Protagonistas | Žiema 2021 by Protagonistas

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje

Rekomenduojame:

Geriausi filmai, serialai, žaidimai ir knygos žiemai

MCU ir mokslas:

ne taip toli kaip gali pasirodyti

Rolandas Maskoliūnas:

„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbui visam gyvenimui“

Skirmantas Malinauskas:

„Toji palangė nuolatos

keičiasi“

7 numeris

žiema 2021 1

Protagonistas | žiema 2021

JAU IR KLAIPĖDOJE!

KuroNeko.lt - pirmoji Lietuvoje internetinė Azijos šalių maisto prekių krautuvėlė bei populiariosios kultūros atributikos namai. O taip pat mes labai mėgstame juodas kates! Rytų kultūros gerbėjams siūlome didžiulį egzotiškų skanėstų bei užkandžių pasirinkimą, o taip pat ir anime atributiką bei mangą. Tuo tarpu, vakarų kultūros mylėtojus čia pasitiks įvairios ﬁgūrėlės, super herojų atributika ir amerikietiški komiksai.

WWW.KURONEKO.LT Vytauto g. 8, Vilnius | Vilniaus g. 14, Kaunas | Tiltų g. 19, Klaipėda

2 Protagonistas | žiema 2021

Sveiki, Nuo paskutinio pasilabinimo praėjo jau metai, kurie buvo kupini iššūkių mums visiems. Tačiau pailsėję ir prigeneravę naujų idėjų nusprendėme sugrįžti dar vienam užėjimui ir pasidovanoti šventę sau (o taip pat ir jums)! Per praėjusius 2021-uosius populiariosios kultūros ir fantastikos padangėje sulaukėme gausybės netikėtumų, didelių startų ir dalykų, kuriuos privalėjome aprašyti. Tarp tokių projektų atsidūrė Lietuvoje sukurti žaidimai, naujos knygos, nustebinę filmai ir TV serialai. Taip pat turėjome progų susipažinti su dar neatrastais kūrėjais, kurių daugelis apie savo fantastinius pomėgius kalbėjo pirmą kartą, bei išnarplioti ne visuomet lengvas populiariosios kultūros temas ir potemes. Turime pripažinti, kad metai buvo išties įspūdingi ir toli gražu ne viską, kas buvo puiku, pavyko sutalpinti į šiuos puslapius. Tačiau tai, kas tilpo, sugulė į kol kas storiausią mūsų žurnalą. Nuoširdžiai tikimės, kad šis projektas pradžiugins jus bei jūsų artimus, pateiks jums puikių rekomendacijų ir leis kartu pasinerti į fantastikos pasaulį. Gero skaitymo!

Protagonisto komanda

Protagonistas | žiema 2021

Palaikykite Protagonistą! Mūsų tikslas (kaip ir dera geram Protagonistui) - parodyti įdomiausius ir ryškiausius Lietuvos bei pasaulio kūrėjus, suteikti jiems platformą viešinti savo darbus bei idėjas. Žurnalą smagiausia pačiupinėti, o tam mums reikalinga jūsų pagalba. Jei norėtumėte tapti Protagonisto kolekcininku (kolekcionuoti tikrai yra ką), kviečiame palaikyti mus Patreon platformoje, kurioje galite gauti ankstyvą prieigą prie naujausio žurnalo numerio arba užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į namus. Ačiū!

patreon.com/protagonistas

4 Protagonistas | žiema 2021

TURINYS: Viršelio autorė – Marija Velykytė (Gloomyuu) INTERVIU:Rolandas Maskoliūnas -„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui“

6 8

Interviu: Povilas Vincentas Jankūnas „Į žaidimus žvelgiu ne tik kaip į pramogos žanrą, bet ir kaip į pilnavertę meno rūšį“

100

„John Romero? Neturiu žalio suvokimo, kas jis toks.“

104

Kaip gimė stalo žaidimas „PEREKUPAI“ Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E

110 114

Protagonistas rekomenduoja: mokslinės fantastikos muzika

126 128 134 136

Fikcija tampa realybe: kaip mūsų pasaulio įvykiai atspindi populiariąją kultūrą

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti

„Marvel“ jau užkariavo kino teatrus. Metas televizijai

Interviu: Skirmantas malinauskas - „Toji palangė nuolatos keičiasi“

Interviu: Greta Musteikienė: – „Dar nenusprendžiau ar fantastika yra būtent man“

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV

Popierinis Širšės kambarys

Sitcomai – pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas?

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis

Džeimsiškasis siaubas: senojo dvaro nuojautos

Animacinė dokumentika: objektyvi tiesa subjektyviu vaizdu

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Žaidimų industrija ir žaidėjų psichologija: COVID-19 pasekmės ir kodėl mes žaidžiame bei kokie žaidėjai esame?

Politiniai žaidimai

88 94

Hakatonų erai atminti

„Oderis” apžvalga: MES. GYVENAME. VISUOMENĖJE. R. Zelazny „Šviesos valdovas“ – apžvalga

Dar daug Pasakojimas apie Krikšto Močią, dangumi skrajojančią, mus visus saugančią Neįtikėtini nuostabiojo siro Levreno nuotykiai drakono medžioklėje, kuriuos užrašė jį lydėjęs kuklus trubadūras Miolmas

140 142 148 151 154 159

Protagonistas | žiema 2021

Viršelio autorė

Viršelio autorė – Marija Velykytė (Gloomyuu) Kaip ir kiekvieną naują „Protagonisto“ numerį, taip ir šį papuošė dar vienas lietuviškas darbas, kurį mums padovanojo Marija Velykytė. Paišytojų tarpe dar žinoma Gloomyuu slapyvardžiu, ši talentinga dailininkė teigia, kad visuomet ypač didelį dėmesį skiria veikėjams ir jų pasaulio kurimui. Marija savo karjerą, kaip pati teigia,

krimsti tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje

Pasiteiravus Marijos apie jos įkvėpimo

pradėjo dar mokykloje, kur piešdavo

Karalystėje.

šaltinius, ji net nemirktelėjusi rodo į

piešinius už kitus vaikus, kad šie galėtų

savo pomėgius - siaubo filmus, žaidimus

pasigirti savo tėvams, o ji galėtų pažaisti

Šiuo metu savo talentą dailininkė skolina,

bei anime. Pasak jos, ji nuolat mokosi

„Pokemon“ ant klasiokų „GameBoy“.

Lietuvos žaidimų studijai „SneakyBox“,

kraupius dalykus pateikti spalvingai ir

Vėliau sekė japoniška animacija, kurios

kurioje, kaip pati teigia, išmoko be

įdomiai, o iš to susiformavo ir jos savitas

veikėjų paišymas panardino autorę

galo daug ir turėjo progos prisidėti prie

kūrybos braižas. Vis tik pastaruoju metu

į internetines dailininkų-mėgėjų

daugybės įdomių ir netikėtų projektų,

Marija ieško naujų įkvėpimo šaltinių, o

bendruomenes. Natūralu, kad pomėgis

tačiau nuolat plečią akiratį ir, kaip laisvai

naujausia jos aistra - lietuvių mitologija

virto pašaukimu, o mėgėjiškus paišymus

samdoma iliustratorė, ieško vis naujų

bei folkloras, kurių elementus galime rasti

pakeitė dailės mokslai, kuriuos teko

kūrybinių iššūkių.

ir naujausiuose jos darbuose (įskaitant ir naujojo Protagonisto viršelį).

Daugiau autorės darbų galite rasti čia: artstation.com/glommyuu

6 Protagonistas | žiema 2021

Viršelio autorė

Protagonistas | žiema 2021

INTERVIU:Rolandas Maskoliūnas -„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui“ | Adomas Rutkauskas

INTERVIU:

Adomas Rutkauskas

Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas priverčia modernių technologijų žurnalistas

Rolandas Maskoliūnas jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui

„Sveiki, fantastikos mėgėjai“, – ši frazė, visada ištariama ramiu balsu, tapo ne tik kultine, bet ir žymėjo svarbų reiškinį Lietuvos istorijoje: pirmąją (ir vienintelę) televizijos laidą, skirtą fantastikai – „Videokauką“. 1992 m. kovo 18 dieną Lietuvos istorijoje galima laikyti tam tikra takoskyra. Tai yra diena, kai fantastika peržengė uždarų, mažai kam matomų fantastų klubų duris ir viešai prisistatė visai šaliai. Tai buvo laida, kuri ne tik rodė fantastinius ir siaubo filmus, bet ir aiškino jų atsiradimo istoriją bei pasakojo apie fantastikos žanrą. „Videokauko”, gyvavusio iki 1997 metų, artėjančio trisdešimtojo gimtadienio proga „Protagonistas“ kalbasi su laidos kūrėju ir vedėju Rolandu Maskoliūnu, kuris apie fantastiką ekrane nebepasakoja (nors jame vis dar vaidenasi), bet nė kiek šio žanro nepamiršo ir neapleido.

8 Protagonistas | žiema 2021

INTERVIU:Rolandas Maskoliūnas -„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui“ | Adomas Rutkauskas

R.Maskoliūno nuotr.

Koks buvo Jūsų kelias į fantastiką? Kaip ją atradote?

patinka nei fantasy, nors pastarojoje irgi gali būti puikiai, logiškai sukurti pasauliai, kaip John Ronald Reuel Tolkien kūryboje. Manau,

Viskas prasidėjo nuo knygų. Netyčia perskaičiau Jules Verne, o pas

kad tai ir yra tas faktorius – noras praplėsti fantazijos ribas, patirti

kui nusipirkau Arthur C. Clarke „2001 metų kosminę odisėją“. Šias

nuotykius ir sužinoti naujas idėjas.

knygas labai pamėgau, tad pradėjau domėtis toliau. O televizija atpasiūlė nueiti į televiziją ir pristatyti laidą. Nuėjom ir pasiūlėm.

Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvoje dar nebuvo jokio fantastų judėjimo. Kaip viskas prasidėjo?

Bet kas fantastikoje Jus užkabino taip, kad tiek metų prie jos ir pasilikote?

Fantastiką pradėjau skaityti mokykloje, o vieno mano klasioko

sirado visai netyčia – mano draugas, klasiokas, Juozas Mocevičius,

tėvas dirbo kažkurios bibliotekos direktoriumi. Aišku, dauguma Viena vertus, nuotykiai – kažkas naujo, netikėto. Bet to yra ne vien

knygų buvo rusiškos – tuo metu lietuviškų knygų labai mažai

fantastikoje. Tad kita vertus, priežastimi tapo alternatyvūs tikrovės

išleisdavo. Tad tas bagažas kaupėsi mokykloje ir taip sutapo, kad

variantai – pigus būdas keliauti ne tik po mūsų pasaulį, bet ir po ki-

įstojęs į universitetą ir rudenį užėjęs į centrinius rūmus, pastebėjau

tus. Bet, manau, tam reikia ir šiek tiek įgimtos fantazijos, gebėjimo

fantastų klubo „Dorado“ įkūrimo skelbimą.

įsivaizduoti, ką tu skaitai. Filmus žiūrėti yra paprasčiau, bet turbūt viskas juk prasideda nuo knygų. Jei sugebi įsivaizduoti ir jei tai

Kai po studijų grįžau į Kauną, minėtas draugas J. Mocevičius pa-

yra logiška. Čia turiu omenyje mokslinę fantastiką – man ji labiau

siūlė, kad ir čia reikėtų įkurti fantastų klubą. Ir taip 1984 m., pasekę „Dorado“ pavyzdžiu, Kaune įkūrėme „Feniksą“. Tad fantastikos

Protagonistas | žiema 2021

INTERVIU:Rolandas Maskoliūnas -„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui“ | Adomas Rutkauskas

VHS kasetė

mėgėjų turbūt turėjome visada, tik jie buvo išsisklaidę. O kai

Lenkų, anglų, čekų - kiek iš viso kalbų kalbate?

kažkam kyla iniciatyva suburti žmones, visada atsiranda bendra minčių, kurie ir suformuoja judėjimo stuburą.

Na, čekų labai jau simboliškai. Bet šiaip lenkų, rusų ir anglų. Taip pat šiek tiek galiu skaityti vokiškai.

1992 m. atsiranda „Videokaukas“, bet jis svarbus ir tuo, kad šioje laidoje ne tik buvo rodomi fantastiniai filmai, bet ir pasakojama apie filmus, režisierius, pačią fantastiką ir jos požanrius. Kokiu būdu tais priešinternetiniais laikais Lietuvoje gaudavote visą tą informaciją?

Kas buvo „Videokaukas“ – tiesiog hobis ar jautėte ir švietimo misiją, supažindinant Lietuvą su fantastika? Nebūčiau išdrįsęs eiti į televiziją, jei nebūčiau šiek tiek žinojęs apie

Taip, tais laikais viską surasti pavykdavo lėčiau ir sunkiau. Bet buvo

fantastiką bei jos tendencijas. Mane tai domino ir šis hobis, pasiro-

knygų, o vėliau užsimezgė ryšiai su lenkais, kurie jau 1982 metais

do, buvo įdomus ir kitiems. Man pačiam patiko suprasti filmų kon-

leido žurnalą „Fantastyka“. Tai iš vienur, tai iš kitur gaudavau

tekstą, jų atsiradimą, kuo jie geri ar blogi, kodėl, kuo remiantis jie

žurnalą, o kadangi buvau pramokęs skaityti lenkiškai, iš jo rinkau

sukurti, tad kuo pats domėjausi, norėjau pasidalinti ir su kitais.

informaciją apie fantastikos pasaulio įvykius kitose šalyse.

Kiek „Videokauko“ laidų iš viso parodėte? Be to, parašiau laišką į tą žurnalą ir paprašiau pagalbos, norėjau surinkti visus lenkų kalba išspausdintus knygų ciklus, o taip pat

Tiesą sakant, net neskaičiavau. Manau, bus virš šimto. Laidą kūriau

žurnalus. Laišką išspausdino numeryje ir iš 64 žmonių sulaukiau

septynerius metus, iš pradžių ji būdavo rodoma kas antrą savaitę,

atsakymų, o dviejų net ir iš Čekijos – jie daug ko atsiuntė. Kai ką

vėliau kas savaitę. Kol neegzistavo tokie dalykai, kaip televiziniai

mainiau, kai ką pirkau, kai ką gavau dovanų – taip suformavau

sezonai, rodydavome ir vasarą (vėliau vasaromis pradėjo transliuoti

„aukso fondą“. Paskui atsirado galimybė gauti vaizdo medžiagos.

tik kartojimus). Tad turbūt bus virš šimto. Gal 120–130. Ką tiksliai

Buvo galima įsigyti ar gauti peržiūrai filmų, o dar vėliau – atsisiųsti

atsimenu, tai kad švenčiant 50-ąją laidą rodėme „Mažąją siaubų

videokasečių net iš Anglijos. Kartais jų parveždavo ir draugas.

krautuvėlę“.

10 Protagonistas | žiema 2021

INTERVIU:Rolandas Maskoliūnas -„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui“ | Adomas Rutkauskas Ar „Videokaukas“ kurtas neatlygintinai, ar tai buvo komercinis projektas?

Duncan Jones režisuotas „Moon“ apie klonus. Labai įdomus filmas „I Origins“(gal ne visai mokslinė fantastika, gal šiek tiek metafi

Laida daugiau ar mažiau visada buvo apmokama, tai nebuvo vien

zinis, bet sukuriantis labai gerą nuotaiką), o iš naujausių – „Arri

mėgėjiška veikla. Buvo sutartys su televizija, mokamas honoraras.

val“, kadangi sukurtas pagal labai gerą Ted Chiang apsakymą. Na ir

Bet koks jis buvo – tikrai nuoširdžiai nebeatsimenu. Be abejo, jis

dar Spike Jones „Her“ – apie tai, kaip žmonės įsimyli technologijas.

buvo nedidelis. Televizijoje tuo metu tokios laidos nebuvo labai ge-

Kas galbūt ir išspildys, žmonės įsimylės virtualiuosius telefonų

rai apmokamos, ypač Lietuvos nepriklausomybės pradžioje.

asistentus ar dirbtinį intelektą.

Fanai internete klausinėja – ar egzistuoja „Videokauke“ parodytų filmų sąrašas?

O kalbant apie literatūrą? Kokią fantastikos padėtį matote dabar? Ir ką rekomenduotumėte iš naujų kūrinių?

Tiesą sakant, nesudarinėjau tokio sąrašo. Bet turėjau scenarijus (nors nebežinau, ar dar turiu) ir sandėliuke laikau VHS kasetėse

Fantastikos dabar rašoma labai daug, bet man nepatinka, kad šiais

įrašytus laidų pristatymus. Jei labai reikėtų, gal būtų galima pagal

laikais yra labai daug ciklų, serialų ir komercijos (bet tai – ne tik

juos rekonstruoti? (šypsosi)

fantastikos problema). Vis dėlto, kartais galima atrasti ir vieną kitą kūrinį. O mokslinė fantastika gyvuoja puikiai, nes juose nagrinė-

Iš visų tų filmų, kuriuos parodėte „Videokauke“– kokius tris filmus rekomenduojate pažiūrėti dabartinei kartai, jei ji dar nėra jų mačiusi?

jamos rimtos temos, turime gerų, talentingų naujos kartos (ir ne

Turbūt nieko naujo nepasakysiu. Mėgiamiausias ir iki šiol man tur-

Kalbant apie ciklus (kas mano rekomendacijose būtų išimtis), visų

būt nepranokiamas filmas yra Ridley Scott „Blade Runner“ (Lietu-

pirma paminėčiau Ian McDonald „Luna“: „Luna: New Moon“,

voje jis buvo išverstas kaip „Likvidatorius“). Taip pat, sakyčiau,

„Luna: Wolf Moon“ ir „Luna: Moon Rising“. Antra – Ramez Naam

labai įspūdingas yra – tik tam reikia nusiteikti – Stanley Kubrick

trilogiją „Nexus“ („Nexus“, „Crux“ ir „Apex“, red. past.).

visai naujos kartos) rašytojų.

„2001: A Space Odyssey“. O tada jau gali būti įvairių variantų: ir pirmasis „Terminator“, ir „Alien“, ir kiti. Bet pirmieji paminėti yra

Iš kitų mokslinės fantastikos rašytojų (kai kurie atstovauja ir ki

absoliutūs mano favoritai.

tiems žanrams) labai talentingi yra Daryl Gregory (pvz., jo kūrinys „Afterparty“; pats rašytojas rašo tiek apsakymus, tiek apysakas) ir

O kalbant apie paskutinius porą dešimtmečių, ar buvo kažkas tokio, kas paliktų tokį įspūdį, kokį įspūdį palikdavo fantastiniai filmai ankstesniais laikais?

Max Barry (ypač rekomenduočiau naujesnę jo knygą „Providence“ ar iš ankstesnių „Lexicon“). Iš kiek senesnių darbų – Paolo Bacigalupi „The Windup Girl“, apie prisukamą merginą. Na ir žinoma

Taip, ir toliau domiuosi bei stebiu pasirodančius mokslinės fantas-

– Peter Watts su „Exopraxia“ ir „Blindside“.

tikos filmus. Iš pastarųjų 10–12 metų man didžiausią įspūdį paliko

kadras iš filmo „Blade Runner“ | 1982

Protagonistas | žiema 2021

INTERVIU:Rolandas Maskoliūnas -„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui“ | Adomas Rutkauskas

A.Staedje archyvo nuotr.

Ar pastebite, kaip nuo „Videokauko“ laikų pasikeitė fantastika – kalbant tiek apie kiną, tiek apie literatūrą?

Ar pastebite fantastikos krypčių, kurių vystymas, Jūsų vertinimu, nėra teigiamas dalykas?

Literatūroje keičiasi naratyvas, pasakojimo stilius – jis tampa la-

To galbūt yra kine, bet suprantu, kad tai yra paklausos ir pasiūlos

biau kinematografiškas (ypač turiu omenyje R. Naam ir M. Barry),

klausimas. Pažiūrėkime į daugybę komiksų ir kitokių herojų bei jų

turi daugiau veiksmo. Kita vertus, tie rašytojai – ypač P. Watts

derinių. Bet kas gali su bet kuo susitikti, kovoti ir likti gyvi, o po to

ar R. Naam – itin domisi paskutinėmis mokslo naujienomis, jas

tęsti kovą kitoje serijoje. Matyt, tai labai gerai atsiperka, yra pel

bando interpretuoti, pateikti savo kūriniuose. O kai mokslinė idėja

ninga. Aš to nevadinčiau fantastika – tai yra kino nuotykis ar kino

susijungia su geru mokslinės fantastikos siužetu, gaunasi labai ne-

atrakcionas, net nebe filmas, taip turbūt reikėtų sakyti.

blogas rezultatas. Kita vertus, net ir anksčiau, prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, kai Intelekto šiuolaikinėje mokslinėje fantastikoje yra tikrai labai

pasaulis buvo kitoks, gerų mokslinės fantastikos filmų irgi nebuvo

nemažai. Kai pažiūriu, paskaitau, prisimenu vieną kitą klasikinį

daug. Filmų, prie kurių norėtųsi sugrįžti, būtų galima išvardyti gal-

fantastą. Mane žavi, ypač apsakymuose, jų gebėjimas sukurti labai

būt 10 ar 20.

originalias idėjas, siužetus arba situacijas. Naujuosiuose darbuose yra daugiau komercijos, veiksmo. Bet kita vertus, tai irgi yra pakankamas mokslinis indėlis arba pagrindas.

O kalbant apie temas – ar pastebite kokių pokyčių?

Teiginys, kad fantastika yra skirta tik vaikams, kad tai – nerimtas žanras, šiais laikais girdimas jau daug rečiau, bet vis dėlto dar aptinkamas. Ką pasakytumėte tokius įsitikinimus turintiems žmonėms? Na, jei jau populiarus rašytojas, knygos „Homo sapiens“ autorius

Fantastai, kaip visuomenės nariai, reaguoja į tai, kas vyksta pasau

Yuval Noah Harari sako, kad fantastika šiais laikais yra viena svar-

lyje. Dėl to turime kūrinių arba temų apie ateities visuomenes, jų

biausių sričių, nes tie naratyvai, tos istorijos padeda žmonėms su-

modelius. Aišku, dabar yra labai paplitusi ir populiari distopijos

prasti mūsų pasaulį, manau, tai yra tiesa. Informacijos ir melagienų

tema. Arba, pavyzdžiui, yra labai gera David Walton knyga „Three

dabar yra tiek daug, kad laimi tie, kurie sugeba papasakoti istoriją

Laws of Lethal“ apie dirbtinį intelektą ir autonominius automobi-

ir savo idėją pateikti istorijos forma. Nes mes esame individai, kurie

lius – gerai, protingai parašytas pasakojimas, kur yra ne tik nuoty-

mėgsta klausytis istorijų ir patys jas pasakoti.

kių, bet ir mokslinės fantastikos. Tokios temos, kaip posthuma nizmas, dirbtinis intelektas, kosmoso tyrimai – visa tai egzistuoja

Neatsitiktinai daugelio šalių vyriausybės ir korporacijos samdo

ir žengia koja kojon su mokslu bei visuomene.

rašytojus fantastus, kuriems siūlo kurti kokia nors tema ar remtis konkrečia technologija. Pavyzdžiui, pats vakar nusipirkau dvi kinų knygas: Kai-Fu Lee „Dirbtinio intelekto supervalstybes“ (angl. „AI

12 Protagonistas | žiema 2021

INTERVIU:Rolandas Maskoliūnas -„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui“ | Adomas Rutkauskas Superpowers“, red. past.) ir Chen Qiufan „The Waste Tide“. Pir-

Bet turite mokslinį laipsnį?

mojoje nagrinėjama, kaip dirbtinis intelektas atrodys 2041-aisiais metais, kas realiai dabar vyksta pasaulyje, kokios vyrauja ten-

Taip, esu biologijos mokslų daktaras, jei formaliai. Šiaip baigiau

dencijos ir ko galime sulaukti ateityje, o antroji yra apsakymas, im-

biochemijos specializaciją, bet aspirantūros tema buvo priskiriama

provizacija ta tema. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, ir tai vadinama

molekulinei biologijai.

mokslinės fantastikos prototipavimu (nors nebūtinai). Pavyzdžiui, užsakymas apie pinigų, valdžios, rinkimų ateitį mokslinės fantas-

Kai rinkausi profesiją, norėjau kažko arčiau fantastikos, įdomių,

tikos autoriui.

nekasdieniškų dalykų, bet tuo metu nebuvo didelio specialybių pasirinkimo, o biochemija pasirodė esanti arčiausiai fantastikos (juo-

Yra daug tokių apsakymų rinkinių, pavyzdžiui, „Hieroglyph: Sto-

kiasi). Bet iš tiesų tai yra rimtas mokslas, kuris tuo metu Lietuvoje

ries and Visions for a Better Future“. Čia kalbama apie optimistinę

nebuvo labai aukšto lygio. Dabar jau yra kitaip, galėčiau pasakyti,

ateitį, apie tai, kokios technologijos gali vystytis – apie didžiąsias

kad pasirinkau tikrai gerą specialybę. Tik kad pats tuo jau nebeuž-

idėjas, kaip žmonija gali susitelkti vardan kokio nors projekto ar

siimu.

problemos sprendimo. Kitaip sakant, fantastika yra labai svarbus instrumentas ir juo naudojasi įvairios valstybės bei šalys. Štai visai neseniai Chengdu mies

Minėjote pavyzdžius, kai valstybės samdo fantastus kaip vizionierius ar patarėjus. Bet ar pastebite atvejus, kai fantastika įkvepia patį mokslą, mokslinius tyrimus?

te Kinijoje buvo įkurtas Mokslinės fantastikos tyrimų institutas. Kinai daug investuoja į fantastiką.

Atsakymą turbūt geriausiai iliustruoja istorijos faktai – tas pats Jules Verne. Labai įdomu, kad mokslas veikia fantastiką ir fantastus

Kalbant apie fantastiką ir Jus – ar galima sakyti, kad šis žanras nulėmė Jūsų ateitį, Jūsų karjerą?

bei atvirkščiai. Jules Verne sugebėjo parašyti tokius įtaigius nuotykių romanus, kupinus technologijų bei geografinių žinių, dėl to, kad jis pats labai domėjosi, ką tuo metu mokslas ir technika kuria,

Manau, kad neabejotinai. Nes mūsų gyvenimas ir yra atsitiktinimų

atranda. Jis savo miestelio bibliotekoje nuolat skaitydavo mokslo

virtinė. Galbūt yra žmonių, kuriems nutiko viskas lygiai taip, kaip

populiarinimo spaudą.

jie buvo suplanavę, bet tai tikrai ne mano atvejis. Džiaugiuosi, kad tai, kuo domėjausi ir apie ką skaitydamas knygas svajojau – kad

Kita vertus, jo kūriniai įkvėpė raketų kūrėjus – Robert H. Goddard

jas skaitydamas, galėčiau iš to gyventi – realiai ir nutiko, tik dar

ir kitus. Elon Musk prisipažįsta, kad jį labai įkvėpė Isaac Asimov

prisidėjo ir filmų žiūrėjimas.

„Fondo“ (angl. „Foundation“, red. past.) ciklas, kosmonautikos pradininką Konstantin Tsiolkovsky įkvėpė Herbert George Wells

Bet, manyčiau, tai yra atsitiktinumas. Atsitiktinai pasitaikė ta tele-

„Pasaulių karas“ (angl. „The War of Worlds“, red. past.).

vizija (būtent tokia forma) ir tie žmonės, kurie leido pabandyti. Kadangi esame visuomenės dalis, tie faktoriai yra lemtingi. Iš to

Beje, H. G. Wells yra parašęs esė rinkinį „World Brain“. Jame jis jau

išplaukia toks patarimas: jei kažkuo giliai domėsitės, net jei tai

1937 m. fantazavo apie nemokamą visuotinę enciklopediją, kuri

atrodys nekomerciška ir galbūt tik hobis, gali taip atsitikti, kad jūsų

padėtų sukurti visuotinę taiką – čia galime atpažinti „Vikipediją“

hobis taps jūsų darbu visam gyvenimui. Mano atveju daugmaž taip

bei internetą.

ir nutiko. Tad sąveika yra tokia – fantastai domisi mokslu ir remiasi tuo, ką

Ilgainiui pasitraukėte iš aktyvaus fantastų gyvenimo. Kada ir kodėl tai nutiko?

mato, ir tos idėjos vėliau paskatina tikrų technologijų vystymąsi arba plėtrą. Dar vienu to pavyzdžiu galėtų tapti ir A. C. Clarke sugal-

Tai įvyko natūraliai. Atėjo naujos fantastų kartos, o man pasikeitė

vota geostacionarių palydovų sistema, aprašyta, berods, 1941 m.

darbai, gyvenimo ritmas. Pradėjau dirbti ir gyventi tiek Kaune, tiek

Pirmasis toks geostacionarus palydovas pakilo tik 1964 m.

Vilniuje, tą darau jau apie dvidešimt metų, tad ir dalyvavimas veiklose tapo sudėtingesnis. Manau, pajutau, kad man nebe taip įdomu, o kadangi į veiklas įsitraukė kiti jauni žmonės, perdavėme estafetę

Na, ir artėjant prie pokalbio pabaigos, kiek performuluotas legendinis klausimas – ar įmanoma, kad dar kada nors išbėgsite į fantastikos aikštelę?

jiems. Ne „Videokauko“ forma, bet kokia nors kita forma gal ir būtų

Kuo užsiimate dabar?

įmanoma. Pavyzdžiui, knygos forma, kur norėtųsi sujungti šiuo laikines mokslo tendencijas arba bandymus suprasti pasaulį,

Tuo pačiu – mokslu, kinu ir fantastika, tik kartais keičiasi propor-

kuris iš tiesų yra pakankamai sudėtingas. Parodyti, kaip visa tai

cijos. Dirbu LRT, kuriu laidas apie mokslą, bet, aišku, remiuosi ir

sąveikauja su fantastinėmis idėjomis. Kur būtų kalbama apie fan-

fantastinėmis idėjomis. Kartais labai įdomu palyginti tai, kas yra

tazijos, smalsumo svarbą – ypač šiais laikais – ir apie scenarijus,

ar buvo įsivaizduojama, su tuo, kas iš tiesų nutinka, įžvelgti ten-

kurie itin reikšmingi, jei norime iš anksto išvengti didelių problemų

dencijas. Taip pat dirbu su Lietuvos mokslų akademijos viešaisiais

arba jas kažkaip spręsti.

ryšiais, kartais rašant tekstus, straipsnius pasitelkiu žinias iš fantastikos srities, tad išliko toks pat miksas, kaip ir anksčiau, niekas

Kitaip tariant, mums reikalingos geros idėjos, galbūt grandiozinės

nepasikeitė.

idėjos, gebėjimas suburti žmones bendram tikslui, nes dabar tos problemos jau yra nebe valstybių masto, ne vienos visuomenės ar

Protagonistas | žiema 2021

INTERVIU:Rolandas Maskoliūnas -„Jei kažkuo giliai domėsitės, gali nutikti taip, kad tai taps jūsų darbu visam gyvenimui“ | Adomas Rutkauskas

R.Maskoliūno nuotr.

bendruomenės masto, o globalios problemos: kaip klimato kaita,

Bet juk Lietuva turėjo Rolandą Maskoliūną ir „Videokauką“? :)

migracija, karinė įtampa. (Juokiasi) Na, aš vis dar girdžiu – ir iš jaunesnės kartos žmonių – Pavienės valstybės to neišspręs, žmonės turi burtis ir plačiau su-

atsiliepimus, kad jie prisimena „Videokauką“. Tad gal kažkiek ta

vokti problemų mastą. Būtent tai ir pradėjo Herbert George Wells,

mano veikla ir padėjo sudominti fantastika. Bet čia yra nepalygina-

nes vienas didžiausių autoriaus pasiekimų – jo romanuose hero-

mi dydžiai (šypsosi).

jumi tapo nebe pavienis žmogus, ne individas, bet visa civilizacija. Būtent toks civilizacinis mąstymas, globalus mąstymas yra tai, ko

Tačiau pastebiu tendenciją, kuri itin džiugina – knygynuose pa-

mums dabar reikia. Tad fantastika, mano manymu, labai sėkmingai

sirodo vis daugiau vertimų, labai gerų knygų vertimų. Anksčiau jų

gali toliau jį skatinti.

praktiškai nebuvo, dabar, matyt, paaiškėjo, kad komerciškai tai yra patrauklu, tad leidyklos leidžia nemažai įvairių sričių mokslo popu-

Pats paskutinis klausimas – gal turite patarimų, kaip geriausiai pritraukti žmones domėtis fantastika? Kaip jiems būtų galima parodyti, kad tai yra perspektyvu, įdomu ir naudinga?

liarinimo knygų. Pastebiu ir fantastikos knygas. Atnaujinti vertimai, to paties I. Asimov romano „Fondas“, Frank Herbert knygos „Kopa“ (angl.

Čia, matyt, turėtų būti kažkokia viešųjų ryšių programa – didelė ir

„Dune“, red. past.) Tai reiškia, kad galbūt tai tik laiko klausimas?

išsami (juokiasi). Nes kodėl lenkai turi tokią gerą ir plačią, gausią ir

Manyčiau, kad anksčiau ar vėliau žmonės, susidurdami su tokia

išsamią, kokybišką ir įvairią fantastiką, o Lietuva neturi? Bet mes

mūsų fantastiška aplinka, technologijomis ir idėjomis, neišvengia-

turime gerą krepšinį. O lenkai – neturi.

mai ims ieškoti paaiškinimų, palyginimų. Tad, jei leidyklos atkreips dėmesį ir tam skirs daugiau lėšų, tas lūžis įvyks. Naujoji karta jau

Taip yra todėl, kad lenkai turėjo Stanislaw Lem, o mes turėjome Sabonį. Kartais vienas asmuo, išskirtinis asmuo, gali sukurti kažkokią tradiciją. Be abejo, ne visada, bet tokią tradiciją gali nulemti ir asmenybės vaidmuo istorijoje.

14 Protagonistas | žiema 2021

domisi naujais dalykais, todėl jiems tai bus natūralu.

Nepamirškite sekti naujienų! Kviečiame sekti mūsų socialinių tinklų profilius. Gyvename ir Facebook, ir Instagram! Facebook dalinamės aktualiomis naujienomis, konkursais, straipsniais iš praėjusių numerių (jei netyčia visų nesuskaitėte žurnale) bei svarbiais pranešimais apie prekybą, gyvus susitikimus ir, žinoma, žinutėmis iš mūsų partnerių. Na, o Instagram profilis, nepaisant „ūkio“ reikalų, skirtas šlovinti mūsų puslapiuose nugulusių piešinių autorius bei istorijose dalintis jūsų įspūdžiais apie mūsų meilės vaisių popieriaus formoje.

ProtagonistasMagazine

ProtagonistasMag

Ačiū už palaikymą,

Protagonistas | žiema 2021

Fikcija tampa realybe: kaip mūsų pasaulio įvykiai atspindi populiariąją kultūrą | Valdemaras nedvecki

Fikcija tampa realybe: kaip mūsų pasaulio įvykiai atspindi populiariąją kultūrą

Valdemaras Nedvecki

Keliautojas po alternatyvius ir paralelinius pasaulius, pasakojantis juose matytas istorijas.

2019 metų lapkritį pasaulyje pradėjus plisti koronavirusinei infekcijai, dėl kurios Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų kovo 11 dieną paskelbė pasaulinę pandemiją, mūsų gyvenimuose daug kas pasikeitė. Tiesą sakant, būtent ši besitęsianti pandemija ir jos atspindžiai populiariojoje kultūroje turėjo didžiausios įtakos šio teksto turiniui. Jis skirtas prisiminti arba atrasti populiariojoje kultūroje pavaizduotus įvykius, kurie vėliau įvyko ir turėjo reikšmės realiame pasaulyje. Šikšnosparnis

koronaviruso pandemijai šis filmas tapo

nančia pandemija, „Contagion“ pasaulis

labiausiai žiūrimu filmu „iTunes“ ir „Ama

atrodo mažai besiskiriantis nuo šių dienų

Kalbant apie realybe tampančią fikciją

zon“ platformose, o vos startavęs „HBO

realybės.

ir šiandieninio pasaulio kombinaciją,

Max“ platformoje iškart šovė ir į šios topus.

neįmanoma nepaminėti 2011 metais išleisto

Nors daug kur minimas žaidimas „The

„Contagion“ ypač dažnai buvo vartojamos

Steven Soderbergh „Contagion“. Prasidėjus

Division“ ir turi panašumų su mus vargi

sąvokos, kurios, atrodė, nebuvo reikalin-

16 Protagonistas | žiema 2021

Fikcija tampa realybe: kaip mūsų pasaulio įvykiai atspindi populiariąją kultūrą | Valdemaras nedvecki

Kadras iš „Contagion“ | 2011

gos mūsų žodyne iki 2020-ųjų metų. Viena

iš tiesų. Ir kuomet filmas pasirodė kinuose,

Buvo net užsiminta ir apie tai, kaip žmonės

tokių – socialinė atskirtis (angl. „social

jis nebuvo pateiktas kaip pranašystė – tai

rašys savo nuomones, prieštaraujančias

distancing“). Tai priverčia jaustis taip, lyg

buvo komercinė pramoga su žinomais

gydymo protokolams ir neigiančias vi-

filmas pralenkė laiką, nors jame ir nėra

Holivudo veidais. Kino teatruose rodomas

rusą. Ar neprimena to, ką teko matyti savo

labai daug dėmesio skiriama tam, kaip

filmas buvo įvardijamas kaip tikrai baisus,

„Facebook“ sraute?

pasaulis turėtų suvaldyti tokią pandemiją.

bet niekas jo tuomet nematė kaip aktualaus.

„Contagion“ kūrėjai tiesiog numatė tai,

Nors siužetas buvo laikytas realistišku,

Na ir, žinoma, tas veikėjas, kuris atliko

apie ką daugelis įprastai nepagalvodavo –

niekas jo nevadino... tikru.

vaidmenį tiek filme, tiek ir koronaviru-

greitai plintančią ligą, kuri pakeis pasaulio veidą.

so pandemijoje – šikšnosparnis. Jei dėl Niekas nenumanė, kad viena filmo scena

kažkokių priežasčių vis dar nematėte

šiandien taps tikru galvos skausmu tiek

„Contagion“ – tolesnis šios pastraipos

„Contagion“ scenaristas Scott Z. Burns

švietimo sistemai, tiek tėvams: „Ar reikia

skaitymas yra Jūsų atsakomybė, nes artėja

yra kalbėjęs, jog dar gerokai iki šio filmo

uždaryti mokyklas? Ir jei uždarysime

spoileris. Filmo pabaigoje yra parodoma

norėjo sukurti juostą apie pandemiją, kuri

mokyklas, kas tuomet liks namuose su

grandinė įvykių, sukėlusių pirmąjį pan-

sudarytų tokį įspūdį, kad visa tai gali įvykti

vaikais? Ir ar visi paliks vaikus namuose?“.

demijos ligos atvejį. Sergantis šikšnospar-

Protagonistas | žiema 2021

Fikcija tampa realybe: kaip mūsų pasaulio įvykiai atspindi populiariąją kultūrą | Valdemaras nedvecki nis prisiglaudžia kiaulių ūkyje, kur numeta užkrėstą banano gabaliuką. Šį suvalgo kiaulė, kuri yra paskerdžiama, o virėjas ją patiekia Makao kazino svečiams bei, nenusiplovęs rankų, perduoda virusą kitai darbuotojai, paspausdamas jos ranką.

Pandemija „Tom Clancy‘s The Division“ istorijos pagrindas – realūs įvykiai, kuriais buvo siekiama patikrinti, kiek yra pažeidžiama Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenė biologinės virusinės atakos atveju. 2001 metų birželį JAV buvo vykdoma operacija „Dark Winter“, kurios rezultatai nebuvo guodžiantys. Ataka parklupdytų visuomenę, nustotų veikti svarbios valstybinės institucijos, prasidėtų pilietiniai neramumai ir būtų prarandama daugybė aukų. Operacijos metu atlikta atakos simuliacija parodė, kad

Kadras iš „Contagion“ | 2011

gyventojų gyvenimo būdas ir saugumas priklauso nuo tokiai atakai visiškai nepasi ruošusios ekonomikos. Nafta, energija, tiekimas ir transportas yra svarbūs kiekvienos dienos elementai, kurie yra sudėtingo pasaulio dalis, o kuo pasaulis sudėtingesnis, tuo jis trapesnis. Sistema veikia remiantis tiekimo grandinėmis, kurios pristato dalykus ten, kur jų reikia ir kada jų reikia. Operacijos analitikai tokią sistemą pavadino kortų nameliu, iš kurio pašalinus vieną kortą sugriūtų viskas. Nuo to atsispyręs „Tom Clancy‘s The Division“

čia pradeda pasakoti šio žaidimo pasaulio

palietus banknotus virusas keliaus per

istoriją.

žmogaus odą, maistą, žaislus, vaikus ir kitus žmones. Tuo metu, kai pirmasis pa-

Minėtą sistemą palaiko ne kas kita kaip

cientas pajus ligos simptomus, užsikrėtę

pinigai. Kasmet amerikiečiai per vieną die

jau bus milijonai gyventojų. Ir nuo tada

ną išleidžia 90 milijonų dolerių įvairiems

situacija tik blogės:

pirkiniams. Toji diena žinoma Juodojo Penktadienio pavadinimu. Tai karštinė,

•

kurioje dalyvauja keli šimtai milijonų gyventojų. Būtent tą dieną ir buvo pradėta biologinė ataka. Gripo virusas ant banknotų

Pirmoji diena: ligoninės perpildytos, prasideda panika;

•

gali išgyventi iki 17 dienų. Daugybei žmonių

Antroji diena: įkuriamos karantino zonos, normuojami ištekliai, sustoja transportas;

•

Trečioji diena: sustoja tarptautinė prekyba, išsenka naftos atsargos, žlunga akcijų biržos;

•

Ketvirtoji diena: nutrūksta energijos tiekimas, ištuštėja parduotuvių lentynos, nebelieka geriamojo vandens;

•

Penktoji diena: trūkstantys maisto ir desperatiški žmonės ims daryti viską, kad išgyventų. Kiekvienas tampa potencialia grėsme.

Nors „Tom Clancy‘s The Division“ pandemijos scenarijus ir yra kur kas labiau apokaliptiškas, nei realų pasaulį ištikusi pandemija arba „Contagion“, COVID-19 pandemija atrodė kitaip dėl visame pasau lyje įsigaliojusių draudimų eiti iš namų

Kadras iš „outbreak“ | 1995

18 Protagonistas | žiema 2021

arba draudimų burtis į didesnes grupes.

Fikcija tampa realybe: kaip mūsų pasaulio įvykiai atspindi populiariąją kultūrą | Valdemaras nedvecki

TOM CLANCY'S THE DIVISION Ypač, jei teko bent kelias valandas praleisti

bendro su žaidimu) pateikė dar 2016 me-

vis tik nebūtų toks tolimas mums žinomai

pandemijos apimtame Niujorke. Būtent

tais, kuomet iki realių gatvių ištuštėjimo

realybei. Žaidime pateikiama, kad Kanados

šis miestas tapo vienu didžiausių žaidimo

buvo likę ketveri metai. 2019 metų pava

ministro pirmininko pavardė yra Trudeau.

scenaristų sugalvoto viruso židinių, visai

sarį, likus dar daugiau nei pusei metų iki

Jei atrodo, kad kažkur girdėta – šiuo metu

kaip realybėje Niujorkas buvo koronaviruso

pirmojo koronaviruso atvejo, išleistas „The

Kanados ministras pirmininkas yra Justin

židinys pandemijos pradžioje.

Division 2“, perkeliantis mus iš snieguoto

Trudeau. „Deus Ex: Human Revolution“

Niujorko į vasaros šildomą Vašingtoną,

išleidimo metu, politikas buvo Kanados

Turbūt galima sakyti, kad be „The Divi-

kuris atrodo toks pats tuščias ir apleistas.

parlamento narys, į kurį buvo išrinktas

sion“ nebuvo žaidimo, kuris yra taip arti

Bent jau mūsų pandemijos vasaros nėra

2008 metais. 2013 metais jis tapo Libera

to, kas nutiko realiame pasaulyje. Niujorkas

tokios, kokios vaizduojamos tęsinyje.

lų partijos pirmininku ir nuo 2015 metų užima dabartinį postą. Prireikė ketverių

yra visiškoje izoliacijoje po to, kai paplito paslaptingas virusas, kuris turėjo įtakos

Na, bet atsitraukime nuo pandemijų.

joms, o gyventojai, kurie tapo grėsme

metų, kad Kanadoje esančios ir žaidimą kūrusios studijos „Eidos Montreal“ pra-

milijonams mirčių ir masinėms evakuaci-

Taikliai numatyti politiniai ir kariniai įvykiai

našystė išsipildytų. Beje, tais pačiais 2011 metais politikos apžvalgininkai prognozavo

visuomenės likučiams, buvo uždaryti atski roje karantino zonoje, pavadintoje Tam-

Kalbant apie galimas pranašystes, tikriau-

sunkius laikus Kanados Liberalų partijai,

siąja Zona. Žinoma, visa tai skamba kiek

siai į mokslinės fantastikos žaidimų seriją

kuri pralaimėjo pastaruosius rinkimus, tad

labiau apokaliptiškai nei tai, ką patyrėme

„Deus Ex“ žiūrėsime kaip į tą kūrinį, kuris

galima spėti, kad žaidimo kūrėjams Justin

mes, tačiau vaikščioti po beveik visiškai

parodys, kaip pasikeis žmonių gyvenimas,

Trudeau pasirinkimas atrodė toliausiai

tuščią Manheteną beveik prilygo ėjimui į

kuomet technologijos taps ne tik buities,

nuo, kas gali įvykti realybėje. Arba galbūt

parduotuvę ištuštėjusiame Vilniaus miega

bet ir mūsų kūnų dalimi. Tačiau vienas

jie žinojo kažką, ko daugelis tuo metu

majame rajone tik prasidėjus pandemijai.

geriausių praėjusio dešimtmečio žaidimų

nežinojo.

„Deus Ex: Human Revolution“ turėjo ir Žaidimas pandemiją, tuščias gatves, per-

kitokią, politinę, prognozę, kuri, kaip laikas

Žaidimai, kuriuose vaizduojami įvairūs

pildytas ligonines ir grikių bei tualetinio

parodė, yra išties taikli. Žaidimo kūrėjai

kariniai konfliktai, dažnai gali būti arti

popieriaus trūkumą (šis punktas galimai

turėjo tikslą pavaizduoti 2027 metų pa-

realių įvykių. Vis tik pasaulyje yra ribotas

sugalvotas teksto autoriaus ir neturi nieko

saulį, kuris, nors ir turintis kitokį veidą,

skaičius šalių, galinčių kelti karinę grėsmę

Protagonistas | žiema 2021

Fikcija tampa realybe: kaip mūsų pasaulio įvykiai atspindi populiariąją kultūrą | Valdemaras nedvecki

„Homefront“ | 2011

20 Protagonistas | žiema 2021

Fikcija tampa realybe: kaip mūsų pasaulio įvykiai atspindi populiariąją kultūrą | Valdemaras nedvecki arba įsivelti į karinį konfliktą, kurio galima tikėtis ilgą laiką prieš jam prasidedant. Žaidimų kūrėjai gali kartais pataikyti į taikinio centrą taip pat lengvai, kaip ir laimėti 50 centų nutrinamų bilietėlių loterijoje. Tačiau kuomet į tą patį tašką centre pataiko net keli šūviai iš eilės, pradedi svarstyti, ką scenaristai žinojo, kai buvo rašomas scenarijus. Vienas tokių atvejų buvo 2001 metais pasirodęs pirmasis „Tom Clancy‘s Ghost Recon“ serijos žaidimas, kuriame pasakojama apie 2008 metais vykstantį Rusijos, Sakartvelo ir Baltijos šalių karinį konfliktą, kurį sukėlė Rusijos nacionalistai, siekiantys atkurti žlugusią Sovietų Sąjungą. Galbūt Baltijos šalys ir nedalyvavo vaizduotame kariniame konflikte, tačiau 2008 metais Rusijos pajėgos karinių pratybų metu išties įžengė į Sakartvelo teritoriją. Nors konflikto

„The Simpsons“ TV serialas

motyvai ir aplinkybės skyrėsi nuo realybės, žaidimas, numatydamas konflikto datą suklydo vos trimis mėnesiais. 2011 metų kovą išleistas žaidimas „Homefront“, kurio siužeto centre nauja karinė supergalia – suvienyta Korėjos valstybė, buvo pakankamai greitai pamirštas, bet nemažai žaidėjų ir internautų jį prisiminė metų pabaigoje. Žaidimo priešistorė pasakojo, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-il mirė 2012 metais, o šio vietą užėmė jo trečiasis sūnus Kim Jong-un. 2011 metų gruodį šie žaidimo įvykiai tapo realybe, žaidimo kūrėjams suklydus vos keliomis savaitėmis. Tiesa, bent jau kol kas daugiau „Homefront“ įvykių realybėje nepasikartojo – dabartinis Šiaurės Korėjos diktatorius neužėmė Pietų Korėjos ir nepuolė Jungtinių Amerikos Valstijų. Bet... „Homefront“ įvykiai vyksta 2027 metais. O šio žaidimo istorijai pamatą paklojo 2022 metais įvykusi azijietiško paukščių gripo epidemija ir nusilpusi JAV ekonomika. Beje, pastarasis įvykis buvo itin svarbus ir „Deus Ex: Human Revolution“ siužete, o abu šie žaidimai buvo išleisti 2011 metais ir abiejų veiksmas vyksta 2027 metais. Dar yra laiko fikcijai tapti realybe.

Simpsonų kūrėjai turi laiko mašiną? Na, bent jau taip mėgstama pajuokauti. To priežastis – skaičius atvejų, kuomet šis jau trisdešimt trečiąjį sezoną gyvuojantis animacinis serialas tiksliai nuspėjo būsimus įvykius. Tiesa, kai ką galima priskirti

ir tiesiog žmonijos technologiniam vysty-

sioje vienuoliktojo sezono 17 serijoje, kuri

muisi. Analogiškas prognozes matome ir

taip pat vaizdavo vieną iš galimų Simp-

įvairiuose mokslinės fantastikos kūriniuo

sonų ateičių, Lisa yra išrenkama naująja

se, kuriuose matomos arba aprašomos

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidente.

technologijos vėliau tampa realybe. Tokiais

Vienoje iš serijos scenų ji yra vaizduojama

atvejais net galima pasimesti, ar tai išties

Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, ap-

buvo prognozė, ar technologijų kūrėjai tie-

supta savo patarėjų bei kalbanti apie tai,

siog sėmėsi įkvėpimo iš tam tikro kūrinio.

kad iš prezidento Donald Trump paveldėjo

Juk negalima atmesti, kad technologijų

nemažą biudžeto krizę. Pats Donald Trump

kūrėjams gali kilti idėjų ir nemačius tam

dar 1999 metais skelbėsi sieksiantis JAV

tikro populiariosios kultūros kūrinio ir toji

prezidento posto, tačiau jam tai pavyko

idėja sutaps su tuo, ką jau matėme fikcijoje.

įgyvendinti tik 2016 metais. Respublikonų partijai paskelbus, jog būtent jis tampa

Kaip ten bebūtų, geri tokie technologinių

partijos kandidatu prezidento rinkimuose,

prognozių pavyzdžiai yra Simpsonų šeštojo

minėtos serijos scenaristas Dan Greaney

sezono 8-oji ir 19-oji serijos. Pirmajame

pareiškė, kad serija yra „perspėjimas

pavyzdyje matėme dabartinį autocorrect‘ą,

Amerikai“, o po rinkimų išleisto dvidešimt

kuomet mokyklos mušeikos Dolph delni

aštuntojo sezono 7 epizodo pradžioje Bar-

niame kompiuteryje parašytas tekstas

tas ant lentos rašė „Being right sucks“.

„Beat up Martin“ buvo pakoreguotas į „Eat up, Martha“. Antrasis pavyzdys mums

Kitas svarbus įvykis buvo išpranašautas

pristatė vieną iš galimų Simpsonų ateičių,

1998 metais pasirodžiusioje dešimtojo

kurioje Lisos vaikinas Hugh skambučiams

sezono 5-oje serijoje. Serialas savo kūry-

naudojo išmanųjį laikrodį. Tiesa, jis atrodė

binės studijos „20th Century Fox“ logotipą

tarsi atlenkiamas telefonas, pritvirtintas

pavaizdavo kartu su žemiau jo buvusiu

ant rankos laikrodžio apyranke, tad tuo

prierašu „a Division of Walt Disney Co“.

pačiu 1994 metais pamatėme ir anima

Niekas nesitikėjo, kad praėjus 19 metų tai

cinį atlenkiamo telefono prototipą. Na o

taps realybe ir „Walt Disney Studios“ 2017

pirmieji tikrieji išmanieji laikrodžiai, at-

metų gruodį už daugiau nei 52 milijardus

pažįstantys balsą, pasirodė 2013 metais.

dolerių įsigis „21st Century Fox“, kuri ir valdė „20th Century Fox“. Šiandien „21st

Bet Simpsonuose yra ir daugiau prognozių,

Century Fox“, kaip atskira kompanija, yra

kurioms tapus realybe, nebūtų galima pa-

uždaryta, o „20th Century Fox“ yra tiesio-

sakyti, kad šis animacinis serialas įkvėpė

giai valdoma Peliuko Mikio namų.

žmones to siekti. 2000 metais pasirodžiu-

Protagonistas | žiema 2021

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti | Kastytis Zubovas

Kastytis Zubovas

Astrofizikas, mokslo populiarintojas ir visokiausios fantastikos entuziastas.

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti Žmonės, pašėlusiais greičiais lakstantys ore su reaktyviniais varikliais ar metaliniais sparnais. Erdvėlaiviai, kuriais per kelias valandas galima įveikti tarpžvaigždinius atstumus. Susidūrimai, sudaužantys automobilius, po kurių herojams tereikia nusipurtyti dulkes nuo kostiumo. Portalai, jungiantys tolimus planetos ar net Visatos kampelius. Ir, žinoma, niekaip nesuplyštančios Hulko kelnės. „Marvel“ kino visatoje (kaip ir komiksuose) apstu fantastinių technologijų ir reiškinių, kurie, atrodytų, visiškai prieštarauja šiandieniniam mūsų supratimui apie fizikos dėsnius. Bet ar tikrai visas ten vaizduojamas mokslas ir technologijos – tik vaizduotės vaisius? Pasirodo, toli gražu. „Marvel“ kino visatos kūrėjai nuolatos bendrauja su mokslininkais, kad į filmus būtų įtraukta logiškai pagrįsto mokslo, o ten, kur to padaryti neleidžia siužetas, bent jau įvairios su mokslu susijusios detalės būtų tikroviškos. Visų tokio bendradarbiavimo vaisių apžvelgti greičiausiai net neįmanoma, bet kviečiu susipažinti su keletu pavyzdžių.

22 Protagonistas | žiema 2021

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti | Kastytis Zubovas

„Iron man 3“ Plakatas

Geležinio žmogaus geležinis rūbas

bet palikime juos pabaigai. Pažiūrėkime

giau dirbti nepavargstant ir kitaip juos

į tai, kas slepiasi po šiuo dėmesį pagau

sustiprintų. Kol kas šie projektai – HULC

Pirmojo „Marvel“ kino visatos filmo

nančiu rūbu. Kostiumas suteikia Starkui

(Human Universal Load Carrier) ir TALOS

pradžioje Tony Stark, genijus milijonie-

ypatingos jėgos, taip pat palaiko jo

(Tactical Assault Light Operator Suit) –

rius ginklų prekeivis, urve Afganistane

gyvybę, užgydo žaizdas. Tuo jis primena

nebuvo sėkmingi, bet vilties juos sukurti

pasigamina pirmąjį Geležinio žmogaus

skafandrą ar medicininį gyvybės palai-

mokslininkai ir generolai neatsisako. Tik

kostiumą. Taip gimsta vienas iš ikoniškų

kymo aparatą – ir viena, ir kita jau seniai

galutinis rezultatas, kaip matome, greiči-

„Marvel“ superherojų atributų. Iš pirmo

egzistuoja. Prijunkime prie šių prietaisų

ausiai netiksliai atitiks filme matomą

žvilgsnio šis įrenginys, leidžiantis Starkui

tvirtą egzoskeletą, leidžiantį nešiotojui

technologiją – reaktyvinio skrydžio ir

skraidyti, šaudyti ir kaip lygiam grumtis

pakelti daug didesnius svorius, nei galėtų

šaudymo galimybių arba nebus visiškai,

su nežemiško stiprumo padarais, atrodo

natūraliai, ir padenkime jį šarvais, ir jau

arba reikės ilgai palaukti.

visiškai fantastinis. Bet geriau panagrinė-

būsime daugiau nei pusiaukelėje iki filmo

jus pamatysime, kad Geležinio žmogaus

kostiumo galimybių.

Priežasčių tam yra dvi. Viena vertus, tiek skraidymas, tiek šaudymas turi dideles

kostiumo technologijas jau – beveik – Nenuostabu, kad JAV ir kai kurių kitų

sąnaudas – kuro arba amunicijos. Žmo-

šalių kariuomenės jau vysto panašias

gus nėra prisitaikęs skraidyti, juo labiau

Labiausiai matomos kostiumo savybės yra

technologijas, kurios leistų kariams

šaudyti skraidydamas. Tad duoti jam šias

skraidymas ir galingas ginklų arsenalas,

pernešti sunkius krovinius, daug il

galimybes tiesiog neefektyvu. Aišku, pats

turime.

Protagonistas | žiema 2021

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti | Kastytis Zubovas kostiumas galėtų kompensuoti žmogaus trūkumus, bet tada kyla klausimas, kam apskritai reikia žmogaus? Jau dabar daugybė žvalgybos užduočių – tiek kari niame, tiek civiliniame kontekste – pati kimos bepiločiams dronams, po truputį gausėja ir ginkluotų dronų naudojimas kare. Šaudantis skraidantis žmogus greičiausiai būtų tiesiog žingsnis atgal. Antra priežastis – amunicija ir kuras užima vietos, ir gana nemažai. Sutalpinti juos į lėktuvą gal ir nesudėtinga, bet įtalpinti į žmogaus dėvimą kostiumą – visai kitas uždavinys. Taigi net jei būtų nuspręsta, kad skraidantys ginkluoti žmonės yra naudingi – ar kare, ar kitais tikslais – iki jų atsiradimo reikės palaukti miniat iūr i zacijos technologijų patobulėjimo. Beje, Geležinio žmogaus kostiumo vaizdavimas filmuose vienu svarbiu aspektu atkartoja realybę, net ir nepaisant pačių technologijų realistiškumo. Per dešimt-

„Iron man“ | 2008

metį kostiumas buvo ne kartą patobulintas. Pirminė prototipinė versija virto tvarkingu įrenginiu, kurį laikui bėgant

fantastinės technologijos vystymasis

nos visatos dalies į kitą per kelias akimir

papildė geresnės valdymo sistemos, dau-

prideda jai realistiškumo prieskonį.

kas. Vėlgi, sakytum, visiškai fantastinis

giau automatizacijos, o vėliau konstrukcija išvis pakeista nanotechnologijomis. Tokie pokyčiai gerai atspindi ir realių technologijų kitimą, ko filmuose dažnai nematome. Pirmieji išmanieji telefonai, nors ir atrodė panašiai į šiandieninius, savybėmis skyrėsi gerokai; šiandieniniai kompiuteriai, lyginant su pirmaisiais, neatpažįstamai pasikeitė ir vizualiai. Keitėsi ir mašinos, ir lėktuvai, ir praktiškai kiekviena kita technologija, taigi

elementas, svarbus tik istorijos vystymui,

Vaivorykštinis kirmgraužos tiltas

nes kas norėtų žiūrėti filmą, kuriame Toras, įsėdęs į erdvėlaivį, kelis šimtmečius

Ketvirtajame filme „Marvel“ visata iš-

skrenda iki Žemės?

siplėtė nuo Žemės į, na, visą visatą. Ar bent jau devynis pasaulius, kurių pavadinimai

Ir visgi Vaivorykštės tiltas turi mokslinį

girdėti skandinavų mitologijos gerbėjams.

pagrindą – bent jau matematikoje. Apie

Asgarde gyvenantis Toras ir kiti veikėjai

tai užsimenama netgi pačiame filme, kai

tarp šių devynių pasaulių keliauja Bi-

astrofizikė Jane Foster pavadina Bifrosto

frostu, arba Vaivorykštės tiltu – žėrinčiu

apsireiškimą Žemėje „Einšteino-Rozeno

keliu, kuris permeta keliauninkus iš vie

tiltu“. Albertas Einšteinas (tas pats, kuris sukūrė reliatyvumo teorijas ir išvedė garsiausią formulę E=mc^2) ir Nathan Rosen 1935 metais moksliniame straipsnyje išvystė idėją apie tunelius, kurie gali jungti labai tolimas vietas erdvėlaikyje – tai yra, atskirtas dideliais atstumais. Dar žinomi kaip kirmgraužos, tokie tuneliai figūruoja daugybėje mokslinės fantastikos kūrinių, nuo „Žvaigždžių vartų“ („Stargate“) iki „Portal“ žaidimų. Fizikai apie kirmgraužas irgi kartais galvoja, bet jų egzistavimas realybėje kol kas atrodo menkai tikėtinas: matematiniai sprendi niai yra nestabilūs, kitaip tariant, net jeigu kirmgrauža kaip nors ir atsirastų, per mažytę sekundės dalį išnyktų. Egzotiškas darinys, vadinamas neigiama ener gija, galbūt galėtų kirmgraužą stabili

Kadras iš „THor“

24 Protagonistas | žiema 2021

zuoti, tačiau ir ji kol kas egzistuoja tik teo riniuose modeliuose, o ne laboratorijose.

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti | Kastytis Zubovas

„Marvel“ Konceptinis piešinys Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad „Mar-

vių medžiagų vartojimas karo tikslams

pagerinti sportinei formai. 2011 metais

vel“ visatoje Asgardo gyventojai – Toras

prasidėjo kaip tik Antrojo pasaulinio

apklausus pasaulio lengvosios atletikos

ir kiti skandinavų mitų personažai – yra

karo metais – Vokietijos kariuomenėje

čempionato dalyvius, trečdalis prisipažino

ypatingai pažengusi civilizacija. Tad

metamfetaminas, užpatentuotas 1937

kada nors vartoję draudžiamų preparatų;

galbūt tai, kas mums atrodo tik teoriniai

metais, buvo dalinamas į kairę ir į dešinę.

Pasaulio antidopingo agentūros analizė

svarstymai, jiems yra kasdienybė? Juk

Jo efektas kariams buvo įspūdingas – pa-

parodė dar didesnius skaičius. Taigi

prieš šimtą metų panašiai magiškai būtų

sakojama, kad reguliarių šio preparato

akivaizdu, kad tam tikri super-sporti-

atrodę vaizdo skambučiai, o dabar jie yra

dozių gaunantys kareiviai galėjo tris die-

ninkų serumai naudojami, ir gana plačiai.

tiesiog nuobodžios rutinos dalis.

nas nemiegoti ir nužygiuoti 60 kilometrų nesustodami. Tai yra viena iš priežasčių,

Iš kitos pusės, akivaizdu, kad Steve Rogers

Pirmasis genetiškai modifikuotas amerikietis

paa iškinančių greitas Vokietijos per-

Kapitonu Amerika tampa ne kokio dopin-

gales karo pradžioje. Vėliau, supratus,

go kokteilio išgėręs. Superkario serumas

1942 metais slaptoje JAV karinėje labo-

kad preparatas turi ir stiprų neigiamą

padidina jo ūgį, raumenų masę, suteikia

ratorijoje jaunam paliegusiam kariūnui

poveik į, metamfetamino vartojimas buvo

antžmogiškos jėgos ir ištvermės. Hor-

Steve Rogers suleidžiamas superkario se-

dalinai įslaptintas, bet tęsėsi iki pat karo

monų injekcijų pagalba tokius pokyčius

rumas – preparatas, pavertęs jį Kapitonu

pabaigos. Kitų šalių kariuomenės taip pat

įmanoma sukelti vaikystėje ir paauglys

Amerika. Per dešimtmečius šio serumo

vykdė panašius eksperimentus, bet ne taip

tėje, kol organizmas auga ir vystosi.

atmainų gavo ir daugiau žmonių, nuo Žie-

plačiai. Gali būti, kad pasakojimai apie

Norint pasiekti tokį efektą suaugusiam

mos kario Bucky Barnes iki Hulko – Bruce

antžmogiškus vokiečių karių gebėjimus

žmogui, jo audinius tektų dirbtinai „su-

Banner. Apskritai eliksyrai, suteikiantys

suteikė peno ir komiksų kūrėjų vaizduotei

grąžinti į vaikystę“ – tą iš dalies daro

ypatingų galių, randami įvairiuose fan-

ir privedė prie superkarių serumo „Mar-

regeneratyvinės medicinos sritis, paremta

tastiniuose kūriniuose. Ar jų gali būti ir

vel“ komiksuose.

indukuotomis kamieninėmis ląstelėmis. Kamieninėmis vadinamos ląstelės, iš

realybėje? Per septynis dešimtmečius steroidai

kurių galima išauginti bet kokį kitą audinį

Viena vertus, ne tik gali, bet ir yra. Įvai

gerokai patobulėjo, pašaliniai poveikiai

arba net organą. Anksčiau buvo mano-

riausi steroidai vartojami ne tik karių,

sumažėjo, o norimi efektai kartais netgi

ma, jog pakankamą potencialą turi tik

bet ir sportininkų, o kartais ir tiesiog

sustiprėjo. Nepaisydami draudimų, spor-

iš embriono ar placentos išskirtos, labai

žmonių, kuriems reikia trumpo energijos

tininkai vis rizikuoja karjeros perspek

jaunos ląstelės, tačiau kuo toliau, tuo

užtaiso. Tiesą sakant, platus psichoakty

tyvomis ir vartoja preparatus, skirtus

daugiau randama būdų, kaip galima ir

Protagonistas | žiema 2021

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti | Kastytis Zubovas

„Guardians of the Galaxy“ plakatas | 2014

26 Protagonistas | žiema 2021

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti | Kastytis Zubovas suaugusių organizmų ląstelėse indukuoti

ar ksandariečiai – labai panašūs į žmones.

gentinės evoliucijos. Kaip tai gali nutikti?

kamieniškumą, „sugražinti jas į vaikystę“

Kodėl? Nejaugi tai tik režisierių bandymas

Hipotezė, vadinama panspermija, kviečia

ir ateityje išmokti išauginti iš jų prarastą

sutaupyti lėšų kostiumams, prostetikai ir

panagrinėti, kas nutiktų, jei gyvi orga-

organą arba net patobulinti esamą.

specialiesiems efektams? Ir išvis, ar gali

nizmai, ar bent jau genetinė medžiaga,

egzistuoti tiek daug gyvenamų pasaulių?

keliautų kosmose nuo vienos planetos prie kitos. Uolienos, pavyzdžiui, tikrai keliauja

Be to, žmonės, akivaizdu, yra skirtingi – pavyzdžiui, vieni turi daugiau rau-

Atsakymas į pastarąjį klausimą kuo tol iau,

– Žemėje rastas ne vienas meteoritas, ku-

menų, kiti – mažiau. Dalį skirtumų lemia

tuo labiau atrodo teigiamas. Nors kol

rio cheminė sudėtis rodo jį kadaise buvusį

genetika, nes vieni turi vienokius genų

kas nežemiškos gyvybės dar neradome,

Marso plutos dalimi. Jeigu toks uolienos

variantus, o kiti – kitokius. Tarp kitų gyvų

žinios apie egzoplanetas – planetas už

gabalas, atplėštas nuo vienos planetos ir

organizmų randame daugybę su tokiomis

Saulės sistemos ribų – nuteikia optimis-

kosminių jėgų nusiųstas kitos link, būtų

savybėmis, kurios žmonėse atrodytų tik-

tiškai. Šiuo metu egzoplanetų žinoma per

aplipęs gyvais organizmais, įmanoma,

rai fantastiškai: nuo gebėjimo išgyventi

penkis tūkstančius, bet tai – tik mažytė

kad bent dalis jų išgyventų ir naujoje

svilinantį karštį ir stingdantį šaltį iki

dalis visos jų įvairovės. Statistinė analizė

aplinkoje imtų daugintis bei vystytis.

atsparumo radiacijai, nuo didžiulės jėgos

rodo, kad vidutiniškai kiekviena žvaigždė

Kelionė neturėtų apsiriboti vien ta pačia

iki žaibiško greičio. Jei galėtume tokius

Paukščių Take turėtų turėti po daugiau nei

planetine sistema. Pastaraisiais metais

genus įterpti žmogui ir išmokyti orga-

vieną planetą; nėra priežasčių galvoti, kad

aptikti du objektai – asteroidas ir kometa

nizmą juos panaudoti, galbūt galėtume

kitose galaktikose situacija būtų kitokia.

– skriejantys pro Saulės sistemą, bet čia

sukurti tikrų superherojų? Teoriškai gal

Planetų, panašių į Žemę – tai yra uolinių

neužsilikę. Jie atkeliavo iš tarpžvaigždinės

ir taip, bent jau sprendžiant iš analogijų

ir nuo žvaigždės nutolusių tiek, kad jų

erdvės, o kadaise buvo kitos planetinės

su paprastesnėmis gyvybės formomis.

paviršiaus temperatūra būtų tinkama

sistemos nariai. Skaičiuojama, kad Saulės

Nuo pirmųjų genetiškai modifikuotų or-

skystam vandeniui egzistuoti – taip pat

sistemoje tokių objektų gali būti milijar-

ganizmų sukūrimo praėjo jau pusšimtis

greičiausiai yra beveik tiek pat, kiek ir

dai, tiesiog juos atskirti nuo „vietinių“ la-

metų; šiuo metu genetiškai modifikuo-

žvaigždžių – kelios dešimtys milijardų.

bai sudėtinga. Neseniai keli mokslininkai

tos bakterijos ir mielės gamina įvairius

Žinoma, vien tinkama temperatūra ir

įvertino, kad gyvybės sklaida tokiu būdu

naudingus chemikalus, pelės reguliariai

uolinis paviršius toli gražu nereiškia

daugumai planetų Paukščių Take yra la

modifikuojamos laboratoriniams ekspe

sąlygų, panašių į Žemę – užtenka

biau tikėtina, nei nepriklausomas gyvybės

rimentams, o genetiškai modifikuotų

pažvelgt i į kaimyninę Venerą, su paviršių

užsimezgimas. Aišku, ši išvada remiasi

ingredientų turintis maistas dažnai ap-

gaubiančiais tankiais sieros rūgšties de-

įvairiomis nebūtinai teisingomis prie-

tarinėjamas iš teisinės pusės. Genetinės

besimis – bet tikimybė, kad bent dalyje

laidomis apie gyvybės atsiradimą, pan-

žmonių modifikacijos yra daug etinių

planetų galėtų užsimegzti gyvybė, tikrai

spermiją ir planetų savybes, bet, atrodo,

klausimų kelianti tema. Vienas svarbiau

atrodo nemaža.

kad panspermija yra bent jau įmanomas gyvybės plitimo Galaktikoje būdas.

sių: kol kas nemokame pakeisti suaugusio žmogaus geno pagal sąmoningą pagei-

Jei gyvybė užsimezga, ar gali ji atrodyti

davimą, tas turi būti padaryta ankstyvoje

panaši į žemiškąją? Yra dvi mokslinės

vystymosi stadijoje, kai žmogų sudaro

priežastys, kodėl atsakymas gali būti tei-

viena ar vos kelios ląstelės. Genų terapija

giamas. Pirmoji vadinama konvergentine

Rytų Afrikoje yra maža karalystė, iš

paremti gydymo metodai, skirti gydyti

evoliucija. Žemėje ji pasireiškia tuo, kad

pažiūros nelabai besiskirianti nuo

įvairioms ligoms, irgi arba yra skiriami

genetiškai labai nepanašūs organizmai,

varganų kaimynių. Bet kirtus viską

vaikystėje, kai organizmas aktyviai auga

vystydamiesi panašioje aplinkoje, įgauna

slepiančius iliuzijų gaubtus, atsiveria

ir vystosi, arba yra nutaikyti į audinius,

panašių bruožų. Šikšnosparniai nėra

technologiškai pažangiausia šalis visoje

kurie aktyviai dauginasi arba nuolat at-

paukščiai, bet turi sparnus ir skraido;

Žemėje. Nuo kasdienio gyvenimo deta

sinaujina, pavyzdžiui, kraujotakos siste-

delfinai nėra žuvys, bet turi pelekus; ran-

lių iki medicinos ir karybos – viskas

ma ar vėžiniai audiniai. Tačiau jeigu bus

dama ir daugybė smulkesnių pavyzdžių.

Wakandoje tiesiog švyti aukštosiomis

išvystyta regeneratyvinė medicina, galbūt

Jei ekologinės nišos kitose planetose būtų

technologijomis, kurios nustebintų ir

kartu su genų inžinerija ji prasiplės ir į

panašios į žemiškąsias, ten greičiau

Tonį Starką. Pakalbėkime apie dvi iš jų –

žmonių galimybių didinimą?

siai irgi susiformuotų augalų, vabzdžių,

maskuojančius barjerus ir jėgos laukus.

žuvų, paukščių ir panašių gyvybės grupių

Iš pirmo žvilgsnio šios technologijos gali

Gyvybės pilna Galaktika

analogai.

pasirodyti panašios – abi projektuoja tam

2011-aisiais išsiplėtusi iki skandinaviškų

Žinoma, paukščio analogas nebūtinai

atstūmimo. Visgi nukreipti šviesos bangas

pasaulių, po trejeto metų „Marvel“ visata

yra paukštis. Gal jis turėtų penkis spar-

(ko reikia uždengimui) ir fizinius objektus

dar padidėjo – „Galaktikos sergėtojų“

nus ir burną kūno centre, panašiai kaip

(jėgos lauko principas) – labai skirtin-

filme aplankytos naujos planetos, o ir pats

jūros žvaigždė? Tokio padaro tikrai ne-

gi uždaviniai. Ir abu jau turi tam tikrų

filmas, neskaitant pagrindinio veikėjo

supainiotume su žemišku. Bet jei gyvybė

analogų realybėje.

kilmės, neturėjo ryšio su Žeme. Iš kitos

keliose planetose prasidėjo nuo tų pačių

pusės, dauguma ateivių, vaizduojamų

mikroorganizmų, ji būtų dar panašesnė

Bandymai paslėpti įvairius daiktus

tame filme – ar tai būtų žaliaodė Gamora,

tarpusavyje, nei laikantis vien konver-

prasidėjo dar per Pirmąjį pasaulinį karą,

Pasislėpusi karalystė

tikrą efektą per atsumą: uždengimo arba

Protagonistas | žiema 2021

„Marvel Cinematic Universe“ ir mokslas – ne taip toli, kaip gali pasirodyti | Kastytis Zubovas kai Vokietijos ir Britanijos kariuomenė ieškojo būdų užmaskuoti žvalgybinius lėktuvus. Tie bandymai daugiausiai buvo nesėkmingi, o apskritai maskuoti lėktuvus pavyko tik aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Tiesa, tai buvo maskavimas nuo aptikimo radaru – tinkamai kreivi korpuso paviršiai išsklaidydavo radijo bangas įvairiomis kryptimis ir praktiškai nesukurdavo jokio atspindžio. Pasiekti panašų efektą su daug trumpes nio bangos ilgio regimaisiais spinduliais yra gerokai sunkiau, bet keletas prototipų egzistuoja. Vienas iš būdų padaryti objektą nematomą, ar bent jau sunkiai

iš „Black panther“ filmavimo aikštelės

pastebimą, vadinamas aktyvia maskuote. Prie objekto tvirtinamos kameros, ku rios filmuoja aplinkos vaizdą ir rodo jį ant ekranų priešingoje pusėje. Kad ir iš kurios pusės žiūrėsime į tokį objektą, matysime už jo esantį vaizdą. Tokį daiktą pamatyti tampa sunkiau, nei nemaskuojamą, bet visgi idealaus maskavimo pasiekti neįmanoma. Kita, sudėtingesnė ir geresnė, technologija paremta metamedžiagomis. Šiuo terminu įvardijama didžiulė įvairovė medžiagų, kurių atominė struktūra pagaminta tokia, jog jos turėtų savybes, nebūdingas natūralioms medžiagoms. Viena iš dažniausių „nenatūralių“ metamedžiagų savybių – neigiamas šviesos lūžio rodiklis. Kitaip tariant, šviesos ar kitos elektromagnetinės bangos, pasiekusios tokią medžiagą, jos viduje ima sklisti priešinga kryptimi. Tinkamai sudėliojus tokių medžiagų sluoksnius, galima pagaminti skydą, kuris nukreipia šviesą aplink objektą. Pirmosios tokios metamedžiagos pagamintos apie 2000 metus; jos veikė mikrobangų ruože – trumpesniame, negu radijo bangos, bet dar gerokai ilgesniame,

nei regimosios. Technologijoms tobulė-

lauke vien šiuo efektu neįmanoma – net

jant, pasiektas maskavimas ir infrarau

pats tvirčiausias objektas greičiau sudegs,

donųjų bei regimųjų spindulių ruože. Jis

nei pakils. Lazeriniai ir panašūs levitacijos

irgi nėra tobulas – dažniausiai veikia

prietaisai veikia kiek kitokiu principu –

tik tam tikru atstumu nuo maskuojamo

išnaudoja elektrinio lauko netolygumus.

objekto arba atvaizdą iškreipia, o ne pil-

Elektromagnetine spinduliuote šios ban-

nai paslepia. Visgi galimybė pasislėpti,

gos vadinamos ne be reikalo – kiekvienas

pavyzdžiui, nuo infraraudonųjų spindulių

spindulys susideda iš elektrinio ir magne-

detektorių yra labai naudinga. Infrarau

tinio lauko bangų. Tinkamai sufokusavus

donuosius spindulius skleidžiame mes

spindulį, galima sukurti pluoštą, kurio

patys, taip pat įvairūs veikiantys prietai-

viduryje elektrinis laukas stiprėja pluošto

sai – juos jaučiame kaip šilumą.

ašies link. Dauguma medžiagų, patekusios į tokį lauką, ima judėti link ašies ir ten

Pakelti ar pastumti daiktą per atstumą

pasilieka. Akustinė levitacija daug kam

taip pat įmanoma. Ir turiu omeny ne vėjo

gali būti matyta, pavyzdžiui, koncertuose:

gūsį, o lazerio ar ultragarso bangas. Šviesa

stiprios garso bangos pakelia dulkes nuo

turi slėgį, taigi stipriai apšviestas daiktas

kolonėlių, o kartais dulkės net kurį laiką

jaučia stūmos jėgą – šį principą bandoma

sklendžia ore virš garsiakalbio. Tinkamai

pritaikyti kosminiams skrydžiams, kai

parinkus garso bangų dažnį bei išdėsčius

išskleidę plačias veidrodiškas bures, erd-

garsiakalbius, įmanoma levituoti daleles

vėlaiviai galėtų pasitelkti Saulės spindu

ir praktiškai neribotai ilgai.

liuotę ir taip pagreitėti ar sulėtėti be jokio kuro. Bet spinduliuotės slėgis yra mažytis,

Pirmieji levitacijos eksperimentai buvo

tad pakelti ką nors Žemės gravitaciniame

daromi tik su mikroskopinėmis dalelėmis, bet 2013 metais mokslininkai trim lazerio spinduliais pakėlė plika akimi matomą daiktą – dviejų milimetrų dydžio veidrodėlį. Šiemet paskelbta apie centimetro dydžio disko su specialiais nanometriniais grioveliais levitaciją. Akustinė levitacija taip pat jau naudojama milimetrų dydžio mėginių pakėlimui. Savaime suprantama, keli milimetrai – labai toli iki žmogaus ar mašinos dydžio, o levitacija laboratorijoje gerai kontroliuojamomis sąlygomis – toli iki panaudojimo savi gynai, atremiant atskriejančias kulkas. Galbūt levitacijos technologijos niekada nepasieks tokių taikymo galimybių. Bet tikėtis galima.

Wakanda žaidime „Marvel's Avengers“

28 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas | žiema 2021

„Marvel“ jau užkariavo kino teatrus. Metas televizijai. | Valdemaras Nedvecki

„Marvel“ jau užkariavo kino teatrus. Metas televizijai.

Valdemaras Nedvecki

Keliautojas po alternatyvius ir paralelinius pasaulius, pasakojantis juose matytas istorijas.

Šio teksto rašymo metu „Disney+“ platformoje leidžiami „Marvel“ serialai jau ne kartą stebino, džiugino, liūdino ir suteikė kitų emocijų, kurias buvo galima patirti stebint naujus, iki šiol kiek mažiau dėmesio sulaukusių veikėjų nuotykius. Šios kino visatos gerbėjai jau matė „WandaVision“, „The Falcon and the Winter Soldier“, „Loki“ ir „What If...?“. Pažvelgus į „Disney+“ planus, galima drąsiai sakyti, kad tai tik kelionės pradžia. Be to, „Disney+“ galimai yra vienas geriausių „Marvel Cinematic Universe“ nutikusių dalykų, o kino teatrų ekranus užvaldę „Marvel“ filmai šiemet užvaldys ir televiziją. Ankstesni bandymai

kurias buvo taikoma, bet visi šie bandymai

buvo metais anksčiau kino teatruose ro-

turėjo kitus du bendrus bruožus: sava-

dyto pirmojo „The Avengers“ spin-off‘as.

2008 metais kartu su pirmuoju „Iron

rankiškai dirbantį „Marvel Television“

Ir nors pirmąjį sezoną atrodė, kad serialas

Man“ startavus „Marvel Cinematic Uni-

vadovą Jeph Loeb ir Kevin Feige nedalyva-

tikrai yra didžiosios visatos dalis (sezono

verse“ serijai, kurios (teksto rašymo

vimą jų kūrimo procesuose.

pabaigoje jame net pasirodė Samuel L.

metu) paskutinis filmas „Shang-Chi and

Jackson vaidinamas Nick Fury), vėliau se-

the Legend of the Ten Rings“ tapo jau 25-

Pirmasis bandymas buvo 2013 metų

rialas vis labiau tolo nuo filmų ir nuo ket-

uoju serijoje, bandymų šią visatą perkelti

rugsėjį „ABC“ kanale startavęs ir iki 2020-

virtojo sezono ėmė gyventi atskirą gyve

į televizijos ekranus buvo ne vienas ir ne

ųjų rugpjūčio, ilgiausiai iš visų bandymų,

nimą. Po jo tame pačiame „ABC“ kanale

du. Skyrėsi kūrėjai, skyrėsi ir auditorijos, į

gyvavęs „Agents of S.H.I.E.L.D.“, kuris

pasirodė dar du serialai. „Agent Carter“,

30 Protagonistas | žiema 2021

„Marvel“ jau užkariavo kino teatrus. Metas televizijai. | Valdemaras Nedvecki

kuris buvo „Captain America: The First

pagrindinius vaidmenis kūrusius aktorius

kūrimo procesui „Disney“ ėmėsi „Marvel

Avenger“ spin-off‘as, vis tik sulaukė nors

grįžtančius, tačiau kol kas jie neatrodo

Television“ reformų. Atskiras padalinys

ir menko, tačiau šiokio tokio pripažinimo

lyg būtų MCU dalimi. Be kelių pirmojo

tapo „Marvel Studios“ dalimi, o prieš

kaip galimai kanoniškas visatos kūrinys,

„Avengers“ filmo įvykių paminėjimo

tai su Kevin Feige savo idėjų nederinęs J.

kuomet užuominos į jį buvo matomos

daugiau šie serialai nieko bendro su MCU

Loeb nors ir liko vadovo poste, dabar tapo

„Avengers: Endgame“ filme. Tuomet buvo

nebeturi.

pavaldus viską prižiūrinčiam MCU kūrėjui. Pasibaigus reformai „Helstrom“ išvydo

bandymas sukurti ir „Inhumans“ serialą, tačiau geriau apie jo egzistavimą pamiršti.

2017 metais buvo imtos kurti atskiros

dienos šviesą kaip 10 serijų mini-serialas,

Tik gaila, kad atmatyti nepavyks.

franšizės „Marvel Cinematic Universe“

kuris net neturi visiems serialams įprasto

viduje. „Marvel Television“ sukirto

„Marvel“ logotipo ir buvo labai greitai

„Netflix“ pabandė sukurti savo keršy-

rankomis su „Hulu“ ir „Freeform“,

užmirštas.

tojų atitikmenį mažajame ekrane. Šis

kurios ėmė kurti young adult serialus

Tikrieji „Marvel Cinematic Universe“ serialai

bandymas kartais vadinamas „Marvel

„Runaways“ bei „Cloak & Dagger“, pri-

Knights“. Serialų „Daredevil“, „Jessi-

pažįstančius vienas kitą ir besidalinančius

ca Jones“, „Luke Cage“ ir „Iron Fist“

aktoriais ir veikėjais. Dar vienas toks

Kevin Feige perėmus visus „Marvel Cine-

pagrindiniai veikėjai suvienijo savo jėgas

pats užmojis buvo „Hulu“ platformoje

matic Universe“ kūrybinius sprendimus į

nelabai vykusiame „The Defenders“, kuris

sukurti „Adventure into Fear“ franšizę,

savo rankas, šios visatos gerbėjai pagaliau

iššvaistė beveik visą turėtą potencialą.

kuriai priklausytų „Helstrom“ ir „Ghost

sulaukė serialų, kurių sąsajos su filmais

Mano manymu, trys pirmieji serialai ir

Rider“ serialai. Tačiau pastarasis taip ir

nėra tik „viena kryptimi“. Dabar filmų

vėliau prie jų prisijungęs „The Punisher“

neišvydo dienos (arba nakties) šviesos

įvykiai tiek pat svarbūs serialų įvykiams,

buvo tikrai vykę ir aš norėčiau pamatyti

„Hulu“ sprendimu. Įsibėgėjus „Helstrom“

Protagonistas | žiema 2021

„Marvel“ jau užkariavo kino teatrus. Metas televizijai. | Valdemaras Nedvecki kaip ir serialų įvykiai svarbūs filmų įvykiams. „Disney+“ platformos atsiradimas taip pat turi didelį indėlį šioje naujoje kūrybinėje kryptyje – „Marvel Studios“ ir serialų kūrėjams nebereikia derinti įvairių kūrybinių sprendimų su kitomis platformomis arba televizijos kanalais. „Marvel“ atsivėrė durys parodyti ne tik gerbėjų mėgstamus veikėjus, bet į visatą įtraukti naujus, kurie turi potencialo vėliau tapti didele jos dalimi. „Disney+“ dėka „Marvel“ net nebereikia nieko derinti ir su kino teatrais. Ir ne, aš tikrai nenoriu pasakyti, kad MCU filmai jau praeityje, o serialai yra šios serijos ateitis. Tiesiog yra kelios priežastys seria lams tapti lygiaverčiu partneriu filmams:

•

Mes gyvename pasaulyje, kuriame „Avengers: Endgame“ surinko beveik

„Wandavision“

3 milijardus JAV dolerių ir trumpam buvo tapęs daugiausiai pinigų surinkusiu filmu istorijoje. Nors žaibas ir gali trenkti du kartus į tą pačią vietą, regis, „Disney“ ir „Marvel Studios“ supranta, kad pakartoti šią istoriją bus sudėtinga net ir jiems. Todėl filmai turi augti, kad sulauktume dar vieno „Endgame“ lygio reginio, kuris trauktų minias į kino sales. Tuo pačiu „Disney+“ leis plėtoti mažesnes istorijas ir auginti naują veikėjų kartą, kuri vėliau taptų milijardus renkančio filmo dalimi.

•

Televizija, iš prigimties, yra kur kas

kesniems istorijos ir veikėjų plėtoji-

artimesnė komiksų modeliui. Tokie

mo elementams.

gerai žinomi ir daugelio mėgstami serialai kaip „Breaking Bad“ ar

•

Vieno žmogaus rankose sutelkti

„Lost“ negalėtų būti 2-3 valandų

esminiai kūrybiniai sprendimai

trukmės filmu. Bet juos nėra sunku

reiškia, jog pagaliau gauname vien-

įsivaizduoti kaip keliasdešimt dalių

tisą tolesnės visatos vystymosi

turinčią komiksų istoriją. Atskiros

kryptį, kurioje visi nauji projektai

dalys, kurios šiuo atveju yra seria-

yra svarbūs. Šiuo metu „Disney+“

lo sezono serijos, yra trumpesnės,

jau pasirodę serialai turės įtakos

išleidžiamos greičiau ir, viską sudė-

filmams: „WandaVision“ ir „Loki“

jus, pasakoja ilgesnę istoriją, kurioje

bus reikšmingi būsimam „Doctor

daugiau vietos ir įvairiems smul-

Strange in the Multiverse of Madness“ filmui, o „The Falcon and the Winter Soldier“ tapo prologu būsimam ketvirtajam „Captain America“ filmui. Būtent todėl „Disney+“ „Marvel Studios“ planuose yra matomas scenarijus, kuriuo pasinaudojus visa „Marvel Cinematic Universe“ laimės. Ankstesni bandymai tebuvo šalutinis šios didelės visatos produktas. Šiandien mes turime pilnaverčius visatos, kuri užkariavo kino teatrus, papildymus, siekiančius užkariauti ir televiziją. Ne tik siekiančius, bet ir tai sėkmingai daran čius. Jeigu anksčiau laukėme kada gi naujasis „Marvel“ visatos filmas bus rodomas kino teatruose, dabar, pripažinkime, laukiame ne tik filmo, bet naujos rodomo serialo serijos. O laukti tikrai yra ko, tiek serialų, tiek ir filmų.

„Loki“

32 Protagonistas | žiema 2021

„Marvel“ jau užkariavo kino teatrus. Metas televizijai. | Valdemaras Nedvecki

Artimiausi būsimi „Marvel Cinematic Universe“ serialai, televizijos projektai ir filmai: Serialas

Filmas

HAWKEYE | 2021.11.24 Filmas

Spider-Man: No Way Home | 2021.12.17 Filmas

Doctor Strange in the Multiverse of Madness | 2022.05.06 Filmas

Thor: Love and thunder | 2022.07.08

Black Panther: Wakanda Forever | 2022.11.11 Protagonistas | žiema 2021

„Marvel“ jau užkariavo kino teatrus. Metas televizijai. | Valdemaras Nedvecki Filmas

Serialas

MS. Marvel | 2022 Serialas

The Guardians of the Galaxy Holiday Special | 2022.12 Serialas

Moon Knight | 2022 Serialas

Secret Invasion | 2022

34 Protagonistas | žiema 2021

She-hulk | 2022

Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Skirmantas malinauskas - „Toji palangė nuolatos keičiasi“ | Valdemaras Nedvecki

INTERVIU:

Valdemaras Nedvecki

Keliautojas po alternatyvius ir paralelinius pasaulius, pasakojantis juose matytas istorijas.

Skirtmantas malinauskas „Toji palangė nuolatos keičiasi“

Buvęs žurnalistas ir buvęs Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas šiandien yra žinomas kaip visuomenės veikėjas, vienas didžiausių lietuviškojo „YouTube“ kūrėjų. Savo kuriamame turinyje jis kalba apie politikus, verslininkus, visuomenės veikėjus, narsto aktualias temas ir nagrinėja tai, apie ką galimai daugelis vengtų garsiai kalbėti. Tačiau tuo pačiu, nors jis apie tai kalba kur kas rečiau, Skirmantui Malinauskui populiarioji kultūra nėra svetima. Tai galima pamatyti ir jo kuriamuose vaizdo įrašuose, tad mums buvo labai įdomu sužinoti kiek tai yra dekoracijos, o kiek – išties hobis. Todėl susitikome pasikalbėti ir nuoširdžiai nustebome – pokalbiai apie filmus, komiksus ir kompiuterinius žaidimus galėtų trukti valandų valandas, o ir papasakoti jis tikrai turi ką.

36 Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Skirmantas malinauskas - „Toji palangė nuolatos keičiasi“ | Valdemaras Nedvecki

Skirtmanto malinausko archyvo nuotr.

Mūsų pokalbio metu Lietuvos kino teatruose rodomas filmas „Kopa“. Galima teigti, kad tai viena svarbiausių premjerų fantastikos mylėtojams. Kaip vertini šį filmą?

įvairūs pavadinimai, kaip Arakis, Harkonenai – lengva pasimesti.

Premjeros metu buvo sausakimša salė, nors vėliau, kitomis die

Tokie dvejopi jausmai, bet aš labai tikiuosi, kad tęsinys bus

nomis, tose salėse jau nebuvo tiek žiūrovų. Todėl tikiuosi, kad jis

išleistas. Skaičiusieji knygą žino, kad antroje jos dalyje yra labai

surinks pakankamai pelno, kuris įtikintų „Warner Bros.“ kurti

vizualių vietų, kurias būtų įdomu pamatyti didžiajame ekrane,

tęsinį (tęsinys jau oficialiai patvirtinas! - red. pastaba).

ypač kalbant apie dykumą ir smėlio kirminus.

Aš visiems sakiau vieną dalyką: „Dune“ yra sudėtinga ir skai

Filmas turi labai gerai parinktus aktorius. Knygose Paul Atreides

tymui, ir pastatymui. Visi, kas nėra skaitę knygos, kankinsis

istorija pradedama, kuomet jam yra penkiolika ir jis auga. Aš

žiūrėdami pirmą filmo pusvalandį ir nesupras, kas yra rodoma.

manau, kad Timothée Chalamet šiam vaidmeniui puikiai tinka

Pastebėjau, kad skaičiusiems knygą filmas patiko, man taip

ir man bus įdomu pamatyti, kaip jis atrodys tęsinyje kaip vadas,

pat patiko. Gražūs ir patys efektai. Man buvo įdomu ir kaip jie

telkiantis aplink save Arakio gentis. Norėčiau ir toliau matyti tuos

pavaizduos techniką, kuri yra aprašyta knygoje.

pačius aktorius ir tą patį režisierių. Tiesą sakant, nebuvau matęs

Mačiau tai ir kai premjeros metu žiūrėjau į savo žmoną ir jai šis filmas nepatiko, nors ji mėgsta fantastiką.

kai kurių ankstesnių Denis Villeneuve filmų, tad bus proga ir juos Finalas... Kiek teko kalbėti, nemažai žmonių liko juo nusivylę,

pažiūrėti.

nes jie neįsikirto į filmą, kaip ir keli mano draugai, kurie neskaitę knygos pažiūrėjo filmą ir sakė „Nieko nesupratau“. Tai ir yra didžiausia šito filmo problema. Bet tai nėra režisieriaus prob-

Galiu paantrinti, kad į filmą buvo pakviesti aktoriai, šiuo metu traukiantys didžiulį dėmesį.

lema, didžiulė pagarba, kad jie imasi jį ekranizuoti. Filmas yra fanų bazei ir, galbūt aš klystu, bet nebus labai daug žmonių, kurie

Išties, reklamuodami filmą dažniausiai minėdavo Zendaya ir

iš pirmo karto pamėgs šį filmą. Kuomet yra pradedami vardinti

Jason Momoa, kurie dabar populiarūs dėl „Spider-Man“ ir „Aqua-

Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Skirmantas malinauskas - „Toji palangė nuolatos keičiasi“ | Valdemaras Nedvecki man“ filmų. Sutinku dėl to ir, mano galva, kai kurie kastingo

visiškai atskiras filmas, kuris nutolęs nuo komiksų, tampa psi-

sprendimai yra labai geri, bet kai kurie yra ir keisti.

chologiniu trileriu ir surenka milijardą. Kūrėjai visada savo idėjas, kurios yra rizikingos, gali sukurti kaip savarankiškus produktus.

Apie tai jau kalbėjau ir galbūt sulaukiau kontroversijos, dėl per-

Tai tikrai geras filmas. Buvo kalbėta, kad jis turės ir tęsinį.

sonažų pakeitimų ekranizuojant įvairius kūrinius. Pavyzdžiui, juodaodė biologė Liet-Kynes knygose ir David Lynch filme yra

Tikiuosi, kad ne.

raudonbarzdis vyras. Aš nieko prieš tokią kultūrą, bet man atrodo, kad tokiu atveju reikėtų kurti naujus personažus, bet ne imti

Bet Džokeris yra superstiprus personažas, apie kurį visuomet yra

senus ir juos visiškai pakeisti. Bet šiame filme to tiek nebuvo.

daug kalbama. Ir manau, kad ta siužetinė linija, kuri pasakojama

Daug daugiau to matau kai kuriuose kompiuteriniuose žaidi

Džokerio akimis, galėtų vystytis toliau.

muose. Galiu paminėti „God of War: Ragnarok“ ir internautų pastabas dėl šiaurėje atsiradusios ir svarbų vaidmenį atliekančios

Kalbant apie Betmeną ir apie Džokerį, galima diskutuoti apie jų

tamsiaodės mergaitės.

personažų svarbą. Yra žmonių, kalbančių, kad Betmenas nebūtų toks populiarus be Džokerio. Be to prieš kurį laiką man teko

Manau tai puikiai iliustruoja neseniai Daniel Craig išsakyta nuomonė apie daugybę metų sklandančias kalbas, jog turėtų būti sukurta moteriškos lyties Džeimso Bondo variacija. Jo žodžiais, reikėtų tiesiog sukurti Džeimso Bondo personažą atitinkančią veikėją, o patį Džeimsą Bondą palikti tokiu Džeimsu Bondu, koks jis yra.

daryti epizodą apie tai, kuo skiriasi humanizmas, egoizmas ir utilitarizmas, kuriame šio pavyzdžio nenaudojau, bet man jis labai patiko. Betmenas niekada nežudo, bet Džokeris yra ypatingai žiaurus ir nebijo žudyti. Betmenas įvairiose istorinėse arkose pagauna Džokerį ir jį uždaro į Arkhamo kalėjimą ar Arkhamo psichiatrinę ligoninę, iš kur jis visuomet pabėga, o tuomet Betmenas

Ta pati istorija buvo ir su juodaodžiu Džeimsu Bondu. Juk kalbama

jį vėl pagauna ir grąžina jį atgal, bet niekada nenužudo Džokerio.

apie Ian Fleming kūrinius, kuriuose yra aprašytas jo sukurtas

Ar tai reiškia, kad Betmenas yra atsakingas už Džokerio nužudytų

personažas, tad tai turėtų būti gerbiama. Jei tai negerbiama –

žmonių mirtis? Filosofiškai žiūrint Betmeną galima įvardinti kaip

tuomet nebus ir pagarbos filmui. Kodėl pavyzdžiui „Star Wars“

labai blogą personažą.

arba „Marvel“ visatų gerbėjai gerbia kuriamus filmus? Jei jau esi fanas ir supranti, kad kūrėjai žiūri į kuriamus kūrinius su pagarba, tuomet ir pats atrandi labai daug ryšių su ta visata.

Jau aptarėme daugiau nei planavau pokalbio pradžiai ir matau, kad turi ką papasakoti, tad norėčiau pakeliauti laiku atgal. Kokia buvo pažintis su populiariąja kultūra?

Čia galima paminėti ir Džokerį. Tim Burton filme šis personažas buvo sėkmingas, tuomet viskas kiek prigęsta, kol gauname

Man visuomet žiauriai patikdavo komiksai. Turbūt visi mano

visišką tragediją – „Suicide Squad“. Ir tuomet išleidžiamas

bendraamžiai, o man dabar 40 metų, prisimena tarybiniais

Skirtmanto malinausko archyvo nuotr.

38 Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Skirmantas malinauskas - „Toji palangė nuolatos keičiasi“ | Valdemaras Nedvecki laikais leistas nublukusias ir vaikams skirtas Disnėjaus knygas,

stus ir labai primityvius žaidimus. O kalbant apie tokius darbus,

kuriose buvo Donaldas, Plutas, Mikis ir kiti. Paskui buvo pradėti

kuomet netekau patarėjo darbo, esu bandęs savo šansus tapti ani

į Lietuvą vežti lenkiški komiksai, net Lenkijoje jie buvo pradėti

matoriumi „Bored Panda“ ir „Norducurrent“ studijoje. Man labai

leisti anksčiau. Pamenu, kad mano pirmieji komiksai buvo Super-

patinka piešti ar kurti animacijas ir viso to išmokau pats, niekas

menas ir Betmenas ir „The Flash“, kurių aš tuomet nesupratau,

niekada nevertė to daryti. O jei darai tai, kas tau patinka, vadinasi

bet vien laikyti juos rankose atrodė kažkas nerealaus. Aš juos

judi teisinga kryptimi.

pradėjau po truputį kolekcionuoti, kai pradėjo juos leisti ir Lietuvoje – visus pirkdavau.

Ar lietuviška populiarioji kultūra patenka į tavo akiratį?

Vėliau atsirado vaizdo žaidimų priedėliai, kuriuos taip pat pradė-

Geras klausimas. Natūraliai, lietuviški filmai patenka į akiratį.

jau rinkti. Pamenu, buvau nusipirkęs keturių Disnėjaus žaidimų

Bet lietuviški filmai yra dviejų rūšių: lietuviškos komedijos, ku

rinkinį ir man stebint, kaip atgyja jų personažai televizoriaus

rias nėra sudėtinga atmušti ir valstybės remiami filmai, kurie

ekrane, tai atrodė tokia įspūdinga grafika. Aš kartais dar ir dabar

man pradeda nebepatikti, kurie, man atrodo, yra daromi ne iš

pažiūriu „YouTube“ filmukus, kur rodo, kaip žaidžia tuos žaidi-

aistros, bet todėl kad lengvai galima gauti vieną kitą šimtą tūks

mus. Vėliau jau atėjo „Sega“ metas su 32 bitų grafika, pakeitusia

tančių. Taip pat lietuviškų filmų suteikiami įspūdžiai yra labai

16 ar 8 bitų grafiką. Dar labai gerai atsimenu strateginį žaidimą

subjektyvūs ir niekada nedrįstu filmo rekomenduoti, nes supran-

apie Robiną Hudą „Defenders of the Crown“, kurį, turbūt, ilgiau-

tu, kad gali skirtis požiūris.

siai esu žaidęs. Neseniai nusifilmavau viename filme, epizodiniame vaidmenyje. Atėjus filmų metui vieni iš mano pirmųjų buvo „Žvaigždžių

Žiauriai patiko. Filmas vadinasi „Rūpintojėlis“, tai bus pirmas

karai“, tik jie buvo pamatyti ne kino teatruose. Prie kino te-

lietuviškas slasher siaubo filmas, „I Know What You Did Last

atro buvo rūsys, kuriame stovėdavo kėdės, būdavo pastatomas

Summer“ stiliaus. Negaliu daugiau pasakoti, bet turėtų būti žiau-

video magnetofonas su „Tauro“ televizoriumi, ten susirinkdavo

riai geras filmas su gerais aktoriais, kurį bus įdomu pamatyti.

chebra ir žiūrėdavo piratinius filmus. Rodydavo po du seansus per dieną, ten esu peržiūrėjęs viską, nuo „Žvaigždžių karų“ iki

Kalbant ne apie filmus, jau sudėtingiau. Lietuvių kuriami

Schwarzenegger filmų, nes dažniausiai ir rodydavo kovinius

kompiuteriniai žaidimai, mano galva, yra labai nišiniai, dažniau-

filmus.

siai juos pamatęs parsisiunčiu, išbandau ir daugiau nebežaidžiu.

Kaip įvardintum savo santykį su ja dabar?

drius Tapinas. Justino Žilinsko knygos. Ta kultūra egzistuoja, bet

Literatūroje taip pat yra tų bandymų. Steampunk‘ą kuriantis Anfilmai yra didžiausia dalis, visa kita užima labai mažai vietos. Aš prenumeruoju komiksus elektroniniu formatu, turiu „Marvel“ prenumeratą, tad juos skaitau dažniausiai planšetėje ar telefone.

Man norėtųsi kada nors kalbėti apie lietuvių autorių, pagal kurio

Visuomet domiuosi, kas yra naujo, pasižiūriu ar paskaitau apžval-

knygą arba parašytą scenarijų būtų sukurtas visame pasaulyje

gas, o geriausius tuomet jau paskaitau ir pats.

garsus filmas, kuris prasimuštų. Bet galima palinkėti, kad taip nutiktų.

Taip pat yra ir su žaidimais. Dabar jų yra tiek daug ir tiek daug gerų, kad iš tiesų būtų sunku surasti jiems visiems laiko, tad atsirenku keletą, kuriuos pabandau. Anksčiau turėjau „Xbox“, dabar vis galvoju ir apie „PlayStation 5“ pirkimą, bet yra ir laiko klausi-

Nors nekalbi apie populiariąją kultūrą savo kuriamame turinyje, tačiau tavo pomėgis jai matomas kiekviename vaizdo įraše. Kaip kilo mintis tai naudoti savo turinyje?

mas. Nors galbūt ir vaikams tai būtų įdomu. Bet pažaidžiu ir įvai rius kitus žaidimus, kažkada buvau susidomėjęs „Hearthstone“ ir

Kai tik pradėjau, ant mano palangės buvo vienas DVD, viena kny-

dabar laukiu naujo „Mercenaries“ režimo išleidimo.

ga ir žmonos iš Prancūzijos parvežtas Chewbacca. Viskas prasidėjo nuo to, kad gaudavau klausimų ir pastabų apie tai, kaip gaunu

Niekada nemėgau šaudyklių ir trečiojo asmens žaidimų, kuriuose

filmų ištraukas. Norėjau parodyti žmonėms, kad jei visi žiūrėtų

man ir nelabai sekdavosi. Man visuomet patikdavo strategijos,

filmus taip, kaip tai darau aš, pasaulio kino industrija būtų dar

kaip pavyzdžiui „Heroes of Might and Magic“ ir kortų žaidimai,

didesnė.

verčiantys pamąstyti, arba, jei tai yra kiti žanrai, tuomet žaidimai turi būti labai vizualiai gražūs.

Nuo mokyklos ir studijų laikų esu didžiulis kolekcininkas. Jau tuomet rinkdavau DVD set‘us, kurių turiu labai daug, svetainėje

Žaidimai verčia nemažai mokytis. Ypač kortų žaidimai, kuriuo

tam yra skirta visa spinta. Tad susidėjau juos tam, kad parody

se reikia išmokti nemažai kortų reikšmių ir pastebiu, kad jau

čiau, jog tikrai finansiškai remiu kiną, perku DVD, perku „Blu-

kartais pasidaro sunku arba šiek tiek gaila laiko labiau į tai

ray“, einu į kiną, prenumeruoju Lietuvoje veikiančius stream‘o

gilintis. Anksčiau galėdavau įnerti savaitėm į žaidimą ir išnerti

servisus. O iš „Linkomanijos“ imu tik tuos filmus, kurie jau buvo

jau būdamas profesionalas. Dabar tai tėra tai, ką prisimenu iš

rodyti per kokį nors lietuvišką kanalą.

anksčiau ir tik kartais pasidomiu naujovėmis. Toji palangė nuolatos keičiasi. Kai grįžau iš Prancūzijos, ten padėŽaidimus esu ne tik žaidęs, bet ir juos kūręs. Mano tėvas yra

jau „Asterix“ ir „Tintin“ komiksus. Mano žmona net juokėsi, kad

matematikas ir kartu su juo esu programavęs, nors ir labai papra-

kažkas iš Prancūzijos vežasi vyną, o aš vežiausi maišą komiksų.

Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Skirmantas malinauskas - „Toji palangė nuolatos keičiasi“ | Valdemaras Nedvecki

Skirtmanto malinausko archyvo nuotr.

Kaip vyksta filmų ištraukų paieška tavo kuriamam turiniui?

patronams darau video apie bylas su įvairiais garsiais žmonėmis, kurie buvo sulaikyti už vairo neblaivūs. Tam, kad galėčiau tai

Pradėjau labai keistai žiūrėti filmus. Kadangi aš jų daug žiūriu

iliust ruoti, pradėjau rinktis filmus, kurie susiję su vairavimu arba

ir daug karpau, tai pradėjau gaudyti, kur buvo gera frazė, kur

alkoholio vartojimu. Pakankamai daug tokių filmų radau, kai ką

kažkaip pasisuko veikėjai, kažkur reikia pasižymėti laiką, kad

iš atminties, kai ką gūglindamas ir išsikirpau reikiamas vietas dar

galėčiau išsikirpti tą ištrauką. Arba net pradeda darytis gaila

prieš pradėjęs įrašinėti savo scenarijų. Ieškoti ištraukų yra išties

laiko, jei žiūriu filmą, bet nerandu tokių kadrų, kuriuos galėčiau

didelis darbas. Kažkada esu prašęs žmonių padėti pakarpyti filmus

išsikirpti. Tuomet pradedu galvoti, kad geriau būčiau pažiūrėjęs

ir tuomet pradėjau pastebėti, kaip skiriasi idėjos, kai pamačiau,

kažkokį kitą filmą ir kartu susižymėjęs 25 tinkamas naudoti vi-

ką aš karpyčiau ir ką jie karpė. Aš nekarpau veiksmo scenų ar dia

etas.

logų, kuriame dengiasi kameros planai. Naudoju tik ištraukas, kuriose yra prasmingas pradėtas ir pabaigtas žodis su pauze ir in-

Iš tiesų visuomet ieškau ištraukos, kuri už mane pasakytų tai,

tonacija, kad tuo metu nebūtų perjungiama kamera ir kad nebūtų

ko aš negaliu pasakyti, nes galbūt tai pasakęs vėl atsidurčiau

minimi vardai ar vietovardžiai.

teisme ar panašiai. Ne visada man tai pavyksta, bet kartais būna tokių ištraukų, kaip pavyzdžiui, filme „Šventasis“ Marius Repšys žiūri į kompą ir sako „Kas čia per debilas?“. Šią frazę esu naudojęs

Kalbant apie kolekciją, kurią paminėjai, galbūt gali pasigirti kažkokiais kolekcijos perlais, kuriuos turėdamas didžiuojiesi?

bent tris kartus. Kartais būna, kad žinau, ką noriu pasakyti, bet niekaip nerandu tinkamos ištraukos, kuri būtų susieta su pasako-

Kai baigiau teisės studijas, nusipirkau „The Godfather“ odinį box

jimo kontekstu.

set‘ą, kurį sudaro 10 DVD su įvairia papildoma medžiaga ir Francis Ford Coppola komentarais. Turiu „Samurai Jack“ originalų „Blu-

Kai dirbu ties kažkokia tema ir jau daugmaž žinau, apie ką ji bus,

ray“ set‘ą, „Batman: The Animated Series“ tiek DVD, tiek „Blu-

tuomet pradedu galvoti, ką būtų galima panaudoti. Dabar savo

ray“ set‘us.

40 Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Skirmantas malinauskas - „Toji palangė nuolatos keičiasi“ | Valdemaras Nedvecki Ar neturėjai minčių kurti turinio būtent populiariosios kultūros tematika? Yra mintis, kad būtų galima sukurti atskirą kanalą, jei tik tam turėčiau laiko. Vienintelė priežastis, kuri mane sustabdo yra tai,

„Kopos“ režisierius Denis Villeneuve neseniai pavadino „Marvel“ filmus kaip cut and paste produkciją, o Martin Scorsese tai įvardijo ne kaip kiną, bet kaip pramogų parką. Ką manai apie dabartinę superherojų bangą tiek kine, tiek televizijoje?

kad aš nematau sėkmingo pavyzdžio Lietuvoje. Su knygomis „15min“ šiuo metu labai daug dirba Audrius Ožalas, bet ta niša

Aš gal šiek tiek pavargau, nes man atrodo, kad šiuo metu yra

nepritraukia daug žmonių. Ir tai net nėra žmonių pritraukimo

kuriami tik komiksų filmai ir buvusių filmų remake‘ai ir naujos

klausimas. Klausimas, ar tai yra labai įdomu. Turiu daug neat-

franšizės beveik nebegimsta, todėl kartais galvoju, kad jau metas

sakytų klausimų.

pradėti kurti kažką originalaus.

Pavyzdžiui, kiek lietuvių yra žaidžiantys kompiuterinius žaidi-

Su Denis Villeneuve sutikti galiu, nes ką padarė „Marvel“ tai jie

mus? Nes mano aplinkoje jų yra labai daug, bet, man atrodo, mano

rado receptą, kuris iš principo veikia, ir jie jo pradėjo nebekeisti

aplinka yra labai netipinė. Kalbant apie žaidimų apžvalgų kultūrą,

labai radikaliai. Jei pažiūrėtume į jų pirmuosius filmus ir kas vė

visame pasaulyje yra nemažai apžvalgininkų, kuriuos žiūriu ir

liau buvo daroma, keičiasi tik techniniai dalykai kaip kompiute

aš, kurie apžvalgas daro būdami pilvoti, su barzdomis ir sulaukę

rinė grafika. Bet aš suprantu, kad jie kepa filmus visai šeimai ir jie

40-ies metų, nes jie yra ta karta, kuri užaugo kartu su žaidimais

su pagarba žiūri į savo visatą. Tai tikrai nėra filmai, kuriuose būtų

ir juos žiūri įvairi publika. Lietuvoje, man atrodo, tos kultūros

super gilus siužetas ir labai didelės intrigos, bet ir klausimas. ar

nelabai yra ir ji populiarėja tik su naujais žaidimais. Mačiau ne

to tikrai reikia. Žmonės į tuos filmus eina žinodami. ką jie gaus ir

vieną tikrai vykusią apžvalgą lietuvių kalba, kuri neprasimušdavo

aš sutinku su tuo, ką daro „Marvel“.

ir nesulaukdavo daug dėmesio. Kalbant apie Martin Scorsese pasisakymus, tai galime pasižiūrėti Kitas kelias būtų ne pačiam eiti į nišinę kultūrą, o tą nišinę

jo paskutinius filmus, kaip pavyzdžiui „Irishman“. Tai yra jau

kultūrą ištraukti į ne nišinę kultūrą ir kurti hibridus. Mantas Kat-

matytos klišės: gangsteriai, tie patys vaidmenys, kazino, Las

leris bandė tai daryti „Negyvas eteris“ kanale, žaisdavo žaidimus.

Vegasas, renkami gryni pinigai. Jei tu matei tokius filmus kaip

Bet vėlgi, įprastos jų peržiūros būdavo 200-300 tūkstančių, o ten

„Casino“ ar „Goodfellas“ – tu jau matei didžiąją dalį Scorsese

iškart nukrisdavo.

kūrybos.

Žmonės įsivaizduoja, kad kompiuteriniai žaidimai ar visa popu-

Tiek daug kalbėjome apie kiną, tai ar galėtum įvardinti tai, ką pats labiausiai mėgsti žiūrėti?

liarioji kultūra yra pigus dalykas masinei auditorijai. Iš tikrųjų kalbėti apie žaidimus ar jau vien juos žaisti reikia smegenų. Lietuvoje nėra tiek jau daug žmonių, kurie rimtai nagrinėtų žaidi-

Dabar pagalvojau, kad aš filmų visiškai neskirstau pagal žanrus,

mus. Galbūt tai keisis, o galbūt aš klystu.

visi jie turi gerų filmų. Vienintelis žanras, kurio aš praktiškai nežiūriu, tai yra siaubo filmai, nors kai kurių iškarpas ir esu nau-

Labai norėčiau, kad atsirastų rimtesnis kompiuterinių žaidimų

dojęs. Kriminaliniai filmai arba fantastika yra tai, kur galima

kanalas, bet neįsivaizduoju, kaip tai padaryti. Gerbtini tie bandy-

rasti nemažai kultinių filmų.

mai, kurie buvo. Jei būtų kanalas, kuriame būtų, pavyzdžiui, 100 tūkstančių auditorija arba net ir 50 tūkstančių, tuomet jau būtų

O kaip su populiariąja kultūra tavo šeimoje?

galima pradėti kalbėti ir su reklamdaviais. Mes kartu žiūrime filmus, bet matau, kad daug kas jau keičiasi.

Ką manai apie kino kompanijų sprendimus leisti filmus į streaming platformas tą pačią dieną, kuomet jie startuoja kino teatruose arba po labai trumpo kino teatrų ekskliuzyvumų laiko?

Abu mano vaikai turi po „Netflix“ paskyrą ir žiūri jame serialus, kurie jau man nėra labai įdomūs. „Stranger Things“ yra mano vyresnės dukros labai mėgiamas serialas, kurį pradėjau žiūrėti, bet niekaip jo neperkandau ir neužkabino manęs stipriai. Skirtin-

Kino teatrų suteikiama patirtis turėtų išlikti ir jeigu ne pandemi-

gi pomėgiai yra ir kompiuteriniuose žaidimuose, taip, kaip man

ja, mano galva, mes neturėtume tokių variantų, kuomet filmas

kažkada „Age of Empires“ atrodė nerealus žaidimas, dabar mano

tuo pačiu metu startuoja ir kino teatruose, ir stream‘o platfor-

dukra žaidžia „Roblox“ ar „Minecraft“ ir jai tai lygiai taip pat

mose. Dabar jau labai daug kas atšaukinėja stream‘inimo prem-

atrodo nerealu.

jeras ir visi, vis dėlto, žiūri į kino teatrus. Mes esam ta šeima, kurioje vaikai daug ir skaito, ir žiūri, ir Aišku, filmų naudojimo kultūra keičiasi iš esmės. Žmonės namuo

žaidžia. Esu tas tėtis, kuris to neriboja, nes, priešingai nei dauge-

se turi didelius televizorius arba projektorius, tad gali susikurti

lis tėvų, nemanau, kad taip jie susigadins akis ar smegenis.

sau labai panašias į kino teatro sąlygas privačiose erdvėse, kur

Manau, kad tai taip pat yra lavinimas, ypač kai jos pačios išsiren-

šalia nebus traškučius arba spragėsius traškinančių nepažįstamų

ka tai, kas joms yra įdomu. Mano vyresnioji dukra pradėjo piešti ir

žmonių, kurie dar kartais ir garsiai komentuoja. Yra tame niuan

yra labai faina žiūrėti, kaip ji renkasi prototipus ir skaito komik-

sų, bet esu linkęs manyti, kad stream‘inimo sprendimai buvo

sus. Aš ir pats toks buvau.

susiję su pandemija ir kai pandemijos nebebus, manau, kad atsistatys ta tradicija, kuri buvo.

Dėkojame Skirmantui už pokalbį!

Protagonistas | žiema 2021

Išminties puslapis

puslapis Žmonės įsivaizduoja, kad kompiuteriniai žaidimai ar visa populiarioji kultūra yra pigus dalykas masinei auditorijai. Iš tikrųjų kalbėti apie žaidimus ar jau vien juos žaisti reikia smegenų. - Skirmantas Malinauskas

42 Protagonistas ||žiema Žiema2021 2021

Interviu: Skirmantas malinauskas - „Toji palangė nuolatos keičiasi“ | Valdemaras Nedvecki

5-ios Skirmanto Malinausko kino rekomendacijos: „Princess Mononoke“, 1997

Vienas geriausių Miyazaki animacinių filmų. Puikus siužetas dabar tiek daug kalbant apie ekologines katastrofas. Ne vaikų auditorijai skirtas pilnametražis kūrinys.

„Groundhog Day“, 1993

Fantastiška istorija - klasika tapęs kūrinys, kurio idėja vėliau daug kartų panaudota kituose filmuose.

„Gremlins“, 1984

Vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų. Filmas, kuris ir gąsdina, ir linksmina, kurį gali mėgti ir vaikai, ir suaugę. Visai neseniai peržiūrėjau ir vėl patyriau daug gerų emocijų.

„Running Man“, 1987

Kas žiūri „Squid Game“ dabar ar neseniai žiūrėjo „Hunger Games“, tas galėtų pradėti nuo šio klasikinio filmo su Arnold Schwarzenegger. Vėlgi, scenarijus, sukūręs pamatą daugeliui filmų po jo.

„Star Wars Episode IV: A New Hope“, 1977

Pirmas epizodas sagoje, kuri tapo mano mėgstamiausia filmų serija. Nesu labai patenkintas, kaip ji buvo baigta uždarant siužetines linijas, bet pirmoji trilogija tikrai padarė didžiulį įspūdį ir ilgai buvo nepralenkiamas filmas.

Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV Per praėjusius metus pasirodė be galo daug puikių filmų, TV serialų bei jų anonsų, apie kuriuos pakalbėti dar neturėjome progos. Būtent todėl šį kartą tradicinę „Protagonisto“ rekomendacijų skiltį nusprendėme pateikti kiek kitaip ir vietoje naujų startų kalendoriaus visas rekomendacijas sumaišėme į bendrą katilą, kuriame rasite tiek puikiausius praėjusių metų kūrinius, tiek ypač laukiamus didžiojo bei mažojo ekrano debiutus. Tikimės, kad kiekvienas iš jūsų atrasite kažką ypač mielo sau!

Serialai Invincible

AMAZON PRIME Nors daugelis pamatę šio praėjusiais metais garsiai nuskambėjusio animacinio filmuko vaizdus nejaukiai atsiduso galvodami apie klišinius superherojų tropus, Simonas siūlo nebūti kategoriškiems ir suteikti „Invincible“ šansą. Tai išties netradicinė herojaus istorija, kurią sukūrė ne kas kitas, o dėl „The Walking Dead“ žinomas Robert Kirkman. „Invincible“ pasižymi ne tik originalia perspektyva, tipišku Kirkman’išku žiaurumu, tačiau ir puikiais balso aktoriais, tarp kurių ir ta lentingieji Steven Yuen, J. K. Simons, Sandra Oh, Zachary Quinto bei daugelis kitų.

44 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: žiemos filmai ir TV

Shadow and Bone

Netflix Dar vienas „Netflix“ bandymas ekranizuoti paauglišką ir gana vidutiniškai vertinamą fantastikos knygų seriją tarsi turėtų signalizuoti, jog nuo kūrinio derėtų laikytis atokiau, tačiau „Shadow and Bone“ nustebino ne tik eilinius žiūrovus, tačiau ir didelius knygų serijos fanus. Šis TV serialas yra puikus įrodymas, kad adaptacijos kartais gerokai pranoksta originalius kūrinius. Kokybiškos fantastikos išsiilgusiems skaitytojams knygų nerekomenduojame, bet serialas be abejonės patiks dideliam kiekiui fantastikos fanų. Po tokio stipraus debiuto tikimės nuostabių sekančių sezonų.

The Wheel of Time

AMAZON PRIME

Esame tikri, kad tarp savo skaitytojų turime ne vieną legendinės „The Wheel of Time“ knygų serijos faną. Tai išties titaniškas ir be galo populiarus epas, kurį dar gūdžiais 1984-aisiais pradėjo rašyti amerikietis Robert Jordan. Iš viso jis parašė 11 knygų, tačiau nebaigęs narplioti visų istorijos gijų 2007 metais mirė ir paliko darbą tęsti savo įpėdiniui, kuriuo tapo mūsuose puikiai pažįstamas „Mistoborn“ bei „Stormlight Archive“ autorius Brandon Sanderson. Taigi dabar turime 14 knygų fantastikos epą, kuris taps pamatu naujam „Amazon Prime“ TV serialui. Serialo kūrėjai nė nebando slėpti ambicijų paversti „The Wheel of Time“ naujuoju „Game of Thrones“, tačiau tokių bandymų jau būta, o sėkmės istorijų ypač mažai. Laukiame sukryžiavę pirštus.

Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV

Arcane

NETFLIX

Be galo ilgai lauktas populiariausio pasaulyje kompiuterinio žaidimo „League of Legends“ nužengimas į ekranus pagaliau įvyko! Be abejonės, dideli šio žaidimo fanai žino viską apie „Netflix“ planus išplėsti žaidimo visatą bei žaidimo veikėjų istoriją su nauju anima ciniu TV serialu „Arcane“, kuris suteiks progą į „League of Legends“ pažiūrėti pro kiek kitokius akinius. Tikime, kad „Arcane“ pradžiu gins visus šio populiaraus žaidimo fanus, o tiems, kurie dar neturėjo progos susipažinti su šia legendine franšizė, taps puikiu tramplinu į Runeterra.

Foundation

Apple TV+

Skaitant mūsų rekomendacijas gali susidaryti įspūdis, kad paskutiniu metu didžiosios filmų bei TV serialų kūrimo kompanijos vis dažniau atkreipia dėmesį į klasikinius mokslinės fantastikos kūrinius. Ko gero, tarp mūsų skaitytojų nerastume nei vieno bent puse ausies negirdėjusio apie legendinę Isaac Asimov kurtą „Fondo“ knygų seriją. Būtent ji tapo naujausia „Apple TV+“ serviso avantiūra, kurie sumanė šią seriją perkelti į serialo formatą. Pirmieji epizodai žada puikią kosminę kelionę ir neabejojame, kad patiks tiek knygų fanams, tiek apie „Fondą“ dar negirdėjusiems žiūrovams.

46 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: žiemos filmai ir TV

Cowboy Bebop

NETFLIX

Bent jau kol kas „Netflix“ taip ir nepavyko įgyvendinti misijos sukurti išties gerą anime adaptaciją, tačiau pirmieji „Cowboy Bebop“ vaizdai teikia nemažai vilčių. Regis, kad šio naujo filmo kūrėjai išties rimtai pažiūrėjo į anime personažus, serialo stilistiką ir nebandė išradinėti dviračio, o pirmieji vaizdai kvepia autentiškumu ir kokybe. Neabejojame, kad net jei originaliojo „Cowboy Bebop“ fanai neliks iki galo patenkinti nauja „Netflix“ adaptacija, filmas vis vien taps kultiniu ir su puikiuoju kosmoso kaubojumi supažindins naująją fanų kartą.

Filmai Free Guy

Tikriausiai didžiausiu praėjusių metų netikėtumu tapusi Shawn Levy režisuota veiksmo komedija yra tikras saldainiukas tiems, kurie mėgsta kompiuterinius žaidimus. Nors iš pirmo žvilgsnio „Free Guy“ filmas gali pasirodyti kaip nerimtas bandymas pasipelnyti vaikantis šiuolaikinių madų, Ryan Reynolds sukurtas eilinio kompiuterinio žaidimo veikėjo (NPC) personažas gana puikiai iliustruoja šiuolaikinio pasaulio vargus. Puikios metaforos, užmuominos į legendinį „Trumano šou“ bei nuostabus aktorių darbas paverčia šią juostą viena geriausių praėjusių metų komedijų, kurią be jokios sąžinės graužaties rekomenduojame visiems „Protagonisto“ fanams.

Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV

The Green Knight

Ieškantiems lėtesnio ir atmosferiškesnio kino, rekomenduojame nepraleisti „The Green Knight“ filmo, kuris sukurtas remiantis vidur amžių eilėraščiu apie žaliąjį riterį ir legendinio karaliaus Artūro anūką, kuris pasiryžo mesti jam iššūkį. Pagrindinį vaidmenį filme atliek antis Dev Patel liaupsinamas už vaidybą ir beveik garantuotai sulauks ne vienos geriausio aktoriaus nominacijos kino apdovanojimų sezono metu, o apie vizualinę bei garsinę filmo pusę net neverta kalbėti. Geriau ją patirti patiems. To ir linkime jums visiems.

Dune

Iš naujo atsivėrę kino teatrai pažėrė išties nemažai filmų, o „Dune“ tapo ko gero didžiausiu 2021 debiutu ir padėjo pamatus naujai epinei mokslinės fantastikos serijai. Originaliai filmas turėjo pasirodyti dar pernai, tačiau užsidarę kino teatrai privertė kūrėjus apsigalvoti. Tiesa, „Warner Bros.“ vienu metu žadėjo filmą platinti per namų transliavimo platformas, bet tokiam žingsniui ypač griežtai paprieštaravo Denis Villeneuve, teigdamas, jog šis filmas turi būti pamatytas dideliame ekrane. Bėkit į kino teatrą, kol rodo, arba laukite kitos istorijos dalies ir beveik be abejonės įvyksiančių „Dune“ peržiūrų maratonų…

48 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: žiemos filmai ir TV

The Matrix Resurrections

Ilgai lauktas „Matricos“ sugrįžimas gali pasisekti arba… nepasisekti. Kad ir kokią išankstinę nuomonę apie šį filmą jau spėjote susida ryti, nepaneigsite, kad „Matrica“ tapo savotiška 21-ojo amžiaus mokslinės fantastikos ikona. Nė neverta spėlioti, ar naujasis filmas bus geras, tačiau neabejojame, kad jis bus sėkmingas. Ištikimi simuliacijos teorijos šalininkai gaus dar daugiau peno diskusijoms apie teisingas ir neteisingas filmo temas, o eiliniai interneto gyventojai – kalną naujos medžiagos naujiems memams.

Zack Snyder’s Justice League

2017 metais sulaukėme ganėtinai paikos „Teisingumo Lygos“ ekranizacijos, kurioje „DC“ komiksų fanai galėjo išvysti mėgstamiau sius savo herojus. Originaliai projektą kūrė daugeliui mūsų pažįstamas režisierius Zack Snyder, tačiau dėl asmeninės tragedijos jis paliko komandą, o filmą užbaigė „Marvel“ kino ekspertas Joss Whedon, kuriam buvo patikėta neįmanoma misija – perrašyti scenarijų, perfilmuoti daugybę originalių scenų ir išleisti filmą į dienos šviesą. Galutinis rezultatas – frankenšteiniška pabaisa, kuriai kritikos negailėjo niekas. Netrukus po to internete užgimė #ReleaseTheSnyderCut judėjimas, prie kurio prisidėjo milijonai fanų ir netgi paties filmo aktoriai, o šiam įgavus pagreitį, studija uždegė žalią šviesą ir leido Zack’ui įgyvendinti savo originalią viziją. Būtent garsiausių interneto kritikų dėka gavome išties smagų 4 valandų trukmės filmą, kuris, pasak daugybės fanų, yra visa galva aukščiau nei originalusis „Justice League“. Žiūrėjom, mėgavomės ir labai rekomenduojame visiems, kuriems patinka „DC“ visata.

Protagonistas | žiema 2021

Sitcomai – pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas? | Benita Lopatienė

Sitcomai –

pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas?

Benita Lopatienė

Kino mylėtoja, kolekcionierė ir filmosofė, kurios diena neapsieina be filmų

2021-ieji. Laikas, kai kino industrija pasiekusi neregėtas aukštumas, kai galime rinktis iš galybės aukščiausio lygio, specialiųjų efektų kupinų filmų, visas įmanomas temas nuo vikingų iki fantastikos nagrinėjančių serialų, kai turime galimybę kartu su herojais keliauti po dar neatrastas galaktikas, pažinti slapčiausius Žemės kampelius ar pasinerti į pasaulį, kai jį valdė dinozaurai... Bet ne. Vietoj viso šito mes renkamės geriau jau trečią kartą žiūrėti sitcomą apie Amerikos miesteliūkščio ofisą, kurio darbuotojai pardavinėja popierių. Gerai, gal naujos „The Matrix“ ar „Spider-Man“ dalies ir neiškeistume į mėgstamą sitcomą, bet šis žanras neabejotinai vėl patektų į dažniausių mūsų pasirinkimų topą. Seni ir savo šlovės dienas jau atgyvenę sitcomai pastaraisiais metais išgyvena antrąjį aukso amžių bei vėl muša populiarumo rekordus. Ir šio comeback‘o priežastis kur kas kompleksiškesnė, nei devyniasdešimtųjų ilgesys ar noras pasikartoti „Friends“ himnu laikomos dainos „Smelly cat“ žodžius. Atsakymą, kodėl seni sitcomai ir vėl uždirba milijonus, lemia daugybė pastarųjų metų veiksnių, sniego gniūžtės efektu atridenusių sitcomus į pirmaujančias pozicijas. Ir viskas prasidėjo nuo komedijos.

50 Protagonistas | žiema 2021

Sitcomai – pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas? | Benita Lopatienė

„Brooklyn 99“

Išlepusios studijos

m. teigė, jog komedijos žanras pamažu

kūrimo procesą, ir yra esminis komedi-

degraduoja ir tai didžiųjų kino studijų

jos sėkmės faktorius. Matydami tokias

Kokią atsimenate tikrai gerą komediją,

atsakomybė. Režisierius pasakojo, kad

tendencijas, scenarijaus autoriai ir patys

išleistą per pastaruosius penkerius metus?

anksčiau studijos pirkdavo daug pavienių

mieliau renkasi dirbti su televizijos laido

Tokią, iš kurios juokėtės iki ašarų? Ar išvis

komedijų scenarijų, kuriems priskirdavo

mis ar kelių sezonų potencialą turinčiais

atsimenate? Nes aš galėčiau suskaičiuoti

ištisas komandas, metų metus dirbančias

serialais, nei vieno filmo scenarijumi. Taip

ant vienos rankos pirštų, nors ir jų visų

ir tobulinančias scenarijus adaptacijai.

yra dėl to, kad filmo scenarijaus kūrimas

turbūt neprireiktų. Gerų komedijų stygius

Tačiau prieš kelis metus ši tendencija ėmė

ir tobulinimas gali užtrukti net kelerius

pastebėtas prieš keletą metų ir jau tuomet

nykti. Studijos išlepo ir dėmesį pradėjo

metus ir nėra jokio garanto, kad jį tikrai

ši tema buvo eskaluojama, ieškant atsa-

kreipti tik į pilnus filmų komplektus: jau

nupirks, o pati juosta bus pelninga.

kymų, kur slypi priežastis. Daug kritikų

su paruoštu filmo projektu, aktorių ko-

kaltę vertė kūrėjų neoriginalumui ir pa-

manda, režisieriumi ir scenarijumi. Kitaip

prasčiausiam kokybės trūkumui, tačiau ši

tariant, Holivude kaip ir kelionėse – vis

komedijos žanro nykimo problema kur kas

dažniau nugali all inclusive pasiūlymai.

Pastebėta ir kita problema – žmonės tie-

panašesnė į tam tikrą tendenciją.

Tokiais atvejais filmo idėja ir struktūra

siog nebeperka bilietų į grynakraujes ko-

jau būna praktiškai paruošti ir komedijos

medijas. Prieš daugiau kaip dešimt metų

Režisierius ir prodiuseris, legendinio

scenarijus atskiro, individualaus dėmesio

komedijos valdė pasaulio kino teatrus

„The 40-Year-Old Virgin“ ir kitų ko-

nesulaukia. O būtent scenarijus, jo šlifa-

ir puikavosi pelningiausio žanro titulu,

medijų kūrėjas, Judd Appathow dar 2017

vimas ir pritaikymas, atsižvelgiant į filmo

tačiau nuo 2015 m. bilietų pardavimai į

Netflix vs. kino teatrai

Protagonistas | žiema 2021

Sitcomai – pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas? | Benita Lopatienė komedijas pradėjo stabiliai mažėti, o prieš

platforma susiėmė ir toliau investavo į

populiarumo atžvilgiu visuomet buvo

porą metų nukrito jau dvigubai. Ir viena iš

įvairesnį bei kokybiškesnį komišką turinį,

didelis iššūkis. Šie filmai visais laikais ir

to priežasčių – senas geras „Netflix“ bei

aišku, neišsižadėdama ir meno virtuozo

praktiškai visame pasaulyje dominavo

kitos streaming platformos.

A. Sandler kūrinių. Bet šitai galime atleisti

kino teatruose, o premjerų savaitgaliais

– naujieji darbai bent jau peržengė 30 %

juos pralenkti prireikdavo sunkiosios ar-

Būtent tuo metu pasaulyje naują pagreitį

kritikų vertinimo ribą. Dėl to komedijos

tilerijos, kaip aukščiausio lygio aktoriai,

įgavo ir milijonus naujų širdžių pavergė

žanras „Netflix“ ne tik išpopuliarėjo, bet

dideli filmo biudžetai ar koks švenčiausiojo

transliacijos platformos, kurios, be savo

ir sugebėjo pasiūlyti tai, ko neturėjo nei

Tarantino apsireiškimas. Tačiau smarkiai

didelės pasiūlos, griebė jautį už ragų ir

kitos televizijos, nei kino teatrai. Kitos

išaugus „Marvel CU“ populiarumui ir at-

ėmė pasirašinėti įvairius filmų kūrimo

transliacijos platformos taip pat pradėjo

sidarius superherojų filmų kepyklėlei, pa-

kontraktus. Tuo metu daug dėmesio

sekti „Netflix“ pavyzdžiu ir netrukus

tiekiančiai kelis naujus darbus per metus,

gavo būtent komedijos žanras – sukurta

komedijų pasiūla mažajame ekrane pasi-

prilygti šiems dviem gigantams pasidarė

nemažai užsakomųjų komedijų ir serialų,

darė kur kas platesnė, o gal ir geresnė, nei

praktiškai neįmanoma. „Marvel“ ne tik

kurie reikšmingai padidino žanro pasiūlą.

didžiuosiuose kino teatrų ekranuose. Taip

pasiūlė didžiulę herojų ir siužetų įvairovę,

Tačiau kokybės atžvilgiu? Na, pradžią pui-

pat nereikia pamiršti, kad šiais laikais

bet ir pelnė smagesnės komiksų visatos

kiai iliustruoja prieštaringai vertinamos

komišką turinį žmonės randa ne tik filmų

vardą dėl to, kad į filmų siužetus įkom-

Adam Sandler komedijos. „Netflix“ jau

pavidalu, bet ir „Youtube“, „Tik Tok“ plat-

ponavo komediją. Užtenka prisiminti „The

2014 m. nusprendė pasikviesti gerai žino-

formose, įvairiuose memuose ar „Reddit“.

Guardians of the Galaxy“, „Ant-Man“,

mus vardus ir pasirašė su Adam Sandler

Tad pamažu komiškas turinys žiūrovui

„Deadpool“ filmus, ar „Marvel“ visatos

keturių filmų sutartį. Tačiau boy, oh boy,

pradėjo asocijuotis nebe su big screen, bet

ne tik griaustinio, bet ir komedijos dievą

kokius kokybės antirekordus sumušė šie

su small screen – internetu ir streaming

– „Thor: Ragnarok“ – visi jie yra grynos

Sandler meno šedevrai. Pirmasis filmas

platformomis.

komedijos.

Tik komedijos nebeužtenka

Komedija tapo vienu iš „Marvel“ sėk-

iš „Rotten Tomatoes“ kritikų gavo 0 % iš 100 %, o antrasis 5 % iš 100 %. Tačiau

mės recepto pagrindinių ingredientų

žiūrovai vis tiek daugiau nei 500 milijonų valandų žiūrėjo šiuos ir kitus šaunius

Tačiau yra ir kita šios situacijos pusė.

ir priežastimi, dėl ko šios komiksų vi-

Sandler filmus, kas įrodo, jog komedijų

Žmonės nebeperka bilietų į komedijas,

satos filmai patinka net tiems, kurie

kokybė „Netflix“ nebūtinai yra pagrindi-

tačiau studijos taip pat jų kuria vis mažiau.

įprastai nemėgsta superherojų. Tačiau

nis rodiklis.

Dar 2019 m. įvairūs kino apžvalgininkai

tokiu būdu „Marvel“ taip pat prisidėjo

sujudo, jog kino studijos tiesiog atsišlie-

prie komedijų miksų mados, sukurdama

Taip kuo toliau, tuo daugiau platforma

jo nuo grynakraujų komedijų, nes kiti

dar sudėtingesnę terpę įprastoms ko-

dėmesio skyrė komedijos žanrui, stabiliai

žanrai su komedijos prieskoniais tapo

medijoms. Nes kas rinksis nuvalkioto

pildydama vis didesnę jo pasiūlą: keldama

žymiai pelningesni. Ir dvi didžiausios to

siužeto komediją, kai gali pamatyti, kaip

senus filmus, pirkdama teises į serialus,

priežastys: „Disney“ ir „Marvel CU“ (taip,

išvaizdūs, įvairaus plauko, pavidalo ir

sitcomus, užsakinėdama žinomų filmų

„Marvel CU“ priklauso „Disney“, bet čia

spalvų superherojai, apsitempę apvalumus

remake‘us, siūlydama televizijos laidas,

jie analizuojami kaip atskiri fenomenai).

išryškinančius kostiumus, gelbsti pasaulį

stand-up‘us ir net įvairius special‘us. Tad

Rasti konkurentą „Disney“ juostoms

nuo įsismaginusio dirbtinio intelekto, gina galaktikas nuo išnykimo, keliauja laiku, žaidžia su spindinčiais akmenukais ir dar gerų bajeriukų pašaudo. Čia nebe 3 in 1, čia viskas viename – VIP rinkinys, 5 žvaigždės, 9D teatras, all inclusive. Dėl tokio superherojų filmų ir komedijų mikso pasisekimo, studijos nebemato prasmės kurti paprastų komedijų – jos geriau išleis šimtus milijonų populiaraus filmo gamybai bei reklamai ir uždirbs antrą tiek, nei investuos keletą milijonų į kvestionuotino pelno sulauksiančią komediją. Aktorius ir komikas Seth Rogen taip pat yra pasisakęs, kad būtent „Marvel“ filmai pakeitė komedijos žanrą ir dabar žiūrovas jam kelia didesnius lūkesčius. Jis nebesitiki tik komedijos – jis nori komedijos ir kažko daugiau. Ir nors įprastų komedijų reikš mingai sumažėjo, jų kokybė smarkiai krito, tačiau dabar gyvename fantastikos ir

Kadras iš „The office“

52 Protagonistas | žiema 2021

komiksų aukso amžiuje.

Sitcomai – pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas? | Benita Lopatienė Vieša paslaptis Be kitų komedijų stygiaus priežasčių gali būti dar viena – ir atrodo, kad ji tapo savotišku tabu. Ne paslaptis, kad pastarai siais metais pasaulis žengė didelį žingsnį pirmyn tolerancijos ir lygių teisių klausimais. Ir nors visi judėjimai už moterų, LGBTQ+ ir kitų socialinių grupių teises yra teigiamas progresas, visuomet atsiranda radikalų, kurie prisikabinėja prie visko, ką kažkas kažkada ne taip pasakė, ne taip pažiūrėjo, ne taip pagalvojo ar ne taip susapnavo. Humoras apskritai vertinamas kontroversiškai įvairių diskriminuojamų grupių ar jautrių socialinių klausimų atžvilgiu, ir kiekvienas skirtingai supranta kur ir ar apskritai yra riba, kokiomis

Kadras iš „Brooklyn 99“

temomis galima juokauti. Pavyzdžiui, žymus komikas Ricky Gervais yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad juokauti galima ab-

Ši priežastis yra tarsi garsiai neįvardija-

nuomone, komedijos esmė ir yra tai, kad ji

soliučiai visomis temomis. Tačiau gyve-

ma vieša paslaptis, apie kurią pasisakė

nepagarbi. Tačiau šiais laikais visi pagar-

name sujautrėjusio pasaulio ir snowflake

nedaugelis. Tarp jų – režisierius Todd

bos ištroškę kaip kraujo, ir tu pamėgink

kartos laikais, kai visi esame lygūs, gražūs

Phillips, legendinės filmų franšizės

atsiginti nuo 30 milijonų susireikšminusių

ir ypatingi gamtos kūriniai, kuriems bet

„Hangover“, filmų „Due Date“, „Old

„Twitter“ „recenzentų“, kiekvieną juokelį

kokia kritika sudaužo jautrią širdutę į

School“ ir kitų, daugiausia komedijų,

priimančių kaip asmenišką išpuolį prieš

tūkstančius mažų gabalėlių. Tad nenuo

kūrėjas. Jam išleidus pasaulinį pripaži

save – misija neįmanoma. Tad „Joker“

stabu, jog režisieriams ir prodiuseriams

nimą pelniusį „Joker“, daugelis stebėjosi,

režisieriui tam tikra prasme tapo ir as-

gali pristigti motyvacijos kurti įprastą

kodėl režisierius nusisuko nuo komedijų į

menine vendeta.

komediją. Nes o kas, jei susireikšminę

tokį kontrastingą, tamsų ir smurto kupiną

„Twitter“ žinovai prisigalvos paslėptų

komiksų pasaulį. Tačiau T. Phillips tiesiai

žinučių, įsižeis ir prikals filmų kūrėjus

šviesiai atsakė, kad priežastis papras-

prie kryžiaus dėl kokio nepakankamai

ta: niekas nebenori kurti komedijų, nes

Kol komedijų filmai lieka šešėlyje, o kino

tolerantiško juokelio?

nežinia, kas gali įsižeisti. Režisieriaus

teatrai vis dar apleisti dėl pandemijos, čia

Sitcomų fenomenas

gražų pinigėlį (gerai, ne pinigėlį, o milijonus) kala ir antrąjį aukso amžių išgyvena sitcomai – kai kuriais atvejais net praėjus daugiau kaip 20 metų po išleidimo. Kodėl? Visų pirma, vėl išpopuliarėję sitcomai („Friends“, „The Office“, „Seinfield“, „How I Met Your Mother“ ir kt.) yra komedijos ir jie puikiai užpildo skylę, kurią pravėrė komedijų filmų trūkumas. Komedijos žanras apskritai yra vienas maloniausių žiūrėti – jis mūsų organizme sužadina laimės hormonus, tarp jų ir dopaminą, kurie suteikia pasitenkinimą patirtimi. Komedija sitcomuose daugiausia išreikšta kuriozinėmis situacijomis, ekspresyviais dialogais ir nesusipratimais, o ne intelektualiais juokeliais, aliuzijomis ar satyra, tad tokią komediją itin lengva suprasti ir ja mėgautis, net stebint paviršutiniškai. Tokia lengva komedija, gyvi dialogai bei išdirbti personažai ir yra

Iš „the big bang theory“ filmavimo aikštelės

pagrindinės sėkmingų sitcomų variklio dalys – kompleksiškas siužetas, konspi

Protagonistas | žiema 2021

Sitcomai – pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas? | Benita Lopatienė

„Friends“ racijos ar nenuspėjami istorijos posūkiai

ar taps konspiracijos teorijos master-

sonažus visuomet malonu stebėti – jie

juose net nefigūruoja.

mind‘u. Apskritai, sitcomuose nėra smurto,

turi patrauklius, išplėtotus charakterius

agresijos, nusikaltimų ar amoralių situ-

ir yra žavingi, išvaizdūs, charizmatiški

Iš to išplaukia kita populiarumo priežas-

acijų (na, neskaitant žiupsnelio senos geros

bei, dažnai, jauni. Tačiau esminis fakto

tis – sitcomai nereikalauja koncentruoto

diskriminacijos ar baltaodžių dominavi-

rius – sitcomų herojai išlieka aktualūs ir

dėmesio ir puikiai tinka foniniam žiūrė-

mo). Tam tikra prasme, sitcomų pasaulyje

artimi. Vieniši jaunuoliai, mėginantys

jimui. Jie neįpareigoja, kad įsitempęs sek-

vien gėlytės, vienaragiai ir vaivorykštės

suprasti, kaip veikia suaugusiųjų gyve

tum kiekvieną serijos posūkį, nes, tiesą

su dideliu užrašu „čia saugu“. Puikus

nimas, skirtingi, paiki, tačiau vienas be

pasakius, juose apskritai nedaug kas vyk-

pavyzdys kontrastui – „The Breaking

kito gyventi negalintys draugai ar nuo 9

sta. Tad žiūrovui nebaisu praleisti kelias

Bad“ serialas, kur ne tik dalyvauji nar-

iki 5 dirbantys vidurinės klasės darbuo-

serijas ar panaršyti internete, kol herojai

kotikų fiestoje su agresijos protrūkiais

tojai, visą dieną praleidžiantys ofise – tai

eilinį kartą kolegos daiktus paslepia

ar, pavyzdžiui, rūgštyje tirpinamais la-

personažai, kurių tikslinės auditorijos

želė ar dainuoja dainas apie smirdančius

vonais, bet ir stebi pagrindinio herojaus

tiesiog milžiniškos. Tad ne veltui sitco-

katinus, ir vėl be didelio vargo įsitraukti

asmenybės evoliuciją, dvigubą gyvenimą,

mai vėl užvaldė mūsų ekranus – jie turi

į serialą. Psichologiniu požiūriu, toks už-

nestabilią psichinę būklę ir jauti nuola

savo sėkmės formulę ir ji veikia. Trumpos

tikrintumas ramina ir suteikia saugumo

tinę įtampą. Daug dabartinių serialų yra

serijos, artimi ir patrauklūs herojai bei

jausmą. Sitcomai turi statišką pasaulį,

kompleksiški, kupini persipynusių siužeto

lengva komedija yra argumentai, kuriems

kuris susideda vien iš Niujorko buto, ka-

istorijų, nežinios, reikalaujantys neper-

sunku pasakyti „ne“, ieškant pramoginio,

vinės ar Skrentone esančio ofiso. Jų siu

traukiamo dėmesio bei mąstymo. Sitcomai

atpalaiduojančio turinio. O dar sunkiau

žetą lengva nuspėti ir net netikėčiausiose

nekelia įtampos – jie kviečia pachill‘inti

jiems atsisakyti, jei patiri stresą ir ieškai

situacijose žinai, kad personažai išliks

kavinėje ant sofkutės šalia Centrinio Parko

nusiraminimo.

savimi – tokie, kokius tu mėgsti. Maža ti-

su tavo mėgstamais herojais.

Nerimo karta

kimybė, kad kuriam nors herojui susisuks šarabanai ir jis netikėtai išduos draugą,

O būtent herojams kūrėjai skiria išskir

pasiners į depresiją, atliks nusikaltimą

tinį dėmesį. Pagrindinius sitcomų per-

54 Protagonistas | žiema 2021

Klausite, kodėl žmonėms reikia tokio

Sitcomai – pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas? | Benita Lopatienė nusiraminimo? Nes jau antrus metus gyvename pasaulinėje pandemijoje ir laikais, kai daugybė žmonių susiduria su psichologinėmis problemomis, ryškiau siomis iš jų – depresija ir nerimu. Šias ligas patiriantiems žmonėms nežinomybė, naujos patirtys bei neaiški ateitis yra vieni pagrindinių dalykų, keliančių jau dulį. Tad tokie žmonės ieško prieglobsčio ten, kur viskas pažįstama ir saugu – kur galima pasislėpti nuo chaotiško pasaulio. Tokiu prieglobsčiu puikiai tampa įvairūs sitcomai. Net ir sveikiems žmonėms ilgalaikis, pandemijos keliamas stresas ilgainiui daro neigiamą įtaką psicholo ginei sveikatai. Ir nors įvardijami skirtingi naudingi nusiraminimo būdai, įvairūs mokslininkai ir psichologai sutinka, kad vienas iš jų – jau matytų filmų ar serialų peržiūrėjimas darkart. Kitaip tariant, re-

„Parks & recreation“

watchinimas. Rewatchinimas visai ne naujiena. Pavyzdžiui, psichologai net su nemiga kovojantiems pacientams rekomenduoja prieš miegą pažiūrėti jau matyto serialo seriją. Dėl žinomo siužeto smegenims nebereikia apdoroti jokios naujos informacijos, o teigiamos emocijos padeda atsipalaiduoti ir greičiau užmigti. Tačiau būtent pandemijos metu filmų ar serialų kartojimas ypač išpopuliarėjo ir tapo vie nu iš būdų susidoroti su savo emocijomis (angl. coping mechanism) drastiškai pasikeitus mūsų visų gyvenimui. Įrodyta, kad patiriant stresą, mūsų kūnas ir

smegenys trokšta saugumo bei komforto,

holy grail. Kad geriau įsivaizduotumėte šį

o būtent tai suteikia įvairių įpročių karto-

šuolį, 2019 metais „Netflix“ iš viso pri-

jimas – šiuo atveju, jau matytas pramogi-

siregistravo 28 milijonų naujų lankytojų,

nis turinys. Iš naujo peržiūrint mėgstamą

o 2020 m. vien per pirmus du ketvirčius

serialą išsiskiria laimės hormonai, o jei

platforma pritraukė net 26 milijonus nau-

tas serialas dar ir komedija – gauname

jų prenumeratorių (36 milijonų per visus

happy meal‘o rinkinį ir visą laimės hor-

metus). Pandemijos metu transliacijos

monų kokteilį.

platformoms tereikėjo patogiai įsitaisyti ir stebėti, kaip pinigai krenta iš dangaus,

Pandemijos metu populiariausių sitcomų

bet sitcomai atsakingi už nemažą dalį šio

„Friends“, „The Office“, „Seinfeld“ ir kitų

netikėto laimikio. Ir viena priežasčių,

žiūrimumas išaugo drastiškai. Žinoma,

kodėl sitcomai tapo tokiu geidžiamu pre-

viena iš priežasčių – jog prasidėjus pan-

numeratorių jauku transliuotojams yra

demijai ir uždarius kino teatrus, translia

tai, kad žmonės vėl ir vėl juos peržiūrinėjo,

cijos platformos atrado populiarumo

siekdami komforto ir nusiraminimo. Taip pat daugybė dabartinių sitcomų žiūrovų yra paaugliai, didelę laiko dalį praleidžiantys internete. Jau seniai dėdės ir tetos grūmojo pirštu, kad dėl kompiuterinių žaidimų ir socialinių tinklų vaikai užsidarę kambariuose varvina akis į ekraną, mažiau bendrauja realybėje ir stokoja socialinių įgūdžių. Žinoma, COVID-19 pasakė palaikykit mano alų ir parodė, kad lyginti su dabartinėmis jaunimo socialinių įgūdžių problemomis, ankstesni laikai buvo gėlytės. Tačiau dar gerokai prieš 2020 m., kai pasaulinė pandemija dar atrodė kaip perspaustas siaubo filmas, „Friends“, prodiuserė M. Kauffman išsakė nuomonę, jog viena iš priežasčių, kodėl serialas taip patinka naujajai kartai, yra socialinio kontakto ilgesys. Ji teigė, kad šiuolaikinė karta

„Seinfeld“

trokšta socialinių santykių, draugystės,

Protagonistas | žiema 2021

Sitcomai – pakaitalas komedijoms, nemirštanti klasika ar pigesnis psichoterapijos seansas? | Benita Lopatienė

„community“ intymumo, tačiau to negauna, nes visą

Tik svarbu nepaskęsti binge-watchinim’o

didelis pasirinkimas vienoje vietoje taip

laiką praleidžia socialiniuose tinkluose.

maratonuose, nes būdas įveikti vienat-

pat gali kelti nerimą, tad jau pažįstamas,

Tokia tikra draugystė kaip serialuose

vę ir nerimą gali jo sukelti dar daugiau.

neįpareigojantis sitcomas, kurį gali iš-

„Friends“, „Seinfeld“ ar kituose sit-

Binge-watchinim’as kelia elgesio priklau-

jungti kada panorėjęs, ima atrodyti vis

comuose, leidžiant laiką kartu ir patiriant

somybę – peržiūrint daug pramoginių

patraukliau (gerai, sutikime, kad ne kada

nuotykius gyvai šiais laikais atrodo tarsi

laidų, kūnas pripranta prie gaunamo do-

panorėjęs – nors ir planavai pažiūrėti vie

idilė. Daugeliu atvejų sitcomai atspindi

pamino kiekio ir kaskart jo reikalauja dar

ną seriją, dažnu atveju įsijungi dar tris).

ne tikrovišką realybę, tačiau realybės

daugiau, o tai lemia dar ilgesnį žiūrėjimą

Tai garantuota sėkmė – žmonės nenori

svajonę: linksmą, nenuobodų darbą ofise

ir verčia įstrigti užburtame nerimo rate.

rizikuoti pradėti žiūrėti kažką, kas jiems gali nepatikti. Ypač, kai renkiesi naują

su tokiu bosu kaip Maiklas Skotas ar

Beieškant išrinktojo

serialą – šiais laikais jų yra tiek daug ir

siais draugais, kurie tampa tikra šeima

Visgi, turbūt viena didžiausių sitcomų re-

riam skirsi nemažą dalį savo laisvalaikio.

– argi ne pasaka? Bet žmonėms, kurie dar

watchinim’o priežasčių yra didžiulis filmų,

O seni patikę sitcomai dažnai užkeliami

ir kovoja su nerimu ar depresija, lengvas

serialų ir laidų pasirinkimas transliacijos

ant pjedestalo ir apninka abejonės, ar

nuotykių ir nuoširdžios draugystės kupi-

platformose. Kai tiek daug pasirinkimų

kuris nors naujas serialas galėtų jiems

nas gyvenimas realybėje galbūt yra net

vienoje vietoje, sunku rasti tą vienintelį

prilygti.

sunkiai įsivaizduojamas. Tokiais atvejais

filmą ar serialą, kuris atitiktų lūkesčius.

paikas serialas gali virsti tam tikra terapi-

Taip sprendimus sunkiau priimantiems

ja, o jo personažai tapti dar artimesni, su

žmonėms (aš iškart prisiduodu) rinktis,

dame norui vėl išgirsti tą ikonišką intro

kuriais sukuri asmenišką ryšį.

ką žiūrėti vakare, gali tapti tikru iššūkiu

muzikėlę, patogiai įsisukti į pledo burrito

lengvabūdišką gražių ir vienišų jaunuolių

įvairių, jog sudėtinga išsirinkti naują, ku-

gyvenimą metropolyje kartu su geriau-

Tad mes jiems ir pasiduodame. Pasiduo-

ir net kančia. Juk visi esame atsidūrę

ir stebėti, kaip keli draugai sprendžia savo

Tų pačių laidų peržiūrėjimą galimai lemia

panašioje situacijoje: laukiate to lais-

juokingas problemas, pamirštant apie

ir nostalgija. Mūsų smegenys dažnai su-

vesnio vakaro, pasiruošiate mėgstamiau

nerimą ir realybėje laukiančius rūpes

sieja skirtingus vaizdinius ar patirtis su

sių užkandžių, pradedate rinktis filmą

čius. Ir nieko čia blogo. Tik svarbu bent

jausmais ir aplinkiniais veiksniais. Tad

ar serialą, tačiau pusvalandį (jei ne visą

retkarčiais iš to pledo išlįsti, susidurti

kai žiūrime kokį nors matytą serialą ar

vakarą) ieškote to vieno išrinktojo. Ir net

su realybe ir, pavyzdžiui, po šitiek laiko

filmą, jis gali priminti ir apie konkretų

nepastebite, kaip užkandžius sukirtote

nueit i kino teatrą. Juk laukia tiek daug

laikotarpį gyvenime, kai jauteisi laimin-

bemaigydami pultelį, o sudėjus „Netflix“

naujų filmų.

gas ar laisvas nuo karantino reikalavimų,

perskaitytų filmų aprašymus jau būtumėte

bei atgaivinti tuomet jaustas emocijas.

perskaitę nemažą gabalą knygos. Per

56 Protagonistas | žiema 2021

Įženkite į naują žaidimo lygį!

Skaitmeninių kūrybinių sprendimų studija “Sneakybox” kviečia prisijungti gaming pasaulio entuziastus, norinčius prisideti prie pasaulinio lygmens žaidimų kūrimo! Čia jūsų lauks: darbas su žaidimų industrijos TOP vardais profesionali ir visad palaikanti komanda modernus ofisas Kauno centre arba nuotolinis darbas - rinktis Tau žaidimų kultūra 24/7 papildomos džiuginančios vertės (žaidėjų bendruomenę buriantys renginiai, kompetencijų kėlimo galimybės)

Šiuo metu ieškome: UNREAL ENGINE DEVELOPER

UNITY ENGINE DEVELOPER

TECH ARTIST

JUNIOR QA

Rašyk mums: careers@sneakybox-studios.com arba Facebook žinutę. Protagonistas | žiema 2021

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis

Dmitrijus Babičius

Naudodamasis proga, pasireklamuosiu: visi žaiskite PyroMind!

Sveiki, keleiviai! Su jumis labinasi Dmitrijus, povandeninio laivo „Nerdtilus“ navigatorius. Tai – mažytė ankšta gelda, kurią pasistačiau savo fantazijų užkaboriuose, kad dirbdamas ar gamindamasis pusryčius galėčiau netrukdomas tyrinėti ekranizacijų vandenynus ir siaubo filmų jūras. Šiandien „Nerdtilus“ savo kursą driekia per labiausiai drumzlinus, dvokiančius, užterštus vandenis, kokius tik galite įsivaizduoti. Noriu jus panardinti į blogo kino gilumas, nusinešti į praeitį, kad pamatytumėte filmų, kurie čiulpia pasturgalį. Maršrute numatytos devynios stotelės – įvairiuose žanruose ir ties prastumą nusakančiu skirtingu gyliu. Kartu keliaujant noriu pasiūlyti naują blogų filmų klasifikaciją: ghostbusteriai skirstė vaiduoklius į septynias klases, o aš siūlau skirstyti blogus filmus į keturias kategorijas. Kaip, matyt, supratote iš straipsnio pavadinimo, daugiausia dėmesio skirsiu so-bad-it‘s-good filmams, arba antrajai kategorijai. Nes, be abejo, ji yra pati smagiausia! Bet užteks įvado. Šiandien jūsų laukia tikra kino paplavų odisėja. Trukteliu steampunkišką parūdijusią svirtį ir priverčiu „Nerdtilus’ą“ grimzti gilyn.

58 Protagonistas ||žiema vasara 2021 2020

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius

Tommy Wiseau,aaa The room autorius

Mortal Kombat: Annihilation (John R. Leonetti, 1997)

suoto „Mortal Kombat“ tęsinys, buvau

ekrane pasirodantis naujas personažas

dar pyplys, tikėjęs, jog visą kiną kuria

– be motyvacijos, savitumo, charizmos,

kietuoliai profesionalai. Vadinasi, bet

užtat vemiantis dialoginį marmalą, po

Povandeninę kelionę pradedame nuo

koks sprogimas ekrane buvo vertas pa-

kurio net mokyklos vaidinimas padvelkia

neįprasto pavyzdžio, akimoju panirdami į

garbos, o dvikova – susižavėjimo. „Mortal

Šekspyru. Vien ko verta garsioji Sindel

trijų tūkstančių metrų gylį. Šoko terapija:

Kombat: Annihilation“ pasirodė toks

ir Kitanos pokalbio nuotrupa: „Mother,

kalbama, kad jeigu grimsi priešingai, iš

prastas, jog uždusino manyje šį patiklų

you are alive!“ - „Too bad – YOU WILL

lėto, iškyla rizika palaipsniui priprasti

vaiką. Per valandą ir trisdešimt penkias

DIE!“. Bet ar verta kalbėti apie dialogus,

prie blogų filmų, ir tuomet net liūdnai pa-

minutes kinematografinio kolapso ūmai

kai santykius besiaiškinantys kovos

garsėjusio Uwe Boll kūryba atrodys verta

suvokiau, jog pasaulyje būna blogų filmų

menų genijai net judėti normaliai nemo-

apologetikos.

ir jog net anksčiau mėgta nepretenzinga

ka – užuot įveikę atstumą tarp taško A ir

produkcija turi kažką iš „Annihilation“

B žingsniuodami ar bėgdami, jie jį nušoka

Apie pirmąjį eksponatą: kažkada draugelis

genomo. Nujaučiau, kad dabar nebegalėsiu

sukdamiesi ore kaip widget spinneriai, net

paklausė, koks filmas asmeniškai man

tų dalykų nepastebėti – prieš ekraną atsi

jei situacija to nereikalauja.

padarė didžiausią įtaką. Nesusimąsty-

sėdęs linksmu berniūkščiu, pakilau senu

damas atsakiau – „Mortal Kombat: Anni

bambekliu.

hilation“. Pokalbininkas juokėsi, bet aš

Liūdniausia, kad nepaisant kelių smagių momentų, „Mortal Kombat: Annihilation“

nejuokavau. Tuo metu, kai man pakliuvo

Siaubinga vaidyba, pusė pakeistų origina

netempia iki „taip blogai, kad net gerai“

šis senesnio, Paul W. S. Anderson reži-

liojo „Mortal Kombat“ aktorių, kas minutę

statuso. Šiuo atveju prieš jus - tiesiog

Protagonistas | žiema 2021

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius

Kadras iš „Plan 9 From Outer Space“ blogas filmas, kitaip tariant, pirmoji kate

Be abejonės, blogų, net siaubingų filmų

riautojai, o savo šlykščia atrakcija papras

gorija. „Nerdtilus‘o“ klajones pradėjau

buvo ir iki tol, tačiau „Devintasis Pla-

čiausiai siekia, kad žmonija atkreiptų į

būtent nuo jo, nes iškalbingu pavyzdžiu

nas“ prieš režisieriaus valią susintezavo

juos dėmesį. Uhm... what? Aišku, vėliau

noriu pabrėžti: labai blogas filmas au-

kelis kertinius bruožus, reikalingus,

patiksl inama: ateiviams taipogi nepatin

tomatiškai netampa so-bad-it‘s-good.

kad į pasaulį paleistas niekalas ilgainiui

ka, kad žmonės yra pikti, morališkai

Pirmosios kategorijos prėską šlamštą ir

apsigaubtų gero-blogo kino šlove.

degradavę, karą įsimylėję nebrendylos. Silpnapročių lavonų armija, ufonautų įsi-

antrosios kategorijos gardžiai absurdišką trashą skiria ne tai, kiek filmas blogas,

Pirma, absurdiškas siužetas. Ateiviai, kurį

tikinimu, - tinkamiausia būdas priversti

bet kaip jis blogas – ar nuobodžiai bei

laiką Žemę stebėję iš tolo, nusprendžia,

žmoniją susimąstyti.

varginančiai, ar stebinančiai, smagiai

jog pats metas susikurti nuosavą zom-

ir pagauliai? Aptarus šią esminę skirtį,

bių armiją iš pasaulio kapinėse šviežiai

Prie nonsensiško scenarijaus prisideda

leidžiamės giliau, iki penkių tūkstančių

palaidotų negyvėlių. Atgaivinti zombiai,

medinė vaidyba ir jos puikiai pabrėžia

metrų, kur mūsų laukia pirmasis kate-

kurie labiau primena ketvirtajame bei

mi kurioziniai dialogai. „Future events

gorijos du egzempliorius.

penktajame dešimtmečiuose populia

such as these will affect you in the future,“

rius vampyrus, slankioja aplinkui, lenda

– filmo pradžioje skelbia pasakotojas

prie atsitiktinių praeivių ir žudo juos

Crisswellas, ir žiūrovas iš karto supranta,

taukštelėdami abejomis plaštakomis

kad priešakyje laukia tikras blogo kino

Peržiūrint įvairius so-bad-it’s-good filmų

per pečius. Atrodo tai taip pat komiškai,

skanėstas. Tuo metu, kai ekrane stereoti-

sąrašus, kyla istorinis klausimas: kada

kaip ir skamba. Tačiau ufonautus toks

pinis detektyvas demonstruoja aukščiau

apskritai atsirado mada žiūrėti blogus

sumanymas tenkina. Inicijuojamas

sią dedukcijos pilotažą („But one thing’s

filmus savo malonumui? Kuris filmas tapo

sustirusių, už sraigę lėtesnių ir bato aulą

sure. Inspector Clay is dead, murdered, and

pirmuoju kultiniu šlamštu? Galiu klysti,

bukesnių zombiavampyrių maršas į pa

somebody’s responsible!“), minėtas žiūro-

bet tradiciškai šie laurai priskiriami režis-

saulio sostines, kur šie neaiškiu būdu

vas jau raitosi ant sofos, tampomas juoko

ieriaus Ed Wood tvariniui „Grave Robbers

turės priveikti žemiečių armijas bei

konvulsijų.

from Outer space“, vėliau pervadintam

vyriausybes. Ufonautai tuo metu lakio

Plan 9 From Outer Space (Ed Wood, 1957)

„Plan 9 from Outer Space“.

60 Protagonistas | žiema 2021

ja šen bei ten ant siūlų pakabintose sk-

Galop reikšmingas ir neeilinis filmo atsi-

raidančiose lėkštėse ir stebi veiksmą.

radimo kontekstas. Režisierius Ed Wood

Pasirodo, jie nėra kraujo ištroškę užka

tikrovėje buvo unikaliai eklektiška asme-

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius nybė: dalyvavo Antrajame pasauliniame

tėvynainius ras visko: absurdiškų siužetų

laidiniu mikrofonu, taip leisdamas savo

kare, mėgdavo persirengti moteriškais

apie su kosminiais fašistais kovojančius

šeimininkui dainuoti pražūtinga elektra

rūbais, bičiuliavosi su vargstančiu vengrų

tarpžvaigždinius vampyrus, hiperboli-

kibirkščiuojantį death metal; galų gale -

kilmės aktoriumi Bela Lugosi, kuris šian-

zuotos ir dėl to juoką keliančios moki-

sargius ant liežuvių užsitempę dykumos

dien laikomas fundamentaliausiu kino

nukių seksualizacijos, memais virtusių

banditai. Kiekvienas šios makabriškos

istorijos Drakula. Wood jautė pašaukimą

angliško įgarsinimo fail‘ų.

pokemoniados atstovas savaime vertas Rich Evan žvengo akompanimento.

kurti fantastinius filmus, bet neturėjo

Pridėkite ne patį kokybiškiausią žema

tam sugebėjimų. Be to, jam stigo pinigų,

Tačiau šešių tūkstančių metrų šlamšto

tad teko samdytis neprofesionalius akto-

gelmėje tūnantis „Apocalypse Zero“ yra

kakčių veikėjų vizualizacijos stilių, neži

rius. Tarkime, vienam „Devintojo Plano“

ypatingas atvejis. Toks ypatingas, jog net

nia kaip į šį balaganą įgrūstus high school

zombio vaidmeniui buvo pasitelkta pora

turint omeny visą anime pasaulį apsėdusių

dramos motyvus, ir gausite visai įdomią

kadrų, kuriose figūravo tuomet jau anapi-

fetišų bei keistenybių kontekstą, knieti

medžiagą šeštadienio vakarui, prie alaus,

lin iškeliavęs Lugosi, o paskui rolę perėmė

paklausti, ką būtent vartojo jo kūrėjai.

čipsų ir juokelių. Tik nepatariu kviesti

Edo žmonos chiropraktikas. Tam, kad

Išvydęs, kaip griuvėsiais nusagstytoje

šlykštybių bei gašlybių netoleruojančios

transformacija nerėžtų žiūrovui akies,

dykynėje geriečiams kelią pastoja tri-

liaudies – šis anime nėra pornografija,

zombis visur vaikštinėja pridengęs veidą

metrinis anoreksiškas rožinis senolis su

net ne erotika, tačiau dalis kadrų prašyte

apsiausto kraštu.

išsiviepusio drakono galva vietoje lyties

prašosi amžiaus cenzo. Ir dar stipraus

organo, susimąsčiau, jog iki tokio fan-

skrandžio.

Analogiškų kuriozų, nors pasižyminčių

tazijos polėkio Stivenui Kingui dar šnioti

mažesne koncentracija, pasitaikydavo

ir šnioti. O kai anas iš tarpkojo dygstantis

kone kiekviename Ed Wood filme. Nors

drakonas ėmė spjaudytis kūnus kiaurai

ir nesėkmingas, režisieriaus kūrybinis

raižančiais baltais krešuliais, o prie jo

Apie Tommy Wiseau, kaip ir jo neprilyg-

kelias buvo toks ekstravagantiškas, kad

prijungti hm... drakono rutuliai pradėjo

stamąjį prasto kino šviesulį „The Room“,

1994 Tim Burton apie jį sukūrė biogra

spinduliuoti radioaktyvią energiją, beveik

šnekėti sunku. Juos reikia patirti, nusilei

finę dramą. Wood vaidmenį atliko Johnny

užuodžiau, kaip kamputyje nervingai už-

dus septynis tūkstančius metrų į pras

Depp. Sakyčiau, vienas iš dviejų geriausių

sirūkė „The Human Centipede“.

čiausio autorinio kino įdubą. Autorinio,

Burtono filmų.

The Room (Tommy Wiseau, 2003)

nes Tommy, žmogus su neįmenamu ak„Apocalypse Zero“ siužetas nesvar-

centu bei paslapčių ūkanose skendinčia

bus, o ir tęsiasi šis serialas viso labo du

praeitimi, pats režisavo ir prodiusavo savo

epizodus. Žymiai labiau dėmesį traukia

magnum opus, pats jam rašė scenarijų ir

Mūsų odisėja nebus pilnavertė, jei

karikatūriškai išsigimusios, iškrypusios

prisiėmė protagonisto vaidmenį. Visus

neaplankysime į Tekančios Saulės šalies

baidyklės, kuriomis autoriai apgyvendi-

šiuos darbus jis atliko išskirtinai siaubin-

kultūrinius krantus įsirėžusios anime

na iš „Mad Max“ pasiskolintą pasaulį. Į

gai, nuo ko dar linksmiau.

įlankos. Netikėkit, oi netikėkit, jei kas

BDSM apatinius tarsi tarybinė dešra į vir-

nors bandys jus įtikinti, kad japonai ne-

vę įsispraudusi mamuto gabaritų tetulė,

Istorija paprasta: gyvena sau normalus

leidžia šlamšto. Patyręs so-bad-it’s-good

vemianti suvirškintų žmonių skeletais;

vyriokas Džonis, darbštus ir paslaugus.

fanas pas mažiau talentingus Miyazaki

milžinas, kurio besišypsantis falas virsta

Džonis draugauja su mergina vardu Liza,

Apocalypse Zero (Toshiki Hirano, 1996)

kurią ruošiasi vesti. Bėda ta, jog Džoniui už nugaros Liza suka romantinę aferiūkštę su jo geriausiu draugu Marku. Džonis to nežino. Džonis vaikšto į banką, kur smarkiai pluša, kad nupirktų Lizai gėlių iš parduotuvės su ant prekystalio tupinčiu mopsu. Taip pat Džonis globoja našlaitį Denį, kuris irgi įsimylėjęs Lizą, nors pastaruoju atveju jausmas vienpusis. Džonis siekia paaukštinimo pareigose, ir dirba su nauju banko klientu, tačiau šito aš jums negaliu atskleisti: tai – konfidencialu. Beje, kaip jūsų seksualinis gyvenimas?.. Galimas daiktas, viršuje aprašytą situaciją priskirtumėte nykioms buities operetėms, kurias pritiktų gliaudyti daktarui Philui ar Dmitrijui Nagijevui. Galimas daiktas, būtumėte teisūs. Bet tada suprasčiau, kad

Kadras iš „The room“

„The Room“ jūs nesate matę. Nes antraip žinotumėte, jog „Kambario“ šarmas slypi

Protagonistas | žiema 2021

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius ne muilo prisodrintoje fabuloje, bet kurioziškose detalėse bei dialoguose. Visi be išimties veikėjai kalba ir elgiasi taip, tarsi būtų nukritę iš kitos planetos ir tik nevėkšliškai bandytų imituoti žmones. Tos pačios dialogo nuotrupos dubliuojamos iš pokalbio į pokalbį. Apartamentai dekoruoti įrėmintais šaukštais. Mėgsta miausias suaugusių vyrų pasilinksminimo būdas – be tikslo mėtyti vienas kitam amerikietiško futbolo kamuolį. Džonio globotinis Denis nesigėdydamas stengia si įsiprašyti į savo globėjų meilės guolį. Markas papasakoja Džoniui apie kraupų buitinio smurto protrūkį, ir šis nusijuokia lyg išgirdęs šmaikštų bajerį: „What a story Mark!“

Kadras iš „The room“

„The Room“ esu matęs tuziną kartų, tačiau kaskart išlenda naujų nesąmonių. Norisi atsistojus ploti Tommy Wiseau – išties išskirtinio bei išvirkštinio talento žmogus, sugebėjęs sukurpti tokias nenumatytai komiškas scenas, jog devynioliktus metus skaičiuojantis „Kambarys“ reguliariai tebepatenka į kino salių repertuarus. Žodžiu, jei susigundėte tapti gero blogo kino gerbėju, patariu pradėti būtent nuo šio filmo. O po to iškart pasižiūrėti James Franco biografinę komediją „The Disaster Artist“, kad sužinotumėte apie ne mažiau kuriozinius „The Room“ filmavimo užkulisius.

Samurai Cop (Amir Shervan, 1991) Vienas mano bičiulis pastebėjo, jog „The Room“ ir „Samurai Cop“ sudaro savotišką dilogiją. Tai bene vieninteliai so-badist’s-good šedevrai, kuriuos galima ro-

dyti ne tik siaubingų filmų mėgėjams,

balsu krenkščiančio gangsterio Fujiya-

bet ir normalaus skonio žiūrovams. Net

mos. Pastarasis yra perėmęs prekybos

statistinis pilietis, paleidus bet kurį iš

kokainu estafetę ir tiek visiems įkyri, jog

šių filmų, greitai persismelkia gero blogo

su juo susitvarkyti atsiunčiamas Japonijo-

kino nuotaika ir pradeda žvengti iš to, kas

je sensėjų grūdintas faras Joe Marshallas.

vyksta ekrane.

Prie Joe prisidėjus amžinai atsipūtusiam ir žodžio kišenėje neieškančiam partne

Ką gi, panašus filmų statusas leidžia

riui Frankui, užverda žūtbūtinė kova tarp

mūsų povandeniniam laivui išlaikyti tą

nuožmiosios jakudzos ir teisės sargų.

patį gylį. Tik skirtingai nei „The Room“, kuris paperka savo dialogais, Tommy

Maždaug taip filmo aprašymas atrodytų,

Wiseau vaidyba ir subtiliai absurdiškomis

jei būtų išviešintas kadaise populiarioje

buitinėmis scenomis, „Samurai Cop“

„TV Antenoje“. Tai, ką šiuo nepretenzingu

atrodo kaip hormonų apnikto studento už

anonsu susigundžiusi auditorija gauna

stipendiją nufilmuota „Mirtino Ginklo“

iš tiesų, yra nepakartojama kelionė po

versija.

prasto kino gerbėjų šlapią sapną, kupiną klaikių efektų, nepasotinamų nimfomanių

Siužetas: Niujorke karaliauja Katanos

ir vienų juokingiausių mirčių kino istori-

gauja, vadovaujama Vladimiro Vysockio

joje. Kaip jums tokia scena: nežinia kodėl seksualiai įsiaudrinusi medicinos seselė, išėjusi iš leisgyvės n-tojo laipsnio nudegimų aukos palatos, čia pat ima minkyti prieš akimirką sutikto pareigūno tarpkojį. Kadras nuolat šokinėja prie šalia ramiai stoviniuojančio antrojo policininko minos, kuri demonstruoja tai nustebimą, tai sąmojį, tai kažkokį nenatūralų vaikišką džiaugsmą, tarsi vyras stebėtų itin įspūdingą treniruotų žvėrių pasirodymą. Arba kita scena: Franko į pilvą pašautas banditas užsisvajojęs sukasi ratais, niekaip nesiryždamas nugriūti; gavęs antrą kulką, jis nusprendžią, jog pats laikas atsišaudyti, ir, demonstruodamas mak-

„Samurai cop“ plakatas

62 Protagonistas | žiema 2021

laudišką gyvybingumą, kelia vinčesterį. Tačiau čia Frankas jį kliudo trečiąkart,

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius ir banditas pagaliau atsargiai, kad nesusimuštų, prigula ant pievutės.

„Anarchija Žirmūnuose“ plakatas

Visas „Samurai Cop“ pritutintas tokių scenų, kurios konvertuojamos į gerą nuotaiką nuo pirmosios nesąmonės iki maždaug dvidešimt keturių valandų po titrų. Kol sunerimę aplinkiniai pagaliau pradeda klausinėti, ko kikenat be priežasties, kaip tas bičas iš „Džokerio“. Ir dar: žiūrėdami būtinai stebėkite protagonisto plaukus! Pasibaigus filmavimui pagrindinis aktorius Matt Hannon apsikirpo, tačiau režisierius Amir Shervan pareiškė, jog esamos medžiagos nepakanka. Todėl vargšui samurajui-policininkui teko užmaukšlinti moterišką peruką ir jį prilaikančią kėpkę, kurie vienose scenose dingsta, o kitose yra akivaizdesni už me dinę aktorių vaidybą. Filmas, kurio vienas smagiausių veikėjų yra perukas su kėpke, jau savaime vertas dėmesio.

Anarchija Žirmūnuose (Saulius Drunga, 2010) Būtų gan nuspėjama antrosios kategorijos blogų filmų rekomendacijas užbaigti ties „The Room“ ar „Samurai Cop“. Todėl keliaujame į širdžiai brangią Baltijos jūrą, kylame į keturių tūkstančių metrų aukštį ir čia randame „Anarchiją Žirmūnuose“. Sauliaus Drungos režisuota juosta pasakoja, kaip į Vilnių atvykusi baukšti provincialė Vilė susideda su nagla sostinės pseudoanarchiste Sandra, o tada seka ašaros, šiek tiek kraujo ir daug daug uo-

mas spyriu į tarpkojį, ne puola liaunutę

galiau pakliuvusį trečiosios kategorijos

agresorę su keiksmais, o mandagiai pa-

atvejį.

siteirauja: „Už ką?“. Pagrindinė veikėja sužino, jog jos draugę pykina po apsi-

Troll 2 (Claudio Fragasso, 1990)

gienės.

lankymo greito maisto restorane, todėl nusprendžią šį susprogdinti. Ir taip toliau,

Garantuoju, kad daugelis „Protagonis-

„Anarchija Žirmūnuose“ yra labai sub-

ir panašiai.

to“ skaitytojų nėra žiūrėję „Troll 2“ nuo

tiliai juokingas filmas. Taip subtiliai, kad jo rafinuoto idiotizmo lengva nepastebėti ir palaikyti šį eksponatą eiline apspangusia lietuvių drama. Tačiau įsižiūrėjęs supranti, jog kaip ir „The Room“, filmą

pradžios iki galo. Taip pat garantuoju, Iki visaverčio blogo gero filmo titulo

kad daugelis skaitytojų matė bent vieną jo

„Anarchijai“ trūksta vos vos daugiau

fragmentą, jei tik „Youtube“ buvo ieškoję

ekstravagantiškumo ir bent vienos iš

kvailiausių visų laikų kino scenų.

pagrindinių aktorių prastos vaidybos. Tačiau trasho gurmanų nelaimei, Severi-

Ši biudžetinė „Gremlinų“ alternatyva turi

jos Janušauskaitės talento neužgniaužtų

mažai ką bendra su originaliuoju 1986-ųjų

nė „Devintojo plano“ lygio scenarijus, o

„Troll“ (pastarasis, beje, yra pirmasis fil-

Toma Vaškevičiūtė atrodo pusėtinai net

mas apie Harį Poterį; jei manimi netikite,

miečių kasdienybę.

kvailiausiuose epizoduose.

google it) ir porina apie tai, kaip atostogų

Gal todėl „Anarchijoje“ pilna scenų, ku-

Visgi subtiliai absurdiškų akimirkų gausu,

mintantys urodai. Filmas išėjo katastro-

tad paminėjimo filmas vertas. Galime

fiškai blogas, todėl netruko įgyti kulti

patriotiškai didžiuotis antrąją blogo kino

nio statuso ir yra iki šiol fanų mylimas.

kategoriją finalizuodami tautiečių kūri

Tarkime, vienoje scenoje vaikiščias užsili-

niu. Plaukiame tolyn, neriame į šešių

pa ant valgomojo stalo ir nusičiurškia

tūkstančių metrų gylį ir pro „Nerdtilus‘o“

ant savo šeimos vakarienės, kad niekam

iliuminatorių stebeilijamės į mums pa-

nekiltų pagundos ragauti trolių užnuodyto

veikiausiai kūrė ne žmonės, o dimensijos X gyventojai, parsiradę čia pagal mainų programą, paviešėję mėnesį ir turėję pristatyti meninę video ataskaitą apie že-

rios, kaip pasakytų anglai, atrodo off. Tarsi formaliai įmanomos, bet išties neįtikėtinos. Vaikinas ir mergina aistrin gai ir pratisai bučiuojasi parduotuvėje prie kukurūzų lentynos. Forselių būrys, išvydęs, kaip vienas iš sėbrų patiesia-

išvykusią šeimyną puldinėja žmogiena

Protagonistas | žiema 2021

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius

„Malignant“ Plakatas

64 Protagonistas | žiema 2021

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius maisto. Berniuko vaidmenį atlikęs akto-

Malignant (James Wan, 2021)

daugiau kvailysčių į nuožmiu šiupiniu virtusį scenarijų, kol ties katarsiu auditorija

rius paaugęs sukūrė dokumentinį filmą „Best Worst Movie“, kuriame pasidalino

Pastarąjį Wan darbą norėjau įtraukti į

susivokia vienu metu žiūrinti „Mortal

įspūdžiais iš filmavimo. O štai scena, kur

mūsų purvo odisėją dėl dviejų priežasčių.

Kombat‘ą“, „John‘ą Wick‘ą“ ir šiek tiek

amą praradęs paauglys negalėdamas pa-

Pirma, ligšiolinio „Nerdtilus‘o“ maršru-

„Harį Poterį“.

judėti vėpso, kaip agresyvūs nykštukai

to metu keleiviams pristatinėjau vien

ryja jo draugės likučius, apskritai yra

palyginti pasenusį kiną, todėl ilgainiui

Mano mėgstami apžvalgininkai iš „Red

mintinai iškalta bet kurio save gerbiančio

pats pradėjau jaustis fosilija. Antra, labai

Letter Media“ teisingai pastebėjo, jog

millennialų kartos memų žinovo.

knietėjo aptarti vieną meninį triuką, ku

retrospektyviai „Malignant“ atrodo kaip

riuo kartkartėmis pasinaudoja trečiosios

vienas didžiulis prank‘as. Tokia siužeto

Atrodytų, saldainių saldainis. Bet ne

kategorijos filmai, idant žiūrovai prarastų

vystymo strategija – pradėti romiai ir

viskas taip paprasta. Prisipažinsiu, jog

budrumą.

po truputį nuvaryti istoriją iki begėdiško chaoso – labai pritinka trečiosios kate

kaip ir didžiuma internautų, juokingiausias „Troll 2“ akimirkas sužiūrėjau dar iki

„Malignant“ – pakankamai neseniai

gorijos, tai yra sąmoningai blogiems,

tol, kol pamačiau patį filmą. Dėl to turėjau

(nebent skaitysite žurnalą ir po daugybės

filmams. Aišku, dažnas žiūrovas įsižeis

nemažai lūkesčių, kad ir likusi medžiaga

metų) pasirodęs siaubekas. James Wan yra

dėl jo lūkesčiams atkištos špygos ar ko

nenuvils. Ar jie pasiteisino? Taip... ir ne.

žinomas bei respektabilus šio žanro kūrė-

bjauresnio, bet, mano požiūriu, kol tokiam

Gausybė mažiau žinomų filmo akimirkų

jas, pasauliui dovanojęs tokias franšizes

tikslui nesuaukojama žymi franšizė, ar

iš tiesų pasiekė analogiškas absurdo

kaip „Saw“, „Insidious“ ir „The Con-

tikrai išskirtinai perspektyvus kūrinys,

aukštumas. O bet tačiau: sužiūrėjęs visą

juring“. Jo kūriniai prisidėjo formuojant

pokštas smagus bei pateisinamas. Tai tiek

juostą su nusivylimo kartėliu suvokiau,

dabartines paranormalaus siaubo filmų

apie trečiąją kategoriją.

jog reginys veikiausiai iš pat pradžių buvo

konvencijas: griežta, tamsi ir niauri spal-

planuotas kaip nukvakusi siaubo komedi-

vų gama, santūrus stilius, jokios ironijos,

ja. Kitaip sakant, autoriai puikiai suprato,

antagonistas – senovinis blogis, savo tai-

kokį šlamštą kūrė, ir dėl to sąmoningai

kiniais pasirinkęs iš esmės gerus žmones.

prifarširavo savo gaminį kuo daugiau nesąmonių.

Manos: The Hands of Fate (Harold P. Warren, 1966) Brrrr... Kaip sakė mokyklos direktorius McVickeris iš „Beavis and Butthead“,

„Malignant“, nepaisant triukšmingo

“I‘ve been dreading this day“. Tačiau nieko

įvado, kurį laiką šių konvencijų paiso..

nepadarysi: tvirtai apsisprendžiau jus

Todėl „Troll 2“ į mūsų maršrutą įtraukiau

Pagrindinė veikėja, kūdikio besilauk ianti

supažindinti su ketvirtosios kategorijos

visų pirma kaip pavyzdį, paaiškinantį kuo

seselė Madison, grįžta namo ir užtinka į

blogu kinu. Tad trukteliu svirtį ir jaučiu,

skiriasi antrosios ir trečiosios kategorijos

televizorių spoksantį savo vyrą Dereką.

kaip smilkinius ima spausti virš galvų

blogi filmai. Taigi reziumė: pirmoji kate

Derekas, įkūnijantis bjauriausius smur-

besikaupiantis šlamštafilmių svoris. Ne,

gorija – jei filmas tiesiog niekam tikęs.

taujančio sutuoktinio bruožus, įsiunta,

mes nestabtelime nei prie „Batman and

Antroji kategorija – filmas toks niekam

nes žmona nori ramybės ir neleidžia

Robin“, nei prie „Gigli“, toli virš savęs

tikęs, jog net geras. Trečioji kategori-

žiūrėti imtynių. Atsivedėjęs jis vožia

paliekame vokiečių boksininko Uwe Boll

ja – filmas niekam tikęs sąmoningai ir

vargšei į galvą ir ši ima kraujuoti iš pa-

pagal žaidimus kurtus filmus – „House of

tikslingai, nors tiesiogiai savęs nepozicio-

kaušio. Ką gi: naktį išdygęs tamsus pavi

the Dead“, „Alone in the Dark“, „Dungeon

nuoja kaip parodijos. Esama daug gerbtinų

dalas nusuka Derekui sprandą ir užpuola

Siege“. Netgi „Son of the Mask“ ir „Cats“

šios kategorijos egzempliorių: be „Troll

Madison. Atsipeikėjusi ligoninėje, moteris

tik blyksteli už povandeninio laivo iliumi

2“ paminėčiau Lloyd Kaufman pradėtą

sužino, jog prarado vaiką.

natoriaus. Šie filmai yra paprasčiausiai

„The Toxic Avenger“ seriją ir Larry

per geri.

Blamire „The Lost Skeleton of Cadavra“,

Iki šios akimirkos siužetas pulsuoja

imituojantį anksčiau aptartą Ed Wood

tokiu slogumu ir rimtimi, jog nevalio-

Ir tada staigus BUMPT! Vienuolika tūk-

kūrybą. Tačiau, bent man, ūpą labiau kelia

mis net pamiršti kakofonišką prologą.

stančių metrų po kino srutomis. Atsitren-

antrosios kategorijos blogi filmai, ku

Tačiau rimtas tonas pradeda kisti,

kėme į dugną. Koks dugno pavadinimas?

riuos kinematografiniai liapsusai ištinka

užtikrintai judėdamas link grotesko.

Teisingai, „Manos: The Hands of Fate“.

nuoširdžiai, neįsisąmoninus jų klaikaus

Kadre sušmėžuoja geeky policininkė,

Leiskite jus patikinti – jei Cthulhu savo

poveikio kūrinio kokybei.

desperatiškai flirtuojanti su detektyvu

senoviniame guolyje sapnuoja košmarus,

išmėsinėtų lavonų akivaizdoje. Pagrindinė

jis sapnuoja būtent šį filmą. Tai žiūralas,

Na, ir dar, be abejo, yra ketvirtoji kate

veikėja jos aplankyti atvykusiai seseriai

kurį išvydę „Bird Box“ padarai išprotėtų.

gorija. Bet prieš paneriant į visišką

pažeria šeimos paslapčių, labiau pritin

Tai filmas, kurio nesugebėjo pabaigti

gelmę, kur tvyro vien tamsa ir smarsas,

kančių indiškam serialui, o ne siaubo

Chuckas Norrisas.

rekomenduoju pripildyti plaučius bent

filmui. Galop mieste ima šeimininkauti

kiek gaivesnio deguonies. Prireiks. Todėl

ekshibicionisto paltu plevėsuojantis ir

Prieš tęsdamas savo rant‘ą, noriu šį bei

kylame į vos tūkstančio metrų gylį. Čia,

„Matricos“ triukus demonstruojantis ma-

tą paaiškinti apie ketvirtąją kategoriją.

per plauką netapęs geru filmu, plūduriuoja

niakas, kuris savadarbiu peiliu tarkuoja

Tai – ne šiaip labai blogi filmai ar juok-

„Malignant“.

nusipelnusius chirurgus. Su kiekvienu

ingai blogi filmai; tai - rekordiškai blogi

siužeto posūkiu filmas tyčia švysteli dar

filmai. Skirtumas tarp pirmosios (nors

Protagonistas | žiema 2021

So bad it‘s good, arba vienuolika tūkstančių metrų po kino srutomis | Dmitrijus Babičius tiesą sakant, ir kitų dviejų) ir ketvirtosios

su kinu neturintis neišmanėlis. Lažybų

(nors teisybės dėlei sutiksiu, kad Torgo

kategorijos yra maždaug toks, koks yra

rezultatu tapo tikras košmaras, bet ne

– toks personažo vardas – yra kone vie

skirtumas tarp žmogaus, sergančio gripu,

ta prasme, kurios tikiesi iš siaubo kino.

nintelis tikrai įsimintinas bei savotiškai

ir paties gripo viruso. Sakysit, ketvirtąją

Ketvirtajai kategorijai galima nusiteikti

smagus „Manos“ elementas). Nelaimei,

kategoriją įvedžiau vien hiperbolės dėlei?

iškart, vos supranti, jog kūrėjai pradžioje

naktį prabunda juos priglaudusio diedo

Prieštarauju: žiūrėdami žinomus kino

pamiršo įdėti titrus. Titrų nėra, bet jiems

Šeimininkas - pilietis, kurį gautumėte

failus – nelygu, ar tai būtų anksčiau ap-

skirti ilgi nuobodūs panoraminiai kadrai,

sulydę Drakulą su Fredžiu Merkuriu – ir

tartas „Mortal Kombat: Annihilation“, ar

skambant tiką varančiai džiazinei muz-

nepatenkintas puola visiems karšti kailio.

mūsų kelionės stotele nevirtusį „Disaster

ikėlei, liko.

Movie“ - intuityviai jaučiate, kad visos jų

Jei jūs galvojate, jog nupasakota fabula ga-

dėmės yra nusagsčiusios priprastą mini

Tuomet esi perkeliamas prie laukų vidury

rantuoja so-bad-it‘s-good grynuolį, gal-

malios kokybės drobę. Ši drobė - tam

automobilyje besiglamžančios porelės.

vokite iš naujo. Žiūrėti „Manos“ yra tarsi

tikra techninių, scenarijaus ir kultūrinių

Spoileris: šita porelė siužetui jokios įtakos

stebėti skausmo karštinėje kliedinčio li-

komponentų visuma, kuri leidžia supras-

neturės, tačiau filmo kūrėjai ją rodys, vėl

gonio sapną. Veiksmas padrikas, bet kartu

ti, jog turime reikalą su gal nevykusiu, bet

ir vėl ir vėl.

nenumaldomai lėtas ir kažkoks tąsus.

profesionalių filmmakerių sukurptu dar-

Veikėjai, už kadro, matyt, gavę per galvą

bu. Kai nelieka pačios drobės ir negalite

O štai ir pagrindiniai veikėjai: sutuok

virduliu, penkiolika sekundžių muistosi ir

spręsti, ar filmas sumanytas kaip visaver

tiniai, jų dukra ir šuo nepakenčiamai

mykia prieš atsakydami į ankstesnę dialo-

tis industrijos produktas, ar susuktas

ilgai važinėjasi kabrioletu šen bei ten,

go repliką. Istorija blaškosi kaip stiklinėje

kelių draugų per savaitgalį, vadinasi, prieš

ieškodami vietos nakvynei. Galų gale

įkalintas drugelis. Neurotiškas garso

jus – ketvirtosios kategorijos atvejis.

jie įsiprašo į namus pas akivaizdžiai

takelis tik pagilina kraupiai siurrealistinę,

apdujusį nepažįstamą diedą. Po nesibai-

į bad trip‘ą pereinančią žiūrėjimo patirtį.

Grįžtam prie „Manos“. Kartą trąšų pre-

giančių pastarojo stenėjimų, vapėjimų ir

Užtat iškentėję iki galo pasijusite it kos-

keivis Harold P. Warren susilažino su savo

užsiciklinusios muzikinės temos dažnas

minėje stotyje paliktas mokslininkas iš

draugu scenaristu Stirling Silliphant, jog

mieliau sutiktų eiti gerti odekolono su Jar

„Interstellar“: filmas trunka vos valandą

siaubo filmą gali sukurti net nieko bendra

Jar Binks, tačiau šeima nusprendžia likti

penkioliką minučių, bet atrodys, jog prie ekrano paaukojote bent pusę paros. Aišku, yra ir daugiau ketvirtosios kate gorijos pavyzdžių: pavyzdžiui, „Birdemic“, „The Amazing Bulk“ ir „The Last Vampire on Earth“. Bet palikime juos kitam kartui. Mūsų blogų filmų odisėja artėja prie epilogo.

--Atsisveikindamas su keleiviais tenoriu kukliai priminti, kad blogų filmų kategorizavimas - didžiai subjektyvus reikalas. Tai, kas man yra geras blogas filmas, kitam žiūrovui pasirodys tiesiog dėmesio nevertas, žiovulį keliantis niekalas. Todėl šiuo straipsniu netaikiau į objektyvumą. Tačiau sekti savo pavyzdžiu ir pasidalinti anti-rekomendacijomis skatinu: kartais apie asmeninį skonį žymiai iškalbingiau byloja ne mėgstamiausi kūriniai, bet tie, kurių negali pakęsti. Arba tokie, kurių nemėgsti su pasimėgavimu. Ir kalbėtis apie juos būna įdomiau. O dabar greičiau kylam į paviršių, apačioje palikdami keturias blogų filmų kategorijas, ir plaukiam lauk iš šiukšlių jūrų.

„Troll 2“ Plakatas

66 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas | žiema 2021

Animacinė dokumentika: objektyvi tiesa subjektyviu vaizdu | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Animacinė dokumentika: objektyvi tiesa subjektyviu vaizdu

Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

VGTU lektoriai, animacijos ir komiksų medijos tyrėjai bei praktikai.

Sužinojus, kad po trumpos pertraukos „Protagonistas“ vėl bus leidžiamas, iš karto kilo daugybė minčių, apie ką galima būtų rašyti. Nors COVID-19 viruso sukelta globali pandemija iš tiesų labai stipriai sudrebino populiariosios kultūros pasaulį ir nemažai pokyčių matomi jau dabar, visgi nusprendėme apsistoti prie smarkiai populiarėjančios ir daug diskusijų keliančios animacinės dokumentikos koncepcijos. Dar ne taip seniai ji buvo prilyginama karšto ledo, šaltos ugnies ar minkšto akmens koncepcijai. Kitaip sakant, absoliuti nesąmonė. Tai kas gi pasikeitė? Reikia pripažinti, kad nebuvo taip, jog vieną

Annabelle Honess Roe), kuri 2009 metais

skeptiška (ir jai tą pasakydavo į akis) dėl jos

dieną kino kritikai, tyrėjai ir kiti indus-

JAV apsigynė mokslo daktaro disertaciją

siekio apginti idėją, jog animacija gali būti

trijos atstovai atsibudo ir nusprendė, kad

apie animacinę dokumentiką. Sugebė-

objektyvi. Visgi jai pavyko!

nuo šiandien animacinė dokumentika yra

jimas įtikinti universitetą rašyti tokia tema

priimtina. Jei reikėtų įvardinti vienus svar-

(jau neminint apginti disertaciją) jau yra

Sistemingai rinkdama istorinius faktus,

biausių asmenų, kurie padarė ženklų pokytį

žygdarbis. Keliuose savo moksliniuose

kruopščiai analizuodama atvejus, kai ani

keičiant požiūrį į animacinę dokumentiką,

straipsniuose Anabelė Roe mini, kad net

macija būdavo sėkmingai panaudojama

reikėtų pradėti nuo Anabelės Roe (angl.

jos mokslo krypties komisija buvo labai

dokumentikoje, ji sugebėjo pateikti logika

68 Protagonistas | žiema 2021

Animacinė dokumentika: objektyvi tiesa subjektyviu vaizdu | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

kadras iš „Tower“

grįstus argumentus, kad tam tikromis sąly-

Beje, įpilant žibalo į visą dokumen-

Kalbant apie animacinę dokumentiką

gomis animacija gali būti ne tik objektyvi

tikos koncepcijos apibrėžimo diskusiją

pirmiausiai ją reikia atskirti nuo realybės

tiesa, bet netgi žymiai efektyvesnis įrankis

reikia pastebėti, kad daugelyje mokslinių

animacijos (angl. animation of the real).

už fotofiksavimu paremtą metodą. Taigi,

straipsnių bei monografijų ši kino rūšis yra

Pastaroji sąvoka yra reliatyviai nauja ir ji

jos apginta mokslų daktaro disertacija pa-

įvardijama tiek kaip medija, tiek kaip žan-

buvo suformuota siekiant atskirti anima

keitė ne tik dokumentikos apibrėžimą, bet

ras. Todėl nenorėdami bereikalingai įsivelti

cinius nefikcinius kūrinius, kurie formaliai

ir sukūrė naują tyrimų lauką.

į šią diskusiją šiame straipsnyje santūriai

negali pretenduoti į teiginį, kad pristato

dokumentiką apibūdinsime kaip kino

objektyvią tiesą. Dažniausiai šiai kate-

Prieš gilinantis į šią temą vertėtų apsibrėž-

formą arba rūšį, o jos glaustas apibrėžimas

gorijai priskiriami biografiniai kūriniai,

ti, kas gi yra dokumentika. Reikia pripažin-

- objektyvus bei holistiškas pasirinktos

pavyzdžiui, „Persepolis“ (2007) ar „Jo-

ti, kad dokumentikos apibrėžimas buvo

tematikos pateikimas. Kitaip sakant, doku

sep“ (2020). Svarbu pabrėžti, kad tai, jog

labai keblus dar iki animacijos pasirodymo

mentika turi gebėti pateikti informaciją

pastarieji filmai formaliai nelaikomi doku-

šioje kino rūšyje. Dauguma mokslininkų bei

konstruktyviai, duodant galimybę pasi-

mentika, nereiškia, kad jie nereprezentuoja

kritikų nurodo, kad dokumentika pasižymi

sakyti skirtingą nuomonę turintiems bal-

tiesos. Tiesiog tai subjektyvi, vieno asmens

šiomis savybėmis - kūrybinė realybės

sams ir visa tai turi būti pateikiama pagal

tiesa. Taigi, nors istorija ir nefikcinė, tačiau

reprezentacija, stabilus dokumentinis sąly-

aiškią kūrybinę viziją. Dokumentika turi

tai automatiškai nereiškia, kad ji yra doku-

tis su realybe arba nefikcinis audiovizualus

sugebėti aiškiai pateikti informaciją, kurią

mentika.

naratyvas, sukonstruotas atsižvelgiant į

žiūrovas plačiausia prasme suvoktų kaip

holistinę viziją.

tiesą.

Protagonistas | žiema 2021

Animacinė dokumentika: objektyvi tiesa subjektyviu vaizdu | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė Animacinė dokumentika, bent jau kriti kų, tyrėjų ir žiūrovų akyse, turi gebėti pateikti objektyvią tiesą. Žinoma, kas gali būti laikoma objektyvia tiesa yra atskira filosofinė diskusija, bet kaip jau minėjome, minimalūs reikalavimai tokiai tiesai - gebėjimas pateikti bent kelis skirtingas nuomones nagrinėjama tema. Iliustruojant tai pavyzdžiu, jei kas nors imtųsi kurti dokumentiką apie dabar vykstančią pabėgėlių krizę Lietuvoje, jie privalėtų dokumentikoje parodyti, kaip ši krizė suvokiama visų joje dalyvaujančių grupių. Taigi, dokumentikos forma reikalauja, kad kūrėjai suteiktų balsą Lietuvos valdininkams (kurie atsakingi už šios krizės suvaldymą), paprastiems žmonėms (ypač tiems, kuriuos tiesiogiai

Kadras iš „Tower“

liečia pabėgėlių reiškinys), pabėgėliams, Baltarusijos atstovams, ir, teoriškai, ES atstovams, kadangi dabar yra žinoma, jog pabėgėliai nesiekia likti mūsų šalyje, o tiesiog naudojasi ja kaip tuneliu pakliūti į Vakarų Europos šalis. Tik išklausę visų šių grupių nuomones galime tikėtis gauti pakankamai duomenų, kad galėtume susidaryti savo nuomonę. Ir priešingai, jei istoriją girdėtume tik iš vienos perspektyvos, negalėtume pagrįstai tikėtis, kad matome „visą vaizdą“. Viena „tiesa“ yra gerokai per mažai dokumentikai. Grįžkime prie animacinės dokumentikos. Natūralu, kad vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl animacinis kūrinys negali būti dokumentika, yra faktas, kad animacija yra sukuriama, o ne fiksuojama, pavyzdžiui, garso ir vaizdo interviu, archyvinėmis ištraukomis ar bet kokio kitokio pobūdžio užfiksuota medžiaga. Šis ar-

gumentas yra logiškas ir teisingas, kadangi

(angl. historical reenactment). Ir nors tai ne

animacija tikrai yra sukuriama ir niekas to

užfiksuota tikrovė, o sukurta bei interpre-

pakeisti negali. Priešingu atveju animacija

tuota, dokumentikos puristams tai vis tiek

nustotų būti animacija. Tačiau Anabelė Roe

atrodė žymiai geriau nei animacija.

iškėlė, o vėliau kiti mokslininkai išplėtojo mintį, jog yra temų, kurios dėl vienokių ar

Bet šie pamąstymai vis tiek yra labiau apie

kitokių priežasčių negali naudoti užfiksuo-

tai, kodėl animacija taip pat gali būti nau-

tos audiovizualios medžiagos.

dojama kaip vienas iš įrankių, o ne kodėl ji gali būti geresnė už fiksuotą audiovizualią

Jei norima kurti dokumentiką, sakykime,

medžiagą. Dauguma kino tyrėjų, kritikų ir

apie Liublino unijos pasirašymo aplinkybes,

žurnalistų įvardija šias aplinkybes, kada

tai apie bet kokios filmuotos archyvinės

animacija yra geriausias būdas (ar bent

medžiagos naudojimą nėra net kalbos. Dar

jau geresnis už fiksuotą audiovizualią

daugiau, net ir šiandien gali nutikti svarbių

medžiagą):

įvykių, ir nors kiekvienas iš mūsų kišenėje nešiojamės mobilųjį telefoną su kamera,

•

Kai foto pagrindu fiksuota medžiaga

šie įvykiai gali likti neužfiksuoti. Dažniau

yra nepasiekiama. Tačiau, kaip jau

siai naudojami sprendimai - ekspertų

minėta, tai savaime yra labai silpnas

šnekančios galvos ir truputis vaidybos

argumentas rinktis animacijos mediją.

•

Kai yra etinių aspektų. Tai gali būti siekis nuslėpti įvykio liudininkų tapatybę arba siekiant apsaugoti asmens psichologinę būklę ir nereikalauti dar kartą papasakoti apie savo patirtą traumą prieš kamerą.

•

Kai subjekto patirta trauma neleidžia sklandžiai papasakoti apie savo patirtį.

•

Kai svarbūs naratyvo aspektai yra ypatingai subjektyvūs ir tuomet ani macija leidžia pavaizduoti metaforinę daiktų, situacijų ar prisiminimų reprezentaciją. Arba, kaip pastebėjo viena dokumentikos kūrėja, kai ani

„Josep“

70 Protagonistas | žiema 2021

macija leidžia pavaizduoti patirtus dalykus, kurie nutinka emocinėje,

Animacinė dokumentika: objektyvi tiesa subjektyviu vaizdu | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Kadras iš „Persepolis“ psichologinėje ar net fizinėje plotmėje

- tai didžia dalimi ir lėmė tokį staigų šios

su temomis, kurios, tikėtina, kitu atveju

ir gali neturėti aiškios manifestaci-

hibridinės formos išpopuliarėjimą.

neatsidurtų žiūrovų akiratyje, bet neretai ir sugeba visuomenėje įskelti labai reikalingų

jos, pavyzdžiui, meilė, depresija ar Visgi tai yra dviašmenis kalavijas, kuris

diskusijų. Iš kitos pusės, negalima neigti,

labai lengvai šiai specifinei meno išraiškai

kad egzistuoja dokumentikų, kurios net

Kai siurrealistinis priėjimas prie

gali tapti prakeiksmu. Dokumentikos rūšis

pasakodamos pačias įdomiausias temas

nagrinėjamos tematikos gali leisti

labai ilgą laiką buvo produktas, skirtas

sugeba sukurti neapsakomai nuobodų

sustiprinti žinutę ar koncepciją, kuri

reliatyviai mažai ir labai specifinei audi-

kinematografinį potyrį.

būtų lengviau suvokiama auditorijos.

torijai. Tai nesunkiai galima pastebėti iš

skausmas.

•

jos portretavimo populiariojoje kultūroje.

Animacinė dokumentika sugeba įtaigiai

Kai objektyvi informacija yra efek-

Pavyzdžiui, bet kokiame ilgiau transliuo-

papasakoti apie įvykius, kuriems garsi

tyviau suvokiama, kai ji pateikiama

jamame TV komedijos seriale egzistuos

niai arba tekstiniai žodžiai paprasčiausiai

animacine forma, o ne, pavyzdžiui,

tarp populiarių žmonių nepopuliarus

nesugeba suteikti svorio. Labai įdomus

žodine. Tai gali būti karinių pajėgų

personažas, kurio nepopuliarumas bus

pavyzdys yra 2016-ųjų metų animaci

judėjimas žemėlapyje, diagramos,

iliustruojamas siūlymu eiti pažiūrėti „labai

nės dokumentikos kūrinys „Tower“

naujos koncepcijos, faktinis objekto

įdomią“ dokumentiką. Beje, ji būtinai bus

(liet. „Bokštas“). Ši dokumentika yra apie

pasikeitimas bėgant laikui ir t.t.

sukurta užsienyje ir portretuos itin nišinę

1966-aisiais metais JAV Teksase įvykdytą

tematiką, pavyzdžiui, vandens elektrin-

masinę žmogžudystę, kai į žmones buvo

Taigi, šiandien dauguma kino tyrėjų sutin

ių užtvankas Pietų Amerikoje („The Big

šaudoma iš universiteto bokšto. Ir nors

ka, kad animacija iš tiesų turi daugybę

Bang Theory“). Taigi dokumentika, tik-

dokumentinio kino kūrėjai turėjo šiek tiek

tik šiai medijai būdingų panaudojimo

rai nėra normalių žmonių pomėgis ir visi

archyvinės medžiagos apie įvykį, jos toli

galimybių dokumentikoje. Tačiau galimybė

populiariosios kultūros kino ir TV produktų

gražu nebūtų užtekę sukurti ilgo metro

vizualiai kitaip papasakoti apie svarbius

žiūrovai tai žino, todėl pasiūlymas eiti

dokumentikai. Todėl kino kūrėjai siekdami

dalykus nėra vienintelė šios hibridinės for-

pažiūrėti dokumentiką komedijoje ir yra

sukurti vientisą istoriją apie dieną, kuri pa-

mos galia. Animacinė dokumentika suge-

juokingas.

keitė daugelio gyvenimus ir nusinešė šešio

•

likos žmonių gyvybes, nusprendė panau-

bėjo patraukti dėmesį kino ir TV žiūrovų, kurie paprastai vengia bet kokios doku-

Tačiau tai yra labai neteisingas portretavi-

doti animaciją. Šis sprendimas pasiteisino

mentikos. Kitaip sakant, animacinės doku-

mas, kadangi pasaulyje yra sukurta nuosta-

- dauguma žiūrovų nurodė, kad stilizuotas

mentikos žymiai lengviau suvilioja žiūrovą

bių dokumentikų, kurios ne tik supažindina

įvykių, kurie kitomis sąlygomis potencialiai

Protagonistas | žiema 2021

Animacinė dokumentika: objektyvi tiesa subjektyviu vaizdu | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

72 Protagonistas | žiema 2021

Animacinė dokumentika: objektyvi tiesa subjektyviu vaizdu | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė būtų galėję sukelti didžiulį stresą ir diskomfortą kino žiūrovams, sugebėjo sukurti analitinį atstumą nuo siaubingų įvykių, bet neprarado svarbios emocinės žinutės, taip pat būtent animacija leido nenužmoginti šio tragiško įvykio aukų. „Tower“ atvejis nėra vienintelis, kuris įrodo, kaip animacija gali padėti papasakoti vientisą ir paveikiančią istoriją. Šios dokumentikos režisierius Keith Maitland po sėkmingo filmo pasirodymo festivaliuose prisipažino, kad labai greit sulaukė nemažai skambučių dėl animacijos panaudojimo kituose dokumentikos projektuose. Tačiau Maitlandas su nusivylimu pastebėjo, kad vos pusė aptartų projektų turi kažkokį loginį pagrindą pasakojant dokumentinę

Keith Maitland, „Tower“ režisierius

istoriją naudoti animaciją, kita pusė, deja, nori panaudoti animaciją kaip kokį medi-

Animacija yra brangus žaislas, o dokumen-

niui, kuris sugebėjo staigiai išpopuliarėti,

vo trūkumus.

tikos kino kūriniai retai kada yra kuriami

didžiausias pavojus yra klaidingas suvo

be valstybės finansinės paramos, todėl

kimas, jog animacinės dokumentikos yra

Vienas iš tokių pavyzdžių yra 2010-ųjų

kiekvieną kartą, kai pasirodo atvejai, kurie

patrauklios ir įdomios žiūrovams vien dėl

pademonstruoja, kad animacija gali būti

to, kad jos naudoja animaciją, o ne todėl,

panaudojama netinkamai, tai padaro įtaką

kad jos naudoja animaciją tikslingai esant

visiems kitiems dokumentikos kūrėjams,

jau ir taip labai stipriam naratyvui.

cininį pleistrą siekiant užmaskuoti naraty-

metų animuota dokumentika „The Green Wave“ (liet. „Žalia banga“). Ši dokumentika, pasakojanti apie 2010-aisiais metais įvykusią žaliąją Irano revoliuciją, buvo gana griežtai sukritikuota tiek kino kritikų ir tyrėjų, tiek eilinių žiūrovų. Reikia pastebėti, kad ši dokumentika nėra bloga, tačiau absoliuti dauguma sutiko, kad joje animacija buvo panaudota nesėkmingai, ar mažų mažiausiai netikslingai. Animacija tebuvo tik gražus blizgutis, kuris, reikia pripažinti, padėjo pritraukti auditorijos dėmesį ir sukviesti juos į kino sales, bet niekaip nesustiprino kūrinio.

kurie bando gauti finansavimą savo projektams. Būtina priminti, jog vienos animac-

Pabaigoje verta pasidalinti dar vienu moks

inės dokumentikos kūrimas kainuoja tiek

linėje literatūroje atrastu pastebėjimu

pat, kiek kelios (ar net keliolika) neanimac-

- duomenys sufleruoja, kad žiūrovams

inių dokumentikų.

nekliūna pastebimai prastesnė animacijos kokybė animacinės dokumentikos

Taigi, animacinė dokumentika, kaip

kūriniuose, lyginant su kokybės standartu,

reiškinys, yra be galo įdomus, o jo pritai-

kuris taikomas pramoginiams animac-

kymas siekiant parodyti objektyvią tiesą

iniams kūriniams. Tačiau ši išimtis ani-

iš tiesų yra įspūdingas. Tačiau animacinei

macijos kokybei galioja tik tuo atveju, jei

dokumentikai, kaip ir kiekvienam reiški-

žiūrovai priima matomą turinį kaip tiesą. Kitaip sakant, animacinės dokumentikos žiūrovai nereikalauja, kad animacijos lygis būtų toks pats aukštas, kaip pavyzdžiui, „Disney“, „Pixar“ ar „Studio Ghibli“ kūriniuose, tam kad jie jaustų pasitenkinimą iš potyrio. Šis faktas yra įdomus ir todėl, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos šalis, kuri nėra sukūrusi savo ilgametražio animacijos kūrinio. Visgi Lietuvoje gausu dokumentikos kūrėjų, todėl juos suvedus su animacijos kūrėjais (ir su trupučiu sėkmės) galbūt turėtume pirmą nacionalinį ilgametražį animacinį kūrinį. Žinoma, tai tėra gražios svajos, tačiau populiariosios kultūros istorija ne kartą parodė, kad patys įdomiausi kūriniai bei didžiosios inovacijos kultūros srityje buvo pasiektos būtent

„grave of the fireflies“

todėl, kad kažkas turėjo svajonę...

Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Protagonistas rekomenduoja: žiemos žaidimai Nuo paskutiniojo karto, kuomet susiskaitėme „Protagonisto“ puslapiuose, nutiko daug gražių ir ne tokių gražių dalykų. Buvo išleista daugybė dėmesio vertų žaidimų, kuriuos rekomenduojame išbandyti, jei dar jų nebandėte, o tam ilgi ir tamsūs žiemos vakarai puikiai tiks. Šį kartą pateikiame ne tik rekomendacijas, ko žaidimų parduotuvių lentynose verta laukti artimiausiu metu, tačiau ir keletą puikių žaidimų rekomendacijų, kurie buvo išleisti mūsų trumpų atostogų metu.

Resident Evil Village

Septintoji ilgametės „Resident Evil“ serijos dalis ėmėsi pakankamai drastiškų pokyčių, kurie pasiteisino. Serija ilgai ieškojo savęs ir pradėjus žaisti „Resident Evil Village“ atsiranda pojūtis, kad šis žaidimas jau puikiai žino, kas jis yra ir kuo jis nori būti. Tai žaidimas, siekiantis prikaustyti prie ekrano kvapą gniaužiančia įtampa, įsimintinais veikėjais ir siurrealistinėmis šiurpą keliančiomis aplinkomis, kuriose pagrindinis veikėjas Ethan kovoja ne tik su zombiais, bet ir su vampyrais bei vilkolakiais. Šis žaidimas išdidžiai gali nešioti gero siaubo žaidimo etiketę, kurios keli kiti serijos žaidimai negerbė ir nenorėjo.

74 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Ratchet and Clank: Rift Apart

Posakis, kad gerų dalykų neturi būti daug, puikiai tinka apibūdinti „Ratchet and Clank: Rift Apart“. Žaidimas nėra ilgas, tačiau jame praleistas laikas gali užgniaužti kvapą. Tai smagus nuotykis su gerai parašytais veikėjais ir akis pakeriančia grafika. Tiesą sakant, grafika tokia graži, jog žaidimo trukmę galima nepastebimai prailginti keliomis valandomis, nejučiomis užsižiūrėjus į Ratchet‘o arba Rivet ausis. Senieji Lombax‘ų gerbėjai neabejotinai šiame žaidime pasijus lyg grįžę namo, o naujieji tiesiog gerai praleis laiką.

Twelve Minutes

Pagrindinis veikėjas grįžta iš darbo namo, pradeda vakarieniauti su savo žmona, kuomet į namus įsibrauna policijos pareigūnas ir apkaltina ją žmogžudyste. Ir tuomet prasideda laiko kilpa ir vėl veikėjas įeina į namus. „Twelve Minutes“ privers smegenis rimtai padirbėti sprendžiant galvosūkius, padėsiančius ištrūkti iš dvylikos minučių kilpos ir išsiaiškinti, kas gi čia vyksta. Bet kuri klaida pradės laiko kilpą iš naujo, tad gali klysti, tačiau klaidos taip pat ilgiau įkalins kilpoje. Tai originalus indie žaidimas, įkvėptas Alfred Hitchcock, Stanley Kubrick ir David Fincher filmų, o veikėjus įgarsino James McAvoy, Daisy Ridley ir Willem‘as Dafoe.

Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Life is Strange: True Colors

Kuomet buvo paskelbta, kad pirmųjų dviejų „Life is Strange“ žaidimų autoriai „Dontnod“ perleis serijos plėtojimą kitiems kūrėjams, daugelis suabejojo serijos ateitimi. Tačiau „Deck Nine“ pavyko nutildyti kritikus. Žaidimas, visai kaip ir pirmtakai, išsiskiria puikia istorija ir įdomiais veikėjais, gerai parinktu garso takeliu bei nauja unikalia supergalia. Kūrėjai atsisakė plano leisti žaidimą epizodais, tad šį 10-15 valandų nuotykį galite išgyventi visai kaip ir dėmesį nuo pirmos serijos prikausčiusį „Netflix“ serialą – per vieną savaitgalį. Subalansuotas visiems „Life is Strange“ serijos gerbėjams, bet patiks ir serijos naujokams.

Sable

Debiutinis indie studijos „Shedworks“ projektas yra daugelio mėgstamo žaidimo „The Legend of Zelda: Breath of the Wild“ ir dailininko Jean Giraud kūrybos įkvėptas RPG žaidimas, kuriame yra lengva pasiklysti. Ir tai sakome gerąja prasme. Tai vizualiai gražus nuotykis, kurį puikiai papildo grupės „Japanese Breakfast“ kurtas garso takelis, nepaklūstantis įprastoms fantastikos taisyklėms. Pagrindinė žaidimo herojė Sable, su kuria nėra sunku susitapatinti, čia nebando išgelbėti pasaulio. Ji tiesiog leidžiasi į kelionę, kurią daugelis iš mūsų norėtų patirti patys.

76 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Žaidimai, kurių laukiame: HALO INFINITE

Gruodžio 8 d.

Kartu su ketvirtąja „Halo“ dalimi pradėta „Reclaimer“ istorijos arka žengia į trečiąjį skyrių. Žaidimo kūrėjai žada, kad „Halo Infinite“ pateiks kol kas įdomiausią kovos už žmoniją istoriją serijoje ir labiau žmogišką serijos protagonistą Master Chief. Taip pat tęsinys turės kur kas atviresnį ir didesnį pasaulį nei mes esame įpratę matyti šioje serijoje. Nemažai informacijos yra laikoma po tokiais pat tvirtais, kaip ir Spartano šarvai, užraktais, bet tikime, kad „Infinite“ pažymės serijos dvidešimtmetį su trenksmu.

Pokémon Legends: Arceus

sausio 28 d.

„Pokémon Legends: Arceus“ kurį laiką kėlė nemenką šurmulį, nes buvo manoma, kad jis taps pirmuoju atviro pasaulio „Pokémon“ žai dimu. Nors taip ir nebus ir, kaip jau žinome, neverta jo lyginti su „The Legend of Zelda: Breath of the Wild“, intriguojančiai skamba pačių kūrėjų palyginimas su „Monster Hunter“ serija. Na, dar ir tai, kad šio žaidimo veiksmas vyksta gerokai prieš mūsų mėgstamus „Pokémon“ žaidimus ir jame sukursime pirmąjį Pokédex‘ą Hisui regione.

Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

SIFU

vasario 22 d.

Indie komanda „Sloclap“, sukūrusi originaliai atrodžiusį kovos menų veiksmo žaidimą „Absolver“, pernelyg nenutolsta nuo šios temos ir jau greitai galėsime išbandyti „Sifu“. Šis žaidimas pasakos apie jauną kung fu mokinį, kuris sieks keršto už nužudytus šeimos narius. Įdomiausiai skamba žaidime naudojama senėjimo mechanika. Suklydę galėsime prikelti valdomą veikėją ir bandyti dar kartą, tačiau kiekvienas prikėlimas jį sendins. O jei valdomas veikėjas bus per senas, jis nebeišgyvens ir turėsime viską pradėti iš naujo.

ELDEN RING

Vasario 25 d.

Kuomet „Dark Souls“ kūrėjai naujame savo projekte sujungia jėgas kartu su „Game of Thrones“ autoriumi George R. R. Martin, neabejojame, jog gausime tikrai turtingą pasaulį ir visomis prasmėmis kruviną istoriją. Žaidimo siužetas vis dar laikomas paslaptyje, tačiau jau žinome, kad „Elden Ring“ – tai galingos jėgos, nuo kurios priklauso pasaulio likimas, pavadinimas. Ir ji buvo sunaikinta, tad mums teks susidurti su to pasekmėmis ir atkurti buvusią tvarką, jei tai vis dar yra įmanoma padaryti.

78 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

Horizon Forbidden West

Vasario 28 d.

Jaunoji Nora genties medžiotoja Aloy grįžta ilgai lauktame „Horizon Zero Dawn“ tęsinyje, kuriame aplankysime postapokaliptinę Jungtinių Valstijų vakarų pakrantę. Daugelis pirmosios dalies gerbėjų itin nekantraudami laukia šio nuotykio dėl atsiversiančios galimybės tyrinėti povandeninį pasaulį, saugantį savas paslaptis. „Guerrilla Games“ kuriamas pasaulis taps puikia vieta pabėgti vėsiais vakarais.

BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos Population: One

Battle Royale žaidimų eroje nesunku išsirinkti sau patinkantį žaidimą. Nelly K. Bassas rekomenduoja tokį, kuris privers pajudėti ir mus pačius. „Population: One“ yra Battle Royale žaidimas virtualioje realybėje, kuris mums leidžia ilgiau išgyventi kovos lauke ir judėti visomis įmanomomis kryptimis, tiek horizontaliai, tiek vertikaliai – kovose dėl išgyvenimo galime tiek laipioti, tiek ir sklandyti.

Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai

The Artful Escape

Disco Elysium

„The Artful Escape“ yra platforminis žaidimas, kuriame valdo-

Katrė Šeduikytė mūsų skaitytojams rekomenduoja išties įdomų

mas veikėjas Francis keliauja po įvairias pasaulio vietas, nau-

vaidmenų žaidimą „Disco Elysium“. Šiame žaidime tradicinė vaid-

dojasi švytinčia gitara bei jos suteikiamomis galiomis įveikia

menų žaidimo formulė pagardinta itin keisto detektyvo prieskoniu.

sudėtingesnes platformas. Kadaise šiam žaidimui buvo klijuojama

Žaidimą pradėsite girtuoklio rolėje, bet netrukus paaiškės, kad jūsų

gražiausio platforminio žaidimo etiketė, o jį parekomendavęs Do-

personažas yra policininkas. Žinoma, amnezija nepadeda atlikti

natas Pocius kūrinį įvardina kaip žaidimą apie progresyvųjį roką,

savo pareigų, tad nemenką žaidimo dalį praleisite aiškindamiesi

kuriame „Rick and Morty“ susitinka su „Guitar Hero“.

ne tik savo aplinkos subtilybes, tačiau ir kraupaus nusikaltimo priežastis. Jei žaidimuose nebijote teksto ir mėgstate gilintis į kūrinio pasaulį, nevalia praleisti „Disco Elysium“ pro akis.

It Takes Two

Žaidimai dviems – ypač retas reiškinys šiuolaikinių žaidimų pasaulyje. „It Takes Two“ – puikus pasirinkimas, jei ieškote įdomaus nuotykio, kurį galėtumėte patirti dviese. Žaidimas supina gausybę kompiuterinių žaidimų žanrų, o jo istorija pasakoja apie poros santykius. Žaidimo mechanikos dinamiškai sustiprina pasakojimo esmę – pradžioje personažai nuolat pykstasi ir varžosi, tačiau įsivažiavus siužetas skatina bendradarbiavimą bei pateikia daugiau kooperacinių užduočių. Puiki rekomendacija, už kurią dėkojame Reivenui Mankiui.

80 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas | žiema 2021

Žaidimų industrija ir žaidėjų psichologija: COVID-19 pasekmės ir kodėl mes žaidžiame bei kokie žaidėjai esame? | Vaidas Mikelskas

Vaidas Mikelskas

Paviršutiniškas visų dalykų išmanytojas ir profesionalus žaidimų mėgėjas

Žaidimų industrija ir žaidėjų psichologija: COVID-19 pasėkmės ir kodėl mes žaidžiame bei kokie žaidėjai esame? Šio straipsnio eigoje norėjau panagrinėti dvi labai svarbias žaidimų industrijos temas. Visų pirma – kokio dydžio yra žaidimų industrija pasauliniu ir vietiniu mastu, palyginti ją su kitu pramogų sferos gigantu kino industrija ir pasidalinti faktų ir įdomybių popuri. Visų antra – pasidalinti įžvalgomis ir tyrimų duomenimis, kurie ieško atsakymų į klausimą, kodėl mes žaidžiame apskritai. Kas mus verčia pramogauti fantastiškuose pasauliuose ir scenarijuose? Įsivažiavimui – skaičiai

metais dvidešimtųjų prognozė buvo vos

šis įvertinimas gali būti ir pakankamai

€73.88 milijardų. Tad per ketverius metus

konservatyvus. Greitai perbėkime keletą

Pasaulinė žaidimų industrija 2020 m.

žaidimų industrija prognozuojamą vertę

įdomių faktų, kuriais norėjau pasidalin-

buvo įvertinta €130.71 milijardų. Nuo

viršijo visais 76.8 procentais. Šiuo metu

ti. Pasaulyje šiuo metu yra 2.2 milijardo

2019 metų šis skaičius paaugo 9.3 %. Toks

prognozuojama, kad 2023 metais žaidimų

žmonių, kurie žaidžia žaidimus vien TIK

kasmetinis augimas gal ir neatrodo labai

industrija bus verta €164.19 milijardų,

naudodami savo mobilius įrenginius.

didelis, tačiau verta paminėti, kad 2016

tačiau, kaip jau jau įsitikinome anksčiau,

„Free to play“ žaidimų gaunamas pelnas

82 Protagonistas | žiema 2021

Žaidimų industrija ir žaidėjų psichologija: COVID-19 pasekmės ir kodėl mes žaidžiame bei kokie žaidėjai esame? | Vaidas Mikelskas

„Kena: Bridge of Spirits“

sudaro 85 % visos žaidimų industrijos

išlaidas uždirba vos penktadalis išleistų

lų platformoms žymiai išaugo. Vien

apyvartos. Vidutinis žaidėjo amžius pa-

žaidimų, o pelningais tampa viso labo 5 %.

2020-aisiais internetinės kino nuomos ir prenumeratos platformų pelnas padidėjo

siekė 35-erius metus, o 18 ar daugiau metų turi beveik 75 % visų žaidėjų. „YouTube“

Palyginimui

maždaug 30 %. Pandemija gerokai sujaukė kino industrijos planus ir finansų prog-

yra įvardijamas kaip daugiausiai įtakos darantis faktorius renkantis, kurį žaidimą

Palyginimui pažiūrėkime į kitą didžiausią

nozes bei privertė kino industrijos pelną

pirkti. Po „YouTube“ eina žaidėjų įvertini

pramogų industrijos milžiną – kino in-

susitraukti 11,7 % iki €95,15 milijardų

mai interneto bendruomenėse ar žaidimų

dustriją.

2020-aisiais metais. O pramogų ištroškę žmonės sėdėjimą kino salėse pakeitė ne

parduotuvėse. Elektroninio sporto industrija kasmet paauga apie 30 %. Neseniai

Nuo 2016 iki 2021 m. kino mėgėjų

tik streaminimo platformomis, bet ir vaiz-

atliktas tyrimas parodė, kad Jungtinės

susidomėjimas kino teatrais didžiojoje

do žaidimais.

Amerikos Valstijos yra numeris 1 virtua

dalyje išsivysčiusių šalių liko daugiau

lios realybės įrenginių pritaikymo srityje;

mažiau nepakitęs, t. y. į kiną einančių

Valstijose virtualios realybės įrenginius

žmonių kiekis nei padidėjo, nei pamažėjo.

turi 8 % žaidėjų. Nors žaidimų industrijos

Taip pat, COVID-19 pandemijos metu, kol

Pasidairę, kiek žolė žalesnė pasauliniu

augimo statistika leidžia puikuotis re-

kino salių kėdės rinko dulkes, žmonių

mastu, galime užmesti akį ir į vietinę

kordiniu pelnu, realybėje žaidimo kūrimo

dėmesys internetinėms filmų ir seria

rinką. Nežinau, ar nustebinsiu, tačiau

*Šaltiniai: NewZoo, Statista, RList, Variety, Ibis World.

Savam kaime

Protagonistas | žiema 2021

Žaidimų industrija ir žaidėjų psichologija: COVID-19 pasekmės ir kodėl mes žaidžiame bei kokie žaidėjai esame? | Vaidas Mikelskas Lietuvoje taip pat kuriami vaizdo žaidi-

visame pasaulyje sutraukiančių žaidimų

Tokio talento Lietuvoje nė su žiburiu

mai. Noriu pasidalinti šiokia tokia statis-

mobiliesiems įrenginiams kūrėjų. Verta

nerasi, nes čia turime tik ką tik užgimusią

tika. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau

pabrėžti, kad nors žaidimų industrija

ekosistemą žaidimų industrijos profesijų

kaip 70 įvairiose žaidimų industrijos

Lietuvoje ir gimė per vėlai, per pastaruo-

ugdymui, tad apie hiperspecialistus net

srityse veikiančių įmonių (nuo VR iki

sius šešerius metus ji išaugo dvigubai.

nėra ką svajoti. Visgi galimi trys būdai išspręsti šią problemą:

žaidimizuotų patirčių muziejams, nuo telefonų iki konsolėms skirtų žaidimų).

Kur toliau?

Didžioji jų dauguma (apie 90 %) darbina

•

Samdyti talentą iš užsienio;

•

Susigrąžinti industrijos išeivius

iki 10 darbuotojų, tačiau yra ir virš 50

Nors augame tikrai sparčiai, artimoje

(„SneakyBox“) ar 130 („Nordcurrent“)

ateityje galime numatyti prilėtėjimą.

žmonių darbinančių industrijos gigantų.

Lietuvos žaidimų industrija pasiekė

(specialistus, kuriuos darbas žaidimų

Šiuo metu Lietuvos žaidimų industrijoje

kritinį tašką. Kaip jau minėjau anksčiau,

industrijoje nuvedė į užsienio šalis –

dirba virš 800 specialistų, kurie užima

didžioji dalis žaidimų studijų šiuo metu

Prancūziją, JAV ar Britaniją);

tokias pozicijas, kaip programuotojai,

darbina iki dešimties darbuotojų, tačiau

prodiuseriai, žaismo dizaineriai, 3D ir 2D

norint peržengti 15-20 darbuotojų ribą

menininkai, animuotojai, garso dizaine-

reikia pradėti samdyti darbuotojus, kurie

riai ir daugybė kitų. 2020-aisiais Lietuvos

užtikrina kitų darbuotojų darbą. Augant

žaidimų industrija sugeneravo 150 mili-

studijai prisireikia tokių verslo vady-

jonų eurų pelno. Taip pat didžioji dalis

bos pozicijų, kaip produkto savininkai,

įmonių ir atstovų yra susivieniję po Lietu-

Scrum metodikos meistrai (produktyvu-

vos žaidimų kūrėjų asociacijos vėliava.

2020-aisiais pandemija dar labiau paspar

mo metodika, naudojama programinės

tino žaidimų industrijos augimą link

įrangos kūrime) ar projektų vadovai.

pramogų sferos dominavimo. Kol visas

Nors, lyginant su kaimyninėmis šalimis

Prie šio kolektyvo taip pat turi jungtis ir

pasaulis slėpėsi namuose ir socialiai

Lenkija ar Ukraina, mes atrodome tik-

aptarnaujantis personalas, pvz.: ofisų va-

atsiribojo, ypač išaugo tiesioginio aptar-

rai kukliai, tai lėmė socioekonominės ir

dovai, žmogiškųjų išteklių vadybininkai,

navimo žaidimų (angl. live service games)

politologinės priežastys, kurios privertė

infrastruktūros personalas (čia noriu

populiarumas. Nauji žaidėjai plūste plūdo

žaidimų industriją Lietuvoje užgimti

pabrėžti, kad nebūtinai visi žaidimus

žaisti tokius žaidimus, kaip „Apex: Le

gerokai vėliau nei didžiojoje dalyje liku-

kuriantys žmonės beria kodo eilutes su

gends“, „Fortnite“, „Call of Duty: War-

sio pasaulio. Tačiau vis tiek turime platų

itin tarškančiomis klaviatūromis). Au-

zone“ ar panašius.

spektrą produktų: nuo indie žanro „roko

gant įmonei ir didėjant projektų mastams

žvaigždžių“ su visame pasaulyje puikiai

prireikia ir hiperspecializuotų ekspertų,

žinomais žaidimais iki įvairių indus-

Žaidimai tapo vienu iš pagrindinių būdų

tokių kaip techniniai menininkai kon

trijos servisų (žaidimų portinimas į kitas

socializuotis su draugais ar šeima. Dėl to

krečiam žaidimų varikliui, lygių dizaine-

platformas, svetimų produktų kūrimas)

žaidimų industrija dabar yra didesnė nei

riai ar kokios nors specifiškos technologi-

ar AR/VR studijos bei milijonus fanų

bet kada, savo apyvarta viršijanti muzikos

jos animuotojai.

•

Mokyti ir ugdyti šiuos žmones studijos viduje.

COVID-19 ir žaidimų industrija

Autorius: Justas Gatelis

84 Protagonistas | žiema 2021

Žaidimų industrija ir žaidėjų psichologija: COVID-19 pasekmės ir kodėl mes žaidžiame bei kokie žaidėjai esame? | Vaidas Mikelskas industrijos ir kino teatrų rezultatus kartu sudėjus. Nors netrukus paliksime savo namus ir išeisime į postkovidinį pasaulį, šios augi mo tendencijos ko gero nepasikeis. Ir nors anksčiau nebuvome tokie užtikrinti, dabar galime drąsiai teigti, kad žaidimai yra pramogų (ir nebūtinai tik pramogų) industrijos ateitis.

Kodėl mes žaidžiame? Nors pagal išsilavinimą esu viešosios komunikacijos specialistas, o pagal profesiją – žaidimų industrijos atstovas, laikau save pakankamai išsilavinusiu bent jau temomis, kurios liečia žaidimus. Todėl,

bendraautoriai SCOTT RIGBY (kairėje) ir Richard Ryan (dešinėje)

nors atsakymas į klausimą „kodėl mes žaidžiam?“ slypi mūsų psichologijoje ir moksle, kuris ją studijuoja, vis tiek norė čiau apie tai pakalbėti. Nesvarbu, ar tai gaudynės, kol esame bambliai, ar sudoku autobuso stotelėje, greitas mėgstamo mobiliojo telefono žaidimo lygis ar net tarptautinis esporto turnyras su neįsi vaizduojamo dydžio priziniu fondu.

Kompanija „Immersyve“, įkurta Scott

ir/arba jaustis, kad suteikiame pa-

Rigby, klinikinės ir socialinės psichologi-

kankamai svarbią naudą visuomenei.

jos mokslų daktaro (PhD), paskyrė kelerius metus renkant duomenis šia tema ir

Reikia pabrėžti, kad net ir žaidimų

jų tyrimai parodė, kad poreikis žaisti gali

nežaidžiantys žmonės vis tiek sugeba

būti suskirstytas į tris elementus.

patenkinti šiuos poreikius kitais būdais.

•

Motyvacijos žaisti yra pakankamai sudėtingos – žaidimai išpildo keletą rea laus pasaulio žmogiškųjų poreikių, o tai mes pradėjome suprasti santykinai

•

neseniai. Šio straipsnio eigoje remsiuosi „Immersyve“ tyrimų įmonės duomenimis, kuri įsteigta išanalizuoti šiuos žmogiškuosius poreikius ir priežastį, kodėl žaidimai yra tokie patrauklūs juos pildyti.

•

Pavyzdžiui, vaikai nori savarankiškai Numeris vienas – Kompetencija.

apsirengti ar užsirišti batus, suaugusieji

Poreikis jaustis lyg kontroliuoji situ-

išpildo šiuos poreikius karjeroje ar už-

aciją arba esi profesionalas.

siimdami komandinėmis sporto šakomis. Vaizdo žaidimai nėra vienintelis šių

Numeris du – Autonomija. Poreikis

poreikių vaistas, tačiau jie taikosi tiesiai

jaustis nepriklausomam arba turėti

į dešimtuką, o kol mes apie šiuos psi-

tam tikrą savo veiksmų autonomijos

chologinius poreikius išsiaiškiname vis

lygį.

daugiau ir daugiau, žinios apie juos, į gerą tai ar į blogą, bus naudojamos žaidimų in-

Numeris trys – Tapatumas. Poreikis

dustrijos specialistų. Aptarkime kiekvieną

jaustis lyg esame svarbūs kitiems

iš šių poreikių šiek tiek plačiau.

Kompetencija Pradėkime nuo kompetencijos – noro kontroliuoti arba gero jausmo, kad esi situacijos meistras. Žmonėms patinka jaustis sėkmingiems, todėl mes mėgstame tobulėti ir augti tiek pasiekimais, tiek žiniomis. Realiame pasaulyje žmonės patenkina šį poreikį nusprendę grįžti į universitetus, kai jaučiasi įstrigę, ar keisdami darbą, kai senasis jiems nebesuteikia iššūkių. Nesunku suprasti, kaip žaidimai gali numalšinti šį kompetencijos poreikį. Didžioji dalis žaidimų nėra lengvi, o kad galėtum žaisti, reikia išmokti. Tačiau įvaldytas žaidimas nėra vienintelis atlygis – žaidimai mus apdovanoja ir mažesniais prizais, tokiais kaip lygiai, bosų kovos,

lietuviškas „Redakcija 2030“

nauji įgūdžiai ar įrankiai žaidime. Žaidimų

Protagonistas | žiema 2021

Žaidimų industrija ir žaidėjų psichologija: COVID-19 pasekmės ir kodėl mes žaidžiame bei kokie žaidėjai esame? | Vaidas Mikelskas pasauliuose kiekvienas prieš akis turi

suprasti, kaip žaidėjai gali patenkinti šį

ekstremalių atvejų, tačiau mes tikrai ne

gerokai aiškesnį progreso kelią ir juo eina

poreikį žaisdami žaidimus su draugais in-

visada žaidžiame tam, kad atsikratytume

žymiai greičiau nei realiame gyvenime.

ternetu bei kaip jie sukuria bendruomenę

minčių apie savo gyvenimo problemas.

rungtynių (angl. competitive) tipo žaidi

„Immersyve“ atlikti tyrimai padeda

muose. Tarpusavio komunikacija ir kartu

mums suprasti, kad šios priežastys gali

siekiamas bendras tikslas yra kertinė

būti gerokai sudėtingesnės nei manėme

Kitas poreikis sąraše – Autonomija, psi-

žaidimų, kuriuose komandos kovoja viena

anksčiau. Žmonijai vystantis ir augant,

chologinis poreikis jaustis nepriklauso-

prieš kitą, dalis. Tačiau keisčiausia, kad

nuo urvuose gyvenančių skarmalių iki

mam ar kontroliuojančiam savo veiksmus.

„Immersyve“ tyrimų metu paaiškėjo, jog

savo Saulės sistemos ribas tiriančios vi-

Tikriausiai daug apie tai negalvojate,

tapatumo poreikis gali būti patenkintas,

suomenės, mus traukia potyriai, kurie

tačiau šis poreikis ir jo išpildymas vi-

net kai žaidėjai bendrauja su žaidimų per-

leidžia pasijusti kompetentingiems, labiau

suomenėje matomas praktiškai visur. Dėl

sonažais, kurie nėra tikri. Žaidėjai taip pat

autonomiškiems ir labiau susietiems su

to mes nemėgstame, kai mums meluoja,

jaučiasi bendruomenės dalimi, net tada,

bendruomene – dėl šių potyrių jaučiamės

dėl to norime išsikraustyti iš savo tėvų

kai padeda kompiuterio valdomui per-

geriau ir jie prisideda prie mūsų psichinės

namų, o kalėjimą ar palikimą po pamokų

sonažui (angl. Non-Player Character, NPC)

sveikatos.

suvokiame kaip bausmę. Nors šį poreikį

rasti trūkstamų resursų ar išgelbėja įsi

Autonomija

nebūtinai tenkina visi žaidimai, jis

vaizduojamą karalystę nuo piktosios im-

geriausiai matomas žaidimuose su dide-

perijos su būreliu nusmurgusių sukilėlių.

liais pasauliais, kuriuose galime daryti ką tik norime. Pavyzdžiui, „The Elder Scrolls

Išsiaiškinus, kodėl žaidžiame, laikas

Eskapizmas

V: Skyrim“, „Grand Theft Auto V“ ar plačiajame „World of Warcraft“ pasaulyje.

Keturi žaidėjų tipai

panagrinėti, kaip mes žaidžiame. Jei galvojate, kad žaidžiant viskas, ką reikia

Eskapizmas arba atitrūkimas nuo realy-

daryti, yra tik šaudyti ir gaudyti, smarkiai

bės yra terminai, kuriais yra dažniausiai

klystate. 1996-aisiais, Richard Allan Bar-

svaidomasi, kai kalbama apie žaidi-

tle, rašytojas, profesorius ir žaidimų sri-

mus kaip hobį, tačiau tai nieko daugiau

ties tyrinėtojas, parašė mokslinį tyrimą,

Tapatumas – poreikis jaustis lyg mes

kaip tušti žodžiai, turintys ir neigiamą

kuriame suskaidė žaidėjus į kertinius

esame svarbūs kitiems socialino rato da-

konotaciją. Esą tie, kurie žaidžia žaidi-

archetipus. Šio tyrimo metu jis sugalvojo

lyviams, noras būti bendruomenės dalimi

mus, tai daro tam, kad pabėgtų nuo savo

ir atliko testą, kurio rezultatus sukatego-

ir prisidėti prie esamo pasaulio. Lengva

realybės. Žinoma, neabejotinai pasitaiko

rizavo į keturis žaidėjų tipus. Šie tipai yra

Tapatumas

„World of warcraft“ žaidėjų susibūrimas

86 Protagonistas | žiema 2021

Žaidimų industrija ir žaidėjų psichologija: COVID-19 pasekmės ir kodėl mes žaidžiame bei kokie žaidėjai esame? | Vaidas Mikelskas

„Mass effect: Legendary edition“ plakatas Laimėtojas, Tyrinėtojas, Bendraujantysis

čiais žaidėjais. Jie žaidimuose ras tokių

rezultatuose. Visų antra, didžiausia grupė

(arba socialitas) ir Kovotojas (angl. Achie

draugų, kad šios draugystės truks ištisus

žaidėjų, apie 80 %, atitinka Bendrau-

ver, Explorer, Socializer, Killer).

dešimtmečius ir padengs kelis žemynus.

jančiųjų archetipą; Laimėtojai ir Tyrinėto-

Bendraujantieji galimai įsijungs žaidimą

jai užima po maždaug 10 % pyrago dalies,

Laimėtojo tipo žaidėjams svarbiausi yra

tik tam, kad galėtų pabendrauti su kitais

o Kovotojo archetipui priskiriamas viso

skaičiukai. Jie yra tie žaidėjai, kurie mėgs

žaidėjais, užuot aktyviai žaidę žaidimą.

labo 1 % žaidėjų. Jeigu norėtumėte sužinoti, ar esate Žudikas, K. Bartle testą galite

ta rinkti trofėjus už pasiekimus žaidi

pasiekti čia: bit.ly/killerornot.

muose (angl. Trophies arba Achievements)

Paskutinis žaidėjų archetipas yra Kovo-

ir jais mėgsta girtis draugams. Jie nori

tojas arba populiariųjų naujienų portalų

žaidimą patirti visu 100 % ir būti geresni

pamėgtas apibūdinimas baisusis žudikas.

už visus kitus šį žaidimą žaidžiančius

Šio tipo žaidėjai siekia tapti geriausiais

žaidėjus.

rungtynių tipo žaidimų dalyviais. Kovoto-

Pabaigai, norėčiau pasidalinti įdomia

jai tam tikra prasme yra panašūs į Laimė-

statistika iš mokslinės fantastikos vaid-

Tyrinėtojai yra žaidėjai, kuriems svar-

tojus. Būti numeriu 1 irgi yra skaičiukas,

menų žaidimų serijos „Mass Effect“. Šioje

bu žinoti viską apie žaidimo pasaulį.

bet noras matyti, kaip kiti pralaimi, yra

žaidimų serijoje bendrauti su kompiuterio

Šie žaidėjai tikriausiai bus radę visas

tai, kas atskiria Kovotojus nuo Laimė-

valdomais personažais galime pasir-

paslėptas skrynias, išvaikščios kiekvieną

tojų. Nors tai ir skamba brutaliai ir net

inkdami „Paragon“ (pavyzdingus) ir

kvadratinį žaidimo pasaulio centimetrą

siaubingai, kiekvienas mūsų turime tą

„Renegade“ (maištingus) dialogo varian-

ir ras visas žaidime paslėptas paslaptis.

dalelę savyje, kuriai patinka matyti kitų

tus. Šie pasirinkimai daro įtaką žaidimo

Šie žaidėjai nebūtinai norės girtis savo

nesėkmės. Juk ne veltui turime posakių

eigai ir atrakina vienos ar kitos pusės

pasiekimais ar žaidimo tyrinėjimo metu

apie degančius kaimynų tvartus ar karts

turinį žaidime. Žaidimo kūrėjai, kurdami

gautais trofėjais, nes jiems pats atradimo

nuo karto mėgstame pažiūrėti „fail com-

šią sistemą, abiejoms karmos monetos

džiaugsmas yra pakankamas atlygis.

pilations“. Džiaugtis, kad kiti susiduria

pusėms skyrė vienodai dėmesio, tačiau,

su sunkumais srityse, kuriose jaučiamės

kaip sužinojome iš vieno iš žaidimo kūrėjų

kompentetingi, yra tiesiog žmogiška.

įrašo „Twitter“ paskyroje, praktiškai visi

Socialitai yra dominuojantis žaidėjų

Žaidėjai – gėris prieš blogį

žaidėjai (92 %) rinkosi būti pavyzdin-

archetipas. Jų pagrindinis tikslas žaidimuose yra jaustis pasaulio dalimi ir

Nors gali būti baisu pagalvoti, jog ket-

gais galaktikos gelbėtojais, užuot tapę

būti žaidėjų bendruomenės dalimi. At-

virtį žaidėjų motyvuoja piktdžiugos

kietašikniais maištininkais (8 %). Jei

simenate, kai kalbėjau apie tapatumą ir

jausmas, užtikrinu, kad šio archetipo yra

realiam pasauliui įtakos nedarantys ir

kaip žaidėjams net nėra būtini kiti tikri

absoliuti mažuma. Visų pirma, R. Bartle

visiškai saugioje smėlio dėžėje atliekami

žaidėjai? Šio archetipo žaidėjai jausis ge-

testas nerodo, kokią dalį kurio archetipo

žaidėjų sprendimai ir gali kažką atskleisti,

rai, kai galės vystyti santykius su kompiu-

kiekvienas atitinkame – archetipui esa-

tai sako, jog esame gerame kelyje.

terio valdomais ar kitais žaidime esan

me priskiriami dėl jo dominavimo testo

Protagonistas | žiema 2021

Politiniai žaidimai | Ignas Vieversys

Ignas Vieversys

Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek’as, sausų pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius

Politiniai žaidimai Kompiuteriniai žaidimai yra viena paskutiniųjų fronto linijų pramogų industrijoje, sugebėjusių išlaikyti ribą tarp politikos ir meno. Tačiau vis daugiau pavyzdžių rodo, jog tuo džiaugsimės nebeilgai. Sakykit ką norit, tačiau kontroversiškiausių žaidimų lygoje apie karo „linksmybes“ išmokinęs ir su nuo žemės atšokusių gilzių simfonija daugelį mūsų užauginęs „Call of Duty“ yra tikra legenda. Nežinau, kiek tolimi 2009-ieji buvo Jums, tačiau aš papuoliau į tą skandalingąją „Call of Duty: Modern Warfare 2“ žaidėjų demografiją – keturiolikmetis, virtualaus superpiktadario su rusišku akcentu (žinoma) paprašytas, kulkosvaidžiu išguldęs visus Maskvos oro uosto civilius bei tiek milicijos, jog pakaktų visą oro uostą užpildyti. Demografiją, dėl kurios tiek krikščionės amerikietės mamulės piketus palei „Activision“ langus rengia, tiek kongresas plaukus raunasi...

88 Protagonistas | žiema 2021

Politiniai žaidimai | Ignas Vieversys

„Farcry 6“

Tikriausiai net nereikia primint, jog tragiš-

grupių COD fanus) į centrinį Londoną, dar

Singapūre. Nors šalis labai dėl to neįsižeidė,

ki 9/11 įvykiai tuomet vis dar linguriavo

vis šviežiai atsigaunantį nuo ne taip se

šis leidėjų triukas turėjo tokį pat „pozi

amerikiečių atminty, o pasitikėjimas oro

niai įvykusio teroro akto, kuriame priešais

tyvų“ efektą žaidimo pardavimams ir kom-

linijų saugumu vis dar nebuvo iki galo

žaidėjo akis maža, miela mergaitė su gėlėta

panijos reputacijai, kaip ir 2017-ųjų Kendall

sugrįžęs. Skandalingoji „No Russian“ žai

kuprine ant pečių, Big Benui turistiškai

Jenner „Pepsi“ reklama ar Elon Musk žy-

dimo misija ne tik pasitarnavo kaip lengvas

lūkuriuojant fone, išlekia į orą. Keli tūk-

musis marihuanos dūmas gyvo eterio metu.

antausis ruskiams nuo jankių, bet ir atvėrė

stančiai į dvylikametę panašių poligonų

kraterio didumo Pandoros skrynią dis

padaro boom! ir „Activision“ dar kartą sėk-

Bet visa tai nublanksta, prisiminus, kokį

kusijoje apie terorizmą žaidimuose.

mingai pasodina žaidimus ant karštosios

šposą 2019-aisiais „Call of Duty“ iškrėtė

kėdės.

pastarajame „Modern Warfare“ žaidime. Žaidusieji tikriausiai prisimins karinės šau-

Nuo tos dienos, atrodo, jog „Call of Duty“ kūrėjai, įkvėpti „South Park“ autorių

Skaitytojau, palauk! Mes tik pradedam.

dyklės viduryje laukiančią, gan įsimintiną

p***uizmo, žaidimų industrijoje varžosi

2015-aisiais „Activision“ chėbra, norėdama

„Highway of Death“ misiją: Vidurio Rytai,

tik prieš save. Praėjus keleriems metams

pareklamuoti „Black Ops 3“, nusprendė

kažkur neegzistuojančiame Urzikstane,

po tos oro uosto misijos, „Modern Warfare

niekam apie tai nepranešusi patweetinti

liepsnojančiu karščiu tvieskia saulė, tavo

3“ perkėlė šešiolikmečius (bei kitų amžiaus

apie išgalvotą teroristinį išpuolį kažkur

pašonėje laisvės kovotojai, o tavo rankose,

Protagonistas | žiema 2021

Politiniai žaidimai | Ignas Vieversys žinoma, nuostabus, žvilgantis automatinis snaiperis su visą reginčiu optiniu taikikliu, skleidžiantis ausiai malonų click kiekvieną kartą šiam priartinus ar atitolinus link tavęs bėgančius taikinius. Ką „Activision“ moka, tai susukti įtraukiančias snaiperiavimo misijas... Viskas būtų gerai, jei ne vienas itin svarbus šios fiktyvios, visiškai virtualios misijos prasilenkimas su istorija. Vieną po kito guldydami visus link jūsų lokacijos atpėdinančius irakiečius bei, žinoma, rusus, mažai kas pirmą kartą žaisdami susimąsto, kad visa tai kažkur jau girdėta... „Jei jie bandys sprukti pro kalnus, – praneša tavo partnerė neapčiuopiamu akcentu, – yra tik vienas kelias [...] Mirties greitkelis. Rusai jį subombardavo invazijos metu, nužudydami

„Call of Duty: Modern Warfare 2“

visus, kurie bandė pabėgti.“ Jei tai, ką perskaitei, nepakėlė nei vieno

Žinant tai, darosi smalsu sužinoti, kodėl

Žinoma, tai nėra pirmas kartas, kuomet

antakio, štai trumpa istorijos pamokėlė

šiltame JAV kampelyje įsikūrusi studija

žaidėjai yra „maitinami“ absurdiška, vos

atminčiai atgaivinti: 1991-ieji, Kuveitas,

nusprendė uždangstyti savo vyriausybės

pastebimai propagandiška istorija, dėl

Persijos įlankos karas. Jungtinės Tautos

kruvinojo epizodo pėdsakus, kaltę per-

preteksto n-tąjį kartą virtualiuose karo

kartu su JAV per dvi paras trukusį šturmą

metant, be abejo, visos amerikietiškos

laukuose papyškinti į nacius ar komunistus,

pastato Iraką į savo vietą. Įbauginti, šie

produkcijos, nuo filmų iki žaidimų, blogio

jaučiantis lyg būtumėte teisingoje barikadų

sutinka sugrįžti ten, iš kur ir atkeliavę.

įsikūnijimo idealui, mūsų problematiškai

pusėje. Net kai tai yra bandoma daryti sti

Greitkelyje, besidriekiančiame nuo Kuveito

kaimynei – Rusijai.

lingai, be jokių paslėptų intencijų, lengva sulaukti neigiamos reakcijos, kaip tą įrodo

iki Basros miestelio, susidaro nežmoniškas kamštis, pasidavę irakiečių kariai bei civi

Pasak žaidimo naratyvo režisieriaus Tay-

2013-aisiais pasirodęs „Battlefield 4“, kai

liai bando grįžti namo, bet vietoj to – jie

lor Kurosaki, „jie niekuomet neperteikia

komunistinė Kinija liko ne itin patenkinta

sulaukia netikėtos bombų lavinos iš dan-

nei vienos opozicijos pusės kaip geros ar

savo šalies atvaizdavimu žaidime.

gaus, 50-ies mylių ruožą paskandinant

blogos“. O misijos pavadinimas ir jos siu

mirtinoje ugnyje. Ir nors tvirtinama, jog

žetinis panašumas su 1991-ųjų įvykiais yra

„Kai Vakarų šalys praeityje kūrė karinius

daugelis iš įvykio vietos spėjo pasprukti,

„tik nekaltas atsitiktinumas“. Deja, tokių

žaidimus, prireikus blogiuko, jie visuo

Mirties greitkelis yra vienas iš Amerikos

atsitiktinumų papildomu žaidimo atnau-

met taikėsi į rusus. Pastaraisiais metais,

pajėgų Viduriniųjų Rytų „netyčiukų“...

jinimu ar nemokamu skin’u daugelio žaidė-

stiprėjant mūsų šalies pozicijai, Vakarų

jų režime nepataisysi.

kompanijos vis daugiau ir pastebimiau taikosi į mus,“ – tuomet rašė viena Kinijos publikacija, kaltinanti vakarietiškus žaidimus, neva šie naudojasi savo kultūrine įtaka smegenų plovimui bei Kinijos įvaizdžio teršimui. Tame yra tiesos: niekam juk nepatiks, kai į jų daržą nei iš šio, nei iš to kažkas pradės mėtyti akmenis, tiesa? Bet kai šie priekaištai atkeliauja iš valstybės, kuri 2019-aisiais Honkongo protesto įkarštyje pradeda platinti ir kišti civiliams mobilųjį žaidimą „Everyone Hit Traitors“, skatinantį rinkti taškus trankant ir supuvusiais kiaušiniais apmėtant laisvą demokratiją apginti bandančius protesto dalyvius bei akivaizdžiai atpažįstamus šalies politinius veikėjus – „Battlefield 4” žaidime egzistuojanti „propaganda“ tampa

90 Protagonistas | žiema 2021

Politiniai žaidimai | Ignas Vieversys nekaltu bei palyginti skoningu kumštelėjimu per komunisto petį. Vis dėlto, ką „Modern Warfare“ autoriai padarė šį kartą yra aukščiau visko. Nevyniojant žodžių į vatą, detaliau susipažinus su ankščiau aprašytos „Highway of Death“ misijos realiais įvykiais bei visai nesikuklinančia žaidimo siužetine linija, šešioliktasis multimilijardinės franšizės pasispardymas realiai paverčia Putiną šių laikų Hitlerio analogu. Tad net ir pasikliaujant žaidimo autorių žodžiu, jog tai tik nekaltas atsitiktinumas, žinojimas, kuo karo istorijoje (dažniausiai) baigiasi tokie vienetiniai numojimai ranka, išties neramina... Ypač laikais, kai viskas persmelkta įelektrintu politišku-

„Death Stranding“

mu. Prisimenat tą gėdingai užbaigtą, du dešimtmečius trukusį, bergždžią konfliktą tarp jankių ir Talibano? Na, pasak „Call of Duty: Modern Warfare Extreme“ (2026), atsitraukus amerikiečių pajėgoms, už borto likimui palikti Afganistano piliečiai highfive’ina vieni kitus, o tuometinis Amerikos prezidentas, Kanye Westas, save už diplomatinius nuopelnus apdovanoja Nobelio taikos premija. Kad ir kaip įtikinamai skamba ši siužetinė linija, esmę pagaunate: kai tavo žaidimą supa per daug į smulkmenas nesigilinanti auditorija, kuriai terūpi virtualių ginklų virtualiai realistiškas svoris bei vis didėjantis poligonų skaičius vešliuose kapitono Price’o ūsuose – gali ir istoriją bandyti perrašyti. Tai, jog žaidimų industrijos santykiai su realaus pasaulio politinėmis sąsajomis ir jų tyčiniu ar atsitiktiniu atvaizdavimu ekrane pamažu kinta, atsispindi ir pastaruosiuose „Ubisoft“ įvykiuose. Kompanija pristatė jau šeštąjį „Far Cry“ serijos žaidimą, šį kartą nukeliantį mus, jaunuosius anarchistus, į kubietiškais cigarais ir namų gamybos napalmu atsiduodančią Kubą. Kaip visuomet, paklausus autorių, ar žaidime vykstantys įvykiai yra susiję su tuomet Kuboje vykusiais bandymais nuversti 62 metus trunkantį komunistinį režimą, šie atsakė lyg į jų smilkinį būtų įstatytas autentiškas Fidelio Kastro kalašnikovas. „Tai komplikuota sala ir mes nenorime, jog mūsų žaidimas būtų politinis pasisakymas apie pastaruosius Kubos įvykius,“ – alka

niems žurnalistams atrėžė žaidimo siuže

Daugelio žaidėjų nuostabai, po fotorealis-

tinės linijos režisierius Navid Khavar.

tišku reljefu, verkiančiais creepy kūdikiais, energetinio gėrimo reklama bei „Shen-

Bet kaipgi pasakojimas gali būti įkvėptas

mue“ žaidimus primenančiu tempu – iš

realių laisvės kovotojų dramatiškomis

visų įmanomų virtualių pasaulių – net ir čia

istorijomis, bet neturėti nieko bendra su

yra pasislėpusi šokia tokia politinė žinutė.

siunčiama politine žinute? Ši „Ubisoft“ vengiama atsakomybė ir atsitraukimas nuo

„Šiuo metu prezidentas Trumpas stato

bet ko, kas galėtų pakenkti potencialiems

sieną. Tuo pačiu metu Anglija stengiasi

„Far Cry 6“ pardavimams, žaidimo ger-

atsiskirti nuo Europos. Toks jausmas, jog

bėjams pasirodė kaip idiotiškas ir bailus

sienų vis daugėja ir visi pasaulyje tegalvoja

elgesys, tad netrukus išleistas pakoreguo-

apie save,“ – Kojima žėrė politinės kritikos

tas pasisakymas.

ir filosofijos galva linksinčiam, studijoje viešinčiam BBC žurnalistui. „Death Strand-

Po ilgai trukusio laužymosi, autoriai pri-

ing“ tiltai simbolizuoja sąjungas. Nugriauk

pažino, kad žaidimas vis dėl to techniškai

vieną ir šis greitai pavirs į sieną.“

yra politiškas. Bet – taip, o kaipgi kitaip – žaidėjai čia neras tiesioginių sąsajų su

Tik pagalvok: tai pasakė autorius, atsakin-

šių dienų Kubos chronikomis ar bet kokio

gas už nuraučiausios, pusiau logiškos, dvi

politinio pasisakymo prieš diktatorišką bei

žaidimų kūrėjų kartas užauginusios video

velniškai korumpuotą salos valdžią. Na,

žaidimų franšizės egzistenciją. Niekas

bent į fiktyvius komunistus (vėl) galėsite

Kojimai neįrėmė kalašnikovo į smilkinį.

pašaudyti!

Niekas neprievartavo. Žinant, kokia forma išreikštos politinės žinutės praėjusiuose šio

Matant, kiek spaudimo „Ubisoft“ turėjo

japonų autoriaus antikariniuose šedevruo

patirti prieš pripažįstant, jog jų žaidimai vis

se, niekas nesitikėjo iš jo nieko daugiau nei

dėlto yra gan tampriai susiję su mūsų dienų

pilnai užbaigto, pilnai nesuprantamo žaid-

politika, nors ir netiesiogiai, mintys iškart

imo su bent 10 valandų kolektyviai trunk-

nukrypsta prie vieno keisčiausių distopinės

ančiais cutscene’ais.

ateities kurjerio simuliatoriaus – „Death Stranding“, puikiai aprašyto ketvirtajame

Net jei ir būtume iš „Death Stranding“

„Protagonisto“ numeryje. Net jei ir norė

tikėjęsi kažko daugiau, nei tik kvazimeta-

čiau apibūdinti, koks keistas ir postmoder-

foriškos analogijos apie dabartinį pasaulio

niai genialus yra pastarasis Hideo Kojimos

susiskaldymą mechaninių tiltų forma

projektas, siekdamas išvengti redaktorių

(tarkime, ateityje pasitvirtinsiančios

rūstybės dėl pernelyg ilgo teksto, nukreip-

antivyriausybinės megakonspiracijos)

siu į kolegos straipsnį.

– visa tai priimtumėme taip pat rimtai,

Protagonistas | žiema 2021

Politiniai žaidimai | Ignas Vieversys

„Disco elysium“ Konceptinis piešinys kaip ir sveikos gyvensenos patarimus ant

kitų 13 rasių) teisės. Norime to ar ne,

sankirtą, kuri, kaip ir gyvenime anapus

„Nesquik“ sausų pusryčių dėžutės nu-

(beveik) visa mokslinė fantastika, kurioje

ekrano, dažnai erzina. Žaidimas primygti-

garėlės.

kažkas dėl kažko pešasi, yra šių ar anų die

nai skatina rinktis tiek vieną, tiek kitą kelią.

nų politikos atspindys. Tačiau nepamenu,

Bet ar tu pasirinksi nepaklusti šios pikseli-

Žinoma, „Death Stranding“ atvejis yra kiek

jog kuris „Blizzard“ žaidimas būtų mane

uotos mikrovisatos režimui, ar sąžiningai,

kitoks, nei viena koja politiško „Far Cry 6“:

kada raginęs Šeremetjevo tarptautinį oro

kaip koks komradas, atgal deportuosi visus

pirmasis yra įkvėptas Kobo Abės prozos

uostą paversti karo lauku. Ar pastarąjį Aze-

nelegalus — vis vien būsi nubaustas. Pir-

ir beprotiško kino juostų kiekio, kuriomis

roto mūšį (tarp eilučių) suversti rusams.

muoju atveju neišvengiamu „Game Over“

Kojima mito visais tais produkcijos metais;

Todėl kompanijos pasirinkimas ir toliau

ekranu, tavo šeimai galimai atsidūrus

anas – kaimyninės, konfliktinės, komu-

laikytis status quo šiuo atveju yra supran-

lageryje. Antruoju – saldžiai karčia, per

nistinės valstybės bei prieš ją ėjusių laisvės

tamas.

nekaltų pabėgėlių gyvenimus pasiekta žaidimo pabaiga, kuri teiks tiek pat laimės,

kovotojų pasakojimais. Turbūt geriausias proporcingą balansą

kiek ir bandymas perbristi per upelį Koji-

Taigi, kur reikia brėžti liniją žaidimuose

tarp meno ir politikos išlaikančių žaidimų

mos „Death Stranding“.

tarp meno ir politikos? Na, pasak vieno

pavyzdys yra Lucas Pope 2013-ųjų hitas

ciniško, barzdoto kareivėlio „Modern War-

„Papers, Please“. 1982-ieji, išgalvotoje,

Istorija kartojasi, niekas to nepaneigs – pa-

fare“ (2019) žaidime: „Brėži liniją tada,

ultrafašistinėje, kažkur po Geležine uždan-

kanka susipažinti su neramia, amžiname

kada reikia“. Aš galiu suprasti, kodėl per

ga egzistuojančioje Arstotzkoje (geriau

déjà vu užstrigusio Afganistano praeitimi.

pastaruosius kelerius metus nekokią repu

įsiklausius išgirsi naujienas ir iš to paties,

Vieni žaidimai („Disco Elysium“, „This

taciją užsitarnavusi bei kosmiškai turtinga

kaimynystėje bombarduojamo Urzikstano)

War of Mine“ ar „The Westport Indepen-

megakorporacija „Blizzard“ „Blitzchung“

esi pasodinamas į komunistinėje spal-

dent“) renkasi tai atspindėti nesibadant

skandalo metu brėžė liniją, laikydamasi

vų paletėje paskendusį pasienio patikros

pirštais. Kiti – ją perrašinėti savaip. Kad

savo priimto sprendimo – kurį laiką ne-

punktą. Sprendi, kas praeis, kas ne. Kažkas

ir kur liniją tarp meno ir politikos brėžti

leisti priziniuose turnyruose dalyvauti

ateina su suklastotu pasu ir tai pastebėjęs

rekomenduos kapitonas Price kitą kartą,

Honkongo žaidėjui, nusprendusiam gyvai

pasiunti atėjūną velniop. Kartais ir vieną

prisimink, jog ta pati kultūrinio karo linija

transliuojamo „Hearthstone“ turnyro metu

kitą šūvį fone išgirsti. Kartais ir babuška

egzistuoja ir gretimame fronte – už mūsų

pasisakyti už tuometinę savo šalies krizę.

gailiomis, pikseliuotomis akimis su cholera

ekrano ribų.

Kai kurie iš jūsų su manimi galbūt nesutiks,

sergančiu anūku maldaus pasigailėjimo.

tačiau „Blizzard“ žaidimai su politika yra

Dirbsi savo darbą, ar pasigailėsi ir pralei-

tiek pat susiję, kiek ir J. R. R. Tolkien „Žiedų

si vargdienius emigrantus – čia jau tavo

valdovas“.

sąžinės reikalas.

Žinoma, ir „Warcraft“ visatoje netiesiogiai

Visgi, didžiausia „Papers, Please“ pergalė

užkabinamos jautresnės temos – rasizmas,

yra gebėjimas vos keliais pelės paspaudi-

fašizmas ar tos pačios žmogaus (bei visų

mais panarplioti painią moralės ir progreso

92 Protagonistas | žiema 2021

Tavo vartai į Lietuvos žaidimų industriją

www.gamedev.lt Protagonistas | žiema 2021

Hakatonų erai atminti | Dmitrijus babičius

Dmitrijus Babičius

Naudodamasis proga, pasireklamuosiu: visi žaiskite PyroMind!

Hakatonų erai atminti Tai buvo šauniausi laikai, tai buvo beprotiškiausi laikai. Tai buvo per 48 valandas sukurptų žaidimų epocha, tai buvo nemigos, prakaito kvapo ir paskutinę minutę atsisakančio veikti programinio kodo amžius. Sunku tiksliai pasakyti, kada Lietuvoje surengtas pirmasis hakatonas, tačiau pilnu pajėgumu hakatonų, startuolių konkursų ir kūrybinių IT dirbtuvių isterija į tautiečių kolektyvinę sąmonę įsiveržė 2013 metais. Čia ji šešerius metus kurstė aistras bei didingus lūkesčius, kad štai jau greitai, galbūt šį savaitgalį, viename tokių renginių užgims lietuviškas Facebook’as, Minecraft’as arba bent Flappy Bird’as. Galop, pakursčiusi ir apvylusi, hakatonų manija nuščiuvo 2018 metų pabaigoje, iš kassavaitgalinių programavimo bakchanalijų peraugusi į pavienius renginius. Parašiau šį straipsnį, nes noriu pagerbti tą crazy epochą, kuomet ir aš ten buvau, žaidimus su Game Maker’iu programavau, kavą arbatą gėriau, o savojo Minecraft’o sukurt nesugebėjau.

94 Protagonistas | žiema 2021

Hakatonų erai atminti | Dmitrijus babičius

„Watchdogs 2“

Hackathonheadai: šaknys

atnaujinimo planas atrodo nepriekaištin-

dimų bei mobiliųjų programėlių dirbtuves,

gai realistinis.

tituluotas didžiausiu tokio tipo projektu Baltijos šalyse.

Kas yra hakatonas? Kalbant sausai ir nuobodžiai, tai yra renginys, kuriame

Tai štai netikėtai, pradedant 2013 me-

susirinkę įvairių sričių specialistai –

tais, tokių hakatonų Lietuvoje ėmė rastis

Vienas „App Camp 2013“ pretekstų buvo

programuotojai, grafikos dizaineriai,

kaip žiurkių mutančių po branduolinės

tai, jog anuomet „Microsoft“ dar svajojo

iliustratoriai bei vadybininkai – buriasi

žiemos. Kodėl būtent 2013-ieji? Nepai-

atrasti nišą dabar jau užmarštin nugrimz

į komandas ir stengiasi per itin trumpą

sant to, kad hakatonai buvo rengiami ir

dusiai „Windows Phone“ operacinei

laiką, paprastai savaitgalį, sukurti tam

anksčiau (pavyzdžiui, pirmasis „Game

sistemai – sėkmingai įbrukti ją į amžiną

tikro produkto prototipą. Šis produktas iš

Jam“ – vienas iš svarbiausių žaidimų

„iOS“ ir „Android“ dvikovą, kaip savo

esmės priklauso nuo hakatono pobūdžio

kūrimo konkursų – Lietuvoje pirmąsyk

laiku „Westwood Studios“ įbruko Ordo-

bei tematikos: tai gali būti žaidimas, mo-

organizuotas jau tolimais 2002-aisiais),

sus į iki tol dvišalį Harkonenų ir Atreidų

bilioji aplikacija, robotas arba, jei pritrūko

2013-aisiais mūsų krašte driokstelėjo

konfliktą. Tam, kad „Windows Phone“

laiko bei nagingų bendražygių, iš saldžių

įvykis, dėl kurio ankstesnė retų hakatonų

taptų pilnaverte trečiąja jėga, „Microsoft“

pažadų supinta paprasčiausia Powerpoint’o

seka išaugo kone iki subkultūros kalibro.

buvo pasiruošę švaistytis pinigais į kairę

prezentacija, palyginus su kuria net Osta-

Be abejo, kalbu apie tais metais Vilniuje

ir į dešinę, visame pasaulyje organizavo

po Benderio propaguotas Naujųjų Vasiukų

organizuotą ketvirtąjį„App Camp“ – žai

įvairias iniciatyvas jauniems kūrėjams

Protagonistas | žiema 2021

Hakatonų erai atminti | Dmitrijus babičius pritraukti. Geri dėdės ir tetos iš Bill Gates įkurtos imperijos bei kitų, kuklesnių karalysčių užtikrino, kad aidas apie „App Camp“ nugriaudėtų per visą Lietuvą dar iki paties renginio iki paties renginio, kuris ir taip stiebėsi ant puikios savo pirmtakų reputacijos pečių. Už savaitgalį trukusį „Windows Phone“ programėlių kūrimo maratoną dalyviams buvo žadėti nuostabūs priziniai telefonai, nemokamos vaišės, mentorių dėmesys bei modernios VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro erdvės. Todėl nenuostabu, jog „App Camp 2013“ visiems labai patiko. Organizatorių svetingumas, ilga bei prakilni apdovanojimų ceremonija, paskaitos, kuriose šnekėjo specialistai iš „King“ („Candy Crush“ kūrėjai), „Barclays“ ir „Microsoft“ – visa tai sudarė įspūdį, jog hakatonai yra real deal. Įkvėpimas sklandė ore. Dažnas

„Hacker Games“ ir Co.

išėjo iš renginio nuoširdžiai tikėdamas,

turis hakatonus per metus, ir kilnoti sėkmės ištroškusių hackathonheadų batalijų

jog prizais apdovanoti žaidimai ir pro-

Kas būna, kai pirmąjį franšizės filmą

lauką iš miesto į miestą. Vilnius, Kaunas,

gramėlės greitai užkariaus aplikacijų

vainikuoja sėkmė? Teisingai. 2014 su-

Klaipėda ir vėl Vilnius. Puikiai atsimenu

parduotuves, sukraudami kūrėjams pla-

laukėme „App Camp“ tęsinio. Gal ir ne

savaip svajingus ir jaukius pasivažinė-

tinos kalnus. Na, o jei nesukūrei nieko

toks grandiozinis, kaip originalas, vis

jimus iš sostinės į Ovidijaus Vyšniausko

įdomesnio šio hakatono metu, kitąkart tau

dėlto ir jis nenuvylė. Deja, turint omeny

apdainuotą Lietuvos širdį, o kartais ir į

tikrai pasiseks. Sakyčiau, jog būtent po

blėstantį „Windows Phone“ populiarumą,

uostamiestį: iš telefono sklisdavo šiurpios

ketvirtojo „App Camp“ Lietuvoje užgimė

tolesnių dublių nebuvo. Tačiau hakatonų

„Reddit“ istorijos, o bagažinėje ridinėda-

tai, ką asmeniškai įvardinčiau kaip hack-

manijos garvežys buvo paleistas, ir anglis

vosi į kūgį susuktas miegmaišis, kuris pa-

athonheadų subkultūrą – visumą patra-

į pečių svaidė, kas netingėjo.

prastai taip ir likdavo nepanaudotas (ma-

kusių žmonių, jaučiančių nenumaldomą

tyt, vienas neatsakingiausių poelgių mano

potraukį keliauti iš renginio į renginį, per

2014 metais startavo „Hacker Games“ –

gyvenime buvo grįžti iš Klaipėdoje pasi-

naktis kurti žaidimus, robotus bei pro-

ambicinga „App Camp“ alternatyva, kuri

baigusių hakerių žaidynių po 60 nemigos

gramas, ir varžytis dėl prizų.

kėlė pagarbą jau vien dėl to, jog organiza-

valandų – bet ei, buvau išpešęs prizą!).

toriai užsibrėžė tikslą rengti po tris-keKone kiekvienas „Hacker Games“ renginys turėjo dvi pagrindines kategorijas, arba trekus – žaidimų ir programėlių. Dar kartais prisidėdavo trečiasis hardware trekas, o kartais renginį paįvairindavo rėmėjų sugalvotos užduotys. Iš viso per 2013–2018 metus įvyko virš tuzino „Hacker Games“ ir du „App Camp“ renginiai. Tačiau net jei dėl kažkokių priežasčių nė viename iš tų renginių nenorėjote dalyvauti – pavyzdžiui, jie jums atrodė nepakankamai koncentruoti į žaidimus – turėjote galimybę pasirinkti kitą reguliarų hakatoną. Sakykime, „Game Jam“, kurį dar antrajame „Protagonisto“ žurnale puikiai aprašė Mingailė Striaukaitė. Tai globalus renginys, vykstantis sinchroniškai visame pasaulyje. Maždaug vienu metu dalyviams yra atskleidžiama tema – paprastai, vienas žodis ar

96 Protagonistas | žiema 2021

Hakatonų erai atminti | Dmitrijus babičius trumpa frazė – kurią reikia kūrybiškai

ir dauguma renginyje kurtų programėlių,

užsiregistruoti, pašlamšti užkandžių,

interpretuoti ir sukurti žaidimą. Nors

jis turėjo garsinti tą konkretų laikinosios

pasiklausyti paskaitų ir, žinoma, gauti

formaliai renginys nereikalauja kolek-

sostinės architektūrinį objektą. Po kurio

nemokamų marškinėlių (XL dydis papras

tyvinio susitelkimo, skirtingose šalyse

laiko pralėkė ir Klaipėdos Balthanonas

tai graibstyte išgraibstomas ir vėluojan-

hackathonheadai yra linkę burtis į iš anks

– Lietuvos jūrų muziejaus organizuotos

tiems platesnio formato dalyviams tenka

to numatytas vietas ir kurti žaidimus

varžybos, kurių metu kelias dienas iš eilės

guostis, jog gautą mažoką dydį galės

lokalaus hakatono atmosferoje. Natūralu,

mus, programuojančius, geriančius kavą ir

įteikti draugams ar gimdytojams).

jog per 2013–2018 karštinę „Game Jam“

snūduriuojančius, stebėjo anapus aukštų

populiarumas stabiliai augo: sakykime,

stiklų plaukiojantys delfinai. Tačiau visiš-

Apie šeštą valandą pasibaigiu darbus ir

2014-aisiais „Game Jam“ vyko Kaune

ka ekstravagantiškumo viršūne man as-

leidžiuosi į nuotykį. Apie dvidešimt po

ir Vilniuje, sutraukdamas 180 dalyvių,

meniškai pasirodė internetinio balsavimo

šešių aikštelėje randu paskutinį siaurą

o 2016-aisiais jau Vilniuje, Kaune ir

hakatonas, kurio tikslas buvo populiarinti

plyšį mašinai įsprausti. Paskubomis už-

Klaipėdoje, dalyvių skaičiui pašokant iki

online balsavimo paradigmą Lietuvoje.

siregistravęs prie nenuilstamai pozityvių

640.

Sakau „ekstravagantiška“, nes tema bei

savanorių stendo, nuskubu į nurodytą

užduotys pasirodė tokios nepaprastai

auditoriją. Šįvakar čia tiek žmonių, jog

Tačiau kas, jei manote, kad „Game Jam“

tikslios, siauros ir nepaliekančios laisvės

kovidinėje ateityje būtent šias akimirkas

– pernelyg kičinis bei triukšmingas, ir

kūrybingumui, jog į renginį susirinko viso

atsiminsiu kaip nerūpestingą idilę. Jauni,

norėtųsi kažko labiau kamerinio? Irgi ne

labo viena entuziastų komanda – matyt,

nekantraujantys, laptopuoti, jie spaudžiasi

problema: maždaug tuo laikotarpiu pora

kitiems hackathonheadams rinkimų bei

auditorijos eilėse, sausakimšai tupi ant

metų iš eilės žaidimų dirbtuves rengė ir

balsų skaičiavimo problematika atrodė

laiptų. Pasirenku vietą kažkur pačiam

VU Matematikos ir informatikos fakulte-

tolima ir vargiai įdomi.

gale: iš čia ne itin gerai matyti scena, užtat randu laisvą kėdę.

tas. Tiesa, čia laikas labiau spaudė – žai dimui sukurti būdavo atseikėta vos para,

Be abejo, dar nepaminėjau nuolatos

o ne visas savaitgalis. Vieną tokį hakatoną

vykusių mažųjų hakatonų versijų – star-

Pirmiausia prakalbą skelia į hakatoną pa-

atsimenu labai ryškiai: rengėjai be per-

tuolių pitch’ų konkursų, verslo idėjų

kviestas savivaldybės narys. Kalba, koks

stojo leido smagius gabalus iš MIDI roko

pristatymų vakarų bei trumpalaikių IT

svarbus šis renginys, kokie visi jauni ir

operų ir dalino nemokamus raudonuosius

dirbtuvių. Tokie renginiai irgi pritrauk-

gražūs, ir kaip savivaldybė pasirūpins, kad

bulius, kurių rizikuodamas iškliaukiau

davo ne vieną hakatonų subkultūros

ateityje visi būtų dar jaunesni ir gražesni.

bent septynetą skardinių.

senbuvį, "galbūt dėl prizų, nemokamos

Pristato viešojo sektoriaus parūpintą

kavos, ar naivios svajonės verslo rykliams

prizą. Visų akys geidulingai nukrypsta

Ir galop: jei hakatonų karštinės metu

prastumti visiškai nurautą out-of-the-box

į gigantišką kartoninį diplomą ir ant jo

staiga būtumėte užsigeidę visiškos, ties

idėją..

išspausdintą apvalią sumą. Bet tuomet savivaldybės narys pristato savivaldybės te-

absurdo riba balansuojančios egzotikos, galėjote susirasti ir tokių konkursų. O ką?

Hackathonheado dienoraštis su gonzo padažu

mas, ir salėje juntamas entuziazmas tarsi nuslopsta: sunku sumąstyti įtikinamus IT

Kaip minėjau, hakatonus tais laikais rengė visi, kam užeidavo ūpas. Tarkime, esu

Labiausiai tikėtina standartinio hakatono

sprendimus su IT tarsi mažai ką bendra

dalyvavęs Kauno piliai skirtame haka-

lokacija – kolegija, coworkingo erdvė arba

turinčioms problemoms, tarkime, šiukš

tone, kur bandžiau programuoti kažkokį

dosnios įmonės biuras. Pirmasis vakaras

linimui mieste.

pokemonų ir trivia žaidimų hibridą: kaip

yra visiška butaforija: žmonės susirenka Dabar eilė antrajam vakaro svečiui, kuris paprastai yra arba pagrindinio rėmėjo atstovas, arba startuolių rockstaras, arba tiesiog žinomas savo srities supersajanas. Šįsyk vienos sėkmingos žaidimų studijos co-founderis dalinasi patarimais, kaip neperdegti per 48 valandas plušos. Hakatonų pasaulio naujokus ir senbuvius galima atskirti pagal tai, kaip įdėmiai jie klausosi šitų kalbų. Pirmieji klausosi ir dedasi į galvą, antrieji šiam reikalui dedikuoja galbūt kairiosios ausies spenelį, o patys ruošiasi pristatyti idėjas: žino, kad nieko naujo, išskyrus naudingus, bet gana standartinius patarimus, jie neišgirs. Paskui prasideda žaidimų ir programų

„LT game jam 2019 plakatas“

idėjų pristatymai bei komandų būrimas. Link scenos nusidriekia ilga dalyvių

Protagonistas | žiema 2021

Hakatonų erai atminti | Dmitrijus babičius virtinė, kiekvienas turi apie trisdešimt sekundžių paporinti, ką tokio sugalvojęs ir kokios specializacijos bendražygių ieškąs. Į laiką netilpusieji vedėjų yra nutraukiami ir paprašomi atlaisvinti sceną. Po paskutiniosios idėjos pitch’o įsivyrauja šurmulys. Hackathonheadai skuba susipažinti, įsiprašyti kits kitam į komandą, ieškosi darbo stalų, spiečiasi aplink kūginius kavos termosus, kad galėtų eksproprijuoti iš plastikinių puodelių styrančius „Nescafe Three-in-One“ maišelius. Aš pats nugvelbiu vieną kitą ir susiradęs atokesnį kampelį traukiuosi senutėlį „Asus“ iš kuprinės. Žinau, kad šįvakar dirbs retas: dauguma išsilakstys po namus ir susitiks tik ryt ryte, tad pradėjęs plušti iš anksto laimėsiu laiko. Šio pranašumo prireiks, nes dirbsiu vienas – kaip sakė Šišijo Makoto, visus žmones galima suskirstyti į vadovaujančius, vadovaujamus ir vienišius. Esu iš trečiųjų. Taip ir praleidžiu naktį – vienas triūsdamas prie vos dūzgiančio laptopo tylioje universiteto salėje, į kurią smengantys tamsūs, retų lempų properšų nukloti koridoriai ima priminti siaubo filmą. Pirmieji žmonės sugrįžta apie devintą ryte. Pasirodo organizatoriai, maisto tiekėjai atveža bandelių, kvepiančių cina monu ir mokykla, pripildo milžiniškus termosus kavos. Netrukus pasirodo ir dalyviai – išsimiegoję, žvalūs ir pasiryžę per likusias trisdešimt valandų sukurti svajonių programėlę. Užverda darbas. Antrą hakatono dieną maždaug apie pie tus aplink komandų stalus ima suktis

respektabilios personos, nuoširdžiai arba

per maža tokiam ambicingam projektui?

apsimestinai susidomėjusios komandų

Pažeriama kritikos ir patarimų, į kuriuos

progresu. Tai – mentoriai ir būsimieji

per likusį hakatono laiką galima atsižvel-

teisėjai, atvykę susipažinti su idėjomis ir

gti arba neatsižvelgti. Šis audiencijos pas

jų autoriais. Įvairių sričių specialistai bei

mentorius ritualas – tai tarsi generalinė

verslininkai. Prisidėti prie hakatono pa-

repeticija prieš galutinius pristatymus ir

tarimu ar kritika jiems – tai keistas deri-

pasibandymas, ar idėja apskritai įmanoma

nys tarp duoklės socialinei atsakomybei,

sudominti. Jam pasibaigus, lieka dar apie

apsilankymo muziejuje ir brunch’o.

para laiko suprogramuoti prototipams. Šią parą mūsų laukia darbas, darbas, va-

Po kurio laiko komandos viena po kitos

karienė, darbas, pora valandų snūduriavi-

pradedamos kviesti savotiškam Gom

mo miegmaišyje, ir darsyk darbas.

Džabarui: mums reikia keliauti į mentorių kabinetą pristatyti savo projektų, nuveik-

Trečia diena. Visi išvargę. Pusė mūsų ne-

to progreso ir atsakyti į dažnai aštrius

miegojo, kita pusė miegojo ant suglaustų

klausimus. Kokia jūsų žaidimo tikslinė

kėdžių arba tiesiai ant žemės. Naktį ke-

auditorija? Ar atsižvelgėte, jog panašių

liaudamas pas nykštukus vos neprimy-

produktų jau išleista? Ar jūsų komanda ne

niau vienam tokiam miegančiam galvos. Be penkiolikos dvylika. Organizatoriai praneša, jog per valandą iki pristatymo reikės įkelti paruoštus žaidimų bei programėlių prototipus, trailerius, prezen tacijas ar dar-kažką-ką-turite į prie projektoriaus prijungtą bendrą kompiuterį. Iki galutinių pristatymų lieka vos keturios valandos, o visi esam virtę nervų kamuo liukais. Laikas išsenka pernelyg greitai. Įkeliu prototipo failą likus penkiolikai minučių iki pristatymo. Didžiulėje auditorijoje įjungiamas projektorius. Ant sienos ima šviesti iki gigantiškų proporcijų išaugusi tradicinė „Windows“ užsklanda – žalios kalvelės, mėlynas dangus. Teisėjai (iš kurių tik dalis sutampa su mentoriais) sėdi

98 Protagonistas | žiema 2021

Hakatonų erai atminti | Dmitrijus babičius pirmojoje eilėje, už jų – įsitempusių dalyvių kupinas auditorijos slėnis. Pirmiausia kviečiamos programėles kūrusios komandos. Pristatymui tris minutės, teisėjų klausimams – dvi. Vidury programėlių treko nekantraudamas išslenku iš salės ir vaikštinėju sau pirmyn atgal koridoriumi. Mintyse repetuojuosi pristatymą. Detaliai apmąstau kiekvieną sakinį, kuriuo pasakosiu apie savo žaidimą – Arkanoido ir RTS hibridą. Džiaugiuosi sugalvojęs, kaip per tris minutes spėti ir skaidres parodyti, ir žaidimo prototipą pademonstruoti. Nepaisant to, per finalinį pristatymą vis vien susimaunu. Balsas dreba, „Windows“ stringa, pamirštu paminėti kelis svarbius žaidimo privalumus ir galop tampu vienas tų, kuriuos vedėjas nutraukia vidury sakinio dėl per ilgos prezentacijos. Į teisėjų klausimus atsakau vidutiniškai, kaip pasakytų draugas Diatlovas, not great not terrible. Netrukus pristatymai užsibaigia ir teisėjai pasišalina į atskirą kambariuką ginčy-

Įsiminiau jį, kaip įsimenamas paskutinis

Kartu pamažu sumenko ir įmonių, rėmėjų

tis dėl verdikto. Liaudis nekantraudama

skambutis ar paskutinė arbata nugyven-

bei hakatonų organizatorių tikėjimas, jog

laukia apdovanojimų ceremonijos. Pats

tame bute, iš kurio išsikraustai. Ne, nesu-

tokios avantiūros jiems atneš kokybiškų

jaučiuosi susitaikęs, kad šįsyk nieko ne-

praskit manęs klaidingai – hakatonai kaip

problemų sprendimų, suteiks gausybę

pešiu. Buvo, oi buvo geresnių žaidimų.

reiškinys išliko, tačiau jų karštinę išsinešė

įvaizdžio taškų arba paprasčiausiai atsi

Tačiau kartu juntu bundantį alkį kitam

šalčiu glostantis gruodžio vėjas. Era pasi-

pirks. Keturių „Hacker Games“ serija buvo

hakatonui: veikiausiai iš šio grįšiu tuščio-

baigė. Vienišas „Hacker Games“ dar sykį

paskutiniai galingi būgno dūžiai jaunat-

mis, bet va po dviejų mėnesių, Kaune – va

įvyks 2020-aisiais, tačiau pakeistu for-

viškam ir smagiam roko gabalui pabaigti.

ten tai nušluostysiu nosis!.. Apsižvalgęs

matu. Netrukus aprims karštligiškas IT ir

Po to sekė tik į begalybę rimstantys akor-

pamatau gausybę vilties ir laukimo kupinų

ne IT įmonių polėkis organizuoti po savo

dai; ir šiuos netrukus užgožė atkeliavęs

veidų, ir suprantu, jog jų raumenis judina

atskirą hakatoną, iniciatyvos praretės, ir

kovidas.

panašios mintys.

atvėsusi priges ta viltinga azarto liepsna hakatono vilkų akyse.

You will carry that weight

Ir vis dėlto! Pasikartosiu, kad hakatonai toli gražu neišnyko. Kiekvienoje tauto-

Kas gi atsitiko? Matyt, keli dalykai. Su

je galima atrasti ištisą lobyną patarlių

Menu šaltą 2018-ųjų gruodžio vakarą. Iš

paskutiniu reguliariųjų „Hacker Games“

apie tai, jog viskas baigiasi. Tačiau jos

Saulėtekyje įsikūrusio VU Ekonomikos

atodūsiu baigė išsivadėti ir gausybės hack-

ne visai teisingos: kai kurie dalykai nu-

fakulteto Antrųjų rūmų išėjau į naktį,

athonheadų iliuzija, jog šie nuotykiai yra

trūksta staiga, kiti aprimę įauga į mūsų

žibintų šviesą ir po kojomis girgždantį

geriausias tramplinas sukurti pasaulį nu-

protą, jusles, iki pat kaulų smegenų. Tiek,

sniegą. Po pažastimi nešiausi kartoninį

kariausiantį žaidimą ar programėlę. Nes

jog tampa įprasti, tradiciniai. „Game

diplomą – įprastą hakatonų atributą,

profesiškai augdamas suvoki, jog sėkmin-

Jam“ sėkmingai laikosi iki šiol, jau ke-

įrodymą, jog tavo bemiegis darbas buvo

gi produktai gali būti inicijuoti savaitgalį,

linti metai rengiamas „Hack4Vilnius“

įvertintas teisėjų ir laimėjo prizą.

tačiau sukuriami ilgu ir nuosekliu darbu,

miesto hakatonas, o kur dar tarptautinė

o prastą bei skubotą kodą tenka perrašy-

„BioHakathon“ iniciatyva. Tad teigiu,

Šalia žingsniavo vienas iš mentorių,

ti. Suvoki, jog per dvi dienas vargu ar

kad hakatonų era pasibaigė ne tik todėl,

pažįstamas tiek iš ankstesnių „Hacker

sužavėsi mentorių kolegiją taip, kad vie-

jog ji išsikvėpė, bet iš dalies ir todėl, kad

Games“, tiek iš gausybės kitų hakatonų.

nas iš jų pirmadienį tau paskambins piršti

jos turinys jau nieko nebestebina, niek-

Šnekučiavomės apie tai, kaip realizuo-

milijoninio kontrakto. Suvoki, jog spon-

ieno nebelaikomas užtikrintu visrakčiu į

siu laimėjimą. Išsiskyrėm prie mašinų

taniškai susikūrusių komandų nariai gali

sėkmę. Ir tokia – ramesne, retesne – for-

aikštelės.

kiek nori vienas kitą drąsinti pažadais apie

ma šis puikus geekų bei nerdų kultūros

po konkurso tęsiamus darbus; dauguma jų

fenomenas tikrai išliks. Ir todėl: tegyvuoja

(pastebėkit, nesakau, kad visi) vis tiek jau

hakatonai, tegyvuoja hackathonheadai!

Tai buvo reguliariųjų „Hacker Games“ baigiamojo sezono finalinis renginys.

kitą dieną išsilakstys ir nebesusiburs.

Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Povilas Vincentas Jankūnas – „Į žaidimus žvelgiu ne tik kaip į pramogos žanrą, bet ir kaip į pilnavertę meno rūšį“ | mangirdas beniušis

INTERVIu:

Mangirdas Beniušis

Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas, pilietis bei kritikas

Povilas Vincentas Jankūnas „Į žaidimus žvelgiu ne tik kaip į pramogos žanrą, bet ir kaip į pilnavertę meno rūšį“ Povilas Vincentas Jankūnas - neseniai mokslus baigęs architektas, kuris mato save kaip tarpdisciplininį kūrėją, naviguojantį tarp įvairių šiuolaikinių medijų. Jo darbų sąraše ne tik įvairūs architektūriniai sprendimai integruoti meno parodose Lietuvoje, bet ir įvairūs kiti kūrybiniai projektai. Jis iliustruoja plakatus, knygas ir komiksus, veda kūrybines dirbtuves bei su draugais kuria stalo ir vaizdo žaidimus. Prieš keletą metų Povilas Vincentas Jankūnas kartu su muziką kuriančiu kurso draugu Ignu Čeponiu ir programuotojais Mykolu Krupausku bei Aleksandru Traku susibūrė į nepriklausomų kūrėjų kolektyvą „Weekend Warriors“. Naujausias „Weekend Warriors“ komandos darbas „Utility for the Soul“ („Įrengimai sielai“) iškart atkreipė internautų dėmesį bei sulaukė pripažinimo kitų žaidimų kūrėjų tarpe. Minimalistinio dizaino interaktyvus meditacinis galvosūkių žaidimas pelnė geriausio meninio stiliaus apdovanojimą 2020-ųjų metų Lietuvos žaidimų apdovanojimuose, o Povilas Vincentas Jankūnas mielai sutiko papasakoti apie projektą, kūrybos procesą ir „Weekend Warriors“ ateities planus plačiau.

100 Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Povilas Vincentas Jankūnas – „Į žaidimus žvelgiu ne tik kaip į pramogos žanrą, bet ir kaip į pilnavertę meno rūšį“ | mangirdas beniušis

Povilo Vincento Jankūno archyvo nuotr.

Tai kas tie „Įrengimai sielai“? Kaip apibūdintum šį žaidimą nieko apie jį negir dėjusiems skaitytojams?

Skamba painiai. Gal gali plačiau paaiškinti, kas tie „Atsiskyrimo namai“? „Atsiskyrimo namai“ - tai tolima vieta dykumoje, į kurią įvairios

Tai gana netradicinis modernaus meno ir interaktyviosios medi-

korporacijos profilaktiškai siunčia savo darbuotojus, pailsin-

jos mišinys, kurį galima vadinti ne tiek žaidimu, kiek patirtimi.

ti persidirbusius protus bei sielas. Šiuose namuose lankytojai

Šių apibrėžimų ribos ištirpsta, nes bandome galvosūkių žaidimo

patenka į minimalistinę, tačiau aktyviai į juos reaguojančią,

forma adaptuoti gana abstrakčią Lietuvos-JAV aplinkos me-

įvairiomis stichijomis prisodrintą aplinką, kurią valdo akiai

nininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės, Kasubos (1923–

nematomi įrengimai. Vandens lašėjimas, žemių byrėjimas ir kitos

2019) „Įrengimų sielai“ viziją, gimusią dar 1970 metais. Tai net ir

simuliacijos, anot Kasubos, turėtų „atkreipti dėmesį į paprastus

šiomis dienomis vis dar aktualus, utopinis aplinkos formavimo

tikrovės reiškinius, su kuriais ryšį esame beveik pamiršę.“ Šis

pasiūlymas, kuriame aprašoma ir vizualizuojama „Atsiskyrimo

sumanymas, kurtas menininkei atsiliepiant į JAV 7 deš. pabaigoje

namų“ idėja. Į šiuos namus lankytojai vyksta patirti teigiamą,

sąjudžio „Eksperimentai mene ir technologijoje“ (Experiments in

sielą apvalantį fizinės aplinkos poveikį. Žaidėjas tampa šių namų

Art and Technology, E.A.T.) paskelbtą svarbų „Projects Outside Art“

prižiūrėtoju, valdančiu įvairius, akiai nematomus, mechanizmus,

konkursą-kvietimą, niekuomet nebuvo realizuotas fiziniu pavi

transformuojančius aplinką ir taip veikiančius šių namų lanky-

dalu, bet mūsų dienas pasiekė nedidelės knygelės formatu.

tojus.

Protagonistas | žiema 2021

101

Interviu: Povilas Vincentas Jankūnas – „Į žaidimus žvelgiu ne tik kaip į pramogos žanrą, bet ir kaip į pilnavertę meno rūšį“ | mangirdas beniušis Įsivaizduoju, kad kuriant projektą, kuris turi papildyti kitus meno kūrinius, pats kūrybos procesas atrodo kitaip. Kaip tokia kūryba skiriasi nuo „kūrybos sau“? Dažniausiai mūsų idėjos ir projektai prasideda nuo tuščio lapo. Tačiau, kai Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos nacionalin io dailės muziejaus padalinys, mūsų komandai pasiūlė sukurti

skrupulingai atkūrėme vizijoje apibūdinamą vietą ir realizavome Kasubos idėją virtualioje erdvėje.

„Įrengimai sielai“ buvo nominuoti ir Lietuvos žaidimų apdovanojimuose, kaip žaidimas su geriausiu garso dizainu, bei pelnė geriausio meninio stiliaus apdovanojimą. Kaip manai, kas lėmė, kad toks, iš pirmo žvilgsnio minimalistinis projektas, atkreipė komisijos narių dėmesį?

kompiuterinį žaidimą, susijusį su A. Kasubos kūryba, iškart turėjome begalę medžiagos. Autorės kūryba yra be galo įvairi ir kupi-

Asmeniškai, į žaidimus žvelgiu ne tik kaip į pramogos žanrą,

na tiek vizualių, tiek idėjinių projektų. Tarp maketų, struktūrų

bet ir kaip į pilnavertę meno rūšį. Ji suteikia unikalią galimy-

iš įtemptų audinių bei plytinių bareljefų mūsų akis galų gale pa-

bę vizualiai patirti kūrinį veikiant jame pagal savo nuožiūrą.

traukė mažytė, bet idėjiškai be galo plati „Įrengimai sielai“ (1975)

Stebėtojas šiuo atveju tampa aktyviu dalyviu, turinčiu visai

knygelė. Joje utopinis pasiūlymas buvo ne tik paslaptingai vizua

kitą santykį su kūriniu. Žaidėjas kurį laiką „gyvena“ žaidime.

lizuotas unikaliu menininkės stiliumi, bet ir išreikštas poetišku

Manau, kad tai yra labai ypatingas pokytis mūsų medijoje, kuri

tekstu bei aprašytas iki smulkiausių techninių detalių, tokių kaip

beveik visais kitais atvejais yra vienpusė ir nesuteikia galimybės

garsai, kurie turėtų groti atitinkamose aplinkose ar įvairiausių

veikti. Gaila, kad šios savybės dažnai pasimiršta po gana aiškias

mechanizmų veikimo principai.

anotacijas sufleruojančiu „žaidimo“ terminu. „Įrengimai sielai” stengiasi panaudoti šią interaktyvią žaidimų prigimtį ir pritaikyti

Į šį dokumentą mes pažiūrėjome kaip į instrukciją, kuri pagaliau

ją meniniam objektui. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje žaismingoji

turi būti realizuota. Jis mums suteikė griaučius, bet kartu ir įpa-

žaidimų pusė gerokai nustelbia gilesnį meninį potencialą. Galbūt

reigojo. Turėjome išlaikyti autorės sukurtą vizualinį stilių, tačiau

toks netradicinis ir netgi, sakyčiau, nišinis mūsų projekto judė-

galėjome jam suteikti gyvybės pasitelkiant animaciją. Naudojome

jimas prieš srovę kaip tik ir galėjo atkreipti dėmesį.

originalią istoriją bei tekstą, bet galvosūkių mechanikas kūrėme patys. Kartais susimąstydavome, ką gi apie vieną ar kitą pakeitimą būtų pasakiusi autorė? Taip gimė viena papildoma žaidimo dalis - galimybė peržvelgti abstrakčius „Atsiskyrimo namų“ architektūrinius planus. Šiame projekte dažnai teko ieškoti kompromisų tarp tinkamo autoriaus atvaizdavimo ir asmeninės

Įsivaizduoju, kad karantino metu parodas lankė gerokai mažiau žmonių nei planuota anksčiau. Ar dabar, kai muziejai ir galerijos atveria duris platesniam lankytojų ratui, turite planą kur dar bus galima išvysti jūsų kūrinį?

išraiškos. Balansą palaikyti padėjo konsultacijos su parodos

Išties, paroda, kuriai ir kūrėme žaidimą, dėl viruso buvo nukelta

kuratore ir NDG darbuotojais, gerai išmanančiais autorės kūry-

keletą kartų. Ši įvykių seka ne tik pavėlino žaidimo paleidimą, bet

bą. Manau, kad remdamiesi autorės medžiaga mes pakankamai

ir iškėlė nemažą problemą. Karantino metu, galų gale atsidar-

kadras iš „Utility for the soul“ žaidimo

102 Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Povilas Vincentas Jankūnas – „Į žaidimus žvelgiu ne tik kaip į pramogos žanrą, bet ir kaip į pilnavertę meno rūšį“ | mangirdas beniušis iusiems muziejams tapo aišku, kad negalima liesti interakcijai

Gal turi gerų ir įdomių žaidimų rekomendacijų mūsų skaitytojams?

pritaikytų eksponatų. Mūsų žaidimas atrodė pasmerktas. Tačiau versdamiesi iš šios padėties, sumanėme parodos metu pristatyti

Gyvename ekstremalaus informacijos pertekliaus metu, tad iš

žaidimo įrašą animacinio filmo principu, šalia suteikiant parsi-

itin plačios ir pastaruoju metu nuolat eksponentiškai augančios

siuntimo nuorodą. Pradžioje žvelgėme į tai, kaip į minusą, tačiau

žaidimų minios pasirinkti tik keletą yra nemažas iššūkis. Skirti

pavasarį, parodai palikus Nacionalinę Dailės Galeriją, o šį rudenį

savo laiką kūriniui tampa privilegija, tačiau „Kentucky Route

ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus erdves, manome, kad laisvai in-

Zero“ žaidimas to vertas. Tai itin vizuali magiško realizmo

ternete (www.utilityforthesoul.com) prieinamas, žaidimas turi

istorija, persmelkta JAV centrinių valstijų, greitkelių, pakelės

unikalią galimybę pratęsti parodos dalį bei susipažinimą su A.

motelių kultūros. Šis žaidimas lyg interaktyvi „Twin Peaks“ se-

Kasuba neribotam laikui.

rialo versija, lygintina net su „didžiojo amerikietiškojo romano“ sąvoka - istorija, pasakojančia apie amerikietiškosios kultūros

Tai jau šeštasis „Weekend Warriors“ žaidimas. Papasakok, kaip jūsų komandos praeities projektai padėjo komandai tobulėti? Kuris „Weekend Warriors“ žaidimas tau pačiam patinka labiausiai?

esybę, esmę, tapatybę. Žaidime jungiamos labai įvairios ir netradicinės situacijos, judama pirmyn bei atgal laike ir erdvėje. Ši makabriška, mistinė, bet itin įdomi istorija sukurta pasitelkiant teatro scenografijos ir alternatyvaus video meno subtilybes, im-

Mūsų kūrėjų komanda susibūrė greitųjų žaidimų dirbtuvių, vadi-

ponuoja savo sunkiai nusakoma jausena, kurią ji kelia. Atrodo,

namų „Game Jam“, metu. Visuomet mačiau šiuos renginius kaip

kad už užuolaidų yra kažkas daugiau, ką labai sunku apčiuopti,

puikų būdą su gana nedidele laiko investicija išbandyti turimų

bet lengva pajusti.

idėjų veiksmingumą. Didžioji dalis mūsų žaidimų ir buvo pradėti kurti būtent šiuose renginiuose. Įmesti į laike apribotą ir ekspe

Kitas žaidimas, kurio negaliu nepaminėti yra „Night in the

rimentavimą skatinančią aplinką, mes augome su kiekvienu nau-

Woods“. Tai istorija, pasakojanti apie antropomorfinius jaunuo-

ju projektu. Tačiau, matyt, didžiausią patirtį įgavome tęsdami

lius, nerandančius vietos žlungančiame kalnakasių miestelyje

šiuos projektus laisvu nuo mokslų bei darbų metu. Šios aplinky-

Pensilvanijoje, perteikta per labai spalvotą ir šarmingą vizualą.

bės kartu nulėmė ir mūsų grupės pavadinimą, lietuviškai reiški-

Žaidimas nagrinėja sudėtingas temas, tokias kaip nedarbas, de-

antį „Savaitgalio kovotojai“.

presija, gyvenimo prasmės paieškos ar draugystė, ir kuria itin gyvą pasaulį, kuris, atrodo, kad egzistuoja net ir be žaidėjo prisi

Asmeniškai, labai daug savęs įdedu į kiekvieną mūsų kūrinį,

lietimo. Veiksmas, vykstantis rudeniop, prie minėtų temų prideda

tačiau galėčiau išskirti „Mushrooming“ žaidimą, kaip vieną iš

dramatiškumo, fatalumo ir mistikos, kuomet šalia miestelio es-

projektų, kuris labiausiai prisidėjo prie mūsų komandos susi-

ančiame miške pradeda dėtis keisti dalykai.

formavimo. Tai buvo pirmasis iki galo išbaigtas žaidimas, kurį oficialiai patalpinome į internetinę žaidimų parduotuvę. Taip pat

Galų gale, pastaruoju metu į akį krito išskirtinis estų kūrėjų RPG

šio projekto dėka netikėtai laimėjome kelionę visai komandai į

tipo žaidimas „Disco Elysium“, unikaliai perpinantis tamsiausias

vieną didžiausių pasaulyje, Vokietijoje vykstantį, „Gamescom“

žmogaus psichikos kerteles su įvairių ideologijų, kultūros ir poli-

žaidimų industrijos renginį. Šios patirtys padėjo mūsų komandai

tikos kritika.

stipriai sulipti tarpusavyje, praplėtė akiratį ir pastūmėjo siekti dar didesnių tikslų.

Ar „Savaitgalio kovotojai“ jau turi idėjų naujiems žaidimams? Ko iš jūsų komandos galime tikėtis ateityje?

O ką žaidžiate patys? Kokie žaidimai tau pačiam patinka labiausiai? Kodėl? Idėjos nuolatos knibžda galvoje ir laukia kol jas įgyvendinsime. Mūsų komandos nariai yra labai skirtingos asmenybės, tad ir

Kažkur girdėjau, kad mintys, kurios po kiek laiko pasimeta ar

žanrai kuriuos aprėpiame yra gana platūs. Dalis mėgsta semtis

pasimiršta, nėra vertos būti įgyvendintos, tačiau tos, kurios ir

įkvėpimo iš klasikos, tokios kaip „Half Life“ ar „Grim Fandango“,

po eilės metų vis dar neduoda ramybės, turi realizuotis. Keletas

kitus įtraukia beveik neribotas galimybes suteikiantys atviro

tokių minčių kaip tik nuo seno sukasi mūsų galvose. Šiuo metu

pasaulio žaidimai kaip „The Legend of Zelda: Breath of the Wild“

įrenginėjame naują dirbtuvę ir laukiame momento, kada pagaliau

ar „Red Dead Redemption 2“. Aš asmeniškai daugiausia dėmesio

galėsime susirinkti ir kibti prie darbo. Tai, ką sukursime, anksči-

skiriu nepriklausomų kūrėjų žaidimams. Mano akimis didžioji

au ar vėliau nuguls mūsų puslapyje ir kituose tinkluose.

industrija dažnai kepa žaidimus pagal gerai visiems žinomus receptus ir prisibijo eksperimentuoti. Iš AAA, arba aukščiausio lygio kūrėjų, netikėtų patirčių sulaukiame gana retai. Tačiau iš

www.weekendwarriors.lt

nedidelių, niekam nežinomų ir savo vardu bei šimtais darbuotojų algų nerizikuojančių kūrėjų, galime sulaukti kažko visai kitoniško ir nematyto. Galų gale, visuose žaidimuose ieškau sim-

@weekend.warriors.studio

biozės tarp vizualios išraiškos, pasakojamos istorijos, sukurto pasaulio atmosferos, žaidimo mechanikų ir muzikos. Ypač sunku sujungti tiek skirtingų elementų į vieną gerai veikiantį mecha-

@WeekendWarriorsStudio

nizmą. Tie kūriniai, kuriuose visos dalys dera tarpusavyje, lyg gerai suteptame variklyje, ir yra perliukai, kurių nuolatos ieškau.

@W_W_Studio

Protagonistas | žiema 2021

103

„John Romero? Neturiu žalio suvokimo, kas jis toks.“ | Ignas Vieversys

Ignas Vieversys

Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek’as, sausų pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius

Vertimas: Gytis Mockus

„John Romero? Neturiu žalio suvokimo, kas jis toks.“ Ekskliuzyvinis pokalbis su paslaptingiausiu žaidimų kūrėju Japonijoje - Osamu Sato.

Kiek žinote žaidimų kūrėjų, kurie net nenorėjo jais tapti? „Metal Gear Solid“ franšizės autorius Hideo Kojima (svajojo apie kino režisūrą - paaiškina 2 valandų trukmės intarpus), Daisuke Amaya (paprastas, niekuo neišsiskiriantis programų inžinierius savo malonumui naktimis, po darbo ir vaikų suguldymo, praleido septynerius metus savo jėgomis lipdant visų indie žaidimų tėvą „Cave Story“); „Katamari Damacy“ Keita Takahashi svajojo apie Mikelandželo skulptūravimo aukštumas, kol išliaupsintojo „Disco Elysium“ žaidimo autorius, Robert Kurvitz, apie muzikanto ir novelisto. Tuomet, kiek pažįstate žaidimų kūrėjų, kurie ne tik kad per klaidą atsidūrė legendinių žaidimų kūrėjų Olimpe, bet ir neturi žalio suvokimo, kas per vienas yra John Romero, kompiuterinių žaidimų Siksto koplyčios atitikmens „Doom 2“ autorius. Galit nuleist rankas. Yra tik vienas toks žmogus — Osamu Sato.

104 Protagonistas | žiema 2021

„John Romero? Neturiu žalio suvokimo, kas jis toks.“ | Ignas Vieversys

Asama sato archyvo nuotr.

Prieš pradedant kamantinėti šio autoriaus

leidžiančių suprasti, kad jis vis dar yra gy-

Tai, kad šis straipsnis dabar yra jūsų ran-

smegeninę, archeologiškai eiti per jo žai

vas ir sveikas, Osamu gerbėjai nusprendė,

kose, kad ir kokiam pasaulio kampelyje

dimografiją taip kaip žmonės žygiuoja per

jog kultinio žaidimo autorius numirė (apie

bebūtumėte, yra toks pat stebuklas, kaip ir

duris, vedančias tiesiai į John Malkovich

tai galiausiai sužinojęs, Sato paprasčiausiai

bet kokio pilnai funkcionuojančio žaidimo

smegenų pusrutulius, svarbu paminėti,

pasijuokė). Pagal paskutinį skaičiavimą

sukūrimas.

jog Sato nemėgsta, kai jį vadina tik žaid-

šiuo metu internete egzistuoja šeši žaidimų

imų kūrėju ar apskritai juo laiko. Ši veikla

tematikos interviu su Osamu — du iš jų yra

Jei krapštot galvas ir svarstot, kodėl šiame

yra paskutinis dalykas, apie ką jis galvoja.

japonų kalba, o dar vienas darytas 1994-ai-

žurnale kalbiname žmogų, kuris nėra

Jis nežaidžia kompiuterinių žaidimų -

siais. Viename iš interviu perskaičius, jog

žaidęs nei girdėjęs apie „Doom“, FPS žai

užklaustas apie favoritą, Osamu lakoniškai

autorius atsako tik į japonų kalba rašytus

dimų alfa ir omega, leiskit jūsų abejones

atrėžė: „Neturiu nei vieno.“

laiškus, ir tai ne visada, iki šio vienetinio

panaikinti supažindinant su „LSD: Dream

interviu atsiradimo šiuose puslapiuose

Emulator“ — kultinio susidomėjimo va-

Galiausiai: be kasmėnesinio apsireiškimo

vyko kelių mėnesių trukmės pirmyn-atgal

karuose susilaukusio 1998-ųjų „PlaySta-

„Twitter“ paskyroje, Sato neegzistuoja.

derybos, įtemptos vertėjo paieškos, verti-

tion“ žaidimo, dėl kurio tiek žurnalistai,

Prieš porą metų jam kurį laiką atsiribojus

mas (anglų-japonų-lietuvių) ir rašymas.

tiek gerbėjai iki šiol kamantinėja Osamu,

nuo socialinių tinklų, nedavus jokių ženklų,

kada gi šis sugrįš prie žaidimų kūrimo

Protagonistas | žiema 2021

105

„John Romero? Neturiu žalio suvokimo, kas jis toks.“ | Ignas Vieversys („Jei kažkas duotų akinančią sumą pinigų ir visus pasaulio genijus vienoje vietoje — tuomet sutikčiau... Galbūt,“ - to paties pasiteiravus man atsakė Sato). Panašiai kaip ir su John Carpenter kultine klasika „The Thing“, J. R. R. Tolkien „Žiedų valdovu“ ar vis dar žaidžiamu „Among Us“, „LSD: Dream Emulator“ (toliau LSD) nesulaukė momentinio pripažinimo — tam prireikė viso dešimtmečio. Ir kaip žaidimui su tokiu enigmatišku, skambiu pavadinimu, kuris nereiškia tai apie ką galvojat (pats autorius iki šiol stebisi, kaip jam tuo met pavyko išleisti linksmojo psichodeliko vardu tituluotą, „Sony” patvirtintą žaidimą „nesulaukus nei vieno priekaišto“), 10+ metų yra pernelyg ilgai.

„Doom“, 1993

Geriau pagalvojus, gal ir ne taip nuostabu. LSD, arba „In Linking, the Sapient Dream“, kaip pats Osamu mėgsta teigti, net nėra žaidimas. „Jis turi nulį žaidybinių elementų,“ - 2017-aisiais Sato pasakojo interviu su „Red Bull Music Academy“. Žinoma, kol „vaikščiojimo simuliatoriai“ išsikovojo savo vietą po saule, užaugti spėjo dvi konsolių kartos. Bet tai nekeičia fakto, jog autorius nebuvo susidomėjęs žaidimais, kaip virtualiomis žaidimų aikštelėmis: ši medijos rūšis jam tebuvo meninės išraiškos priemonė, kuria bandant pasimėgauti jį „atstumdavo“ bet kuris žaidimas. „Tuomet „Sega Saturn“ ir „PlayStation“ konsolėms buvo leidžiama daug lenktynių žaidimų. Bandžiau vieną iš jų pažaisti - iki tol nieko panašaus nebuvau žaidęs - bet paprasčiausiai knisau. Trankiausi tai į kairę, tai į dešinę, o į ką nors atsitrenkus tu pralaimi (ir viskas kartojasi),“ - pasakoja Sato. „Kadangi man tai pasirodė nuobodu, nusprendžiau sukurti kažką, kuo galėtų pasidžiaugti ir žaidimuose knisantys žmonės. Todėl įsirėžus į sieną LSD, tu esi perkeliamas į sekantį pasaulį.“ Gal tai ir nėra labiausiai susidomėjimą kurstantis žaidimo apibūdinimas, bet patikėkit manimi — LSD yra tiek pat nuobodus, kiek „Dark Souls“ yra lengvas. Įdo miausia jo savybė, iki šiol viliojanti žaidėjus, kaip tas pats ergolino darinys, arba lizergo-rūgšties-dietilamidas, arba tiesiog LSD 60-aisiais traukė hipius ir bohemikus, yra žaidimo kriptiškumas bei gebėjimas beveik visuomet nustebinti (berašant šiuos žodžius pradedu manyti, jog visgi vienas ne

106 Protagonistas | žiema 2021

tiek ir daug skiriasi nuo pastarojo). Todėl

ant pakylos kaunasi du sumo imtynininkų

visai nenuostabu, jog internautų pasakoji-

trafaretai, lyg kokiam „kamizumo“ žaidime

mai iš Sato žaidimo atrodo, lyg ištraukos iš

(pasirodo, tam tikrais atvejais vietoj sumo

sapnų dienoraščio — kartais kaip iš Salva-

imtynininkų gali susidurti su tų pačių ga

doro Dali, o kartais kaip iš Kafkos.

baritų šamais... umm?). Prasliūkinus pro juos atsidūriau labirinte, pagal kurio tek-

Kad geriau suprastumėte, ką turiu omenyje,

stūrų spalvą galėjai pagalvoti, jog esi ten

pabandysiu atpasakoti, kaip atrodė pasku-

pat, iš kur „Death Stranding“ kūdikis tau

tinis mano kartas žaidžiant LSD. Panašiai

parodo liuksą — tiesiojoje žarnoje arba

kaip „Švilpiko dienoje“ su Bill Murray,

įsčiose.

kiekvieną kartą įsijungus žaidimą ar prisi lietus prie bet kurio ne po kojomis esančio

Kaip ir visuose sapnuose, taip ir čia,

paviršiaus, atsikeli tradicinės japonų ar-

bandžiau prisivyti tunelio gale mirguliuo

chitektūros, triaukščiame name (日本建築).

jančią grėsmingo atspalvio raudoną šviesą.

Tau tiesiai į ausį (vieną) čiulba paukštis,

Kartais pasukus ne ten esi atiteleportuo

o fone groja kažkas panašaus į labiau

jamas kelis žingsnius atgal. Kartais sulėtė-

funky gabalą iš „Streets of Rage“ garso

ja vaizdas. Penkias minutes praleidus

takelio (pasak legendų, LSD yra virš 500

klaidžiojant po šį labirintą, aname gale

skirtingų melodijų, kurios veikia panašiu

išvydau link šviesos 15 kadrų per sekundę

principu, kaip ir 1 milijardas procedūriškai,

greičiu judantį nuogutėlį storuliuką. Gal

lyg iš „LEGO“ kaladėlių sumiksuojamų

tai buvo vienas iš sumo kovotojų? Sunku

ginklų „Borderlands 3“ žaidime). Jokio

pasakyt. Bet kuriuo atveju, apvali figūra

instruktažo apie valdymą, (neegzistuo-

paskendo raudonoje šviesoje ir aš vėl likau

jantį) naratyvą, tikslą ar auksiniu kontūru

vienas. Pasinaudojus tuo pačiu telefono

blizgančius, ore levituojančius objektus,

triuku, kuriuo Keanu Reeves „Matricoje“

kurių žaidėjas turėtų siekti. Jei kažkas ir

prireikus grįžta į realybę, taip ir aš pris-

parašyta ekrane, nemokant skaityti kanji,

ilietęs prie artimiausio vertikalaus pavir

visi tie simboliai reikš ne ką daugiau nei

šiaus akimirksniu atsidūriau tam pačiam

pats žaidimas.

bambukiniam kambary, kuriame buvau pasitiktas, sapnas po sapno, po sapno, vis dar

Tuomet tu arba prisilieti prie bet kokio

taip pat įkyriai čirškančio paukščio.

į sieną panašaus paviršiaus, arba į tavo veidą, lyg į kokį smiginio centrą staiga

Kartais atsiduri lygyje, kuris tarsi išklo-

įsirėžia nežinomos kilmės paukštis. Kaip

tas LSD skiautelėmis. Arba kurio centre

kokiam „Bioshock Infinite“, ekranas

figūruoja milžiniškos galvos, už tuometinių

trumpam paskęsta baltoje šviesoje ir ne-

konsolių spektro egzistuojančiomis spal-

trukus atsirandi kambaryje, kurio centre

vomis apsijuosusios budistinės skulptūros;

„John Romero? Neturiu žalio suvokimo, kas jis toks.“ | Ignas Vieversys danguje besipliuškenantys banginiai, į dar vieną miražą panašus kupranugarių karavanas ar kaip koks „Half Life“ G-Man kartais apsireiškiantis, paslaptingasis „Šešėlinis žmogus“, pasak legendos, gyvenantis už žaidimo kodo ribų... Okay, paskutinį dalyką sugalvojau pats. Bet tai nekeičia fakto, jog „LSD: Dream Emulator“ yra visiški bananai. Kad ir kaip tuo sunku patikėti, žaidimo produkcijos metu Sato nei karto į veną nesileido kaleidoskopo turinį sudarančios ektoplazmos ar nenaudojo jokių dvigubai metiliuotų, smegenis aktyvinančių, nelegalių medžiagų. Visas žaidimą sudarantis elementų kratinys tėra šio vieno žmogaus

„LSD: Dream emulator“, fano kompozicija

gąsdinančiai lakios vaizduotės, antikorporacinė, autorinio stiliaus vizualų bei muzikos darbų kolekcija, apsivyniojusi

žaidimų leidėjus, paraginimo iš paties

pasakoja Osamu. „Kadangi vis daugiau ir

aplink dešimtį metų, diena iš dienos jo ko-

„Undertale“ autoriaus bei širdį pama-

daugiau žmonių pradėjo teirautis apie LSD,

legės Hiroko Nishikawa sapnų dienoraštyje

loninančio vertimo iš didžiausio japoniškų

„Sony“ nusprendė sugrąžinti žaidimą į

aprašytas naktines fantazijas.

žaidimų entuziasto, ex-„Kotaku“ žurnal-

(internetinės parduotuvės) lentynas Ja-

isto Tim Rogers — pastarasis šiaip ne taip

ponijoje.“

Taigi kaip čia taip nutiko, jog žaidimui

buvo atgabentas čionais (kad jau esam čia,

pasirodžius 1998-aisiais LSD pardavė vos

rekomenduoju išbandyti „Moon: Remix

Visai neužilgo, 2010-aisiais, 12 metų po

kelias kopijas? Geriau susipažinusiems su

RPG Adventure“). Tačiau didžioji dalis jų

originalios žaidimo išleidimo datos, auto-

Vakarų-Rytų žaidimų industrijomis bei vi-

galiausiai lieka gerbėjų rankose.

riui apskritai pamiršus apie žaidimą ar jo

sais importinių žaidimų niuansais tikriau-

turinį, į šias kalbas „įsikibo“ įvairūs žaid-

siai nebus paslaptis, jog daugelis nuostabių

Panašus likimas ištiko ir LSD: žmonės

imų tinklaraščiai, nuo „Hardcore Gaming

projektų — „Mother 3“, Hideo Kojimos

pradėjo knaisiotis po Japonijoje išleistų

101“ iki „Kotaku“. Pastarojo dėka, rene-

debiutinis „Policenauts“ ar „Tokimeki

žaidimų archyvus ir forumuose pradėjo

sansą patiriantis Osamu šedevras greitai

Memorial“ serijos žaidimai — iki mūsų

sklisti kalbos apie psichodeliškai para-

tapo žinomas, kaip tas „keistas sapnas,

sunkiai atkeliauja.

normalaus, keisto, galbūt išvis neegzis-

kurio niekuomet negausi pažaisti“.

tuojančio, seno PS1 žaidimo egzistenciją. Vietoj to, tokie japoniški „smaragdai“,

„Mistiška žaidimo reputacija paragino

Kaip ir su visais praėjusiame „Protago-

kaip Kenichi Nishi 1997-ųjų RPG „Moon“,

susidomėjusius susisiekti su „Sony“.

nisto“ numeryje minimais creepy žaid-

yra po kurio laiko atrandami keistenybių

Normaliomis aplinkybėmis tik sėkmingai

imais, egzistuojančiais tik prie laužo

ieškančių vakariečių. Po ilgo, kolektyvaus

parduoti žaidimai yra įtraukiami į „Play-

pasakojamose vietinėse siaubo istorijose

zyzimo, nutaikyto į tik Japonijoje išleistų

Station“ archyvus,“ - „Protagonistui“

— „Petscop“, „Sad Satan“ ar „Evil Farming Game“ — prie jo prisilietus tokioms internetinėms figūroms kaip PewDiePie (seniausiai ištrintame klipe), LSD greitai atsidūrė „labiausiai ieškomų“ žaidimų sąraše. Tad jei per penktadienio LAN Party norėjai sutemus pagąsdinti savo čipsų trupiniais aplipusius, apie šešioliktą „Bleach“ anime sezoną bepliurpiančius kaimynus, tu jiems pajungei ne „Slendermen“, o „LSD: Dream Emulator“. Bėgant metams, Osamu Sato ramus, į platesnius vandenis prasimušti bandančio muzikanto-fotografo-grafinio dizai nerio gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Panašiai kaip ir su komiksų autoriaus Matt

Sega saturn konsolė

Furie stratosferiškai išpopuliarėjusiu „Pepe the Frog“ komiksu pavirtusiu antisemitine

Protagonistas | žiema 2021

107

„John Romero? Neturiu žalio suvokimo, kas jis toks.“ | Ignas Vieversys meme, Sato LSD anapus Atlanto „gyveno“ visiškai nuo kūrėjo atsiribojusį gyvenimėlį: žaidimo kaina internetinėse parduotuvėse, „Ebay“ ir „Amazon“, staigiai šoktelėjo — norint turėti originalią, pusiau apibraižytą žaidimo kopiją pasiruošk pakloti dviejų naujutėlių „PlayStation 5“ konsolių kainą. Atrodo, jog pasakočiau apie kokį tai Raudonojoje knygoje įrašytą, itin retą, Wuhano Juodojoje rinkoje skanaujamą pangoliną. Kol vakarų žaidėjai nelegaliai („PlayStation 1“ emuliatoriai, baby! Ir ne — Osamu dėl to niekam negrūmojo pirštu) chirurgiškai analizavo „tikriausiai apgliučinantį“, o gal ir iš to paties haliucinogeno kristalizavusį žaidimą, anam pasaulio gale, 2017-aisiais, Japonijoje, Sato rengė savo grafinių darbų parodą. „Panašiu metu, po ilgo tarpo buvau ką tik išleidęs naują albumą „Mono“, – pasakoja jis. „Susirinkusieji buvo daug jaunesni nei tikėjausi - kažkur 20-ies bei

„LSD: Dream emulator“

paaugliai. Pasiteiravus, kaip jie sužinojo apie mano kūrybą, jie man papasakojo apie LSD ir jį supančią sensaciją internete...

(žaidimo) naktų trippinant sapnuose; ar du

tačiau turėjau kažkur perpus mažiau nei

Albumui pasirodžius „Amazon“, tą pačią

pirmuosius Sato žaidimus, „Tong-Nou“

reikia. Svarsčiau įsigyti naują automobilį,

dieną jis buvo išparduotas.“ Po šiai dienai

(čia ir su milžinišku bei radioktyviai žaliu

bet pamačius, kaip sparčiai kompiuteriai

Osamu yra išleidęs šešis naujus EP (iš kurių

autoriaus veidu susidursi — panašiai kaip

keitė dizaino (256 spalvos! Vektoriai!!) bei

pora yra Kanye West stiliaus perleidimai),

ir tais pačiais 1994-aisiais pasirodžiusiame

muzikos industrijas — nusprendžiau in-

o kartais jį ir pabrūžinant plokštelę gyvoje

„Doom 2“ su kažkur paslėpta John Romero

vestuoti visus turimus ir neturimus (2 mil.

transliacijoje galima užtikti.

makaule) bei „Chu-Teng“, kuriems dera-

jenų paskola) pinigus į „Mac II“.“

mai aprašyti prireiktų atskiros „ProtagoTikriausiai didžiausias testamentas, liu-

nisto“ rubrikos.

Jei ne šis lengvai beprotiškas Sato sprendimas investuoti visas turimas santaupas į

dijantis tiesioginę LSD įtaką Osamu Sato reputacijai kaip artistui yra Britų elektro

Ir taip, Osamu nusispjaut ant kompiuteri

„Apple“ kompiuterį, kuris galėjo sulaukti

ninės grupės „Alt-J“, žinomos dėl tos vie

nių žaidimų — vienintelė priežastis, kodėl

tokio paties likimo, kaip, tarkim, „Ouya“

nos „Breezeblocks“ dainos, susisiekimas

jis išvis pradėjo juos kurti, slypi legen-

konsolė ar Steve Jobs „NeXT“ kompiuteris,

su Sato. Savo trečiojo albumo „Relaxer“

diniame 1993-ųjų „Myst“. „Tais laikais

mieli skaitytojai, šiuo metu neskaitytumėte

debiutui jie paprašė, kad šis pagal grupės

buvo priimtina, jog žaidimus kuria tik

šių žodžių. Dar baisiau: pasaulyje būtų vi-

sumanymą perkonstruotų vieną LSD

moksliukai. Bet pasirodė CD-ROM’as ir

enu, tik tais laikais įmanomu, (atsitiktinai)

lygmenį ir paverstų jį į mini naršyklė-

Amerikoje atsirado menininkų, kurie kūrė

kultinį susidomėjimą pelniusiu žaidimu

je žaidžiamą demo (kuris vis dar kažkur

tokius projektus, kaip „Myst“, – prisimena

mažiau. To vieno „Alt-J“ muzikinio klipo

egzistuoja). Žaidimo vizualai, labiau epi-

Sato. „Išvydus tai, man toptelėjo idėja, jog

nepuoštų keisti vizualai. „Sony“ išleistas

leptinės ištraukos taip pat puošia „3WW“

jei man pasiseks išleisti kažką panašaus

„Dreams“ būtų vienintelis žaidimas, aso-

dainos muzikinį video.

Amerikoje, galbūt mane tai išgarsins kaip

cijuojamas su sapnais. Galiausiai niekas

muzikantą.“ Nors planas sėkmingai buvo

kitas nebūtų sugalvojęs į žaidimą įkišti savo

Apie tai užklaustas, Sato neskambėjo

įgyvendintas - „Tong-Nou“, mūsų Žemės

galvos ir po 27-erių metų teigti, jog pirmą

labai entuziastingai: „Verčiau apie tai

pusrutulyje dar žinomas „Eastern Mind:

kartą girdi apie „Doom“ žaidimus...

pasiteirauk jų.“ Tačiau artimiau susipaži-

The Lost Souls of Tong Nou“ vardu - Sato

nus su jo gyvenimo būdu bei sensėjišku

netapo naujuoju Japonijos Jun Seba (a.k.a.

Tad šokit į pižamas, pakelkit taures už nak

lakoniškumu, tokie tiesmukiški atsakymai

Nujabes).

tines fantazijas, įkvėpusias Bitlų „Let it Be“, Albert Hofmann chemiškai susintetin-

ne itin stebino („Sudėtingiausias projektas, prie kurio per savo karjerą teko darbuo-

Visgi, tai privedė Osamu prie lemtingo,

tus sapnus ir to paties pavadinimo „LSD:

tis?“ – „Santuoka.“). Galėčiau dar po kelis

visą gyvenimą keičiančio momento —

Dream Emulator“, ir susitinkam kitą kartą.

papildomus paragrafus skirti šio žmogaus

„Macintosh II“ įsigijimo. Tik paklausykit:

Kitame „Protagonisto“ numeryje: „Gabe

atsidavimui „The Beatles“ ar Oskar Fisch-

„Tuomet antras Macintosh’as kainavo apie

Newell? Kas jis toks per vienas?“.

inger animacijai; epilepsija apdovanojančią

4 milijonus jenų (arba 31 tūkst. eurų). Aš

žaidimo pabaigą, kuri atsirakina po 365

daug dirbau ir buvau nemažai susitaupęs,

108 Protagonistas | žiema 2021

EI, bičiuli! Taip, tu! Jei skaitai šį žurnalą skaitmeniniu formatu, labai kviečiame pasvarstyti galimybę įsigyti žurnalą popieriniu formatu. Mūsų spausdintas žodis, nesikuklindami pasigirsime, gyvai atrodo tikrai įspūdingai ir yra šiokia tokia kolekcinė vertybė. Mūsų bendros meilės vaisius (ne tik šį, bet ir kitus, senesnius numerius) galite įsigyti vienoje iš šių parduotuvių:

Parduotuvėse: Kuroneko Vytauto g. 8, Vilnius | Vilniaus g. 14, Kaunas | Tiltų g. 19, Klaipėda Rikis Šv. Stepono g. 5, vilnius Spacebar Verkių g. 29, Vilnius

Internetu: Kuroneko.lt rikis.lt herolab.lt kamehame.lt baltic.spacebar.gg

World of games Šv. gertrūdos g. 42, Kaunas P. S. Jei šiuos žodžius skaitai ant ypač seksualaus 100 gsm ofsetinio popieriaus, o rankas sveria 12mm storio nugarėle besidižiuojantis ketvirtasis Protagonistas, nuoširdžiai tau sakome ačiū!

Protagonistas | žiema 2021

109

Kaip gimė stalo žaidimas „PEREKUPAI“ | Simonas jatkonis

Kaip gimė stalo žaidimas „PEREKUPAI“ Simonas Jatkonis

Mokantis suktis perekupas

Žaidimo vieta ir laikas – naudotų automobilių turgus devyniasdešimtaisiais. Žaidėjai žaidžia perekupus, o daugiausiai baksų užkalęs perekupas laimi. Žaidimo esencija yra senas geras posakis: „Nesisuksi – negyvensi“. Tad siekiant pergalės – visos priemonės geros ir kenkti kolegai perekupui yra ne galimybė, o būtinybė. Žaidimo idėja gimė žaidimų kūrimo festivalyje „Game Jam 2020“. Per metus jis buvo išvystytas, paruoštas gamybai, išleistas ir pasiekė pirmuosius žaidėjus. Pats žaidimo kūrimo procesas nebuvo kažkuo ypatingas. Pirmas žingsnis – idėja, tada žaidimo mechanika, stilius, dizainas ir t. t. Čia nėra jokių paslapčių, tiesiog darbas. Man, kaip kūrėjui, įdomiausia dalis yra žaidimo siela, ašis, kuri apjungia mechaniką, iliustracijas, tekstus ir dizainą. Ta siela yra devyniasdešimtieji, taip kaip juos pamename patys ir iš pasakojimų.

110 Protagonistas | žiema 2021

Kaip gimė stalo žaidimas „PEREKUPAI“ | Simonas jatkonis

Doleriai, mafijozai ir „American dream“

pamačius priešpriešiais einančią grupelę

Negali sakyti, kad žmogaus gyvybė buvo

vyrukų, geras tonas diktavo, kad verta

bevertė. Tačiau infliacija tikrai padarė

Laukiniai devyniasdešimtieji buvo ypa

mikliai pereiti į kitą gatvės pusę ir pa-

jai įtaką. Sproginėjo automobiliai, degė

tingas laikotarpis. Ką tik gimusios laisvės,

siruošti bėgti.

namai, kioskai ir parduotuvės. Lygintu-

nežabotų ambicijų, vilčių ir negailestingo

vai dažnai lygindavo marškinius, vis dar

godumo kokteilis. Viltis ir siaubas žengė

Tai buvo laisvos nuo kasos aparatų preky-

dengiančius nenorinčio dalintis nugarą,

koja kojon. Knygynai prisipildė keisčiau-

bos laikai. Kioskeliai ir parduotuvėlės

o miškai bei pelkės tapo populiariomis

sios ezoterinės literatūros, policininkai

tūnojo ant kiekvieno kampo. Ir nė vienos

laidojimo vietomis. Smurtas buvo įprasta

dirbdavo už penkis dolerius per mėnesį ir

didelės parduotuvės. Prekybos centro

kasdienybė, jo beveik nepastebėdavome

keletą metų atrodė, kad Vilniaus brigada

idėja tautinėje sąmonėje net neegzistavo.

ir tikrai juo nesistebėdavome. Tačiau

išties yra tikrieji valstybės šeimininkai.

Tačiau jei turėjai pinigų, galėjai nusipirkti

atsirado ir didesnis dalykas už smurtą,

viską. Doleris tapo raktu nuo visų prob-

tai – „American dream“. Kapitalizmas

Tai buvo laikai, kurie išmokė einant gatve

lemų. Daug dolerių buvo raktas į dide-

ką tik nugalėjo komunizmą ir atrodė, kad

skenuoti aplinką ir iš kelių šimtų metrų

les problemas, nes iš karto atsirasdavo

kiekvienas turi šansą tapti milijonieriumi.

atpažinti girto žmogaus eiseną. Nes jei

tikinčių, kad turintys dolerių turėtų pasi-

Reikia tik noro ir gebėti suktis.

girtas, tai gali būti, kad pavojingas. O

dalinti su turinčiais pistoletą.

Protagonistas | žiema 2021

111

Kaip gimė stalo žaidimas „PEREKUPAI“ | Simonas jatkonis Kažkaip visoje toje beprotybėje žmonės tiesiog gyveno, mylėjo, dirbo ir daug juokavo. Žvelgiant iš saugesnių laikų galima spėti, kad humoras, ypač tamsesnės spalvos, atstojo gynybinę psichikos reakciją. Kaip Balio Sruogos „Dievų miške“, kai taip baisu, jog belieka tik juoktis ir apsimesti, kad viskas yra normaliai. Noriu jus patikinti, kad normaliai nebuvo. Bet mes išgyvenome daugmaž pilno proto (žinoma, ne visi, prisiminkime tuos miškus ir pelkes) ir dabar galime žvelgti į praeitį ne tik su humoru, bet ir simpatija.

Nesisuksi – negyvensi Stalo žaidimas „PEREKUPAI“ yra graniona stiklinė devyniasdešimtųjų esencijos. Po mechanika, iliustracijomis ir tekstais, šis žaidimas yra apie to laikmečio makabriškumą, negailestingą savanaudiškumą ir nenumaldomą troškimą pasiekti „Ameri can dream“. Bet juokingai ir saugiai draugų rate.

„Perekupų“ personažas gromkopirdova

Geriausiai devyniasdešimtuosius apibūdina legendinis posakis: „Nesisuksi – negyvensi“. Šio posakio šaknys sie kia tuščias sovietmečio parduotuves ir Kašpirovskio hipnozės seansus eina miausiu laiku per nacionalinę televiziją. Net Gorbačiovui, matančiam, kad Sąjunga pradeda byrėti, teko kažkaip suktis. Suktis iki tokio lygio, kad mokslinio ateizmo laikais valdžia hipnotizuotojo pagalba bandė suvaldyti kylančią revoliuciją. O

iškovojus nepriklausomybę suktis teko

mafijos. Iš sistemos, kurios parduotuvėse

visiems. Po penkiasdešimties metų pla-

nebuvo nieko, į sistemą, kurioje gauti

no ekonomikos ir įstatymu baudžiamos

galėjai visko, išskyrus saugų gyvenimą.

bedarbystės, atėjo nekontroliuojamas kapitalizmas. Iš sistemos, kur kiekvienoje

„PEREKUPAI“ yra žaidimas, kuriame

studentų grupėje buvo bent po vieną KGB

reikia suktis. Ir norint laimėti reikia kalti

informatorių, mes perėjome į sistemą,

babkes be jokių sąžinės skrupulų. Tai

kurioje kiekviename policijos komisariate

žaidimas norintiems paragauti devynias-

dalis pareigūnų gaudavo antrą algą. Iš

dešimtųjų arba juos prisiminti. Smagiai kartu pasijuokti, kai apgauni pirkėją, ir dar smagiau pasijuokti, kai apgauni kolegą perekupą. Devyniasdešimtieji yra žaidimo siela. O jo kūnas yra geriausias žmogaus draugas – naudotas automobilis. Nuo Lanzberginio merso iki raudonos šviesos nepažįstančios Kregždės. Nuo šlifuotos variklio galvos iki parėjusios stojkės. Nuo Tautovėžio, kurį tikrai tikrai vairavo kunigas, iki kinie tiško Šrotlex Deliuks, padedančio sukurti sėkmingo ir patikimo biznieriaus įvaizdį. Man asmeniškai, šis žaidimas yra galimybė pasidalinti savo vaikyste ir paauglyste. Taip kaip aš ją mačiau tada ir kaip matau dabar. Visiškai atvirai ir tik su vienu filtr u – humoru. Tikiuosi, kad smagiai pasijuoksite.

personažai Tvirkutė ir dyguolis

112 Protagonistas | žiema 2021

Miniatiūrų, kortų, stalo žaidimų vakarai ir turnyrai, žaidimų naktys ir geras laikas su draugais geek'ais! worldofgameslt

Šv. Gertrūdos g. 42, Kaunas Protagonistas | žiema 2021

113

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

Martynas Klimas

Rašo apie žaidimus lietuviškai ir angliškai, bet dažniausiai ne tame pačiame straipsnyje.

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E Tyruose šaukiančio balsas sako: nustokime žaisti „Dungeons and Dragons 5E“! Tai yra žinomiausia stalo vaidmenų žaidimų sistema (tabletop RPG - TTRPG), turinti iš esmės nepajudinamą poziciją popkultūroje - net nepaisant to, kad nei vienas šio leidimas nebuvo geras. Šis tekstas skirtas visiems šio žaidimo fanams - metas nusimesti D20 kauliukų grandines, nes priežasčių tam padaryti yra daugybė.

Diskleimeriukas: Jei pažiūrėsime į pagrindinės virtualios TTRPG platformos „Roll20“ statistiką, DnD5E kampanijos ir žaidėjai užėmė daugiau nei pusę visos platformos žaidžiamumo. Antroje vietoje yra kompanijos be kategorijos, užimančios 14%, o trečioje (10.95%) - bet kuris „Call of Cthulhu“ leidimas. Ką tai reiškia? O tai, kad jei Viešpaties valia šis mano straipsnis pasiektų kiekvieno DnD5E žaidėjo smegenis ir pusė jų nuspręstų daugiau nebežaisti DnD5E, likusių žaidėjų vis tiek būtų dvigubai daugiau nei antro populiariausio TTRPG. „Dungeons and Dragons 5E“ nėra geras žaidimas naujokams

Pagal leidėjo „Wizards of the Coast“ (to-

nuskandinti mažutėlaitį hobį. Jei never-

liau WotC) pranešimus, pasaulyje yra 50

kiate, kai stalo žaidimų ekspertai pasiūlo

milijonų DnD žaidėjų, o žaidimo parda-

žaisti ką nors daugiau nei „Monopoly“ ar

vimų augimas 2020-iais siekė 33% (beje,

nemanote, kad kompiuteriniai žaidimai

Taigi, kadangi jau nustatėme, kad vienas

augimas fiksuojamas jau 7 metus iš eilės).

apsiriboja kasmetiniais „Call of Duty“ star-

nemokamo skaitmeninio lietuviško žurnalo

Turint tai galvoje, nereikia panikuoti, kad

tais, tai ir čia galite pataupyti kūno drėgmę

straipsnis nekelia egzistencinės grėsmės

aš puolu vargšą nediduką žaidimą ir bandau

bei druskas.

„Dungeons & Dragons“, kurį popkultūra

114 Protagonistas | žiema 2021

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

Nasa nuotrauka

tapatina su pačiu stalo vaidmenų žaidimų

barbaras turi 15 jėgos taškų, galvotum, kad

įkvėptas 1950-siais išleistos fantastinės

hobiu, galime pradėti kalbėti apie esmines

reikės išridenti daugiau arba mažiau nei 15,

novelės, nors iš tikro turi nelabai daug ryšio

penktojo leidimo ydas.

kad kažkam užvožtum. Ne! Pasak storos

su ja. Štai kaip tai veikia:

taisyklių knygos, 15 jėgos reiškia tik tai,

•

Pradėsime nuo melagingo teiginio, jog tai

kad tavo barbaras turi +2 prie jėgos testo

yra geras žaidimas TTRPGG naujokams.

kauliuko rezultato. Jei turėtų 16 ar 17, tai

tininkas (kalbame konkrečiai apie

DnD5E prieinamumas stovi ant dviejų

būtų +3. Tai reiškia, kad ability scores nėra

wizard klasę, bet kritika jiems ben

kojų: žinomumo ir rinkos dalies. Tad jei

ypač svarbūs, svarbūs tik jų modifikaci

drais bruožais tinka bet kuriai magija

atsibudai ryte nieko nežinodamas apie

niai taškai (modifier). Su gynyba panašiai.

besiverčiančiai žaidimo klasei) turi

stalo vaidmenų žaidimų hobį, bet nori jį

Tarkim, kad tavo barbaras įkirto kam nors į

keturis 1 lygio ir du 2 lygio spell slots.

patirti, pirmiausia išgirsi apie „Dungeons

galvą arba į kaulus gavo pats. Ar aukšta Ar-

& Dragons“ ir pakankamai lengvai susirasi

mor Class reiškia, kad jis gaus mažiau žalos?

šį žaidimą žaidžiančią grupę. Ir viskas. Tai

Ne, šarvų klasė lemia tai, kaip sunku į tave

yra bene visi DnD5E kaip įžanginio žaidimo

pataikyti. Ją pakelia tiek storesni šarvai,

privalumai. Nes kalbant mechaniškai, žai

tiek veikėjo miklumas. Gali būt užsidėjęs

dimo sistema nėra nei intuityvi, nei gerai

odinius marškinėlius (tokie pat realybės

veikianti.

įkvėpti šarvai, kaip DnD pamėgtas ir niekad

būti įsiminęs šešis burtus vienu metu

neegzistavęs studded leather) ar pilną riterio

(nes yra 3 lygio ir turi +3 Intelligence

ekipiruotę - gausi lygiai vienodai žalos.

modifier).

Pradėkime nuo pirmo dalyko, kuris nuolat nustebina naujus žaidimo žaidėjus:

•

Jeronimas Pavyzdauskis, 3 lygio bur-

Tai leidžia Jeronimui tarp poguliukų pasinaudoti burtais šešis kartus.

•

3 lygio burtininkas su 16 Intelligence (+3 modifier, kaip pamenate) gali

•

ability scores nieko nereiškia. Atlikdamas

Galbūt tavęs visai nevilioja mintis, kad

testą DnD, tu rideni dvidešimtainį kauliu

reikės kapotis ar būti kapojamam. Gal tu

ką - D20. Laikydamas rankoje D20 ir savo

nori būti burtininku? Tai va, sveikas at-

ir dar du kartus pirstelt kokį nors 2

veikėjo lentelėje matydamas, kad tavo

vykęs į Vancian casting pasaulį, kuris buvo

lygio burtą, arba...

Jeronimas gali keturis kartus paleisti magic missile (tris magiškas strėlytes)

Protagonistas | žiema 2021

115

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

•

Keturis kartus paleisti magic missile ir tada dar du kartus driogstelt tą patį magic missile, bet šį kartą kaip 2 lygio burtą, nes naudojant didesnio lygio spell slot mesti magic missile šis fokusas marokusas gauna papildomą strėlytę už kiekvieną papildomą lygį.

•

Tos spell slots tada skaitomos išleis tomis.

•

Atlikęs trumpą poguliuką (valandos trukmės short rest), gerb. Pavyzdauskas gali atgauti pusę savo lygio (apvalinant į viršų) slots. Vadinasi, jis galės atgauti arba vieną antro lygio slot, arba dvi pirmo.

•

Jei Jeronimas Pavyzdauskas atliks aštuonių valandų long rest, jis atgaus visas slots.

Jei pažvelgsime į netobulą, bet vis tiek geresnį konkurentą „Warhammer Fantasy Roleplay” (WFRP), jame burtininkas Johanas Pavyzdhausenas turėtų išridenti mažiau nei jo Language (Magik) įgūdis (dėl to visad aišku, kad didesnis rodiklis = geriau). Joahanas turi 69 Language (Magik) ir išridena 41. Tada 6 (rodiklio dešimčių skaičiaus) atimtų 4 (kauliuko rezultato dešimčių skaičių), kad išsiaiškintų ar jam pavyko (taip, su 2 sėkmės laipsniais). Taip veikia visi to žaidimo testai, kuriuose rūpi išsiaiškinti ne vien tai, ar testas pavyko, bet ir kaip gerai tai pavyko padaryti. Tuo tarpu vienas iš kertinių DnD5E burtininko dienotvarkės punktų nėra intuityvus ar lengvai

„Dungeons and Dragons 5E“ nėra gera sistema

veikėjai - tarp jų ir ikoniškasis Fighter kovoje sulaukę savo eilės turi iš esmės du

Mes jau užsiminėme, kad tik modifiers yra

pasirinkimus: trenkti arba netrenkti. Pa-

svarbūs, o abilities niekam nerūpi. Tačiau

siekę antrą lygį, jie gali trenkti arba netren-

kūrėjai yra nelinkę to atsisakyti, nes „Dun-

kti du kartus. Tuo tarpu pirmo lygio burti-

geons and Dragons” per savo 47 egzistavi-

ninkas gali pasirinkti iš trijų cantrips (mažų

mo metus prikaupė krūvas „šventų karvių”.

burtelių, kuriuos gali mėtyti tol, kol pečiai

Ability score ir modifiers koegzistavimas

sudils ir rankos nukris) ir dviejų burtų

yra tik viena jų. Kita karvutė - dvejetainės

(kuriuos tai dienai įsiminė iš šešių žinomų).

testų išeigos: sėkmė arba nesėkmė. Tu arba

Pasiekęs 2-ą lygį burtininkas išmoks dar du

pataikei į priešą, arba ne. Tu atrakinai duris

burtus ir galės paleisti tris.

arba ne. Išridenti 1 ar 20 svarbu tik kovoje - taip, visos tos memes apie „natūralų 20“

O kol didžiausią pasaulyje TTRPG ginantys

yra laužtos iš ko tik nori, bet ne žaidimo

princai ant balto žirgo iš arsenalo temps

taisyklių.

senuosius „taigi spell slots baigsis” ir „burtams reikia materialinių komponentų”

Vadinasi, DnD žaismas gali užstrigti vien

(taisyklė, kurią visi, net DnD žodį masėms

dėl to, kad veikėjai tiesiog negali atidaryti

nešantis „Critical Role”, dažniausia

durų. Ar modulio kūrėjas apsvarstė alter-

pamiršta), tai nepamirškime, kad 1-o lygio

natyvius kelius? Ar GM turės dabar kažkaip

burtininkas turi tris cantrips, kurių gretas

tai taip naujokai ir bus įmesti į šitą kebeknę.

vietoje suktis ir galvoti kitokį žaidimo

galėjo užpildyti pasirinkdamas iš:

Ai, ir tie patys naujokai galės, priklauso-

modernias alternatyvas kaip dalinė sėkmė

perprantamas naujiems žaidėjams (čia dar net nekalbam apie išsipūtusius burtų sąrašus - jų eilė dar ateis). Bet kadangi DnD5E grupę rasti lengviau nei jos nerasti,

mai nuo savo noro, pakloti €45 už jiems labai reikalingą „Player’s Handbook”. O jei juos dar trenks žaibas ir jie patys kada norės vesti žaidimą, tai „Dungeon Master’s Guide” ir „Monster Manual” irgi kainuoja tiek pat. Palyginimui, jau minėto WFRP naujausia versija kainuoja €49 ir vienoje knygoje pateikia viską, ko reikia - veikėjų klases, informaciją apie pasaulį ir krūvą tipinių oponentų bei monstrų profilių. Aišku, tiek vienam, tiek kitam žaidimui reikės kauliukų ir gal net miniatūrų, bet čia jau kitas klausimas.

116 Protagonistas | žiema 2021

scenarijų? Vietoje to, kad turėtume tokias

•

(„taip, tu atidarei duris, bet sulūžo visraktis“) ar nesėkmė („ne, bet…“), tu lieki prie problemos kaip diedukas prie suskilusios

Acid Splash - šiek tiek žalos dviems petis į petį stojusiems priešininkams;

•

geldos.

Chill Touch - daugiau žalos ir dvigubai didesniu atstumu nei Acid Splash su priešams gyvenimą apsunkinančiu

„Dungeons and Dragons 5E“ myli burtininkus ir tik burtininkus

efektu;

•

Fire Bolt - beveik dvigubai daugiau

Minėtas pavyzdys nėra vienintelis žaismo

žalos bei beveik dvigubai didesniu

komponentas, kurio pečius spaudžia dve-

atstumu nei Acid Splash ir dar gali pa-

jetainiai pančiai. Vienas keikiamiausių DnD

degt dalykus;

elementų (nuo kurio kenčia ir kiti fantasy žaidimai) yra tai, kad magijos neragavę

•

Poison Spray - trumpo atstumo, bet

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

•

daro žalos kaip geriausi Fighter gink

Battlemaster, kurie gali panaudoti kovos

skirto nukopijuoti DnD 3.5E nepatenkant

lai;

triukus, vadinamus Maneuvers. Tam jis

teisinėn atsakomybėn. WotC negalėjo palikt

kiekvieno savo ėjimo metu gauna po Supe-

tų pinigų ant stalo, todėl atsirado DnD 5E

Ray of Frost - siekia tiek pat, kiek Acid

riority kauliuką. Manevrai leidžia apsunkin-

ir žmonės, norintys žaisti mojuojančius

Splash, bet daugiau žalos ir sulėtina

ti priešo gyvenimą jį pargriaunant ar pas-

kalavijais kovotojus, turėjo grįžti tik prie

taikinio judėjimą;

tumiant, pozicionuoti draugus ir panašiai.

mojavimo kalavijais ir nieko daugiau.

Septintame lygyje Fighter išmoks dar du ir

Pagal ankstyvus DnD5E testavimo fazės

Shocking Grasp - kitaip nei Chill

t.t. Tačiau svarbu paminėti, kad manevrų

paketus, originaliai visi Fighters būtų turėję

Touch, šis burtas reikalauja paliesti

„Player’s Handbook” yra šiek tiek mažiau

Supremacy kauliukus ir manevrus, bet 3.5E

priešininką, daro žalos kaip Ray of

nei puslapis. Burtų yra 70 puslapių.

marazmatikų įtaka buvo per didelė. Tad jei žaidžiantys už kovotojus nori padaryti

Frost, leidžia ridenti du kauliukus ir rinktis geresnį, jei priešininkas

Taip, šios problemos kartais egzistuoja ir

užsiimti dinamiškomis kovomis su švy-

dėvi metalinius šarvus, ir atima iš jo

kituose žaidimuose, kaip kad ir „Shadow

tavimu nuo šviestuvų, koju pakišinėjimu,

galimybę reaguoti ne savo ėjimo metu.

of the Demon Lord” ar „Warhammer Fan-

čiuožimu ant skydo ar dulkių mėtymu į

tasy Roleplay”. Bet žinai koks skirtumas

akis, jam reikia atsiklausti savo GM - o toks

Čia, beje, paminėjau tik atakų cantrips - yra

yra tarp jų ir DnD? Magija neveikia au-

„mama, ar galėčiau...” dizainas niekad nėra

ir skirtų buičiai.

tomatiškai. DnD karys turi trenkti priešui

sveikintinas.

ir tik pataikęs gali padaryti žalos; magija, Fighter, tuo tarpu, gali trenkti arba

tuo tarpu, beveik visad veikia automatiškai

netrenkti.

arba, jei taikiniui leidžiama bandyti atspirti

„Dungeons and Dragons 5E“ nėra žaidimo už kovos lauko

ir jam pavyksta, daro tik pusę žalos. Mano Pasiekęs 3 lygį burtininkas galės naudoti 2

minėtuose žaidimuose viskas yra daug

Bet kiek galima apie kovas, reikia pakalbė-

lygio burtus, tarp kurių vis dar yra Knock,

tolygiau: tiek kariai, tiek magai pirmiau

ti ir apie kitas žaidimo siste... ai, pala, jų

kuris automatiškai atrakina spynas ir taip

turi sėkmingai atlikti testą ir tik tada gali

nėra. Nepaisant to, kiek norėtum teigti, kad

priverčia Rogue žaidėjus jaustis neypa

džiaugtis savo darbo vaisiais.

„Dungeons and Dragons“ yra žaidimas, galintis daryti bet ką, jame labai mažai

tingai reikalingais. Ką gali padaryti 3 lygio Fighter? Na, 2 lygyje jis gavo Action Surge,

Ir žinote ką? Ši problema buvo iš es-

dėmesio kreipiama į viską, kas vyksta už

kuris kartą per dieną leidžia savo ėjimo

mės išspręsta „Dungeons and Dragons”

kovos lauko ribų.

metu atlikti dar vieną veiksmą. „Bet pala,”

4-ajame leidime. Ten visos klasės turėjo

jūs sakote. „3-e lygyje jis gali tapti Battle-

įvairiausių galių (burtų, kovinių manevrų

Ar yra išsami sistema, kuria apsprendžia

master!” Kas tiesa, tas ne melas. Kiekviena

ir panašiai), bet seni krienai užputojo taip,

mi socialiniai konfliktai? Ne, čia tau ne

klasė anksčiau ar vėliau gauna specializaci-

kad nauja kompanija „Paizo” pastatė savo

„Myriad Song“, kuriame yra taisyklės, kad

ją. Viena iš trijų Fighter specializacijų yra

verslą vien ant „Pathfinder” - žaidimo,

ir dešimtmečius trunkančioms machi-

5e drakonai

Protagonistas | žiema 2021

117

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

„Curse of strahd“ 5e modulis

118 Protagonistas | žiema 2021

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas nacijoms. Ridenk kažką iš Charisma skills ir

imti kokius kitus šarvus. Tiesa, galbūt jis

jei rinktumeis Skilled, galėtum šiek tiek pa-

jau tada žiūrėsim (jei burtininkas netyčia

kada nors turės pakankamai pinigų, kad

gerinti tris Skills. Pameni, kaip sakiau, kad

neįsidėjo burto, kuris apžavi žmogų).

nusipirktų Plate, brangiausius ne magiškus

sistemų už kovos ribų iš esmės nėra?

šarvus žaidime, kurie kažkodėl yra 20 kartų Ar yra sistema, pagal kurią sekama laiko

brangesni nei Chain Mail, o už tai jis gaus

Ai, ir dar apie balansą: viena iš šventesnių

tėkmė: kaip eina diena, pavargsta veikėjai

du papildomus AC taškus.

karvaičių yra tai, kad veikėjai techniškai gali pasiekti 20 lygį. Dėl to klasės turi prizą

ir panašiai? Ne, mes ne „Fate” ar „Blades in the Dark“, ar „Patrol“ žaidžiam. Vienin-

Klasių specialybės irgi neturi jokio vidinio

siurprizą 20 lygyje - burtininkas, pavyz

telis skirtumas yra kuomet tu atliksi Short

balanso. Mes jau aptarėme Fighter Battle-

džiui, gali pasirinkti du 3 lygio burtus,

Rest (valandos trukmės) ar Long Rest (6-8

master. Bet jis turi dar du kitus pasirinki-

kuriuos galės naudoti iš esmės kaip cantrips

valandų trukmės). Be to, jei pradėjai Long

mus. Champion jam leis… gauti kritinius

(aš net nesileisiu į kalbas apie 20 lygio prizų

Rest ir tave po pusantros valandos poilsio

pataikymus išridenus ne tik 20, bet ir 19.

balansą). 2019 išplatintais „D&D Beyond“

užpuolė goblinai, nesiskaitys, kad atlikai

Kitas Fighter pasirinkimas yra Eldritch

duomenimis, 90% kampanijų ir veikėjų

Short Rest, nes juk tu ruošeis Long Rest - tą

Knight, kas leidžia jam būti prastu magu,

nepasiekia 10 lygio. Vadinasi, absoliučiai

patys kūrėjai patvirtino „Twitter”.

bet su kardu. Šalia abejonių, kodėl nepa-

daugumai žaidėjų tie žaidimo pabaigos

sirinko teoriškai identiškos, bet praktiškai

saldainiai yra visiškai nepasiekiami ir nes-

Ar mano veikėjui ne dzin, kad jis miega

geresnės klasės, kaip Cleric ar Paladin,

varbūs. O ir tiems, kas pasiekia jau turbūt

griovyje, o ne lovoje? Ne, su tuo nėra susiję

Eldritch Knight taip pat kenčia nuo MAD -

nelabai svarbu, nes 20 lygis, senelyzai, kur

jokie mechaniniai svertai. Taip pat nėra

Multiple Ability Dependance. Jei burtininkas

judėt toliau?

nieko mechaniškai lemiamo tame, kokį

sukišo geriausius ability scores į Intelligence,

maistą valgai. Todėl, kai žaidžiant „Storm

kuriuo ir duoną pjausto, ir katiną sušukuo-

King’s Thunder“, mano 3 lygio pusorkis

ja, Eldritch Knight, tuo tarpu, reikia Strength

Cleric išmoko burtą, sukuriantį maistą ir

kardui nulaikyti, Constitution, kad turėtų

Taip, there’s no ethical consumption under

vandenį, niekam nebereikėjo pirkti atsargų.

pakankamai sveikatos priešo smūgiui at-

capitalism, pusė hobio kompanijų pilnos

Mano išburiamas maistas galbūt yra prės-

laikyti ir dar Intelligence savo magiškiems

seksistų ir rasistų. Bet „Wizards of the

kokas, bet mechaniškai niekuo nesiskiria

efektams. Tačiau gali būti ir blogiau. Gali

Coast“ yra didžiausia TTRPG kontora pa-

nuo žąsų kepenėlių paštetu kimštų ir

būti, kad tu žaidi Monk, kuris kiekviename

saulyje ir nė kiek nemažesnė lipimo ant

vakuumuotų rabarbarų.

leidime visuomet buvo prasčiausiu pasi

grėblio fanė.

„Wizards of the Coast“ nėra gera kompanija

rinkimu...

„Dungeons and Dragons 5E“ nėra tikrų pasirinkimų

Pažiūrėkime, kad ir į rasizmą. Per 47 savo Klasės yra nesubalansuotos ir lygių kilimo

egzistencijos metus DnD sulaukė kritikos iš

Kaip jau turbūt aišku, DnD buvo visiškai

etape. Pradžiai matome tai, kad kai kurios

esmės visoms žaidime esančioms rasėms ir

nepasirūpinta, kad būtų koks nors balansas

klasės savo specializaciją gauna 2, kitos - 3

dar pačiam termino „rasė“ (vietoje „rūšis“

tarp klasių ar net žaidimo segmentų (tiek

lygyje. Tad net negali sakyti, kad pradėk

kaip daro tokie žaidimai kaip WHRP) nau-

jau tų „The Three Pillars of Adventure“), jo

žaidimą 3 lygyje ir viskas bus tvarkoje.

dojimui. Bet nebūtina straipsnio ilgint pri-

nėra ir pačiose pačios klasės viduje esančių

Ne, šalia to egzistuoja negyvų lygių prob-

simenant kiekvieną problemą - pavyzdžiui,

pasirinkimų. Pavyzdžiui, mūsų vargšas

lema - lygiai, kai veikėjai negauna nieko

tai, kaip Garry Gygax, žaidimo kūrėjas,

Fighter iš esmės neturi jokių priežasčių

įdomaus. Tai neretai yra magų problema,

2005-iais aiškindamas kodėl gėrio viršūnė-

žaidimo pradžioje negriebti ne pačio

nes manoma, kad jiems užteks to, kad gaus

je esantys paladinai gali žudyti kalinius,

matematiškai geriausio ginklo. Jei reikia

papildomą spell slot ir, aišku, išmoks naujų

citavo JAV čiabuvių genodicą vykdžiusį

rinktis tarp 2D6 žalos darančio Greatsword

burtų. Bet kai burtus gali rinktis pats IR iš

karininką, prilyginusį vaikus utėlių ki-

ir 1D12 žalos darančio Greataxe, tai žvilg

karto imti geriausius burtus (senesniuose

aušiniams - nes yra ir naujesnių pavyzdžių.

telėjus į matematiką, galima pamatyti, kad

leidimuose juos gaudavai atsitiktinai), tad

Pavyzdžiui, papildymas „Oriental Ad-

Greatsword visada padarys bent du žalos

galiausiai gali mokytis tik šlamšto.

ventures“, leidžiantis žaidėjams perkelti nuotykius į fantasy Azijos versiją. Pirmąjį

ir dvigubai dažniau išmes septynis žalos. Matematiką sutraukus kartu paaiškėja, kad

O Fighters gali daug dažniau pakelti savo

leidimą autoriavo pats Gygax. Žymus

kalavijas daro puse taško daugiau žalos

ability… kas nieko neduoda, jei nepakyla

apie azijiečių problemas vakarų kultūroje

nei kirvis. Tačiau jis gali rinktis tarp Glaive

modifier, o jei pakyla modifier, tai tie

kalbantis podkestas „Asians Represents“

ir Halbert kurie yra… identiški. Ir čia ne

siog gali trenkti šiek tiek geriau. Aišku, tu

neseniai darė jo skaitymą ir vien įžanga

vieninteliai visiškai vienodi ginklai gin-

gali rinktis vietoje Ability prigriebti Feat

truko dvi valandas. „Bet tai gi čia senas

klų sąraše! Tame pačiame sąraše War Pick

(kurie buvo nesibaigiančiu kančių šaltiniu

produktas,“ - sakysite. Jo, tai senas pro-

(1D8 žalos) varžosi su Warhammer (1D8

praeituose leidimuose), tačiau iškyla dvi

duktas, bet jei norite nusipirkti jį „Drive-

žalos, bet laikant su abiem rankom išauga

problemos: savo pirminio Ability kėlimas iš

thruRPG“ platformoje, WotC paprašys

iki 1D10). Kaina mums nerūpi, nes čia -

esmės yra svarbiau (tad atkrenta visi Feats,

iš jūsų 15 dolerių. Bet viskas tvarkoje! Jie

nemokamas pradinis inventorius. Panašiai

kurie prie to neprisideda), o ir Feats yra

pridėjo įspėjimą, kad knygoje išreikštos

yra ir su šarvais - Fighter su pradiniu Chain

labai nevienodos naudos. Heavy Weapons

mintys neatspindi dabartinių kompanijos

Mail (sviestas sviestuotas, bet toks jau įsi-

Master pakelia Strength vienu ir sumažina

vertybių - bet ne tiek, kad patrauktų pro-

galėjęs pavadinimas) neturi jokio poreikio

gaunamą nemagišką žalą trimis taškais. O

duktą iš pardavimo. Be to, 5E „Dungeon

Protagonistas | žiema 2021

119

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas Master’s Manual“ vis dar tūno pasiūlymas, kad galima pridėti garbę kaip papildomą ability score, ir kad tai yra labai tinkamas dalykas nuotykiams Kuan-Ti ir kituose Azijos įkvėptuose nuotykiuose (*koja mina spyglius, grėblio kotas greitai lekia link veido*). Iki 2020-ųjų, WotC neturėjo problemų su Vistani pavaizdavimu. O kas jie? Na, tai tiesiog pervadinti fantasy romų tautybės žmonės, kuriuos tikrai sutiksi žaisdamas „Curse of Strahd“ kampaniją. Taip, ameri kiečiai turi problemų su požiūriu į romų problemas - net ir nepalyginamai progresyvesnis „Blue Rose“ antrasis leidimas abiem kojom šoko ant to ūkio darbų padargo. Bet nieko baisaus. Pernai kūrėjai pažadėjo, kad pagaliau pasamdys sensitivity readers, kurie padės išvengti šių problemų. O jei driogsteltume apie seksizmą, tai

pirmas požemio lygis?

nušautume du zuikius vienu šūviu. Zak Smith yra stalo žaidimų industrijos… veikėjas. Jo vienintelės kontribucijos yra tokie nežaistini dalykai kaip „Maze of the Blue Medusa“ modulis (labiau mišrainė nei modulis), „Red And Pleasant Land“ (prastas „Alisos stebuklų šalyje“ įkvėptas modulis prastam žaidimui „Legend of the Flame Princess“) ir dar pora dalykų, kuriuose „stilius“ ir edžlordizmas svarbiau nei bet kas, kas būtų naudinga žaidėjams. Zak S. taip pat yra serijinis seksualinis grobuonis, nuo kurio nukentėjo daugybė moterų. Jis naudojasi savo prestižu tikslinio persekiojimo tikslais, kad nutildytų aukas,

persiuntė Zak S. Šis, šalia įprastų savo

buvo uždrausta aptarinėti testavimo rezul-

veiklų (aukų tildymo), pasakė „ne, aš to

tatus forumuose.

nedariau,“ Mike juo patikėjo ir taip viskas baigės. Vienu metu Mike buvo pašalintas

„Dungeons and Dragons“ smaugia visą sferą

iš darbo prie DnD, bet kompanija pastoviai testavo publikos reakciją į galimą jo

Artėjant prie pabaigos paminėsiu dar vieną

sugrįžimą. Kadangi cancel culture yra tik

fenomeną, dėl kurio atsakingas galbūt ne

fantomas, kurio gąsdinasi nieko geriau

tiek pats žaidimas, bet žmogiška prigim-

nesugalvojantys reakcionieriai, galiausiai

tis: savo dydžiu „Dungeons & Dragons“

Mike vėl grįžo dirbti prie DnD. Niekas taip

smaugia visos stalo vaidmenų žaidimų

ir nepaaiškino, kodėl jo talentas yra toks

industrijos kūrybingumą. Tai jau yra senas

būtinas kompanijai.

sferos anekdotas, kad labai sunku įkalbėti žmones išbandyti kažką naujo. Didžiausia

O jei jau minėjome žaidimo testavimą, tai

problema yra tame, kad didžiosios dalies

yra istorijų ir iš DnD 5E testavimo dienų,

žmonių pirmasis žaidimas bus „Dungeons

kai jis dar labai gražiai ir korporatyviai va-

& Dragons“, dėl ko jie nenorės bandyti kitų

laiko, nei pinigų.

dinosi „DnD Next“. Buvo išdalinta keletas

sistemų. Jie jau moka vieną taisyklių rinkinį

paketų su skirtingomis žaidimo versijomis.

(kurį turbūt nebuvo labai lengva ir smagu

Bendruomenė tą jau žinojo gerokai anks

„Something Awful“ forumo vartotojai,

išmokti, kaip jau aptarėm), jis jiems teikia

tarp kurių yra ir nemažai stalo vaidmenų

džiaugsmą (ne dėl to, kad žaidi DnD, o dėl

žaidimų žaidėjų (neveltui svetainė pagimdė

to, kad žaidi su draugais), tai kam moky-

„FATAL and Friends“ apžvalgų fenomeną),

tis kažką naujo? Tą patvirtino net mano

pradėjo aptarinėti savo patirtis. Vienas iš

gyvenimo meilė, kuri prisipažino tingėjusi

dalykų, kuriuos jie atrado, tai viena kova

su mumis išbandyti kosminio cyberpunk

su 20 žiurkių. Jos nebuvo skaitomos kaip

„Infinity” TTRPG taisykles, nes jau mokėjo

spiečius (kaip dažnai būna žaidimuose), o

DnD, tai kam mokytis kažką naujo?

o su teismais yra pasiryžęs nutildyti ir kritikus, kurie paprastai yra nepriklausomi kūrėjai ar kiti žmonės, kurie neturi tam nei

čiau, nei kai penktąjame „Dungeons and Dragons” leidime Zak S. buvo pažymėtas kaip konsultantas. 2019 metais vienas iš žaidimo kūrėjų Mike Mearls nusprendė atsižvelgti į šią kontraversiją ir patvytino, kad Zak S. buvo tik vienas iš ankstyvų žaidimo testuotojų 2014 metais... nepaisant to, kad knygoje jis minimas prie konsultavusių as-

kaip 20 individualių priešų. Taip pat kiek

menų, o ne atskirai surašytų testuotojų.

viena žiurkė gauna kovos advantage - vadi

Žaidimų kūrėjai puikiai tai žino. Visi nori

nasi, kertama ridena du dvidešimtainius

DnD, nors nei jie, nei pats DnD nesupranta,

Ai, o dar seniau, kai šis skandalėlis dar

kauliukus ir renkasi geriausią - jei yra

kas tai tiksliai yra. Pelėsiais ir kerpėmis

arti kitos žiurkės. Vadinasi, žaidėjas vien

apaugę industrijos veteranai pradeda dėti

žiurkėms turės ridenti 40 kauliukų. WotC

savo pinigus į OSR - Old School Revival -

šis atradimas taip nepatiko, kad jie iš karto

kuris žada prikelti DnD iš tų laikų, kai 3 lei-

ėmėsi veiksmų taisyti situacijai: žaidėjams

dimas tebuvo tik labai žiopla svajonė kūrėjų

po stalu lakstė, Mike Mearls apsiemė būti žmogum, kuris ištirs šią problemą. Jis ir paskatino Zak S. aukas jam atsiųsti savo pasakojimus. Tada Mike tuos pasakojimus

120 Protagonistas | žiema 2021

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas galvoje (yra priežastis, kodėl „Pathfinder“

ar nykštukas. Ar „Dungeons and Drag-

žaidimas, mums, kaip bendruomenei, reik-

užgimė iš 3.5E, ne 3E.).

ons“ yra mechaniškai tinkamas žaidimas

tų pabandyti ką kitą. O ir didesni portalai su

perteikti komiksų veiksmui? Irgi ne, bet tai

reikalais nepadeda - aš mačiau redaktorius

Bet naujesni kūrėjai - pasiskolinant anglų

nesustabdė „Hellboy“ adaptacijos. O ką jau

skelbiant, kad mielai priims straipsnius

kalbos metaforą - yra labiau linkę paimt

kalbėti apie krūvas bandymų DnD pritempti

specifiškai DnD5E tema.

kvadratinę savo idėją ir spausti ją į apskritą

iki cyberpunk, šių dienų veiksmo ar kos-

DnD nišą. Ar „Dungeons & Dragons“ yra

minių nuotykių.

Egzistuoja gyvenimas po „Dungeons and Dragons“

žaisti Odisėjos lygio herojus, kurie kausis

Ne veltui net 2019 „Ennie“ apdovanojimui

Aš manau, kad mano pareiga liaudžiai

su pačiais dievais? Ne visai, bet visi žaidžia

nominuotas ir pagal DnD visatos „Dark

nebūtų atlikta, jei palikčiau jus tuščiomis

DnD, dėl to mūsų kampanijos modulis bus

Sun“ gyventojus pavadintas blogas „Can-

rankomis, taip ir nepasiūlęs, ką išbandyti

išleistas DnD ir dėl to tu net graikų mitų

nibal Halfling“ rašo, kad nors DnD5E yra

vietoje „Dungeons and Dragons“:

įkvėptame pasaulyje galėsi žaisti kaip elfas

geriausias DnD taisyklių rinkinys ir puikus

tas taisyklių rinkinys, kuriame būtų galima

„Lancer“ - indie žvaigždutė, kurios dėmesys sufokusuotas į vieną dalyką: milžiniškų robotų kovas. Visi sutaria, kad jam tai nuostabiai pavyko.

„Gubat Banwa“ - „Final Fantasy Tactics“ et al paremtos kovos, artimieji ir mylimieji, žudantys vienas kitą, nes to reikalauja jų sultono garbė, ir pasaulis, įkvėptas ikikolinijinių Filipinų.

Protagonistas | žiema 2021

121

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

„Warhammer Fantasy Roleplay 4E“ - jei nori nutolti nuo DnD, bet ne per daug. Visai normalus taisyklių rinkinys ir mūsų širdis seniausiai pavergęs „Warhammer Fantasy“ pasaulis.

„Blades in the Dark“ - mechaniškai inovatyvus, neypatingai lengvas perprasti, bet labai aukštai vertinamas žaidimas apie „Thief“ ir „Dishonored“ tipo nuotykius.

„Heart: the city beneath“ - „Spire“ tęsinys apie keliones į miesto širdį, kurioje ištir psta realybė. Nemažai fanų laiko dar geresniu žaidimu nei „Spire“ ir reikalauja, kad naujosios mechanikos būtų pritaikytos ir senajam žaidimui.

„Jared Sinclair's 6E“ - mažytis „Powered by the Apocalypse“ žaidimas, kurio taisyklės sutelpa į veikėjų lapus.

122 Protagonistas | žiema 2021

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

„Kriegsmesse“ - tamsūs WFRP tipo nuotykiai iš Slovėnijos.

„Fellowship“ - fantasy, kelionės ir nuotykiai. Tai, ko norėjai iš DnD tik su taisyklėmis, kurios buvo parašytos su tuo tikslu.

„Hard Wired Island“ - cyberpunk, kuris prisimena, kodėl pavadinime yra punk dalis.

„Flying Circus“ - indie žaidimas, kuriame apokalipsė atsitiko maždaug Pirmojo pasaulinio karo metu. Jūs esate samdiniai pilotai, skraidantys detaliai modeliuotais lėktuvais ir kenčiantys nuo smurtiško gyvenimo keliamų stresų. Kas nugalės: jauna queer meilė ar tai, kad tavo lėktuvo sukamasis variklis leidžia lengviau atlikti posvyrį kairėn?

Protagonistas | žiema 2021

123

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

„Age of Sigmar: Soulbound“ - aš esu didelis AoS heiteris dėl to, kad jo kaip stalo miniatiūrų karo žaidimo taisyklės nedaro nieko, ko aš norėčiau, o ir pats pasaulis egzistuoja tik dėl to, kad užmušė „Warhammer Fantasy“. Bet aš žaisčiau „Soulbound“ dėl jo modernesnio požiūrio į taisykles ir dėl to, kad galėčiau būti Molotovo kokteiliais ginkluotu besiteleportuojančiu driežažmogiu.

„Spire“ - jūs esate tamsieji elfai, gyvenantys nežinia kieno pastatytoje „Spire“, varomoje technologijos iš už realybės ribų. Jus spaudžia aukštieji elfai. Kilk į kovą kaip vorė-pribuvėja, revoliucionierius, galintis atgimti vien iš savo vardo, ar riteris-gangsteris, kuris ras tikrąją kilnumo esmę.

„REIGN“ - legendinis kūrėjas Greg Stolze sako, kad tikroji galia yra ne tapti pusdieviu, o vesti imperiją į priekį. „REIGN” yra žaidimas kaip tik tam.

124 Protagonistas | žiema 2021

Krūva priežasčių baigti žaisti „Dungeons & Dragons“ 5E | Martynas Klimas

„Infinity RPG“ - Jei „Rikyje“ ar „World of Games“ matei žaidžiant stalo žaidimą, tai čia yra jo RPG versiją. Kitaip tariant, ispaniškų weebs kosminis cyberpunk.

„Strike!“ - generic taisyklių rinkinys, smarkiai įkvėptas DnD4E.

„GURPS“ - generic taisyklių rinkinys su papildymu kiekvienam žanrui, bet tikras meistras neleis žaidėjams pradėti nardyti po visą papildymų biblioteką, nes iš tokios kūrybinės laisvės kyla visi negatyvus stereotipai apie „GURPS“.

Tai nėra jūsų dorybinio pamato pasmerkimas

maniau, kad nėra reikalo žaisti istorinius

tai koreguodami (arba ne) savo elgesį. Iš

stalo miniatiūrų karo žaidimus, kai yra

tiesų sakau jums: atverkit savo sąmonės

Kažkada ir aš galvojau, kad DnD yra geriau-

„Warhammer 40,000“. Nei vienas iš mūsų

duris žaidimams už „Dungeons & Dragons“

sias dalykas nuo „Sostinės“ batono laikų,

negimstame su skoniu. Ne, mes augame

5-osios edicijos ribų ir atrasite nuotykius,

o DnD4E jį suteršė „World of Warcraft“

vis sutikdami naują informaciją, ją pa-

apie kuriuos net negalėjote pasvajoti. Ypač,

elementais. Aš taip pat mėgau „Monopoly“,

gromuliuodami, priimdami išvadas ir pagal

jei teks pabandyti „Unknown Armies”...

Protagonistas | žiema 2021

125

Protagonistas rekomenduoja: mokslinės fantastikos muzika

Protagonistas rekomenduoja: mokslinės fantastikos muzika Kuomet paskutinį kartą klausėme muzikos, nusikėlėme į fantasy pasaulius, kuriuose žvangėjo suremiami kalavijai, buvo pasakojamos istorijos apie dievus, o virš galvos skraidė dūmus ir liepsnas leidžiantys drakonai. Todėl šį kartą nusprendėme pasidalinti „kita puse“ – mokslinės fantastikos muzika. Metams besibaigiant vakarai vis ilgesni, tad vis ilgiau gatvėse švies įvairūs šviesos šaltiniai ir vis ilgiau galėsime danguje matyti žibančias žvaigždes. Kas pasakys kad tai nėra kiekvieno mokslinės fantastikos kūrinio bruožai? O į tai įsijausti tikrai padės šie penki albumai, kurių kūrėjai išreiškė savo meilę mokslinei fantastikai.

Rush — 2112 (1976) Kanados roko grupė „Rush“, išleidusi trečiąjį albumą „Caress of Steel“ patyrė didžiulę nesėkmę – albumas buvo sutiktas nepalankiai, buvo prastai parduodamas, o ir į grupės koncertus ateidavo vis mažiau klausytojų. Dar vieną šansą grupei suteikusi leidybinė norėjom komercinės kūrybos, kurią būtų lengva parduoti, bet grupė tęsė eksperimentus ir išleido albumą „2112“. Pirmoji albumo pusė šiandien dažnai yra laikoma koncepcinio albumo pavyzdžiu. Joje yra pasakojama septynių dalių sci-fi istorija apie distopinį pasaulį, valdomą kunigų iš Syrinx šventyklos, kurių galingi kompiuteriai yra užpildę „šventas menes“. Šių kunigų simbolis yra albumo viršelį papuošusi raudona žvaigždė, kuri, po „2112“ sėkmės tapo ir vėlesnės grupės kūrybos simboliu.

126 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas rekomenduoja: mokslinės fantastikos muzika

Kraftwerk – The Man-Machine (1978) Jei Jums nėra svetima Isaac Asimov „Robot“ knygų serija, „The Man-Machine“ albumą galima laikyti būtinu perklausymo. Tiesą sakant, ne vienas vokiečių elektroninės muzikos grupės „Kraftwerk“ albumas būtų tinkamas paminėti šiuose „Protagonisto“ puslapiuose, bet šis sudaro puikų tandemą čia taip pat esančiu „Discovery“. Juk dar gerokai prieš „Daft Punk“ sėkmę ir padovanojimus „Krawftwerk“ kolektyvas tyrinėjo žmogaus ir roboto tarpusavio ryšį. „The Man-Machine“ girdimi eksperimentai su šokių ir synth-pop muzika buvo tikrai neįprasti tiems laikams, kuriais šis albumas debiutavo. O kūrinys „Neon Lights“ neabejotinai gali praplėsti jaučiamą realybę jo beklausant.

Daft Punk - Discovery (2001) Apie antrąjį prancūzų elektroninės muzikos dueto „Daft Punk“ albumą yra kalbama, jog kiekvienas šiame albume esantis kūrinys yra pakankamai stiprus, kad galėtų būti singlu. Bet sudėjus visus kūrinius kartu tai yra valanda blizgios ir kosmiškos disco kelionės. Tho mas Bangalter ir Guy-Manuel de Homem-Christ šiame albume tampa kosminio naktinio klubo didžėjais, kurių (iš dalies keistas) pasikartojančių ritmų ir kosmoso garsų derinys prikausto taip pat, kaip prikaustytų žvilgsnį dabar danguje virš galvos pakibęs kosminis laivas. Ir jau nuo pirmųjų „Aerodynamic“ akordų mes iššaunami į galaktiką, pilną robotų balsų ir tarpdimensinių synth‘ų.

Kool Keith – Black Elvis/Lost in Space (1999) Įvairius alter ego išbandęs amerikiečių reperis Kool Keith nuo pirmojo solinio albumo stengėsi kiekvienam jų suteikti kokią nors temą. Ketvirtajame albume jis pasirinko naują alter ego ir naują temą bei pagal tai pavadinęs albumą „Black Elvis/Lost in Space“ leidosi į naują muzikinę kelionę. Šiame Kool Keith naudoja sudėtingas rimavimo schemas tam, kad nupasakotų savo kelionę kosmose ir leistų mums įsivaizduoti ne tik tai, bet ir kaip galima pasiklysti atviroje erdvėje. Tačiau kartu, savo sukurto „Black Elvis“ personažo vardu jis kalba ir apie to meto, kuomet buvo išleistas albumas temas. Dėl šios priežasties šis albumas sukelia tokius pačius jausmus, kaip ir XX amžiaus pabaigos mokslinės fantastikos filmai.

Logic – The Incredible True Story (2015) 2023-ieji metai. Japonija ir Jungtinės Valstijos susijungia į vieną supervalstybę tam, kad galėtų lengviau kovoti su badu, išeikvotais resursais ir sustabdytų vis augantį gyvūnų nykimą dėl padidėjusios taršos. Taip prasideda antrasis amerikiečių reperio Logic albumas „The Incredible True Story“. Šis atlikėjas, leidžiantis dainų rinkinius ir albumus nuo 2010 metų, ne kartą savo kūryboje jau buvo parodęs meilę populiariajai kultūrai, įskaitant filmus, komiksus ir kompiuterinius žaidimus. Metais anksčiau išleidęs pirmąjį savo albumą „Under Pressure“ antrąjį nusprendė sukurti kaip muzikinę mokslinės fantastikos audio knygą, kuri trijų veikėjų, Quentin Thomas, William Kai ir Thalia, istoriją ne tokioje jau ir tolimoje ateityje. Ateityje, kuri ne taip ir skiriasi nuo mūsų ar Logic mėgstamų ateityje vykstančių kūrinių ir kurioje žmonės gyvena tikrai ne geriausiame istoriniame etape, kuomet visko trūksta, o dar ir karas jau čia pat.

Protagonistas | žiema 2021

127

Interviu: Greta Musteikienė: – „Dar nenusprendžiau ar fantastika yra būtent man“. | Eliza Munė

INTERVIu:

Eliza Munė

Rašytinio žodžio entuziastė

Greta Musteikienė „Dar nenusprendžiau ar fantastika yra būtent man“.

Greta Musteikienė – medikė, rašytoja, kartais skaitanti paskaitas. Jos apsakymų galima rasti beveik visuose neseniai išleistuose fantastikos rinkiniuose: siaubo pasakų „Pašiurpose“, Lituanicono apsakymų „Dangus griūva“ rinkinyje, „Protagoniste“. Su „Naujo vardo“ leidykla išleido dvi maginės fantastikos knygas „Alsuojanti tamsa“ ir „Šešėlių saulė“, o „Metų“ žurnale puikuojasi dvi Gretos novelės. Greta Musteikienė taip pat ir projekto „Kaip išleisti knygą“ komandos narė bei „Facebook“ grupės „Rašytojų mėgėjų klubas“ administratorė.

128 Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Greta Musteikienė: – „Dar nenusprendžiau ar fantastika yra būtent man“. | Eliza Munė

Gretos musteikienės archyvo nuotr.

Atrodo, kad rašymas yra tavo stichija, bet pagrindinis darbas yra medicina. Kaip tai nutiko ir kas buvo anksčiau – medicina ar rašymas?

meilės romanų. Nelabai tikėtina, bet ką gali žinoti kaip ten gali

Šiaip tai visai susiderina mano gyvenime ta medicina ir rašymas.

O šiaip tai, dėl fantastikos tikriausiai labiausiai reikia kaltint

Mediko darbe irgi reikia daug rašyti: į ligos istorijas, ambulato-

„rašykus“. Rašyk.lt atradau antrame ar pirmame kurse, kai kur-

rines korteles, dar kartais straipsnius, pristatymus, disertaciją ir

siokas poetas parodė. Nuo tada ten karts nuo karto publikuodavau

panašiai. Aišku, tai ne tas pats, kaip apsakymai ar romanas, bet

savo apsakymus prozos skiltyje. Tas puslapis man tikrai labai

man beveik viską rašyt patinka.

patiko dėl ten esančios kritikos. Didžioji dalis komentatorių, su

būti.

kuriais susidūriau, nors ir nevyniodavo žodžių į vatą, buvo tikrai O kas buvo anksčiau net sunku pasakyti. Visi vaikai tikriausiai

naudingi tobulėjimui. Buvo ten bent pora tokių legendinių (vie

mėgsta žaisti gydytojus ir visi vaikai tikriausiai ką nors parašo.

nas iš jų Aurimas Gailiūnas), kur, kai gaudavai el. pašte žinutę,

Tai aš irgi ne išimtis. Vaikystėje su broliu rašėme knygas ant

kad jie pakomentavo, vos ne drebančiais pirštais atsidarinėdavai

piešimo popieriaus ir jas įrišdavom su siūlu ir adata. Galima saky-

puslapį žiūrėti, ką dabar baisaus jie tavo tekste išvydo. Taip, nela-

ti, mano rašymo karjera prasidėjo nuo poezijos „knygos“ pirmoje

bai malonu, kai tau pirštu baksnoja kas blogai, bet kai pataisai

klasėje. Bet tuo poezijos bandymai ir baigėsi. Paskui buvo visokie

tas dalis, tai ir pats pamatai, kad viskas geriau pasidarė. Pamažu

paaugliški meilės apsakymai, vieną net išspausdino žurnalas

pastebėjau, kad tie geriausi kritikai, daugiausia skaito fantastiką.

„Top Girl“, paskui atradau rasyk.lt. Nežinau nuo kada jau galė

Tai pamažu persikrausčiau iš prozos skyrelio į fantastikos sky-

čiau vadintis rašytoja ir ar iš vis galiu ja vadintis. Taip tikrai savęs

relį. Ir taip viskas prasidėjo nuo kritikų bei skaitytojų paieškų. Gal

niekam nepristatinėju. Ir kažin ar kada taip prisistatinėsiu.

tada ir pati daug daugiau fantastikos skaityti pradėjau. Bet ir iki šiol vis dar jaučiuosi perskaičiusi gerokai per mažai.

O kaip patekai į fantastikos pasaulį? Kada nusprendei, kad rašyti fantastiką yra užsiėmimas būtent tau? Jei atvirai, tai dar nenusprendžiau ar fantastika yra būtent

Pakalbėkime apie maginės fantastikos knygas „Alsuojanti tamsa“ ir „Šešėlių saulė“ paremta lietuvių mitologija. „Naujas vardas“ pristato pirmąją dalį kaip „mistinį istorinį romaną“ – kiek ten mistikos, o kiek istorijos?

man. Dabar, iš tiesų, toks etapas, kai bandau rašyti, kas bent jau kažkiek „neša“ link fantastikos, bet nesu tikra, ar po poros metų

Oi, tas žanro klausimas. Šitas man truputėlį prigadino nervų.

nepersigalvosiu ir nesugalvosiu rašyti vaikams arba, tarkim,

Rašydama nelabai susimąsčiau apie tai, į kokią lentynėlę tą tekstą

Protagonistas | žiema 2021

129

Interviu: Greta Musteikienė: – „Dar nenusprendžiau ar fantastika yra būtent man“. | Eliza Munė reikėtų įdėti, tad kai „Naujas vardas“ pasiūlė savo variantą su

Vis tik stengiausi išgalvoti kuo mažiau. Gal dėl to man pačiai

žodžiu „istorinis“, ilgai nesvarsčiusi sutikau. Gal nereikėjo, nes

dabar „Alsuojančios tamsos“ pasaulis vietomis atrodo toks

didelė dalis kritikos buvo dėl kokio nors įtarto istorinio neatiti-

skylėtas ir nepilnai sukurtas. Stengiausi specialiai neaprašinėti

kimo. Su dalim tos kritikos nesutikau, bet rašykai išugdė įprotį

dalykų, apie kuriuos neradau jokios informacijos, tai, pavyzdžiui,

nesiginčyti su kritikais, jei dar nori sulaukti atsiliepimų. Tai aš

net miesto, kuriame daugiausia vyksta veiksmas pavadinimo

stengiausi patylėti.

neminiu, nes nežinau koks toje vietoje miestas/miestelis/gyvenvietė buvo ir ar iš tiesų buvo. Kita vertus, ten, kur labiau išsiplečiu

Iš esmės, „Alsuojanti tamsa“ tikriausiai prasidėjo kaip istorinis

aprašinėdama, reiškia, kad informacijos apie tai radau.

romanas. Man visada labai patiko lietuvių mitologija ir XII-XIII amžiaus Lietuvos istorija (čia jau tikrai Skomanto knygų serijos

Tiek dėl istorinių dalykų. O dėl mistikos ir fantastikos – veikėjai

įtaka iš vaikystės) ir labai norėjau parašyti kūrinį, kuris vyktų

tose knygose nei vienas nėra istorinis, jiems tokių reikalavimų

būtent toje aplinkoje. Gal metus, ar porą, prieš imdamasi rašy-

nekėliau. Kai kurie knygos veikėjai turi ir antgamtinių galių, tai

ti, skaičiau visas, kurias tik pavyko rasti, istorikų, archeologų

čia jau garantuotai ne istoriniai duomenys.

ir mitologijos tyrinėtojų knygas apie to laikotarpio istoriją, tų žmonių buitį, tradicijas, daiktus, mitologiją ir bandžiau kuo

O antra dalis „Šešėlių saulė“ – pirmosios pratęsimas?

daugiau to panaudoti. Paskui, viena archeologijos studentė dalį likusių neaiškumų paaiškino. Prieš pradėdama įsivaizdavau, kad

Ech, (daug dūsauju aš čia) kartais gailiuosi, kad tie tekstai jau

turėsiu didžiulį sąrašą autentiškų detalių, kurias galėčiau panau-

publikuoti, nes jei jie dar būtų redagavimo fazėje daug ką keisčiau.

doti ir puikų supratimą kaip ir kodėl ten viskas vyko. Deja. Arba

Vienas iš tų dalykų – „Šešėlių saulės“ santykis su „Alsuojančia

neatradau aukso vertės šaltinio, arba iš tiesų mūsų turimos žinios

tamsa“.

apie tuos laikus ganėtinai ribotos. Ypač kalbant apie eilinių baltų gyvenimą ir tradicijas.

Rašydama norėjau pataikyti į platesnę auditoriją, todėl bandžiau rašyti taip, kad „Šešėlių saulė“ galėtų būti atskira knyga, bet

Gretos musteikienės archyvo nuotr.

130 Protagonistas | žiema 2021

Interviu: Greta Musteikienė: – „Dar nenusprendžiau ar fantastika yra būtent man“. | Eliza Munė tuo pačiu, kad būtų aišku, jog tai yra pirmosios knygos tęsinys. Todėl skaičiusius pirmą knygą tikriausiai kai kur galėjo nervin-

Fantastika ir medicina – ar nebandei sujungti šių sričių, pavyzdžiui, rašyti mokslinę fantastiką?

ti pertekliniai paaiškinimai, kuriuos jie ir taip žinojo iš pirmos dalies, o neskaičiusiems, kai kuriose vietose galėjo būti neaišku.

Tiesą pasakius, dabar vis dažniau gailiuosi, kad nėjau Širšės keliu

Bet tik pradžioje. Paskui, manau, tai tampa visai savarankiškas

ir nepasirinkau publikuoti savo tekstų slapyvardžiu arba ne savo

kūrinys. Tik nebelabai subalansuotas vyriškai auditorijai .

vardu. Vis dar būna labai keista ir nejauku darbe, kai bendradarbiai pradeda pokalbį apie mano nemokslines knygas. Nors ir

Manau, skaitytojams būtų įdomu daugiau sužinoti apie šias knygas. Koks yra jų siužetas ir nagrinėjamos temos?

sakau, kad viena kitai šitos veiklos netrukdo, tačiau vis tik norisi tas gyvenimo dalis atskirti. Tuo labiau nenoriu rašyti apsakymų ar romanų apie mediciną. Yra vienintelis apsakymas, kurį rašiau

Na, iš esmės, gal taikliausiai jų žanrą apibūdino viena iš skaity-

iš tuo metu dar nedidelės savo gydytojiškos patirties. Kol kas jo

tojų – fantastinis romanas apie XIII amžiaus Lietuvą. Ne tiek apie

vieno ir užteko. Viena draugė rašytoja vis paragina, kad turėčiau

istoriją, kiek apie mitologiją.

rašyti apie tai daugiau, kad jai, ir tikriausiai kitiems žmonėms, būtų įdomu. Ir tikiu, kad galbūt būtų. Darbe gausu įdomių istori-

„Alsuojanti tamsa“ prasideda, kai pagrindinių veikėjų mieste

jų ir veikėjų, tačiau man užtenka tame dirbti, nenoriu apie tai

nužudomas kunigaikštis ir miestą pradeda lankyti tamsios dva-

ir rašyti. Kaip kiti kolegos atsipalaidavimui nuo darbo žaidžia

sios, pradanginančios gyventojus. Krivio šeima pradeda ieškoti

tenisą, taip aš rašau. Koks čia būtų atsipalaidavimas, jei apie dar-

atsakymų. Jiems ir padeda, ir kenkia įvairios mitologinės būtybės,

bą ir rašyčiau.

o ieškant negandų priežasties jiems tenka suprasti šį bei tą apie save ir savo aplinkos žmones.

O atsakant į klausimo dalį apie mokslinę fantastiką... Mane gąsdina žanro pavadinimo pradžia „mokslinė“. Manau, net ir tada kai

„Šešėlių saulėje“ mažiau mitologinių būtybių, bet veiksme jos da-

(tikiuosi) turėsiu priedą prie pavardės iš dviejų raidžių „dr.“ ne-

lyvauja aktyviau. Miesto gyventojams pavojų kelia jau ne dvasios,

sijausiu pakankamai rimta mokslininkė, kad galėčiau rašyti sci-fi.

bet kiti žmonės, o pagrindinė veikėja turi surasti būdą tą pavojų

Sci-fi rašytoją Lietuvoje įsivaizduoju tokį kaip, neseniai mano

nugalėti. „Šešėlių saulėje“ yra jau tik viena pagrindinė veikėja ir

pačios kalbintą, dr. Kastytį Zubovą. Na, ar bent jau kaip fiziką, bi-

pasakotoja, daugiau vidinio monologo, jaunatviško maksimaliz-

ologą, kitą fundamentinių sričių mokslininką.

mo, meilės, maišto ir savo kelio paieškų.

Ar rašymas tave skatina domėtis fantastika, ar fantastika skatina rašyti?

Man pačiai labiau patinka „Šešėlių saulė“. Gal dėl to, kad anksčiau parašytas kūrinys man atrodo prastesnis, nes dabar

Sakyčiau, pirmas variantas. Kaip jau minėjau, vis dar atrodo, kad

parašyčiau tikrai geriau.

yra belekiek knygų, kurias būtinai turiu paskaityti. Savotiškai prajuokina, bet kartu ir nuliūdina skaitytojų komentarai, kurių

Kada pamilai lietuvių tautosaką ir kodėl nusprendei rašyti tokio tipo knygas?

karts nuo karto susilaukiu po kokiu nors apsakymu: „o tu čia ne-

O dar, beje, buvo trečia knyga iš tos pačios serijos. Bet ji kol kas

Bet tai būna gera motyvacija su minima knyga ar kūriniu susi-

laukia galimų redakcijų stalčiuje. Vadinasi, lietuvių mitologijos/

pažinti.

tautosakos tema buvo labai užkabinusi. Ir tikriausiai dar yra, bet didesnių planų su lietuvių mitologija šiuo metu nebeturiu.

kopijavai [...]“, „man čia primena [...]“. Kaip tyčia būtent tada turiu pripažinti, kad tokios knygos ar tokio autoriaus nesu skaičiusi.

Kokias knygas skaitai pati? Jei reikėtų pasirinkti mylimiausius kūrinius, kokius pasirinktum?

Dėl tos manijos labiausiai galima kaltint jau minėtą Skomanto knygų seriją. Tai tos knygos, kurias labiausiai mylėjau vaikystėje

Oi, visokias. Tikrai ne tik fantastiką. Priklauso nuo nuotaikos.

ir kurios vis dar užima garbingą vietą mano knygų lentynoje. Ne

Paskutiniu metu pasidariau baisiai priekabi skaitytoja. Man

taip seniai vėl buvau paėmusi paskaityti ir maloniai nustebau, kad

būtina, kad ir siužetas būtų įdomus ir tekstas gražiai parašytas,

pirmos trys vis dar tokios pat puikios kaip prisimenu.

kitaip padedu knygą į šalį gana greitai. Nesutinku su tuo, kad jei siužetas geras, stilius yra ne taip svarbu. Tai iš tų, kurias pirmas

Jau ir prieš „Alsuojančią tamsą“ buvo tų tekstukų mitologine

prisimenu:

tema. Vienas pirmųjų jau lyg turėtų būti rinkinyje, kiti taip ir liko rašyk.lt arba kompiuterio atmintyje ir nieko daugiau su jais

Patrick Rothfuss „Vėjo vardas“. Vis bandau daugiau skaityti ma

nedariau. Kartais kyla mintis paimti kokį ir perrašyti norma-

ginės fantastikos arba tos, kuri galėtų būti priskiriama young

liai, taip, kaip rašyčiau dabar, o ne prieš 10-15 metų, bet paskui

adult literatūrai, nes dabar norisi kažką tokio pačiai rašyti. O iš tų,

pagalvoju, kad gal naudingiau būtų kas nors naujo. O romano iki

kurias pastaruoju metu bandžiau šita pasirodė pati ta. Man ten

„Alsuojančios tamsos“ nebuvau bandžiusi rašyti (jei neskaičiuo-

viskas tiko: ir siužetas, ir pasaulio sukūrimas, ir įdomūs veikėjai,

sim tų, kuriuos rašiau į mokyklinio sąsiuvinio lapus). Džiaugiuosi,

ir pats tekstas labai puikiai sukaltas. Skaičiau anglišką versiją, bet

kad tokiam projektui pasirinkau temą, kuri man neatsibodo per

kada nors perskaitysiu ir lietuvišką. Bus smagu prisiminti (kai/

tuos kelis planavimo, tyrinėjimo, bandymo ir rašymo metus. Gal

jei autorius pagaliau kada pabaigs savo knygų seriją). Be to žinau,

paskubėjau. Romaną parašyti – tai ne kelis apsakymus, bet labai

kad vertėjas į lietuvių kalbą puikus.

jau buvo smalsu pabandyti didelės apimties tekstą.

Protagonistas | žiema 2021

131

Interviu: Greta Musteikienė: – „Dar nenusprendžiau ar fantastika yra būtent man“. | Eliza Munė Khaled Hosseini „Tūkstantis saulių skaisčių“. Ne fantastika. Visai atitinka šių laikų aktualijas apie Afganistaną, bet skaičiau ją prieš kelis metus. Ir dabar kartais atsiverčiu kai kurias vietas, vien dėl to, kad pasimokyčiau kaip iš tiesų reikia gražiai aprašyti tragiškus žmogaus potyrius. Romualdas Granauskas „Jaučio aukojimas“ – nes labai mitolo ginė, labai graži, tokia atmosferinė, sakyčiau, nes nepamenu siužeto, bet pamenu jausmus ir vaizdus, kuriuos sukėlė. Be to, jei tai nepakenkia kūriniui, man labai patinka visokie įdomesni lite ratūriniai sprendimai tekste. Kaip tie trys sakiniai šiuo atveju. Ai, ir dar būtinai tarp pačių geriausių man yra Hannah Kent „Gerieji žmonės“. Nebe apie lietuvių, bet apie Airijos mitologiją. Labai graži, graudi knyga, kurią perskaičiau nepasidomėjusi kokio ji žanro (fantastinio ar ne). Tai tikriausiai prisidėjo prie tokio gero įspūdžio, nes iki pabaigos nežinojau ko tikėtis. Tai tik pirmos, kurios šovė į galvą, dar daug ką galėčiau rekomenduoti kieno skoniai daugmaž sutampa su maniškiu .

Sakoma, kad lietuviai neskaito fantastikos, kokia tavo nuomonė šiuo klausimu? Nežinau iš tikro. Mano socialiniame burbule skaito daug fantastikos. Kita vertus, daug mano draugų yra prisiekę fantastai, tai kaži ar mano nuomonė šiuo klausimu statistiškai patikimai atspindi Lietuvos populiaciją.

Esi viena iš „Kaip išleisti knygą“ tinklaraščio kūrybinės grupės narių. Kaip ten atsidūrei? Per Danielių Goriunovą. Pamačiau kažkurioje „Facebook“ grupėje jo skelbimą, kad siūlo prisijungti prie tokio puslapio kūrybinės grupės. Tuo metu (sau netikėtai) turėjau daugiau laiko ir pagalvojau, kad būtų smagu. Buvo truputėlį baisu. Iš pradžių sakiau, kad neimsiu aš tų interviu, nemoku, nebandžiau, žmonės nesutiks, bet finale pasirodė įdomu ir linksma. Tikriausiai nei vienas rašytojas, kurio klausėme ar sutiktų duoti interviu neatsisakė. Buvo pora, kurie vis nerado laiko, bet iš esmės šitas projektas buvo labai puiki proga susipažinti su įdomiais žmonėmis ir paklausinėti jų dalykų apie knygų rašymą ir leidybą.

ten yra besilankanti publika ir komentatoriai, bet prieš kelis metus aktyviai rekomendavusi rašyk.lt, dabar esu linkusi nuo šitos rekomendacijos kartais susilaikyti, ar bent jau pridėti perspėjimą, kad eidamas į rašykus neturėtum daug vilčių, kad ten susirasi fanų ar sukelsi susižavėjimą. Nes nors gyvai susitikus dauguma senųjų rašykų yra labai mieli žmonės, jų be šypsenėlių rašomi nuoširdūs komentarai gali kam nors ir atimti norą rašyti. Kita vertus, jei tereikėjo komentaro ir noras rašyti dingo, gal tuomet tikrai tokio didelio noro rašyti nebuvo ir naudingiau susirasti kokį kitą hobį.

Kokių dar tavo fantastinių darbų galime laukti?

Esi aktyvi Rašyk.lt bendruomenės narė bei „Rašytojų megėjų grupės“ admi nistratorė. Gal galėtum plačiau papasakoti apie šias veiklas?

Oi, planų yra. Ir ne tik fantastinių. Bet nebenoriu niekur skubėti,

Dabar turėčiau raudonuoti ir slėptis po lapais. Kažkada buvau ak-

du į šalį, bet maginė fantastika, viduramžiai man vis dar labai

tyvi, pastaruoju metu visai ne. Kažkaip teko susistatyti prioritetus ir suprasti, kad norint baigti doktorantūrą ir parašyti diser taciją teks kažkokios veiklos atsisakyti, tai šitos bendruomenės buvo laikinai paliktos už mano laivo bortų. Na, tikiuosi, nedaug jau liko su tais mokslais ir kitais metais jau gal atsigriebsiu. Šiaip abi bendruomenės labai šaunios ir naudingos. Ypač rašytojui (ar rašytojui-mėgėjui, jei kaip ir aš vis dar nedrįstate sau lipdyti rašytojo etiketės), kuris nori ne tik dalinti savo tekstus pasauliui ir tikėtis susižavėjimo, bet dar ir yra pasiryžęs su savo tekstais toliau dirbti ir juos tobulinti. Šiuo metu ne visai žinau kokia dabar

132 Protagonistas | žiema 2021

todėl greitai tikriausiai nebus nieko. Na, nebent koks apsakymas kokiam konkursui. Lietuvių mitologiją kuriam laikui tikrai padeant bangos. Šalia disertacijos rašymo dar bandau klijuoti ir savo fantastinio pasaulio sienas. Šį kartą jokių pretenzijų į istoriją, tikrai. Bet medicinos irgi nebus. Nebent kokį veikėją susargdinsiu plaučių liga. Dar turiu bendrą projektą su dailininku, bet dar neaišku ar tas projektas kada išvys dienos šviesą.

Protagonistas | žiema 2021

133

Popierinis širšęs kambarys | Justinas Žilinskas

Popierinis Širšės kambarys

Justinas Žilinskas

Vienas iš vis dar rašančių fantastiką

Kiekvieną lietuvišką fantastinę knygą visada pasitinki su tam tikru džiaugsmu ir tam tikru skepsiu. Džiaugsmas, žinoma, todėl, kad lietuviškos fantastinės knygos – retos, o skepsis – nes lietuviška fantastikos tradicija niekaip neįsibėgėja: tik, žiūrėk, pradeda kilti banga, atsiranda kūrinių ir kūrėjų, ir vėl prašampa tarsi į Letos vandenis arba verda uždarose grupelėse. Iš tokios grupelės – kalbu apie rašyk.lt

įspūdis išnyks tarsi dūmas, neblaškomas

kurios scenos gali ir šokiruoti, ir sukelti

puslapio bendruomenę, išsirito ir Širšė,

vėjo. Neišnyko – ir dabar beliko susidėlio-

šleikštulį, romantika čia gerai užbetonuo-

kurios romanas „Spiečius“ pasirodė elek-

ti, kuo man šis kūrinys patiko.

ta, jausmai – draminiai, erotika – grubi ir vulgari. Kitaip tariant – tikrai ne vaikams,

troninių knygų leidykloje „Naujas vardas“. Ne, jis neįsitaisė knygynų lentynose

Pirmiausia, jis įtraukia – ne tik verti

ir net ne kiekvienam paaugliui. Pats į tokį

(iš dalies ir dėl autorės norų), bet pasklido

puslapį po puslapio (elektroninį), bet

kambarį – nenorėčiau.

gana plačiai ir fantastų bendruomenės

ir panyri į nervingą, tamsią atmosferą.

buvo priimtas bei įvertintas. Man jis taip

O panardinamas esi taip, kad pradžioje

Garantijų, kad patiks kiekvienam – tikrai

pat patiko – ir dėl sukurto pasaulio, ir

sunku susigaudyti, kas čia tiksliai vyks

neduodu. Bet turbūt visi pripažins, kad

veikėjų, ir pačios istorijos. Pradėjau laukti

ta – kiek čia „tikrovės“ sluoksnių, kas čia

parašyta gerai, kad sukalta – tvirtai, kad

naujų Širšės kūrinių – bet autorė neskubė-

dedasi. Autorė, viena vertus, laiko ska-

skaitytojas gerbiamas, išmoningai pai

jo, taip neskubėjo, kad net erzino: atrodo,

itytoją nežinioje, po truputį dalindama

niojamas ir tinkamai apdovanojamas. O

parašei knygą, varyk toliau, keliauk į

užuominas, kita vertus, visiškai neleidžia

visa kita – skonio reikalas. Mano skoniui

platesnę auditoriją, bet ne, ji rašė apsa-

nuobodžiauti. Veiksmas, intensyvus,

– tiko, ir net manau, kad tai – vienas iš

kymus, kurie ir vėl nesklisdavo plačiau

grubus, nesustoja nei akimirkos, net jeigu

stipriausių fantastikos kūrinių, pasirodęs

nei interneto erdvė. Ir vieną dieną į mano

veikėjai ilsisi. Centrinė kūrinio idėja, kai

pastarąjį dešimtmetį. Ir – neabejotinai –

rankas pateko „Popierinis kambarys“.

imi ją nujausti, atrodo lyg ir pažįstama,

rusena viltis, kad sulauksime naujų, ir gal

Perskaičiau – tarsi saldainį prarijau,

tačiau ir čia laukia pora siurprizų, kurių

pagaliau popierinių.

ėm iau spygauti iš džiaugsmo – gerai, labai

nesitiki, ir kurie nuveda prie gražaus

gerai! O kas toliau?

finalo, šiek tiek susisiejančio ir su „Spie

P.S. „Popierinis kambarys“ gimė iš rašy-

čiumi“, ir net rūpesčiu dėl pasaulio, kurį

mo pratimo, „kūrybinės dvikovos“, į ku

negailestingai ardome.

rias stoja rašančių bendruomenių nariai.

O toliau – ir vėl nieko, iki pat dabar, kai autorė vis dėlto pasiryžo „Popieriniam

Ir tai dar kartą įrodo paprastą tiesą: jeigu

kambariui“ suteikti bent jau elektroninės

Kaip jau sakiau, atmosfera kūrinio tamsi,

knygos formą. Prisipažinsiu – antrą kartą

purvina – autorė ne veltui pasirinko Širšės

skaityti net bijojau. Bijojau, kad pirmasis

pseudonimą – čia nėra cackų pacackų, kai

134 Protagonistas | žiema 2021

nori įgusti rašyti, reikia rašyti.

„Popierinis kambarys“ viršelis

Protagonistas | žiema 2021

135

„Oderis” apžvalga: MES. GYVENAME. VISUOMENĖJE. | Martynas Klimas

„Oderis“ apžvalga: MES. GYVENAME. VISUOMENĖJE.

Martynas Klimas

Rašo apie žaidimus lietuviškai ir angliškai, bet dažniausiai ne tame pačiame straipsnyje.

Kai išgirsti žodžius „lietuviška fantastika”, iš nosies pradeda bėgti kraujas, vyzdžiai išsiplečia tiek, kad rainelės nesimato, o ausyse pradeda girdėtis tolimas sraigtasparnio sraigto kapojimas ir pirmieji „Fortunate Son” akordai. Bet aš, aišku, gal tik tris iš penkių kartų atskiriu rozetę nuo vietų, kur pirštus kišti iš tikro galima. Tad ir gavau garbę apžvelgti Dainiaus Vanago „Oderį”. Prašau prisiminti mane, kaip kad Matrosovą atsimena, tik gal dažniau. 2050-ieji metai. Oderis – miestas–stebuklas, kuriame vystomi vėlyvojo kapitalizmo/ ketvirtosios stadijos liberalizmo eksperimentai. Labiausiai reklamuojamos miesto savybės – labai selektyvi imigracija ir – pusmetį išbuvusiems be darbo – labai greita tremtis. Tokia utopija netrunka užkliūti mįslingai valdžiai, todėl Oderis užimamas miesto veiklos teisėtumui nuspręsti. Vienas iš mūsų veikėjų – tyrėjas, rašantis trumpus laiškelius žmonai ir pridedantis ilgiausias miesto mero Endriu tardymo transkripcijas. Kitas mūsų veikėjas – Alanas. Jo gyvenimas eina po velnių, jam skystėja protas ir vaidenasi buvusi žmona Ana. Šalia viso to maišosi ištraukos iš Trumano Moro esė rinkinio.

136 Protagonistas | žiema 2021

„Oderis” apžvalga: MES. GYVENAME. VISUOMENĖJE. | Martynas Klimas

Baltos lankos nuotr.

Knyga knygų heiteriams

Kaip autorius tarė, taip ir padarė. „Oderyje“ žmogiškų veikėjų nė padujų. Alanas yra

Baigiau politologiją daugiabučio virtuvės politechnikume

2021-ųjų gegužės 12 d. „15min.lt“

pasyviausias iš pasyvių protagonistų, jei

pasirodžiusiame interviu/spaudos

veiktų dar mažiau – nustotų kvėpuoti. Du

Tokios stiprios polemikos kaip kad

pranešime Dainius Vanagas interviuoto-

svarbiausi jo užsiėmimai – klejonės apie

dviejuose „Oderio“ trečdaliuose sunkiai

jai Linai dėstė, kad „Orderį“ rašė knygų

Aną ir buvimas žmogišku upelyje nešamo

kada ir sutiksi gamtoje, nebent sektum

neskaitytojams. O apie skaitytojus galvojo

šapelio įsikūnijimu. Tad jei jus, kaip knygų

paauglių „Twitter“ ar kartais ištrauktum

iš tos pusės, kas jiems nepatinka kny-

skaitytoją, erzina veikėjai kurie veikia, tai

su svetima gėda skaitomą dienoraštį iš

gose. Galiausiai autorius pripažino, kad

autorius matomai perskaitė jūsų mintis.

asmeninių hormonų audrų laikų.

ir kad jam nepatinka veikėjai su biografi-

Dar geriau: mes jau padengėme din-

Paimkime Trumano Moro esė, kurių

jomis, emocijomis, ir panašiai.

amiškiausią „Oderio“ trinario pasakojimo

„svarba“ paaiškėja tik romano pabai-

komponentą. Nes tiek tardymai, tiek esė

goje. Kiekvienas iš jų yra liūdnas ir gra-

Matai, Kafkos veikėjai atspindi žmogiškas

yra iš esmės produktas eksperimenti

fomaniškas internetinio žanro „mes

būsenas, tikrų žmonių neimituoja, ergo,

nio aparato, kuris konvertuoja iškvėptus

gyvename visuomenėje“ pavyzdys. Labai

taip ir kitose knygose turėtų būt. Mintis

žolės dūmus ir „senelyzai“ į 11 dydžio

menkai tesusietos su aplinkinių skyrių

tatai tiek pat išganinga, kaip bet kurio

Times New Roman tekstą. Visa jų esmė yra

„įvykiais“, šios esės atskleidžia tokias tie-

paauglio, kuris literatūros pamokoje pa-

šokiruoti skaitytoją kritišku ir ironišku

sas, kaip kad „va šitaip įsisukęs į kasdienį

galiau gavo paskaityt „Baltą drobulę“ ir

požiūriu į gyvenimą, atskleisti jam, pa-

gyvenimą ir nepastebėsi kai pasensi“ ar

jo smegenys buvo taip ištaškytos, kad tai

sauliečiui, neprieinamas tiesas apie rea

„žmonės mieste gyvena tik dėl to, kad

patapo etalonu visoms ateities knygos.

lybę.

taip prestižiškiau“. Tokios įstabos, kurios

jo reprezentatyvia imtimi buvo jis pats,

Protagonistas | žiema 2021

137

„Oderis” apžvalga: MES. GYVENAME. VISUOMENĖJE. | Martynas Klimas pjauna lig gyvuonies, lig pašaknų, nors

Bet distopijos vien ant pastebėjimų, kad

geriau, bet niekad neatsitiktų nieko įsta-

peilis ir atšipęs, be to taikėsi tai dešros

ne visi sportininkai tampa olimpiečiais ar

baus. Matai, „Blue Origin“ yra žmonijos

atriekt.

žvaigždėmis, nepastatysi, tad yra ir mūsų

stebuklas sugebėjęs vieną nemėgstami-

pokalbiai su Endriu. Šioje vietoje tardy-

ausių Lex Luthor cosplayer’ių iki kosmoso

Aišku, gal dėl stebuklingų siužeto

tojas ir pavirsta iš žmogelio, rašančio

ribos nugabenti, o mokesčių mokėtojų

posūkių, kurių reikės laukti iki romano

nelabai legalius laiškus savo žmonai, į

pinigais finansuojamas nusileidimas

galo, o gal ir dėl paties autoriaus

šiaudinę kaliausę, kurios klausimai yra

Mėnulyje niekada neįvyko.

neaprėpiamų išminties aruodų, tie

kaip tik tam, kad Endriu galėtų jį suvartyti

išganingi pastebėjimai apie, nu, gyvenimą

ir parodyti, kaip jo pasaulio vizija yra ir

„Bet tai, seniukai, autorius juk nebūtinai turi

ir realybę, žinai, seniukai, yra ir Alano is-

realistiškesnė, ir pranašesnė.

palaikyti idėjas, kurias dėsto jo veikėjai. Jis tik, nu, pateikia kraupiai realistišką ateities

torijoje. Jis, kaip žinia, aktyviai niekame nedalyvauja, bet kartą užklydęs į koncertą

Endriu, pavyzdžiui, dėsto, kad be so-

viziją, žinai? Aš manau, kad jį pakalbinti

mums atskleidžia visą išmintį 15-mečio,

cialinės nelygybės nebūtų įmanomi di-

turėtų Joe Rogan. Čia kaip Orwell’as, kaip

kuris tik ką suprato, kad atlikėjai kiekvi-

dieji projektai, nes tam reikia jog pinigų

vienas devyni aštuoni keturi.“

ename mieste sako „jūs – pati geriausia

perteklių turintis žmogus norėtų juos kur

publika“.

nors padėti. Esant lygybei visi gyventų gal

Visų pirma, man reiktų susirasti geresnį skonį turinčių menamų skaitytojų. O antra, kadangi knygoje pateikiama absurdiška politinė sistema funkcionuoja sėkmingai ir yra viso pasaulio pavydas, tai žmogus gali pagalvoti, kad autorius visgi bando pateikti savo viziją. Taip, sistemoje yra spragų, bet iš to gaidžio Endriu labai greitai išsivarto, ir mūsų tardytojui ant grindų belieka tik linksėti savo šiaudų pilna pagalve. Dainius Vanagas tame pačiame pranešime spaudai teigė, kad pateikė viziją, kurioje įsigalioja kraštutinis utilitarizmas, bet kai jo knygoje rašoma, kad gerovės valstybės panaikinimui prieštaravo konservatyvios partijos, tai galima suabejoti, ar pats autorius kažką žino apie politiką.

Tikslinė banda-torija. Pagauni? Nes banda? Banda avių? Na-o-bet-tačiau, „Oderis“ vis tiek apeliuoja žmonėms, kuriems egzistuoja politinių karikatūrų kultūra, paskutinius penkiolika metų taip ir nesugalvojus nieko originaliau, nei nupiešti pilkų žmonių minią, kur spalva yra tik iš veidus nušvie tusių mobiliųjų telefonų ekranų. Kai tavo politinė-filosofinė gelmė yra tinkama žiurkėnus mokyti plaukti, tai užtenka, kad knygoje būtų miestą juosianti tvora, ir porą kartų paminėtas žodis „imigracija“, kad matytum kreivą nūdienos veidrodžio atspindį. Pavyzdžiui, viename „tardymų“ Endriu gynė viziją miesto, kuriame pirkėjas užėjęs į parduotuvę privalo kažką nusipirkti, nes kitaip jam bus uždrausta kada nors į ją

Knygos viršelis

138 Protagonistas | žiema 2021

grįžti. Čia yra geniali sistema, kuri ne tik skatina vartojimą ir mažina veltėdžiavimą

„Oderis” apžvalga: MES. GYVENAME. VISUOMENĖJE. | Martynas Klimas

Baltos lankos nuotr. Gyvulių Ūkis 2: Pradžios iškilimas

užimant vietą parduotuvėje, bet ir skatina

neužtrunka pasidalinti tokiais išminties

prekybininkus turėti prekių, kurias gali

perlais, kad čia mes bananus kaip vaisius

įpirkti visi.

valgom, o ten, kitur, juos gi kaip kiaulių

Skaityti „Oderį“ buvo kančia tiek man,

pašarą naudoja.

tiek mano niekuo nenusikaltusiems drau-

Kitaip nei man, vienai tiklaraštininkei

gams, kuriems jį citavau. Lietuviškos fan-

apžvalgininkei ši vizija pasirodė ne kaip

O jau kad atsidūrėme šiame kiaulių apt-

tastikos sfera – ypač nugulanti knygynų

politinis Dahir Insaat projektų ekvivalen-

vare (kaip ir Alanas vienu metu), tai gal

lentynose – vis dar yra stadijoje, kur net

tas, bet kaip realistiškai kraupi įžvalga.

net nebūtina kalbėti apie knygos prozą?

kokybiško šlamšto pagaminti neišeina.

Taip rašė gerbiamoji: „Tokia priverstinė

Nes nors Alano paskydusius smegenis ji

Tas paskutinis siužeto vingis, kurį taip

ekonomika, aišku, atrodo iš mūsų tikrovės

perteikia neblogai, visur kitur ji yra erzi

bandė prastumti pijaro interviu „15min.lt“

absurdiška, tačiau gerai patyrinėjus

nanti. Endriu pasisakymams iki elektros

yra labiau nudrengtas nei prie konteinerio

šiandienos realybę, jau matome panašius

tinklų privatizavimo racionalizacijos kaip

besivoliojanti šliurė, o slaptas būdas „pa-

algoritmus, pavyzdžiui, gąsdinimus, kad

„Importiniam jaunikiui“ iki „Džango“.

tikrinti skaitytojų budrumą“ ar „suteikti

jeigu nepasiskiepysi, tave atleis iš darbo

Tuo tarpu Trumano darbai yra persmelkti

tą „aha!“ pojūtį yra labiau pavargęs, negu

ir pan.“

savimi patenkinto šmaikštašikniško vaipy-

aš šiuos žodžius rašydamas.

mosi, kuris leidžia žmogui neverčiamam iš kur tas kraujas ant klaviatūros, kodėl aš

parašyti „Be to, mieste gyveni ir miršti,

Vadinasi, seneliumbai, tiek „PFAF“, tiek

staiga užuodžiu svilėsius...

nes toks mums patinki labiausiai. O mums

„Zenitas“ savo tiražus veltui iššvaistė.

nepatikti juk nenori“ ir po to neiti į bal-

Verčia susimąstyti!

Tad štai ir atsakymas, iš kur palankūs

koną parūkyti giliai susimąsčius, kada

atsiliepimai ir geri vertinimai. Iš žmonių,

tavo gyvenimas pasisuko nederama kryp-

kurie sako, kad nesidomi politika, bet

timi.

Protagonistas | žiema 2021

139

R. Zelazny „Šviesos valdovas“ – apžvalga | Karolina Daniusevičiūtė

R. Zelazny „Šviesos valdovas“ – apžvalga

Karolina Daniusevičiūtė

Fantastikos fanė, svajojanti apie kitus pasaulius, knygu graužikė, retkarčiais tampanti iliustratore.

Žemė seniai sunaikinta, o saujelė išlikusių žmonių kolonizuoja kitą, į Žemę panašią, planetą. Ištobulinę turimas technologijas jie išmoksta perkelti savo protus į naujus kūnus, kuomet senieji nusidėvi. Be to, įgyja antgamtiškų gebėjimų, kuriuos sustiprina specialiai jiems sukurtais įrankiais, taip tapdami nenugalimais nemirtingaisiais. Patys sau priskyrę hinduizmo dievų vaidmenis kolonistai, dabar jau – Kali, Šiva, Višnu ir kiti dievai, valdo Naująją Žemę ir jos gyventojus.... kurie yra jų pačių palikuonys. Visa tai – Roger Zelazny 1967 metais išleis-

„Šviesos valdovas“ – tai pirmoji leidyklos

pradeda lįsti lauk mums žinomos vakarie

tos knygos „Šviesos valdovas“ („Lord of

„Leidybos studija“ fantastinė knyga, o

tiškos kultūros nuotrupos, imi suprasti, kad

Light“) siužetas. Romanas 1968 m. laimėjo

tiksliau – jų fantastikos serijos, pavadi

kažkas čia ne taip. Knygos autorius tik po

„Hugo“ apdovanojimą ir buvo nominuo-

nimu „Eridanas“, knyga. Pats Algimantas

truputį atskleidžia tikrąją dievų prigimtį.

tas „Nebula“ premijai. Ši knyga patenka

Piligrimas – buvęs leidyklos ir ženklo

Net ir pagrindinis knygos herojus Samas

į visų laikų geriausios mokslinės fantas-

„Eridanas“ savininkas – sutiko perleis-

ilgą laiką supamas paslapties – jo prigimtis

tikos knygų dešimtuką ir, galimai, padarė

ti „Eridano“ logotipą šiai naujai knygų

ir motyvai nėra iki galo aiškūs. Kartais net

nemažą įtaką tokiems autoriams kaip

serijai, taip patvirtindamas, jog tikrasis

sunku suprasti – jo ketinimai rimti ar jis

George R. R. Martin ar John C. Wright.

„Eridanas“ tikriausiai jau ir nebeprisikels.

tik pokštauja. Tiesą sakant, net kai kurie

Šiemet ši knyga pagaliau išleista ir Lietu-

Taigi išsiaiškinus dėl „Eridano“, kuris bent

paminėti krikščionis zombius arba lošti

voje. Visi apdovanojimai ir įvertinimai

man tikrai kėlė daug klausimų, galima

mėgstančius demonus. Beveik visą laiką

yra puiku, tačiau lietuvio akį visų pirma

pereiti prie pačios knygos ir jos siužeto,

skaitant, neapleidžia mintis, jog autorius

patraukia knygos viršelis, tiksliau – mažas

kurį, tiesą pasakius, sekti nėra lengva. Kaip

lengvai šaiposi iš savo skaitytojo. Negel-

ženkliukas viršelio apačioje. Taip taip, tai

jau minėta, Naująją Žemę valdo pseudo die-

bėja ir tai, jog dalis herojų vis keičia savo

legendinės lietuvių leidyklos „Eridanas“

vai – kolonistai iš Indijos. Tačiau tai tampa

pavidalus ir vardus, o jų yra ne vienas ir ne

logotipas. Tikriausiai dauguma fantastikos

aišku tik įpusėjus skaityti. Knygos pradžioje

du, tad įsiminti juos visus tampa pakanka-

fanų jį pastebėję išpūtė akis, galvodami

dievai atrodo kaip dievai, o vyksmo vieta –

mai sunkia užduotimi. Negana to, knygoje

„Nejaugi „Eridanas“ prisikėlė iš numi-

kaip gal truputį pakeista senovės Indija. Tik

įprastos, romanams būdingos chronologi-

rusiųjų?“ Deja, teks nuliūdinti – ši leidykla

vėliau, kai vienas iš dievų užsirūko ciga

jos nėra. Kai tik pradedi pagauti kas vyksta,

toliau lieka tik nostalgišku prisiminimu.

retę, ar dievams bendraujant tarpusavyje

autorius nusprendžia įterpti vieno iš veikė-

veikėjai atrodo kaip pokštas. Čia reikėtų

140 Protagonistas | žiema 2021

R. Zelazny „Šviesos valdovas“ – apžvalga | Karolina Daniusevičiūtė

Autorius: Vaidas Mikelskas

jų prisiminimą ir taip vėl viską sujaukti.

užburia. Knygos siužetas sukasi apie pro-

laikui bėgant veikėjai pradeda pasimesti

Taigi, didžioji dalis knygos yra šioks toks

tagonistą Samą-Budą, vieną iš kolonistų,

tarp tikrųjų savo troškimų ir minčių, kurie

šokinėjimas laike ir tik kūrinio pabaigo-

kuris nusprendžia, jog nori pasidalinti

persipina su primestomis dievų charak-

je palaidi galai pagaliau pradeda sueiti į

turima technologija su žmonėmis, taip

teristikomis – to, kaip turėtų elgtis jų per-

vieną, o kai kurie klausimai taip ir lieka

atsiskirdamas nuo likusių dievų.

sonalizuojamas dievas, bei to, ko jie patys iš tikrųjų nori. Iš čia kyla ir pagrindiniai

neatsakyti. Visa tai ne vieną šiuolaikinį skaitytoją gali atbaidyti. Nuo pat pirmųjų

Naujosios Žemės žmonės – tai „dievų“

konfliktai. Nesunku įžvelgti paraleles su

puslapių skaitytojas apkraunamas krūva

palikuonys, per tūkstantmečius užpildę

mūsų pačių gyvenimu ir visų taip mėgsta-

suraizgytos informacijos. Tačiau įsigilinus į

visas naujojo pasaulio kerteles. Jie karta

mais socialiniais tinklais, ar ne?

visą šio kuriamo pasaulio struktūrą pradedi

iš kartos gyvena amžius besitęsiančiuose

suprasti, jog kitaip jį pristatyti tikriausiai ir

viduramžiuose ir dievų turimas technologi-

Taigi ar verta paskaityti? Jei turite pa-

neįmanoma – kitu atveju skaitytojas būtų

jas laiko nesuprantama magija. Dievai šiuos

kankamai kantrybės, nespėjote atbukti nuo

apkraunamas sukramtytais ir milžiniškais

vargšus laiko visiškoje nežinioje specialiai

tradicine formule paremtų fantastinių ro-

informacijos kiekiais, kas dar labiau

stabdydami žmonijos technologinį pro-

manų bei norite susipažinti su jau legenda

apsunkintų skaitymą.

gresą. Taigi R. Zelazny mums serviruoja in-

tapusio R. Zelazny kūryba, tuomet pirmyn.

dišką Prometėjo istorijos versiją, sumaišytą

Kitu atveju knyga gali būti sunkus ar net

Tačiau jei sugebėsite ištverti pirmus kelis

su sci-fi elementais. Bet būtent hinduizmo

neįveikiamas riešutėlis. Tačiau jei gebate

skyrius nežinios ir painiavos, vėliau knyga

elementai ir suteikia knygai egzotikos

paleisti norą viską perprasti iš karto ir

tikrai įsiurbs, vien jau dėl noro suprasti

bei naujoviškumo. Nors knyga originaliai

mokate susitvarkyti su dideliu informacijos

kas čia vyksta. Romano veikėjų dialogai

parašyta ir pirmą kart išleista 1967 metais,

kiekiu, kurį pateikia autorius, suprasite,

yra ypač turtingi ir dažnai balansuoja tarp

nėra sunku susitapatinti su pagrindiniais

jog būtent neįprasta veiksmo chronologija,

pokšto ir gilių filosofinių apmąstymų. Be

herojais, net atvirkščiai, galima sakyti,

mitologija bei keliami klausimai išskiria

to, knygoje gausu didelių mūšių scenų,

kad veikėjų problemos yra aktualesnės

šį romaną iš kitų šio žanro knygų, kurių

kurios aprašytos tikrai itin vaizdžiai. Ir nors

dabar nei buvo tada, kai knyga tik pasirodė.

per eilę metų gavome su kaupu. Taip pat

pati siužeto šerdis (kai pagaliau pavyksta

Kolonizavę planetą, tam, jog suvaldytų

visiškai nebūtina puikiai išmanyti hin-

įsivažiuoti) nepasiūlys ypatingų naujovių,

savo gausėjančius palikuonis, kolonistai

duizmo tam, kad galėtum gėrėtis „Šviesos

bet būtent tai, kaip autorius ją pateikia,

prisiima hinduizmo dievų vaidmenis, bet

valdove“ kuriamu pasauliu.

Protagonistas | žiema 2021

141

Džeimsiškasis siaubas: senojo dvaro nuojautos | Dmitrijus Babičius

Džeimsiškasis siaubas: senojo dvaro nuojautos

Dmitrijus Babičius

Pasidarysiu sau reklamą: visi žaiskite PyroMind!

Daugirdiškių dvaro griuvėsiai dunkso pailgame pusiasalyje, įsirėžusiame į Monio ežerą. Vaikštant aplink ežerą žiemos ar vėlyvo rudens metu, kai pakrante besidriekiančių medžių lapai nebedangsto pastato liekanų, širdin įsirango keistas įspūdis, kad griuvėsiai kyla iš visų pusių vandens supamoje saloje. Nelyginant kažkas tyčia būtų statęs dvarą neprieinamoje vietoje, apribodamas jį nuo išorinio pasaulio. Arba, atvirkščiai, norėdamas išorinį pasaulį apsaugoti nuo jo. Tačiau iš tiesų griuvėsiai yra nesunkiai pasiekiami: iki jų galima nužingsniuoti siauru pylimu, jungiančiu pusiasalį su pakrante. Kelios aukštos plikos sienos, durų plyšiai, tuščios langų akiduobės ir šalti rudeninio vėjo šuorai, šnabždantys iš rūsių, klaidžiojantys bestogiais koridoriais - štai ir viskas, kas liko iš senųjų mūrų, XVI amžiuje iškeltų prie slėpiningų Monio vandenų. Pradėdamas straipsnį darkart prisiminiau šį pusiaukelėje tarp Trakų ir Semeliškių yrantį dvarą, kadangi atsidūrus šalia jo spalio pavakarę apninka šiurpus, tuščias ir nostalgiškas jausmas. Toks jausmas mane užplūsta tik kartais – lankant panašius pamirštus statinius ir skaitant M. R. James siaubo apsakymus.

142 Protagonistas | žiema 2021

Džeimsiškasis siaubas: senojo dvaro nuojautos | Dmitrijus Babičius

Curriculum vitae

grafystėje. Studijavo Cambridge univer-

per savo gyvenimą M. R. James parašė 33

sitete, ir, pasirinkęs akademiko karjerą,

trumpus siaubo apsakymus, tapo keturių

Montague Rhodes James (1862-1936) yra

tapo dėstytoju ir nusipelniusiu Viduramžių

rinkinių autoriumi, dar brūkštelėjo kelių

tas rašytojas, kurio pilnas vardas slysta

specialistu, kurio moksliniai darbai iki šiol

puslapių įrašą, kuriame papasakojo idėjas,

nuo liežuvio nenoriai ir kliuvinėdamas,

gerbiami ir cituojami atitinkamuose ratuo

taip ir netapusias visaverčiais kūriniais.

todėl net ant knygos viršelių jis paprastai

se. Konservatorius. Mėgo klasikinę litera

Štai ir viskas, nebent būsiu praleidęs ma

sutrumpinamas: tiesiog M. R. James.

tūrą ir Agatha Cristie detektyvus, negalėjo

žiau žinomą kūrinį. Sakytum, kiekybiškai

pakęsti maištingo, naglo modernumo, kurį

kuklokas indėlis į pasaulinę siaubo litera

Anglų, kaip, beje, ir kitų tautų literatūros

įžvelgdavo gausybėje kitų savo amžininkų

tūrą, turint omeny, jog koks Stephen King

istorijoje egzistuoja savotiškas jaukių

kūrinių. Su pasimėgavimu keliaudavo po

prirašė dvigubai daugiau romanų nei James

biografijų klubas. Jo nariai nedalyvau-

Europą - bet vėlgi, hobitiškai, be polinkio į

- apsakymų.

davo dvikovose, nekariavo už Graikijos

bohemiškus nuotykius. Nepaisant šito, įtakos bei meistriškumo

nepriklausomybę, nekalėjo cypėje. Savo gyvenimus jie praleido ramiai bei santūriai,

Siaubo istorijų rašymas M. R. James buvo

prasmėmis M. R. James statyčiau į vieną

nuo vaikystės iki mirties patalo iš esmės

tiesiog iš komfortabilaus konteksto iškren-

gretą su tokiais anglosaksiškos gotikos

larp’indami namų šilumą įsimylėjusius

tantis pomėgis: suraitęs eilinę košmarišką,

virtuozais kaip Edgar Allan Poe, Howard

Bilbo Baggins kaimynus. James yra vienas

kraują stingdančią pasakaitę, perskaity-

Phillips Lovecraft ir Algernon Blackwood.

šio klubo garbės narių. Gimęs anglikonų

davo ją Kalėdų išvakarėse į save panašiems

Dar daugiau: savo 33 apsakymais rašytojas

dvasininko ir laivyno karininko dukters

bičiuliams hobitams. Vėliau, supratęs, kiek

iš esmės įtvirtino naują žanrą, vadinamąjį

šeimoje, vaikystę jaunasis Montague pra-

džiaugsmo šie skaitymai teikia klausyto-

džeimsiškąjį siaubą (ang. Jamesian horror

leido Great Livermare kaimelyje, Suffolko

jams, nusprendė istorijas publikuoti. Iš viso

arba Jamesian ghost story), kuris, nors ir

Protagonistas | žiema 2021

143

Džeimsiškasis siaubas: senojo dvaro nuojautos | Dmitrijus Babičius

M. R. James apsakymo iliustracija

144 Protagonistas | žiema 2021

Džeimsiškasis siaubas: senojo dvaro nuojautos | Dmitrijus Babičius linksniuojamas rečiau nei lavkraftiškasis siaubas, mano galva, taip pat neišdildomai persmelkęs nūdienos populiariąją kultūrą – nuo siaubo žaidimų bei filmų iki interne tuose sklandančių creepypasta. Būtent apie šį žanrą noriu papasakoti plačiau.

Džeimsiškasis siužetas, džeimsiškasis siaubas Išsilavinęs, naivus bei nuobodokas pagrindinis veikėjas atvyksta į nuošalią, nuo didmiesčio šurmulio izoliuotą veiksmo sceną. Tai gali būti tarp miglotų pelkių pasiklydęs Anglijos kaimelis, nedidelis miestas, mįslinga pilis, dvaras ar biblioteka. Vienas garsiausių M. R. James apsakymų „Oh, Whistle, and I’ll Come to You, My Lad“ prasideda nuo jauno Cambridge profesoriaus, atvykusio paatostogauti į ramų Burnstow miestelį. O siaubo istorijos „Count Magnus“ protagonistas, kelionių apybraižų rašytojas, apsistoja užeigoje

M.r. James

šalia senovinio dvaro nedidelėje Švedijos gyvenvietėje. Nors ir niūrokos, savaime šios vietovės nespinduliuoja tokios hiperboli-

panteonas, pasižymi prieš veikėjus nu-

trisoleriečiai, globaliniai atšilimai, kovidai,

zuotai neigiamos auros kaip, sakykime,

taikytu tikslingumu, savotiška logika,

žinoma, yra cute; bet va aną naktį skaity-

H. P. Lovecraft Insmouth ar S. King mieste-

prasimušančia per antgamtinį chaosą

damas knygą girdėjai, kaip kampe kažkas

lis Derry: gyventojai nevirtę sužuvėjusiomis

– kerštinga, pikta bei baudžiančia už

krrrrebžtelėjo. Ir kai tavo draugas pasakojo,

bjaurybėmis, oras nepersmelktas archa-

smalsumą. Kas baisiausia, ši logika yra in-

jog apleistoje ligoninėje vaidenasi, pačiu

jiško blogio, o aprašymus užpildžiusios

tuityviai suprantama: į patalus susivynio-

akies krašteliu pastebėjai išdaužtame lange

paprasčiausios buities detalės.

jusiam drebančiam vaikui nereikia aiškinti,

šmėstelint blausią figūrą. Ar tikrai duotum

kad vos apnuoginus koją už jos tvers ties

galvą nukirsti, kad tavo juslės tave apga-

Tačiau verčiant puslapius oda ima ritinėtis

lova tykantis monstras. Analogiškai skai

vo? Kad iš knygų iškaltos sausos teorijos

šaltukas: mat pasakojime atsiranda kelios

tytojas numano, kad virš veikėjų pakibusi

pasaulį apibrėžia geriau už intuiciją, tokią

ramybės neduodančias detalės, paslaptis,

antgamtinė neganda veikia pagal tam

akivaizdžią ir tvirtą šiurpo akimirksniu?..

link savęs gravituojanti tiek skaitytoją,

tikrus vidinius siužeto dėsnius, nereika-

tiek smalsų pagrindinį veikėją. Per pasi

laujančius įrodymų ir atliepiančius paties

Nenoriu išmarginti šio straipsnio konkrečių

vaikščiojimą pakrante jaunasis profesorius

skaitovo instinktyvias baimes.

M.R. James apsakymų spoileriais, todėl

suranda senovinę švilpynę ir grįždamas

tiesiog paminėsiu, kad daugeliu atveju

namo tolumoje pastebi nepažįstamojo

Štai kodėl tvirtinu, kad džeimsiškasis siau-

krumpliaračiai skaitytojo galvoje pradeda

figūrą, skubančią jo link. Švedijoje rašytojas

bas yra nepelnytai primirštas lavkraftiškojo

suktis greičiau nei pagrindinio veikėjo. Tas

aplanko mįslingo grafo Magnus statytą

siaubo antipodas. Lavkraftiškasis siaubas

visiškai natūralu: suvoki, kad būdamas

mauzoliejų ir susidomi jo gyvenimo isto

mus gąsdina tuo, ko nesuprantame - su-

antrojo vietoje irgi kurį laiką atsisakytum

rija; tačiau malonus vietinis dvasininkas

vokimo ribas peržengiančiais siaubūnais

tikėti tuo, kas vyksta. Ir visiškai nesvarbu,

klausinėjant kažkodėl tampa nekalbus

ir mūsų pačių menkumu visatos stichijų

kad įmindamas senovinės švilpynės, grafo

ir išsisukinėja nuo atsakymų. Apsakyme

akivaizdoje. Džeimsiškasis, priešingai,

Magnus ar niūraus uosio anapus lango

„Lost Hearts“ jauną našlaitį, priglobtą

šiurpina tuo, ką instinktyviai nujaučiame:

mįslę nuspėji istorijos baigtį. Nes čia M. R.

savo vyresnio pusbrolio, ima kankinti

likę vieni su tamsa, šmėklomis ir miesto

James atlieka savotišką literatūrinį ougi,

košmariškos vizijos, kuriose jį lanko du

legendomis. Lavkraftiškasis siaubas man

meistriškiausią ir grakščiausią savo kūry-

nežmoniškai išblyškę, sulysę paaugliai,

visuomet atrodė išmąstytas – norint į jį

bos triuką, kuris jį iškelia virš daugelio

berniukas ir mergaitė.

įsigilinti reikia pareflektuoti, koks gi be-

kitų siaubo autorių. O būtent: kulminacijos

jėgis tas homo sapiens prieš Hasturo galak-

momentu pašalina skaitytoją iš istorijos

Iš pradžių dilgtelėjusi keliomis keistomis

tikos užkariavimo planus. Džeimsiškasis

epicentro.

smulkmenomis, paslaptis kerojasi,

siaubas, vėlgi priešingai, yra labai intymus

užgniauždama veikėjų buitį ir paralyžiuo

ir išjaustas. Pasakotojas tarsi grąžina skai

Tai, kas įvyko pačią baisiausią akimirką,

dama būtį, tykodama jų vienatvėje bei

tytoją į pasąmonėje tebetūnantį vaiką,

dažniausiai tenka stebėti iš tolo, nus-

tamsoje. Džeimsiškasis blogis, skirtingai

kuris bijo būti paliktas vienas kambaryje.

pėti iš padarinių arba suprasti iš šykščių

nei žmogui abejingas kosminis Lovecraft

Grąžina ir sako: hey, visi tie tavo ktulhai,

antraeilio veikėjo užuominų. Pavyzdžiui,

Protagonistas | žiema 2021

145

Džeimsiškasis siaubas: senojo dvaro nuojautos | Dmitrijus Babičius trumpučiame apsakyme „A School Story“ vienas personažų tik tariasi matąs siau bingą atomazgą pro mokyklos bendrabučio langą, nors smulkmenų įžiūrėti negali. Minėtos distancijos įtaka siaubo istorijos efektyvumui yra milžiniška: pirma, kraupiausios detalės paliekamos vaizduotei. Bet dar svarbiau yra tai, kad leisdamas sudėti du ir du bei pačiam pasidaryti išvadas, M. R. James priverčia prisipažinti, kad sutinki su klaikiomis jo istorijos taisyklėmis. Taip skatindamas susimąstyti, jog kiekvie name iš mūsų, kažkur mokslinio proto nepasiektose pasaulėjautos gelmėse, glūdi pamėklių, krebždesių ir tamsos baimių saugomas intuityvusis žmogus, nenorintis naktimis klaidžioti po apleistus dvarus, kabintis ant sienos kraupią priešistorę turinčius paveikslus ir išbandyti ritualus, galinčius pritraukti už racionalios kasdienybės ribų slypinčias jėgas. Pastoralinės Anglijos vaizdai, ūkanų bei kerštingų vai duoklių apnyktos vietos ir pagieža pulsuojantys senoviniai objektai – tai tik džeimsiškasis būdas šioms baimėms išryškinti.

Įtakos Nors džeimsiškojo siaubo ribos yra išblukusios, jo bruožais pasižymi išties daug siaubo šedevrų, realizuotų per įvairias meno formas. Aišku, prasidės ginčai, kiek tiesioginę M. R. James įtaką pripažįsta

Kadras iš „The Ring“, 2006

įvairūs autoriai, tačiau bent aš atsikirsčiau, kad džeimsiškumas, kaip ir lavkraftišku mas, nebūtinai nurodo sąmoningą ins

„The Conjuring“. Galop puikus Jamesian

atsigėrėję įspūdingu leidi Dimitrescu sto-

piraciją, bet vartotinas ir kaip epitetas,

horror pavyzdys – visiems žinoma 2002

tu, prisiminsite šį straipsnį, apsilankykite

apibendrinantis tam tikras siužeto bei pa-

metų Gore Verbinski juosta „The Ring“.

Donnos Beneviento lėlių namuose: gal ir

sakojimo savybes.

Mano nuomone, šis 1998-ųjų japonų filmo

netobulai baisi, bet viešnagė gan tiksliai

„Ringu“ perdarinys yra toks vykęs būtent

perteiks džeimsiškajam siaubui charakte

Vienas garsiausių siaubo literatūros kūri

dėl to, kad transformavo ir šiaip džeimsiš-

ringą atmosferą.

nių, nedviprasmiškai įkvėptas James ir tuo

kuosius kanonus atitinkantį originalą į dar

besididžiuojantis, yra 1983 metų Susan Hill

labiau juos akcentuojantį, klasikine anglo-

Žinoma, išlieka maža tikimybė, kad nė šito

romanas „The Woman in Black“. Istorija

saksiška gotika persmelktą filmą.

neužteks ir nei po straipsnio, nei po žaidimo nesijausite įminę, kas būtent apibrėžia

apie vis pasirodančią pikta pranašaujančią moterį juodais drabužiais buvo du sykius

Kalbant apie žaidimus, norėčiau trum

šį žanrą. Tokiu atveju turiu jums dar vieną

ekranizuota (antrąjį kartą naivaus prota

pai paminėti neseniai išleistą aštuntąją

pasiūlymą. Sėskite į automobilį ir leiskitės

gonisto vaidmuo atiteko Daniel Radcliffe,

„Resident Evil“ sagos dalį – „Village“.

Trakų link. Užsukite į Daugirdiškių kaimą.

geriau žinomam kaip Haris Poteris). Be

Žaidėjo tyrinėjamas žemėlapis suskirsty-

Aplankykite Monio ežero pusiasalį, kai

to, pagal knygą pastatytas itin sėkmingas

tas į keturių mutavusių lordų teritorijas,

raudonu disku virtusi saulė ims skęsti už

spektaklis.

kelionė per kiekvieną iš jų imituoja tam

aplinkui plytinčių, šešėliais virtusių kalvų.

tikrą Vakaruose populiarų siaubo žan-

Prasieikite iki senojo dvaro griuvėsių ir

Ekranizacijų susilaukė ir gausybė paties M.

rą. Pirmoji valda skirta vampire fiction,

įkvėpkite tarp tuščių sienų tvyrančio šalčio,

J. James kūrinių, jau nekalbant apie bendrą

trečioji – Lovecraftian horror, ketvirtoji –

besitvenkiančios tamsos. Ir suprasite. Tik

žanro įtaką kinui. Štai dar keletas popu-

steampunk horror. O štai antrąją žaidimo

jokiu būdu nevykite ten naktį iš gruodžio

liarių siaubo filmų, kuriuos įvardinčiau kaip

dalį laikau – taip, atspėjote! – gan tikslia

dvidešimtosios į dvidešimt pirmąją. Kažko-

džeimsiškus: „The Haunting“ (ypač 1963

Jamesian horror reprezentacija. Tad, jei

dėl jaučiu reikalą apie tai įspėti.

m. versija), „Sinister“, „The Babadook“,

kada dar prisėsite prie to žaidimo ir, į valias

146 Protagonistas | žiema 2021

Protagonistas | žiema 2021

147

Lituanicon Ar žinojote, kad pirmasis lietuvių fantastų konventas suorganizuotas tais pačiais metais, kai atsirado ir pati modernioji Lietuva? Gilias tradicijas turintis ir visas fantastiškas idėjas nuolat puoselėjantis Lituanicon kolektyvas net pasaulinės pandemijos akivaizdoje nepamiršo visų fantastikos fanų ir šių metų rudenį surengė jau 32-ąjį fantastikos konventą, kurio centrine figūra tapo mitinis drakonas.

148 Protagonistas | žiema 20201 2021

O kad šventė nebūtų pamiršta, kaip ir kasmet, organizatoriai kvietė visus kūrėjus prisidėti prie geros renginio atmosferos praturtinant Lietuvos fantastikos padangę naujais fantastikos kūriniais. Prieš kiekvieną Lituanicon vyksta ir tradiciniais tapę vizualinio meno bei trumposios prozos konkursai, kurie šiemet nustebino dalyvių įvairove. Būtent todėl tradicinėje savo kūrėjų rubrikoje nusprendėme pristatyti puikiausius šių konkursų dalyvių darbus, kuriuos veinija bendra tema - DRAKONAS. Linkime, kad šie kūriniai įkvėptų naujuosius kūrėjus, o geriausi kūriniai išliktų ir būtų prisimenami labai ilgai. Tiesa, žurnalas ne guminis ir savo puslapiuose sutalpinome tik po 3 geriausius darbus, tad jei norite susipažinti su kitais konkurso kūriniais, sužinoti daugiau apie Lituanicon renginį bei jo tradicijas, kviečiame aplankyti internetinius renginio namus:

www.lituanicon.lt

Protagonistas | žiema 2021

149

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Autorė: Laimės Kūdikis | @laimeskudikis

150 Protagonistas | žiema 2021

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Dar daug Sofija Kryžmantaitė Nusiplėšė filtrą ir atlošęs tvinksinčią galvą godžiai apžiojo ger-

Kaktą už puoduką šalto vandens perskeltų.

tuvės kaklelį. Trūktelėjo taip, kad čiut ne paspringo. Atsikosėjo išspjaudamas pusę vandens sau ant smakro, atsikvėpė, o tada vėl užsivertė gertuvę ir garsiais, skausmingais gurkšniais išmaukė visą iki pat dugno. Dėl visa ko įsisiurbė į kaklelį – o jei koks užsispyręs lašelis liko? – tačiau paptelėjęs čia pat ir atleido. Turėtų kažkur dar

Sutraškėjo visai čia pat, suūžė.

Tėvai! – šūktelėjo. - Vandens turi?!

viena būti – žinant tėvą, bus tolygiais tarpais visame lauke pri-

Kurį laiką buvo girdėti vien traškesys ir suvirinimo aparato ūžimas,

kaišiojęs.

tačiau netikėtai jis liovėsi. Kiek pašiugždėjusios, nutilo ir virkštys. Stojo tokia tyla, kad vieninteliai garsai, prasimušę pro paties

Užsukęs dangtelį, pakišo gertuvę po virkštimis – vakare paims.

šnopavimą, buvo spengimas ir tvinkčiojimas ausyse. Kažkur aukštai

Nusilupęs tarsi antrą odos sluoksnį prilipusią pirštinę, pavalė delną

danguje šnypštė paukštis, o tarp juodų virkščių čežėjo lokustai.

į dulkėtą kombinezoną ir prisitvirtino filtrą. Reikėjo paskubėti –

Apsilaižė sukepusias lūpas ir jau baudėsi šūktelėti vėl, tačiau besie

balta saulė saulė gelsvame, dulkėtame danguje jau pyko. O juodos

lės kupstas pasipurtė vėl, kelis kartus krestelėjo ir vėl sušnypštė.

virkštys, regis, driekėsi iki begalybės. Viena paguoda – sprendžiant

Žybtelėjo žalia švieselė.

iš traškesio, kažkur kitapus juodos raizgalynės plušo tėvas. Nuleidęs degiklį, lėtais žingsniais pasuko prie skaniai pakvipusio Įkišęs ranką į pridvisusią pirštinę, užsivožė tamsų skydelį ir,

kupsto. Šis pokštelėjo, pasklido mažas suodžių debesėlis. Šiugž

prisitraukęs suvirinimo aparatą, ėmė kuistis po į juodą mazgą su-

dėdami žemėn pasipylė rausvi grūdai.

sivijusius juodus stiebus. Užčiuopęs kumščio dydžio luobą, kelis sykius patraukė ją savęs link, bet kibios, kietos tarsi vielos virkštys

Suklupęs prie kupsto, švelniai suėmė už kietos tarsi trosas virkšties

nenorėjo pasiduoti. Šiaip ne taip užlenkęs virkštis taip, kad luoba

ir atsargiai patraukė savęs link.

liktų lauke, pakišo kibirą po raizgalyne ir, atsukęs degiklį į luobą, paleido srovę.

Tarp juodų besielės virkščių pleveno mažytis padarėlis. Tokio gražaus gyvenime regėjęs nebuvo. Plonyčiais odiniais sparneliais,

Net per filtrą, nosį pasiekė malonus kaistančios besielės aromatas.

visas bligantis, raudonas, žalsvais taškiukais nubarstytas. Pašiaušęs

Nors mėlyna liepsnelė jau ir taip čiurškė visa jėga spriegdama ki-

nugarą puošiančias aštrias plokšteles, gyvūnėlis įsitempė, suraukė

birkštis, stipriau primygo srovės reguliatorių. Jau buvo beprarandąs

plačias šnerves ir, įnirtingai vizgindamas savo trikampę uodegėlę,

kantrybę, bet luoba staigiai pokštelėjo, išspjaudama suodžių de-

paleido žalios liepsnos čiurkšlę.

besėlį. Vos spėjo degiklį atitraukti, kai pro skylę kevale į kibirą pasipylė blizgūs rausvi grūdai. Kurį laiką pašiušėję, liovėsi. Iškratęs

Vos atšokti spėjo. Net nepajuto atpakalias išsidrėbęs žemėn. Lai-

kelis luoboj užsilikusius grūdelius, pasilenkė, perstatė kibirą į šoną,

mei - ugnies srautas tiesiog suskrudino iš išgąsčio paleistą besielės

kur pynėsi dar vienas virkščių kaltūnas, ir, sukišęs rankas į besielės

virkštį. Ši nusviro ir, kuri laiką palingavusi ant siauros, kietos at-

kupstą, ėmė kuistis ieškodamas dar vienos luobos. Ją apčiuopęs,

plaišos, dunkstelėjo žemėn.

ištempė lauk ir paleido dar vieną mėlynos liepsnos srovę. Kibiras sunkėjo sulig kiekviena ištuštinta luoba, suvirinimo aparatas - irgi. Dulkės ir suodžiai į nosį sunkėsi net pro filtrą; džiūvo lūpos, prakaitas riebiais lašais varvėjo į akis. Nuo pastovaus lankstymosi ir tūpčiojimo sukosi galva, tad teko ramstytis į tolygiai išdėstytus betoninius stulpelius, žyminčius besielės kupstus. Nors ką tik ištuštino gertuvę, burna džiūvo, tad akies kampučiu vis dirsčiojo, ar po juodomis virkštimis kur nekyšos dar viena. Nekyšojo.

Drakonas... – sušnibždėjo.

Gyvūnėlis kurį laiką įdėmiai jį stebėjo, tada, atsukęs smulkučiais glotniais žvyneliais papuoštą rodyklytę, nėrė į šalia susimazgijusias virkštis. Kad tokių senovėj būta, girdėjo. Ir paveiksliukus matė - apie tai knygose rašė. Kad senovėj drakonai ir besieles apdulkindavo, ir luobas pradegindavo. Kad drakonams išnykus, Gabijos žmonės vos badu neišmirė – grūdai saulėje kepančiose luobose dulkėmis virto,

Protagonistas | žiema 2021

151

Lituanicon konkursų nugalėtojai o be akmens, juodųjų besielės virkščių ir apdžiūvusių žolių, Gabi-

visas puses žarstydamas besielės grūdus.

joj daugiau nieko nebuvo. Akmuo, virkštys, žolės. Akmuo, žolės, virkštys. Ir bjaurybės paukščiai. Ko žmonės nedarė – luobas ir virė,

Kad taip tėvas pamatytų!

ir rūgštyje mirkė, ir kaltais daužė, ir pjūklais pjovė, ir grąžtais gręžė – niekas besielės neėmė, tik ugnis. Bėda tik, kad ugnis ne tik luobą,

Apsisuko, dirsčiodamas per petį nukreivuliavo tarp juodų besielės

pačius grūdus susvilindavo. Tik kažkam susipratus, kad luobas su-

eilių. Virkštys vijosi po kojomis, kibo už kombinezono. Dėl neįpras

virinimo aparatais pradeginti galima, gyvenimas Gabijoj atgijo. O

to judėjimo būdo, kojos vargo, lankstėsi vis sunkiau. Pylė prakai-

kiek iki tol sudegė laukų? Kiek mirė ar pabėgo šeimų?

tas, džiūvo burna, tačiau mynė taip, kaip dar nebuvo tekę. Kad tik spėtų...

Šitas turbūt – pats paskutinis. Ir iš kur jis radosi? Gal kadaise drakonė kur kiaušinį pametė, o tolydžio vis kaistanti Gabijos saulė

Niurnėjimas nutilo. Persukęs kaklą dar spėjo išvysti, kaip raudonas

gyvybę jame įšildė? Bet iš kur tokiam rastis? Ir iš Žemynos, ir iš

padarėlis lyg kulka šovė viršun. Apsukęs kilpą, gyvūnėlis metėsi

Mildos ekspedicijas siuntė – nieko nerado, tik negyvų drakonų

aukštyn.

liekanas. O čia... drakonas! Ne tik kad visas, bet dar ir gyvas! Fone pasigirdo šnypštimas - danguje besisukiojęs paukštis metėsi Pamiršęs troškulį, papurtė tvinksinčią galvą, žliugsinčiom pirštinėm šiaip ne taip įsitvėrė besielės kupstą žymintį stulpelį ir, vargais negalais atsitūpęs, žąsele nukrypavo kibiro link. Atsargiai, kad neduok dieve, drakono nenubaidytų. Drebančiom rankom su-

drakoniuko link.

Ne, ne, ne, ne! – suriko, pašokęs ant kojų. Susisuko galva, regėjimo laukas susitraukė iki blyškios dėmės,

griebęs brangų derlių, atsargiai apsisuko ir, apglėbęs skrudinta be-

vos spėjo įsikabinti stulpelio, kad nepargriūtų. – Tėvai!

siele kvepiantį kibirą, lėtais lėtutėliais žvilgsniais nulingavo atgal.

Tėvai! – nepaisant svaigulio, rėkė visa gerkle. – Tėvai!.. tėvai tėvai tėvai...

Regis, pavyko. Kupstas vis dar brazdėjo, tarp virkščių žybčiojo žali atšvaitai.

Užsikirtus balso stygoms, užsikosėjo. Metėsi suvirinimo aparato link, pastvėręs degiklį, paleido mėlynos liepsnos srovę dangun.

Atsargiai nuleidęs kibirą, pasitraukė per žingsnį, du, tada sustingo.

Bet ši netoli siekė. Atgavęs kvapą, suriaumojo visa gerkle, stvėrė

Jei ne grūdais, kuo dar drakoną pavilioti?

po kojomis nutėkštą gertuvę ir gerai atsivėdėjęs, sviedė aukštyn. Prametė. Bjaurybė paukštis elegantiškai aplenkė gertuvę, ir ne-

Iš po virkščių kyštelėjo gertuvės kaklelis.

laukęs, kol ši šleptelės žemėn, vėl metėsi ore zigzagus piešiančio drakono kryptimi. Sėkmingai – atstumas tarp dviejų gyvių vis

Letargiškai užčiuopęs plastikinę pūslę, nusiplėšė filtrą. Svaig-

mažėjo. Padarėlis, tarsi tik dabar pajutęs pavojų, cyptelėjo, paleido

stančia galva pritykino prie kibiro. Lėtutėliausiai, kuo atsargiausiai

paukščio pusėn žalią pliūpsnį ir pratisai spiegdamas, niro žemyn.

nuleido filtrą ant žemės. Tylutėliai atsuko gertuvę ir lėtai, kad nekliuksėtų, papylė brangaus brangiausio vandenėlio į filtrą. Tada

Šaižiai sugergždęs, paukštis suvasnojo sparnais, pro iššieptus

sustingo ir laukė. Ilgai.

dantis išleido geluonį ir visa jėga metęsis priekin, lyžtelėjo juo drakoniuką.

Girdėjo krebždant kiekvieną lokustą. Ore ratus sukantį, šnypščiantį paukštį. Menkiausią vėjo gūselį. Spengiant ir pulsuojant ausyse.

Šis sucypė, paleido kelis dūmų žiedus, spiečių kibirkščių, kelis sykius supleveno sparnais ir dusliai tėškėsi kažkur tarp besielės

Juoda pynė trakštelėjo, kelis kartus pasipurtė. Suūžė, viena juoda

eilių. Paukštis tarsi juodas šešėlis nėrė iš paskos. Po kurio laiko,

virkštis trakštelėjusi puolė ant žemės. Kažkas cyptelėjo – panašiai,

pergalingai sušnypštęs, pakilo aukštyn, sukdamas kažkur tolyn

kaip vaikas – ir movė tiesiai kibiran.

tolyn, kuo toliau nuo besielės laukų. Keturpiršte naguota letena lai mingas gniaužė mažą, dar spurdantį raudoną padarėlį.

Dabar jau nebe ūžė – gaudė. Vienas cinkuotas šonas ėmė rausti, tada balti. Iš kibiro parūko dūmai, pasigirdo patenkintas niurnė-

Baubdamas visa gerkle, stvėrė apsilydžiusį kibirą, išvertęs lauk ap-

jimas. Pakvipo svilėsiais ir spragintais grūdais.

degusius besielės grūdus, vėl užsimojo, sviedė. Piktdžiugiškai kvatojant paukščiui, kibiras ore nupiešė lanką, tada tingiai barkštelėjo

Nebesusiturėjo. Lėtai nukrypavo pasižiūrėti.

toli tarp besielės kupstų. Paukštis kvyktelėjo, džiaugsmingai suklegėjo, tada kilo vis aukščiau, kol danguj buvo regėti tik mažas

Vaizdas pranoko lūkesčius.

taškelis. Tada tiesiog dingo už horizonto.

Iš besilydančio kibiro virsto dūmų tumulai, sklido džiausmingas

Neprisiminė, kiek laiko stovėjo verkdamas, įsikibęs besielės kupstą

krykštavimas ir niurzgėjimas. Nedrąsiai dirstelėjęs pro kraštą, išvy-

žymintį betoninį stulpelį. Raudojo visu balsu, pasisriūbaudamas,

do linksmai cypaujančią raudoną būtybę, laidančią ryškias, žalias

taip, kaip net vaikystėje nedrįso. Kūkčiojo tol, kol rami, tvirta ranka

žiežirbas ir nardančią po persprogusius grūdus. Išvertęs kreminę

sugniaužė petį.

papilvę, makaluodamas mažytėm letenėlėm, raudonas padarėlis pro plačias šnerves leido dūmus ir kapstėsi kibire, šlemšdamas ir į

152 Protagonistas | žiema 2021

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Kas nutiko? – balsas nei guodė, nei nuogąstavo, nei smerkė. Tiesiog klausė.

Klausyk, - galiausiai tarė. – Kiek gyvena drakonas?

Dra... dra... drakonas... – vos bepajėgė iškosėti. – P...p... paukštis...

Tėvas ilgai ilgai tylėjo.

Drakonas?

Sutrikęs tylėjo. Ilgai ilgai.

Aš irgi nežinau. – atsiduso tėvas. – Bet... koks šansas, kad po šitiek metų va taip visai iš niekur rasis nors vienas?

Tėvas atrodė nustebęs. Tik tiek. Nei purtyti, klausti „Ar tikras? Kur matei?“ puolė, nei rodyti prašė, nei piktinosi, nei melagiu vadino. Paprasčiausiai apkabino ir leido verkti tiek, kiek reikėjo. Bent jau kol nebesiverkė, tik kūkčiojosi. Galiausiai, iš kombinezono ištraukė gertuvę ir įbruko ją į rankas.

Vėl pajuto kylant gumulą. Nusisukęs gūžtelėjo pečiais.

Būtent. – tėvas vėl padėjo ranką ant peties. Ramino. – Viskas gerai, palik kas šeštą. Mes jau gal kaip nors nenu-

Trūktelėjo taip, kad čiut ne paspringo. Atsikosėjo išspjaudamas

biednėsim.

pusę vandens sau ant smakro, atsikvėpė, o tada vėl užsivertė gertuvę ir garsiais, skausmingais gurkšniais išmaukė visą iki pat dugno.

Spustelėjęs petį, pasuko atgalios.

Nusiramino.

Besielės lauke buvo dar daug.

Ko verki? – paklausė tėvas.

P... p... paskutinis... – išlemeno. – No...rėjau... tau... parodyt.

Susigėdęs įsispoksojo į gertuvę.

Protagonistas | žiema 2021

153

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Autorius: Anton Tamarin @orca_the_canned_food

Pasakojimas apie Krikšto Močią, dangumi skrajojančią, mus visus saugančią Milda Jensen 154 Protagonistas | žiema 2021

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Tai buvo gražus vasaros rytas. Pavasario liūtys buvo liovusios

gal Bobutė kokį žalčio kiaušinį ir pasiliko?

pilti, oras staiga smarkiai įkaitęs nuo pat ankstumės, ir tolimesnis sodo kampas skubiai užžėlęs piktžolėmis iki pat juosmens – jei esi

– O tai jie tokie dideli būna? Ir tokie juodi?

suaugęs, o vaikams – net iki kaklo. Ir tą gražų vasaros rytą buvo didžiulis triukšmas. Virš senos sulaukėjusios slyvos, stypsojusios

– Kas ten žino, gal nuo suodžių pajuodavo? Čia gi turbūt jau

užžėlusiame sodo kampe, ratus suko karkiančios varnos, kiti sodo

dvidešimt metų kaip niekas netvarkyta.

medžiai buvo nutūpti šarkų ir kuosų, nepaliaujamai tarškiančių ir čiauškančių, o žvirbliai, zylės ir čiurliai reiškė ne ką mažesnį nepa-

O apie plunksną – kietą, vientisą ir žvilgančią it vabalo antspar-

sitenkinimą, sutūpę ant kraigo ir vienišo į sodybą vedančio elektros

nis – pasikalbėti jie nespėjo, nes mažoji ją pasiėmė, įsikišo į kasą ir

laido.

išbėgo į lauką toliau žaisti. Berniukas pasiėmė kiaušinį ir įsidėjo į stiklainį – parodys klasiokams, kai grįš po vasaros atostogų.

– Kas čia per sąmyšis? – tarstelėjo galvą pro duris iškišusi moteris, trindamasi miego užlipintas akis.

Vakarop nutiko dar kai kas. Tėtis movė šašlykus ant iešmų, vaikai jam padėjo, ir aplaižę pirštus sužinojo naują žodį ir naują skonį: čili.

Žmogaus pasirodymas pabaidė pulkus paukščių, jie vienu mostu

Paskui tą aštrumą plovė šulinio vandeniu, verkdami ir juokdamiesi.

pakilo nuo viršūnių ir ėmė sukti ratus aukštai virš sodybos.

O dar po kurio laiko, kai šašlykai ir vištų kulšelės jau buvo iškepę ir vertė varvinti seiles, šeima išgirdo šnaresį šabakštyne.

Pro duris išlindo ir maža mergaitė, žvilgtelėjo į dangumi sukančius paukščius, į senosion slyvon besitaikančias varnas, ir tą akimirką

- Aaa, tikriausiai ežiukas atėjo apsižvalgyti, - tarė tėtis.

buvo nulemtas likimas. Mergaitė basomis pasileido per rasotą žolę, link piktžolių kampo, link piktų paukščių uragano akies, mosuoda-

Vaikai iškart nukūrė pažiūrėti. Berniukas paliko savo kulšelę lėkštėj,

ma rankomis it sparnais ir šaukdama „Kar, kar, kar, kar!“. Pulkas

o mažoji nulėkė su maistu rankoje. Sutūpė abu prie šabakštyno ir

varnų, sukančių ratus, buvo pabaidytas, o nuo senosios slyvos šakų

klausėsi. Berniukas atsigulė ant pilvo ir ištiesė ranką gilyn tarp us-

pakilo antra tiek – pasirodo, daug paukščių gali sutilpti ant medžio,

nių ir kiečų.

ir žmogus nė nepastebės. Kažkas nedidelis, žvilgančiai juodas su ilga uodega šlumštelėjo iš slyvos į piktžolių sąžalyną. Paukščiai,

– Ežiuk, ežiuk, kur tu? Ateik, ateik, a… Aaaaaaaa!

piktai kranksėdami, išsiskirstė. Ir stojo tyla, kokios tikiesi iš anks taus vasaros ryto.

Berniukas atšoko nuo piktžolyno kaip įkąstas, nes ir buvo įkąstas. Nuo piršto lašėjo dideli, raudoni kraujo lašai. Jis susikišo pirštą į

– Kas čia buvo? – pro namo duris į kiemą išėjo ir šiek tiek didesnis

burną ir bėgte pasileido atgal pas tėvus. Mergaitė liko žiūrėti tai į

berniukas.

sąžalyną, tai į apgraužtą vištos kulšelę rankoje, ir nusprendė tvirtai surišti likimo gijas.

– Aš nežinau! – smagiai jam atsakė sesutė, atplasnodama iš pikt žolyno. – Buvo daug paukščių tame medyje!

– Tu turbūt alkanas, ežiuk? – ji atsigulė ant pilvo ir įkišo ranką su maistu ten pat, kaip brolis. Pasigirdo kramsnojimas. Mergaitė

– Man atrodo, ten buvo katė, – tarė mama ir nusižiovavo. – Dėl to

sukišo ranką dar giliau, ėmėsi glostyti ežiuką.

jie taip pyko. Eime, išversim tėtį iš lovos, papasakosim, kokį vaizdą jis praleido.

– Oooo, ežiuk, kokie aštrūs tavo spygliukai! Ir dantukai! Ak! – jai šovė puiki mintis, pati puikiausia mintis visame pasaulyje, tokia

Vėliau mama su tėčiu kuopė trobą ir kiemą, kol vaikai rinko vėdarė-

mintis, kurią išsakius garsiai likimo gijos lieka amžinai supintos, ir

lius ir uodų įgėlimus. Paukščiai po truputį vėl įsidrąsino giedoti ir

jokie burtai jų nebeatpins. – Aš žinau aš žinau aš žinau, tavo var-

skraidyti, nors senąją slyvą ir aplenkdami. Tiesa, žmonės to ne-

das – Čili! Nes tavo labai aštrūs dantukai ir spygliukai! Jau pavalgei,

pastebėjo – tikrai, žmonės yra labai nepastabūs padarai. Užtat rado

Čili? Nori dar? Aš atnešiu dar!

kai ką kito. Tą vakarą tėvai gyrė dukrelę, kad jos toks geras apetitas. Tuo tarpu – Vaikai, ateikit, parodysiu ką! – sušuko mama ant kelio pagaliu-

brolis sėdėjo namuose subintuotu pirštu, vienoje rankoje laiky-

kais piešiantiems vaikams.

damas juodą keisto kiaušinio lukštą, kitoje – juodą žvilgančią plunksną, sesers bestrakaliojant pamestą pievoje, ir įnirtingai gal-

Mama už pečiaus rado kiaušinį ir plunksną. Ir ne tokių dalykų

vojo.

kaime galima rasti, tačiau šie du buvo ne šiaip sau kiaušinis ir plunksna, kokius galima rasi bet kuriame lizde. Kiaušinis buvo

Čili irgi turėjo ką apgalvoti, ypač, kai šeima sekančią dieną

juodas, suskilęs ir tuščias. Jo lukštas buvo minkštas it vystelėjusi

susikrovė daiktus, sulipo į automobilį, ir išvažiavo. Mergaitė, prieš

obuolio odelė.

palikdama sodybą, prie šabakštyno paliko pusiau suvalgytą savo maistą ir pravirą kamarėlės langą, ir atsisveikindama ilgai kalbėjo

– Senovėje žmonės už pečiaus žalčius perėdavo, – tarė tėtis. – Čia

su Čili: kad myli, kad pasiilgs, kad sugrįš, kad tegu ji prižiūri trobelę

Protagonistas | žiema 2021

155

Lituanicon konkursų nugalėtojai

ir saugo nuo įsibrovėlių, tegu kanda jiems į užpakalius kaip kando

kažkas taip seilę sunkiančio, kad Čili ėmėsi nagais draskyti, kad

broliui į pirštą, o brolio ir tėčio su mama tegu nekandžioja! Ir tikisi,

galėtų prieiti.

kad pakaks pelių pasisotinti, o jei ne, tai tegu atbėga pas ją namo, ji duos maisto.

– Čili? Čia tu? Čia tikrai tu! Kaip aš tavęs pasiilgau! Kaip džiaugiuo si, kad tu atvykai! – sušuko staiga virtuvėn įėjusi krikštamotė,

Kaži, ką mergaitė būtų sakiusi tam mažam alkanam padarėliui,

nuo pagalvių mūšio išsitaršiusiais plaukais ir sveikai įraudusiais

jei būtų žinojusi, kad tėvai į šią nuošalią sodybą vidury dirvonų,

skruostais. – Tu alkanas? Ką tu man sakai? Tu esi mergaitė, kaip ir

apsuptą senų miškų, atvažiavo tik pasižiūrėti, kada ta troba pati

aš? Oooo! – krikštamotė puolė prie Čili ir apsikabino jos dygliuotą

sugrius. Mat kuoktelėjusi bobutė, kurios vaikai veik nematė, testa-

kaklą.

mentu ne tik kad uždraudė ją griauti, bet ir prisakė kasdien krosnį kūrenti. Tėvams nepatiko sienose kaukiantis vėjas, žemos staktos,

– Tu supranti, ką Čili sako? – prisispaudęs prie durų, gniaužy-

priverčiančios suaugusiuosius lankstytis, klibantys plono stiklo

damas rankas paklausė jos brolis. – Ką ji murkia ir kranksi?

langeliai, ir netgi plyšelis stoge, pro kurį naktimis matėsi žibančios žvaigždės. Planų ten grįžti jie neturėjo. Bet kaip sakoma, tėvai

– Taip, ji šneka man va štai čia, – atsakė mergaitė, sudėdama del-

planuoja, o Bobutės iš anapus žiūri ir nepritariančiai linguoja gal-

nus ant krūtinės. Tuomet Čili džiaugsmui atidarė krosnelę ir ėmėsi

vomis.

iš jos traukti kepsnius ir mesti tiesiai jai į pravirus nasrus, pilnus ilgų aštrių dantų. – Pasisotinai? Nelabai? Oi, tai ką daryti?

Iš pradžių Čili tiksliai klausėsi krikštamotės nurodymų. Medžiojo peles ir kitus smulkius gyvūnėlius, nakčiai įsiropšdavo per langą į

– Ant stogo pilna kirų, – pastebėjo brolis, – gal ji galėtų sumedžioti

trobelę ir miegodavo ant pečiaus, kad ir šalto. Ak, jei būtų Čili žino-

juos?

jusi, kad vienu kvėptelėjimu gali įkurti jame ugnį, tai būtų miegojusi šiltai, ir augusi dar greičiau! O dabar ji porą mėnesių gyvavo vien

– Gera mintis! – atsakė jam sesuo, ir brolis atsargiai, atsargiai šonu

pelėmis, žiurkėmis ir kirstukais. Sumedžiojo ir kiškį, bet suvalgiusi

praslinko pro didelį, juodą, spygliuotą-plunksnuotą-žvynuotą ir

jį rimtai susisielojo: ar leido krikštamotė jai tą daryti? Ne, ji sakė

neabejotinai pavojingą padarą, kad atidarytų jai langą.

tik peles medžioti. O jei nebėra pelių? Keliauti pas krikštamotę. O jei per tą laiką ateis įsibrovėliai, kas jiems užpakalius apkandžios?

Čili užšoko ant palangės, apsidairė, ir iškorusi liežuvį mikliai

Vis dėlto jokie įsibrovėliai dar nebuvo pasirodę, o pilvas gurgė. Tad

užsikabarojo ant stogo. Vos spėjo berniukas langą uždaryti, į virtu-

Čili išėjo ant kelio, kuriuo išvažiavo jos krikštamotė, ir iškėlusi

vę atėjo tėvai.

pailgą juodą nosį uodė orą, ausimis ir širdimi klausėsi, naguotomis letenomis jautė žemę, kad surastų savo krikštamotę. Kai išgirdo,

– Ei, suvalgėt visus sausainius! Pasilikit apetito vakarienei. Ir visus

užuodė ir pajautė, pasileido ilgais tvirtais šuoliais į tą pusę: per

vaisius? Ei, o kur kepsniai???

rugių laukus, per pievas su avimis ir karvėmis, per miškus, per upelius ir miestelius; ir žmonės, ją pastebėję, stebėdavosi: Ar tai vilkas? Ar tai didelis juodas paukštis? Ar tai aitvaras? Galiausiai Čili buvo visai arti. Ji jautė krikštamotę esant visai šalia, girdėjo jos širdies dūžius savo krūtinėje. Štai kur ji! Didžiuliame akmeniniame bokšte, beveik pačiame jo viršuje. Čili nieko nelaukdama ėmė ropštis aukštyn, o ją pastebėję vaikai šaukė: – Žiūrėkit, Betmenas! – Žiūrėkit, Godzila! Čili užlipo ant iškyšulio visai šalia krikštamotės. Į ertmę bokšte vedė durys, Čili jas stumtelėjo ir įėjo vidun. Štai ji! Vaikai mušėsi pagalvėmis, juokėsi ir net nepastebėjo, kad turi svečių. Čili apsižvalgiusi rado porą obuolių graužtukų ir bananų žievių, ir juos godžai sučiaumojo. Vaikai vis dar nieko kito nematydami vanojosi pagalvėmis, tad Čili nuėjo apsižvalgyti po namus. Mama su tėčiu sėdėjo svetainėje ir kalbėjosi kažką apie kuoktelėjusią Bobutę, įsiveržusią į sapnus ir grasinančią pragaro atsivėrimu, kaip kad mėgo daryti dar būdama gyva. Iš gretimo kambario sklido gardus kvapas, tad Čili pasuko ten. Ji rado dubenį su sausainiais, pintinę su vaisiais ir juos smagiai ištuštino. Krosnelėje taip pat kažkas kepė,

156 Protagonistas | žiema 2021

– Aš buvau labai alkana, – išraudusi atsakė mergaitė. – Tikrai tuoj pragaras prasivers, – piktai sumurmėjo mama ir ėmė ieškoti užkandinės numerio. Vakare vaikai gulėjo lovose, picų prikimštais pilvais. – Kodėl nepasakei tiesos? – sušnabždėjo brolis. – Bobutė neleidžia, – atsakė krikštamotė. Po ilgos tylos brolis vėl paklausė: – Kaip manai, kas yra Čili? – Ežiukas? – Jie tokie dideli neužauga! Ir žinai ką? Per teliką mačiau, kad gyvatės deda tokius minkštus kiaušinius. – Čili tikrai ne gyvatė! – beveik sušuko sesutė ir susimuturiojusi nusisuko į sieną.

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Vaikai, klausydamiesi ant stogo medžiojančios Čili, užmigo. O kiti

Taigi visa šeima kartu prikišo krosnį pilną lentgalių. Čili šiaip ne

to bokšto gyventojai manėsi girdį, kaip stogdengiai ugnimi taiso

taip prasibrovė pro duris, įpūtė ugnį, kad net ugnis per kaminą

stogą. Iš ryto net nepastebėjo, kad kirai nebeklykia – bet kai kurie

veržėsi, ir susirangė ant krosnies. Šeima susirinko sode, ir baimin-

tarėsi matą puikią didžiulę žvilgančią kirų baidyklę.

gai laukė vakaro, kuomet iš šešėlių išlenda baisuokliai. Saulė judėjo link vakarų, liepsnojantis jos diskas pasislėpė už miško, dangus

Vos per porą savaičių Čili sumedžiojo visus to miesto kirus, ir užau-

užsidegė purpuru. Temo. Šalo. Pasigirdo neritmingi žingsniai. Ša-

go dar didesnė. Bet dar nepakankamai didelė – oi, kaip blogai, kad

bakštyne sužibo du nieko gero nežadantys žiburėliai. Dar du.

neklausė jie Bobutės. Tad kai pragaro vartai iš tiesų atsivėrė – kai kurie jūsų turbūt matėte, prisimenate? Ta siaubinga smarvė, ne-

– Čili, – sušnabždėjo Krikšto Močia.

laimės nuojauta ore, sklandantys gandai apie pabaisas… ir keistą didelį padarą, panašų į voverę skraiduolę, puolančią, kandančią

Trobelė suvaitojo, subraškėjo griūvanti siena. Čili vienu šuoliu

įsibrovėliams iš pragaro į užpakalius… Bet ji buvo dar per maža,

peršoko susigūžusią šeimą, pūstelėjo ugnį. Jos šviesoje sužibo

jos aštrūs nagai ir dantys dar per trumpi, jos ugnis nepakankamai

piktžolių kampas ir senoji slyva, jos liepsnoje pranyko pabaisos.

karšta, ji nespėjo paskui pabaisas, o vartai vėrėsi vis plačiau, ir

Pasigirdo kramsnojimas ir patenkintas murkimas. Iš už miško

pabaisos vis plūdo, plūdo be pabaigos, užplūdo miestus, užplūdo

išlindo didelis geltonas mėnulis, jo šviesoje Čili žvynaplunksnės

žmones, visi bėgo ir gelbėjosi kaip tik galėjo…

žaižaravo kaip tūkstančiai žvaigždžių. Jiems pavyko. Pagaliau jie galėjo miegoti ramiai, sapnuose nebekamuojami Bobutės, saugomi

Pagaliau krikštamotė galėjo grįžti į senąją sodybą, kartu su broliu

grėsmingos ir didingos Čili.

ir tėvais. Pabaisas labiausiai traukė miestai, kur buvo daug žmonių, ir dažniausiai puldavo jau pradėjusiomis šalti naktimis. Senoji so-

Tačiau vieno Bobutė nenumatė – Krikšto Močios. Ji nenumatė

dyba su krosnimi, stūksanti vidury dirvonų ir apsupta neįžengiamų

supintų likimo gijų. Tad kai rytą sesutė apkabino Čili kaklą, jos

miškų, buvo pati geriausia vieta pasislėpti. Automobiliui lėtai lin-

spygliai ir žvynaplunksnės prasiskyrė, priimdamos mergaitę į

guojant miško keliuku, kratantis per šakas ir išlindusias šaknis,

pūkų glėbį. Sesutė tik pasakė, kad myli, kad pasiilgs, kad sugrįš,

krikštamotė čiauškėjo lyg po ilgų tylos įžadų būtų gavusi teisę pra-

o sekančią akimirką abi jau buvo danguje, girdėjosi tik tolstantis

bilti – nes, matyt, taip ir buvo.

Krikšto Močios juokas.

– Čili vis dar alkana, – kalbėjo sesutė. – Valgyti jau turi daug, aš

Iš pradžių juodvi kasdien grįždavo prie beveik sugriuvusios tro-

jai leidau, bet jai labai šalta. Ji sako, kad reikia daug ugnies, kad

belės. Čili mėgaudavosi gerai iškūrentos krosnies šiluma, kol

didesnė užaugtų. Mes galėsim užkurti laužą, ar ne? Bobutė irgi

Krikšto Močia kirsdavo žmonių maistą. Ilgainiui apylinkėse pabaisų

sako, kad reikia ugnies daug, labaaaai daug, kad būtų karšta kaip

mažėjo, Čili vis augo, Krikšto Močia irgi, juodvi nuskrisdavo vis

pragare. Tai mes padarysim laužą, taip, mama? Ar ne, tėti? Kursim

toliau ir grįždavo vis rečiau. Į patį pragarą buvo įlindusios! O bro-

laužą!

lis, mama ir tėtis jos nepamiršo – jie ėmė keliauti po žmones ir pasakoti apie Krikšto Močią, padangėmis skrajojančią, mus visus

– Pažiūrėsim kai atvažiuosim, – tarstelėjo tėtis.

saugančią.

Vos jiems spėjus išlipti iš automobilio, viršum galvų sušnarėjo

O jūs irgi – prisiminkite palikti maisto Krikšto Močiai. Vakarais,

sparnai, ir kieme tiesiai priešais juos nusileido didžiulis juodas

kai ji ruošiasi į medžioklę, arba rytais, kai pavargusi iš jos grįžta, ji

padaras varno juodumo spygliais ir žvynais, ilgu grėsmingu snukiu

labai apsidžiaugs radusi jai skirto maisto. Ar tai tiesa? Taip, be abejo

ir murktelėjo. Mama su tėčiu iš išgąsčio vos nepargriuvo ir puolė

tiesa, Krikšto Močia su Čili vis dar medžioja iš pragaro ištrūkusias

paknopstom atgal į automobilį.

pabaisas. Nuo pragaro kaitros Čili jau tokia didelė užaugo, kad skrisdama pusę dangaus uždengia, iš dienos naktį padaro. Ne-

– Mama, tėti, čia gi Čili! – šūktelėjo sesutė, sutrikusi dėl tokio tėvų

tikit? Bet štai, žiūrėkit, ant mano piršto vis dar matosi Čili dantų

elgesio. Negi jie nesiklausė, ką ji visą kelią jiems pasakojo?

žymės, nuo to laiko, kai ji dar visai mažytė man įkando. Aš ten buvau, savom akim viską mačiau, prisiminimui šį slibinės kiaušinį ir

– Kas kas???

žvynaplunksnę pasilikau.

– Čili! Ežiukas! – Čia tikrai ne ežiukas! – Bet gi tu sakei, kad ežiukas! – piktinosi krikštamotė. Juk negalėjo jos tėtis suklysti tą vasaros dieną? Vis dėl to suklydo, kaip kad suklydo neklausydamas Bobutės. O klaidas reikia taisyti.

Protagonistas | žiema 2021

157

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Autorius: Vilius Balsevičius @smelynai

158 Protagonistas | žiema 2021

Lituanicon konkursų nugalėtojai

Neįtikėtini nuostabiojo siro Levreno nuotykiai drakono medžioklėje, kuriuos užrašė jį lydėjęs kuklus trubadūras Miolmas Vladimir Kosatyj Didysis Ddraig Gochas užmerkė savo akis. Raudonasis drakonas

buvo pasislėpę giliausiuose urvuose. Ir reikia pripažinti – jiems pa-

pavargo, bet jų profesinės sąjungos posėdis artėjo prie pabaigos.

sisekė. Praėjo vos šimtas metų ir žmonės užmiršo tą laukinę primi

Liko tik vienas paskutinis klausimas. Ir kaip drakonui norėjosi, kad

tyvią baimę, kurią jiems kėlė pabaisos, išlendančios iš ugnikalnių.

viskas pasibaigtų kuo greičiau.

Dar šimtas metų ir drakono vaizdas jau romantizuojamas. Knygos, filmai apie drakonus. Netgi lipdukai ant mašinų „Šimtas drakonų

Ką? Jūs stebina drakonų profesinės sąjungos egzistavimas? Ką gi,

riaumoja po mano kapotu. Saugokis!“.

prieš porą šimtų metų ir pačius drakonus tai būtų nustebinę. Tačiau laikai keičiasi. Civilizuotame amžiuje nedera kariuomenėms laks-

Drakonai stebėjo tuos pokyčius iš žemės gelmių. Tyliai juos ap-

tyti paskui drakonus ir juos žudyti. Dabar jais reikia žavėtis. (Aišku,

tarinėjo. Kol galų gale vėl pasirodė dienos šviesoje. Tik šį kartą jų

čia negalima išvengti žvaigždučių prie sąlygų.) Drakonai ir taip jau

pasirodymas nebuvo toks įspūdingas. Jokių sudegintų kaimų. Tėvai

Protagonistas | žiema 2021

159

Lituanicon konkursų nugalėtojai galėjo nebijoti dėl savo nekaltų dukrų. Bet vis tiek šis pasirodymas

mokslininkai leido sau išeiti į pensiją ir apsigyventi Karybų salose,

apvertė pasaulį. Drakonai kreipėsi į teismą. Jie pareikalavo, kad

yra tik neįtikėtinas sutapimas.

būtų pripažintos jų išimtinės teisės į drakonų atvaizdus, jų minėjimą ar bet kokį kitą naudos gavimą prisidengiant jų vardu. Žmonija

– Gerai, o kurgi tada išvada dėl ... – Sobekas paspringo neužbaigęs

pralaimėjo šį karą. Ir drakonai sukūrė savo profsąjungą. Dabar, jei

sakinio. Jis pridengė ranka savo nasrus. Kai kuriems žodžiams nėra

nori minėti drakoną, tu moki drakonams. Jei nori parodyti drakoną

lemta nuskambėti šiame pasaulyje. Kai kurių priekaištų išsakymas

filme, tu moki drakonams. Jei nori parduoti lipduką su drakonu, ...

yra galimas tik tada, jei taip tu nori pademonstruoti savo nenorą

tu žinai, ką daryti. Ir drakonai gavo, ko trokšta – aukso. Tas tauru-

gyventi. Ir nors krokodilams nėra būdingas prakaitavimas, bet

sis metalas, kurį jie renka plaukiodami magmoje. Dabar jau nereikia

krokodilų dievas jautė kaip karščio bangos bando išdeginti jam vi-

taip vargti. Žmonės duoda pinigų, už kuriuos drakonai perka auksą.

durius.

Auksą, kurio drakonai labai trokšta. Visi, ir pats Ddraig Gochas, sustingę žiūrėjo į salės palubėse esan Auksą, kurio trokšta ne tik drakonai. Auksą, dėl kurio dabar

tį langą. Štai už jo viskas buvo nusidažę saulėlydžio pradžios

prasidėjo problemos. Būti drakonu yra pelninga. Bet kas nori būti

geltonumu. Praėjo akimirka. Ir jau nepermatoma naktis vyravo už

drakonu. Ir štai prieš didžiąją drakonų profsąjungos valdybą, kuriai

jo. Naktis, kuri visoms gyvoms būtybėms kelia nežinomybės baimę.

vadovauja Didysis Ddraig Gochas, stovi milžiniškas, em, individas.

Naktis, kuri dabar žiūrėjo į juos.

Stovi ir prakaituoja. O jo rankose laikomų popierių kiekis rodo, kad jis yra nusiteikęs ilgai kalbai, kuri turi pagrįsti jo priklausimą dra-

Niekas nekalba apie Jormundgandą. Niekas nežino, kodėl ši pabaisa

konų rūšiai.

nusprendė pasirodyti, ir ko ji nori iš tikrųjų. Ji tiesiog pasirodė prieš šimtą metų. Ji nieko nesakė, nereikalavo. Drakonai po audringų

– Aš, Sobekas, galiu pagrįstai reikalauti būti priimtas į drakonų

diskusijų nusprendė, kad būtų protinga ir visiškai pagrįsta – baimė,

profesinę sąjungą. Mano kilmė neabejotinai turi būti vertinama

kaip paaiškėjo, yra labai geras sprendimų priėmimo pagrindas –

kaip gimininga...

priimti Jormundgandą, Loki sūnų, į drakonų profesinės sąjungos gretas. Net ir neturint prašymo stoti į sąjungą. Juk galų gale dėl

– Tai, kad tu turi krokodilo galvą, nedaro tavęs mūsų šeimos na-

kažkokios priežasties ši milžiniška gyvatė šliaužė tūkstančius kilo-

riu, – tik septynios iš šimto Ladono galvų stebėjo šį posėdį. – Mes

metrų ir sustojo labai konkrečioje vietoje.

negalim taip žemai nuleisti kartelės. Kitaip pas mus ims veržtis bet kas. Seni dievai, pusdieviai, dievų vaikai. Galiausiai mes nė ne-

O dabar kiekvienas iš salėje esančiųjų intensyviai galvojo apie tai, ar

pastebėsime, kaip aplink mus ūš būriai mitologinių būtybių. Ir ką

neišaušo ta diena, kai skandinavų pabaisai pabodo ramiai gulėti. Ir

mes iš to turėsime? Jie padės mums didinti apyvartas? Pardavinės

ji nusprendė keliauti dar kur nors, be abejo kartu sutraiškiusi šalia

filmus, knygas ir kompiuterinius žaidimus? Ne. Bus gerai, jei jie

jos esantį akmenų rinkinį. Ir kiekvienas skaičiavo, kaip toli nuo

galės prakišinėti turistams magnetukus. O vat kai reikės dalinti me-

pilies vartų ji yra. Klausė, ar nesigirdi, kaip traška akmenys. Ir viską

tinius dividendus, jie išdidžiai vadinsis drakonais ir reikalaus lygios

užvaldė tyla. Tyla, kurioje kiekvienas bandė pajausti, koks bus kitas

dalies. Aš nieko nenoriu įžeisti, bet mes rimtai svarstom, ar vien

Jormundgando žingsnis. Tyla, kurioje visi žiūrėjo į jo akies vyzdžio

krokodilo galvos užtenka, kad tave pripažintų drakonu?

tamsą ir bandė joje pamatyti, kokios mintys dabar rutuliuojasi gyvatės smegenyse.

Sobekas atsikosėjo. Matėsi, kaip dreba jo rankos, bet jis nebandė bėgti. Tegul visi mato krokodilo ašaras. Tai tik virškinimo proceso

Tyla, kurią maksimaliai neelegantiškai nutraukė nugriaudėję trim-

elementas. Krokodilams.

itai.

– Gerbiamas Ladonas minėjo mitologines būtybes. Bet jūs jau

Ddraig Gochas nevalingai krūptelėjo. O tada pradėjo akimis ieškoti,

padarėte joms išimtį. Jos jau yra priimamos į jūsų profesinę są-

iš kur sklinda garsas. Tai nebuvo sudėtingas galvosūkis. Būtų sunku

jungą. Mušhušu...

nepastebėti per salę žygiuojančios procesijos. Puošnios plunksnos

Jau trisdešimt šešios Ladono galvos atsisuko į salės viduryje

galvėmis. Standartinė drakonų dvikovininkų apranga. Raudonasis

stovintį pranešėją.

drakonas vėl giliai atsiduso. Šis posėdis niekada nesibaigs.

– Tai ne tas pats. Visi vienareikšmiškai pritaria, kad Mušhušu

– Aš, kilnusis siras Levrenas, jos didenybės palaimintas kovai su

priklauso drakonams. Jis oficialiai gavo Babilono drakono vardą.

pabaisomis, atkeliavau į drakonų pilį ir reikalauju šventos sutarties

Iš tikrųjų Mušhušu, kas jis iš tikrųjų bebūtų, niekas nematė jau

vyriškas kardas, – į priekį žengė puošniausias delegacijos narys.

skrybėlėse, margos kelnės, rankovės tarsi nusprendusios tapti pa-

vykdymo. Tebijo manęs blogio išperos, tenubaudžia jas mano didtris tūkstantmečius. Bet porą gerai parduodamų kompiuterinių žaidimų, kuriuose žaidėjai turėjo susigrumti su jo vardu pavadinta

Ddraig Gochas užsimerkė. Kas per prakeikta diena. Jis tik norėjo

pabaisa, buvo gera priežastimi apsvarstyti, kodėl senovės tekstuose

kuo skubiau užbaigti šį biurokratinį susirinkimą. Iškart po jo nerti į

jis vadinamas drakonu. Ir visiškai nesuinteresuoti mokslininkai

taip atpalaiduojantį magmos vandenyną. O tada kokiems penkiems

atlikę nepriklausomą tyrimą patvirtino, kad Babilono drakonas turi

metams užmigti savo aukso lovoje. Argi jis taip daug nori? Matyt,

teisę įstoti į drakonų profesinę sąjungą, kuri tinkamai apgins savo

kad taip. Nes dabar jis gaus tik jo galvą užšaldantį skausmą.

brolio interesus ir pajamas. Tai, kad po šios išvados paskelbimo visi

160 Protagonistas | žiema 2021

Lituanicon konkursų nugalėtojai

– Gal nereikia? – tyliai išsakytas Raudonojo drakono balsas

nėra pritaikyti mūšiams su žmonėmis. Jų burna yra skirta tik spjau

nuskambėjo taip pat garsiai kaip ir trimitai.

dymuisi ugnimi. Jie nieko negali praryti ir suvirškinti. Jų dantys

Bet siras Lovrenas nei blakstienos judėsiu neparodė, kad drakono

osėdos, skirtos įvairiomis spalvomis nudažyti jų ugnį. Taip, jie vis

žodžiai gali pakeisti jo apsisprendimą eiti savo šlovingu keliu.

dar yra dideli padarai, kurie galėtų traiškyti savo priešus. Bet jie yra

nėra skirti traiškyti mėsą ir kaulus. Tai yra trapios mineralinės nu-

dideli padarai su trumpomis letenomis. Ir medžiotojai tai suprato. – Aš su savo kilniais bendražygiais atlaikiau penkių dienų drakonų

Ne, visi tie riteriai vis tiek praktiškai neturi šansų sužeisti drakoną.

pilies apgultį. Aš atnešiau rožių karalienės palaiminimą. Manęs

Jau nekalbant apie nužudymą. Bet vikrus ir mobilus kovotojas

neišgąsdino tikrojo išgąsčio veidrodžio atspindys, kuriame aš

dabar lengvai gali lakstyti aplink drakoną mažiausiai porą savaičių.

pamačiau...

(Naktinio poilsio pertraukos yra numatytos medžiotojų kodekse, kad jį kur. O dar reikia stebėti, kad netyčia nekliudytum po kojomis

– Gerai, gerai. – Ddraig Gochas pakėlė savo leteną. – Niekas iš čia

lakstančio bardo, kuris turi savo neliečiamumą.) Ir tik aklos sėkmės

esančių neabejoja, kad siras Lovrenas įvykdė visas sąlygas. Kitaip jis

reikalas yra, kada drakonui vis dėlto pavyks pataikyti ir priploti

ir jo kompanija nebūtų įleisti į šią salę.

įkyrią musę.

Drakonų medžiotojas laimingai nusišypsojo.

Ir apie visą tai galvojo Ddraig Gochas. Galvojo ir žiūrėjo į liūdnai galvą nuleidusį Sobeką. Vargšas užmirštas dievas, kuris neranda

– Ir dabar aš galiu pareikalauti susigrumti su man paskirtu dra-

vietos naujame pasaulyje. Drakonas iškart pastebėjo, kad ir kaip

konu.

Nilo dievas stengėsi tai paslėpti, jog jo drabužiai jau daug kartų buvo lopyti. Nu ir skirti jie buvo kiek apkūnesniam nešiotojui. Ką

Raudonasis drakonas žiūrėjo į šį pasipūtusį svečią. Tikriausiai tai buvo geras laikas dar kartą giliai atsidusti, bet drakonas dabar visą

gi, Raudonasis drakonas nemeluoja pats sau. Jie dar pasigailės dėl tokio jo sprendimo. Bet pasigailėti jiems teks dar po poros dešimčių

savo dėmesį buvo skyręs apmąstymui, ką jiems daryti toliau.

metų ramybės.

Ir kol išmintingasis Ddraig galvoja, galima paaiškinti, kas gi dabar

– Sobekai!

vyksta. O vyksta tai, kad visada yra maža žvaigždutė sutartyje. Drakonams ginant savo teises, jie pasakė daugiau nei turėtų. Pristaty-

Krokodilo akys jau žiūri į drakonų profesinės sąjungos sekretorių.

dami ir apibrėždami save jie nurodė, kad drakonai kovoja su kilniais riteriais. Ir teismas patvirtino požemių gigantų išskirtines teises į šį

– Sveikinu įstojus į drakonų profesinę sąjungą.

siužetą. Ir atrodė, kad tai yra eilinis menkniekis. Atrodė. Kol neatsi rado kažkoks gudrutis, kuris atėjo pas drakonus ir pareikalavo

Akyse matosi abejonė. Naujai pakrikštytas drakonas negalėjo pa-

savo dvikovos. Ir drakonai negalėjo jam atsakyti. Jei jie nekovos su

tikėti savo laime.

kilniais riteriais, ar dar bus galima laikyti juos drakonais? Ir jiems visiškai nesinorėjo tikrinti, ar teismas nepanaikins jų išskirtinių

– Bet kartu su gaunamomis teisėmis tu turi priimti ir drakonų pa-

teisių į drakoniškumą ir, kas būtų tikrai nemalonu, jų teisių gauti

reigas. Ir štai dabar mes paskiriam tave atstovauti drakonų genčiai

autorinį atlygį už visas drakonų istorijas. Be to, iš pradžių viskas

dvikovoje su kilminguoju siru Lovrenu.

neatrodė taip dramatiškai. Ir drakonai lengvabūdiškai sutiko priimti šį iššūkį. Nu didelė čia bėda. Jau po penkių minučių narsus idiotas

Krokodilo nasrai nėra pritaikyti šypsenoms. Bet Sobekas labai

sudegė drakono liepsnose.

stengėsi. Ir drakonų medžiotojų būrys turėjo įvertinti šias pastangas.

Bet paaiškėjo, kad tokių idiotų yra daug ir drakonų pilis atsidūrė tikroje romantiškų savižudžių apgultyje. Ir tai pradėjo kelti nerimą

– Aš Sobekas. Ir aš Drakonas!

drakonams. Tos nuolatinės dvikovos ne tik atimdavo iš jų laiką. Drakonai dar ir naikino savo didžiausius fanus, kurie gyvi jiems

– E, atsiprašau...

atneštų daug daugiau trokštamo aukso. Tada ir buvo sugalvotas drakonų medžiotojų kodeksas. Kažkiek laiko, teisingų ryšių užmezgimo, nuoširdžios drakonų padėkos. Ir štai, šis foliantas jau tapo privalomu, jei nori vadinti save drakonų medžiotojų. Tai suteikė beveik trisdešimt metų ramybės. Ramybės, kai vos tuzinas tikrų užsispyrėlių per metus atsidurdavo prie drakonų pilies durų. Tik valanda kovų per metus. Argi tai nenuostabu? Viskas pasikeitė, kai kažkoks prakeiktas išradėjas sugalvojo vieną kremą. Kremą, kuris padeda atlaikyti drakono liepsnos karštį. O, kalbant atvirai, drakonai, nepaisant savo gąsdinančios išvaizdos,

Protagonistas | žiema 2021

161

Ačiū, draugai! Septintojo Protagonisto kelionė būtų nesėkminga, jei ne šie nuostabūs žmonės. Ačiū jums! Rašytojai:

klaidų ieškotojai:

Adomas Rutkauskas Benita Lopatienė Dmitrijus Babičius Eliza Munė Gytis Mockus Ignas Vieversys Justinas Žilinskas Karolina Daniusevičiūtė Kastytis Zubovas Martynas Klimas Mangirdas Beniušis Milda Jensen Simonas Jatkonis Sofija Kryžmantaitė Tomas Mitkus Vaida Nedzinskaitė-Mitkė Vaidas Mikelskas Valdemaras Nedvecki Vladimir Kosatyj

Benita Lopatienė Dalia Vinciūnaitė Justina Liaukevičiūtė Karolina Daniusevičiūtė Mangirdas Beniušis Vaidas Mikelskas

Maketas:

Paišytojai: Anton Tamarin - instagram.com/orca_the_canned_food Justas Gatelis - www.justasgatelis.com/ Laimės Kūdikis - twitter.com/LaimesKudikis Marija Velykytė - www.artstation.com/glommyuu Vilius Balsevičius - www.facebook.com/smelynai papildomos iliustracijos - Vaidas Mikelskas

Antagonistai: Lukas Dapkus Virginija Juodakytė

Dalia Vinciūnaitė Vaidas Mikelskas Norite pasidalinti savo mintimis ar įžvalgomis? Rašote puikias, fantaziją žadinančias istorijas? O gal tiesiog norite pasidalinti savo piešiniais, kurie dulka stalčiuje ar „New folder (1)“ pavadintame kompiuterio aplankale? Atsiųskite juos mums! Visuomet esame atviri idėjoms, pasiūlymams ir darbams, kurie praturtintų sekantį žurnalo numerį. Jei manote, kad turite kuo pasidalinti, parašykite mums:

ProtagonistasMagazine@gmail.com

162 Protagonistas | žiema 2021

Fuji

www.fujidream.lt Protagonistas | žiema 2021

163

164 Protagonistas | žiema 2021