatintų

Taigi, panašu, kad poreikis būti viešai

mąstyti apie darbo vietos pakeitimą. Net

įvertintu kitų kūrėjams yra svarbi jų

55% nurodė, kad vadovų nesugebėjimas

esybės dalis. Žinoma, kaip jau buvo

(respondentų manymu) adekvačiai

minėta anksčiau, tai yra labai stiprus

įvertinti darbuotojų profesinių gebėjimų

supaprastinimas, todėl griežtai negalima

ir pasiekimų yra viena iš svarbiausių

teigti, kad absoliučiai visi kūrėjai gyvena

aplinkybių, kuri paskatintų ieškotis kitos

mintimi, kai nenuvaldomai ateis diena ir

darbo vietos. Todėl galima drąsiai teigti,

pasaulis juos pagaliau pripažins (net jei

kad kūrybinių gebėjimų pripažinimas

tai nutiks tik po jų mirties, bet vis tiek...),

turi svarbos net ir tarp tų kūrėjų, kurie

taip pat toli gražu ne visi kūrėjai griežtai

pasirenka dirbti su komerciniais projektais.

atsisako dirbti kitiems bei prisidėti prie komercinių projektų (prieš pastatant

Iliustruoti autorystės dilemos klausimą

meninius arba arthousinius projektus).

esant keliems kūrėjams (bendraautoriams)

Tačiau net ir šiuo atveju būtina paminėti

bene geriausiai tinka kino išraiškos atvejis.

šio straipsnio autorių tyrimą, įgyvendintą

Šiandien pasaulyje yra nusistovėjusi teisinė praktika kino kūrinio autoriais laikyti tik penkių profesijų asmenis – kino režisierių, scenaristą (kai kuriais atvejais išskiriant dialogų autorių), vyriausiąjį operatorių, kompozitorių ir dailininką (užsienyje vadinamą produkcijos dizaineriu). Visgi paprastai režisierius yra laikomas pagrindiniu arba „vieninteliu“ kino kūrinio autoriumi. Atsakymas į tikriausiai iš karto kylantį klausimą, ar visi likę kūrėjai dirbę prie kino projekto automatiškai neturi teisės į savo darbo autorystę, yra – ir taip, ir ne. Techniškai niekas neginčija jų darbo autorystės – taigi, kadruočių dailininkai, aktoriai, muzikantai (prisidedantys prie garso takelio kūrybos), kostiumų siuvėjai ir kiti yra savo kūrybinio darbo autoriai,

Cory balrog, „God of War“ žaidimų režisierius

106 Protagonistas | Pavasaris 2020

tačiau jie nėra kino kūrinio autoriai.


Kodėl žinome kojima ir tarantino? Autorystės koncepcija ir svarba | Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė Antrasis reikalavimas režisieriui yra

kūrinį?“. Galiausiai, bene griežčiausias

klausimą kas yra autorius (autoriai)

susijęs su jo stilistika – kino kūrinyje

pasisakymas prieš trečiąjį reikalavimą

kino kūrinio kontekste, tačiau keli kino

privalo būti lengvai apčiuopiamas

buvo suformuluotas filmo kritikės

kritikai turėjo kitokį požiūrį į autorystę

unikalus režisieriaus braižas.

Kael, kuri nurodė, kad jai yra apskritai

Taigi atrodytų, kad teisininkai išsprendė,

sunkiai suvokiamas reikalavimas kino

kine. Nors kino autorystės teorijos Trečiasis reikalavimas autorinio kino

kūriniui turėti kažkokią paslėptą žinutę,

dešimtmetyje, Prancūzijoje autorinio kino

režisieriui yra gebėjimas suteikti kino

kai pats kino filmas savaime yra kūrėjo

teorija (angl. „Auteur theory“) galutinai

kūriniui papildomą prasmę, kuri kyla

išraiška. Kino kritikė apibendrino savo

susiformavo septintajame dešimtmetyje.

iš susipriešinimo tarp režisieriaus

nepasitenkinimą teorija pridurdama, kad

Ši teorija ginčijo, kad bet koks (geras) kino

asmenybės ir turinio (dažniausiai tai

visa autorinio kino teorija susiformavo

kūrinys turi būti režisieriaus unikalaus

pasiekiant per kovą su jėgomis, kurios

dėl dalies kino kūrėjų poreikio „garbinti

požiūrio ir stiliaus atspindys. Kitaip

nenori, kad kūrinys pasirodytų tokia

niekam tikusį šlamštą“. Taigi, jos

sakant, buvimas kino kūrinio režisieriumi

forma, kokia nori režisierius).

nuomone, visi turėtų vertinti kino kūrėjus

užuomazgos pradėjo formuotis penktajame

pagal kūrinį, o ne kūrinį pagal kino kūrėjus.

asmens automatiškai nepadaro autoriumi („tikru“ kūrėju, o ne tiesiog amatininku),

Šios taisyklės, kurios turėjo padėti

Tokia autorinio kino teorija neatlaikė

jei režisierius „tik“ įgyvendina scenarijuje

nustatyti, ar kino kūrinio režisierius

kritikos.

pateiktą naratyvą, o pabaigtame kino

yra „tikras“ autorius buvo labai greitai

kūrinyje neįmanoma pastebėti jokio

ir negailestingai sukritikuotos. Jei

Šiandien tikėjimas, kad tik režisieriaus

braižo, jokių „piršto anspaudų“, kurie

kino kūrinys yra sėkmingas, tai kodėl

indėlis yra svarus sukuriant dėmesio vertą

būtų būdingi tik tam kūrėjui – režisierius

režisierius dar turi atitikti kažkokius

kino kūrinį būtų laikomas mažų mažiausiai

paprasčiausiai nėra kino autorius.

dirbtinai sukuriamus kompetencijų

naiviu. O ir pati mintis, kad filmas tampa

reikalavimus? O ir koks turėtų būti

elitiniu ar rafinuotu vien dėl to, kad

1962 metais pasirodė tikslesni nurodymai,

taikomas metodas siekiant nustatyti

galima atpažinti kokį nors atsikartojantį

kaip nustatyti, ar režisierius yra „autorius“.

režisieriaus kompetencijas? Ne mažesnės

režisieriaus braižą iš ankstesnių jo

Tuomet buvo pasiūlyti trijų lygių

kritikos susilaukė ir antrasis reikalavimas

filmų, atrodo mažų mažiausiai keista.

reikalavimai:

– aršiausių autorinio kino teorijos kritikų

Apie trečią reikalavimą, kad kūrėjas turi

nuomone, „kodėl žiūrovui yra privaloma

patirti kažkokią kančią įgyvendinant kino

Pirmasis reikalavimas režisieriui yra

matyti kitus režisieriaus darbus tam,

projektą atskirai net neverta kalbėti. Tačiau

techninis – režisierius privalo būti

kad galėtų identifikuoti režisieriaus

idėja, kad ne visi kūrėjai (o gal, tiksliau,

išprusęs kinematografijos išraiškoje.

braižą, o ne tiesiog vertinti patį kino

jų kūriniai) yra lygiaverčiai išliko. Norisi

Christopher Nolan „Interstellar“

Protagonistas | Pavasaris 2020

107


Kodėl žinome kojima ir tarantino? Autorystės koncepcija ir svarba | Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Wes anderson ir „Isle of dogs“ lėlės džiaugtis tais, kurie ne tik geba atlikti

tada, kai tam atsiranda poreikis (siekiant

Gerokai sunkiau nustatyti, kas yra viso

kūrybinį darbą, tačiau ir sugeba kažkokiu

pripažinimo ar siekiant aiškiai apibrėžti

kūrinio, prie kurio įgyvendinimo ženkliai

nauju aspektu praturtinti žiūrovų kino

kūrėjų teises). Todėl autorystės reiškinys

prisidėjo keli, keliolika, kelios dešimtys ar

potyrį.

kompiuterinių vaizdo žaidimų kontekste

net keli šimtai kūrėjų, autorius. Šiandien

galutinai susiformuos tik tada, kai patys

visuomenėje yra susiformavęs poreikis

Noras išskirti ir šlovinti ne tiesiog

kūrėjai laikys, kad autorystė yra jiems

išskirti vieną „autorių“, vieną kūrybinį

gamintojus, bet kūrėjus (taigi autorius)

svarbi, o autorystės formalaus statuso

genijų, kuris būdamas nesuvaldoma

persimetė į kitus kūrybinių industrijų

nepripažinimas kūrėjui bus suvokiamas

kūrybinė jėga sugebėjo kryptingai suvaldyti

segmentus. Kompiuterinių vaizdo žaidimų

kaip kažkokio turto ar vertės praradimas.

jam pavaldžius kūrėjus ir įgyvendinti vieną holistinę kūrinio viziją. Tačiau šiai pozicijai

segmente ši diskusija vyksta jau kurį laiką. Kino industrijos atveju galima

Pabaigoje reikėtų dar kartą pabrėžti,

vis labiau priešinamasi akademinėje

išskirti režisierių, kaip pagrindinį asmenį

kad kūrybiniuose projektuose, kurių

diskusijose, nurodant, kad pati „vieno

formuojantį kūrinio viziją, kompiuterinio

įgyvendinimui reikalingas didžiulis kiekis

autoriaus“ koncepcija yra ydinga ir būtina

vaizdo žaidimo atveju tai daug sunkiau

kūrybinio profilio specialistų, absoliučiai

rasti būdą pripažinti kūrinį, kaip kelių

padaryti. Žinoma, dažniausiai prestižu

visi kūrėjai turi teisę į savo sukurto

kūrėjų bendradarbiavimo rezultatą. Visgi

ir šlove mėgaujasi žaidimų dizaineriai

kūrybinio darbo autorystę. Kitaip sakant,

autorystės klausimas šiandien yra susietas

(pavyzdžiui, Sid Meier, Hideo Kojima ar

niekas negali paneigti ar atimti autorystės

su teise, todėl yra sunku pakeisti autorystės

Gabe Newell), gerokai rečiau – dailininkai

iš dailininkų, programuotojų, dizainerių,

koncepciją, nepakeičiant teisės aktų. Taigi,

ir programuotojai. Akademikai, tiriantys

garso aktorių ir t.t. Visi šie kūrėjai gali

diskusija apie autorystę, kaip įrankį įgauti

autorystę kompiuteriniuose vaizdo

naudoti anksčiau sukurtą darbą papildyti

prestižo už kūrybą komandoje, turėtų

žaidimuose, pastebi, jog yra ganėtinai

savo portfolio, siekiant įrodyti savo vertę

prasidėti tarp kūrėjų ir vartotojų, o ne

sunku išskirti kūrinio autorius, kai

(t.y., gauti darbą ar patvirtinti prašomo

būti palikta savieigai (taigi, kritikams ir

pačios išraiškos teisė būti laikoma meno

darbo atlygio validumą) ar net siekti būti

teisininkams). Ir šią diskusiją tikrai verta

kūriniu vis dar kvestionuojama. Tuo tarpu

pripažintu ir įvertintu tos kūrybinės sferos

pradėti kuo greičiau...

kiti šios išraiškos kritikai pastebi, kad

ekspertų.

autorystės reiškinys susiformuoja tik

108 Protagonistas | Pavasaris 2020


Kodėl žinome kojima ir tarantino? Autorystės koncepcija ir svarba | Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Protagonistas | Pavasaris 2020

109


Ar taps kosmosas naujais žmonių namais? | Kastytis Zubovas

Ar taps kosmosas naujais žmonių namais?

Kastytis Zubovas

astrofizikas, mokslo populiarintojas ir visokiausios fantastikos entuziastas.

Šiais laikais kone kas antro mokslinės fantastikos kūrinio veiksmas vyksta kosmose, ar bent jau veikėjai ten apsilanko. Ar tai būtų „Marvel“ superherojinis filmas, ar „The Expanse“ knygos ir serialas, ar „The Outer Worlds“ žaidimas. Ir tai – toli gražu ne šių dienų tendencija: fantastai žmones į kosmosą siuntė dar XIX amžiuje: Jules Verne – į Mėnulį, Edward Hale – į kosminę stotį (tiesa, netyčia), Camille Flammarion – į Marsą. XX amžiuje kosminės temos tik dar labiau klestėjo, nuo Edgar Rice Burroughs sukurtų Džono Karterio nuotykių Marse iki labai rimtų Arthur C. Clarke svarstymų apie Saulės sistemos tyrimus „2001-ųjų Kosminėje Odisėjoje“. O ką jau kalbėti apie kūrinius, kurių veiksmas nusidriekia per visą Paukščių Taką ar dar toliau. Autorius: Jonas Špokas

110 Protagonistas | Pavasaris 2020


Ar taps kosmosas naujais žmonių namais? | Kastytis Zubovas Realybė, deja, nuo fantastikos atsilieka. Nepaisant vizionieriškų idėjų ir milžiniško technologinio progreso, žmonės kol kas nebuvo nuskridę toliau, nei iki Mėnulio. Net ir ten neužsiliko – paskutinė misija įvyko dar 1972 metais, o nuo tada apsiribojome vien žmonių skrydžiais į orbitą aplink Žemę. Kodėl taip nutiko? Arba kitaip tariant – kur mano atostogos Saturne? Ir ar galime tikėti, kad šiandieninės kalbos apie žmonių grįžimą į Mėnulį, kelionę į Marsą ir jo kolo­ nizaciją, orbitinius viešbučius ir kitos kos­ minės ambicijos taps realybe? Kosminės ateities sukūrimas susideda iš dviejų labai svarbių dalių: technologinės ir socialinės. Pirmoji dalis yra atsaky­ mas į klausimą, ar mes pajėgiame saugiai nuskraidinti žmones į kosmosą, juos ten

Autorius: vvytautas tautkevičius

apgyvendinti ir, esant reikalui ar norui, sugrąžinti. Antroji atsako į klausimą, kodėl žmonės keliautų į kosmosą ir ten apsi­ gyventų bei, kas yra daug svarbiau, kodėl kas nors norėtų už tokias keliones mokėti. Abi dalys glaudžiai susijusios tarpusavyje, o jų detalės priklauso nuo to, kaip toli nuo Žemės bandome nukeliauti. Tad pažvel­

minėse stotyse, įvairios kompanijos bei

kilometrų nuo Žemės paviršiaus, tokie stori

organizacijos pastaraisiais metais viena po

korpusai pasitarnaus ir kaip apsauga nuo

kitos skelbia planus apie komercines stotis.

kosminių spindulių.

Jau kitąmet pirmuosius orbitinius modulius į kosmosą išskraidinti ketina kompanijos

Mėnulis

„Orion Span“ ir „Bigelow Aerospace“.

kime į keletą variantų iš eilės.

Pastaroji jau keletą metų testuoja pri­

Gyvenimas Žemės orbitoje – didelis pa­

pučiamą įgulos modulį Tarptautinėje kos­

siekimas, bet norėtųsi iškeliauti ir toliau,

Žemės orbita

minėje stotyje. Kalbant apie pastarąją, jos

ar ne? Artimiausias kitas dangaus kūnas,

darbas greičiausiai baigsis 2024 metais,

kuriame galėtume bandyti apsigyventi, yra

Oficialiai kosmoso riba laikomas šimto ki­

bet NASA svarsto galimybę parduoti stotį

Mėnulis. Jis taip pat yra palyginus netoli

privačiai kompanijai.

Žemės, skrydis trunka vos porą dienų, be

lometrų aukštis virš Žemės paviršiaus. Tai­ gi kosmosas yra tik truputį toliau, nei Vil­

to, su kolonija Mėnulyje galima visą laiką Du labai svarbūs faktoriai, kurių reikės

bendrauti beveik realiu laiku – šviesa ir

kosminėms stotims, kad jose būtų patogu

radijo bangos pirmyn-atgal keliauja vos

ir saugu gyventi, yra dirbtinė gravitacija ir

porą sekundžių. Nematomoji pusė masi­

apsauga nuo kosminių dulkių ir akmenukų

na astronomus – Mėnulis blokuoja visą

smūgių. Nesvarumo būseną patirti galbūt

iš Žemės sklindantį radijo triukšmą, taigi

smagu, bet ilgai joje būnant kyla daugy­

ten būtų puiki vieta įrengti radijo obser­

bė sveikatos problemų. Geriausias būdas

vatorijas. Be to, yra žinoma, kad Mėnulyje

jų išvengti – sukurti stotyje gravitacijos

egzistuoja nemažas kiekis vandens; aišku,

prasidės būtent nuo panašių stočių.

iliuziją, įsukant ją. Tiesa, pasakyti daug

sustingusio į ledą, bet vis tiek prieinamo.

lengviau, nei padaryti: besisukanti stotis

Tai labai svarbu galimiems kolonistams,

Žemės orbita, lyginant su kitomis vietomis

turės atlaikyti didžiules tempimo jėgas,

nes vanduo yra labai sunkus, todėl atsiga­

be to, nuolatos turės automatiškai ko­

benti jo iš Žemės būtų sudėtinga.

nius nuo Kauno. Bet nuskristi net ir iki šios ribos nelengva; kol kas tą pavyko padaryti mažiau nei 600 žmonių. Visgi tai ne toks jau mažas skaičius, ir patirties sukaupta tikrai daug. Tarptautinėje kosminėje stotyje įgula dirba nuolatos nuo 2000-ųjų pabai­ gos. Bet kokie ilgalaikiai žmonių gyvenimo kosmose projektai beveik neabejotinai

kosmose, kur galėtume nuskristi ir apsi­ gyventi, turi bent du esminius privalumus.

reguoti sukimąsi, viduje judant žmonėms ir daiktams. Bet išsprendę šias inžinerines

Iš kitos pusės, Mėnulio paviršius yra

problemas galėsime mėgautis atostogomis

padengtas labai bjaurių savybių turinčiu

„Babilono-5“ ar „Tycho“ stoties analogu­

regolitu. Tai – įvairios dulkelės, per mili­

ose. Tik svarbu, kad jų išoriniai sluoksniai

jardus metų susidariusios dėl meteoritų

būtų pakankamai stori, nes kosmose kūnai

smūgių, kosminių spindulių poveikio ir

juda tokiais dideliais greičiais, kad net

taip toliau. Mėnulyje nėra skysto vandens

mažytis akmenukas gali prakirsti stoties

ir atmosferos, kurie nugludintų dulkeles,

duliuotės.

korpusą. Taigi korpusai turės arba būti la­

taigi jos yra labai aštrios. Be to, jos lengvai

bai masyvūs, arba daugiasluoksniai, arba

įsielektrina, todėl kimba prie metalinių

Naudodamos šiuos privalumus bei žinias,

kaip nors kitaip atsparūs smūgiams. Jei

paviršių. Šios savybės kelia pavojų ir įran­

stotis iškeliaus kiek toliau, nei keli šimtai

gai – ypač elektronikai – ir žmonėms, nes

Visų pirma, palyginus nesunku iki jos nuskristi ir iš ten grįžti, jei įvyksta kokia nelaimė. Antra, kelių šimtų kilometrų atstumu nuo Žemės paviršiaus esančius prietaisus ir žmones vis dar gaubia Žemės magnetinis laukas, saugantis juos nuo didžiosios dalies žalingos kosminės spin­

sukauptas per daugiamečius tyrimus kos­

Protagonistas | Pavasaris 2020

111


Ar taps kosmosas naujais žmonių namais? | Kastytis Zubovas

Autorius: Chesley bonestell regolito dalelės gali pažeisti odą, plaučius

daugiau nei kilometrą, ilgiai – keletą ar net

naudos? Greičiausiai net ir tokie kosmoso

ir kitus organus. Kibias daleles labai sunku

kelias dešimtis kilometrų, taigi ten įmano­

entuziastai, kaip Elon Musk iš „SpaceX“ ar

nuvalyti, taigi problemos tik didėja. Bene

ma sutalpinti nedidelį miestelį. Tunelius

Jeff Bezos iš „Amazon“ nepateisintų tokių

vienintelis būdas išvengti dulkių patekimo į

dengiantis dešimčių ar šimtų metrų storio

išlaidų.

gyvenamąją kosminės stoties dalį – padar­

uolienų sluoksnis puikiai apsaugo ir nuo

yti ją visiškai izoliuotą nuo aplinkos, net be

meteoritų, ir nuo Saulės ar kosminių spin­

Viskas pasikeis tik tada, jei atsiras kokia

šliuzų, tik su išorėje prijungtais skafand­

dulių. Be to, įrengus šliuzus ties tunelio

nors ekonominė paskata keliauti į Mėnulį

rais, į kuriuos astronautai įliptų iš stoties

angomis, jį visą galėtume pripumpuoti at­

ar kitur į kosmosą. Tai gali būti naudingos

vidaus.

mosferos ir viduje judėti be skafandrų.

iškasenos, kurių Žemėje nėra ar neliks,

Atmosferos nebuvimas daro Mėnulio pa­

Šiuo metu NASA planuoja 2024 metais

mos gravitacijos sąlygų, arba toks kosminių

viršių pavojingą panašiai, kaip ir atviras

sugrąžinti žmones į Mėnulį ir vykdyti ten

skrydžių kainos sumažėjimas, kad turistinė

kosmosas. Net ir mažiausi mikrometeoritai

nebe keleto valandų, bet savaičių ar mė­

kelionė į Mėnulį taptų įperkama vidurini­

pasiekia paviršių ir kelia pavojų ten esan­

nesių trukmės misijas. Kitos šalys, ypač

osios klasės atstovams. Tada kosmose at­

tiems žmonėms ar įrangai. Grėsmę kelia

Kinija, greičiausiai daug nuo amerikiečių

sirastų rinka, kuri galėtų nešti pelną kom­

ir Saulės spinduliuotė bei kosminiai spin­

neatsiliks. Bet gali būti, kad labai ilgą laiką

panijoms, ir kolonizacija galėtų paspartėti

duliai, kurie irgi pasiekia paviršių nė kiek

Mėnulis ir liks tik tyrimų poligonu, panašiai

daugybę kartų.

nesusilpnėję. Šie jau gali išvesti iš rikiuotės

kaip šiandien Antarktida. Mokslinės bazės,

elektroninius prietaisus ar sukelti vėžį,

su nuolat besikeičiančia įgula, galbūt kar­

taigi ir žmonėms, ir jautriems prietaisams

tais nuskrendantys pasižvalgyti turistai –

reikėtų stiprios apsaugos. Vienas gali­

tokia Mėnulio kolonizavimo vizija neatrodo

Raudonoji planeta fantastus ir mok­

mas sprendimas – įrengti gyvenamąsias

labai optimistiška, bet gali būti daug ar­

slininkus žavi jau tikrai seniai. Dar XIX a.

erdves po Mėnulio paviršiumi esančiuose

timesnė realybei, nei didžiuliai miestai po

mokslininkai rimtai svarstė hipotezę apie

lavos tuneliuose. Šie tuneliai kadaise buvo

storais gaubtais. Priežastis – paprasčiausia

Marso kanalus – neva protingų būtybių

užpildyti minkštomis uolienomis, sus­

ekonomika. Skrydis į Mėnulį kainuoja daug,

iškastus didžiulius tiesius kanalus, kuriais

tingusiomis iš palydove tekėjusios lavos.

gyvenamosios erdvės įrengimas ir išlaiky­

galbūt tekėjo vanduo. Vėliau paaiškėjo, kad

Laikui bėgant uolienos sunyko ir pavirto

mas – dar daugiau. Kas ryšis ne vienerius

kanalai buvo tik nekokybiškų teleskopų

jau minėtu regolitu, o ertmės liko. Žinomų

metus investuoti milijardus dolerių, ypač

sukurta optinė apgaulė, bet romantiškas

lavos tunelių skersmenys kartais siekia

į projektą, nenešantį jokios tiesioginės

Marso įvaizdis išliko. Ir Ray Bradbury,

technologiniai procesai, reikalaujantys že­

112 Protagonistas | Pavasaris 2020

Marsas


Ar taps kosmosas naujais žmonių namais? | Kastytis Zubovas ir Kim Stanley Robinson, ir šimtai kitų

kosminėje stotyje planetos orbitoje. Taip

Lyginant su Marsu, nepelnytai užmirš­

rašytojų, filmų bei žaidimų kūrėjų siuntė

būtų galima iš arti, bet palyginus saugiai,

ta yra Venera. Beveik tokio pat dydžio ir

žmones į Marsą kaip į pirmuosius namus

prižiūrėti sudėtingus darbus paviršiuje, o

masės, kaip Žemė, ši planeta dar turi ir

už Žemės ribų. Mokslininkai taip pat ten

nusileisti tik tada, kai paruošta reikalinga

storą atmosferą bei gauna daugiau ener­

siunčia daugybę zondų; štai ir dabar Marse

išgyvenimui aplinka.

gijos iš Saulės, nei mūsų planeta. Tiesa, atmosferos sudėtis toli gražu netinkama

važinėja „Curiosity“, ant jo paviršiaus stovi ir dirba „InSight“, orbitoje skraido NASA,

Priešingai nei kelionė į Mėnulį, Marso

kvėpuoti, bet joje yra daug įvairių cheminių

Europos ir Indijos zondai. Žmonės Marse

misija truks ilgai: skrydis į vieną pusę

junginių, kuriuos būtų galima išnaudoti

kol kas nesilankė, bet yra planų tą pakeis­

trunka bent pusmetį, atgal – tiek pat.

pasigaminant kolonistams reikalingas

ti: NASA ketina nuskraidinti žmones iki

Pridėkime prie to kelis mėnesius planetoje

medžiagas. Veneros paviršius įdomus

2034 metų, keletas kitų kosmoso agentūrų

ir gauname ilgesnį nei metų laikotarpį,

moksliniu požiūriu – gali būti, kad joje dar

ir privačių kompanijų turi dar optimis­

per kurį astronautai bus atskirti nuo visos

dabar kartais išsiveržia ugnikalniai – bet

tiškesnes vizijas.

likusios žmonijos. Be to, jie bus uždaryti

gyvybei tikrai netinka. Temperatūra ten

nedidelėje erdvėje kartu su kitais misijos

viršija 450 laipsnių, atmosferos slėgis 90

Būsimiems Marso kolonistams kils daug

dalyviais ir neturės jokios galimybės at­

kartų didesnis, nei Žemėje. Tačiau maždaug

panašių iššūkių, kaip ir Mėnulyje: reta at­

siskirti. Tokios sąlygos daugeliui žmonių

50 kilometrų aukštyje virš Veneros pavirši­

mosfera, žalinga spinduliuotė, regolitas.

gali tapti nepakeliamos psichologiškai. Dėl

aus atmosferos slėgis ir temperatūra yra

Panašiai kaip Mėnulyje, saugiausia Marse

šios priežasties jau daugelį metų rengi­

labai panašūs į žemiškuosius. Dar prie to

būtų gyventi urvuose po paviršiumi arba

amos netikros Marso misijos Havajuose,

pridėkime labai panašią gravitaciją ir pa­

statyti keleto metrų storio gaubtus, galbūt

Kanados šiaurėje, Rusijoje ir kitur. Jų metu

sidaro aišku, kodėl ši Veneros atmosferos

tam panaudojant tą patį regolitą. Gali būti,

astronautai mokosi ir techninių įgūdžių, ir

dalis kartais vadinama panašiausia į Žemę

kad gyvenamoji erdvė bus po paviršiumi, o

tiesiog išgyvenimo atskirtiems nuo Žemės.

vieta Saulės sistemoje. Kolonija Veneros

virš jo iškils didžiuliai šiltnamiai, kuriuose

Kai kurios misijos baigiasi sėkmingai,

debesyse skamba tikrai fantastiškai, bet

augantys augalai teiks ir maistą, ir deguonį.

kitas tenka nutraukti anksčiau laiko, bet

tai nėra iš principo neįmanoma: tankioje

Ar kuris nors šiltnamis, pilnas bulvių, turės

jos visos duoda būtinų žinių, kurios padės

atmosferoje puikiai veiktų oro balionai ar

Mark Watney vardą, parodys tik laikas.

išgyventi realiose misijose dalyvausianti­

dirižabliai. Būtent tokią idėją NASA pristatė

ems žmonėms.

dar 2015 metais – nuskraidinti į Venerą dirižablių, po kuriais galėtų kyboti tyrimų

Kokios bebūtų pirmosios kolonijos Marse,

Kitos planetos

stotys, o jose dirbtų žmonės.

pirmieji žmonės. Kartu su būtinais ištek­

Mėnulis ir Marsas dėl įvairių priežasčių

Kybojimas Veneros atmosferoje turi daug

liais ten keliaus ir autonominiai aparatai,

atrodo kaip geriausi dangaus kūnai bandy­

privalumų. Panaši lauko ir vidaus tempera­

kurie sumontuos pirmąsias stotis. Žmonės,

mams apsigyventi. Bet kai juos kolonizuo­

tūra reiškia mažiau energijos sąnaudų

nuskridę iki Marso, net nebūtinai iškart

sime, kur kryps akys toliau? Čia jau ateina­

stoties šildymui ar šaldymui. Panašus

jame nusileis – galbūt pirmiau jie gyvens

me prie egzotiškesnių galimybių.

slėgis sumažina galimų įtrūkimų pavojų,

didžiąją dalį įrangos ten reikės nugabenti anksčiau, nei į Raudonąją planetą nuvyks

nes tada įtrūkimai nesukelia sprogimo, o tiesiog leidžia nuodingai atmosferai po truputį skverbtis į vidų. Žinoma, skraidanti stotis kelia ir savitų iššūkių. Pavyzdžiui, Veneroje pučiantys ypatingai stiprūs vėjai gali blaškyti dirižablį ir pačią stotį, todėl kontroliuoti jos padėtį gali būti ne tik sunku, bet apskritai neįmanoma. Sudėtinga gali būti ir komunikacija: Veneroje debesys susidaro net 50-70 km aukštyje, taigi 50 km aukštyje esančioje tyrimų stotyje nesimatytų giedro dangaus. Sieros rūgštis atmosferoje kelia pavojų ir dirižabliams, ir ypač jų Saulės baterijoms. Sugrįžti iš stoties į orbitą reikėtų praktiškai tokios pačios galios raketos, kaip ir pakilti iš Žemės, o tai – taip pat sunkiai įgyvendinama užduotis. Bet visi iššūkiai įveikiami, taigi skraidantys miestai Veneroje tikrai gali tapti realybe. Tolstant nuo Saulės pasiekiame didžiąsias planetas ir gausybę jų palydovų. Aišku, jų

Marsas | nasa

paviršiuje gravitacija silpna, atmosferos

Protagonistas | Pavasaris 2020

113


Ar taps kosmosas naujais žmonių namais? | Kastytis Zubovas beveik nėra, taigi kolonijoms kyla tokie

Viena unikali problema, kilsianti Jupiterio

Asteroidų kasinėjimas bus būtina kosmoso

pat iššūkiai, kaip ir Mėnulyje ar Marse. Be

ir Saturno palydovų kolonistams, bus etinė

pramonės vystymosi dalis, mat gabenti vi­

to, ten dar ir gerokai šalčiau, nes atstu­

– juose gali egzistuoti gyvybė. Europos ir

sus kosmosui reikalingus išteklius iš Žemės

mas nuo Saulės yra keletą kartų didesnis,

Encelado popaviršiniuose vandenynuose

yra labai brangu ir neefektyvu. Nors kol

o greta esančios planetos magnetosfera

yra įvairių sudėtingų cheminių junginių,

kas asteroidų kasinėjimo planai tik planais

talžo palydovų paviršių energingomis

jų dugne greičiausiai egzistuoja hidroter­

ir liko, ateityje tai neabejotinai pasikeis.

dalelėmis. Iš kitos pusės, daugelyje jų yra

minės versmės. Tokiomis sąlygomis gali­

Kosminių viešbučių, bazių Mėnulyje ir kitos

labai daug vandens. Pavyzdžiui, Jupiterio

mai atsirado pirmoji gyvybė Žemėje. Žinant

infrastruktūros statyba sukurs paklausą

palydove Europoje vandens yra daugiau,

tai, neatrodo keista, kad Europa ir Ence­

medžiagoms, išgautoms iš asteroidų, o tada

nei Žemėje. Taip pat daug vandens turėtų

ladas laikomi tikėtiniausiomis vietomis ap­

išaugs ir pasiūla.

būti ir Ganimede bei Kalistoje ir Saturno

tikti gyvybę už Žemės ribų. Ar tikrai galime

palydovuose Encelade, Dionėje, Rėjoje, Ti­

sau leisti užimti dangaus kūną, kuriame

Taigi asteroidų pavertimas gyvenamomis

tane. Vandenynus greičiausiai turi ir aplink

egzistuoja vietinės gyvybės formos? Ar ne

erdvėmis gali būti šalutinis kosmoso pra­

Uraną besisukantys Titanija ir Oberonas bei

geriau būtų palikti jas vystytis savaime? O

monės vystymosi efektas. Protingai perdir­

didžiausias Neptūno palydovas Tritonas.

jeigu jas atrasime tik tada, kai tame kūne

bant asteroidą, galima sukurti didelę erdvę

Pasiekti šį vandenį būtų sudėtinga, nes jį

jau ne vieną dešimtmetį gyvena ir žmonės

su mažomis angomis į išorę, kurias užden­

nuo paviršiaus skiria keliasdešimt ar keli

– kur patrauksime juos? Į visus šiuos klau­

gus šliuzais, visą asteroido vidų įmanoma

šimtai kilometrų ledo, bet prasiskverbus

simus kada nors teks atsakyti.

užpildyti atmosfera. Be to, storos uolienos

jis būtų kuo puikiausia paskata ir pagalba kolonizavimui. Vanduo naudingas ne tik

puikiai apsaugo nuo meteoritų ir kosminių

Asteroidai

pats savaime, bet ir kaip žaliava deguoniui

spindulių. Pasigaminus tokią koloniją, ją netgi būtų galima judinti, galbūt su ja net

ir vandeniliui. Deguonimi galime kvėpuoti,

Taip pat galima bandyti kolonizuoti ir as­

o sujungę šias dujas gauname raketinį kurą.

teroidus. Gyvenimas juose būtų panašus

Be to, bent iš principo galėtume išgauti

į kosmines stotis, tik tiek, kad reikėtų ne

energiją pasinaudodami temperatūrų

statyti stotį, o išgremžti asteroido vidų.

skirtumu tarp skysto vandens ir labai šalto

Tą būtų galima padaryti tiesiog išgaunant

Dideli skaičiai ne veltui kartais pavadinami

paviršiaus ledo.

asteroide esančius naudingus išteklius.

astronominiais. Kosmosas yra nesuvokia­

iškeliauti už Saulės sistemos ribų.

Už Saulės sistemos ribų

„2001: a space odyssey“

114 Protagonistas | Pavasaris 2020


Ar taps kosmosas naujais žmonių namais? | Kastytis Zubovas mai didžiulis, tad ir kosminės kelionės

„Visions of the Future“ | Joby harris

trunka labai ilgai. Jei nepasieksime kokių nors radikalių proveržių fizikoje, kurie leistų kurti kirmgraužas kaip „Babilone 5“ ar keliauti iškreiptos erdvės burbuluose, kaip daro „Star Trek“ laivai, kelionės už Saulės sistemos ribų truks labai ilgai. Šimtų ar tūkstančių metų skrydis gali vykti dviem būdais. Pirmąjį būdą matėme prieš keletą metų filme „Pakeleiviai“. Didžiuliame erdvė­ laivyje žmonės keliauja specialiose lovose, kuriose jie užmigdomi ir užšaldomi, o prieš pat pasiekiant kelionės tikslą – atšildomi. Pats laivas veikia autonomiškai, taigi ke­ lionei beveik nereikia maisto ar vandens, o žmonės pasiekia kelionės tiksl­ą nepasikeitę net ir po šimtmečių. Visgi realybėje įgyvendinti tokią misiją gali ir nepavyk­ ti. Kol kas visi bandymai užšaldyti gyvas būtybes ir vėliau jas atšildyti baigėsi nesėk­ mingai. Be to, nėra jokios garantijos, kad autonominės sistemos per šimtų metų kelionę nepages ir visa misija nežlugs dėl nemąstančio kompiuterio sprendimų. Antras būdas – pastatyti laivą, kuriame žmonės gyventų, susilauktų palikuonių, šie užaugtų, taip pat susilauktų vaikų, ir taip toliau. Pirmieji į laivą įlipę žmonės nepamatytų kelionės tikslo, greičiausiai jo nepamatytų ir dar ne viena vėlesnė karta – viskas priklauso nuo kelionės trukmės. Tokiai misijai kyla daugiau ne techninės, bet socialinės problemos: ar galime būti tikri, kad dešimtos kartos žmonės, visą gyvenimą praleidę uždarame erdvėlaivyje, norės išlipti nepažįstamoje planetoje? Gal jie pasirinks tiesiog skristi toliau? O gal kur nors pakeliui toje uždaroje laivo vi­ suomenėje kils perversmas, dalis žmonių žus, o likusieji nebesugebės palaikyti laivo Tad žmonių kelionės į kitas žvaigždžių

liko Saulės sistemą. Šiuo metu planuojamas

sistemas kol kas lieka tik mokslinė fantas­

projektas „Breakthrough Starshot“, kurio

Net ir sėkmingai pasiekus kitas planetas,

tika. Bet ir tai gali pasikeisti – pavyzdžiui,

tikslas maždaug amžiaus viduryje paleisti

įsikūrimas ten kels daugybę iššūkių. Su­

jau daugiau nei du dešimtmečius žinoma,

spiečių mažyčių zondų artimiausios Saulei

laukti pagalbos iš Žemės – neįmanoma.

kad bent matematiškai įmanomas

žvaigždės link. Galingas lazeris zondus

Jei planetoje jau egzistuoja biosfera, ji

iškreiptos erdvės burbulas aplink erdvė­

įgreitintų iki penktadalio šviesos greičio,

greičiausiai bus nesuderinama su mūsiške

laivį, kuris likusios erdvės atžvilgiu galėtų

taigi Kentauro Proksimą jie pasiektų per

– negalėsime valgyti to, kas ten auga ar

judėti neribotu greičiu. Kol kas nežinia, ar

kiek daugiau nei dvidešimt metų. Tad gali

gyvena. Mikroorganizmai evoliucionuoja

tokią struktūrą įmanoma sukurti realybėje,

būti, kad dar iki šio amžiaus pabaigos

labai greitai, taigi nežemiškos ligos pa­

bet tyrimai šia kryptimi vykdomi.

sulauksime pirmųjų nuotraukų iš kitos

sistemų ir pražus kosmoso platybėse?

planetinės sistemos. O tai jau bus visiška

sireikš anksčiau, nei rasime būdų išnaudoti biosferą savo reikmėms. O jei biosferos

Galiausiai, net jei žmonės neskris už Saulės

nėra, tai kodėl mes ten apskritai skridome?

sistemos ribų, ten gali nuvykti autono­

Daug prasmingiau tada būtų kolonizuoti

miniai zondai. „Voyager 1“ ir „Voyager 2“,

Saulės sistemos planetas.

paleisti aštuntajame dešimtmetyje, jau pa­

fantastika, virtusi realybe.

Protagonistas | Pavasaris 2020

115


Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su tūkstančiu veidų“ įtaka pop kultūrai | Tadas Jakubauskas

Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su Tūkstančiu veidų“ Tadas Jakubauskas

įtaka pop kultūrai

Vaikas, kuris bando būti suaugusiuoju, berniukas, kuris bando būti vyru ir gyvūnas, kuris bando būti žmogumi.

Fantastiniai filmai, romanai arba kompiuteriniai žaidimai labai dažnai yra laikomi būdais pabėgti nuo realybės ar ją sudarančios banalios rutinos. Iš fantastikos mėgėjų neretai galima išgirsti skundų, kad įprastas, vidutinis modernaus žmogaus gyvenimas savo dramatiškumu ir reikšme niekaip negali prilygti istorijoms, kurias pasakoja kino filmai bei kitos medijos. Tačiau pastaroji tiesa anaiptol nebuvo akivaizdi vienam žymiausių XX a. amerikiečių lyginamosios mitologijos ir religijotyros specialistų Jospeph Campbell (1904 – 1987). Anot mokslininko, fantastiniai siužetai

egzamino išlaikymas, vaiko gimimas ar

Campbell tikėjo, kad šių istorijų tikslas yra

simboline forma iliustruoja ir išreiškia

nugalėta liga. Moderniais laikais visa tai

ne atitraukti mus nuo realybės, bet parodyti

ne ką kita kaip kiekvienam žmogui arti­

randa metaforišką išraišką fantastinė­

tai ko dažnai joje nepastebime. Autoriaus

mas ir suprantamas universalias patir­

je literatūroje, o dar seniau šios visiems

idėjos buvo išdėstytos daugelyje jo darbų,

tis: stresas prieš egzaminus, nelaiminga

žmonėms bendros gyvenimo problemos

bet greičiausiai pats įtakingiausias iš jų

meilė, neįmanoma situacija darbe, draugo

buvo nagrinėjamos mitologiniuose padavi­

buvo Campbell knyga „Herojus su tūkstan­

išdavystė arba atvirkščiai – vairavimo

muose, ypač legendose apie didvyrius.

čiu veidų“ (2015 – siais leidyklos „Tyto

116 Protagonistas | Pavasaris 2020


Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su tūkstančiu veidų“ įtaka pop kultūrai | Tadas Jakubauskas

„STAR WARS: a new hope“

alba“ išleista lietuviškai). Tai darbas tiesio­

Rogers“, tačiau nesugebėjus įsigyti jų au­

jau daugiau kaip 40 metų ilgainiui lėmė

giai veikęs gerai žinomas filmų franšizes

torinių teisių Lucas buvo priverstas sukurti

kertinių Campbell idėjų išplitimą ir pritai­

tokias kaip George Lucas „Žvaigdžių karai“

visiškai naują intelektualinę nuosavybę.

kymą ne tik Lucas mokslinės fantastikos epuose, tačiau apskritai visoje Holivudo

ir Wachowski „Matrica“, o per juos – visą šiuolaikinę pop kultūrą.

„Žvaigždžių karai“ sėmėsi įkvėpimo ne

industrijoje, bei už jos ribų.

tik iš minėtų serialų, tačiau ir iš japonų režisie­riaus Akira Kurosawa filmų apie feo­

Prieš įsitraukdamas į kino industriją,

dalinę Japoniją ir samurajus, istorinių situ­

George Lucas svajojo apie lenktynininko

acijų kaip, kad Romos Respublikos trans­

karjerą. Jo aistra automobiliams vėliau

Buvo daug veiksnių formavusių tuomet dar

formacija į Romos Imperiją, demokratijos

lėmė technologine pažanga pasižyminčią

mažai žinomo režisieriaus Geroge Lucas

virsmas diktatūra XX a. Vokietijoje, bei

„Žvaigždžių karų“ epopėjos tematiką,

idėjas, kuomet maždaug 1972 – siais

Vietkongo pergalė Vietname prieš tech­

tačiau jaunystėje vos per plauką neprara­

jis pirmą kartą atsisėdo rašyti pirmąjį

nologiškai pažangesnias Jungtines Valsti­

dęs gyvybės lemtingoje avarijoje, Lucas

„Žvaigždžių karų“ scenarijų. Pradžioje,

jas. Vis dėlto didžiausią įtaką Lucas projek­

persvarstė savo pasirinkimus ir nusprendė

jaunasis menininkas eksperimentavo su

tui tikriausiai turėjo būtent Jospeph Camp­

atsigręžti į mokslą, meną, bei kultūros

mintimi kino juosta paversti 1930 – ųjų

bell idėjos išdėstytos knygoje „Herojus su

studijas.

laikotarpio nespalvotus fantastinius seria­

tūkstančiu veidų“. Milžiniškas „Žvaigždžių

lus, tokius kaip „Flash Gordon“ arba „Buck

karų“ franšizės populiarumas besitęsiantis

Joseph Campbell įtaka „Žvaigždžių karams“

Protagonistas | Pavasaris 2020

117


Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su tūkstančiu veidų“ įtaka pop kultūrai | Tadas Jakubauskas pat yra linkęs padalinti į tris pagrindinius mitologinio didvyrio žygio etapus: Atsisky­ rimą, Iniciaciją ir Grįžimą. Siekiant suprasti šiuos tris Monomito kom­ ponentus, būtina atkreipti dėmesį į Joseph Campbell pabrėžiamą, mituose ir literatū­ roje dažnai sutinkamą dviejų pasaulių perskyrą. Archetipinis didvyrio žygis dažnai prasideda sustabarėjusiame, prognozuoja­ mame ir gerai pažįstamame kasdienybės pasaulyje. Jį neblogai apibūdina šiais laikais populiari sąvoka – „komforto zona“. Tai saugi vieta, tačiau joje nėra jokios gyvybės, įkvėpimo ar potencialo raidai. Pirmajame Atsiskyrimo etape, didvyris ve­

„lord of the rings: return of the king“

damas būtinybės arba padrąsinančios įta­ kos iškeliauja į antrąjį, ypatingąjį pasaulį, arba kitaip tariant – nežinomybę. Tai pavo­

Eidamas būtent šiuo keliu būsimasis

išsivystė visiems žmonėms bendri anato­

jinga vieta arba situacija, pilna priešiškų

„Žvaigždžių karų“ kūrėjas studijavo an­

miniai bruožai bei organai, tokiu pačiu

jėgų, neištyrinėtų teritorijų, rizikos, bet

tropologiją Modesto koledže, Kalifornijoje

principu žmonių psichika ir jos raida įgavo

tuo pačiu ir pasakiškų turtų bei galimybių.

ir šitaip pirmą kartą susidūrė su Joseph

archetipinius panašumus, nepriklausomus

Antrajame Iniciacijos etape, didvyris įveikia

Campbell idėjomis. Lucas labai domino

nuo individualios sąmonės ar kultūrinio

iššūkius, atranda lobį (materialų arba

Campbell pateikta psichologinė didvyrių

konteksto kuriame ji subręsta.

dvasinį) bei galiausiai Grįžimo etape jis

mitologijos interpretacija. Kurdamas

sugrįžta atgal į kasdienybės pasaulį pasida­

„Žvaigždžių karus“ režisierius stengėsi

Savo knygoje Campbell tęsia Jung mintį

iliustruoti tipinį mitologinio didvyrio žygį

aprašydamas skirtingų kultūrų padavi­

per Luke Skywalker personažą, sukurti

muose ir legendose apie didvyrius pa­

„modernų mitą“ arba kaip pats Lucas yra

Didvyrio žygis neprivalo griežtai sek­

sitaikančių bendrų archetipinių motyvų

pasakęs interviu su amerikiečių žurnalistu

ti būtent tokia naratyvo struktūra, bet ji

sumą, kurią jis vadina „Didvyrio kelione“

Bill Moyers – „papasakoti seną istoriją

apibrėžia bendras šių istorijų tendencijas:

arba „Monomitu“. Būtent šias archetip­

nauju būdu.“

prieš įsitraukiant į Sukilėlių Aljanso kovą

ines temas George Lucas siekė iliustruoti

prieš Galaktikos Imperiją, Luke Skywalker

„Žvaigždžių karų“ filmais. Po originali­

kelionės pradžia „Žvaigdžių karuose“ yra

osios trilogijos išleidimo, Lucas ir Camp­

monotoniškas gyvenimas nuobodžioje dy­

bell susipažino ir tapo gerais draugais. Ši

kumų planetoje Tatuine, tuo tarpu

Pagrindinė knygos „Herojaus su tūkstančiu

draugystė tęsėsi iki pat Campbell mirties

Watchowski „Matricoje“ prieš reali­

veidų“ prielaida gali būti apibendrinta ši­

1987 metais. Campbell tegiamai atsiliepė

zuodamas savo kaip išrinktojo „Neo“ liki­

taip: Jospeph Campbell atkreipia dėmesį,

apie „Žvaigdžių karus“ ir ne kartą komen­

mą, Thomas Anderson dirba programinės

jog skirtingų kultūrų religijose, mituose

tavo juose iliustruotas idėjas interviu su

įrangos kompanijoje ir gyvena nuomuo­

ir legendose apie didvyrius bei mesijiškas

amerikiečių žurnalistu Bill Moyers doku­

jamame bute. Hario Poterio dienos bėga

figūras pasitaiko daug bendrų motyvų,

mentinių laidų cikle „Mito galia“ (angl.

gyvenant kartu su Durslių šeima savo kam­

nepaisant to, kad šios kultūros vystėsi

„The Power of Myth“).

baryje po laiptais, o hobitai dalyvausiantys

Didvyrio kelionė arba „Monomitas“

nepriklausomai, būdamos atskirtos viena nuo kitos tiek geografinių, tiek istorinių

Atsiskyrimas, Iniciacija, Grįžimas.

linti savo atradimu su bendruomene.

„Žiedų Valdovo“ įvykiuose leidža laiką Šyro kaimelyje.

aplinkybių. Knygoje „Herojus su tūkstančiu veidų“

Religiniai naratyvai pasižymėjo šiais

Kadangi šie panašumai nebuvo sukurti

Jospeph Campbell tipinę mitologinio did­

pavyzdžiais nuo dar seniau. Judeo-krikš­

sąmoningomis pastangomis, kaip paaiški­

vyrio kelionę suskirsto į 17 žingsnių. Jie

čioniškoje tradicijoje Ievos ir Adomo istori­

nimu Campbell rėmėsi šveicarų psicholo­

visi neprivalo būti vienoje istorijoje. Vie­

ja prasideda aptvertame rojuje – Edeno

go, Sigmund Freud mokinio, Carl Gustav

nos istorijos susikoncentruoja ties vienais

sode, tuo tarpu prieš pradėdamas mokyti

Jung įvesta kolektyvinės pasąmonės idėja.

žingsniais, kitos ties kitais, tačiau didžioji

žmones apie Dangaus Karalystę, Jėzus

Jung kolektyvinę pasąmonę apibrėžė kaip

jų dalis neretai sutampa lyginant skirtingus

Kristus gyvena paprastą gyvenimą užsiim­

visai žmonijai bendrų, paveldimų psichi­

didvyrių mitus tarpusavyje. Savo knygoje

damas žemišku, iš savo globėjo Juozapo

kos bruožų, instinktų, elgesio formų ir

Campbell parašo visą skyrių aptardamas

perimtu dailidės amatu. Iki savo kelionės į

psichologinių funkcijų sumą. Psichologas

kiekvieną didvyrio kelionės žingsnį in­

nušvitimą, Šakjos valstybės princas Sidhar­

tikėjo, jog lygiai kaip evoliucijos eigoje

dividualiai, tačiau jų sumą autorius taip

ta Gautama (būsimasis Buda) gyvena užda­

118 Protagonistas | Pavasaris 2020


Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su tūkstančiu veidų“ įtaka pop kultūrai | Tadas Jakubauskas rytas tėvo rūmuose – apsuptas malonumų

Filosofinėje literatūroje dviejų pasaulių

ir kruopšiai saugomas nuo skausmo, smur­

perskyrą ir tris apibūdintus didvyrio ke­

to, bado ir ligų perpildyto realaus pasaulio.

lionės etapus ypač gerai iliustruoja Platono

Mitologija, kaip simboliškai perteikta psichologinė raida

„Olos Alegorija“ pateikta klasikiniame vei­

Viena iš pagrindinių mitologijos funkci­

Sekant Jung, Campbell ir kitų šios tradici­

kale „Valstybė“. Šiame vaizdinyje, žmonės

jų, anot Joseph Campbell, yra poetiškais

jos mąstytojų mintį, perskyra tarp dviejų

lyginami su kaliniais nuo gimimo laikomais

simboliais ir dramatiškomis metaforomis

pasaulių yra ne kas kita, kaip simboliškai

oloje. Jie surakinti tokiu būdu, jog visada

perteikti asmenybės raidą. Psichologinis

išreikšta perskyra tarp sąmonės ir

mato tik daiktų šešėlius ant sienos, kuriuos

progresas gali būti ir sėkmingas, ir nesėk­

pasąmonės. Žmogui nežinomybę yra labai

sukuria laužo šviesa. Šie šešėliai – vienin­

mingas, tad šiuo būdu didvyrių mitologija

lengva užpildyti pasąmonėje slypinčių

telė kaliniams žinoma tikrovė. Filosofas

atitinka Senovės Graikijos dramos žanrus –

turinių projekcijomis. Joje žmogus regi savo

yra asmuo, kuris išsilaisvina iš grandinių,

komediją ir tragediją. Abi dramos rūšys gali

paties lūkesčius, baimes, prognozes ir in­

palieka olą ir pamato realybę tokią, kokia

pasitarnauti žmogui kaip teigiamas arba

terpretacijas, todėl nežinoma teritorija arba

ji yra ištikrųjų. Galiausiai jis sugrįžta į olą

neigiamas pavyzdys. Tipinis didvyrio mi­

situacija tampa tarsi pasąmonės suišori­

pas kitus kalinius ir dalinasi savo išminti­

tas iliustruoja sėkmingą asmenybės raidą,

nimu. Metafizinės realybės, astralinės

mi. Šioje vietoje nesunku įžvelgti sąsajų su

kurią apibrėžia vaiko transformacija į su­

dimensijos, mitologiniai amžiai, mokslinės

„Matrica“.

augusį žmogų – visapusiškai savarankišką, laisvą individą nepriklausantį nuo tėvų.

fantastikos ateities vizijos – visa tai Camp­

Deja, Didvyrio kelionė gali ir nepasisekti.

bell akyse yra alegorijos ir simboliai sutei­

Campbell požiūriu, trijų etapų Monomitas

kiantys pasąmonės turiniui sąmoningą

sudaro ciklą – kiekvieno nuotykio pabaiga

išraišką.

yra kito nuotykio pradžia, tad mitologinis

Klasikinis nesėkmingo didvyrio mito

didvyris gali būti suvokiamas kaip tai, kas

pavyzdys yra Edipo istorija iš graikų

Fantastikos kūriniuose dviejų pasaulių

nuolat medijuoja tarp priešybių. Keliau­

mitologijos. Šį padavimą ypač mėgo ko­

perskyra reiškiasi daugybe pavidalų – tai

damas pirmyn ir atgal tarp dviejų pasaulių,

mentuoti Jung mokytojas, garsusis austų

perskyra tarp Dabarties ir postapokaliptinio

didvyris yra tai, kas palaiko gyvybinius

psichologas Sigmund Freud įvedęs sąvoką

2029 – ųju Los Andželo („Terminatorius“);

procesus. Jo judėjimą galima palyginti su

„Edipo kompleksas“. Šiuo atveju berniukas

Tikrovės ir Matricos („Matrica“); Kokono

širdies susitraukimu ir išsiplėtimu arba

išlieka infantilus net ir labai brandžiame

ir Puslo („Final Fantasy XIII“); Londono ir

pakaitomis minamais dviračio pedalais.

amžiuje per savo liguistą prisirišimą prie

Narnijos („Narnijos kronikos“), Slėptuvės

Pašalinus vieną iš kontrastuojančių prin­

motinos. Pavyzdžiai pop kultūroje įtraukia

101 ir Vašingtono griuvėsių („Fallout 3“) ir

cipų, įsigalėtų negyvas vienpusiškumas. Šia

Alfred Hitchcock 1960 – ųjų siaubo filmą

t.t. Svarbu atkreipti dėmesį, jog du pasauliai

prasme, tarp pasaulių keliaujantis didvyris

„Psichopatas“ arba Anakin Skywalker nu­

neprivalo būti dvi skirtingos vietos. Tai gali

sutampa su egiptiečių saulės dievu Ra,

puolimą į Tamsiąją Pusę „Žvaigždžių karų“

būti dvi skirtingos situacijos toje pačioje

kiekvieną naktį nusileidžiančiu į požemių

priešistorės trilogijoje. Vaikystėje būsima­

vietoje, arba ta pati vieta skirtingais laikais

pasaulį kautis prieš gyvatę Apopą vien tam,

sis džedajus bijojo atsiskyrimo nuo mamos,

(ypač istorijose apie keliones laiku).

kad vėl ateitų nauja diena.

o vėliau atsiskyrimo nuo motiną atsto­

„The Matrix“

Protagonistas | Pavasaris 2020

119


Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su tūkstančiu veidų“ įtaka pop kultūrai | Tadas Jakubauskas jančios moteriškos figūros – mylimosios Padmės Amidalos. Tam, kad šis atsiskyri­ mas neįvyktų, Anakin ryžosi sandoriui su „velniu“ – Dartu Sidijumi – pats tapdamas Dartu Veideriu. Ironiška, bet toks žingsnis lėmė būtent Padmės netektį. Dažnas, Campbell aprašomas Didvyrio ke­ lionės motyvas yra „Banginio pilvas“. Šiuo atveju istorijos pagrindinis veikėjas atsi­ duria banginio arba didelės pabaisos pilve visai kaip Pinokis 1940 – ųjų „Disney“ animaciniame filme arba pranašas Jona Senajame Testamente. Pabaisa gali būti ir metaforiška – Luke Skywalker kartu su kompanionais įstringa Imperijos kosminėje stotyje „Mirties žvaigždėje“, o genetiškai modifikuotas superkarys „Master Chief“ atsiduria priešiškų ateivių erdvėlaivyje „The Truth and Reconsiliation“ kultinėje

„Halo 4“

„Xbox“ platformos pirmo asmens šau­ dyklėje „Halo: Combat Evolved“ (2001). Viena iš šio lygio sekcijų net yra pavadinta „Into the Belly of the Beast“ (liet. „Į pabaisos pilvą“). Pasak „Herojaus su tūkstančiu veidų“ au­ toriaus, tokia pabaisa simboline prasme yra lygi motinos gimdai. Psichologiniame lygmenyje pavojingos situacijos veikia kaip motinos įščios. Nors vaikiškas naivumas išnyksta smogus realybei, šioje tamsioje ir pavojingoje terpėje pradeda megztis nauja gyvybė – užgrūdintos, suaugusio žmogaus asmenybės embrionas. Santykis su tėvo figūra taip pat turi nepa­ keičiamą vaidmenį psichologinėje raidoje,

kurią atvaizduoja didvyrio mitas. Neretai

savo tėvą nuo Imperatoriaus ir Tamsiosios

įvairi literatūra, filmai ir kompiuteriniai

Jėgos pusės įtakos, tuo pačiu „Matricoje“

žaidimai pasakoja istorijas apie pagrindi­

Neo ryžtasi pavojingai misijai nuo agentų

nius veikėjus, kurie ieško savo dingusio

išgelbėti savo tėvišką figūrą Morfijų. Ly­

tėvo, mėgina jį išvaduoti nuo priešų arba

giai taip pat egiptiečių mitologijoje dievas

siekia atkeršyti už jo mirtį. Pavyzdžiai būtų

Horas susikauna su dėde Setu siekdamas

Šekspyro „Hamletas“ , Franko Herberto

išvaduoti savo tėvą Ozyrį įkalintą požemių

mokslinės fantastikos epas „Kopa“ (angl.

pasaulyje. Ko moko šios istorijos?

„Dune“), filmai „Liūtas karalius“, „Tro­ nas: Palikimas“, „Indiana Džounsas ir

Labai dažnai tokiose kelionėse tėviška

paskutinis kryžiaus žygis“, „Laiko vingis“,

figūra miršta, tiesiogine arba perkeltine

„Ieškomas“ arba kompiuteriniai žaidimai

prasme. Žiūrint iš psichologinės perspek­

„Fallout 3“ ir „Shenmue III“ tarp daugelio

tyvos, tėvo autoritetas turi išnykti tam,

kitų.

kad vaikas taptų savarankiškas. Suaugęs žmogus, tam tikra prasme, pats turi būti

Luke Skywalker filme „Žvaigdžių karai Ep.

savo tėvu. Ieškodamas savo tėvo didvyris

VI: Džedajų sugrįžimas“ mėgina išlaisvinti

ištikrųjų ieško pats savęs – prarastos tėviškos išminties, kuri glūdi jame pačiame kaip potencialas. Tai padeda suprasti Su­ permeno tėvo Jor-Elo (Marlon Brando) žodžius 1980 – ųjų filme „Supermenas II“. Sugražindamas prarastas Supermeno galias per asmeninį pasiaukojimą, Jor-Elas pri­ simena Kriptono planetos pranašystę tar­ damas: „sūnus taps tėvu ir tėvas taps sūnu­ mi“. Neatsitiktinai šis sakinys sutampa su Kristaus žodžiais Evangelijoje pagal Joną: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn, 10 – 30), „Tėvas manyje ir aš jame“ (Jn, 10 – 38). Galimai pats reikšmingiausias Didvyrio kelionės etapas yra Joseph Campbell įvar­dijama „Apoteozė“ (graik. „sudievė­ jimas“). Filmuose ir kitose medijose, did­ vyriai istorijos pabaigoje dažnai pakliūna į

„TRON: Legacy“

120 Protagonistas | Pavasaris 2020

beviltišką situaciją ir patys patiria mirtį


Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su tūkstančiu veidų“ įtaka pop kultūrai | Tadas Jakubauskas

„Dragon Ball z“ Didvyris kiekviename iš mūsų

tiesiogine arba perkeltine prasme. Senoji

Pop kultūroje Apoteozės pavyzdžių apstu.

asmenybė miršta, bet kartu su ja – miršta

Luke Skywalker tampa džedajumi atsi­

ir jos limitai. Šitaip sukuriamos sąly­

spyręs Imperatoriaus gundymams žengti

Kadangi legendos apie didvyrius iliustruoja

gos išsivystyti naujam, daug didesniam

į Tamsiąją Pusę, Neo prisikelia iš mirties

psichologinę raidą, anot Jospeph Camp­

sąmonės lygiui negu anksčiau. Per mirtį

po to kai jį nušauna Agentas Smitas, bei

bell, kiekvienas iš mūsų esame didvyriais

ir prisikėlimą didvyris patiria radikalią

lengvai įveikia priešą savo naujais sugebė­

savo gyvenimo kontekste, nepaisant mūsų

transformaciją ir galios antplūdį. Dažnai tai

jimais, Terminatorius T-800 yra nugalimas

lyties ar etninės tapatybės. Kiekvienas iš

įkvepianti istorijos akimirka, kuomet hero­

pažangesnio T-1000, tačiau jis prisikelia

mūsų esame savo asmeninės istorijos pro­

jus prisikelia iš nevilties, pasiekia savo pil­

įsijungus alternatyviam energijos šaltiniui

tagonistais. Visa tai sutampa su antrajame

ną potencialą ir naujomis galiomis įveikia

ir užbaigia kovą pergale.

„Protagonisto“ numeryje Svaro iš hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ išsakytomis min­

antagonistines blogio jėgas. Vis dėlto, greičiausiai niekas nėra pavaiz­

timis komentuojant savo Kaptino Lietuvos

Religiniai ir mitologiniai naratyvai ilius­

davęs Apoteozės akimirkos taip efekty­

tematikos cosplay kostiumo simbolinę

truoja šią mintį per Fenikso atgimimą iš

viai ir įsimintinai kaip anime, bei manga

reikšmę: „Kapitonas Lietuva kiekvienam

pelenų graikų mitologijoje, Jėzaus Kristaus

franšizė „Dragon Ball Z“. Legendinė Goko

mūsų simbolizuoja jo asmeninį didvyrį. Jis

prisikėlimą po nukryžiavimo, budistų vie­

transformacija į Super Sajaną kovoje prieš

tikrai yra kiekviename iš mūsų, tik kartais

nuolių sugebėjimą numarinti savo ego ir

Fryzą daugeliui serijos fanų yra vienas

mes nedrįstame to sau pripažinti ir dėl

virsti Boddhisattvomis – nuo reinkarnaci­

mėgstamiausių jų vaikystės momentų. Toks

įvairių priežasių, nedrįstame jam leisti

jos rato nepriklausomomis dvasiomis apie

teiginys atviras ginčams bei diskusijai,

veikti.“ Semdamiesi išminties iš mitologi­

kurias sukasi šventųjų garbinimo kultas

tačiau Gohano transformacija į antro lygio

jos bei skirtingų pop kultūros pavyzdžių,

Mahajanos Budizme. Daugelio Afrikos ir

Super Sajaną bevilitiškoje kovoje prieš Cellą

kiekvienas asmeniškai galime pasirūpinti,

Pietų Amerikos genčių iniciaciojos ritualai

drąsiai gali būti laikoma net dar geresniu

kad mumyse slypintis didvyriškumas ne­

atkartoja visą šią archetipinę tematiką

Apoteozės pavyzdžiu. Akimirka kuomet

pasiliktų pasąmonės tamsoje, bet rastų

atskiriant berniukus nuo motinų ir per­

lydimas Hironobu Kageyamos dainos „Un­

išraišką kasdienybėje per sąmoningą ir

leidžiant juos pro skausmingą arba baimę

mei No Hi ~ Tamashii Tai Tamashii“ savimi

ryžtingą realizaciją. Šia prasme, Kapi­

keliančią patirtį iš kurios vaikai turi sugrįžti

nepasitikintis, jautrus berniukas Gohanas

tonas Lietuva tikrai gyvena kiekviename iš

kaip pilnaverčiai suaugę žmonės. Nors

tiesiog milžinišku galios proveržiu peri­

mūsų. Tai Campbell „Herojus su tūkstančiu

šiuo­laikinė Vakarų kultūra įšventinimo

ma savo tėvo Goko, kaip planetos gynėjo

veidų“ arba Lietuvos atveju – Herojus su

ritualų neturi, vairavimo egzaminas,

vaidmenį, po šiai dienai vienija ir įkvepia

trimis milijonais veidų.

tarnyba kariuomenėje arba sutvirtinimo

milijonus „Dragon Ball Z“ fanų visame

sakramentas katalikams, kartais atlieka

pasaulyje.

psichologinį iniciacijos ritualo vaidmenį.

Protagonistas | Pavasaris 2020

121


Protagonistas rekomenduoja: pavasario renginiai

Protagonistas rekomenduoja: Pavasario renginiai Fantastiškų renginių niekuomet nebus per daug! Būtent su šia idėja tęsiame tradicinę „Protagonisto“ žurnalo rubriką ir pristatome dar vieną seriją puikių pavasariškų renginių skirtų geek‘iškos kultūros fanams. Jei esame kiaulės ir ką nors pamiršome, neteiskite… Geriau parašykite mums laišką į ProtagonistasMagazine@gmail.com ir padėkite pasitaisyti artėjant vasarai!

Festivalis „InfoShow 2020“

Kovo 27 - Balandžio 9 d. „InfoShow“ - tai informatiškiausias studentų festivalis, kuris jau beveik 20 metų stebina lankytojus originalių renginių gausa. Pasak organizatorių, KTU Informatikos fakulteto studentų atstovybės, InfoShow suvienija įvairiausias informacinių technologijų šakas - muziką, vaizdo žaidimus, japonų kultūrą bei daugelį kitų aktyvių veiklų. Studentai šiemet kvies į tradicines studentiškas orientacines varžybas, ne tik studentams įdomią naujųjų technologijų konferenciją „KTU NEXT“, kvies susiburti anime fanus tradiciniame „Anime Nights“ renginyje bei pakvies pasivaržyti žaidimų turnyruose „Lan Party“ renginyje. Pavasarį kviečiame pradėti Kaune!

Wargame Weekend 2020 Trečius metus iš eilės „Wargame Weekend“ kviečia stalo žaidimams prijaučiančius bei kitus smalsuolius į karinių miniatiūrų žaidimų (arba paprasčiau - wargame’ų) šventę. Nesvarbu ką mėgstate – analoginius stalo žaidimus, strateginius ar taktinius kompiuterinius žaidimus, o gal galvojate, jog nieko geriau už šachmatus negali būti - šis renginys yra kaip tik jums. Išbandykite tokius miniatiūrų žaidimus, kaip „Warhammer 40000“, „Warhammer: Age of Sigmar“, „Infinity“, „Warmachine“ bei daugelį kitų. Nebijokite informacijos gausos, „Wargame Weekend“ metu visus žaidimus pristatinėja veteranai, kurie paprastai ir profesionaliai jums viską paaiškins. Tie, kurie yra linkę į menus ar amatus, galės prisijungti į dirbtuves, susiklijuoti savo figūrėlę, ją nusidažyti ir pasiimti namo. „Wargaming“ hobis yra neaprėpiamai platus ir „Wargame Weekend 2020“ bus puiki proga susipažinti su šiuo užsiėmimu. Kovo mėn. 28-29 dienomis užsukite į stalo žaidimų ir hobio centrą „RIKIS“ ir sužinokite, kas taip sužavėjo net patį Kapitoną Lietuvą.

122 Protagonistas | Pavasaris 2020

Kovo 28-29 d.


Protagonistas rekomenduoja: pavasario renginiai

BLON Animacijos ir video žaidimų festivalis

Balandžio 23-26 d. BLON – tai unikalaus formato animacijos ir vaizdo žaidimų festivalis, kuriame gali sutikti didžiausių pasaulio animacijos ar žaidimų studijų talentą ir niekam nežinomą būsimą genialų kūrėją. Šis festivalis – tai inkubatorius, kuriame jauni neatrasti talentai keičiasi įkvėpimu su industrijos rykliais. BLON programoje – kontraversiški filmai, video žaidimai, VR patirtys suaugusiems bei vaikams skirta, subtili ir estetiška Prancūzijos, Japonijos, Skandinavijos ir kitų šalių meistrų animacijos ir vaizdo žaidimų programa. Taigi, jei balandžio mėnesį planuojate išvyką prie jūros, neaplenkite Klaipėdos kultūros fabriko.

Pavasario renginiai „Rikyje“

visą pavasarį

Stalo žaidimų ir hobby centro „Rikis“ lankytojai žino, kad čia kone kiekvieną savaitgalį verda veiksmas. Naujų stalo žaidimų pristatymai, „Magic: The Gathering turnyrai“, „Dungeons & Dragons“ žaidimų sesijos - tai tik keletas iš daugybės čia dirbančios komandos organizuojamų renginių. Norėdami pristatyti juos visus, netilptume į žurnalo puslapius, tad tiesiog paliekame rekomendaciją apsilankyti „Rikis“ internetiniame puslapyje ir išsirinkti sau pačiam labiausiai patinkančią pramogą.

Pavasario renginiai „World of Games“

visą pavasarį Kauniečiai irgi turi savo bazę mėgautis geek‘iškais hobiais. „World of Games“ kiekvieną savaitgalį organizuoja mažas šventes ir kviečia susiburti visus bendraminčius. Čia galėsite pasin­ erti į naujus stalo žaidimų nuotykius - nesvarbu ar tai nauja „Dungeons & Dragons“ kampanija ar savaitgalinis pasigalinėjimas atnaujintomis „Magic: The Gathering“ ar „Yu-gi-oh“ kortų kaladėmis, „World of Games“ fantastika alsuoja visą pavasarį. Nepaisant to, čia galite įsigyti dažų ar figūrėlių savo mylimam wargame ar pasigrieb­ ti naujo leidimo booster pack, kai tiesiog norisi atplėšti naują kortų pakelį.

Protagonistas | Pavasaris 2020

123


Interviu: Monokuro Yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“ | Greta Musteikienė

INTERVIU:

Greta Musteikienė

Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir geriau, dviejų elektroninių knygų autorė

Monokuro Yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“

Justina Kapeckaitė dar žinoma kaip Monokuro Yun – lietuvių autorė, kuri pasuko dar nedaug tautiečių pramintu taku: savo pirmąją knygą ji išvertė į anglų kalbą ir praėjusiais metais išleido užsienyje popieriniu bei elektroniniu formatais. „The Sign“ – tik pirma iš numatomos knygų serijos, pasakoja apie princesės Medani, pusiau demono Siris bei jo magiško kompaniono Nytrio kelionę magijos pilname pasaulyje, siekiant sustabdyti pabaisų puolimą. Knyga jau sulaukė neblogų atsiliepimų iš publishersweekly.com ir įvairių kitų apžvalgininkų, tačiau pirmąją knygos versiją vis tiek teko perleisti. Apie knygos rašymo ir leidybos procesą autorė mielai sutiko papasakoti ir mūsų skaitytojams.

124 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: Monokuro Yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“ | Greta Musteikienė

Justina Kapeckaitė / Monokuro Yun

Savo tikro vardo ir pavardės neslepi, bet kaip rašytoja prisistatai “Monokuro Yun – lady of feathers and swords”. Kodėl pasirinkai naudoti slapyvardį ir ką jis reiškia?

Japonų kultūra bent kol kas irgi tiesiogiai neatvaizduota, išskyrus panašumą į japoniškų novelių žanrą dėl rašymo stiliaus. O fechtavimasis mano gyvenime atsirado būtent dėl šios knygos.

Kadangi mano kūrinys primena japonišką Light Novel žanrą,

Moterys rašytojos dažnai turi sunkumų aprašinėjant veiksmo ar

nusprendžiau pasirinkti slapyvardį, kuris kažkaip sietųsi su vis

dvikovų epizodus, tad nutariau pasisemti tam tikros praktikos,

populiarėjančia kultūra. Kaip žinia, knyga išleista angliškai, o mano

kuri man padėtų kaip įmanoma logiškiau ir įdomiau aprašyti tokias

pavardę užsienio skaitytojams būtų sunku perskaityti.

scenas.

„Yun“ yra Justina trumpinys, kurį man sugalvojo draugė japonė, o

Kodėl nusprendei parašyti knygą anglų kalba, kodėl ne lietuvių?

„Monokuro“ atkeliavo iš vienos j–pop dainos (jap. Monochrome). Dėl „lady of feathers and swords“, tai bandžiau susieti du man

Knygos originalas yra parašytas lietuvių kalba. Stalčiuje dar guli ir

brangius hobius: rašymą ir fechtavimąsi istoriniais ginklais.

du vis dar neversti tęsiniai.

Pati esi medikė, japonų kultūros gerbėja, ir kaip jau girdėjom, fechtuojiesi istoriniais ginklais. Ar tai atsispindi tavo knygoje, ar rašei kaip tik tai, kas visai su tavimi, kaip Justina Kapeckaite, nesusiję?

Norėjau pasiekti kaip įmanoma platesnę auditoriją, pasižiūrėti, kaip mane vertintų pasaulio kontekste. Mūsuose kažkaip priimta lygintis tarpusavyje, o jau kas trupučiuką geriau, na tai gaaal užsieny gėdos ir nepadarytų. Tas toks vertinimas, kad „kaip lietuvei

Medicina šioje istorijoje tikrai nevaidina kažkokio vaidmens

gal ir neblogai“, man neatrodo nei pagrįstas, nei patenkinamas.

(nebent reiktų kokias vaistažoles aprašyti). Kaip pastebėjo

Nėra tokio dalyko kaip geras autorius, nes užsienietis, ir pusėtinas

pažįstami fantastikos gerbėjai, rašytojams medikams būdinga kuo

autorius, nes lietuvis. Man buvo įdomu, kaip reaguos žmonės, kurie

labiau pagrįsti savo pasaulį, kad nebūtų tokių paikų fantastiškų

nieko nenutuokia apie mano tautybę ir kuriems ta istorija būtų

elementų kaip tarkim labai greitas žaizdų pagijimas nenaudojant

lyginama su bet kuria kita, nepaisant, kas ją parašė.

magijos ar pan.

Protagonistas | Pavasaris 2020

125


Interviu: Monokuro Yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“ | Greta Musteikienė

Autorė ir jos knyga Šalia to turiu ne vieną užsienietį draugą, nekalbantį lietuviškai, tad

Kiek laiko užtruko knygos originalo rašymas? Kas rašant buvo sudėtingiausia?

norėjau, jog ir jie galėtų pasidžiaugti mano kūryba. Pats pradinis pirmos dalies variantas buvo parašytas per kokius

O originalą vertei pati ar ieškojai vertėjo?

keturis mėnesius. Vėliau vis prie jo grįždavau, ką nors pataisydavau. Buvau pateikusi rankraštį „Pirmos Knygos konkursui“, tad teko

Verčiau pati, draugai padėjo kažkiek pataisyti klaidas (tuo pat metu

sukurti prologą, bent tris sykius siunčiau jį draugams, prašydama

tapę ir pirmais skaitytojais bei vertintojais). Paskui dar šiek tiek

pastabų. Kadangi gavau kontraktą konkursui dar neįpusėjus, teko

stilistiką pakeitė „Morgan James Publishing“ redaktorė. Deja, dėl

rankraštį atsiimti.

man ne visai suprantamų priežasčių pirma redakcija buvo aptekusi gramatikos klaidomis, tad po poros mėnesių gavau žinutę, jog bus

Sudominti skaitytoją nuo pirmųjų puslapių ir išlaikyti jo dėmesį

išleista pataisyta redakcija. Ji irgi ne visai išpildo mano lūkesčius,

nėra lengvas darbas. Nors iki šiol sulaukiu įvairių vertinimų ir

bet užsienio skaitytojai bent jau neatžymi savo komentaruose šio

komentarų apie per lėtai vykstantį veiksmą, ar per staigią, ne visai

nemalonaus trūkumo.

pagrįstą pabaigą, daugelis skaitytojų teigia kūrinį perskaitę gana

126 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: Monokuro Yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“ | Greta Musteikienė lengvai, vienu prisėdimu, net tuo atveju, jei fantastikos įprastai

pastebėti tam tikrus šablonus, sakinių konstrukcijas, klišes, kalbinę

neskaito. Sudominti net tokį skaitytoją gana didelis pasiekimas,

raišką ir pan. Nesakau, kad kokie nors kursai nebūtų pravertę, bet

mano manymu. Bent jau kaip nesudėtingas laisvalaikio skaitinys,

taip jau atsitiko, kad viską nuo iki teko mokytis sunkiuoju būdu, tai

manau, pasiteisino.

yra daug skaityti, o tada daug ir nuobodžiai klysti rašant.

Sakai, siuntei rankraštį draugams. Ko konkrečiai iš jų norėjai? Ar jie buvo tavo kritikai ar atliko kitokią funkciją?

Ar “The Sign” vienintelis publikuotas tavo kūrinys? Ar esi anksčiau publikavusi savo kūrybą kokioje nors rašytojų svetainėje, spaudoje ar kitur?

Siunčiau rankraštį draugams, dalimis kėliau ir į viešas svetaines dar

Esu šiek tiek skelbusi savo kūrybos rašyk.lt, bet tai buvo tikrai seniai

kitiems žmonėms, kurie norėtų paskaityti.

ir susidomėjimo nelabai sulaukė, o kritika paprastai pasitaikydavo priekabi, bet ne visai vietoje. Tarkim komentatorius pareiškia,

Taip vadinamieji „beta skaitytojai“ yra svarbi proceso dalis,

kad mano kūrinio ištrauka lūžta nuo tiesioginės kalbos, bet tada

ypač rašant pirmąją knygą. Kuo daugiau teksto prirašai, tuo

pasižiūri, ką pats komentatorius rašo, ir nemaloniai nustembi, jog

sunkiau su juo tvarkytis, bent jau man, tad norėjau įsitikinti, jog

ten situacija netgi blogesnė. Teko ne iš vieno rašančiojo išgirsti,

veiksmas sklandus ir siužetas nuoseklus, kad veikėjai nesielgia

jog rašyk.lt nėra pati maloniausia patirtis rašančiajam, tad daugelis

neadekvačiai, ir panašiai. Nors nedaug, bet tikrai sulaukdavau visai

tokių arba nustoja skelbti šioje svetainėje savo darbus, arba nustoja

konstruktyvios kritikos, į kurią atitinkamai ir reagavu, jei maniau,

rašyti visai. Galbūt gerai, kai aptramdomi paaugliukai, kuriems

kad kūriniui tai bus į naudą. Paprastai protingai išsakyti patarimai

dar per anksti teikti savo darbus leidykloms, bet norėtųsi bent kiek

dar niekam nepamaišė.

mandagiau reiškiamos kritikos.

Ar turėjai kokią rašymo rutiną/ritualą? Ar imiesi rašyti viską detaliai suplanavusi ar rašai tik iš įkvėpimo ir stebi kur tai nuves?

Kaip suradai leidyklą? Ar kreipeisi tik į tą vienintelę ar buvo kitų variantų? Esu siūliusi savo darbą ir Lietuvos leidykloms. Tuo metu jis buvo

Visaip pasitaiko. Esu rašius ir ketvirtą ryto, ir devintą vakaro... Ir po

mažiau išbaigtas, nes nebuvo prologo, bet šiaip daugiau mažiau

visą skyrių per dieną, o kartais tik pastraipą ar kelias savaites ar net

sutvarkytas. Deja, atsakymo nesulaukiau nei iš vienos, iki šiol nesu

mėnesius visai nieko.

tikra, ar leidyklos, kurioms siunčiau, matė mano darbą, ar laiškai kaži kur pasimetė.

Kadangi pirmą knygą po skyrių skelbiau svetainėje, tekdavo luktelti po kelias savaites, kol draugai grąžins jau suredaguotą, taigi rašiau

„Morgan James Publishing“ radau per authors.me internetinį

ganėtinai planingai.

puslapį, prieš pusmetį jo veikla buvo nutraukta. Puslapis padėdavo agentams bei leidykloms išrūšiuoti rankraščius, kad galėtų greičiau

Paprastai pasirašau punktais, ką po ko norėsiu atvaizduoti, bet

nuspręsti, ką skaityti verta, o ko ne. Man pasiūlytos agentūros

detalės ar kai kurie mažiau reikšmingi įvykiai, dialogai ir panašiai

atmetė mano kūrinį net neatsidariusios profilio, viena leidykla

išsivysto jau berašant. Kadangi tai knygų serija – planuotis būtina,

pareiškė, jog tokio tipo kūriniai – ne jų sritis, dar keletas didesnių

kitaip gresia pasiklysti siužeto vingiuose, neišpainiojamose

leidyklų neatsakė iš viso, o „Morgan James Publishing“ susisiekė

paslaptyse ar panašiai. Daugelis klausimų, iškeltų pirmoje dalyje,

su manimi praėjus pusmečiui.

bus atsakyta kitose knygose, tad planavimas tikrai praverčia.

Kokiose interneto svetainėse skelbei savo knygos skyrius?

Kaip sekėsi bendrauti su leidykla? Ar kilo kokių nesutarimų? Ar jie keitė ką nors romane ar jiems tiko taip, kaip buvo?

Pirmos svetainės pavadinimo jau nepamenu, neilgai ten užsibuvo.

Su leidykla teko bendrauti skambučiais bei laiškais, su skirtingais

Paskui buvo skelbiama „inkitt“ bei dar kiek vėliau – „Patreon“.

žmonėmis, atliekančiais skirtingas funkcijas: redaktorė,

Gavusi kontraktą turėjau pašalinti visas šias paskyras.

dizaineriai, marketingo specialistai, įvairūs veiklos koordinatoriai... Didelių nesusikalbėjimų kaip ir nebuvo, siužetas buvo paliktas toks,

Ar specialiai mokeisi kūrybinio rašymo? Ar lankei kokius rašymo kursus?

koks yra, nors nemažai sakinių mano redaktorė perrašė pagal save,

Ne, specialiai nieko tokio nesimokiau. Kiek pastebėjau iš kitų

kildavo mintis, jog idėja mano, bet žodžiai – nebe mano.

žmonių pasakojimų, kūrybinis rašymas nėra visai tai, kas tinka rašyti sudėtingo siužeto kūrinius, labiau gal tiktų mokantis kai kuriuos konkretesnius elementus (tarkim kalbinės raiškos,

palikdama tą pačią mintį. Tad skaitant galutinį variantą kartais

Ar Monokuro Yun internetinio puslapio taip pat norėjo leidykla ar tai buvo tavo pačios sumanymas?

aplinkos, jausmų aprašymų), bet iš tikrųjų nesu nieko panašaus bandžiusi, tad nelabai ryžčiausi kažką tvirtai teigti ar neigti.

Norėjo leidykla. Tai buvo vienas iš didesnių prašymų susikurti oficialų autorės puslapį, bei porą kitų medijų, kurios burtų

Pagrindinis mano mokymosi principas – itin daug skaityti kūrinių,

skaitytojus, tad be oficialaus puslapio ir facebooko dar turiu ir

ypač tokių, kurių siužetai ar stilistika yra artimi tam, ką nori kurti.

instagramą, bei moderuoju goodreads paskyrą.

Ir skaityti tų kūrinių tiek, kad smegenys jau automatiškai pradėtų

Protagonistas | Pavasaris 2020

127


Interviu: Monokuro Yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“ | Greta Musteikienė Ar pati leidykla užsiėmė kokia nors knygos reklama ar viskas buvo palikta tau? Leidykla reklama užsiėmė labai minimaliai: mano knyga yra rodoma jų leidyklos parduotuvėje, taip pat su leidyklos pagalba gavau recenziją iš „Publishers Weekly“, bet tai, ko gero, viskas. Tiesa, be leidyklos mano knyga nebūtų pasiekiama daugelyje internetinių knygynų. Kita vertus, dėl reklamos trūkumo, gana sunku ją surasti tarp gausybės kitų leidinių.

Ar pavyko iš knygos uždirbti? Kaip knygai sekasi užsienio rinkoje? Užsidirbti tikrai nepavyko, bet su pirma knyga, ir dar pirma knyga iš serijos, be geros reklamos tą padaryti itin sunku. Daugybė žmonių nemėgsta investuoti savo laiko į serijas, kol nėra gana daug atsiliepimų, kad knygą skaityti verta.

Ar jau žinai kiek serijoje bus dalių? Ar ir toliau bendrausi su ta pačia leidykla? Serijų dalių kiekis mažumėlę kinta, nes ketinu, pradedant nuo ketvirtosios, knygas rašyti šiek tiek didesnių apimčių. Galbūt 6–8. Su ta pačia leidykla vargu ar palaikysiu ryšius, kadangi grožinės literatūros autoriams sąlygos ne itin palankios: gerokai per brangios, vidutinės kokybės paslaugos, tad dar vienai tokiai knygai jau nuturėčiau pinigų. Svarstau įvairius variantus, tarpe jų ir apie savilaidą, bet kol kas tik galiu pasakyti, kad kitos dalies anglų kalba, deja, bet teks palaukti.

Tai kiek tos knygos leidyba atsiėjo?

„The Sign“

Skaičius nėra baigtinis, bet pasakysiu taip: pati tokios sumos neturėjau, teko skolintis. Ir vis dar keliauja įvairios išlaidos

išleidus knygą ją visi griebs ir skaitys. Rašančių yra daug, labai

marketingui, knygų kopijoms, kurias pagal kontraktą turiu

daug, tad būti tuo vienetuku minioje, kurį visi skaitys, reikia

nusipirkti iš leidyklos ir panašiai.

pardavėjo talento, kas gana dažnai būna užmirštama.

Tad patarimas norintiems publikuotis ir ypač užsienyje: pirma

Tai ar tavo gyvenimas kaip nors pasikeitė išleidus knygą?

pasverkite savo galimybes, norus, būtinai išsiaiškinkite viską, ką galite, apie leidyklą, su kuria norite dirbti. Kartais tikrai daug pigiau

Savotiškai. Kadangi vis dar tenka dirbti prie marketingo, investuoti

yra užsisakyti redagavimo ir dizaino bei leidybos paslaugas atskirai

į knygą, galvoti, kas bus toliau, iš tos pusės tikrai pasikeitė. Deja,

pagal norus ir galimybes.

bet knygos parašymas ir jos išleidimas yra mažoji dalis, tikrasis darbas prasideda knygą jau išleidus: kaip pritraukti skaitytojus,

Kaip manai, ko reikia, kad pavyktų prasimušti tarp daugybės anglakalbių autorių?

kaip būti pastebėtai ir t.t.

Kokie tolimesni kūrybiniai planai? Tęsinio rašymas?

Pirma, ir vienareikšmiškai – geros istorijos. Šiuo metu vis dar delsiu sėsti prie ketvirtosios knygos dalies. Kada Antra: sugalvoti, kaip išsiskirti iš minios, nes geras marketingo

nors, galbūt po metų, sėsiu versti antrosios knygos į anglų kalbą,

planas parduoda žymiai daugiau, nei gera istorija, kurios niekas

bet tikrai neskubu.

neatranda. Rašytojas turi būti kaip įmanoma labiau pastebimas. Taip pat kartas nuo karto kyla idėjų visai kitoms istorijoms, bet jos Jei autorių publikuoja garsi leidykla, dažnai tai yra pusė darbo, bet pakliūti į tokią yra vargo kalnas, nes be literatūros agentų tokios leidyklos net neina į kalbas. Visiems kitiems, kurie nuspręs užsiimti savilaida – daug kantrybės, daug darbo save reklamuojant ir neturėti naivių vilčių, kad vos

128 Protagonistas | Pavasaris 2020

dar turi subręsti, kol ateis laikas jas užrašyti.

Ačiū už pokalbį.


Interviu: Monokuro Yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“ | Greta Musteikienė

Protagonistas | Pavasaris 2020

129


Interviu: Gintautas k. Ivanickas apie tamsą ryjančią tamsą | Mangirdas Beniušis

INTERVIU:

Mangirdas Beniušis

Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas, pilietis bei kritikas

Gintautas k. ivanickas apie tamsą ryjančią tamsą

Gintautas Kęstutis Ivanickas - ypač gerai žinomas vardas Lietuvos fantastų bendruomenėje. Jis galybės fantastinių romanų bei apsakymų vertėjas, senojo fantastikos žurnalo „Imperija“ redkolegijos narys, buvęs „Eridano“ meninis redaktorius bei rašytojas, kuriam priskiriami laurai už pirmąjį lietuvišką fantasy romaną „Laumės mėnuo“. Nors Gintautas laikinai buvo pasitraukęs iš fantastų bendruomenės, praėjusiais metais į ją grįžo su trenksmu ir skaitytojų teismui pagaliau pristatė savo naująją knygą „Tamsa ryja tamsą“, kuri pradeda naują lietuviškos fantastikos seriją „Umbros kronikos“. „Protagonistas“ nusprendė pasidomėti šiuo neeiliniu įvykiu lietuviškoje fantastikoje bei pakamantinėti Gintautą apie kūrybą ir fantastiką Lietuvoje.

130 Protagonistas | Pavasaris 2020


Interviu: Gintautas k. Ivanickas apie tamsą ryjančią tamsą | Mangirdas Beniušis

Gintautas k. ivanickas

Taigi prieš pradedant pokalbį, norėčiau paklausti, ką tau asmeniškai reiškia fantastika?

romaną „Laumės mėnuo“. Tiesa, vėliau padariau ilgą pertrauką -

Čia turbūt vienas iš sudėtingiausių klausimų. Paprasčiausiai

Ir štai po daugelio metų turime pirmąją „Umbros kronikų“ dalį! Kaip eiliniam Lietuvos skaitytojui pristatytum savo naująją knygą?

būtų pasakyti, jog tai didžiulė mano gyvenimo dalis, nes skaitau

gyvenimas taip susisuko, kad nebeliko laiko kūrybai.

fantastiką, žiūriu fantastiką, rašau fantastiką. Negana to, septynerius metus savo gyvenimo dirbau leidykloje „Eridanas“,

Jei skaitytojas nėra didelis fantastikos fanas sakyčiau jam, kad

tad darbas taip pat buvo tiesiogiai susijęs su fantastika. Šis pomėgis

„Umbra“ - tai „Sostų Karai“ be drakonų ir white-walkerių

suvedė mane su begale žmonių, iš kurių bent keletas tapo mano

(juokiasi).

geriausiais draugais ir su kuriais bendrauju iki pat šiol.

Kaip pats įsitraukei į kūrybą? Kas paskatino pradėti rašyti?

O jei rimtai, tai nesiimčiau savo knygos kategorizuoti. Tiesiog tikiuosi, kad kiekvienas skaitytojas atsivertęs mano knygą galės atsipūsti ir patirti puikų nuotykį fantastiniame apsiaustų ir špagų

Tikslaus momento, kuomet pradėjau tikrai negaliu įvardinti.

pasaulyje. Beje, įdomus faktas - žodį „špaga“ mums įbruko

Man buvo kokie 8 ar 9 metai, kuomet pradėjau rašyti „Trijų

vertėjai, nes muškietininkai iš tiesų buvo ginkluoti rapyromis.

muškietininkų“ tęsinį. Knyga baigėsi, o nuotykius norėjosi tęsti, tad ėmiausi darbo pats (juokiasi).

Keistas žodis „Umbra“. Ką jis reiškia?

Tačiau tai buvo labiau žaidimai, nes rimtai į tai nežiūrėjau.

Ieškodamas pavadinimo savo fantastiniam pasauliui norėjau

Tik gerokai vėliau prasidėję „Eridano“ geriausios lietuviškos

kažkokio įdomaus ir mažai girdėto žodžio reiškiančio slėptuvę ar

fantastikos rinkiniai tapo savotišku postūmiu pamėginti tuo

prieglaudą - kažko, kur tu gali pasislėpti. Umbros pasaulyje žmonės

užsiimti rimčiau. Pirmieji mano apsakymai debiutavo būtent ten,

atsirado bėgdami iš kitur, tad norėjosi perteikti šią paralelę. Tuomet

gavau savo pirmąjį „honorarą“, o tai paskatino vis didinti kūrybos

pagalvojau ganėtinai elementarų dalyką - žmonės nuo lietaus

apimtis. Neilgai trukus parašiau ir pirmąjį lietuvišką fantasy

slepiasi po skėčiu - angliškai umbrella. Taip atsirado Umbra.

Protagonistas | Pavasaris 2020

131


Interviu: Gintautas k. Ivanickas apie tamsą ryjančią tamsą | Mangirdas Beniušis

Pirmoji„ Umbros kronikų“ dalis Tačiau šis žodis turi ir dar vieną reikšmę. Umbra - tai lotyniškas

vardas ar pavadinimas. Tiesiog sugalvoji. Tiesa, savo galvoje turiu

terminas reiškiantis šešėlį, o jei dar tiksliau - tai pati tamsiausia

tam tikrus šalių atitikmenis - kai kurie skaitytojams bus lengvai

šešėlio dalis.

nuspėjami, kai kurie paslėpti giliau. Tačiau skaitytojui nebūtina to „pagauti“, nes kažkokio papildomo svorio istorijai tai neduos -

Ar tai reiškia, kad knygą galime padėti į dark fantasy lentyną greta „Raganiaus“ ar „Sostų Karų“ bei kitų panašių romanų?

tiesiog smagi detalė. Pavyzdžiui, mano knygoje yra toks veikėjas s’Apekas, kuris atėjo

Dėti ją galima kur tiktai nori. Čia priklauso nuo paties skaitytojo

visiškai per kitą istoriją. Kažkada Andrzej Sapkowski parašė „Audrų

ir kurioje lentynoje daugiau vietos. Aš nemanyčiau, kad tai

sezoną“ ir ten buvo toks veikėjas Bangis - trolio ir ogro mišinys, o

yra grynasis dark fantasy. Nors mano istorija turi šiokių tokių

fantastų bendruomenėje prieš tai jau 20 metų buvau žinomas tuo

panašumų ar šio požanrio elementų, tačiau istorijos veikėjai

slapyvardžiu, tai sakiau, kad kažkada atsikeršysiu… Būtent taip ir

pakankamai „balti ir pūkuoti“. Linija tarp gėrio ir blogio yra

atsirado s’Apekas, bet čia veikiau išimtis nei taisyklė.

jaučiama pakankamai gerai, nors riba nėra tokia griežta, kad būtų

Umbros visatą pildai įvairiais „istoriniais“ šaltiniais. Kaip manai, ką jie suteikia tavo pasakojimui?

Dar prieš išleidžiant pirmąją knygą savo socialinių tinklų paskyroje pasidalinai Umbros pasaulio žemėlapiu. Ar kurdamas pirmąją istoriją jau turėjai viską galvoje, ar viskas nutiko savaime, berašant? Kas paskatino imtis ne vieno didesnės apimties romano, o dilogijos?

Pirmiausia, man tai padėjo atskleisti kai kuriuos dalykus apie

Ankstyvus Umbros pasaulio žemėlapio kontūrus buvau nusipiešęs

pasaulio sandarą. Literatūroje yra keletas metodų, kaip galima

kone nuo pirmųjų puslapių, nes rašydamas labai greitai supratau,

atskleisti šias detales. Vienas iš bukiausių - yra tai, kas vadinama

kad man reikia matyti, kur ir kas yra. Tiesa, gerokai padailintas

nuobodaus profesoriaus paskaita, kuomet veikėjai susėda ir

variantas,su kuriuo man padėjo viena mano draugė ir kuriuo jau

vienas kitam viską aiškina, nors teoriškai jie abu turėtų tai žinoti.

galėjau dalintis viešai atsirado gerokai vėliau.

galima išsyk pasakyti kas šioje istorijoje gerietis, o kas blogietis.

Norėjau paduoti šią informaciją kitaip ir manau, kad ištraukos iš tų pseudoveikalų suteikė pasauliui gilumo ir tikrumo.

Nežinau kaip būtų buvę ir kaip viskas būtų susisukę, bet dar berašant knygą kalbėjau su draugais dirbančiais leidykloje ir

Tavo knygoje daugybė orginalių veikėjų vardų, vietovardžių - kaip juos sugalvojai? Iš kur sėmeisi įkvėpimo?

porą kartų pokalbyje praslydo tokia frazė, kad pagal dabartinius standartus optimali vienos knygos apimtis yra apie 300 tūkstančių ženklų. Tuomet dar turėjau planų leisti savo knygą kartu su

Namie turiu tokį sandėliuką ir prispyrus reikalui užeinu su samčiu

leidyklos pagalba, o pas mane jau tuomet buvo daugiau nei 400

iš ten pasisemti įkvėpimo (juokiasi).

tūkstančių ženklų. Taigi nusprendžiau, kad vieną knygą aš jau baigiu ir pradėsiu rašyti antrą, nes istorija lieka nepapasakota iki

O iš tikrųjų, tai vienas sunkiausių klausimų - tu niekad nežinai iš kur pas tave galvoje atsirado vienokia ar kitokia idėja, keistas

132 Protagonistas | Pavasaris 2020

galo. Žinau kuo istorija turi baigtis.


Interviu: Gintautas k. Ivanickas apie tamsą ryjančią tamsą | Mangirdas Beniušis Man regis, kad G. R. R. Martinas yra pasakęs, kad yra dviejų

recenziją. Tai suteikė optimizmo. Nors jo žodžiai atsidūrė ant

tipų rašytojai - architektai bei sodininkai. Architektai turi viską

knygos nugarėlės, tačiau leidyklų tai nesužavėjo.

susiplanavę iš anksto ir lėtai stato savo istoriją, o sodininkai kažką tai sodina, laisto ir žiūri kas iš to išaugs. Tai realiai nei vienas rašytojas nėra šimtaprocentinis architektas ar sodininkas ir visi turi

Kaip pats vertini lietuvišką fantastiką? Kaip manai, kodėl kiti lietuvių autoriai nerašo daugiau šio žanro knygų?

po truputį vieno ir kito. Rašant Umbra labiau jaučiausi architektu nei sodininku. Turiu pagrindinius punktus, savotiškus istorijos

Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai nerašo fantastikos yra tradicijos

griaučius, o tarpuose leidžiu sau paeksperimentuoti. Antraeiliai

nebuvimas. Mes neturime detektyvo tradicijos, mes neturime

veikėjai gali ką nors iškrėsti, ko nebuvo planuose anksčiau ir

fantastikos tradicijos. Prie to iš dalies prisideda ir tos pačios

panašiai, ypač jei matau, kad tai duos papildomo postūmio siužetui,

leidyklos. Yra tam tikrų atskirų momentų ir pavienių kūrinių,

padės geriau atskleisti vienokį ar kitokį veikėją. Bet neleidžiu sau

tačiau, kad tradicija atsirastų turime pastoviai judėti, o kai to

įsisiautėti. Aš šiaip sunkiai įsivaizduoju, kaip galima rašyti didesnės

judesio tiek mažai, tai nieko ir nėra… Jeigu pažiūrėti pas kaimynus

apimties kūrinį nežinant link ko tu jį vedi.

lenkus, tai ten yra didžiulis bumas lyginant su Lietuva. Ten auga stiprūs autoriai, tačiau jie tiek metų paeiliui kuria tradiciją - leidžia

Kiek apytiksliai laiko truko pirmosios knygos rašymas? Klausiu, nes jau noriu paskaityti antrąją.

savo fantastikos žurnalą „Nowa Fatastika“... Tai yra šviečiamoji šio reikalo pusė. Jie turėjo stiprius autorius - Stanislavo Lemo dėka augo mokslinė fantastika, Andrzej Sapkowski padėjo pagrindą

Aš galiu atsakyti net ne apytiksliai, o visai tiksliai. Knygą pradėjau

fantasy žanrui. Ne šventieji puodus lipdo ir savam krašte gali būti

rašyti dar 2014 metais, tačiau praradau didelį gabalą teksto -

pranašu.

tuomet įsivaizdavau, kad ten buvo koks trečdalis knygos, tačiau realiai buvo koks penktadalis. Po šio įvykio ilgą laiką tiesiog nekilo

O pas mus šito nėra… Bet gali būti. Manyčiau, kad mums trūksta

rankos grįžti prie viso to, bet 2017 metų rugsėjo pradžioje feisbuke

to vieno ar kito kūrinio, kuris galėtų pramušti populiarumo ledus.

susikūriau beta skaitytojų grupę ir pradėjau ten dėti istorijos

Buvo momentas, visas tas dalykas galėjo trūktelėti - tuomet, kai

gabaliukus. Paskutinį tašką padėjau 2019 sausį, tai skaičiuojant

Andrius Tapinas išleido „Vilko Valandą“. Tuomet teko kartoti

gavosi 1 metai ir 4 mėnesiai, bet tai nebuvo ištisinis rašymas.

tiražus, nes visiems norintiems nepakako knygų ir aš įtariu, kad

Rašiau retais momentais, kuomet rasdavau laisvo laiko. Rašymo

jei tuo metu kažkas būtų turėjęs rankose užbaigtą romaną, galbūt

grafikui gyvenimas daro didelę įtaką.

ir leidyklos būtų surizikavusios. Velnias žino, išties. Čia toks būrimas iš tirščių… Jei būtų teisinga formulė, kaip tai įgyvendinti,

Dar nežinau, kaip bus su antrąja dalimi. Po pirmos knygos išleidimo

greičiausiai tuo ir užsiimčiau. Tiesiog reikia stipraus kūrinio, kuris

sulaukiau netikėtai daug gerų atsiliepimų ir kilo lengva baimė

pasiektų ir sudomintų platesnes mases.

nepateisinti išaugusių lūkesčių. Gali būti, kad rašymas užtruks.

Pats esi iš Kauno, bet kiek žinau didžiąją dalį pirmosios „Umbros kronikų“ knygos rašei Nidoje. Koks ryšys tave sieja su šia Lietuvos vieta?

O tai koks lietuviškas fantastikos kūrinys tavo nuomone yra pats stipriausias? Pabūsiu kuklus ir apie save nutylėsiu. Tikriausiai nebūsiu labai originalus pasakęs, kad tai Giedriaus Vilpišausko „Vėjas nuo jūros“.

Santykis su Nida yra tradicija. Mes jau 20 metų paeiliui su šeima

Taip pat labai beprotiškai puikūs, tik kiek jaunesnei auditorijai

kiekvieną vasarą keliaujam atostogauti ten. Savaitei ar dešimčiai

skirti yra Justino Žilinsko „Kauko Gugio nuotykiai“. Su tokiais

dienų, bet visuomet apsilankom. Čia geriausias, jau minėtas rašymo

užaugus jau galima pradėti dairytis į kažką rimčiau. Tiesa pasakius,

tempas. Realiai koks ketvirtadalis ar penktadalis pirmosios knygos

lietuvių kalba kol kas per mažai pasirinkimo… Deja.

yra parašyta būtent per 10 dienų atostogas Nidoje. Ateini iš ryto į kavinę, pasidedi savo kompiuterį ir ramiai, kokias 5-6 valandas

Pabaigai - trys geriausi fantastikos kūriniai pagal Gintautą K. Ivanicką.

dirbi. Kaip visada, kai reikia rinkti savo topą būna arba per mažas

Atostogos nenukentėjo?

skaičius, nes viskas netelpa, arba užsidedi tokį didelį, kad suvardinti negali. Tai šiek tiek pagudrausiu:

Mano tai ne, nes rašyti man visai smagu. Žmonos atostogos gal kažkiek liūdnesnės buvo, bet tokia jau jos dalia... (juokiasi)

Andrzej Sapkowski „Raganius“ - visa serija

Pakalbėkime apie knygos leidybą. Kodėl savilaida?

Neal Stephenson „Baroko“ ciklas

Iš tikro, net rašydamas didelių iliuzijų neturėjau, kadangi požiūris

Ray Bradbury „Marso kronikos“

į fantastikos žanrą, kuris šiuo metu yra gajus leidybinėje erdvėje, ypač pasitraukus tokiai specializuotai leidyklai kaip „Eridanas“, nėra labai teigiamas. Bandymų kontaktuoti su leidyklomis buvo, bet, matyt, lietuvių fantastikos autorių leidyklos bijo ir nenori. Pradžioje buvau skeptiškas, tačiau trumpam patikėjau, kad kažkas

Ačiū Gintautui už pokalbį ir rekomendacijas! Savo ruožtu, norime parekomenduoti prisijungti prie tų, kurie skaito lietuvišką fantastiką ir suteikti šansą „Umbros kronikoms“. Sužinoti Daugiau apie pirmąją serijos knygą bei kur ją įsigyti galite „Umbra“ facebook paskyroje.

gali būti - mano knygą perskaitė ir palankiai atsiliepė keletas žmonių, o „Verslo Klasės“ redaktorius Aurelijus Katkus parašė

Protagonistas | Pavasaris 2020

133


Literatūra | Tamsa ryja tamsą (prologas) | Gintautas k. ivanickas

LITERATŪRA:

tamsa ryja tamsą (prologas) Gintautas kęstutis ivanickas

Kaunietis fantastas, vertėjas ir rašytojas. Pirmoji autorinė knyga – 2003 metais pasirodęs romanas „Laumės mėnuo“. Kūryba versta į rusų, latvių, lenkų kalbas

„...kuo gilesniuose kloduose kapstaisi, tuo sunkiau atrasti tiesą. O kai nukreipi žvilgsnį į trylikos šimtmečių gilumą, apima neviltis. Pirmieji rašytiniai šaltiniai atsiras tik prabėgus geriems trims šimtams metų po

Naktį tamsią, naktį žvarbią Trylika baltų laivų...

tų įvykių. O ir tie šaltiniai – „Gortų dainos beigi sakmės ir kiti žodiniai

Ak, kiek iečių būtų sulaužyta istorikų diskusijose dėl tų trylikos laivų. Ir

pasakojimai, užrašyti Rauso iš Numcingo metuose nuo Atvykimo 322-

sulaužyta veltui. Nes nutinka kartais taip, kad vėlyvą rudenį ant visus

uose“. Tik toks neatsakingas istorikas, kaip Parsua Se Demjenas tegali

lapus seniai numetusios obels šakelės pastebi vienintelį išlikusį, šalnos

remtis jais, tarsi faktais, o po to dar pavadinti savo rašliavą „Vienintele

pagardintą vaisių. Pasisekė ir mums, nes tarsi tas obuolys, išliko ir

teisinga ir neabejotina Umbros istorija“. Bet palikime ir jį, ir tuos, kas

septyni tų laivų žurnalai. Tiesa, dabar ne taip lengva būtų juos visus

renkasi „Vienintelę istoriją“, užuot skaitę rimtus veikalus, nuošaly.

pamatyti, tačiau, garbė Seseriai, Kopfo IV Vanherno įsakymu tas pats

Mums rūpi tikroji istorija. Mums rūpi tiesa.

Rausas iš Numcingo apkeliavo kone visą Umbrą, pataikavo, grasi-

O kas gi yra tiesa? Čia mes galime prisiminti žodžius, pasakytus Kopfo VIII Vanherno po pralaimėjimo prie Bliucheno: „Jau dabar, šią akimirką yra mažiausiai trys tiesos. Mūsų tiesa, priešo tiesa ir tai, kas mūšio lauke įvyko iš tikrųjų. Ak, taip. Vėliau atsiras ir ketvirtoji – ta, kurią koks nors

no, maldavo. Ir neveltui, nes galiausiai šešis iš septynių perrašė, mat vienin­teliai toskai neprileido jo prie savo relikvijos. Ir už tą „Pirmųjų laivų žurnalų sąvadą“ Rausas iš Numcingo nusipelnė visų mūsų padėkos.

plunksnagraužys įrašys į kronikas. Tad įpilkite kiekvienam kareiviui

Tad šiandien mes galime neabejoti dėl laivų skaičiaus. Įrašai žurnaluose

vyno, pasirūpinkite, kad jie būtų pamaitinti. O rytoj... Rytoj mes vėl kur-

skiriasi tik viena smulkmena – vamų ir ščertų žurnaluose nerasime nė

sime istoriją.“ Deja, jo istorija taip ir pasibaigė tą pačią naktį – priešo

žodžio apie atsitiktinai prie Sesers flotilės audros atneštą čintarų laivą,

žvalgas sugebėjo prasmukti į stovyklą ir perrėžė miegančiam Kopfui VIII

nors likusiuose keturiuose apie jį užsimenama. Galbūt nespėjo užrašyti,

Vanhernui gerklę.

galbūt nemanė esant būtina tai paminėti.

Tad pasistengsime negimdyti tos ketvirtosios tiesos ir atsijoti pelus nuo

Taigi, tų žurnalų dėka šiandien kiekvienas vaikas žino, kad laivų buvo

grūdų. Mat jau pati pirmoji „Gortų dainose beigi sakmėse“ užrašyta

dešimt. Ir kiekvienas bent kiek išprusęs žmogus jums išvardins jų kapi­

daina klaidina.

tonus.“

„Gyvenimai karalių, kunigaikščių ir garsių giminių atstovų, 1340 metais užrašyti nuolankaus jūsų tarno, Jokemo Se Pakleno“, 1343 Buronja

134 Protagonistas | Pavasaris 2020


Literatūra | Tamsa ryja tamsą (prologas) | Gintautas k. ivanickas

Autorius: Vaidas Mikelskas

„Nuo sosto į vakarus – rasi kapus,

rėkia „Audra eina!“

Į šiaurę pasuk – dvyniai tenai bus,

– Užčiaupk koserę, Pūgžly, kai vyresni kalba. Tu audros nepažin­ tum, net jei ana tave pasivytų, šiknon įspirtų ir dar prisistatytų –

Ir vėl vakarop – krioklys kelią pastos,

„Labas, aš audra“.

Į pietus tada, kol neatsibos,

Trejetas jūreivių, sėdinčių rateliu sykiu su besiginčijančiais, nusikva­tojo. Pūgžliu išvadintas kokių trylikos metų berniokas

Arba kol tarpeklis šunim nesulos.

išraudo, bet pasiduot neketino:

Tada jau į vakarus vėl pasuk drąsiai,

– Anas mus pagal tą savo knygelę veda. Ir žėk, kaip yra – jei pasako,

Ir tiesiai, ir tiesiai – tikiu, kad surasi.”

kad prieisim tą ar aną, tai taip ir nutinka. Ano goželėj smarvės dau­

Vaikiška dainelė 1313 metai, 6-oji vasaros diena Proveržio sala

giau bus nei taviškiam katile! Kablys vėl nusispjovė, tvirčiau apglėbė šaudyklę, kurią visą laiką glaudė prie krūtinės it mylimą vaiką – Knygelę, sakai. Čia žemėlapio reik. Gali pamanyt, kad aš tų lobių

– O aš jums byloju – jam goželėje netvarkoj! Einam, kaip kvaili

žemėlapių nematęs. Kiekvienam uoste tokių tuziną už auksinę

paršai į mirtį ir nė nekriuksim, – Kablys nusispjovė, metė piktą

monetą nusipirksi. Ir kožnam turi būti nupieštas toks kryželis.

žvilgsnį į atokiau sėdintį jaunuolį, įsikniaubusį nedidelėn knygelėn

Neretai dar ir prirašyta bus – „Kasti čia“. O tu ar veizėjai, kas pas

juoda oda trauktais viršeliais. – Pats pragaiš – jo bėdos, bet mes,

peirą toj knygelėj prikraigliota? Mūsų garbusis peiras, – maivy­

mes kurių galų turim dvėst?

damasis tarė Kablys, – joje vaikišką pojeziją užrašęs. Skaitė man.

– Kad tu, Kably, kaip tas rūgena, katras veizėja į giedrą dangų ir

Tai pasakyk, ar proto turintis ir ne minkštu darytas trenktųsi vėlės žino kur, vedamas vaikiškų pezalionių?

Protagonistas | Pavasaris 2020

135


Literatūra | Tamsa ryja tamsą (prologas) | Gintautas k. ivanickas

– Vaikiškų, ne vaikiškų, matyt, žino, kas reik. Gal ta poj... poje... Gal teisybė užrašyta? – Aš tau, Pūgžly, irgi galiu teisybės išklot. Žinai, kaip mano kaime vaikai skaičiuodavo, kam slėptis, o kam ieškoti? Kablys atidėjo šalin savo šaudyklę ir įbedęs žvilgsnį kažkur į medžių lapiją išpoškino: – Kadaise trys broliai medžioklėn išvyko ir du kažin ko nelauktai susipyko. Vyresnis jaunesniam su akmeniu – pokšt! Negyvas nuvirto anas – keberiokšt! Ir liko tik du, nors medžiot ėjo trys, vėliau tuos abu dar užpuolė lokys. Vikresnis suspėjo įlipt į pušelę,

nuvirto po krūmu ir mirė iš bado. Vėl pasičiupo savo šaudyklę, apglėbė ją ir paniekinamai metė: – Va tau teisybė. – Gana judviem lotis, Kably, – taikiai mestelėjo vienas iš likusios jūreivių trijulės, tingiai kasydamasis krūtinę, kurios juodi gaurai virto lauk pro prasegtus marškinius. – Kas mum belieka? Trečią dalį pinigų į priekį paėmėm, tai ir šoksim pagal peiro dūdelę. Kaip anas gros, taip tu kojas kilnosi. – Nežinau, kaip tau, Erke, o man pabodo tas kojas kilnot. Tiesa, gavom po trečią dalį. Ir dar kokią! Tai ir neleiskim godumui mus nudaigot. Likusias dvi dalis gaut – tai dar gyviems pargrįžt reikia. O kaip ten pas aną knygelėj? Ir tiesiai, ir tiesiai, ir tiesiai... Kol kojas užversim. Sakau, metas kelt bures ir – namolio. – Nežinau. Tokie pinigai... – numykė Erkė. – Kam tie pinigai numirėliui? Neveltui visi šitą prakeiktą salą iš tolo

o antro neliko nė mažo kaulelio.

lenkia. Sukim atgal, kol dar galim. Vis gal gyvi grįšim.

Trečiasis namo kelių neberado –

– O peiras? – pakuždom pasiteiravo Erkė, nors atokiai sėdintis

136 Protagonistas | Pavasaris 2020


Literatūra | Tamsa ryja tamsą (prologas) | Gintautas k. ivanickas jaunuolis tikrai negalėjo girdėti jūreivių pašnekesio. – Ką peiras? Stuktelsim akmeniu į pakaušį – ir atia! – Vairininkui nepatiks... – į pokalbį įsitraukė dar vienas jūreivis. – Todėl ir reikia veikti dabar, kol vairininko nėr. O paskum

du pirštus nuo dugno. Tai negi paliksi gerą šaudyklę voliotis šalia skenduolio? – Galiu pažiūrėt? – jaunuolis suėmė Kablio ginklą už vamzdžio. Nenorom, labai nenorom, jūreivis paleido šaudyklę.

pasakysim – užkliuvo peiras už šaknies, trenkėsi galva į akmenį...

– Įdomu... – murmėjo apžiūrinėdamas ginklą jaunuolis. – Matai

Silpna ta jo galva. Na, kas su manim?

štai tą ženklą ant vamzdžio? Herderių cecho žymė. Ir vienas iš

Pokalbyje iki šiol nedalyvavęs jūreivis tik mostelėjo ranka – dary­ kit, kaip norit. Užtat Pūgžlys net pašoko. – Jūs ką? Jūs ką? Taip gi negalima!

trijų ąžuolo lapų – truputį įskilęs. Paprastai padirbti herderiai šito trūkumo neturi. Ką gi, atrodo, tau neregėtai pasisekė. Galvą guldyt galėčiau, kad tai tikrų tikriausias herderis. Erkė už jaunuolio nugaros gestikuliavo, tarsi klausdamas Kablio –

Kablys atsistojo, čiupo bernioką už marškinių, prisitraukė prie

na, kada? – bet tas jo nė nepastebėjo. Visą jūreivio dėmesį atitraukė

savęs ir kone įsirėmęs nosimi į nosį tyliai iškošė:

tiesiog į jį pasisukęs peiro laikomos šaudyklės vamzdis.

– Sėdėsi dabar čia ir tylėsi, aišku? Mums ar vieną nugnybt, ar du –

– Atsargiai, jūsų mylista. Ji... užtaisyta.

nesvarbu. Gyvent nori, tai nemekenk. Berniokas nuščiuvo, bailiai linktelėjo. – Va ir gerai, va ir šaunuolis, – Kablys paplekšnojo jam per skruostą ir paleido. – Aš užkalbinsiu tą baltarankį, o tu, Erke, kol mes ten čiauškėsim, užeik iš už nugaros. Akmenį kokį rimtesnį paimk. Kai nusikosėsiu – vožk. Jei išsyk nepritvosi, mes pribaigsim. Aišku? – Neprireiks. Aš kai jau trenkiu – tai, skaityk, suvisam.

– Užtaisyta? – vamzdis įsirėmė Kabliui į kaktą. – Kaip pasisekė, a? Dabar pasakyk tam kerėplai, kuris šnopuoja man už nugaros, kad mestų šalin akmenį. – Erke, mesk... – išlemeno jūreivis. Akmuo dunkstelėjo žemėn. – Klausyk įdėmiai, – iškošė peiras, neatitraukdamas šaudyklės. – Ką tik, Kably, sudeginai savo pinigus. Ir per plauką, girdi, tik per

– Va ir gerai, va ir šaunuolis, – vėl pakartojo Kablys ir tvirčiau su­

plauką likai gyvas. Pasisekė. Dabar užduosiu tau klausimą, tai gerai

spaudęs savo šaudyklę pasuko link atokiai sėdinčio jaunuolio.

pakrutink tas menkas savo smegenis. Nuo atsakymo priklausys,

Tas švininiu pieštuku kažin ką žymėjosi savo knygelėje ir jūreiviui prisiartinus nė nepakėlė galvos. Kablys pamindžikavo, porą sykių kostelėjo, tačiau taip ir nesulaukęs atkreipiant į jį dėmesio, prakal­

ar tau ir toliau taip seksis. Herderis juk gali imti ir iššauti. Netyčia. Galų gale, man nė šaudyklės nereikia – bet kuriuo metu panorėjęs galiu nutraukti tavo gyvybės siūlą. Ar suvoki tai, bukagalvi?

bo:

– Su... jūsų my...

– Jūsų mylista...

– Užsičiaupk. Tai dar ne klausimas. O klausimas štai koks – nori

Jaunuolis užvertė knygelę, pasidėjo ją ant žemės šalia savęs ir

gyvas namo sugrįžti, ar ne?

atsistojo.

Kablys sunkiai nurijo seilę ir veikiau iškvėpė, nei ištarė:

– Taip? – pažvelgė tiesiai jūreiviui į akis. Kablys sutriko.

– Noriu.

– Aš... em...

Peiras nuleido šaudyklę.

– Kaip ten tave šaukia? Kabliu? Tai juk pravardė? Vardą gi, kaip ir

– Nuo šiol būsi mano šuo. Liepsiu šokt – pirma šoksi, tik paskui

kiekvienas, turi? – jaunuolio lūpose žaidė šypsena, bet jūreiviui

paklausi – kur? Liepsiu mirt – mirsi ir dėkosi. Saugosi mane.

dingojosi, kad pilkos peiro akys jį gręžia kiaurai.

Stebėsi, kad dar kuriam kvailiui nekiltų mintis manimi atsikratyt.

– Turiu, jūsų mylista... Per kelis žingsnius už jaunuolio nugaros Erkė pakėlė nuo žemės akmenį, apžiūrėjo jį ir numetė šalin. Tada susirado kitą, didesnį. Tuo tarpu jaunuolio akys nukrypo į Kablio laikomą šaudyklę. Ledas žvilgsnyje tarsi šiek tiek aptirpo ir balse pasigirdo nuoširdus susidomėjimas:

O aš jau pasistengsiu, kad tu grįžtum gyvas. Tuomet pagalvosim ir apie likusią pinigų dalį. Jei nusipelnysi, žinoma. Įbruko šaudyklę Kabliui į rankas. Jūreivis taip ir stovėjo nustėręs. Bijojo net pajudėt. Peiras ramiausiai nusisuko, abejingai dirstelėjo į lygiai taip pat sustingusį Erkę tuščiomis rankomis, pasilen­ kė, pasiėmė savo knygelę. Ir kaipmat staigiai atsitiesė, išgirdęs triukšmą brūzgynuose. Pasigirdo žingsniai, keli tylūs keiksmai,

– Čia tikras herderis? Iš kur jis pas tave? Ar bent žinai, kiek toks

krūmynai prasiskyrė ir laukymėn sunkiai alsuodami įpuolė dar du

kai­nuoja? O gal tai tiesiog vienas iš tų padirbinių, kuriuos ginkli­

vyriškiai. Pirmasis, žemas kresnas žilaplaukis su didžiule, vešlia,

ninkai neretai įbruka nenuovokiems?

kone pusę krūtinės siekiančia barzda, išsyk puolė prie peiro:

– Nežinau, jūsų mylista, aš... Aš jį radau... – Kablys, žinoma, nė

– Jūsų mylista... radom! Kaip ir sakėte, peire Jungeltai! Pora... pora

negalvojo papasakoti peirui tikrosios istorijos apie tai, kaip sykį

šimtų žingsnių nuo čia, – sunkiai gaudė kvapą žilabarzdis. – Ir

siauroje vieno uosto gatvelėje sutiko svirduliuojantį ankstesnį­

nusileidimui tinkamą vietą aptikom. Bet teks paėjėti. Ten... Kad aš

jį šaudyklės savininką. Žmogėnas buvo toks girtas, kad kažkaip

prasmegčiau, netikėjau...

netyčia sugebėjo nuskęsti griovy, nors nuotekų jame tebuvo per

– Kylam! – šūktelėjo peiras.

Protagonistas | Pavasaris 2020

137


Literatūra | Tamsa ryja tamsą (prologas) | Gintautas k. ivanickas Pašoko visi, iš savo keisto stingulio nubudo ir Kablys, iki skausmo

– Pf... – prunkštelėjo Erkė. – Kvailam aišku. Anas va – spalvotas

pirštuose gniauždamas savo herderį.

visas. Net stiebai raudonai nudažyti ir...

– Vesk, vairininke, – Jungeltas trumpai įsakė žilabarzdžiui.

– Tik kvailam ir aišku, – pertraukė jį Kablys. – Tas bus čintarų

Išsirikiavo, kaip jau buvo įpratę – vairininkas priekyje, paskui jį peiras, už jų – visi likusieji. Žilabarzdis brovėsi pro krūmynus, šakos, tarsi gyvos, taip ir taikėsi įsikabinti į rūbus, brūkštelė­ ti aštresniu dygliu per veidus – takas, kurį vairininkas su savo palydovu buvo prasiskynę anksčiau, buvo beveik nepastebimas, sakytum, miškas stengėsi kuo greičiau užgydyti tą žaizdą, atėjūnų prakirstą žaliame jo kūne. – Dabar atsargiai. Tuoj bus skardis, – perspėjo žilabarzdis. Ir tikrai – krūmynai staiga baigėsi. Už jų tęsėsi kokiu penkių šešių žingsnių pločio neapžėlusi juostelė ir – skardis. O ten... – Mamyte... – išsprūdo Pūgžliui.

laivas. Anie ir dabar dar savo kiūženas kuo įmantriau margina. O Sesers bus... gal štai tas, didžiausias? Peiras Jungeltas palingavo galva: – Dėl čintarų tų neklysti. O štai Sesers laivas, Kably, atvirkščiai, pats mažiausias. – Ar tas? – mostelėjo ranka Erkė. – Kad jį ir laivu pavadint gėda. Gelda ir yra gelda. – Gelda... – tyliai pakartojo peiras. Norėjo dar kažką pridurt, bet nespėjo. Netikėtai pūstelėjo vėjas, iki tol suglebusios, sudribusios laivų burės suplakė, išsipūtė. Rodės ims dabar, ir nuplauks visi laivai tolyn. Tačiau sausumos įkalinti

Ir niekas nenusijuokė. Net nešyptelėjo, nors kitu metu būtų užjuokę

burlaiviai nė nekrustelėjo. O ir vėjas, tarsi supratęs, jog pastangos

vaikigalį.

bergždžios, palengva nurimo. Vos tik burės vėl subliūško, Jungeltas

Visi stovėjo ir žiūrėjo. Pirmasis amą atgavo peiras. – Atėjom, – atsiduso. --– Bet... tai negali... negali gi būti... – išlemeno Erkė, neįstengdamas atplėšti žvilgsnio nuo prieš jį atsivėrusio vaizdo. – Gali, – šyptelėjo peiras Jungeltas. – Gali. Ir yra. – Tuomet jiems... – Erkė pradėjo lankstyt pirštus, tarsi skaičiuoda­ mas, bet kaipmat liovėsi. – Melejonas metų! – Mažiau, – vėl nusišypsojo peiras. – Bet ir tūkstantis trys šimtai – įspūdingas skaičius.

pasirąžė, tarsi nubusdamas iš miegų, ir paliepė: – Na, kur ten tas nusileidimas? Vesk, vairininke. --Vairininkas neapgavo. Nuvedė pakraščiu iki vietos, kur status, it peiliu atriektas skardis buvo apgriuvęs. – Reikėjo pasiimti kokią ilgesnę virvę, – sumurmėjo Erkė, šluosty­ damasis prakaitą. Peiras išgirdo. – Reikėjo. Bet nepasiėmėm. Tai nėra ko ir burną aušint. – Man regis, – paskubėjo įsiterpti vairininkas, – nusileisti nebus sudėtinga, jūsų mylista. Žiūrėkit, skardis nuslinkęs tarsi trim pa­ kopom. Štai pirmąja galime leistis ta kryptim, – aiškindamas rodė

– O sakoma, kad atplaukė, – burbtelėjo Kablys. – Kaip jie galėjo

ranka, vis dirstelėdamas, ar peiras klausosi, – tada apsisukam ir

atplaukti? Matom gi...

leidžiamės kita kryptim, o paskutinė pakopa... neaukšta ji. Žemyn

– Aiškint tektų ilgai. Ir vargu ar ką suprastum. Gana spoksoti. Ir vis tiek jie dar kurį laiką stovėjo ir žiūrėjo. Buvo į ką. Didžiulė, keista duobė. Visiškai taisyklingo apskritimo formos, idealiai sta­ čiomis sienomis ir lygiu dugnu, tarsi šlapiame smėlyje medinės ko­ jos paliktas pėdsakas. Milžiniškas pėdsakas. Skardžio aukštis siekė gal dešimt sieksnių, duobės skersmuo – tūkstantį, jei ne daugiau.

lengvai nusileisim. – O atgal? – Tai kad ir atgal nesunkiai. Kilstelsim viens kitą – užsikeberiosim. Peiras Jungeltas kurį laiką žvilgsniu tyrinėjo vairininko siūlomą maršrutą. Paskui dirstelėjo į saulę ir linktelėjo:

O arčiau tolimojo duobės krašto stūksojo burlaiviai, panirę iki pat

– Gerai, taip ir darom. Judam, negaištam laiko. Noriu,kad temstant

vaterlinijos į žemę, tarsi į vandenį.

jau vėl būtume čia, viršuje. Kably, leiskis pirmas.

– Vienas, du, trys... – tyliai skaičiavo Pūgžlys. – Devyni! Jūsų

Vairininkas kilstelėjo antakį.

mylista, devyni! – Dešimt, Pūgžly, – pataisė Jungeltas. Nuleido žiūroną, per kurį dairėsi, padavė jį berniūkščiui. – Anava, matai? – parodė ranka. – Dešiniau žiūrėk.

– Jis pats pasiprašė. Savanoris, – paaiškino peiras ir nusekė paskui jau pradėjusį leistis Kablį. Pirmasis etapas buvo lengviausias – jį įveikė greitu žingsniu. Antroji pakopa nėrė žemyn kur kas stačiau. Vėl pirmas žengė

Pūgžlys nukreipė žiūroną ten, kur rodė peiras. Išties, prie pat

Kablys, atidžiai žvalgydamasis, kur stato kojas. Iš paskos leidosi

skardžio, kiek atokiau nuo kitų, voliojosi dar vieno laivo dalys. Tiek

Erkė, tuomet peiras, vairininkas ir kiti. Paskutinysis voroje žengė

jų ir tebuvo – bušpritas, dalis drožinėtos figūros po juo...

Pūgžlys. Buvo įveikę jau gerus tris ketvirtadalius pakopos, kai Erkė

– Kapitono Guldo laivas? – Taip. Tas, kuriam nepasisekė. Na, kas atspės, kuris laivas Sesers?

138 Protagonistas | Pavasaris 2020

slystelėjo, drėbėsi ant subinės ir nuslydo žemyn, pakeliui nu­ mušdamas nuo kojų Kablį ir nusitempdamas jį su savim. Vos kelios akimirkos ir jiedu jau sustojo, pasiekę paskutiniąją pakopą. Pašoko,


Literatūra | Tamsa ryja tamsą (prologas) | Gintautas k. ivanickas

Autorius: Vaidas Mikelskas regis, abu gyvi ir sveiki, ko nepasakytum apie Erkės kelnes. – Viskas gerai! – paskubėjo pranešti Erkė. Tik ši... – dirstelėjo į peirą, susivaldė ir pratęsė: – Sėdynę skauda. Galiausiai visi sustojo ant paskutinės, trečiosios pakopos. Ji buvo

laivas buvo visai šalia ir Jungeltas paspartino žingsnį. Sustojo prie pat, užvertė galvą, pažvelgė į kone dviejų žmonių ūgio aukštyje esantį bortą. – O dabar kaip? – išgirdo už nugaros kažkurio jūreivio klausimą.

netgi žemesnė, nei pasirodė iš viršaus. Nieko nelaukdamas Kablys

– Kilstelkit mane, – ėmėsi iniciatyvos Kablys. – Jūsų mylista,

atsigulė ant pilvo, nuleido kojas, nuslydo žemyn, pakibo ant atbrai­

palaikysit? – antrą kartą per šią dieną jūreivis pasiryžo išsiskirti su

los. Dirstelėjo apačion – žemė buvo beveik prie pat. Atleido rankas

savo šaudykle.

ir lengvai nušoko. Kiti pasekė jo pavyzdžiu.

Jungeltas paėmė jo herderį. Erkė ir vairininkas priėjo prie pat borto,

Vėl išsirikiavo vorele ir patraukė link laivų. Šįsyk priekyje žingsnia­

kilstelėjo Kablį, šis atsistojo jiedviem ant pečių ir įsikibo borto

vo peiras Jungeltas. Netrukus jį prisivijo Pūgžlys. Kurį laiką bernio­

krašto. Akimirka – ir jis pradingo iš akių. Prabėgo pora minučių ir

kas ėjo tylėdamas, paskui vis dėlto įsidrąsino ir uždavė peirui jį

virš borto pasirodė Kablio galva.

kamuojantį klausimą: – Jūsų mylista, sakykit, o kodėl... Kodėl Sesers laivas toks nedidelis? Juk mums pasakojo, kad kartu su ja atvyko tiek daug Reginčių? Jungeltas šyptelėjo. – O kodėl tu galvoji, kad jie visi buvo tame laive? Taip, kartu su Sese­rimi atvyko nemažai Liečiančių esmę, Kalbančių į širdį ir net Žvelgiančių į sielą. Tiesa, ne visi jie atvyko su Pirmąja Banga. O ir tie, kurie atvyko pirmi, ne visi buvo Sesers laive. Jie buvo po kelis priskirti kiekvienam kapitonui. Galbūt, Sesuo manė, jog taip apsaugos visus laivus, – peiras akimirkai nutilo, metė žvilgsnį į besivoliojantį kapitono Guldo laivo bušpritą. – Jei taip, tuomet suklydo... Pūgžlį neabejotinai kankino dar ne vienas klausimas, tačiau Sesers

– Radau virvę. Gaudykit! Kitas galas tvirtai pririštas. Jungeltas dėl visa ko porą sykių tvirtai timptelėjo nukibusį virvės galą, patenkintas linktelėjo. Persimetė Kablio šaudyklę per petį, įsikibo virvės ir po akimirkos jau buvo denyje. Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti. Paskutinis užsiropštė vairininkas. Persivertė per bortą, atsi­ stojo, atsikrenkštė. – Kas toliau, jūsų mylista? – Toliau – kajutė. – Jūsų mylista... – nedrąsiai pratarė Erkė. – Taip? – Aure, – Erkė bakstelėjo pirštu į dangų.

Protagonistas | Pavasaris 2020

139


Literatūra | Tamsa ryja tamsą (prologas) | Gintautas k. ivanickas Peiras pakėlė galvą. Dangų, regis, dar prieš akimirką visiškai

jo viena tų letenų ir vėl pranyko po žeme. O Erkė nuvirto, abiem

giedrą, aptraukė debesys. Tik elgėsi jie keistai. Galėjai pamanyti,

rankomis spausdamas perrėžtą gerklę.

kad ten, virš visų galvų, danguje kunkuliuoja didžiulis katilas, pil­ nas tiršto tamsaus viralo. Debesys keitė formą, sukosi ratu, slėpėsi vienas už kito.

Visi pasileido bėgti. Ryklys-šešėlis, pasirodo, buvo ne vienas – aplink tai pasirodydavo, tai pranykdavo vis daugiau tų šešėlinių, smilkstančių figūrų. Riktelėjo ir pargriuvo dar vienas jūreivis.

Jūreiviai nuščiuvo, Jungeltas gi tik energingai papurtė galvą, numo­

Kaipmat šalia išniro du šešėliai. Vienas mostelėjo letenomis, an­

jo ranka ir metė:

trasis iššiepė pilnus aštrių dantų nasrus, užgriuvo ant nelaimėlio.

– Dar viena priežastis paskubėti, – ir žengė link laivagalio. Laivas atrodė taip, lyg žmonės jį būtų palikę vos prieš minutę. Ne kitaip buvo ir kapitono kajutėje. Ant stalo gulėjo atverstas žurnalas, šalia plunksna, atidengta rašalinė, duonos kepalas ir nuo jo atriekta riekė, taurė, iki pusės pilna vyno. Ir prakąstas obuolys. Nė neparu­ davęs kandimo vietoje. Jungeltas pakėlė plunksną, perbraukė per jos galiuką – ir parodė sugužėjusiems į kajutę jūreiviams juodą dėmę ant piršto. – Rašalas net neišdžiuvęs... – sukuždėjo kažkuris.

Riksmas perėjo į gargaliavimą ir nutilo. Dar vienas šešėlis išniro tiesiog tarp Kablio ir vairininko. Pirmasis kilstelėjo savo šaudyklę ir iššovė. Šūvio garsas nuskendo kurti­ nančiame klyksme, tiesa, kulka, rodos, nė kiek nepakenkė šešėliui – perskrodė jį kiaurai, nepalikdama nė žymės. O štai vairininkui nunešė pusę galvos. – Kad tave, – nusispjovė Kablys ir pasipustė padus. Pūgžlys suklupo, nukrito. Peiras Jungeltas, tai pamatęs stabtelėjo, jau norėjo grįžti, bet tuo metu šalia vaikinuko išniro dar viena tamsi figūra. Pūgžlys nespėjo nė riktelėti – padaras vienu letenos mostu

Erkė pakėlė taurę, pauostė.

nutraukė jam galvą.

– Vynas. Neblogas, – taip pat pusbalsiu tarė jis. Kilstelėjo taurę prie

Prie nuslinkusio skardžio pribėgo jau tik dviese – peiras ir Kablys.

lūpų.

Jūreivis įsirėmė rankomis į akmens sieną, pritūpė.

– Nedaryčiau to, – perspėjo Jungeltas.

– Lipkit man ant nugaros, – metė, nė neatsigręždamas.

Erkė staigiu judesiu pastatė taurę atgal ir net atsitraukė per žingsnį

Jungeltas nedelsė. Užsilipo, Kablys krenkšdamas ištiesino kojas.

nuo stalo.

Peiras pasiekė atbrailą, įsikibo, prisitraukė, persirito per ją.

– O kas... kas galėjo?..

– Ranką! Ranką, mylista! Aš jums pagelbėjau, – riktelėjo Kablys.

– Nežinau, – atsakė į neužduotą klausimą peiras. – Bet nelabai ir

Peiras atsigulė ant atbrailos, nuleido ranką žemyn. Sudiržęs jūreivio

trokštu sužinoti.

delnas kaipmat į ją įsikibo.

Jis užvertė žurnalą, įsimetė jį į nedidelį odinį krepšį, kurį visą laiką

– Traukit! Vėlės rautų, traukit!

nešiojosi su savim. – Galim grįžti. Tai viskas, ko man reikėjo. – Jūsų mylista, – nedrąsiai kreipėsi kažkuris jūreivis, besislepiantis už draugų nugarų. – O jei mes pasižvalgysim mažumėlę? Juk nieko nenutiks, jei ką geresnio radę, pasisa... paimsim? – Gerai, bet negaiškit, – numojo ranka Jungeltas.

Jungeltas trūktelėjo iš visų jėgų. Staiga Kablys tarsi palengvėjo. Akimirką peiras nustėręs žvelgė į rankoje laikomą Kablio ranką, kuri baigėsi kažkur ties petimi. Nusikeikė pro sukąstus dantis ir švystelėjo ją į šalį. Per atbrailą brūkštelėjo šešėliniai nagai. Visai prie pat Jungelto kojos. Peiras pasisuko ir keturpėsčias ėmė ropštis aukštyn. Atsipeikėjo jis tik kažkur miške, tysodamas ant žolės ir gaudydamas

Tuo metu pasigirdo kažkoks dunkstelėjimas, susirinkusiems ka­

kvapą. Neprisiminė, kaip užkopė viršun, neprisiminė, kaip skuodė

jutėje pasidingojo, kad laivas krustelėjo. Ir tuoj pat nugriaudėjo. Ant

kur akys mato, nesirinkdamas krypties. Neįsivaizdavo, kur yra.

denio lentų ištiško pirmieji lietaus lašai.

Neįsivaizdavo, kurioje pusėje liko žemėje įkalinti laivai. Neįsivaiz­

– Gal tiek to, – mestelėjo tas pats jūreivis. – Nešdinamės iš čia. Niekas neprieštaravo. Kol visi paliko laivą, lietus įsisiautėjo nejuokais. Jungeltas ir jūrei­

davo, kurioje pusėje krantas, kur jo laukia sugrįžtant. Rankos vis dar mėšlungiškai gniaužė išsaugotą krepšį. ---

viai skubėjo slydinėdami, retsykiais suklupdami ant pažliugusios

„Jūrų žvaigždės“ kapitonas savo keistojo keleivio ir septynių su

žemės. Pirmas turseno Erkė, savo šviečiančia per suplyšusias kelnes

juo išvykusių komandos narių laukė visą savaitę ilgiau, nei buvo

sėdyne tarsi rodydamas kitiems kelią.

sutarta. Bet anksčiau ar vėliau sprendimą teko priimti. Jis įsakė

Staiga jis čiūžtelėjęs sustojo – tiesiog priešais Erkę iš žemės išniro šešėlis. Iššoko aukštyn – tamsus, bet permatomas, paskui save palikdamas juodo rūko draiskanas, tarsi tirptų ore ar smilktų. Ir tėškėsi atgal į žemę, vėl panirdamas joje. Žemė neprasiskyrė jam išnyrant, nesujudėjo ir pranykstant. Kol Erkė stypsojo sustingęs it stulpas, šešėlis išniro vėl. Šįsyk gerokai arčiau. Atrodė tarsi ryklys, tik su didžiulėmis letenomis, kurias vainikavo ilgi nagai. Mostelė­

140 Protagonistas | Pavasaris 2020

pakelti inkarą. „Jūrų žvaigždė“ plaukė namo.


Konkursas rašytojams ir paišytojams! Ateinančiame Ketvirtąjame P­rotagonist­o žurnale užsimanėme dalį puslapių skirti naujam kūrybos konkursui. Jei pie­šiate, rašote, ar šiaip kažką kuriate - šis puslapis skirtas būtent jums. Konkurso tema – Postapokaliptinė Lietuva. Pagal šią temą parašykite trumpą istoriją (iki 20 000 spaudos ženklų su tarpais) arba nupieškite piešinį (skaitmeninis menas, nufotografuotas fizinis piešinys, jūsų sukurtas komiksas ar panašiai) ir atsiųskite mums el. paštu: protagonistasmagazine@gmail.com. Temos interpretacija - jūsų reika­­las!­ Esame tikri, nuotykiai sugriautoje Lietuvoje pasirašo patys. Terminas darbų siuntimui - nuo dabar iki kovo 31-os dienos. Temos laukelyje, nepamirškite paminėti, kad jūsų laiškas skirtas „Protagonisto kūrybos konkursui“.

Visus atsiųstus konkursui skirtus darbus skelbsime savo „Patreon“ paskyroje, o graži mūsų bendruomenė (padedama redakcijos) išrinks spaudos verčiausius kūrinius. Šie darbai bus publikuojami pavasariui bei vasarai skirtuose „Protagonisto“ žurnaluose, o atrinktų rašinių ir piešinių autoriai gaus po fizinę žurnalo kopiją. Kaip jau tikriausiai supratote, konkursas nekomercinis ir didelio prizo už dalyvavimą jame kol kas neturime (bet ieškome!). Konkurse gali dalyvauti tiek pradedantieji, tiek jau pažengę kūrėjai - viskas dėl smagumo! Vienintelė griežta šio konkurso taisyklė - jokių plagiatų. Jei pagavo įkvėpimas, rašykit, pieškit ir kurkit iki nukritimo. Konkursui tinka ir seniau sukurti jūsų darbai, kuriems netaikomos autorinės teisės iš ankstesnių publikacijų.

SĖKMĖS,

Protagonistas Protagonistas | Pavasaris | žiema2020 2019

141


Literatūra | #TikekDievuIrBusPuiku

LITERATŪRA:

#TikekDievuIrBusPuiku Vilius Gostevičius Filmų mėgėjas, kaparėlių nekentėjas, reklamų kūrėjas iš MILK agentūros

Po darbo Darelis iš reklamos agentūros patraukė namo naujuoju

– Neskubėk. Eime. Pasidarysim kavytės ir aš tau viską papasakosiu.

elektriniu paspirtuku. „Pagaliau laisvė, šiltas vasaros vėjelis ir

Gerai?

alus su Netflix’u namuose. Kas gali būti geriau?“ – pagalvojo jis ir

– Turbūt gerai.

tuomet jį partrenkė automobilis. --Darelis atsimerkė. Jis buvo ofise. Prie jo priėjo barzdotas vyrukas, ištiesė ranką ir tarė: – Labas, Dareli, aš – Jėzus. Sveikas atvykęs į Dangų.

Darelis, vis dar negalėdamas suvokti, kas čia vyksta, tyloje stebėjo, kaip Jėzus daro jiems kavą. Paskui nuėjo į kambarį su sėdmaišiais. – Sėskis, Dareli. Tai va. Turime tokią situaciją… – Seneliai! – pertraukė Darelis. – Aš galėsiu su jais susitikti? Kaip iš tikro atrodo Dangus? Kaip atrodo Dievas? Kaip…

– Pala, aš negyvas? Dangus? Bet čia gi mano ofisas.

– Dareli! – sustabdė Jėzus. – Suprantu, kad nori daug ko paklausti,

– Norėjome sukurti tau pažįstamą aplinką.

bet turiu tau priminti, jog čia buvai iškviestas laikinai, tad į visus

– Tai Dangus dabar bus mano darbas? Čia tikrai Dangus?

per amžių amžius žmoniją kamuojančius klausimus tau bus atsaky­

– Čia tik laikinas sprendimas. Jis susijęs su tuo, ko aš netrukus tavęs paprašysiu. O dabar tiesiog pakentėk. – Tai aš tiesiog taip ir iškeliavau? Ant paspirtuko? Nesulaukęs tris­ dešimties? – supanikavo Darelis. – Taip, nors techniškai tu kaip ir nemirei. Veikiau buvai trumpam iškviestas. – Iškviestas? Tai aš galiu kažkaip grįžti?

142 Protagonistas | Pavasaris 2020

ta tik tada, kai atsidursi čia su visam. Bet, ei – dabar bent žinai, kad Dangus yra, o tai jau šis tas. – Tas tiesa. – Grįžtam prie situacijos. Kaip žinai, mokslas progresuoja, žmonės vis rečiau lankosi bažnyčioje, vis mažiau vaikų krikštijami, kunigai, blemba, pedofilai, – mūsų klientai išsižada tikėjimo, amžino gyvenimo po mirties, o visi nauji potencialūs klientai renkasi kitas religijas. Mūsų biznis šlubuoja, Dareli. Net Petras juokauja, kad


Literatūra | #TikekDievuIrBusPuiku

Autorė: Ida kotryna

paliks raktus nuo vartų po kilimėliu ir pereis dirbt į kitą Dangų.

– Tėčio visatos valdymo ir priežiūros grafikas ne pats lanksčiausias

Mums reikia atkurti gerą įvaizdį ir išlaikyti religinės rinkos lyderio

brainstorm’o sesijoms. Taigi, deja, ne – jo nebus. Nors idėjas vėliau

poziciją. Pagalvojome, kad tu, kaip kietas reklamščikas, padėsi

turės peržiūrėti ir jis.

mums tai padaryti ir sukursi reklamą savo religijai, savo Dievui.

– Aha, o kaip čia su šituo, na… Gausiu aš kažką už tai?

Galvoju, pasišaudysim idėjom, o tada parsiųsim tave atgal sveiką gyvą. Na, ne visai sveiką – vis dėlto tave partrenkė automobilis, che, bet cielą tai tikrai. – Oho, skamba rimtai. Bet kodėl pasirinkot mane? Juk yra daug geresnių reklamščikų už mane. – Tas tiesa. Bet geriausi atsisako dirbi su religinėm ir politinėm reklamom dėl įsitikinimų, o mūsų vietiniai Biblijos copywriter’iai jau seno plauko – nebegali susitapatinti su šiuolaikine tiksline

– Tau pasitaikė proga padaryti didžiausią ir nuostabiausią pro bono darbą iš visų. Tu pasitarnausi savo Dievui ir žmonijai. Sakyčiau, visai neblogas atlygis, ką? – Vis dėlto norėtųsi kažko apčiuopiamo. – Gerai, negaliu nieko pažadėti, bet galbūt pastumdęs vietomis ke­ lis angelus galėčiau padaryti tau Netflix’ą nemokamą iki gyvenimo galo.

auditorija.

– O! Čia jau kitas reikalas.

– Tai aš irgi galiu atsisakyti?

– Puiku, tuomet pradedam?

– Gali, bet ar tau tikrai geriau toliau kurti banerius apie savaitinę

– Bandom.

šikpopieriaus nuolaidą arba rašyti „įkvepiančius“ tekstus kažkokio

– Ką tau reikia turėti omeny: mūsų brandbook’as griežtai nekeičia­

abejotino kriptovaliutos startuolio puslapyje?

mas – Biblijos perrašyti negalime. Negalime keisti ir logotipo:

– Pripažinsiu, šita užduotis atrodo tikrai įdomesnė ir svarbesnė.

kryžius lieka, tai reiškia, abi jo versijos – su manim ir be. Šūkio taip

O tai viso šito reikalo užsakovas – Dievas, taip? Jis nedalyvaus

pat nekeičiam.

procese?

– Kokio šūkio?

Protagonistas | Pavasaris 2020

143


Literatūra | #TikekDievuIrBusPuiku

Autorė: Ida kotryna

– Nu, Dareli… Amen.

pačią patirtį kaip man? Parodyti, kad esat ir panašiai?

– A, jo.

– Mes labai daug laiko praleisim tavo ofise, jei pasakosiu, kaip

– Darbuotojų uniformos neliečiamos. Galime šiek tiek keisti vizua­

veikia visata, Dareli. Tiesiog patikėk manimi, negalime. Tu – išim­

linę dalį, nes Mikelandželo ir Da Vinčio stiliukas spaudoje jau kiek

tis. Na, tu ir keli reklamščikai prieš tave. Ir dar Rammstein.

atgyveno.

– Grupė?

– O koks čia biudžetas?

– Tėvukas didelis jų fanas. Pakeistų jais vietinį angelų chorą, jei tik

– Apie biudžetą dabar negalvok. Galvok, kas tik šauna į galvą. Mes

būtų jo valia.

turime didžiausią kunigų promo team’ą, gal kažką su jais. Gali

– O tai ne jo valia?

galvoti netradicinius veiksmus, tokius kaip mano atvaizdai ant

– Dareli, susikaupk.

skrebučių ar visai neblogai paėjusios krauju verkiančios mamos statulėlės. Žodžiu, reik tos Big Idea, žinai? – Gerai, o čia neužtektų kokio stebuklo? Pasirodytų Dievas ir tiesiog sakytų: „Va, matot? Aš esu. Tikėkit manim.“

– Hm, gerai, ką čia tokio? Ką čia tokio?.. O tai gal sukurti kokią platformą ar app’są, kur žmonės galėtų vertinti vieni kitus, tarkim, aureolėmis už bet kokius gerus darbus, kad ir ištartą „ačiū“ ar paliktus arbatpinigius? O už surinktas aureoles galėtų atsirakinti

– Žmonės netiki globaliniu atšilimu, netiki tuo, ką mato, tai ką čia

prizų, tarkim, nuo rožančių iki nemokamų vestuvių arba laidotuvių.

kalbėt apie stebuklus. Be to, mes negalim būti pernelyg akivaizdūs,

– Va, va, dabar tu mąstai. Man patinka. Kaip čia pavadinti tą plat­

nes tada kiti suabejos savo religijomis, o tai mus privestų prie monopolijos. Visatoje ji griežtai uždrausta – už tai gresia Dangaus ir religijos panaikinimas. – Gerai, o tada gal galite išsikviesti pavienius žmones ir duoti tą

144 Protagonistas | Pavasaris 2020

formą? APPaštalas? APPaštalas! Geras! – nusijuokė Jėzus iš savo sugalvoto pavadinimo. – Gal kiek pritempta. O jei kaip nors paprastai, tiesiog Aureola.


Literatūra | #TikekDievuIrBusPuiku – Aureola, nice, man patinka. Universalus, tarptautinis, visi supras.

skirtingais būdais, tarsi mėgautumeisi tuo.

Jėzus užsirašė idėją užrašų knygutėje.

– Dareli, ne aš parenku mirtis, o mirties generatorius – chill.

– Na, ką, Dareli, manau, turim. Ačiū ir siunčiu tave atgal.

– Mhm. Gerai, leisk pagalvot.

– Buvo labai malonu pasitarnauti tau ir Dievui.

– Taip, taip, žinoma. Kavytės?

– Iki, Dareli, gero Netflix’o.

– Ačiū, ne.

– Ačiū! Iki, Jėzau.

Po valandėlės Darelis šovė mintį:

---

– Gerai. O ką, jei pažaistume su žmonių abejone ir užkurtume tokią

Darelis atsibudo avarijos vietoje. Vairuotojas kvietė greitąją, aplink

kaip ir draudimo kampaniją: „Apsidrausk nuo pragaro“?

būriavosi persigandę žmonės. Darelis atsistojo ir apsičiupinėjo.

– Skamba gerai. Tęsk.

Buvo tik keli įbrėžimai, bet nieko rimto. Jis patikino vairuotoją, kad

– Galėtume padaryti kokį klipą apie tai, kad gyvenime draudiesi

viskas gerai, ir skubiai pasišalino. Sustojęs artimiausiame namo brome išsitraukė cigaretę ir užsirūkė.

nuo visko, nors nežinai, ar tos nelaimės įvyks, tai, dėl visa ko, ap­ sidrausk ir nuo pragaro. Kunigai galėtų dalinti skrajutes – draudi­

„Reklamą Dievui. Aš sugalvojau reklamą Dievui… Cha, niekas nepa­

mo polisus, kuriuose būtų surašyta, kaip apsidrausti: pasikrikštyt,

tikės“, – pagalvojo Darelis ir tą akimirką jį nutrenkė žaibas.

eit į bažnyčią, išpažint nuodėmes ir panašiai.

---

– Tobula! Viskas, nešdinkis iš čia ir daugiau negrįžk, tu, reklamos

Darelis atsimerkė. Vėl buvo ofise.

genijau.

– Kavytės? – paklausė šalia stovintis Jėzus su puodeliu.

– Oi, labai tikiuosi.

– Kodėl aš vėl čia?

---

– Tai, žodžiu: papasakojau tėvukui idėją, jam truputį užkliuvo.

Darelis atsimerkė. Ir vėl buvo ofise.

Sakė, čia turi būti labiau įvaizdinė reklama, o ne promo, todėl prizų

– Ei, šį kartą aš net nespėjau nusileist ant žemės!

dalinti negalime. Tai reiktų dar pagalvot. Bet esam teisingam kely.

– Jo, išskaidėm tave į molekules pakeliui. Na, mirties generatorius

– Man tikrai nekenkia tos mirtys?

išskaidė, – pasitaisė Jėzus.

– Nesijaudink, viskas normaliai. Na, ką dar ten turi toje galvoje, tu,

– Mhm.

senas reklamos vilke? – lengvai kumščiuodamas paragino jį Jėzus.

– Žodžiu, negalime gąsdinti žmonių ir jau truputį deadline’as

– Gerai, duok sekundėlę atsigauti.

spaudžia. Tai va, Dievas pagalvojo tokį klipuką.

– Taip, taip, žinoma.

– Pagalvojo, ane?

Po kelių minučių pamąstymo Darelis šovė:

– Žodžiu, tradicinė šeima, vyras su žmona ir dviem vaikais atsikelia

– O! Žmonės neišpažįsta nuodėmių, nes nebevaikšto į bažnyčią.

savo užmiesčio name sekmadienio rytą. Visi gražiai pasimeldžia

– Taip. – O kodėl nevaikšto?

prie pusryčių, tuomet sėda į šeimyninį automobilį, pro langą pamo­ juoja kaimynams ir nuvažiuoja į bažnyčią. Šuolis laike. Jie išeina iš bažnyčios ir žmona sako vyrui: „Ech, kokia aš laiminga, kad Dievas

– Nes jie bedieviai?

mums davė tokią nuostabią šeimą ir palaimino mus tokiu gražiu

– Nes tingi.

gyvenimu“. O vyras atsako: „Aš irgi mieloji, aš irgi“. Kaip tau?

– Nes tiiiingi, – pritariamai palinksėjo Jėzus. – Tai ką?

– Tai panašu, kad jau turite reklamą, prie ko čia aš?

– O ką, jei bažnyčia būtų visada su tavimi. Pavyzdžiui, app’sas –

– Mums reikia kažką pasakyti gale, Dareli. Tu gi copywriter’is. Ką

klausykla. Tu jį atsidarai, o ten tik tos klausyklos grotelės, bet tave

čia tokio kieto gale suskėlus? Gal kažką, kas rimuojasi?

automatiškai sujungia su tikru kunigu ir tu gali išpažint visas savo

– Nežinau, tarkim: Tikėk Dievu ir bus puiku.

nuodėmes jam. Galėtų vadintis kaip nors Confess arba Sin Cleaner.

– Amen! Turim. Jau matau marškinėlius su šituo šūkiu ir hashtag’u.

– O, Dareli, man atrodo, kvepia Kanų liūtais!

Ačiū už viską, Dareli!

– Ačiū, – patenkintai padėkojo Darelis.

– Mhm.

– Viskas, einu tvirtinti. O tau gero likusio, spoiler alert, ilgo gyveni­

– Iki, Dareli.

mo, – mirkteldamas viena akimi palinkėjo Jėzus.

Darelis nieko neatsakė ir nusisuko. Tikėjosi, kad ofiso kitą kartą

– Ačiū dar kartą, Jėzau.

atsimerkęs nebepamatys.

---

---

Darelis atsibudo brome išdegusiais drabužiais ir visas rūkstantis

Darelis atsimerkė ir nusikeikė – jis ir vėl buvo ofise.

dūmais. Lėtai atsistojo ir akimirksniu suklupo nuo infarkto.

Prie jo priėjo barzdotas vyrukas:

– Su tais app’sais mes nubraukiame didelę dalį vartotojų, kurie

– Oi, nesikarščiuok taip, Dareli, čia ir taip karšta. Sveikas, aš –

aktyviai nesinaudoja technologijomis – va tokios žinios iš tėčio.

Velnias. Turime gerų rekomendacijų apie tave iš viršaus.

– Ei! Gal galima mažiau skausmingai mane nužudyt? Ir kodėl kiekvieną kartą skirtingos mirtys? Atrodo, specialiai žudai mane

Protagonistas | Pavasaris 2020

145


Ačiū, draugai! Trečiasis Protagonistas surado dar daugiau pagalbininkų! Šio žurnalo nebūtų be šių nuostabių žmonių: Rašytojai:

Paišytojai: Daugvydas Surkys - daugvydas.artstation.com Ida Kotryna - ida_k.artstation.com Jonas Špokas - jonasspokas1 .artstation.com

Adomas Rutkauskas

Jonas Petrauskas - artjonas.artstation.com

Agnė Juškėnaitė

Silvija Strončikaitė - silartworks.artstation.com

Airidas Kondrotas

Vaidas Mikelskas

Donatas Pocius

Vilius Krasnickas - wishingvil.wixsite.com/portfolio

Dovydas Skrodenis

Vytautas Tautkevičius - vytas.artstation.com

Greta Musteikienė

klaidų ieškotojai:

Ignas Vieversys Kastytis Zubovas Mangirdas Beniušis Mingaile Striaukaitė Rokas Mikutis Tadas Jakubauskas Tomas Mitkus Vaida Nedzinskaitė-Mitkė Valdemaras Nedvecki Vilius Gostevičius Violeta Pročkytė Vytautas Lukaševičius

Antagonistai: Lukas Dapkus

Agnė Juškėnaitė Justina Liaukevičiūtė Mangirdas Beniušis Rūta Kaltenienė Vaidas Mikelskas lygiai taip pat šventai tikite, kad Lietuvai reikia tokio žurnalo, kokį užmanėme patys ir norite prisidėti prie jo gyvavimo? Norite pasidalinti savo mintimis ar įžvalgomis? Rašote puikias, fantaziją žadinančias istorijas? O gal tiesiog norite pasidalinti savo piešiniais, kurie dulka stalčiuje ar „New folder (1)“ pavadintame kompiuterio aplankale? Atsiųskite juos mums! Visuomet esame atviri idėjoms, pasiūlymams ir darbams, kurie praturtintų sekantį žurnalo numerį. Jei manote, kad turite kuo pasidalinti, parašykite mums:

ProtagonistasMagazine@gmail.com

Virginija Juodakytė Spausdino

146 Protagonistas | Pavasaris 2020

www.kopa.lt


Miniatiūrų, kortų, stalo žaidimų vakarai ir turnyrai, žaidimų naktys ir geras laikas su draugais geek'ais! worldofgameslt

Šv. Gertrūdos g. 42, Kaunas Protagonistas | Pavasaris 2020

147


148 Protagonistas | Pavasaris 2020

© MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.