Mėnesinis dešiniojo jaunimo žurnalas "Proveržis"

2011 METAI // Gruodis // nr. 1

Pilietinis pavasaris Rusijoje?

Trys bejėgiški Zuoko TAIP Kodėl Lietuva buvo teisi balsuodama prieš Palestinos narystę UNESCO? Interviu su naujuoju jaunųjų konservatorių pirmininku

Interviu:

L. Talat-Kelpša: Protestai Rusijoje rodo rinkėjų sąmonėje vykstantį pokytį

TURINYS 3 | MĖNUO

PJŪVIS

4 | AKCIJOS IR ANONSAI

16 | Lietuva buvo teisi balsuodama prieš Palestinos narystę UNESCO

5 | MĖNESIO TOP 11

18 | Kai radikalizmas gimdo radikalizmą

FORUMAS

21 | VOX POPULI

6 | Ar į Maskvą atkeliauja pilietinis pavasaris?

8 | Lietuviško mentaliteto ypatumai: netepsi – nevažiuosi?

22 | EUROPA

9 | „Blatnųjų popsas” pagal A. Zuoką

SĖKMĖS ISTORIJA

10 | Trys bejėgiški Zuoko TAIP

23 | A. Bužinskas: JKL yra didelis draugų būrys, tikintis ir besimėgaujantis tuo, ką daro

11 | Kokia tikroji energetinės nepriklausomybės kaina?

IDĖJOS IR VERTYBĖS

POKALBIS 12 | L. Talat-Kelpša: Protestai Rusijoje rodo rinkėjų sąmonėje vykstantį pokytį

26 | Apie kairųjį jaunimą

Trys bejėgiški Zuoko TAIP

Protestai Rusijoje rodo rinkė- JKL yra didelis draugų būrys,

Paulė Kuzmickienė

jų sąmonėje vykstantį pokytį

tikintis ir besimėgaujantis

10-11 p.

Kalbiname premjero patarėją Laimo-

tuo, ką daro

ną Talat-Kelpšą

Kalbiname JKL pirmininką Adomą

12-15 p.

Bužinską 23-24 p.

Redakcinė kolegija Liutauras Kazlavickas Paulė Kuzmickienė Justas Šireika Andrius Vyšniauskas

Autoriai Valdas Benkunskas Agnė Bilotaitė Adomas Bužinskas Kornelijus Ilgava Emilis Kazlauskas Paulė Kuzmickienė

Gintarė Narkevičiūtė Radvilė Morkūnaitė Andrius Vyšniauskas

Dizainas Justas Šireika

Viršelis Rytis Daukantas Justas Šireika El. paštas: proverzis@tslkd.lt | Tel.: +370 672 47306

1

PROVERŽIS 2011 gruodis

LAIŠKAS SKAITYTOJUI

Gerbiamas skaitytojau, šiandien viešojoje erdvėje jau tapo normalu kalbėti apie tai, kad Lietuvoje niūru, šalis ritasi žemyn ir todėl neteikia vilties. Kalbėjimas apie kasdienybę, atrodo, tapo nebeįmanomas be niurzgėjimo, piktinimosi ir priekaištavimo vieni kitiems.

Galima sutikti, kad laikas nelengvas, o iššūkiai, norint tvarkytis netrumparegiškai, – nemaži ir reikalaujantys apdairių, dažnai nepopuliarių sprendimų. Ir šitaip – ne tik Lietuvoje, juk ypatinguose rūpesčiuose skendi kone visa Europa. Išgyventi ramiai ir išmintingai tokius laikotarpius tikrai sunku, tačiau verta ir būtina. Ir tai įmanoma tik sujungiant kelių kartų patirtis bei idėjas.

Norisi, kad iniciatyva atvirai ir drąsiai žvelgti į šalies ateitį kiltų iš jaunų žmonių, kad atsakingas, kūrybingas bei savo Džiaugsimės, jei skaitysite, tačiau karvalstybę mylintis jaunimas tu su Jūsų pagalba norėsime ir tobulėti. ieškotų ir rastų būdų, kaip sujungti įvairių kartų pastangas Todėl su nekantrumu lauksime skaitystiprinti Lietuvą. Viliuosi, jog tojų siūlymų, nuomonių bei iniciatyvų. drąsiai ir su atsakomybe kurNes tikrojo proveržio pamatas – mintysime tokią valstybę, kokios, se, idėjose ir susitelkime jas įgyvendinneabejoju, norime kiekvienas ti.

– labiau savimi pasitikinčią ir turinčią gyvybės laimėti. Šiandien kviečiame virtualiai pasklaidyti pirmąjį dešiniojo jaunimo mėnraščio „Proveržis“ numerį. Mėnraščio, kuris sieks tapti erdve skleistis idėjoms, keistis mintimis, vykti diskusijoms apie kasdienius rūpesčius bei džiaugsmus. Kartu ieškosime atsakymų, dalinsimės požiūriais, kas mėnesį apžvelgsime dešiniojo jaunimo visuomeninę ir politinę veiklą bei pilietines iniciatyvas.

Elektroninio ir todėl gamtai draugiško „Proveržio“ puslapiuose sieksime kuo geriau išnaudoti visus interaktyvaus leidinio privalumus – tikimės, kad tai suteiks progą dinamiškiau ir išsamiau pažvelgti į analizuojamas temas.

Džiaugsimės, jei skaitysite, tačiau kartu su Jūsų pagalba norėsime ir tobulėti. Todėl su nekantrumu lauksime skaitytojų siūlymų, nuomonių bei iniciatyvų. Nes tikrojo proveržio pamatas – mintyse, idėjose ir susitelkime jas įgyvendinti.

Skaitykime, diskutuokime ir veikime. Nuoširdžiai ir vieningai.

“

Redakcinės kolegijos vardu, Liutauras Kazlavickas PROVERŽIS 2011 gruodis

2

MĖNUO

Jaunųjų konservatorių lyga išsirinko naują vadovybę Lapkričio 12-oji Jaunųjų Konservatorių Lygos (JKL) metraštyje bus įrašyta kaip dar viena svarbi, organizacijos raidą žyminti diena. Šią dieną Kauno savivaldybės rūmuose vykusioje neeilinėje JKL konferencijoje buvo išrinkti naujieji valdybos nariai, paminėta garbinga ir pilnametystę žyminti 18-ųjų metų organizacijos sukaktis bei išrinktas naujasis JKL pirmininkas, kuriuo tapo vilnietis Adomas Bužinskas.

Susibūrė visuomeninis judėjimas „PRO“

Šį rudenį valstybės ateičiai neabejingas jaunimas ėmė telktis į visuomeninį judėjimą „PRO“.

Iniciatyva kilo iš nenoro stebėti valstybės gyvenimą iš šalies ir viską palikti savieigai. Judėjimo nariai įvairiomis akcijomis ir renginiais sieks atkreipti visuomenės dėmesį į politines Lietuvos aktualijas bei pilietiškumą skatininčias veiklas.

Telkdamas neabejingą jaunimą visoje Lietuvoje, PRO sieks teigiamų postūmių įvairiose srityse: akademinėje, aplinkosaugos, verslaus jaunimo, patriotiškumo ir istorinės atminties išsaugojimo, pilietinės visuomenės kūrimo,

3

savanorystės ir kitose.

Lapkričio mėnesį judėjimas „PRO“ organizavo susitikimusdiskusijas „Mums (ne) rūpi Lietuva!“ Panevėžyje, Biržuose, Šiauliuose, Vilkaviškyje, Tauragėje, Mažeikiuose. Įvyko TS-LKD Jaunimo bendruomenės suvažiavimas Lapkričio 19 d. Kėdainiuose vyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo bendruomenės (TS-LKD JB) suvažiavimas, kurio metu jaunieji politikai išsikė-

lė ambicingą tikslą - artėjančiuose Seimo rinkimuose turėti didžiausią skaičių jaunų kandidatų iš visų partijų ir laimėti daugiausiai mandatų.

Suvažiavime buvo sutarta iki gruodžio vidurio partijos prezidiumui pasiūlyti būrį kompetentingų, jaunų kandidatų. Įsteigtas Ronald Reagan klubas Vilniuje įsteigtas dešinįjį

PROVERŽIS 2011 gruodis

jaunimą vienijantis Ronaldo Reagano klubas. Klubo steigėjai siekia įprasminti R.Reagano, kaip Lietuvos žmonėms nusipelniusio Jungtinių Valstijų prezidento, atminimą. Vienas klubo steigėjų Justas Šireika sako: „Nepajudinamos moralinės nuostatos R.Reaganą vertė blogį aiškiai įvardinti tikruoju jo vardu ir, esant reikalui, prieš tą blogį kovoti ne vien retorinėmis priemonėmis.“ Ronaldo Reagano klubas organizuos diskusijas, rengs mokslines konferencijas, inicijuos R.Reagano atminimo įamžinimą.

Lapkričio 17 d. Ronaldo Reagano Klubas organizavo susisitikimą su eurokomisaru Algirdu Šemeta, o gruodžio 8-ąją Klubo narius pakvietė į susitikimą su specialiuoju ES atstovu Afganistane Vygaudu Ušacku.

Startavo TS-LKD Politinė akademija Lapkričio mėnesį startavo naujas politinis TS-LKD projektas - Politinė akademija. Tai TS-LKD nariams skirtas mokymų ciklas, aprėpsiantis plačią įgūdžių ir žinių skalę: nuo idėjinių ir programinių nuostatų iki politinio veikimo įgūdžių ir lyderystės. Taip pat bus mokoma ir tokių praktinių dalykų, kaip organizuoti politinę kampaniją, kaip dalyvauti rinkimų stebėjime ir rinkimų komisijų veikloje, ir pan. Projektas, startavęs Vilniuje, po naujųjų metų tęs kelionę kituose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje).

AKCIJOS, ANONSAI Seimo nariams - vardiniai buteliai su raginimu palaikyti alkoholio reklamos draudimą

naujienų agentūros BNS spaudos konferencijų salėje surengtą apskrito stalo diskusiją apie atominės energetikos plėtros perspektyvas Europoje, kurioje be Kremliui pavaldžių monopolistinių kompanijų „Rosatom“, „Inter RAO JES“, Rusijos ambasados Lietuvoje, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovų, sutiko dalyvauti ir grupė Lietuvos Seimo narių.

Užuojauta baltarusiams ir sveikinimas „Lietuvos dujoms“

Lapkričio 10 d., prieš Seimo posėdį 55 parlamentarams, alkoholio įstatymo pataisų pateikimo stadijoje palaikiusiems siūlymus dėl visiško alkoholio reklamos draudimo atsisakymo, buvo įteikti vardiniai buteliai su raginimu galutiniame pataisų priėmimo etape palaikyti alkoholio reklamos draudimą.

Pasak akciją organizavusios Jaunųjų konservatorių lygos, šis Seimas turėjo istorinę galimybę uždrauGruodžio 1 d., didžiuosiuose šadžiant alkoholinių gėrimų reklamą imtis realaus mūsų visuomenės, o lies dienraščiuose „Jaunimo sąjūdis už energetinę nepriklausomybę” ypač jaunimo, blaivinimo. paskelbė užuojautą baltarusiams, Jaunimas – prieš Rusijos intere- kurių vadovybė pardavė šalies vamzdynų sistemą „Gazprom“ konsams tarnaujančius politikus Lapkričio 24 d., visuomeninė cernui: „Skaudžią netekties valanorganizacija „Jaunimo sąjūdis už dą, Rusijos „Gazprom“ galutinai energetinę nepriklausomybę” su- perėmus Baltarusijos vamzdynų rengė protesto akciją, kurios tikslas operatorės „Beltransgaz“ akcijas, – atkreipti dėmesį į dalies Lietuvos nuoširdžiai užjaučiame kaimynus Seimo narių požiūrį dėl Kaliningra- baltarusius. Nuo tada, kai panašus do srityje planuojamo Baltijos ato- sandėris 2004-asiais įvyko Lietuvoje, dujų kaina mums pakilo net minės elektrinės projekto. Šia akcija jaunimas reagavo į 6 kartus, o „Gazprom“ mūsų šalyje

užsiima ne tik verslu, bet ir kišasi į šalies vidaus reikalus. Liūdime kartu su Jumis, nes puikiai žinome, kas Jūsų laukia “.

Panaši jaunimo už energetinę nepriklausomybę pilietinė akcija įvyko gruodžio 2 d., šalies dienraščiuose išplatinus sveikinimą „Lietuvos dujoms“ gavus beveik 98 mln. litų grynojo pelno: „Sveikiname bendrovę „Lietuvos dujos“, per šių metų 9 mėnesius gavusią 97,8 litų grynojo pelno. Suprantame, kad toks pelnas dar neleidžia mažinti kainų varto-

tojams, todėl liknkime šiuos metus užbaigti dar geresniais rezultatais.

Tikimės, kad šilta žiema nepakiš kojos kilniems „Lietuvos dujų“ tikslams.“ Žvakė kritusiems už Lietuvos laisvę Judėjimo „PRO“ jaunimas Vėlinių dieną pakvietė vilniečius Lukiškių aikštėje uždegti 1,20 m. aukščio žvakę, skirtą visiems, žuvusiems už Lietuvos laisvę.

AnonsAI:

Gruodžio 21 d. Politinė akademija Vilniuje

Gruodžio 22 d. Vilnias Sueigos labdaros vakaras (daugiau informacijos - www.vilniaussueiga.lt)

Gruodžio 29 d. Vilniaus Jaunimo bendruomenės Kalėdos

Sausio 7 d. pirmoji „Politinė akademija“ Kaune

PROVERŽIS 2011 gruodis

4

MĖNESIO TOP 11 laugų sektoriaus investuotojai. Tai reiškia, kad mūsų šalis gali pasiūlyti geras sąlygas ir kompetentingų specialistų įvairių sričių bendrovėms. Ypač svarbu tai, kad dalis projektų įgyvendinama mažesniuose miestuose, kuriuos investicijos pasiekdavo rečiau ir kur naujos darbo vietos yra itin aktualios“.

8

1

LIETUVA PASIEKĖ ITIN AUKŠTĄ VALSTYBIŲ IŠSIVYSTYMO LYGĮ PAGAL ŽMOGAUS RAIDOS INDEKSĄ Jungtinių Tautų vystymo programos pranešime apie žmogaus socialinę raidą, kasmet vertinančiame šalių pažangą, Lietuva užima 40 vietą, t. y. yra net 4 pozicijomis aukščiau nei praėjusiais metais. Pirmą kartą nuo 1995-ųjų patekome į šalių, pasiekusių itin aukštą valstybių išsivystymo lygį pagal Žmogaus raidos indeksą, kategoriją ir aplenkėme tokias šalis kaip Portugalija, Latvija, Rumunija ir Bulgarija.

2

VYRIAUSYBEI TREJI Gruodžio 9 d. sukanka treji metai, kai darbą pradėjo 15-asis ministrų kabinetas.

SEB banko analitikas Gitanas Nausėda: „Strateginis šio ministrų kabineto tikslas – būtinybė mažinti valstybės biudžeto deficitą, pasiekti finansinį stabilumą, sukurti tvirtus pamatus ekonomikos augimui – yra teisingas. Vyriausybė elgėsi nepopulistiškai, nežaidė žmonių jausmais, kalbėjo tiesą apie Lietuvoje ir tarptautinėse rinkose susiklosčiusią padėtį.“ („Lietuvos žinios“)

3

ŽMONIŲ INDĖLIAI APSAUGOTI NUO „SNORO“ SAVININKŲ NUSIKALSTAMOS VEIKLOS PADARINIŲ Vadovaudamasi įstatymais, siekdama apsaugoti indėlininkų lėšas ir visuomenės interesus, Vyriausybė nutarė nacionalizuoti banką „SNORAS“. Sprendimas priimtas įvertinus banko finansinę būklę ir remiantis Lietuvos banko išvada, kurioje konstatuota iškilusi grėsmė, kad banko „SNORAS“ turtas yra mažesnis nei jo įsipareigojimai. Įtariama, kad banke buvo vykdoma nusikalstama veikla. Banko „SNORAS“ savininkai sulaikyti Jungtinėje Karalystėje, jų sulaikymui Lietuvos reikalavimu išduotas Europos arešto orderis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Imdamasi tokių veiksmų Vyriausybė siekė apginti indėlininkų turtinius interesus ir išvengti banko bankroto, kurio atveju reikėtų tuoj pat išmokėti išmokas už draustus indėlius, o tą padaryti reikėtų visų mokesčių mokėtojų sąskaita“.

4

ŠVEDIJOS EKONOMISTAS A. ASLUNDAS: NEPAPRASTAS LIETUVOS ATSIGAVIMAS Griežta Lietuvos fiskalinė politika, kurioje didžiausias dėmesys skirtas išlaidų mažinimui, leido išvengti nemokumo ir ilgalaikio ekonominio nuosmukio, Briuselio interneto naujienų portale „EUobserver“ skelbia švedų ekonomistas Andersas Aslundas.

Andersas Aslundas: „Tai – neįtikėtinas pasiekimas

5

po smarkiai smogusios finansų krizės. Prisiminkime, kad Lietuvos BVP 2009 m. smuko 14,7 proc. Tai paaiškintina griežta Vyriausybės politika. Lietuvos pasiekimai dažnai ignoruojami arba menkinami, nes kaimyninės Estija ir Latvija pasiekė panašių stebuklų, tačiau visos šios valstybės – tikros didvyrės, o Lietuvos priemonės atrodo nepaprastos dar ir dėl įtemptos konkurencijos“.

5

SUKURTOS PALANKESNĖS ĮSIDARBINIMO SĄLYGOS Seime pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoms Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms. Nuo 2012 m. sausio 1 d. registruoti bedarbiai ir apie atleidimą įspėti žmonės bus ruošiami dirbti konkretų darbą konkrečioje darbo vietoje, kurioje vėliau bus įdarbinti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Taip vadinamoji „vaučerinė“ sistema skatins žmones mokytis turint konkretų tikslą – įsidarbinti, o darbdaviams – parengti darbuotojus pagal savo poreikius. Nuo šiol profesiniam mokymui skiriamos lėšos bus naudojamos efektyviau ir kur kas daugiau bedarbių įsidarbins iškart po profesinio mokymo.“

6

VILNIUJE - DIDŽIAUSIAS UŽSIENIO POLITIKOS RENGINYS PER NEPRIKLAUSOMYBĖS ISTORIJĄ Vilniuje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos sesija – didžiausias per Lietuvos Nepriklausomybės istoriją užsienio politikos renginys, kuriame dalyvavo ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. ESBO užsienio reikalų ministrai diskutavo apie saugumo iššūkius, su kuriais susiduria 56 šalys narės ir kaimyniniai regionai. Ministrų Tarybos sesijoje nubrėžtos kryptys tolesnei ESBO veiklai įgyvendinant laisvos, demokratinės, vieningos ir nedalomos euroatlantinės ir Eurazijos saugumo bendrijos viziją.

7

SĖKMINGAI MEDŽIOJAMOS UŽSIENIO INVESTICIJOS Lietuva toliau sėkmingai tęsia investicijų medžioklę. Per šiuos metus Lietuva su investuotojais pasirašė ketinimo protokolus dėl 20 investicinių projektų, kurių bendra vertė siekia 366 mln. litų, o juos įgyvendinančios užsienio bendrovės yra numačiusios sukurti daugiau kaip 2,5 tūkstančio naujų darbo vietų. Ūkio ministras Rimantas Žylius: „Šių metų tendencijos rodo, kad Lietuvą renkasi ir gamybos, ir pas-

PROVERŽIS 2011 gruodis

VALSTYBĖS BIUDŽETE - REKORDINIS VALSTYBĖS ĮMONIŲ FINANSINIS INDĖLIS Kas ketvirtį Ūkio ministerijos skelbiamos valstybės valdomų įmonių ataskaitos rodo, kad įmonių pelningumas auga. 2012 metų valstybės biudžetas bus papildytas 540 mln. litų iš valstybės valdomų įmonių.

Verslo konsultantas, Bendrovių valdymo institutui Baltijos šalyse vadovaujantis Kristianas Mortensenas: „Itin dinamiška ekonomika smarkiai smuko, o Vyriausybė vis tiek rado laiko kitiems dalykams – valstybinių bendrovių reformai. Vyriausybės reakcija buvo neįtikėtina, jie iš karto ėmėsi nepopuliarių ir plataus masto taupymo sprendimų. Be viso šito jie dar rado laiko ir noro gilintis į valstybinių įmonių reformą, ko mažai kas tikėjosi. Lietuvos piliečiai dabar užsienyje gali vaikščioti aukštai iškėlę galvas, nes tai, kaip šalis sugebėjo susidoroti su ekonomikos krize, daug kam paliko įspūdį.“ (IQ.lt)

9

VYRIAUSYBĖ SUMAŽINO BIUROKRATINĮ APARATĄ IR SUTAUPĖ 882 MLN. LITŲ Saulėlydžio komisija pateikė ataskaitą: per dvejus metus panaikinus 129 įstaigas, buvo sutaupyta 882 mln. litų, skirto darbo užmokesčiui. Nuo 2008 metų įstaigų skaičius sumažintas 11 proc., Vyriausybės atsakomybės srityje veikusiose ministerijose, biudžetinėse įstaigose, viešosiose įstaigose ir valstybės įmonėse dirba 7 proc. mažiau darbuotojų.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis: „Atlikta pirmoji tokio masto viešojo sektoriaus revizija, kurios nebuvo visus 21-erius Nepriklausomybės metus. Tai ne tik žingsnis link didesnio skaidrumo viešajame sektoriuje, bet ir instrumentas, leidžiantis įvertinti įstaigų efektyvumą.“

10

SUTRIUŠKINTA VIENA PAVOJINGIAUSIŲ KONTRABANDININKŲ GRUPUOČIŲ Teisėsaugos pareigūnai demaskavo vieną didžiausių ir pavojingiausių Lietuvoje kontrabandininkų grupuočių, išvysčiusią itin aktyvią nusikalstamą veiklą ir valstybės finansų sistemai padariusią didelę žalą. Kontrabanda atgabentų cigarečių vertė skaičiuojama dešimtimis milijonų litų. Operacijos metu atlikta daugiau nei 50 kratų, rasta ginklų, sprogmenų, narkotikų, didelės grynųjų pinigų sumos, vogtų prabangių daiktų. Trims mėnesiams suimta daugiau nei 20 asmenų. Jie įtariami kontrabanda, jos organizavimu ir kitais sunkiais nusikaltimais.

11

KOVA SU KORUPCIJA DUODA GERŲ REZULTATŲ Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų įmonė „Vilmorus“ pristatė naujausią tyrimą apie korupcijos Lietuvoje tendencijas „Korupcijos žemėlapis 2011“.

Tyrimas atskleidžia, kad valstybės ir savivaldybių kovos su korupcija priemonės duoda teigiamų rezultatų.

Pastebimai sumažėjo žmonių, kurie spręsdami savo problemas ryžtųsi duoti kyšį. Prireikus kyšį duotų 35 proc. valstybės tarnautojų (2008 m. – 42 proc.), 40 proc. apklaustų verslininkų (2008 m. – 51 proc.) ir 57 proc. gyventojų (2008 – 64 proc.). Per pastaruosius 12 mėnesių mažiau gyventojų davė kyšį – 22 proc.

(2008 m. – 24 proc. gyventojų). Tyrimo metu buvo apklausti 1005 šalies gyventojai, 500 įmonių vadovų ir 545 valstybės tarnautojai.

FORUMAS

r. MorKŪnAITĖ: Ar Ir Į MAsKVĄ ATKELIAuJA PILIETInIs PAVAsArIs? Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Europos Parlamento narė Jau gruodžio 14-15 dienomis, vyks Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos aukščiausio lygio vadovų susitikimas. Darbotvarkėje daug klausimų – pradedant prekyba, baigiant vizų režimo klausimais. Tačiau strateginėmis viena kitą vadinančių partnerių susitikimo atmosferą temdo informacija apie praėjusį sekmadienį vykusių Dūmos rinkimų neatitikimą tarptautiniams standartams ir kylančią įtampą Rusijoje. Rusijos Prezidentui neišvengiamai teks bent jau išklausyti Europos Sąjungos susirūpinimo dėl žmogaus teisių ir pilietinių laisvių padėties bei laisvo žodžio suvaržymų.

Europos Sąjunga, Aukštosios atstovės užsienio politikai Catherine Ashton lūpomis, ir EP pirmininkas Jerzy Buzekas, Europos Parlamento vardu, kaip ir daugelis kitų tarptautinių organizacijų ir valstybių, jau išsakė susirūpinimą dėl pažeidimų Dūmos rinkimų kampanijos metu ir per pačius rinkimus, dėl jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir tiesiog praeivius, opozicijos atstovų sulaikymų Maskvos ir Sankt Peterburgo aikštėse. Šią savaitę Europos Parlamente tiesiogiai iš Rusijos politinės opozicijos atstovo Gario Kasparovo lūpų išklausėme informaciją apie situaciją Rusijoje.

Pranešama, kad internetinis portalas Golos.org, nepaisydamas gąsdinimų, rinkimų dieną užfiksavo apie 5 tūkst. pažeidimų. Tačiau portalo darbą nutraukė programišių ataka, ir rinkimų naktį jis tapo nebeprieinamas. Tinklapio funkcijos jau atnaujintos, ir šiuo metu „pažeidimų žemėlapyje“ užfiksuota 7340 pranešimų.

Organizuota internetinė ataka rinkimų dieną buvo

A. Ufarto / BFL nuotrauka

ja tapo pirmosios istorijoje kibernetinės atakos valstybiniu lygiu taikiniu. Tąkart lygiagrečiai rusakalbių riaušėms Taline ir informaciniam karui prieš Estiją, ji atsidūrė visiškoje informacinėje blokadoje. Neveikė ministerijų, Prezidento, Vyriausybės, partijų ir kitų institucijų tinklalapiai, žmonės negalėjo atlikti bankinių operacijų, pasinaudoti kitomis internetinėmis paslaugomis. Nors įrodymų, iš kur šiai atakai buvo diriguojama, surinkti praktiškai neįmanoma, tačiau tai paskatino NATO šalių sprendimą, kad kibernetinės atakos prilygsta konvencinėms grėsmėms valstybių nacionaliniam saugumui, o Estijoje buvo įkurtas NATO kibernetinio saugumo kompetencijų centras.

Tačiau Dūmos rinkimų metu programišiai nesugebėjo „nulaužti“ globalių Sunku atsikratyti įspūdžio, kad Rusijoje einasocialinių tinklų, kaip „Facebook“ ir ma Arabų pavasario pėdomis. Ir čia pilietiniai „Twitter“. Juose Rusijos piliečiai ir toliau protestai vyksta jaunimo iniciatyva. Tie, kas neaktyviai dalijosi informacija apie užturi kompiuterio ir internetinio ryšio, galbūt kol fiksuotus pažeidimus rinkimų metu, o šiomis dienomis – ir apie protestus bei kas neįtaria apie judėjimą Maskvos ir Sankt Pemitingus. terburgo, o dabar jau ir kitų miestų, gatvėse ir Internetas pilnas autentiškų liudijimų aikštėse, nes valstybiniai televizijos kanalai net apie rinkimų pažeidimus. Kaip žmonės neužsimena apie tai. vežiojami autobusais balsuoti iš apylinkės į apylinkę, kaip naudojamos lengvai įvykdyta ir prieš kitus nepriklausomos žiniasklaidos, ištrinamos rašymo priemonės, kaip, skaičiuojant balleidžiančios sau parodyti pirštu į rinkimų kampanijos sus, neįsileidžiami stebėtojai. Vaizdo įrašų ir muzikos trūkumus, puslapius internete. internetiniame portale Youtube patalpinta daugybė Norom nenorom prisimenu 2007 metus, kai Esti- mobiliųjų telefonų kameromis užfiksuotos medžiagos.

“

PROVERŽIS 2011 gruodis

6

FORUMAS Štai tik vienas iš pavyzdžių: http://youtu.be/Hw5y9fy4zU, kuriame yra ir galimai biuletenius pildant pričiuptas rinkimų apylinkės komisijos pirmininkas, ir savo teisėmis neskubantis naudotis stebėtojas, ir jaunas pilietis, nebijantis garsiai pareikalauti viešumo, sąžiningumo ir skaidrumo. Svarbu, kad tai, kas užfiksuota, yra lengvai prieinama ir plačiajai visuomenei Rusijoje, ir visam pasauliui – eilinio piliečio informacija apie rusišką realybę, o išvadas gali pasidaryti kiekvienas, pažiūrėjęs medžiagą.

Pranešama, kad kai kuriose balsavimo apylinkėse aktyvumas buvo 100 proc. – tokie ir netgi „geresni” rin-

Mikhail Metzel/AP nuotrauka

kėjų uolumo rezultatai būdavo pasiekiami tik gūdžiais Tarybų Sąjungos metais. Ir vis tik, net esant tokiam rinkėjų, o veikiau rinkiminių komisijų, uolumui, Kremliaus partijai nepavyko surinkti daugiau nei pusės balsavusiųjų palankumo.

O Putino – dabar jau oficialaus kandidato į Rusijos Prezidentus, reitingai, nepaisant jo laimėjimų vyriškose sporto šakose, šmaikščių pasirodymų dantų gydytojo amplua, nardymo Juodojoje jūroje, pasak pranešimų – žemiausi nuo pat Kursko katastrofos prieš 11 metų laikų.

Tokiame kontekste pasipuikavimai, kad blogi rezultatai rinkimuose rodo demokratiją, skamba tarsi ištrauka ir Franzo Kafkos kūrybos.

Egiptas, Libija, Sirija, Tunisas… Arabų pavasaris atnešė naujų postmodernių revoliucijų metą. Demokratinių permainų reikalaujantys Arabų šalių piliečiai būrėsi laisvoje skaitmeninėje erdvėje, kur ypač sudėtinga tyliai ramiai užgniaužti gerklę, „uždusinti po antklode“ represinėmis priemonėmis – revoliucijos pagreitį įgauna kviečiant į spontaniškus mitingus per globalius socialinius tinklus, trumposiomis žinutėmis. Kaire, Tahriro aikštėje, į tokius politinius „flash-mobus“ susirinkdavo

7

PROVERŽIS 2011 gruodis

šimtų tūkstančių minios.

Sunku atsikratyti įspūdžio, kad Rusijoje einama Arabų pavasario pėdomis. Ir čia pilietiniai protestai vyksta jaunimo iniciatyva. Tie, kas neturi kompiuterio ir internetinio ryšio, galbūt kol kas neįtaria apie judėjimą Maskvos ir Sankt Peterburgo, o dabar jau ir kitų miestų, gatvėse ir aikštėse, nes valstybiniai televizijos kanalai net neužsimena apie tai.

Pažeidimus rinkimuose užfiksavo neutralūs ESBO stebėtojai ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai, taip pat stebėtojai, siųsti iš LR Seimo. Bet panašu, oficialioji Maskva labiau nei neigiamo tarptautinio vertinimo bijo paprastų Rusijos žmonių sujudimo. Kad situaciją po Dūmos rinkimų Kremlius vertina labai rimtai ir joje įžvelgia revoliucinį potencialą, rodo tai, kad jau po pirmųjų protestų buvo žaibiškai mobilizuota vidaus kariuomenė.

Reikia tikėtis, kad Kremlius tinkamai sureaguos ir į tarptautinės bendruomenės bei, pirmiausia, savo piliečių pasiųstą signalą ne tolesniais areštais ir prievarta prieš protestuojančius, o ištaisant trūkumus ir atsakomybėn patraukiant atsakingus už pažeidimus. Kitas išbandymas – Prezidento rinkimai – jau visai čia pat.

Rusijos žmonės nori teisės laisvai atiduoti savo balsą sąžininguose rinkimuose ir jausti, kad patys sprendžia savo šalies ateitį. O Europos Sąjunga – vystyti strateginę partnerystę su demokratine, saugia ir stabilia šalimi, gerbiančia žmogaus ir pilietines teises bei laisves. *** Beje, nustebino gruodžio 5 dieną vienos Lietuvos televizijos vakaro žinių laidos reportaže apie rinkimus Rusijoje pateikta informacija, kad EP narys Viktoras Uspaskich vyko į Rusiją stebėti rinkimų, deleguotas Europos Parlamento. Nežinau, kokiais tikslais p. Uspaskich lankėsi Rusijoje, tačiau tikrai ne kaip Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijos narys.

EP nesiunčia rinkimų stebėjimo misijos į rinkimus organizuojančią šalį, negavęs tos šalies oficialaus pakvietimo. Nors beveik savaime suprantama procedūra, kad ESBO priklausančios šalys pakviečia rinkimus stebėti Europos Parlamentą, tokio kvietimo iš Rusijos EP nesulaukė, todėl ir stebėtojų nesiuntė.

Manau, žurnalistai turėtų tikrintis tokią informaciją atidžiau. Dabar gi gali susidaryti klaidinantis įspūdis, kad p. Uspaskich pasisakymas, jog rinkimai Rusijoje vyko skaidriai, ir Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Rusijos rinkimų organizavimo, yra kažkas daugiau nei vien tik asmeninė p. Uspaskich nuomonė.

FORUMAS

A. BILoTAITĖ: LIETuVIŠKo MEnTALITETo YPATuMAI: nETEPsI – nEVAŽIuosI. Ar TAI PAsIKEIs? Agnė Bilotaitė, Seimo narė ma. Dar daugiau – jeigu taip nesielgi, gali likti tiesiog nesuprastas ar net išvadintas mulkiu. Kodėl nesinaudoti, jeigu tai užtikrintai veikia? Galima sakyti, šimtu procentu. Jeigu nepadės dovana, tai didelė ir brangi dovana tai jau tikrai.

Kaip tai pakeisti? Ką perdėlioti galvose, kad šios schemos iš mūsų gyvenimo dingtų? Pirma turime to norėti.

O tada jau galima būtų ir pradėti, nuo mažiausiųjų. Pirmiausiai savo pačių pavyzdžiu, o paskui jau ir visokiais pamokymais.

Taigi švietimas. Štai nuo ko derėtų pradėti. Juk jau darželyje, o vėliau mokykloje ir universitete formuojasi vertybinės nuostatos, elgesio modeliai tų žmonių, kurie ateityje dirbs versle, priiminės politinius ir ekonominius sprendimus.

Lietuvos gyventojų ir verslininkų nuomone, atsakomybę už korupcijos paplitimo mąstą pirmiausia turi prisiimti politikai ir valstybės tarnautojai. Taip pat nemaža dalis mano, kad dabartinei korupcijos situacijai įtakos turi verslininkai ir gyventojai, duodantys kyšius.

Keisčiausia tai, kad dėl korupcijos paplitimo niekas neLietuvoje jau ir penktokas žino, kad norint patekti kaltina savęs, visi bado pirštais į kitus. Kitaip tariant, jeiir geresnę mokyklą, reikia tetai iš savivaldybės nuneš- gu yra kas ima, bus ir kas duoda. ti saldainių. Giminaičiai ar draugai gali padėti išspręsti Tačiau pamažu linkstama smerkti ir duodančius kyšį, visas problemas, jeigu dirba ten, kur reikia. Didžioji da- o tai jau šis tas teigiamo. lis tautos tai gerai žino ir tuo naudojasi. Jie jokiu būdu Antikorupcinis švietimas – štai kas gali išgelbėti. nesutiktų, jog visa tai ir yra korupcija. Jie sako, jog tai Noras kurti skaidrią visuomenę yra neįmanomas be tiesiog praktiškas požiūris. Tai gyvenimas. bendruomenės sąmoningumo ir švietimo programų, Korupcija yra labai glaudžiai susijusi su tautos men- apimančių šeimą, bendrojo lavinimo bei aukštąsias talitetu, kurį labai mokyklas. Vienas iš gerai atspindi liauesminių veiksnių, Antikorupciniam-pilietiniam švietimui dar dies patarlės. Kažsiekiant užkirsti keneskiriama pakankamai dėmesio. Programos kada vyko lietuvišlią korupcijai, yra kiausios patarlės egzistuoja tik popieriuje, jos formalios ir nenaujo visuomenės rinkimai. Laimėjo turinčios tęstinumo, taigi ir neefektyvios. Papožiūrio formavilabai sena, ją visi vienių iniciatyvų, tokių kaip piešinių ar rašinių mas ir pagarbos žino: „netepsi – sąžiningai bei skaikonkursai, nepakanka. Reikia rimtos ir išsamios nevažiuosi“. Šioji driai bendruomemūsų laikais įga- programos, kuri nuo pat mažumės formuotų nei diegimas. vusi kiek kitokį ats- vertybinius pagrindus.

Antikorupcinio palvį ir vartojama švietimo situacija kalbant apie korupciją.

Lietuvoje nėra nei labai gera, nei labai bloga, yra ir teiPasinaudoti giminystės ar draugystės ryšiais siekiant giamų ir neigiamų aspektų. gauti reikiamą pažymą, greičiau sutvarkyti reikalus, Parengta gana išsami antikorupcinė teisinė bazė, sugauti trokštamą darbo vietą ar postą, nunešti grynųjų kurta antikorupcinių nuostatų ugdymo sistema, metovoke ar butelį tauraus gėrimo tapo savaime supranta-

“

PROVERŽIS 2011 gruodis

8

FORUMAS dinės priemonės bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau išlieka nepakankamo finansavimo problema, neišplėtotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, antikorupcinės priemonės taikomos formaliai, o dažnai ir atsainiai.

Antikorupciniam-pilietiniam švietimui dar neskiriama pakankamai dėmesio. Programos egzistuoja tik popieriuje, jos formalios ir neturinčios tęstinumo, taigi ir neefektyvios. Pavienių iniciatyvų, tokių kaip piešinių ar rašinių konkursai, nepakanka. Reikia rimtos ir išsamios programos, kuri nuo pat mažumės formuotų vertybinius pagrindus.

Jaunimo sąžiningumo tyrimas atskleidė: nors jauni žmonės sąžiningumą laiko viena iš svarbiausių vertybių, tačiau dauguma jų pateisina principą „paslauga už paslaugą“ ar pažinčių panaudojimą savo problemoms išspręsti. Matydami nesąžiningą elgesį, net 16 proc. nesiima jokių veiksmų, o beveik trečdalis mano, kad tai ne jų reikalas. Du trečdaliai prisipažino už paslaugą atsilyginę paslauga.

Jauni žmonės nesulaukia suaugusiųjų pagalbos kovodami su nesąžiningumu. Trūksta mokytojų, aukštųjų mokyklų administracijų dėmesio. Jaunimas mano, kad didžiausią įtaką sąžiningam elgesiui gali padaryti šeima ir draugai. Jaunuoliai nurodo šias efektyviausias priemones prieš nesąžiningą elgesį: auklėjimas - 94 proc., švietimas - 90 proc.

Keturi penktadaliai jaunuolių mano, kad mokyklose reikia antikorupcinio švietimo programos, tačiau tokiose programose teko dalyvauti tik 9 proc. iš jų. Didžioji tokiose programose dalyvavusiųjų dalis jas vertina teigiamai.

Suaugusiųjų požiūris prieštaringas. Dauguma mano, kad korupcija yra kliūtis plėtojant verslą, trukdo visuomenės gyvenimui bei valstybės vystymuisi. Tačiau tiek pat žmonių mano, kad kyšio davimu galima išspręsti savo problemas. Daugiau nei pusė apklaustųjų svarbiausia ir efektyviausia priemone kovojant su korupcija laiko bausmes ir tik kiek daugiau nei penktadalis mano, jog reikia šviesti visuomenę ir kelti jos moralę.

antikorupcinę veiklą. Keliami uždaviniai - supažindinti pedagogus su antikorupcinio ugdymo turiniu ir priemonėmis, įgyvendinti nacionalinės studijų programos projektus, skirtus dėstytojų kvalifikacijai tobulinti, įtraukti korupcijos prevencijos temą, vykdyti aukštųjų mokyklų studentams skirtus projektus antikorupcijos tema ir skelbti jų rezultatus.

Esminio lūžio Lietuvoje nebus, kol nebūsime pakankamai informuota, pilietiškai subrendusi, atsakinga, morali visuomenė.

Nieko naujo – A. Zuokas, nesugebėdamas spręsti susidariusių problemų sostinės savivaldybėje, o kartu ir vykdyti savo rinkiminių pažadų, jau ne kartą visą atsakomybę yra vertęs Vyriausybei ar Seimui. Bet šį kartą, užsiimdamas tiesmuku šantažu, A. Zuokas pamiršo, kad tie 80 mln. litų, kuriuos jis nusprendė pasisavinti, yra ne kas kita, o paprastų „Snoro“ indėlininkų pinigai.

Remiantis tokia „atsakinga“ A. Zuoko logika, bet kas galėtų nustoti vykdyti savo skolinius įsipareigojimus problemų pakirstam bankui. Nepatinka valdžia, jos V. BEnKunsKAs: „BLATnŲJŲ sprendimai ir štai vienašališkai nusprendžiu negražinPoPsAs“ PAGAL A. ZuoKĄ ti pasiskolintų pinigų. Tegu gražina kiti. Įdomu, ką A. Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Zuokas darytų jei vilniečiai, pasinaudoję savivaldybės narys teikiamomis viešosiomis paslaugomis nutartų nemokėti už jas? Ir vien dėl to, kad jiems nepatinka Vilniaus Nacionalinėje Kovos su korupcija programoje įvar- meras ir jo veiksmai.

Net politiškai margas ir susiskaldęs Seimas sudėtindijamas antikorupcinio švietimo tikslas – didinti visuogoje situacijoje sugebėjo susitelkti ir sutarti, kad svarmenės nepakantumą korupcijai ir skatinti įsitraukti į

9

PROVERŽIS 2011 gruodis

FORUMAS biausias prioritetas „Snoro“ istorijoje yra indėlininkų pinigų apsauga ir grąžinimas. Tuo tarpu sostinės merui svetimos bėdos mažai rūpi, o pati banko nacionalizacija jam nėra jau toks blogas dalykas. Priešingai, gera proga kitų sąskaita nusikratyti skolų.

Toks A. Zuoko karštligiškas pinigų reikalavimas gali būti paaiškinamas ir tuo, kad „Snoras“ visai neseniai tapo didžiausiu Vilniaus miesto savivaldybės kreditoriumi. Dar daugiau, Seimo narys Ž.Šilgalis – artimas A. Zuoko bendražygis, Seime įnirtingai įtikinėjo esą „Snoras“ neturi didesnių problemų, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius 2008-2011 metais dirbo „Snoro“ Verslo klientų departamento direktoriumi. Artimiausioje ateityje „Snoras“ turėjo finansuoti ne vieną A. Zuoko projektą savivaldybėje, todėl ryžtingi Lietuvos banko ir Vyriausybės veiksmai nacionalizuojant „Snorą“ galėjo esmingai sujaukti „atsakingus“ planus artėjant Seimo rinkimams.

Kita vertus, tokia A. Zuoko pozicija yra visai logiška tąsa visų jo veiksmų mero poste. Nuo pat išrinkimo didžiausią dėmesį A. Zuokas skyrė savo viešiesiems ryšiams, kurdamas parodomąsias akcijas. Šios akcijos akcentavo A. Zuoko, kaip grubiai griaunančio nusistovėjusias taisykles įvaizdį. Vietoj administracinės baudos – šarvuočiu sutraiškytas automobilis, vietoj seniūnijų stiprinimo – siūlymas pirkti salą Graikijoje, o pažadą atpiginti šildymą meras išsprendė nusiųsdamas „griežtą“ įpareigojimą Energetikos ministerijai. Todėl ir įsiskolinimų „Snorui“ atveju meras pasirodė „kietas“ arba teistųjų žargonu – „blatnas“. Netradiciniai „blatni“ sprendimai, tačiau rezultatas tradicinis – visiškai nieko. Vien dėl parodomųjų mero akcijų problemos mieste staiga neišsprendė ir neišnyko.

Net ir menkiausią savo žingsnį stengdamasis patalpinti žiniasklaidoje, A. Zuokas krytingai maskuoja savo neveiklumą kitose srityse. Kodėl iš mero negirdėti jokių planų dėl biokuro sistemos diegimo Vilniaus šilumos ūkyje? Ar sąmoningai nieko nedarant nelaukiama kol pasibaigs šilumos tinklų nuomos sutartis su „Vilniaus energija“, kad vėliau ją be konkurso būtų galima pratęst? Kodėl meras nereaguoja į prokurorų ir viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus nutraukti viešąjį interesą pažeidžiančias sutartis su „rubikono“ įmonėmis? Kodėl savivaldybė „nemato“ Šilumos ūkio įstatymo pataisų, kurių įgyvendinimas leistų gyventojams atsisakyti su šilumos gamintojais susijusių šilumos punktų prižiūrėtojų, taip sumažinant sąskaitas už šildymą?

Siekiant toliau tęsti „blatnųjų popsą“, A. Zuokui reikalingi mokesčių mokėtojų pinigai. Jie reikalingi

„Taip“ labai, kad yra paminami bet kokie teisinės valstybės principai. Liepdamas būsimiems „Taip“ partiniams perskaityti penkias knygas, pats A.Zuokas visai ne„atsakingai“ įvertino savo žinias. Ir nors baudžiamosios teisės srityje mero patirtis yra gan solidi, tačiau administracinės, o ypač konstitucinės teisės srityse akivaizdžios spragos.

P. KuZMICKIEnĖ: TrYs BEJĖGIŠKI ZuoKo TAIP Paulė Kuzmickienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė

„Vilnius atsidūrė ant bankroto slenksčio“, „Vilnius nemokės įsiskolinimų‘. Tai tik keletas dienos naujienų antraščių, kurios verčia sunerimti vilnietį – kas darosi mieste ir kodėl miesto valdžia nesiima deramų veiksmų kai miesto biudžetas grimzta į skolų liūną?

Nieko keisto, mat Meras Zuokas rūpindamasis partijos steigimu, lankydamas Lietuvą visai pamiršo, kad jis yra sostinės meras. Akcijos atrakcijos užgožė tiesioginę mero prievolę – rūpintis miesto gyventojais, miesto reikalais. Atrodo sėkmingiau A. Zuokas planuoja socialines pašalpas, nei savo pažadus pakelti miestiečių atlygį iki 6 tūkstančių litų. Nes pašalpų atveju, tereikia suskaičiuoti prognozę ir nusiųsti Vyriausybei šalpos gavėjų skaičių, tuo tarpu sukurti darbo vietas, pritraukti investicijų, o gal visų pirmiausia peržiūrėti miesto valdymo efektyvumą – reikia lyderystės ir išmanymo.

Iki šiol tegirdėjom grasinimus teismais, bei kaltini-

PROVERŽIS 2011 gruodis

10

FORUMAS mus Vyriausybei dėl A. Zuoką ištinkančių nesėkmių.

Tačiau nei vieno žingsnio, jokių pasiūlymų kaip mažinti beveik 1mlrd. skolų negirdime. Ar turi tokį taupymo planą A. Zuokas?

Peržiūrėjus kiekvieną miesto valdymo sritį tikiu galima ženkliai sutaupyti ir mažinti įsiskolinimus, o taip pat padidinti įplaukas į miesto biudžetą. Kaip antai, pustuštės mokyklos Vilniuje, kurių išlaikymas miesto biudžetui kainuoja kiekvieną mėnesį. Dar spalio mėnesį miesto taryba svarstė klausimą dėl J. Lelevelio ir A.Vivulskio mokyklų sujungimo. Tačiau Zuokas nesiryžo priimti reikiamo sprendimo - vietoj dviejų pustuščių mokyklų palikti vieną. Skaičiai įtikina. Vienoje jų - tuščių 283 vietų, kitoje 555 vietos. Mere, pažiūrėkite į bet kurią kitą savivaldybę, tokių mokyklų neaptiksite. Taigi, neaptiksite ir tokių skolų.

Verta merui priminti ir apie galimybes papildyti miesto biudžetą, tarkime, kad ir įlipimo pro priekines viešojo transporto duris sistema. Kaip rodė paskaičiavimai, gerokai sumažėjo keleivių be bilieto skaičius, mėnesinių ir vienkartinių bilietų pardavimas išaugo.

Nuo įlipimo pro priekines duris tvarkos įvedimo dienos (2010 m.) važiuojančių be bilieto skaičius sumažėjo 24 proc. Grąžindamas senąją tvarką meras augina „zuikių“, bet ne pajamų už bilietus skaičių.

Net neabejoju, kad nuosekliai peržiūrėjus miesto biudžetą, būtų rasta galimybių sutaupyti.

Taupyti reikia. Reikia tam ryžto, supratimo ir lyderystės ir žinoma, kantrybės. Atrodo, A. Zuokui nagrinėjimas „tokių smulkmių“ neįdomus, juk neprilygsta Guhengaimo muziejaus fantazijoms. Tenka konstatuoti, jog nuo balandžio mėnesį duotos priesaikos miestui ir gyventojams praėjus vos pusei metų, meras jau dabar, sako tris bejėgiškus TAIP: Taip, nesugebu valdyti miesto reikalų.

Taip, nerandu galimybių taupyti.

Taip, nematau jokios išeities.

A. BuŽInsKAs: KoKIA TIKroJI EnErGETInĖs nEPrIKLAusoMYBĖs KAInA? Adomas Bužinskas, „Jaunimo sąjūdžio už Lietuvos energetinę nepriklausomybę” vadovas, JKL pirmininkas Seime svarstant Nacionalinės energetikos strategijos projektą, socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė, kad Lietuva turi būti labai turtinga valstybė, jei nori

11

PROVERŽIS 2011 gruodis

turėti nepriklausomą energetikos sistemą (BNS). Visi supranta, kad elektros jungtys su Vakarų Europa, Visagino atominė elektrinė, suskystintų dujų terminalas yra nemažai kainuojantys projektai. Tačiau Seimo narė turbūt nesuvokia, kad tai investicija į ateitį – juk tik turėdami saugią ir ekonomiškai efektyvią energetikos sistemą galėsime išvengti Kremliaus energetinio šantažo.

Deja, opozicija energetinę nepriklausomybę regi kaip išlaidas, o ne investiciją. Kairieji kažkodėl nekelia klausimo, kiek kainuoja būti priklausomiems nuo energijos importo?

Atsakymo toli ieškoti nereikia. Ekonomistai neseniai paskaičiavo, kad per metus energijos šaltinių importui išleidžiame 8 mlrd. litų – tai visų mūsų, Lietuvos gyventojų, pinigai, kurie galiausiai atitenka didžiajam Rytų kaimynui. Ar esame tokie turtingi, kad milijardus litų lengva ranka atiduotume „Gazprom“, RAO EES ir kitiems Kremliaus valdomiems energetikos monopolistams? Matyt, opozicijai tokie klausimai nekyla ir juos visiškai tenkina esamas status quo. Pripažinkime, kad būdami valdžioje, jie taip ir nesugebėjo realiai pasistūmėti link energetinės nepriklausomybės, nors sąlygos tam buvo palankios – šalies ekonomika augo lyg ant mielių ir lėšų savai energetikos sistemai kurti bei integruoti su Vakarais būtų atsiradę.

Nekyla jokių abejonių, jog Seimo opozicionieriai stengiasi ne nuveikti kažką naudingo kuriant nepriklausomą energetikos sistemą, o žūtbūt įkasti tiems, kurie bando Lietuvą išvaduoti iš rusiškų energetinių pančių. Geriausias pavyzdys – Nacionalinės energetikos strategijos projektas. Ši dokumentas ne tik nubrėžia Lietuvos energetinės nepriklausomybės kontūrus, tačiau ir numato konkrečius darbus, kaip tą išsvajotą energetinę laisvę pasiekti. Deja, opozicija nuolat ieško įvairių kabliukų, kad ši strategija nebūtų priimta. Rimtų prieštaravimų neišsakoma, tačiau susidaro įspūdis, kad paniškai ieškoma prie ko prikibti. Gal tikslas yra delsti iki kitų Seimo rinkimų, o susiklosčius palankiems rezultatams, energetikoje įgyvendinti savo planus?

Akivaizdu, kad reikia ryžtingų veiksmų, o ne trypčioti vietoje. Per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuva nei per nago juodymą nepasistūmėjo link nepriklausomos energetikos sistemos. Vis tikimasi monopolisto nuolaidų, nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad nemokamai niekas nieko nedalina, o tikėtis Kremliaus malonės reikštų tikėtis saulės iš Rytų parsivežimo. Pritariame šalies vadovės nuomonei , todėl nesame nusiteikę dar tiek pat laukti. Siekiame, kad tautos išrinktieji ne imituotų darbą, o realiai pastūmėtų Lietuvą link tikrosios energetinės laisvės.

POKALBIS

L. TALAT-KELPŠA: ProTEsTAI rusIJoJE rodo rInKĖJŲ sĄMonĖJE VYKsTAnTĮ PoKYTĮ

Redo Vilemo/BFL nuotrauka

Apie rinkimus ir permainas Rusijoje bei Lietuvos vidaus situaciją kalbamės su Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėju užsienio politikos klausimais Laimonu Talat-Kelpša.

Proveržis: – Ką, Jūsų nuomone, sako faktai, kad Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ parlamento rinkimuose nesugebėjo perkopti 50 proc. ribos ir užsitikrinti konstitucinės daugumos?

L. Talat-Kelpša: – Kartais atrodo, jog faktą, kad „Vieningoji Rusija“ prarado daugumą, bandoma dirbtinai sureikšminti. Iš tiesų norėtųsi paklausti, ką kei-

čia tai, kad „Vieningoji Rusija“ nebeturės konstitucinės daugumos? Ką dar Rusijos konstitucijoje jiems reikėtų pakeisti?

Proveržis: – Tačiau toks Rusijos valdančiosios partijos populiarumo sumažėjimas yra beprecedentis atvejis...

L. Talat-Kelpša: – Be abejo, populiarumo klausimą reikėtų analizuoti atidžiau. Viena vertus, matome, kad naujai išrinktoje Dūmoje bus tos pačios keturios partijos, tik balsai už jas persiskirstė kitokiu santykiu. Kita vertus, kiek opozicinėmis besiskelbiančios partijos tokios yra iš tikrųjų? Visa tai įvertinus tikriausiai galima teigti, kad Rusijoje nieko naujo neįvyko. Gal yra atvirkščiai – sąmoningai kuriama ir palaikoma iliuzija, jog keičiasi ir persigrupuoja partijos, ir tokiu būdu Rusijoje tarsi atsiranda daugiau laisvės, daugiau politinės konkurencijos? Tačiau, kaip pažymėjo ESBO stebėtojai, būtent politinės konkurencijos ir balsų skaičiavimo požiūriu pastarieji rinkimai neatitiko ESBO palaikomų standartų. Nors pats faktas, kad prie balsadėžių atėjo mažiau žmonių, yra svarbus. Protestai, kurie prasidėjo Rusijoje, rodo tam tikrą rinkėjų sąmonėje vykstantį pokytį. Buvo matyti, kad kai kuriuose Rusijos miestuose keičiasi padėtis, kai kuriose rinkiminėse apylinkėse „Vieningoji Rusija“ nesugebėjo surinkti net balsų daugumos.

Proveržis: – Paskutiniai rinkimų rezultatai – tam tikras signalas V. Putinui prieš artėjančius Rusijos Federacijos prezidento rinkimus?

L. Talat-Kelpša: – Nėra aišku, kas tą signalą siunčia, ar būsimasis prezidentas nebando suformuoti tokio politinio žemėlapio, kad jis būtų kuo parankesnis valdantiesiems. Pasigirdo kalbų, kad po prezidento rinkimų į Rusijos ministro pirmininko postą gali būti pasiūlytos visai kitos politinės figūros nei šiuo metu manoma. Jeigu tokia įvykių traktuotė pasirodytų teisinga, būtų gali-

Nors pats faktas, kad prie balsadėžių atėjo mažiau žmonių, yra svarbus. Protestai, kurie prasidėjo Rusijoje, rodo tam tikrą rinkėjų sąmonėje vykstantį pokytį. Buvo matyti, kad kai kuriuose Rusijos miestuose keičiasi padėtis, kai kuriose rinkiminėse apylinkėse „Vieningoji Rusija“ nesugebėjo surinkti net balsų daugumos.

PROVERŽIS 2011 gruodis

“

12

POKALBIS

AP nuotrauka

ma išvesti tam tikrą dėsningumą iš šių rinkimų.

Proveržis: – Po rinkimų vykstančias demonstracijas kai kurie užsienio politikos komentatoriai suskubo pavadinti „Rusijos Arabų pavasariu“, „naujos revoliucijos pradžia“ ir panašiais epitetais. Ar tikėtina, kad tokios demonstracijos galėtų išaugti į kažką panašaus, ką matėme spalvotųjų revoliucijų Ukrainoje ar Gruzijoje metu?

L. Talat-Kelpša: – Tam, kad būtų galima daryti panašias išvadas, Rusijoje reikia gyventi. Vien tam, kad būtų galima suprasti, ką jaučia žmonės ir kaip jie gyvena. Žiūrint iš šono, o esame tik išorės stebėtojai, kol kas per anksti daryti panašius vertinimus ir lyginti protestus su Arabų pavasariu. Tiesa, protesto platforma Rusijoje yra išsiplėtusi ir dabartiniai įvykiai tai aiškiai rodo. Galima prisiminti ankstesnius rinkimus ir kuo apsiribojo nepatenkintieji jų rezultatais. Kita vertus, nuo rinkimų praėjo beveik savaitė, o protestai neslūgsta, juose ypač aktyviai dalyvauja tai, ką pavadinčiau nauja visuomenės grupe. Tai vidurinė Rusijos gyventojų klasė, miestų

13

PROVERŽIS 2011 gruodis

gyventojai, mažai žiūrintys televizijos, bet aktyviai naudojantys interneto informacinius šaltinius. Šie žmonės turi kitokį nei Rusijoje dominuojantį požiūrį į įvykius.

Jie turi daugiau lūkesčių, daugiau interesų ir daugiau noro reikštis ir dalyvauti, taip pat ir politiniame gyvenime. Ši Rusijos visuomenės dalis bus svarbus veiksnys ateityje, jei tik po pastarųjų įvykių valdžia nesiims atsakomųjų veiksmų, nukreiptų į šios socialinės grupės pažabojimą.

Proveržis: – Kalbant apie visuomenės segmentus, galima paminėti dar vieną Rusijos gyventojų grupę – ultranacionalistiškai nusitekusią rusų dalį, kuri anksčiau nebuvo priešiška savo šalies politinio elito atžvilgiu. Padėtis, regis, sparčiai keičiasi. Ar nemanote, kad tokie pokyčiai turėtų kelti neramių minčių ne tik pačiam Kremliui, tačiau ir Rusijos kaimynams?

L. Talat-Kelpša: – Partijai, kurios lyderis garsėja itin radikaliais pareiškimais, šioje Dūmoje bus atstovaujama.

Ji surinko daugiau balsų nei paskutiniuose rinkimuose. Todėl galima pritarti teiginiui, kad toks visuomenės

POKALBIS segmentas plečiasi. Kita vertus nemanau, kad šiandie- stabilumą ir nupirktą stabilumą. Kai kuriose mūsų kaininėje Rusijoje kas nors būtų suinteresuotas, kad ne- myninėse šalyse tokio nupirkto stabilumo pavyzdžių stabilumo būsena apimtų visą šalį. Tai būtų pernelyg galima nesunkiai surasti. Pastaba, kad Rusijos ekonorizikinga. mika yra visiškai priklausoma nuo konkrečių žaliavų Proveržis: – Aleksejus Navalnyj, viena ryškesnių eksporto, yra labai teisinga. Duosiu tik vieną iškalbinRusijos opozicijos personų, yra žmogus, kuris kaip gą pavyzdį: Rusija yra didžiausia Lietuvos prekybos tik ir atliepia į jūsų minėtosios vidurinės rusų klasės partnerė iš visų kitų valstybių, su kuriomis Lietuva turi lūkesčius – kovoja prieš korupciją, pasisako už valdy- prekybinių ryšių. Lietuva į Rusiją eksportuoja daugybę mo sistemos skaidrumą ir apsivalymą. Tačiau tas pats skirtingų prekių. Tuo tarpu 92 proc. importo iš Rusijos į A. Navalnyj yra pagarsėjęs aštriais nacionalistiniais mūsų šalį sudaro naftos ir dujų ištekliai. Jeigu tokia šapasisakymais. Ar nepanašu, kad stipriai išreikštas lis kaip Lietuva, su Rusija besiribojanti bendra siena, be nacionalizmas yra Rusijos visuomenės kaip tokios naftos ir dujų daugiau neranda ką dar būtų galima iš tos šalies įsivežti, tai pamąstyti tikrai yra apie ką. bruožas?

Proveržis: – O kaip dabartinės tendencijos Rusijos L. Talat-Kelpša: – Gal ir būtų galima į visa tai žiūrėti kaip vien į Rusijai būdingą reiškinį, bet žvelgiant pla- politikoje ir visuomenėje atrodo iš Lietuvos perspekčiau matosi, kad nacionalistiniai judėjimai plečiasi vi- tyvos? Sudėtinga Lietuvos ir Rusijos santykių patirtis soje Europoje. Krizės sąlygomis, kai valstybės ieško at- lyg ir suponuotų, kad visuomenės paramą siekiansakymų, kodėl padėtis blogėja, lengviausia apkaltinti čiam išlaikyti Kremliui reikės daugiau parodomųjų kažką, kas nėra tavo bendruomenės visavertis narys. akcijų, nukreiptų prieš savo kaimynus?

L. Talat-Kelpša: Šiek tiek tokių tenNepamirškime, kad sovietinėje Rusijoje rau– Jei stabilumas dencijų galime šalyje nėra natūramatyti ir Lietuvoje. donasis teroras truko net 20 metų ilgiau nei Lielus, jei jis nupirktas Be abejo, Rusijoje tuvoje, buvo išžudyta daugybė milijonų žmoar kažkieno suforgausu fiksuotų ir nių. Ta trauma yra didelė, todėl ją reikia pažinti muotas, toks „stanefiksuotų smurto bilumas“ tampa atvejų, susijusių su ir suprasti, galiausiai suvokti jos reikšmę Rusitarytum narkotiku šia dinamika. Ma- jos istorijoje. Deja, šie dalykai beveik nedaromi – reikia vis daugiau tėme ir parodomų- ir, matyt, turim kantriai laukti bei nepasiduoti injekcijų, kad jį pajų teismo procesų, įvairioms provokacijoms. kai žmonės buvo laikytum. Šiandien nubausti už nužumoki vienokias dymus rasistiniu pagrindu, kiti atvejai nebuvo išaiškinti. socialines išmokas, tačiau atėjus laikui reikia mokėti Tačiau panašūs procesai Rusijoje vyksta ir reikia pripa- vis daugiau, o pačios bazės, kuri galėtų generuoti pažinti, kad Rusijos valdžia yra prisidėjusi prie ultranacio- jamas į biudžetą, nėra. Taip gimsta ir kitų visuomenės nalistinių nuotaikų skatinimo. Turiu galvoje konkrečius konsolidavimo priemonių poreikis. Jeigu pažvelgtume atvejus – pavyzdžiui, kai 2006 m. oficialios valdžios ins- į Rusijos visuomenės nuomonės apklausas, tai matytutitucijos gaudė gruzinų tautybės žmones ir juos depor- me, kad labiausiai Rusijai priešiškos valstybės yra trys tavo į Gruziją. Civilizuotomis europietiškomis elgesio Baltijos šalys, Gruzija, gal dar šiek tiek Ukraina. Dažnai normomis tokius veiksmus sunku paaiškinti. net juokinga į tokius dalykus žiūrėti – tampa nebeaišProveržis: – Pirmoji V. Putino kaip Rusijos Federaci- ku, kokiame pasaulyje gyvename, jeigu tokios šalys jos prezidento kadencija sutapo su ekonominės kri- kaip Lietuva kelia grėsmę Rusijai. Žvelgiant iš Lietuvos zės pabaiga ir energetinių išteklių kainų šuoliu. Nuo perspektyvos, įvykių raidą Rusijoje būtina stebėti labai to laiko Rusijos gyventojų socioekonominė padėtis atidžiai, tačiau kartu ir supratingai. Yra dalykų, kurių sparčiai gerėjo. Kodėl su V. Putino valdymu sieto eko- negali pakeisti per 10 ir net 20 metų. Nepamirškime, nomikos pakilimo nebepakanka užtikrinti valdan- kad sovietinėje Rusijoje raudonasis teroras truko net čiojo elito populiarumą? Dar įdomiau, kad labiausiai 20 metų ilgiau nei Lietuvoje, buvo išžudyta daugybė nepatenkinta vidurinioji gyventojų klasė, kuri iš eko- milijonų žmonių. Ta trauma yra didelė, todėl ją reikia nomikos pakilimo ir gavo daugiausiai naudos. pažinti ir suprasti, galiausiai suvokti jos reikšmę Rusijos L. Talat-Kelpša: – Galima išskirti du stabilumo pobū- istorijoje. Deja, šie dalykai beveik nedaromi ir, matyt, džius: normalų struktūrinį visuomenėje susiformavusį turim kantriai laukti bei nepasiduoti įvairioms provo-

“

PROVERŽIS 2011 gruodis

14

POKALBIS kacijoms.

Proveržis: – Privati žvalgybos agentūra „Stratfor“ neseniai publikavo analizę apie tai, kad Kremlius pačiais įvairiausiais būdais suskubo išnaudoti krizę Europos Sąjungoje tam, kad ženkliai padidintų savo įtaką ES šalyse. Kokiomis priemonėmis Lietuva pajėgi pasipriešinti tokioms tendencijoms?

L. Talat-Kelpša: – Kadangi orai Lietuvoje vėsta ir žiema ateina į kiemą, tam, kad apsisaugotum nuo gripo, reikia stiprinti imunitetą. Matyt, visi dalykai, kuriuos Lietuva turėtų padaryti, buvo, yra ir bus susiję su namų darbais.

Reikia daug ir kruopščiai dirbti, kad būtų sveika ekonomika, sveiki finansai, normalus valstybės administravimo aparatas, geri ryšiai su partneriais – pirmiausiai ES ir JAV. Ši Vyriausybė tuo ir užsiima.

Proveržis: – Esame ES ir NATO nariai, bet reikėtų pripažinti, kad nė viena iš šių organizacijų negyvena geriausių savo dienų. Ar turime papildomų būdų stiprinti šalies saugumą, visų pirma kietojo saugumo prasme?

L. Talat-Kelpša: – Yra viena sritis, kurioje reikėtų padaryti nemažai darbų. Tai vadinamasis patriotinis ugdymas. Žinant, kad jau du dešimtmečius Lietuvos

gyventojai yra vieni pesimistiškiausių žmonių visoje Europoje – tai matyti iš savižudybių, emigracijos statistikos, – tampa aišku, kad mūsų šalyje ne viskas gerai. Trūksta pasididžiavimo savo valstybe. Ar įmanoma šį pasididžiavimą sukonstruoti, kaip valstybei pelnyti savo piliečių pagarbą – tai labai subtilūs klausimai. Pažiūrėkite, kokie žemi valstybės institucijų, politikų reitingai. Jeigu piliečio pasitikėjimas šalimi ir visuomene, kurioje gyvena, yra žemas, tai jau sukuria terpę įvairioms psichologinėms ir informacinėms manipuliacijoms.. Kalbant apie kietąsias saugumo priemonės, reikia žiūrėti į mūsų turimą infrastruktūrą. Daug kalbama apie energetinę Lietuvos ir Baltijos šalių izoliaciją ir tas klausimas aktualus, jį mėginama išspręsti. Tačiau ir susisiekimo prasme Lietuva yra atskirta arba menkai integruota į bendruosius Europos tinklus. Norint pasiekti artimiausias Europos sostines, išskyrus Rygą ir Minską, reikia visos dienos. Problemų kyla net ir keliaujant lėktuvu. Tai nepanašu į XXI a. infrastruktūrą. Šioje srityje tiek šiai, tiek ir kitoms vyriausybėms dar teks nemažai nuveikti.

Proveržis: – Dėkojame už pokalbį.

Grėsmės Rusijos Federacijos kariniam saugumui 1. Vakarų siekis užtikrinti energetinį saugumą, pažeidžiant Rusijos ekonominius ir politinius interesus

2. Strateginio karinių pajėgų balanso pažeidimas (globalios priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimas, tarpžemyninių balistinių raketų atsiradimas įprastinėje ginkluotėje)

3. JAV lyderystės pasaulyje išsaugojimas, JAV ir NATO karinių pajėgų dislokavimo ir atsakomybės zonų išplėtimas (NATO plėtra į Rytus, NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų išsidėstymo pakeitimas, Jungtinės JAV ginkluotųjų pajėgų vadavietės sukūrimas Afrikos zonoje)

4. Pagrindinių Vakarų šalių karinės technikos ir technologijų pranašumas (perspektyvaus itin taiklaus ginklo sukūrimas, robotizuotų kovinių ir žvalgybos sistemų miniatiūrizavimas, nepilotuojami skraidymo aparatai)

(ES Energetikos chartijos pasirašymas ir vadinamojo „energetinio NATO“ sukūrimas)

Norvegijos teritorinės pretenzijos Suomijos teritorinės pretenzijos

5. Teritorinės pretenzijos Rusijos Federacijai ir jos sąjungininkams (pažymėta schemoje)

6. Karinės jėgos panaudojimas, pažeidžiant tarptautinės teisės principus ir normas (karinės operacijos Jugoslavijoje ir Irake)

7. Konfliktų įsižiebimo ir eskalacijos galimybė Pietvakarių ir Centrinės Azijos strateginėmis kryptimis (pažymėta schemoje)

8. Kova dėl žemės gelmių įsisavinimo ir komunikacijų diegimo Arktyje (ledlaužių laivyno plėtra, ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimas)

9. Europos Sąjungos karinio potencialo stiprinimas (ES greitojo reagavimo pajėgų formavimas)

10. Ginkluotės dislokavimas kosmose ir antipalydovinės ginkluotės sukūrimas (Kinijos ir Amerikos palydovų sunaikinimas raketomis)

11. Narkotikų tranzito per Rusiją apimčių augimas (Rusijos Federacija – narkotikų kelio iš Azijos į Europą, vadinamojo „šiaurės kelio“, kurio apyvarta – 15 mlrd. JAV dolerių per metus, dalis)

12. JAV siekis kontroliuoti Rusijos branduolinį kompleksą (kaltinimai, kad Rusijos Federacijos teritorijoje esantys pavojingi branduoliniai objektai yra blogai apsaugoti)

Estijos teritorinės pretenzijos Vokietijos ir Lietuvos teritorinės pretenzijos

Lenkijos teritorinės pretenzijos Baltarusijai

Padniestrė

Religinio esktremizmo problema

Nekontroliuojama migracija

Abchazija

Balkanai

Pietų Osetija Kurdų problema

Kalnų Karabachas

Korėjos problema Afganistanas

Irako problema Palestinos problema

Japonijos teritorinės pretenzijos Irano problema

Sutartiniai žymėjimai: - vykstančių ir galimų ginkluotų konfliktų regionai - valstybės, turinčios potencialą gaminti masinio naikinimo ginklą - JAV ir NATO karinės pajėgos

Šaltinis: kommersant.ru Rusijos kariuomenės Generalinio štabo medžiaga

15

PROVERŽIS 2011 gruodis

PJŪVIS

E. KAZLAusKAs: LIETuVA BuVo TEIsI BALsuodAMA PrIEŠ PALEsTInos nArYsTĘ unEsCo Emilis Kazlauskas, politologas, užsienio įvykių apžvalgininkas Spalio 31-ąją dieną Lietuva balsavo prieš Palestinos priėmimą į UNESCO. Nepaisant kartais net piktų bei neigiamų atsiliepimų, Lietuvos pasirinkta pozicija buvo visiškai teisinga.

Pagrindinis tokio balsavimo argumentas buvo tas, jog Palestinos siekis tapti UNESCO nare yra skubotas bei ne tik kad neprisidės prie taikaus konflikto su Izraeliu sprendimo, tačiau jį tik dar labiau paaštrins. Akivaizdu, kad šiam siekiui prieštaravo Izraelis ir jo artimiausi sąjungininkai, šiuo metu nepripažindami Palestinos valstybingumo.

Kaip teigė premjeras Andrius Kubilius, santykiai tarp Palestinos ir Izraelio turėtų būti derinami dvišalėse derybose, o būtent toks Palestinos pasirinkimas buvo vienašališkas. Galiausiai Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos poziciją geriausiai nusako ši citata iš oficialaus pareiškimo: „Formuluodami koordinuotą nacionalinę poziciją, remiamės politinės logikos, principingumo, nuoseklumo, pragmatizmo prielaidomis bei šalies strateginių ir saugumo interesų suvokimu“.

Maksim Ivanov nuotrauka Visi šie aspektai priešiškai nusiteikusių komentatorių yra vienaip ar kitaip niekinami. Du paskutinieji, bę ir tam pasitelkiama „moralizavimo“ taktika. Neva akivaizdu, iššaukia dažnai aklą antiamerikanizmą – Lie- Lietuva turėtų prisiminti, jog ir ji dar visai neseniai kotuva vadinama JAV politikos įkaite, marionete – sąrašą vojo už nepriklausomybę ir turėtų užjausti Palestiną galima tęsti ir gausybe nenorminės leksikos variantų. šios kovoje už tą patį tikslą. Visgi ši pozicija yra ne tik Šioje vietoje daug plėtotis neverta, nes nesugebėjimas neteisinga, tačiau ir amorali.

Pirmiausia, Palestina pasaulyje nėra vieniša, kokia suvokti Lietuvos strateginių partnerių ir jų įtakos šalies strateginiams bei saugumo interesams, ko gero, argu- buvo Sąjūdžio Lietuva, o priešingai - ji jau yra pripažinta 127 valstybių. Pati Palestinos išsivadavimo organizamentais nėra pagydomas.

Tačiau baisiausia yra tai, kad su teisuoliška išraiš- cija (PIO) nuo 1975 metų turi nuolatinio stebėtojo staka kimbama prie kitų Lietuvos pasirinkimo faktorių tusą JT Generalinėję asamblėjoje. Negana to, Palestina, – principingumo ir nuoseklumo. Principinga Lietuvos priešingai nei Sąjūdžio Lietuva, turi realią autonomiją pozicija vadinama vos ne amoralia, o akivaizdus nuose- bei gauna milžinišką tiek JAV, tiek Europos Sąjungos fiklumas – istoriniu neteisingumu. Tačiau apie viską nuo nansinę paramą valstybės kūrimo tikslais.

Tai, kad „moralizavimas“ iš tiesų ne tik neturi papradžių. grindo, bet yra ir Turbūt pats abamoralus, galima Turbūt pats absurdiškiausias teiginys, kuriuo surdiškiausias teimatyti iš fakto, jog ginys, kuriuo no- norima diskredituoti Lietuvos sprendimą yra Lietuva jau dabar rima diskredituoti dabartinės Palestinos lyginimas su Sąjūdžio de facto pripažįsta Lietuvos sprendilaikų Lietuvos kova už nepriklausomybę ir tam Palestiną (pvz. primą yra dabartinės pažindama PalesPalestinos lygini- pasitelkiama „moralizavimo“ taktika. Neva Lietinos Okupuotųjų mas su Sąjūdžio tuva turėtų prisiminti, jog ir ji dar visai neseniai Teritorijų pasą). laikų Lietuvos kova kovojo už nepriklausomybę ir turėtų užjausti Savo ruožtu pati už nepriklausomyPalestiną šios kovoje už tą patį tikslą.

Palestina, turėda-

“

PROVERŽIS 2011 gruodis

16

PJŪVIS ma daug daugiau teisių ir pasaulinio pripažinimo 1988 - 1991-ųjų metų laikotarpyje, to paties tikrai nedarė Lietuvos atžvilgiu.

Tačiau labiausiai Sąjūdžio laikų Lietuvą ir dabartinę Palestiną skiria elgsena siekiant nepriklausomybės. Lietuva tuomet buvo vedama taikios, „dainuojančios“ revoliucijos, kurios tikslai buvo atstatyti istorinę Lietuvos nepriklausomybę bei leisti patiems lietuviams apspręsti tautos bei valstybės politinį kelią, numetus nuo pečių sovietinę diktatūrą.

Tuo tarpu Palestina nesiekia istorinio teisingumo.

Apskritai, Palestina negali apeliuoti į istorinį teisingumą šiame Viduriniųjų Rytų konflikte. Jos žmonės, kartu su suinteresuotu arabų pasauliu, atsisakė šios galimybės dar 1948 metais, užpuldama tarptautinės ben-

Remy de la Mauviniere/AP nuotrauka

druomenės sutarimu teisėtai įkurtą Izraelį. Netgi dabar Palestinos reikalaujamos 1967 sienos yra ne istorinio teisingumo atstatymo siekis, o greičiau tarpinis politinis tikslas, susidūrus su stipresne nei tikėtasi Izraelio valia egzistuoti. Ir šiuo metu Palestina (čia ypač išskirtina Hamas teroristinės grupuotės, valdančios Gazos ruožą, elgesys) kovoje nevengia aktyvaus smurto prieš Izraelio civilius. Nežinia, ką būtų pasiekę Sąjūdžio Lietuvos šalininkai, žudydami ar grobdami rusų civilius ar kareivius.

Kitaip tariant, pats lyginimas yra išties absurdiškas, ir verčia manyti, kad ši amoraliai „moralizuojanti“ taktika, yra ne daugiau kaip ciniškas politinis išskaičiavimas.

Kodėl Lietuva, balsuodama prieš Palestinos narystę UNESCO, ir taip duodama suprasti, kad šiuo metu ne-

17

PROVERŽIS 2011 gruodis

pritaria Palestinos valstybingumui, pasielgė teisingai?

Yra keletas svarių priežasčių paremti šį teiginį.

Pirmiausia derėtų išskirti faktą, kuris jau buvo paminėtas – dalis palestiniečių yra susivieniję į teoristinę organizaciją – Hamas. Tą pripažįsta Lietuvos sąjungininkai ES, ir pati JAV. Negana to, kad esame teisiškai saistomi savo pačių oficialių vertinimų, moraline prasme tai yra vienintelis teisingas vertinimas. Visgi su tuo sutinka ne visi. Štai Islandija neseniai pripažino Palestinos nepriklausomybę. Tai įvyko turbūt dėl to, kad Islandija teroristinę organizaciją Hamas oficialiai laiko taikia politine partija, nepaisant to, kad jos leidžiamos raketos į Izraelį kažkodėl dažniausiai kliudo civilinius taikinius.

Antra, netiesioginis Palestinos valstybingumo pripažinimas netgi per tokias detales, kaip priėmimas į UNESCO, yra tiesiausias kelias į šio Viduriniųjų Rytų konflikto eskalavimą. Tol, kol pati Palestina neišgyvendins iš autonomijos teroristinių organizacijų ir nesugebės kontroliuoti savo teritorijos demokratinėmis priemonėmis, tol Izraelis, o kartu ir jo sąjungininkai Vakaruose, neturės jokio politinio bei moralinio pagrindo svarstyti Palestinos valstybingumo klausimo.

Ekstremistinio Hamas, veikiančio Gazos ruože, politinėje programoje aiškiai įrašytas tikslas sunaikinti Izraelį.

Nuosaikesnė partija Fatah, dminuojanti Vakarų Krante šioje vietoje „atsilieka“, tačiau šių metų lapkričio pirmąją jos lyderis Mahmoudas Abbasas, kuris ir inicijavo Palestinos žygį į pripažinimą per JT, pasakė įsimintinus žodžius. Viename savo interviu Egipto televizijai jis patikino, jog „Aš jau tai sakiau anksčiau, ir visąlaik sakysiu: niekada nepripažinsiu [Izraelio] valstybės žydiškumo ar apskritai žydiškos valstybės.“ Tenka sutikti, jog tai pakankamai iškalbinga derybinė pozicija Viduriniųjų Rytų konflikto kontekste.

Siekis vienašališkai, pasinaudojant antiizraelietiškomis ir antiamerkanistinėmis nuotaikomis JT Generalinėje asamblėjoje, tapti visateise tarptautinės bendruomenės dalimi veda į niekur. Ne Vakarų nenoras pripažinti Palestinos valstybę, o joje vešintis antisemitizmas bei atsisakymas sutartinai pripažinti Izraelio teisę egzistuoti yra pagrindinė problema, neleidžianti išspręsti šio užsitęsusio konflikto.

Galiausiai Lietuva balsuodama prieš atliko moralinę pareigą, stodama į civilizaciškai artimesnės valstybės pusę. Izraelis yra vienintelė demokratinė valstybė Viduriniuosiuose Rytuose, puoselėjanti vakarietiškas vertybes bei esanti nuo Vakarų pasaulio istorijos neatsiejamos judėjiškos kultūros atstovė. To nedera pamiršti, kai priešingoje barikadų pusėje stovi teokratijoje bei autokratijoje besimurkdantis arabų pasaulis.

PJŪVIS

A. VYŠnIAusKAs: KAI rAdIKALIZMAs GIMdo rAdIKALIZMĄ Andrius Vyšniauskas , Ministro Pirmininko padėjėjas Europos politologai, laikau bandymą prognozuoti, kas vyks toliau. Kaip įvykiai Norvegijoje paveiks politinius procesu ne tik šioje šalyje, bet ir visoje Europoje? Jei įtaka bus, kaip ji pasireikš?

Mano nuomone, galime tvirtai teigti, jog Norvegijos įvykių įtaka politinių kampų aštrėjimui bus nemenka.

Tiek Norvegijoje, tiek visoje Europoje. Paradoksalu, Norvegijos skerdikas Andersas Behringas Breivikas oficialiai teigia savo išpuoliu norėjęs sumažinti kairiosios Norvegijos darbininkų partijos įtaką šalies politikoje, tačiau jo žingsnis šios partijos įtaką šalyje tik dar labiau sustiprins. Išpuolis atveria kelią Norvegijos darbininkų partijai bei jos partnerei vyriausybėje radikaliajai marksistinei Socialistinės kairės partijai išsilaikyti šalies politikos Olimpe dar ne vienerius rinkimus.

Pastaruoju metu šių partijų tandemo populiarumas mažėjo ir kituose rinkimuose pergalė buvo prognozuojama antiislamistinei, ekonomikoje liberaliai, o visuomenės klausimais konservatyviai Progreso partijai. Ši partija po 2005 m. rinkimų tapo antra įtakingiausia partija Norvegijos parlamente, o 2009 m. rinkimuose šią poziciją sustiprino dar keliais mandatais. Po 2013 m. rinkimų Progreso partija tikriausiai būtų formavusi dešiniąją koaliciją su Konservatorių ir Krikščionių demokratų partijomis. Išpuolis prieš Norvegijos darbo partijos jaunimą šias viltis greičiausiai sužlugdys, o tai įrodyti galime žvelgdami į Norvegijos kairiųjų politinių partijų reitingų augimą po kruvinojo išpuolio.

Tačiau tai nebus tik Norvegijos tendencija. Dėl didžiulio žiniasklaidos dėmesio Europoje greičiausiai suaktyvės radikalios kairiosios grupuotės, kurios skelbsis kovojančios su radikaliąja dešine bei visuomenės religingumu. Radikalioji dešinė į tai atsakys matomomis politinėmis akcijomis, tam tikru politiniu pakilimu ir taip pat mėgausis žiniasklaidos susidomėjimu. Visa tai persimes ir į Lietuvą.

Kartais negaliu atsistebėti žmonių naivumu ir trumpa atmintimi. Štai pastaruoju metu jau ne kartą pastebiu mūsų visuomenėje vyraujant nuomonę, kad koks nors didelio atgarsio susilaukęs įvykis nutiko staiga, netikėtai, visiškai neaiškiomis aplinkybėmis. Ypač tai pasakytina apie politinius procesus.

Staiga imame stebėtis, kai kokios nors Europos valstybės rinkimuose sėkmingai pasirodo radikalios politinės jėgos, kai „visiškai nelauktai“ iškyla kokie nors kontraversiški politiniai lyderiai ar įvyksta tokio mąsto politizuotos skerdynės, kokias matėme Norvegijoje. Vis dėlto, kaip liaudis pasakytų: nėra ugnies be dūmų.

Dėl Norvegijos įvykių ypatingai apmaudu. Žuvo daugybė nekaltų, niekuo dėtų jaunų žmonių. Kadangi pats aktyviai dalyvauju politinių jaunimo organizacijų veikloje, dažnai vykstu į panašaus pobūdžio stovyklas kaip vykusi Norvegijoje, šis išpuolis priDėl didžiulio žiniasklaidos dėmesio Europovertė susimąstyti ir apie mano paties saugumą. Neduok, Dieve, ir Lietuvoje je greičiausiai suaktyvės radikalios kairiosios atsirastų panašaus plauko psichopatas. grupuotės, kurios skelbsis kovojančios su radiDeja, visko gali būti. kaliąja dešine bei visuomenės religingumu. RaVis dėlto šiame straipsnyje nenorėčiau nagrinėti to, kas vyko tą nelemtą dikalioji dešinė į tai atsakys matomomis politipenktadienį Osle ir jo apylinkėse. Labai nėmis akcijomis, tam tikru politiniu pakilimu ir svarbiu uždaviniu, kurį šiuo metu turė- taip pat mėgausis žiniasklaidos susidomėjimu. tų bandyti įminti tiek ir Lietuvos, tiek ir

“

Visa tai persimes ir į Lietuvą.

PROVERŽIS 2011 gruodis

18

PJŪVIS

Reuters nuotrauka

Iškart po išpuolių Europos ir Lietuvos žiniasklaidoje giau, tačiau Europoje paplitusios tos protestantizmo mirgėjo antraštės, siejančios Norvegijos skerdiką su kryptys, kurios nėra linkusios į fundamentalizmą. Taigi, konservatyviaisiais politiniais judėjimais bei krikščio- Norvegijos pareigūnų atliktas tyrimas dėl įvykių Osle ir niškuoju fundamentalizmu. Dabar, neprabėgus net Utoya saloje greičiausiai nustatys, kad Norvegijos skerdviem savaitėms nuo tų kruvinų įvykių, akivaizdu, jog dikas tėra psichopatas, kuriam labai „pasisekė“, o ne A. B. Breivikas neturėjo nieko bendro su konservatyvio- dešinysis religinis fundamentalistas, kaip tai bandyta mis politinėmis idėjomis ar juo labiau su krikščioniš- eskaluoti iš pradžių.

Dėl nepamatuotos ir skubotos žiniasklaidos reakcijos kuoju fundamentalizmu. Būtų absurdiška, jei žmogus savo manifeste išdėstęs, kaip mėgsta vieną žymiausių ir staiga paplitusi nuomonė apie dešiniųjų radikalų arba radikaliausių liberaliųjų dogmatikų Johną Stuartą Millį, krikščionių fundamentalistų išpuolį Europą audrins dar galėtų save vadinti konservatoriumi. J. S. Millis atstova- ne vieną mėnesį. Net ir nepaisant akivaizdžiai klaidinvo radikaliausiam liberalizmo sparnui, siūliusiam tokias gos informacijos ar netikslių faktų. Kaip ir minėjau, tuo kardinalias ir utopines visuomenės pertvarkymo vizi- pasinaudodami kairieji radikalai skelbs savotišką kryjas, kurios gali labai sėkmingai varžytis su Karlo Markso žiaus žygį politinei dešinei, nacionalizmui bei visoms religijos formoms. komunizmu bei iš Tai tarsi nuo pat žmonijos pradžių žinomos Europos parjo kylančia dabartilamente galėsinės demokratinės „akis už akį, dantis už dantį“ taisyklės įgyvendinimas politikoje. Skaudžiausia, kad po kurio laime pasiklausyti kairės ideologija. įspūdingų kalbų Tokia pati si- ko pasimiršta akis ar dantis buvo pamuštas piriš socialistų arba tuacija ir su A. B. miausiai, pradedama nebeskaičiuoti nei dantų komunistų frakBreiviko krikščiocijų atstovų. Jie, niškumu. Jis pats nei akių, o galų galiausiai nelieka nei tų akių, dėdami ranką prie pripažįsta, jog nei tų dantų. Tik subjaurotas veidas bei visam širdies, kartos, kad nebuvo nei prak- laikui prarasta garbė. visos Europos bėtikuojantis krikščionis, nei gerai įsigilinęs į krikščioniškąjį mokymą. Juo dos prasideda nuo religijos bei dešiniųjų. Pasitaikys net labiau yra abejotinos jo sąsajos su kokia nors radikalią- visiškai absurdiškų siūlymų drausti religinius simbolius, ja krikščioniškąja bendruomene. Europoje tokių ben- o gal net ir pačias religijas. Galbūt kai kurie šių siūlymų druomenių yra mažai, labiausiai dėl to, jog katalikiška- virs kūnu ir matysime žiaurių politinių išpuolių prieš sis mokymas yra atsparus savo sekėjų radikalizacijai, o niekuo dėtus tikinčiuosius. Pirmosios kregždės jau čia Romos Katalikų Bažnyčia atlikdama ganytojiškąją misi- – Airijoje svarstoma iniciatyva įpareigojanti kunigą poją geba situaciją suvaldyti. Protestantiškuose kraštuose licijai išduoti šventą išpažinties paslaptį.

Nemanykite, jog tai daroma iš idealizmo. Ne, tai labai dėl laisvo šios krikščioniškojo tikėjimo šakos dogmų interpretavimo religinio radikalizmo pasitaiko kiek dau- pragmatiška reakcija, kuria siekiama iššaukti dar dau-

“

19

PROVERŽIS 2011 gruodis

PJŪVIS Kundrotas ir kt.) bei „atkurti“ Lietuvių tautininkų sąjungą. Skirtingai nei anksčiau šių politikų bei politinių jėgų nuomonės, pareiškimai lengviau nei anksčiau pateks į pirmuosius šalies dienraščių puslapius, o tauta su dideliu smalsumu juos skaitys.

Atsaką tam, neabejotinai, ruošia ir kairieji „intelektualai“ su Naujosios kairės judėjimu priešakyje. Jų jaunimo sparnas – Tolerantiško jaunimo asociacija – gerai finansuojamas privačių Europos fondų, greičiausiai paruoš ne vieną kontraversišką rezoliuciją, jas teiks Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai ir taip dar labiau kaitins situaciją tarp jaunimo. Žmogaus teisių stebėjimo institutas paskelbs dar vieną pranešimą apie blogėjančią situaciją Lietuvoje, o tokio žalingo jų elgesio įrodymas – Lietuvos žeminimas ESBO tarybos metu įvykę neadekvatūs skundai garbiems svečiams iš užsienio dėl neva blogos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Už tai šis institutas gaus dar daugiau finansavimo iš įvairių tarptautinių institucijų, galės pasisamdyti daugiau darbuotojų, dažniau rodysis spaudoje, geriau pasiruošti 2012 m. kovo 11-ąjai, kai bus bandoma išprovokuoti susidūrimą su nacionalistais. O ką jau bekalbėti apie įvairius kairiuosius viešuosius komentatorius, kurie tikrai nepraleis progos patylėti.

Po viso šito Kovo 11-osios eitynės 2012 m. bus ypač didelės ir galbūt kai kurios internetinės žiniasklaidos priemonės net svarstys galimybę jas transliuoti tiesiogiai. Juo labiau, kad jų metu jau gresia radikalių kairiųjų ir nacionalistų susidūrimas, gal net riaušės. Be abejo, prie viso šio margo paveikslo savo teptuką pridės ir kaimyninė Rusija. Ji niekada nepraleidžia progos solidžiai investuoti į politines jėgas, kurios jos manymu gali mūsų šalyje įžiebti politinio nestabilumo ar bent jau nukreipti dėmesį nuo žymiai svarbesnių, su Rusijos interesais Lietuvoje susijusių politinių temų, pavyzdžiui, energetikos.

Tai tarsi grandininė reakcija, kurios pradžios po metų niekas jau nebeprisimins, bet kurią sustabdyti bus labai sunku. Viso to šaknys glūdi labai paprastame principe: radikalizmas gimdo tik radikalizmą. Tai tarsi nuo pat Reuters nuotrauka žmonijos pradžių žinomos „akis už akį, dantis už dantį“ taisyklės įgyvendinimas politikoje. Skaudžiausia, kad ne Norvegijos įvykiai ir klaidinga reakcija į juos Lietu- po kurio laiko pasimiršta akis ar dantis buvo pamuštas vių tautinio jaunimo sąjungos stovyklos Dieveniškėse pirmiausiai, pradedama nebeskaičiuoti nei dantų nei niekas tikriausiai net nebūtų pastebėjęs, niekas ne- akių, o galų galiausiai nelieka nei tų akių, nei tų dantų. būtų apie ją rašęs. O dabar šios organizacijos lyderiai Tik subjaurotas veidas bei visam laikui prarasta garbė. mėgaujasi spaudos dėmesiui ir taip gauna progą paStraipsnis publikuotas 2011 m. rugpjūčio 3 d. naujienų sirodyti prieš artėjančius Seimo rinkimus. Netrukus turėtų susivienyti įvairaus plauko radikaliosios Lietuvos portale DELFI.lt, po pasaulį sukrėtusių įvykių Norvegijoje. personos (Ričardas Čekutis, Gintaras Songaila, Marius giau radikalizmo. Sužadinti tą pačią radikaliąją dešinę, nuolatos kurstyti konfliktą ir taip šiuo metu ne be reikalo marginalizuotiems politikams išsikovoti vietą po saule. Tai yra tam tikras galios žaidimas, kuriame radikali kairė negalėtų egzistuoti be radikalios dešinės, o svarbiausiais veikimo įrankiais tampa populizmas bei nuolatinis visuomenės puolimas.

Visuomenės dauguma tokioje situacijoje ginsis laikydamasi nuosaikiai, nesiimdama jėgos veiksmų, tačiau įvairaus plauko oportunistai pasinaudos šia situacija politiniam populiarumui sukaupti. Trumpai tariant, yra tikėtina, jog pasinaudodamos patogia situacija radikaliosios kairiųjų grupuotės imsis tam tikrų viešų išpuolių prieš tuos, kuriuos laiko savo priešais. Šie į tai, deja, atsakys. Ypač tie, kurie siekia taip susikrauti šiokio tokio politinio kapitalo. Dažnai tai tebus vidutinybės, politiniai marginalai, o ne tikri poliniai lyderiai, tačiau ir jų veikla gali padaryti nemažai nuostolių.

Lietuvą tai taip pat palies. Jau dabar matome, kad visą rudenį netyla kalbos apie radikalus Lietuvoje. Jei

PROVERŽIS 2011 gruodis

20

VOX POPULI

KELIOS TAIP REIKŠMĖS: •

TAIP – tikėk Abonentu ir pasimauk;

•

TAIP – tegul Abonentas išvagia pinigus;

•

TAIP – teistą Abonentą į premjerus;

•

TAIP – tauta Abonentui į piniginę;

•

TAIP – tautiečių apgavystė ir plėšikavimas.

Iš interneto komentarų folkloro

21

PROVERŽIS 2011 gruodis

EUROPA

Iš kairės: Radvilė Morkūnaitė, Indrė Baublytė, prof. Vytautas Landsbergis, Gintarė Narkevičiūtė, Adomas Bužinskas, Vesta Ratkevičiūtė

Gruodžio 7-8 dienomis, visų Europos Sąjungos šalių delegacijos rinkosi Marselyje, didžiausiame Prancūzijos uostamiestyje, kur vyko Europos liaudies partijos (European People‘s Party – EPP) kongresas. EPP suvažiavime, kurio metu priimami programiniai bei su vidaus teisiniu reguliavimu susiję sprendimai, Lietuvai atstovavo europarlamentarai prof. Vytautas Landsbergis, jo padėjėja Indrė Baublytė, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, o taip pat Tėvynės sąjungos – Lietuvos lrikščionių demokratų partijos vykdantysis sekretorius Raimundas Alekna. Kartu su savo partijos kolegomis EPP kongrese dalyvavo ir Europos studentų demokratų (European Democrat Students – EDS) politikos vadovė, TS-LKD Jaunimo bendruomenės valdybos narė Gintarė Narkevičiūtė bei Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) pirmininkas Adomas Bužinskas.

Atvykusius delegatus sveikino ne tik Marselio meras Jeanas-Claudeas Gaudinas, bet ir Prancūzijos Respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy, kvietęs palaikyti naująją ekonominę politiką euro zonos klausimu. Tos pačios pozicijos laikėsi ir kongrese dalyvavusi Vokieti-

jos kanclerė Angela Merkel, EPP prezidentas Wilfriedas Martensas, EPP vykdantysis sekretorius Antonio Lopezas-Isturizas, Europos Liaudies partijos grupės pirmininkas Josephas Daulas, ministrai pirmininkai Viktoras Orbanas (Vengrija) ir Donaldas Tuskas (Lenkija) bei dauguma Europos Sąjungos šalių atstovų. Savo kadenciją baigiantis Europos Parlamento vadovas Jerzy Buzekas pabrėžė, kad, nepaisant įvairių nesutarimų, atėjo metas imtis realių veiksmų bendros ekonominės Europos Sąjungos politikos klausimais.

Nors EPP suvažiavime dalyvavę konservatorių ir krikščionių demokratų partijų delegatai atstovavo kone visoms ES šalims, absoliuti dauguma dalyvių pritarė kongreso tribūnoje išsakytoms Europos šalių vadovų mintims – krizės akivaizdoje laikytis vieningai, stiprinti bendradarbiavimą ir tikėti Europos, kaip svaraus politinio bei ekonominio vieneto ateitimi. Kongresas, balsų dauguma, o taip pat ir su Lietuvos delegacijos palaikymu, patvirtino dokumentą, nustatantį artimiausio laikotarpio ES raidos gaires ir išryškinantį svarbiausius ES principus.

PROVERŽIS 2011 gruodis

22

SĖKMĖS ISTORIJA

A. BuŽInsKAs: JKL YrA dIdELIs drAuGŲ BŪrYs, TIKInTIs Ir BEsIMĖGAuJAnTIs Tuo, KĄ dAro Kalbiname naująjį Jaunųjų konservatorių lygos pirmininką Adomą Bužinską – jauną, gal kiek ekstravagantišką asmenybę, kuri stebina neįprastais vadovavimo organizacijai metodais ir sugebėjimu aplink save sutelkti šaunius žmones. Adomas interviu davė viešėdamas didžiausios Europos politinės jėgos Europos liaudies partijos kongrese.

Proveržis: – Adomai, esi jaunas žmogus, kuriam šie metai buvo itin sėkmingi: baigei mokyklą, įstojai į VU TSPMI, tapai Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) pirmininku, šios organizacijos atstovu Europos studentų demokratų organizacijoje, Jaunimo sąjūdžio „Už energetinę nepriklausomybę“ kūrėju ir lyderiu.

Kodėl būtent JKL? Kodėl būtent energetinė nepriklausomybė?

A. Bužinskas: – Na, šiais metais didelių nesėkmių tikrai nepatyriau, todėl jie greičiausiai ir buvo sėkmingi.

Iš tiesų savo užsibrėžtus tikslus man pavykto daugiau ar mažiau pasiekti, o kad teks prisiimti dar ir tiek atsakomybės tikrai nesitikėjau, nebuvau to planavęs. Tačiau iššūkiai tik paįvairina gyvenimą.

Mano pasirinkimą tapti JKL nariu lėmė vertybės ir idėjos, kuriomis tikiu bei konservatizmo moralinis teisingumas. Žinoma, esu labai laimingas, jog turėjau galimybę mokytis Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, nes ši mokykla man davė labai daug ir jos dėka aš žinau, kad už energetinę nepriklausomybę gimė natūraliai, nes tai kol kas tikrai einu teisingu keliu. Kaip bus ateityje, paroyra viena iš tų sričių, kur turime eiti užtikrintais žingsdys laikas, bet nemanau, kad atsirastų didelių pokyčių niais į priekį, nors mano pažiūrose. ir yra norinčių, kad Lietuvos politinį JKL‘as turi tapti ta organizacija, kuri visuomeuž pigesnes dujas ir ekonominį gyžygiuotumėm atvenimą net ir bū- nėje būtų žinoma kaip išsilavinusio bei pilietišgal į Rytus. Tokių damas moksleiviu ko jaunimo derinys. Turime tapti visuomenės žmonių veikimo visados sekdavau bei politikų „sąžinės balsu“, bet taip pat nepaprincipai nepasipakankamai atimiršti jauno žmogaus, kurį reikia bent kiek sukeitė per daugelį džiai, tad konsermetų – panašiai jie vatyvųjį sparną dominti visuomeniniu bei politiniu Lietuvos elgėsi ir prieš 1940 palaikiau jau anks- gyvenimu. metus. čiau. Kai apsisprenProveržis: – Atdžiau, jog noriu ne ėjęs į Jaunųjų konservatorių lygą netrukus pradėjai tik domėtis, bet ir pats kažką nuveikti vardan savo šalies vadovauti jos Vilniaus filialui. Greitai jis tapo stipriau- įstojau į JKL. Manau, jog mane labai paskatino viešosiu JKL padaliniu Lietuvoje. Aukštą lygį išlaikote ir iki joje erdvėje sklindantis neteisingumas konservatyviųjų šiol, o tau tapus visos organizacijos pirmininku panajėgų atžvilgiu ir visiškas (dabar opozicinių jėgų) negešu, kad JKL‘e prasideda įdomios permainos ir ženklus bėjimas protingai, nuoširdžiai ir be bjauraus populizsuaktyvėjimas. Kaip tau tai pavyksta? mo argumentuoti tam tikrais klausimais. Tad ir akcijos A. Bužinskas: – Manau, jog pagrindinė viso to prie-

“

23

PROVERŽIS 2011 gruodis

SĖKMĖS ISTORIJA

žastis - mane supantys žmonės. Vienintelis dalykas, kurį turėjau padaryti visiškai vienas - sutelkti juos į stiprią komandą. Dabar JKL‘as vis labiau ir labiau tampa tokiu, kokį jį ir įsivaizdavau ateidamas į organizaciją. Galiu pasakyti taip – JKL yra didelis draugų būrys, tikintis ir besimėgaujantis tuo, ką daro. Esame stiprūs tuo, jog mus jungia idėjos bei bendras noras keisti, judėti į priekį, aukotis ir dirbti vardan tos Lietuvos.

Proveržis: – Kokiu keliu tu ir tavo komanda ketinate sukti JKL‘ą artimiausiais metais?

A. Bužinskas: – Galiu pažadėti, jog JKL‘as keisis ir tikrai stipriai. Visų pirma, didelį dėmesį kreipsime į vidinį mūsų bendravimą, aktyvų kalbėjimąsi su nariais ir bendrą darbą tarp JKL filialų, kurių skaičius artimiausiais metais turėtų išaugti. Stipriname savo komandą ir vis geriau vienas kitą pažįstame, todėl nemanau, kad bus sunku tai pasiekti.

JKL‘as turi tapti ta organizacija, kuri visuomenėje būtų žinoma kaip išsilavinusio bei pilietiško jaunimo derinys. Turime tapti visuomenės bei politikų „sąžinės balsu“, bet taip pat nepamiršti jauno žmogaus, kurį reikia bent kiek sudominti visuomeniniu bei politiniu Lietuvos gyvenimu.

Tikiu, kad po dviejų metų JKL‘as taps stipriai organizacija, turinčia svarų balsą visuomenėje ir gebės prisi-

dėti prie pokyčių valstybėje. To Lietuvai tikrai reikia ir jaunimas tai gali duoti.

Proveržis: – Taip pat šią vasarą įstojai ir į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Tenka pastebėti, kad pastaruoju metu prie TS-LKD gretų prisijungia vis daugiau jaunimo. Ir tai ne tik Vilniaus ar Kauno tendencija, tai vyksta visoje Lietuvoje. Kodėl tu įstojai į TS-LKD? Kokį vaizdą čia matai?

A. Bužinskas: – Savo ateitį norėčiau sieti su politika.

Esu konservatorius, tad pasirinkimas į kurią partiją stoti buvo grįstas idėjomis. O geros idėjos veda tik į TS-LKD (šypsosi).

Manau, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo pradeda nors kiek domėtis politika ir valstybės gyvenimu ir tai labai šaunu. Jaunimui, kuris nori keisti Lietuvą, galiausiai tenka suprasti, kad TS-LKD yra palankiausia politinė bendruomenė tai daryti.

Kai įstojau į partiją, maniau, kad čia bus sunku, daug senų žmonių ir pan... Na, visi tie viešumoje sklandantys stereotipai. Dabar matau, kad tai buvo visiškai klaidingas požiūris. Čia daug šaunių ir įdomių žmonių, o jei turi gerų idėjų, noro ir jėgų – tik imk ir daryk. Dėl šios priežasties TS-LKD galiu pavadinti „idėjų ir veiksmo partija“ – būtent tai man labiausiai ir patinka.

Proveržis: – Ačiū ir sėkmės darbuose.

PROVERŽIS 2011 gruodis

24

kas pavogė

Kalėdas? www.kaspavogekaledas.lt Reklaminė kampanija apmokėta iš Tavo kišenės.

IDĖJOS IR VERTYBĖS

K. ILGAVA: APIE KAIrŲJĮ JAunIMĄ Prasilenkdami gatvėje į jį neatkreipsite dėmesio. Jis nebus apžėlęs Karlo barzda ir nekvepės kaip ką tik pargrįžęs iš komunos. Vargu ar jį sutiksite beplatinantį atsišaukimus ar rengiantį Molotovo kokteilį. Galbūt jis avės kerzus, dėvės rėksmingus marškinėlius (nors mažai tikėtina), bet argi tuo skirsis nuo kitų? Taip ir nepastebėję prasilenksite, jūs – į darbą, o jis – ne, ne į mitingą – į universitetą.

(Prieš pratęsdamas iškart pasakysiu, kad kalbama apie kairiųjų pažiūrų jaunuolį: pradedant senobiniu anarchistu (tokių dar yra!), pereinant į Frankfurto tipo neomarksistą ir baigiant poststruktūralistu ar pozityvistu. Ir visai nesvarbu, ar jis vyksta į filosofijos, sociologijos, psichologijos, filologijos ar ekonomikos paskai- mai klausysis, kartkartėmis ištardami kokią tuščią madingą frazę, ir tik atidus klausytojas išgirs tokių, kurie tas – jį rasite bet kur.)

Jis nepastebimas, nes yra eklektiškas, – toks eklektiš- lėtai suformuluos svaresnį argumentą, kritiškiau žvelgs kas, kaip ir kiti jo amžiaus žmonės. Jam nereikia kaip į kartojamus ideologinius užkeikimus ir jų monotonijos kokiam Foucault tik prieš mirtį išpažinti Heideggerį bu- transą. Tai visai nestebina, mat kairiojo jaunimo esama vus jo svarbiausiu filosofu. Visai ne. Jis skaito Nietzsche įvairaus: kurie labiau veikia ir kurie labiau stebi, kurie ir Augustiną, Baudrillardą ir Platoną, Debordą ir Arendt. daugiau klauso ir kurie daugiau kalba, kurie yra intelekIr vieni, ir kiti jam patinka; ir vienus, ir kitus jis cituoja. tualiai silpnesni ir kurie – pajėgesni. Šiais svarstymais Kaip ir daugeliui intelektualaus jaunimo, jam patinka ieškome vidutinio jaunakairio, statistinio, įkūnijančio europietiškas kinas. Ne, tikrai ne transgresyvusis Nauja- pagrindinius bruožus, bet išties neegzistuojančio. Įsisis prancūzų ekstremizmas (nebent aštresniam skoniui, vaizduokime, kad norėdami patikimiau ištirti klausimą, kuris, kaip tyčia, eklektiškumui nėra toks jau būdingas). kas tai per žmogus, nusprendžiate po paskaitos jauVis dėlto jis labiau linksta į Goddardą ar von Trierą. Net- nuolį užkalbinti.

Pradžia. Kalbate apie kažką visai bendro, tarkime, gi muzikos skonis pernelyg nesiskirs. Alternatyvus ar progresyvus rokas, sunkusis metalas, bet rasite ir besi- apie paskaitoje aptartą temą. Suabejojate tema, sukriklausančių Chopino ar Schumanno. Atrodo, Žižeką jis tikuojate kalbėtojus, apsikeičiate požiūriais. Vėliau. Perlaikys klounu, o kairuolišką Holivudą ir transgresyvią einate prie vienas kito požiūrio aptarimo. Pajuntate, kad Lady Gagą – pernelyg vartotojiškais. Jis – visai kaip ir ne tik dabar, bet ir prieš tai, pašnekovo kalbą lydi kažkur matytas šešėlis. Pokalbį kreipiate link jo ir išdygsta visi kiti, taigi kyla klausimas, kaip jį apskritai atskirti? pirmieji atviri neaTeks ieškoti ten, Jis nepastebimas, nes yra eklektiškas, – toks dekvatumo daigai. kur jis ir panašūs Prasideda ideolorenkasi. Ten Jūs eklektiškas, kaip ir kiti jo amžiaus žmonės. Jam ginė kritika, remiatikrai nesilankote nereikia kaip kokiam Foucault tik prieš mirtį ma kokia nors Va– LUNI (dar galima išpažinti Heideggerį buvus jo svarbiausiu filokarų Europos 7–8 mėginti per nakdešimtmečio teotines, neva spon- sofu. Visai ne. Jis skaito Nietzsche ir Augustirija (sugavote šetaniškas, eisenas ną, Baudrillardą ir Platoną, Debordą ir Arendt. šėlį). Galbūt teorija prieš smurtą, ar per Ir vieni, ir kiti jam patinka; ir vienus, ir kitus jis skamba stipriai, apostazės akcijas). cituoja. bet jums kiek koKo gero, iš pradžių miškai atrodo, jog tai nepaliks Jums didžiulio įspūdžio ir nelabai atskirsikažkoks vienas principas – sakykime, galios ar lyčių te senąją kairę, Eglės Wittig-Marcinkevičiūtės aptartą „Naujoje seno sukirpimo kairėje“ šių metų „Kultūros santykiai – paaiškina žmogaus gyvenimo visybę. Toliau barų“ Nr. 1, nuo jaunosios. Mat didžioji dalis pritaria- bekalbant aiškės, kad tarp jūsų nesama jokio bendro

“

PROVERŽIS 2011 gruodis

26

IDĖJOS IR VERTYBĖS vardiklio, leidžiančio sutarti dėl pamatinių prielaidų.

Galbūt tiek pakaks, nenorėsite susipykti, ir pokalbis tuo pasibaigs.

Po to tikriausiai kils mintis – kaip ir kodėl jis tokiu tapo? Politiniai orientyrai, pažiūros yra tam tikra brandos pakopa, pasiekiama paskutiniųjų mokyklos klasių, ar pirmųjų universiteto kursų metu. Žinoma, mokyklos ir universiteto įtaka skiriasi. Jei moksleivis ir esti intelektualiai pajėgus jau mokykloje formuoti savo politinius principus, tai mokykla jam tikrai nepadės. Ji yra tiek griežtai depolitizuota, jog net istorijos pamokos tėra faktografinis, į egzaminus orientuotas ir jokių dorybių neugdantis mokymasis. Problema anaiptol nėra politinis mokyklos neutralumas, problema yra jos vertybinių orientyrų stoka. Ši stoka yra gana specifinė: pažvelgę į vidinį mokyklos gyvenimą pamatytume, jog programos yra gana aiškiai angažuotos, ypač paskutiniojo

šimtmečio istorija. Gana aiškiai pasakoma, kas blogai, o kas gerai. Tačiau tai ir telieka ištaromis, nuosekliai nepagrįstomis ir nepaaiškinančiomis, kodėl vieni ar kiti veiksmai buvo geri arba blogi. Būtent todėl abiturientas palieka mokyklą be aiškių orientyrų. Kadangi nėra formuojamas vertybinis pagrindas, kuris leistų mokiniui vėliau savarankiškai pagrįsti politinius orientyrus, mokykla tampa bejėgė padėti pasiekti mokiniui pilietinę brandą. Tikėtina, jog šis vakuumas gali atsitiktinai užsipildyti, jeigu pašnekovas, sakykime, turėjo pilietiškai ar intelektualiai aktyvių draugų, pakvietusių į kokią nors diskusiją ir vėliau padėjusių įsitraukti aktyviau. Vis dėlto tai reti atvejai, mat aktyvesnė pilietinė veikla tevyksta didžiuosiuose miestuose, o intelektualinė, griežtai tariant, tik Vilniuje.

Situacija pasikeičia pradėjus studijuoti. Kadangi kalbame ne apie paskirus atvejus, o apie statistinį individą, tai šis turėtų įstoti į vieną iš studijų programų, kurias jau minėjome pradžioje. Anaiptol nėra taip, kad

27

PROVERŽIS 2011 gruodis

studijos yra angažuotos, veikiau paskiri dėstytojai. Kai kurie jų gali dėstyti tradicinius dalykus, kuriuos nė neįtartumėte galint tokiu būdu paveikti, o kai kurių dėstomi dalykai jau savo pačiu pavadinimu nusako kryptį: „Feministinė literatūros kritika ir moterų literatūra“, „Feministinė kino teorija“, „Klasikinis Holivudo kinas: lyčių stereotipų konstravimas ir griovimas“ ir pan. (Šį įtakos lauką papildo kairioji literatūra, kurios leidyba Lietuvoje „Kitų knygų“ dėka yra itin dinamiška.) Virsmas įvyksta kaip pasakoje, kai vertybinio pagrindo neturintis studentas staiga išgirsta žodį „psichoanalizė“. Arba „etnocentrizmas“, arba „galios diskursas“, arba „socialinis konstruktas“. Šie žodžiai tarytum leidžia atverti būties slėpinį, glūdintį po kasdieniška namų ruoša, mamos pareigomis šeimai ar tėvo komentarais apie naujienas, ir įžvelgti ten neva veikiančius prievartos mechanizmus, galios žaidimus ir siautulingą gyvenimo chaosą. „Tiesos“ atskleidimas nebūtų pakankamai įtikinamas, jei iš paskos nesektų problemos sprendimas.

Kairės privatizuotos vertybės – teisingumas ir laisvė – yra ant balto žirgo atjojanti princesė, kuri išgelbėja princą nuo „disciplinarinės visuomenės“. Šias sąvokas reikia suprasti labai konkrečiame kontekste. Teisingumas šiuo atveju reikštų tam tikrą atjautą ir empatiją kitam (kai kas leviniškai sakytų „Kitam“). Tai įsitikinimas, kad kairė visuomet rūpinosi „nuskriaustaisiais“ – ar tai būtų kenčiantieji nepriteklių, ar socialiai marginalizuota mažuma. Šis „teisingumas“, kartu jausmas ir vertybė, įgalina veiksmą ir jį pateisina. Teisingumas, žinoma, būtų bejėgis, jei neturėtų įrankio, leidžiančio jį įgyvendinti. Ir taip į sceną įžengia kalba. Ji tuo pat metu yra ir sąvokos (kad ir aukščiau minėtos), pripildytos kairiojo vertybinio turinio, ir metodas (feministinė kritika ir pan.), leidžiantis „demaskuoti“ oponentus. Kalba yra minėta laisvė, bet be galo paradoksali: regis, turėjusi išlaisvinti žmogaus mąstymą iš klasikinių minties horizontų, ji įspraudžia jį į naują mąstymo sistemą, griežtai draudžiančią iš jos ištrūkti. Grėsmė yra paprasta: pamėginus jungti klasikinę mintį su postmodernia, neišvengiamai prapuolama prieštaravimuose. Šių virsmų paradoksas yra tai, kad politika pradedama pažinti ne politinėje erdvėje, retai – socialinėje, o dažniausiai – privačioje. Galbūt todėl didžioji dalis jaunimo taip buitiškai tesuvokia politiką, tuo tarpu tie, pažinę socialinėje erdvėje – pernelyg teoriškai, ir beveik nesama pažįstančiųjų bent kiek praktiškai. Kadangi kairysis jaunimas užgimsta socialinėje erdvėje, jų veikla iš esmės čia yra stipriausia. Dalis jų prisideda prie jau seniau įkurtų susivienijimų ar projektų, kad ir to paties LUNI (laisvojo universiteto tinklas jau kurį laiką plečiasi

IDĖJOS IR VERTYBĖS po mažesnius miestus), dalis bando kurti savus. Ypač virtualios ar tikros spaudos srityje. Paminėtinas žurnalas Homo (redaguojamas Vytauto Tinterio ir Kazimiero Celiešiaus), orientuotas į lyčių švietimo klausimus. Tačiau žurnalas nesugebėjo įsitvirtinti, nuo praėjusios vasaros teišėjo du numeriai (panašiai kaip ir intelektualiai rimtesnis kairiųjų projektas Juodraštis, redaguotas Kasparo Pociaus). Sėkmingiau sekasi internetinėje erdvėje.

Marksistai.lt, įsikūrę prieš metus, yra bene rimčiausias jaunimo projektas. Nors jie ir skelbiasi kaip „antibolševikinis, antisovietinis, šiuolaikinio marksizmo portalas“, jų nagrinėjami ir verčiami autoriai visai nedvelkia „šiuolaikiškumu“: Pankhurstas, Marxas, Leninas, Adorno, Frommas ir kt. Greta marksistai.lt yra kapitalizmoistorija.org, anarchija.lt, bet pirmasis yra miręs, kaip ir daugelis kitų kairiųjų internetinių iniciatyvų, o antrasis – iš esmės senųjų kairiųjų projektas. (Įdomu, jog marksistai.lt, greta šių dviejų, taip pat rekomenduoja skaityti technologijos.lt.)

Tuo tarpu politinėje erdvėje jaunoji kairė vis dar negeba veikti. Prieš metus susikūręs Feministinis frontas protarpiais mėgina rengti įvairias akcijas – apostazės (keliolikos bandymas oficialiai atsiversti į ateizmą), dovanų Šliogeriui (mezgimo vadovėlis, „įvilktas“ į Plutarchą), minėta naktinė eisena prieš smurtą, – bet jos yra nesistemiškos, politiškai nepaveikios ir, reikia pripažinti, vargiai originalios (ir kokybiškai, ir kiekybiškai blausiai teprimenančios praėjusio šimtmečio antros pusės studentų akcijas Vakarų Europoje). Šalia veikia ir kita struktūra, Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA).

Tačiau jos veikla tepastebima per retkarčiais pasirodančius TJA vadovo Artūro Rudomanskio straipsnius.

Iš visų politinių akcijų bene labiausiai pavykusi, atkreipusi daugiausiai dėmesio buvo pernykštė LGTB eisena „Už lygybę“. Vis dėlto jo rengėjai nesugebėjo perduoti politinės žinutės ir, galų gale, pati akcija teatrodė kaip dekoracijos Gražulio ir Uokos ekscesų spektakliui.

Toks tad sutiktas jaunuolis ir tokia jo veikla. Iš aptartų dalykų ryškėja, jog sunku nustatyti kairiojo kairuoliškumą. Viena vertus, eklektika (skonio ar socialinio gyvenimo), kita vertus, politinio veikimo stoka (kuri leistų patikrinti pažiūrų tikroviškumą ir nuoseklumą) gimdo, sakytume, idėjines chimeras. (Galimas daiktas, tai būdinga jauniesiems istorikams ar filologams, kurie gali būti tuo pat metu ir kairieji, ir nacionalistai.) Matyt, artimiausiu metu daugiau apie jį neišgirsite, nebent specialiai domėtumėtės jo straipsniais internete ar netyčia facebooke užtiktumėte jo nuotrauką naujausioje akcijoje. Jis po truputį bręs, rašys vis akademiškesnius straipsnius, užsiims vis labiau specializuotomis studijo-

mis. Jį domins tai, kas Lietuvoje atrodo be galo nauja, – lyčių, feminizmo, tautinių mažumų studijos, antropologija ar kritinė teorija, – o kartu sena Vakarų akademiniame gyvenime. Tikėtina, kad įnikęs į kairiąją teoriją galiausiai paskirs savo gyvenimą akademinei veiklai ir atsisakys profaniškų akcijų, supratęs (ar veikiau nesupratęs) politinio veikimo subtilybes Lietuvoje (sudie lietuviškiems socialdemokratams, laiku nesugebėjusiems intelektualiai atsinaujinti ir įtraukti intelektualųjį jaunimą; pragmatikų partijoms, beje, intelektualaus jaunimo visiškai nereikia). Nepaisant to, jis skatins savo jaunesnių kolegų politinį „idealizmą“ universiteto paskaitų metu, kartodamas jau begrimztančias Vakaruose į užmarštį Deleuze’o ar Gramscio idėjas. Tuomet jūs vėl jį išvysite, tik jau nebe studentą, o viešąjį intelektualą.

Jis priklausys didžiuliam kairiųjų intelektualų būriui, dominuojančiam Lietuvos viešojoje erdvėje. Kadangi dešinė laiku nesusirūpino jaunimo ugdymu, tai jis, kartu su panašiai brendusiomis kolegomis, tęs veiklą auklėdami sau pamainą. Tuo pat metu jų įtaka plėsis interneto portaluose ir spaudoje, galiausiai įtvirtindama postmodernizmą kaip paradigmą kuriant kultūrą ir ją vertinant.

Pabaigai galima tarti, kad jaunakairiai anaiptol nelaikytini grėsme, bent jau politine prasme. Jie tikrai neimportuos profesionalių revoliucionierių iš Pietų Amerikos ar Pietryčių Azijos. Jie nesukels seksualinės revoliucijos ir neįves komunų sistemos. Atsitiks visai kaip sovietiniame anekdote apie režisierių, pakviestą į laidą. Vedėja pasiūlė jam pakalbėti apie bet ką ir šis pasisiūlė papasakoti vieną nutikimą pas būrėją. Taigi atė-

jęs vyriškis paprašo išburti ateitį ir būrėja pakraupsta ją pamačiusi. Vyriškis klausia, ar jis praras darbą. Ši atsako, kad nutiksią kai kas blogiau. Jis klausia apie savo vaikų, žmonos, net savo sveikatą ir būrėja atsako: „Ne, nutiks kai kas blogiau“. „Kas gi?“ – „Neįvyks nieko“. Būtent – su šiais kairiaisiais nieko nenutiks. Jie tik užkonservuos kultūrą tokią, kokią Europa jau turėjo prieš keturiasdešimt metų.

Tekstas publikuotas žurnale „Naujasis Židinys-Aidai“.

PROVERŽIS 2011 gruodis

28

Žurnalas „Proveržis“, 2011 m. gruodžio mėn.

Tel.: +370 672 47306 El. paštas: proverzis@tslkd.lt