Skaitiniai po apokalipsÄ—s
4 numeris
Vasara 20201
Protagonistas | vasara 2020
2 Protagonistas | vasara 2020
Sveiki, Turime prisipažinti, kad pristatydami šį, vasarai skirtą žurnalo numerį, jaučiamės taip, lyg turėtume ypatingų galių. Daugiau nei prieš pusmetį, dar konstruodami antrąjį savo žurnalą, nutarėme, kad savo metų ciklą užbaigsime teminiu žurnalu. Tuomet rinkomės iš keleto idėjų ir nusprendėme, kad vasarą dedikuosime postapokalipsei. Tuomet dar nežinojome, kad pavasarį pasaulyje pasklis mirtinas virusas, o mūsų žurnalas pakibs ant plauko. Ir vis tik visų jūsų dėka apokalipsę išgyvenome bei užbaigiame metus su dar vienu rekordiškai storu žurnalu. Kaip visada tikimės, kad šiuose puslapiuose surasite naujų ir dar nematytų dalykų, susipažinsite su dar daugiau negirdėtų kūrėjų ir praskaidrinsite ilgas vasaros dienas pasinerdami į postapokalipsę populiariojoje kultūroje. Beje, atskiru žodžiu norime padėkoti visiems, kurie nepabijojo sudalyvauti pirmajame Protagonisto kūrybos konkurse. Su dalimi šio eksperimentinio konkurso darbų galėsite susipažinti antroje šio žurnalo dalyje. Džiaugiamės turėdami tiek šaunių kūrėjų, kurių talentas puošia šį žurnalą. Belieka palinkėti malonaus skaitymo ir gražios vasaros,
Protagonisto komanda
Leidinyje pateikima informacija yra sukurta informaciniais tikslais. Leidinio kūrėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima jokios atsakomybės dėl leidinyje pateiktos klaidingos, nepilnos ar vėluojančios informacijos ar dėl to imamų veiksmų. Leidinyje pateikta informacija apie asmenis ar organizacijas buvo pateikta su to asmens ar organizacijos sutikimu ir netikrinta leidinio kūrėjo. Leidinyje išreikštos nuomonės yra straipsnio autoriaus nuomonės ir nebūtinai atspindi leidinio rengėjo MB „Ductus Exemplo“ nuomonę. Leidinio rengėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima atsakomybės už išreikštas nuomones. Bet kokia forma kopijuoti, perleisti ar atkartoti leidinio turinį be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.
Protagonistas | vasara 2020
3
Palaikykite Protagonistą! Mūsų tikslas (kaip ir dera geram protagonistui) - parodyti įdomiausius ir ryškiausius Lietuvos bei pasaulio kūrėjus, suteikti jiems platformą viešinti savo darbus bei idėjas. Žurnalą smagiausia pačiupinėti, o tam mums reikalinga jūsų pagalba. Jei norėtumėte tapti Protagonisto kolekcininku (kolekcionuoti tikrai yra ką), kviečiame palaikyti mus Patreon platformoje, kurioje galite gauti ankstyvą prieiga prie naujausio žurnalo numerio arba užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į namus. Ačiū!
patreon.com/protagonistas
4 Protagonistas | vasara 2020
TURINYS: Viršelio autorė
6
stalo žaidimai, išmokysiantys išgyventi katastrofą
92
Interviu: Dominykas klajumas ir standup'as, kinas ir žaidimai
8
Postapokaliptinės muzikos rekomendacijos
96
Pražūtis iš kosmoso
98
Mokslinės fantastikos žanras: Dabarties baimės ateityje
14
Protagonistas rekomenduoja: Vasaros filmai ir serialai
20
„Lituaniconas“: vieta naujiems potyriams, įspūdingoms pažintims ir… tokiems kaip tu
104
Zombių evoliucija - nuo folkloro iki pop kultūros
24
Protagonistas rekomenduoja: Vasaros skaitiniai
110
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“
30
interviu: Širšė ir rašymo laisvė
114
Pamirškime pabaisas – pasaulį sunaikins žmonija! XX–XXI A. atspindžiai postapokaliptiniuose filmuose
30
Interviu: Marijus gailius ir mus slegiantis oras
120
„AKIRA“ - kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis
38
kūrybos konkurso dalyvių darbai:
126
Protagonistas rekomenduoja: Vasaros žaidimai
44
interviu: Liudas ubarevičius - nuo „Never Future“ iki žaidimų studijos
48
FALLOUT: 1,2,3,4...76?
56
VAULT-TEC SOCIALINIAI EKSPERIMENTAI
62
Interviu: Egidijus Bachur ir žaidėjų bendruomenės kuriama postapokalipsė
66
Kaip kompiuteriniai žaidimai prisidės prie KOVOS su klimato kaita
70
„Death Stranding“ ir dar viena Hideo Kojima pranašystė
74
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis)
78
7 bylojimai apie žaidimą, kurio pasaulis paprasčiausiai nesugeba pamiršti
88
Ilgas kelias namo
128
ligūnas
132
Mieganti princesė
136
samanos
142
nieko naujo
146
prakeiktieji
152
ūžesys
156
kartą žirmūnuose
158
Protagonistas | vasara 2020
5
Viršelio autorė Už vasarišką „Protagonisto“ viršelį dėkojame Brigitai Zaleckei, su kuria susipažinome kurdami žiemos numerį bei ieškodami iliustracijų tekstui apie „Dungeons & Dragons“ žaidimą. Jau tuomet supratome, kad turime reikalų su tikrai puikia dailininke, o dabar mums net nebaigus sakinio apie tai, ko iš jos norėtume, ji pasakė „mielai“ ir padovanojo „Protagonistui“ postapokaliptinę vasarą. Brigita pradėjo piešti prieš maždaug 16
Dabar ji piešia kone kasdien - darbe kuria
Paklausta apie tai, iš kur semiasi idėjų,
metų, kuomet LNK televizija penktadienio
žaidimų vartotojo sąsajas, jų dizainus, o
Brigita nedaugžodžiauja: „Neatsiejama
naktimis transliuodavo „Hellsing“ anime,
laisvalaikiu užsiima užsakomaisiais pro-
kūrybos dalis man yra muzika. Dažnai
o šis serialas tapo Brigitos įkvėpimu pradė-
jektais, piešia komiksus (ir, žinoma, žur-
piešiniai gimsta būtent iš jausmo atrasto
ti. Vėliau viršelio autorės gyvenime atsirado
nalų viršelius). Brigita sako, kad visuomet
muzikoje. Ir būna taip, kad negaliu piešti,
manga, kuri ir suformavo stilistinius
stengiasi rungtyniauti su savim ir nori, kad
jei neskamba įkvepiantis takelis ausinėse.“
pamatus.
kiekvienas naujas piešinys būtų geresnis už prieš tai buvusį. Tai leidžia tobulėti ir pasiekti geriausių rezultatų.
Rekomenduojame aplankyti autorės galeriją: MRSZALEC.artstation.com
6 Protagonistas | vasara 2020
Protagonistas | vasara 2020
7
Interviu: Dominykas klajumas ir Standup'as, kinas ir žaidimai | Vaidas Mikelskas
INTERVIU:
Vaidas Mikelskas
Dominykas klajumas Žaidimų entuziastas, greičiausias maketuotojas šioje Nemuno pusėje ir miškinis elfas paladinas
Standup'as, kinas ir žaidimai
Dominykas Klajumas geriausiai visiems Lietuvoje yra žinomas kaip komikas, humoristas arba ne visai lietuviškai standup’eris. Tačiau be to, Dominykas yra didelis kino ir kino industrijos gerbėjas, ir nepaisant nemažos krūvos išties geros filmų (ir vaizdo žaidimų) apžvalgų savo „YouTube“ kanale, prie kino kūrimo jis taip pat yra prisilietęs. Apie standup karjerą, lietuvišką kiną, „Močiutę“ ir mėgstamiausius filmus Dominyko paprašėme papasakoti šiek tiek plačiau.
8 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: Dominykas klajumas ir Standup'as, kinas ir žaidimai | Vaidas Mikelskas
Dominykas Klajumas | Foto: Humoro klubas
Aš, asmeniškai, standup’ą laikau populiariosios kultūros dalimi, mano redaktorius, tuo tarpu, griežtai su manimi nesutinka. Visgi juokingi paveikslėliai, memes ir tų pačių komikų video ištraukos yra daugelio mūsų kasdienybėje. Ką manai pats? Ar esi pramogų ir populiariosios kultūros atstovas ar visgi standup’ą reiktų dėti kažkur į tą pačią lentyną su teatru ar poezija? Nemanau, kad vienas gyvena be kito. Geri komikai supranta, jog standup’as yra paprasto žmogaus pramoga, tačiau vistiek deda
Martynu Snieganu „Piano Man“ bare, kur jie manęs tikra to žodžio prasme paprašė pabūt juokingu. Dabar suprantu, jog čia buvo jų būdas mane paerzint, bet tą akimirką tiesiog ėmiau pasakot apie save, pasijuokėm, gavau lipt ant scenos ir visa kita jau istorija.
Dabar standup’as yra suvokiamas ir suprantamas kiekvienam, pasirodymus su „Humoro klubu“ rengiate ir didžiausiuose muzikos festivaliuose. Kur vyko ir koks buvo pats geriausias tavo standup’as?
vadinamąjį antrą dugną, kuriame ir atsiranda aukštesnės prasmės, kurias džiaugiasi atradę giliau besikapstantys žiūriovai. Esmė tokia,
Anksčiau sekdavau blogus ir gerus pasirodymus bei apie juos daug
jog abi žiūrovų rūšys sėdi toje pačioje salėje (tie kurie mėgsta popsą
galvodavau, bet praėjus tiek metų tą darant jie visi susiliejo į vieną
ir tie kurie mėgsta teatrą), svarbu ką ten atsineša komikas.
patirtį. Gal ir atsiminčiau kelis, kuriuose kaip komikai sako „publi-
Ant scenos su mikrofonu rankoje pirmą kartą bajerių papasakot užlipai prieš aštuonerius metus, 2012-aisiais. Kaip kilo noras išstoti standup’ui?
ka iš delno valgo“, bet pasirodymų gerumo skalė mano galvoje yra pakitusi ir daugiau ar mažiau standartą laikau neblogą.
O blogiausias? Mane paskatino sesuo. Pastoviai ieškojau būdų nuleist kūrybinį garą (šokau, tapiau, piešiau animaciją, grojau instrumentais),
Mano galva blogas pasirodymas yra tas, kuriame pats komikas
tačiau nei vienas jų neprilipdavo ilgam. Vieną dieną mano sesė
yra kaltas. Per mano pasirodymus yra: išjungę žmogų, daužę
pamatė Facebook’e renginį, kuriame buvo rašoma, jog Humoro
„Palanginę“ kriaušę už 2€ bei yra man grasinę, tačiau šių dalykų aš
Klubas vis dar daro pasirodymus ir man pasiūlė jiems parašyt.
negalėjau suvaldyti ir dėl jų nepergyvenu. Užtat blogų pasirodymų
Tą padaręs susitikau su Pauliumi ir ankstesniu HK vadybininku
dėl savo kaltės turiu pastoviai – per daug atsipalaiduoju, per daug
Protagonistas | vasara 2020
9
Interviu: Dominykas klajumas ir Standup'as, kinas ir žaidimai | Vaidas Mikelskas
Klajumo Kanalo iliustracija
susikaustau, nuvertinu arba pervertinu publiką arba savo jėgas.
nutinka sulaužius vieną ar kitą kūrybos principą ar struktūros tai-
Taip pat, open mic scenoje pastoviai „degu“, nes ten išsimėginu
syklę. Taip pat apie blogus filmus lengviau bajeriai rašosi.
naujas programas. Be prastų pasirodymų, geri netenka prasmės.
Tavo asmeninis kanalas turi tik keletą vaizdo įrašų su tavo standup’ais, o visa kita yra tikrai rimto kalibro kino juostų apžvalgos. Kaip čia taip nutiko?
Prie kino industrijos Lietuvoje esi pirštus prikišęs ir ne tik kaip apžvalgininkas. „Gautas iškvietimas“ filmavimo metu esi plika šikna bėgęs Vilniaus gatvėmis, o be to esi vienas iš trijų filmo „Aš žvaigždė“ rašytojų. Koks darbas yra rašyti scenarijų filmui?
Mano kanalas ir buvo sukurtas aptarinėti kiną, tačiau kažkuriuo metu ėmiau plėsti turinio kategorijas ir standup’as kanale ėmė vis
Visi filmai yra skirtingi, jų scenaristai taip pat. Kinas kaip ir kitos
mažiau atrodyti kaip balta varna.
medijos formos turi savo principus, o scenaristo darbas juos žinant kažką sukurti. Atsiprašau už sausą atsakymą. Prieš porą metų gal
Vienos populiariausių tavo apžvalgų yra apie lietuvišką kiną. Nors tikrai stengiesi nesutaršyti lietuviškų filmų su lapais, dažnai nuomonė vis tiek lieka prasta? Kodėl išvis verta apžvelgti tokius filmus ar kodėl reikia juos žiūrėti?
būčiau atsakęs kažką konkretaus ir griežto, tačiau su amžiumi imuosi darytis mažiau kategoriškas, nes matau vis daugiau kitaip į kūrybinį procesą žiūrinčių ir puikius kūrinius į pasaulį išleidžiančių žmonių. Ko gero vienintelis dalykas ties kuriuo (be kūrinio struk-
Blogas kinas lygiai taip pat kaip ir geras yra mokomoji priemonė.
tūros svarbos) sutartų visi scenaristai yra tai, jog geriausi scenarijai
Mano apžvelgiami prasti filmai leidžia aiškiai pailiustruoti kas
kyla iš tiesiogiai arba maskuotai pateiktų asmeninių patirčių.
10 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: Dominykas klajumas ir Standup'as, kinas ir žaidimai | Vaidas Mikelskas Kokia yra kino industrija Lietuvoje? Ne taip seniai, čia filmavo „Černobilį“, Lukiškių kalėjime buvo filmuotos scenos ketvirtam „Stranger Things“ sezonui. Kuo Lietuvos industrija skiriasi nuo pasaulio?
pamėginti nedraudžiama. Pats filmas susidūrė su kūrybiniais sunkumais, su kuriais susiduria beveik kiekviena produkcija ir čia jiems visiems nupasakoti tiesiog neužtektų laiko, Savo „YouTube“ kanale esu įkėlęs recenziją – dokumentiką apie tai, kokius kalnus
Lietuva jau seniai yra žinoma kaip pigią darbo aikštelėse jėgą ir fil-
teko įkopti kuriant „Močiutę“.
mavimo lokacijas turinti valstybė. Primenu, jog Artūras Orlauskas yra vaidinęs „Dungeons & Dragons“ filmo antroje dalyje. Ko gero,
Ar planuose yra „Močiutės“ tęsinys, o gal pilno metro adaptacija?
klausime minėtos produkcijos pakels mūsų valstybės žinomumą kino pasaulyje, tačiau ar nuo to pakils Lietuvos kino industrijos
Šiuo metu ne.
lygis ar tiesiog būsime kitų šalių rekvizitų sandėliuku – parodys laikas.
Nepaisant filmų apžvalgų, tavo YouTube kanale atsirado ir žaidimo „Kelyje 2“ skit’as, o kiek vėliau atsirado ir „Klajumas Žaidžia“ kanalas. Keletas pirmų video yra apie tavo ir mano vaikystės žaidimus. Kaip manai, kodėl šiuo metu tokia populiari nostalgija? Žaidimuose, kine, TV serialuose?
Kaip manai, ką gali Lietuva pasiūlyti pasauliniam kinui? Visos šalys turi ką unikalaus pasakyti ekrane, tarp jų ir Lietuva. Naujosios Zelandijos kino renesansas yra puikus to pavyzdys.
Manau, jog žiūrovai asocijuoja nostalgiškus dalykus su geriausiais
Lietuvių kūrėjai jau ilgą laiką kuria daugelio žiūrovų burbulo
ir nerūpestingiausiais laikais savo gyvenime. Užaugus daugėja
nepasiekiančius tarptautinio pasisekimo sulaukusius filmus, bet
galvos skausmų ir nedidelė nostalgijos dozė leidžia nuo to trumpam
manau, jog ir Holivudas mums nėra nepasiekiamas. Kiekvienai
pabėgti, tačiau ji manau turėtų būti tik prieskonis turinyje, o ne
daržovei savas metas.
pagrindinė „mėsa“.
Interviu rašymo metu yra praėjusios kelios savaitės po tavo režisūros debiuto, trumpo metro filmo „Močiutė“ premjeros. Gal galėtum papasakoti, kaip nutiko šitas filmas ir kas jam nutiko?
Žurnalo puslapiuose esam kalbinę dėdę Zemkauską, kuris, ko gero, yra kino sinonimas Lietuvoje. Paprašėme jo pasidalinti penkiais jam arba jo manymu svarbiais filmais. Ar galėtum pasidalinti keliais filmais, kurie yra svarbūs tau ir trumpai apie juos papasakoti?
Noriu kurti kiną ir „Močiutė“ yra to pradžia. Nežinau kaip man seksis ir ar turiu savy pakankamai smarvės būti režisieriumi, tačiau
Burden of Dreams
1982
Arrival
2016
Tai dokumentika apie Werner Herzog statomą „Fitzcarraldo“
Gaivus oro gūsis blogu kinu užlietame mokslinės fantastikos žanre.
filmą, kurio produkcijos metu jis Amazonės džiunglėse tempė laivą
Viskas filme kažką reiškia, nei viena sekundė nėra įdėta be reikalo.
per kalną ir su kokiais sunkumais jis susidūrė. Tai filmas apie tą
Tai tiesiog geras filmas.
ploną ribą tarp užsispyrimo siekti tikslų ir beprotybės.
Protagonistas | vasara 2020
11
Interviu: Dominykas klajumas ir Standup'as, kinas ir žaidimai | Vaidas Mikelskas
Marriage story
2019
Skyrybas kine nešaržuotai atvaizduoti yra sudėtinga. Daugelis filmų jas paverčia romantinėmis komedijomis, kurių visų pabaigos ir struktūra yra vienoda. „Marriage Story“ ir „Kramer VS Kramer“ yra vieni iš nedaugelio filmų kurių metu verkia ir suaugę vyrai (draugas pasakojo, kad verkė, aš tai ne, baikit juokus).
Ed wood
1994
Amour
2012
Filmas, kuriame Johny Depp dar nėra pavargęs nuo ryškių per-
Filmas apie tą dalyką, apie kurį nenorime galvoti – senatvę. Tai
sonažų vaidybos ir puikiai atvaizduoja kino pasaulyje žinomą
toks geras filmas, kad net skauda. Jis žiūrovą palaužia ir atstato iš
veikėją. Ed Wood (Depp vaidinama reali asmenybė) yra blogų filmų
naujo. Šiuo metu kai visų seneliai yra rizikos grupėje, šitas filmas
kūrėjas, kuris juos daro, nes tiesiog nori ir jais tiki bei į juos sudeda
išsiverkus primins jiems paskambinti.
visą širdį. Tai lengvai romantizuota tikro žmogaus istorija, po ku rios norėsis kažką sukurti nekreipiant dėmesio į kitų nuomonę.
12 Protagonistas | vasara 2020
Protagonistas | vasara 2020
13
Mokslinės fantastikos žanras: Dabarties baimės ateityje | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė
Mokslinės fantastikos žanras: Dabarties baimės ateityje
Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė
VGTU lektoriai, animacijos ir komiksų medijos tyrėjai bei praktikai
Mokslinės fantastikos žanras, nepaisant jo populiarumo tarp įvairių išraiškų, yra ganėtinai sunkiai apibrėžiamas. Dar daugiau, kaip teigia mokslinės fantastikos rašytojas Adam Roberts, jei mes paklaustume žmonių apie mokslinę fantastiką, nesunkiai gautume atsakymą – geriausius (ar bent žinomiausius) šio žanro pavyzdžius, tačiau ženkliai rečiau išgirstume bent kiek tikslesnį šio žanro apibrėžimą. Reikia pažymėti, kad apibrėžti mokslinės fantastikos žanrą yra sunku net ir kritikams bei teoretikams. Kaip pastebi lektorė Christine Cornea, šiandien šio žanro apibrėžimų yra beveik tiek pat, kiek ir kritikų, kurie bandė jį apibūdinti. Taigi, mokslinės fantastikos žanras nėra labai aiškiai apibrėžta koncepcija.
14 Protagonistas | vasara 2020
Mokslinės fantastikos žanras: Dabarties baimės ateityje | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė
kadras iš The „terminator 2: Judgement day“
Apibrėžiant mokslinės fantastikos žanrą reikėtų pradėti ne nuo klausimo „Kas tai yra?“, bet nuo klausimo „Iš ko tai sudaryta?“ Bandant atsakyti į pastarąjį klausimą šiandien galima išskirti šias kategorijas:
•
kosminiai laivai, tarpplanetinės bei tarpžvaigždinės kelionės;
• •
ateiviai bei susidūrimai su ateiviais; mechaniniai robotai, genetinė inžinerija, biologiniai robotai, androidai;
• • •
•
futuristinės utopijos bei distopijos.
Šis kategorijų sąrašas sukurtas remiantis Adam Roberts pateiktu siūlymu, bet tikrai neturėtų būti laikomas baigtiniu ar net visiškai teisingu. Priklausomai nuo asmens poreikių ir norų sąrašas gali būti detalizuojamas, skaidomas bei praplečiamas subžanrais. Tačiau šiuo atveju Roberts pateiktas sąrašas patogus pagrindas atsispirti, siekiant suvokti, kas yra mokslinės fantastikos žanras. Kaip jau minėta ankščiau, ne vienas
galingi bei išmanūs kompiuteriai ir
kritikas, teoretikas ar net kūrėjas bandė
kitokio pobūdžio technologijos, vir
apibrėžti šį žanrą, tačiau mokslinės fan-
tuali bei papildyta realybė;
tastikos gebėjimas išreikšti tokią daugybę
kelionės laiku; alternatyvi istorija;
naratyvo formų, koncepcijų bei temų daro šią užduotį iš tiesų sudėtingą. Visgi, kaip siūlo ir išvardytos kategorijos, šis žanras,
vaizduodamas šiuo metu neįgyvendinamas bei neišrastas technologijas ar net neįrodytas koncepcijas (pavyzdžiui, kelionės laiku ar ateivių egzistavimas), parodo, kad minėti reiškiniai gali egzistuoti harmoningai su moksliniais dėsniais. Kitaip sakant, technologijos ar reiškiniai egzistuoja naratyve be magijos pagalbos. Būtina pabrėžti, jog gebėjimas nustebinti žiūrovą, skaitytoją ar žaidėją neįtikėtinų ateities technologijų išmone nėra tai, kas privertė šio žanro gerbėjus įsimylėti konkrečius jo kūrinius. Ypač audiovizualūs mokslinės fantastikos kūriniai gali pateikti žiūrovui iš tiesų įspūdingą reginį. Visgi Holivudas tikrai ne vieną kartą buvo skaudžiai nubaustas už tai, jog išleidęs kelis šimtus milijonų specialiesiems efektams (ir dar apie penkiasdešimt milijonų rinko
Protagonistas | vasara 2020
15
Mokslinės fantastikos žanras: Dabarties baimės ateityje | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė darai), pašykštėjo papildomų keliasdešimties tūkstančių dolerių patyrusiems ir kompetentingiems scenaristams. Matyt, nerasime žiūrovo, kuris piktintųsi įspūdinga scena, nukeliančia į ateitį, praeitį ar net nežemišką planetą, bet ne tai priverčia žiūrovą pamilti mokslinės fantastikos kūrinius. Tai padaryti padeda struktūrizuotas ir logiškai išdėstytas naratyvas, gerai išvystyti personažai, kurie turi motyvuotus tikslus ir tikrai galingus priešininkus. Tačiau iš tiesų įspūdingi ir išsiskiriantys mokslinės fantastikos kūriniai turi pasižymėti ne tik šiais elementais, bet ir šiuo tuo daugiau... Rašytoja ir kultūros istorikė Annette Kuhn teigia, kad audiovizualioje raiškoje mokslinės fantastikos kūrinai turi sėkmingai
Robocop, 1987
įgyvendinti tris uždavinius. Pirmasis uždavinys yra suformuluoti ideologiją. Kūrėjams vaizduojant dar nematytą pasaulį
atsisakiusi pinigų, kadangi visi turi viską,
iš karto gerai apgalvoję šį aspektą, o ne
yra būtina sukurti santvarką, kurioje
ko trokšta, ir niekam nebereikia dirbti
tiesiog nutarę „kaip būtų cool, jei ateityje
visuomenė galėtų sėkmingai funkcionuoti.
tam, kad tai gautų. Tačiau serialo kūrėjai
žmonija būtų taip pažengusi, kad niekam
Tai reiškia, kad kūrinys turi pateikti
nepaaiškino, kaip tokia visuomenė gali
nereikėtų pinigų“.
įrodymų, jog pasaulis, kuriame egzistuoja
egzistuoti, ir seriale vis dažniau pasiro-
ateiviai, naudoja dar nematytas technolo
dydavo įvykių, kurie iš esmės prieštarauja
Antrasis uždavinys nurodo, kad žiūrovui
gijas ar, valdomas postapokaliptinių
ekonominei logikai – kaip gali egzistuoti
turi būti pateiktas reginys. Tai reiškia, kad
genčių, turi logiškus ir funkcionuojančius
barai bei azartinių lošimų namai, kaip gali-
mokslinės fantastikos žanrui yra labai
socialinius konstruktus.
ma samdyti karinį personalą ar žudikus, jei
svarbu, kad demonstruojamas reginys ne
nėra kaip jiems sumokėti? Tiesa, šio serialo
tik sukeltų pasigėrėjimą, tačiau ir niekada
Pavyzdžiui, vienas garsus mokslinės fan-
fanai ir net ekonomistai ėmėsi narplioti
nepažeistų įtraukiančio potyrio. Kitaip
tastikos žanro serialas iliustravo žiūro-
iškilusią dilemą siekdami apginti serialo
sakant, žiūrovo pamatytas užtrauktukas
vams pasaulį, kuriame XXIV a. žmonija yra
garbę, bet to nebūtų reikėję, jei kūrėjai būtų
ant ateivio kostiumo, neteisingai keliuose kadruose pateiktos monstro kūno deformacijos ar pastebėtas putplastis, iš kurio pagamintos „akmeninės“ uolos sienos, gali negrįžtamai nutraukti žiūrovo savanorišką tikėjimą ir sugadinti kinematografinį potyrį. Tačiau elementarios kompetencijos demonstravimas kuriant specialiuosius efektus nėra vienintelis šio uždavinio iššūkis. Ne mažiau svarbu yra gebėti sėkmingai užkoduoti matomus vaizdus taip, kad net pats kitoniškiausias pasaulis būtų lengvai suprantamas žiūrovams. Kitaip tariant, mokslinės fantastikos žanro kūriniuose net patys svetimiausi pasauliai ir būtybės negali atrodyti per daug atitolusios nuo mūsų pasaulio – priešingu atveju žiūrovui kils iššūkis suvokti tai, ką jis mato ir kokia to svarba visam naratyvui. Taigi, žiūrovas turi gebėti priskirti prasmę matomiems reiškiniams remdamasis gautomis
back to the future, 1985
16 Protagonistas | vasara 2020
žiniomis bei savo empirine patirtimi.
Mokslinės fantastikos žanras: Dabarties baimės ateityje | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė
gattaca, 1997 Šiam tikslui pasiekti kūrėjai turi naudotis
svetimas bei tolimas pasaulis vaizduoja-
perviršis, tarša bei kiti ekologiniai iššūkiai,
kultūrinių kodų sistema – panaudoti
mas mokslinės fantastikos žanro kūrinyje,
su kuriais susiduria žmonija. Aštuntajame
mums žinomus simbolius, ikonas,
tai yra hiperbolizuota dabarties socialinių
dešimtmetyje pasirodo dabar jau kultiniai
socialinius konstruktus bei sistemas ir,
problemų refleksija. Tam tikrais atvejais šio
filmai „Silent Running“ (1972), „Soylent
jas šiek tiek modifikavę, pateikti mums
žanro kūriniai gali būti naudojami net kaip
Green“ (1973), „Alien“ (1979), kurie
kaip svetimas, bet kartu ir tokias, kurias
tam tikro laikotarpio socialinių problemų
naratyve pateikia naujas socialines proble-
galėtume suprasti. Kartais tai padaroma
dokumentacija.
mas – socialinių klasių diviziją, agresyvią kapitalistinę eksploataciją ir žmonijos
subtiliai ir sukuriamos komplikuotos ir tikėtinos kultūros, kurios, nors paremtos
Iliustruoti, jog mokslinė fantastika yra
priklausomybę nuo technologijų (tiesa,
žmonijos istorijos bendruomenėmis, vis
dabarties baimių išraiška ateityje, galima
pastarosios dar nėra išmanios).
tiek gali funkcionuoti kaip savarankiškos ir
atliekant kelių mokslinės fantastikos žanro
unikalios kultūros kūrinio kontekste. Kitais
kūrinių raiškos ir atvejų analizę. Pradėti
Devintajame dešimtmetyje pasirodė tokie
atvejais rezultatas kitoks – daiktų, tautų
galima nuo tokių filmų kaip „Invasion of
kultiniai mokslinės fantastikos filmai (bei
arba reiškinių stereotipai tiesiog perkeliami
the Body Snatchers“ (1956) ir „The Thing
franšizės) kaip „Mad Max 2: The Road
į... kosmosą! Žinoma, dažniausiai matome
from Another World“ (1951), kurie šiandien
Warrior“ (1981), „E.T. the Extra-Terres-
kažką per vidurį, tačiau sunku nenusivilti
kritikų vienareikšmiškai suvokiami kaip
trial“ (1982), „The Thing“ (1982), „Blade
scenaristų tingumu, kai ekrane pasirodo
amerikiečių baimės dėl komunistų invazi-
Runner“ (1982), „Tron“ (1982), „The
etniškai, kultūriškai ir lingvistiškai mono-
jos refleksija. Šiuose filmuose pateikia-
Terminator“ (1984), „Back to the Future“
litinė ateivių rasė, turint omenyje, kad vien
mos alegorijos apie komunistų gebėjimą
(1985), „The Fly“ (1986), „RoboCop“
mūsų Žemėje yra beveik 200 šalių ir yra
apsimesti eiliniu amerikiečiu ir mėginti
(1987), „Predator“ (1987) ir daugybė
žinoma daugiau nei 7000 kalbų.
sunaikinti visuomenę iš vidaus, akcentuo-
kitų, kurių įtaka kuriant distopinius bei
jant, kad priešas pasitenkins tik visišku JAV
apokaliptinius pasaulius juntama net šian-
sunaikinimu.
dien. To dešimtmečio filmai pasižymėjo
Trečiasis ir sąlygiškai svarbiausias uždavi
temomis, kurios nagrinėja, kaip potencia
nys yra gebėjimas reflektuoti dabartį, tiks liau, dabarties iššūkius ir baimes ateities
Septintajame dešimtmetyje mokslinės
liai pavojingos technologijos „priartėja“
pasaulyje. Būtina pabrėžti, kad tai yra viena
fantastikos žanro kino filmuose yra na-
prie paprasto žmogaus. Taip sunaikinimo
įdomiausių šio žanro savybių – kad ir koks
grinėjamos tokios temos kaip populiacijos
ar užkariavimo pavojus jau nebekyla iš
Protagonistas | vasara 2020
17
Mokslinės fantastikos žanras: Dabarties baimės ateityje | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė konkrečios šalies ar ideologijos, bet su technine ir programine įranga tai sėkmingai gali pasiekti nužmonėjusios tarptautinės korporacijos ar net vienas pamišęs mokslininkas. Amerikiečių žiūrovai vis labiau juto, kad valstybė (ir iš dalies – naujos technologijos) nebegali užtikrinti jiems žadėtos gerovės ir šviesios ateities, todėl jie turi gebėti apginti save ir savo šeimą patys. Kūriniuose (ne tik audiovizualiuose) vyravo tendencija, jog ateitis nebėra tokia aiški ir užtikrinta. Paskutinis praėjusio šimtmečio dešimtmetis mokslinės fantastikos žanro gerbėjams buvo iš tiesų dosnus. Tai dešimtmetis, kai mus sužavėjo „Gattaca“ (1997), „The Matrix“ (1999), „Stargate“ (1997), „The Iron Giant“ (1999), „12 Monkeys“ (1995), „Total Recall“ (1990), „Independence Day“ (1996), „Men in Black“ (1997), „Jurassic
The matrix, 1999
Park“ (1993) ir daugybė kitų nepamirštamų filmų. Šis dešimtmetis mokslinės fantastikos kontekste taip pat yra įdomus ir tuo, kad Holivudas jau nebežiūrėjo į mokslinės fantastikos žanrą kaip į kažką egzotiško bei eksperimentinio arba į kažką, kas dažniau nei bet kuris kitas žanras klausia: „O kas būtų, jei...?“ Holivudas įžvelgė mokslinę fantastiką kaip jėgą, kurią pažabojus galima kurti tikrus kino blockbuster‘ius. Dėl mokslinės fantastikos filmų gausos išskirti vieną ar kelias dominuojančias temas šio žanro filmuose nebeįmanoma. Kino kūrėjai eksperimentuoja su tokiomis temomis kaip genetinėmis technologijomis
konstruojami vaikai ir etinės šio reiškinio
ne tik suteikia pramogą, bet ir veikia kaip
dilemos („Gattaca“), nauji skaitmeninio
perspėjanti pasaka, kuri žiūrovui gali padėti
pasaulio pavojai („The Matrix“), kvazivy-
ateityje priimti teisingus sprendimus ar
riausybinių organizacijų siekis nuslėpti
bent jau išvengti blogų sprendimų.
tiesą nuo populiacijos („Men in Black“) ar asmens gebėjimas valdyti savo likimą („12
Galiausiai, 2020-ieji metai tikriausiai daug
Monkeys“). Tokie mokslinės fantastikos
kam ilgam išliks kaip laikotarpis, kai vyko
žanre pateikiami „minties pratimai“
pandemija ir dalis žmonijos gyveno karan-
žiūrovams leidžia žvilgtelėti į visuomenes,
tino sąlygomis. Jau dabar yra duomenų,
kurios, atrodo, žengė vos vieną žingsnį
kad tik prasidėjus karantinui VOD (angl.
link radikalumo. Žingsnį, kuris, net turint
Video on demand service) platformose staiga
geriausias intencijas sukurti utopiją
padažnėjo filmų, nagrinėjančių pan-
Žemėje, nuvedė prie vienokios ar kitokios
demijos temą, peržiūros. Bene didžiausiu
distopijos ar net sukėlė apokalipsę. Taigi,
susidomėjimu gali pasigirti filmas „Con-
gerai sukonstruota mokslinė fantastika
tagion“ (2011), kuris prasidėjus karantinui iš karto pakliuvo į populiariausių filmų dešimtukus įvairiose platformose. Jau dabar galime drąsiai spėti, kad pasibaigus karantinui kils didžiulė mokslinės fantastikos (bei siaubo) žanro filmų kūrimo banga, nagrinėjanti pandemiją pačiais įvairiausiais pjūviais. Geriausi iš būsimų kūrinių pateiks „minties pratimus“, kurie nagrinės, kas būtų, jei virusas mutuotų į super pavojingą; kas būtų, jei virusas visiškai sužlugdytų Vakarų ekonomiką; kas būtų, jei dėl viruso žlugtų demokratinės bei diktatūrinės vyriausybės; kas būtų, jei virusas turėtų ilgalaikių sveikatos pasekmių žmonijai; kas būtų, jei vyriausybės pakliūtų į situaciją, kai jos turi pasirinkti mažos gyventojų dalies mirtį arba visos šalies pragaištį; kas būtų, jei dėl viruso sukeltos suirutės prasidėtų karinės invazijos; kas
Blade runner, 1982
18 Protagonistas | vasara 2020
būtų, jei...
Nepamirškite sekti naujienų! Kviečiame sekti mūsų socialinių tinklų profilius. Gyvename ir Facebook ir Instagram! Facebook dalinamės aktualiomis naujienomis, konkursais, straipsniais iš praėjusių numerių (jei netyčia visų nesuskaitėte žurnale) bei svarbiais pranešimais apie prekybą, gyvus susitikimus ir žinoma žinutėmis iš mūsų partnerių. Na, o Instagram profilis, nepaisant „ūkio“ reikalų, skirtas šlovinti mūsų puslapiuose nugulusių piešinių autorius bei istorijose dalintis jūsų įspūdžiais apie mūsų meilės vaisių popieriaus formoje.
ProtagonistasMagazine
ProtagonistasMag
Ačiū už palaikymą,
Protagonistas | vasara 2020
19
Protagonistas rekomenduoja: vasaros filmai ir serialai
Protagonistas rekomenduoja: Vasaros filmai ir serialai Regis, kad būsime nemažai primelavę savo pavasarinio numerio skaitytojams ir prašovę su beveik visomis filmų išleidimo datomis. Tačiau nuo to mūsų vasara tik įdomesnė! Greta gausybės jau praeitame žurnale išvardintų ir jau aprašytų filmų bei TV serialų, kurie perkėlė savo debiutą į vasarą, galime pridėti ir šiuos puikius žiūralus… Belieka tikėtis, kad kalendoriuje daugiau nesklandumų nebekils.
FILMAI TENET
liepos 17 D. Dar vienas Christopher Nolan filmas, kuris neabejotinai mėgins susukti žiūrovams galvas ne tik įspūdinga muzika, kinematografija ir režisūra, tačiau ir istorija apie keliautoją laiku, kuris bando apsaugoti pasaulį nuo dar vieno pasaulinio karo. Ar mums bent jau taip pasirodė iš šio filmo pristatymo. Dalykas toks, kad su Christopher Nolan filmais niekada nežinai iki galo. Na, o jei tokio argumento pasidomėti „Tenet“ labiau neužtenka, turėtumėte žinoti, kad dalis ateities scenų nufilmuota ne tokioje tolimoje Estijoje.
20 Protagonistas | vasara 2020
Protagonistas rekomenduoja: vasaros filmai ir serialai
The SpongeBob Movie: Sponge on the Run
rugpjūčio 7 D. Jei jūs, kaip ir dalis mūsų redakcijos, užaugote žiūrėdami „Kempiniuką Plačiakelnį“, turėtumėte žinoti, kad šiuo metu kuriamas dar vienas pilno metro filmas. Tiesa, šį kartą filmas bus ne pieštas, o animuotas kompiuterinės grafikos pagalba. Nors originaliai šis filmas turėjo debiutuoti pavasarį, jo premiera buvo perkelta į rugpjūtį. Nežinome kaip jums, bet mums atrodo, kad pasivaikščiojimas vandenyno dugne vasarą irgi puikiai tinka.
Wonder Woman 1984
rugpjūčio 14 D. 2017 metų vasarą pasirodęs „Wonder Woman“ filmas buvo išties šviežias oro gurkšnis visiems išvargintiems serijos prastų DC filmų apie superherojus. „Nuostabioji Moteris“ pasirodė išties nuostabiai ir kino teatruose surinko daugiau nei 800 milijonų dolerių. Nieko nuostabaus, kad beveik iškart po šio filmo debiuto, studija pradėjo dirbti su tęsiniu. „Wonder Woman“ 1984 toliau tęs Dianos Prince istoriją kovojant prieš neteisybę, tik ta kova bus pripildyta 80-ųjų spalvų ir garsų.
Bill & Ted Face the Music
rugpjūčio 21 D. Jei esate vyresnis mūsų žurnalo skaitytojas, greičiausiai prisimenate du nurautus „Bill & Ted“ filmus, kurie pasirodė 1989 bei 1991 metais. Nors rimtais fantastiniais filmais jų nepavadinsi, tačiau tai nemenkino jų populiarumo, o „TV3“ su didžiu malonumu įtraukia juos į savo tinklelį bent kartą kasmet. Ir štai prabėgus beveik 30 metų Bilas ir Tedas grįžta užbaigti trilogijos. Šiems dviems dabar jau vidutinio amžiaus vyrukams teks atsiraitoti rankoves, ir sukurti epinį muzikinį gabalą, kuris, pasak keliautojo iš ateities, išgelbės visą galaktiką.
Protagonistas | vasara 2020
21
Protagonistas rekomenduoja: vasaros filmai ir serialai
TV serialai gegužės 29 D.
Space Force
Ei… palaukit! Gegužė - tai jau ne vasara! Teisingai, ne vasara, bet naudodamiesi ypač siauru šios vasaros televizijos serialų pasirinkimu, leidžiame sau padaryti išimtį ir į savo rekomendacijų sąrašą pridėti tai, ką praleidome praėjusiame numeryje. „Space Force“ - tai naujas, gegužės 29 dieną debiutavęs, komedijinis „Netflix“ serialas apie JAV kosmoso pajėgas. Jei ši idėja jums skamba pakankamai juokingai, verta atkreipti dėmesį ir į serialo kūrėjus, kurių tarpe randame ir Steve Carell vardą. „Ofisas“ kosmose? Skamba pernelyg gerai, kad būtų galima praleisti...
The Falcon & The Winter Soldier
RUGPJŪTIS „Marvel“ fanai šio rugpjūčio laukia su dvigubu užsidegimu, nes televizijos eteryje turėtų dar ryškiau sužibėti dar dviejų, mažiau žinomų Keršytojų vardai. Prieš kurį laiką, „Marvel Studios“ paskelbė, jog rugpjūtį „Disney Plus“ platformoje turėtų debiutuoti „The Falcon & The Winter Soldier“, kurie tęs „Avengers: Endgame“ filme papasakota istoriją. Tie kurie matėte filmą, žinote ko galite tikėtis, na o nemačiusius raginame pažiūrėti - nenorime būti apkaltinti pabaigų gadinimu. Tiesa, verta paminėti, kad „The Falcon & The Winter Soldier“ neturi tikslios išleidimo datos, o karantino metu serialo filmavimo darbai buvo pristabdyti. Belieka tikėtis, kad kurėjams pavyko suspėti užbaigti pirmąjį serialo sezoną laiku.
BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos What We Do in the Shadows Mūsų autorius, skaitytojas ir šiaip geras žmogus Airidas Kondrotas pastebėjo, kad nei redakcija, nei skaitytojai dar nerekomendavo „What We Do in the Shadows“ serialo. Tai jau antrą sezoną einantis serialas pastatytas pagal to paties pavadinimo Taika Waititi filmą apie vampyrus nūdienos pasaulyje. Absurdiškų situacijų humoras, nurauti veikėjai ir puikiai parašyti epizodai - ar vasariškam žiūralui reikia ko nors daugiau?
22 Protagonistas | vasara 2020
Protagonistas rekomenduoja: vasaros filmai ir serialai
Better Call Saul Prisipažinsime, kad žiauriai mėgstame „Better Call Saul“. Nors ir ne fantastika, tačiau Tomas Špiliauskas teigia, kad šis kultinio serialo „The Breaking Bad“ spin-off’as tik įsivažiuoja. Kai mūsų asmeniniai favoritai sutampa su skaitytojų skoniu, tiesiog negalime nesidalinti su visais likusiais.
Tales of the Loop Naujausias fantastinis serialas „Amazon Prime“ platformoje jau žybtelėjo ne vieno fantasto radare. Žybtelėjo ir mūsiškiame, kai apie jį mums pasakė Vilius Matulis. „Tales of the Loop“ - tai serialas, kuris sukurtas pagal to paties pavadinimo menišką švedų dailininko Simon Stålenhag knygą išleistą 2014 metais. 8 serijos, kurių kiekviena - tai naujas fantastinis pasakojimas priversiantis žagtelėti iš nuostabos ir susimąstyti.
The Girl Who Leapt Through Time Mūsų skaitytoja Miglė Pašauskaitė taip pat nepagailėjo rekomendacijų šiai vasarai, bet iš jos pasiūlyto sąrašo norėtume išskirti retą apraišką mūsiškėje pop kultūroje - anime filmą „The Girl Who Leaped Through Time“. Jis turėtų patikti visiems besidomintiems japoniška animacija ir lengva, romantikos nestokojančia fantastika.
Protagonistas | vasara 2020
23
Zombių evoliucija - nuo folkloro iki pop kultūros | Airidas Kondrotas
Zombių evoliucija nuo folkloro iki pop kultūros
Airidas Kondrotas
„It’s bullshit, I did not hit her. I did not. Oh hi, Mark.“
„Zombiai atrieda atidunda.” - šitaip apie juos dainavo mums gerai žinoma roko grupė „Antis”. Zombiai - ryški ir puikiai pažįstama postapokaliptinio pasaulio grandis. Tačiau iš kur atsirado šie mėsą ir smegenis ryjantis padarai? Kaip vaikštantys numirėliai tapo neatsiejama populiariosios kultūros dalimi?
Pirmieji vakarų literatūros šaltiniai zom
- zombiai tokios pat kažkieno kito valios
numirėlio. Šiuo atveju „zombiu“ pakrikšti-
bius minėti pradeda dar 1929 metais, tačiau
valdomos marionetės. Angliškas žodis
jamas Afro-brazilų sukilėlių lyderis Zumbi
šičia šie padarai dar neturi jokių šiandien
„zombie“ pirmą kartą užrašytas 1819
arba „nzambi“.
jiems būdingų atributų. Jie besmegeniai,
metais, Brazilijos istorijoje. Tai padarė
savo valios neturintys sutvėrimai. Vergai.
poetas Robertas Southey, tačiau jo tekste, iš
Pagal apibrėžimą „zombis” yra reanimuo-
Tarnai. Tokie - ne vien literatūroje. Kine
tiesų, šis žodis dar nereiškia vaikštančiojo
tas negyvėlis, antram gyvenimui prikeltas
24 Protagonistas | vasara 2020
Zombių evoliucija - nuo folkloro iki pop kultūros | Airidas Kondrotas
Kadras i6 „The Walking dead“ įvairios magijos metodais - voodoo, nekro-
vyrus. Pats grįžta į Europą. Išardytas laivas
Kiti įvykiai: Kolonistai verčia vietinius
mancija. Šitokius zombius mini Haičio
tampa maža tvirtove.
dirbti aukso kasyklose ir plantacijose. Iš Europos plūstantys naujakuriai, lauktu-
folkloras. Būtent iš Haičio ir atkeliauja pirmieji susidūrimai su vaikštančiais
Nedatuoti įvykiai: Ilgainiui kolonistus
vėms atplukdo raupų. Vietiniai neatsispiria.
negyvėliais.
užvaldo godulys ir seksualinis badas.
Užsikrečia. Miršta. 1507 metais užfiksuo-
Kolumbo vyrai ima peštis tarpusavyje.
jama pirmoji masinė raupų epidemija.
1492 metai.Gruodžio 6. „Tai tik menkas
Konflikto priežastis – auksas ir moterys.
Kolonistai auksą kasti patys tingi. Vergų
žingsnelis Kristupui Kolumbui, tačiau
Moterų jie neturi. Akys krypsta į čiabuves.
atsiplukdo iš Afrikos. Paskui į salą plaukė
milžiniškas šuolis Karūnai!“ Kolumbas
Iki tol buvę geri santykiai su vietiniais
prancūzai. Įvyko daug revoliucijų ir per-
išsilaipina nepažįstamoje žemėje. Vieto
pašlyja. Šie kolonistams surengia egze-
versmų. Tik 1804-1806 m. sala atsiskiria
vę jis pakrikštija Môle-Saint-Nicolas ir
kuciją.
nuo Dominikos Respublikos ir paskelbia nepriklausomybę. Prieš tai žinoma kaip La
priglaudžia ją po Castile Karūnos sparnu. Vietiniai svečius pasitinka su šypsena,
1493 metai. Lapkričio 27. Kolumbas grįžęs
Isla Espaniola, 1804 m Sausio 1 dieną sala
juoda duona, druska ir 0,7 l degtinės. Keletą
į salą randa iki pamatų sudegintą fortą ir
pakrikštijama į Haitį.
dienų pabaliavoję naujakuriai sužino, jog
pūvančius savo vyrų kūnus. Susiparinęs
sala gausėja aukso ištekliais.
Kolumbas atsitraukia į rytus, dabartinę
Manoma, jog zombių fenomeną į Haitį at-
Dominikos respubliką, kur įkuria naują
sivežė būtent pavergti afrikiečiai. Šie tikėjo,
1492 metai. Gruodžio 25. Kalėdų išvakarėse
gyvenvietę. Ją pakrikštija karalienės Isabe
jog voodoo dievybė Baronas Samedi prikels
vienas iš Kolumbo laivų užplaukia ant
llos vardu.
jų kūnus iš kapų ir parlydės į pomirtinį
seklumos ir apsiverčia. Įsakęs likviduoti
gyvenimą. Namo, atgal į gimtąją Afriką.
sudužusį laivą, Kolumbas saloje palieka 39
Skamba gražiai, tačiau šis medalis turi ir
Protagonistas | vasara 2020
25
Zombių evoliucija - nuo folkloro iki pop kultūros | Airidas Kondrotas kitą pusę. Jeigu dievybė supyktų, įsižeistų, tikėta, jog ir po mirties, per amžių amžius, jie liktų vergauti. Kaip zombiai. Vergval džiai ir voodoo šventikai naudojosi ir skiepijo zombifikacijos baimę, taip atgrasydami vergus nuo savižudybės. Haičio zombių fenomenas pradėjo plisti po to, kai 1915 m. Jungtinėms Amerikos Valstijoms atsibodo politinė Haičio betvar kė. Įsisiūbuojant Pirmajam Pasauliniam karui, Haitis tapo ypač patraukliu kurortu vokiečių turistams. Jausdami grėsmę savo pakrantėse, JAV jūrų pėstininkai įžengė ir okupavo vidinių konfliktų plėšomą salą. 1929 m. Autorius William Seabrook susižavėjo Haičio folkloru ir išleido knygą pavadintą „Magiškoji sala“. Joje Seabrook citavo 246-ąjį Haičio kriminalinį kodeksą, kuriame minimas žmogaus apnuodijimas psichotropinėmis medžiagomis, taip
White zombie, 1932
sukeliant letargo miegą. William Seabrook tvirtino šį ar bent panašų fenomeną matęs savo paties akimis. Būtent šis veikalas ir tapo pirmuoju literatūros kūriniu, vakarus supažindinusiu su zombifikacija. Vėliau išverstas kodekso straipsnis buvo panaudotas kaip reklama 1932 m. išleistame kino filme „Baltasis Zombis“ (White Zombie). „Baltasis Zombis“ buvo pirmoji vakarų kinematografinė pažintis su gyvaisiais numirėliais, tačiau filme vaizduojami „baltieji“ (Haičio numirėliai, žinoma, buvo juodaodžiai) zombiai taip pat buvo vergai. Bella Lugosi sukurto personažo marionetės. Tarnai atliekantys juodus fizinius darbus.
Kitaip sakant, juostos scenaristai Haičio
(taip, perskaitėte teisingai) Ann Dvorsky
zombių fenomeną priėmė tiesiogiai. Filmo
šeimoje šventė. Pasaulį papildo dar viena
personažai žodis žodin citavo minėtąjį
rėkianti burna. Tėvai pakrikštija ją George
baudžiamąjį kodeksą.
Andrew Romero. Mažai jie žinojo, jog jų meilės vaisius vieną dieną suformuos ir
„Baltasis Zombis“ pradeda megzti plonytę
pakeis populiariosios kultūros veidą.
naujo siaubo žanro atšakos giją. Visgi, vaikštantys numirėliai kine taip ir liko
Mažasis George jaunystę praleido Niujorke,
tik lėtai slenkančia, į tuštumą spoksančia
Bronkse. Jis ypatingai mėgdavo lipti į
mėsa. Iš kapų pakilusia voodoo šventiko
metro, riedantį į Manheteną, iš kurio
valia. Zombiai buvo tik šiurpulius kelianti
namo visuomet grįždavo nešinas kino
siužetinė girna. Iki...
juostomis. Romero buvo vienas iš dviejų žmonių, kuris nuolat išsinuomodavo kino
1940 metai. Vasario 4. Iš Ispanijos į Kubą
operą „Hofmano pasakos“ (The Tales of
emigravusio Jorge Romero ir JAV lietuvės
Hoffman). Kitas asmuo buvo, anuomet dar niekam nežinomas vaikinukas, vardu Martin Scorsese. Romero prasitarė, jog būtent šis filmas tapo magiška lazdele, sužadinusia norą tapti kino kūrėju. 1960 m. baigęs koledžą Romero kūrė trumpametražius industrinius filmus ir reklamas televizijai. Tramplinu į komercinius vandenis tapo segmentas TV serialui „Pono Rodžerso kaimynystė“ (Mister Rogers‘ Neighbourhood). Tačiau Romero greitai atsibodo lengva ir nuobodi TV reklamų duona. Šeštajam dešimtmečiui skaičiuojant paskutinius metus, Romero su devyniais bičiuliais įkūrė „Image Ten Productions“ kompaniją. 1968 metai. Spalio 1. Kino ekranuose debiutuoja George A. Romero režisuota ir
Night of the living dead, 1968
26 Protagonistas | vasara 2020
kartu su draugu John Russo parašyta juosta
Zombių evoliucija - nuo folkloro iki pop kultūros | Airidas Kondrotas „Gyvųjų numirėlių naktis“ (Night of the
pakilo Žemės planetos atmosferoje sprogus
ir gyrė už potekstes, kiti smerkė už
Living Dead). Filmas sukelia revoliuciją.
iš Veneros grįžtančiam zondui. Duodamas
groteskišką siaubą, filmą vadindami nuo-
Šiurpina auditoriją. Atpučia kontroversi-
interviu Romero sakė norėjęs kažko, kas
bodžiu, jokių intelektinių iššūkių nekelian
jų audrą ir apgyvendina zombius siaubo
sukeltų drebėjimą, tačiau vampyrų naudoti
čia šlykštyne. Dabar „Gyvųjų numirėlių na-
monstrų Panteone.
negalėjo. Taip sakant – galutinai neapsi
ktį“ galima rasti geriausių filmų sąrašuose,
vogė. „O ką, jeigu numirėliai, nebebūtų
kino prezervacijos fonduose. O, ironija!
Juodai balta kino juosta (ne dėl kūrybinių
mirę? “ – samprotavo Romero. „O mano
Romero pasirinkimų, bet biudžeto apribo
istorijos bus apie gyvųjų mėginimą arba
Pastatyti tokį filmą, George A. Romero
jimų) sukėlė suirutę. Iki tol nuobodūs ir
nesėkmę su tuo susitvarkyti. Tai viskas, ką
prisipažino, įkvėpė ekscentriško (angliš
svajingi zombiai virsta pūvančiais iš šalto
man reiškė zombiai“ – tvirtino režisierius.
kas atitikmuo cituojant režisierių būtų „bizarre“) siaubo troškulys. Iki tol siaubas
kapo įsčių prisikėlusiais, gyvųjų mėsą ryjančiais kanibalais. Tokius padarus sukurti
Kritikai pasičiupo George A. Romero
kine buvo saugus. Kraują ir smurtą kino
Romero įkvėpė 1954 metų distopinis,
zombius ir pradėjo nagrinėti, tarsi antrojo
ekranuose vis dar prispaudęs laikė sunkus
postapokaliptinis romanas „Aš esu Legen
mesijaus apraišką. „Vartotojiškos kultūros
cenzūros padas.
da“ (I Am Legend), kurį parašė Richard
satyra! Karo Vietname kritika! Socialinė
Matheson. „Geri menininkai imituoja.
segregacija!“, - rėkė šie. Nors ir pats
Smurtas kine, be abejonės, egzistavo. Kaip
Didieji menininkai vagia“ – Pablo Picasso.
autorius kiek vėliau atskleidė, jog kažkokia
Kainas nerado gailesčio atleisti Abeliui,
Taip ir Romero prisipažino pavogęs R. Ma
žinutė į scenarijų įsliuogė. „Gyvenome
taip ir kinas nepajėgė išlikti tyras. Visgi -
thenson sukurtus padarus. Tik pastarojo
6-ajame dešimtmetyje, žmogau.“, - sakė
sausas, bekraujis 1915 metais įtvirtintas
romane tie padarai turėjo vampyrišką
Romero. „Anuomet visi turėjo kažkokią
cenzūros kodeksas, kiną traktavo kaip
kilmę. Romero savuosius pavadino gūlais
žinutę.“
komerciją, bet ne meno apraišką. Ir vis tiek,
(Angl. ghoul). Pasak arabų mitologijos
išsišokti mėgusių kūrėjų jis nesulaikė. Savo
- gūlai, nors irgi negyvėliai, tačiau yra
Žinoma, ne visos liaupsės buvo glostančios.
filmuose D.W. Griffith netikrą kraują liejo
demoniškos kilmės. Romero gyviai iš kapų
Kol vieni Romero kūrinį narstė po kaulelį
laisvai. 1916 m. gimusioje „Netolerancijoje“ (Intolerance) pastarasis nepabūgo nukapo tų galūnių ar aktorius perskrosti įvairiais ginklais. Tokie ir panašūs išsišokimai konservaty viems vyriausybės organams nepatiko. Kol vyriausybė nepradėjo kišti nagų prie kino industrijos, didžiųjų Holivudo studijų galvos susėdo ir 1930 m. surašė Hayes ko deksą. Vadovaudamiesi kodekso reglamentais, tokie filmai kaip 1922 metais pasirodęs „Nosferatu“ ar 1932 m. „Vampyr“ ėmėsi riboti kraujo normas. Gangsteriai, suvarpyti kulkų krisdavo, tarsi plastikiniai manekenai. Išimčių, žinoma, buvo. 1925 m. Sergei Eisenstein „Šarvuotis Potiomkinas“ (Battleship Potemkin) ar Luis Banuel ir Salvadoro Dali „Andalūzijos šuo“ (Un Chien Andalou, 1929 m.), kuriame stambiu planu skutimosi peiliuku perpjaunamas akies obuolys. Iki 1934 m. Hayes kodeksas stovėjo tik kaip gairės, taisyklės, kurių vertėtų laikytis vengiant, jog kino juosta nebūtų iškarpyta arba uždrausta. Tačiau 1934 m. Hayes kodeksas tapo įstatymu. Kodekso pamatus kino kūrėjai judinti mėgino, tačiau kodas ėmė braškėti tik 1960 m., kai britų režisierius Alfred Hitchcock pastatė dabar jau klasika tapusį „Psichopatą“ (Psycho). Dabar jau ikoniškoje juostos scenoje kraujas (šokoladinis siru-
George a. romero
pas) nuteka į dušo nubėgamąją angą. 1967 m. „Boni ir Klaidas“ (Bonnie and Clyde)
Protagonistas | vasara 2020
27
Zombių evoliucija - nuo folkloro iki pop kultūros | Airidas Kondrotas šoko ir krito po kulkų lietumi. A. Hitchcock tėškė antausį. Visgi, tai viso labo buvo tik kraujas. Tuo tarpu, George A. Romero zombiai plėšė galūnes, nuo kaulų graužė mėsą, iš pilvų traukė žarnas. Smurto ir grotesko kartelę Romero kilstelėjo iki 11. Įdomu yra tai, jog MPAA kino reitingavimo sistema atsirado tik 1968 metų lapkritį, todėl filmą pamatyti galėjo netgi nepilnamečiai. Žymiausias kino kritikas Roger Ebert vėliau sakė, jog auditorijoje sėdėję vaikai buvo priblokšti. Vyravo visiška tyla. Nuo jo netoliese sėdėjusi mergaitė apsipylė ašaromis. George A. Romero ne tik sulaužė ilgai užšalusį ledą. Jo padarai tapo tuo, ką šiandien įsivaizduojame išgirdę žodį „zombis“. Ir vis tiek, įdomu, jog Romeriš ko zombio archetipą galima sutikti dar
Evil dead 2, 1987
senovės Mesopotamijoje. „Gilgamešo epe“ yra eilutė, mininti Deivės Ishtar grasinimą prikelti negyvėlius, kurie suris gyvuosius ir nuo tol numirėlių žeme vaikščios daugiau negu gyvųjų. Nors būtent Romero modernizavo vaikštančius numirėlius, pačių zombių evoliucija tuo nesibaigė. Net paties George A. Romero kine zombiai kito, evoliuciona vo. Sulig kiekviena kino juosta tapo protingesni, mąstantys. Trečiajame filme (Day of the Dead, 1985 m.) vienas iš zombių sugebėjo tapti ištikimu augintiniu. 2005 m. „Negyvųjų žemėje“ (Land of the Dead) zombiai ėmė lyderiauti. Kokią reakciją
manote iššaukė toks Romero sprendi-
Populiariausias jų – Sam Raimi „Piktieji
mas? Garsiai norėjosi sušukti tą anglišką
numirėliai“ (Evil Dead). Kita vertus, Raimi
trijų žodžių junginį, kurio akronimas būtų
kine zombius pakeitė demoniški apsėdimai,
„WTF“, tačiau, kai tai vyksta filme, kurį
o gyvų numirėlių akivaizda - tik jutiminė.
parašė ir režisavo pats zombių tėtis... na,
Dešimtmečiui įpusėjus zombiai pasitraukė
visi tavo argumentai tiesiog išnyksta.
į pogrindį, kur šiuos prisiminė tokie reži sieriai kaip Peter Jackson, Bob Balaban ar
Kiti kino kūrėjai Romero zombio archetipo
Michele Soavi.
pernelyg nelaužė. Vieni jų pakeitė epide mijos kilmę, kiti kaip zombių alkio
Bet ar galima nužudyti tai, kas jau miręs?
šaltinį specifikavo smegenis, tačiau
Likus keliems žingsniams iki naujojo
pagrindinių taisyklių keisti neišdrįso.
amžiaus zombiai namus atrado kompiute
1985-1995 zombių populiarumas pradėjo
riniuose žaidimuose. Tolimuosiuose
kristi. Aštuntajame dešimtmetyje buvo
rytuose kompanija „Capcom“ išleido
pastatyti vos keli zombių žanro filmai.
nesuskaičiuojamo pasisekimo ir kulto statusą dabar jau turinčių video žaidimų seriją „Resident Evil“. Ne tik zombiai apsigyveno kompiuterių kietuosiuose diskuose, kūrybingi kompanijos protai zombifikuoti ėmėsi ir gyvūnus. Pirmojoje žaidimo dalyje galima sutikti zombiais virtusius šunis. Vėlesnėse žaidimų serijos dalyse (RE4) zombiai pradėjo bėgioti. Ironiška, jog vie name interviu Romero juokėsi, jog tai yra išmislas ir zombiai greitai judėti nepajėgtų, argumentuodamas, jog jų pūvanti mėsa paprasčiausiai neatlaikytų fizinio krūvio. 1998 metais, „Capcom“ pasiūlė Romero režisuoti 30 sekundžių trunkančią antrojo „RE“ žaidimo live-action reklamą. Juk būtent Romero ir buvo vienu iš svarbiausių serijos įkvėpimo šaltinių. Velniškai populiarus klipas dėl autorinių teisių buvo
Day of the dead, 1985)
28 Protagonistas | vasara 2020
prieinamas tik Japonijoje, tačiau „Capcom“
Zombių evoliucija - nuo folkloro iki pop kultūros | Airidas Kondrotas
kadras iš The Last of us 2, 2020 galvas George A. Romero apsukti sugebėjo
gero, žymiausiu projektu galima įvardinti
vedami instinktų išgyventi, žudyti. Susi-
ir šie pasiūlė pastarajam sėstis į žaidimo
2005 m. Tim Burton animacinį filmą „Mi-
taikyti ir susitapatinti su tamsiausiomis
adaptacijos režisieriaus kėdę. Romero atsi-
rusi nuotaka“ (The Corpse Bride).
žmogiškosios prigimties ydomis.
paremto ne jo paties sukurtais personažais.
Kad ir kokias evoliucijas patyrė gyvie-
Panašių tiesų 2019 m. ieškoti mėgino ir
Kad ir kaip bebūtų, bėgant metams jis per-
ji numirėliai, tačiau metaforiškos tarnų
Jim Jarmuch. Kadaise R. Kirkman pasako-
sigalvojo ir parašė scenarijų pirmajai „Re
rolės atsikratyti nepavyko. Kaip ir minėjau,
jo kokiu būdų apgavo „Image“ komiksų
sident Evil“ kino juostai. Deja, šaukštai jau
George A. Romero zombius nuo pat pradžių
kostiumus, jog šie publikuotų „dar vieną
buvo po pietų ir „Capcom“ projektą atidavė
įsivaizdavo kaip siužeto įrankį. Viename
komiksą apie zombius“. Du kart išgirdęs
W. S. Anderson. Visa kita – istorija.
interviu kompiuterinio žaidimo „The Last
riebų „NE“ Kirkman sugalvojo papokštau-
of Us“ režisierius Neil Drukmann sakė:
ti. „Vat anie zombiai, čia iš tiesų į Žemę
„Residenti Evil“ sukėlė naują zombių kino
„Jeigu manote, jog mūsų žaidimas yra apie
yra atsiųsti ateivių ir, žinot, čia galų gale
bangą. Žanras atgimė Japonijoje. Prasidėjo
zombius, jūs jo nesupratote“. Ir iš tiesų,
paaiškės, jog šitas komiksas visai ne apie
mažo biudžeto azijietiško zombių kino
nuo Romero iki Kirkman – pagrindinė ir,
zombius. Čia ateivių invazija!“ , - prieš
renesansas. Netrukus banga pasiekė ir
ko gero, dramatiškiausia zombių funkcija
begalę metų melavo Kirkman. Atrodo, Jar-
vakarus. „Resident Evil“ žaidimo sėkmė
po šiai dienai išliko kaip katalistas gyvu-
much perskaitė šį interviu ir pagalvojo, jog
privertė kino kūrėjus melžti naujai
osius įstatyti į išgyvenimo žanro rėmus.
tai – puiki mintis. Jarmuch filmas – enig-
(at)gimusią ir žaliais lapais besispjaudančią
Nagrinėti tarpusavio santykius, spaudyti
matiškas. Iš pažiūros chaotiškas, paviršuti-
karvę. Nesvarbu ar priežastys buvo kūry-
žmogiškumo mygtukus ir sukioti moralini
niškas. Iš tiesų – metafizinis. Savo zombius
binės, ar korporacinės – zombių kinas iš
kompasą. Neginčyjamai populiariau-
jis pavertė socialinę mediją skrolinančiais
atmosferinio siaubo virto į veiksmą orien-
sio žanro komikso „The Walking Dead“
negyvėliais. Pasak Jarmuch - socialinė
tuotas skerdynes.
autorius Robert Kirkman zombius pavertė
medija ir konsumerizmas - zombifikuoja.
viso labo fonu. Filosofuodamas teigė, jog ne
Dabar numirėliai kyla nebe iš kapų. Evoliu
Atsirado ir tokių kino kūrėjų, kurie mėgino
zombiai, o būtent žmonės yra „vaikštan-
cija, taip sakant. Naujojo amžiaus zombiai.
zombius romantizuoti, sugrąžinti jiems
tys numirėliai“. Suprask, ar gyvi, kol bus
The Dead Don‘t Die.
mirties atimtas charakterio savybes. Ko
sukandžioti ir atversti, ar mirę dvasiškai,
sakė teigdamas, jog negali režisuoti filmo,
Protagonistas | vasara 2020
29
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“ | Tadas jakubauskas
Tadas jakubauskas
Vaikas, kuris bando būti suaugusiuoju, berniukas, kuris bando būti vyru ir gyvūnas, kuris bando būti žmogumi
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“ „Trys milijardai žmonių gyvybių užgęso 1997-ųjų rugpjūčio 29-ąją. Išgyvenusieji branduolinę ugnį karą pavadino „Teismo diena“. Jie liko gyvi tik tam, kad susidurtų su nauju košmaru – karu prieš mašinas.“ Būtent šiais Sarah Connor (Linda Hamilton) žodžiais prasideda vienas garsiausių visų laikų veiksmo filmų – „Terminatorius 2: Teismo diena“ (1991). James Cameron sukurti mokslinės fantastikos epai apie keliones laiku ir žudymo mašinas iš ateities daugiausiai susikoncentruoja į įvykius dabartyje, tik pavienėse scenose vaizduodami smalsumą žadinančią, postapokaliptinę „Terminatoriaus“ ateitį ir joje vykstančią desperatišką žmonijos kovą prieš dirbtinį intelektą Skynet. „Terminatoriaus“ fanai ištisus dešimtmečius siekė sužinoti daugiau apie šią tamsią, bet intriguojančią ateities viziją, tačiau informacijos apie tai visuomet buvo maža. Kas yra žinoma apie pasaulį po Teismo dienos? Kas jį įkvėpė ir kaip jis buvo realizuotas nepasitelkiant kompiuterinės grafikos? Pastarieji klausimai yra puiki proga pažvelgti į ateities karą „Terminatoriuje“ iš arčiau.
30 Protagonistas | vasara 2020
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“ | Tadas jakubauskas
terminator t-800
Gyvendami 2020-siais mes be abejonės
gale, būtent jie yra laikomi kanoniniais
turbinomis skraidantys ginkluoti dronai
žinome, jog jokios Teismo dienos praėjusio
ir visos kitos ateities karo interpretacijos
sudaro tik vieną iš daugelio Skynet fabri-
amžiaus pabaigoje nebuvo. Šią aplinkybę
vienaip ar kitaip remiasi pradinėmis James
kuose sumontuotų žudymo mašinų rūšių.
galima pateisinti ir pačiu „Terminatoriaus“
Cameron nustatytomis gairėmis.
HK nenuilsdami dieną ir naktį ieško Teismo dieną išgyvenusių žmonių ir šaltakrau-
filmų siužetu – skirtinguose franšizės tęstinumuose Teismo diena buvo arba
Abi Jame Cameron pastatytos kino juostos
jiškai juos likviduoja tik pasitaikius progai.
nukelta į dar tolimesnę ateitį, arba net
prasideda scena 2029-ųjų Los Andžele.
Tokiomis akimirkomis niūrius Los Andželo
visiškai sustabdyta. Kiekvienas naujas
Mes matome tamsius miesto griuvėsius
griuvėsius trumpai apšviečia ryški, viole
„Terminatoriaus“ filmas ar kompiuterinis
nubarstytus žmonių kaukolėmis ir su-
tinė plazmos iškrova (pastarosios dažnai
žaidimas šį apokaliptinį įvykį bei jo pasek
daužytais automobiliais. Ekrane domin-
klaidingai laikomos lazeriais). Intensyviose
mes vaizduoja kiek kitaip, todėl pastarojo
uoja šaltos spalvos – daugiausia juoda ir
ateities mūšių scenose žmonių sukilėliai ir
straipsnio dėlei daugiausia dėmesio bus
mėlyna. Naktiniame danguje patruliuoja
Skynet mašinų armija agresyvia plazminių
skiriama originaliai „Terminatoriaus“
dirbtiniu intelektu aprūpinti Skynet orlai
ginklų ugnimi nuolat raižo tamsiai mėlyną
ateities vizijai, pristatytai pirmuosiuose
viai – Medžiotojai Žudikai (angl. „Hunter
Los Andželo griuvėsių peizažą – visa tai
dviejuose James Cameron filmuose. Galų
Killers“ arba tiesiog „HK“). Šie dvejomis
„Terminatoriaus“ postapokaliptinės atei-
Protagonistas | vasara 2020
31
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“ | Tadas jakubauskas ties vaizdams suteikia išskirtinai futuristinį
platintoja JAV ir ilgainiui visi amerikiečių
pradeda mokytis geometrine progresija. Jis
įspūdį, pakerėjusį franšizės gerbėjus.
„stealth“ bombonešiai atnaujinami įranga,
tampa sąmoningas rugpjūčio 29-ąją 2:14
paverčiančia juos visiškai bepiločiais
ryte, Rytų pakrantės laiku. Apimti panikos
orlaiviais. Be abejonės, ambicingiausias
žmonės bando Skynet atjungti. Priimdamas
„Cyberdyne“ projektas yra sistema Skynet,
tai kaip agresijos aktą, D.I. žmoniją palaiko
Kadangi ateities įvykiai nėra pagrindinė
kuriai tikėtasi pavesti visos šalies gynybą,
grėsme savo egzistavimui. Pasitelkdamas
pirmųjų „Terminatoriaus“ filmų tema,
įskaitant ir branduolinių ginklų arsenalą.
JAV branduolinį arsenalą, Skynet atakuoja
informacijos apie pasaulį po Teismo dienos
Šis sprendimas esą priimtas siekiant
Rusiją tarpkontinentinėmis balistinėmis
juose nėra pateikta daug, tačiau remiantis
išvengti žmogiškosios klaidos dislokuojant
raketomis žinodamas, kad rusų kontrataka
pavienėmis ekspozicinio dialogo eilutėmis
branduolinį ginklą. Iš dalies, tai galima
pražudys jo priešus Šiaurės Amerikoje. Trys
ir papildomais šaltiniais įmanoma
pateisinti, kadangi tokių klaidų realaus
milijardai žmonių gyvybių užgęsta kelių
susidaryti bendrą įvykių eigos, lėmusios
Šaltojo karo metu ne sykį buvo išvengta tik
valandų bėgyje – tuo metu tai sudarė apie
apibūdintą žmonijos situaciją, vaizdą. Kaip
per plauką.
50% žmonijos populiacijos. Kaip ir mini
Skynet genezė
Sarah Connor, išgyvenusieji branduolinį
ir nurodo žymusis Arnold Schwarzenegger įkūnytas personažas – perprogramuotas
Skynet centrinis kompiuteris įrengiamas
karą 1997-ųjų rugpjūčio 29-ąją pramina
Terminatorius T-800 – žmogus labiausiai
realiai egzistuojančiame Šiaurės Amerikos
Teismo diena.
atsakingas už Skynet iškilimą ateityje yra
Oro Erdvės Gynybos (NORAD) bunkery-
informacinių technologijų kompanijos
je Šajeno kalne, Kolorado valstijoje. Šis
„Cyberdyne Systems“ mokslininkas Myles
Šaltojo karo laikų karinis kompleksas geba
Bennett Dyson. Kaip specialiųjų projek-
atlaikyti tiesioginę 30 megatonų galios
Kol vienoje iš „Terminatorius 2: Teismo
tų direktorius jis vadovavo revoliucingo
branduolinę ataką. Fikcinėje „Terminato-
diena“ scenų Sarah Connor balsas neper-
mikroprocesoriaus išradimui ir gamybai,
riaus“ istorijoje Skynet gynybinė sistema
traukia Arnold Schwarzenegger įkūnyto
kuria susidomi Jungtinių Amerikos Valstijų
pradeda veikti 1997-ųjų rugpjūčio 4-ąją.
Terminatoriaus personažo, iš T-800 galima
valdžia. Laikui bėgant „Cyberdyne“ tampa
Žmonių sprendimai visiškai pašalinami iš
išgirsti, jog po Teismo dienos visoje Žemės
didžiausia karinių kompiuterinių sistemų
strateginės gynybos ir dirbtinis intelektas
planetoje prasidėjo branduolinė žiema. Tai
Karas prieš mašinas
reiškia, jog branduolinių ginklų sukurti sprogimai į atmosferą pakelė didelį dulkių, dūmų ir pelenų kiekį, užstojusį saulę ir lėmusį radikalų temperatūros nuosmukį visame pasaulyje. Tai iš dalies paaiškina ir šaltas spalvas bei tamsų dangų „Terminatoriaus“ scenose vaizduojančiose 2029-ųjų Los Andželą. Tačiau šaltis, radiacija, badas ir infrastruktūros trūkumas sudarė tik dalį iššūkių su kuriais žmonijai teko susidurti ateinančiame laikotarpyje. Įvykdęs genocidą, Skynet nedelsdamas pradeda konstruoti įvairiausio tipo žudymo mašinas, medžiojančias Teismo dieną išgyvenusius žmones. Dirbtinis intelektas kuria terminatorių fabrikus bei koncentracijos stovyklas, kuriose sugauti žmonių belaisviai studijuojami žiauriais eksperimentais, tvarkingai žudomi arba verčiami dirbti renkant kūnus bei laukiant savo likvidavimo eilės. Vienas iš pagrindinių „Terminatoriaus“ veikėjų, karys iš ateities vardu Kyle Reese (Michael Biehn), užsimena, kad Skynet žmonių vergus ženklino lazeriu išdeginant barkodą ant dešinės rankos. Žudymo mašinos veikė kiaurą parą, žmonijos likimas atrodė apspręstas, tačiau net ir šiomis aplinkybėmis neišnyko viltis, kurią įkūnijo žmonių karinio pasipriešinimo vadas – legendinis John Connor.
The terminator 2: Judgement day, 1991
32 Protagonistas | vasara 2020
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“ | Tadas jakubauskas Būtent John išmokina griuvėsiuose besislapstančius žmones kovoti partizaniniame kare prieš Skynet robotų armiją. Dešimtmečius besitęsiančio karo eigoje vadovaujami John Connor žmonės lėtai, bet užtikrintai pradeda įgauti persvarą. Kare ypač pasižymi tiesiogiai John Connor paklūstančios specialiosios Tech-Com pajėgos, kurioms priklauso ir minėtasis Kyle Reese. Patirdamas nuostolius Skynet pradeda kurti infiltratorius – žmonių išvaizdos mašinas sugebančias prasibrauti giliai į priešų gretas. Pirmieji T-600 infiltratoriai lengvai atpažįstami dėl guminės odos, tačiau Arnold Schwarzenegger įkūnyti T-800 sugeba puikiai imituoti žmonių išvaizdą, būdami gyvais audiniais apvilkti, šarvuoti endoskeletai. Tai klasikiniai, visiems gerai žinomi Terminatoriai, tačiau net ir jų dislokavimas nesugeba užtikrinti Skynet pergalės. Connor pajėgos sugeba šturmuoti
Terminator: salvation, 2009
iš pažiūros neįveikiamą Šajeno kalną ir dirbtiniui intelektui lieka tik viena alternatyva – eksperimentinė laiko dislokacijos įranga. Pasinaudodamas laiko mašina, prieš pralaimėdamas, Skynet spėja išsiųsti savo Terminatorius į praeitį, į laikotarpį prieš Teismo dieną, su tikslu sunaikinti John Connor iki jo iškilimo žūtbūtiniame ateities kare tarp žmogaus ir mašinos. Kaip žinia, būtent apie tai ir sukasi pagrindinių James Cameron „Terminatoriaus“ filmų siužetai, o postapokaliptinis ateities pasaulis juose vaizduojamas tik protarpiais – daugiausia ekspozicijos tikslais ar suteikiant siužetui gilesnį kontekstą. Žinoma, galbūt todėl retai vaizduotas „Terminaroriaus“ ateities
karas ir yra tarsi uždraustas vaisius serijos
atspirties tašku tiek Cameron, tiek Arnold
gerbėjams, žadinęs smalsumą retsykiais
Schwarzenegger karjeroms ir stebino
pasitaikiusiomis, intriguojančiomis
tuometines kino audorijas tikrovišku grimu
užuominomis.
bei įspūdingais specialiaisiais efektais. „Terminatoriaus“ idėja režisieriui kilo
Kas įkvėpė 2029-ųjų Los Andželą?
filmuojant liūdnai pagarsėjusį, komerciškai nesėkmingą, 1981-ųjų siaubo filmą
Pats pirmasis „Terminatoriaus“ filmas
„Piranija 2“. Patirdamas didelį stresą,
buvo išleistas 1984-siais, o jo pastatymas
dirbant ties šiuo projektu, Cameron susap
kainavo vos 6,4 milijono dolerių. Filmo
navo skeleto pavidalo robotą, išnyrantį
biudžetas nebuvo didelis, tačiau režisie
iš liepsnų. Būtent šis sapnas ir tapo
rius James Cameron visuomet garsėjo savo
pagrindiniu „Terminatoriaus“ įkvėpimu, o
išradingumu, inovacijomis ir sugebėjimu
postapokaliptinis ateities pasaulis, iš kurio
išgauti maksimalius rezultatus naudo-
šis kibernetinis žudikas atvyksta, tapo
jantis minimaliais resursais. Juosta tapo
priemone pateisinti jo egzistavimą. Būtina įvertinti aplinkybę, kad „Termina torius“ taip pat yra ir savo laikotarpio produktas. 1984-ieji vis dar buvo Šaltojo karo metas, pasižymėjęs paranoja, politine įtampa ir branduolinio karo grėsme. Kartu tai buvo laikotarpis, išvydęs pirmuosius asmeninius kompiuterius bei interneto ištakas. Nuo vaikystės, būdamas mokslinės fantastikos entuziastu, James Cameron įsivaizdavo pasaulį, kuriame šios dvi tendencijos pasiekia savo kraštutinumus – branduolinio karo suniokotą Žemę valdomą šaltakraujiškų mašinų. Nors George Miller postapokaliptinis veiksmo filmas „Pašėlęs Maksas: Keliaujantis karys“ (1981) galėjo veikti „Terminatoriaus“ ateities karo estetiką, daug
The terminator, 1984
didesnę įtaką šioms scenoms turėjo nespal-
Protagonistas | vasara 2020
33
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“ | Tadas jakubauskas
The terminator, 1984
34 Protagonistas | vasara 2020
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“ | Tadas jakubauskas votas, 1963-siais prasidėjęs amerikiečių
sukūrusiai komandai vadovavo dirbtinės
tačiau labai talentingas aktorius Michael
mokslinės fantastikos TV serialas „The
perspektyvos specialistas Gene Warren Jr.
Biehn, dirbęs ir prie kitų James Cameron
Outer Limits“. Tai ypač akivaizdu žiūrint
Beveik viskas regėta 1984-ųjų „Termi-
projektų tokių kaip „Svetimi“ (1986) ir
1964-siais rugsėjo 19-ąją išleistą seriją
natoriaus“ ateities scenose buvo pasiekta
„Gelmė“ (1989). Biehn taip pat buvo 2013-
„Soldier“, kuri vaizduoja postapokalipti
pasitelkiant sugriuvusių pastatų maketus,
ųjų Ubisoft žaidimo „Far Cry 3: Blood Dra
niame pasaulyje kovojančius ateities kari-
kartu su HK tanko ir orlaivio miniatiūromis.
gon“ pagrindinio veikėjo Rex Power Colt
us, spindulinius ginklus bei keliones laiku.
Gene Warren Jr. pabrėžia, jog siekiant
įgarsintojas – pastarasis žaidimas sėmėsi
Pagrindinį serijos veikėją tikrai nesunku
sukurti filme matytą masto ir perspektyvos
įkvėpimo iš ateities karo segmentų „Ter-
įsivaizduoti kaip Kyle Reese prototipą. Tiesa
įspūdį komanda naudojo stiprų apšvietimą
minatoriuje“, tad toks kūrėjų pasirinkimas
sakant, išvydęs „Terminatorių“ mokslinės
ir smilkalus. Dėl šių priemonių filmavimo
nestebina. Ateinančiu metu aktorius turėtų
fantastikos autorius Harlan Ellison, pagal
patalpose buvo itin karšta ir nepatogu dirb
pasirodyti ir būsimose „Žvaigždžių karų“
kurio apsakymą ir buvo pastatyta minėtoji
ti. Laikas taip pat nebuvo specialistų pusėje
tematikos serialo „Mandalorian“ serijose.
„The Outer Limits“ serija, apkaltino James
– HK tankas buvo filmuojamas jo net
Cameron plagiacija. Režisierius niekada
pilnai nesurinkus! Pradžioje buvo užbaigti
Be Michael Biehn, ateities karo scenose
nepripažino šių kaltinimų, tačiau jis vis tiek
kadrai vaizduojantys tanko vikšrus, vėliau
regėti žmonės daugiausiai buvo įkūnyti
buvo juridiškai obliguotas įtraukti Harlan
nufilmuoti ginklai ir tik galiausiai visas
kaskadininkų. Tarp jų verta išskirti moterį
Ellison vardą į „Terminatoriaus“ kredi-
modelis stambiu planu, kartu įtraukiant ir
vardu Jean Malahni. „Terminatoriaus“
tus. Ar šie kaltinimai turėjo realų pagrindą
nuotoliniu ryšiu valdomą galvą.
fanai ją atsimins kaip kovotoją iš Kyle Reese
yra kitas klausimas, bet vienaip ar kitaip
sapno, kuriame jiedu bando sunaikinti
paralelių tarp minėtos „The Outer Limits“
Modelių kūrėjas Pete Gerard taip pat
HK tanką. Ši kaskadininkė taip pat dirbo
serijos ir „Terminatoriaus“ ateities karo
atkreipia dėmesį į įdomų James Cameron
kaip Linda Hamilton (aktorės vaidinusios
scenų sunku nepastebėti.
reikalavimą filmuojant antrąją „Termina-
Sarah Connor) dublerė „Terminatoriaus“
toriaus“ dalį – visi HK modeliai turėjo būti
scenose, vykstančiose 1984-siais. Tai visai
chromuoti. Pasak Cameron, HK korpusas
įdomi smulkmena, turint omenyje, jog
turi pasižymėti optinėmis savybėmis,
Sarah Connor ir Kyle Reese sieja romantinis
Daugeliu požiūrių ateities karo scenų
atspindinčiomis ateities kare naudojamų
ryšys. Tam tikra prasme, tai galima regėti
filmavimas „Terminatoriuje“ buvo panašus
lazerių atakas. Iš pažiūros tai prieštarauja
tarsi Sarah Connor dvasinį buvimą šalia
į mūšių scenų pastatymą originaliojoje
Terminatoriaus žodžiams pirmajame filme,
Kyle postapokaliptinėje ateityje, dar iki jo
„Žvaigdžių karų“ trilogijoje. Galų gale, juk
kuomet ginklų parduotuvėje T-800 teirau-
kelionės laiku į praeitį.
būtent šie filmai ir įkvėpė James Cameron
jasi savo epochai būdingo 40 vatų galios
tapti režisieriumi. Net ir antrojoje „Ter-
plazminio šautuvo. Ateities ginklų veikimo
Kita įdomi smulkmena liečia vieną iš
minatoriaus“ dalyje, turėjusioje daug
principas „Terminatoriaus“ filmuose nėra
kraupių ateities scenų, kurioje Kyle Reese
didesnį biudžetą ir taikiusią techniškai
paaiškintas, tačiau šį prieštaravimą įmano-
susiduria su į žmonių slėptuvę įsibrovusiu
pažangesnius specialiuosius efektus, karo
ma išspręsti spekuliuojant, jog ateities
T-800 Terminatoriumi. Šis šaltakraujiškas,
scena filmo prologe buvo įgyvendinta be
ginklai naudoja nematomus lazerius kaip
plazminiu kulkosvaidžiu ginkluotas
trimatės kompiuterinės grafikos. Tokios
jonizuotus kanalus, nukreipiančius plaz-
infiltratorius su raudonai šviečiančiomis
rūšies specialieji efektai jau egzistavo, pvz.,
mos srautus į pasirinktus taikinius. Pavyz
akimis, kaip ir Arnold Schwarzenegger,
tai liudija 1982-ųjų Steven Lisberger filmas
džiui, tokiu principu plazminiai ginklai
pasižymi atletiška išvaizda, tačiau jį vaidi-
„Tronas“, tačiau jie buvo brangūs ir sąlygi-
veikia 2011-ųjų kompiuteriniame žaidime
no visai kitas žmogus. Tai buvo kultūristas
nai primityvūs. „Terminatorius 2: Teismo
„Deus Ex: Human Revolution“. Kalbant
vardu Franco Columbu – geras „Termina-
diena“ taikė kompiuterinę grafiką saikiai,
apie pačius spindulinių ginklų efektus –
toriaus“ žvaigždės Arnold Schwarzenegger
daugiausiai vaizduojant skysto metalo
pirmajame filme pasitelkta permatomų
draugas.
Terminatorių T-1000, įkūnytą aktoriaus
plokščių animacija, nutapant plazmines
Robert Patrick. Net ir šiais atvejais kompiu
iškrovas ant kadro, visai kaip „Žvaigždžių
Per visą franšizės gyvavimo istoriją žmoni-
terinė grafika buvo derinama su grimu ir
karuose“. Tuo tarpu „Terminatorius
jos pasipriešinimo lyderis John Connor
praktiniais specialiais efektais.
2: Teismo diena“ rėmėsi skaitmenine
buvo įkūnytas daugybės skirtingų aktorių,
tapyba – ta pati priemonė naudota taisant
bet James Cameron režisuotuose
Pastarosios rūšies specialieji efektai
pavienes trimatės kompiuterinės grafikos
„Terminatoriaus“ filmuose ateities John
įtraukia miniatiūrinius modelius, sustab
klaidas scenose su T-1000.
Connor buvo pavaizduotas tik vieną kartą –
„Terminatoriaus“ ateities karo filmavimas
„Terminatorius 2: Teismo diena“ prologe.
dytų kadrų animaciją, animatroniką, pirotechniką, galinę projekciją ir dirbtinę
Ateities scenų aktoriai
Tai vos trisdešimties sekundžių trukmės scena, tačiau ji išliko įkvepianti ir ryški
perspektyvą. Identiškos technikos buvo taikomos filmuojant Hoto mūšį filme
Pirmajame „Terminatoriaus“ filme post
serijos gerbėjų atmintyje. Chaotiškame ate-
„Žvaigždžių karai Ep. V: Imperija smogia
apokaliptinis 2029-ųjų Los Andželas dau-
ities kare mes regime John Connor išeinantį
atgal“. Remiantis šiais metodais pirmojoje
giausiai pristatomas iš Kyle Reese perspek-
iš bunkerio. Jam ryžtingai žingsniuojant
„Terminatoriaus“ dalyje ateities scenos
tyvos, vaizduojant ateities kario sapnus ir
koridoriumi kiekvienas karys atiduoda
buvo sukurtos specialiųjų efektų kompani-
prisiminimus. Dėl šios priežasties scenose
pagarbą. Kuomet Connor išvysta sprogimų
jos „Fantasy II“. 2029-ųjų Los Andželą
daugiausiai dalyvauja gan retai aptariamas,
ir plazminių ginklų ugnies apšvies
Protagonistas | vasara 2020
35
Pasaulis po teismo dienos: žvilgsnis į ateities karą „Terminatoriuje“ | Tadas jakubauskas
terminator: dark fate, 2019 tą postapokaliptinį mūšio lauką, jo kūno
pabaigoje. Ši scena vyksta lygiai toje pačioje
„Terminatoriuje“, „Matricoje“ arba filme
kalba neišduoda jokios baimės ar dvejonių,
žaidimų aikštelėje, kurioje prasideda
„Aš, Robotas“. Postapokaliptinė ateities
tarsi jis matytų šį pragarišką vaizdą jau
ateities mūšis filmo įžangoje, tačiau šį
vizija pristatyta pirmuosiuose „Termina-
tūkstantinį kartą. John Connor nuleidus
kartą mes regime taikų pasaulį, o sceną
toriaus“ filmuose neišsipildė, tačiau tai
žiūronus, mes išvystame nuožmų, bet ir
įgarsinantis Sarah Connor balsas pasakoja
anaiptol nereiškia, jog mašinos šiandien
tuo pačiu brandų žmogaus veidą. Už kadro
apie tai, kaip Teismo diena buvo sustab-
nekelia žmonijai grėsmės daug subtiles
įvykęs sprogimas apšviečia du randus ant
dyta. Šiais alternatyviais 2029-siais John
niais būdais. Tiesa sakant, vienas iš James
kairiojo skruosto, liudijančius apie kovotojo
Connor yra politikas Jungtinių Valstijų
Cameron „Terminatoriaus“ filmų tikslų
patirtį.
Senate. Pirminė James Cameron idėja buvo
yra iliustruoti pastarąją tendenciją – kuo
pavaizduoti tą patį personažą skirtinguose
mašinos darosi panašesnės į žmones, tuo
Beveik visa „Terminatoriaus“ filmų, ko-
kontekstuose, siekiant įvertinti kontrastą
žmonės darosi panašesni į mašinas. Tai
miksų, romanų ir kompiuterinių žaidimų
tarp milžiniška atsakomybe apkrauto karo
atsispindi kontraste tarp perprogramuoto
serija sukasi apie John Connor bei dirbtinio
vado ir šiltai besišypsančio John Connor,
T-800, kuris išmoksta gerbti žmogaus
intelekto Skynet pastangas jį eliminuoti
saulėtame parke supančio savo dukrą.
gyvybę ir Sarah Connor, kuri ryžtasi
pasitelkiant keliones laiku. Vaizduodamas
Cameron teigimu, scena esą buvo pašalinta
nužudyti Skynet išradėją Myles Bennett
legendinį žmonijos lyderį, James Cameron
dėl su likusiu filmu nederančio tono. Taip
Dyson. Ties šiuo tašku ji pati tampa
siekė labai specifiškos išvaizdos, greičiau
pat yra spėjimų, kad ši vieta buvo išimta
Terminatore – ji bando nužudyti svarbų
tam tikro jausmo. Būtent tai režisierius
vien komercinėmis paskatomis, kadangi
asmenį siekdama pakeisti ateities įvykius.
rado pas Michael Edwards. Šis asmuo ir
tokia pabaiga užkerta kelią tęsiniams. Bet-
Ironiška, tačiau šitaip ji tampa būtent tuo,
įkūnijo John Connor „Terminatoriaus 2“
kokiu atveju, ne vienam „Terminatoriaus“
ką prisiekė sunaikinti. Tad ties šiuo tašku
prologe. Nors per savo karjerą Michael Ed-
fanui būtent ši scena žymi tikrąją franšizės
žmonijos karas prieš mašinas persikelia
wards atliko įvairius epizodinius vaidmenis
pabaigą.
į psichologinį lygmenį ir tampa kova dėl žmogaus sąmonės, kurioje branduolinio
skirtinguose amerikiečių serialuose, jis labiau žinomas kaip modelis, o ne aktorius.
Kova prieš mašinas šiandien
Mes dar kart išvystame Michael Edwards
Praeityje mokslinės fantastikos autoriai
kaip John Connor ištrintoje, alternatyvioje
įsivaizdavo hipotetinį ateities karą prieš
filmo „Terminatorius 2: Teismo diena“
mašinas kaip fizinį konfliktą. Tai regime
karo suniokotas 2029-ųjų Los Andželas išreiškia ne ką kita, kaip technologijoms
36 Protagonistas | vasara 2020
subordinuotą modernaus žmogaus širdį.
Intelektuali naujienĹł laida apie Ĺžaidimus
Protagonistas | vasara 2020
37
Pamirškime pabaisas – pasaulį sunaikins žmonija! | Benita Balsytė
Pamirškime pabaisas – pasaulį sunaikins žmonija!
Benita Balsytė
Kino mylėtoja, kolekcionierė ir filmosofė, kurios diena neapsieina be filmų
XX–XXI A. atspindžiai postapokaliptiniuose filmuose Praėjusio amžiaus pradžios apokaliptiniuose filmuose Žemę naikino ateiviai, o nekaltų mergelių kraują liejo įvairūs monstrai, vampyrai ir vaiduokliai. Buvo bijoma mistifikuotų, legendomis apipintų pabaisų, o noras pastebėti NSO kaip olimpinė ugnis karštai užgimė kiekvieno amerikiečio širdyje. Tačiau XXI a. parodė pokytį. Nemažai postapokaliptinių filmų perėjo prie kitokio požiūrio: „pamirškime pabaisas – pasaulį sunaikins žmonija!“ Kodėl? Nes tam nutikti jau ne kartą buvo
karai, branduolinio karo pavojus, naujų
sparti mokslo ir technologijų pažanga
susiklosčiusios palankios aplinkybės.
ligų evoliucija, įvairios diktatūros, masiniai
gali tapti per daug galinga jėga, kurios
Įvairūs mokslininkai ir apžvalgininkai
žmonių genocidai, terorizmas, globalinis
paprastas mirtingasis tiesiog nepajėgs su-
patvirtina, kad didžioji dalis apokaliptinių
atšilimas, nykstantys Žemės ištekliai ir
valdyti. Galiausiai, daugybei pasaulio tautų,
kūrinių remiasi XX–XXI a. tragedijų ar
daugybė kitų tragedijų, kurias pradėjo
tarp jų ir mums, teko iškentėti distopijas
pavojingų, žmonių sukeltų situacijų vaiz-
žmogus – tik spėk rinktis. Net ir teigiamas
primenantį totalitarizmą, priespaudą bei
davimu. Jų turime į valias: du pasauliniai
žmonijos progresas ėmė kelti abejones:
makabriškų ideologijų pasekmes. Todėl
38 Protagonistas | vasara 2020
Pamirškime pabaisas – pasaulį sunaikins žmonija! | Benita Balsytė
I am legend, 2007
nenuostabu, kad dviejų, bene daugiausia
yra filmų, kurių apokalipsės priežastys
kurie taip pat taptų naujaisiais pabėgusių
pokyčių ir pavojų suteikusių amžių įvy-
neatskleidžiamos („The Road“), tačiau
Džo žmonų bei jų vaikų namais. Filmų
kiai įkvepia režisierius parodyti: o kas, jei
nenuostabu, jog dažniausiai tai – mirtini
„I am Legend“ ir „12 Monkeys“ herojai
mums būtų pasisekę mažiau?
virusai, įvairūs (branduoliniai) karai bei
siekia atkurti namus – atstatyti civilizaciją,
mokslo nesėkmės.
atrasdami vaistą mirtinam virusui. „Cargo“ pagrindinis herojus ieško virusu neužsi
XX–XXI a. įvykiai pirmiausia atsispindi postapokaliptinių filmų tragedijų
Nors pagrindinis postapokaliptinių filmų
krėtusių žmonių, kurie suteiktų namus jo
priežastyse. Tai ir taršos, smurto, karų,
herojų siekis visuomet buvo ir bus išgyventi
dukrai.
Žemės išteklių niokojimo padariniai („Mad
(atrasti vaistą nuo viruso, apsaugoti ar-
Max“ franšizė, „The Book of Eli“, „Inter-
timuosius, atkurti civilizaciją), jis dažnai
Kita svarbi ir ypač su XX a. susijusi tema,
stellar“), ir tyčinės („12 Monkeys“) bei at-
veda prie daug reikšmingesnio tikslo –
dažnai lydinti postapokaliptinius filmus,
sitiktinės pandemijos („Cargo“, „Zombie-
namų. „Mad Max: Fury Road“ filmo herojai
yra distopija. Ji pasitelkiama ir kaip apo-
land“ franšizė, „World War Z“), ir mokslo
išsilaisvina iš tirono Nemirtingojo Džo val-
kalipsę išgyvenusios visuomenės valdymo
evoliucijos bei technologijų katastrofos
domo Citadelės miesto ir keliauja į išsvajotą
sistema („12 Monkeys“, „Snowpiercer“), ir
(„Snowpiercer“, „I am Legend“). Žinoma,
Žaliąją vietą – buvusius Furiosos namus,
kaip likusių bendruomenių egzistavimo bei
Protagonistas | vasara 2020
39
Pamirškime pabaisas – pasaulį sunaikins žmonija! | Benita Balsytė santykių pagrindas („Mad Max“ franšizė). Žiaurią ir diktatūros persmelktą klasinę visuomenę atskleidžia filmo „Snowpiercer“ režisierius, visą pasaulį sužavėjęs ir keturis Oskarus filmu „Parasite“ pelnęs, Bong Joon Ho. Jame vieninteliai nuo naujojo ledynmečio išsigelbėję žmonės gyvena amžinojo variklio varomame traukinyje, keliaujančiame aplink pasaulį. Išlikusi visuomenė suskirstyta pagal klases: turtingiausieji mėgaujasi visais gyvenimo malonumais traukinio priekyje, o jo gale išnaudojami ir vabalais misti priversti skurdžiausieji. Traukinio kūrėjas ir vadovas, nors ir išgelbėjo žmoniją, tačiau taip pat yra propaganda ir legendomis apsuptas
The book of eli, 2010
diktatorius, kurio žemesnioji klasė neken čia, o aukštesnioji – jį garbina. Kitokia distopija parodoma filme „Mad Max: Fury Road“. Ankstesniuose filmuose dykumas valdė smurtautojų gaujos, tačiau paskutinė dalis įgavo ir totalitarinę valdymo formą, kur Citadelės miestui vadovauja Nemirtingasis Džo ir jo gentis. Jie apsimeta gelbėtojais, nes kontroliuoja tai, ko neturi kiti – neužteršto vandens gręžinį, dėl kurio gali mėgautis derlinga žeme bei maistu. Taip diktatorius valdo ir manipuliuoja žmonių gyvenimais, spręsdamas, kiek vandens skirti likusiems gyventojams. Distopija filmuose pasitelkiama ne tik kaip postapokaliptinį gyvenimą iliustruojanti priemonė. Ji dažnai tampa filmo siužeto priežastimi: pasipriešinimas distopijai pradeda istoriją, o ją nugalėjęs pagrindinis herojus tampa didvyriu. Filme „Snowpier cer“ pagrindinis herojus Kurtis su trauki-
nio galo gyventojais pradeda revoliuciją,
bruožus ir bendrą tikslą: ištikimai tarnauti
siekdami pasipriešinti įvestai sistemai ir
savo valdovui. Daug įtakos tokiam genties
perimti amžinąjį variklį. Filme „Mad Max:
formavimuisi turi pakitęs vertybių ir turto
Fury Road“ Furiosa priešinasi tironijai,
suvokimas. Tai primityvūs ir išlikimui būti-
išnaudojimui ir siekia atkeršyti Nemirtin-
ni dalykai: vanduo, benzinas ir kulkos.
gajam Džo. Maksas taip pat priešinasi distopijai – bando pabėgti nuo genties bei
Tačiau turtas, kurio ne taip paprasta gauti,
susigrąžinti laisvę. Taip distopija postapo
tikrąja to žodžio prasme tampa sveikata.
kaliptiniuose filmuose tampa ir blogąja
Nemirtingojo Džo kulto nariai dėl bran-
jėga, kurią reikia nugalėti.
duolinio karo pasekmių yra kamuojami nepagydomų ligų, tad norint išgyventi ir
Postapokaliptinius filmus charakterizuoja
susilaukti sveikų palikuonių, turtą jiems
ir kitas dažnas motyvas: paprastesnio,
atstoja ir sveikos žmonos-reproduktorės,
primityvesnio pasaulio vaizdavimas. Jis at-
donorystė, net motinos pienas. Taip silpna
skleidžiamas per pasikeitusias turto ir ver-
sveikata ir trumpas kulto narių gyvenimas
tybių sąvokas, grįžimą prie genčių kultūros
sukuria religiją, šlovinančią garbingą mirtį,
ar technologijų regresą link mechanikos.
karą ir skatinančią mirtininkų kultūrą. Jų gyvenimo būdu tampa mechanika, o
„Mad Max: Fury Road“ Nemirtingojo Džo
postapokaliptinę šventąją trejybę be Džo
vadovaujama gentis turi „visą paketą“:
papildo V8 variklis ir mašinos vairas. Ir
yra sukūrę savo religiją-kultą, atlieka
kaip be muzikos ritualų – būgnų motyvų
ritualus, turi savitą kultūrą, išvaizdos
ir ikoniškosios ugnimi besispjaudančios, į kovą lydinčios, gitaros. Tikri postapokaliptiniai rokeriai. Genčių motyvas išsiskiria ir filme „Cargo“. Aborigeninės Australijos gentys ne tik kovoja su užkrėstaisiais, bet ir tampa stipriąja visuomenės grandimi, prisidedančia prie civilizacijos atkūrimo, puoselėjimo ir apsaugos. Gentys atlieka šokių ritualus medžiodami užkrėstuosius, tiki, kad viruso nešiotojai netenka sielos ir padeda pagrindiniam herojui įgyvendinti savo tikslą. Reikšmingos ir postapokaliptinių filmų herojų charakteristikos. Dauguma jų visai ne geriečiai Žemės gelbėtojai – jie
Snowpiercer, 2013
40 Protagonistas | vasara 2020
komplikuoti, kankinami netekčių, vidinių
Pamirškime pabaisas – pasaulį sunaikins žmonija! | Benita Balsytė
Mad max: fury road, 2015 paslapčių, praradę viltį ar besirūpinantys
Taip tragiškumas tampa pagrindiniu
pasauliui, kad net ir didžiausi postapoka
tik savo kailiu. Tačiau lemiami aplinky-
postapokaliptinio herojaus bruožu. O jis
lipsės rokeriai turi slaptą norą kažkada
bių priima teisingus sprendimus, taip
veda prie bene reikšmingiausios XX–XXI
tapti Star Wars visatos piktuoju džedajumi.
išgelbėdami kitus ir tapdami didvyri-
a. tragedijas atspindinčios temos –
ais. Puikus pavyzdys: „Mad Max: Fury
nužmogėjimo. Tai ne vien viruso sukurtų
Skurdieji Citadelės vandens laukiantys
Road“ herojus Maksas. Jis persekiojamas
zombių atsiradimas. Tai – žmogaus asme-
gyventojai dėl nepritekliaus ir ligų labiau
prisiminimų, kaip nesugebėjo išgelbėti
nybės skilimas ir destrukcija. Ypač jautriai
primena didžiulius vabzdžius nei žmones,
artimiausių žmonių, todėl turi tik vieną
šią temą plėtoja režisieriai B. Howing’as ir
o pagrindinių herojų kelionėje matomi
siekį – išgyventi. Tačiau vystantis siužetui,
Y. Ramke filme „Cargo“, kuriame artimųjų
žmonės–paukščiai su kojukais ir skrais
veikėjas iš jausmais ir išvaizda primenančio
netektis ir herojų kova su virusu nelieka
tėmis taip pat išdarko įprastą žmogaus
Beino virsta empatišku sąjungininku ir
tik sausa statistika. „Cargo“ išsiskiria tuo,
paveikslą.
padeda Furiosai bei reproduktorėms išsi-
kaip jautriai ir giliai yra žvelgiama į virsmą
laisvinti ir pasiekti naujus namus. Verta pa-
užkrėstuoju: itin vaizdžiai atskleidžiamas
Taip postapokaliptinis herojus dėl tragiš-
minėti, kad tragiško herojaus humanišku-
žmogaus priešinimasis neįveikiamam vi-
kumo, savęs praradimo, atsigręžimo į
mo savyje atradimas yra visoje „Mad Max“
rusui, skaičiuojamas valandos, kol žmogus
pirminius poreikius bei antžmogiškos
franšizėje besitęsianti tema, atskleidžianti
negrįžtamai praranda save, o savižudybės
išvaizdos primena ir tragišką XX a. žmogų:
komplikuoto, tačiau gero herojaus įvaizdį.
motyvas ir dėmesys žmogaus sielai sukuria
Didžiosios depresijos, karų, epidemijų,
dar gilesnę vidinę kovą už brangiausių
okupacijų bei bado aukas. Šios tragedijos
Filmo „12 Monkeys“ herojus Džeimsas
žmonių išsaugojimą. Bene labiausiai
dažnai privesdavo prie tapatybės praradi-
tragiškas, nes supranta padėties beviltiš-
pribloškia ir filme atskleidžiama savotiška
mo, kurį patyrė gyventi po karo nebesug-
kumą: visa, ką jis mato laiko mašina grįžęs į
pergalė prieš virusą – žmogaus pasiruoši-
ebantys veteranai, kare žuvusių artimųjų
90–tuosius, yra mirčiai pasmerkti žmonės.
mas net tapus zombine būtybe pasitarnauti
kūnų taip ir nepalaidoję artimieji ar tokių
Žiauri distopija filme „Snowpiercer“ ne
artimųjų gerovei.
tironijų kaip SSRS aukos, dėl propagandos,
tik įkvepia pagrindinį herojų priešintis,
verbavimo ir grasinimų priverstos atsisa
bet ir negrįžtamai jį sutraumuoja: dėl
Nužmogėjimas atsiskleidžia ir kaip žmonių
kyti savo idėjų, net minčių ir elgtis taip,
žiaurių sąlygų ir bado protagonistas slepia
regresas bei grįžimas prie pirminių
kaip reikalauja valdžia.
paslaptį, kad buvo pasidavęs kanibalizmui
poreikių filme „Snowpiercer“. Jame
ir vos nesuvalgė kūdikio.
šlykštūs ir glitūs maistiniai batonėliai ne tik
Tad postapokaliptiniai filmai reflektuoja
tampa turtu ir vieninteliu būdu išgyventi,
su praeities įvykiais ir kuria scenarijus,
Daug populiarumo sulaukusio filmo „I
bet ir siaura riba, skiriančia nuo kanibaliz
kaip atrodytų žmonija, kuriai pasisekė šiek
am Legend“ herojus taip pat netenka savo
mo ir kovos už būtį. Nužmogėjimo tema
tiek mažiau nei mums: suprimityvėjusi,
šeimos ir lieka vienas postapokaliptiniame
nagrinėjama ir iš fizinės pusės: išvaizdos
persmelkta tragizmo, pasimetimo, tačiau
pasaulyje su Darkseekeriais – zombinėmis
bei kūno pokyčių. Filme „Mad Max: Fury
išsauganti viltį ir norą padėti kitiems. Taip
būtybėmis. Jam reikalingas ryšys su žmo-
Road“ Citadelės genties vadas dėl silpnos
galime pora valandų pagyventi apokalipsės
gumi, kad neišprotėtų, o tam artimiausias
sveikatos ir siekio gyventi amžinai atrodo
nusiaubtame pasaulyje ir pradėti labiau
atitikmuo – manekenai, su kuriais jis
kaip antžmogis su nusilupusia, baltais
vertinti švelnesnę, liuks klasės šių dienų
kalbasi ir net planuoja nueiti postapoka
milteliais padengta oda ir ant sprando
apokalipsę: darbo skambučius iš lovos,
liptinės vakarienės.
besikilnojančiu kvėpavimo aparatu. O
dienas su šeima ir galimybę daugiau laiko
pastarasis dar ir keičia valdovo balsą, pri-
skirti filmams.
mindamas Darth’ą Vader’į ir atskleisdamas
Protagonistas | vasara 2020
41
Išminties puslapis
42
puslapis „Everybody has gone out their mind. You're not the only one Max.“ - Immortal Joe, Mad max: Fury Road
*„Visi išėjo iš proto. Tu ne vienintelis, Maksai.“
42 Protagonistas | vasara 2020
Tavo vartai į Lietuvos žaidimų industriją
www.gamedev.lt Protagonistas | vasara 2020
43
„AKIRA“ arba kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis | Violeta Pročkytė
„AKIRA“ kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis
Violeta Pročkytė
Fantastikos mėgėja, nepripažinta mitologijos ekspertė, vaikystėje norėjo tapti hobitu
Kaip atrodys pasaulio pabaiga? Galbūt bevardėje pievoje nusileis ateivių laivas? O gal visi tie zombių filmai pasirodys esą pranašiški ir dėl visko bus kaltas suktas virusas? Ar už visko gali slėptis paprasti žmogiški poelgiai, kurie vienaip ar kitaip pakeis pasaulį? Būtent tokią situaciją ir nupasakoja klasika tapęs japonų animacijos šedevras „Akira“. Šiame tekste tikrai nebandysiu nagrinėti herojų minčių ar poelgių (tam tikriausiai prireiktų daugybės puslapių), mano tikslas yra supažindinti jus su pasauliu, kuriame ir vyksta veiksmas. Nepaisant ganėtinai garbingos išleidimo datos (1988), „Akira“ ne be reikalo puikuojasi įvairiuose geriausių filmų bei anime sąrašuose. Tai buvo daug pastangų ir darbo reikalavęs filmas, kuris daugeliui naujokų atvėrė duris į japonų animacijos pasaulį.
44 Protagonistas | vasara 2020
„AKIRA“ arba kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis | Violeta Pročkytė Tad kodėl gi „Akira“ subūrė tiek daug gerbėjų ir yra mėgstamas visame pasaulyje net po daugiau nei trijų dešimtmečių? Na, mano nuomone, atsakymas labai paprastas – „Akira“ yra mokslinės fantastikos filmas, kuris nenori būti nei per daug mokslinis, nei per daug fantastinis. Čia nėra ateivių ar tarpgalaktinių karų, veiksmas vyksta Žemėje, o veiksmo sūkuryje atsiduria nepaaiškinamų galių turintys vaikai, kurie geba sunaikinti miestus. Ši formulė, žinoma, nieko nenustebins, bet prieš 30 metų, ateivių, kelionių laiku ir tolimų planetų apsuptyje, fantastinė istorija apie žmones, kurie nesėkmingai bando susitvarkyti su žmogiškomis problemomis, buvo gana originali.
Siužetas ir veikėjai Filmas vyksta sunaikintame ir atstatytame
Kadras iš „akira“
Tokijuje. Miestas nebėra toks gražus, koks buvo – pilna gaujų, korumpuotų politikų, nepatenkintų žmonių ir protestuotojų.
draugą. Tetsuo po truputį praranda sveiką
teroristinis išpuolis, jį sukėlė vyriausybės
Po dar vieno pasaulinio karo visi bando
protą ir imasi vienas ieškoti Akiros, kad
eksperimentu tapęs Akira.
išgyventi kaip tik begali.
šis padėtų jam suvaldyti nekontroliuojamą gebėjimą. Noras suvaldyti save netrukus
Leiskite, paaiškinsiu... Japonijos valdžia
Pagrindiniai veikėjai yra Tetsuo ir Kaneda,
pavirsta į galios troškimą – juk dabar
labai norėjo savo pusėje turėti telepatinių
draugai nuo vaikystės, kurių charakteriai
Tetsuo gali daryti ką tik panorėjęs ir jam
galių turinčių žmonių. Tai tapo ypač svar-
skiriasi kaip diena ir naktis. Kaneda yra
nebereikia geriausio draugo pagalbos!
biu eksperimentu, kurio rezultatas – 4 šių
savimi pasitikintis Kapsulių gaujos vadas, o
galių turintys vaikai. Vyriausybės akyse tai
Tetsuo tėra gaujos narys, kurį Kaneda
Siužetas, kuriame vienas iš veikėjų tampa
buvo puiki sėkmės istorija. Tačiau vienas
neretai turi ginti. Šie paaugliai ramiai
pagrindiniu blogiečiu, tikrai nėra „Oska-
iš vaikų parodė daug didesnius ir pavo-
leidžia dienas siautėdami gatvėse, kol vieną
ro“ verta istorija. Tačiau filmo „Akira“
jingesnius telepatinius gebėjimus nei jo
naktį netikėtai susiduria su telepatinių
varomoji jėga yra idėjos, kurios slepiasi už
draugai. Akira greitai atitrūko nuo tikrovės
galių turinčių vaiku.
herojų ir jų veiksmų. Galima ginčytis, ar
ir (dėl mums nežinomų priežasčių) jo galia
visi filmo herojai turėjo svarias savo elgesio
sunaikino Tokiją.
Tai amžiams išskiria draugus. Sužeistas
priežastis, nes žiūrovui jos gali atrodyti
Tetsuo yra nugabenamas į karinę labora-
kvailos arba paviršutiniškos. Visgi per-
Vyriausybė nebuvo pasiruošusi prisiimti
toriją, kurioje jam atliekami eksperimentai,
sonažai ir gvildenamos temos pavertė filmą
kaltės. Juk eksperimentui buvo skirta
o viskam vadovauja griežtasis Pulkininkas.
vienu įtakingiausių mokslinės fantastikos
daugybė pinigų! Taigi, užuot prisiėmę kaltę
Būtent jis atsakingas už eksperimento eigą,
kūrinių.
ir kentėję pasekmes, jie nuslėpė, kad Akira
jis taip pat saugo Akiros paslaptį. Mažai kas žinoma apie jo praeitį, ir nors jis bijo
apskritai egzistavo ir padėjo skleisti naujo
Trečiasis pasaulinis karas
Akiros, pats padeda sukurti naują košmaro versiją.
pasaulinio karo naratyvą – jei nėra ginklo, nėra ir nusikaltimo.
Neišsigąskite, filmas tikrai ne apie karą (bent jau ne apie tiesioginį). Veiksmas
Pasaulis po Akiros
Netrukus į viską įsivelia ir Pasipriešini-
vyksta Naujajame Tokijuje (Neo-Tokyo)
mo grupės narė Kei. Ši grupė nori surasti
2019 metais. Miesto pirmtaką prieš 31 me-
Pradėkime nuo pačios visuomenės. Nen-
ir išvaduoti Akirą, nors patys nežino, ką
tus sunaikino neaiškios kilmės sprogimas.
uostabu, kad šalyje, kuri per trumpą laiką
tas vardas reiškia. Jų nuomone, Akira gali
Visas likęs pasaulis, išvydęs tokią katastro-
turėjo išgyventi net du ją parklupdžiusius
padėti nuversti dabartinę netikusią valdžią
fą, netruko sugalvoti, jog prasidėjo naujasis
pasaulinius karus, netrūksta problemų.
ir padėti sukurti naują, geresnę valdymo
Didysis karas. Neaišku, kiek laiko jis truko
Naujajame Tokijuje pilna motociklais
sistemą.
ir kokios jo globalinės pasekmės, tačiau
važinėjančių gaujų, kurių nariais gali
pačiai Japonijai prireikė kelių dešimt-
tapti vos paauglystės sulaukę jaunuoliai.
Kuo daugiau Kaneda sužino apie veikė-
mečių, kad atstatytų bent dalį senosios
Žinoma, įstatymai tai draudžia, tačiau
jų planus, tuo labiau nori išvaduoti savo
sostinės. Visgi sprogimas nebuvo koks nors
miestas yra labai tankiai apgyvendintas ir
Protagonistas | vasara 2020
45
„AKIRA“ arba kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis | Violeta Pročkytė pareigūnai tiesiog neturi laiko (ar noro) tvarkytis su gatvėse siaučiančiais vaikėzais. Jie tarsi nustumiami į šalį – juk ir taip apstu problemų, kam čia dar vaikytis kažką greitkeliuose? Filme policininkai tokias gaujas traktuoja kaip kasdienį dalyką, nieko ypatingo. Reikia pabrėžti, kad ne dėl pinigų šie nusikaltėliai taip blaškosi. Naujoji sostinė nepasižymi dideliais turtais, todėl gaujos pešasi dėl statuso arba kai neranda sau vietos. Kad ir kaip baisiai skambėtų, toks jų nusistatymas nėra iš piršto laužtas. Pagrindiniai filmo veikėjai Kaneda ir Tetsuo – moksleiviai, lankantys profesinę mokyklą, kurioje taikomos fizinės bausmės; jie kieti „per alkūnes“ ir kartais pešasi su kitomis gaujomis. Nors tokie susidūrimai dažnai baigiasi kieno nors mirtimi, 16-mečių tai nebaugina. Jie užaugo nusivylusioje visuomenėje, kurioje tokie nutikimai tapo dažnu reiškiniu. Kalbant apie nusivylusius piliečius... Filmo fone vyksta konfliktas, kurį kartais galime iš arčiau išvysti tik veikėjų akimis. Tokijo gyventojai yra nepatenkinti mokesčių reforma, kuri tariamai patuštins daugelio kišenes. Gyventojai eina į gatves protes tuoti, kur juos pasitinka vyriausybę palaikančios pajėgos. Konfliktai tarp paprastų žmonių ir ginkluotų pajėgų yra žiauri Naujojo Tokijo realybė. Tokie protestai duoda pradžią pasipriešinimo judėjimui – labiau organizuotai piliečių kovai prieš valdžią. Žmonių nepasitenkinimas turėtų tapti paskata vyriausybei, kad metas kažką keisti.
„akira“ plakatas
Juk praėjo 31 metai po katastrofos, miestas atstatytas iš naujo, o karinės pajėgos turi beveik futuristinę technologiją... Bet štai čia ir prasideda uždaras Akiros ratas. Japonijos vyriausybė skiria didelius pinigus, kad jų paslaptys būtų išsaugotos. Niekas, išskyrus aukščiausius valdžios sluoksnius, negali žinoti apie Akirą, kitaip Japonija praras savo statusą ir niekada jo nebeatgaus. Taigi, pinigai kurie galėtų būti skiriami švietimui ar infrastruktūrai keliauja į armijos rankas, nes būtent jie ir saugo tai, kas liko iš Akiros. Filme yra trumpa scena, kuri puikiai nusako Japonijos sunkumus. Valdžios atstovų susitikime aptariami ateities planai ir visi ministrai nori kuo didesnės pyrago dalies. Kai Pulkininkas pareikalauja didesnės sumos eksperimentams, kiti tuoj
46 Protagonistas | vasara 2020
prieštarauja: juk reikia Olimpines žaidynes
ir galiausiai pražudė daugybę žmonių.
rengti, sveikatos apsaugai pinigų ir taip
Tai, kad juos skiria keletas dešimtmečių,
neužtenka ir t.t. Vienas valdžios atstovas
aiškiai nusako armijos ir valdžios požiūrį.
net pabrėžia, jog nėra konkrečių įrodymų,
Sveiką protą išsaugojusiam žmogui šautų
kad būtent paslaptingasis Akira sukėlė pa-
mintis, kad jei laboratoriniai eksperimentai
saulinį karą. Kitaip tariant, naujoji valdžia
sunaikino miestą ir pradėjo pasaulinį karą,
jau pamiršo, ko taip bijojo senoji, ir Akira
metas būtų juos nutraukti. Tačiau armija
jiems tėra pašalinis galvos skausmas.
laikėsi savo. Jie eksperimentavo su Akiros palaikais, o tuomet jiems į rankas pakliuvo
Nesibaigianti istorija
Tetsuo.
Viskas filme „Akira“ tarsi sukasi ratu. Kai
Filmo pradžioje Tetsuo nerodė jokių
vienas ciklas baigiasi, prasideda kitas, ir
išskirtinų gebėjimų, tiesą pasakius, jis
taip tikriausiai be galo. Turbūt geriausiai tai
buvo vienas iš silpnesnių veikėjų ir Kaneda
atsispindi Tetsuo ir Akiros gyvenimuose. Su
turėjo jį ginti. Tačiau kai Tetsuo susidūrė su
jais armija atliko pavojingus eksperimen-
vienu iš originalių telepatų, armija netruko
tus, jie sustiprėjo, buvo pavadinti priešais
jį suimti ir atliko keletą eksperimentų. Jie
„AKIRA“ arba kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis | Violeta Pročkytė
„akira“ DVD disko viršelis aptiko panašumų tarp Akiros ir Tetsuo,
radikalių sprendimų, o šie – prie sunkesnių
Kad „Akira“ darytų kuo didesnį įspūdį,
tačiau nenustojo eksperimentuoti. Kuomet
gyvenimo sąlygų. Naujasis miestas tarsi
animacijos studija išrado daugybę įvairių
Tetsuo paspruko ir ėmė siautėti mieste,
įspraustas į amžiną ratą ir tegali atkartoti
spalvų atspalvių. Tikriausiai populiariau-
jie negaišo paskelbti jį naujuoju blogiečiu,
senojo veiksmus. Kol nepasikeis žmonių
sias iš jų vadinasi „Akirared“ – būtent ši
kuris kelia pavojų nekaltiems žmonėms. Tai
požiūris, tol miesto likimas išliks toks pats.
raudona ir tapo neoficialiu filmo simboliu.
„Akirared“
Yra teigiančių, kad būtent „Akira“
puikus išsipildančios pranašystės pavyz dys: armija taip bijojo antrojo Akiros, kad pati jį ir sukūrė.
paskatino pasaulinį susidomėjimą japonų Tekstą norėčiau pabaigti linksmiau, nei
animacija, nes filmas tikrai nėra skirtas
Dar vienas pasikartojantis ciklas – miesto
pradėjau. „Akira“ pasirodė tuo metu, kai
vaikams (kaip daugelis animuotų istorijų
sunaikinimas. Pirmą kartą tai įvyko 1988
mokslinė fantastika buvo gana populiari.
vakarų kultūroje). Unikalus „Akira“ stilius
m., antrą kartą – 2019 m. Naujasis Tokijas
Kino ekranuose buvo pilna ateivių, grobuo
tapo įkvėpimu daugeliui po jo pasirodžiusių
buvo atstatytas įlankos viduryje kaip dirb
nių ir panašių visus skriaudžiančių sutvė
istorijų, o filmai ir žaidimai vis dar skoli-
tinė sala. Miestas susitraukė, iš milžiniško
rimų, o geriausiais personažais tapdavo
nasi elementus iš šios japoniškos klasikos
didmiesčio jis tapo koncentruota gyvenvi-
būtent paprasti žmonės, kurie virsdavo
(ypač iki skausmo pažįstamą raudoną
ete, viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų
herojais. Nieko nuostabaus, kad Japonija
motociklą).
pasaulyje. Po antrojo sunaikinimo atstatyti
norėjo sukurti savąjį mokslinės fantastikos
miestą bus dar sunkiau. Pinigų liks dar
gigantą. Filmas kainavo daugiau nei 1 mili-
mažiau, gyventojai bus dar labiau nepaten-
jardą jenų ir ilgą laiką buvo brangiausias
kinti ir kils dar aršesnės miesto
japonų animacijos projektas.
problemos. Tai gali vesti prie daugiau
Protagonistas | vasara 2020
47
Protagonistas rekomenduoja: Vasaros žaidimai
Protagonistas rekomenduoja: Vasaros žaidimai Globalinė pandemija ir visuotinis karantinas sujaukė įprastą žaidimų išleidimo tvarkaraštį. Keletas žaidimų, kuriuos minėjome praėjusiame žurnalo numeryje buvo perkelti į kiek ramesnį laikotarpį, o tarp jų ir dvi postapokalipsės - „Wasteland 3“ bei „The Last of Us Part II“. Tačiau mūsų komanda optimistiška ir tikinti, kad kol kūrėjų studijos darbavosi namuose, joms pavyko nuveikti titanišką darbą. Sukryžiuojame pirštus ir nuoširdžiai tikimės, kad vasaros žaidimų kalendoriuje šis įtemptas laikotarpis bus beveik nematomas.
Griftlands
Birželis
Ghost of Tsushima
liepos 17 d.
„Griftlands“ - tai dar vienas pastaruoju metu vis labiau populiarė-
„PlayStation“ fanai kone kiekvieną ketvirtį gauna išskirtinai jiems
jančių nesibaigiančių nuotykių CCG (Angl. collectible card game)
sukurtą aukščiausios prabos žaidimų patirtį ir ši vasara nėra jokia
žanro atstovas. Tokių žaidimų esmė be galo paprasta - žaisdami
išimtis. „Ghost of Tsushima“ - tai naujausias „Sucker Punch Pro-
konstruojate savo kaladę, su kuria bandote įveikti vis didėjančius
ductions“ studijos darbas, kuris staklėse praleido beveik šešerius
žaidimo iššūkius, iki tol kol pralaimite. Žaidimas kiekvienos sesijos
metus. Žaidimas suksis apie 13-ojo amžiaus japonų legendą - karį,
metu generuoja vis naują įvykių seką, tad tiek jūsų kortų kaladė,
kuris vienas pats bandė pasipriešinti Mongolų invazijai. Kūrėjų
tiek istorijos tėkmė turi begalines variacijas. Beje, į „Griftlands“
kompanija mums žinoma dėl puikių veiksmo žaidimų, tad mažų
labai verta atkreipti dėmesį ir dėl nuostabiai nupieštos žaidimo
mažiausia ko galime tikėtis iš „Ghost of Tsushima“, tai epiškų
grafikos.
scenų, kuomet mosuodami savo katana kaposime įsibrovėlius.
48 Protagonistas | vasara 2020
Protagonistas rekomenduoja: Vasaros žaidimai
Liepos 28 d.
Grounded
Jei esate užkietėjęs žaidimų fanas, tikrai žinote „Obsidiean Entertainment“ ir bent keletą pastarųjų šios kompanijos žaidimų, kurie buvo apipilti šimtais apdovanojimų. Tarp jų tokie projektai kaip „Pillars of Eternity“, „The Outer Worlds“ ar net senas, bet vis dar nerealiai geras „Fallout: New Vegas“. Šią vasarą kūrėjai debiutuoja su visiškai nauju projektu pavadinimu „Grounded“. Įsivaizduokite kas būtų, jei filmą „Brangioji, aš sumažinau vaikus“ paverstumėte kompiuteriniu išgyvenimo žanro žaidimu. Būtent tokiu žada būtu „Grounded“
New world
Rugpjūčio 25 d.
WIndbound
Rugpjūčio 28 d.
Vasaros pabaigoje turėtų driokstelėti naujas žaidėjas MMORPG
Jei naujas žemes mieliau tyrinėjate vienas, turėtumėte atkreipti
žaidimų rinkoje. „New World“ - tai ilgai brandintas „Amazon“
dėmesį į nepriklausomos kūrėjų studijos „5 Live Studios“ kuriamą
žingsnis į žaidimų rinką tikintis atsiriekti savąją pyrago dalį iš
„Windbound“ žaidimą, kuris leis pasijausti tikrų tikriausiu atradė-
tokių žaidimų kaip „World of Warcraf“, „Final Fantasy XIV“ ar
ju. Tai meniškas veiksmo vaidmenų žaidimas, kuriame konstruo
„The Elder Scrolls Online“. Žaidimo vaizdai išties gniaužia kvapą
site bei tobulinsite savo laivą, plaukiosite po Užmirštąsias salas ir
ir, regis, kad „Amazon“ nepagailėjo pinigų siekdami pristatyti
bandysite išnarplioti visas jose glūdinčias paslaptis. Akis džiugins
aukščiausios prabos produktą. Šiek tiek neramina tai, kad pirmoji
spalvinga ir be galo meniška grafika, o ausis kutens puikus garso
žaidimo versija, pasak kūrėjų, buvo žiauriai nuobodi, tad žaidimas
takelis!
buvo perkurtas iš pagrindų. Belieka tikėtis, kad antras blynas gavosi puikesnis.
Protagonistas | vasara 2020
49
Protagonistas rekomenduoja: pavasario žaidimai
BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos Kaip ir su kiekvienu nauju „Protagonisto“ numeriu, pavasarį kvietėme savo skaitytojus palikti savo rekomendacijas vasarai. Šį kartą jų gavome išties nemažai, tad susidomėjusius rekomenduojame aplankyti mūsų „Facebook“ arba „Patreon“ puslapiuose. Taupydami žurnalo puslapius ir jūsų laiką išrinkome keletą, kurios mums pasirodė ypač įdomios.
Divinity: Original Sin 2
Mūsų „Patreon“ rėmėja Eglė Jankauskaitė šią vasarą rekomenduoja išmėginti „Divinity: Original Sin 2“. Eglė sako, kad žaidimas skirtas tiems, kam patinka RPG žaidimai ir dark fantasy. Žaidime įdiegta ypač originali kautynių sistema, kuri leidžia tarpusavyje kombinuoti skirtingus įgūdžius, magijos rūšis ir gauti vis naujų efektų. Beje, žaidimas turi puikią istoriją, tad turėtų patikti ir tiems, kurie savo žaidimus renkasi būtent pagal šį aspektą.
50 Protagonistas | vasara Ruduo 2019 2020
Journey
The Flame in the Flood
O štai Greta Kazlauskaitė priminė mums apie vieną mėgstamiau-
Mūsų skaitytojas Tomas Lazickas šią vasarą siūlo išmėginti atmos-
sių mūsų visų žaidimų „Journey“. Šis žaidimas - tai stebuklinga,
ferinį išgyvenimo tipo žaidimą „The Flame in the Flood“. Pasak
trumpa ir labai meniška kelionė į kalno viršūnę. Verta paminėti ir
Tomo, ypač verta atkreipti dėmesį į šio žaidimo garso takelį, kurį
tai, kad šis žaidimas buvo išleistas 2012 metais, bet sulaukęs išskir-
kompozitorius Chuck Ragan parašė plaukdamas plaustu žemyn upe.
tinio dėmesio, vėliau buvo perleistas naujos kartos konsolėms, o
Žaidimą pažaidėm, muzikos paklausėm ir labai rekomenduojam
pernai debiutavo ir asmeniniuose kompiuteriuose.
visai „Protagonsito“ bendruomenei.
Hellblade: Senua’s Sacrifice
Visiems puikiai pažįstamas ir didelis žurnalo fanas Artūras „DJ Mamania“ Matkevičius mūsų „Facebook“ paskyroje pasidalino net keliomis dėmesio vertomis rekomendacijomis. Vis tik vieną iš jo paminėtų žaidimų norėtume išskirti - „Hellblade: Senua’s Sacrifice“. Tai ypač mistiškas dark fantasy tipo žaidimas, kuriame susipina fantastika ir šiauriečių mitologija. Keliam nykštį į viršų ir tvirtiname šią rekomendaciją!
Protagonistas | vasara 2020
51
Interviu: Liudas Ubarevičius - nuo „Never future“ iki žaidimų studijos | mangirdas beniušis
INTERVIU:
Mangirdas beniušis
Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas, pilietis bei kritikas
Liudas ubarevičius nuo „Never Future“ iki žaidimų studijos
Vos kelios žaidimų kūrėjų komandos Lietuvoje, gali pasigirti ilga ir turtinga istorija. Tačiau jau aštuntuosius savo veiklos metus skaičiuojančios žaidimų kūrimo kompanijos „SneakyBox“ bendraįkūrėjas ir vadovas Liudas Ubarevičius - kuklus. Jis teigia, kad šis laikotarpis nepaverčia jų žaidimų kūrimo veteranais, o mokytis ir kaupti žinias galima visą laiką. Per šiuos 8 metus dviejų draugų įkurta žaidimų kūrimo studija išaugo, išleido ne vieną sėkmingą žaidimą ir šiuo metu darbuojasi su keletu naujų, ambicingų projektų. O viskas prasidėjo nuo idėjos sukurti postapokalipsę... Apie studijos atsiradimą, sėkmingiausią „SneakyBox“ žaidimą ir apie tai, ko reikia norint pradėti kurti savo žaidimus, pakamantinėjome nuolat besišypsantį ir visai Lietuvos žaidimų kūrėjų bendruomenei puikiai pažįstamą Liudą.
52 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: Liudas Ubarevičius - nuo „Never future“ iki žaidimų studijos | mangirdas beniušis
Liudas ubarevičius
Tai pasipasakok dabar. Ką atsimeni iš pačios pradžios? Kaip atsirado „SneakyBox“ ir nuo ko viskas prasidėjo?
davo įvairiausius taip vadinamus code jam’us. Žinojau, kad jis labai domisi žaidimų kūrimu, o aš pats tuo metu laisvalaikiu modindavau „TES: Morrowind“. Tiesiog vieną vakarą kilo mintis, parašiau
Atsimenu, kad pačioje pradžioje nei žaidimų, nei „SneakyBox“ var-
Justui, kad susitinkam, mes susitikom ir per kokias tris minutes
do dar nebuvo. Iš pradžių buvome tiesiog bendraminčių komanda,
nusprendėm, kad kursim drauge.
paskui tapome komanda, kuri kuria žaidimus, o tik vėliau atsirado ir idėja vystyti žaidimų kūrimo kompaniją. Tik tuomet vadinomės
Tai koks tas jūsų pirmas žaidimas?
ne „SneakyBox“, o „LevelUp“. Galima sakyti, kad tik dabar, po daugiau nei 8 metų sėkmingo ir ne tokio sėkmingo darbo, esame
Pirmasis mūsų žaidimas buvo „Never Future“, projektas skirtas
ketvirtajame vystymosi etape, kuriame atsiranda supratimas kaip
„Microsoft“ kompanijos organizuojamam „Imagine Cup“ konkur-
tuos žaidimus iš tikro reikia kurti, atsiranda priežastingumas,
sui. Konkurso tikslas - pademonstruoti, kad technologijos gali
ilgalaikių planų kūrimas...
paversti pasaulį geresne vieta, padėti išspręsti tam tikrus pasaulį kamuojančius iššūkius.
O viskas prasidėjo nuo pažinties su kolega Justu Šalkevičiumi. Tuomet buvau studentų atstovybės pirmininkas, o Justas inicijuo-
Žinoma, mes kaip jauni ir ambicingi kūrėjai nuėjome į Jungtinių
Protagonistas | vasara 2020
53
Interviu: Liudas Ubarevičius - nuo „Never future“ iki žaidimų studijos | mangirdas beniušis galėdavo tęsti konkurso. Tiesą pasakius, keletą kartų ir mums teko paprakaituoti siunčiant reikalingus dalykus likus 15 minučių iki termino pabaigos. Iki pat šios dienos esu dėkingas, kad KTU turi ypač greitą internetą (juokiasi).
Po visai sėkmingo „Never Future“ debiuto „Windows Phone“ turėjote minčių išleisti žaidimą asmeniniuose kompiuteriuose. Kas pakišo koją? Aš seniau pats naktimis nemiegodavau svarstydamas, kodėl gi taip nutiko. O atsakymas yra gana paprastas - praeityje mums buvo be galo sunku išleisti žaidimus. Mes dirbdavome su įvairiais žaidimų projektais ir šlifuodavome juos tol, kol tos kūrybinės idėjos tapdavo nebeaktualios ir neįdomios mums patiems. Mes mokėjome kurti, tačiau nemokėjome pasakyti stop - čia jau gerai ir galime leisti. Per tuos metus, kai darėme žaidimų projektus kitiems, savo stalčiuje turėjome apie 10 visai neblogų žaidimų prototipų, kurie ten nugulė dėl vienokių ar kitokių priežasčių.
Ir dabar jūs kuriate ne tik žaidimus, tačiau ir įvairius interaktyvius sprendimus. Kodėl?
„Never future“ konceptinis piešinys Tautų puslapį ir suradome ten opiausias artimiausio tūkstantmečio problemas. Tame sąraše galima rasti tokius dalykus kaip socialinė atskirtis, įvairūs edukaciniai klausimai, ekologinės problemos ir taip toliau. Nesismulkinom ir nusprendėm, kad „Never Future“ išspręs visus šiuos iššūkius (juokiasi). O tuomet prasidėjo kūryba, prisibraižėm dešimtis visokių lentelių, planų, piešinių ir panašiai. Kaip ir dabar, tuomet taip pat buvome labai dideli „Fallout“ žaidimo fanai, tad įkvėpimo sėmėmės iš tų žaidimų ir pradėjome kurti savo postapokalipsės versiją.
Kaip vyko procesas? Kas pasirodė lengviausia, o kas sunkiausia?
Mes nusprendėme eiti saugesniu keliu ir vietoje pakankamai didelės rizikos kurti bei leisti tik savo žaidimus, taip pat kuriame žaidimus ar, kaip tu minėjai, interaktyvius sprendimus kitiems. Ir čia ne tik dėl finansinio saugumo - darydami projektus kitiems mes turime laisvės eksperimentuoti, mokytis naujų dalykų, o taip pat dalintis žiniomis su kitų sferų atstovais. „SneakyBox“ kuria įvairius sprendimus muziejams, tam tikras sužaidybintas patirtis įvairiems produktams. Taip pat kūrėme pristatomąjį žaidimą Lietuvos krepšinio rinktinei, turėjome projektą su „YouTube“ įžymybe. Per eilę metų išbandėme daug įvairių konceptų ir matome, kad tos žinios, kurias sukaupėme žaidimų sferoje gali būti kokybiškai ir naudingai perkeltos į kitas industrijas. Tiek mokymosi, tiek įtraukimo prasme...
Tikriausiai kaip ir kiekvienam pradedančiam žaidimų kūrėjui dide lis iššūkis buvo teisingai sudėti procesus ir prioritetus. Kūrėme ne tik žaidimą - taip pat patys rašėme ir to žaidimo variklį - turėjome gerai apgalvoti koks tas žaidimas bus ir kokių kūrimo įrankių jam reikės. Tačiau didele dalimi viskas vyko spontaniškai. Sugalvodavome ką nors kieto ir įdėdavome tai į savo žaidimą. Prisimenu atvejį, kuomet dėliojau „Never Future“ lygius ir netyčia padariau, kad žaidėjo valdomas veikėjas galėtų užlipti ant pastatų. Mums tai pasirodė kaip smagi idėja ir vėliau padarėme papildomą misiją, kur žaidėjas turėjo vaikščioti tik pastatų stogais. Buvo ir daugiau panašių nutikimų, kuomet sugalvodavome ką nors kieto, bet ilgainiui turėjome tas idėjas nubraukti, nes jei būtume prie jų praleidę tiek laiko, kiek tuomet norėjosi jo skirti, greičiausiai žaidimo taip ir nebūtume išleidę. Tuomet mums didelė pagalba buvo tai, kad žaidimas buvo įspraustas į konkursinius rėmus. „Imagine Cup“ turėjo aiškius terminus - iki tam tikros datos turėjome pateikti savo žaidimo dizaino dokumentą, kitą kartą privalėjome išsiųsti pristatomąjį filmuką ir panašiai. Buvo komandų, kurios nespėdavo į terminą ir nebe-
54 Protagonistas | vasara 2020
„Never future“ konceptinis piešinys
Interviu: Liudas Ubarevičius - nuo „Never future“ iki žaidimų studijos | mangirdas beniušis
„Never future“ skrajutė
Su kokiais projektais šiuo metu dirba „SneakyBox“?
planus nuo svajonių. Tokia komanda turėtų tiksliai žinoti, ką ji nori daryti. Dar prieš kuriant žaidimą reikėtų įvertinti tokio projekto
Pastaruosius metus labai daug dirbame su žaidimų perkėlimu iš
išskirtinumą, reikalingumą rinkoje ir taip toliau. Tik pasidarius
vienos platformos į kitą. Tapome oficialiais didžiųjų konsolių ga-
visus namų darbus galima pradėti dirbti.
mintojų partneriais ir kitoms žaidimų kūrimo studijoms padedame perkelti jų žaidimus į norimą platformą. Tai mums leidžia kaupti
Taip pat vertėtų ieškoti išorinio finansavimo. Ne viena studija ne
žinias, kurių mums reikės leidžiant savo žaidimus.
tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra netikslingai išleidusi savo pinigus, nors galėjo paieškoti įvairių projektų, fondų ar investuotojų, kurie
Galiu pasigirti, kad šiuo metu daug bendraujame su „Atari“ kom-
padengtų žaidimo kūrimo išlaidas. Jei visi atliktų reikalingus namų
panija, kurios žaidimų fanams tikriausiai nereikia pristatinėti.
darbus ir žinotų, kur brenda, manau, kad ir Lietuvoje turėtume
Labai didžiuojuosi, kad „SneakyBox“ prisidėjo prie naujos „Missile
gerokai daugiau žaidimo kūrimo kompanijų.
Command: Recharged“ versijos, kuriai kūrėme papildytos realybės režimą. Taip pat galiu pasakyti, kad dirbame ir su dar vienu „Atari“
Galiausiai, naujos komandos turėtų būti žingeidžios. Šiais laikais
projektu, tik kol kas negaliu nieko atskleisti.
vyksta daug renginių, kuriuose galima pasisemti žinių iš industrijos senbuvių. Mes patys savęs nelaikome veteranais ir nuolat mokomės
Negana to, nuo šių metų pradžios „SneakyBox“ viduje suforma-
kaip išleisti išties sėkmingą žaidimą.
vome atskirą komandą, kuri dirbą tik su mūsų žaidimais. Pirmiausia ruošiamės padaryti naują mūsų seno žaidimo „Hamster
O ar „Never Future“ buvo sėkmingas žaidimas?
Universe“ versiją. Turime aiškius šiam projektui keliamus tikslus, kurių pagrindinis - suformuoti procesus, kuriuos galėtume
Neabejotinai. Nors „Never Future“ neatnešė planuotų turtų, galiu
panaudoti kuriant naujus „SneakyBox “žaidimus. Galbūt ir naują
drąsiai teigti, kad tai buvo sėkmingiausias „SneakyBox“ kompani-
postapokalipsę.
jos žaidimas. Ne finansiškai. Šis projektas padėjo mums užauginti komandą, išmokė, kad net žaidimų kūrime egzistuoja darbo struk-
Ko reikia Lietuvos žaidimų studijai, norinčiai išgyventi tik iš žaidimų projektų?
tūra, leido susipažinti su kitais kūrėjais. „Never Future“ pastatė „SneakyBox“ pamatus ir tik dėl šio žaidimo dabar esame tai kas
Viskas priklauso nuo ambicijos. Manau, kad komanda, kuri ruošiasi
esame.
eiti tokiu keliu, turėtų labai gerai pasverti visus už ir prieš, atsijoti
Protagonistas | vasara 2020
55
FALLOUT: 1,2,3,4...76? | Agnė juškėnaitė
FALLOUT: 1,2,3,4...76?
Agnė Juškėnaitė
Tikra populiariosios kultūros evangelistė, GeekPropaganda.lt portalo autorė, skleidžiantį gerąjį žodį visiems norintiems jo klausyti.
„Fallout“ – kompiuterinių žaidimų serija, kurią kiekvienas postapokaliptinio prieskonio ieškantis žaidėjas žino ir myli dar nuo devintojo dešimtmečio pabaigos. Pirmieji du žaidimai pasirodė 1997–1998 metais „Black Isle“ leidimu, tuomet leidybą perėmė ir dar keturis žaidimus šiuo pavadinimu išleido „Bethesda Softworks“. Nepaisant įvairių nuosmukių, Fallout pasakojama istorija iki šių dienų yra geriausia, ką man teko sutikti RPG pasaulyje, – šiame straipsnyje trumpai ja ir pasidalinsiu. Bendrą „Fallout“ žaidimų atmosferą ir
boms, jūs esate priversti slėptis specialiai
kelionė po postapokaliptinę dykynę.
žanrą būtų galima apibūdinti taip: postapo
tam sukurtose pogrindinėse slėptuvėse
Kartais žaidimas prasideda dar prieš karą,
kaliptinio bei retrofuturistinio pasaulio,
(angl. - vaults), kurias jums parūpino
kartais – praėjus šimtui ar daugiau metų po
įkvėpto 1950-ųjų Amerikos populiariosios
įmonė „VAULT-TEC“. Praėjus kuriam
nukritusių bombų. Neįmanoma pajusti viso
kultūros, išgyvenimo žaidimas. Daugu
laikui jūs išlendate į paviršių (tikslus laikas
šio žaidimo grožio nepakapsčius jo istorijų
moje žaidimo serijų netikėtai, tačiau
ir priežastys kiekvienoje žaidimo dalyje
giliau…
neišvengiamai užklupus atominėms bom-
skiriasi) ir taip prasideda jūsų išgyvenimo
56 Protagonistas | vasara 2020
FALLOUT: 1,2,3,4...76? | Agnė juškėnaitė
Fallout 4
Fallout 1 & 2
royo kaime, kurį jūsų protėvis ir įkūrė.
jų vykdymas, o postapokaliptinio pasaulio
Jūsų kaimą kankina sausros ir badas,
tyrinėjimas ir šimtai, šimtai didelių bei
Pirmoje „Fallout“ dalyje veiksmas
todėl esate išsiunčiamas surasti G.E.C.K.
mažų šalutinių istorinių linijų.
vyksta postapokaliptinėje 2161 m. pietų
(„Garden of Eden Creation Kit“) – specialų
Kalifornijoje. Jūs – Slėptuvės Gyventojas
prietaisą, skirtą atgaivinti ir/ar sukurti
Mano, šio straipsnio autorės, širdyje
(„Vault Dweller“), gaunate užduotį surasti
gyvenvietes po atominio karo. Šis daug
„Fallout 2“ užima ypatingą vietą: jis tapo
pakaitalą lūžusiai vandens mikroschemai,
žadantis prietaisas atrodo kaip nedidelis
pirmuoju žaidimu, nuo kurio pradėjau savo
kuri yra būtina tinkamai jūsų Slėptuvės nr.
sidabrinis lagaminėlis, kuris, anot „Vault-
kelionę į kompiuterinių žaidimų pasaulį.
13 („Vault 13“) veiklai. Antrojoje žaidimo
Tec“ reklamos, turėjo būti kiekvienoje
Dar būdama visai maža pro petį stebėdavau
dalyje, pavadintoje „Fallout 2“ – žaidimo
požeminėje slėptuvėje ir padėti sukurti
namiškius, žaidžiančius antrąją „Fallout“
kūrėjai rato neišradinėja ir iki šios dienos
tinkamą gyvenimą po žeme.
dalį, ir be galo susižavėjau tuo, kas, kaip
pavadinime tekeičia skaičius, – veiksmas
Tiesa, pagrindinės misijos šioje žaidimų
vėliau paaiškėjo, yra RPG žanro pagrindai:
vyksta praėjus 80-čiai metų po pirmosios
serijoje yra tarytum nuoroda į tai, ką galbūt
galimybė kurti personažo charakterį ir
dalies įvykių. Čia jūs esate pirmosios dalies
pasieksite po keliasdešimt valandų žaidimo.
žaidimo stilius, leidžiantis pačiam žaidėjui
protagonisto palikuonis, gyvenate Ar-
Didžiausiu žaidimo malonumu tampa ne
nuspręsti savo herojaus veiksmus. O labiau
Protagonistas | vasara 2020
57
FALLOUT: 1,2,3,4...76? | Agnė juškėnaitė Fallout 4
už viską likau sužavėta tuo, kiek daug ir
niekam nieko nesakęs palieka slėptuvę be
įvairiai žaidime reikėjo bendrauti: vieną
Prižiūrėtojo („Overseer“) leidimo. Šioje
vertus, galėjau vienu „netinkamų žodžių“
žaidimo serijoje jūsų tikslas atsiranda
Po dusinančios septynerių metų tylos
rinkiniu iššaukti susišaudymą ir prarasti
natūraliai: iškilęs į paviršių puolate ieškoti
„Bethesda“ nusprendžia papokštauti ir be
šalutinės misijos liniją ar gerus santykius
dingusio tėvo, keliaujate po postapo-
jokio perspėjimo pareiškia, kad vos už pen-
su svarbiais personažais, kita vertus, jei
kaliptinį Vašingtono miestą ir smagiai
kių mėnesių išleis naujutėlaitį „Fallout“
kurdama savo personažą neapdovanojau
kapojate kiekvieną monstrą, pasitaikiusį
žaidimą. Visame pasaulyje šėlo ir klykė
jo pakankamu kiekiu intelekto, visi mano
jūsų kelyje (jei esate pakankamai aukš-
užkietėję žaidimo gerbėjai: jų laukė ištisos
dialogo pasirinkimai prilygdavo neander-
to lygio, tinkamų atributų ir tinkamai
galybės naujų postapokaliptinio pasaulio
taliečio sapaliojimams! Jauną žaidėją, dar
apsišarvavęs – kitu atveju greičiausiai
istorijų ir nuotykių. Stipriai patobulinusi
nepažinusią RPG pasaulio, tokios, rodos,
lavinate sneak sugebėjimą ir stengiatės
grafinę žaidimo pusę, žaidimų studija pri-
nesuskaičiuojamų scenarijų galimybės
kiekvieną situaciją spręsti diplomatišku
statė milžinišką postapokaliptinį pasaulį,
tiesiog pribloškė.
pasikalbėjimu). Kalbant apie monstrus,
naujas personažo bei aplinkos kūrimo
„Fallout“ serija rato ir čia neišradinėja:
galimybes ir beveik neribotą veikėjo laisvę.
dar pirmojoje žaidimo dalyje susipažinę
O taip pat ir galimybę žvilgtelėti į tai, apie
su postapokaliptinėmis būtybėmis, mes
ką tyliai svajojo kiekvienas „Fallout“ ger-
Trečiąją žaidimo dalį perėmė ir savo
ir po šiai dienai kovojame su gigantiškais
bėjas – gyvenimą prieš Didįjį Karą.
technologijomis papuošė „Bethesda”
tarakonais, skorpionais, dešimtimis kitų
žaidimų studijos kūrėjai. Pokyčiai nepaliko
mutavusių gyvūnų, supermutantais,
Ketvirtojoje žaidimo dalyje veiksmas
abejingų: 2D grafiką pakeitusi į 3D, ėjimais
radiacijos sunaikintais savotiškais „gyvais
vyksta dviejuose laikotarpiuose: praėjus dar
skirstomą muštynių rėžimą į realaus laiko
numirėliais“ ghouls ir kiekvieno žaidė-
dešimčiai metų po trečiosios dalies įvykių ir
kovą ir tarytum leidusi dar giliau panirti
jo siaubu – milžiniškais grobuoniais
viso 210 metų po nusileidusių atominių
į postapokaliptinio gyvenimo ypatumus,
Deathclaws. Negana to, tarpusavyje kovoja
bombų bei pačią Didžiojo Karo dieną,
ši dalis buvo įvertinta ištisais maišais ap-
ir karą išgyvenę bei į nusikalstamas gru-
kuomet minėtosios bombos ir nukrito.
dovanojimų ir aukščiausiais kritikų balais.
puotes susibūrę postapokaliptinio pasaulio
Galite tik įsivaizduoti, ką tai reiškia, kai
Kaip bebūtų, iki šių dienų dar galima atrasti
gyventojai.
po beveik dvidešimties nostalgijos kupinų
Fallout 3
metų žaidimas galiausiai leidžia jums
užkietėjusių „Fallout“ serijos veteranų, kurie prisimins nostalgiškus 90-uosius
Nėra jokios abejonės, kad stipriai atsi-
pamatyti pasaulį, kurio buvote priversti
ir mielai paburbės dėl žaidimo perėjimo
naujinęs „Fallout 3“ kiekvienam serijos
ilgėtis savo vienišų kelionių metu. Kūnas
į first-person vaizdavimą.
gerbėjui sukėlė beprotiškai daug emocijų.
dreba žengiant žingsnius savo priešapoka-
Vien tai, kad pirmą kartą galėjome pirmojo
liptinių namų koridoriumi, kol galiausiai
Trečiojo „Fallout“ istorija tęsiasi praėjus
asmens akimis pamatyti Slėptuvę iš vidaus,
išgirstate TV pranešėjo balsą, su pasibaisė-
dar trisdešimčiai metų po „Fallout 2“
buvo kažkas neįtikėtino! „Bethesda“ grei
jimu pranešantį apie prasidėjusią atominę
įvykių ir viso 200 metų po atominių bombų
tai pavergė žaidėjų širdis atviro pasaulio
ataką. Lyg tyčia vos prieš kelias minutes
nusileidimo. Šį kartą jūs – Slėptuvės nr. 101
vaizdiniais ir naujomis postapokaliptinių
pasirašęs „Vault-Tec“ dokumentus dėl
(„Vault 101“) gyventojas, priverstas sprukti
nuotykių galimybėmis.
savo vietos Slėptuvėje, jūs kartu su savo
į žemės paviršių po to, kai jūsų tėvas
antrąja puse ir kūdikiu nuskuodžiate į Slėp-
„Fallout“ Bigbox rinkinys
58 Protagonistas | vasara 2020
FALLOUT: 1,2,3,4...76? | Agnė juškėnaitė tuvę nr. 111, už nugarų palikdami dešimtis kaimynų, kurie tokios prabangos negavo. Nesijaudinkite, vėliau dalį jų lavonų rasite ten, kur ir palikote, o kita dalis radiacijos paveiktų zombių pavidalu klajos kažkur pamiestyje. Pirmą kartą pamatome, kaip sprogsta bombos virš mūsų galvų. Pirmą kartą patys išgyvename naujų gyventojų priėmimo į slėptuves procedūrą. Pirmą kartą per visą „Fallout“ žaidimų istoriją savo kailiu patiriame tai, ką šis žaidimas nuo mūsų ilgai slėpė: kiekviena „Vault-Tec“ slėptuvė iš tiesų yra socialinis eksperimentas. Taip, mes, žaidėjai, tai greičiausiai žinojome jau ir anksčiau – ankstesnėse žaidimo versijose tikrai būta galimybių atrasti ir tokias postapokaliptinio pasaulio paslaptis. Tačiau ketvirtojoje „Fallout“ dalyje
Fallout: new vegas
mes kaip niekada iš arti susipažįstame su eksperimento procesu ir patys tampame jo bandomaisiais triušiais. Negadinsiu žaidimo džiaugsmo ir ekspe rimento bei kitų žaidimo detalių jums neatsikleisiu. Net jei ir norėčiau, tai būtų sudėtinga: žaidimas turi net keletą pabaigų, o ir jas išpildžius jūsų nuotykiai tęsiasi toliau. „Fallout 4“ įvedė gyvenviečių statymo naujovę, todėl net ir po pagrin dinės istorinės linijos baigties galėsite metų metus leisti siekdami atstatyti pasaulį į jo buvusį grožį. Taip pat kartais yra leidžiami nauji šio žaidimo papildymai, o net ir be jų niekada negalite būti tikri, kad atradote kiekvieną šalutinę šios žaidimo dalies misiją ar istorinę liniją.
Nepagrindinės serijos leidimai
jūs – šįkart yra kurjeris, dirbantis Mojave Express. Paskutinės siuntos pristatymo
Nepagrindinės serijos „Fallout“ žaidimai,
metu jums peršauna galvą ir atima siuntinį,
liaudyje žinomi kaip spin-off leidimai,
kuriame buvo platininė mikroschema. Tik
taip pat paliko didelį įspaudą žaidimo
per atsitiktinumą likęs gyvas jūs pasilei
gerbėjų širdyse. Jų, neskaitant visokių pin-
džiate į užpuoliko paiešką tam, kad susi
ball versijų, būta penki: „Fallout: New
grąžintumėte savo siuntinį ir pristatymėte
Vegas“, „Fallout Shelter“, „Fallout:
jį teisingam gavėjui. Skamba kaip profe-
Tactics“, Fallout: Brotherhood of Steel”
sionalus siuntų servisas! Kaip ten bebūtų,
ir paskutinis „Fallout“ serijos leidinys
ši istorija – tik kalno viršūnėlė ir netrukus
– „Fallout 76”. Neabejotinai labiausiai
jūsų nuotykių meniu prasiplėčia taip
pavykusiu ir pralenkusiu net originalų
stipriai, kad prie žaidimo galite nenuobo
žaidimą yra laikomas „Fallout: New
džiaudami praleisti ištisus mėnesius.
Vegas“. Šios dalies istorija tęsiasi praėjus
Nuotykių pasirinkimas tapo kaip niekad
keturiems metams po trečiosios dalies įvy-
platus ir dėl to, kad žaidime atsirado net
kių, ir sukasi aplink New Vegas, t.y. buvusį
keli scenarijai, kurių pasirinkimas galiau-
Las Vegas miestą. Pagrindinis veikėjas –
siai nulemdavo vis kitokią istorijos pabaigą. Šią savybę vėliau perėmė ir pagrindinės serijos žaidimas „Fallout 4“.
Fallout Tactics: Brotherhood of Steel. Tai 2001 m. pasirodžiusi „Fallout“ serijos atšaka, daug stipriau orientuota į žaidimo taktikas bei strategijas, nei į istorijos pasakojimo ar bendravimo elementą. Pagrindinis veiksmas čia sukasi apie Brotherhood of Steel, kurios kariu jūs, kaip žaidimo veikėjas, ir tampate bei žaidimo eigoje keliate savo karinį rangą. Atvirai sakant, žaidimas sausokas ir neturi nė pusės tiek žavesio, kiek pirmieji du „Fallout“ serijos žaidimai.
Fallout: Brotherhood of Steel. Itin panašiu pavadinimu pasipuošęs 2004 m. spin-off leidimas tapo pirmuoju „Fallout“ serijos žaidimu, pritaikytu žaidimų konsolėms.
„Fallout 4“ konceptinis piešinys
Tai, deja, buvo vienintelė gera naujiena,
Protagonistas | vasara 2020
59
FALLOUT: 1,2,3,4...76? | Agnė juškėnaitė
Fallout 76 nes pats žaidimas nė iš tolo nebuvo panašus
„Bethesda“ nusprendė, kad štai, reikia imti
kūrėjų sprendimu žaidimą išleisti be NPC
į tai, ką mėgstame „Fallout“ serijoje. Čia
ir inovuoti jau tobulą žaidimą, sukuriant jo
(non-playable characters) veikėjų. Ilgai
nebuvo atviro pasaulio, žaidėjas galėjo
tinkle žaidžiamą (online) versiją. Prakeiktą
tylėję „Bethesda“ atstovai galiausiai ėmėsi
egzistuoti tik vienoje nedidelėje zonoje, o ją
online versiją žaidimui, kurio visa esybė
reaguoti į tragiškus žaidėjų atsiliepimus,
palikęs nebegalėdavo grįžti atgal. Egzistavo
(negaliu to labiau pabrėžti!) yra vieno
tačiau ilgą laiką – nesėkmingai. Tik šių
tik viena istorija ir jokio, jokio pasaulio
žaidėjo patirties malonumai. Žaidimo
metų pavasarį galiausiai buvo išleistas
tyrinėjimo džiaugsmo! Žaidimo grafika,
kūrėjai grindžia, neva tai labai logiškas
papildymas „Wastelanders“, į žaidimą
valdymas ir istorijos vingiai primena taip
sprendimas: štai, iškišote nosį iš Slėp-
įvedęs NPC veikėjus. Nemeluosiu, tai išties
pat 2004 m. pasirodžiusį „Shrek 2“ žaidi
tuvės nr. 76, o su jumis ją iškišo ir krūva
pavertė žaidimą šiek tiek panašesniu į
mą, o tai tikrai nėra geras palyginimas.
kitų Slėptuvės Gyventojų. Kas gi gali būti
įprastą „Fallout“ serijos žaidimą, tačiau
tikroviškiau, nei realūs žmonės, kuriuos
sunku pasakyti, kiek ilgai šis atnaujinimas
Fallout Shelter. Tai – pirmasis „Fallout“
sutinkate postapokaliptiniame pasaulyje,
išlaikys pozityvias nuotaikas. Ypač kai ne
žaidimas, skirtas specialiai mobiliesiems
praėjus vos 25 metams po bombų sprogi-
taip jau ir seniai „Bethesda“ paleido ir dar
įrenginiams. Šiame žaidime jums su-
mo? Argi ne šaunu bus savo mėgstamiausią
vieną mokamą paslaugą – „Fallout 1st“
teikiama galimybė išpildyti seną „Fallout“
žaidimą žaisti tinkle su draugais? Ne, Todd
žaidimo prenumeratos sistemą, kurioje
žaidėjo svajonę – tapti Slėptuvės Prižiūrė-
Howard, ne.
vos už kuklius 119,99 eurų per metus galite gauti viską, ką šešiasdešimt eurų mokantis
toju („Vault Overseer“)! Iš tiesų tai visiškai paprastas statybų ir resursų rinkimo
Žaidimas pasirodė 2018 m. rudenį ir
žaidimo pirkėjas turėtų šiaip ar taip gauti
žaidimas, kuriame bėgant metams atsirado
nuo to laiko „Bethesda“ neturėjo nė
nuo pirmosios žaidimo dienos.
visokių papildomų pramogėlių: nedidelės
dienos ramybės. „Fallout 76“ tapo pačia
misijos, leidžiančios palikti savo Slėptuvę,
nuobodžiausia, techniškai be galo brokuota
Nenoromis tenka pripažinti, kad pastaruo-
šarvų bei ginklų gamyba ir taip toliau. Jei
kūrėjų klaida, o jo išleidimas ir reklaminė
sius porą metų „Fallout“ vardas nežiba visu
kada svajojote auginti skruzdėles akvariu
kampanija nulėmė didžiausią „Bethesda“
gražumu. Belieka tikėtis, kad ilgamečiams
me ir niekada neturėjote progos, „Fallout
nuosmuokį įmonės istorijoje. Žaidimų
žaidimo gerbėjams tokia juodoji „Fallout
Shelter“ yra žaidimas kaip tik jums! Tik
studija ne tik neišpildė nė vieno pažado, bet
76“ dėmė neužtemdys meilės žaidimui, o
nepamirškite užsirašinėti, kuriems tėvams
daugeliu atveju ir absurdiškai apsimelavo.
po keleto metų „Bethesda“ mus apdovanos
gimė konkretus Slėptuvės Gyventojas (taip,
Šešiasdešimt eurų kainavęs žaidimas buvo
įprastu ir gerokai patobulėjusiu „Fallout 5“
taip, juos reikia poruoti, kaip kitaip tikitės
prikimštas mokamų paslaugų, šimtus
leidimu. Na, o kol tai neįvyko, kokybiškų
išgyventi po žeme?), nes kitaip neišveng-
kainavę kolekciniai žaidimo atributai
ir į „Fallout“ seriją panašių RPG žaidimų
site nejaukių akimirkų miegamuosiuose,
į pirkėjų namus atkeliavo tragiškos
ištroškę žaidėjai gali pasimėgauti „Obsi
kai netyčiomis į juos suvesite porelę
kokybės arba visiškai ne tokie, kokie
dian Entertainment“ dar praėjusį rudenį
giminaičių…
buvo išreklamuoti. Negana to, žaidėjai
išleistu žaidimu „The Outer Worlds“.
liko pasibaisėję ne tik nesibaigiančiomis
Autorė rekomenduoja!
Fallout 76. Ilgus metus kūrusi puikius
techninėmis „Fallout 76“ klaidomis ar
„Fallout“ serijos žaidimus, žaidimų studija
šlykščiu elgesiu su vartotojais, bet ir
60 Protagonistas | vasara 2020
.com
.com
Gauk -3% nuolaidą su šiuo nuolaidos kodu: Protagonistas Gauk -3% nuolaidą su šiuo nuolaidos kodu:
Protagonistas
Protagonistas | vasara 2020
61
Vault-tec socialiniai eksperimentai | Agnė jušnėkaitė
VAULT-TEC SOCIALINIAI EKSPERIMENTAI
Agnė Juškėnaitė
Tikra populiariosios kultūros evangelistė, GeekPropaganda.lt portalo autorė, skleidžiantį gerąjį žodį visiems norintiems jo klausyti.
Ne paslaptis, kad bene kiekviena postapokaliptiniuose „Fallout“ serijos žaidimuose egzistuojanti „Vault-Tec“ atominė slėptuvė turėjo ganėtinai makabrišką paskirtį: jų gyventojų sveikatos kaina buvo vykdomi kraupiausi socialiniai eksperimentai. Kokie gi tai buvo eksperimentai ir kokios jų pasekmės? Štai ką mes žinome: Vault-Tec: Among The Stars
Vault-Tec University: Simulation Vault
susisiekti su „Vaul-Tec“ prižiūrėtojais,
Tai „Vault-Tec“ demonstracinė slėp-
Slėptuvės simuliacija, kurioje „Vault-Tec
kad šie nutrauktų eksperimentą anksčiau
tuvė, esanti „Nuka-World“ pramogų
University“ studentai atlikdavo įvairius
laiko, tačiau nesulaukė atsakymo. Kadangi
parke. Dar prieš karą jos lankytojai buvo
eksperimentus. Vieno tokio eksperimento
niekas durų jiems niekada ir nebeatidarė,
testuojami net keliais būdais: smegenų
metu nukrito bombos… Tuo metu Simulia
visi slėptuvėje buvę studentai galiausiai
bangų trikdymu, paslėptomis žinutėmis,
cinėje Slėptuvėje dirbę studentai tyrė
mirė iš bado.
radiacija ir toksinais ore. Šio eksperimento
naujos maisto pastos poveikį slėptuvės
dalyviais tapo ne tik slėptuvės lankytojai,
gyventojams. Praėjus dviem eksperimento
bet ir darbuotojai. Sakoma, kad nukritus
savaitėms paaiškėjo, kad pasta užkemša
Kontrolinė slėptuvė, sukurta taip, kad
bomboms vienas darbuotojas spėjo įbėgti
arterijas ir ja besimaitinančius ištinka
automatiškai atsidarytų po 20 metų. Kon-
į vidų, uždaryti duris ir galimai išsigelbėti
širdies smūgis. Tuo metu eksperimento
trolinėse slėptuvėse nevyksta socialiniai
nuo sprogimo.
„prižiūrėtoju“ buvęs studentas bandė
eksperimentai, ji skirta išsaugoti žmones,
62 Protagonistas | vasara 2020
Vault 3
Vault-tec socialiniai eksperimentai | Agnė jušnėkaitė
kurie galėtų atstatyti civilizaciją. Deja, kai
visi gyventojai bus nužudyti. Išžudę
Vault 13
šios slėptuvės gyventojai išlindo į paviršių,
didžiąją dalį bendruomenės, likę gyvi nus-
Ši slėptuvė turėjo būti uždaryta 200 metų,
visai netrukus juos išskerdė būrys laukinių
prendė nebesilaikyti aukojimo taisyklės ir
idant padėtų tirti prailgintos izoliacijos
plėšikų.
priimti tai, kas jų laukė: mirtį. Jų džiaugs
poveikį žmogaus protui. Deja, kaip rodo
mui, vietoj mirties laukė tik garso įrašas,
pirmojo „Fallout“ žaidimo istorija, dėl
Vault 8
kuriame jie buvo pasveikinti kaip „spin-
lūžusios vandens mikroschemos iš slėptu-
Kontrolinė slėptuvė, sukurta taip, kad
dintys visuomenės pavyzdžiai“ už tai, kad
vės buvo išleistas Slėptuvės Gyventojas, o
atsidarytų po 10 metų. Ši slėptuvė vėliau
pasirinko nežudyti. Taip pat įrašas pranešė,
toliau istoriją mes jau žinome…
tapo „Vault City“ – vienu technologiškai
kad jų slėptuvės durys atrakintos ir jie yra
pažangiausių postapokaliptinių miestų.
laisvi išeiti. Gyvų slėptuvėje buvo likę viso
Vault 15
labo 5 žmonės.
Ši slėptuvė turėjo būti uždaryta 50-čiai
Vault 11
metų, o joje apgyvendinti kardinaliai skir
Šioje slėptuvėje atliekamų eksperimentų
Vault 12
tingų ideologijų žmonės. Galiausiai dėl šio
tikslas buvo išsiaiškinti, kaip lengvai
Siekiant geriau suprasti radiacijos poveikį,
eksperimento po postapokaliptines žemes
žmonės pasiaukoja dėl kitų ir ar iškelia
šios slėptuvės durys buvo sukurtos taip, kad
paplito trys skirtingos raider (dykynės
bendras vertybes aukščiau savo paties.
užsidarytų ne visai iki galo. To pasekmė –
nusikaltėlių, žudikų ir vagių) grupuotės bei
Slėptuvei užvėrus duris gyventojams buvo
Nekropolio Slėptuvė (pasirodžiusi žaidime
užgimė Shandy Sands miestelio gyventojai.
paaiškinta, kad kartą per metus jie turi
„Fallout 1“) ir nesibaigianti galybė radiaci-
paaukoti vieną saviškį – jei to nepadarys,
jos sugriaužtų ghoul būtybių.
Protagonistas | vasara 2020
63
Vault-tec socialiniai eksperimentai | Agnė jušnėkaitė Vault 17 Šią slėptuvę 2154 metais užgrobė ir jos gyventojus įkaitais paėmė būsimos supermutantų armijos vadas ir, na, pavertė juos savo armija. Apie pačios slėptuvės eksperimentus nėra žinoma.
Vault 19 Ši slėptuvė buvo padalinta į dvi dalis – raudoną ir mėlyną. Kiekvienas spalvai priskirtas gyventojas gyveno tik tos spalvos patalpose. Manoma, kad slėptuvės gyventojai buvo atrinkti dėl polinkio susirgti paranoja.
Vault 21 Pagrindinis šios slėptuvės tikslas – loši-
Vault 88
mai. Čia buvo surinkti tik užkietėję lošėjai, o visus konfliktus jiems buvo paliepta spręsti lošimų būdu. Tai viena iš nedaugelio
Vault 43
žmones, kurie išgyventų postapokaliptinėje
nekontrolinių slėptuvių, kurios eksperi-
Šioje slėptuvėje buvo apgyvendinti 20 vyrų,
dykynėje. Nėra likę užrašų apie galutinius
mentas nesibaigė nelaime: visi slėptuvės
10 moterų ir viena pantera.
eksperimento rezultatus, tačiau sakoma,
gyventojai išgyveno ir vėliau integravosi į visuomenę.
jog jis pavyko neblogai.
Vault 69 Super brandus žaidimo kūrėjų juoke-
Vault 22
Vault 76
lis: šešiasdešimt devinta slėptuvė buvo
Tai – kontrolinė slėptuvė, kurioje gyveno
Slėptuvė, kurios tikslas buvo išrasti
apgyvendinta 99 moterimis ir vienui vienu
išskirtinai protingi, tiesiog rinktiniai
pažengusią agrokultūrinę technologiją. Čia
vyru. Niekur nenurodyta, ar jis nebuvo
Amerikos piliečiai. Turint omeny, kad iš čia
buvo išrasti augalai, galėję visavertiškai
homoseksualus.
„išejo“ ir visa online žaidėjų bendruomenė,
augti dirbtinėje šviesoje. Deja, vienas iš
drįsčiau abejoti šiuo eksperimentu.
genetiškai modifikuotų augalų apkrėtė ir
Vault 75
transformavo slėptuvės gyventojus.
Šioje slėptuvėje turėjo būti tobulinama
Vault 77
žmogaus genetika. Nusileidus bomboms ir
Šioje slėptuvėje buvo uždarytas vienas
Vault 34
šeimoms sugūžėjus į slėptuvę, tėvai buvo
vyras ir dėžė marionečių. Kaip buvo galima
Šioje slėptuvėje visi ginklai ir šoviniai buvo
tyliai atskirti nuo savo vaikų ir… dar tyliau
tikėtis, slėptuvės gyventojas išprotėjo dėl
laisvai prieinami kiekvienam jos gyven-
užmušti slėptuvės apsaugininkų. Slėptu-
žmogiško kontakto trūkumo ir galiausiai
tojui. Iš čia kilo The Boomers – dėl ginklų
vėje liko tik nepilnamečiai, o su jais buvo
pabėgo iš slėptuvės, prieš tai „nužudęs“
išprotėję ir su savo pistoletu nesiskiriantys
atliekami žiauriausi ir labiausiai kankinan-
vieną marionetę.
karinės oro bazės gyventojai.
tys eksperimentai, taip viliantis sukurti
Vault 81 Šioje slėptuvėje buvo bandoma išrasti vieną vaistą nuo visų ligų, o visi tam reikalingi eksperimentai buvo atliekami su nieko nenutuokiančiais slėptuvės gyventojais. Slėptuvė buvo padalinta į dvi dalis: vienoje gyveno nieko neįtariantys gyventojai, o kitoje – „Vault-Tec“ mokslininkai. Slėptuvės Prižiūrėtojui paprotestavus ir specialiai sugadinus kenksmingą eksperi mento įrangą, šis nutrūksta, visi gyventojai lieka sveiki ir dar šiandien sėkmingai gyvena slėptuvėje, kartais atverdami duris prekeiviams iš paviršiaus.
Vault 87 Šioje slėptuvėje tyrinėjamas mutacijos vi-
Vault 76
64 Protagonistas | vasara 2020
rusas. Juo užkrėsti slėptuvės gyventojai po dviejų dienų ima mutuoti į tai, kas vėliau į
Vault-tec socialiniai eksperimentai | Agnė jušnėkaitė
Vault 94 „Fallout“ pasaulį paleidžia supermutantus
Vault 101
Vault 112
ir kentaurus.
Šios slėptuvės tikslas buvo niekuomet
Šioje slėptuvėje visi gyventojai buvo pri
neatsidaryti, idant būtų tiriamas Prižiūrė-
jungti prie virtualios realybės simulia
Vault 88
tojo vaidmuo izoliacinėmis sąlygomis.
toriaus, su kuriuo turėjo gyventi „tobu
Ši slėptuvė nebuvo užbaigta statyti, todėl
Taip ir būtų buvę, jei trečiajame „Fallout“
lą“ gyvenimą. Deja, daktaras, valdęs šį
atradę ją „Fallout 4“ žaidime galite beveik
žaidime iš šios slėptuvės nebūtų pasprukęs
eksperimentą, galiausiai pradėjo virtualiai
nuo pradžių sukurti savo paties Slėptuvę su
pagrindinis žaidimo veikėjas ir jo tėvas.
kankinti gyventojus savo malonumui.
„Vault-Tec“ technologijomis.
Vault 106
Vault 114
Vault 92
Šios slėptuvės Prižiūrėtojui buvo nurodyta
Slėptuvė turėjo surinkti turtingiausius
Ši slėptuvė buvo apgyvendinta geriausių
pripildyti patalpas bespalviais psicho-
šalies politikus ir tirti jų stresą, gyvenant
pasaulio muzikantų, kuriems buvo pažadė-
aktyviais narkotikais praėjus vos 10-čiai
visiškame nepritekliuje. Deja, slėptuvė
ta, kad taip bus apsaugotas jų muzikinis
dienų po slėptuvės uždarymo. Visi gyven-
nebuvo baigta statyti ir vėliau buvo oku-
palikimas. Vietoj to su jais buvo atliekami
tojai ėmė matyti haliucinacijas ir netrukus
puota.
white noise eksperimentai, kurių tikslas
išprotėjo.
buvo siųsti slaptas žinutes į gyventojų
Vault 118
smegenis ir galiausiai sukurti aklai paklus-
Vault 108
Šioje slėptuvėje turėjo būti įrengtos dvi
nių karių armiją.
Slėptuvė tyrė konfliktus, kylančius
zonos: viena skirta itin turtingiems,
lyderiaujant. Atrinktas Prižiūrėtojas turėjo
aukščiausios klasės verslininkams, kita –
Vault 94
mirti nuo vėžio po 40-ties mėnesių, o slėp-
visiškiems vargšams. Deja, laiko pakako tik
Ši slėptuvė buvo „sukurta remiantis
tuvės energijos tiekimas turėjo sutrikti dar
vienai zonai ir, nors slėptuvė buvo naudo-
tikėjimo, taikos ir gyvenimo harmonijoje
po 200 mėnesių. Taip pat čia nebuvo jokių
jama apsaugai nuo karo, eksperimentas joje
principais“, o jai vadovavo pastorius. Čia
pramogų, tačiau buvo klonavimo aparatas
taip ir nebuvo vykdomas.
gyvenanti bendruomenė buvo paskatina
ir, panašu, kad juo pasinaudojo gyvento-
dalintis savo resursais su žiauriu išoriniu
jas vardu Garis, kadangi atvėrus slėptuvę
Vault 0
pasauliu, tačiau slėptuvės duris atverti
joje randame tik dešimtis agresyvių Gario
Speciali slėptuvė, sukurta kitų slėptuvių
jiems gali tik Slėptuvės Ambasadoriai, o jų,
klonų.
priežiūrai. Taip pat joje buvo saugomi
deja, gyvų niekas nematė jau šimtus metų.
užšaldyti šalies genijai, kuriuos buvo
Vault 111
planuojama išleisti, kai atmosfera taps
Vault 95
Šioje slėptuvėje buvo tiriamas ilgalaikio
tinkama gyvenimui.
Šioje slėptuvėje gyvena vien tik narkomanai
kriogeninio užšaldymo poveikis žmogaus
ir vienas užsislėpęs „Vault-Tec“ darbuo-
kūnui ir protui. Nors eksperimentas turėjo
Secret Vault
tojas. Čia jie lanko terapiją pagal priklau-
trukti tik 180 dienų, net ir šio laiko neištvė
Ypač slapta… am, slėptuvė, skirta apsaugoti
somybių gydymui skirtą programą, kuri,
rę slėptuvės darbuotojai iškeliavo ieškoti
aukščiausio rango „Vault-Tec“ narius.
pasirodo, veikia išties sėkmingai. Deja, po
maisto ir resursų į žemės paviršių. Po
Taip pat čia buvo tiriamos įvairios naujos
5 metų buvo atrakintas slaptas narkotikų
daugiau nei šimto metų į slėptuvę įsilaužę
technologijos ir mutacijos virusas.
sandėlis ir absoliučiai visi slėptuvės gyven-
plėšikai nužudė visus užšaldytus gyvento-
tojai sugrįžo prie savo priklausomybių bei
jus, išskyrus vieną.
išžudė vieni kitus.
Protagonistas | vasara 2020
65
Interviu: egidijus bachur ir žaidėjų bendruomenės kuriama postapokalipsė | mangirdas beniušis
INTERVIU:
Mangirdas Beniušis
Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas, pilietis bei kritikas
Egidijus Bachur ir žaidėjų bendruomenės kuriama postapokalipsė
Vos prasidėjus pavasariui mūsų ausis pasiekė žinios apie dar vieną be galo įdomų žaidimo projektą. Galite įsivaizduoti, kaip nustebome, kai sužinojome, jog jį kuria vilnietis? „Withstand: Survival“ tapo maloniu postapokaliptiniu siurprizu, kurio kūrėjas Egidijus Bachur jau žinomas Lietuvos žaidimų kūrėjų tarpe. 2016 metais vaikinas išleido „Scrap Garden“, kuris pelnė daugybę liaupsių, tarp kurių ir Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacijos apdovanojimas už geriausią meninį stilių. Po trumpos tylos, Egidijus grįžta su trenksmu ir siūlo visiškai naują patirtį - atviro pasaulio postapokaliptinį išgyvenimo nuotykį. Kvapą gniaužiantys „Withstand: Survival“ vaizdai ir intriguojanti istorija privertė šiuo žaidimu bei jo kūrėju pasidomėti išsamiau...
66 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: egidijus bachur ir žaidėjų bendruomenės kuriama postapokalipsė | mangirdas beniušis
Egidijus bachur
Pradėkim nuo pradžių pradžios. Koks kompiuterinis žaidimas tapo tavo pirmuoju priviliojusiu tave į skaitmeninį pasaulį. Ką apie jį gali papasakoti šiandien?
„Counter-Strike“ žemėlapius, „GTA 3“ ir „Vice City“ automobilius,
Su pirmaisiais kompiuteriniais žaidimais susipažinau labai anksti,
Vėliau atsirėmiau į lubas - žaidimuose norėjosi modifikuoti vis
dar prieš pradedant eiti į mokyklą. Žinau, kad pirmaisiais tapo
daugiau dalykų, o ne tiesiog pakeisti žaidimo personažo išvaizdą.
„Super Nintendo Entertainment System“ (SNES) konsolei bei
Būtent tuomet atradau žaidimų variklį „Unity 3D“ - tuo metu tai
PC MS-DOS žaidimai, tačiau tuomet dar buvau per mažas, kad
buvo tik dar labai ankstyvas „Unity 3.0“, kuris labai skyrėsi nuo
įsidėmėčiau mėgiamiausių pavadinimus. Dėl to savo pirma tikra
šiuolaikinės variklio versijos. Tačiau užsikabliavau ir praktiškai
patirtim labiau laikau pirmajam „PlayStation“ leistus žaidimus -
visą savo laisvą laiką pradėjau leisti kurdamas įvairius prototipus
„Silent Hill“, „Tekken“, „Resident Evil“ ir kitus, kuriuos žaidžiau
bei tobulindamas savo žinias. Vėliau pradėjau bendraut ir su kitais
jau šiek tiek vyresniame amžiuje. Visi tie žaidimai padarė labai
žaidimų kūrėjais ir sutikau savo būsimą kolegą Aleksėjų Davydovą,
didelę įtaką šiuolaikei žaidimų industrijai - net prabėgus
kuris jau turėjo patirties žaidimų industrijoje ir su kuriuo mes
dvidešimčiai metų pačiuose naujausiuose žaidimuose mes galime
vėliau išleidome „Scrap Garden“.
„Star Wars Jedi Knight“ personažus ir panašiai.
rasti labai daug pasikartojančių panašių elementų. Tame pačiame mano kuriamame „Withstand“ galima atrasti idėjų, kurias skolinausi tiek iš „Resident Evil“, tiek iš pirmos „Left 4 Dead“ dalies. Taigi pirmieji mano žaisti žaidimai tapo savotišku pavyzdžiu.
Kuris momentas gyvenime tapo tuo, po kurio supratai - „viskas, kursiu žaidimus pats“?
Tavo pirmasis žaidimas „Scrap Garden“ laimėjo Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asocia cijos apdovanojimą už geriausią meninį stilių. Kaip vyko šio žaidimo kūrybos procesas, ko išmokai? „Scrap Garden“ buvo tas projektas - prie kurio aš ir dirbau, ir mokiausi tuo pat metu. Tai buvo mano pirmas didelis, komercinis produktas, kuris atnešė itin daug techninių ir verslo valdymo žinių.
Nemanau, kad tai įvyko per vieną dieną. Tas procesas truko ne vienus metus. Viskas prasidėjo nuo to, kad dar mokykloje domė-
Žaidimas buvo kuriamas kiek ilgiau nei metus, o mano pagrindinė
jausi modeliavimo programomis, tokiomis kaip „3D Studio Max“.
pareiga buvo žaidimo programavimas ir visa vizuali jo dalis. Tuo
Bandžiau sukurti savo modelius žaidimams, kūriau modifikacijas -
tarpu Aleksėjus buvo apsiėmęs spręsti visus leidybos, marketingo,
Protagonistas | vasara 2020
67
Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki verslo ir kitus klausimus. Tai man labai padėjo, nes galėjau sukoncentruoti visas savo jėgas pačio žaidimo kūrybai.
Papasakok, kaip kūrėjas nuo mielo galvosūkio peršoka į postapokaliptinį išgyvenimo žanrą?
Kuo „Withstand: Survival“ skiriasi nuo kitų postapokaliptinės temos išgyvenimo žaidimų? „Withstand“ yra bendruomeniškas projektas, kur žmones aktyviai bendrauja socialiniuose tinkluose, siūlo idėjas, padeda jas testuot. Tai nėra žaidimas, kurį aš padarau pats ir dabar parduodu auditori-
Tai susiję su keliomis priežastimis. Viena iš jų yra ta, kad pasikeitė
jai. Tai yra žaidimas, kuris ir yra paremtas auditorijos norais. Mes
žaidimai, kuriuos aš pats žaidžiu. Paskutiniu metu mano mėgstam-
kartu analizuojame, koks transportas būtų įdomus žaidime, kokie
iausių žaidimų sąrašas pasipildė būtent šio žanro žaidimais.
priešai, kaip geriau realizuot bazės statybos elementus ir panašiai.
Kita priežastis labiau susijusi su verslu, nes žaidimai iš mano hobio
Kitas dalykas, kurį aš aktyviai vystau, tai didelis lankstumas iš
virto mano darbu, kuris turi mane maitinti. Nevyniojant į vatą,
techninės pusės. Aš noriu padaryti žaidimą, kuris vėliau būtų
norėjosi dirbti prie, jei galima taip pasakyti, aktualių žaidimų,
nesunkiai modifikuojamas, aš ar kiti bendruomenės nariai turėtų
kuriuos nori žaist kiti žmones, už ką jie pasiruošę mokėti pinigus ir
galimybę kurti naujus režimus, žemėlapius, ginklus ir taip toliau.
kokie yra šiuolaikiniai žaidimų trendai.
Iš kur sėmeisi įkvėpimo kurdamas „Withstand: Survival“?
Žinau, kad žaidimo istoriją rašai kartu su žmona. Papasakok, kaip atrodo jūsų darbo procesas. Sėdite kartu ir galvojate pasaulio pabaigos scenarijus?
Pagrindiniai žaidimai, kurie mane įkvėpė buvo „Fallout“ ir „Days
Mano žmona nedirba prie „Withstand“ pilną dieną. Ji laisvai sam-
Gone“. Taip pat nemažai nusižiūrėjau nuo „Metro“ knygų ir žai-
doma marketingo specialistė. Tačiau kai turi laisvo laiko, ji su mielu
dimų serijos. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos kreipiau dėmesį buvo
noru prisideda prie žaidimo kūrimo proceso, padeda suformuluoti
atmosfera ir kaip ji išlaikoma dideliame atvirame pasaulyje. Čia
žaidimo tekstus. Iš esmės taip ir atrodo - sėdim ir kartu galvojam
verta paminėti ir „Horizon Zero Dawn“.
kaip tą pasaulio pabaigą padaryti įtikinamesne.
Taip pat stebėjau ir kitus, itin populiarius išgyvenimo žanro
Didžiausias iššūkis, kurį teko nugalėti kuriant šį žaidimą?
žaidimus, žiūrėjau kaip kiti kūrėjai realizuoja personažo valdymą, pagrindines mechanikas, kokius sprendimus sugalvoja vartotojo
Kaip vieną iš didžiausių iššūkių galėčiau išskirti patį žaidimo
sąsajai ir panašiai. Vieni geriausių tokių projektų buvo „Subnau
išleidimą, nes tam reikia itin gero pasiruošimo. Žaidimas turi būti
tica“ir „The Forest“.
ištestuotas kuo geriau, naudojant kuo daugiau įvairių kompiuterių.
Kadras iš „Withstand: survival“
68 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki
Kadras iš „Withstand: survival“
Ir visai tikėtai, vos tik paleidau žaidimą į „Steam“ bendruomenės rankas, jis per pirmas valandas pradėjo rinkti negatyvius atsiliepi-
Daugelis žaidimų kūrėjų teigia, kad Lietuvoje sunku sukurti didelį žaidimą, ką jiems į tai galėtum atsakyti?
mus ir prašymus grąžinti už žaidimą sumokėtus pinigus. Tiesiog techniškai žaidimas nebuvo iki galo tvarkingas, turėjo problemų
Aš manau kad Lietuva kaip tik labai gera šalis tokiam tikslui pasiek-
tam tikruose kompiuteriuose ir ne pas visus pasileisdavo. Teko pra-
ti. Lietuvoje yra gan mažos pragyvenimo ir gamybos kainos, kurios
leisti keletą dienų be miego - tol, kol buvo ištaisytos visos kritinės
leidžia kurti didelius žaidimus su minimaliomis investicijomis.
klaidos. Iki pat šiol vis dar stengiuosi kuo dažniau taisyti, tobulinti
Negana to, gera transporto infrastruktūra ir atviros sienos leidžia
ir atnaujinti žaidimą, kad naujai jį radęs žaidėjas tokios patirties
greitai ir nebrangiai skraidyti į kitas šalis, lankyti tarptautines
neturėtų.
parodas, o buvimas Europos Sąjungoje palengvina partnerių iš kitų šalių paiešką, padeda apsaugoti intelektinę nuosavybę Europiniais
Kaip tau atrodo, kodėl pasaulio pabaigos tema ne tik žaidimuose, tačiau ir filmuose bei serialuose tampa vis populiaresnė?
įstatymais. O kur dar galimybės dalyvauti įvairiose ES finansavimo
Sunku atsakyt į tokį klausimą, kai kalbame apie kitas medijas.
Pabaigai iš serijos, kas būtų, jeigu būtų... Tavo patarimas norintiems išgyventi postapokalipsėje.
Tačiau, manau, kad turiu atsakymą, kodėl šis žanras populiarus
programose...
žaidimuose. Išgyvenimo tipo žaidimai tapo populiariais dėl savo atvirumo. Tai žaidimai, kuriuose žmogui suteikiama laisvė daryti
Na aš labai tikiuosi, kad postapokaliptinis scenarijus liks tik
viską, kas tik šauna į galvą. Gali eiti kur tik nori ir bandyti išgyventi
kompiuteriniuose žaidimuose ir niekada nepasieks realaus mūsų
virtualiame pasaulyje įvairiausiais į galvą šaunančiais metodais.
gyvenimo. Bet galiu pasakyti, kad „Withstand“ kūrimo proceso
Kiekvieną kartą žaidžiant tą patį žaidimą įvykių grandinė nebūna
metu labai dažnai skaičiau įvairias išgyvenimo knygas, su tikslu
vienoda - kaskart tai tampa nauju nuotykiu.
rasti ten kažkokios įdomios medžiagos, kurią galima būtų panaudoti. Teko perskaityti tiek oficialias šalių ar kariuomenių išleistas
Sakykime, „Withstand: Survival“ tampa pasauliniu hitu ir atneša tau kalną pinigų. Koks būtų sekantis tavo projektas?
knygas, tiek hobby leidinius ir supratau, kad vieno gero patarimo neužtenka. Tie leidiniai turi galybę įdomios informacijos, su kuria reikėtų susipažinti net ir tiems, kurie nekuria savo postapo-
Jeigu „Withstand“ iš tikrųjų sulauktų tokios didelės sėkmės, aš,
kaliptinių istorijų. Tikrai verta žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą,
manau, kad nebūtų tikslo iškarto viską mesti, bėgti ir daryti visiškai
kaip saugoti maistą, ką daryti jeigu jus užpuolė laukinis gyvūnas ir
naujo projekto. Idealiausias variantas būtų vystyti jau esamą
taip toliau.
žaidimą ir toliau, kurti ir pardavinėti papildomą turinį. Taip pat, manau, su mielu noru investuočiau į kitas potencialias komandas ir jų naujus projektus.
Dėkojame Egidijui už pokalbį ir linkime jam sėkmės. Jei jus sudomino „Withstand: Survival“, kviečiame prisijungti prie pirmosios žaidėjų bangos „Steam“ puslapyje. Taip pat kviečiame pasekti žaidimą socialiniuose tinkluose.
Protagonistas | vasara 2020
69
Kaip kompiuteriniai žaidimai prisidės prie KOVOS su klimato kaita | Ignas vieversys
Kaip kompiuteriniai žaidimai prisidės prie KOVOS su klimato kaita
Ignas Vieversys
Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek‘as, sausų pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius.
Pirmą kartą besigrožėdamas pernelyg detaliais gamtos vaizdiniais 2019-ųjų „Netflix“ dokumentikoje „Our Planet“, neturėjau žalio supratimo, jog greitu metu mano pašonėje nenorom „apsigyvens“ miniatiūrinė, tačiau garsi (tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme) švedų aktyvistė. Jei šios dokumentikos pasirodymas, kaip tirpstantys Arkties ledynai, būtų bent šiek tiek pasislinkęs, kiekvieno magiško epizodo džiaugsmas būtų pasiglemžtas į ekraną staiga įžengusios žurnalo „Time“ metų personos „Oskaro“ vertų monologų.
Kad ir kaip dangiškai atrodė snieginiai
mai akcentuojami. Kitaip sakant – Greta
reiškia woke kultūra. Visgi, turiu pripažinti,
leopardai 4K rezoliucijoje, fone skambant
Thunberg šią dokumentiką būtų pavertusi
jog šio asmens bei pastarųjų matytų filmų
epinėms, audioporno lygio melodijoms
taikaus piketo plakatu, o pro „Netflix“
– ypač „First Reformed“ (2018) – kritika
bei žymiojo gamtos istoriko angelo balsu,
reitingus praūžusi lyg bengališkas taifūnas.
tapo mano sąžinės dalimi, kaip mašinos „dalimi“ tampa ant priekinio stiklo pri-
David Attenborough, įžvalgoms, kritikai skundėsi, jog globalinis atšilimas ir kiti
Nesijaudinkit, daugiau šio vardo ne-
žmonijos padariniai nebuvo pakanka-
minėsime; nei bandysime išsiaiškinti, ką
70 Protagonistas | vasara 2020
siploję, nenukrapštomi moskitai.
Kaip kompiuteriniai žaidimai prisidės prie KOVOS su klimato kaita | Ignas vieversys
The legend of zelda: breath of the wild
Turėdamas omeny, jog net pats Amerikos
kaip visų tėvų taip mėgstamas „Grand
Kodėl tuomet nepradėjus nuo kompiute
prezidentas pagaliau pripažino globalinio
Theft Auto“, už savanaudiškus poelgius –
rinių žaidimų, kurių pagrindinė publika
atšilimo egzistavimą (tačiau, žinoma,
mašinos pagrobimus, apiplėšimus, masinę
yra žmonijos ateitis? Ne, kalbu ne apie
neigia prie to prisidėjęs) ir tai, kad video
destrukciją – gan greitai ir aiškiai leidžia
„Fortnite“. Jei manai turįs globalinio atši
žaidimų „kelialapiai“ nebaudžiamai leidžia
suprasti padarinių rezultatus, visai kaip
limo sprendimą, kodėl gi nepratestavus jo
negyvenamas salas, Afrikos savanas, net
realiame gyvenime. Priešingai nei pradi
viename iš labiausiai prieinamų, didžiausią
UNESCO rezervatus paversti vienkartinėmis
nėse klasėse ar „Angry Birds“ žaidimuose,
auditoriją turinčių žaidimų – „Minecraft“.
„smėlio dėžėmis“, pagalvojau, jog būtų
didėjantis žvaigždučių skaičius čia nesim-
Prieš kelerius metus programavimo stu-
įdomu pažvelgti, kaip ši interaktyvi medijos
bolizuoja puikiai atliekamo progreso.
dentas Nick Porillo, įkvėptas klimato kaitos mokslo paskaitų, būtent taip ir padarė:
rūšis gali prisidėti kovoje prieš globalinį atšilimą iki mūsų planetai pavirstant
Likusieji žaidimai – Bioshock‘ai, Witch-
sumeistravęs ne itin originalaus pavadi
į postapokaliptinį pasaulį, aprašomą
er‘iai ar Undertale‘ai – veikia visiems gerai
nimo, tačiau veiksmingą žaidimo mod’ą
tolimesniuose žurnalo puslapiuose.
pažįstamos karmos principu: jei pasek-
„GlobalWarming“, jis ėmė šviesti jaunuo-
mės ir matomos žaidimo eigoje, moralūs/
sius geimerius jiems pažįstama kalba.
Virtualus pasaulis viso labo veikia kaip
amoralūs pasirinkimai yra sumuojami ir
simuliacija, kurioje mūsų pasirinkimai
atskleidžiami gavus vieną iš galimų pa-
Šis papildymas ne tik prideda CO2 ly-
(dažniausiai) turi vienokias ar kitokias
baigų, atspindinčių mūsų moralę.
gio matuoklį, kurio rodmenims įtaką
pasekmes. Vieni kompiuteriniai žaidimai,
daro kiekvienas žaidėjo veiksmas – nuo
Protagonistas | vasara 2020
71
Kaip kompiuteriniai žaidimai prisidės prie KOVOS su klimato kaita | Ignas vieversys metalo lydymo iki medžių sodinimo, – bet ir efektingai supažindina su realiomis globalinio atšilimo pasekmėmis: staigiu vandens lygio kilimu ar negailestingais miškų gaisrais. Panašiai kaip to siekia paskutinis brandesnio, politiškesnio bei ne tokio kampuoto „Civilization 6“ papildymas „Gathering Storm“, užbėgęs už akių turtingiausiam pasaulio magnatui, „Amazon“ įkūrėjui Jeff Bezos, pasiūliusiam išskraidinti žmoniją į orbitą – verčiant „naują puslapį“, pamirštant kasmet didėjančią pasaulinę temperatūrą bei mokesčius už šilumą. Visgi šansai, jog žaidėjai po poros valandų įmantraus žongliravimo CO2 skalėmis – sodinant šešiakampius maumedžius ar posėdžių salėje stengiantis atkalbėti
Minecraft
australus nuo iškastinio kuro sąnaudų viršijimo – taip pat atsakingai pradės
Antra vertus, Romano jugoslaviški juokeliai
ne taip detaliai, tačiau efektingai (beveik)
yra maži. Tam yra dvi priežastys.
neskamba taip blogai, kaip daugelio anks
visada galima pasiekti patepliojus krauju
tyvųjų žaidimų povandeniniaii lygiai ar
ant sienų stambiu, bauginančiu šriftu,
Visų pirma – jei tai nėra smagi žaidimo
„The Legend of Zelda: Breath of the Wild“
iškeitus tekstą į garsinius įrašus, arba dar
ginklų lūžimo mechanika, kurios bereika-
geriau – visa tai minimalistiškai nupasako-
lingas egzistavimas vardan žiupsnelio
jant per žaidimo pasaulį. Paslaptingasis
realizmo ar tiesiog prastas įgyvendinimas
2016-ųjų „Inside“ yra nebylus bei neverčia
iki šiol glumina.
skaityti, tačiau šio žaidimo pasakojimas,
žiūrėti į šiltnamio efektą už ekrano ribų,
mechanikos dalis, kad ir kokia interaktyvi ar apgalvota, ji mažai kam terūpės, gal net erzins. Man patiko idėja, jog brangusis pusbrolis Romanas norėjo manęs kaip savo boulingo kompaniono („Grand Theft Auto IV“ žaidime). Tačiau mūsų santykiai greitai pavirto į ignoruojamus skambučius, o „Rockstar“ studijos raginimas pasisocia linti vietoj to, jog „Didįjį obuolį“ paverstum nuosava smėlio dėže, liko ten pat kur ir apmokymų metu numušti kėgliai.
kad ir kiek vietos palikta interpretacijai, yra Antra, ir tai ypač svarbu, – priversti žaidėją
labiau intriguojantis nei dauguma pastarų-
užsiimti ne itin jaudinančia veikla, kad ir
jų didelio biudžeto žaidimų.
kaip aiškiai bei efektingai yra pavaizduota jos nauda, yra velniškai sudėtinga. Pagal-
Jei skaitymas žaidimuose dažniausiai
vokit, kiek kartų per visus šiuos metus bu-
yra lyg namų ruoša, geresniais atvejais –
vot raginami skaityti „atsitiktinai“ paliktus
malonus atokvėpis nuo mygtukų maigymo,
dienoraščius, rankraščius; kai visa tai, nors
vis vien nestimuliuojantis atsiversti tikros knygos – kiek šansų, jog jaunieji žaidėjai išmainys magiškus drakonus, antikinius skeletus į kovą su klimato kaita – tiek realiam, tiek jiems iki paskutinio kubelio pažįstamam pasauly? Galbūt per siaurai mąstome. Kad ir kokie bauginančiai fotorealistiški peizažai šiais laikais yra atkuriami žaidimuose, tai neatgrasys kasdienio piliečio nuo noro pažlibyti akutėmis į krištolo ryškumo originalą, taip (neišvengiamai) prisidedant prie išmetamo anglies dioksido problemos ar masinio, visa naikinančio turizmo (Venecija, jei tik nebūtų apsemta, manau pritartų). Kaip tuomet įtikinti kaimyną ar „World of Warcraft“ raid‘o bendražygius imtis veiksmų iki virtuali, vis daugiau pikselių įgaunanti fauna, turtingumu pralenks mirštantį, realų jos atitikmenį?
Grand theft auto V
72 Protagonistas | vasara 2020
Kaip kompiuteriniai žaidimai prisidės prie KOVOS su klimato kaita | Ignas vieversys
Uncharted 4 Gal mūsų mylima industrija ir neturi
Kad visa tai atrodytų dar absurdiškiau,
Kol tai neliečia kasdienio civilio ir kol nėra
tokios gamtosaugai atsidavusios personos
prie visos šios imersijos pridėk
aišku, su kuo turime reikalų (visai kaip
kaip DiCaprio, su beribėmis kišenėmis ir
„smegenų-kompiuterio technologiją“,
klasika tapusiame John Carpenter susuk-
visais įmanomais pasaulio kontaktais, jog
apie kurią užuolankomis ne per seniausiai
tame „The Thing“ (1982), vien taikių pro-
suklijuotume „Before The Flood“(2016) –
užsiminė tiek robotiškasis socialinių tinklų
testų ir barimo pirštu nepakaks; per ekraną
dokumentinio aktoriaus raginimo atsibusti
valdovas Mark Zuckerberg, tiek žaidėjų
matomų globalinio atšilimo padarinių
(ten ir Obamą išvysi) - lygio žaidybinį ati-
gretose sumitologintas „Half-Life“ serijos
– vienas po kito kylančių miškų gaisrų,
tikmenį. Visgi savo amunicijoje turime kai
tėvelis Gabe Newell.
potvynių – taip pat. Seniausiai turime visus duomenis, visas reikalingas prevencines
ką geresnio – imersiją („visiškai įtraukianti patirtis, dažnai naudojanti 3D animaciją“ –
Jei tai, ką jie nupasakojo, yra tiesa, dėl šios
priemones – vienintelė trūkstama jungtis
Oksfordo žodynas).
per-daug-baisu-kad-būtų-tikra tech-
yra žmogus ir tinkamas virtualios realy-
nologijos reklamos ne tik turės greitesnę
bės panaudojimas nematomos grėsmės
Ilgai sukau galvą, koks būtų tinkamesnis
prieigą prie mūsų slapčiausių troškimų, bet
vizualizacijai.
būdas kovoti prieš šią neapčiuopiamą
ir leis virtualioms patirtims, kaip aukščiau
grėsmę pasitelkiant žaidimo kūrimo įran
minėtajai, tiesiogiai sąveikauti su smege
Tik laiko klausimas, kuomet šio „judėji-
kius. Tada prisiminiau pirmąją bauginančią
nimis būdais, kurie atrodys atkeliavę tiesiai
mo“ aktyvistai, vedami jaunosios švedės
patirtį žaidžiant „Richie’s Plank Expe
iš filmo „Demolition Man“ (1993). Tuomet
rūstybės, savo atsidavimu primenančios
rience“, naudojantis tikra medine lentele,
pasąmonėje vykstantis metažaidimas,
„Princess Mononoke“ (1997) iš „Studio
ir supratau, jog galbūt atsakymas slypi
kiekvieną kartą stengiantis įsilieti į vir-
Ghibli“ animacijos, pasibels ir į mūsų,
virtualiam „liepto gale“.
tualią simuliaciją, skambės kaip praeities
žaidėjų, duris. Jie reikalaus sumažinti
dalykas.
interneto sąnaudas, pamiršti 4K raiškos ekranus, elektrą ryjančius VR prietaisus...
Tinkamai žaidžiant imersiškus siaubo, ypač virtualios realybės žaidimus, ta baimė lieka
Daugelis apie tai nepagalvoja, tačiau
Jei iki tol neturėsim veiksmingo atsakymo,
su mumis ir už ekrano ribų – persekioja
kalbant apie globalinį atšilimą, verta
kuo galim prisidėti, ne tik nukentės neri-
einant tamsiais koridoriais iki tualeto ir
atsigręžti į Šaltojo karo laikotarpį. Norint
botas žaidimo laikas, už realybę ryškesnės
atgal. Kodėl gi „atvirkštine inžinerija“
pamatyti tikrą, nepažabotą Amerikos bei
grafikos, „Overwatch“ rank‘ai, bet prie
nepanaudojus tos pačios technologijos,
kitų didžiųjų šalių kovinę dvasią, pasaulis
visų egzistuojančių apribojimų prisidės
pasitelkiamos virtualiam, itin veiksmingam
turi jausti kasdienę, apčiuopiamą, grėsmę.
papildomas – elektros sąnaudų limitas.
fobijų gydymui, ne pagal paskirtį –
Jankiai nežinojo apie karo mastą, kiek tai
priverčiant žmones dirbtinai išgyventi tai,
gali trukti ar kainuoti; tačiau aiški varžovo
Tuomet net ir tie patys multimilijar-
ko, tikėkimės, neteks realiai patirti mūsų
egzistencija, diena iš dienos ore tvyrantis
dierių, filantropų pasiūlymai išskraidinti
palikuonims? Tik pagalvokit: pripučiamas
pavojus veikė kaip iki pat mėnulio nuskrai
žmoniją į beribį kosmosą, paliekant Žemę
vaikiškas baseinas, šlakelis H2O vandens
dinęs stimuliantas.
savarankiškai „gydytis“, kad ir kaip tai
lygio kilimui susimuliuoti, ir mes viena
nehumanitariškai skamba, nebeatrodys
koja ten!
taip absurdiškai.
Protagonistas | vasara 2020
73
„Death Stranding“ ir dar viena Hideo Kojima pranašystė | Donatas Pocius
„Death Stranding“ ir dar viena Hideo Kojima
Donatas Pocius
Viešosios politikos tyrėjas ir jaunojo fantasto tėtis, jau beveik nustojęs skaityti knygas ir žiūrėti serialus, bet vis dar bandantis atrasti laiko pageiminti
pranašystė Kai pasaulis keičiasi, didėja neapibrėžtumas, vyksta revoliucijos, žmonėms natūraliai norisi visur ieškoti paralelių, faktų, nuomonių, bandant susivokti, kaip viskas bus toliau. Tokia jau žmonių prigimtis – pokyčiai mažai kam patinka, visada norisi pažįstamumo, apibrėžtumo, gebėjimo suprasti. Kai kurie to ieško moksle, kiti istorijoje, filosofijoje, dar kiti – mene.
74 Protagonistas | vasara ruduo 2020 2020
„Death Stranding“ ir dar viena Hideo Kojima pranašystė | Donatas Pocius COVID-19, koronavirusas, SARS-Cov-2 – kaip jį bepavadinsi, tai yra reiškinys, keičiantis pasaulį panašiai, kaip rugsėjo 11-oji ar Sovietų Sąjungos griūtis. Tad ir šiuo atveju, žinoma, daug kam kilo klausimas, ką reikia pažiūrėti, perskaityti, sužaisti, kad visi tie kasdieniai pokyčiai būtų nors kiek suprantamesni? Albert Camus knyga „Maras“ ir 2011-ųjų filmas „Contagion“ buvo turbūt populiariausi ir tikrai puikūs pasirinkimai. O ką rinktis žaidimų gerbėjams? „The Last of Us“? „Pandemic“? „A Plague Tale: Innocence“? Gal ir neblogi žaidimai. Tačiau norėtųsi ne tik kažko, kas kalba apie užkrečiamas ligas. Tikrai puikus ir aktualus dabartinei situa cijai meno kūrinys turėtų padėti suprasti kitus žmonijai kylančius iššūkius. Pati epidemija yra tik milžiniško pokyčių ledkalnio viršūnė. Būtent todėl mano pirmasis pasiūlymas bandant atrasti sąsajų su koro-
Death stranding
naviruso situacija būtų „Death Stranding“ – postapokaliptinis japono Hideo Kojimos fantazijos vaisius, kuris šiaip jau apie jokias epidemijas tiesiogiai apskritai nekalba. Jei nebūtų vienas iš talentingiausių pasaulyje žaidimų kūrėjų, Kojima galėtų susikurti neblogą karjerą kaip būrėjas ar tiesiog futurologas. Savo „Metal Gear“ ir „Metal Gear Solid“ serijoje, besitęsiančioje nuo 1987 metų, jis sugebėjo išpranašauti tokius dalykus, kaip visuotinį valdžios vykdomą piliečių skaitmeninį sekimą, dronų naudojimą bombardavimui, fake news fenomeną, socialinių tinklų iškilimą ir kitus sociali nius, politinius ir karinius pokyčius. Nenuostabu, kad 2019-ųjų lapkritį išėjus naujam jo kūriniui (pirmą kartą su nauja asmenine studija „Kojima Productions“, sukurta po to, kai dėl kūrybinių skirtumų išsiskyrė keliai su gigantu „Konami“), kritikai ir žaidimų mėgėjai puolė analizuoti, ką gi Kojima norėjo pasakyti šįkart. Kas gi galėtų būti tas naujas visuomenės pokytis, kurį jis prognozuoja? Žaidimo esmė yra tokia. Po apokaliptinio kataklizmo (kuris yra susijęs su tuo, kad gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai susiliejo, ar panašiai – suprasti visus tuos ezoterinius terminus labai sunku, o šio straipsnio tikslams ir nebūtina) JAV visuomenė, ekonomika, ir kone visa infrastruktūra sugriuvo (apie kitas valstybes nėra jokios informacijos). Nebėra ir vieningos
valstybės – tik atskiri miestai, neturintys
ir prisilietimo fobiją. Pristatinėti krovinius
tiesioginio susisiekimo ar galimybės
nėra vienintelis Sam‘o tikslas – jis bando
bendrauti tarpusavyje. Išeiti į lauką beveik
dar ir suvienyti Ameriką, atkurdamas
niekas nedrįsta, nes ten yra daugybė
kažkokį lyg ir ezoterinį internetą, vadinamą
grėsmių: a) juodos, į dervą panašios
chiral network. Kojimos veikėjų vardai kaip
anapusinės pabaisos, vadinamos BTs
visada yra tokie pat subtilūs, kaip beisbolo
(„beached things“), gali nusitemp-
lazdos smūgis per pakaušį. „Sam“ simboli-
ti į pražūtį; b) siautėja proto netekę ir
zuoja Uncle Sam – Ameriką, „Porter“ – jo
priklausomybę daiktams turintys plėšikai,
profesiją, o „Bridges“ – siekį suvienyti
vadinami MULEs – per jų teritoriją geriau
Ameriką iš naujo. Taip, Make America Great
neiti, nes jie gali iš tavęs pagrobti bet kurį
Again, tam tikra prasme.
krovinį; c) lietus yra ne šiaip lietus, o pa greitina visko, ką paliečia, senėjimą;
Iš esmės žaidėjas dirba vienas, bet nėra
d) nėra jokios infrastruktūros ir norint kur
taip, kad niekas nepadėtų. Vienas iš
nors nueiti gali tekti kabarotis per kalnus ir
įspūdingiausių „Death Stranding“ ele-
upes, kur galima paskęsti arba sušalti. Ir tas
mentų yra tai, kad žaidimas yra visada
kabarojimasis žaidžiant yra realiai sunkus
prisijungęs prie interneto, ir tai išnaudo-
– tai yra turbūt geriausiai žygius per kalnus
jama gana netradiciniu būdu. Tiesiogiai
atspindintis žaidimas rinkoje, pereiti per
su kitais žaidėjais bendrauti galima, bet
tarpeklį su kroviniu yra tikrai sudėtinga ir
neįprastai – tik šūktelėti į bekraštį eterį ir
reikia nuolat dirbti spaudant mygtukus. Jei
sulaukti atsakymo arba ne. Užtat galima
mėgstate haikinti – tikrai rekomenduoju.
dalintis ištekliais ar priemonėmis. Tarkime, eini, gabeni ypač svarbų krovinį, ir staiga
Bet išlįsti į lauką bijo ne visi. Žaidimo
gili upė, o tilto nėra, kopėčių, kurias gali
herojus yra kurjeris, vardu Sam Porter
ma permesti per ją, irgi nebeturi. O tada
Bridges (aktorius Norman Reedus, daug
pamatai, kad tolėliau yra kito žaidėjo pa-
kam pažįstamas iš „The Walking Dead“).
liktos kopėčios. Galima jomis pasinaudoti.
Jis nepaiso visų tų priežasčių nebūti lauke
Arba matai, kad stovi įsmeigtas kelio ženk
ir pristato žmonėms krovinius – nuo picos
las, kuris, sakydamas „keep on keeping
iki kraujo perpylimui. Kai žaidėjas atneša
on“, pakelia motyvaciją ir kartu ištvermę.
krovinį, jį reikia nuleisti žemyn į bunkerį,
O galbūt randi išteklių kupiną saugyklą,
o siuntinio gavėjai tiesiogiai su kurjeriu
prie kurios gali ir pats prisidėti, o joje –
nebendrauja, tik hologramomis. Sam‘as
kažkieno paliktą motociklą ar automobilį.
per daug dėl to nesisieloja, mat jis turi dar
Tačiau turbūt geriausiai toks bendradar-
Protagonistas | vasara 2020
75
„Death Stranding“ ir dar viena Hideo Kojima pranašystė | Donatas Pocius
Death stranding biavimas atsiskleidžia kuriant didesnius
pasaulis yra labai atšiaurus ir piktas, iš ki-
O, šventas naivume. Šįkart pranašystė
jungtinius projektus – kelius, tiltus ar ter-
tos – tokiomis keistomis sąlygomis santy-
buvo kur kas labiau tiesioginė, be jokių
minalus. Žinoma, galima bandyti atstatyti
kiai tarp žmonių yra labai nuoširdūs ir šilti.
perkeltinių prasmių. Nepraėjo net trys
kelią vienam, bet išteklių reikia labai daug,
Nors tų žmonių, išskyrus vieną kitą, fiziškai
mėnesiai, o „Death Stranding“ pasaulis
sunešioti tiek metalų ar keramikos užtruktų
per visą žaidimą žaidėjas nesutinka.
didele dalimi tapo realybe. Pabandykime pavardinti sutapimus.
valandas. Bet gali sudėti tiek, kiek turi, o po poros dienų prisijungęs matai, kad kelias
Taigi, dar kartą apibendrinkime. Bijodami
atstatytas, nes kiti žaidėjai prisidėjo savo
nematomos grėsmės, žmonės visą savo
Žmonės užsidarė nuo grėsmės. Gal ne
ištekliais.
laiką praleidžia užsidarę, niekada neišlen-
bunkeriuose, tik savo namuose, bet visgi.
da į lauką, vieni su kitais bendrauja tik
Prisilietimo bijome visi – to poros metrų
Ir už pristatymus, ir už visokią pagalbą
vaizdo komunikacijomis. Lauke vaikšto
atstumo laikomės sąžiningai. Hologramų
atsiskaitoma yra ne pinigais, o... laikais.
tik drąsiausi – kurjeriai, kurie ir nešioja
kaip ir nelabai naudojame, bet vaizdo
Taip, tokiais pačiais, kaip feisbuke. Gauni iš
visiems viską. Žmonės tarpusavyje dalijasi
skambučiai tapo nauja norma ir mada,
kažkieno kopėčias – laikini. Tavo atstatytą
priemonėmis, ištekliais, organizuoja kartu
ir kone visiškai pakeitė bet kokį fizinį
kelią naudoja kiti žaidėjai – gauni laikų.
didelius projektus, siuntinėja vieni kitiems
kontaktą.
Naudos iš to lyg ir jokios – čia ne pinigai,
palaikančias žinutes ir už gerus darbus
nieko nusipirkti negali. Tiesiog kažkieno
dalijasi laikais. Kažkur girdėta, ar ne?
išreikšta padėka. Ir apskritai žaidime su-
Kurjerio profesija per naktį tapo reikalingiausia ir gerbiamiausia. Kai kuriems
lauki daugybę, daugybę dėkingų ir džiugių
Žaidimui pasirodžius, kritikai spėliojo:
mūsų iš jų rankų gaunama siunta ilgai buvo
laiškų, daugybę pagyrų, kokį nuostabų
„hmm, gal Kojima taip bando komentuoti
vienintelis būdas gauti prekių, kurios bū-
darbą tu darai. Žaidimo žmonės neturi itin
apie radikalėjančią politiką? Platformų
tinos išgyvenimui. Kitiems – tiesiog šiaip
daug pramogų ir kurjerio atnešama siunta
ekonomiką? Socialinių tinklų ateitį ir
smagiausias savaitės įvykis.
jiems dažnai yra įdomiausias įvykis per ilgą
kišimąsi į privačius gyvenimo aspektus?
laiką, po kurio jie kontaktuoja su žaidėju
Darbuotojų išnaudojimą, o gal kaip tik
Kai kurie iš mūsų išprotėjo dėl prekių ir
ir informuoja apie tai, kaip jiems sekasi.
savanorystę? Donald‘o Trump‘o valdymą?
puolė pirkti grikius bei tualetinį popierių.
Taigi, iš vienos pusės „Death Stranding“
Apie ką jis čia?“
Valstybiniu lygmeniu tokiomis prekėmis
76 Protagonistas | vasara 2020
„Death Stranding“ ir dar viena Hideo Kojima pranašystė | Donatas Pocius tapo testai, apsauga, plaučių ventiliatoriai. Svarbias siuntas, keliaujančias iš Kinijos į įvairias pasaulio šalis, kai kurios tranziti nės valstybės ėmė sulaikinėti prie sienos ir konfiskuoti savo reikmėms. Visiškai kaip pakvaišę MULEs, grobiantys žaidėjų krovinius. Nors esame žymiai labiau atsiskyrę, taip pat tapome ir kur kas labiau susivieniję. Sienos uždarytos, durys užrakintos, bet ar atsimenate, kada dar jautėme tiek daug bendražmogiškumo? Mes kur kas labiau domimės, kaip gyvena žmonės už tūkstan čių kilometrų. Kad ir laukiant vaistų ar vakcinos – aha, o tai kinai jau kažką turi? O amerikiečiai? Kaip banga Italijoje, jau nuslūgo? Kiek mirčių šiandien JAV? Beveik nematome kitų žmonių, bet palaikome
Death stranding
vieni kitus taip, kaip seniai neteko matyti. Septintą vakaro einame į balkonus ir plojame medikams. Dėkojame prekybos centrų darbuotojams. Renginių organizatoriams sakome, kad gali negrąžinti pinigų už bilietus, mes palauksime ir kitos datos. Seneliams ir saviizoliacijoje esantiems padedame nusipirkti produktų, apmokėti sąskaitas ar sutvarkyti kitus reikalus. Net ir tas dalijimasis ištekliais bei didelių darbų darymas kartu tapo pastebimas kaip niekada – nors labdara ar minios finansavimas jau yra gana seni dalykai. Prisidėdami keliais eurais, suaukojome milijonus apsaugos priemonių pirkimui –
lygiai taip, kaip krūva žaidėjų „susimeta“
pakankamas kiekis plaučių ventiliatorių ir
kelio statyboms žaidime. Panašiai kaip ir
respiratorių – ir mes taip pat kaip ir „Death
„Death Stranding“ viduryje laukų esančioje
Stranding“ Amerika būsime „great again“.
saugykloje galima rasti kažkieno paliktus
Koncertuosime, vakarieniausime restora
įrankius, laiptinėse ne kartą teko matyti
nuose ir keliausime po pasaulį su dviguba
kažkieno paliktas pačių siūtas kaukes su
jėga.
raginimu imti ir naudotis. Neišdavinėsiu „Death Stranding“ pabaigos. Galiausiai, viltis atsitiesti ir atsikurti yra
Bet ne tik ji, o ir visas žaidimas atspindi,
panaši. Ekonominiai rodikliai baisoki, bet
mano manymu, postapokalipsės esmę.
rinkos laikosi (bent jau mano rašymo laiku)
Žmonija vieną dieną neišvengiamai žlugs,
neblogai. Investicijos atsistatymui didžiu
pasaulio pabaiga vis tiek ateis. Tai yra
lės. Nors šiemet prognozuojamas kritimas,
nepaneigiamas faktas. Tolimos atei-
kitiems metams beveik visas pasaulis
ties scenarijus yra gana gerai žinomas ir
tikisi didelio augimo. Vakcina, vaistai,
visiškai negailestingas. Bet postapokalipsė pagal apibrėžimą reiškia, kad pasaulis dar nesibaigė. Tikroji pasaulio pabaiga neturi jokio „post“. Taip yra ir dabar. Galbūt dabar (ar epidemijos įkarštyje) žmonija yra šiek tiek arčiau žlu gimo negu buvo vakar, bet ta paskutinioji diena dar ne šiandien. Postapokalipsė yra ne žlugimas, o viltis, kad mes esame stiprūs ir atsitiesime. Kad milžiniškas pokytis, kurį visada patiria postapokaliptinių kūrinių pasauliai, bus į gera. Jis reikalingas tam, kad ne tik atstatytume tai, kas buvo, bet ir išeitume iš krizės protingesni ir geresni. Koronaviruso atveju – labiau vertinantys santykius tarp žmonių. Daugiau besidalijantys. Geriau sugebantys dirbti dėl bendro tikslo. Labiau dėkingi savo herojams. Turime tapti ne „great again“, o „even greater“. Rašydamas šias eilutes 2020-ųjų balandį, to ir linkiu bei tikiuosi. Išgyven-
Death stranding
kime savo mini postapokalipsę drauge.
Protagonistas | vasara 2020
77
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą
3 dalis
Adomas Rutkauskas
Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas priverčia - modernių technologijų žurnalistas
Na ką, prisišnekėjom apokalipsę? Tiesa, ji pasirodė esanti gerokai kitokia, nei dažnai rodyta įvairiuose filmuose, knygose ir žaidimuose – nemažai daliai va tokia, kokia ji dabar buvo Lietuvoje, gi iš tiesų visai nebuvo baisi. Tiesą sakant, gal net ir savotiškai jauki – sėdi sau namie, daug valgai, žiūri „Netflix“ ir geimini. Aišku, neramina rytojus – bet tiesą sakant, kada jis iš tikrųjų buvo visiškai ramus ir užtikrintas? Tai yra straipsnis iš ciklo apie tūkstantmečių
mai. Tad šįkart apie tai ir pakalbėsime
ar cRPG. Nes nors stalo vaidmenų žaidėjų
sandūros (1995-2005 m.) žaidimus, kuriuos
– kompiuterinius vaidmenų žaidimus,
bendruomenė Lietuvoje devyniasdešimtai-
žaidė karta, pradėjusi savo geimerių gyveni
sutrumpintai vadinamus RPG.
siais ir nebuvo itin gausi, ji vis dėlto buvo – ir žaidė lietuviškuosius Kastyčio Beito
mą dar priešinternetinėje eroje. Beje, tais laikais, apie kuriuos šiame
„Karius ir Magus“, D&D, nors daugiau-
Tik va, sėdėjimas namie išties plėšia
straipsnyje bus daugiausia kalbama, t. y.
sia, žinoma – GURPS. Bet tai – daugiau
stogą. Bet va šioje vietoje labiausiai ir gali
šimtmečių ir tūkstantmečių sandūrą, bent
sistemos, o ne pasauliai, tad pasakymas,
pagelbėti eskapizmas, o ypač – labiausiai
jau pradžioje kalbantis tarp geekų neretai
kad žaidi „Vampire the Masquerade“ ir
išgryninta jo forma: vaidmenų žaidi-
reikėdavo net patikslinti – kalbi apie RPG
„Fallout“ galėjo reikšti tiek kad rūgsti prie
78 Protagonistas | vasara 2020
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas 2-ąją dalį skaitykite trečiajame Protagonisto numeryje!
„Might and Magic“ žemėlapis iš japoniško žaidimo leidimo pakuotės
kompo, tiek kad barškini dvidešimtbriau-
yra gerokai daugiau nei actionas skirtingose
įvykdymą (paprasčiausiai visus išdaužyti ar
niais kauliukais ir pieštuku braukai savo
aplinkose.
įkalbėti taip, kad tau dar primokėtų už tai, ką ir taip ruošeisi padaryti?).
character sheetą. Dėl to ir reikėjo tikslinti – RPG ar computer-RPG?
Fallout & Fallout II
Bet žinoma, plintant kompiuterijai, raidė
Kai manęs kas paklausia, kokį žaidimą
niūruma, dykynių vienatvė, depresija – na,
c ilgainiui nukrito – stalo vaidmenų žaidi-
laikau tobuliausiu kompiuteriniu žaidimu
kas gi negriebtų tokio saldainiuko?
mus liko žaisti dešimtys ar geriausiu atveju
ever, atsakymas suvaikšto kiek lėčiau nei
„Fallout“ ne veltui turi savo firminį kolo-
keli šimtai, o didžioji dalis (bet persiden-
per 5G ryšį (nes, žinokit, 5G latency yra
ritą – metalo rūdžių tonus. Tai rūdijantis,
gianti su žaidžiančiais stalo RPG) paniro į
greitesnis už žmogaus neuroreakciją), bet
dūlantis pasaulis, skendintis radioak-
kompiuterinius pasaulius.
užtat yra tvirtas – man tai yra pirmi du
tyviame irime ir vienišume.
Na ir žinoma, pasaulis. Jo atmosfera,
„Fallout“. Ir šalia tokio beviltiškumo bei niūrumos –
Tačiau bent jau man stalo RPG padarė didelę įtaką. Ir dėl to šiame tekste nerasite
O čia dar toks sutapimas, kad tai yra ir kuo
progresyvios retrofuturistinės technologi-
nei „Diablo“, nei panašių į jį – nes kiek tik
tikriausias, neabejotinas RPG – su daugybe
jos bei iš po žemių tarsi pirmasis pavasario
norite pykite, tačiau mano įsitikinimu RPG
kelių į personažo vystymą ir užduočių
stiebas besikalanti nauja civilizacija (ar
Protagonistas | vasara 2020
79
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas mikrocivilizacijos). Nes mano numylėtas fantastikos rašytojas David Brin (lietuviškai turime tik kadaise išleistą „Išaukštinimo karo“ dvitomį) apie postapopkalipses yra pasakęs vieną labai teisingą dalyką: daugelis jas vaizduoja absoliučiai klaidingai. Daug kas kuria postapokaliptinį pasaulį tokį, tarsi visi jo gyventojai būtų patenkinti esama padėtimi ir siektų išlaikyti postapokaliptinį status quo. Dabar gi pažiūrėkime į mažąją koronavirusiškąją apokalipsę – negi niekas nelaukia, kada pagaliau bus galima šveisti šalin tas dusinančias kaukes, vėl matyti žmonių veidus, eiti visur, kur nori ir kada nori? Lygiai taip ir su tikra, realistiška ir maksimaliai galinga apokalipse – D.Brin
Žemėlapis iš „Fallout“
buvo/yra teisus: pirmiausia ką darys ir ko trokš žmonija, tai kuo greičiau atkurti priešapokaliptinį pasaulį. Tiesa, prieš apokalipsę „Fallout“ pasaulis buvo kiek kitoks, nei mums dabar įprastas. Dizaineriai čia labai skoningai ir taikliai sužaidė retrofuturizmu, kai XXI a. atomi nėmis mikrocelėmis varomas automobilis atrodo tarsi skraidantis XX a. ketvirtojo dešimtmečio „Buickas“. Kultiniai šarvai „T-51b“ irgi atrodo sėkmingai nužengę iš to paties laikmečio komiksų apie marsie čius. Priešapokaliptinis „Fallout“ pasaulis – tai tiesiog futuristiniai praėjusio amžiaus penkiasdešimtieji ir šešiasdešimtieji, stumtelėti apie šimtmetį pirmyn. Ir štai į tokį retrofuturistinį pasaulį „Fallout“ gyventojai ir siekia vienaip
ar kitaip sugrįžti. Sekasi jiems nekaip –
tobulumą… originaliu savo pasirodymo
pirmojoje dalyje Naujoji Kalifornija dar
laiku abu „Fallout“ tiesiog garsėjo savo
tik rąžosi po branduolinio pragaro, bet
klaidomis. Atsitiktinai užklydęs NPC galėjo
žaidimo scenaristai jau sėkmingai kraupina
užblokuoti tau kelią atgal (ir niekada iš
puikiu nauju rūdijančiu pasauliu, kurį valdo
ten nebepasitraukti), ne ten pastatytas
nusikaltėlių gaujos, siautėja plėšikai, siau-
automobilis galėjo tiesiog pranykti iš save’o
tėja mutantai ir kažkokie pusiau mitiniai
su visu automobilio bagažinėje prikauptu
deathclaw - o labiausiai išsivysčiusi yra
turtu – todėl patyrę žaidėjai save’indavo ne
karinė chunta Enklavas ir tarsi altruistiška,
tik dažnai, bet ir į atskirus save’us. Šiuolai-
bet iš tiesų ganėtinai purvinokais apati-
kinės perleistos versijos gerokai palengvino
niais švysčiojanti mokslininkų-paladinų
žaidimą – bet, tenka pripažinti, ir atėmė
Plieno Brolija. „Fallout 2“ pasaulyje viskas
nemažai žavaus autentiškumo.
dar komplikuočiau – bet ir civilizacijos yra daugiau.
Užtat vienas dalykas, dėl ko niekada neatleisiu „Fallout 2“ kūrėjams – tai žaidimo
Abi pirmos „Fallout“ dalys yra viena kitos
valiutos pakeitimo. Alaus kamšteliai buvo
tęsinys, ir „Fallout 2“ yra akivaizdžiai
tobulas pinigas! Kam reikėjo jį keisti į
patobulintas pirmtakas. Nors kalbant apie
kažkokias banalias monetas? Tad „Fallout“ ir yra tai – klajonės iš nevil ties į šviesų (t. y. jau nebe radioaktyvia šviesa spindintį) rytojų. Su tikrai puikiais (ir kaip tiems laikams - gausiais) questais, ne taip jau retai šmėstelinčiu tamsoku humoru, puikiai sukurta retrofuturistine estetika, nepaprastai gerai pritaikytu garso takeliu. Vienintelis dalykas, kurio gailiuosi – kad šiais laikais „Fallout“ vardas didžiajai daugumai asocijuojasi su skurdžiomis trimatėmis šaudyklėmis, turinčiomis varganus RPG elementus – o ne itin detaliu, smulkiai nupieštu izometriniu pasauliu, kurį matai iš dievo pozicijos. Tad nebandžiusiems šių senovinių šedevrų
„Fallout 2“ viršelis
80 Protagonistas | vasara 2020
– juos peržaisti yra tiesiog privaloma. Be
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas jokių atsikalbinėjimų. O dar galima paban-
Enrotho planetoje, kurioje klesti klišinis
Free Haven, kalėdiškas White Cap (kuriame
dyti ir neseniai fanų išleistą „Fallout 1.5“.
viduramžiškas fentezi pasaulis su pilimis,
vietinės mergelės vis tiek lauke dėvi sukne-
Kurtas ne pačių „Black Isle“ - bet tikrai ne
riteriais, drakonais, blasteriais (atsiprašau,
les su trumpomis rankovėmis, nepaisant
blogesnis
dar kartą spoiltelėjau), kultistais, magija ir
sniego) ir kitos gyvenvietės.
kitomis klišėmis.
Might & Magic VI-VIII
Kartu tai buvo pasaulis, kuriame reikėjo M&M VI gameplay kažkiek primena
išmokti išgyventi ir kurį reikėjo mokytis
Prisipažinsiu, dievinu kontrastus. Todėl
šaudykles (o savo vizualika ir technologijų
atrasti. Nuklydai ne ten ir per anksti –
tik kalbėję apie niūrų, mirtina radiacija,
karta – dar ir prieš vieną „Protagonisto“
viskas, krauk save’ą iš naujo. Nori išmokti
rūdimis ir dulkėmis dvelkiantį pasaulį,
numerį aptartą „Doom“. Labiausiai dėl
naujo įgūdžio – visame mieste ieškok, kas
persikelkime į visišką priešingybę – tiesiog
grafikos, kai aplinka ir jos objektai yra
jo moko, jokio kompaso, rodančio į namą X
įkyriai spalvingą, naivią ir beveik visiškai
grubiai trimačiai, o priešai – dvimači-
nėra. O galiausiai vis tiek teks trenktis į kitą
klišinę fentezi visatą „Might & Magic“.
ai sprite’ai) - tik čia kautynės gali vykti
lokaciją.
Apie kurią, jei duos dievai redaktoriai, dar
ėjimais. Bet jei jau esi gerai užkačialinęs
pakalbėsime ir kažkuriame ateinančiame
savo personažus – tada jokių ėjimų beveik
Su užduotimis dar sunkiau – M&M VI į
numeryje, kai apšnekinėsime bene geriau-
nereikia ir skerdi visus realiu laiku. Dar
Lietuvą atkeliavo pačioje internetinės
sią visų laikų ėjimų strategiją - „Heroes of
viena ranka laikydamas arbatos puodelį.
eros aušroje, tad išrinktieji, kurie gaudavo priėjimą prie Tinklo, ne ieškodavo žaidimų
Might & Magic II-III”. Žaidimas taip pat garsėjo savo klaidomis.
walkthrough (kurių turbūt dar nelabai ir
Taigi, “Might & Magic“ visata. Atsiprašau
Kurios neretai būdavo naudingos žaidėjui:
buvo žaidimo pasirodymo metu), o lįsdavo
už šiek tiek spoilerių, bet M&M erdvė – tai
pavyzdžiui, kai kur durys užsidarydavo
į echkonofencijas ginčytis dėl gyvenimo
ne tik klišinė fentezi, bet ir šiek tiek moks
ne visai „sandariai“, ir per mažytį tarpelį
tiesų ar IRC flirtuodavo su priešinga lytimi
linės fantastikos. Ar jei tiksliau - mokslinės
galėdavai strėlėmis iššaudyti visą armiją
- o ne ieškodavo geimeriškų reikalų.
fantastikos, panaudotos kaip siūlai fentezi
kokių nors vorų ar kultistų (jų pačių DI
pasaulio susiuvimui.
buvo itin primityvus, atsidaryti durų jie
Tad M&M VI žaidimo pasaulis buvo
nesusigalvodavo. Ko norėti, 1998-ieji).
tyrinėjamas namas po namo, neretai šalia pasidėjus sąsiuvinį užrašams, o paskui
Mat pirmosios penkios „Might & Magic“ dalys iš tiesų vyksta kaip ir savotiškuose
Vis dėlto kaip tiems laikams, žaidimas
draugai susitikę dalindavosi atradimais –
kosminiuose megalaivuose (tik tas žaidė-
atrodė turintis daugiau privalumų nei trū-
ar žinai kad kalavijo meistrystės išmoksi
jams leidžiama suprasti neiškart) – tik kad
kumų. O didžiausias jų – didelis pasaulis,
iš vieno bičo Blackshire, o gintarą superka
juose savo ruožtu viskas atrodo pakanka-
viena pirmųjų „smėlio dėžių“ (angl. sand-
tai ten toks bičelis Free Haven'e, ten prie to
mai viduramžiškai. Tik įtarimai pradeda
box game). Eik kur nori, daryk ką nori - ir
prūdo miesto vidury?
kilti tada, kai visokiuose požemiuose be
kokia tik nori tvarka. Be to, M&M VI buvo pakankamai sudėtin-
orkų ir minotaurų dar ir kiborgus imi Taip pat didelį įspūdį darydavo pakankamai
gas žaidimas ir dėl to, kad jame buvo
skirtingos jo aplinkos - ak tas idiliškas ir
aktualus laikas (tais laikais tai dar buvo
Šeštoji M&M dalis jau vyksta nebe
nekaltą rojų primenantis Naujasis Sorphin-
nemaža naujovė). Tarkime, cirkas su jame
kosminiame konstrukte, bet natūralioje
gailas, romantiškai jūros rūke skendintis
įsitaisiusiu pabėgusiu reikalingu asmeniu
sutikti.
„Might and magic 7“ viršelis
Protagonistas | vasara 2020
81
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas
Neįtikėtinas radinys sename žaidimų žurnalo kompaktiniame diske
82 Protagonistas | vasara 2020
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas pasirodydavo tik nustatytomis dienomis, ir
Beje, ką šios minimos dalys turėjo ir ko la-
nors kulkosvaidis („Mechanized Gun“)
jei nepataikysi atkeliauti – sėkmės belau
bai pasigendu šių laikų žaidimuose – žaidi-
šventoje giraitėje greičiausiai strigs, o prie
kiant kito ciklo.
mo perėjimo sertifikatų. Nes kodėl jei vieni
kokio megaganeratoriaus išsišaukti Ugnies
gali didžiuotis išklausytais kursais, praei
elementą nebus labai prasminga. Štai tau ir
Tad apibendrinant – ne, M&M VI nebuvo
tais pamokymais ar dar kuo, kiti negalėtų
iššūkis - kaip tvarkytis su kokiais druidais,
lengvas žaidimas, ir kuo toliau žaidimo
džiaugtis įveikto žaidimo liudijimu?
jei pats esi gunslingeris.
diškai tariant, buvo irgi ne kažką.
Arcanum: Of Steamworks and Magick Obscura
Vis dėlto jei reikėtų išsirinkti vieną dalyką,
O va jo tęsiniai – M&M VII ir M&M VIII
Gerai, pakalbėjome apie mokslinės fan-
Magick Obscura“ patenka į šį sąrašą – tai
– buvo beveik tikra munčkino svajonė
tastikos cRPG, pakalbėjome apie maginės
būtų pasaulio atmosferiškumas. Jei jums
(munchkinas bent jau senovinių geimerių
fantastikos cRPG - o ar negali egzistuoti
patinka tas kažkuo nepaaiškinamai roman-
žargone – na, daugmaž toks, kuris visur
kažkas, kas sujungtų abi sritis?
tiškas – nors iš tiesų purvinas, dvokiantis
eigoje, tuo jis sunkėjo. Su balansu, liaudėl kurio „Arcanum: Of Steamworks and
ir pavojingas - XIX a. Londono / Viktorijos
nori ir siekia būti John Rambo, pakeliui dar ir visą iš monstrų išbyrėjusį auksą
Žinoma gali. Ir egzistavo, net keli
eros anturažas ir dvasia, tai „Arcanum“
susirenkantis - o prieš drakoną galutiniame
žaidimai. Pavyzdžiui „Shadowrun“ - pati
patiks dar labiau. Nes čia be urbanistikos
požemio kambaryje stojantis ginkluotas
RPG sistema nuo 1989 metų, o jos cRPG
egzistuoja ir maginė aplinka ir gamta – bet
magišku durklu d6+20, stebuklingu
inkarnacijos – nuo 1993-ųjų. Bet Lietuvoje,
ne skaisti, o irgi tamsoka bei niūroka.
kalaviju 2d10+30 cold damage, 5d20 „Desert
deja, ji iki tūkstantmečių sandūros nebuvo
Eagle“ ir 10d20 kulkosvaidžiu, turėdamas
itin žinoma.
Tad į apokaliptinį sąrašą „Arcanum“ keliauja už unikalų pasaulį ir puikiai sukurtą
1000 gydomųjų eliksyrų ir dar džino iš lempos mobiliojo numerį, kad esant reikalui
Tad tiems, kas norėjo IR mokslinės, IR
galėtų ir jį išsikviesti).
maginės fantastikos cRPG, tie laikai galėjo pasiūlyti tik „Arcanum: Of Steamworks and
atmosferą (ko verta vien muzika!).
The Elder Scrolls III: Morrowind
Munčkino svajonė, nes palyginus su M&M
Magick Obscura“. Magija + technologija +
VI, septinta ir aštunta dalys buvo nepaly-
steampunk estetika ir dvasia. Tiesa, nebuvo
Ar žinote žaidimą, kuriame norėtumėte iš
ginamai lengvesnės, bet turtingesnės.
viskas taip paprasta.
tiesų gyventi? Manyčiau, didesnio stažo
Daugiau inventoriaus, burtų. Be to, žaidimo
geimeris tokių turėtų bent kelis.
grupė (angl. player’s party) atsirado tokios
Tai iš tiesų buvo išskirtinis žaidimas - ir
power rasės kaip vampyrai ar net drakonai
ne vien pačia teigiamiausia prasme. Bet
Ir žiūrint chronologiškai, man pačiam pir-
– tuo tarpu M&M VI savo grupę galėjai
kuriam senam geimeriui paminėkite
muoju tokiu žaidimu tarpo „Morrowind“.
rinktis tik iš žmonių.
„Arcanum“ ir vienas iš pirmųjų dalykų, ku-
Vėlesnėse dalyse lengvesnis ir žaidimo bal-
riuos klausiamasis paminės – tai žaidimo
Turbūt jau pastebėjote – pasakodamas
klaidos.
apie žaidimus, daugiausia dėmesio skiriu
ansas, ir lengviau perprantama istorija.
ne mechanikai, ne siužetui, bet pasauliui Bet pats žaidimas vis dėlto jas stipriai
ir jo perteikimui. Ir „Morrowind“ mane
O kodėl neminiu „Might & Magic IX” ir
nusvėrė. Milžiniškas, įspūdingas pasaulis
pakerėjo nuo pat įžengimo į jo pasaulį, nuo
„Might & Magic X”? Nes devintoji dalis
su smagiai melancholiška atmosfera, visai
pat pirmojo miestelio.
buvo išleista tuo klaikiu laiku, kai buvo
nemažai purvo, rasizmo (tik nukreipto
tikima, kad viskas, kas yra 3D, yra savaime
ne prieš žmones, bet prieš kitas magiškas
Berods „Morrowind“ pradėjo tradiciją
geriau – ir žaidimas gavosi baisus.
rases) ir Viktorijos eros laikotarpio estetika
(kurią pratęsė ir „Oblivion“, ir „Skyrim“),
- šiais laikais žaidimo pasaulį ir atmosferą
kad žaidėjas įžengia į „The Elder Scrolls“
Beje, „M&M IX” pasirodė vienu metu su
galima būtų palyginti su serialu „Carnival
pasaulį kaip vienaip ar kitaip laisvę atgau-
„Heroes of M&M IV” (ir Lietuvoje buvo jau
Row“ - daugmaž purvinu XIX a. Londo-
nantis kalinys – trečiojoje TES dalyje jis
legaliai platinamas dvigubu CD). Bet gana
nu, kuriame sugyventi tenka žmonėms ir
iš kalinius gabenusio laivo perkeliamas į
dideli ir pakankamai drastiški pakeitimai
magiškoms rasėms.
apsnūdusį provincijos miestelį Seyda Neen.
– tačiau bent jau HoMM IV atveju, regis,
Labiausiai „Arcanum“ išsiskyrė savo
Bet po velnių, koks tai miestelis! Visiška
visai patiko naujiems žaidėjams, kurie
taisyklėmis. Nes jei žaidimo pasaulyje ir
tyluma ir provincijos ramuma. Ūkuose
nebuvo bandę ankstesnių žaidimo dalių.
egzistuoja tiek magija, tiek technologija,
paskendęs kanalas ir vandenynas, jaukiai
bet jos suguldytos ant priešingų svarstyklių
kriokiančios ir ūbaujančios milžiniškos
Tad viską apibendrinant – M&M VI re-
lėkštelių. T.y. magas su granatsvaidžiu
vandens blusos silt strideriai (naudojamos
komenduočiau pradėti visiems, bet jei bus
efektyviai nepasišvaistys, kaip ir elektrikui
kaip tarpmiestiniai autobusai), visokios
pernelyg sunku – nesibodėti po kelinto
(ne, nėra tokios klasės, bet čia viena iš spe-
lūšnos – vienos iš vėjo nugairinto medžio,
bandymo mesti. Tuo tarpu M&M VII ir
cializacijų) su nekromantija bus ne kažką.
kitos - pilko grubaus akmens ar padengtos
smarkiai supykdė senuosius serijų gerbėjus
M&M VIII neturėtų kelti jokių didesnių
vos besilaikančiu tinku. Ir pelkės, pelkės
iššūkių ir suveikti kaip trimatis pirmo
Įdomu, kad tai galioja ne tik patiems
asmens RPG žaidimas.
personažams, bet ir aplinkai. Tai yra, koks
aplinkui. Visiškas relaksas!
Protagonistas | vasara 2020
83
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas
The elder scrolls III: Morrowind O mažame provincijos miestelyje – ir tokie
Štai pavyzdžiui, daugumoje žaidimų pirma
Bet kol „Skywind“ nėra – tol tikrai verta
patys jo gyventojai, t.y. su mažo miestelio
skiri taškus savo žaidžiamo personažo
išbandyti ir originalųjį „Morrowind“. Jau
problemomis ir nuodėmėmis. Štai vienas
įgūdžiams, o nuo to tie įgūdžiai pasidaro
vien dėl jo gamtos, milžiniškų grybų ir
stumdo svaigalus, kitas prasilošęs pirmąjį
geresni. „Morrowind“ viskas atvirkščiai:
gigantiškų ūbaujančių vandens blusų.
reketuoja, o trečias nepasitiki valdžia ir
nori būti geresnis akrobatas? Tada prašom
galiausiai nukneckina jos atstovą. Na, kaip
daugiau šokinėk – kad ir visą kelią nuo
nemylėti tokio mažo ir jaukaus mieste
Seyda Neen iki Balmoros. Nori geresnių
liūkščio?
įgūdžių lupti kalaviju – tai ir išmoksi to ne
2003-ieji buvo jau gana modernūs laikai,
kaip kitaip, o tik naudodamas kalaviją pagal
kai trimatė žaidimų grafika jau pradė-
Ir tai – tik pradžia. Toliau seka Tunisą
paskirtį (medžių kapojimas nesiskaito,
jo judėti į priekį, o aštrūs poligonai jau
akivaizdžiai primenanti Balmora,
ne vienas bandė). O jau skausmingiausia
nebebadė akių. Bet žinokite, tada jau irgi
actekiškasis Suranas, viduramžiška Calde-
yra išmokti šarvuotę – turi tiesiog leistis
egzistavo retromanų kultas, kurie sakė,
ra, velniai žino koks, bet kažką japoniško
lupamas. Auč.
kad geriausi cRPG žaidimai yra tie, kurie
turintis Vivecas. Ir gamta. Daug gamtos. Morrowind – Tam-
Lionheart: Legacy of the Crusader
išleisti praėjusiame amžiuje (su malonia Ta pati sistema buvo perkelta ir į vėlesnius
„Arcanum“ išimtimi, kuri pasirodė 2001).
TES žaidimus.
Ir panašu, tokiems ir buvo skirtas
siųjų elfų provincija – yra neatskiriama nuo
„Lionheart“: senovinio dizaino izometrin-
gamtos. Milžiniški grybai, besiraitanči-
Taip, šiais laikais „Morrowind“ grafika
is 2D cRPG, kurio leidėjais tapo kultiniai
os šaknys, peraugančios į pastatus,
atrodo gerokai pasenusi ir kertanti akį – bet
„Black Isle Studios“ (tie patys, kurie išleido
milžiniškos skruzdės ir jau minėtos van-
egzistuoja toks tikrai gigantiškas projektas
pirmus du „Fallout“, „Planescape: Tor-
dens blusos – taip tik maža dalis natūralis-
„Skywind“, kuriame „Morrowind“ yra
ment“ ir porą „Icewind Dale“).
tinės aplinkos, kuri turėtų tiesiog lipte lipti
perkūrinėjamas ant „Skyrim“ varikliuko.
prie širdies ir akies klasikiniam lietuviui.
Tai daro ne patys kūrėjai, bet gerbėjai - kas
Taip, „Lionheart“ kažkuo primena
reiškia, kad viskas užtruks dar tikrai ilgai.
„Fallout“ - prie to prisidėjo ir žaidė-
Pats žaidimas nėra lengvas. Tiesą sakant,
Bet gera žinia – projektas nors ir lėtas, bet
jams jau labai gerai pažįstama SPECIAL
vienas iš sunkesnių žaistų - bet su gana
štai jau aštunti metai kaip nemiršta, o po
charateristikų sistema, bet ir kiti dalykai –
įdomia (ir logiškai realistiška) mechanika.
truputį vis juda į priekį.
tamsos/niūrumo kiekis, bendras emo-
84 Protagonistas | vasara 2020
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas cinis fonas. Ne, „Lionheart“ yra gerokai šviesesnis ir optimistiškesnis už „Fallout“ pasaulį, bet jame irgi netrūksta neraminančių dalykų. Nes veiksmas vyksta XVI amžiaus Ispanijoje – po trijų šimtmečių nuo Trečiojo Kryžiaus žygio, kurio metu, pasirodo, dėl vieno ne visai gražaus Ričardo Liūtaširdžio poelgio į pasaulį prasiveržė magija – ir dabar jame pilna visokių ne visai mūsų pasauliui būdingų būtybių, tarp kurių šiaip yra ir pats žaidėjas. Taigi – XVI amžiaus Barselona, jos uoste dar besiilsinti dalis Didžiosios ispanų Armados, pusrūsyje nelegaliai magiškus
Vampire the Masquerade: Redemption
darbelius dirbantis Leonardo da Vinci, uoste gyvena kažkaip čia atsidūręs William Shaekspeare, dar galima sutikti bičą, prisistatantį Guy Fawkes (tuo pačiu, kuris bandė išsprogdinti Lordų rūmus Londone, ir kurio tariamu veidu dabar naudojasi „Anonymous“ grupuotės), dar Galileo Galilei, Machiavellį ir dar kelias renesanso legendas, kažkodėl vienu metu sugrūstas į Barseloną. Žaidimo sunkumo kreivė labai keista – pradžia nemaloniai sunki, o kuo toliau – tuo lengviau. Ir nors žaidimas susilaukė gana įvairaus įvertinimo (t. y. ne vien tik gero), vis dėlto jis patenka į „Apokaliptinį sąrašą“ dėl įdomaus požiūrio į istoriją, Ispaniją, magiją ir renesansą.
Vampire the Masquerade: Redemption
kokius burtus/įgūdžius moki, bet kokį personažą ir jo charakterį tu atžaidinėji.
Kiekviena RPG sistema yra kažkuo unikali ir skiriasi nuo kitų, bet pripažinkime –
Sistema (vėliau pavadinta „Storyteller
dauguma jų yra panašios. Tokie ir tiek
system“) susilaukė daug dėmesio – bet
kauliukų daromai žalai ar įgūdžių pasitikri
ne tiek fanų skaičiumi, kiek jų atsidavimu.
nimui (na, ar išgirdai, kai kažkas už tavęs
„VtM “ (o taip pat jo atšakos apie vilkolak-
žvangtelėjo, ar taip ir prašleivojai pro šalį ir
ius, mumijas, fėjas, vaiduoklius ir kt.) tapo
labai nustebai, kaip čia pas tave iš krūtinės
kultu.
netikėtai kalavijo ašmenys išlindo). Tokie ar anokie personažų aprašymo lapai (angl.
O kai po beveik dešimtmečio nuo stalo RPG
character sheet), burtai, įgūdžiai. Daug kas
atsirado cRPG versija, reikia pripažinti,
labai panašu.
jausmas buvo keistokas. Grafika pasirodymo metu (2000 m.) buvo jau kiek pagyve-
Tuo tarpu „Vampire the Masquerade“ į RPG
nusi (ak, ta baisioji pirmųjų pilnai 3D
pažiūrėjo kitaip – būtent per RPG prizmę,
žaidimų karta), bet į tipinę VtM atmosferą
kai svarbiausia ne kokį inventorių turi ar
buvo pataikyta visai neblogai. Žaidimas prasideda labai jau kampuotai nupieštoje ir itin mažytėje XII amžiaus Prahoje. Kaip ir privaloma VtM, visas dėmesys – į personažus. Kilnus riteris, meilutė tyrutė vienuolė, atrodo – kas čia galėtų nutikti blogo? Nutinka, žinoma, vampyrai. Šviesos riteris-kryžiuotis tampa nekenčiamu kraujasiurbiu (be jokio pasirinkimo – Brujah klano nariu. Žodžiu, kariu), jo mylimoji pagrobiama - ir prasideda visiškai linijinės misijos. Bet nepaisant linijiškumo, nežinau nė vieno VtM fano, kuris „Redemptionui“ turėtų didelių priekaištų. Žaisdamas valdai kelių vampyrų grupę, tad turi galimybę išbandyti skirtingus klanus (daugmaž klases) ir jų
Lionheart: Legacy of the Crusader
disciplinas (daugmaž įgūdžius, burtus).
Protagonistas | vasara 2020
85
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas
Star Wars: Knights of the Old Republic II O vėliau viskas ima ir persikelia į XX amžių, į Londoną. Šimtmečių senumo vampyras
Star Wars: Knights of the Old Republic ir Star Wars: Knights of the Old Republic II
Be to, tai buvo bene pirma proga pamatyti „Star Wars“ pasaulį detaliai, su jo istorija ir tais tikraisiais bet kurio pasaulio gyven-
su „Uzi“ rankose besiblaškantis Anglijos sostinės dokuose – kodėl gi ne? Juk tai –
Turbūt jau pastebėjote – nuolat zirziu dėl
tojais – ne herojais, o tais, kurie valkiojasi
smagu!
baisios 3D grafikos epochos, kuri realiai
gatvėse, knisasi šiukšliadėžėse, dirba ir
nutiko kažkur 1998-2002 metais. Tuo
gyvena, o ne tik skaldo žygdarbius į visas
Žaidime sutinkami bene visi Camarilla
metu buvo išleista daug baisiai atrodžiu
puses.
grupuotės (čia tokie „gerieji vampyrai“)
sių žaidimų, kurie klaikiai atrodė net ir jų
klanai – Brujah, Gangreliai, Toreadorai,
pasirodymo metu (o koks nors „World of
Reikia pripažinti, „SW:KotOR“ yra kiek
Cappadocianai, Setite’ai, Assamite’ai,
Warcaft“ taip atrodo dar ir šiandien. Bet
klaustrofobiškas žaidimas – didelė jo dalis
Malkavianai (šitų atstovas, nors už jį ir
laimei, jame grafika vaidina kokį penktaeilį
vyksta uždarose kosminėse stotyse ar
neįmanoma pažaisti, bene smagiausias
vaidmenį).
panašiose erdvėse (pvz. tikrai puikiai, atmosferiškai sukurtas Tario ekumenopolis,
visame žaidime), Nosferatu, Tzimisce, Tremere, Giovanni ir Ventrue. Tiesa,
Todėl man nuoširdžiai keista, kai jau 2003
t. y. planeta-miestas), bet yra ir įdomesnių
pažaisti leidžiama ne už visus.
metais pasirodė cRPG, kurio grafika (nors
aplinkų – klasikinė Tatooino dykuma,
iš tiesų ir minimalistiška. Gal čia ir buvo
povandeninis pasaulis (nedaug, kaip ir
Didelis žaidimo privalumas tas, kad jis
raktas į sėkmę?) atrodė geriau nei tų pačių
SW:KotOR II – atviras kosmosas), wookių
tiek įtinka seniems „VtM“ fanams, tiek
metų šaudyklių. Taip, aplinka (ypač ten, kur
gimtoji planeta Kashyykas, tropinis (ne)
gali tapti puikiais vartais į „VtM“ pasaulį
vaizduojama gamta) nebuvo itin įspūdinga,
rojus Lehonas ir kiti.
ir naujiems žaidėjams. O čia užsukti, pa-
bet bent patys personažai, o taip pat jų ani
tikėkit, verta. Žinoma, jei patinka RPG.
macija buvo padaryta gyvai ir pakankamai
„SW: KotOR“ yra žaidimas, tūkstantmečių
įtikinamai.
sandūros laikais (konkrečiai - 2003) bene giliausiai leidęs įsijausti į „Star Wars“ pa-
Na, o žaidimo pabaiga – tiksliau, visos jo pabaigos – jau visiškai tipiškai VtM-iškai
O be to, tai buvo vardą jau užsitarnavusios
saulius – jų pulsą, atmosferą, legendą. Žai-
vampyriškos. Nė viena iš jų nėra laimin-
„Bioware“ studijos (tuo metu - „Baldur’s
dime yra ir veiksmo, tik jis neskatina jokio
ga. Nes nei vampyrai yra laimingi, nei jų
Gate“, „Neverwinter Nights“, vėliau -
adrenalino išsiskyrimo - nereikia skubiai
pasaulis yra laimingas. Žodžiu, viskas kaip
„Mass Effect“, „Dragon Age“ serija ir kiti)
spaudyt mygtukų, demonstruoti paauglišką
ir turi būti. Čia jums ne kokie saldūs „Twi-
darbas. Ir dar - „Star Wars“ franšizėje. Tai
reakciją ir šaunumą. Todėl yra daug laiko
light“ ar „True Blood“.
jau sėkmė kaip ir garantuota.
tyrinėjimui, dialogų skaitymui ir gilinimuisi į mechanizmą, kaip veikė ta „Galaktika
86 Protagonistas | vasara 2020
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (3 dalis) | Adomas Rutkauskas Toli Toli“ dar 4000 metų iki Galaktinės
gilesnė ir rimtesnė nei keli plokštoki naujų-
Tai – cRPG pagal visas DnD taisykles (ir įsi-
imperijos sukūrimo, apie ką pasakoja IV, V
jų filmų herojai.
jungus žaidimo konsolę, galima matyti kaip ten krenta kauliukai bei kokius efektus bei
ir VI George Lucas sukurti epizodai.
Ir paskutinis šiame sąraše
žalą jie daro). O dar jis ir prasideda nuo to, kaip mes praleidome didžiąją dalį pavasario
Beje, žaidimo istorija susukta tikrai gerai – ypač džiuginanti yra pabaiga, kur paaiškėja,
Na ir tokį sąrašą reikėtų užbaigti kažkokiu
– nuo karantino Neverwinter mieste, kuri-
kas yra kas.
kanonu, ar ne?
ame įsisiautėja paslaptingas maras (kažkas
Nelabai ką daugiau išeina pasakyti apie po
O kas kanoniškiau būtų RPG pasaulyje jei ne
metų pasirodžiusį „Star Wars: Knights of
„Dungeons & Dragons“? Tai – tarsi „Ford“
Vis dėlto karantinas Neverwinteryje (ar
the Old Republic II – The Sith Lords“ - bet
tarp automobilių, „Coca Cola“ tarp gaiviųjų
Neverwinterėje?) reiškia ne sėdėjimą na
ne dėl to, kad jis būtų kuo blogas, o labiau
gėrimų ar Žemaitė tarp lietuvių rašytojų.
muose, draudimą išvykti iš miesto. O žaidė-
dėl to, kad jis nelabai skyrėsi nuo pirmtako.
Tad kaip turbūt visi yra nors kartą važiavę
jui dar ir tenka užduotis parūpinti miesto
Tik atsirado naujų aplinkų, ginklų, per-
„Fordu“, gėrę „Coca Cola“, o lietuviai –
valdžiai ingredientus stebuklingiems vais-
sonažo įgūdžių.
skaitę Žemaitę, taip RPGistai turbūt nors
tams nuo koronaviruso paslaptingo maro.
labai jau pažįstamo, ar ne?).
kartą yra žaidę DnD. Taip ir prasideda epas – gerai atidirbtas
Tad apibendrinant – „SW: KotOR“ ir „SW: KotOR II“ ir šiandien yra puikūs vartai į
Ir kalbant apie cRPG, daugelis tikėsis,
epas su dar vis pobaise, bet jau pakenčiama
Tolimos Tolimos Galaktikos pasaulį, kur
kad čia bus pasakojama apie turbūt bene
trimate grafika, daug magijos, maginės
švysčioja šviesos kardai, žioplinėja robotai
žymiausią ir visų mylimiausią „Baldur’s
fantastikos bei RPG klišių – bet ir su sma-
ir įvairiausius garsus skleidžia keisčiau-
Gate“. O štai ir ne. Taip, „Baldur’s Gate“
giais siužeto vingiais. Pavyzdžiui, kai kurių
si ateiviai. O tiems, kas matę tik VII, VIII
yra klasika, kiti tos pačios serijos žaidimai
veikėjų vartymosi į įvairias puses,
ir IX filmus – pabandyti šiuos žaidimus,
– irgi, bet man iš tūkstantmečių sandūros
netikėtais įkritimais į kitus pasaulius
manyčiau, net būtina. Tam, kad patirtų,
labiausiai yra įstrigęs bene pirmas trimatis
(įsivertimo į „sniego rutulio“ pasaulio
jog „Star Wars“ visata yra gerokai didesnė,
cRPG - „Neverwinter Nights“.
idėją prisimenu va ir po beveik dviejų dešimtmečių) ir visokiomis paslaptimis, slypinčiomis po paslaptimis. Be to, žaidimas vyksta ne vien nuobo džiuose pastatuose bei dar nuobodesniuose požemiuose, bet ir atvirose erdvėse – miestų gatvėse ar laukinėje gamtoje. „Neverwinter Nights“ yra puikiai išlaikytas „D&D“ epiškumas, masyvumas, į visas puses besidriekiančios ir persipinančios jo mitologijos bei istorijos gijos. Tik priešingai nei žaidžiant stalo RPG, „NWN“ kovos gana greitos, paprastos ir relaksuojančios – skamba atseit grėsmingesnė muzika, bet viskas vyksta ėjimais, tai jei turi gerą ginkluotę, svarbu tik laiku gerą eliksyrą išlenkti. Taip, NWN yra puikus pirmas žingsnis tiek tiems, kurie nieko nežino apie „Dungeons & Dragons“ pasaulį, tiek išvis nebandžiu siems cRPG. Ilgas (su keliais expansion packais), lėtas, klasikinis, be didesnės įtampos – pats tas nuraminti nervams. O išbandžius kompiuterinį variantą, gal kils noras išbandyti ir klasiką su popieriaus lapu, pieštuku ir kauliukais? Patikėkit, atrastumėte visiškai kitą pasaulį. Na, šiam kartui tiek. O kitame numeryje, jei
Neverwinter nights, Lady aribeth de tylmarande
palaimins dievai ir redaktoriai, pakalbė sime apie ėjimų strategijas.
Protagonistas | vasara 2020
87
7 bylojimai apie žaidimą, kurio pasaulis paprasčiausiai nesugeba pamiršti | Vytautas lukaševičius
7 bylojimai apie žaidimą,
Vytautas lukaševičius
Vieta, skirta palepinti savo ego, bet aš verčiau parekomenduosiu nepelnytai užmirštą „PlayStation 2“ žaidimą – „Time Splitters 2“
kurio pasaulis paprasčiausiai nesugeba pamiršti Legenda byloja, kad 1987 metais be galo talentingi kūrėjai iš Japonijos sudėjo viską, ką turėjo į kompiuterinį žaidimą, kuris galėjo tapti jų studijos baigtimi. Todėl jis taip ir buvo pavadintas – paskutinė fantazija. Simboliška, bet žaidime taip pat buvo kalbama apie grupelę išskirtinių veikėjų – karys, trys magai, vagis ir vienuolis – kurie keliauja į savo paskutinę kelionę. Jos metu jie arba sustabdys apokalipsę, arba ne, o tai priklauso nuo žaidimo siužeto ir, žinoma, pačių žaidėjų. Planas pavyko, o istorija apie tai, kaip
kartų – nuo žaidimo „Final Fantasy“, skir-
atskiras didelio biudžeto anime filmas, dar
grupelė herojų kovoja su nenugalimo-
to konsolei NES, iki žaidimo „Final Fantasy
vėliau – papildomas žaidimas, o pastarąjį
mis jėgomis, likimu bei neišvengiama
XV“, išleisto visoms dabartinėms žaidimų
dešimtmetį kūrėjai nusprendė jį perdaryti
apokalipse prigijo. Taip metai iš metų, be-
konsolėms. Šį kartą daugiausiai kalbėsime
nuo nulio dabartinei kartai. Intensyviai
sikeičiant kūrėjams ir idėjoms, iki šių dienų
apie žaidimą „Final Fantasy VII“, nes jis,
dirbdami kūrėjai užtruko visus 5 metus ir
žaidėjams visame pasaulyje buvo pasako-
pasirodęs dar 1997 metais, žaidėjams (ir ne
žaidimas šiemet, po ilgo laukimo, pagaliau
jama ta pati istorija tik skirtingai. Viso ši
tik) visame pasaulyje įstrigo ilgam. Tiek,
pasirodė, tačiau jame atkurta vos 15 pro-
istorija per 33 metus papasakota jau 15
kad šio žaidimo motyvais buvo sukurtas
centų originaliojo „Final Fantasy VII“.
88 Protagonistas | vasara 2020
7 bylojimai apie žaidimą, kurio pasaulis paprasčiausiai nesugeba pamiršti | Vytautas lukaševičius
Final fantasy VII
Nepaisant to, apie šį perdirbinį tikrai
panirti į šiandien ypač aktualią 1997 m.
kraipyti visaip, bet pagal ją žaidime taip
verta pakalbėti arba paskaityti. Kodėl? Nes
sukaltą istoriją. Priežasčių, kodėl buvo
sudygsniuotas siužetas, kad nesusimąstyti
kompiuteriniuose žaidimuose, kaip medi-
perdarinėjamas „Final Fantasy VII“ ir
apie dalykus paprasčiausiai neišeina.
joje, ne kartą bandyta kalbėti apie aktualius
2020-aisiais jau galime žaisti „Final
Žaisdamas vienu metu ir kaifuoji nuo
bei skaudžius dalykus, bet šis bandymas
Fantasy VII Remake“ – daug, bet viena iš
autentiškai ir išmoningai perteiktos
– vienas geriausių. O dabar dar ir su apatinį
kertinių be abejonės yra jo siužetas. Jeigu
„cyberpunk“ atmosferos, ir galvoji, kad
žandikaulį atvėpti verčiančia grafika.
šis prieš 23 metus pirmą kartą pasirodęs
pasaulyje viskas nebepataisomai sumauta.
žaidimas nekalbėjo apie amžinas aktualijas, Taigi, jūsų dėmesiui 7 bylojimai apie
tuomet apie jas labiau kalbančių ar apnuo
praeito amžiaus žaidimą, apie vienintelį ir
ginančių, ypač menine išraiška, turbūt
nepakartojamą „Final Fantasy VII“, kurį
apskritai nėra.
pasaulis atsisako pamiršti iki pat šių dienų.
1.
Kompiuterinio žaidimo laiko kapsulėje užstrigusi žinutė apie dabartį Dabar, kai realiame pasaulyje siaučia karantinas, virtualiame galime dar kartą
Žaidimo siužetas: distopinis, „cyberpunk“ stilistikos pasaulis, kurio centre – megakorporacija „Shinra“, siurbianti planetos gyvybę savo reikmėms bei su ja kovojanti bioteroristų grupuotė „Avalanche“. Šią paprastą fabulą galima
2.
Nuo ko priklauso meilė įsimintiniems protagonistams? Originalusis „Final Fantasy VII“ pasirodė 1997 metais žaidimų kompiuteriui „PlayStation“. Tai reiškia, kad tais laikais, nors žaidimai jau buvo perėję iš dvimačių į trimačius, žaidėjo matomi personažai nepasižymėjo dideliu poligonų skaičiumi. Tai reiškia, kad žaidėjai valdydavo tiesiog
Protagonistas | vasara 2020
89
7 bylojimai apie žaidimą, kurio pasaulis paprasčiausiai nesugeba pamiršti | Vytautas lukaševičius kampuotus kūnus, kurie, jei dabar panaršytume paieškos sistemoje, atrodo vos ne vos panašūs į žmones ir vaizduoja kokius nors jų bruožus. Nepaisant to, žaidėjai visame pasaulyje stipriai prisirišo prie „FFVII“ protagonisto Cloud Strife. Tiems, kas originalo nežaidė, dabar yra galimybė susipažinti su šiuo personažu jau pro šiuolaikinės žaidimų grafikos prizmę ir gauti tiek išorines, tiek kitas savybes, dėl ko šis personažas iki šiol tituluojamas kaip vienas geriausių kompiuterinių žaidimų protagonistų. Tylus, bet tiesiogiai atsako už kiekvieną pasakytą žodį. Dirbdamas nesiskundžia, bet atlikęs darbą apie kiekvieną pažadėtą
Final fantasy VII
skatiką primins tiek kartų, kiek to reikės. Absoliučiai neįžvelgiamo charakterio, dalykiškas, kiek iškrentantis iš konteksto,
supintų tironų, bet „Final Fantasy VII“ į
besilaikantis principų – toks yra samdinys
dienos šviesą išleido Sephiroth. Nežinia,
Cloud Strife, apie kurio praeitį nuolat niežti
koks buvo galutinis kūrėjų tikslas, tačiau
pirštai sužinoti vis daugiau. Tam tikra
kartais atrodo, kad jie tiesiog padarė iš
prasme su šiuo veikėju lengva tapatintis,
pagrindų visiškai ir absoliučiai blogą
nes jis tam palieka nemažai vietos, bet
personažą, be prošvaisčių, be jokių pilkų
ir negali nesižavėti, kaip minimaliomis
potėpių ir suteikė jam tokią galią, kad
pastangomis ar žodžiais jis prikausto
jam net nebereikia stengtis. Tai sunkiai
dėmesį. Kažkuo primena neprilygstamą
aprašoma, bet Sephiroth greičiausiai, jei
Raganių, tik Cloud yra gerokai jaunesnis
visi atsidurtų toje pačioje visatoje, be vargo
ir... japoniškas. To pakako, kad šį personažą
nugalėtų daugelį mylimų personažų. Tokia
žinotų net nežaidžiantys žaidimų.
yra jo koncepcija ir ji veikia stebuklingai.
3.
Kam sudėtingi psichologiniai mechaniz
Tobulo antagonisto mantra
Kompiuterinių žaidimų serija „Final Fantasy“ gebėjo pasigirti įsimenamais ir visiškai valdančiais blogiečiais gerokai iki kol tai tapo madinga. Variacijų būta įvairių – nuo
mai, kai galima pasitelkti paprastus sprendimus ir jie nuneša stogą? Ir kai toks antagonistas susitiko su tokiu protagonistu, koks aprašytas anksčiau, gavosi vienas žaidžiamiausių visų laikų žaidimų bei viena įsimintiniausių istorijų.
4.
Ko dar nepasakė ar neparodė Romeo ir Džiuljeta Kai mokykloje pirmą kartą perskaitai „Romeo ir Džiuljetą“, vienas nebenuplaunamų dalykų yra tai, kad išmoksti vartyti akis. Ypač, kai seriale, filme, knygoje ar kompiuteriniame žaidime kalbama apie meilę. Su tuo nieko nepadarysi. Ir daugelis kūrėjų, kad ir kokie talentingi jie bebūtų ar kad ir kaip besistengtų, vis tiek neišvengia vartomų akių. Todėl įdomu ar stengėsi ir ar to siekė „Final Fantasy VII“ kūrėjai, nes jiems – pavyko. Prie jau galingo Cloud ir Sephiroth dueto prisijungia mįslinga Aerith. Iš pirmo žvilgsnio – naivi gėlių pardavėja, kuri, atrodo, per klaidą atsidūrė tokiame niūriame, distopiniame metropolyje, kuriame ir vyksta žaidimo
charizmatiškų neurotikų iki labai įmantriai
veiksmas. Dūmai, vamzdžiai, pati plačiausia rūdžių ir metalo spalvų paletė, o čia – rausva suknelė, geltoni žiedai. Tai, kas vyksta ar mezgasi tarp jos ir Cloud yra trapu, kaip ir reikalinga tokiose istorijose, bet tuo pat metu ir labai subtilu. Daug kas nutylima, nepasakoma, užtapoma kitais dalykais, todėl žaisdamas lieki lyg kažko nesužinojęs, ne iki galo suspėjęs išjausti ir tada viskas baigiasi. Visų kortų neatskleidimas padėjo žaidimo kūrėjams sukurti vieną jautriausių, liūdniausių ir neišvengiamai gražiausių meilės istorijų ne tik kompiute rinių žaidimų tarpe, bet ir apskritai. Dabar, kai pagaliau pasirodė „Final Fantasy VII Remake“, ją gali pajausti ir tie, kas žaidimo taip ir neturėjo galimybės išbandyti. Iki šiol.
Final fantasy VII
90 Protagonistas | vasara 2020
7 bylojimai apie žaidimą, kurio pasaulis paprasčiausiai nesugeba pamiršti | Vytautas lukaševičius
5.
Koks jausmas turėti asmeninį orkestrą?
Kuo visais laikais garsėjo žaidimų serija „Final Fantasy“, tai įtraukiančiu, užliūliuojančiu ir ilgai nepaleidžiančiu simfoniniu garso takeliu. Dažnai tai būna tokios muzikinės temos, kurių, ypač anuomet, tiesiog galima būdavo klausytis atskirai. Tai – sunkiai užmirštami kūriniai, bet toks ir būdavo jų tikslas, nes visi „Final Fantasy“ žaidimai, nors ir skirtingi, bet apie tą patį – apokalipsę sustabdyti bandančią grupelę žmonių. Japonų muzikos meistras Nobuo Uematsu ne vienam serijos žaidimui padovanojo savo garso takelį ir jo vardas bei pavardė žaidimo titruose turi ne tik savo svorį, bet ir garantą – bus labai gerai. Įrašęs originaliojo „Final Fantasy VII“ garso takelį, perdirbiniui jis padovanojo visiškai naują savo kurtą muzikinę temą, o bendrai prie „Final Fantasy VII Remake“ garso takelio darbavosi daugiau nei vienas kompozitorius. Ką gauname? Ne tik žaidimą, bet ir galimybę tiesiog užsimerkti bei klausytis. Tai muzikinė terapija ausims, masažas ir kažkas japoniško, tad turintiems šią silpnybę – privalu.
6.
Jausmas, lyg kompiuterinių žaidimų dešimtmetis būtų sutalpintas į vieną žaidimą Šis skyrelis gali pasirodyti sudėtingesnis tiems, kas su kompiuteriniais žaidimais turi mažiau bendro, bet kitaip neišeina. Taigi, „Final Fantasy VII Remake“ žaidėjams siūlo pasižiūrėti, kaip atrodo žaidimai vaidmenimis, veiksmo žaidimai,
lenktynės, vaikštynės, pasaulio tyrinėjimas,
„Blu-ray“ diskus. Tuo gali pasigirti ir kitas
linijiniai koridoriai, mini žaidimai, įvairaus
ilgai lauktas bei jau plačiai apkalbėtas šios
plauko šalutinės misijos ir t. t. Labai
kartos kompiuterinis žaidimas „Red Dead
keista, kai žaidi tarsi vieno žanro žaidimą,
Redemption 2“ (taip pat labai geras, verta
bet jame atrandi integruota daugybę
išbandyti, bet dabar ne apie jį).
kitų. Link ko suku? Jei nežaidžiančiam ar mažai žaidžiančiam žmogui (o gal čia
Taigi, jeigu norisi savom akim pasižiūrėti,
apie jus) norite parekomenduoti vieną
kaip atrodo 1997-ieji (kalbant nuo lygių
vienintelį žaidimą su tikslu parodyti, ką
dizaino iki tuometinio distopinės ateities
kompiuteriniai žaidimai apskritai gali,
įsivaizdavimo) pro 2020-ųjų technologijų
tai vienas geriausių kandidatų – naujasis
prizmę, žaidimas „Final Fantasy VII
„Final Fantasy“. Visi žaidimo segmentai
Remake“ yra atviras kvietimas jums. Dabar,
sukurti taip, kad būtų draugiški net
kai gyvename karantino nuotaikomis,
nežaidžiantiems žaidimų, o bendrą
pasivaikščiojimas kitų išgalvotomis ir
patirtį tai stipriai praturtina. Jautiesi
atkurtomis gatvėmis, kuriose tiek detalių,
ir pasivažinėjęs motociklu metropolio
kad gali apsisukti galva, yra lyg savotiška
tuneliais, ir paragavęs šiais laikais kiek
terapija. Ypač, jeigu mėgstate fantastiką,
pasikeitusio žaidimo vaidmenimis žanro,
nors ji ir polengvė. Arba jeigu nesate abe-
ir, be viso to, aukščiau aprašytą istoriją,
jingi japoniškiems nuotykiams, kurie, kaip
personažus bei muziką. Galbūt per
žinia, nors kartais keisti, bet savo žavesio
drąsu, bet žvelgiant iš dabartinės kartos
niekada nestokoja. Bet kuriuo atveju, „Final
perspektyvos, „Final Fantasy VII Remake“
Fantasy VII Remake“ yra įvykis.
yra tarsi modernus paminklas ištisiems kompiuterinių žaidimų dešimtmečiams.
--
7.
Visai įdomu gyventi pasaulyje, kai jame
Lyg gyvas atvirukas iš 1997-ųjų
Viena priežasčių, kodėl kyla noras įsijungti žaidimą (ar atsiversti knygą, nueiti į kino teatrą) yra galimybė atsidurti ten, kur šiaip mūsų nėra – kitų žmonių vaizduotėje. Kartais ji būna beprotiška, kartais – labai autentiška, o kartais tokia, iš kurios nesi nori išnirti. Toks visuomet buvo „Final Fantasy VII“, bet tuometinė grafika nebuvo atspari laikui. Todėl šiandien galima įsirašyti „Final Fantasy VII Remake“, kuris sveria beveik 90 GB ir užima net du
vyksta tiek dalykų, įvykių, bet tie patys įvykiai vieniems prilygsta dešimčiai metų laukimo, o kitiems taip ir lieka nepastebėti gyvenant dėl kitų, reikšmingesnių ar įdomesnių nutikimų. Naivu, bet gal šis tekstas leis atsidūrusiems sekančioje kryžkelėje pasukti link „Final Fantasy VII Remake“ ir susipažinti su šiuo kūriniu patiems. Žaidimas gali patikti, gali nepatikti, bet tai tikrai bus nepamirštama patirtis, kokių kartais taip norisi, kai pagauna atitinkama nuotaika.
Final fantasy VII
Protagonistas | vasara 2020
91
Stalo žaidimai, išmokysiantys išgyventi katastrofą | Inga Zavackienė
Stalo žaidimai, išmokysiantys išgyventi katastrofą
Inga Zavackienė
Stalo žaidimų klubo „Rikis“ narė, www.rikis.lt/blogas redaktorė
Gyvenimas ištikus katastrofai – sultinga tema, maitinanti įvairiausių žanrų ir kategorijų žaidimų kūrėjus. Joje telpa viskas – tiek vaizduotę kutenantys naujojo pasaulio vaizdiniai, tiek iššūkiai, bandant išgyventi apokalipsės akivaizdoje, tiek neišsemiamos tyrinėjimo ir atradimų galimybės nuotykių ištroškusiems žaidėjams. Papildykime sąrašą geru greta vyniojamos istorijos užtaisu ir abejingų tokioms potencialaus žaidimo perspektyvoms liks labai nedaug. Ne veltui postapokaliptinė tema nuolat
išgyventi naujame pasaulyje siekiančiais
kurios jus lydės keliaujant „Fallout“
šmėžuoja stalo žaidimų lentynose. Šios
herojais, savo nuotykius pradėsiančiais
dykynės žemėlapiu. Smagiausia žaidžant šį
temos fanai lengvai ras patinkantį žaidimą,
ant nepažįstamo pasaulio krašto. Jums
žaidimą, tyrinėti ir dalyvauti įvykiuose,
nes rinktis tikrai yra iš ko – nuo kietų
reikės atrasti, ką slepia žemėlapis, kautis
kokie skausmingi jie bebūtų. Na, o mėgs
strateginių, darbininkų valdymo (angl.
su nuožmiais priešais, įgyti svarbių įgūdžių
tantiems agresyvesnį žaidimą patiks
worker placement), civilizacijos kūrimo žai-
bei vykdyti nelengvas misijas, balansuojant
strateguoti savo kelią į pergalę, stengian
dimų iki istorija persisunkusių nuotykių.
tarp žaidimo metu besivaržančių jėgų.
tis pasinaudoti aplinkybėmis. Nors stalo
Istorijai rutuliojantis, žaidėjai įgis naujų
žaidimas „Fallout“ kritikuojamas dėl kiek
tikslų, kurie leis auginti jų įtaką atšiau
vangaus istorinio motyvo, franšizės fanams
riame „Fallout“ pasaulyje, kas praktiškai
jis suteiks daug malonumo akimirkų.
Kas nežino „Fallout“? Vienas žymiausių nuotykių ir eksploravi-
yra pagrindinė valiuta stengiantis laimėti
mo žaidimų postapokaliptinėje dykynėje
žaidimą.
Vos po metų „Fantasy Flight Games“ išleido deluxe papildymą „Fallout: New
atstovų – žaidimas „Fallout“. Kaip ir pirmtakas video žaidimas, jis nukels nuotykiams
Visi jūsų atradimai, susidūrimai ir istorijos
California“, kuris ne tik praplėtė nuoty-
po branduolinės katastrofos, kur tapsite
detalės užfiksuotos tuntuose kortelių,
kius dykynėje naujomis kampanijomis,
92 Protagonistas | vasara 2020
Stalo žaidimai, išmokysiantys išgyventi katastrofą | Inga Zavackienė
FOTO: TADAS BOTYRIUS
misijomis bei herojais, bet ir gerokai
bendruomenei bei manipuliuoti resursais
tojai pragariškomis sąlygomis pristatinės
timptelėjo žaidimo reitingus į viršų. Na, o
ir darbininkais, kad jie būtų sotūs, laimingi
prekes ir ginklus į dykynės gyvenvietes,
šiemet laukiame dar vieno mini papildy-
bei saugūs nuo radiacijos ir dykynėje
vykdydami misijas ir laviruodami tarp
mo „Fallout: Atomic Bonds“, kuris leis
siaučiančių monstrų.
siaučiančių reiderių.
ir bendradarbiaujant su kitais žaidėjais.
Susidraugaukite su „Pašėlusiu Maksu“
Žaidimą „Wasteland Express Delivery
„Fallout“ franšizė galinga, tad žinoma, tai
Dar viena postapokaliptinė ikona –
dienos šviesą išleidusi tokius klasika
ne vienintelis stalo žaidimas šioje visatoje.
„Pašėlęs Maksas“ – taip pat neliko
tapusius žaidimus, kaip „Dead of Winter“,
Karinių figūrėlių žaidimų fanai džiaugiasi
nepastebėtas žaidimų kūrėjų ir nors
„Fleet“, „Morocco“. Na, o iliustracijos
„Fallout: Wasteland Warfare“, keliaudami
„Wasteland Express Delivery Service“ nėra
ir apipavidalinimas visa tai sujungia į
su 32 mm skalės įvairiausių frakcijų ir
tiesioginė šio filmo reimplementacija,
nepaprastai estetišką patirtį – žaidimo
veikėjų figūrėlėmis per kultines „Fallout“
paties žaidimo atmosfera jį taip stipriai
iliustracijas kūrė apdovanojimų pelnęs
vietoves – nuo Red Rocket iki Sanctuary
primena, kad pasijunti vienu iš tų kietuolių,
menininkas Riccardo Burchielli.
Hills.
skuodžiančių radioaktyvia dykyne kuo
mėgautis žaidimu ne tik konkuruojant, bet Service“ kūrė „svajonių komanda“, į
greičiau pristatyti vandenį, nes kitame jos
Smagiausia, jog šis žaidimas nepaprastai
Šiemet „Fantasy Flight Games“ žada
gale tiesiog labai gerai už tą vandenį moka.
grakščiai sulieja nuotykinių ir strateginių
pamaloninti ir strateginių žaidimų
Taigi, žaidime tapsite pamišusiais pasku-
žaidimų elementus, tad žaisdama visuomet
fanus – jau leidžiamas žaidimas „Fallout
tinės krovinių pristatymo tarnybos Žemėje
jaučiuosi lyg skriečiau savo ką tik paturbin-
Shelter: The Board Game“. Čia jums
„Wasteland Express Delivery Service“
tu sunkvežimiu per dykumą, bandydama
teks kurti šviesesnį rytojų savo požemio
vairuotojais. Norėdami išgyventi, vairuo-
įvykdyti per daug dalykų tuo pat metu, bet
Protagonistas | vasara 2020
93
Stalo žaidimai, išmokysiantys išgyventi katastrofą | Inga Zavackienė ką čia padarysi. Nuvežti krovinius, iškasti lobį, įsitaisyti antiradiacinį skydą bei ištaškyti atsitiktinius reiderius – tiesiog dar viena eilinė diena dykynėje.
Kaip išgyventi mažam ir silpnam peliukui? „Aftermath“ – tai žaidimas – nuotykių knyga pačiame mieliausiame postapokaliptiniame pasaulyje, mat čia jūsų herojai ne kietuoliai keistomis šukuosenomis ar bioninėmis galūnėmis, o peliukai, žiur kėnai ar net jūrų kiaulytė. Neapsigaukite – nors šie padarėliai iš pirmo žvilgsnio atrodo mieli ir menki, jie moka gyventi atšiauriomis sąlygomis ir gali duoti į kaulus kur kas didesniems už save priešininkams – žiurkėms, driežams, tarakonų pulkui ar net... katei.
FOTO: TADAS BOTYRIUS
Kaip viskas iki to nusirito? Sklinda pasakojimai apie didžąją katastrofą, kai vieną
kaip „Mice and Mystics“, „Tail Feathers“,
išleistos versijos tobulino ir šlifavo žaidimo
dieną tiesiog dingo žmonės ir mažiems
„Stuffed Fables“, – puikiai įvaldė nuotykių
sistemas. Dar šiemet turėtų pasirodyti
gyvūnėlių parduotuvės padarėliams teko
knygų žaidimus, tad nieko nuostabaus, jog
antrasis šio žaidimo leidimas, gerokai
patiems prasimanyti maisto ir vandens, tuo
„Aftermath“ pateisina nuotykių žaidimų
pagerinsiantis savo pirmtaką. Beje, „Zom-
pačiu saugantis nuo kiekviename žingsnyje
gurmanų lūkesčius su ypač stipria, sultinga
bicide“ galite žaisti ir išmaniuoju telefonu,
tykančių pavojų.
ir skania istorija.
mat šis žaidimas egzistuoja ir mobiliosios
Kas tas žaidimas – nuotykių knyga? Čia,
Zombicidas – vienintelis būdas išgyventi
programėlės pavidalu. užuot savo herojų miniatiūromis liuoksėję
Dar daugiau apokalipsės
stalo žaidimo lenta, jūs keliausite spalvin-
Kokia apokalipsė be zombių? „Zombicide“
gos knygos puslapiais. Vienas atvarto
– tai žaidimas, giliai įleidęs šaknis zombių
Be aprašytų postapokalipsės grandų verta
puslapis atstos lentą, jį jums teks ištyrinėti,
taškymo visatoje. Per 8 metus nuo pirmojo
paminėti ir kitus šios temos žaidimus.
įveikti tam tikras kliūtis ar įvykdyti tam
„Zombicide“ išleidimo pradžios „CMON“
Nuotykių ir tyrinėjimo žaidimų mėgėjams
tikrą tikslą. O kitas atvarto puslapis pasakos
išleido pačių įvairiausių šio žaidimo varia
taip pat rekomenduoju pasižvalgyti į
istoriją. Kampanijos metu žaidimas jums
cijų. Jei zombiai moderniajame pasaulyje
„Saltlands“ ir „Defenders of the Last
nuolatos sufleruos, kurį puslapį jums reikia
jums daug žavesio nekelia, galbūt jums
Stand“.
atversti ar kurį istorijos paragrafą perskai-
patiks viduramžiškas „Zombicide: Black
tyti, priklausomai nuo to, kokius veiksmus
Plague“, labiau primenantis fantasy tipo
Dairotės rimtesnių strateginių žaidimų?
atliksite ir kaip jums seksis juos atlikti.
žaidimus? Patinka orkai? Prašom –
Siūlau pasidomėti šiais: „Colony“ – mani
„Zombicide: Green Horde“! Na, o sci-fi
puliuokite resursais ir statykite miestą,
Žaidimą sudaro per 20 pagrindinių ir
gerbėjams patiks „Zombicide: Invader“,
„51st State“ – kortų žaidimas, žymio-
papildomų misijų, tad nuotykių užteks
kur kautis teks su suzombėjusiais ateiviais
jo „Imperial Settlers“ pirmtakas kurio
ilgam! Taip pat ilgai galėčiau apie jį kalbėti,
monstrais.
mechanizmas užmautas ant apokalipsės
nes tai ypač intuityvus ir smagus žaidimas
temos, „Neuroshima Hex“ – strateginis
su jaudinančia istorijos linija, nes jums teks
„Zombicide“ – tai bendradarbiavimo žai-
kovos arenos tipo žaidimas, „Kero“,
ne tik įvykdyti misijas, bet ir užtikrinti, kad
dimas, kur žaidėjai taps išgyvenusiais
„Outlive“, „Paris: New Eden“ – ekonomi
jūsų peliukų kolonija išgyventų. Už misijos
herojais, kiekvienas su unikaliomis
niai žaidimai su darbininkų ir resursų
metu surinktus resursus galėsite statyti
galiomis. Teks paplušėti, kad bendromis
valdymo mechanikomis.
gynybines konstrukcijas ir kitus reikiamus
jėgomis ištaškytumėte nuspėjamus, kvai-
statinius, kaip pavyzdžiui, dirbtuvės,
lus, tačiau mirtinai pavojingus zombius.
Zombių temą puikiai pratęs klasika tapęs
mokymo centras ar paprastas daržas.
Raskite ginklų, išžudykite zombius. Kuo
blefavimo, dedukcijos ir tuo pačiu bendra-
Taip po truputį auginsite ir plėsite savo
daugiau kovosite, tuo galingesni tapsite,
darbiavimo žaidimas „Dead of Winter“,
bendruomenę, o tai taip pat padės siekti
tuo daugiau zombių ir vėl pasirodys.
kauliukų ir kortų žaidimas „Hit Z Road“.
specialių tikslų.
Vienintelis būdas išgyventi – zombicidas.
Na, o karinių figūrėlių žaidimų mėgėjus
Žaidimo kūrėjas – Jerry Hawthorne, kurio
Nors pirmasis originalusis „Zombicide“
portfolio tūno tokie kultiniai žaidimai,
kritikuojamas dėl balanso stokos, naujai
sudominti gali „Gaslands“ mašinytės.
94 Protagonistas | vasara 2020
Suomiška pasakėlė apie vienus geriausių žaidimų kūrėjų „Remedy“ | Vytautas Lukaševičius
RIKIS REKLAMA
Protagonistas | vasara 2020
95
Postapokaliptinės muzikos rekomendacijos | Valdemaras Nedvecki
Postapokaliptinės muzikos rekomendacijos
Valdemaras Nedvecki
Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų diskutuoti fantastikos temomis. Labai greitai diskusija gali tapti monologu.
Dar antrajame „Protagonisto“ numeryje svečiavęsis grupės „G&G Sindikatas“ narys DJ Mamania teigė, kad jis populiariajai kultūrai priskirtų ne tik pirmiau į galvą ateinančius komiksus, filmus ar kompiuterinius žaidimus, bet taip pat ir muziką. Šiame žurnalo numeryje dominuojanti postapokalipsės tema, supratome, kad yra puiki proga pasikapstyti savo muzikos archyvuose ir atrinkti kelis koncepcinius, viena tema pasižyminčius, muzikos albumus, kuriuose postapokalipsė yra dalis visos albumo kuriamos atmosferos. Tad šią vasarą, kuomet nuspręsite, kad oras lauke yra pernelyg gražus sėdėti namuose ir žiūrėti į ekraną, nepamirškite kartu su savimi prigriebti ausinių ir pasinerti į vieną iš šių muzikinių postapokaliptinių kelionių. Paul Kantner and Jefferson Starship – Blows Against the Empire (1970) Jungtinėse Valstijose hipių kultūros įkarštyje „Jefferson Straship“ grupės narys Paul Kantner įrašinėdamas savo pirmąjį solinį albumą (ne be grupės pagalbos) pasinėrė į moks linės fantastikos temą ir apjungė jau minėtus hipius ir kosminius laivus. „Blows Against the Empire“ yra koncepcinis albumas, kurio įvadinis kūrinys „Mau Mau (Amerikon)“ vaizduoja postapokaliptinį pasaulį, paliekamą visų hipių. Visame albume galime ne kartą išgirsti apie planą pavogti orbitoje išlikusį kosminį laivą ir keliauti iš nuniokotos Žemės ieškoti kitų namų. Beje, albumas tiek kupinas mokslinės fantastikos tematikos, kad net buvo nominuotas gauti „Hugo“ apdovanojimą.
96 Protagonistas | vasara 2020
Postapokaliptinės muzikos rekomendacijos | Valdemaras Nedvecki
Planet P Project – Pink World (1984) „Pink World“ yra koncepcinis albumas, pasakojantis istoriją apie visuomenę, kuri išvengė branduolinio sunaikinimo saugioje zonoje, kurią sukūrė septynmetis Artemus su psichinėmis antžmogiškomis galiomis. Tai tarsi progresyvaus roko audio knyga, pasakojanti apie valdžios manipuliaciją vaiku, kuris turi absoliučią galią daryti bet ką su saugioje zonoje gyvenančiais žmonėmis, kurioje galime rasti ir ne vieną siužeto posūkį.
Deltron 3000 – Deltron 3000 (2000) Futuristinio hip-hopo konceptas nėra labai dažnai sutinkamas reiškinys muzikos pasaulyje. Bet prodiuseriams Dan the Automator ir Kid Koala bei reperiui Del the Funky Homosapien sukūrus projektą „Deltron 3000“ atrodė, kad toks konceptas buvo sukurtas būtent jiems. Debiutinis tuo pačiu vardu pavadintas albumas yra smagi kelionė po technokratinį postapo kaliptinį pasaulį, kuris kupinas daug valdžios turinčių korporacijų, kompiuterinių virusų ir proto kontrolės. Visas albumas skamba tarsi vakarėlių muzikos rinkinys. Tik šis vakarėlis vyksta ant seniai sudegusios civilizacijos pelenų.
El-P – Fantastic Damage (2002), I‘ll Sleep When You’re Dead (2007) Dažnai politinio ir conscious elementų turintys El-P tekstai pirmajame soliniame albume „Fantastic Damage“, regis, atrado naujas savo galimybes sukurdamas tamsų netolimos ateities pasaulį, kuriame ant žlugusios visuomenės pamatų iškyla korporacijų vykdomos represijos (vis tik nuo politinių temų nenutolstama). Šios temos vėliau buvo tęsiamos ir trečiajame albume „I‘ll Sleep When You‘re Dead“, kuriame modernus hip-hopas pinasi su apokaliptine fantastika, paranoja, technologiškai galingomis korporacijomis ir korupcija.
Gary Numan – Savage (Songs from a Broken World) (2007) Industrinio, gotikinio ir elektroninio roko albumas „Savage (Songs from a Broken World)“ vien savo pavadinimu pasako daug. Tai koncepcinis albumas, nukeliantis mus į postapo kaliptinį pasaulį, kuris tapo viena didžiule dykuma dėl laiku nesustabdyto globalinio atšilimo. Kaip sako šio albumo autorius Gary Numan, albumas yra istorija apie bandymą išgyventi visais įmanomais būdais ir siaubingus dalykus, daromus, kad tai būtų padaryta. Atlikėjas maišo rytų ir vakarų kultūras ir įpina net religijos, dėl kurios albume vaizduojamo pasaulio gyventojai tikisi pateisinti savo veiksmus. Mūsų muzikos redaktorius sako, kad tai albumas, kurį klausydamas jis jautėsi tarsi tikrai matytų šios žlugusios visuomenės gyvenimą.
Protagonistas | vasara 2020
97
Pražūtis iš kosmoso | kastytis zubovas
Pražūtis iš kosmoso
Kastytis Zubovas
Astrofizikas, mokslo populiarintojas ir visokiausios fantastikos entuziastas.
Milžiniškas asteroidas artėja link Žemės; jo smūgis bus toks galingas, kad sunaikins ne tik žmonių civilizaciją, bet apskritai kone visą gyvybę. Narsių astronautų komanda, po įvairių negandų pasiekusi asteroido paviršių, susprogdina ten branduolinį užtaisą ir išgelbsti žmoniją. Nelaimės išvengta, minios džiaugiasi ir šlovina savo herojus.
98 Protagonistas | vasara 2020
Pražūtis iš kosmoso | kastytis zubovas Praeitoje pastraipoje daugelis turbūt atpa žinote filmo „Armagedonas“ scenarijaus detales. 1998 metų vasarą kino ekranus pasiekė net du labai panašūs filmai – šis bei „Gilus sukrėtimas“ („Deep Impact“), kuriame Žemei grasina ne asteroidas, o kometa, bet smūgio pasekmės būtų tokios pačios. Kine randame ir daugiau kosminių negandų: „Žinojime“ („Knowing“) tai yra Saulės žybsnis, „Saulės šviesoje“ („Sunshine“) apskritai Saulė, o „2012“ – viskas vienu metu. Ką jau kalbėti apie nežemiškų būtybių invaziją, kuri žmones jaudina ir gąsdina dar nuo „Pasaulių karo“ laikų. Visi šie kūriniai atsirado ne tuščioje vietoje. Nežinomybė žmones neramino visais laikais, o kosmosas yra turbūt geriausias
Armageddon, 1998
nežinomybės įsikūnijimas. Laimei, pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai vis geriau supranta, kokie pavojai mums gresia
metu žinoma daugiau nei 20 tūkstančių
smūgio vieta atsisuko į mus ir viso pasaulio
iš dangaus. Ir ne tik supranta, bet ir kuria
asteroidų, kurie kartais priartėja trigubai
astronomai išvydo juodus ratilus, didesnius
planus, kaip šių pavojų išvengti.
arčiau Žemės nei mūsų planetą skiria nuo
už Žemę, kurie laikėsi planetos atmosferoje
Saulės. Beveik pusės jų skersmuo siekia 140
kelis mėnesius.
Kometos ir asteroidai
metrų – tokio dydžio asteroidas, pataikęs į Žemę, gali sukelti regioninę katastrofą –
Taip ir mokslo bendruomenė, ir įvairių
Kometos pasirodymas danguje nuo seniau
išmušti poros kilometrų skersmens kraterį
valstybių valdžia suprato, jog asteroidų ir
sių laikų buvo laikomas pranašišku ženklu.
ir sulyginti su žeme ištisą miestą. Maždaug
kometų smūgiai vyksta ir šiandien ir kad jie
Pagalvokite: nekintančiame dangaus
tūkstančio artimų Žemei asteroidų
gali kelti pavojų mums. Filmų „Armage-
skliaute atsiranda naujas šviesulys, nuo
skersmuo viršija kilometrą. Tokio kūno
donas“ bei „Gilus sukrėtimas“ kūrimas ir
kurio driekiasi ilgiausia uodega, o po
smūgis į Žemę sukeltų pasaulinę
komercinė sėkmė greičiausiai irgi bent iš
kelių mėnesių pranyksta. Tikrai galima
katastrofą: nors krateris būtų nedidelis,
dalies susiję su šio pavojaus supratimu. Bet
pagalvoti, jog dievai ar kokios dvasios
į orą išmestos dulkės užtemdytų Saulę ir
daug svarbiau yra tai, kad panašiu metu
siunčia svarbią žinią. Bet vėliau astronomai
kenktų daugybės žmonių sveikatai.
pradėti projektai, skirti pavojingų asteroidų paieškoms. 1998 metų pradžioje buvo
išsiaiškino, jog tai – tiesiog ledo ir dulkių gumulai, skrajojantys labai ištęstomis
Žinios apie asteroidų smūgių poveikį
atrasta mažiau nei penki šimtai artimų
orbitomis aplink Saulę. Didžiąją dalį laiko
Žemei ir gyvybei joje nėra labai senos.
Žemei asteroidų ir kometų. 2010-aisiais
jie praleidžia toli nuo Saulės ir Žemės, bet
Turbūt geriausiai žinomas asteroido
buvo žinomi 7000, o dabar – jau minėti
kartais priartėja arčiau žvaigždės nei mūsų
krateris Čiksulubas (Chicxulub), Meksikoje
daugiau nei 20 tūkstančių. Žinoma, toli
planeta. Tada kometos įkaista, ledas ima
atrastas tik praeito amžiaus devintame
gražu ne visi jie yra pavojingi. Aptikus
garuoti ir veržtis į aplinką, taip suformuo
dešimtmetyje. Panašiu metu iškelta ir
kiekvieną naują asteroidą ar kometą, fik-
damas uodegą. Taip pat visa kometa ima
hipotezė, kad prieš 66 milijonus metų
suojamas objekto judėjimas ir skaičiuojama
švytėti ryškiau, o dar ir yra arčiau Žemės,
įvykusį masinį gyvybės išnykimą sukėlė
orbita. Kuo daugiau stebėjimų, tuo orbita
todėl tampa lengviau matoma. Kai kurioms
asteroido smūgis. Ilgą laiką mokslininkai
apskaičiuojama tiksliau ir tuo geriau galima
kometoms apsukti vieną ratą aplink Saulę
galvojo, kad Saulės sistema yra tvarkinga
prognozuoti jo judėjimą ateityje. Daugumos
prireikia dešimtmečių, kitoms – išvis
ir nekintanti, tad ir hipotezių apie
asteroidų orbitos niekada nesusikerta su
tūkstančių metų, tad prognozuoti, kada jos
kataklizmus, sukeltus asteroidų ar kometų,
Žemės orbita; susikertančių, kurių dydis
pasirodys, nelabai pajėgiame net ir dabar.
niekas rimtai nesvarstė. Net ir gausėjant
viršija 140 metrų, yra žinoma apie porą
įrodymams, kad įvairiausi krateriai
tūkstančių. Net ir tarp jų dauguma tikrai
Kometos nėra vieninteliai nedideli kūnai,
yra kosminių smūgių padarinys, buvo
nepriartės arti Žemės per artimiausius kelis
skrajojantys Saulės sistemoje. Taip pat
manoma, kad tokie smūgiai galėjo vykti
šimtmečius; tiesa, jie gali sukelti pavojų
egzistuoja ir daugybė uolinių objektų,
tik tolimoje praeityje. Požiūriui pasikeisti
tolimesnėje ateityje. Keli asteroidai, vos
vadinamų asteroidais. Pirmieji asteroidai
labai padėjo įvykis, nutikęs 1994-aisiais.
atrasti, sukėlė nerimo. Pavyzdžiui,
aptikti tik XIX a. pradžioje, tarp Marso ir
Tų metų liepą kometa Shoemaker-Levy
2004-aisiais aptiktas Apofis (99942
Jupiterio orbitų. Ten jų yra daugiausia – jie
9, atrasta vos metais anksčiau, nukrito į
Apophis) praskries šalia Žemės 2029 ir
sudaro vadinamąjį Asteroidų žiedą. Bet
Jupiterį. Paties smūgio iš Žemės nesimatė,
2036 metais; pirminiai orbitos skaičiavi-
daug asteroidų yra ir arčiau Žemės. Šiuo
bet praėjus kelioms valandoms po jo,
mai neleido atmesti tikimybės, kad vieno
Protagonistas | vasara 2020
99
Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė Pražūtingi Saulės spinduliai
iš praskridimų metu jis susidurs su mūsų
kelių būdų, kaip galima pakeisti jo orbitą.
planeta. Daugiau nei trijų šimtų metrų
Kitas variantas būtų susprogdinti bombą
skersmens kūnas atrodė tikrai grėsmingai,
asteroido viduje, paviršiuje arba netgi šalia
Asteroidai ir kometos yra palyginus maži
tačiau 2006 metais patikslinti skaičiavimai
jo. Kuo arčiau asteroido įvyktų sprogimas,
ir juda apskaičiuojamomis trajektorijomis,
parodė, kad susidūrimo nebus.
tuo labiau pakistų orbita, bet kyla pavojus,
tad jų pavojų galima prognozuoti šimtmetį
kad asteroidas subyrės į gabalus, kurie dar
į priekį, o aptikus grėsmę – ją nukreipti
Jei aptiktume asteroidą ar kometą, skrie-
padidins pavojų Žemei. Be to, bomba turėtų
šalin. Kiti kosminiai pavojai, deja, žmonijai
jantį tiesiai mūsų link ar galėtume ką nors
būti galinga, greičiausiai branduolinė, o
nėra įveikiami. Vienas iš jų kyla iš Saulės.
padaryti? Prieš tris dešimtmečius atsaky-
skraidinti tokį pavojingą užtaisą erdvė
Nors žvaigždė mums teikia šviesą ir šilumą,
mas buvo kategoriškai neigiamas – žmoni-
laiviu, kuris gali subyrėti dar nepalikęs
be kurios Žemėje negalėtų egzistuoti gyvy-
ja neturėjo nei galimybių nukreipti aste
Žemės atmosferos, neatrodo labai pro-
bė, ji taip pat žybsi energingais spinduliais
roido orbitą, nei aiškaus supratimo, kaip
tinga. Tad sprogimais asteroidų ir kometų
ir spjaudo plazmos pliūpsnius, kurie,
tą reikėtų padaryti. Šiuo metu situacija yra
greičiausiai nenaikinsime.
pasiekę mūsų planetą, gali pridaryti daug žalos. Dažniausiai Žemės magnetinis
šiek tiek geresnė. NASA ir Europos kosmoso agentūra (ESA) jau daug metų planuoja
Dar vienas būdas yra pritaisyti prie aste
laukas – planetą gaubianti magneto
misijas, skirtas asteroido orbitai pakreip-
roido ar kometos variklį. Kometoms tą pa-
sfera – sustabdo elektringų dalelių srautą,
ti. NASA misija DART – Double Asteroid
daryti gali būti visai paprasta: jose jau yra
vadinamą Saulės vėju. Tik nedidelė dalis
Redirect Test (Dvigubo asteroido nukreipi-
labai daug ledo, kuris pakaitintas išgaruo-
vėjo pasiekia Žemės atmosferą, ir tai tik
mo bandymas) – kitąmet turėtų išskristi į
ja. Užtektų pakaitinti tinkamą kometos
arti šiaurės ir pietų ašigalių, kur jis sukelia
artimą Žemei asteroidą Didymos. Šis aste
paviršiaus tašką ir garuojantis ledas pats
pašvaistes. Visgi stipresni vėjo gūsiai –
roidas įdomus dar ir tuo, kad turi palydovą
nustumtų ją į naują orbitą. Asteroiduose
Saulės audros – prispaudžia magnetosferą
– mažesnį asteroiduką, neoficialiai vadi-
taip pat galima rasti lakiųjų medžiagų,
arčiau prie planetos paviršiaus, o pašvaistės
namą Didymoon. Būtent mažasis asteroidas
kurios tiktų kaip reakcijos masė. Varikliu
išplinta tolyn nuo ašigalių.
yra pagrindinis DART tikslas – palydovas
gali tapti ir didelis veidrodis, atspindintis
turėtų atsitrenkti į Didymoon`o centrą
Saulės šviesą bei dėl jos slėgio pakeičiantis
Jei vienintelis Saulės vėjo poveikis būtų
ir taip pakeisti jo greitį maždaug puse
kūno trajektoriją. Galų gale vien palydovo
pašvaistės, nebūtų ko apie jį čia rašyti.
milimetro per sekundę. Pokytis, žinoma,
kuriamas gravitacinis laukas gali patraukti
Bet energingos dalelės, sudarančios vėją,
mažytis, bet ir jo gali užtekti, jei grėsmę
asteroidą. Visi šie pokyčiai būtų mažyčiai,
gali labai pakenkti įvairiai elektronikai bei
keliantį asteroidą pastumtume pakankamai
bet tokių ir užtenka.
elektros tinklams. Elektronai, protonai ir jonizuotų atomų branduoliai gali pralaužti
iš anksto. Per keletą metų pakitusi orbita jį nuskraidintų saugiu atstumu nuo Žemės.
Šiuo metu nėra nei vieno pavojingo
prietaisų korpusus, pataikyti į mikrosche-
DART ir po jos į tą patį Didymos skrisian
asteroido, kuris su Žeme turėtų susidurti
mas ir jas sugadinti. Šis pavojus daugiau
čios ESA misijos Hera tikslas yra išbandyti
per artimiausius šimtą metų. Visgi ateityje
gresia palydovams ir kosminiams laivams,
tokią asteroido pastūmimo technologiją,
tokių bus; tiesiog negalime tiksliai pasakyti
kurie skraido už magnetosferos ribų, bet
įvertinti orbitos ir paties asteroido pokyčius
kada. Laimei, vis geriau suprasdami
jie yra statomi turint tai omeny. Taigi jų
ir taip pasiruošti pritaikyti metodą, jei kada
asteroidų sandarą ir išbandydami būdus
prietaisai yra ypatingai gerai ekranuoti,
jo iš tiesų prireiktų Žemės gynybai.
juos nukreipti, tampame vis saugesni nuo
turi atsargines sistemas ir klaidų pataisymo
šios kosminės grėsmės.
įrangą, kuri gerokai sumažina tikimybę, jog
Smūgis sunkiu daiktu – faktiškai, kulka
Saulės vėjo sustiprėjimas išves prietaisą iš
– į lekiantį asteroidą yra tik vienas iš
rikiuotės. Bet jei dalelių srautas pralėktų Žemės paviršiumi, pasekmės gali būti katastrofiškos. Iš rikiuotės išėję skaitme niniai prietaisai – tai ne tik kompiuterių gedimai, bet ir nebeveikiančios automobilių ir lėktuvų autopiloto sistemos, medicinos prietaisai ir kiti gyvybiškai svarbūs įrengimai. Galiausiai, tos pačios energingos dalelės kenkia ir žmonėms – ląstelių ir jose esančios DNR pažeidimai gali sukelti vėžį. Greitai besikeičiantis magnetinis laukas elektros laiduose sukuria stiprią srovę, kuri gali sudeginti arba pačius laidus, arba prie jų prijungtus prietaisus. Tad nors galingo Saulės žybsnio metu bendra žvaigždės išspinduliuojama energija beveik nepakinta, išaugęs energingų dalelių srautas gali sukelti kataklizmą.
Saulės spinduliai, nasa
100 Protagonistas | vasara 2020
Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė Aukščiau aprašytas scenarijus nėra parem-
audra buvo bent dvigubai silpnesnė nei
tas vien teoriniais skaičiavimais. 1859
Karingtono įvykis.
Žvaigždžių sprogimai Asteroidai ir Saulės žybsniai yra labiausiai
metais Žemė patyrė stipriausią kada nors užfiksuotą Saulės audrą, vadinamą Karing
2012 metų liepą Saulė išmetė tokį ener
tikėtinos kosminės grėsmės. Bet pavojų
tono įvykiu. Jos metu Šiaurės pašvaistės
gingų dalelių pliūpsnį, kad jo sukelta audra
yra ir daugiau, nors jie mažiau tikėtini, bet
buvo matomos netgi Meksikoje, pietinėje
galėjo netgi viršyti Karingtono įvykio
sunkiau ir prognozuojami.
Japonijos dalyje ir panašiose platumose.
galingumą. Laimei, audra pralėkė šalia
Naktį JAV pašvaistės buvo tokios ryškios,
Žemės, mūsų planetos neužkliudžiusi.
Vienas iš jų – žvaigždės sprogimas, vadina-
kad žmonės galėjo skaityti knygas, o kai
Pastaruoju metu vis daugiau antžeminių
mas supernova. Tokie įvykiai Paukščių Tako
kur tiesiog atsikėlė, nes pagalvojo, kad
ir kosminių teleskopų naudojami Saulės ir
galaktikoje nutinka maždaug sykį per šimtą
jau rytas. Kanadoje ir JAV sudegė daugybė
jos vėjo stebėjimams, taigi galime aptikti
metų. Kelis mėnesius supernova šviečia
telegrafo linijų. Prieš pusantro šimto metų
tokius įvykius. Kol kas dar neįmanoma
ryškiau nei visos galaktikos žvaigždės kartu
elektros tinklų dar nebuvo, elektroninių
prognozuoti kosmoso orų daugiau nei
sudėjus ir yra matoma netgi iš kitų galak-
prietaisų – juo labiau, taigi audros poveikis
kelioms dienoms į priekį, bet net ir kelių
tikų. Paskutinė supernova, kurią žmonės
civilizacijai buvo palyginus nedidelis. Jei
valandų perspėjimas apie atlekiančią audrą
galėjo matyti plika akimi, sprogo 1987
panašus įvykis nutiktų dabar, pasekmės
gali padėti jai pasiruošti – išjungti svarbius
metais kaimyninėje galaktikoje, Didžia-
gali būti tikrai liūdnos. 1921 ir 1960 metais
prietaisus, nutupdyti lėktuvus ir panašiai.
jame Magelano debesyje; paskutinė tokia,
Saulės audros sutrikdė radijo ryšį dauge-
Sustabdyti Saulės audrų negalime ir galbūt
sprogusi mūsų Galaktikoje, nutiko dar 1604
lyje šalių, o 1989 metų kovo mėnesį audra
niekada negalėsime, bet didžiausių pavojų
metais. Didžioji dauguma supernovų yra,
išvedė iš rikiuotės elektros linijas didžiojoje
išvengti galimybių yra.
geriausiu atveju, netikėti pokyčiai nakties
Kvebeko dalyje. Manoma, kad pastaroji
danguje (pavadinimas „supernova“ reiškia
Autorė: silvija vaičikonytė
Protagonistas | vasara 2020
101
Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė
Autorė: silvija vaičikonytė
102 Protagonistas | vasara 2020
Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė „labai ryški nauja žvaigždė”) ir daugybės
pavadinimas, yra visiškai tamsus objek-
sąmoningų būtybių – nežemiškų protingų
žinių šaltinis astronomams. Bet jei super-
tas. Iš jo negali ištrūkti netgi šviesa, taigi
civilizacijų? Ar realu kada nors tikėtis „Ne-
nova įvyktų arti mūsų, Žemei ir visai Saulės
ji pati neskleidžia jokios spinduliuotės.
priklausomybės dienos“ („Independence
sistemai pasekmės gali būti pražūtingos.
Juodąsias skyles aptinkame tik tada, kai
Day“) ar kitų panašių apokaliptinių filmų
jos skrieja dvinarėje sistemoje arba kai
scenarijaus?
Kaip arti yra arti? Jei supernova sprogtų
į jas krenta dujos, kurių spinduliuotę
taip arti, kaip artimiausia Saulei žvaigždė
užfiksuojame. Didžioji dalis juodųjų skylių
Užbėgdamas už akių prisipažįstu, kad
Kentauro Proksima, jos šviesa ir energ-
skrajoja vienišos. Tad jei kuri iš jų šiuo
atsakymo neturiu. Ir niekas kitas netu-
ingų dalelių srautas greičiausiai išgarintų
metu lekia Saulės sistemos link, apie tai
ri, nes mes negalime įsivaizduoti, kokia
nemažą dalį Žemės atmosferos ir sunai-
turbūt sužinosime tik jai pasiekus sistemos
ta nežemiška protinga gyvybė yra. Dalis
kintų beveik visą ozono sluoksnį. Panašų
pakraščius ir pradėjus destabilizuoti ten
mokslininkų ir entuziastų teigia, kad tarp
efektą gali turėti net ir 30 kartų toliau
lakstančių mažų kūnų orbitas. Nors iki
žvaigždines keliones įvaldžiusi civilizacija
sprogusi supernova, bet tik tuo atveju,
atskridimo į centrinę sistemos dalį dar
turėtų būti pakankamai pažangi, kad
jei tarpžvaigždinėje medžiagos, esančios
bus likę daug metų, to laiko greičiausiai
nenorėtų pavergti visų sutiktų būtybių. Jų
magnetinio lauko linijos, eina tiesiai nuo
neužtektų pastatyti tarpžvaigždinių laivų
manymu, bandyti užmegzti ryšį su kitomis
jos iki mūsų. Iš dar didesnio atstumo mums
flotilei, kuri išgabentų bent dalį žmonių
civilizacijomis yra naudinga, gal net būtina,
galėtų pakenkti gama spindulių žybsnis
į kitas žvaigždžių sistemas. Mat juodoji
nes iš tokio ryšio ateinančios žinios gerokai
– sprogimas, kurio metu susidaro siaura
skylė, praskridusi centrine Saulės sistemos
nusveria bet kokią riziką. Kiti mokslinin
labai energingų fotonų ir greitų dalelių
dalimi, planetų orbitas sujauktų taip, kad
kai ir atsargiau nusiteikę žmonės mano
čiurkšlė, bet tik tuo atveju, jei čiurkšlė būtų
Žemė greičiausiai taptų nebetinkama gyvy-
priešingai: nežemiška civilizacija mums
nukreipta į mus.
bei – arba iškeptų, priartėjusi prie Saulės,
gali kelti egzistencinį pavojų. Jie remiasi
arba suledėtų nuo jos nutolusi.
pavyzdžiais iš žmonijos istorijos, kai beveik visi susidūrimai tarp skirtingo išsivystymo
Laimei, supernova sprogsta toli gražu ne kiekviena žvaigždė. Yra dvi pagrindinės
Dar egzotiškesnė ir gąsdinanti perspektyva
lygio civilizacijų baigėsi silpnesniosios
supernovų rūšis; viena iš jų – masyvių
vadinama vakuumo kolapsu. Visatos erdvė
sunaikinimu.
žvaigždžių mirtys. Tokių masyvių
iš tiesų nėra tuščia – ji kupina nuolat atsi
žvaigždžių Paukščių Take yra tik, maždaug,
randančių ir iškart pranykstančių dalelių
Visgi remtis žmonija, kaip pavyzdžiu,
viena iš šimto, artimiausia mums –
porų. Procesas negalėtų vykti, jei vakuume
nėra protinga. Mūsų elgesį didžiąja dalimi
ryškiausia Mergelės žvaigždyno žvaigždė
nebūtų energijos. O jei yra energijos,
lemia biologija, kuri kitose planetose gali
Spika. Ją nuo mūsų skiria 77 parsekai arba
vadinasi, galima jos ir netekti. Gali būti,
būti visiškai kitokia. Kultūrinis pagrin-
60 kartų daugiau nei iki Kentauro Prok-
kad egzistuoja kokia nors Visatos būsena,
das – tuo labiau. Taigi spręsti, koks
simos. Kiek arčiau, už 46 parsekų, rasime
kurioje vakuumas turi žemesnę energiją nei
susidūrimo scenarijus labiau tikėtinas,
dvinarę sistemą Pegaso IK: viena jos narė
dabartinėje. Mūsiškę Visatos konfigūraciją
praktiškai neįmanoma. Tiesa, sprendžiant
yra į Saulę panašios žvaigždės liekana, bal-
tuomet būtų teisinga vadinti „netikru
iš to, ką žinome apie fizikos dėsnius, tar-
toji nykštukė, o būtent tokios žvaigždės gali
vakuumu“, nors ši būsena gali būti labai
pžvaigždinės kelionės apskritai turėtų būti
sprogti kitos rūšies supernovomis. Žinoma,
ilgaamžė, niekada negalime žinoti ar
ypatingai techniškai sudėtingas uždavinys,
žvaigždės visą laiką juda ir atstumai tarp
ji staiga nepereis į tikrojo vakuumo –
nes skristi greičiau už šviesą greičiausiai
jų kinta. Visgi skaičiuojama, kad pavojingu
žemesnės energijos – būvį. Jei taip nutiktų,
neįmanoma, o tūkstančius metų
atstumu nuo mūsų supernova sprogsta
nuo perėjimo taško į visas puses šviesos
trunkančias keliones surengti ir užtikrinti
ne dažniau nei kas šimtą milijonų metų.
greičiu imtų plėstis burbulas, keičiantis Vi-
jų saugumą gali būti pernelyg sunku.
Viena hipotezė teigia, kad gama spindulių
satos būvį iš mums įprasto į kažkokį kitokį.
žybsnis prieš 440 milijonų metų sudegino
Ta kitokia būsena gali būti smulkus
Tad ateivių invazija yra daug mažiau
dalį Žemės atmosferos, o tai sukėlė masinį
pokytis, kurio net nepastebėtume, bet
tikėtina nei asteroidų smūgiai, pražūtingi
gyvybės išnykimą.
gali būti ir radikaliai kitokia, neleidžianti
Saulės žybsniai ar netgi supernovų sprogi-
egzistuoti net mums įprastoms elementa
mai netoliese. Prognozuoti šiuos pavojus,
riosioms dalelėms. Tokio pokyčio irgi
išvengti jų ar apsiginti įmanoma ir galimy-
nepastebėtume, nes vienintelis vykstančio
bės vis gerėja. Taigi kosminė apokalipsė
Nors prognozuoti supernovų sprogimų kol
pokyčio signalas būtų pats pokytis, sunai-
mums greičiausiai negresia, bet tai tikrai
kas nemokame, bent jau galime įvertinti,
kinantis mus ir visa kita aplink.
nereiškia, kad galima prarasti budrumą.
Egzotiški reiškiniai
kurios žvaigždės gali kelti pavojų. Kiti kosminiai baubai gali būti apskritai nematomi
Pikti ateiviai
ir neaptinkami iki kol jau bus per vėlu. Vienas toks pavyzdys – klajojanti juodoji
Visi iki šiol aptarti pražūties scenarijai
skylė. Masyvių žvaigždžių mirtys – super
remiasi nenumaldomais fizikos dėsniais.
novų sprogimai – sukuria juodąsias skyles.
Asteroidas nesirenka, trenktis jam į Žemę
Paukščių Take jų turėtų būti apie šimtą
ar ne; Saulė nesprendžia, kada jai sužibti
milijonų, bet pamatyti jų beveik neturime
ar kuria kryptimi išmesti plazmos pliūpsnį.
galimybės. Mat juodoji skylė, kaip byloja ir
O kaip vertinti galimą pavojų, keliamą
Protagonistas | vasara 2020
103
„Lituaniconas“: vieta naujiems potyriams, įspūdingoms pažintims ir… tokiems kaip tu | Adomas Rutkauskas
„Lituaniconas“: vieta naujiems potyriams, įspūdingoms pažintims ir… tokiems kaip tu
Adomas Rutkauskas
Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas priverčia - modernių technologijų žurnalistas
Ar kada nors bandei įsivaizduoti, kaip atrodytų tavo gyvenimas, jei šiandien būtų ne 2020-ieji, o 2220-ieji? Jei gyventum ne Žemėje, o būtum, tarkime, Antrosios bangos Marso kolonistas? Už lango matytum ne žaliuojantį klevą ar kaštoną, o tuščią raudoną dykynę su šmirinėjančiais robotais, kurie taiso po audros apgadintą teraformavimo įrangą? Kaip manai, kokie didžiausi iššūkiai tavęs lauktų tada? Galbūt neramintų gresianti Trečioji kolonizacijos banga, kuri garantuotai supurtytų ir taip varganą dabartinę Marso civilizaciją? O galbūt suktum galvą, kodėl derlius hidrofermose nenusiseka lygiai kas 26 Žemės mėnesius – būtent tada, kai atsidaro skrydžių langas iš Žemės? Ar išvis – koks jausmas būtų teisėtai vadintis marsiečiu? Ir ar galėtų galioti dviguba pilietybė – Žemės ir Marso?
104 Protagonistas | vasara 2020
„Lituaniconas“: vieta naujiems potyriams, įspūdingoms pažintims ir… tokiems kaip tu | Adomas Rutkauskas
foto: Nail Garejev
O gal kartais pasvarstai, koks iš tiesų būtų
– kaip gali būti, kad Grafystėje (ar dwarfų
termometro skalė) irgi sakė, kad rent-
gyvenimas J.R.R. Tolkieno Viduržemėje? Juk
karalystėse) nė neužsimenama apie kokius
geno spinduliai yra fake news, kad radijas
ten gyveno ne vien didvyriai herojai, bet ir
nors Oktoberfesto analogus, juk hobitai (ir
neturi ateities, o tikėtis, kad sunkesnės
milijonai kitų būtybių, užsiimančių pačia
dwarfai) tiesiog sutverti tokiai šventei?
už orą mašinos kada nors skraidys, išvis neįmanoma - bet šiandien turbūt sunkoka
įvairiausia veikla? Galbūt nugalėti Tamsą galima būtų buvę įmanoma ne tik žiauriais
Mes, žmonės, esame apdovanoti nepa-
rasti civilizuotą asmenį, kuriam nebūtų
ir daug gyvybės pareikalavusiais karais,
prastai galingu ginklu – fantazija. Iš čia
atlikta rentgenograma arba kuris nebūtų
bet ir ekonominiais metodais? Kokia būtų
net yra atsiradęs atskiras kūrybos žanras –
skridęs lėktuvu.
Gondoro ar Minas Morgulo politiko kas-
fantastika. Tai, ko (galbūt tik kol kas) nėra,
dienybė? Kodėl Baltajame mieste nebuvo
bet kas galėtų būti – ar norėtųsi, kad būtų,
Ir dar - kultinis fantastikos rašytojas
rohirimų ambasados? Arba kaip viskas būtų
bet vargu, ar kada bus.
Arthur C. Clarke yra pastebėjęs, kad bet
susiklostę, jei elfų magija būtų ne įgimta ir
kuri pakankamai išvystyta technologija
paveldima, bet išmokstama? Ir ar Numeno-
Nors dėl to „niekada nebus“ - lordas Kel-
tampa neatskiriama nuo magijos. Tad gal
re keisdavosi drabužių mados? O taip pat
vinas (tas pats, pagal kurį pavadinta viena
ir Tolkieno elfų magija galėjo būti išmanus
Protagonistas | vasara 2020
105
„Lituaniconas“: vieta naujiems potyriams, įspūdingoms pažintims ir… tokiems kaip tu | Adomas Rutkauskas manipuliavimas nanotechnolgojomis ar biotechnologijomis (tik naudojant kitus terminus), o Drakonų motina savo augintinius valdė pasitelkdama, šiuolaikiniais terminais tariant, smegenų alfa, beta, delta ir theta bangas, kurioms jautrūs buvo Drogonas, Rhaegalis ir Viserionas? Tai štai, apie tokius dalykus svarstantys ir diskutuojantys žmonės vadinami fantastais. Kurie domisi, gyvena fantastika – ir ne tik pasyviai vartoja turinį, bet ir aktyviai dalinasi mintimis apie pamatytus, perskai tytus ir peržaistus dalykus. Nemažai kuria ir patys, daug kur dalyvauja. Pavyzdžiui, žaidžia žaidimus - ir toli gražu ne vien kompiuterinius ar stalo, ar
foto: Nail Garejev
kortų. Ar teko girdėti apie džagerį (angl. jugger)? Tai kažkas panašaus į regbį, tik su (paminkštintais) ginklais. Viso pasaulio fantastai nusižiūrėjo jį iš vieno fantastinio filmo, adaptavo jį realybei (filmo pasaulyje ginklai buvo tikri) – ir voilà!
metų. Ir dėl ko jau tris dešimtmečius iš eilės
seminarus fantastikos temomis. „Kom-
Lietuvos fantastai kasmet renkasi į seniau-
jaunimo tiesoje“ publikuodavome skel-
sią šalyje fantastų konventą (susitikimą)
bimą, kad planetariume bus diskusija, susi-
– „Lituaniconą“.
tikimas su rašytoju ar dar kas panašaus“, - teigia ilgametis Vilniaus fantastų klubo
Arba RPG – turbūt žinai šį terminą bent iš kompiuterinių žaidimų. Bet ar žinojai, kad fantastai tą patį dalyką žaidžia be jokių kompiuterių, o pasitelkdami pačią galin giausią kompiuterinės grafikos plokštę pasaulyje – fantaziją? Taip, iš šono stebint žmones, susėdusius prie stalo, kažką žyminčius popieriuje ir mėtančius keistų formų kauliukus atrodo gal ir keista – bet nors kartą pabandyti tikrai verta. Nes tai – tikrai smagi patirtis.
Pradžia – prieš daugiau nei keturis dešimtmečius
„Dorado“ prezidentas ir taip pat pirmųjų „Lituaniconų“ organizatorius Gediminas
„Tiksliai neprisimenu, nuo ko visa tai
Beresnevičius. Jis patikslina, kad tada dar
prasidėjo. Bet nusižiūrėjome nuo to, kas
aktualu būdavo ir filmų peržiūros.
vykdavo užsienyje“, - renginio gimimą prisimena vienas iš paties pirmojo
Tais laikais į tokį „seminarą“ susirink-
„Lituanicono“ organizatorių Rolandas
davo pilna senojo Planetariumo salė - iki
Maskoliūnas, šimtmečių sandūros kartai
šimto žmonių, ir tokie renginiai vykdavo
labiausiai žinomas iš laidos „Videokauko“
iki 1984 metų – kol fantastų susirinkimų
(ir kultinio pasisveikinimo „Sveiki, fantas-
neuždraudė Lietuvos komunistų partija.
tikos mėgėjai“).
Bet 1988 metais atlaisvėjus politiniams varžtams ir prasidėjus Gorbačiovo pere-
Ir visa tai – tik nedidelė dalis to, kas vyksta Lietuvoje jau daugiau nei keturiasdešimt
„Iš tiesų viskas prasidėjo 1981-aisiais,
stroikai - o taip pat fantastams jau žinant
kai Planetariume pradėjome rengti tokius
apie tokius dalykus kaip Worldconai, t. y. visapasauliniai fantastų konventai, kuriuose susirenka tūkstančiai žmonių – kilo idėja surengti ir Lietuvos fantastų konventą - „Lituaniconą“. „Buvo diskusijos, kur jį rengti – buvo svarstomi tokie variantai kaip Molėtų observatorija, ar kur Vilniuje, bet 1989 metų rudenį pas mane atvažiavo Rolandas su viena Kauno Profsąjungų Kultūros rūmų darbuotoja, atsakinga už renginių organizavimą. Taip trise bekalbant, kur daryti, jie ir pasiūlė rengti pirmąjį „Lituaniconą“ Kaune“, - prisimena G. Beresnevičius, kuris su R. Maskoliūnu parengė ir visą renginio programą.
foto: Nail Garejev
106 Protagonistas | vasara 2020
Anot ilgamečio „Dorado“ prezidento, tokio renginio tikslas buvo ir prisikviesti tuos
„Lituaniconas“: vieta naujiems potyriams, įspūdingoms pažintims ir… tokiems kaip tu | Adomas Rutkauskas lankytojus, kurie anksčiau lankydavosi seminaruose, ir bandymas pritraukti didesnes mases. Be to, Lietuvos fantastai jau turėjo savo žiniasklaidos šaltinį – prenumeruojamą ziną „Infosferą“, G. Beresnevičiaus leidžiamą daugmaž 1000 egzempliorių tiražu – tad buvo planuojama, kad į renginį ateis ir jo skaitytojai. Be to, tuo metu, apie devyniasdešimtuosius, visuose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis fantastų klubai – jau nebe tik Kaune ir Vilniuje. Tad vienu iš „Lituanicono“ tikslų tapo ir pritraukti naujus žmones į klubus – piešiančius, rašančius ir kitaip kuriančius“, - aiškina G. Beresnevičius. Jis prisimena, kad pirmasis „Lituaniconas“
foto: Nail Garejev
sutraukė tris šimtus lankytojų. Iki šiol dar yra išlikusios pirmojo renginio programėlės – iš jų matyti, kad jis vyko 1990 birželio 29 – liepos 1 dienomis, jo metu dalyviai žiūrėjo „Džedajų sugrįžimą“, „Konaną naikintoją“, „Indiana Džounsą ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojus“ ir kitus filmus, klausėsi pranešimų apie mokslą ir mistiką bei fantastiką kine, diskutavo apie fantastiką dailėje ir Lietuvos fantastikos ateitį, dalyvavo fantastiniame aukcione. Vyko ir stalo vaidmenų žaidimų sesijos, kuriomis
Renginys išgyveno įvairius laikus – ir džiu
Pasitvirtinus renginio „perkrovimo“ kon-
gius, kai į jį susirinkdavo šimtai dalyvių,
cepcijai, jos laikomasi ir toliau – “Lituani
ir nelengvus, kai susirinkdavo vos kelios
conas” siekia tiek suteikti progą susitikti
dešimtys fantastų. Bet Lietuvos fantastų
Lietuvos fantastikos senbuviams, tiek
bendruomenė gali didžiuodamasi paliudyti,
pritraukti naujus lankytojus – ir kad tiek
kad renginio tradicija nenutrūko visus tris
vieniems, tiek kitiems būtų ką veikti.
dešimtmečius – ir nepanašu, kad tai nutiktų artimiausiu metu.
Renginio organizatoriai sako pastebintys, kad dabar daug žmonių – ypač jaunesnių
„Lituaniconas“ persikrauna
- vartoja fantastiką, bet nesuvokia to kaip atskiro žanro, ir dėl to neturi galimybės
rūpinosi kol kas vienintelės oficialiai išleistos lietuviškos stalo vaidmenų žaidimo
Trisdešimt metų – tai daug. Per tiek laiko
atrasti daugiau kūrinių bei veiklų. Bet
sistemos „Kariai ir Magai“ kūrėjas a. a.
užauga karta ir gimsta nauja. Per tiek laiko
galbūt tereikia nedidelio postūmio, kad tas
Kastytis Beitas (deja, jo mūsų tarpe nebėra
neišvengiamai turi pasikeisti ir renginys.
ar ta, kas šiandien dar tik žiūri filmus su populiariais „Marvel“ ar DC visatų hero-
nuo 2015 metų) Antrąjį šio amžiaus dešimtmetį „Lituani
jais, po kelerių metų pradėtų kurti patys?
Nuo tų laikų įsitvirtino taisyklė, kad vienais
conas“ pasitiko kiek nusilpusiu krauju
Fantastika – ideali terpė augti naujiems
metais „Lituaniconas“ vyksta Vilniuje, o
– renginio dalyvių skaičius buvo labai
rašytojams, dailininkams, kino industrijos
kitais metais – Kaune (būta pavienių atvejų
nedidelis, jame lankydavosi beveik vien tik
atstovams, žaidimų kūrėjams.
ir su kitais miestais). Kelis kartus „Lituani-
seniai fantastika besidomintys asmenys,
conas“ buvo sujungtas ir su „Euroconu“ ar
jau ir taip pažįstantys vieni kitus. Pokyčiai
Tai ir yra pagrindinis „Lituanicono“ skir-
„Baltconu“.
prasidėjo 2016 metais, kai renginio organ-
tumas nuo kitų fantastikai skirtų renginių.
izavimą perėmė „Tolkien Lietuva“.
„Lituaniconas“ kalba ne tik apie kažkieno galutinai iškeptus populiariausius kūrinius,
„Renginio idėja buvo suburti visos Lietuvos – ir ne tik Lietuvos – fantastikos mėgėjus,
„Norėjome sugrįžti prie pradinės renginio
bet ir idėjas – svarsto jas, nagrinėja, kuria
ir kadangi tuo metu pradėjau bendrauti su
idėjos, kad konventas pristatytų fantastiką
savas.
lenkais, kitus „Lituaniconus“ organiza-
ir jos privalumus kuo didesniam skaičiui
vome su svečiais iš užsienio. Atvažiuodavo
žmonių“ , - pasakoja „Tolkien Lietuva“
rašytojai iš Lenkijos, Anglijos. Atvykdavo
klubo prezidentas ir vienas iš pagrindinių
fanai, leidėjai. Jie supažindindavo su tuo,
„Lituanicon XVIII-XXX“ organizatorių
Be abejo, šie metai atnešė nemenkų iššūkių.
kas vyksta Europoje ir pasaulyje“ - pasako-
Kastytis Zubovas. Tai pavyko - „perkrau-
Ir vis dėlto, „Lituanicono“ organizatoriai
ja R. Maskoliūnas.
tas“ „Lituaniconas“ sulaukė 400 dalyvių,
garantuoja: renginys tradiciją išlaikys ir šių
o jo pažibomis tapo tikrai įsimintinas JAV
metų rugsėjo 12 dieną įvyks.
G. Beresnevičius prisimena, kad svarbia „Lituaniconų“ dalimi būdavo ir fantastiniai spektakliai, kuriuos renginio metu pristatydavo fantastų klubai. Taip pat vykdavo „cosplay dar iki cosplay“ - kaukių ir kostiumų konkursai.
Lituaniconas XXXI: Ateitis yra dabar
rašytojas Lawrence M. Schoen (jo romanas “Barsk: The Elephants’ Graveyard” tapo
„Nors karantinas dar nesibaigė ir nėra
vienu iš 2016 metų „Nebula“ premijos fi-
aišku, kada vėl bus leista vykti masiniams
nalistų) ir Švedijos žaidimų kūrėjas Henrik
renginiams, esame nusiteikę optimistiškai
Fåhraeus („Hearts of Iron“, „Crusader
ir viliamės, kad rugsėjo mėnesį visos Lietu-
Kings“).
vos fantastai ir fantastikos mėgėjai galės
Protagonistas | vasara 2020
107
„Lituaniconas“: vieta naujiems potyriams, įspūdingoms pažintims ir… tokiems kaip tu | Adomas Rutkauskas
foto: Nail Garejev susitikti gyvai. Vis dėlto, jei fiziniai rengi
„Šiandien skaitydami prieš kelis dešimt-
„Manyčiau, toks renginys net ir inter-
niai dar ar jau negalės vykti, esame numatę
mečius parašytas knygas galime įvertinti,
netiniais laikais turi prasmę, nes tai yra
alternatyvų ir ne ką prastesnį renginio
kurios fantastų spėlionės išsipildė, o kurios
socializacija, tai yra žmonių bendravimas.
formatą“, – tvirtina viena iš pagrindinių
ne. Nors skraidlentė ir nebuvo išrasta laiku,
Tai yra svarbus aspektas, negali visko pa-
šiemetinio „Lituanicono“ organizatorių
entuziastai ėmėsi šio projekto ir sukūrė
keisti virtualumu ar vien knygų skaitymu“,
Rūta Miškinytė.
ribotai veikiantį prototipą. Tuo tarpu dirb
- įsitikinęs Lietuvos fantastas-veteranas R.
tinio intelekto, pajėgumais prilygstančio
Maskoliūnas. Ir trys dešimtmečiai „Litua
Šiemetinio renginio tema - „Ateitis yra
HAL 9000, dar gali tekti palūkėti“, - teigė
nicono“ tik įrodo, kad jis neklysta.
dabar“. Ar pamenate sceną iš antrosios
vienas iš festivalio „Lituanicon“ koordina-
„Atgal į ateitį“ sagos dalies, kurioje Marty
torių Kastytis Zubovas.
Tad atėjus rudeniui, prisimink – rugsėjo 12 dieną Lietuvoje vyks tiesiogine to žodžio
McFly nuo blogiukų spruko naudodamas skraidlentę? Pagal filmo legendą, tai vyko
Tad jei turi minčių tokiomis temomis,
prasme fantastiškas renginys, skirtas
2014 metais! Tuo tarpu „bėgantis skustuvo
norisi apie tokius dalykus pasiginčyti, ar
mėgstantiems fantastiką - fantastinių
ašmenimis“ Rick Deckard androidus „Nex-
pasiklausyti naujų fantastiškų idėjų, jei
idėjų ir kūrybos festivalis „Lituanicon“.
us 6“ vaikėsi 2019-aisiais, o legendinis
nori sutikti daugiau žmonių, kurie domisi
Daugiau informacijos apie jį organizatoriai
„2001-ųjų kosminės odisėjos“ dirbtinis in-
tuo pat, kuo ir tu – žinok, Lietuvoje jau
skelbia renginio „Facebook“ puslapyje, bet
telektas HAL 9000 buvo sukurtas praėjusio
trisdešimt metų vyksta renginys, skirtas
svarbiausia, prisimink – nauja ir lietuviš
amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Visus
būtent tam.
kos kilmės „Ledo ir Ugnies giesmė“ pati nepasirašys, kaip ir naujoviški mūsiški
šiuos fantastikos klasika tapusius siužetus vienija tai, kad žvelgiant iš dabarties pers-
O gal turi ką pasiūlyti pats? „Lituaniconas“
„Žvaigždžių karai“ patys nepasistatys,
pektyvos jų veiksmas vyksta praeityje.
- tai ne uždaras klubas. Renginio organiza-
o bene visų žymiausių lietuviškų fantas-
toriai labai laukia naujų idėjų. Nedrąsu iš-
tinių knygų autoriai – Andrius Tapinas,
Mėginimas įsivaizduoti ateitį yra neatsie-
siruošti vienam ar vienai? Imk už parankės
Gintautas K. Ivanickas, Justinas Žilinskas ir
jama fantastinės literatūros bei kino dalis.
draugą ar draugę ir ateikite dviese. Ar trise.
kiti – irgi buvo (ar ir yra) ilgamečiai „Lit-
Ateities vizijos fantastų kūryboje varijuoja
Ar su šeima – jau kelerius metus iš eilės
uaniconų“ dalyviai (ar net organizatoriai).
nuo nedrąsių spėlionių iki pačių neįtikėti
renginyje veikia jaunųjų fantastų kampe-
Tad „Lituaniconas“ - turbūt pati geriausia
niausių scenarijų – fantastai visais laikais
lis, kur tėvai gali palikti savo atžalas, o šie
starto aikštelė pradėti kelią į fantastikos
bandydavo nuspėti, kas pasaulio laukia
čia taip pat užsiims fantastinės tematikos
gilumas.
tolimoje ateityje ir artimiausiais metais. Ir
veikla – pieš, lipdys, klausysis galbūt
jei prieš 50 metų XXI amžius dar neatrodė
„Hobito“, o gal kitokios jauniesiems fan-
toks artimas, šiandien dalį jo netgi per-
tastams skirtos knygos skaitymo.
gyvenome.
108 Protagonistas | vasara 2020
EI, bičiuli! Taip, tu! Jei skaitai šį žurnalą skaitmeniniu formatu, labai kviečiame pasvarstyti galimybę įsigyti žurnalą popieriniu formatu. Mūsų spausdintas žodis, nesikuklindami pasigirsime, gyvai atrodo tikrai įspūdingai ir yra šiokia tokia kolekcinė vertybė. Mūsų bendros meilės vaisius (ne tik šį, bet ir kitus, senesnius numerius) galite įsigyti vienoje iš šių parduotuvių:
Parduotuvėse: Kuroneko vytauto g. 8, vilnius Rikis Šv. Stepono g. 5, vilnius Spacebar Verkių g. 29, Vilnius
Internetu: Kuroneko.lt rikis.lt herolab.lt kamehame.lt baltic.spacebar.gg
World of games Šv. gertrūdos g. 42, Kaunas
P. S. Jei šiuos žodžius skaitai ant ypač seksualaus 120 gsm ofsetinio popieriaus, o rankas sveria 13mm storio nugarėle besidižiuojantis ketvirtasis Protagonistas, nuoširdžiai tau sakome ačiū!
Protagonistas | vasara 2020
109
Protagonistas rekomenduoja: vasaros skaitiniai
Protagonistas rekomenduoja: Vasaros skaitiniai Kone nuo pirmojo „Protagonisto“ numerio vis galvojame apie tinkamą formatą rekomenduojant gerą ir dėmesio vertą literatūrą. Pirmajame žurnale Agnė Juškėnaitė pateikė sąrašą, nuo ko pradėti skaityti komiksus. Vėliau sekusiuose žurnaluose, rekomendacijomis dalindavomės atskirais tekstais... O štai šią vasarą turime nerealiai ilgą sąrašą rekomendacijų, kurį sukurpė Lietuvos fantastai, tad nusprendėme trumpai jį pristatyti ir suteikti šiek tiek ekstra puslapių puikiai literatūrai. Praėjusiais metais Lietuvos fantastai bal-
lituanicon.lt internetiniame puslapyje. Na,
Žodžiu, jei ieškote gero postapokaliptinio
savo už pačias pačiausias skirtingų fan-
o šiam teminiam numeriui skolinamės vie
romano, ar visos serijos, nieko nelaukę
tastikos lentynų knygas – nuo stympanko
ną iš daugybės topų - (post)apokaliptinius
čiupkite vieną iš šių knygų...
iki kosminių operų – o rinkimų rezultatai
romanus. Topas sudarytas viešo balsavimo
nugulė į ilgą fantastinės literatūros re-
metu, tačiau tai nereiškia, kad žemiau
komendacijų sąrašą, kurį visą galite rasti
sąraše esančios knygos yra blogesnės už kitas.
1.
3.
2.
„Trifidų diena“ (J. Wyndham)
„Vorų pasaulio“ serija (C. Wilson) „Metro 2033“ (D. Glukhovsky)
110 Protagonistas | vasara 2020
Protagonistas rekomenduoja: vasaros skaitiniai
5.
4.
6.
„Kelias“ (C. McCarthy)
8.
„Aš esu legenda“ (R. Matheson)
„Dvikova“ (S. King)
7.
9.
„Perėja“ trilogija (J. Cronin)
10.
„Užslinks naktis“ (I. Asimov)
„Pasaulinis karas Z“ (M. Brooks)
„Laiškanešys“ (D. Brin) Protagonistas | vasara 2020
111
Protagonistas rekomenduoja: vasaros skaitiniai
BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos Negana šio puikaus literatūrinio topo, savo žurnalo skaitytojų prašėme nepagailėti tiesiog puikių vasariškų rekomendacijų. Šiek tiek netikėtai, mūsų socialinės paskyros buvo užverstos įvairiais pasiūlymais, tad dalinamės keliais įdomiausiais.
Black Science
Watchmen Mūsų „Patreon“ rėmė-
Galėtume prisiekti, kad
jas Maksimas Demčenko
savo skaitytojams esame
širdingai rekomenduoja
ne kartą užsiminę apie visų
ypač įdomiai atrodančią
grafinių novelių čempioną -
„Black Science“ komiksų
„Watchmen“. Ir išties, apie
seriją, kuri, pasak jo, yra
šią Alan Moore ir Dave
tikras perlas mokslinės
Gibbons sukurtą graf-
fantastikos fanams. Ši
inę novelę užsiminėme
komiksų serija pradėta
pirmajame „Protagonisto“
leisti dar 2013 metais ir iki
numeryje. Vis tik tuomet
2019-ųjų sulaukė net 43-jų
turėjome kur kas siauresnį
atskirų istorijų. Žodžiu, jei
skaitytojų ratą, o dabar gal-
mėgstate tokius reikalus,
ime žinią apie šį gėrį pask-
būtinai pasidomėkit!
leisti plačiau. Valentinas Drūlia labai rekomenduoja. Labai rekomenduojame ir mes.
American Vampire
Miglos vaikai Mūsų skaitytoja Ugnė
Jei norisi daugiau teksto
Lisauskaitė pasidalino išties
ir mažiau paveikslėlių, šio
originalia rekomendaci-
žurnalo viršelio autorė
ja. „American Vampire“
Brigita sako, kad Brandon
- tai Rafael Albuquerque
Sanderson knygų seri-
paišoma grafinių novelių
ja „Miglos vaikai“ išties
serija, kurią pagrinde rašo
verta dėmesio. Mes galime
Scott Snyder. Sakome
tik paantrinti. Originalioji
„pagrinde“, nes Scott –
trilogija, kuri pasakoja įvy
ne vienintelis rašytojas.
kius nutikusius pirmojoje
Pirmieji penki šios serijos
eroje, buvo išversta į lietu-
komiksai papasakojo dvi
vių kalbą. Na, o jei patiks,
skirtingas istorijas, iš kurių
savo nuotykius galėsite
vieną sukūrė visiems fan-
tęsti su dar trimis „Wax and
tastams pažįstamas siaubo
Wayne“ serijos tęsiniais.
tėtušis Stephen King.
112 Protagonistas | vasara 2020
Protagonistas | vasara 2020
113
Interviu: Širšė ir rašymo laisvė | Greta Musteikienė
INTERVIU:
Greta Musteikienė
Širšė Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir geriau, dviejų elektroninių knygų autorė
ir rašymo laisvė
Širšė – rašytoja-fantastė, kuri prieš trejus metus išleido savo pirmąją knygą „Spiečius“. Šį romaną leidykla pristatė, kaip romaną apie postapokalipsę. Nors apie antrąją knygą dar kol kas negirdėti, tačiau Širšė sudėjusi rankų nesėdi: jos apsakymai publikuoti „Protagonisto“ antrajame numeryje, fantastinių apsakymų rinkiniuose „Lietuvos šimtmečio fantastikos almanachas“ bei „Pašiurpos“. Prie lietuviškos fantastikos gyvavimo autorė prisidėjo ir nupiešdama du viršelius leidyklos „Naujas Vardas“ knygoms bei nulipdydama bareljefą pagarsėjusiai 2018 metų Lituanikono Chtulhu skulptūrai. Nors savo veido fantastikos renginiuose Širšė neslepia, tačiau tikrąjį vardą yra linkusi nutylėti. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir dar daug kitų dalykų ji sutiko atskleisti „Protagonisto“ skaitytojams.
114 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: Širšė ir rašymo laisvė | Greta Musteikienė
Iliustracija pagal Širšės eskizą
Tai pradėkime turbūt nuo jau dažnai girdėto klausimo: kodėl pasirinkai pasirašinėti slapyvardžiu ir neatskleisti savo tapatybės?
elektroninių knygų leidykla „Naujas vardas“ ir iki šiol man nebuvo kilusi mintis, kad noriu kažko kito nei nemokamos ar elektroninės knygos. O kol neinu į „tikrų” knygų leidyklas, mano tapatybė
Prieš pasirodant „Spiečiui“, leidykla manęs klausė ar pseudoni-
niekam nerūpi ir aš tuo mėgaujuosi.
mas „Širšė” – galutinis ir nekeičiamas? Klausiu todėl, kad kūrinys – pakankamai rimtas, o toks pseudonimas verčia žiūrėti į jį kiek
- visos asmeninės priežastys, tokios kaip, pavyzdžiui, nepasitikėji-
nerimtai..
mas (tiek savimi, tiek kitais): kadangi slapyvardis leidžia maksimaliai pasislėpti, todėl galiu manyti, kad jei kažkam patinka Širšė, tai
Tada pasakiau, kad pagalvosiu ir tikrai pagalvojau. Pasvėriau „už”
tik dėl sukuriamo turinio kokybės, o ne dėl kažkokių kitų priežasčių
bei „prieš” ir apsisprendimą nulėmė tai, kad:
– tokia mąstymo logika šiek tiek apmaldo mano paranojas.
- rašymas nėra ir niekada nebus mano pragyvenimo šaltinis, todėl
Taigi šis klausimas turi daugybę atsakymų, bet trumpiausias,
nenoriu profesinės veiklos, iš kurios valgau duoną, maišyti su hobiu
matyt, būtų tas, kad pasirašyti slapyvardžiu priežasčių buvo ir vis
– vis dar yra labai daug žmonių, kurie tapatina autorių ir veikėją: jo
dar yra gerokai daugiau nei tikruoju vardu, mat pastarasis variantas
veiksmus, įsitikinimus, paklydimus.
vis dar neturi nė vieno „už“.
- rašymas man yra laisvė. Nenoriu savęs riboti, nenoriu atmesti
Kaip suradai leidyklą „Naujas Vardas“ ir kodėl nusprendei savo knygą leisti būtent ten?
temų ar siužetų, nes jie kuo nors „nepriimtini”, per daug grubūs, per daug erotiški, per daug sadistiniai, per daug stabmeldiški, per daug politiški, per daug...
Kaip suradau – nebepamenu, nes tikrai seniai apie juos žinau. Greičiausiai užtikau kažko ieškodama internetuose, o gal kokiam
- jau praėjo trys metai, kaip sukirtome rankomis su nemokamų
forume perskaičiau. Žinau tik, kad dar prieš rašydama Spiečių
Protagonistas | vasara 2020
115
Interviu: Širšė ir rašymo laisvė | Greta Musteikienė
Chtulhu menumentas išlikęs lukiškių aikštėje jau buvau jų puslapį panaršiusi ir pasižymėjusi atminty, kad „čia
Kiti darbai taip pat ilgai netruko: nuo susitarimo su leidykla iki
kažkas įdomaus“. Mane patraukė pati idėja – leisti (dar) nežinomus
knygos pasirodymo praėjo vos trys mėnesiai.
autorius ir būtent nemokamos elektroninės knygos formatu. Nesklandumų nebuvo tik kelios pamokos man pačiai, kurių svarSu kitomis leidyklomis nebendravau, nes rašydama Spiečių nepla-
biausia turbūt ta, kad ateity neleisiu knygos be kalbos redaktoriaus.
navau, kad jis taps knyga. Tai buvo tiesiog dar viena mano parašyta,
„Naujas vardas“ man jo neskyrė, nes įvertino tekstą kaip gana
elektroninėje erdvėje skelbta istorija. Ir tik kūrinį užbaigus šovė
raštingai parašytą, bet vis dėlto knygoje likę nemažai klaidų, kurios
mintis pamėginti susirasti tą „įdomią“ leidyklą, kur leidžia
man vis dar daro gėdą. Siaubingai apmaudu, kai susilauki komenta-
nemokamas elektronines knygas ir pabandyti nusiųsti rankraštį.
ro, jog istorija gera, bet klaidos, klaidos…
Nelabai tikėjau, kad jie sutiks leisti, į visą šį bandymą žiūrėjau daugiau kaip į žaidimą, kažkokį eksperimentą ir visai nemaniau, kad tai taps kažkuo realiu, o juo labiau – knyga.
Ar buvo kokių nesklandumų su elektroninės knygos leidimu? Kiek užtruko nuo atsakymo „taip“ iki jos pasirodymo?
Ar turėdama antrą knygą leistum ją ten pat? O gal turi tikslą iš knygos kada nors uždirbti? Taip, manau, kad ten pat leisiu ne tik antrą, bet ir trečią, ketvirtą ir visas knygas, kiek tik man jų pavyks parašyti (čia aš stengiuosi būti optimistė).
Viskas vyko labai sparčiai – ypatingai greitai gavau atsakymą, kad knygą leis. Pamenu, vos kelios dienos buvo praėjusios nuo išsiun-
Labiausiai dėl to, jog man patinka, kad mano knyga yra elektroninė
timo, kai gavau pakankamai lakonišką „leisim“. Tuomet man net
ir nemokama. Jei nebūtų šios leidyklos, greičiausiai mano kūryba
keista buvo, jog fiziškai perskaityti taip greitai pavyko, jau nekalbu
taip ir liktų prieinama tik bloge ar kokiose rašytojams skirtose
apie sprendimo priėmimą.
platformose, taip niekada ir neįgaudama knygos pavidalo, nes
116 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: Širšė ir rašymo laisvė | Greta Musteikienė nemanau, kad rašau taip gerai, jog būtų verta nukirsti bent vieną
erdvėje, matyt, sudarau visai priešingą įspūdį, mat vis nutinka
medį. Taip pat nevertinu savo kūrybos ir materialia prasme. Gal
sulaukti pasiūlymų sudalyvauti tai viename, tai kitame projekte. Tai
labiausiai būtent dėl to, kad visiškai netikiu galimybe užsidirbti iš
šis nebuvo išimtis – man parašė vienas „Lituanicon“ organizatorių
knygų rašymo Lietuvoje. Bent jau ne su tokiais resursais, kurie man
su pasiūlymu prisidėti prie Chtulhu paminklo gamybos, mat buvo
prieinami – čia labiausiai turiu omenyje (savi)reklamos poreikį, kas
girdėjęs, kad aš esu „lyg ir skulptorė“. Na, jokia aš ne skulptorė
man iš prigimties yra labai svetima ir neįdomu.
(neturiu supratimo, iš kur tokie gandai...), bet ši klaida buvo man labai naudinga, nes leido išmėginti kažką naujo ir tiesiog turėti dar
O kadangi išplaukti į platesnius vandenis, tai yra pradėti rašyti
vieną šaunų prisiminimą. Visada labai džiaugiuosi visokiomis nau-
kitomis kalbomis, neketinu, tai atitinkamai nei turėti agentą, nei
jomis patirtimis ir stengiuosi nepraleisti pasitaikančių progų.
kontraktą su užsienio leidykla, nei uždirbti milijoną iš rašymo nesišviečia… Taigi, kol tokia situacija, lieku prie geriausiai mano požiūrį šiai dienai atitinkančio „Naujo vardo“.
Su „Nauju Vardu“ vėliau bendradarbiavai piešdama viršelius kitų autorių kūriniams. Kaip prasidėjo šitas bendradarbiavimas?
Daug kas sako „parašyti knygą tai tik pradžia“ ir kad didžiausias darbas prasideda norint ją reklamuoti, pristatinėti. Ar sutinki? Ar esi ta autorė, kuriai kalbėti apie savo kūrinį lengva? Šiaip nelabai galiu atsakyti į šitą klausimą, nes aš pati nedariau jokios knygos reklamos, neskaitant keleto įrašų „Facebook“.
Dėl to beveik visi laurai tenka mano bičiuliui Aurimui Gailiūnui.
Galima sakyti, kad „Spiečius“ gyvena savo gyvenimą, o aš – savo.
2018 metų vasarą rasyk.lt svetainėje jis organizavo siaubo pasakų
Kraičio iš manęs jis gavo savo elektroninę nemokamą formą ir
suaugusiems konkursą, o geriausių darbų rinktinę pasižadėjo
dabar viskas priklauso nuo to, kiek skaitytojų įstengs privilioti savo
išleisti „Naujo vardas“. Taigi konkursas įvyko, laimėtojai buvo
turiniu bei prieinamumu.
išrinkti, prasidėjo knygos leidimo darbai: kažkur prieš metus Aurimas man pasiūlė prisidėti prie jų kuriant viršelį. Sutarėm,
Tiesa, buvo keli knygos pristatymai už kuriuos esu dėkinga Justinui
kad aš piešiu „senoviškai“ (popierius ir pieštukas), o jis padarys
Žilinskui, pakvietusiam mane į „Hukoną“ ir į „Lituaniconą“, kur
visus „naujoviškus“ patobulinimus, t.y. skaitmenizuos, papildys,
galėjau auditorijai pristatyti savo knygą. Taip pat, buvo vienas susi-
suredaguos. Na, žodžiu pavers tokiu, kad nebūtų gėda žmonėms
tikimas su skaitytojais „Fantastinių knygų klube“, tad apie knygą
parodyti. Tai taip kartu ir sukūrėme siaubo pasakų rinktinės
teko šiek tiek pakalbėti, tik nežinau ar tai galima būtų pavadinti
„Pašiurpos“ viršelį. Tik tiek, kad kol ši knyga išvydo pasaulį, dar
kažkokia reklamine kampanija, nes darbu tai tikrai nepavadinčiau:
gavau pasiūlymą ir tiesiai iš „Naujo vardo“, nupiešti viršelį kitai jų
man malonu kalbėti apie kūrinį, kūrybą, išgirsti kaip kiti tai vertina
leidžiamai knygai – „Beveidė“ (aut. Rima Kišūnaitė, Gintaras
ir supranta. Tai tokius aptarimus daryti tikrai nėra sunku, tačiau
Balionis). Šiek tiek patrypčiojau, nes buvo nejauku imtis to vienai,
apie aktyvią reklamą negalvoju, nes man, kaip senovės lietuvei,
bet leidykla neišsigando, kad aš jiems duosiu ne skaitmeninį
save girti ir siūlyti yra kažkas tokio ypatingai varginančio.
piešinį, o tiesiog skanuotą ar fotografuotą paveiksliuką, todėl nebeliko priežasčių atsisakyti tokio įdomaus iššūkio.
Na ir dar papasakok kaip nutiko, kad darei Chtulhu bareljefą žymiajam paminklui Lukiškių aikštėje?
Papasakok apie savo rašymo ritualus. Ar rašai kasdien? Ar planuoji prieš rašydama? Jei taip, tai kaip vyksta tavo planavimo procesas? Ypatingosios rašymo kėdės ar kūrybos aromatą skleidžiančios žvakės neturiu. Produktyviausias kūrybinis laikas man būna tada,
Oi, Chtulhu paminklo istorija verta atskiro pasakojimo ir ne tiek
kai gyvenime nieko įdomaus nevyksta pakankamai ilgą laiką: kai
to monumento kūrimas, kiek jo trumpas, bet ryškus pasirodymas
įsigali rutina, nurimsta visos santykių dramos, darbiniai mara-
Vilniaus viešojoje erdvėje. Manau, tai buvo labai geras 2018 metų
tonai, išsisemia kūrybiniai projektai ir horizonte nesišviečia jokie
„Lituanicon“ organizacinės grupės projektas. Vien ko verta tai,
nauji nuotykiai. Jei mano gyvenime vyksta bent kažkas įdomesnio –
kad pastačius jį (darbai vyko nakties metu), ryte buvo pranešta
kaip rašytoja aš niekam tikus, nes negaliu prisiversti net minima-
policijai apie galimai pavojingą savadarbį objektą, kad savivaldybė
liai prisėsti prie rašymo, o ir galvoje istorijos tokiu metu lizdelių
gavo oficialų raštą su susirūpinusių piliečių skundu dėl šventos
nesuka.
vietos niekinimo ir kabalistinių objektų garbinimo, kad paminklas buvo „Grindos“ demontuotas ir išvežtas nežinoma kryptimi, ir po
O štai tobulos rutinos periodais išsigelbėjimo ieškau rašyme ir
kelių valandų vėl tos pačios „Grindos“ sugrąžintas į Lukiškių aikštę
iš gyvenimo nuobodybės bėgu į išgalvotus pasaulius. Tada daug
(matyt, nustačius, kad tas savadarbis objektas nėra toks pavojingas,
laiko spoksau į vieną tašką, tuo švelniai kraupindama aplinkinius,
kaip iš pradžių įtarta). Žodžiu, tai buvo tikrai reakciją sukėlęs ir jos
ir suku kokią nors kūrybinę mintį. Pradžioje žymiuosi tik siužeto
įvairiais kanalais susilaukęs projektas.
stuburą, detales apie veikėjus, jei reikia – pasirenku medžiagos, nuolat dėlioju ir perdėlioju siužetą galvoje, kol jis man ima patikti.
O kaip aš ten atsiradau? Tai kaip dažniausiai man nutinka –
Tada pereinu prie smulkesnių epizodų apmąstymo ir, idealiu
atsitiktinai.
atveju, rašyti sėdu jau turėdama atskiras teksto atkarpas galvoje. Žinoma, jei kūrinys trumpas, tarkime iki 10 psl., būna parašau ir be
Turiu tokią laimę-nelaimę gyvenime žmonėms atrodyti atšiauri
jokio ypatingo pasirengimo, tiesiog ekspromtu dėliodama galvoje
ir neprieinama. Kartais tai rimtai apsunkina gyvenimą ir tampa
susikaupusius epizodus, mintis, palyginimus ar kitas gyvenimo
įvairių nesusipratimų šaltiniu, ypatingai keblu su tokiu įvaizdžiu
detales.
profesinėje veikloje. Bet geroji reikalo pusė ta, kad štai virtualioje
Protagonistas | vasara 2020
117
Interviu: Širšė ir rašymo laisvė | Greta Musteikienė pasitaiko proga, savo potencialių betų sąrašiuką praplečiu – mėgstu išmėginti bendradarbiavimą ir su naujais žmonėmis, nes niekada negali žinoti… Tad neturiu pastovaus savo tekstų vertintojo. Ilgiausią šio darbo stažą turi sesuo, kuri buvo pirmoji mano skaitytoja bei kritikė ir kurią vis dar kartais įkalbinu paskaityti kokį juodraštį.
Kaip reaguoji į kritiką? Ar ji skaudina? Ar pati mėgsti kritikuoti kitus rašančiuosius? Dėmesio, tuojau perskaitysite tikros babos monologą, tai turit galimybę išvengti to „o mano laikais buvo“ – nesakykit, kad neįspėjau. Kritiką aš myliu ir labai vertinu. Kadangi mes neturime jokių rimtesnių kūrybinio rašymo mokymų, tai autoriui mėgėjui kolegų rašytojų kritika yra vienintelis būdas tobulėti. Jei jūs dabar galvojate apie visus tuos rašymo kursus, kurių reklamas matėte, tai aš dar neaptikau nė vienų, kurie siūlytų normalų mokymą. Su tekstų nagrinėjimu, klaidų aptarimu, pabaksnojimu į vietas, kur nusigrybauta ir aptarimu, kodėl čia yra blogai (taip, tas baisus žodis, kurio pradėjome bijoti). Dabar mokymuose yra priimta ne ugdyti, o kurti malonią atmosferą, skatinti saviraišką, mokyti atrasti savo kūrybinį potencialą, leisti pasijusti kūrėju ir taip toliau ir panašiai. Jūs man parodykite smuikininką, su dideliu potencialu, labai išraiškingą ir didį kūrėją, kuris nemokėtų laikyti stryko ir negebėtų išgroti visų akordų. Arba kepėją, kuris nežinotų, ką kepiniui duoda sviestas, kiaušiniai ir ką daryti su soda. Paimkit bet kurią profesiją, amatą ar hobį. Visur be įkvėpimo turi būti ir žinios. O žinių negali įgyti vien
Autorės knygos viršelis Paskutiniais metais rašymui laiko išvis neskiriu. Buvo vienas trumpas etapas (kitaip dar vadinamas atostogomis), kai galėjau skirti vidutiniškai 4-5 valandas per dieną, bet tuomet tai jau tampa darbu ir nežinau, kiek ilgai tokiu ritmu galima būtų rašyti ir vis dar tai vadinti hobiu (ir iš tikro tai mėgti). O pats optimaliausias rašymui skiriamas laikas man – dvi valandos. Skiriant tiek laiko nesunku prisėsti kasdien, o ir progresas yra apčiuopiamas, todėl kūryba nespėja apaugti voratinkliais dar istorijos vidurio nepasiekus. Tiesa, vis dėlto prie ritualų galėčiau paminėti laisvąjį rašymą. Nors paprastai aš tingiu jam skirti papildomą ketvirtį valandos, tačiau kai prisiverčiu, niekada nesigailiu, nes mane jis tikrai veikia labai teigiamai, tad jei nebandėte – labai rekomenduoju.
Ar prieš publikuodama tekstą klausi kokio nors „beta skaitytojo“ nuomonės? Kol pagrindinė kūrybos skelbimo platforma buvo rasyk.lt, tą funkciją atlikdavo tuntas kintančių betų – tai yra visi svetainės lankytojai, kurie užsukdavo paskaityti. Žinoma, toks masinis komentavimas reikalauja šiokios tokios atrankos: reikia susivokti, kad kai kurie komentarai būna nulemti asmeninių skaitytojų preferencijų, kai kurie patarėjai lenkia ne į tą pusę, kur man norisi eiti, dar kiti pastebėjimai iš principo būna į pievas. Bet, kadangi toje platformoje pragyvenau ne vienerius metus, ilgainiui atsirinkau visą būrį labai šaunių skaitytojų, kurių patarimus visuomet labai vertinu ir dabar, jei jaučiuosi neužtikrinta dėl teksto, galiu kreiptis į bet kurį iš jų ir būti tikra, kad kažką tikrai įkalbinsiu pabūti mano beta. Be to, kai
118 Protagonistas | vasara 2020
iš teorijos, tam reikalinga praktika. O praktika nieko verta, jei nėra „veidrodžio“, parodančio klaidas. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad kreipiantis privačiai į kai kuriuos kūrybinio rašymo mokytojus, galima gauti ir argumentuotos kritikos, ir patarimų, tačiau mes kalbame apie privačias pamokas, kurios ne kiekvienam įkandamos. Taigi mano akimis kritika yra tas nemokamas bei gana lengvai prieinamas būdas tobulėti. O dažnam mėgėjui – ir vienintelis. Ar man malonu gauti kritikos? Ne, nėra malonu – taip pat kaip mokykloje nebūdavo malonu gauti prastą pažymį iš temos, kurią mokiausi, į kurią gilinausi, bet kažkas nepavyko. Taip pat ir rašyme: apmaudu, kad nepavyko, bet stengiuosi į tai žiūrėti kaip į pamoką. Dėl kitų rašančiųjų kūrinių nagrinėjimo turiu pripažinti, kad dabar jau tingiu tai daryti. Duoti geras pastabas ilgesniam prozos tekstui užima visai rimtą laiko atkarpą, reikalauja įsiskaitymo, įsigilinimo ir pamąstymo, o kadangi dauguma pradedančiųjų autorių jaučiasi labai gabūs, tai dažnai tos pastabos būna arba ignoruojamos, arba dar geriau – sukelia pyktį. Todėl taupydama savo laiką ir kitų emocijas dabar komentuoju tik tiems autoriams ir tuos tekstus, kuriuos pakomentuoti manęs paprašo.
Dažnai girdžiu rašytojų padūsavimus, kad jie turi tiek idėjų, bet jų niekaip nesugeba užbaigti iki kūrinio. Ar tau irgi taip būna? Ne, man taip nebūna. Nors tam tikrais etapais kyla nemažai idėjų, kurios suintriguoja ir įžiebia viltį, kad „o gal tai būtų visai nebloga
Interviu: Širšė ir rašymo laisvė | Greta Musteikienė istorija“, bet paprastai tos idėjos labai greitai būna atmetamos, nes
kūrybiškumas (kaip užmušti mamutą, kai rankoje turi tik runk-
nepraeina elementarios patikros: vienoms stinga originalumo, ki-
elį?), praeities likučių integravimas (Senieji garbino deivę Neste,
toms nesiriša siužetas, trečios tiesiog manęs netraukia – priežastys
jos ženklą keldavo prie kelių ir sankryžų, nes ji buvo keliautojų
įvairios, bet rezultatas vis tiek tas pats. Gera, man patinkanti idėja
globėja), visuomenės architektūros pokyčiai (mes sekame Petrą,
yra retas paukštis, todėl – brangus.
nes jo odą išberia neoninėmis dėmėmis, vos priartėja Blogis) – čia yra neišsemiami klodai fantazijai ir didžiausi iššūkiai. Nors pasaulio
Dar apie „Spiečių“. Elektroninėje knygoje įrašyta, kad tai „postapokaliptinis fantastinis romanas“. Ar taip apie jį ir galvojai jį rašydama?
(at)kūrimas nebuvo pirminė knygos idėja ir akcentas, bet rašant poreikis apsvarstyti tas naujas struktūras (visuomenės, technologijų, tikėjimo...) iškildavo kiekviename žingsnyje, todėl galutiniame
Taip jį pavadino leidykla. Aš pati jo nelaikau postapokaliptiniu, bet
variante jo tikrai daug, o kadangi jis toks kitoks nei mūsiškis, tas jo
tuo pačiu šis priskyrimas nėra ir klaidingas. Veiksmas romane tikrai
pavadinimas postapokaliptiniu ir nesukelia gilaus noro prieštarauti.
vyksta po tam tikro civilizacijos žlugimo, tačiau tai yra senas įvykis, t.y. po žlugimo jau yra praėję šimtmečiai. Čia tas pat, kaip sakyti, kad mes esame dinozaurų postapokaliptinė visuomenė. Na, kaip ir
Kaip pati žiūri į postapokaliptinę literatūrą? Ar skaitai? Ar rašai? Ir kodėl nedalyvavai Protagonisto postapokaliptinės Lietuvos konkurse?
taip, bet kaip ir „whaaat?“ Skaitau labai impulsyviai ir negalėčiau išskirti jokio mylimo ar Kadangi suprantu, jog tam tikras priskyrimas yra reikalingas vien
nekenčiamo žanro. Būna etapų, kai skaitau detektyvus, būna – ro-
tam, kad potencialiam skaitytojui būtų aiškiau, o kiti fantastikos
manus, būna pasineriu į fantastiką ar pasiimu kažką rimtesnio. Kai
(sub)žanrai man neatrodė labiau tinkamesni už postapokalitiką, tai
pradėjau rašyti fantastiką, buvo momentas, kai galvojau, kad reikia
taip ir liko.
jos daugiau paskaityti, tačiau ilgainiui supratau, kad nesu aš vien fantastikos rašytoja ir nesirišu taip stipriai prie šio žanro. O kitas,
Be to romane išties yra daug pasaulio: naujų, po ankstesnės
net svarbesnis dalykas – pamačiau, kad koncentracija į kažką vieną
civilizacijos atėjusių socialinių struktūrų, naujų „technologijų“,
apriboja. Literatūra yra universali ir ta sėkla, kuri į galvą įkrito
naujos religijos, net naujų rasių, tad tai, kas yra aprašoma, kas
skaitant klasiką, gali puikiai augti rašant meilės romaną. Galima
susikūrė, tikrai kilo iš žlugusio seno (jau beveik kalbu knygos
mokytis detektyvo rašymo subtilybių ir panaudoti jas toje pačioje
žodžiais…). Žodžiu, pasaulis knygoje tikrai užima svarbią vietą ir tai
fantastikoje.
yra dar vienas ryšys su postapokaliptiniu žanru – man pačiai jame labiausiai ir patinka būtent tas visa apimantis jaunos civilizacijos
Tiek gyvenime, tiek literatūroje neturiu favoritų, mėgstu jungti, perkelti elementus iš jiems įprastų terpių į netipines vietas, man patinka eksperimentuoti ir labiausiai nemėgstu kartotis, todėl man yra būtinos „erdvios ganyklos“. Bet postapokaliptinį žanrą išties mėgstu, tik ne literatūroje, o kine. Čia turbūt vienintelis, pro kurį nepraeinu ir mielai žiūriu, kai tik pasitaiko proga. Protagonisto postapokaliptinės Lietuvos konkursas… Rašiau post apokaliptinį apsakymą Lietuvos šimtmečio fantastikos almanacho konkursui, beje – tada apsakymas pateko tarp nugalėtojų ir buvo publikuotas tame (taip pat elektroniniame ir taip pat nemokamame!) leidinyje. Be to, mano apsakymas buvo spausdintas ankstesniame „Protagonisto“ numeryje, tai pamaniau, kad būtų nesąžininga kitų autorių atžvilgiu… O jei rimtai, tai trumpieji žanrai man sunkiai sekasi. Jie arba „nutinka“, arba ne… Kol kas neišmokau suvaldyti šito savo gebėjimo, tad tenka tenkintis arba atsitiktiniais žybtelėjimais, arba ilgais nebaigtais romanais, prie kurių vis pasižadu sugrįžti.
Ačiū už pokalbį. Daugiau apie Širšės kūrybą galite sužinoti jos „Facebook“ puslapyje facebook.com/pikta.kaip.sirse
Autorės iliustracija
Protagonistas | vasara 2020
119
Interviu: Marijus gailius ir mus slegiantis oras | Justinas žilinskas
INTERVIU:
Justinas žilinskas
Skaitantis ne tik fantastiką
Marijus gailius ir mus slegiantis oras
Kai pasirodė Marijaus Gailiaus knyga „Oro“, tarsi pro skafandro plyšelius oras, ėmė skverbtis žinia, kad knygoje yra fantastinių elementų, kad tai – lietuviška distopija. Aš ir pats knygą įsigijau Lituanicono metu. Atsiverčiau, pradėjau skaityti. Iš karto prisiminiau prieš keletą metų nutikusį mudviejų su Marijumi pašnekesį, kai aptarinėjome Andriaus Tapino „Vilko valandą“, ir jis pastebėjo, kad Andriaus bestseleryje „mažai literatūrinio krūvio“. „Oro“ literatūriniu krūviu, ką ten, visu jupiterišku atmosferos slėgiu, mane užgriuvo iš karto. Taip užgriuvo, kad knyga turėjo sulaukti karantino, kad vėl jos imčiausi, nes tai – nelengvas skaitinys. Ji – sudėtinga, paini, vietomis poetiška, lyriška, vaizdinga, o kai kur – užknisančiai klampi, nes tenka brautis per naujakalbę, arba įsijausti į kruopščiai analizuojamas veikėjų būsenas. Kitaip tariant, tai – ne pramoginės literatūros knyga. Marijus ne pirmasis iš lietuvių rašytojų imasi distopinių svarstymų, labiausiai tuo garsėja Jaroslavas Melnikas (jo kūriniai „Tolima erdvė“ ir „Maša, arba postfašizmas“), tačiau pirmą kartą distopinis romanas su fantastiniais elementais tampa „Metų knyga“ (nežinau, kaip jums, bet man tai buvo labai netikėta). Prisiminus, kad kažkada „Metų knyga“ tapo ir „Vilko valanda“, turime gražią simbiozę: skaitytojų lentynose telpa ir veiksmo, ir žmogaus turinio fantastika (nors vargu ar tos lentynos tos pačios). Vis dėlto, apsimesdamas kritiku, galėčiau pasakyti, kad ne viskas „Oro“ man patiko: kiek per daug melodramos, per menka „didžioji paslaptis“ ir milžiniškos bangos nesugriautas nei Vilnius, nei Kaunas, nei Kaipėda ir netgi, Kastyti, Panevėžys finale! Tačiau laiko, skirto knygai, nesigailiu. O kadangi kiekvienas lietuviškas kūrinys su fantastikos elementais yra džiaugsmas senam (bet dar ne rizikos grupės) fantastui, tai užsidėjau kritiško interviuotojo kaukę, ir pasibeldžiau į Marijaus Messengerio kanalą. Siūlau paskaityti mūsų pašnekesį ir, tikiuosi, nuspręsite, ar sugebėsite įveikti „Oro“ mįsles.
120 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: Marijus gailius ir mus slegiantis oras | Justinas žilinskas
Marijus Gailius
Jeigu paimam “Oro” ir nulupam literatūrinius pagražinimus, ten lieka muilo opera (ar melodrama) su distopijos elementais? Sutiktum, ar toks pastebėjimas neteisingas ir gal net įžeidus?
į pražūtį, todėl nebijome. Būtent todėl tai yra taip baisu. Yra keletas pagrindinių klimato kaitos scenarijų: kas nutiks, jeigu iki 2100 metų vidutinė oro temperatūra kils 2, 3, 4 ar ne duokdie daugiau laipsnių. Žemaitija bus užlieta tuo atveju, jeigu ištirps visi ledynai
Bet jeigu nuluptume muilo pagražinimus, tai galbūt būtų detek-
(jei neklystu, įskaitant ir Antarktidą). Bet kuriuo atveju, tikrai dar
tyvas su trilerio ir fantastikos elementais? Sutinku, kad romane
ne šio amžiaus pabaigoje, kada vyksta dalis romano veiksmo.
melodramiškų motyvų netrūksta. Man pačiam keista, kodėl kurdamas intrigą vaizdavau motiną ir dukrą nėščias ir tai viena nuo kitos tarsi slepiančias. Tai melodramatiškas sutapimas. Kita vertus, „Oro“ pirmiausia yra ne tik klimato, kiek santykių antiutopija.
Tas momentas man patiko - gyvename katastrofos akivaizdoje, bet business goes as usual. Ar pats esi pesimistas dėl žmonijos gebėjimo tvarkytis su klimato krize? Visgi, kasdien išrandamos naujos technologijos, sprendimai ir t.t.?
Mano uždavinys buvo kurti įvairius išnaudojimo santykius kaip planetos išnaudojimo alegoriją.
Bet planetos išnaudojimas atskleidžiamas gana fragmentiškai - vos ne užuominomis. Man skaitant net nebuvo baisu - juk pagal prognozes turėtų būti užlieta pusė Žemaitijos, gi knygoje - tik Neringa tapusi sala ir Palanga su jūrsiene?
Nežinau, ar suvokti žmogaus ribotumą yra pesimizmas. Mūsų pačių rankomis kuriamą katastrofą vertinu natūraliai ir ironiškai, juk ne pirmas kartas (ir tikėkimės, nes paskutinis). Manau, kad pokyčius teigiama linkme lems ne technologijos. Technologijų taikymas sprendžiant klimato kaitą yra, palyginsiu melodramiškai, lyg seksualinio gyvenimo turtinimas žiūrint pornografiją. Pirmiausia turi
Taip, Justinai, fragmentiškumas visiškas sąmoningas. Klimato
keistis vartotojų elgesys globaliniu lygiu: tai yra visi bemaž 8 mlrd.
kaita jau dabar daro poveikį užuominomis, tik ateityje jos bus vis
mūsų rūšies individų turėtų pradėti gyventi labiau kaip nepaliečiai
ryškesnės. Šis reiškinys būtent todėl toks pavojingas, kad prieš akis
negu amerikiečiai. Antraip game over.
nematome viso jo poveikio. Manau, žmonijai nelemta netgi suprasti, kad klimato kaita „įvyko“: romane ateities žmonės nenutuokia gyvenantys jau po katastrofos, nes neatsimena. Mes, Justinai, nei individualiai, nei kaip bendruomenės, nesuprantame, kad riedame
Bet turbūt game over nepaliečiams, kas, beje , yra ir paties knygoje - klimato pabėgėliai tiesiog šaudomi? Nemanai, kad priversti „auksinį milardą“ atsisakyti savo gyvenimo būdo - utopija? Turi vilties?
Protagonistas | vasara 2020
121
Interviu: Marijus gailius ir mus slegiantis oras | Justinas žilinskas
Marijus Gailius Man kelia šypseną, kai pati tikrovė diktuoja utopiją. Juk dabartinė
mąsčiau, kaip kūrinyje vaizduojamų ateities technologijų nepad-
sveikatos krizė (kuri yra ir ekologinė problema) uždarė auksinį
aryti pernelyg stulbinančių (fantastinių), kad nenukreiptų dėmesio
milijardą tarp keturių sienų. Daugybė veiklių vyrukų jau visą mėnesį
nuo man svarbesnių klausimų, kita vertus, sąmoningai vengiau
negali išskristi darbo ar pramogų reikalais. Daugybė moterų jau
kultūroje įprastų klišių: ekranų ant sienų, įsiuvamų mikroschemų
visą mėnesį negali pasimatuoti naujos suknelės. Kitaip sakant,
ir pan. Manau, virtualybės susiliejimas su tikrove jau yra visuotinai
pandemija bent trumpam atpratino nuo visiškai nereikalingų ir
priimtina futuristinė prognozė, tad nesu pernelyg originalus. Tiesa,
gamtai žalingų užsiėmimų. Nuoširdžiai tikiuosi, kad dėl korona-
įvedu sąvoką – profilio, avataro, paskyros sinonimą ateičiai, kurį
viruso dauguma pigių avialinijų žlugs. Mes jau seniai skraidome
man pakuždėjo T. S. Eliotas – tai duomenų kūnas.
iš paiko įpročio vaikydamiesi tuščių simuliakrų, kartu alindami istorines vietoves ir napaliestas buveines. Ir, kaip pamatėme, kartu sklandžiai platindami ligas.
Gerai, prie prognozių dar galėsim grįžti, dabar šiek tiek apie distopiją pačioje knygoje. Viena vertus, viskas labai modernu: tinklaodės, dvigubos asmenybės, skaitmeninė tremtis, kita vertus - tokie seni dalykai kaip neįgaliojo vežimėlis (kai dauguma prognozuotojų kalbėtų apie egzoskeletus). Ar sąmoningai nekėlei sau tikslo paskirti daugiau dėmesio ateities aplinkai, anturažui, nes bent jau man nepavyko susidaryti aiškaus įspūdžio, kaip ta ateitis atrodys?
Kitas klausimas, susijęs su futuristine dalimi - tai yra naujakalbė, savotiškas lietuvių - anglų kalbų mišinys, tačiau ne tas įprastinis kaip kalbame dabar, pvz., “Geiminau Apex, gavau penkis kilus”. Ar tą naujakalbę kūrei sugalvodamas jos dėsningumus? Kodėl tokios neįprastos (dabarties ausiai) gramatinės formos ir pan.? Sukurti naujakalbę buvo rimtas, bemaž autonomiškas kūrybinis projektas, nes tai ne tiek literatūros, kiek kalbotyros uždavinys. Iš pradžių užrašant dialogus, šio šimtmečio pabaigos žmonės tiesiogine kalba bendravo vien suanglėjusiu leksiniu lygmeniu, tai
Žinai, atsimenu mokykloje vieną pamoką, kai skaitėme Ray‘aus
yra taip pat, kaip dabar. Tai kokia čia ateitis? Pats nuolat nesąmo
Bradbury ištrauką – pedagoginiais tikslais joje buvo prikišamai
ningai vartoju anglicizmus. Neseniai ištariau „demedžų“ ir iškart
vaizduojamos technologijos (regis, tame fragmente vekėjai kepė
atkasiau, kad mano vidinė semantika išstūmė „žalas“. Palikęs vien
maistą iškart ant valgomojo stalo). Man, kaip tuo metu jau iki kaklo
suanglėjusią leksiką nebūčiau galėjęs pasiūlyti nieko futuristiško.
atsiskaičiusiam sci-fi, tai pasirodė banalybė.
Todėl it koks Jablonskis-3000 ėmiausi kurti ateities lietuvių kalbos matmenis. Pirmiausia nusitaikiau į morfologiją. Šitaip dauguma
Išmokau šitą pamoką: nekišk į pirmą planą futuristinių atributų.
lietuviškų priesagų pagal apygriežčius dėsnius keičiamos angliš-
Tai todėl tinklaodės (angl. netskin) veikimo principas romano
komis galūnėmis -ed, -er, -en, -in, -ing.: sąvartynas = sąvar
veikėjo lūpomis konkrečiai atskleidžiamas tik pasakojimo pabai-
tingas, laimingai = laiming, gyvenimas = gyvenera, kvėpuoti =
goje: tai yra lyg ant kūno glaudžiamas audinys-kompiuteris. Ilgai
kvėpinti, ir pan. Pavyzdžiui, „būti“ tokioje kalboje būtų keičiamas
122 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: Marijus gailius ir mus slegiantis oras | Justinas žilinskas į „būten“, bet palikau ir bendraties galūnę „ti“, antraip tekstas
Iš pradžių turėjau motyvą pašaržuoti nebent nacionalistus, bet su-
turbūt taptų neperskaitomas. Vis dėlto veikėjus įsivaizduoju tariant
veikus menininko sąžinei kliuvo ir kairuoliams. Domiuosi ideologi-
ne „būtenti“, o „būten“.
jų takoskyra praktiniame lygyje, kasdienybėje, prie pietų stalo su teta ir dėde. Labiausiai stebina, kad smerkimo retorikos intensyvu-
Keičiasi ir priešdėliai, prie daugumos žodžių iš principo paliekant
mu teisuoliai kairieji mažai kuo skiriasi nuo ribotų dešiniųjų.
du – teigiamą, aktyvų (į) ir neigiamą, pasyvų (už): pavyzdžiui: įskola, užbaiga. Todėl naujakalbė taip ir ūžia nuo „už“: beje, už
Pagal įvairius tyrimus, atsiradus feisbukui tarp JAV respublikonų ir
šio priešdėlio idėją dėkingas Vytauto Stankaus poezijos knygai
demokratų rėmėjų žiojasi vis ryškesnė praraja: nors virtualybė
„Iš veidrodžio, už“. Daugumoje žodžių sangrąžinė dalelytė šoka į
turėtų mus suartinti, iš tikro tik dar labiau supriešina. Prieš išsi-
žodžio galą (įsižeisti = įžeistis). Taip pat įvyksta ryškesnė fonetiškai
trindamas feisbuką atsimenu pasišlykštėjimą Vytauto Sinicos sekėjų
artimų garsų asimiliacija, pavyzdžiui: aš iš istorijos = aš-storijos.
elgesiu, nors jam pačiam jo sienoje pilama neapykanta buvo vienodai. Jis dar feisbuke? Ar toliau leidžia siautėti tamsiems gaivalams?
Tarptautiniai žodžiai konvertuojasi pagal anglišką tarimą
Kodėl jo niekas neapskundžia? Nes niekas neturi laiko gilintis ir
(demokrasė, civilizeišė, bajografė).
priešintis.
Tai pagrindiniai dėsniai, nors ir ne visi. Už įkvėpimą esu dėkingas
Manau, demokratijos virtualėjimas toliau tik ryškins ideologinius
titaniškam Laimanto Jonušio darbui David Mitchell romano „De-
skirtumus ir aštrins kraštutinumus – geigryniškos kairės ir blek-
besų atlasas“ vertime: juk jis genialiai, vos vieno kūrinio tikrovėje,
mūniškos dešinės.
sukūrė naują lietuvių kalbos dialektą su visa kalbos dėsnių sistema. Manąjį projektą Ferdinand de Saussure turbūt iškart demaskuotų, vis dėlto man patinka, kad suanglėjusi kalba primena nelyg kokį Donelaitį. Beje, jeigu romano veiksmas vyktų dviem šimtais metų vėliau negu dabar, kalbos inžineriją būčiau taikęs ne tik leksikai ir morfologijai, bet ir sintaksei.
Ir vis dėlto, tas titaniškas darbas knygoje naudojamas ribotai - jis naudojamas kaip rašto šaltinių kalba, truputį kaip slengas, bet jeigu lendi į veikėjo galvą, jis ten mąsto įprastine kalba. Pasigailėjai skaitytojo?
Dar vienas dalykas: toks veikėjas (reto atgrasumo - bent jau man) Albertas. Jis yra išvykęs į ES misiją stabdyti klimato migrantus ties Bangladešu, na, ir tuos migrantus ten šaudo, jų moteris prievartauja, tada šaudo, ir pan. Galbūt aš nepataisomas naivuolis, bet ar pats tikrai manai, kad ES a) bus pajėgi turėti vieningas ginkluotąsias pajėgas; b) jos elgtųsi taip barbariškai ir dėl to nekiltų atsakomybė? Na, ir ką apie tai galvotų Kinija/Indija? Šiuo atveju nelinkęs užsiiminėti geopolitinėmis prognozėmis, manipuliuoti – užtenka istorinių faktų. Ar NATO valstybės pajėgos nėra parodę nežmoniškumo Gvantaname, Irake? Kaip elgiasi ES
Pagailėjau – redaktoriaus Alvydo Šlepiko siūlymu. Kita vertus, kai
valstybės ir JAV su pabėgėliais prie savo pietinių sienų? Ateityje
kurie pasakojime daugiau kalbantys veikėjai yra arba vyresni, arba
klimato kaitos pasekmės dar labiau kurstys migraciją. Neturiu
tradicinių pažiūrų, todėl sąmoningai vengia liberalios laikmečio
vilties, kad žmonės su ginklais, siekdami išlaikyti pusiausvyrą arba
kalbos.
galią, ekstremaliomis aplinkybėmis, kurios neišvengiamai kils, elgsis globėjiškai lyg darželio auklėtojos. (P.S. Albertas dalyvauja
Antanas Mončys - tikrai gyvenęs skulptorius, Palangoje tikrai yra jo muziejus („Protagonisto“ skaitytojai – būsit Palangoje, apsilankykit!). Kiek suprantu, tikra yra ir “Begalinė procesija”? Kodėl jis? Antano Mončio muziejus Palangoje yra lyg brangakmenis kičo
kaip NATO pajėgų karys.)
Atsiprašau, kad supainiojau. Ir vis dėlto, net jeigu NATO prie Bangladešo - kodėl tai pakenčia Kinija/Indija, kurių iškilimas kaip pagrindinių pasaulio jėgų prognozuojamas jau po 50 metų?
vitrinoje. Romane jam atiduodu duoklę. „Vandens nešėja“ yra įspūdingos medžio plastikos dirbinys, o niūrioji „Begalinė pro-
Taip, ko gero, pasaulio politinės masės centras iš JAV-ES pakryps į
cesija“ labai išsiskiria iš kitų skulptoriaus darbų. Būdamas išskir
Indijos-Kinijos ašį. Tokiu atveju kur nors socialinį bruzdėjimą (kaip
tinės griežtos struktūros, tas bareljefas pats prisiprašė paslaptingos
dabar Kašmyre) atitvers ne NATO pajėgų karys Albertas, o indas
funkcijos romane.
Arhanas. Bet tai jau kito, dar neparašyto romano futuristinė plotmė.
Ar domėjaisi - po “Oro” sėkmės neišaugo muziejaus lankytojų srautas?
Dar vienas klausimas: jeigu žmogus skaito “paprastąją” fantastinę literatūrą, ar jis gali imtis taviškės? Gal ne tiek, kiek “gali”, bet, tavo manymu, ar jis sugebės įveikti literatūriškai tirštą tekstą? Kaip paskatintumei griebtis tokio iššūkio?
Paskambinau muziejaus direktorei Loretai Birutei Turauskaitei. Sakė, tikrai buvo atėjusių dėl “Oro”. Sprendė pagal lankytojų elgesį: atėję jie iškart puolė apžiūrinėti “Begalinę procesiją”.
Kodėl skaitančiam „paprastąją“ fantastinę literatūrą verta atsiversti „Oro“? Gal įveikiant vidinį slenkstį? Atsimenu, iki pat abitūros
Aš po karantino irgi tą patį padarysiu!
pats laisvalaikiu skaitydavau vien „paprastąją“ fantastinę literatūrą. Kartą su grupele vaikinų ir merginų išvykome į iškylą prie
Politiniame ateities kontekste knygoje matome gana tradicinę opoziciją: geigrynai (šaržuoti (?) ultraliberalai) prieš nacionalistus (blakmūnus), irgi šaržuotus. Ar prognozuojate, kad ateityje dėl virtualybės politika neteks prasmės, taps niekam neįdomi ir joje galės tarpti tokie manipuliatoriai kaip GAP (knygoje veikiantis politikas)?
Bijotės ežero Šiaulių krašte, kaip šiauliečiai sakydavo – načiovkę. Atsimenu ne tik palapines užtvindžiusią liūtį, kuri buvo nė motais dar iki sutemų padauginusiam moksladraugiui, nusmigusiam per sprindį apsemtoje palapinėje ant krūvon suverstų kuprinių. Atsimenu ir pora metų jaunesnę mergaitę, kuri neištvėrusi visa
Protagonistas | vasara 2020
123
Interviu: Marijus gailius ir mus slegiantis oras | Justinas Ĺžilinskas
Marijaus gailiaus knyga „oro“
124 Protagonistas | vasara 2020
Interviu: Marijus gailius ir mus slegiantis oras | Justinas žilinskas persmelkusios drėgmės naktį išsikvietė tėvą, atvažiavusį jos ke-
tojui patirti dabartinio žmogaus ekologinio-ekonominio modelio
leiviniu autobusu – daugiau niekas nenorėjo evakuotis, nors tame
šleikštulį. Šleikštulį, kurio aš, žinoma, kaip įmanoma vengiu: ar tai
naktiniame eksprese buvo 50 laisvų vietų. Atsimenu, kaip per prie-
būtų skrydžiai, ar mėsos valgymas, ar nauji drabužiai.
blandą vandenyje bučiavausi su žavia šviesiaplauke, dvejais metais jaunesne brolio klasioke, kurios nei vardo, nei veido nebeatsimenu,
O šachmatinės logikos romano struktūra turbūt nedomina? Nes ji
bet paties spontaniško ir švelnaus veiksmo jau turbūt nepamiršiu
mat buvo siužeto pagrindas.
niekada. Kaip drąsiausieji maudėmės rytą esant 10 laipsnių temperatūrai, nes vandeny buvo 20. Dar atsimenu pokalbį prie laužo su
Domina, nes jos neidentifikavau, tik dabar dašilo ta balta/juoda kaukolė!
kitu dvejais metais jaunesniu vaikinu, kurio veidą iki šiol atsimenu. Mes su juo kartais pakalbėdavome apie fantastiką. Nebeskaitau
Tai partija, kai pirmą kartą protingiausias žmogus pralaimėjo
fantastikos, paaiškino. Laikas skaityti klasiką, rimtai tarė. Mane
“protingiausiai” mašinai. Ėjimai atitinka skyrius, figūros - veikė-
toks pareiškimas iš pradžių mažne įžeidė, bet išgirdau. Ir pats,
jus. Toks naratyvinis žaidimėlis lyg Alisoj.
kaip dvejais metais vyresnis, netrukus savanoriškai ėmiau skaityti klasiką. Ir skaitau iki šiol – išsilavinimą lopau. Užtat fantastikos veidą, kaip paauglystės dienų atminimą, tebebranginu.
Tuomet gal visgi plačiau apie šachmatų žaidimą? Regis, tiek daug veikėjų pas patį neiškrito (būtų tarsi „Sostų karai“ tuomet), kaip kilo pati mintis ir pan.?
O ką iš fantastikos autorių labiausiai vertini? Ir idėjų, ir literatūros prasme?
Apie šachmatus romane labai daug galėčiau kalbėti. Iš principo viena istorinė partija sudaro viso naratyvo pagrindą. Baltieji yra
(Phillip K.) Dick. (Brian) Aldiss. (Robert) Heinlein. Na, ir (Isaac)
dabartis, juodieji – ateitis. Ėjimai atitinka skyrius, figūros – visus
Azimov - tai default. (Stanislaw) Lem.
vardu įvardytus veikėjus. Tai todėl pats pasakojimas vietomis toks
Kokia įdomi trijulė! O kūrinius?
keistas.: štai pasirodo veikėjas vienoje scenoje ir dingsta – juk jis tik pėstininkas, kurį nukerta. Šitoje „Deep Blue“ ir Gario Kasparavo partijoje vienas pėstininkas liko nepajudintas – tai yra niekur ne-
Ubikas, Šiltadaržis, Lėlininkai, Futurologų kongresas. Šitie padarė
pasirodanti moteris iš praeities – Jolanta. Toks žaidimas. Šachma
tuo metu didžiausią įspūdį.
tinės „Alisos veidrodžio karalystėje“ versija suaugusiems.
Dar vienas dalykas: “Oro” gana drąsiai dėlioji nuorodas į tikrus politinius įvykius (dabarties), ar tai yra noras aiškiai įlaikinti knygos veiksmą? Tad klausimas – „Oro“ veiksmas vyksta dabar ar jau vakar?
Bet romane į tai nėra net užuominų, ar tai buvo tavo vidinis žaidimo džiaugsmas, kurį planavai nutylėti, ar tikėjaisi, kad kažkas atras? Beje, kalbant apie nukirtimus - mirčių pas tave ne tiek jau ir daug, tai visos figūros kaip ir liko ant lentos?
Atidaus skaitytojo klausimas. Man skaudokas. Tiesą sakant, vis
Nukirtimas - nebūtinai mirtis. Gali būti ir užmarštis. Arba neviltis.
taikiau rašyti apie vos vos „rytoj“, nors matau, kad išėjo „vakar“.
Jei visas iškapotas figūras paversčiau fizine veikėjo nebūtimi, tai
Tikėjausi, kad skaitytojui, atsivertusiam romaną 2019, 2020 ar
tikrai būtų kitas žanras.
tebūnie 2021 metais atrodys, kad dabarties siužetinė linija byloja apie jo šiandieną. Bet tą pačią dieną, kai buvo atspausdinta knyga,
O kaip dėl paslapties, apie kurią nežino, kol nepasakai?
mirus režisieriui Eimantui Nekrošiui, kuris pasakojime veikia kaip netiesioginis, užtat gyvenantis veikėjas, supratau, kokią romanisto
Tai paslaptis! Šiaip romane užminavau bent keliolika užuominų.
debiutanto klaidą padariau. Gal per daug konkretumo? Lygiai taip
Vien du epigrafai yra nuorodos į Kasparavo mūšį prieš „Deep Blue“
pat kitas veikėjas mini „prezidentę“ rašytojui naiviai tikintis, jog
(cituojamas Z. Herberto eilėraštis jam ir skirtas). Buvo skaitytojų,
iššovus Šimonytei veikėjo minimo daiktavardžio moteriška giminė
kurie ieškodavo. Ne konkrečią partiją, bet principą.
ištirpdys konkretų laiką. Deja, pagal tikrovės logiką išeina, kad pasakojimas vyksta „iki Nausėdos“, vadinasi, vos vos vakar.
Ir pabaigai - kas toliau? Oro-3, ar kažkas visai kito?
Aha, man irgi Eimunto Nekrošiaus pavardė suveikė kaip krūptelėjimas. “Oro” turbūt skirtas ir skatinti ekologinį sąmoningumą. Ar pats irgi eini tuo keliu? Jeigu taip - ką darai kitaip, ir ar manai, kad vienas individas pajėgus pakeisti 8 mlrd. elgseną?
Kuriu vėlgi tolimo fantastikos požanrio pasakojimą – spekuliatyvinę fikciją. Šįkart idėja ne apie aplinkosaugą, o Lietuvos istoriją ir kultūrines traumas. Pasakojimas turėtų būti kur kas lengvesnis nei „Oro“, todėl lengvai einasi, ir veikėja bus viena pagrindinė, o ne 32. Tik bėda, kad karantinas įvarė frustraciją: paskutinis teksto
Neabejoju, kad vienas individas gali daug – ir gero, ir blogo, bet
atnaujinimas, patikrinau, kovo 15-ąją. Pertvarkęs rutiną pagaliau
aš sau dėl to nekvaršinu galvos. Tikiu burbulais: kodėl štai tiek
pamažu gaudau ir aspiraciją.
daug žmonių staiga užlipo ant e. paspirtukų? Paspirtukai užpildė nišą tiems, kuriems bloga nuo kamščių ir mašinų, bet su dviračiu tingisi. Tikiu, kad 15 metų važinėdamas dviračiu į paskaitas ir darbą
Pažįstamas jausmas! Labai tau ačiū ir sėkmės su spekuliatyvine fikcija!
pamažu su kitais (anuomet tik pavieniais) dviratininkais lipdžiau simbolinį burbulą, kuris kasmet traukė vis daugiau dviratininkų. Jeigu rašydamas romaną ir turėjau švietėjiškų ketinimų, tai veikiau skatinti nesąmoningumą – tai yra pajautos lygmeniu leisti skaity-
Protagonistas | vasara 2020
125
Konkurso dalyvių darbai O dabar laikas atverti įdomiausią šio vasaros žurnalo dalį, kuri skirta visiems kūrėjams. Net didžiausiose savo svajose negalėjome įsivaizduoti, kad praeituose žurnalo numeriuose skelbtas kūrybos konkursas Postapokaliptinė Lietuva sulauks šitiek dėmesio. Gavome 27 puikius apsakymus, 8 piešinius ir 2 komiksus. Norėdami, kad geriausi konkurso darbai neliktų tik interneto platybėse, o kūrėjams už jų darbus galėtume atsidėkoti bent simboline dovana, į šią žurnalo dalį sudėjome pačius verčiausius kūrinius. Nors šiuose puslapiuose tilpo ne visi - gerų darbų netrūko ir juos būtinai paskelbsime kituose žurnalo numeriuose. dėkojame visiems dalyvavusiems,
Visus darbus galite perskaityti ir peržiūrėti Geekpropaganda.lt tinklalapyje.
126 | vasara 2020 126 Protagonistas Protagonistas | vasara 2020
Jovita Rajunčiūtė Piešinys postapokaliptinės Lietuvos kūrybos konkursui
Protagonistas | vasara 2020
127
Kūrybos konkursas: Ilgas kelias namo | Egidijus Zaikauskas
Ilgas kelias namo Egidijus Zaikauskas
Vertėjas, redaktorius, properšose tarp rūpesčio svetimais tekstais brūkštelintis ką nors ir savo
Tyliai suklaksėjo perimetro sargas.
valgo ir įsibrovėlio kūną. Nuo minties, kad valgo žmogieną, nors ir per žuvį, vos nesusivėmė. Manė, žuvies daugiau nė į burną paimti
– Gulk, – pusbalsiu paliepė Tėvukas.
negalėsiąs.
Mariui ir sakyti nereikėjo – ne pirmas kartas – kaip ilgas išsitiesė
Tėvukas papasakojo, kad senovėje kai kurios gentys turėjo paprotį
tarpuežy. Čia maloniai svaigino pražydusių vėlyvųjų žirnių aroma-
valgyti savo nugalėtus priešus. Gal nelaikė žmogienos skanėstu,
tas, žalia gaiva dvelkė salotos ir bulvių daigai. Atrodė ramu ir saugu.
tačiau manė, kad taip perima priešo jėgą, vikrumą, drąsą. Bailių
Būtų mielai taip ir gulėjęs, uodęs žalesos kvapą, pirštais čiuopęs
kūnus išmesdavo laukiniams žvėrims suėsti.
grublėtą žemę, akimis klaidžiojęs tarp žalių liaunų stiebelių ir gležnų lapų. Tačiau žinojo, kad ramybė – tik iliuzija. Tuoj prasidės.
Marius tada pagalvojo: Tėvuką jo priešai turbūt mielai suvalgytų – jis drąsus ir stiprus. O jį patį tikriausiai išmestų žuvims. Laukinių
Jau ne kartą sargas klaksėjo, ne kartą Marius slėpėsi darže, ne kartą
žvėrių seniai nebelikę. Nebent kur Indokinijoj ar Amerikoj. Užtat
virš galvos švilpė strėlės ir kulkos. O paskui su Tėvuku ne kartą
žuvų toli ieškoti nereikia.
įsibrovėlių kūnus tempė prie plūdrės krašto ir, pririšę prie kojų akmenį – tam jų tyčia nuolat turėjo atsargoje, leido tų piktų, o gal
Susitaikyti su žuvies racionu Tėvuko pasakojimas menkai padėjo.
nelaimingų žmonių palaikus gelmėn. Leido, laidojo. Tėvukas dėl
Kur kas svarbesnis argumentas buvo alkis – žuvis buvo jų pagrin
visa ko pasižymėdavo tikslią „laidotuvių“ vietą – jei artimiausiu
dinis maistas, neretai ir vienintelis. Marius būtų mieliau valgęs
metu pasitaikytų dreifuoti kur netoliese, geresnės vietos žvejy-
daržoves ir duoną, bet vien su daržovėm iš savo mažyčio daržo jie
bai nerasi. Vėgėlėms, menkėms, jei giliau, ir ešeriams nelaimėlių
nepratemptų nė mėnesio, o duoną apskritai sau leisti galėjo tik per
palaikai tapdavo tikra puota. Dar ilgai po to ten žuvys būriuodavosi.
didžiausias šventes.
Tokioj vietoj nereikėdavo nė Ruonio, pakakdavo meškerių. Žuvys ant pliko pilkerio kibdavo. Didelės, riebios. O kas gali būti skaniau
Nors kažkada ir daržoves jam, vaikui, teko ryti su ašarom.
už riebų keptą ešerį! Marius gerai prisiminė savo šeštąjį gimtadienį. Jiedu su Tėvuku Kartą, gardžiuodamasis šviežia žuvimi, Marius sumojo, kad kartu
128 Protagonistas | vasara 2020
jau kelis mėnesius gyveno nuosavoje plūdrėje – šešiakampė-
Kūrybos konkursas: Ilgas kelias namo | Egidijus Zaikauskas je dvidešimties metrų skersmens salelėje iš saturuotų suslėgto
Jie atplaukdavo geresnėm valtim, kartais ne po vieną, ir paprastai
plastiko atliekų blokų. Pamena, kaip ankstyvą pavasarį, po šaltų
ieškodavo daiktų, kuriuos buvo lengva parduoti: netkomo įrangos,
darganų sezono, savo naujų namų darže rado ką tik prasikalusį
saulės baterijų, metalinių įrankių. Šie plėšė ne iš vargo. Plėšikavi-
žalią daigelį. Jis buvo visai kitoks nei sėkliuose jų renkamos gličios
mas buvo jų verslas. Tikriausiai gana pelningas, nes kai kurie vilkė-
jūržolės ir šiurkščialapės nendrės pakrančių plovose. Švelnus ir
jo medvilninius drabužius ir avėjo odiniais batais. Neretai turėdavo
gležnas. Netrukus pasirodė antras, trečias. Tėvukas paaiškino, kaip
tikrų ginklų. Dėl svetimo gero buvo pasirengę žudyti. Kartą vienas
jais rūpintis, kad užaugtų ir duotų vaisių. Iš vieno – laibas žalias
peršovė Tėvukui petį. Būtų kiek dešiniau... Marius vijo šalin mintį,
agurkas. Iš kito – storapilvė bulvė. Iš trečio – skaisčiai oranžinė
kas tada būtų buvę. Ką jis būtų vienas daręs.
morka. Augalai jų darže buvo tokie įvairūs ir tokie įdomūs! Kaip mažučiai žmogučiai žaliais kuodais. Marius visiems davė vardus.
Tėvukas pagijo. Liko tik randas. Tiek tam plėšikui, tiek kitiems –
Agurkas tapo Karoliu, bulvė – Miranda, pupelės – iš vieno daigelio
visiems – baigėsi „laidotuvėmis“ jūros gelmėse. „Kardą pakėlęs,
jų išaugo visas sesių krūmas – Salvija, Delija, Arija, Nolija ir Aure-
nuo kardo ir krisi“, – sakydavo Tėvukas. Jis buvo įgudęs kovoto-
lija. Dar buvo svogūnas Piteris, cukinija Liucija, salota Frida. Visi
jas. Turėjo toks būti. Tokiems jūrų klajokliams, kaip jiedu, reikia
jie buvo jo mažoji draugija. Kas rytą, apeidamas daržą, laistydamas
mokėti apsiginti. Per pastaruosius penkerius metus jie pakeitė
augalus lietaus vandeniu, purendamas apie juos žemę, Marius
šešis plastlandus, daug mėnesių vieni patys su savo plūdre dreifavo
matė, kaip jo žalieji draugai auga, stiepiasi į saulę, leidžia ūglius,
palei didesnių salų, tokių kaip Tauragna, Sėlė, Navaiša, Vaiškūnė,
žydi, mezga vaisius. Planavo, kur visus juos reiks išsodinti. Prireiks
Astrava, krantus. Dieną žvejodavo priekrantėse, seklumose
daug žemės... Neprireikė. Gimtadienio rytą rado savo mažuosius
rinkdavo jūržoles, moliuskus, o naktį Tėvukas dažnai išplaukdavo
draugus ant stalo – vietoje torto.
Ruoniu. Nieko neaiškindavo. „Taip reikia“, – sakydavo. Bet Mariui ir aiškinti nereikėjo. Žinojo kodėl ir dėl ko. Tikėjo, kad ir jis greitai
Apie tortą žinojo iš senovinių knygų. Jie būdavo įvairiausių spalvų,
taip plauksiąs.
keisčiausių formų, turbūt ir skirtingų skonių. Bet jų pasaulyje tortų nebebuvo. Užtat žalumynai buvo labai vertingas maistas.
Kas kiek laiko, pasikaupę atsargų, jie prisijungdavo prie kokio
Jūrai pasiglemžus didelę sausumos dalį, daržovės, vaisiai, duona,
plastlando. Visada iš krašto – kad bet kada galėtų atsiskirti. O gal
pienas, mėsa – visa, ką anksčiau gausiai davė žemė, tapo prabanga.
kad pakrašty mažiau smalsių akių. Tiesa, ir pavojingiau – plėšikai
Jų plastlande, Verniejuje, duonos ir mėsos nė su žiburiu nebūtum
visada ateina iš jūros.
radęs. Nebent pieno šlakelį iš senės Stepanos – ji laikė ožką, kurią šėrė jūržolėm ir žuvų miltais, – būtum galėjęs išmaldauti. Ir tai tik
Vis dėlto iš jūros į jų plūdrę atakdavo ne vien plėšikai.
sunkiam ligoniui. Daržoves savo plūdrėse augino daugelis. Tačiau kiek jau tų daržovių iš vaikiškos smėlio dėžės dydžio daržo! Be to,
Dieną kartkartėmis atsibelsdavo klajojantys prekeiviai. Triukšmin-
dirva ir sėklos kainavo tiesiog nežmonišką pinigą.
gai prisiirdavo, rėksmingai siūlydavo prekes, garsiai derėdavosi, juokaudavo, būdavo net pasibardavo, o kokį niekniekį suderėję,
Marius matė, kiek jėgų Tėvukui kainuoja jų daržą puoselėti ir
patyliukais apsikeisdavo su Tėvuku nedideliais ryšulėliais, persi
apsaugoti nuo jūros. Stengėsi padėti, kiek įmanydamas, bet kiek
mesdavo pašnibždom keliais žodžiais ir kuo garsiau, kad kaimynai
menkutės vaiko rankos gali?! Todėl dabar drebančiais pirštai lupo
net per bangų mūšą išgirstų, atsisveikinę nusiirdavo sau.
Mirandą, apmirusia širdimi kando Karolį, niekaip negalėdamas nuryti ilgai kramtė seses Salviją, Deliją, Ariją, Noliją ir Aureliją.
Kiti atplaudavo naktį. Sulaukę iš Tėvuko sutarto ženklo be garso
Negalėjo nulaikyti ašarų. „Nuo Pite... – vos susizgribo. – ... Nuo
pričiuoždavo prie plūdrės, kažką iškraudavo, kažką pasikraudavo ir
svogūno“, – pasiaiškino. Nenorėjo Tėvuko skaudinti.
lygiai taip pat be garso dingdavo.
Gerai, kad žuvims vardų nespėjo duoti.
Ir dar buvo Abba. Šis ilgaplaukis vyras didžiulėmis įdiržusiomis plaštakomis, be perstojo sau po nosimi niūniuojantis smagias
Įsibrovėliai visada atplaukdavo jūra. Daugelis kitų Verniejaus
melodijas, visada pasirodydavo netikėtai, tarsi iš niekur. Netaręs
gyventojų, tų, kurių plūdrė buvo plastlando gilumoje, gal nė
nė žodžio prišvartuodavo savo jolą prie plūdrės ir tiesiu taikymu
nenutuokė apie plėšikavimo mastą, kai kurie gal apskritai nežinojo,
traukdavo į trobelę. O ten jau prasidėdavo ir rankų pasispaudymai,
kas dedasi jų plastikinės salos pakrašty. Tačiau kraštinių plūdrių
ir pasiglebėsčiavimai, ir pasisėdėjimai iki paryčių.
gyventojams jūrų plėšikai buvo tikra rakštis. Nors plėšikas plėšikui nelygu.
Abba visada Mariui atveždavo dovanų: tai spalvotą kriauklę, tai riešutą ar slyvą, o kartais – kokį radinį iš jūros dugno – senųjų
Vieni priplaukdavo aplūžusiais luotais ar iš visokiausių atliekų
laikų reliktą. Tąkart padėjo ant stalo mažą metalinę plokštelę.
suraišiotais plaustais, ropšdavosi ant plūdrės ir čiupdavo viską, kas
Jūros vanduo ją buvo tik nežymiai apgadinęs. Geltonojoje pusėje
po ranka pakliūdavo. Labiausiai juos masino maisto sandėliukas ir
buvo lenkta adatėlė, o kitoje paveiksliukas – pasisodinęs ant peties
daržas. Retas kuris turėjo kokį ginklą. Tokius Tėvukas dažniausiai
raumeningas vyras su lazda nešė per vandenį vaiką. Virš jų užrašas
griebdavo už pakarpos ir nutrenkdavo atgal į jūrą. Pasitaikyda-
– VILNIUS.
vo, ypač po sėkmingos žvejybos, kad pričiupęs tokį tik išbardavo, įsprausdavo į ranką plastiko skiautėn įvyniotą žuvį ir paleisdavo.
– Iššš...? – klausiamai žvelgdamas į daiktą nutęsė Tėvukas.
Vis dėlto gerokai dažniau apsilankydavo kitokie nekviesti svečiai.
– Iš ten, – linktelėjo Abba.
Protagonistas | vasara 2020
129
Kūrybos konkursas: Ilgas kelias namo | Egidijus Zaikauskas Jiedu įsileido į Mariui sunkiai suprantamų prisiminimų, pasvars
agentas. Gal ir jų Verniejuje toks gyvena?! Tik kas jis, paslaptis...
tymų ir pafilosofavimų labirintus: žaliasis eksperimentas... alternatyvi energija... giluminiai bandymai... tektoninės plokštės...
Klausydamas tokių istorijų Marius tyliai šypsodavosi. Jis žinojo
kataklizmai... kolapsas... geopolitiniai perversmai... Tie žodžiai
daugiau. Apie Žemaitiją, apie Miestą, apie slaptąjį agentą Verniejuje.
Mariui skambėjo kaip kokie senoviniai burtažodžiai ar net kaip pikti
Dar – apie jų plūdrėje paslėptą greitaeigį šliupą. Kas būtų įtaręs, kad
užkeikimai. Iki kalba pasisuko apie Didžiąją Slavų Žemę.
suvargęs žvejys su sūnumi ne šiaip sau klajoja po visą Europos jūrą! Kas būtų pamanęs, kad jų, rodos, visai suvargusi plūdrė – ne tokia
– Per paskutinį mėnesį plėšikų gaujos regione nusiaubė kelis
ir paprasta, kad sandėliuko kaugė slepia kokpitą, vėjo atitvaras
didelius plastlandus: Epopėją, Lačplesį, Veisietį, – nugeltusiais
iš tikro yra antena ir prireikus gali susidėti į šliupo stiebą, o laivo
dantimis triauškindamas vėžio žnyplę pasakojo Abba. – Daug
denio pavidalo kiemas – visai ne nostalgiškas seno jūreivio įgeidis!
laisvųjų žmonių paklojo. Įtariam, kad Didžiosios Slavų Žemės
Ir kad pačioje apačioje, po menamu sandėliuku, gudriai paslėptas
nurodymu.
D-kompileris – pats įmantriausias ir visų plėšikų bei samdinių
Apie Didžiąją Slavų Žemę, liaudyje vadinamą DoSiŽu, plastlande
ti duomenys apskritai neįkainojami. DoSiŽu už juos turbūt visą
žmonės baimingai kuždėjosi jau kurį laiką. Slavų kalba DoSiŽu
Balkaniją atiduotų. Ir dar Karpatiją priedo. Arba... galėtų pasamdyti
reiškia „baigsiu sėdėti“. Nuo sėdėjimo ar ne, bet Didžiųjų Slavų
visą armiją šnipų ir galvažudžių D-kompileriui sumedžioti.
geidžiamiausias elektroninės žvalgybos įtaisas! O jame sukaup-
apetitas pastaruoju metu labai išaugo. Pirma prie DoSiŽu prisijungė Kaukazo Sandrauga. „Beveik savanoriškai“. Žuvys palei Kaukazą
Visai šalimais sugurgždėjo žemė – vienas iš tokių galvažudžių
ilgai puotavo. Po jos sekė Karpatija, Balkanija, Jonšiopingas ir
dabar žengė per jų daržą. Atėjo ne iš jūros. Šitie po vieną nedirba.
daugybė mažų salelių. Ne mažesniam žuvų džiaugsmui. Mažiau
Greta namuko Marius pastebėjo dar vieną šešėlį. Ir dar vieną
aukų kainavo suplėšyto bei negrabiai susiūto pusmėnulio pavidalo
prie sandėliuko! Abejonių, ko čia ieško, nebuvo. Marius tvirčiau
salos su gyvybės pilnu Vileikos uostu pietvakariniame rage ir
suspaudė kauptuką, kuriuo kaip tik pureno ežią. Apsiginti nuo
niūriuoju Minsku pietryčiuose prijungimas. Vadinosi ta sala Wilno,
suaugusio užpuoliko neapsigins, bet gal laimės bent kiek laiko iki
lietuviškai Vilnius.
Tėvukas suspės.
– Ar tik nebus plėšrūnas savo purvinus nasrus į Žemaitiją išžiojęs?
Suspėjo. Švilptelėjo arbaleto strėlė, sutreškėjo lūžtanti kaukolė ir
– susiraukė Tėvukas.
ant ežios šlumštelėjo kūnas. Trekštelėjo gaidukas. Šūvis. Dar viena strėlė. Vėl šūvis. Dar vienas. Dar. Mariau, nesikelk, – tai Tėvukas.
Žemaitija – nykštukinių salelių valstybėlė tarp Wilno ir Jonšiopingo
Smūgis. Kitas smūgis. Lūžtantis plastikas – tikriausiai jų namuko
– buvo likusi vienintelė DoSiŽu neužgrobta teritorija šioje pasaulio
siena. Aimana – čia svetimas. Vėl strėlė. Aimana nuslopo. Šūvis.
dalyje. Gal per menkas grobis? Nors, kai žemė tokia vertinga, keista.
Dar šūvis. – Negi tai niekada nesibaigs?! Grumtynės. Mirštančio
Juoba, viena iš salų, Girgždūtė, apaugusi tikru senoviniu mišku.
gargaliavimas. Ne, svetimo. Sunkus dunkstelėjimas. Prislopinta
Paskutinis likęs miškas apsemtoje Europoje. Tėvuko žodžiais, ten
dejonė... Tėvukas?!
auga eglės ir klevai, yra beržų, liepų. Net ąžuolų. Vienas, penki vyrai vos apimtų, – dar iš anų laikų, iki tvano. Tikras miškas! – Turėtų
Marius pašoko. Vos už poros metrų išsipleikęs ant morkų ir bu-
būti gardus kąsnelis grobuoniui.
rokėlių ežios tysojo įsibrovėlis su strėle galvoje. Rankoje tebespaudė įmantrų automatinį ginklą. Dar vieno kojos auliniais batais – viena
Apie Žemaitiją liaudyje sklandė legendos. Ko žmonės tik ne-
konvulsiškai tebetrūkčiojo – kyšojo iš už namuko. Tai du. Turėtų
pasakojo. Ir apie superginklus, kuriais Žemaitija visus agresorius
būti dar vienas – Marius girdėjo tris. Ir kur Tėvukas?
atbaidanti, ir apie turtus gelmėse, o dažniausiai – apie Miestą. Esą milžiniškoj oloj po jūros dugnu įsikūręs nuostabus miestas.
Iš už sandėliuko kaugės vėl pasigirdo tyli dejonė. Tėvukas! Marius
Milijonas gyventojų jame. Ne, trys milijonai! Dešimt! Dieną po olos
turėjo skubėti tenai, bet į kojas tarsi švino kas buvo pripylęs. Tuos
skliautu šviečianti saulė ir plaukioją tikri debesys, o naktį švytįs
kelis žingsnius ėjo tikriausiai visą amžinybę.
mėnuo ir spindinčios žvaigždės. Mieste žaliuoją tikrų medžių parkai, juose laisvi ganąsi taurūs žvėrys ir čiulbą margaplunksniai
Už kaugės drybsojo trečiasis užpuolikas juoda uniforma. Negyvos
paukščiai. Žmonės ten kasdien duoną su sviestų valgą, tikru alumi
akys, rodos, žvelgė į Marių su nuostaba, iš žaizdos kakle tebesro
iš javų užsigerdami! Tik naujų gyventojų miestas šiaip neįsileidžiąs.
veno kraujas.
Vien savo piliečius. Šalia įsibrovėlio lavono abi rankas prispaudęs prie krūtinės Dar, žinoma, savo agentus. Pasakojimai apie slaptuosius Miesto
gulėjo Tėvukas. Po jo delnais plėtėsi tamsi dėmė. Švininės kojos
agentus Mariui patiko labiausiai. Drąsius, paslaptingus, nesugau
akimirksniu virto vatinėmis ir Marius susmuko.
namus. Atidžiai stebinčius kone visą pasaulį ir raportuojančius Miestui. Jie galį apsimesti bet kuo: paprastu žveju, prekeiviu ar
„Kraujas. Priešai. Daržas. Tėvukas. Gelmės. Žuvys...“ – minčių
net plastlando burmistru, bet niekas nič niekas nė neįtars, kad
nuotrupos pynėsi į klaikų paveikslą.
jų kaimynas, su kuriuo kas rytą sveikinasi, drauge paburnoja dėl prasto oro, pasiguodžia krintančia žuvies ir augančia dirvos
– Tėvuk, – beveik be garso ištarė. – Neišeik!
kaina Rudaminos uosto turguje, su kuriuo net pasišnibžda apie vis plėšrėjančią DoSiŽu ir fantastiškąjį Miestą, galbūt ir yra tas Miesto
130 Protagonistas | vasara 2020
– Sūnau, – sušnabždėjo Tėvukas, – paklausyk...
Kūrybos konkursas: Ilgas kelias namo | Egidijus Zaikauskas Stabtelėjo atsikvėpti.
D-kompilerio ekrane matė sparčiai jį besivejantį katerį. Toli. Suspės – Žemaitija visai čia pat.
– Duomenys... Kompileris... Reikia į Miestą... – Pauzė atsikvėpti. – Negalima Slavams... – Vėl pauzė. Kiekvienas įkvėpimas Tėvukui
Staiga šliupas sustoja it užplaukęs ant seklumos. Jokio smūgio,
kainavo milžiniškų pastangų. – Kai spindulys... nykštį, kodą...
švelniai. Priešais bušpritą mirguliuoja vos akiai pagaunamas jėgos
profundo... ir žemyn...
laukas. – Spindulys – Žemaitijos siena. Čirkšteli elektros iškrova ir ant sienos sušvinta užrašas interlingva, kartu garsiai suskamba
Marius smiliumi nubraukė kraujo lašą Tėvukui nuo smakro. Taip
įsakmus balsas: „Pateikite įplaukimo kodą arba atsitraukite. Kitaip
braukdavo rasą nuo pomidoro odelės. Lygios ir stangrios. Čia kitaip.
jūsų laivas bus sunaikintas. Turite 3 minutes.“ Ekrane užsižiebia atgalinės atskaitos laikas, balsas skaičiuoja: „3:00, 2:59, 2:58...“
„Turbūt tris dienas nesiskutęs. Reikėtų nuskusti“, – pagalvojo. Ašaros jam riedėjo skruostais ir krito Tėvukui ant krūtinės, rankų,
Marius šypteli: „sunaikintas“... Tai ne jam.
neskusto veido. Prispaudžia nykštį prie mažulyčio ekranėlio, surenka kodą – frazę Jis neverks. Jis susiims. Jis moka, jis žino, jis gali. Jis padarys, kaip
senovine kalba: Verum profundo latet, Tiesa slypi gelmėje. Skubiai
reikia.
nulipa žemyn, įsiropščia į ankštą Ruonio kabiną. Pusę jos dabar užima D-kompileris. Nuleidžia gaubtą, spusteli hermetizavimo
– Mariau, – vos girdimai ištarė Tėvukas, – plauk... namo...
mygtuką. Priešais ekrane mirksi skaičiai: „0:27, 0:26, 0:25...“ Metas. Patraukia atkabinimo svirtį. Kitką sutvarkys spindulys.
*** Ruonis pasvyra ir neria. Marių apgaubia žalsva prietema. Kuo giliau, Forštevenis monotoniškai skrodžia vandenį. Tylu. Tik apie bortus
tuo tirštesnė tamsa, kuo toliau, tuo arčiau tiesa.
šnara vanduo ir kartais apmaudžiai pliaukšteli vėją pametusi burė. Marius patempia šotą, sukteli šturvalą. Vėl tyla. Užsimerkus atrodo,
Ruonį supurto atokaus sprogimo banga. – Žinutė jo persekiotojams.
kad pasaulis sustingo it atvėsusi lava. Tik lengvas supimas išduoda, kad jis – atviroje jūroje. Šliupe – kitaip nei plastlande. Ten nesupa,
Įsijungia Ruonio šviesos. Iš paviršiaus jau nepastebės. Net jei
ten sunku išgirsti jūros tylą. Juk plastlandas – tai nedidelis miestas.
priplaukė prie pačios sienos. Tik vargu – juk matė, kaip veikia
Su gatvėm, tiltais, turgum, maldos namais. Verniejuje net parkas
žemaičių spindulys. Kas norės rizikuoti!
yra: sklypelis pačiam centre užklotas tikra velėna, žaliuoja tikra žolė, po apsauginiu tinku auga tikras medis. Kai ateina tavo eilė
Apačioje išryškėja laivo kontūrai. Ant borto užrašas: KURŠIS.
piknikauti parke, gali atsigulti aukštielninkas ant žolės ir per
Už jo matyti kitas laivas – SKALVIS. Kažkur greta turėtų būti ir
medžio šakas žiūrėti į dangų. Tik visą laiką jausi, kaip tave stebi
DZŪKAS, AUKŠTAITIS, SŪDUVIS, ŽEMAITIS, JOTVINGIS. Ir dar
nekantrios akys – neužtruk, neužmiršk, kad už tavęs laukia dar
daug kitų senosios Lietuvos valstybės laivų. Ne, jų nesupjaustė į
aštuoni šimtai porų akių, norinčių pažvelgti į dangų pro tikro
metalo laužą, nesusprogdino per karines pratybas kaip taikinių,
medžio šakas.
nepardavė pusvelčiui nuskurdusioms šalims. Visi jie čia, visi 50. Kai pasidarė aišku, kad Lietuva neatsilaikys, Valstybės Gynybos Taryba
Šliupe Marius gali kiek tinkamas spoksoti į dangų pro burę. Visai
nusprendė laivus nuskandinti. Bet prieš tai sumontavo sudėtingą
nesunku įsivaizduoti, kad stiebas – tai medis, o burė – lapija.
įrangą, hermetizavo ir paruošė povandeninę infrastruktūrą. O
Vandens palei bortus šnarėjimas ne taip labai ir skiriasi nuo medžio
tada nugramzdino į tiksliai numatytą vietą. Sujungti komunikacijų
lapų šiurenimo. Tereikia trupučio fantazijos. Štai plaukė palei
galerijomis jie tapo povandeniniu miestu. Tik gyvena jame ir kelio
Asono salas su tolumoje kyšančiu Gedanonių kalnu. Sako, prieš
likoje salų ant žemės ne milijonai – viso labo apie du tūkstančiai
tvaną čia irgi žaliavęs miškas. Dešimtys, šimtai tikrų medžių.
žmonių. Paskutinio Europos miško sergėtojai.
Marius užsimerkė ir įsivaizdavo, kaip vaikšto miške. Žengė per
Blausiai švyti iliuminatoriai ir stiklinės galerijos. Marius net įžiūri
žalias samanas, ranka glostė šiurkštų klevo kamieną, klausėsi lapų
žmones. Vienas jam moja ranka. Marius irgi pamoja ir plaukia toliau
šnabždesio. Visai šalia ant šakos nutūpė raibas paukštis. Išdidžiai
palei didžiąją galeriją. Tolumoje sušvinta žiburiai. Ištisos girlian-
pasukiojo koduotą galvą, lenktu snapu pasikedeno margas plunks
dos. Tai laivas, didžiulis laivas.
nas ir sučiulbo... Marius niekada negirdėjo paukščių giedant. Tik kvarkiant, kreksint, kleketuojant. Senovinėse knygose skaitė, kad
Štai jis ir namuose. Namuose, kuriuose dar niekada nebuvo.
miškuose gyveno daugybė paukščių: kėkštai, strazdai, meletos, žalvarniai. Dabar liko vien antys, kirai ir žuvėdros. Tik niekas iš jų
Ant tamsiai mėlyno borto – baltas užrašas: INDEPENDENCE. O po
nečiulba.
juo didesnėmis raidėmis –
Iš už horizonto pasirodo Medvėgalė. Toliau – Šakija, už jos –
LIETUVA
Josūda, Moteraitė. Kažkur ten ir Girgždūtė. O anapus – dar Sprūdė, Šatrija, Žąsūgala, Vembūta, Tveros. Čia jo kelionė baigsis. Marius nuleidžia genują ir grotą. Plaukia pirmyn palengva tik su spinakeriu.
Protagonistas | vasara 2020
131
Kūrybos konkursas: ligūnas | rokas mikutis
Ligūnas Rokas Mikutis Rašyti - ne griovį kasti, įkvėpimo nereikia
Iš Antakalnio troleibusų žiedo, netoli kurio buvome įsikūrę, išvy-
toliau. Netrukus dulkių sūkurys susiformavo vėl ir tokia pat tra-
kome dar vakar. Kelionėje, kurią anksčiau bet kuris pėstysis galėjo
jektorija pajudėjo kitos tilto pusės link. Neilgai trukus išnyko ir jis.
įveikti per gerą pusvalandį, sugaišome parą. Man buvo daugiau
Tada vėl susiformavo, vėl išnyko. Darius tuo tarpu kažką šnabždėjo
nei aišku, jog mūsų laukia ilgos dienos, o gal ir savaitės kupinos
sau po nosimi. Meldžiasi?
įtampos bei pavojų, todėl aš jau nuoširdžiai gailėjausi pasirašęs šiam reikalui.
– Tu teisus, – tariau, – tikrai laiko kilpa.
– Stop, Vincai, nejudam, – staiga sušnabždėjo Darius ir mostelėjo
Darius papurtė galvą:
ranka link tilto per Vilnelę, visai greta Senojo Arsenalo. Pažvelgiau, bet nieko įtartino nepamačiau.
– Čia ne laiko kilpa.
– Kas?
– Kaip tai ne? Juk kartojasi sukūriukas.
Darius nykščiu ir smiliumi perbraukė sau per ūsus, lyg bandydamas
– Kartojasi tavo mama, o ne sukūriukas. Čia ne laiko kilpa.
juos ištiesinti. Jis taip darydavo tik tada, kai stipriai nervindavosi. – Ta prasme? – Laiko kilpa. Galbūt. – Aš skaičiavau. Pirmą kartą truko dvidešimt sekundžių, antrą – Iš ko nusprendei? Nieko nematau.
dvidešimt dvi, trečią devyniolika.
– Pažvelk ten va, link tilto pradžios, kur perėja.
– Tu gi ne laikrodis, tipo tu vienodai skaičiuoji kiekvieną kart?
Iš pradžių nieko keisto nepastebėjau, bet netrukus mano dėmesį
– Gal ir ne laikrodis, bet čia tikrai ne laiko kilpa. Atidžiau
patraukė nedidukas dulkių ir įvairių šapelių sūkurys vėjo genamas
pasižiūrėk. Va, kaip tik vėjas pučia.
išilgai tilto. Tik vietoje to, kad darinys iširtų, o dulkės išsisklaidytų po visas puses, jis staiga dingo lyg jį būtų kažkas iš šio pasaulio
Pažvelgiau į eilinį kartą susiformavusį sukūriuką, kuris, bent jau
ištrynęs. Norėjau pasakyti, jog suprantu, ką jis turi omenyje, bet
mano manymu, visiškai identiškai atkartojo visus savo ankstesnius
Darius pridėjo pirštą prie lūpų ir galvos linktelėjimu liepė žiūrėti
žygius ir staiga pamačiau vėjo plaikstomą medžio lapelį, kuris
132 Protagonistas | vasara 2020
Kūrybos konkursas: ligūnas | rokas mikutis nekreipdamas dėmesio į sūkuriuką praskrido jį kiaurai ir varta
Taigi, žmonės išmoko anomalijas atpažinti, vaikščioti lėtai, dairytis
liodamasis nusileido kažkur kitoje tilto pusėje.
pasikartojimų. Ir kai jau atrodė, kad įvaldėme šį pavojų, pasirodė pirmieji ligūnai. Plėšrūs ir nuolat alkani padarai iš pradžių mito
– Ligūnas? – sušnabždėjau.
paukščiais, katėmis ir šeimininkų netekusiais šunimis. Agurko formos, gumbuota, balkšvai permatoma, lyg grambuolio vikšro,
– Ligūnas, – pritarė Darius, – dar visai, turbūt, mažiukas, nemoka
oda, po kuria galėjai įžiūrėti judant vidaus organus, voriškomis
tobulai kilpos imituoti, o tuo pačiu ir ta kilpa tokia sunkiai įžiūrima.
juodomis orbitose nejudančiomis facetinėmis akimis, keliomis ei-
Šūdo gabalas… Turbūt vis tiek pakankamai stiprus, jog užklupęs
lėmis rykliškų dantų bei šimtais balkšvų kojelių, primenančių tvirto
mus iš netyčių nepaliktų šansų ištrūkti. Ką dabar, Vincai?
voratinklio ir pelėsio hibridą, kuriomis pabaisa prisitvirtindavo prie įvairių paviršių ir tarsi susiliedavo su jais.
Aš nežinojau „ką dabar“. Bet labai tikėjausi, kad žinos Darius. Atstumianti išvaizda greitai prilipdė pavadinimą – ligūnas. Pa***
daras, kuris tave gali apkrėsti ligomis. Tiesa, nebuvo jokių įrodymų, kad tai tiesa, bet gandai pasklido ir niekas nepuolė jų tikrinti,
Ligūnai atsirado po Kataklizmo. Arba tiesiog po Klizmos, kaip mes
niekam nekilo minčių prie ligūnų glaustytis ar, pavyzdžiui, bandyti
vadinom įvykį panardinusį visą žemę į kažkokią keistą realybę: per
juos išdulkinti. Nors šiais dalykais paprastai draugų kompanijoje
naktį be jokios suprantamos priežasties kažkur dingo beveik visi
nesigiriama, todėl tenka pripažinti, kad visgi galėjo būti visko.
žmonės, o likusi saujelė susidūrė su iki tol neregėtais pavojais. Ligūnai įsirangydavo visur: kabėdavo virš galvos, tūnodavo po Viena dažniausių anomalijų buvo laiko kilpa: patekęs į ją likdavai
automobiliu, šiukšliadėžėje, lauko tualete, medyje, žodžiu, kur tik
amžiams kartoti savo paskutines akimirkas – tapdavai savotišku
nori. Kol buvo maži, pavojaus nekėlė, žmonės net džiaugėsi, kad
filmo įrašu, kurį kažkieno nematoma ranka vis atsukdavo kelias
yra kam tuos valkataujančius gyvūnus išnaikinti, bet su kiekvienu
sekundes atgal ir vėl paleisdavo nuo pradžių. Keliaudami iš An-
suvirškintu auksaspalviu retriveriu, eilinis ligūnas tapdavo vis
takalnio specialiai užsukome pažiūrėti anomalijos, kurią vietiniai
didesnis ir stipresnis.
išgyvenusieji praminė Savižudžio kilpa. Tai buvo senas pilkų plytų penkiaaukšits, vijokliais apaugusiomis sienomis. Labai arti nėjome;
Vieną dieną jie ėmė puldinėti vaikus. Žmonių požiūris greitai
niekada negalėjai žinoti kokį plotą užima ir kas kiek laiko kilpa
pasikeitė – pamatę kur nors įsirangiusį ligūną, kaip mat pabaisą
pasikartoja. Vienos trukdavo vos kelias sekundes, todėl būdavo
užmušdavo. Ligūnai greitai suvokė, kad nėra pakankamai stiprūs
lengvai pastebimos, o kitos galėjo tęstis ištisas minutes, todėl
kovoti su žmonių grupėmis, todėl ėmė slapstytis. Iš pradžių niekas
suprasti, ar stovi greta kilpos ar ne, kartais būdavo labai sunku.
nesuprato, kaip tie balti, iš tolo šviečiantys padarai sugebėjo
Buvome atsargūs, juk kartą įžengęs likdavai ten amžinai. Iš tolo
išvengti žvilgsnių, bet netrukus paaiškėjo, jog ligūnai yra kažkokios
žvelgėme į pastatą, laukėme kas nutiks.
rūšies telepatai ir sugeba suprojektuoti aplink save įvairius objek tus. Guli ligūnas, o tu matai šiukšlių kaugę. Tiesa, ilgai išlaikyti
Staiga ant daugiabučio stogo pasirodė vyras. Net iš toli galėjome
projekcijų nesugebėdavo, todėl mieliau iš tiesų slėpdavosi kuo
įžiūrėti jo ilgus susitaršiusius garbanotus plaukus bei odinę striukę
toliau nuo žmonių akių.
prikaltą saulėje blizgančių kniedžių. Vyras, imituodamas garsiakalbį, pakėlė rankas prie burnos ir garsiai sušuko:
Lūžis įvyko, kai vieną dieną prie Kalvarijų turgaus kažkas išgirdo verkiant mergaitę. Priėjęs prie vaiko, pabandė užkalbinti, bet
– Bybį aš ant jūsų visų dėjau!
mergaitė staiga išnyko, o nuo turgaus tvoros ant žmogaus užgriuvo alkanas plėšrūnas. Tai, anot pasklidusių gandų, buvo primas su-
Ir šoko žemyn. Vėjas kedeno jo ilgus plaukus, plazdėjo odinės striukės skvernai, bet vos tik nosimi palietė šaligatvio plyteles – išnyko. Lyg niekur nieko. Pūtė vėjelis, lingavo šaligatvio tarpuose auganti žolytė. Mes stovėjome tyloje is stebėjome. Praėjo minutė.
augęs žmogus, kurį ligūnas telepatiškai suviliojo ir nužudė. Vėliau verkiančių vaikų pasirodydavo vis dažniau – pabaisos mokydavosi vienos iš kitų, todėl naujas įviliojimo į spąstus būdas greitai išplito visame Vilniaus mieste.
Staiga ant stogo pasirodė vyras garbanotais susitaršiusiais plaukais. Tiesa, ilgai šis triukas neveikė – žmonės, išgirdę ką nors verkiant, – Bybį aš ant jūsų visų dėjau! – suriko jis ir šoko žemyn.
greitai pasukdavo priešinga linkme ir dažniausiai išvengdavo
Žemės nepasiekė.
imituoti laiko kilpas. Eini, pamatai laiko kilpą, nusprendi ją apeiti, o
– Aš ant tavęs irgi dėjau, – sumurmėjo Darius. Iš karto supratau,
tiesiai pabaisai į nagus. Nei vienas ligūnas nebuvo pakankamai
kad šis atsakymas skirtas ne ilgaplaukiui metalistui. Būdamas geriausiu Dariaus draugu, žinojau, kad prieš dešimt metų panašiai nusižudė jo brolis. Tik jis nušoko nuo Žaliojo tilto. Žiemą. Tėškėsi į ledus. Kažkaip išgyveno, bet po savaitės kančių mirė ligoninėje. Darius niekada apie tai nekalbėdavo, tik kartą girtas man buvo prasitaręs, jog iki šiol broliui negali atleisti.
rykliškų ligūno nasrų. Tada ligūnai išmoko naujų triukų – ėmė ligūnui tik to ir tereikia, kad išsuktum iš saugaus takelio ir žengtum stiprus, kad užmuštų žmogų sutikęs akis į akį, bet puolimas iš pasalų mirtimi keliautojui baigdavosi beveik visada. Mudu su Darium įsikūrėme jo bute Antakalnyje, netoli troleibusų žiedo. Užbarikdavome kitų butų įėjimus, užkalėmė langus ir laukėme kol viskas aprims ir pavojus praeis. Tik jis nepraėjo, anaiptol. Kartais išsiruošdavome į netoliese buvusią maisto prekių
Protagonistas | vasara 2020
133
Kūrybos konkursas: ligūnas | rokas mikutis parduotuvę – žmonių liko tiek mažai, jog išgrobstyti prekių niekas
Nusprendę, kad sėdėti vienoje vietoje nėra prasmės, išsiruošėme
nespėjo net kelių mėnesių laikotarpyje. Kiekvienas toks žygis mums
į kelionę. Nelabai mes tikėjome Viliaus pasakojimu, bet tuo pačiu
kainuodavo daug nervų ir būdavo neapsakomai pavojingas. Nors
sutarėme, kad būtų kvaila praleisti progą ir paskui visą gyvenimą
žmonių po Klizmos liko nedaug, parduotuvės traukė visus. Tarp tų
graužtis, jog likai gyventi pasaulyje su ligūnais vietoj pasaulio su
visų, galėdavo pasitaikyti ir nelabai malonių asmenybių, su kurio
veikiančiais striptizo klubais. Ne tai, kad aš ten kada nors eidavau,
mis kontakto apturėti netroškome.
tiesiog gera buvo žinoti, kad tokie egzistuoja.
Aš nekalbu apie eilinius marozus – su jais dar būdavo galima
***
susitarti. Žodžiais arba lazdų pagalba. Priklausydavo nuo bendro mūsų visų girtumo vidurkio bei nuotaikos. Blogiau buvo tai, kad po
– Ką dabar, Vincai? – vėl paklausė Darius žvelgdamas į vis pasikar-
Klizmos atsirado įvairių psichiškai nestabilių asmenybių. Galbūt jie
tojantį sūkuriuką.
neatlaikė artimųjų netekties, o gal tiesiog mėgavosi nebaudžiamumu. Juk jokie įstatymai nebeegzistavo – bent jau nebebuvo kas juos
– Eisim per tiltą? – pasiūliau, – Ligūnas juk apačioje.
užtikrintų, o tai vienas ir tas pats. Žodžiu, labiausiai prisibijojom žudikų kanibalų bei… seksualinių kanibalų. Patys dar ant tokių nei
Darius gūžtelėjo pečiais ir kreivai šyptelėjo.
karto neužsirovėme, bet sklido gandai, kad pastarųjų tiesiog knibžda Žirmūnuose, kitoje upės pusėje. Kažkodėl nestebino, aš
– O jeigu jis viršuje? Jeigu jis save dangsto šia laiko kilpa?
visada maniau, kad tame rajone gali gyventi tik nenormalūs. Susimąsčiau. Nežinau kodėl likome mudu su Darium, kai išnyko mūsų žmonos, mano vaikai, tėvai ir visi kiti draugai bei pažįstami. Galbūt lėmė vi-
– Turi omenyje, kad jis specialiai sukuria nelygią laiko kilpą tam,
eta ir tai, kad buvome kartu – Klizmos metu sėdėjome pas Darių ant
kad mes ją pastebėtume, tada pagalvotume, kad ligūnas yra apačio-
sofos, gėrėme alų ir talžėme vienas kito snukius „Mortal Kombat
je ir drąsiai eitume per tiltą, kur mūsų lauktų siaubinga mirtis?
XIII“ žaidime. Staiga namas sudrebėjo, o mus perliejo keistas jausmas, paprastai patiriamas, kai su automobiliu staigiai leidies nuo kalno. Ir viskas. Mes likome, o štai gretimame kambaryje „Mass Effect 3“ žaidusi Dariaus žmona Ema pranyko, nors kėdė, kurioje moteris sėdėjo, vis dar buvo šilta nuo jos plataus užpakalio. Aš patikrinau. Tada išbėgau ieškoti savo žmonos ir vaikų. Radau tuščius namus. Bandžiau skambinti tėvams, broliui, bet nebuvo ryšio. Todėl tiesiog grįžau pas Darių ir ten pasilikau. Tiesa, dar kelis kartus buvau sugrįžęs namo, bet butas, kaip ir anksčiau, buvo tuščias, o kai vieną dieną mano daugiabučio kieme atsirado laiko kilpa, nusprendžiau niekada ten nebesilankyti. Ištverti netektis buvo sunku, bet pamažu su tuo susitaikiau. Kelis mėnesius praleidome Dariaus bute, išeidami tik reikalingiausių produktų, tokių kaip tualetinis popierius ar viskis. Daug jo išgerdavome. Tiesą sakant, nelabai buvo ką veikti, todėl tiesiog gėrėme. Vieną dieną prie parduotuvės sutikome keliautoją Vilių, kuris, kartu su savo nepilnamete dukra Katre, papasakojo mums įdomų dalyką: anot jų, šalia Šeškinės turgelio yra Plyšys – skylė erdvėje per kurią gali patekti atgal į normalią realybę su visais žmonėm, be ligūnų ir anomalijų. Atsisveikinę su Viliumi, kelias dienas mąstėme ką daryti: gal verta pabandyti laimę ir mums? Šeškinės turgelį žinojau gerai, tame rajone gyvenau studijų metais, todėl dažnai ten pirkdavau lenkiškas daržoves, kurias bobutės teigė užauginusios šiltnamyje bei marinuotus agurkėlius, kurios bobutės teigdavo marinavusios pa čios, bet identiškai tokių pat stiklainėlių be etiketės galėjai nusipirkti bent pas tris skirtingas pardavėjas. Man tada buvo nusispjaut, agurkėliai buvo fantastiškai skanūs. Galbūt dėl to, kad juose būdavo tiek privaryta cukraus, jog galėjo konkuruoti su „Coca Cola“. Tiesa, dabar man agurkai asocijavosi su ligūnais ir apetito nebežadino.
134 Protagonistas | vasara 2020
– Taip. – Nerandu logikos. Juk jeigu jis nekurtų šitos sušiktai feikinės kilpos, tai mes ir taip ramiausiai eitume per tiltą. Darius akivaizdžiai suirzo. Jam nepatiko, kad jo įžvalgą paleidau vėjais. – O jeigu jis būtent taip ir pagalvojo, kad mes pagalvosim? Aš manau, reikia patikrinti. Davai nusileidžiam į tilto apačią, galbūt pamatysim, kurioj vietoj ligūnas įsitaisęs. Nors tai, mano manymu, buvo nereikalinga rizika, aš sutikau. Pamaniau, kad visai gerai žinoti kurioje vietoje tūno pabaisa – bus tikrai ramiau einant tiltu. – Atsargiai, slidu čia, – perspėjo Darius kaip tik tą akimirką kai aš slystelėjau ant stiklo šukių ir nudardėjau šlaitu žemyn. Mano geriausias draugas ramiai žiūrėjo kaip aš riedu į apačią, kur prie pat upės kranto gulėjo riebus alkanas ligūnas. Žybtelėjo rykliški nasrai, o aš paskutinę sekundę supratau, kad nepažįstu aš jokio Dariaus. *** Ligūnas sumurkė iš pasitenkinimo. Simuliacija pavyko. Tiesa, jis padarė keletą logikos klaidų, bet tam ir reikalinga praktika, kad esant tikrai situacijai, viską būtų galima atlikti be priekaištų. Gaila, kad nei Darius nei Vincas iš tiesų neegzistavo, kitaip jis jau būtų prisikimšęs pilvą gardžios žmogienos. Abu vyrai tebuvo ankstes nių ligūno aukų sąmonių kratiniai. Viena moteris buvo mačiusi Savižudžio kilpą, kitas turėjo žmoną žaidžiančią „Mass Effect 3“,
Kūrybos konkursas: ligūnas | rokas mikutis trečias buvo alkoholikas svajojantis laiką leisti striptizo klube, bet
po kurio laiko, ligūnas išmoko ne tik kurti netikrus žmones, bet ir
nuolat stokojantis šiai pramogai pinigų. Kažkas turėjo dukrą Katrę.
per atstumą raustis savo būsimų aukų smegenyse, įrašyti netikrus
O gal tai buvo kažkieno mergina? Kažkas buvo seksualinis kani-
prisiminimus, keisti praeitį tam, kad būtų galima nulemti ateitį.
balas. Kažkas turėjo geriausią draugą Darių. Kažkieno vardas buvo
Pastaroji visada vedė į rūgštingą ligūno skrandį.
Vincas. O gal kažkas tiesiog Vincą pažinojo? Ligūnas nebežinojo iš kur tiksliai gavo visus savo prisiminimus – aukų buvo daug. Būtent
Pabaisa vėl sumurkė. Didžiavosi savimi ir savo pasiekimais. Nuo
jis kadaise prie Kalvarijų turgaus sugalvojo projektuoti verkiančius
miršgyvio, kuris džiaugdavosi pagavęs pavienę blusuotą katę
vaikus žmonių sąmonėse, būtent jis tapo pirmuoju ligūnu prikim
šūdinu kailiuku, jis nuėjo ilgą kelią. Dabar jis pats šauniausias. Pats
šusiu pilvą gardžia suaugėliška žmogiena. Tiesa, jis nesitikėjo,
protingiausias. Pats alkaniausias!
kad turės naudos iš gan erzinančio pašalinio efekto – mirdamos aukos perduodavo visus savo prisiminimus telepatiškai imliam
Staiga telepatinius ligūno pojūčius suvirpino besiartinanti kaž
ligūnui. Sudėtingus prisiminimus, pilnus istorijų, išgyvenimų,
kieno sąmonė. Parietęs savo agurkišką kūną jis kilstelėjo galvą ir
ateities planų. Iš pradžių pabaisa nežinojo ką su jais daryti, kaip
iš apmąstymų grįžo į realybę. Įtempęs regėjimą tolumoje įžvelgė
ir su beverčiais šunų, žvirblių ir kačių prisiminimais, bet vėliau
vienišą keliautoją: upės pakrante pasiremdamas lazda ėjo vyras.
ėmėsi eksperimentų. Ligūnas augo, stiprėjo, o tuo pačiu vystėsi ir
Lėtai, atsargiai. Ligūnas susikaupė ir po akimirkos šalia keliautojo
jo telepatinės galios. Netrukus jis jau sugebėjo suprojektuoti visai
atsirado antra figūra.
tikroviškas asmenybes, su vardais, prisiminimais, netgi tokias projekcijas, kurios pačios net neįtarė esančios projekcijomis. Dar
Geriausias vyro draugas Darius.
Juozapas špokas Piešinys postapokaliptinės Lietuvos kūrybos konkursui
Protagonistas | vasara 2020
135
Kūrybos konkursas: Mieganti princesė | Aurimas Gailiūnas
Mieganti princesė Aurimas Gailiūnas Rašys fantastiką, kol numirs. Numiręs irgi rašys
Saulė dar nespėjo persiristi per horizontą, o Kernavės Lobių Medži-
Elenka elegantiškai užbaigė arbatą, nukraustė stalą prieš save ir at-
otojų Asociacijos būstinė jau buvo sausakimša. Vėliau atsibastę
sistojo, pirmą kartą įdėmiau nužvelgdama susirinkusią itin margą
ramstė tarpuvartę negalėdami patekti vidun, o pavėlavusieji sėdėjo
gaują. Šurmulys kaipmat nutilo. Moteris kilstelėjo nuo stalo storą
ant tvoros ir leido ratu ilgą, riebią suktinę. Pūtė dūmą, keikė tą,
segtuvą su popieriais:
kuris tokią nevykusią taboką užraugė, tačiau dūmas vis tiek nesiliovė kilęs, o tykios kalbos nesiliovė sklidusios. Signalas skubiam susirinkimui nuskambėjo pusę šešių ryto. Visi žinojo, ką tai reiškia. Pinigai, turtai ir garbė – jei pasiseks.
- Reikalingi savanoriai svarbiai ir atsakingai užduočiai, - pradėjo itin oficialiai. - Šįryt asociacija gavo pranešimą iš Trapų. Vakar vakare, tarp penktos ir šeštos valandų pagrobtas itin svarbus asmuo. Taikinio buvimo vieta tiksliai žinoma, pagrobėjai taip pat
Asociacijos viršininkas Gundaminas dirstelėjo į sieninį laikrodį,
žinomi. Užsakovas reikalauja visų asociacijų įsikišimo ir moka iš
tada į savo rankinį laikrodį. Tada į sekretorę Elenką, gurkšnojančią
anksto, nepriklausomai nuo rezultatų, todėl esu įpareigotą išsiųsti
pirmą šio ryto arbatą. Jis ir pats norėjo arbatos. Arba ko nors sti-
bent vieną komandą iš jūsų tarpo...
presnio, kad atlaikytų būsimą įtampą. Lobių medžiotojai - rimta ir neatlaidi chebra. Padaryk menką klaidą, ne taip įvertink jų atneštą
- Tik vieną? - išsprūdo kažkuriam.
grobį – galvą nukąs ir net neatsiprašys. Gundaminas dažniausiai
- Jo, kažkaip neteisinga. Jei pinigai geri, mes galime ir būriu
palikdavo vertinimo darbus Elenkai. Sekretorės ne tik visi lobių
užgriūti, tiems pagrobėjams kylančią saulę parodyti...
medžiotojai bijojo, jis pats moters privengė. Atrodytų, ko ten bijoti? Moteris smulki it pelė, jėgos lyg ir apskritas nulis, ginkluotės
- Ką ji pasakė?! - atsklido iš lauko.
jokios, šarvų irgi nenešioja. Bet va pažiūrės į tave pro akinių viršų...
Elenka ištraukė iš segtuvo didelę nuotrauką ir magnetu prisegė ją
Pusę minutės žiūrės nemirksėdama. Arba dar ilgiau. Ir kai jau
prie skelbimų lentos.
pradedi justi ant sprando besišiaušiančius plaukus, ji pasako: - Nepatinka – varai į Nemenčinę. O iki sumautos Nemenčinės – visi trisdešimt kilometrų pėsčiomis.
- Čia gi panelė Teisutė! - pažino kažkas. - Vainiaus devintoji nesantuokinė dukra. Sklido kalbos, ją kažkas į žmonas norėjo imti. Vakar lyg ir vestuves turėjo kelti? - Aha, kažkoks VIP’as iš Nemenčinės. Geros vestuvės turėjo būt,
Autoriaus iliustracija
136 Protagonistas | vasara 2020
Kūrybos konkursas: Mieganti princesė | Aurimas Gailiūnas gaila jog nepakvietė... - Kas tave kvies šitaip apsirengusį? Pasvajok. - Ahem, - krenkštelėjo Elenka į delną. - Tikriausiai patys suprantate. Taikinį reikia sugrąžinti namo gyvą, pageidautina be žaizdų ir prievartos ženklų. Ponas Vainius pats pažadėjo sumokėsiąs į rankas dvidešimt tūkstančių ir... - Dvidešimt gabalų?! - suošė minia.
- Ei! - stūgtelėjo kantrybės netekęs Gundaminas. Pašokęs nuo kėdės, jis rūsčiai nužvelgė visus asociacijos narius. - Kol nebaigsime šio susirinkimo, niekas niekur neišeis! - Bet Gundamai, juk girdėjai, ką ji pasakė! - cyptelėjo liesas medžiotojas. - Panelę į Velnių nusinešė. Ne kur kitur. Ir paskui nanovėtras bėgioti? Argi ne tu visą laiką kartoji, kad navojų niekas nemedžioja ir atlygių už juos neduoda? - Teisybė, sakiau, - patvirtino viršininkas. - Bet čia išimtis. Mums
- Ei, praleiskite vidun! Ten kalba apie dvidešimt gabalų! - pasigirdo
būtina bent vieną komandą išsiųsti, nėr kaip išsisukti. Vainius ke-
iš lauko.
turiasdešimt procentų visų jūsų suneštų lobių iš mūsų perperka. Jei
- Greičiau sakyk, kur! - ragino lobių medžiotojai. - Kas pirmas ten nusigaus, tas turtingas! - Neleiskite vidun lauke likusių! Daugiau konkurentų tikrai nereikia! - Malonu matyti tokį mūsų asociacijos narių entuziazmą, nusišypsojo Elenka. Tada pačiupo kreidą ir užrašė ant lentos didelėmis raidėmis: „VELNIUS“.
mes šiai misijai nepaskirsime komandos, prarasime finansuotoją. Tada galėsite visi iki vieno keliauti į Nemenčinę, nes čia nebebus ką veikti! Lobių medžiotojai baikščiai dairėsi vienas į kitą bei į abu viršininkus, nedrįsdami praverti burnos. - Tu siūlykis, - galop kažkas bakstelėjo alkūne. - Ko tu čia mane... Pats ir siūlykis! Aš ir taip turiu ką veikti! Mano motina sunkiai serga... - O mano šuo vakar kojos neteko, nebegali manęs visur lydėti bei
Triukšmas priimamajame kaipmat nutyko iki mirtinos tylos. Galėjai girdėti, kaip girgžda odinės šarvų dalys ir palubėje zyzia vieniša musė.
užnugario saugoti... - TYLOS! - pagriebusi arbatos puodelį, Elenka dunkstelėjo juo į stalviršį. Puodelis nuo smūgio suskilo. Publika vėl nuščiuvo. - Jei
- Kas... kokio galo tu užrašei tą... tą žodį? - pravapėjo kažkuris
šitaip, aš turiu nuostabų sprendimą. Visų komandų vadai trauks
medžiotojas.
burtus. Kam „pasiseks“, tas ir šuoliuos Velniaus kryptimi, jokių
- Tai vieta, kur pagrobėjas nusinešė panelę Teisutę, - pakomentavo Elenka mirtinoje tyloje. - Buvusi Lietuvos sostinė Velnius. Visai šalia Niūries upės. Paskutinė panelės Teisutės buvimo vieta užfiksuota pirmą valandą nakties ir nuo to laiko ji nekrustelėjo nė per metrą. Mes manome, jog tai greičiausiai bus tas senovinis bokštas
atsikalbinėjimų. Supratot? - Betgi... Dar neužgimus naujai atsikalbinėjimų bangai, lauke ūmai pasigirdo baisiai nepatenkintas balsas:
ant kalno, kurio pavadinimo jau niekas neprisimena. Viena iš vietų,
- Ko jūs čia, pienburniai, susigrūdę kaip į pamaldas? Nors taką
kur vis dar stovi išlikusi nomandinė antena.
paliktumėt iki stalo! Mes čia apsikrovę lobiais grįžtame! Kojas
- Pala, o tai KAS ją pagrobė? - galiausiai kažkas susiprotėjo pak-
kilnokite, kad jus kur navojai rautų!..
lausti.
- Kas ten tokie keikiasi pavėlavę?
- Nanovėtra.
- Ten Yonas su Ketru ir Murate... Trise vėl po Labirintą trynėsi visą
Tyla. - Pa...pakartok? - NANOVĖTRA, - išskiemenavo Elenka. Jai atsakė dar gūdesnė tyla. Kuo toliau, tuo geriau Elenka suprato, kodėl ponas Vainius negailėjo tokio astronominio atlygio. Lobių medžiotojai iš kitų asociacijų veikiausiai jau skirstėsi namo purtydami galvas. - Aš... aš pasižadėjau dukrai, kad dalyvausiu jos vaikų darželio spektaklyje, - sumurmėjo vienas, braudamasis link durų. - Aha, o aš žmonai jau visą mėnesį žadu, kad indus suplausiu... - Gal kas norite į Rūdiškių girią savaitei? Sako, ten vis dar galima nepaliestų griuvėsių atrasti. - Į Elektrinį labirintą būt neblogai, vis ne namie sėdėti...
naktį. Greičiausiai net signalo negirdėjo. - Pala... Yono komanda? - sužibo kažkieno akys. - Taip, Yono... - dar vieno medžiotojo akys sužibo gyvesne ugnimi. - Pati stipriausia komanda mūsų tarpe, tiesa? - Aha, ir aš girdėjau. Yonas, Ketras ir Muratė visur trise traukia, nieko nebijo. Jie patys geriausi! Tikra plieninė komanda! - Tegyvuoja Plieninė Komanda! - užbaubė kažkuris. - Jie mus visus išgelbės! - Jeigu reikėtų, jie ir į Velnių basi ir nuogi nusigautų bei nanovėtrą pasmaugtų nutvėrę! Tiesą sakau?! - Durniau, nanovėtros niekas nepajėgtų... Bet tavo tiesa, Yonas gal ir pajėgtų! Visi už Yono komandą! - Na va... - atsiduso Gundaminas, paremdamas kumščiu kaktą. Štai ir vėl prasideda. Elenka šį kartą nutylėjo. Jai pačiai nepatiko toks žmonių elgesys,
Protagonistas | vasara 2020
137
Kūrybos konkursas: Mieganti princesė | Aurimas Gailiūnas bet lobių medžiotojai buvo savotiškai teisūs – Yono komanda buvo daug geriau nei kažkuri kita, išrinkta atsitiktiniu būdu. - Jūs tikri didvyriai! - plojo vyrai stambiam Yonui per petį, traukdami link išėjimo. - Mes tave tikrai gerbiame, Ketrai! - tapšnojo ilgšio Ketro nugarą kiti. - O tu tikrai daili, Murate! Beveik kaip ta Teisutė iš Trapų! - gyrė treti. Visa gauja skubėjo kuo greičiau dingti iš čia, kol Elenka nepersigalvojo. - Čia dabar kas? Žydrų ir laimingų būrelis?! - pasipurtė Yonas. Baikit mane liesti, o tai pirštus nulaušiu! Ir ko jūs čia tokie laimin-
- Per daug žodžių. Gal tiesiog „Kalnbokštis“? - Liežuvį nusilaužt. Geriau „Bokštkalnis“. - A, sugalvojau! „Bokšc“! - Einu, iššveisiu puodus, kol jūs čia durnių voliojate, - atsiduso Muratė. - Ne durnių voliojame, o nuo realybės bėgame, - pataisė ją ilgšis Ketras. - Nes retsykiais reikia, Muračiuk. - Galėsi nuo jos bėgti, kai atplauksime į Velnių. Pažiūrėsiu tada aš... Visi trys stryktelėjo it įgelti, kai upės slėnyje ūmai sugaudė plausto pavojaus ragas. Kraupiai išvertęs akis, Olegas laikėsi įsitvėręs jungiklio.
gi?!
- Ruoškitės, geltonsnapiai! - užriko jis. - Tuoj įsirėšime!
***
- Į... į ką? - dairėsi Muratė po tuščią, ramią upę.
Iš rąstų bei plastikinių butelių sukurptas plaustas – kateris tingiai
- Povandeninis navojus! Gražuole, greit lipk čionai, ant būdos!
suposi ant Niūries bangų. Plačiame upės slėnyje aidėjo variklio duslus pukšėjimas bei vienintelio asociacijos „jūreivio“ Olego
- Navojus?!
švilpavimas. Jis tingiai suposi pintame krėsle ant kapitono būdelės,
Yonas kaipmat surimtėjo ir nutvėrė savo keturšūvį, nors gerai
vienu piršteliu sukiodamas vairą. Plačios upės viduryje pavojų buvo
žinojo – navojams iš kulkų bus tik juoko. Būtų stvėręs kuvaldą su
ypač mažai ir gyvenimas atrodė beveik gražus.
išgraviruotu radiacijos simboliu, tačiau iš pastarosios buvo dar
Tik Yonas, Ketras ir Muratė sėdėjo plausto viduryje parietę kojas,
mažiau naudos.
nutaisę ypač nelaimingas veido išraiškas. Prieš juos ant denio gulė-
Gerokai gudresnis Ketras gniaužė delne medžioklinį peilį. Ilgi
jo ištiestas didelis planas, kuriame Elenka pribraižė daugybę linijų
metai bemedžiojant lobius išmokė trijulę vieno svarbaus įgūdžio:
bei pašaliniams nesuvokiamų ženklų.
sutikai navojų – mauk jam iš kelio. Nesvarbu, kiek kulkų, granatų
- Bet tai ot pederastai... - gal dvidešimtą kartą atsiduso Yonas. Plieninė komanda... Sugalvok tu man. - Ir dar į Velnių, - dvidešimtą kartą atsiduso Ketras. - Sako, ten net žemė nugraužta iki kanalizacijos vamzdžių bei karo tunelių. O
ar kito gėrio jiems besušersi, jie tik nusičiaudės ir sumals tave į miltus. Žinoma, jei būsi žvairys ir nepasitrauksi jiems iš kelio. Tačiau dabar jie buvo upės viduryje ir plaustas atrodė it labai prastas bėgikas.
navojai vos ne kiekviename žingsnyje. Ar ne kvailystė tris žmones
- Laikyk vairą! - pastatė Muratę į savo vietą Olegas. - Ir žiūrėk, kad
aukot dėl vienos gražios mergos?
į krantą neįvairuotum.
- Aš tik paprasta virėja! - kniauktelėjo Muratė. - Ir dar su metalo
- O tu kur?!
detektoriumi laisvalaikiu pabėgioju! Galvojau, imsiu mėnesį atostogų po to, kai tą senovinį „Ford Mustang“ iškasėme labirinte... - Tai jau įkliuvai kartu su mumis, Muračiuk, - palietė raminančiai
- Kariauti, žinoma! Olegas nudardėjo laiptais žemyn ir dingo savo būdelėje.
merginos petį Ketras. Ir tuoj pat atitraukė it nusvilęs, išvydęs piktas
Yonas klausiamai susižvalgė su Ketru, tačiau nė vienas nenutuokė,
merginos akis. - Ką? Bent jau sotūs būsime, pakol Velnių pasiek-
ką valtininkas turėjo galvoje.
sime.
Ūmai plaustas krūptelėjo ir variklio garsas pasikeitė – ėmė strigti
- O jeigu taip... nepasieksime? - primerkė akis Yonas. - Tarkime,
bei kosėti. Negana to, jie ėmė suktis vidury upės. Muratė aiktelėjo
išlipsime kažkur netoli tikslo, kur dailesni griuvėsiai. Apeisime ratą
ir puolė sukti vairą į priešingą pusę, tačiau plaustas nereagavo.
– kitą. Pastovyklausime...
Atrodė, lyg milžiniška ranka būtų visus pagriebusi ir dabar kažkur
- Khem khem! - užsikosėjo valtininkas Olegas į delną. - … bet čia tik teorija, - skubiai užbaigė Yonas. - Sakė, jog ne vienintelė komanda ten būsime. Tai gal nutiks taip, jog kažkas kitas Teisutę išvaduos ir į Trapus išgabens. Mums net nebereikės stengtis. - Bet tai vis tiek reikės į tą prakeiktą bokštą užkopti ir savo akimis įsitikinti. Ar ne? - Na taip, reikės... Kaip tas bokštas iš viso vadinamas? - Nežinau. Bokštas ant kalno ir tiek.
138 Protagonistas | vasara 2020
neštų – dvigubai greičiau nei jie prieš tai kapstėsi. - Che che, ogi mums pasisekė, - išlindo iš būdos Olegas. - Čia tik paprastas transportinis navojus, nieko baisaus. Blogiausiu atveju į pakrantės žoles įvels. Tuoj, palaukite truputį. Aš su juo lyg niekur nieko susitvarkysiu. - Susitvarkysi? - nepatikėjo Ketras. - Su navojumi? - Ateik čia, pats pažiūrėk, - pamojo Olegas. Jis parodė į vandenį už borto. - Matai? Tamsiuose upės vandenyse švytėjo nesuskaičiuojama daugybė
Kūrybos konkursas: Mieganti princesė | Aurimas Gailiūnas blausių linijų. Visos jos atrodė keistai tvarkingai išsirikiavusios,
Kraupi ir nesvetinga tai buvo vieta. Daugiaaukščių skeletai vakaro
sudarydamos savotišką tinklą. Ir visos tos linijos be perstojo judėjo,
prietemoje švytėjo vaiduokliškomis šviesomis. Šen bei ten nugriau-
kažkur plaukė.
dėdavo duslus griaustinis, sužaibuodavo iškrovos tarp pastatų bei
- Oho, - iškvėpė Ketras. - Aš ir negalvojau, kad jie vandenyje geriau matomi... - Ar tai išties navojus? - suraukė kaktą Yonas. - Viena iš formų, - trūktelėjo pečiais Olegas. - Nanorobotai, pritaikyti darbui po vandeniu. Senovėje prekes transportavo, ardė povandeninius statinius arba naujus statė. Vandenynus nuo šiukšlių valė ir šiaip daug ką už mus, žmones darė, pakol kažkas neprisižaidė su jais. Dabar arba tave į krantą išmeta, arba plaustą
sumirguliuodavo oras – tai ore pasklidę navojai darbavosi tik jiems vieniems suprantamais tikslais. Vieni griovė pastatus, kiti juos remontavo ar net iš naujo statė. Treti graužė pamatus naujiems statiniams – iki kelių šimtų metrų gylio. Navojų uraganai nešė šiukšles bei statybines medžiagas ir pylė viską į kalnus atsitiktinėse vietose. Atrodė, jog senovinis miestas virto tikru kvėpuojančiu organizmu, kuris nesėkmingai stengėsi užgydyti senas it pasaulis žaizdas. Atsitiktinis praeivis šioje vietoje būtų virtęs elementariųjų dalelių srautu ir išrūšiuotas dar prieš suvokdamas, kas atsitiko.
suėda per pusę minutės. Šitas navojų debesis, laimei, nėra kenk-
Keturi žmonės ant plausto stebėjo panoramą pakraupę, mintyse
smingas.
dėkodami aukštesnėms būtybėms, jog navojai vis dar vengė upės.
- Jūs greičiau su juo kariaukite, nes plaustas greitai į krantą atsitrenks! - cyptelėjo Muratė, įnirtingai kovodama su vairu. - A, tuoj... Olegas atvėrė būdelės duris, siektelėjo jungiklio ir trūktelėjo šį žemyn. Kitą akimirką pasigirdo keistas, kylantis cypimas, kurį
Galbūt užleido vietą povandeniniams savo giminaičiams. - Ir mes turėsime brautis per visą šitą... - parodė Yonas, trindamas kita ranka smilkinius. Jam skaudėjo galvą. - Aš niekur neisiu! Prisiekiu, aš tikrai niekur neisiu! - bėrė it poterius Muratė.
palydėjo duslus „BAM“. Plaustas vėl krūptelėjo, tačiau šį kartą
- O man visai tas pats, eisit jūs ar neisit, - pastebėjęs Ketro klau-
variklis visiškai atsigavo ir vėl ėmė laimingai pukšėti.
siamą žvilgsnį pareiškė Olegas. - Aš tik plaustą vairuoju ir dar
- Viskas, - pareiškė Olegas. - Rimtai? - nepatikėjo trijulė. - Jo, labai rimtai. Dešimt tūkstančių voltų į vandenį bet kurį navojų „padaro“. Firma garantuoja, - Olegas trinktelėjo sau į krūtinę. - Bet tik povandeninį. Jūs man jau atleiskite. Aplink plaustą subolavo išvirtusios žuvų papilvės. Iš pradžių viena kita, tada ėmė kilti vis daugiau ir daugiau, kol galop visa Niūris nusidažė žuvų papilvėmis. Visos skaisčiai žėrėjo prieš saulę. - O, mūsų pietūs! - apsidžiaugė Muratė. Tačiau plaustas vis tiek įplaukė į pakrantės žoles. Buvo per vėlu jį suvairuoti. *** Iki vakaro plaustas įveikė du trečdalius kelio ir praplaukė virš Bedugnės – zonos Niūries upėje, kur dar niekas nebuvo dugno pasiekęs. - Sako, senovės Lietuviai labai ambi... amba... žodžiu – AMBEC-
Elenkai atsiskaitau už visą sugadintą inventorių. Jūs ką norite, tą ir darykite. Dvi dienas lauksiu upėje grįžtančių. Nesulauksiu – išplauksiu. Sulauksiu anksčiau – išplauksime anksčiau. Bet ne be panelės Teisutės. - O jeigu taip susitartume? - gudriai primerkė akis Yonas. - Penki tūkstančiai, - negalvodamas pareiškė Olegas. - Ką?! Iš kur mes tau... Bet tu ir žvėris, Olegai! - Klausykit, čia viskas labai paprasta, - atsiduso Olegas. - Viskas priklauso nuo to, ko jūs labiau bijote – Elenkos ar navojų. Man asmeniškai į navojus nusispjaut, aš į krantą šiaip ar taip neišlipu, che che... Taigi... Jis patrynė pirštus, reikalaudamas pinigų. - Dvi dienas sakai lauksi, - urgztelėjo Yonas. - Bet jei nerasime laukiančio, tu geriau saugokis, Olegai. - Pala, ką?.. Tai mes einame? - cyptelėjo Muratė. - Panašu į tai.
INGI jie buvo ir norėjo visam pasauliui parodyti, jog mes viską
- Ė tai jūs dar pakentėkite, dar nelipkite, - nusišaipė Olegas. - Iki
turime, - papsėjo pypkę Olegas, pasakas sekdamas. - Ir aukščiausią
bokšto dar visą pusvalandį plaukti. Čia tik menkas priemiestis,
kalną, ir giliausią bedugnę. Su kalnu apsivožėme, bet va nanoro-
nieko ypatingo.
botai bedugnę iškasė. Sako, jog penkiasdešimt metų kasė. Net kai visi išprotėjo bei navojais virto – vis tiek kasė, kol galop net patys
***
nebežinojo, ko ir kur kasa. Sako, dabar ši bedugnė trisdešimt kilo-
- Jis pasakė „menkas priemiestis“, - pūkštė Ketras, permesdamas
metrų siekia. Giliausia vieta Žemėje. Tik pasididžiuoti nėr prieš ką.
savo kuprinę virš prarajos Yonui į rankas. - Ir kad, matai, „nieko
Prakeikti navojai ne tik bedugnę, bet į mūsų kaimynus nukasė...
ypatingo“... Prisiekiu, aš jį užsmaugsiu, kai grįšime.
Yonas, Ketras ir Muratė spoksojo per bortą į kraupiai juodą vandenį.
- Tu mažiau kalbėk, o tai dar sugrius čia viskas nuo tavo balso, -
Dugno išties nebuvo matyti ir Muratei vaidenosi, jog iš tos tamsos
sušnabždėjo Muratė, mirtinai įsitvėrusi alpinisto virvės.
tuoj pasirodys didelė švytinti ranka ir visus juos pastvers. Tačiau niekas nepasirodė. Vakare visi keturi pasiekė Velnių.
Kalnas, į kurį trijulė turėjo įkopti, kažkodėl buvo virtęs groteskiška kombinacija iš kelių nesuvokiamo dizaino, tarpusavyje sujungtų dangoraižių. Pastatų viršuje buvo išlikusios tikrojo kalno liekanos
Protagonistas | vasara 2020
139
Kūrybos konkursas: Mieganti princesė | Aurimas Gailiūnas – su visu senoviniu bokštu, kurio kažkodėl navojai taip pat nelietė. Tačiau pusės kilometro perimetrą aplink kalną-dangoraižį jie sąžiningai išrausė iki kelių šimtų metrų gylio ir vis dar tebesidarbavo apačioje. Kuo toliau, tuo labiau pasakymas „įkopkite į kalną“
Tačiau visi trys ėmė skubėti it patrakę. Sraigtasparnis išdidžiai nusičiaudėjo ir ėmė leistis bokšto viršūnėje, girgždėdamas per visas suvirinimo siūles. Dar nesulaukę pilno nusileidimo, iš jo ėmė šokinėti žmonės.
Yonui darėsi panašesnis į prastą anekdotą. Jei trijulė atrasdavo
- Močkrušiai, šita misija mūsų! - neišlaikęs užkriokė Yonas. Ketras
normalią laiptų aikštelę, jie naudojosi laiptais. Tačiau dažniausiai
jį netgi stūmė iš apačios, tačiau labiau paspartinti kopimo virve
laiptų aikštelės arba buvo sukonstruotos iš putų polistirolo, arba
nebuvo įmanoma nenusisukus sprando.
pakopos siekdavo kelių metrų aukštį. Kai kur sienos buvo paprasčiausiai per plonos ir lūždavo vos palietus ranka. Kitur ištisi koridoriai subyrėdavo, vos tik ne ten padėdavai koją. Kol kas „kopi-
Kai po dešimties minučių visi trys uždusę įsiveržė į patalpą, beregint sustingo vietoje, sukrėsti vaizdo.
mas į kalną“ vyko taip lėtai, jog trijulė teįveikė keletą dangoraižio
Bokšto menėje, ant grindų gulėjo penki kareiviai – visi ginkluoti iki
aukštų.
dantų ir visi absoliučiai negyvi. Šeštas tebestovėjo sveikas ir gyvas,
Užslinkus nakčiai, jie įsikūrė viename beveik normaliai
įnirtingai gestikuliuodamas rankomis:
atrodančiame kambaryje. Niekas šviesos nedegė ir valgyti neg-
- Tu gi man buvai pažadėta! Aš tavo tėvui pinigus sumokėjau! Galė-
amino. Trise graužė sausas atsargas ir klausėsi kraupių, pusiau
jai gi tarti žodį tada, kol dar nepradėjome! Kaip aš dabar žmonėms į
mechaninių garsų, sklindančių iš miesto gilumų. Atrodė, visas Vel-
akis pažiūrėsiu?!
nius ruošiasi pakilti iš žemės ir pradėti vaikščioti. Muratei norėjosi verkti, tačiau vos tik pirmosios ašaros nukrito ant betoninių grindų, visi trys pastebėjo, jog toje vietoje „betonas“ ėmė minkštėti, kol galop iškrito visas gabalas. Pro skylę galėjai apžiūrėti žemutinius aukštus.
- O tu manai, man rūpi? - atsikirto jauna, vos aštuoniolikos sulaukusi mergina, kuri tebevilkėjo baltą vestuvinę suknelę. - Šis navojus pats dailiausias pasaulyje, jam niekas negali prilygti! Ir aš jį myliu! Ką, tavo nuomone, būčiau savo tėvui pasakiusi? Jis būtų pagalvojęs, jog man ne visi namie! Tai man nieko daugiau ir neliko, kaip
Todėl Muratė nebeverkė, kad ir kaip norėjosi. Net gertuves visi trys
būti pagrobtai savo mylimojo pačią geriausią akimirką! Ar ne tiesą
naudojo ypač atsargiai.
sakau?
Antrą dieną kopimas gerokai paspartėjo, nes kuo aukščiau, tuo
Mergina kilstelėjo ranką ore ir aplink jos pirštus ėmė suktis nano-
dangoraižių interjeras buvo vis geresnės kokybės ir normaliau
robotų srautai. Teisutė sukikeno ir ėmė suktis vietoje, it šokdama
sukonstruotas. Lyg navojai būtų atsitokėję ir nustoję „chaltūrinti“.
vestuvinį šokį.
Tiesa, „betonas“ vis dar lydėsi nuo menkiausio vandens lašo ir trijulei beliko melstis, jog neužeitų lietus. Vyrai ieškojo geriausio kelio, kalė į sienas kuolelius ir rišo virves, o Muratė GPS įrenginyje tikrino Teisutės koordinates ir rodė kryptį. Pagrobtoji vis dar tebeegzistavo bokšto viršūnėje, it kokia mieganti princesė iš pasakos. Baigėsi dangoraižis, beliko įveikti patį bokštą. Yono virvės tiek susitrynė, jog girgždėjo ir dejavo sulig kiekvienu trūktelėjimu. Muratei
- Tai man taip ir paaiškint Vainiui, jog jo dukra – išprotėjusi technofilė? - riktelėjo išraudęs iki ausų buvęs jaunikis. - Svieto pabaiga kažkokia... - Aš ne išprotėjusi, - ūmai paniuro nuotaka. Jos akys tapo šaltos it Bedugnė vidury Niūries. - Aš tik myliu savo navojų. O tu... jei neketini nešdintis į visas keturias puses, tai viso gero.
skaudėjo rankas bei kojas, tačiau netgi mergina nebesiskundė,
Mergina ištiesė ranką ir vos įžiūrimos gijos nusidriekė į pakraupusį
užuodusi visai sėkmingą pabaigą. Tiesa – Velnius atrodė kraupiai
jaunikį.
ten, apačioje. Ir navojai atkakliai tebesidarbavo kalno papėdėje, rausdami žemes bei statydami naujus priestatus iš betono, kuris
- Palauk!..
ištirps, vos pirmas lietus pakrapsės. Bet užtai ji galės visoms
Tiek jis tesuspėjo suklykti, prieš susmukdamas vietoje. Vyrui iš
draugėms girtis įvykdžiusi misiją pačioje sostinėje, kur niekas
ausų ėmė lietis kraujas.
nedrįso įžengti ilgiau nei šimtą metų! Valio jai!..
- Ak, kaip netvarkinga, - suraukė nosį mergina. - Ir kas čia? Nauji
- Už trisdešimties metrų, - dirstelėjo mergina į GPS. - Vos keli
svečiai? Ar jūs taip pat norite mane „išlaisvinti“ ir pargabenti
aukštai beliko...
namo?
Ūmai visi trys dirstelėjo į dangų, išgirdę keistą, kalenantį
- Mes... - sumikčiojo sutrikęs Yonas.
garsą. Link bokšto artinosi gerokai apkramtytas, aplankstytas sraigtasparnis. Kai kurios korpuso detalės buvo iškritusios, tačiau
- Ne, mes tik... - pritarė toks pat sutrikęs Ketras.
didelis raudonas logotipas išliko vietoje - „Nemenčinės Lobių
- Mes atėjome pasveikinti nuotakos, - užbaigė atsitokėjusi Muratė.
Medžiotojų Gildija“.
- Ir... ir dovanų šiek tiek atnešėme.
- Konkurentai! - aiktelėjo Yonas. - Greičiau, lipam!
- Tikrai?! - nudžiugo Teisutė. - Pagaliau, bent keli protingi
- Prisiekiu, aš jiems kojas bei rankas išsukiosiu, jei bent pirštu panelę Teisutę palies... - grąsino dangui Ketras. - Na bent galėsime greičiau namo grįžti, - mėgino įžiūrėti teigiamą pusę Muratė. - Nukelt Teisutę nuo kalno būtų daug vargo...
140 Protagonistas | vasara 2020
žmonės! Tuoj, palaukite, aš tik kambarį susitvarkysiu ir priimsiu jus kaip pridera... Jūs ką, virvėmis čia užlipote? Kitoje kalno pusėje veikiantis liftas yra, tai kitą kartą juo naudokitės! Mano brangusis Tomas viską sugeba ir daug ką gali! Tiesą sakau, brangusis? Iš jos iškirptės plūstelėjo nanorobotų debesis ir tuoj pat stvėrė
Kūrybos konkursas: Monika Vosyliūtė negyvėlius nuo grindų. Vienas po kito, visi šeši buvo išmesti pro langą. Kraujo dėmės buvo akimirksniu išvalytos, kilimai išsiurbti ir oras pravėdintas. Baigęs darbą, navojus vėl pasislėpė Teisutės iškirptėje.
- Tai, - galop pravėrė burną Yonas. - Ką dabar Vainiui pasakysime? - Parodysime povestuvines nuotraukas ir tikėsimės, jog dvidešimt tūkstančių tebegalioja, - išmurmėjo Ketras. - Turiu idėją, - ant denio išsitiesusi mirtinai išvargusi Muratė
- Arbatos? - pasiūlė ši.
kilstelėjo pirštą, - o jeigu taip pakeliui namo vienus ar kitus griuvėsius patikrintume? Mačiau keletą, kai plaukėme čionai. Gal kokį
*** Iš rąstų bei plastikinių butelių sukaltas plaustas tingiai suposi ant
senovinį „Tesla“ keturratį netyčia atkastume?
Niūries bangų. Net Olegas nebešvilpavo, apžiūrinėdamas Muratės
- Man dabar jau viskas tinka, - numojo Yonas. - Vis tiek nėr ką
darytą Teisutės nuotrauką. Mergina atrodė sveika ir nepaprastai
veikti.
laiminga, apsupta mirtinų navojų.
Monika Vosyliūtė Piešinys postapokaliptinės Lietuvos kūrybos konkursui
Protagonistas | vasara 2020
141
KĹŤrybos konkursas: Samanos | Justinas JaĹžauskas
142 Protagonistas | vasara 2020
KĹŤrybos konkursas: Samanos | Justinas JaĹžauskas
Protagonistas | vasara 2020
143
KĹŤrybos konkursas: Samanos | Justinas JaĹžauskas
144 Protagonistas | vasara 2020
KĹŤrybos konkursas: Samanos | Justinas JaĹžauskas
Protagonistas | vasara 2020
145
Kūrybos konkursas: Nieko naujo | Andrius guzaitis
Nieko naujo Andrius Guzaitis
Tarsi koks vikšrelis iš užkietėjusio skaitytojo pamažu transformuojasi į rašytoją. Būsimų sparnų spalva intriguoja griežtai tik patį autorių.
You must feel frustration
ji dauguma tiesiog nepasirodė paskutiniame, atseit lemiamame
Cause your mind feels such temptation
mūšyje.
And your ways appear a total lack of faith Eva neatsakė į mano klausimą. Ji niekuomet neskuba. Dėl visa ko - Nick Holmes, Forever Failure“
1.
luktelėjau dar porą minučių ir aš - kartais traukinį patyliukais seka samdinių drezina. - Šiąnakt drezinos nebus, - dirbtinai užtikrintu balsu pareiškiau
Traukinys prašniokštė rausvai pilku žaibu, palikdamas tepalo
Evai, sugrūdau apsiaustą kuprinėn, ir persiritau per sankasą.
tvaiką ir nykiai tamsoje zvimbiančius bėgius. Sankasą apaugusios
Greičiau, greičiau namo.
dygliažolės pašnarėjo, nurimo. Troški naktis be vėjo, be žvaigždžių. Vakaruose, už horizonto, kaupėsi audra. Galva pulsavo nuo statinio
Kitoje geležinio kelio pusėje, viduryje kemsyno, bolavo beržų
krūvio.
kamienų strampai. Tarsi iš po žemių išlindę milžiniško skeleto pirštukai. Puikus, net ir naktį matomas orientyras.
- Judam? - paklausiau Evos. Žiauriai norėjau grįžti namo ir ištiesti kojas. Mano misija šiame gyvenime baigėsi. Pasipriešinimo armija,
Atraitojau žvejo batus virš kelių ir, pagaliu čiuopdamas drum-
a.k.a. “partizanai”, a.k.a. „banditai“, nebeegzistavo. Nepaisant
zliname skystyje pasislėpusią kūlgrindą, nuslinkau link savo salos.
dešimtmetį trukusių pastangų, kas žuvo, kas pasislėpė, o didžio-
146 Protagonistas | vasara 2020
Kūrybos konkursas: Nieko naujo | Andrius guzaitis Mano svajonės, mano dešimtmečius trukę pastangos išgaravo,
- Amžius kažkur apie dvidešimt penkis, gal trisdešimt, - toliau
palikusios tik stingdantį nuovargį, bet reikėjo paskubėti ir grįžti,
fiksavau, - akivaizdūs prastos mitybos irgi pastovios dehidratacijos
kol nepatekėjo saulė. Arba nepradėjo lyti.
požymiai, liaudyje žinomi kaip vieni kaulai ir skūra.
Sakoma, kad alpinistai dažniausiai krenta lipdami žemyn nuo
Su kaulais ir skūra šiek tiek perspaudžiau. Kažkada, dar iki Spren-
kalno, kuomet atsipalaiduoja, galvodami jog sunkumai jau baigėsi.
dimo, spėjau pastudijuoti XX amžiaus karus. Neprašytos viešnios
Nežinau, ar mane taip paveikė veik apčiuopiamas savo guolio ar-
negalėjai prilyginti konclagerio gyventojai - raumenis ji turėjo,
tumas, ar vis dar nejučia laukiau patyliukais atriedančios drezinos,
ir dar kokius. Užtat poodinio riebalų sluoksnio nebuvo visiškai.
bet nuo Pravėnų brendantį patrulį pastebėjau kai tarp mūsų liko gal
Tame tarpe ir ten, kur vyrai labiausiai mėgsta matyti to sluoksnio
pusšimtis žingsnių.
sankaupas. Nebuvo ir skiepų randų. Viena iš nedaugelio laimingųjų su natūraliu imunitetu?
Samdiniai ėjo žąsele, gana arti vienas kito, priekinis nešėsi portatyvinę “žmonių uostyklę”. Prietaisas buvo nutaikytas į kažką
Subjektas kažką sugargaliavo.
kitą. Turėjo būti, kitaip aš jau gulėčiau apsvaigintas arba nušautas. Na o šį kartą… Mikliai sukantis, laiko susisukti į apsiaustą ir tyliai
- A? - pasilenkiau arčiau.
prigulti būtų pakaką, bet pati mintis jog smirdžiai išdrįso atsibrukti ten, kur dar prieš savaitę nedrįso net nosį kyštelėti... Ilgai negal-
- Tu... Pelkių... Senis?..
vodamas išsitraukiau fosforinę granatą ir, užmerkęs dešinę akį, švystelėjau. Deja, samdinys su uostykle spėjo riktelti, ir visa trijulė
- Žiūrėk tu man! O ji dar ir šneka! Eva, tu girdėjai? Ir dar mūsiškai!
sugriuvo kas kur akimirką prieš granatai tvykstelint.
Ne toks aš ir senas. Nesimuistyk, o tai galėsi pati tvarsčius keistis.
- Šūdų šūdų, šūdų šūdas! - Mano planas ramiai “nuimt” apakintus
- Ačiū...
ir apsvilintus samdinius nuėjo ten, kur ir visi puikūs planai. Eva nekomentavo. Nemėgsta ji grubios kalbos.
- Pasakysi ačiū, kai galėsi vaikščiot ir būsi išspirta keliauti į visas keturias puses. Su atėjūnais aš nesicackinu.
Pirmus du bjaurybes nupyliau be didelių problemų, tačiau trečiasis, tas kuris nešėsi uostyklę, privertė gerokai paplušėti. Jau uostęs
Nesu nei vieno gydęs tai tikrai. Bent jau po Sprendimo.
parako. Mano laimei, vienu momentu smirdžius vietoje to, kad dairytųsi, pabandė greitosiomis perjungti “uostyklę” į platų spek-
***
trą. Mano nelaimei, pašautas įvirto į akivarą kartu su aparatu. Gaila. Seniai norėjau tokį įsitaisyti. Iš kitos pusės, koks dabar skirtumas…
Saanvi. Toks buvo atklydėlės vardas. Iš pradžių tylėjusi, kaip pelė po šluota, įsidrąsino šnekėti į trečią dieną. Nors kiek ten to
Gerai, kad iš paskos nėjo antra grupė, o tai per savo impulsyvumą
šnekėjimo - atsakys vienu dviem žodžiais į klausimą, ir vėl akys į
būčiau gerai įkliuvęs.
žemę. Kai pirmą kartą išėjau papildyti atsargas, grįžęs radau Saanvi pasiruošusią iškeliauti. Jei būčiau užtrukęs ilgėliau, ko gero būtų ir
Bambėdamas ir keikdamasis sugrūdau likusius du negyvėlius į tą
išėjusi, nebodama vos pradėjusių trauktis žaizdų ir nerimstančio
patį akivarą. Lai pūva, niekšai nelaimingi! Reikėjo čia jiems atsi
lietaus. Neturiu nei lašo meilės ar užuojautos atėjūnams iš kitų
brukti. Teks gerai pergalvoti, ar mano prieglauda vis dar saugi. Bet
kraštų, bet Saanvi būtų gavusi pilnus balus už ištvermę ir atkak-
ne šiandien. Rytas už vakarą protingesnis. Na arba vakaras už rytą,
lumą. Žinoma, ne iš manęs.
jei dienos karštį stengiesi praleisti miegodamas. - Koks velnias tave nešė į mano pelkę? - Jokių nuosavybės doDeja taip greitai pamiegoti nepavyko - saloje manęs laukė prizas,
kumentų neturėjau, bet jeigu jau mane vadina Pelkių Seniu, tai
kurio taip atkakliai ieškojo samdiniai. Be sąmonės, maždaug
tebūnie mano.
penkiasdešimties kilų svorio, saulės nudeginta ir pelkių skysčio nugraužta oda. Tamsia oda. Tokia pat, kaip samdinių.
- Velnias?...
***
- Ak, neapsimetinėk! Puikiai kalbi mūsiškai, nors ir su akcentu. Kipšas, biesas, ožiagalvis porakanopis, šėtonas, tfu kad jį kur.
Vėjas tratino vandens šuorus į žeminės duris. Lietus prapliupo paryčiais, bet statika vis dar tūnojo viršutiniuose atmosferos
- Šaitaan?...
sluoksniuose ir spaudė galvą - Viešpatie su viešpačiukais! Kodėl atsibrukai… eee… atėjai į mano - Randai ant randų, o ant tų randų švieži nudegimai. Gražuolė,
salą?
nieko nepasakysi. Saanvi nudelbė akis į dubenį su koše. Mano vienintelį dubenį, beja. Eva nekomentavo mano bambėjimo. Medicina ir estetika nėra
Aš pats išimties tvarka - tai yra tol, kol atvykėlė negali pilnai valdyti
stipriosios jos pusės.
kairės rankos - valgiau iš lėkštės. Kai jau galvojau, kad laikas pa-
Protagonistas | vasara 2020
147
Kūrybos konkursas: Nieko naujo | Andrius guzaitis kartoti klausimą, Saanvi tyliai atsakė:
- Kiek tau metų? - ištrūko man.
- Tikėjausi, kad nušausi mane.
- Septyniolika?... - neužtikrintai gūžtelėjo pečiais Saanvi.
Aha. Čia toks geresnis. Nors gal ir nėra visai netikėtas.
- OK… - nutęsiau. Gyveni žmogus ir mokaisi. Atlikdamas apžiūrą visiškai neįvertinau, kokį efektą odai gali turėti ilgalaikė dehidra
- Dovanok, kad nuvyliau, bet iš kur toks įsitikinimas?
tacija ir prasta mityba. Net po dešimties partizanavimo metų visus tempiu ant to paties kurpalio.
Nepakeldama akių Saanvi gūžtelėjo pečiais. Man beliko pakartoti judesį. Kaip taisyklė, belaisvių neimu, tad ir apie savo reputaciją
Man šovė į galvą kita mintis.
priešo pusėje galėjau tik spėlioti. Gal ir neblogai tokią turėti. Bėda ta, kad vien tik reputacija net košės iš lėkštės nepasemsi, taigi kibau
- Pala, tai nori pasakyti, kad be tėvų, be suaugusiųjų tu trenkeisi per
į darbą šaukštu. Nėra ko vėl pradėti galvoti apie tai kas galėjo būti,
visą žemyną dar neturėdama dešimties metų?!
bet nebuvo. Aš jau žinojau, kad Saanvi tėvus, kaip ir visus suaugusiuosius bei Sekančią dieną Saanvi įsmuko į mano lovą. Esu tikras, kad ne dėl
dalį vaikų nunešė viena iš paskutinių pandemijų. Išlikusieji iške-
mano svaiginančio žavesio, o vedama išskirtinai išskaičiavimo.
liavo šiaurėn, bėgdami nuo nepakeliamo karščio, sausros, bado ir
Jai buvo toli iki mano moters idealo tiek tautybės, tiek sudėjimo
kitų nūdienos malonumų siaučiančių egzotiškuose kraštuose. Toks
atžvilgiu, bet ilgas susilaikymas, instinktai ir pasąmonė užtruko
atvirkštinis Vaikų Kryžiaus Žygis. Pagal gana miglotus merginos
lygiai tris sekundes, kad nuodugniai apsvarstytų, išdiskutuotų ir
atsiminimus, kelionė truko šešis-septynis metus. Laimingieji
vienbalsiai atmestų sąmonės ir moralės padūsavimus.
pasiekė mūsų kraštus prieš tris-keturis metus. Na ir čia aišku pa puolė tiesiai į plačiai išskleistas samdinių rankas.
Prieš sutemstant driokstelėjo pirmasis pavasarinės audros žaibas, atnešdamas ilgai lauktą statikos iškrovą.
2.
Saanvi tik gūžtelėjo pečiais, vietoje atsakymo. Net nežinau, ar mane labiau erzino, ar patiko tas amžinas gūžčiojimas. Dar vienas klausimas atsekė iš paskos pirmajam:
Žibintai švietė, ežero paviršius žaliavo, samdinių trijulės patruliavo gatves. Šiltnamiai bruzdėjo gyvybe. Tokia kaip ir gerąja prasme
- O kur dėjosi visi berniokai? Ten apačioje vienos moterys.
- šimtai darbuotojų įnešinėjo, išnešinėjo, rinko, karpė ir kitokia agronomija užsiiminėjo, kaip tos patarlinės bitutės. Trūko tik
Nepakeldama akių nuo žiūronų, Saanvi brūkštelėjo pirštu per
transparanto: „Kietaviškių Anklavas – Tautos Maitintojas!“.
gerklę.
Visiškai taikus vaizdelis, neskaitant atvirai demonstruojamų ginklų. Ir smulkaus fakto, kad visus darbus dirbo išskirtinai tamsiaodės
- Ką, visus?!
moterys. Gūžt. Linkt. - Kas ta Eva? Kažką daugiau pakomentuoti nespėjau, nes Saanvi staiga metė - A? - Saanvi klausimas užklupo visiškai netikėtai.
žiūronus, griebė ant žemės gulėjusį mano kalašą, vienu judesiu permetė saugiklį ir prisidėjusi prie peties ko nenulaužė nuleistuko.
- Tu šneki su ja. Štai ką reiškia žiopsoti. - A! Eva yra - o tiksliau buvo - mano telefono DA, dirbtinė asmenybė. Telefonas, aišku, nugaišo senų seniausiai. Kalbinu ją grynai
Mano, jos ir, ko gero, vieno ar dviejų samdinių laimei, nebuvau
iš įpratimo.
palikęs uokse patrono. Be ceremonijų atėmiau šautuvą, kol daugiau ko nors nepridirbo.
Nepaisant vakar praūžusios audros, šiaurinėje anklavo pusėje prožektorių spinduliai dulsvai atsispindėjo nuo švariai nušveistų
- Ramiai, - pasakiau, - ramiai. Pradžioje įvertinkime situaciją.
saulės baterijų fermų. Nuostabus ūkiškumas. Tik vat nesimato nei vieno tautiškai skaistaus veidelio. Viskas atėjūnų, imigrantų, sve-
Trys samdiniai - och ir mėgsta jie trejybę - akivaizdžiai juokau-
timųjų - pavadinimų buvo daug - rankose.
dami vienas su kitu, vedėsi grupelę darbininkių link atokiau esančio pastato. Intencijos buvo aiškiau negu aiškios.
- Kas yra „telefonas“? Vienas iš „jaunavedžių“ dėvėjo baltą galvos aprišalą. - Ką?! - taip apstulbau, kad net patraukiau akis nuo žiūronų ir atsisukau. Saanvi visiškai rimtai žiūrėjo į mane.
148 Protagonistas | vasara 2020
- Tas pats? - paklausiau.
Kūrybos konkursas: Nieko naujo | Andrius guzaitis - Taip. Nudėk jį!
Och, ir atšipę mano socialiniai įgūdžiai - klausimas net man pačiam nuskambėjo lėkštai ir ne į temą. Merė dar labiau sučiaupė lūpytes ir
Ak tas jaunatviškas karštis.
smerkiančiai pakraipė galvą:
- O, aš mielai, bet skubėjimas gerai tik blusas gaudant. Pasižiūrėk
- Būtų tiesiog puiku, jei kuo mažiau apsunkintum ir save, ir mus,
štai ten, truputį dešiniau.
be abejo. Mes viską žinome ir apie teroristinės veiklos kurstymą, ir apie nepilnamečių nelegalių imigrantų slapstymą...
Už paskutinio šiltnamio kampo, nematomos iš anksto įsilinksminusiems samdiniams, lūkuriavo kelios darbininkės, ginkluotos
- Aš mirštu, Ilona, - pertraukiau įsibėgėjančią tiradą. Kaip ir tikė-
solidžiai atrodančiais ir neabejotinai aštriais žemės ūkio įrankiais.
jausi, šokas buvo visiškas.
- Praminklink kojeles, pasiruošk sprukti.
- Ti… Tikrai?..
Pertraukiau kalašo spyną, pasitikrinau atstumą, ir prisitaikiau į
- Vėžys. Du augliai.
patrulį kitame anklavo šone. Kuomet pasigirdo sekso ištroškusiųjų riksmai, dupletu nupyliau du iš trijų samdinių. Galėjau prigriebti ir
Ponią merę net nupurtė šitoks vulgarus tiesmukumas.
trečiąjį, bet reikėjo, kad kas nors paskelbtų aliarmą. - Ne, negali būti! Pradžioje atliksime pilnus tyrimus… - Laikas pabėgėti. - Ilona, aš daktaras, žinau, ką sakau. Net neatsisukau pažiūrėti, kaip einasi kirstynės tarp moterų ir samdinių. Ne mano reikalas kariauti svetimus karus.
Mačiau, kaip jos veidą perkreipė pasipiktinimas, kad du kart iš eilės pertraukiau neišklausęs, tačiau socialinis įpročiai niekaip neleido
Tačiau atitraukti bent dalies apsauginių dėmesį į kitą šoną kainavo
parodyti neigiamų emocijų sergančiam sunkia liga.
tik du šovinius.
3.
- Ką gi. Kuo galėtume padėti?
Šviesiai žydra Pravėnų Anklavo merės kabineto sienų spalva
žirklutes. Ilona per dešimtį metų nepasikeitė nei per nago juodymą.
tiesiog puikiai derėjo prie pilko stalo ir dviejų kėdžių komplekto.
Net kabinetas liko toks pats.
Gūžtelėjau pečiais, padėjau rašiklį atgal į pieštukinę ir paėmiau
Neskaitant keleto ekranų, nieko daugiau kambarėlyje ir nebuvo. Na ir žinoma pati ponia merė, kaip gi be jos.
- Niekuo. Beje, nelegalų neslėpiau ir neslepiu. Saanvi jau daugiau kaip tris metus dirba šiltnamiuose.
Klestelėjau į antrąją kėdę ir mostelėjau surakintomis rankomis mane atlydėjusiam maloniai tamsaus veido samdiniui:
Vėl suspaustos lūpytės. Šįkart su raukšlėmis skruostuose.
- Gal teiksiesi atrakinti?
- Na ir kam meluoji? Aš gi puikiausiai žinau, kad niekas tokiu vardu ten nedirba ir nedirbo, aš juk gaunu kassavaitines ataskaitas iš
Nulis emocijų. Atsisukau į kabineto valdovę ir kilstelėjau kairį
viršininko!
antakį. Vėl atsakiau gūžtelėjimu. Užkrečiamas įprotis. - Buka kunci borgol sila, - ištarė ši. - O kada paskutinį kartą matei viršininką? Samdinys pamirksėjo, neskubėdamas nuėmė antrankius ir išėjo kažką švilpaudamas ir sukdamas antrankius ant piršto
- Ak baik! Vėl tos tavo pasakos, apie gyvenimą kalėjime, kaip samdiniai mus laiko uždarę, ir kaip jie mus valdo!
- Koks fainas bičas, - pasakiau, trindamas riešus, - neseniai prisijungė? Kaip miela iš tavo pusės išmokti jų kalbą.
Vietoje atsakymo palingavau galvą. Ilona užsivedė ne juokais.
- Zikri atlieka tarnybą nuo pat pradžių ir yra vienas iš patikimiausių
- Kiek metų klausiau tavo verkšlenimų! Jei nori žinoti, samdin-
mūsų pagalbininkų, - švelniu, bet pabrėžtinai šaltu tonu atsakė
iai atlieka labai sunkų ir pavojingą darbą, kuriam jų papročiai
merė, - o kalbos mokėjimas yra universalus mandagumas.
ir įgūdžiai labiau tinka! Taip, aš nesijaučiu gerai, kad tą naštą perkėlėme jiems ant pečių, tačiau… tačiau… Ak, po šimts!
- Žinoma, žinoma, - atsakiau, nors ir labai niežėjo liežuvį pasakyti, ką aš manau apie tokį vienpusį mandagumą. Dar ne laikas. Vietoje
Visa išraudusi, tankiai ir negiliai dvėsuodama, merė paskubomis
to paėmiau iš pieštukinės rašiklį ir pradėjau sukti tarp pirštų. - Tai
pasiraususi stalčiuje išsitraukė lapelį su mažomis pailgomis tab-
kaip laikaisi? Senokai nesimatėm.
letėmis. Akimirką per anksti…
Protagonistas | vasara 2020
149
Kūrybos konkursas: Nieko naujo | Andrius guzaitis - Alprazolamas? Na ir nusiritai.
sudejavo merė. - Kodėl tu tai padarei?
Pataikiau! Ilona tėškė tabletes ant stalo.
Gūžtelėjau pečiais. Man visai pradėjo patikti šis gestas.
- Aš taip gerai laikiausi! Jau beveik dvi savaitės be incidentų!...
- Aš nemelavau apie tuos du auglius.
Toliau išgirsti nespėjau, nes į kabinetą nepasibeldęs įvirto samdi-
- Bet… Bet juk mes paskutinis anklavas!... Paskutiniai tikri lietu
nys su racija rankose. Senas pažįstamas Imanas, tituluojantis save
viai!.. - Ilonos skruostais riedėjo ašaros.
“apsaugos vadu”. - Lietuviai? - Netikėtai pačiam sau, atsakiau. - O ką tai keičia? - Ilona, - be įžangų pradėjo, - darbininkai ant šiltnamiai vėl maištas. Šitas kartas su tikri ginklais. Reik siųst Zikri būrys į pagalba.
Ekranuose matėsi, kaip paskutiniai likę gyvi samdiniai sprunka pakniopstomis. Tuo tarpu anklavo gyventojai barikadavosi, verkė ir
- Lai važiuoja, - išraudusi tėškė merė, - ir sutvarko jas!
laukė, kol viskas baigsis. Nei vienas nebandė gintis. Dar visai neseniai būčiau dėl to pasiutęs. Dabar jaučiau tik pasibodėjimą.
Jas? Jas. - Eva. – Tyliai pasakiau. Akyse truputį tavaravo. – Eva. Kiek mūsų Samdinių vadas, akivaizdžiai nesitikėjęs tokio greito sprendimo,
istorijoje jau buvo civilizacijų, kurios savo didybėje atsisakė pačios
mirktelėjo, bet tuojau sulojo racijon komandą ir apsisuko eiti.
gintis? Kurios purviną, nekultūringą karybą paliko prakaituotiems barbarams samdiniams?
- Iman! - pašaukiau, o kai atsisuko, suvariau žirklutes į kirkšnį. Eva neskubėjo su atsakymu, bet aš ir pats žinojau krūvą pavyzdžių. Vienas pašalinis medicininio išsilavinimo pliusas - visuomet žinai,
Egiptas, Roma, Frankai, Bizantija. Kiek dar reikia?
kaip geriausia nugalabyti artimą savo. Pavyzdžiui tai, kad viena iš stambiausių mūsų organizme šlaunies arterija yra stebėtinai arti
Vaizdas akyse dvejinosi ir plaukė. Kėpsojau kėdėje, nelabai suvok-
paviršiaus, o ją pradūrus kraujo slėgis galvoje krenta taip greitai,
damas, ar tai pulsas kalė mano ausyse, ar kažkas daužė į duris. Aš
kad auka tampa bejėgė praktiškai iš karto.
išties nemelavau apie auglius. O po pirmojo priepuolio, kuomet Saanvi mane atgaivino, pasakiau, kur paslėpti Paskutinės Armijos
Iš atsipalaidavusių Imano pirštų ištraukiau raciją, o jį patį pagul-
ginklai. Ne mano reikalas kariauti už kitus.
džiau ant žemės. Kraujo bala, kaip visuomet, buvo įspūdinga. - Eva... – sušnibždėjau. Norėjau dar pasakyti, kad šalį, žemę, kraštą Paėmiau nuo stalo tablečių lapelį, iš įpratimo patikrinau datą. Pora
nusipelno turėti ir valdyti tik tie, kas pasiruošę ją dirbti ir dėl jos
metų praėjusi, bet koks gi dabar skirtumas. Išspaudžiau dvi ir įdėjau
kovoti. Bet turbūt nespėjau. Nesvarbu. Eva vistiek tylėjo, o istorija
Ilonai į ranką.
pati moka kartotis. Nieko tame naujo.
- Nuryk, kol neapsivožei. Klestelėjau atgal kėdėn. Mano darbas buvo baigtas. *** Reikia pripažinti, ponia merė turėjo parako kiek daugiau, nei maniau. Ji pabandė pasiekti komunikatorių. Bet tik vieną kartą. Užteko vangiai mostelėti Imano pistoletu. Po kurio laiko sukaukė sirenos lauke. Įsijungė ekranai ant merės stalo. Prisitraukiau kėdę, kad geriau matyčiau. Penkiametrę Pravėnų komplekso tvorą šturmavo mažos figūrėlės. Ne itin profesionaliai, bet entuziastingai. Samdiniai atsišaudė neblogai, bet skaičius padarė savo. Sekantis vaizdas buvo gerokai iš arčiau, kažkuriame koridoriuje. Gerai matėsi, jog puolančiosios visos buvo moterys, daugiau ar mažiau tamsia oda. - Kodėl?! - apspangusiu nuo dvigubos raminančiųjų dozės balsu
150 Protagonistas | vasara 2020
Kūrybos konkursas: Jonas špokas, Liutauras kairys
Jonas špokas
Piešinys postapokaliptinės Lietuvos kūrybos konkursui
Liutauras kairys Piešinys postapokaliptinės Lietuvos kūrybos konkursui
Protagonistas | vasara 2020
151
Kūrybos konkursas: prakeiktieji | Greta Musteikienė
Prakeiktieji Greta Musteikienė
Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir geriau, dviejų elektroninių knygų autorė
Į ritualą Daumantas atėjo vėluodamas ir pamatęs susirinkusius
to apsisaugoti, nei kaip gydytis. Todėl iš kaimo, kapinaičių link,
sunerimo. Žmonės laisvai sutilpo kalvos viršūnėje. Bet juk krivis
kasdien lingavo ir lingavo vis trumpėjančios laidotuvių procesijos.
kvietė visus. Vaikinas nužvelgė žemiau, miško apsuptame slėnyje,
Liga neaplenkė ir Daumanto namų. Tvirtos metalu kaustytos durys,
išsidėsčiusias trobeles. Tik kur ne kur virš šiaudinių stogų dar kilo
gerai saugoję nuo plėšikų, šiai nelaimei kelio neužkirto.
ugniakurų dūmai. Didesnioji dalis namų buvo tamsūs, nykūs ir tikriausiai tušti.
Tėvo gyvenimo pabaiga buvo baisi. Žiaurus ir ūmaus būdo kalvis savo sūnui visada kėlė baimę, bet susirgęs, rodos, ėmė gąsdinti dar
Kai prieš porą savaičių susirgo kailiadirbio šeima, Daumantas
labiau. Tas karščiuojantis, raudonais taškais nusėtas, iš veido tėvą
nė nesistebėjo – jie ir šiaip nuolat sirgdavo. Tik štai šį kartą liga
tik šiek tiek primenantis žmogus nuolat drebėjo, kalbėjo tyliai ir
pasirodė rimtesnė. Nors kailiadirbys išsikapstė, jo mažoji dukrelė ir
baikščiai, netgi bandė būti malonus. Kartais Daumantui pasiro-
žmona atgulė į patalą, ėmė klejoti ir greitai po to numirė.
dydavo, kad tai tik dar vienas tėvo žaidimas, kad taip jis bando jo ištikimybę, laukdamas klaidos už kurią tuojau pat skausmingai
Liga išplito po kaimą kaip gaisro ugnis. Sirgo vaikai, seniai,
nubaus. Tačiau kitu metu, žiūrėdamas į jo paraudusias akis, vaiki-
moterys, vyrai, turtingi ir bedaliai. Niekas nežinojo nei kaip nuo
nas jose tarėsi matantis tik sau lizdą besisukančią mirtį ir begalinę žmogaus baimę. Paskutiniąją dieną tėvas jų nebepažino. Ne tik
152 Protagonistas | vasara 2020
Kūrybos konkursas: prakeiktieji | Greta Musteikienė sūnaus, kuriuo niekada nebuvo patenkintas, bet ir savo numylė-
vo ir košmarus. Tie apie tėvą gąsdino mažiau, negu tie, kuriuose
tosios dukters. Tą dieną ir vėl trumpam tapo panašus į save, kai iki
matydavo sesers mirtį. Kiekvieną kartą pašokęs glausdavo ausį prie
užkimimo rėkė nerišlius prakeiksmus visiems, kuriuos pažinojo.
sienos į jos kambarį ir nusiramindavo tik išgirdęs ją sukosint ar
Vakarėjant nurimo ir ėmė kalbėtis su mirusiais. Galų gale verkė.
giliai atsidūstant. Ji tikriausiai irgi beveik nemiegojo. Bet bent jau
Daumantas dar niekad nebuvo girdėjęs jo verkiant.
buvo gyva.
Tėvas numirė prieš tris dienas. Vakar susirgo sesuo. Krivis kreiptis
Vakare Silmanė tikrai nudžiugo kai Daumantas parnešė krivio pag-
pagalbos į dievus sugalvojo tik šiandien.
aminto skysčio. Klusniai išgėrė vieną gurkšnį ir pasidėjo likusį šalia savęs, kad auštant rastų čia pat. Netgi nusišypsojo, netgi trumpam
Jei Daumantas būtų dar nors kiek tikėjęsis dievų pagalbos jam būtų
nustojo drebėti. Akimirką Daumantas taip norėjo jai pasakyti, kad
mažų mažiausiai apmaudu dėl sugaišto laiko. Tačiau jo tikėjimas
viskas bus gerai. Tik meluoti nemokėjo.
dievų buvimu dabar buvo trapus, kaip ledas pavasarį. Jei jie iš vis egzistavo, buvo tokie pat žiaurūs kaip ir jo tėvas. Jam jie niekada
Giliai užmigti ir nebesapnuoti pasisekė tik paryčiui. Tačiau vos
nepadėjo. Labai abejojo ar padės ir šį kartą, bet dėl Silmanės būtų
kūnui atsipalaidavus, jį grubiai pažadino riksmas iš sesers kam-
išbandęs viską.
bario. Dar vargiai susivokdamas puolė tiesiai pas ją.
Šalia liepsnojančios aukuro ugnies, priešais senąjį krivį ir dvi jo
Erdvus Silmanės kambarys jau buvo nušviestas neryškios ryto
vaidilutes pūpsojo didelis katilas pilnas skysčio, kurio aižų kvapą
šviesos, o ji pati sėdėjo lovoje ir pasikūkčiodama verkė. Ašaros
Daumantas jautė ir iš toliau. Senolis jau kurį laiką pakėlęs virš
riedėjo jos raudonomis dėmėmis nusėtais skruostais ir kapsėjo ant
indo rankas, tyliai murmėjo savo maldas, tai užsimerkdamas, tai
drebančių rankų.
įsmeigdamas akis į tuščią vakarėjantį dangų. Žmonės tylėdami laukė ir ta tyla, rodės, vis labiau svėrė krivio pečius. Jis sulinko,
– Aš netyčia, aš…
priklaupė ant žemės ir įrėmė raukšlėtą kaktą į pageltusią nuo sausros žolę. Vienintelis čia skambėjęs balsas išsisklaidė. Ritualas
Tik dabar Daumantas pastebėjo, kad grindys nusėtos žalio stiklo
baigėsi. Abi vaidilutės priklaupė abipus senio ir padėjo jam atsistoti.
šukėmis. Jis pritūpė ir apsidairė. Skysčio likučiai sunkėsi į medines lentas, varvėjo į siaurus dulkėtus tarpus. Sesuo nerangiai atsiklaupė
– Dievaitis išklausė mūsų maldų. Jis jus pagydys, – bejausmiu balsu
šalimais. Ilgais plonais pirštais čiuopdama prieblandoje besi-
pasakė krivis.
mėtančias aštrias šukes kažką dar tikėjosi atrasti. Vienoje didesnėje duženoje sužibėjo skysčio lašai. Silmanė pakėlė ją ir priglaudė prie
Susirinkusiais nuvilnijo džiaugsmingas šnabždesys.
lūpų. Nė nepastebėjo įsipjovusi. Kai virpančiu smakru lėtai nusirito kraujo lašas, Daumantas pažvelgė į jos dideles tamsias akis. Jose
– Duokit savo indus, jos padalins vaistus, – sumurmėjo senis,
įskaitė klausimą greičiau negu jį ištarė jos lūpos:
mostelėdamas galva į vaidilutes. Tada pasiramstydamas ilga gumbuota lazda, nebesidomėdamas kas vyks toliau, ėmė šlubčioti kalva
– Dabar ir aš mirsiu?
žemyn. *** Žmonės dar apgaubti tos apeiginės rimties tvarkingai išsirikiavo prie merginų. Po vieną tiesė joms atsineštus ragus, bokalus,
Vešlūs krivio antakiai susiraukė, tamsiais šešėliais uždengdami jo
samčius, puodus ir ąsotėlius. Šios atsargiai sėmė viralą ir
šviesias akis.
gražindamos indus kiekvienam kartojo tuos pačius žodžius. Daumantas, jo eilei priėjus, irgi ištiesė žalio stiklo puodelį.
– Jau pasakiau – daugiau nėra ir nebus.
Hilda pasėmė to tamsaus skysčio ir pripylė iki pat viršaus. Šyptelėjo
Daumantas stipriai sukando dantis. Su seniu susikalbėti nepavyks.
Daumantui ryškiai rausvomis lūpomis ir jis pabandė atsakyti į jos
Tas jau buvo aišku. Jis, rodos, savo vieninteliais valdovais laikė
šypseną tuo pačiu. Jie užaugo kartu, kartu su ja ir Silmane lakstė
dievus, o žemiški titulai ar grasinimai jam nereiškė nieko. Kai krivis
po aplinkinius miškus, tačiau nuo tada, kai Hilda tapo vaidilute
apsisuko ir nė neatsisveikinęs patraukė į šventyklą Daumantas
jiedu bendraudavo retai. Priešais ją dabar jau visuomet jausdavosi
nebebandė jo stabdyti. Žvelgdamas į ištryptą pievą po savo kojomis
nejaukiai.
tik mąstė ką turėtų daryti dabar.
– Tegul geria po vieną gurkšnį saulei tekant ir saulei leidžiantis
– Gal aš galiu padėti?
ir po penkių dienų pasveiks. Bet ne anksčiau. Negali nustoti gerti anksčiau, – vis dar taip švelniai besišypsodama pasakė Hilda. Dau-
Išgirdęs pažįstamą balsą atsisuko. Visai šalia stovėjo Hilda. Tokia
mantas linktelėjo, paėmė puodelį ir patraukė namų link.
pat meili kaip visada. Nuleidęs rankas atsiduso.
***
– Silmanė… Ji…
Naktį jis miegojo prastai. Užslinkdamas snaudulys atsinešda-
– Girdėjau, – nutraukė. – Matai, šiaip krivis teisus, neturėtumėm
Protagonistas | vasara 2020
153
Kūrybos konkursas: prakeiktieji | Greta Musteikienė daryti išimčių, bet… – Ji stabtelėjo ir nužvelgė jį nuo galvos iki kojų
Jame išvydo nerimą, nekantrumą ir dar kažką neįprasto. Kažką, kas
tarsi su kokia užuojauta. – Aš su juo pakalbėsiu, gerai? Dėl tavęs ir
privertė ir jį sunerimti. Atrodė, kad ji išsiruošė kažkokiam gąsdi-
Silmanės. Gal pavyks dar parūpinti vaistų.
nančiam žygiui. Dar niekada nebuvo matęs Hildos tokios: lūpose nebuvo nė mažiausios tos nuolatinės šypsenos užuominos.
Jis įdėmiai žiūrėjo į ją. Į tas dabar jau visad besišypsančias lūpas, į tiesią liekną jos figūrą, jos aukštai iškeltą galvą. Anksčiau ji tokia
Apsidairiusi ji vėl žengė į miško gilumą. Daumantas akimirką
nebuvo. Anksčiau buvo tyli drovi mergaitė, visada klausianti jo
dvejojo. Ko jai į tą pusę? Gal ten auga žolelės, buvusios krivio virale?
ar jo sesers nuomonės, visada su jais sutinkanti. Dabar atrodė už
Dar kelias akimirkas stebėdamas jos tolstantį siluetą dvejojo ar ne-
juodu gerokai pranašesnė. Tikriausiai ir buvo. Ar todėl šalia jos taip
reikėtų jos pašaukti. Tuomet ji dar kartą stabtelėjo ir vėl baugščiai
nejauku?
apsidairė, lyg tikrindama ar niekas jos nemato. Kodėl ji slapstosi? Tai pasirodė labai labai keista. Dėl to buvo neramu. Tikrai neramu.
Šiaip ar taip, jam būtinai reikėjo to antpilo. Net jei šis ligos ir
Gal tik todėl Daumantas tyliai patraukė paskui.
neišgydys, bent jau kiek numalšins Silmanės baimę. Nebūtų įstengęs žiūrėti į tą siaubą mylimo šeimos nario akyse.
Nutolusi nuo šventyklos Hilda ėmė skubėti. Nesustojo net ir ten kur, visai netoliese, baigėsi kunigaikščio valdos. Dar šiek tiek ir ji
– Dėkui, Hilda. Aš tikrai būčiau labai dėkingas, jei pavyktų.
pasieks Tamsiapelkio mišką. Seniai žinoma, kad ten eiti nevalia, tačiau ji nė nestabtelėjo priėjusi ribą žymintį upeliuką. Kilstelėjusi
– Ateik ryt ryte.
suknelę, peršoko jį ir pradingo tarp plačiai išsikerojusių eglių. Čia plati kalva jau leidosi žemyn ir užsilipus į aukštesnę pušį jau būtum
Jis susiraukė:
pamatęs prakeiktojo miesto bokštus. Daumantas tai puikiai žinojo, vaikystėje dažnai iki čia ateidavo. Bet tik iki čia. Nė karto nebandė
– Bet tada Silmanė praleis vieną saulėlydį.
peržengti abu miškus skiriančio upelio. Kiekvienas jo pažįstamas žinojo bent po kelias baisias istorijas apie tai, kas nutinka tiems,
– Dėl vieno vienintelio saulėlydžio, manau, nenutiks nieko blogo.
kurie nueina į šią vietą, tiems, kurie bando pasiekti prakeiktąjį
***
Kas nutikdavo tose kitose Daumantas dabar nė nenorėjo prisiminti.
Namuose Daumantas nesugebėjo sulaukti net vakaro. Silmanė buvo
Kažkas čia gyveno. Ne žmonės. Dvasios, siaubūnai, didžiuliai vilkai,
įsitikinusi, kad tas pirmasis gurkšnis jai iš tiesų padėjo ir tai, kad dabar kurį laiką to antpilo negaus varė ją į neviltį. Daumantai, gal Hilda jau įkalbino krivį? O gal jau gali nueiti
miestą. Pačiose paprasčiausiose istorijose žmonės tiesiog dingdavo.
vaikščiojantys lavonai… Apie tai irgi buvo daug istorijų. Baisių istorijų. Tad ko gi čia prireikė Hildai? Negi jie renka žoleles viralui ten?
pažiūrėti? O gal nereiks laukti iki ryto?
Daumantas stabtelėjo ties upelio vaga. Hilda juk žinojo kur eina.
Nuolatiniai jos klausimai vedė iš proto. Kartą buvo beužmieganti,
Įkvėpęs dar kartą jis peržengė vandenį ir atsidūrė ten, kur niekada
bet kosulys ir vėl ją prižadino, ir tamsių baimės pilnų akių žvilgsnis vėl ėmė gręžtis į jį. Suprasdamas, kad nesugebės jos nuraminti, išėjo. Taip nors pačiam buvo lengviau. O gal iš tiesų ryto laukti
Bet ėjo taip, tarsi būtų šiuo keliu vaikščiojusi daugybę kartų. Ką gi… nemanė patekti. Tai, kad nieko nenutiko iš karto, kiek nuramino. Jis apsidairė ir vėl
nereiks?
įkvėpė drėgno vėsaus miško oro. Nežinojo, ar tai tik jo vaizduotė,
Tikėjosi rasti Hildą šventykloje, tačiau jau iš toliau išvydo kitą
kitoks.
vaidilutę tupinėjančią apie ugnį. Pasuko vaidilučių namelio link. Pabeldė. Niekas neatsakė. Brautis į vidų nepakviestas nedrįso. Geriau kiek luktels. Atsitraukė ir prisėdo žemai šakas nuleidusio karklo priedangoje. Galbūt Hilda jau įkalbėjo krivį ir jiedu nuėjo vėl
ar iš tiesų Tamsiapelkio miške net samanų ir pūvančių lapų kvapas
Tačiau delsdamas jis jau pametė Hildą. Po galais! Nejaugi grįžti atgal? Ne. Jei ji čia eina, maty, žino ką daro. Gal čia nėra taip pavojinga, kaip kalba žmonės. Dairydamasis pažemiui ir stengdamasis
atlikti ritualo?
rasti nors kokį merginos pėdsaką ėjo tolyn.
Bet ėmė vakarėti ir niekas nei šalia šventyklos, nei šalia namo
Staiga pasislėpė saulė. Jis pakėlė galvą ir suprato atsidūręs šešėlyje.
nesirodė. Rausvam saulės skrituliui jau persiritus per ąžuolo šakas Daumantas pakilo sumanęs nueiti iki šventosios kalvos ir paieškoti
Per medžių šakas išvydo tai, ko pamatyti iš taip arti niekada nesitikėjo. Virš jo ir miško, rūsčiai parimęs stūksojo prakeiktojo miesto
jų ten, tačiau kaip tik tada tolėliau miške išvydo siluetą.
bokštas. Tamsus, sutrūkinėjusiomis sienomis, tarsi išskaptuotomis
Hilda? Galėjo būti ji. Daumantas išlindo iš po karklo šakų. Figūra
ąžuolas. Iš toli šie bokštai neatrodydavo taip kraupiai. Šis buvo toks
stovėjo į jį nugara. Jei norėjo ją užkalbinti, dabar reikėjo šūktelėti arba pribėgti artyn. Vaidilutė ėmė suktis atgalios. Daumantas nė nesusimąstęs kodėl taip elgiasi, pasislėpė už gervuogių krūmų. Ji jo nepastebėjo, tačiau jis ir iš čia stebėtinai aiškiai matė jos veidą.
154 Protagonistas | vasara 2020
iš pilko trūnijančio akmens, jis stiebėsi aukščiau negu aukščiausias platus, kaip kunigaikščio pilis, ilgomis, tuščiomis, keturkampių langų akiduobėmis, devyniomis eilėmis išsidėsčiusiomis viena virš kitos. Šiurpas perbėgo Daumanto kūnu kai jis įsivaizdavo, kaip šitas milžinas ant jo griūna ir palaidoja čia pat prakeiktajame mieste. Jis juk jau čia. Nusipurtė bandydamas nekreipti dėmesio į ausyse
Kūrybos konkursas: prakeiktieji | Greta Musteikienė skambančius senolių perspėjimus.
– Aš vėl paruošiu žolelių mišinio, sakysiu, kad visą naktį krivis meldėsi ir prašė dievaičio užkerėti šitą viralą.
Apėjęs dar du tokius pat daugiaaukščius galų gale ją išvydo. Vaidilutė stovėjo šalia pilkų neaukštų laiptų į vieną iš milžiniškų pastatų.
Laumė nusišypsojo ir patenkinta linktelėjo.
– Didžioji Motina lai bus pagarbinta! – garsiai ištarė žvelgdama į
Daumanto galvoje ūžė. Jam atrodė, kad sapnuoja, tik niekaip
tamsą įėjimo angoje.
neįstengia prabusti. Visa tai, kas vyko prieš jo akis buvo per daug… Per daug ne šio pasaulio. Laumė duoda Hildai kažko, kas gali juos
– Hilda!
išgydyti. Ar tikrai? Gal tai apgavystė? Tokia pat apgavystė, kaip ta, kurią Hilda žada papasakoti jam? Ne, dabar jis nesuprato nieko.
Išgirdęs balsą ataidintį iš tamsos Daumantas krūptelėjo. Greitai pa-
Dabar tenorėjo iš čia dingti. Gal tai prakeiktojo miesto dvasios
sislėpė už šalia augančios ir į langų kiaurymes šakas betiesiančios
žaidžia su jo mintimis? Gal jis nemato, negirdi to, ką tariasi matan-
liepos. Jo širdis ėmė kalti taip greitai, lyg norėtų išsiveržti lauk,
tis ir girdintis? Jis išsitiesė ir atbulas žengė porą žingsnių.
tačiau Hilda, atrodo, pavojaus nejautė. Kažkas po koja trakštelėjo ir staiga orą pervėrė šaižus garsas. – Ir kas tave pas mus atvedė šį kartą?
Tiesiai į jį suspindo ryški šviesa. Daumantas sustingo. Turėjo bėgti, bet nuo to beprotiškai garsaus cypimo norėjosi tik susigūžti ir
Balsas iš tamsos artėjo ir jau greitai Daumantas išvydo laiptais
užsidengti ausis, stipriai užsimerkti, kad šviesa neišdegintų akių.
besileidžiančią būtybę. Jos ilgas baltas apdaras net panašus į
Tada kažkas dar garsiau pokštelėjo ir jis pajuto stiprų skausmą
vaidilutės suknelę, jos figūra ne per daug skyrėsi nuo Hildos, tačiau
kojoje. Neišsilaikęs pargriuvo ant žemės. Skausmas plito, tačiau
jos akis dengė plati smulkiai iškarpyta juosta, o iš kaktos į viršų
tas šaižus garsas nutilo. Liko tik spengimas ausyse. Ranka palietęs
tiesėsi ilgi tarsi elnio ragai. Laumė?! Ar ne taip jas apibūdindavo
šlaunį pajuto savo kraujo karštį. Šviesa priblėso ir virš jo sumirgėjo
pasakoriai? Juk tai jos pasirodydavo, kai reikėdavo nubausti kokį
šešėliai. Ašarojančiomis akimis vis tik sugebėjo išskirti tris figūras.
žmogų už tai, kad neklausė dievų nurodymų. Hilda bendrauja su
Hilda žvelgė į jį nenuslėpdama nuostabos. Kitos dvi buvo laumės.
tais padarais?!
Atrodė visiškai vienodos, jis nebežinojo kur yra ta, kuri kalbėjosi su Hilda. Kita vertus ar tai svarbu?
– Atleiskite, aš ir vėl dėl mūsų kaimo. – Tu jį pažįsti? – paklausė viena vaidilutės. Laumė priėjo dar arčiau. – Čia… Čia tas, kuriam prašiau padėti. Atsiprašau, nepastebėjau, – Juk sakiau, kad dar per anksti tikėtis pasveikimo, – atsiduso
kad jis mane atsekė.
būtybė. – Reikia bent poros dienų, kad tikrai pamatytum, kad veikia. Ir pilno antibiotikų kurso, kad jie pasveiktų.
Viena būtybė garsiai atsikvėpė ir jos ranka sujudėjo. Hildos pirštai sugniaužė jos riešą.
– Suprantu. Tik… Man reikia dar vaistų. – Ar būtina? – Dar? Gi paskaičiavom. Juk sakiau, kad dvigubos dozės neduotumėt niekam. Taip tik susilauksim šalutinių poveikių. – Laumės
Daumantas neprisiminė, kada paskutinį kart girdėjo jos balse
balsas garsėjo ir darėsi piktas. – O dializės tavo kaimiečiam tikrai
liūdesį.
netaikysim! Jei savo interpretacijom privarysit ką nors iki inkstų nepakankamumo, tai ir žinokitės! Ir taip jau per daug kišamės!
– O kaip tu manai? – nė neatsisukdama į ją paklausė laumė. – Signalizacija suveikė, iš kart turėsim paskambinti į Vilnių ir pranešti
– Viską suprantu, tikrai, – linksėjo Hilda. – Tik va vienas vaiki-
kas atsitiko. Manai turiu kitą išeitį?
nas… Jis parnešė vaistus savo seseriai, o ta netyčia išpylė. Jis atėjo paprašyti dar. O jo sesuo tikrai labai miela mergina. Ji mano draugė.
Hilda paleido laumės ranką, o akys stipriai užsimerkė. Prieš Daumanto veidą sušmėžavo į kaktą nukreipto metalinio vamzde-
Laumė kurį laiką tylėjo. Tada atsiduso ir iš krepšelio prie diržo
lio tamsa. Vėl garsiai pokštelėjo ir viską paskutinį kartą užklojo
išsiėmė kažkokią nedidelę keturkampę plokštelę.
juoduma.
– Še. Juk su juo problemų nebus? Hilda papurtė galvą. – Gerai. Tu už jį atsakinga. – Pagrūmojo pirštu. Tada lyg susimąstė. – Kaip jam paaiškinsi? Vaidilutė paėmė plokštelę iš laumės rankų .
Protagonistas | vasara 2020
155
Kūrybos konkursas: Ūžesys | Eglė Žvirblienė
Ūžesys Eglė Žvirblienė
Rašymas padeda būti sąžininga su savimi. Tai darydama supratau, kad, jei nekursiu, apvogsiu ne kitus, bet save
Skubėdama Laima dėjo į krepšį beveik viską kas papuolė po ranka
tuokdami apie jiems keliamą reikalavimą tylėti, elgėsi kaip visada.
ir tarėsi pati su savimi: “Svarbiausia nepamiršti šiltų rūbų. Paimsiu
Arba miegojo, arba verkė. Jei miegojo niekam netrukdė, tačiau
patogius batus ir kepurytę Benui. Taip, nepamiršt kepurytės, kad
verkiantys kūdikiai kėlė vis didesnę grėsmę ne tik sau, bet ir savo
nesušaltų ausys. Dar maisto, mišinukų ir vitaminų“. Sumetusi pas-
šeimoms.
kutinius daiktus į krepšį ir prie krūtinės priglaudusi mažylį moteris ruošėsi eiti pro duris.
Laimai pienas baigėsi pačią pirmąją ūžesio dieną.
Prisiminė nepaėmusi Luko nuotraukos. Grįžo iki kambario, kur ant
Teko griebtis dirbtinių mišinukų nuo kurių mažylį bėrė. Pilvo skau-
komodos iš graviruotų ąžuolo imitacijos rėmelių šypsojosi vyriškis.
smas ir užkietėję viduriai virkdė vaiką ir gąsdino Laimą. Jau po kelių
Prieš pusmetį miręs Beno tėtis ir jos vyras Lukas. Dabar jo taip
ūžesio dienų vaiko verksmas vienus kaimynus privertė kraustytis,
trūko. Jis tikrai turėtų ką pasakyti kiekvienam, kuris prieš silpną
kitus grąsinimais vyti iš kaiminystės pačią Laimą. „ Nešdinkitės,
moterį ir kūdikį nori pakelti ranką.
nes bus blogai“. Laima girdėjo kaip kažkas pro rakto skylutę veblena pasmerkimą. Džiaugėsi tik dėl vieno – Benas per mažas suprasti
Ūžesys Lietuvoje nesiliovė jau kelias savaites. Iš pradžių tik
tuos šiurpius žodžius, raganiškus piktųjų burtažodžius lyg smogą
erzinęs, po kurio laiko keistasis ūžesys pradėjo kelti šleikštulį ir vis
paleistus pro durų plyšius. Piktesnius net už paslaptingą ūžesį. Lai-
labiau kylantį įtarimą, kad šis nežinia iš kur atsiradęs garsas yra
ma žinojo kokie baisūs gali būti žmonės, kokie negailestingi tiems,
prasidedančių nelaimių pranašas.
kurie neturi galimybių pasipriešinti.
Ūžesio priežasties nerado nei vienos srities specialistai. Jis sklido
Kol paskubomis ėjo link mokyklos moteris jautėsi dėkinga. Pirm-
ore, kartais atrodė, kad stipriausios vibracijos kyla iš tirštų švino
iausia dėl to, kad Benas, prigludęs prie jos krūtinės, jusdamas
spalvos debesų, kartais, kad vėjas ūžesį atneša iš Baltijos jūros
skubrų, bet tolygų kojų ritmą nurimo ir miegojo. Dar už tai, kad
pusės. Vieni jį girdėjo kylant iš žemės gelmių, kiti įtikinėjo, kad jis
turėjo kur bėgti. Suprato, kad visiškai pasislėpti nepavyks, tačiau
įsitaisė pačiame mieste, virš ligoninių, mokyklų, centrinio parko.
mokyklos rūsys puikiai tiko atsiriboti nuo tų, kurie tūžmastį liejo ant nekaltų vaikų. Bėgimas įgavo vertę – turėjai likti ir mirti arba
Žmonės vis labiau ilgėjosi tylos. Net patys triukšmingiausieji
bėgti ir galbūt, stebuklo dėka, išsigelbėti.
svajojo apie absoliučią, spengiančią, guodžiančią tylą. Kiekvieną dieną neaiškios kilmės triukšmas skverbėsi į žmonių protus,
Mokyklos rūsį Laima atsiminė dar nuo tada, kai dirbo mokyto-
atrodė, kad jis įkyriai lenda po oda ir mėgina sutrikdyti ne tik kraujo
ja. Dar prieš dekretines atostogas eidavo ten su savo mokiniais
cirkuliaciją, bet pasiekti net žmogui nesuvokiamą dvasios ir sielos
atlikinėti įvairių užduočių. Ten ji leisdavo išlieti susikaupusius
atšaką.
jausmus, išsidūkti, kvailioti, rėkti, daužyti daiktus ir miegoti. Vaikai džiaugėsi turintys supratingą ir juos gerbiančią mokytoją, o ji buvo
Praėjus porai savaičių niekad nenutylančiame ūžesio fone tapo
sukūrusi jiems tik vieną taisyklę – mokiniai privalėjo jausti saiką ir
nepakeliama klausytis artimųjų šnekų, vaikų verkšlenimų, išgirsti
neperžengti ribų.
kaip netyčia sudūžta puodukas, ar prabėganti katė su uodega numeta šluotkotį. Visi gyvenimo rutinos garsai, kažkada buvę
Skubėdama pro ištuštėjusias miesto gatves Laima matė pavieni-
tokie įprasti ir nepastebimi dabar kėlė tūžmastį. Nors žmonės
us, baikščius kaip ir ji pati siluetus. Galbūt jie ieškojo prieglobsčio
buvo išradingi ir kūrė vis daugiau būdų apsisaugoti nuo triukšmo
ir tylos, o gal, kaip ir daugelis šiom dienom – priekabių ir noro
poveikio, tačiau siautulys jų protuose vargiai galėjo būti suvaldytas.
pasielgti kuo agresyviau. Tankiai apgyvendintoje plačiojoje miesto
Užslopintas ausų kamštukais iš vaško, silikono ir net akmenų, gar-
gatvėje švietė tik keli langai, parduotuvės nedirbo, ant šaligatvių
sas persekiojo ir tuo pačiu sargdino žmones absoliučiu nepakantu-
mėtėsi šiukšlės, o oras, apsunkęs nuo ūžesio biro dulksna,s-
mu.
logučiu ir besiartinančia, bet kol kas nepaaiškinama grėsme. Dabar svarbiausia reikėjo nusigauti iki mokyklos, įsitaisyti rūsy, o kiek
Didžiausios neapykantos susilaukė patys bejėgiškiausi – vaikai ir
aprimus, pamąstyti kaip reiks gyventi. O gal gelbėjimasis taps net
kūdikiai. Jei su vaikais dar galėjai susitarti, tai kūdikiai nė nenu-
košmaruose nesapnuota gyvenimo rutina? Laima žinojo, kad kovoja
156 Protagonistas | vasara 2020
Kūrybos konkursas: Ūžesys | Eglė Žvirblienė ne tik už savo, bet ir mažylio gyvybę, tad tikėjo, kad kažką sugalvos.
įmanomas sprogstamąsias medžiagas ir sprogdinti taip, kad
Būtinai sugalvos.
prakeiktas triukšmas dingtų ten iš kur atkeliavo.
Visai netoli mokyklos stadiono Benas prabudo ir iš nusvirusių lūpų
– К черту, – pritariamai spjaudėsi biologijos mokytojas, – к
kampučių Laima suprato, kad tuoj pravirks. Reikėjo skubėti ir mot-
чертовой бабе*.
eris nepamatė, kad netoli jos, apgaubti oranžinio ir rožinio sutemų dangaus, stoviniuoja penki vyrai. Jie taip įsijautę apie kažką kal-
Tąsyk jie nusprendė sprogdinti tada, kai pradės temti. O Arkliukas,
bėjosi, kad lygiai taip pat nepastebėjo vienišos moters su vaikeliu.
kuris laikė save išmintingesniu už juos visus tarstelėjo:
Tik mokyklos apylinkių katės matė kaip ji skubriu žingsniu perėjo tuopų alėją, aptrupėjusiais betono laiptais nusileido į mokyklos rūsį
– Tiesa, tamsos darbai šviesoje nesimatys.
ir pradingo už ryškiai žalia spalva dažytų rūsio durų. Ten ji pasijuto ramiau. Turėjo taip pasijusti. Bent dviem dienom turėjo maisto sau
Ir kaip gi jis klydo.
ir Benui, šiltų rūbų apsisaugoti nuo vėsių rugpjūčio naktų. *** Čiučia liūlia čiūčia Tarp griuvėsių, pro tirštą dūmų ir dulkių miglą girdėjosi kūdikio Čia saugu mažuti
klyksmas. Visi puolė bėgti ir buvo pasiruošę gelbėti, galbūt, dar gyvą kūdikį. Kai iki sutrupėjusių nuo sprogimo mokyklos pamatų
čiučia liūlia čiūčia
beliko šimtas metrų, vyrai labai aiškiai pamatė boluojančius kūdikio šliaužtinukus ir visai netoli jo nejudantį suaugusio žmogaus kūną.
mik mano vaikuti Kūdikio klyksmas netilo. Kitomis aplinkybėmis bent keliuose iš Nors ūžesys skverbėsi pro rūbus, ausų kamštukus, kuriuos Laima
mokytojų būtų prabudęs inkstintas apsaugoti bejėgį ir niekuo
pasigamino iš bičių vaško ir, pamažėl, ardė nervines ląsteles, mot-
nenusikaltusį mažylį, tačiau dabar, kai kūdikio riksmas tik garsėjo
eris, niūniuodama lopšinę, iš čia paliktų sėdmaišių pradėjo ruošti
ir vis labiau vedė iš proto, jie tepajėgė dangstytis ausis, stambiomis
jaukią mygio vietą.
rankų plaštakomis irtis per savo plyštančias nuo nepakeliamo garso galvas, o jų smilkiniais bėgo prakaito lašai. Kiekvienas iš jų suprato
***
vienintelį dalyką – tuoj įvyks kažkas siaubinga.
Nutįsusiais ir neviltimi alsuojančiais mokytojų veidais žliaugė
Prisiartinus vyrams, mažasis akimirkai pritilo, sumirksėjo žy-
prakaitas.
dromis akutėmis ir vėl pradėjo kūkčioti. Į juos žvelgė gražus, nė kiek nuo sprogimo nenukentėjęs baltaveidis berniukas. Keli metrai
– Ar tikrai mokykloje nieko nebuvo? Tikrai viską apžiūrėjot?
į šoną, iš po griūvėsių, kyšojo suglebusi, gyvasties apleista jo motinos ranka. Dar prieš valandą moteris planavo gelbėtis ir saugoti
Bet klausimui buvo per vėlu. Jie aiškiai girdėjo vaiko klyksmą.
savo mažylį visais įmanomais būdais, dabar gi, gulėdama tarp betoninių nuolaužų, net neįsivaizdavo kaip jai pasisekė.
Arkliukas, piešimo mokytojas, pravardę gavęs dėl juokingai banguojančios plaukų uodegos, pravirko. Fizrukas, sugrūdęs rankas
Jei būtų likusi gyva, matytų, kad vyrų veidus perkreipė baimė ir
į kišenes kažko desperatiškai ieškojo sau po kojomis ir vis valėsi
įsiūtis, girdėtų kaip keikdami ūžesį ir patys save, jie paėmė į rankas
bėgančią nosį. Biologas, pradinių klasių mokytojas ir ilgšis fizikas
jos mažylį ir, po akimirkos, pasigirdo liaunų, dar nespėjusių išsivy-
mokinių pravardžiuojamas Siūlu, tiesiog tylėjo, o gal tyliai tyliai
styti kaklo slankstelių trakštelėjimas. Tada,vyras su kasele panašia
keiksnojo savo nenusisekusį planą.
į pašepusią arklio uodegėlę, švystelėjo negyvą gumulėlį į jos pusę ir lyg daugiau neturėtų ką pridurti teištarė: „ Trakšt“. Tarsi mėgintų į
Visi susirinkusieji jautė savo sprendimo absurdiškumą ir gėdą. „Tik
visą šį reikalą pažiūrėt ironiškai.
pagalvok, – tylomis smerkė save Arkliukas, – ir iki ko mes priėjom?” Panašius apgailestavimus jis išskaitė ir kitų kolegų akyse.
Tačiau jau po kelių akimirkų, vyrai, ieškodami paguodos ir pateisinamos žmogžudystės priežasties, ilgai žiūrėjo vienas kitam į akis.
Vienam iš jų, berods, fizrukui, prieš kelias dienas pasirodė, kad
Dar įnirtingiau jie stengėsi išlikti abejingi ir jaustis vyriški, priversti
ūžesys sklinda iš čia. Visą savaitę, bemiegėmis naktimis ir nera-
aplinkybių ir butinybės pasielgti būtent taip ir, jokiais būdais,
miomis dienos valandomis, ūžesio ir nežinomybės apsupti, šios
nesijausti sužlugdyti. Tačiau vietoj to suvokė , kad visą šalį apėmęs
mokyklos mokytojai stebėjo, klausėsi ir vis labiau įsitikino, kad fiz-
ūžesys yra tik grėsmę keliantis nematomas baubas. Į jų sąmonę lyg
rukas neklydo. Neradę tikslios ūžesio buvimo vietos jie nusprendė
į peiliu išskaptuotą medieną įsirėžė supratimas, kad nuo šiol juos
sunaikinti visą mokyklą. Vietą, kurią dar prieš kelias savaites
persekios kažkas daug grėsmingesnis už ūžesį. Tai bus triukšmas
naikino tik svajose, trokšdami išsivaduoti iš neoraus atlyginimo ir
jų pačių širdyse. Ir nors perbalusiuose vyrų veiduose nekrustelėjo
garbės nenešančių boikotų prie Seimo rūmų.
nė vienas raumuo, jie girdėjo kaip jų viduje kilo riksmas. Sielos riksmas. Nė kiek nepanašus į paviršutinišką apgailestavimą. Vien
– Susprogdinti, – nusprendė didžioji dauguma , – surinkti visas
kančios iškreiptas tylus „trakšt“ – daug garsesnis už visus Lietuvos ūžesius ir triukšmus.
*К черту, к чертовой бабе – iš rusų kalbos išvertus – Velniop, pas velnio bobą.
Protagonistas | vasara 2020
157
Kūrybos konkursas: Kartą Žirmūnuose| Justinas Žilinskas
Kartą Žirmūnuose Justinas Žilinskas Vienas iš nedaugelio fantastikai ištikimų rašytojų
Žirmūnai kvepėjo baime.
Į šūvį sureagavo automatiškai – krypteldamas galvą, bet kulka vis tiek nubruožė skruostą. Visi plaukeliai atsistojo, viduje ėmė cypti
Daug kas iš senojo pasaulio pasakytų, kad baimė neturi kvapo, juk
ir kaukti. Jis pavojingai susvyravo – dar truputis, ir būtų baigęsi
baimė – tik jausmas, kaip ją užuosi? Bet labiau patyrę žino, kad
prastai, bet svyravimą pajutę delno čiuptuvai taip prisisiurbė prie
baimė turi labai aiškų kvapą: nesulaikyto šlapimo, skystų išmatų,
atbrailų, kad išsilaikyti pavyko, ir jis tuoj pat užsirangė aukštėliau.
priplėkusių, dvokiančių kambarių ir drėgnų rūsių. Ir Gedas uodė
Sekėsi – žmogus jau seniai voliotųsi ten, ant žemės, pavirtęs
daugiau nei tai, ką gali užuosti paprasta nosis. Jis ne tik uodė – jis
minkštųjų audinių ir kaulų koše. Tik pamanyk – šūvis pro orlaidę.
jautė, matė, girdėjo, šilo, šalo, virpėjo, vizualizavo. Kiekvienas
To jis nesitikėjo – regis, lipo taip tyliai, taip atsargiai. Bet dabar
plaukelis ant pilko, ilgomis galūnėmis mostaguojančio kūno gėrė
aišku, kad tėvas – ginkluotas, su juo bus sudėtingiau - pirmoje
informaciją, ją tuoj pat versdamas vaizdiniais. Štai ir dabar – uodė
būsenoje kulkos Gedui pavojingos.
ir suprato: septintame daugiabučio aukšte – septynių asmenų šeima. Jis žinojo apie tas gausias „septynininkų“ šeimas, sulin-
Už lango pasigirdo prislopintas klausimas: „Kas čia buvo?!“ Ir
dusias į užkaborius, užsibarikadavusias, išsislapčiusias, besime-
tylus atsakymas: „Nežinau, pasirodė, kad kažkas lipo prie lango“...
ldžiančias visokiems dievams, tikinčias, kad jas saugo skaičius ir jo
„Dabar svarbiausia – kantrybė“ – Gedas pakartojo pats sau. Jis
antipusiausvyra, anksčiau vadinta magija. Tokios šeimos jam tiko
kabėjo ant aštunto aukšto konstrukcijų, pilkas, susiliejęs su betonu,
ir patiko. Tiko jos ir Mokytojams – mat tokių šeimų žmonės vis dar
tarsi kokia atplaiša. Bute vėl viskas nutilo – bet Gedo jutimai
galvojo, kad žmogus valdo šį pasaulį, kai pasaulis jau senokai nu-
lengvai paišė vaizdus: kampe susispietę vaikai, barzdotas tėvas,
sispjovė į žmogų. Tačiau žmogus visada tikisi gyventi ir išgyventi,
tebespaudžiantis rankoje šautuvą, ir moteris, į rankas pasiėmusį
tam jis ir išsivystė, nors iš principo tebuvo gerai susiorganizavusi
kirvį. „Vaikai, bėkite į kitą kambarį“, - išgirdo moters balsą.
stabilios formos mėsa. Bet Gedas nebuvo žmogus - filosofinės
„Aha, kitas kambarys...“ – jis atsargiai, stengdamasis nesukelti
mintys jo nekamavo. Filosofija – Mokytojams. O Mokytojai jam
jokio triukšmo, peršoko į šoną. Kur tas kambarys? Už kampo?
davė aiškią užduotį – medžioklė! Septynių žmonių šeima – septyni
Išgirdo užsidarant duris. Ir prasiveriant langą – vyras aiškiai
gerai susiorganizavusios mėsos vienetai – užduotį puikiai atitiko.
norėjo pasižiūrėti, kur kliuvo jo šūvis ir kas mėtosi apačioje. Gedas akimirką svarstė – o gal grįžti, mėginti šokti vidun pro langą, kol
Prieš lipdamas aukštyn, jis įvertino sienos pokrypį: septintas aukš-
anas spokso, taukšt-braukšt ir bus padaryta? Jis jau atlaisvino
tas – ne juokai, be to, aplūžinėjusios plokštės, perpuvusi armatūra.
vieną galūnę, jau tiesė, kad užkištų ir neleistų uždaryti lango, bet
Nesinorėtų nei pačiam nukristi, nei su kroviniu kartu nusidrėbti.
tuo metu Šiaurės miestelio užkaboriuose plykstelėjo sprogimas.
Bet pro duris įeiti negali, ten saugos, priraizgys kliūčių, užminuos,
Smūgio banga suvirpino pastatą, ir langas pats užsitrenkė.
tad kito kelio nėra – tik aukštyn!
Akimirka praleista. Et, būtų jis dabar antros būsenos – įsiveržtų su visais rėmais... Bet antroje būsenoje niekaip neiškarotų ant sienos.
Lengvu ir grakščiu šuoliu Gedas šoktelėjo ir užsikabino už pirmo
Kurgi – net neužliptų!
aukšto palangės. Uodė, kad šiame bute seniai niekas negyvena, ir net palaikai kampe beveik sutrūniję, tik žiurkė, pajutusi kažką
Liko vėl tik kantrybė. Vyriškis grįžo prie stalo. Atsisėdo. Šautuvą
svetimo, mikliai nuturseno į tamsiausią kampą. Prisitraukęs
pasistatė šalia. Sutarškėjo indai, sučežėjo ir verčiamos knygos lapai.
patogiai atsistojo, išilgėjo ir siektelėjo kito atramos taško. Perkėlė
Gedo uoslė išfiltravo kvapą – tarp pelėsių ir drėgmės jis užčiuopė
svorį. Supleišėjęs betonas kiek sulingavo, bet jutimai rodė, kad
cheminius elementus, ir nustatė, kad knyga spausdinta maždaug
tokia amplitudė dar nekelia pavojaus... Ketvirtas aukštas buvo
apie 2000 metus, pagal žmonių skaičiavimą. Bet dabar nebuvo laiko
sudėtingesnis: kadaise nukritus vienai plokštei, atsivėrė tuštuma,
aiškintis apie knygą, reikėjo susikaupti į vaikus – jie tupi kitame
tad teko sudėtingai balansuoti ant buvusio balkono atramos, bet
kambaryje, balkono durys uždarytos... Bet jis girdi, kaip plaka jų
viskas baigėsi gerai. Septintas aukštas jau buvo netoli. Dabar tik
širdelės, kaip prasideda pasistumdymai tarp brolių, kaip sesės
reikėjo nuspręsti: išgąsdinti, kad patys pabėgtų, ir tada sugaudy-
mėgina juos raminti, kaip jie tuoj nesutilps, nors stengiasi ir netri-
ti? Tam reiktų daug laiko. Pamėginti paimti bent vieną, ir taip
ukšmauti, kad nepykdytų tėvų.
kitus išvilioti į lauką? Pradėti nuo tėvų, ar nuo vaikų? Dvi galūnes užmetęs ant atskirų atbrailų, pasitikrinęs, kad kabo saugiai ir pu-
Gedas, vėl sutikrinęs balansą, ilga galūne siektelėjo ant nugaros
siausvyroje, jis pažvelgė pro langą.
kabančios kuprinę ir iš ten ištraukė mažą, pūkuotą gniutulą – numetė jį į balkoną ir pasiuntė komandą: „Pabusk!“ Gniutulas švelniai
158 Protagonistas | vasara 2020
Kūrybos konkursas: Ona Šmitaitė
Ona šmitaitė
Piešinys postapokaliptinės Lietuvos kūrybos konkursui ir iliustracija šiam Justino Žilinsko apsakymui.
Protagonistas | vasara 2020
159
Kūrybos konkursas: Kartą Žirmūnuose| Justinas Žilinskas šleptelėjo, išsirangė, ištiesė į priekį letenėles ir garsiai sukniaukė:
ir tvirtas kaip jautis. Kabarotis balkonais taip pat nebereiks – išeis
„Miau!“ Dar kartą apsidairė – ir ėmė kniaukti be perstojo: „Miau!
pro duris, laiptai matyt dar sveiki, juk šeima kažkaip laipiodavo.
Miau! Miau!..“ Minutės bėgo. „Katinukas...“ – sušlamėjo vaikų žodžiai, - „Mūsų katinukas grįžo?“ „Ar tikrai mūsų?“ „Reikia
Lengvai, tarsi žaisdamas, jis visus kūnus suvyniojo į apsauginius
įleisti“ „Negalima nieko įleisti!“ „Bet jis kniaukia!“ „Aš tik vos vos
dangalus, šie netrukus išsipūtė, tapdami vamzdžio pavidalais,
praversiu duris...“
puikiai saugantys krovinį. Mėsai netinka trankymai. Mėsa turi būti saugi. Durys buvo siauros, bet siena – silpna, ją išgriauti užteko
Gedas pasiruošė. Jis aiškiai girdėjo, kaip lėtai sukasi durų rankena,
įsibėgėjus trinktelėti, laiptinė – kiek platesnė. Senas namas dusliai
kaip klakteli užrakto metalas ir kelias atsiveria. It vėjo gūsis jis
ir grėsliai aidėjo nuo sunkių Gedo žingsnių, bet dar laikėsi, nebyrė-
įskriejo į balkoną, viena letena atplėšė duris, kita- apglėbė arčiau-
jo. O kai visi kroviniai buvo lauke, jis viską lengvai sukabino diržais,
siai esantį vaiką, trečia, ketvirta, penkta ir šešta siekdamas kitų.
užsivertė ant nugaros ir pasuko link Jeruzalės slėptuvių. Kelias buvo
Vaikai klykė, spiegė, blaškėsi, bet – neilgai – nagais jam pavyko
tolokas.
kepštelėti kiekvienam, o preparatas veikė žaibiškai – visa jaunoji karta glebo ir krito. Jis stryktelėjo ir prilipo prie lubų.
Gedas džiūgavo. Mokytojai bus patenkinti. Mokytojai jam sakys: „Gera medžioklė! Gedas – šaunuolis!“ Bet staiga kažką pajuto – ir
„Kas ten?!“ – nuaidėjo suvirpėjęs tėvo balsas. – „Vaikai, kas ten
vos tai pajutęs, nepaisant krovinio svorio, šoko į šoną. Gretima sie-
darosi?!“
na patyško betono fontanėliais, bet niekas nenukentėjo. Jis tuoj pat įžiebė hologramą, pakibusią aukštai virš galvos: „Nešaudykit!“
Bet jam atliepė tik tylus „Miau!“, vėl pasigirdęs iš balkono. Sutapsėjo atsargūs žingsniai. Tėvas atsargiai nuspaudė kambario
„IŠEIK PAKĖLĘS RANKAS!“ – pasigirdo šūksnis.
durų rankeną, koja pastūmė duris, bet pirmiausia į kambarį įlindo šautuvo vamzdis. Pastebėjęs pravertą balkoną žingtelėjo staigiau
Gedas kruopščiai suguldė krovinį ir išlindo iš užuoglaudos, pakėlęs
ir sustingo, pamatęs išgriuvusius vaikus. Gedas artimiausia galūne
rankas.
brūkštelėjo jam per kaklą. Vyriškis refleksiškai griebėsi suskaudusios vietos, ir tos akimirkos užteko, kad Gedo galūnės apsivytų
Prie jo artėjo keturi ginkluoti žmonės, tamsžalėmis uniformo-
ir išplėštų iš jo rankų šautuvą. Švyst – ir ginklas išlėkė iš septinto
mis su emblemomis. Gedas įvertino jų ginklus – antroje būsenoje
aukšto aukštumų. Vyro akys, sustingusios baime netrukus išskydo,
sužalotų, bet nenužudytų, nors jie mano kitaip.
ir jis suzmeko šalia. „KODĄ!“ – riktelėjo. Kas dar liko? Motina. Kur ji? Gedas atsuko nugarą – ant jos floroscencuojančiomis raidėmis Gedas tyliai nutipeno gilyn į butą. Vos įžengus pro virtuvės duris,
švytėjo užrašas „Brolis Biogolem“. Cyptelėjo skaneris, ir žmogus
klyksmas suvirpino orą – moteris spaudėsi prie sienos, rankose
mostelėjo ranka kitiems nuleisti ginklus.
gniauždama kirvį. Gedas pastovėjo, keletą akimirkų paskaičiavo, kiek pastangų reikės, kad kirvis jo nesužalotų, ar mėsa pati sau
„O krovinys kur?“
panikuodama nepasidarytų, tada tiesiog spjovė tiesiai ir taikliai į prasegtų marškinių apykaklės nepridengtą odos zoną. Šimtai
Gedas šeštu pirštu nurodė į sukrautus vamzdžius. Ginkluotas žmo-
mažyčių adatėlių susmigo – moteriškė, regis, vėl žiojosi surikti, bet
gus priėjo artyn, kažkodėl paspardė koja, pažiūrėjo į „vamzdžio“
nebeišspaudė nė garso. Susmuko. Viskas!
galą.
Grįžęs į balkono kambarį, Gedas apžiūrėjo grindis – nuostabiai,
„Gerai, čiuožk iš čia...“ – stumtelėjo šautuvo buože. Gedas, kaip
jis viską atliko tiesiog nuostabiai! Septyni. Visi septyni iš kar-
mokė Mokytojai, lengvai nusilenkė (kiek galėjo nusilenkti jo gigan-
to. Nereikės nieko niekur vilioti, ilgai laukti, tykoti, gaudyti po
tiškas kūnas), ir užsivertė ant kupros „vamzdžius“.
vieną. Dabar gi mėsos organizacinės funkcijos prigesintos, dabar galės juos ramiai susipakuoti, susikrauti ir išgabenti. „Kac-kac!“
Tolstant jo nežmogiškai jautri klausa dar pagavo žmonių pokalbį:
šūktelėjo. Katinukas klusniai parėjo iš balkono, prieš tai apuostydamas seną ir jauną mėsą. „Užmik!“ – pasiuntė komandą. Padarėlis susirangė į minkštą, jaukų kamuoliuką. Gedas jį įsimetė į kuprinę, tada dar nuo sienos nudrėskė „7“ ženklą, pasitraukė į tuščiausią kambario kampą, užsimerkė ir sustingo.
„Tai čia tas?...“ „Jo, iš vaiko teisių apsaugos. Gedas – genetically advanced disaster amelioration system. Išgabena besislapstančius septynininkus iš pavojaus zonos“ „Bet tai koks išsigimėlis...“ „Specialiai toks sukurtas.“ „Aš tai jam šiknon granatą sukisčiau, o ne prie vaikų prileisčiau...“
Kai atsibudo, už lango aušo rytas, raudoniu nutvieksdamas Žirmūnų griuvenas ir tolių toliuose stūksančius grybo formos bokšto likučius. Pirmiausia Gedas patikrino, ar šeima vis dar, kaip sakydavo Mokytojai, „šviežia“. Viskas gerai – gilus letargas, ramybė ir tyla. Tada – ar visi pavidalo keitimo procesai įvyko sėkmingai, juk iš ilgakojo ilgarankio patapti trumpakoju trumparankiu – užtrunka. Pajudino rankas, kojas, patampė raumenis. Gerai - dabar jis stiprus
160 Protagonistas | vasara 2020
„O kad tu žinotum, ką aš tau padaryčiau...“ – mintyse atsiliepė Gedas ir pats savęs išsigando. Mokytojai bartų. O kodėl jam rūpi Mokytojai? “Kol kas geriau nežinok“ – įtarią, bet saldžią mintį visgi nuvijo. Ir nulingavo toliau. Žirmūnai kvepėjo baime. Genetiškai patobulintos ateities baime.
Kūrybos konkursas: Gintarė čeponytė, Paulina Ružauskaitė
Gintarė čeponytė Piešinys postapokaliptinės Lietuvos kūrybos konkursui
Paulina Ružauskaitė Komiksas postapokaliptinės Lietuvos kūrybos konkursui
Protagonistas | vasara 2020
161
Ačiū, draugai! Vasaros Protagonistas surado daygybę pasiekėjų! Šio nuostabaus 164 puslapių rinkinio nebūtų be šių nuostabių žmonių. Rašytojai: Adomas Rutkauskas Agnė Juškėnaitė Airidas Kondrotas Andrius Guzaitis Aurimas Gailiūnas Benita Balsytė Donatas Pocius Egidijus Zaikauskas Eglė Žvirblienė Greta Musteikienė Ignas Vieversys Inga Zavackė Justinas Žilinskas Kastytis Zubovas Mangirdas Beniušis Rokas Mikutis Tadas Jakubauskas Tomas Mitkus Vaida Nedzinskaitė-Mitkė Valdemaras Nedvecki Violeta Pročkytė Vytautas Lukaševičius
Antagonistai: Lukas Dapkus Virginija Juodakytė
162 Protagonistas | vasara 2020
Paišytojai: Brigita Zaleckė - artstation.com/mrszalec Gintarė Čeponytė - www.gintareart.com Jonas Špokas - artstation.com/jonasspokas1 Jovita Rajunčiūtė - artstation.com/vanilecream Justinas Jažauskas - facebook.com/justinas.jazauskas Monika Vosiliūtė - www.vosyliute.art Ona Šmitaitė - facebook.com/IonSilentalArt Širšė - instagram.com/pikta.kaip.sirse Paulina Ružauskaitė - facebook.com/pollyrougeart Salvija Vaičikonytė - instagram.com/salvija_art Žurnalo maketas ir ekstra iliustracijos - Vaidas Mikelskas
klaidų ieškotojai: Agnė Juškėnaitė Benita Balsytė Justina Liaukevičiūtė Karolina Daniusevičiūtė Mangirdas Beniušis Vaidas Mikelskas Norite pasidalinti savo mintimis ar įžvalgomis? Rašote puikias, fantaziją žadinančias istorijas? O gal tiesiog norite pasidalinti savo piešiniais, kurie dulka stalčiuje ar „New folder (1)“ pavadintame kompiuterio aplankale? Atsiųskite juos mums! Visuomet esame atviri idėjoms, pasiūlymams ir darbams, kurie praturtintų sekantį žurnalo numerį. Jei manote, kad turite kuo pasidalinti, parašykite mums:
ProtagonistasMagazine@gmail.com Spausdino
www.kopa.lt
Miniatiūrų, kortų, stalo žaidimų vakarai ir turnyrai, žaidimų naktys ir geras laikas su draugais geek'ais! worldofgameslt
Šv. Gertrūdos g. 42, Kaunas Protagonistas | vasara 2020
163
164 Protagonistas | vasara 2020
© MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.